1

JŪREIVIŲ PROGRAMOS KONSPEKTAS
LAI VŲ KLASIFIKACIJA. ARCHITEKTŪRINIAI LAIVŲ TIPAI, ŠTEVENIŲ FORMOS. LAIVAS tai sudėtingas, plaukiojantis inžinerinis statinys, skirtas krovinių,keleivių gabenimui, žvejybai, karybai, įvairioms pagalbinėms užduotims, pramogai ir t.t. Pagal plaukiojimo rajoną laivai skirstomi: 1.neriboto rajono 2.pakrančių plaukiojimo 3.vidaus vandenų 4.upių 5.reido 6.mišraus upė-jūra. Pagal korpuso medžiagą laivai skirstomi: 1. metaliniai 2. mediniai 3. plastmasiniai 4. gelžbetoniniai 5. stiklo pluošto 6. guminiai 7. komponuoti Pagal judėjimo priemones būna savaeigiai ir nesavaeigiai. Pagal energetinę įrangą: 1. šilumlaiviai 2. garlaiviai. 3. elektrolaiviai 4. atominiai 5. buriniai 6. turbininiai 7. irkliniai Pagal paskirtį: 1. krovininiai 2. keleiviniai 3. techniniai 4. pagalbiniai 5. žvejybiniai 6. keltai 7. skirti poilsiui Pagal vežamą krovinį: 1. generaliniai kroviniai 2. skystieji (tanklaiviai,dujovežiai,chemovežiai) 3. birieji (balkeriai)

2 4. konteinervežiai 5. Ro-Ro tipo 6. refrižeratoriai ARCHITEKTŪRINIAI LAIVŲ TIPAI. Antstatas laivagalyje. Antstatas laivo priekyje. Antstatas viduryje. Pailgintas bakas, pailgintas jutas. Mašinų skyrius gale. Mašinų skyrius viduryje. Architektūriniai laivų tipai priklauso nuo laivo paskirties. Krovininiai laivai daugiausia būna su antstatu laivagalyje,žvejybiniai laivai su antstatu priekyje,Ro-Ro tipo,keltai būna su antstatu priekyje. ŠTEVENIŲ FORMOS Forštevenių formos: Įprasta,pusiau ledlaužinė,ledlaužinė,kliperinė, aptakaus gumbo (bulbos)cilindrinė,ovali. Achterštevenių formos: Kreiserinė,įprasta,trancinė. DUGNO RINKINYS, DUGNO PERDENGIMO SU ANTRU DUGNU KONSTRUKCIJA. Išilginės dugno sijos: kilis,dugno stringeriai. Kilis laivo priekyje pereina į forštevenį. Laivugalyje pereina į achterštevenį. Skersinės sijos: floros. Floros būna hermetiškos, su išpjovomis, braketinės. Laivų,kurie turi dvigubąjį dugną,floros montuojamos tarp pagrindinio dugno ir dvigubojo dugno. Dvigubajame dugne montuojant tankus, florose daromos išpjovos skysčiams pratekėti,taip pat žmonėms patekti į tankų atskiras sekcijas. Tam tikru atstumu statomos hermetiškos floros,jos suskirsto laivo korpusą į hermetiškas sekcijas. Dvigubajame dugne daromos išpjovos- liukai, per kuriuos patenkama į tankus.Liukai uždaromi hermetiškais dangčiais su varžtais. INKARAVIMO ĮRANGA. Inkaro įrenginys tai techninių priemonių visuma, reikalinga išlaikyti laivą vienoje vietoje reide,atviroje jūroje,ten kur leidžia gylis. Paskirtis - užtikrinti fiksuotą laivo stovėjimą reide ar jūroje. Taip pat naudojama švartuojantis,manevruojant ribotoje akvatorijoje,nutempiant nuo seklumos, išlaikant laivą, kuris yra prišvartuotas prie krantinės laivugaliu ir pan. Sudėtinės dalys: inkaras, grandinė,inkaro kėlimo įtaisas (brašpilis ar špilis), grandinės fiksavimo įtaisai,grandinės dėžė,grandinės tvirtinimo prie korpuso įtaisas (žvakogalsas),inkaro kliuzai,denio kliuzai. Laive būna du pagrindiniai inkarai ir vienas atsarginis,laikomas ant denio ar kitoje vietoje. Inkarai dviejų tipų – su nejudamais ragais (admiraliteto) ir judamais ragai (Holo,Matrosovo ir kt.). Prekybiniame laivyne labiausiai paplitęs Hollo tipo inkaras. Dar būna darbiniai, ledo,neiškeliamieji. Darbiniai inkarai naudojami techniniame laivyne pvz. dugno gilinimo laivuose.Kartais jie turi tris ragus arba vieną ragą. Ledo inkaras naudojamas plaukiojant leduose. Jis yra kablio formos. Neiškeliamieji skirti inkaruoti plūdurus,bujus,bakenus,švartavimo statines,plaukiojančius švyturius.

3 Grandinė sudaryta iš atskirų 27,5 m (arba 25 m) atkarpų,vadinamų Sandūromis.Jos tarpusavyje jungiamos Išardomomis Jungiamosiomis grandimis (Kenterio tipo).Abiejuose grandinės galuose būtinai statomi suktukai (vertliug), kad grandinė nesusisuktų. Grandinės grandys būna su skersinukais (kontraforsais) ir be skersinukų. Grandinės būna įvairių storių (kalibrų),priklausomai nuo laivo dydžio. Grandinės atkarpos (sandūros) turi būti žymimos,kad būtų lengva pamatyti kiek atkarpų turime vandenyje. Pirma atkarpa žymima taip: iš abiejų Kenterio grandies pusių nudažoma baltais dažais po vieną grandį ir papildomai kontraforsas apsukamas viela. Antra atkarpa: iš abiejų Kenterio grandies pusių po dvi dvi grandis. Ir taip toliau iki penktos atkarpos. Šešta atkarpa žymima kaip pirma, ir taip toliau. Grandinės fiksavimo įtaisų (stabdžių) paskirtis – tvirtinti inkaro grandinei kai laivas stovi ant inkaro arba kai laivas atviroje jūroje,o inkarai kliuze. Stabdžiai būna stacionarūs ir kilnojamieji. Stacionarūs stabdžiai būna sraigtiniai,pleištiniai,užkertamieji. Kilnojamieji būna grandininiai,trosiniai (plieninio troso) ir skirti grandinei tvirtinti,kai laivas jūroje. Grandinės laikomos inkaro grandinių dėžese. Dėžės atskirtos pertvara,kiekviena dėžė vienai grandinei. Dėžė turi angas ir liukus,kad galima būtų įeiti,išvalyti. Žvakogalsas tai specialus grandinės tvirtinimo įtaisas laive. Jo paskirtis – greitai ir nepavojingai atkabinti grandinę. Žvakogalsas gali turėti distancinį valdymo įtaisą,kad galima būtų atkabinti grandinę pavyzdžiui štormo metu,kai neįmanoma iškelti inkaro. Inkaro kliuzai tai metaliniai vamzdžiai, per juos praeina inkaro grandinė. INKARO PAKĖLIMO, NULEIDIMO MECHANIZMAI. Inkarui pakelti ir nuleisti naudojami brašpiliai ir špiliai. Brašpilio žvaigždutės ašis yra horizontali, o špilio vertikali. Inkaro grandinė praleidžiama šių įrengimų žvaigždutėmis. Brašpilis gali dirbti su dešinio ir kairio borto grandinėmis. Tai yra brašpilis turi dvi žvaigždutes ant vieno horizontalaus veleno. Špilis turi vieną žvaigždutę.Taigi laive turi būti du špiliai (dėl dviejų inkarų). Špilių pavaros mechanizmai yra po deniu,taigi jis užima mažiau vietos ant denio. Brašpiliai ir špiliai turi juostinius stabdžius inkaro grandinei prilaikyti ar sustabdyti leidžiant inkarą. Brašpiliai ir špiliai gali turėti elektrines ar elektro-hidraulines pavaras. Jie taip pat naudojami ir laivui švartuojant.Dėl to turi ant veleno galų įtaisytus būgnus,skirtus švartavimo lynams įtempti. Taip pat gali turėti papildomus būgnus švartavimo lynams traukti ir laikyti. ĮRANGOS PRIEŽIŪRA.. Tepti visas judamas dalis, valyti nuo rūdžių,dažyti,prižiūrėti brašpilį,atnaujinti sandūrų žymėjimą. Periodiškai matuoti grandinės storį. Tikrinti juostinių stabdžių būklę.Grandinę valyti nuo purvo.Periodiškai valyti inkarų dėžę nuo purvo,rūdžių. Tikrinti ar grandinės kontraforsai nepalaisvėję. Grandinės stabdžiai turi būti sutepti,laivai judėti. Žvakogalsas pastoviai paruoštas atjungimui,suteptas. Inkarai ir grandinės turi tutėti sertifikatus. ŠVARTAVIMOSI ĮRENGINYS, JO PASKIRTIS, SUDĖTINĖS DALYS.. Paskirtis – patikimai ir saugiai pritvirtinti laivą prie krantinės ar kito laivo. Švartavimosi įrenginys sudarytas iš: Švartavimosi gervės (brašpilis,špilis, ir pan),kliuzai, kipinės juostos,knechtai, stabdžiai, švartavimo lynai, svaidyklės,fenderiai. Švartavimo gervės tai brašpilis arba špilis. Kliuzai įtaisomi falšborte iš abiejų laivo pusių, taip pat laivo priekyje ir laivagalyje,per juos prakišamas švartavimo lynas. Jie būna apvalūs,ovalūs,su ragais ar be jų ir pan.

nuvalyta nuo rūdžių. Lynai ant knechtų uždedami aštuoniuke. Prie kilpos pririšti svaidyklę. Būna įvairių dydžių. Švartavimo lynus iš anksto nuvynioti nuo suktuvų ar nuo būgnų.kad lynas neslystų. nes esant dideliam įtempimui galime sulenkti brašpilio ašį. atviri arba uždari. Būna elastiniai ir pneumatiniai.gelbėjimo operacijoms. Įrangos paskirtis – laivams vilkti.kad metant nesusipainiotų.lynas nuimamas nuo brašpilio būgno ir pernešamas ant knechto. Priežiūra : tepti judamas dalis. Lynai būna sintetiniai.prasukti laisva eiga. bitingai (masyvūs vieno stulpelio arba su kryžme). vilkimo kablys (paprastas. Svaidyklės skirtos paduoti lyną iš laivo į krantą. jis įtraukiamas į laivą ir įtempiamas brašpilio pagalba. Ant vieno knechto galima tvirtinti keletą lynų.kad bet kokį lyną galima būtų nuimti nuo knechto. Švartavimo lynų pavadinimai pagal paskirtį : Išilginis. Ruošiantis švartuoti laivą reikia paruošti visą įrangą.plieniniai. Augaliniai naudojami labai retai.kad lynas nesitrintų. įjungri brašpilį.Mažų laivų ploni lynai gali būti tvirtinami ant Klampių (antelės). Laikinai pernešti lynus nuo brašpilio ant knechto naudojami stabdžiai. Plieniniai naudojami retai. Elastiniai gaminami iš gumos arba papraščiausiai iš senų automobilinių padangų.nudažyta.poriniai su kryžme.įranga sutepta.toks laivas specialios vilkimo įrangos neturi. Svaidyklę tvarkingai suringuoti.automatinis. Jeigu prie mūsų laivo švartuojasi kitas laivas. apžiūrėti.laivams švartuoti. Užtvirtinus lyną ant kranto .Dvi viršutinės aštuoniukės gali būti surišamos virvele kad nenusivyniotų.pusiau automatinis.su amortizatoriais arba be jų. Būna uždaros. Per jas patogiau paduoti lyną. Knechtai skirti švartavimo lynams tvirtinti. Kartais svaidyklė ne metama.atviros. jo vilkimo įrangą sudaro: Vilkimo gervė (paprasta arba automatinė kada nuo įtempimo būgnas prasisuka tuo apsaugodamas lyną nuo nutrūkimo).špringas (laivo priekio ir laivugalio analogiškai).kiekviena kilpa yra prakišana iš apačios pro kitą jau uždėtą kilpą. Jos sudarytos iš apie 50 metrų ilgio 4-6 mm storio lyno su „kriauše“ (svoreliu) viename gale. Draudžiama palikti įtemptus lynus ant brašpilio būgnų. VILKIMO ĮRANGA VILKIKUOSE IR KITUOSE LAIVUOSE.Būna grandininiai ar trosiniai.Lyno kilpą iš anksto perkišti per kliuzą ir padėti ant planšyrio. Uždedamas grandininis stabdis. prie svaidyklės galo pririšamas švartavimosi lynas. Dar būna kombinuoti – sintetiniai kartu su pleniniu lynu. Taip gaunamas tvirtas ir amortizuojantis lynas. ŠVARTAVIMO LYNŲ PERDAVIMAS Į KRANTĄ. tvarkingai suringuoti ant denio. o skirtas kroviniams pervežti.4 Kipinės juostos dažniausiai įtaisomos ant planšyrio. Naudojama švartavimo įranga. Tai yra . Fenderiai (krancai) naudojami apsaugoti laivo korpusą nuo smūgių į krantinę ar kitą laivą. Būna paprasti poriniai. Jeigu laivas yra specializuotas vilkikas arba ledlaužis arba gelbėjimo laivas.prispaudžiamasis. Svoretis metamas į krantą. Priartėjus laivui pakankamu atstumu iki krantinės mesti svaidyklę. Kartais krovininiai laivai turi specialų vilkimo lyną. Jei laivas ne specializuotas vilkikas. o lynas nuplukdomas iki krantinės katerio ar valties pagalba. TVIRTINIMAS LAIVE. LYNO TVIRTINIMAS.keisti susidėvėjusius lynus.). VILKIMO LYNO PERDAVIMAS. Ant knechto tvirtinamas aštuoniukėmis. to laivo lynai tvirtinami ant mūsų knechtų. poriniai su auselėmis.Svarbu kad būtų pakankamas aštuoniukių skaičius. Šiuo metu plačiausiai naudojami sintetiniai – kaproniniai ar polipropileniniai. vilkimo arkos (kurios apsaugo dirbančius žnomes nuo . Užtvirtinus ant knechto.Pneumatiniai tai cigaro formos pripūsti oro. Ant vieno knechto stulpelio reikia tvirtinti kelias lynų kilpas taip.su vienu ar keliais ritinėliais.augaliniai. nuimamas stabdis.

vilkimo lynas (tvirtas.Priešais vairininką stovi aksiometras.vairalazdė. Jei laive nėra specialios vilkimo įrangos.Velkant jūra.atsarginę.(skirtumas negali būti didesnis negu 1 laipsnis). 3.mentinė.(sukant šturvalą.Ten įtaisyti riebokšliai .hidrauliniai varikliai. fenderiai (krancai).sunkus lynas. 6.Patikrinamas įrangos veikimas pasukant vairą į vieną bortą ir į kitą. Tai ryšys tarp balerio ir vairo mašinos. Būtinai laive būna pagrindinė .vilkimo lynas tvirtinamas prie inkaro grandinės arba prakišamas per inkaro kliuzus ir tvirtinamas ant denio.Vairavimo pavara.guoliai. Reikia įsitikinti. Vairavimo Pavarų tipai: a). denio kabinas.kai vilkikai padeda švartuoti laivą. Iš apačios prie balerio tvirtinasi vairo plunksna.kad paprasti švartavimo knechtai gali neišlaikyti didelių apkrovų.kliuzai. Vairavimo įrangos sudėtinės dalys: 1. Perduoda vairo mašinos sukamajį momentą baleriui.Vairo plunksna.stumiant.sunkus lynas arba jis tvirtinamas prie inkaro. sraigtinė. Kad į laivo vidų nepatektų jūros vanduo.lagu.Dėl to naudojamas storas.Tačiau būtina. iš viršaus jungiasi su Vairavimo Pavara. e). Lynas turi būti pakankamai ilgas. 5. Valdymo pultas. Vairas turi . Pagal tvirtinimo būdą būna pakabinama. Vairavimo įranga pagal paskirtį skirstoma į pagrindinę. Valdymo pavara.varikliai.kad vairo plunksnos posūkio kampas sutampa su aksiometro parodymais. krumpliaratine sektorinė. plaukiojančiais plūdūrais.balansuotos ir pusiau balansuotos. kartais kombinuotas plieninis ir sintetinis ).sraigtinė. Pagal tai kur praeina sukimosi ašis būna paprastos.avarinę. Prieš išplaukiant į jūrą reikia paruošti vairavimo mašiną darbui.kad jis būtų pakankamai tvirtas.kur reikia sutepamos. nuvežamas su valtimi į kitą laivą. svaidykle su papildomu lynu (provodnik). Lyno perdavimas: svaidykle.knechtai (kryžminiai tvirtos konstrukcijos) . Pagal konstrukciją būna plokščios ir aptakios. elektrohidrauliniai. triumų komingsus ir pan. 4. Šturvalas. Nuo borto iki borto vairas turi pasisukti ne lėčiau negu 28 sekundes.sukasi vairavimo pavara ).Hidraulinė: plunžerinė. vilkimo lynai tvirtinami ant knechtų. VAIRAVIMO ĮRANGA. d). atsarginė ir avarinė įranga. kabanti ir pusiau kabanti.mygtukai. baleris praeina per Helmporto vamzdį.5 sužeidimų) .Vairo plunksnos ašis.inkarą nuleidžiant į vandenį. 2.specialia orine patranka.kad būtų amortizacija.Vairavimo mašina. Tam būna el. vairo ratas.prietaisas kuris parodo vairo plunksnos pasukimo kampą. Mažuose laivuose būna – rankinės mašinos. sektorinė su šturtrosu. Vilkimo būdai: kilvateriu. Mažuose laivuose būna trosinė arba grandininė pavara.. Velkant uostuose.Sukuria sukamąjį momentą. c).Taip daroma todėl.Baleris. rumpelinė. arba apnešant lyną apie antstatą.Tokiu atveju nereikalingas ilgas.Visos įrangos detalės apžiūrimos. b).Perduoda komandą iš valdymo pulto į vairavimo mašiną. Retai būna -garo mašinos.elastingas.Stovi vairinėje. Kituose laivuose paplitusi elektros pavara (tai yra elektros kabelis) arba hidraulinė pavara (tai yra vamzdelis pripildytas hidraulinio skysčio).veikiant bangavimui lynas neturi šokinėti virš vandens.

1 Pav. purvo. Reikia turėti vieną ar kelis kirstukus. ant rankenėlių gali būti uždėtos trikampės plokštelės.kad padirbtų laisva eiga. Laivo sąlygomis paviršiaus valymas atliekamas rankiniu arba mechaniniu būdais. Pneumatiniai šepečiai.neužgriozdintas pašaliniais daiktais. JŲ PRIEŽIŪRA Laive atliekami šie dažymo darbai: paviršių ruošimas dažyti. atsišerpetojusiems ir suminkštėjusiems dažams šalinti. Jūrų laivai naudojami agresyvioje aplinkoje. Rumpelio skyrius. rūdžių. naudojant tam tikrus instrumentus. Metaliniais šepečiais atliekamas galutinis paviršių valymas nuo rūdžių ir senų dažų. Paviršiaus paruošimą dažyti sudaro: dulkių. Plaktukas gali smogti nuo 1 iki 6 tūkstančių kartų per minutę. šiaušikliai – tai instrumentai. tik šį šepetį ar šiaušiklį suka elektros variklis. SUDĖTINĖS DALYS. kurie veikia suspaustu oru. metaliniais – kiti sluoksniai. Pneumatinis plaktukas – mechaninis instrumentas.susiteptų. KLASIFIKACIJA. tiesios arba lenktos juostos užaštrintais galais. Elektromechaniniai šepečiai ir šiaušikliai skirti tam pačiam tikslui. naudojamas rankiniu būdu nudaužyti storus rūdžių sluoksnius nedideliuose plotuose ar vietose. blogai besilaikančių dažų kruopštus nuvalymas nuo dažyto paviršiaus. medinių detalių puvimą. kurių gale sukasi metalinis šepetys arba šiaušiklis. Mentelė glaistymui – plieninės ar medinės lopetėlės. Paruošus paviršius gruntuoti nuo visų įrankių būtina nuvalyti metalo dulkes. DAŽYMO MEDŽIAGOS. Skutiklis – plonos plieninės plokštelės. juo nuvalomos net ir stipriai ant paviršiaus besilaikančios rūdys. kurio mechanizmas sukelia smogiamuosius judesius.Vairinėje turi būti instrukcija kaip pereiti nuo automatinio į rankinį vairavimą. NAUDOJIMAS. INSTRUMENTAI IR PRIEMONĖS. Įgula turi būti treniruota kaip pereiti prie avarinio valdymo. kuriomis glaistomi dažyti paruošti paviršiai. Treniruotės vykdomos ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai. dažų ir instrumentų ruošimas. PAVIRŠIŲ DAŽYMO BŪDAI. glaistymas ir dažymas. Storos mentės naudojamos kartu su gremžtukais blogai besilaikančioms rūdims. kur mechaniniu būdu valyti sudėtinga arba toks valymas būtų neveiksmingas. Naudojamas rankiniu būdu pašalinti nedidelius rūdžių sluoksnius ir blogai besilaikančius dažus. Taip pat kaip pereiti prie avarinio valdymo. kuriomis nuo medinių paviršių šalinamas senų dažų ar lako sluoksnis. Kirstukas – tai abiejuose galuose užaštrintas skirtingų plokštumų plaktukas.Prieš išplaukiant paleisti vairavimo mašiną. Gremžtukas – tai plieninės.kur randasi vairavimo mechanizmai turi būri švarus.apšiltų. Medinėmis mentelėmis (glaistikliais) paprastai glaistomas pirmas sluoksnis. paviršių gruntavimas. kuri sukelia korpuso koroziją. šepečiai – galutinai paviršių paruošti dažyti. Avarinis vairavimo įrenginys visada paruoštas darbui. Rankiniai ir mechaniniai instrumentai laivo dažymo paruošiamiesiems darbams atlikti.6 suktis tolygiai.tvarkingas. vienas jų – laivo korpuso paviršių dažymas. be trūkčiojimų. . Šiaušikliai naudojami netvirtai besilaikančioms rūdims valyti. atbukusius įrankius pagaląsti ir sudėti į jiems skirtas vietas. Laivai nuo korozijos apsaugomi įvairiais būdais. PRIEŽIŪRA.

korozijos inhibitorių. Kaip plastifikatoriai naudojami nedžiūstantieji augaliniai aliejai. norint suteikti norimą spalvą ir pagerinti dangos kokybę. Pigmentai būna natūralūs ir dirbtiniai. Skiedikliai suskystina iki riekiamo klampumo. sikatyvų dėti nerekomenduojama. – tai sudėtingi augalinės kilmės organiniai junginiai. Aktyvikliai naudojami dažuose. pokostus.t. Jos lėtina metalo koroziją. kurių pagrindas – polieterinės dervos. nes jų neveikia drėgmė. perlovinilas ir kt. Korozijos inhibitoriai – medžiagos. iš dalies natūralūs ir dirbtiniai pokostai. tirpiklių. Išoriniai paviršiai dažomi atmosferos poveikiams atspariais dažais. atsparumą atmosferos poveikiams ir naftos produktams. suteikiančios plėvelei elastingumo ir stabilumos lenkiant. Atsižvelgiant į plevėdarį. elastinga. Sikatyvai – tai medžiagos. Pigmentai – tai sausos dažančios medžiagos. lakai gali būti aliejiniai. dažniausiai pigmentai. bitumas ir kt. netirpstančios plevėdaryje. įmaišytos į dažus ar lakus. emalinius ir emulsinius dažus. Lakai – tai natūralių ir sintetinių dervų skiediniai arba jų junginiai su aliejais bei kitomis medžiagomis lakiame tirpiklyje. nitroceliuliozes. Atsižvelgiant į plėvelės susidarymo pagrindą. neporėti ir gerai sukibę su dažomu paviršiumi. Natūralus pokostas gaunamas specialiai apdorojant aliejų ir pašildant jį iki 180 laipsnių. netirpdančios plevėdario pagrindo. Dažų plėvelė turi būti gana tvirta. nitroceliulioziniai. yra nuodingi ir vidinėms patalpoms dažyti netinka. Jiems priskiriami natūralūs. dažų sudėtyje gali būti dažų užpildų. retinolis. – molekuliniai junginiai – polimerai ir pan. dažus. skatinančios aliejinių dažų džiūvimą. nes jų jau yra įmaišyta gamybos metu. Dažų užpildai – tai inertinės nedažančios medžiagos. atspari vibracijoms. gintaras. Į paruoštus naudotgi dažus. sijojimas ir pan. Tirpikliai – tai skystos medžiagos. Visus dažus sudaro du pagrindiniai komponentai: plevėdaris ir pigmentas. Dirbtiniai pokostai gaunami cheminiu būdu. kurių sudėtyje nėra aliejų. Jie naudojami vieni medžio ir metalo paviršiams padengti ir įvairiems emaliniams dažams paruošti. Augalinės kilmės dervos – kanifolija. Natūralūs pigmentai – tai dažančiosios medžiagos. antikorozines savybes.7 Siekiant užtikrinti metalinio paviršiaus apsaugą nuo agresyvios aplinkos. dažai būna aliejiniai. siekiant pagreitinti susidariusios plėvelės stingimą. ne sjų sudėtyje yra iki 50 % tirpiklių. plastifikatorių. Sikatyvų negalima maišyti į dažus ir lakus. Aliejinių dažų plevėdario pagrindas – natūralus arba sintetinis pokostas. glaistus. chemiškai sąveikaudamos tarp dažų ir nudažyto metalo. poliviniliniai. plovikliams. Jie įmaišomi į gruntus. kietiklių. siekiant sumažinti pigmento kiekį ir pagerinti plevėdario plėvelę. naftos produktams ir t. Plevėdaris sudaro dažų pagrindą. neprisigėrę vandens. Kartu su tirpikliais dažams praskiesti naudojami skiedikliai ir skystikliai – tai medžiagos. kurių sudėtyje yra aliejų. neiškilę. suriko. epoksidiniai ir kt. Būtina įvertinti tai. Pusiau natūralūs pokostai yra mažiau patvarūs. bituminiai. . kurių sudėtyje yra švino. tepalams. Dirbtiniai pigmentai gaunami žaliavą apdorojant cheminiu būdu. Pokostų gamybai naudojami augalinės kilmės aliejai: išdžiūvantys arba pusiau išdžiūvantys. Šie užpildai įmaišomi į dažus. pasyviklių. lakus. gaunamos susmulkinus gamtinius mineralus. Sintetinės dervos – epoksidas. skystikių. įeinantys į dažų sudėtį. titano. į spiritinius lakus. aukštos virimo temperatūros cheminiai junginiai ir įvairių dervų pavidalo medžiagos. aukštoms ir žemoms temperatūroms. Tai medžiagos. organinės ir dirbtinės kilmės dervos. dažyti paviršiai turi būti vientisi. sintetiniai. Skiedikliai – tai organinės lakiosios medžiagos. dažams išdžiūvus sudarančios plėveles. skiediklių. emulsiniai ir specialūs. gaunamos paprasčiausiu būdu perdirbant žaliavą: smulkinimas. pavyzdžiui. kad dažai. Plastifikatoriai – mažai lakios medžiagos. aktyvikių. Be pigmentų ir plevėdarių. tirpdančios plėvėdario pagrindą ir visiškai išgaruojančios susidarant plėvelelei. ardančios kietą paviršiaus plėvelę. alkidiniai. Spiritiniai lakai naudojami laivo įrangai ir armatūrai dažyti.

Atsižvelgiant į dažomą paviršių. kurių plėvelė turi būti ypač atspari. lengviems arba spalvotiems lydiniams. lako sintetinių dervų ir specialiuosius. kai kurių garai yra nuodingi ar su oru sudaro sprogius mišinius. Beveik visi laive naudojami dažai yra degūs. atliekantis anodo vaidmenį. Visi dažai saugomi gamintojo taroje. DAŽYMO INSTRUMENTAI IR ĮRANGA. Šiais gruntais gali būti gruntuojami visi paviršiai. Dažų saugykloje turi būti įrengta traukiamoji ventiliacija. žibintai – nesprogūs. DAŽYMO PROCESAS. Jais dažoma povandeninė laivo dalis. kurie skirti atitinkamai emalių rūšiai. glaistai būna aliejiniai. Atsižvelgiant į plevėdarį. kad prasiskverbtų į visas gruntuojamo metalo poras. mažai degūs. gruntuoti. Atsižvelgiant į plevėdarį. kuriais padengiami nuvalyti metalo ir medžio paviršiai. Gruntai iš sintetinių dervų tiekiami paruošti naudoti dviejų. Saugoti šiose patalpose kitas medžiagas draudžiama.8 Emaliniai dažai yra pagaminti lako pagrindu. kurie bus dažomi aliejiniais ar emaliniais dažais. šalčiams atsparūs dažai. Plevėdario požiūriu – į aliejinius. tiek jais naudojantis. Dažų reikalavimai priklauso nuo jų paskirties. Išdžiuvę emaliniai dažai sudaro tvirtą blizgančią arba matinį plėvelę. Dažus sudaro į plevėdarį įmaišyti pigmentai ir nuodingos medžiagos. todėl tepamas ant gruntuoto paviršiaus. nitroceliulioziniai. Gruntai turi būti gana skysti. emaliniai dažai skirstomi į aliejinius emalinius dažus. Iš esmės šią funkciją atlieka gruntai. kuriais bus dažomi paviršiai. Apsauginiai gruntai naudojami ten. Pagrindinė grunto paskirtis – apsaugoti metalinį paviršių nuo korozijos ir užtikrinti gerą sukibimą su dažų plėvele. Pagrindinė apsauginio grunto savybė – nugruntuotas metalas tampa katodu ir nerūdija. Įeinant į dažų saugyklą draudžiama naudotis įprastomis apšvietimo priemonėmis. Specialūs gruntai nuo visų kitų gruntų skiriasi apsauginės plėvelės susidarymo pobūdžiu: ji susidaro gruntui chemiškai sąveikaujant su dažomu metalo paviršiumi. Jų pagrindas toks pat. šarmams. Specialūs dažai yra atsparūs apaugimui. todėl būtina laikytis saugos reikalavimų tiekdavus laikant laive. Gruntai – tai širmieji dažytų paviršių sluoksniai. rūdija metalo pigmentas. sandariai uždaryti. įskaitant plastiko. gruntai gali būti skirti plienui. Dažai saugomi specialioje patalpoje – dažų saugykloje. kad apsaugotų nuo dumblių apaugimo. kurių paskirtis – užlyginti dažomo paviršiaus nelygumus. etinolines emales ir pan. Lako gruntu gruntuojami paviršiai. kurių gamybai naudojamas lateksas. Apsauginio poveikio požiūriu gruntai skirstomi į antikorozinius ir apsauginius. Lako gruntai su pigmentu gali būti naudojami paviršiams iš lengvų lydinių ir cinkuoto plieno gruntuoti. Glaistui nebūdingos antikorozinės savybės. sintetiniai ir lako tepami ant išorinių paviršių. nitroemales. kur nuolat drėgna. epoksidiniai ir kt. DAŽYMO TIPAI IR BŪDAI . Visų dažymo darbų ir dažų naudojimo pagrindinis tikslas – metalinių paviršių apsauga nuo korozijos ir medinių paviršių apsauga nuo puvimo. vandeniui. Sutirštėję dažai skiedžiami skiedikliais. Pagrindinis komponentas – miltelių pavidalo užpildas ir plevėdaris pokostas arba lakas. medžiui ir plastikui. kaip ir emalinių dažų. Glaisto kokybei pagerinti į jį gali būti įmaišyta pigmentų. Emulsiniai dažai – tai greitai džiūstantys. Aliejiniai gruntai naudojami paviršiams. trijų komponentų būvio. kurie prieš naudojant sumaišomi atitinkamomis proporcijomis. trijų komponentų būvio. kurie prieš gruntuojant sumaišomi atitinkamomis proporcijomis. Dažai tiekiami paruošti naudoti arba dviejų. pasižymėti puikiomis antikorozinėmis ir vandens nelaidumo savybėmis. Aliejiniai glaistai naudojami vidinėse patalpose. Jie tiekiami jau paruošti naudoti. Glaistai – tai tiršti tepalai. lako. rūgštims.

Jais dažomi didelio ploto paviršiai. voleliai pakabinami. kai iš purkštuvo purkš švarus skiediklis. Šepetinių teptukų šeriai trumpi ir aštrūs. laivo patalpas ir pan. Oras aukštu slėgiu tekėdamas tūta iš gretimos tūtos ištraukia dažus ir juos suskaido į mažus lašelius išpurkšdamas (elektoriaus darbo principas). Naujus teptukus. kuris tepamas tik kruopščiai paruošus paviršius. Dažų ir oro santykis reguliuojamas parenkant oro ir dažų tūtas bei purkštukus. Laivuose naudojamų teptukų šeriai gali būti gyvulinės kilmės (kiaulės. Teptuko šerių viduje yra ertmė. kai būtina sumažinti jų blizgėjimą. Juostiniai teptukai – nedideli apvalūs arba plokšti teptukai. medžiaga. teptukus galima palikti dažuose. išpurškiama čiurkšlė pulsuos. Trafaretiniai teptukai – analogiški vidutinio dydžio teptukams. arklio ir pan. jas praplauti skiediklyje ir nusausinti. kurį laiką rekomenduojama naudoti paruošiamiesiems darbams. Dažų purkštuvai gali būti pneumatiniai ir beoriai. Jei tarp dažymų daroma nedidelė pertrauka. Į purkštuvą kartu tiekiami dažai ir suslėgtas oras. Gruntai gali būti tepami tiek ant paruoštų metalinių . bukai apipjauti. Pirmam grunto sluoksniui pneumatiniai purkštuvai nenaudojami. guma. Išvalyti teptukai laikomi taip. Dažymo kokybė priklauso nuo oro ir dažų santykio. Dažant emulsiniais dažais. skaičiai. Šis sluoksnis tepamas teptukais arba naudojant beorį purkštuvą. primenantys šepetį. anstatams ir luboms dažyti. Jei per daug oro.9 Teptukai. o jei per daug dažų . Paruošti paviršiai dažomi laikantis atitinkamų technologinių schemų. dažant aliejiniais dažais – dažniausiai vaitspiritu ar kitais tirpikliais. kuriais dažoma. Žymėjimo teptukai – nedideli teptukai trumpais šeriais. Baigus dažymo darbus teptukus būtina išvalyti ir praplauti. Purškiant beoriu purkštuvu galima naudoti klampesnius dažus ir dažyti storesniais sluoksniais. Praplauti teptukai nugręžiami ir nusausinami skuduru. sutepti neutraliu tepalu. Beoriai purkštuvai naudojami gruntuojant ir dažant povandeninę ir viršvandeninę laivo dalis. išsukti purkštukus ir tūtas. Naudojami dažant paviršius. nes tai kenkia šeriams. Baigus darbus purkštuvus būtina praplauti ir išvalyti: per purkštuvą praleisti orą be dažų. Jie žymimi. nes nepakanka apsauginės plėvelės savybių. prapūsti purkštuvą oru ir pašalinti likusį skiediklį.) arba sintetinio pluošto. kol jie nesuminkštės. susijusių su oro sąlygomis. bet jų šeriai yra trumpesni ir stangresni. kad nesideformuotų. Kitas būdas – oras ir dažai tiekiami kartu suslėgti ir išpurškiami pro tūtas. kuri yra kaip papildomas dažų rezervuaras. įpilti į dažų bakelį skiediklio ir jį išpurkšti. ilgų ir minkštų šerių. Dažymo įrankiai Dideliais apvaliais teptukais dažomi didelio ploto paviršiai. bendras yra tik jų veikimo principas.dažai bus neišpurškiami. Jų esmė – dažai į purkštuvą tiekiami suslėgti aukštu slėgiu. Vidutinio dydžio teptukai gaminami įvairių formų ir dydžių. 2 pav. teptukai praplaunami šiltu ir muiluotu vandeniu. atsižvelgiant į metalinio žiedo plotį. kas užtikrina tinkamą paviršių padengimą gruntu ir dažais. Laikyti teptukų tirpikliuose nerekomenduojama. o trykš čiurkšle arba kris dideliais lašais. denius. Būtina laikytis dažų gamintojo rekomendacijų. Visų dažytų paviršių pagrindas yra gruntas. apvilkti natūraliu arba dirbtiniu kailiu. jais rašomi užrašai. Pneumatiniai purkštuvai skiriasi konstrukcija. Jais dažoma naudojant trafaretą. Voleliai – plastikiniai voleliai. Naudojami vidinėms patalpoms. guli būti įvairių dydžių ir formų. Plokštieji teptukai – plokšti.

prireikus. Laivai nuo korozijos saugomi įvairiais būdais. užlyginantis esamus smulkius defektus. Rankiniu būdu paviršiai nudažomi kokybiškiau.kuriai išdžiūvus susidaro plėvelė. Užglaistyti paviršiai nušlifuojami švitriniu popieriumi. Skiriami trys dažymo tipai: . . užglaistytas paviršius lakuojamas tris keturis kartus. Dažymas voleliais yra žemesnio lygio.retinolis. Nuvalius laką. Dažus sudaro du komponentai – plevėdaris ir pigmentas. naudojant plokščiuosius teptukus.10 paviršių.pagerintas dažymas. Sekantis dažų sluoksnis tepamas tik gerai išdžiuvus prieš tai išteptam sluoksniui. nugruntuoti paviršiai iš dalies arba visiškai užglaistomi ir šlifuojami. Lakuojami dažniausiai mediniai paviršiai. tiek ant paviršių. kuriuos vėliau reikia uždažyti teptukais. paskutinis dažų sluoksnis tepamas plokščiuoju teptuku. Ant išdžiuvusio grunto. Kai dažymas yra pagerintas.todėl intensyviai rūdyja. išdžiovinamas ir užgruntuojamas. Taip dažomi dideli išoriniai metalinių paviršių plotai. paskutinis dažų sluoksnis užlyginamas. 2.pusiau natūralūs. bet būtina. nes esant nelygumams galima praleisti nedidelius plotelius. paviršius nuplaunams gėlu vandeniu. paviršius šlifuojamas. kad gruntu užsipildytų visos metale esančios duobelės. Kiekvienas sluoksnis tepamas tik gerai išdžiūvus ankstesniam sluoksniui. Dažų plėvelė turi būti tvirta. Aplinkos temperatūra ir drėgnis turi atitikti gamintojo reikalavimus. juostomis. neglaistyto ir kitaip papildomai neapdoroto paviršiaus tepami keli dažų sluoksniai. kad vanduo per daug nesuminkštintų glaisto. Plevėdaris tai medžiaga. Bendras glaisto storis neturi viršyti gamintojo numatyto storio. .įvairūs polimerai. kruopščiai įtrinant į gruntuojamą paviršių.elastinga. reikia turėti įgūdžių.paprastasis dažymas. tepamas glaistas. Pirmas grunto sluoksnis visada uždažomas teptuku arba naudojant beorį purkštuvą.dirbtiniai. kad pirmą dažų sluoksnį perdengtų antras 10-15 mm. prieš tai paviršių sudrėkimus (metalinių paviršių). Dažoma keliais sluoksniais. Kitų sluoksnių dažymas nėra toks svarbus. Antrasis glaisto sluoksnis tepamas tik gerai sukietėjus pirmam sluoksniui. pertvaras. taip. Norint tinkamai nudažyti purkštuvu. plonu sluoksniu.aukštos kokybės dažymas.atspari įvairiai temperatūrai. Nugruntuoti ir užglaistyti paviršiai dažomi dažais. Nušlifuotas ir jei reikia. Dideli lygūs paviršiai rankiniu būdu dažomi voleliu. ridenant volelį paviršiumi. Aukštos kokybės dažymo prireikia atliekant dekoratyvinį vidaus patalpų dažymą. jei reikia filtruojami. Kad dažai būtų užpurkšti tolygiai. Organinės kilmės dervos –kanifoloja. Jūrų laivai naudojami agresyvioje aplinkoje. Visų paviršių dažymas turi būti atliekamas pagal dažų gamintojo rekomenduojamas technologines schemas. sunaudojama mažiau dažų. Paprastai dažant ant gruntuoto. antstatus. pokostai –natūralūs. Baigus šlifuoti. be to. cheminėms medžiagoms. METALINIŲ IR MEDINIŲ PAVIRŠIŲ DAŽYMAS. sintetinės kilmės dervos – epoksidai. Dažoma rankiniu arba mechaniniu būdu. . Tada nušlifuojamas kiekvienas glaisto ir dažų paviršius. purkštuvą būtina laikyti statmenai dažomam paviršiui ir tolygiai vedžioti. ant kurių liko senų gerai besilaikančių dažų. vienas iš jų tai Dažymas. Būtina stebėti. Plevėdarių rūšys: 1. Gruntas dažomas lygiu. Dažai tepami nuosekliai. kad pirmas sluoksnis būtų gerai išdžiuvęs. Dažai purškiami juostomis. Visų pirma nuo lakuoto paviršiaus pašalinamas senas lakas.bitumas 3. Paruošti dažai kruopščiai išmaišomi. Dažų purkštuvai naudojami dažant korpusą.

Sraigto įtaka.dulkių. Gruntas užnešamas keliais sluoksniais.Pasukus vairą.dažų sudėtyje dar būna: užpildų. Gruntai būna skirti metaliniams.sumažėja laivo greitis. Kartais paviršiai glaistomi norint kad paviršius atrodytų lygesnis. Naudojamės dažų gamyklos-gamintojos instrukcijomis ir rekomendacijomis.tirpiklių.aktyviklių.laivas plaukia tiesiai.Paviršių nuvalyti nuo rūdžių ir senų dažų. Prieš dažant arba lakuojant medinius paviršius reikia nuvalyti nuo seno lako ar dažų.Elektriniai ar pneumatiniai. Vairui esant tiesiai .sintetinių dervų.mediniams ir kitiems paviršiams.plastifikatorių. Paviršius turi būti sausas.didėja vandens pasipriešinimo jėga.diskiniai šlifuokliai.Didėjant vairo posūkio kampui.šepečiai. Galutinė operacija tai dažymas.dydžių.nes vandens pasipriešinimas vienodas iš abiejų vairo plunksnos pusių. Glaistai būna aliejiniai. Lakai tai natūralių arba sintetinių dervų skiediniai arba jų junginiai su aliejumi.alkidinė emalė.skiediklių. Pirmas sluoksnis – gruntas. Po kiekvieno sluoksnio laukiama kol išdžius. Būna natūralūs ir dirbtiniai. Būna įvairių formų.Po kiekvieno sluoksnio laukiame kol išdžius.gražesnis.Būna įvairių formų.epoksidiniai.plaktukai. Gruntai būna: aliejiniai.lako. Vairo įtaka. Dažyti galima tik sausą paviršių. kad panaikinti įvairius smulkius nelygumus. voleliai. Glaistoma specialiomis mentelėmis. Be aukščiau išvardintų . Nuvalome senus dažus ar laką naudodami švitrinį popierių rankiniu arba mechaniniu būdu. Dėl to sumažėja vairo veiksmingumas. atsiranda sukančioji jėga ir vandens pasipriešinimo jėga. Pneumatiniai dažų purkštuvai. Pradžioje nuvalome nuo purvo. Šlifuojama rankiniu arba mechaniniu būdu naudojant specialų šlifavimo audinį . mechaniniai šepečiai. Glaistą dedame keliais plonais sluoksniais. Laivugalis sukasi į tą pusę į kurią pasuktas vairas. . Rūdžių ir senų dažų valymo inventorius: Rankiniai grandikliai. Dažome ar lakuojame keliais sluoksniais. Po glaistymo šlifuojama.11 Pigmentai tai sausos dažančios medžiagos. VAIRO IR SRAIGTO ĮTAKA LAIVO MANEVRAVIMUI. Dažymo inventorius: Dažymo teptukai.lako.nitro. Laivui judant atgal vandens srautas slegia vairo plunksną. akrilinė emalė) c)emulsiniai d)specialūs.specialūs. Todėl naudojamas optimalus posūkio kampas 35 laipsniai. Sukančioji jėga stumia laivugalį į priešingą vairo posūkiui pusę. Dažoma keliais sluoksniais. Dažai būna: a)aliejiniai b)emaliniai (nitroemalė.dydžių.

Inercija tai laivo sugebėjimas išlaikyti tiesų judėjimą nustojus suktis sraigtui. T:B Kuo didesnis santykis.sraigto žingsnio.Valdomumo ir Inercinių savybių. Blogina manevringumą.sraigto matmenų.laivas sukasi į priešingą krenui pusę..nes didesnė grimzlė. ĮVAIRIŲ FAKTORIŲ ĮTAKA MANEVRAVIMUI. Tai paaiškinama tuo. Inercija didesnė. laivugalis sukasi į kairę. Jeigu sraigtas reguliuojamo žingsnio.daugiau veikia plunksnos dešinį šoną.Paslankumas blogesnis. dirbant atbuline eiga.Tai galima paaiškinti tuo. Tai viena kitai priešingos savybės.Mažėja greitis nes didesnis vandens pasipriešinimas.kad mentės kabinasi į vandenį). 7. 2. Priklauso nuo pakrovimo krovinio. Laivas nestabilus ant kurso ir nepaslankus. LAIVO MANEVRINĖS SAVYBĖS.diferento. 8. Greitis.Posvyris (krenas).o susidaro dvi bangos statmenos laivo diametraliai plokštumai. Gerina manevringumą.tai priklauso nuo laivo buringumo išsidėstymo. laivugalis sukasi į dešinę (priekis į kairę). Diferentas į priekį. 3. Jeigu iš priekio .Diferentas. laivugalis greitai suksis į kairę. Laivas tuščias.Plaukiant su krenu .Jeigu didelis priekio antstatas.kita prie laivugalio. Jeigu iš šono.didėja gramzda ir diferentas.Viena prie laivo priekio. laivugalis suksis į dešinę.laivas sukasi pavėjui. Manevrinės savybės priklauso nuo Eigumo. 4.Laivo ilgio ir pločio santykis.tai laivas sukasi į vėją.apatinę dalį.kuri suka laivugalį į kairę (dėl to.nes mentės kabinasi į vandenį.mažesnis vandens pasipriešinimas posūkiui. Valdomumas susideda iš dviejų savybių-stabilumas ant kurso ir paslankumas. 5. viskas vyksta atvirkščiai.Tai yra todėl.o atsimuša nuo krantų.kad toje pusėje mažesnis vandens pasipriešinimas. posūkio (cirkuliacijos) diametras mažesnis.atsimušdamas į vairo plunksną.Mažėja greitis .kad sraigtas savo mentimis kabinasi į vandenį.tai mažina greitį.kad bangos dėl laivo eigos neina laisvai į šalis.Priekinė banga mažina greitį.didesnis vandens pasipriešinimas posūkiui.(kada sraigtas dešinio žingsnio).blogina manevrines savybes.laivugalis sukasi į dešinę.Laivas pilnai pakrautas.Vėjas.t.Jeigu didelis antstatas.laivas nestabilus ant kurso. o sraigtas pradeda suktis.12 Kada laivas stovi.Paslankumas geresnis. .tuo geresnis stabilumas ant kurso ir blogesnis paslankumas. Sąsiauriai. Eigumas priklauso nuo variklio galios. Jeigu sraigtas kairio žingsnio. Manevrinės savybės nebūna pastovios. Inercija mažesnė. (kai sraigtas dešinio žingsnio).Paslankumas blogesnis.Didelis į laivugalį. Blogina manevringumą. Cirkuliacija tai laivo posūkis 360 laipsnių kampu. Kada laivas įgauna greitį.nes laivugalis sukantis sutinka didesnį vandens pasipriešinimą. Išvada: jeigu sraigtas dešinio žingsnio. Ryšium su tuo laivas geriau sukasi į dešinę.vėjo. 9. Seklumos. Kai vairas pasuktas į dešinę. laivas lengviau sukasi į dešinę ir priekine eiga ir atbuline eiga.bet labai lėtai arba visai nesisuks. Jeigu dar pasukti vairą į kairę.kreno.Bangos ne laisvai plinta . Blogina manevringumą.nes tam priešinsis jėga.: 1. vandens srautas nuo sraigto.nes mažesnė grimzlė.gylio ir t.laivugalio banga padaro vandens paviršiaus įlenkimą.Mažesnis greitis.Paslankumas geresnis.Laivugalis sukasi į kairę (priekis į dešinę).Bangavimas. Kada laivo sraigtas dirba atbuline eiga (sukasi į kairę).nes laivugalis sutinka mažesnį vandens pasipriešinimą. 6.

Priimdamas signalus iš kelių palydovų tuo pačiu metu. sniegas blogina radaro savybes. Saugiau prišvartuoti naftos baržą. Tokiu būdu palydovų orbitos apima visą Žemės rutulį.nustatyti kitų laivų judėjimo duomenis ir susidūrimo galimybę. GPS veikimo principas.skudurai. Mes naudojamės GPS sistema NAVSTAR.) Atnešti kovos su jūros tarša priemones ( pjuvenos. Nuo centro einanti šviečianti linija reiškia laivo kursą. Be sistemos NAVSTAR dar yra GLONASS (Rusija) ir šiuo metu baigiamas įgyvendinti GALILEO (Europos sąjunga. Laivo GPS imtuvas priima tuos signalus . tai yra šviečiančiu tašku. Dirbtinis žemės palydovas siunčia tam tikro dažnio signalus (1575. Taip pat priklauso nuo meteo sąlygų (lietus.avarinio stabdymo signalai ir pan. sutartiniai garsiniai signalai ir pan. o antena skleidžia į erdvę trumpus superaukšto dažnio impulsus.). Šalia bunkeravimo žarnos pastatyti budintį jūreivį.smėlis.Jame pavirsta vaizdu.todėl galima pelenguoti įvairius objektus. Ant kuro priėmimo vamzdžio turi būti slėgio manometras. laivo imtuvas pagal kelis atstumus apskaičiuoja laivo vietą. Organizuoti gerą ryšį tarp laivo ir baržos (racija. kad nebūtų pašalinių žmonių vaikščiojimo. nukreipia jį į imtuvą. taip padidėja vietos apskaičiavimo tikslumas. IR BUNKERAVIMO OPERACIJA. Pakelti vėliavą „B“ Atnešti priešgaisrinį inventorių (gesintuvai. greičio pastovumas ir sklidimo tiesumas. Radaru galima nustatyti laivo buvimo vietą. Galiausiai atspindėtas impulsas patenka į elektroninių spindulių vamzdelį (kineskopas). Jeigu impulsas sutinka savo kelyje kliūtį. Orbitų plokštumos pasuktos viena kitos atžvilgiu 60 laipsnių kampu. smėlis ir pan. padidinti plaukiojimo saugumą.) Koordinuoti veiksmai tarp laivo įgulos. Iš bet kokio Žemės taško galima matyti kelis palydovus. Vietos nustatymo tikslumas 30-60 metrų. matyti objektus esant blogam matomumui. Jie skrieja šešiomis orbitomis po 4 palydovus kiekvienoje orbitoje.) Bunkeravimo žarnos pajungimo vietą aptverti.talpa šiukšlėms. Radarai būna sujungti su girokompasu. cheminės priemonės) Apsaugoti laivo bortą krancais. Sistemą sudaro 24 palydovai. Žarna turi turėti aklę (zagluška).Sutarta bunkeravimo procedūra. RADIOLOKACINĖS STOTIES (RADARO) VEIKIMO PRINCIPAS. Pranešti įgulai apie priešgaisrinio saugumo priemones (uždrausti rūkymą. kranto linijos) atsispindėję signalai kineskope matomi kaip šviečiantys taškai ar šviečianti linija.42 MHz ir 1227. Uždaryti špigatus denyje. Radaru galima matyti objektus kelių dešimčių mylių atstumu. Palydovų skridimo aukštis 20 tūkstančių kilometrų. Šios savybės panaudojamos Radaruose.60 MHz). atviros ugnies naudojimą ir pan. Radaro siūstuvas generuoja . apie laivą esantys objektai matomi ekrane.Atstumas priklauso nuo objekto atspindėjimo galimybių. Ekrano centre šviečiantis taškas reiškia laivo buvimo vietą. Superaukštų dažnių elektromagnetiniai virpesiai turi tris pagrindines savybes: atspindėjimo reiškinys. jis atsispindi nuo jos ir grįžta atgal į radarą.). PALYDOVINĖS NAVIGACINĖS SISTEMOS (GPS) VEIKIMO PRINCIPAS.13 PASIRUOŠIMAS LAIVO BUNKERAVIMUI. Ta pati antena priima atspindėtą impulsą.baržos įgulos. Antenai sukantis nuo visų kliūčių (laivų. . Ekrane galima nustatyti atstumą iki objektų.pagal juos apskaičiuoja atstumą nuo palydovo.

padėjėjui. Sekti kai laivai švartuojasi. stebėti jų plaukimo trajektoriją. Reikalui esant duoti laisvumą arba įtempti. Veikti pagal budinčiojo kapitono padėjėjo nurodymus. Įjungti/išjungti denio apšvietimą. Sekti ir reguliuoti žmonių srautus ant trapo. .t.ryšiui su budinčiu kap.) Budintis jūreivis pavaldus budinčiajam kap. Sekti kad inkaro grandinė neslystų per brašpilio žvaigždutę. Tiesiogiai pavaldus budinčiajam kap. Stebėti meteo sąlygas.Norint nors trumpam palikti vietą. Periodiškai vykdyti laivo apėjimus pagal patvirtintą maršrutą. Sekti trapą. Privalo turėti su savimi ryšio priemones. t. Užtikrinti kad prie trapo būtų gelbėjimo ratas.kateriai . Valyti trapą nuo sniego.jeigu įjungtas autovairininkas .y. Prie krantinės. Ant inkaro.keičiasi srovės kryptis.būtina gauti budinčiojo padėjėjo leidimą. Reikalui esant pakelti atatinkamas vėliavas. Budint prie trapo. Sekti. Pakelti/nuleisti valstybinę vėliavą. Pastoviai būti prie trapo. Kontroliuoti ateinančius į laivą asmenis. Sekti . Jeigu laivą sukinėja apie inkarą. jūreivis dirba kaip aplinkos stebėtojas.padėjėju. Atidaryti /uždaryti triumus. VAIRININKO PAREIGOS. BUDINČIO JŪREIVIO PAREIGOS.padėjėjui. Sekti švartuočių lynus. reikalui esant nuleisti ar pakelti. Pranešti kapitono padėjėjui. veikti pagal jo nurodymus. Sekti potvynius/atoslūgius. ar inkaras neslysta dugnu.bet ne anksčiau kaip 0700. nuleidžiama saulei leidžiantis bet ne vėliau 2200 val. Sekti prieš žiurkinius skydelius ant švartuočių lynų. Sekti trapą.t. Atlikti periodinius laivo apėjimus pagal schemą. Apie visus pastebėtus nenumatytus atvejus. vesti „Lankytojų žurnalą“ (Visitors book).kad būtų pakeltas inkaro ženklas arba įjungtas žibintas naktį. Sekti ar laivas „nedreifuoja“ ant inkaro. Stebėti aplinką apie laivą. Pastoviai būti ant denio. Sekti krovinines operacijas. pranešti budinčiajam kap. Pavaldus budinčiajam kap.kad būtų apsauginis tinklas po trapu. Sekti kada sustiprėja vėjas.) Švartuoti kitus laivus atplaukiančius prie borto.švartuoti juos (baržos. NAVIGACINIS BUDĖJIMAS LAIVUI PLAUKIANT.padėjėjui.stebėti ar neartėja kiti laivai stovintys ant inkaro. Jeigu artėja kiti laivai. (Vėliava keliama tekant saulei.padėjėjui. Atviroje jūroje .14 NAVIGACINIS BUDĖJIMAS LAIVUI STOVINT NULEIDUS INKARĄ AR PRIE KRANTINĖS.

ją įvykdyti. Atvykti į vairinę prieš 10 minučių. NEŠIOJAMOS IR STACIONARINĖS GAISRO GESINIMO PRIEMONĖS. Jeigu laivas blogai klauso vairo arba atsiranda kitos nenumatytos priežastys.kirviai) Gesintuvai būna įvairių dydžių. Prieš stojant ant vairo pasiklausti leidimo budinčiojo kap. garsiai atraportuoti :“ kursas pagal girokompasą 100 laipsnių . Dideli pusiau nešiojami gesintuvai 40. Nešiojamos: 1) gesintuvai : milteliniai putų angliarūgštės vandens 2) smėlis 3) priešgaisriniai užtiesalai 4) nešiojami putų generatoriai 5) priešgaisrinis inventorius (kibirai. Atlikti periodinius laivo patalpų apėjimus pagal budinčiojo nurodymus. miltelinė sistema 6. Priimti iš priduodančio kolegos visą aplinkos situaciją.kabliai. pakartoti gautą komandą. atraportuoti apie komandos įvykdymą. padėjėjo nurodymą stovėti ant vairo. Žinoti avarinio vairavimo procedūrą. putų sistema 5.15 Privalo pranešti kokie laivai plaukia matomumo ribose. turi ilgą žarną. 45 ltr dydžio būna ant ratukų. Gavus jo leidimą. rūkyti.naktį kad adaptuotųsi regėjimas. pavyzdžiui stebėti aplinką. Klausyti garsinius signalus. Stacionarinės: 1. Žinoti komandas vairininkui anglų kalba .“ Pridavęs budėjimą jūreivis gali palikti vairinę budinčiajam kap. vandens gesinimo sistema: sprinklerinė vandens sistema išpurškimo vandens sistema vandens uždangos 2. garų sistema 7.padėjėjui leidus. Atvykti į budėjimą prieš 10 min.padėjėjo. Privalo žinoti perėjimo nuo autovairininko į rankinį valdymą procedūrą.budėjimą priėmiau. Vairuojant draudžiama užsiimti kitais pašaliniais darbais. Susipažinti su aplinka.laužtuvai. Pagal budinčiojo kap. inertinių dujų sistema 4. susipažinti su aplinka. (nuo 1 litro iki 12 litrų). kalbėtis. skysčių gesinimo sistema . angliarūgštės CO2 sistema 3. Priešgaisrinė įranga skirstoma į Stacionarinę ir Nešiojamą. būtina atraportuoti kapitono padėjėjui.

Pav. KOMPASINIS KURSAI. DEVIACIJA.3 E arba 153 21. Žarnos būna deniuose 15-20 metrų ilgio. apgaubia Žemės rutulį ir sueina į Šiaurės magnetinį polių.plokštumos.minutėmis ir dešimtosiomis minutės dalimis.ILGUMA.kad nuo jų galima būtų pasiekti bet kokią laivo vietą. Magnetiniai Poliai tai taškai Žemės paviršiuje iš kurių išeina arba į kuriuos sueina magnetinių jėgų linijos. Magnetinio lauko jėgų linijos išeina iš Pietų magnetinio poliaus.5 W ŽEMĖS MAGNETIZMAS. Yra Šiaurės Polius ir Pietų Polius. kuriomis tos plokštumos kerta Žemės paviršių. Matuojama laipsniais. Gaisriniai kranai išdėstomi po visą laivą taip. Vandens Sistema laikoma pagrindine. Ilguma matuojama nuo Grinvičio Meridiano į rytus (Rytų Ilguma) arba į vakarus (Vakarų Ilguma).5) ir tūrinės (2.16 Sistemos būna paviršinės (punktai 1. . TIKRASIS. Žemės rutulys tai didžiulis magnetas. kirsdama žemės paviršių.(arba nuliniu meridianu).LYGIAGRETĖS. Laivuose reikalaujama kad švirkštai būtų kombinuoto tipo .einančio per duotąjį tašką .7). o kitas į Pietus. Žemė yra netaisyklinga figūra. Prie kranų jungiasi gaisrinės žarnos. Magnetiniai poliai nutolę nuo geografinių apie 2000 km. Būna nuo 0 Laipsnių iki 90 laipsnių.kirsdama Žemės paviršių sudaro Ekvatorių. Taip yra todėl.6. Žemė sukasi apie įsivaizduojamą ašį. Meridianas.Vadinasi Žemės Elipsoidu arba Geoidu. 55 45. Avarinis turi autonominį maitinimo šaltinį (atskirą variklį ar dizelįgeneratorių). DEKLINACIJA.Magnetinio lauko jėgų linijos gaubia visą Žemės rutulį.PLATUMA.kuri savo forma labai artima sukimosi Elipsoido figūrai. Matuojama nuo 0 laipsnių iki 180 laipsnių. Turėdami Meridianus ir Lygiagretes galime nusakyti bet kokio taško Žemės paviršiuje vietą arba Koordinates. Pav: 021 18.3 N arba 23 14. Vertikali plokštuma. Visą Žemės rutulį gaubia magnetinis laukas. Galima nubrėžti daug plokštumų einančių per Žemės ašį.duodantys kompaktišką ir išsiskleidžiančią sroves. Platuma matuojama nuo Ekvatoriaus į Šiaurę (Šiaurės platuma) arba į Pietus (Pietų platuma). Linijos. POLIAI. Priešgaisrinis vamzdynas išvedžiojamas po visą laivą. Magneto rodyklę pakabinus ant siūlo pamatysime.kuriuose ašis kerta Žemės paviršių.kad jo vienas galas nukryps į Šiaurę. Žarnos baigiasi gaisriniais švirkštais. Žemės spindulys R lygus 6371. vadinasi Poliais.Žemė sukasi prieš laikrodžio rodyklę. MAGNETINIO KOMPASO SANDARA.MAGNETINIS. Taško koordinatės nusakomos Platuma ir Ilguma. einanti per laisvai pakabintą magnetinę rodyklę.nubrėžia linija kuri vadinama Magnetinis Meridianas.8 S Ilguma tai kampas tarp Grinvičio Meridiano plokštumos ir Meridiano.Ją sudaro du pagrindiniai gaisriniai siurbliai ir būtinai vienas avarinis. Šiaurės polius yra tas polius iš kurio žiūrint į žemę. statmenų Žemės ašiai. vadinasi Grinvičio Meridianu. Plokštuma einanti per Žemės centrą . kuriomis plokštumos kerta Žemės paviršių vadinasi Meridianais (arba Tikraisiais Meridianais). Platuma tai kampas tarp Ekvatoriaus plokštumos ir Žemės spindulio nubrėžto per duotąjį tašką. Būna visuose laivuose.Taškai .kad jį veikia Žemės magnetinės jėgos.einantis per Grinvičio observatoriją Londone.3. Žemės Magnetiniai Poliai nesutampa su geografiniais Poliais ir jų vieta nuolat kinta. Linijos.1 km. MERIDIANAI. patalpose būna 10-15 metrų. vadinasi Lygiagretės. Navigacijoje Žemė laikoma rutulio formos. ŽEMĖS RUTULYS.4. Galima nubrėžti daug plokštumų.

Kursinis Kampas yra kampas tarp laivo plaukimo krypties ir krypties į objektą. Kompasinis kursas yra kampas tarp kompaso meridiano ir laivo plaukimo krypties. Navigacijoje tenka pastoviai nustatinėti laivo judėjimo kryptį ir kryptį į įvairius objektus.Jie naudojami gelbėjimo valtyse. bet pagal ženklą yra priešingos krypties laivo magnetiniam laukui. Matuojama pagal laikrodžio rodyklę nuo 0 iki 360 laipsnių. nuokrypis į rytus – su pliuso ženklu. Naikinama sukuriant dirbtinį magnetinį lauką. Deklinacija rašoma su minuso ženklu ir žymima raide W. Dar būna valties kompasai. Pagrindinis statomas ant viršutinio tiltelio ir skirtas pelengavimui. Laivo judėjimo kryptis vadinama Kursu. akies taikiklio. Po Rože pritvirtinti šeši magnetai.Būna nuo 0 iki 180 laipsnių. Katiliukas kardaninėje pakaboje tvirtinasi Naktouzo viršutinėje dalyje.. o kompaso meridiano kryptį. Magnetinis kursas tai kampas tarp šiaurinės magnetinio meridiano dalies ir laivo plaukimo krypties. Naktauzo viduje randasi Deviacinis prietaisas su įvairaus dydžio magnetais. kuri naudojama apskaičiuojant Kursą ar Pelengą. Deklinacija būna nuo 0 laipsnių iki 180 laipsnių. Kompasinis pelengas tai kampas tarp Kompaso meridiano ir krypties į objektą. PELENGATORIŲ SANDARA. Kadangi kompaso rodyklę laive veikia ne tik žemės magnetinis laukas. Patogumo sumetimais ją reikia naikinti. Pelengatoriai būna paprasti ir optiniai. Jeigu Magnetinis Polius nukrypęs nuo geografinio Poliaus į vakarus .kuris uždedamas ant kompaso azimutinio rato. Matuojamas pagal laikrodžio rodyklę nuo 0 iki 360 laipsnių. skirtas kurso parodymui vairuojant. tai kompaso rodyklė rodo ne magnetinio meridiano kryptį. Tikrasis Kursas yra kampas tarp šiaurinės tikrojo meridiano dalies ir laivo diametralinės plokštumos. Akies taikiklis turi vertikalią išpjovą. Būna dešinio ir kairio borto. Deviacija būna labai didelė. Magnetinis kompasas statomas laivo diametralioje plokštumoje.kurie savo kryptimi pasisukę į Magnetinius Polius. Magnetinio kompaso veikimo principas paremtas įmagnetintos rodyklės savybe pasisukti išilgai magnetinio lauko jėgų linijų ir kryptimi rodyti Magnetinį Šiaurės Polių.17 Kampas tarp Tikrojo Meridiano ir Magnetinio Meridiano vadinamas Deklinacija. jeigu į rytus tai su pliuso ženklu ir raidė E.Sudaroma Liekamosios Deviacijos lentelė.todėl išlieka Liekamoji Deviacija. Magnetinis kompasas sudarytas iš: Katiliuko.Rožė plaukioja neužšalančiame skystyje.kuris pagal dydį toks pat. skirtas deviacijai naikinti. Pagal paskirtį būna: Pagrindiniai ir Kelioniniai.bet ir geležinis laivo korpusas.Iš viršaus pritvirtintas diskas su skaičiais nuo 0 iki 360. Kitaip tariant tai kampas tarp krypties į šiaurę ir laivo plaukimo krypties. Visai sunaikinti neįmanoma. Kampas tarp magnetinio ir kompaso meridianų vadinasi Deviacija.Jame ant ašies (adatos) laisvai sukinėjasi Kompaso Rožė.Prie akies . objekto taikiklio. Tikrasis Pelengas tai kampas tarp Tikrojo Meridiano ir krypties į objektą. Magnetinis pelengas tai kampas tarp Magnetinio meridiano ir krypties į objektą. Paprastieji susideda iš žiedo. Nuokrypis į vakarus su minuso ženklu. Matuojama nuo 0 iki 180 laipsnių. Kelioninis – vairinėje. Katiliuko apačioje švininis svoris ir lemputė apšvietimui. Ant katiliuko pritvirtintas Azimutinis žiedas.

Deviaciją surandame iš Deviacijos lentelės.nukreipta vertikaliai žemyn. Toliau Kompasinį pelengą turime paversti Tikruoju pelengu (TP). laivo plaukimo greičio. Tos plokštumos linija. laivo siūbavimo. GIROKOMPASINIAI KURSAI. Be magnetinių kompasų laivuose plačiai naudojami Giroskopiniai kompasai. Tikrasis Pelengas lygus Kompasiniam Pelengui plius Deklinacija. Jį būtina paversti Kompasiniu pelengu pridėjus (arba atėmus) 180. Deklinaciją ir deviaciją įvedame į formulę su savo ženklu (minusu ar pliusu).tai ašis suksis į šoną 90 laipsnių kampu. Būtina prie Atvirkštinio pelengo pridėti (arba atimti) 180 laipsnių. žiūrime per akies taikiklio išpjovą ir objektą sutapatiname su objekto taikiklio plaukeliu. Girokompaso paklaida priklauso nuo geografinės platumos.Per prizmę matome skaičių. Giroskopas tai kūnas. greitai besisukantis apie ašį ir kurio ašis gali užimti bet kokią padėtį erdvėje. apskaičiuojame deklinaciją šiems metams. TP=KP + deklinacija + deviacija. Girokompaso giroskopo ašis pastoviai rodo kryptį į Šiaurę.kad Magnetinio kompaso pelengatorius turi nuimamą tiltelį deflektoriui tvirtinti. Kampas tarp Girokompasinio Meridiano ir Tikrojo Meridiano vadinamas Girokompaso Paklaida. . plius Deviacija. Šios dvi giroskopo savybės panaudotos Girokompase. TIKROJO PELENGO APSKAIČIAVIMAS. kad juose įtaisyti lęšiai . Girokompaso pelengatoriumi gauname iš karto Girikompasinį pelengą ( Ne atvirkštinį). Pelenguojant objektą.kuris reiškia Atvirkštinį pelengą. Magnetinio kompaso ir Girokompaso pelengatoriai iš principo panašūs.) TK=KK + deklinacija+deviacija. Giroskopas turi savybę išlaikyti pastovią savo ašies kryptį erdvėje.18 taikiklio tvirtinama stiklinė prizmė. nes jūrlapyje galima brėžti tik tikruosius pelengus ar tikruosius kursus.Deflektorius reikalingas naikinant deviaciją.Objekto taikiklis turi vertikalų plaukelį. Pelenguodami magnetiniu kompasu gauname Atvirkštinį Kompasinį pelengą (AKP). Tik skiriasi tuo.kertanti Žemės paviršių vadinasi Girokompasiniu Meridianu. Taip pat apskaičiuojame ir Tikrąjį kursą (TK. Deklinaciją randame jūrlapyje. girokompasas patogus naudoti. Girokompaso Paklaida būna labai maža arba lygi nuliui . Optiniai pelengatoriai ypatingi tuo. GIROSKOPINIAI KOMPASAI. Prie jo galima prijungti daug Kartotuvų. LAIVO NUPLAUKTO KELIO MATAVIMAS JŪRLAPYJE. Girokompasinis kursas tai kampas tarp Girokompaso Meridiano šiaurinės dalies ir laivo plaukimo kurso. einanti per girokompaso rotoriaus ašį vadinama Girokompasinio meridiano plokštuma. Vertikali plokštuma.apskaičiuojame deklinacijos metinį pokytį.Galima pelenguoti toli esančius ir blogai matomus objektus.kurie leidžia padidinti vaizdą. taip pat judančią tamsią plokštelę dangaus objektams pelenguoti. Girokompasinis Pelengas tai kampas tarp Girokompasinio meridiano šiaurinės dalies ir krypties į objektą. taip pat šviesos filtrai. Kita giroskopo savybė: jeigu giroskopo ašį veiksime jėga. kad gautume Kompasinį pelengą. pagal laivo kursą.

Sustiprėjus vėjui. Jeigu yra galimybė geriau imti tris pelengus. Išrenkame pelengavimui gerai matomus objektus. priešingu atveju ypač laivui plaukiant gausis didelė paklaida. Stovint ant inkaro stebėti ar inkaras neslysta dugnu. Išmatavus skriestuvu-matuokliu laivo nuplauktą atkarpą jūrlapyje. Stebėti arti stovinčius laivus. Stebėti meteo aplinką. Inkaro pakėlimo procedūra vyksta atvirkštine tvarka. Tai yra kada inkarą nuleidžiame su varikliu beveik iki dugno. variklio. po to tą objektą.kuris randasi laivo priekyje ar laivugalyje. Jeigu trys pelengai nesusikerta viename taške. . mūsų laivo vieta bus trikampio centre. Jei greitis per didelis truputį užspausti stabdį. Pranešti momentą kada inkaras atsikabino nuo grunto.nuleisti inkarą iki vandens. remiamės tuo. Objektus pelenguoti reikia greitai vieną po kito. kiti navigaciniai ženklai.INKARŲ NULEIDIMO BŪDAI. Pakelti inkaro dieninį ženklą (rutulį). Ant vertikalios jūrlapio rėmelio dalies sužymėti Platumos laipsniai ir minutės. ne daugiau 25-30 metrų. prasukti brašpilį laisva eiga. kitas stebi inkaro grandinę.bažnyčių bokštai ir pan. Jeigu gylis nedidelis. Dar yra kombinuotas būdas. KAIP NUSTATYTI LAIVO VIETĄ PAGAL DU IR TRIS PELENGUS. Baigus inkaruotis užspausti juostinius stabdžius. Brašpilio valdymo rankeną pastatyti į nulinę padėtį.ar laivas nedreifuoja. ar švarus. Pranešti momentą kada inkaras išlindo iš vandens.Tai gali būti švyturiai. Pranešti tilteliui apie paruoštą inkarą. nuimti papildomus stabdžius. inkaras nuleidžiamas atleidus juostinį stabdį. Tačiau tam išeikvojama daugiau laiko. Šį pelengą ištaisome kompaso paklaida ir gauname Tikrąjį pelengą. kad krentantis inkaras neįgautų didelio greičio. kuris randasi arti traverzo. VIENO AR DVIEJŲ INKARŲ NULEIDIMO. Prieš 20-30 minučių ateiti ant bako.Tikrąjį pelengą brėžiame jūrlapyje. Pirma reikia pelenguoti objektą. Kada inkaras jau guli vandenyje ir grandinė daugiau nebeslenka.Vienas stovi ant brašpilio kontrolerio. skriestuvą pridedame prie jūrlapio rėmelio vertikalios dalies ir matome kiek yra Platumos minučių. Leidžiant inkarą ant bako privalo būti mažiausiai du žmonės. Sujungti brašpilio būgną su varikliu. Stabdį atleisti palaipsniui. Toks būdas greitesnis ir patogesnis esant dideliam gyliui. o paskui atjungę variklį atlaisviname juostinį stabdį ir likusią grandinės dalį leidžiame stabdžio pagalba. Inkarų nuleidimo būdai. galima likusią dalį nuleisti su varikliu. nuleisti rutulį. Reikia raportuoti tilteliui kiek inkaro grandinės sandūrų yra už borto. ar nėra pavojingo laivų suartėjimo. Atraportuoti galima per raciją arba varpo dūžiais. Keliant inkarą pranešinėti ant tiltelio kiek grandinės liko vandenyje.ten mūsų laivo vieta. Kiek minučių. Atjungti brašpilio žvaigždutę nuo el. Įjungti brašpilio maitinimą. nuleisti daugiau inkaro grandinės. Laivo vieta bus tikslesnė. Kada gylis didelis patogiau ir saugiau inkarą leisti variklio pagalba. ar nekyla vėjas. Jur susikerta du pelengai. o gaunasi trikampis.kad viena jūrmylė lygi meridiano vienos minutės lanko ilgiui. Užspausti juostinį stabdį.STOVĖJIMO IR PAKĖLIMO TVARKA. tiek bus jūrmylių. Prieš įtempiant į kliuzą nuplauti vandeniu. Nuimti inkaro kliuzų dangčius. ar nesikeičia srovės kryptis.aukšti kaminai.užspausti visus stabdžius. Pelengatoriumi nustatome kompasinį pelengą. Pastatyti . Apžiūrėti inkaro įrenginį.19 Matuojant laivo nuplauktą atstumą jūrlapyje. kurie turi būti pažymėti jūrlapyje.

Locijas būtina pastoviai koreguoti. kurie stovi plaukiojimo rajone.Tai kranto navigaciniai įrenginiai. Švyturių charakteristikos duodamos locijose ir jūrlapiuose. Gali turėti signalinį žiburį arba be jo. švyturius.dirbantis esant blogam matomumui. Švyturiai būna Stacionariniai ir Plaukiojantys. Kiekvienas plūdurų tipas pagal paskirtį skiriasi savo spalva.kuri nesusilietų su aplinka. panašūs į švyturius.specialias zonas.kuri būna įvairių nustatytų formų ir turi konkrečią reikšmę.pirsų. Daugiausia naudojami paženklinti pavojingas vietas. PLŪDURAI (Bujos).be šviesos įrenginių vadinami GAIRĖMIS. .kuriame įrengta optinė aparatūra.karantino vietas ir pan. kurie žymi farvaterio ašį arba farvaterio pradžią. farvaterius.pavienes kliūtis 4.povandeninius kabelius ir pan. Locijos tai knygos .seklumų. Perspėjamieji – statomi ant pavojingų vietų. Ženklų matomumo atstumas mažesnis negu švyturių. Šią informaciją galima rasti LOCIJOSE ir kitose pagalbinėse knygose. Gali turėti arba neturėti šviesos įrenginio. Ženklai statomi uostuose.kuri matoma už 12-18 jūrmylių. ŠVYTURIAI. Plūdurai turi viršutinėje dalyje topinę figūrą. uostų prieigose. kiekvienam rajonui skirtas atskiras Locijos tomas. Daugiausia būna metalo karkaso.šviesos charakteristikomis. Turint tikslą saugiai nuplaukti iš vieno taško į kitą. Gali būti naudojami vedlinėms ženklinti. NAVIGACINIAI ŽENKLAI. Iš viso Locijos tomų yra apie 50. betoniniai ar gelžbetoniniai statiniai. lateralinius .kur laivai keičia savo kursą.Paprastai jis dažomas raudona spalva. Statomi ant inkaro nustatytose vietose. ženklai žymintys nedideles.Taip pat būna sumontuoti radio švyturiai ir radiolokaciniai atsakikliai. ašiniai ženklai. PLAUKIOJIMAS PAGAL VEDLINES.apie jūrinius ženklus. Be šviesos įrenginių dar būna sumontuota garso įrenginys.inkaravimo vietas. kurie žymi inkaravimo vietas. Paprastai bokšto formos. Visi švyturiai skiriasi nuo šalia esančių švyturių savo spalva ir šviesos charakteristikomis. Plaukiojantys tai laivo tipo pastatytas ant inkaro statinys. Švyturiai skleidžia stiprią šviesą. Maži plūdurai . kad jose būtų naujausi duomenys. (Kardinalinės sistemos plūdurai). kuriose duodama visa informacija apie konkretų jūros rajoną. turėti pilną informaciją apie jūros gylius. vyraujančius vėjus.ŠVYTURIAI. pasyvaus arba aktyvaus radiolokacinio atsakiklio įrenginį. APSTATYMO SISTEMOS. Plūdurai gali turėti signalizavimo įrenginį (sireną. Plūdurai pagal paskirtį skirstomi į : 1. kardinalinius. FARVATERIŲ APSTATYMAS. kurie žymi pavojingas vietas ir pastatyti orientuojantis pagal pasaulio šalis. meteorologines sąlygas.20 LOCIJA. Stacionariniai tai mūriniai.Nudažyti spalva. įplaukimo į uostą ypatumus ir taip toliau. Gali būti mediniai. būtina susipažinti su plaukiojimo rajonu. specialios paskirties.Viršutinėje dalyje įrengta optinė šviesos aparatūra. 3. Nukreipiamieji – statomi ten. apie jūros sroves. Švyturiai skirstomi į : Atplaukimo – statomi uosto priegose.topine figūra. ant molų.povandeninių kliūčių. NAVIGACINIAI ŽENKLAI. tik lengvos konstrukcijos.varpą).Tai metalinis kūgio ar stačiakampio formos plūduras. kuriais apstatomi farvateriai (Lateralinės sistemos plūdurai) 2. ant denio sumontuotas bokštelis.seklumas. Navigaciniai įrenginiai. 5. Visas Pasaulinis Vandenynas suskirstytas į rajonus.

Juodoji jūra su sąsiauriais. Tai yra dešinėje pusėje raudoni ženklai.Afrikos vandenys. Jame farvaterio pusės žymimos plūdurais. kuriame nurodoma kiek surinkta šiukšlių. Tai Europos. Maisto atliekos. Į pietus nuo pavojingos vietos statomas plūduras.kuri plaukiant iš jūros į uostą yra dešinėje pusėje.kurių spalva ir šviesos žiburių spalva atvirkščiai skiriasi.kad abu ženklai būtų išsidėstę vienoje vertikalioje linijoje. būti patikrintos Kvalifikacinės Bendrovės. vairininkas turi vairuoti laivą taip. Operacijų su šiukšlėmis taisykles nustato tarptautinė konvencija MARPOL.aukštas kaminas. kuri eina farvaterio ar kanalo viduriu. nudažyti atatinkama spalva.kanalais. 2.Naktį turi atatinkamas šviesas. Kairė farvaterio pusė apstatoma plūdurais raudonos spalvos. Analogiškai statomi plūdurai iš rytų ir vakarų pusės.o kairėje farvaterio pusėje žali ženklai. jie užrašomi ant šono. Per du navigacinius ženklus pravedame liniją.turi skirtingą šviesos charakteristiką ir skirtingą topinę figūrą. Tai du navigaciniai ženklai pastatyti ant kranto.kurį reikia apiplaukti iš pietų pusės. Dešinė farvaterio pusė ta.sviesa raudona.nudažyti taip. plastmasę ir buitines atliekas). Buitinės atliekos. REIKALAVIMAI ŠIUKŠLIŲ SURINKIMUI IR PRIDAVIMUI LAIVYNE. Kartais vietoje navigacinio ženklo naudojamas natūralus orientyras.kurį reikia apiplaukti iš šiaurės pusės.kad išsiskirtų iš kitų statinių.21 Laivybiniams giluminiams farvateriams pažymėti naudojama LATERALINĖ apstatymo sistema. galima šiukšles deginti. Ypatingi Rajonai: Baltijos jūra su sąsiauriais. Konvencijoje nurodyti Ypatingi Rajonai.įplaukiant į uostus dažnai naudojamos VEDLINĖS.Karibų Rajonas. žiburio šviesos spalva taip pat žalia. Kiekviena šiukšlių kategorija turi skirtingus reikalavimus. Jeigu laivo reiso trukmė jūroje yra ilga ir konteinerių talpos nepakanka. Atplaukus į uostą.kiek sudeginta.Kiekviename laive privalo būti specialūs atliekų konteineriai. Raudonoji jūra.ar bakenais).šiukšles būtina priduoti į krantą.Persijos Įlankos rajonas. Ypatinguose rajonuose draudžiama. Laive vedamas specialus Šiukšlių Žurnalas. Plaukiant sąsiauriais. nėra vertikalioje linijoje.kur tos šiukšlės gali būti pašalintos.Kiekvienas plūdurų tipas dažomas skirtinga spalva. Kad laivas plauktų farvaterio viduriu.turintys atatinkamą užrašą.Viduržemio jūra su sąsiauriais. topinė figūra – cilindro formos. 1. topinė figūra – konusas viršūne į viršų. Plūdurai numeruojami skaičiais. Įvairios pavojingos laivybai kliūtys žymimos KARDINALINE apstatymo sistema. . Šiaurės jūra su sąsiauriais. Galima pašalinti į jūrą už 12 jūrmylių nuo kranto.stiebas ar pan. kurios turi turėti sertifikatą.kuriuose operacijos su šiukšlėmis dar labiau ribojamos.reiškia laivas nukrypo nuo farvaterio vidurio. Aukščiau nurodyta sistema naudojama REGIONE A. Mažinant jūros taršą būtina laive rūšiuoti šiukšles ir atliekas.Dešinė farvaterio pusė apstatoma plūdurais (arba gairėmis .kiek ir kokiose koordinatėse šiukšlės buvo pašalintos į jūrą.kuris nurodo kokiai šiukšlių kategorijai skirtas konteineris. Deginama specialiose krosnyse. Amerikos ir Azijos vandenyse yra REGIONAS B.kiek ir kada priduota į krantą. Galima pašalinti į jūrą už 12 jūrmylių nuo kranto.Jeigu ženklai išsiskyrė. Į šiaurę nuo pavojingos vietos statomas plūduras. kurie nudažyti žalia spalva.Draudžiama deginti kartu įvairių kategorijų šiukšles (pav. Antarktida. Pavyzdžiui bažnyčios bokštas.

kuris yra silpnesnis už tokio pat skersmens trosinio pynimo lyną.) nulemia jų paskirtį. Elastingumą rodo lyno pailgėjimas pradėjus veikti apkrovai. jų tvirtumas mažėja. lynų gamyboje. lengvas ir gana . yra tvirtesnis už turintį daugiau pynių. dervuotas . Apkrovimo dydis nustatomas priimant tam tikrą atsargą. plieninių skersmeniu. konstrukcijos. Toks apkrovimas vadinamas leidžiamąja apkrova. siekiant užtikrinti tinkamą priežiūrą ir naudojimą. Tai gelsvas. Supynus kelias gijas gaunama pynė. bet elastingesni ir lankstesni. Atsižvelgiant į pynių skaičių. 22 Plaukiojančios pakavimo ir separacinės medžiagos. Visų rūšių plastmasė. Darbinis tvirtumas nustatomas naudojant didžiausią apkrovą. kiekviena pynė pinama atvirkštiniu būdu. lyginant su tokio pat storio trosinio pynimo lynais. supintas pagal laikrodžio rodyklę. PRIĖMIMO IR SAUGOJIMO LAIVE SĄLYGOS. o gijos į pynę .): jį susukus į siūlus ir supynus kelis siūlus gaunama gija. NAUDOJIMAS. Tvirtumą (stiprumą) rodo gebėjimas atlaikyti apkrovą tempiant.tvirtumas. Draudžiama pašalinti į jūrą. gaunamas kabelinio pynimo lynas. bet standesnis. Ypatinguose rajonuose draudžiama. LYNAI. saulei. Nedervuoti kanapiniai lynai yra gana tvirti. 6. Naujo lyno tvirtumas priklauso nuo storio. Šis apkrovimas vadinamas trūkimo jėga. lynai būna trijų. PRIEŽIŪRA. Lynas.10-15 procentų ilgio. bet vis dažniau matuojamas šių lynų skersmuo. Toks lynas gali išsitempti 10-20 procentų. Draudžiama pašalinti į jūrą. trosinio pynimo lynu. kurie užauga iki 3 m: gaunamas iki 2 m ilgio pilkai žalsvas pluoštas. temperatūrai. cheminėms medžiagoms ir t. lynas vadinamas kairiojo pynimo lynu. kol jis nepradeda irti ir nepraranda tvirtumo. Augalinio pluošto lynai gaminami iš specialiai apdoroto augalų pluošto (Manilos kanapių. jis grįžta į pradinę padėtį be liekamųjų deformacijų. medvilnės ir kt. pagal gamybos pobūdį į suktuosius ir pintuosius. sizalio. bet tampresnis. Jos dydis matuojama kiloniutonais (kN). tuo lengviau ir patogiau juo dirbti. Augalinio pluošto ar sintetinių lynų storis matuojamas apskritimo ilgiu (mm). plieninius ir mišrius. o supynus kelias pynes lynas. Manilos kanapių lynai gaminami iš bananų lapaminkščių. turintis mažiau pynių. 5. elastingumas. Reikalavimai tokie patys kaip tos kategorijos šiukšlių. lankstumas. DARBO SU JAIS YPATUMAI Lynai gali būti pagaminti iš dirbtinio arba natūralaus pluošto siūlų ar vielų. šiuo požiūriu jie neprilygsta tik kai kurių rūšių sintetiniams lynams. Trūkimo tvirtumas nustatomas naudojant mažiausią apkrovą. Dervuojant lynus. Atsižvelgiant į medžiagas. medžiagos. kuriai esant lynas gali būti ilgą laiką naudojamas ir neirti. Šias savybes žinoti būtina. SAVYBĖS. apkrovai nustojus veikti. Lyno lankstumą rodo galimybė jį sulenkti. Kad lynas neišsisuktų.iš kairės į dešinę (dešiniojo pynimo lynas) ir elementai supinti priešinga tvarka. Lynas.3. bet padidėja atsparumas išorės poveikiui ir puvimui. kuris naudojamas brezento. keturių pynių ir daugiapyniai. vadinamas tiesioginio.atvirkštinio arba kairiojo. iš kurios pagamintas. Tepaluoti skudurai. Pelenai nuo sudegintų šiukšlių. Pagrindinės fizikinės mechaninės charakteristikos . blizgus. jie skirstomi į augalinio pluošto. 4. matuojamas kiloniutonais (kN). Kabelinio pynimo lynai yra ne tokie tvirti. PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS. tinklų. Galima pašalinti į jūrą už 25 jūrmylių nuo kranto. sintetinius. svoris ir atsparumas išorės poveikiams (vandeniui. Kanapiniai lynai gaminami iš kanapių stiebų. ir gamybos būdo. kuriai esant lynas pradeda irti. o supintas atvirkščiai .iš kurių pelenai atsirado. Supynus kelis trosinio pynimo lynus. Jei siūlai į gijas vejami iš dešinės į kairę. Skiriami trūkimo ir darbinio lyno tvirtumai. JŲ KLASIFIKACIJA. Kuo lynas plonesnis. GAMYBOS MEDŽIAGOS IR BŪDAI. t. pynimo lynu.

į pynes ir t. tik yra ne tokie lankstūs. gaunamas taškinio lietimosi lynas. kaip supintos į gijas vielutės. kai aplinkos temperatūra viršija 20 laipsnių. o esant žemai temperatūrai sumažėja lankstumas. yra. Polieteriniai gaminami iš lavsano. gaunamas kryžminio pynimo lynas. poliamidiniai . Kai apkrova siekia pusę trūkimo jėgos. Jie tempiasi kaip ir Manilos kanapių lynai. gaminami iš sintetinio pluošto. Ypač kruopščiai būtina apžiūrėti seniau pagamintus lynus. Kaip šerdys plieniniuose lynuose naudojami: plieninė viela. Lyno storis matuojamas ne mažiau kaip dešimtyje vietų per visą jo ilgį. lyno galiuką reikia išpinti ir apžiūrėti gijas. tepaluose išmirkyti augalinio pluošto lynai. dauguma lynų turi šerdį kiekvienos gijos viduje. Manilos kanapių lynai yra lankstūs ir lyginant su kanapiniais arba sintetiniais lynais. lankstesni. suvejant jį į pyneles. Vienpusio pynimo lynai (kairiojo arba dešiniojo) gaunamas supynus gijas ta pačia kryptimi. skiriami vienpusio. y. į tą pačią pusę kaip ir anksčiau supintos vielutės. t Plieniniai lynai būna viengubojo. . aštuonių pynių lynai taip pailgėja: polipropileniniai . Jie yra lengvesni. Į laivą atgabentą naują lyną būtina apžiūrėti: dėmesys kreipiamas į giją tankumą ir vientisumą. puikiai slysta. Polieteriniai lynai. bet yra gana netvirti ir labai tempiasi. terileno ir kitų polimerų. Jei pusė gijų supintos į vieną pusę. Sintetiniai lynai gaminami iš polimerinių medžiagų. Pinant gijas į priešingą pusę nei supintos vielutės. kuris išsikraudamas sukelia kibirkščiavimą. Mišrūs lynai (plieniniai ir sintetiniai) naudojami laivus švartuoti ir vilkti. Atsižvelgiant į gamybai naudotą polimerą. Patikrinamas lyno storis ir konstrukcija: duomenys turi atitikti nurodytus sertifikate. Toks elastingumas lyno trūkimo atveju pavojingas su juo dirbantiems žmonėms. nailono. gijos turi būti nepažeistos. įvairiose klimatinėse zonose plaukiojančiuose laivuose.į priešingą. dvigubojo arba trigubojo pynimo. mazutas ir pan. Viengubojo pynimo lyną sudaro viena gija. toks lynas vadinamas kombinuoto pynimo. polieteriniai . atsparūs trinčiai. turintys vieną šerdį. sąveikaudami su rūgštimis ir šarmais.35-37 procentus. sugeria drėgmę ir ją ilgai išlaiko. skiriami linijinio ir taškinio vielučių 1ietimosi lynai. sudaro dvigubojo pynimo lyną. o pyneles .23 tvirtas pluoštas. suvytų apie vieną šerdį. Šie lynai nepūva. kuriuos būtina įvertinti juos naudojant. Jei kiekviena kita vija pinama į priešingą pusę. Atsižvelgiant į vielučių pynimo kryptį į gijas ir gijų pynimo kryptį į lyną. kaip ir augalinio pluošto. Visi sintetiniai lynai dėl trinties į konstrukcijas ir dėl trinties pačiame lyne gali sukaupti statinį elektros krūvį. Sizalio lynai gaminami iš drėgmei atsparaus agavos lapų pluošto. Tepaluose išmirkytos šerdys apsaugo vidines lyno vielutes nuo rūdijimo ir suteikia lynui minkštumo ir lankstumo. Sintetiniai lynai. polieterinius.23-25 procentus. Atsižvelgiant į fizines ir mechanines savybes. Keletas gijų. Sintetiniai lynai turi ir trūkumų. Poliamidiniai ir polieteriniai lynai gali būti naudojami nuo -40 iki +60 laipsnių temperatūroje. Linijinio lietimosi lyne kiekviena kita gija pinama apie centrinę šerdį. elastingesni ir atsparūs drėgmei.21-23 procentus. kurios vielutės suvytos apie centrinę vielą (šerdį). sintetinės medžiagos. rūgštys. Jie yra minkšti. kad nėra jokių vidinių defektų. Kietieji lynai yra patys tvirčiausi. Polipropileninių lynų gamybai naudojami polipropileno monosiūlai arba plėvelės. nedidelį. Polipropileninių lynų trūkimo jėga sumažėja. perlono ir kitų polimerinių medžiagų pluošto. lanono. taip pat lynai. kurių vielutės keliomis eilėmis suvytos apie vielinę šerdį. lynai skirstomi į poliamidinius. ypač jei lynas trinasi į šiurkštų paviršių Visi sintetiniai lynai yra elastingi. t. Be centrinės šerdies. Tai viengubojo pynimo lynai. Poliamidinius lynus neigiamai veikia saulės spinduliai. tvirtesni. Tai gali lyną sugadinti arba net sukelti gaisrą. Trigubojo pynimo lynas gaunamas supynus keletą dvigubojo pynimo lynų. Norint įsitikinti. Tempiant pailgėja iki 15-20 procentų. polipropileninius. tada lyno vielutės bus susilietusios per visą ilgį. Atsižvelgianl į pynimo technologiją. nepelija. Medvilniniai lynai pinami iš medvilnės pluošto. o kita pusė . Augalinio pluošto lynai neturi skleisti puvimo ar pelėjimo kvapų. Lankstumo požiūriu plieninius lynus galima skirstyti į kietuosius ir lanksčiuosius. Poliamidiniams priskiriami lynai. Augalinio pluošto ir sintetiniai lynai iš gamyklos atvežami suvynioti į ritinius. Išorinis lyno pluoštas yra nepakankamai atsparus trinčiai ir gali apsilydyti. dioleno. pagaminti iš kaprono. kryžminio ir mišraus pynimo lynai. sintetiniai lynai turi daugiau privalumų negu augalinio pluošto.

Augalinio pluošto lynas vynioti pradedamas iš vidinės ritinio pusės. Augalinio pluošto lynus būtina keisti. Todėl visos detalės. TAKELAŽO REIKMENYS. JŲ PASKIRTIS. Laivuose jos naudojamos kaip krovinio tvirtinimo įranga. šiurkštūs.atidengti ir išdžiovinti. kur lynas liečiasi su konstrukcijomis. Sintetinius lynus būtina saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.be kontraforsų (tarpiklių). Sintetiniai lynai vyniojami iš išorinės ritinio pusės. Sūriame vandenyje išmirkę augalinio pluošto lynai praplaunami gėlu vandeniu ir išdžiovinami. geru oru . plieninis lynas pailgės tik 1-2 procentais. ant jo užvyniojamas brezentas arba užmaunamos specialios išsidėvėjimą mažinančios apsauginės rankovės. ar neturi kitų defektų.išvėdinti. Dirbant su lynais būtina laikytis darbų saugos reikalavimų. taigi nuspėti trūkimo momento praktiškai neįmanoma. užpynų. ar jos neįtrūkusios. nutrūkusias vielutes . taip sumažinama jų savybė dėl nusėdusių druskų sugerti drėgmę. turi būti apvalių kraštų. Lynai išvyniojami pradedant ritinio išore. Į ritinius lynai sudedami ratu: dešiniojo pynimo . kad plieniniai lynai yra neelastingi. kas ypač pavojinga dirbantiems žmonėms. jo negalima per daug sulenkti esant apkrovai. ties pjovimo vieta prieš pjaunant ant lyno uždedamos markės. Sintetiniai lynai saugomi patalpose. lako. Lynus būtina saugoti. Prieš trūkdami poliamidiniai lynai pailgėja 40. styrančių vielučių. ritinys statomas ant padėklo. kur yra pritvirtinti. sintetiniai lynai kartą per parą mirkomi sūriame vandenyje (2 procentų druskos tirpalas). Nenaudojami lynai saugomi gerai vėdinamose sausose patalpose. polipropileniniai ir polieteriniai – 30 procentų. kuriomis tempiami lynai. sutepti ir sudėlioti į ritinius arba suvynioti ant ričių. drėgnu oru turi būti uždengti.pagal laikrodžio rodyklę. Takelažo grandinės naudojamos ten. PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS. Priimant takelažo grandines būtina patikrinti. išdžiūvę pailgėja. jos išsidėvėjusios arba deformuotos. Plieniniai lynai į laivus tiekiami tiek suvynioti į rites. Ant švartavimo ričių suvynioti plieniniai lynai blogu oru turi būti uždengti. Jas sudaro grandinės.24 Norint visiškai išvynioti plieninį lyną ar nuvynioti reikiamą jo kiekį. esant apkrovai. lėjeriai. kad galai neišsipintų ir neišsišakotų. Pastarąsias būtina iškart pašalinti. Siekiant išvengti lyno susiplojimo ir pažeidimo. siekiant išvengti jų trūkimo. todėl vietose. jie užvyniojami ant švartavimo ričių arba sudedami ritiniais ant padėklų. Išvyniotas lynas ištempiamas ant denio ir supjaustomas norimais ilgiais. Norint pašalinti statinį krūvį. PARINKIMAS IR PRIEŽIŪRA LAIVE Be įvairių lynų. todėl ją džiovinti nebūtina. Todėl esant drėgnam orui stipriai įtempti lynai turi būti atlaisvinti. Kad lyno galai neišsipintų. kurių vidaus temperatūra neviršija 30 laipsnių. kad ant jų nepatektų pokosto. tirpiklio. Tanklaiviuose sintetinius lynus naudoti draudžiama. kad tarp ją gijų nepatektų smėlio ir kitų kietųjų dalelių. kur būtina didelė laikomoji jėga. Augalinio pluošto lynai saugomi atviruosiuose deniuose. kurios lyną ardo. kuris kabinamas ant suktuko. o esant geram orui . Laisvi sintetinio lyno galai aplydomi. todėl būtina. tiek sudėlioti ir į ritinius. Sintetiniai lynai nebijo drėgmės. kur nurodytos lyno savybės. įrangos paviršiai negali būti aštrių kampų. būtina išdžiovinti šešėlyje (sintetiniams lynams kenkia tiesioginiai saulės spinduliai) siekiant išvengti ritės rūdijimo. Kiekvienas ritinys turi sertifikatą.prieš laikrodžio rodyklę. Augalinio pluošto lynai sudrėkę sutrumpėja 10-12 procentų. Lynas vyniojamas iš išorinės pusės. bet jei bus suvynioti į rites. kairiojo . jo laikomoji ir trūkimo jėgos. Naudojant sintetinius lynus būtina stebėti. vadinamos takelažo grandinėmis. Nenaudojami plieniniai lynai saugomi sausoje patalpoje. o santykinis drėgnis neviršija 70 procentų. naitovai ir pan.nupjauti. kuri artima trūkimo jėgai. Plieninis lynas neturi turėti nutrūkusių. visada mūvėtų pirštines. ant lyno toje vietoje užvyniojant markę. Kadangi sintetiniai lynai gali apsilydyti trindamiesi į paviršius. Prieš pjaustant plieninį lyną abiejose pjovimo vietų pusėse uždedamos vielos arba augalinio ar sintetinio lyno gijų markės. atminti. suvirintos iš plieno strypų . Darbas su sintetiniais lynais žmonėms taip pat pavojingas dėl jų elastingumo. ŽYMĖJIMAS. Išoriniai tiek augalinių. jei yra nutrūkusių gijų. kad su plieniniais lynais dirbantys žmonės būtų ypač atsargūs. Ant švartavimo lynų abiejų galų supinamos kilpos. Nenaudojamos takelažo grandinės padengiamos antikorozine . tepalo. laivuose naudojamos grandinės. gali būti ir lietos ar štampuotos. tiek sintetinių lynų pluoštai yra neatsparūs išsidėvėjimui. todėl trūkdamas sintetinis lynas sutrumpėja didele jėga ir jo galai lekia į įtempimo pusę. Naudoti galima tik tvarkingus lynus. mazgų.

jis nebenaudojamas. e) 4 5 6 1 2 3 d) f) 1 pav. . arba smeigė. c) kablys su formos kablys: g) dvigubas Takelažo grandinės storis matuojamas milimetrais..tiek ant kaiščio. Jeigu kablio storis jį naudojant sumažėja 10 procentų. jį rodo numeris (iškalamas ąsos letenėlių apačioje).. Kaištį ąsoje laiko arba sriegis (įpjautas kaiščio gale ir vienoje auselėje). kurių vidinės besiliečiančios dalys ne išgaubtos. Takelažo ąsą sudaro: nugarėlė. su sukučiais ir specialios paskirties. Besitrinančias dalis ir kaištį būtina periodiškai sutepti. naudojami pasukti kabliai.su augalinio pluošto lynais. letenėlės su auselėmis ir kaištis. d). a) sudaro: nugarėlė (1) ir ąsa (2). trūksta kur kas anksčiau. nugarėlė ir ąsa yra vienoje plokštumoje.. kuri yra vienoje iš auselių. patikimai tvirtinantis lyną arba kilpą. sutepamos. f) L kablys (šnervinis) pasuktas. Takelažo kabliai yra plieniniai jie laivuose naudojami įvairiems darbams. Formos ir konstrukcijos požiūriu juos galima skirstyti į paprastuosius. kad nebūtų įtrūkimų ir kitų defektų. e) vietoj ąselės turi kaklelį. žymimas ant jo esančioje žymoje. Sujungus abu kablius gaunamas uždaras kablys. b). ąselė (2). Atliekant krovos darbus. Kablių priežiūra apsiriboja jų apžiūra.. d) krovinio kablys. b) paprastasis ausele. Jas naudojant nesitrinančios grandinės dažomos. neturinčios įtrūkimų ir kitų trūkumų. Kabliai su sukučiu (1 pav. Jeigu grandinės grandžių storis sumažėja 10 procentų. be to. Tiesios ąsos naudojamos darbui su augalinio pluošto ir plieniniais lynais. Ąsos saugomos pakabintos sausoje patalpoje. fiksuojanti grandis (5) ir jungiamoji grandis (6). g). toliau jų naudoti nebegalima. L formos kablį sudaro pats kablys su pailgintu atlenkiamu snapeliu (I). vadinami krovinio kabliais (1 pav. c). Esant žemorns temperatūroms reikia vengti smūgių į grandines.. Kaiščio galvutė turi būti be įtrūkimų. Ąsomis galima greitai sujungti lynus. Paprastąjį kablį (1 pav. kaiščiu įsmeigta į angą. Kabliai [21]: a) paprastasis. bet dėl grandžių trynimosi viena į kitą įtempus grandinę ji gali 3-4 procentais pailgėti. Užspaudimo ąsomis galima greitai sujungti lynus ir lyno gale padaryti kilpas. Paprastųjų kablių auselės plokštuma statmena nugarėlės plokštumai ir pasukta (1 pav. Sriegis . Kablius su sukučiais būtina nuolat išjudinti. o lygios. Specialios paskirties yra L formos (1 pav. kuris atitinka leidžiamą ąsos apkrovą. Kablio numeris. kuria kablys tvirtinamas prie lyno ar grandinės ir smaigalio (3). Grandinės grandys. šonu lygiai priglusti prie ąsos auselės. tvirtinti prie grandinių ar įrenginių kitus takelažo elementus. Naudojamos tik tvarkingos ąsos. e) kabliai su sukučiu.. lenkiamos jas naudojant. Jei ąsos nugarėlės storis naudojant sumažėjo 10 procentų ar atsirado defektų. Jų snapelis užlenktas į kablio vidų. sutepamos judančios ir besitrinančios dalys. apvalios . toliau naudoti jų negalima. Prie paprastųjų kablių galima priskirti ir kablį su ausele (1 pav. kuriuo kablys tvirtinamas. atitinkantis darbinę apkrovą. Dvigubą (šnervinį) kablį sudaro du paprastieji kabliai. kurio apatinėje nugarėlės dalyje yra auselė atotampai tvirtinti.25 danga ir pakabinamos sausoje patalpoje. tai užtikrina laisvą sukimąsi bloko įkaboje ar ant grandinės. Jas naudojant būtina įvertinti šiuos ypatumus: yra neelastingos. Šie kabliai neleidžia lynams susisukti. f) ir dvigubi kabliai (1 pav. Ąsos dydis nustatomas atsižvelgiant į nugarėlės skersmenį. pailginta grandis (4). o tos. nepersikreipusi. iš viršaus jis turi specialų stabdį. Pagal formą ąsos nugarėlės būna tiesios ir apvalios.. apvali tvirtinimo grandis (3). grandines. nei pasiekia leidžiamą apkrovą. tiek ant ąsos turi būti vientisas ir be pažeidimų. siekiant išvengti korozijos ir greito susidėvėjimo. kurios nuolat trinasi. Tokia kablio konstrukcija neleidžia jam užsikabinti už laivo konstrukcijų keliant krovinį.

e) kaištis Esant srieginiam jungimui. Didesnės antelės naudojamos valtims ar didesniems laivams švartuoti. a) sudaro nugarėlė (I). Kaištis (nagelis) (2 pav. Jufersai (2 pav. c) apvalioji ąsa. c). ąsos būna tiesiosios (3 pav. kurie yra įtrūkę ar turi kitų defektų.tai mediniai arba metaliniai rageliai. ąsos numeris turi atitikti kausto numerį. Dvisriegiai tempikliai (talrepai) c) . Ąsos [24]: a) tiesioji ąsa su srieginiu pirštu. pritvirtinti arba privirinti prie laivo konstrukcijų vėliavoms. c) . užsriegtas ant piršto galo ir įsriegtas vienoje iš auselių. apvaliosios tik augalinio pluošto lynams sujungti ir tvirtinti. d) naudojami. nejudamam takelažui tvirtinti prie laivo konstrukcijų.tai apvalūs mediniai blokai be skriemulių. navigaciniams ženklams. svoriams kelti. Lynai. Įpina (kaustas. širdies ar trikampio formos gaminys su įduba lynui. Pirštas ąsoje yra arba sriegis. turintys tris glotnias skyles. d) . Į kilpas įpinami įpinai mažina lynų kilpų susidėvėjimą. sujungiami ąsomis. b) ir apvaliosios (3 pav. kai tvirtinami prie asų. Draudžiama naudoti įpinus.26 2 pav. c) jufersas.. arba paruošti kilpas lyno gale. d) ąsa-spaustuvas Ąsos naudojamos lynams ir grandinėms sujungti. pirštas (4). b) tiesioji ąsa su kaiščiu. e) – tai metalinis arba medinis strypas naudojamas tam pačiam tikslui kaip ir antelės..tai metalinis žiedo. Jie naudojami gaminant lyno tempiklius (talrepus). skirta pirštui užveržti smeigtu...3 pav.2. Atsižvelgiant į nugarėlės formą. lyną galams tvirtinti. penčių ir pan. į kurių kilpas įpinta įpinų. a) Ąsą (11.. Tiesiosios ąsos naudojamos augalinio pluošto ir plieniniams lynams sujungti ir tvirtinti. letenėlės (2). vilkimo lynams sujungti ir kitiems takelažo darbams. Takelažo reikmenys: a) pentis (I) su ąsa (2). piršto gale yra ąselė su skyle (5). Ąsos-spaustuvai (3 pav. įkištas į auselės ir piršto b) 4 pav. norint greitai sujungti lynus arba kilpas. b) . b) įpinos (inkaustai).. Antelės (2 pav. 3 pav. d) antelės. auselės (3). bet jais negalima tvirtinti didesnių objektų. inkaustas) (2 pav. arba kaištis (6). a.. Sunkiems svoriams kelti ar inkaro grandinės dalims sujungti naudojamos ąsos su kaiščiais.

naudojami srieginiai tempikliai. kabliais ir t. e ir d) atidaromieji (angl. e) nuo atvirojo skiriasi tuo. vidurinėje jos dalyje yra kiaurymė(2). sraigtai įsisuks ir prie tempiklio pritvirtintas lynas aptems krovinį. b) darbinis lyno galas pritvirtintas prie judančio bloko .. galuose turintis įvores (2) su vidiniais priešingos krypties sriegiais ir du sraigtus (3) su auselėmis. Paprastosios dviejų skriemulių talės: a) darbinis lyno galas pritvirtintas prie nejudančio bloko. Blokai: skriemulio.27 Jei tvirtinamam kroviniui ar irangai tenka didelė itampa.t. Suktukinis tempiklis viename gale turi sraigtą su kabliu ar auselėmis. Kad būtų patogiau sukti movą. a) a) Vieno b) 5 pav. b) dviejų skriemulių.. kad jo rėmas pakeistas uždara cilindrine mova (I). kitame gale . Sraigtinius tempiklius būtina nuolatos prižiūrėti: periodiškai valyti tepalo likučius. rūdis. Kiekvienas tempiklis pažymėtas numeriu.suktukinį kablį arba auseles. Dvisriegis uždarasis tempiklis (4 pav. Laivuose dažniausiai naudojami dvisriegiai (atvirieji arba uždarieji) ir suktukiniai tempikliai. į kurią įstatomas metalinis strypas.sraigtai išsisuks ir prie tempiklio pritvirtintas lynas išlaisvins krovinį. Sukant tempiklio rėmą į vieną pusę. kuris rodo leistinas apkrovas. Nenaudojami tempikliai sutepti saugomi sausoje patalpoje. sukant į priešingą pusę . Dvisriegius tempiklius (4 pav. sutepti. b) sudaro: metalinis rėmas (1).snafch-block) 6 pav.

Plastmasinių blokų dydis nustatomas pagal korpuso ilgį. ašies ar skriemulio išsidėvėjimų.. bet ir palengvinti kėlimą. Kitas blokas . tiek ir iš judančio bloko. lynas gali išeiti tiek iš nejudančio. jam tenka išorinė tempimo jėga. tokie blokai vadinami atidaromaisiais. Paprastąsias tales sudaro du blokai. Ant kiekvieno bloko yra žyma rodanti. išvalyti purvą ir rūdis. a). kas ne visada patogu. Norint išvengti per didelio lyno lenkimo bloko dydis turi atitikti lyno storį.judantis. Konstrukcijos požiūriu pats paprasčiausias yra vieno skriemulio blokas (11. atidaromojo bloko pagal balnelio ilgį. ir kurioje gamykloje pagamintas. Kelių skriemulių blokas turi pertvarų. leidžiantis keisti jėgos kryptį. bet nepalengvinantis krovinio kėlimo. Atidarius vieną korpuso dalį į bloką galima įdėti lyną. kuriame ant ašies pritvirtintas vienas ar keli skriemuliai.5 pav. Blokas darbui ruošiamas vieną lyno galą tempiant skriemuliais. Vienas lyno galas tvirtinamas prie bloko. jis tvirtinamas už pakabos reikiamoje vietoje. Metalinių . kurių skriemuliais ištemptas lynas. Bloką sudaro medinis. e ir d). jis vadinamas pagrindiniu. kurią viena korpuso dalis yra atidaroma (5 pav. Konstrukcijos požiūriu talės skirstomos į paprastąsias ir mechanines. nes dirbant su talėmis jis kyla arba leidžiasi kartu su kroviniu. sutepti judančias dalis. perkeliant mažus krovinius ir gaminant sudėtingesnius įrenginius . metalinis ar plastikinis korpusas.pagal skriemulio skersmenį.tales. Nenaudojami Blokai sutepami ir saugomi pakabinti sausoje patalpoje. Pastebėjus įtrūkimų. Vienas talių blokas yra nejudantis.2. Mediniai ir plastikiniai blokai naudojami su augalinio pluošto ir sintetiniais lynais. blokai būna vieno. Atsižvelgiant į talių paskirtį.. Tokie blokai naudojami kaip kreipiančiosios kelti nedidelius svorius. signalinius ženklus ir pan. Atsižvelgiant į skriemulių skaičių. blokuose tokių pertvarų gali ir nebūti. . kurios atskiria skriemulius. dviejų. kad yra išbandytas. Todėl laivuose naudojami metaliniai blokai.28 Blokai naudojami jėgos krypčiai keisti. krovinio perkėlimą ir pan. Blokus būtina nuolatos prižiūrėti: periodiškai išardyti. Dažniausiai laivuose naudojami metaliniai blokai. trijų ir daugiau skriemulių. vėliavas. kitas išeina iš bloko. blokus būtina keisti. Talės leidžia ne tik keisti jėgos kryptį. jis vadinamas darbiniu.

SAUGOS REIKALAVIMAI ATLIEKANT TAKELAŽO DARBUS Sintetinių lynų pasirinkimas. Skriemuliai turi būti laisvai pasukami ranka. mesti žemyn. tikrinti.. būtina keisti lyno tvirtinimo vietą iškertant pažeistą dalį. įpjovimų. periodiškai sutepti besitrinančias detales. Blokus. Lynams naudojami tepalai turi būti be rūgščių. gana lengvai pakelti krovinį ir užfiksuoti pakeltoje padėtyje. Nutrauktas grandines ir grandinių pakabas sujungti leidžiama tik tokio pat stiprumo takelažo sąnara. Krovinių įrangos judančiajame takelaže draudžiama naudoti suraišiotus lynus. negali būti deformuota ar sudilusi. Augalinio pluošto lynus leidžiama ištempti pro blokus. Skriemulių ašys turi būti įtvirtintos (nesusisukti) ir . prieš rezginį.25 lyno skersmens. siekiant laiku pašalinti pastebėtus defektus. Dirbant su paprastosiomis talėmis nereikėtų lynų trūkčioti. atsižvelgiant į darbo pobūdį. sukabinti. gale. jie džiovinami pakabinti arba iškloti ringėmis ant gardelių sausoje vietoje.glaudžiai prie jų priglusti. defektuotas detales būtina keisti. jų naudojimas takelažiniams darbams. veikti smūginėmis apkrovomis (ypač esant neigiamai temperatūrai). Pagaminta plieninė kilpa ar rezginys turi būti bent su trimis sveikomis gyslomis ir su dviem gyslomis. turinčiais įvairų skriemulių skaičių darbo tvarka parodyta 7 paveiksle. priežiūra ir saugojimas atliekami laikantis instrukcijos reikalavimų. Visos besitrinančios bloko dalys turi būti gerai suteptos. Laivo sąlygomis daromos plieninių lynų kilpos. gyslos sutvirtintos ištisine sveika gysla. o tales paruošti iš naujo. Jei išardžius tales nustatoma didelių blokų pažeidimų. Augalinio pluošto lynus (Manilos kanapių. Mechaninės diferencialinės talės Nenaudojamos talės pakabintos saugomos sausoje patalpoje. 8 pav. kurių skriemulio skersmuo ne mažesnis kaip šeši lyno skersmenys. leidžiama nukirsti. turi būti su ąsomis. Naudojant grandines. turinčius išsidėvėjimo žymių. Mechanines tales būtina laikyti švarias. kad nebūtų defektų. bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Blokų sukučių veržles ir strypų galvutes būtina patikimai įtvirtinti. talių ir vidinių atotampų arba toprikų skrysčiuose. Sintetinio pluošto lynus draudžiama naudoti pasukimo atotampoms. Talių ruošimas darbui Lyno tempimo blokais. šarmų arba kitų aktyvių komponentų. jei to padaryti neįmanoma.0. lynai . kad jie nebūtų aštrūs. įtempti. Augalinio pluošto lynus reikia saugoti nuo rūgščių. sizalio) leidžiama naudoti tik lengvųjų strėlių. ašis turi būti laisvai pasukama ranka. Krovos darbams naudojamų grandinių minimali stiprumo atsarga turi būti ne mažesnė kaip 5. šarmų. Mechaninės talės leidžia gerokai palengvinti kėlimo darbus. naudojamus atliekant krovos darbus. Ašis ir veržlių ar žiedų atraminius paviršius būtina reguliariai tepti. jei yra atsilaisvinę. lyną pakeisti. Stovinčiojo takelažo plieninių lynų tvirtinimą būtina nuolat kruopščiai tikrinti (ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius).29 7 pav. juos būtina keisti. nes jie gali nutrūkti arba trūkčiodami pažeisti blokus. Draudžiama naudoti augalinio pluošto lynus. taip pat krovos įrenginiuose su rankine pavara. Išsikišusius lynų gyslų galus. skriemulio griovelio plotis – ne mažesnis kaip 1. nutrūkusių gijų. skirtos lynams tvirtinti prie kablių ir pan. Plieninių lynų tvirtinimo vietoje esant pažeidimų žymių. kitų defektų. susukti ir surišti į mazgą. garų ir panašaus poveikio. išsileidusių ar pasislinkusių gijų. Plieninių lynų kilpos ir rezginiai turi būti apipinti. Laivuose plačiai taikomos diferencialinės talės. Pirmą kartą naudojamus augalinio pluošto lynus būtina kruopščiai apžiūrėti ir toliau sistemingai tikrinti. Šių lynų stiprumo atsarga turi atitikti krovininių strėlių keliamąją galią. kuriose pusė vielų nukirstos. Draudžiama sandėliuoti šlapius augalinio pluošto lynus. draudžiama grandis kalti plaktuku norint jas pasukti į kitą padėtį ar ištiesinti. dirbant strėlių pora. būtina apžiūrėti prieš kiekvieną pakrovimą ir iškrovimą. apžiūra ir brokavimas.

SUDĖTINĖS DALYS. Dirbant su sintetiniais lynais šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 2 m. žiburiams. Rangautu vadinamos ir pavienės konstrukcijos dalys. išlaikomas reikiamoje padėtyje. Dirbant su plieniniais ar augalinio pluošto lynais draudžiama būti ir laikyti rankas arčiau kaip 1 m iki būgnų. padaugintas iš šešių. jei yra žemesnis už antrąjį. Judančiojo rangauto takelažu valdomas judantysis rangautas: jis pakeliamas. tai pirmasis nuo laivapriekio vadinamas foko stiebu. kad jį galima būtų pakelti. pasukti.tai laivo įranga iš plieninių vamzdžių. Ertmės tarp stiebo ir denio apkalamos pleištais. žiburiai. Jei pirmasis stiebas yra aukštesnis už antrąji.bizanstiebiu. Judantysis montuojamas ant nejudančiojo ir sujungtas taip. kuris sutvirtintas kilsonu. Skriemuliuose neturi būti įskilimų ir įvorės išsidėvėjimo. jis vadinamas grotstiebiu. tiek ir už jo) kojas kišti į lynų kilpas. valtims. knechtų. Atliekant takelažo darbus būtina dėvėti asmenines apsaugos priemones. antras ir t. Dvistiebiuose laivuose pirmasis nuo laivapriekio stiebas. Judantysis burių takelažas naudojamas burėms pakelti. Takelažas . vertikaliai arba šiek tiek pasvirę į laivagalį. Daugiastiebiuose laivuose visi stiebai. ženklams. esantys tarp foko stiebo ir bizanstiebio. t. išdėstytų virš viršutinio denio. Nejudantysis rangautas yra neatsiejamai sujungtas su laivo korpusu. atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį. Draudžiama naudoti sintetinius lynus. būtų didesnis už mechanizmo būgno skersmenį. Paprastai nejudantysis takelažas gaminamas iš plieninių lynų. trečiasis . rangautas gali būti judantysis ir nejudantysis. Draudžiama būti arti stipriai įtemptų lynų ir lyno įtempimo linijoje (tiek prieš lyno tempimo. Nejudančiajam takelažui priskiriama įranga. vadinamas klotiku. viršutinės . kurių skriemulio skersmuo būtų mažesnis kaip 6 lyno skersmenys arba skriemulio plotis neviršytų lyno skersmens daugiau kaip 25%. Atsižvelgiant į tvirtinimo pobūdį. vadinami grotstiebiais (pirmas. sintetinių ir lanksčių plieninių lynų. Specialiais įrenginiais tvirtai sutvirtinamas . nuleisti. o antrasis bizanstiebiu. kuria sutvirtintas nejudantysis rangautas. JŲ PASKIRTIS. ant kurio topo tvirtinamas apskritimas. nuleisti ir valdyti. jie neturi būti laisvi. Specialios paskirties judantysis takelažas naudojamas vėliavoms. bobramstenga.topais. o likusios dalys. Laivuose. vėliavos. stengos bus vadinamos: stenga. nuleidžiamas. burių ir specialios paskirties. Atsižvelgiant į tvirtinimo būdą. apatinė dalis vadinama stiebu. kurių stiebai sudaryti iš dviejų. pakeliamos ir nuleidžiamos burės. Pagrindinis burinio laivo nejudantysis rangautas yra stiebai su stengomis ir bušpritas.30 nesudilusios.). esančios aukščiau – stengomis. antrasis grotstiebiu. kroviniui ir pan. Jei laivas turi tris stiebus. Judantysis takelažas skirstomas į rangauto.tai laivo įrangos dalis. kurie iš viršaus uždengiami dervuotu ir nudažytu kiltubrukancu. jis tvirtinamas rėmu partnersu. taip pat iki fiksatoriaus uždėjimo vietos. nuo kurių traukiamas ar atleidžiamas lynas. Atlikti takelažo darbus dėvint netinkamas apsaugos priemones – draudžiama. pasukamas. Judantysis takelažas gaminamas iš augalinio pluošto. IŠDĖSTYMAS. Apatinės stiebų ir stengų dalys vadinamos pentinais (įtvarais). Stiebo pentinas tvirtinamas kurpėje . kad vanduo nepatektų į laivo vidų. antstatais. ženklai ir pan. Brukancas prie denio ir stiebo priveržiamas metalinėmis juostomis. trapams. kurių skersmuo. bramstenga. kuria sutvirtinamas nejudantysis rangautas ir valdomas judantysis. ištempti lynus pro blokus. Pradedant nuo stiebo topo ir lipant į viršų. deniu. Stiebai statomi diametraliojoje plokštumoje. tvirtinimo ar krypties keitimo mechanizmą. trijų ar keturių sudedamųjų dalių.stepse. blokų ir kitų įrenginių. PAVADINIMAI Rangautas . medinių arba metalinių sijų. pakelti ir nuleisti. Ji atlieka įvairias funkcijas. antrasis grotstiebiu. Vietose. kur stiebas eina pro denį. vadinamas foko stiebu. takelažas skirstomas į judantįjį ir nejudantįjį. Viršutinė paskutinės stengos dalis vadinama vėliavos kotu (flagštoku). BURINIO LAIVO (BARKENTINOS) RANGAUTAS IR TAKELAŽAS.

Ant stiebų ir stengų tvirtinamas judantysis rangautas .ir forvadinamos rėjos ant grotstiebio. įtvirtintos ant stengos.bitengų laivapriekio dalyje. topenantų ir falų pavadinimai priklauso nuo rėjų. Štagai . stakseliai ir topseliai.pertai ant kurių stojasi žmonės tvirtindami bures. brambrasai. Rėjų (nokų) galuose tvirtinama rėjų judančiojo takelažo įranga . įtvirtinta tarp dviejų didelių tumbų . Brasų. Jų pavadinimas nustatomas atsižvelgiant į stengos. bakštagai tęsiasi nuo stengos topo iki denio arba laivo bortų. vienu metu palaikančios stengas iš bortų pusės ir laivagalio. laivagalyje .. pavyzdžiui: forbramstenga. tempiant jų kampus prie žemiau esančios rėjos nokų. jungiantys stiebų arba stengų topus. gitovai.horizontali sija.triseliai. gafeliai ir gikai. Falai padeda paslinkti rėjas išilgai stengos.laivavirvės.kliveriai.brasai ir topenantai. sujungtas su stiebu.lėjeriai. formarsrėja. gali ne tik sukiotis. kuria pakeliamos ir nu leidžiamos įstrižos burės . Gikas pasukamas gikšotais. kurias jie valdo: marsbrasai. Skirtingai nei stenvantos. arba vertikaliuoju (slankioti aukštyn ir žemyn) būdais.beifutu. vadinamas padu. pritvirtintų prie laivo borto. palaikančios stengas iš bortų šonų.tai įranga. Gafelio nokas pakeliamas ir išlaikomas vertikalus dirkfalu. pavadinimą. Rėja . kurią palaiko. Prie rėjos vidurio tvirtinami falų galai. Gitovais nuleidžiamos tiesiosios burės. bombrambalai ir pan. grotbobbramachterštagas. prie kurios tvirtinama apatinė triselio dalis. arba kontrštagais. bombrambrasai. kurios tempikliais tvirtinamos prie juostų vantputensų. Jie tvirtinami už stiebo. grot arba kruis. Po rėjomis kabinami plieninio lyno lėjeriai . Gafelio posūkis atliekamas ernsbakštagais. Gafelis. Štagai. bakštagai ir fordūnai tvirtinami tempikliais. galsai. vadinami forštagais. Susidariusi kilpa uždedama ant stiebo topo.laivavirvės. Kiekvieną vantą sudaro dvi vantinos. Bakštagai . prie kurių rišamos tiesiosios burės. kur tvirtinami apatiniais galais. . pagamintos iš vieno lyno. Ant bizanstiebio rėjos vadinamos begin rėjomis. Stengas laikančios vantos vadinamos stenvantomis. grotbombramstenga ir pan. Štagai. Judančiajam takelažui priskiriami falai. išdėstytos laivo diametraliojoje plokštumoje. o nukreiptas į laivagalį .:achterštagais.31 stiebas ir stengos.tai horizontali sija. bet ir slankioti. Fordūnai . Stengos priklausymas konkrečiam stiebui nusakomas prie stengos pridedant žodelius for. Nejudantįjį rangautą fiksuotoje padėtyje palaiko stovintysis takelažas. marstopenantai. Bušpritas skirtas priekinėms trikampėms burėms pakelti.laivavirvės. Apatiniai vantinų galai baigiasi kilpomis. Vantos . kuriomis rėjos pasukamos horizontaliai.ach.rėjos. Štagai. laikantys stiebus ir stengas laivapriekyje.tai pasvirusi sija. pritvirtinta ant stiebo ar stengos specialiu tvirtinimo įrenginiu . Specialios paskirties burinio laivo judančiojo takelažo įranga iš esmės nesiskiria nuo tokios pat takelažo įrangos laivo su mechaniniu varikliu. Gafeliais ir gikais pakeliamos didelės įstrižos burės . jais burės tempiamos prie aukštesnės rėjos. Gikas . Apatiniais galais jos tvirtinamos prie stengos penties. prie kurios tvirtinama viršutinė tiselio dalis. Šotai naudojami žemiausioms tiesiosioms burėms pakelti. Topenantai išlaiko rėjas vertikalias. prie kurio tvirtinami viršutiniai galai: forstenštagas.medinė arba metalinė sija. palaikančios stiebus ir stengas iš bortų pusės. Rangauto galas.laivavirvės. Rėjos ant fokstiebo iš apašios į viršų vadinamos: fokrėja. Falai ir niralai . Analogiškai su priešdėliu grot. Brasai . jo pakėlimas ir išlaikymas vertikaliai atliekamas giktopenantais. kai kliveriai ir stakseliai valdomi permetant juos nuo vieno halso prie kito. forbramrėja ir forbombramrėja. šotai. vadinami topštagais. Ant rėjų tvirtinami metaliniai strypai . išlindusi už forštevenio ir šiek tiek pakilusi. niralai.noku. gali būti naudojami ir viršutinėms tiesiosioms burėms pakelti. Lynas sulenkiamas per vidurį ir sulenkimo vietoje abi atšakos sutvirtinamos benzeliu. Štagų pavadinimai nustatomi pagal rangautą. Gafelio padas gali būti prijungtas arba judamu horizontaliuoju sukioti tik horizontalioje plokštumoje plokštumoje).laivavirvės. Bušpritas .vietoj fok. Rėjos.

LAIVO SU MECHANINIU VARIKLIU TAKELAŽAS. Į gafelio noką yra įpjautas skriemulys. kuriame laivo borte yra. Takelažas skirstomas į judantįjį ir nejudantįjį.tai metalinis vamzdis arba medinis štokas. Viršutinė rėja ant foko stiebo vadinama formarsrėja.rangauto tvirtinimas ir palaikymas. TVIRTINIMO BŪDAI. kai laivas yra įsiinkaravęs. Jei ant stiebo yra ne viena rėja.tai metalinis arba medinis rangautas. Štoko gale esančiu skriemuliu tempiamas falas vėliavai pakelti.grotrėja. Rėja . SUDĖTINĖS DALYS. ant grotstiebio . JO PASKIRTIS. strėlės skirstomos i lengvąsias ir sunkiasvores. viršutinė I . tvirtinama prie stiebų skersai laivo diametraliosios plokštumos. pritvirtintas ant laivagalio stiebo.tai metalinė arba medinė rangauto dalis.32 LAIVO SU MECHANINIU VARIKLIU RANGAUTAS. IŠDĖSTYMAS LAIVE Signaliniai stiebai naudojami signaliniams ir navigaciniams žiburiams įrengti. pritvirtintas laivagalyje.tai pagrindiniai judančiojo rangauto įrenginiai. . GAMYBOS MEDŽIAGOS. apatinė . SUDĖTINĖS DALYS. tai apatinė rėja ant foko stiebo vadinama fokrėja. Gafelis išdėstytas ant grotstiebio. atsižvelgiant į tai. Priekinis štokas atitinka laivagalio vėliavos stiebą. pro kurį ištempiamas falas su valstybine vėliava (vėliavą pakelia laivui plaukiant). JO PASKIRTIS. Lankstais jos sujungiamos su krovininiais stiebais. Krovininės strėlės . pro kurį tempiamas falas. Ant gafelio noko tvirtinamas nedidelis blokas. Valčių keltuvais nuleidžiamos. Vidurinėje.signaline rėja). Apatinė jo dalis vadinama padu. strėlė sutvirtinta (pastorinta). Jei nėra priekinio štoko. Trapų keltuvais nuleidžiami ir pakeliami užbortiniai trapai. Laivagalio vėliavos stiebas . Įrengiamas prie forštevenio. inkaro žiburys arba juodas rutulys pakeliamas ant forštago. pakeliamos ir tvirtinamos gelbėjimo ir darbinės valtys. signalinėms vėliavoms. Rėjos galai vadinami kairiuoju ir dešiniuoju nokais. labiausiai apkrautoje dalyje. Atsižvelgiant i keliamąją galią. gelbėjimo priemonių trapų signalų pakėlimas ir nuleidimas. jis vadinamas guisštoku. virvė vėliavai pakelti laivui plaukiant. Dažnai ant vėliavos stiebo klotiko kabinamas laivagalio žibintas. ženklams pakelti. TVIRTINIMO BŪDAI Takelažo paskirtis . ant grotstiebio . krovinio.grotmarsrėja (ant signalinių stiebų viršutinė rėja vadinama antenos rėja. taip pat gali būti pakeltas ir juodas rutulys.noku. jame įmontuojamas priekinis inkaro žibintas. kai laivas stovi uoste arba yra įsiinkaravęs. Gafelis .

forstenštagai. Takelažo įranga [21]: 1 .tai lynai. kuria tvirtinami stiebai ir stengos.grotbakštagas. aukštis). dirkfaliniai. jos neina blokais. 8 . KROVINIŲ KLASIFIKACIJA.forštagas.33 11. kurie pritvirtinti prie falšborto arba denio (prie bortų).2.  Tankis. Jie gali būti: fokkontrštagai. tiek naudojami laivai iš esmės skiriasi.  Krovinio dalelių trapumas. Nejudančiojo takelažo dalys tvirtinamos stacionariai. Stenvantos viršutiniais galais tvirtinamos prie penčių. grotstenštagai. Kontrštagai .  Drėgnis. žemiau. tempikliais prie vantputensų. skystos. apatiniai galai tempikliais tvirtinami už penčių.: trąšos gali būti transportuojamos birios. kurios yra ant salingų. prie kurio pritvirtintos vantos. Pvz. 3 . Vantos . 9 . Naudojant nejudantį takelažą laive galima įrengti mažesnio skersmens ir tvirtumo rangautą. atotampos. pavadinimą.štagkornakas. štagai. Štagai . 4 .  Pakuotės būdą ir tipą.forstenštagas.fokvantos.  Granuliometrinė sudėtis (krovinio dalelių pasiskirstymas pagal dydį). Štagai gali būti: fokštagai. Viršutiniai vantų galai už penčių tvirtinami ant stiebo viršaus. Atsižvelgiant į paskirtį. Taigi vien krovinio pavadinimo nepakanka. Nejudančiajam takelažui priskiriama: vantos. Kiekvienu minėtu atveju tiek krovos technologijos.ernsbakš tagas.tai stovinčiojo takelažo įranga. grotštagai. Norint krovinį saugiai perkrauti ir vežti reikia žinoti ir kitas krovinio fizines bei chemines charakteristikas:  Krovinio išmatavimus (ilgis. jos vadina mosfokvantomis arba grotvantomis. bakštagai vadinami: erisbakštagais (laikantys gafelį diametraliojoje plokštumoje) arba grotstenbakštagais. 12 grotvantos: 13 – kamino bakštagai. Fordūnai . atsižvelgiant į transportavimo procesui svarbias krovinio savybes:  Fizines ir chemines.tai stovinčiojo takelažo įranga. stengvantos vadinamos forstengvantomis arba grotstengvantomis. 5 . nuo stiebo arba stengos topo einantys link laivapriekio ir įtvirtinantys stiebus arba stengas išilgine kryptimi. Atsižvelgiant į stengų pavadinimą.forbakštagas.tai nejudančiojo takelažo įrangos dalis. Atsižvelgiant į stiebo. Bakštagai . plotis. kurios yra ant stengų topų.  Vežimo ir saugojimo režimus. grotkontrštagai. forstenštagai. naitovai ir kt. pakuotos. 7 . PAKUOTĖS. 10-grotstenfordlinas.forstenfordūnas: 6 stenštagkornakas. ŽYMĖJIMAS Kroviniai klasifikuojami. 2 . 11 . . sutvirtinanti stengas iš galo ir šonų. stenvantos. Judančiajam takelažui priskiriami falai. grotstenkontrštagai.grotstenkontrštagas. nuo stengos arba stiebo topo ištempti link laivagalio.72 pav.  Krovinio vieneto svoris. prilaikanti viršutinę rangauto dalį. 14 – kamino štagai Nejudančiuoju takelažu tvirtinamas rangautas ir priimama dalis jo išorinių apkrovų.tai lynai.

Konteinerio matmenys parinkti taip. Šiuo metu konteineriai atskirti kaip savarankiška krovinių rūšis – statomi specialūs laivai. Populiariausi konteineriai yra 6 m (20 pėdų) ir 12 m (40 pėdų) ilgio konteineriai. dūdmaišiai. Konteineriai pritaikyti vežti ne tik paprastus generalinius krovinius. bet ir nuo sugadinimo ar vagysčių.y. Krovinių klasifikavimo schema Masiniai kroviniai – tai dideliais keikiais vežami nepakuoti kroviniai (rūdos. naftos produktai suskystintos dujos ir. metalai ir jų gaminiai. ritiniai. konteinerio matmenys ir svoris neturi viršyti automobilių ir geležinkelių transportui taikomų . Konteineris – tai standartinės konstrukcijos ir matmenų metalinė dėžė. anglys nafta).t) Generaliniai kroviniai – tai vienetiniai ir supakuoti kroviniai. 12 m ilgio (40 pėdų) – 2 TEU. t. Kroviniai Generaliniai Masiniai Paprasti generaliniai Birieji suverstiniai Konteineriniai Ro-Ro Skystieji piltiniai 1 pav.t)  Birieji suverstiniai: gabenami universaliais sausakrūviais laivais arba spec. kampuose – specialūs lizdai konteineriams ir krovos įrangai tvirtinti. grūdai.t. Generalinių krovinių vienetų svoris. Konteineris apsaugo krovinį ne tik nuo aplinkos poveikio. 6 m ilgio (20 pėdų) konteineris atitinka 1 TEU. į kurią kraunamas transportuoti paruoštas krovinys. anglys. įvairios talpyklos.  Nuodingumas. ketus ir t. dydžiai ir pakuotės gali būti įvairios: maišai. trąšos. kad juos galima būtų vežti sausumos transportu. bet naudojami ir specialūs konteineriai šaldytiems. skirti tik konteineriniams laivams.  Jautrumas aplinkos poveikiui. Viename konteinerio gale yra durys kroviniui krauti ir iškrauti. ir specialūs uosto terminalai.34  Korozinis aktyvumas. Tarptautinėje praktikoje konteinerinių laivų dydį ir pervežto krovinio kiekį priimta vertinti santykiniais konteineriais (TEU). Pagal pakuotės tipą skiriami masiniai ir generaliniai kroviniai. biriųjų krovinių laivais – baikeriais (kroviniai: rūdos.  Polinkis užsiliepsnoti. Jie gali būti:  Skystieji piltiniai: gabenami tanklaiviais (kroviniai: nafta. pavieniai gaminiai. skystiesiems kroviniams. biriesiems. paketai. cukraus žaliava. dėžės. skirti tik konteineriams gabenti.

LAIVO TRIUMAI. Medžiagos. autotreileriai. pagal kuriuos atvyko krovinys. Oksiduojančios medžiagos ir organiniai peroksidai. kurie dėl cheminių ir fizinių savybių gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai) keliami specialūs žymėjimo reikalavimai. kurios vežant gali lengvai užsidegti. automobiliai. geležinkelio vagonai. IV. Kroviniai. Sprogiosios medžiagos. nes nėra galimybių juos iš uosto pristatyti krovinių gavėjui.  Triumo matmenys ir tūris. VIII. jo spalva ir papildomi žymėjimai priklauso nuo pavojingumo klasės. kuriose sukraunamos ir vežamas krovinys. Suslėgtos ir suskystintos dujos.  Iškrovimo uostas. TRIUMŲ LIUKŲ UŽDARYMAS. Vežant nedidelio tankio krovinius būtinas kuo didesnis triumo tūris. Triumus apibūdina:  Triumo forma. Ro-Ro kroviniams priskiriami treileriai. kad būtų išnaudota laivo keliamoji galia.  Triumo liuko matmenys. numeris. Skiriamos devynios pavojingų medžiagų krovinių klasės: I. Ant krovinio ar jo pakuotės tvirtinamos (priklijuojamas. Vežant . kuriame nurodoma:  Krovinio pavadinimas ir markė. kuri įvažiuoja ar įvežama į laivą horizontaliai.Medžiagos. V. uostuose jo perkrauti nereikia. jie žymimi. Ro-Ro kroviniai vežami specialiais Ro-Ro laivais. kuriuose krovinys (judanti technika) išdėstomas išilgai laivo – horizontaliuose deniuose. PAVOJINGI KROVINIAI Pavojingiems kroviniams (medžiagoms ir gaminiams.  Iškrovimo data.  Sutarties ar specifikacijos. Ro-Ro kroviniai – tai judanti technika.  Krovinio gamintojas arba siuntėjas. III. Nuodingos ir užkrečiamos medžiagos. TRIUMŲ RUOŠIMAS KROVOS DARBAMS Laivo triumai – tai patalpos. VII. IX. Pavojingo krovinio ženklas yra rombo formos. pasižyminčios rūgščių arba šarmų savybėmis. sąveikaujant su vandeniu išskirti užsiliepsnojančias dujas. Krovinių žymėjimas: Kad kroviniai nesusimaišytų.  Leistina triumo dugno apkrova. Kiekviena krovinio pakuotė turi turėti tam tikrą žymėjimą. VI.35 apribojimų. Skirtingiems kroviniams yra svarbios skirtingos triumų charakteristikos. autobusai. prisegamas) užrašas. Kadangi krovinys kartu su transporto priemone vežamas laivu. Radioaktyviosios medžiagos. bet juos vežti pavojinga.  Krovinio vieneto gabaritiniai matmenys ir svoris. kurie nepriskiriami I – VIII klasėms. Todėl tolesnis krovinio vieneto stambinimas nebetenka prasmės. kur būtų nurodytas tikslus medžiagos techninis pavadinimas ir krovinio pavojingumo klasės ženklas. Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai. II.

turi būti kuo didesnis triumo liuko plotas. Jei ketinama gabenti maisto produktus ar panašius krovinius. .  Triumas su tvindekais. refrižeratoriniuose laivuose galima naudoti ozoną. būna vertikalioje padėtyje. prieš pradedant krovos darbus. mechaniniai arba hidrauliniais fiksatoriais ir pan. Kartu triumo liuko dangčiai ir aparelės turi būti gana stiprūs ir sandarūs. kad krovinys įtilptų į laivą. Šiuo atveju triumas ne tik dezodoruojamas. Galimas pakartotinis plovimas plovikliais ar naudojant tam tikras chemines medžiagas. Jei triume tvyro kvapas. Triumai valomi tokia tvarka:  Iš krovinių patalpų pašalinami gabento krovinio ir separavimo medžiagos likučiai. kuris pateko į triumą dėl avarijos ar gedimo. todėl juose paprastai naudojami atlenkiamieji triumų dangčiai.y. šaldymo (refrižeratoriniuose laivuose). Triumai. todėl atidarytas triumo dangtis beveik neužima laivo denio ploto.  Jeigu gabentas birusis krovinys. o pastaruoju metu vis dažniau naudojamos hidraulinės pavaros. kur labai ribota erdvė. Šiuo metu vertikalaus pakrovimo laivuose dažniausiai taikomos dviejų tipų triumų dangčių konstrukcijos: nustumiamieji ir atlenkiamieji dangčiai.  Dirbančių žmonių suagumą. apšvietimo. vandens išpumpavimo (vandeniui. Atliekant šią procedūrą taikomi metodai priklauso nuo kvapų intensyvumo ir pobūdžio. turintis didelį plotą po deniu. laivo triumus būtina išplauti. todėl nustumiamieji dangčiai dažniausiai naudojami dideliuose balkeriuose. triumas išplaunamas tekančiu vandeniu.36 sunkius krovinius. ar triumuose nėra žmonių. Triumų formos būna:  Stačiakampis triumas su liuko dangčiu per visą jo plotį. Be to. kad vanduo nepatektų į triumus. su stacionariomis arba nuimamomis kreipiančiosiomis. kurios. Laivuose vežančiuose generalinius krovinius. Kadangi jų dydį riboja kreipiančiųjų ilgis. jie užfiksuojami.  Jeigu triumą išplovus vis dar yra pašalinių kvapų. tokių triumų liukų plotas yra santykinai nedidelis. triumas švariai iššluojamas. Tokie dangčiai naudojami ir tarpiniuose deniuose – tvindekuose. atliekama triumo dezodoracija – šalinami pašaliniai kvapai. Vežant negabaritinius krovinius svarbūs triumo ir liuko matmenys. galinčius judėti specialiais bėgeliais – kreipiančiosiomis. Jei ketinama gabenti aplinkos poveikiui nejautrius krovinius atliekamas sausas valymas. tokius kaip metalai. aparelės. Nustumti dangčiai užima daug vietos. ventiliacijos. kurios turi ratukus. sausinimo (kondensatui pašalinti). bet ir dezinfekuojamas. Nustumiamieji dangčiai paprastai yra dviejų dalių. Yra nemažai tokių dangčių konstrukcijų variantų: dangčiai nustumiami išilgai arba skersai laivo. priešgaisrinės signalizacijos ir gaisro gesinimo. kad nepasislinktų ir nebūtų pažeistas sandarumas. ruošiami atsižvelgiant į du aspektus:  Krovinio saugumą. kad būtų galima veiksmingai vykdyti krovos darbus.  Triumas nuožulniais bortais. Prieš pradedant krovą laivo triumai turi būti išvalyti nuo iškrauto krovinio likučių. Uždarius triumo dangčius. svarbu neviršyti leistinos apkrovos į triumo dugną. pavyzdžiui. jį būtina dezodoruoti. o triumo liuko matmenys gali būti gana dideli. t. Triumų dangčių sandarumą užtikrina sandarinimo bortelių ir guminių tarpinių sistema. atidarius triumą. Laivo triumų įrangą sudaro: liuko dangčiai ir jų uždarymo/ atidarymo įranga (vertikalaus pakrovimo laivuose). Laivo triumų liukai turi būti gana dideli. Triumo dangčiams atidaryti gali būti naudojamos krovimo gervės. Atlenkiamieji triumo dangčiai sudaryti iš dviejų ar daugiau lankstais sujungtų sekcijų. jie sandariai uždaromi ir į triumą tiekiamas ozonas. liftai ir keltuvai (Ro-Ro laivuose). jie turi būti gana greitai atidaromi ir uždaromi.  Triumas. pašalinti). išdžiovinti ir išvėdinti. Patikrinus.

 Įsitikinti. Siekiant užtikrinti dirbančių žmonių saugumą. patikrinti besisukančių dalių sutepimą. kaip veikia šturvalas įvairiose padėtyse. Prieš laivui išplaukiant atliekami šie veiksmai:  Strėlės ar kranas pasukami į saugią vietą taip. Krovimo gervės būna su elektros arba hidrauline pavara. ribotuvų ir kt. .  Nekelti krovinio virš žmonių ar gyvenamųjų. patikimumą. Dirbant su laivų krovos įranga būtina:  Žinoti leidžiamus kėlimo dydžius. kablys. Netvarkingi krovinio kėlimo ar strėlės keitimo mechanizmų stabdžiai. Negalima dirbti su laivų kėlimo įranga. yra: strėlės ir kranai generaliniams. gamybinių patalpų.  Nevykdyti komandos. esant bent vienai iš šių sąlygų: Pasibaigęs jos techninio patikrinimo terminas. Strėlė pasukama atotampomis. Vienas paprasčiausių ir populiariausių krovos įrenginių yra krovimo strėlės. Neleistinai nusidėvėję kabliai. kai šturvalo rankena yra nulinėje padėtyje.  Patikrinti krano apsauginių priemonių (galinių jungiklių. kai laivas plauks ar veiks portaliniai kranai.        KROVOS PLANAS. kas ir kaip ją davė. JŲ SKIRSTYMAS IR TVIRTINIMAS.  Išbandyti gerves be krovinio. Svarbiose metalinių konstrukcijų vietose yra įtrūkimų. ar šturvalo rankena yra nulinėje padėtyje. masę (svorį) ir pavojingos zonos parametrus. Mechanizmai kelia jiems nebūdingą triukšmą. jungiamosios sankabos yra techniškai tvarkingi ir veikia be sutrikimų. Netvarkingi kablio kėlimo aukščio ir keliamosios galios ribotuvai. nepaisant to. kad nesusigadintų strėlė ar kitos krano dalys. siurbliai skystiesiems kroviniams. ar atidarytos elektros variklių ir paleidimo varžų angos. ar visi mechanizmai tvarkingi. lynai. ar jie tinkamai įtvirtinti. atšalus elektros varikliui ir paleidimo varžoms. Krovinys kabinamas prie kėlimo lyno (šventelio). kokybė. kol nepaaiškės duoto signalo reikšmė. įvertinamas triumo apšvietimas ir trapų. elektros įrenginiai. konvejeriai ir transporteriai biriesiems. kurio kitas galas vyniojamas ant krovimo gervės. dangčių sandarumas ir priešgaisrinės sistemos. kaip veikia triumų dangčių pavaros. kuriose yra žmonių.  Krovimo darbus vykdyti tik pagal komandą duodančiojo signalus. patikrinti stabdžių veikimą. Per daug įkaitę elektros įrenginiai. lynai. KROVOS OPERACIJOS. bandomaisiais judesiais įsitikinti. KROVINIŲ SUKROVIMAS TRIUME. elektrinės gervės jungiklį galima išjungti tik tada.) veikimą.  Strėlės ar krano kablys tvirtinamas prie tvirtinimo įrenginio. kranininkas privalo sustabdyti krano darbą. grandinės. kaip veikia stabdžiai. apžiūrėti apsauginius aptvėrimus ir įsitikinti. kuriais patenkama į triumą. atsižvelgiant į laivo tipą. kuri buvo duota žodžiu ar kitu nenustatytos formos signalu. jei signalas neaiškus. JŲ NAUDOJIMAS IR PRIEŽIŪRA Krovos įrenginiai.37 Prieš pradedant krovos darbus patikrinama.  Komandą „stop“ kranininkas privalo tuoj pat vykdyti. ar stabdžių mazgai.  Šturvalo rankenos statomos į nulinę padėtį ir išjungiamas krano pagrindinis jungiklis. Apatinė strėlės dalis tvirtinama lankstiniu jungimu prie laivo stiebo. KROVOS ĮRENGINIAI LAIVUOSE.  Įsitikinti. uždaromos visos ventiliacinės angos. Strėlės pasvirimo kampas reguliuojamas topenantu (lynu).

tašais. apjuosiamaisiais lynais ir juostomis su rankiniais ir automatiniais užraktais. kurios išdėstytos ant denių. GELBĖJIMO PRIEMONĖS. bortų ir laivo pertvarų. sukrautas ant denio. prieš išplaukiant laivui iš uosto viršutinis krovinio sluoksnis turi būti sutvirtintas. Kaip krovinys pritvirtintas. Kiekviena kolektyvinio naudojimo gelbėjimo priemonė turi turėti klasifikacinės bendrovės liudijimą. pvz.  gelbėjimo plaustai. Rengiant krovos planą atsižvelgiama į:  Tinkamą laivo tūrio ir krovininės galios pasirinkimą. grandinės. pagalbinėmis priemonėmis ir medžiagomis: medinėmis lentomis.  hidrotermokostiumai. Remiantis Tarptautinės konvencijos SOLAS-74 (su papildymais) reikalavimais.  Galimybes tinkamai panaudoti krovos įrangą.38 Prieš pradedant laivo pakrovą. Asmeninėms gelbėjimo priemonėms priskiriama:  gelbėjimo ratai.  Reikiamos laivo grimzlės ir stovumo reiso metu užtikrinimą.  Tai.  gelbėjimo liemenės. nuimamomis priemonėmis: tvirtinimo naitovais (lyno.: maisto produktai negali būti sukrauti šalia žuvies miltų. Jų .  šilumą saugančios priemonės. kad pirmųjų uostų krovinį būtų galima iškrauti neperkraunant kitų krovinių). pleištais. krovinio siuntėjas kartu su laivo kapitonu parengia išankstinį krovos planą.  plaustai kajutės. JŲ PASKIRTIS IR KLASIFIKACIJA Gelbėjimo priemonės – tai įrenginiai. ąsomis. nepriskiriama minėtoms priemonėms – tai lyno metimo įrenginiai. sintetiniais). Krovinio tvirtinimas atliekamas laikantis laivybos bendrovės patvirtintų technologinių kortelių reikalavimų. Kolektyvinėms gelbėjimo priemonėms priskiriama:  gelbėjimo ir budinčios valtys.  Krovinio iškrovimo tarpiniuose uostuose eiliškumą (jeigu krovinys bus iškraunamas keliuose uostuose. o kiekviena asmeninio naudojimo gelbėjimo priemonė – sertifikatą. Krovinys tvirtinamas stacionariomis priemonėmis: įvairiais rėmais. kuriame numatomos krovinių išdėstymo vietos laive ir pakrovimo eiliškumas. tikrina vadovaujantieji laivo asmenys prieš laivui išplaukiant į reisą (remiantis „Krovinio tvirtinimo vadovu).  Tolygią laivo apkrovą (sutelkus visą krovinį į vieną ar gretimus triumus toje vietoje susidaro ypač didelės laivo konstrukcijai pavojingos apkrovos. neturi užstoti laivo judėjimo kelio vairinėje esantiems žmonėms) Kad laivui plaukiant krovinys nepradėtų judėti ir neapgadintų kitų krovinių bei nesukeltų pavojaus laivui. neturėtų būti išdėstomi šalia.  Matomumo iš laivo denio užtikrinimą (krovinys. juostiniais. padedantys apsaugoti žmonių gyvybę prireikus palikti laivą. ar krovinys gali pasislinkti dėl supimo. nuo kurių įgautų savitą kvapą).  Krovinių suderinamumą (kroviniai kurie gali vienas kitą paveikti. Visos gelbėjimo priemonės skirstomos į dvi pagrindines rūšis: kolektyvinio ir individualaus naudojimo. Yra ir dar viena gelbėjimo priemonių rūšis. sankabomis. visuose jūriniuose laivuose turi būti gelbėjimo priemonių )kolektyvinio ir individualaus naudojimo). jį būtina išdėstyti taip. tolygi laivo apkrova užtikrinama krovinį tolygiai paskirstant visuose triumuose).

39 skaičius priklauso nuo laivo dydžio, paskirties, plaukiojimo rajono ir laive esamo žmonių skaičiaus. Gelbėjimo priemonių išdėstymą ir naudojimą reglamentuoja SOLAS-74 konvencijos ir Klasifikacinių bendrovių taisyklių reikalavimai. Remiantis šiais reikalavimais, gelbėjimo priemonė turi:  veikti, oro temperatūrai esant nuo -300C iki +650C;  veikti jūros vandens temperatūrai esant nuo -10C iki +300C;  būti atspari puvimui, korozijai, jūriniam vandeniui, naftai;  būti aiškiai matoma, kad ją būtų lengva aptikti (dažniausiai oranžinės spalvos);  pagaminta iš šviesą atspindinčios medžiagos;  veikti jūrai banguojant. GELBĖJIMO VALTYS, JŲ KLASIFIKACIJA. VALČIŲ ĮRANGA IR REIKMENYS, ŽYMĖJIMAS Gelbėjimo valtis – pagrindinė kolektyvinė gelbėjimo priemonė laivo įgulai ir keleiviams gelbėti. Laivuose naudojamos šios gelbėjimo valtys:  atviros;  iš dalies uždaros;  uždaros. Šiuolaikiniuose jūriniuose laivuose naudojamos tik uždaros valtys. Atviros ir iš dalies uždaros valtys turi būti nuolat uždengtos tentais. Į iš dalies uždarą gelbėjimo valtį patogu greitai įsodinti žmones, be to, ji yra talpi. Uždara gelbėjimo valtis turi standžią, vandeniui atsparią dangą su sandariais įėjimo liukais. Laivų, kurie veža naftą ir naftos produktus, gelbėjimo valtys gaminamos iš ugniai atsparių medžiagų. Dirbant vandens apipurškimo sistemai šios valtys turi išsilaikyti ne mažiau kaip 8 minutes plaukdamos ugnies zona. Jose yra suspausto oro sistema, kuri užtikrina žmonių saugumą ir nepertraukiamą variklio darbą ne mažiau kaip 10 minučių. Laisvojo kritimo valtis įrengiama laivagalyje, laivo diametraliojoje plokštumoje ant specialios platformos arba laivagalio slipo. Ji turi sutvirtintą korpusą. Atleidus valties tvirtinimą ji nuslenka nuo platformos ir krenta į vandenį. Kadangi valties smūgio į vandenį metu atsiranda didelės perkrovos, visi žmonės valtyje užima vietas krėsluose ir užsisega saugos diržus. Krėslai leidžia priimti dinamines perkrovas esant patogiausiai kūno padėčiai. Atliekant bandymus nustatyta, kad tokia valtis gali būti saugiai numesta iš 40 m aukščio, laivo diferentui esant iki 150 ir pasvirimui iki 300. Budinti gelbėjimo valtis – tai speciali gelbėjimo priemonė, kuri visada turi būti paruošta naudoti. Ja gelbėjamas įkritęs į vandenį žmogus arba surenkami ir gabenami žmonės iš laivo, kuriame įvyko avarija. Budinčios gelbėjimo valtys yra labai mobilios, pasižymi puikiomis navigacinėmis savybėmis, valdymo paprastumu, nuleidimo ir pakėlimo lengvumu, yra greitos. Budinčios gelbėjimo valties paruošimas ir nuleidimas turi būti įvykdytas ne ilgiau kaip per 3 min. Visuose krovininiuose ir keleiviniuose laivuose šios valtys privalo būti. Kaip budinti gelbėjimo valtis gali būti panaudota viena iš gelbėjimo valčių. Atsižvelgiant į korpuso konstrukciją, stovumą ir plūdrumą, budinčios gelbėjimo valtys gali būti standžios, pripučiamos ir mišrios. Jeigu laive nėra specialios budinčios gelbėjimo valties, viena iš gelbėjimo valčių gali būti naudojama kaip budinti valtis, žinoma, jei ji tenkina visus šioms gelbėjimo valtims keliamus reikalavimus. Mišrių ir pripučiamųjų budinčių gelbėjimo valčių plūdrumą užtikrina plūdrumo kameros. Mišri budinti valtis turi standų dugną, kuris yra kaip papildoma valties plūdrumo sekcija.

40 Remiantis budinčių gelbėjimo valčių reikalavimais, jos turi:  būti ne mažiau kaip 3,8 m ir ne daugiau kaip 8,5 m ilgio;  plukdyti ne mažiau kaip 5 žmones sėdimoje padėtyje ir vieną – gulintį neštuvuose (klasifikacinių bendrovių sutarimu, krovininiai laivai, kurių talpa mažesnė kaip 500 BT vienetų, žvejybos laivai, trumpesni kaip 45 m., budinčios gelbėjimo valties gali neturėti);  sugebėti manevruoti, kai greitis yra ne mažesnis kaip 6 mazgai, ne trumpiau kaip 4 h;  turėti stacionarią vilkimo įrangą su vilkimo lynu, kuris yra ne trumpesnis kaip 50 m;  turėti savaiminę sausinimo sistemą arba veiksmingą vandens išpumpavimo priemonę. Pripučiamoji valtis laive turi būti laikoma nuolat pripūsta. Valties korpusas gaminamas iš tvirtos medžiagos, išorinio paviršiaus ir dugno silpnosios vietos tvirtinamos papildomomis juostomis. Sekcijų pažeidimo atveju pripučiamoji budinti valtis turi užtikrinti būtiną plūdrumą esant šioms sąlygoms:  kai pažeista priekinė sekcija;  kai visiškai pažeistos vieno borto priekinės sekcijos;  kai visiškai pažeistos vieno borto sekcijos ir valties priekinė sekcija; Greitaeigės budinčios valties reikalavimai atitinka paprastų budinčių gelbėjimo valčių ir šiuos papildomus reikalavimus:  valties korpuso ilgis – ne mažiau kaip 6 m ir ne daugiau kaip 8,5 m, įskaitant pripučiamas konstrukcijas, priplaukimo atramines sijas ir atmušas.  turi plaukti mažiausiai 4 val., kai greitis yra ne mažesnis kaip 20 mazgų, esant 3 žmonių įgulai, ir 8 mazgų greičiu, kai žmonių skaičius ir įrangos kiekis yra maksimalus;  turi gebėti savaime atsiversti arba būti lengvai perverčiama dviejų valties įgulos narių;  turi būti valdoma vairu arba rumpeliu. Ro-ro keleiviniuose laivuose bent viena iš budinčiųjų gelbėjimo valčių turi būti greitaeigė. Šias valtis laive prižiūri ne mažiau kaip dvi paruoštos komandos mažiausiai iš trijų žmonių (vairininkas ir du kiti komandos nariai, vienas iš įgulos narių skiriamas valties vadu). Jie turi kas mėnesį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius dalyvauti mokymuose. Plaustas-kajutė – tai laisvai išplaukianti gelbėjimo priemonė (gelbėjimo sekcija). Ši gelbėjimo priemonė yra nauja. Plaustas kajutė įrengiama didelio tonažo laivo laivagalyje, joje gali tilpti visa įgula (iki 40 žmonių). Vykdant SOLAS-74 konvencijos reikalavimus, laive turi būti pakankamas skaičius kvalifikuotų įgulos narių gelbėjimo priemonėms ir nuleidimo įrenginiams valdyti. Naftos, chemijos produktus ir dujas vežantys tanklaiviai, kurių užsiliepsnojimo temperatūra yra ne aukštesnė kaip 600C, vietoj įprastų uždarų gelbėjimo valčių turi turėti ugniai atsparias gelbėjimo valtis. Laivai, vežantys krovinius, kurie išskiria nuodingas dujas arba garus, turi turėti gelbėjimo valtis su autonomine oro tiekimo sistema. Žvejybos laivai, ilgesni kaip 45 m, privalo turėti bent vieną budinčią gelbėjimo valtį. Gelbėjimo valtys įrengiamos valčių denyje, netoli gyvenamųjų patalpų. Visos jos turi būti taip paruoštos naudoti, kad du įgulos nariai galėtų jas nuleisti ne ilgiau kaip per 5 minutes, kitos gelbėjimo valtys ir plaustai, kurių prireikia paliekant laivą, turi būti nuleidžiami į vandenį su žmonėmis ir aprūpinimo komplektu: krovininiuose laivuose – ne ilgiau kaip per 10 min., keleiviniuose laivuose – ne ilgiau kaip per 30 min. nuo komandos apie laivo palikimą paskelbimo. Gelbėjimo valčių aprūpinimas (atsargos) Gelbėjimo valčių aprūpinimo sąrašas gana ilgas. Pagal paskirtį aprūpinimo sąrašą galima suskirstyti į 4 grupes: valties naudojimo priemones, signalizacijos ir dėmesio atkreipimo priemonės, medikamentai, geriamasis vanduo ir maistas. Priemonės, kuriomis aprūpinamos gelbėjimo valtys, turi

41 būti nedidelės ir lengvos, patogiai ir kompaktiškai supakuotos. Gelbėjimo priemonės saugomos valties viduje, specialiose dėžėse arba sekcijose, tvirtinamos specialiais tvirtinimo įrenginiais, gembėmis. Gelbėjimo valtyse turi būti:  valties naudojimo priemonių (plūdriųjų irklų, kablių, kibirų ir semtuvų, kirvių, valties šviestuvų, naktouzas su kompasu, plūdusis inkaras, falas, nusausinimo siurblys, įrankių ir atsarginių dalių, nešiojamasis gesintuvas);  signalizacijos ir dėmesio atkreipimo priemonių (radiolokacinis atšvaitas, 4 vnt. parašiutinių raudonos spalvos raketų, 6 vnt. raudonos spalvos falšfejerių (deglų), 2 vnt. plūdriųjų dūmadėžių, elektrinis vandeniui atsparus žibintuvėlis, signalinis veidrodis, signalinis švilpukas);  medikamentų (pirmosios pagalbos vaistinėlė, tabletės nuo jūros ligos, higieniniai paketai);  geriamojo vandens (3 l žmogui) ir maisto davinys (10000 kj);  gyvybės išsaugojimo gelbėjimo valtyse instrukcija ir gelbėjimo signalų lentelė;  peiliai konservams atidaryti, lenktinis peilis;  žvejybos įrankių komplektas;  nešiojama FM bangų radijo stotis ir radiolokacinis švyturys-atsakiklis (transponderis);  žmonių paieškai ir signalizavimui naudojamas prožektorius, kuris gali pasisukti 3600 kampu horizontalioje plokštumoje ir užlenkiamas į viršų 900 , į apačią – 300 nuo horizontalios plokštumos;  žmonėms surinkti iš vandens ir jiems sušildyti naudojami gelbėjimo ratai ir šilumą saugančios priemonės. Gelbėjimo valčių skaičius laive nustatomas, atsižvelgiant į plaukiojimo rajoną, laivo tipą ir žmonių skaičių laive. Neriboto plaukiojimo krovinių laivai turi gelbėjimo valčių 200% laivo įgulos (100% iš kiekvieno borto). Keleiviniai laivai turi gelbėjimo valčių 100% keleivių ir įgulos (50% iš kiekvieno borto).

Valčių žymėjimas Gelbėjimo valtys iš išorės dažomos oranžine spalva. Priekinėje dalyje, abiejuose valties bortuose, lotynų kalbos abėcėlės raidėmis užrašomas: laivo pavadinimas, registracijos uostas, valties parametrai, valtyje leidžiamas žmonių skaičius. Valties išorėje tvirtinamas gelbėjimo lėjeris. Šviesą atspindinčios medžiagos juosta per visą valties ilgį padengiama planšyro viršutinėje dalyje ir išoriniuose bortuose, kuo arčiau planšyro. Pusiau uždarose ir uždarose valtyse šviesą atspindinčia medžiaga padengiamas antstatas tarp planšyro ir stacionaraus uždarymo. Lyno metimo įrenginys Lyno metimo įrenginys skirtas lynui paduoti ne mažiau kaip 230 m atstumu. Į lyno metimo įrenginio komplektą įeina: metimo įrenginys, lynai, raketos, šoviniai (užtaisai), įrankiai ir naudojimosi instrukcija. Lyno metimo įrenginys turi būti nešiojamas, jį naudoja vienas žmogus. Raketos ir šoviniai žymimi nenuplaunamais dažais, nurodant pagaminimo datą ir galiojimo laiką. Visi neriboto ir riboto I plaukiojimo rajono laivai turi turėti lyno metimo įrenginį, su keturiomis raketomis ir dviem lynais. II riboto plaukiojimo rajono laivai, kurių ilgis 25 m ir daugiau, turi turėti lyno metimo įrenginį su ne mažiau kaip dviem raketomis ir dviem lynais. Žvejybos laivuose iki šiol naudojamas lyno metimo įrenginys AL-1, kuris turi keturias raketas ir keturis lynus, juo lyną galima paduoti 350 m atstumu. Lynų trūkimo jėga - 3 kN.

ant kurių kreipiančiųjų volais ir ratukais tvirtinama gelbėjimo valtis. Žmogus. √ į valtį sukraunama viskas. Šios įrangos gervės stabdžiai turi būti pakankamai stiprūs. nuo jėgų. ją nuleidus į vandenį. √ užsukami kamščiai vandeniui iš valtie išleisti. . √ išbandoma valtie skeltuvų gervė ir stabdžiai. atleidžiant falus. VEIKIMO PRINCIPAI Pakėlimo ir nuleidimo įrenginys turi atitikti SOLAS-74 konvencijos reikalavimus. Laisvojo kritimo nuleidimo įranga laivuose montuojama taip. kad jį galėtų valdyti vienas žmogus iš laivo denio. Valčių nuleidimo įranga turi užtikrinti saugų valčių nuleidimą bet kuriomis sąlygomis. kad būtų galima nuleisti valtį arba plaustą su žmonėmis arba be jų. KLASIFIKACIJA. užtikrinanti veiksmingą gelbėjimo valties nuleidimą ir jos nuplaukimą nuo laivo saugiu atstumu. o norint valtį nuleisti būtina atlikti ne mažiau kaip dvi nepriklausomas operacijas gelbėjimo valties viduje. kad ji ir jos gelbėjimo valtis veiktų kaip sistema. slystančios. kad išlaikytų šias apkrovas. Visos dalys. Laivo plaukiojimo sąlygomis gelbėjimo valtis tvirtinama naitovais su tempikliu ir laivagalio kabliu. riedančios). √ nuimami valčių tvirtinimo naitovai. t. nuo gelbėjimo priemonės arba budinčios gelbėjimo valties. turi matyti nuleidžiamas gelbėjimo priemones arba budinčią valtį. turi būti lengvai pasiekiamos. Jų neatleidus įlaipinti žmones į gelbėjimo valtį neįmanoma. kas būtina. Nuleidimo mechanizmas turi būti sukonstruotas taip. Laivui skęstant turi suveikti hidrostatinis prietaisas: gelbėjimo valtis atsiskiria nuo tvirtinimo sistemos ir savarankiškai išplaukia į paviršių. esantis ant denio ir valdantis nuleidimo mechanizmą. kurias būtina nuolat tikrinti. kurios nepriklauso nuo laivo energijos šaltinių. GELBĖJIMO VALČIŲ PAKĖLIMO IR NULEIDIMO BŪDAI Ruošiant gelbėjimo valtį nuleisi ir nuleidžiant ją už borto būtina tokia veiksmų seka: √ atidaromi įėjimo į valtį liukai. Pakėlimo ir nuleidimo įrangos konstrukcija turi būti tokia. kad būtų galima išvengti atsitiktinio nuleidimo. √ atpalaiduojami gelbėjimo škenteliai su musingais ir nuleidžiami į valtį. o jų priežiūrai lengvai atliekama. esant laivo diferentui iki 100 ir pasvirimui iki 200 į bet kurį bortą.42 GELBĖJIMO VALČIŲ PAKĖLIMO IR NULEIDIMO ĮRANGA. Atskyrimo mechanizmas sukonstruotas taip. √ rankiniu stabdžiu valtis nuleidžiama iki valčių denio lygmens ir prispaudimo įtaisu prispaudžiama prie borto.y. kad ją reikėtų kuo mažiau prižiūrėti. √ paduodami ir tvirtinami falai. √ patikrinamas keltuvų tvirtinimas prie denio. √ nuimami lejeriai valties nuleidimo vietoje. √ valčių nuleidimo sijomis (gravitacinės vieno šarnyro. Gelbėjimo valtys gali būti nuleidžiamos: √ specialia strėle (kranu). √ apžiūrimas valties prispaudimo prie borto įtaisas. √ atjungiami prispaudimo įtaiso L kabliai ir gervės stabdžiu valtis nuleidžiama į vandenį. √ išbandomas variklis ir sankaba su sraigtu. dviejų šarnyrų. ir susodinami žmonės (vykstant mokymams rekomenduojama žmones į valtį susodinti nuleidžiamuoju trapu (štorm trapu ). √ atverčiami valties kilblokai (jei yra). Gelbėjimo priemonių ir budinčių valčių pakėlimo ir nuleidimo įranga turi suveikti nuo gravitacijos jėgų. Nuleidimo įrangą sudaro pasvirimo slipas arba rampa. turėti saugių gelbėjimo priemonių.

Pagrindiniai visų tipų plaustų konstrukcijos reikalavimai yra šie: √ konstrukcija turi būti tokia. atsakingus už valties pakėlimą. esant įvairioms sąlygoms. kuriuose telpa: 4. štormtrapas nuleidžiamas iki vandens. gėlo vandens surinkimo prietaisu. √ plaustas turi išlaikyti vilkimą iki 3 mazgų. 35 ir 50 žmonių. gelbėjimo plaustas turi išlaikyti daugkartinius žmonių šuolius ant jo iš ne mažesnio kaip 4. išlaipinti žmones ant pagrindinio denio. Naudojami pripučiamieji ir standūs gelbėjimo plaustai. tada tęsiant pakėlimą. tada rankeną nuimti ir padėti į nuolatinę jos buvimo vietą.5 m aukščio. 25. pastatyti lejerius. 12. √ gerve pakelti gelbėjimo valtį iki padėties. vėdinimo anga. √ užfiksuoti valčių keltuvų strėles. radiolokacinio atsakiklio pastatymo vieta. 16. Keliant ir tvirtinant gelbėjimo valtį būtina: √ jei gelbėjimo valtis yra arti laivo. √ paskutinis iš valties išlipantis įgulos narys uždaro liukų dangčius. jį būtina atitinkamai išbandyti. kai yra su žmonėmis. be to dokumente turi būti atžyma apie leidžiamą įrengimo aukštį. √ sutvarkyti keltuvą. baigus žmones laipinti iš valties. √ gavus komandą įjungti gervės variklį gelbėjimo valtį kelti iki valčių denio. jį išjungti. √ iš nutekėjimo angų išsukti kamščius. 8. pakelti ant laivo denio štormtrapą. Tai leidžia juos naudoti visų tipų laivuose. Pripučiamieji: numetamojo ir nuleidžiamojo tipų. √ valties vadui įsakius atiduodami falai ir valtis nuplaukia tolyn. su vienu išmestu plaukiojančiu inkaru. kai valties lynai pasieks strėlių nokus ir susikabins su jais. aukščio. Gaminami plaustai. √ jei buvo užvestas valties pritraukimo įrenginys. kuo greičiau paduoti į laivą falus ir pritvirtinti juos ant falšborto antelių arba knechtų.43 √ nuo valties kablių atkabinami nuleidimo talių blokai. įrengtas su signaliniu žibintu. √ ant plausto esančių žmonių apsaugai nuo aplinko poveikio turi būti numatytas patikimas tentas. √ pritvirtinti laivo falšborto vidinėje pusėje trapą (štormtrapą). jo įranga ir konteineris turi atlaikyti numetimą į vandenį iš 18 m. √ prireikus užvesti pritraukimo įrenginį ir juo pritraukti gelbėjimo valtį prie laivo borto. 10. esant ramiai jūrai. kad jie nebūtų apgadinti valtį pakeliant. po gelbėjimo valčių yra kita veiksminga kolektyvinė gelbėjimo priemonė. 6. apžiūros aikštele. . √ valties laivagalio ir laivapriekio keltuvo lynus pritvirtinti už gelbėjimo valties kėlimo kablių. JŲ KLASIFIKACIJA. kad joje esantys žmonės saugiai išliptų iš valties. PRIPUČIAMIEJI GELBĖJIMO PLAUSTAI. jei plaustas įrengiamas laive labai aukštai. √ plausto konstrukcija. √ perspėjus sėdinčiuosius valtyje. gelbėjimo valtį kartu su valčių keltuvo strėlėmis pakelti iki jos vietos (tuo metu gervės elektros variklio maitinimo granyje suveiks galinis jungiklis ir variklis atsijungs) √ ant gervės veleno uždėti rankeną ir rankiniu būdu pritraukti gelbėjimo valtį ant kilblokų. 20. √ būdamas ant vandens paviršiaus su išskleistu ar neišskleistu tentu. ĮRANGA IR REIKMENYS Gelbėjimo plaustai. užtraukti ir prispausti talrepais valties naitovus. kad plaustas atlaikytų aplinkos poveikį ant vandens paviršiaus 30 parų. gelbėjimo valtyje palikus tik asmenis.

Visi laivų gelbėjimo plaustai įrengiami panašiai. √ šešis falšfejerius (deglus). √ dvi kempines. plaustas iškeliamas už borto. nes juos gaminant laikomasi Tarptautinės konvencijos SOLAS-74 (su pataisomis) rekomendacijų. Pripučiamieji gelbėjimo plaustai nuleidžiami specialiu kranu su pasukamąja strėle. √ du plūdriuosius inkarus (vienas inkaras atsarginis). gamintojas markė. kuriuose saugomi plaustai. registro ženklas. kurią atidarius vėl galima būtų sandariai uždaryti. kad nereikia sudėtingos nuleidimo įrangos. √ tris konservų atidarytuvus ir žirklių porą. plausto talpumas. plausto nuleidimo lynai tvirtinami prie automatinio kablio. Plaustas taip ruošiamas nuleisti į vandenį: atidaromas konteineris. kai plaustas atsiranda ant vandens. įtepiami falai ir vykdomas žmonių įlaipinimas. paleidžiama dujų pripildymo sistema. √ vieną pirmosios pagalbos vaistinėlę vandeniui nelaidžioje pakuotėje.44 √ žmonių įlaipinimo ir išdėstymo patogumui kiekvienas gelbėjimo plaustas turi turėti vidinių ir išorinių lejerių. Pripučiamieji numetamieji plaustai išdėstomi ant denio prie nuimamų lėjerių. leidžiamas įrengimo aukštis. Standūs konteineriai. Plūdrieji inkarai turi būti nuolat pritvirtinti prie gelbėjimo plaustų. jų nuleidimo ant vandens paprastumas. √ vieną peilį neskęstančiu kotu ir škertu. Krovininiuose laivuose bendra pripučiamųjų plaustų talpa turi sudaryti 50% įgulos talpos. nuleidimo ant vandens instrukcija anglų ir lietuvių kalbomis. paskutinio patikrinimo data. √ vieną vandeniui nelaidų elektrinį žibintuvėlį. Gelbėjimo plaustų aprūpinimas. kad pripučiant plaustą nei konteineris. Gelbėjimo plaustai turi turėti: √ plūdrųjį gelbėjimo lyną su žiedu. √ vieną švilpuką. C Pack“. Ant konteinerių turi būti žymos su šia informacija: serijos numeris. nei pavienės jo dalys nepatektų į vandenį. su vienu atsarginiu elementu komplektu. pripučiamieji plaustai turi automatinius hidrostatus. atidaromus automatiškai. užtikrinančius jų savarankišką išplaukimą į paviršių ir prisipūtimą laivui grimztant į vandenį. √ vieną plūdrųjį semtuvą (kaušą). bet jei gelbėjimo plaustas skirtas daugiau nei 13 žmonių – du kaušus. kleiviniuose – 25% žmonių skaičiaus laive. nuleidžiami plausto sijomis ir komplektuojami keleiviniuose laivuose turi būti atidaromi tik rankiniu būdu.4 m žemiau plausto vaterlinijos. Pripučiamųjų gelbėjimo plaustų privalumas – jų kompaktiškumas plaukiojant ir tai. √ dvi plūdriąsias dūmines bujeles (dūmadėžes). Be to. √ keturias parašiutines raketas. Pripučiamųjų gelbėjimo plaustų privalumas. kurių apatinė pakopa turi būti 0. būtina aiškiai pažymėti įėjimus su įlaipinimo trapais. tvirtinami taip. bet jei gelbėjimo plaustas skirtas daugiau nei 13 žmonių – du peilius. jie turi būti lengvai uždaromi. √ du plūdriuosius irklus. atsargine lempute vandeniui nuolaidžioje pakuotėje. Jam pasibaigus plausto nuleidimo lynų ir plaustas nuplaukia nuo laivo. B. Gelbėjimo priemonių kodekso LSA-98 ir klasifikacinių bendrovių taisyklių. visi kiti gelbėjimo plaustai turi turėti plūdriuosius inkarus. kaip minėta. užrašas SOLAS ir avarinio aprūpinimo komplekto tipas – „A. tinkantį signalizuoti Morzės ženklais. atlaisvindamas vietą kitam plaustui. ne mažesnį nei 30 m ilgio. falo ilgis. kompaktiškumas ir nedidelė masė. . kuri neturi viršyti 185 kg.

√ ištraukti paleidžiamojo lyno laisvąją dalį ir du kartus trūktelėjus paleisti dujų pripildymo sistemą Nuleidžiami pripučiamą gelbėjimo plaustą plaustų keltuvu būtina: √ paruošti darbui plaustų keltuvą ir jo nuleidimo įrangą. Kad būtų patogiau įlaipinti. Jų plūdrumą užtikrina standi žiedinė platforma. pašalinių plaukiojančių daiktų. vandeniui nelaidžius indus su gėlu vandeniu kiekvienam žmogui po 1. Plaustai taip pat gali turėti virvinius lejerius ir patikimus falus. .4 m žemiau tuščio gelbėjimo plausto vaterlinijos. vieną signalinį veidrodį signalizacijai šviesiu paros metu su naudojimo instrukcija duoti signalus laivams ir orlaiviams. Būtini reikmenys yra vandeniui atspariame konteineryje. neskęstančiuose plūduriuojant vandenyje 30 min. plastiko. Standūs gelbėjimo plaustai gali būti gaminami iš lengvųjų lydinių Al+Mg. √ apžiūrėti plausto numetimo vietą: ten neturi būti žmonių. pirmaeilių veiksmų instrukciją. kas leidžia naudotis plaustu nepaisant to. izoliuoja nuo šalčio. valčių. Šių plaustų žymėjimas analogiškas pripučiamųjų plaustų žymėjimui: taip pat nurodomas laivo pavadinimas ir uostas. maistingą ir kaloringą racioną kiekvienam žmogui ne mažiau nei 10000 kJ. √ numesti plaustą ant vandens. padalinta į kelis skyrius. Leidžiamas standaus nuleidžiamojo plausto greitis su žmonėmis ir aprūpinimu – ne daugiau kaip 3 mazgai ramiame vandenyje. pritvirtintuose plausto viduje. vieną graduotą nerūdijantį indą gėrimui. kuria puse plaustas atsidūrė vandenyje. kurį galima pagaminti per dvi paras.5 l šios normos gali būti pakeista garintu vandeniu. kaip išsaugoti gyvybę. kuria puse jis atsiduria ant vandens. tačiau po 0. kad jį būtų galima pastatyti nepaisant to. vieną nelaimės signalų lentelę vandeniui nuolaidžioje pakuotėje. leidžiamam būti plauste. armuoto stiklo pluošto. kuris laiko konteinerį su plaustu. kuris tvirtinamas pagal plaustą išorėje taip. √ atlaisvinti lyną (naitovą). Plausto dugnas veiksmingai laiko žmones virš vandens. Standūs gelbėjimo plaustai įrengiami paprasčiau negu kitos kolektyvinės gelbėjimo priemonės. GELBĖJIMO PLAUSTŲ NULEIDIMO BŪDAI Norint numesti laivo denyje esamą plaustą būtina: √ jei yra lejerių – juos nuimti. arba 1 l vandens gali būti pakeistas vandeniu. medikamentų nuo jūrinės ligos 48 val. jei ant gelbėjimo plausto nėra įrengtas radiolokacinis atsakiklis. tvirti ir paprastai nuleidžiami ant vandens.5 l. kurių apatinė pakopa turi būti 0. vieną įrankių komplektą žuvims gaudyti.√ √ √ √ √ √ √ √ √ √ √ 45 efektyvų radiolokacinį atšvaistą. sutvirtintą L tipo kabliu. kuris gaunamas iš rankinio vakuuminio garintuvo. kuriame laivas registruotas. ir po vieną higieninį pakelį kiekvienam žmogui pagal normatyvą. plaustai turi standžias pasvirusias įlaipinimo aikšteles arba trapus. instrukcija. Visos šios priemonės turi turėti užrašus „SOLAS A PACK“ ir turi būti konteineriuose. Jie yra plūdrus. šilumą sulaikančios priemones 10% žmonių skaičiui.

taip pat dirbantiems už borto. 3. toliau lyno galas dedamas ant lyno viršaus ir vėl pakišamas po sėdynėle. tik apie daiktą apvedamas ne du kartus. Piemenų – rišamas apvedant aplink lyną. patvaresnis. 4. 2. ir ištempę gauname vieną iš populiariausių. RIFO 3. tačiau vienas iš lyno eigos galų. patikrinus pagal sąrašą. rišant vėliavas prie falo. Gervės valdymą galimą vykdyti iš pulto. naudojant pritraukiamąjį lyną. pakelti plaustą ir keltuvu iškėlus jį už borto. 5. todėl keliant sunkesnius daiktus šis mazgas patikimesnis. įtempiant lnus. nutiesiant jį po pirma valties sėdynėle. kur reikia lengvai ir greitai atrišti. tačiau aplink lyną su kilpa apvedama du kartus. kuris paprastai įrengtas prie laivo borto. Po to sulenkiame lyno galą. Gelbėjimo kilpa – rišama norint apsijuosti aplink save lyną gelbėjimuisi. Valties – rišamas prakišant lyno eigos galą pro pentį ar žiedą valties priekyje. ar visi žmonės susirinko. 7. kuriuo surišami du lynai. Dažniausiai naudojamas surišti vienodo skersmens lynams. Mazgas plačiai naudojamas rišti lynams. Smeigo – Šis mazgas naudojamas pakelti įvairiems instrumentams į stiebą. sukryžiuojant lyną. atleisti lynus ir nuleisti plaustą ant vandens. perkėlus plaustą po plaustų keltuvu. arba nuo plausto. trosą ar kitą daiktą. Dvigubas piemenų mazgas rišamas taip pat kaip ir piemenų. prakišant po sukryžminimu. prakišamas per kilpą. Šis mazgas taip pat gali būti naudojamas pririšti svaidyklei prie raištavimo lyno kilpos. KURIUOS PRIVALO ŽINOTI JŪREIVIS IR KVALIFIKUOTAS JŪREIVIS: 1. Naudojamas taip pat kaip ir škoto mazgas. pavyzdžiui. pripūstą plaustą pritraukti prie įlaipinimo denio ir lynais pritvirtinti prie laivo borto. 8.√ √ √ √ 46 užkabinti L tipo kablį už plausto nuleidimo lynų. turintiems kilpas. ŠKOTO PRIAMOJ RYFOVYJ ŠKOTOVYJ . TIESUSIS 2. Šiuo atveju jis rišamas su kilpele. kurią prakišame po lynu einančiu virš sėdynėlės. o tris. Šis mazgas naudojamas vilkti. Škoto – rišamas perveriant lyno eigos galą per kilpą. dar kartą apvedant aplink. užveržę gauname mazgą su kilpele. truktelėjus paleidžiamąjį lyną paleisti dujų pripildymo sistemą. burių šotinį kampą. apvedant lyną su kilpa ir prakišant tarp kilpos ir pagrindinio lyno. Plaustas ant vandens leidžiasi savo svorio ir jame esančių žmonių svorio dėka. 6. tačiau jis žymiai saugesnis. sukantis gervės būgnui. Rifo mazgas – rišamas taip pat kaip ir tikrasis mazgas. Gervės būgno sukimosi greitis reguliuojamas juostiniu stabdžiu. sudėtas dvigubai. MAZGAI. svirtį. gerai laikančių mazgų. Tiesusis (tikrasis) mazgas – tai seniausias mazgas. Mazgai ir jų panaudojimas 1. o antrąją valties sėdinėję apjuosiant. tolygiai juos išsodinti palei platformos vidinį perimetrą. tempti valčiai ar laikinai valčiai pririšti prie krantinės esant geram orui. Nuleidimo greitį riboja išcentrinis stabdys. Lynas turi būti įtemptas. Šis mazgas yra plačiai naudojamas ten. gauname kilpą. todėl jį galime lengvai atrišti. Dvigubas škoto – rišamas kaip ir škoto mazgas.

VIRVĖS ILGIO SUTRUMPINIMAS (2 SKIRTINGI BŪDAI) SIGNALIZACIJA Laivo signalizacija skirstoma į dvi grupes : vidinę ir išorinę signalizaciją. Vidinė tai ryšys tarp vairinės ir kitų tarnybinių patalpų (mašinų skyriaus. PIEMENŲ 6. Jūreivių pareiga žinoti ir suprasti išgirstus ar pamatytus signalus.4. švilpukas ir t. tifonas. Išorinė tai: signalinės vėliavos.sirena. garsiakalbiai. DVIGUBAS ŠKOTO 5. telegrafu (mašinos telegrafas). Signalai duodami tifonu ar sirena ir gali būti dubliuojami šviesos žibintu. . SMEIGO 47 BRAMŠKOTOVYJ VYBLENOČNYJ BESEDOČNYJ ŠLIUPOČNYJ SVAJEČNYJ 9.smarkaus skambesio skambutis. prožektoriai. Vienas trumpas signalas – „suku į dešinę“ Du trumpi signalai – „suku į kairę“ Trys trumpi signalai – „plaukiu atbuline eiga“ Dėmesiui atkreipti – ne mažiau negu 5 trumpi signalai.t. šviesos žibintai.švilpukas. Būna ryšys telefonu. ). Visi šie signalai dubliuojami per laivo garsiakalbius žodžiu. įvairūs pakeliamieji ženklai (figūros). MANEVRAVIMO SIGNALAI: Šie signalai duodami esant geram matomumui. raketos. VALTIES 8.kada laivai mato vienas kitą. AVARINIŲ ALIARMŲ SIGNALAI: Septyni trumpi ir vienas ilgas signalas smarkaus skambesio skambučiu : BENDRASIS ALIARMAS Vienas ilgas (30-35 sek) signalas: LAIVO PALIKIMAS Trys ilgi (2-3 sek) signalai : ŽMOGUS UŽ BORTO. laivo varpas. pasikalbėjimo vamzdžiai.rumpelio skyriaus ir pan. GELBĖJIMO KILPA 7. METAMOS VIRVĖS PRIRIŠIMAS PRIE ŠVARTAVIMO KILPOS 10.

kurio mechanizmas sukelia smogiamuosius judesius. DAŽYMO MEDŽIAGOS. KLASIFIKACIJA. INSTRUMENTAI IR PRIEMONĖS. atsišerpetojusiems ir suminkštėjusiems dažams šalinti. kuriomis nuo medinių paviršių šalinamas senų dažų ar lako sluoksnis. Elektromechaniniai šepečiai ir šiaušikliai skirti tam pačiam tikslui. naudojant tam tikrus instrumentus. Plaktukas gali smogti nuo 1 iki 6 tūkstančių kartų per minutę.48 PAVIRŠIŲ DAŽYMO BŪDAI. neporėti ir gerai sukibę su dažomu paviršiumi. Laivai nuo korozijos apsaugomi įvairiais būdais. tik šį šepetį ar šiaušiklį suka elektros variklis. juo nuvalomos net ir stipriai ant paviršiaus besilaikančios rūdys. purvo. Skutiklis – plonos plieninės plokštelės. Paruošus paviršius gruntuoti nuo visų įrankių būtina nuvalyti metalo dulkes. SUDĖTINĖS DALYS. Storos mentės naudojamos kartu su gremžtukais blogai besilaikančioms rūdims. kuriomis glaistomi dažyti paruošti paviršiai. neiškilę. Rankiniai ir mechaniniai instrumentai laivo dažymo paruošiamiesiems darbams atlikti. tiesios arba lenktos juostos užaštrintais galais. Gremžtukas – tai plieninės. Medinėmis mentelėmis (glaistikliais) paprastai glaistomas pirmas sluoksnis. Siekiant užtikrinti metalinio paviršiaus apsaugą nuo agresyvios aplinkos. rūdžių. Reikia turėti vieną ar kelis kirstukus. Paviršiaus paruošimą dažyti sudaro: dulkių. medinių detalių puvimą. dažyti paviršiai turi būti vientisi. glaistymas ir dažymas. atbukusius įrankius pagaląsti ir sudėti į jiems skirtas vietas. PRIEŽIŪRA. Metaliniais šepečiais atliekamas galutinis paviršių valymas nuo rūdžių ir senų dažų. . Mentelė glaistymui – plieninės ar medinės lopetėlės. Pneumatinis plaktukas – mechaninis instrumentas. kur mechaniniu būdu valyti sudėtinga arba toks valymas būtų neveiksmingas. Kirstukas – tai abiejuose galuose užaštrintas skirtingų plokštumų plaktukas. Šiaušikliai naudojami netvirtai besilaikančioms rūdims valyti. NAUDOJIMAS. 1 Pav. Naudojamas rankiniu būdu pašalinti nedidelius rūdžių sluoksnius ir blogai besilaikančius dažus. paviršių gruntavimas. Laivo sąlygomis paviršiaus valymas atliekamas rankiniu arba mechaniniu būdais. kurių gale sukasi metalinis šepetys arba šiaušiklis. kurie veikia suspaustu oru. neprisigėrę vandens. vienas jų – laivo korpuso paviršių dažymas. JŲ PRIEŽIŪRA Laive atliekami šie dažymo darbai: paviršių ruošimas dažyti. šiaušikliai – tai instrumentai. metaliniais – kiti sluoksniai. Pneumatiniai šepečiai. dažų ir instrumentų ruošimas. naudojamas rankiniu būdu nudaužyti storus rūdžių sluoksnius nedideliuose plotuose ar vietose. kuri sukelia korpuso koroziją. Jūrų laivai naudojami agresyvioje aplinkoje. šepečiai – galutinai paviršių paruošti dažyti. blogai besilaikančių dažų kruopštus nuvalymas nuo dažyto paviršiaus. ant rankenėlių gali būti uždėtos trikampės plokštelės.

emalinius ir emulsinius dažus. Kartu su tirpikliais dažams praskiesti naudojami skiedikliai ir skystikliai – tai medžiagos. dažai būna aliejiniai. aktyvikių. Dažų užpildai – tai inertinės nedažančios medžiagos. lakai gali būti aliejiniai. dažniausiai pigmentai. Tirpikliai – tai skystos medžiagos. Atsižvelgiant į plevėdarį. įmaišytos į dažus ar lakus. kietiklių. aukštoms ir žemoms temperatūroms. netirpdančios plevėdario pagrindo.t. Atsižvelgiant į plėvelės susidarymo pagrindą. įeinantys į dažų sudėtį. suriko. Pigmentai – tai sausos dažančios medžiagos. Būtina įvertinti tai. Sintetinės dervos – epoksidas. Pokostų gamybai naudojami augalinės kilmės aliejai: išdžiūvantys arba pusiau išdžiūvantys. korozijos inhibitorių. skystikių. Visus dažus sudaro du pagrindiniai komponentai: plevėdaris ir pigmentas. kad dažai. gintaras. Pigmentai būna natūralūs ir dirbtiniai. dažus. Plastifikatoriai – mažai lakios medžiagos. kurių pagrindas – polieterinės dervos. tirpdančios plėvėdario pagrindą ir visiškai išgaruojančios susidarant plėvelelei. organinės ir dirbtinės kilmės dervos. kurių sudėtyje nėra aliejų. Sikatyvai – tai medžiagos. Be pigmentų ir plevėdarių. perlovinilas ir kt. skiediklių. retinolis. chemiškai sąveikaudamos tarp dažų ir nudažyto metalo. Pusiau natūralūs pokostai yra mažiau patvarūs. gaunamos susmulkinus gamtinius mineralus. tepalams. nitroceliulioziniai. suteikiančios plėvelei elastingumo ir stabilumos lenkiant. Išdžiuvę emaliniai dažai sudaro tvirtą blizgančią arba matinį plėvelę. ardančios kietą paviršiaus plėvelę. Kaip plastifikatoriai naudojami nedžiūstantieji augaliniai aliejai. kurių sudėtyje yra švino. Jie įmaišomi į gruntus. norint suteikti norimą spalvą ir pagerinti dangos kokybę. pokostus. . – molekuliniai junginiai – polimerai ir pan. atsparumą atmosferos poveikiams ir naftos produktams. plovikliams. Jos lėtina metalo koroziją. bituminiai. tirpiklių. plastifikatorių. Išoriniai paviršiai dažomi atmosferos poveikiams atspariais dažais. bitumas ir kt. gaunamos paprasčiausiu būdu perdirbant žaliavą: smulkinimas. Aliejinių dažų plevėdario pagrindas – natūralus arba sintetinis pokostas. pasyviklių. Augalinės kilmės dervos – kanifolija. Tai medžiagos.49 Dažų plėvelė turi būti gana tvirta. Į paruoštus naudotgi dažus. yra nuodingi ir vidinėms patalpoms dažyti netinka. – tai sudėtingi augalinės kilmės organiniai junginiai. Plevėdaris sudaro dažų pagrindą. Korozijos inhibitoriai – medžiagos. atspari vibracijoms. sintetiniai. nes jų jau yra įmaišyta gamybos metu. titano. sikatyvų dėti nerekomenduojama. poliviniliniai. dažams išdžiūvus sudarančios plėveles. Atsižvelgiant į plevėdarį. Skiedikliai suskystina iki riekiamo klampumo. antikorozines savybes. Natūralus pokostas gaunamas specialiai apdorojant aliejų ir pašildant jį iki 180 laipsnių. nes jų neveikia drėgmė. siekiant sumažinti pigmento kiekį ir pagerinti plevėdario plėvelę. skatinančios aliejinių dažų džiūvimą. ne sjų sudėtyje yra iki 50 % tirpiklių. Jie naudojami vieni medžio ir metalo paviršiams padengti ir įvairiems emaliniams dažams paruošti. elastinga. Skiedikliai – tai organinės lakiosios medžiagos. Natūralūs pigmentai – tai dažančiosios medžiagos. Spiritiniai lakai naudojami laivo įrangai ir armatūrai dažyti. emaliniai dažai skirstomi į aliejinius emalinius dažus. netirpstančios plevėdaryje. dažų sudėtyje gali būti dažų užpildų. į spiritinius lakus. aukštos virimo temperatūros cheminiai junginiai ir įvairių dervų pavidalo medžiagos. lakus. nitroceliuliozes. emulsiniai ir specialūs. Dirbtiniai pigmentai gaunami žaliavą apdorojant cheminiu būdu. iš dalies natūralūs ir dirbtiniai pokostai. kurių sudėtyje yra aliejų. glaistus. Dirbtiniai pokostai gaunami cheminiu būdu. Lakai – tai natūralių ir sintetinių dervų skiediniai arba jų junginiai su aliejais bei kitomis medžiagomis lakiame tirpiklyje. Emaliniai dažai yra pagaminti lako pagrindu. alkidiniai. Jiems priskiriami natūralūs. naftos produktams ir t. Sikatyvų negalima maišyti į dažus ir lakus. siekiant pagreitinti susidariusios plėvelės stingimą. pavyzdžiui. Aktyvikliai naudojami dažuose. epoksidiniai ir kt. sijojimas ir pan. Šie užpildai įmaišomi į dažus.

Pagrindinis komponentas – miltelių pavidalo užpildas ir plevėdaris pokostas arba lakas. sandariai uždaryti. Specialūs gruntai nuo visų kitų gruntų skiriasi apsauginės plėvelės susidarymo pobūdžiu: ji susidaro gruntui chemiškai sąveikaujant su dažomu metalo paviršiumi. Saugoti šiose patalpose kitas medžiagas draudžiama. šarmams. Dažai saugomi specialioje patalpoje – dažų saugykloje. Visų dažymo darbų ir dažų naudojimo pagrindinis tikslas – metalinių paviršių apsauga nuo korozijos ir medinių paviršių apsauga nuo puvimo. Jų pagrindas toks pat. kai kurių garai yra nuodingi ar su oru sudaro sprogius mišinius. Įeinant į dažų saugyklą draudžiama naudotis įprastomis apšvietimo priemonėmis. kaip ir emalinių dažų. kurių plėvelė turi būti ypač atspari. Pagrindinė apsauginio grunto savybė – nugruntuotas metalas tampa katodu ir nerūdija. kuriais bus dažomi paviršiai. Lako gruntu gruntuojami paviršiai. todėl tepamas ant gruntuoto paviršiaus. arklio ir pan. gruntuoti. Jie tiekiami jau paruošti naudoti. Šiais gruntais gali būti gruntuojami visi paviršiai. Specialūs dažai yra atsparūs apaugimui. atliekantis anodo vaidmenį. Apsauginiai gruntai naudojami ten. kuriais dažoma. Gruntai iš sintetinių dervų tiekiami paruošti naudoti dviejų. Plevėdario požiūriu – į aliejinius. todėl būtina laikytis saugos reikalavimų tiekdavus laikant laive. Aliejiniai glaistai naudojami vidinėse patalpose. lako. Apsauginio poveikio požiūriu gruntai skirstomi į antikorozinius ir apsauginius. glaistai būna aliejiniai. tiek jais naudojantis. Glaisto kokybei pagerinti į jį gali būti įmaišyta pigmentų. mažai degūs. trijų komponentų būvio. Visi dažai saugomi gamintojo taroje. sintetiniai ir lako tepami ant išorinių paviršių. Lako gruntai su pigmentu gali būti naudojami paviršiams iš lengvų lydinių ir cinkuoto plieno gruntuoti. kurie prieš naudojant sumaišomi atitinkamomis proporcijomis. Gruntai turi būti gana skysti. kuriais padengiami nuvalyti metalo ir medžio paviršiai. gruntai gali būti skirti plienui. kurie prieš gruntuojant sumaišomi atitinkamomis proporcijomis. kur nuolat drėgna. kad prasiskverbtų į visas gruntuojamo metalo poras. šalčiams atsparūs dažai. kad apsaugotų nuo dumblių apaugimo. Aliejiniai gruntai naudojami paviršiams. DAŽYMO PROCESAS. kurių gamybai naudojamas lateksas. vandeniui. kurie skirti atitinkamai emalių rūšiai. Dažus sudaro į plevėdarį įmaišyti pigmentai ir nuodingos medžiagos.) arba sintetinio pluošto. lako sintetinių dervų ir specialiuosius. trijų komponentų būvio. Dažų saugykloje turi būti įrengta traukiamoji ventiliacija. Dažai tiekiami paruošti naudoti arba dviejų. Atsižvelgiant į plevėdarį. lengviems arba spalvotiems lydiniams.50 nitroemales. Dažų reikalavimai priklauso nuo jų paskirties. žibintai – nesprogūs. Iš esmės šią funkciją atlieka gruntai. Laivuose naudojamų teptukų šeriai gali būti gyvulinės kilmės (kiaulės. kurių paskirtis – užlyginti dažomo paviršiaus nelygumus. Beveik visi laive naudojami dažai yra degūs. Emulsiniai dažai – tai greitai džiūstantys. medžiui ir plastikui. DAŽYMO TIPAI IR BŪDAI Teptukai. Jais dažoma povandeninė laivo dalis. guli būti įvairių dydžių ir formų. įskaitant plastiko. kurie bus dažomi aliejiniais ar emaliniais dažais. epoksidiniai ir kt. nitroceliulioziniai. rūgštims. Glaistui nebūdingos antikorozinės savybės. DAŽYMO INSTRUMENTAI IR ĮRANGA. pasižymėti puikiomis antikorozinėmis ir vandens nelaidumo savybėmis. Sutirštėję dažai skiedžiami skiedikliais. Atsižvelgiant į dažomą paviršių. rūdija metalo pigmentas. Pagrindinė grunto paskirtis – apsaugoti metalinį paviršių nuo korozijos ir užtikrinti gerą sukibimą su dažų plėvele. Glaistai – tai tiršti tepalai. etinolines emales ir pan. Gruntai – tai širmieji dažytų paviršių sluoksniai. .

Jei per daug oro.51 2 pav. Žymėjimo teptukai – nedideli teptukai trumpais šeriais. kurį laiką rekomenduojama naudoti paruošiamiesiems darbams. Į purkštuvą kartu tiekiami dažai ir suslėgtas oras. Jie žymimi. kol jie nesuminkštės. Išvalyti teptukai laikomi taip. Plokštieji teptukai – plokšti. voleliai pakabinami. nes nepakanka apsauginės plėvelės savybių. Kitas būdas – oras ir dažai tiekiami kartu suslėgti ir išpurškiami pro tūtas. Visų dažytų paviršių pagrindas yra gruntas. įpilti į dažų bakelį skiediklio ir jį išpurkšti. o jei per daug dažų . susijusių su oro sąlygomis. Paruošti paviršiai dažomi laikantis atitinkamų technologinių schemų. apvilkti natūraliu arba dirbtiniu kailiu. Beoriai purkštuvai naudojami gruntuojant ir dažant povandeninę ir viršvandeninę laivo dalis. o trykš čiurkšle arba kris dideliais lašais. Voleliai – plastikiniai voleliai. medžiaga. Juostiniai teptukai – nedideli apvalūs arba plokšti teptukai. Jų esmė – dažai į purkštuvą tiekiami suslėgti aukštu slėgiu. atsižvelgiant į metalinio žiedo plotį. Šepetinių teptukų šeriai trumpi ir aštrūs. prapūsti purkštuvą oru ir pašalinti likusį skiediklį. teptukus galima palikti dažuose. kad nesideformuotų. Praplauti teptukai nugręžiami ir nusausinami skuduru. ilgų ir minkštų šerių. kuris tepamas tik kruopščiai paruošus paviršius. Baigus dažymo darbus teptukus būtina išvalyti ir praplauti. Dažų ir oro santykis reguliuojamas parenkant oro ir dažų tūtas bei purkštukus. Pirmam grunto sluoksniui pneumatiniai purkštuvai nenaudojami. Jei tarp dažymų daroma nedidelė pertrauka. Dažymo įrankiai Dideliais apvaliais teptukais dažomi didelio ploto paviršiai. išsukti purkštukus ir tūtas. Purškiant beoriu purkštuvu galima naudoti klampesnius dažus ir dažyti storesniais sluoksniais. Teptuko šerių viduje yra ertmė. Jais dažoma naudojant trafaretą. bukai apipjauti. nes tai kenkia šeriams. skaičiai. Dažant emulsiniais dažais. anstatams ir luboms dažyti. guma. bendras yra tik jų veikimo principas. jas praplauti skiediklyje ir nusausinti. Pirmas grunto sluoksnis visada uždažomas teptuku arba naudojant beorį purkštuvą. jais rašomi užrašai. kai iš purkštuvo purkš švarus skiediklis. denius. Laikyti teptukų tirpikliuose nerekomenduojama. Gruntai gali būti tepami tiek ant paruoštų metalinių paviršių. bet . dažant aliejiniais dažais – dažniausiai vaitspiritu ar kitais tirpikliais. išpurškiama čiurkšlė pulsuos.dažai bus neišpurškiami. Vidutinio dydžio teptukai gaminami įvairių formų ir dydžių. ant kurių liko senų gerai besilaikančių dažų. teptukai praplaunami šiltu ir muiluotu vandeniu. Baigus darbus purkštuvus būtina praplauti ir išvalyti: per purkštuvą praleisti orą be dažų. Kitų sluoksnių dažymas nėra toks svarbus. Naudojami dažant paviršius. laivo patalpas ir pan. Pneumatiniai purkštuvai skiriasi konstrukcija. primenantys šepetį. Šis sluoksnis tepamas teptukais arba naudojant beorį purkštuvą. Naujus teptukus. kai būtina sumažinti jų blizgėjimą. kas užtikrina tinkamą paviršių padengimą gruntu ir dažais. Jais dažomi didelio ploto paviršiai. Oras aukštu slėgiu tekėdamas tūta iš gretimos tūtos ištraukia dažus ir juos suskaido į mažus lašelius išpurkšdamas (elektoriaus darbo principas). Dažymo kokybė priklauso nuo oro ir dažų santykio. Būtina laikytis dažų gamintojo rekomendacijų. kuri yra kaip papildomas dažų rezervuaras. bet jų šeriai yra trumpesni ir stangresni. tiek ant paviršių. Trafaretiniai teptukai – analogiški vidutinio dydžio teptukams. Naudojami vidinėms patalpoms. sutepti neutraliu tepalu. Dažų purkštuvai gali būti pneumatiniai ir beoriai.

be to. užglaistytas paviršius lakuojamas tris keturis kartus. Kiekvienas sluoksnis tepamas tik gerai išdžiūvus ankstesniam sluoksniui. Baigus šlifuoti. paskutinis dažų sluoksnis užlyginamas. Ant išdžiuvusio grunto. kad pirmą dažų sluoksnį perdengtų antras 10-15 mm. nes esant nelygumams galima praleisti nedidelius plotelius. neglaistyto ir kitaip papildomai neapdoroto paviršiaus tepami keli dažų sluoksniai. . Dažai tepami nuosekliai. Dažai purškiami juostomis. antstatus. tepamas glaistas. Užglaistyti paviršiai nušlifuojami švitriniu popieriumi. nugruntuoti paviršiai iš dalies arba visiškai užglaistomi ir šlifuojami. užlyginantis esamus smulkius defektus. Rankiniu būdu paviršiai nudažomi kokybiškiau. Paprastai dažant ant gruntuoto. Skiriami trys dažymo tipai: .2 Positioning and securing of containers on board . išdžiovinamas ir užgruntuojamas. taip. kad gruntu užsipildytų visos metale esančios duobelės. Dažymas voleliais yra žemesnio lygio. Aplinkos temperatūra ir drėgnis turi atitikti gamintojo reikalavimus. Dažoma keliais sluoksniais. Norint tinkamai nudažyti purkštuvu. Taip dažomi dideli išoriniai metalinių paviršių plotai. naudojant plokščiuosius teptukus. kruopščiai įtrinant į gruntuojamą paviršių. kad pirmas sluoksnis būtų gerai išdžiuvęs. paskutinis dažų sluoksnis tepamas plokščiuoju teptuku. Būtina stebėti. . juostomis. paviršius šlifuojamas. Aukštos kokybės dažymo prireikia atliekant dekoratyvinį vidaus patalpų dažymą. kuriuos vėliau reikia uždažyti teptukais. Kad dažai būtų užpurkšti tolygiai. Nuvalius laką. Tada nušlifuojamas kiekvienas glaisto ir dažų paviršius.3.52 būtina. sunaudojama mažiau dažų. Bendras glaisto storis neturi viršyti gamintojo numatyto storio. paviršius nuplaunams gėlu vandeniu. Visų pirma nuo lakuoto paviršiaus pašalinamas senas lakas. Antrasis glaisto sluoksnis tepamas tik gerai sukietėjus pirmam sluoksniui. purkštuvą būtina laikyti statmenai dažomam paviršiui ir tolygiai vedžioti. Paruošti dažai kruopščiai išmaišomi. Dažoma rankiniu arba mechaniniu būdu.pagerintas dažymas. pertvaras. plonu sluoksniu. ridenant volelį paviršiumi. reikia turėti įgūdžių. Nugruntuoti ir užglaistyti paviršiai dažomi dažais. prieš tai paviršių sudrėkimus (metalinių paviršių). Lakuojami dažniausiai mediniai paviršiai. kad vanduo per daug nesuminkštintų glaisto. Dažų purkštuvai naudojami dažant korpusą. Kai dažymas yra pagerintas.aukštos kokybės dažymas. Visų paviršių dažymas turi būti atliekamas pagal dažų gamintojo rekomenduojamas technologines schemas. 1. Sekantis dažų sluoksnis tepamas tik gerai išdžiuvus prieš tai išteptam sluoksniui. Dideli lygūs paviršiai rankiniu būdu dažomi voleliu. jei reikia filtruojami. Nušlifuotas ir jei reikia. Gruntas dažomas lygiu.paprastasis dažymas. prireikus.

or are transported athwartships for other reasons. Those actually involved with securing containers on board ships should refer to other specialist literature.53 Introductory remarks This section is intended to provide the interested layperson with some basic information about how to stow and secure containers on board ocean-going vessels. This must be taken into consideration when packing containers and securing cargo. so as to give him/her a better idea of the problems involved and possibly of how to select the appropriate carrier. Stresses in rough seas are greater athwartships than fore and aft and the loading capacity of container side walls is designed to be higher than that of the end walls. the containers are carried lengthwise: Containers stowed lengthwise fore and aft stowage on board a ship This stowage method is sensible with regard to the interplay of stresses in rough seas and the loading capacity of containers. General on-board stowage On most ships which are specially designed for container traffic. However. Stresses in rough seas are greater athwartships than fore and aft but the loading capacity of container end walls is This stowage method is not . on many ships the containers are stowed in athwartships bays Containers stowed athwartships (athwartships stowage) on board a ship sensible with regard to the stresses in rough seas and the loading capacity of containers.

where some of the containers are stowed athwartships and others fore and aft. General securing information When securing containers on board. The above two pictures show how important it is to find out about the various carriers and their way of transporting containers. the stresses resulting from the ship's movements and wind pressure must be taken into account. Forces resulting from breaking-wave impact can only be taken into account to a certain degree. but they require greater effort during packing and securing operations. either in order to rule out certain modes of transport or to be able to match cargo securing to mode of transport.54 lower than that of the side walls. Securing in vessel holds by cell guides alone Cell guides in an allcontainer ship . with care being taken to ensure that the loadcarrying parts of the containers are not loaded beyond admissible levels. Containers stowed both ways on board ship Even unusual stowage methods like this. All the containers on board must be secured against slippage and toppling. are used. then packing and securing have to be geared to the greater stresses. the containers being connected together and fixed to parts of the vessel. If the method of transporting a container is not known. Except in the case of individually carried containers. securing is effected by stacking the containers in vertical guide rails or by stowing them in stacks or blocks.

45'. which engage in bushes which are let into the wing bulkheads. Securing in vessel holds by conventional securing and stacked stowage . If necessary. 40'. containers stowed above it generally suffer only slight damage. the frames are arranged on the basis of this dimension. Such guides allow containers to be carried in regular or insulated holds without any risk of damage to the holds themselves.55 Virtually all all-container ships are provided with cell guides with vertical guide rails as securing means for hold cargoes. The risk of damage to containers in adjacent stacks is kept within tight limits. Securing in vessel holds by cell guides and pins Feeder ships. If the corner posts of one of the containers at the bottom of a stack collapse under excessive pressure. Guide rails of two adjacent slots The containers are guided by these rails of the cell guides during loading and unloading. 48' and 49' containers may be stowed securely without appreciable delay. If other cargoes are carried. which engage in pockets welded into the tank top area. At the bottom they mainly have fixed cones. multipurpose freighters and container ships in certain regions have to be particularly flexibly equipped. 30'. The greatest stress the containers are exposed to stems from stack pressure. closure rails are then fitted on both sides of the guide rails by means of screw connections. individual containers are not usually able to shift. the stowage guides may be removed using ship's or shore-based loading or lifting gear and deposited in special holders on deck. At the sides. To this end. so that the containers can be locked in place by means of pins. lateral stress is transmitted by each individual container to the cell guides When positioned in such cell guides. To secure standard containers of normal width. Such frames are often man-accessible. convertible stowage frames have been developed.500 mm wide. Removable container guides have also been developed and constructed for multipurpose freighters. If it is necessary to be able to carry containers 2. the frames are secured by pins. in which 20'. Since the containers are not connected together vertically. these adapters may be removed. The photo shows clearly that the upper ends of the guide rails each take the form of insertion guides. in order to be able to carry containers of different dimensions. reefer vessels and the like. Most of these frames are produced as panels which are brought into the required positions by cranes. 24½'.

combined with various securing methods: Example of stacked stowage with conventional securing The lower containers stand on foundations capable of withstanding the stack pressures which arise. moreover. The top tiers are connected by means of bridge fittings. conventional general cargo vessels and multipurpose freighters. Dovetail foundations. the containers are supported at their corner castings with "pressure/tension elements". is less secure than securing in cell guides.56 On older. The containers are connected together by single or double stacking cones or twist locks. . double and possibly quadruple stacking cones. The entire stack or container block is lashed using lashing wires or rods and turnbuckles. into which sliding cones fit. Fastening containers together To the sides. This system entails a lot of lashing work and material and. Containers are interconnected horizontally and vertically using single. but it is still found on some conbulkers and other multipurpose freighters. Securing in vessel holds by block stowage and stabilization This securing method is found less and less frequently. are provided to prevent slippage. stacked stowage methods are used in the hold.

cell guides can be pushed hydraulically over the hatch cover as soon as loading below deck is completed and the hatches have been covered up. Example of block stowage securing on deck . Securing on deck using container guides On some ships. but the whole container block. Due to dimensional tolerances and wear and tear to the stacking cones. Securing on deck using block stowage securing This method was used a lot in the early days of container ships. containers are also secured on deck in cell guides or lashing frames. This causes the intermediate stacking cones to break and an entire block may collapse. In other ships. Certain ships belonging to Polish Ocean Lines had combined systems. Atlantic Container Lines used only cell guides on deck. but has been used less and less in recent years for economic reasons. the entire block can move constantly in rough seas. Some years ago. it is not just one container stack which is affected.57 Examples of block stowage method with stabilization This type of container securing has two marked disadvantages: • • If an individual container breaks.

Sometimes the lashings from different stacks cross one another. Instructions for lashing on board ships are displayed in obvious places. Double stacking cones are used between the layers and the corner castings of adjoining containers are connected at the top by bridge fittings. Numerous variants. are available for attaching the lashings. Crisscross lashings from different container stacks This securing method is being used increasingly in very large container ships. A distinct disadvantage of this method is reduced flexibility when loading and unloading. not listed any greater detail here. The containers are held together over the entire width of the ship or hatch cover by cross lashings.58 The containers in the bottom layer are positioned in socket elements or on fixed cones. Lashing system for 40' and 45' containers . since adjoining containers have always to be moved as well if access to a particular container is required.

Cargo handling flexibility is its key advantage.59 Lashing system for 20' containers from the lashing bridges of the end hatches Lashing system for 20' containers from the hatch covers of the middle hatches Securing on deck using stacked stowage securing This securing method is the one used most frequently. The container lashings do not cross over the lashings from other stacks. except for the "wind lashings" on the outer sides of the ship. The containers are stacked one on top of the other. No stack is connected with any other stack. . connected with twist locks and lashed vertically.

60 Principle of stacked stowage securing Securing of on-deck containers with lashing rods and twist locks Securing of on-deck containers with twist locks and chains Securing of a 3-tier stack on board a semi-container ship .

61 Obviously. Timely information about as many as of the circumstances and procedures encountered during carriage as possible can be extremely useful. "Sloppy" carriers should be avoided wherever possible. An absence of special equipment for securing containers and unfavorable stowage spaces increase the risk for container cargoes. This applies quite generally. a container stack of this kind can topple if it is not adequately secured. . not only to the operators of aging ships.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful