P. 1
14443914-Psichologija-studentui

14443914-Psichologija-studentui

|Views: 988|Likes:
Published by fiolay

More info:

Published by: fiolay on Feb 07, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

02/21/2013

pdf

text

original

Sections

  • PRATARMĖ
  • ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS
  • PSICHOLOGIJOS MOKSLO SAMPRATA
  • PSICHOLOGIJOJE NAUDOJAMI METODAI
  • NERVINIO AUDINIO STRUKTŪRA
  • NERVŲ SISTEMOS DALYS
  • GALVOS SMEGENYS
  • REFLEKSINĖ CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS VEIKLA
  • Jutimo sistemos
  • Suvokimas
  • DĖMESYS IR JO YPATUMAI
  • KĄ IR KAIP ATSIMENAME?
  • Atminties rūšys
  • Atminties struktūros
  • Kodėl užmirštame?
  • Jutiminis pažinimas ir mąstymas
  • Mąstymas ir kalba
  • Socialinė mąstymo prigimtis
  • Mąstymo logika ir psichologija
  • Mąstymas kaip procesas
  • Mąstymo rūšys
  • Vaizdinis mąstymas
  • Veiksminis mąstymas
  • Problemos sprendimo strategijos
  • EMOCIJOS
  • Emocijų kilmės teorijos
  • Emocijų išraiška
  • Emocijų valdymas
  • Emocinės būsenos
  • Emocijų funkcijos
  • POREIKIAI IR MOTYVACIJA
  • Poreikių apibūdinimas
  • Poreikių hierarchija
  • Motyvų esmė ir funkcijos
  • įsisąmoninti ir neįsisąmoninti motyvai
  • Motyvų kova ir kaita
  • EMOCIJŲ ĮVAIROVĖ
  • INDIVIDUALIOS ASMENYBES SAVYBES
  • Asmenybės samprata
  • Temperamentas ir charakteris
  • Sugebėjimai ir jų vertinimas
  • Intelekto matavimo testai
  • Diskusija dėl intelekto prigimties
  • Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos
  • Bruožų krypties asmenybės teorijos
  • Bihevioristinės (elgesio) krypties asmenybės teorijos
  • Kognityvinės (pažinimo) asmenybės teorijos
  • Egzistencinės krypties asmenybės teorijos
  • ASMENYBES BRANDOS APIBŪDINIMAS
  • Kas yra savimonė
  • Aš-vaizdo įsisąmoninimas,
  • SAVĘS VERTINIMAS
  • Savęs vertinimo turinys,
  • Savęs vertinimo veiksniai,
  • Savęs vertinimo lygiai,
  • Pasitikėjimas savimi bendravime
  • PSICHINĖS GYNYBOS BŪDAI,
  • KONTROLĖS LOKUSAS,
  • SAVIRAIŠKA IR SAVIAKTUALIZACIJA,
  • Saviaktualizacijos būdai
  • NORMALUMAS
  • PSICHOTERAPIJA
  • AŠ GRUPĖJE
  • Kokių būna grupių?
  • Grupės tikslai ir normos
  • Grupės struktūra
  • Sociometrija
  • Lyderystė
  • Grupė ir asmenybė
  • Konformizmas
  • konformizmu
  • AŠ BENDRAUJU
  • Konfliktas
  • Kaip klausyti?
  • Kaip nereikia kalbėti?
  • Bendravimo orientacijos
  • Bendravimo būdai

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

STUDENTUI

Kaunas • Technologija • 2002

Vadovėlį parengė: Dalia Antinienė (II sk.), Nomeda Ausmanienė (I sk.), Juozas Jakštys (V sk.), Rosita Lekavičienė (VIII sk.), Laima Lupeikienė (VII sk.), Eglė Markevičienė (III sk.), Gražina Matulienė (III, V sk.), Eglė Paužienė (IV, VII sk.), Danguolė Tomkevičienė (VI sk.), Zita Vasiliauskaitė (I sk.), Loreta Zajančkauskaitė (V sk.) Atsakingoji redaktorė doc. dr. Gražina Matulienė Antrasis pataisytas leidimas

Recenzavo:

doc. dr. A. Petrulytė, doc. dr. J. Kasiulis

© KTU Psichologijos katedra, 2002

ISBN 9986 - 13 - 736 - 5

TURINYS
PRATARMĖ I S k y r i u s . PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS APIE MANE PSICHOLOGIJOS MOKSLO PRIEŠISTORĖ ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGUOS KRYPTYS PSICHOLOGUOS MOKSLO SAMPRATA PSICHOLOGUOS ŠAKOS PSICHOLOGIJOJE NAUDOJAMI METODAI II S k y r i u s . BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI NERVINIO A U D I N I O STRUKTŪRA NERVŲ SISTEMOS DALYS GALVOS SMEGENYS REFLEKSINĖ CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS VEIKLA..... III Skyrius. PAŽINTINIAI PROCESAI KĄ IR KAIP SUVOKIAME ... : Jutimo sistemos Suvokimas DĖMESYS IR JO YPATUMAI KĄ IR KAIP ATSIMENAME A t m i n t i e s rūšys Atminties struktūros Kodėl užmirštame MĄSTYMAS '. J u t i m i n i s p a ž i n i m a s ir m ą s t y m a s Mąstymas ir kalba Socialinė mąstymo p r i g i m t i s Mąstymo logika ir psichologija Mąstymas k a i p procesas •. Mąstymo rūšys V a i z d i n i s mąstymas Veiksminis mąstymas Problemos sprendimo strategijos IV Skyrius. MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI EMOCIJOS Emocijų kilmės teorijos 'Emocijų išraiška ...... Emocijų v a l d y m a s Emocinės būsenos Emocijų funkcijos Poreikių a p i b ū d i n i m a s Poreikių hierarchija Motyvų esmė ir funkcijos Į s i s ą m o n i n t i ir n e į s i s ą m o n i n t i motyvai Motyvų kova ir kaita EMOCIJŲ ĮVAIROVĖ V Skyrius. ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS INDIVIDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS Asmenybės samprata Temperamentas ir charakteris 5 8 8 11 17 19 21 27 28 31 33 38 41 42 43 46 51 53 55 56 57 61 62 63 64 66 67 71 71 75 76 80 80 81 84 89 90 98

POREIKIAI ir MOTYVACIJA

100 102 103 104 105 107 118 118 118 122

100

4 Sugebėjimai ir jų vertinimas . Intelekto matavimo testai Diskusija dėl intelekto prigimties Paveldimumo ir aplinkos poveikis intelektui ASMENYBĖS TEORIJOS Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos Bruožų krypties asmenybės teorijos Bihevioristinės (elgesio) krypties asmenybės teorijos Humanistinės asmenybės teorijos Kognityvinės (pažinimo) asmenybės teorijos Egzistencinės krypties asmenybės teorijos ASMENYBES BRANDOS APIBŪDINIMAS VI Skyrius. SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU Kas yra savimonė AŠ - VAIZDAS .: Aš - vaizdo apibūdinimas Aš - vaizdo įsisąmoninimas Aš - vaizdo pastovumas Aš - vaizdo turinys Aš - vaizdo formos ............ Aš - vaizdo vystymasis :...... SAVĘS VERTINIMAS ............ Savęs v e r t i n i m o t u r i n y s '. Savęs vertinimo veiksniai Savęs vertinimo lygiai Kaip s t i p r i n t i savosios vertės jausmą ir pasitikėjimą savimi ..: Pasitikėjimas savimi bendravime PSICHINES GYNYBOS BŪDAI KONTROLĖS LOKUSAS .' SAVIRAIŠKA IR SAVIAKTUALIZACIJA . SAVIAKTUALIZACIJOS BŪDAI VII Skyrius. PSICHIKOS SUTRIKIMAI NORMALUMAS PSICHIKOS SUTRIKIMAI PSICHOTERAPIJA VIII Skyrius. AŠ IR KITI AŠ GRUPĖJE Kokių būna grupių Grupės tikslai ir normos Grupės struktūra '. Sociometrija Lyderystė Grupė ir asmenybė Konformizmas AŠ BENDRAUJU Bendravimo apibūdinimas : Konfliktas Kaip klausyti? Kaip nereikia kalbėti? Bendravimo orientacijos Bendravimo būdai .

TURINYS 126 128 133 136 139 140 157 163 167 171 171 174 . 177 177 178 178 180 183 184 186 188 188 188 189 194 196 198 202 206 207 209 213 213 214 222 231 231 232 233 233 234 237 238 238 240 241 251 254 255 257 258

PRATARMĖ
„Pažvelkite į save, p a ž i n k i t e MVC, domėkitės s a v i m i ; savo protą ir valią, eikvojamus kitiems dalykams, nukreipkite į save; jūs i š š v a i s t o t e save, išbarstote; susikaupkite, sutelkite dėmesį į save, jus išduoda, jus išblaško, jus vagia iš jūsų pačių".
Užrašas Delfų Apolono orakulo šventyklos frontone.

;

.

.

Jau iš Antikos laikų žinomas raginimas „Pažink save!" ir klausimas „Kas yra žmogus?" Niekas nesiginčys, jei pasakysime, kad žmogus - viena iš sudėtingiausių sistemų, egzistuojančių pasaulyje. Taigi savęs suvokimo ir pažinimo kelias yra sunkus ir reikalaujantis drąsos bei mūsų proto ir valios pastangų. Jis gali suteikti ne tik pažinimo džiaugsmą, bet ir nemalonių, o gal net skausmingų potyrių. Bet eiti šiuo keliu verta, nes savęs pažinimas tai kelias į laisvę būti pačiu savimi. Tai galimybė atsiskleisti, išreikšti, realizuoti visa, kas mums suteikta. Tai galimybė padovanoti sau ir pasauliui tikrąjį save.

- ar aš tikrai žinau, ko noriu ir ko siekiu? Kokie mano gilieji poreikiai? (Savo poreikių ir siekių įsisąmoninimas): - ar visada galiu pasakyti, kodėl elgiuosi taip, o ne kitaip? Ko savo elgesiu siekiu? (Savo elgesio ir motyvų suvokimas); - ar galėčiau išvardinti visus silpnuosius ir stipriuosius savo būdo, charakterio ir temperamento bruožus? (Savo bruožu ir savybių pažinimas ir įvertinimas);

Ką reiškia suvokti, suprasti, pažinti save? Pamąstykime:

kurias. kad galėtume sėkmingai išreikšti ir realizuoti save veikloje.O kaip. tarpasmeniniuose santykiuose. • (Savo jausmų ir emocijų pažinimas).ar gerai pažįstu savo jausmus ir emocijas.. bet ir mums patiems: žmogus pasirodo esąs sudėtinga.aš pats ar išorinės aplinkybės. kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų.ar galiu pasakyti.ar mano siekiai visada atitinka mano galimybes? (Savo aspiracijų lygio suvokimas). likimas? . netgi . dėl kokių priežasčių mane ištinka nesėkmės bendraujant. savo bendravimo stilių. problemas mokykloje ir šeimoje.Ir taip toliau. ar gerbiu save. o kartu ir pagarbos sau mums reikia. Štai kokios įvairiapusės informacijos apie save. tačiau artumas iškart nutolsta per mokslinio nagrinėjimo distanciją. kartu ir noras perprasti ir numatyti elgesį. Bet ši sistema nėra pats žmogus. o kartais ir labai prieštaringa būtybė. Psichologija vis dėlto imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą. priklausomai nuo situacijos.. kodėl man kyla vienokie ar kitokie išgyvenimai? . žmonės. Šiandien kalbėti apie žmogaus psichologiją yra madinga... savo padėtį įvairiose žmonių grupėse? (Savo vietos tarp žmonių suvokimas ir vertinimas). . piktnaudžiavimą narkotikais.6 PRATARMĖ .ar jaučiu savo vertę ir reikšmingumą. ar esu savimi patenkintas? (Santykio su pačiu savimi įvertinimas). Tokių dalykų aptinkame beveik kiekviename laikraščio puslapyje: publikacijose apie nusikaltimus. Taigi ryškėja kontūrai mokslo apie mus ir mūsų santykius su artimaisiais. meilėje. mokantis. Tai kupinas įtampos ir dinamiškas santykis. kas daugiausia atsakingas už mano gyvenimą . kuriai apibūdinti neužtenka vienareikšmių sąvokų. o tik pastangos. dirbant? Ir dar keletas klausimu: kaip ir ką aš suvokiu? Kaip ir ką aš atsimenu? Kaip lavinti atminti ir lengviau įsiminti? Kaip aš mastau? Kaip gimsta mintis? Kaip kyla naujos idėjos? Koks mano pašaukimas? Ar aš galiu tapti kūrėju?. diktuoja rūpestis dėl jo gerovės. . ar galiu pasakyti.ar esu perpratęs savo sugebėjimus. tinkamumą vienai ar kitai veiklai? (Savo galimybių pažinimas). atvira. galimybes. .ar galėčiau tiksliai apibūdinti savo santykius su žmonėmis. .ar žinau. būdingas ne tik šiam mokslui.

sąvokos nuvalkiojamos. kurių pagalba argumentuotai galėtume įvertinti įvairias psichologijos koncepcijas. kaip ir „asmenybiniuose" testuose. taip susidaro išankstinės nuomonės. . skleidžiami neapgalvoti ir nepagrįsti teiginiai. kurių tikroji prasmė mažai žinoma.PRATARME 7 kultūriniai ir politiniai įvykiai neretai siejami su psichologijos teorijomis. Todėl yra svarbu įgyti išsamių ir sistemingų žinių. tarpusavio ryšių. netenka savosios prasmės. Tokiame psichologijos populiarinime (reklamoje. pigiuose romanuose ar filmuose) slypi paviršutiniškumo pavojus . Čia. dažnai susiduriame su psichologijos sąvokomis. kurie aptinkami įvairiausiuose žurnaluose.

Atomistinio materializmo pradininkas senovės Graikijoje Demokritas (460 .visiškas (absoliutus) dvasiškumas. kad siela materiali. kad psichologija. Apie dvasiškumo centrą spiečiasi idėjos . . o tik samprotavo. impulsyvumo (trokšta judėti. Kaip ir dauguma šiuolaikinių mokslų (fizika. psichologija pradėjo formuotis 5 amžiuje prieš Kristų senovės Graikijos filosofų darbuose.Platonas (427 . Jo centre yra visos esamybės pradžia . kad ji sudaryta iš smulkių dalelyčių . veikti).347 a. turi gilią praeitį. prieš Kristų) teigė. Taigi pirmoji prielaida.1 pav. buvo filosofija.). kaip mokslas. tačiau nebandė tų išvadų patikrinti ar įrodyti. ką galima veikti. biologija. Apie idėjų sferą skrieja sielos . atsirasti mokslinei psichologijai.nežemiško pasaulio protingumo išraiška. Filosofinėje psichologijoje susiformavo idealistinis ir materialistinis požiūris į sielą.nežemiško pasaulio gyvastingumo liudijimas. bet trumpą istoriją.8 SKYRIUS PSICHOLOGIJA TAI MOKSLAS APIE MANE ~ PSICHOLOGIJOS MOKSLO PRIEŠISTORE ARBA PRIELAIDOS ATSIRASTI PSICHOLOGIJOS MOKSLUI Šiandien teigiama. siekimo). remdamiesi svarstymu bei logikos principais. kad nežemiškasis idealusis pasaulis turi savo tvarką (1.atomų.370 m. prieš Kristų) sakė. bandė spręsti žmogaus sielos problemas. Filosofai neatlikinėjo tyrimų. Ilgą laiką psichologinius klausimus kėlė filosofai ir.). Ryškiausias graikų idealistas . logika ir kt. Sielos yra nevienalytės -jos turi ir protingumo (siekia harmoningos rimties). ir juslingumo (sąlyčio su tuo.

. Arčiausiai idėjų sferos skriejusią s i e l ą gavę ž m o n ė s bus į ž v a l g ū s .1650) idėjos. lytėjimą. apie kuriuos jis žino.protingi. Jutiminį pažinimą Aristotelis laikė būtina protinio pažinimo sąlyga. atsakingos už aukštąją nervinę veiklą . klausą. Platono nežemiškojo linkme.PSICHOLOGIJA . Svarbiausia ir sunkiausia užduotimi Aristotelis laikė „iki galo perprasti sielos prigimtį". susivaldantys. Jis išskyrė penkis žmogaus jutimus .valdo tokias gyvybiškai svarbias funkcijas kaip kvėpavimas ir kraujotaka. Seniausia dalis . Nuo šio veikalo pasirodymo iki 18 amžiaus mokslas apie žmogaus vidinius išgyvenimus (sielą) buvo vadinamas animastika. Impulsyvią sielą gavę žmonės turės polėkių. Aristotelis daug dėmesio skyrė žmogaus juslių arba jutimų aprašymui. šiandien vadinama sąmone. Descartes) (1596. „Juntančiai sielai" priskyrė suvokimą ir jutimą. veikiantis pagal mechanikos dėsnius. o kūnas. idealaus pasaulio modelis Aristotelis (384 . Žmogaus sielą sudaro reiškiniai. namus ir šeima. Jas dengia didžiosios smegenys. Dualizmas pripažįsta du savarankiškus pradus: sielą ir kūną.TAI MOKSLAS_APIE_MANE _ 9 Siela yra žmogaus lemtis. „ M a i t i n a n č i ą j a sielą" jis laiko g y v y b i n g u m o p r a d u . Žmogaus siela yra pažini pačiam žmogui. g a v u s i u s s i e l ą su stipriu jusliniu pradu. žodžiu. apskaičiuojantys. Tai. prieš Kristų) parašė pirmąją knyga „De anima" („Apie sielą"). visos valstybės reikalai. Juos ir reikia tirti. Žmones. skirtą sielos reiškiniams aiškinti. kurie yra pačiam žmogui pažįstami. kad šis modelis sutampa su žmogaus smegenų sandara. Smulkiau apie tai skaitykite skyrelyje „Biologiniai elgesio pagrindai". kurie „mąstančioje sieloje" reiškiasi kaip supratimas arba valia. Virš kamieno esančios vidurinės smegenys veikia tarsi emocijų ir instinktų valdymo pultas. Jis pateikė labai plačią sielos samprata.jie mylės žemę. Mąstymą Dekartas laikė svarbiausia dvasios savybe.smegenų kamienas .asociacijų ryšius ir mąstymą. uoslę. Jiems rūpės visų žmonių. o jos trijų elementu modelis yra nepaprastai išsami t e o r i j a . d a u g i a u . Psichologijai taip pat svarbios yra prancūzų filosofo R. skonį. ką Dekartas kalbėjo apie sielą. Dekarto (R. sieks kažko aukščiau. kadangi „siela yra viso gyvenimo pagrindas". yra mate- . moką visas gyvenimo aplinkybes pakreipti norima 1. Dekartas buvo dualistas. viso miesto. Įdomu. Kokia sielą žmogus gavo. darbą. trauks paprastas daiktiškas gyvenimas . tokį j i s gavo ir gyvenimą.322 m.1 pav.regą.

lot. Locke) (1632 1704) teigė. biologija). ergo sum". kurio uždavinys . Dar viena prielaida atsirasti psichologijos mokslui . Garsus Dekarto teiginys „Cogito. Psichologijos vystymasis vyko dar vienu aspektu .tirti ir nagrinėti žmogaus sielą (psichiką) laboratorijoje. pabaigoje subrendo sąlygos psichologijai tapti atskiru mokslu. Taip formavosi atskiros psichologijos kryptys. astronomijos vystymasis. Šie mokslai sukaupė daug vertingų žinių apie žmogaus organizmą. vadinasi. Vieni yra lėti. kuri pagrindiniu pažinimo šaltiniu ėmė laikyti ne mastymą. intensyviai besivystantis mokslas. K. 19 a. prie Kristų) teigė.tai jaunas. 18 . kad žmogus gimsta kaip tabula rasa. dar kiti yra ramūs. ypač tiriant regą. Jis dargi bandė aiškinti. Psichologija. kurioje viską pojūčiais įrašo patyrimas. melancholikas ir flegmatikas). Jutimo regos fiziologija perėjo prie regos psichologijos. fiziologai labai plačiai nagrinėjo žmogaus nervų sistemos klausimus. fizikos. apimantis daugybę tyrimo sričių ir problemų). Jis teigia.10 _ I SKYRIUS rialus. kurios turi specialų tyrimo objektą ir formuluoja savus uždavinius. t. Anglų filosofas ir pedagogas Dž. liaudies išmintis ir jos sukauptas patyrimas. Trečioji prielaida mokslinei psichologijai atsirasti . pabaigoje išsiskyrė atskiros psichologijos šakos (šis procesas vyksta ir dabar). nuo ko tai priklauso. fiziologija. Pavyzdžiui. Fiziologai pradėjo psichiką tirti specialiais moksliniais metodais.19 a. sangvinikas. kiti greiti.kūrėsi įvairios psichologijos mokyklos. o patyrimą (gr. ir tokiu būdu savaime įjungė ir analizavo regėjimo pojūčius. kuriose įvairiais istoriniais laikotarpiais įsivyraudavo vienas ar kitas požiūris į žmogaus psichiką.y.gamtos mokslai (medicina. (švari lenta). Fiziologai sukaupė nemažai medžiagos ir nustatė tam tikrus psichologijos dėsningumus. jie svarstė. kad žmonės skiriasi savo elgesio dinamikos ypatumais. kaip ir kokiu greičiu juda nervinis impulsas.377 m. . Lokas (J. sukūrė sąvoką temperamentas ir išskyrė 4 jo tipus (cholerikas.tai gyvenimiška psichologija. bet abejoti sąmonės reiškiniais negalima. 19 a. kad galima abejoti.apie 200) visapusiškai atskleidė ryšius tarp psichinių ir fizinių reiškinių. Graikų gydytojas Hipokratas (460 . Galenas (apie 130 . jog egzistuoja išorinė realybė. Psichikos buveine jis laikė smegenis. (mąstau. o kiti staigūs. Vėliau filosofijoje susiformavo empirizmo srovė. Psichologijos mokslo formavimąsi netiesiogiai skatino matematikos. empeiria patyrimas). lot. esu).

buvo planuojami ataskaitos apie patyrimą įgūdžiai. H.1962). Buvo manoma. vaizdus. nėra tapatu tam. Spenser) (1820 . H. kaip psichika padeda žmogui prisitaikyti prie aplinkos. Vudvortsas (R. glaudžiai susijusią su patyrimu. Introspekcija tai ne paprasta savistaba.1903) teigė. kad psichologijos uždavinys yra tirti tai. R. Savistaba. jungdamiesi pagal asociacijų dėsningumus. kad prisitaikymo prie aplinkos dėsnis galioja ir . Tačiau šis metodas susilaukė daug kritikos. kad sąmonės turinys gali betarpiškai atsiskleisti žmogui ir tuo remiantis buvo sukurtas tyrimo metodas introspekcija. kaip papildomas informacijos šaltinis. C a t t e l ) ( i n d i v i d u a l i ų skirtumų psichologijos p r a d i n i n k a s ) . jausmus.psichologijos kryptis. Vuntas (W. kaip savarankiško mokslo. Laboratorinėmis sąlygomis. struktūralistinis požiūris į sąmonę pasirodė labai supaprastintas. Woodworth) (1862 .PSICHOLOGIJA . jog psichologijos uždavinys yra tirti žmogaus sąmonės struktūrą. Buvo perimta Č. Pagrindiniai šios krypties atstovų nuopelnai yra tie. atsiradimas. Tičenerio (E. B. Vunto. išliko kai kuriuose tyrimuose iki šių dienų. Wundt) (1931 . Funkcionalizmas Ryškiausi atstovai V.TAI MOKSLAS APIE MANE 11 ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS Struktūralizmas V. Leipcige įkūrė pirmąją p s i c h o l o g i n i ų t y r i m ų l a b o r a t o r i j ą . Sąmonę galima suskaidyti į elementus . Titchener) (1867. Darvino (Ch. Miunsterbergas (H.1910). James) (1842 . Ketelas (J. kas vyksta sąmonėje.1920) 1879 m. M. Munsterberg) (taikomosios psichologijos pradininkas). S. Spenseris (H. Toje laboratorijoje savo mokslinę karjerą pradėjo tokie žymūs mokslininkai kaip G. Su šiuo faktu siejama psichologijos. kad evoliucijos procese išlieka tik stipriausi. Holas (G.1927) teigė. kurie. Tiriamieji būdavo specialiai paruošiami tyrimui juos treniruojant. kas vyksta jo sąmonėje. S. Struktūralizmas . Džeimsas (W. pateikiant įvairius stimulus. kuriais vadovaujantis buvo siekiama atlikti tyrimus ir gauti objektyvius rezultatus. E. sudaro sąmonės turinį. Tai. Be to. tiriamajam reikėjo stebėti ir nusakyti. Darwin) mintis. Žmogiškasis subjektyvumas lėmė tyrimo duomenų įvairovę ir sunkumus juos pakartoti. kurios atstovai (be jau minėto) V. Hall) (įkūręs Amerikos psichologijos asociaciją).pojūčius. B. ką žmogus gali papasakoti. kad psichologijai buvo iškelti mokslinio tyrimo kriterijai. Dž. Buvo teigiama.

Bine (A. kad jų teorijos rėmėsi daugiau asmenine savistaba nei kitų žmonių stebėjimu bei eksperimentais. siekdama būti moksline. Holas (H. „išgyvenimas" ir kitos prarado prasmę. V. Vidinė psichinė realybė. iškėlė idėją. Pats elgesys buvo suprantamas kaip organizmo reakcijų į aplinkos stimulus visuma.protinio išsivystymo diagnostikos pradininkas. V. Tokios sąvokos kaip „protas". Sąmonė atrenka tai. kaip žmogus jaučiasi savoje vidinėje psichinėje erdvėje. Hall) (1844 . Watson) (1878 . Buvo teigiama. Votsonas (J. profesinės atrankos bei vadovavimo problemų sprendimui. kad žmogaus sąmonė atlieka prisitaikymo prie aplinkos funkciją. Pradiniuose elgesio tyrinėjimo etapuose dalyvavo vaikai. Psichiniai procesai buvo siejami su smegenų veikla. ryškiausi biheviorizmo krypties atstovai. Torndaikas (E.1949). Žinant patyrimą.1958).1924) . Jį domino. . D. R. kuri nebūtinai atitinka pasaulio objektyvumą. Ž m o g a u s v i d i n i s gyvenimas yra u n i k a l u s ir nepakartojamas. Cattell) (1860-1944)-protinių sugebėjimų testo kūrėjas. kad apdovanojimas turi teigiamos įtakos išmokimui. tai uždraudus. kas susiję su poreikiais ir suteikia psichinei būčiai formą. imta naudoti viščiukus. Funkcionalizmo atstovai buvo kritikuojami už tai. Ketelas (A. negali būti objektyviai stebima bei tiriama. išleistoje knygoje „Psichologijos pagrindai" teigė. D. Tuo metu gyveno ir kūrė: H. kas skatina žmogų veikti tuo ar kitu būdu. Vėliau tie rezultatai buvo naudojami bandant paaiškinti žmogaus elgesį. Skotas (V.pedagoginės psichologijos pradininkas.1955) -pirmasis pritaikęs psichologijos žinias reklamos kūrimui. Svarbiausia yra tai. Funkcionalistų įnašas į psichologijos mokslą yra svarbus. nes pateikė dinaminę psichikos sampratą ir sąlygojo spartų taikomosios psichologijos vystymąsi XX a. B. R. „sąmonė". jog psichologija. turi tyrinėti elgesį. kuri buvo funkcionalizmo tyrimo objektas. D.Vudvortsas sukoncentravo dėmesį į motyvacijos tyrinėjimus.1911) . lengvai galima prognozuoti elgesį.12 I SKYRIUS žmogui. A. Biheviorizmas Dž. B. žmogaus vidinis gyvenimas yra nuolatinė pojūčių ir patirties tėkmė. Psichikos apraiškos turi būti stebimos elgsenoje. Skotas įkūrė pirmąjį psichologinio konsultavimo centrą. Džeimsas 1890 m. Dėl to bihevioristai buvo karštai kritikuojami savo amžininkų. pradžioje. Skott) (1869. Binet) (1957 . V. Tyrimų su gyvūnais rezultatai parodė. kad elgesys yra sąlygotas patyrimo ir yra tiesioginis jo rezultatas. peles ir kitus gyvūnus. padedantį organizacijoms spręsti iškilusias psichologines problemas. Be to. E. Thorndike) (1874 . kuris gali būti objektyviai stebimas.

kad elgesys nėra taip lengvai nusakomas. kuri apėmė p a ž i n t i n i u s ir motyvacinius elgesio komponentus.1967). perkardami suvokiamą objektą. F.t. Objektyvumo siekimas tyrimuose buvo pažangus žingsnis. Geštaltpsichologija Ši k r y p t i s siejama su tokias vardais.tai į g i m t a s sugebėjimas suvokiamą informaciją organizuoti į tam tikras formas (gestalt (vok. Pastiprinimo dėka išmokimas yra automatiškas. kaip buvo įsivaizduojama. Tolmenas (E. Tyrimai parodė. yra grindžiamas universaliais mechanizmais. nes vyksta nervu sistemos lygmenyje i r n e p r i k l a u s o n u o s u b j e k t o v a l i o s a r n e r v ų . Neobiheviorizmo atstovas E. buvo nustatyta tokie y p a t u m a i : k o n s t a n t i š k u m a s . Wertheimer) (1880-1943). suvokimo priklausomybė nuo fono ir t. Šis metodas plačiai taikomas ir šiandien pedagogikoje ir psichiatrijoje. F. Tai ir yra silpniausia biheviorizmo vieta.TAI MOKSLAS A P I E MANE _ _ _ _13 Nežiūrint minėto trūkumo (beje. Skineris (B. B. kur figūra ir fonas lyg ir nevalingai keičiasi vietomis (žr. kai žiūrime pro langą. matome medžius. I š m o k i m a s . Tyrinėjant suvokimą (dažniausiai regėjimu). kurie yra bendri gyvūnams ir žmonėms.1959) įvedė tarpinių kintamųjų sąvoką. kad. kad pažintiniai procesai. Buvo sakoma. forma). buvo nustatyta. Tyrinėjant mąstymą. Figūros ir fono problema akivaizdi dvigubuose paveikslėliuose. esminio). Pagrindinė psichikos ypatybė .pavidalas. anot Tolmeno. k a i p M. Kohler) (1887 . s t r u k t ū r i š k u m a s . . Č. Jie siekė paaiškinti. Gana greitai paaiškėjo. Ch. Informacijos „perstruktūravimo" mechanizmas buvo perkeltas į kūrybinio mąstymo bei netikėto sprendimo atradimo paaiškinimą.1990) tyrinėjo bausmės ir įvairių pastiprinimo sistemų įtaką išmokimui. K. bet kritikai buvo negailestingi bihevioristams už žmogaus ir gyvūnu elgesio sutapatinimą. o ne sensorinius segmentus. kaip figūra išskiriama iš fono. Kofka (K. manipuliuoti individu. Neobihevioristai darė toli siekiančias išvadas: stimulų ir pastiprinimo dėka galima formuoti bet kokį elgesį. V. poskyrį „Ką ir kaip suvokiame"). Keleris (W. Koffka) (1886-1941). Suvokiamo vaizdo visuma nėra tapati jo elementų sumai. Pagrindinis geštaltpsichologu dėmesys buvo sutelktas suvokimo ir atminties tyrinėjimui. Visumos organizacija nulemia atskirų ją sudarančiu dalių ypatybes ir funkcijas. Vertheimeris (M.) .PSICHOLOGIJA. Tolman) (1886 . Sąvokos „figūra" ir „fonas" geštaltpsichologams buvo svarbiausios. bihevioristai iškėlė psichologinių tyrimų objektyvumo problemą. Skinner) (1907 . kad elgesio modifikacija gali būti pasiekiama norimo elgesio teigiamo pastiprinimo dėka.

) biheviorizmo klestėjimo laikais ir oponavo jam. jo teorija nebuvo tikrinama eksperimentiškai. kad jos teiginiai ne visada pagrįsti e k s p e r i m e n t i n i a i s įrodymais. Žmogaus psichikoje išskiriami 3 lygmenys . kuris yra vienas iš svarbiausių šiandieninėje psichoterapijoje. Tačiau svarbu yra tai. . stebėdamas savo pacientus. o teiginiams trūksta apibrėžtumo. Froidas buvo kritikuojamas už seksualinio potraukio (libido) asmenybės gyvenime sureikšminimą ir suabsoliutinimą.id (nesąmoningas). kad jų elgesys yra sąlygotas pasąmoninių jėgų. todėl jie išstumiami į pasąmonę. vidiniai konfliktai yra labai svarbūs asmenybės gyvenime. kad vaikystės patyrimas. Jis įvedė psichologinės gynybos terminą. pasireikšdami sapnais. Šiandien mažai kas ginčysis dėl to. Psichoanalizė Ši kryptis siejama su Z. Z. dar v ė l i a u . įtakodami profesijos pasirinkimą bei kūrybą. sąvokos netikslios. Sąmonė jau nebuvo s u p r a n t a m a kaip u ž d a r a erdvė. Be to. Froidas atkreipė dėmesį į seksualinės sferos svarbą žmogaus psichiniam funkcionavimui. kad gestaltpsichologai atkakliai domėjosi psichikoje vykstančiais procesais (suvokimu. kad pasąmoniniai procesai įtakoja mūsų elgesį. aiškinant grupės dinamiką bei kuriant gestalt-terapijos metodus. mąstymu ir kt. suprato. išstumiamas iš sąmonės. bet tapo psichinės visumos dalimi.14 l SKYRIUS produktyviai veikia mąstymą. Tačiau tie potraukiai veikia ir be sąmonės žinios. pavadintų potraukiais. už sąmonės ir pasąmonės santykio antagonizmą (todėl Froido teorija yra vadinama panseksualistine). Pirmiausia psichoanalizė buvo vadinama neurozių gydymo metodu. Freud) (1856 . Nors iki Z. Sąmonės lygmenyje jų pasirodymas yra uždraustas. kurių pagrindą sudaro instinktai. ego (pasąmoninis) ir superego (sąmoningas). Visybiškumo idėja buvo panaudota ir vėliau. yra seksualinis. nukrypimais nuo adekvataus elgesio.1939) vardu. vėliau ji tapo psichologine teorija. Tačiau prieš du trečdalius amžiaus tai buvo novatoriška. Z. Froidas buvo praktikuojantis psichiatras ir. Ši kryptis buvo kritikuota dėl to. nes būtent jo apraiškos labiausiai ribojamos visuomeniniame gyvenime. Z. Tačiau seksualinis potraukis (libido) skatina veikti ir laipsniškai vystosi bręstant asmenybei. Froido taip pat buvo kalbama apie pasąmonę. Pagrindinis instinktas.plačiai žinoma ir į t a k i n g a psichologijos k r y p t i m i . Šios krypties nuopelnai psichologijai aiškiai persveria trūkumus. būtent jis bandė atskleisti d i n a m i š k u s ryšius tarp sąmonės ir pasąmonės. kalbiniais apsirikimais. Froido (S.

Froidui. H. Fromm) (1900 . savaip revizavo Z. teigia. kurie vyksta kompiuteryje. E. individualiosios psichologijos kūrėjas. deja.. (Plačiau žr. Jungas (C. kurdami savo teorijas. Adler) (1870 . ne. teigė. K. bet populiariausiam ir įtakingiausiam XX a. Froido pažiūras. gabiausi jų sukūrė savo teorijas. psichologijos mokslininkui. Pastarojoje yra užfiksuota žmonijos patirtis. kurios ryškiausias atstovas U. individuali pasąmonė ir kolektyvinė pasąmonė. . kai ji perimama receptoriuose. (Plačiau apie tai skaitykite poskyryje „Asmenybės teorijos"). analitinės psichologijos kūrėjas. nors labiausiai kritikuojamam.išsiaiškinti. Buvo sukurta daugybė pažinimo procesų blokų. Fromas (E.. Horney) (1885 . Vystydamasi asmenybė perima kolektyvinės pasąmonės turinį.1937). bet aiškumo. Sullivan) (1892 . Horni (K. Neiseris (U.TAI MOKSLAS A P I E MANE 15 Šios idėjos priklausė Z. bet bendra gyvybinė energija. Bandyta ieškoti analogiškų procesų. Neopsichoanalizė Ne visi Z. kurie u ž t i k r i n d a v o informacijos saugojimą (išskirtos ilgalaikė ir trumpalaikė atmintys) ir komandų vykdymą. Eriksonas (E. Erikson. Nors teorinių schemų daugėjo. K.1952). šiandien sudarančias neopsichoanalitinės krypties turinį.PSICHOLOGIJA .Asmenybės teorijos"). Kognityvinė psichologija Tai šiuolaikinė psichologijos kryptis. kurie. Adleris. 1928). E. vyksta individualizacija ir tuo ji save realizuoja. Jung) (1825-1961). kad žmogaus asmenybė susiformuoja iki 5 metų amžiaus. A. Kognityvinės psichologijos uždavinys . 1902) . kad pasąmonėje glūdi ne užspaustas nepatenkintas seksualinis potraukis.1949). Psichikoje yra išskiriami 3 lygmenys: sąmonė. poskyrį . pabrėždami socialinės aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi ir funkcionavimui.1980). Froido mokiniai liko ištikimi mokytojo idėjoms. kas vyksta su sensorine informacija po to.tai žymiausi autoriai. Dėl fizinio nepajėgumo vaikas jaučia nepilnavertiškumą ir jo gyvenimo tikslu tampa to komplekso įveikimas bei jo kompensacija save įtvirtinant. Neisser. nes tada asmeniui yra būdingas tam tikras „gyvenimo stilius".(A. Salivanas (H.

atminties organizacijos analizei. kas jis yra iš tikrųjų. G.aktyvi. kaip „atrankos" mechanizmo. Remiamasi nuostata. Tai yra kritikos objektas. 5) žmogus yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija. Toks humanistinis požiūris nutolsta nuo mokslinės psichologijos. . Maslow). ką žmogus galvoja apie save. motyvacijos. Franklio (V.pagrindinė psichinė realybė. stipri kontrolė. kad kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. todėl atskiro atvejo analizė ne m a ž i a u pateisinama. P i a ž e (J. supratimui. Bruner). jog pažinimo procesai v a i d i n a lemiamą vaidmenį žmogaus elgsenoje. ir to. J. Maslou (A. S. susijusį su prasme ir vertybėmis. siejama su A. poskyryje „Asmenybės teorijos"). Nors kiekvienas iš čia paminėtų atstovų sukūrė savo teoriją (plačiau žr. 3) žmogus yra atviras pasauliui. Piaget). Tokia esminė pozicija buvo a r t i m a ir m o k s l i n i n k a m s Ž. K r i t i k a jų a t ž v i l g i u d a ž n i a u s i a i siejama su pasąmonės procesų ignoravimu bei aplinkos vaidmens žmogaus elgsenoje sumenkinimu. daugiausia dėmesio skyrusiems vaizdinio mąstymo tyrinėjimui. 2) kiekvienas žmogus yra unikalus. Kelis (G. 6) žmogus turi tam tikrą laisvės laipsnį. Frankl) ir kitais vardais. 7) žmogus . Rogers). žmogaus išgyvenimas išoriniame ir vidiniame pasaulio ir savęs pasaulyje . nes dažnai sunku nustatyti skirtumą tarp to. kuriomis vadovaujasi pasirinkdamas.'tikslios teiginių formuluotės. Bruneris (J. intencionali ir kūrybiška esybė. Tai optimistinis požiūris į žmogų. kaip ir statistiniai apibendrinimai. bet galima išskirti bendrus teiginius. Humanistinė psichologija Tai bene labiausiai paplitusi šiandieninė psichologijos kryptis. su kuriais sutinka visi šios krypties atstovai: 1) žmogus turi būti suprantamas ir tiriamas kaip visuma. K. Kelly). atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai. paremtas meile ir pasitikėjimu. 4) gyvenimas turi būti suprantamas kaip vientisas žmogaus brendimo ir būties procesas. Rodžerso (C. Kognityvistų tyrimams būdingas griežtas eksperimentavimas. nes pagrindinis vaidmuo čia tenka žmogiškajam patyrimui. V. Pagrindinis psichologijos tyrimo objektas unikali žmogaus asmenybė. S.16 ___ I SKYRIUS Tuomet buvo iškeltas uždavinys parodyti.

psichologija. Gyvenime terminas „psichologija" gali turėti įvairių reikšmių.y. Bet vientisumo negalima įvesti dirbtinai suteikus pirmenybę vienai kuriai nors krypčiai. Skirtingu mokyklų atstovai. išryškindami ir sureikšmindami vieną ar kita psichikos aspektą.medicina ir biologija. vyraujančios teorinės ir praktinės sistemos. Gausių eksperimentinių ir teorinių tyrimų rezultatai leidžia išskirti tris žmogaus egzistencijos lygmenis: f i z i n į . „Nekask duobės kitam . Dabartinė psichologija-tai intensyviai besivystantis mokslas. kad šiandieninėje psichologijoje nėra vieningos paradigmos. t i r i a n t i s p s i c h i n i u s reiškinius. jų kilmę. kaip apie vientisą dvasinę substanciją.mokslas. praturtina psichologijos mokslą naujais faktais. Kiekvienas turi tam tikrų žinių apie psichologiją. PSICHOLOGIJOS MOKSLO SAMPRATA Žodis „psichologija" yra kilęs iš dviejų senovės graikų kalbos žodžių: psyche . Bet tai nėra mokslinės žinios! .TAI MOKSLAS A P I E MANE 17 Tačiau humanistinės psichologijos atstovai daugiau orientuoti rūpintis konkretaus žmogaus gyvenimo kokybe nei kurti teorijas. daug psichologinių pastebėjimų yra liaudies kūryboje (pvz. analizuoti ir aiškinti savo ir kitų elgesį.. kas yra šis mokslas. Reikia pripažinti metodų bei teorijų įvairovę ir. ja pasinaudoti.teologija. apsprendžiančios mokslą. žmogaus sielą) . kurios ir yra praktikos apibendrinimo rezultatas. „psichika" vartojama ir gyvūnų vidiniams išgyvenimams apibūdinti). grynai etimologiniu aspektu. mintis. Taigi psichologija yra m o k s l a s .pats įkrisi". psichologija reiškia mokslą apie sielą.. jaunimo psichologija). kol jaunas" ir pan. Siekiant išvengti painiavos. jausmus. Jis gali žymėti buitines. taigi ir skirtingi požiūriai į tai.). Juos tyrinėja atskiros mokslo šakos: fizinį . psichinį . Taigi. aiškinant reiškinius. „Lenk medi. psichinį ir dvasinį. reiškimosi formas ir mechanizmus.PSICHOLOGIJA .y. mintims ir troškimams į v a r d y t i psichologijoje yra vartojamas „psichikos" terminas (beje.siela ir logos . t. Kiekvienas žmogus gali stebėti. įvardinti tam tikrus reiškinius (pvz. o dvasinį (t. Šiandien pačioje psichologijoje vienu metu egzistuoja įvairios kryptys. vidiniams išgyvenimams. Gerai žino ir pavaizduoja žmogaus vidinius išgyvenimus rašytojai. raidą. bei tyrimo metodais. giliau jį tyrinėdami. Tačiau tai nebūtų visiškai teisinga ir tikslu šiuolaikinio mokslo p o ž i ū r i u . gyvenimiškas žinias. Galime sakyti.

empeiria . Psichologijos objektas keitėsi kartu su psichinių reiškinių prigimties aiškinimu. Teorija .tai apibendrinantys teiginiai. Empiriniai faktai . Psichologija. t. kaip specifinės nervų sistemos funkcijos. 4.). surinkti faktus. Pavyzdžiui. būdus. prakaito išsiskyrimas. kurie turi tikslią. psichologijoje „suvokti" . Psichologijos istorijoje psichikos samprata kito nuo mistiško bekūnės sielos pripažinimo iki materialistinio psichikos. Norint kažką s u k l a s i f i k u o t i . keldama mokslines hipotezes ir jas tikrindama. 2. 5. reikalingi dėsniai. c) kalbinės reakcijos. supratimo. apibrėžtą mokslinę reikšmę. Galime išskirti šiuos elgsenos lygius: a) fiziologinės reakcijos (pulsas. Mokslas siekia ne tik aprašyti. Pagal psichinių reiškinių įsisąmoninimo lygį dabartinė psichologija išskiria dvi tyrimo sritis: sąmonę ir pasąmonę. kaip savarankiškas mokslas. analizuoti ir klasifikuoti faktus. piešiniai ir kt. kuriais yra r e n k a m i ją dominantys f a k t a i .žodžius. paremtas patyrimu) tyrinėjimu. Taigi b u i t i š k a s i s psichologijos supratimas gerokai skiriasi nuo mokslinio. kurie nusako būtinus. dėsnius ir mechanizmus.18 I SKYRIUS Kas būdinga psichologijai. nerviniai impulsai. . kuri gali būti tyrėjo užfiksuota. Poskyryje „Šiuolaikinės psichologijos kryptys" jūs susipažinote su įvairiomis psichologijos mokslo teorijomis. kaip mokslui? 1. Kiekvienas mokslas turi specialius terminus . remiasi empiriniu (gr. Kiekvienas mokslas kuria teorijas.tai elgsena. kurie leidžia aiškinti faktus. kraujospūdis. . Psichologija tūri savo mokslinius metodus. 3.tai susidaryti šiuo metu veikiančio objekto vaizdą.y. žodis „suvokti" buityje reiškia „suprasti". Kiekvienas mokslas siekia kaupti. Apie tai skaitykite poskyryje „Psichologijoje naudojami metodai". Psichologija taip pat turi tikslą ieškoti dėsningumų. Psichologija . kvėpavimo dažnis ir pan.tai mokslas apie psichikos faktus. esminius ir pasikartojančius faktus.). numatyti būsimų faktų pasirodymą bei interpretuoti naujus faktus. Gali būti fiksuojami ir elgsenos rezultatai (įvykdyta ar neįvykdyta užduotis. b) motorika arba judesiai.pažinimas. bet ir juos paaiškinti.

ir baigiasi. Pagal tai. apie ką žmogus gali duoti žodinę ataskaitą.tai psichinių reiškinių dalis. tam tikro vaizdo suvokimą. psichines būsenas ir psichines savybes. Rubinšteino. Tai žmogaus temperamentas.tai toji psichinių reiškinių dalis. Žmogus pažįsta ne tik išorinį pasaulį. charakteris. Jas n u l e m i a anatominės fiziologinės individo ypatybės bei žmogaus patirtis. Dar vaikystėje žmogus ima skirti save nuo kitų. kas susiję su mūsų pagrindiniais gyvenimo įgūdžiais. nerimas. gabumai.. sąmonė yra „išgyvenimo ir žinojimo vienovė".t. ėjimu. lyginti juos su kitų žmonių atitinkamais reiškiniais. Kartais psichologijos mokslo . nepriklausantys nuo dirginimų. jausmus. dažnai besikeičiantys reiškiniai. yra skiriamos įvairios psichologijos šakos. Visa. rašymu. bet ir pats save. emocijų ir valios. bet ir žinoti apie šį pažinimą. Savo asmenybės įvertinimas sudaro pagrindą kitiems svarbiems savimonės veiksmams: savo elgesio kontrolei. kuri leidžia mums ne tik pažinti pasaulį ir save. prognozuoti būsimus tikrovės reiškinius (to nesugeba niekas. PSICHOLOGIJOS SAKOS Šiuolaikinė psichologija apima labai įvairias žmonių psichinio gyvenimo sritis. Pasąmonė . veikiant išoriniams ar vidiniams dirginimams. Savo asmenybės.tai dinamiški. išskyrus žmogų). pamiršti praeities vaizdai ar potyriai. Pasak psichologo S.TAI MOKSLAS APIE MANE 19 Sąmonė .). kokiu aspektu yra tiriamas psichologijos objektas. Psichiniais procesais galime laikyti. Pagal tai jie skirstomi į tris rūšis . instinktai. sugebėjimai. pavyzdžiui. hipnozės reiškiniai. uždavinio sprendimą ir pan. kurie prasideda. Psichiniai reiškiniai skiriasi savo pastovumu ir vaidmeniu asmenybės ' veikloje. Tai gali būti kūrybinis įkvėpimas. Galima pasakyti. valią. Psichinės savybės yra santykinai pastovūs psichiniai reiškiniai. jo reguliavimui ir saviauklai. potraukiai. Psichinėms būsenoms priskiriami pastovesni psichiniai reiškiniai. jos santykių su aplinka pažinimas vadinamas savimone. jiems nutrūkus: Jie dar skirstomi į tris rūšis: pažinimo. kuri nepasiekia sąmonės arba yra iš jos išstumta. Jis pradeda pažinti ir vertinti savo psichinius reiškinius (protą. taip pat glūdi pasąmonėje. sugebėjimus ir kt. pavyzdžiui. Tai mūsų sapnai. Psichiniai procesai .PSICHOLOGIJA .psichinius procesus. pakili ar prislėgta nuotaika. kalbėjimu ir t. kad sąmonė yra visa tai. neįsisąmoninti norai. kuriems būdingas gana pastovus psichinės veiklos lygis.

Psichologijos šakas galime sugrupuoti į dvi dideles grupes. Amžiaus tarpsnių arba raidos psichologija tiria žmogaus psichikos dinamiką įvairiais amžiaus tarpsniais. tyrinėja profesines asmenybes ypatybes. Patopsichologijos objektas . pagrindžia bendrus psichologijos metodus. Tačiau bendrosios psichologijos raida priklauso ir nuo kitų psichologijos šakų. Socialinė psichologija tyrinėja. kaip žmonės veikia vienas kitą. Ji yra visos psichologijos pamatas. žmogaus ir mašinų . Taikomosios psichologijos mokslo šakos Darbo ir inžinerinė psichologija. seno žmogaus psichologiją. subrendusio žmogaus psichologija ir gerontopsichologiją. suvokimą.gyvūnų psichikos tyrimai. dėmesį.). psichol o g i n i u s aspektus. darbo mokslinio organizavimo problemas. vertiname save bei vieni kitus ir pan. paauglio. apibūdina pagrindines psichologijos sąvokas. keičiasi žmogaus elgesys ir kokie psichikos ypatumai būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui. kaip. keičiantis amžiui. Įvairius psichikos procesus (jutimą.aiškinti žmogaus psichikos dėsningumus atskirose veiklos rūšyse ir pateikti konkrečias rekomendacijas. Galime išskirti vaiko. Fundamentaliosios psichologijos šakos Bendroji psichologija sistemina visas psichologijos disciplinas. jaunuolio. atmintį. P s i c h o l o g i j a k a i p s a v a r a n k i š k a s mokslas p i r m i a u s i a vystėsi fundamentalių tyrimų kryptimi. Medicininė psichologija nagrinėja įvairių susirgimų.žmogaus psichikos sutrikimai. Jos tikslas . Zoopsichologijos objektas . metodus. psichologinių veiksnių įtaką ligai bei somatinės (kūno) ligos poveikį psichikai. Ji tiria psichinės veiklos ir psichinio vystymosi sutrikimus. Tai fundamentaliosios arba pamatinės šakos ir taikomosios šakos.y. . Tik vėliau ėmė formuotis taikomoji psichologija.. kurios tikslas .pažinti ir paaiškinti gyvūnų elgesį.). Ji tiria sveiko suaugusio žmogaus psichikos funkcionavimą. Ji tiria medicinos personalo ir ligonio santykius. t. rezultatų pritaikymo sritis. mąstymą ir kt. .20 I SKYRIUS šakos yra skiriamos pagal tyrimo uždavinius. t. Tai mokslas apie įvairaus dydžio žmonių grupių funkcionavimo ypatumus (kaip suvokiame.y.

psichologo praktiko veikla. Galima išskirti mokslinius psichologinius tyrimus ir psichodiagnostiką. kad psichologas turi tikslą nustatyti fakto buvimą. kas nauja. Moksliniais tyrimais siekiama atrasti tai. moko. paaiškinti ryšius tarp įvairių faktu. Šiandien intensyviai vystosi reklamos. neuropsichologija (tiria psichinių funkcijų mechanizmus ir lokalizaciją smegenyse): psicholingvistika (tiria. kaip supranta. Šeimos psichologija analizuoja partnerio pasirinkimo. darbo produktyvumo didinimo psichologines sąlygas. . Psichodiagnostiką . ekologinė ir kitos psichologijos šakos. reiškinių. šeimos kūrimo. poliklinikose. sportinių įgūdžių formavimosi ypatybes. techninės. Sporto psichologija atskleidžia sportininkų rengimo psichologines sąlygas. Šiuo metu ne tik vykdomi moksliniai psichologiniai tyrimai. Pedagoginė psichologija tiria mokymo ir auklėjimo psichologinius dėsningumus. Kūrybos (arba inovacijų) psichologija a i š k i n a mokslinės. Naudojantis mokslo žiniomis. versle ir kitur. suformuoti dėsnius. bet labai aktyviai veikia psichologai praktikai. nežinoma. šeimos ir santuokos transformavimosi problemas. meninės kūrybos procesų dėsningumus. siekiama pažinti vieną kurį nors konkretų atvejį. tėvystės ir motinystės aspektus. k ū r y b i n i u sugebėjimu struktūrą ir pan. Organizacinė psichologija tiria konkrečioje organizacijoje vykstančius reiškinius ir jų ryšį su organizacijų veiklos efektyvumu. kiek gramatinės struktūros yra bendros visiems žmonėms ir t. Vadovavimo psichologija tiria efektyvius vadovavimo būdus.psichofiziologija (tiria psichinių procesu fiziologinius komponentus). teisės. spręsti konfliktus.). kaip žmogus kalbos pagalba reiškia savo mintis. kurie betarpiškai dirba su žmonėmis ten. vaikų ir tėvų įvairiais amžiaus tarpsniais problemas bei jų sprendimo būdus. kur reikalinga jų pagalba: ligoninėse. vesti derybas. šeimos nariu tarpusavio ryšius. tiria sportininku elgesį varžybose. kurti ar patikrinti psichologines teorijas. kaip plėtoti partnerių bendravimą. Įvairių mokslo sričių integracijos procese atsiranda naujos disciplinos . asmenybės tobulėjimo darbe galimybes ir pan. santykių tarp moksleivių ir mokytojų ypatybes ir pan. aprašyti. PSICHOLOGIJOJE NAUDOJAMI METODAI Moksliniai psichologiniai tyrimai pasižymi tuo. psichofarmakologija ( t i r i a į v a i r i ų cheminių medžiagų įtaką psichikai) ir kt.t.PSICHOLOGIJA_-_TAI M O K S L A S _ A P I E _ M A N E _ 21 sąveiką. domisi žmogaus ir aplinkos sąveikos psichologiniu aspektu.

faktus. o faktus tinkamai fiksuoti bei klasifikuoti.22 l SKYRIUS Aprašomoji arba stebėjimo strategija naudojama.metodų. c) Stebėjimas kontroliuojamose sąlygose vyksta dirbtinėje aplinkoje. taikant matematinius statistinius metodus. kai ieškoma ryšio tarp tam tikrų psichinių reiškinių. stebimus duomenis tiksliai apibrėžti. t. kai norima gauti naujų duomenų apie elgesį. kai žmogus savo jutimo organų pagalba tikslingai suvokia daiktus ir reiškinius. Šis būdas labai tinka socialinio elgesio tyrimams.y. d) Stebėjimas dalyvaujant. kuriais jis renka žinias apie savo tiriamus objektus. sektose ir pan. kurios yra artimos natūralioms. vaikų elgesį). procedūras galima kartoti. tiriame gyvūnų elgseną. laboratorijoje. Kad stebėjimas būtų objektyvus.. Naudojant šį būdą. tyrėjas nėra suvokiamas (pvz.). reikia naudotis aparatūra (videoaparatūra. Kyla klausimas. savižiną ir kt. kai norime aiškintis natūraliai vykstančius reiškinius. Tyrėjas siekia įeiti į kažkokią grupę ir stebėti tos grupės narius „iš vidaus". kas vyksta uždarose grupėse. b) Stebėjimas tyrėjo sudarytomis sąlygomis. stebėti juos atitinkamais laiko tarpais. Ši strategija leidžia spręsti apie priežastis. Šiuo būdu naudojamės. bet reiktų ilgai laukti. . Savo instrukcijomis jis sukelia stebimą reiškinį. Faktai gali būti renkami įvairiomis stebėjimo priemonėmis: a) Stebėjimas natūraliomis gyvenimo sąlygomis.. kaip žinių sistema. Todėl šios sąlygos yra sukuriamos dirbtinai (pvz.tai objektyvus duomenų rinkimo būdas. kai tyrėjas yra suvokiamas. magnetofonais ir pan. kol tos sąlygos susidarys. kai norime gauti informaciją apie tai. išreikšti juos skaičiais. kokie būdai yra naudojami psichologijoje gauti empirinius duomenis? Galime išskirti šiuos duomenų rinkimo bei matavimo būdus: Stebėjimas .). • sudarant ir keičiant sąlygas. sutaupoma daug laiko. o tik konstatuoja Psichologijoje galime išskirti tris mokslinio tyrimo strategijas: Eksperimentinė strategija: reiškiniai tiriami aktyviai juos veikiant. turi tam tikrų būdų . Koreliacinis tyrimas naudojamas tuomet. kai nesikišame į stebimą situacija. pamačius avariją ir pan. Kiekvienas mokslas. reiškiniams sukelti ir registruoti pasitelkiama technika. Tokiu būdu gaunamos išvados nepaaiškina priežasčių. vairuotojų elgesys.

žodžiu. įvairios socialinės padėties žmonių grupes. Ne visi žmonės sugeba save išsamiai analizuoti.TAI MOKSLAS APIE MANE 23 Apklausa .. poreikius. ūgis cm) skirstinys s t a n d a r t i n i u nuokrypiu 5. kuriuos pateikia testo sudarytojai. P. bet domina. tai .subjektyvumas. Be to. Laplace) ir K. psichinę sveikatą) ar prognozuoti ligą.tai standartinės užduotys. klausimynai. kurių negalima tiesiogiai stebėti. Šį tikimybinį modelį.). Tokių duomenų nesurinksi stebėdamas. iš kurių atlikimo pagal tam tikrus kriterijus galime įvertinti žmogaus psichines savybes (intelektą. asmenis su psichikos sutrikimais. seniau patirti įvykiai gali būti užmiršti.tai įvairios anketos. t. gabius vaikus.. pvz. Testo sudarytojai paprastai ištiria dideles įvairaus amžiaus.. Testą naudojant. kiekvienas savo rezultatus gali palyginti su duomenimis. jais galima atrinkti žmones. mąstymą. S. ūgį). Testai gali būti naudojami tiriamųjų atrankai. Testas . Gausas (K. F. Kuriant testą. Laplasas (P. nepriklausomai vienas nuo kito. turinčius tam tikrų psichologinių savybių. Silpnoji šio būdo pusė . S. F. reikia nustatyti ryšį tarp tiriamos psichinės savybės ir užduočių atlikimo. turėtų būti gautas šios savybės normalusis skirstinys (1. Šiuo būdu gauname informaciją apie žmogaus savęs pažinimą. ar testo užduotys iš tiesų atspindi tyrėją dominančią savybę (tai testo validumas).pokalbiai. dažnai nori save parodyti palankesnėje šviesoje.. t. išsiaiškinti.duomenų rinkimas. etaloninės grupės. dėmesį. Normalusis skirstinys . ne visada nori atvirai pateikti informaciją apie save. ką iš jų galima sužinoti.y.normatyvinės. kuris yra skirstinio centras. tiriamajam žodžiu ar raštu atsakant į pateiktus klausimus.2 pav. Tiriamojo požymio Dažnis reiškimosi d a ž n i a i tolygiai (pvz. sudarė A. atmintį. interviu. Muavras (A. Psichologiniais testais įvertinami psichiniai reiškiniai.2 pav. žmonių skaičius) pasiskirsto abipus tam tikro dažniausio rodiklio. išsilavinimo. Tyrėjo tiesiogiai nedomina patys veiksmai.PSICHOLOGIJA . Gauss). žinias iš savižinos srities. tai tiriant tam tikrą savybę (pvz. Apklausa raštu . Normaliojo s k i r s t i n i o modelis idealiu atveju yra simetriškas. kuris rodo atskirų r o d i k l i ų 1. savęs vertinimą.y. Normalusis skirstinys nusakomas dviem skaičiais: centru u ir Normalusis (Pvz. Jei grupės gerai parinktos. Moivre).

motyvus. Atskirai verta panagrinėti projekcinius (lot. todėl psichologus visada domina. Projekciniams testams būdingos nekonkrečios ir daugiaprasmės užduotys. kad l i e t u v i ų studentų rezultatai yra aukštesni už amerikiečių. Tačiau intelektas. Šiandieninės psichologijos požiūriu akivaizdu. o visuomenės apibrėžtas vidurkis.išmesti į priekį) testus. kurių didžioji dalis yra neįsisąmoninta. aukštesniu už vidutinį ir žemesniu už vidutinį" O. Pirmojo tipo testus sudaro klausimai. Žinių testais matuojamas individo žinių ir įgūdžių lygis. Bendrųjų gabumų testai vadinami intelekto testais (plačiau apie juos skyreliuose „Sugebėjimai ir jų vertinimas" ir „Intelekto matavimo testai"). jausmus. Šie testai naudojami. kur mokiniui dar reikia tobulintis. lemia ne pats nukrypstantysis. „Šis biologinis pasiskirstymo dėsnis ir jo vaizdavimas varpo pavidalo kreive leidžia nustatyti ir psichikos srityje. kai norime įvertinti individo pasirengimą profesinei veiklai.. kad tam tikromis sąlygomis. išbandžius Lietuvoje JAV. bet žmogaus sugalvoti reiškiniai. projekcinius testus. ar norma yra patikimai nustatyta. Testas turi tikti visiems konkrečios kultūros atstovams. Pagal pateikiamų užduočių pobūdį projekciniai testai skirstomi į: . nuostatas bei kitus savo asmenybės aspektus. Pvz. Krameris (O. Asmenybės klausimynai gali būti skirti matuoti vienai savybei. nerimui. arba iškart kelioms ar keliolikai. nuo ko ir kiek nukrypsta. to net nežinodamas. Asmenybės testai paprastai skirstomi į asmenybės klausimynus ir. žmogus gali projektuoti (atskleisti) savo giliausius troškimus. projecto ..24 l SKYRIUS nukrypimą nuo centro. kai norime nustatyti mokymo metodų efektyvumą ar sritis. Yra manoma. yra ne gamtos. kad bet koks žmogaus aktyvumas yra įtakojamas jo poreikių ir interesų. Kramer). atsakydamas žmogus suteikia informacijos apie savo elgesį. depresyvumas ar pažangumas mokykloje. o pagal gamtos pavyzdį sukonstruotas vidutinis žmogus tėra minties fikcija. sukurtą depresinių nuotaikų testą. Vidutinis rezultatas vadinamas norma. potyrius ir pan. koks rezultatas laikytinas vidutiniu. paaiškėjo. Kas. Gabumų testai yra skirti būsimos veiklos rezultatų prognozavimui. gabumų ir asmenybės. nepritaikytas mūsų kultūrai? Gal lietuvių studentų depresijos norma skiriasi nuo amerikiečių studentų normos? ' Pagal matavimo sritį testus galima suskirstyti į tris tipus: žinių. Ar iš tiesų testas tinka miesto ir kaimo gyventojams? Ar tinka įvairaus amžiaus žmonių grupėms? Ar tinka konkrečiai kultūrai? Labai rizikinga perkelti nepritaikytus testus iš vienos kultūros į kitą. pvz. į kuriuos . Taigi norma yra sutartinis dydis. Bet gal taip nėra? Gal tik testas neadaptuotas. Šiuos testus paprastai sudaro užduočių kompleksai.

Nors testais siekiama gauti objektyvių duomenų.TAI MOKSLAS APIE MANE 25 1. kuriuos jis 1. Roršacho testo užduoties pavyzdys ištartų panašioje situacijoje. bet būtinai derina tai su pokalbiu bei stebėjimu (pvz. Tačiau šie testai turi ir trūkumų. o tai galima išaiškinti tik pasikalbėjus su tiriamuoju). Geriausiai pažinsime save ne iš a t s i t i k t i n i ų testų rezultatų. jei žurnale išspausdinto testo rezultatai rodys prastus mūsų mąstymo sugebėjimus ar tvirtins mus esant isterikais. piešinius arba įrašyti į nurodyto personažo lūpas žodžius. 3. Ne visada pasiseka gauti panašius duomenis pakartotinuose tyrimuose.t. T i r i a m a j a m reikia išvardinti visas asociacijas. kai jais naudojasi ne specialistai. pvz. susijaudinęs. Dėl tos priežasties projekciniai testai renkant ir kaupiant mokslinę informaciją yra retai naudojami.tai nepakankamas tų testų tikslumas ir patikimumas.3 pav. čia taip pat galimi apsirikimai.. kuriose tiriamasis turi užbaigti pateiktus sakinius. 2. kuriuos sudaro neapibrėžti stimulai. suvokiant konkrečią rašalo dėmę. kuriuose užduotys susiję su laisva tiriamojo raiška. todėl sumažėja duomenų iškreipimo tikimybė. Todėl neverta aklai tikėti testų (ypač abejotino patikimumo) rezultatais.. . tiriamajam skiriama užduotis nupiešti namą. Apie tai gali spręsti tik specialistas. Tiriamasis dažniausiai negali įspėti testo panaudojimo tikslo. konkrečiai kultūrai nepritaikytais testais ar tuo atveju. periodinių leidinių populiariais testais. kad žmogus pavargęs. Interpretacinius. Asociacinius.PSICHOLOGIJA . Pirmiausia . o sistemingai gilindamiesi į savo vidinį pasaulį. nes dėl tyrėjo subjektyvumo yra galimybė skirtingai interpretuoti gautus duomenis. pavyzdžiui. E k s p r e s y v i n i u s . medį. neramus. į v a i r i o s formos. kurios kyla. žemi intelekto testo rezultatai gali rodyti ir tai. Tik projekcinių testų ( ne kokių kitų) pagalba atskleidžiami psichikos gelmėje glūdintys asmenybės ypatumai. žmogų (H-T-P testas) arba fantastini gyvūną ir t. p r i m e n a n č i o s r a š a l o dėmes R o r š a c h o teste. Taigi nepulkime į paniką. Psichologas niekada nesprendžia apie žmogaus savybes vien iš testų rezultatų. bandydami suprasti savo ir kitų žmonių elgesio priežastis. Pavyzdžiui.

3. Vilnius. Jacikevičius A. Vilnius. 1993. Siela. Psichologija. Jacikevičius A.26 l SKYRIUS Šiandieninėje psichologijoje. 6. Vilnius. 1991. 1983. Vilnius. ne tik kaupiami duomenys apie mūsų psichinio gyvenimo dėsningumus. Bliumas R. Tuomet naudojami psichologinio konsultavimo ar problemų sprendimo įvairiose grupėse metodai (plačiau apie juos skaitykite poskyryje „Psichoterapija"). 2. Statistika su statistika. 8. Psichologijos įvadas studijų pradžiai. Kodėl dabartinė psichologija neturi vieningos paradigmos? Literatūra 1. 7. Eksperimentinės psichologijos įvadas. Fūrst M. Ozolas R. Etninės psichologijos įvadas. Psichologijos žodynas. naudojant įvairiausius tyrimo metodus. 9. ir kiti. bet žmogus. Martišius V. 1998. 1998. Vilnius. Bendroji psichologija. 1999. Klausimai pamąstymui 1. Kas būdinga psichologijai kaip mokslui? 3. 4. Vilnius. Vilnius. Sakalauskas V. Kuo galime paaiškinti psichologijos šakų įvairovę? 5. Vilnius. 10.gilesnis savęs pažinimas ir sėkmingesnis gyvenimo problemų sprendimas. Tokios psichologinės pagalbos rezultatas . 1988. Vilnius. Kuo skiriasi psichologijos mokslinio tyrimo strategijos nuo duomenų rinkimo būdų? 6. dažnai ieško profesionalios psichologo pagalbos. Mokslas. . Psichologijos metodai. Gyvensena. Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją. susidūręs su psichologinio pobūdžio problemomis. 1986. Rimkutė E. 1998. 5. Psichologijos žodynas. Kokios pagrindinės prielaidos psichologijai tapti atskiru mokslu? 2. Vilnius. 1993. Kokios yra teigiamos ir neigiamos psichologijos populiarinimo pusės? 4.

tarpusavio santykius. mes tik norime atkreipti dėmesį į tai. kas vyksta. jie bando atsakyti į daugybę klausimų. norai. į kurią suplaukia gausybė informacijos._ 27 SKYRIUS BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI Ar suprantate žodžius. pavadintame . . Taip pat sužinosite apie paprasčiausią žmogaus nervų sistemos veiklos mechanizmą . Atsivertę knygą „Psichologija studentui". jausmus. Jūs tikriausiai norėjote geriau sužinoti apie žmonių mąstymą. kad jausmai. tačiau daro didžiulę pažangą.neuronais. mes galime pažvelgti į žmogų. bet ir mokslininkus biopsichologus. Studijuojant bet kurią psichologijos sritį . kad pradėjome tokiu k e i s t u k l a u s i m u . kaip mūsų smegenys kaupia prisiminimus apie įvykius. tai jūsų kūne kažkas vyksta.viskas gimsta mūsų fiziniame kūne. Galbūt mąstėte kada nors apie tai. Šiuos kūne vykstančius procesus mes mėginsime aptarti skyriuje. galvos smegenų funkcijomis bei struktūra. emocijas. Suprasdami. liūdime ar svajojame? Šie ir daugelis kitų klausimų domina ne tik jus. jog jeigu jūs skaitote ir suprantate. o iš jos išeina idėjos. atsakymų į visus juos biopsichologai nežino. džiaugiamės. norai. nutikusius prieš daugybę metų. Šiame skyriuje jūs susipažinsite su pačiais esminiais dalykais: nervų sistemos sandara. kai mes sapnuojame. Nesistebėkite. kuriuos dabar skaitote? Jūs tikriausiai stebitės. Tad kam gi mums reikia gilintis į biologinius elgesio pagrindus? Be abejonės. svajonės. jausmai. veiksmai . tačiau tokios psichologijos studijos būtų paviršutiniškos.refleksą. jos struktūriniais vienetais . Be abejo.biologiniais elgesio pagrindais.motyvaciją. kaip į „juodąją dėžę". pažinimo procesus elgsenos ir psichikos biologinių mechanizmų supratimas labai reikalingas.

motorinis neuronas. Kiekvienas gimstame su tam tikru neuronų „komplektu". priklausomai nuo lokalizacijos ir atliekamos funkcijos Kokią funkciją beatliktų neuronai. Jų struktūra priklauso nuo to. . vadinamų neuronais ir pagalbinių elementų . Neuronus dengia membrana. laikui bėgant neuronai žūsta ir nebeatsinaujina. Nejį^enai skiriasi nuo kitų organizmo ląstelių. Neuronai būna įvairūs: skirtingos formos ir dydžio. Tuo tarpu žmogaus kūne jų yra nuo 10 iki 30 milijardu. Subrendęs žmogus kasdien jų netenka apie 10 tūkstančių.daugiausiai neuroglijos. sistemoje. kad nervinės ląstelės dalyvauja.neuronų. Bet svarbiausia. kur jie esti ir kokias funkcijas atlieka nervų. Bestuburių gyvūnų nervų sistema sudaryta iš dešimčių ar šimtų nervinių ląstelių . Žinduolių kūnuose rasta daugiau kaip 200 rūšių neuronų. o gal ir dar daugiau. Jie skiriasi savo dydžiu ir forma. perdirbant informaciją.28_ II SKYRIUS NERVINIO AUDINIO STRUKTŪRA Žmogaus nervinis audinys susideda iš ląstelių. tačiau skirtingai nuo kitų ląstelių. esantis nugaros smegenyse smegenų gumburo neuronas smegenėlių neuronas smegenų žievės neuronas 2.kūno. o po keturiasdešimties šis rodiklis padvigubėja.1 pav. visi jie susideda iš trijų pagrindinių dalių . ir ataugų: dendritų bei aksono. vadinamo soma.

Visi neuronai turi nevienodą. gaubiantis elektros laidą. Jų gali būti nuo vieno iki kelių šimtų. k o k y b i š k a i besiskiriančių ataugų skaičių. kaip ir kitų. ir perduoda ją somai bei aksonui. kad apsaugotų aksoną nuo kitų.aksono ir dendritų Nervinių. informacija aksonuose susimaišytų. todėl atrodo lyg būtų balti. Kiti aksonai . Kiekvienas neuronas turi tik vieną aksoną. nervinius signalus į neuroną perduodančios ataugos vadinamos dendritais. paprastai. Ji gali siekti net vieno metro ilgį. Neuronas susideda iš kūno (somos) ir ataugų . pilki. raumenims.BIOLOGINIAI_PSICHOLOGIJOS_ PAGRINDAI 29 2. panašiu į riebalus. vadinamų receptoriais. liaukoms. Nutrūkimo vietos vadinamos Ranvje sąsmaukomis. ląstelių kūną sudaro branduolys bei citoplazma su joje esančiais organoidais. Jeigu dangalo nebūtų. yra ilgesnė už dendritą atauga. būna padengti mielino sluoksniu. Jis reikalingas. Vieni aksonai. Dendritai ląstelėje atlieka „antenos" vaidmenį . Mielino dangalas yra ne ištisinis. Trumpesnės. šalia esančių.2 pav. vadinami mielininiais. Kai kurie aksonai galuose atsišakoja ir savo atšakomis liečiasi su kitų neuronu dendritais ar kūnais.nemielininiai. jis veikia kaip elektrinis izoliatorius. Ranvje sąsmaukos . Mielinas yra tarytum dangalas. Aksonas.priima informaciją iš kitų neuronų bei j u n t a m ų j ų ląstelių. Aksonai perduoda nervinius signalus iš neurono kūno kitiems neuronams. Kas vieną du milimetrus jis nutrūksta.

Parkinsono.aksonų ir izoliacinės medžiagos . panašų į elektros kabelį. Todėl žmogaus nervų sistema veikia labai greitai. kaipgi nervinė ląstelė perduoda „elektrinę žinutę" kitai? Aksonu plintantis nervinis im. kuris gali siekti iki 130 metrų per sekundę. Sis aksonų pluoštas vadinamas nervu.t. Todėl nervinis impulsas gali plisti toliau.mielino sinapsinį plyšį.3 pav. Aksonų grupės. serotoninas.elektrocheminės prigimties signalai. Kasmet atrandama naujų jų rūšių. gamaamino sviesto rūgštis. kad k o n t a k t a s tarp n e u r o n ų yra betarpiškas. Tad. sudaro pluoštą. Alzheimerio ir t. kad neuronai niekada nesusiliečia. Mediatoriai gali lemti mūsų nuotaiką.) juda link priimančio neurono ir jaudina jo membraną. priimančiomis jo signalus. . Ilgą laiką mokslininkai manė. Tačiau vėliau elektron i n i s m i k r o s k o p a s p a r o d ė . aksonai Neuronai perduoda informaciją vienas kitam per sinapses. plintantys nervinėmis ląstelėmis. sudarytą iš „elektros laidų" . miegą. Nustatyta. epilepsija. kad įvairūs sutrikimai siejasi su neuromediatorių veikla. Paaiškėjus. Kiekvienas neuronas su kitomis nervinėmis ląstelėmis gali sudaryti iki tūkstančio sinapsių. noradrenalinas ir kt. Juos skiria siauras apie 20 .2. kad kai kurių mediatorių veikla į t a k o j a tokias ligas kaip depresija.50 nanometrų pločio plyšys. Sėdmeninis nervas panašus į kapulsas paskatina cheminės medžiabelį.m e d i a t o r i a u s išsiskyrimą į gos . susidedančios iš kelių ar net kelių šimtų aksonų. Mediatorius (acetilcholinas. judesius ir daugelį kitų psichikos reiškinių. Sinapse vadinamas nervinį impulsą perduodančio aksono jungties taškas su kitais neuronais ir ląstelėmis. Nervais perduodami nerviniai impulsai .30 11 SKYRIUS padidina signalo sklidimo greitį. atmintį. jais ypatingai susidomėta.

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI 11 Nervų sistemos ląstelės. kitaip dar vadinamą autonominę. Vienas su kitu neuronai kornunikuoja per sinapses NERVŲ SISTEMOS DALYS Jūs ką tik susipažinote su neuronų struktūra. susitelkusios galvos ir nugaros smegenyse. nes padeda giliau atskleisti mūsų psichikos ir elgsenos reiškinius. 2. dalį. Funkciniu požiūriu nervų sistema turi somatinę ir vegetacinę. biochemikai. Struktūros ir vietos požiūriu skiriamos dvi nervų sistemos dalys: centrinė ir periferinė. jų komunikavimas . Šiai nervų sistemos daliai mes skirsime daugiausia . Dabar pamėginsime įgytas žinias perkelti į žmogaus kūno kontekstą. sužinojote. Biopsichologai. Nervų sistema yra skirstoma dviem požiūriais: struktūros bei vietos ir funkciniu. kaip jie „bendrauja" tarpusavyje.4 pav. Nauji jų atradimai labai reikšmingi. Centrine nervų sistemą sudaro nervinės ląstelės.tarpdalykinio studijavimo objektas. fiziologai ir kitų sričių specialistai domisi šia sfera.

32

II

SKYRIUS

dėmesio. T a č i a u p r a d ė s i m e nuo gyvybiškai svarbios periferinės nervų centrinė sistemos, be kurios jūs negalėtumėte nervų net užbaigti skaityti šio sakinio. sistema Periferinė nervų sistema perduoda informaciją į centrinę nervų sistemą ir iš jos. Periferinė nervų periferinė nervų sistema sudaryta iš nervų, jungiančiu sistema galvos ir nugaros smegenis su įvairiais audiniais ir organais. Juntamieji nervai perduoda signalus iš į v a i r i ų j u n t a m ų j ų ląstelių - receptorių, o j u d i n a m i e j i p e r d u o d a impulsus raumenims, liaukoms ir t.t. Somatinė nervų sistema specializuota priimti iš aplinkos informaciją ir valdyti judesius. Kai jūs kramtote gumą, kasotės pakaušį ar atliekate bet kokį kitą valingą veiksmą, dirba somatinė jūsų nervų sistemos dalis. Priešingai negu somatinės, vegetacinės nervų sistemos veikla nevalinga. Mums nereikia iš anksto nuspręsti ir priversti savo širdį plakti ar skrandį virškinti. Vegetacinė nervų sistema valdo mūsų vidaus orga- 2.5 pav. Žmogaus nervų sistema skirstoma į nų: žarnyno, širdies, kraujagyslių ir centrinę ir periferinę. Centrinę nervų k i t ų darbą bei medžiagų apykaitą. sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys. Somatinė ir vegetacinė nervų siste- Periferine - 43 nervų poros mos tarpusavyje susijusios. Pavyzdžiui, rašant rankos judesius valdo somatinė sistema, o jos raumenis aprūpina krauju - vegetacinė. Taigi abi sistemos dirba sutartinai. Vegetacinę nervų sistemą dar galime skirstyti į dvi skirtingai veikiančias sistemas - simpatinę ir parasimpatinę. Simpatinė nervų sistema paruošia kūną būsimai veiklai. Pamėginkite prisiminti, kaip jūs jautėtės kokioje nors Jums nutikusioje grėsmingoje situacijoje. Tikriausiai jūsų širdis ėmė greičiau plakti, išpylė prakaitas, paraudote, išsiplėtė akių vyzdžiai ir pan. Šitaip pasikeisti jus privertė simpatinė nervų sistema. Parasimpatinę nervų sistema veikia priešingai. Ji yra organizmo tausojimo sistema. Ji sulėtina kai kurias kūno funkcijas, taupo energiją, o kai kurių kūno funkcijų

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

33

veiklą pagreitina. Pavyzdžiui, normalizuoja širdies veiklą, sutraukia akiu vyzdžius, mažina kraujo spaudimą ir t.t. Visa tai parasimpatinė nervų sistema atlieka neuromediatoriaus acetilcholino dėka. Kartu dirbdamos ir s u b a l a n s u o d a m o s v i e n a kita, s i m p a t i n ė ir parasimpatinė nervų sistemos padeda organizmui išlaikyti pusiausvyrą, vadinamą homeostaze. Homeostazė - tai pastovi, ideali organizmo vidinė būsena. Atlikę labai paprastą bandymą, jūs galite pamatyti, kaip veikia simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Stiprokai perbraukite savo kairiąją plaštaką dešiniosios rankos nagu. Matote, atsirado balta juosta. Ji atsirado, nes simpatinė nervų sistema iš karto sureagavo i poveiki, t.y. susiaurino kraujagysles. Vėliau balta juosta pradingsta - atsiranda raudona. Taip atsitinka dėl kraujagyslių išsiplėtimo, kurį sukelia parasimpatinė nervų sistema. Parasimpatinė nervų sistema siekia atstatyti pusiausvyrą, todėl badavusias ląsteles pamaitina geriau. Galų gale pranyksta ir raudona juosta, plaštakoje ženklų nebelieka. Kraujagyslių skersmuo tampa įprastu ramybės būsenai. Centrinė nervu sistema, kaip jau buvo minėta, sudaryta iš galvos ir nugaros smegenų. Nugaros smegenys - tai stuburo kanale esanti centrinės nervų sistemos dalis, viršuje pereinanti i galvos smegenis. Nugaros smegenys yra apie 45 cm ilgio ir apie l cm 2 storio. Jos gerai apsaugotos, nes glūdi kauliniame stuburo kanale. Primityvių stuburinių gyvūnu nugaros smegenys yra pagrindinė centrinės nervų sistemos dalis. Žmogaus organizme jos atlieka paprastesnes funkcijas. Pirmiausia, nugaros smegenys tiekia informaciją iš periferinės nervų sistemos į aukštesnius - žievės centrus ir iš j ų . Tačiau periferinė nervų sistema reikšminga žmogaus nervų sistemos dalis. Sužalojus nugaros smegenis gali atsirasti labai didelių negalių. Be to, nugaros smegenyse yra daugelio nesąlyginių refleksų centrai. Apie nesąlyginius refleksus kalbėsime kiek vėliau. Vis dėlto psichologai labiau domisi ne nugaros smegenimis, bet sudėtingesne centrinės nervų sistemos dalimi - galvos smegenimis. GALVOS SMEGENYS Vieną vakarą poną P. S. ištiko priepuolis - nedidelis kraujo išsiliejimas į smegenis. Kraujo išsiliejimo pasekmės būna labai įvairios. Žmogus gali mirti, būti suparalyžiuotas, jam gali sutrikti atmintis ar atsirasti dar kitokių problemų. Ponui P. S. pasisekė, nes jo smegenų sužalojimas paliko nelabai sunkias pasekmes -jis negalėjo įsiminti vaisių ir daržovių pavadinimų. Gavęs

34

11 SKYRIUS

apelsiną arba obuolį, jis apstulbdavo ir niekaip negalėdavo jų įvardyti. Pono P. S. verbaliniai sugebėjimai ir atmintis visiems kitiems dalykams išliko nepakitę. Be abejo, P. S. tokia situacija trikdė, tačiau ši nedidelė negalia jam netrukdė normaliai gyventi ir dirbti. Pasakojimas apie pono P. S. negalią rodo, kad normalus žmogaus elgesys priklauso nuo normalaus smegenų funkcionavimo. Bet kokie struktūriniai ar fiziologinių procesų pakitimai smegenyse atsiliepia psichikai. Suprasdami, kad smegenys - tai psichinės veiklos organas, psichologai daugiausiai dėmesio ir skiria jiems studijuoti. Žmogaus galvos smegenys yra labai sudėtingos. Sudėtingesnio už jas objekto gamtoje tikrai nėra. Smegenys niekada nesiilsi. Netgi tada, kai mes miegame, jose vyksta sudėtingiausi elektriniai ir cheminiai reiškiniai. Galvos smegenys valdo visas organizmo funkcijas. Jose gimsta mintys, idėjos, jausmai, jų dėka mes suvokiame pasaulį, atsimename ir t.t. Galvos smegenys - tai centrinės nervų sistemos organas, esantis kaukolės ertmėje. Jos paprastai sveria nuo tūkstančio šimto gramų iki dviejų k i l o g r a m ų . Tačiau nemanykite, kad žmogaus protiniai sugebėjimai tiesiogiai priklauso nuo smegenų masės. Daugelio žymių žmonių smegenų masė buvo labai skirtinga. Pavyzdžiui, chemiko J. Lybigo smegenys svėrė 1325 g, rašytojo B. Franko - 1017 g, o I. Turgenevo - 2012 g. Dabar pamėginsime susipažinti su žmogaus galvos smegenų struktūra ir funkcijomis. Pagrindinės smegenų dalys išvardintos 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Pagrindinės smegenų dalys

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

35

2.6 pav. Scheminis galvos smegenų vaizdas

Užpakalines smegenis sudaro keletas svarbių struktūrų. Nugaros smegenų tęsinys yra pailgosios smegenys. Jos atlieka daugelį gyvybiškai svarbių funkcijų: kontroliuoja kvėpavimą, širdies darbą, kraujospūdį, virškinimą. Prieš pailgąsias smegenis yra išsipūtusi struktūra, vadinama tiltu, nes jungia žemesnes ir aukštesnes smegenų sritis. Tiltas kontroliuoja miegą, dėmesį, raumenų darbą. Kita struktūra užpakalinėse smegenyse - tinklinis darinys. Jis driekiasi per visą galvos smegenų kamieną. Pažiūrėjus pro mikroskopą, jis atrodo sudarytas iš tankaus neuronų tinklo, todėl ir pavadintas tinkliniu dariniu. Jis reguliuoja miegą, dėmesį, išmokimą, raumenų tonusą, kvėpavimą, sąmonę. Smegenėlės - didžiausia užpakalinių smegenų dalis. Jų paviršius išraizgytas gausių vagų ir vingių. Smegenėlių funkcija koordinuoti judesius, palaikyti kūno padėties pusiausvyrą. Tarp priekinių ir užpakalinių smegenų, virš tilto, yra vidurinės smegenys. Nors vidurinės smegenys gana mažos, bet atlieka svarbias funkcijas. Visi signalai, einantys iš nugaros smegenų, turi perkirsti šią struktūrą. Vadinasi, ji atlieka laidininko funkciją. Be to, vidurinėse smegenyse yra kai kurių jutimo organų, pavyzdžiui, regos ar klausos požieviniai nerviniai centrai.

36

II

SKYRIUS

Didžiausią dali žmogaus smegenų sudaro priekinės smegenys. Vienas iš priekinių smegenų struktūros elementų yra gumburas. Gumburą mes galime sulyginti su „centriniu valdymo pultu". Jis filtruoja ir paskirsto informaciją į į v a i r i a s smegenų žievės sritis. Po gumburo eina pagumburis, labai maža, maždaug pupos dydžio struktūra, tačiau ji Įtakoja mūsų emocijas, poreikius; maistui, vandeniui, miegui, lytiniam aktyvumui ir t.t. Be to, pagumburis reguliuoja hormonines organizmo funkcijas. Vidurinių smegenų apačioje prisitvirtinusi pasmegeninė liauka arba hipofizis. Tai svarbi vidaus sekrecijos liauka. Limbinė sistema sudaryta iš kelių tarpusavyje susijusių ir integruotai dirbančių komponentų. Ši sistema reguliuoja emocijas, atlieka nemenką, vaidmenį motyvuojant, išmokstant, atminties procesuose. Mokslininkus labiausiai domina didieji smegenų pusrutuliai, nes,'pagal žemesniųjų smegenų skyrių pranešimus, jie tvarko visą organizmo veiklą. Jie yra tobuliausia iš visų galvos smegenų struktūrų. Du, tarpusavyje susijungę didžiąja smegenų jungtimi, pusrutuliai yra apgaubti išorinio sluoksnio - žievės. Žievė - tai plonas, maždaug dviejų penkių milimetrų storio, labai raukšlėtas, išraizgytas įvairaus gylio vingiais, sluoksnis. Todėl didieji pusrutuliai, apgaubti žievės, atrodo panašūs į didžiulį graikišką riešutą.
didžioji smegenų jungtis

2.7 pav.

didieji pusrutuliai Kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius sujungia didžioji smegenų jungtis

8 pav. skirtumų pervertinti nederėtų. todėl abu jie yra vienodai reikšmingi.BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS_PAGRINDAI 37 Jeigu Jums kokiu nors būdu pavyktų ištiesinti smegenų žievę. Sperry) ištyrė (1974). Labai daug pasiekta. tačiau jie atlieka ne identiškas funkcijas. kompensuodami vienas kito trūkumus. tai ji būtų maždaug tokio dydžio kaip aštuoni šios knygos lapai. Smegenų žievė padalinta į keturias skiltis. 2. kad kairysis pusrutulis yra atsakingas už mąstymą ir kalbą. mirusių žmonių smegenis ar ligonių su pažeistomis smegenimis elgseną ir mąstymą. Mokslininkai įrodė. Nors pusrutuliai ir specializuoti. Pagal funkcijas smegenų žievė dalijama į įvairius laukus arba zonas . pakaušio ir smilkinio. Tai projekcinė žievė. vadinamas kaktos. motorinę ir kitas. regos.už emocijas ir erdvės suvokimą. E. kai (1939) galvos smegenyse vykstantiems elektrinės prigimties reiškiniams tirti buvo pradėta taikyti . Kelios gilios vagos dalija ją į keturias skiltis.klausos. Didžiosios smegenų jungties dėka pusrutuliai dirba labai sinchroniškai. kad „kiekvienas pusrutulis gyvena savo gyvenimą". o dešinysis . momens. Galvos smegenų žievė savo funkcijomis ir struktūra nėra vienalytė. Pirmosios psichologų žinios apie smegenis buvo gautos tyrinėjant gyvūnus.8 paveiksle. Speris (E. Bet kuri sąmoninga smegenų veikla vyksta tam tikrose galvos smegenų žievės zonose Kairysis ir dešinysis pusrutuliai atrodo labai panašiai. Jas matote 2. Tuo tarpu žiurkės smegenų išklotinė sutilptų ant nedidelio pašto ženklo. tai yra specializuojasi tam tikroje srityje. Mes nesame „dešiniasmegeniai" ar „kairiasmegeniai".

kompiuterinėje technologijoje ir naujienų molekulinėje biologijoje. Kad refleksas vyktų. Tokia reakcija vadinama reflekso lanku. išsivystė evoliucijos eigoje. REFLEKSINĖ CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS VEIKLA Šio skyrelio pradžioje jūs sužinojote apie struktūrinį nervų sistemos vienetą . Įsivaizduokite. cheminis arba mechaninis. o dabar susipažinsite su pagrindiniu žmogaus nervų sistemos mechanizmu . susiformavę per gyvenimą nesąlyginių refleksų pagrindu.sąlyginiai. magnetinis branduolinis rezonansas ir kitos diagnostinės priemonės dar labiau paspartino smegenų tyrimus. tai yra dirginimas. Pastaruoju metu mokslininkai.refleksu. ir įgyti . Šis perduoda informaciją rankos raumenims ir priverčia ją staigiai atsitraukti.neuroną. dalyvaujant centrinei nervų sistemai. Refleksą galėtume apibrėžti kaip organizmo atsakomąją reakciją į vidinės ar išorinės aplinkos dirginimą. Sukeltos refleksinės reakcijos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo dirgiklio stiprumo ir trukmės. nuolatos atranda daug vertingos.nesąlyginiai. pasitelkę modernią techniką. Dirginimus gali sukelti įvairios kilmės dirgikliai. Uodo įkandimas sudirgina odoje esančius receptorius. Nervinis impulsas sklinda juntamuoju arba įcentriniu neuronu. Įcentrinis neuronas impulsą perduoda nugaros smegenims. Kompiuterinė tomografija. Reflekso anatominiu pagrindu laikomas reflekso lankas. Taip sužadinamas reflekso vyksmas. kad jums į ranką kanda uodas. Refleksai gali būti dvejopi: įgimti . pavyzdžiui. Čia gaunama informacija apdorojama ir siunčiama į išcentrinį arba j u d i n a m ą j į neuroną. Dar didesnis žingsnis pirmyn buvo žengtas dėl pasiekimų elektrofiziologijoje. Receptoriai transformuoja dirginimą į nervinį impulsą ir mechanizmas ima veikti. Dirgiklis veikia receptorių. EEG metodika plačiai taikoma įvairių sutrikimų diagnostikai. . kuriame dirginimai transformuojami į nervinius impulsus.38 II SKYRIUS elektroencefalogramos (EEG) analizė. pirmiausiai turi būti tam tikra priežastis. praktinės naudos turinčios informacijos apie mūsų smegenyse vykstančius procesus.

Tačiau sugrįžkime vėl prie ankstesnio pavyzdžio. . Apie jį sužinosite kitame skyriuje. įkandus uodui. o nuo jų atgal. Dėmesį atkreipiame sukiodami galvą ir ieškodami jo akimis. Tinklinis darinys sužadina žievę ir priverčia mus atkreipti dėmesį į signalą . galvos smegenų žievė tokiame reflekse gali nedalyvauti. gali plisti toliau nugaros smegenimis iki galvos smegenų. arba netiesiogiai į tinklinį darinį. Nervinis impulsas. Pirmąja .BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI __ 39 2. Susidaro reflekso lankas.į gumburą bei žievę ir antrąja . Pastarasis „nusprendžia". Tuo metu impulsas toliau keliauja į galvos smegenis: tiesiogiai i gumburą ir žievę. Todėl kai kurios refleksinės reakcijos būna neįsisąmonintos. Kai uodą p a m a t o m e ir atpažįstame. Jei signalas bus įvertintas kaip svarbus. Mes nuvejame uodą ranka Reflekso lanką visada sudaro mažiausiai trys dalys: įcentriniai bei išcentriniai nervai ir smegenų centrai. ar signalas pakankamai svarbus.kandimą. galvos smegenys programuoja antros rankos reakciją į nemalonu sudirginimą. vadinamas suvokimu. o po to keliauti dviemis skirtingomis kryptimis. Nesąlyginiam refleksui pasireikšti pakanka vien tik nugaros smegenų ir kamieno. prasidės labai sudėtingas procesas.9 pav. sukeltas uodo įkandimo. kad jo iššifravimu užsiimtų žievė. nervinis impulsas plinta nuo rankos į nugaros smegenis.į tinklini darinį.

daryti išvadas. bet gebėjimas protauti. 1997. Vadinasi. spręsti uždavinius. Literatūra 1. . o buvo suvoktas tik vėliau.reflekso. 3. 2. Apie visa tai jūs sužinosite paskaitę tolimesnius šios knygos puslapius.įvyko prieš suvokimą. mūsų gyvybė dažnai priklauso nuo paties paprasčiausio nervų sistemos veiklos akto . Mankienė A. 1996. Vilnius. Neuroetologija. Nervų sistemos vystymasis ir histofiziologija.40 II SKYRIUS Taigi refleksinė reakcija . nes impulsas į galvos smegenis iškart nesklido. Nerviniai elgesio mechanizmai. negu žmogus suvokia gresiantį pavojų. Žmogaus nervų sistemos normalioji anatomija. Vitkus A. Kaunas. Dauguma organizmo apsauginių reakcijų įvyksta anksčiau. tačiau žmogaus elgesį lemia ne jis.rankos atsitraukimas . Vilnius. Nors refleksas yra svarbus elgesio mechanizmas. Vaitkevičienė G. logiškai ir abstrakčiai mąstyti. 1989.

SKYRIUS
PAŽINIMO PROCESAI

Žmogaus psichika yra vientisa. Žmogus juk negali iš pradžių sukaupti dėmesį, paskui pajusti, po to suvokti, tada įsiminti ir g a l i a u s i a i pradėti mąstyti. Net patys paprasčiausi psichiniai reiškiniai yra glaudžiai susiję ir , priklauso nuo visos asmenybės ypatumų. Bet, kad geriau pažintume save, savo vidinį gyvenimą, asmenybės psichinio gyvenimo visumą, pabandysime išskaidyti į atskirus psichinius reiškinius ir juos paanalizuosime, o toliau, aptardami asmenybę, stengsimės visa tai „sintetinti", „susieti". Pažinimo procesai - tai įvairių psichinių procesų sistema, kuri dalyvauja pažinime ir kur atskirais atvejais tai vieni, tai kiti procesai tampa dominuojančiais. Pažinimo procesai įgalina individą orientuotis aplinkoje, susidaryti aplinkos vaizdą, pažinti ir suprasti save kaip individą. Pažinimo procesai yra būdingi ir gyvūnams, ir žmonėms, bet žmogaus pažinimo procesai yra sudėtingesni. Žmogaus pažinimas yra socialiai sąlygotas, i s t o r i š k a i išsivystęs. Žmogus pažįsta tiek, kiek jis įvaldo žinių sistemas, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, jūsų tikslas - sukurti nauja technologija. Jeigu jūs norite dirbti šioje srityje, jeigu norite kurti kažką naujo, tai turite įvaldyti esamas žinias, žinoti tai, kas pasiekta technologijų srityje. Kiekvienas žmogus yra ribojamas visuomenėje egzistuojančio pažinimo. Jis pažįsta tai, ką visuomenė yra sukūrusi. Žmogaus pažinimas galimas tam tikrų psichinių procesų dėka.

42

III

SKYRIUS

KĄ IR KAIP MES SUVOKIAME? S. B., inteligentiškas 52 metų vyriškis, nuo gimimo buvo aklas. Prieš metus jam buvo atlikta sėkminga chirurginė operacija ir grąžintas regėjimas. Kai pirmą kartą buvo nuimti tvarsčiai, S.B., išgirdęs pažįstamą gydytojo balsą, pasisuko į tą pusę, bet pamatė tik dėmę. Jis suprato, kad tai turėtų būti veidas, kadangi iš ten sklido balsas, tačiau matyti jo negalėjo. Jam buvo sunku pamatyti tokį daiktų pasaulį, kokį mes išvystame, atmerkę akis. Psichologai stengėsi išsiaiškinti, koks S. B. regimasis pasaulis. Užduodavo jam klausimų, pateikdavo paprastų suvokimo testų. Paaiškėjo, kad jis savotiškai suvokia atstumą: pavyzdžiui, jis manė, kad, laikydamasis už palangės krašto, kojomis galės pasiekti šaligatvį, kai. iš tikrųjų atstumas buvo bent 10 kartų didesnis. Atstumus jis nustatydavo tik pačiupinėjęs daiktus rankomis. Išmokęs atpažinti palatos kampe stovinčią kėdę, nepažindavo jos, žiūrėdamas iš viršaus. Aprašytasis atvejis gali padėti suprasti, kaip žmogus pažįsta aplinką. Kodėl gi S. B. negalėjo suvokti regimojo pasaulio tokio, kaip mes jį suvokiame? Ar tai reiškia, kad nepakanka sveikų akių, kad žmogaus regimasis pasaulis taptų prasminga erdve, kurioje yra nemažai pažįstamų daiktų, žinomų atstumų ir spalvų? Iš tiesų, kodėl mes nesitikime, ištiesę ranką paliesti debesį? Juk ilgai žiūrint į dangų, ima atrodyti, kad debesys visai netoli. Tačiau mes tvirtai ž i n o m e , kad debesys p l a u k i a a u k š t a i d a n g u j e , kad ji.e mums yra nepasiekiami. Vadinasi, tam, kad matytume daiktus, turime dar kai ką žinoti, t.y. turime įgauti regėjimo patirties, kurios stokojo S. B. Kuo skiriasi jutimas ir suvokimas? Informacija apie pasaulį gali ateiti skirtingais keliais: mes -matome vaizdus, girdime garsus, užuodžiame kvapus, jaučiame skonį, šiurkštumą, šilumą, skausmą. Šiuos kanalus galime pavadinti mūsų langais į pasaulį pro kiekvieną iš jų matyti labai skirtingi reginiai. Šie kanalai vadinami jutimo sistemomis (klausos, regos, lytėjimo ir kt.). Informacijos apie aplinką gavimo procesas vadinamas jutimu, o jo rezultatas yra įvairių rūšių pojūčiai (regos, klausos, lytėjimo, uoslės ir. kt.). Terminas „jutimas" apibūdina tą procesą, kuris būdingas S. B. (ir kitiems sėkmingai išoperuotiems akliesiems), taip pat ką tik gimusiems kūdikiams. Jų pojūčiai tik „užrašo" gaunamą informaciją, apibūdina kokią nors daikto savybę, nenusakydami, koks tai daiktas. Orientuotis pagal tokią informaciją beveik neįmanoma. Suaugusio žmogaus pojūčiai iš karto interpretuojami, patirtis padeda išsiaiškinti,

PAŽINTINIAI PROCESAI

43

kokiam objektui gali priklausyti užfiksuotoji savybė. Galima net teigti, kad grynas pojūtis tėra abstrakcija. Lyginant su grynu pojūčiu, bet koks jutimo organus veikiantis stimulas yra kažkas daugiau: sąmonėje vienaip ar kitaip kyla su šiuo pojūčiu susijusios idėjos ir asociacijos, sukuriamas vaizdinys to objekto, kuriam toji jutiminė savybė priklauso. Kai mūsų regėjimo lauke atsiduria gabalas rudos plokštumos, pavadiname jį rašomuoju stalu. } suvoktą stalo vaizdą įeina ir jo užpakalinė dalis, kurios tuo metu nematome, jo tiesūs kampai (nors matome juos netaisyklingus), jo dydis ir svoris (iš patirties žinome, kad stalas didelis ir sunkus). Tik tada, kai interpretuojame gaunamą informaciją, tvarkome ją vadovaudamiesi savo patirtimi, galime sakyti, jog suvokiame vieną ar kitą objektą.

Jutimo sistemos
Dabar jau turbūt aišku, kad jutimas ir suvokimas nėra tas pats. Išsiaiškinti, kaip vyksta šie procesai galima tik susipažinus su fiziologiniu jutimo mechanizmu. Suvokimo procesas, kurio rezultatai leidžia mums orientuotis aplinkoje, priklauso nuo jutimo sistemų ir nuo smegenų būklės. Mūsų kūnas aprūpintas specialiomis informaciją renkančiomis jutiminėmis (arba sensorinėmis) sistemomis, kurios registruoja aplinkoje vykstančius pasikeitimus. Žmogaus kūne yra ląstelių grupių, reaguojančių į tam tikrą energijos rūšį. Šios ląstelės vadinamos receptoriais. Vieni receptoriai reaguoja į oro vibraciją, tam tikrą mechaninės energijos formą, kurią mes suvokiame kaip garsą. Kitos ląstelės yra jautrios tokiai elektromagnetinės energijos formai, kurią žmogus suvokia kaip šviesą. Dar kitos reaguoja į šilumą, spaudimą ir kt. Receptoriai tarsi patefonas, transformuojantis mechaninę vibraciją j elektros signalus, priimtą energiją paverčiantis elektrocheminiais signalais, kuriais jau naudojasi žmogaus nervų sistema. Jei energijos pakanka, ji „įjungia" nervinį impulsą, kuris perduoda užkoduotą informaciją apie šio dirgiklio savybes. Impulsai keliauja nervinėmis ląstelėmis į atitinkamą smegenų sritį. Pojūčhį rūšį/s Dar Aristotelis tvirtino, kad žmogus turi penkias jutimo sistemas ir todėl jam būdingi penkių rūšių pojūčiai: regos, klausos, lytėjimo, uoslės ir skonio. Šiuolaikiniai psichologai išvardija daugiau kaip dešimtį skirtingų pojūčių.

Pojūčius galima skirstyti įvairiai. Bene aiškiausia yra pojūčių klasifikacija pagal energijos rūšį, kuriai receptorius yra jautrus. Pradėsime

44

III

SKYRIUS

nuo žmogui mažiau svarbių pojūčių, o baigsime svarbiausiais - klausa ir regėjimu. 1. Cheminiai pojūčiai Jiems priklauso skonis ir uoslė, padedantys gyvūnams susigaudyti, kurie chemikalai yra naudingi, o kurie pavojingi. Paprastai mes manome, . kad uoslės ir skonio jutiminės-sistemos yra atskiros, tačiau iš tiesų jos labai artimai susijusios. Tai gali patvirtinti kiekvienas bent kartą sirgęs sloga: . netekus uoslės, maistas atrodo beskonis. Pasirodo, kad žmogus yra jautresnis kvapui negu skoniui. Skonio ir uoslės receptoriai reaguoja Į chemines medžiagas. Receptoriai dažniausiai skiriami pagal dirginimo vietą: jei cheminės medžiagos veikia burnos ir gerklės receptorius, jaučiame skoni, o nosyje esančius receptorius veikiančios medžiagos sukelia uoslės pojūčius. 2. Padėties pojūčiai Tai kūno padėties (kinesteziniai) bei pusiausvyros (vestibuliariniai) pojūčiai. Jie informuoja apie žmogaus kūno judėjimą. Kūno padėties pojūčiai suteikia informaciją apie kūno dalių padėtį . judant. Mums nėra reikalo žiūrėti į savo kojas, jei norime sužinoti, ar jos sukryžiuotos, ar stovime tiesiai. Šią informaciją gauname iš receptorių, esančių sąnariuose, raumenyse ir sausgyslėse. Pusiausvyros pojūtis informuoja apie galvos (o kartu ir kūno) padėtį ir j u d ė j i m ą Žemės atžvilgiu. Ši informacija dažniausiai nepasiekia sąmonės, tačiau padeda mums išsilaikyti statiems, nepargriūti. 3. Odos pojūčiai Tai spaudimas, lietimas, šiluma, šaltis ir skausmas. Mūsų. oda yra sudaryta iš dviejų ląstelių sluoksnių. Išorinis, apsauginis sluoksnis vadinamas epiderminiu. Jis yra sudarytas iš negyvų ląstelių. Po epidermiu • yra dermis. Dermyje gausu receptorių. Dauguma jų specializuoti, t.y. reaguoja į vieną iš penkių stimulų, o kai kurios ląstelės gali reaguoti į keletą dirgikliu. Si jutimo sistema informuoja apie objektų, besiliečiančių su kūno paviršiumi, savybes. Jautriausia oda yra tų kūno dalių, kuriomis mes daugiausia tyrinėjame aplinką: rankų pirštų, lūpų ir liežuvio. Skausmas žmogui yra gyvybiškai reikalingas. Negaunant Įspėjamųjų signalų, galima neatkreipti dėmesio į sunkius susižeidimus. Mokslininkai mano, kad žmogaus kūne yra specialių nervinių galūnėlių, reaguojančių į pavojingą poveikį. Dauguma skausmo receptorių reaguoja į skirtingus stimulus. Pavyzdžiui, odoje esantys receptoriai yra jautrūs

PAŽINTINIAI PROCESAI

45

įpjovimui, nudegimui, chemikalų poveikiui (dėl kurio pažeidžiamas audinys, ar sutrinka kraujo cirkuliacija). Primityviausia reakcija į skausmą yra refleksas. Apie refleksinę centrinės nervų sistemos v e i k l ą jūs jau skaitėte skyrelyje „ B i o l o g i n i a i elgesio pagrindai". Žmonių reakcija į skausmą yra labai nevienoda. Tai p r i k l a u s o nuo psichologinių ypatybių, nuo į v y k i o i n t e r p r e t a v i m o , į t a i g o s , dėmesio ir nerimo stiprumo. Kai kurių Afrikos genčių nėščios moterys dirba laukuose iki gimdymo sąrėmių, o pagimdžiusios netrukus vėl traukia į l a u k u s . Mat šiose gentyse viešpatauja įsitikinimas, kad nėštumas ir gimdymas yra visiškai natūralus ir neskausmingas procesas, todėl jų moterys gimdydamos nejaučia ypatingų skausmų. Interpretuojamas taip pat gali būti dantų skausmas. A t l i k u s tyrimus su studentais, paaiškėjo, jog jie daug jautresni dantų s k a u s m u i , sėdėdami dantisto kėdėje nei kontoroje. Vadinasi, kai mes tikimės traumos, mums labiau skauda. Įtaiga taip pat gali pakeisti skausmo interpretavimą: pavyzdžiui, 35% ligonių skausmus gali sumažinti mediciniškai neutrali medžiaga, jeigu įteigiama, kad tai efektyvūs vaistai (tai yra vadinama placebo efektu).

Tai antrasis pagal svarbą žmogaus pojūtis. Jis atsiranda specialiose ausų ląstelėse, reaguojančiose į staigius oro slėgimo p a s i k e i t i m u s . Klausa suteikia mums galimybę kalbėtis su kitais žmonėmis, taigi ji yra bendravimo įrankis. Be kalbos garsų, mes g a l i m e p r i i m t i gana p l a t ų k i t o k i ų garsų diapazoną (žmogus sugeba atskirti apie 400 000 skirtingų garsų). O muzikų ir aklųjų klausos galimybės dažnai būna dar platesnės. Garso intensyvumui išreikšti yra pasirinktas decibelas. Žemiausias žmogaus ausiai girdimas garsas yra lygus 30 decibelų (lengvas šnabždesys). Klausos kritinio lygio pradžia laikoma 80 decibelų. Toki lygį a t i t i n k a sunkusis transportas, važiuojantis magistrale, arba triukšminga gamykla, jeigu tai trunka daugiau nei 8 valandas. Neišvengiamą klausos praradimą per 2 valandas gali sukelti 180 decibelų garsas (baikerių keliamas triukšmas). 5. Regėjimas Sis pojūtis mums teikia pagrindinę informaciją apie aplinką, Įgalina mus savarankiškai veikti, lengvai orientuotis. Regimoji informacija papildo ir mūsų bendravimą kalba: padeda gauti informacijos apie kito žmogaus jausmus, ketinimus.

4. Klausa

Reginčiojo žmogaus atskaitos sistema visada remiasi regimąja informacija: mes viską vertiname iš reginčioje pozicijos. atrodo. Tik iš patirties žinome. suvoktume pilną įvairių garsų girdimąją erdvę. Kaip ir filmavimo kameroje. Regintis žmogus net ir užrištomis akimis skiriasi nuo aklojo: jis derina girdimąją ir lytėjimo informaciją su regimąja atskaitos sistema. Kai apšvietimas labai menkas. galime deramai veikti. Jos priima gaunamą informaciją ir siunčia optiniu nervu į atitinkamas smegenų sritis. kad konkrečiam regėjimo objektui (pavyzdžiui.46 III SKYRIUS Regėjimo receptoriai yra akyse. Tai nulėmė regimosios informacijos gausumas bei įvairovė. Vyzdį juosia spalvotas diskas. Tik suvokę aplinką. Tai sąlygoja skirtingi pojūčiai. Tinklainė yra sudaryta iš milijonų šviesai jautrių ląstelių. Suvokimas Suaugusiems žmonėms orientuotis padeda nejutimas. kurią mes galime matyti vienu metu. Teisingai fokusuoti vaizdą padeda ragena ir lęšiukas. o aklasis šito negali. jei užsimerktume ir įsiklausytume.visai kitokia.1 pav. Aiškus regėjimo vaizdas projektuojamas vidiniame akies paviršiuje . tarsi žiūrėtume nebylų filmą. vadinamas rainele. Pagal gaunamą informaciją pasaulį mes suvokiame skirtingais matavimais: formuojasi atskiros suvokimo erdvės. Informaciją apie aplinką gauname įvairiais būdais. vyzdys susitraukia.). vadiname regėjimo lauku.vyzdys (3. Šios erdvės beveik neturi sąlyčio taškų.1 pav. glostomam katinui) būdingos tam tikros savybės (jo kailis minkštas ir švelnus). o girdimoji ar regimoji . . todėl pastarąjį panagrinėsime plačiau. Akį galime pavaizduoti kaip ertmę.tinklainėje. o kai apšvietimas ryškus. Lytėjimo erdvė yra vienokia. Akies sandara plėstis. Antai. atvaizdas akies tinklainėje yra apverstas. vyzdys stengiasi gauti kuo d a u g i a u šviesos ir ima 3. Plačiau nagrinėta regimoji suvokimo erdvė. o suvokimas (percepcija). Jis reguliuoja vyzdžio atsivėr i m ą . jei neliečiame aplinkos daiktų ir negirdime garsų. Tą aplinkos dalį. kurios priekyje yra anga šviesai patekti . regimoji erdvė mus supa.

mes ne tik atskiriame figūrą nuo fono. raudoną. tačiau ir šiuo atveju nemanome. koks tai objektas. dydžio. spalvos.2 pav. vaizdai tinklainėje yra dvimačiai. kad aplinkos objektai turi tam tikrų pastovių požymių (suvokimo konstantiškumas). galime skirstyti medžius pagal spalvas (geltoną. Be to. Bet vis dėlto egzistuoja tam tikri dėsningumai. Tai reiškia. Žvelgiant į šį p i e š i n į automatiškai keičiasi mūsų suvokimo fonas ir figūra . pirmiausia turime atskirti ji nuo fono. Formos s u v o k i m a s t a i p pat g a l i m e j u o s s k i r s t y t i į spygliuočius ir lapuočius. Vaizdas tinklainėje skiriasi nuo to.2 pav. yra pastovios formos. Žmogaus suvokimui dar būdingas visybiškumas. iš įvairaus nuotolio ir.ilgas kelias. Kur jis yra? (padėties ir gylio suvokimas). bet suvokiame. ką suvokiame egzistuojant aplink.). Kaip suvokiame formą? Norėdami sužinoti.vienu metu matome figūrą su išilginiais brūkšniais kitu . bet 3. vaizdas tinklainėje didėja. žalią).PAŽINTINIAI PROCESAI __ 47 Regimosios erdvės suvokimo ypatumai Tarp vaizdo akių tinklainėje ir suvokto regimojo objekto . Aplinkos objektus paprastai grupuojame automatiškai: mūsų „protinga akis" pati . o mes matome trimatę erdvę. kad kitoje gatvės pusėje stovintis automobilis tikrai yra mažesnis už stovintį šalia. Žiūrėdamas žmogus visada domisi: Koks tai objektas? (formos suvokimo aspektai). nemanome. Jeigu einame automobilio link. Žinoma. nors tinklainėje pastarojo vaizdas daug mažesnis. todėl mes patys jo beveik nepastebime. pagal kuriuos suvokiame regimąją aplinką. Sieninį laikrodį mes suvokiame kaip apvalų. Suvokdami aplinką. kuriuos stebime iš įvairių pozicijų. Be to. Žvelgdami rudenį į mišką. nors jo vaizdas tinklainėje yra ovalus. Mes visada skaidome savo regimąjį pasauli į figūrą ir foną (3. kad objektai. kad mums artinantis keičiasi automobilio dydis. esant įvairioms apšvietimo sąlygoms.su skersais. Sis procesas vyksta labai g r e i t a i ir automatiškai. mes nuolat apdorojame ir organizuojame iš tinklainės gaunamus duomenis.

Tačiau užtenka šias figūras patalpinti tam tikroje aplinkoje. Objekto padėties suvokimas . r e i k i a žinoti.4 pav. Kartais galime orientuotis pagal šešėlius. (pavyzdžiui. vadinasi. kad trūksta kai kurių mažas. 3. nežiūrint to. Objektai paprastai suvokiami izoliuotai. Norint t i k s l i n g a i veikti.4 pav. Jie liudija apie vaizdo gilumą. 3. Iš to s p r e n d ž i a m e apie to o b j e k t o dydį 3. kaip daiktai išsidėstę erdvėje: koks jų plotis. trimatiškumą. ilgis. objekto visumos suvokimas. jei pažįstamas daiktas yra Mes suvokiame ovalą.3 pav.48 III SKYRIUS Kaip suvokiame objekto padėtį erdvėje? sutvarko gaunamą medžiagą ir atskiras dalis bei elementus priskiria prasmingai visumai (3. krintančius nuo stebimų objektų. o arčiau esantys jo dalių objektai užstoja esančius toliau. jis toli. aukštis. reljefas. ir statinių dydžių santykis pasikeis (B ir C dalys).3 pav. 3.).).4 paveikslo A dalyje aiškiai matome skirtingo dydžio statines.

)? Ebinhauzo ir Tičnerio iliuzija: tas pats apskritimas tarp didesnių atrodo mažesnis. Pavyzdžiui. o ieškančiam gatvėje kokio nors žmogaus. priklauso ir nuo mūsų vidinės būsenos. pasakykite.tai. darbo pobūdis: dailininkai daug geriau skiria spalvas. kad daiktai sukasi aplink mus. ką mes matome. Tai nagrinėja socialinė psichologija. aplinkos daiktų judėjimo iliuzijos kyla mūsų akiu obuoliams nevalingai judant. Suvokimą įtakoja ir profesinės žinios. Kai tinklainėje atsispindi judesys. ir sąmoningų pastangų mums retai kada prireikia.5 pav. t. gėrimus. kad nėra pastovios atskaitos sistemos. priklauso ne vien nuo suvokiamos medžiagos. ką matome aplink save. kad judame mes patys. mūsų suvokimas kartais yra apgaulingas. galime nustatyti. y. nuostatų (ką tikimės pamatyti toje situacijoje). kad juda daiktas. jo elgesio interpretacija.PAŽINTINIAI PROCESAI 49 Vadovaudamiesi šiais požymiais ir dar daugybe kitų. o ne akys. Tokiais atvejais sakoma: „man pasirodė" ar man „pasigirdo". ir jų išvengti galima tik po ilgų treniruočių.6 pav. Atskira suvokimo sritis yra kito žmogaus suvokimas. negu tarp mažesnių (žr. kai greitai sukamės ant vienos kojos ir staiga sustojame. Nematuodami liniuote. girdime. tik jam priartėjus. Tai. skyrių „Aš ir kiti"). degustatoriai pagal skonį tobuliau atskiria įvairių rūšių maistą. Plačiai žinoma Miulerio ir Lajerio iliuzija. Kartais suvokimo klaidų darome ir skaitydami. kad tai visai ne tas žmogus. vadinama socialine percepcija (žr. gali nuolat šmėkščioti būtent „pažįstamas" siluetas ir. mes iš patirties manome. Žmogus dažnai daro suvokimo klaidų. Orientuotis trukdo tai. inžinieriai greičiau ir tiksliau suvokia brėžinyje parodytą detalę. 3. į v a i r i ų kito žmogaus savybių pastebėjimas. užuodžiame. motyvacijos (kas mums svarbu). Įsibauginęs žmogus gali krūmą palaikyti priešu. dar kurį laiką atrodo. alkani tiriamieji daug tiksliau ir greičiau a t p a ž į s t a trumpai rodomas maisto produktu nuotraukas. kuri linija ilgesnė-AB ar CD (žr. įsitikinama. Minėtieji požymiai įvertinami taip pat labai greitai. Pavyzdžiui. Galima apsigauti ir priimant girdimąja informaciją. Antai. nes daugiau nei pusę raidžių žodžiuose skaitytojai Suvokimo iliuzijos . kurioje vietoje yra mus dominantys daiktai. bet ir nuo suvokėjo savybių. Kai kurios suvokimo iliuzijos būdingos visiems žmonėms. Suvokėjo įtaka Suvokimą visada įtakoja ir suvokėjo asmenybė . 3. sėdint stovinčio traukinio vagone ir žiūrint į gretimais bėgiais važiuojantį traukinį.). atrodo. negu sotūs.

tačiau netrukus pradedame skirti aplinkos daiktus.ilgainiui jo bruožai mūsų nedirgina. bet ir pavojinga. beveik nieko nematome („tamsu nors į akį durk"). uoslės. III SKYRIUS papildo patys. Miulerio ir Lajerio iliuzija 3.5 pav.6 pav. remdamiesi tam tikrais pažįstamais požymiais.prie didelio triukšmo priprasti ne tik sunku. Jutimo sistemų gebėjimas prisitaikyti prie gaunamos informacijos. pabuvę čia kurį laiką.50 . jo oras mums atrodo labai nemalonus. Kai įeiname iš lauko į neišvėdintą kambarį. vadinamas adaptacija. Patekę iš šviesios patalpos į tamsią. Jei skaitant reikėtų suvokti kiekvieną skiemenį ir raidę. priprantame. . temperatūros receptoriai adaptuojasi lengviau ir greičiau. Akys taip pat gali priprasti prie itin gražaus ar prie bjauraus veido . mes prie jo adaptuojamės. skonio. greitai skaityti negalėtume. Regos. Jei stimulas nekinta. 3. Ebinhauzo ir Tičnerio iliuzija Adaptacija Pojūčiai ne visuomet yra vienodai stiprūs. Sunkiausiai adaptuojasi klausos receptoriai . Šie pavyzdžiai liudija žmogaus jutimo sistemų lankstumą. bet.

ir nukreipti jį gali nebent stiprūs ar netikėti dirgikliai (gal durų skambutis ar nuo sienos krintantis paveikslas).. Dėmesys panašus į prožektorių tamsoje: stipri šviesa išplėšia iš tamsos tam tikrus aplinkos objektus. kurio kalbą norėtume išgirsti. mintys. o visa kita skendi tamsoje (dėmesio fonas). tampančius dėmesio objektais. PAŽINTINIAI PROCESAI 51 DĖMESYS IR JO YPATUMAI Mes suvokiame toli gražu ne visus aplinkos objektus ir įvykius. bet dingsta senieji. skaičiavimo technika besidomintis žmogus knygyne iš karto pastebės naują knygą apie programavimą. Tai selektyvaus dėmesio fenomenas. Kodėl mes atkreipiame dėmesį į tuos. stiprius ir besikeičiančius dirgiklius: išgirstame stiprų garsą. apšviečiami nauji objektai. kokiame gražiame. o filologas abejingai praeis pro šalį. jų balsai susilieja į bendrą triukšmą. erdviame bute šie gyvena. ką valgo filmo herojai. kad virtuvėje švilpia kažin kada užkaistas arbatinukas. o ne į kitus objektus? Yra n u s t a t y t a tokia b e n d r i a u s i a t e n d e n c i j a : ž m o g u s suvokia informatyviausius dalykus. Draugų kompanijoje. kitų žmonių beveik nematome. Į pasakojimą įsijautęs mokytojas gali neišgirsti pamokos pabaigą skelbiančio skambučio. interesai ir vertybės taip pat gerokai veikia mūsų dėmesį. Prožektorių paslinkus. Vienu metu mes galime pajusti tik nedidelę aplinkos dirgiklių ir stimulų dalį. pajuntame intensyvų kvapą. šurmulį. intonaciją bei garso a u k š t į ) . t a i p p a t s t e n g i a m ė s ž i ū r ė t i į informatyviausią kūno dalį . Taigi mes esame panašūs į prožektorius . o bendrabutyje gyvenanti šeima atkreips dėmesį į tai. nes jose matyti besikeičiantys kito žmogaus jausmai. nepavojingi. Tyrinėtojai tokio pobūdžio klausymą pavadino kokteilių pobūvio fenomenu. leidžiančius jam orientuotis nuolat besikeičiančioje aplinkoje. alkanas filmo žiūrovas pastebės. Pasikartojančiais dirgikliais ilgainiui nustojama domėtis. kalbančiojo lūpų judesius ir balso savybes (kalbos greitį. skaitydami įdomų detektyvą. B e n d r a u d a m i su p a š n e k o v u . . o pertraukos laukiantis mokinys jį išgirs visada. nepastebime. nes jie jau yra pažįstami. Dėmesys sutelktas į knygos siužetą.akis. sukoncentravę dėmėsi į pašnekesį su bičiuliu.iš visos aplinkos sąmoningai išskiriame ir suvokiame tik tai. tai atliekame pagal garso kryptį. Antai. Mes atkreipiame dėmesį pirmiausia į naujus. Poreikiai. Jeigu vis dėlto pasirenkame pašnekovą. krūptelime išgirdę kažką netikėto (pavyzdžiui. ištirti. netikėtus. šūvį). ką apšviečia mūsų dėmesio šviesa.

neįprasti) patys patraukia mūsų dėmesį. kas rašoma v a d o v ė l y j e . t. Žiūrėdami įdomų filmą ar krepšinio rungtynes. be jokių valios p a s t a n g ų sukoncentruojame dėmesį. o kartais sunkiai pakeliamas. veiklos pobūdis. įdomūs.objektai (nauji. Dėmesio patvarumą skatina teigiamos emocijos. o kartais ir menkas trukdymas išblaško dėmesį. T a i valingas dėmesys. Neretai kai kurie. reikšmingumas: nelengva susikaupti triukšmingoje aplinkoje arba kai ką nors skauda. objektų ir dėmesį paskirstyti..nusako dėmesio trukmė. Dėmesio perkėlimas . keturis garsus.apie septynis regimuosius objektus ir tris. O kartais turime prisiversti klausytis dėstytojo pasakojimo ar stengtis suprasti.tai mūsų gebėjimas vienu metu suvokti keletą įvykių. Per trumpą laiką (sekundės dalį) žmogus gali aprėpti ribotą elementų kiekį . Dėmesio platumas . Dėmesio intensyvumas panašus į danties skausmą: kartais jis būna vos maudžiantis. jų dėmesys netrukus susilpnėja.t. D ė m e s i o intensyvumas . nukreiptą į vieną objektą. Dėmesio patvarumą . Apie dėmesio sutelktumą sprendžiame iš jo atsparumo pašalinių įvykių ar objektų poveikiui. kiek laiko sugebame išlaikyti dėmesį. Nevalingą dėmesio perkėlimą skatina pašalinių poveikių stiprumas. Dažnai koks nors dirgiklis mus taip užvaldo. Dėmesio perkėlimo ypatumai sąlygoja mūsų susikaupimo naujai veiklai greitį ir laiko panaudojimo efektyvumą.tai sąmonės nukreipimas nuo dėmesio objekto į foną arba iš vienos veiklos į kitą. Dėmesio ypatybės . Vieni žmonės gali dirbti ilgai ir efektyviai. naujumas. kiti greit pavargsta.y.tai jo sutelkimas (arba koncentravimas) į objektą. kad aplinkui „nieko nematome ir negirdime".52 III SKYRIUS Kiekvieną iš jų paaiškinsime plačiau. įdomumas ir t.

bet dėmesingumo nepadidinsime. stengtis organizuoti savo darbus taip. ilgai išlaikyti intensyvų dėmesį ir atsispirti pašaliniam poveikiui (blaškymui). Vieną dieną į garsaus rusu psichologo A. beveik nereikalaujantys dėmesio).reikia prisiversti dirbti ramiai. nesiblaškant. Susilpnėjus dėmesiui. nesvarbu. skundžiamės. kuo dažniau kelkime klausimus. nes gyvenimas nelepins . sunku rašyti rašinį ir mintyse spręsti uždavinį (panaši mąstymo veikla) arba mokantis vairuoti automobilį. kad esame išsiblaškę. nepaprastų dalykų. kad viskas mums „trukdo".PAŽINTINIAI PROCESAI 53 Dėmesys paskirstomas. tuo sunkiau juos vienu metu atlikti. neverstų panikuoti. ar . Lurijos laboratoriją atėjo žmogus. sunku mokytis. kalbėti su keleiviu. jog ko nespėsi ar pritruks j ė g ų . kad šie būtų atliekami normaliu greičiu. . Tai gali būti sąlygota tiek" nervų sistemos ypatumų (tikrasis išsiblaškymas pasitaiko retai).dėmesį lavina susidomėjimas veikla ir protinis aktyvumas.nesistenkime sudaryti darbui „šiltnamio" sąlygų. Lavindami dėmesį. mieguistumo. neatlėgus įtampai bei nerimui.) atgamindavo bet kokią žodžių eilę bet kuriuo metu ir bet kokiomis sąlygomis. nerimo. . panagrinėkime konkretų pavyzdį. Antai. . tiek laikinu poveikių ar būsenų (nuovargio. Tai priklauso nuo įgudimo ir užduočių sudėtingumo: kuo darbai ar suvokimo objektai panašesni. Tokiems žmonėms visose srityse lengva pasiekti gerų rezultatų. kuriuo A. Smalsumas -viena pažangą skatinančių jėgų. nepašalinę jo pagrindinės priežasties . Pagrindiniai dėmesio lavinimo principai yra šie: . jei būsime labai susidomėję. dėmesio blaškymui. sugebantys greitai susikaupti. kad esi atsakingas už savo veiklos rezultatus. KĄ IR KAIP ATSIMENAME? Pradėdami gilintis į atminties procesus.. laikomi dėmesingais. dėmesio sutelkimo problemų nekils. dėmesingai. stenkimės aplinkui rasti nuostabių. s u n k i a i s u s i k a u p i a m e ar išlaikome dėmesį. imtis kito darbo tik baigus ankstesnį.teks išsiugdyti atsparumą išorės poveikiams. l a b a i smarkaus emocinio jaudulio). Šis žmogus (vadinkime jį S.nepailsėję. todėl pratinkimės dirbti įvairiomis sąlygomis. įsisąmoninti. Deja. Kaip lavinti dėmesingumą? Žmonės. Lurija labai susidomėjo ir 30 metų nuo susitikimo dienos tyrė šį fenomenalų atvejį. glostyti katiną (nesudėtingas veiksmas) ir skaityti. galime išugdyti vertingas jo ypatybes. paprasta važiuoti dviračiu ir dainuoti (abu šie veiksmai a u t o m a t i z u o t i . kai tenka vienu metu atlikti keletą darbų.

dinamiška. ar jis įsiminė ir ar informacija yra saugoma.ją apibūdiname kaip sugebėjimą įsiminti. ieškoti loginių ryšių tarp elementų ir pan. kartais informacijai atgaminti reikia daug laiko ir pastangų). Todėl apie atminties procesų efektyvumą tenka spręsti vien pagal atsiminimą. Įsiminimas (arba informacijos kodavimas). Galinga atmintis veikė mąstymą: mintys šokinėdavo nuo vaizdinio prie vaizdinio ir būdavo sunku suvokti sudėtingus santykius ir abstrakčias idėjas. jis savaime iškildavo. Saugojimas. kuriuos gali matyti arba justi jų skonį. tarsi užrašoma specialiais atminties kodais. kada kas nors sumanys jais pasinaudoti. ir man nereikėdavo stengtis žodžio prisiminti . kad atminties veikimas yra sudėtingas reiškinys. sugebėdavo taip ilgai išsaugoti informaciją? Jis pats aiškino. negalima pasakyti. Gauta informacija parengiama saugojimui. 2. atmintis daugiau problemų iškeldavo nei išspręsdavo. laikyti ir po kiek laiko atgaminti jutimų dėka surinktą informaciją.". jai suteikiama tinkama atmintyje laikyti forma. Net paprasčiausiam atminties reiškiniui visada būdingi trys procesai: įsiminimas.tai ne spinta. kad įsimindamas žodžius. Kq vadiname atmintimi? Sąvoka „atmintis" mums gerai pažįstama . kvapą: „paprastai jusdavau skonį ir svorį. kurie plūsdavo vienas po kito. Atminties procesai. Psichologai pabrėžia. Sunku atskirai kalbėti apie kažkurią vieną šių procedūrų. užgoždami teksto prasmę. Skaitant žodžiai jam sukeldavo vaizdinius. 3. III SKYRIUS tuos žodžius jis buvo girdėjęs prieš savaitę.. Mūsų atminties „sandėlis" . saugojimas ir atsiminimas.). biblioteka ar kompiuterio atmintis: informacijos vienetai čia neišrikiuoti vienas šalia kito ir nelaukia. ilgainiui kintanti sistema. kas buvo įsiminta. Taigi unikali S. negalėjo kontroliuoti žodžių „kodavimo". Žmogus greitai randa atminties saugyklose reikalingą informaciją ir ją atkuria (beje. Atminties „sandėlis" yra sudėtinga.tai atkūrimas atmintyje to. automatiškai. 1. .54 . o kartais tam reikia didesnių pastangų (tenka kartoti. automatiškai pakeičia juos į gyvus ir pastovius vaizdinius. Kaip S. Atsiminimas . Jeigu žmogus neatsimena.. prieš mėnesį ar prieš daugelį metų. Tačiau S.atrodo. Kartais informacija užkoduojama labai greitai.

Taigi informacija atgaminama tada. Paprastai atkuriama tada. Aš nemačiau Petro nuo mokyklos baigimo. papildome logiškais samprotavimais ir ankstesnio patyrimo faktais. Atpažinimas 1 klausimas: kas perneša neigiamą krūvį? a) atomai. Kai informacija atgaminama ne visai tiksliai. be pastangų.atsimename. bėgti ir t. saugojimas atmintyje ir atsiminimas. sunkiau nei pirmuoju atveju. Sakoma. kai neturime su kuo lyginti. laikyti atmintyje ir atsiminti judesius ir jų seką. neturime kopijos ir tenka ją atsiminti patiems. sėdintis prieš mane troleibuse. kad geri sportininkai iškart pagauna kokį nors judesį. Atkurdami informaciją. Atpažindami ' mes identifikuojame matomą ar girdimą objektą su jo vaizdu mūsų atmintyje. 2 klausimas: kaip vadinama didžiausia Saulės sistemos planeta? . • . kaip atrodo mūsų draugai. reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas. b) elektronai. pasitelkiamas atpažinimas. 2 klausimas: Ar jaunuolis. Motorinė atmintis . rekonstruojame menkiau įsimintus elementus. c) jonai. Informacija atsimenama vaizdiniu pavidalu . Atgaminimas •• 1 klausimas: kiek jums metų? . emocinę. atpasakojama „savais žodžiais". d) skylutės. tačiau lengviau yra atpažinti matytą ar girdėtą informaciją. rašyti.tai objektų. o duomenis apie jį mes gauname skirtingais kanalais. atgaminame ilgiau.t.tai sugebėjimas įsiminti. kai tenka atsiminti daug informacijos ir dalis jos užmirštama.• B. yra Petras? Atsakant į šiuos klausimus. Be motorinės atminties nemokėtume vaikščioti. ką atsimename. šokti. vaizdinę ir žodinę. koks yra pažįstamo .Jei esame primiršę astronomiją. atmintis skirstoma į motorinę (judesių). Vaizdinė atmintis . Atminties rūšys Mes sugebame atsiminti labai skirtingą informaciją -juk aplinkinis pasaulis yra labai įvairus. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas.Atgaminame greitai.PAŽINTINIAI PROCESAI 55 Yra keli atsiminimo būdai: A. Pagal tai. susiduriame su informacijos atkūrimu.

Trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę atmintį. džiaugėmės. eidami tamsia gatve. Jeigu išsigandome. Mes atsimename ne vien tai. yra mūsų ilgalaikės atminties objektas. Šiuo atveju . atrodo. jeigu bendravimas su kokiu žmogumi mus erzina. Hipnozės metu žmonės taip pat atsimena daugiau. Emocinė atmintis -jausmų. jį atsimename vos keletą sekundžių. filosofinės idėjos ir t. informaciją. Dažnai net nežymus prisiminimas prikelia iš atminties. obuolio skonis. galime įsiminti ir daugiau: tada įsiminimo objektas bus naujasis prasmingas darinys. nei gali atgaminti normaliai. Kiekvienas žodis nėra mums vien atskiri garsai-jis turi prasmę. todėl nuolat skatina mus imtis tų veiksmų ar •nuo jų atgraso. kurios kelia malonias emocijas. Atminties struktūros Kokios struktūros leidžia mums saugoti informaciją? Jų yra dvi: trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. žodžius į sakinius. užtat visada norėsime vėl atsidurti situacijose. vengsime su juo matytis. valandas. Normaliomis sąlygomis žmogus įsimena maždaug septynis objektus . dienas a metus. Tai gali būti labai paprasta ir labai sudėtinga informacija: žmogaus vardas. išgyvenimų įsiminimas. užsienio ar programavimo kalbų elementai. saugomos atmintyje minutes. stengiamės vakare nekelti kojos iš namų. koks yra mūsų namas. dokumento ar banko sąskaitos numerį. jie ir atsimenami. ką žmogus patyrė. Žodine atmintimi yra paremtas sistemingas žinių įgijimas.56 III SKYRIUS žmogaus balsas. Tai mūsų sąmonės centras. t. Sąmonė išsaugo tos akimirkos mintis. kad pykome. kad švitrinis popierius yra šiurkštus ir t. Kai kurie mokslininkai teigia. kol užrašome ar ištariame.t.tokia yra trumpalaikės atminties apimtis. Pavyzdžiui. laikymas atmintyje ir atsiminimas. katino kailio švelnumas ir sudėtingos formulės. sakinius į idėjas. Žmogaus atsimenami išgyvenimai visada siejasi su kokia nors veikla. Paprastai žvilgtelėję į telefono. Ji leidžia „prikelti" didžiulius informacijos klodus ir yra mūsų žinių bei patirties pagrindas. pakalnutės kvapas. Žodinė a t m i n t i s tai yra i n f o r m a c i j o s kodavimas žodžiais. . naudojamės trumpalaike atmintimi. bet ir savo vidinę būseną tuo metu. Ilgalaikės atminties apimtis neribota. Grupuodami įsimenamą medžiagą i didesnius derinius. seniai užmirštus įvykius. jausmus. kad ji saugo viską. galime jungti raides į žodžius. Žinios. dangaus spalva.

nebent tai būtų kokia svarbi data.t. Žinoma. .PAŽINTINIAI PROCESAI 57 Taigi ilgalaikės atminties informacija mes naudojamės nuolatos. ir tiek. nes trejų metų senumo informacijos mums visai nereikia.7 pav. kad ši informacija tik užima vietą. veiksmus ir t. žmogaus atminties principas kiek kitoks: mūsų atmintis pati atsisako pasenusios informacijos. pavadinimus. Šiuo atveju užmiršimas atlieka adaptacijos funkciją. tikriausiai nesugebėtumėte atsakyti. Kodėl užmirštame? Dalies informacijos nuolat netenkame: užmirštame mokslo faktus. galėtume teigti. aštuntą valandą. Kodėl taip atsitinka? Kokią informaciją pirmiausiai prarandame? Pasvarstykime. ką veikėte prieš trejus metus liepos pirmąjį pirmadienį. praėjusius įvykius. Neatsimintumėte. Savo atmintį prilyginę kompiuterinei (nors toks sugretinimas nėra tikslus). Jeigu kas paklaustų. Trumpalaikė atmintis kontroliuoja atgaminimą (3.). žmonių vardus ir veidus. Smulkmenos „išdulka" iš galvos.

Jeigu mokykloje mokėtės vokiečių kalbą. Siekdami informacijos ekonomiškumo. Užmiršimo kreivės. skaičių eiles. kai sąmoningai ar nesąmoningai išstumiama nerimą kelianti informacija. ką įsimename. Dėl interferencijos blogiausiai įsimenama medžiagos vidurinė dalis: ja užgožia pradinė informacijos dalis (dėl naujumo ji dar įdomi). vargu ar galėtume tiksliai nurodyti. Vos įsiminęs kažkokią i n f o r m a c i j ą . man užtenka to. j galvą nuolatos lįs angliški atitikmenys: naujoji informacija (angliški žodžiai) užgožė senąją (vokiškus žodžius). užmirštamos medžiagos kiekis labai priklauso nuo jos įdomumo ir aktualumo. Vėliau atgaminamos medžiagos kiekis staigiai mažėja. Aišku. galime susikoncentruoti į svarbius dalykus. mokslininkas konstatavo. Froidas dar mini motyvuotą užmiršimą. kaip atrodo šimtą kartų matyto vadovėlio viršelis. jog šiais atvejais veikiantis gynybinis išstūmimo mechanizmas automatiškai apsaugo žmogų nuo nerimą keliančios informacijos. o paskui vėl stabilizuojasi (3. ką žinau. Kartais net . priklauso nuo daugelio veiksnių.anglų. po kurių vėliau tenka įsiminti su skaičiais susijusią informaciją). kurios mums kur kas svarbesnės nei tikslūs kokių nors objektų vaizdai. pro k u r į praeiname kelis kartus per dieną ir t.).58 III SKYRIUS Užmiršę smulkmenas. Vėliau domėjimasis silpnėja. Dar kitus užmiršimo atvejus specialistai aiškina interferencijos reiškiniu. ėmus bendrauti vokiškai. kad atskirčiau vieną banknotą nuo kito. todėl baigiamoji dalis taip pat įsimenama greitai. vėliau. o universitete .8 pav.8 pav. Pastebėjęs. Be to. Z. Kiek užmirštame? Užmiršimo eigą galima pavaizduoti kreive. ir dabar juos daug sunkiau prisiminti. Medžiagos pabaiga vėl suaktyvina mąstymą. žmogus a t s i m e n a ją 100%. namas. Žmonės linkę atsiminti tik reikalingas aplinkos detales (pavyzdžiui. Ypač sunku atsiminti panašią informaciją (pavyzdžiui. 3. t. nustatytos įvairiais atminties tyrimo metodais Įsiminimo veiksniai Tai. d i d ž i u l i a i nereikalingos informacijos srautai gali tarsi užtvindyti mūsų atmintį ir ją paralyžiuoti. kad p a c i e n t a i negali p r i s i m i n t i į t a m p ą keliančių d a l y k ų . o tiksliau prisiminti jų piešinį visai nebūtina). daryti platesnes išvadas.

narkotikų). šuo. Toks mechaniškas „iškalimas" yra varginantis ir dažnai neefektyvus: prisiminkime užmiršimo kreivę . Puikiai įsimename tai.PAŽINTINIAI PROCESAI 59 patys nežinome. koala. (3. Medžiagos įprasminimo procesas.) . O gal įsiminti lengviau būtų šiuos žodžius tinkamai sugrupavus? . Kuo dažniau susiduriame su kokia nors medžiaga. kartosime medžiagą nedidelėmis atkarpomis. kai: a) kartojimą kaitaliosime su atsiminimu.po keletos d i e n ų atgaminsime vos 25 . o svarbias žinias. t. III. katinas. Pabandykime įsiminti šių žodžių sąrašą: vilkas. lapė. antilopė. Kartojimą svarbu tinkamai organizuoti. kas mums įdomu (deja. Kai tenka į s i m i n t i daug. kofeino. kurių ilgis priklauso nuo įsime. kad informacija galvoje turi „susigulėti". stirna. dėl centrinės nervų sistemos stimuliavimo (nikotino. narnos i n f o r m a c i j o s t u r i n i o ir i n d i v i d u a l i ų s a v y b i ų . kengūra. Todėl dažnai stengiamės rasti greitesnių ir įdomesnių įsiminimo būdų. Mes patys intuityviai ieškome įsimenamos medžiagos loginių ryšių. Geriau įsimenama. t. kodėl į galvą „stringa" kokia antraeilė informacija. kartodami „sukišti" juos į ilgalaikę atmintį. Efektyviau įsiminsime tais atvejais. briedis.9 pav. Kartojimas. ne visada mokomuosius dalykus). mes „pasimetame".30% nerišlios informacijos. įsimename su dideliu vargu. išdėstyti medžiagą. Sužadinimas. dramblys. struktūrizavimui ir organizavimui. kartojimo negali pakeisti jokios priemonės. rodos. liūtas. Svarbiausiais įsiminimo veiksniais laikoma: I." b) kartosime deramai paskirstytais laiko tarpais: medžiaga turi būti kartojama su pertraukėlėmis. rasti loginių ryšių tarp atskirų faktų ar patiems susidaryti originalias asociacijas. derintų su kartojimu (apie tai kalbėsime vėliau). Taigi kartojimas yra garantuotas įsiminimo būdas. įsiminimą gali palengvinti galimybė tam tikru būdu pakeisti. pantera. II. tuo geriau ir atsimename. avis. y. karvė. Dažna įsiminimo klaida yra ta. nes viena jos dalis stelbia kitą.:• . kai nervų sistema yra vidutiniškai sužadinta. Sužadinimas gali kilti dėl stipraus motyvo ar emocijos. nors jis atima daug laiko ir reikalauja nemažų pastangų. Tai l i u d i j a apie tendenciją vengti varginamo kartojimo.y. kiaunė. kad stengiamės „iškalti" faktus. leopardas. kiškis. Kai informacijos daug. Kartais netgi sakome. kuo daugiau ją kartojame. lūšis. vykstant medžiagos „apdorojimui".

kai vaizdinė ir žodinė informacija papildo viena kitą. vaizdus: „geriau vieną kartą pamatyti. kopūstas. varža.60 III SKYRIUS 3. kad pasakėte žodį „kopūstas". idėją ar bendrą prasmę. Kartais lengviau įsiminti informaciją. amperas. tranzistorius. Dauguma žmonių geriau atsimena. išdėstant ją pagal „hierarchinio medžio" schemą Rasti loginius ryšius. o jos galimybės yra ribotos. rezistorius. Mat nepanašūs elementai atsimenami daug lengviau. Efektyviausiai atsimename tuomet. susisteminti elementus galimas tik tada. o kiti vaizdus: pirmųjų geriau išlavinta girdimoji atmintis. Nepriklausomai nuo to. O dabar pabandykite įsiminti šiuos žodžius: transformatorius. . Vieni žmonės lengviau įsimena žodžius. o antrųjų . Todėl neverta bandyti įsiminti nesuprastą informaciją.9 pav. stabilitronas. kai įžvelgiame vidinę medžiagos struktūrą. Įsiminimo sėkmė labai priklauso ir nuo medžiagos pobūdžio. kiek įsiminėte žodžių. didžiausia tikimybė. lituoklis.regimoji. voltmetras. negu šimtą kartų išgirsti" byloja liaudies išmintis. emiteris. nes tada tektų pasikliauti vien mechanine atmintimi.

2) dėl galimybės pasinaudoti praktiniame gyvenime. jie turi kažką ir labai specifiško. Visi minėtieji dalykai buvo pavadinti pažintiniais procesais. ausų.yra tai. Tokiu specifiškumu itin pasižymi mąstymas. Ką reiškia „gera atmintis"? 2. Išsamesnį atsakymą galėsite sužinoti tik perskaitę šį skyrelį. išgirsti ar pačiupinėti. nosis užuodžia kvapus. kuriuos ne visuomet įmanoma pamatyti. Štai kai kurie iš jų: Kaip mes mąstome? Ar mąstymas yra proto veikla? Kaip mintys bendrauja tarpusavyje? Klausimai pamąstymui: . nes skaitydami knygą. ausys girdi. Kaip saugoma informacija? 5. tai jau nemažai sužinojote. kad „išmąstėme". Tikriausiai jus vis dar kažkiek stebina. bet ar visuomet pasisekdavo rasti atsakymus? Jeigu dar nepradėjote atidžiai skaityti.akių. apie kuriuos daug kartu galvojote. Kol nepradėjote studijuoti psichologijos. Todėl ir sakoma. Jūsų akys mato. ar reikia šį skyrelį skaityti? Kam j u m s tas mąstymas reikalingas? Trumpai galima būtų nurodyti dvi priežastis: 1) dėl savęs pažinimo. nosies ir burnos forma bei dydis . Ar gali žmogus pagerinti savo atmintį? MĄSTYMAS Jeigu nuosekliai skaitėte jums skirtą knygele „Psichologija studentui". Tikrai taip yra. burna jaučia skonį. jūs rasite daug dalykų. kad psichologija . mąstydami mes atliekame sudėtingas protines operacijas ir gauname rezultatus.PAŽINTINIAI PROCESAI 61 1. Iš dalies jūs teisūs. kurias kiti atsimena? Kodėl užmirštame? 4. Psichiniai pažinimo procesai tarpusavyje yra labai susipynę. koks yra pasaulis. jie leidžia jums pajusti pasauli. tačiau tikroji veido bruožų paskirtis nėra vien tik jūsų atpažinimas. ir tik knygoje galime atskirai apie juos rašyti ir analizuoti. nes. tikriausiai manėte. ir visa tai drauge su kitais jutimais suteikia jums žinių apie tai.tai mokslas apie jus. Būdami tampriai susiję. tai būtent dabar jums kyla klausimas. kad jūsų išvaizda . Kodėl dauguma žmonių užmiršta smulkmenas. kas jus labiausiai skiria nuo kitų žmonių. Dėl minėtosios priežasties kyla dar visa eilė klausimų. Kaip veikia žmogaus atmintis? 3.

Šiame darbe daugiausia dėmesio skirsime suaugusiųjų mąstymui. kai einame ko nors pirkti. ypač ta jo dalimi. Kitaip sakant. Galimas ir trečias mastymo būdas . Mąstymo šaltinis visada yra jutiminis pažinimas. reikšmingas visai visuomenei. Tai verbalinis mąstymas. kurią mes įsivaizduojame savo protu. galima sakyti. Pažintinė veikla. Mąstymas visais atvejais gali būti apibūdintas kaip „proto kalba". Panaudodami pojūčius.62 III SKYRIUS Koks ryšys tarp mąstymo ir kalbos? Ar mąstymas yra socialus? Ar mąstymas padeda spręsti problemas? Gyvenime mes nuolat susiduriame su neatidėliotinomis problemomis ir užduotimis. taigi jis yra mūsų galvos smegenų vykdomas tikrovės atspindys. kai svajojame ko nors laukdami. Jutiminis pažinimas ir mąstymas „Nieko nėra prote. n e p a ž i n t o . Tam. kai tapome paveikslą ir ypač. Mąstydami mes atrandame sau kažką naujo. Daugiausia dėmesio motoriniam mąstymui yra paskyrę raidos procesų tyrinėtojai. bet visai nebūtinai tai turi būti didelis atradimas. Kada mes mąstome? Mąstome. prasidėjusi pojūčiais ir suvokimu. Mąstymas atsiranda praktinės veiklos ir jutiminio pažinimo sandūroje. išeiname už jutiminio pasaulio . Per pojūčius ir suvokimą mąstymas yra susijęs su išoriniu pasauliu. įvykių ir reiškinių tarpusavio ryšiai. nes juose neatspindėti daiktų.. kurį mes įsivaizduojame kaip „paklusimą savo protui". Pastarųjų metų tyrinėtojai suaugusiems žmonėms yra linkę priskirti teorinio (propozicinio) ir vaizdinio mąstymo būdus. kai planuojame atostogas. kad jas sėkmingai galėtume išspręsti. Vienas iš mąstymo būdų siejasi su sakinių srautu. suvokimą bei vaizduotę. Kitas mąstymo būdas gali turėti ryšį su vaizdu. kai norime išspręsti problemą. kai rašome laišką ar esame dėl ko nors susirūpinę. jei kažkas neatitinka mūsų turimų žinių. Lokas (J. reikalingas gilus mus supančio pasaulio pažinimas. Tai mąstymas vaizdais.motorinis mąstymas. Mąstant vyksta gilesnis išorinio pasaulio pažinimas.. ko prieš tai nebuvo pojūčiuose" Dž. toliau pereina į mąstymą. siedami ji su vaikų raida. Tačiau visapusiškam pasaulio pažinimui nepakanka jutiminio pasaulio vaizdo. Locke). susijęs su „proto judesiu". kurį gauname per pojūčius ir suvokimą. neatskleistos tų ryšių priežastys ir pasekmės.

Tuo tarpu. gerai ištyrinėta rašto rūšis. kur jau nepakanka jutiminio pažinimo. analizės ir s i n t e z ė s b ū d u apibendrintas tikrovės atspindys. kad tarpplanetinis erdvėlaivis.PAŽINTINIAI PROCESAI 63 pažinimo ribų. Tik kalbos dėka nuo pažinimo objekto įmanoma atskirti tą ar kitą savybę ir išreikšti tą savybę specialiu žodžiu sąvoka. jog žmogus gali skaityti ne tik rašmenis. vargu ar esame pajėgūs suvokti skirtumą tarp dangaus kūnų. mūsų mintys lyg ir „aprengiamos" kalbos rūbais kalbos išraiškos priemonėmis Tai yra esminis skiriamasis gyvūnų ir žmogaus •. kokiomis formomis žmogaus mąstymas vyktų. tačiau pačios mažiausios dalelės neįmanoma pamatyti net paties galingiausio mikroskopo pagalba. Gyvūnų mąstymas yra tik vaizdinis. judančių 50 000 km/ sek. Apie tokias dalelytes galime tik mąstyti. greičiu? Mąstymas . galime suprasti.pieštas). Kita. Rašto ženklai reiškia vienus ar kitus kalbos elementus. tai neįmanoma jų betarpiškai suvokti. judančių 300 000 km/sek greičiu nuo kūnų. tuo aiškiau ji gali būti išreikšta žodžiu ar rašytine kalba. pieštinis raštas (lotyniškai „pietus" . Mokslininkai mano. kuriame kiekvienas rašytinis simbolis reiškia kalbos garsą. Natų skaitymas yra artimas garsinio rašto skaitymui. Raštas yra vadinamas fiksuota kalba. Pati seniausia raštijos forma buvo piktografinis. Kadangi dalelių negalima pamatyti. psichikos bruožas. Gyvūnai operuoja daiktais. O štai Morzės . kad egzistuoja tokios nematomos dalelės ir bando įrodyti. Kai mąstome. kurio paskirtis yra atskleisti kažką naujo. Galėtume netgi pasakyti. kad mąstymas prasideda ten. bet ir su kalba. Tik žodyje mintis įgyja materialųjį apvalkalą. kad joms esą būdingos tam tikros savybės. kurių neaptikome suvokime ir kurių negalime pastebėti tiesiogiai. Mąstymo procese pradedame pažinti tokias mus supančio pasaulio savybes ir santykius. yra garsinis raštas. kuriuos mato prieš akis. Pavyzdys. Nesvarbu. Mąstymas ir kalba Mąstymo procesui būdingas ne tik ryšys su jutiminiu pažinimu. ir tik tuomet mintis tampa realia tikrove mums patiems ir kitiems žmonėms. judėdamas 50 000 km/sek greičiu vis dėlto juda 6 kartus lėčiau negu sklinda šviesos •spindulys. Bene sudėtingiausia šiuolaikinėje fizikoje yra elementarių dalelių teorija. jis neįmanomas be kalbos.tai betarpiškai susijęs su kalba socialiai sąlygotas psichinis procesas. Pavyzdžiui. Tačiau žinome pakankamai pavyzdžių. Kuo g i l i a u apgalvota mintis.

nes mes pernelyg dažnai manome.tai „žaidimas" posakiu. Minčių formulavime reikšmingas vaidmuo priklauso vidinei kalbai: spręsdami uždavinį. kol neišreiškia savo minčių garsiai. Galėtume išskirti kelis kalbos aspektus.ne. bet ne visi. kad kalbai išmokti nereikia specialių pastangų. Socialinė mąstymo prigimtis Glaudus mąstymo ryšys su kalba išreiškia žmogaus mąstymo socialinę. tačiau visa tai įmanoma tik tuo atveju. galima būtų sakyti. Visų žmonijos raidos rezultatų pažinimas vyksta kalbos dėka ir yra įkūnytas rašytinėje kalboje. o kiekviena žmogiška. minčių formulavime. įrodė. mes ne būtinai kalbame garsiai. normaliai išsivysčiusi būtybė yra pajėgi įsisavinti savo gimtąją kalbą bei ja efektyviai naudotis. Taigi mąstymas yra tiesiogiai susijęs su kalba. Tačiau beveik kiekvienas gali naudotis milžinišku kalbos sistemos kompleksu. Sukauptos patirties įsisavinimas reikalauja didelių mąstymo pastangų ir kūrybiškumo. kai kurie lengvai išmoksta matematika. Tikrovė yra tokia: kai kurie žmonės gali skaityti. įgytų žmogaus socialinės raidos procese. jei sukauptos žinios įtvirtinamos ir perduodamos žmogaus žmogui. o kiti . Dėl to kiekviena žmonių bendruomenė turi savo kalbą. Bendrasis kalbos nagrinėjimas visais trimis aspektais yra vadinamas semiotika. kai kurie gerai žaidžia šachmatais.64 III SKYRIUS abėcėle galima užrašyti mintis ne tik popieriuje. frazių reikšmėmis. kartos kartai. Žodyje. kurios pasiekia klausytoją. tuo pat metu aiškiau suprantame jas ir patys. Kalba veikia tik socialinėje sferoje. Trečiasis kalbos aspektas yra sintaksinis.ne. istoriškai sąlygotą esmę. pagrįstas samprotavimais) mąstymo prielaidos. Kalba taip pat turi pirmaeilės reikšmės minčių ryšiams susiformuoti.protinis. tačiau. o pats procesas taipogi yra sąlygotas žmonijos istorinės visuomeninės raidos. kad garsiai formuluodami savo mintis kitiems. Tai kalbos taisyklės arba kalbos ženklų santykiai. kad kai kurie moksleiviai. Šiuo atveju kalbos prasmė yra nustatyti reikšmes. bet perduoti jas garso ar šviesos signalais. Vienas iš jų vadinasi pragmatinis. glūdi svarbiausios diskursyvinio (lotyniškai„discursivus" . nors įsisavinama jau paruošta . kalbame patys sau. o kiti . Specialūs tyrimai. Taigi žmogaus protinis vystymasis vyksta žinių įsisavinimo procese. Kalba taip pat turi semantinį aspektą . o kartais ir studentai. Pažinimui yra būtinas perimamumas visų žinių. sunkiai sprendžia uždavinius. nuolat ir nuolat organizuodama mūsų socialine aplinką. atlikti psichologiniu eksperimentų metu. Pasirodo. Šis kalbos bruožas kartais mus dalinai suklaidina.

jog naktimis ji staugdavo. jis nerodė jokių proto požymių. tačiau ji yra kokybiškai skirtinga. kad ir kitos būtybės turi savo komunikacijos sistemą. Per ketverius metus mergaitė teįstengė išmokti 6.septynerių. kita . b e r n i u k a s nieko n e g a l ė j o prisiminti iš ankstesnio savo gyvenimo tarp gyvūnų.dviejų metų. o pačiam įsisavinimo procesui . laikui atėjus. kaip jį auginę gyvūnai.45 žodžius. nemokėjo kalbėti ir vaikščiojo keturiomis. bet ž m o g i š k ų s a v y b i ų nepraradusį žmogaus -vilkiūkščio paveikslą. Kas su jumis būtų. jog žmogaus fizinis ir psichinis vystymasis vyksta nevienodai. žmogus kaip asmenybė negali vystytis ir lieka tokiu. Anglų rašytojas D. N. Visi minėti atvejai liudija. kad mergaitė vaikščiojo keturpėsčia. Neįsijungęs į žmonių bendruomenę. kai šimpanzės ir gorilos buvo mokomos specialiai. tačiau psichinės savybės taip vystytis negali. Septyniolikmetės mergaitės išsivystymas prilygo ketverių metų vaiko išsivystymui. R. Šių l a u k i n i ų stebėjimai rodo. vandeni lakdavo. Kai prie valgančios mergaitės kas nors prieidavo. Turime ir kitų pavyzdžių: prancūzų filosofas E. 1920 metais Indijoje daktaras Singhas vilkų gūžtoje kartu su vilkiukais rado dvi mergaites: vieną . . Kiplingas . Jaunesnioji netrukus mirė. protiniu požiūriu tebuvo nedaug pranašesni už gyvūnus. Nepriklausomai nuo to. o per septynerius . kad psichinį žmogaus vystymąsi lemia visuomeninė aplinka. o vyresnioji išgyveno apie dešimt metų. ji urgzdavo. kad žmogaus sugebėjimas išmokti kalbą yra unikalus. iš kurio sužinome. o mėsą valgydavo tik nuo grindų. gyvenusį tarp lokių. Kondijakas 1754 metais rašė apie lietuvį berniuką. Chomskis pateikia nemažai eksperimentų aprašymų. Toks teiginys leidžia iškelti klausimą. Po daugelio metų pagaliau išmokęs s u p r a s t i žmonių kalba. kad žmonės. jis pasikeis fiziškai. Gydytojas rašė jos dienoraštį.vadovauja suaugusieji. Apie mąstymo socialinę prigimtį kalba ir toks ypatingas momentas žmogaus kaip būtybės unikalumas išmokti kalbą. Dažniausiai tai vykdavo. kur vaikas augtų. Mokslininkas pripažįsta. Dienoraštyje rašoma. Taigi darome išvadą. Chomsky) mano.mokymui . kuriems nepasisekė susipažinti su žmonijos sukaupta patirtimi. jei neturėtumėte galimybės susipažinti su ankstesnių kartų sukaupta patirtimi ir nepasinaudotumėte jų darbo vaisiais? Šis klausimas panašus į klausimą apie Mauglį? Visi gerai prisimename patrauklų pasakojimą apie žvėries išaugintą. Kai žmonės jį rado. ar kitos būtybės gali išmokti žmonių kalbą? Plačiai tyrinėjantis šią problemą Noamas Chomskis (N.PAŽINTINIAI_ PROCESAI 65 žinių sistema. Mauglio patrauklumu užkariavo daugybės žmonių simpatijas.

tai ryšio tarp tikrovės reiškinių ir daiktų arba tarp savybių ir požymių atspindys. kad ji įsisavino sąvokos „daugiau" reikšmę. Tuo tarpu svarbiausias mąstymo elementas yra sąvoka. esminiai ir skiriamieji tikrovės reiškinio ar daikto požymiai.visuomeninio vystymosi pažinimo procese yra sisteminamos ir tobulinamos mokslo žinios. Alavas . vėliau tai reiškė „daugiau pieno". Taigi jūs jau žinote. Taip susiformuoja mokslų . Mokslininkai padarė išvadą.išvadų. pasitelkiant formaliąją logiką ir psichologiją. Pavyzdžiui. ar tai svarbu psichologijai? Taip. Taigi jų komunikacijos efektyvumas. sprendiniai ir samprotavimai. Sprendiniai . sprendinių).fizikos. kai iš vieno ar kelių sprendinių gauname išvestinį sprendinį. psichologijos sistema. yra tiriamas žmogaus mąstymas. pasakant sau ar raštu. greta minėtųjų skirtingų ženklų išmokimo. kalbos pagalba atsiranda ir išauga svarbiausių žmonijos pasiekimų ir jų rezultatų pažinimas. Jie visuomet išreiškiami bet kuria žodine forma: garsiai pasakant. kurios didžiausias pasiekimas. Mes su jumis jau kalbėjome apie mąstymo ir kalbos santykį. Mąstymo logika ir psichologija Istorinio . . yra nedidelis. Sąvokų turinys atsiskleidžia sprendiniuose. kurioms priskiriama sąvokos. chemijos. biologijos. Sąvoka . Pavyzdys: "Visi metalai laidūs elektrai.66 III SKYRIUS kai jos turėdavo apie vienerius metus. Kadangi logika yra mokslas apie minčių tarpusavio santykius bei nuoseklų jų sujungimą. Eksperimente aprašoma šimpanzė Vašoje ( Washoe ). Taigi jis laidus elektrai". kad gorilų ir šimpanzių gestai ir vokalizacijos sugebėjimai yra neskaitlingi. Iš pradžių sąvoką „daugiau" ji siejo su glostymu. Mąstymo tyrime logika ir psichologija viena kitą papildo. Mokslo žinių sistema sudaro pažinimo teorijos arba gnoseologijos pagrindą. Įžymusis graikų išminčius Aristotelis silogizmu vadino loginį metodą. nes negalime teigti. buvo tai.yra mintis. Kaip jau buvo minėta.metalas. lyginant su žmonių. kad pažinimo teorijos bendrųjų principų pagalba. pasakyme „Žemė sukasi apie Saulę" patvirtiname objektyvaus ryšio tarp dviejų dangaus kūnų erdvėje buvimą. Per penkis metus šimpanzės sugebėdavo išmokti apie 140 skirtingų ženklų. Samprotavimai . svarbu. tačiau pilnai atitinkantis jų poreikius. Kodėl mes apie tai kalbame? Dėl to. kurioje atsispindi bendrieji. Logika tiria logines mąstymo formas. įgalinantį nuo dviejų sprendinių pereiti prie trečiojo . Tokie sprendiniai dar vadinami silogizmais. tai turime pasakyti.tai toks ryšys tarp minčių (sąvokų. kad pagrindinė kalbos sandaros dalis yra žodis. kad beprasmės mintys ir bet kokia tvarka išreikšti žodžiai gali tarnauti žmonių tarpusavio supratimui.

žinoma.PAŽINTINIAI PROCESAI 67 Nors logika ir psichologija mąstymo tyrime viena kitą papildo. Kiekvienam iš mūsų galvojant (žinių įsisavinimo procese. Taip darydami. atitinkantys logikos reikalavimus. Taigi esminiai sąvokos „paukštis" bruožai turėtų atspindėti ne tik ' prototipą. Pavyzdžiui. kurie susiformuoja mąstymo metu. bet visai netinka tokiems paukščiams kaip strutis ar pingvinas. Psichologija tiria mastymo proceso dėsningumus. t. Tuo pat metu mąstymas pats yra veikla. Kalbėdami apie mąstymą. Antai. dar vartojame asociacijos sąvoką. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia 60 000 žodžių. ir daugybei kitų). Iš čia seka antroji sąvokos funkcija . t. nes jie neatspindi mąstymo proceso. Kokia sąvokų funkcija mąstymo aiškinimosi procese? Sąvokos mūsų gyvenime atlieka daugybę funkcijų. Tačiau minėtos savybės tinka tik geriausiems paukščių atstovams (lakštingalai. kas yra paveldima genetiškai. žaidimo ar darbinės veiklos metu. kėkštui . reikėtų milžiniško žodyno. raudongurklei. Jeigu kiekvieną atskirą objektą vadintume skirtingu vardu. yra svarbūs. Logikos tikslas . mes jį kategorizuojame. kurios rezultatai sudaro galimybes praktinei veiklai. daiktui priskiriame visas savybes. kurioje atsispindi bendros ir esminės daiktu savybės. esminė mąstymo veiklos pusė. kurią tiria psichologija. Mąstymui išsiaiškinti psichologijoje mes taip pat turime pasinaudoti sąvokomis. kurį lemia veiklos tikslai ir rezultatai. tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. kurių dėka suformuojami pažinimo rezultatai. sąvoka „paukštis" turėtų apimti tokias paukščių prototipui būdingas savybes kaip „skristi" ir „čiulbėti".reiškia išsiaiškinti vidines pažinimo rezultatų susiformavimo priežastis. y. žinias apie juos. pasiūlymai. tarp pažinimo produktų. Mąstymo ryšys su veikla rodo • esminius mąstymo raidos-ypatumus. Mąstymo procesas yra toji kita. Kadangi mąstymo procesas ir jo rezultatas yra tarpusavyje susiję. bet ir biologinę prigimtį.išaiškinti ryšį tarp pažinimo rezultatų. kurios asocijuojasi su sąvoka. bendraujant ar kūrybos procese) atsiranda ir vystosi naujos mintys. • Mąstymas yra išorinės praktinės veiklos procesas. y. Keisdami daiktus arba sutvarkydami . planai. Ar tai mažai? Taigi priskirdami objektą tam tikrai sąvokai. tai. Taigi logikos dėsniai. žmonės aptinka vidinius tikrovės reiškinių santykius. tiek pat tarpusavyje siejasi logika ir psichologija. tačiau jų nepakanka visapusiškai paaiškinti žmogaus mąstymą. Sąvoka psichologijoje yra mąstymo forma. prielaidos. Mąstymas kaip procesas Tirti mąstymo procesą .

dažnai susiduriant su panašiais daiktais ar vaizdiniais. „obuolys" yra platesnės sąvokos „vaisiai" narys. pasisekė ar nepasisekė studentams suvokti intelekto sąvoką? Psichologijos tikslas šiuo atveju yra atskleisti vidini mąstymo procesą. „tam tikros spalvos". Žinodami sąvokų savybes. Detaliau apie tai galėsite pasiskaityti skyriuje „Mūsų norai ir jausmai". išsprendė ar neišsprendė studentas uždavinį. sąvoka „valgymas" tinka veiksmui apibrėžti. mes taip pat žinome. Ikimokslinės sąvokos keičiasi į platesnes. psichologija remiasi determinizmo principu. Pavyzdžiui. ikimokslines ir mokslines. kaip antai: „turi sėklas". turime kalbėti apie mastymo produktus. įsisavino ar neįsisavino studentai Bendrosios psichologijos kurso žinias. pasinaudojus minėtais išoriniais faktais.tai mūsų norai. kūrime didesnis vaidmuo priklauso žodžiui. kurią gal net nesame pasirengę suvokti. sąvokos „tiesa". kuris yra suformuluotas taip: • išorinės sąlygos veikia per vidines. . sąvoka „obuolys" asocijuojasi su sunkiai įžiūrimomis savybėmis. Apibrėždami tam tikras sąvokas. surado ar nesurado uždavinio sprendimo būdą. Pavyzdžiui.amžiui nurodyti. Taigi priskirdami objektui matomas savybes. jog visuomet žinome. kuri sąvoka yra platesnė. o ta dalį neįžiūrimų savybių praleidžiame. kaip išorinės sąlygos veikia per vidines. Žinoma. Pavyzdžiui. Tos vidinės sąlygos . sąvoka „jaunas". Kalbėdami apie mąstymą. Pavyzdžiui. priskiriame jį kategorijai '• „obuolys". „teisingumas" yra skirtos moralinėms žmogaus . jausmai ir emocijos. Analizuodama išorinius faktus. bet asocijuojasi ir su aiškiai matomomis savybėmis: „apskritas". Savo kasdieninėje kalboje mes naudojame daugybę sąvokų. „yra valgomas''. Jais gali būti laikomi išoriniai gyvenimo faktai.68 III SKYRIUS ~ sąvoka mums leidžia prognozuoti informaciją. Panašiai elgėmės ir su sąvoka „paukštis". kiekvienu tokiu atveju mes kai ką žinome apie tų daiktų savybes. jau reikia turėti tam tikrų žinių. „auga ant medžių". Naudotis mokslinėmis sąvokomis neužtenka patirties. o dabar jums pateikiamas pavyzdys. Tokiais išoriniais faktais '. Sąvokos yra skirstomos į buitines. kaip tos sąvokos yra susijusios viena su kita. iliustruojantis. Mokslinių sąvokų . Jos įgyjamos kaupiantis gyvenimo patirčiai. didėjant patyrimui. savybėms išreikšti. negalima tvirtinti. gali būti ir mūsų pavyzdyje pateikiami faktai. Tai priklauso nuo patirties ir išmokimo. sąvokų turini sudaro bendrieji vaizdiniai. Buitinių . kaip savaime suprantamą.

PAŽINTINIAI PROCESAI

_ _ _ _ _ _ _ _

_

69

Pavyzdys. Grupei Sankt Peterburgo universiteto Psichologijos fakulteto studentu buvo pasakyta, kad į auditoriją kelis kartus įeis jiems nepažįstamas žmogus. Jų uždavinys - atidžiai stebėti įėjusįjį ir po kiekvieno pasirodymo kruopščiai užrašyti savo įspūdžius. Pirmąkart nepažįstamasis pravėrė duris į auditorija, kažko lyg ir paieškojo akimis ir, tyliai atsiprašęs, uždarė jas. Antrąkart nepažįstamasis įėjo į auditoriją labai susikaupęs ir minutėle stabtelėjo prie stalo. Trečiąkart jis buvo dar aktyvesnis: praėjo pro sėdinčių studentų eiles, pažiūrėjo į užrašus, pagrasė pirštu studentei, norėjusiai užkalbinti draugę, žvilgterėjo pro langą ir išėjo. Praslinkus trejetui minučių, nepažįstamasis vėl pasirodė auditorijoje ir raiškiai ėmė skaityti S. Michalkovo pasakėčią, kol ji pertraukė. Penktojo pasirodymo metu jis davė penkių minučių interviu, kurio metu studentai galėjo pateikti visokius klausimus, išskyrus tokius, kurie informuotų apie jo asmens savybes. Eksperimento rezultatai parodė, kad studentai pakankamai gerai apibūdino nepažįstamojo išorę, jo apsirengimą, tačiau jų t i k s l a s buvo atskleisti ir vidines nepažįstamojo savybes. Deja, net ir psichologijos studentai nepažįstamojo atžvilgiu neturėjo vieningos nuomonės ir išskyrė tai vienas, tai kitas savybes, kurias laikė esant svarbiausiomis. Nesutapo netgi studentų požiūris į nepažįstamąjį: vieniems jis buvo patrauklus, simpatiškas, kitiems padarė nemalonų įspūdį, dar kitiems jis pasirodė piktas. Pavyzdys iliustruoja ne tik tai, kad išorinės sąlygos veikia netiesiogiai, transformuodamosi per vidines sąlygas - kiekvieno iš mūsų psichine būseną, mintis, jausmus, bet ir tai, kad mąstymo procesas reikalauja iš mūsų kruopštaus mąstymo operacijų atlikimo. Taigi, kokios yra tos mąstymo operacijos? Pagrindinės mąstymo proceso operacijos - tai analizė, sintezė ir apibendrinimas. A n a l i z ė - t a i atskirų objekto d a l i ų , e l e m e n t ų , s a v y b i ų , r y š i ų išskyrimas. Kitaip sakant - tai pažinimo objekto išskaidymas į atskirus komponentus. Tai tas pat, kas tam tikro mechanizmo išardymas jo pažinimo tikslu. Skirtumas, žinoma, yra esminis, nes mąstymo procese objektas yra suskaidomas tik mintyse. Analizės metu paaiškėja daikto savybių reikšmė: esminės, įdomios ar reikšmingos savybės veikia kaip aktyvūs dirgikliai ir stimuliuoja galvos smegenų žievę. Fiziologinės indukcijos dėsnis yra toks: tuo pat metu yra slopinama diferenciacija tų savybių, kurios yra s i l p n i dirgikliai. Taigi analizės, kaip psichinio proceso, fiziologinis pagrindas yra dirginimo ir slopinimo santykio nustatymas tam tikruose galvos smegenų centruose.

70

III SKYRIUS

Sintezė - tai sujungimas mintyse išskirtųjų objekto dalių ir santykių i visumą. Fiziologinis sintezės pagrindas - laikinų nervinių ryšių galvos smegenų žievėje suvedimas. Nors analizė ir sintezė yra viena kitai priešingos operacijos, tačiau jos tarpusavyje nenutrūkstamai susiję. Jų ryšys geriausiai išaiškėja pažinimo proceso palyginime, nes pažintis su išorinio pasaulio objektais vyksta palyginimo būdu. Palyginimas - tai jau kelias į apibendrinimą. Apibendrinimas - tai dar viena iš svarbių mąstymo operacijų. Apibendrindami du lyginamus dalykus, pirmiausia, žinoma, analizės dėka, mintyse išskiriame tai, kas jiems yra bendra. Apibendrinimą nesunkiai galime suprasti, aptarę dvi sąvokas: „tiesiogiai" ir „tarpiškai". Pavyzdys. Žmogaus ūgį galima išmatuoti tiesiogiai, pridėjus liniuotę, tačiau graikų filosofas Talis šeštame amžiuje prieš mūsų erą tokio pobūdžio užduotį atliko kitaip. Jo užduotis buvo netgi sudėtingesnė, nes j i s matavo piramidės aukštį. Kaipjis.tai padarė? Tą valandą, kai jo šešėlio ilgis susilygino su ūgiu, jis išmatavo piramidės šešėlio ilgį. Taigi Talis išmatavo piramidės aukštį ne tiesiogiai, o tarpiškai ir priėjo išvadą: jei šešėlio ilgis lygus ūgiui, vadinasi, piramidės šešėlio ilgis lygus jos aukščiui. Kitas pavyzdys, įsivaizduokime stiklinę. Suvokdami ją, sąmonėje apibendriname daug įvairių jutimų. Užsimerkime ir pabandykime susidaryti stiklinės vaizdą sąmonėje pagal daugybę d e t a l i ų : formą, dydį, svorį, sienelių storį, glotnumą. Tačiau stikline yra ne vien tai, kas buvo paminėta. Ji taip pat yra gėrimo įrankis, bet gali būti ir vertingas bei gražus daiktas. Taigi tarpiškumas yra apibendrinimas mąstant, leidžiantis tarpiškai pažinti tai, ko negalime pažinti tiesiogiai. Apibendrinimui šiuo atveju tarnauja žinios iš aplinkos, kurias mes gauname per pojūčius ir kurios, be abejo, yra išorinio pasaulio poveikio į mūsų jutimo organus rezultatas. Apibendrinime dalyvauja sąvoka, išreiškianti bendruosius ir esminius požymius, taip pat ir žodis, kuris įvairiose kalbose turi skirtingus pavidalus. Apibendrindami, išskirdami, kas daiktams ar reiškiniams yra bendra, galime tai atlikti dviem būdais: a) pagal panašumą; b) pagal esmę. Bendrumo pagal išorinį panašumą galime rasti ir tarp labai skirtingų daiktų. Pavyzdžiui, į bendrą daiktų klasę pagal spalvą galime apjungti tokius daiktus: vyšnią, bijūną, kraują, žalią mėsą, virtą vėžį. Tačiau jų išorinis panašumas visai neišreiškia minėtų daiktų esminių savybių. Dėl tos priežasties apibendrinimai, padaryti vien išorinių požymių pagrindu, neturi didelės vertės ir gali netgi vesti prie klaidingų išvadų. Esminiai daikto požymiai gali būti nustatyti tik analizės ir sintezės būdu. Nemokėjimas išskirti bendro esminio požymio iš kelių daiktų yra didelis mąstymo trūkumas. Apie mąstymo sutrikimus detaliau žiūrėkite skyriuje „ Psichikos sutrikimai".

PAŽINTINIAI PROCESAI

71

Taigi analizė, sintezė ir apibendrinimas padeda nustatyti vidinius, specifinius mąstymo dėsningumus. Mąstymo proceso, kaip ir bet kokios kitos veiklos vyksmui, yra būtinas poreikis. Todėl, tirdama mąstymą, psichologija taip pat tiria poreikius bei motyvus, paskatinusius žmogų pažintinei veiklai. Plačiau apie poreikius ir motyvus galėsite pasiskaityti skyriuje „Mūsų norai ir jausmai".

Mąstymo rūšys
Psichologijoje tradiciškai yra išskiriamos tokios mąstymo rūšys: vaizdinis, veiksminis ir teorinis - abstraktus mąstymas. Kai kuriose, ypač seniau išleistose psichologijos knygose, mąstymo rūšių yra išskiriama daugiau. Jose, greta jau minėtųjų mąstymo rūšių, galime rasti ir tokias: intuityvus, vaizdinis - veiksminis, vaizdinis - erdvinis, praktinis, loginis, kūrybinis bei teorinis mąstymas. Pačioje naujausioje literatūroje kitos mąstymo rūšys yra išvedamos iš vaizdinio ir veiksminio. A b s t r a k t u s , mokslinis mąstymas yra įgavęs naują pavadinimą - propozicinis mąstymas. Detaliau aptarsime vaizdinio ir veiksminio mąstymo rūšis.

Vaizdinis mąstymas
Vaizdinis mąstymas yra labai tampriai susijęs su suvokimu. Dauguma iš mūsų jaučiame, kad mąstome vaizdais. Kartais mums netgi atrodo, kad mes susigrąžiname praeities suvokimą ar bent jo dalį, ir tai turi įtakos dabarties suvokimo realybei. Pavyzdžiui, jeigu mūsų paklaustų „kokios formos yra vokiečių kerdžiaus ausys", dauguma tikriausiai atsakytų, kad jų įvaizdį kuria vokiečių piemens galvos vaizdinys. Jeigu jūsų paklaustų „kiek langų yra jūsų tėvų gyvenamajame name", jūs tikriausiai pradėtumėte nuo kambarių įsivaizdavimo, vėliau dar kartą peržvelgtumėte tą įvaizdį, užuot paprasčiausiai suskaičiavę visus buto langus. Pateiktieji pavyzdžiai yra subjektyvūs įspūdžiai, bet jie rodo, jog vaizdai apima tuos pačius procesus, k a i p ir s u v o k i m a s . O b j e k t ų ir v i e t ų įsivaizdavimas turi vaizdinių elementų: mes matome vokiečių kerdžių, tėvų butą savo „proto" akimis. Dar daugiau, mūsų protinė veikla, kuri vyksta su minėtais vaizdiniais, atrodo panaši į veiklą su realiais vaizdiniais objektais. Savo vaizduotėje mes „skanuojame" savo tėvų butą tokiu pat būdu, kaip skanuotume ir tikrą kambarį.

72

III SKYRIUS

Vaizduotė yra panaši į suvokimą, nes jai padeda toji pati smegenų dalis, tačiau suvokimas yra pirminis; vaizduotė - antrinis procesas. Išvada, jog vaizduotei ir suvokimui talkininkauja toji pati smegenų dalis buvo suformuluota ištyrus žmones, kurie patyrė dešiniojo pusrutulio smegenų sužalojimus. Apie pastaruosius tyrimus detaliau. Žmonės su dešiniojo pusrutulio smegenų pakenkimais gali atmesti arba ignoruoti kairiajame regėjimo lauke atsirandančius vaizdinius. Vyrai gali pamiršti nusiskusti kairiąją veido pusę. Toks vaizdo ignoravimas išsiplečia iki vaizduotės. Žmonės su šiuo sutrikimu, paprašyti mintyse įsivaizduoti jiems gerai žinomą dalyką (pavyzdžiui, didele parduotuvę) ir pasakyti, kas ir kokia tvarka joje išdėstyta, gali papasakoti tik apie daiktus, esančius kairėje vaizdo pusėje. Pasirodo, kad smegenų sužalojimas sukelia panašias ir suvokimo, ir vaizduotės problemas. Tą akivaizdžiai rodo pastarųjų metų tyrinėtojų rezultatai. Tyrinėtojai taip pat pateikia duomenų, jog smegenų žievės aktyvumas yra didesnis tuomet, kai žmonės naudojasi vaizduote, užuot atlikę tik žodines užduotis. Pavyzdys. Respondentą paprašė mintinai atlikti aritmetinę užduotį: skaičiuoti atgal, pradedant skaičiumi 50, kiekvienąkart atimant po .3. Kita užduotis buvo susijusi su vaizduote: reikėjo įsivaizduoti pasivaikščiojimą kaimyno gyvenamoje teritorijoje. Vaikščioti reikėjo pradėti prie savo namo durų ir toliau eiti į kaimyno teritoriją, darant posūkius dešinėn ir kairėn. Atliekant abi minėtas užduotis, respondentui buvo matuojamas kraujo tekėjimo intensyvumas skirtingose smegenų žievės vietose. Rezultatai parodė, kad kraujo tekėjimo intensyvumas buvo didesnis vaizduotės užduoties atlikimo atveju nei mintinai atliekant aritmetinę užduotį. Mąstymo procesų tyrinėtojai ypač akcentuoja protinės veiklos,, atliekamos vaizduotės pagalba, panašumą su realia veikla. Šiuo tikslu siūlome susipažinti su dar vienu eksperimentu. Tai vaizdų skanavimo eksperimentas. Respondentams buvo pasiūlyta susipažinti su fiktyvios salos žemėlapiu. Žemėlapyje buvo 7 svarbios vietovės - išgalvoti objektai. Atidžiai peržiūrėjus žemėlapi, jis buvo padėtas i šalį, o respondentai buvo paprašyti ji įsivaizduoti, atkreipiant dėmesį į tam tikrus objektus (pavyzdžiui, į medį, buvusį salos pietuose). (Žr. 3.10 pav.). Po ta eksperimentatorius nurodė kitą objektų išsidėstymą ir pasiūlė įsivaizduoti medį, buvusį šiauriniame salos taške. Respondentai turėjo pradėti žiūrėti į įsivaizduojamą objektą nuo konkretaus objekto vietos ir skanuoti vaizdus tol, kol surasdavo nurodytą objektą kitoje vietoje.

PAŽINTINIAI PROCESAI

73

Eksperimento rezultatai parodė, kad respondentų atsakymų greitis priklausė nuo atstumo tarp pirmojo objekto vietos ir vėliau nurodytosios vietos. Mokslininkai p a d a r ė išvadą, kad t i r i a m i e j i skanavo vaizdus tuo pačiu būdu, kaip skanuotų realius objektus. Kitas vaizduotės ir suvokimo panašumas yra jų sąlyčio taškas su mažos apimties dydžiais. Tyrinėtojai teigia, kad televizoriaus ekrane matomo paveikslo dydžio suvokimas priklauso nuo j a m e esančių detalių dydžio. Tačiau žmogaus smegenyse nėra ekrano, ir mokslininkai linkę manyti, kad vaizdiniai atsiranda tarpininkau3.10 pav. Vaizdų skanavimo žemėlapis jant protui, o jų apimtis priklauso Vaizduotėje tiriamasis skanuoja salą nuo detalių kiekio, kurias galime pietų - šiaurės k r y p t i m i , ieškodamas aptikti vaizduotėje.

Pavyzdys. Eksperimento metu respondentai buvo paprašyti įsivaizduoti jiems gerai pažįstamą gyvūną, pavyzdžiui, katę. Vėliau jų buvo paprašyta pasakyti, ar įsivaizduojamas gyvūnas turi kokią nors ypatingą savybę. Rezultatai parodė, kad respondentai greičiau pastebėdavo svarbias savybes, tokias kaip „galva", kur kas lėčiau sekdavosi priimti sprendimą dėl mažų savybių, tokių kaip „letenėlės". Kitas pavyzdys. Respondentai buvo paprašyti įsivaizduoti skirtingų dydžių gyvūną - mažą, vidutinį ir didelį. Po to jiems buvo pasiūlyta nuspręsti, ar jų vaizdiniai pasižymi kokia nors ypatinga savybe. Pasitvirtino ta pati išvada: lengviau buvo priimti sprendimą dėl dideliu vaizdinių nei dėl mažų. Taigi vaizduotėje, kaip ir suvokime, kuo didesnis vaizdas, tuo lengviau jame galima atpažinti detales. Kaip vyksta vaizdo kūrimas?

n u r o d y t ų j ų objektų. Atrodo, jog vaizduotė sukuria kažką panašaus į tikrą žemėlapį, kurio skanavimo trukmė priklauso nuo atstumo tarp objektų, kuriuos reikia surasti.

kurį pasirinktinai galima atgaminti ar sukonstruoti". Individo kūrybos procesą. architektų. Albertas Einšteinas yra sakęs. manė. Savo mintis jis vystydavo naudodamasis terminais „daugiau ar mažiau aiškus vaizdas.tai įsitikinimas. prašviesėjimas ir patvirtinimas. darbštumas. peržiūrėti visą kūrybos procesą. siejama su garsių asmenybių patvirtinimais. būtent. kuriančius v a i z d i n i o mąstymo pagalba. Synectikos esmė . Prašviesėjimas arba insaitas (insight) tai procesas. nes vis daugiau pasigirsta nuomonių. Tiesioginė šio žodžio prasmė . Patvirtinimo stadijoje reikia užpildyti trūkstamas vietas. tokios istorijos geriausiai parodo. kandančią savo uodegą. Tai pasiruošimas. daiktus. Tokiu būdu yra vertinamas rašytojų.74 III SKYRIUS Yra daug pasakojimų apie mokslininkus ir menininkus. Mokslininkas norėjo nustatyti benzolo molekulės struktūrą. chemikų. matematika. Šiuolaikiniai kūrybos proceso tyrinėtojai siūlo naują kūrybinio problemų sprendimo būdą. asmenybės auklėjimas ar aplinka. kuris domino žmoniją nuo seniausių laikų. kad tokiu būdu įmanomas greitesnis problemos sprendimo prašviesėjimas. Graham Wallas 1926 metais patobulinęs Hermano Helmholco (Herman Helmholtz) bendrąją kūrybos proceso analizę. geriausiai apibendrino graikai žodžiu „enthusiasmos" (entuziazmas).žvilgsnis į tą pačią problemą. inkubacija. kad. Tai. Dėl tos priežasties tyrinėtojai aiškinasi. jog visuomenės ateities raktas glūdi mokslo ir technologijų kūrybiniuose sprendimuose bei inovacijose. Sakoma. ar žmonės turi vaizdinio mąstymo dovaną. kurio metu randamas-problemos sprendimas. kas šiandien žinoma apie kūrybos procesą. Pasiruošimas . pagrindiniu kriterijumi laiko jo vertinimą pagal originalaus darbo ar idėjos kokybę. Gal jums atrodys šiek tiek neįprasta.problemos brendimo laikotarpis.Dievas viduje. bet vaizdinis mąstymas yra itin efektyvus abstrakčiuose moksluose. kad jis labai retai mąstydavo žodžiais. vadinamą synectika. kurie linkę kūrybiškumą identifikuoti pagal sukurtą produktą. gydytojų bei inžinierių darbas. mintis ar jausmus nauju požiūriu. Vaizdo kūrimo pavyzdį bene aiškiausiai iliustruoja žymaus vokiečių chemiko Frydricho Augusto Kekulės fon Štradonico gyvenimo epizodas. Inkubacija. Vieną naktį jis susapnavo gyvatės pavidalo figūrą. jog problema tikrai egzistuoja. Kūrybiškumas itin domina socialinių procesų tyrinėtojus. mokslininkų. tokiuose kaip fizika. Mokslininkai. Manoma. . kuri staigiai susisuko į uždarą kilpą. kas apsprendžia kūrybiškumą: intelektas. Manoma. žmones. Kūrybiškumas gali būti analizuojamas kaip proceso produktas arba kaip pats procesas. jog yra keturios kūrybos proceso fazės. kad šioje fazėje labai svarbios yra pasąmoninės asociacijos.

Pavyzdžiui. su kuriais jis susipažįsta. rankomis. ir jūs atliekate štai tokią procedūrą: (ar tai ne veiksminis mąstymas) lėtai sukate . spręsdami problemas.atlikti viduje. Visi suprantame. Praktinę veiklą jis laikė svarbiausia kiekvieno vaiko vystymesi. dauguma žmonių dalina tikslą į mažesnius tikslus. Tai galime pailiustruoti pavyzdžiu. kol pasiekiame mums visai aiškų lygį. kiekviename iš jų stengdamiesi rasti vieną iš keturių skaičių derinio. Ryškiausias šio mąstymo šalininkas buvo kognityvinės t e o r i j o s atstovas. siekiame tikslo. Siame laikotarpyje vaikas dar nesugeba atlikti veiksmų mintyse. Sakykime. vaiko mąstymas darosi sudėtingesnis ir efektyvesnis dėl sąveikos su aplinka. bet ir daugelio rašytojų bei dailininkų kūrybos šaltinis. vyraujantis būna veiksminis mąstymas. buvo benzolo molekulės struktūra. Taip i š o r i n i s v e i k s m a s interiorizuojamas. tačiau pamažu vietoj kiekvieno veiksmo praktinio atlikimo ima juos. kas yra jų viduje. Jūsų galutinis tikslas yra surasti reikiamą derini. Ar veiksminis mąstymas būdingas tik vaikams? Suaugusiojo žmogaus mąstyme taip pat yra veiksminio mąstymo darinių. Piaže nuomone. kaip jis tai atlieka praktiškai. išgirsite spragtelėjimą. mokymasis važiuoti dviračiu. kad. suradus tinkamą numerį. Tyrinėtojai pažymi. susijusių su motoriniais sugebėjimais. kad derinys yra iš keturių skaičių ir. norėdami sužinoti. kad. Pirmasis dalinis tikslas yra surasti pirmąjį skaičių. pagal tai. automobiliu. tačiau vargu ar suvokiame būdus. todėl jie konstruoja ir rekonstruoja turimas žinias apie pasaulį ir taip tobulina mąstymą. šveicarų psichologas Žanas Piaže (Jean Piaget). Užuot bandę rasti keturis skaičius atsitiktinai. kad vaizdiniai yra ne tik mokslininkų. Smalsūs vaikai net sulaužo žaislus. Tai ne vienintelis atvejis. kad jums reikia apskaičiuoti nežinomo užrakto derinį.PAŽINTINIAI PROCESAI 75 Gyvatės pavidalo figūra. turime jį padalinti į dalinius tikslus. maždaug iki 3 metų. Interiorizavimo dėka vidinis veiksmas virsta to veiksmo vaizdiniu. Tačiau vaikai ir suaugę nuolat patiria naujas sąveikas su aplinka. kai užduoties sprendimas buvo rastas sapne. Ikimokykliniame amžiuje. daugelio mokslininkų problemos išsispręsdavo sapnuose. Veiksminis mąstymas Veiksminis mąstymas . Taigi su vaizdiniu mąstymu yra tampriai susijęs kūrybinis mąstymas. Vaikas analizuoja ir jungia objektus. Yra žinoma tik tai. kaip jo siekiame? Viskas tarytum paprasta: siekdami galutinio tikslo.tai mąstymas veiksmais. pasirodo.

Viena iš strategijų yra sumažinti skirtumą tarp dabartines problemos sprendimo būsenos (situacijos) ir tikslo s i e k i m o . ir jūs atliekate vėl tą pačia procedūra. ieškodami problemos sprendimo strategijos. kad pirmojo skaičiaus radimas yra mažesnis tikslas. siekdami likusių dalinių tikslų. nes tai siejasi su pasirengimu ją spręsti. kurio suradimas ir yra vienas iš mažesnių tikslu.kaip žmonės mintyse įsivaizduoja problemą. tikėdamiesi išgirsti spragtelėjimą. ir mes galėsime jį sumažinti tik nustatydami antrąjį skaičių ir t. Taip elgiatės ir su kitais skaičiais. Ar yra esminis skirtumas tarp to. Pavyzdys.y. kad mes iškelsime mažesnį tikslą.surasti antrąjį skaičių. tokiu būdu pašalindami kliūti. kad problemų sprendime svarbiausias įrankis yra mąstymas. norint surasti tarp jų esminį skirtumą. Stengdamiesi išspręsti sunkią problemą. laikantis nuomonės. Faktinė t. kad jis važiuotų? Reikia pakeisti sena akumuliatorių nauju. Dėl to buvo iškeltas mažesnis tikslas . bet jis nevažiuoja. Šioje strategijoje dabartinė būsena yra lyginama su tikslo siekimo būsena. Jeigu paaiškėja. bet mąstyti garsiai.sumažinti skirtumą tarp abiejų tikslų. Aš noriu savo sūnų leisti Į vaikų darželį. tyrinėtojai kartais prašo respondentų ne tik mąstyti. Ko reikia. kurioje turi būti surastas galutinis sprendimas. mes suformuluojame naują. o jie patys analizuoja žodinius atsakymus. kuri liks. bus ta. Todėl žvilgterėkime į galimus sprendimo būdus. kurį pasiekę. kad dabartinė situacijos sprendimo būsena trukdo pasinaudoti šia procedūra. Kas galėtų ( kokia procedūra ) pakeisti šį dalyką? Mano automobilis. Taigi svarbiausia mintis.ketinimų užbaigimo analizė. sumažinus skirtumą. būsenos (situacijos). . autoremonto parduotuvėje. atsidursime arčiau tikslo. Kitas dalinis tikslas .76 • III SKYRIUS užraktą. vis tiek liko skirtumas tarp dabartinės ir tikslo siekimo būsenos. Problemos sprendimo strategijos Tikriausiai nustebsite išgirdę. O kur jį gauti? Be abejo. kas yra dabar ir ko aš noriu? Taip. Dar kartą paanalizuokime jau anksčiau pateiktąją s i t u a c i j ą apie užrakto derinio problemą. Kita iš strategijų . Kai įgijome žinių apie pirmąjį skaičių. Tai atstumas. siauresnį tikslą.t. dabar esama padėtis. nesusijusi su žiniomis apie kurį nors iš keturių skaičių. Kitas svarbus dalykas .

esančią kalno viršuje. Atgal vienuolis ėjo nevienodu tempu. Panagrinėkime pavyzdį. bet ir nuo to. einant taku. visos trys minėtosios strategijos yra labai bendro pobūdžio ir. saulei tekant. Pateiktojo pavyzdžio atveju autodetalių parduotuvė yra gal net priešingos krypties strategija.tai aiškiai įsivaizduoti vienuolio kelione į kalno viršūnę ir mintyse uždėti šį vaizdą ant vienuolio kelionės nuo kalno. strategija ypač tinka matematikos užduočių sprendimui. dažnai sustodamas kelyje. Leidžiantis nuo kalno. ir tai atsitiks tiksliai tuo pačiu dienos metu. dažnai sustodamas ant kalno pailsėti. Jums geriau seksis. gali būti naudojamos bet kurioms problemoms spręsti. ką jūs turite padaryti . Autodetalių parduotuvės ieškojimas laikinai net atitolina nuo pagrindinio tikslo. Toliau pamatysime. įgijus daugiau žinių. jei įsivaizduosite. kad vienas vienuolis pradeda lipti nuo kalno apačios. dėl to jomis galima naudotis. kad yra ypatinga vieta. Vienuolis kilo palaipsniui. įsivaizduodami visą vienuolio kelionę.PAŽINTINIAI PROCESAI 77 Ketinimų užbaigimo analizė yra sudėtingesnė. kaip mes ją pateikiame. pradėsite nuo teorinio (propozicinio) problemos pateikimo. nes leidžia veikti netgi tada. o kitas . kitu atveju efektyvesnis būna vaizdo sukūrimas. Tyrinėtojų nuomone. ieškodami atsakymo. negu pirmoji . tačiau ji yra patogesnė... Visa. kad visos minėtosios strategijos nereikalauja specifinių žinių. Vienu atveju svarbesnis yra teorinis problemos pateikimas. jei tik laikinai sumažiname skirtumą tarp dabartinės ir tikslo siekimo būsenos. vos poros pėdų pločio takas. Ši . tačiau problemos sprendimui tai yra svarbus veiksmas. Tačiau šią problemą lengviau išspręsite. jis pradėjo savo kelionę atgal tuo pačiu taku ir tuo pačiu laiku saulei tekant. jo vidutinis greitis. Dar viena iš strategijų yra tikslo siekimas priešinga kryptimi. vienuolis pradėjo lipti į kalną.skirtumu sumažinimo. kai mažai žinoma apie problemą. Jis pasiekė šventyklą prieš saulei nusileidžiant. Po keletos dienų. nei vaikų darželis. Siauras. Vieną rytą. Problemos pateikimas Sugebėjimas išspręsti problemą priklauso ne t i k nuo strategijos pasirinkimo. iš esmės. raitėsi aplink kalną ir vedė į šventykla. žinoma. Įrodykite. Svarbiausia yra tai. kad. buvo didesnis negu kopiant į kalną. problemoms spręsti pasitelkiamos stipresnės specifinės procedūros.nuo kalno viršaus. Kai kurie iš jūsų. kuria vienuolis pasinaudos abiejose kelionėse. praleistų šventykloje.

jie susitiks kelyje tam tikroje atkarpoje ir. Ekspertai ir naujokai taip pat skiriasi pagal strategijų naudojimą. aišku. negu jie gali panaudoti iškilusiai problemai spręsti. įsivaizdavime. kad tam tikrose srityse (fizikoje. Naujokai. dar mintyse neturėdami bendro uždavinio sprendimo plano. o tik. kurie yra reikalingi sprendimui. Kartais mokslininkai naudoja savo verbalines žinias. kad ekspertai. geografijoje. Panašią situaciją tyrinėtojai yra pastebėję medicinos ekspertų bei naujokų tarpe. žaidžiant šachmatais) ekspertai sprendžia užduotis kokybiškai skirtingai nei pradedantieji. manoma esant tam tikro panašumo tarp žmogaus mąstymo ir kompiuterio veiklos. tuo pačiu metu. Ekspertai sklandžiai atsimena. Tyrinėtojai yra pastebėję. nes besipraktikuodami metų metais jie suformavo atmintyje daugelio įmanomų kombinacijų įsivaizdavimą. ekspertai stengiasi taip sudaryti veikimo planą. kompiuterio programa pasiūlo problemos sprendimo teorinį aspektą. gali tai puikiai atgaminti. nepatyrę gydytojai . Fizikas . kad yra ypatinga vieta). manoma. negu naujokai. kokiu greičiu jie eis.pradeda nuo ligos ir ieško ją atitinkančių simptomų. glūdi šachmatų žaidimo meistriškumas. ar jos sutampa. pradeda nuo lygčių. Geriausia to iliustracija . kad nebuvote prašomi nurodyti. Po to jie lygina kompiuteriu gautas išvadas su savo būdu gautomis ir žiūri. vos penkias sekundes žvilgterėjęs į 20 figūrų išsidėstymą lentoje. kad galėtų iškart imtis problemos prieš sudarant lygtis. tikriausiai. apie juos netgi nemąstydamas. tuo tarpu naujokas tegali atgaminti tik 7 + . Taigi prityręs šachmatininkas.fizikos uždavinių sprendimas. kai tik jos atsiranda lentoje. atsiranda tiek dėl skirtingų ekspertų ir naujokų problemos įsivaizdavimų. Labiau patyrę gydytojai pradeda nuo simptomų ir ieško galimo susirgimo. kaip elgtis. tiek dėl skirtingų strategijų. Ekspertai prieš naujokus Yra pastebėta. Taigi. (Prisiminkite. kur yra toji ypatinga vieta. Tie skirtumai. kad ekspertai turi daug daugiau specifinių vaizdinių atmintyje. Šachmatų meistrai įsimena apie 50 000 kombinacijų ir yra išmokę. susidūrę su nauja problema. Patyręs šachmatininkas.ekspertas ar fizikos profesorius įsivaizduoja uždavinį tų fizikos dėsnių požiūriu. mokslininkai vis dažniau naudoja p a n a š u m o į kompiuterį metodą. skirtingai nuo naujokų. Pasirodo. atvirkščiai. Spręsdami fizikos uždavinius. tiesiog „mato" įmanomus ėjimus. Tyrinėdami problemų sprendimus. tuo tarpu studentai tai daro paviršiaus savybių požiūriu.2 figūras. pavesdami problemos sprendimą kompiuteriui. Mąstydami mes naudojamės tam . ją visai kitaip įsivaizduoja. Jeigu jos sutampa.78 III SKYRIUS Nesvarbu.

kas yra užprogramuota. Be abejo.PAŽINTINIAI PROCESAI 79 tikrais psichiniais procesais. New York. . Chomsky N. Bem D. 1987. A. Tam tikra prasme ir kompiuteris atlieka tuos pačius veiksmus. NewYork. Furst M. Vilnius. Kuo skiriasi sąvoka nuo žodžio? 2. Personality dimensions and arousal. Strelau J. Atkinson R. Tačiau galėtume pasakyti. Smith E. Pe. 1964. 1986. 2. išvadų darymas. Ar kalba yra unikalus žmogaus sugebėjimas? Kodėl? 3. Būtent. 1991. 5. jog žmogaus veikla taip pat yra „užprogramuota" jo prigimtyje. Psichologija. Įdomioji psichologija. 3.B. USA: Harcout Brace & Company. 7. Wilson J. Kas sieja vaizduotę ir suvokimą? 4.B. Sugebėjimų skirtumai gali būti kokybiniai ir kiekybiniai. Kuo skiriasi ekspertų ir naujokų problemų sprendimo būdai? Literatūra 1. 1966. būtina pabrėžti. New York. kad yra esminis skirtumas. 4. kurį mašina turi atlikti tam tikra seka. Jie gali būti ir labai paprasti: tai skaitymas. Patirtis ir protas rodo žmones esant skirtingus.. M o c a . Eysenck H. Klausiniai ir temos pagalvojimui 1.Vilnius. lyginant žmogaus veiklą su kompiuteriu: kompiuteris gali atlikti tik tai. atminties panaudojimas. Introduction to Psychology. Apie tai skaitykite skyrelyje „Sugebėjimai ir jų vertinimas". Atkinson R. R. . Platonovas K. 1999. šie skirtumai dažniausiai reiškia ir sugebėjimų skirtumus. lyginimas... The mind. nes kiekviena programa tai yra detalus instrukcijų rinkinys. Language and mind. Kokias žinote mąstymo rūšis? 5.. 8. 1993. A.

kokias emocijas žmogus išgyvena šiuo metu? • Ką gali mums parodyti mūsų kūnas? • Kokią informaciją galime perskaityti kito žmogaus veide? Ką vadiname emocija? Kaip atskirti sąvokas: emocija. Nuotaiką nagrinėsime kaip ilgalaike. turinčią savų ypatumų. Afektą mes nagrinėsime kaip trumpą ir ryškią emocinę reakciją. afektas? Įvairūs autoriai šias sąvokas vartoja skirtingai. Jausmai ir emocijos lietuvių kalboje yra sinonimai. anhedonija. sąlyginai pastovią psichinę būseną. Sadock). nes emociniai išgyvenimai kartais esti visai nenaudingi ir net trukdo bendrauti ar dirbti? O kartais kelia tik skausmą ir rūpestį. kurią mato kiti žmonės ir kuri kinta priklausomai nuo išgyvenamos emocijos H. Nuotaiką kai kurie autoriai vertina kaip sudėtine emocijų dalį. nuotaika.80 IV SKYRUS MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI EMOCIJOS Emocinio gyvenimo įvairovė ir mūsų priklausomybė nuo išgyvenimų kelia daug klausimų: • Kam žmogui iš viso reikia emocijų ir jausmų? Gal geriau vadovautis vien protu. ką žmogus išgyvena? • Ar visi žmonės jaučia vienodai? Iš ko galima spręsti. ekstazė. Kaplan). pyktis. Kartais afektu vadina emocijų išraišką. todėl nesistengsime . Sadokas (B. disforija. • Kodėl žmonės jaučia? Nuo ko priklauso tai. kurią jaučia pats žmogus ir kurią mato aplinkiniai. gedėjimas B. tai depresija. euforija. Kaplan (H.. jausmas.

o dėl to esame l i ū d n i . Minėti autoriai apvertė keliamą klausimą.. santykius su kitais žmonėmis ir pan. Cannon) (1927) ir P. G. Darvinas (Ch. o ne pasekmė. Džeimso (W. Iki jų buvo teigiama. K. Emocijos . Galime teigti.. neurofiziologai V. dar kiti sieja emocijas su motyvacijos sfera.tai reakcija.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 81 i š r y š k i n t i j ų s k i r t u m ų . somatinius ir elgesio komponentus. Langės (K. Emocijų kilmės teorijos Emocijų kilmė aiškinama labai įvairiai. ' Pradėjus organizmo fiziologinėse reakcijose ieškoti emocijų priežasčių. Bard) . vegetacinių procesų tyrimu (fiziologinė samprata). kad liūdime. Mūsų norai ir jausmai yra neatsiejami. Džeimsas. Tačiau j a u s m ų s ą v o k ą d a ž n i a u n a u d o s i m e apibūdindami taip vadinamus aukštesniuosius jausmus. kurie parodo. Jie turi tarpusavyje susijusius psichinius. kad pirmiausia egzistuoja išorinis stimulas. kad.tai buvusių n a u d i n g ų j u d e s i ų liekanos. Fiziologiniai procesai-emocijų šaltinis. o jų išraiška . kad verkiame. kokią informacija jos mums perduoda apie mūsų poreikių patenkinimą. kad emocijų kilmė yra gyvuliška ir. kaip žmogus vertina situaciją. jog emocijos yra tam tikru momentu kylantys išgyvenimai. Bardas (P. kažkada turėjusi prisitaikomąją reikšmę. aplinkos priėmimą. „Mes bijome. Artimas Darvinui yra amerikiečių filosofo ir psichologo V. Visos emocijos atsirado evoliucijos procese. o emocijų išraiškos . supykusio žmogaus veido raumenų susitraukimas primena pasirengusio pulti žvėries išraišką. kurį žmogus vienaip ar kitaip supranta. Č. Pasitenkinimo reakcijos išraiška yra priešinga pykčio išraiškai: veido raumenys atsipalaiduoja. Todėl labai svarbu mokėti atpažinti savo emocijas ir suprasti. James) (1884) bei danų gyd. mes ne dėl to verkiame. Kanonas (V. Pirmasis. bandydamas atskleisti biologinę emocijų p r i g i m t i . susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo metu. Emocijos kyla dėl judesio (kaip sakė V. Daugelis emocijų kilmės teorijų autorių apsiriboja smegenų požievio funkcijų. Darvin) teigia (1S72). Jis teigia. o ne atvirkščiai. kiti žvelgia giliau į žmogaus pasąmonės t u r i n į . mes šypsomės. Pvz. G. nes bėgame"). Teigiamų emocijų išraiškos judesiai yra priešingi neigiamų emocijų išraiškos judesiams. Pvz. Lange) (1885) psichofiziologinis požiūris. kad emocijų kilmė nulemta pakitimų motorinėje sferoje.tai instinktyvių veiksmų rudimentas (palikimas). emocijos turėtų i š n y k t i . psichikai vystantis. Tada kyla emocijos bei fiziologiniai organizmo pokyčiai. Tiesiogiai sužadinta nervų sistema veikia kūną visiškai nepriklausomai nuo žmogaus valios ar įpročių.

linksma ar įtempta. kad jos niekaip nebando paaiškinti aukštesniųjų jausmų (apie tai kalbėsime • toliau) atsiradimo. kad emocijos glūdi giluminiuose žmogaus psichikos sluoksniuose. tai žmogaus veiklos r e g u l i a t o r i u s . Šachterio (S. tyrimo metu gavę adrenalino injekciją. ir jo egzistavimo tikslas neapsiriboja homeostazės pasiekimu. lyg uždėdami tam tikrą etiketę. Jei potraukių jėga per didele. E. malonumo principą keičiant realybės principu. Tokia yra dinaminė arba psichoanalitinė emocijų teorija. Fiziologinį susijaudinimą (drebuli. Taigi. esantys mūsų psichikos Id sluoksnyje (žr. Freud) iškėlė emocijų reikšmę ir Įtaką žmogaus gyvenimui bei jo vystymuisi. atskleidus retikuliacinės formacijos reikšmę emocijų atsiradimui. kad emocijų pagalba žmogui pavyksta pasiekti homeostazę. Šiems potraukiams atsiradus. Potraukiams didėjant. širdies plakimą ir panašiai) susiejame su išorinio pasaulio įvykiais ir tokiu būdu įvardiname savo emocijas. ir kyla vidinė įtampa. tikslingumo ir pan. poskyrį „Asmenybės teorijos"). Z. hipotaliamuso. Tokiu būdu bandoma ieškoti „tilto" tarp kūno ir proto.ego). Zingerio (J. tai vidinė varomoji jėga. kuri susiformavo. Žmonės.tai instinktyvūs potraukiai. pusiausvyrą ir ramybę. limbinės sistemos ir kitų galvos smegenų dalių įtaką žmogaus emocijų atsiradimui. prakaitavimą. Lindsli) (1951) ir M.Froidas daugiausia kalbėjo apie baimės jausmą ir nerimą. Šio principo esmė yra ta. Sąmoningai ši įtampa ir jos iškrovimas išgyvenami kaip emocija. Emocijos gali kilti dviem būdais: įprastu. t. įtampa turi išsikrauti. Z. kad kiltų emocija. Emocijos . Išsikraudama per motoriką. teigdami. Froidas manė. priklausomai nuo to. Singer) dviejų faktorių teoriją (1964) emocijos kyla.biologiniai potraukiai. apie kurios sužadinantį poveikį nieko neįtarė. V. E. atsiranda aukštesnieji jausmai.. mes susigūžiame arba puolame bėgti). didėja ir įtampa. sutikę miške vilką. XX amžiaus pradžioje Z.82 IV SKYRIUS (1931) iškėlė atskirų smegenų darinių svarbos emocijų atsiradimui klausimą ir chirurginiais eksperimentais įrodė taliamuso. Panašiais principais paremta D. Arnold) (1960) aktyvacinė emocijų teorija.y. Lindslio (D. Vystantis asmenybei ir kitiems psichikos dariniams (Ego ir Super.išgąstis). kai aplinkos įvykiai vertinami . kad žmogus -tai ne fiziologinė sistema. Kanonas į emocijų kilmės aiškinimą įvedė homeostazės sąvoką. Pagal S. Nuo tada psichologų dėmesys emocijoms ir motyvacijai ypatingai sustiprėjo. ji įgyja emocijų išraišką. Froidas (S. kai tam tikros situacijos ar stimulo suvokimas sukelia pakitimus kūne (pvz. Emocijų šaltinis . būtinas fiziologinis jaudinimas ir kognityvinis situacijos vertinimas tuo pat metu. Tačiau tuoj pat šiai minčiai pasipriešino humanistinės pakraipos atstovai. Šie pakitimai siunčia žinią į smegenis ir taip kyla tam tikros emocijos patyrimas (šiuo atveju . kokia aplinkui atmosfera . skirtingai reaguoja. Arnold (M. Visų šių teorijų ir samprotavimų pagrindinis trūkumas yra tas. Schachter) ir J.

žmogaus išgyvenamos emocijos priklauso nuo poreikio bei turimos ir reikalingos informacijos apie jo patenkinimo galimybes. Lazarus)kognityvinė fenomenologinė teorija (1973) j emocijas žiūri kaip į procesą. galime apskaičiuoti. kaip galima poreikį patenkinti. ar bus emocija. patiria neigiamas emocijas. .veiklos impulsus. įvertinus kilusio poreikio jėgą ir kokybę. svarbiausias emocijos impulsas yra poreikis.kognityvinį vertinimą. ar ne.tai sudėtinga organizmo būsena. Rusų psichofiziologas P. Tai lemia ir emocijos stiprumą. teisingas ar ne). ) (1981) sukūrė informacinę emocijų teoriją. Tada vyksta priežasčių ieškojimo procesas. Emocijos . kyla teigiami emociniai išgyvenimai. Jeigu sužino. kaip jis vertina situaciją ir kokią jai teikia reikšmę. turinti tris komponentus: . Prognozuoti. o jų visi nori patirti kuo daugiau. pykčio ir liūdesio reakcijas. Kilus poreikiui. Aišku. kokia emocija kiekvienu atveju kils: v . Autorius skiria tris pagrindines emocijų formas: baimės.somatinę reakciją. bet neturi tam tinkamo paaiškinimo. ir jos pobūdį. Žmogaus emocijos priklauso nuo to. Pasak jos. Palanki situacija ir teigiamos emocijos šioje teorijoje mažai nagrinėjamos. Situacija gali būti įvertinta kaip grėsminga arba kaip palanki. Lazaro(R. Taigi. "ir neįprastu. S. Šis vertinimas sukelia poreikį atlikti prisitaikymo veiksmus. Simonovas (. . kai žmogus suvokia savyje esančią fiziologine įtampą. kuri ir priskiriama sukėlėjui. Jei randamas emociogeninis paaiškinimas ir įvertinimas (nesvarbu. S. todėl stengiasi gauti kuo daugiau žinių. Emocijos ženklą (teigiamą ar neigiamą) ir intensyvumą lemia turima žmogaus informacija apie tai kaip galima šį poreikį patenkinti. kyla atitinkami jausmai. Kilusios emocijos pobūdį lemia situacijos vertinimas. sukeliantys emocinę įtampą. nes tai priklauso tik nuo subjektyvaus vertinimo.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 83 kaip reikšmingi. kiekvienas žmogus •neigiamas emocijas siekia nuslopinti. žmogus sugretina turimas poreikio patenkinimo priemones su būtinomis priemonėmis įtampai pašalinti. R. neįmanoma. Jeigu jis pristinga galimybių pasiekti norimą tikslą. kad turimų priemonių užtenka.

jaudina . kai turimos informacijos nepakanka. pasirodę 1982 m. It < Ir arba It = 0.dėkingumo jausmas. Emocija arba jausmas išgyvenami kaip reakcija į juos sukelianti Įvykį. Kuo daugiau turime informacijos. (It . Simonovo teorija suteikia galimybę nustatyti emocijos ženklą. yra svarbiausia priemonė. Kai moteris plepa telefonu.tai tiesiog bendro nepasitenkinimo išraiška: Dažnai vaiko pasakojimas apie įvykius darželyje . ' .poreikis. kokias priežastis tam įvykiui žmogus priskiria. t. priklausė B. Bernardui (B. tačiau neigiamų emocijų jam kyla nedaug). su jo vertybėmis. P. Emocinė išraiška. jausmus bei troškimus. jis tai padarė be jokio tikslo . Jei kažkas nepasisekė. Veineriui (H. Kylančios emocijos priklauso nuo įvykio vertinamo teigiamai arba neigiamai.reikalinga ). y.padriki tauškalai. IV SKYRIUS E = N(It . kyla teigiami savęs vertinimo jausmai. asmeniniu reikšmingumu. džiaugsmas. Jausmo kokybė ir intensyvumas priklauso nuo to. jaučiame kaltę.tiesiog susierzinimas prasiveržė į paviršių. barasi.pyktį. Ir . rodo vienas kitam švelnumą. pavydas. Tai yra susiję su kiekvienu žmogumi individualiai. I . kad dar nesukurta teorija. Neigiamos emocijos atsiranda tada. N = O. o jei kitame . Bernard) ir H. Žmogaus saviraiškos galimybės yra dvejopos: įgimtos ir įgytos.. Jeigu vyras nusikeikė išmetęs plaktuką. Mus dažnai apima liūdesys.nekyla jokių emocijų. t. Pirmieji darbai. liūdi ir džiaugiasi. ir to priežastį randame savyje. rizikuodamas žmogus labai nedaug žino apie galimybę pasiekti tikslą. greta verbalinio žmonių bendravimo. sukėlusio emocijų ypatumus ir jų ryši su žmogumi nagrinėja atribucinė emocijų kilmės teorija. Emocijų išraiška Kasdieniniame gyvenime nuolat matome. matome emocijų išraiškas. jei kitam . iš kurių d a ž n i a u s i a i ir sprendžiame apie žmogaus išgyvenimus. tai ir E = O . N .informacija Kai žmogus nejaučia jokio poreikio. Kūdikio verksmas gali ir neturėti konkretaus tikslo . Vis dėlto reikia pažymėti.emocijos. tuo stipresnės kyla teigiamos emocijos. kur E . aspiracijų lygiu ir pan. Matome žmonių emocines būsenas.84 . •_ .turima. o išsikrauti. Jei gero įvykio priežastį priskiriame sau. Weiner). kaip mus supantys žmonės verkia ir juokiasi. Žymiai plačiau Įvykio. bet ji taip pat nėra universali (pavyzdžiui. y. padedanti suprasti žmonėms vienas kitą. nes svarbiausias tikslas yra ne papasakoti.Ir). ji tiesiog mėgina išsklaidyti savo vienatvę. . Išreikšti savo emocijas mes stengiamės nuo pat mažumės. galinti paaiškinti visą išgyvenimų įvairove.

Nusiminusio. kortizolio). prislėgto žmogaus laikysena skiriasi nuo linksmo žmogaus.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 85 naujausios žinios. kovoti. kurios kitų žmonių suprantamos jų išraiškos pagalba. Kūno judesiai . įvairių liaukų veikla (teka ašaros. Apie penktus gyvenimo metus mes išmokstame bendrauti kitais tikslais . supykus greičiau ir giliau kvėpuojama. turime atidžiai įsižiūrėti. Šie signalai parodo kitam. tapti . Šiuo atveju jau mūsų jausmai nėra tokie svarbūs išsakyti. prakaitas. Pvz.taip pat i š r e i š k i a e m o c i j a s . baimės ar pasitenkinimo demonstravimą. pantomimika bei balso ypatumai papildo žodinę informaciją. o kartais ir sąmoningai juos slepiame ar nesąmoningai maskuojame.gestai. ką žmogus išgyvena. kokias ir kokio stiprumo emocijas išgyvena pašnekovas.. kaip reikėtų elgtis. Itin svarbų vaidmenį emocinė veido išraiška arba mimika vaidina ankstyvajame motinos . Tada k ū d i k i u i svarbu. Pirminis ir primityvus pokalbio tikslas . Emocijų išraiška papildo ir praturtina žmonių bendravimą. hipotaliamusą ir hipofizę bei s i m p a t i n e nervų sistema). O kartu ir motinos miminė emocijų išraiška vaidina svarbų vaidmenį normaliam kūdikio vystymuisi. Ryškiausiai emocine būseną išduoda veido raumenų veikla. siekdami tam tikro tikslo. Susijaudinus greičiau ir stipriau plaka širdis.norėdami ką nors pranešti. kai verbalinis bendravimas dar nėra abipusis. Suaugusiųjų komunikacijoje emocijų išraiška taip pat yra svarbus veiksnys. Priklausomai nuo jų santykio. Tad. sustingti. išsiplečia arba susitraukia kraujo indai (susigėdęs žmogus parausta). Mimika. skatindami hormonų (adrenalino. „Emocinės būsenos"). įsiklausyti į pašnekovą. kurio pagalba žmonės gali parodyti savo jausmus. mūsų organizmas į stresą gali reaguoti skirtingai: proveržiu bėgti. Žmogaus emocijų išraiška turi didelę biologine ir socialinę reikšmę. jei norime geriau pažinti. Apie žmogaus išgyvenamas emocijas dažniausiai sprendžiame iš jo veido išraiškos.kūdikio ryšyje. ką jaučia ir ko iš mūsų laukia. psichiniai. pakinta raumenų (veido ir kūno) judesiai. Išorė dažnai suteikia vertingos informacijos apie t a i . kad mama teisingai suprastų jo ašaras ir šypsenas. lengviau suprasti kitus. stengtis b ū t i empatiški (žr. laikysena. Veido išraiškos pasikeitimai vadinami mimika. seilės). mentaliniai ir socialiniai stresoriai veikia žmogaus o r g a n i z m ą (per retikuliacinę formaciją. Visi žmonių socialiniai ryšiai ir tarpusavio santykiai paremti emocijomis. išsiskyrimą. kurių ilgiau nebegalime savyje laikyti.pantomimika . o kartais net išduoda priešingus jausmus. eisena . Apie žmogaus išgyvenimus byloja ir įvairūs organizmo pakitimai. panaudojant turimą energiją (mobilizacijos reakcija). kurie atsakingi už organizmo reakcijas. noradrenalino.išsakyti savo jausmus. streso atveju fiziniai.

t. dažnai esti daugiaprasmė. išraiškos judesiai evoliucijos eigoje yra perėję tris etapus: 1) valingas ir naudingas judesys. galime spėti. gal net paniką.biologiniu C. ar nulemtos socialinių veiksnių. „žvelgdami į akis". t. v .y. kad jie nesikauptų mūsų viduje. keliamų nagrinėjant emocijų išraiškas. nes ją patogiausia stebėti ir tirti. 2) įprastas judesys. slėptis (slopinimo reakcija). Pvz. yra žmonių. galime ramiai išsakyti ne tik teigiamus. 6 . Jei norime. yra emocijų kilmės klausimas. galima pamatyti šiame profilyje: Simptomas: v Širdies plakimas Širdies dūžiai Paraudimas Rankų drėkimas Drebulys Emocija: x . Yra pakankamai svarbu. Beje.perdėtai džiūgauja. kad žinios apie mimikos bei pantomimikos ypatumus leis „perskaityti kitą žmogų lyg atverstą knygą". Darvino aprašytu aspektu. nekeltų mums vidinės įtampos. Daug vaisingesnės gali būti pastangos nuodugniau suprasti pašnekovo jausmus. y. Galime jausti širdies ritmo pokyčius. Išmokę kontroliuoti savo emocijų verbalinį ir neverbalinį pasireiškimą. įgimtos.džiaugsmas. kai pašnekovas žiovauja. Viena svarbiausių problemų. Todėl naivu tikėtis. išmoktos? Didžiausias dėmesys skiriamas mimikos nagrinėjimui. t.liūdesys. kad suprastų kitas žmogus? Ar emocinės reakcijos yra sąlygotos genetiškai.. išreikšta ne žodinėmis formomis.baimė Tačiau nedera užmiršti. veido išraiškos judesiams. turime mokytis reikšti savo jausmus pakankamai atvirai. kad informacija apie išgyvenamas emocijas. Ar mes žinome. meluoja. kokiu būdu parodyti savo jausmą. nerimą. bet ir neigiamus savo jausmus. Vertinant jau minėtu evoliuciniu . sąmoningai demonstruojančių pageidaujamas emocijas .y. domisi. liūdi. arba j i s tiesiog pavargęs. kad mus teisingai suprastų pašnekovas. Kokiais simptomais pasireiškia įvairios emocijos. ir kad bendravimo partneris pažintų mūsų emocinį pasaulį. q . . patys pasirinkdami atvirumo laipsnį ir riziką.86 IV SKYRIUS nejudriu.sumišimas. kad pokalbis jam visai neįdomus. Mimikai teikiama pirmenybė prieš pantomimiką ir balso išraišką.

kad imitavimo atveju žmogaus mimika atitinka bendrai . kad nėra t i p i š k ų visiems žmonėms reakcijų. Tyrimai rodo. kad nėra absoliučiai universalių į g i m t ų emocinių reakcijų. o tam tikros mimikos reakcijos yra glaudžiai susijusios su konkrečiomis emocijomis ir jas išreiškia. Įdomūs K. prašo kišti ranką į tamsų vandenį. K. Tiriant jų atpažinimą. imituojančios emocijas ir spontaninių emocijų išraiškų fotografijos. Įrodyta. o ten. pastebėta. kurioje galima patalpinti tam tikrą išraišką ir apibūdinti ją kiekybiškai. Izardas (K.pasyvumas. charakterizuojančia jas pagal tris kriterijus: 1) malonumas . natūralų ir intensyvų stimulą. tam tikrai išraiškai p r i s k i r i a n t kokybiškai t a p a č i a s emocijas. Tyrimuose buvo naudoti mimikos reakcijų piešiniai. 2) priėmimas . kad kuo stipresnė emocija ir ryškesnė ekspresija (išraiška). Izard) ypač pabrėžia emocijų išraiškos adaptacinę (prisitaikymo) funkciją. Pastebėta.nemalonumas. •. ir kad kiekvienas individas turi tik jam būdingų mimikos išraiškų repertuarą. Darvino teorija. Landžio (C. Tai prieštaravo kitų tyrimų rezultatams ir kasdieniniams pastebėjimams. Šliosbergas (H. Landis) eksperimentai. Tuo remdamasis H.. kuris sukeldavo spontaniškas žmonių reakcijas (pvz. 3) aktyvumas . kad atskiros emocijos gali turėti pastovią išraišką. t.atmetimas. kad emocijos dažnai apibūdinamos ne vienodai. Ar žmogus gali ir kaip tiksliai jis gali atpažinti kito žmogaus emocijas iš jo reakcijų? Taip drąsiai galima būtų galvoti. remiantis Č. bet panašiai. Kiekviena išraiška turi tam tikrą specifinę biologinę reikšmę. todėl vėliau autorius prašė tiriamųjų suvaidinti tas pačias emocijas. įgimtas judesys kaip emocijų išraiškos priemonė. pilna varlių).MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 87 3) paveldėtas. Schlosberg) emocijų išraiškas pavaizdavo skale. Taigi atrodo. Tiriamiesiems autorius pateikdavo netikėtą. Tyrimai parodė. pasirodo.y. Si skalė sudaro visumą. Tai yra organizuoto socialinio individo (žmogaus) prisitaikymo gyvenime priemonė ir būdas. aktorių nuotraukos. tuo lengviau ją identifikuoti (atpažinti). būdingų tik vienai konkrečiai emocijai išreikšti.

t.tai džiaugsmas arba laimė. Nuomonės skiriasi. o kitas . tačiau jos nesutampa su to paties žmogaus spontaninėmis reakcijomis. aukštos inteligencijos žmonių tarpe. Reaguoti į tam tikrą situaciją išmokstame dviem būdais: klasikiniu išmokimu. Kai kurios emocijos (pyktis. Įsisąmoninant ir verbalizuojant jausmus. imitaciniu. išgąstis. Dauguma emocijų išraiškų yra universalios Įvairiu kultūrų žmonėms (ašaros yra universali liūdesio. valdyti ir sąmoningai kontroliuoti. 2) socialiai išmokstami būdai. Jų lyginimas su reginčių vaikų vystymusi. susidomėjimas. kas vyksta žmogaus viduje. Tačiau įvairiose kultūrose emocijos skiriasi savo socialinėmis funkcijomis ir turi skirtingas demonstravimo normas. Kitas žingsnis mokėjimas suvoktą jausmą išsakyti atvirai.y. Vienas išraiškas galime v a d i n t i valingais j u d e s i a i s . tyrimai. liūdesys) daugiau yra egocentriško pobūdžio ir yra atspindys to.88 IV_SKYRIUS_ visų priimtas ekspresijos formas. Reikovskis (J. Tą įrodo aklų vaikų. leidžia kalbėti apie elementarias emocijas. juos pavadinti ir išsakyti su atsakomybe nagrinėja patyriminės psichologijos atstovai. kurių išraiška yra Įgimta . liūdesys ir nustebimas. o juokas. Taigi apie žmogaus emocijas pagal veido išraišką galime spręsti tik iš nekonvencionalių reakcijų. 3) individualūs ypatumai. pamėgdžiojimo keliu. Tokį bruožą dažnai sutinkame psichosomatinėmis ligomis sergančių. niekinimo ir pajuokos išraiškos).nevalingomis mimikos reakcijomis.džiaugsmo ir pasitenkinimo. Kai kurios emocijų išraiškos reakcijos yra paveldimos. kaip ankstesnėje situacijoje. nulemtos genetiškai. neapykanta) yra aiškiai nukreiptos į išorę ir yra žmogaus sąveikos su socialine aplinka forma. sąžiningai ir atsakingai. Mokėjimą išreikšti savo jausmus žodžiais. psichologijoje vadinamas aleksitimija.konvencionalią ir 2) spontanišką . . Visi autoriai taip pat sutinka.teigiamas ar neigiamas.savitą. Reikovskij) skiria tris faktorius. nesvarbu. turinčius įtakos emocijų išraiškos formavimuisi: 1) įgimtos išraiškos schemos. kad tam tikras emocijų išraiškos būdas yra įgimtas. Kitos (baimė. meilė. koks jis bebūtų . Todėl K. Landis siūlo skirti dvi emocines išraiškas: 1) priimtą . J. nukreiptas į išorę ar į save. Nesugebėjimas ar sunkumas. Jie akcentuoja sugebėjimą įsisąmoninti čia ir dabar kylantį jausmą. kai reaguojame tokiu pat tinkamu ir naudingu būdu. kaip tai pasireiškia žmogaus vystymosi eigoje. universalus. Visi emocijų išraiškas nagrinėjantys autoriai sutinka. neturinčių galimybės vizualiai išmokti išraiškos būdų. kad socializacijos procese mes išmokstame emocijas.

To pasiekiame tam tikrų specialių savi įtaigos formulių pagalba. Emocijų valdymas Norėdami kontroliuoti savo emocijų i š r a i š k ą . Taigi mažinant psichinį jautrumą.. Šiuo metodu atpalaidavę raumenis. Raumenų atpalaidavimas rodo pasitenkinimą. Pvz. iš karto pasijusime nusiraminę ir galėsime tiksliau vertinti situaciją nerimo. r a u m e n ų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų. sprando raumenys. įtaigos. Puceliko (F. Tuo tarpu. ir kuo daugiau . pradėdami nuo raumenų įtampos valdymo (prisiminkite Džemso . Tai atsispindi ir maloniame.. Jis nustatė. santykius bei jų sukeliamas emocijas. Džeikobsonas (E. dvasine pusiausvyrą. tikimės atpažinti baimę ar nerimą. Kitas būdas sąmoningai siekti dažnesnio teigiamų emocijų patyrimo tai vieno iš neurolingvistinio programavimo autorių F. H. Taigi pasinaudodami autogenine treniruote. galime stebėti. pirmiausia turime išmokti jas atpažinti. nes atsipalaiduoja veido raumenys. elgesį. Pajutę „suakmenėjusi" veidą ir sunkų kvėpavimą atpažįstame s u s i j a u d i n i m ą ar į s k a u d i n i m ą . sukeliama ramybės būsena. gerklų. S h u l t z ) ir a m e r i k i e č i ų p s i c h o f i z i o l o g a s E. Jacobson). iš baimės įsitempia liežuvio. Plačiau apie autogeninės treniruotės. besišypsančiame veide. ramybės. Pucelik) siūlomų taisyklių laikymasis.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 89 kurie linkę viską vertinti protu ir priimti racionaliai. kad savo mintyse turime naudoti kuo mažiau neigiamą patirtį sukeliančių žodžių . galėtume išmokti valdyti savo emocijas. Džeikobsonas tyrinėjo emocinių būsenų ir raumenų įtampos registravimo metodus. pasitenkinimo išorinis rodiklis. H. mažai įsiklausydami į savo emocijų pasaulį. Šulcas (J.Langės emocijų kilmės teoriją). Čia pravartu būtų pastudijuoti emocijų išraišku pavyzdžius ir kartas nuo karto savęs paklausti: „Ką aš jaučiu? Ko aš noriu? Ko man trūksta?" Supratę savo poreikius. kaip jos valdo mūsų kūną. Kiekvienas jausmas savitai pakeičia mūsų s a v i j a u t ą . Pastebėję r a u m e n ų į t a m p ą . ramybę. Autogeninės treniruotės metodą ištobulino vokiečių gydytojas Dž. kurių poveikis pagrįstas principu: žodis automatiškai veikia kūną. E. mažinti jų aktyvumą. reikia atpalaiduoti raumenis. atsikratoma nerimo ir nervinės įtampos. pusiausvyros. prislėgta nuotaika turi ryšį su kvėpavimo organų raumenų įtampa. Jos metu atpalaiduojami raumenys.teigiamų. saviįtaigos metodus ir jų taikymą skaitykite poskyryje „Psichoterapija". Svarbiausia čia yra tai. kad kiekviena emocinę būseną atitinka tam tikros raumenų grupės įtampa. Pvz. lūpų. reguliuojamos įvairios organizmo funkcijos. įtampos ar streso atveju. užuot sau mintyse sakę: .raktų.

kaip norėčiau. Tai gali būti labai intensyvi baimė. Apie visa tai jūs jau girdėjote. man taip prastai sekasi". J. derėtų galvoti: „Šiandien aš jaučiuosi ne toks laimingas. Šios teorijos pagrinde glūdi teiginys. Reikovskis aprašo tris pagrindines afekto savybes: 1) „Užburto rato" fenomenas . Iš pradžių. džiaugsmas ar neviltis. bet „aš neprotingai pasielgiau!" ). Taigi matome. kas susiję su išgyvenama emocija. aš jaučiuosi toks žioplas. Emocinės būsenos Žmogus išgyvena platų emocinių būsenų spektrą. Todėl juos ir vadina raktais. Vėliau 8 valandas jiems teko mąstyti garsiai. ženklu (teigiamu ar neigiamu) ir objektu. kai susipažinote su mastymu. Panagrinėkime dažniau pasitaikančias emocines būsenas. kad pirmosios grupės tiriamieji. kurie ir ateičiai užprogramuoja palankius mums įvykius. o tada sunku valdyti savo emocijas ir elgesį. nes garsiai galvoti nėra taip paprasta. per nustatytą laiką savo mintyse ištarė 50 teigiamų ir 500 neigiamą patirtį sukeliančių žodžių. Kai žmogus jaučia kokį nors stiprų poreikį. Tos būsenos skiriasi intensyvumu. Afekto būsenos pagrindas .minėto autoriaus atliktas eksperimentas. O trečioji grupė . Eksperimente dalyvavo grupė gerai besimokančių studentų. jog visa tai įrodo vidinės kalbos įtaką mūsų emocinei savijautai. kurie mokėsi prasčiau ir neturėjo perspektyvos. taip ir gyvename. į kuri yra nukreiptos. o negali to padaryti. o kartu ir gyvenimo sėkmei. Kaip galvojame.tik 2 teigiamus ir 458 neigiamus žodžius. Tuo pačiu principu turėtume galvoti ir apie save (ne „koks aš kvailas". kurį lydi organizmo išoriniai bei vidiniai pakitimai. Paskaičiavę duomenis. turinčių perspektyvą darbe. Afektas . Trijų grupių jaunų žmonių buvo prašyta į mikrofoną įrašinėti savo mintis. svarstyti.50 teigiamų ir 1500 neigiamų žodžių raktų. Kita grupė buvo suformuota iš studentų.vidinis konfliktas tarp kilusių poreikių ar norų ir galimybių juos patenkinti. įsivaizduoti tai. Geras to Įrodymas . stiprų teigiamą ar neigiamą emocinį išgyvenimą.90_ IV SKYRIUS „Kokia šiandien bloga diena. jie treniravosi. žinia. Jo išraiška priklauso nuo žmogaus. geras emocijas ir prisiminimus. Antroji grupė . vidinę įtampą ir norą ją pašalinti.tai ryški tendencija prisiminti. šiandien man nelabai gera diena". Gerų žodžių ir minčių buvimas mūsų sąmonėje žadina teigiamą patirtį.tai reakcija į įvykusią situaciją. neturėjo darbo ir turėjo problemų kasdieniniame gyvenime. Afektu vadiname trumpalaikį. Taigi žinote. O trečioji buvo jaunų alkoholikų grupė. kurie nesimokė. kad mūsų mintys kuria mūsų gyvenimą. kylančios neigiamos emocijos pasidaro labai intensyvios ir gali peraugti į afekto būseną. kad mūsų mintys yra tam tikra kalba. mokslininkai pamatė. . stiprus įniršis.

skatina budrumą. Baimė skirstoma į tris formas: paprasta baimė. siaubas ir išgąstis. žr. įvykiu). žmogus nespėja patirti baimės. kai visos baimės. Svarbiausias „aistruolių" bruožas. Grėsmingai situacijai užklupus netikėtai. įvyksta susiliejimas su pasauliu. girdžiu tik tai. aistringų krepšinio sirgalių ar liaudies meno propaguotojų. kad jis liko nesuprastas. kas su jais siejasi. Maslou (A.aktyvi veikla juos dominančioje. Kiekvienas žmogus pradeda bijoti jau vaikystėje. sugebėjimą prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. aistringų programuotojų ar radiotechnikų. Baimė kyla žmogui susidūrus su pavojumi. atima sugebėjimą teisingai suvokti realybę. tai tik sumažinti emocijų intensyvumą arba labai stiprų išgyvenimą pakeisti kita tokia pat stipria emocija.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 91 2) Itin silpna kontrolė. kai žmogus dažnai net beviltiškose situacijose nemato realių įvykių ar skausmingų dalykų („matau tik tai. Tokiu atveju žmogaus neveikia įrodinėjimai. Baimei būdinga įtampa. Afektai beveik nevaldomi. kaip ir afektas. Normaliomis sąlygomis ji padeda išvengti pavojaus. stokojanti harmonijos veikla. Afekto situacijoje ypač stipriai veikia neigimas. yra stiprus išgyvenimas. susijaudinimas. slopina skausmą. ką noriu matyti. • 3) Blokavimas. Tačiau tai labiau pastovus. sutrikdo jo psichine veiklą. todėl užburto rato nutraukti beveik neįmanoma. Baimę sukelia netikėtas. jam atrodo. parengia būsimai veiklai. dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu ir atliekantis reguliacinę funkciją bei darantis poveikį žmogaus veiklai. pilnutinės laimės momentams. naujas. Aistra. Ilgalaikė ir pernelyg didelė baimė kenkia žmogui. ji visada siejasi su. aistrą keliančioje srityje. Visa. Didelė baimė mažina žmogaus veiklumą. konkrečiu aplinkos objektu (asmeniu. slopina sąmonę. nes automatiškai į s i j u n g i a gynybos mechanizmai ir savisaugos reakcija. ką įmanoma padaryti. Afektai užblokuoja viską. pakitęs suvokimas. „Psichikos sutrikimai"). netikrumas. bijome būti palikti ir užmiršti. ką noriu girdėti". įsijungia gynybos mechanizmai. Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros objektą. su absoliutaus priklausymo jam jausmui rašo A. padidina jautrumą. Pasitaiko aistringų įsimylėjėlių (tai gali būti ir trumpalaikės aistros pavyzdys). Be baimės būtume lengvai pažeidžiami. Pirmiausia išsivysto atsiskyrimo nuo mamos baimė. visaapimantis sąmoningesnis. daiktu. Tačiau ji įspėja žmogų apie gresianti pavojų. ramesnis jausmas. įtampa nutolsta. tai tarytum biologinė apsauginė reakcija. gyvenimo krypčiai ir pan. Priešingai nerimui. Informacijos trūkumas taip pat gali skatinti baimės arba didelio nerimo atsiradimą. Maslow). Patirtas ar pažįstamas pavojus retai kelia didele baimę. maksimaliems . nežinomas reiškinys.išgyvenimams. Šias baimes . Tie patys bruožai būdingi ir teigiamiems afektams.

„baisių" gyvūnų ir tokių dalyku. subjektyvaus nesugebėjimo jausmai. Tokia depresinė būsena arba depresinė -nuotaika. apleidžia savo darbus ir pareigas. nesėkmės.tai eilė gyvenimo smūgių ir mikrotraumų. poskyryje „Psichikos sutrikimai". Depresija .tai ilgai trunkanti nelaimingumo būsena: depresijos kankinamo žmogaus niekas nebedžiugina . geri įvykiai užmirštami. Vidutiniška baimė parengia žmogų susidūrimui su realiais pavojais ir būsimais apribojimais. . susijusi su poreikiu sumažėjimu. t e n k i n t i savo poreikius. kankina bejėgiškumo jausmas. Psichoanalitiniu požiūriu depresijos atsiradime pirmiausia iškyla nepakankamumo. lieka pesimistinės mintys ir vertinimai. Depresijos vystymąsi galime palyginti su posakiu „lašas po lašo ir akmenį pratašo" . kylančią atsiradus gyvenimo sunkumams. motoriniu slopinimu bei psichinio aktyvumo sumažėjimu. kryptingą veiklą. išskirtos pagal jų atsiradimo priežastis ir pasireiškimo formas. jų nuomonės ir sprendimai. viršininkų. informacijos rinkimą.nei anksčiau mėgti užiėmimai. Depresija . kaip ligonis reaguoja į savo ligą. kai kurie kūno funkcijų sutrikimai. kas buvo. pikti žmonės).visa tai depresijos formos. pamačius nepažįstamą žmogų. patologinius depresijos aspektus žiūrėk poskyryje „Psichikos sutrikimai". nuolatinis nuovargis. patekusiam į sunkią situaciją ir praeina šią situaciją išsprendus. mokymusi. Ji priklauso nuo to. Kovai su ja dažnai tenka pasitelkti psichologijos specialistų pagalbą. ligos ir kitos baimės. yra nenaudinga. pasiekimai nuvertinami. Tam tikra dozė baimės. Taip atsiranda su bendravimu. atrodo nereikšminga. nes skatina problemų sprendimą. užmaskuota. Viskas. dingsta prisirišimas prie mylimų žmonių. nulemta somatinio susirgimo. Neurotinė. Galima ir taip vadinamoji simptominė depresija. Kiek vėliau atsiranda svetimų žmonių baimė. atsiranda kiekvienam žmogui. aiškiai išreikšta nepasitenkinimo demonstravimu. nei darbai ar valgiai. visais atvejais žmogus linkęs iškreipti esamą gyvenimo situaciją. . bejėgiškumo.tai prislėgta ir liūdna nuotaika. Esant depresinei būsenai. kaip sudėtinę jų dalį. endogeninė . trukdanti gyventi. . Tokios savijautos kamuojamiems žmonėms labai svarbus yra aplinkinių palaikymas ir vertinimas. Žmogui augant ir keičiantis gyvenimo situacijai. darbine veikla susijusių baimių: egzaminų. tačiau pernelyg stipri ir asmenybę dezorganizuojanti baimė. Dar vėliau pradedame bijoti tamsos.92 IV SKYRIUS išreiškiame verkimu. Smulkiau apie . keičiasi ir žmogaus patiriamos baimės. d a l y v a u t i kai kurioje veikloje. kiekvienoje Įtemptoje situacijoje yra vertinga. Apie patologinę baimę žr. šaukimu ir pan. kuriais mus gąsdina tėvai (raganos. Tas pats pasakytina ir perspektyvos atžvilgiu: nesimato nieko džiugaus. Jis tolsta nuo kitų žmonių. Dažniausiai kalbame apie reaktyvinę depresiją.

tai kito žmogaus emocinės būsenos pajutimas. susiduria su kliūtimis ir pamato arba įsivaizduoja. kaip asmenybės bruožas. tarsi persikėlimas (vaizduotėje) į kito jausmus. nerimo šaltinio negalime tiksliai nurodyti .emocinė būsena. t. optimizmu. nuo žmogaus. kad jo tikslai nepasiekiami. Empatiškas žmogus moka suprasti kitą žmogų. patekusio į frustruojančią situaciją. pasireiškianti kaip žmogaus sugebėjimas numatyti kito žmogaus emocines reakcijas konkrečiose situacijose. poreikius. siekdamas tikslo. paremta projekcijos mechanizmu. Paprastai skiriamos trys empatijos formos: 1.y. palyginimai ir panašiai. momentinės emocinės būsenos. kai žmogus. atsirandančių siekiant tikslo ir sprendžiant problemas. emocinį į s i j a u t i m ą į kito žmogaus išgyvenimus) derėtų skirti nuo užuojautos kitam žmogui. Empatijos atveju susitelkimas į savo vidinius išgyvenimus. susierzinimas ir kt. tačiau skirtingai nuo baimės. Visas dėmesys yra koncentruojamas į kito žmogaus išgyvenimus ir betarpišką emocinę patirtį. socialiniu lankstumu. Frustraciją galime vertinti kaip psichologinio streso formą. Tikra empatiškumą (išgyvenimą kartu. pagrįsta intelektiniais psichiniais procesais: analogijų ieškojimas. domėjimusi kitais. Frustracijos lygis priklauso nuo frustratoriaus (priežasties) jėgos. Kognityvinė empatija. įsijautimas į jo išgyvenimus. domėtis kitais. yra tolerantiškas. Žmogaus sugebėjimas adekvačiai įvertinti nepalankią situaciją ir numatyti išeities kelius yra susijęs su asmenybės atsparumu neigiamiems aplinkos poveikiams. kylanti dėl gresiančio pavojaus. Tai nesėkmės išgyvenimas tais atvejais.psichinė būsena. j jo pasaulio supratimą. susidūrus su frustruojančiomis situacijomis. padeda susidoroti su iškylančiais sunkumais ir išlikti pakankamai tvirtam. Frustracija . Tolerancija frustracijai arba atsparumas frustratoriui. 2. Emocinė empatija. kuri sąlygoja jo altruistinį elgėsi. 3. Pagrindinis empatijos skirtumas nuo kitų tarpusavio supratimo būdų yra silpna refleksija. o taip pat nuo gyvenime susiformavusių pastovių asmenybės emocinio reagavimo į gyvenimo s u n k u m u s formų. Nerimo priežastys primena baimės atsiradimo priežastis. Nerimas . Empatijos sugebėjimas didėja. jausmus ir mintis yra minimalus. bendravimu. Numatančioji (predikacinė) empatija. sukelta objektyviai neįveikiamų arba žmogaus nuomone neįveikiamų sunkumų ar kliūčių. didėjant žmogaus gyvenimo patirčiai ir yra susijęs su jo emocionalumu. silpnas savęs stebėjimas. sugebėjimu pamėgdžioti motorines bei emocines kito žmogaus reakcijas. siekimą padėti kitam. problemos neišsprendžiamos.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 93 Empatija . galimos įtampos ar nelaimės. Frustraciją lydi įvairios neigiamos emocijos: pyktis. Empatiškumas yra individuali žmogaus savybė.

Kaip asmenybės bruožas (nerimastingumas). Pvz. mąstymu. nesaugi aplinka. Vieniems žmonėms tas pats dalykas atrodo keliantis grėsmę. Nerimas pasireiškia trimis organizmo lygiais.y. ieškoti. kai kurioms moterims nerimą sukelia namų ruošos rutina ir t. 3. ligos. Sunkumai gali būti įvairiausi . Somatiniu arba motoriniu . vienišumo bei suvokiamos būtinybės atitikti tam tikrus standartus. vedybos. 1. t. Kaip žmogaus emocinė būsena. įveikti kliūtis. nežinomybės jausmą. Neuroendokrininiu (adrenalino . N e r i m a s analizuojamas ir aprašomas dviem lygiais: 1. Nerimas verčia žmogų būti aktyviu. studentai nerimą dažnai jaučia dėl netinkamo laiko organizavimo. stabilus individo polinkis išgyventi nerimą tam tikru intensyvumu. dozuotos įtampos tarp to. Psichiniu (neįsisąmoninti būgštavimai). Visais lygiais pasireiškiantį nerimą galima įvertinti įvairių psichologinių metodikų pagalba. Egzistencinės psichologijos atstovas V. kas esi ir to. Tai sąmoningai suvokiamas subjektyvus grėsmės pojūtis. konfliktai namie). kitiems ne. skyrybos ir t. nepasitenkinimas darbu. Signalinio nerimo sukeltas nemalonus pojūtis aktyvuoja. jis išgyvena nerimą. vienišumas. rasinės ir tautinės problemos. kuri primena vaikystėje patirtą vienišumo. Frankl) mano. nugalėti nesėkmes. Jeigu suaugęs žmogus patenka į situaciją. neaiškus ekonominis statusas. nėštumas. Kai mūsų psichiką stimuliuoja per stiprūs išoriniai ir vidiniai šaltiniai. 2.epinefrino išsiskyrimu). . finansinė atsakomybė. Tyrinėtojai nurodo keletą nerimo priežasčių: įvairios socialinės problemos (valstybės santvarka.t. kad a t s i t i k s kažkas bloga").. ryškūs pasikeitimai žmogaus gyvenime (artimo žmogaus mirtis. Franklis (V.visceraliniu (įvairios organizmo sistemos reaguoja į padidėjusią epinefrino produkciją). Sugebėjimas vietoje automatinio nerimo patirti taip vadinamąjį signalinį nerimą yra susijęs su Ego funkcijomis (suvokimu. Norėdami nuslopinti nerimą.nuolatinis laiko trūkumas. kad nerimas yra būtina žmogaus kaip dvasinės būtybės egzistavimo sąlyga: „žmogui reikia nerimo. t. Psichoanalitikai nerimo priežasčių ieško ankstyvosios vaikystės patirtyje. paleidžia malonumo siekimo energiją. kurio intensyvumas tam pačiam žmogui gali keistis. kas nori būti". Tai ir kasdieninio gyvenimo sunkumai bei problemos. laikinas emocinis procesas. perpildo ją jaudinimu. 2. atgaminimu). kuri duoda jėgų Ego suvaldyti nerimą stimuliuojančias fantazijas. atskirti fantazijas nuo realybės.). atmestumo. tada vystosi nesuvaldomas automatinis nerimas.94 IV SKYRIUS ( k a r t a i s s a k o m a : „ n e r a m u .

Nouliai (W. suerzinti ar n u l i ū d i n t i . G . ir H. beviltiškas. MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 95 visų pirma. Palyginkime tai su fonu. Jis sakė: „Stresas . Selje (H. Priklausomai nuo • mūsų nuotaikos tas pats įvykis gali nudžiuginti. rūpestingas. Ryškesni išgyvenimai staiga arba palaipsniui gali pakeisti nuotaiką. . gyvenimo druska".aktyvumas: energingas. svarbūs įvykiai. Derinant minėtas dimensijas. sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę . nes nerimui pasiekus didelį intensyvumą.sąlyginai ilgalaikė. Įveikti nerimą pačiam dažnai yra per sunku. jautrus. Ji tarsi „nuspalvina" mūsų psichinius procesus. Taip buvo apibūdinama bendra organizmo reakcija į bet kokį nemalonų poveikį. turime rasti jo priežastis. susikaupęs. farmakologiniai preparatai (vaistai. F . jis tampa dezorganizuojančiu žmogaus veiklą.socialumas: nuoširdus. Tai organizmo reakcija į aplinkos veiksnius.. žvalus. nerūpestingas.agresija: piktas. minčių kryptį bei žmogaus elgesį. gana pastovi psichinė . pasireikšdama nestipriais difuziškais išgyvenimais. susinervinęs. susikoncentravęs. narkotikai).būsena. Jos priežastį sunku aptikti. ir H. pasipiktinęs.malonumas: patenkintas. Bet ir nuotaika gali veikti patiriamus išgyvenimus. alkoholis. A t s i r a d u s i nuotaika paveikia vėliau k y l a n č i a s emocines reakcijas. Nowli) išskyrė aštuonis jų įvairovę atspindinčius ir apibūdinančius faktorius: A .depresija: liūdnas. kuriame išsiskiria daugiau ar mažiau ryškūs atskiri išgyvenimai. E . atsipalaidavęs. Aprašydami nuotaikas. C . Selye). susierzinęs. Kaip tiksliau galėtume apibūdinti šia dažnai vartojamą • sąvoką? Nuotaika . galima gana tiksliai ir išsamiai aprašyti tam tikru momentu esančią nuotaiką.koncentracija: susimąstęs. Streso sąvoką pirmasis panaudojo biologas ir gydytojas H. keliančius grėsmę individo gerovei. Ekstremaliose situacijose kiekvienas organizmas turi savybę sutelkti savo vidines jėgas tam. B . D . moterų priešmenstruacinis sindromas pasireiškia būtent nuotaikos pokyčiais). pasireiškianti kaip ilgalaikis teigiamas ar neigiamas emocinis žmogaus veiklos fonas. susijaudinęs. Nuotaiką gali sąlygoti savijauta (iš nuotaikos pokyčių kartais diagnozuojama prasidedanti liga. V. Tarp šių komponentų yra abipusis ryšys. ir objektyviai vertinti situaciją darosi sunku. nepasitikintis.nerimas: neramus. Nuotaika.egocentriškumas: įsigilinęs. reikia psichologo pagalbos. . kad prisitaikytų prie sunkių sąlygų. H . susitelkęs. kuriame galime skirti ryškesnes figūras. Streso priežastimi gali būti įvairiausi ekstremalūs poveikiai. budrus.tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir įtampos būsena. Pabandykite! Stresas .

Frankenhaeuzer) skiria tris dažniausias organizmo reakcijas į stresą : 1. netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. alkio. kuris kyla. „Kančiabe pastangų"-kai organizmas nesipriešina negatyviems poveikiams iš aplinkos ir be kovos pasiduoda. Ir tik tada. stresas gali peraugti į distresą. Emocinio streso atveju kinta žmogaus psichinių procesų eiga. emocinę savijautą. Apie psichologinių faktorių įtaką somatiniams susirgimams ir . elgesio būdas. psichologinės problemos. kai stresoriai muš veikia pastoviai. 2. mobilizuojantis jėgas faktorius. pavojus.96 IV_SKYRIUS pusiausvyrą. Priklausomai nuo stresoriaus rūšies ir jo poveikio būdo. arba jie pernelyg intensyvūs. nelaimės. gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą ir dezorganizuoti visą veiklą. kad žmogaus organizmas geriausiai funkcionuoja. Jei jų yra per daug. skatinantis veiklumą. traumos. kuris pradeda neigiamai veikti mūsų psichinę būseną. Frankenhauzeris (M. Tai nagrinėja atskira medicininės psichologijos kryptis psichosomatika. „Pastangos be kančių" . netikrumas dėl ateities. Šiuo atveju žmogus nesugeba susitvarkyti su užduotimi. kai yra grėsminga situacija. o kartu sutelkiamos jėgos ir organizmas mobilizuojamas kliūčių įveikimui. Psichologinis stresas skirstomas į: 1) informacinį. kurį sukelia konfliktai. Eksperimentais įrodyta. karščio. neigiami išgyvenimai bei chroniškas stresas veikia mūsų fizinį kūną ir jo funkcijas. darbe. veikiamas ribotų stresorių. 3. ilgai ar itin intensyviai. . kai organizmas mobilizuojasi įveikti stresą ir visas vidines jėgas nukreipia kovai. stresas gali būti: • fiziologinis. 3) psichosocialinį. išradingumą. kuris veda į organizmo jėgų bei atsparumo s u m a ž ė j i m ą . Ji aiškinasi. sukeltas fizinių stresorių (šalčio. pastovios neigiamos emocijos.). Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys. skatinantis energingai veikti. problemos šeimoje. Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. atsiranda streso baimė. kaip emocinės. motyvacinė struktūra. . infekcijos ir kt. nesėkmės. M. • psichologinis. tai stresas perauga į distresą. 2) emocini. įtampa ir pan. slopindamas savo veiklą.taip vadinama reakcija. laiku priimti teisingo sprendimo ir atsakomybės už sprendimo pasekmes. aktyviai ieškoti išeities stresinėje situacijoje. su socialine žmogaus adaptacija susijusios priežastys. „Pastangos su kančia" . Dažnai jis veikia kaip teigiamas. kuris kyla dėl informacijos pertekliaus.kai organizmo budrumas labai padidėja.

Tai siejama su įvykiais. mokėjimas džiaugtis. nes niekas negali mūsų a p s a u g o t i nuo j a u d i n a n č i ų į v y k i ų . Dažnai žmogus. sužinojęs apie kito nelaimę. Tai asmens psichinio aktyvumo pakilimas. Sveikos gyvensenos taisyklių laikymasis (judėjimas. lengvą vėjelio dvelkimą ir kita. pasirąžykite ir atsipalaiduokite. jog mūsų organizmas tam tikru momentu yra veikiamas streso? Įsiklausykite į savo fizinį kūną. tai galite atpažinti elgesio pokyčius. sutrikimas. kilusi pažinus kito jausmus. sujaudinimas. susirūpinimas. o kartu ir ieškojimas galimybių jo išvengti. žlugimo jausmas . Tačiau neigiamų streso pasekmių galima išvengti arba jas sumažinti. Ar galima streso išvengti? Kaip natūralaus gyvenimo reiškinio. miego ir apetito sutrikimai. skrandžio spazmus. Tai yra būdai prognozuoti distreso atsiradimo pavojų. padidinus atsparumą stresui. Prisiminkite bangų ošimą. Ar galime patys atpažinti. padidėjusį kraujospūdį. išgerti alkoholio ar medikamentų. Įsiklausykite į savo d v a s i n i u s ir e m o c i n i u s išgyvenimus. keisti aktyvios veiklos ir poilsio formas. n e m a l o n u m u .tai psichiniai streso požymiai. visai išvengti streso neįmanoma. įsivaizduokite esą prie jūros ar žydinčioje pievoje.tai paties subjekto emocinė būsena. prislėgtumas. padidintas poreikis kalbėti. išgyvenimus. nulemtus streso. pajunta .patogiai atsisėskite. gyvenimo stresorių kiekį. neviltis. pasitempkite visu kūnu. sveikesni. savęs pažinimas. Ramiai pasėdėkite užmerkę akis. Testų pagalba galima nustatyti savo gyvenimo stiliaus rizikos laipsnį. mokėjimas atsipalaiduoti. Pabandykite vieną iš atsipalaidavimo būdų! Jeigu esate nuvargę ir suirzę. nesugebėjimu atsipalaiduoti. nekantriai. nuovargį. Ką jis jaučia? Streso būsenoje pastebėsite šiuos fizinius požymius: sustiprėjusį širdies plakimą. kurio buvimas daro žmogų lengviau pažeidžiamu. kelis kartus per nosį lėtai ir giliai įkvėpkite. jaučiate nerimą ar įtampą . didelės nesėkmės ir pan. dažniau norite rūkyti. Užuojauta . kojų ir rankų šalimą. pajuskite malonią saulės šilumą. o iškvėpdami vis giliau atpalaiduokite raumenis. Kaip elgiatės streso atveju? Jei elgiatės irzliai. geras poilsis. mirtys. pablogėjusi atmintis. Pabūkite taip keletą minučių ir pakilsite pailsėję. oro trūkumą. t o b u l ė j i m a s ) padės tapti atsparesniu streso poveikiui. Toks j a u yra gyvenimas.) Galima taip pat nustatyti asmenybės bruožų rinkinį. nerimas. kas jums miela ir gražu. N u o t a i k o s s v y r a v i m a s . jus kamuoja pykčio protrūkiai. ramesni. susijęs su vidine įtampa. į t a m p a . jautresniu streso poveikiui. į t a m p o s ir p a v o j ų . sveika mityba.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 97 tiesiogiai streso sukeltus psichikos sutrikimus skaitykite poskyryje „Psichikos sutrikimai". turinčiais mums labai stiprų poveikį per tam tikrą laiko tarpą (artimų draugų praradimai.

kam gi iš viso reikalingos emocijos. Komunikacijai yra svarbios trys emocijas išreiškiančių judesių rūšys: 1) natūralūs. epizodinė. y. Tačiau tai nėra empatija.98 IV SKYRIUS jam gailestį ir užuojautą.dviejų priešingų jausmų. Taigi emocijos atlieka vertinamąją funkciją. 3) autistiniai. sužinome. judesiai. t. Apie tai mes jau kalbėjome skyrelyje „Emocijų išraiška". kad jo mama kažkur nuėjo ir ilgai negrįžta. nes užjausdamas žmogus nebūtinai kartu jaučia ir išgyvena visus suvoktus sunkumus. Iš ko suprantame.intensyvus. prieiname prie jo. Emocijų ženklas rodo. Tai sukėlė vaikui baimę. su k u r i o m i s dažniau susiduriame: Įtampa . egzistavimas vienu metu. liūdesį. Vaikas tarsi pasako. bendri visiems žmonėms išraiškos judesiai.padidėjęs nemalonus motorinis ir psichologinis aktyvumas. susijęs su realiu praradimu. Gedėjimas . Tuo tarpu emocijos teikia subjektyvią informaciją. sutartiniai. kokios jų funkcijos. Disforija . kas aplinkoje jam svarbu. realius santykius. turintys apibrėžtą reikšmę. Svarbu. prislėgtas nusiteikimas.liūdesys. nerimą. parodančią žmogui. Pamatę graudžiai v e r k i a n t į vaiką. Ambivalencija . nukreiptų į tą patį žmogų. panagrinėkime pavyzdį. Euforija. Panika . susidomėjimo nebuvimu. Tai glaudžiai susiję su emocijų išraiška ir sugebėjimu ja suprasti. neigiamas emocijas.emocionalumo ir aktyvumo lygio sumažėjimas. Kalbėdami su verkiančiu vaiku. Paminėsime dar keletą sąvokų. kaip vaikas vertina įvykusią situaciją. neskirti emocijų perdavimui ar demonstravimui. džiaugsmingas nusiteikimas. Jo emocijos atlieka komunikacinę (bendravimo) f u n k c i j ą . nukreipti į patį save. susijęs su abejingumu. o ko geriau vengti. išsiaiškinti. pakilus. siekiantys sukelti aiškiai numatytą reakciją. intensyvi nerimo ataka.staigi. kas jam nutiko. bandome paguosti. kad jam reikia pagalbos? Iš jo emocinės būsenos ir išraiškos.pažemintas. kad vaikui liūdna. Emocijos . susijusių su emocinėmis būsenomis. o ne apsunkintų bendravimo procesą. 2) konvenciniai. Kognityvinis vertinimas pažinimo procesų pagalba atspindi objektyvias aplinkos savybes. dirglus. kad emocijų išraiška būtu adekvati ir padėtų. kad jam blogai. susijusi su jausmų p e r t e k l i u m i ir ryškiais fiziologiniais pokyčiais. Apatija . reikalinga ir naudinga." Emocijų funkcijos Norėdami suprasti.

Teigiamos emocijos padidina aktyvumą ir pakelia veiklos tonusą. Vadinasi.malonumas. kas mums įdomu ar naudinga. Dž. Teigiamos emocijos atpalaiduoja žmogų nuo įtampos. užduodame sau klausimą. Teigiamos emocijos rodo. kaip norėtume. s l o p i n a n č i a s ir dezorganizuojančias veiklą.ei mūšų netenkina santykiai su artimais žmonėmis. reikia siekti tokių tikslų. Daug mažiau kalbama apie teigiamas emocijas ir jų reikšmę žmogaus elgesiui ir veiklai. suteikti viltį.neigiamų emocijų. ramina. Milis (J. neigiamas .Milli) siūlo „gudrios laimės strategiją": norint išgyventi malonumą. nusivylimas) slopina jo aktyvumą. kurios didina į t a m p ą . padeda įveikti stresines situacijas ir sunkumus. Kartais tam gali tekti įdėti daug pastangų. Emocijos atlieka ir įvairiapusę reguliacinę funkciją. kad mūsų organizmas yra sveikas.priešiškas). jei mums kažką skauda. maksimalus siekimas teigiamų ir minimalus . paguosti. Emocijos gali globaliai paveikti žmonių santykius ir bendravimą.vegetacinius bei psichinius procesus (mąstymą. '• Jau aptartojo verkiančio vaiko patirtos neigiamos emocijos (silpnumas. palaiko veiklumą ir organizmo atsparumą. nepasitenkinimą ar pan. Mes greičiau suprantame ir lengviau įsimename tai. Pajutę neigiamų emocijų antplūdį (depresiją. Ar emocijos gali būti veiklos motyvu? Kai kas sako: „taip . gal stokojame dėmesio savo fiziniam kūnui. dėmesį.palankus situacijos vertinimas. a k t y v i n a n č i a i skatina veiklą ir astenines.ieškoti mamos). skatiname jo teigiamų emocijų atsiradimą. Paguostas vaikas gali pradėti veikti (šiuo atveju .slopina. Neigiamos emocijos skatina mus pasiaiškinti. o neigiamos . Teigiamų emocijų panaudojimas jėgų atstatymui relaksacijos . ar mes iš tiesų gyvename taip. j. atpažinti jas ir reguliuoti savo gyvenimą taip. Vertinamoji emocijų funkcija žmogui yra gyvybiškai svarbi tuo. atmintį). kad padeda atpažinti ir įsisąmoninti. Jos reguliuoja nervinius . Si funkcija gali būti dvejopa: psichinės veiklos tonuso pakėlimas arba slopinimas. nerimą. o mes galime vaiką nuraminti.). Šiuo atveju emocijos atliks skatinamąją funkciją. kad pašalintume nemalonią būseną. Tai nuovargis. Viltis žmogui padeda sudėtingiausiose situacijose.emocija svarbus. ko mums labiausiai šiuo momentu trūksta. kad mūsų dvasinis gyvenimas mus tenkina. Hedonistinės krypties atstovai mano. Psichologijoje labai daug dėmesio kreipiama neigiamų emocijų ir jų traumuojančio poveikio nagrinėjimui. bet ne vienintelis veikios motyvas". Gal būt mes kažkam skiriame per mažai dėmesio. kurių pasiekimo rezultatas juos sukeltų.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 99 ženklas atspindi reakciją į situaciją (teigiamas . gal kalta saviraiška. Pagal tai emocijos skirstomos į stenines. kad žmogaus veiklos pagrindas . noras patirti smagumą ir išvengti kentėjimo. išsekimas.

skatinantis šį trūkumą užpildyti. išreiškia jo santykį su aplinka. verda. žmogus pirmiausia kreipia žvilgsnį į aplinką . be ją sužadinančio stimulo. Įsivaizduokite eilinę savo dieną: atsikeliate. kyla nusivylimas.l00_ IV SKYRIUS pagalba padeda išvengti f i z i n i o išsekimo ir iš jo k y l a n č i ų neigiamu išgyvenimų. pavyzdžiui. Jei veikla neduoda t e i g i a m ų rezultatų.pailsėti. poreiki patenkinti suriku arba neįmanoma. varanti vandenį į indą. Vienas. einate į paskaitas. įsivaizduokime tuščią į vandenį panardintą indą. Kas lemia jūsų veiklą? • Kas žmogui yra svarbiausia . dengia stalą. dirbti. Jis tučtuojau prisipildo. kepa. bendrauti. atsiranda jėga . ieškote knygų bibliotekoje.ieško. Kiekvienas žmogus.poreikis. norėdamas valgyti. POREIKIAI IR MOTYVACIJA Motyvai.. Jusdamas kokį nors poreikį. judėti. įtampa lieka. kovoti. kurie (žinoma iš patirties) padeda numalšinti alkį. mokytis. kančios link teigiamų emocijų. Šios jėgos dėka skatinamojo veiksmo tuštuma užpildoma. Poreikių apibūdinimas Jokia veikla neprasideda be priežasties. neigiamos emocijos neatslūgsta. Ši įtampos būsena išreiškia kiekvieno žmogaus priklausomybę nuo gyvenimo sąlygų.. emoqijos kinta nuo nepasitenkinimo. apsirengti. tenkindamas maiti- . ir ankstesnis diskomfortas ar įtampa atslūgsta. priklausomai nuo poreikio patenkinimo sėkmingumo.susidarius tuštumai ar trūkumui kurioje nors sielos kertelėje. norėdamas valgyti ir jausdamas malonumą gaminti maistą. Tenkinant poreiki. Taip ir žmogui . Taip jis. kviečiate draugus kartu papietauti ar pasilinksminti. kaip galima būtų šio poreikio sukeltą įtampą pašalinti ir savo veiklą nukreipia į tuos objektus. Kokie čia veikia dėsniai? Pirmiausia. pusryčiaujate. atsiranda slėgio skirtumo stimuliuojamoji jėga. siekdamas patenkinti savo poreikį. elgiasi skirtingai. skatinantys žmogaus veiklą. o gal linksmintis? • Be ko žmogus negalėtų gyventi? • Kodėl kartais žmogus atsisako gyvybei būtinų dalykų ir pasirenka pražūtingą veiklą? • Kiek galima rasti būdų tam pačiam poreikiui patenkinti? Į šiuos klausimus galime rasti atsakymus kitame poskyryje. pavalgyti. o po to skanauja. įtampos. kuris atsispindi emociniuose išgyvenimuose.

MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 101 nimosi poreiki. ar tai. Tai mūsų komunikacija (kalba. jie turėjo pagalvoti. kiekvieną karta kyla klausimas. atsiranda nepasitenkinimas savimi ir savo sugebėjimais. mes. Atlikus tokį darbą. ką gaunu atitinka mano poreikius. ką kiti žmonės vertina ir priima kaip informaciją iš mūsų. kad bet kokį poreikį jaučiantis žmogus negali p a š a l i n t i įtampos. Kitas. Vadinasi. formuojamos nuomonės. Jei informacija atitinka mūsų lūkesčius. t. Neturėdami maisto. v e r t i n a m a informacija. Pavyzdys. kilusi iš buvusio trūkumo ar stokos. kad jo padarytas darbas netinkamas. numatoma tolesnė v e i k l a . pajutę norą valgyti. mėgstantis pietauti su kolegomis. lyginama su t u r i m a i s stereotipais. kad tai pataikavimas. I n f o r m a c i j a patenka j protą.maitinimosi.y. kurių vienas . Visi šie žmonės patenkins poreikį maitintis sau priimtiniausiu būdu. ryžtis veikti pagal savo planą ir t. teigiami atsakomieji jausmai. kaip tai padaryti. ieškomos priežastys. išsirinkti t i n k a m i a u s i ą variantą. Galime galvoti. sunkiai juo pasitikėsime. Ir emocijos kyla atitinkamai mūsų įsitikinimams. Jei kokie nors išgyvenimai ar nemalonios situacijos išugdo mumyse pastovų nepilnavertiškumo jausmą. kurią kiekvienas subjektas priima kitaip.t. kur mąstymo pagalba ji analizuojama ir interpretuojama: sprendžiami į v a i r ū s k l a u s i m a i . Trečias. o žmogus gauna laišką . Suprantama. V ė l i a u perdirbta informacija keliauja į poreikių sferą. nepatenkinsime maitinimosi poreikio. Aplinka teikia žmogui informacija. konstruktorius negalės kūrybiškai p a t o b u l i n t i kokio nors mechanizmo. tai. neturėdamas sąlygų dirbti su technika ir patikrinti savo idėjų teisingumo. mano tikslus. o gal konkurso lygis labai žemas. . Jei ne. ar tai mažina mano vidinę įtampą ir nepasitenkinimą. kyla poreikis dirbti kitaip. neturėdamas ryšio su aplinka. savaip naudodamas suvokimo ir p o j ū č i ų kanalus. patiria malonumą. Emocijos sąlygoja elgesio ir Veiklos reakcijas. eina į kavinę. kuriamos idėjos. kyla teigiamos emocijos. netgi neapdorojant informacijos mąstymu ir nesigilinant i šiuo metu dominuojančius savo poreikius. gavę net ir teigiama savo darbo įvertinimų. t. Jei tam tikru momentu daminuoja įvertinimo poreikis. kyla neigiamos emocijos. apgalvoti savo galimybes. verbalinė arba neverbalinė emocijų išraiška) ir atitinkama veikla.atsakymą. pagrindimas ir t. taigi patenkina bent keletą poreikių. Tik išsianalizavę savo poreikius. kviečia ją į restoraną. norėdamas patikti draugei. galime reguliuoti ir atstatyti pusiausvyrą. Jei išgyvename nepasitikėjimą. mūsų elgesys bus neteisingas ir toje situacijoje netinkamas.

alkį. Kartu jie yra individualūs. priklausantys nuo įgimtų savybių. šeimoje. Visa kita jam nesvarbu. poreikis yra pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis. Poreikių hierarchija Gyvūnų poreikiai yra instinktyvūs. jie yra • tiesiogiai susiję su organizmo išlikimu. būti mėgstamas kitų. jei būtų tikras. kurie išsidėstę pagal tam tikrą hierarchiją. kur daug maisto. žmogus trokšta būti mylimas ir mylėti. bendraujant su kitais žmonėmis. Vadinasi. yra socializuoti. kad būtų laimingas. egzistuojančią kiekviename žmoguje. bendrumo jausmas. giminei ir pan. būti pripažintam visuomenėje. Kai patenkinti saugumo poreikiai. Nuolatos alkanam žmogui Utopija yra ta šalis. Alkanam svarbiausia yra gauti pavalgyti. (A. tampa efektyvūs esantys a u k š č i a u ir keičia motyvaciją. kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo. oro bei miego trūkumą. troškulį. Mat. . kiekvienas žmogus gimsta turėdamas penkių rūšių poreikius. atsiranda poreikis jaustis Įvertintam. Bent iš dalies patenkinus meilės poreikius. Laisvė. priklausyti kokiai nors bendrijai . darbe.šeimai. meilė. būti ramiam dėl ateities. kurioje atsispindi įvairių žmogaus poreikių ryšys. Kai patenkinami žemesnieji poreikiai. kad niekad nepritrūks maisto. pagarba netenka reikšmes. skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos. kiekvienam mūsų saviti.102 IV SKYRIUS Taigi poreikiai yra įtampa. Amerikiečių psichologas A. Skaudžiausiai juntame fiziologinius poreikius . žmogus nori gerbti save už tam tikrus pasiekimus ir būti gerbiamas kitų. Autoriaus nuomone. o žmogaus bręsta visuomenėje. santaupų. Maslou) Kai f i z i o l o g i n i a i poreikiai bent iš dalies patenkinti. Jis mano. Maslou pateikė savitą poreikių klasifikaciją. veikti nepavojingoje aplinkoje: noras turėti pastovų darbą. kyla poreikis jaustis saugiau.

Kai kada veiklą skatinančių motyvų funkcijas gali atlikti ir emocijos. poreikis perauga į motyvą. Motyvu gali būti mūsų interesai. atskleisti ir efektyviai panaudoti savo potencines galimybes. neteikia pasitenkinimo. susijusios su subjektyvių poreikių patenkinimu. Kokio nors elgesio paskata gali būti susijusi ir su mada. aistra. tos veiklos procesas arba jos rezultatai gali kelti pasitenkinimą arba. Motyvu paprastai tampa įsisąmonintas poreikis. Taigi. priešingai . Motyvų esmė ir funkcijos Veiklos priežastys. • Pavyzdžiui. kuri jam atrodytų reikšminga ir asmeniškai prasmingai motyvuota? Jei veikla nėra asmenybei reikšminga. skatina pradėti aktyviai veikti. Pirmiausia. šis poreikis tampa veiklos motyvu. vertybės. Įsisąmoninus įtampą sukėlusias priežastis ir suradus objektą. dalyvauja ją kontroliuojant ir keičiant. visų pirma stengiasi suprasti. Mūsų veiklai daro įtaką noras elgtis pagal papročius. kas ją sukelia ir ieško būdų tai pašalinti. Ar pakankama jo šios veiklos motyvacija? Gal apskritai jo nedomina mokslas. kyla motyvacija ieškoti naujų veiklos krypčių. Priklausomai nuo to. Jei žmogus dirba kokį nors darbą ar mokosi. Si intensyvi ilgalaikė emocija daro žmogų aktyvų ir skatina jį atkakliai siekti tikslo.(t. nejausdamas malonumo ir pasitenkinimo.nusivylimą. Tuomet kinta motyvai. pajutęs kokį nors trūkumą ir įtampą. atlikdamas kitokio pobūdžio veiklą. kokių motyvų skatinamas žmogus ką nors veikia. o ne vidiniai? Galbūt tas studentas jaustų pasitenkinimą. sakome esant nepakankamą šios veiklos motyvaciją. y. noru pritapti pfie kitų žmonių. galvoti pagal visuotinai priimtą normą. studentas nenori lankyti paskaitų ar kurti kokių nors projektų. kuris padės ją pašalinti . padėsiantį šį poreikį patenkinti. Be to. gyvenimo tikslai.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 103 Pagaliau žmogus pradeda siekti išreikšti save. y. įsitikinimai. motyvai padeda pajusti savo veiklos prasmę. . Tai pastangos aktualizuoti. atsiranda noras ją keisti. o gal tik inžinerinės veiklos perspektyva? Gal jo mokymosi motyvai yra primesti iš šalies. kartu keisdami žmogaus veiklos pobūdį konkrečioje situacijoje. vadinamos motyvais. Žmogus. supratus savo poreikį ir jo patenkinimo galimybes). pavyzdžiui. motyvai skatina žmogaus elgesį ir jį nukreipia. prie savo grupės ir panašiai. Motyvai žmogaus gyvenime atlieka kelias funkcijas. kai žmogus aptinka veiklos objektą. t.

(plačiau apie tai skyriuje „Savimonė: koks aš esu"). teigiamas emocijas. pasiteisina prieš kitus ir save patį.t. kurią apsivijusi vynuogė sirpino dideles uogas. kad ir kiti žmones jaučia tą patį. ką ir mes ir t. 4. Dažnai žmogus. Tai mūsų potraukiai. Jei žmogus. kai pavojingoje situacijoje neišreikšti jausmai išreiškiami netinkamoje aplinkoje. kas skatina veikti. kurių sprendimas sukeltų vidinius prieštaravimus. kad motyvai yra įsisąmoninti. įsisąmoninti ir neįsisąmoninti motyvai kai žmogus supranta. Psichoanalitikai tai vadina pasąmonės gynybos mechanizmais. Juk kartais esame priversti dirbti mums neįdomų darbą. siekiai. rezultatų . Neįsisąmoninti motyvai yra tada. reikšmės ir naudos. Tai ypač padeda mokantis: jei suprasime. kintant jos sąlygoms. negu tokiai veiklai.artimų ir tolimų veiklos tikslų supratimas. savo veikloje turime aptikti tokių uždavinių. kam bus reikalingos žinios. kokia yra tikroji jo elgsenos priežastis. atsiranda naujos veiklos priežastys. Neįsisąmonintų motyvų pavyzdžiu gali būti pasakėčia apie lapę ir vynuoges. koks yra jo poreikių turinys. Lapė priėjo prie aukštos tvoros. nepasitenkinimą bei norą išspręsti. maskavimas. kas jį skatina veiklai. neįsisąmonindamas tikrųjų veiklos motyvų. kai neigiami jausmai slepiami po paslaugiu elgesiu ir perkėlimas. Savo veiklos reikšmės supratimas. tai motyvacija šiai veiklai bus menkesnė. kad mūsų darbas yra svarbus ir naudingas mums patiems arba kitiems žmonėms. žinoma. Tada ji išdidžiai nusisuko ir nueidama tarė: „Šitos vynuoges žalios"! Taip ir žmogus. tai motyvacija mokytis padidės. Perspektyva . kurios perspektyva aiški. Plečiantis veiklos sferai. Kaip sustiprinti tokios veiklos motyvaciją? Štai keletas dėsningumų: 1. tačiau lapė pasiekti uogų neįstengė. ką nors darydamas. bando racionaliai paaiškinti savo veiklos priežastis. kurių dėka mes išsprendžiame skaudžius konfliktus tarp neįsisąmonintų potraukių ir sąmoningos jų kontrolės.104 IV SKYRIUS Tačiau yra ir atvirkštinis ryšys tarp motyvų ir veiklos. kaip jas bus galima panaudoti darbe ar gyvenime. Turime jausti. kai įvaizduojame. Teorinių bei praktinių žinių reikšmės supratimas. ir projekcija. Šiuos motyvus išreiškia interesai. kartais racionaliai aiškindamas savo elgesio priežastis. Norėdami sustiprinti motyvaciją. 2. kartu kinta ir motyvai. domėjimąsi. 3. Šių uždavinių efektyvus išsprendimas sukelia pasitenkinimą. nuostatos. įsitikinimai. . kai žmogus nesupranta. tuomet sakome. Tai racionalizacija. nemato perspektyvos.

studentas nori atlikti tam tikrus skaičiavimus ir galų gale aptinka naują programą. Tikslai ir motyvai labai susiję. ar keltis anksti rytą ir eiti į paskaitas. o ji pati nesunkiai išsisuks iš sunkios situacijos.šiuo atveju tikslas tampa veiklos motyvu. Nugalėjus vienam motyvui. kai jam gresia bausmė. Tačiau dažnas egzaminui ruošiasi tik paskutinę naktį. ji būtent tokia. kuris motyvų hierarchijoje tuo momentu stovi aukščiau. Kai žmogus turi pasirinkti vieną iš kelių skirtingų tikslų. kurie gali būti nepriimtini ar nesuprantami kitiems. gero įvertinimo siekimas arba linksmas laiko leidimas.niekas negalės jos kaltinti. Motyvų kova ir kaita Ką nors veikdami. ką geriau veikti. Kiekvienam yra tekę svarstyti. Štai kolega parodo naują. Tikslas gali tapti motyvu. kurios galėtų pateisinti jo elgėsi a p l i n k i n i ų akyse. . pažinčių. ar pamiegoti ir dirbti savarankiškai. Nenorėdama jo įskaudinti. Nugali tas motyvas. Studentas per visą semestrą turėtų nuolatos mokytis. Šiuo atveju motyvas tampa veiklos tikslu. Šioje situacijoje studento veiklos motyvai gali būti žinių. Gali būti ir kitaip . kad greičiausiai priežastis kita .t. pasirinkdami vieną ar kitą veiklą.jis jai nepatinka. mergina sakosi vaikinui nenorinti eiti į pasimatymą dėl blogo oro. kad . tuo lengviau ir veikiau pasirenkame savo veiklą. norint užmaskuoti tikruosius veiksmo motyvus. Tačiau gudresnis vaikinas supras. netikrų priežasčių dažniausiai griebiamasi situacijose. jis į s i t i k i n a . ir studentas tuojau „užsidega" išmokti dirbti su ja . mergina sugalvojo labai paprastą priežastį . žmogus j a u č i a s i pasirengęs veiklai. mes dažniausiai į s i v a i z d u o j a m e tos veiklos rezultatą. vyksta vidinė motyvų kova. kuri motyvų grupė dominuoja per visą semestrą. kuriuo remdamiesi gal kada galėsime ir patys įsikišti į motyvų kovą. Tokio elgesio motyvų iškreipimo. įdomią ir naudingą programą. draugų ieškojimas ir t. ir atvirkščiai. Tada žmogus sąmoningai „kuria" elgesio priežastis. Panagrinėkime pavyzdį. o tuomet gerų sesijos rezultatų nelauk. Pavyzdžiui. Įvertinės jos galimybes. Priklausomai nuo to. kai žmogus yra kuo nors kaltinamas.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 105 Tuo pat metu gali būti griebiamasi to paties aiškinimosi mechanizmo ir sąmoningai. tada per sesija nesunkiai gautų gerus pažymius. Rezultato vaizdas vadinamas veiklos tikslu. studentas renkasi vieną ar kitą iš minėtų studijavimo stilių. kokios jam reikia. Kuo greičiau išskiriamas svarbiausias motyvas.

žmogus tampa stipresnis ir laisvesnis.mokiniai stengiasi mokytis. Aukštesnėse klasėse pagrindiniai mokymosi motyvai susiję su įsivaizduojama savo padėtimi ateityje. dažnai atsisakys kai kurių malonumų. Mes galime pasiduoti išoriniam socialinių apribojimų. Būtent šį evoliucijos eigoje susiformavusį darini psichosintezėje vadina valia. automatiškai. Mes galime veikti pagal savo įpročius. norint pasiekti tikslą. t.y. kaip keičiasi mokymosi motyvai. Kiekvieno žmogaus veiklos motyvai su amžiumi kinta. interesų. Vidurinėse klasėse vyrauja noras užimti tam tikrą v i e t ą kolektyve. kad liktų kuo mažiau disharmonijos.tai toji mūsų dalis. nagrinėdami. kaip ego jį sprendžia ir kas veikia sprendimus. tenka nugalėti kliūtis ir veikti toliau. Neatitikimas arba disharmonija tarp kokių nors įsitikinimų. propagandos. Disonansas kuria nemalonią įtampos būseną ir didina motyvaciją kažką keisti. asmenybė priversta keisti mąstymo ir elgesio būdą taip. vertybių. nors tai pareikalautų ir stiprios valios. Kartais vidinis konfliktas t a r p p o r e i k i ų ir pasirinkimų būna toks stiprus. reklamos spaudimui. Vidinio konflikto (konflikto tarp asmenybės id ir super . būti protingiausiam. netgi galime veikti instinktyviai. žinių bei elgesio vadinasi kognityviniu disonansu. o ne išorinių jėgų poveikyje.nuo klasės draugų. kad valia mums tarnauja kaip raktas į asmeninę laisvę ir jėgą. Ji ugdoma kaip asmenybės savybė. Assagiolli) teigia. Tai sąmoningas žmogaus elgesio ir veiklos reguliavimas. Pasekime. organizmo sugebėjimą laisvai funkcionuoti pagal savo vidinę prigimtį. Visą žmonijos evoliuciją galima vertinti kaip palaipsnį šios laisvės pasireiškimą. Įvairių poreikių patenkinimo sunkumai dažnai sukelia neigiamas emocijas. Kai jis per daug didelis. Tam reikalinga valia. Asadžioli (R. Valią jis vertina kaip žmogaus „autonomiškumą". y. . kaip mums yra geriausiai. motyvų pasikeitimai dažnai priklauso nuo asmenybės nuostatų. R. Pradinėse klasėse pagrindinis mokymosi motyvas yra siekimas įgyti mokinio statusą . Valia . jaučiantis atsakomybę už savo veiklos rezultatus. Žmogus. nes tai nauja ir įdomi veikla. nes. susijęs su vidinių ir išorinių kliūčių nugalėjimu. akcentuoja psichosintezės atstovai. neatsilikti. kuri gali reguliuoti ne tik mūsų elgesio ar veiklos krypties pasirinkimą. tačiau mes taip pat galime priimti visiškai laisvus sprendimus ir būti atsakingi už savo apsisprendimą. kaip asmenybės savireguliacijos centro funkciją atliekančią struktūrą.106 IV SKYRIUS Motyvų kovos rezultatai. Ją naudodamas. pirmauti. Valią. bet ir mūsų galimybę tam tikroje situacijoje ir tam tikru metu jaustis taip. kad išmuša žmogų iš pusiausvyros ir jam tenka ieškoti pagalbos.ego struktūrų) įtaką žmogaus gyvenime akcentuoja psichoanalitikai. įsitikinimų. gyvenimo tikslų. t.

liūdesys. depresija. Taip nugali mokymosi motyvas. motyvacijos reguliavimas. Žmonėms yra būdingos įvairios valios proceso savybės: tikslingumas. be kurios ji b ū t ų savivalė. priima sprendimus. skriauda. pyktis. kad klasifikuoti emocijų iš viso neįmanoma: žmogus kiekvieną kartą atsiduria kitokioje situacijoje ir negali patirti lygiai tokio pat išgyvenimo. pasitenkinimas. kad esate dar mokinys. . panieka. energingumas. Draugas jus kviečia į svečius. Kai kurie autoriai mano. bejėgiškumas.tai džiaugsmas. įsitraukti į darbą ir pasiekti norimų rezultatų. malonumas. NEIGIAMOS (nemalonios): gailestis. Svarbiausios valios funkcijos yra veiklos motyvų ir tikslų pasirinkimas. laimė. pagal kokius kriterijus derėtų skirstyti emocines būsenas. Plačiausiai paplitęs skirstymas į teigiamas. kaip juos įgyvendins. bet rytoj kontrolinis darbas. kad mažiausiai kelios emocijos yra bendros visiems žmonėms. pavydas. t. ryžtingumas. humaniškumas. . Žmogus įsisąmonina veiklos motyvus. Valinga veikla gali būti paprasta ir sudėtinga. susižavėjimas. Staiga suskamba telefonas. triumfas. svarbesnis tikslas. aktyvumas. įniršis. aistra. bendras visų psichinių procesų reguliavimas. kaltė. skausmas. apatija. melancholija. reikia valios pastangų. sėdite už stalo. pergalė. Franklis valios laisvę sieja su atsakomybe už pasirinkimus. pyktis. sielvartas. TEIGIAMOS (malonios): džiaugsmas. psichologai susiduria su problema. Kad gerai atliktumėte šią veiką. EMOCIJŲ ĮVAIROVĖ . nerimas. padedančių susikaupti. ramybė. širdgėla. simpatija. savarankiškumas. Ką pasirinkti: eiti pas draugą ar mokytis? Vyksta motyvų kova. jaudinimasis. Klasifikuodami emocijas. sudaro veiklos planą ir t. neigiamas ir neutralias: . bjaurėjimasis. iniciatyvumas. drąsumas.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI ' 107 V. neapykanta. žvalumas. atkaklumas. kad mokytis ir gerai atlikti užduotis. palaima. nepasitenkinimas. pasibjaurėjimas. baimė. gėda. psichinių ir fizinių galimybių nukreipimas į tikslą. baimė. irzlumas. Jei jūs suprantate. euforija. meilė. nuostaba ir liūdesys. O kiek daug sugeba jausti žmogus? Tyrinėtojai mano. energingumas. impulsyvumas. priimate sprendimą šį vakarą mokytis. mokotės. nepriklausomai nuo amžiaus ir kultūros . beviltiškumas. savitvarda ir organizuotumas. numato. žingeidumas. Įsivaizduokite. pasyvumas.

sugeba supykti. Suaugusio žmogaus galioje išmokti konstruktyviai ir tinkamai pyktį išreikšti. kai kas nors žmogui . Pyktis yra ne tik signalas. kaip kaupiamas priešiškumas ir kaip jis išreiškiamas. interesas. „Analinio" pykčio terminą pasiūlė Z. Taigi. ko nori. trukmės ar pobūdžio. ko nori. • • . kad patys išsivaduotume nuo mus naikinančio pykčio. Keista. Dažnai jis būna tarytum dviejų metų vaiko pykčio palikimas suaugusiame žmoguje. agresiją. judėjimo. Jį sudaro pykčio priežastys (dėl ko supykstame). t. Priešiškumas turi savo prasme . kažkas nepatikti.jis yra savisaugos priemonė (panašiai kaip baimė. rasti ką nors. veiklos sustingimas. t. Nėra gyvenime tokios situacijos. Tai sugebėjimas atskirti malonumo principą nuo realybės. kai jis mokomas švaros įgūdžių. pokyčių. kuris kyla. o ilgalaikis pyktis .y.neapykanta. ryžtingumas. bet nuobodulys irgi yra emocija. Pyktis ir agresyvumas Kiekvienas žmogus kartais supyksta.tai kiekvieno žmogaus teisė. nejautrumas. skatinantis gynybą. žiaurumas. tiek ir neigiamas. Tiesiog nori to. Itin stiprus pyktis virsta įniršiu. kas padėtų jaustis geriau. įspėjantis apie pavojų. bet jausmas. galingu. bet gerokai efektyvesnė). padaro negerai. Adekvatus pyktis . Antrąjį pyktį reikėtų efektyviai parodyti. sustingimas. įvairaus stiprumo. protingumas. apibūdindamas vaiko vystymosi fazę. santykių su kitais stoka. Kitoks yra pyktis. tiksliau. Išmokimas susitaikyti su apribojimais padeda ir suaugusiam žmogui priimti realybę ir suvokti. Kiekvienam gali kažkas patikti.108 IV SKYRIUS Susidomėjimas. ypač vaikystėje. kurioje negalėtų kilti pykčio jausmas. kaip nerimas ar baimė. Froidas. Pyktis yra sudėtingas jausmas. meilei priešingu jausmu. Konstruktyvaus agresyvumo požymiai yra šie: valingumas. kai šis tarsi nežino. energija. kad kitas žmogus sužinotų apie mūsų jausmus ir pakeistų savo . Kiekvieno žmogaus pykčio priežastys slypi kasdieninėse gyvenimo situacijose. kad ne visada viską galima gauti arba pakeisti situaciją. O nustebimas gali būti tiek teigiamas. kai negauni to.y. kad situacija pasikeistų. Sveikose šeimose vaikai jaučiasi pasaulio centru ir nenori taikstytis su apribojimais bei pasitraukti iš šios pozicijos. pasireiškiantis įniršiu. kol nesugebame atleisti. Pirmąjį pyktį būtina pažinti ir nuo jo išsivaduoti. Jis gali būti kelių rūšių. ir viskas. ko nori. abejingumas tai NEUTRALIOS emocijos. elgesį. pakenkia ir kuris kyla tam. Destruktyvios agresijos bruožai: nevalingumas. pikta mintis • ar veiksmas. neturinčios pliuso ar minuso ženklo. Pyktis ir jo stilius formuojasi individualiai. svarbu mokėti atleisti tam. pasitikėjimas. kerštingumas. kuriai būdingas pasyvumas. Priešiškumas kitam lieka tol.

Šios teorijos esmė yra ta. Pirmasis apie tai rašė Z. Lorenz). Bandūra (A. Žmogus veikia prieš kitus dėl dviejų priežasčių: . t. Kito žmogaus n u ž u d y m ą vadiname h o m i c i d u . kylančios esant frustracijai. Agresija dažniausiai atsiranda kaip žmogaus reakcija į frustruojančią situaciją. veiksmas ar nusiteikimas. kaip reakcija į agresiją sukeliančius aplinkos stimulus. nuo savęs į kitus žmones. nedidelis pyktis padeda veikti. Supykusio žmogaus psichinė veikla būna vienpusė. Bandūra) mano. arba savęs žalojimas. A. Froidas. apsiginti. nesugeba teisingai vertinti situacijos. tendencija pakliūti į žalojančias situacijas ar įvykius. „Psichikos sutrikimai"). kyla iš kovos instinkto. nukreiptas l fizinės ar psichinės žalos suteikimą kitam. jis nebepajėgia atlikti sudėtingesnių veiksmų. sirgimas į v a i r i o m i s ligomis buvo vertinama kaip greičiausias ir prieinamiausias to instinkto pasireiškimo rezultatas. Tai elgesio forma. Tačiau po pirmojo pasaulinio karo Froidas pamatė. sakyti tiesą. Viena jos formų -suicidas (žr. kad agresyvios tendencijos. Įniršio apimtas žmogus nepaiso aplinkybių ir nejaučia atsakomybės už savo veiksmus. Kitas šią teorijų grupę atstovaujantis autorius . bet nuslopina užuojautos. Jį Froidas pavadino thanatos. neturi įgimtų pradmenų. Psichikos gynybos m e c h a n i z m ų dėka (ypač perkėlimo) mirties energija nukreipiama į išorę. palankumo jausmą. kad agresija vertinama kaip socialiai išmokto elgesio forma. kuris žmogų išskiria iš kitų organizmų. Jo manymu. kaip ir bet kuri kita aktyvumo forma.K. Su šiuo instinktu susijusi energija kyla spontaniškai.tai individo elgesys. Savo veiklos pradžioje a u t o r i u s agresiją vertino tik k a i p r e a k c i j ą į seksualinių poreikių patenkinimo blokavimą. kuri nukreipta į kito žmogaus fizinį sužalojimą. 1. nukreipta i kitą žmogų jo žalojimo ar įskaudinimo tikslu: Tuo tarpu kitas žmogus nori to skausmo i š v e n g t i . pagreitina ir sustiprina reakcijas. susijęs su mirties energija. 2. susidariusios situacijos ar savo pačių trūkumus. kad egzistuoja kitas didelis savarankiškas instinktas. Savidestrukcija. agresija. Agresija .y. Yra kelios agresijos teorijos. Tokiu būdu žmogaus gyvenimą veikia nuolatinė įtampa tarp seksualinio ir agresijos instinktų. Įpykusiam žmogui draugas gali virsti priešu. Kita vertus. nukreipta i gyvenimo griovimą. Agresija kaip instinktyvus elgesys. Lorencas (K.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 109 Pyktis padidina bendrą jautrumą. trukdo bendrauti. taip. Agresija taip pat gali b ū t i nukreipta į save. Agresija kaip išmoktas socialinis elgesys. pamatyti kitų žmonių. Žmogaus pasirengimas agresyviam elgesiui vertinamas kaip sąlyginai pastovus asmenybės bruožas agresyvumas.

vaistų. kine). Chomskaja) (1987) tyrimai patvirtina įvairių smegenų struktūrų pokyčių įtaką žmonių išgyvenamoms emocijoms. o priklauso nuo agresoriaus patyrimo. narkotikų. Kas gi lemia agresyvų elgesį? 1. D. Seksualinė stimuliacija veikia agresyvumą priklausomai nuo erotinės medžiagos. o agresija visada kyla iš frustracijos teigia J. verbalinė agresyvių jausmų išraiška yra svarbi ne tik adekvačių santykių palaikymui bendraujant.110 IV SKYRIUS 1) yra išmokęs tokių reagavimo ir atsakymo į poveikį būdų iš praeities. 2) yra priverstas tiesiogiai agresyviai reaguoti dėl ypatingos socialinės aplinkos būklės.. kareiviai per karą apdovanojami už žmonių žudymą. Todėl konstruktyvi. Aplinkos faktoriai: oro užterštumas didina asmens dirglumą. 2. Agresija . Lewis) atliko (1986) tyrimus ir pamatė. 3. Fizinį skausmą patyrusios aukos išmoksta agresyvaus elgesio ir taip pat kenčia dėl neurologinių pasekmių. „plika". galvos traumos ir žiauraus elgesio. o agresyvus elgesys atsiranda gerokai vėliau? Neuropsichologiniai E. mokymo ir išorinės situacijos. Buvimas minioje tarp kitų keičia agresyvumo lygį. Levis (D. Pavyzdžiui. jo agresijos šaknų ieškoma organiniuose galvos smegenų pokyčiuose. agresyvaus elgesio modelio viešas demonstravimas (pvz. Dollard). Tai žiaurų elgesį biologiškai pastiprina. Tokiu būdu akcentuojamas ryšys tarp fizinės prievartos. Agresijos šaknys nėra vienareikšmiškos. skausmas didina agresyvias tendencijas ir skatina jas išreikšti. bet ir paties žmogaus vidinės ramybės bei gerovės išsaugojimui. alkoholio ir kitų medžiagų. Jei s t i m u l i a c i j a perdėm intensyvi. kad nuolat agresyvūs žmonės yra turėję galvos smegenų traumą dėl patirtos prievartos vaikystėje. profesionalūs sportininkai nugali varžybose. gražios nuogo kūno nuotraukos). kodėl tai nesusiję laiko atžvilgiu? Prievarta juk patirta vaikystėje. Neišreikšta agresija gali prasiveržti įvairiais nenuspėjamais būdais. ilgas buvimas triukšme erzina ir tuo pačiu didina agresyvumą. Daugiau neigiamų intensyvių emocinių išgyvenimų patiria žmonės su pakenkimais kairiajame pusrutulyje. tiesioginė provokacija iš kitų. ji agresyvumą didina. 3. tiesioginė.. jo agresyvumas mažėja. agresyvių impulsų atsiradimas yra veikiamas hormonų. Ji gali tapti įvairių sutrikimų varomąja jėga. Dolardas (J. Chomskajos (E. Kyla klausimas. pasitelkdami agresiją.neuroanatominės struktūros nulemtas elgesys. Situaciniai faktoriai: didelė fiziologinė įtampa. Jei žmogus susiduria su natūralia ir sveika erotika (pvz. Jei žmogus yra pastoviai agresyvus. Be abejo. Socialiniai faktoriai: frustracija visada yra lydima agresijos. .

Meilė . kai mylėdamas pats. Būti velnio . turi sugebėjimą palaikyti ir vystyti intymius ir artimus santykius su žmonėmis.taisyklė". tikrai sunku. Meilė . Hugo (V. Ji pasireiškia geranoriškumu. gamtai. Meilė turi intymų pobūdį ir dažnai pasireiškia situacinėmis švelnumo. May) vadina „aktyviu gavimu".tai kupinas paslapties. Dėl to meilė yra svarbus veiksnys asmenybės formavimuisi. partneriui. Tokie santykiai sukuria tikrą žinojimą apie meilę sau ir kitam. malonią šypseną keliantis. Tai yra intensyvus. Aistros sąvoką esame aptarę anksčiau. pagarba kitam daug rašo E. pastovumu ir įtampa.išimtis. išskiriantis jos objektą iš kitų ir perkeliantis jį į subjekto poreikių ir interesų centrą. žavėjimusi. Su meilės sąvoka dažnai siejame įsimylėjimo ir romantikos sąvokas. įtemptas. pasakyti.tai aukštas teigiamo emocinio požiūrio lygis. vaikams.tai pastovus teigiamas žmogaus nusiteikimas kito žmogaus arba žmonių grupės atžvilgiu. o kartais ir nusivylimą primenantis jausmas. kurios veda žmogų į priekį. Buvimas intymiuose santykiuose su kitu aktyviai veikia mylimo žmogaus augimo ir laimės pojūtį. pilnas išsipildančių ir neišsipildančių svajonių. nepaprastas jausmas. Romantikas savyje kuria svajones ir idėjas. noru bendrauti ir teikti pagalbą. dažnas. tėvynei. kas yra meilė. Meilė vystosi taip. Įsimylėjimas . be konflikto. Gali būti meilė tėvams. susijusią su išsivysčiusiu moraliniu elgesiu kitų žmonių atžvilgiu. į tikslą. žmogus leidžia mylėti save. pasireiškiančią rūpesčiu. Kaip ir laimės pojūtis. atsakomybe. kuris yra specifinis vyrų ir moterų santykių požymis. kad sužadintų ir kito poreikį atsakyti tokiu pat intensyvumu. duodanti ir priimanti meilę be baimės jausmo. Taip rašė V. m a l o n u m u . kurios išgyvenamos priklausomai nuo asmenybės bruožų. Į meilės sąvoką įeina platus emocinių reiškinių spektras . fiziologiškai nulemtas seksualinių poreikių ir pasireiškiantis socialiai suformuotu siekimu būti maksimaliai įtrauktu į kito žmogaus gyvenimą. Fromas (E. dailei. Pabandykime apibrėžti meilę. Apie meilę. susižavėjimo. Tačiau tą jausmą apibūdinti. Asmenybė. kiekvienam žmogui kiekvienu atveju yra skirtinga. Intymumą brandžiuose seksualiniuose santykiuose R. Fromm). „aš koncepcijos" susidarymui. Meilė kitam priešingos lyties žmogui turi savo ypatumų. Brandi heteroseksualinė meilė pasižymi intymumu. Simpatija .MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI _111 „Kodėl sakome „Įsimylėjęs"? Reikia sakyti „apsėstasis". o taip pat muzikai. būti moters apsėstu . Mėjus (R. apie produktyvią meilę. o seksualinis aktas veikia kaip Meilė ir intymumas . atsirandančią asmenybės augimo ir brendimo procese. Hugo).visiems pažįstamas.nuo simpatijos iki aistros. pavydo emocijomis. taip ir meilė. apsėstu . sąlyginai pastovus žmogaus jausmas.

draugystė. Visi malonūs impulsai ir malonumo siekiantis aktyvumas. Priklausomai nuo lyties tapatumo. A. Seksualumą ir jo įtaką mūsų gyvenimui bei elgsenai akcentavo Z. Pragma . Mėjus aprašo seksualinės meilės vertę kaip savęs pažinimą. Nepatenkintas libido gali prasiveržti netikėtomis formomis. Pats bendriausias meilės skirstymas galėtų būti toks: . Tai tas pat.meilė kaip seksualinio potraukio patenkinimas. . yra nulemti seksualinio instinkto. skatina gyventi. Henrick (K. lyties tapatumo ir seksualinio elgesio. kad esi vyras arba moteris. kai „spontaniškame sprendime du plius du lygu keturi. Psichoseksualinių ar organinių faktorių įtakoje vystymasis gali sutrikti ir seksualinis identiškumas nesutampa su lyties tapatumu. Eros . .y. Froidas.rami. lengvai leidžiantis išdavystės galimybę. 2. t. kitais psichikos negalavimais. Šio potraukio varomoji jėga. švelnumo patyrimą. o empiriškai ją patikrinęs. kurti.meilė kaip galimybė būti reikšmingai atspindėtam kitame žmoguje. Apie 2-3 metus kiekviemas iš mūsų žinome: „Aš esu berniukas" arba „Aš esu mergaitė". patikima meilė .112 IV SKYRIUS katalizatorius. yra siekimas tikslo parodyti save kaip berniuką arba vyrą. antrinių lytinių požymių buvimo. Seksualinis identiškumas arba tapatumas . vystymąsi. tiek ir n e s e k s u a l i n i a i i m p u l s a i . Liudus . Monėjus (J. kaip mergaitę arba moterį". A. siekiant pilno fizinio užkariavimo. instrukcijų pagalba. Money) teigia: "Viskas. anot Z.tai biologinė seksualumo charakteristika.žaidimas be gilaus jausmo. Henrick) iškyrė 6 meilės stilius arba atspalvius: 1. 3. savo vertės ir pagarbos sau didinimą. R.meilė iš išskaičiavimo. kultūros. susižavėjimas. funkcionavimą ir visi drauge yra vadinami asmenybės psichoseksualiniais faktoriais. Malonaus elgesio siekimą gali motyvuoti tiek seksualiniai. Tai nėra pastovu nuo gimimo. pavadinta libido. ieškoti. tai sukuriama patyrimo. įvyksta klaida ir gauname: du plius du lygu penki". Egzistuoja įvairios meilės rūšys.tai aistringa meilė. formuojasi atitinkamos lyties rolės ir su jomis susijęs elgesys.hedonistinė meilė . (1977) J. ką žmogus sako ar daro. Lee). Jie veikia asmenybės augimą. Lyties tapatumo formavimasis priklauso nuo tėvų. Ly (J. Dž. neurozėmis. būti aktyviems. Storge . Šiuolaikinę meilės tipologiją siūlo. A s m e n s s e k s u a l u m a s p r i k l a u s o nuo t r i j ų tarpusavyje susijusių faktorių: seksualinio identiškumo. genetinio fondo. ištyręs 1400 žmonių. K. 4. šilta.tai asmenybės subjektyvus jausmas. mokymosi. Lyties tapatumas . Froido.kyla iš liudus ir storge derinio: protinga. lengvai pasiduodanti sąmoningai kontrolei . retsykiais tai gali būti atsiskyrimo nuo kito bei praradimo jausmas.

Jei žmogus nepasitiki savimi. sukeliami minties darbo. jo sėkmingumo bei vaisingumo. Džeimsas (W. Ankstesnieji jausmai S o c i a l i n i ų s ą l y g ų n u l e m t u s i r a s m e n y b ė s v y s t y m o s i eigoje atsirandančius jausmus vadiname aukštesniaisiais jausmais." Jei yra kokie nors santykiai tarp objektų. Sąlyginai mūsų išgyvenamus jausmus galime skirstyti taip: Intelektiniai jausmai: nustebimas. apstulbimas. bijo būti dar labiau nuvertintas. James). Si jausmą sudaro: 1. Baimė prarasti meilę. abejonė. Palyginimo baimė. R e n k a n t i s p a r t n e r į . smalsumas. atradimo džiaugsmas. šilumos ir saugumo. Kiekvienas intelektinis jausmas atitinka organizmo adaptacines reakcijas ir nuostatas. o jaunoms moterims būdingi storge. Tokioje s i t u a c i j o j e p a s i j u n t a m e ir galime sureaguoti kaip maži. Prarasti sau svarbių žmonių meilę kiekvienas bijome nuo pat kūdikystės. Prarasti savo meilės objektą .y. meilės poreikiai. Nuosavybės jausmas. apsėdimas. bijo. t. 2. Tiriant pastebėta. žinių troškimas. Tai baimė.atsidavusi meilė. silpni vaikai. kuriuos išreiškiame verksmu ar riksmu jau pirmosiomis savo gyvenimo dienomis . globą. 3.tai maisto. tai jis bijo palyginimo. vyrų ir moterų n u o s t a t o s bei prerogatyvos nesutampa. pragma ir manija meilės s t i l i a u s b r u o ž a i .teigiami arba neigiami. kylantys pažintinėje veikloje.eros ir Hudus derinys: iracionali meilė. jaučiasi esąs menkas ir nevertas. tai yra jausmai.tai prarasti jo meile. Jie išreiškia žmogaus santykį su aplinka. Manija yra b ū d i n g a paaugliams ir jaunimui. Pirmieji pagrindiniai poreikiai. kuriam būdingas nepasitikėjimas ir priklausomybė nuo potraukio objekto.tai pilnas įvykusio proceso įsisąmoninimas. Supratimo jausmas . Tai jausmai. Dažniausiai tai priklauso nuo savęs vertinimo. o kartu ir jo rūpestį. . Dažnai sakome: „jaučiu supratimą. pažįstu šiuos jausmus. kad meilės objektas priklauso man kaip daiktas. Agape . kad jo neigiami "bruožai ar nesugebėjimai bus atskleisti ar išryškinti. 6. Fromas. kad kažkas už mane yra geresnis ir mano partneriui gali labiau patikti. kad jauniems vyrams būdingesni eros ir liudus komponentai. kuriuose tuos santykius pažįstame teigia V. kurį nagrinėja E. dažnai iškyla pavydo problema. Šių jausmų pobūdis priklauso nuo asmenybės motyvacijos sferos ir nuo aukštesniųjų poreikių patenkinimo. Manija . Kalbant apie meilę. su jį supančiais žmonėmis. eros ir storge sintezė. saugumo j a u s m ą . Nuo to priklauso jų ženklai .MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 113 5. Tai jausmas.

Komiškumas gali būti išreikštas trimis lygiais: . nes j i s gali būti laimės. Viltis . nesėkmės vengimas. atsiranda padėties ir realybės neatitikimas. Būna situacijų. kyla prieštaravimų beprasmiškumo suvokime. Komiškumas kyla tada. Tai sudaro žmogaus vertybių pagrindą ir lemia elgesio bei santykių normas.114 IV SKYRIUS Praktiniai jausmai.t. Komiškumo jausmas gali atsirasti. Komiškumas turi savo objektą ir egzistuojanti tam tikrą jo santykį su subjektu. tobulumo ar jėgos pajautimo. kur žmogus negali savęs sulyginti su reiškiniu. Tikėjimas . Juokas nėra tik su komiškumu susijęs dalykas. kai šie santykiai pasidaro daugiaprasmiai. Tačiau viltis gali kilti ir dėl grynai subjektyvaus praeities patyrimo. žmogaus suvokimą pralenkiantys reiškiniai. atspindintys žmogaus veiklą ir santykį su ja: pareiga. matant tam tikros situacijos įvairias puses (komedijų kūrybos principas). veikia rimtai. priklauso ir formuojasi vaikystėje. Koki turinį į tai mes įdedame. didingumo. nuo k u r i ų priklauso laukiamas įvykis. grožio pajautimas. Viltis paprastai s u s i f o r m u o j a s u p r a n t a n t objektyvias priežastis.žmonių tarpusavio santykiai. Didingumas savo atžvilgiu kyla iš savo galios žinojimo. Didingumo jausmą sukelia įžymūs. Religiniai jausmai kyla patiriant kažką. kai pirmoji pokšto dalis sukuria reikšmingumo situaciją. o antroji . sėkmės troškimas. V. komiškumas gali sustiprėti. kančia". kai juokinga tik iš šalies. ir atspindi numatomą jo realaus išsipildymo tikimybę. Religingumas perduodamas tradiciškai. džiaugsmo. geros nuotaikos išraiška. Religinis tikėjimas yra susijęs su nematerialaus pasaulio įjungimu į savo pasaulio vaizdą. jaučia prieš jį savo menkumą. meno kūriniai. Komiškumas nuo juokingumo skiriasi intensyvumu (juokingumas yra intensyvesnis). kuriuose yra estetinės vertybės . Kartais itin didelė motyvacija gali suteikti viltį visiškai be realaus pagrindo. gamtos reiškiniai. kilnumo. nesutampa vertinimo kriterijai. įsiterpus pašaliniam. Įdomi yra komiškumo sąvoka. grožio pajautimas sąmoningai ar nesąmoningai vertinant aplinkos grožį. Franklis rašė: „Estetinis išgyvenimas yra vienas iš trijų pagrindinių pasaulio pažinimo būdų: veikla. Estetiniai jausmai: gėrėjimasis. situacijos.tai emocinis išgyvenimas. Tą galime pajusti kalnuose. o joje dalyvaujančios pusės komiškumo nesuvokia. kas mums turi absoliučios prasmės charakteristiką. šventykloje.tai psichikos būsena. referentinės grupės ir t. yra skirtinga ir priklauso nuo kultūros. komiškumo ir tragiškumo jausmai. Įvykių ir reiškinių priėmimu.viską nuvainikuoja ir neatitinka įvykio svarbumo (anekdotinis komiškumas). Komiškumo jausmas kyla. susijusi su pilnu ir bepriekaištingu informacijos. Jie kyla suvokiant reiškinius. atspindi žmogaus kaip dvasinės būtybės egzistenciją. kylantis laukiant norimo įvykio.

Kaltė . jose jumoro nėra. gėda. už savo gyvenimo būdą ir tėkmę. 115 . . rodo tariamą pranašumą. netobulumus. dažnai naudojama santykiuose tarp paauglių. kad jos yra negeros.tai būtinas sveikos asmenybės elementas. ir kai į blogį pradedame žiūrėti kaip i dėsningą reiškinį. neurotinė ir egzistencinė kaltė. elgesio. „graužatis". nepadorios. Ji atspindi ironizuojančiojo silpnumą. nebent juokas.tai subjektyvus žmogaus jausmas. R. kiek jaučiamės atsakingi už savo santykius su aplinkiniais. Egzistencinės psichologijos atstovai minėtąją kaltę vertina kaip pozityvią jėgą žmogaus gyvenime plačiąja prasme.vaistas nuo visko pasaulyje".kaltė dėl prarasto ryšio su absoliutu ar gamta. . .blevyzgomis. Tai pagrindas susiformuoti sąžinei ir moraliam elgesiui. Toks įvertinimas mums svarbus tiek. padedantis suvokti skirtumą tarp to. Psichoanalitikai jas vertina kaip paslėptą agresiją. Mėjus skiria (1983) tris šios kaltės variantus: . Moraliniai jausmai.kaltė dėl savęs nerealizavimo. kylantis pažeidus moralines. kurią pajuntame. Vonegut) rašė: „Brandumas . . kur sugebame pamatyti realias gyvenime esančias priešybes. Realią kaltę sukelia realus prasižengimas. Tragiškumas gimsta ten. įvertinus savo poelgius bei mintis ir nusprendus. a t s a k o m y b ė .kaltė dėl ryšio su artimu žmogumi praradimo ar ribotų ryšių su juo. patiriame kaltės jausmą.kartus nusivylimas ir nėra kitos išeities. Tai atsakomybės jausmo vystymosi prielaida. išreiškiama seksualinio juoko forma.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI . draugystė. Jei čia klostosi „kas nors ne taip". jų apleidimo ar ignoravimo. Juokas . Tai kaltė. Skiriama reali. nemoralios. kurios yra svarbios individui ir sudaro jo įsitikinimų esmę. galimybių praradimo. Kaltės jausmas . neatitinkančios žmogiškųjų vertybių. Jie atspindi žmogaus santykius su kitais žmonėmis ir pačiu s a v i m i . etines ar religines normas. Vonegutas (K. meilė. Kas skatina mus laikytis žmogiškųjų moralės normų ir taisyklių? Kas yra tas sąžinės balsas. Jos atveju yra galimas ir būtinas realus užmokestis. koks esi ir koks turi būti. ir nubaudus save už tai. geraširdiškumas. meilė. Neurotinė kaltė kyla dėl į s i v a i z d u o j a m o p r a s i ž e n g i m o ar d r a u d i m o pažeidimo. padarę „kažką ne taip"? Ką reiškia pajusti kaltę? Tyrinėtojai teigia.ironija. . kuri padeda užmaskuoti repliką. kad viena pagrindinių sąžinės ir moralaus elgesio formavimosi sąlygų yra kaltės jausmas. . Jis apima žmogų. Tada komiškumas perauga į tragiškumą. pasitikėjimas. K. Jumoras vertinamas kaip intelekto ir kūrybiškumo požymis.jumoru. s ą ž i n ė . kai už išjuokiamų trūkumų jaučiami teigiami dalykai.

Emocijos yra mūsų gyvenimo žavesys. •. į kurią pasineriame ir galime ja mėgautis. kad tikrai gyvename. Normalus kaltės jausmas susiformuoja. kai yra tikras. kad būtent emocijos sieja visas asmenybės sferas. jausdami. kas padaryta nedorai. jo šviesa. Tuo tarpu gėdos jausmas kyla dėl realių ar įsivaizduojamų sankcijų iš kitų žmonių. nepameluotą. negreitai. kitus. ' Vadovaudamasis baime.116 IV SKYRIUS Atsakomybės jausmas pradedamas ugdyti dar vaikystėje. Tai labiau susiję su baime. o baimė. kad emocijos ir troškimas jas patirti skatina žmogų tam tikrai veiklai? 2. nepaaiškina nuobaudų prasmės. protingų samprotavimų nepakeistą reakciją į reiškinius. nes bijo (vaikas . jei atima vaikui galimybę pasijusti vėl mylimu. Kodėl jausmų įsisąmoninimas ir išraiška yra svarbu žmogaus sveikatai ir dvasinei pusiausvyrai? 5. Norisi daryti išvadą. tuo tarpu tas. šitaip nepasielgs. viešosios nuomonės.jis reikalauja atgailos ir atpirkimo. suaugęs . kad kaltės jausmo negalima užmiršti. Kokiu būdu įvairūs autoriai ieško „tilto" tarp proto ir jausmų? 4. jog taip daryti nedera. parodantis mūsų tikrą. nes nuspalvina pažintinius procesus. vykstančius aplink mus ir mumyse. nepalieka galimybės pasitaisyti. Santykis tarp b a i m ė s ir k a l t ė s jausmo a p i b ū d i n a žmogaus m o r a l i n į b r a n d u m ą . Žmonių kaltės „slenkstis" yra labai nevienodas: vienus kaltės jausmas apima ir dėl nereikšmingų dalykų. kur nebaudžiama beprasmiškai. o ne todėl. Nuolatinė baimė keičia žmogaus elgesio priežastis: tokiu atveju žmogus nedaro nedorų darbų. Tai lyg indikatorius.vyresnių. kurio elgesį reguliuoja atsakingumas. atsakomybė. Ar galime teigti. įstatymo). Jei tėvai vaiką griežtai baudžia. netinkamai. o nurodoma. Klausimai pagalvojimui 1. Kodėl kartais žmogus pats vienas negali susidoroti su savo išgyvenimais? . žmogus gali nesunkiai „paslysti". Ar visada galime tiksliai įvertinti vidinę žmogaus būseną pagal jos išorinį pasireiškimą? 3. Įdomu. tarpasmeninius santykius ir mūsų santykius su pačiu savimi.viršininkų. kad supranta. kad jos susijusios su visa mūsų veikla. išstumti . vystosi ne sąžinė. esant šiltiems santykiams šeimoje. ne kaltės jausmas. Tačiau kiekvienu atveju kaltės jausmas kyla iš vidaus. palyginti. kad niekas apie tai nesužinos.

Žmogus ieško prasmės. Vilnius. Gerbing D. Katzenstein A. Kaunas. 9. 1994. 20. 10. Savigarba: kelias į sėkmę ir meilę. Harre R. Rainwater J. 1989. Management by Korper. 5. Agression und Anpassung. Padėk sau. Psychology: Boundaries and frontiers. Pikūnas J. 1998. A. R.vis vien sakyti gyvenimui TAIP. Kaunas. Kaunas. Psychology. T.. Bandzevičienė R. Angst. Sollmann U. 13. Vilnius. Savireguliacija ir streso įveikimas (užsiėmimu vadovas). 15. 1994. 1990. Lankford V. . 6. 1-3. Vilnius. Turėti ar būti.. New York. 1990. 2. 1997. Prather H. 1993. London. Mitscherlich. Carlson N. 12.. 16. 1981. 11. W. Sitte E. Vilnius. 1992. 1992. Zūrich. 17. 2 nd. Schmidt-Atzert L. Morhom C. The science of behavior.Barby K. 1989.. Užrašai sau. cultural and biological demensions. Benjamin L. 7. 1998. Porat F.O. Meilės psichologija. Berlin. Vilnius. 18. 19. Psychology. Blimenthal . 1990. Fromas E. Stein S. Tinkamiausia pagalba išsiskyrimo skausmui įveikti.MŪSŲ_ NORAI IR JAUSMAI 117 Literatūra 1. Zūrich. 1991. Logoterapijos santrauka. 1998. Buskist W. Kai sudūžta meilė. The emotions: social. 1998.. Vilnius. 14. 3. Boston. Vilnius. Menas mylėti. Frankl V. 8. Emotionspsychologie. Po labai artimo žmogaus mirties. 4. 1996. Fromas E. 1990 . E.. Vilnius. Mano pastangos tapti asmenybe. Parrot W. London. D. Wesen-Entstehung-Bewaltigung. Keturi jausmai ir ką su jais daryti.. 1997.. Berlin. Wenn ein Mensch stirbt.

jeigu dėl psichinės ligos sutrinka jos ryšiai su aplinka. tik jam vienam būdingų savybių derinį.118 _ V SKYRIUS ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS Individualumas tai yra tos žmogaus savybės ir psichiniai procesai. Asmenybė yra svarbi kaip individualybė su jos jausmais. Asmenybė yra sudėtinga psichinių savybių visuma. vartojame individualumo sąvoką. Galima tapti asmenybe. tai pat nesakome ir „gyvūno asmenybė". suvokiantį aplinką bei save ir kontroliuojantį savo veiksmus. deformuojasi savas suvokimas ir žmogus praranda savimonę). Taigi asmenybe negimstama. tačiau asmenybė taip pat gali virsti individu (pavyzdžiui. sugebėjimais ir motyvais. kuriais vienas žmogus skiriasi nuo kito. išgyvenimais. Kalbėdami apie žmogaus unikalumą. Asmenybės ir individualumo santykį . Buitiniame lygyje asmenybėmis vadinami žmonės. reikšmingų rezultatu. Psichologų požiūris skiriasi. poreikiais. nesakome juk „kūdikio asmenybė". jos tapsmas yra dinamiškas procesas. kuris pajėgus save suvokti. A s m e n y b ė vystosi p a l e n g v a . savo veikloje pasiekę . nes jie asmenybe laiko tokį žmogų. sąmoningai veikti bei skirti save nuo likusio pasaulio (Aš ir ne Aš). Bendriausia prasme asmenybe galime vadinti kiekvieną žmogų. INDIVIDUALIOS ASMENYBES SAVYBES Asmenybės samprata Asmenybė yra suvokiama keliais lygiais.

kaip švarko stilius ar šukuosena? Tikroji asmenybė pasireiškia ten ir tada. Tokius visybiškus rezultatus su visybiškais efektais gali sukurti tik tokios . p a ž i n i m o ir b e n d r a v i m o procese transformuojasi per konkrečias gyvenimiškosios veiklos sąlygas. b) jausmų ir emocijų (tame tarpe ir savęs vertinimo). kurie kyla dėl jausmų ir emocijų (rūpinimasis savimi. kai savo veiksmais sukuria produktą. greitis • bei intensyvumas . ir jums yra įdomu. Nemažai tyrinėtojų. c) poelgių. motyvacijos ir valios sferą.asmenybės kaip veiklos subjekto „giluma". Ananjevas.tai jau asmenybės temperamento ir charakterio sritis. kad asmenybė yra visų žmogiškųjų savybių viršūnė. Apie visa tai plačiau žiūrėkite „Asmenybės teorijos". todėl jas galima išskirti ir atskirai išanalizuoti. savisauga). kas yra toji asmenybės giluma? Kodėl vieni žmonės yra „patrauklūs". kokia yra tos veiklos prasmė asmenybei. per individualias psichologines savybes bei susiformavusias nuostatas. Minėtosios asmenybės struktūros pasireiškia bet kurioje žmogaus veikloje. kodėl tam tikra veikla atliekama.tai asmenybės moralinės atsakomybės už savo elgesį jausmas. Miasiščevas. Bene daugiausia asmenybės tyrinėtojų siūlo analizuoti asmenybę pagal jos savybes. net „žavūs". Sąžinė . Kiti asmenybės t y r i n ė t o j a i V. o individualybė . V.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 119 aiškiai yra išreiškęs B. linkę nagrinėti asmenybę pagal jos struktūrines dalis: • a) poreikių. Antai poreikių ir motyvacijos kontekste galima analizuoti. Galimybės atlikti tam tikrą darbą priklauso nuo sugebėjimų ir intelekto. Asmenybė yra itin sudėtingas fenomenas. D ž e i m s a s (W. . o kiti ne? Kas lemia mūsų individualias savybes? Koks makro ir mikro aplinkos vaidmuo asmenybės formavimosi procese? Asmenybės elgesys veiklos. V. Veiklos dinamika. O dabar grįžkime į asmenybės sampratą. kurio rezultatas žavi ir visus kitus. Manau. c) sugebėjimus. James) linkę analizuoti asmenybę per santykių sistemą. kas yra tikroji asmenybė ir kuo ji skiriasi nuo tos. kuri nėra pastovi ir kuri kinta taip lengvai. „simpatiški". todėl į ją yra daug skirtingų požiūrių. b) temperamentą ir charakterį. Tačiau asmenybės struktūrų sąrašas bus nepilnas. Džeimsas nurodo tris pagrindines tokių santykių sritis: a) asmenybę sudarančių elementų. tempas. Kaip atskirti. jeigu nepaminėsime sąžinės. sakydamas.

sąlygotas visuomenės ir jo santykių su visuomene. Šiuolaikinės psichologijos požiūriu asmenybės charakteristika persunkia visą psichologijos sistemos turinį. bailumas. išreikštas elgesiu „sau" ir „kitiems". kad kiekviena asmenybė savaip atskleidžia kažką naujo. drąsa. bet ir kitiems žmonėms reikšmingas problemas. Nors tą „nauja" ji atskleidžia visiems. Taigi apibrėžti pagal: a) požiūri į kitus žmones. Su sąvoka „noriu" atsiranda ir kitos sąvokos . kurie parodytų asmenybės kryptingumą. Niutoną ir Spinozą. Žmogus „gimsta be veidrodžio rankoje" ir be filosofinio apmąstymo „aš esu aš". bet ir reguliuoja savo elgesį.Platoną ir Euklidą. kad būtų išskirti asmenybės struktūroje . mastais. kad tik minėtieji žmonės nusipelnę vadintis asmenybėmis. besistengiančių atskleisti daiktų ar reiškinių esme. c) požiūrį į išorinį pasaulį. Tai yra santykiai. kas leidžiama ir kas draudžiama. Žmogaus santykiai su tikrove leidžia kalbėti apie asmenybės santykių struktūrą. Tačiau neverta manyti. kuriuos spręsdama ji pati iškyla.„galima". „reikia". Todėl ir buvo paminėta. tačiau ji tą padaro geriau. todėl pirmiausia jis turi įsižiūrėti į kitą žmogų kaip į veidrodį. Asmenybė formuojasi bendraudama su žmonėmis. kad asmenybė galutinai susiformuoja ir atsiskleidžia spręsdama ne tik savo asmeniškas. Tuo ji ne tik patenkina poreikį bendrauti. Požiūris į žmogų yra esminis. Dėl to asmenybės jėga visada yra i n d i v i d u a l i a i išreikšta per kitų reikmes. Kuo platesnis žmonių ratas laiko tas problemas reikšmingomis. dominuojantys santykiai. Mikelandželą ir Tolstojų. nusakantis drauge ir žmonių tarpusavio ryšius. Asmenybė savo esme yra žmogus. atvirumas. Žmogaus asmenybė matuojama realių užduočių. orientuoja mus į tai. asmenybės kryptingumą arba dominuojančius santykius galime . Daugybė santykių. uždarumas. k u r i e rodo asmenybės įvairiapusiškumą ir turtingumą. Viso to pagrindas yra visuomenės socialinės normos. Tai pasakytina apie ypač iškilias asmenybes . kurių bazėje formuojasi charakterio bruožai: iniciatyva. b) požiūrį į save. „privaloma". kas socialiai reikšminga žmonijai. melas ir kitos savybės. Bethoveną ir Napoleoną. kuriose sukoncentruota visa. tuo svarbesnė asmenybė.120 • V SKYRIUS asmenybės. „negalima". Jau ankstyvajame vaiko amžiuje formuojasi suvokimas to. tik tuomet jis ima žiūrėti į save kaip į žmogų. negu visuma individų. Asmenybės unikalumas pasireiškia tuo. Taip formuojasi vidinio ir išorinio pasaulio santykis.

Olportas (G. ar atsižvelgia i visų interesus). Nuostatos yra išmoktos. Jos nulemia tiek asmenybės tikslus. jeigu žmogus itin vertina materialinės gerovės kūrimą. Vieną vertybę gali išreikšti keletas nuostatų. susijusi su siekiamu idealu. Ši sistema bet . ar žmogus jo siekia. nuostatų turinį jungia du reikšmių komponentai: a) prisitaikymas prie tikrovės. Vertybės susiformuoja auklėjimo ir patirties dėka. Olporto teigimu. pasireiškiančios per vertybes ir nuostatas. politinių bei estetinių nuostatų sistema. .politines (ar turi politinius Įsitikinimus. Sherif) nurodo šiuos svarbiausius nuostatų požymius: 1. mokymasis.ekonomines (kiek svarbi ekonominė veikla.asmenybės dorovinių. b) subjektyvi dvasinė būsena. padeda įvaldyti jį atitinkančio elgesio standartus. materialinė nauda. tai jis gali susidaryti teigiamas nuostatas į kitus taip pat manančius žmones. idealus ir kaip jų siekia). j o m i s ž m o g u s v a d o v a u j a s i d i r b d a m a s . Asmenybės vertybės pasireiškia būtent per nuostatas. . G. Vertybės . Allport) siūlo išskirti keletą pagrindinių vertybių grupių: . bet nieko neveikiančius. Kiekvienai asmenybei būdingos vertybinės orientacijos. kurie tokio ryšio gali ir neturėti. bendraudamas ir vertindamas. verčiančias pakeisti požiūrį i pasaulį). bet ne įgimtos.teorines (kaip vertinamas pažinimas.socialines (ką jam reiškia bendravimas. visuomenės normos. tiek būdus tiems t i k s l a m s p a s i e k t i . socialinių. Nuostatos yra susijusios su vertybių sistema. yra pastovios ir kinta sunkiai (pavyzdžiui. Pavyzdžiui. Nuostatos yra susijusios su poreikiais ir tuo skiriasi nuo įpročių. Šerifas (M. ar laiko svarbiu). žmogui patekus į ypatingas sąlygas. 2. Socialinė nuostata tai psichologinė parengtis. Amerikiečių psichologas M. 3.estetines (ar žmogus laiko svarbiu grožį ir pagal kokius kriterijus jį vertina): .ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 121 Asmenybės kryptingumą lemia ir i n d i v i d u a l i vertybių sistema. Nuostatos yra gana pastovūs dariniai. ar bus pasiryžęs bet kokiomis priemonėmis jos siekti). sudarančių vientisą sistemą. . . aktyvią poziciją gyvenime ir smerkti besiskundžiančius. Nuostata nuteikia asmenybę atlikti savo vaidmenį tam tikru būdu. kaip vertina kitus žmones. atsirandanti buvusios patirties pagrindu ir valdanti asmenybės elgesį jai reikšmingų situacijų ir objektų atžvilgiu. kuri išreiškia žmogaus pasirengimą tam tikram veiksmui ir apsprendžia jo aktyvumą. varžosi su jais.religines (ką žmogui reiškia religija). G.

nors pats žmogus to gali sąmoningai nesuvokti. verta prisiminti charakterį ir temperamentą. Tai priklauso nuo genotipo . tiek gyvūnus skirstyti fiziologiniu pagrindu pagal jaudinimo ir slopimo procesų savybes (5. 5. reikia suvokti priežastis.1 pav. Norint pažinti tiek savo. Temperamentas ir charakteris Žmogus jau gimsta su jam būdingomis tam tikromis savybėmis. kad tos savybės vyraus jo asmenybėje? Taigi norint geriau pažinti.unikalaus. Pavlovas pasiūlė tiek žmones. -pusiausvyrą (lengvai ar sunkiai grįžtama į pradinę padėtį).122 V SKYRIUS kokiu atveju nukreipia asmenybės veiklą konkrečia linkme. Pavlovas išskyrė 4 temperamentų tipus. kas asmenybėje yra įgimta. Centrinę nervų sistemą. Žinoma. turi ir žmonės. Pavlovo temperamentų klasifikacija buvo daug kritikuota ir pripažinta gana ribota. kadangi Pavlovo tipai priminė Hipokrato aprašytus temperamentų požymius. Temperamentu vadinama įgimtų centrinės nervų sistemos savybių išraiška. . -paslankumą (ar lengvai pereinama nuo vienos būsenos prie kitos).1 pav. lemiančias jos veiklos kryptingumą. Ar tai reiškia. individualaus genų derinio. jiems pritaikęs dar Hipokrato temperamentų pavadinimus. Temperamento ir nervų sistemos procesų ryšys (pagal Pavlovą) Pagal šias savybes I.): -jų jėgą (gali būti stiprūs ir silpni). o kas susiformuoja raidos procese. tiek kito žmogaus asmenybe. ir gyvūnai. Rusų mokslininkas I. sudarytą iš galvos ir stuburo smegenų.

5. Kuriam temperamento tipui priklauso kiekvienas iš šių H.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 123 tačiau ja patogu naudotis. Bidstrupo pavaizduotų skrybėlės savininkų? . apibūdinant žmogaus priklausomybę vienam ar kitam temperamento tipui.2 pav. dėmesio ir emocinių išgyvenimų ypatybes. bandant numatyti jo veiklos tempus.

ar galės ištesėti pažadą. prieš pažadėdamas. savimyla. bet sunkiai ir nusiramina. elgiasi rafinuotai ir ceremoningai. . linkęs dažnai keisti veiklą. emocinį stabilumą ir neurotizmą. nemėgsta viešumos. Dar kiti maisto pradėdavo reikalauti pavėluotai. tačiau pavalgę lengvai nurimdavo (flegmatikai). bet ištvermingai.cholerikas: greitai užsiplieskia ir greitai nurimsta. labiausiai išreikštas savybes: . Aizenkas (H. Vieni iš jų verkdavo intensyviai ir garsiai. visada pasirengęs padėti kitiems. kad spėjimas apie priklausomybę vienam ar kitam temperamento tipui pasitvirtino daugeliu atvejų. ko nors imdamasis daugiausia . (5. greiti veiklos tempai. todėl. pasipūtimo. Jie buvo priskirti sangviniko tipui. bet gavę maisto tuojau nurimdavo. Anglų psichologas (Chess) stebėjo (1970). kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. negalvodamas. apklausiami. įgimtomis savybėmis laikydamas žmogaus polinkį į ekstraversiją ir intraversiją (orientacija į aplinką arba į save). . ilgai svarsto. ką tik gimusių kūdikių elgesį ir suskirstė juos į 4 temperamentų tipus pagal tai. nuolat randa priežasčių nerimauti. atsargus. įžvelgti sunkumus ir kliūtis.). veikia lėtai. Reikėtų paminėti ir tai. Eysenck) šiek tiek praplėtė temperamento sąvoką. . taktiškas. ar tikrai galės ištesėti. yra valingas ir principingas. Anglų psichologas H. turi stiprų pareigos jausmą. Kant) taip pat domėjosi temperamento tipų pasireiškimu asmenybėje. nerūpestingas. tačiau vis dėlto dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės. pagyrimus. tačiau trūksta ištvermės. Verta paminėti pavyzdį. kiti gali jo nemėgti dėl polinkio vadovauti. pamaitinti dar ilgai verkšlendavo (jie buvo priskirti melancholiko tipui). Pasirodė. nelengvai susijaudina.flegmatikas: šaltakraujis. todėl kartais pažada. o paskutiniosios grupės kūdikiai verkdavo silpnai ir tyliai. kaip išvengti nesėkmės. Kantas (I. nemėgsta monotonijos.melancholikas: j a u t r u s . Metams bėgant. . galvoja ne apie sėkmę. nepatiklus. mėgsta bendrauti ir yra mėgiamas. visi šie vaikai buvo kartas nuo karto surenkami.sangvinikas: linksmas. Kiti po stipraus reikalavimo dar kurį laiką negalėdavo nurimti (cholerikai). kaip jie elgdavosi prašydami maisto. Jis gana išsamiai aprašė temperamento tipų kraštutines. stebimi. patvirtinantį įgimtų nervų sistemos savybių reikšmę žmogaus elgesiui. mėgsta pripažinimą.124 V SKYRIUS Vokiečių filosofas I. yra išdidus. kartais šykštus. todėl ypatingų laimėjimų gali ir nepasiekti. optimistas.3 pav. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų temperamentų bruožų. "o apie tai.

kad jie yra labai svarbūs. kad.3 pav. regos. judėjimo duomenys) taip pat įtakoja asmenybės formavimąsi. kūrybingumą. intraversijos ir emocinio stabilumo ryšys su temperamento tipais (pagal Aisenką) Temperamento ypatybes galima aiškinti ir hormoninių liaukų veiklos skirtumais. Tai rodo. Asmenybės savybės iš dalies priklauso ir nuo to. Kairysis kontroliuoja loginį mąstymą. Atsitiktinai susitikus po 39 metų pasirodė. abiejų brolių asmenybės ryškiai skyrėsi. reikia pabrėžti. Ekstraversijos. Verta prisiminti garsųjį Mallifert dvynių atvejį (JAV).intuityvų mąstymą. Įgimtos fizinės savybės (išorės bruožai. ne mažiau reikšmės asmenybės susiformavimui turi ir aplinka. emocines reakcijas. tačiau ne vieninteliai.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 125 5. Apibendrinant įgimtų veiksnių reikšmę. nors jie pasirinko tą pačią profesiją. klausos. kuris iš didžiųjų galvos smegenų pusrutulių yra labiau išsivystęs. todėl smarkesnis vieno ar kito iš pusrutulių išsivystymas gali lemti žmogaus p o l i n k į į konkrečią veiklos rūšį. taip pat pavadino savo sūnus ir šunis. kad. . nes įvairių hormonų kiekio santykis lemia žmogaus veiklos tempus. nors įgimtos savybės ir labai svarbios. kai visiškai vienodas įgimtas savybes (genotipą) turintys berniukai tuojau po gimimo buvo atskirti ir išaugo skirtingomis sąlygomis. dešinysis .

Įžvelgti gerąsias aplinkos savybes. Protiniai sugebėjimai . Kalbėdami apie temperamentus. ir tie patys bruožai gali būti skirtingai vertinami skirtingose situacijose. susiduriame su vertinimo problema: vieniems iš jų priskiriami „geri". pasireiškiančių asmenybei būdingais poelgiais. aplinka. Charakteris pasireiškia visoje asmenybės veikloje. ugdyti naudingus bruožus. netgi išvaizdoje. kalboje. nuo pirmojo ištarto žodžio. o kitiems „blogi" bruožai. stiprus nerimas ir kaltės jausmas. Kiekvienas temperamentas turi savo privalumų. ko jis nesugeba: iš choleriko .ilgai ir kruopščiai dirbti. bet ir pats žmogus jas sąmoningai keisdamas ir tobulindamas. todėl verta nagrinėti juos ne pavieniui. toji sritis. o kaip visumą. kurioje daugelis nori išsiskirti. yra visiškai aiški praktinė sugebėjimų prasmė. Pavyzdžiui. Tai priklauso nuo to. kadangi nėra nei absoliučiai blogų. Nuo to priklauso. augantys skirtingoje aplinkoje.unikalių psichinių savybių. tai jo charakterį formuoja aplinka ir jo paties sąmoningos pastangos. kokie charakterio bruožai susiformuoja jų pagrindu. nei pernelyg gerų temperamento bruožų. Ir taip visą gyvenimą vis . nuo pirmos sėkmingai baigtos klasės. gali turėti visiškai skirtingus charakterius.būti judriam ir energingam. elgesyje. tarsi padengiama auklėjimo. Charakterio formavimąsi veikia pasaulėžiūra. Tačiau už j a u t r u m ą ir atsargumą pašiepiamam vaikui gali susiformuoti nepasitikėjimas savimi. intelektas. visuma. Jo savybes gali formuoti ne tik aplinka. o kai kurie nori būti netgi protingesniais už kitus. Kiekvienas žmogus nori būti protingas. Bruožai gali skirtingai pasireikšti įvairiose situacijose. Kuo dažniausiai giriasi tėvai? Savo protingais vaikais. Tokie vertinimai nėra teisingi. būtent. aplinka. kas yra įgimta. švelniai skatinamas melancholiško temperamento vaikas ima domėtis aplinka. jausmai. Į įgimtas vaiko temperamento savybes reikėtų itin atsižvelgti jį auklėjant. Charakteris formuojasi temperamento pagrindu. o iš flegmatiko . Net ir nestudijavusiems tokio mokslo kaip psichologija.tai. tačiau ir nereikalauti iš vaiko to. Tai. pradedant nuo pirmojo judesio. drąsiai jaučiasi. bendravime. patirties sluoksniu. išmoksta būti atviresnis. kokios temperamento savybės buvo skatinamos ir kokios slopinamos. Charakteris . To paties temperamento žmonės. netriukšmauti. Sugebėjimai ir jų vertinimas Sis skyrius kiekvienam yra neabejotinai reikšmingas.126 V SKYRIUS Jeigu temperamento savybių žmogus pats pasirinkti negali.

veiklos įgūdžių bei lyderiavimo kokybės kur kas labiau priklauso asmenybės sugebėjimai studijuoti ar dirbti darbą. o testų rezultatai gana dažnai koreliuoja tarpusavyje. valstybės vadovuose ir t. jog psichologiniai testai yra siauri ir riboti. priimant į darbą. Nežiūrint to. pasiekimų testai yra skirti nustatyti meistriškumo įgūdžiams ir tuo metu esančioms asmens galimybėms. 1. Kad ir kaip prieštaringai ją vertintume. kaip pats objektyviausias ir besališkiausias metodas nustatyti asmenybės sugebėjimams ir talentams. nepriklausomai nuo šeimos socialinės padėties. studijuoti aukštesnio • tipo mokyklose. Tačiau reikia pasakyti ir tai. ir kiekvienas protingas jaunikaitis ir panelė bus objektyviai įvertinti. pabandysime pažvelgti į ją abiem požiūriais. 4. šiandien jau yra mūsų gyvenimo kasdienybė. sakydami. kad ji plačiai taikoma. Gabumų testų paskirtis . Šiuolaikines intelekto teorijas ir intelekto matavimo technikas. Šiame skyrelyje kalbėsime apie: . 5. sveikatos ar politinės pakraipos. Kiti mano.prognozuoti mokymo rezultatus. Nors sugebėjimų problema žmonėms visuomet aktuali. mokytojuose. Paveldimumo bei aplinkos poveiki intelektui. kad abiejų rūšių testuose kartais naudojami panašaus tipo klausimai. padedant jaunimui pasirinkti profesiją ar priimant į darbą. Šio požiūrio šalininkai teigia. kai tik sugebėjimų testai buvo pirmąkart sukurti. savo vaikuose. kad pagaliau pasibaigė „pažinčių" metas. Dauguma ir dabar tebesilaiko nuomonės. 2. kai norime gauti profesionalų. kad nuo asmenybės motyvacijos. mūsų šalyje tai yra gana naujas dalykas. XIX amžiaus pabaigoje. Kadangi tai visiems labai aktuali problema. Gabumus ir pasiekimus. gerai apmokamą darbą. Ką iš tikrųjų matuoja testai? Bent jau teoriniu požiūriu yra skirtumas tarp gabumų ir pasiekimų. politikuose. 3. kai testų pagalba žmonės galėjo gauti prestižinį darbą. dėl to jie negali išmatuoti visų darbui reikalingų savybių.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 127 ieškome sugebėjimų patys savyje. kad sugebėjimų testai yra • itin naudingi. tačiau ji ypač parūpsta. Gabumų ar pasiekimų testai? .t. vargu ar pasiseks jos išvengti. jie buvo vertinami. Tai buvo pirmas kartas. Intelekto prigimtį. Individuali atranka. Vieni tuo labai džiaugiasi. Intelektą ir bandymus jį išmatuoti.

Tai bus pasiekimų matavimas. ir pasiekimų testų. tuo tarpu kitame kontinuumo gale rasime bendruosius gabumus. Susidomėjimą žmogaus individualiais skirtumais Galtonas paveldėjo iš savo pusbrolio. Tačiau šiuo atveju naudojamas testas jau matuos gabumus. kad gabumų ar pasiekimų matavimas labiau priklauso nuo testo tikslo. kurie yra skirti būsimos veiklos prognozei. evoliucijos teorijos kūrėjo Č. Darvino (Ch. Intelekto matavimo testai Kalbėdami apie intelekto matavimą. nes čia bus matuojami specifiniai įgūdžiai. yra testų. atrenkant kandidatus lėktuvo pilotavimui. Intelekto testai apima verbalinių. Apie juos jūs jau galėjote pasiskaityti I-ojo skyriaus 5 poskyryje „Psichologijoje naudojami metodai". tačiau juose dažniausiai nebūna klausimų apie praktinius įgūdžius. figūrų ir kokybinių rodiklių išsiaiškinimą. Be jau minėtųjų . • Taigi pasirodo. buvo gamtininkas ir matematikas F.specifiškumo kontinuume. profilis atsidurs viename kontinuumo gale. Intelekto testai yra gabumų testai. kurie yra . Tačiau bendrieji intelekto testai negali prognozuoti. Intelektą Galtonas suprato kaip išskirtinius jautrumo ir suvokimo įgūdžius. gali būti pašildytas testas. Pasirodo. kaip ir gabumų vairuoti automobilį. baigiantiems mechanikos pagrindus. nustatantis įsisavintos kurso medžiagos meistriškumą. neišvengiamai turime žvilgterėti į istoriją. Šiek tiek vėliau mes būtinai susipažinsime su veiksniais. Darwin). Tai atsitiko prieš šimtą metų. Antai muzikinių gabumų. skirti prognozuoti bendrą atlikimo sėkmę. galinčiais turėti įtakos intelekto testo rodikliams. kad geras mechanikos žinojimas leidžia prognozuoti skrydžių sėkmę. Bendrųjų gabumų kontinuume rasime tai. Tačiau panašūs klausimai gali pasitaikyti ir testų rinkinyje. o ne nuo jo turinio. Psichologiniams testams yra keliami specialūs reikalavimai. kuri jums ne tik suteiks informacijos.gabumų testų. Studentams. Pirmasis žmogus. ką individas pasieks mokymosi ar specialių treniruočių procese. Galtonas (F. tokius kaip kompetencija mokytis į v a i r i ų dalykų. skirtų abiejų dimensijų matavimui. bet ir pralinksmins. ką įprasta vadinti intelektu.128 V SKYRIUS Pavyzdys. pabandęs sukurti intelekto testą. Galton). Bendra ar specifiška? Gabumų testai gali būti vertinami bendrumo . kurie turėtų išmatuoti specifinį subjekto meistriškumą.

1881 metais Prancūzijos vyriausybė paprašė Bine sukurti testą. 1916 metais buvo oficialiai atspausdinta intelekto skalė. pritaikė jam patogų indeksą . Bine (A. Tuo atveju.IQ (Intelligence quotient) . Bine suprato. t. Terman).Intelekto koeficientas: Skaičius 100 šiuo atveju buvo panaudotas kaip koeficientas. bet protavimo bei problemų sprendimo galimybes. L. buvo sukonstruotas prancūzų psichologo A.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 129 perduodami iš vienos kartos į kitą. Originalusis Bine testas vėliau buvo adaptuotas Amerikoje. atlikęs testo standartizaciją. kuo jautresnis ir tikslesnis yra jų suvokimas. kad pagal galvos dydį bei reakcijų greitį neįmanoma diferencijuoti žymių anglu mokslininkų nuo paprastų miestiečių. Svarbiausiu momentu intelekto koncepcijoje Bine laikė proto amžių (PA). . Dideliam savo nusivylimui Galtonas nustatė. PA rodo raidos tarpsni. Čia buvo nustatytos amžiaus normos. regėjimo aštrumą. Kadangi visa informacija gaunama per pojūčius. kurių vaikų išsivystymas yra per lėtas pradėti lankyti normalią mokyklą. galima palyginti PA su vaiko chronologiniu amžiumi (CA). svarstė Galtonas. jis reiškia IQ dydį. Binet). tuo asmuo yra intelektualesnis. Termenas (L. Naudojant Bine metodą.Binet pavadinimą. klausos slenkstį ir vaizdinę atminti. Simon). tai. kurį žmogus pasiekė pagal savo rezultatus. artimas ir šiandien tebenaudojamam. IQ bus mažesnis. kurio pagalba būtų galima nustatyti. jeigu PA bus didesnis. kai PA yra žemesnis už CA.y. 1905 metais Bine išspausdino intelekto skale. Bendradarbiaudamas su kitu prancūzų psichologu T. kuris buvo nustatomas pagal gimimo datą. 1884 metais savo sukurtų testų pagalba jis išmatavo daugiau kaip 9000 Londono parodos lankytojų štai tokius duomenis: galvos dydį. Pirmasis intelekto testas. kad intelektas tikriausiai turėtų atspindėti ne suvokimo įgūdžius. IQ bus didesnis už 100. įgavusi Stanford . reakcijų greitį. atskaitos taškas yra jo amžiaus žmonių rezultatų vidurkis. jeigu PA atitinka CA. Stanfordo universitete. vaikas žinos daugiau nei kiti tokio pat amžiaus vaikai. Simonu (T.

šiek tiek atsilikę . Šiame intervale dar yra pažymėtas skirtingas atsilikimo lygis: visiškai atsilikę . bet prislopinti. abstraktus .Binet IQ pasiskirstymo kreivė iliustruoja skirtingą individų lygį. Intervale tarp 90 ir 110 taškų yra normalus intelektas. Wechsler) intelekto testas. vidutiniškai atsilikę . Vekslerio intelekto testas yra vienas iš labiausiai žinomų ir šiuo metu plačiausiai taikomų. kaip ir Stanford . kiekybinis protavimas (aritmetinis) ir trumpalaikė atmintis. D.normalūs. .2. Piešinyje šis intervalas pažymėtas žodžiu „atsilikę".130 V SKYRIUS IQ pasiskirstymo kreivė Stanford . sunkiai atsilikę . IQ rodiklis nuo 90 iki 110 laikomas vidutiniu.normalūs. Intervalas tarp 110 iki 120 (8) . rodo atsilikimą nuo normalaus išsivystymo.gabūs.labai gabūs. Šioje kreivėje nuo O iki 70 taškų yra parodytas žemas intelektas. tarp 120 iki 130 . Vekslerio (D. Taip pat.riba tarp atsilikimo ir normos: 5 .vizualinis protavimas. pažymėtas skaičiumi 7.3.Binet. Jau minėtoji Stanford .1.Binet skalė buvo skirta 6-8 metų vaikams. Stanford . IQ pasiskirstymo varpo pavidalo kreivė leidžia pamatyti. bet ir suaugusiems.4. o nuo 130 iki 200 (10) rodo aukščiausio intelekto išraišką.Binet teste buvo matuojami keturi intelekto rodikliai: verbalinis protavimas. žemiau nei 70. kaip pasiskirstęs įvairaus lygio intelektas. virš 130 . 1958 metais Veksleris taip pat sukūrė testą ir vaikų intelektui matuoti WISC (Wechsler Intelligence Scale for Children). 1939 metais Davidas Veksleris sukūrė intelekto testą matuoti skirtingiems sugebėjimams. Psichologinėje literatūroje ji žinoma WAIS (Wechsler Adults Intelligence Scale) pavadinimu. 6 .labai aukštu. Nuo 70 iki 90 . Veksleris paruošė intelekto skalę ne tik vaikams.

Šiuo būdu ypač patogu diagnozuoti specifines mokymosi problemas. Skaičių ir simbolių testas (susikaupimas. 4.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 131 Intelekto testą suaugusiems sudaro 11 smulkesnių subtestų. pavyzdžiui: kodėl tamsūs rūbai šiltesni už šviesius? 2. Testas yra padalintas į dvi dalis: verbalinę ir konkrečių užduočių. Verbalinė dalis: 1. Testas .motorinė koordinacija). Dėl to tiriantysis turi galimybę įvertinti tiriamojo intelekto silpnąsias ir stipriąsias puses. Iš atskirų detalių reikia sudėti visą figūrą (dalies ir visumos ryšių suvokimas). Vekslerio intelekto skalė leidžia įvertinti kiekvieną užduotį atskirai ir visumą. IQ išvedamas iš abiejų dalių: verbalinės ir užduočių atlikimo. . 3. Atkreiptinas dėmesys į verbalinės ir užduočių dalies skirtumus. Paveikslėlių išdėliojimas chronologine tvarka (socialinių situacijų supratimas). 5. 4. sudaromas intelekto profilis. 6.mozaika (gebėjimas suvokti ir analizuoti erdvines figūras). Matematinis mąstymas (proto lankstumas. Žodynas (kalbos žinių ir žinomų sąvokų vertinimas). Įvertinus visus rezultatus. pavyzdžiui: kodėl blogos kompanijos reikia vengti? 3. užduotis. atliekant monotoniškas . v i z u a l i atmintis ). Konkrečios užduotys (neverbalinė dalis): l. Apibendrinimas (loginis -abstraktus mąstymas. Supratingumas (praktinės informacijos ir patirties įvertinimas). vaizdinė . pavyzdžiui: kas bendra tarp inžinieriaus ir gydytojo? 5. Figūrų sudėjimas. 1. Skaičių kartojimas tiesiogine ir atvirkštine tvarka (dėmesys ir atmintis). susikaupimas). sąvokų sudarymas). N e u ž b a i g t i p a v e i k s l ė l i a i (dėmesio koncentravimas. Bendrosios žinios (vertinamas akiračio platumas).

Testų prognozes intelekto tyrinėtojai yra linkę lyginti su realiais mokyklos pažymiais. Testo a t l i k ė j o u ž d u o č i ų a t l i k i m o IQ yra 13 t a š k ų didesnis už verbalinės dalies IQ. jie pasidomėjo galimais vertinimo nukrypimais. Standford . jog koreliacija svyruoja 60 . „Geri" testai turi atitikti statistinius reikalavimus. 462) koreliaciją tarp IQ ir mokyklos pažymių esant ne mažiau 50. Pateiktieji duomenys rodo.vyresnius. keletą pastabų tenka pasakyti apie „geriems" testams keliamus reikalavimus. prognozuoja pasiekimus mokykloje ir kartu matuoja kažką tokio. ką žmonės vadina „sumanumu".Binet patikimumo koeficientas yra 90. Sattler) nurodo (1988. Vekslerio . atitinka minėtuosius reikalavimus. Tikėdamiesi tampresnių ryšių tarp abiejų vertinimų. Abu minėtieji intelekto testai: Standford . būti patikimi ir validūs. kad mokytojai linkę geriau vertinti amžiumi jaunesnius ir blogiau . Paaiškėjo gana Įdomus dalykas: pasirodė. kad respondentui geriau sekėsi atlikti konkrečias užduotis.1 lentelėje yra pateikti 16 metu berniuko testo rezultatai. Satleris (J. M.132 V SKYRIUS 5.y.apie 91.80 intervalo ribose.Binet ir Vekslerio. Koreliacinės analizės būdu palyginę mokytojų pateiktus duomenis su Vekslerio intelekto skalės rezultatais. užduočių ir bendrą vertinimą. M. Bendrųjų gabumų testai. J. Jie apima verbalinę. t. Kalbant apie psichologinius testus. jie konstatavo. nei verbalinę testo dalį. p. Mokslininkams kilo mintis paprašyti vidurinės mokyklos mokytojų įvertinti savo klasės mokinius sumanumo požiūriu. Taigi vertinimą jie linkę sieti su proto . kuriems priklauso ir mūsų aptartieji StandfordBinet ir Vekslerio.

• . jo įvertinimas turi būti kiek įmanoma tikslesnis. aplinkoje". kad „sumanūs" vaikai gauna tikrai aukštesnius balus nei nuobodūs (monotoniški). Toki sudėtingą fenomeną nėra įmanoma paaiškinti tiksliai ir visapusiškai objektyviai. Bine sujungė įvairiapusiškus dalykus. Diskusija dėl intelekto prigimties Ši diskusija. kurie pasireiškia įvairiais būdais. galintis aprūpinti tikslesne informacija. bet netgi yra nemėgstami mokytojų. yra savanoriškai aktyvūs. pasitiki savimi. kad: „intelektas tai yra globalūs individo sugebėjimai tikslingai veikti. Dauguma psichologų intelektą vertina kaip bendruosius gabumus. Taigi faktorinė analizė parodo. o jų socialinė orientacija. Jeigu tarp dviejų testų yra reikšminga koreliacija. kyla ne atsitiktinai. aiškinant stebėtus ar apklaustus žmones. o ne su IQ. Taigi ne intelekto rodikliai juos padaro „sumaniais". anot jų. S p i r m e n ą . samprotavo tyrinėtojai. Panašių dalykų tikėjosi iš intelekto ir Veksleris. Tokiems praktiniams sugebėjimams mokslininkai linkę priskirti sveiką nuovoka. Manoma. racionaliai mąstyti ir efektyviai veikti . Šios krypties atstovai tikėjo. yra santykinai nepriklausomi. kuriuos matuoja atskiri intelekto subtestai. gerai suprasti ir gerai mąstyti. kurių stoka vaidina itin svarbų vaidmenį praktiniame gyvenime. Savo sukonstruotame teste. Vienintelis būdas. kad mokykloje vaikai laikomi „sumaniais". Uždari. .a n g l ų p s i c h o l o g ą Č. Taip intelektą suprato ir Bine.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 133 amžiumi. kiek tokių esminių veiksnių įeina į koreliaciją ir koks kiekvieno iš tų veiksnių lyginamasis svoris. kad protiniai gabumai. todėl pastebėjo. .štai kuo turi pasižymėti intelektinė veikla. ar iš t i k r ų j ų yra toksai dalykas kaip „bendrasis intelektas". išreikštus per supratingumą bei mastymą. be abejonės. jog intelektas tai yra fundamentalūs sugebėjimai.mėgdavo sakyti Bine. kad intelekto tyrime ši technika ir toliau tebevaidina svarbų vaidmenį. Kai kurie psichologai kėlė klausimą. yra faktorinė analizė. kuris yra būtinas. tačiau tenka atsižvelgti į tai. Mokslininkai padarė bendrą išvadą. tikriausiai jie matuoja tuos pačius esminius gabumus. Čia gal netinka sudėtingi faktorinės analizės aiškinimai. Tai proga prisiminti du itin žymius f a k t o r i n ė s a n a l i z ė s k ū r ė j u s . sakydamas. Ši technika leidžia nustatyti minimalų kintamųjų kiekį.Tiksliai įvertinti. ramūs mokiniai ne tik nelaikomi sumaniais. iniciatyvą bei sugebėjimą adaptuotis tam tikroje situacijoje. jeigu jie lengvai bendrauja. Antrasis nukrypimas buvo susijęs su lytimi: mokytojai pervertino mergaites ir nepakankamai įvertino berniukus. Kadangi intelektas siejamas su žmogaus vieta gyvenime.

Tai gali būti akių judesiai bei galvos smegenų žievės potencialios galimybės. erdvė. kurie gali sudaryti intelektualaus elgesio pagrindą. Thurstone. Intelekto testo bazėje jis išskyrė septynis veiksnius. Tokiu atveju svarbiausia yra pasirinkti informaciją. Tai verbalinis supratimas. Spearman. kuriuos pavadino pirminiais protiniais sugebėjimais. tačiau veiksnių interpretavimas yra psichologinių svarstymų dispozicijoje. Keičiantis požiūriui. skaičiai.y. t. Kaip tiksliai ir greitai šie procesai vyksta? 3. faktorinė analizė yra grynai matematinis procesas. Kas gi yra tie svarbūs procesai? Tai subjekto atsakomosios reakcijos. Kognityvistams svarbiausi yra šie momentai: 1. Žmonių individualūs skirtumai kognityvistų požiūriu priklauso nuo labai specifinių procesų. tų procesų greičio bei tikslumo. 1938). Kokie psichiniai procesai yra įtraukiami į intelekto testus? 2. žodyno sklandumas. Prasidėjus kognityvinės psichologijos erai.134 V SKYRIUS (Ch. atmintis. Faktorinė analizė intelekto tyrimuose buvo dominuojantį iki 1960 metų. . keičiasi ir tikslas. 1904) ir JAV psichologą L. turinčios ryšį su atsakymo reakcijomis. Ypač daug psichologijai pasitarnavo Terstonas. Kokį poveikį minėtieji procesai daro psichinės informacijos pateikimui? Taigi kognityvistams rūpi nustatyti psichinius procesus. Šios krypties atstovai bandė pažvelgti į intelektą per kognityvinius procesus. Anot Terstono. kuri padėtų nustatyti kiekvieno psichinio proceso efektyvumą. Terstoną (L. atsirado naujas požiūris j intelektą. suvokimo greitis ir mąstymas.

J. atrinkdamas iš intelekto testo specifinius tikslus. • • 4. J. Sugebėjimą motyvuoti save. Stengdamasis įrodyti savo požiūrio privalumą. Sugebėjimą adaptuotis įnoringame. i š s k i r d a m a s p e n k i a s intelekto komponentų grupes. Sternbergas apjungia jų kur kas daugiau. išsaugojimo komponentų lygyje (lėtas arba netikslus informacijos atgaminimas) arba . nustatant silpnąsias ir stipriąsias intelekto puses. jog reikia ieškoti naujų būdų.2 lentelės matome. Tas trūkumas gali būti matakomponentų lygyje (strategijos pasirinkimas.ASMENYBĖ IR_INDIVIDUALUMAS 135 Ž y m i a u s i a s šio p o ž i ū r i o atstovas yra R. Sugebėjimą mokytis iš patirties. Jo nuomone. asmuo turi aukštą supratingumą. testuojantysis naudojasi psichinių procesų rinkiniu. Sternberg). kokie procesai sukelia minėtą trūkumą. pavyzdžiui. Informacijos procesų analizės požiūriu galima diagnozuoti. bet nepakankamai dvi paskutiniąsias. kuriuos v a d i n a komponentais ir jo tikslas yra sukelti tam tikrą atsaką į intelekto teste pateiktus klausimus. Sugebėjimą abstrakčiai mąstyti. Sternbergas (R. patys reikšmingiausi individualūs skirtumai (intelektas iš individualių skirtumų ypač svarbus) yra informacijos kodavimo (encoding) ir lyginimo procesai. . kad. kad jo pateiktasis intelekto komponentų rinkinys jungia ne tik „akademinį". Atlikęs ilgalaikių eksperimentų seriją. Jų pagalba galima įsitikinti. sukūręs intelekto komponentų modelį. Eksperimentų metu jis stengdavosi identifikuoti komponentus pagal tikslo siekimą. Tai ir patvirtina Sternbergo išvadą. 2. kad. Vertinant visa tai. Tai kuo gi skiriasi faktorinis požiūris į intelektą nuo informacijos procesų požiūrio? Terstono pirminių protinių sugebėjimų faktoriai yra naudingi. besikeičiančiame pasaulyje. tačiau žemą apibendrinimų lygį. Sternbergas pateikė labai rimtus motyvus. įvertinant adaptacinius ir motyvacijos sugebėjimus praktinių problemų sprendimo procese. Sternbergo nuomone. teigdamas. ignoruoti Sternbergo nuomonės negalima. bet ir „praktinį" intelektą. nes šiandieniai intelekto testai iš tikrųjų gerai diagnozuoja dvi pirmąsias sugebėjimų rūšis. visi sugebėjimai galėtų tilpti į keturias grupes (klasterius): 1. 3. Iš 5. operatyviai įgyvendinant savo tikslus. sprendžiant problemą). Sternbergas padarė išvadą. siekiant tikslo. kad.

47. intelektas didesnis nei tų. ar jie yra sąlygoti aplinkos. sveikata. C. kas yra labiau reikšmingas: paveldimumas ar aplinka. vienaląsčių dvynių.136 V SKYRIUS perdavimo komponentu lygyje (nesugebėjimas perkelti iš vienos situacijos į kitą tai. kuriuos pateikė tyrinėtojai (R. I l i u s t r a c i j a i ž v i l g t e r ė k i m e Į duomenis. kad netgi du vaikai. 1993. kurioje mes augome. kad tam tikri intelekto aspektai yra įgimti. Todėl mokslininkai padarė išvadą. Racionaliausia. ką paveldėjome genetiškai. Todėl neabejotina. kai bandoma išsiaiškinti. kas buvo išmokta). kad paveldimumas turi poveikį intelektui.60.y. kurių socialinė aplinka buvo skirtinga. augusius drauge ir atskirai. į tuos pačius duomenis galime pažvelgti ir kitu. vienaląsčių dvynių. tuo tarpu brolių. Tą patį galėtume pasakyti ir apie brolius. augusių drauge net 86. Tėvų ir vaikų IQ koreliacija tėra tik 40. . kurie gali daryti poveikį intelektui. Dauguma tyrinėtojų yra įsitikinę. ar skirtumus intelekte nulemia tai. emocinis klimatas aplinkoje. komfortas ankstyvojoje vaikystėje. kurie augo atskirai. Nekelia abejonių faktas. kur vaikas augo. Kalbant apie aplinkos poveikį intelekto raidai. augusių drauge . būtų vertinti minėtuosius požiūrius ne jų pirmumo. Introduction to Psychology.72. tačiau neaiškus lieka to poveikio laipsnis. Labiausiai diskusinis yra klausimas. o vienas kito papildymo prasme. Manoma. kad intelektas tuo panašesnis. tačiau nuomonės išsiskiria. augusių atskirai . aukštesniu IQ. Paveldimumo (genotipo) ir aplinkos poveikis intelektui Jau buvo minėta. jog intelektas gali būti įtakojamas. Antai. aplinkos aspektu. Atkinson. 479). USA: Harcourt Brace College Publishers. Atkinson. bet turėję geresnes prenatalines (iki gimimo) sąlygas ir geriau emociškai stimuliuoti. p. kad skiriasi žmonių intelektas. R. santykis su suaugusiais. Aptarsime kai kuriuos iš jų detaliau. o tokių pat dvynių. Nežiūrint akivaizdžių intelekto ir paveldimumo ryšių. augusių drauge. Turime pakankamai ir vienokios ir kitokios rūšies tyrimų. t. dvynių . Dabar ir aptarsime tuos veiksnius. akivaizdžiai skirsis savo akademiniais sugebėjimais ir. matyt. dažniausiai minimi šie veiksniai: mityba. paveldėję panašius genus. Bene svarbiausiu veiksniu genetikos ir intelekto santykyje yra laikoma IQ koreliacija tarp genetiškai susijusių asmenų. kuo glaudesni genetiniai ryšiai. L. be abejo.

bendraudami su vaikais. intravertas . Bet reikšminga yra ir tai. mokė juos konstruoti daiktus iš kaladėlių. Pavyzdys. kurio tikslas buvo atlikti specialų 2-5 metų vaikų. Yra nustatyta. jie ne tiek dirbo. Tuo tarpu vaikai. Buvo sulaukta teigiamų tokios veiklos rezultatų. Vis dėlto kol kas lieka stabili nuomonė. Aukšto intelekto tėvai dažniausiai perduoda tokį pat intelektą savo vaikams. Aplinkos poveikį intelektui mokslininkai demonstruoja netgi labai paprastais faktais. įvertinus juos Stanford-Binet arba Vekslerio intelekto testais. sužadinantis ir proaktyvus. dar labiau padidina intelekto vystymosi galimybes. mokytojai atliko tą darbą. Pasirodė. būdami aukšto intelekto. gimę žemo intelekto šeimose. vienas iš įtakingiausių šios krypties teoretikų. Aplinka yra lyg vaiko asmenybės formavimosi funkcija.savaitę. gavo aukštesnius balus. kurie buvo intelektualiai skatinami. gyvenančių socialiai remtinose šeimose. kiek žaidė su vaikais. Kitaip sakant. teigia. Skirtingi individai. Ekstravertas vaikas su malonumu priims aplinkos įvykius ir žmones. Piktas ir jautrus vaikas į grubų tėvų elgesį reaguos kitaip nei ramus ar džiugus. Todėl mokslininkai rekomendavo išankstini tokių vaikų intelekto skatinimą. kad negali būti ir kalbos apie gebėjimų bei psichinių savybių paveldėjimą.y. atpažinti spalvas. Tie vaikai skyrėsi nuo intelektualiai neskatintų ir kitomis psichologinėmis savybėmis. Trumpai tariant. mokymą. 1965 metais JAV Kongresas įkūrė Kovos su skurdu fondą. Votsonas (J. Iš jų minimos dvi: pasitikėjimas savimi ir socialinė kompetencija. taigi ir skirtingai į ją reaguoja. t. nes tik mokymosi procese formuojasi asmenybės bruožai. Reaktyvi interakcija. kurį turėtų atlikti vaikais besirūpinantys tėvai. kuris gali netgi nuskurdinti jų prigimtines galimybes. jog vaikai. tegauna tik namų aplinkos poveikį. kad bendrasis intelektas iš dalies yra paveldimas. jie sukuria savo vaikams intelektą stimuliuojančias sąlygas.juos . Taigi vaiko prigimtis (genotipas) ir aplinka. kuri keičia žmogų. aprūpindami juos knygomis. teigiamai koreliuodami tarpusavyje. Galimi trys aplinkos ir vaiko asmenybės formavimosi interakcijos būdai: reaktyvus.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 137 Aplinkos poveikio intelektui kryptį ypač remia bihevioristinės krypties atstovai. jog vaikų iš žemesnio socialinio statuso šeimų kognityvinė raida atsilieka dar jiems net nepradėjus lankyti mokyklos. visa namų aplinka atlieka intelektualų vaidmenį. pasirūpindami jų muzikiniu bei estetiniu lavinimu. Mokymasis ir yra toji aplinkos sąlyga. Watson). Dž. ne vienodai ją interpretuoja. kad patys. Vaiko genotipo ir aplinkos ryšiai nėra vienareikšmiai. patekę į tą pačią aplinką. Tiesą pasakius. Specialiai paruošti mokytojai dirbo su vaikais namuose keletą kartų per '. atpažinti daiktus pagal didumą bei platuma.

bet taip pat apie emocinę . tiek aplinka. jog asmenybės raidai svarbu tiek paveldimumas (genotipas).aplinkos interakcija yra tuo stipresnė. sensorinius jutiminius procesus. Proaktyvi interakcija. kad nauja aplinka gali paveikti asmenybę. Reaktyvi asmens . Kaip matome. Svarbu yra pažymėti. Todėl gali būti.darbas ar mokymasis . tegul ir labai išvystyta psichinė savybė. Tačiau jam augant. Tik taip žvelgdami į problemą. galime priartėti prie objektyvaus jos vertinimo. vyksta skirtingai nei reaktyvios ir sužadinančios aplinkos atvejais. ir toji subjektyvi aplinka formuoja jo asmenybės vystymąsi. Bet kuri veikla . kai jis pats ima rinktis ir kurti savo aplinką.motyvacinę sferą. kad netgi vaikas. Taigi įmanoma. pavyzdžiui. Todėl aišku. kad sugebėjimai išryškėja tik veikloje. Tai pasakytina ne tik apie intelektą. Kiekvienas individas sužadina tik jam būdingas kitų reakcijas. Sugebėjimai tai yra psichinių savybių visuma. proaktyvi interakcija didėja su amžiumi. Vienas asmuo žalingą veiksmą interpretuos kaip tyčinį priešiškumą ir reaguos skirtingai nuo asmens. susilpnėja koreliacija tarp vaiko genotipo ir jo aplinkos. kuris tą patį veiksmą suvoks kaip nejautrumą. Neabejotina. Apie šią interakciją galima pasakyti labai paprastai: malonūs žmonės sužadina malonią aplinką.kelia žmogui didelius reikalavimus.138 _ V SKYRIUS ignoruos. priešiški sužadina priešišką aplinką. Proaktyvi interakcija . ginčas dėl paveldimumo ir aplinkos vargu ar gali būti išspręstas kurio nors vieno naudai. sugebėjimai. todėl padidėja proaktyvios interakcijos poveikis. Proaktyvi asmens . gali keisti tėvus bei jų požiūrį į auklėjimą. kad tokių didelių reikalavimų negali vykdyti kokia nors viena.tai procesas. kaip besiformuojanti asmenybė. Kaip matome iš aptartųjų teorijų ir pavyzdžių. Sužadinanti interakcija. . Nervingas ir nepatenkintas kūdikis tėvams sužadins mažesnį norą jį glausti ir imti ant rankų. Paaugę vaikai gali keisti aplinką ir kurti ją pagal savo poreikius. Kiekvienas vaikas iš objektyvių aplinkybių išskiria (išgauna) subjektyvią psichologinę aplinką.aplinkos interakcija vyksta visą žmogaus gyvenimą. kuo vaikas yra jaunesnis ir stipriau ribojamas tėvų sukurtos aplinkos. Paklusnus vaikas sužadins palankesnį tėvų auklėjimo stilių nei agresyvus. kurio metu individas aktyviai dalyvauja savo asmenybės formavime. t.y.

Senajame ir Naujajame Testamentuose randame aiškiai suformuluotas pažiūras į asmenybę. . kurį būtų galima visiškai paneigti. jos veiklą. Kodėl faktorinė analizė yra perspektyvus metodas intelekto tyrimuose? 5. pastebėjimų galima rasti mituose. Filosofų darbuose randame asmenybės teorijų užuomazgas. I. Platonas ir Hipokratas nagrinėjo sielos prigimtį. Nėra netgi vieningo asmenybės apibrėžimo . kurios skatina asmenybę vystytis ir funkcionuoti. religiniuose raštuose pavyzdžiui. Spinoza nagrinėjo jausmų dėsningumus. kiti . jos elgesio dėsningumus siekia neatmenamus laikus: įvairių faktų. vidurio psichologija buvo neatsiejama nuo filosofijos. Kokie veiksniai įtakoja IQ? ASMENYBES TEORIJOS • Asmenybė yra pernelyg sudėtinga. Be to. Kantas išsamiai aprašė temperamentų tipus. Visos šios teorijos savaip teisingos. indų Vedose. Kuo skiriasi Alfredo Bine ir Stanford-Bine intelekto matavimo testai? 2. Beveik iki 19 a. Dekartas žmogaus elgesį aiškino refleksų teorija.psichinių procesų visumą. dar kiti . Ar galima intelekto testų pagalba išmatuoti motyvaciją ir lyderiškumą? 4. Pirmieji bandymai a p i b ū d i n t i žmogaus asmenybę. kaip nustatyti sutrikimus ir juos pašalinti.jų priskaičiuojama beveik 80 ir tarp jų nėra nė vieno.asmenybės bruožų unikalumą. kiekviena asmenybės teorija remiasi filosofinėmis prielaidomis. kaip ji funkcionuoja. kuris paaiškintų asmenybės struktūrą. Sokratą domino gyvenimo prasmės klausimas. pasakose. numato asmenybės pažinimo būdus. Vieni apibrėžimų autoriai akcentuoja asmenybės santyki su aplinka. Demokritas siūlė skaidyti •ją į atomus. Antikos filosofai taip pat domėjosi žmogaus asmenybės sandara. Panašiai yra ir su asmenybės teorijomis: jų yra daug ir kiekviena vis kitais aspektais bando paaiškinti. Ką matuoja WAIS? 3. kas gi yra žmogaus asmenybė. varomąsias jėgas. todėl visos jos egzistuoja lygiagrečiai. kurios dažniausiai atspindi laikmečio požiūrį į asmenybę. funkcionavimu: Aristotelis. Pavyzdžiui.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 139 Klausimai pagalvojimui 1. taip pat. papildydamos viena kitą. kad ją būtų galima paaiškinti vienu teoriniu modeliu. Kiekviena asmenybės teorija bando pateikti asmenybės modeli. istoriniuose veikaluose.

Dauguma jų dėl savo iškeltų problemų gali priklausyti kelioms grupėms. Ši kryptis vadinama psichodinamine. Filosofinis žmogaus asmenybės atskleidimas ir literatūriniai portretai yra įdomūs pažintine prasme. t. kuo skiriasi žmonės. atskleidžia jų elgėsi įtakojančius veiksnius ir tuo pačiu sudaro galimybę apibūdinti konkrečią asmenybę bei prognozuoti jos veiksmus. privalumų ir trūkumų. i š r e i š k i a n t i p a g r i n d i n i u s jos bruožus. kuriuose herojus kaip asmenybė atsiskleidžia ilgame realaus gyvenimo periode. Asmenybės pažinimą literatūroje tobuliausiai praturtina romanai. mąstymą ir veiklą sąlygoja vidiniai veiksniai. iš kurių "kiekviena turi savo panašumų ir skirtumų. Be filosofijos. Grožinėje literatūroje kiekvienas autorius pateikia savitą asmenybės v a i z d ą . teorijų kryptis ir pagrindinius jų autorius. ilgalaikių stebėjimų bei išsamių tyrimu rezultatais ir jais grindžia savo teiginius. Todėl tiksliau yra kalbėti apie asmenybės teorijų kryptis. Todėl konkrečią asmenybės teoriją sunku priskirti kuriai nors vienai grupei.y. Asmenybės teorijas tik su tam tikromis išlygomis galima suskirstyti į grupes. Tačiau tik asmenybės mokslas ir asmenybės teorijos parodo.140 V SKYRIUS Ir šių dienų filosofija nagrinėja žmogaus problemą ir stengiasi atsakyti į pagrindinius klausimus: kas yra žmogus ir kokia jo vieta bei paskirtis pasaulyje? Filosofinis žmogaus paveikslas yra apibendrintas ir todėl kiekvienas iš mūsų galime a t p a ž i n t i savo žmogiškąją prigimtį ir pamatyti savo žmogiškąją esmę. o jos . kad asmenybės jausmus. . . ypatybės didžiąja dalimi priklauso nuo istorinės epochos ir kultūros. Trumpai apžvelgsime svarbesnes ir plačiau žinomas asmenybės . sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės. asmenybės samprata nuo seno egzistuoja mene. Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos Šiai krypčiai atstovaujantys autoriai teigia. vidinių jėgų sąveika. p o e l g i ų nuoseklumą. Literatūroje asmenybė visuomet sudėtinga ir daugialypė. ypač literatūroje. nes nagrinėja asmenybės raidą ilgesnį laiko tarpą .nuo asmenybės gimimo iki tikėtino tapsmo brandžia asmenybe. tačiau asmenybės teorijos mokslas remiasi . Šios krypties teorijos dar vadinamos psichoanalitinėmis. tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai. individualumą.

kada nors gauta informacija. Z. Froidas (1856-1939) buvo pirmasis ir žymiausias šios pakraipos asmenybės teorijos autorius. Žmogaus psichikoje Z. Minėti psichikos lygiai pasireiškia visoje žmogaus asmenybėje. Z.4 pav. kuriuos žmogus mano užmiršęs. Froidas manė. paremtą stebėjimų rezultatais su tam laikmečiui itin neįprastomis idėjomis. Ilgą laiką dirbąs gydytoju ir tyres isterinių sutrikimų turinčius pacientus. p r i m e n a n t i neribotos apimties saugyklą. Froidas išskyrė 3 lygius: -sąmonę (tai tarsi matoma ledkalnio viršūnė. Pagrindinė šios teorijos mintis b u v o ta. apsirikimų.): Psichodinaminė Z.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS _141 Vienos gydytojas Z. nedidelė psichikos dalis. į kurią patenka visa. Froidas paskelbė asmenybės teoriją. į kurią išstumiami nemalonūs prisiminimai. į pasąmonę patekusios neišspręstos problemos niekur nedingsta. o toliau kelia pasąmoninius konfliktus. užmiršimų. būtent pasąmonėje reikėtų ieškoti Įvairių sapnų. žmogus nekontroliuoja savo pasąmonės ir net nežino jos turinio. griaunančius žmogaus asmenybe iš vidaus). kad žmogaus elgesiui didelę įtaką daro biologiniai instinktai ir ypač pabrėžė seksualinių potraukių vaidmenį normaliai ir patologinei asmenybės raidai. kurią žmogus gali kontroliuoti). Freud) asmenybės teorija . kurią taip pat sudaro 3 dalys (5. kurią pastangų dėka galima perkelti į sąmonės lygį). nesąmoningų poelgių priežasčių. -priešsąmonę (joje yra informacija. -pasąmonę (pati r e i k š m i n g i a u s i a d a l i s . kurios žmogus negali kontroliuoti ir dažnai net nesuvokia jos turinio. Froido (S. kad žmogaus elgesį lemia pasąmonė.

kuriais asmenybė nesąmoningai reaguoja į iškilusią grėsmingą situaciją.142 V SKYRIUS Id . visuomenės normas. minioje). Jeigu kurios nors fazės metu kyla problemos ir jos laiku neišsprendžiamos. žmogus išgyvena konfliktus su visuomene. Gali būti situacijų. į save arba į aplinką nukreiptos agresijos. destrukcijos (Thanatos) instinktai. kaip pakinta žmogaus elgesys minioje ir kaip tuo moka pasinaudoti įvairios diktatūros. dažni ir asmenybės konfliktai su aplinka dėl poreikių patenkinimo. Z. Superego . giminės pratęsimui ir agresijai. pamirštama).seniausias. Jos dėka žmogus gali suderinti savo poreikius su visuomenės normomis. Froidas teigė. perkeliant juos Į kokią nors veiklą). intelektualizaciją ir kitus. Tai pati nepastoviausia asmenybės dalis. giminės pratęsimo (Eros) ir mirties. Pagrindiniai instinktai. išstumiami i pasąmonę (kur būdami kelia vidinius konfliktus ir įtampą) arba netiesiogiai . nuolat prieštarauja tarpusavyje ir sąlygoja asmenybės veiklą. Jie gali būti patenkinami tiesioginiu būdu. To pasekmėje žmogus nuolat gyvena į t a m p o j e . Vėlesnėse studijose Z. Froidas nemažai rašė apie masių psichologiją. projekciją. apie tai. besivadovaujanti realybės principu. veikiama pasąmonės ir ankstyvos vaikystės patirties. tiesiog išstumiama į pasąmonę. t. nes normos tarsi primetamos. įsisavina ir ima jomis vadovautis kaip savomis. didžiausią reikšmę turintis asmenybės sluoksnis. Jeigu asmenybėje vyrauja šis pradas. Išgyventi asmenybei padeda pasąmonėje glūdintys gynybiniai mechanizmai. kas nemalonu. orui. suformuotas visuomenės normų ir taisyklių. Si asmenybės dalis vadovaujasi malonumo siekimu. bendrauti su aplinka. kad asmenybė iš esmės susiformuoja iki 4-5 metų amžiaus.y. Pagal tai. kai žmonės lengvai atsisako šių taisyklių ir ima vadovautis instinktais (pavyzdžiui. veikiamas v i d i n i ų ir i š o r i n i ų k o n f l i k t ų . išskiriamos psichoseksualinio vystymosi fazės. Ego suderina id principą „noriu" su superego principu „reikia". kol žmogus pasiekia lytinę brandą.sąmoningoji asmenybės dalis. kuris yra pasąmonės energijos šaltinis. v a n d e n i u i . Tai gyvybės. jos normomis.viršutinis asmenybės sluoksnis. teikiantis ją asmenybei iš įgimtų instinktų maistui. teikiantys gyvybinę energiją (libido).iš šalies. Asmenybės dalys nuolat konfliktuoja tarpusavyje. kurį žmogus įgyja patirties ir auklėjimo dėka. E g o . ignoruodama aplinkos reikalavimus. Tačiau vystosi ji ir toliau iki tol. asmenybė . ir geriausiu atveju žmogus jas internalizuoja. racionalizaciją. Iš jų būtų galima paminėti išstūmimą (tai. kokiu būdu šiuose amžiaus tarpsniuose žmogus patenkina malonumo poreikį.sublimacijos būdu (pasirenkant visuomenei priimtiną jų patenkinimo formą.

• genitalinėje fazėje. tuomet ji tampa psichiškai sveika ir brandžia. daug kalba. tačiau subrendimą siejo su psichine sveikata ir apibūdino gana paprastai: sugebėti mylėti ir dirbti. sutrinka jos santykis su aplinka. įsitempęs arba. Taigi asmenybė gali sėkmingai funkcionuoti. • falinėje fazėje (3-6 metai) dėmesys nukrypsta į išorinius lyties požymius. t. bando atskleisti pasąmonės turinį. Froidas pasiūlė psichoanalizės metodą. bendraujant su vyresniais. reikalaujant dėmesio.y. kad terapeutas padeda klientui išsakyti viską. Jeigu tai daroma ne laiku arba itin griežtai. ilgalaikius ryšius su savo artimaisiais (sutuoktiniu ir vaikais) ir atliekantis visuomenei reikalingą darbą. surasti jame neišspręstus konfliktus ir juos išspręsti. todėl tokiais atvejais reikalinga terapija. Jeigu kūdikio poreikiai ignoruojami. Nors Z. kas tik ateina į galvą. suaugusiam žmogui gali kilti problemos. Froidą brandi asmenybė yra asmuo. Taigi pagal Z. J e i g u ši p r o b l e m a s ė k m i n g a i išsprendžiama. šaukiant suaugusius. . Froidas išsamiai nepateikė brandžios asmenybės koncepcijos. jos metu vaikas įgyja įvairių socialinių ir pažinimo įgūdžių. Z. Froidas išskyrė tokias vystymosi stadijas: • oralinė fazė (iki l metų) susijusi su kūdikyste. atvirkščiai — labai neorganizuotas. Į pasąmonę perėję konfliktai trukdo žmogui gerai jaustis. suaugės žmogus gali būti itin smulkmeniškas. žmogus turi įsisąmoninti savo potraukius ir išmokti juos tenkinti natūraliu.šaukia. lytinio brendimo metu. kai vaikas mokomas naudotis tualetu. t.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 143 užsifiksuoja toje fazėje. kai pagrindinis malonumas pasiekiamas burnos dėka . geria. * latentinė (užslėpta) . p a b r ė ž t i n a i t v a r k i n g a s . kuris iki šių dienų vis dar yra plačiai taikomas. susipažįstant su aplinkos daiktais. jeigu p r o b l e m a lieka neišspręsta. suaugęs žmogus nemalonioje situacijoje pradeda kartoti kūdikio elgesį: valgo. vaikas susitapatina su savo lyties tėvu ir perima savo lyties elgesio m o d e l į . tik išsprendusi savo vidinius ir išorinius konfliktus. . T a č i a u . iki lytinio brendimo seksualiniai impulsai užslopinti. Jeigu asmenybė išsprendžia savo vidinius konfliktus. Jo esmė yra ta. Vaikai išgyvena vadinamąjį Edipo kompleksą.y. netvarkingas.nuo 5-6 m. visuomenei priimtinu būdu.valgant. . jaučia stiprų potraukį priešingos lyties tėvui ir norą konkuruoti su tos pačios l y t i e s t ė v u . Z. • analinėje fazėje (1-3 metų) malonumų ir konfliktų šaltiniu tampa šalinimo organai. p e d a n t i š k a s . rūko. sugebantis palaikyti gilius.

kurie buvo pamiršti. jausmus.aš. Jungas (1875-1961). bei žinios apie jį. Froidui ir tai buvo pagrindinė priežastis K. Kolektyvinės pasąmonės iškėlimas nepatiko Z. Tačiau skirtingai nuo Z. Į ego įeina ne tik vidinio. Ji išeina už individualios psichikos ribų. Froido. Asmeninei pasąmonei priklauso ir tie išgyvenimai. keliantys skausmą. Froido pasąmonės procesų atskleidimas padėjo geriau pažintižmogų. pojūčius. kaip visumą. taikant psichologinius metodus. Šie vaizdiniai nėra įgyti. kad daugelio psichinių susirgimų priežastys yra psichologiniai veiksniai. Froido. Froido nuopelnai mokslui. asmeninę pasąmonę ir kolektyvine pasąmonę. Jungo (C. Asmeninė (individualioji) pasąmonė. Jungas vadina emocijų sukeltas asociacijas. Kompleksais K. Jungą nutolinusi nuo Z.144 V SKYRIUS Z.G. Jo teoriją galima ir kritikuoti už ribotą požiūrį į žmogaus galimybes. vado kompleksas . kurios teoriškai ir praktiškai taikomos ir šiandien. ir buvo išstumti. Jis buvo įsitikinės. tendencijos. kurių dėka mes suvokiame save kaip žmogų. jungiantis mintis. Šis Z. Jis įrodė. bet ir išorinio pasaulio suvokimas. Jung) analitinė asmenybės teorija K. G. G. Ją sudaro aukščiau įsisąmoninti išgyvenimai. Jungas manė. G. . todėl žmogui galima padėti. kurių atsisako kiti ir pan. siekimai. Ego (lot. Asmeninės pasąmonės turinys nesunkiai vėl gali pereiti į sąmonę. Pavyzdžiui. kad pasąmonėje glūdi žymiai daugiau nei nuslopinti seksualumo ir agresijos potraukiai. jis tyrinėjo neįsisąmonintų dinaminių potraukių įtaką žmogaus veiklai ir elgesiui.siekimas valdyti kitus . bet įgimti ir išsamesniam jų paaiškinimui Jungas panaudojo kolektyvinės pasąmonės terminą. jausmus ar mintis.G. tai yra mūsų sąmonė. kad žmogų veikia pasąmonės vaizdiniai.gali skatinti žmogų priimti pareigas. Šveicarijos psichologas ir psichiatras.) . G. Kitaip yra su kolektyvine pasąmone. Tai sąmonės centras. Iš esmės. K. yra tikrai dideli. • Asmenybėje K. kurie buvo nemalonūs. Froidas. atsiminimus. sistemas: Ego. Jungas išskyrė tris. ypač psichologijai ir psichiatrijai. Asmeninėje pasąmonėje gana svarbią vietą užima kompleksai. Jungas šiems potraukiams neteikė lemiamos reikšmės. G. kurie yra s u s i j ę tarpusavyje. Ego ir asmeninė pasąmonė įgijami žmogui gyvenant. tačiau juk būtent ji davė pradžia daugeliui kitų asmenybės teorijų. iš dalies tarpusavyje susijusias. Kompleksai gali turėti įtakos neįsisąmonintam žmogaus elgesiui. Kaip ir Z. kurie yra kilę iš žmonijos evoliucijos ir istorijos. K. Froido mokinys ir bendradarbis. buvo Z.

Jungas. Šešėlis. Ziegler (1997. Hjelle ir D. Pagal K. turinti savyje emocine galią.tai archetipiški priešingos lyties vaizdiniai. Animus. Šie du archetipai išsikristalizavo iš vyrų ir moterų bendruomeninio gyvenimo patirties. Kolektyvinėje pasąmonėje glūdi slaptas polinkis būtent taip. jungianti visą žmoniją ir egzistuojantį už atskiro individo ribų.G. Motina. Archetipų yra daug: Senas išminčius. o ne kitaip suvokti tikrove. G. kuriuos aprašė K. Persona. Tėvas. Svarbesnių archetipų charakteristikos pagal L. kurie pasireiškia ankstesniųjų kartų mituose.A. Jungą tai gilesnis pasąmonės sluoksnis. yra susiję su sąmone skirtingu laipsniu.pirminis vaizdinys yra universali minties forma. kuris sudaro savotišką psichikos lauką. Archetipai. Iš šių archetipų arčiausiai sąmonės yra Anima. Jų dėka moteris ir vyras geriau supranta vienas kitą.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 145 Kolektyvinė (transpersonalinė) pasąmonė atspindi žmonijos evoliucijos elementus ir yra bendra visiems žmonėms. pavyzdžiai pateikti 5. p. Anima ir Animus . Svarbiausi jos komponentai yra archetipai. sudarantys kolektyvinės sąmonės turinį. sapnuose ir fantazijose. kad archetipu negalima p a ž i n t i tiesiogiai. Anima moko . Persona ir Šešėlis. 201). idėja. Dievas ir kiti. mene. Archetipų. Kolektyvinės pasąmonės pažinimui K.J. Jungas skyrė ypatinga dėmesį.3 lentelėje. o tik per jų įvaizdžius. Archetipas (gr. G. kuriuos žmogus turi konkrečiai dar nesusidūręs su priešinga lytimi. Jungas manė.) . pasakose.

kuriuos žmogus nori parodyti kitiems ir nori. pvz. Ugdydami asmenybę.). priešiškumas kokiai nors žmonių grupei (negrams. nes tuomet ne tik projektuojame nenorimas neigiamas ypatybes į kitus. įsisąmoninta ir. plėšikams ir pan.. Jis turi tuos bruožus. Jungo nuomone. tačiau turi sunkumų savo emociniame gyvenime. Vienas iš būdų atskleisti savo šešėlio bruožus . Šešėlyje iš sąmonės yra išstumtas patyrimas. Tai įvyksta antroje gyvenimo pusėje. iš to. angl. G. kad spręsdama savo problemas. bet ir leidžiame jam mus užvaldyti.tai „didesnė asmenybė". K. paprasčiausiai. yra universalesni ir apima žmonių bendruomenes.G. ir visuomenė. . harmonijos. pirmiausia vadovautųsi protu. pilnatvės siekimą. kai visiškai susiformuoja ir išsiugdo visos kitos asmenybės dalys.dažnai yra jausmingas. žmogui vis labiau bręstant. Nelanksti Persona uždaro žmogų vieno vaidmens rėmuose ir taip trukdo prisitaikyti prie aplinkos. kas jau įvyko. nes jie dažniausiai paslėpti. būtent. bet iki galo jos pažinti negalime. Tai tas įvaizdis. didiname kaip tik tą „didesniąją asmenybę". o. priešinasi savo jausmams. O Savastis .146 V SKYRIUS vyrą nuoširdumo ir tam tikro švelnumo. vaidina abejingą . Savastis. Šešėlis . Kaukė gali būti naudinga. kad kiti jį tokį matytų. reiškiantis vienovės. kai žmogus ieško Dievo ir galutinės prasmės. Jungas Personą lygino su paltu. nes susideda tik iš to. Jo simbolis yra mandala arba magiškasis ratas. kad Ego atitinka „mažesnę asmenybę".svarbiausias asmenybės archetipas. kurį ego pateikia išoriniam pasauliui ir išreiškia tuos bruožus. Pavyzdžiui.savo priešiškumo ir neigiamo nusiteikimo kuriam nors žmogui analizė. pasireiškia tik tada. Savastis yra asmenybės centras.G. susiję su kolektyvine pasąmone. kas išgyventa. Jis atspindi pasąmoninį poreikį siekti prieštaringų asmenybės aspektų. Po to galvoja ir aiškinasi: „Lyg ne aš taip pasielgiau". Šešėlio bruožus asmenybei sunku įžvelgti. K. kuris visą laiką dėvi intelektualo kaukę. K. kurį galima nusivilkti. turinti daug galimybių ir suvokiama tik iš dalies. naudotą senovės graikų teatre. Žodis „persona" reiškia kaukę. Jungas atkreipė dėmesį. kuriuos neigiamai vertina ir pats žmogus. Neatpažintas Šešėlis yra pavojingas. o animus moko moterį tam tikros vyriškos laikysenos. apie kurį grupuojasi visos kitos dalys. žmogus. Arba.) . Savastis (selfs. kuo labiau nepriimame savo trūkumų. Šešėlio bruožai. harmonijos. Taigi Personą galima skirti prisitaikymo prie aplinkos archetipui. Persona. jei žmogus per daug neįsijaučia į vaidmenį ir nepasidaro svetimas sau. Nagrinėdamas asmenybės struktūrą.tai tamsioji mūsų asmenybės dalis. Dalis Šešėlio yra asmeninėje pasąmonėje ir pasireiškia gyvenime: sudėtingoje situacijoje žmogus pasielgia netikėtai. Savastis atsiskleidžia tik tuomet. tuo labiau save ribojame.

Brigs (J. greitai užmezga kontaktus su kitais žmonėmis. Juntantis (sensorinis) tipas tikrovę suvokia realiai ir vengia vertinimų. M. jis nustatė m ą s t a n t į . 6) juntantis ekstravertas. geras arba blogas ir kreipia dėmesį į tarpasmeninius santykius. Be šių nuostatų. Jungas gavo aštuonis pagrindinius asmenybės tipus: 1) mąstantis ekstravertas.G. formuojant darbo komandas. slypi pusiaukelėje tarp sąmonės ir pasąmonės. jautriai reaguoja. pasinaudodama Jungo asmenybės tipologija. ką jam sako jo vidinis balsas. gyvai reaguoja į aplinką. Turi lakią vaizduotę ir ieško naujų galimybių. 5) juntantis intravertas. bet viena iš jų yra dominuojanti. kokie jie yra. Objektus mato tokius. Žymus K. JAV psichologė J. galime sakyti. j u n t a n t į i r i n t u i t y v ų asmenybės tipą. stengiasi būti vienas. Abi šios nuostatos glūdi kiekvienoje asmenybėje. Ekstravertas judrus. Jungas išskyrė keturias psichikos funkcijas: mastymą ir j a u t i m ą .ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 147 Taigi Savastis auga ir tobulėja asmenybei bręstant ir. Pagal tai. Pagal dominuojančią nuostatą žmonės skirstomi į intravertus ir ekstravertus. j a u č i a n t į . korektiškas. M. parenkant personalą organizacijoms. kokia iš šių f u n k c i j ų yra d o m i n u o j a n t i . pojūčius ir intuiciją. 4) jaučiantis intravertas. Jaučiantis tipas labiau vadovaujasi emocijomis ir objektus vertina tokiomis kategorijomis: malonus arba nemalonus. 8) intuityvus intravertas. 3) jaučiantis ekstravertas. Mąstantis tipas apie objektus sprendžia vadovaudamasis logika ir argumentais. Šis klausimynas „Myers Briggs Type Indicator" plačiai taikomas Vakaruose. kurio pagalba galima nustatyti asmenybės tipą (16 asmenybės tipų). Sujungęs dominuojančią nuostatą su tipais pagal vyraujančią funkciją. Briggs).. naudojasi tuo.Jungo indėlis į psichologiją yra asmenybės tipologijos sukūrimas. Intravertas užsisklendęs savyje. Jis išskyrė dvi esmines asmenybės nuostatas: intraversiją (orientaciją į savo vidinį pasaulį) ir ekstraversiją (orientaciją į išorinį pasaulį). Asmenybės tipologija . sukūrė klausimyną. 7) intuityvus ekstravertas. Intuityvus tipas tikrovę suvokia nuojautos ir betarpiškos įžvalgos dėka. 2) mąstantis intravertas. Kreipia dėmesį į detales ir tikslumą.

tad jam beveik nelieka laiko gilintis į savo vidinį pasaulį. Į žmogaus psichiką jis žiūrėjo kaip į nedalomą visumą ir stengėsi atskleisti socialinio konteksto reikšmę žmogaus individualumui. Ji reiškiasi simboliškai ir juntama kaip nauja nuostata. A Adlerio (A Adler) individualioji asmenybės teorija A. Tačiau. . asmenybė artėja prie savasties ir palaipsniui bręsta. K. Jungas šį procesą išnagrinėjo kaip dinamini. unikaliu. vykstantį visą gyvenimą. ne visi jį nukeliauja. Froido bendradarbis. Froidas teigė. G. kuria šeimą. Pirmoje gyvenimo pusėje. kokia visų jo pasiekimų prasmė mirties akivaizdoje. Jungas išskyrė dar ir penktąją (transcendentinę) funkciją. tampa visapusiškesne. Adleris nors ir neneigė seksualinio potraukio vaidmens asmenybės gyvenime. psichiatras. Bręsdama asmenybė vis labiau tobulina savo pagrindines keturias psichologinesjimkcijas ir tinkamai jas naudoja. G. kuris reiškia atskirų asmenybės dalių diferenciaciją ir jų maksimalų išaugimą. tai ilgas kelias ir. G. bet ir su Visata. Kalbėdamas apie asmenybės raidą. Trascendentinė funkcija išlygina sąmonės ir pasąmonės vaidmenį asmenybei ir padeda siekti. individuacijos procese vyksta ir sąmonės augimas.austrų gydytojas. Adleris (1870-1937) . Jungas vartojo individuacijos terminą. jų pažiūros išsiskyrė. siekia karjeros. Asmenybės brendimas. daugelis žmonių būna nemažai pasiekę. buvo Z. Jo nuomone. ir pasąmonės . Sulaukus 35-40 metų. kad turi vykti ir integracijos procesas. K. Jis taip pat pabrėžė. maždaug iki 35-40 metų. kad asmenybės branda pasiekiama tik gyvenimo rudenį. Šis procesas vyksta visą žmogaus gyvenimą. naujas požiūris į save bei pasaulį. Asmenybės raida Z. tapti vientisu. Jungas detaliai nevardija brandžios asmenybės bruožų. laikui bėgant. nepakartojamu. palaipsniui atskleidžia savo pasąmonės gelmes ir pajunta vidinį integralumą bei harmoniją ne tik su savimi. tuomet ir iškyla gyvenimo prasmės klausimas. tačiau neteikė jam lemiamos reikšmės. Pagal Jungą pagrindinis gyvenimo tikslas . vienovės ir visapusiškumo. deja. kaupia turtą. kad asmenybės raidą iš esmės apsprendžia vaikystė. Žmogus vis labiau gilinasi į savo vidinį pasaulį ir susimąsto.tai visiškai realizuoti savąjį „aš". tačiau įsitikinės. kurios paskirtis -jungti kitas funkcijas ir įveikti jų prieštaringumus. žmogus labiau orientuojasi į išorinį pasaulį: įgyja profesiją. A. pilnesnis atsiskleidimas.148 V SKYRIUS K.

Jo nuomone. Taigi asmenybė. asmenybės veiklos motyvas ir varomoji jėga yra jos augimo. yra specifinė asmens buvimo pasaulyje jausena. žmogus negali būti pranašesnis ir tobulesnis už Gamtą ir Visatą. Menkavertiškumo jausmas kiekviename asmenybės raidos lygmenyje yra santykinai pastovus. nuostatos. priklauso žmogaus psichinė sveikata ir subrendimo lygis. aktyvumo lygis. kurios atsispindi santykiuose su aplinka. stengiasi išvengti socialiai būtinų veiksmų. susikuria individualų gyvenimo stilių. Adleris akcentavo tobulumo siekimą). Tai yra todėl. galima teigti. siekdama savo tikslų. G. Gyvenimo stiliui būdingos savitos idėjos. Adleris pabrėžė visuomeninę žmogaus prigimtį ir įgimtą bendrumo jausmo poreikį. A. Būtent. Siekdama pranašumo (vėliau A. Tai išryškėja. žmogus visa gyvenimą siekia to paties tikslo ar laikosi pastovios elgesio krypties. Gali būti. kad menkavertiškumo jausmo formavimuisi turi įtakos gimstamumo seka žmogaus elgesys ir siekiai priklauso nuo to. K. kad žmogus sąmoningai nesuvokia savo gyvenimo stiliaus ir gyvena ne pagal j į . asmenybė. Be to. o Šis neatsiejamai susijęs su žmogui įgimtu menkavertiškumo jausmu. reikia žinoti jos gyvenimo stilių. šis jausmas ypač sustiprėja. A. jeigu vaikas jaučiasi mažiau sugebantis už bendraamžius. Adleris manė. Jungas iškėlė dar ir kolektyvinės pasąmonės svarbą. kaip jai pavyksta. nepakankamai kompensavęs menkavertiškumo jausmą. esąs silpnesnis. siekdama tobulumo. Adlerio. ir visa tolesnė jo veikla yra kryptingas šio s t i l i a u s įgyvendinimas. tobulumo siekimas. mažai galintis. kad visuomet a t s i r a n d a kas nors pranašesnis už ją. o pesimistas. į jos susidarytą gyvenimo planą ir jo įgyvendinimą. siekiant savų tikslų. kad didžiausių laimėjimų žmonės pasiekia tose srityse. Todėl neretai pasitaiko. Visa tai jis pavadino gyvenimo stiliumi. . Adleris labiau orientavosi i asmenybės ateiti. pranašumo. Adlerio nuomone. A. Pasak A. čia ir pasireiškia įgimtas noras tobulėti. pirmauti ir kompensuoti savo silpnumą. stengiasi kompensuoti savo menkavertiškumo jausmą ir nuo to. kuri jis pavadino socialiniu interesu. Jį žmogus pasirenka 5-6 gyvenimo metais. ir. kai žmogus susiduria su sunkumais. Optimistas elgiasi drąsiai ir realiai. Vaikąs nuo pat gimimo jaučia . problemos. priklausomas nuo kitų. Taigi norint suprasti asmenybę. Gyvenimo stilius suformuoja ir savitus problemų sprendimo būdus. Froidas akcentavo pasąmonės vaidmenį.ASMENYBĖ IR_INDIVIDUALUMAS 149 Z. Tada ir kyla įvairūs konfliktai. kelintas iš eilės vaikas jis buvo šeimoje ir kiek gavo dėmesio bei meilės. tuo tarpu A. kur kažkada jautėsi mažai sugebantys. o galiausiai. asmenybė kompensuoja susiformavusį vaikystėje menkavertiškumo jausmą.

kad Aš pabrėžia valios laisvę. kurie neprieštarauja visuomenės tikslams ir turi surasti savo socialinius uždavinius. Bazinį nerimą ji apibūdina kaip asmens nereikšmingumo. siekia savo tikslu.) sąvoką. Be to. jo elgesys gali tapti neurotinis. Jeigu vaikui trūksta dėmesio. turinčias tam tikrus psichologinius sutrikimus ir asmenybės subrendimą matė iš tos pozicijos. Froido nuomone. Adlerį. Adlerį žmogus nėra griežtai priklausomas nuo instinktų ir aplinkos. kad subrendusi asmenybė šių sutrikimų neturi. tai yra toks žmogus. Savo apimtimi ji maždaug tolygi „gyvenimo stiliui" ir atlieka panašias funkcijas. angl. panašiai kaip K. K. K. Adleris. Horney) socialinė kultūrinė asmenybės teorija K. Bazinio nerimo ištakos slypi nesaugioje vaikystėje. Horni (K. kad egzistuoja universalios psichoseksualinio vystymosi stadijos. neneigė pagrindinių Z. kokiu asmuo norėtų tapti. nerimauja. Froido principų. K. A. K. . pagal A. Taip pat ji nesutiko su Z. Jis turi įsijausti į kitą ir matyti jo akimis. pasimetimo. norimu ir priimtinu žmogumi. skriaudos. bejėgiškumo pavojingame pasaulyje jausmą. Jungas ir A. Adleris dar sukuria kūrybiškojo Aš (Selfs. A. iš kurių vienas aukščiausių yra „idealusis Aš". Šiuo atveju pagrindinis motyvas yra būti mylimu. normaliam vaiko vystymuisi svarbiausia yra patenkinti jo saugumo poreikį. tėvų meilės ir šilumos. Horni įveda bazinio nerimo sąvoką. Pagal A. kad asmenybė. Pasaulis įsivaizduojamas pilnas melo. Adleris daugiausia nagrinėjo asmenybes. G. bet svarbu yra tai. K. Horni teigė. jog nerimas kyla dėl to. jis gali aktyviai reguliuoti savo elgesį bei kurti savo paties gyvenimą. Horni nuomone. užpuolimų ir išdavysčių. Horni (1885-1952). kurios nulemia asmenybės raidos kryptingumą. Brandi asmenybė turi būti pakankamai kompensavusi savo menkavertiškumo jausmą vidutiniškai stipriu pranašumo siekimu.150 V SKYRIUS Dėl to psichoterapija padeda žmogui suvokti ir įsisąmoninti jo individualų gyvenimo stilių. kad moters psichinė raida priklauso nuo lytinių organų anatomijos. tačiau daug ką matė kitu aspektu. A. Horni nesutiko su Z. orientuota į ateitį. Froido teiginiu. turi būti suinteresuotas ir kitų žmonių gerove. apsaugotu nuo pavojaus ir priešiško išorinio pasaulio. brandi asmenybė turi turėti aukštus gyvenimo tikslus. Subrendęs žmogus. vaikas jaučiasi atstumtas. kad tarpasmeniniuose santykiuose trūksta saugumo jausmo. įžeidimų. Adleris ypač pabrėžė.

Yra įvairių neurotinių poreikių. Horni sugrupavo neurotinius poreikius ir išskyrė tris asmenybės orientacijas. N u s i l e i džiančiam tipui reikia. Jie nenori artimų santykių. tai su manimi viskas bus gerai". asmeninio žavesio. . kad žmonės yra agresyvūs ir gyvenimas. tuo daugiau jos norės. Horni aprašė dešimt tokių strategijų ir pavadino jas neurotiniais poreikiais. priešiškumo ir nesaugumo jausmo. tobulumo. Nusileidžiantis tipas vadovaujasi iracionalia nuostata: „Jeigu aš nusileisiu. siekia aukštesnio prestižo ir savo asmeninių ambicijų patenkinimo. ramindamas save. kad jį mylėtų. P a v y z d ž i u i . jis turi įtakos žmogaus santykiams su aplinkiniais ir yra potencialaus konflikto tarp noro pasitikėti. asmuo susikuria įvairias gynybines strategijas. pasikliauti kitais ir giluminio nepasitikėjimo bei priešiškumo kitais priežastimi. neadekvačių pagrindu. aktyvų darbą ir pan. bet yra nepaprastai jautrus kritikai ir net paprasčiausiam nutolimui.tai toks elgesio stilius. s i e k i a nepriklausomybės ir be emocijų. Orientacija „prieš žmones" . K. neš juos bandoma patenkinti neracionalia. bejėgiškumas ir meilės poreikis. gintų ir kad jis būtų reikalingas kitiems. Kuo daugiau bus meilės. Neurotiniai poreikiai s u k e l i a v i d i n i u s k o n f l i k t u s . Norėdamas apsaugoti save nuo bazinio nerimo ir susijusio su juo bejėgiškumo. Šios orientacijos padeda sumažinti nerimą ir siekti patenkinamo gyvenimo lygio. bet dėl nepasitikėjimo ir p r i e š i š k u m o nesugeba to įgyvendinti ir veltui eikvoja psichinę energiją. pripažinimo. Orientacija „prieš žmones" (priešiškasis tipas). valdžios. Dėl savo realaus ar Įsivaizduojamo nepakankamumo žmogus norėtų perduoti atsakomybe kitiems. Šis tipas vadovaujasi nuostata neleisti savęs įtraukti į meilės romanus. tai man niekas nekenks". Orientacija į žmones (nusileidžiantis tipas) numato asmenybės bendravimo ir bendradarbiavimo stilių. neurotinis meilės poreikis: žmogus reikalauja iš kitų meilės ir susižavėjimo. vengia ž m o n i ų . Tokie žmonės klaidingai mano: „Jei aš atsiskirsiu. kurios pasireiškia bendraujant su kitais žmonėmis. ir poreikis vis tiek nebus patenkintas. kuriam būdinga dominavimas. slysta gyvenimo paviršiumi. . nepaisant jokių aplinkybių. tai kova prieš visus. Priešiškasis tipas įsitikinęs. Orientacija „nuo žmonių" (atsiskyręs tipas). pavyzdžiui: meilės. nepriklausomybės ir savarankiškumo. draugystę.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 151 Be to. priešiškumas ir kitų eksploatavimas. Tačiau po išoriniu mandagumu gali slėptis pyktis ir priešiškumas. Horni pastebėjo. Savo vėlesniuose darbuose K. K. kad priešiškasis tipas sugeba elgtis taktiškai ir draugiškai. tačiau visuomet siekia kontroliuoti ir valdyti kitus. kitų išnaudojimo ir pan. kuriam būdingas neryžtingumas.

152 V SKYRIUS K. Neurotiniai poreikiai sukelia vidinius konfliktus. kuriems įtakos turėjo kultūra ir socialinės sąlygos. kūdikis pasitiki ja ir kartu įgyja pagrindą pasitikėti kitais žmonėmis. Taigi K. Ego. Priklausomai nuo situacijos. kad tuomet. Horni mano. toleranciją ir šilumą. Pasitikėjimas žmonėmis ir savimi padeda nugalėti sunkumus kitose vaiko augimo stadijose. pasitikėjimą. davė pagrindo jos teoriją vadinti socialine kultūrine asmenybės teorija. o neurotiškas suvokia tik vieną iš šių orientacijų ir neigia ar visai atsisako kitų. kuriuo rūpinamasi nepakankamai. Erikson) asmenybės raidos teorija E. E.4 lentelėje. Horni mano. Norėdamas pabrėžti socialinių ir kultūros veiksnių įtaką žmogaus vystymuisi. Eriksonas savo teoriją pavadino psichosocialine asmenybės vystymosi teorija. Jis akcentavo. Froido teiginių apie sąmonę ir pasąmonę. asmeninių. jis nesugeba pasirinkti tinkamos strategijos ir visą laiką naudojasi tik viena strategija. Vaikas. kad šias strategijas daugiau ar mažiau taiko kiekvienas iš mūsų. E. Eriksonas įvertino somatinių (kūno). socialinių ir kultūros veiksnių įtaką asmenybės vystymuisi. Eriksonas mano. kuris priklauso nuo rūpinimosi vaiku. tačiau asmenybės vystymąsi skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo jausmą. E. Tačiau E. o jįjtgal asmenybės ryšį su socialine aplinka. kai motina yra pareiginga ir jautri. pasidaro įtarus. žmogui iškyla specifinės problemos (raidos krizės). Eriksonas (1902-1994) buvo Z. Froido mokinys ir pasekėjas. • Asmenybės vystymosi stadijų charakteristika Pirmoji stadija. Tai. Horni atkreipė dėmesį į socialinio konteksto įtaką asmenybės vystymuisi. rūpestį. jeigu vaikystėje patyrė meilę. Potencialus neurotikas yra tas. kad šiame laikotarpyje įgytas nepasitikėjimas . Eriksonas teigė. kuri tęsiasi tam tikrą amžiaus tarpsnį. kad konfliktus sukelia socialinės sąlygos. o vystymosi kiekvienoje stadijoje krizes . pradeda bijoti jį supančių žmonių ir aplinkos. E.psichosocialinėmis krizėmis. Sveikas žmogus išsprendžia savo vidinius konfliktus. nuo kurių išsprendimo priklauso tolimesnis asmenybės vystymasis. Eriksonas neatmetė pagrindinių Z. Šioje stadijoje formuojasi vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu. E. Psichosocialinio vystymosi stadijos pateiktos 5. asmenybės komponentus (Id. kad K. Jis sukūrė asmenybės nuolatinio keitimosi gyvenime teoriją. kuriuos žmogus gali įveikti. Eriksono (E. naudodamasis visomis strategijomis. kad kiekvienoje vystymosi stadijoje. Superego) ir psichoseksualinės raidos stadijos. kuris vaikystėje jautriai pergyveno sunkumus. Visa tai apsunkina jo asmenybės formavimąsi kitose stadijose.

Žukauskienę..ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 153 Lentelė sudaryta pagal R. 53 p.J. ir Hjelle L. 1996.. Ziegler D. 220-235. 1997 p. .A.

Eriksonas vertino kaip svarbiausią. kurie daro tai. tai gali susiformuoti menkavertiškumo jausmas. auga jo aktyvumas. jeigu jam truks pripažinimo ir meilės. Pvz. Jau ne vaikas. Eriksonas pavadino psichosocialiniu moratoriumu. bet dar nesuaugęs paauglys. bus sunku paauglystėje ir vėliau. Penktoji stadija. Kiek iniciatyva viršys kaltės jausmą. Meistriškumo ir darbštumo jausmo atsiradimas labai priklausys nuo to. Vaikui žaidžiant. Trečioji stadija. vertybių. pasaulėžiūros ir kt. be to. kaip vaikui seksis mokykloje. nes kūdikis turi įgimtą vidinį sugebėjimą. Savarankiškumo atsiradimas ir augimas tuo pačiu stiprina pirmojoje stadijoje įgytą pasitikėjimą kitais. Eriksonas pabrėžė. pašaukimo. Tik labai stiprus neigiamas patyrimas gali palikti neišdildomą žalą. Sprendimo atidėjimą E. E. formuoja vaikui abejojimo savimi ir gėdos j a u s m ą .. jis gali studijuoti keliuose universitetuose. ir sprendimas gali būti atidėtas kuriam laikui. Šią stadiją E. arba nuolat jį skubina. Antroji stadija. būsimos profesijos ir karjeros. f o r m u o j a n t i s asmenybės t a p a t u m u i . tai formuosis iniciatyvumas. Antraisiais . ką jis nori ir gali. nuo jo pažangumo ir nuo to. Pagal E. susidarius palankesnėms sąlygoms. savarankiškumą. tai formuosis kaltės ir menkavertiškumo jausmai. Nekantrūs tėvai.žaidimų amžius.154 __ V SKYRIUS vėliau gali būti nugalėtas. Joje psichosocialinės krizės sprendimo rezultatai priklauso nuo tėvų pasiruošimo suteikti vaikams laisvę jų galimybių ribose. Jeigu tėvai vaikui neleis savarankiškai veikti. kuris šiuo metu neįgis savarankiškumo jausmo. Šioje stadijoje sprendžiamas psichosocialinis konfliktas tarp iniciatyvos ir kaltės jausmo. turi atsakyti į klausimą „kas aš esu" Įvairiais požiūriais: lyties. pasitikėjimą įgyti. Jeigu tėvai skatins vaiko smalsumą. Eriksoną tai .trečiaisiais gyvenimo metais vaikas siekia viską daryti pats (pavyzdžiui. kiek ir kaip tėvai leis pasireikšti vaiko valiai. atsiranda smalsumas ir kūrybiškumo užuomazgos. ir čia kyla vaidmenų sumaišties pavojus. kiek jį palaikys artimieji. priklauso nuo to. kūrybą. Tėvai. ką gali pats vaikas. išeiti į kariuomenę. kai norės tapti savarankišku. jei asmuo nesugeba pasirinkti specialybės. padeda jam įgyti autonomijos (savarankiškumo) jausmą ir ugdyti valią. Jaunųjų žmonių nesugebėjimą surasti savo . kurie leidžia vaikui atlikti tai. kad vaikui. apsirengti) ir labai didžiuojasi savo naujais sugebėjimais. Tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių. kuris sudaro potencialią galimybę ateityje siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti. Į šiuos klausimus jis ne visuomet laiku randa atsakymą. Ketvirtoji stadija. Jeigu vaikui labai nesiseka. jis turi spręsti naujas žaidimo užduotis. ir tuo būdu susitapatinimo su profesija klausimas atidedamas ilgesniam laikui.

jis neturi vidinės laisvės. Veiklumas apima produktyvumą ir kūrybingumą. Šio etapo psichosocialinės krizės rezultatų diapazonas . žmogus subręsta meilei. Baimė prarasti savąjį „aš" veda į stiprų izoliacijos jausmą ir pasinėrimą į s a v e . yra etinis jausmas ir moralė. iš kitos . tapdami globėjais ar dirbdami įvairiose. Jei žmogus jau yra atradęs savo tapatybę. Veiklumas yra esminė suaugusiųjų savybė. Daugeliui tai reiškia tapti tėvu ar motina. formaliai mokydami vaikų darželiuose ar mokyklose. žmonės gali ugdyti ir auklėti jaunąją kartą. kad galėtų atsiduoti kam nors . Kai kurie asmenys dėl ypatingų polinkių ir talentų gali atsiduoti kūrybiniam darbui. juos auklėti. nebijodamas prarasti savęs. Iš vienos pusės. Jei tapatybes krizė neišsprendžiama. Septintoji stadija. kad atsiduodamas artimam socialiniam ryšiui. jis tampa pakankamai stiprus. Jaunas žmogus jaučiasi nežinąs. nepajėgus atsiduoti ir nėra ištikimas nei kitam asmeniui. gimdyti. Neįveikus šio amžiaus krizės. Šioje stadijoje jaunas žmogus įžengia į suaugusiųjų pasaulį ir jo laukia nauji išbandymai. tai ryšiai yra ne asmeniški. Jeigu netgi ir užmezga ryšį su kitu asmeniu.nuo veiklumo iki stagnacijos (sustingimo). kartu kurti šeimą. jis praturtina savo asmenybę vertinga patirtimi. bendradarbiauti. Kito artumas jo nebaugina.siekiui. Teigiamas šio etapo krizės įveikimas formuoja naują vertingą asmenybės savybę . kurią E.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS ____155 tapatumą E. auginti vaikus. ką daryti.baimė netekti individualybės. yra noras priartėti prie žmonių. susiformavęs šioje stadijoje. neturįs ką kitam duoti. įkvėptiems išgyvenimams. Neigiamas tapatumo krizės sprendimo pavyzdys yra jauno žmogaus susitapatinimas su nusikalstamo pasaulio „herojais" ir įsijungimas į jų veiklą. meilės siekimas. Eriksonas suprato kaip sugebėjimą priimti visuomenės moralę.tai savotiškas menas Net ir netapę gimdytojais. Taigi teigiamai išsprendus šeštosios psichosocialinės stadijos krizę. bet stereotipiški ir formalūs. ' Šeštoji stadija. kas jis yra ir ko nori). etiką ir ideologiją. Žmogus jaučia. kitam asmeniui. Šio tarpsnio krizės įveikimo teigiamos pasekmės . nei savo siekiams dėl savo nepastovumo. prarasti save kito artumoje. vaikais besirūpinančiose organizacijose. lieka vaidmenų sumaištis (jaunuolis nežino. o socialinis darinys. intymumo poreikis. Identiškumo krizė arba vaidmenų sumaištis dažniausiai pasireiškia nesugebėjimu pasirinkti karjeros kelią ir arba tęsti mokslą. namų židinį . idealui. laukia neigiamos pasekmės: baimė pasimesti kito akivaizdoje.tai vidinės laisvės pajautimas.ištikimybę. Eriksonas pavadino identiškumo krize. Sugebėti bendrauti. Iš tiesų. .

to. Eriksonas. Tokie žmonės tiksliai žino. altruizmo pasireiškimas žmoguje. . stagnacija. kas įvyks . meistriškumo. veiksmingumo jausmą. kuri prasideda maždaug nuo 65 metų ir trunka iki mirties.y. Eriksoną . Aštuntoji stadija. Paskutinės stadijos krizės įveikimas didele dalimi priklauso nuo to. Šiame laikotarpyje vyksta svarbus ir galutinis vidinis „susitvarkymas" trimis aspektais: .tai besąlygiškas gyvenimo reikšmės supratimas mirties akivaizdoje. kad asmenybė bręsta visą gyvenimą. Neįveikus šios stadijos psichosocialinės krizės. t.y.į56 V SKYRIUS Pagal E. Tai paskutinioji žmogaus brendimo stadija. Šios krizės įveikimo teigiamos pasekmės .kūrybiškumo. to. gailestis dėl be prasmės pragyvento gyvenimo. Asmenybės branda . o vyresnioji karta priklauso nuo jaunosios. žmogus darnos nejaučia. kad asmenybė pasiekia brandą antroje gyvenimo pusėje. autonomijos.y. auklėdami savo vaikus. to. Tokie žmonės turi darbo problemų. o tikrasis brandumas ir gyvenimo išmintis pasiekiami senatvėje. t. yra tos nuomonės. o kurti jiems iš viso sunku ar net neįmanoma. Išmintis pagal E. Pozityviai neišsprendus šių krizių. atsiranda stagnacija. Eriksoną ne tik vaikai priklauso nuo tėvų. o senatvėje visa tai susilieja į vidinę darną . dažniausiai sukuria darnią šeimą ir tampa pavyzdžiu jaunajai kartai. Jie dirba iš būtino reikalo ir neproduktyviai. kad ne veltui gyveno. Žmogus. kuriam pavyko jas pozityviai įveikti. žmogus praturtėja pats. bet ir tėvai . kaip buvo įveiktos praeitų etapų krizės.bergždumas. o jei jis to nedaro ir tesirūpina savimi. apima neramumas. Brandą jis apibūdina kaip sugebėjimą intymiai bendrauti su kitais asmenimis.praeities. „Subrendęs žmogus turi būti reikalingas".žmogus įgyja integruotumą ir suvokia. Tai . kaip ir Jungas. produktyviai dirbti ir jausti vidinę darną bei harmoniją su Visata. taip pat gali turėti sunkumu. intymumo. Eriksonas mano. kas vyksta šiuo metu. E.dabarties. ko gyvenime siekia. įgyja pasitikėjimo.mirties. tada jis regresuoja. Žmogus nesugeba įsijausti į kitu problemas ir poreikius.ateities. kas jau įvyko. iniciatyvos. t. Rūpindamasis kitais. .nuo vaikų.

kad asmenybės bruožai yra pastovūs. Transakcinę analizę E. malonumo siekimas). globa).ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 157 E. Berne taikė psichoterapijoje. pažiūras. iš kurios pozicijos jis bendrauja. o pačią transakciją galima traktuoti kaip bendravimo vienetą. Berne (E. ir" tuo paaiškinamas kiekvieno žmogaus skirtingumas ir unikalumas. suaugusiojo arba vaiko poziciją. elgesio tipus. a m e r i k i e č i ų psichiatras. kuriuos mes gavome iš kitų ir patys nepatikrinome. Nuo senų laikų buvo bandoma suskirstyti žmones į tipus pagal jų išorines savybes. Vaikas renkasi savo gyvenimo scenarijų ir poziciją veikiamas auklėjimo. Iš „Vaiko" pozicijos kilę mūsų pasakymai išreiškia tiesiog dabar atsiradusius norus. kad žmonių bendravimą galima analizuoti kaip tam tikros rūšies mainus. norėdamas pabrėžti. kurių metu mes vienas kitam perduodame kokią nors informaciją. Paprasčiausias tokio žmonių skirstymo pavyzdys kasdieniniame gyvenime yra bandymas priskirti žmonėms vieną ar kitą elgesio tipą pagal išorės bruožus. jų santykis asmenybėje kinta. dažniausiai patys to sąmoningai nesuvokdami. „Suaugusiojo" pozicija . objektyviai aplinką vertinantis pradas) ir Vaiko (emocijos. kuris galėtų taip padaryti"). normos. Berne) transakcinės analizės teorija E.tai mūsų išsakytos mintys. Minėtieji lygiai egzistuoja jau vaikystėje. . Suaugusiojo (racionaliai. remiantis pirmuoju į s p ū d ž i u („jis panašus į tokį. Berne savo teoriją pavadino transakcine analize. Berne (1910-1970). n a g r i n ė d a m a s asmenybės sandarą. žaismingumas. kūryba. E. Daugialypė asmenybės struktūra ypač pasireiškia bendravime. išsivaduoti nuo jam primesto vaidmens ir tapti autentiška asmenybe. o jo tikslas buvo padėti žmogui suvokti. kurios yra paremtos mūsų patyrimu ir apmąstymais. išgyvenimus ar pojūčius. tačiau vystantis. Tai seniausia asmenybės teorijų grupė. charakterio bruožus. užimame tėvo. išreiškia jos nuostatas ir pasireiškia beveik visose situacijose. Bendraudami mes. Bruožų krypties asmenybės teorijos Asmenybės bruožų teorijos remiasi prielaida. Įvairiausi bruožai gali būti skirtingai išreikšti. • Tėvo pozicija mūsų bendravime remiasi žiniomis ar į s i t i k i n i m a i s . kritika. todėl gali sudaryti daug derinių. išskyrė 3 lygius: Tėvo (moraliniai vertinimai. šeimos kultūros bei tėvų elgesio.

tačiau išliko.158 V SKYRIUS Dar antikos laikais. astenikai (aukšti. . piknikai (apkūnieji) yra ciklotimiški. Netipiškas kūno formas E. Jis pasiūlė žmones skirstyti į tris tipus: 1. raumeningus. Graikijos gydytojas Hipokratas. Temperamentų pavadinimai vartojami iki šiol: sangvinikas (vyrauja kraujas). t.5 pav. nuotaikų kaita. silpnesnės plaukų dangos. Piknikus . linkusius tukti. Tai pateikta 5. Krečmeris manė. Pirmąją. E. pasižymintys energija. Krečmeris (E. altetiniam tipui priklausantys žmonės domisi fizine veikla. Atletikai plačiapečiai. atlikęs daugybę antropometrinių matavimų. Kretschmer). plonus žmones su aštriais veido bruožais. agresyvumu. 2. Hipokrato terminai.y.stambios kaulų ir raumenų struktūros. tačiau neretai sutinkame ir liesus. trapecijos formos nugara. t u r i įtakos asmenybės veiklai ir netgi įtakoja polinkį į charakterio akcentuacijas bei tam tikrus psichikos sutrikimus. skirstant į temperamentus kūno struktūros (konstrukcijos) ar nervų sistemos savybių pagrindu. būtent. pėdos ir plaštakos didelės. Prieš Hipokratą buvo mėginta skirstyti žmones pagal kosminio elemento juose prigimtį.vidutinio ir žemo ūgio. cholerikas (tulžis). siauri klubai. bet pasižymi mąstymo ir emocijų nepaslankumu (viskozinio tipo temperamentas). stipria plaukų danga. flegmatikas (gleivės). išsamiais tyrimais paremtą.Tai yra tuomet. racionalūs. palyginus su visu kūnu. intelektualią veiklą. 3. nes aprašyti t e m p e r a m e n t ų atstovų elgesio b r u o ž a i tapo p a g r i n d u . Astenikus .. yra linkę į uždarumą. plačius žmones. sportiškus. kosminės ugnies kiekį ir pan. kad kūno sandara susijusi su temperamento tipu. ilgomis galūnėmis. Astenikai dažniausiai būna liesi ir silpni.vertikaliai ištįsusius. jautrūs. Pavyzdžiui. trumpo kaklo ir galūnių. žmonių tipologiją pagal kūno struktūrą pateikė vokiečių psichiatras E. ištįsę) priskiriami šizotimikų tipui. Tokių grynų tipų pasitaiko retai. Krečmeris vadina displastinėmis. Atletikus . suskirstė žmones į 4 temperamentus pagal juose vyraujantį skystį. kai kuri nors kūno dalis yra pernelyg didelė ar maža. melancholikas (juodoji tulžis).

atletiškos kūno sudėties. agresyvus. greitų reakcijų. ieškantis fizinio komforto. lemiančius jos veiklą ir elgesį. prislėgtas rūpesčių. siekia būti vienasfnervingas. mėgstantis bendrauti ir sunkesnėse situacijose ieškantis kitų pagalbos. G. draugiškas. 3) cerebrotonikas (smegenų žmogus) -liesas. tačiau vis dėlto išoriniai bruožai kažkiek sąlygoja asmenybės vystymąsi: jie veikia žmogaus savęs suvokimą ir aplinkinių vertinimus. Olportas (1897 -1967). Į V. kad nors bandymai skirstyti žmones į tipus pagal išorinius duomenis nėra visiškai pagrįsti. konkuruojantis. Allport) asmenybės teorija nagrinėja asmenybės bruožų derinius. Olporto (G. energingas. G. Tai: 1) viscerotonikas (vidurių žmogus) . nebijantis rizikos. dėl to greičiau pavargsta. . vadinamai bruožų teorija. Krečmerio mokinys. tačiau išskyrė tris kitokius tipus. laikosi socialinių normų. Jis atstovauja psichologijos krypčiai. Apibendrinant galima akcentuoti. vienas iš žymiausių ir labiausiai vertinamų asmenybės psichologų. amerikiečių psichologas V.storas žmogus. Šeldonas (W. prastokai miega. Scheldon) pratęsė žmonių skirstymą į temperamento tipus pagal sandarą. mėgstąs gardžiai pavalgyti.ASMENYBE IR INDIVIDUALUMAS 159 E. 2) somatotonikas (kūno žmogus) . Šeldono tipologiją JAV buvo atkreiptas dėmesys atrenkant sportininkus.

Pateikiame du G. G.tai bruožai. Bruožai gali būti bendrieji (juos turi visi. Pagrindinių bruožų pavyzdžiu gali būti asmens savybės. Norėdamas tai išsamiau paaiškinti. kaip kiti. būdingą jai elgesį bei mąstymą ir rodo žmogaus santykį su tikrove. nors pagrindiniai bruožai iš dalies lieka pastovūs.). šerdinius bruožus turi ne visi žmonės. Tokių bruožų yra mažai. kurie persmelkia visą asmenybę ir apsprendžia jos gyvenimo būdą ir tikslą. kad tai tikroji individo esmė. G. iš kitos bruožai skatina asmenybę ieškoti tokių situacijų. 2. kas žmogus yra iš tikrųjų. G. jis įvedė bruožų koncepciją ir bruožus traktavo kaip elgesio mato vienetą. kuriuose akcentuojama. kad asmenybė auga ir bręsta visą gyvenimą. Asmenybė yra tai. Asmenybė yra psichofizinių žmogaus organizmo sistemų dinaminė organizacija.jie asmenybės esmė. pateikiamos rekomendacijose (sąžiningumas. kur jie galėtų naudingiau pasireikšti. Pirmasis apibrėžimas akcentuoja. šerdiniai . Psichofizinės sistemos nulemia asmenybės individualumą elgesyje ir mąstyme. be to. kad egzistuoja vidinis veiksnys. vienintelius ir nepakartojamus atskiro žmogaus bruožus. elgtis taip pat ar panašiai plačiame situacijų diapazone. Olportas manė.160 V SKYRIUS G. kad kiekvienas žmogus iš dalies elgiasi pastoviai ir ne taip. Bruožas tai polinkis. Olportas manė. Šis procesas labai ilgas ir praktiškai . kuri nulemia savitą.pasireiškia tik konkrečiose situacijose. dažniausiai vienas.tai objektyvi realybė. Asmenybės elgesį galima prognozuoti tik žinant pagrindinius bruožus. turi mažesnę įtaką asmens elgesiui ir jų yra daug. kurie pasireiškia visose situacijose ir nusako asmenybės elgesį. šalutiniai . Olportas pateikė apie 50 įvairių asmenybės apibrėžimų. Olportas išskyrė tris bruožų tipus: pagrindiniai. Olporto siūlomus ir labiausiai apibendrintus asmenybės apibrėžimus: 1. Kiekvienas žmogus turi keletą tokių bruožu. Asmenybės raidos procesas G. atsakingumas ir pan. todėl pagal juos galima lyginti žmones) ir individualūs. kad asmenybė . Taigi asmenybės bruožai iš vienos pusės sąlygoja iš dalies pastovų asmenybės elgesį. Olporto teorijoje vadinamas tapsmu. kad asmenybę sudaro svarbiausi bruožai . Antrasis apibrėžimas iškelia asmenybėje vykstančių pasikeitimų dinamiką ir akcentuoja. palaikantis psichofizinių sistemų darną. Terminą „būdingas elgesys" reikia suprasti kaip i n d i v i d u a l i u s .

G. 316 . RB . Sugebėjimas ieškoti išeities iš sunkios s i t u a c i j o s arba su ja susitaikyti.specifinė reakcija. 1997. Sugebėjimas objektyviai vertinti save. neurotizmas). G. bet nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir žiūrėti į savo nesėkmes paprastai. Eysenk) (1916 . emocinis stabilumas.1997) manė. Aizenkas (H. nes nėra galutinės ribos. 4. kad žmogus gyvena ne tik praeitimi. 3uep . formuojasi iš tam tikrų specifinių reakcijų. kurie apibūdina specifines konkretaus tipo savybes arba jį charakterizuoja kažkiek paviršutiniškai.tai istorija. Gilus savo Aš jutimas.reakcijos būdas. 3. 5. tiksliau. Bruožai sujungia daugelį įprastų reakcijų. SR . Anglų psichologas H. .Sugebėjimas adekvačiai suvokti tikrovę ir atitinkamai veikti. bendrus visoms teorijoms. pasitelkiant savianalizę ir humoro jausmą. Vidinė harmonija ir gyvenimo filosofija. Olportas peržiūrėjo įvairias brandžios asmenybės koncepcijas ir. ir reikia kūrybiškai žvelgti į ateitį.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 161 nesibaigia. Praeitis .. ekstraversija. Tipai jungia keletą sudėtinių bruožų.6 pav. kad asmenybės bruožus galima išdėstyti hierarchine tvarka: išskyrė keturis superbruožus ir pavadino tipais (intraversija. Asmenybės struktūros hierarchinis modelio fragmentas. Olportas buvo įsitikinęs. apibendrinęs jas. išskyrė šešis kriterijus. savo ruožtu. 6. 2. Sugebėjimas užmegzti nuoširdų kontaktą su kiekvienu žmogumi. 5. kurie. P. tiksliau įprastų reagavimo būdų. bet dabartimi ir ateitimi. tam tikras brandžios asmenybės elgesio ypatybes: 1. Šaltinis: X .

162 V SKYRIUS Pavyzdžiui. kad žmogus taip ir elgsis. Intravertas pasižymi priešingomis savybėmis. kurių pagalba įvertinamas asmens polinkis meluoti ir. sukūrė nemažai klausimynų asmenybės tipams nustatyti.tai gali būti reakcija. tokiomis kaip: polinkis kalbėtis su žmonėmis.7 pav. sangviniko ir flegmatiko savybės (charakteristikos). visuomeninių renginių lankymas ir t. Ketelas. Šis įprastas būdas gali būti susijęs su kitomis įprastomis reakcijomis. vertinti testo rezultatus. koreliuoja su aktyvumu.ekstraversijai ir neurotizmui . Vienas iš jų H. Visa grupė įprastų reakcijų sudaro (suformuoja) kalbumo bruožą. H. Apie tai jau buvo rašyta V skyriaus pradžioje. atsižvelgiant į tai. Jų pagrindu yra konstruojami įvairūs testai. gyvumu. Šis klausimynas yra gana plačiai nau5.emociniam stabilumui nustatyti. sudarytas iš 48 klausimų.. neaišku. Aizenkas kaip ir R. Abiejose ašyse išsidėstę žmogaus savybės pagal normalaus pasiskirstymo dėsnį (Hauso kreivę) sudaro nenutrūkstamą kontinuumą. Intraversijos . Minėtų bruožų junginys charakterizuoja ekstraversijos tipą (ekstravertą). Žinoma. choleriko.neurotizmas. stebime žmogų. kurie skirti intraversijai .ekstraversija sudaro vieną žmogaus savybių kontinuumo ašį. kaip matome 5.t. Papildomai yra įjungti 9 klausimai. šias teorijas galima ir kritikuoti. kuris sutikės kitą žmogų šypsosi ir tiesia ranką . Bruožų lygyje kalbumas. tuomet tai yra įprastas būdas sveikinti kitą žmogų.emocinio stabilumo ašys sudaro keturis kvadrantus. ir tipams.ekstraversijos ir neurotizmo . nes bruožų buvimas dar nereiškia. diagnozuoti psichiniams nukrypimams. Jeigu jis tai daro visuomet. Kitą ašį sudaro neurotinis stabilumas . Intraversija . o kraštiniai taškai apibūdina tipišką intravertą ar tipišką ekstravertą ir tipiškai neurotišką ar emocionaliai stabilų. skirti nustatyti asmenybės bruožams.6 pav. Temperamentų tipai dojamas. ar visi žmonės vienodai supranta tuos pačius bruožų . kuriuose atitinkamai pavaizduotos melancholiko. nerūpestingumu ir kitais bruožais. savotiškos ir naudingos praktikoje. be to. Aizenko amenybės klausimynų (Eysenck Personality Inventory). Bruožų teorijos yra įdomios.

Operantinis sąlygojimas yra mokymasis. Skineris manė.stimulą) ir atsako į jį tam tikru veiksmu (R-reakcija).ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 163 pavadinimus. Skinner) (1904-1990) toliau plėtė idėjas apie elgesio priklausomybę nuo aplinkos. Watson) (1878-1958). susiję su naujos markės alumi. Skineris CB. Pavlovo atrastą klasikinio sąlygojimo principą galima taikyti ir žmonėms. priklausomai nuo to. ar baudžiamas. svarbesnis yra kitas sąlyginės reakcijos tipas . Bihevioristinės (elgesio) krypties asmenybės teorijos Bihevioristinės krypties atstovai daugiausia dėmesio skiria tam. pristatant naujos rūšies alų. Individas gauna iš aplinkos dirgiklį (S. vos tik išgirdus šią melodiją. Dabar tai dažnai pritaikoma prekyboje ir paslaugų teikimo sferoje. tačiau iš esmės beveik nesiskiria nuo kitų gyvūnų. Po kelių pakartojimų. kuris iš dalies susijęs su pačiu individu. Tai jau neobiheviorizmas. kurio elgesys nors ir sudėtingesnis. B i h e v i o r i s t i n ė s krypties t e o r i j ų p r a d i n i n k a s yra JAV p s i c h o l o g a s Dž. Asmenybė jų požiūriu . lankytojams transliuojama gerai žinoma populiari melodija. JAV psichologas B. Žmogus yra labiausiai išsivystęs gyvūnas. kad žmogui mokantis. Bihevioristai taip pat nagrinėjo mokymo ir išmokimo įtaką gyvūnų bei žmonių elgsenai. nuotaiką. kad esant vienodiems stimulams. bihevioristai pastebėjo. Tačiau B. F. atsinaujina malonūs pojūčiai. kad žmonės ir gyvūnai elgesio išmoksta dėl sąlyginių refleksų susidarymo. tačiau vis dėlto jie yra nepakeičiami praktiškai nustatant asmenybės savybes. Tęsdami tyrimus.operantinis arba instrumentinis sąlygojimas. Jis pripažino. ar jis anksčiau už tai buvo skatinamas. bare. Pavyzdžiui.tai elgesio reakcijų visuma. kad rusų mokslininko I. F. ką žmonės daro ir kokios aplinkybės priverčia juos vienaip ar kitaip pasielgti. Testai taip pat iš dalies atspindi momento savijautą. . ir skatina žmogų nusipirkti būtent to alaus. Votsonas (J. individų elgsena įvairuoja ir buvusią schemą S—>R pakeitė schema S--> x --> R. F. kai individas yra linkęs atlikti tam tikrą veiksmą arba jo neatlikti. Jis teigė. kur x reiškia tarpinį tarp stimulo ir reakcijos neapibrėžtą veiksnį.

kad įvairaus amžiaus asmenis gerai veikia pagyrimas ir galimybė praleisti laiką su artimu žmogumi. Sužinojus tikslią konkretaus elgesio priežastį. F. ir buvo įsitikinęs. kitiems . Panaši visuomenė buvo sukurta Tarybų Sąjungoje. tai elgesys kartojamas ir išmokstamas. Pastebėta.žmogus tokio elgesio nekartos. kiek jis pakeičia individo elgesį. F. Vieniems labiau tinka materialinis skatinimas. padedant atsikratyti įvairių baimių. B. galima palaipsniui išmokyti žmogų mažiau į ją reaguoti. sėkmingai atlikus prieš tai pateiktas užduotis (grįžtamasis ryšys). Skinerio elgesio mokymo ir mokymosi teorijos pagrindu buvo sukurta nemažai metodikų. Norint išmokyti individą konkretaus elgesio. . Didelę reikšmę turi B. Programuotas mokymasis. Skinerio pasiūlyta funkcinė elgesio analizė. kuris įgyvendinamas po vieną dalį.socialinis įvertinimas. Skinerio išmokimo teorija. siekiant. nes bausmių taikymas gali sukelti neigiamas emocijas ir visiškai nelauktus rezultatus. Tam sudaromas elgesio pakeitimo planas. Tuo tarpu paprasta neigiama reakcija į mums nepatikusį žmogaus elgesį. kas padeda išlikti.y. Jis nepripažino minties vertybių.F. laisvės. stebėjimas. jeigu neigiamas . Pagal B. Skinerio teoriją buvo sukurta nemažai elgesio formavimo metodų. F. atitinkantį individo lūkesčius. Jeigu to padaryti neįmanoma. Tačiau Skineris nepripažįsta įgimto gėrio ir blogio pažinimo. Svarbu parinkti pastiprinimą. jų pateikimo būdą ir kartojimų skaičių. pavyzdžiui. t. reikėtų ją pašalinti. Taigi B. F. savotiškai apdovanojamas. pavyzdžiui. Neigiamo pastiprinimo nereikia painioti su bausme. įveikiant stresą. yra pagrįstas B. tikslus pasakymas. kas individui teikia teigiamus padarinius.164 V SKYRIUS Paskatinimas yra procesas. koks objektas sukelia nepageidaujamą žmogaus elgesį konkrečioje situacijoje. kai pageidaujamas elgesys yra pastiprinamas. Toks metodas ypač naudingas. svarbu surasti tinkamus pastiprinimus. kas ir kodėl konkrečiai mums nepatinka jo poelgyje arba nepritarimas elgesiui) gali priversti žmogų nekartoti tokio poelgio. galima traktuoti kaip teigiamą pastiprinimą (žmogus laukia pagyrimo). jam asmeniškai „gera" yra tai. Pastiprinimo efektyvumą galima įvertinti pagal tai. Jeigu pastiprinimas teigiamas. t. padedančių žmonėms konkrečiais atvejais. formuoti norima linkme ir kurti žmonių visuomenę. Skinerio išmokimo teorija plačiai paplito JAV ir buvo pritaikyta • pedagogikoje. piniginis apdovanojimas. kad žmogaus elgesį galima visiškai kontroliuoti. užtikrinantis nuolatinį grįžtamąjį ryšį. kur leidimą pereiti prie sudėtingesnių užduočių. Dabar diegiamas kompiuterizuotas mokymasis. (pavyzdžiui.y. kad jis kartotųsi ateityje. kurie gali būti taikomi psichoterapijoje. teigiamas jo darbo rezultatų įvertinamas.

Bundtira. Šaltinis: elgesio budus. Žmogaus elgesio forma vimosi modelis pagal Jį perima. Kanados psichologas A. 1997. tuo didesnį poveikį. Remdamasis kognityvine žmogaus elgesio s a m p r a t a . galima sakyti. Bandūra pavadino savitarpio determinizmu. kurie asmenybės elgesio priežastis aiškina vien tik aplinkos poveikiu arba vien tik vidiniais asmenybės veiksniais. asmuo. tačiau akcentavo pažinimo (kognityvinį) procesų vaidmenį asmenybės elgesiui .8pav. Skinerio teorija. A. B. Bandūros teoriją galime traktuoti kaip biheviorizmą iš „vidaus". iš esmės. Bandurą. kuri modifikuoja jo biologinių poreikių tenkinimo būdus. kad a p l i n k a daro didelę į t a k ą žmogaus veiklai. stebėdamas kitų elgesį. J. Pažinimo komponento įtraukimas į žmogaus elgesio išmokimo procesą leidžia geriau atskleisti žmogaus prigimti bei jo galimybes. pagal jį. aplinkos ir elgesio veiksnių tarpusavio sąveika. Froido psichoanalitinės teorijos. kurio elgesys konkrečioje visuomenėje yra labiausiai pageidaujamas ir dažniausiai skatinamas. kad žmogaus įgimtasis pradas „Id" trokšta tik biologinių poreikių patenkinimo ir tik vėliau išsivystę Ego ir Superego leidžia žmogui suvokti. B. yra statistiškai vidutinė. Įvertinant tai. o aplinka. arba bando kitus A. Bandūra (A. Asmenybės vystymąsi jis suprato kaip nuolatini prisitaikymą prie aplinkos reikalavimų. nesiskiria nuo Z. Tokį elgesio priežastingumo aiškinimo principą A.8 pav. gimęs 1925 m. B. Skineris. p. kurie priklauso nuo asmenybės vidinių veiksniu . F. Hjelle L. 378 Aplinkos poveikį elgesiui išsamiai paaiškino F.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 165 Tuo požiūriu. kad žmogaus elgesys griežtai priklauso nuo aplinkos. 5. iš esmės. Todėl. kad pats žmogus įtakoja savo elgesį. arba atsisako. Pastarojoje teigiama. F.žmogus mokosi. Bandūra.A. Kuo labiau išvystyti žmogaus pažintiniai sugebėjimai. ne asmenybė. Taigi brandi asmenybė. A. A. Bandūros teorija buvo pavadinta socialine kognityvine asmenybės teorija. . kuris vyksta operantinio mokymosi būdu.. Ši A. Bandūra). brandi asmenybė yra asmuo. modifikavo biheviorizmą. Pagal šį modelį žmogaus elgesį lemia nuolatinė pažinimo. aplinkos reakciją į tą elgesį ir arba5. kad tam tikras elgesys visuomenėje nepriimtinas. taip pat manė.. o jos reakcijos. žmogus gali daryti savo elgesiui. o pažinimo procesų. optimaliai prisitaikęs prie savo aplinkos. Ziegler D. esant toms pačioms aplinkos sąlygoms. Skinerį labiau domino ne žmogus. Šis trijų komponentų abipusio determinizmo modelis skinasi nuo vienpusiškų modelių. standartinė konkrečioje visuomenėje.

elgesį. Bandura išskyrė keturias mokymosi stebint stadijas. kitaip sakant. kai žmogus pats reguliuoja savo elgesį ir už sėkmingus veiksmus pats save paskatina. Motyvacijos stadija pasako. jeigu asmuo yra skatinamas tai daryti. gimnastikos pratimai ir pan. Už tai jis gali apdovanoti save kelione į užsienį arba nusipirkti kokį nors vertingą daiktą. Pavyzdžiui. kurio buvo išmokta stebint kitus. kuri paties nustatyta. Pavyzdžiui.166 V SKYRIUS A. 1993. kad žmonės gali reguliuoti savo elgesį. Elgesio savireguliavimas A. naudojant operantinio sąlygojimo metodus. Išmokimo proceso stebint stadijos Šaltinis: Gage N. 5. kada stebėtojas įsidėmi pagrindinius veiksmus. Bandūra pabrėžė. Savireguliacija numato savęs paskatinimą. ir perėjimą prie vidinės kontrolės. o toliau pats formuoja savo veiksmų arba elgesio stilių. Čia svarbūs lūkesčiai ir žinojimas apie galimą pastiprinimą bei jo pobūdį. žmogus mėgina įsivaizduoti. 207 Atgaminimo stadijoje „prieš" atlikdamas veiksmus. t. Galimi ir mažesni paskatinimai už mažesnius įvykdytus darbus.G. A. automobilio vairavimas.9 pav. modeliuodami kitų asmenų veiksmus. kad žmonės daug ko gali išmokti. savęs apdovanojimą tuomet. Elgesys.y. kurių mokosi. tai paprastai taip nebus elgiamasi. kaip juos atliks. Berliner D.. p. kaip yra pateikiamas.9 pav. Tačiau modeliavimas gali paskatinti ir kūrybišką elgesį.C. arba pasiekta užsibrėžto elgesio norma. Jau minėtasis automobilio vairavimas ar gimnastikos pratimai kopijuojami stebint instruktoriui. virsta realiu. kaip dažnai išmokti veiksmai bus naudojami gyvenime. Jis manė. o tai yra labai svarbus išlikimo ir vystymosi faktorius. kai atliktas koks nors darbas. 5. stebėdami kitų elgesį. Jeigu už tam tikrą elgesį bus baudžiama. Savireguliacijos pripažinimas rodo esminį nutolimą nuo išimtinio pasikliovimo aplinkos kontrole. žmogus pasiekė gerų sportinių rezultatų arba nustojo rūkyti. Daugeliu atveju modeliuojamas elgesys turi būti išmokstamas taip. . Bandūra rimtai pažiūrėjo į tai. kad mokymasis stebint yra trumpesnis. o paskui kuriamas savo atlikimo stilius.

kad kiekvieną asmenybę formuoja tik jai vienai būdingas pasaulio suvokimas. be to. Planuojant savo veiksmus. Froido krypties psichoanalizei. Humanistinė psichologija gimė kaip protestas tuo metu vyravusiam biheviorizmui ir iš dalies Z. A. atsakanti už savo veiksmus. JAV psicho-logas. disfunkcinį asmenybės elgesį. orientuota į augimą ir tobulėjimą.1970). Čia svarbu vertinti savo pasiekimus ir pastangas toje veikloje. norint pakeisti savo elgesį. Nors humanistinės krypties asmenybės teorijų autoriai skirtingai traktavo asmenybę. Visi šie procesai yra svarbūs. cesus: Savireguliavimas. A. iškeliant žmogiškosios būties reikšmingumą. Maslou (A. Asmenybės teoriją jis grindė žmogaus poreikiais. • savo atliktų veiksmų vertinimą. O savo veiksmus dažniausiai vertiname lygindami su kitų veiksmais. Bandūros nuomone. Maslow) (1908 . Buvo vienas iš ryškiausių humanistinės psichologijos teorijos atstovų. Bandūros idėjos sėkmingai naudojamos psichoterapijoje. kurių patenkinimas tampa asmenybės . • savo veiksmų planavimą. Bandūra atliko nemažai bandymų ir pritaikė mokymosi modeliuojant bei asmenybės savireguliacijos principus.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 167 • savo veiksmų stebėjimą. tačiau buvo tos nuomonės. sujungia tris vidinius pro- Humanistinės krypties asmenybės teorijos Humanizmo teorijoje asmenybės sąvoka tampa centrine ir ypač p a b r ė ž i a m a asmenybės a t s a k o m y b ė u ž savo p o e l g i u s . siekiant užsibrėžto tikslo. Pastaruoju metu ji plačiai taikoma ir tampa vis populiaresnė. asmenybė pati yra aktyvi. bruožai ar pastiprinimai reguliuoja elgesį. reikia detaliai numatyti. A. F i l o s o f i n ė humanizmo teorija yra metodologinis pagrindas specialioms žmogaus teorijoms. planuojanti ir kurianti. Individualus realybės suvokimas. kada ir kaip atlikti konkrečias mažesnes užduotis. Jau vien savistaba suteikia daug informacijos pamąstymui. kuri mums yra asmeniškai reikšmingiausia ir su kuria siejame savo ateitį. Humanistinės psichologijos atsiradimą po Antrojo pasaulinio karo paskatino psichologijos atotrūkis nuo konkretaus žmogaus ir jo problemų bei esminių žmogiškųjų vertybių perkainavimas. ir taip pat numatyti savęs paskatinimą už kiekvienos smulkesnės užduoties sėkmingą įveikimą. taip pat jo socialinė kognityvinė asmenybės teorija labai prisidėjo prie asmenybės problemų supratimo bei aiškinimo. modifikuojant nepageidautiną. o ne instinktai.

kokią jis gaus iš to naudą. 3. nes augimas ir tobulėjimas reikalauja tam tikros įtampos. Tolerancija kitiems ir pakantumas savo silpnesnėms savybėms. kurie yra dabar. iš dalies. t. išreiškė.y. „Kuo žmogus gali būti. Motyvacijos lygis. Bendravimas taip pat gali būti motyvuotas stokos arba būties poreikiais. su jo vertybėmis bei tikslais. nevengtų tobulėti. Jeigu dominuoja būties motyvacija. poreikių hierarchija gali ir nepasireikšti. atrastų savo tikslus ir siekius. Pavyzdžiui. todėl kiekvienas skirtingu būdu realizuoja šią tendenciją.įžvelgti ir įgyvendinti savo gabumus bei potencialias galimybes. Savęs aktualizavimo esmė . konstruktorius . žmogus. talentingi dailininkai kūrė net badaudami.168 V SKYRIUS veiklos ir a u g i m o m o t y v a i s . brandžia. politikų). tuo ji yra brandesnė. Maslou žmogaus poreikius ir jų „piramide" . Saviaktualizacija . . Antai žmogus. patį bendravimą su kitu žmogus suvokia kaip vertybę ir tai dvasiškai praturtina bendraujančius. išskyrė bendrus bruožus. Tik pažinęs ir įsisąmoninęs savo poreikius. t. Maslou. Būties motyvacija yra susijusi su aukštesniais poreikiais.y. A u k š č i a u s i a s ž m o g a u s p o r e i k i s saviaktuatisacija. ji taikoma statistinėje žmonių populiacijoje. atskleidė. Tačiau žmonėms. Spontaniškumas ir paprastumas. su asmenybės augimu. Maslou poreikių hierarchija galioja daugumai žmonių. Būties motyvacija nesumažina psichinės įtampos. A. kad A. Maslou taip pat kalbėjo apie stokos ir būties motyvaciją. tenkindama tuos poreikius. 4. (Plačiau apie A. bendraudamas su kitais. Svarbu pabrėžti. menininkų.III skyrelyje „Poreikių hierarchija"). Kiekvienas žmogus yra kitoks. Kai bendravimas yra motyvuotas stokos.konstruoti). galima sakyti. 2. žmogus gali tapti pilnai subrendusia. įtakoja asmenybės suvokimą. filosofų. Saviaktualizaciją A. O būties motyvuotas suvokimas yra daug platesnis: žmogus žvelgia į ateitį. subrendusiems žmonėms: 1. mąsto. Atsiribojimas nuo aplinkos (iš dalies) ir vienatvės poreikis. Labai svarbu. savęs atskleidimas ir realizavimas. mąstymą ir kitus psichinius procesus. su žmogaus laisvu pasirinkimu. kurie būdingi save aktualizavusiems. Koncentravimasis į svarbias problemas ir smulkmenų ignoravimas. tai.tai ilgas procesas. Maslou siejo su asmenybės brendimu: kuo labiau asmenybė save aktualizavo. save realizuojančia asmenybe. žmogaus gyvenimo kelias. suvokia ir mato tik tuos poreikius. A. tiksliau pasakius. ištyręs daug save aktualizavusių asmenybių (mokslininkų. kad žmogus nesustotų ties žemesniųjų poreikių tenkinimu. 5. rašytojų. kuris motyvuotas stokos. Stokos motyvacija susijusi su žemesniaisiais poreikiais ir mažina psichinę įtampą. tuo jis ir privalo būti" (dailininkas turi tapyti. Realistiškesnis požiūris į pasaulį. pasiekusiems saviaktualizaciją.

o saviaktualizacija yra savitas. . glūdinti pačioje žmogaus prigimtyje. kad žmogaus prigimtyje slypi kūrybiškumas. A. JAV psichologas. vienas iš humanistinės psichologijos kūrėjų. jis visuomet pasirinks augimą ir plėtrą. 9. kad brandi asmenybė nebūtinai turi visus šiuos bruožus. tačiau jo teoriniai darbai turėjo didele įtaką psichologams praktikams. Pateikęs save aktualizavusių asmenybių bruožus. Stiprus. Taip pat žmogui yra įgimtas gėrio ir blogio suvokimas. nors manė. A. Harmoningam vystymuisi būtina sąlyga 6. o ne stovėjimą vietoje. Todėl kiekviena asmenybė gali potencialiai pasiekti saviaktualizacijos lygį ir gyvenu visapusišką. jeigu žmogui leidžiama pasirinkti. pagrįstas moralės jausmas. kad žmogui įgimta siekti. A. pilnavertį gyvenimą. 7. K. Neįprastų įspūdžių ir stiprių išgyvenimų dažnesnis patyrimas. Jis nedirbo praktinio darbo. 8. panaudoti savo sugebėjimus. Rodžersas (C. Dauguma eilinių. Tačiau A. Jų dėka milijonai amerikiečių įgijo galimybę atskleisti savo kūrybiškumą ir pajusti pilnavertiškesnį gyvenimą. nes jį visuomet žadina savirealizavimo tendencija. Rodžersas teigė. Sukūrė humanistinę asmenybės teoriją ir psichoterapijos sistemą. Maslou matė žmogų kaip augantį. A. 13. Maslou darbų įtakoje JAV gimė asmenybės augimo judėjimas. Demokratiškesnis charakteris. Maslou pastebi. praturtinti savo asmenybę. Net ir aukščiausią saviaktualizacijos lygį pasiekė asmenys patiria silpnumo akimirkų. Maslou buvo vienas pagrindinių humanistinės psichologijos krypties teoretikų ir kūrėjų. K.1987). Nuoširdesnis jausmų reiškimas. kuriuo jis ir vadovaujasi. 12. ypač džiaugsmo. A. kaip nuolat tampantį. Gėrio ir blogio atskyrimas. buvo organizuota daug asmenybės g r u p i ų . Kūrybiškumas. Pagrindini asmenybės veiklos ir brendimo šaltinį K. kad jų nėra labai daug. vadinamą nedirektyviąja psichoterapija. 11. 10. kūrybiškas procesas. Rodžersas matė savirealizacijos poreikyje. Gilesni tarpasmeniniai santykiai. Maslou akcentavo žmogaus individualybę bei unikalumą ir nesistengė žmones skirstyti į konkrečius tipus. Jis tvirtino. Maslou buvo įsitikinęs. Daugiausia dėmesio skyrė save aktualizavusioms asmenybėms. Šiuo metu Lietuvoje taip pat organizuojamos asmenybės augimo grupės. vystytis. Jumoro jausmas. kurie stengėsi padėti žmonėms giliau pažinti ir pilniau atskleisti save. kad. Tobulų žmonių nėra. Didesnis visuomeninis aktyvumas.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 169 Didesnis savarankiškumas (autonomija) ir atsparumas išorės Įtakoms. „vidutinių" žmonių yra nepasiekę savirealizacijos ir gyvena tenkindami stokos poreikius. 14. Rogers) (1902 .

y. Pilnai ir harmoningai funkcionuojančia asmenybe. mokyme (mokytojas atlieka tik konsultanto vaidmenį) ir valdyme. t. Neįmanoma iki galo pažinti kito žmogaus pasaulio suvokimo. K. į klientą orientuota psichoterapija. realybė suvokiama iškreiptai.besąlygiškai priimti ir gerbti kiekvieną žmogų tokį.tėvų pagarba ir meilė vaikystėje be jokių išlygų (vaikas turi būti mylimas ir gerbiamas toks. Kiekvienas žmogus gyvena savo pasaulyje.y. galima suvokti žmogaus elgesio priežastis. Rodžerso i š v y s t y t a nedirektyvioji. Asmenybė pilnai suvokia save. gali tapti kiekvienas . sutrikimai. Brandi asmenybė besąlygiškai priima save ir yra atvira naujam patyrimui bei išgyvenimui. tačiau šis suvokimas (aš vaizdas) nėra vienalytis: jį sudaro idealus ir realus savęs suvokimas. Tik pokalbio metu pabandžius pažvelgti iš jo požiūrio taško. Asmenybės branda K. koks jis yra ir duoda jam laisvę pasirinkti tikslus. Psichoterapeutas priima ir vertina klientą tokį. . atskleidęs savo gabumus. kad asmenybės brendimas. yra būdas patirti besąlygiškai teigiamą vertinimą per pokalbį.170 V SKYRIUS . juos suderinti. Rodžerso idealas ir galutinis nedirektyviosios terapijos tikslas visiškai funkcionuojanti asmenybė (fuly functioning). ir tapęs visapusiškai funkcionuojančiu asmeniu. koks jis yra). t. kuris priklauso nuo paties žmogaus pastangų. taikoma įvairiose praktinės veiklos srityse: psichoterapijoje. tai žmogus visiškai realizavęs savo prigimtį. ir dėl to kyla problemos. Kuo jie labiau sutampa. kurie jį patenkintų ir nebūtų žalingi kitiems. augimo rezultatas. atskleisti savo siekius ir galimybes. atvira patirčiai bei gyvenančia dabartimi. K.tereikia pažinti save. Jei jie nesutampa arba prieštarauja. vadinamame patirties lauku. koks jis yra. Brandi asmenybė. Pagrindinė humanistinių asmenybės teorijų idėja . Psichinė sveikata yra tapimo. Rodžersas manė. Nepagrįsti reikalavimai iškreipia žmogaus savęs suvokimą ir slopina vystymąsi. tai ilgas nenutrūkstantis procesas. tuo žmogus geriau suvokia save aplinkoje ir geriau jaučiasi. Tokio besąlygiško vertinimo ir priėmimo įtakoje žmogus pradeda giliau suvokti save ir per tam tikrą laiką pats savo noru sukuria ir išugdo savo tikslus ir užduotis.

kyla įtampa. susikuria įtampa. K. Asmenybės veiklą galima pavaizduoti vektorių judėjimu erdvėje. Jų rėmuose apibendrinama viskas. Kai aplinka neatitinka konstruktų (netelpa į jų rėmus arba prieštarauja). Egzistencinės krypties asmenybės teorijos Šios krypties teorijų šaknys slypi filosofų egzistencialistų darbuose ir idėjose.1996) teigė. kiek apie jos santykį su aplinka. Kai naujos žinios patvirtina jau turimus konstruktus. vadinamą asmeniniais kostruktais.jai atstovaujantys autoriai pabrėžė aplinkos reikšmę asmenybės funkcionavimui. Haidegeris (M. JAV psichologas Dž. Jaspersas (K. ką žmogus pažįsta. K. Kelis (G. Sartras (J. Heidegger). Konstruktų sistema yra individuali. abi jos sąveikauja su aplinka per suvokimą. Aplinka. M. Tilich) ir kt. P. Asmenybė sudaryta iš dviejų dalių: vidinės ir išorinės. Asmenybė pasireiškia. asmenybės neįmanoma nagrinėti atskirai nuo aplinkos. Kierkegaard). arba psichologinė erdvė. kilus poreikiui. žmogus jaučiasi gerai. Norint pažinu asmenybę. yra fiksuota laike. Šios teorijos nėra plačiai taikomos praktikoje . Šie konstruktai yra tarsi pažinimo ir vertinimo rėmai-jie gali būti platūs (pvz. atsakomybės. būtent. nors pats jis to gali ir nesuvokti. kurioje kalbama ne tiek apie pačią asmenybę. kančios. . Tillichas (P. P. nukreiptą į ateitį. Levinas (K. Žmogaus elgesys tikslingas ir nukreiptas į ateitį. Kiekvienas poreikis turi teigiamą arba neigiamą valentingumą. Ši įtampa siekia išsilyginti.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 171 Kognityvinės (pažinimo) asmenybės teorijos Si teorijų grupė taip vadinama kognityvine neatsitiktinai . per kuriuos ji vertina aplinką bei reguliuoja santykius su kitais žmonėmis (vadinamosios „rolių gardelės"). Didelę įtaką egzistencinės krypties teorijoms padarė filosofai S. kad žmogus pažįsta aplinką. .Levino. Lewin) (1890 . per pažinimą. Egzistencinė psichologija nagrinėja žmogaus būtį pasaulyje ir pagrindinius jo egzistencijos klausimus: gyvenimo prasmės. priklausomai nuo aplinkybių"). mirties. Elgesį lemia dabartis. todėl. vienišumo. Kelly) (1905 . Jaspers). ir blogi") arba konkretesni („visi žmonės gali būti geri arba blogi. Kierkegoras (S. todėl nukreipia žmogaus elgesį viena ar kita linkme.jos įdomios kaip teoriniai asmenybės funkcionavimo modeliai. ji atspindi žmogaus nuostatas ir vertybes. pažinimą. Pasak K. Sartre). Ž. nuostata „visi žmonės gali būti ir geri.1947) sukūrė lauko teoriją. laisvės. vertindamas jos detales per vertinimų sistemą. P. reikia išsiaiškinti jos konstruktus.

nuosavas pasaulis. tai malonumo siekimas (kaip manė Z. gamtos pasauliu ir kaip nuolatinis siekis gyventi prasmingai. vok. kad žinotum. ką jam kas nors pasaulyje reiškia. kad žmogaus egzistencija nyksta. tai žmogaus subjektyvus matymas to. kai žino dėl ko. Froidas) arba galios (kaip . V. Pagal V. Jis mano. kad „joks vėjas nepadeda plaukti tam laivui. Franklį klaidinga yra teigti. tampama tarsi lukštu be branduolio. Binswanger). Tai santykių su savimi būdas. misijos atradimą.išorės pasaulis sąlygoja žmogaus. ir išskyrė tris dimensijas: 1. „Mittwelt" pasaulis apima visus tarpasmeninius santykius. kaip žmogus suvokia ir priima tai. vertybių supratimo.y. jei Įgimta „valia prasmei atrasti" neišsivysto į sėkmingą gyvenimo tikslo ir prasmės atradimą. Pasaulis. „Eigenwelt". elgesį. vok. Franklis kelis metus išbuvo nacių koncentracijos stovykloje ir ten labai aiškiai suvokė. Prasmė motyvuoja jo gyvenimą. kad pagrindinis žmogaus polinkis. Frankl). Nereikia būti jūreiviu. jei jis nesiekia ko nors aukščiau.). Franklis (V. kad žmogus be Dievo . Savo dvasinio pasaulio gelmes asmenybė siekia atskleisti bręsdama. Franklis tvirtina. kad paprasto kasdieninio gyvenimo nepakanka. kad žmogus gali viską iškęsti. pajuntamas egzistencinis vakuumas tuštuma. 2. V. Apleidus dvasinį pasaulį. Binsvangeris (L. . Aplinkinis gamtos pasaulis (Umwelt. kas veikia jo vidinį ir išorinį gyvenimą. kaip biologinio individo. kuris neturi savo paskirties uosto". kreipdamasi į dvasines vertybes. Buvimas yra nuolatinis tapsmas ir supratimas kaip sąmoninga sąveika su kitais žmonėmis.172 V SKYRIUS Egzistencinė psichologija atskleidžia žmogaus buvimą pasaulyje ir tai. kada ir kur gimti). yra austrų psichologas ir psichiatras. kurie įtakoja žmogaus elgesį. Tai apriboja žmogų. kas vyksta aplinkui.). kad gyvenimo įprasminimui reikia gyvenimo tikslo. Žmogus yra atsakingas už savo pasirinktą egzistencijos būdą. Savų išgyvenimų pasaulis (Eigenwe]t). ir net nežmoniškose sąlygose žmogus gali likti laisvas dvasiškai ir kilnus. Binsvangerio nuomone. gimęs 1905 m. V.tai kompasas be magnetinio lauko. Šveicarų psichiatras L. V. vok. savikontrolės ir vidinės vertės jausmo.. „Umwelt" . Franklis pripažįsta. kuriame žmogus egzistuoja drauge su kitais žmonėmis (Mittwelt. Šis pasaulis yra žmogui suteiktas (niekas nepasirenka. t. Prasmės ieškojimas yra pagrindinis žmogaus siekis. (18811966) aprašė žmogiškosios būties pasaulyje lygmenis. Jis ypač pabrėžė žmogaus „prasmės siekimą". geri tarpusavio santykiai yra labai svarbūs žmogui. savo gyvenimo tikslų. 3.

Klaidinga taip pat yra laikyti savęs aktualizavimą pagrindiniu žmogaus siekiu (kaip teigė su tam tikrais papildymais A. Maslou). žmogus kažką duoda pasauliui. Iš tiesų. Gyvenimas kelia jam savo problemų. Žmogus. yra egzistencinė problema. Savęs realizavimas ateina savaime. ir todėl kiekvienas žmogus yra atsakingas už gyvenimą. kalte ir mirtimi. „protas". ją reikia priimti. ieškančiam gyvenimo prasmės. gėrį. reikšmingiausia iš kurių yra prasmės siekimo slopinimas. Noogenines neurozes sukelia egzistencinės problemos. bet turėtų suvokti. o tai siejasi su drąsa. žmogus kai ką gauna iš pasaulio ir praturtina save. bet anaiptol ne psichikos liga.noos'' . ir. Kiekvienas turi savo ypatingą gyvenimo misija. jaučia egzistencinį vakuumą. V. k u r i pavadino Logoterapija. Žmogus neturėtų klausti: „Kokia mano gyvenimo prasmė?".ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 173 tvirtino A. kurias Franklis pavadino noogeninėmis (graikiškai . telkianti dėmesį į ateitį. Problema yra įprasminti savo kančią. jog klausiama jo paties. save pamiršus ir save viršijant. kurį reikia įgyvendinti. niekas negali jo gyvenimo pakartoti. Jis mano.graikiškas žodis („prasmė". nepagydomos . kitaip sakant . grožį. Skausmas ir kančia nėra problema. Logoterapijos tikslas . už. patiria „egzistencinę frustraciją". Taigi realizuodamas kūrybines vertybes. Logoterapija yra į prasmę orientuota psichoterapija. Tačiau kaip tik tokia Įtampa yra būtina psichinės sveikatos prielaida..teikti pagalba žmogui (pacientui). naujus jausmus. Tai gali sukelti neurozes. už padarytus darbus. bet ir kaip ją surasti. Todėl niekas negali jo pakeisti.atsiliepti į tuos klausimus. kiekviena sąžiningai atlikta pareiga yra savotiška kūryba. prasmės ieškojimas žmogui sukelia vidinę įtampa. patirybinėmis ir nuostatinėmis (elgesio) vertybėmis. konkretu pašaukimą. o ne vidinę pusiausvyrą. Žmogaus rūpestis. kurias žmogui (pacientui) reikės rasti ateityje. Patirdamas tiesą. kad kiekvienas gerai atliktas darbas. Visiems skirta susitikti su tragiškaisiais gyvenimo aspektais: skausmu. Adleris).pagalbą ir meilę kitiems žmonėms. kur ieškoti prasmės. jeigu situacijos pakeisti negalime. Trys keliai veda žmogų į prasmingą gyvenimą. V. Bet kilniausia gyvenimo prasmė atsiskleidžia nusistatymo vertybėse. Logoterapija kaip tik ir padeda žmogui surasti savo uždavinius ir situacine prasmę. nematantis gyvenimo prasmės. net jo neviltis dėl gyvenimo vertės.protas). o konkrečiai reikia surasti s i t u a c i n ę prasmę: gyvenime yra daug p o t e n c i a l i ų p r a s m i ų . „tvarka"). Be abejo. „Logos" . Absoliučios prasmės galima tik siekti. jaučiant atsakomybę. Franklis sukūrė naują psichoterapijos metodą. todėl žmogaus pareiga . pergyvendamas gamtą. siekiant prasmės už savęs. kultūros kūrinius bei žmogaus meile. Logoterapija ne tik nurodo. tuštumą. Franklis juos vadina kūrybinėmis.į prasmes. Per nesugrąžinamai praeinančius gyvenimo momentus žmogus gauna naują patirtį.

Franklį. Žmogaus brendimas pagal jį. „religija žmogui suteikia dvasinį inkarą. Pilnesnį asmenybės vaizdą padeda susidaryti teorijų integracija. • ASMENYBES BRANDOS APIBŪDINIMAS Apžvelgus pagrindines asmenybės teorijas. kad net ir dabar jo gyvenimas turi prasmę. reikia iš anksto susikurti individualų savo asmenybės brandos vaizdą. Kiekvienam yra svarbu tapti brandesnių ir siekti vis pilnesnės brandos. kaip ir kiti egzistencinės psichologijos atstovai. įvairių požiūrių apie asmenybę žinojimas ir sugebėjimas derinti tas žinias. kad tai asmenybė. Daug autorių akcentuoja asmenybės brandą kaip asmenybės siekį ir jos raidos rezultatą. kad kiekviena teorija turi privalumų ir trūkumų. . V. kokia teorija vadovaujasi autorius. vis labiau pamiršta save ir atiduoda save kitiems (V. . Franklis laikė žmogų. Tokius žmones logoterapija siekia padaryti atsakingais. Logoterapijos specialistas turi gerbti asmenybe. Asmenybės branda V.3 lentelėje. daugiau kalbėjo apie žmogų. kuris atrado savo misiją ir įprasmino savo gyvenimą. gerai f u n k c i o n u o j a n č i a i s ir ieškančiais gyvenimo prasmės. Asmenybės brandos požymiai pateikti 5. turėdamas omenyje. t. Subrendusiu V. tokį saugumo jausmą. tačiau kiekvieną teoriją iš dalies galima pritaikyti savęs ir kitų pažinimui. Bręsdamas žmogus tampa vis žmogiškesnių. žmogaus asmenybė. kaip įtikinti ligonį. t.y.y. Tuo jos visos yra vertingos.174_ V SKYRIUS ligos atveju nieko kito nebelieka. vertybių ir neprivalo rūpintis kliento religiniu gyvenimu. logoterapija nereikalinga religingiems žmonėms. galima teigti. tai ilgai trunkantis procesas. ji reikalinga kenčiantiems beprasmybę. Skaitant įvairią literatūrą apie asmenybę. Franklis primena. Tam. be abejo. Vis dėlto kraštutinėse situacijose religija darosi reikšminga. svarbu žinoti. neprimesti jai savo filosofijos. tik transcendencijoje (nebūtinai religijoje). kurio jis negali rasti niekur kitur". Franklis. Pagal V. Franklis tai vadino savęs viršijimu). kad kančios ir mirties prasmė gali būti surasta tik už kenčiančio žmogaus.

Pikūno duomenis. 1993.ASMENYBE IR INDIVIDUALUMAS 175 5. Bem D. 1998. Kasiulis J. 137-154. Butkienė G.. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Vilnius. Bandūra A.. 1997.F. 5. Vadovavimo psichologija. Kepalaitė A. Brabantas Ž. Psichoanalizė.206.C. Atkinson R. Introduction to Psychology. 3. p. Elgesio teorija ir žmogaus modeliai. Asmenybės psichologija. Asmenybės subrendimo požymiai Lentelė sudaryta panaudojant J. Kaunas.J.E. 1994. Kaunas. 2. literatūra 1. 4. USA... Smith E. . Bieliauskaitė R..3 lentelė. 1993. Atkinson R. 1996. Vilnius. p. 1994. Psichologija 16.L. Barvydienė V. 6. Šaltinis: Pikūnas J.

12. Psichologija 12.3-18. Sternberg R. c. 10. Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą. Pedagoginė psichologija.M. Trimakas K. p y A. . 1996. 1993..5-24. 20. 1994.B. Vilnius. . Sattler J. Kaunas. Vilnius. 1992. Paškus A. 1986. O c .C.5-33. 22. Humanistinė psichologija. p. Z teorija. M O C K B . 1996. 18. Vertybių sistema humanistinėje ir egzistencinėje psichologijoje. 13. X . 19. Maslow A. 1997. Katiliūtė . Psichologija 17. Idėjų sankryžoje: Kritinis skerspjūvis. K. p. San Diego. 21. 1997. 24.Vis vien sakyti gyvenimui (Žmogus ieško prasmės). 104-121. Vilnius. 2 5 . Kaunas. Biheviorizmas ir humanistinė psichologija: Dvi žmogaus prigimties sampratos. 17. . Psichologija 16. Vilnius. Psichologija studentui. 1988. p. ep . 8. Jacikevičius A. Psichologija 12. 1998. Assessment of children. Psichologija. 23. Teop . Furst M. 26. 1997. Kaunas. Raidos psichologiją.720. 1996.Boydstun D.608. Teop ..J. Vilnius. Kaunas. Berliner D. Žukauskienė R. Beyond IQ: a triarchic theory of human intelligence. c. Lepeškienė V. Psichologija 15.176 V SKYRIUS Frankl V. Vilnius. Pastoracinė psichologija. Asmenybės raida gyvenime. 1997. Gyvensena. Mokslas. 16.. Plužek Z.Siela. New York.E. Kočiūnas R. A. M o c a . Trimakas K. p.... 1996. 1985. Ca eepyp. 27. Pikūnas J. Egzistencinė psichologija ir terapija.G. Kočiūnas R. 1994. 1997. 1997. Žmogaus aukščiausi skrydžiai. 1996. 11.B. 1992. Gage N. Kaunas. 7. 1992. ce . 15. 9. 14.

nukreipta nuo išorinio pasaulio į mūsų AŠ. Dabar pats laikas gautąsias žinias sujungti ir pritaikyti savęs ir kitų pažinimui. Savimonės padedami mes išskiriame save (AŠ) iš viso likusio objektyvaus pasaulio (ne AŠ) (6. bet ir patys save.tarsi bandėme pamatyti žmogų iš skirtingų pusių. Šis žmogaus sugebėjimas suvokti ir geriau ar menkiau pažinti savo vidinį pasaulį pavadintas savimone. y.). • Iš kur žinau. kad aš tikrai esu aš? • Kodėl talentingas inžinierius gali turėti žemą savigarbą? • Kiek veidų turi manasis „Aš"? • Kas gali būti bendro tarp pernelyg save aukštinančio ir save žeminančio žmogaus? • Kodėl vieni žmonės lengvai priima komplimentus. kylančius ieškant savojo „Aš". Galima sakyti. kad tai sąmonės dalis. Kartu paieškokime atsakymų į kai kuriuos klausimus. apimanti paties savęs įsisąmoninimą. o kitiems tai sunkiai sekasi? • Kodėl ir kaip mes patys save apgaudinėjame? • Kodėl yra svarbu save mylėti? • Kas yra atsakingas už mano gyvenimą? Kas yra savimonė Skirtingai nuo gyvūnų.VI SKYRIUS SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU Iki šiol kalbėjome apie atskirus mūsų psichikos procesus .1 pav. . mes suvokiame ir pažįstame ne tik mus supantį išorinį pasaulį. t.

jau esame aptarę . t.178 VI SKYRIUS pav. reiškinius. pažindamas aplinką. Pratarmę).žr. arba savęs įsisąmoninimą. kad aš tikrai esu aš Savimonę. Sąmonė. padėdama mums pažinti aplinką. Šio proceso rezultatas būtų savęs . ir gaudamas iš jos grįžtamąją informaciją. reaguodamas į ją. po to. šis procesas nueina ilgą ir sudėtingą raidos kelią. žmones. daro lankstesnę.savas paties. arba iš kur žinau. nukreiptą į išorinį pasaulį. Požiūris į save susiformuoja vėliausiai. Savimonės dėka žmogus išskiria save (AŠ) iš viso likusio objektyvaus pasaulio (ne AŠ) Taigi savimonė . efektyvumą ir patikimumą. savo bruožų. savo vietos pasaulyje suvokimas. Be abejo. AŠ -VAIZDAS Aš-vaizdo apibūdinimas. y. o savimonė siekia padidinti paties žmogaus. kaip be galo sudėtingos veikiančios „sistemos". pažinimas ir vertinimas (ką konkrečiai reiškia suvokti ir pažinti save. poreikių ir galimybių. pirmiausiai reikėtų suprasti kaip savęs pažinimo ir vertinimo procesą. tikslingesnę ir efektyvesnę mūsų veiklą. kai jau yra susiklostęs požiūris į išorės daiktus. Žmogus save pažįsta veikdamas ir bendraudamas.

O trumpiau: Aš-vaizdas .) sistema. išgyvenama kaip unikalus Aš. arba Aš-koncepcija. „aš nieko negaliu". savo vertingumo išgyvenimą. Aš vaizdo turinys formuojasi ilgus metus. Vadinasi. Kad nuo savojo Aš suvokimo priklauso žmonių galimybės.• produktas. priimame arba nepriimame. savo vietą . Kiekvieno iš mūsų Aš-vaizde galima išskirti du aspektus: 1. Toms žinioms apie save. arba savęs suvokimo. sėkminga ar nesėkminga mūsų veikla atitinkamai veikia Aš-vaizdą.tai vaizdinių ir sprendimų apie save (savo bruožus ir sugebėjimus.vaizdas skatina ar slopina mūsų aktyvumą. Taigi kas yra Aš-vaizdas? Aš-vaizdas . proceso . išgyvename. arba Aš-sistema.tokia. esama žmonių. Dalis autorių šiuos terminus vartoja kaip sinonimus. save perprantant ir kaupiant žinias apie save.. jas vienaip ar kitaip vertiname. kas mums būdinga. . bet ir kiek išreikšti mumyse vieni ar kiti bruožai). o gal net • ir neįmanoma. kad mūsų Aš-vaizdas ir mūsų veikla bei aktyvumas yra tarpusavyje susiję. kokią ji save pačią mato. „aš kai ką galiu". tarp žmonių ir t. „O jeigu negaliu. vadinamas Aš-vaizdu. Sąlyginai tai atskiriama tik dėl to. išgyvenimus ir motyvus. o kai kurie nurodo tam . labiau ar menkiau įsisąmoninta. Žinias apie save (tai ne tik žinojimas. palankus arba nepalankus Aš . kad būtų lengviau suprasti Aš-vaizdo esmę ir sandarą. Todėl atskirti žinias apie save ir savęs vertinimą yra labai sunku.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 179 vaizdas.t.tai asmenybė . Čia laikomasi pirmojo požiūrio. nesame abejingi: mes . tai nieko ir nedarysiu". nusiteikimą savo paties atžvilgiu. ko įprastoje būsenoje nepajėgtų. Taigi galima sakyti. Savosios vertės jausmą (savęs įvertinimą). kuris tarsi persmelkia visą savęs suvokimą ir Aš-vaizdą. y. Pavyzdžiui. 2. be abejo. Ji yra palyginti pastovi. Aiškumo dėlei tai galima pavaizduoti maždaug taip: Aš-vaizdas visada sąlygoja mūsų asmenybės aktyvumą ir galimybes. tikrus jų skirtumus. įrodo hipnozė: įteigus žmogui vienas ar kitas jo Aš galimybes. Tai savęs paties įsivaizdavimas. t. jis iš tiesų sugeba atlikti tai. vienas nuo kito priklauso. Taigi Aš-vaizdas yra savimonės. Antra vertus. apie save manančių: „aš viską galiu".

o dar dalelė savęs vaizdo lieka apskritai neįsisąmoninta. kurių savyje nepastebėjome. nesuvokia savo agresyvumo. tačiau nesuprasti vidinių ar išorinių jų priežasčių. jausmus. veiksmus ir pan. Todėl kiekvieno mūsų Aš . norus. C. A. kuriam svarbu kitų akyse pasirodyti padoriu. Tai gali būti savybės. Aš-vaizdas visada turi kažką. Kokios savybės paprastai „pasprunka" nuo mūsų sąmonės. Galima suvokti turint vienas ar kitas savybes. Įsisąmonintų ir neįsisąmonintų elementų požiūriu Aš-vaizdą galime įsivaizduoti kaip tam tikrą sistema su „sąmoninga" viršūne ir „pasąmoniniu" pagrindu (6. kas suvokiama labai aiškiai. Aš-vaizdo įsisąmoninimas. o nuolatinius savo susidūrimus su aplinkiniais aiškina kaip „kovą už teisybę").tai tarsi mūsų asmenybės šerdis. (Prisiminkite Z. Froido asmenybės schemą). arba ko aš nežinau apie save . t. (Agresyvus žmogus. . tačiau nežino. jei kuklumas „neįrašytas" į jam reikšmingų savybių sąrašą). (Aplinkinių vertinimu kuklus žmogus gali savęs nelaikyti kukliu. kas suvokiama ne taip aiškiai. kodėl taip yra). kad asmenybei jos yra nepriimtinos: prieštarauja jau susiklosčiusiam Aš-vaizdui.). ir jų suvokimas gali sumenkinti savigarbą. Kai kurios savybės neįsisąmoninamos dėl to.. lieka už aiškaus suvokimo ribos? Apžvelkime tris tokių savybių grupes. Aš dėka juntame. kažką. B.180 VI SKYRIUS Mūsų Aš susieja į visumą įvairias mūsų mintis.2 pav. išgyvename save kaip tą patį praeityje. dabartyje ir ateityje ir šitaip suvokiame bei jaučiame tapatumą sau. leidžia mums pajusti savo asmenybės vientisumą. vidinio pasaulio ašis. y. (Žmogus supranta esąs perdėtai smulkmeniškas. Kaip ir kiti psichiniai reiškiniai. . nes jos mums paprasčiausiai nereikšmingos. centras. Be to.

Tačiau pasąmonėje slypintis prastas savęs vertinimas reiškiasi dideliu N. t. žemas savęs vertinimas. „išsiderinusios" asmenybės pavyzdys. Vadinasi. Dar viena iš tokios akistatos galimybių yra sapnai. tiek neigiamų)". Tuo tarpu pasąmonėje viešpatauja nepasitikėjimas savimi. jog moters pasąmonėje slypi baimė. Arba pasakome ką nors tokio išmintingo. stengiasi „neprileisti" iki sąmonės. Sąmonės lygmenyje N. išreiškiantys priešiškumą ir agresyvumą. Sakykime. blogos nuotaikos. kartais būsima mama susapnuoja savo vaisių taip. Tokiu būdu jo įsisąmonintasis Aš ir savigarba lieka nepažeisti. o į savas slaptas problemas ar norus žiūrima tarsi iš šalies. aiškiai prasilenkdamas su realiomis galimybėmis. šiurkštumu. sąmonei nepriimtini norai. jog tai tikrai mūsų žodžiai.ankstyvojoje vaikystėje išgyventa trauma. kaip aš galėjau taip pasielgti"? Tačiau kartais visiškai netikėtai sau imame ir pasielgiame labai kilniaširdiškai ir tolerantiškai. neaktyvus ir pan. kurį mes sąmoningai suvokiame.„priešiškumas broliui" tapo visiškai Įsisąmoninta. Jis nuolat jaučiasi prislėgtas.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 181 Šių Aš-vaizdo dalių santykis nuolat kinta. Pasąmonėje glūdintys slapti. „Aš nė neįsivaizdavau. sugebėjimas įsisąmoninti ir pripažinti mums nemalonią informaciją apie save rodytų mūsų asmenybės brandumą. Toks sapnas gali reikšti. Pasąmonėje! paslėpti mūsų asmenybės aspektai gali būti labai nemalonūs. o po to pasijuntame nepatogiai: „Ir kas man atsitiko. y. Taigi kiekvieno mūsų Aš yra žymiai didesnis nei tas Aš. Dėl to sapnas yra priimtinas. įžeidumu. gimus broliukui ir netekus dalies tėvų dėmesio). sukelti elgesio sutrikimus. Štai disharmoniškos. kad turiu tokių savybių (tiek teigiamų. anksčiau nelabai aiškiai suvokta ir sunkiai paaiškinama savybė . kad patys netikime. tarsi matytų jį iš šono. nesuvokia. vertina save labai gerai. baimės. per psichoterapijos seansus žmogus suvokė. Tokios būsenos priežasčių pats N. kad susitikti „akis į akį" su savo pasąmone mums padeda ne tik nevalingi poelgiai. kodėl jaučia priešiškumą metais jaunesniam broliui (priežastis . situacijoms ar simboliams. turės problemų su . kad nėštumas gali sujaukti jos įprastinį gyvenimą. konfliktai iškyla į paviršių miegant. kurio N. Tuo tarpu „santarvė" tarp suvokiamų ir nesuvokiamų savo paties bruožų. Sakykime. Galbūt moteris bijo. kad sąmonė įsiterpia į sapnus kaip cenzorė. į kokią nors smulkmeną mes sureaguojame stipriu pykčio priepuoliu. kad galiu būti toks. Manoma. Taigi prasiplėtė viršutinės Aš-vaizdo dalies ribos. Nemalonius ar „nepadorius" jausmus ir norus ji perduoda kitiems sapne veikiantiems asmenims. Psichoanalitikai teigia. nepripažįsta. kad nesugebės būti puiki motina. Dideli prieštaravimai tarp įsisąmonintų ir neįsisąmonintų mūsų Aš dalių gali iškreipti asmenybės vystymąsi. konfliktiškumu. Pavyzdžiui.

Moteris jaučia stiprų pasipiktinimą. kad visada vengdavo kalbėti apie savo poreikius. kuri siekia ramybės. Džonsono. iš tikrųjų norime „užsimerkti" ir nepastebėti kokios nors esminės savo problemos. jis suprato. vaizduotės. ir tos nuslopintos emocijos jį „graužė" iš vidaus. arba jį kas nors sužeidžia. Moteris sapnuoja. neramus jaunuolis. Po to iš kažkur atsiranda keistas. apribojusi savo profesines pareigas ir daugiau energijos nukreipusi į jai svarbius. kurį sapne atstovavo vyras. susikaupimo. kuri visada norėjo būti kolektyvinio gyvenimo centre. Jungo pasekėjas psichoanalitikas R. patrauklumą. ir išorinės „valkatiškos" profesinės veiklos. šeimai. moteris pasijuto lengviau. Šiek tiek pakeitusi savo dienotvarkę. Vyras išreiškia tą moters dalį. Moteris mato savo vyrą. mes turime galimybę ne tik išspręsti savo vidinius prieštaravimus. Pasąmonėje mes galime atrasti savojo Aš sveikata. Jis įsėda šalia jos į automobilį ir ją nusiveža. atsigręžti veidu į mus persekiojantį savojo Aš aspektą ir susitarti su juo. Pernelyg atsidavus profesinei veiklai. Jei sapne žmogus sužeidžia ar užmuša kitą žmogų. Išanalizavęs sapną. Pavyzdžiui. panašus į valkatą. Taigi šiuo sapnu moters pasąmonė signalizavo apie pavojingą atotrūkį tarp jos vidinio dvasinio gyvenimo. žiūrėti į įvykius iš šono. kad raktus turi jos vyras. tačiau jis negirdi. R. pavyzdį. savo dvasiniam gyvenimui. kuri nė minutės negalėjo pasėdėti ramiai ir mėgo. Džonsonas aiškina. lėkti visu greičiu. kad šio sapno vaizdinius reikia suprasti kaip atskirų tos moters asmenybės dalių ir jos vidinio gyvenimo simbolius. jog sapnai yra „sukurti" tam. Šiuo atveju reikėtų sustoti. padėjusio jai geriau suvokti save. Sužeidimas gali simbolizuoti ir per menką rūpinimąsi tariamai nereikalingu savo asmenybės aspektu. tarsi kažkas ją įstūmė į šita „judėjimo priemonę". atsitraukimo į save. jog greitai susidursime su problema. yra vieni vertingiausių pažintinių sapnų. bejėgiškumą ir iš dalies vienišumą. Automobilis simbolizuoja jos pernelyg didelį užimtumą darbo reikalais. kad ieško savo automobilio raktų. K u o m e t sapne bandome nuo ko nors pabėgti. Sapne ji jautėsi taip. meditacijos pagalba) ir giliau save įsisąmonindami. bet „užmirštus" gyveno aspektus. Automobilį vairavęs neramus „valkata" išreiškia tą moters asmenybės dalį. K. praras gerą fizinę formą. Ji prisimena. Jie praneša apie kokią nors ypatingai didelę mūsų baimę arba kitas nuslopintas ir neigiamai veikiančias emocijas. tai gali reikšti. kad mūsų pasąmonė ir sąmonė galėtų ' bendrauti ir bendradarbiauti. Košmarai. įjungusi mašinos variklį.182 VI SKYRIUS Užmegzdami ryšį su savo pasąmone (sapnų. O jei negalime pajudėti iš vietos arba judame per lėtai. Džonsonas (R. tai gali reikšti. į kurią nenorime kreipti dėmesio. . žmogus nuolat sapnuodavo žiurkę. kad jis nori atsikratyti kurios nors jam nereikalingos savojo Aš dalies. Jis pateikia įdomų jaunos dalykiškos ir veiklios moters sapno. Johnson vaizdžiai sako. graužiančią jam kaklą. kuri grąžino ją į dalykinių reikalų sūkurį. šaukia jam. todėl nori savo nėštumą tarsi „nutolinti". anot R. jai nebeliko laiko namams.

Sąmonė randa.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 183 . Tuo tarpu mums netinkama informacija (ar bent jos dalis) gali būti blokuojama arba iškraipoma. Kad dar aiškiau suprastume Aš-vaizdo vietą mūsų psichikoje. Todėl Aš -vaizdas gali būti ir labilus (kintantis). atsinaujinimo. galime suprasti. kaip mes priimame neatitinkančią jo informaciją: esame „atviri" ar „uždari" jai. Vadinasi. ir rigidiškas (sustingęs). Tarkime. Sakykime. Visą informaciją apie save mes vertiname tendencingai. kaip kažkas pavadino jo kalbas ir sąmojus nuobodžiais ir lėkštais. Kartą jis išgirdo. kuri slypi pasąmonėje ir „neįleidžiama" į sąmonę. stiprybės. neįprastų aplinkybių. kai kalbėjome apie asmenybei nepriimtiną. augimo. kuri patvirtina tam tikrą pageidaujamą savybę (kiekvienas mato tai. įžiūri ir praleidžia tą informaciją. Tai ypač svarbu prisitaikant prie naujų. Arba: „Bendraudamas su juo. Arba: „Jo žemas lygis". ir teigiamai). aš buvau pavargęs ir galbūt iš tikrųjų pasirodžiau . pažiūrėkime į šį paveikslą: Aš-vaizdo pastovumas. įstojęs į universiteto matematikos . nuobodus". jaunuolis. kas esame iš tikrųjų. atsakas? „Tas žmogus nesupranta juokų". mokykloje laikytas gabiu matematikai ir gerai manantis apie savo gabumus. Mūsų Aš-vaizdo pastovumas kaip tik ir priklauso nuo to. ką nori matyti). laiko save įdomiu ir sąmojingu. Vadinasi. Tai susiję su mūsų suvokimo atrenkamumu. keliančių mums naujus reikalavimus. jos savęs vaizdui prieštaraujančią informaciją. kad R. Šią temą jau pradėjome gvildenti ankstesniame skyrelyje. išliekant nepakitusiu. Koks galimas R. išminties šaltinius. tuo daugiau galimybių keistis turi mūsų Aš-vaizdas. nusiunčiant ją į pasąmonę. arba kodėl žmonės skirtingai priima komplimentus Susiformavusiam mūsų Aš-vaizdui būdinga patį save palaikyti. Tačiau kyla klausimas. kuo „atviresni" esame informacijai apie save (ir neigiamai. kaip ši nepriimtina informacija patenka į pasąmonę? .

ir kiekviena sėkmė ar nesėkmė keičia jo požiūrį į save. Tačiau jo pasąmonėje slypės sumažėjęs savęs vertinimas. Jums tik pasirodė". žmogus tarsi netenka savęs suvokimo ir vertinimo pagrindo. jei studentas. aš nesu toks gabus. kaip jiems sakoma: „Kajus. taip nėra. kaip maniau"). Savo nesėkmes jis aiškins labai įvairiai. jautrumu. („Pasirodo.184 VI SKYRIUS ' fakultetą. Tuo tarpu „sustingusį" savęs vaizdą turinčiam žmogui būdinga stipri psichinė gynyba . negali patikėti. Pavyzdžiui. nors stropiai dirba. • Žmonės gali būti „uždari" ne tik neigiamai. Taigi mūsų Aš-vaizdo pastovumą ir turimą savęs vertinimo lygį padeda išlaikyti nesąmoninga psichinė gynyba (žr. Jei šis studentas yra „atviras" naujai informacijai apie save. mes n u s k r i a u d ž i a m e save. o per egzaminą įvertintas „puikiai". nes nuvertiname jo nuomonę. nepakankamai save vertinantiems. nes nežino. jie pasimeta. poskyrį „Psichinės gynybos būdai"). arba kas man svarbiausia vertinant save Aš-vaizdo turinį sudaro informacija (žinios) apie save. Be to. kad tikrai yra tokie. įtampa. jog universitete yra kiti matematinių gabumų vertinimo kriterijai nei mokykloje. Kai Aš-vaizdas yra per daug kintantis arba. tai jis nepriims naujos informacijos. lengvai kintanti Aš-vaizdą. Aš-vaizdo turinys. Pavyzdžiui. savo profesinį lygį laikęs vidutinišku. jog tai atsitiktinumas. ko iš savęs tikėtis. Tai trukdo žmogui prisitaikyti prie naujos aplinkos. turintiems neigiamą požiūrį į save. Jeigu minėtame pavyzdyje studentas matematikas yra labai gynybiškas. Todėl jis tampa priklausomas nuo išorinių aplinkybių. bet ir teigiamai informacijai apie save. gali kilti įvairių problemų. jis supras. atsisakydami mums siūlomos „dovanos". jog nėra labai gabus. jis nekels sau tikslo bet kokia kaina būti „tarp pirmųjų" kaip anksčiau ir susitaikys su esama padėtimi. jis yra uždaras „teigiamai" informacijai. koks yra iš tikrųjų. Tai pasireikš padidėjusiu nerimu. . Ją galima padalyti į tokias grupes: • požiūris į savo išvaizdą. mano. kad ji nepažeistų susidariusio Aš-vaizdo. Toks uždarumas teigiamai informacijai apie save yra labiau būdingas žmonėms. ir taip išlaikys turimą sąmoningą savęs vertinimo lygį.visa nauja informacija apie save pertvarkoma taip. Realiai įvertinęs savo galimybes. Turėdamas nepastovų. keisti požiūrį į save. išgirdę komplimentą. atvirkščiai. Taip prieštaraudami pagyrimo autoriui. tampa vidutinišku studentu. per daug pastovus. ir ims kukliau vertinti savo gabumus. taip mes nubaudžiame ir giriantį mus žmogų. bet tik ne savo vidutiniškais gabumais.

požiūris į savo intelektą ir sugebėjimus. bet ignoruoja ar net neigia. kai kiti žmonės mūsų vyraujančio savęs vertinimo kriterijaus ne tik nepalaiko. mes iškreipiame informaciją. t. tampa svarbiausiu savęs vertinimo kriterijumi. bet tai jo savigarbos nesumažina. . kad šiuolaikinėje visuomenėje savęs vertinimui ypatingai svarbus yra intelekto faktorius (prisiminkime.-vaizdo faktorius taps vyraujančiu. įvertinimą. kad jaunuolis laikytų save protingu ar patraukliu) Susiformavus pagrindiniam savęs vertinimo kriterijui.v a i z d o faktoriumi. t. Kitas žmogus gali save laikyti estetiškai neišsilavinusiu. yra moralinės savybės. žmogus gali laikyti save talentingu fiziku. tyrimai rodo.vyriškumo vertinimas. profesiją). nes grindžia ją ne profesiniais. ką žmogus savyje labai vertina. Pasitaiko atvejų. Galima sakyti. arba pagrindinis savęs vertinimo kriterijus.y. i n f o r m a c i j a apie savo s o c i a l i n i u s vaidmenis ( l y t į . y. o moraliniais bruožais. Dažnai žmonių tarpusavio konfliktai kyla būtent dėl to. neigiančią mūsų vyraujantį Aš-vaizdo faktorių. bet būti labai menkos savigarbos.y. intelektą ar kitą jam ypač svarbią savybę).SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 185 • • • • savo emocionalumo įvertinimas. šio žmogaus vyraujantis Aš-vaizdo faktorius. Kiekviena tokia grupė žinių apie save vadinama A š . kad tiesiausias kelias į draugystę . nusakančios žmogaus socialinę ir turtine padėtį. žmogus paprastai vėl pasirenka tokias veiklos sritis. Šie faktoriai sudaro tam tikrą sistemą. kadangi šiai savybei jis neteikia didelės reikšmės. moteriškumo . Tuo tarpu ankstesniais laikais savęs įvertinimui svarbesnės buvo savybės. Pavyzdžiui. dažnai priklauso nuo to. ką mes patys savyje vertiname. Vadinasi. kurioje veiklos srityje asmenybė jaučiasi labiausiai kompetentinga ir kur anksčiau ji yra sulaukusi sėkmės ar palaikymo (kartais pakanka netgi vieno aplinkinių pagyrimo. siekdami išlaikyti savosios vertės lygį. paspirtį (pavyzdžiui. Kuris Aš.pripažinti ir patvirtinti žmogaus vyraujantį savęs vaizdo faktorių (išvaizdą. vertina mus ne pagal tai. jog yra neigiama ar ignoruojama tai. Įdomu. a m ž i ų . gabus technikai j a u n u o l i s pasirinks studijas technikos universitete). Beje. Savęs suvokimo ir vertinimo procese vienas kuris nors faktorius vyrauja. savo fizinės išorės. kur jis gauna didžiausią aplinkinių palaikymą. Tuomet. kad dabartinio studento Ašvaizde vyraujantys faktoriai paprastai būna profesinė kompetencija ir biologinis vaidmuo. kaip žmogus reaguoja i vertinimus „Tu protingas" arba „Esi visiškas kvailys"). sprendimai apie savo moralines savybes. t. kur vyraujantis Aš-vaizdo faktorius gali geriausiai pasireikšti.

kad šitokia mūsų Aš įvairovė gerokai apsunkina teisingos savivertės formavimąsi. Dažnai net brandaus amžiaus žmogui sunku pasiekti darnos tarp daugybės savojo Aš formų. Tačiau problema yra ne ta. mano idealas-dvasinga. mano supratimu. tai tarsi atskiras idealiojo Aš variantas): daugybė parodomųjų (reprezentacinių) Aš (savotiškų kaukių. ateities Aš (tokią asmenybę. galima būtų atrasti ir daugiau Aš veidų. Todėl paauglystėje dažnai dominuoja perdėtas vaizdinys apie save (pavyzdžiui. o ką jau kalbėti apie jaunuolį. kai žmogus labai intensyviai ieško savojo Aš. kiek ir kokių Aš iš tikrųjų yra. Mažas skirtumas tarp realaus ir idealaus Aš liudija apie asmenybės vidinę pusiausvyrą. t. tarpasmeninių santykių sunkumus. Skiriamas ir veidrodinis Aš (koks aš. kad aukšto intelekto paaugliams. Paprastai toks realaus ir idealaus Aš atotrūkis būdingas neurotiškiems žmonėms ir pereinamajame amžiuje. socialinį Aš. kūrybinga asmenybė. Kalbama netgi apie fantastinį Aš (koks norėčiau tapti. Tačiau šis atotrūkis gali būti susijęs ir su aukštu intelekto lygiu bei kūrybiškumu. tačiau aš j a u č i u . byloja apie asmenybės vidinius konfliktus. idealizuotąjį Aš (koks norėčiau tapti. atrodau kitiems žmonėms). Didelis skirtumas. atvirkščiai.y. menkavertiškumo jausmą. taip pat mūsų savosios vertės jausmui. sukelia pasyvumą. jei tai būtų įmanoma). idealųjį Aš (koks norėčiau tapti. Žmogaus sielos tyrinėtojai tvirtina. paauglystėje bei ankstyvojoje jaunystėje. arba kiek veidų turi manasis Aš V a i z d i n i u o s e apie save v i s u o m e t g a l i m a aptikti realųjį Aš (įsisąmoninta vaizdinį apie save šiuo momentu). tai nebūtinai teigiamas savęs įsivaizdavimas: pavyzdžiui. nesėkmes veikloje. skirtingai nei vidutinių gabumų vaikams. kaip virstu eiliniu miesčioniu ir tokį save matau ateityje). orientuodamasis į moralės normas. Matyt.186 VI SKYRIUS Aš-vaizdo formos. Tai dar ne viskas. intymųjį Aš. pasitikėjimą savo jėgomis ir kartu sąlygoja sėkmingą veiklą. kad šio nesutapimo laipsnis turi nemažai įtakos mūsų veiklos aktyvumui ir sėkmei. kokia realiai galiu tapti. fizinį Aš. Kiti autoriai mini dar dvasinį Aš. Tyrimais nustatyta. skaudžius ar intymius savojo Aš bruožus ir polinkius). begalinį paauglio pasitikėjimą savimi lengvai pakeičia visiškas nepasitikėjimas). Koks yra santykis tarp mūsų realaus ir idealaus Aš? Sveikam žmogui tarp realaus ir idealaus Aš būdingas tam tikras atotrūkis. o ta. būdingas žymiai didesnis atotrūkis tarp tų . koki man būtų malonu save matyti). kurių tikslas paslėpti neigiamus. taip pat šeimyninį Aš.

. reikalavimų. mums vėl pasitarnauja parodomasis Aš. Baumeister) ištyrė. norint kitiems padaryti įspūdį tomis savybėmis. Parodomasis Aš ypač parankus tada. „priderina" savąjį Aš prie konkrečios auditorijos skonio. skyrelius „Aš-vaizdo įsisąmoninimas". normalaus jos vystymosi sutrikimų kaina (žr.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 187 savybių. Baumeisteris (R. kai siekiama pateisinti kitų žmonių lūkesčius mūsų atžvilgiu. neveiklumą. „Savęs sukūrimo" strategijos griebiamasi. kad žmonėms būdingos dvi savęs reprezentavimo. kurių mąstymo lankstumas dažnai derinasi su nepasitenkinimu savimi. t. Lyginant su idealiuoju Aš. Kai norime paslėpti savo trūkumus. Tačiau kūrybinga asmenybė šį konfliktą sprendžia veikloje (kūryboje. daugybė vizitinių kortelių. dideliu jautrumu. moksle ar darbe). „Psichinės gynybos būdai"). pateikiama kitiems. Pirmuoju atveju žmogus. Tačiau kokia kaina? Asmenybės vidinių prieštaravimų. bėgimą nuo realaus pasaulio. Paprastai mes patys puikiai suvokiame skirtumą tarp savo realaus ir reprezentacinio Aš. savigarba panašūs tuo. kad žmogus gali priimti jį kaip realybę. vadinasi.savotiška mūsų vizitinė kortelė. mums b ū d i n g a „savas sukūrimo" strategija. Šį faktą galima paaiškinti žmogaus siekimu gerai atrodyti ne tik iš šalies. nes kiekvienas mūsų atliekamas vaidmuo (praeivio. y. kurias norėtų turėti. arba savęs pateikimo kitiems. truputį gražesnį. ir tų. Jeigu mūsų reprezentacinis Aš smarkiai keičiasi. kurias jie sau prisiskiria. normų. studento. „prisigerina" jai. apsiginti nuo kitų smalsumo ar galimos pašaipos. o tie lūkesčiai nesutampa su mūsų tikraisiais jausmais ir įsitikinimais. Tuo tarpu neurotiškam žmogui savo trūkumų pripažinimas ar net jų „padidinimas" netampa stimulu juos įveikti. Ji kelia sau sudėtingus uždavinius ir tuo išlaiko savigarba. Kuo gi tada skiriasi kūrybiška asmenybė nuo neurotiškos? Didelis kūrybiškos asmenybės savikritiškumas ir žema neurotiškos asmenybės . o tėra tik priemonė pateisinti savo nesėkmes. einant per skirtingas auditorijas. Kiekviename tokiame Aš mes pateikiame save truputį geresni. Reprezentacinis Aš . siekdamas užkariauti aplinkinių simpatijas. truputį malonesnį. Tačiau kartais parodomasis Aš taip „įauga į kraują". Tiksliau. kad abiem atvejais siekiama tobulumo. mylimojo) reikalauja atskiro parodomojo Aš. kurios įeina į idealųjį Aš. realūs asmenybės pasiekimai ir savybės jai atrodo menki. bet ir savo paties akyse. vadinasi. o realusis Aš paprasčiausiai išstumiamas į pasąmonę. „Aš-vaizdo pastovumas". mums priimtinesnė „prisigerinimo" strategija. Jeigu įvairiose auditorijose mes pasirodome beveik tuo pačiu „veidu". Psichologas R. strategijos: „prisiderinimo" ir „savęs sukūrimo". Panašiai yra ir su kūrybiškomis asmenybėmis.

„kuo aš tapsiu?". E. atskirų savęs pajautimo momentų ankstyvojoje vaikystėje ar net kūdikystėje. SAVĘS VERTINIMAS Savęs vertinimo turinys.188 VI SKYRIUS Aš-vaizdo vystymasis.intelekto. arba ką naujo augant sužinome apie save Kokiomis kryptimis vystosi Aš-vaizdas asmenybei bręstant? A. nes klausau mamos"). Vaikui augant. paauglystėje vyraujantį išvaizdos faktorių vėliau pakeičia kiti . Pradžioje jį sudaro tik savo kūno bruožų ir išvaizdos suvokimas bei vertinimas. Paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje labai smarkiai keičiasi savęs suvokimo turinys ir struktūra. Tačiau šie pakitimai reiškia ne tiek Aš-vaizdo pobūdžio pasikeitimą. moralinių savybių ir pan. t. B. Maždaug antraisiais trečiaisiais gyvenimo metais jau pradedame atskirti save nuo aplinkos „Aš" nuo ne „Aš" (vaiko kalboje tai pasireiškia įvardžio „aš" atsiradimu: vietoje „Mantukas nori miegelio" vaikas sako „Aš noriu miegelio"). arba kodėl yra svarbu save mylėti Jau žinome. dama vis daugiau savo ir kitų žmonių skirtumų. E). atran. Taigi mūsų savęs suvokimas prasideda nuo. „koks aš?". G. Paauglystę Aš-vaizdas „pasitinka" kaip gana pastovi ir sudėtinga sistema. plečiasi. t. kad mūsų Aš-vaizdą sudaro žinios apie save ir savosios vertės jausmas (savęs įvertinimas). „kuo aš noriu ir galiu būti?". Keičiasi Aš-vaizdo faktorių reikšmingumas. Stiprėja savojo Aš individualumo. Aš-vaizdo turinys. palaipsniui įjungiamos įvairiausios asmenybės savybės. išorinių požymių fiksavimo („aš geras. kiek jo turinio pagilėjimą ir išsiplėtimą. . pagrindiniai savęs vertinimo kriterijai (pavyzdžiui. pereinama nuo atsitiktinių. unikalumo suvokimas. nes ieškoma atsakymų į naujai iškilusius klausimus apie save ir savo galimybes: „kas aš?". nes daviau jam saldainį") prie pastovaus elgesio įvertinimų („aš geras. y. Suvokiamos savybės ir bruožai tampa vis labiau apibendrinti.). Atsiranda ir iki tam tikro laipsnio stiprėja atotrūkis tarp realaus ir idealaus Aš.y. žinios apie save. elgesio tikslai ir motyvai.

artumas. (Būdinga tokia save gerbiančio žmogaus nuomonė: „Aš pats sukūriau save tokį. platesnis.tai keliami sau didžiausi tikslai. Savosios vertės lygis reguliuoja mūsų elgesį įvairiausiose gyvenimo srityse. ar mes laikome save gabiu. tikrai . draugiškas santykis ir sutarimas su savimi. kad kiekvienas žmogus yra nepalyginamai didesnis. t. kurios gali veikti savosios vertės jausmą: • atitikimas tarp aspiracijų (siekimų) ir realių laimėjimų (arba galimybių). Nuo bendro asmenybės požiūrio į save labai priklauso sėkminga jos raida. • mūsų auklėjimas vaikystėje. lydimu sėkmės. sugebančiu kontroliuoti savo gyvenimą.tai meilė sau. n e t u r i n t i nieko bendro su e g o i z m u . kaip jis gali pasireikšti. sakoma Šventajame Rašte. Levis) arba nuo ko priklauso savosios vertės lygis Aptarkime plačiau keletą aplinkybių. savęs pripažinimas. • savęs lyginimas su kitais. " Tuo tarpu simpatiją sau išreiškia daugiau emocijos ir jausmai savo paties atžvilgiu. gilesnis už tai. stipriai veikia mūsų tarpasmeninius santykius. valingu. Tai besąlygiškas savęs priėmimas su visai trūkumais ir privalumais. Tai domėjimasis savuoju Aš.tai vertinamasis požiūrio į save aspektas. turinčiu už ką save gerbti ir kitiems sukeliančiu pagarbą. energingu. . „Mylėk savo artimą kaip patsai save". • aplinkinių žmonių įvertinimas. Savosios vertės jausmą galima išskaidyti į dvi dalis: savigarbą ir simpatiją sau. Taip. ar tai būtų profesija. šiluma sau pačiam. Galiausiai . Meilė sau ." (V. kuriuos manome atitinkant mūsų galimybes ir kuriuos norime Įgyvendinti. Įsiklausykime: „Argi neaišku. koks esu" arba: „Rimtuose reikaluose manimi galima pasikliauti"). patikimu žmogumi.tai pirmiausia savo unikalumo suvokimas ir pripažinimas. Jis išreiškia tai. Aspiracijų lygis Aspiracijų (siekimų) lygis . veiklos tikslų ir krypčių pasirinkimą bei jos efektyvumą.meilė sau. eilėraščiai ar išvaizda? Mumyse glūdinčią neatskleistą paslaptį verta mylėti. apsisprendimą krizinėse situacijose ir t. Asmenybės savigarba . savanaudiškumu ar išpuikimu.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 189 Savosios vertės suvokimas yra nepaprastai svarbi asmenybės charakteristika. Savęs vertinimo veiksniai.

patyręs nesėkmę. t. Toks aspiracijų lygis reiškia. Taigi mūsų aspiracijų lygis ir savęs vertinimas yra tiesiogiai susiję. nebijo gyvenimo sunkumų. Esant tikroviškam siekimų lygiui. Realus aspiracijų lygis yra toks. Džeimso (W. iš kurio žmogui sunku ištrūkti vien savo paties jėgomis. Jis krenta tiek. mūsų siekius apsprendžia savo galimybių įsivaizdavimas. Taip susidaro užburtas ratas. tiek per žemą aspiracijų lygį turintis ž'mogus nesugeba realiai įvertinti savo galimybių: pirmuoju atveju jas ir save pervertina. sėkmingai pasiekus tikslus. Žmogus. toliau sau keliami mažesni uždaviniai. Tiek per aukštą. Šis siekimų lygis gali būti realus (tikroviškas) arba nerealus. James) „savigarbos formulė": SAVIGARBA SĖKMĖ (pasiekimai arba realios galimybės) =----------------------------------------------- ASPIRACIJOS (tai. geba savikritiškai įvertinti savo galimybes. b) per žemas. o nepasisekus .y. įgyvendinęs sau iškeltus tikslus. nesugeba prognozuoti. žmogui sunku prisitaikyti prie gyvenimo reikalavimų. už galimybes. t. nepasitikėjimas savimi. tuo aukštesnė mūsų savigarba. Ir. antruoju . o dažnos nesėkmės jį gali privesti prie savęs nuvertinimo. kai žmogus. tuoj pat „nuleidžia rankas".renkasi paprastesnius. Jis yra nesavikritiškas. kai žmogus. Nerealus siekimų lygis gali būti dvejopas: a) per aukštas. ko siekiame. kad žmogaus siekimai atitinka jo realias galimybes. žmogus pasitiki savimi. jis vengia bet kokios rizikos ir lenktyniavimo. kai. neretai išstumiamo į pasąmonę. o negalėdamas jų įveikti. Gali būti atvirkščiai: jau turimas pasąmoninis nepilnavertiškumo jausmas yra kompensuojamas per aukštu aspiracijų lygiu. kurio aspiracijų lygis yra per žemas. y. toliau sau kelia dar didesnius uždavinius. ko siekiame) Kaip paaiškinti šią „sausą" formulę? Kuo labiau mūsų realūs laimėjimai viršija tai. Jei aspiracijų lygis yra per aukštas. pervertinamos savo galimybės. susidūręs su kliūtimis. Tokiam žmogui svarbiau yra išvengti nesėkmės nei patirti sėkmę. toliau imasi sudėtingesnių uždavinių. kuris nuvertina savo galimybes. kiek mūsų siekimai viršija .190 VI SKYRIUS Kitaip sakant.nepakankamai vertina (žr. Jam būdingas nerimas. paprastai gyvenime pasiekia mažiau nei galėtų pagal savo sugebėjimus. skyrelį „Savęs vertinimo lygiai"). Aiškiau suprasti šį ryšį padeda amerikiečių psichologo V. savęs vertinimo lygis krenta. moka nusileisti. kai aspiracijos kur kas didesnės už realius pasiekimus. atvirkščiai.

stoja j universitetą ir patiria nesėkmę. Vadinasi. y. Paauglystėje į pirmą vietą iškyla bendraamžių vertinimas. viršijančias jo galimybes). Po tyrimo daugumos studenčių savęs vertinimas buvo padidėjęs. kaip pats atrodo. yra suaugusių šeimos narių įvertinimas. Savigarbos mažėjimą sukelia nesėkmės suvokimas ir išgyvenimas: „Aš nepajėgiu šito padaryti". Tyrimai rodo. Štai vieno tyrimo pavyzdys. yra glaudžiai susijęs su kitų žmonių • nuomone apie mus. ir mūsų savęs vertinimas. Šiame amžiuje vaiko savęs vepHnimui išskirtinai svarbi mokytojo nuomonė apie jį. kad matytų. labiau orientuojamės į individualiai mums reikšmingų žmonių ar žmonių grupių vertinimus. jam pasidaro labai svarbu. kaip jie reaguoja j mus. tai jo 1 savosios vertės jausmo nesustiprina. kad aplinkinių nuomonė nevienodai veikia kiekvieną iš mūsų: menkos savigarbos asmenybės labiau priklauso nuo kitų vertinimo nei pasitikintys savimi. tikslindami požiūrį į save. keltume jas atitinkančius tikslus. atsižvelgiant i tai. To nepadarę apribotume savęs realizavimą ir savo asmenybės augimą. Su amžiumi ši įtaka dažniausiai mažėja. t.. ar jį pripažįsta svetimi ir nepažįstami suaugę žmonės. kad nenuvertintume savo galimybių.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 191 realias galimybes (laimėjimus). Be to. kaip su juo elgiasi. reikėtų suderinti savo siekius su galimybėmis sumažinti aspiracijas iki galimybių lygio. Šiuo atveju pirmiausia būtina gerai išsiaiškinti. išvada b ū t ų tokia: norint i š l a i k y t i teigiamą požiūri į save. • Aplinkinių žmonių įvertinimas Žmogaus Aš-vaizdas formuojasi ir yra įtvirtinamas bendraujant su kitais žmonėmis. Įvairiais amžiaus tarpsniais kitų žmonių įvertinimas nevienodai veikia mūsų požiūrį į save. Geras savo sugebėjimų pažinimas reikalingas ir tam. Pavyzdžiui. kiną. parduotuvę. y. Vėliau. Remiantis pateikta formule. pritarimais ir pan. Kai vaikas vienas pradeda eiti į mokykla. Žmogus tarsi žvelgia į kitus. abiturientas. save gerbiantieji. turintis nerealiai aukštas aspiracijas (t. Per individualų pokalbį asmeniniais klausimais merginos buvo „palaikomos" pagyrimais. buvo reiškiama gera nuomonė apie jas. kurių nuomonė labiausiai veikia mūsų savigarbą. su amžiumi keičiasi ir tos žmonių grupės. be abejo. Kai daugelio žmonių nuomonė . Prieš pokalbį su studentėmis buvo nustatytas kiekvienos jų savęs vertinimo lygis. Suprantama. kaip Aš-vaizdo dalis. pažinti savo jėgas. Ankstyvoje vaikystėje svarbiausias.

Paskui priimamajame pasirodydavo dar vienas „pretendentas" į tą pačią vieta: puikiai apsirengęs. kad savęs vertinimas nuolat keitėsi: jis sumažėdavo po susitikimo su labai „padoriu" žmogumi. . iš šeimos globos išeina į platesnę aplinką. kai toks nesavarankiškas vaikas. o jeigu aplinkinių sprendimai apie mus skirtingi . Perdėta vaiko globa. pasitikintis savimi.laikomės savo požiūrio į save. Vadinasi. 4) pernelyg griežtas auklėjimas. Tėvai saugo vaiką nuo visų nepalankių poveikių.192 - VI SKYRIUS apie mus sutampa. Aptarkime keletą netinkamo auklėjimo stilių. kurių įveikti jo paprasčiausiai neišmokė. turintis pernelyg gerą nuomonę apie save. Norintis įsidarbinti žmogus firmos priimamajame pildydavo anketą. įsitikina. inteligentiškos išvaizdos vyriškis su portfeliu arba netvarkingas. Pasirodė. mes linkę perimti ją. galimybes. Čia jis susiduria su realiomis problemomis. Taip susiformuoja netikroviškas. žmonės nesąmoningai koreguoja savąją vertę. Koks pavojus čia slypi? Vaikas. gaudamas tik vienpusę teigiamą informaciją apie save ir savo. Jiems priskiriama: 1) perdėta vaiko globa. lygindami save su kitais. perdėtas savęs vertinimas. šis auklėjimo stilius tampa vis dažnesnis. savo realių galimybių. 2) perdėtas žavėjimasis vaiku. iškreiptas Aš-vaizdas. Auklėjimas šeimoje Požiūris į save didele dalimi yra mūsų šeimos „augintinis": tėvų elgesys su mumis vaikystėje dažnai nulemia bendra mūsų „savijautą" visam gyvenimui. Šį teiginį iliustruoja įdomus eksperimentas. 3) „pavyzdingo vaiko" auklėjimas. bet ir lygindami save su kitais. stengiasi. Taip aplink vaiką kuriamas išgalvotas pasaulis. Po to tikrajam kandidatui pasiūlydavo dar sykį užpildyti tą pačią anketą. kurioje turėjo įvertinti ir kai kurias savo asmenines savybes. apsileidęs „tipas". Savęs lyginimas su kitais Savęs vertinimo lygį mes tiksliname ne tik atsižvelgdami į aplinkinių nuomonę apie mus. bet pagerėdavo po susitikimo su „apsileidėliu". Mažėjant šeimoms. Sunkumai prasideda tada. kad jis susidurtų tik su lengvai išsprendžiamomis problemomis. kad jis gali susidoroti su bet kokiomis problemomis. Jis nežino savo trūkumų ir silpnybių.

SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 193 Perdėtas žavėjimasis vaiku. Visus realius vaiko pasiekimus įvertinti pagyrimu. Tuo tarpu. Savęs niekinimo tendencijos. užsisklendimas savyje . kaip ugdyti savimi pasitikinčią. reikalaujant iš vaiko daugiau. menkavertiškumo •jausmą. galiausiai tai suformuoja žemą savosios vertės lygį. o tik jo poelgi („Tu blogai pasielgei"). kaip namie. stiprią asmenybę? Štai keletas svarbiausių sąlygų: 1.itin aukštai save vertinti. Pernelyg griežtas auklėjimas yra šiek tiek panašus į aptartąjį. Taigi vaikas turi dar mažiau galimybių džiaugtis savo veiklos rezultatais ir pajusti savo vertę. save ir kitus gerbiančią. Tokiu būdu. liguistas jautrumas. nepripažinimo išgyvenimas gali sukelti nepilnavertiškumo jausmą. kuris šiuo atveju dažniausiai išstumiamas į pasąmonę. nepriklausomai nuo to. skausmingai pajunta. už šeimos ribų esanti aplinka nepalaiko perdėtai aukšto vaiko savęs vertinimo. kurie atitiktų jo galimybes. nuvertinančią ir žeminančią kitus žmones asmenybę. kartais pasipūtusią ar pagiežingą. „padoriu". Jo pasekmės .nuolatinės nesėkmės ir nuolatinis savęs kaltinimas dėl jų (pradžioje už jas vaiką kaltina ' tėvai). jo piešiniais. o bausti tik už tų reikalavimų" nevykdymą.tokios yra šio auklėjimo pasekmės. Tėvų noras matyti savo vaiką . Be to. kurie tikrai neviršija jo jėgų. Kelti vaikui tik tokius reikalavimus. ką jis bedarytų. kad jie yra patenkinti vaiko elgesiu. kaip besielgtų. Šiuo atveju už vaiko galimybes viršijančių reikalavimų neįvykdymą jis yra ne tik kaltinamas. Tai tam tikras „globojančio auklėjimo" variantas. be saiko giriamas už tikrus ir tariamus laimėjimus. Toks vaikas. bet dažnai ir griežtai baudžiamas. Nuolat būdamas dėmesio centre. „Pavyzdingo vaiko" auklėjimas. „gerai išauklėtu". besąlygiškai tenkina visus jo įgeidžius. Šiuo atveju visa šeima žavisi vaiku. Ir kad vaikai žaidžia pagal taisykles ir nepadeda jam laimėti. perdėtą jautrumą kritikai ir pan. rodantis. susiformuoja per aukštas aspiracijų (siekimų) lygis. 2. pavyzdžiui. nesižavi. negu jis gali. kartais pagyrūnišką. Ir kad niekas taip. atėjęs į mokyklą. paklusniu ar gabiu iš esmės yra jų pačių tuščiagarbiškumo tenkinimas: toks pavyzdingas vaikas tarsi sustiprina šeimos prestižą. vaikas vėlgi gauna tik vienpusę teigiamą informaciją apie save ir ima. kad ne jis yra pasaulio centras. Iš šalies matome tik „nesuprastą". šias bausmes žymiai rečiau paįvairina pagyrimas ar kitoks tėvų elgesys. sunkumų nebijančią. Kaip formuoti teigiamą vaiko p o ž i ū r į į save. neigiamai vertinti ne patį vaiką kaip asmenybę ( „Tu esi blogas"). Stiprus skriaudos. ir klasėje pamatęs dar 20-30 vaikų. kaip tai darydavo namiškiai.

nuo tos. beje. koks jis yra iš tikrųjų. . Savęs vertinimo lygiai. meilės sunykęs ir dievų paverstas gėle. Kas būdinga pernelyg save vertinančiai. gėrėjimasis jais. jam sunku susigaudyti. leisti jam išreikšti save. tačiau nesaugant jo nuo sunkumų it gėlės šiltnamyje).kada jis elgiasi gerai. Skatinti vaiką patį įveikti sudėtingesnes problemas (žinoma. objektyvumą. bet ir viso Aš-vaizdo formavimąsi. neatliekant šito už jį. padedant ir palaikant jį. Nekalbėti vaikui: „Tau šitai niekada nepavyks". arba kaip teisingai aš vertinu save Pagal ką sprendžiame apie žmogaus savęs vertinimo tikroviškumą (realumą. o kada blogai. Nenuoseklus auklėjimas apsunkina ne tik savęs vertinimo. arba vadinamajai narcisistinei asmenybei? (Narcizas . kiek jie jam 1) padidinta savivertė (savęs pervertinimas). 4. . Suteikti vaikui galimybę savo sumanymus ir darbus užbaigti iki galo. Skiriami tokie savęs vertinimo lygiai: 2) tikroviška (adekvati) savivertė. 3) sumažinta savivertė (savęs nuvertinimas). o kitąkart lieka „nepastebėtas". Galima manyti. teisingumą. Toks žmogus labiausiai domisi savimi. pamilęs savo atvaizdą šulinyje. Nenuoseklus auklėjimas pasireiškia tuo. o pastarųjų tikroviškesnis nei paauglių. Tokiais atvejais vaikas tiesiog nežino. Mūsų savivertės realumas su amžiumi didėja.) Narcisizmas -tai savo kūno bruožų. V e n g t i nenuoseklumo auklėjime.senovės graikų mitologijos personažas: tai jaunuolis. o kaskart skatinti: „Pabandyk". kad tai priklauso nuo proto brandos. o tuo pačiu ir asmenybės orientavimąsi aplinkoje. „Tu nežinai".tik tiek. aspiracijų (siekių) lygio „nusistovėjimo". adekvatumą)? Nuomonės apie save teisingumą paprastai parodo: 1) atitikimas tarp mūsų siekių ir realių laimėjimų. kartu gyvai dalyvaujant jo reikaluose. pasipūtimas ir nekritiškas požiūris į save. o kitąsyk jis visiškai nuvertinamas. gyvenimo patirties. 6. „Tu negali".194 VI SKYRIUS 3. kad vaikas už tokį patį poelgį vienąkart yra baudžiamas. vienąsyk juo be saiko žavimasi. o kitais . asmenybės savybių bei poelgių aukštinimas. įsitikinimas savo išskirtinumu ir tobulumu. 2) mūsų požiūrio į save sutapimas su kitų žmonių požiūriu į mus. Suaugusių žmonių požiūris į save yra realesnis ir objektyvesnis nei jaunuolių. 5.

jausmu. Tikroviškas savosios vertės jausmas įgalina žmogų kritiškai žiūrėti į save. Pavyzdžiui. tikslų. Jis iš anksto yra įsitikinęs. Šiais jausmais paranku manipuliuoti (istorijoje rastume ne vieną pavyzdį). veiksmų.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 195 naudingi. Grupiniu narcisizmu yra pagrįsta sporto sirgalių psichologija. bėga nuo tikrovės į svajonių pasaulį.savi norai. Antra vertus. Įdomus reiškinys yra grupinis narcisizmas . yra įtarus. taip mano dvidešimt penki iš šimto žemos savigarbos jaunuolių ir tik vienas iš šimto . neatitinkančiu realios situacijos. nuolat graužiasi dėl trūkumų. Kai aplinkiniai tokią asmenybę demaskuoja arba paprasčiausiai ją ignoruoja. sportą. savos idėjos ir planai. Jis sunkiai išgyvena visas savo veiklos nesėkmes. Tyrimais patvirtinta. yra pernelyg drovus. Jie pakliūna į uždarą ratą: negerbia savęs. kremtasi. turintys teisingą požiūrį j save. { savosios grupės įžeidimą toks žmogus reaguoja labai aistringai. Menkos savigarbos žmonės rečiau sulaukia aplinkinių simpatijų. (Atvirai žavėtis savimi lyg ir nepatogu. negeranoriškas. kai su juo nepanoro draugauti jam patikusi mergaitė.aukštos savigarbos. o kiti negerbia j ų . dažniau yra grupės atstumiami. bet jei žaviesi savo grupe. koks yra . nemandagumas išnyksta). prireikus sugeba keisti savo sumanymus ir nuomonę. Svarbiausia jam . kad žmonės. toks žmogus dažnai pats neigiamai vertina kitus.tiek teigiamam. kaip mes patys žiūrime į save (jei tik neperdedame). atsisakyti nuo nepagrįstų siekių.žmogaus žavėjimasis savimi kaip tam tikros grupės nariu. Todėl dažnai yra užsisklendęs. ji į tai reaguoja pykčio. Toks žmogus pasitiki savimi ir savo jėgomis. nacionalizmas. yra geranoriški kitų atžvilgiu. sukaustytas. nuolat derinti savo galimybes ir sugebėjimus su gyvenimo reikalavimais. jie yra populiarūs ir lengvai tampa lyderiais. . kaip į asmeninį. kad gali įveikti savo silpnybes. Mėgstamiausi jo žodžiai . paprastai jiems kyla mažiau bendravimo problemų. Juk žmonės linkę žiūrėti į mus taip. gerbia ir priima save tokį.itin save vertinantis vaikinas išgyveno depresiją. nepasitikintis aplinkiniais. nepaprastai jautrus bet kokiam . jaučiasi nejaukiai. kelti sau pakankamai realius tikslus. . kad kažką pasakė ar padarė ne taip.„aš" ir „mano". bendraudamas su kitais.su visais privalumais ir trūkumais. Kaip reiškiasi napakankamas savęs vertinimas? Kas rodo žmogų turint menkavertiškumo jausmą? Pirmiausia tai lengvai pažeidžiamas. tiki. metė mokslą. Jis nelaiko savęs blogesniu už kitus. kad aplinkiniai jį vertina neigiamai. Menkinantis save žmogus. izoliuojami. Pavyzdžiui. tiek neigiamam savo asmenybės vertinimui žmogus. keršto ar kitu dažnai pernelyg stipriu.

Padidinti savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi gali padėti keletas paprastų patarimų. Bower) ir G. ir tave tokiu laikys. kuriuo labiausiai pasitiki. Nenuvertink komplimento autoriaus nuomonės. Kaip stiprinti savosios vertės jausmą ir pasitikėjimą savimi Nepakankamas savęs vertinimas ir nepasitikėjimas savimi .tiesiog padėkok už malonų žodį. kas suteikia tau tvirtumo ir pasitikėjimo įvairiose situacijose.196_ VI SKYRIUS „Reikia tik pasijusti. Kartu mokykis dovanoti nuoširdžius komplimentus savo draugams tegul tai tampa įpročiu. kuris padovanos mums savosios vertės jausmą ir pasitikėjimą savimi. kodėl tą ar kitą bruožą įtraukėte į sąrašą. o po to iš eilės vienas kitam paaiškinkite. kad 2/3 jaunuolių. Šio jausmo neišugdysime be savo paties pastangų. Bet tai reikia mokėti. n e r y ž t i n g u m ą . tuo didesnė tikimybė. kad savęs pervertinimas ir savęs nuvertinimas yra du nepalyginami dalykai. Atrodytų. kai draugas tave giria? Išmok nuoširdžiai priimti pagyrimą. formuoja pasyvumą. juo pasidžiaugti. jį galima stiprinti. Amerikiečių psichologai Š. Iš savo draugų pasirink vieną. teigia. remdamiesi praktika. Ieškok savyje gerų bruožų ir savo stipriųjų pusių: A. pavyzdžiui. Levis) Nepasitikėjimas savimi ir bendravimo sunkumai labai apriboja aktyvią asmenybės veiklą. 1. kad ji kenčia nuo vienišumo (būti vienišam ir išgyventi vienatvę . Tyrimai rodo. šauniu. Tačiau neverta laukti burtininko. kas patinka savyje. Kaip jautiesi. jaučiasi labai vieniši." (V. Bower) mano. turinčių žemiausią savivartės lygį. ir atlik šį pratimą kartu su juo: abu surašykite ne mažiau dešimties vienas kito simpatiškiausių bruožų. . rečiau užima renkamas pareigas. Bauer (Sh. Geriausia . Kuo menkesnė asmenybės savigarba. ką moki daryti geriau už kitus ir pan. Iš teigiamai save vertinančių jaunuolių vienišumą išgyvena maždaug trečdalis. Baueris (G. Žemos savigarbos žmonės vengia visuomeninio gyvenimo. Tačiau psichologai. B. kad pasitikėjimas savimi yra išmokto savęs vertinimo ir tam tikrų bendravimo įgūdžių visuma.skirtingi dalykai). dėl kurios į psichologus kreipiasi nemažai žmonių. skyrelius „Aš-vaizdo įsisąmoninimas" ir „Psichinės gynybos būdai"). Vadinasi. nesavarankiškumą.tai problema. Susirašyk lapą komplimentų sau: tai. kad pernelyg aukšta savivertė iš tikrųjų yra stropiai paslėptas pasąmonėje nepilnavertiškumo jausmas (žr.

kuo skiriasi šie du kreipiniai į save: „Tu baidykle! Ir vėl palikai dviratį po lietumi! Tu sugadini visus savo daiktus!" „Tu palikai savo dviratį po l i e t u m i . Nežinai. su kuriuo galėtum pasidalinti savo Įtampa. nesupratai apie ką kalbama? Paklausk. stenkis ją tinkamai suformuluoti." P a v y z d ž i u i . 5. kas susiję su tavo pasimetimu ir varžymusi bendraujant su juo. žmogus jaučiasi raudonuojąs. Pavyzdžiui. kol pats neatkreipi į juos dėmesio. Užsirašyk frazes. kai jam tenka kalbėti žmonių būrelyje.. stenkis kuo greičiau jo atsisakyti. nesijausi vienintelė drovi būtybė tarp kolegų ar pan. 3. Kaskart pradėjęs save kuo nors kaltinti. išsakyk viską. kad tai tavo kaltė. pagalvok. Pavyzdžiui. O jiems atrodo. Grįžęs į „savo" vietą. Juk dažnai . kad žmonės net nepastebi tau akivaizdžių nemalonių dalykų. jei atsargiau elgtumeis su savo daiktais. Pavyzdžiui. Jeigu nuolat pastebi kitų trūkumus. Perrašyk kasetę tiek kartų. tampi pernelyg drovus. Pastatęs vieną priešais kitą dvi kėdes." D. C. o tuo galima pasinaudoti ir iš anksto „pasiruošti". Taip išvengsi įtampos. Jei visgi savikritikos negali išvengti. ką reiškia vienas ar kitas pavadinimas valgiaraštyje? Paklausk. Būtų puiku. „Aš turiu teisę daryti klaidas ir nebūti tobula (-as)". Po to persėsk į to žmogaus kėdę ir pabandyk atsakyti iš jo pozicijos. Nebūk per daug kritiškas. Antraip nuolat galvosi. negalvok. Jei draugijoje jautiesi vienišas. kuri atsiranda tokiose situacijose. net jei kiti elgiasi su manimi nepriimtinai". dviese jums abiems bus jaukiau. Surašyk žmones. tavo išvaizda. Atmink. jei ko nežinai ar nesupratai. tada sugalvok greitus ir tvirtus atsakymus. Kreipdamasis į šį žmogų. Jau nebūsi vienišas vakarėlyje. Stenkis objektyviai suprasti nemalonia tau situaciją. Ir taip toliau. sakyk „stop". kad ir tu. kad jo skruostai maloniai raustelėjo. Nemalonios frazės dažnai kartojasi. E. rask joje žmogų. kol tavo balsas skambės tvirtai ir įtikinamai. „Aš turiu teisę jaustis vertinga (-u) ir gerbti save. Prisėsk prie pasirinkto asmens pats. drabužiai ar protas yra puikus kritikos taikinys. „Aš turiu teisę vadovautis savo pačios (-ties) vertybėmis ir normomis". Sugalvok kuo d a u g i a u pabaigų sakiniui „Aš t u r i u teise. padaryk tą patį kito žmogaus atžvilgiu. jog kitoje kėdėje sėdi pirmasis žmogus iš tavo sudaryto sąrašo. 7. ir toks požiūris jau yra virtęs tavo įpročiu.. O tai pasitikėjimo savimi nedidina. 4.SAVIMONĖ:_KOKS_AŠ_ESU 197 2. Pavyzdžiui. kurie tave atstumia arba kurių draugijoje prarandi pasitikėjimą savimi. jei kas nors su tavimi elgiasi atšiauriai. kurios ypač išmuša iš vėžių. atsisėsk ant vienos ir įsivaizduok. Kartą per savaitę į magnetofono kasetę įrašyk visus tos savaitės savo pasiekimus. Būk nuoširdus ir neapsimetinėk. 6. 8.

.kreiptis į kitą žmogų su prašymu ar klausimu. Tad ar verta būti tuo kaltuoju? Kiekvienas turi teisę pasakyti: „Elgiuosi taip todėl. Emmons) pasitikintį savimi elgesį pasiūlė nagrinėti. „Aš nenoriu užgauti tavo jausmų. arba pasitikintis savimi elgesys . neįžeidžiant kito žmogaus ir nesukeliant agresijos. nesaugumo jausmą. Psichologai R. . Įsivaizduokime. gretinant jį su nepasitikinčiu savimi ir agresyviu elgesiu. apginti savo interesus ir teises. kad teisinasi kaltasis. Tiesą sakant. Tikrai. Pasitikėjimas savimi bendravime. kaip vienas iš savęs vertinimo aspektų. kad įkyrus gerbėjas dvidešimtmetei studentei Laimai eilinį kartą siūlo susitikti. Tylomis „nenuryk" įžeidimo.. Įprasta manyti. Per daug nesiteisink.tai sugebėjimas suvokti ir atvirai išsakyti savo norus. Gink savo teises." Aišku. „Klausyk. tačiau grubų pirmąjį Laimos atsakymą galima pavadinti agresyviu.. tačiau ji nenori pasiūlymo priimti. leidžia aktyviau dalyvauti savo pačių gyvenime. Šios mažos pergalės stiprins pasitikėjimą savimi. kad tu pagaliau atstotum !" 2. paprašyk įžeidėją pagrįsti ir paaiškinti savo mintis. vengdama užgauti savo gerbėjo .198 VI SKYRIUS agresyviai besielgiantis žmogus taip bando įveikti savo sumišimą. Alberti (R. . Aš šiandien dar turiu pasimatyti. Tai labai svarbu. poreikius.. Tiesų. 9. „Na.. kiek kartų galima kartoti tau tą patį. Pasitikėjimas savimi bendravime suteikia mums didesnę pasirinkimo galimybę. Antruoju atveju. Alberti) ir M. jei atvirai tai pasakysiu. aš nenoriu susitikinėti su tavimi ir bus geriau. lūkesčius.. kaip žmogus sugebės ginti savo poziciją ir paveikti partnerį. jausmus ir mintis.. Ir pats venk slėpti nepasitikėjimą savimi tokiu būdu. kad taip jaučiu".sakyti „ne". kad prieš tave užlįstų eilėje ar kitaip nemandagiai elgtųsi..mažiau priklausyti nuo aplinkinių paskatinimo ir pagyrimo." 3. Pasitikėjimas savimi bendravime Pasitikėjimas savimi. turi itin didelę įtaką mūsų bendravimui ir tarpusavio santykiams. Tai mokėjimas: . Jos atsakymas galėtų skambėti taip: 1. įžeidžiančiu pašnekovą... . tačiau priimti šį pasiūlymą būtų nesąžininga.ir nesileisti į tolimesnius aiškinimus..priimti kritiką ar neigiamą atsakymą savo atžvilgiu. 10. Neleisk. Jis lemia. kad pirmieji du atsakymo variantai nėra patys tinkamiausi. neįžeisdamas jo ir nesukeldamas agresijos. su draugėmis. supranti. Emonsas (M.

palikdama jam netikrą viltį ir apsunkindama save pačią. su viskuo sutinka. kad pasielgėme ne taip. o vadovaudamiesi savo valia. Tačiau ji pasielgia nesąžiningai. Jis kalba garsiai. bijant likti nesuprastu. jis skaudina save.tai siekimas patenkinti savo poreikius. Aišku. ką iš tikrųjų galvoja. O tai yra ne kas kita. dėl mažiausios pašnekovo kritikos jo atžvilgiu jis pradeda atsiprašinėti. Jam sunku tiksliai suformuluoti savo poziciją arba jis visai jos neišsako. • Agresija . Šiuo atveju žmogus dažniausiai kalba abejodamas.tai ne tik fizinės jėgos panaudojimas ar „stiprūs išsireiškimai". šiuo atveju mes negalvojame ir negraužiame savęs. pats pradėdamas manipuliuoti partneriu. aiškintis ir teisintis. Skirtingai nuo nepasitikinčio savimi žmogaus. darome tai ne priverstinai. Nepasitikintis savimi elgesys . Trečiojo tipo.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 199 ' jausmus. į bendravimo partnerį žiūri iš aukšto. Ji gali pasireikšti sarkazmu ar giliai paslėpta ironija. tuo s u n k i a u pats agresorius į ž v e l g i a ją savo veiksmuose. todėl dažnai tampa jų m a n i p u l i a v i m o auka. Vengdamas skaudinti pašnekovą. visai ne dėl nepasitikėjimo savimi. gali būti ir taip. tačiau jie pagrįsti tuo pačiu principu: į bendravimo partnerį žiūrima . Nepasitikintis savimi žmogus nemoka aiškiai išreikšti savo norų bei poreikių ir tuo pačiu yra „bejėgis" atsilaikyti prieš kitų žmonių reikalavimus. Kuo „subtiliau" išreiškiama agresija. Tačiau aplinkiniai žmonės dažniausiai suvokia agresyvią potekstę. T. vertina jį. kritikuoja ir įžeidinėja.y. Nors agresyvus ir nepasitikintis savimi elgesys iš pirmo žvilgsnio labai skiriasi. žeminant kitą žmogų ir ignoruojant jo poreikius bei teisėtus reikalavimus. kad mes patenkiname partnerio interesus. tyliu balsu. kaip turėjome ar norėjome. ignoruoja savo jausmus. Nors agresyviai besielgiantis žmogus dažnai apgina savo interesus. nusižemina. atsisakydami savųjų. nuomonės slėpimas. Jis primeta savo nuomonę ir valią. iššaukiančiu tonu. vengia akių kontakto. ji nedrįsta pasakyti. su įkarščiu išlieja savo jausmus. pasitikintis savimi. Jis skaudina partnerį ir neleidžia įskaudinti savęs. N e r e t a i agresorius nuteikia prieš save kitus žmones. Kartais toks žmogus bando situaciją „imti į savo rankas". kaip paslėpta agresija. pažemintu. atstumtu. tačiau toks elgesys nereiškia brandaus pasitikėjimo savimi. atsakymas padėtų jai išvaduoti save ir gerbėją iš nemalonių emocijų. Agresyvus elgesys . Pavyzdžiui. Šiuo atveju žmogus dažniausiai pradeda kalbėti anksčiau nei jo pašnekovas spėja užbaigti savo mintį. jausmų. .tai savo poreikių. kurie ateityje gali atsilyginti jam tuo pačiu. Aptarkime kiekvieną iš šių elgesio tipų atskirai. .

Taktiškai. Nuvijusi mintį. neslėpdama nepasitenkinimo. Vadinasi. kad agresyvus žmogus naudoja taktiką „geriausia gynyba . Rasa išlieka rami ir patenkinta savimi. atvirai parodo savo jausmus (pyktį.Žinoma. meilę. Rasos ir jos kaimynės santykiuose atsiranda stipri įtampa. Rasą ima graužti sąžinė dėl savo grubumo. Jos draugė. išsako savo nuomonę (pritarimą ar nepritarimą). kuri sugadina visą vakarą jai ir jos vaikinui. gali pakeisti savo . kad su vėriniu gali kas nors nutikti. ir užgniaužusi nerimą. poziciją. kad apgynė savo poziciją. Kaimynei išėjus. pakankamai garsiai. o įtikintas pagrįstų argumentų. eiti į kompromisą. apgailestavimą). Jis mielai aptarinėja pasiūlytą temą. neužsikirsdamas.. eidama į pasimatymą. 3) Pasitikintis savimi elgesys. išpildo netinkamą draugės prašymą. kad atsisako pergalės šiame susirėmime. Studentė Rasa gyvena bendrabutyje. kad negaliu paskolinti!". kaip į priešininką. Skirtumas tarp šių dviejų elgesio tipų yra tik tas. Žmogus kalba tvirtai. kad tokio brangaus daikto negalima skolinti svetimiems. Toks geranoriškumas ir tvirtumas skatina geranorišką atsakomąją bendravimo partnerio reakciją ir jo norą teigiamai išspręsti problemą. nei kitam. kaip toji galėjo taip kvailai prašyti. Galimi tokie Rasos elgesio variantai ir galimos jų pasekmės: 1) Nepasitikintis savimi elgesys. norintį pakenkti. Panagrinėkime dar vieną konkrečią situaciją. o nepasitikintis savimi žmogus iš karto atvirai parodo. Rasa silpnai šūkteli: „Žinoma paimk!" Taip ji ignoruoja savo jausmus. Pasitikintis savimi žmogus su pagarba žiūri į pašnekovą. Tai Rasos brolio dovana. ji negali susikaupusi mokytis. Savo ramybe ir tvirtumu jis aiškiai parodo partneriui.200 VI SKYRIUS su nepasitikėjimu. pripažinusi Rasos neigiamo atsakymo . nevengia akių kontakto.puolimas". Vakarą ji planuoja praleisti. ruošdamasi rytdienos kolokviumui. nuo jo reikia gintis.. Rasa. Jis laiko save lygiaverčiu bendravimo partneriu ir nesuteikia skausmo nei sau. kad yra įsitikinęs savo reikalavimų teisingumu ir pagrįstumu. o po to visą vakarą nerimauja ir prastai pasirengia kolokviumui. sugeba išklausyti priešingą pusę. Po to ji dar ilgai piktinasi. bet tvirtai Rasa kaimynei paaiškina. mesteli draugei: . 2) Agresyvus elgesys. Pasitikinčio savimi elgesio modelis. kokia brangi jai yra brolio dovana ir kad dėl to ji negalinti vėrinio paskolinti. Jos kambario draugė. kurią ji labai saugo. prašo paskolinti gana brangų vėrinį. Tuo tarpu jos draugė ateina į pasimatymą bjaurios nuotaikos.

netgi išvaizdą. tikslesni. Mokantis pasitikinčio savimi elgesio. kūno laikysena sėdint . Lingenfild (G. daužymas ranka j stalą.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 201 pagrįstumą. baksnojimas pirštu. būkite pasiruošęs vėl ramiai pradėti viską iš naujo. jog tikitės pozityvių pokalbio rezultatų ir. sukryžiuotos ant krūtinės rankos. nesukryžiuotos. Tai suteiks jums daugiau pasitikėjimo pačioje pradžioje ir leis sėkmingai tęsti savo kalbą. bandymas pernelyg priartėti prie pašnekovo. Lindenfield) pasiūlytą formulę PTMAP: • Pozityvumas Sudarykite įspūdį. ryžtinga eisena. Pasitikintys savimi žmonės nebijo neigiamo atsakymo. nesugniaužtais kumščiais rankos.tiesi arba kiek palinkusi į priekį. tiesi stovėsena. Lindenfi 1d taip pat konkrečiai apibūdina pasitikinčio savimi žmogaus gestus ir kalbą: * Naudotini gestai Rami laikysena. nuleisti pečiai. • Mandagumas Pakoreguokite savo kalbą. aukštas . pravartu prisiminti psichologės G. kurių reikėtų vengti Nervingi judesiai. švelnus monotoniškas balsas. ką nors kritikuoti ar pareikšti pretenzijas. nejaučia didelės nuoskaudos ir greitai susiranda kitą papuošalą. • Atkaklumas Gavęs neigiamą atsakymą. Savo teiginius paremkite atitinkamais ir tiksliais faktais. • Tikslumas Būkite. pauzes. atlošti pečiai. * Gestai. suspausti kumščiai. spalvingas ir išraiškingas kalbos tonas. kiek įmanoma. G. stiprus ir aiškus balsas. Pabandykite numatyti galimas neigiamas pasekmes ir iš anksto apgalvokite savo reakciją. atpalaiduoti raumenys. abi kojos pėdomis remiasi į žemę. • Pasiruošimas Parepetuokite įžanginę kalbą. nuleistos akys. Tokiu būdu parodysite pagarbą savo partneriui (organizacijai ar atskiram individui). Išmokite ramiai reaguoti į kritiką ar pažeminimą (geriausia praktikuotis su draugais). jei įmanoma. kai mums reikia ko nors prašyti. ranka pridengta burna. abiems pusėms palankaus sprendimo. žvilgsnis nukreiptas pašnekovui tiesiai į akis.

. kelia grėsmę savosios vertės jausmui... nervinga ar sarkastiška šypsena... kad. kad esi silpnas.. Kompensacijos mechanizmas gali pasireikšti ir taip: žmogus.. žaisminga ar flirtuojanti veido išraiška. kuriuo siekiame išspręsti prieštaravimus tarp esamo Aš-vaizdo ir jo neatitinkančių savo paties potraukių. Man nepatinka. kad jūs.Ar nebūtumėte toks malonus man padėti? O.Ar negalėtumėte. jaunuolis. už ką reikėtų atsiprašyti)... asmenybės bruožų.. Pavyzdžiui.(jei tikrai nesate padaręs ko nors. tai nesvarbu. Aš noriu. Aš jaučiu... Būkite angelas. Ką jūs manote apie.202 VI SKYRIUS ar priekabus tonas. kad nėra pakankamai fiziškai stiprus. Būkite toks geras. Aptarkime keletą pagrindinių psichinės gynybos b ū d ų .. O pažeista savimeilė ir savigarba visada yra lydima skaudžių išgyvenimų.. Nuo jų asmenybė stengiasi apsisaugoti. kad kažkas jaučia tau antipatiją. nors pastaroji toli gražu PSICHINĖS GYNYBOS BŪDAI. padeda mums išsaugoti savosios vertės jausmą bei apskritai išvengti nemalonių ir skaudžių emocijų. * Vartotinos frazės Aš norėčiau. Aš žinau. sėkmingesnių kitoje veiklos ar gyvenimo srityje. kad esi dėl ko nors kaltas ir panašiai... Kai tik mūsų norimam savęs vertinimo lygiui iškyla grėsmė sumažėti. norų. gali visą dėmesį sutelkti intelektualinei veiklai.. arba kaip išsaugomas Aš-vaizdo pastovumas ir savosios vertės jausmas Suvokimas..žmogus savo trūkumus (realius ar įsivaizduojamus) ir jų sukeltą menkavertiškumo jausmą kompensuoja pasiekimais kokiose nors kitose gyvenimo srityse arba fantazijose bei svajonėse.. kad kažką sugebi prasčiau už kitus. arba suvokiamos informacijos apie save ir aplinką iškraipymas... Ši nevalinga saviapgaulė.. * Frazės..„aš" gynybos mechanizmais. T a i g i p s i c h i n ę gynybą g a l i m a a p i b ū d i n t i kaip žmogaus nesąmoningą savęs apgaudinėjimą. e. jausmų.. kurių reikėtų vengti Mhm. Kompensacija .. Jūs tikriausiai galvojate... 1.) . Aš neleisiu. kartais vadinamų ego (lot.. įvairios grimasos. motyvų... kuriam kažkas svarbaus nesiseka ilgesnį laiką. pradeda veikti vienokia ar kitokia psichinė gynyba.. Kaip mes galėtumėme išspręsti... išgyvendamas. Aptarkime. minčių.Atleiskite.. kad aš.. ima laikyti save geresniu.

Kitu atveju žmogui gali kilti noras ieškoti tokių veiklos sričių ar tokių elgesio būdu. tačiau tai.s u m a ž i n a m a s ar s u m e n k i n a m a s savigarbą pažeidusio įvykio. . kokie jie yra iš tikrųjų. Kad išlaikytume savo savigarbą. Nepajėgdama pasiekti vynuogių. Klasikiniu tokios nuvertinimo taktikos pavyzdžiu gali būti lapė iš Ezopo pasakėčios. tam reikia ir laiko. „Kitaip pasielgti buvo neįmanoma". vyriškumą ir drąsą nelengva įrodyti darbais. priimtinomis. greitai bėgti"). „šiame straipsnyje nėra nieko naujo". kuris yra menkesnis už mūsų galimybes ir dėl to nesukelia pasitenkinimo. „gražesnėmis" priežastimis nei tikrosios. Tačiau jeigu sėkmė lydi mūsų draugą ten. neretai tokį kompensacijos būdą naudoja paaugliai). Nauja „kompensuojanti" veikla dažnai būna lengvesnė. Todėl juos nuvertiname. b) Sureikšminimas . žmogus mėgina save pateisinti.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 203 nėra jam tokia svarbi arba žmogus joje realiai net nedalyvauja („Man nesiseka mokslai. lapė „numoja" į jas letena: „vynuogės dar rūgščios". Sakykime. Tuomet teisinamasi būtinybe: „Šiais laikais be kyšio nieko negausi''. asmenybė gali net pradėti degraduoti. Žodžiu. kurios mums nėra reikšmingos ir aktualios. kuriose mes patys nesiekiame rezultatų. „tegul draugams viskas sekasi. savo vaidmens arba kito žmogaus reikšmingumas. turime „neleisti" jo pasiekimams „aplenkti" mūsiškių. Elgdamasis ne taip. kumščiais ir keiksmais. jei panorėčiau.. Sureikšminamos gali būti ir aplinkybės. tegul jiems sekasi ne daugiau nei mums". (Beje. kaip reikalautų jo vertybių sistema. privertusios netinkamai pasielgti. tai yra nelaikome tokiais reikšmingais. Nuvertinimas gali pasireikšti ir informacijos (pvz. . . alkoholio vartojimu. pats būdamas ne ką geresnis". jis tampa mūsų konkurentu. Racionalizacija . kritikos) autoriaus arba informacijos turinio sumenkinimu: „kaip jis gali kritikuoti. tai mes sau „leidžiame" džiaugtis bičiulių pasiekimais ir įvertinti juos kaip tikrai reikšmingus. mažiau sudėtinga už ankstesniąją.suteikiama didesnė vertė pasiektam tikslui. Racionalizacija gali reikštis įvairiomis formomis: a) Nuvertinimas . kurie padėtų be ypatingų pastangų ir greitai atstatyti pažeistą savigarbą ar ją sustiprinti. 2. kas svarbu ir mums. bet aš galiu. Todėl sužlugus keliems tokiems mėginimams. kur mes norime ką nors pasiekti. suteikdamas savo veiksmams "kilnią motyvaciją".siekdamas išsaugoti savigarbą. Paprasčiau tai „įrodyti" agresyvumu ir grubumu. Jeigu mūsų draugams sekasi tose srityse. susijęs su mums artimų • žmonių ar draugų laimėjimų vertinimu. O štai įdomus nuvertinimo taktikos pavyzdys. žmogus savo elgesį ar norus aiškina labiau. nepasiektų tikslų.

j i s g i n a . Savo nesėkmės ir kaltės gali būti sumenkinamos.nemaloni. tarsi jį slegianti problema neegzistuotų. Išstūmimas . perkelia šį nepasitenkinimą savimi į kitus. Neigimas . jiems irgi tenka". Pavyzdžiui. „Jis iš pavydo taip pasielgė". p u l d a m a s kitus. jausmus. Kitaip sakant. ignoruojami. jog visi nepatenkinti jo darbu. nes tai pakenktų jos savęs. Pavyzdžiui. žmogus gali pamiršti artimo bičiulio gimtadienį. nes tas neseniai jį buvo įžeidęs. Gelbėdamasis nuo savigarbos pažeidimo ir kaltės jausmo. Sublimacija . gali atrodyti.asmenybei nepriimtinų potraukių (pirmiausia seksualinių ir agresijos) energija nukreipiama ir realizuojama netiesioginiu. motyvus. kas kelia nerimą ar grėsmę mūsų prestižui. vengdamas apie ją kalbėti ir gydytis. Agresijos impulsai gali būti realizuojami profesionaliame sporte.kitiems žmonėms priskiriame savo pačių dažniausiai nepriimtinus asmenybės bruožus.pasiteisinama tuo. savąjį Aš. kurie nori pasirodyti". visi taip daro". „Užmirštame" tai. visuomenei p r i i m t i n u ar net naudingu būdu. Į pasąmonę išstumti dalykai niekur nedingsta. Projekcija . dažniausiai pats to nesuvokdamas. o veržiasi atgal į sąmonę. ką pripažinę sau. Neigimo atveju žmogus elgiasi taip. mintys. Štai sergantis žmogus gali neigti savo ligą. Pavyzdžiui. . Žmogui. prieštarauja mūsų pačių etiniams ar kitokiems įsitikinimams. įvaizdžiui. smarkiai sukritikuotas žmogus gali sakyti (ir pats tuo tikėti). „kiti dar blogesni". pasijustume nepatogiai ar skaudžiai išgyventume. nepriimtina realybė ar savo paties norai ir jausmai . tai yra neigti patį nemalonaus jausmo faktą. chirurgo veikloje. bet šito nenori pripažinti. kaltės jausmą keliantis seksualinis potraukis gali virsti menine ar moksline kūryba. Seksualinio potraukio sublimacija būtų ir erotinių filmų ar paveikslų žiūrėjimas. potraukius. Išstūmimas kartais pasireiškia ir konkrečios informacijos (datos. vardo ar pavadinimo). „įžvelgdamas" savo klaidas kituose. kaltindamas j u o s savomis silpnybėmis ir „nuodėmėmis": „Visi žmonės yra egoistai". kad jo tai visiškai nejaudina. 5. Pavyzdžiui. kuris nepatenkintassavo pareigomis. tik jau iškreiptu pavidalu. žmogus. norai. troškimai. nurodant autoritetingus asmenis: „jie irgi taip daro. kaip geros mokytojos. "Mane labai erzina tie. susijusios su neigiamais išgyvenimais.„nematomi". savyje juos neigdami.204 VI SKYRIUS c) Savęs lyginimas su kitais .iš sąmonės pašalinami. mokytoja gali jausti pyktį mokiniams. kad „ne aš vienas. 6. užmiršimu. tai yra „užmirštami" savajam Aš nepriimtini ar nemalonūs jausmai. 4. Minėtame pavyzdyje apie mokytoją jos išstumtas pyktis ilgainiui gali pasireikšti galvos skausmais. telefono numerio. 3. karyboje.

kol naudojama saikingai.neigiamos arba teigiamos emocijos. įpročiu kramtyti nagus.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 205 Z. o psichinės gynybos vaisius. Jie yra ne savęs ugdymo rezultatas. mums to nesuvokiant ir tame procese tarytum nedalyvaujant. nukreipiamos i kitą. Arba vaiko priešiškumas diktatoriškiems tėvams vėliau gyvenime gali būti perkeliamas i visus kitus vadovaujančius asmenis (mokytojus. koks sudėtingas yra žmogaus vidinis pasaulis. tikėjimu įvairiais pranašais ir šarlatanais. arba netiesioginis i n s t i n k t y v i ų potraukių tenkinimas visuomenei priimtina veikla. kuriuo jis pridengia silpną ar skaudamą vietą. Regresija gali pasireikšti verksmu. 7. Regresija . Priešybė (atvirkštinis reagavimas) . Psichinė gynyba yra naudinga. bijo ji parodyti kitiems. Čia verta . Negalima iš žmogaus atimti apsauginio skydo. bet nepriimtiniems jausmams ir norams. liguistai pergyvenanti dėl vaiko saugumo. kurias sunku sau pripažinti ar nėra galimybės jų išreikšti.žmogus jaučia ir elgiasi visiškai priešingai savo tikriems. Naudingas jis ir visuomenei. atnešantis žmogui realų pasitenkinimą. Tačiau ji naudinga tik iki tol. Mat žmogus baiminasi savo silpnumo. Tokiu būdu agresija viršininko atžvilgiu gali būti perkeliama į šeimą. Taip prasideda savojo įvaizdžio iškraipymas. viršininkus). Froidas). nesugebėjimą susitvarkyti su situacija. išsaugoti savigarbą ir išvengti skaudžių išgyvenimų bei vidinio diskomforto. Froido teigimu. tuo nesąmoningai siekdamas užuojautos ar versdamas kitus išspręsti jo problemas. nepasiūlant pagalbos ją sustiprinti ar išgydyti. sublimacija. yra pats svarbiausias ir veiksmingiausias iš visų psichinės gynybos būdų. paliekant tą vietą atvirą. nes „sublimuota energija kuria civilizaciją" (Z. dažnai „lengviau prieinamą" žmogų ar daiktą. Arba motina. Pagrindinių savojo Aš gynybos mechanizmų apibūdinimas rodo. į pasąmonę gali būti išstūmusi neigiamus jausmus jo atžvilgiu. O tai trukdo žmogui sėkmingai bendrauti ir veikti. Tačiau nėra lengva padėti sau ar kitam žmogui sumažinti per didelį gynybiškumą. „Tapimas vaiku" tarsi pateisina savo paties silpnumą. 8. rizikingu. Paprastas vieno ar kito gynybos būdo „demaskavimas" gali tik dar labiau tą gynybiškumą padidinti. Pernelyg meilūs ir paslaugūs žmonės dažnai pasąmonėje slepia priešiškumą ir pyktį kitiems. daiktų gadinimu.žmogus vaikiškai elgiasi emociškai įtemptose. Kai kurie bruožai mumyse susiformuoja tarsi savaime. pašėlusiu automobilio vairavimu ar kitokiomis vaikiškomis „paikystėmis". 9. pilnai realizuojant save gyvenime. kokia ji yra iš tikrųjų. nes padeda palaikyti Aš-vaizdo pastovumą. Pernelyg didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios. Perkėlimas . ypač atsakomybės reikalaujančiose situacijose.

Jis įsitikinęs. mokoma naujo. jaučiu. ir mūsų asmeninę atsakomybę už tai. arba išorėje. tačiau daryti tai reikia su išmanymu. bet man retai paveda vadovauti". . Roteris (J. skirstė žmones į du tipus: vidinės kontrolės tipas („savo gyvenimo šeimininkas") ir išorinės kontrolės tipas („marionetė"). „Mano draugų skaičius visų pirma priklauso nuo manęs ir mano elgesio". likimas (išorinės kontrolės lokusas). kad darau jiems įtaką.kiti žmonės. kas vyksta su mumis. atsitiktinumas. arba kas atsakingas už mano gyvenimą Visa. Be to.]. priežasties lokusą (vietą) randame arba savyje. Kontrolės lokusas . Gynybiškumo mažinimas yra lėtas ir laipsniškas procesas. KONTROLĖS LOKUSAS. kurioje kiekvienas iš mūsų galėtų surasti savo vietą. jeigu nežinote. Jei man būdinga vidinė kontrolė. reagavimo.206 VI SKYRIUS prisiminti vieną iš Merfio dėsnių. Tokiu būdu pripažįstame. verta prasibrauti pro painų savojo Aš gynybos mechanizmų labirintą. kurio metu žmogui padedama susikurti realų teigiamą požiūrį į save. Tai kraštutiniai tipai kontrolės lokuso skalėje.y. Amerikiečių psichologas Dž. kas su mumis vyksta. skelbiantį: „Niekada neieškokite klaidų [. ką su jomis veikti". kas su juo vyksta. ir aš jaučiuosi esąs marionetė likimo ar kitų žmonių rankose (nebūtinai dėl to išgyvendamas). Rotter). sukūręs kontrolės lokuso sąvoką. Mums būdingas vienoks ar kitoks kontrolės lokusas didelia dalimi lemia mūsų savarankiškumą ir aktyvumą. kad mumyse veikia psichinė gynyba. Kad galėtume objektyviau į v e r t i n t i tiek save. arba jį kontroliuoja išorinės jėgos . Išorinės kontrolės atveju tokio susietumo jausmo nėra. ar aš jaučiu tiesioginį ryšį tarp savęs ir savo elgesio bei veiklos. Šių priežasčių mes galime ieškoti savyje arba aplinkoje. . žinojimas. sugebėjimų ir jo veiklos rezultatas.mąsto „savo gyvenimo šeimininkas". moko mus atsargiau spręsti apie save ir kitus. t. Kontrolės lokusas yra svarbi savęs ir savo galimybių suvokimo charakteristika.tai žmogaus polinkis atsakomybę už savo gyvenimą ir veiklos rezultatus priskirti išorinėms jėgoms arba savo paties sugebėjimams bei pastangoms. tiek kitus. visada turi savo priežastis. yra jo asmeninių savybių. kad mes patys kontroliuojame savo gyvenimą (tai bus vidinės kontrolės lokusas).šitaip . Jis parodo. siekiant savo tikslų. kad visa.. aš jaučiu savo paties ryšį su savo gyvenimo įvykiais. atitinkančio situaciją.. „Nors turiu tam gabumų.

atsitiktinumu. depresyvumas. kurie parodė. „marionečių" vadovavimo stilius dažniau būna autoritarinis. jausdamasis bejėgiu organizuoti savo gyvenimą. kol viskas išsispręs savaime. „Marionetės" dažniausiai tenkinasi smulkiomis sėkmėmis. kad galėtume maksimaliai išreikšti ir realizuoti save. Gryni „šeimininkai" ir „marionetės" retai sutinkami gyvenime. ir kito tipo bruožų. agresyvumas. tiek aukštojoje mokykloje. savo asmenybės galimybes. linkę siekti kompromiso. Svarbu yra tai. kas vyrauja. kantresni. Kuo labiau žmogus įsitikinęs. tuo reikšmingesnius tikslus jis sau kelia. pasitikėjimu savimi. Apskritai žmonių tarpe jie populiaresni.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 207 samprotauja „marionetės" tipo žmogus. nepasitikėjimas savimi. Yra duomenų. užsiimti lengvu ir paprastu darbu. Tuo tarpu „šeimininkai" tarpusavio santykiuose yra geranoriškesni. paremtas bausmėmis. kad „šeimininkai" sėkmingai mokosi tiek vidurinėje. Žmogus. „Šeimininkas" pasižymi emocine pusiausvyra. siekdami sudėtingų tikslų. kad jo savirealizacija priklauso nuo jo paties pastangų ir sugebėjimų. įpratęs visada pasikliauti savimi. kad „marionetės" ir „šeimininkai" skiriasi tam tikrais asmenybės bruožais. Šie žmonės yra linkę atidėlioti problemų sprendimą. Yra atlikta daugybė t y r i m ų . Yra ir dar vienas svarbus skirtumas tarp „šeimininkų" ir „marionečių". pralaimėjimo priežasčių taip pat ieškos savyje. kuo galiu būti? SAVIRAIŠKA IR SAVIAKTUALIZACIJA. kol už mus jas išspręs koks nors kitas žmogus. kad pasiryžęs jis sugebės vienaip ar kitaip keisti savo gyvenimą ar darbą norima linkme. Ir tuo didesnė tikimybė. tuo tarpu „marionetėms" dažniau būdingas nerimas. kad kiti „pakišo-koją". komanduojantis. jog pažinti save reikia dėl to. Mūsų polinkis į vidinę ar išorinę kontrolę ypač išryškėja nesėkmės atveju. Kiekvienas iš mūsų turi ir vieno. ką nors keisti darbe. teigiamu savęs įvertinimu ir savojo Aš priėmimu. keisti savo tikslus. Ir dar. o nesėkmę . kokiam problemų sprendimo būdui mes teikiame pirmenybę: laukiame. įtarumas. ar „imame" likimą į savo rankas. arba vartai į Tikrąjį Save Žinome. „Seimininkai" pasitenkinimą ir gyvenimo „skonį" jaučia spręsdami rimtas problemas. „lemtingų" aplinkybių susiklostymu ar tuo. Taigi: kas atsakingas už tai. „Seimininkai" taip pat yra darbštesni. kad įstengtume tapti . kol nusišypsos laimė. kad aš tapčiau tuo. Sakysime. jų darbo produktyvumas didesnis ir pasitenkinimas pačiu darbu žymiai aukštesnis. Tuo tarpu „marionetė" sėkmę dažniau aiškins kaip savo nuopelną.

.siūlo) mūsų prigimtis. O kas kliudo kiekvienam iš mūsų kuo visapusiškiau išreikšti ir realizuoti save. . nerandant laiko pabūti ir pabendrauti su savimi. tik skirtingai. Joną nepaklusęs ir plaukęs laivu priešinga kryptimi.tai ir reiškia aktualizuoti save. Tai gyvenimas „pasroviui". Dažnai mes bėgame nuo atsakomybės. kartais vaikai elgiasi visiškai priešingai nei tėvai. plėtoti savo vidinį gyvenimą. jis aprašo „Jonos kompleksą". panašiai kaip Joną bandė veltui bėgti nuo savojo likimo". (Joną . Tačiau dažniausiai jie visada įgyja gana ribotą savęs ir savo galimybių įsivaizdavimą. kas manyje savaime troško raiškos. kuri Dievo Jahvės .klausia rašytojo Hermano Hesės herojus Demianas. savojo pašaukimo realizavimo baimę. perimdamas jų santykius. tiek geriausio. Tačiau per audrą jį pasivijusi jūrų pabaisa. suprantama. tobulėti. > Savo paties inercija. kuria diktuoja (o tiksliau .208 VI SKYRIUS tikruoju savimi.) „Jonos kompleksas" išreiškia savęs. Maslou poreikių hierarchiją). Maslou teigia. savęs aktualizavimo. kad asmenybės augimą stabdo baimė. pamirštant bent retkarčiais nusistebėti: „Tai aš!". tolimesnis asmenybės tobulėjimas. o tai.. Tai susitaikymas su tuo. „Man taip knietėjo išgyventi tai. realizuodamas šią jam savotiškai „primestą" programą. savęs išreiškimo ir savo galimybių realizavimo poreikis yra žmogaus poreikių hierarchijos viršūnėje (prisimininkite A. Pavyzdžiui. reikalauja nemažai energijos ir atkaklumo. paliepimu išmetusi Joną į krantą netoli Ninevijos. Tiesa. Būtent šis poreikis skatina mūsų asmenybę bręsti. Kaip jau minėta. Tuo tarpu bet kuri permaina galima tik įveikus savąją inerciją. kuri riboja mūsų asmenybės individualų vystymąsi: „Mes bijomės tiek blogiausio savyje. taip pat dykinėjimas. pasidavus kasdienybės tėkmei. A. tapti tuo. kad jau nebeįmanomos kokios nors permainos. Tapti tuo. Gyvenimo pradžioje vaikas kaupia žinias apie aplinkinį pasaulį ir esamas galimybes. priešiškumas sau ir kitiems.biblinis personažas. Joną pamokslais atvertęs jos gyventojus į dorą. Savąjį elgesio būdą jis formuoja mėgdžiodamas suaugusiuosius. kad žmogus gali nugyventi visą gyvenimą. monotoniškai reikalų ir rūpesčių karuselei. Vaikystėje susiformavęs požiūris į save ir savo galimybes yra toks tvirtas. likimas ar netgi atsitiktinumas. Nuvykęs į ją. kuo galėtume būti? Štai kai kurie mūsų asmenybės augimo „stabdžiai". Kodėl tai buvo begaliniai sunku?" . kuo galiu tapti . Dievas Jahvė jam Įsakė vykti į Asirijos sostinę Nineviją ir pranešti jos gyventojams apie jų laukiančią Dievo bausmę už nedorą elgesį. Neigiama šeimos įtaka.

Migloti asmeniniai tikslai. gyvena tarsi išsibarstęs. Gyvenimas . Žmogus. Tai savo gyvenimo krypties nesuvokimas ir beprasmis klaidžiojimas.tai daugybė atskirų pažangių pasirinkimų: . „visa galva" pasinerkime į tai. kalte ir kt. kai joms neprieštarauja nė vienas mūsų veiksmas. nemoka atstatyti savo jėgų ir energijos.tai pasirinkimas to. karjeros. Todėl jis elgiasi neryžtingai ir nenuosekliai. ko mums iš tikrųjų gyvenime reikia. Žmogus. ką veikiame. numatyti konkrečių uždavinių ir kontroliuoti jų įgyvendinimo. pažangos ir regresijos. Pamiršę savo drovumą ar išpuikimą. Saviaktualizacija . linkęs p r i i m t i impulsyvius.nuolatinis pasirinkimas tarp ėjimo į priekį ir atsitraukimo. ieškant mus patenkinančio gyvenimo būdo. žengti dešimt saviaktualizacijos žingsnelių. Jis nesugeba susidoroti su sunkumais ir stresinėmis situacijomis. yra svarbu ir reikšminga. Vertybės . kas mūsų nuomone. kas su mumis vyksta. 2. Visada rinktis žingsnį pirmyn. neturi tvirto savo veiksmų ir poelgių pagrindo. priešingos vertybės) ir išvengti skaudžių išgyvenimų. nemokantis teisingai paskirstyti jėgų. Tai nesugebėjimas planuoti savo ateities. yra kur kas sunkiau spręsti įvairius vidinius konfliktus (kai susiduria dvi ar kelios. bet ir teigiamų) ir nemoka laisvai ir tinkamai jų reikšti. Gerai nežinant savo vertybių hierarchijos. Kai sprendimus nulemia aiškiai suvoktos mūsų vertybės. ko ir kaip siekiame. Savęs valdymo įgūdžių stoka. nerimu. kuo užsiimame. o ne atgal. kaskart nuoširdžiai. kuria linkme turėtume nukreipti savo sugebėjimus. Tai blaškymasis tarp įvairių galimybių. neapgalvotus sprendimus. mes jaučiame savo gyvenimo prasmingumą ir harmoniją. tarsi vaikai. Jis nesugeba visiškai atsipalaiduoti. Pirmiausiai tai neaiškumas. 1. asmenybės tobulėjimo. Įsijausti į tai. o ne baimę. vadinasi. nuolat pervargsta ir sekina save. energijos ir laiko.baime. Ar toks žmogus gali laisvai ir visapusiškai džiaugtis gyvenimu ir savimi? Saviaktualizacijos būdai. Kas galėtų padėti mums tapti tikruoju savimi? Štai A. niekur neatvykstant.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 209 Neaiškiai suvokiamos savosios vertybės. Maslou pasiūlyti kai kurie asmenybės saviraiškos ir saviaktualizacijos būdai. Dažnai jis gerai nepažįsta savęs. Dešimt kartų per dieną pasirinkti protingą riziką. su nemaloniais ir varginančiais jausmais . kuriam neaiškios jo paties vertybės. savo „didelę" gyvenimo patirti ir išankstinį kritiškumą. atrodytų. savo jausmų (ne tik neigiamų.

ką išgirdome iš savojo Aš . 6.vardan savęs. Kad galėtume nuoširdžiai išgyventi ką nors be jokio išankstinio kitų primesto n u s i t e i k i m o . . galbūt kūrybinio įkvėpimo)? Nevenkime tokių. mes aktualizuojame ir realizuojame save. Ar galėtume dabar prisiminti visus savo nuostabiausius išgyvenimus. 5.dar geriau save pažįstame. suvokime gyvenimo tikslą. Ieškoti taurių išgyvenimų ir potyrių. Stengtis būti drąsiu ir laikytis savo įsitikinimų.susikaupkime ir pasistenkime „išgirsti". tai. Ar mes tikrai tą ar kitą dalyką mėgstame? Nesvarbu.tai nėra saviaktualizacijos ir savirealizacijos būdas. bet stenkimės . 7. Būti sąžiningu sau ir nebijoti atsakomybės. Pažinti ir atrasti save. Tik tada galėsime išvengti „Įsakymo" mėgti ką nors todėl. laimingiausias ekstazės akimirkas (galbūt meilės. 4. pasak A. Frazė „aš abejoju" dažnai reiškia mūsų nesąžiningumą sau. pagalba kitam vietoje nusigręžimo nuo žmogaus. 8. ar tai būtų vynas ar saldainis. kaip šitai tinka ten. Greičiausiai tai dvi susipynusios vieno begalinio proceso pusės: aiškiau suvokdami ir suprasdami save. išsiaiškinkime visas savo galimybes. net pasakyti.turime būti drąsūs ir nepriklausomi. Kiekvieną sykį. Savęs pažinimo ir saviaktualizacijos neįmanoma griežtai atskirti. kad g a l ė t u m e p a s i r i n k t i ėjimą į priekį. Stenkimės kuo geriau atlikti užsibrėžtus darbus. Pabandykime susikurti sąlygas tokiems išgyvenimams. Įsiklausyti į savojo Aš balsą. kad tai mėgsta mūsų svečias ar draugas.210 Vi SKYRIUS sąžiningumas vietoje melo. kartu ir aktualizuojame. Ko nors siekiant. ribinių potyrių: katarsio. o ne a t s i t r a u k i m ą . Tapti tik antros kategorijos inžinieriumi ar vadybininku . gal tai padaryti bus sunku. o realizuodami ir ugdydami save . filmas ar knyga . Nutraukime nuo savęs šydą: pažvelkime į savo gerąsias ir blogąsias savybes. muzikos klausymo ar knygos skaitymo. kad galėtume būti s ą ž i n i n g i sau ir p r i s i i m t i atsakomybę. nuolat ir daug dirbti. įkvėpimo. Žinoma. įsisąmoninkime savo problemas. viršininkas ar valstybės veikėjas. mūsų viduje. kad galėtume ir kitiems žmonėms sąžiningai pasakyti savo tikrąją nuomonę. didžiulio džiaugsmo akimirkų. iškeliame į „dienos šviesą" savąją esmę. Maslou. prisiimdami atsakomybę. nes mes paprasčiausiai bijome p r i s i i m t i atsakomybę už savo pasirinkimą. 3. Venkime meluoti sau ir apsimetinėti prieš save. kuris iš jų pirmesnis.

taip pat ir prieštaravimai tarp Id. jaučiame nepaliaujamą. sugebėjimas įžvelgti jau žinomų dalykų naujus bruožus. nes jos verčia susikaupti ir išbandyti save. į v e r t i n t i '• patirtį. Jie netgi džiaugiasi kliūtimis. (Tai priešinga atmetimui: „Aš šito nesuprantu. Pagaliau. kas yra sėkmė. neišbarstomi). nusimeskime kasdieninių rūpesčių naštą. su visais privalumais ir trūkumais (todėl energija eikvojama ne nuolatinei savigraužai.Tuomet tarsi be priežasties užsidarome savyje. išnagrinėjęs daugelio įžymių žmonių (mokslininkų. atradėju. gali kantriai palaukti. Froido asmenybes teoriją). kas nežinoma.tolerancija tam. Arba blaškomės nuo pernelyg drąsių sprendimų ir poelgių iki visiško nepasitikėjimo savo jėgomis. būdingus sėkmingai save išreiškiančiai ir aktualizuojančiai asmenybei. nesuprantama. Ir dar. ar ruoštų valgį). auginkime ir tobulinkime save. kaip a g r e s y v u m a s ar d e p r e s i j a . Jie patys džiaugiasi savo gyvenimo ir "veiklos vaisiais ir džiugina kitus. daugiaprasmiška. padarė išvadą. kaip nors protingai paaiškinti ar kitaip nuvertinti). Ego ir Superego (prisiminkime Z. tai nieko nevertas dalykas"). Mylėkime. Taigi palikime nors truputėli laiko sau. . bet ir moka kovoti už pergalę. nuobodulio ar dvasios sąstingio. . Tai žvilgsnio šviežumas. tarp dvasingumo ir juslingumo. pasekmė. dažnai neįsisąmonintą nepasitenkinimą savimi ir aplinkiniais. Maslou. „įgyvendinti" savęs. tai gausūs jau minėti taurieji išgyvenimai ir potyriai. o silpnybių įveikimui). ar žmogus konstruotų naują mechanizmą. Jie nevengia analizuoti savęs. politikų.' SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 211 Jei mums nesiseka išreikšti. pažaisti . d a ž n a i yra s k a u s m i n g a nepilnavertiškumo jausmo.tai išradingumas ir kūrybiškumas (nesvarbu. kylančio dėl nepakankamo savęs realizavimo. Tai aiškių gyvenimo tikslų turėjimas (todėl asmenybės energija ir sugebėjimai neeikvojami veltui. Būkime sau atviresni ir atidesni. kuriuos tokia asmenybė labai vertina ir sureikšmina (kai tuo tarpu kiti žmonės paprastai stengiasi juos „pamiršti". .pabandykime pagyventi naujai. Pirmiausia . Jie jaučia visą gyvenimo skonį. Tai savęs. kokie yra. o ir kitų žmonių priėmimas tokiais. tarp proto ir jausmo. kad visos šios be galo skirtingos asmenybės yra ir kai kuo panašios. A. bando suprasti savo jausmus. Jis išskyrė bruožus. vadinasi. menininkų) biografijas. tarp malonumo ir pareigos. Tuo tarpu save ir savo galimybes realizuojantys žmonės nejaučia nuolatinio nerimo dėl to. kaip juos vertina aplinkiniai. jaučia atsakomybę už save. Pabandykime paeksperimentuoti su savimi. o jei reikia. Sėkmingai save aktualizuojančių žmonių gyvenime yra praradę prasmę į v a i r ū s t r a d i c i n i a i prieštaravimai: tarp asmeninių ir visuomeninių interesų. o kartu . nes jie ne tik žino. Tokios būsenos.

Kaunas. 4. 10. Ca e e p 6 y p . C a eepyp. 6. 14. 9. M o c a .. Šiauliai. 1998. c x o c e : eop p a a . Ca e e p y p . He a c e a p a .L. Pae - e . Paremiamoji psichologija: kaip įtvirtinti savąjį ego ir išlikti savimi. 8. Suslavičius A. Laisvas žmogus ar auka? Kaunas. M o c a . P. Nr. 1991. 1998. 1992. ppyu . Acca P . Asmenybės savęs vertinimas. 1994. M o c a . Rainwater J. K a o B. 1994. Porat F. 11. Colombero G. 7. 1995. c . Vilnius. 19. K a o B. Vilnius. M o a . 2001. Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą.2. Pikūnas J. 13. . ye p o e ! Coco oc coac c o 6 o . 1993. VVinch. Savęs vertinimas . 1995. Valickas G. 1994. C e e . 1995. 16. 3. Nr. 12. H. Žmogaus tapsmas: savigarba ar gėda/Psichologija tau. M o c a . Bulotaitė L. 1995. K a c p o ce6 c o c e . p o p a a op c eepe c e 6 . Kaunas. 22. 1996.212 VI SKYRIUS Literatūra 1.. H o a T . K a ea o c o e y . 5. Nr.nauja socialinė vakcina (Interviu su B. C a ce6e a p e . 1992. Padėk sau. 1986. C e p e y e p e o c ce6e. Mylėdamas save tu būsi laimingas. Hay L. 2000. Kaunas. 2. Ca e e p y p . . epc P. 20.3.l. 1991.3.W. 1994. Vidinio išgijimo kelias: kad geriau sutartume su savimi. Vilimienė R. 17. 21. Savigarba: kelias į sėkmę ir meilę. Dyer W. Lepeškienė V. C e c . C a c a e p y . 1998. Kaip pasakyti ne/Psichologija tau.. Vilnius. 1994. JAV)/Psichologija tau. Ką reikėtų žinoti apie teigiamą savęs vertinimą/ Psichologoja tau. 18. M o c a . C a p B . im 15. H o a T . K a o6pa o a . Nr.

Harmoningas ir optimalus psichikos struktūrų funkcionavimas įmanomas tik nagrinėjant i d e a l i ą asmenybę.213 VII SKYRIUS PSICHIKOS SUTRIKIMAI Nagrinėdami į v a i r i u s psichikos procesus. būdingų ne kiekvienam. b ū d i n g u s d a u g e l i u i ž m o n i ų . sutinkamus beveik kiekvieno žmogaus psichikoje ar jos pasireiškimuose. kalbant apie idealius reiškinius. dėsnius ir y p a t u m u s . Jos vertinamos kaip priešybės. Tačiau kartais psichikos procesuose ar jų f u n k c i o n a v i m e atsiranda ypatumų. būtinai yra normalu? NORMALUMAS Apibrėžti psichinę sveikatą ir normalumą yra svarbi ir sudėtinga užduotis. Šiuo metu dauguma teorinių ir klinikinių koncepcijų normalumą nagrinėja keturiais požiūriais: 1. kalbėjome apie n o r m a l i u s r e i š k i n i u s . Normalumas kaip utopija. Anksčiau sveikata buvo suprantama kaip dalykas. patologinius psichikos pasireiškimus. Tada k a l b a m e apie nenormalius. * Kas yra normalu. Šis požiūris remiasi tradiciniu medicininiu . Normalumas kaip sveikata. kurie iškreipia tikrovės priėmimą ir mažina p r i s i t a i k y m o prie aplinkos galimybes. . kas priimta daugumos. o kas patologiška? * Kokio sunkumo patologijos galime net nepastebėti? * Ar tai.psichiatriniu požiūriu į sveikatą ir liga. 2. priešingas ligoms ir sutrikimams.

dažniausiai depresija (su nerimu arba be jo) arba pakilumas. Tarp pakilimų ir nuopuolių žmogus jaučiasi visai normaliai. L. jį taip pat gali sukelti ir somatinės problemos: . O. Tačiau yra ir kitaip pasireiškiančių depresijos formų. Adleris (A. sugebėjimas patirti malonumą be konflikto ir sugebėjimas mylėti.patologija. dirbtį didinant savo vertę ir adaptuotis. Klein (M. Pažiūrėkime. Eriksonas (E. kai nagrinėjamos struktūros viduryje yra norma. Adler): su asmenybės psichine sveikata yra susiję jos sugebėjimai išvystyti socialinį jausmą. 4. jo sugebėjimas adaptuotis prie realybės ir būti autonomišku. o atskirų epizodų pradžia dažnai susijusi su stresiniais įvykiais ar situacijomis. Klein): normalumą rodo charakterio stiprumas. Nuotaikos (afektinių) sutrikimų svarbiausias bruožas yra pasikeitusi nuotaika. Normalus egzistavimas yra galutinis kiekvienos sistemos rezultatas. o ne normalumo faktas.sugebėjimas mokytis iš patyrimo. Normalumas kaip vidurkis. E. kuri gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. būti produktyviu. M. PSICHIKOS SUTRIKIMAI 1. Daugelis šių sutrikimų kartojasi. Normalumas kaip procesas. Šis požiūris paremtas matematinio statistinio vidurkio principu. kur kalbėjome apie emocines būsenas: Ten aptarėme kai kuriuos depresijai būdingus požymius arba simptomus. kaip normalumą apibūdina skirtingi tai pačiai psichoanalitinei krypčiai priklausantys autoriai: Z.tai sugebėjimas sėkmingai pereiti per visus gyvenimo periodus. būti lanksčiu ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Kubi (Laurence Kubie): normalumas . Freud): normalumas . Čia akcentuojami pokyčiai ir procesai. kaltės ar nerimo ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Kai kurių sutrikimų atveju būna nuotaikų svyravimų: prislėgta (depresija) ir pakili.tai ideali fikcija. Rankas (Otto Rank): normalumas-tai sugebėjimas gyventi be baimės. Hartmanas (Heinz Hartmann): asmenybės psichinę sveikatą ir potenciją normalumui atspindi bekonfliktinis ego.214 VII SKYRIUS 3. o kraštuose . džiugi nuotaika (manija). sugebėjimas susidoroti su konfliktinėmis emocijomis. Ši būklė vadinama bipoliniu sutrikimu. Erikson): n o r m a l u m a s . Froidas (S. A. Jis gali būti paveldimas. H. Žvilgterėkime į poskyrį „Emocijos".

susilpnėjusios emocinės reakcijos į įvykius ir aplinką). sumažėjęs lytinis potraukis. lytinių santykių nesaikingumas. kai dėmesys pernelyg lengvai nukrypsta į išorinius nereikšmingus dalykus. darbe. Skiriamos trys simptomų grupės: 1) pagrindiniai (bloga nuotaika. savęs nuvertinimas ar pasitikėjimo savimi sumažėjimas. genetinių. Didžiosios depresijos priežastis nebūna viena. pervargimas. Tam tikros gyvenimo sąlygos (staigus stresas. 5% žmonių per mėnesį sumažėjęs svoris. blogesnė savijauta ryte. kad mintys greitai bėga. psichomotorinis slopinimas arba sujaudinimas. . psichologinių ir kitų veiksnių darinys. miego ir apetito sutrikimai). Atsisakius žalingos medžiagos vartojimo.didybės jausmas. o stresai.didesnis nei įprasta poreikis kalbėti arba pojūtis.neįprasto pakilumo jausmas. pasireiškianti nuovargiu ir aktyvumo sumažėjimu). kai žmogus negali sustoti kalbėjęs. interesų ir pasitenkinimo praradimas. dėmesio susilpnėjimas.išsiblaškymas. . kurie turi blogas pasekmes (per didelės išlaidos.y. nelaimė) gali išprovokuoti natūralias psichologines ar biologines depresijos tendencijas. darbai. kaltės jausmas. mintys apie savižudybę. tarpasmeninės problemos paaštrina šią būseną ir sudaro palankias sąlygas jai gilėti. Todėl depresiją galime vadinti „chemine" liga. 3) somatiniai simptomai (nubundama 2-3 vai. visuomenėje) arba jausmas. depresija praeina. Tai įvairių biologinių.minčių antplūdis arba pojūtis. . Paminėsime dažniausiai pasireiškiančius manijos simptomus: .mažesnis miego poreikis. Sergant depresija. . euforija ar dirglumas. Kai kurie žmonės depresija suserga ir esant gana normalioms gyvenimo'sąlygoms. juodos mintys apie ateitį. .didelės veiklos planavimas (moksle. . t. Jis pažeidžia vieną iš šimto žmonių. neurologinės ar bendro pobūdžio ligos.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 215 galvos sužeidimai. Kartais depresiją gali sukelti per didelis alkoholio ar narkotikų vartojimas. interesų ir pasitenkinimo praradimas bei energijos stoka. kad reikia skubėti. fizinės ligos. . anksčiau nei įprasta. pakinta smegenų veikla: atsiranda specifinių medžiagų (serotonino) trūkumas. netinkamai panaudotos investicijos biznyje). • 2) kiti simptomai (nesugebėjimas susikaupti.

normalia. Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka daugiau kaip 30 suicidų. -. Savižudybę lydinčios priežastys dažniausiai yra: . p a d e d a žmogui išvengti neigiamo ligos poveikio kasdieniniam gyvenimui ir veiklai. Įdomu. Pasijutusios vienišos. Nuo 7% iki 21% suicidų įvyksta dėl alkoholio poveikio. apie 50% yra narkomanijos pasekmė. Neuroziniai. stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai turi bendrą istorinį ryšį su neurozės koncepcija ir esminį ryšį su psichologiniais ligos atsiradimo faktoriais. kurie yra tik tikrojo nerimo šaltinio pakaitalai. lyties bei amžius (depresija serga visokio amžiaus žmonės. gyvenimo beprasmiškumo jausmas. sukėlusio baimę. šviesa gerai skatina minėtosios medžiagos. beviltiškos somatinės ligos. Apie 30% suicidų ir 15% suicidinių bandymų įvyksta sergant endogenine depresija. bipolinį sutrikimą). nusivylimas meile. kurios metu plataus spektro spinduliai padeda žmogui prailginti dieną keletu valandų. suprantama baimės reakcija ir patologine baime. ir. Depresija suserga kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos išsivystymą į s u n k e s n ę formą. Šia liga gali susirgti kiekvienas. gamybą žmogaus smegenyse. kad depresijos gydymui efektyviai naudojama šviesos terapija. į kitą situaciją ar objektą. Visuomeninė padėtis. Toks perkėlimas - . Depresijai būdingos mintys apie savižudybę. kad nebemato prasmės toliau gyventi. trukmę ir formą skiriama lengva. jei ji negydoma. Klinikinėje psichologijoje susiduriame su dvejopo tipo baime. šviesos terapija arba šių metodų deriniu. Fobijos mechanizmo esmė yra nerimo perkėlimas nuo pirminės situacijos ar objekto. kai yra mažai natūralios saulės šviesos. Depresija gydoma antidepresantais. Moteris dažniau į savižudybe veda gyvenimo krizių išgyvenimas ir nesugebėjimas jų įveikti.vienišumas. Mat. kurią vadiname fobija. o suicidinių bandymų įvyksta apie 5000. psichoterapija. Jos pagrindą sudaro giliai asmenybėje slypintis nerimas. socialinės padėties.216 VII SKYRIUS Pagal šių simptomų pasireiškimo intensyvumą. Tuo tarpu vyrams 3. jos taip nusivilia. Žmogus pradeda bijoti dalykų. didėja suicido rizika. serotonino. trūkumas drąsos pradėti gyvenimą iš naujo. Pasaulyje kasdien nusižudo apie 1000 žmonių. nereikalingos ar atstumtos. vidutinio sunkumo ir sunki depresija. socialiniai sunkumai ir nesugebėjimas jų įveikti. 2. nepriklausomai nuo išsilavinimo. Todėl depresija dažniau atsiranda rudenį ar ankstyvą pavasarį.4 kartus nei moterims dažnesnė priežastis yra materialinės krizės. net maži vaikai). sugebėjimas išlaikyti šeimą vyrams yra svarbus savęs vertinimo ir jo pokyčių kriterijus. kuri lydi kitus psichikos sutrikimus (schizofreniją.

kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis. svaigimu bei realybės pojūčio sutrikimais. Baimė įeiti į parduotuvę. Jos gali pasireikšti paraudimu. Reakcijos į sunkų ar užsitęsusį stresą susijusios su prisitaikymo m e c h a n i z m ų s u t r i k i m u ir socialinės veiklos problemų a t s i r a d i m u .pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai.ne tik atvirų erdvių baimė. pvz. Skiriamos penkios normalios adaptacijos stadijos. buvimas minioje ar negalėjimas nedelsiant ir lengvai pabėgti į saugią vietą (paprastai į namus). Tai pasąmoninis gynybos mechanizmas. Agorafobija . kad įvykę pokyčiai nėra tokie baisūs. . būti minioje ar viešoje vietoje. Fobiją keliančių situacijų esminis bruožas daugumoje yra negalėjimas nedelsiant pabėgti iš jų. Adaptacijos sutrikimai . Stresorius gali paveikti individą. įsivaizduodamas. pykinimu ir pan. Panika . Jos paprastai susijusios su žemu savo vertės pojūčiu ir kritikos baime. Stresorius gali paveikti individo socialinę aplinką (gedėjimas ar išsiskyrimas) ir platesnes socialines asmenybės vertybes (migracija ar pabėgėlio likimas).PSICHIKOS SUTRIKIMAI 217 neišspręstų vidinių konfliktų pasekmė. autobusu ar lėktuvu. kokia jinai yra su jos skaudžiais įvykiais ar pasikeitimais. Socialinės fobijos dažnai prasideda paauglystėje ir koncentruojasi ties baime atsidurti santykinai mažos žmonių grupės dėmesio centre (priešingai negu minioje).tai subjektyvaus distreso ar emocijų sutrikimo būsena. sukelianti socialinės veiklos ar įgūdžių sutrikimus. todėl tokių situacijų vengiama. Stresogeninis poveikis ar ilgalaikės nemalonios aplinkybės yra pagrindinės šių sutrikimų priežastys. todėl jų negalima prognozuoti. kuris padeda nematyti ir nepriimti tikrovės tokios. Jie pasireiškia staiga prasidedančiu širdies plakimu. esant pasikeitusioms gyvenimo sąlygoms ar aplinkybėms. Neigimas. 1. rankų virpėjimu. skausmu krūtinėje. Šioje stadijoje kiekvienas tarytum stengiamės save apgauti. bet ir artimai su tuo susiję aspektai. keliauti vienam traukiniu. smaugimo pojūčiu. pasireiškianti prisitaikymo prie stresogeninių gyvenimo pokyčių ar įvykių laikotarpiu. bet gali paliesti ir jo artimuosius bei bendruomenę. Nerimą keliančių situacijų bandoma išvengti arba jų vengiama su baime..

haliucinacijų ir kitų suvokimo sutrikimų: spalvos ir garsai gali atrodyti per daug gyvi ar kokybiškai pasikeitę. t. ' Jei adaptacijos procese šių stadijų perkopimas yra sutrikdomas. išgyvenamas liūdesys ir širdgėla. į kitą žmogų ar į Dievą. bandydami sumažinti skaudžių pokyčių reikšmę. Gali atrodyti. 3. pereiti. jog simptomai neturi somatinio pagrindo. Siekiame ieškoti kelių situacijos pakeitimui.y. Priėmimas. nepaisant pakartotinų neigiamų rezultatų bei gydytojų įtikinėjimų. žmogus gali patirti adaptacijos sutrikimą. kad pokyčiai egzistuoja. Jei žmogui pavyksta jas konstruktyviai išgyventi. Kyla klausimas. ramiai sutinka skaudžius įvykius. kad jis serga viena ar daugiau sunkių ir progresuojančių somatinių ligų. susitaiko su likimu. kad situacija neišvengiama. S o m a t o f o r m i n i s sutrikimas . žmogų dažnai apima depresija. . adaptacija vyksta normaliai. o neesminiai paprastų daiktų požymiai gali atrodyti svarbesni už visą objektą ar situaciją. s u s i r ū p i n i m a s savo s v e i k a t a . Gali atsirasti kliedesių. Mąstymas tampa neaiškus. Suvokus. Nuotaikai ir jausmams būdingas neadekvatumas.218 VII SKYRIUS 2.tai n u o l a t i n i a i somatiniai nusiskundimai. nenuoseklus. nukreiptas j save. kas dėl to yra kaltas. kas gero dar liko ar naujo atsirado. Kyla teisėtas pyktis. negatyvizmas. nutrūkstantis. Žmogus susitaiko su pokyčiais. sistemas bei vidinius pojūčius. pasireiškiantį įvairiais simptomais. Derėjimasis. Nuolatiniai s o m a t i n i a i n u s i s k u n d i m a i . Žmogus realiai jaučia nemalonaus pojūčius. o ne fizinėse problemose. Gali atrodyti. t a č i a u jų atsiradimo priežastis glūdi psichologinėse. ieškome. 5. schizotipinis ir kliedesinis sutrikimai: Schizofrenija . kodėl man tai atsitiko. kad mintis bei veiksmus absurdiškai veikia natūralios ar antgamtinės jėgos. ambivalencija.tai žmogaus susirūpinimas. . kuriam būdingi esminiai tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvačios arba blankios emocijos. kad subjektas yra visko. 3. Haliucinacijos (ypač klausos) gali komentuoti individo elgesį ar mintis. Depresija. Pyktis. dėmesio koncentracija į kai kuriuos kūno organus. valios sutrikimas. jis vis mažiau domisi išoriniu pasauliu. nuolatinis medicininio ištyrimo reikalavimas. kas vyksta centras.dažniausias ir svarbiausias šios grupės sutrikimas. Hipochondrinis sutrikimas. pradeda ieškoti naujų g a l i m y b i ų . Schizofrenija. 4.

o kiti gali savaime ar bent laikinai išnykti. kurios suteikia normaliai asmenybei galimybę pajusti savo individualumą. kuris nuo mažens jaučiasi vienišas. 4. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai. tabako vartojimo. Ar kiekvienas gali tapti alkoholiku? Ištyrinėta. Dalis šios rūšies sutrikimų yra negrįžtami ir progresuojantys. turi perfekcionisto bruožų. jog intymiausios mintys. pažeidimas ar kitoks pakenkimas. Šių sutrikimų atveju yra labai svarbu ankstyva diagnostika ir savalaikis efektyvus gydymas. kuris kelia sau nepaprastai aukštus reikalavimus. Tai pastebi ne tik klinicistai.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 219 Jaučiama. p a k i l u m a s .y. . tokių kaip sąmonė ir dėmesys. spektras. sukeliantis smegenų disfunkciją. t. Tai sutrikimai. Galima išskirti dvi pagrindines sutrikimų grupes: 1. unikalumą bei kryptingai orientuoti savo veiklą. kai d a u g i a u s i a nukenčia suvokimas (atsiranda haliucinacijos). bet ir mes . tačiau gal svarbiausią vaidmenį vaidina žmogaus psichologinis. o pažinimo arba sensoriniai pokyčiai yra minimalūs ir sunkiai pastebimi. nuotaika ir emocijos (depresija. Didelę reikšmę čia turi kultūrinės ir šeimos tradicijos. besiskiriančių sunkumu. Didesnė rizika susirgti šia liga tam. intelektas paprastai išlieka. kad apie 30% alkoholikų tėvų vaikų tampa priklausomais ir aktyviai vartoja alkoholį. Siekiant išvengti smegenų pakenkimų. kuriuos jungia bendra etiologija. Kai alkoholio ar kitos medžiagos vartojimas tampa svarbesniu už bet kurį kitą poreikį. nors tam tikri kognityviniai trūkumai gali atsirasti. Sindromai. Sąmonė būna aiški. mąstymo turinys (atsiranda kliedesiai). įvairių narkotinių medžiagų. 2. Psichikos ir elgesio sutrikimai. struktūroje vyrauja pažinimo (kognityvinių) funkcijų. Sindromai. nesaugus. Sutrikimas paliečia svarbiausias psichikos funkcijas. emocinis brandumas. Tai platus sutrikimų.kasdieniniame gyvenime. Šių . Todėl savimi būtina pasirūpinti. tokių kaip atmintis. Tai sutrikimai. galime kalbėti apie priklausomybės sindromą. sutrikimų daugiausia pasitaiko dėl alkoholio vartojimo. kurių. ypač svarbu saugoti galvą nuo traumų. kai pastebimas stiprus ir nenugalimas troškimas jas vartoti. 5. Priklausomybė nuo alkoholio turi savo psichologines charakteristikas. nerimastingas socialiniuose kontaktuose. jausmai ir veiksmai yra žinomi bei jaučiami kartu su kitais. intelektas ir mokymasis sutrikimas arba sensorinių procesų. anksčiau buvusį svarbiu. aiški smegenų liga. atsiradę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. sutrikimas. nerimas) arba b e n d r a i nukenčia asmenybė ir elgesys. atsiradę dėl alkoholio.

tai sutrikimas. kuriuos alkoholis veikia raminančiai. . Kūno svoris išlieka bent 15% mažesnis nei turėtų būti arba Quetelet kūno masės indeksas (kūno svoris kilogramais padalintas iš ūgio metrais kvadrato) yra lygus 17. padidina pasitikėjimą savimi ir socialinės drąsos jausmą.5 arba mažesnis. . Tarp jų skiriami du svarbūs ir aiškūs sindromai: nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. konstruktyviai spręsti savo vidinius konfliktus ir problemas be alkoholio pagalbos padeda nutraukti žudantį alkoholio vartojimą. Sutrikimas yra susijęs su įvairaus lygio nepakankama mityba. Valgymo sutrikimai. vengiama „storinančio maisto". vartoja vidurius laisvinančius vaistus ir pan. pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio. nustatoma itin griežta svorio riba.psichopatologijos nulemtas alkoholizmas su absoliučia priklausomybe ir kontrolės praradimu.220_ VII SKYRIUS nemoka išreikšti savo jausmų ar yra mažo atsparumo frustracijai. tačiau vis daugiau duomenų rodo sociokultūrinių ir biologinių p r i e ž a s č i ų s ą v e i k ą . atveju. badauja. Nervinė bulimija . Pagrindinės šios ligos priežastys lieka neaiškios. sutrinka kūno svorio suvokimas. p s i c h o l o g i n i ų m e c h a n i z m ų bei a s m e n y b i n i o pažeidžiamumo įtaką. Mokymasis efektyviai ir atvirai bendrauti. . bet atsiranda nuolatiniai somatiniai sutrikimai. .visuomenės ir profesijos priverstas vartotojas.probleminiai arba konfliktiniai vartotojai. Alkoholis žmogui padeda atsipalaiduoti. Psichopatologija reiškiasi panašiai kaip anoreksijos. tačiau tik laikinai. kai žmogus sąmoningai sumažina ir palaiko mažą kūno svorį. Šiuo atveju atsiranda liguista baimė sustorėti. leidžia atviriau bendrauti ir išsakyti jausmus. 6. Sergančiųjų alkoholizmu skinami keturi tipai (Jellinek.buitinis girtavimas su psichofiziologine priklausomybe ir apsinuodijimo požymiais. todėl l i g o n i a i imasi kraštutinių priemonių suvalgyto maisto „storinančiam" efektui panaikinti: sukelia vėmimą. Nervinės anoreksijos atveju sąmoningai mažinamas svoris.tai sindromas. 1960): . Nervinė anoreksija . tačiau kartais pasitaiko tarp paauglių berniukų bei jaunų vyrų. Sutrikimas dažniausiai pasireiškia paauglėms mergaitėms ir jaunoms moterims. baimė pastorėti įgauna psichopatologinį pobūdi ir tampa įkyria pervertinimo idėja. sumažina į t a m p ą ir nerimą. kuriam priklausomybė gali neišsivystyti.

Psichologinės raidos sutrikimai ar jos sulėtėjimas atsiranda vaikystėje ir šeimose dažnai pasitaiko ne vienas. hiperaktyvumo sindromas. motorinius ir socialinius sugebėjimus.tokia yra emocijų ir elgesio sutrikimų išraiška. • 10. miego . ugdymas ir lavinimas. kokybės ar laiko sutrikimais. t. Tai specifiniai skaitymo sutrikimai. raidžių suvokimo sutrikimas. bet šis pažeidimas gali būti ir nepastebimas. kai asmenys lengvai protiškai atsilikę. kurie yra pastovūs ir atspindi asmeniui būdingą elgesį ir santykių su savimi bei kitais būdą. p a s i r e i š k i a n t y s v y s t y m o s i metu i r apsprendžiantys bendrąjį intelekto lygį. skaitomų žodžių pažinimas. Nors adaptacinis elgesys visada būna pažeistas. nemiga. Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai a p i m a daugybę kliniškai reikšmingų būklių ir elgesio stereotipų. Jie yra konstitucinių veiksnių ir socialinio patyrimo pasekmė. Svarbiausia jų atsiradimo priežastis yra emociniai faktoriai. dažnai pasitaikantis žemo savęs vertinimo jausmas bei adaptacijos mokykloje ir santykių su bendraamžiais problemos . kalbos išraiškos bei kalbos supratimo sutrikimai. Tai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai. pažintinius. kalbinius.y.budrumo ritmo sutrikimais bei nenormaliais įvykiais miego metu (somnambulizmas. Gali būti aritmetinių sugebėjimų sutrikimas. tuo tarpu kiti sutrikimai atsiranda vėlesniuose gyvenimo etapuose. Protinis atsilikimas . Emocinės problemos. Mokymosi įgūdžių turi būti išmokoma ir išmokstama. arba gyvena globojančioje ir palaikančioje socialinėje aplinkoje. 9. mieguistumu.PSICHIKOS SUTRIKIMAI__ 221 7. Neorganiniai miego sutrikimai pasireiškia miego trukmės. Jų korekcijai didelį vaidmenį turi pedagoginė veikla.. .tai sulėtintos arba nepilnos protinės raidos būsena. Kai kurie šių būklių ir elgesio stereotipai atsiranda ankstyvosiose individualios raidos stadijose. kurių metu ankstyvosiose raidos stadijose sutrinka normalus mokymosi įgūdžių įsisavinimas. t. 8. garsinio skaitymo įgūdžiai. kai s u t r i n k a į g ū d ž i a i . Su šiais sutrikimais tampriai susijęs emocijų bei elgesio sutrikimas. elgesio sutrikimai. Tai specifiniai tarimo ir kalbos. naktinis siaubas ar košmariški sapnai). Tai nėra vien tik biologinės raidos funkcija.y. kai pažeisti skaitymo suvokimo įgūdžiai.

jų kilme bei įvairove. Anot R. vyksta per pažinimą. 17). elgsenos ir kognityvinę. Kočiūnas. jausmų. poelgių įsisąmoninimas. kuris gal niekad neateis į psichoterapiją? Atsakant j šį klausimą. lavinimu. jausmų. Ką būtų galima pasakyti žmogui. trumpa bendravimo analizė ir bendravimo būdų kitimas. iš tikrųjų. mąstymas.šiandieninėje literatūroje dažnai vartojami kaip sinonimai.222 VII SKYRIUS Klausimai pagalvojimui 1. Painiavą kartais kelia nelabai vykęs . yra panašūs. Psichoterapija . Ar galima tapatinti haliucinacijas ir suvokimo iliuzijas? 3. orientacija į situacines problemas. Psichologinio konsultavimo poliuje darbas yra grindžiamas palaikymu. Pačios terapijos rūšys nusako siekiamus tikslus. elgesio terapijoje-emocijų. Psichoterapijos poliuje siekiama giliau analizuoti problemas. o kartais netgi sutapatinami. kas yra psichoterapija ir kas jai sukuria sąlygas. prisiminimą. Kognityvinė terapija visada turi ryšį su kūno ir elgsenos terapija. interpretacijomis. Kaip tai pasiekiama? Kūno terapijoje svarbiu laikytinas judesys. siekimą sveikesnio kūno. p. patirties ir jo psichinės sveikatos? 2. t. orientuotis į pasąmonę. Beveik kiekviena psichoterapija remiasi tam tikrais paaiškinimais. sprendžiamas kliniškai sveikų individų sąmonės lygyje. Kas yra psichoterapija? Kokių psichoterapijų esama? Ko galime tikėtis iš psichoterapijos? Ar galimi kiti poveikio būdai į žmogaus psichiką? Štai tokie ir su jais tampriai susiję klausimai bus aptariami šiame skyrelyje. Procedūrų požiūriu jie. y. Koks yra ryšys tarp žmogaus išgyvenimų. optimalesnio ir efektyvesnio elgesio. normalaus kraštutinumo ir patologijos? PSICHOTERAPIJA Šiame poskyryje susipažinsime. Kočiūno. integruojantis kvėpavimas. Dvi psichologinės pagalbos sritys . struktūriškai pertvarkyti asmenybę (R. Gydomi visi p s i c h i n i a i žmogaus procesai ypač emocijos. arba pažinimo procesų terapiją. savimonė.psichikos gydymas kompleksiniu poveikiu. optimalaus ir sveiko pažinimo procesų suvokimo.psichoterapija ir psichologinis konsultavimas . psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo santykis gali būti išreikštas dviem vieno kontinuumo poliais. Kaip nustatyti ribą tarp sveiko. galima pateikti tris terapijos rūšis: kūno. tačiau tarp jų yra ir s k i r t u m ų . 1995. Psichoterapijoje naudojamos specialios technikos ir metodai. išmokimą.

išmokimu. psichoterapijos funkcijos neapsiriboja ligonio pasveikimu ar sveikimu. neužtenka psichoterapiją suprasti kaip gydymą. susidarančiam tarp dviejų žmonių. Vadinasi. kad geriau apie save yra kalbėti pačiam.blogos ir t. t. reikalingas pakankamas sąžiningumas. pagrįstas abipusia pagarba. Pasirodo. pasitikėjimu. Rogers). Psichoterapija yra būtent toji sritis. Iš arti ir per pakankamą atstumą galima pamatyti netobulumo kilmę. Dali yra pasakęs. universalių ir bendražmogiškų klausimų kėlimu bei atsakymų ieškojimu. ypač nesusiejant jų su esama problema ar situacija. Psichoterapijos procesas ir jos rezultatas susijęs ir su mokymusi.kokia problemos kilmė ir ar pati problema suformuluota. geštalto bei elgesio terapija. Šio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje humanistinės psichologijos atstovas K. Jūs būsite supažindinti su populiariausiomis psichoterapijos kryptimis: psichoanalitine. Buvo tyrinėtas dviejų žmonių gilaus autentiško bendravimo galimybės. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas psichoterapiniam kontaktui. kas trukdo ir kas padeda. K.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 223 gerų interpretacijų bei paaiškinimų naudojimas. Čia prasideda pačių interpretacijų vertinimas: kurios yra geros. problemų sprendimu. y. Psichoterapijos sėkmę lemia psichoterapeuto ir kliento psichoterapinis kontaktas. o aktyviam klausymuisi. Rodžerso (C. kurios skiriasi jų pagrinde glūdinčių teorijų įvairove. draugišku bendravimu. kad žmogaus ateitį bei savijautą lemia savimonės lygis. ugdymas ar efektyvus vadovavimas. jų aptarimams ar patarimams. K. Tik toks kalbėjimas apie save turi prasmę ir yra vertingas. taip pat ne visada yra paprasta. kad pagrindinė sąlyga padėti prasidėti teigiamiems . išgyvenimams būnant kartu. o įvardinta problema dar gali būti visai ne ta. Psichoterapija. Rodžersas manė. psichoterapija apima pilnesnę. labiau įsigilinti į tai. Tada natūraliai kyla kitas klausimas . Tačiau kalbant apie save. egzistencine. kaip ir mokymas. K. taip vertiname ir teigiamus pasikeitimus ateityje. į asmenį orientuota terapija K. giliam ryšiui. ir realizacijos būdus. ar asmenybė suvokia.pasekmės. Rodžersas tyrinėjo išorinius ir vidinius dalykus. Dažniausiai yra taip: kaip vertiname asmenybę. kuriuos galima pakeisti ir kurių negalima pakeisti. kas vyksta su ja ir jos aplinkoje. kokios priežastys ir kokios. kurioje pakankamai autentiškai ir realiai galima kalbėti apie save. Kartais tai būna gana keblu. Skiriama individuali ir grupinė psichoterapija. kurios . Kaip matome. S. kad įvardinti problemą. Rodžersas pastebėjo.. Psichologinėje literatūroje aprašoma nemažai psichoterapijos krypčių. yra susijusi su teigiamais pasikeitimais.t. totalesnę realizaciją. Rodžerso mokykla didesnį dėmesį skyrė ne problemų analizei.

atskleisti savo būtį. Rodžersas ypač vertino ir akcentavo pasirinkimų svarbą. gyvenimo savaimingumą.nuo savo fasado. Egzistencinė psichologija ir psichoterapija svarsto laisvės. buvimas savimi . Tada susidaro naujas laisvės ir perspektyvos santykis. p e r s m e l k i a n t i esminį egzistencijos siekimą. kaip gero gyvenimo elementą. yra priešais esančio asmens kaip žmogaus įvertinimas.paties realaus žmogaus buvimo fakto konstatavimas. Mėjus skyrė tris būties aspektus: išorinį pasaulį. Buvimas savimi iškelia klausimus: kaip būti ir kam būti? Į šiuos klausimus atsakymų ieško egzistencinė psichoterapija ir logoterapija. unikalų žmogaus kaip asmenybės pasaulį. apie kūrybą. Todėl pasidaro įmanoma kalbėti apie gerą gyvenimą. Terapeuto ir kliento. JAV psichologas R. kokį apie save ji pati turi. buvimą su kitais kaip asmenybėmis. Ši psichoterapija siekė padėti žmogui įsisąmoninti ir patirti savo egzistenciją. pasaulinio lygio problemų sprendimuose.laiku padėti žmogui sujungti troškimą. Mėjus (R. Psichoterapijoje. daryti . kaip pati asmenybė save supranta. riziką. Jis kalbėjo apie meilę. kurios tikslas . Tam reikalingos trys sąlygos: 1. kuo jis nėra . psichologinio konsultavimo metu. kuo viduje jis realiai yra. tikslus.224 VII SKYRIUS pasikeitimams. ir savą. tačiau kartu įžiūrėjo trūkumus. ryšių supratimą bei malonumus. tikslus bei sprendimus. juda į tai. aktyvumą. valią ir sprendimą. Tikslas . ryžto. Buvimas savimi nėra tikslas.atskleisti žmogaus buvimą pasaulyje (being in the world. Rodžersas laikė svarbiu ne tik terapijoje. May). bendravimo su kitais pagrindą. Taip pat galima kalbėti ir apie pilnatviškumą. Egzistencinė psichologija skatina asmenybę būti autonomiška. K. kurią pasirenka. atsirandančius kovojant dėl savito gyvenimo būdo.R. juda tam tikra kryptimi. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti vertybes.). kaip apie vienybės. Jis traukiasi nuo to. Žmogus. 2.XX a. įsisąmonindamas ir priimdamas save. angl. kaltės problemas.būdas suprasti. bet išplėtė iki reikšmingumo visuomeniniuose procesuose. nerimo. Kito žmogaus priėmimą K. visiško tarpusavio supratimo siekį. kad galėtų būti procesu. Valią jis suprato kaip visą žmogaus būtį pasaulyje. atsakomybę. 4 dešimtmetyje sukūrė egzistencinės psichoterapijos sistemą. kaip gyvenimiškų orentacijų pasirinkimus. Terapeutui svarbu priimti tokį asmenybės vertinimą. mokytojo ir mokinio tarpusavio santykių atitikimas.asmens priėmimas su visu pasikeitimų potencialu. Pergyvenantis klausymas . paprastai visada susiduriama su šiuo pasirinkimu. Besąlygiškai geras santykis . 3.

Be jau minėtojo K. Detaliau apie asmenybės teorijas skaitykite poskyryje „Asmenybės teorijos".individualioje psichologijoje. prisiimti už juos atsakomybę. Tačiau kančia prasminga tik nepakeičiamų aplinkybių ' atžvilgiu. Franklis siūlo užpildyti 3 tipų vertybėmis: kūrybos pobūdžio (gyvenimui prasmę suteikia darbas). Adleris . humanistinės psichologijos krypčiai priklauso V. geriau pažinti dvasine realybę.begalinė ir joje be galo daug klausimų. Jie taip pat praturtina ir bendrą supratimą. Franklis. Perlzas laikė neurotišku. Logoterapija susiformavo XX a. Franklis skyrė tris žmogaus būties lygmenis: somatinį. V. kelti sau naujus tikslus. Pasitaiko atvejų. nerandant prasmės. Susidariusią tuštumą. sisteminė visumos organizacija lemia ją sudarančių dalių savybes ir funkcijas. Froidas psichoanalitinėje terapijoje. viduryje kaip sistema. kad vidinė. Egzistencinė psichologija ir psichoterapija nagrinėja egzistencines dimensijas . pasitikintis savimi. Geštalto terapijos tikslas padėti žmogui įgyti asmenybės vientisumą. Rodžerso. vertybiniai konfliktai sukelia neurozes. psichinį ir dvasinį.tai laisvė pasirinkti nuostatą savo somatinės ir psichinės būties atžvilgiu. kai gauti atsakymai diktuoja naujus klausimus ir naujus atsakymus. 4-5 dešimtmetyje JAV. atsiradusi XX a. Šių savybių neturintį žmogų F. būtis (Dasein.PSICHIKOS SUTRIKIMAI ___ _ 225 sprendimus. Ieškoma prasmės ir būdų kaip realizuoti dvasinę b ū t į . jausminėmis vertybėmis (gyvenimas tampa prasmingu per meilę. Logoterapijos krypties pradininkas buvo austras V. unikalios patirties momentai. kaip opozicija psichoanalitinei ir elgesio terapijai. Dvasinė būtis . p a t i r i a n t ir pergyvenant kančią. 1-3 dešimtmetyje Vokietijoje. turinti.tikslą padėti žmogui rasti gyvenimo prasmę. Dvasiniai. Tik nepriklausomas. Giluminės psichoterapijos principus taikė Z. f o r m u o j a n t nuostatas į l i k i m ą ) . Pati egzistencija. priklausomas nuo savęs. Geštaltinė psichologija-visybės psichologija. vok. o A. Perlzo (F. Peris) Geštalto terapija. nesudaro vientisos srovės. . Jungas analitinėje psichologijoje. teigė. Autentiškai išgyvenami.) . estetinių j a u s m ų išgyvenimą. Humanistinė psichologija ir psichoterapija. žmogus yra stiprus. K. savo vientisumą suvokiantis. Šios mokyklos pažiūros konfrontavo su psichoanalitine ir individualios psichologijos mokykla. turi neįkainuojamą vertę individo.pastovius ir universalius būties momentus. susiformavusi XX a. asmens ar asmenybės gyvenime. savo norų bei gabumų. Giluminė psichologija pagrindine asmenybės emocinių sutrikimų priežastimi laikė pasąmonėje vykstančius procesus. moraliniai. Franklio logoterapija ir F. kurie nėra tapatūs asmens jausmams bei emocijoms. V.

Krippner). Kalbant apie psichinius sutrikimus. Vienas iš šios krypties atstovų V. Anglijoje ir Prancūzijoje siejasi su ilgalaikėmis nacionalinėmis ir istorinėmis tradicijomis. Minėtoji mokymo sistema grindžiama žmoguje esančia gyvybiško troškimo mokytis prielaida. Mokymo . Ypač kreipiamas dėmesys į patirtį. D a u g i a u s i a laiko jame skiriama f a k t i n e i medžiagai. Kripneris (S. įvaldymą. „kaip vystyti intelektą". Holts (J. Jos atsirado kaip reakcija į tradicinio mokymo apribojimus. Holts) svarbiu laikė mokymą būtinų buitinių dalykų. praturtinančią asmenybę.226 VII SKYRIUS Kai kurias mokymo sistemas taip pat galima laikyti terapiškai arba ugdančiai organizuotomis (kaip prielaida gerai terapijai ir kaip būdas jos rezultatams egzistuoti). Velsas taip pat kalbėjo apie estetinio auklėjimo svarbą. Ziegfeld). nuomonę. Wells). pabrėžiant mokytojo asmenybę. Edukacinis procesas tai ne tik išmokslinimas ar įsitikinimas. ir efektyvių tikslų integravimą. dar 1920 metais pastebėjusį. Jis sakė. Neilsas (W. Zygfeldas (F. kurioje vaikai patiria mokymosi sujungimą su realiu gyvenimu. smalsumą. interesus. pasitikėjimą. H. Nepaisant vaikų gabumų ir talentingumo. kreipiamas dėmesys į turimus mokytojo jausmus. kreipiant dėmesį j intelektualius mokymosi aspektus. F. humanistinės mokymo ir mokymosi formos. poreikių tenkinimą ir motyvacijos stiprinimą. didelis dėmesys yra skiriamas vaiko . Neills) svarbiu laikė vaikų tapsmą save valdančiais ir reguliuojančiais. kad „negalima vystytis kaip civilizuotai nacijai. Velsą (H. V. Daug laiko skiriama mokymo procesui. J. J. kad žmogiška istorija vis labiau darosi panaši į varžybas tarp auklėjimo ir katastrofos. Leonard's) sistema akcentuota į mokymąsi ir ekstazę. Tokias alternatyvias mokymosi sistemas aptaria S. nevystant estetinių gyvenimo elementų".išmokimo procese naujai traktuojamas polinkis į stresą. kad tam juos reikia „laikyti it brangakmenius laisvėje". jų profilaktiką ir terapiją. J. tai ir supratimas. Holts nuomone. afektus bei afektines pozicijas. jų įsisąmoninimą. valią. Neilsas priartino mokymąsi prie bendro kritiškumo ir tai davė produktyvius rezultatus. įsitikinimus. II generalinėje asamblėjoje Hagoje 1958 metais akcentavo meno socialinio vaidmens svarbą. šiandien verta prisiminti anglų publicistą ir rašytoją. panaudojimą. visiško džiaugsmo siekimą. Estetinio auklėjimo teorija ir praktika JAV. „Tarptautinės bendrijos auklėjimas per meną" prezidentas. Šios sistemos principas mokantis leisti patirti daugiau gryno džiaugsmo ir gyvenant labiau ekstaziškai. neignoruojant humanistinės žmogaus ir proceso sampratos. kartu tai ir pagalba visapusiškai ir pilnatviškai asmenybei.tai erdvė. 1960 . išlikti atviru ir d ž i a u g s m i n g u . kurie žmogiškai reikalingi ir kartu skatina linksmumą. Leonard (G.1970 metais ypatingai išryškėjo alternatyvios mokymo sistemos. bet tvirtino. gyvenimo patyrimus. pagrindiniu laikant kognityvinių. klasė .

Tiek mokyme. Rydo pažiūroms įtakos turėjo Z. Mokymosi procesas tampa vis labiau liberaliu „laisvu piešimu". Rydui buvo asmens individualaus „tipo" išskyrimas su nepakartojamais ir specifiniais meninio reiškimo ypatumais. Ričardsonas (M. Minėtas autorius buvo įsitikinęs. sugebėjimų vystymui ir sistemingam mokymui. Visybišku žmogus tampa tik suvokdamas grožį. per betarpišką estetinio skonio formavimąsi. Anglų filosofas ir rašytojas V. Kalbama ir apie meno terapines gydomąsias galimybes. Pagrindinis sėkmingo auklėjimo kriterijus H. Klasikinė meninio auklėjimo sistema rėmėsi griežtais reikalavimais ir disciplina. Rydo „vietoje transformacijos į harmoningą visuomenę dažnai neišvengiamai pasukama socialinės disharmonijos ir „susvetimėjimo" keliu. Jis kalbėjo taip pat apie Platono idealistinių idėjų panaudojimą šiuolaikiniams poreikiams ir sąlygoms. Morisas (W. Impulsai. kas atitinka unikalias jo vertybių struktūras. akcentuojamas „pedagoginis nesikišimas". kad toks 'mokymas padeda ne tik individualybės. tiek terapijoje sisteminio mokymo nepakankamas vertinimas. pažinimu. Menas padeda įveikti visuomeninius. Rydas (H. H. buvo kalbama daug. bet gali padėti netgi meno atgimimui. M.mokykloje. pastangas ir darbštumo įjungimą j praktinę veiklą. Read) . užkerta kelią egoistiniams ir antisocialiems veiksmams. kaip auklėjimo pagrindą. Vėliau vaiko kūrybiškumas pradėtas vertinti vaiko vertybių struktūros ' požiūriu. Pozityvių asmenybės savybių vystymasis neišvengiamai sutrukdo priešingybėms: meilės pagalba išvengiame neapykantos. Froido estetikos ir filosofijos supratimas taip pat K.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 227 individualybės išlaisvinimui ir laisvam reiškimuisi. Jungo pažiūros. socialinius. asmenybinius bei individualius prieštaravimus". išlaisvinami auklėjimo metu.platesnis klausimas nei atskiros meno šakos įsisavinimas piešimo . tačiau ne visada ši idėja būdavo priimama rimtai. Gana eklektiškoms H. „Auklėjimas per meną" laikomas terapija nuo visuomenės socialinių ligų. Jis kalbėjo apie sisteminį susitelkimą. kad apie meną. Vaiko vystymasis vyksta • per emocinę psichinio gyvenimo sferą. pasiekiame bendrumo jausmą. Meniniai užsiėmimai vertinami pagal tai. Morris) rašė: „menų mokymas . asmenybės vystymuisi. kiek jie atitinka unikalius asmenybės poreikius.aktyvus mokymo per meną atstovas Anglijoje dideles meno galimybes matė asmenybei integruojantis į visuomenę ir primindavo. Labiausiai imta vertinti individualybę. Kiekvienam vaikui jaunam žmogui. reikalinga iš meninių žinių gauti tai. H. Anot H. vertino žinias ir meistriškumą. Rydas buvo . įgūdžiais. Richardson) taip pat didelį dėmesį skyrė saviraiškai. stichiškumo absoliutinimas skatina ribotus simbolius arba formalias formas realaus ir visapusiško pasaulio pažinimo sąskaita. Socialines ir politines aplinkybes jis laikė rimtomis kliūtimis.

Amerikietiškoje teorijoje psichoterapijos kontekste buvo tyrinėjamas „kūrybos fenomenas". kuriame asmenybė vystosi. Vats (A. Menas. A. kurie tarpusavyje yra pozityviai susiję. Sąmonės transformaciją. gerai informuotas žmogus gali būti nuobodokas.pagalbinė priemonė. Vaithedas taip pat vertino intelektualinę ir dvasinę žmogaus kultūra. realizuojasi. išsivadavimui iš beprasmiškų sansaros (sansara . Tuo tarpu elementarus rytų kultūrų nežinojimas dažnai sukuria paslapties atmosferą. Watts) šiuolaikiškai ir problematiškai tyrinėjo psichoterapiją ir jos egzistavimo bei reiškimosi būdus vakaruose ir r y t u o s e . „kurioziškumą". . Amerikiečių psichoterapeutas A. bet pabrėžė intuiciją ir pedagoginį jausmą. Asmenybės išsilaisvinimą iš sąlygotumų. mokymo. Anot jo.užburtas ratas) probleminių ratų. Psichoterapija ir išsilaisvinimo mokymai turi du sąlyčio taškus: 1. jie dažnai netgi neadekvačiai vertinami. ir „ekspertus" žinančius viską apie nieką". Svarbus yra jo pozicijos kritiškumas visuomenės atžvilgiu. kuriuose pasiklysta ilgai tyrinėjantys psichines energijas. Vatso nuomone socialiniai institutai turi būti sukurti unikalių asmenybių ugdymui. Jis kritikavo „diletantus". Taigi išeities taškas yra specialios žinios. A.„inteligentiškumas" ir „kūrybiškumas". vidinį savo egzistavimo pajautimą. į kurią vakarų žmogus projektuoja savo fantazijas.228 VII SKYRIUS kritikuojamas už „besistemiškumą". reinkarnacijas. Vatsas kalba apie pakitusias sąmonės būsenas ir socialine sveikatą. W h i t e h e a d ) ieškojo pusiausvyros tarp diletantizmo ir siauros specializacijos. išmokimo. kūrybą laikė „sąveika su Dievu". Teorinės žinios apie kitas kultūras padeda suprasti savo kultūrą. okultines teorijas ir panašiai. Vatsas mato labai paprastus rytų mokymų tikslus. panašiai kaip ir senovės graikai. bet ir betarpiškai veikia mąstymą. 2. o kultūra . V a i t h e d a s (A. realizacijos tikslas ir rezultatas . lyginant su tais sudėtingumais. kritinę situaciją. A. Svarbiausiu auklėjimo kriterijumi jis laiko bendrą stilių. Jo nuomone. Kai kurie prancūzų autoriai. „Eksperto" ir „Diletanto" vertingumui išsaugoti Vaithedas kelia klausimą apie technologinio ir liberalaus auklėjimo suderinimą. šiek tiek apie viską. anot Vaithedo. Jungo psichoanalizės idėjų sujungimą. psichoterapijoje nepakankamai panaudojami rytų metodai. A. viršžmogiškus sugebėjimus. žinančius. Žinių nuotrupas laikė antraeiliu dalyku. teigiamų pasikeitimų stoką. eklektišką geštaltpsichologijos ir K. ne tik įtakoja gyvenimo energiją. apibendrinantį užbaigtą ir ekonomišką veiklą. Psichoterapijos. akcentuoja vakarų psichoterapijos užstrigimą. k u l t ū r i n į kontekstą.

1990. Vilnius. bet ir kai kurios auklėjimo teorijos. 1992. Vilnius. Brabant G. 1994. Theory and Experience. Vilnius. 1991. 3. Synopsis of psychiatry.. bus labai individualus. svarbus yra socialinis kontekstas. Sadock B. turime galimybę rinktis: pasilikti su tais sunkumais ar ieškoti problemų sprendimo būdų. • Ko galime tikėtis iš psichoterapijos? Apibendrintai galima būtų pasakyti. Neuroziniai negalavimai ir jų gydymas. Kriščiūnas A. dėl kurios jausmai išgyvenami. Kūno pažinimo ir bendravimo pratimai. padedantis siekti pasąmoningų užtvarų. 7. Luban-Plozza B.L. Ph. Vilnius. Individuali psichoterapija ir psichodinamikos mokslas. DesRoches B. tačiau ne mažiau svarbu suprasti tą realią situaciją. 1. 5. individualybės vystymąsi bei integraciją į visuomenę. Knill M. Poldinger W. 10. Vilnius.Alkoholizmas Alternatyvos. Kalbant apie psichoterapiją. realus pokyčių garantas yra veiksmas ar elgesys. kurie keičiasi psichoterapijos proceso įtakoje. Psichoterapijoje labai svarbia laikoma jausmų iškrova. 2. Vilnius. ne tik psichoterapija. 1994. 1995. Nematomas dramblys. ieškant išsilaisvinimo kelių. Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. USA. jog poveikis. 9. skatina žmogaus išsilaisvinimą. be abejo. Psichoanalizė. 1985. Literatūra . neįsisąmonintų. Switzerland. Kaplan H. Psichologinis konsultavimas. pasikliovimą prigimtiniais jausmais. 1994. The codependent's recovery plan. tačiau jis remiasi trimis svarbiausiais psichoterapinį procesą apibūdinančiais komponentais: jausmais. 1998. Behavioral Sciences. Kad ir kokiais svarbiais laikytume jausmus ir mąstymą. beprasmių problemų. kuriame nusakomas individo vaidmuo ir identiškumas.y. Knill Ch. Nissen J. Kočiūnas R. Kaip matėte iš pateiktosios apžvalgos.. Denmark. mąstymu ir elgesiu.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 229 Galinga psichoterapinė priemonė yra tarpkultūriniai lyginimai. 4. t. Melanas D. turinčių socialinę potekste įveikimo. 8. Neurozė. F. Alkoholis . 6. Clinical Psychiatry. Kočiūnas R. ypač tai pasakytina apie estetinį auklėjimą. Reclaiming Your Self. Bendriausiai išsilaisvinimo kelią galima nusakyti kaip mažiausio pasipriešinimo kelią. Taigi susidūrę su psichologiniais sunkumais. 6 ed. New York. 1997. Psychosomatic Disorders in General Practice. J. „ikimokslinių" disciplinų tyrinėjimas.

230

VII SKYRIUS

11. Panika. Epizodinis nerimo paroksizmas. Vilnius, 1998. 12. Peseschkian Noss Rat. Psychosomatik und positive psychotherapie. German: Springerverlas, Berlin, Meidelberg, 1991. 13. Rainwater J. Padėk sau. Vilnius, 1994. 14. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Ženeva, 1992. 15. M a . P y o o c y . Bopoe, 1994. 16. P y o c x o e p a . o p e . P o a B.E. T a , 1985. 17. A. c e p a . B a a . , 1997.

231

VII SKYRIUS
AŠ IR KITI

• Ar sugebėjimas suprasti žmones priklauso nuo to, ar moki Į pasaulį pažvelgti kito akimis? O gal nuo ko nors kito? • Kuris bendravimo partneris man patrauklesnis - savo savybėmis panašus į mane, ar mano priešingybė? • Kuo vadovas skiriasi nuo lyderio? • Ar konfliktai visada pragaištingi? Šie ir daugybė kitų „kodėl" dengia mūsų bendravimo sėkmės paslaptį, kurią, deja, ne visi lengvai įmename. Be įvairiausių sugebėjimų (muzikai, matematikai, šachmatams, sportui ir kt.) yra dar vienas nepaprastas talentas - mokėjimas bendrauti. Mokydamiesi mes bendraujame, dirbdami - bendraujame, žaisdami - taipogi. Bendraujame ir konfliktuodami, ir galvodami, ir džiaugdamiesi. Be bendravimo mūsų veikla neįmanoma, netenka prasmės. Kaskart greitėja mūsų gyvenimo tempas, tūkstančiai saitų sieja mus su kitais žmonėmis. Mūsų nuotaika, pasakytas žodis, gestas veikia aplinkinius žmones ir kaip bumerangas grįžta atgal. Šiame skyriuje ir pakalbėkime apie asmenybės santykius su kitais.

AŠ GRUPĖJE
Jūs - studentai. Studijos - pagrindinė jūsų veikla, todėl visų pirma esate savo studentiškos grupės nariai. Bet kartu priklausote ir dar vienai

232

VIII SKYRIUS

grupei - savo šeimai. Galbūt jūs gyvenate bendrabutyje? Jei taip, tai esate dar vienos - kambario draugų - grupės narys. Vakarais einate į krepšinio treniruotes? Štai jums dar viena grupė. O gal kartu su bičiuliais baigiate konstruoti naują kompiuterį? Tai taipogi grupė. Galėtume tęsti be galo. Mes visi priklausome grupėms. Mažoji grupė - tai negausi socialinė bendrija, kurios narius sieja tiesioginis ir pastovus asmeninis kontaktas ir pastovi veikla. Grupė skiriasi nuo paprasto žmonių susibūrimo tuo, kad jos narius sieja bendravimo normos ir tikslai, tam tikra struktūra, vaidmenų pasiskirstymas ir kt.

Kokių būna grupių?
Grupes galima skirstyti įvairiu pagrindu, tačiau dažniausiai jos skirstomos į formalias ir neformalias. Formaliomis vadinamos tokios grupės, kuriose narių padėtį ir elgesį reglamentuoja organizacijos taisyklės (sakykime, studentų grupė). Neformali grupė neturi aiškiai apibrėžtų tikslų ir pasižymi ryškiais emociniais tarpusavio santykiais. Neformalios grupės struktūrą kuria pati grupė; joje vadovaujamasi nerašytomis taisyklėmis. Tai kiemo paauglių kompanija, vienodą hobi turinčių žmonių grupelė ir pan. Neformali grupė gali egzistuoti formalios grupės viduje ir netgi nulemti jos kryptingumą. Pavyzdžiui, kelių kūrybingų studentų branduolys gali „uždegti" visą grupę. Galimas ir kitas grupių skirstymas, pvz.: laisvos ir privalomos grupės. Į laisvas grupes mes įstojame savo noru: tai įvairūs sporto klubai, kultūrinės draugijos ir t.t. Privalomų grupių nariais tampame nepriklausomai nuo savo norų: gimdami mes negalime pasirinkti šeimos, tautybės, rasės. Tiesa, vėliau po tam tikrų formalumų, galime pasikeisti tautybę ir tokiu būdu „pabėgti" iš privalomos grupės. Grupės skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminė grupė yra pagrindinė žmogui. Paprastai tai būna šeima, sporto komanda, studijų grupė ir pan. Pirminei grupei būdingi tamprūs santykiai kiekvieno su kiekvienu ir tai, jog ji būna nedidelė. Antrinės grupės dažniausiai būna didesnės, santykiai jose formalesni. Pvz., krepšinio klubą galima pavadinti antrine grupe, į kurią įeina daug pirminių - krepšinio komandų. Plačiau nagrinėtina referentinė grupė. Ne visos, o būtent referentinė grupė yra reikšmingas kriterijus, vertinant save ir kitus (ar veikla tose grupėse teikia pasitenkinimą). Referentine vadinama grupė, kurios normos, tikslai, elgesio standartai yra mūsų asmenybės kriterijus, renkantis tą ar kitą elgsenos būdą. Paprasčiau sakant, mes stengiamės elgtis taip, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų tie mums reikšmingi „kiti".

AŠ IR KITI

.

233

Beje, referentine grupe mums nebūtinai turi tapti ta grupė, kurios faktišku nariu esame. Pvz., jaunuolis žavisi miesto alpinistų klubu, apie kurį daug skaitė ir girdėjo; tai ir bus jo referentinė grupė, nors pats jis nėra faktiškas jos narys. Referentine gali būti netgi realiai neegzistuojanti, Įsivaizduojama grupė (pvz., videofilmų superherojai ar knygų personažai).

Grupės tikslai ir normos
Ir formali, ir neformali grupė turi savo tikslą. Siekiant tikslo, paprastai ne visų grupės narių indėlis yra vienodas. Jei dalis grupės narių mažai teprisideda prie bendro tikslo siekimo, tai gali susilpnėti bendra grupės motyvacija to tikslo siekti. Tikslo siekimas taip pat susijęs ir su grupės narių vertinimais:, kuo daugiau prisidedame prie bendro tikslo įgyvendinimo, tuo labiau būsime grupėje vertinami. Antra vertus, grupės tikslas - tai ir savęs vertinimo atskaitos taškas: jeigu dėl mano kaltės pralaimėtos sportinės varžybos, tai blogo vertinimo susilauksiu ne tik iš kitų komandos narių, bet ir iš savęs paties. Priklausydami kokiai nors grupei, jūs laikotės tam tikrų elgesio taisyklių. Tai - grupės normos. Šios normos ne visada sutampa su visuomenėje priimtomis etikos normomis. Be to, grupės normos skiriasi įsisąmoninimu: kai kurios elgesio taisyklės gali būti dažnai deklaruojamos ir pabrėžiamos, o kitos, tik numanomos, nors grupei jos gali būti ir labai reikšmingos.

Grupės struktūra
Priklausydami kuriai nors grupei, užimame joje tam tikrą vietą. Taigi grupės statusų hierarchijoje esame lyderio, atstumtojo, o gal būt žmogaus su vidutiniu statusu, pozicijoje (8.1 pav.). Statusą galime apibrėžti kaip asmenybės vertę grupėje. Skiriamas socialinis ir mažosios grupės statusas. Socialinis statusas - tai asmenybės, atliekančios tam tikrą socialinį vaidmenį visuomenėje, prestižas. Jūsų socialinis vaidmuo studento. Studento prestižas, jo vertinimas visuomenėje yra gana aukštas,

8.1 pav. Statusų hierarchija grupėje

234

VIII SKYRIUS

lyginant, pavyzdžiui, su vidurinės mokyklos moksleiviu. Tuo tarpu mažojoje grupėje (pavyzdžiui, studentų) yra kitaip: aukšto socialinio statuso studentas gali turėti labai žemą statusą konkrečioje studentu grupėje. Susiformavusiai grupės statusų hierarchijai būdingas santykinis stabilumas. Visi esame suinteresuoti didinti savąjį statusą. Statusas gali būti keliamas socialiai priimtinais arba nepriimtinais būdais. Geri egzaminų pažymiai, platus apsiskaitymas - tai priimti statuso kėlimo būdai, kurie gal būt padidina jūsų verte studentų grupėje. Nepriimtini statuso kėlimo būdai agresyvumas, gynybinis nuvertinimas, kai „į miltus sutrinami" kolegos sugebėjimai, ypač iškilus nekompetencijos grėsmei. Nepriimtiniems būdams priskiriama ir pataikavimas lyderiui. Tyrinėjant grupės struktūrą, pastebėta, jog asmenybės savęs vertinimas susijęs su statuso kitimu: kintant mūsų padėčiai grupėje, pradedame taikyti sau kitą teisių ir pareigų sistema, keičiame nuomonę ir apie save patį. Kuo mūsų statusas aukštesnis, tuo labiau grupės nariai toleruos mūsų elgesio įvairovę.

Sociometrija
Tai vienas iš grupės tyrimo metodų, kurią pasiūlė Dž. Morenas (J. Moreno). Sociometrija tiriami mažojoje grupėje susiklostę tarpusavio santykiai, t.y. kiekybiškai nustatomos individų simpatijos, abejingumas arba antipatijos. Tyrimo eiga. Kiekvienas grupės narys popieriaus lape individualiai užrašo tuos grupės narius, su kuriais norėtų (arba, atvirkščiai, nenorėtų) dalyvauti kokioje nors veikloje, pvz., būti vienoje sportinėje komandoje, kartu ruoštis egzaminams, atostogauti ir pan. Tai sociometriniai kriterijai. Jie gali būti siejami su kokios nors užduoties vykdymu, su mokymusi, poilsiu, bendru laiko leidimu ir t.t. Sociometriniame eksperimente paprastai naudojami 3 -7 kriterijai. Tyrimo dalyviams yra leidžiamas tam tikras pasirinkimų skaičius. Jis gali būti fiksuotas (pvz., prašoma išvardinti 3 (arba 4, 5 ir pan.) grupės narius pagal pateiktą kriterijų) arba laisvas, kai pasirinkimų skaičius neribojamas. Rezultatų analizė. Tyrimo rezultatai yra užrašomi pasirinkimo matricose. Jų yra tiek, kiek kriterijų buvo pateikta. Teigiami pasirinkimai matricose pažymimi „+", neigiami „-". Paprastumo dėlei kiekvienam grupės nariui yra suteikiamas numeris (8.2 pav.)

kurių niekas nepasirinko: .abipusių pasirinkimų skaičius ' Grupės integratyvumas apibūdinimas kaip vieneto santykis su skaičiumi narių.AŠ IR KITI 235 Apibendrinus matricos duomenis. Jis yra lygus grupės nario gautų pasirinkimų sumai.grupės narių skaičius .i nario gauti neigiami pasirinkimai Grupės sutelktumo indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: N.i nario gauti teigiami pasirinkimai . galima nustatyti kiekvieno grupės nario sociometrinį statusą. padalintai iš maksimalaus galimų pasirinkimų skaičiaus (t.y.grupės narių skaičius . visų grupės narių skaičiaus be vieno):. n .

Tai yra schema. Sociogramos pavyzdys (2) .236 VIII SKYRIUS . kurioje akivaizdžiai atsispindi grupės bendravimo struktūra. negavusių nei vieno pasirinkimo.narių. Sociogramoje naudojama tokia simbolika: 8.4 pav. skaičius Sociometrinio tyrimo rezultatus galima pavaizduoti sociogramoje.3 pav. Sociogramos pavyzdys (1) 8.

„Lyderystė kaip grupės funkcija".tai grupės vidinės raidos rezultatas. o žemiausią poziciją užima negavęs pasirinkimo narys. Grupėje niekas nerodo iniciatyvos. dažnai vadovas ir lyderis yra tas pats žmogus.„saviškis". Skiriami tokie klasikiniai lyderystės (taip pat ir vadovavimo) stiliai: autoritarinis. t. sugebėjimai. tariasi su ja. .kolegų atstumtas ir pan. tam tikrų įgimtu savybių rinkinys (ekstravertiškumas.4 pav. Liberalusis lyderis elgiasi taip. nuosekliausiai. Svarbiausias jos teiginys -„žmonės gimsta lyderiais". jog tie patys asmenys įvairiose grupėse užima nevienodą padėtį. 8. suteikiama visiška laisvė. t. Grupėje nebijoma pasakyti savo nuomonę.besilaikantis grupės normų ir vertybių. priimdamas sprendimus. intelektas.y. Demokratinis lyderis . sociograma sudaryta piramidės principu: lyderis . komanduoja. 8. o izoliuotasis narys labiausiai nutolęs nuo centro. nes niekas neišjuoks.y. Lyderis pasitiki grupe.).3 pav. Autoritarinis lyderis netoleruoja grupės nuomonės. Grupės lyderiu tampa individas. Dėl to šis stilius dar vadinamas anarchiniu. demokratinis ir liberalusis.viršūnėje. o lyderiu tampama neoficialiai. paslankumas ir pan. (Pavyzdžiui. 2. Vadinasi. nes lyderis „viską žino pats". Lyderystė Šiuolaikinėje socialinėje psichologijoje labiausiai paplitusios šios lyderystės teorijos: 1. Grupėje leidžiama elgtis taip.AŠ IR KITI 237 Sociogramos gali būti piešiamos dvejopai. nuo jo darbo stiliaus. nenubaus.) padeda individui-bet kokioje grupėje užimti viešpataujančią padėtį. jog vadovai būna skiriami arba renkami. Yra pastebėta. Beje. seniūnas? T u r b ū t jau supratote. nervinių procesų stiprumas. maksimaliai koncentruoja valdžią savo rankose. juos baudžia. o darbe . lyderystę sąlygoja pati situacija. Lyderystė . kaip norima. įsakinėja grupės nariams. 3. lyg būtų eilinis grupės narys. Tai labai priklauso nuo vadovo bendravimo su grupės nariais. vyras šeimoje gali būti ryškus lyderis. sociograma žiedinė: centre -lyderis. „Lyderystė kaip situacijos funkcija". parodyti iniciatyvą. nuo kurios ir prasideda lyderio kilimas. „Lyderio bruožų teorija". Ar vertas lyderio vardo jūsų studentų grupės vadovas. Neretai sutapatiname sąvokas „lyderis" ir „vadovas". empatija.

kad grupė šiek tiek suniveliuoja asmenybes: grupės nariams sunku elgtis k i t a i p nei t i k i s i grupė. žymiai dažniau save pervertiname nei nepakankamai įvertiname. galime pasidalinti joje ne tik sėkme. kad ne visi žmonės sėkmingai sugeba apginti savo nuomonę grupės akivaizdoje. kurių padėtis tarpasmeninių santykių sistemoje yra objektyviai žema (nepatenkinama). asmenybės statusą bei dalyvavimo aktyvumą šiose grupėse. kurioms ji priklauso. jos elgesį. Tai vadinama nuolaidumu. asmenybė neretai j u n t a grupės s p a u d i m ą . netikruoju konformizmu (pvz. Vienoda elgsena su kitais grupės nariais dar nenusako konformizmo esmės. Kaip asmenybė jaučia savąjį Aš grupėje? Pasirodo. Ypač linkę save pervertinti tie. Konformizmas gali būti dvejopas: 1. siekdami savo tikslų kartu su grupe. pasiriša kaklaraištį. Jeigu kiekvienas grupės narys sugebės realizuoti dvi pagrindines bendravimo vertybes . Jeigu norite pažinti asmenybę. Juk iš gausybės narių nuomonių. nenorėdamas išsiskirti iš kitų susitikime dalyvaujančių žmonių. nors minėtos aprangos . o bendri tikslai bus pasiekiami. esant realiam arba į s i v a i z d u o j a m a m grupės spaudimui. kurios „grįžta" į asmenybę ir ją keičia. Kai elgiamasi taip. Konformizmas Turbūt esate pastebėję. vertinimų formuojasi grupės nuostatos. bet ir nesėkme. Antra vertus. kaip kiti.238 VIII SKYRIUS Grupė ir asmenybė Grupę sudaro atskiros asmenybės. bet viduje tam nepritariama. o tai suteikia emocinį komfortą ir saugumą. Todėl galima sakyti. Žinodami šių grupių nuostatas. jog žmogus ima mąstyti ar elgtis taip. nuostatų. galėsite prognozuoti jos elgesį tam tikrose situacijose. Toks elgesio arba įsitikinimų pakeitimas. Beje. Be to. vadinamas konformizmu. tačiau pati grupė nėra paprasta asmenybių suma. Kai priiminėjami grupei svarbūs sprendimai. kaip jis nemąstytų arba nesielgtų. pasidomėkite grupėmis.pajusti bendrumo jausmą ir asmenybės autonomiją asmenybė tobulės ne kitų sąskaita. būdamas vienas. normos. neužgožiant individualybės. kaip grupė vertina mus. Svarbiausia yra tai. vaikinas apsivelka kostiumą. Už savavališką elgesį gresia grupės sankcijos. asmenybė grupėje dažniausiai realizuoja socialinio pripažinimo poreikį. vertybines orientacijas. vertybinės orientacijos. kaip mes vertiname savo faktiškąją padėtį grupėje ir to. yra neatitikmuo tarp to..

X ir linijos akimis? (žr.) palyginimui: A.5 pav. tai 99% atsakymų būna teisingi. kai grupė jo nebeveikia. 2. ką turi kalbėti) buvo susodinta prie stalo ir jų prašoma įvertinti. o jis nežino 8. tai net 37% tiriamųjų pakeičia savo nuomonę ir pateikia . Septynių žmonių grupė (šeši iš jų buvo apmokyti eksperimentatoriaus. kai individas laikosi grupės nuomonės ir tada. jeigu šalia tiriamojo nėra kitų žmonių. 8. Tiriamieji: S.t. ką įteigia grupė. Antrasis . kurios nariai imituoja kasdieninius socialinius reiškinius. Asch). Išnykus grupės spaudimui. grįžtama prie savo ankstesnės nuomonės ir elgsenos.5 pav.6 pav. Tačiau ką gi jis girdi? Pirmasis vertintojas pareiškia. atliko tokį eksperimentą..).patvirtina. Ašo teigimu. Kai nuoširdžiai tikima tuo. kurio reakcijos ir yra fiksuojamos. „Naivus tiriamasis" savo atsakymą pateikia šeštasis. Laboratorijose sumodeliuojama lyg ir mikrovisuomenė. jog tai atkarpa C. 8. jog eksperimentiškai tirti šį reiškinį nėra labai sunku. kuri iš trijų atkarpų yra lygi etaloninei atkarpai (žr. Jei tiriamasis girdi jo nuomonei prieštaraujančius atsakymus. jog tai yra atkarpa B. S. Ašo eksperimento metu. S. B ir C. Ašas (S. „Naivusis" tiriamasis pažymėtas rodykle S. Trečiasis p r i t a r i a p i r m i e s i e m s ir t. Konformizmo tyrinėtojai teigia.6 pav. 8. AŠ IR KITI • 239 jis labai nemėgsta). Vienas iš žymesnių konformizmo tyrinėtojų. Jau iš pat pradžių jis be vargo nustato. pasišalinus iš grupės. Visi eksperimento dalyviai būna specialiai apmokyti eksperimentatoriaus. „Naivusis tiriamasis" sunerimsta: „Kas gi čia vyksta? Jie apako ar aš?" Eksperimentatorius jau laukia jo atsakymo. išskyrus vieną . Ašo eksperimente pateiktos linijos: etaloninė kuo tikėti: aplinkinių vertinimu ar savo linija .„naivųjį tiriamąjį".

smagių minučių ir konfliktų. Bendravimas . Panagrinėsime kai kuriuos bendravimo psichologijos aspektus. dominavimo ir kiti poreikiai. kurių patys bendraujantieji sąmoningai nesuvokia. kurį išgirdo iš kitų eksperimento dalyvių. išreikšto grupės spaudimo keisti nuomonę. Jei šalia „naiviojo" tiriamojo būdavo 1-2 žmonės. Jeigu žmonės taip lengvai keičia nuomonę esant minimaliam spaudimui. Padidinus grupės narių skaičių. I aspektas: Bendravimas kaip žmonių tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). sugebėdami tiksliai „skaityti" vieni kitus. kai grupė atvirai spaudžia ir netgi taiko sankcijas. kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo.240 VIII SKYRIUS klaidingą atsakymą. minėti 37% tiriamųjų ima elgtis konformistiškai. Jeigu grupėje atsirasdavo nors vienas. Tyrinėtojų duomenimis. jog tarpusavio suvokimo procese reiškiasi įvairūs efektai. Be to. Tokie rezultatai kelia nerimą: juk eksperimentuose nebuvo atviro. Bendravimas atsirado kartu su žmonija. Bendravimo apibūdinimas B e n d r a v i m o procesas yra d a u g i a p l a n i s ir s u d ė t i n g a s . net 75% tiriamųjų analogiškuose eksperimentuose bent epizodiškai elgdavosi konformiškai. Dažniausiai pasitaikantys . Pastebėta.. todėl paanalizuosime jį įvairiais aspektais. minėtas efektas beveik nepasireikšdavo. efektai yra šie: . kas vyksta. tačiau šio meno dar nesame gerai įvaldę. tai galima tik numanyti. Įdomu pastebėti. stengiasi „perskaityti" viena kitą. ką pastebi ar pajaučia. grupės spaudimo efektas nedidėja.y. AŠ BENDRAUJU Mūsų bendravimas kupinas staigmenų. i š š i f r u o t i tai. konformizmas labiau reiškiasi ten. saviraiškos. Kai bendraudamos susitinka dvi asmenybės. t.4 žmonių. jos. pastarasis dažniausiai imdavo priešintis grupės spaudimui. Be to. palaikantis „naiviojo tiriamojo" nuomonę. kai grupė yra iš 3 . galime tikėtis bendravimo sėkmės. šis procentas nekinta. jog didinant grupės narių skaičių.tai dviejų arba daugiau žmonių tarpusavio sąveika. kur grupės nariai mažiau pažįstami. formuojamės ir patys. prieštaravimų. Pirmieji bendravimo įspūdžiai yra labai svarbūs: pažindami kitą asmenybę.

Šis efektas pasireiškia tuo. Jeigu suvokiamasis žmogus yra pažįstamas. Taigi mes pradedame „ieškoti prasmės" ankstesnėje patirtyje. poelgiai „nepastebimi". kad gerai pažįstu žmones!" II aspektas: Bendravimas kaip pasikeitimas informacija (komunikacija). Buvo nustatyti tokie stereotipai: „mažas ūgis rodo valdžios siekimą" (tvirtino 5 apklaustieji). pateikia daugybę gatavų receptų. kad suvokiantysis žmogus iš panašių pagal išvaizdą žmonių tikisi ir panašių jų vidinių savybių. Jei suvokiamasis žmogus yra nepažįstamas.a p i e jį gauta informacija.y. Naudodamiesi stereotipais. nebeįžvelgiame individualių asmenybės savybių arba priskiriame jai visai nebūdingus trūkumus ar privalumus. patikimas. Aureolės efektas. o pageidaujami .tvirta valia" (9 apklaustieji). Andoros fenomenas arba save išpildanti pranašystė. t. tai yra supaprastinta.y.tai bendras palankumas ar nepalankumas kitam asmeniui bendravimo procese. Naujumo ir pirmumo efektas. Iš graikų kalbos kilęs žodis „stereotipas" reiškia „tvirtą atspaudą". t. Loginio paklydimo efektas. ) apklausė 72 žmones. tai manoma. • Rusų psichologas A. „apkūnūs žmonės yra geraširdžiai" (14 apklaustųjų) ir pan.. „vienturtis vaikas šeimoje . Kitais žodžiais sakant.sustiprinami. Socialinis stereotipas fiksuoja santykinai pastovius. kurie apie žmogų susirenka atitinkančią jo pesimistinius lūkesčius informaciją. jei žmogus malonus. Blogo analogijų ieškojimo efektas. Suvokiantysis žmogus tiki.AŠ IR KITI 241_ Stereotipizacijos efektas. Antra vertus. bet nebūtinai esminius objekto bruožus. Tai ypač būdinga pesimistams. šiltas ir pan. Turbūt ne kartą esame pritarę abejotinoms „tiesoms": „visi pietiečiai karšto būdo". Bodaliovas (A. „kvadratinis smakras . reiškiasi pirmumo efektas. Ši nuostata neretai yra nediferencijuota: nepageidaujamos žmogaus savybės. nuostatą į šį žmogų formuoja a n k s č i a u . . neatsižvelgdami į tos patirties ribotumą. reiškiasi naujumo efektas. schematizuota. Pvz. naujausia informacija apie šį žmogų „nugali" ankstesnę informaciją.egoistas". kaip elgtis tuo ar kitu atveju.pedantai" ir pan. kaip jie suvokia kitų žmonių išorės bruožus. kartais net iškreipta samprata apie koki nors objektą. stereotipai padeda mums greičiau susiorientuoti. Aureolė . jog tam tikros savybės sukelia viena kitą. jog jis bus garbingas. „visi buhalteriai . Iš tokio tipo žmonių dažnai girdime replikas: „ko iš jo norėti! Ar aš nesakiau.

Konvencionalūs . norėtume jus įspėti. mimika.neplanuotai atsirandantys. Pvz. netiesos sakymą ir tiesiog nešvarius plaukus. jog verbaliniu (žodiniu) būdu mes perduodame tik 20-40% informacijos. Pvz. kurie neverbaliniai ženklai yra mūsų išmokstami gyvenimo bėgyje. atskiros tautos labai skiriasi pagal n a u d o j a m ų gestų gausumą. Tačiau psichologiniai tyrimai rodo. Prieš pateikdami įvairių neverbalinių ženklų reikšmes. Pirmieji rimtesni tyrimai atlikti tik septinto dešimtmečio pradžioje.. tai yra genetiškai perduodami iš kartos į kartą. pakaušio pasikasymas gali reikšti nepasitikėjimą. o 60-80% atitenka neverbalinei (nežodinei) komunikacijai. mes nesąmoningai labiau pasitikime pastaraisiais. suprantame. Gestai. Taigi egzistuoja ir kita kalba. Skiriami du neverbalinių ženklų tipai: 1. J a p o n i j o j e tas pats ženklas r e i š k i a d i d e l į nemalonumą: pašalinimą iš darbo.skirtingose tautose tie patys ženklai turi skirtingas reikšmes. Psichologų tarpe diskutuojama. Jie atspindi gilius pasąmoninius išgyvenimus. regėdami žiemą ant suolo sėdintį žmogų. todėl kūno kalbą sunku sufalsifikuoti. Ji ypatinga tuo. kadangi neverbaliniai ženklai turi po keletą reikšmių. prancūzai . Pavyzdžiui. jo prestižas. sočiai pavalgę mes brūkštelime pirštu s a u per k a k l ą . Neverbalinių ženklų reikšmė priklauso ir nuo konteksto. Oksfordo universiteto psichologų duomenimis. kūno judesiai. nes jie negali išmokti neverbalinių ženklų dėl turimo regos ar klausos defekto. Atsakymo į minėtus klausimus ieškoma stebint aktus. anglai . niekada nesistenkite jos suskaidyti į sudėtinius vienetus. jog jam labai šalta. mimika. Pasirodo.0. Mokslas apie neverbalinę žmonių elgseną yra dar labai jaunas. Spontaniški .. tai „kūno kalba". suomiai . kurie yra į g i m t i . kuriai būdinga gestai. italai .80. 2. per l valandą meksikiečiai padaro beveik 180 gestų. sunkią situaciją ar pan. Pajutę prieštaravimą tarp girdimų žodžių ir stebimų gestų bei mimikos.120.242 VIII SKYRIUS Kaip mes keičiamės informacija? Tikiuosi tokio jūsų atsakymo: kalbos dėka. Gestikuliacijos gausa skiriasi ir skirtingo socialinio statuso atstovai: kuo aukštesnė žmogaus socialinė padėtis. Buvo pastebėtas įdomus faktas. tuo mažiau išvystyta jo gestų bei kūno judesių kalba.l. jei tokioje pat pozoje . nekontroliuojami ženklai. Interpretuodami stebimo žmogaus kūno kalbą. kūno judesiai papildo vienas kitą ir padeda atskleisti tikrąją jų reikšmę. užmaršumą. tvirtai sukryžiavusį rankas ant krūtinės. jog yra sąlygota mūsų pasąmonės. Tačiau. Atskiro gesto ar veido išraiškos interpretavimas mus gali labai suklaidinti. kurčius ir kurčnebylius žmones.

9 pav. Pateiksime keletą dažnai sutinkamų neverbalinių ženklų ir jų paaiškinimų. Taip pat gali būti naudojama „sutramdant" agresyvų pasisveikinimą . garbingumui pabrėžti.Delno padėtys: patikli (A). Pizą (A. agresyvi (C) pa. dominuojanti (B). paspaudžiamą per daug stipriai (B) 8. • Ženklų interpretacijos pavyzdžiai (pagal A. Naudojama savo nuoširdumui.Pasisveikinimas-„pirštinė".AŠ IR KITI _ 243 pastebėtume žmogų sėdintį už derybų stalo. Pease)): 8. ranka . Agresyvaus žmogaus pasisveikinimas: ranka paduodama nesulenkta (A).7 pav. tai galėtume traktuoti kaip neigiamą arba gynybinį jo požiūrį į susiklosčiusią situaciją.

244 VIII SKYRIUS 8. emocionaliems santykiams. nepritariantis klausymasis (C) 8. Kitu atveju taip besisveikinantis pabrėžia savo aukštesni statusą 8. Pasisveikinimas spustelint alkūnę ar petį galimas tik esant abipusiai šiltiems. Lūpų dengimas.12 pav.10 pav. nosies lietimas dažnai būna susijęs su netiesos sakymu.11 pav. neužtikrintumu kalbant . Neutralus klausymasis (A) ir klausymasis susidomėjus (B).

13 pav. Apykaklės timptelėjimas būdingas įpykintam arba stipriai nusiminusiam žmogui.14 pav.AŠ IR KITI 245 8. jog žmogui svarsto. Manipuliacijos akiniais taip pat rodo. „Bokšto statymo" ženklai budingi savimi pasitikintiems žmonėms. B). Ženklo variantai: kalbant (A) ir klausant (B) . taip pat turintiems aukštą statusą visuomenėje bei vadovams. Smakro „paglostymo" judesiai byloja apie bandymą priimti sprendimą (A.15 pav. „tempia" laiką (C) 8. Neužtikrintai meluojantys kartais nesąmoningai atlieka šį judesį .

17 pav. rezervuoti santykiai (B) .246 VIII SKYRIUS 8. jaučiančio viršumą žmogaus laikysena (A). C) . sukryžiuotos kojos).18 pav. pasiruošimas veikti (B.16 pav. bandančio „suimti save į rankas" žmogaus laikysena (B. A). Starto pozos: pasiruošimas baigti pokalbį (rankos ant kelių. neigiamai nusiteikusio. Tarpusavio santykiai ir neverbalinė kūno kalba: atviras kūnas. atviri santykiai (A) ir uždaras kūnas (sunertos rankos. C) 8. Rankų suėmimo už nugaros ženklai: pasitikinčio savimi.

o jų visumą. vaizduojančių kasdienos situacijas. Pizo knygoje. .neužtikrinti. dominuojantys.AŠ IR KITI 247 Dabar pateiksime keletą paveikslėlių. Analizuodami pasistenkite atsakyti sau į tokius klausimus: kokie šių žmonių tarpusavio santykiai? Kurie jų jaučiasi pasitikintys savimi. užsidarę 8. o kurie .19 pav. Pabandykite suprasti ne pavienius neverbalinius ženklus.. Kaip tik dabar ir pabandysime atsakyti j klausimą. Kasdienės situacijos ir kūno kalba Teisingą 1-4 situacijų analizę jūs galite rasti A. veiklūs. kodėl žmonių bendravimas dažnai būna toks komplikuotas ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame.. Patikrink save! Trumpai aptarsime verbalinio (žodinio) bendravimo ypatumus..

4.. Savęs atskleidimas (arba: ką aš pats apie save pasakau).20 pav. tiek sąmoningas. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu. Pranešimas parodo. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis.paveikti priėmėją. o pati informacija vadinama pranešimu. arba bent jau turėtų toks būti. bet ir informacija apie siuntėjo asmenį (pvz. 2. Tai dažnai išryškėja tam tikrų formuluočių naudojime.248 VIII SKYRIUS Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo. Tarpasmeninės komunikacijos psichologinis modelis .t.. Beje. tiek paslėptas. Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose. siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių). 1. neverbaliniuose signaluose. 8. Pabandysime schematiškai pavaizduoti pranešimo analizę (žr. Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras. 8. santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės. kadangi parodo siuntėjo savijautą. Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija. Šiam aspektui priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus.20 pav. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas. Įdomu pastebėti. Kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ ne tavo nosiai suprasti tai!"). Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau". nors garsiai tai nebuvo ištarta. Santykiai (arba: kokios aš nuomonės apie tave). Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz.) ir panagrinėti konkretų pavyzdį. jog esant vienodam kreipimuisi. 3. balso tone. Pranešimo turinys (arba: apie ką aš informuoju). kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. liepti. Kreipimasis (arba: ko aš norėčiau paprašyti. Beveik visų pranešimų tikslas . įsakyti). norą būti „aukštumoje" ir t. su baime ar pan. priėmėjo ir pranešimo terminais.). norimas savęs pavaizdavimas.

22 pav.AŠ IR KITI 249 Pavyzdys: įsivaizduokite. jog kur kas geriau būtų keturios ausys. Pavyzdys iš kasdienybės: moteris sėdi prie vairo.21 pav. jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos. Tačiau psichologai juokauja. Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį priėmėją" (žr.21 pav.). 8. T u r b ū t supratote. 8. „Keturausis priėmėjas" . jog mašina važiuoja vyras ir moteris (žr. vyras siunčia pranešimą Tuomet vyro siunčiamą pranešimą galima išanalizuoti taip.23 pav. jausti.). kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus.23 pav. galvoti. Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. kaip parodyta 8. 8. girdėdamas jo pranešimą? 8. Kas jis per vienas? Kas su juo vyksta? Kaip suprasti t u r i n į ? Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti.

šio tipo žmonės ima nebesuprasti. turi laisve pasirinkti. tačiau pagrindiniai yra du . ten ir gali pakrypti pokalbis. ką turėtų tuoj pat padaryti. jei žiūri-aptarinėjami. kurią ausi mes „įsijungiame" pokalbyje. Perdėtas „santykinės ausies" išvystymas sunkina mūsų gyvenimą: net i n d i f e r e n t i š k u s posakius imame interpretuoti per savo asmenį. Paanalizuokite. į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš a) .bendradarbiavimas ir varžymasis. G r į ž k i m e prie mūsų pateikto pavyzdžio (žr. ką jie patys jaučia. į kurią pranešimo pusę jis reaguos. ką jis išgirdo jam mestelėtoje replikoje. jei nežiūri-nemėgiami ir t. Labai jautri „kreipimosi ausis" išvystoma dar vaikystėje.t. jei juokiasi-jaučiamės išjuokti. jog šie tipai yra kraštutiniai. 8. Būdami jautrūs kitų poreikiams. Tik retas sugeba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis". imame jaustis kalti. Jei kas pyksta. kad priėmėjas. iš esmės.). Akivaizdu. III aspektas: .250 VIII SKYRIUS P r i k l a u s o m a i nuo to. jog geriau išvystytą „turinio ausį" turi vyrai. Tėvai džiaugiasi tokiu vaiko „susigaudymu". tačiau tokia patirtis vėliau virsta k l i ū t i m i nuoširdžiam bendravimui. Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia.d) variantų? Yra pastebėta. Šiuos du kraštutinius tipus galima nusakyti ir kitais žodžiais: „santarvė" ir „konfliktas" arba „prisitaikymas" ir „opozicija" ir pan. Priėmėjas g a l i reaguoti labai į v a i r i a i : tai priklausys nuo to. kad šis iš menko krustelėjimo supranta. ko norėtų ir pan.23 pav. Šiuo požiūriu skiriami įvairūs sąveikos tipai. taip pat mokslo darbuotojai. Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką. o Bendravimas kaip tarpusavio sąveika (interakcija). Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota.

Konfliktas visada sukelia stiprius emocinius išgyvenimus. sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo.AŠ IR KITI 251 tarp jų yra daugybė kitų sąveikos tipų.nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai. užimti prestižinę vietą visuomenėje. 2) situacijos sąlygoti konfliktai. laikomas bene svarbiausiu. arba 1) konfliktai. sakome. Vadovaujantis tokia nuostata. kaip bendraujant vystosi asmenybė. nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. . kurie ardo grupę. bendraujant dviem žmonėms. nuotaikų susidūrimas. kurie atsiranda. 2) atviri arba numatyti konfliktai. Pagal formą konfliktai skirstomi taip: 1) asmenybės konfliktai. 2) tarpasmeniniai konfliktai. be išankstinių nuostatų. | konfliktą su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę. Yra ir kitokių konfliktų skirstymų: 1) paslėpti arba nenumatyti konfliktai. kad bendradarbiaujame. 3) konfliktai tarp grupių. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas . interesų. socialinėje psichologijoje susiformavo įvairios kryptys. kilę dėl asmenybės savybių. Konfliktai dar gali būti skirstomi į: 1) konstruktyvius konfliktus. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus.tai maždaug vienodo stiprumo. aiškinančios. kaip bendravimo aspektas.konfliktą. Konfliktiški yra tie žmonės. inertiški žmonės. 2) destruktyvius konfliktus. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet. bet priešingos krypties jėgų sąveika. Konfliktas Jei bendraudami vienas kitam padedame realizuoti poreikius ir patiriame abipusę naudą. naudingi kaip profilaktika prieš grupės sąstingj. Lotynų kalbos žodis „conflictus" reiškia susidūrimą. kurie stimuliuoja grupės dinamiką. Varžantis tenkinami tik vieno žmogaus ar vienos grupės poreikiai.bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą. Interakcija. Dėl ko dažniausiai kyla konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konflikto priežasčių . mano esąs teisuolis. Konfliktas . kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai. nuomonių. tai yra nesuderinamų motyvų. Plačiau gvildensime dar vieną bendravimo formą.

tegul jis išsilieja. nešališkasis asmuo. telkiame dėmesį tik į tai. Yra keletas netiesioginių konfliktų sprendimo būdų: 1. Tad kaip „užgesinti" konfliktą? Konflikto sprendimo būdai gali būti. Jausmų išliejimo principas: negesinkite „užsidegusio" žmogaus jausmų. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę. K o n f l i k t u o d a m i prarandame laiko perspektyvą. ir studentų grupėje . „Pozicijų pasikeitimo" principas. Tai universalus konflikto mažinimo būdas. Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais. gal būt po valandėlės jo neigiami j a u s m a i „priešininkui" pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug." 2. susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. Liepsnojant konfliktui. Tada . Šis būdas labai veiksmingas.252 VIII SKYRIUS neklystantis. Jei jis save gerbia. pasportuotų ir pan. daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją. kur kas daugiau tokių. 4. todėl už savigarba yra kovojama. deja. galimybė lengvai susitaikyti itin menka. todėl nusileisti „priešininkui" yra sunku. ir darbe.. Tačiau rasti tokį neutralų asmenį gana sunku. jog liks neatkurta savoji vertė. paprastai dalyvauja abi konfliktuojančios pusės.. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir. konfliktuojančius.konfliktuojantieji prašomi „persikūnyti". galintis nurodinėti. nesikiškite. 1) tiesioginiai. nors sunkus. prieš atsikertant. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas. prisiimti atsakomybę už konflikto sprendimo kokybę. pažaistų.. „Agresijos apnuoginimo" principas: patartina nepastebimai suvesti. tinkantis ir šeimoje. liepia pasakyti ką tik girdėtą „priešininko" repliką. ne visada etiškomis priemonėmis. Sprendžiant konfliktą tiesiogiai. kurie pasirengę palaikyti vieną ar kitą puse.. o kartais ir trečiasis. Juk jis turi ir neblogų savybių. „Oponento priverstinio klausymo" principas. Konfliktuojant paprastai menkai girdime savo „priešininką". 2) netiesioginiai. 3. Jis gali užjausti. nes ruošiame savo „triuškinančias" replikas. Dažniausiai manome. K o n f l i k t o atomazgą n u t o l i n a ir kiti veiksniai. kad jie padiskutuotų. nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. kas vyksta dabar.

atsakomojo atsitraukimo. 3. Fizinis arba emocinis pasitraukimas. t a i yra p a g r i n d i n į k o n f l i k t ą sukėlusios priežasties išsiaiškinimas. Pajuokavimo principas.pralaimėti". į kurias buvote įveltas ir jūs. kaip elgėtės? Tikriausiai sutiksite. Tyrimai įvairiuose Rusijos i n s t i t u t u o s e parodė. k o n f l i k t o lokalizavimas (bet ne atvirkščiai: siekimas instinktyviai pereiti į totalų puolimą. o tik dar kartą pademonstruojame tvirtus savo „konfliktavimo įgūdžius". kad konfliktas egzistuoja. 2) atviras ir efektyvus abiejų konfliktuojančių pusių bendravimas.AŠ IR KITI 253 oponentai ne tik išgirsta vienas kitą. Taktika „laimėti . Svarbiausios sąlygos konfliktui išspręsti: 1) k o n f l i k t o esmės atskleidimas. Pasirodo. jog dėl netinkamo tarnautoju parinkimo įvairiose valstybės įmonėse kasmet sugaištama apie 18 mln.dėmesys nukreipiamas kitur. Juos dabar trumpai ir aptarsime. vertėtų viską nuleisti juokais . išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. skiriasi tik jos intensyvumas. T. kad tai yra „natūralu". norint laimėti bet kuria kaina). bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. Jums pasitraukus iš konfliktinės situacijos sprendimo. jūs galite susilaukti dar didesnių reikalavimų. jog 50% mokslo darbuotojų norėtų pakeisti savo darbovietes dėl konfliktinės atmosferos. Esama ir daugiau konflikto sprendimo būdų. tai yra savo klaidų pripažinimas. Kaip į jas reagavote? Ką kalbėjote. Tik retais atvejais tokia „taika" iš tikrųjų atstato gerus santykius. Ši taktika neduoda ilgalaikių rezultatų. 5. Tvirtindami. Anglų mokslininkai apskaičiavo. atsisakoma pripažinti. 2. kad tam tikrų reagavimų būdų mes išmokstame dar vaikystėje. Nuslopinimas. Pabandykite susikaupti ir prisiminti keletą konfliktinių situacijų. nes pralaimėjusieji beveik visada priešinasi jiems primestiems sprendimams. y. problema gali dar labiau paaštrėti ir pan. 1. valandų konfliktams spręsti. Konfliktų sprendimo taktikos . jog dažniausiai mūsų reakcija būna beveik vienoda. mes nueiname lengviausiu keliu: neieškome konstruktyvaus konflikto sprendimo. emocijų kontrolė. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs.

5. kad būtų įgyvendintas principas „laimėti .laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti. Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas . ko nori. o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis.254 VIII SKYRIUS 4. galima sustabdyti daugelį konfliktų. Kaip klausyti? Išsiaiškinome. dviems žmonėms reikia pasidalinti apelsiną. Per daug nemąstydami. kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas. kiek ir jūsų paties.vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (taktika „laimėti . spėlioja būsimus įvykius. „Užbėgimas į priekį" . į kurį dedama apelsino žievelės. kodėl jie nori to. Sakykime.laimėti" bus efektyvus tik tuomet.. Tad gal jam tiktų kitos sultys. Mūsų atveju gal išaiškėtų. jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz. jūs t u r b ū t p a s i ū l y t u m ė t e j į p e r p j a u t i p u s i a u (kompromisas). jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat. Ką daryti.gauti apelsiną ir išgerti jo sultis. Pasirodo. k o n f l i k t i n ė j e s i t u a c i j o j e v i s a d a i š s i a i š k i n k i t e ne tik konfliktuojančiųjų tikslus. Kitais žodžiais sakant. reikėtų išsiaiškinti. o jo poreikis . mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę). Taktika „laimėti . Sugebėjimas klausyti kito . Padarykite savo priešininką sąjungininku. o kitas šiandien keps tortą. bet taip pat noriu. Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. arbata.pralaimėti"). Gal būt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą . Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti . t. dėl jo nebuvimo kasdieniniame bendravime kyla daug keblumų. Kompromisas. Antra.klausantysis trukdo kalbančiajam: skuba daryti išvadas.gana retas bruožas. kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną. . Tik iš pirmo žvilgsnio šį būdą galima laikyti tinkamu visiems konfliktų sprendimams. tik neatrastų konflikto sprendimo variantų. Jos principas yra toks: „Aš noriu laimėti. klausinėja. kas labiausiai trukdo sėkmingai spręsti konfliktus. Neretai būna kur kas geresnių. kad nemokėjimas išklausyti oponento. jiems dar neįsiliepsnojus. bet ir poreikius. jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj suspaus apelsino sultis į burną.atsigerti. Dažniausiai pasitaikančios klausymosi klaidos: 1.laimėti". O ką daryti. kad ir tu laimėtum". jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir t. Išsiaiškinus poreikius ir tikslus.

Nereflektyviai klausydamiesi. ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija). kaip reikia k a l b ė t i : „Nepraverk burnos.AŠ IR KITI 255 2. Neigiama nuostata kalbančiojo atžvilgiu trukdo susikaupti. Skiriamos dvi klausymosi formos: 1) nereflektyvus klausymas. . Kaip nereikia kalbėti? Viena iš efektyvaus bendravimo sudėtinių dalių . mimika. Kalbantįjį trikdo mūsų klaidžiojantis žvilgsnis pro l a n g ą .sugebėjimas aiškiai reikšti savo mintis. Tokia klausymosi forma ypač tinkama. ar teisingai suprantame kalbantįjį. Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties. tačiau iš t i k r ų j ų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. ko žmogus negali ar nenori pasakyti. Reflektyviai klausydamiesi. saugok lūpas. Teks tuojau pat gailėtis dėl neapgalvotos kalbos". net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms. jei esi suirzęs. 2) reflektyvus klausymas. kai nori išsikalbėti. mes nesikišame į pašnekovo kalbą. Senovinėse molinėse lentelėse galima perskaityti p i r m ą j į pamokymą apie tai. ritmiškumu. balso tembru. tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. t. taip pat tada. „Suprantu". ar netgi paties kalbančiojo apžiūrinėjimas. kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis. retsykiais pasitiksliname. Neutralios replikos ypač padeda pokalbio pradžioje. išgirsime ir tai. Atidžiai klausydamiesi. ko nori (motyvacinė empatija). po kambarį. kad domimės savo pašnekovu. y. kelia norą replikuoti. Ne veltui viena iš pirmųjų civilizacijos istorijoje žinomų mokymo įstaigų buvo retorikos mokyklos. Įsijautę į kitą. tik klausome ir įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". mes parodome. į t e r p i a m i žodeliai „aha". bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija). kai mūsų pašnekovas labai emocionalus. netenkame informacijos.). . perfrazuojame jo sakomas mintis. „taip". perduodamos gestais. Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių. „Gal galite smulkiau?" ir pan. a t i d ž i a i nestebėdami ir neklausydami kalbančiojo. 4. nes sumažina įtampą. tempu. „aišku"). Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms. mes suvoksime ne tik tai. apibendriname pagrindines pokalbio idėjas. Lyg ir rodomas išorinis dėmesys kalbančiajam (linksima galva. 3. nekalbėk.

Pasąmonėje toks žmogus jaučia norą save įtvirtinti. Kur kas geriau būtų: . Kategoriškumas. o ne mintyse): „Taip. Taktiškai išsakykite. jei jums priešgyniaujama? Paklauskite savęs: „Aš už tiesą. ne vien jums! Nesiginčykite dėl smulkmenų. Tai yra ne kas kita. visur". jog užgauti. Kur kas pagarbiau ir „minkščiau" būtų pasakyti: „Man sunku su jumis sutikti". spręsti.. puikus dalykas. aš sutinku su tuo. Jeigu nenorite bereikalingo konflikto.tai nebrandžios asmenybės požymis. su kuo nesutinkate: „O su tuo man sutikti sunku" arba „Tai aš ne visai suprantu". „aš manau". o ne išsiaiškinti.. pasakykite ' savo nuomonę. O kuris esate labiau teisus. trokšta laimėjimo.. kodėl negalite sutikti. tik supranta jis tą tiesą visai kitaip. Tačiau labiausiai paplitęs ir kartu pavojingiausias juokas būna nukreiptas į kitą žmogų. D. Ginčas. bet ir paniekinančiai numojant ranka. 3. juoko nesupranti?" O ar jūs taip nesielgiate? . kuriam svarbiau yra pasiginčyti. Neužmirškite. 1. ar teisingai supratote pašnekovą: „Jūs norėjote pasakyti.". „savaime suprantama" ir pan. ginčytis . kurios netrukdo gyventi! Nesiginčykite su tuo. su kuo sutinkate (garsiai. niekas. Paaiškinkite. Pabrėžkite.aš galvoju. Jei jam įdomu. 2. Įsitikinkite. Tokiu atveju juokinga būna visiems. Jeigu norite žmogui paprieštarauti. kad . 4.. kad . nekeldami ginčo." C.. Noras visada prieštarauti. Prieštaravimas. niekada. aišku. Ką daryti. tačiau sąmoningai tai suvokia visai kitaip: piktinasi kito neteisumu ir nori atstatyti „teisingumą". jūs neteisus!". niekada nesakykite žmogui: „Ne. bet jis gali būti ir labai įžeidus. Kai kalbėdami mes pajuokaujame apie save arba abstrakčiai . iš kurio juokiamasi. kurie greitai sudirgsta. „be abejonės". kaip bendravimo partnerio nuomonės negerbimas.." B. visada. jeigu jūs esate iš tų. Juokavimas pokalbyje.. kad .visiems būna linksma. pašaipiai žvelgiant. „mano požiūriu". O tai jį nuteiks prieš jus! Todėl patariame iš savo žodyno išbraukti tokius žodžius: „akivaizdu". išskyrus tą. pažeminti žmogų galima ne tik žodžiu. ko gero. mes „trinktelime" dar kartą: „Tu ką. bet negi jis ne už tiesą?" Aišku jis taip pat už tiesą.256 VIII SKYRIUS Šiame skyrelyje trumpai apžvelgsime kai kurias psichologines kalbėjimo klaidas. Nepiktnaudžiaukite ir žodžiais „visi. Jeigu žmogus įsižeidžia. siūlome pasinaudoti tokiu algoritmu: A. Tai.

3 tipas. cinizmas. „Išnaudotojiška" orientacija. jog kiekvienam iš jų yra būdingas savitas bendravimo stilius: vienas gal būt siekia jumis manipuliuoti. galinčių padaryti jūsų bendravimą efektyvesniu. ką turi kiti ir neįvertina to. Tačiau tie patarimai retai mus pamoko. T u r b ū t pastebėjote. kaskart vis labiau panyra į priklausomybę nuo kitų. „Kaupimo" orientacija. už kuriuos padėkos. kad stengiasi ne „gauti" iš kitų. Dėl to jis stengiasi „įsigyti" draugą. bet dažnai supykdo. pastebėjote. todėl vienintelis būdas gauti tai. jei jūs nepakeisite esminių savo nuostatų. Eikvojimas jiems kelia nerimą. yra pedantiški. (materialių daiktų ir dvasinių vertybių) yra paimti iš išorinio pasaulio. tol ir jūsų bendravimas bus amžinas karas su pergalės troškimu ir dažnais pralaimėjimais.AŠ IR KITI 257 Kuo asmenybė brandesnė. Šie žmonės bijo naujovių. Į ką orientuojasi žmogus bendraudamas? Amerikiečių psichologas E. Fromas (E. kad žmonės mėgsta patarinėti. jog gerovės šaltinis išorėje. 5. o su trečiu bendraudami jūs pailsite. kai yra remiami. kuris spręstų jo problemas. patarsime ir mes jums: duokite patarimus tik tada. Jie sutinka su viskuo ir su visais: slopina savo sugebėjimus. tampa savarankiška. Fromas aprašė taip pat neproduktyvaus bendravimo tipus. Bendravimo orientacijos Bendraudami su aplinkiniais. nelankstūs. kūrybiška. . Tokio tipo žmogus kaip liana: jis moka gyventi tik „apsiraizgęs" tvirtą žmogų. sentimentalūs. ir neproduktyvų bendravimą.„imti". ko nori. Jeigu jūs esate iš mėgstančiųjų patarinėti. 2 tipas. Jie pervertina tai. pavydumas. Šio tipo žmonės jaučiasi saugūs tik sukaupę daugybę daiktų bei idėjų. Tokio tipo žmonės lojalūs. tačiau skiriasi tuo. Artimus santykius su kitais žmonėmis jie vertina kaip įsibrovimą j jų psichologine aplinką. Šie žmonės taip pat mano. Jie pasijunta saugūs tik tada. E. Fromm) skyrė produktyvi. bendravimo situacijos produktyvumą nulemia asmenybės vertybinės orientacijos. kad gėrio šaltinis yra išorėje. Tačiau pravartu būtų prisiminti tokią taisyklę: jokia bendravimo technika nepadės. kitas vargina savo tykiu nuolankumu. tuo rečiau kyla noras kam nors įgelti. bijo jos netekti. „Imlioji" orientacija. dėkingi už pagalbą. kurių dėka asmenybė tobulėja. kuo patys disponuoja. Patarimo davimas. panaudoti jus savo tikslais. Jiems būdingas įtarumas. Pasak jo. kai jūsų to prašo ir tik tokius. Tokio tipo žmogui būdingas įsitikinimas. Jų yra keturi: 1 tipas. Kol jūs bendrausite kaip karys. o . Tai tik keletas patarimų.

absoliučios adaptacijos bei savo paklausos išsaugojimo bet kokiomis sąlygomis.žmogus praranda savąjį Aš. visiškai nepaisoma kitų nuomonės. kad man sektųsi. „nulio kaukė" (neliesk manęs!). Žinome. pastebėsime. Svarbu. kuris mums reikalingas arba kuris kliudo. t. nei neapkęsti. kai į bendravimo partnerį žiūrima kaip į varžovą. mokėjimas palaikyti dialogą ir rasti t a r p a s m e n i n i ų p r o b l e m ų s p r e n d i m u s . Primityviai bendraujant. Standartizuotas bendravimo būdas dar vadinamas „kaukių kontaktu". Bendravimo būdai Bendraudami ir žiūrėdami. Taigi jis siekia sukelti žmonai kaltės jausmą ir atsikrato sąžinės graužimo. Ši orientacija neproduktyvi . pastebime skirtingą žmonių bendravimo kultūrą. Pavyzdžiui.. Pavydas: matant kieno nors sėkmę. Manipuliaciniu vadinamas toks bendravimas. Pagrindinis tokio tipo žmonių tikslas . Pavyzdžiui. jog populiarias savybes diktuoja rinka. Optimalus bendravimas. į bendravimo partnerį žiūrima kaip į daiktą. kokio jums reikia". toks bendravimas vadinamas primityviu. nes: „Akivaizdu. kuri ir informuoja.. o rinkos reikalavimai nėra stabilūs. y. aš seniai būčiau baigęs universitetą!". žmogus siekia tik vieno tikslo . Piktadžiugiškumas: svetima nelaimė sukelia džiaugsmą: „Maža. vyras sako žmonai: „Jei nebūtų tavęs. Jausdamasis kaip prekė „asmenybių turguje". Jeigu nuostata į bendravimą yra visiškai priešinga. valytojai ir pan. kad jiems būdingos ir primityvios tarpasmeninės reakcijos: 1. jo nesieja su kitais jokie emociniai ryšiai. Jie neturi savojo Aš. o ne kas nors kitas!" .turėti paklausą. jam vis „įduriant" („Jeigu nebūtų tavęs . pavydas neslepiamas. kad sėkmės nusipelniau aš. Tiesiog „užsidedama" viena iš „kaukių". kad kitiems nesisektų". nes jis nuolat kinta pagal principą: „aš toks. Plačiau nagrinėdami minėtus neoptimalius bendravimo būdus. „Rinkos" orientacija. v a d i n a m a s konvenciniu bendravimu. troleibusuose. „tigro kaukė" (čia aš stipriausias. 2.).258 VIII SKYRIUS 4 tipas. bijok manęs!) ypač būdinga žemesnės socialinės pakopos žmonėms (restorano durininkui. kaip bendrauja kiti. būti populiariems."). Todėl jie neturi artimųjų. Tokiu bendravimu siekiama ne tiek materialinės. kurį reikia nugalėti. kokio norima bendravimo. Tai sukelia nesaugumo jausmą. Iš tikrųjų kaltas yra tik jis pats. Jų apstu gatvėse. Toks žmogus nesugeba nei mylėti. kiek psichologinės naudos. Į bendravimo partnerį žiūrima „iš viršaus".

5. Aronson E. 1980.AŠ IR KITI _ 259 3. Darbo psichologija. Levis V. 1990. Kokie socialinės percepcijos dėsningumai ypač dažnai stebimi visuomeniniame gyvenime? 4. Vilnius. jausmus. Linkime sėkmingai taikyti šias taisykles gyvenime! Klausimai pamąstymui 1. su kuriuo bendraujame. Menas būti savimi. New York. Aš ir mes. Ambicijos: menkinami kitų pasiekimai. 1998.. savo. • nusimeskime „kaukes". Brewer M. Myers D. Lapė J. 1983. kartais net imama girtis savo iškentėtomis ligomis. Social Psychology. 8. giriamasi ir su pasitenkinimu stebimas kitų pavydas: „Jis net pažaliavo iš pavydo!" 4. 2. Pizą. 3. tuo lengviau įveikia bendravimo kliūtis. 1994. nekoncentruokime dėmesio į nepatinkančias kito • asmens savybes. 1995. Juo daugiau žmonės turi žinių apie bendravimo dėsningumus. Levis V. 1994. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Paul. ar tai įgimta. Vilnius. 4. Social Psychology. geranoriški savo partneriams. 7. 1979. Kas yra empatiškumas? Pamąstyk. būkime natūralūs. Pasitenkinimas: sulaukus kokių nors privilegijų. Kodėl neretai suklystama. Literatūra . • stenkimės ne tik matyti. 6. pavyzdžiui. Vilnius. Jacikevičius A. B. kalbėkime apie problemą. ar išmokta savybė? 1. Sočiai Psychology. Vilnius. G. Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? 3. kitų asmenybės ypatumus. iškeliant savo geras savybes. St. išmokime atvirai reikšti savo mintis. Wilson T. New York. interpretuojant neverbalinius ženklus? Kokios klaidos būdingiausios? 2. bet ir išgirsti kitą. Judesių kalba pagal A. Bendravimo kultūrą visada apsprendžia partnerių psichologinis pasirengimas. Vertėtų taip pat priminti kelias sėkmingo bendravimo taisykles: • žiūrėkime į situaciją akimis to žmogaus. Vilnius. • būkime tolerantiški. paaukštinimo. neturtu ir pan. Abejingumas: didžiuojamasi abejingumu kito dvasinei ir fizinei kančiai: „Ji neapsuko man galvos savo ašaromis!" 5.

K o M. eo . Kpo . Kop X. 14. 12. 1992. 1993. 13. 1995. Ka o c c ce6e : n p a a a Ka . Ca I I e e p 6 y p . 1994.Opecp: M p o c p y ypa o 6 e . e p . M o c a . . pa a . M o c a . ep E. Socialinė psichologija. M a E . o o p e Hpa : c .. 11.260 VIII SKYRIUS 9. M o c a . M o c a . . 1992. 10. Xpec o c o n . .M. . oope : c cy6u. Kaunas. 1993.. Suslavičius A.

lt . LT-3006 Kaunas Spausdino UAB „Epaisas". 27. leid. Donelaičio g. Daukanto g. Leidykla „Technologija". Gedimino g. 73. 16. 1. Užsakymas 53.spindulys. S. Kaina sutartinė. K. 10.lt SL 344.25 apsk.knygininkas. LT-3000 Kaunas Įrišo AB spaustuvė „Spindulys". 2002 06 24. LT-3000 Kaimas www.Leidyklos „Technologija" knygas galima užsisakyti internetu wvw.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->