P. 1
Hidroenergetikos darnioji pletra

Hidroenergetikos darnioji pletra

|Views: 161|Likes:
Published by Kestutis Bieksa

More info:

Published by: Kestutis Bieksa on Oct 05, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

10/05/2010

pdf

text

original

Povilas Balčiūnas, Narimantas Ždankus 28

Išnagrinėtas hidroelektrinės poveikis upei ir jos aplinkai. Pripažinta, kad hid-
roelektrinės turbinų dažnas įjungimas ir išjungimas yra žalingas aplinkai, nes
skatina upės vagos plovimą, kenkia upės augmenijai ir gyvūnijai. Teigiama,
kad žalą galima sumažinti nekeičiant upės nuotėkio – pro hidroelektrinės
turbinas praleidžiant jį visą ir nekaupiant vandens tvenkinyje. Parodyta, kad
tradicinėmis priemonėmis to padaryti negalima, nes Lietuvos upių nuotėkis
kinta kur kas labiau, negu tas, kurį gali praleisti viena arba kelios vienodos
turbinos.
Išnagrinėjus kelių tipų turbinų charakteristikas nustatyta, kad skersasrautės
turbinos aplinkosauginiu požiūriu yra tinkamiausios, nes jų pralaidumas kinta
itin plačiose ribose. Išnagrinėta galimybė išplėsti bet kurio tipo turbinų pralai-
dumo ribas eksploatuojant jas kintamų sukimosi dažnių režimu, kuris dėl fik-
suoto kintamos srovės dažnio neįmanomas paprastuose hidroagregatuose.
Pateiktos hidroelektrinės valdymo mechatroninių sistemų, reikalingų tur-
binoms dirbti kintamų sukimosi dažnių režimu, schemos, matematinis ir imi-
tacinis modeliai. Juos ištyrus autonominio ir sisteminio režimo atvejais nusta-
tyta pakankamai gera elektros energijos kokybė.
Raktažodžiai: upė, nuotėkis, turbina, pralaidumas, veiksmingumas, mechatro-
ninė sistema
Povilas Balčiūnas
Kauno technologijos universitetas,
Atsinaujinančių energijos šaltinių centras,
Studentų g. 48, LT-51367 Kaunas
Narimantas Ždankus
Kauno technologijos universitetas,
Geoinžinerijos katedra,
Studentų g. 48, LT-51367 Kaunas
Hidroenergetikos darnios plėtros galimybės
ENERGETIKA. 2006. Nr. 1. P. 28–35
© Lietuvos mokslų akademija, 2006
© Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2006
1. ĮVADAS
Griežtėjant reikalavimams mažinti energijos gamybos po-
veikį aplinkai vis daugiau dėmesio skiriama atsinauji-
nantiems energijos šaltiniams, iš kurių patraukliausia yra
upių tėkmės energija. Per tūkstantmečius sukaupta di-
delė jos naudojimo patirtis. Šią energiją lengva sutelkti
statant užtvankas, tačiau apsemiami dideli žemės plotai,
pakeičiamas kraštovaizdis, pertveriami žuvų migracijos
keliai, pakeičiamas upės nuotėkio pasiskirstymas laike.
Tvenkinys dažnai pagerina kraštovaizdį, rekreacijos są-
lygas, mikroklimatą aplinkui tvenkinį, tačiau kitos tven-
kinio poveikio aplinkai formos dažniausiai būna žalin-
gos. Norint žalą sumažinti, būtina slopinti hidroelektri-
nės (HE) poveikį aplinkai, pirmiausia upės nuotėkio pa-
siskirstymui laike.
Pastačius užtvanką ant upės jos tėkmės parametrai
ir nuotėkio kaitos laike pobūdis labai ryškiai pasikeičia
ilgame jos ruože. Tėkmės gylis tvenkinyje padidėja, o
greitis sumažėja. Dėl to čia pasikeičia flora ir fauna [1,
2], gruntinio vandens režimas, augmenija ir mikrokli-
matas aplinkui tvenkinį [3]. Žemutiniame bjefe upės de-
bitas tampa priklausomas nuo hidroelektrinės darbo re-
žimo. Kiekvieną dieną paleidžiant turbinas upės tėkmės
debitas, greitis ir gylis staiga padidėja, o išjungus –
sumažėja. Dėl to upės vaga HE žemutiniame bjefe yra
intensyviai plaunama, jos dugnas praranda pastovumą
[4]. Tokios sąlygos yra nepakenčiamos žuvims. Ilgame
upės ruože jų smarkiai sumažėja arba jos išnyksta [5].
Hidroelektrinės poveikio upei HE žemutiniame bjefe
įvertinimas ir priemonių šio poveikio žalai sumažinti
paruošimas yra mūsų tyrimų tikslas.
2. LIETUVOS UPIŲ REŽIMO YPATUMAI
Upės režimu čia vadinama upių nuotėkio charakteristi-
kų (tėkmės debito, greičio ir skerspjūvio matmenų) vi-
suma, jų kaitos laike ypatumai. Pagal išvardytų para-
metrų tipą nagrinėjamus upių režimus mes linkę vadinti
hidrologiniais-hidrauliniais. Hidroelektrinės poveikį upei
ir jos aplinkai bandome vertinti pagal upės režimo po-
kyčius, kuriems nustatyti pirmiausia nagrinėjame reži-
mą natūraliose upėse arba jų ruožuose, kur nėra tven-
kinių ir hidroelektrinių poveikio.
Lietuvos upių nuotėkis plačiai kinta laike. Žinoma,
kad vasaros sausros arba žiemos įšalo metu debitas upėse
būna mažiausias, o pavasario potvynių ar vasaros liūčių
metu – didžiausias (1 pav.). Debitas šiose ribose kinta
įvairia sparta, nuo kurios priklauso upės dugno plovi-
mo ir vagos persitvarkymo reiškiniai. Ilgalaikis mažo
intensyvumo lietus sukelia sklandų ir lėtą vandens ly-
gio kilimą upėje bei lėtą žemėjimą lietui užsibaigus.
Dėl trumpalaikės intensyvios liūties lygis pakinta daug
staigiau.
Hidroenergetikos darnios plėtros galimybės 29
Upės vandens lygis nuolatos kinta. Ilgesnį laiką ly-
gis kinta taip lėtai ir sklandžiai, kad jį sunku pastebėti.
Ryškių lygio kitimo bangų upės metinėje hidrogramoje
susidaro nuo 10 iki 20 (1 ir 2 pav.). Ištyrę Smalininkų
posto prie Nemuno vandens lygio stebėjimo birželį–spalį
duomenis [6], nustatėme šitokius didžiausius lygio kiti-
mo greičius: kilimo – 151 cm/parą (1925 08 5–6), kri-
timo – 49 cm/parą (1881 07 29–30). Smulkesnių lygio
kitimo bangų kiekvienais metais susidaro gana daug.
Upės faunos ir floros bioritmas yra prisiderinęs prie
tokios vandens lygių kaitos, jis upei ir jos aplinkai ne
tik neþalingas, bet ir naudingas.
Ledo reiškiniai taip pat keičia vandens lygį upėje.
Ledo dangos formavimosi ir irimo metu vandens lygis
paprastai kinta 15–30 cm/parą greičiu. Štai 1849 12
23–24 susiformavus ledo dangai lygis pakito 97 cm/
parą. Dėl ledo sangrūdų vandens lygis kinta dar stai-
giau. Štai 1827 m. kovo 12–13 d. ledonešio metu van-
dens lygis Nemune ties Smalininkais pakilo 252 cm, o
kitą parą, kovo 13–14 d., krito 272 cm [6].
Susiformavus ledų sangrūdai prieš ją vandens lygis
greitai kyla, o už jos – krinta. Sangrūdai suirus prieš ją
vandens lygis smunka, o už jos kyla. Susikaupęs ir
prasiveržęs vanduo teka kur kas didesniu debitu ir grei-
čiu, nei hidrologinio potvynio metu.
Ledo reiškiniai, ypač ledo sangrūdų susidarymas ir
suirimas, vyksta gana sparčiai. Hidrometeorologijos tar-
nybos duomenų bazėje vyrauja atliktų paros, dažniau-
siai 6 valandų intervalu, matavimų rezultatai. Pagal to-
kių matavimų rezultatus galima apskaičiuoti tik paros
vandens lygio kitimą. Didžiausiu greičiu vandens lygis
upėje kinta tik susiformavus ledo sangrūdai ir tik jai
suirus. Ledo sangrūdai yrant per kelias minutes vyks-
tantys reiškiniai upės dugno pastovumui yra pavojin-
giausi, nes pro sangrūdą prasiveržęs vanduo teka gero-
kai didesniu debitu ir greičiu, nei didžiausio hidrologi-
nio potvynio metu. Suirus sangrūdai suardomas ir upės
dugną nuo išplovimo saugantis savigrindos sluoksnis,
dėl kurio prasideda ilgalaikis upės dugno plovimas. Mat
naujas iš stambių žvyro dalelių susidedantis apsauginis
sluoksnis [1] susiformuoja tik per keletą metų.
Lėti vandens lygio ir upės debito pokyčiai laike ge-
riausiai matyti hidrogramoje (1 pav.). Vagos plovimą
skatinantys staigūs lygio pokyčiai natūralioje upėje su-
sidaro retai – kartą kas 5–10 metų. Šie gana reti tėk-
mės plaunančio pajėgumo padidėjimo impulsai upės dug-
no pastovumui daro mažesnį poveikį negu gerokai daž-
nesni žmogaus veiklos sukelti impulsai, kurie aptarti
kituose mūsų darbuose [7]. Čia daugiausia dėmesio ski-
riame upės debito kitimui ryšium su racionaliu ir dar-
niu tėkmės hidroenergetinių išteklių panaudojimu. Ra-
cionalus panaudojimas – kai pasitelkus upės tėkmės
energiją praleidžiama kuo daugiau nuotėkio pro hidro-
elektrinės turbinas, esant didžiausiai patvankai, darnus
panaudojimas – mažiausiai keičiant upės nuotėkį, ne-
kaupiant jo tvenkinyje. Taigi upės nuotėkio pasiskirsty-
mas laike čia laikomas svarbiu ne tik vagos procesams,
bet ir upės tėkmės energetiniams ištekliams.
1 pav. Skroblaus (a), Yslykio (b) ir Nemuno (c) 2000 m.
hidrogramos

0,8
0,9
1
1,1
1,2
1,3
1,4
1,5
1,6
1,7
1,8
1,9
0 30 60 90 120 150 180 210 240 270 300 330 360 390
Laikas dienomis
S
n
t
y
k
i
n
i
s

d
e
b
i
t
a
s


0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
0 30 60 90 120 150 180 210 240 270 300 330 360 390
Laikas dienomis
S
a
n
t
y
k
i
n
i
s

d
e
b
i
t
a
s


0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
1,8
2
2,2
2,4
0 30 60 90 120 150 180 210 240 270 300 330 360 390
Laikas dienomis
S
a
n
t
y
k
i
n
i
s

d
e
b
i
t
a
s

a
b
c
3 pav. Nemuno (Smalininkai) sausų (1812), šlapių (1928) ir
normalių (1885) metų statistinės hidrogramos

0
2
4
6
8
10
0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1
Trukmė metais
S
a
n
t
y
k
in
is

d
e
b
it
a
s

Yslykis
Nemunas
Skroblus
2 pav. Yslykio, Nemuno (Smalininkai) ir Skroblaus 2000 m.
statistinės hidrogramos

0
1
2
3
4
5
6
0 0,2 0,4 0,6 0,8 1
Trukmė metais
S
a
n
t
y
k
i
n
i
s

d
e
b
i
t
a
s

Sausi metai
Šlapi metai
Normalūs metai
Povilas Balčiūnas, Narimantas Ždankus 30
Upės debitas per metus kinta apibrėžtose ribose, ku-
rias patogu apibūdinti tam tikros tikimybės didžiausio
ir mažiausio debitų santykiu. Jį lengva nustatyti naudo-
jant įprastines hidrogramas (1 pav.). Debito kitimo ri-
bas apskaičiuoti, taip pat nuotėkio pasiskirstymui per
metus apibūdinti tinka santykinio debito Q/Q
o
trukmės
t priklausomybė (2 pav.), kurioje vidutinių paros debitų
Q ir vidutinio metų debito Q
o
santykių Q/Q
o
eilė ri-
kiuojama mažėjimo tvarka, o laikas t, kai debitas Q
yra didesnis už nagrinėjamą jo dydį, išreikštas metais.
Šios priklausomybės grafiką mes pavadinome statistine
hidrograma.
Lygindami skirtingų upių tų pačių metų statistines
hidrogramas pastebėjome didelį skirtumą (2 pav.), o tos
pačios upės (Nemuno) skirtingų metų – aiškų panašu-
mą (3 pav.), nepaisant to, kad sąmoningai buvo parink-
ti skirtingo vandeningumo metai. Taigi statistinė hid-
rograma yra upės, o ne metų vandeningumo rodiklis,
stabili bei mažai nuo kritulių kiekio ir pasiskirstymo
per metus priklausanti charakteristika, kurioje ypač ge-
rai matyti upės debito kitimo ribos.
Pagal statistinėje hidrogramoje atskaitytus didžiausią
ir mažiausią santykinius debitus (Q/Q
o
)
max
ir (Q/Q
o
)
min
galima apskaičiuoti upės didžiausio ir mažiausio debitų
santykį (Q/Q
o
)
max
/ (Q/Q
o
)
min
= Q
max
/Q
min
, mūsų žymi-
mą k
u
ir vadinamą upės nuotėkio tolygumo koeficientu.
Dar tiksliau didžiausius ir mažiausius upės debitus ga-
lima apskaičiuoti pagal santykinių debitų statistinę eilę.
Skroblaus upės 2000 m. santykinių debitų statistinės
eilės pirmasis ir paskutinis nariai yra 2,683 ir 0,708. Jų
santykis atitinka debito tolygumo koeficientą k
u
= 3,79.
Yslykio upė 2000 m. 100 dienų buvo išdžiūvusi, todėl
šiai upei k
u
= ∝. Nemuno debito tolygumo koeficien-
tas, Nemajūnų posto 2000 m. duomenimis, k
u
= 32,12.
Nemuno debito tolygumo koeficientai, apskaičiuoti pa-
gal Smalininkų posto 1812 m., 1885 m. ir 1928 m.
duomenis, yra 9,54; 8,09 ir 17,53.
3. VANDENS TURBINŲ YPATUMAI
Hidroelektrinės turbinos parenkamos pagal vidutinį
daugiametį upės debitą, atsižvelgiant į debito kitimo ri-
bas. Paprastai parenkama keletas vienodos galios turbi-
nų. Tada pro jas neįmanoma praleisti mažiausio, daž-
niausiai ir didžiausio debitų. Vandenį tenka kaupti tven-
kinyje, dažnai manevruoti turbinomis, didžiausius debi-
tus leisti pro pralaidas.
Turbinų pralaidumas kinta kur kas mažiau negu upių
nuotėkis. Jį riboja naudingumo koeficientas, kuriam ne-
leidžiama sumažėti žemiau tam tikros ribos. Hidrauli-
nėms mašinoms ši riba dažnai apibrėžiama mažiausiu
leistinu veiksmingumo koeficientu η
m
= k
r
η
v
; čia k
r

reþimo koeficientas ir η
v
– vardinis veiksmingumo
koeficientas, sutampantis su didþiausiu maðinos nau-
dingumo koeficientu η
d
. Režimo koeficientas, apibūdi-
nantis leistiną nukrypimą nuo vardinio režimo, siurbliams
ir tūriniams hidrauliniams motorams prilyginamas 0,85
[8], o tai atitinka 15% nukrypimą (5 pav.).
Režimo koeficientas turbinoms kinta nuo 0,85 iki
0,95 [9] ir priklauso nuo turbinos galios ir tipo. Mažos
galios Kaplano ir skersasraučių (seniau vadintų Banki–
Mičeli) turbinų k
r
gali būti prilygintas 0,85 [10]. Išnag-
rinėję vienuolika PL tipo (OSt 108.023.15–82) viduti-
nės ir mažos galios Kaplano turbinų universaliųjų cha-
rakteristikų (4 pav.) nustatėme, kad jos sudarytos darbo
zonoms, atitinkančioms k
r
≥ 0,94. Nepaisant gana mažo
(6%) leistino nukrypimo nuo vardinio režimo, didžiau-
sio ir mažiausio debitų Q
td
ir Q
tm
santykis, pavadintas
mūsų turbinos debito tolygumo koeficientu, k
t
= Q
td
/Q
tm
,
*
3

Q
td*
Q
td
Q
tv
Q
tm
Q
tm*
n
d* n
m*
2

1

n
v
Q
tm
η
v
η
m
Q
tv
Q
tm* Q
td
Q
td*
1
2
4 pav. Turbinos universaliosios charakteristikos pavyzdys: 1
– vardinio režimo taškas; 2 – naudingumo izolinijos; 3 –
naudingiausio režimo linija
5 pav. η – Q priklausomybės kreivės esant n = n
v
= const
(1) ir n = n
o
= var (2)
6 pav. Skersasrautės turbinos schema, matmenys ir vandens
srauto judėjimo kryptys

D
b
2
B
b
1
Hidroenergetikos darnios plėtros galimybės 31
kito gana plačiai (2,67–4,25), o tai rodo aukštą turbinų
kokybę ir tinkamumą mūsų nagrinėjamam upių energi-
jos panaudojimui tausojančiu režimu.
Iš pateiktos informacijos matyti, kad turbinos pralai-
dumas kinta kur kas mažiau negu upės debitas. Net pla-
čiausių debito ribų turbinos tolygumo koeficientas retai
būna didesnis kaip 4,0 ir retai apima net ir tolygaus
nuotėkio upės debitus, t. y. k
t
< k
u
. Tik keleto per ežerus
tekančių Vakarų ir Pietryčių Lietuvos upių nuotėkį gali-
ma praleisti visą, be nuostolių, per vieną gerai parinktą
turbiną. Dažniausiai, jeigu hidroelektrinėje yra tik viena
turbina, nuotėkio ir energijos nuostolių išvengti nepavyks-
ta, turbiną tenka dažnai junginėti, o vandenį kaupti tven-
kinyje. Kartu keičiamas upės hidrologinis ir hidraulinis
režimas, o tai, mūsų pripažinta, aplinkai žalinga.
4. GALIMYBĖS IŠPLĖSTI TURBINŲ
PRALAIDUMĄ
Dviejų turbinų galimybės praleisti plačiai kintantį upės
debitą yra gerokai didesnės negu vienos. Vieną iš jų
pritaikius prie mažiausio upės debito (Q
um
= Q
t1m
), o
kitą prie didžiausio pirmosios turbinos debito (Q
t1d
=
Q
t2m
) dažniausiai galėsime padengti visą upės debitų ki-
timo diapazoną Q
um
– Q
ud
. Čia Q
um
, Q
ud
– upės mažiau-
sias ir didžiausias debitai, Q
t1m
, Q
t1d
, Q
t2m
ir Q
t2d
– pirmo-
sios ir antrosios turbinų mažiausi ir didžiausi debitai. Jeigu
abiejų turbinų tolygumo koeficientai yra vienodi, t. y. k
t1
= k
t2
= k
t
, tai abiejų didžiausias pralaidumas viršys ma-
žiausią upės debitą (k
tn
+ k
tn
2
) kartų. Jeigu šis skaičius
didesnis už upės debito tolygumo koeficientą k
u
, t. y. (k
t
+ k
t
2
) ≥ k
u
, tai bet kurį upės debitą bus galima praleisti
pro vieną, kitą ar abi turbinas nekeičiant upės nuotėkio.
Nesunku įsitikinti, kad net esant vidutiniam turbinų toly-
gumo koeficientui, pavyzdžiui, k
t
= 3,5, dviejų turbinų
didžiausio ir mažiausio debitų santykis prilygtų 15,8, o
trijų – net (k
t
+ k
t
2
+ k
t
3
) = 46,4 karto, o tai viršija
daugumos Lietuvos upių didžiausio ir mažiausio debitų
santykį. Akivaizdu, kad dviem tinkamai parinktomis skir-
tingos galios turbinomis galima išnaudoti daugelio upių
galią su nedideliais energijos nuostoliais, o trimis turbi-
nomis – daugumos Lietuvos upių visą energiją nekau-
piant vandens tvenkinyje ir išlaikant rezervą turbinų pro-
filaktiniam aptarnavimui bei remontui jų gedimo atveju.
Dvi turbinas gali atstoti viena skersasrautė turbina [10]
su darbo ratu, padalytu į dvi skirtingo pločio dalis (6
pav.). Mažiausias debitas leidžiamas pro siauresnę (b
1
plo-
čio) darbo rato dalį. Upės debitui padidėjus iki didžiausio
šios darbo rato dalies pralaidumo vandens srautas nukrei-
piamas į platesnę (b
2
pločio) dalį ir leidžiamas pro ją, kol
pasiekiama šios dalies pralaidumo riba. Dar didesnis upės
debitas leidžiamas pro visą (B pločio) darbo ratą.
Dalis upės tėkmės energijos hidroelektrinėse praran-
dama dėl neišvengiamos upės debito kaitos ir nukrypi-
mo nuo turbinos optimalaus (vardinio) reþimo taðko
(Q
tv
, η
v
). Ið 5 pav. parodyto turbinos η – Q priklau-
somybės grafiko matyti, kad tolstant nuo šio taško tur-
binos veiksmingumas gana sparčiai mažėja. Turbinos
veiksmingumo mažėjimą galima slopinti eksploatuojant
turbiną kintamo sukimosi daþnio reþimu [11, 12].
Turbinos universaliojoje charakteristikoje (4 pav.) bet
kurį debitą Q atitinka vienas didþiausio veiksmingu-
mo η taškas. Pagal jį atskaitytas turbinos sukimosi daž-
nis n ≠ n
v
, tik vardinio režimo taške, per kurį praeina
ði linija n = n
v
. Didžiausio veiksmingumo taškus jun-
gianti linija, mūsų pavadinta naudingiausio režimo lini-
ja, apima tam tikrus sukimosi dažnių ir debitų diapazo-
nus n
m*
– n
d*
ir Q
tm*
– Q
td*
. Pastarasis yra platesnis uþ
(Q
tm
– Q
td
), o turbinos veiksmingumo koeficientai vi-
same debitų diapazone yra didesni, negu turbinai dir-
bant pastovaus sukimosi dažnio režimu (5 pav.).
Kintančių sukimosi dažnių režimas reikalauja papil-
domų priemonių generuojamai elektros energijai pakeisti
ir kondicionuoti. Jos nuodugniai aprašytos ankstesnia-
me P. Balčiūno darbe [12], o šiame straipsnyje patei-
kiamos tik principinės schemos ir trumpi komentarai.
5. HIDROELEKTRINĖS MECHATRONINĖS
SISTEMOS, JŲ STRUKTŪRA IR SAVYBĖS
Klasikinės, tradicinės hidroelektrinės turbinos sukimosi daž-
nis yra pastovus (≈50 Hz), nes jis susietas su generuoja-
mos kintamosios elektros srovės dažniu. Kintamo turbinos
sukimosi dažnio režimą galima realizuoti tik mechatroni-
nėmis hidroelektrinės mechaninės ir elektrinės įrangos val-
dymo sistemomis, konvertuojančiomis laisvų parametrų kin-
tamąją srovę į standartinių parametrų srovę.
Principinėje hidroelektrinės mechatroninėje sistemo-
je (7 pav.) turbina veikia kintamų debito Q = var ir
sukimosi daþnio n = var režimu. Induktorinį generato-
rių (IG) suka turbina be tarpinio reduktoriaus. Kintant
turbinos sukimosi dažniui atitinkamai kinta ir kintamo-
sios srovės dažnis. Ciklokonverteris (CK) kintamojo daž-
nio elektros energiją paverčia stabilaus dažnio (50 Hz)
trifaze elektros energija. Fiksuotą ir stabilų CK kinta-
mosios srovės dažnį ir tam tikrų fazių skirtumo kampus
formuoja valdymo sistema (VS). CK suformuota trifazė
įtampa nėra sinusinė, todėl jos harmoninei sandarai su-
formuoti naudojama elektrinių filtrų sistema. Gauta stan-
dartinių parametrų energija gali būti tiekiama vartoto-
H
2
O
IG
KT
CK F
A
ĮSB
EK
ŽB
VS
ET
J
7 pav. Elektromechatroninės mikrohidrojėgainės struktūrinė
schema
Povilas Balčiūnas, Narimantas Ždankus 32
jui, kuris čia įvardytas kaip autonominė apkrova A. Be
to, elektros energija tiekiama IG žadinimo blokui (ŽB)
ir energijos kaupikliui – įtampos stabilizavimo blokui
(ISB) su elektros kaupikliu (EK). Jo funkcijas, jei elek-
trinės galia maža, gali atlikti akumuliatorių baterija, jei
didesnė – regeneracinis elektrocheminis generatorius, ar-
ba elektrolizės principu veikiantis vandenilio generato-
rius. Jeigu hidroelektrinės kaimynystėje yra energetinės
sistemos elektros tinklas (ET), tai jis gali atlikti įtam-
pos stabilizavimo ir rezervo funkcijas. Be to, pastaruo-
ju atveju yra galimybė realizuoti pagamintą energiją ir,
esant būtinybei, pasinaudoti rezervine energija iš ET.
Tokia hidroelektrinė galėtų veikti tiek automatiniu, tiek
sisteminiu darbo režimu, ženkliai geriau panaudodama
upės hidroenergijos išteklius.
Induktorinio generatoriaus – cikloverterio sistemos
principinė schema pateikta 8 pav. Čia vienfazis IG, SCT
– suderinantieji, ciklus formuojantys transformatoriai.
Ciklolygintuvų L
1,
L
2
, L
3
ir ciklotiristorių T
A
, T
B
, T
C
moduliai iš padidėjusio dažnio vienfazės kintamosios
srovės pusperiodžių formuoja fiksuoto pramoninio daž-
nio trifazės sistemos sroves.
Jų kitimo dėsnis paprasčiausiu atveju artimas stačia-
kampei laiko funkcijai, tačiau, panaudojus žinomus [13]
valdymo impulsų sekos formavimo principus, yra suda-
ryta modifikuotos sinuso dėsnio įtampos ir srovės for-
mos ciklokonverterio schema. Ją naudojant ženkliai su-
paprastėja srovės formos korekcijos filtrų schema bei
pagerėja techniniai ir ekonominiai sistemos struktūros
realizavimo rodikliai.
6. PROCESŲ MATEMATINIAI IMITACINIAI
MODELIAI
Mažosios HE mechanotroninės struktūros elementams
modeliuoti būtina turėti turbinos vardinį sukimosi dažnį
n
v
, debitą Q
v
, slėgio aukštį H
v
, veiksmingumą η
v,
galią
P
v
bei galimus didþiausius ir maþiausius sukimosi
daþnius n. Moduliuojant turi būti nustatytos n = f(Q),
η
t
= f(Q) ir P
t
= f(Q) priklausomybės. Kaip pavyzdys
priimta Kaplano propelerinė hidroturbina, kurios n
v
=
750 aps./min, Q
v
= 2,3 m
3
/s, H = 5,50 m, P
v
= 110
kW, n
d
/n
v
= 1,8. Modeliui sudaryti panaudoti išsamūs
turbinos eksperimentinio tyrimo duomenys [10], atitin-
kantys debito kitimą Q = (1,63–3) m
3
/s.
Būtinos šių duomenų ribinės vertės pateiktos 1 len-
telėje.
Pagal turimus eksperimentinius duomenis sudary-
tos būdingų parametrų koreliacinės ir aproksimuojan-
čios priklausomybės:
8 pav. Induktorinio generatoriaus – ciklokonverterio principi-
nė schema
L
1
T
A
L
2
T
B
L
3
T
C
IG
SCT
A
B
C 1 lentelė. Pagrindinės turbinos charakteristikos
Eil. Debitas Sukimosi Veiksmin- Galia Pastabos
Nr. (m
3
/s) daþnis gumo P
n (aps./ koeficien- (kW)
min) tas (η
t
)
1 1,63 517 0,77 67,7 Maþiausias
debitas
2 2,3 729 0,87 108,0 Vardinis
reþimas
3 3,0 967 0,77 124,7 Didþiausias
debitas
n – Q koreliacinė priklausomybė
n = 319,9Q + 0,414, (1)
kurios regresijos koeficientas r = 0,99;
η – n aproksimacijos lygtis
( ) [ ] . 10 1 , 86 978 , 1 sin 0,86 ηt
1000
500
3
·
·

+ ·
n
n
n (2)
Naudodami kompiuterinę MULTISIM-2001 [10] pro-
gramą funkciją sin (1,978n + 86,1) 10
–3
išskleidėme
Makloreno eilute, atmesdami ketvirtą bei kitus tolimes-
nius narius ir, palikę tik pirmuosius tris narius, gavome
tokią išraišką matematiniam modeliui sudaryti:
( )
( )
.
! 5
10 1 , 86 978 , 1
! 3
1 , 86 978 , 1
! 1
1
10 1 , 74 7 , 1
1000
500
2
3 ·
·

¹
¹
¹
'
¹
¹
¹
¹
'
¹
]
]
]

+
+
+
− + · η
n
n
t
n n
n
(3)
Įvertinę sudarytas n, η
t
parametrų (1), (3) išraiškas
ir priėmę H = 5,5 m = const gauname turbinos ga-
lios P
t
priklausomybės nuo debito Q ir veiksmingumo
η
t
lygtį
t t t
Q HQ P η 96 , 53 η 81 , 9 · · ; (4)
čia H iðreikðtas m, Q – m
3
/s ir P
t
– kW.
Pavartojus kai kuriuos supaprastinimus pagal šias lyg-
tis sudarytas turbinos stacionarinių procesų struktūrinis-
matematinis modelis. Jame dimensiniai ir nedimensiniai
dydžiai išreikšti vieningu analoginiu elektriniu dydžiu –
atitinkama nuolatinės srovės įtampa. Matematinėms ope-
η
t
Hidroenergetikos darnios plėtros galimybės 33
racijoms atlikti panaudojome minėtąją MULTISIM-2001
kompiuterinę programą.
Skaičiavimuose dalyvaujantys skaitiniai kintamieji ir
pastoviųjų dydžių imitavimo operatoriai išreikšti atitin-
kamomis įtampomis, o parametrų indikatoriai – volt-
metrais [13]. Modeliavimas atliekamas įtraukiant į ma-
tematinio modelio struktūrą nepriklausomąjį kintamąjį
parametrą – debitą Q. Gautus modeliavimo rezultatus
– priklausomuosius kintamuosius n, η
t
ir P
t
dydþius
parodo atitinkami indikatoriai. Modeliavimo rezultatus
galima panaudoti ir agregato (turbinos – generatoriaus)
matematiniame modelyje. Pagal modeliavimo rezultatus
sudarytų (1), (3) ir (4) priklausomybių grafikai pateikti
9 pav.
Palyginus turbinos parametrų matematinio ir ekspe-
rimentinio modeliavimo rezultatus didžiausios tapatumo
santykinės paklaidos sudaro atitinkamai δ = ± 3,8%,
nių darbo režimų įtaką gaminamos elektros energijos
kokybę nusakantiems parametrams (įtampai ir dažniui).
CK ir jo funkcinių apkrovų idealizuotame imitaci-
niame modelyje (10 pav.) realusis CK pakeistas idea-
lios sinuso formos kvazistabiliosios srovės šaltiniu. Api-
bendrintas energijos kaupiklis 2 modeliuojamas lygintu-
vu su akumuliatoriumi, autonominė apkrova 3 – rezis-
toriumi R
a
, o energetinės sistemos elektros tinklas ET
– kintamosios srovės pramoninio dažnio (50 Hz) šalti-
niu. Indikatoriai 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 skirti darbo režimų
srovėms ir įtampoms matuoti, osciloskopas 11 – įtampų
kitimo dėsnių lauko funkcijoms tirti. Autonominis reži-
mas su veikiančiu energijos kaupikliu EK arba sistemi-
nis darbo režimas be energijos kaupiklio įjungiamas jun-
gikliu J-1.
9 pav. Turbinos matematinio modeliavimo rezultatų grafinės
priklausomybės
δ
η
= ± 3,13%, δ
Pt
= ± 4,0%. Tai praktiniu požiūriu
visiškai priimtina tapatumo kokybė.
Analogiškai, kaip turbinai, buvo sudaryti 100 kW
galios, IG imitacinis ir matematinis modeliai, pateiktos
rekomendacijos apie jų panaudojimo galimybes priklau-
somai nuo IG darbo zonos pobūdžio [12]. Paruoštas
taip pat galimų CK modifikacijų imitacinis modelis [12].
Naudojant Furje analizės MULTISIM-2001 programą at-
likti CK suformuotų pramoninio dažnio srovių sandaros
harmoniškumo tyrimai. CK ir jo funkcinių apkrovų imi-
tacinio modelio tyrimai įgalino nustatyti visų pagrindi-
10 pav. Ciklokonverterio ir jo funkcinių apkrovų idealizuotas
modelis
(10)
R
A
R
0
R
,
0
(1)
V
A
(5)
EK
A
(2)
(6)
(3)
A
(7)
1
J-1
2
(11)
ET
(8)
A
V
(9)
(4)
Panaudojus šį imitacinį modelį atlikti būdingų darbo
režimų tyrimai. Pažymėtina, kad toks svarbus elektrinės
parametras, kaip dažnis, visiškai nepriklauso nei nuo
turbinos sukimosi dažnio, nei nuo elektrinės apkrovos.
Naudojant šį imitacinį modelį buvo ištirti autonominio
ir sisteminio darbo režimai debito ir turbinos sukimosi
dažnio ribose Q = (1,63–3,00) m
3
/s ir n = (511–967)
aps./min.
Tyrimų rezultatai pateikti 2 lentelėje. Jie rodo, kad
elektrinei dirbant autonominiu režimu generatoriaus įtam-
pa U kinta (218–222) V, apkrovos srovė I
2
(21,8–22,2)
A ir energijos kaupiklio srovė I
1
(71,2–161) A. Elek-
trinei dirbant sisteminiu reþimu generatoriaus įtampa
U kinta (224–228) V, apkrovos srovė I
2
(22,4–22,8) A
ir energijos kaupiklio srovė I
1
(68,4–158) A.
2 lentelė. Turbinos–generatoriaus–ciklokonvertoriaus charakteristikos
Debitas Q Sukimosi
Darbas autonominiu režimu Darbas sisteminiu režimu
(m
3
/s) dažnis n įtampa U srovė I
1
srovė I
2
įtampa U srovė I
1
srovė I
2
(aps./min) (V) (A) (A) (V) (A) (A)
1,63 511 218 71,2 21,8 224 22,4 68,4
2,30 729 221 116,0 22,1 226 22,6 113,0
3,00 967 222 161,0 22,2 228 22,8 158,0
η
t
P
t
Q
η
t
P
t
Povilas Balčiūnas, Narimantas Ždankus 34
7. IŠVADOS
1. Vietoje vienos ar kelių vienodos galios turbinų nau-
dojant keletą skirtingos galios tinkamai parinktų turbinų
gali sumažėti hidroelektrinės neigiamas poveikis aplin-
kai.
2. Dėl plataus pralaidumo skersasrautės turbinos yra
tinkamiausios darniai mažųjų upių tėkmės energijos kon-
versijai hidroelektrinėse.
3. Bet kurio tipo turbinų pralaidumą galima išplėsti
naudojant specialias mechatronines sistemas turbinoms
valdyti ir eksploatuojant jas kintamų sukimosi dažnių
režimu.
4. Tinkamai suderinus elektros energijos srautus
mechatroninės sistemos grandyse galima gauti kokybiš-
ką elektros energiją dirbant turbinai ne tik optimaliu,
bet ir ekstensyviu, taip pat intensyviu režimu, esant kin-
tamam sukimosi dažniui.
PADĖKA
Autoriai dėkoja Valstybiniam mokslo ir studijų fondui
už paramą atliekant tyrimus, kurių rezultatais pagrįstos
straipsnyje išdėstytos mintys.
Gauta 2005 04 01
Literatūra
1. Lusk S. Influence of valley dams on the chantes in fish
communities inhabiting stresams in the Dyje river draina-
ge area // Folia zoologija. 1995. Vol. 44(1). P. 45–56.
2. Lusk S. The status of chondrostoma nasus in waters of
the Czech Republic. 1995. Vol. 44(1). P. 1–8, 45–56.
3. Pašvenskas V. Vandens telkinio poveikio mikroklimatui ty-
rimai Kauno marių pakrantėse // Aplinkos tyrimai, inžine-
rija ir vadyba. Kaunas: Technologija, 2001. Nr. 4(18). P.
3–10.
4. Ždankus N. Influence of Reservoir on River Bed Scour.
Scour of Foundations // Proceedings of International Sym-
posium. Melbourne, 2000. P. 380–386.
5. Baras E., Lambert H., Philippart J.-C. A comprehensive
assessment of the failure of Barbus sprawning migrations
through a fish pass in the canalized River Meuse (Bel-
gium) // Aquat. Living Resources. 1994. No. 7. P. 181–
189.
6. Gailiušis B. ir kt. Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis
/ B. Gailiušis, J. Jablonskis, M. Kovalenkovienė / Kau-
nas: LEI, 2001. 792 p.
7. Ašinių-plunžerinių hidraulinių motorų pagreitintų resursi-
nių bandymų metodikos sukūrimas ir ištyrimas /S. Žiede-
lis, N. Ždankus, V. Norkus, V. Staponkus/ MTD pagal
ŪS No P-4804 ataskaitą. Kaunas: KPI, 1988. P. 13.
8. Raabe J. Hydro Power. Dusseldorf, VDI-Verlag GmbH,
1985. 684 p.
9. Harvey A. Micro-Hydro Design Manual. A guide to small-
scale water power schemes. UK, Intermediate Technology
Publications, 1993. P. 156.
10. Ždankus N. Small power turbine modification possibili-
ties. Renewable Energy in Agriculture // Proceedings of
the International Conference. Raudondvaris: LŽŪII, 1999.
P. 187–194.
11. Balčiūnas P., Adomavičius V. The concept of electric ener-
gy conversion in micro-hydro electric power plant // Ma-
žųjų hidroelektrinių problemos. Tarptautinės mokslinės kon-
ferencijos straipsnių rinkinys. Kaunas: LŽŪU, 2001. P. 2–
31.
12. Balčiūnas P., Ragaišienė J. Energijos konversijos procesų
modeliavimas elektromechatroninėje mikrohidrojėgai-
nėje // LTMA darbai. 2004. Nr. 1. P. 60–64
13. MULTISIM. Schematic Capture. Simulation an Program-
mable Logic // User Guide. 1999. Chapter 8.7. P. 8.16–
8.19.
Povilas Balčiūnas, Narimantas Ždankus
POSSIBILITIES OF HARMONIZED DEVELOPMENT
OF HYDROPOWER
S u mma r y
The influence of a hydropower plant on the environment is
analyzed. The statement is made that a frequent switching on
and off the hydropower plant turbines erodes the bottom of the
river bed and is harmful for the river flora and fauna, as well
as for the environment. The harm may be reduced by passing
all runoff of the river through turbines without its change and
accumulation in the reservoir. It is impossible to realize the
idea by traditional means. The runoff changes of Lithuanian ri-
vers are much broader than the capacity of one or several tur-
bines of the same type.
The characteristics of turbines of some types were analy-
zed, and the capacity of a cross-flow turbine was recognized
as having the broadest limits. Besides, the width of a turbine
runner may be limited. Such a turbine is equivalent to three
turbines of different capacity and may pass the flow rate of
any season.
The possibilities to expand the range of turbine capacity by
varying the frequency of rotation were analyzed and a conc-
lusion has been made that it is not possible in a hydropower
plant of traditional structure. Special mechatronic systems to
control the mechanical and electrical equipment of a hydro-
power plant working at a variable rotation speed of turbines
are presented. Investigations of the mathematical models of the
systems in autonomous and systematic regimes show their ef-
ficiency and a sufficient quality of electric power.
Key words: river runoff, turbine, capacity, efficiency, me-
chatronic system
Повилас Бальчюнас, Наримантас Жданкус
ВОЗМОЖНОСТИ ГАРМОНИЗИРОВАННОГО
РАЗВИТИЯ ГИДРОЭНЕРГЕТИКИ
Р е з юм е
Анализируется воздействие гидростанций на
окружающую среду. Отмечается, что частые включение
Hidroenergetikos darnios plėtros galimybės 35
и выключение турбин вызывают размыв русла реки,
вредят флоре и фауне реки, а также окружающей среде.
Вред может быть уменьшен пропуском транзитного
стока реки через турбины без аккумулирования воды в
водохранилище. Традиционными средствами этого
сделать невозможно, так как сток рек Литвы колеблется
в значительно более широких пределах, нежели
пропускная способность одной или нескольких турбин
одинаковой мощности.
Характеристики турбин нескольких типов были
рассмотрены, и Банки турбина была признана имеющей
наиболее широкий диапазон пропускной способности.
Она может быть расширена еще больше с применением
специального ограничителя рабочего колеса. Одна такая
турбина может служить вместо трех турбин разной
мощности и пропускать расход реки любого сезона.
Рассмотрены возможности расширения пропускной
способности турбины путем эксплуатации ее в режиме
переменной скорости вращения. Представлены и
описаны схемы мехатронных систем управления
механическим и электрическим оборудованием
гидростанции, необходимые для режима работы турбин
с переменной скоростью вращения. Исследование
математических моделей разработанных систем
подтвердили возможности совмещения режимов работы
и хорошее качество генерируемой электроэнергии.
Ключевые слова: сток реки, турбина, пропускная
способность, эффективность, мехатронные системы

4 0.4 2.8 1. Susikaupęs ir prasiveržęs vanduo teka kur kas didesniu debitu ir greičiu. hidrogramos 10 Yslykis 8 Nemunas Skroblus Santykinis debitas 6 4 2 0 0 0.7 0. Ledo reiškiniai. bet ir upės tėkmės energetiniams ištekliams. Nemuno (Smalininkai) ir Skroblaus 2000 m. kad jį sunku pastebėti. nei hidrologinio potvynio metu. Štai 1849 12 23–24 susiformavus ledo dangai lygis pakito 97 cm/ parą. statistinės hidrogramos 6 Sausi metai 5 Šlapi metai Santykinis debitas 4 Normalūs metai 3 2 1 0 0 0.9 0. Nemuno (Smalininkai) sausų (1812). o kitą parą.4 1. Pagal tokių matavimų rezultatus galima apskaičiuoti tik paros vandens lygio kitimą.6 0. Susiformavus ledų sangrūdai prieš ją vandens lygis greitai kyla. o už jos – krinta.6 1. nustatėme šitokius didžiausius lygio kitimo greičius: kilimo – 151 cm/parą (1925 08 5–6). krito 272 cm [6]. dėl kurio prasideda ilgalaikis upės dugno plovimas.4 0. Ledo reiškiniai taip pat keičia vandens lygį upėje.2 2 1. Skroblaus (a).4 0 30 60 90 120 150 180 210 240 270 300 330 360 390 c Santykinis debitas Laikas dienomis 1 pav. Upės faunos ir floros bioritmas yra prisiderinęs prie tokios vandens lygių kaitos. Ištyrę Smalininkų posto prie Nemuno vandens lygio stebėjimo birželį–spalį duomenis [6]. esant didžiausiai patvankai. kurie aptarti kituose mūsų darbuose [7]. Štai 1827 m. nes pro sangrūdą prasiveržęs vanduo teka gerokai didesniu debitu ir greičiu.8 0. ledonešio metu vandens lygis Nemune ties Smalininkais pakilo 252 cm.9 1. Vagos plovimą skatinantys staigūs lygio pokyčiai natūralioje upėje susidaro retai – kartą kas 5–10 metų. Ledo dangos formavimosi ir irimo metu vandens lygis paprastai kinta 15–30 cm/parą greičiu.1 0.8 1 Trukmė metais 3 pav.6 1. Sangrūdai suirus prieš ją vandens lygis smunka.). kritimo – 49 cm/parą (1881 07 29–30). o už jos kyla. dažniausiai 6 valandų intervalu..8 0 30 60 90 120 150 180 210 240 270 300 330 360 390 a Sntykinis debitas Laikas dienomis 13 12 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0 0 30 60 90 120 150 180 210 240 270 300 330 360 390 b Santykinis debitas Laikas dienomis 2. Didžiausiu greičiu vandens lygis upėje kinta tik susiformavus ledo sangrūdai ir tik jai suirus. Mat naujas iš stambių žvyro dalelių susidedantis apsauginis sluoksnis [1] susiformuoja tik per keletą metų.2 0.8 1.9 1 2 pav. Dėl ledo sangrūdų vandens lygis kinta dar staigiau. 1. darnus panaudojimas – mažiausiai keičiant upės nuotėkį. Ilgesnį laiką lygis kinta taip lėtai ir sklandžiai. ypač ledo sangrūdų susidarymas ir suirimas.5 Trukmė metais 0.2 0. Yslykio (b) ir Nemuno (c) 2000 m. Suirus sangrūdai suardomas ir upės dugną nuo išplovimo saugantis savigrindos sluoksnis. Ryškių lygio kitimo bangų upės metinėje hidrogramoje susidaro nuo 10 iki 20 (1 ir 2 pav. bet ir naudingas. Čia daugiausia dėmesio skiriame upės debito kitimui ryšium su racionaliu ir darniu tėkmės hidroenergetinių išteklių panaudojimu.2 1. Taigi upės nuotėkio pasiskirstymas laike čia laikomas svarbiu ne tik vagos procesams.7 1.6 0.1 1 0. šlapių (1928) ir normalių (1885) metų statistinės hidrogramos . Hidrometeorologijos tarnybos duomenų bazėje vyrauja atliktų paros. kovo 13–14 d. Racionalus panaudojimas – kai pasitelkus upės tėkmės energiją praleidžiama kuo daugiau nuotėkio pro hidroelektrinės turbinas. Smulkesnių lygio kitimo bangų kiekvienais metais susidaro gana daug. Šie gana reti tėkmės plaunančio pajėgumo padidėjimo impulsai upės dugno pastovumui daro mažesnį poveikį negu gerokai dažnesni žmogaus veiklos sukelti impulsai. Lėti vandens lygio ir upės debito pokyčiai laike geriausiai matyti hidrogramoje (1 pav.).6 0. nei didžiausio hidrologinio potvynio metu.3 0.2 1 0.8 0.Hidroenergetikos darnios plėtros galimybės 29 Upės vandens lygis nuolatos kinta.4 1. Ledo sangrūdai yrant per kelias minutes vykstantys reiškiniai upės dugno pastovumui yra pavojingiausi. vyksta gana sparčiai. kovo 12–13 d. matavimų rezultatai. jis upei ir jos aplinkai ne tik neþalingas. nekaupiant jo tvenkinyje.3 1. Yslykio.5 1.

Mažos galios Kaplano ir skersasraučių (seniau vadintų Banki– Mičeli) turbinų kr gali būti prilygintas 0. Lygindami skirtingų upių tų pačių metų statistines hidrogramas pastebėjome didelį skirtumą (2 pav. . Dar tiksliau didžiausius ir mažiausius upės debitus galima apskaičiuoti pagal santykinių debitų statistinę eilę.) nustatėme.85 [8]. atitinkančioms kr ≥ 0.12. Režimo koeficientas. duomenis. kad jos sudarytos darbo zonoms. Išnagrinėję vienuolika PL tipo (OSt 108. Qtd* Qtd 3 Qtv * 2 Qtm Qtm* 1 nm* nv nd* 4 pav.94. išreikštas metais.85 [10]. Turbinų pralaidumas kinta kur kas mažiau negu upių nuotėkis. duomenimis. matmenys ir vandens srauto judėjimo kryptys Režimo koeficientas turbinoms kinta nuo 0.708.).).. o ne metų vandeningumo rodiklis.). 100 dienų buvo išdžiūvusi. yra 9. Jį riboja naudingumo koeficientas.683 ir 0. 3. todėl šiai upei ku = ∝. Pagal statistinėje hidrogramoje atskaitytus didžiausią ir mažiausią santykinius debitus (Q/Qo)max ir (Q/Qo)min galima apskaičiuoti upės didžiausio ir mažiausio debitų santykį (Q/Qo)max / (Q/Qo)min = Qmax/Qmin. stabili bei mažai nuo kritulių kiekio ir pasiskirstymo per metus priklausanti charakteristika. Taigi statistinė hidrograma yra upės. Nepaisant gana mažo (6%) leistino nukrypimo nuo vardinio režimo. 1885 m. Skroblaus upės 2000 m. pavadintas mūsų turbinos debito tolygumo koeficientu. Tada pro jas neįmanoma praleisti mažiausio.53. Skersasrautės turbinos schema. Debito kitimo ribas apskaičiuoti. o tos pačios upės (Nemuno) skirtingų metų – aiškų panašumą (3 pav.30 Povilas Balčiūnas. dažniausiai ir didžiausio debitų. atsižvelgiant į debito kitimo ribas. kurioje ypač gerai matyti upės debito kitimo ribos. kad sąmoningai buvo parinkti skirtingo vandeningumo metai. Turbinos universaliosios charakteristikos pavyzdys: 1 – vardinio režimo taškas.023. kurias patogu apibūdinti tam tikros tikimybės didžiausio ir mažiausio debitų santykiu. Paprastai parenkama keletas vienodos galios turbinų. Nemuno debito tolygumo koeficientas. taip pat nuotėkio pasiskirstymui per metus apibūdinti tinka santykinio debito Q/Qo trukmės t priklausomybė (2 pav. o laikas t. Jų santykis atitinka debito tolygumo koeficientą ku = 3.85 iki 0. apibūdinantis leistiną nukrypimą nuo vardinio režimo. kai debitas Q yra didesnis už nagrinėjamą jo dydį. Jį lengva nustatyti naudojant įprastines hidrogramas (1 pav. Nemajūnų posto 2000 m. o tai atitinka 15% nukrypimą (5 pav. VANDENS TURBINŲ YPATUMAI Hidroelektrinės turbinos parenkamos pagal vidutinį daugiametį upės debitą.15–82) vidutinės ir mažos galios Kaplano turbinų universaliųjų charakteristikų (4 pav.). Yslykio upė 2000 m. ku = 32. 3 – naudingiausio režimo linija ηv ηm 2 1 Qtm* Qtm Qtv Qtd Qtd* 5 pav. santykinių debitų statistinės eilės pirmasis ir paskutinis nariai yra 2. dažnai manevruoti turbinomis.). Hidraulinėms mašinoms ši riba dažnai apibrėžiama mažiausiu leistinu veiksmingumo koeficientu ηm = krηv. Narimantas Ždankus Upės debitas per metus kinta apibrėžtose ribose. ir 1928 m.95 [9] ir priklauso nuo turbinos galios ir tipo.09 ir 17. Vandenį tenka kaupti tvenkinyje.79. kt = Qtd/Qtm. η – Q priklausomybės kreivės esant n = nv = const (1) ir n = no = var (2) D b1 B b2 6 pav. sutampantis su didþiausiu maðinos naudingumo koeficientu ηd. čia kr – reþimo koeficientas ir ηv – vardinis veiksmingumo koeficientas. apskaičiuoti pagal Smalininkų posto 1812 m. Nemuno debito tolygumo koeficientai.54. kuriam neleidžiama sumažėti žemiau tam tikros ribos. nepaisant to. didžiausius debitus leisti pro pralaidas. 2 – naudingumo izolinijos. didžiausio ir mažiausio debitų Qtd ir Qtm santykis. 8. mūsų žymimą ku ir vadinamą upės nuotėkio tolygumo koeficientu. kurioje vidutinių paros debitų Q ir vidutinio metų debito Qo santykių Q/Qo eilė rikiuojama mažėjimo tvarka. Šios priklausomybės grafiką mes pavadinome statistine hidrograma. siurbliams ir tūriniams hidrauliniams motorams prilyginamas 0.

Jeigu šis skaičius didesnis už upės debito tolygumo koeficientą ku. parodyto turbinos η – Q priklausomybės grafiko matyti. Dalis upės tėkmės energijos hidroelektrinėse prarandama dėl neišvengiamos upės debito kaitos ir nukrypimo nuo turbinos optimalaus (vardinio) reþimo taðko (Qtv. o trijų – net (kt + kt2 + kt3) = 46. padalytu į dvi skirtingo pločio dalis (6 pav. tradicinės hidroelektrinės turbinos sukimosi dažnis yra pastovus (≈50 Hz). GALIMYBĖS IŠPLĖSTI TURBINŲ PRALAIDUMĄ Dviejų turbinų galimybės praleisti plačiai kintantį upės debitą yra gerokai didesnės negu vienos. nuotėkio ir energijos nuostolių išvengti nepavyksta.) turbina veikia kintamų debito Q = var ir sukimosi daþnio n = var režimu.0 ir retai apima net ir tolygaus nuotėkio upės debitus.Hidroenergetikos darnios plėtros galimybės 31 kito gana plačiai (2. t. Ið 5 pav. t. Pagal jį atskaitytas turbinos sukimosi dažnis n ≠ nv. Turbinos universaliojoje charakteristikoje (4 pav. Ciklokonverteris (CK) kintamojo dažnio elektros energiją paverčia stabilaus dažnio (50 Hz) trifaze elektros energija. mūsų pavadinta naudingiausio režimo linija. 4. y. ηv). Balčiūno darbe [12]. tai abiejų didžiausias pralaidumas viršys mažiausią upės debitą (ktn + ktn2) kartų. per kurį praeina ði linija n = nv. aplinkai žalinga. Gauta standartinių parametrų energija gali būti tiekiama vartotoVS A CK F J ET IG ŽB KT ĮSB EK H 2O 7 pav. y. kitą ar abi turbinas nekeičiant upės nuotėkio. dviejų turbinų didžiausio ir mažiausio debitų santykis prilygtų 15. kt = 3. Jos nuodugniai aprašytos ankstesniame P. Kartu keičiamas upės hidrologinis ir hidraulinis režimas. kt < ku. Upės debitui padidėjus iki didžiausio šios darbo rato dalies pralaidumo vandens srautas nukreipiamas į platesnę (b2 pločio) dalį ir leidžiamas pro ją. kad tolstant nuo šio taško turbinos veiksmingumas gana sparčiai mažėja. Principinėje hidroelektrinės mechatroninėje sistemoje (7 pav. o šiame straipsnyje pateikiamos tik principinės schemos ir trumpi komentarai. Kintant turbinos sukimosi dažniui atitinkamai kinta ir kintamosios srovės dažnis. o vandenį kaupti tvenkinyje. jeigu hidroelektrinėje yra tik viena turbina. tai bet kurį upės debitą bus galima praleisti pro vieną. Elektromechatroninės mikrohidrojėgainės struktūrinė schema . Dar didesnis upės debitas leidžiamas pro visą (B pločio) darbo ratą. Iš pateiktos informacijos matyti. turbiną tenka dažnai junginėti. Pastarasis yra platesnis uþ (Qtm – Qtd). o tai rodo aukštą turbinų kokybę ir tinkamumą mūsų nagrinėjamam upių energijos panaudojimui tausojančiu režimu. CK suformuota trifazė įtampa nėra sinusinė. Net plačiausių debito ribų turbinos tolygumo koeficientas retai būna didesnis kaip 4. Tik keleto per ežerus tekančių Vakarų ir Pietryčių Lietuvos upių nuotėkį galima praleisti visą.8. Kintančių sukimosi dažnių režimas reikalauja papildomų priemonių generuojamai elektros energijai pakeisti ir kondicionuoti. 5. Jeigu abiejų turbinų tolygumo koeficientai yra vienodi. tik vardinio režimo taške. Qud – upės mažiausias ir didžiausias debitai. kad net esant vidutiniam turbinų tolygumo koeficientui. be nuostolių. Qt1m. nes jis susietas su generuojamos kintamosios elektros srovės dažniu. pavyzdžiui. negu turbinai dirbant pastovaus sukimosi dažnio režimu (5 pav. apima tam tikrus sukimosi dažnių ir debitų diapazonus nm* – nd* ir Qtm* – Qtd*. Akivaizdu. Vieną iš jų pritaikius prie mažiausio upės debito (Qum = Qt1m). Dvi turbinas gali atstoti viena skersasrautė turbina [10] su darbo ratu. todėl jos harmoninei sandarai suformuoti naudojama elektrinių filtrų sistema. per vieną gerai parinktą turbiną.). o tai. Induktorinį generatorių (IG) suka turbina be tarpinio reduktoriaus.25). Kintamo turbinos sukimosi dažnio režimą galima realizuoti tik mechatroninėmis hidroelektrinės mechaninės ir elektrinės įrangos valdymo sistemomis. kad dviem tinkamai parinktomis skirtingos galios turbinomis galima išnaudoti daugelio upių galią su nedideliais energijos nuostoliais. kad turbinos pralaidumas kinta kur kas mažiau negu upės debitas. o turbinos veiksmingumo koeficientai visame debitų diapazone yra didesni. 12]. konvertuojančiomis laisvų parametrų kintamąją srovę į standartinių parametrų srovę.) bet kurį debitą Q atitinka vienas didþiausio veiksmingumo η taškas. Didžiausio veiksmingumo taškus jungianti linija.). (kt + kt2) ≥ ku. kt1 = kt2 = kt. o trimis turbinomis – daugumos Lietuvos upių visą energiją nekaupiant vandens tvenkinyje ir išlaikant rezervą turbinų profilaktiniam aptarnavimui bei remontui jų gedimo atveju. kol pasiekiama šios dalies pralaidumo riba. o tai viršija daugumos Lietuvos upių didžiausio ir mažiausio debitų santykį. Qt1d. o kitą prie didžiausio pirmosios turbinos debito (Qt1d = Qt2m) dažniausiai galėsime padengti visą upės debitų kitimo diapazoną Qum – Qud. Qt2m ir Qt2d – pirmosios ir antrosios turbinų mažiausi ir didžiausi debitai. Mažiausias debitas leidžiamas pro siauresnę (b1 pločio) darbo rato dalį. HIDROELEKTRINĖS MECHATRONINĖS SISTEMOS.5. JŲ STRUKTŪRA IR SAVYBĖS Klasikinės.4 karto. Fiksuotą ir stabilų CK kintamosios srovės dažnį ir tam tikrų fazių skirtumo kampus formuoja valdymo sistema (VS). t. mūsų pripažinta. Čia Qum. Turbinos veiksmingumo mažėjimą galima slopinti eksploatuojant turbiną kintamo sukimosi daþnio reþimu [11. Nesunku įsitikinti. Dažniausiai.67–4. y.

86 sin (1. (2) Naudodami kompiuterinę MULTISIM-2001 [10] programą funkciją sin (1. Pagrindinės turbinos charakteristikos TC L3 C 8 pav. tačiau.1)10 2    η t = (1. ciklus formuojantys transformatoriai. kurios regresijos koeficientas r = 0. gali atlikti akumuliatorių baterija.414.9Q + 0. Pavartojus kai kuriuos supaprastinimus pagal šias lygtis sudarytas turbinos stacionarinių procesų struktūrinismatematinis modelis.978n + 86.1 (1. atmesdami ketvirtą bei kitus tolimesnius narius ir. (3) išraiškas ir priėmę H = 5. Induktorinio generatoriaus – ciklokonverterio principinė schema Eil.63–3) m3/s.96Qη t . SCT – suderinantieji. Jeigu hidroelektrinės kaimynystėje yra energetinės sistemos elektros tinklas (ET). Narimantas Ždankus SCT TA L1 A TB IG L2 B ηt = f(Q) ir Pt = f(Q) priklausomybės.0 124.1) −3 10 (1) [ ] n =1000 n = 500 .(kW) min) tas (ηt) 1 2 3 1. galią Pv bei galimus didþiausius ir maþiausius sukimosi daþnius n.3 3.8.5 m = const gauname turbinos galios Pt priklausomybės nuo debito Q ir veiksmingumo ηt lygtį Pt = 9. kuris čia įvardytas kaip autonominė apkrova A.7 108.77 67. n – Q koreliacinė priklausomybė n = 319. ηt parametrų (1).978n + 86. Būtinos šių duomenų ribinės vertės pateiktos 1 lentelėje. pastaruoju atveju yra galimybė realizuoti pagamintą energiją ir. jei didesnė – regeneracinis elektrocheminis generatorius. atitinkantys debito kitimą Q = (1. Kaip pavyzdys priimta Kaplano propelerinė hidroturbina./ koeficien. tai jis gali atlikti įtampos stabilizavimo ir rezervo funkcijas. debitą Qv. Modeliui sudaryti panaudoti išsamūs turbinos eksperimentinio tyrimo duomenys [10]. Jų kitimo dėsnis paprasčiausiu atveju artimas stačiakampei laiko funkcijai. yra sudaryta modifikuotos sinuso dėsnio įtampos ir srovės formos ciklokonverterio schema. Qv = 2.0 517 729 967 0. Moduliuojant turi būti nustatytos n = f(Q). gavome tokią išraišką matematiniam modeliui sudaryti:    1 1. Q – m3/s ir Pt – kW. Be to. ženkliai geriau panaudodama upės hidroenergijos išteklius. (m3/s) daþnis gumo P n (aps.978n + 86. η – n aproksimacijos lygtis ηt ηt = 0. jei elektrinės galia maža.77 0. Tokia hidroelektrinė galėtų veikti tiek automatiniu. (3) Įvertinę sudarytas n. L2. veiksmingumą ηv.978n + 86. esant būtinybei.3 m3/s. palikę tik pirmuosius tris narius. kurios nv = 750 aps. Matematinėms ope- . Pagal turimus eksperimentinius duomenis sudarytos būdingų parametrų koreliacinės ir aproksimuojančios priklausomybės: 1 lentelė.7 n + 74. 6. PROCESŲ MATEMATINIAI IMITACINIAI MODELIAI Mažosios HE mechanotroninės struktūros elementams modeliuoti būtina turėti turbinos vardinį sukimosi dažnį nv. TB./min.7 Maþiausias debitas Vardinis reþimas Didþiausias debitas jui. Čia vienfazis IG.Galia Pastabos Nr.99.81HQη t = 53.32 Povilas Balčiūnas.63 2. Ją naudojant ženkliai supaprastėja srovės formos korekcijos filtrų schema bei pagerėja techniniai ir ekonominiai sistemos struktūros realizavimo rodikliai. Jame dimensiniai ir nedimensiniai dydžiai išreikšti vieningu analoginiu elektriniu dydžiu – atitinkama nuolatinės srovės įtampa. panaudojus žinomus [13] valdymo impulsų sekos formavimo principus. elektros energija tiekiama IG žadinimo blokui (ŽB) ir energijos kaupikliui – įtampos stabilizavimo blokui (ISB) su elektros kaupikliu (EK).1)10 −3  − +  3! 5!   1!   n =1000 n = 500 . Ciklolygintuvų L1.50 m. tiek sisteminiu darbo režimu. L3 ir ciklotiristorių TA. nd/nv = 1. Jo funkcijas. TC moduliai iš padidėjusio dažnio vienfazės kintamosios srovės pusperiodžių formuoja fiksuoto pramoninio dažnio trifazės sistemos sroves. Pv = 110 kW. slėgio aukštį Hv. arba elektrolizės principu veikiantis vandenilio generatorius. Be to. (4) čia H iðreikðtas m. Debitas Sukimosi Veiksmin.1) 10–3 išskleidėme Makloreno eilute. H = 5. pasinaudoti rezervine energija iš ET.87 0. Induktorinio generatoriaus – cikloverterio sistemos principinė schema pateikta 8 pav.

Tai praktiniu požiūriu visiškai priimtina tapatumo kokybė. osciloskopas 11 – įtampų kitimo dėsnių lauko funkcijoms tirti. 9 ir 10 skirti darbo režimų srovėms ir įtampoms matuoti. pateiktos rekomendacijos apie jų panaudojimo galimybes priklausomai nuo IG darbo zonos pobūdžio [12].0%. nei nuo elektrinės apkrovos. Ciklokonverterio ir jo funkcinių apkrovų idealizuotas modelis 9 pav.00 511 729 967 Darbas autonominiu režimu įtampa U (V) 218 221 222 srovė I1 (A) 71. o parametrų indikatoriai – voltmetrais [13]. 7./min. ηt Pt nių darbo režimų įtaką gaminamos elektros energijos kokybę nusakantiems parametrams (įtampai ir dažniui). Pažymėtina. (11) Pt (1) (5) A (6) A (2) R.4–158) A. Indikatoriai 5. 6.6 22.63 2. Modeliavimas atliekamas įtraukiant į matematinio modelio struktūrą nepriklausomąjį kintamąjį parametrą – debitą Q.Hidroenergetikos darnios plėtros galimybės 33 racijoms atlikti panaudojome minėtąją MULTISIM-2001 kompiuterinę programą./min) 1. (3) ir (4) priklausomybių grafikai pateikti 9 pav. buvo sudaryti 100 kW galios. kad toks svarbus elektrinės parametras. CK ir jo funkcinių apkrovų idealizuotame imitaciniame modelyje (10 pav. CK ir jo funkcinių apkrovų imitacinio modelio tyrimai įgalino nustatyti visų pagrindi- Panaudojus šį imitacinį modelį atlikti būdingų darbo režimų tyrimai.0 V (10) EK RA A (3) (7) 1 J-1 2 (8) A (4) (9) V ET R0 ηt Q 10 pav.1 22.4 113. Analogiškai. Naudojant šį imitacinį modelį buvo ištirti autonominio ir sisteminio darbo režimai debito ir turbinos sukimosi dažnio ribose Q = (1. autonominė apkrova 3 – rezistoriumi Ra. ηt ir Pt dydþius parodo atitinkami indikatoriai.2–161) A. δPt = ± 4.2 116. kaip dažnis.4–22. Jie rodo.8–22. kad elektrinei dirbant autonominiu režimu generatoriaus įtampa U kinta (218–222) V.13%. IG imitacinis ir matematinis modeliai.2 Darbas sisteminiu režimu įtampa U (V) 224 226 228 srovė I1 (A) 22. 2 lentelė. Tyrimų rezultatai pateikti 2 lentelėje.0 .30 3. Apibendrintas energijos kaupiklis 2 modeliuojamas lygintuvu su akumuliatoriumi.8%.00) m3/s ir n = (511–967) aps.8 22. Palyginus turbinos parametrų matematinio ir eksperimentinio modeliavimo rezultatus didžiausios tapatumo santykinės paklaidos sudaro atitinkamai δ = ± 3.0 srovė I2 (A) 21. Gautus modeliavimo rezultatus – priklausomuosius kintamuosius n. Elektrinei dirbant sisteminiu reþimu generatoriaus įtampa U kinta (224–228) V. Autonominis režimas su veikiančiu energijos kaupikliu EK arba sisteminis darbo režimas be energijos kaupiklio įjungiamas jungikliu J-1. Pagal modeliavimo rezultatus sudarytų (1). apkrovos srovė I2 (22.8 srovė I2 (A) 68. o energetinės sistemos elektros tinklas ET – kintamosios srovės pramoninio dažnio (50 Hz) šaltiniu.4 22. 8.2) A ir energijos kaupiklio srovė I1 (71. apkrovos srovė I2 (21. Turbinos–generatoriaus–ciklokonvertoriaus charakteristikos Debitas Q Sukimosi (m3/s) dažnis n (aps. visiškai nepriklauso nei nuo turbinos sukimosi dažnio. kaip turbinai. Paruoštas taip pat galimų CK modifikacijų imitacinis modelis [12]. Modeliavimo rezultatus galima panaudoti ir agregato (turbinos – generatoriaus) matematiniame modelyje. Turbinos matematinio modeliavimo rezultatų grafinės priklausomybės δη = ± 3.0 161. Skaičiavimuose dalyvaujantys skaitiniai kintamieji ir pastoviųjų dydžių imitavimo operatoriai išreikšti atitinkamomis įtampomis. Naudojant Furje analizės MULTISIM-2001 programą atlikti CK suformuotų pramoninio dažnio srovių sandaros harmoniškumo tyrimai.63–3.8) A ir energijos kaupiklio srovė I1 (68.0 158.) realusis CK pakeistas idealios sinuso formos kvazistabiliosios srovės šaltiniu.

Ragaišienė J. ir kt. 45–56. Key words: river runoff. 1999. Pašvenskas V. The harm may be reduced by passing all runoff of the river through turbines without its change and accumulation in the reservoir. P. P. turbine.. 1995.. It is impossible to realize the idea by traditional means. 2001. 2.16– 8. and the capacity of a cross-flow turbine was recognized as having the broadest limits. Bet kurio tipo turbinų pralaidumą galima išplėsti naudojant specialias mechatronines sistemas turbinoms valdyti ir eksploatuojant jas kintamų sukimosi dažnių režimu.. V. Baras E. 3. Balčiūnas P. Narimantas Ždankus 10. Energijos konversijos procesų modeliavimas elektromechatroninėje mikrohidrojėgainėje // LTMA darbai. Dusseldorf. 6. 187–194. 4(18). Influence of Reservoir on River Bed Scour. Vol. Harvey A. Žiedelis. Such a turbine is equivalent to three turbines of different capacity and may pass the flow rate of any season. mechatronic system Повилас Бальчюнас. 2– 31. Tarptautinės mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys. Vietoje vienos ar kelių vienodos galios turbinų naudojant keletą skirtingos galios tinkamai parinktų turbinų gali sumažėti hidroelektrinės neigiamas poveikis aplinkai. 181– 189. Intermediate Technology Publications. P. Tinkamai suderinus elektros energijos srautus mechatroninės sistemos grandyse galima gauti kokybišką elektros energiją dirbant turbinai ne tik optimaliu. Small power turbine modification possibilities. The statement is made that a frequent switching on and off the hydropower plant turbines erodes the bottom of the river bed and is harmful for the river flora and fauna. 8. capacity. Staponkus/ MTD pagal ŪS No P-4804 ataskaitą. The runoff changes of Lithuanian rivers are much broader than the capacity of one or several turbines of the same type. Ždankus N. V. Ždankus N. что частые включение 1. Investigations of the mathematical models of the systems in autonomous and systematic regimes show their efficiency and a sufficient quality of electric power. 1–8. Vol. taip pat intensyviu režimu. 2000. 4. Nr. Lietuvos upės. 4. Lambert H. Adomavičius V. Raabe J. 2004. 7. Vandens telkinio poveikio mikroklimatui tyrimai Kauno marių pakrantėse // Aplinkos tyrimai. Besides. inžinerija ir vadyba. Hidrografija ir nuotėkis / B. Schematic Capture. P. 7. P. Ašinių-plunžerinių hidraulinių motorų pagreitintų resursinių bandymų metodikos sukūrimas ir ištyrimas /S. Kaunas: LŽŪU.7. 5. Special mechatronic systems to control the mechanical and electrical equipment of a hydropower plant working at a variable rotation speed of turbines are presented. Dėl plataus pralaidumo skersasrautės turbinos yra tinkamiausios darniai mažųjų upių tėkmės energijos konversijai hidroelektrinėse. 9. Povilas Balčiūnas. Jablonskis. 684 p. P. kurių rezultatais pagrįstos straipsnyje išdėstytos mintys. Influence of valley dams on the chantes in fish communities inhabiting stresams in the Dyje river drainage area // Folia zoologija. Norkus. A guide to smallscale water power schemes. Narimantas Ždankus POSSIBILITIES OF HARMONIZED DEVELOPMENT OF HYDROPOWER Summary The influence of a hydropower plant on the environment is analyzed. Kaunas: KPI. UK. 380–386. Kovalenkovienė / Kaunas: LEI. Наримантас Жданкус ВОЗМОЖНОСТИ ГАРМОНИЗИРОВАННОГО РАЗВИТИЯ ГИДРОЭНЕРГЕТИКИ Резюме Анализируется воздействие гидростанций на окружающую среду. Renewable Energy in Agriculture // Proceedings of the International Conference. Living Resources. Hydro Power. 1. esant kintamam sukimosi dažniui.-C. Micro-Hydro Design Manual. J. 11. the width of a turbine runner may be limited. Ždankus. Philippart J. 1999. 156. 2001. No. Gauta 2005 04 01 Literatūra 1. P. bet ir ekstensyviu. The status of chondrostoma nasus in waters of the Czech Republic. P. A comprehensive assessment of the failure of Barbus sprawning migrations through a fish pass in the canalized River Meuse (Belgium) // Aquat. P. efficiency. VDI-Verlag GmbH. N. Melbourne.. Raudondvaris: LŽŪII. 8. 2. as well as for the environment. The concept of electric energy conversion in micro-hydro electric power plant // Mažųjų hidroelektrinių problemos. Kaunas: Technologija. PADĖKA Autoriai dėkoja Valstybiniam mokslo ir studijų fondui už paramą atliekant tyrimus. Chapter 8. 44(1).34 7. 13. 792 p. Gailiušis. Nr. . 3. Balčiūnas P. The possibilities to expand the range of turbine capacity by varying the frequency of rotation were analyzed and a conclusion has been made that it is not possible in a hydropower plant of traditional structure. 1993. 44(1). 2001. M. Lusk S. Scour of Foundations // Proceedings of International Symposium. 60–64 13. Отмечается. 12. IŠVADOS Povilas Balčiūnas. Gailiušis B. P. MULTISIM. 1985.19. 3–10. 45–56. The characteristics of turbines of some types were analyzed. Lusk S. 1995. P. Simulation an Programmable Logic // User Guide. 1988. 1994.

турбина. Вред может быть уменьшен пропуском транзитного стока реки через турбины без аккумулирования воды в водохранилище. так как сток рек Литвы колеблется в значительно более широких пределах.Hidroenergetikos darnios plėtros galimybės и выключение турбин вызывают размыв русла реки. пропускная способность. Одна такая 35 турбина может служить вместо трех турбин разной мощности и пропускать расход реки любого сезона. мехатронные системы . Ключевые слова: сток реки. необходимые для режима работы турбин с переменной скоростью вращения. Рассмотрены возможности расширения пропускной способности турбины путем эксплуатации ее в режиме переменной скорости вращения. Традиционными средствами этого сделать невозможно. нежели пропускная способность одной или нескольких турбин одинаковой мощности. а также окружающей среде. Представлены и описаны схемы мехатронных систем управления и электрическим оборудованием механическим гидростанции. и Банки турбина была признана имеющей наиболее широкий диапазон пропускной способности. Она может быть расширена еще больше с применением специального ограничителя рабочего колеса. эффективность. Исследование математических моделей разработанных систем подтвердили возможности совмещения режимов работы и хорошее качество генерируемой электроэнергии. вредят флоре и фауне реки. Характеристики турбин нескольких типов были рассмотрены.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->