P. 1
J÷REIVIû KONSPEKTAS BENDRAS

J÷REIVIû KONSPEKTAS BENDRAS

|Views: 2,995|Likes:
Published by Martinas Zincenko

More info:

Published by: Martinas Zincenko on Feb 04, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

05/12/2014

pdf

text

original

1

JŪREIVIŲ PROGRAMOS KONSPEKTAS
LAI VŲ KLASIFIKACIJA. ARCHITEKTŪRINIAI LAIVŲ TIPAI, ŠTEVENIŲ FORMOS. LAIVAS tai sudėtingas, plaukiojantis inžinerinis statinys, skirtas krovinių,keleivių gabenimui, žvejybai, karybai, įvairioms pagalbinėms užduotims, pramogai ir t.t. Pagal plaukiojimo rajoną laivai skirstomi: 1.neriboto rajono 2.pakrančių plaukiojimo 3.vidaus vandenų 4.upių 5.reido 6.mišraus upė-jūra. Pagal korpuso medžiagą laivai skirstomi: 1. metaliniai 2. mediniai 3. plastmasiniai 4. gelžbetoniniai 5. stiklo pluošto 6. guminiai 7. komponuoti Pagal judėjimo priemones būna savaeigiai ir nesavaeigiai. Pagal energetinę įrangą: 1. šilumlaiviai 2. garlaiviai. 3. elektrolaiviai 4. atominiai 5. buriniai 6. turbininiai 7. irkliniai Pagal paskirtį: 1. krovininiai 2. keleiviniai 3. techniniai 4. pagalbiniai 5. žvejybiniai 6. keltai 7. skirti poilsiui Pagal vežamą krovinį: 1. generaliniai kroviniai 2. skystieji (tanklaiviai,dujovežiai,chemovežiai) 3. birieji (balkeriai)

2 4. konteinervežiai 5. Ro-Ro tipo 6. refrižeratoriai ARCHITEKTŪRINIAI LAIVŲ TIPAI. Antstatas laivagalyje. Antstatas laivo priekyje. Antstatas viduryje. Pailgintas bakas, pailgintas jutas. Mašinų skyrius gale. Mašinų skyrius viduryje. Architektūriniai laivų tipai priklauso nuo laivo paskirties. Krovininiai laivai daugiausia būna su antstatu laivagalyje,žvejybiniai laivai su antstatu priekyje,Ro-Ro tipo,keltai būna su antstatu priekyje. ŠTEVENIŲ FORMOS Forštevenių formos: Įprasta,pusiau ledlaužinė,ledlaužinė,kliperinė, aptakaus gumbo (bulbos)cilindrinė,ovali. Achterštevenių formos: Kreiserinė,įprasta,trancinė. DUGNO RINKINYS, DUGNO PERDENGIMO SU ANTRU DUGNU KONSTRUKCIJA. Išilginės dugno sijos: kilis,dugno stringeriai. Kilis laivo priekyje pereina į forštevenį. Laivugalyje pereina į achterštevenį. Skersinės sijos: floros. Floros būna hermetiškos, su išpjovomis, braketinės. Laivų,kurie turi dvigubąjį dugną,floros montuojamos tarp pagrindinio dugno ir dvigubojo dugno. Dvigubajame dugne montuojant tankus, florose daromos išpjovos skysčiams pratekėti,taip pat žmonėms patekti į tankų atskiras sekcijas. Tam tikru atstumu statomos hermetiškos floros,jos suskirsto laivo korpusą į hermetiškas sekcijas. Dvigubajame dugne daromos išpjovos- liukai, per kuriuos patenkama į tankus.Liukai uždaromi hermetiškais dangčiais su varžtais. INKARAVIMO ĮRANGA. Inkaro įrenginys tai techninių priemonių visuma, reikalinga išlaikyti laivą vienoje vietoje reide,atviroje jūroje,ten kur leidžia gylis. Paskirtis - užtikrinti fiksuotą laivo stovėjimą reide ar jūroje. Taip pat naudojama švartuojantis,manevruojant ribotoje akvatorijoje,nutempiant nuo seklumos, išlaikant laivą, kuris yra prišvartuotas prie krantinės laivugaliu ir pan. Sudėtinės dalys: inkaras, grandinė,inkaro kėlimo įtaisas (brašpilis ar špilis), grandinės fiksavimo įtaisai,grandinės dėžė,grandinės tvirtinimo prie korpuso įtaisas (žvakogalsas),inkaro kliuzai,denio kliuzai. Laive būna du pagrindiniai inkarai ir vienas atsarginis,laikomas ant denio ar kitoje vietoje. Inkarai dviejų tipų – su nejudamais ragais (admiraliteto) ir judamais ragai (Holo,Matrosovo ir kt.). Prekybiniame laivyne labiausiai paplitęs Hollo tipo inkaras. Dar būna darbiniai, ledo,neiškeliamieji. Darbiniai inkarai naudojami techniniame laivyne pvz. dugno gilinimo laivuose.Kartais jie turi tris ragus arba vieną ragą. Ledo inkaras naudojamas plaukiojant leduose. Jis yra kablio formos. Neiškeliamieji skirti inkaruoti plūdurus,bujus,bakenus,švartavimo statines,plaukiojančius švyturius.

3 Grandinė sudaryta iš atskirų 27,5 m (arba 25 m) atkarpų,vadinamų Sandūromis.Jos tarpusavyje jungiamos Išardomomis Jungiamosiomis grandimis (Kenterio tipo).Abiejuose grandinės galuose būtinai statomi suktukai (vertliug), kad grandinė nesusisuktų. Grandinės grandys būna su skersinukais (kontraforsais) ir be skersinukų. Grandinės būna įvairių storių (kalibrų),priklausomai nuo laivo dydžio. Grandinės atkarpos (sandūros) turi būti žymimos,kad būtų lengva pamatyti kiek atkarpų turime vandenyje. Pirma atkarpa žymima taip: iš abiejų Kenterio grandies pusių nudažoma baltais dažais po vieną grandį ir papildomai kontraforsas apsukamas viela. Antra atkarpa: iš abiejų Kenterio grandies pusių po dvi dvi grandis. Ir taip toliau iki penktos atkarpos. Šešta atkarpa žymima kaip pirma, ir taip toliau. Grandinės fiksavimo įtaisų (stabdžių) paskirtis – tvirtinti inkaro grandinei kai laivas stovi ant inkaro arba kai laivas atviroje jūroje,o inkarai kliuze. Stabdžiai būna stacionarūs ir kilnojamieji. Stacionarūs stabdžiai būna sraigtiniai,pleištiniai,užkertamieji. Kilnojamieji būna grandininiai,trosiniai (plieninio troso) ir skirti grandinei tvirtinti,kai laivas jūroje. Grandinės laikomos inkaro grandinių dėžese. Dėžės atskirtos pertvara,kiekviena dėžė vienai grandinei. Dėžė turi angas ir liukus,kad galima būtų įeiti,išvalyti. Žvakogalsas tai specialus grandinės tvirtinimo įtaisas laive. Jo paskirtis – greitai ir nepavojingai atkabinti grandinę. Žvakogalsas gali turėti distancinį valdymo įtaisą,kad galima būtų atkabinti grandinę pavyzdžiui štormo metu,kai neįmanoma iškelti inkaro. Inkaro kliuzai tai metaliniai vamzdžiai, per juos praeina inkaro grandinė. INKARO PAKĖLIMO, NULEIDIMO MECHANIZMAI. Inkarui pakelti ir nuleisti naudojami brašpiliai ir špiliai. Brašpilio žvaigždutės ašis yra horizontali, o špilio vertikali. Inkaro grandinė praleidžiama šių įrengimų žvaigždutėmis. Brašpilis gali dirbti su dešinio ir kairio borto grandinėmis. Tai yra brašpilis turi dvi žvaigždutes ant vieno horizontalaus veleno. Špilis turi vieną žvaigždutę.Taigi laive turi būti du špiliai (dėl dviejų inkarų). Špilių pavaros mechanizmai yra po deniu,taigi jis užima mažiau vietos ant denio. Brašpiliai ir špiliai turi juostinius stabdžius inkaro grandinei prilaikyti ar sustabdyti leidžiant inkarą. Brašpiliai ir špiliai gali turėti elektrines ar elektro-hidraulines pavaras. Jie taip pat naudojami ir laivui švartuojant.Dėl to turi ant veleno galų įtaisytus būgnus,skirtus švartavimo lynams įtempti. Taip pat gali turėti papildomus būgnus švartavimo lynams traukti ir laikyti. ĮRANGOS PRIEŽIŪRA.. Tepti visas judamas dalis, valyti nuo rūdžių,dažyti,prižiūrėti brašpilį,atnaujinti sandūrų žymėjimą. Periodiškai matuoti grandinės storį. Tikrinti juostinių stabdžių būklę.Grandinę valyti nuo purvo.Periodiškai valyti inkarų dėžę nuo purvo,rūdžių. Tikrinti ar grandinės kontraforsai nepalaisvėję. Grandinės stabdžiai turi būti sutepti,laivai judėti. Žvakogalsas pastoviai paruoštas atjungimui,suteptas. Inkarai ir grandinės turi tutėti sertifikatus. ŠVARTAVIMOSI ĮRENGINYS, JO PASKIRTIS, SUDĖTINĖS DALYS.. Paskirtis – patikimai ir saugiai pritvirtinti laivą prie krantinės ar kito laivo. Švartavimosi įrenginys sudarytas iš: Švartavimosi gervės (brašpilis,špilis, ir pan),kliuzai, kipinės juostos,knechtai, stabdžiai, švartavimo lynai, svaidyklės,fenderiai. Švartavimo gervės tai brašpilis arba špilis. Kliuzai įtaisomi falšborte iš abiejų laivo pusių, taip pat laivo priekyje ir laivagalyje,per juos prakišamas švartavimo lynas. Jie būna apvalūs,ovalūs,su ragais ar be jų ir pan.

poriniai su kryžme. nes esant dideliam įtempimui galime sulenkti brašpilio ašį.augaliniai.atviros. to laivo lynai tvirtinami ant mūsų knechtų. Per jas patogiau paduoti lyną. Tai yra .gelbėjimo operacijoms. nuimamas stabdis. Dar būna kombinuoti – sintetiniai kartu su pleniniu lynu. Elastiniai gaminami iš gumos arba papraščiausiai iš senų automobilinių padangų. vilkimo kablys (paprastas. Švartavimo lynus iš anksto nuvynioti nuo suktuvų ar nuo būgnų.kad metant nesusipainiotų.).4 Kipinės juostos dažniausiai įtaisomos ant planšyrio. Svaidyklę tvarkingai suringuoti. Jei laivas ne specializuotas vilkikas.prasukti laisva eiga. Kartais svaidyklė ne metama. Draudžiama palikti įtemptus lynus ant brašpilio būgnų.automatinis.Dvi viršutinės aštuoniukės gali būti surišamos virvele kad nenusivyniotų. Jos sudarytos iš apie 50 metrų ilgio 4-6 mm storio lyno su „kriauše“ (svoreliu) viename gale. Būna įvairių dydžių.lynas nuimamas nuo brašpilio būgno ir pernešamas ant knechto. Ant vieno knechto stulpelio reikia tvirtinti kelias lynų kilpas taip. Švartavimo lynų pavadinimai pagal paskirtį : Išilginis. Taip gaunamas tvirtas ir amortizuojantis lynas. Priartėjus laivui pakankamu atstumu iki krantinės mesti svaidyklę. Svaidyklės skirtos paduoti lyną iš laivo į krantą.Būna grandininiai ar trosiniai.kad bet kokį lyną galima būtų nuimti nuo knechto. ŠVARTAVIMO LYNŲ PERDAVIMAS Į KRANTĄ.nuvalyta nuo rūdžių.plieniniai.Mažų laivų ploni lynai gali būti tvirtinami ant Klampių (antelės).kad lynas neslystų. atviri arba uždari. Būna uždaros. Svoretis metamas į krantą. o skirtas kroviniams pervežti. Prie kilpos pririšti svaidyklę. Šiuo metu plačiausiai naudojami sintetiniai – kaproniniai ar polipropileniniai. Užtvirtinus ant knechto. Kartais krovininiai laivai turi specialų vilkimo lyną. vilkimo arkos (kurios apsaugo dirbančius žnomes nuo . Ruošiantis švartuoti laivą reikia paruošti visą įrangą. Būna elastiniai ir pneumatiniai. bitingai (masyvūs vieno stulpelio arba su kryžme). Jeigu laivas yra specializuotas vilkikas arba ledlaužis arba gelbėjimo laivas. Augaliniai naudojami labai retai. Ant vieno knechto galima tvirtinti keletą lynų. Lynai būna sintetiniai.su amortizatoriais arba be jų. Priežiūra : tepti judamas dalis. Ant knechto tvirtinamas aštuoniukėmis. Lynai ant knechtų uždedami aštuoniuke. LYNO TVIRTINIMAS. Naudojama švartavimo įranga. Įrangos paskirtis – laivams vilkti.Lyno kilpą iš anksto perkišti per kliuzą ir padėti ant planšyrio.prispaudžiamasis. jis įtraukiamas į laivą ir įtempiamas brašpilio pagalba. tvarkingai suringuoti ant denio.pusiau automatinis. įjungri brašpilį. Būna paprasti poriniai.kiekviena kilpa yra prakišana iš apačios pro kitą jau uždėtą kilpą.špringas (laivo priekio ir laivugalio analogiškai).toks laivas specialios vilkimo įrangos neturi. Laikinai pernešti lynus nuo brašpilio ant knechto naudojami stabdžiai.su vienu ar keliais ritinėliais. Plieniniai naudojami retai. poriniai su auselėmis.Pneumatiniai tai cigaro formos pripūsti oro.nudažyta.kad lynas nesitrintų. Knechtai skirti švartavimo lynams tvirtinti. VILKIMO ĮRANGA VILKIKUOSE IR KITUOSE LAIVUOSE. o lynas nuplukdomas iki krantinės katerio ar valties pagalba.keisti susidėvėjusius lynus.Svarbu kad būtų pakankamas aštuoniukių skaičius. TVIRTINIMAS LAIVE. jo vilkimo įrangą sudaro: Vilkimo gervė (paprasta arba automatinė kada nuo įtempimo būgnas prasisuka tuo apsaugodamas lyną nuo nutrūkimo). Užtvirtinus lyną ant kranto . apžiūrėti.įranga sutepta.laivams švartuoti. VILKIMO LYNO PERDAVIMAS. Jeigu prie mūsų laivo švartuojasi kitas laivas. Fenderiai (krancai) naudojami apsaugoti laivo korpusą nuo smūgių į krantinę ar kitą laivą. prie svaidyklės galo pririšamas švartavimosi lynas. Uždedamas grandininis stabdis.

atsarginę.kad vairo plunksnos posūkio kampas sutampa su aksiometro parodymais. svaidykle su papildomu lynu (provodnik). Pagal konstrukciją būna plokščios ir aptakios. Šturvalas.Visos įrangos detalės apžiūrimos.5 sužeidimų) . Kad į laivo vidų nepatektų jūros vanduo.kad jis būtų pakankamai tvirtas. Perduoda vairo mašinos sukamajį momentą baleriui.kad paprasti švartavimo knechtai gali neišlaikyti didelių apkrovų. Lyno perdavimas: svaidykle. Reikia įsitikinti. arba apnešant lyną apie antstatą. krumpliaratine sektorinė. Tai ryšys tarp balerio ir vairo mašinos. Vairavimo įranga pagal paskirtį skirstoma į pagrindinę..(sukant šturvalą.knechtai (kryžminiai tvirtos konstrukcijos) .avarinę. Iš apačios prie balerio tvirtinasi vairo plunksna. Kituose laivuose paplitusi elektros pavara (tai yra elektros kabelis) arba hidraulinė pavara (tai yra vamzdelis pripildytas hidraulinio skysčio).Vairavimo mašina. sektorinė su šturtrosu. vilkimo lynas (tvirtas. atsarginė ir avarinė įranga. kartais kombinuotas plieninis ir sintetinis ).sraigtinė.Vairo plunksnos ašis. 2. e). Pagal tai kur praeina sukimosi ašis būna paprastos.Baleris.lagu. Vairas turi .Velkant jūra.Dėl to naudojamas storas. Valdymo pultas. Pagal tvirtinimo būdą būna pakabinama.Sukuria sukamąjį momentą.varikliai.Ten įtaisyti riebokšliai . iš viršaus jungiasi su Vairavimo Pavara. Vairavimo įrangos sudėtinės dalys: 1.balansuotos ir pusiau balansuotos.stumiant. Vairavimo Pavarų tipai: a).Perduoda komandą iš valdymo pulto į vairavimo mašiną. 3.mentinė. Jei laive nėra specialios vilkimo įrangos. VAIRAVIMO ĮRANGA. rumpelinė. 6. 5. baleris praeina per Helmporto vamzdį. Būtinai laive būna pagrindinė .Vairavimo pavara. Prieš išplaukiant į jūrą reikia paruošti vairavimo mašiną darbui. sraigtinė.kur reikia sutepamos. Valdymo pavara. plaukiojančiais plūdūrais.(skirtumas negali būti didesnis negu 1 laipsnis). Mažuose laivuose būna trosinė arba grandininė pavara.Patikrinamas įrangos veikimas pasukant vairą į vieną bortą ir į kitą.Hidraulinė: plunžerinė.kad būtų amortizacija. Tam būna el.Vairo plunksna. c). d). nuvežamas su valtimi į kitą laivą.vairalazdė.guoliai.Priešais vairininką stovi aksiometras.specialia orine patranka.mygtukai.kai vilkikai padeda švartuoti laivą. b). vilkimo lynai tvirtinami ant knechtų. Velkant uostuose. elektrohidrauliniai. kabanti ir pusiau kabanti.vilkimo lynas tvirtinamas prie inkaro grandinės arba prakišamas per inkaro kliuzus ir tvirtinamas ant denio.Tokiu atveju nereikalingas ilgas.sukasi vairavimo pavara ). denio kabinas.Taip daroma todėl. Lynas turi būti pakankamai ilgas. fenderiai (krancai). Retai būna -garo mašinos.sunkus lynas.veikiant bangavimui lynas neturi šokinėti virš vandens.hidrauliniai varikliai. 4.inkarą nuleidžiant į vandenį. Vilkimo būdai: kilvateriu.prietaisas kuris parodo vairo plunksnos pasukimo kampą. vairo ratas.elastingas.Stovi vairinėje.kliuzai. Nuo borto iki borto vairas turi pasisukti ne lėčiau negu 28 sekundes. triumų komingsus ir pan.Tačiau būtina.sunkus lynas arba jis tvirtinamas prie inkaro. Mažuose laivuose būna – rankinės mašinos.

atsišerpetojusiems ir suminkštėjusiems dažams šalinti. purvo. paviršių gruntavimas.susiteptų. Paruošus paviršius gruntuoti nuo visų įrankių būtina nuvalyti metalo dulkes. rūdžių. Gremžtukas – tai plieninės. Rumpelio skyrius. kuriomis glaistomi dažyti paruošti paviršiai.tvarkingas. medinių detalių puvimą. kurių gale sukasi metalinis šepetys arba šiaušiklis. tiesios arba lenktos juostos užaštrintais galais. Plaktukas gali smogti nuo 1 iki 6 tūkstančių kartų per minutę. ant rankenėlių gali būti uždėtos trikampės plokštelės. kurie veikia suspaustu oru. PAVIRŠIŲ DAŽYMO BŪDAI. JŲ PRIEŽIŪRA Laive atliekami šie dažymo darbai: paviršių ruošimas dažyti. metaliniais – kiti sluoksniai. Kirstukas – tai abiejuose galuose užaštrintas skirtingų plokštumų plaktukas. Paviršiaus paruošimą dažyti sudaro: dulkių. Storos mentės naudojamos kartu su gremžtukais blogai besilaikančioms rūdims. Elektromechaniniai šepečiai ir šiaušikliai skirti tam pačiam tikslui.kad padirbtų laisva eiga. Šiaušikliai naudojami netvirtai besilaikančioms rūdims valyti. Jūrų laivai naudojami agresyvioje aplinkoje. glaistymas ir dažymas. Naudojamas rankiniu būdu pašalinti nedidelius rūdžių sluoksnius ir blogai besilaikančius dažus. 1 Pav. vienas jų – laivo korpuso paviršių dažymas.Prieš išplaukiant paleisti vairavimo mašiną. šepečiai – galutinai paviršių paruošti dažyti. Laivo sąlygomis paviršiaus valymas atliekamas rankiniu arba mechaniniu būdais. Taip pat kaip pereiti prie avarinio valdymo. PRIEŽIŪRA. Rankiniai ir mechaniniai instrumentai laivo dažymo paruošiamiesiems darbams atlikti. DAŽYMO MEDŽIAGOS. Įgula turi būti treniruota kaip pereiti prie avarinio valdymo. Pneumatiniai šepečiai. naudojamas rankiniu būdu nudaužyti storus rūdžių sluoksnius nedideliuose plotuose ar vietose. Laivai nuo korozijos apsaugomi įvairiais būdais. tik šį šepetį ar šiaušiklį suka elektros variklis. Medinėmis mentelėmis (glaistikliais) paprastai glaistomas pirmas sluoksnis. INSTRUMENTAI IR PRIEMONĖS. atbukusius įrankius pagaląsti ir sudėti į jiems skirtas vietas. blogai besilaikančių dažų kruopštus nuvalymas nuo dažyto paviršiaus.kur randasi vairavimo mechanizmai turi būri švarus. šiaušikliai – tai instrumentai. kur mechaniniu būdu valyti sudėtinga arba toks valymas būtų neveiksmingas. Mentelė glaistymui – plieninės ar medinės lopetėlės.Vairinėje turi būti instrukcija kaip pereiti nuo automatinio į rankinį vairavimą. juo nuvalomos net ir stipriai ant paviršiaus besilaikančios rūdys.neužgriozdintas pašaliniais daiktais. Metaliniais šepečiais atliekamas galutinis paviršių valymas nuo rūdžių ir senų dažų. Skutiklis – plonos plieninės plokštelės. kurio mechanizmas sukelia smogiamuosius judesius. Pneumatinis plaktukas – mechaninis instrumentas.apšiltų. naudojant tam tikrus instrumentus. NAUDOJIMAS. kuri sukelia korpuso koroziją. Avarinis vairavimo įrenginys visada paruoštas darbui. dažų ir instrumentų ruošimas. kuriomis nuo medinių paviršių šalinamas senų dažų ar lako sluoksnis. KLASIFIKACIJA. SUDĖTINĖS DALYS. Treniruotės vykdomos ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai. be trūkčiojimų. Reikia turėti vieną ar kelis kirstukus. .6 suktis tolygiai.

dažams išdžiūvus sudarančios plėveles. bituminiai. sintetiniai. organinės ir dirbtinės kilmės dervos. tirpdančios plėvėdario pagrindą ir visiškai išgaruojančios susidarant plėvelelei. Dažų plėvelė turi būti gana tvirta. pasyviklių. į spiritinius lakus. nes jų jau yra įmaišyta gamybos metu. Jie naudojami vieni medžio ir metalo paviršiams padengti ir įvairiems emaliniams dažams paruošti. neporėti ir gerai sukibę su dažomu paviršiumi. nes jų neveikia drėgmė. aukštoms ir žemoms temperatūroms. Būtina įvertinti tai. dažus. atsparumą atmosferos poveikiams ir naftos produktams. sijojimas ir pan. lakai gali būti aliejiniai. Pigmentai – tai sausos dažančios medžiagos. skatinančios aliejinių dažų džiūvimą. Šie užpildai įmaišomi į dažus. . suriko.t. Dirbtiniai pokostai gaunami cheminiu būdu. glaistus. Dirbtiniai pigmentai gaunami žaliavą apdorojant cheminiu būdu. Tirpikliai – tai skystos medžiagos. sikatyvų dėti nerekomenduojama. epoksidiniai ir kt. Išoriniai paviršiai dažomi atmosferos poveikiams atspariais dažais. kurių sudėtyje nėra aliejų. iš dalies natūralūs ir dirbtiniai pokostai. netirpdančios plevėdario pagrindo. Pokostų gamybai naudojami augalinės kilmės aliejai: išdžiūvantys arba pusiau išdžiūvantys. korozijos inhibitorių. kad dažai. – tai sudėtingi augalinės kilmės organiniai junginiai. Spiritiniai lakai naudojami laivo įrangai ir armatūrai dažyti. chemiškai sąveikaudamos tarp dažų ir nudažyto metalo. įmaišytos į dažus ar lakus. emalinius ir emulsinius dažus. aktyvikių. ne sjų sudėtyje yra iki 50 % tirpiklių. Visus dažus sudaro du pagrindiniai komponentai: plevėdaris ir pigmentas. tepalams. bitumas ir kt. skystikių. neprisigėrę vandens. Sikatyvų negalima maišyti į dažus ir lakus. plovikliams. lakus. Skiedikliai – tai organinės lakiosios medžiagos. nitroceliulioziniai. siekiant pagreitinti susidariusios plėvelės stingimą. kurių pagrindas – polieterinės dervos. – molekuliniai junginiai – polimerai ir pan. gaunamos susmulkinus gamtinius mineralus. gaunamos paprasčiausiu būdu perdirbant žaliavą: smulkinimas. Augalinės kilmės dervos – kanifolija. skiediklių. Tai medžiagos. Natūralūs pigmentai – tai dažančiosios medžiagos. Pusiau natūralūs pokostai yra mažiau patvarūs. Sintetinės dervos – epoksidas. Dažų užpildai – tai inertinės nedažančios medžiagos. ardančios kietą paviršiaus plėvelę. Be pigmentų ir plevėdarių. Natūralus pokostas gaunamas specialiai apdorojant aliejų ir pašildant jį iki 180 laipsnių. Į paruoštus naudotgi dažus. dažai būna aliejiniai. emulsiniai ir specialūs. antikorozines savybes. aukštos virimo temperatūros cheminiai junginiai ir įvairių dervų pavidalo medžiagos. kietiklių. Pigmentai būna natūralūs ir dirbtiniai. gintaras. norint suteikti norimą spalvą ir pagerinti dangos kokybę. kurių sudėtyje yra aliejų. neiškilę. Lakai – tai natūralių ir sintetinių dervų skiediniai arba jų junginiai su aliejais bei kitomis medžiagomis lakiame tirpiklyje. alkidiniai. Jos lėtina metalo koroziją. dažyti paviršiai turi būti vientisi. poliviniliniai.7 Siekiant užtikrinti metalinio paviršiaus apsaugą nuo agresyvios aplinkos. dažų sudėtyje gali būti dažų užpildų. netirpstančios plevėdaryje. titano. Jiems priskiriami natūralūs. Sikatyvai – tai medžiagos. kurių sudėtyje yra švino. siekiant sumažinti pigmento kiekį ir pagerinti plevėdario plėvelę. nitroceliuliozes. Kartu su tirpikliais dažams praskiesti naudojami skiedikliai ir skystikliai – tai medžiagos. įeinantys į dažų sudėtį. dažniausiai pigmentai. Aliejinių dažų plevėdario pagrindas – natūralus arba sintetinis pokostas. Aktyvikliai naudojami dažuose. Korozijos inhibitoriai – medžiagos. pokostus. tirpiklių. retinolis. Atsižvelgiant į plėvelės susidarymo pagrindą. pavyzdžiui. naftos produktams ir t. Jie įmaišomi į gruntus. Kaip plastifikatoriai naudojami nedžiūstantieji augaliniai aliejai. yra nuodingi ir vidinėms patalpoms dažyti netinka. perlovinilas ir kt. Plastifikatoriai – mažai lakios medžiagos. Atsižvelgiant į plevėdarį. Skiedikliai suskystina iki riekiamo klampumo. Plevėdaris sudaro dažų pagrindą. atspari vibracijoms. plastifikatorių. suteikiančios plėvelei elastingumo ir stabilumos lenkiant. elastinga.

kurių paskirtis – užlyginti dažomo paviršiaus nelygumus. Glaistui nebūdingos antikorozinės savybės. gruntuoti.8 Emaliniai dažai yra pagaminti lako pagrindu. Dažai tiekiami paruošti naudoti arba dviejų. sandariai uždaryti. Atsižvelgiant į plevėdarį. sintetiniai ir lako tepami ant išorinių paviršių. Gruntai turi būti gana skysti. lako. glaistai būna aliejiniai. epoksidiniai ir kt. DAŽYMO PROCESAS. trijų komponentų būvio. žibintai – nesprogūs. Gruntai iš sintetinių dervų tiekiami paruošti naudoti dviejų. Aliejiniai glaistai naudojami vidinėse patalpose. Apsauginio poveikio požiūriu gruntai skirstomi į antikorozinius ir apsauginius. rūdija metalo pigmentas. kurie skirti atitinkamai emalių rūšiai. Atsižvelgiant į dažomą paviršių. kurie prieš naudojant sumaišomi atitinkamomis proporcijomis. kurie prieš gruntuojant sumaišomi atitinkamomis proporcijomis. Glaisto kokybei pagerinti į jį gali būti įmaišyta pigmentų. kurių gamybai naudojamas lateksas. Visų dažymo darbų ir dažų naudojimo pagrindinis tikslas – metalinių paviršių apsauga nuo korozijos ir medinių paviršių apsauga nuo puvimo. Dažų saugykloje turi būti įrengta traukiamoji ventiliacija. etinolines emales ir pan. Šiais gruntais gali būti gruntuojami visi paviršiai. nitroemales. todėl tepamas ant gruntuoto paviršiaus. Pagrindinė grunto paskirtis – apsaugoti metalinį paviršių nuo korozijos ir užtikrinti gerą sukibimą su dažų plėvele. Specialūs dažai yra atsparūs apaugimui. Visi dažai saugomi gamintojo taroje. šalčiams atsparūs dažai. Dažus sudaro į plevėdarį įmaišyti pigmentai ir nuodingos medžiagos. Specialūs gruntai nuo visų kitų gruntų skiriasi apsauginės plėvelės susidarymo pobūdžiu: ji susidaro gruntui chemiškai sąveikaujant su dažomu metalo paviršiumi. kuriais padengiami nuvalyti metalo ir medžio paviršiai. kai kurių garai yra nuodingi ar su oru sudaro sprogius mišinius. Jais dažoma povandeninė laivo dalis. Glaistai – tai tiršti tepalai. Lako gruntu gruntuojami paviršiai. Įeinant į dažų saugyklą draudžiama naudotis įprastomis apšvietimo priemonėmis. emaliniai dažai skirstomi į aliejinius emalinius dažus. gruntai gali būti skirti plienui. DAŽYMO INSTRUMENTAI IR ĮRANGA. pasižymėti puikiomis antikorozinėmis ir vandens nelaidumo savybėmis. Atsižvelgiant į plevėdarį. todėl būtina laikytis saugos reikalavimų tiekdavus laikant laive. Pagrindinis komponentas – miltelių pavidalo užpildas ir plevėdaris pokostas arba lakas. Išdžiuvę emaliniai dažai sudaro tvirtą blizgančią arba matinį plėvelę. Jų pagrindas toks pat. trijų komponentų būvio. Beveik visi laive naudojami dažai yra degūs. kaip ir emalinių dažų. DAŽYMO TIPAI IR BŪDAI . kad prasiskverbtų į visas gruntuojamo metalo poras. Dažų reikalavimai priklauso nuo jų paskirties. rūgštims. Sutirštėję dažai skiedžiami skiedikliais. kurie bus dažomi aliejiniais ar emaliniais dažais. šarmams. mažai degūs. atliekantis anodo vaidmenį. Pagrindinė apsauginio grunto savybė – nugruntuotas metalas tampa katodu ir nerūdija. tiek jais naudojantis. Apsauginiai gruntai naudojami ten. Dažai saugomi specialioje patalpoje – dažų saugykloje. Lako gruntai su pigmentu gali būti naudojami paviršiams iš lengvų lydinių ir cinkuoto plieno gruntuoti. lako sintetinių dervų ir specialiuosius. medžiui ir plastikui. Jie tiekiami jau paruošti naudoti. vandeniui. Gruntai – tai širmieji dažytų paviršių sluoksniai. įskaitant plastiko. kad apsaugotų nuo dumblių apaugimo. nitroceliulioziniai. kur nuolat drėgna. Aliejiniai gruntai naudojami paviršiams. lengviems arba spalvotiems lydiniams. Iš esmės šią funkciją atlieka gruntai. Saugoti šiose patalpose kitas medžiagas draudžiama. kuriais bus dažomi paviršiai. Emulsiniai dažai – tai greitai džiūstantys. Plevėdario požiūriu – į aliejinius. kurių plėvelė turi būti ypač atspari.

Gruntai gali būti tepami tiek ant paruoštų metalinių . laivo patalpas ir pan. atsižvelgiant į metalinio žiedo plotį. jais rašomi užrašai. o jei per daug dažų . dažant aliejiniais dažais – dažniausiai vaitspiritu ar kitais tirpikliais. Jei per daug oro. nes nepakanka apsauginės plėvelės savybių. Plokštieji teptukai – plokšti. Naudojami dažant paviršius. susijusių su oro sąlygomis. apvilkti natūraliu arba dirbtiniu kailiu. Dažų purkštuvai gali būti pneumatiniai ir beoriai. Pirmam grunto sluoksniui pneumatiniai purkštuvai nenaudojami. denius. Šis sluoksnis tepamas teptukais arba naudojant beorį purkštuvą. Laivuose naudojamų teptukų šeriai gali būti gyvulinės kilmės (kiaulės. įpilti į dažų bakelį skiediklio ir jį išpurkšti. Žymėjimo teptukai – nedideli teptukai trumpais šeriais. voleliai pakabinami. kuriais dažoma. kol jie nesuminkštės. kai būtina sumažinti jų blizgėjimą. Visų dažytų paviršių pagrindas yra gruntas. kad nesideformuotų. Trafaretiniai teptukai – analogiški vidutinio dydžio teptukams. Kitas būdas – oras ir dažai tiekiami kartu suslėgti ir išpurškiami pro tūtas. Jų esmė – dažai į purkštuvą tiekiami suslėgti aukštu slėgiu. Vidutinio dydžio teptukai gaminami įvairių formų ir dydžių. Jie žymimi. Beoriai purkštuvai naudojami gruntuojant ir dažant povandeninę ir viršvandeninę laivo dalis. medžiaga. Išvalyti teptukai laikomi taip. anstatams ir luboms dažyti.dažai bus neišpurškiami. bet jų šeriai yra trumpesni ir stangresni.9 Teptukai. išpurškiama čiurkšlė pulsuos. prapūsti purkštuvą oru ir pašalinti likusį skiediklį. Jei tarp dažymų daroma nedidelė pertrauka. kurį laiką rekomenduojama naudoti paruošiamiesiems darbams. kuris tepamas tik kruopščiai paruošus paviršius. skaičiai. guma. sutepti neutraliu tepalu. Baigus dažymo darbus teptukus būtina išvalyti ir praplauti. Praplauti teptukai nugręžiami ir nusausinami skuduru. Oras aukštu slėgiu tekėdamas tūta iš gretimos tūtos ištraukia dažus ir juos suskaido į mažus lašelius išpurkšdamas (elektoriaus darbo principas). bukai apipjauti. Jais dažomi didelio ploto paviršiai. Dažymo kokybė priklauso nuo oro ir dažų santykio. kai iš purkštuvo purkš švarus skiediklis. Purškiant beoriu purkštuvu galima naudoti klampesnius dažus ir dažyti storesniais sluoksniais. Paruošti paviršiai dažomi laikantis atitinkamų technologinių schemų. Būtina laikytis dažų gamintojo rekomendacijų. ilgų ir minkštų šerių. Pneumatiniai purkštuvai skiriasi konstrukcija. bendras yra tik jų veikimo principas. Juostiniai teptukai – nedideli apvalūs arba plokšti teptukai. Baigus darbus purkštuvus būtina praplauti ir išvalyti: per purkštuvą praleisti orą be dažų. kas užtikrina tinkamą paviršių padengimą gruntu ir dažais. primenantys šepetį. Teptuko šerių viduje yra ertmė. arklio ir pan.) arba sintetinio pluošto. Voleliai – plastikiniai voleliai. o trykš čiurkšle arba kris dideliais lašais. jas praplauti skiediklyje ir nusausinti. Dažų ir oro santykis reguliuojamas parenkant oro ir dažų tūtas bei purkštukus. nes tai kenkia šeriams. išsukti purkštukus ir tūtas. 2 pav. kuri yra kaip papildomas dažų rezervuaras. Dažymo įrankiai Dideliais apvaliais teptukais dažomi didelio ploto paviršiai. Dažant emulsiniais dažais. guli būti įvairių dydžių ir formų. Jais dažoma naudojant trafaretą. Į purkštuvą kartu tiekiami dažai ir suslėgtas oras. Naudojami vidinėms patalpoms. Naujus teptukus. Šepetinių teptukų šeriai trumpi ir aštrūs. teptukus galima palikti dažuose. Laikyti teptukų tirpikliuose nerekomenduojama. teptukai praplaunami šiltu ir muiluotu vandeniu.

Norint tinkamai nudažyti purkštuvu. Visų paviršių dažymas turi būti atliekamas pagal dažų gamintojo rekomenduojamas technologines schemas.elastinga. be to. reikia turėti įgūdžių. kuriuos vėliau reikia uždažyti teptukais. Kiekvienas sluoksnis tepamas tik gerai išdžiūvus ankstesniam sluoksniui. pokostai –natūralūs.retinolis. Paruošti dažai kruopščiai išmaišomi.10 paviršių. taip. METALINIŲ IR MEDINIŲ PAVIRŠIŲ DAŽYMAS. Kai dažymas yra pagerintas. paviršius šlifuojamas. cheminėms medžiagoms. Plevėdaris tai medžiaga. antstatus. naudojant plokščiuosius teptukus. užlyginantis esamus smulkius defektus. paviršius nuplaunams gėlu vandeniu. Laivai nuo korozijos saugomi įvairiais būdais. kad pirmą dažų sluoksnį perdengtų antras 10-15 mm. Jūrų laivai naudojami agresyvioje aplinkoje. Baigus šlifuoti. Organinės kilmės dervos –kanifoloja. paskutinis dažų sluoksnis užlyginamas. Gruntas dažomas lygiu. Dažų plėvelė turi būti tvirta. Lakuojami dažniausiai mediniai paviršiai.įvairūs polimerai. tiek ant paviršių. Skiriami trys dažymo tipai: . neglaistyto ir kitaip papildomai neapdoroto paviršiaus tepami keli dažų sluoksniai. prieš tai paviršių sudrėkimus (metalinių paviršių).aukštos kokybės dažymas. Visų pirma nuo lakuoto paviršiaus pašalinamas senas lakas. kad gruntu užsipildytų visos metale esančios duobelės. tepamas glaistas.todėl intensyviai rūdyja. Aukštos kokybės dažymo prireikia atliekant dekoratyvinį vidaus patalpų dažymą.kuriai išdžiūvus susidaro plėvelė. Tada nušlifuojamas kiekvienas glaisto ir dažų paviršius. Antrasis glaisto sluoksnis tepamas tik gerai sukietėjus pirmam sluoksniui. Paprastai dažant ant gruntuoto. Nušlifuotas ir jei reikia. kruopščiai įtrinant į gruntuojamą paviršių. vienas iš jų tai Dažymas. Dažai tepami nuosekliai. Dažų purkštuvai naudojami dažant korpusą. sintetinės kilmės dervos – epoksidai. pertvaras.pagerintas dažymas. . Nugruntuoti ir užglaistyti paviršiai dažomi dažais. nes esant nelygumams galima praleisti nedidelius plotelius. Plevėdarių rūšys: 1. Dideli lygūs paviršiai rankiniu būdu dažomi voleliu. jei reikia filtruojami. purkštuvą būtina laikyti statmenai dažomam paviršiui ir tolygiai vedžioti. nugruntuoti paviršiai iš dalies arba visiškai užglaistomi ir šlifuojami. Kad dažai būtų užpurkšti tolygiai. Būtina stebėti. juostomis. Aplinkos temperatūra ir drėgnis turi atitikti gamintojo reikalavimus.paprastasis dažymas. Dažai purškiami juostomis. Dažoma rankiniu arba mechaniniu būdu. Sekantis dažų sluoksnis tepamas tik gerai išdžiuvus prieš tai išteptam sluoksniui. bet būtina. .pusiau natūralūs.bitumas 3. Nuvalius laką. prireikus. paskutinis dažų sluoksnis tepamas plokščiuoju teptuku. Taip dažomi dideli išoriniai metalinių paviršių plotai. ant kurių liko senų gerai besilaikančių dažų. Dažus sudaro du komponentai – plevėdaris ir pigmentas. plonu sluoksniu. Dažymas voleliais yra žemesnio lygio.dirbtiniai. sunaudojama mažiau dažų. Ant išdžiuvusio grunto. Dažoma keliais sluoksniais. Užglaistyti paviršiai nušlifuojami švitriniu popieriumi. išdžiovinamas ir užgruntuojamas. užglaistytas paviršius lakuojamas tris keturis kartus. ridenant volelį paviršiumi. kad vanduo per daug nesuminkštintų glaisto. Bendras glaisto storis neturi viršyti gamintojo numatyto storio. kad pirmas sluoksnis būtų gerai išdžiuvęs. . Rankiniu būdu paviršiai nudažomi kokybiškiau. Pirmas grunto sluoksnis visada uždažomas teptuku arba naudojant beorį purkštuvą. 2.atspari įvairiai temperatūrai. Kitų sluoksnių dažymas nėra toks svarbus.

Naudojamės dažų gamyklos-gamintojos instrukcijomis ir rekomendacijomis. kad panaikinti įvairius smulkius nelygumus. Sraigto įtaka.skiediklių. Vairui esant tiesiai .lako. atsiranda sukančioji jėga ir vandens pasipriešinimo jėga. akrilinė emalė) c)emulsiniai d)specialūs. voleliai. Sukančioji jėga stumia laivugalį į priešingą vairo posūkiui pusę. Paviršius turi būti sausas.dydžių. Nuvalome senus dažus ar laką naudodami švitrinį popierių rankiniu arba mechaniniu būdu.diskiniai šlifuokliai. VAIRO IR SRAIGTO ĮTAKA LAIVO MANEVRAVIMUI. Prieš dažant arba lakuojant medinius paviršius reikia nuvalyti nuo seno lako ar dažų. Todėl naudojamas optimalus posūkio kampas 35 laipsniai. Dažoma keliais sluoksniais.Po kiekvieno sluoksnio laukiame kol išdžius. Dažyti galima tik sausą paviršių. Šlifuojama rankiniu arba mechaniniu būdu naudojant specialų šlifavimo audinį .dažų sudėtyje dar būna: užpildų.didėja vandens pasipriešinimo jėga. Gruntai būna skirti metaliniams.sumažėja laivo greitis. Dažai būna: a)aliejiniai b)emaliniai (nitroemalė. Pradžioje nuvalome nuo purvo. Lakai tai natūralių arba sintetinių dervų skiediniai arba jų junginiai su aliejumi. Dažymo inventorius: Dažymo teptukai. Po glaistymo šlifuojama.dulkių. Glaistą dedame keliais plonais sluoksniais. .plastifikatorių.lako. Būna natūralūs ir dirbtiniai. Dėl to sumažėja vairo veiksmingumas.Pasukus vairą.alkidinė emalė. Dažome ar lakuojame keliais sluoksniais.laivas plaukia tiesiai. Rūdžių ir senų dažų valymo inventorius: Rankiniai grandikliai.šepečiai. Būna įvairių formų. Vairo įtaka.sintetinių dervų. Galutinė operacija tai dažymas.Elektriniai ar pneumatiniai. Po kiekvieno sluoksnio laukiama kol išdžius.Būna įvairių formų.gražesnis. Gruntai būna: aliejiniai.plaktukai. mechaniniai šepečiai. Kartais paviršiai glaistomi norint kad paviršius atrodytų lygesnis.tirpiklių.Paviršių nuvalyti nuo rūdžių ir senų dažų. Be aukščiau išvardintų .dydžių.Didėjant vairo posūkio kampui.epoksidiniai.11 Pigmentai tai sausos dažančios medžiagos.specialūs. Pirmas sluoksnis – gruntas. Gruntas užnešamas keliais sluoksniais. Glaistai būna aliejiniai. Pneumatiniai dažų purkštuvai.mediniams ir kitiems paviršiams.aktyviklių. Laivui judant atgal vandens srautas slegia vairo plunksną. Laivugalis sukasi į tą pusę į kurią pasuktas vairas.nes vandens pasipriešinimas vienodas iš abiejų vairo plunksnos pusių.nitro. Glaistoma specialiomis mentelėmis.

5.laivugalio banga padaro vandens paviršiaus įlenkimą. Inercija didesnė.nes laivugalis sukantis sutinka didesnį vandens pasipriešinimą. Inercija tai laivo sugebėjimas išlaikyti tiesų judėjimą nustojus suktis sraigtui.nes didesnė grimzlė.diferento. Jeigu iš šono.laivas nestabilus ant kurso.Mažesnis greitis.laivugalis sukasi į dešinę.gylio ir t.kreno.kad mentės kabinasi į vandenį). laivugalis sukasi į kairę.Laivo ilgio ir pločio santykis.laivas sukasi į priešingą krenui pusę.apatinę dalį. Blogina manevringumą.bet labai lėtai arba visai nesisuks. 4. Jeigu sraigtas kairio žingsnio.kita prie laivugalio.mažesnis vandens pasipriešinimas posūkiui.nes laivugalis sutinka mažesnį vandens pasipriešinimą.Laivugalis sukasi į kairę (priekis į dešinę).Bangos ne laisvai plinta . 7. Tai paaiškinama tuo. Inercija mažesnė.Vėjas. posūkio (cirkuliacijos) diametras mažesnis.Tai galima paaiškinti tuo.nes tam priešinsis jėga.kad bangos dėl laivo eigos neina laisvai į šalis.nes mentės kabinasi į vandenį. viskas vyksta atvirkščiai.12 Kada laivas stovi. 8. Išvada: jeigu sraigtas dešinio žingsnio. Jeigu iš priekio . Laivas tuščias.Mažėja greitis . vandens srautas nuo sraigto.(kada sraigtas dešinio žingsnio). o sraigtas pradeda suktis.Priekinė banga mažina greitį.o atsimuša nuo krantų. Priklauso nuo pakrovimo krovinio. laivugalis suksis į dešinę.t.Viena prie laivo priekio.: 1. laivugalis greitai suksis į kairę. Cirkuliacija tai laivo posūkis 360 laipsnių kampu.sraigto matmenų.sraigto žingsnio.didėja gramzda ir diferentas.Mažėja greitis nes didesnis vandens pasipriešinimas. Manevrinės savybės nebūna pastovios. Ryšium su tuo laivas geriau sukasi į dešinę. 2.laivas sukasi pavėjui. T:B Kuo didesnis santykis.nes mažesnė grimzlė.Paslankumas geresnis.Valdomumo ir Inercinių savybių. LAIVO MANEVRINĖS SAVYBĖS. Eigumas priklauso nuo variklio galios. Kada laivo sraigtas dirba atbuline eiga (sukasi į kairę). Gerina manevringumą.atsimušdamas į vairo plunksną.didesnis vandens pasipriešinimas posūkiui.Laivas pilnai pakrautas.o susidaro dvi bangos statmenos laivo diametraliai plokštumai. Kai vairas pasuktas į dešinę. laivugalis sukasi į dešinę (priekis į kairę).Didelis į laivugalį.tai mažina greitį. Jeigu sraigtas reguliuojamo žingsnio.tai priklauso nuo laivo buringumo išsidėstymo.kad toje pusėje mažesnis vandens pasipriešinimas. Valdomumas susideda iš dviejų savybių-stabilumas ant kurso ir paslankumas.vėjo. (kai sraigtas dešinio žingsnio). Seklumos. 3.Plaukiant su krenu . Kada laivas įgauna greitį. Blogina manevringumą.Paslankumas blogesnis.tuo geresnis stabilumas ant kurso ir blogesnis paslankumas. Jeigu dar pasukti vairą į kairę.Paslankumas geresnis.kad sraigtas savo mentimis kabinasi į vandenį.Tai yra todėl.tai laivas sukasi į vėją.Paslankumas blogesnis. 6. dirbant atbuline eiga.. Greitis. .Jeigu didelis antstatas. 9.Bangavimas.Jeigu didelis priekio antstatas. Blogina manevringumą. Diferentas į priekį.kuri suka laivugalį į kairę (dėl to.daugiau veikia plunksnos dešinį šoną. ĮVAIRIŲ FAKTORIŲ ĮTAKA MANEVRAVIMUI. Sąsiauriai. Tai viena kitai priešingos savybės. Manevrinės savybės priklauso nuo Eigumo.blogina manevrines savybes. laivas lengviau sukasi į dešinę ir priekine eiga ir atbuline eiga.Diferentas.Posvyris (krenas). Laivas nestabilus ant kurso ir nepaslankus.

sniegas blogina radaro savybes. Laivo GPS imtuvas priima tuos signalus . Palydovų skridimo aukštis 20 tūkstančių kilometrų. Be sistemos NAVSTAR dar yra GLONASS (Rusija) ir šiuo metu baigiamas įgyvendinti GALILEO (Europos sąjunga. Taip pat priklauso nuo meteo sąlygų (lietus. RADIOLOKACINĖS STOTIES (RADARO) VEIKIMO PRINCIPAS. Radarai būna sujungti su girokompasu. Mes naudojamės GPS sistema NAVSTAR.Jame pavirsta vaizdu. Superaukštų dažnių elektromagnetiniai virpesiai turi tris pagrindines savybes: atspindėjimo reiškinys. Galiausiai atspindėtas impulsas patenka į elektroninių spindulių vamzdelį (kineskopas). padidinti plaukiojimo saugumą. Sistemą sudaro 24 palydovai.42 MHz ir 1227. smėlis ir pan. Šalia bunkeravimo žarnos pastatyti budintį jūreivį.avarinio stabdymo signalai ir pan.Atstumas priklauso nuo objekto atspindėjimo galimybių.talpa šiukšlėms. Vietos nustatymo tikslumas 30-60 metrų. Radaru galima matyti objektus kelių dešimčių mylių atstumu.nustatyti kitų laivų judėjimo duomenis ir susidūrimo galimybę.pagal juos apskaičiuoja atstumą nuo palydovo. Iš bet kokio Žemės taško galima matyti kelis palydovus. atviros ugnies naudojimą ir pan. Saugiau prišvartuoti naftos baržą.skudurai. laivo imtuvas pagal kelis atstumus apskaičiuoja laivo vietą. matyti objektus esant blogam matomumui.Sutarta bunkeravimo procedūra. nukreipia jį į imtuvą. .13 PASIRUOŠIMAS LAIVO BUNKERAVIMUI. IR BUNKERAVIMO OPERACIJA.60 MHz). Pakelti vėliavą „B“ Atnešti priešgaisrinį inventorių (gesintuvai.) Bunkeravimo žarnos pajungimo vietą aptverti. Nuo centro einanti šviečianti linija reiškia laivo kursą. PALYDOVINĖS NAVIGACINĖS SISTEMOS (GPS) VEIKIMO PRINCIPAS. sutartiniai garsiniai signalai ir pan. o antena skleidžia į erdvę trumpus superaukšto dažnio impulsus. Žarna turi turėti aklę (zagluška). Orbitų plokštumos pasuktos viena kitos atžvilgiu 60 laipsnių kampu. jis atsispindi nuo jos ir grįžta atgal į radarą. tai yra šviečiančiu tašku. kad nebūtų pašalinių žmonių vaikščiojimo. Radaro siūstuvas generuoja . Jeigu impulsas sutinka savo kelyje kliūtį.).todėl galima pelenguoti įvairius objektus. Uždaryti špigatus denyje. Dirbtinis žemės palydovas siunčia tam tikro dažnio signalus (1575. Ant kuro priėmimo vamzdžio turi būti slėgio manometras. kranto linijos) atsispindėję signalai kineskope matomi kaip šviečiantys taškai ar šviečianti linija. Tokiu būdu palydovų orbitos apima visą Žemės rutulį. cheminės priemonės) Apsaugoti laivo bortą krancais.) Koordinuoti veiksmai tarp laivo įgulos. Ta pati antena priima atspindėtą impulsą.) Atnešti kovos su jūros tarša priemones ( pjuvenos. apie laivą esantys objektai matomi ekrane.). Ekrano centre šviečiantis taškas reiškia laivo buvimo vietą. Radaru galima nustatyti laivo buvimo vietą.baržos įgulos. taip padidėja vietos apskaičiavimo tikslumas.smėlis. Pranešti įgulai apie priešgaisrinio saugumo priemones (uždrausti rūkymą. Antenai sukantis nuo visų kliūčių (laivų. Jie skrieja šešiomis orbitomis po 4 palydovus kiekvienoje orbitoje. Šios savybės panaudojamos Radaruose. GPS veikimo principas. greičio pastovumas ir sklidimo tiesumas. Priimdamas signalus iš kelių palydovų tuo pačiu metu. Ekrane galima nustatyti atstumą iki objektų. Organizuoti gerą ryšį tarp laivo ir baržos (racija.

Sekti trapą. Atlikti periodinius laivo apėjimus pagal schemą. stebėti jų plaukimo trajektoriją.bet ne anksčiau kaip 0700. Tiesiogiai pavaldus budinčiajam kap.būtina gauti budinčiojo padėjėjo leidimą.padėjėjui. Valyti trapą nuo sniego. Privalo turėti su savimi ryšio priemones. Jeigu artėja kiti laivai. veikti pagal jo nurodymus. BUDINČIO JŪREIVIO PAREIGOS. Sekti trapą. reikalui esant nuleisti ar pakelti. Sekti prieš žiurkinius skydelius ant švartuočių lynų.jeigu įjungtas autovairininkas .padėjėjui. Reikalui esant pakelti atatinkamas vėliavas.Norint nors trumpam palikti vietą. Ant inkaro.) Budintis jūreivis pavaldus budinčiajam kap.t.ryšiui su budinčiu kap. Atidaryti /uždaryti triumus.kad būtų apsauginis tinklas po trapu. . Pakelti/nuleisti valstybinę vėliavą.stebėti ar neartėja kiti laivai stovintys ant inkaro. Sekti potvynius/atoslūgius.t.padėjėjui. Sekti kada sustiprėja vėjas. Sekti. VAIRININKO PAREIGOS. jūreivis dirba kaip aplinkos stebėtojas. ar inkaras neslysta dugnu. Sekti ir reguliuoti žmonių srautus ant trapo. (Vėliava keliama tekant saulei. Veikti pagal budinčiojo kapitono padėjėjo nurodymus.kateriai . Reikalui esant duoti laisvumą arba įtempti. Kontroliuoti ateinančius į laivą asmenis. Sekti krovinines operacijas. vesti „Lankytojų žurnalą“ (Visitors book).y. Sekti . Stebėti meteo sąlygas. Sekti kai laivai švartuojasi. Pranešti kapitono padėjėjui.padėjėju. t. Periodiškai vykdyti laivo apėjimus pagal patvirtintą maršrutą. Sekti kad inkaro grandinė neslystų per brašpilio žvaigždutę. NAVIGACINIS BUDĖJIMAS LAIVUI PLAUKIANT.) Švartuoti kitus laivus atplaukiančius prie borto.kad būtų pakeltas inkaro ženklas arba įjungtas žibintas naktį.švartuoti juos (baržos.padėjėjui. Prie krantinės.14 NAVIGACINIS BUDĖJIMAS LAIVUI STOVINT NULEIDUS INKARĄ AR PRIE KRANTINĖS. Pastoviai būti ant denio. Užtikrinti kad prie trapo būtų gelbėjimo ratas. Įjungti/išjungti denio apšvietimą. Sekti ar laivas „nedreifuoja“ ant inkaro. pranešti budinčiajam kap. nuleidžiama saulei leidžiantis bet ne vėliau 2200 val. Pavaldus budinčiajam kap. Jeigu laivą sukinėja apie inkarą. Apie visus pastebėtus nenumatytus atvejus. Atviroje jūroje . Sekti švartuočių lynus. Stebėti aplinką apie laivą.keičiasi srovės kryptis. Budint prie trapo. Pastoviai būti prie trapo.

budėjimą priėmiau.kabliai. 45 ltr dydžio būna ant ratukų. Klausyti garsinius signalus. pakartoti gautą komandą.padėjėjo. kalbėtis. turi ilgą žarną. miltelinė sistema 6. Žinoti avarinio vairavimo procedūrą. Privalo žinoti perėjimo nuo autovairininko į rankinį valdymą procedūrą. pavyzdžiui stebėti aplinką.15 Privalo pranešti kokie laivai plaukia matomumo ribose. Atlikti periodinius laivo patalpų apėjimus pagal budinčiojo nurodymus. Atvykti į budėjimą prieš 10 min. Gavus jo leidimą. putų sistema 5. inertinių dujų sistema 4. susipažinti su aplinka. Priešgaisrinė įranga skirstoma į Stacionarinę ir Nešiojamą. angliarūgštės CO2 sistema 3. (nuo 1 litro iki 12 litrų). Prieš stojant ant vairo pasiklausti leidimo budinčiojo kap. atraportuoti apie komandos įvykdymą.laužtuvai.kirviai) Gesintuvai būna įvairių dydžių. rūkyti. vandens gesinimo sistema: sprinklerinė vandens sistema išpurškimo vandens sistema vandens uždangos 2. padėjėjo nurodymą stovėti ant vairo.“ Pridavęs budėjimą jūreivis gali palikti vairinę budinčiajam kap. būtina atraportuoti kapitono padėjėjui. skysčių gesinimo sistema . ją įvykdyti. Nešiojamos: 1) gesintuvai : milteliniai putų angliarūgštės vandens 2) smėlis 3) priešgaisriniai užtiesalai 4) nešiojami putų generatoriai 5) priešgaisrinis inventorius (kibirai.naktį kad adaptuotųsi regėjimas. Vairuojant draudžiama užsiimti kitais pašaliniais darbais. Atvykti į vairinę prieš 10 minučių. NEŠIOJAMOS IR STACIONARINĖS GAISRO GESINIMO PRIEMONĖS. garų sistema 7. Susipažinti su aplinka. Stacionarinės: 1. Pagal budinčiojo kap. Žinoti komandas vairininkui anglų kalba . garsiai atraportuoti :“ kursas pagal girokompasą 100 laipsnių .padėjėjui leidus. Dideli pusiau nešiojami gesintuvai 40. Priimti iš priduodančio kolegos visą aplinkos situaciją. Jeigu laivas blogai klauso vairo arba atsiranda kitos nenumatytos priežastys.

3 E arba 153 21. vadinasi Lygiagretės.kuri savo forma labai artima sukimosi Elipsoido figūrai.kuriuose ašis kerta Žemės paviršių. statmenų Žemės ašiai. Magneto rodyklę pakabinus ant siūlo pamatysime.Vadinasi Žemės Elipsoidu arba Geoidu. Būna visuose laivuose. DEVIACIJA. Žarnos baigiasi gaisriniais švirkštais. Galima nubrėžti daug plokštumų einančių per Žemės ašį.einančio per duotąjį tašką . o kitas į Pietus.duodantys kompaktišką ir išsiskleidžiančią sroves. Vandens Sistema laikoma pagrindine. . Plokštuma einanti per Žemės centrą . Taško koordinatės nusakomos Platuma ir Ilguma. Pav.5 W ŽEMĖS MAGNETIZMAS.3 N arba 23 14.3.kirsdama Žemės paviršių sudaro Ekvatorių.PLATUMA. Priešgaisrinis vamzdynas išvedžiojamas po visą laivą. Gaisriniai kranai išdėstomi po visą laivą taip. vadinasi Grinvičio Meridianu. einanti per laisvai pakabintą magnetinę rodyklę. Žemės spindulys R lygus 6371. Pav: 021 18. vadinasi Poliais. ŽEMĖS RUTULYS. Yra Šiaurės Polius ir Pietų Polius. Meridianas. kirsdama žemės paviršių. Platuma matuojama nuo Ekvatoriaus į Šiaurę (Šiaurės platuma) arba į Pietus (Pietų platuma). Prie kranų jungiasi gaisrinės žarnos. Matuojama laipsniais. KOMPASINIS KURSAI. Galima nubrėžti daug plokštumų. Taip yra todėl. Platuma tai kampas tarp Ekvatoriaus plokštumos ir Žemės spindulio nubrėžto per duotąjį tašką.minutėmis ir dešimtosiomis minutės dalimis. Magnetiniai poliai nutolę nuo geografinių apie 2000 km. Linijos.1 km. Žarnos būna deniuose 15-20 metrų ilgio. Šiaurės polius yra tas polius iš kurio žiūrint į žemę.nubrėžia linija kuri vadinama Magnetinis Meridianas.Žemė sukasi prieš laikrodžio rodyklę. Žemės rutulys tai didžiulis magnetas. MERIDIANAI. Laivuose reikalaujama kad švirkštai būtų kombinuoto tipo .plokštumos. TIKRASIS.Ją sudaro du pagrindiniai gaisriniai siurbliai ir būtinai vienas avarinis.ILGUMA.4. Būna nuo 0 Laipsnių iki 90 laipsnių. MAGNETINIO KOMPASO SANDARA. Žemės Magnetiniai Poliai nesutampa su geografiniais Poliais ir jų vieta nuolat kinta.6.kad jo vienas galas nukryps į Šiaurę.7).(arba nuliniu meridianu).Taškai .16 Sistemos būna paviršinės (punktai 1. POLIAI. Magnetinio lauko jėgų linijos išeina iš Pietų magnetinio poliaus. kuriomis tos plokštumos kerta Žemės paviršių. Navigacijoje Žemė laikoma rutulio formos.kad jį veikia Žemės magnetinės jėgos. DEKLINACIJA. Žemė yra netaisyklinga figūra. patalpose būna 10-15 metrų.Magnetinio lauko jėgų linijos gaubia visą Žemės rutulį. 55 45. Linijos. Visą Žemės rutulį gaubia magnetinis laukas. Turėdami Meridianus ir Lygiagretes galime nusakyti bet kokio taško Žemės paviršiuje vietą arba Koordinates.8 S Ilguma tai kampas tarp Grinvičio Meridiano plokštumos ir Meridiano. apgaubia Žemės rutulį ir sueina į Šiaurės magnetinį polių. Ilguma matuojama nuo Grinvičio Meridiano į rytus (Rytų Ilguma) arba į vakarus (Vakarų Ilguma). Avarinis turi autonominį maitinimo šaltinį (atskirą variklį ar dizelįgeneratorių). Žemė sukasi apie įsivaizduojamą ašį.MAGNETINIS. kuriomis plokštumos kerta Žemės paviršių vadinasi Meridianais (arba Tikraisiais Meridianais). Magnetiniai Poliai tai taškai Žemės paviršiuje iš kurių išeina arba į kuriuos sueina magnetinių jėgų linijos. Matuojama nuo 0 laipsnių iki 180 laipsnių.5) ir tūrinės (2. Vertikali plokštuma.einantis per Grinvičio observatoriją Londone.LYGIAGRETĖS.kad nuo jų galima būtų pasiekti bet kokią laivo vietą.

Kampas tarp magnetinio ir kompaso meridianų vadinasi Deviacija.Prie akies .kuris pagal dydį toks pat. Matuojama pagal laikrodžio rodyklę nuo 0 iki 360 laipsnių.Sudaroma Liekamosios Deviacijos lentelė. Patogumo sumetimais ją reikia naikinti. Kelioninis – vairinėje. Kompasinis kursas yra kampas tarp kompaso meridiano ir laivo plaukimo krypties. Magnetinis kompasas statomas laivo diametralioje plokštumoje. Akies taikiklis turi vertikalią išpjovą. Katiliuko apačioje švininis svoris ir lemputė apšvietimui. Po Rože pritvirtinti šeši magnetai. objekto taikiklio. Kitaip tariant tai kampas tarp krypties į šiaurę ir laivo plaukimo krypties. Navigacijoje tenka pastoviai nustatinėti laivo judėjimo kryptį ir kryptį į įvairius objektus. Deviacija būna labai didelė. Pelengatoriai būna paprasti ir optiniai. Pagrindinis statomas ant viršutinio tiltelio ir skirtas pelengavimui. Dar būna valties kompasai.Jame ant ašies (adatos) laisvai sukinėjasi Kompaso Rožė.bet ir geležinis laivo korpusas. Deklinacija rašoma su minuso ženklu ir žymima raide W. Kompasinis pelengas tai kampas tarp Kompaso meridiano ir krypties į objektą. Pagal paskirtį būna: Pagrindiniai ir Kelioniniai. bet pagal ženklą yra priešingos krypties laivo magnetiniam laukui.todėl išlieka Liekamoji Deviacija. skirtas kurso parodymui vairuojant. Nuokrypis į vakarus su minuso ženklu. nuokrypis į rytus – su pliuso ženklu.. Magnetinis kompasas sudarytas iš: Katiliuko. Kursinis Kampas yra kampas tarp laivo plaukimo krypties ir krypties į objektą. Matuojama nuo 0 iki 180 laipsnių.Jie naudojami gelbėjimo valtyse. Jeigu Magnetinis Polius nukrypęs nuo geografinio Poliaus į vakarus . Kadangi kompaso rodyklę laive veikia ne tik žemės magnetinis laukas. jeigu į rytus tai su pliuso ženklu ir raidė E. Visai sunaikinti neįmanoma. Matuojamas pagal laikrodžio rodyklę nuo 0 iki 360 laipsnių. Naikinama sukuriant dirbtinį magnetinį lauką. PELENGATORIŲ SANDARA.kuris uždedamas ant kompaso azimutinio rato.Rožė plaukioja neužšalančiame skystyje.kurie savo kryptimi pasisukę į Magnetinius Polius. Katiliukas kardaninėje pakaboje tvirtinasi Naktouzo viršutinėje dalyje. Magnetinis pelengas tai kampas tarp Magnetinio meridiano ir krypties į objektą. Tikrasis Pelengas tai kampas tarp Tikrojo Meridiano ir krypties į objektą. Deklinacija būna nuo 0 laipsnių iki 180 laipsnių. skirtas deviacijai naikinti. tai kompaso rodyklė rodo ne magnetinio meridiano kryptį. Magnetinio kompaso veikimo principas paremtas įmagnetintos rodyklės savybe pasisukti išilgai magnetinio lauko jėgų linijų ir kryptimi rodyti Magnetinį Šiaurės Polių.Būna nuo 0 iki 180 laipsnių. akies taikiklio. Naktauzo viduje randasi Deviacinis prietaisas su įvairaus dydžio magnetais.Iš viršaus pritvirtintas diskas su skaičiais nuo 0 iki 360. Būna dešinio ir kairio borto. Laivo judėjimo kryptis vadinama Kursu. Magnetinis kursas tai kampas tarp šiaurinės magnetinio meridiano dalies ir laivo plaukimo krypties. Ant katiliuko pritvirtintas Azimutinis žiedas. o kompaso meridiano kryptį. kuri naudojama apskaičiuojant Kursą ar Pelengą.17 Kampas tarp Tikrojo Meridiano ir Magnetinio Meridiano vadinamas Deklinacija. Tikrasis Kursas yra kampas tarp šiaurinės tikrojo meridiano dalies ir laivo diametralinės plokštumos. Paprastieji susideda iš žiedo.

nukreipta vertikaliai žemyn. einanti per girokompaso rotoriaus ašį vadinama Girokompasinio meridiano plokštuma. nes jūrlapyje galima brėžti tik tikruosius pelengus ar tikruosius kursus. Būtina prie Atvirkštinio pelengo pridėti (arba atimti) 180 laipsnių.) TK=KK + deklinacija+deviacija. GIROSKOPINIAI KOMPASAI. apskaičiuojame deklinaciją šiems metams. Kita giroskopo savybė: jeigu giroskopo ašį veiksime jėga. Girokompaso giroskopo ašis pastoviai rodo kryptį į Šiaurę. girokompasas patogus naudoti. Be magnetinių kompasų laivuose plačiai naudojami Giroskopiniai kompasai. LAIVO NUPLAUKTO KELIO MATAVIMAS JŪRLAPYJE. Pelenguodami magnetiniu kompasu gauname Atvirkštinį Kompasinį pelengą (AKP). Vertikali plokštuma.kad Magnetinio kompaso pelengatorius turi nuimamą tiltelį deflektoriui tvirtinti. Taip pat apskaičiuojame ir Tikrąjį kursą (TK. greitai besisukantis apie ašį ir kurio ašis gali užimti bet kokią padėtį erdvėje. žiūrime per akies taikiklio išpjovą ir objektą sutapatiname su objekto taikiklio plaukeliu. taip pat šviesos filtrai. Pelenguojant objektą.Per prizmę matome skaičių.tai ašis suksis į šoną 90 laipsnių kampu.kuris reiškia Atvirkštinį pelengą. Jį būtina paversti Kompasiniu pelengu pridėjus (arba atėmus) 180. GIROKOMPASINIAI KURSAI. Tikrasis Pelengas lygus Kompasiniam Pelengui plius Deklinacija. laivo plaukimo greičio. Tik skiriasi tuo. kad juose įtaisyti lęšiai . Girokompaso Paklaida būna labai maža arba lygi nuliui . pagal laivo kursą. Tos plokštumos linija. taip pat judančią tamsią plokštelę dangaus objektams pelenguoti. Kampas tarp Girokompasinio Meridiano ir Tikrojo Meridiano vadinamas Girokompaso Paklaida.Deflektorius reikalingas naikinant deviaciją. TP=KP + deklinacija + deviacija. Deviaciją surandame iš Deviacijos lentelės. Deklinaciją randame jūrlapyje. Girokompasinis Pelengas tai kampas tarp Girokompasinio meridiano šiaurinės dalies ir krypties į objektą.18 taikiklio tvirtinama stiklinė prizmė. Šios dvi giroskopo savybės panaudotos Girokompase. Giroskopas turi savybę išlaikyti pastovią savo ašies kryptį erdvėje. Prie jo galima prijungti daug Kartotuvų. Magnetinio kompaso ir Girokompaso pelengatoriai iš principo panašūs. Girokompaso pelengatoriumi gauname iš karto Girikompasinį pelengą ( Ne atvirkštinį).Galima pelenguoti toli esančius ir blogai matomus objektus. . TIKROJO PELENGO APSKAIČIAVIMAS. Deklinaciją ir deviaciją įvedame į formulę su savo ženklu (minusu ar pliusu). Toliau Kompasinį pelengą turime paversti Tikruoju pelengu (TP).Objekto taikiklis turi vertikalų plaukelį. kad gautume Kompasinį pelengą. Girokompasinis kursas tai kampas tarp Girokompaso Meridiano šiaurinės dalies ir laivo plaukimo kurso.apskaičiuojame deklinacijos metinį pokytį. laivo siūbavimo.kurie leidžia padidinti vaizdą. Optiniai pelengatoriai ypatingi tuo.kertanti Žemės paviršių vadinasi Girokompasiniu Meridianu. Girokompaso paklaida priklauso nuo geografinės platumos. Giroskopas tai kūnas. plius Deviacija.

Tai gali būti švyturiai. kuris randasi arti traverzo. nuimti papildomus stabdžius. nuleisti rutulį. Ant vertikalios jūrlapio rėmelio dalies sužymėti Platumos laipsniai ir minutės. KAIP NUSTATYTI LAIVO VIETĄ PAGAL DU IR TRIS PELENGUS.INKARŲ NULEIDIMO BŪDAI.kuris randasi laivo priekyje ar laivugalyje. Objektus pelenguoti reikia greitai vieną po kito. ar nekyla vėjas. Išrenkame pelengavimui gerai matomus objektus. ar švarus. Inkarų nuleidimo būdai. kurie turi būti pažymėti jūrlapyje. Sustiprėjus vėjui. remiamės tuo.ten mūsų laivo vieta. ar nėra pavojingo laivų suartėjimo.kad viena jūrmylė lygi meridiano vienos minutės lanko ilgiui. Tai yra kada inkarą nuleidžiame su varikliu beveik iki dugno. Atraportuoti galima per raciją arba varpo dūžiais. kiti navigaciniai ženklai. nuleisti daugiau inkaro grandinės. Pelengatoriumi nustatome kompasinį pelengą. Brašpilio valdymo rankeną pastatyti į nulinę padėtį. Leidžiant inkarą ant bako privalo būti mažiausiai du žmonės. prasukti brašpilį laisva eiga. galima likusią dalį nuleisti su varikliu. kad krentantis inkaras neįgautų didelio greičio. ne daugiau 25-30 metrų. Atjungti brašpilio žvaigždutę nuo el.19 Matuojant laivo nuplauktą atstumą jūrlapyje. Inkaro pakėlimo procedūra vyksta atvirkštine tvarka. Stebėti meteo aplinką. mūsų laivo vieta bus trikampio centre. Sujungti brašpilio būgną su varikliu. o paskui atjungę variklį atlaisviname juostinį stabdį ir likusią grandinės dalį leidžiame stabdžio pagalba. Pastatyti . Stebėti arti stovinčius laivus. Kada gylis didelis patogiau ir saugiau inkarą leisti variklio pagalba. Keliant inkarą pranešinėti ant tiltelio kiek grandinės liko vandenyje. Jeigu yra galimybė geriau imti tris pelengus. . o gaunasi trikampis. Kada inkaras jau guli vandenyje ir grandinė daugiau nebeslenka. Toks būdas greitesnis ir patogesnis esant dideliam gyliui. Pranešti momentą kada inkaras atsikabino nuo grunto. Jur susikerta du pelengai. tiek bus jūrmylių. Pakelti inkaro dieninį ženklą (rutulį). Šį pelengą ištaisome kompaso paklaida ir gauname Tikrąjį pelengą. Nuimti inkaro kliuzų dangčius. Dar yra kombinuotas būdas. Jeigu gylis nedidelis. Pirma reikia pelenguoti objektą.ar laivas nedreifuoja.bažnyčių bokštai ir pan. ar nesikeičia srovės kryptis. Laivo vieta bus tikslesnė. Prieš įtempiant į kliuzą nuplauti vandeniu. priešingu atveju ypač laivui plaukiant gausis didelė paklaida. Baigus inkaruotis užspausti juostinius stabdžius. Jeigu trys pelengai nesusikerta viename taške. Pranešti momentą kada inkaras išlindo iš vandens. Jei greitis per didelis truputį užspausti stabdį. skriestuvą pridedame prie jūrlapio rėmelio vertikalios dalies ir matome kiek yra Platumos minučių. inkaras nuleidžiamas atleidus juostinį stabdį. Apžiūrėti inkaro įrenginį. Įjungti brašpilio maitinimą. variklio.Vienas stovi ant brašpilio kontrolerio. Išmatavus skriestuvu-matuokliu laivo nuplauktą atkarpą jūrlapyje.užspausti visus stabdžius.Tikrąjį pelengą brėžiame jūrlapyje. VIENO AR DVIEJŲ INKARŲ NULEIDIMO. Stabdį atleisti palaipsniui. Reikia raportuoti tilteliui kiek inkaro grandinės sandūrų yra už borto.nuleisti inkarą iki vandens. Stovint ant inkaro stebėti ar inkaras neslysta dugnu. kitas stebi inkaro grandinę. po to tą objektą. Tačiau tam išeikvojama daugiau laiko. Užspausti juostinį stabdį. Prieš 20-30 minučių ateiti ant bako. Kiek minučių.aukšti kaminai.STOVĖJIMO IR PAKĖLIMO TVARKA. Pranešti tilteliui apie paruoštą inkarą.

Turint tikslą saugiai nuplaukti iš vieno taško į kitą. Gali turėti arba neturėti šviesos įrenginio. kurie žymi farvaterio ašį arba farvaterio pradžią. panašūs į švyturius. betoniniai ar gelžbetoniniai statiniai. kurie stovi plaukiojimo rajone.karantino vietas ir pan. ašiniai ženklai.inkaravimo vietas. NAVIGACINIAI ŽENKLAI. Be šviesos įrenginių dar būna sumontuota garso įrenginys. kardinalinius. įplaukimo į uostą ypatumus ir taip toliau. Daugiausia naudojami paženklinti pavojingas vietas. Gali būti mediniai. PLŪDURAI (Bujos). Gali būti naudojami vedlinėms ženklinti. apie jūros sroves. Švyturiai skleidžia stiprią šviesą. meteorologines sąlygas. Nukreipiamieji – statomi ten. kurie žymi inkaravimo vietas.Nudažyti spalva. Kiekvienas plūdurų tipas pagal paskirtį skiriasi savo spalva. Stacionariniai tai mūriniai. ženklai žymintys nedideles. uostų prieigose. APSTATYMO SISTEMOS. Paprastai bokšto formos. Navigaciniai įrenginiai.20 LOCIJA. būtina susipažinti su plaukiojimo rajonu.dirbantis esant blogam matomumui.kuri nesusilietų su aplinka.topine figūra. (Kardinalinės sistemos plūdurai). NAVIGACINIAI ŽENKLAI. tik lengvos konstrukcijos. kuriais apstatomi farvateriai (Lateralinės sistemos plūdurai) 2. Maži plūdurai . farvaterius.šviesos charakteristikomis.be šviesos įrenginių vadinami GAIRĖMIS.seklumas. Statomi ant inkaro nustatytose vietose. Iš viso Locijos tomų yra apie 50. ant molų. specialios paskirties. . vyraujančius vėjus. ant denio sumontuotas bokštelis. kad jose būtų naujausi duomenys. Šią informaciją galima rasti LOCIJOSE ir kitose pagalbinėse knygose. Daugiausia būna metalo karkaso. turėti pilną informaciją apie jūros gylius. FARVATERIŲ APSTATYMAS. 3.Taip pat būna sumontuoti radio švyturiai ir radiolokaciniai atsakikliai. Locijos tai knygos .Tai metalinis kūgio ar stačiakampio formos plūduras.kuriame įrengta optinė aparatūra. Plūdurai turi viršutinėje dalyje topinę figūrą. Plūdurai gali turėti signalizavimo įrenginį (sireną. Perspėjamieji – statomi ant pavojingų vietų.specialias zonas.ŠVYTURIAI. Visas Pasaulinis Vandenynas suskirstytas į rajonus. ŠVYTURIAI. švyturius. Švyturiai skirstomi į : Atplaukimo – statomi uosto priegose. Švyturių charakteristikos duodamos locijose ir jūrlapiuose.varpą).kur laivai keičia savo kursą. kiekvienam rajonui skirtas atskiras Locijos tomas.kuri būna įvairių nustatytų formų ir turi konkrečią reikšmę.Viršutinėje dalyje įrengta optinė šviesos aparatūra.apie jūrinius ženklus. kuriose duodama visa informacija apie konkretų jūros rajoną. Ženklai statomi uostuose.povandeninius kabelius ir pan.pirsų. Plaukiojantys tai laivo tipo pastatytas ant inkaro statinys. lateralinius .seklumų.Tai kranto navigaciniai įrenginiai. kurie žymi pavojingas vietas ir pastatyti orientuojantis pagal pasaulio šalis. Gali turėti signalinį žiburį arba be jo. Švyturiai būna Stacionariniai ir Plaukiojantys. PLAUKIOJIMAS PAGAL VEDLINES. 5.Paprastai jis dažomas raudona spalva.povandeninių kliūčių. Plūdurai pagal paskirtį skirstomi į : 1. pasyvaus arba aktyvaus radiolokacinio atsakiklio įrenginį. Ženklų matomumo atstumas mažesnis negu švyturių.kuri matoma už 12-18 jūrmylių. Locijas būtina pastoviai koreguoti.pavienes kliūtis 4. Visi švyturiai skiriasi nuo šalia esančių švyturių savo spalva ir šviesos charakteristikomis.

žiburio šviesos spalva taip pat žalia. vairininkas turi vairuoti laivą taip. Ypatingi Rajonai: Baltijos jūra su sąsiauriais. Kad laivas plauktų farvaterio viduriu. kurie nudažyti žalia spalva. Kartais vietoje navigacinio ženklo naudojamas natūralus orientyras.Dešinė farvaterio pusė apstatoma plūdurais (arba gairėmis .kiek sudeginta.kurį reikia apiplaukti iš šiaurės pusės.kad išsiskirtų iš kitų statinių. Atplaukus į uostą.kuris nurodo kokiai šiukšlių kategorijai skirtas konteineris.ar bakenais). nėra vertikalioje linijoje.21 Laivybiniams giluminiams farvateriams pažymėti naudojama LATERALINĖ apstatymo sistema. Operacijų su šiukšlėmis taisykles nustato tarptautinė konvencija MARPOL. Per du navigacinius ženklus pravedame liniją. Deginama specialiose krosnyse. Pavyzdžiui bažnyčios bokštas. topinė figūra – cilindro formos. Konvencijoje nurodyti Ypatingi Rajonai.Afrikos vandenys.Viduržemio jūra su sąsiauriais. 2.Naktį turi atatinkamas šviesas.kur tos šiukšlės gali būti pašalintos.kiek ir kada priduota į krantą. Maisto atliekos. Antarktida. Kiekviena šiukšlių kategorija turi skirtingus reikalavimus. jie užrašomi ant šono. Raudonoji jūra. plastmasę ir buitines atliekas).turintys atatinkamą užrašą. REIKALAVIMAI ŠIUKŠLIŲ SURINKIMUI IR PRIDAVIMUI LAIVYNE.aukštas kaminas. Dešinė farvaterio pusė ta. 1. .Draudžiama deginti kartu įvairių kategorijų šiukšles (pav.kanalais.Persijos Įlankos rajonas.nudažyti taip. Šiaurės jūra su sąsiauriais.stiebas ar pan. Jeigu laivo reiso trukmė jūroje yra ilga ir konteinerių talpos nepakanka.kurį reikia apiplaukti iš pietų pusės. Juodoji jūra su sąsiauriais. Ypatinguose rajonuose draudžiama. Buitinės atliekos. kuri eina farvaterio ar kanalo viduriu.Kiekviename laive privalo būti specialūs atliekų konteineriai.sviesa raudona.kuriuose operacijos su šiukšlėmis dar labiau ribojamos. Plaukiant sąsiauriais. būti patikrintos Kvalifikacinės Bendrovės. kuriame nurodoma kiek surinkta šiukšlių.šiukšles būtina priduoti į krantą. Amerikos ir Azijos vandenyse yra REGIONAS B. Jame farvaterio pusės žymimos plūdurais. Įvairios pavojingos laivybai kliūtys žymimos KARDINALINE apstatymo sistema.įplaukiant į uostus dažnai naudojamos VEDLINĖS. Į šiaurę nuo pavojingos vietos statomas plūduras. Aukščiau nurodyta sistema naudojama REGIONE A. topinė figūra – konusas viršūne į viršų. galima šiukšles deginti.kuri plaukiant iš jūros į uostą yra dešinėje pusėje.kiek ir kokiose koordinatėse šiukšlės buvo pašalintos į jūrą. Į pietus nuo pavojingos vietos statomas plūduras. Galima pašalinti į jūrą už 12 jūrmylių nuo kranto. nudažyti atatinkama spalva.reiškia laivas nukrypo nuo farvaterio vidurio. Laive vedamas specialus Šiukšlių Žurnalas. Mažinant jūros taršą būtina laive rūšiuoti šiukšles ir atliekas. Tai Europos. Plūdurai numeruojami skaičiais.turi skirtingą šviesos charakteristiką ir skirtingą topinę figūrą. Tai du navigaciniai ženklai pastatyti ant kranto. Analogiškai statomi plūdurai iš rytų ir vakarų pusės.kurių spalva ir šviesos žiburių spalva atvirkščiai skiriasi. Kairė farvaterio pusė apstatoma plūdurais raudonos spalvos. kurios turi turėti sertifikatą.kad abu ženklai būtų išsidėstę vienoje vertikalioje linijoje. Galima pašalinti į jūrą už 12 jūrmylių nuo kranto.o kairėje farvaterio pusėje žali ženklai.Karibų Rajonas.Kiekvienas plūdurų tipas dažomas skirtinga spalva. Tai yra dešinėje pusėje raudoni ženklai.Jeigu ženklai išsiskyrė.

bet padidėja atsparumas išorės poveikiui ir puvimui. cheminėms medžiagoms ir t. matuojamas kiloniutonais (kN). svoris ir atsparumas išorės poveikiams (vandeniui. lankstumas. keturių pynių ir daugiapyniai. iš kurios pagamintas. Supynus kelis trosinio pynimo lynus. jis grįžta į pradinę padėtį be liekamųjų deformacijų. PRIĖMIMO IR SAUGOJIMO LAIVE SĄLYGOS. šiuo požiūriu jie neprilygsta tik kai kurių rūšių sintetiniams lynams. siekiant užtikrinti tinkamą priežiūrą ir naudojimą. Lyno lankstumą rodo galimybė jį sulenkti. Skiriami trūkimo ir darbinio lyno tvirtumai. konstrukcijos. 5. sizalio. Apkrovimo dydis nustatomas priimant tam tikrą atsargą. jie skirstomi į augalinio pluošto. kuris yra silpnesnis už tokio pat skersmens trosinio pynimo lyną. bet elastingesni ir lankstesni. blizgus. 22 Plaukiojančios pakavimo ir separacinės medžiagos.tvirtumas. tuo lengviau ir patogiau juo dirbti. Draudžiama pašalinti į jūrą. Kad lynas neišsisuktų. Augalinio pluošto lynai gaminami iš specialiai apdoroto augalų pluošto (Manilos kanapių. turintis mažiau pynių.iš kurių pelenai atsirado. trosinio pynimo lynu. o supintas atvirkščiai . Elastingumą rodo lyno pailgėjimas pradėjus veikti apkrovai. yra tvirtesnis už turintį daugiau pynių. bet standesnis. kuriai esant lynas gali būti ilgą laiką naudojamas ir neirti. Atsižvelgiant į medžiagas. Visų rūšių plastmasė. Dervuojant lynus. supintas pagal laikrodžio rodyklę. DARBO SU JAIS YPATUMAI Lynai gali būti pagaminti iš dirbtinio arba natūralaus pluošto siūlų ar vielų. lyginant su tokio pat storio trosinio pynimo lynais. plieninius ir mišrius. lynų gamyboje. Manilos kanapių lynai gaminami iš bananų lapaminkščių. Darbinis tvirtumas nustatomas naudojant didžiausią apkrovą. Kuo lynas plonesnis. Tepaluoti skudurai. jų tvirtumas mažėja. LYNAI. Tai gelsvas. medvilnės ir kt. Nedervuoti kanapiniai lynai yra gana tvirti. elastingumas. kuriai esant lynas pradeda irti. 6. kol jis nepradeda irti ir nepraranda tvirtumo.): jį susukus į siūlus ir supynus kelis siūlus gaunama gija. JŲ KLASIFIKACIJA. SAVYBĖS. t. kiekviena pynė pinama atvirkštiniu būdu.iš kairės į dešinę (dešiniojo pynimo lynas) ir elementai supinti priešinga tvarka. Jos dydis matuojama kiloniutonais (kN). Kabelinio pynimo lynai yra ne tokie tvirti. lengvas ir gana . Jei siūlai į gijas vejami iš dešinės į kairę. o supynus kelias pynes lynas. lynai būna trijų. temperatūrai. Kanapiniai lynai gaminami iš kanapių stiebų. Trūkimo tvirtumas nustatomas naudojant mažiausią apkrovą. gaunamas kabelinio pynimo lynas. Pagrindinės fizikinės mechaninės charakteristikos . Lynas. Lynas. apkrovai nustojus veikti. saulei. Naujo lyno tvirtumas priklauso nuo storio. Šis apkrovimas vadinamas trūkimo jėga. sintetinius. bet tampresnis. Galima pašalinti į jūrą už 25 jūrmylių nuo kranto. Atsižvelgiant į pynių skaičių.10-15 procentų ilgio. NAUDOJIMAS. kuris naudojamas brezento. bet vis dažniau matuojamas šių lynų skersmuo. 4. plieninių skersmeniu. Toks apkrovimas vadinamas leidžiamąja apkrova. Reikalavimai tokie patys kaip tos kategorijos šiukšlių. Toks lynas gali išsitempti 10-20 procentų. Pelenai nuo sudegintų šiukšlių. Augalinio pluošto ar sintetinių lynų storis matuojamas apskritimo ilgiu (mm). lynas vadinamas kairiojo pynimo lynu. kurie užauga iki 3 m: gaunamas iki 2 m ilgio pilkai žalsvas pluoštas. pagal gamybos pobūdį į suktuosius ir pintuosius. medžiagos. ir gamybos būdo. PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS. o gijos į pynę . dervuotas .) nulemia jų paskirtį. PRIEŽIŪRA. Ypatinguose rajonuose draudžiama.atvirkštinio arba kairiojo. pynimo lynu. GAMYBOS MEDŽIAGOS IR BŪDAI. Šias savybes žinoti būtina. vadinamas tiesioginio. Draudžiama pašalinti į jūrą. tinklų. Supynus kelias gijas gaunama pynė. Tvirtumą (stiprumą) rodo gebėjimas atlaikyti apkrovą tempiant.3.

polipropileninius. suvytų apie vieną šerdį. Poliamidinius lynus neigiamai veikia saulės spinduliai. Be centrinės šerdies. gaunamas taškinio lietimosi lynas. ypač jei lynas trinasi į šiurkštų paviršių Visi sintetiniai lynai yra elastingi. . lynai skirstomi į poliamidinius. Toks elastingumas lyno trūkimo atveju pavojingas su juo dirbantiems žmonėms. gaminami iš sintetinio pluošto. sudaro dvigubojo pynimo lyną. dauguma lynų turi šerdį kiekvienos gijos viduje. kurių vielutės keliomis eilėmis suvytos apie vielinę šerdį. kai aplinkos temperatūra viršija 20 laipsnių. dioleno. Jie yra lengvesni. Atsižvelgiant į vielučių pynimo kryptį į gijas ir gijų pynimo kryptį į lyną. lyno galiuką reikia išpinti ir apžiūrėti gijas. atsparūs trinčiai. Kai apkrova siekia pusę trūkimo jėgos. kaip ir augalinio pluošto. o kita pusė . Polieteriniai lynai. Polipropileninių lynų gamybai naudojami polipropileno monosiūlai arba plėvelės. sąveikaudami su rūgštimis ir šarmais. toks lynas vadinamas kombinuoto pynimo. lanono. Visi sintetiniai lynai dėl trinties į konstrukcijas ir dėl trinties pačiame lyne gali sukaupti statinį elektros krūvį. Mišrūs lynai (plieniniai ir sintetiniai) naudojami laivus švartuoti ir vilkti. Tai viengubojo pynimo lynai. į tą pačią pusę kaip ir anksčiau supintos vielutės. Atsižvelgiant į gamybai naudotą polimerą. Išorinis lyno pluoštas yra nepakankamai atsparus trinčiai ir gali apsilydyti. mazutas ir pan. Lankstumo požiūriu plieninius lynus galima skirstyti į kietuosius ir lanksčiuosius. kaip supintos į gijas vielutės. Polieteriniai gaminami iš lavsano. perlono ir kitų polimerinių medžiagų pluošto. nedidelį. Augalinio pluošto lynai neturi skleisti puvimo ar pelėjimo kvapų. poliamidiniai .į priešingą. t Plieniniai lynai būna viengubojo. gijos turi būti nepažeistos. Trigubojo pynimo lynas gaunamas supynus keletą dvigubojo pynimo lynų. o esant žemai temperatūrai sumažėja lankstumas. Ypač kruopščiai būtina apžiūrėti seniau pagamintus lynus. Atsižvelgianl į pynimo technologiją. tvirtesni. Lyno storis matuojamas ne mažiau kaip dešimtyje vietų per visą jo ilgį. suvejant jį į pyneles. Kaip šerdys plieniniuose lynuose naudojami: plieninė viela. gaunamas kryžminio pynimo lynas. skiriami linijinio ir taškinio vielučių 1ietimosi lynai. tik yra ne tokie lankstūs. skiriami vienpusio. lankstesni. bet yra gana netvirti ir labai tempiasi. Kietieji lynai yra patys tvirčiausi. pagaminti iš kaprono. tepaluose išmirkyti augalinio pluošto lynai. Jei pusė gijų supintos į vieną pusę. polieteriniai . dvigubojo arba trigubojo pynimo. Patikrinamas lyno storis ir konstrukcija: duomenys turi atitikti nurodytus sertifikate. Polipropileninių lynų trūkimo jėga sumažėja. nailono. Poliamidiniams priskiriami lynai.21-23 procentus. yra. Augalinio pluošto ir sintetiniai lynai iš gamyklos atvežami suvynioti į ritinius. aštuonių pynių lynai taip pailgėja: polipropileniniai . Jei kiekviena kita vija pinama į priešingą pusę. Jie yra minkšti. t. Poliamidiniai ir polieteriniai lynai gali būti naudojami nuo -40 iki +60 laipsnių temperatūroje. Norint įsitikinti. elastingesni ir atsparūs drėgmei. tada lyno vielutės bus susilietusios per visą ilgį. Tepaluose išmirkytos šerdys apsaugo vidines lyno vielutes nuo rūdijimo ir suteikia lynui minkštumo ir lankstumo. Sintetiniai lynai turi ir trūkumų. sintetinės medžiagos. puikiai slysta. Vienpusio pynimo lynai (kairiojo arba dešiniojo) gaunamas supynus gijas ta pačia kryptimi. Medvilniniai lynai pinami iš medvilnės pluošto. nepelija. Sintetiniai lynai. rūgštys. taip pat lynai. Sizalio lynai gaminami iš drėgmei atsparaus agavos lapų pluošto. kryžminio ir mišraus pynimo lynai. Atsižvelgiant į fizines ir mechanines savybes. Viengubojo pynimo lyną sudaro viena gija. turintys vieną šerdį. kad nėra jokių vidinių defektų. įvairiose klimatinėse zonose plaukiojančiuose laivuose. Keletas gijų. kuris išsikraudamas sukelia kibirkščiavimą. Į laivą atgabentą naują lyną būtina apžiūrėti: dėmesys kreipiamas į giją tankumą ir vientisumą. kuriuos būtina įvertinti juos naudojant.35-37 procentus.23 tvirtas pluoštas. Tai gali lyną sugadinti arba net sukelti gaisrą. Jie tempiasi kaip ir Manilos kanapių lynai. Pinant gijas į priešingą pusę nei supintos vielutės. Šie lynai nepūva. Manilos kanapių lynai yra lankstūs ir lyginant su kanapiniais arba sintetiniais lynais. Linijinio lietimosi lyne kiekviena kita gija pinama apie centrinę šerdį.į pynes ir t. Sintetiniai lynai gaminami iš polimerinių medžiagų. o pyneles . sintetiniai lynai turi daugiau privalumų negu augalinio pluošto. kurios vielutės suvytos apie centrinę vielą (šerdį).23-25 procentus. terileno ir kitų polimerų. polieterinius. y. sugeria drėgmę ir ją ilgai išlaiko. Tempiant pailgėja iki 15-20 procentų.

gali būti ir lietos ar štampuotos. jo laikomoji ir trūkimo jėgos. Kad lyno galai neišsipintų. suvirintos iš plieno strypų . Ant švartavimo ričių suvynioti plieniniai lynai blogu oru turi būti uždengti. atminti.24 Norint visiškai išvynioti plieninį lyną ar nuvynioti reikiamą jo kiekį. o esant geram orui . Kadangi sintetiniai lynai gali apsilydyti trindamiesi į paviršius. drėgnu oru turi būti uždengti. kad ant jų nepatektų pokosto. todėl vietose. kur nurodytos lyno savybės. Sūriame vandenyje išmirkę augalinio pluošto lynai praplaunami gėlu vandeniu ir išdžiovinami. kurios lyną ardo. Dirbant su lynais būtina laikytis darbų saugos reikalavimų. ant lyno toje vietoje užvyniojant markę. jos išsidėvėjusios arba deformuotos. geru oru . ar neturi kitų defektų. jo negalima per daug sulenkti esant apkrovai. Išvyniotas lynas ištempiamas ant denio ir supjaustomas norimais ilgiais. jei yra nutrūkusių gijų. kuri artima trūkimo jėgai. lėjeriai. plieninis lynas pailgės tik 1-2 procentais.išvėdinti. o santykinis drėgnis neviršija 70 procentų. Siekiant išvengti lyno susiplojimo ir pažeidimo. Naudojant sintetinius lynus būtina stebėti. ties pjovimo vieta prieš pjaunant ant lyno uždedamos markės. todėl ją džiovinti nebūtina. styrančių vielučių. būtina išdžiovinti šešėlyje (sintetiniams lynams kenkia tiesioginiai saulės spinduliai) siekiant išvengti ritės rūdijimo. kad tarp ją gijų nepatektų smėlio ir kitų kietųjų dalelių. tirpiklio.atidengti ir išdžiovinti. Norint pašalinti statinį krūvį. vadinamos takelažo grandinėmis. kur būtina didelė laikomoji jėga. Augalinio pluošto lynas vynioti pradedamas iš vidinės ritinio pusės. kurių vidaus temperatūra neviršija 30 laipsnių. bet jei bus suvynioti į rites. tiek sudėlioti ir į ritinius. visada mūvėtų pirštines. Plieninis lynas neturi turėti nutrūkusių. nutrūkusias vielutes . Todėl esant drėgnam orui stipriai įtempti lynai turi būti atlaisvinti. Pastarąsias būtina iškart pašalinti. Augalinio pluošto lynai sudrėkę sutrumpėja 10-12 procentų. kuriomis tempiami lynai. Lynus būtina saugoti. įrangos paviršiai negali būti aštrių kampų. Sintetiniai lynai nebijo drėgmės. jie užvyniojami ant švartavimo ričių arba sudedami ritiniais ant padėklų. Takelažo grandinės naudojamos ten. Laisvi sintetinio lyno galai aplydomi. taigi nuspėti trūkimo momento praktiškai neįmanoma. JŲ PASKIRTIS. kad galai neišsipintų ir neišsišakotų. Prieš trūkdami poliamidiniai lynai pailgėja 40. naitovai ir pan. kur yra pritvirtinti. Kiekvienas ritinys turi sertifikatą. Išoriniai tiek augalinių. Plieniniai lynai į laivus tiekiami tiek suvynioti į rites. Priimant takelažo grandines būtina patikrinti. sutepti ir sudėlioti į ritinius arba suvynioti ant ričių. Lynas vyniojamas iš išorinės pusės. Nenaudojamos takelažo grandinės padengiamos antikorozine .nupjauti. kad su plieniniais lynais dirbantys žmonės būtų ypač atsargūs. Augalinio pluošto lynus būtina keisti. Ant švartavimo lynų abiejų galų supinamos kilpos. turi būti apvalių kraštų. šiurkštūs. Sintetiniai lynai saugomi patalpose. PARINKIMAS IR PRIEŽIŪRA LAIVE Be įvairių lynų. Darbas su sintetiniais lynais žmonėms taip pat pavojingas dėl jų elastingumo. Laivuose jos naudojamos kaip krovinio tvirtinimo įranga. TAKELAŽO REIKMENYS. Nenaudojami lynai saugomi gerai vėdinamose sausose patalpose.be kontraforsų (tarpiklių). išdžiūvę pailgėja. siekiant išvengti jų trūkimo. Naudoti galima tik tvarkingus lynus. todėl būtina. ŽYMĖJIMAS. Nenaudojami plieniniai lynai saugomi sausoje patalpoje. Lynai išvyniojami pradedant ritinio išore. esant apkrovai. Todėl visos detalės. sintetiniai lynai kartą per parą mirkomi sūriame vandenyje (2 procentų druskos tirpalas). Į ritinius lynai sudedami ratu: dešiniojo pynimo . tiek sintetinių lynų pluoštai yra neatsparūs išsidėvėjimui. Jas sudaro grandinės.prieš laikrodžio rodyklę. kairiojo . ritinys statomas ant padėklo. ar jos neįtrūkusios. mazgų. Sintetiniai lynai vyniojami iš išorinės ritinio pusės. kas ypač pavojinga dirbantiems žmonėms. Tanklaiviuose sintetinius lynus naudoti draudžiama.pagal laikrodžio rodyklę. užpynų. PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS. ant jo užvyniojamas brezentas arba užmaunamos specialios išsidėvėjimą mažinančios apsauginės rankovės. taip sumažinama jų savybė dėl nusėdusių druskų sugerti drėgmę. lako. Sintetinius lynus būtina saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. kur lynas liečiasi su konstrukcijomis. tepalo. todėl trūkdamas sintetinis lynas sutrumpėja didele jėga ir jo galai lekia į įtempimo pusę. polipropileniniai ir polieteriniai – 30 procentų. Prieš pjaustant plieninį lyną abiejose pjovimo vietų pusėse uždedamos vielos arba augalinio ar sintetinio lyno gijų markės. kuris kabinamas ant suktuko. Augalinio pluošto lynai saugomi atviruosiuose deniuose. kad plieniniai lynai yra neelastingi. laivuose naudojamos grandinės.

e) kabliai su sukučiu. o lygios.. Grandinės grandys. kuris atitinka leidžiamą ąsos apkrovą. Naudojamos tik tvarkingos ąsos. Jų snapelis užlenktas į kablio vidų. kuri yra vienoje iš auselių. jį rodo numeris (iškalamas ąsos letenėlių apačioje). trūksta kur kas anksčiau. ąselė (2). Atliekant krovos darbus. iš viršaus jis turi specialų stabdį... d) krovinio kablys. be to. Dvigubą (šnervinį) kablį sudaro du paprastieji kabliai. Paprastųjų kablių auselės plokštuma statmena nugarėlės plokštumai ir pasukta (1 pav. fiksuojanti grandis (5) ir jungiamoji grandis (6). apvalios . Jeigu kablio storis jį naudojant sumažėja 10 procentų. g). Šie kabliai neleidžia lynams susisukti. patikimai tvirtinantis lyną arba kilpą. Formos ir konstrukcijos požiūriu juos galima skirstyti į paprastuosius... apvali tvirtinimo grandis (3). Užspaudimo ąsomis galima greitai sujungti lynus ir lyno gale padaryti kilpas. Prie paprastųjų kablių galima priskirti ir kablį su ausele (1 pav. Kablių priežiūra apsiriboja jų apžiūra. toliau naudoti jų negalima. atitinkantis darbinę apkrovą. šonu lygiai priglusti prie ąsos auselės. a) sudaro: nugarėlė (1) ir ąsa (2). Kaištį ąsoje laiko arba sriegis (įpjautas kaiščio gale ir vienoje auselėje).25 danga ir pakabinamos sausoje patalpoje. sutepamos judančios ir besitrinančios dalys. kuriuo kablys tvirtinamas. naudojami pasukti kabliai. Kablio numeris. nei pasiekia leidžiamą apkrovą. lenkiamos jas naudojant. Kablius su sukučiais būtina nuolat išjudinti. e) vietoj ąselės turi kaklelį. tai užtikrina laisvą sukimąsi bloko įkaboje ar ant grandinės. sutepamos. Jas naudojant nesitrinančios grandinės dažomos. nepersikreipusi. L formos kablį sudaro pats kablys su pailgintu atlenkiamu snapeliu (I). . grandines. b). Kabliai [21]: a) paprastasis. kuria kablys tvirtinamas prie lyno ar grandinės ir smaigalio (3). tiek ant ąsos turi būti vientisas ir be pažeidimų. f) L kablys (šnervinis) pasuktas. Takelažo ąsą sudaro: nugarėlė. b) paprastasis ausele. arba smeigė. pailginta grandis (4). Specialios paskirties yra L formos (1 pav. c).su augalinio pluošto lynais. tvirtinti prie grandinių ar įrenginių kitus takelažo elementus. Kabliai su sukučiu (1 pav. Pagal formą ąsos nugarėlės būna tiesios ir apvalios. Ąsomis galima greitai sujungti lynus. Sriegis . siekiant išvengti korozijos ir greito susidėvėjimo. kurio apatinėje nugarėlės dalyje yra auselė atotampai tvirtinti.tiek ant kaiščio. kurios nuolat trinasi. Jas naudojant būtina įvertinti šiuos ypatumus: yra neelastingos. nugarėlė ir ąsa yra vienoje plokštumoje. Paprastąjį kablį (1 pav. d). žymimas ant jo esančioje žymoje. Besitrinančias dalis ir kaištį būtina periodiškai sutepti. toliau jų naudoti nebegalima. Sujungus abu kablius gaunamas uždaras kablys. Jei ąsos nugarėlės storis naudojant sumažėjo 10 procentų ar atsirado defektų. o tos. Esant žemorns temperatūroms reikia vengti smūgių į grandines. kaiščiu įsmeigta į angą.. Takelažo kabliai yra plieniniai jie laivuose naudojami įvairiems darbams. jis nebenaudojamas. Kaiščio galvutė turi būti be įtrūkimų. Jeigu grandinės grandžių storis sumažėja 10 procentų. kurių vidinės besiliečiančios dalys ne išgaubtos. Tiesios ąsos naudojamos darbui su augalinio pluošto ir plieniniais lynais. Ąsos dydis nustatomas atsižvelgiant į nugarėlės skersmenį. vadinami krovinio kabliais (1 pav. su sukučiais ir specialios paskirties. Tokia kablio konstrukcija neleidžia jam užsikabinti už laivo konstrukcijų keliant krovinį. bet dėl grandžių trynimosi viena į kitą įtempus grandinę ji gali 3-4 procentais pailgėti.. letenėlės su auselėmis ir kaištis. Ąsos saugomos pakabintos sausoje patalpoje. neturinčios įtrūkimų ir kitų trūkumų. c) kablys su formos kablys: g) dvigubas Takelažo grandinės storis matuojamas milimetrais. kad nebūtų įtrūkimų ir kitų defektų. f) ir dvigubi kabliai (1 pav. e) 4 5 6 1 2 3 d) f) 1 pav.

tai apvalūs mediniai blokai be skriemulių. sujungiami ąsomis. Antelės (2 pav. Ąsos [24]: a) tiesioji ąsa su srieginiu pirštu. piršto gale yra ąselė su skyle (5). a.. kurie yra įtrūkę ar turi kitų defektų. a) sudaro nugarėlė (I). d) antelės. d) naudojami. Tiesiosios ąsos naudojamos augalinio pluošto ir plieniniams lynams sujungti ir tvirtinti. Į kilpas įpinami įpinai mažina lynų kilpų susidėvėjimą. c). širdies ar trikampio formos gaminys su įduba lynui. užsriegtas ant piršto galo ir įsriegtas vienoje iš auselių.. Didesnės antelės naudojamos valtims ar didesniems laivams švartuoti. bet jais negalima tvirtinti didesnių objektų.3 pav. pritvirtinti arba privirinti prie laivo konstrukcijų vėliavoms.. a) Ąsą (11. nejudamam takelažui tvirtinti prie laivo konstrukcijų. penčių ir pan. b) . lyną galams tvirtinti. b) ir apvaliosios (3 pav. Draudžiama naudoti įpinus. Ąsos-spaustuvai (3 pav. Sunkiems svoriams kelti ar inkaro grandinės dalims sujungti naudojamos ąsos su kaiščiais. apvaliosios tik augalinio pluošto lynams sujungti ir tvirtinti. c) jufersas. pirštas (4). navigaciniams ženklams.. Įpina (kaustas. ąsos numeris turi atitikti kausto numerį. Dvisriegiai tempikliai (talrepai) c) . į kurių kilpas įpinta įpinų. svoriams kelti. c) . Lynai. c) apvalioji ąsa. letenėlės (2). e) – tai metalinis arba medinis strypas naudojamas tam pačiam tikslui kaip ir antelės... 3 pav. b) įpinos (inkaustai).tai mediniai arba metaliniai rageliai.2. arba kaištis (6). kai tvirtinami prie asų. skirta pirštui užveržti smeigtu. d) ąsa-spaustuvas Ąsos naudojamos lynams ir grandinėms sujungti. norint greitai sujungti lynus arba kilpas. ąsos būna tiesiosios (3 pav. inkaustas) (2 pav. e) kaištis Esant srieginiam jungimui.26 2 pav. b) tiesioji ąsa su kaiščiu. Kaištis (nagelis) (2 pav. įkištas į auselės ir piršto b) 4 pav. auselės (3). vilkimo lynams sujungti ir kitiems takelažo darbams. Atsižvelgiant į nugarėlės formą..tai metalinis žiedo. Takelažo reikmenys: a) pentis (I) su ąsa (2). turintys tris glotnias skyles. arba paruošti kilpas lyno gale. Jufersai (2 pav. Jie naudojami gaminant lyno tempiklius (talrepus). d) . Pirštas ąsoje yra arba sriegis.

. kabliais ir t.t. Blokai: skriemulio. rūdis. a) a) Vieno b) 5 pav.suktukinį kablį arba auseles. b) dviejų skriemulių.27 Jei tvirtinamam kroviniui ar irangai tenka didelė itampa. sukant į priešingą pusę . Sraigtinius tempiklius būtina nuolatos prižiūrėti: periodiškai valyti tepalo likučius. e ir d) atidaromieji (angl. kad jo rėmas pakeistas uždara cilindrine mova (I). vidurinėje jos dalyje yra kiaurymė(2). sutepti. Dvisriegius tempiklius (4 pav.snafch-block) 6 pav. sraigtai įsisuks ir prie tempiklio pritvirtintas lynas aptems krovinį. Sukant tempiklio rėmą į vieną pusę. galuose turintis įvores (2) su vidiniais priešingos krypties sriegiais ir du sraigtus (3) su auselėmis. Paprastosios dviejų skriemulių talės: a) darbinis lyno galas pritvirtintas prie nejudančio bloko. kitame gale . b) darbinis lyno galas pritvirtintas prie judančio bloko . Kad būtų patogiau sukti movą. Laivuose dažniausiai naudojami dvisriegiai (atvirieji arba uždarieji) ir suktukiniai tempikliai. naudojami srieginiai tempikliai. Dvisriegis uždarasis tempiklis (4 pav. Kiekvienas tempiklis pažymėtas numeriu. e) nuo atvirojo skiriasi tuo. b) sudaro: metalinis rėmas (1).sraigtai išsisuks ir prie tempiklio pritvirtintas lynas išlaisvins krovinį. kuris rodo leistinas apkrovas. Nenaudojami tempikliai sutepti saugomi sausoje patalpoje.. Suktukinis tempiklis viename gale turi sraigtą su kabliu ar auselėmis. į kurią įstatomas metalinis strypas.

dviejų. Mediniai ir plastikiniai blokai naudojami su augalinio pluošto ir sintetiniais lynais.5 pav. Blokus būtina nuolatos prižiūrėti: periodiškai išardyti. Plastmasinių blokų dydis nustatomas pagal korpuso ilgį. Talės leidžia ne tik keisti jėgos kryptį. sutepti judančias dalis. Konstrukcijos požiūriu talės skirstomos į paprastąsias ir mechanines. Bloką sudaro medinis. Ant kiekvieno bloko yra žyma rodanti. metalinis ar plastikinis korpusas.judantis. trijų ir daugiau skriemulių. Vienas lyno galas tvirtinamas prie bloko.. Konstrukcijos požiūriu pats paprasčiausias yra vieno skriemulio blokas (11. Kelių skriemulių blokas turi pertvarų.2. Atidarius vieną korpuso dalį į bloką galima įdėti lyną. kad yra išbandytas. signalinius ženklus ir pan. ir kurioje gamykloje pagamintas. Paprastąsias tales sudaro du blokai. blokai būna vieno. Todėl laivuose naudojami metaliniai blokai. kurios atskiria skriemulius. tokie blokai vadinami atidaromaisiais. e ir d). Pastebėjus įtrūkimų. jis tvirtinamas už pakabos reikiamoje vietoje. ašies ar skriemulio išsidėvėjimų. bet nepalengvinantis krovinio kėlimo. perkeliant mažus krovinius ir gaminant sudėtingesnius įrenginius .pagal skriemulio skersmenį. išvalyti purvą ir rūdis. Nenaudojami Blokai sutepami ir saugomi pakabinti sausoje patalpoje. kitas išeina iš bloko. kuriame ant ašies pritvirtintas vienas ar keli skriemuliai. Blokas darbui ruošiamas vieną lyno galą tempiant skriemuliais. . krovinio perkėlimą ir pan.tales. kurią viena korpuso dalis yra atidaroma (5 pav.28 Blokai naudojami jėgos krypčiai keisti. kurių skriemuliais ištemptas lynas. Atsižvelgiant į skriemulių skaičių. nes dirbant su talėmis jis kyla arba leidžiasi kartu su kroviniu. tiek ir iš judančio bloko.. jam tenka išorinė tempimo jėga. blokus būtina keisti. Dažniausiai laivuose naudojami metaliniai blokai. Norint išvengti per didelio lyno lenkimo bloko dydis turi atitikti lyno storį. atidaromojo bloko pagal balnelio ilgį. jis vadinamas darbiniu. Kitas blokas . leidžiantis keisti jėgos kryptį. Atsižvelgiant į talių paskirtį. lynas gali išeiti tiek iš nejudančio. vėliavas. Metalinių . a). jis vadinamas pagrindiniu. Tokie blokai naudojami kaip kreipiančiosios kelti nedidelius svorius. bet ir palengvinti kėlimą. kas ne visada patogu. Vienas talių blokas yra nejudantis. blokuose tokių pertvarų gali ir nebūti.

Krovinių įrangos judančiajame takelaže draudžiama naudoti suraišiotus lynus. Mechanines tales būtina laikyti švarias.0. jei yra atsilaisvinę. priežiūra ir saugojimas atliekami laikantis instrukcijos reikalavimų. defektuotas detales būtina keisti. dirbant strėlių pora. Blokus. Plieninių lynų tvirtinimo vietoje esant pažeidimų žymių. sukabinti. jei to padaryti neįmanoma. draudžiama grandis kalti plaktuku norint jas pasukti į kitą padėtį ar ištiesinti. 8 pav. veikti smūginėmis apkrovomis (ypač esant neigiamai temperatūrai). turinčiais įvairų skriemulių skaičių darbo tvarka parodyta 7 paveiksle. Krovos darbams naudojamų grandinių minimali stiprumo atsarga turi būti ne mažesnė kaip 5. siekiant laiku pašalinti pastebėtus defektus. gale. Blokų sukučių veržles ir strypų galvutes būtina patikimai įtvirtinti.25 lyno skersmens. taip pat krovos įrenginiuose su rankine pavara. Pagaminta plieninė kilpa ar rezginys turi būti bent su trimis sveikomis gyslomis ir su dviem gyslomis. susukti ir surišti į mazgą. įpjovimų. Mechaninės diferencialinės talės Nenaudojamos talės pakabintos saugomos sausoje patalpoje. Išsikišusius lynų gyslų galus. lynai . Augalinio pluošto lynus (Manilos kanapių. talių ir vidinių atotampų arba toprikų skrysčiuose.29 7 pav. Augalinio pluošto lynus leidžiama ištempti pro blokus. turinčius išsidėvėjimo žymių. Visos besitrinančios bloko dalys turi būti gerai suteptos. SAUGOS REIKALAVIMAI ATLIEKANT TAKELAŽO DARBUS Sintetinių lynų pasirinkimas. įtempti. leidžiama nukirsti. Šių lynų stiprumo atsarga turi atitikti krovininių strėlių keliamąją galią. Dirbant su paprastosiomis talėmis nereikėtų lynų trūkčioti. Lynams naudojami tepalai turi būti be rūgščių. mesti žemyn. lyną pakeisti. skirtos lynams tvirtinti prie kablių ir pan. prieš rezginį. kuriose pusė vielų nukirstos. jie džiovinami pakabinti arba iškloti ringėmis ant gardelių sausoje vietoje. Jei išardžius tales nustatoma didelių blokų pažeidimų. garų ir panašaus poveikio. turi būti su ąsomis. Pirmą kartą naudojamus augalinio pluošto lynus būtina kruopščiai apžiūrėti ir toliau sistemingai tikrinti. sizalio) leidžiama naudoti tik lengvųjų strėlių. Talių ruošimas darbui Lyno tempimo blokais. Sintetinio pluošto lynus draudžiama naudoti pasukimo atotampoms. Draudžiama sandėliuoti šlapius augalinio pluošto lynus. Stovinčiojo takelažo plieninių lynų tvirtinimą būtina nuolat kruopščiai tikrinti (ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius). būtina apžiūrėti prieš kiekvieną pakrovimą ir iškrovimą. apžiūra ir brokavimas. Nutrauktas grandines ir grandinių pakabas sujungti leidžiama tik tokio pat stiprumo takelažo sąnara. Laivo sąlygomis daromos plieninių lynų kilpos. periodiškai sutepti besitrinančias detales. Skriemuliai turi būti laisvai pasukami ranka. kurių skriemulio skersmuo ne mažesnis kaip šeši lyno skersmenys. nes jie gali nutrūkti arba trūkčiodami pažeisti blokus. tikrinti. Plieninių lynų kilpos ir rezginiai turi būti apipinti. kad nebūtų defektų. atsižvelgiant į darbo pobūdį. šarmų arba kitų aktyvių komponentų.. Naudojant grandines. nutrūkusių gijų. skriemulio griovelio plotis – ne mažesnis kaip 1. o tales paruošti iš naujo. būtina keisti lyno tvirtinimo vietą iškertant pažeistą dalį. Laivuose plačiai taikomos diferencialinės talės. jų naudojimas takelažiniams darbams. naudojamus atliekant krovos darbus. išsileidusių ar pasislinkusių gijų. gyslos sutvirtintos ištisine sveika gysla. Ašis ir veržlių ar žiedų atraminius paviršius būtina reguliariai tepti. juos būtina keisti. šarmų. bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.glaudžiai prie jų priglusti. ašis turi būti laisvai pasukama ranka. Draudžiama naudoti augalinio pluošto lynus. gana lengvai pakelti krovinį ir užfiksuoti pakeltoje padėtyje. Skriemulių ašys turi būti įtvirtintos (nesusisukti) ir . kad jie nebūtų aštrūs. Augalinio pluošto lynus reikia saugoti nuo rūgščių. Mechaninės talės leidžia gerokai palengvinti kėlimo darbus. negali būti deformuota ar sudilusi. kitų defektų.

viršutinės . ženklams. kur stiebas eina pro denį. atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį. o likusios dalys. būtų didesnis už mechanizmo būgno skersmenį. ženklai ir pan. rangautas gali būti judantysis ir nejudantysis.bizanstiebiu. Ertmės tarp stiebo ir denio apkalamos pleištais. kurie iš viršaus uždengiami dervuotu ir nudažytu kiltubrukancu. vertikaliai arba šiek tiek pasvirę į laivagalį. jie neturi būti laisvi. bramstenga. BURINIO LAIVO (BARKENTINOS) RANGAUTAS IR TAKELAŽAS. Vietose. Brukancas prie denio ir stiebo priveržiamas metalinėmis juostomis. tvirtinimo ar krypties keitimo mechanizmą. kuris sutvirtintas kilsonu. Daugiastiebiuose laivuose visi stiebai. Ji atlieka įvairias funkcijas. ištempti lynus pro blokus. padaugintas iš šešių. vadinamas foko stiebu. tiek ir už jo) kojas kišti į lynų kilpas. vėliavos. antras ir t. žiburiams. Jei pirmasis stiebas yra aukštesnis už antrąji. Viršutinė paskutinės stengos dalis vadinama vėliavos kotu (flagštoku). IŠDĖSTYMAS. kurių skriemulio skersmuo būtų mažesnis kaip 6 lyno skersmenys arba skriemulio plotis neviršytų lyno skersmens daugiau kaip 25%. Judančiojo rangauto takelažu valdomas judantysis rangautas: jis pakeliamas. takelažas skirstomas į judantįjį ir nejudantįjį. t. Apatinės stiebų ir stengų dalys vadinamos pentinais (įtvarais). vadinamas klotiku. Atlikti takelažo darbus dėvint netinkamas apsaugos priemones – draudžiama. nuo kurių traukiamas ar atleidžiamas lynas. Stiebo pentinas tvirtinamas kurpėje . esančios aukščiau – stengomis. Rangautu vadinamos ir pavienės konstrukcijos dalys. kurių skersmuo. valtims.tai laivo įrangos dalis. o antrasis bizanstiebiu. stengos bus vadinamos: stenga. knechtų. Judantysis montuojamas ant nejudančiojo ir sujungtas taip. kuria sutvirtintas nejudantysis rangautas. Draudžiama būti arti stipriai įtemptų lynų ir lyno įtempimo linijoje (tiek prieš lyno tempimo. blokų ir kitų įrenginių. Jei laivas turi tris stiebus. antrasis grotstiebiu. nuleidžiamas. Skriemuliuose neturi būti įskilimų ir įvorės išsidėvėjimo. trijų ar keturių sudedamųjų dalių. bobramstenga. kuria sutvirtinamas nejudantysis rangautas ir valdomas judantysis. Atliekant takelažo darbus būtina dėvėti asmenines apsaugos priemones. Takelažas . apatinė dalis vadinama stiebu. medinių arba metalinių sijų. Stiebai statomi diametraliojoje plokštumoje. Judantysis burių takelažas naudojamas burėms pakelti. deniu. taip pat iki fiksatoriaus uždėjimo vietos. Atsižvelgiant į tvirtinimo pobūdį. Pradedant nuo stiebo topo ir lipant į viršų. jei yra žemesnis už antrąjį. Pagrindinis burinio laivo nejudantysis rangautas yra stiebai su stengomis ir bušpritas.tai laivo įranga iš plieninių vamzdžių.topais. išlaikomas reikiamoje padėtyje. trapams. Judantysis takelažas skirstomas į rangauto. Dirbant su sintetiniais lynais šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 2 m. pasukti. kroviniui ir pan. kad jį galima būtų pakelti. tai pirmasis nuo laivapriekio vadinamas foko stiebu. PAVADINIMAI Rangautas . žiburiai. išdėstytų virš viršutinio denio. Specialiais įrenginiais tvirtai sutvirtinamas . jis vadinamas grotstiebiu. SUDĖTINĖS DALYS. jis tvirtinamas rėmu partnersu. Nejudančiajam takelažui priskiriama įranga. Dirbant su plieniniais ar augalinio pluošto lynais draudžiama būti ir laikyti rankas arčiau kaip 1 m iki būgnų. Dvistiebiuose laivuose pirmasis nuo laivapriekio stiebas. Paprastai nejudantysis takelažas gaminamas iš plieninių lynų. Judantysis takelažas gaminamas iš augalinio pluošto. sintetinių ir lanksčių plieninių lynų. esantys tarp foko stiebo ir bizanstiebio. Draudžiama naudoti sintetinius lynus. trečiasis . nuleisti ir valdyti.30 nesudilusios. pakeliamos ir nuleidžiamos burės. pakelti ir nuleisti. vadinami grotstiebiais (pirmas. Specialios paskirties judantysis takelažas naudojamas vėliavoms. kad vanduo nepatektų į laivo vidų. Laivuose. burių ir specialios paskirties. nuleisti. Atsižvelgiant į tvirtinimo būdą. JŲ PASKIRTIS. kurių stiebai sudaryti iš dviejų. pasukamas. antrasis grotstiebiu. Nejudantysis rangautas yra neatsiejamai sujungtas su laivo korpusu.stepse.). antstatais. ant kurio topo tvirtinamas apskritimas.

Stengos priklausymas konkrečiam stiebui nusakomas prie stengos pridedant žodelius for. pritvirtinta ant stiebo ar stengos specialiu tvirtinimo įrenginiu .rėjos.31 stiebas ir stengos. Gafelio nokas pakeliamas ir išlaikomas vertikalus dirkfalu. gafeliai ir gikai.laivavirvės.laivavirvės. grot arba kruis. Gafelio posūkis atliekamas ernsbakštagais. Ant stiebų ir stengų tvirtinamas judantysis rangautas . topenantų ir falų pavadinimai priklauso nuo rėjų.laivavirvės. Stengas laikančios vantos vadinamos stenvantomis. pavyzdžiui: forbramstenga. marstopenantai. Jų pavadinimas nustatomas atsižvelgiant į stengos.laivavirvės. Štagai. bakštagai tęsiasi nuo stengos topo iki denio arba laivo bortų. Lynas sulenkiamas per vidurį ir sulenkimo vietoje abi atšakos sutvirtinamos benzeliu.bitengų laivapriekio dalyje. Rėjos. arba vertikaliuoju (slankioti aukštyn ir žemyn) būdais. kurios tempikliais tvirtinamos prie juostų vantputensų.medinė arba metalinė sija. brambrasai. Falai padeda paslinkti rėjas išilgai stengos.triseliai. Rėjos ant fokstiebo iš apašios į viršų vadinamos: fokrėja. gitovai. niralai. formarsrėja. prie kurio tvirtinami viršutiniai galai: forstenštagas. Gikas pasukamas gikšotais. Specialios paskirties burinio laivo judančiojo takelažo įranga iš esmės nesiskiria nuo tokios pat takelažo įrangos laivo su mechaniniu varikliu. palaikančios stengas iš bortų šonų. sujungtas su stiebu. Ant rėjų tvirtinami metaliniai strypai . Susidariusi kilpa uždedama ant stiebo topo. stakseliai ir topseliai. vienu metu palaikančios stengas iš bortų pusės ir laivagalio. Nejudantįjį rangautą fiksuotoje padėtyje palaiko stovintysis takelažas. gali būti naudojami ir viršutinėms tiesiosioms burėms pakelti. vadinami forštagais. Prie rėjos vidurio tvirtinami falų galai. grotbombramstenga ir pan.tai pasvirusi sija. įtvirtinta tarp dviejų didelių tumbų . kur tvirtinami apatiniais galais.:achterštagais. vadinamas padu. Falai ir niralai . Štagų pavadinimai nustatomi pagal rangautą. prie kurių rišamos tiesiosios burės.brasai ir topenantai.beifutu. galsai. Bušpritas . kurias jie valdo: marsbrasai. jungiantys stiebų arba stengų topus. Gafelis.noku. bombrambalai ir pan. Gikas .laivavirvės. Rangauto galas. Bušpritas skirtas priekinėms trikampėms burėms pakelti. arba kontrštagais. Gafeliais ir gikais pakeliamos didelės įstrižos burės . Štagai. Judančiajam takelažui priskiriami falai. išlindusi už forštevenio ir šiek tiek pakilusi.. tempiant jų kampus prie žemiau esančios rėjos nokų. Jie tvirtinami už stiebo. gali ne tik sukiotis. laikantys stiebus ir stengas laivapriekyje. grotbobbramachterštagas. Apatiniai vantinų galai baigiasi kilpomis. Štagai. Fordūnai . . Skirtingai nei stenvantos. Ant bizanstiebio rėjos vadinamos begin rėjomis. pritvirtintų prie laivo borto. bombrambrasai. Brasų. Brasai .horizontali sija. Gitovais nuleidžiamos tiesiosios burės. Apatiniais galais jos tvirtinamos prie stengos penties. laivagalyje .tai įranga. jo pakėlimas ir išlaikymas vertikaliai atliekamas giktopenantais. pagamintos iš vieno lyno. Šotai naudojami žemiausioms tiesiosioms burėms pakelti. bet ir slankioti.ach. prie kurios tvirtinama viršutinė tiselio dalis.vietoj fok.ir forvadinamos rėjos ant grotstiebio. Bakštagai . kuriomis rėjos pasukamos horizontaliai. įtvirtintos ant stengos. forbramrėja ir forbombramrėja. Po rėjomis kabinami plieninio lyno lėjeriai . o nukreiptas į laivagalį . kai kliveriai ir stakseliai valdomi permetant juos nuo vieno halso prie kito. prie kurios tvirtinama apatinė triselio dalis. Vantos .kliveriai. Štagai . šotai. pavadinimą. Topenantai išlaiko rėjas vertikalias.lėjeriai.pertai ant kurių stojasi žmonės tvirtindami bures. Gafelio padas gali būti prijungtas arba judamu horizontaliuoju sukioti tik horizontalioje plokštumoje plokštumoje). Analogiškai su priešdėliu grot.tai horizontali sija. išdėstytos laivo diametraliojoje plokštumoje. Rėja . bakštagai ir fordūnai tvirtinami tempikliais. Kiekvieną vantą sudaro dvi vantinos. jais burės tempiamos prie aukštesnės rėjos. kuria pakeliamos ir nu leidžiamos įstrižos burės . Rėjų (nokų) galuose tvirtinama rėjų judančiojo takelažo įranga . vadinami topštagais. palaikančios stiebus ir stengas iš bortų pusės. kurią palaiko.

tvirtinama prie stiebų skersai laivo diametraliosios plokštumos. labiausiai apkrautoje dalyje. tai apatinė rėja ant foko stiebo vadinama fokrėja.tai metalinis arba medinis rangautas. Apatinė jo dalis vadinama padu.grotmarsrėja (ant signalinių stiebų viršutinė rėja vadinama antenos rėja. JO PASKIRTIS. Vidurinėje.noku.tai pagrindiniai judančiojo rangauto įrenginiai. apatinė .32 LAIVO SU MECHANINIU VARIKLIU RANGAUTAS. Ant gafelio noko tvirtinamas nedidelis blokas. Rėja . jis vadinamas guisštoku. Viršutinė rėja ant foko stiebo vadinama formarsrėja. Įrengiamas prie forštevenio. pro kurį ištempiamas falas su valstybine vėliava (vėliavą pakelia laivui plaukiant). kai laivas stovi uoste arba yra įsiinkaravęs.signaline rėja).grotrėja. Laivagalio vėliavos stiebas . Priekinis štokas atitinka laivagalio vėliavos stiebą. SUDĖTINĖS DALYS. taip pat gali būti pakeltas ir juodas rutulys. Lankstais jos sujungiamos su krovininiais stiebais. Krovininės strėlės . kuriame laivo borte yra. TVIRTINIMO BŪDAI Takelažo paskirtis . SUDĖTINĖS DALYS. Jei ant stiebo yra ne viena rėja. strėlė sutvirtinta (pastorinta). inkaro žiburys arba juodas rutulys pakeliamas ant forštago. Trapų keltuvais nuleidžiami ir pakeliami užbortiniai trapai.tai metalinė arba medinė rangauto dalis. krovinio. strėlės skirstomos i lengvąsias ir sunkiasvores. JO PASKIRTIS. kai laivas yra įsiinkaravęs. Atsižvelgiant i keliamąją galią. IŠDĖSTYMAS LAIVE Signaliniai stiebai naudojami signaliniams ir navigaciniams žiburiams įrengti. Į gafelio noką yra įpjautas skriemulys. Valčių keltuvais nuleidžiamos. GAMYBOS MEDŽIAGOS. Gafelis išdėstytas ant grotstiebio. pritvirtintas ant laivagalio stiebo.rangauto tvirtinimas ir palaikymas. Gafelis . Jei nėra priekinio štoko. pakeliamos ir tvirtinamos gelbėjimo ir darbinės valtys. ant grotstiebio . viršutinė I . pritvirtintas laivagalyje. virvė vėliavai pakelti laivui plaukiant. Dažnai ant vėliavos stiebo klotiko kabinamas laivagalio žibintas. ženklams pakelti. LAIVO SU MECHANINIU VARIKLIU TAKELAŽAS. jame įmontuojamas priekinis inkaro žibintas. Rėjos galai vadinami kairiuoju ir dešiniuoju nokais.tai metalinis vamzdis arba medinis štokas. Takelažas skirstomas į judantįjį ir nejudantįjį. ant grotstiebio . gelbėjimo priemonių trapų signalų pakėlimas ir nuleidimas. . signalinėms vėliavoms. Štoko gale esančiu skriemuliu tempiamas falas vėliavai pakelti. TVIRTINIMO BŪDAI. atsižvelgiant į tai. pro kurį tempiamas falas.

Nejudančiojo takelažo dalys tvirtinamos stacionariai. plotis. prie kurio pritvirtintos vantos. štagai. 2 .forstenštagas. tempikliais prie vantputensų. forstenštagai. grotstenkontrštagai.tai stovinčiojo takelažo įranga. stengvantos vadinamos forstengvantomis arba grotstengvantomis. kurios yra ant stengų topų. Nejudančiajam takelažui priskiriama: vantos. Kiekvienu minėtu atveju tiek krovos technologijos. aukštis). Bakštagai . kurios yra ant salingų. Norint krovinį saugiai perkrauti ir vežti reikia žinoti ir kitas krovinio fizines bei chemines charakteristikas:  Krovinio išmatavimus (ilgis. Judančiajam takelažui priskiriami falai. tiek naudojami laivai iš esmės skiriasi. grotštagai. nuo stiebo arba stengos topo einantys link laivapriekio ir įtvirtinantys stiebus arba stengas išilgine kryptimi. Pvz.72 pav.  Krovinio vieneto svoris. kurie pritvirtinti prie falšborto arba denio (prie bortų). 8 . stenvantos. Jie gali būti: fokkontrštagai.ernsbakš tagas. Atsižvelgiant į paskirtį. 3 . 10-grotstenfordlinas. naitovai ir kt. 7 .  Granuliometrinė sudėtis (krovinio dalelių pasiskirstymas pagal dydį).  Vežimo ir saugojimo režimus. .tai stovinčiojo takelažo įranga.2.forstenfordūnas: 6 stenštagkornakas. jos vadina mosfokvantomis arba grotvantomis. Atsižvelgiant į stengų pavadinimą. 4 . apatiniai galai tempikliais tvirtinami už penčių. žemiau. Vantos .tai lynai. 12 grotvantos: 13 – kamino bakštagai. Takelažo įranga [21]: 1 . Fordūnai .: trąšos gali būti transportuojamos birios. nuo stengos arba stiebo topo ištempti link laivagalio.  Drėgnis. PAKUOTĖS. Štagai . Kontrštagai .grotbakštagas. atsižvelgiant į transportavimo procesui svarbias krovinio savybes:  Fizines ir chemines. Štagai gali būti: fokštagai. Taigi vien krovinio pavadinimo nepakanka. 9 .  Tankis. forstenštagai. kuria tvirtinami stiebai ir stengos.tai lynai. jos neina blokais. ŽYMĖJIMAS Kroviniai klasifikuojami. grotstenštagai.tai nejudančiojo takelažo įrangos dalis. Viršutiniai vantų galai už penčių tvirtinami ant stiebo viršaus.33 11. Naudojant nejudantį takelažą laive galima įrengti mažesnio skersmens ir tvirtumo rangautą. bakštagai vadinami: erisbakštagais (laikantys gafelį diametraliojoje plokštumoje) arba grotstenbakštagais. skystos. 5 . atotampos.fokvantos.  Krovinio dalelių trapumas. grotkontrštagai. dirkfaliniai. pakuotos. Stenvantos viršutiniais galais tvirtinamos prie penčių.  Pakuotės būdą ir tipą.forštagas. 11 . prilaikanti viršutinę rangauto dalį. pavadinimą.forbakštagas. sutvirtinanti stengas iš galo ir šonų. 14 – kamino štagai Nejudančiuoju takelažu tvirtinamas rangautas ir priimama dalis jo išorinių apkrovų. KROVINIŲ KLASIFIKACIJA. Atsižvelgiant į stiebo.štagkornakas.grotstenkontrštagas.

dūdmaišiai. trąšos. Jie gali būti:  Skystieji piltiniai: gabenami tanklaiviais (kroviniai: nafta. bet ir nuo sugadinimo ar vagysčių. paketai. ir specialūs uosto terminalai. metalai ir jų gaminiai. kampuose – specialūs lizdai konteineriams ir krovos įrangai tvirtinti. skystiesiems kroviniams. į kurią kraunamas transportuoti paruoštas krovinys. Konteineris – tai standartinės konstrukcijos ir matmenų metalinė dėžė.34  Korozinis aktyvumas. Populiariausi konteineriai yra 6 m (20 pėdų) ir 12 m (40 pėdų) ilgio konteineriai.y. Šiuo metu konteineriai atskirti kaip savarankiška krovinių rūšis – statomi specialūs laivai. bet naudojami ir specialūs konteineriai šaldytiems. Pagal pakuotės tipą skiriami masiniai ir generaliniai kroviniai. Konteineris apsaugo krovinį ne tik nuo aplinkos poveikio. konteinerio matmenys ir svoris neturi viršyti automobilių ir geležinkelių transportui taikomų . Konteinerio matmenys parinkti taip. t. grūdai. Tarptautinėje praktikoje konteinerinių laivų dydį ir pervežto krovinio kiekį priimta vertinti santykiniais konteineriais (TEU). Generalinių krovinių vienetų svoris. pavieniai gaminiai.  Polinkis užsiliepsnoti.  Nuodingumas. dėžės. 12 m ilgio (40 pėdų) – 2 TEU. dydžiai ir pakuotės gali būti įvairios: maišai. biriesiems. ritiniai.  Jautrumas aplinkos poveikiui. anglys.t. cukraus žaliava. kad juos galima būtų vežti sausumos transportu.t) Generaliniai kroviniai – tai vienetiniai ir supakuoti kroviniai. ketus ir t.t)  Birieji suverstiniai: gabenami universaliais sausakrūviais laivais arba spec. Viename konteinerio gale yra durys kroviniui krauti ir iškrauti. Kroviniai Generaliniai Masiniai Paprasti generaliniai Birieji suverstiniai Konteineriniai Ro-Ro Skystieji piltiniai 1 pav. Konteineriai pritaikyti vežti ne tik paprastus generalinius krovinius. Krovinių klasifikavimo schema Masiniai kroviniai – tai dideliais keikiais vežami nepakuoti kroviniai (rūdos. naftos produktai suskystintos dujos ir. skirti tik konteineriams gabenti. anglys nafta). biriųjų krovinių laivais – baikeriais (kroviniai: rūdos. skirti tik konteineriniams laivams. 6 m ilgio (20 pėdų) konteineris atitinka 1 TEU. įvairios talpyklos.

 Krovinio vieneto gabaritiniai matmenys ir svoris. pagal kuriuos atvyko krovinys. kuriuose krovinys (judanti technika) išdėstomas išilgai laivo – horizontaliuose deniuose. LAIVO TRIUMAI. jie žymimi. sąveikaujant su vandeniu išskirti užsiliepsnojančias dujas. Nuodingos ir užkrečiamos medžiagos. Oksiduojančios medžiagos ir organiniai peroksidai. prisegamas) užrašas.  Leistina triumo dugno apkrova. Vežant .Medžiagos. bet juos vežti pavojinga. Ro-Ro kroviniams priskiriami treileriai. VIII. Ant krovinio ar jo pakuotės tvirtinamos (priklijuojamas. Suslėgtos ir suskystintos dujos. Radioaktyviosios medžiagos. nes nėra galimybių juos iš uosto pristatyti krovinių gavėjui. Kiekviena krovinio pakuotė turi turėti tam tikrą žymėjimą. III. jo spalva ir papildomi žymėjimai priklauso nuo pavojingumo klasės. Todėl tolesnis krovinio vieneto stambinimas nebetenka prasmės. geležinkelio vagonai. Ro-Ro kroviniai vežami specialiais Ro-Ro laivais. automobiliai. Pavojingo krovinio ženklas yra rombo formos. kurie dėl cheminių ir fizinių savybių gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai) keliami specialūs žymėjimo reikalavimai. TRIUMŲ RUOŠIMAS KROVOS DARBAMS Laivo triumai – tai patalpos. VII. pasižyminčios rūgščių arba šarmų savybėmis.  Sutarties ar specifikacijos. IX. IV. Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai. Triumus apibūdina:  Triumo forma.  Iškrovimo uostas. Skiriamos devynios pavojingų medžiagų krovinių klasės: I. kur būtų nurodytas tikslus medžiagos techninis pavadinimas ir krovinio pavojingumo klasės ženklas. Medžiagos. V.  Krovinio gamintojas arba siuntėjas. II. Krovinių žymėjimas: Kad kroviniai nesusimaišytų. PAVOJINGI KROVINIAI Pavojingiems kroviniams (medžiagoms ir gaminiams.  Triumo matmenys ir tūris. kuriose sukraunamos ir vežamas krovinys. Sprogiosios medžiagos. kuri įvažiuoja ar įvežama į laivą horizontaliai. uostuose jo perkrauti nereikia. Skirtingiems kroviniams yra svarbios skirtingos triumų charakteristikos. kuriame nurodoma:  Krovinio pavadinimas ir markė. VI.  Iškrovimo data. kad būtų išnaudota laivo keliamoji galia. Vežant nedidelio tankio krovinius būtinas kuo didesnis triumo tūris. kurios vežant gali lengvai užsidegti. TRIUMŲ LIUKŲ UŽDARYMAS. Kroviniai. Ro-Ro kroviniai – tai judanti technika.  Triumo liuko matmenys. numeris. Kadangi krovinys kartu su transporto priemone vežamas laivu. autotreileriai.35 apribojimų. kurie nepriskiriami I – VIII klasėms. autobusai.

y. atidarius triumą. Jei ketinama gabenti maisto produktus ar panašius krovinius. Atliekant šią procedūrą taikomi metodai priklauso nuo kvapų intensyvumo ir pobūdžio. Triumai valomi tokia tvarka:  Iš krovinių patalpų pašalinami gabento krovinio ir separavimo medžiagos likučiai. galinčius judėti specialiais bėgeliais – kreipiančiosiomis. jį būtina dezodoruoti. Šiuo metu vertikalaus pakrovimo laivuose dažniausiai taikomos dviejų tipų triumų dangčių konstrukcijos: nustumiamieji ir atlenkiamieji dangčiai. Laivo triumų įrangą sudaro: liuko dangčiai ir jų uždarymo/ atidarymo įranga (vertikalaus pakrovimo laivuose). Jei triume tvyro kvapas. priešgaisrinės signalizacijos ir gaisro gesinimo. Tokie dangčiai naudojami ir tarpiniuose deniuose – tvindekuose. aparelės. Kartu triumo liuko dangčiai ir aparelės turi būti gana stiprūs ir sandarūs. Nustumiamieji dangčiai paprastai yra dviejų dalių.  Triumas.  Jeigu triumą išplovus vis dar yra pašalinių kvapų. Jei ketinama gabenti aplinkos poveikiui nejautrius krovinius atliekamas sausas valymas. liftai ir keltuvai (Ro-Ro laivuose). pašalinti). o pastaruoju metu vis dažniau naudojamos hidraulinės pavaros. Triumai. t. su stacionariomis arba nuimamomis kreipiančiosiomis. prieš pradedant krovos darbus. jie sandariai uždaromi ir į triumą tiekiamas ozonas. kur labai ribota erdvė. . Laivo triumų liukai turi būti gana dideli. vandens išpumpavimo (vandeniui. Vežant negabaritinius krovinius svarbūs triumo ir liuko matmenys. kuris pateko į triumą dėl avarijos ar gedimo. Nustumti dangčiai užima daug vietos. Galimas pakartotinis plovimas plovikliais ar naudojant tam tikras chemines medžiagas. Be to. apšvietimo. išdžiovinti ir išvėdinti. ar triumuose nėra žmonių. todėl atidarytas triumo dangtis beveik neužima laivo denio ploto.  Triumas nuožulniais bortais. svarbu neviršyti leistinos apkrovos į triumo dugną. turintis didelį plotą po deniu. jie turi būti gana greitai atidaromi ir uždaromi. Triumo dangčiams atidaryti gali būti naudojamos krovimo gervės. kad krovinys įtilptų į laivą. ruošiami atsižvelgiant į du aspektus:  Krovinio saugumą.36 sunkius krovinius. refrižeratoriniuose laivuose galima naudoti ozoną. Triumų dangčių sandarumą užtikrina sandarinimo bortelių ir guminių tarpinių sistema.  Dirbančių žmonių suagumą. kad būtų galima veiksmingai vykdyti krovos darbus. tokių triumų liukų plotas yra santykinai nedidelis. kad vanduo nepatektų į triumus. mechaniniai arba hidrauliniais fiksatoriais ir pan. todėl nustumiamieji dangčiai dažniausiai naudojami dideliuose balkeriuose. laivo triumus būtina išplauti. atliekama triumo dezodoracija – šalinami pašaliniai kvapai. Kadangi jų dydį riboja kreipiančiųjų ilgis. triumas išplaunamas tekančiu vandeniu. kurios. o triumo liuko matmenys gali būti gana dideli. kurios turi ratukus. Prieš pradedant krovą laivo triumai turi būti išvalyti nuo iškrauto krovinio likučių. Laivuose vežančiuose generalinius krovinius. Patikrinus. jie užfiksuojami. Šiuo atveju triumas ne tik dezodoruojamas. pavyzdžiui. todėl juose paprastai naudojami atlenkiamieji triumų dangčiai. sausinimo (kondensatui pašalinti). ventiliacijos. Triumų formos būna:  Stačiakampis triumas su liuko dangčiu per visą jo plotį. Atlenkiamieji triumo dangčiai sudaryti iš dviejų ar daugiau lankstais sujungtų sekcijų. turi būti kuo didesnis triumo liuko plotas. Uždarius triumo dangčius. bet ir dezinfekuojamas.  Triumas su tvindekais.  Jeigu gabentas birusis krovinys. šaldymo (refrižeratoriniuose laivuose). Yra nemažai tokių dangčių konstrukcijų variantų: dangčiai nustumiami išilgai arba skersai laivo. tokius kaip metalai. kad nepasislinktų ir nebūtų pažeistas sandarumas. triumas švariai iššluojamas. būna vertikalioje padėtyje.

KROVINIŲ SUKROVIMAS TRIUME. ar visi mechanizmai tvarkingi. yra: strėlės ir kranai generaliniams. masę (svorį) ir pavojingos zonos parametrus. elektros įrenginiai. Neleistinai nusidėvėję kabliai. kuri buvo duota žodžiu ar kitu nenustatytos formos signalu. jei signalas neaiškus. kol nepaaiškės duoto signalo reikšmė. dangčių sandarumas ir priešgaisrinės sistemos. Netvarkingi krovinio kėlimo ar strėlės keitimo mechanizmų stabdžiai. esant bent vienai iš šių sąlygų: Pasibaigęs jos techninio patikrinimo terminas.  Krovimo darbus vykdyti tik pagal komandą duodančiojo signalus. Vienas paprasčiausių ir populiariausių krovos įrenginių yra krovimo strėlės. atsižvelgiant į laivo tipą. bandomaisiais judesiais įsitikinti. Apatinė strėlės dalis tvirtinama lankstiniu jungimu prie laivo stiebo. Prieš laivui išplaukiant atliekami šie veiksmai:  Strėlės ar kranas pasukami į saugią vietą taip. kranininkas privalo sustabdyti krano darbą. kaip veikia triumų dangčių pavaros. patikimumą.  Patikrinti krano apsauginių priemonių (galinių jungiklių. jungiamosios sankabos yra techniškai tvarkingi ir veikia be sutrikimų.  Įsitikinti. lynai. KROVOS ĮRENGINIAI LAIVUOSE. ar atidarytos elektros variklių ir paleidimo varžų angos. grandinės. kaip veikia šturvalas įvairiose padėtyse. Krovimo gervės būna su elektros arba hidrauline pavara. elektrinės gervės jungiklį galima išjungti tik tada. kaip veikia stabdžiai. kurio kitas galas vyniojamas ant krovimo gervės.  Įsitikinti.37 Prieš pradedant krovos darbus patikrinama.        KROVOS PLANAS. ribotuvų ir kt. lynai. JŲ NAUDOJIMAS IR PRIEŽIŪRA Krovos įrenginiai. kai šturvalo rankena yra nulinėje padėtyje. ar šturvalo rankena yra nulinėje padėtyje. uždaromos visos ventiliacinės angos. KROVOS OPERACIJOS.  Išbandyti gerves be krovinio. kuriais patenkama į triumą. atšalus elektros varikliui ir paleidimo varžoms.) veikimą. Siekiant užtikrinti dirbančių žmonių saugumą. siurbliai skystiesiems kroviniams. patikrinti besisukančių dalių sutepimą. Svarbiose metalinių konstrukcijų vietose yra įtrūkimų. Netvarkingi kablio kėlimo aukščio ir keliamosios galios ribotuvai. patikrinti stabdžių veikimą. kablys.  Šturvalo rankenos statomos į nulinę padėtį ir išjungiamas krano pagrindinis jungiklis. konvejeriai ir transporteriai biriesiems. ar stabdžių mazgai.  Nekelti krovinio virš žmonių ar gyvenamųjų. Strėlė pasukama atotampomis.  Komandą „stop“ kranininkas privalo tuoj pat vykdyti. apžiūrėti apsauginius aptvėrimus ir įsitikinti. . Krovinys kabinamas prie kėlimo lyno (šventelio). Strėlės pasvirimo kampas reguliuojamas topenantu (lynu). kas ir kaip ją davė. JŲ SKIRSTYMAS IR TVIRTINIMAS. gamybinių patalpų. Mechanizmai kelia jiems nebūdingą triukšmą. kai laivas plauks ar veiks portaliniai kranai.  Nevykdyti komandos. kad nesusigadintų strėlė ar kitos krano dalys. Dirbant su laivų krovos įranga būtina:  Žinoti leidžiamus kėlimo dydžius. įvertinamas triumo apšvietimas ir trapų. ar jie tinkamai įtvirtinti. Negalima dirbti su laivų kėlimo įranga.  Strėlės ar krano kablys tvirtinamas prie tvirtinimo įrenginio. Per daug įkaitę elektros įrenginiai. nepaisant to. kokybė. kuriose yra žmonių.

neturi užstoti laivo judėjimo kelio vairinėje esantiems žmonėms) Kad laivui plaukiant krovinys nepradėtų judėti ir neapgadintų kitų krovinių bei nesukeltų pavojaus laivui. juostiniais. pagalbinėmis priemonėmis ir medžiagomis: medinėmis lentomis. neturėtų būti išdėstomi šalia. sintetiniais). nuo kurių įgautų savitą kvapą).: maisto produktai negali būti sukrauti šalia žuvies miltų. ar krovinys gali pasislinkti dėl supimo.  Matomumo iš laivo denio užtikrinimą (krovinys. Jų . nepriskiriama minėtoms priemonėms – tai lyno metimo įrenginiai. kad pirmųjų uostų krovinį būtų galima iškrauti neperkraunant kitų krovinių). Krovinio tvirtinimas atliekamas laikantis laivybos bendrovės patvirtintų technologinių kortelių reikalavimų. o kiekviena asmeninio naudojimo gelbėjimo priemonė – sertifikatą. tolygi laivo apkrova užtikrinama krovinį tolygiai paskirstant visuose triumuose).  Tolygią laivo apkrovą (sutelkus visą krovinį į vieną ar gretimus triumus toje vietoje susidaro ypač didelės laivo konstrukcijai pavojingos apkrovos. grandinės. Kolektyvinėms gelbėjimo priemonėms priskiriama:  gelbėjimo ir budinčios valtys.  Galimybes tinkamai panaudoti krovos įrangą. Rengiant krovos planą atsižvelgiama į:  Tinkamą laivo tūrio ir krovininės galios pasirinkimą. jį būtina išdėstyti taip. pleištais. Remiantis Tarptautinės konvencijos SOLAS-74 (su papildymais) reikalavimais. tikrina vadovaujantieji laivo asmenys prieš laivui išplaukiant į reisą (remiantis „Krovinio tvirtinimo vadovu). prieš išplaukiant laivui iš uosto viršutinis krovinio sluoksnis turi būti sutvirtintas. Asmeninėms gelbėjimo priemonėms priskiriama:  gelbėjimo ratai. pvz. sukrautas ant denio. visuose jūriniuose laivuose turi būti gelbėjimo priemonių )kolektyvinio ir individualaus naudojimo). apjuosiamaisiais lynais ir juostomis su rankiniais ir automatiniais užraktais. nuimamomis priemonėmis: tvirtinimo naitovais (lyno. Yra ir dar viena gelbėjimo priemonių rūšis. padedantys apsaugoti žmonių gyvybę prireikus palikti laivą.  šilumą saugančios priemonės.38 Prieš pradedant laivo pakrovą. Kiekviena kolektyvinio naudojimo gelbėjimo priemonė turi turėti klasifikacinės bendrovės liudijimą. sankabomis. Visos gelbėjimo priemonės skirstomos į dvi pagrindines rūšis: kolektyvinio ir individualaus naudojimo. JŲ PASKIRTIS IR KLASIFIKACIJA Gelbėjimo priemonės – tai įrenginiai. GELBĖJIMO PRIEMONĖS. krovinio siuntėjas kartu su laivo kapitonu parengia išankstinį krovos planą. Krovinys tvirtinamas stacionariomis priemonėmis: įvairiais rėmais.  hidrotermokostiumai. kuriame numatomos krovinių išdėstymo vietos laive ir pakrovimo eiliškumas.  plaustai kajutės. ąsomis. kurios išdėstytos ant denių. Kaip krovinys pritvirtintas.  Krovinio iškrovimo tarpiniuose uostuose eiliškumą (jeigu krovinys bus iškraunamas keliuose uostuose.  Reikiamos laivo grimzlės ir stovumo reiso metu užtikrinimą.  Krovinių suderinamumą (kroviniai kurie gali vienas kitą paveikti.  gelbėjimo plaustai.  Tai.  gelbėjimo liemenės. bortų ir laivo pertvarų. tašais.

39 skaičius priklauso nuo laivo dydžio, paskirties, plaukiojimo rajono ir laive esamo žmonių skaičiaus. Gelbėjimo priemonių išdėstymą ir naudojimą reglamentuoja SOLAS-74 konvencijos ir Klasifikacinių bendrovių taisyklių reikalavimai. Remiantis šiais reikalavimais, gelbėjimo priemonė turi:  veikti, oro temperatūrai esant nuo -300C iki +650C;  veikti jūros vandens temperatūrai esant nuo -10C iki +300C;  būti atspari puvimui, korozijai, jūriniam vandeniui, naftai;  būti aiškiai matoma, kad ją būtų lengva aptikti (dažniausiai oranžinės spalvos);  pagaminta iš šviesą atspindinčios medžiagos;  veikti jūrai banguojant. GELBĖJIMO VALTYS, JŲ KLASIFIKACIJA. VALČIŲ ĮRANGA IR REIKMENYS, ŽYMĖJIMAS Gelbėjimo valtis – pagrindinė kolektyvinė gelbėjimo priemonė laivo įgulai ir keleiviams gelbėti. Laivuose naudojamos šios gelbėjimo valtys:  atviros;  iš dalies uždaros;  uždaros. Šiuolaikiniuose jūriniuose laivuose naudojamos tik uždaros valtys. Atviros ir iš dalies uždaros valtys turi būti nuolat uždengtos tentais. Į iš dalies uždarą gelbėjimo valtį patogu greitai įsodinti žmones, be to, ji yra talpi. Uždara gelbėjimo valtis turi standžią, vandeniui atsparią dangą su sandariais įėjimo liukais. Laivų, kurie veža naftą ir naftos produktus, gelbėjimo valtys gaminamos iš ugniai atsparių medžiagų. Dirbant vandens apipurškimo sistemai šios valtys turi išsilaikyti ne mažiau kaip 8 minutes plaukdamos ugnies zona. Jose yra suspausto oro sistema, kuri užtikrina žmonių saugumą ir nepertraukiamą variklio darbą ne mažiau kaip 10 minučių. Laisvojo kritimo valtis įrengiama laivagalyje, laivo diametraliojoje plokštumoje ant specialios platformos arba laivagalio slipo. Ji turi sutvirtintą korpusą. Atleidus valties tvirtinimą ji nuslenka nuo platformos ir krenta į vandenį. Kadangi valties smūgio į vandenį metu atsiranda didelės perkrovos, visi žmonės valtyje užima vietas krėsluose ir užsisega saugos diržus. Krėslai leidžia priimti dinamines perkrovas esant patogiausiai kūno padėčiai. Atliekant bandymus nustatyta, kad tokia valtis gali būti saugiai numesta iš 40 m aukščio, laivo diferentui esant iki 150 ir pasvirimui iki 300. Budinti gelbėjimo valtis – tai speciali gelbėjimo priemonė, kuri visada turi būti paruošta naudoti. Ja gelbėjamas įkritęs į vandenį žmogus arba surenkami ir gabenami žmonės iš laivo, kuriame įvyko avarija. Budinčios gelbėjimo valtys yra labai mobilios, pasižymi puikiomis navigacinėmis savybėmis, valdymo paprastumu, nuleidimo ir pakėlimo lengvumu, yra greitos. Budinčios gelbėjimo valties paruošimas ir nuleidimas turi būti įvykdytas ne ilgiau kaip per 3 min. Visuose krovininiuose ir keleiviniuose laivuose šios valtys privalo būti. Kaip budinti gelbėjimo valtis gali būti panaudota viena iš gelbėjimo valčių. Atsižvelgiant į korpuso konstrukciją, stovumą ir plūdrumą, budinčios gelbėjimo valtys gali būti standžios, pripučiamos ir mišrios. Jeigu laive nėra specialios budinčios gelbėjimo valties, viena iš gelbėjimo valčių gali būti naudojama kaip budinti valtis, žinoma, jei ji tenkina visus šioms gelbėjimo valtims keliamus reikalavimus. Mišrių ir pripučiamųjų budinčių gelbėjimo valčių plūdrumą užtikrina plūdrumo kameros. Mišri budinti valtis turi standų dugną, kuris yra kaip papildoma valties plūdrumo sekcija.

40 Remiantis budinčių gelbėjimo valčių reikalavimais, jos turi:  būti ne mažiau kaip 3,8 m ir ne daugiau kaip 8,5 m ilgio;  plukdyti ne mažiau kaip 5 žmones sėdimoje padėtyje ir vieną – gulintį neštuvuose (klasifikacinių bendrovių sutarimu, krovininiai laivai, kurių talpa mažesnė kaip 500 BT vienetų, žvejybos laivai, trumpesni kaip 45 m., budinčios gelbėjimo valties gali neturėti);  sugebėti manevruoti, kai greitis yra ne mažesnis kaip 6 mazgai, ne trumpiau kaip 4 h;  turėti stacionarią vilkimo įrangą su vilkimo lynu, kuris yra ne trumpesnis kaip 50 m;  turėti savaiminę sausinimo sistemą arba veiksmingą vandens išpumpavimo priemonę. Pripučiamoji valtis laive turi būti laikoma nuolat pripūsta. Valties korpusas gaminamas iš tvirtos medžiagos, išorinio paviršiaus ir dugno silpnosios vietos tvirtinamos papildomomis juostomis. Sekcijų pažeidimo atveju pripučiamoji budinti valtis turi užtikrinti būtiną plūdrumą esant šioms sąlygoms:  kai pažeista priekinė sekcija;  kai visiškai pažeistos vieno borto priekinės sekcijos;  kai visiškai pažeistos vieno borto sekcijos ir valties priekinė sekcija; Greitaeigės budinčios valties reikalavimai atitinka paprastų budinčių gelbėjimo valčių ir šiuos papildomus reikalavimus:  valties korpuso ilgis – ne mažiau kaip 6 m ir ne daugiau kaip 8,5 m, įskaitant pripučiamas konstrukcijas, priplaukimo atramines sijas ir atmušas.  turi plaukti mažiausiai 4 val., kai greitis yra ne mažesnis kaip 20 mazgų, esant 3 žmonių įgulai, ir 8 mazgų greičiu, kai žmonių skaičius ir įrangos kiekis yra maksimalus;  turi gebėti savaime atsiversti arba būti lengvai perverčiama dviejų valties įgulos narių;  turi būti valdoma vairu arba rumpeliu. Ro-ro keleiviniuose laivuose bent viena iš budinčiųjų gelbėjimo valčių turi būti greitaeigė. Šias valtis laive prižiūri ne mažiau kaip dvi paruoštos komandos mažiausiai iš trijų žmonių (vairininkas ir du kiti komandos nariai, vienas iš įgulos narių skiriamas valties vadu). Jie turi kas mėnesį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius dalyvauti mokymuose. Plaustas-kajutė – tai laisvai išplaukianti gelbėjimo priemonė (gelbėjimo sekcija). Ši gelbėjimo priemonė yra nauja. Plaustas kajutė įrengiama didelio tonažo laivo laivagalyje, joje gali tilpti visa įgula (iki 40 žmonių). Vykdant SOLAS-74 konvencijos reikalavimus, laive turi būti pakankamas skaičius kvalifikuotų įgulos narių gelbėjimo priemonėms ir nuleidimo įrenginiams valdyti. Naftos, chemijos produktus ir dujas vežantys tanklaiviai, kurių užsiliepsnojimo temperatūra yra ne aukštesnė kaip 600C, vietoj įprastų uždarų gelbėjimo valčių turi turėti ugniai atsparias gelbėjimo valtis. Laivai, vežantys krovinius, kurie išskiria nuodingas dujas arba garus, turi turėti gelbėjimo valtis su autonomine oro tiekimo sistema. Žvejybos laivai, ilgesni kaip 45 m, privalo turėti bent vieną budinčią gelbėjimo valtį. Gelbėjimo valtys įrengiamos valčių denyje, netoli gyvenamųjų patalpų. Visos jos turi būti taip paruoštos naudoti, kad du įgulos nariai galėtų jas nuleisti ne ilgiau kaip per 5 minutes, kitos gelbėjimo valtys ir plaustai, kurių prireikia paliekant laivą, turi būti nuleidžiami į vandenį su žmonėmis ir aprūpinimo komplektu: krovininiuose laivuose – ne ilgiau kaip per 10 min., keleiviniuose laivuose – ne ilgiau kaip per 30 min. nuo komandos apie laivo palikimą paskelbimo. Gelbėjimo valčių aprūpinimas (atsargos) Gelbėjimo valčių aprūpinimo sąrašas gana ilgas. Pagal paskirtį aprūpinimo sąrašą galima suskirstyti į 4 grupes: valties naudojimo priemones, signalizacijos ir dėmesio atkreipimo priemonės, medikamentai, geriamasis vanduo ir maistas. Priemonės, kuriomis aprūpinamos gelbėjimo valtys, turi

41 būti nedidelės ir lengvos, patogiai ir kompaktiškai supakuotos. Gelbėjimo priemonės saugomos valties viduje, specialiose dėžėse arba sekcijose, tvirtinamos specialiais tvirtinimo įrenginiais, gembėmis. Gelbėjimo valtyse turi būti:  valties naudojimo priemonių (plūdriųjų irklų, kablių, kibirų ir semtuvų, kirvių, valties šviestuvų, naktouzas su kompasu, plūdusis inkaras, falas, nusausinimo siurblys, įrankių ir atsarginių dalių, nešiojamasis gesintuvas);  signalizacijos ir dėmesio atkreipimo priemonių (radiolokacinis atšvaitas, 4 vnt. parašiutinių raudonos spalvos raketų, 6 vnt. raudonos spalvos falšfejerių (deglų), 2 vnt. plūdriųjų dūmadėžių, elektrinis vandeniui atsparus žibintuvėlis, signalinis veidrodis, signalinis švilpukas);  medikamentų (pirmosios pagalbos vaistinėlė, tabletės nuo jūros ligos, higieniniai paketai);  geriamojo vandens (3 l žmogui) ir maisto davinys (10000 kj);  gyvybės išsaugojimo gelbėjimo valtyse instrukcija ir gelbėjimo signalų lentelė;  peiliai konservams atidaryti, lenktinis peilis;  žvejybos įrankių komplektas;  nešiojama FM bangų radijo stotis ir radiolokacinis švyturys-atsakiklis (transponderis);  žmonių paieškai ir signalizavimui naudojamas prožektorius, kuris gali pasisukti 3600 kampu horizontalioje plokštumoje ir užlenkiamas į viršų 900 , į apačią – 300 nuo horizontalios plokštumos;  žmonėms surinkti iš vandens ir jiems sušildyti naudojami gelbėjimo ratai ir šilumą saugančios priemonės. Gelbėjimo valčių skaičius laive nustatomas, atsižvelgiant į plaukiojimo rajoną, laivo tipą ir žmonių skaičių laive. Neriboto plaukiojimo krovinių laivai turi gelbėjimo valčių 200% laivo įgulos (100% iš kiekvieno borto). Keleiviniai laivai turi gelbėjimo valčių 100% keleivių ir įgulos (50% iš kiekvieno borto).

Valčių žymėjimas Gelbėjimo valtys iš išorės dažomos oranžine spalva. Priekinėje dalyje, abiejuose valties bortuose, lotynų kalbos abėcėlės raidėmis užrašomas: laivo pavadinimas, registracijos uostas, valties parametrai, valtyje leidžiamas žmonių skaičius. Valties išorėje tvirtinamas gelbėjimo lėjeris. Šviesą atspindinčios medžiagos juosta per visą valties ilgį padengiama planšyro viršutinėje dalyje ir išoriniuose bortuose, kuo arčiau planšyro. Pusiau uždarose ir uždarose valtyse šviesą atspindinčia medžiaga padengiamas antstatas tarp planšyro ir stacionaraus uždarymo. Lyno metimo įrenginys Lyno metimo įrenginys skirtas lynui paduoti ne mažiau kaip 230 m atstumu. Į lyno metimo įrenginio komplektą įeina: metimo įrenginys, lynai, raketos, šoviniai (užtaisai), įrankiai ir naudojimosi instrukcija. Lyno metimo įrenginys turi būti nešiojamas, jį naudoja vienas žmogus. Raketos ir šoviniai žymimi nenuplaunamais dažais, nurodant pagaminimo datą ir galiojimo laiką. Visi neriboto ir riboto I plaukiojimo rajono laivai turi turėti lyno metimo įrenginį, su keturiomis raketomis ir dviem lynais. II riboto plaukiojimo rajono laivai, kurių ilgis 25 m ir daugiau, turi turėti lyno metimo įrenginį su ne mažiau kaip dviem raketomis ir dviem lynais. Žvejybos laivuose iki šiol naudojamas lyno metimo įrenginys AL-1, kuris turi keturias raketas ir keturis lynus, juo lyną galima paduoti 350 m atstumu. Lynų trūkimo jėga - 3 kN.

. √ atjungiami prispaudimo įtaiso L kabliai ir gervės stabdžiu valtis nuleidžiama į vandenį. GELBĖJIMO VALČIŲ PAKĖLIMO IR NULEIDIMO BŪDAI Ruošiant gelbėjimo valtį nuleisi ir nuleidžiant ją už borto būtina tokia veiksmų seka: √ atidaromi įėjimo į valtį liukai. t. atleidžiant falus. kad ji ir jos gelbėjimo valtis veiktų kaip sistema. riedančios). kad būtų galima išvengti atsitiktinio nuleidimo. √ valčių nuleidimo sijomis (gravitacinės vieno šarnyro. √ patikrinamas keltuvų tvirtinimas prie denio. o jų priežiūrai lengvai atliekama. √ išbandomas variklis ir sankaba su sraigtu. √ rankiniu stabdžiu valtis nuleidžiama iki valčių denio lygmens ir prispaudimo įtaisu prispaudžiama prie borto. užtikrinanti veiksmingą gelbėjimo valties nuleidimą ir jos nuplaukimą nuo laivo saugiu atstumu. nuo jėgų. slystančios. esant laivo diferentui iki 100 ir pasvirimui iki 200 į bet kurį bortą. kas būtina. √ apžiūrimas valties prispaudimo prie borto įtaisas.42 GELBĖJIMO VALČIŲ PAKĖLIMO IR NULEIDIMO ĮRANGA. Gelbėjimo priemonių ir budinčių valčių pakėlimo ir nuleidimo įranga turi suveikti nuo gravitacijos jėgų. Valčių nuleidimo įranga turi užtikrinti saugų valčių nuleidimą bet kuriomis sąlygomis. Pakėlimo ir nuleidimo įrangos konstrukcija turi būti tokia. kad būtų galima nuleisti valtį arba plaustą su žmonėmis arba be jų. √ į valtį sukraunama viskas. Jų neatleidus įlaipinti žmones į gelbėjimo valtį neįmanoma. turi matyti nuleidžiamas gelbėjimo priemones arba budinčią valtį. Nuleidimo įrangą sudaro pasvirimo slipas arba rampa. kad išlaikytų šias apkrovas. √ atverčiami valties kilblokai (jei yra). ją nuleidus į vandenį. VEIKIMO PRINCIPAI Pakėlimo ir nuleidimo įrenginys turi atitikti SOLAS-74 konvencijos reikalavimus. kad jį galėtų valdyti vienas žmogus iš laivo denio. √ nuimami lejeriai valties nuleidimo vietoje. o norint valtį nuleisti būtina atlikti ne mažiau kaip dvi nepriklausomas operacijas gelbėjimo valties viduje. √ atpalaiduojami gelbėjimo škenteliai su musingais ir nuleidžiami į valtį. turėti saugių gelbėjimo priemonių. kurios nepriklauso nuo laivo energijos šaltinių. nuo gelbėjimo priemonės arba budinčios gelbėjimo valties. Laisvojo kritimo nuleidimo įranga laivuose montuojama taip. kurias būtina nuolat tikrinti. Šios įrangos gervės stabdžiai turi būti pakankamai stiprūs. esantis ant denio ir valdantis nuleidimo mechanizmą. Laivo plaukiojimo sąlygomis gelbėjimo valtis tvirtinama naitovais su tempikliu ir laivagalio kabliu. ant kurių kreipiančiųjų volais ir ratukais tvirtinama gelbėjimo valtis. Žmogus. Laivui skęstant turi suveikti hidrostatinis prietaisas: gelbėjimo valtis atsiskiria nuo tvirtinimo sistemos ir savarankiškai išplaukia į paviršių. √ išbandoma valtie skeltuvų gervė ir stabdžiai. √ nuimami valčių tvirtinimo naitovai. ir susodinami žmonės (vykstant mokymams rekomenduojama žmones į valtį susodinti nuleidžiamuoju trapu (štorm trapu ). dviejų šarnyrų. Nuleidimo mechanizmas turi būti sukonstruotas taip. KLASIFIKACIJA. Atskyrimo mechanizmas sukonstruotas taip.y. √ užsukami kamščiai vandeniui iš valtie išleisti. turi būti lengvai pasiekiamos. kad ją reikėtų kuo mažiau prižiūrėti. √ paduodami ir tvirtinami falai. Visos dalys. Gelbėjimo valtys gali būti nuleidžiamos: √ specialia strėle (kranu).

8. √ pritvirtinti laivo falšborto vidinėje pusėje trapą (štormtrapą). Pagrindiniai visų tipų plaustų konstrukcijos reikalavimai yra šie: √ konstrukcija turi būti tokia. be to dokumente turi būti atžyma apie leidžiamą įrengimo aukštį. jei plaustas įrengiamas laive labai aukštai. išlaipinti žmones ant pagrindinio denio. baigus žmones laipinti iš valties. kai valties lynai pasieks strėlių nokus ir susikabins su jais. √ plaustas turi išlaikyti vilkimą iki 3 mazgų. po gelbėjimo valčių yra kita veiksminga kolektyvinė gelbėjimo priemonė. . 10. esant įvairioms sąlygoms. Gaminami plaustai. jį išjungti. √ sutvarkyti keltuvą. √ būdamas ant vandens paviršiaus su išskleistu ar neišskleistu tentu. jį būtina atitinkamai išbandyti. užtraukti ir prispausti talrepais valties naitovus. JŲ KLASIFIKACIJA. apžiūros aikštele. aukščio. √ paskutinis iš valties išlipantis įgulos narys uždaro liukų dangčius. √ perspėjus sėdinčiuosius valtyje. atsakingus už valties pakėlimą. kai yra su žmonėmis. √ gavus komandą įjungti gervės variklį gelbėjimo valtį kelti iki valčių denio. ĮRANGA IR REIKMENYS Gelbėjimo plaustai. Pripučiamieji: numetamojo ir nuleidžiamojo tipų. pakelti ant laivo denio štormtrapą. tada tęsiant pakėlimą. Tai leidžia juos naudoti visų tipų laivuose. √ jei buvo užvestas valties pritraukimo įrenginys. radiolokacinio atsakiklio pastatymo vieta. √ prireikus užvesti pritraukimo įrenginį ir juo pritraukti gelbėjimo valtį prie laivo borto.5 m aukščio. √ valties laivagalio ir laivapriekio keltuvo lynus pritvirtinti už gelbėjimo valties kėlimo kablių.43 √ nuo valties kablių atkabinami nuleidimo talių blokai. kad joje esantys žmonės saugiai išliptų iš valties. kuo greičiau paduoti į laivą falus ir pritvirtinti juos ant falšborto antelių arba knechtų. 16. pastatyti lejerius. √ užfiksuoti valčių keltuvų strėles. Keliant ir tvirtinant gelbėjimo valtį būtina: √ jei gelbėjimo valtis yra arti laivo. štormtrapas nuleidžiamas iki vandens. √ ant plausto esančių žmonių apsaugai nuo aplinko poveikio turi būti numatytas patikimas tentas. gelbėjimo valtį kartu su valčių keltuvo strėlėmis pakelti iki jos vietos (tuo metu gervės elektros variklio maitinimo granyje suveiks galinis jungiklis ir variklis atsijungs) √ ant gervės veleno uždėti rankeną ir rankiniu būdu pritraukti gelbėjimo valtį ant kilblokų. PRIPUČIAMIEJI GELBĖJIMO PLAUSTAI. kad jie nebūtų apgadinti valtį pakeliant. su vienu išmestu plaukiojančiu inkaru. gelbėjimo valtyje palikus tik asmenis. kuriuose telpa: 4. Naudojami pripučiamieji ir standūs gelbėjimo plaustai. √ valties vadui įsakius atiduodami falai ir valtis nuplaukia tolyn. 6. jo įranga ir konteineris turi atlaikyti numetimą į vandenį iš 18 m. 12. 25. √ plausto konstrukcija. gėlo vandens surinkimo prietaisu. esant ramiai jūrai. 35 ir 50 žmonių. įrengtas su signaliniu žibintu. kad plaustas atlaikytų aplinkos poveikį ant vandens paviršiaus 30 parų. tada rankeną nuimti ir padėti į nuolatinę jos buvimo vietą. √ iš nutekėjimo angų išsukti kamščius. vėdinimo anga. gelbėjimo plaustas turi išlaikyti daugkartinius žmonių šuolius ant jo iš ne mažesnio kaip 4. √ gerve pakelti gelbėjimo valtį iki padėties. 20.

ne mažesnį nei 30 m ilgio. kompaktiškumas ir nedidelė masė. Pripučiamieji gelbėjimo plaustai nuleidžiami specialiu kranu su pasukamąja strėle. užtikrinančius jų savarankišką išplaukimą į paviršių ir prisipūtimą laivui grimztant į vandenį. falo ilgis. būtina aiškiai pažymėti įėjimus su įlaipinimo trapais. kleiviniuose – 25% žmonių skaičiaus laive. C Pack“. plausto nuleidimo lynai tvirtinami prie automatinio kablio. Visi laivų gelbėjimo plaustai įrengiami panašiai. nes juos gaminant laikomasi Tarptautinės konvencijos SOLAS-74 (su pataisomis) rekomendacijų. Pripučiamieji numetamieji plaustai išdėstomi ant denio prie nuimamų lėjerių. paleidžiama dujų pripildymo sistema. √ vieną peilį neskęstančiu kotu ir škertu. Pripučiamųjų gelbėjimo plaustų privalumas – jų kompaktiškumas plaukiojant ir tai. √ dvi kempines. su vienu atsarginiu elementu komplektu. √ vieną pirmosios pagalbos vaistinėlę vandeniui nelaidžioje pakuotėje. Gelbėjimo plaustai turi turėti: √ plūdrųjį gelbėjimo lyną su žiedu. kuriuose saugomi plaustai. paskutinio patikrinimo data.44 √ žmonių įlaipinimo ir išdėstymo patogumui kiekvienas gelbėjimo plaustas turi turėti vidinių ir išorinių lejerių. √ vieną plūdrųjį semtuvą (kaušą). kurią atidarius vėl galima būtų sandariai uždaryti. kurių apatinė pakopa turi būti 0. kad pripučiant plaustą nei konteineris. registro ženklas. bet jei gelbėjimo plaustas skirtas daugiau nei 13 žmonių – du peilius. gamintojas markė. nei pavienės jo dalys nepatektų į vandenį.4 m žemiau plausto vaterlinijos. . √ vieną vandeniui nelaidų elektrinį žibintuvėlį. √ vieną švilpuką. √ keturias parašiutines raketas. tinkantį signalizuoti Morzės ženklais. atsargine lempute vandeniui nuolaidžioje pakuotėje. √ dvi plūdriąsias dūmines bujeles (dūmadėžes). kad nereikia sudėtingos nuleidimo įrangos. kaip minėta. užrašas SOLAS ir avarinio aprūpinimo komplekto tipas – „A. kuri neturi viršyti 185 kg. Ant konteinerių turi būti žymos su šia informacija: serijos numeris. visi kiti gelbėjimo plaustai turi turėti plūdriuosius inkarus. Jam pasibaigus plausto nuleidimo lynų ir plaustas nuplaukia nuo laivo. nuleidimo ant vandens instrukcija anglų ir lietuvių kalbomis. Gelbėjimo priemonių kodekso LSA-98 ir klasifikacinių bendrovių taisyklių. nuleidžiami plausto sijomis ir komplektuojami keleiviniuose laivuose turi būti atidaromi tik rankiniu būdu. Pripučiamųjų gelbėjimo plaustų privalumas. įtepiami falai ir vykdomas žmonių įlaipinimas. Standūs konteineriai. √ šešis falšfejerius (deglus). Plaustas taip ruošiamas nuleisti į vandenį: atidaromas konteineris. plausto talpumas. √ du plūdriuosius inkarus (vienas inkaras atsarginis). Be to. jų nuleidimo ant vandens paprastumas. B. tvirtinami taip. √ du plūdriuosius irklus. plaustas iškeliamas už borto. √ tris konservų atidarytuvus ir žirklių porą. bet jei gelbėjimo plaustas skirtas daugiau nei 13 žmonių – du kaušus. pripučiamieji plaustai turi automatinius hidrostatus. leidžiamas įrengimo aukštis. Gelbėjimo plaustų aprūpinimas. kai plaustas atsiranda ant vandens. Plūdrieji inkarai turi būti nuolat pritvirtinti prie gelbėjimo plaustų. jie turi būti lengvai uždaromi. atlaisvindamas vietą kitam plaustui. Krovininiuose laivuose bendra pripučiamųjų plaustų talpa turi sudaryti 50% įgulos talpos. atidaromus automatiškai.

Leidžiamas standaus nuleidžiamojo plausto greitis su žmonėmis ir aprūpinimu – ne daugiau kaip 3 mazgai ramiame vandenyje. . GELBĖJIMO PLAUSTŲ NULEIDIMO BŪDAI Norint numesti laivo denyje esamą plaustą būtina: √ jei yra lejerių – juos nuimti. neskęstančiuose plūduriuojant vandenyje 30 min. kaip išsaugoti gyvybę.√ √ √ √ √ √ √ √ √ √ √ 45 efektyvų radiolokacinį atšvaistą. Jie yra plūdrus. medikamentų nuo jūrinės ligos 48 val. Visos šios priemonės turi turėti užrašus „SOLAS A PACK“ ir turi būti konteineriuose. padalinta į kelis skyrius. vieną nelaimės signalų lentelę vandeniui nuolaidžioje pakuotėje. Standūs gelbėjimo plaustai įrengiami paprasčiau negu kitos kolektyvinės gelbėjimo priemonės. tačiau po 0. instrukcija. Plaustai taip pat gali turėti virvinius lejerius ir patikimus falus. tvirti ir paprastai nuleidžiami ant vandens.5 l. √ ištraukti paleidžiamojo lyno laisvąją dalį ir du kartus trūktelėjus paleisti dujų pripildymo sistemą Nuleidžiami pripučiamą gelbėjimo plaustą plaustų keltuvu būtina: √ paruošti darbui plaustų keltuvą ir jo nuleidimo įrangą. kurį galima pagaminti per dvi paras. maistingą ir kaloringą racioną kiekvienam žmogui ne mažiau nei 10000 kJ. pirmaeilių veiksmų instrukciją. vieną graduotą nerūdijantį indą gėrimui. Kad būtų patogiau įlaipinti. kad jį būtų galima pastatyti nepaisant to. kuris gaunamas iš rankinio vakuuminio garintuvo. plaustai turi standžias pasvirusias įlaipinimo aikšteles arba trapus. vieną signalinį veidrodį signalizacijai šviesiu paros metu su naudojimo instrukcija duoti signalus laivams ir orlaiviams. kurių apatinė pakopa turi būti 0. jei ant gelbėjimo plausto nėra įrengtas radiolokacinis atsakiklis. leidžiamam būti plauste. √ apžiūrėti plausto numetimo vietą: ten neturi būti žmonių. plastiko. Standūs gelbėjimo plaustai gali būti gaminami iš lengvųjų lydinių Al+Mg. Jų plūdrumą užtikrina standi žiedinė platforma. Plausto dugnas veiksmingai laiko žmones virš vandens. izoliuoja nuo šalčio. armuoto stiklo pluošto. kuris tvirtinamas pagal plaustą išorėje taip. kuriame laivas registruotas. arba 1 l vandens gali būti pakeistas vandeniu. ir po vieną higieninį pakelį kiekvienam žmogui pagal normatyvą. valčių. pritvirtintuose plausto viduje. sutvirtintą L tipo kabliu. Būtini reikmenys yra vandeniui atspariame konteineryje. pašalinių plaukiojančių daiktų. vandeniui nelaidžius indus su gėlu vandeniu kiekvienam žmogui po 1. kuris laiko konteinerį su plaustu. kuria puse plaustas atsidūrė vandenyje. vieną įrankių komplektą žuvims gaudyti. kas leidžia naudotis plaustu nepaisant to.4 m žemiau tuščio gelbėjimo plausto vaterlinijos. √ atlaisvinti lyną (naitovą). Šių plaustų žymėjimas analogiškas pripučiamųjų plaustų žymėjimui: taip pat nurodomas laivo pavadinimas ir uostas. kuria puse jis atsiduria ant vandens. šilumą sulaikančios priemones 10% žmonių skaičiui. √ numesti plaustą ant vandens.5 l šios normos gali būti pakeista garintu vandeniu.

2. Rifo mazgas – rišamas taip pat kaip ir tikrasis mazgas. tik apie daiktą apvedamas ne du kartus. trosą ar kitą daiktą. Tiesusis (tikrasis) mazgas – tai seniausias mazgas. kuris paprastai įrengtas prie laivo borto. 6. prakišamas per kilpą. 8. gerai laikančių mazgų. Naudojamas taip pat kaip ir škoto mazgas. perkėlus plaustą po plaustų keltuvu. Šis mazgas yra plačiai naudojamas ten. KURIUOS PRIVALO ŽINOTI JŪREIVIS IR KVALIFIKUOTAS JŪREIVIS: 1. naudojant pritraukiamąjį lyną. Mazgai ir jų panaudojimas 1. toliau lyno galas dedamas ant lyno viršaus ir vėl pakišamas po sėdynėle. todėl jį galime lengvai atrišti. ir ištempę gauname vieną iš populiariausių. tolygiai juos išsodinti palei platformos vidinį perimetrą. o antrąją valties sėdinėję apjuosiant. pavyzdžiui. Gervės būgno sukimosi greitis reguliuojamas juostiniu stabdžiu. Gelbėjimo kilpa – rišama norint apsijuosti aplink save lyną gelbėjimuisi. tempti valčiai ar laikinai valčiai pririšti prie krantinės esant geram orui. svirtį. sukryžiuojant lyną. Gervės valdymą galimą vykdyti iš pulto. sudėtas dvigubai. Dvigubas škoto – rišamas kaip ir škoto mazgas. prakišant po sukryžminimu. pakelti plaustą ir keltuvu iškėlus jį už borto. 5. sukantis gervės būgnui. ŠKOTO PRIAMOJ RYFOVYJ ŠKOTOVYJ . patvaresnis. dar kartą apvedant aplink. Šis mazgas naudojamas vilkti. apvedant lyną su kilpa ir prakišant tarp kilpos ir pagrindinio lyno. Škoto – rišamas perveriant lyno eigos galą per kilpą. tačiau vienas iš lyno eigos galų. burių šotinį kampą. truktelėjus paleidžiamąjį lyną paleisti dujų pripildymo sistemą. Smeigo – Šis mazgas naudojamas pakelti įvairiems instrumentams į stiebą. pripūstą plaustą pritraukti prie įlaipinimo denio ir lynais pritvirtinti prie laivo borto. arba nuo plausto. Nuleidimo greitį riboja išcentrinis stabdys. Lynas turi būti įtemptas. Dažniausiai naudojamas surišti vienodo skersmens lynams.√ √ √ √ 46 užkabinti L tipo kablį už plausto nuleidimo lynų. 7. Šiuo atveju jis rišamas su kilpele. įtempiant lnus. nutiesiant jį po pirma valties sėdynėle. 3. atleisti lynus ir nuleisti plaustą ant vandens. todėl keliant sunkesnius daiktus šis mazgas patikimesnis. kur reikia lengvai ir greitai atrišti. kuriuo surišami du lynai. 4. patikrinus pagal sąrašą. tačiau jis žymiai saugesnis. Po to sulenkiame lyno galą. Plaustas ant vandens leidžiasi savo svorio ir jame esančių žmonių svorio dėka. ar visi žmonės susirinko. rišant vėliavas prie falo. Dvigubas piemenų mazgas rišamas taip pat kaip ir piemenų. užveržę gauname mazgą su kilpele. Piemenų – rišamas apvedant aplink lyną. Valties – rišamas prakišant lyno eigos galą pro pentį ar žiedą valties priekyje. Mazgas plačiai naudojamas rišti lynams. kurią prakišame po lynu einančiu virš sėdynėlės. turintiems kilpas. gauname kilpą. MAZGAI. Šis mazgas taip pat gali būti naudojamas pririšti svaidyklei prie raištavimo lyno kilpos. o tris. TIESUSIS 2. tačiau aplink lyną su kilpa apvedama du kartus. RIFO 3. taip pat dirbantiems už borto.

SMEIGO 47 BRAMŠKOTOVYJ VYBLENOČNYJ BESEDOČNYJ ŠLIUPOČNYJ SVAJEČNYJ 9. Vienas trumpas signalas – „suku į dešinę“ Du trumpi signalai – „suku į kairę“ Trys trumpi signalai – „plaukiu atbuline eiga“ Dėmesiui atkreipti – ne mažiau negu 5 trumpi signalai. Jūreivių pareiga žinoti ir suprasti išgirstus ar pamatytus signalus. Signalai duodami tifonu ar sirena ir gali būti dubliuojami šviesos žibintu. AVARINIŲ ALIARMŲ SIGNALAI: Septyni trumpi ir vienas ilgas signalas smarkaus skambesio skambučiu : BENDRASIS ALIARMAS Vienas ilgas (30-35 sek) signalas: LAIVO PALIKIMAS Trys ilgi (2-3 sek) signalai : ŽMOGUS UŽ BORTO. DVIGUBAS ŠKOTO 5. MANEVRAVIMO SIGNALAI: Šie signalai duodami esant geram matomumui.švilpukas. Visi šie signalai dubliuojami per laivo garsiakalbius žodžiu. . PIEMENŲ 6. VALTIES 8. švilpukas ir t. Būna ryšys telefonu. telegrafu (mašinos telegrafas). laivo varpas. garsiakalbiai. raketos. GELBĖJIMO KILPA 7. METAMOS VIRVĖS PRIRIŠIMAS PRIE ŠVARTAVIMO KILPOS 10.sirena.4. ). VIRVĖS ILGIO SUTRUMPINIMAS (2 SKIRTINGI BŪDAI) SIGNALIZACIJA Laivo signalizacija skirstoma į dvi grupes : vidinę ir išorinę signalizaciją. prožektoriai.smarkaus skambesio skambutis. pasikalbėjimo vamzdžiai. tifonas. įvairūs pakeliamieji ženklai (figūros). Vidinė tai ryšys tarp vairinės ir kitų tarnybinių patalpų (mašinų skyriaus. Išorinė tai: signalinės vėliavos.kada laivai mato vienas kitą.t. šviesos žibintai.rumpelio skyriaus ir pan.

glaistymas ir dažymas. neporėti ir gerai sukibę su dažomu paviršiumi. šepečiai – galutinai paviršių paruošti dažyti. Mentelė glaistymui – plieninės ar medinės lopetėlės. Šiaušikliai naudojami netvirtai besilaikančioms rūdims valyti. juo nuvalomos net ir stipriai ant paviršiaus besilaikančios rūdys. Paviršiaus paruošimą dažyti sudaro: dulkių. neiškilę. Naudojamas rankiniu būdu pašalinti nedidelius rūdžių sluoksnius ir blogai besilaikančius dažus. INSTRUMENTAI IR PRIEMONĖS. kurių gale sukasi metalinis šepetys arba šiaušiklis. Medinėmis mentelėmis (glaistikliais) paprastai glaistomas pirmas sluoksnis. Siekiant užtikrinti metalinio paviršiaus apsaugą nuo agresyvios aplinkos. JŲ PRIEŽIŪRA Laive atliekami šie dažymo darbai: paviršių ruošimas dažyti. Laivo sąlygomis paviršiaus valymas atliekamas rankiniu arba mechaniniu būdais.48 PAVIRŠIŲ DAŽYMO BŪDAI. . kuriomis nuo medinių paviršių šalinamas senų dažų ar lako sluoksnis. DAŽYMO MEDŽIAGOS. Metaliniais šepečiais atliekamas galutinis paviršių valymas nuo rūdžių ir senų dažų. medinių detalių puvimą. tiesios arba lenktos juostos užaštrintais galais. metaliniais – kiti sluoksniai. dažų ir instrumentų ruošimas. NAUDOJIMAS. Plaktukas gali smogti nuo 1 iki 6 tūkstančių kartų per minutę. kuriomis glaistomi dažyti paruošti paviršiai. kur mechaniniu būdu valyti sudėtinga arba toks valymas būtų neveiksmingas. atsišerpetojusiems ir suminkštėjusiems dažams šalinti. 1 Pav. kuri sukelia korpuso koroziją. SUDĖTINĖS DALYS. Rankiniai ir mechaniniai instrumentai laivo dažymo paruošiamiesiems darbams atlikti. purvo. naudojant tam tikrus instrumentus. KLASIFIKACIJA. Gremžtukas – tai plieninės. Paruošus paviršius gruntuoti nuo visų įrankių būtina nuvalyti metalo dulkes. atbukusius įrankius pagaląsti ir sudėti į jiems skirtas vietas. naudojamas rankiniu būdu nudaužyti storus rūdžių sluoksnius nedideliuose plotuose ar vietose. blogai besilaikančių dažų kruopštus nuvalymas nuo dažyto paviršiaus. dažyti paviršiai turi būti vientisi. kurie veikia suspaustu oru. Pneumatinis plaktukas – mechaninis instrumentas. rūdžių. neprisigėrę vandens. paviršių gruntavimas. Jūrų laivai naudojami agresyvioje aplinkoje. Kirstukas – tai abiejuose galuose užaštrintas skirtingų plokštumų plaktukas. Pneumatiniai šepečiai. Storos mentės naudojamos kartu su gremžtukais blogai besilaikančioms rūdims. kurio mechanizmas sukelia smogiamuosius judesius. ant rankenėlių gali būti uždėtos trikampės plokštelės. Elektromechaniniai šepečiai ir šiaušikliai skirti tam pačiam tikslui. Skutiklis – plonos plieninės plokštelės. vienas jų – laivo korpuso paviršių dažymas. PRIEŽIŪRA. Reikia turėti vieną ar kelis kirstukus. šiaušikliai – tai instrumentai. tik šį šepetį ar šiaušiklį suka elektros variklis. Laivai nuo korozijos apsaugomi įvairiais būdais.

dažniausiai pigmentai. Pigmentai – tai sausos dažančios medžiagos. Būtina įvertinti tai. sijojimas ir pan. aukštoms ir žemoms temperatūroms. Tirpikliai – tai skystos medžiagos. netirpstančios plevėdaryje. suteikiančios plėvelei elastingumo ir stabilumos lenkiant. . Aktyvikliai naudojami dažuose. yra nuodingi ir vidinėms patalpoms dažyti netinka. Pusiau natūralūs pokostai yra mažiau patvarūs. pasyviklių. pavyzdžiui. įmaišytos į dažus ar lakus. plovikliams. emalinius ir emulsinius dažus. ne sjų sudėtyje yra iki 50 % tirpiklių. alkidiniai. lakus. iš dalies natūralūs ir dirbtiniai pokostai. tirpiklių. korozijos inhibitorių. skiediklių. dažams išdžiūvus sudarančios plėveles. bitumas ir kt. nitroceliuliozes. Be pigmentų ir plevėdarių. titano. suriko. Atsižvelgiant į plevėdarį. Plevėdaris sudaro dažų pagrindą. nes jų jau yra įmaišyta gamybos metu. organinės ir dirbtinės kilmės dervos. emulsiniai ir specialūs. atsparumą atmosferos poveikiams ir naftos produktams. Dažų užpildai – tai inertinės nedažančios medžiagos. į spiritinius lakus. skystikių.t. Augalinės kilmės dervos – kanifolija. epoksidiniai ir kt. bituminiai. Jiems priskiriami natūralūs. Kartu su tirpikliais dažams praskiesti naudojami skiedikliai ir skystikliai – tai medžiagos. Jos lėtina metalo koroziją. naftos produktams ir t. Spiritiniai lakai naudojami laivo įrangai ir armatūrai dažyti. perlovinilas ir kt. Šie užpildai įmaišomi į dažus. – molekuliniai junginiai – polimerai ir pan. retinolis. dažus. Jie naudojami vieni medžio ir metalo paviršiams padengti ir įvairiems emaliniams dažams paruošti. nes jų neveikia drėgmė. Kaip plastifikatoriai naudojami nedžiūstantieji augaliniai aliejai. tirpdančios plėvėdario pagrindą ir visiškai išgaruojančios susidarant plėvelelei. Į paruoštus naudotgi dažus. kurių sudėtyje nėra aliejų. siekiant sumažinti pigmento kiekį ir pagerinti plevėdario plėvelę. Pigmentai būna natūralūs ir dirbtiniai. poliviniliniai. netirpdančios plevėdario pagrindo. lakai gali būti aliejiniai. sikatyvų dėti nerekomenduojama. Sikatyvų negalima maišyti į dažus ir lakus. Korozijos inhibitoriai – medžiagos. chemiškai sąveikaudamos tarp dažų ir nudažyto metalo. ardančios kietą paviršiaus plėvelę. Natūralus pokostas gaunamas specialiai apdorojant aliejų ir pašildant jį iki 180 laipsnių. aukštos virimo temperatūros cheminiai junginiai ir įvairių dervų pavidalo medžiagos. Aliejinių dažų plevėdario pagrindas – natūralus arba sintetinis pokostas. Dirbtiniai pigmentai gaunami žaliavą apdorojant cheminiu būdu. gaunamos susmulkinus gamtinius mineralus. įeinantys į dažų sudėtį. tepalams.49 Dažų plėvelė turi būti gana tvirta. Jie įmaišomi į gruntus. gintaras. Tai medžiagos. Skiedikliai suskystina iki riekiamo klampumo. Išdžiuvę emaliniai dažai sudaro tvirtą blizgančią arba matinį plėvelę. Plastifikatoriai – mažai lakios medžiagos. nitroceliulioziniai. skatinančios aliejinių dažų džiūvimą. Pokostų gamybai naudojami augalinės kilmės aliejai: išdžiūvantys arba pusiau išdžiūvantys. antikorozines savybes. – tai sudėtingi augalinės kilmės organiniai junginiai. Emaliniai dažai yra pagaminti lako pagrindu. Skiedikliai – tai organinės lakiosios medžiagos. atspari vibracijoms. Atsižvelgiant į plėvelės susidarymo pagrindą. pokostus. Sintetinės dervos – epoksidas. kurių pagrindas – polieterinės dervos. emaliniai dažai skirstomi į aliejinius emalinius dažus. Išoriniai paviršiai dažomi atmosferos poveikiams atspariais dažais. kurių sudėtyje yra aliejų. plastifikatorių. gaunamos paprasčiausiu būdu perdirbant žaliavą: smulkinimas. norint suteikti norimą spalvą ir pagerinti dangos kokybę. Dirbtiniai pokostai gaunami cheminiu būdu. Lakai – tai natūralių ir sintetinių dervų skiediniai arba jų junginiai su aliejais bei kitomis medžiagomis lakiame tirpiklyje. glaistus. kurių sudėtyje yra švino. sintetiniai. elastinga. Natūralūs pigmentai – tai dažančiosios medžiagos. dažų sudėtyje gali būti dažų užpildų. Sikatyvai – tai medžiagos. Visus dažus sudaro du pagrindiniai komponentai: plevėdaris ir pigmentas. siekiant pagreitinti susidariusios plėvelės stingimą. Atsižvelgiant į plevėdarį. kad dažai. kietiklių. aktyvikių. dažai būna aliejiniai.

guli būti įvairių dydžių ir formų. kuriais dažoma. nitroceliulioziniai. Jais dažoma povandeninė laivo dalis. Emulsiniai dažai – tai greitai džiūstantys. Dažus sudaro į plevėdarį įmaišyti pigmentai ir nuodingos medžiagos. Atsižvelgiant į dažomą paviršių. todėl būtina laikytis saugos reikalavimų tiekdavus laikant laive. Visų dažymo darbų ir dažų naudojimo pagrindinis tikslas – metalinių paviršių apsauga nuo korozijos ir medinių paviršių apsauga nuo puvimo. kad apsaugotų nuo dumblių apaugimo. Aliejiniai glaistai naudojami vidinėse patalpose. gruntai gali būti skirti plienui. Dažų reikalavimai priklauso nuo jų paskirties. kuriais bus dažomi paviršiai. rūdija metalo pigmentas. pasižymėti puikiomis antikorozinėmis ir vandens nelaidumo savybėmis. trijų komponentų būvio. kuriais padengiami nuvalyti metalo ir medžio paviršiai. DAŽYMO PROCESAS. kur nuolat drėgna. Apsauginiai gruntai naudojami ten. Gruntai turi būti gana skysti. arklio ir pan. Dažų saugykloje turi būti įrengta traukiamoji ventiliacija. Aliejiniai gruntai naudojami paviršiams. sandariai uždaryti. Lako gruntu gruntuojami paviršiai. Lako gruntai su pigmentu gali būti naudojami paviršiams iš lengvų lydinių ir cinkuoto plieno gruntuoti.50 nitroemales. Glaisto kokybei pagerinti į jį gali būti įmaišyta pigmentų. mažai degūs. Pagrindinis komponentas – miltelių pavidalo užpildas ir plevėdaris pokostas arba lakas. glaistai būna aliejiniai. Visi dažai saugomi gamintojo taroje. kai kurių garai yra nuodingi ar su oru sudaro sprogius mišinius. kad prasiskverbtų į visas gruntuojamo metalo poras. lako. .) arba sintetinio pluošto. Glaistui nebūdingos antikorozinės savybės. Pagrindinė grunto paskirtis – apsaugoti metalinį paviršių nuo korozijos ir užtikrinti gerą sukibimą su dažų plėvele. Jie tiekiami jau paruošti naudoti. Sutirštėję dažai skiedžiami skiedikliais. DAŽYMO INSTRUMENTAI IR ĮRANGA. kurie prieš gruntuojant sumaišomi atitinkamomis proporcijomis. Laivuose naudojamų teptukų šeriai gali būti gyvulinės kilmės (kiaulės. rūgštims. vandeniui. šarmams. medžiui ir plastikui. Plevėdario požiūriu – į aliejinius. kaip ir emalinių dažų. DAŽYMO TIPAI IR BŪDAI Teptukai. įskaitant plastiko. etinolines emales ir pan. Gruntai iš sintetinių dervų tiekiami paruošti naudoti dviejų. žibintai – nesprogūs. Glaistai – tai tiršti tepalai. šalčiams atsparūs dažai. Atsižvelgiant į plevėdarį. gruntuoti. Pagrindinė apsauginio grunto savybė – nugruntuotas metalas tampa katodu ir nerūdija. kurie skirti atitinkamai emalių rūšiai. epoksidiniai ir kt. Šiais gruntais gali būti gruntuojami visi paviršiai. todėl tepamas ant gruntuoto paviršiaus. kurių gamybai naudojamas lateksas. Iš esmės šią funkciją atlieka gruntai. kurie prieš naudojant sumaišomi atitinkamomis proporcijomis. sintetiniai ir lako tepami ant išorinių paviršių. lengviems arba spalvotiems lydiniams. kurių plėvelė turi būti ypač atspari. Saugoti šiose patalpose kitas medžiagas draudžiama. trijų komponentų būvio. Įeinant į dažų saugyklą draudžiama naudotis įprastomis apšvietimo priemonėmis. lako sintetinių dervų ir specialiuosius. Gruntai – tai širmieji dažytų paviršių sluoksniai. kurie bus dažomi aliejiniais ar emaliniais dažais. Apsauginio poveikio požiūriu gruntai skirstomi į antikorozinius ir apsauginius. Specialūs dažai yra atsparūs apaugimui. Dažai tiekiami paruošti naudoti arba dviejų. Specialūs gruntai nuo visų kitų gruntų skiriasi apsauginės plėvelės susidarymo pobūdžiu: ji susidaro gruntui chemiškai sąveikaujant su dažomu metalo paviršiumi. Dažai saugomi specialioje patalpoje – dažų saugykloje. kurių paskirtis – užlyginti dažomo paviršiaus nelygumus. tiek jais naudojantis. atliekantis anodo vaidmenį. Beveik visi laive naudojami dažai yra degūs. Jų pagrindas toks pat.

Būtina laikytis dažų gamintojo rekomendacijų. Oras aukštu slėgiu tekėdamas tūta iš gretimos tūtos ištraukia dažus ir juos suskaido į mažus lašelius išpurkšdamas (elektoriaus darbo principas). Visų dažytų paviršių pagrindas yra gruntas. jas praplauti skiediklyje ir nusausinti. Teptuko šerių viduje yra ertmė. Jie žymimi. primenantys šepetį. kurį laiką rekomenduojama naudoti paruošiamiesiems darbams. skaičiai. kol jie nesuminkštės. bet . dažant aliejiniais dažais – dažniausiai vaitspiritu ar kitais tirpikliais. įpilti į dažų bakelį skiediklio ir jį išpurkšti. atsižvelgiant į metalinio žiedo plotį. ant kurių liko senų gerai besilaikančių dažų. Baigus dažymo darbus teptukus būtina išvalyti ir praplauti. Žymėjimo teptukai – nedideli teptukai trumpais šeriais. Dažant emulsiniais dažais. Pirmas grunto sluoksnis visada uždažomas teptuku arba naudojant beorį purkštuvą. Baigus darbus purkštuvus būtina praplauti ir išvalyti: per purkštuvą praleisti orą be dažų. kas užtikrina tinkamą paviršių padengimą gruntu ir dažais. laivo patalpas ir pan. apvilkti natūraliu arba dirbtiniu kailiu. sutepti neutraliu tepalu. Dažymo įrankiai Dideliais apvaliais teptukais dažomi didelio ploto paviršiai. Šepetinių teptukų šeriai trumpi ir aštrūs. Dažų ir oro santykis reguliuojamas parenkant oro ir dažų tūtas bei purkštukus. teptukai praplaunami šiltu ir muiluotu vandeniu. bendras yra tik jų veikimo principas. Dažų purkštuvai gali būti pneumatiniai ir beoriai. Išvalyti teptukai laikomi taip. Beoriai purkštuvai naudojami gruntuojant ir dažant povandeninę ir viršvandeninę laivo dalis. o trykš čiurkšle arba kris dideliais lašais. Vidutinio dydžio teptukai gaminami įvairių formų ir dydžių. Naujus teptukus. Praplauti teptukai nugręžiami ir nusausinami skuduru. bet jų šeriai yra trumpesni ir stangresni. kai būtina sumažinti jų blizgėjimą. nes tai kenkia šeriams. Juostiniai teptukai – nedideli apvalūs arba plokšti teptukai. Pneumatiniai purkštuvai skiriasi konstrukcija. ilgų ir minkštų šerių. Jais dažomi didelio ploto paviršiai. Jei per daug oro.dažai bus neišpurškiami. Jais dažoma naudojant trafaretą. Jei tarp dažymų daroma nedidelė pertrauka. Jų esmė – dažai į purkštuvą tiekiami suslėgti aukštu slėgiu. kuris tepamas tik kruopščiai paruošus paviršius. Trafaretiniai teptukai – analogiški vidutinio dydžio teptukams. Plokštieji teptukai – plokšti. bukai apipjauti. Paruošti paviršiai dažomi laikantis atitinkamų technologinių schemų. Voleliai – plastikiniai voleliai. Kitas būdas – oras ir dažai tiekiami kartu suslėgti ir išpurškiami pro tūtas. Purškiant beoriu purkštuvu galima naudoti klampesnius dažus ir dažyti storesniais sluoksniais. išsukti purkštukus ir tūtas. Gruntai gali būti tepami tiek ant paruoštų metalinių paviršių. Laikyti teptukų tirpikliuose nerekomenduojama. denius. Dažymo kokybė priklauso nuo oro ir dažų santykio. o jei per daug dažų . Į purkštuvą kartu tiekiami dažai ir suslėgtas oras. kad nesideformuotų. susijusių su oro sąlygomis. kai iš purkštuvo purkš švarus skiediklis. Šis sluoksnis tepamas teptukais arba naudojant beorį purkštuvą. medžiaga.51 2 pav. Naudojami vidinėms patalpoms. voleliai pakabinami. Naudojami dažant paviršius. anstatams ir luboms dažyti. guma. Pirmam grunto sluoksniui pneumatiniai purkštuvai nenaudojami. kuri yra kaip papildomas dažų rezervuaras. jais rašomi užrašai. nes nepakanka apsauginės plėvelės savybių. išpurškiama čiurkšlė pulsuos. tiek ant paviršių. teptukus galima palikti dažuose. Kitų sluoksnių dažymas nėra toks svarbus. prapūsti purkštuvą oru ir pašalinti likusį skiediklį.

. ridenant volelį paviršiumi. antstatus. be to. nes esant nelygumams galima praleisti nedidelius plotelius.2 Positioning and securing of containers on board .3. Rankiniu būdu paviršiai nudažomi kokybiškiau. kad pirmas sluoksnis būtų gerai išdžiuvęs.52 būtina. paviršius šlifuojamas. tepamas glaistas. kruopščiai įtrinant į gruntuojamą paviršių. Aplinkos temperatūra ir drėgnis turi atitikti gamintojo reikalavimus. Nuvalius laką. kad vanduo per daug nesuminkštintų glaisto. Dažai purškiami juostomis. Paruošti dažai kruopščiai išmaišomi. užglaistytas paviršius lakuojamas tris keturis kartus. nugruntuoti paviršiai iš dalies arba visiškai užglaistomi ir šlifuojami. kad pirmą dažų sluoksnį perdengtų antras 10-15 mm. Dažymas voleliais yra žemesnio lygio. Norint tinkamai nudažyti purkštuvu. jei reikia filtruojami. išdžiovinamas ir užgruntuojamas. kad gruntu užsipildytų visos metale esančios duobelės. paviršius nuplaunams gėlu vandeniu. sunaudojama mažiau dažų. Kai dažymas yra pagerintas. Ant išdžiuvusio grunto. Nušlifuotas ir jei reikia. Nugruntuoti ir užglaistyti paviršiai dažomi dažais. Dažoma rankiniu arba mechaniniu būdu. paskutinis dažų sluoksnis užlyginamas. Tada nušlifuojamas kiekvienas glaisto ir dažų paviršius. Visų paviršių dažymas turi būti atliekamas pagal dažų gamintojo rekomenduojamas technologines schemas. taip. Dažų purkštuvai naudojami dažant korpusą. reikia turėti įgūdžių. neglaistyto ir kitaip papildomai neapdoroto paviršiaus tepami keli dažų sluoksniai. prireikus. purkštuvą būtina laikyti statmenai dažomam paviršiui ir tolygiai vedžioti. Būtina stebėti. Dažoma keliais sluoksniais.paprastasis dažymas. Visų pirma nuo lakuoto paviršiaus pašalinamas senas lakas. paskutinis dažų sluoksnis tepamas plokščiuoju teptuku. juostomis. Aukštos kokybės dažymo prireikia atliekant dekoratyvinį vidaus patalpų dažymą. Bendras glaisto storis neturi viršyti gamintojo numatyto storio. plonu sluoksniu. . Kad dažai būtų užpurkšti tolygiai. Antrasis glaisto sluoksnis tepamas tik gerai sukietėjus pirmam sluoksniui.pagerintas dažymas.aukštos kokybės dažymas. Lakuojami dažniausiai mediniai paviršiai. prieš tai paviršių sudrėkimus (metalinių paviršių). Skiriami trys dažymo tipai: . Užglaistyti paviršiai nušlifuojami švitriniu popieriumi. Kiekvienas sluoksnis tepamas tik gerai išdžiūvus ankstesniam sluoksniui. naudojant plokščiuosius teptukus. pertvaras. užlyginantis esamus smulkius defektus. Taip dažomi dideli išoriniai metalinių paviršių plotai. Baigus šlifuoti. kuriuos vėliau reikia uždažyti teptukais. Paprastai dažant ant gruntuoto. Dideli lygūs paviršiai rankiniu būdu dažomi voleliu. Dažai tepami nuosekliai. Gruntas dažomas lygiu. 1. Sekantis dažų sluoksnis tepamas tik gerai išdžiuvus prieš tai išteptam sluoksniui.

This must be taken into consideration when packing containers and securing cargo. Stresses in rough seas are greater athwartships than fore and aft and the loading capacity of container side walls is designed to be higher than that of the end walls. on many ships the containers are stowed in athwartships bays Containers stowed athwartships (athwartships stowage) on board a ship sensible with regard to the stresses in rough seas and the loading capacity of containers.53 Introductory remarks This section is intended to provide the interested layperson with some basic information about how to stow and secure containers on board ocean-going vessels. Those actually involved with securing containers on board ships should refer to other specialist literature. the containers are carried lengthwise: Containers stowed lengthwise fore and aft stowage on board a ship This stowage method is sensible with regard to the interplay of stresses in rough seas and the loading capacity of containers. General on-board stowage On most ships which are specially designed for container traffic. or are transported athwartships for other reasons. Stresses in rough seas are greater athwartships than fore and aft but the loading capacity of container end walls is This stowage method is not . However. so as to give him/her a better idea of the problems involved and possibly of how to select the appropriate carrier.

but they require greater effort during packing and securing operations. with care being taken to ensure that the loadcarrying parts of the containers are not loaded beyond admissible levels. either in order to rule out certain modes of transport or to be able to match cargo securing to mode of transport. then packing and securing have to be geared to the greater stresses. General securing information When securing containers on board. All the containers on board must be secured against slippage and toppling. Except in the case of individually carried containers. the containers being connected together and fixed to parts of the vessel. Forces resulting from breaking-wave impact can only be taken into account to a certain degree. Containers stowed both ways on board ship Even unusual stowage methods like this. are used. where some of the containers are stowed athwartships and others fore and aft. The above two pictures show how important it is to find out about the various carriers and their way of transporting containers. securing is effected by stacking the containers in vertical guide rails or by stowing them in stacks or blocks. If the method of transporting a container is not known. Securing in vessel holds by cell guides alone Cell guides in an allcontainer ship . the stresses resulting from the ship's movements and wind pressure must be taken into account.54 lower than that of the side walls.

500 mm wide. Removable container guides have also been developed and constructed for multipurpose freighters. these adapters may be removed. To this end. 24½'. The greatest stress the containers are exposed to stems from stack pressure.55 Virtually all all-container ships are provided with cell guides with vertical guide rails as securing means for hold cargoes. If other cargoes are carried. Such guides allow containers to be carried in regular or insulated holds without any risk of damage to the holds themselves. Since the containers are not connected together vertically. multipurpose freighters and container ships in certain regions have to be particularly flexibly equipped. the frames are arranged on the basis of this dimension. 45'. so that the containers can be locked in place by means of pins. The photo shows clearly that the upper ends of the guide rails each take the form of insertion guides. which engage in pockets welded into the tank top area. lateral stress is transmitted by each individual container to the cell guides When positioned in such cell guides. in order to be able to carry containers of different dimensions. closure rails are then fitted on both sides of the guide rails by means of screw connections. At the bottom they mainly have fixed cones. Guide rails of two adjacent slots The containers are guided by these rails of the cell guides during loading and unloading. reefer vessels and the like. in which 20'. If the corner posts of one of the containers at the bottom of a stack collapse under excessive pressure. The risk of damage to containers in adjacent stacks is kept within tight limits. the stowage guides may be removed using ship's or shore-based loading or lifting gear and deposited in special holders on deck. containers stowed above it generally suffer only slight damage. If it is necessary to be able to carry containers 2. individual containers are not usually able to shift. Most of these frames are produced as panels which are brought into the required positions by cranes. Securing in vessel holds by conventional securing and stacked stowage . 40'. which engage in bushes which are let into the wing bulkheads. 30'. Such frames are often man-accessible. 48' and 49' containers may be stowed securely without appreciable delay. At the sides. convertible stowage frames have been developed. To secure standard containers of normal width. the frames are secured by pins. If necessary. Securing in vessel holds by cell guides and pins Feeder ships.

. The entire stack or container block is lashed using lashing wires or rods and turnbuckles. The containers are connected together by single or double stacking cones or twist locks. the containers are supported at their corner castings with "pressure/tension elements". moreover. Securing in vessel holds by block stowage and stabilization This securing method is found less and less frequently. is less secure than securing in cell guides. combined with various securing methods: Example of stacked stowage with conventional securing The lower containers stand on foundations capable of withstanding the stack pressures which arise. Fastening containers together To the sides.56 On older. Dovetail foundations. double and possibly quadruple stacking cones. stacked stowage methods are used in the hold. but it is still found on some conbulkers and other multipurpose freighters. Containers are interconnected horizontally and vertically using single. are provided to prevent slippage. This system entails a lot of lashing work and material and. The top tiers are connected by means of bridge fittings. into which sliding cones fit. conventional general cargo vessels and multipurpose freighters.

Securing on deck using container guides On some ships. but has been used less and less in recent years for economic reasons. Some years ago. Certain ships belonging to Polish Ocean Lines had combined systems. but the whole container block. cell guides can be pushed hydraulically over the hatch cover as soon as loading below deck is completed and the hatches have been covered up. Example of block stowage securing on deck . containers are also secured on deck in cell guides or lashing frames. Due to dimensional tolerances and wear and tear to the stacking cones. Securing on deck using block stowage securing This method was used a lot in the early days of container ships. In other ships. it is not just one container stack which is affected. This causes the intermediate stacking cones to break and an entire block may collapse.57 Examples of block stowage method with stabilization This type of container securing has two marked disadvantages: • • If an individual container breaks. Atlantic Container Lines used only cell guides on deck. the entire block can move constantly in rough seas.

Sometimes the lashings from different stacks cross one another. Instructions for lashing on board ships are displayed in obvious places. are available for attaching the lashings.58 The containers in the bottom layer are positioned in socket elements or on fixed cones. Double stacking cones are used between the layers and the corner castings of adjoining containers are connected at the top by bridge fittings. A distinct disadvantage of this method is reduced flexibility when loading and unloading. not listed any greater detail here. Numerous variants. Lashing system for 40' and 45' containers . The containers are held together over the entire width of the ship or hatch cover by cross lashings. since adjoining containers have always to be moved as well if access to a particular container is required. Crisscross lashings from different container stacks This securing method is being used increasingly in very large container ships.

59 Lashing system for 20' containers from the lashing bridges of the end hatches Lashing system for 20' containers from the hatch covers of the middle hatches Securing on deck using stacked stowage securing This securing method is the one used most frequently. . No stack is connected with any other stack. The containers are stacked one on top of the other. The container lashings do not cross over the lashings from other stacks. connected with twist locks and lashed vertically. except for the "wind lashings" on the outer sides of the ship. Cargo handling flexibility is its key advantage.

60 Principle of stacked stowage securing Securing of on-deck containers with lashing rods and twist locks Securing of on-deck containers with twist locks and chains Securing of a 3-tier stack on board a semi-container ship .

a container stack of this kind can topple if it is not adequately secured. This applies quite generally. not only to the operators of aging ships.61 Obviously. . An absence of special equipment for securing containers and unfavorable stowage spaces increase the risk for container cargoes. Timely information about as many as of the circumstances and procedures encountered during carriage as possible can be extremely useful. "Sloppy" carriers should be avoided wherever possible.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->