You are on page 1of 18

ISSN 20292236 (print)

ISSN 20292244 (online)

Socialini moksl studijos


Social Sciences Studies

2010, 1(5), p. 151168.

SUTARTIS KAIP VIEOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKT


TEISINS VEIKLOS LIETUVOJE FORMA:
PROBLEMINIAI ASPEKTAI
Gytis Kunceviius
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto
Administracins teiss ir proceso katedra
Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva
Telefonas (+370 5) 2714 545
Elektroninis patas gytis.kuncevicius@mruni.eu
Pateikta 2009 m. lapkriio 6 d., parengta spausdinti 2010 m. sausio 15 d.

Anotacija. Lyginamosios administracins teiss srities mokslininkai vis daugiau dmesio skiria sutarties, kaip universalaus teisinio instrumento, pritaikymo administracinje
teisje klausimams, kadangi pastebima, kad is reikinys spariai evoliucionuoja. Taiau ios
srities Lietuvos administracins teiss mokslas gan atsilieka: iki iol sutartis, kaip vieojo
administravimo subjekt teisins veiklos forma, Lietuvoje tyrinta tik fragmentikai. Administracins sutartys doktrinoje ir teism praktikoje pripastamos de facto, taiau bendroji
administracini sutari teorija nra formuojama.
Straipsnyje apvelgiama, kaip sutarties (vieojo administravimo subjekt teisins veiklos formos) prigimtis vertinama lyginamosios administracins teiss mokslo. Siekiant atskleisti Lietuvoje besiformuojani sutarties, kaip vieojo administravimo subjekt teisins
veiklos formos, prigimties vertinimo tradicij analizuojami mint subjekt sudarom sutari teisinio vertinimo trys lygmenys: teiss doktrinos, pozityviosios teiss ir teism praktikos. Taip irykinamos aktualios problemos, susijusios su vieojo administravimo subjekt


Siekiant supaprastinti straipsnio tekst vieojo administravimo subjektai jame bus vadinami ir lyginamojoje
administracinje teisje paplitusiu terminu administracija. Administracija valstybs vykdomosios valdios funkcij atliekanios institucijos. J pagrindin paskirtis gyvendinti statym leidjo priimtus teiss
aktus. Praneviien, B. Kvaziteismai administracijos kontrols sistemoje. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003, p. 10.

Socialini moksl studijos/Social Sciences Studies


Mykolo Romerio universitetas, 2010
Mykolas Romeris University, 2010

ISSN 20292236 (print), ISSN 20292244 (online)


http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/SMS/
http://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/SMS/

152

Gytis Kunceviius. Sutartis kaip vieojo administravimo subjekt teisins veiklos Lietuvoje forma:...

sudarom sutari ir jomis remiantis susiklostani teisini santyki prigimties vertinimu,


bei atkreipiamas dmesys tolesni ios srities mokslini tyrim poreik, siekiant nustatyti
administracini sutari sistem Lietuvoje.
Reikminiai odiai: sutartis, vieojo administravimo subjektas, teisin veiklos forma,
teisin prigimtis.

vadas
Temos aktualumas ir problemin situacija. iandienin administracin teis igyvena turiningj vertybini orientacij kaitos laikotarp, reikalaujant prisitaikyti prie itin
dinamikos aplinkos, kurioje pltojasi ios teiss akos reguliuojami santykiai. Teiss
moksle ilg laik dominavo nuomon, kad tradicin ir vienintel administracijos teisins
veiklos forma yra vienaalis administracinis aktas, ireikiantis valdingus galinimus, o
jo gyvendinimas utikrinamas daugiau valstybs prievarta nei teiss subjekt tarpusavio sutarimu. Taiau mokslininkai vis daniau atkreipia dmes turininguosius administracinio teisinio reguliavimo technikos pokyius: Paioje teisje vyksta vidiniai
pokyiai. statymo virenybs uikrinimas derinamas su reguliavimo sutartimis srities
ipltimu. teigin plaiau pagrindia prof. F. Delpre mintis: Js parodte, kad
mes dalyvaujame tikroje administracins srities revoliucijoje, sukeltoje sutarties. Tai
nra tik administracins teiss ir administravimo mokslo fenomenas. Jis tampa kultros
ir visuomens fenomenu.
Tikriausiai istorikai reikt aikinti, kad daugelio valstybi teiss doktrinoje ir
praktikoje sutartis, kaip teiss institutas, ilg laik buvo tapatinamas iimtinai su privatins (civilins) teiss kategorija. Galbt todl sutarties, kaip administracins teiss
instituto, problemos yra nepakankamai itirtos, atskleistos ir vertintos. i problem
atkreip dmes O. V. irabon: btina pripainti, kad teiss moksle daugiau dmesio
skiriama akinms sutartims privatinms sutartims, sudaromoms remiantis civiline
ir komercine teise, taip pat rodant iskirtin dmes sutarties veikimui tarptautins teiss
srityje. Atsivelgiant tai svarbiausi klausimai, susij su vieosios teiss srities sutartiniais teisiniais santykiais, nra pakankamai itirti.

 Tikhomirov, J. A. Upravlenie na osnove prava [Tihomirov, J. A. Management Based on Law]. Moskva:


Formula prava, 2007, s. 64.

Taip buvo apibendrintos Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Pranczijos, Didiosios Britanijos, Italijos, Norvegijos, Olandijos, Lenkijos, veicarijos, ekijos autori diskusijose tema Valdia ir sutartis moderniajame
administravime, isakytos mokslins idjos dl vis platesnio sutarties panaudojimo reguliuojant santykius,
susiklostanius administracijai gyvendinant savo funkcijas. XX Annuaire Europen dadministration publique. Aix-En-Provence: Presses Universitaires dAix Marseille, 1998, p. 210211.

Shirabon, O. V. Normativno-pravovoj dogovor kak istochnik sovremenovo rosijskovo prava. Avtoreferat
disertacii na soiskanie uchenoj stepeni kandidata juridicheskikh nauk [Shirabon, O. V. Agreement of Normative-Legal Character as the Source of Contemporary Russian Law. Thesis of Doctoral Research in the Field
of Law]. Moskva, 2007, s. 45.

Socialini moksl studijos. 2010, 1(5): 151168.

Nors sutarties pritaikymas vairiose vykdomosios valdios veiklos srityse lyginamosios teiss mokslinink vardijamas kaip spariai evoliucionuojantis reikinys, Lietuvos teiss moksle iuo klausimu beveik nediskutuojama, o esamas mokslinis dirbis
vertintinas kaip fragmentinis. Atlikti moksliniai tyrimai nra gauss ir paprastai orientuojami ne bendrosios sutarties pritaikymo administracinje teisje teorijos formavim, o atskir klausim analiz.
Straipsnyje analizuojami Lietuvos ir usienio autori darbai, kuriuose tyrinjami
vairs sutarties pritaikymo vieojo administravimo srityje klausimai, taip pat Lietuvos
pozityviosios teiss nuostatos bei teism praktika ir joje rykjanios tendencijos, vertinant remiantis iomis sutartimis susiklostani santyki teisin prigimt.
Straipsnio objektas sutartis, kaip vieojo administravimo subjekt teisins veiklos
forma Lietuvoje.
Straipsnio tikslas itirti ir vertinti aktualias problemas, susijusias su sutari, sudarom gyvendinant viej administravim, teisins prigimties nustatymu Lietuvoje.
Straipsnio udaviniai: 1. Itirti ir atskleisti lyginamosios teiss bendrsias tendencijas klasifikuojant sutartis, sudaromas gyvendinant viej administravim. 2. Itirti ir
vertinti Lietuvos teiss doktrinos tendencijas vertinant sutari, sudarom gyvendinant
viej administravim, teisin prigimt. 3. Itirti ir vertinti Lietuvos teism praktikos
tendencijas vertinant sutari, sudarom gyvendinant viej administravim, teisin
prigimt.
Rengiant straipsn taikyti sistemins analizs, lyginamasis, analitinis kritinis, dokument analizs metodai.

1. Vieojo administravimo subjekt sudarom sutari


klasifikavimo tendencijos usienio alyse
Akivaizdu ir suprantama, kad iuolaikins teisins valstybs administracija aktyviai
veikia kaip lygiavertis civilins teiss subjektas, kartu su kitais rinkos dalyviais sudarindamas vairias civilines sutartis. Taiau vis daugiau problem kelia daugelyje usienio ali gan spariai evoliucionuojantis reikinys, kai administracija remiasi sutartimi
veikdama ne tik kaip civilins, bei ir kaip administracins teiss subjektas. Taip pat
pastebtina, kad neretai administracijos veikloje civiliniai-teisiniai ir administraciniai
teisiniai metodai persipina ir veikia papildydami vieni kitus. ios tendencijos suponuoja
poreik atsakyti klausimus, kokie kiekvienos valstybs administracinje teisje sutarties instituto pritaikymo bdai, kaip is institutas kinta priklausomai nuo valstybs teiss
tradicijos, koks jo santykis su bendraja sutari teiss (privatins teiss) tradicija, kokia
yra administracijos sudarom sutari teisin prigimtis ir vieta konkreios valstybs
teisinje sistemoje.
Pasaulio ali patirtis analizuojamuoju klausimu yra itin vairi. tai Pranczijos
ir Vokietijos teiss tradicija, turjusi takos daugelio kit kontinentins teiss grupei
priklausani valstybi teisei, skiria dvi administracijos sudarom sutari kategorijas
kylanias i privatins arba i vieosios teiss. Pirmuoju atveju administracija veikia

153

154

Gytis Kunceviius. Sutartis kaip vieojo administravimo subjekt teisins veiklos Lietuvoje forma:...

kaip privatins, antruoju kaip vieosios teiss subjektas. Atitinkamai skiriasi tokioms
sutartims taikomas teisinis reimas, o i j kylantys ginai priskiriami administracini teism jurisdikcijai. Pranczijoje tai vadinama administracine, Vokietijoje vieja teisine sutartimi. Sutari, sudarom gyvendinant vykdomj valdi, skirstym
privatines bei viesias propaguoja ir Belgijos, Olandijos, veicarijos, ekijos teiss
tradicija. Prof. J. B. Auby remdamasis lyginamosios administracins teiss tyrimais teigia, kad pagal pasirinkt sutarties pritaikymo administracinje teisje model valstybes
galima skirstyti tris grupes.
Pirmoji grup pasirinkusi model, kurio pagrindinis akcentas yra pripainimas, kad
tam tikros administracijos sudaromos sutartys skiriasi joms bdingomis ypatybmis. Tai
reikia, kad dauguma toki sutari yra reglamentuojamos visumos speciali taisykli,
suformuojani administracini sutari teis. Prie ios grups pirmiausiai priskirtina
Pranczijos teisin sistema, taip pat vienas rykesni io modelio permj yra Ispanijos
teisin sistema, kurioje egzistuoja administracini sutari teiss institutas.
Prie antrosios grups priskirtina common law eima, kurioje administracijos sudaromos sutartys teisikai nra skiriamos nuo kit sutari. Jas reglamentuoja tos paios
taisykls, joms taikomos tos paios procedros, o i j kylanius ginus nagrinja tie
patys teismai, kaip ir privatini sutari atveju. i pozicija neretai yra kritikuojama,
ypa nagrinjant ali, priklausani common law eimai, taiau patyrusi kontinentins
teiss tradicijos tak, patirt (Kanada, Kvebekas).
Prie treiosios grups priskirtinos valstybs, kuriose laikomasi nuostatos, kad sutartis ir ja remiantis susiklostantys santykiai i esms kyla i privatins teiss, taiau
taip pat paymima, kad vieosios sutartys arba bent kai kurios i j yra reglamentuojamos itin plataus spektro specialij taisykli (norm). ios taisykls tarsi turi iimties
status, nes tai nra prasta viej sutari bkl, taiau ji pripastama pakankamai
reikminga. Prie ios grups pirmiausiai priskirtina Vokietijos teisin tradicija. ia ilg
laik buvo teigiama, kad net vieoji sutartis priskirtina privatinei teisei. iuolaikinje
teisje vieoji teisin sutartis jau yra tvirtinta, taiau jos taikymo mastai, palyginti su
pranczikuoju modeliu, yra gana apriboti.
Italijos teisin sistema taip pat priskirtina prie ios grups, kadangi didesn dalis doktrinos atmet vieosios teisins sutarties svok. Taigi Italijoje vieoji sutartis
yra privatins (bendrosios) teiss sritis, o tai netrukdo civilinei teisei perimti specialias
administracines teisines taisykles siekiant apibrti tokiai sutariai taikom teisin reim.
Taigi kyla klausimas, prie kurios grups priskirtina Lietuva ir ar ms teiss tradicija pritaiko administracins (vieosios teisins) sutarties institut? Jeigu taip, kokia io
instituto sandara ir apimtis formuojama ms teisinje sistemoje? Norint atsakyti iuos




Delvolv, P.; Moderne, F.; De Laubadre, A. Trait des contrats administratifs. Paris: L.G.D.J., 1983, p.
125126.
Sommermann, K. P. Autorit et contrat dans l administration moderne en Allemagne. XX Annuaire Europen
dadministration publique. Aix-En-Provence: Presses Universitaires dAix Marseille, 1998, p. 217218.
Auby, J. B. Les problmes poss par le dvloppement du contrat en droit administratif compar. Contrats
publics. Volume I. Presses de la facult de Droit de Montpellier, 2006, p. 417418.

Socialini moksl studijos. 2010, 1(5): 151168.

klausimus btina irykinti aktualiausius probleminius aspektus, susijusius su administracijos sudarom sutari teisine prigimtimi ir vieta Lietuvos teisinje sistemoje.

2. Administracins sutarties teisins prigimties paiekos


Lietuvos pozityviojoje teisje
Prof. A. Urmono teigimu, administracin sutartis, kaip vieojo administravimo
forma, nra visikai nauja, taiau jos panaudojimo sritis yra gana siaura, o didjant
administracini teisini subjekt teisiniam statusui, nuolat daugja ios teisins formos
panaudojimo galimybi.
Nors dr. S. edbaras teigia, kad administracin sutartis Lietuvoje gali bti sudaroma
remiantis ir statymu, ir administraciniu aktu, taiau nepavyko aptikti jokio pozityviosios teiss akto Lietuvoje, kuris tvirtint administracins ar vieosios teiss (tokios,
kokia yra Vokietijoje) sutarties svok arba bent skirt kok nors ypating administracijos sudarom sutari status.10 Pagrindiniu sutari teiss altiniu laikomas Lietuvos
Respublikos civilinis kodeksas11 (toliau LR CK) apie kokius nors administracijos sudarom sutari ypatumus neusimena.
LR CK 6.154 straipsnyje nustatyta, kad sutartis yra dviej ar daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli
asmenys sipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo), o pastarieji gyja reikalavimo teis. Kaip
matome, LR CK apsiribojama sutarties, kaip civilini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindo vardijimu. Taiau Lietuvoje iandien vis aktualesnis
tampa klausimas, ar sutarties pagrindu gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti ne civiliniai
teisiniai, o administraciniai teisiniai santykiai? Jeigu taip, kokia yra toki sutari teisin prigimtis ir kokios yra i sutari sistemos ribos?
Apskritai vieosios sutarties svoka Lietuvos teisje ne naujiena. tai LR CK 6.161
straipsnyje teigiama, kad vieja sutartimi laikoma sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi
(transporto, ryi, elektros, ilumos, duj, vandentiekio ir kt. organizacijos). Taiau pasakytina, kad toks vieosios sutarties tvirtinimas civiliniuose statymuose neturi nieko
bendro su kit ali teisinse sistemose, pvz. Vokietijos, egzistuojania vieja teisine
sutartimi, kuria reguliuojami santykiai, susiklostantys vieosios teiss srityje. Remiantis
Urmonas, A. Administracin teis socialini pokyi erdvje. Jurisprudencija. 2006, 5 (83): 45.
edbaras, S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos Respublikoje. Vilnius:
Justitia, 2006, p. 180.
10 Jeigu iimtimi nelaikysime vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimo, kuriame ji galioja Finans
ministerij pasirayti administracin sutart su Europos Komisija dl bendradarbiavimo audito ir kontrols
srityje. Nors plaiau is terminas ir nepaaikinamas. Tai bene vienintelis teiss aktas, kuriame pavyko aptikti administracins sutarties svok. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2005 m. balandio 18 d. nutarimas Nr.
414 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. gegus 31 d. nutarimo Nr. 649 Dl Europos Sjungos
struktrini fond l administravimo Lietuvoje pakeitimo. Valstybs inios. 2005, Nr. 51-1700.
11 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybs inios. 2000, Nr. 74-2262.




155

156

Gytis Kunceviius. Sutartis kaip vieojo administravimo subjekt teisins veiklos Lietuvoje forma:...

Vakar Europos ali suformuota administracini (viej-teisini) sutari doktrina


pastebtina, kad viena i tokios sutarties ali yra vieojo administravimo subjektas,
realizuojantis savo udavinius. Todl akivaizdu, kad tokios sutartys ir LR CK tvirtinta
vieoji sutartis negali bti tapatinamos, kadangi iuo atveju, nors sutartis ir vadinama
vieja, ji reguliuoja privatinius-teisinius santykius. Be to, is sraas nra baigtinis,
o apima ir kitas sutartis, kurios su vieosios teiss veikimu neturi jokio tiesioginio ryio, koks btinas administracins arba vieosios teisins sutarties atveju12. Taigi, galime
teigti, kad iuo atveju CK nesiima reguliuoti ypating viej sutari, naudojam gyvendinant viej administravim ir susiaurina vieosios sutarties svok iki civiliniam
teisiniam reguliavimui btin rib. Analogik situacij aptinkame ir Rusijos teisinje
sistemoje, taiau, mokslinink teigimu, toks sutarties vieumas pagal jokius kriterijus
neleidia jos priskirti administracini sutari kategorijai13.
Itin svarbus iuo poiriu LR CK 1.1 straipsnis, nustatantis civilins teiss reglamentavimo dalyk. Atkreiptinas dmesys tai, kad iame straipsnyje kalbama apie LR
CK taikym btent vieosios teiss reguliuojamiems santykiams, kurie skiriami turtinius bei kitokius santykius, reglamentuojamus vieosios teiss norm14.
Mint santyki atvilgiu LR CK normos taikomos subsidiariai arba paties kodekso sakmiai nurodytais atvejais. Subsidiaraus LR CK taikymo technika yra statym
leidjo valia, leidianti jam pasilikti teis nusprsti, kiek konkretiems vieosios teiss
srities santykiams, taikyti kodeks, o kuriuos j aspektus detaliau sureguliuoti specialiais statymais. Tai galima paaikinti visuomeninio gyvenimo dinamika i ties
sudtinga numatyti, kada ir kaip reiks reguliuoti atskiras valdymo akas. Taiau iuo
atveju kyla klausimas dl tokio specialaus teisinio reguliavimo (LR CK bet kokiu atveju
yra bendrasis teisinis reguliavimas) teisins prigimties: ar tas reguliavimas priskirtinas
prie civilinio teisinio reguliavimo, aptarnaujanio viej teis, ar vis dlto jis yra toks
specifinis, kad iveda reguliuojamus santykius u bendrosios civilins teiss rib?
Deja, kol kas nei pozityvioji teis, nei doktrina io klausimo tinkamai nevertino, nors
akivaizdu, kad vairiose administracijos veiklos srityse daugjant sutari, kuri teisin
priklausomyb nra aiki, jis tampa vis aktualesnis.
Antrasis atvejis, kai btina nustatyti, kada LR CK turs virenyb prie specialiuosius statymus, reglamentuojanius vieosios teiss srities santykius, suponuoja poreik inoti, kurioje srityje ir kiek tikslinga bei reikalinga remtis ne privatiniu teisiniu,
o vieuoju teisiniu reguliavimu. Taiau svarbu akcentuoti, kad Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo (toliau LVAT) iplstin teisj kolegija teisingai nurod, kad
nors LR CK normos gali bti papildomai taikomos ir vieosios teiss reguliuojamiems
santykiams (1.1 str. 2 d.), taiau dl to ie santykiai netampa privatiniais teisiniais santy-

12
13
14

Bakanas, A., et al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. etoji knyga. Vilnius: Justitia, 2003,
p. 203.
Bakhpakh, D. N. Administrativnoe pravo Rosii [Bahrah, D. N. Administrative Law of Russia]. Moskva:
Eksmo, 2007, s. 288.
Bakanas, A., et al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Pirmasis leidimas.
Vilnius: Justitia, 2001, p. 5559.

Socialini moksl studijos. 2010, 1(5): 151168.

kiais15. Akivaizdu, kad neretai privatinis teisinis ir vieasis teisinis reguliavimas veikia
kartu, papildydami vienas kit. T neginijamai rodo ir Pranczijos atvejis, kur administracins sutartys grietai atskirtos nuo privatini administracijos sutari: Kokie
bebt viej asmen sutarties laisvs pagrindai ir erdv, visos j sutartys turi atitikti
teistumo slygas, taikomas susitarimams pagal civilin kodeks. Sutarties, kokia ji bebt administracin ar civilin, sudarymui taip pat galioja bendrosios prievoli teiss
nuostatos, susijusios su valios trkumais, klaida, apgaule, prievarta ir pan.16
Taigi sutartis ir jos pritaikymo vieajame administravime evoliucionavimas btent
ir yra vienas i problemini aspekt, kuriuo remiantis turi bti isprstas privatinio teisinio ir vieojo teisinio reguliavimo santykio klausimas. Tai suponuoja btinyb nustatyti,
kokios teisins prigimties santykiai civiliniai ar administraciniai atsiranda, pasikeiia
ar pasibaigia vieojo administravimo subjektams sudarant sutartis.
Kaip teisingai nurodoma, tai, kad teisinis santykis yra turtinis, savaime nereikia,
kad jis yra civilinis teisinis santykis. Pavyzdiui, turtiniai santykiai, susij su mokesi
ir kit privalom rinkliav arba mok valstybei, valstybs ir savivaldybi biudeto
l surinkimu ir j paskirstymu, nra laikomi civiliniais teisiniais santykiais. itaip yra
todl, kad iems santykiams nebdingi civilins teiss principai teisinio santykio alies autonomija (dispozityvumas), sutarties laisv, subjekt nepavaldumas vienas kitam
ir kita. Mintus santykius reglamentuoja vieosios teiss normos ir iems santykiams
bdingas valdios bei pavaldumo subordinacijos principas. ie santykiai susiklosto vieojo administravimo srityje, t. y. valstybei ir savivaldybms arba j pareignams gyvendinant valdios funkcijas (acte juris imperii). Todl gin, kilus i turtini santyki,
kuriuos reglamentuoja vieoji teis, turi sprsti administraciniai teismai17.
Nortsi atkreipti dmes tai, kad vis daugiau toki santyki atsiranda sudarant sutartis, kai administracija, gyvendindama savo funkcijas, veikia ne kaip civilins teiss,
o kaip vieojo administravimo subjektas. Taigi kyla klausimas, ar tikrai tokiems santykiams nra bdingas sutarties laisvs principas, ar tiesiog jis yra kitokios apimties nei
privatinje teisje? Ar remiantis sutartimi gali atsirasti santykiai, kuriuos reglamentuoja
vieoji teis? tai, pavyzdiui, Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statyme18 numatyta mokestins paskolos sutartis. Pagal io statymo 2 straipsnio 19 punkt
mokestins paskolos sutartis tai remiantis mokesi administratoriaus sprendimu atidti (idstyti) mokestins nepriemokos mokjim sudaryta sutartis, kai ja nustatomas
mokestins nepriemokos mokjimo grafikas bei kitos mokestins nepriemokos sumokjimo atidjimo slygos. Mokestins paskolos sutarties bendrsias slygas reglamentuoja
vieosios teiss aktai Mokesi administravimo statymo 88 straipsnis, taip pat postatyminiai aktai. Mintame Mokesi administravimo statymo straipsnyje usimenama
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplstins teisj kolegijos 2008 m. gegus 6 d. nutartis
administracinje byloje UAB Baltic Orthoservice v. Vilniaus teritorin ligoni kasa (bylos Nr. A261339/2008).
16 Clamour, G. Esquisse dune thorie gnrale des contrats publics. Contrats publics. Volume II. Presses de la
facult de Droit de Montpellier, 2006, p. 641642.
17 Bakanas, A., et al., p. 5859.
18 Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas. Valstybs inios. 2004, Nr. 63-2243.
15

157

158

Gytis Kunceviius. Sutartis kaip vieojo administravimo subjekt teisins veiklos Lietuvoje forma:...

ir apie tai, kad tokioms sutartims taikomos tam tikros LR CK nuostatos, todl kalbama
apie mir teisin reguliavim civilins ir vieosios teiss norm veikim. Taiau akivaizdu, kad remdamasis tokia sutartimi mokesi administratorius veikia kaip valdingas
teises turintis subjektas ir gyvendina tiesiogines savo funkcijas utikrina mokesi bei
kit privalom mokjim surinkim valstybs biudet, t. y. atlieka mokesi administravim, o tai yra laikoma specialia vieojo administravimo sritimi. Taip pat pasakytina,
kad mokesi moktojo pareiga sumokti mokesius netampa civiline prievole vien dl
to, kad buvo sudaryta mokestins paskolos sutartis. Kadangi pareiga mokti mokesius
kyla vis pirma i Konstitucijos ir vieosios teiss akt mokesi statym, abejotina,
ar sudarius mint sutart pasikeiia tokios pareigos teisin prigimtis.
Galima paminti ir kitas sutartis. Mokesi administravimo statymo 5155 straipsniai mini duomen teikimo sutartis, o 71 straipsnis numato, kad mokesi administratorius ir mokesi moktojas gali pasirayti susitarim dl mokesio bei su juo susijusi
sum dydio, jei apskaiiuojant mokesius n viena i ali neturi pakankamai rodym
savo apskaiiavimams pagrsti. Pasiraius tok susitarim mokesi moktojas praranda
teis ginyti mokesio apskaiiavimo teisingum, o mokesi administratorius apskaiiuoti didesn sum negu nurodyta susitarime. Mintas susitarimas gali bti pasiraytas
mokestinio tyrimo arba mokestinio patikrinimo metu, taip pat vis mokestini gin
nagrinjimo etap metu.
Vis daugja sutari ir tarp vieosios teiss subjekt. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 5 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad savivaldyb gali perduoti
gyvendinti administracini ir viej paslaug funkcijas kitai savivaldybei abipusiu
sutarimu remiantis sutartimis, taiau u i funkcij gyvendinim atsakinga funkcijas
perduodanti savivaldyb19. Toki pavyzdi yra ir daugiau. Tad kyla klausimas, kokia
i sutari ir jomis remiantis susiklostani santyki teisin prigimtis?
domumo dlei atkreipsime dmes ir LR CK vartojam terminij. tai 4.108
straipsnyje teigiama, kad turto patikjimo teiss atsiradimo pagrindas gali bti: statymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas. Kaip matome,
iame straipsnyje administracinis aktas bei sutartis vartojami kaip atskiri ir tarpusavio
ryiais nesiejami terminai. Taiau Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo 2 straipsnio 8 dalyje teigiama, kad administracinis aktas yra vieojo administravimo
subjekto ileistas nustatytos formos teiss aktas.20 domu, kad ir lietuvikoje teisinje
literatroje sutinkama nuomon, jog viena i administracinio akto (administracins teiss taikymo akto) ri yra administracin sutartis21. Taigi galima daryti ivad, kad
atsivelgiant Lietuvos dabartins teisins praktikos aktualijas sutart btina vertinti
platesniu aspektu. Tai suponuoja poreik tirti sutarties reikm bei viet ne tik civilins,
bet ir vieosios (administracins) teiss akt sistemoje. Kaip matome, egzistuojanti po-

19
20
21

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas. Valstybs inios. 2008, Nr. 113-4290.
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas. Valstybs inios. 1999, Nr. 60-1944.
Andrukeviius, A. Administracin teis. Vilnius: V Registr centras, 2008, p. 141142; edbaras, S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: Justitia, 2006, p.
122.

Socialini moksl studijos. 2010, 1(5): 151168.

zityvioji teis neatsako klausimus dl vis administracijos sudarom sutari teisins


prigimties, todl iuos atsakymus turt duoti teiss doktrina arba jurisprudencija.

3. Administracins sutarties teisins prigimties paiekos


Lietuvos teiss doktrinoje
Galima teigti, kad iki iol Lietuvos teiss moksle gaji idja sutart laikyti iimtinai privatins (civilins) teiss institutu. Reikia pripainti, kad dar tarpukario Lietuvoje
P. Viluio isakytas poiris ne maiau aktualus ir iandien: Vis laik administracinei
teisei teko kovoti su civiline ir kartais baudiamja teise. Toji kova dar nra ir dabar
baigta. Labai daug dar kur teisinius santykius tvarko civilin teis, kurie i tikrj turt
priklausyti administracinei teisei. Tas yra dl tos prieasties, kad dar daugelis jurist
gyvena civilins teiss idjomis, kad dar nra sukurtos tinkamos auktumos administracins teiss mokslo, aikios administracins teiss doktrinos.22
Dabartinje Lietuvos civilins teiss doktrinoje apie administracijos sudaromas sutartis visikai nekalbama. Bene solidiausiu ir isamiausiu Lietuvos teiss mokslo veikalu sutari teiss klausimais laikytina prof. V. Mikelno atlikta studija lyginamosios
sutari teiss klausimais, orientuota privatin sutari koncepcij. Taiau joje yra
ir uuomina apie Pranczijos administracini sutari institut, kaip ypating ios alies teisins tradicijos aspekt23. Belieka tik apgailestauti, kad pateikdamas pagrindines
tuomet dar reformuojamos Lietuvos sutari teiss nuostatas profesorius neusimin
apie kokius nors administracijos sudarom sutari ypatumus. Kadangi per pastaruosius
metus teisinis reguliavimas i esms pasikeit, atsirado nemaai nauj teisini santyki ri, atsidrusi administracins ir civilins teiss sveik laukuose, dabartiniu
metu bt sudtinga isamiai vertinti Lietuvos sutari teiss koncepcij remiantis esamu moksliniu dirbiu. Civilins ir prievoli teiss veikaluose daugiau nepavyko surasti
joki uuomin apie administracini (viej teisini) sutari egzistavim Lietuvos
teisinje sistemoje. Esant tokiai situacijai galima suponuoti dvi ivadas. Pirma visos
administracijos sudaromos sutartys priskirtinos civilinms sutartims, kurioms esant tam
tikroms iimtims taikomi civilinio-teisinio reguliavimo principai. Taigi tarsi preziumuojama, kad administracijos sudaromas sutartis btina priskirti bendrosios sutari teiss
sriiai, kaip tai yra common law valstybse. Antra galima ivada Lietuvos teisinje sistemoje egzistuoja specialus teisinis reguliavimas, susijs su atskiromis administracijos
sudarom sutari kategorijomis. Taiau dl to, kad administracins teiss moksle yra
sprag ir jis vluoja sprsti mintas problemas, o civilins teiss mokslas iuo klausimu
taip pat tyli, toki sutari ir tokio teisinio reguliavimo teisins prigimties, taip pat vietos teiss sistemoje problema lieka neisprsta.
Lietuvos administracins teiss doktrinoje analizuojamuoju klausimu isami
mokslini tyrim atlikta nebuvo. 2005 m. Mykolo Romerio universiteto autori kolek22
23

Vilutis, P. Administracin teis. Bendroji dalis. Kaunas: M. Adomaviiaus sp., 1939, p. 38.
Mikelnas, V. Sutari teis. Bendrieji sutari teiss klausimai: lyginamoji studija. Vilnius: Justitia, 1996,
p. 62.

159

160

Gytis Kunceviius. Sutartis kaip vieojo administravimo subjekt teisins veiklos Lietuvoje forma:...

tyvo ileistame administracins teiss vadovlyje usiminta apie egzistuojanias administracines sutartis, kaip apie teisin vieojo administravimo form ir vardijama tai kaip
administracinis-teisinis sandoris24.
Naujausiame Lietuvos administracins teiss vadovlyje apie administracines sutartis usiminta kaip apie atskir teiss taikymo akto r, taiau plaiau is klausimas
neanalizuotas25.
Prof. A. Urmonas, pltodamas socialini pokyi, veikiani administracin teis,
tyrimus, usimin, kad valdyme ribojant valdios ir pavaldumo (vertikalius) santykius
ir pleiant horizontalius santykius btina koreguoti mokymo tiesas apie vykdomosios
valdios formas, greta tradicini teisini valdymo form svarbus ir administracini sutari sudarymas26.
Iki iol bene plaiausiai administracins sutarties doktrin, remdamasis Vokietijos
ir Pranczijos teiss tradicija, ityr dr. S. edbaras27. Manytume, kad svarbiausiu indliu pradedant pltoti administracins (vieosios teisins) sutarties koncepcij Lietuvoje
laikytinas io mokslininko apgintas teiginys, kad ms alyje greta civilini teisini sutari de facto egzistuoja savarankikos administracins sutartys: pozityviai taikydama
teis kompetentinga valstybs institucija, staiga ar jos tarnautojas priima sprendim,
kuriuo padedama asmeniui gyti objektins teiss suteiktas ar pripaintas subjektines
teises. Toks sprendimas, be kit form, gali bti forminamas ir administracine sutartimi28. Atkreiptinas dmesys, jog i pozicija artima vokikajai (siaurajai) administracins
sutarties koncepcijai, kadangi ji ireikia pozityvj teiss taikym kaip vien i administracinio proceso element, t. y. kalbama apie sprendimo forminim administracine sutartimi. Taiau galime velgti ir uuomin apie sutartis, sudaromas tarp dviej
vienas kitam nepavaldi vieojo administravimo subjekt (vadinamosios koordinacins sutartys). Akcentuodamas, kad Lietuvoje vairiose vieojo administravimo srityse
sudaromos administracins sutartys, taiau atkreipdamas dmes tai, jog pozityviojoje
teisje nra tvirtinti bendrieji administracins sutarties reglamentavimo klausimai, dr.
S. edbaras vardijo kelet konkrei Lietuvos teisinje sistemoje egzistuojani sutari, jo nuomone, priskirtin prie administracini sutari kategorijos. Atkreiptinas
dmesys, kad pateiktas administracinmis preziumuojam sutari spektras yra gana
vairus, j sudaranios sutartys yra itin skirtingos ir pritaikomos vairiose vieojo administravimo srityse29. Btent tokia administracijos sudarom sutari vairov yra vienas
Bakaveckas, A., et. al. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas,
2005, p. 480481.
25 Andrukeviius, A., supra note 21, p. 141142.
26 Urmonas, A., supra note 8, p. 45.
27 edbaras, S. Bendrojo administracinio proceso teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje: problemos ir sprendimai. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teis). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas,
2005.
28 Ibid., p. 31.
29 Dr. S. edbaras kaip administracines vardijo tokias sutartis: profesins karo tarnybos ir savanorikosios karo
tarnybos sutartys; kolektyvins valstybs tarnybos sutartys; vietos savivaldos institucij jungtins veiklos
sutartys su valstybs institucijomis arba kitomis savivaldybmis; Nacionalins mokjimo agentros prie Lietuvos Respublikos ems kio ministerijos ir apskrities virininko bendradarbiavimo sutartis; savivaldybi
institucij su vejais sudaromos visuomens aptarnavimo sutartys; mokestins paskolos sutartys; sutartys
24

Socialini moksl studijos. 2010, 1(5): 151168.

problemikiausi faktori, siekiant nustatyti ir apibrti atskirose alyse susiformavusio


administracini (viej teisini) sutari modelio (toki sutari sistemos) ribas. Gaila,
bet aikesni administracini sutari sistemos kontr dr. S. edbaras daugiau nepateik. Tikriausiai io mokslininko tyrim apimtis nulm, kad administracin sutartis, kaip
vienas tyrim objekto mikroelement, buvo apibdinta daugiau remiantis prezumpcija,
orientuojantis tris kriterijus: viena sutarties alis vieojo administravimo subjektas,
gyvendinantis savo galiojimus; sutarties tikslas tenkinti visuotinai reikming interes; sutarties slygas reglamentuoja vieosios teiss aktai, neretai postatyminiai.
Taiau nebuvo mokslikai atskleista ir itirta, kokie btent poymiai arba elementai nulemia administracins sutarties teisin tapatum ir kaip jie vertintini remiantis Lietuvos
bendrja sutari teise, o tai yra itin svarbu. Taigi galima teigti, kad administracin sutartis buvo apibdinama daugiau remiantis lyginamosios teiss pavyzdiais ir atskirai
netiriant jos teisins prigimties atsivelgiant Lietuvos teiss tradicij.
Vertinant administracins sutarties instituto bkl Lietuvoje itin svarbu atkreipti
dmes tai, kad civilins (taip pat ir sutari) teiss reforma vydyta anksiau. Administracins teiss ir pagrindini jos institut reforma dar nra baigta ir iuo metu. Todl
natralu, kad, administracinei teisei neturint sen tradicij, sutari teiss tradicija susiformavo remiantis privatine teise. Ir tik vliau Lietuv pasiek visose valstybse pastebimas sutarties, kaip vieojo administravimo subjekt teisins veiklos formos, pltros
reikinys. Taiau ar tai reikia, kad sutarties pritaikymo administracinje teisje modelis
dar tik bus pradedamas formuoti? Akivaizdu, kad ne. is procesas jau yra prasidjs, todl svarbu nustatyti pagrindines jo pltros kryptis ir tendencijas. Galima teigti, kad ms
alyje is institutas formuojamas fragmentuotai ir kazuistikai neturint jokios apibrtos
vizijos (koncepcijos): atskiri statymai bei kiti teiss aktai vis daniau numato vairias
sutartis, kuri teisin priklausomyb neaiki. Esant tokiai io klausimo bklei jau dabar
praktikoje kyla problemini klausim dl atskiroms sutartims taikytinos teiss, dl gin teismingumo ir kitoki.
Taigi faktas, jog daugelyje usienio ali egzistuoja administracins (vieosios-teisins) sutartys ir kad Lietuvoje administracija taip pat sudarinja vairi savo veiklos srii sutartis, nra pakankamas pagrsti, jog Lietuvoje sudarom administracini sutari
prasm tokia pat, kokia Pranczijoje arba Vokietijoje sudarinjam toki sutari. Tai
puikiai rodo jau mintas Italijos pavyzdys, kurios teiss tradicija nepripasta administracini sutari instituto. Nors ten taip pat egzistuoja specialios taisykls, susijusios su
kai kuriomis administracijos sudaromomis sutartimis, taiau doktrina i esms atmet,
jog egzistuoja administracins sutarties institutas, todl laikoma, kad visas administracijos sudaromas sutartis apima civilin teis30. Taigi aplinkyb, kad administracijos sutardl naudingj ikasen, poeminio pramoninio bei mineralinio vandens itekli ir ems gelmi ertmi
naudojimo; Lietuvos Respublikos Vyriausybs galiotos institucijos ir socialins mons sudaromos sutartys
dl subsidijos imokjimo ir panaudojimo tvarkos; remiamiems bedarbiams darbinti steigtose (pritaikytose) darbo vietose tarp Darbo biros ir darbdavio sudaromos darbo rinkoje papildomai remiam bedarbi
darbinimo sutartys; valstybs paskol auktj mokykl studentams suteikimo sutartys; sutartys, sudaromos tarp teritorini ligoni kas ir asmens sveikatos prieiros staig, taip pat tarp teritorini ligoni kas
ir vaistini. Ibid., p. 156160.
30 Auby, J. B., supra note 7, p. 417418.

161

162

Gytis Kunceviius. Sutartis kaip vieojo administravimo subjekt teisins veiklos Lietuvoje forma:...

tims taikomos specialios taisykls, nustatomos vieosios teiss akt, nebuvo pripainta
kaip nesuderinama su bendrja sutari teise, todl tai nesutrukd Italijos civilins teiss
tradicijai neprarandant savo teisinio tapatumo apimti ir ias specialias taisykles. Atitinkamai tai lm, kad sutartis administracijos veikloje Italijoje neiplito plaiai. Aiku,
negalima paneigti, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau sutari, sudarom tarp vieojo
administravimo subjekt ir akivaizdu, kad tokios sutartys visikai nesusijusios su civiline teise ir jos funkcijomis. Taiau, kaip tvirtina prof. J. B. Auby, itin problemikas
lyginamosios administracins teiss reikinys, kuriam mokslininkai skiria daugiausiai
dmesio, yra sutarties skverbimasis administracijos ir visuomens santyki sritis 31. O
btent iose srityse ir ikyla privatini bei viej sutari sveikos ir atribojimo problema, kurios nemanoma isprsti atsietai nuo bendrosios valstybs teiss tradicijos,
remiantis vien tik usienio ali patirtimi.
Apibendrinant, kokio lygio Lietuvos teiss doktrinos moksliniai administracins
sutarties tyrimai, pasakytina, kad itin stokojama sisteminio poirio, susiejanio sutarties kaip universalaus teisinio instrumento pritaikym vairiose teiss akose. Taip tarsi siekiama izoliuotai nuo bendrosios sutari teiss tradicijos pagrsti administracini
sutari egzistavim. Taiau tai daroma daugiau remiantis fragmentiniais Lietuvos ir
lyginamosios teiss pavyzdiais. Doktrinoje nra suformuota bendrosios administracins sutarties teorija, sutarties administracin pobd nulemiantys kriterijai, kurie padt
nustatyti administracini sutari sistemos ribas,

4. Administracins sutarties teisins prigimties paiekos


Lietuvos teism praktikoje
Nebuvimas aikios pozityviosios teiss bei doktrinos koncepcijos atsispindi ir teism praktikoje. prasta buvo manyti, kad kiekvienas teisinis santykis, susiklostantis remiantis sutartimi, yra civilinio-teisinio santykio sinonimas. Taiau vairjant administraciniams-teisiniams santykiams teismai pradjo juos vertinti nenuosekliai.
2000 m. lapkriio 7 d. nutartyje Specialioji teisj (teismingumo) kolegija (toliau
Kolegija) sprend klausim, ar teismingas administraciniam teismui ginas, kils i
studij sutarties tarp pareikjo (studento) ir Vilniaus universiteto. Pareikjo santykiai
su Vilniaus universitetu grindiami ali sudaryta dienini studij sutartimi, nustatania studij Universitete slygas ir tvark. Nutartyje nurodoma, jog skundo esm sudaro tai, kad, pareikjo nuomone, Vilniaus universiteto senatas, nustatydamas valstybs
finansuojam viet upildymo tvark (ir taip konkretizuodamas sudarytos su studentu
dienini studij sutarties 3 punkt), paeid 1998 m. leipos 7 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nutarimo Nr. 856 Dl valstybini auktj mokykl student ir laisvj
klausytoj 1.2 punkt, pagal kur auktojoje mokykloje i gerai besimokanio studento
(kurio paskutins sesijos paymi vidurkis ne maesnis kaip 6 balai pagal 10 bal vertinimo sistem), priimto valstybs finansuojam viet, umokestis u studijas neimamas.
31

Auby, J. B., supra note 7, p. 413416.

Socialini moksl studijos. 2010, 1(5): 151168.

Pareikjas ia nepra itirti Senato priimto akto atitikties Vyriausybs nutarimui, nes
jis neturjo tokios teiss. Taigi Kolegija konstatavo, kad ali ginas kilo i sutartini
santyki, todl nagrintinas bendrosios kompetencijos teisme32.
Btina paymti, kad Kolegijos praktika iuo klausimu ne visada buvo nuosek
li. 2001 m. sprsdama klausim dl teisini santyki, susiklostani tarp Teritorins
ligoni kasos ir privaios vaistins remiantis sudaryta sutartimi, Kolegija paymjo,
kad Teritorin ligoni kasa yra administravimo subjektas, kurio statusas bei funkcijos
(taip pat privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto l panaudojimo srities) yra
reglamentuojamos Socialinio draudimo statymo, Teritorins ligoni kasos nuostat bei
kit normini akt. Todl nors su AB Kauno vaistini centras dl vaist ir medicinos
pagalbos priemoni, kuri sigijimo ilaidos arba j dalis kompensuojama i Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto, idavimo draudiamiesiems buvo sudaryta
ali sutartis, reikalavimas dl Kauno teritorins ligoni kasos sprendim panaikinimo
nagrintinas administraciniame teisme33.
Taiau 2002 m. balandio 11 d. nutartyje sprsdama pana klausim Kolegija
paymjo, kad iuo atveju ginas kilo i iekovo S. J. mons Sauliaus vaistin ir
atsakovo Utenos teritorins ligoni kasos sudarytos sutarties Dl vaist ir medicinos
pagalbos priemoni, kuri sigijimo ilaidos ir dalis kompensuojama i privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudeto, kompensavimo ir idavimo apdraustiesiems, taip
pat papildomo 2001 m. kovo 16 d. susitarimo, tai yra i sutartini iekovo bei atsakovo
santyki, todl byla nagrintina bendrosios kompetencijos teisme34.
Itin svarus Kolegijos sprendimas buvo 2004 m. spalio 22 d. nutartyje, kurioje ji
nurod, kad tarp param administruojanios institucijos ir pretenduojaniojo gauti param susiklosto valdios bei pavaldumo, bet nelygiateisiai santykiai. Primus sprendim
dl paramos skyrimo ir param administruojaniai institucijai su paramos gavju dl to
sudarius sutart nereikia, kad tarp i ali susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, t. y.
vieasis administravimas pasibaig35. Kaip matome, tai labai svarbus poskis kvalifikuojant remiantis sutartimi susiklostaniuosius teisinius santykius. Kolegija isklaid
tam tikras abejones ir dar kart atkreip dmes jau anksiau suformuluot krypt, kad
ne tik teisini santyki forma, bet ir turinys turi lemti j teisin kvalifikavim. Taigi apibendrinant galima daryti ivad, kad Kolegija paband i dalies pakeisti tradicija tapusi
teisin praktik kiekvien i sutarties kylant teisin santyk tapatinti su civiliniu-teisiniu
santykiu. Taigi lyg ir netiesiogiai pripainta, kad vieojo administravimo srityje taip
pat egzistuoja sutartis, kaip teisini santyki tarp administracijos bei privai subjekt
reguliavimo instrumentas.

32
33
34
35

Specialiosios teisj (teismingumo) kolegijos 2000 m. lapkriio 7 d. nutartis. Administracini teism praktika. 2001, Nr. 1. p. 290.
Ibid., p. 274.
Specialiosios teisj (teismingumo) kolegijos 2002 m. balandio 11 d. nutartis. Administracini teism praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002, p. 220.
Specialiosios teisj (teismingumo) kolegijos 2004 m. spalio 22 d. nutartis [interaktyvus]. [irta 2009-1019]. <http://www.lat.lt/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=27549>.

163

164

Gytis Kunceviius. Sutartis kaip vieojo administravimo subjekt teisins veiklos Lietuvoje forma:...

Itin svarbi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau LVAT) pozicija


vienoje byloje, kuri, neatmetama, gali bti inspiruota anksiau mintos Kolegijos pozicijos. 2005 m. lapkriio 25 d. LVAT nutartyje, autoriaus iniomis, pirm kart io teismo
praktikoje paminta administracins sutarties svoka. Pasisakydamas dl teisini santyki, susiklosiusi tarp Lietuvos Respublikos muitins ir garantins asociacijos, ries,
LVAT nurod, jog tokia santyki tarp vieojo administravimo institucijos bei privataus
asmens forma, kai valstybs institucija, siekdama gyvendinti savo statym numatytas
funkcijas ir patenkinti viej interes, sudaro sutartis su privaiais asmenimis, Europos
ali teisinje praktikoje bei teiss doktrinoje yra vadinama administracine sutartimi.
Konkreiai ioje byloje buvo nurodyta, jog bendrosios garantijos sutartis tarp muitins
ir garantins asociacijos nra civilin sutartis ir ja remiantis susiklost santykiai yra vieosios, o ne civilins teiss dalykas36.
ioje nutartyje suformuluot LVAT pozicijoj galima bt vertinti kaip reikming
ingsn, pradedant Lietuvoje formuoti administracini sutari koncepcij, kadangi joje
ne tik pripainta, kad remiantis sutartimi susiklost teisiniai santykiai gali bti kvalifikuojami kaip administraciniai teisiniai santykiai, bet ir vardijama konkreti sutarties
kvalifikacija administracin sutartis. Taip lyg pasakoma, kad Lietuvoje analogikai kai
kuri Europos ali praktikai formuojasi nauja sutari ris.
Vlesn LVAT praktika dar kart patvirtino suformuot pozicij. 2008 m. gegus
6 d. nutartyje iplstin LVAT teisj kolegija, sprsdama gin dl jau mint sutari,
sudarom tarp teritorini ligoni kas ir privai subjekt, nuosekliai laiksi anksiau
suformuotos administracini teism praktikos. Vyriausiojo administracinio teismo Iplstins teisj kolegijos nuomone, Sveikatos draudimo statymo 33 straipsnio 1 dalies
1 punkte numatytos sutartys turi bti vertinamos kaip administracins, nes teisiniai santykiai, kuriais remiantis kyla sutartiniai sipareigojimai, yra administraciniai, o paios
sutartys vieojo administravimo subjekt sudaromos vieosios teiss norm imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant sveikatos apsaugos srities vieuosius interesus.
Nagrinjamos bylos atveju ginas kilo i santyki, atsiradusi Teritorinei ligoni kasai
vykdant mint vieojo administravimo veikl. Tai, kad sveikatos prieiros staigoms
norint skirti privalomojo sveikatos draudimo fondo l yra sudaroma sutartis, nekeiia
aptariamj santyki pobdio. Sutartis iuo atveju yra priemon pagal statymo nustatyt paskirt paskirstyti privalomojo sveikatos draudimo fondo las ir sprendimas dl jos
sudarymo yra priimamas remiantis vieosios teiss norm, reglamentuojani tikslinio
valstybinio finansinio fondo l administravim, nustatytomis slygomis ir taisyklmis.
Teritorin ligoni kasa, priimdama sprendim sudaryti sutart arba jos nesudaryti su sveikatos prieiros staiga, gyvendina jai suteiktus vieojo administravimo galiojimus ir
santykiai dl tokio pobdio sprendim primimo yra vieojo administravimo santykiai.
Itin svarbu akcentuoti, kad kart LVAT neapsiribojo tik sutarties ir ja remiantis
kylani teisini santyki prigimties vertinimu, o pasisak ir dl vieosios teiss subjekto autonomijos rib: Atkreiptinas dmesys, jog vieojo administravimo funkcijas
gyvendinanti institucija neturi tokios privatins autonomijos, koki turi civiliniuose
36

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkriio 25 d. nutartis administracinje byloje Asociacija Linava v. Muitins departamentas (bylos Nr. A14-1479/2005).

Socialini moksl studijos. 2010, 1(5): 151168.

teisiniuose santykiuose dalyvaujantis privatus asmuo (fizinis ar juridinis), todl, nors


Sveikatos draudimo statymo 26 straipsnio 2 dalyje yra nuoroda Lietuvos Respublikos civilin kodeks, nagrinjamos bylos atveju, btina vadovautis Civilinio kodekso
1.1 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kuri pirmenyb yra teikiama vieosios teiss
normoms. Taigi Teritorins ligoni kasos atlikti veiksmai turt bti vertinami pagal
Vieojo administravimo, Sveikatos draudimo ir Konkurencijos statymuose tvirtint
teiss norm reikalavimus.37
Apibendrinant pasakytina, kad administracins sutarties instituto klausimu jauiamas atotrkis tarp trij teiss ontologini lygmen teisini idj, teiss norm ir teisini santyki. Akivaizdu, kad teismai bando upildyti pozityviosios teiss ir doktrinos
spragas formuodami viening praktik vertinant remiantis sudaromomis sutartimis susiklostanius santykius vieojo administravimo srityje. Kita vertus, nesant vienodo teisinio reglamentavimo, teismai vengia ipltoti bendrus administracins sutarties kvalifikavimo kriterijus ir bando fragmentuotai remtis usienio ali kazuistiniais pavyzdiais.
i problema aktuali ir kitoms alims. tai Lenkijoje, kurios statym leidjas taip pat
nra isprends administracijos sudarom sutari teisins prigimties klausim, srityse, kuriose yra situacijos, palyginamos su kitomis Europos alimis, administracins ir civilins sutarties atskyrimo kriterij iekoma lyginamosios teiss praktikoje ir remiamasi
daugiau procedra nei akto materialia forma ar turiniu38. Akivaizdu, kad tokiu atveju
daniausiai susiduriame su Pranczijos ir Vokietijos teisins tradicijos taka. Taiau tokia fragmentin praktika, pasireikianti ir jurisprudencijoje, ir doktrinoje, nevertinant
usienio ali patirties remiantis Lietuvos teiss tradicija, yra metodologikai klaidinga.
Manytume, kad remiantis lyginamosios teiss patirtimis galima bt igryninti kriterijus, lemianius administracins sutarties teisin tapatum, kadangi Lietuvoje dar nra susiformavusi sutarties kaip administracins teiss instituto tradicija. Taiau visi kriterijai,
perimti i lyginamosios teiss, turi bti tiriami atsivelgiant bendrj Lietuvos sutari
teiss tradicij. Tai leist sudaryti slygas, btinas tolesniems moksliniams tyrimams,
padsiantiems nustatyti, kokia administracini sutari sistema formuojasi Lietuvoje.

Ivados
1. Lyginamoji teis administracijos sudarom sutari teisin prigimt vertina
skirtingai, taiau neretai remiantis kontinentins teiss grups valstybi teiss tradicijomis tokios sutartys skiriamos civilines (privatines) ir administracines (viesias teisines). Lietuvos teisje nra susiformavusi sutarties kaip administracins teiss instituto
tradicija, taiau doktrinoje ir jurisprudencijoje rykja tendencija pripainti administracini sutari egzistavim de facto.
2. Vertinant, kiek Lietuvos teiss doktrina ityrusi administracin sutart, pastebtina, kad administracins sutarties egzistavimas daugiau preziumuojamas remiantis
fragmentiniais lyginamosios teiss ir Lietuvos pozityviojoje teisje tvirtint sutari
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegus mn. 6 d. nutartis administracinje byloje UAB
Baltic Orthoservice v. Vilniaus teritorin ligoni kasa (bylos Nr. A261-339/2008).
38 Letowski, J. Autorit et contrat dans ladministration moderne en Pologne. XX Annuaire Europen dadministration publique. Aix-En-Provence: Presses Universitaires dAix Marseille, 1998, p. 221.
37

165

166

Gytis Kunceviius. Sutartis kaip vieojo administravimo subjekt teisins veiklos Lietuvoje forma:...

sutapatinimo pavyzdiais. Taiau bendroji administracins sutarties teorija nra formuojama. Nesant pozityviojoje teisje tvirtint ir doktrinoje igrynint bendrj administracijos sudarom sutari teisins prigimties nustatymo kriterij, teismai j formuoti
taip pat nesiryta, todl teismin praktika iuo klausimu nra nuosekli.
3. Doktrinoje ir jurisprudencijoje irykjusi praktika nustatant administracijos
sudarom sutari teisin prigimt remtis kazuistiniais lyginamosios teiss pavyzdiais
yra metodologikai nepagrsta. Civilins teiss reformos Lietuvoje pirmumas nulemia ir
sutarties kaip administracins teiss instituto sistem. Todl administracijos sudarom
sutari teisin prigimt galima apibrti tik tiriant jas atsivelgiant bendrj Lietuvos
sutari (privatins) teiss tradicij.
4. Lyginamosios teiss patirtis gali pasitarnauti igryninant kriterijus, nulemianius administracins sutarties teisin tapatum. Taiau visi i lyginamosios teiss paimti
kriterijai turi bti tiriami atsivelgiant bendrj Lietuvos sutari teiss tradicij. Tai
leist suformuoti instrumentarij, btin tolesniems moksliniams tyrimams, padsiantiems nustatyti, kokia Lietuvoje formuojasi administracini sutari sistema.

Literatra

Andrukeviius, A. Administracin teis. Vilnius: V Registr centras, 2008.


Auby, J. B. Les problmes poss par le dvloppement du contrat en droit administratif
compar. Contrats publics. Volume I. Presses de la facult de Droit de Montpellier,
2006.
Bakanas, A., et. al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga.
Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2001.
Bakanas, A., et. al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. etoji knyga. Vilnius: Justitia, 2003.
Bakaveckas, A., et. al. Lietuvos administracin
teis. Bendroji dalis. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005.
Bakhpakh, D. N. Administrativnoe pravo Rosii
[Bahrah, D. N. Administrative Law of Russia]. Moskva: Eksmo, 2007.
Clamour, G. Esquisse dune thorie gnrale
des contrats publics. Contrats publics. Volume II. Presses de la facult de Droit de
Montpellier, 2006.
Delvolv, P.; Moderne, F.; De Laubadre, A.
Trait des contrats administratifs. Paris:
L.G.D.J., 1983.

Letowski, J. Autorit et contrat dans ladministration moderne en Pologne. XX Annuaire


Europen dadministration publique. AixEn-Provence: Presses Universitaires dAix
Marseille, 1998.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2005 m.
balandio 18 d. nutarimas Nr. 414 Dl
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m.
gegus 31 d. nutarimo Nr. 649 Dl Europos Sjungos struktrini fond l administravimo Lietuvoje pakeitimo. Valstybs
inios. 2005, Nr. 51-1700.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
Valstybs inios. 2000, Nr. 74-2262.
Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas. Valstybs inios. 2004, Nr.
63-2243.
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo
statymas. Valstybs inios. 1999, Nr. 601944.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
statymas. Valstybs inios. 2008, Nr. 1134290.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkriio 25 d. nutartis
administracinje byloje Asociacija Lina-

167

Socialini moksl studijos. 2010, 1(5): 151168.

va v. Muitins departamentas (bylos Nr.


A14-1479/2005).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
iplstins teisj kolegijos 2008 m. gegus
6 d. nutartis administracinje byloje UAB
Baltic Orthoservice v. Vilniaus teritorin
ligoni kasa (bylos Nr. A261-339/2008).
Mikelnas, V. Sutari teis. Bendrieji sutari
teiss klausimai: lyginamoji studija. Vilnius:
Justitia, 1996.
Praneviien, B. Kvaziteismai administracijos
kontrols sistemoje. Vilnius: Lietuvos teiss
universitetas, 2003.
Shirabon, O. V. Normativno-pravovoj dogovor
kak istochnik sovremenovo rosijskovo prava.
Avtoreferat disertacii na soiskanie uchenoj
stepeni kandidata juridicheskikh nauk [Shirabon, O. V. Agreement of Normative-Legal
Character as the Source of Contemporary
Russian Law. Thesis of Doctoral Research
in the Field of Law]. Moskva, 2007.
Sommermann, K. P. Autorit et contrat dans l
administration moderne en Allemagne. XX
Annuaire Europen dadministration publique. Aix-En-Provence: Presses Universitaires dAix Marseille, 1998.
Specialios teisj (teismingumo) kolegijos 2000
m. lapkriio 7 d. nutartis. Administracini
teism praktika. 2001, 1.

Specialios teisj (teismingumo) kolegijos


2001 m. kovo 2 d. nutartis. Administracini
teism praktika. Nr. 1. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2001.
Specialios teisj (teismingumo) kolegijos 2002
m. balandio 11 d. nutartis. Administracini
teism praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002.
Specialios teisj (teismingumo) kolegijos
2004 m. spalio 22 d. nutartis [interaktyvus].
[irta 2009-10-29]. <http://www.lat.lt/3_
nutartys/senos/nutartis.aspx?id=27549>.
edbaras, S. Administracinio proceso teisinio
reglamentavimo problemos Lietuvos Respublikoje. Vilnius: Justitia, 2006.
edbaras, S. Bendrojo administracinio proceso
teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje: problemos ir sprendimai. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (teis). Vilnius:
Mykolo Romerio universitetas, 2005.
Urmonas, A. Administracin teis socialini
pokyi erdvje. Jurisprudencija. 2006, 5
(83).
Tikhomirov, J. A. Upravlenie na osnove prava
[Tihomirov, J. A. Management Based on
Law]. Moskva: Formula prava, 2007.
Vilutis, P. Administracin teis. Bendroji dalis.
Kaunas: M. Adomaviiaus sp., 1939.

Contract as A FORM OF the legal practice of


administrative subjects in Lithuania: problematic aspects
Gytis Kunceviius
Mykolas Romeris University, Lithuania

Summary. In the field of comparative administrative law scientists pay increasingly


more attention to the applicability of contracts as this phenomenon is rapidly evolving. The
approaches to the contracts made by public administrative subjects differ depending on the
country; however, in continental law such contracts are commonly divided into private contracts and administrative (public) contracts. The author of this article discusses such questions as to what legal tradition the Lithuanian law can be ascribed and whether the institute

168

Gytis Kunceviius. Sutartis kaip vieojo administravimo subjekt teisins veiklos Lietuvoje forma:...

of administrative contract can be successfully applied in the Lithuanian legal system.


The author pays special attention to the fact that the administrative law of Lithuania
lags behind other countries as research into the contract as a form of the legal practice of
administrative subjects is insufficient and rather fragmentary. The following conclusion is
made: in the administrative law of Lithuania there is no tradition to recognize the contract
as an institute of administrative law, though a tendency to acknowledge the existence of the
administrative contract de facto in the doctrine and jurisprudence is observable. According
to the author, the existence of the administrative contract in Lithuania is more likely to be
only a presumption based on fragmentary examples of the identification of the contracts in
comparative law with the contracts in the Lithuanian law. However, the common theory of
administrative contract has not yet been formed.
The author claims that the practice of determining the legal origin of contracts made by
administrative subjects based only on several casuistical examples of comparative law cannot
methodologically be justified. The completion of the reform of civil law in Lithuania has led
to the formation of the currently existing concept of administrative contracts. Therefore, the
legal origin of contracts made by administrative subjects can be determined only by analyzing them in relation with the common tradition of private contract law in Lithuania. The
experience of comparative law could be used to specify and characterize the criteria which
determine the administrative (legal public) origin of the contract. Nevertheless, all the criteria drawn from comparative law have to be analyzed in relation to the common tradition
of contract law in Lithuania. This would allow to form the tools for the determination of the
kind of the system of administrative contracts that is being built in Lithuania.
Keywords: contract, administrative contract, administrative subject, the form of legal
practice, legal origin.
Gytis Kunceviius, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Administracins teiss ir proceso
katedros lektorius, doktorantas. Mokslini tyrim kryptys: administracins sutartys, vieojo administravimo formos, sutarties pritaikymas vieojo administravimo srityje, administracins ir civilins
teiss sveikos.
Gytis Kunceviius, Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Administrative Law
and Procedure, lecturer, doctoral student. Research interests: administrative contracts, forms of public
administration, adaptation of contracts in the sphere of public administration, interaction between
administrative and civil law.