You are on page 1of 2

rambliai taip pat gali bėgti

biologija | visa kita


2007-07-24 15:22

Nepaisant gremėzdiškos išvaizdos,


drambliai gali bėgti. Tačiau iš eisenos į bėgseną šie gyvūnai pereina stebėtinai lėtu
greičiu.
Londono Karališkojo veterinarijos koledžo darbuotojas Džonas Hatšinsonas (John
Hutchinson) jau ne vienus metus labai rimtai tyrinėja dramblių lokomociją, t. y.
judėjimą keičiant buvimo vietą erdvėje. Jis teigia, kad, pavyzdžiui, dramblių ėjimas
panašus į ramų, tingų pasivaikščiojimą. Paprastai tokiu tempu šie gyvūnai per
valandą nueina apie 4 km. Nors anksčiau specialistai manė, kad drambliai gali tik
vaikščioti, tačiau Dž. Hatšinsonas įrodė, jog šie didžiuliai gyvūnai taip pat gali bėgti.
Dž. Hatšinsonas ištyrė 5 dramblių iš Didžiosios Britanijos safari parkų judėjimą.
Jiems buvo uždėti 4 judesio davikliai – 2 ant nugaros ir 2 ant užpakalinių kojų.
Gyvūnai elgėsi įvairiai: kartais jie vilkdavosi lėtai, o kartais tiesiog verždavosi pirmyn
25–30 m ilgio taku, suvilioti maistu ar padrąsinti savo trenerių. Didžiausias greitis,
pasiektas per eksperimentą, buvo kuklus – vos 12,6 km per valandą. Dž.
Hatšinsonas nuomone, taip atsitiko dėl to, kad drambliai tiesiog buvo blogos formos.
Pasirodo, sportiškesni drambliai bėgdami pasiekia iki 24 km per valandą greitį.

Tyrinėtojas pastebėjo, kad paprastai bėgimu laikomas


toks veiksmas, kai judėjimo greitis siekia apie 16 km per valandą. Todėl Dž.
Hatšinsoną nustebino tas faktas, kad drambliai, priešingai negu nedideli gyvūnai, iš
eisenos į bėgimą pereina palyginti nedideliu – apie 8 km per valandą greičiu. Dabar
mokslininkas mano, kad tokia savybė yra būdinga visiems stambiems gyvūnams:
raganosiams, arkliams. „Mes nežinome, kodėl taip yra. Galime tik spėlioti, kad galbūt
tokia bėgsena susilpnina didžiulį spaudimą gyvūnų kaulams ir raumenims.“ – teigia
Dž. Hatšinsonas.
Mokslininkai ilgą laiką nesutarė dėl tikslaus bėgimo apibrėžimo. Bėgimu buvo
laikomas judesys, kai tam tikrą momentą visos galūnės yra atplėštos nuo žemės ir
gyvūnas tarsi pakyla į orą. Tačiau drambliai visada vieną leteną palieka ant žemės.
Bilas Seleris (Bill Seller) Didžiosios Britanijos Mančesterio universiteto biomechanikos
ekspertas sako: „Bėgant atsiplėšti nuo žemės nėra būtina. Svarbu, kad gyvūno
letenos būtų valdomos kaip spyruoklės, o ne kaip nelanksčios atramos. Panašus
vaizdas būtų palyginus šokinėjantį kamuoliuką su einančiu alaviniu kareivėliu.“ Tuo
momentu, kada eisena pereina į bėgseną, kardinaliai pakinta dramblių judėjimas:
užpakalinės gyvūno letenos pradeda judėti kaip spyruoklės. Galinėmis letenomis
drambliai tarsi „vairuoja“ savo kūnus į priekį šoktelėdami per savo nelanksčias
priekines galūnes. Taigi šis neįprastas judesys ir yra vadinamas bėgimu.
Vis dėlto apie dramblių judėjimą dar daug ką reikia ištirti. „Galimas dalykas, kad
drambliai turi daugiau negu dvi bėgsenas, – teigia Dž. Hatšinsonas. – Visiškai
įmanoma, kad šie gremėzdiški gyvūnai daro kažką visiškai neįprasto, negu mes
galime įsivaizduoti.“