KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

2

Ketvirtasis leidimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota 2002 08 29 Nr. 05A-109 Išleista Kauno technologijos universiteto lėšomis Junona Almonaitienė (1,4 sk.), Dalia Antinienė (2, 3 sk.), Nomeda Ausmanienė (11, 12 sk.), Rosita Lekavičienė (5, 9, 10 sk.), Gražina Matulienė (6 sk.), Laima Ruibytė (7 sk.), Zita Vasiliauskaitė (8 sk.)

Atsakingoji redaktorė doc. dr. Junona Almonaitienė

Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Laužackas ir doc. dr. Juozas Kasiulis

3

TURINYS
PRATARMĖ ................................................................................................. 7 1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Junona Almonaitienė ....................................................................................9 Kas yra bendravimas....................................................................................... 9 Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11 Sėkmingo bendravimo samprata ................................................................... 14 Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai..................................................................... 21 Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ...................................................... 26 2. PRADĖKIME NUO SAVĘS Dalia Antinienė ........................................ 30 Mūsų Aš vaizdas........................................................................................... 30 Daugialypio Aš vaizdo formos...................................................................... 32 Savistaba....................................................................................................... 35 Bendravimas ir savas pažinimas ................................................................... 37 Savęs pažinimas atsiveriant .......................................................................... 39 Savęs pažinimas ir savigarba ........................................................................ 42 3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinienė.................................. 48 Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48 Asmens tapatumas........................................................................................ 52 4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitienė. .............................. 58 Kas yra socialinis suvokimas .........................................................................58 Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61 Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65 Įvaizdis ir jo kūrimas.....................................................................................68 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti ......................................74 5. ŽODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekavičienė ................................... 77 Pranešimo samprata, ypatumai, analizė .........................................................77 Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai...........................................77 Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai ......................................................... 79 Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė...................................................80 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai......................................................81 Pranešimo priėmimo ypatumai........................................................................81

4

Kalba - tarpusavio įtakos instrumentas......................................................... 84 Kodo pasirinkimas............................................................................. 85 Žodžio komponentai .......................................................................... 87 Žodiniai ,,valdžios instrumentai" .......................................................87 Klausymasis ..................................................................................................89 Kodėl gimęs nesiklausome? ...............................................................90 Vidinės nesiklausymo priežastys ............................................90 Išorinės nesiklausymo priežastys ............................................91 Klausymosi stiliai...............................................................................92 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi......................................................94 Kaip reikia klausyti ............................................................................94 Aktyvus klausymasis...........................................................................96 Nereflektyvus klausymasis ......................................................96 Reflektyvus klausymasis..........................................................97 Kas pagerina klausymąsi....................................................................99 6. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Gražina Matulienė.............................103 Kas yra nežodinis bendravimas...................................................................103 Nežodinio bendravimo elementai................................................................104 Veido išraiška .................................................................................. 104 Žvilgsnis...........................................................................................109 Gestai................................................. : ............................................ 110 Poza ................................................................................................. 111 Kūno sudėjimas................................................................................ 114 Prisilietimas..................................................................................... 117 7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibytė ............................123 Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 ' Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs ........................................................ 124 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125 Tarpasmeninių santykių raida ..................................................................... 129 Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132 Draugystė.................................................................................................... 135 Meilė........................................................................................................... 136 Meilės rūšys................................................................................................ 137 Santykių iširimas ........................................................................................ 142

........................ 192 Psichologinės pozicijos ....................... E.........149 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis .........................................................................................................................................................156 9...........160 Truputis istorijos ..........147 Bendravimas ir temperamentas...................................................... BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI Zita Vasiliauskaitė....... 194 Žaidimai.............. 190 Papildančios transakcijos ..................................................................... 190 Persikertančios transakcijos ............................................. 203 ........................................................ 176 Strategijos........................ 176 Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktus............................. kuriuos žaidžiame ................................ 163 Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas ...............152 Bendravimas ir savigarba.................................................................................................................................................5 8......... 201 Orientacija į dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius ...............................................................147 Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai ................. 180 Netiesioginiai konflikto sprendimo būdai........ 168 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra ................... 181 Konfliktiškų asmenybių tipai ........................................................................... tipai................. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekavičienė .................................................................................... 191 Paslėptos transakcijos ............................................... sprendimas ..................................... 196 Gyvenimo scenarijus ........................................... 201 Kaip elgtis svečioje šalyje ........................................................................................................ TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI Nomeda Ausmanienė ............................................ 172 Konflikto struktūra..... 182 Tarpasmeninių konfliktų profilaktika................................. 197 11...........160 Konflikto samprata................. 162 Vidinių asmenybės konfliktų tipai... 183 10.................................................................. 187 Transakcijų tipai........................................................................................ 174 Konflikto dinamika. 175 Tarpasmeninių konfliktų sprendimas. BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA Rosita Lekavičienė.................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 187 Transakcijos ir asmenybinės pozicijos ................................................................

.............................. 216 Pasiruošimas pokalbiui ............................................... 218 Pokalbis .... 221 Sugrįžimas į darbo pasaulį.. valdžia bei pagarba .................... 211 12......................................... 223 ..................................6 Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas................................................................. KAIP IEŠKOTI DARBO Nomeda Ausmanienė ..................... 207 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros......................................................................................... 209 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros ............. 216 Gyvenimo aprašymas............................................................................................. 222 Išėjimas iš darbo ........................................................................ hierarchija............................................

šilumos. Šiame vadovėlyje stengtasi glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą. Net ir labai ieškodami. gebėjimas save suprasti. sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. išvaizdai ir kt. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis. .. bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos.jais domėtis. Pedagogams. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis. Kaip elgiamės patys. kodėl taip dažnai nesusikalbame su pašnekovu. kaip gerus santykius sukurti ir išlaikyti. kodėl gi neišmokus. kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams. prekybininkams. gestams.kaip scenoje" nušviečia socialinės aplinkos. Kuo mums svarbūs tarpusavio santykiai su aplinkiniais. Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis siūloma pradedant nuo savęs: aiškinantis. aprašoma ketvirtajame skyriuje . kontroliuoti ir kt.mimikai. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių. įvaizdžio kūrimą.. Jei konfliktai neišvengiami. nors ir puikiai mokame tą pačią kalbą). sunkiai rastume žmogų. Pirmajame jo skyriuje ieškoma šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą. o kiti sunkiai. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus. Toliau gvildenami keitimosi žodine informacija ypatumai (pvz. Skyrius „Gyvenime . aiškinama skyriuje „Tarpasmeniniai santykiai". išsamiai analizuojama. koks vaidmuo bendraujant tenka kūno kalbai . teigiamų emocijų šaltinis. gydytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis". todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos. Jame taip pat rasite tyrimais pagrįstų mokslininkų samprotavimų apie draugystę ir meilę. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto. ir vis daugiau žmonių . įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Aštuntasis skyrius nušviečia mūsų skirtingumą bendraujant: kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai.„Socialinis suvokimas". Jame taip pat suteikiama žinių apie pirmojo įspūdžio reikšmę bendraujant.7 PRATARMĖ Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė.. tinkamai konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovėlio skyrius. „žiūrovų" įtaką mūsų elgesiui bendraujant. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. ką gi reiškia posakis „sėkmingas bendravimas". „stebėtojų". tapę stebėtojais. kodėl vieni esame namisėdos. o kitiems reikia minios draugų.

Kai kurios specifinės temos. kuo ten išdėstyta informacija gali būti naudinga jums asmeniškai. Du paskutinieji skyriai. Suslavičius A. Įvairius šio vadovėlio skyrius rašė skirtingos autorės. vyrų ir moterų bendravimo ypatumai) šiame vadovėlyje mažai liečiamos.. Skyrių pabaigoje rasite dar po keletą klausimų. pagilinti savo žinias kiekvieno skyriaus pabaigoje ras literatūros sąrašus. Tai „Vadovavimo psichologija" (Barvydienė V. Vadovėlio turinys suderintas su Kauno technologijos universiteto Psichologijos katedros studijų moduliu „Bendravimo psichologija". 1997) ir kt. kuriuose nušviečiami ir tam tikri bendravimo aspektai. „Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams" (Valickas G. kokios problemos jame gvildenamos.8 Dešimtajame pristatomas neįprastas.. „Psichologija" (Myers D. G. (red. pasigilinti į problemas. psichologų teiginiai pasitvirtina tikrovėje.. bendravimas grupėse. ar. kurios dar nėra vienareikšmiškai išspręstos. pasirinkusios tas temas. 2001). socialinės psichologijos žinios. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiami klausimai. Kaunas: Poligrafija ir informatika. Linkime sėkmės studijuojant! . Kasiulis J. jūsų nuomone. kolegomis užsienyje. į kurias buvo geriausiai įsigiliną. 2000). kurie padės geriau suprasti. tačiau žaismingas ir populiarus amerikiečių psichologo E. „Šeimos psichologija" (Matulienė G. Norintieji praplėsti.) Kaunas: Technologija. Vilnius: Lietuvos teisės akademija.. Kaunas: Technologija. Berne požiūris į žmonių bendravimą. 1999). suteiks daug praktiškai naudingų žinių norintiems susirasti naują darbą bei sėkmingai bendrauti su verslo ar kt. Kaunas: Technologija. kurios juose plačiai pristatytos (pvz. Pastaruoju metu Lietuvoje išleista gana nemažai psichologijos vadovėlių. Jų rasite vadovėliuose „Psichologija studentui" (Matulienė G. kviečiančių pasvarstyti. 2000). vienuoliktasis ir dvyliktasis. Gilinantis į bendravimo psichologiją labai pravers asmenybės psichologijos.

Tarpasmeninis bendravimas . mokame ar nemokame. įstaigų darbuotojai su savo vadovais. kasdieninė veikla. keitimasis informacija (komunikacija). ir susirašinėjimą elektroniniu paštu. Negana to. Norime ar nenorime. Šis skyrius . Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai . Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys. mes imame svarstyti. Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio. Susitikę . Jame paieškosime atsakymų į tokius klausimus: • Kas yra bendravimas? • Kodėl žmonės bendrauja? • Kas yra sėkmingas bendravimas? • Nuo ko priklauso bendravimo sėkmė? • Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ir kaip to išmokti? Kas yra bendravimas Bendravimas yra daugialypis reiškinys. interpersonalinis). Vaikai bendrauja su tėvais. kad ji susideda iš keleto dalių. klientais. studentai su dėstytojais.. mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Netgi tada.9 1. galima paprastai: tai kiekvienam iš mūsų įprasta. kokių poelgių galime iš jo tikėtis. „pasižiūrėk į save iš šalies" ir pan.. panašių į kompiuterio loginius diskus. tarpasmeninis. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę. savimi. ir aktoriaus pasirodymą publikai. sudėtinės dalys ir aspektai.tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). kai šalia nėra nei vieno žmogaus.toks. regis. į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės.posakiai „mane baigia užgraužti sąžinė". jaučiame aplinkinių įtaką. Tuomet intrapersonalinis bendravimas . chaotiškai kunkuliuojantį bendravimo reiškinių „katilą".tai „bendravimas" tarp asmenybės dalių. koks jis galėtų būti. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Atsakyti į klausimą. atsidūrę vienumoje.tai pirmas žvilgsnis į. Kai kurie asmenybės tyrinėtojai tvirtina. Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi. Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos . kas yra bendravimas. bendradarbiais. tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai. mes imame bendrauti su.

Psichoterapijos kryptis.10 stengiamės šį vaizdinį patikslinti. Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius. nesąmoningai provokuodami tam tikrą aplinkinių elgesį (žr. Nemandagi. grupinis sprendimų priėmimas. priklauso nuo to. remdamiesi viskuo. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus. gestų ir kt. Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. mus retai sudomina bendravimo . kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį. papildyti. Komunikacijos procesus įvairiais aspektais nagrinėja semiotika. bendradarbiavimas. praneša vieni kitiems apie savo jausmus. savo jausmus viena kitos atžvilgiu. o mes savo ruožtu . gali ilgam sugadinti nuotaiką. 10 skyrių). Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus. lingvistika. netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį. turiniu ir t. kokios yra jos pirkimo išsimokėtinai sąlygos. parduotuvės darbuotojų prašome pasakyti. turėdami įvairių tikslų. kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). Toks bendravimas paprastai trunka neilgai. Pvz. Dažnai. su kuria bendravome tik keletą minučių. sąmoningai naudodamas veiksmingus įtikinėjimo būdus. t. nuomonėmis. padeda siekti norimų tikslų. pikta pardavėja. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. Psichologija. ką matome ir girdime: naujojo pažįstamo išvaizda. kaip žmogaus išorėje „perskaityti" jo jausmus ir ketinimus. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas). elgesiu. kiek kainuoja mus sudominusi prekė. Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį. Tai tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis. viešajame transporte paprašome bendrakeleivių perduoti vairuotojui pinigus už bilietą. be kita ko. naudojant kokią nors ženklų sistemą. gestai. gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę.tarpusavio sąveika. informatika ir kt.. prekybos agentas. Komunikacija . kuriuos „žaidžia" bendraujantys žmonės.žodžių. Supaprastintai galima sakyti. konfliktai. kalbos tonu. Nemažo psichologų dėmesio yra susilaukę tokie tarpusavio sąveikos atvejai. kokią įtaką informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan. nagrinėja savotiškus „žaidimus". siekia nustatyti. požiūrius ir elgesį. . Kitas svarbus bendravimo aspektas . kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų ..tai keitimasis informacija. mimika.prasmę. vadinama transakcine analize. kaip įtaiga ir nuostatų keitimas. tarpusavyje bendrauja visai nepažįstami žmonės. Pvz. Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai.padaryti tam tikrą įspūdį. prasideda komunikacijos procesai. Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių.

prieraišumo. kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz. Kodėl žmonės bendrauja? Trumpai į šį klausimą galima atsakyti taip: todėl. kas mes esame. jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais. bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai. Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus. Tiesa. su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeistų. nei tie. negali pakeisti bet kuris kitas. draugai. kokia įstaiga ieško naujo darbuotojo. barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo prašymus. Tai šeimos nariai ir giminės. pageidavimus. Bendraudami su pardavėjais. Kitaip sakant. Taigi žmonės šiuo požiūriu nėra išimtis. Tarpusavio santykiai leidžia patenkinti visai kitokius poreikius. kas tas žmogus. kur galima pažiūrėti įdomų filmą ir kas laimėjo krepšinio varžybas. Santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai. bendrumo. Lygindami save su kitais. kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. Antra. Poreikis bendrauti „Žmogus . sąveiką ir santykius. bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai. visuomeniniu gyvenimo būdu pasižymi ir beždžionės. Taigi bendravimas padeda mums gauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus. bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. bendradarbiai. Mums nėra svarbu. kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai. Tačiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejonės yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų. Tuo tarpu su kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame daugelį metų ar net visą gyvenimą. daryti aplinkiniams įtaką ir pan. Vieni iš kitų sužinome. jog sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą. . atskleisti kitiems savo individualybę. bitės. jei jo ar jos vietoje būtų bet kas kitas. darome išvadas. Trečia. jų vertybės. Šio lakaus posakio autoriumi laikomas antikinės Graikijos mąstytojas Aristotelis. temperamentas ir pan. Žmogaus.tai visuomeniškas gyvūnas". keitimąsi informacija. skruzdėlės.. Tarp jų ir mūsų susiklosto tarpusavio santykiai. Pirma. vertybės. interesai ir kt. tarpusavio įsipareigojimai. galima sakyti. meilės poreikiai). Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo. su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai. ką yra pasiekę aplinkiniai. bendraujant keičiamasi informacija.11 partnerių charakterio ypatumai.

Savęs įtvirtinimo poreikis .noras kontroliuoti kitus. Jis glaudžiai susijęs su pasitikėjimu savimi. Saugumo poreikis patenkinamas tada. kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas. niekinamam.. ir negatyvių tendencijų. Rogers). daryti įtaką aplinkiniams. C. kad esi kokios nors grupės. D. Freud. valdžios troškimą (pvz. tai vadinama socializacijos procesu. Fisher. dažniausiai įvardija tokius socialinius poreikius: Bendrumo (priklausymo) poreikis.tie. kad esi tarp žmonių. Svarbiausius socialinius poreikius įvairūs tyrinėtojai įvardija ne visai vienodai. prieraišumo. D.12 Socialiniai poreikiai .tai kibirkštis. Įvairūs autoriai .agresiją. Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripažinimo poreikis . Maslow. Savigarbos. Taigi galima sakyti. Socialiniai poreikiai yra prieštaringi. žmonių socialiniame elgesyje galima įžvelgti ir pozityvių. Murray. kai žmogus iš aplinkinių nejaučia grėsmės nei fiziniam. Maslow. * Pavardė ir data reiškia publikacijos autorių ir datą. Aukštą laimėjimų poreikį turintys žmonės nevengia imtis atsakomybės. nei psichologiniam savo saugumui. Iš tiesų.siekis rasti savo vietą visuomenėje. užimti tarp kitų žmonių deramą vietą.tai siekis pirmauti. priklauso kokioms nors organizacijoms. kurios narius sieja šilti jausmai. 1982)*. A. vadovauti. meilės (A. įveikti iššūkius. Šis poreikis patenkinamas. meninę kūrybą ir įkvepianti visuomenės lyderių entuziazmą. . kad didesnę įtaką elgesiui turi pozityvūs poreikiai bendrumo. kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. tenkinant vienus iš jų galima netekti galimybės patenkinti kitus. Socialiniai poreikiai veikiausiai yra įgyjami gyvenant tarp kitų ir įsisavinant įvairias visuomeninio gyvenimo normas.A. H. J. Kai kurie iš jų linkę pabrėžti destruktyviuosius . bendruomenės narys. atitikti aukščiausius standartus. Kiti mano. mėgstamus bendramokslius ar bendradarbius. savo vertės jutimo poreikis . McClelland nuomone. kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems žmonėms (R. Šios normos perimamos vaikystėje iš mus supančių žmonių. Tai poreikis jausti.siekis nebūti kitų žeminamam. skatinanti ekonomikos augimą. kai žmogus turi šeimą. Laimėjimų poreikis . S. McClelland ir kt. klubams ar kitais būdais susiranda bendraminčių. visas bibliografinis aprašas yra literatūros sąraše skyriaus gale. laimėjimų poreikis . mokslo pažangą. Adler). rizikuoti.

kad kai kuriuos socialinius poreikius iš dalies lemia ir prigimtis. Poreikis palaikyti kontaktą . Tiesa. Atskleisti savo galimybes ir išreikšti save nepalaikant ryšių su kitais žmonėmis būtų neįmanoma. skatinantis žmones bendrauti. kurių socialiniai ryšiai platesni ir intensyvesni. kita vertus. amžiaus vyrų grupės mirė 30.. noras priklausyti kokiai nors žmonių grupei gali turėti tas pačias šaknis.jaustis kuo nors pranašesniu už kitus. intymių santykių tarp dviejų žmonių siekimas. kad žmonių fizinė bei psichinė sveikata. gali būti pamatinis siekis saugoti savo gyvybę. užmegzti ryšį. ir tik 9. užimti išskirtinę padėtį. priemiesčio stotelėje drauge laukiantys autobuso. Po devynerių metų įvertinus tų pačių žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę paaiškėjo. Socialiniai poreikiai paprastai priešpastatomi įgimtiems biologiniams. kad tie. Gebėjimas bendrauti lemia ne tik laimingesnį šeimyninį gyvenimą ir greitesnį kilimą karjeros laiptais. maisto.6 proc. G. tapti tuo. O jiems būti nepriimtiems beveik visada reiškia žūtį. tų. laužyti visuomenėje priimtas elgesio normas. pvz. Tad giluminis motyvas. tų. Tokį teiginį patvirtina moksliniai tyrimai. Kartais net visai nepažįstami žmonės. nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.. rodantys. Saviaktualizacijos ir saviraiškos poreikis .8 proc. tačiau. Berkman ir S. dauginimosi poreikiams. mylėti ir būti mylimiems bei reikalingiems. nejaukiai jaučiasi nepersimetę vienas su kitu bent keliais žodžiais. siekiant šio poreikio patenkinimo.turėti artimų draugų rūpintis kitais ir iš jų susilaukti to paties. 7000 tiriamųjų paprašė atsakyti į įvairius klausimus. kurie bendravo daug. Jie 1979 m. Afiliacijos poreikis . Syme Kalifornijoje. kuo gali ir nori tapti. nušviečiančius jų socialinius ryšius. Pvz. Geen. kaip ir gyvūnų baimė būti nepriimtiems į būrį. Pvz. gyvenimo trukmė siejasi su ją bendravimo ypatumais. Visai tikėtina. kad bendravimo su aplinkiniais sėkmė kiekvienam iš mūsų yra kur kas svarbesnis dalykas. kurie bendravo mažai.. o kas . Nuo jo. vidutiniškai gyvena ilgiau. Prieraišumo ir meilės poreikis . Pastaroji prielaida leidžia manyti. Vieną plačiai pagarsėjusį tyrimą atliko L. vengti mirties (R. Tačiau šis skyrimas . šie duomenys neatskleidžia. neretai tenka priešintis aplinkinių spaudimui. net jei jiems nereikia įrodinėti savo pranašumą ar keistis informacija. galima sakyti. priklauso mūsų gyvenimo kokybė pačia plačiausia prasme.gana sąlyginis.realizuoti potencialias savo galimybes.13 Pranašumo poreikis .tai atvirų. 1995). per minėtą laikotarpį iš 50-59 m.noras su kuo nors dalytis emocijomis. kas yra priežastis.

kas juos palaiko. svarbiausias veiksnys šiuo atveju buvo bendravimas šeimoje. p. greičiau įveikia tuberkuliozę. remdamiesi tuo. neiškraipytą. gautume tikslią. . bet visgi pasigilinkime į šios sąvokos prasmę. astma. 1990.padarinys. Neteisingai suprastas žodis. tačiau menkai apibrėžta sąvoka. bet ji vaidina svarbų vaidmenį ir tarpusavio santykiuose. kad bendravimas daro įtaką sveikatai. o ne atvirkščiai. kai mes priverčiame kitus elgtis taip. Taigi pirmuoju bendravimo sėkmės rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslumą ir interpretavimo adekvatumą. Visada galiojančią sėkmės formulę vargu ar pavyks sukurti. kuri mus domina.14 . Taip pat dažniausiai siekiame. kad tą informaciją. kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo sėkmė pasiekti. (Pagal M. kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija. arba efektyvus bendravimas dar viena labai dažnai sutinkama. taigi labiau tikėtina. gestas gali lemti jų atšalimą ar net pabaigą. labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu.svarbus veiksnys. Mums svarbu. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. rečiau serga artritu. pasveiksta po operacijų. gauti galimybę pamatyti save „kitų akimis" ir tenkinti socialinius poreikius. Turėdami tikslą keistis informacija.priklausymas religinėms organizacijoms ir pan. ką jiems ar joms ketiname perduoti. Keitimosi informacija tikslumas . Sėkmingo bendravimo samprata Kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu? Ar tai toks bendravimas. Taigi sėkmingu galima laikyti tokį bendravimą. trečioje vietoje . kaip norime) suprastų. kad kiti adekvačiai (teisingai. toliau bendravimas su draugais ir giminėmis. turintys. kur kas dažniau ieško nusiraminimo vartodami alkoholį. Kiti tyrimai parodė. Argail (Argyle). rūkydami. Tyrinėtojų nuomone. taip. padedantis susidoroti su stresu. kad žmonės. kad visi mus mėgtų? Iš tiesų sėkmingas. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti kokią nors mintį iki jos „atspindžio" kito žmogaus sąmonėje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje). kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonumą? Ar toks. kad skleisti tikslią informaciją ir adekvačiai ją suprasti nėra sudėtinga. Tie. Gal tiesiog sveikesni žmonės daugiau bendrauja? Tačiau tyrime dalyvavę žmonės iš pradžių savo sveikata iš esmės nesiskyrė. kurie su niekuo nepalaiko artimų santykių. širdies ligas. Aplinkinių palaikymas . Jame padarėme išvadą. ką sužinojome ankstesniajame skyrelyje. kuris leidžia pasiekti šiuos tikslus.komunikacijos proceso ypatybė. 256-261).

daryti įtaką jų elgesiui ir pan. mūsų bendravimo partneriams gali būti visai nepriimtini. imantis prievartos.. kad jums paprasčiausiai nesinori su juo bendrauti. kai jaučiamės esą vertinami.15 Jei prieš išvykdami traukiniu į kitą miestą keletui minučių užsuksite į parduotuvę ir ten susitiksite seniai matytą buvusį klasioką. Tai visų pirma teigiamas požiūris į save ir į kitus.. Teigiamas požiūris į save. nevertina ir kitų. kad jai nusibodo bet kur išmėtyti dukters daiktai. Kas nevertina savęs. bet ir įvairiausių kitą tikslų. „Nemėtyk!" . daugelio psichoterapeutų nuomone. kad labai skubate ir ilgiau su juo pasišnekėti neturite laiko. jų irgi prašome padėti atlikti kokius nors darbus. jog sakote tiesą. Pvz. ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. konstruktyvumas. kad įrodytumėt jam. Todėl galima sakyti. Ar pasiseks gauti tai. Galima sakyti.toks. prašyti įvairių įstaigų darbuotojų padaryti tai. kad mama juos skaitė. Kai kurios mūsų nuostatos ir elgesio būdai leidžia tenkinti šiuos poreikius geriau. O čia dar tas „Nemėtyk!".Agnė rado trumputį mamos raštelį. kai gebame paveikti kitų nuomonę. leidžiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaikės komunikacijos situacijomis. turį savo vietą visuomenėje. racionalumas. kol pavyko išsiaiškinti. Pozityviai vertinantys . kai kada mums tenka kreiptis pagalbos į nepažįstamus žmones. paskolinti pinigų. Pvz. nes jis. jis tampa kliūtimi socialinių poreikių tenkinimui. jog mama tiesiog turėjo galvoje tai. Bendraudami su artimaisiais. bus linkęs manyti. Turėjo praeiti nemažai laiko. nemaža dalimi priklausys nuo mūsų bendravimo įgūdžių: nuo to. ko viliamės. prisegtą prie ne vietoje paliktų kelių puslapių su jaunatviškus jausmus atskleidžiančiais literatūriniais bandymais. Tačiau kai kurie elgesio būdai. kaip paprašysime ir kt. Nieko negali būti nemalonesnio už žinią. bendradarbiais taip pat turime pačių įvairiausių tikslų. kaip apibūdinsime savo situaciją. Jei toks elgesys dažnai kartojasi. kokį padarysime įspūdį. yra gerų santykių su kitais pagrindas. kad sėkmingas bendravimas . kuris leidžia pasiekti norimus tikslus. Trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama ne tik keistis informacija.. Nesusikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų priežastimi gali tapti paauglių bei jaunimo vartojamas žargonas. Reikės padėti nemažai pastangų. kurį dukra suprato taip. Tikslą galima pasiekti ir elgiantis agresyviai. o savimi pasitikintys žmonės ir į kitus dažniau žiūri teigiamai. kad bendraujame sėkmingai. ne vieniši. nei kiti.. greičiausiai pasakysite jam. Tarpusavio santykių lygmenyje svarbiausias bendravimo sėkmės rodiklis yra sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas. ko gero. kaip šis žodis vartojamas posakyje „nemėtyk bajerių"...

kas kitų atžvilgiu nusistatę negatyviai. kad jau vis vien galas. Informacija. p. Besikapanodama iš grietinės sumušė sviestą. Jie tarsi nori pasirodyti geresni.16 aplinkinius tikisi iš jų gero. ji nepraranda paklausos ir šiandien. jis daro žmogų unikalų tarp kitų žmonių. kad žmonėms. kad jie gavo labai žemus intelekto testo įverčius) kyla noras nuvertinti ir pažeminti kitus. kuriems pasakoma. 1983). Manipuliuoti kitais žmonėmis . 1998. von Oech. galima tikėtis to žmogaus palankumo tvarkant verslo reikalus. kuris pasakytų. Štai pora trumpų ištraukėlių iš šios garsios knygos. Ištarkite „alio" tokiu tonu. kurią perduodame. nieko nedarė ir nuskendo.. Jei jums kas nors skambina telefonu. Kas tikisi iš kitų priešiškumo. Pvz. Carnegie. Tie. su kuriuo kreipiamės. todėl iš tiesų jo susilaukia. jog jums . kuriuos kas nors nuvertino (pvz.. Prisimink bet kurio žmogaus vardą. arba prašymas. 91). „Džimą Farlėjų gyvenimas anksti išmokė paprastos išminties: kiekvienam eiliniam žmogui jo paties vardas yra daug mielesnis už visus kitus vardus žemėje... parodžius kam nors dėmesį. sustiprėja jų neigiamas nusistatymas kitataučių atžvilgiu.ir padavėją. Bendraujant su žmonėmis. Eksperimentai rodo. Viena pamanė. lengva pateisinti norą griebtis manipuliacijų. kas galvoja. (R. Kai nepasitikima kitų gera valia. kurie gerai vertina save ir kitus. nuvertindami kitus. (. Jie tarsi siekia pasijusti pranašesni. patvirtinančiais būtent šį požiūrį. žemindami kitus. Daug tokio pobūdžio patarimų pateikiama pagarsėjusioje D. kad jį pasiektų. patys su jais elgiasi nemaloniai.reiškia išprovokuoti tokį jų elgesį. yra įtarūs. Carnegie knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms".. patys taip pat linkę padėti ir bendradarbiauti. nieko ir nedaro. kritiški. pasidaro ypač reikšmingi. kad jūs džiaugiatės. nelinkę padėti. „Jei norime įsigyti draugą.) Vardas išskiria. pagyrus. Priešingai.. irzlūs. Negatyvus požiūris į save ir į kitus žmones yra „save išpildančios pranašystės". kai kreipiamės individualiais vardais. Antra vis bandė išsilaikyti paviršiuje. dažniau susiduria su faktais." (D. Pvz. kuris būtų mums naudingas. ir vyriausiąjį administratorių. atsispyrė nuo jo ir iššoko. Pozityvaus požiūrio pranašumą gerai iliustruoja ir tokia pasakėčia. kad nesugebės pelnyti aplinkinių pripažinimo.. pasinaudokite šia pačia psichologine taisykle. tie. Įkrito į grietinės puodynę dvi varlės. Pirmąkart išleista 1938-aisiais. ištark jį draugiškai ir būsi pasakęs efektingai veikiantį komplimentą. vardas veikia magiškai visus . sutikime žmones gyvai ir entuziastingai.

Išnaudojant jų silpnybes ir apgalvotai įgyvendinant pasirinktą planą. ir pats D. Aš džiaugiuosi aptarnaudama jus". psichologai nustatė. Keliolika metų jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius. XX a. Tai pateisinama. Visgi patirtis rodo. jog elgėsi sąžiningai. Toks elgesys. papročiais bei įstatymais. Užklupti „nusikaltimo vietoje". klasta. Carnegie primygtinai kartoja.. Tik gaila. 1513 m. antraip jie neatneš sėkmės.. pvz. Šiame pavadinime „įsiamžino" Niccolo Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527). pataikauti. kuris nesiderino su religijos ir moralės normomis. gavusius skirtingus šio testo įverčius specialiai surežisuotose situacijose. filosofas. ar ne. Christie ir F. pašalintas iš valstybinės tarnybos. Machiavelli idėjos susilaukė daugybės prieštaringų komentarų. kai rytoj pakelsite ragelį. 1512 m. nusirašinėjant. 76).. niekad netrūko geidžiančių įvaldyti šį „meną". Ten atsidėjo politikos ir istorijos studijoms. žlugus respublikai ir į valdžią sugrįžus Medičiams. rašytojas ir istorikas. siekdami apginti šalies. turi teisę nesiskaityti su priemonėmis. Remdamasis šiuo pavyzdžiu. kad makiaveliško elgesio šalininkai nevengia pažeisti etikos normų ir pasinaudoti sąžiningųjų „naivumu". skirtą nustatyti. Carnegie. kalintas. 1998. Niujorko telefonų kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti „Prašau numerį" tokiu tonu. todėl nejaučia sąžinės . ar dėmesys jiems rodomas nuoširdžiai. sudarė testą. jis nepasako. Sparčiai pasklidę Europoje. kai savų tikslų siekiama sąmoningai manipuliuojant kitais." (D. Viena iš priežasčių žmonės dažniausiai jaučia.). kuris reiškia: labas rytas. bet garsų traktatą Kunigaikštis (II principe.17 paskambino. jis propagavo elgesį. kaip jam reikia. regzti intrigas ir pan. Jame diegiama mintis. Prisiminkite tai. pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant šachmatų figūromis. o esant reikalui ir asmeninius interesus. Beje. Stebėdami žmones. Jį sužavėjo šio politikos veikėjo gebėjimas pasiekti bet kurio užsibrėžto tikslo. kad valdovai ir kiti politikai. Geis 1970 m. jie geba žiūrėdami į akis įrodinėti. Kita vertus. Viena vertus. kad vykdant jo nurodymus būtinas nuoširdumas. vėliau ištremtas į savo dvarą. Florencijos politikas. nes dauguma žmonių iš prigimties esą kvaili ir linkę į blogį. literatūrinei kūrybai.. kartais vadinamas makiavelišku. kad įsigyti draugų nėra taip paprasta. kaip to nuoširdumo išmokti. veidmainyste ir apgaule visus priverčiant elgtis taip. ar žmogus linkęs meluoti. socialinės psichologijos tyrinėtojai taip pat domėjosi makiavelišku žmonių elgesiu. Tarnybos reikalais Machiavelli buvo tekę susitikti su Romanijos kunigaikščiu Cesare Borgio. R. p. Jie tarsi atsiriboja nuo kitų žmonių ir nuo savo pačių emocijų. Machiavelli parašė nedidelį.

Todėl nenuostabu. J. To išvengti padeda nuostata elgtis racionaliai. neryžtingi. Berne sukurta transakcinės analizės teorija (žr. Norint racionaliai elgtis. 1959)). religijos žinovų. Tai savo ruožtu sukelia neigiamą reakciją. ko iš tiesų nori. kuo skiriasi žmonių elgesys. kad kiti teisingai supras. XVIII (1954. ne visuomet ir ne viską būtina atskleisti pirmam . Matyt. bet ir tarp etikos. kuriems geriau sekasi. jų nuomone. Rogers. nekonkretūs. yra polinkis nevaldomai reikšti neigiamas emocijas. nėra taip lengva. Makiaveliškos bendravimo strategijos priešingybė yra atviri. galime patirti. sukritikuoti kitų atliktą darbą. Nekonstruktyvu. pamiršus svarbiausius tikslus. III. Lietuvių enciklopedija. o tikrus jausmus ir mintis. Fisher (1982). Savo tiriamųjų jie paprašė meluoti. 10 skyrių). jausmų ir norų aplinkiniams lieka nežinomi. atsižvelgiant į savo tikslus ir tikrovės reikalavimus. arba autentiški santykiai. atsakant į kai kuriuos klausimus. (Pagal R. reikia stengtis aiškiai pasakyti kitiems. ekspertai gana tiksliai atskyrė melagingus pasisakymus. dauguma žmonių nepraleidžia progos patraukti per dantį tuos. Tik aiškiai išsakius savo pageidavimus ir lūkesčius. kitos psichologų grupės tyrimai parodė. Webster's New World Encyclopedia (1992). Rogers. įsisąmoninti jausmus ir jų vaidmenį siekiant tikslo. žmogus meluoja. pasak C. ar sako teisybę. bet ties dalykine konflikto puse. Tokiu atveju išlošiame dar daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams. kurių svarbą kiekvienam žmogui itin pabrėžė humanistinės psichologijos atstovas C. kad apgaudinėti kitus. t. trukdanti sėkmingai tenkinti įvairius socialinius poreikius. Todėl efektyvus bendravimas neatskiriamas nuo savęs pažinimo. ko iš tikrųjų nori. kad dažnai net ir artimų žmonių elgesys neatitinka mūsų lūkesčių. Ypač svarbu elgtis konstruktyviai kilus įtampai. Tiesa.18 priekaištų. Be to. kai jie meluoja ir kai atsako sąžiningai. pažeminti kitą. intuityviai į tai atsižvelgę. ar. reikia žinoti. Tokį elgesį aiškina E. Jei aplinkinių elgesio „veidrodyje" matome ne savo kaukę. Buvo stebima. už fasadų ir kaukių. Jau nekalbant apie pykčio protrūkius. pragmatiškai. kaip žmonės vertina mus tokius. kad melagingi atsakymai buvo gerokai ilgesni. Kartais žmonės manipuliuoja kitais ir nesąmoningai. susitarimo nežinantys ekspertai turėjo įvertinti. Tiesa. Dėl šių skirtingų elgesio būdų kyla diskusijos ne tik tarp psichologų. kokie iš tikrųjų esame. Paaiškėjo. ko norime. daugelis mūsų minčių. bendraudami su kitais. ko gero. turime galimybę pamatyti save „kitų akimis". patys to nesuvokdami. Svarbi kliūtis. slepiamės. galima tikėtis. siekti žūt būt nugalėti. konfliktams. Be to. Visada geriausia susitelkti ne ties emocine. Kai.

gali griebtis tokio elgesio. kad kiti būtų patenkinti mūsų elgesiu galima gana greitai. siekdami surasti savo vietą tarp kitų. elgesį ir eksperimentuoti. Apibendrinant šių žymių psichologų ir psichiatrų įžvalgas. 2000). Panagrinėkime vieną situaciją. kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis laimingam. ir jums yra tekę atsidurti. Po kurio laiko imate svarstyti. vienintelė . kaip perdėtas dėmesio. Dreikurs nuomone. nėra per didelė. tačiau visada verta pasvarstyti. jausmus. jam paklūsta. išnaudoja vienas kitą: vienas jaučiasi esąs svarbus ir reikalingas. žmonės atsisako savo asmeninės laisvės. išėjote į kiemą pažaisti krepšinį. E. kad susitikę bendrabutyje su kurso draugais po vasaros atostogų. kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. vaikai. ypač jei jo sėkmė užkerta kelią kitiems siekti savųjų? Tokiu atveju tai. vadina neurotiška. konstruktyviai. tačiau trukdo daryti savarankiškus sprendimus ir atskleisti save. kur būtų geriau surengti pirmą šiais metais kurso vakarėlį. Tačiau bendravimas . Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. siekdami patenkinti socialinius poreikius. Dreikurs Ferguson. Jūsų nuomone. išbandant naujus elgesio būdus. o tai tik dar labiau blogina jų santykius su aplinkiniais (E. Įsivaizduokite. Plačiau tai nagrinėjama tarpusavio santykiams skirtame skyriuje. simbiotiniu ryšiu galima vadinti nebrandžią meilę. Horney meilę. kuris neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius. į kurią panašioje. vengdamas vienatvės. Pvz. tuo pačiu atsikratydamas atsakomybės naštos. kurią ryžtamės už tai mokėti. pranašumo siekimas. taip tapdami nuo jų priklausomi. ji skatina analizuoti savo tikslus. kuomet du žmonės. R. Kai kada. Kaip jau minėta. K. į kurį įsitraukia daugiau nei vienas žmogus.. tenkindami savo socialinius poreikius. kitam gali būti visiškas pralaimėjimas. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. susaistytiems su aplinkiniais tampriais ryšiais ir atsikratyti vienatvės jausmo. užgimusią vien tik bėgant nuo vienatvės ir nerimo. Kartais pasirenkami tokie socialinių poreikių tenkinimo būdai.procesas. Neretai žmones susieja abipusė tarpusavio priklausomybė. Iki šiol bandėme įvertinti bendravimo sėkmę tarsi žvelgdami iš vieno jame dalyvaujančiojo pozicijos.19 pasitaikiusiam. Tai leidžia pasijusti reikalingiems. Kelius asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai. o kitas. Jo nuomone. atiduoda savo gyvenimą į kitų žmonių rankas. galėdamas vadovauti ir nurodinėti. galima įvardyti dar vieną bendravimo sėkmės rodiklį: sėkmingas bendravimas toks. kas vienam yra sėkmė. ar kaina. kuomet savo poreikius patenkina ir tikslą pasiekia tik vienas asmuo. Pasiekti. matyt.

kad tai praeis be pėdsakų.20 visiems daugmaž priimtina vieta yra bendrabutis. Jau spėjot pastebėti. Sėkmingas bendravimas . kai nepaisoma kitų žmonių poreikių.blogai. jaučiamės gerai. Todėl trumpalaikės komunikacijos situacijomis. netrukus atsigręžia prieš patį laimėtoją. kad jo idėja geresnė už jūsų. kad iš pamaloninto asmens susilauks to paties. jog poreikių tenkinimas bendraujant neturėtų būti vienpusis. Dar vienas bendravimo sėkmės rodiklis . ypač jei žino. kai gali kažką pradžiuginti. žeminami. net jei tai pateikiama kaip noras padėti. padariniai iš karto gali ir nepasireikšti.tai subjektyvūs bendraujančiųjų išgyvenimai. o su kitais . Malonu bendrauti tada. Niekam nepatinka pamokslavimas. kai nejuntame įtampos. kuriuos matome ne paskutinį kartą. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti sėkmingu. gražioje vietoje. nerimo. Tas vaikinas jums mažai pažįstamas. pasitaikančias bendraujant. keletu apgalvotų žingsnių privertusi draugą atsisakyti jo išsvajotos kelionės į kalnus. kad iš karto nepasijustų esąs čia pats gudriausias. Bendraudami su vienais žmonėmis. Vaikinas. yra išvaizdus ir. nesijaučiame esą skaudinami. kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. kuriam pavyko kitų akyse pažeminti savo konkurentą. nes grįžo studijuoti. Nieko kito nelieka. „pelnyto atpildo" galime ir nesusilaukti. kaip tik išjuokti ir suniekinti tą jo pasiūlymą. kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais žmonėmis. o kaip tik dėl to. nurodinėjimai ir vertinimai. pasiektos kitų pralaimėjimo sąskaita. Tačiau vargu ar pavyks jo išvengti. ir kitu atveju „pralaimėjusieji" tikriausiai ims regzti kokį nors „keršto planą". sako. tiek kitos panašios „pergalės". Taigi galima daryti išvadą. Tai kodėl dabar reikėtų taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo pasiūlymą. Neigiami tokio elgesio. Netikėtai vienas vaikinas pasiūlo verčiau vykti į jo draugo sodybą netoli nuo miesto. keletą metų padirbėjęs užsienyje. kad krepšinį jis žaidžia gerai. kurie stengiasi parodyti savo pranašumą.ne todėl kad jis blogas. Jus kiti taip pat panašiai apibūdina. arba mergina. Bendravimo sėkmės nederėtų sieti su lotynišku posakiu homo homini lupus est (žmogus žmogui vilkas). tad akivaizdu. turi labai „kietą" galvą. jei ignoruosime kitų poreikius bendraudami su tais. Jis veikiau apibūdina kraštutines situacijas. Žmonės jaučiasi blogai bendraudami su tais. kad iš tiesų geras! Tiek ši. įžeidinėjami. Oras šeštadienį numatomas puikus.toks. Kasdieniame gyvenime žmonės dažniau jaučiasi laimingi. neturėtų tikėtis. išsakomi įsijautus į visažinio vaidmenį. Ir vienu. Įtarumą ir įtampą dažnai .

kuriuose atsiduriame ir pan. aplinkinių priimami. Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai Nuo ko priklauso tai. lemiančių elgesį. elgesį lemia tam tikra jos asmenybės savybė geranoriškumas. arba atvirkščiai... perskaičius šį klausimą. Kasdieninė mūsų patirtis patvirtina. . vertinami. kuri ateis jums į galvą. dažniausiai neatsisako. prasti. kad toks požiūris į žmogaus elgesį bent iš dalies yra teisingas. H. kad bendradarbė A. slapti planai ir intrigos. organizacijų sėkmingos veiklos sąlyga. Arba kad padėdama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. kreipsimės į ją. jis yra svarbi įvairių žmonių grupių. kad esame. kad žmogaus elgesį apskritai. ne. pvz. Cattell. sąžiningumas. Eysenck ir kt. Pvz. Allport. visai to nenorėdami. vartojamos sąvokos bendravimo atmosfera. dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas. nesveiki. Įsivaizduokime. ją įžeidę. jei mes pastebėjome. sveiki. emocinis pastovumas. Aplinkybės gali susiklostyti taip. visada elgsis tik šitaip? Be abejo. R. kad A. Mes linkę sau įvardyti. kad žmogaus elgesys nėra tik asmenybės bruožų atsiskleidimas tuštumoje. kad jos elgesys kokiomis nors konkrečiomis sąlygomis bus visai kitoks. kad pirma mintis. Nors psichologinio klimato neįmanoma „pačiupinėti". Kaip tik taip į šį klausimą tikriausiai atsakytų žymūs XX a. lemia asmenybės bruožai. Taip svarstant darosi aišku. vaidmenys. psichologai G. kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi. psichologinis klimatas ir pan. Taigi asmenybės bruožai yra tik vienas iš veiksnių. susidūrę su sunkumais.. Bet ar galime būti tikri.. palaiko vieni kitus. kad tokį A. „lošia atviromis kortomis". bus tokia: nuo to. taigi ir elgesį bendraujant. kad A. Konkrečioje situacijoje jį veikia ir įvairios išorinės aplinkybės: vienaip ar kitaip susiklostę tarpusavio santykiai. Svarbiausi gero psichologinio klimato požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs. prašoma pagelbėti. nes pagrįstai manysime. Norint nusakyti bendraujant patiriamus subjektyvius žmonių išgyvenimus. jog ji ir ateity elgsis taip. kitokius: tuomet galime mėginti numatyti šių žmonių elgesį. turi vienokius bruožus. Jie laikėsi požiūrio.21 sukelia noras manipuliuoti kitais.. Mums patogu manyti. ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali būti. atvirumas. o B. kaip elgėsi anksčiau. Dažniausiai klimatas ar atmosfera apibūdinami kaip geri. koks tai žmogus.

Šį nesudėtingą mokymosi modelį pasiūlė bihevioristai. Iš ko jie apie visa tai sprendžia? Matyt. galima atsakyti ir kitaip: bendravimo sėkmė priklauso nuo to. draugiškas. bihevioristų nuomone. ar iš tiesų pagrįsta manyti. tad augdamas jis juo naudojasi siekdamas ir įvairių kitų. kad norite sužinoti.XX a. Pvz. bet elgesį. Gali būti. mes ir ateityje elgsimės taip pat. arba. Šios raidės reiškia stimulą ir reakciją į jį.kurso draugų. jog psichologija turi tyrinėti ne kokias nors tiesiogiai nematomas ir neapčiuopiamas asmenybės savybes. Amerikoje atsiradusi psichologijos kryptis. kur kas sudėtingesnių poreikių patenkinimo. kitaip sakant. Įsivaizduokite. Paprasčiausias tai aiškinantis modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norimą tikslą. kurie j į apibūdino? Kaip manote. ar tų. Juk mokytis . tikėtina. verksmas padeda kūdikiui patenkinti maitinimosi poreikį. kurį galima betarpiškai stebėti ir fiksuoti. priklauso nuo aplinkos sąlygų. jog bendravimo ypatumai iš esmės priklauso nuo asmenybės bruožų yra pakankamai argumentuota? Į klausimą. koks žmogus yra Marius. tiksliau. Jei tėvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui. šnekus. kad per pietus jis čepsi ir ima mėsą rankomis. Biheviorizmas . tam tikrą aplinkos poveikį ir jo sukeltą elgesį. kaip žmonės mokosi bendrauti. iš Mariaus elgesio. kurias pirmasis požiūris buvo linkęs nuvertinti. besimokantis jūsų fakultete kitame kurse.reiškia kartoti kažką. ką esame matę savo aplinkoje. Pvz. jis yra išmokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis. ar žmogus moka bendrauti. vaikinukas. ar nuomonė. kurie jį pažįsta . Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. kuri laikėsi nuostatos. vaikas liausis taip elgęsis. Asmenybės testu veikiausiai jo netirsite. bendrabučio kaimynų. kad Marius yra linksmas.22 Pasvarstykime. O kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybės bruožai? Ar jo paties. atžalos verksmu parduotuvėje reikalauja iš tėvų nupirkti saldainį. Tokiame atsakyme kaip tik pabrėžiamas išorinių sąlygų. Jau gerokai paaugę. vaidmuo. jog taip sužinosite. kaip apskritai išmokstama tam tikrų elgesio būdų. panagrinėkime. o mėginsite paklausinėti apie jį tų žmonių. Taigi mokymąsi galima pavaizduoti tokia schema: S —> R. pr. šiek tiek neatsakingas.. Vienoks ar kitoks žmogaus elgesys. jei vaikui priekaištaujama dėl to. mėgsta nuotykius.. iškeltą šio skyrelio pradžioje. Norėdami suprasti. kad . jei jis už tai nubaudžiamas (negauna deserto). kad kiekvienas žmogus turi tam tikrus asmenybės bruožus. o jei jis pasirodo esąs neefektyvus. mes jo atsisakome.

skleidžiamas žinias bei idėjas. Pasirinkę kurią nors aukštąją mokyklą . šios psichologijos krypties atstovai (J. taip pat nuo to. kad svarbiausias tarpininkas tarp aplinkos stimulų ir asmens reakcijų į juos yra žmogaus gebėjimas mąstyti. Bandūra požiūriu. Tyrinėdami mokymąsi. uždarumui. paskatinamas. Nutarus. tačiau laikė. kokie mokytojai ir ko iki šiol mus mokė. baigę mokyklą. Jei už tai jis dar bus ir pagiriamas. joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas. vėliau biheviorizmo šalininkai pakeitė ankstesniąją mokymosi schemą tokia: S —>x —>R. mandagus elgesys prie stalo jam veikiausiai taps įpročiu. mes galime svarstyti. antrojoje pusėje amerikiečių psichologas A. Be to. Jei viskas iš tiesų būtų taip. Pvz. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse įtaka (determinizmu). Dabar tai yra priimtiniausias aiškinimas. kad į tą patį stimulą ne visada reaguojama vienodai. ką ir kur toliau studijuoti. žmonės savo elgesiu gali keisti. formuoti pačią aplinką. valgys mandagiai. mes renkamės. A. Skinner ir kt. kitaip sakant. kaip mes vertinome jų pastangas. kokia aplinka mus sups ateityje. kas bus šį kartą. B.23 ateityje jis vengs tokio elgesio. Tačiau žmonės gali numatyti savo elgesio padarinius. gebėdami numatyti savo elgesio padarinius. XX a. kaip žmonės išmoksta tam tikrų socialinio elgesio būdų. kurioje teigiama. palaikančio elgesio su kitais žmonėmis įsitvirtinimui. jei pasielgsime taip. kad padariniai gali būti nepageidautini.Bandura sukūrė socialinio mokymosi teoriją. Watson. o taip pat įvairūs asmenybės ypatumai. gebėjimui atsiskleisti arba įtarumui. kaip aiškinama jų mokymosi modelyje. Pvz. Bet nesunku pastebėti ir esminius jų požiūrio trūkumus. kad žmogus tik kaip robotas mechaniškai reaguoja į aplinkos poveikius. galima pasielgti kitaip. Koks tai elementas.. bihevioristai iš esmės neaiškino. F. tektų pripažinti. Ginče tarp vidinius arba išorinius elgesio veiksnius pabrėžiančių teorijų šis požiūris užima tarpinę padėtį ir derina abi šias viena kitai prieštaraujančias nuomones. kiekvienas žmogaus veiksmas sukelia ir savęs vertinimo reakcijas. Kaip matome.) atskleidė daug svarbių dalykų apie aplinkos įtaką žmonių elgesiui. naudodamasis šakute ir peiliu. kaip visada. kuri savo ruožtu vėliau daro poveikį jų elgesiui. žmogus gali ir pats sau „skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsižvelgti į juos ateityje. Savo ruožtu šis elgesys turės įtaką tam. Panašiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti įtaką agresyvaus arba draugiško.. Taigi mūsų elgesys konkrečiu atveju priklausys nuo aplinkos ir nuo mūsų požiūrio į tą aplinką. Įvertinę visa tai. kad jis susijęs su vidinėmis asmens ypatybėmis. lemiantis tai. Mūsų pasirinkimas bent iš dalies priklausys nuo to.

). asmenybės bruožai ir kiti vidiniai ypatumai. pvz. iš anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan. šiuo atveju tvirtinama. ir įvairūs atsitiktiniai. o draugiškai besielgiantys susikuria taikią aplinką esant toms pačioms aplinkybėms. (A. Dar viena naujovė. Bandūra įtvirtino mokymosi teorijoje. Bandūra laikė ypač didele. pakliūsime į tam tikrą aplinką. Myers. Asmeniniaipažintiniai veiksniai .24 ar kt. 1997). netikėtos pažintys. Mes visi pažįstame linkusių susikurti problemas žmonių.1 pav. kurią A. o taip pat iš . Bandura ryšiams tarp elgesio. kuri vėl darys įtaką mūsų pažiūroms ir elgesiui. kurią pasiūlė A. o taip pat poreikiai. kurioje gyvename. tai ir aplinkinių elgesys reaguojant į mūsų poelgius. kad jis deramai įvertino žmonių galimybes mokytis ne tik patiems išbandant vienus ar kitus elgesio būdus. aplinkos ir asmeninių-pažintinių veiksnių paaiškinti (pagal J Feist. bet ir stebint kitų žmonių elgesį. visų pirma gebėjimas mąstyti. „Elgesys yra viena iš įtakingiausių būsimų įvykių determinančių. mes galime mokytis ne tik iš savų. kad ne tik aplinka daro įtaką mūsų elgesiui. bet ir elgesys kuria aplinką. kur jie bebūtų". yra tai.. kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save neigiamą socialinį klimatą. Aplinka šiuo atveju taip pat suprantama labai plačiai. bet ir iš svetimų klaidų.. Agresyvūs žmonės savo elgesiu provokuoja priešišką aplinką. Bandūra pasiūlė trijų tarpusavyje priklausomų komponentų modelį (1. 2000) Kaip matyti. Abipusės įtakos schema. G. jausmai. Atsitiktinių įvykių reikšmę mūsų gyvenime A.1 pav.tai mūsų pažintinės galios. Bandūra. nenumatyti įvykiai. Šiai sąveikai paaiškinti A. Kitaip sakant. Asmeniniai-pažintiniai veiksniai 1. 1994 ir D.

UŽRIŠK MAN BATUS!" Tėvas: „Kiek kartų aš tavęs prašiau nebliauti? Kurį batą pirmiau rišime?" Mokslininkų svarstymus apie tai. kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti: kokį elgesį skatina. Jei tokie automatizuoti veiksmai ar jų rezultatai kaskart leidžia patirti teigiamas emocijas. išdava • Asmens pozicija sąveikaujant su aplinka yra aktyvi ir sąmoninga • Iš vidinių veiksnių elgesį labiausiai veikia pažintinės galios. Bendrauti taip pat mokomės." Bilis: „TĖĖTEE. kaip juos interpretuoja. todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės. minutėlę. kaip mes bendrausime.. negaliu užsirišti batų" Tėvas: „Aha. apie jų ir savo pačių elgesį mes darome tam tikras išvadas. svarbiausia yra tai. į kurią įeina ir mus supantys žmonės. kuriems simpatizuojame. nors emocijos taip pat yra svarbios • Kalbant apie aplinkos veiksnius. kuriais norėtume sekti. kokią įtaką elgesiui turi vidiniai ir išoriniai veiksniai. kurie atliekami automatiškai. kai atmosfera aplinkui gerokai įkaista (tai asmeniniai-pažintiniai veiksniai). kurie mums patinka. palaiko. Tai jau yra įpročiai. Vadinasi. tie. Kita vertus. Tačiau neretai tėvai skatina tokį elgesį. Tai puikiai iliustruoja ši D.ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų. tai. tuojau. Esame skirtingi ir iš prigimties. draugai. atsiranda poreikis juos kartoti. 268) aprašyta situacija. į kuriuos norime būti panašūs (mokymasis stebint). kokį . Kartojantis panašioms situacijoms. nepritarimo (tai . pvz. kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja mūsų tėvai. S. Endler (1976) teiginiai: • Elgesys . Bilis: „Tėti.tai nuolatinės tarpusavio sąveikos tarp asmenybės ir aplinkos. stebėdami. Myers (2000.aplinkos poveikis). visai to nenorėdami. ilgainiui įgyjame tam tikrų bendravimo įgūdžių ir įpročių. G. vertybes ir kt. Niekas nenori mokyti savo vaikų nepageidautino elgesio. Įgūdžiais vadinami gerai išmokti veiksmai. visų pirma priklausys nuo to. apibendrina šie N. Mes labiau linkę mokytis iš tų. atsižvelgdami į savo poreikius. kokią reikšmę žmogus jiems suteikia. p.25 sėkmingų poelgių. temperamentas: vieni žmonės greitai „užsidega". į kuriuos norėtume būti panašūs. Bilis: „Ar gali užrišti man batus?" Tėvas (skaito laikraštį). Keitimosi . kiti išlieka šalti net tada. be sąmoningos kontrolės ir reguliavimo.

padės suprasti tolesniuose skyriuose išsamiau pristatomi įvairūs bendravimo tarp žmonių dėsningumai.gera žinia visiems. kaip jau minėta. kurio kažkada esame išmokę. turi reikšmingos įtakos mūsų gyvenimo kokybei. nebenaudingais. Tačiau vien tai nenulems sėkmės bendraujant su aplinkiniais. be abejo. . Rasite paaiškinimų ir praktinių patarimų. Kita vertus. sąmoningas nusiteikimas dėti pastangas vardan geresnių tarpusavio santykių yra tie kertiniai akmenys. vadinasi. kurie norėtų pakeisti savo bendravimo su aplinkiniais įpročius. Tokie užsiėmimai padeda pasiekti geresnių rezultatų. tuos. Ar galima pakeisti įprastus bendravimo būdus. Profesionalūs psichologai elgesio keitimui taiko sudėtingesnius metodus. Geranoriškumas.26 informacija. vertinti savo poelgius. kurie nepadeda pasiekti norimų tikslų? Šiuolaikinės psichologijos požiūris į žmogaus elgesį ir jo prielaidas. įkaitai. Tam reikia ir žinių. vėliau gali pasirodyti esąs nebeefektyvus.tai antras prigimimas. Geriau mažiau galvoti apie nepageidautiną savo elgesį ir daugiau apie tą. galiojantį bet kuriuo atveju. ir didelio noro. Ji labai didele dalimi priklauso nuo mūsų nuostatų. jog pripratimas . vertybių. Bet čia norėtųsi atkreipti dėmesį į vieną bendrą principą. šeimoje ir pan. gebėjimas toleruoti kitokį požiūrį. kuris išdėstytas ankstesniajame skyrelyje . požiūrio į kitus. ne veltui sakoma. kurie. kuriuos laikome nebetinkamais. Ko verta mokytis. specialias technikas. stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus. išmokti susikurti įvaizdį ir prisistatyti. teigiamas. pakeisti įprastą elgesį kitokiu nėra lengva. tikimės. be kurių nepavyks sukurti prasmingo. Mes galime lavinti savo žodinio ir nežodinio bendravimo įgūdžius. manome. ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti yra. Siekiant išmokti sėkmingiau bendrauti. tarpusavio suvokimo. kokio elgesio norėtumėt atsisakyti. o koks galėtų tapti nauju geru jūsų įpročiu. Vadovėlyje gana plačiai nagrinėjama tai. Atsakymas į klausimą. pagarba kito žmogaus apsisprendimo laisvei. padės keisti bent kai kuriuos neefektyvius bendravimo įpročius. dabartinės ar tos. Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti Elgesys. kokie veiksniai turi įtakos bendravimo sėkmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe. nesame savo aplinkos. kurio norėtumėt išmokti. pasitikėjimas. kuri veikė mus anksčiau. Mes gebame mąstyti. radikalesnių permainų. numatyti jų padarinius. santykių palaikymo įgūdžiai bei įpročiai. visų pirma reikėtų nuspręsti.

27 Bihevioristai svarbiausia priemone. kartais galima pradžiuginti labiau. nei viena didelė Nepamirškite neapčiuopiamų dalykų. Skinner siūlo laikytis tokių penkių taisyklių: Pagirti ir apdovanoti už pageidautinus poelgius. apsaugok nuo draugų. o nuo priešų pats apsisaugosiu? Kodėl galima tvirtinti. parodant dėmesį. kurio norima sulaukti ir ateityje. nes išspjaus. kuo tiksliau įvardijant. galėtumėt paaiškinti patarles: nebūk per saldus .visi laižys. tuo užkirsdami kelią asmens. skiriamas už tokį elgesį. Pasvarstykite: • • Ar galima sakyti. nei per kartus. laikė pastiprinimą. su kuriuo bendraujame. kad sėkmingiau bendrauti galima išmokti? Kada galima sakyti. Kad pastiprinimas būtų kuo veiksmingesnis. kuriuos įmanoma pasiekti. kad studentų grupės narius sieja tarpusavio santykiai? Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. ką sužinojote šiame skyriuje. B. jei savo tikslą pasiekiame. Handy (1993). kad žmonių noras su kuo nors artimai draugauti yra nulemtas prigimties? Kodėl. padedančia keisti nepageidautiną elgesį. vienas garsiausių bihevioristų F.tai apdovanojimas ar kitoks paskatinimas.nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas paperka labiau nei tas. tikslo siekimui? Kaip argumentuotumėt savo atsakymą? Nuo ko labiausiai priklauso mūsų bendravimo su aplinkiniais sėkmė? • • • • . galima arba ne? Kaip. Dieve. jūsų nuomone. kurio iš anksto tikimės. remdamiesi tuo. padarykite tai tuojau pat Kelkite tokius tikslus. už ką Paskatinimo nereikia atidėti metų pabaigai. Pastiprinimas . nei įteikiant premiją Negailėkite staigmenų . daug mažų pergalių labiau skatina eiti pirmyn. Pagal Ch.

28 .

29 .

Mes siunčiame savo idėjas. Tam. „Aš vaizdas". įsisąmoninimo lygius bei formas. palyginti pastovią. Taigi kiekvienas žmogus susikuria savo Aš vaizdą. interpretuojame tai. PRADĖKIME NUO SAVĘS Bendravimas . žmogaus Aš yra viena iš svarbiausių asmenybės psichologijoje. . manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su jį supančiais žmonėmis. kuris prasideda ir užsibaigia mumyse. nes tik bendraudami mes galime geriausiai sužinoti. autokoncepcija. Žmogus gimsta neturėdamas Aš vaizdo. Pamažu. Ką tik gimęs kūdikis skiria įvairius aplinkos daiktus. nes žmogus savirefleksijos dėka tampa ne tik suvokimo subjektu. Taip pat aptarsime. garsus. remdamiesi savo patirtimi. vaikas pradeda pažinti save. Dažnai šios sąvokos suprantamos kaip sinonimai. „savivaizdis" ir daugybė kitų. kad bendravimas būtų sėkmingas.30 2. jausmus aplinkiniams. mes aptarsime mūsų Aš prigimtį. Savojo Aš gyvavimas prasideda. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. gauname atgalinį ryšį. bet ir objektu. arba Aš vaizdas . kai vaikas ima atskirti Aš nuo Ne aš. kad žmogaus Aš yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys. atskleisti savąjį Aš. tačiau tai apibrėžti nėra lengva.tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma. Šiame skyriuje sužinosite: • Kas yra jūsų Aš ir koks jis yra? • Kodėl mūsų Aš yra svarbus bendravime? • Kaip mums pažinti savąjį Aš? • Kodėl.tai procesas. Kitais žodžiais tariant. kuria vadovaudamasis jis sąveikauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save. mes turime pradėti nuo savęs: pažinti. vaizdus. ką mums praneša kiti. Psichologinėje literatūroje Aš apibūdinimui vartojami įvairūs terminai: „autokoncepcija". kaip mes pažįstame save bendraudami. Aš vaizdas yra ir socialinio suvokimo dalis. tačiau nesugeba savęs išskirti iš aplinkos. suvokiame ir. Todėl. Nepaisant sąvokų įvairovės. mes galime efektyviau bendrauti? Mūsų Aš vaizdas Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. geriau pažindami savąjį Aš. daugiau ar mažiau įsisąmonintą ir išgyvenamą kaip vienintelę individo vaizdinių ir nuomonių apie save sistemą. turėdami galvoje Socrates patarimą „pažink save". kas mes esame ir kokie.

nes neįmanoma nustatyti.įsisąmoninta. . o mes priklausome daugeliui grupių. Vaikui nematant.miglotai. kad tirti kūdikių Aš vaizdą sunku.31 Suprantama. Ryškiau galime stebėti vaiko Aš vaizdo formavimosi pradžią. kuris pasireiškia fraze „Aš pats". Paaugliai paprastai išbando įvairius Aš vaizdus skirtingose situacijose. raudonais dažais išdažoma dėmelė ant jo nosies. ką kūdikiai žino arba galvoja apie save. vaiko Aš vaizdas dar labiau prasiplečia.neįsisąmoninta dalis (2. G. Shibutani. o dalis Aš vaizdo lieka neįsisąmoninta (G. Vėliau vaikas privedamas prie veidrodžio ir stebimos jo reakcijos. Paaugliams turėti savąjį Aš labai svarbu. Tačiau sužinoti apie vyresnių vaikų Aš vaizdą mes galime juos testuodami B. Valickas. Augdamas. Amsterdam pasiūlytu būdu (G. vidurys . Vaikai nuo 9 iki 12 mėnesių. dalį . Šitokia reakcija rodo.1 pav). Ypač savęs įsisąmoninimo ribos išsiplečia paauglystėje (A. Bet nuo 21 iki 24 mėnesių įdėmiai žiūri į veidrodį ir liečia rankomis dėmelę ant savo nosies. todėl jo Aš vaizdas sudėtingėja. Vaikiško negatyvumo periodu. Valickas. paprastai nerodo jokių susidomėjimo ženklų. Suslavičius. 1999). kai jis ima vartoti asmeninį įvardį „Aš". 1991). 1969). bręsdamas vaikas vis daugiau sužino apie save.neaiškiai įsisąmoninta ir pagrindas . todėl jie stengiasi būti originalūs. kurios viršūnė . susidedantis iš daugelio nevienodai įsisąmonintų elementų. todėl subrendusios asmenybės Aš vaizdas sudėtingas. Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo. 1991). nepriklausomi. Jis įsisąmonina daugybę savo gebėjimų ir savybių. pažvelgę į veidrodį. Kadangi suaugusio žmogaus Aš vaizdas formuojasi dalyvaujant įvairiose socialinėse grupėse (T. Aš vaizdą galime įsivaizduoti kaip daugiapakopę piramidę. Dalį Aš vaizdo žmogus įsisąmonina aiškiai. Valickas. kad jie save atpažįsta.

tampa įvairių bendravimo sunkumų priežastimi. vieningas. išreikšti žodžiais. toks pat gyvenimo reikalavimas. nemalonūs pojūčiai kūne. tvirtai suformuluotas ir aiškiai apibrėžtas reiškinys. kaip rašo H. Keletą jų apžvelgsime. pakopų ir būsenų. (James W. ko mes nesuvokiame. besikeičiančius įvairiomis aplinkybėmis." (H. nuostatų sistemos (Džeims U. o labai įvairiapusiškas pasaulis. tai ši apgaulė. išskyrė empirinį Aš. Abi šios Aš vaizdo formos yra susijusios su socialine žmogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santykių su kitais žmonėmis. kaip realią subjekto savimonės formą ir idealų Aš .). bloga nuotaika. O kad kiekvienas skyriumi stengiasi šį chaosą laikyti vienove ir kalba apie savo „aš". kurias mes užmirštame. ar žmogus. Kaip jums atrodo. idealusis Aš priklauso nuo vaikystėje reikšmingų mums asmenų įdiegtų normų ir reikalavimų. formų. priklausančią nuo įsisavintų vertybių.įsivaizduojamą subjekto savimonės formą. Kai kurias mums nepriimtinas arba grėsmingas savojo Aš vaizdo dalis mes „pametame". Hesse. koks yra mūsų Aš vaizdas? Ar jis vientisas. kaip kvėpavimas ir valgis. nėra vienovė. 1982). Labai dažnai Aš vaizdo dalys. Daugialypio Aš vaizdo formos „Bet iš tikrųjų joks „aš". net naiviausias. gali turėti daugybę įvairių Aš vaizdų? Kiekvienas žmogus iš tikrųjų gali turėti keletą įvairių Aš vaizdų. Tačiau mumyse egzistuoja ir kažkas. 1992). James 1890 m. pagilinti savo Aš vaizdą. paveldėjimų ir galimybių chaosas. idealų. tarsi tai būtų paprastas. kažką . Todėl mes savo pačių pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplėsti.32 Taigi kažką apie save mes žinome. . „paslepiame" arba išstumiame į pasąmonę. Pavyzdžiui. Amerikiečių psichologijos patriarchas W. tik negalime įvardyti. įprasta kiekvienam žmogui (net turinčiam didžiausių siekimų). Štai kodėl vienaip ar kitaip pasielgę mes kartais nustembame: kas privertė mus šitaip elgtis? Štai kodėl mus kartais kamuoja nerimas. kuriomis stengiamės atsikratyti. Įvairūs mokslininkai aprašo skirtingas Aš vaizdo formas. atrodo tokia pati būtinybė.jaučiame". kad daugelis žmonių turi lanksčius Aš vaizdus. Hesė (Hesse). padaryti jį vientisesnį. Tai matyti iš to. nedidelis žvaigždėtas dangus.

G. C. gyvenimo tikslais. nes apie kitų požiūrį į mus sužinome tik bendraudami. arba socialinių kaukių įvairovę. Kitais žodžiais tariant. Jo nuomone. Mead teigė. Cooley (1902) ir G. Vėliau. nematydami. jiems trūksta socialinės patirties. Šio autoriaus nuomone. kaip kitų žmonių arba taip. Priešingu atveju žmonės išgyvena depresiją. turėtų būti. t. Kitų žmonių elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis. kokį(-ią) save matome ir kokiu(-ia) norėtume būti. Rosenberg (1965) išskyrė kelias Aš vaizdo dalis. kokie mes atrodome kitiems. XX a. pasižymi socialine pusiausvyra. G.dabartinį. Mead savo teorijoje aprašė Aš matomą kitų akimis. remdamiesi C. Žmogus gali vertinti savo elgesį taip. jaučiasi nesaugūs.C. priklausomai nuo realizavimosi galimybių. kurių realusis ir idealusis Aš sutampa arba yra artimi pasitiki savimi. Tai gali būti tiesioginis atgalinis ryšys pokalbio metu arba netiesioginis komentaras. Šiuo atveju yra labai svarbus bendravimas. atspindintį. nes jis tik atspindi kitų nuomones. kad šios dvi Aš vaizdo formos kuo labiau sutaptų. Rogers (1961) atkreipė dėmesį į realaus ir idealaus Aš santykį. Tuo tarpu G. nes kuo didesnis skirtumas tarp to. dinamiškąjį Aš. kad gebėjimas matyti save patį kaip objektą .tai viena iš specifinių žmogaus ypatybių. Jis aprašė esamąjį Aš . kaip žmogui sekasi atlikti savo vaidmenis. pradžioje du mokslininkai . kad žmogaus Aš formuojasi realios sąveikos su kitais žmonėmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to. kai nugirstame atsiliepimus apie save atsitiktinai. Lygiai. atsidurti kito vietoje arba save matyti kitų akimis. tokį. C. kokia asmenybė. taip ir negalime suprasti savo Aš. kaip negalime matyti savo veido be veidrodžio. nerimą. Aš vaizdas formuojasi atspindint aplinkinių vertinimus mūsų atžvilgiu. priklausomai nuo įsisavintų moralinių normų ir elgesio standartų turinio. kokį malonu save matyti ir vaizduojamąjį Aš. kurias individas naudoja įvairiems savo asmenybės trūkumams pridengti. G. Mead teorija skelbia. . susijusį su asmenybės troškimais. Rogers teorija. y. potencialų Aš. idealizuotą Aš. mes suvokiame save taip. tuo didesnę įtampą ir nerimą patiriame. kokia asmenybė galėtų būti. Mead (1934) sukūrė Aš vaizdo formavimosi teorijas.33 Reali ir ideali Aš struktūros išskiriamos ir kitose koncepcijose. tyrinėtojai nustatė. svarbu. Cooley teorijoje veidrodinis Aš yra pasyvus. Amerikiečių psichologas M. kurioje išskyrė veidrodinį Aš. Mead pastebėjo. Cooley paskelbė veidrodinio atspindžio teoriją. arba. C. kad žmonės. įsivaizduojamąjį Aš. kaip kiti žmonės vertina jo elgesį. kad žmonės sugeba „išeiti iš savęs". realų asmenybės savęs įsisąmoninimą. kaip mus mato kiti.

Galimi Aš stipriai veikia mūsų elgesį. Viešasis Aš atspindi tai.34 Psichologai H.toks. nelabai atsižvelgdami į situaciją. tirdamas viešąjį Aš. kuriuos M. kuris stipriai skiriasi nuo visuomenei rodomo Aš vaizdo. vaizdą. tačiau įvairiose koncepcijose jų yra skiriama dar daugiau. pastebėjo. 1991). Valickas. priešingai. auditorijose ir kitur. Nurius (1986) gilinosi į vieną iš daugelio Aš vaizdo formų . pasirinkimus. gyvenimo kryptį. norėtume (idealus Aš) ar net bijotume tapti. kad jis atitiktų susidariusias aplinkybes ir aplinkinių lūkesčius. Valickas. Jie stengiasi kuo sąžiningiau išreikšti tai. Tokie žmonės menkai atskleidžia savo asmeninius jausmus. Gahagan ir daugelis kitų (G. tarytum turėtų daugybę Aš vaizdų. Šiuo pagrindu yra išskiriamas viešas arba parodomasis ir realusis Aš. Taigi iškyla autentiškumo problema. Konkrečiu momentu mumyse dominuoja tam tikra Aš vaizdo dalis. Viešąją ir realiąją (privačią) Aš vaizdo dimensijas yra išskyrę W. Mes aptarėme kai kurias Aš vaizdo formas. Snyder priskiria pirmajai grupei. susirinkimuose. o mažiau besirūpinantys nesistengia kurti tam tikro įvaizdžio. Snyder (1987).galimą Aš. M. Fone esantis Aš vaizdas gali tapti dominuojančiu. Markus ir P. o kiti priešingai . koks esu iš tikrųjų. ką jaučia ir mąsto. M. S. kad žmonės skiriasi Aš vaizdo kontrolės ir reguliavimo intensyvumu. tačiau jų viešasis Aš gali stipriai užgožti tikrąjį. Galimi Aš integruoja mūsų viltis. Galimi Aš susideda iš to. Kai žmonės nereguliuoja savo Aš vaizdo. be pagražinimų su teigiamomis ir neigiamomis ypatybėmis. poreikius. Didėja atotrūkis tarp žmogaus norų ir elgesio bei veiksmų. Kai kurie žmonės yra įsitikinę. kuo galėtume būti. Kiekviename iš mūsų glūdi daugelio galimų Aš atvaizdai. Todėl gali kilti įvairūs neigiami efektai santykiuose su kitais. todėl jų bendravimas taip pat negali būti efektyvus. Viešuoju Aš besirūpinantys žmonės keičia savo Aš vaizdą. . Žmonės. 1991). Antrosios grupės asmenys. Jie yra skirtingi vakarėliuose. o kitos tampa fonu. Nors jie gerai prisitaiko įvairiose socialinėse situacijose. kuo mes galėtume. Jourard. siekius.pereiti į foną. Šie žmonės gali būti nejautrūs bendravimo partneriai. kokius mes save parodome kitiems. jie tampa nelankstūs.menkai reguliuoja ir kontroliuoja savo viešąjį Aš. o dominuojantis . bendraudami siekia „tiesiog būti savimi". baimes. James. J. Kai kurie žmonės labiau stebi. fantazijas ir siekius į bendrą to. Realus Aš . bet kiekvienu atveju nori maksimaliai išlikti savimi. elgiasi taip. norėdami suderinti savo elgesį su socialinių normų reikalavimais (G. reguliuoja ir kontroliuoja savo viešai rodomą Aš dalį. kad jie turi tikrąjį Aš.

Bybee ir jos kolegų tyrimas parodė.35 Visi Aš vaizdai atspindi vidinį žmogaus pasaulį ir susieja su gyvenimo patirtimi bei aplinkiniais žmonėmis. skaitydami knygas. galime griebtis savistabos vengimo strategijos. norus. be saiko valgo. kai mes užsiimame savistaba. Ir. mąsto apie save stulbinančiai retai. Pavyzdžiui. ima piktnaudžiauti alkoholiu. J. tačiau kartais susiduriame su kažkuo. kasdienius rūpesčius. kad didžiąją mūsų kasdieninių minčių dalį sudaro mintys apie darbą. Savistaba Vienas svarbiausių savęs pažinimo būdų .1. savistaba mes negalime pilnai pasikliauti. 1997). F. Tačiau. jog savistaba yra toks paprastas dalykas. kalbant apie savistaba. džiuginantys ir pan. kad kuo daugiau žmonės galvoja apie savo idealųjį Aš. kad kiti žmonės mus stebi ir 1. Ir antra.1. 1981). Kiekvienas sveikos psichikos žmogus gali lengvai „įeiti" į savo vidinį pasaulį ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis. Savistaba . kuris patvirtino. Norėdami tai patikrinti M. Figurski (1982) atliko tyrimą. padedančią mums geriau save pažinti. kad žmonės. ketinimus. todėl kai kurie žmonės ima vengti šios veiklos. stebint save veidrodyje ar pajutus. stebime savo mintis. žiūrėdami televizorių ir 1. Nors mes gana retai sutelkiame dėmesį į save. bėgdami nuo savęs. ketinimus. pamačius save televizoriuje. Žmonės. Mes ne tik stebime save. Csikszentmihalyi ir T. bet ir atliekame savianalizę. jausmus ar norus. tuo nerimastingesni ir piktesni jie jaučiasi (J. Kiti. ne visi mūsų jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami sąmoningam suvokimui. Gali pasirodyti. į kurį neverta gilintis. vartoja narkotikus. . Scheier. procesas. stebėdami save. Iš tikrųjų. kas paskatina mus domėtis savimi. Gilintis į save lyginant idealųjį ir realųjį Aš yra nemalonu. mes turėtume nemažai problemų. Bybee ir kt. Trumpai tariant. aplinkinius žmones. S. savistabai mes skiriame labai mažai laiko.savistaba. Faktas. Carver. jeigu savistaba būtų vienintelis mūsų žinių apie save šaltinis. lygindami juos su vidiniais standartais ir vertybėmis (C. Tai gali atsitikti išgirdus savo balso įrašą. jausmus. netgi tada. jausmus. Jeigu analizuodami save mes atrandame kažkokių savo trūkumų. kurio metu mes žvelgiame į savo vidinį pasaulį. negalima pamiršti dviejų dalykų. Pirma. Tuo metu mes atsigręžiame į save. tyrėjų nuomone. Savistabos padariniai gali būti įvairūs: skausmingi. M.tai savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas.savižudybė. mes randame kai kuriuos atsakymus į mums rūpimus klausimus. imame stebėti ir vertinti savo elgesį. Kraštutinė savistabos užbaigimo forma .

gebėjimai ir pan. nusižudo. rodo. Tikriausiai sutiksite.savo elgesio stebėjimas. dažniau pasineriantys į savo vidinius išgyvenimus. Heider pastebėjo. Jeigu tau pasisekė. D. Csikszentmihalyi ir T. Kartais mąstymas apie save gali būti būdas išvengti išorės problemų. mes dažnai mąstome apie savo neatitikimą mūsų pačių moralinėms nuostatoms ir standartams.. visiška liga". tai. Mąstydami apie save. kad tarp to. dažniau būna prislėgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema. Pavyzdžiui. Jeigu pastebėsite. kad kaip kitų. kad kai mūsų nuostatos ar jausmai nėra aiškiai apibrėžti.. Dostojevskio apysakos „Užrašai iš pogrindžio" (1956) herojus sako: „Prisiekiu tau. F. kaip jaučiasi žmonės. taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir išorines priežastis. žmonės. NolenHoeksema domėjosi. būti perdaug susirūpinusiu savimi yra liga. M. galime tai padaryti stebėdami savo elgesį (D. o išorinės . negu vyrai. Šis kraštutinumas irgi nėra geras. kad žmonės dažnai bando aiškinti kieno nors elgesį. jog savistaba iš tiesų gali būti labai nemaloni ir pavojinga. D. Heider teigia. tai jo elgesiui priskirsite vidines priežastis ir nuspręsite. mąstantys apie save. kad jam tiesiog patinka lietuviškos popmelodijos. situacijos ir pan. stebėdami savo elgesį tose situacijose. Figurski (1982) teigia. stebėsite jo elgesį. nors nėra jokio išorės spaudimo ar ribojimų. Žmonės labiau linkę priskirti vidines priežastis kitų . D. 1990). mes sprendžiame apie juos. kodėl mes taip elgiamės. ar jūsų draugui patinka lietuviška pop muzika. 1958). kad apie kitų žmonių jausmus bei nuostatas mes sprendžiame pagal jų elgesį. 1972). kad jis dažnai klauso Ryčio Cicino kompaktinių diskų. Vidinės priežastys . Kai kurie žmonės yra pernelyg nugrimzdę į savo vidinį pasaulį. kuriose tos nuostatos ir jausmai kyla. antra. priskirdami jam vidines arba išorines priežastis (F.. kad žmonių mintys apie save dažniau yra nemalonios. jeigu jūs bandysite išsiaiškinti. Bem savęs suvokimo teorija teigia.tai aplinkybės. kurioje jis pasireiškia ir bandome nuspręsti. kaip žmogus aiškina savo ir kitų žmonių elgesį. Heider. Bem teoriją patvirtina ir daugybė tyrimų. Jos rezultatai buvo tokie: pirmiausia. žinoma. tu pasiekei gyvenimo tikslą. S. Kitas svarbus savistabos aspektas .tai asmenybės savybės. moterys gilinasi į savo vidines būsenas dažniau. mintys apie save gali būti labai malonios. yra skirtumas. Tačiau savianalizė ne visada yra nemaloni. F. tikra. Tačiau vėliau nustatyta. Bem. Kauzalinės atribucijos teorijos kūrėjas F. kad lygiai taip pat mes sprendžiame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime savo elgesį ir situaciją. Bem savęs suvokimo teorija teigia.36 norėdami pabėgti nuo savęs. Jeigu mes negalime identifikuoti savo jausmų ar nuostatų kieno nors atžvilgiu.

). Mes stebime save. Cooley ir G. (James W. Jis atliko labai panašų į ką tik minėtą „raudonos dėmės" eksperimentą. ką mes rodome arba kaip jie atspindi mūsų pačių vaizdą. ir socialiai izoliuotų. besiformuojančius skirtingomis socialinėmis situacijomis. kaip mes aiškiname savo elgesį . Mes ne tik save skirtingai parodome įvairiems žmonėms.37 žmonių elgesiui nei savo.ar remdamiesi vidinėmis. Aiškindami kitų elgesį. ar išorinėmis priežastimis. 1982). savo elgesį skirtingose situacijose ir suprantame. svarbu ir kaip jie priima tai. Beždžionės buvo uždarytos po vieną kambariuose. Jau susipažinome su C. todėl savo elgesiui mes linkę priskirti išorines priežastis. Ši tendencija vadinama „veikėjo-stebėtojo" efektu. Ar prisimenate „kūdikio ir raudonos dėmės" testą? Kodėl nuo 9 iki 12 mėnesių vaikai nereaguoja į raudonai išdažytą savo nosį? Viena iš priežasčių yra ta. kai bandome išsiaiškinti savo paties poelgių priežastis ir „stebėtojai". pokalbių temos ir 1. Jis pastebėjo įvairius Aš vaizdus žmoguje. Nuo to. Joms nematant tyrėjai raudonais dažais išdažydavo kaktas. kai bandome paaiškinti kieno nors kito elgesį. Jau W. James 1892 m. Bendravimas ir savęs pažinimas Savistaba mes gauname tik dalį informacijos apie save. Bendravimo svarbą savęs pažinimui parodė ir eksperimentas su didžiosiomis beždžionėmis. kuris laisvalaikiu mėgsta jodinėti.1. o treniruodamasis. kuriose kalbama apie savęs matymą kitų akimis. pabrėžė socialinių ryšių svarbą savęs pažinimui (Džeims U. Gebėjimas matyti save kitų akimis labai svarbus savęs pažinimo veiksnys. Jis tampa paprastesnis. Didele dalimi savęs pažinimą įtakoja aplinkiniai. Mes esame „veikėjai". Jeigu mes neturėtume jokio „socialinio veidrodžio". pasikeičia jo žodynas. Mead teorijomis. Įsivaizduokite psichologą. mes dažnai pervertiname asmenybės įtaką ir nepakankamai įvertiname situacijos poveikį. elgesį. Dalyvaudamas tarptautinėje psichologų konferencijoje jis demonstruoja vieną savo Aš aspektą. kad kiekvienu atveju mūsų elgesys gali būti kitoks. dirbdamas arklidėje ar bendraudamas su kitais raiteliais jis jau rodo kitą savo Aš. tai įsivaizduotume tik miglotus savo Aš kontūrus. Vėliau į kambarius buvo įnešti veidrodžiai. priklauso mūsų veiklos rezultatai. Gallup (1977) palygino šimpanzių. kad iki vienerių metų vaikai turi daug mažiau socialinio bendravimo patirties nei vyresni. G. Socialinę patirtį turinčios beždžionės . augusių tarp kitų.

38 demonstravo tokią pačią reakciją kaip ir vaikai . bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais. sugebėjimų ir pan. Festinger (1954) socialinio palyginimo teoriją. Tačiau. jūs domitės savo gabumais dailei. Įsivaizduokite. jeigu jūs stebėsite ir vertinsite savo dailės bendramokslių gabumus. kiek esame blogesni arba geresni už kitus ir kiek esame panašūs arba skirtingi nuo kitų. kad. kad jūs surinkote 35 balus. kad jums pasiūlyta atlikti socialinio jautrumo testą. Ši teorija iškelia du svarbius klausimus: pirma. Aukštyn orientuotas socialinis palyginimas reiškia. Lygindami save su kitais. tikriausiai pagalvotumėte: „Pasirodo aš esu labai jautrus aplinkiniams žmogus". mes stebime kitus žmones ir lyginame savo elgesį su jų. Vadinasi.jos tuoj pat ėmė tyrinėti raudonas dėmes ant savo galvų. kaip jūs reaguojate į kitų žmonių problemas. kaip ir žmonėms. stipresniais žmonėmis už save.jos savęs neatpažino. kol nesužinosite. kuris matuoja. kad jūs pasirinksite trečiąjį variantą. Šiuo požiūriu galime skirti du palyginimo tipus: aukštyn orientuotą ir žemyn orientuotą socialini palyginimą. Paprastai. ar mes elgiamės gerai konkrečiu atveju. Taip pat mes lyginame save su kitais. lygindami save su kitais. Tarkime. lygindami save su kitais žmonėmis. pavyzdžiui. kaip testą atliko kiti jūsų grupės nariai. Kitas klausimas. su kuo mes save lyginame. kurių dėka mes galėtume save įvertinti. lygindami save su kitais. kai mes nesame tikri. Tačiau jums šis skaičius nieko nesakys tol. kai nesame tikri dėl savo elgesio.tai žmogaus savęs pažinimo būdas. Tai reiškia. Sis pavyzdys iliustruoja L. Tuo tarpu izoliuotos beždžionės nereagavo į dėmes . mes ne visada pasirenkame tinkamus asmenis. Natūralu. kartu su jumis lankančiais dailės studiją. Tam. kai nesame tikri dėl savęs tam tikromis situacijomis. kuomet savo savybės lyginamos su kitų žmonių ypatybėmis. kad jūsų grupės draugai surinko nuo 0 iki 20 balų. žmonės renkasi panašesnius į save tuo požymiu ar savybe žmones. suprasite. ar esate gabus(-i). privalote lyginti save su kitais. kad suprastumėte. Mes lyginame save su kitais. kad mes lyginame save su geresniais. Jeigu pasakytume. mes galime išsiaiškinti. Jūs galite lyginti save su Picasso. bendravimas yra vienas svarbiausių savęs suvokimo ir savęs pažinimo veiksnių. Lyginimas savęs su pranašesniais už save gali padėti . jausmų. Mes lyginame save su kitais. kokie yra jūsų gabumai dailei. kuri skelbia. Socialinis palyginimas . su kuo mes save lyginame? Tarkime. kad žmonės sužino apie savo ypatybes. kada mes lyginame save su kitais ir antra. Bendraudami mes ne tik stebime save kitų akimis. Taigi primatams. kai nėra objektyvių kriterijų ar apibrėžtų standartų. su savo jaunesniu broliu ar seserimi arba su savo bendraamžiais.

kad nesutrikdytume aplinkinių. Thornton ir A. Siūlydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame. kad apsaugotume kitų jausmus ir pan. Turime pripažinti. Taylor. Tai vadinama apsisaugojimo arba savo vertės kėlimo strategija (L. Porat rašo (1991). J. nei esame arba slėpti savąjį Aš nuo aplinkinių nenaudinga. Gibbons. mes geriau pažįstame save. Tačiau. Rodyti save kitokius. 1993. kad tik atsiverdami kitam žmogui. blogesnius už kitus. Arrovrood. jog taip elgtis turite su visais ir visada. Žmonės. Aspinvvall ir S. o vėliau situacija priverčia įsitempti ir aplinkinius žmones. mes galime modeliuoti savęs vertinimą.39 apibrėžti siektinus standartus. Gerrard ir F. tai naudingiau vis dėlto yra savo savybes vertinti. mes galime pasiekti aukštesnį savęs suvokimo lygį. Reis. Taigi bendravimas tampa komplikuotas. Taigi mes naudojame žemyn orientuotą socialinį palyginimą. jog bendrauja ne su tikruoju Aš. apie juos pasakodami kitiems. prastesniais už mus. F. Taigi didelė dalis informacijos. Kartais mes naudojame socialinį palyginimą. Dažniausiai tai sukelia įtampą. savo puikiais gebėjimais kažkurioje srityje. nuomones. palaikantį mūsų Ego. 1993). kurią mes sužinome apie save. Mums labai svarbu tikėti savo meistriškumu. savęs lyginimas su kitais įtakoja ir patį savęs suvokimo turinį. kad ne visuomet esame atviri sau. jeigu mes kalbame apie savęs pažinimą. M. 1966). J. G. kokius mus mato kiti. paprastai skleidžia apgaulingus ženklus. Pirmiausia kyla įtampa apsimetinėjančio žmogaus viduje. nes jie jaučia. Kalbėdami apie savo jausmus. nes mes nuolatos matysime save kaip prastesnius. Taigi . T. Mes lyginame save su silpnesniais. nes jų siunčiama verbalinė ir neverbalinė informacija nėra adekvačios. Stebėdami kitus žmones. Be to. Savęs pažinimas atsiveriant Atsiskleisdami kitiems. Mes negalime atsiverti. mes juos geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname. X. dėl kurių dažnai mes negalime būti atviri. ką apie mūsų vidinį Aš mano aplinkiniai. kurie stengiasi kažką nuslėpti nuo kitų. yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supančiais žmonėmis ir matome save tokius. mes neteigiame. Socialinis palyginimas yra labai svarbus savęs pažinimui. lyginant save su panašiais žmonėmis (D. Savo mintis. tačiau gali ir žeisti mūsų Ego. Tačiau dar dažniau nesame atviri kitiems. požiūrius. mintis. E. jausmus išgryninti mes galime. norus. lūkesčius. Yra daugybė priežasčių.

rodantys. Šią informaciją apie save mes galime gauti atgaliniu . tai ji gali tapti rimta kliūtimi savęs atskleidimui. Keturi langai vaizduoja keturias galimas žmogaus Aš „erdves". Tuo pačiu atsiskleidimas skatina pasitikėjimą ir padeda užmegzti tarpusavio santykius. kad kiekvienam žmogui yra būdingos keturios asmenybės „ erdvės ": atvira. kurios skirstomos pagal tai. kuriam atsiskleidžiame. mūsų vardą. Taigi atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradžioje. neaiški. Atvirumas skatina atsakomąjį partnerio atsiskleidimą. kad jie žinotų apie mus . nusistovėjusios bendravimo taisyklės. ką asmuo žino ir ko nežino apie save. Įsivaizduokite. 1969). būti empatiškam. Savęs atskleidimas priklauso nuo pasitikėjimo žmogumi. Atvira „erdvė" yra vieša. tačiau svarbu neužmiršti. nuo žmogaus priklausomybės subkultūrinei grupei. kai demonstruojami tam tikri nežodiniai pritarimo ženklai. profesiją ir pan. kuriais pasitikime.savo baimes. jog tai yra tam tikra subtili abipusio bendravimo forma. savalaikis ir saikingas savojo Aš atskleidimas bendraujant gali būti labai naudingas. 1972). jausmus. kuriuos apie mus žino kiti.40 atsiskleidimas privalo būti diferencijuotas. Paslėptoje „erdvėje" mes slepiame nuo kitų tai. Jų garbei modelis vadinamas Johari langu. kurią mes žinome apie save ir kiti žino apie mus. pavyzdžiui. Altmann. Paprastai mes nujaučiame. Neaiški „erdvė" susideda iš dalykų. Noras atsiskleisti priklauso nuo visuomenės kultūrinių vertybių. Vadinasi. padedančių pradėti bendrauti su kitais. psichologinis klimatas ir daugybė kitų veiksnių lemia mūsų atsiskleidimo lygį. Pavyzdžiui. Nors atsiskleidimas ir yra vienas iš būdų. Luft. kad mes pernelyg stipriai kvėpinamės. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai. Todėl nuoširdžiai mes kalbame su tais. paslėpta ir nežinoma. Atvirumas priimamas kaip pasitikėjimo ženklas ir savo ruožtu didina partnerio pasitikėjimą mumis. bei ką žino ir ko nežino apie jį kiti. Savigarba. kad atsiskleidimas skatina tarpusavio santykių užmezgimą (J. tačiau mes jų nesame įsisąmoninę. aplinkiniai gali pastebėti. kuriuo remiantis galima pavaizduoti maskuojamą savąjį Aš ir parodyti galimus Aš pasikeitimus atsiskleidžiant. kad esame labai triukšmingi ir pan. Ji veikia tik tuomet. kam ir kiek atsiverti. ko nenorime. Rogers (1961) teigia. C. nuogąstavimus. Labai svarbu atsižvelgti į kito žmogaus norus bei jausmus. Psichologijoje siūlomas gana paprastas modelis. kai yra tarpusavio pasitikėjimas. kad tam tikras savojo Aš atskleidimo laipsnis padeda tarpusavio santykiams. jog žmogus nori užmegzti santykius. Šio modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. išsikalbėjimo apie savo viltis. Jeigu kultūra neskatina artimų santykių. Ji apima informaciją. fantazijas ir pan.

ir giliau pažinti save. Jeigu bendraudami mes atsiveriame. negauname atgalinio ryšio. turi daugiausiai galimybių ir formuoti brandžius tarpasmeninius santykius. Galimi keturi atvirumo stiliai. pasikeičia ir kiti. nei mums. kuriuos lemia asmens noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam ryšiui. mes blogiau suvokiame save. Ir atvirkščiai. žmonės. tai apie mus naujų dalykų sužino aplinkiniai ir vėl mes praplečiame savo atvirą „erdvę". Johari langas Pagrindinis Johari lango principas tas. pasąmonėje glūdintys Aš aspektai. kurie noriai atsiveria bei noriai priima informaciją apie save iš kitų.41 ryšiu. nei kitiems. 2. kurių mes patys nejuntame. Jeigu bendraudami mes stengiamės gauti atgalinį ryšį. paslaptingiausia nežinoma „erdvė" yra nepažįstama niekam. jeigu mes užsisklendžiame savyje. ir nuo to nukenčia tarpasmeniniai santykiai. . y. kad pasikeitus kam nors viename lange. tai galime iš kitų apie save sužinoti daugybę dalykų ir šią informaciją perkelti į atvirą „erdvę". Žodžiu. t.2 pav. kiti žmonės gali pasakyti apie mus tokius dalykus. Šioje srityje yra dar neatrastos asmenybės ypatybės. Paskutinioji.

Šis pasitikėjimas duoda pagrindą tolimesniam atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidžiančio asmens savigarbą.42 Atvirumas visada rizikingas. Šios dalybos sąlygoja savojo Aš ir kitų pažinimą. Jeigu mes kažką atskleidžiame apie save. Pamąstykite. bendraudami su draugais. vadinasi. Aš ištraukia informaciją apie mus iš mūsų pačių patirties ir iš kitų žmonių. 2. Bet jūs esate ne bet koks. mūsų Aš atsako į klausimą „kas aš esu" bei apibendrina savęs suvokimą. ar. Kaip istorikas. Atskleisdami savo jausmus. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti. Savąjį Aš metaforiškai galėtume palyginti ir su istorija. bet ir pozityvųjį ar . o aplinkiniai supažindina mus su savimi) bei kuriame abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius.3 pav. kritikas. Kaip istorija. galėtumėte būti atviresni. jūs esate „geras" arba „blogas" studentas. kiti į tai dažniausiai atsako pasitikėjimu. tačiau šios žinios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu. Vadinasi mes turime ne tik savąjį Aš vaizdą. jūs tikriausiai paminėtumėt: „studentas". nei buvote iki šiol? Savęs pažinimas ir savigarba Savęs pažinimas apima ne tik savo charakteringų bruožų bei ypatybių žinojimą. Tačiau rizikuodami galime laimėti. mes dalijamės informacija (supažindiname kitus su savimi. bet ir jų įvertinimą. kad Aš vaizdas yra žinių apie save visuma. Mes jau minėjome. verta rizikuoti. ir su istoriku. rizikuojame labiausiai. Savojo Aš atskleidimo seką galėtume nusakyti taip: atsiskleidimasatgalinis ryšys-savigarba. Atsakydami į klausimą „kas aš esu". Keturios Johari lango erdvių kitimo galimybės Bendraudami ir atskleisdami savąjį Aš. tarpusavio santykių stiprėjimą bei gilėj imą. Mūsų Aš kaip istorikas yra vertintojas.

tai savęs paties. kad atitiktume jos vertybes ar normas. bet ir pakelti savigarbos lygį. poelgius. retai leisdavo savo vaikams pasijusti įvertintiems. savigarbos laipsnis buvo žemesnis.43 negatyvųjį Aš. Jo pasitikėjimas savimi tokioje situacijoje netikėtai išaugtų. elgesiu. Asmenybės savigarba formuojasi. kurioje buvo aukštinama savikontrolė. Mes prisitaikome fiziškai. Savosios vertės jausmas. kurių tėvai buvo autoritariški. o teigiamas . Tai sąlygoja mūsų prisitaikymą visuomenėje.tėvų ar globėjų vertinimai.mokytojų. Vaikystėje svarbiausią vaidmenį atlieka suaugusiųjų . Paprastai mes save vertiname įvairiais būdais: lygindami su kitais žmonėmis. bet prisitaikome ir išoriškai: apranga. interiorizuodami (priimdami kaip savus) kitų žmonių vertinimus. emociškai ir intelektualiai. girdint ir įsidėmint aplinkinių vertinimus. kuris yra atstumtas. Mes galime kalbėti apie bendrą savigarbos lygį . tai savigarba kyla. . kurio jie susilaukė iš savo tėvų vaikystėje. kad jo savigarbos lygis . Žmonės stengiasi ne tik išlaikyti. patvirtinantį mūsų sėkmę. Taigi vaiko adekvataus savęs vertinimo formavimąsi lemia tėvų ir vaikų tarpusavio santykių bei tėvų vertinimų ypatumai.kai vertiname savo asmenybę apskritai ir apie konkretų lygį konkrečioje situacijoje. Tačiau jeigu jūs patektumėt kartu su juo į valtį. veiksmus. kaip supratote.žemas. Neigiamas savęs vertinimas susijęs su žema savigarba. stebėdami savo elgesį ir išorinius situacinius veiksnius.su aukšta. kad jis yra irklavimo čempionas ir vienintelis jūsų kompanijoje moka valdyti valtį. todėl siekia pritarimo iš aplinkinių. Savigarba . Savigarba įvairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude. užsidaręs. Savigarba taip pat priklauso nuo aplinkinių pritarimo (išreiškiamo žodžiais arba nežodiniais ženklais). tai galite pradėti savęs nemėgti už tai. S. Jeigu jūs augote šeimoje. tai galbūt sužinotumėt. Ypač tai būdinga vaikystėje. kai vertiname atskiras savo ypatybes. Coopersmith (1967) pastebėjo ryšį tarp jaunuolių savigarbos ir pritarimo. kad streso metu tampate jautrus(-i). priešpastatydami savo pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus. Savęs vertinimas susijęs su savigarba. nėra pastovus jausmas. Savigarba priklauso nuo to. nepasitikintis savimi. Jeigu bendraudami gauname teigiamą atgalinį ryšį. Savigarba.tai pagarbos pačiam sau. Jaunuolių. vėliau mokykloje . kad būtume patrauklūs kitiems. pasitikėjimo savimi jausmas. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas. Mes matome. kokias normas ir vertybes mes esame įsisavinę. Įsivaizduokite žmogų. arba savęs vertinimas . savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. savo galimybių.

Nei vienas iš mūsų negalėtų pasigirti. Jie nenori rizikuoti. Jie kalba tvirtai. užmegzdami santykius su kitais . bendrauja atvirai. kurių savigarbos lygis žemas. kad žmonės daro viską. Šie žmonės jaučiasi gerai. jie akcentuoja teigiamas savybes. kad apsaugotų savo Ego ir išlaikytų savigarbą". H. todėl jie nebijo kritikos ir nesėkmių. būdami tarp žmonių jaučiasi bejėgiai. Jie gerai galvoja apie kitus ir patys tikisi pritarimo iš aplinkinių. Jie nereikalauja sau ypatingo dėmesio. 1990). ir atsakomybę už savo veiksmus. Kompensuoti savo nesėkmes mes galime. Šiuo atveju išryškėja skirtumas tarp žmonių su aukšta ir žema savigarba. neabejodami. pervertindami savo vaidmenis. Mūsų savigarbos lygis labai svarbus. jų požiūris į save tvirtas. kurie nepasitiki savimi. D. Žmonės. galėsite labiau atsidėti studijoms. kurie reiškiasi tam tikroje situacijoje ir tam tikru laiku. kad pozityvūs bruožai yra svarbiausi.44 Savęs vertinimas gali būti skirstomas į savo bruožų. kurių savigarba aukšta. gerai žino savo teigiamas ir neigiamas puses. Taigi žmonės su žema savigarba blogiau žino savo ypatybes ir jų konkretūs savęs vertinimai nėra aiškiai diferencijuoti. Būsenos vertinimas susijęs su savęs vertinimu situacijoje. Vienose srityse mums sekasi labiau. Galime susikoncentruoti į vienus savo Aš aspektus ir ignoruoti kitus. Žmonės. kad viskas gyvenime sekasi vienodai gerai. apibūdindami save. jie geba susitelkti ties teigiamais savo Aš bruožais. Mes iš tikrųjų naudojame daugybę būdų šiam tikslui pasiekti. Jie ne tik gerai pažįsta save..ta. ir žemą savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos būdas. bet ir tarp šių bruožų išlaiko griežtas ribas. nes jis atsispindi bendravime. kurių savigarbos lygis aukštas. vertinimą ir savo būsenos vertinimą. kai. žino įvairius savojo Aš bruožus. užtikrintai. Campbell. kitose prasčiau.jausitės labai vienišas ir nelaimingas. Šie žmonės rūpinasi kitais ir sugeba užjausti. Bet jeigu jūsų savigarba žema . Jeigu jūsų savigarba aukšta ir netikėtai jus paliko draugas arba draugė. Mes esame motyvuoti išlaikyti savigarbą. Ir aukštą. Žema savigarba yra susijusi su menku savęs pažinimu (J. arba kai išgirstate komplimentą (jūsų savigarbos lygis gali pakilti). Taigi kai žmones su aukšta savigarba kažkurioje srityje ištinka nesėkmė. akcentuoti studento vaidmenį ar pan. Jų žodžiuose galime įžvelgti ir savo klaidų pripažinimą. Jų žodynas platus ir lankstus. jūs neišlaikote testo (tai žemina jūsų savigarbą). nes galvoja. tiesiai. Markus (1980) rašė: „viena didžiausių psichologijos tiesų . o kai kur visai nesiseka. Tačiau. Tie. būdami ir su pranašesniais už save. pvz. Dažniausiai žmonės apie save linkę manyti gerai.

1. Myers. 2000). Iš esmės žmonės. turėtų geriau užsiimti savigarbos didinimu. Jie nepalankiai žiūri į aplinkinius ir tikisi nepritarimo iš kitų. todėl labai apriboja savo bendravimą. C. kurių pasiekia. Jų kalbos formos būna neryžtingos. jiems trūksta gyvumo. D Brown. Jie pesimistai. kodėl? • . jaučiasi laimingi (J. Rogers (1961) apie savigarbą rašė: „Tai nėra mėgavimasis savimi. Brochner ir A. kai paskutinį kartą viešai pasisakėte. Jie lengvai pasiduoda įtakai ir nesugeba apsiginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų. J. G. Su žema savigarba susijusios tokios bėdos. nes tie. dažnai vartoja tokius žodžių junginius kaip „tu geriau žinai". 1991). apie kitus kalba su pavydu. kurių savigarba žema. „kaip pasakysi" ir 1. Pasvarstykite. 1978. tėvai ir draugai? Kuo skiriasi jų sukurti jūsų paveikslai? Jei skiriasi. Mokslininkai nustatė. malonumą teikianti jėga. galinga. kad egzistuoja koreliacinis ryšys tarp žemos savigarbos ir gyvenimo problemų (D. • Prisiminkite save. Kaip pakito jūsų savęs suvokimas? Ką tuo metu apie save galvojote? Ką tuo metu jautėte savo paties(-čios) atžvilgiu? Kokiu(-ia) jus laiko dėstytojai. Tie. iš tikro tai tylus malonumas būti kažkuo". kurių aukšta savigarba. Žema savigarba brangiai kainuoja. Jiems būdinga suglebusi laikysena. kaip narkomanija. J.45 žmonėmis. kurie ieško laimės. Hulton. neigiamai vertina savo socialinius gebėjimus ir rezultatus. „apsauginių" gestų gausa. Kalbėdami šie žmonės nuolat sau prieštarauja. Aukšta savigarba . nusikalstamumas. B. alkoholizmas.priešingai.

46 .

47 .

D. Taigi mes tampame savo paties Aš „vadybininkais". Šiuos vaidmenis jis labai taikliai apibūdino. Nail. M. dūsaujančio kaip krosnis. kad paveiktume tarpusavio sąveikos procesą (G. kaip mes pasirodome. 1992. kokie esame arba norėtume būti (R. Leary. mes žodžiais. Gyvenime vaidmenų yra dar daugiau. P.tai scena. būdami su kitais. Dimbleby. GYVENIME . 1996 ir 1. o visi žmonės . teisuolio su apvaliu pilvuku ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu. Kontaktuodami su kitais. M.48 3. R. Šiame skyriuje aptarsime.).KAIP SCENOJE Jau XVI amžiuje W. arba viešąjį Aš. šlepetėmis apsiavusiu juokdariu su nudribusiais skruostais ir per didelėmis jaunystės laikų kelnėmis. Sheppard. B. spiegiančio ant auklės rankų. moksleivio. įsimylėjėlio. De Paulo. A. Jūs jau žinote. 1990.tai elgesio būdas.1. Tikriausiai patyrėte. Shakespeare pastebėjo. Būdami tarp kitų žmonių. kad mumyse glūdi įvairūs Aš vaizdai. Kitais žodžiais tariant. Savęs pateikimas . Arkin ir J. kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam.aktoriai. kad atitiktume savo idealųjį Aš. kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenų kad galėtume kontroliuoti kitų požiūri į mus. neverbaliniais signalais bei elgesiu visada prisistatome. kaip sraigė šliaužiančio į mokyklą. siekiančio savęs išaukštinimo net patrankos žiotyse. Van Leemven ir A. Poetas svarstė apie įvairiais gyvenimo tarpsniais atliekamus skirtingus vaidmenis. kad aplinkiniai susidarytų apie mus tokį įspūdį. 1996). R. Burton ir R. B. M. mes siekiame pasirodyti taip. M. keičiasi ir jūsų vaidmenys. kad kai tik pasikeičia „žiūrovai". kareivio. kad visas pasaulis . 1995. bendraudami su grupe . pradėdamas nuo kūdikio. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje mes galime rodyti skirtingas savo Aš puses. todėl čia galėsite rasti atsakymus į šiuos klausimus: • • • • Kaip mes pasirodome kitų akivaizdoje ir kaip pasirodydami veikiame kitus? Kokius vaidmenis atliekame? Kokiais būdais siekiame padaryti tam tikrą įspūdį aplinkiniams? Kas padeda mums neprarasti savo tikrojo Aš? Socialiniai vaidmenys Dabar apžvelgsime visuomenei rodomą asmenybės Aš dalį. Powell. kokio mes pageidaujame.

pasisaviname. Weigold. žodis „vaidmuo" nereiškia apsimestinio. Štai. Goffman. kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo metafora. švelnumo. iškiltų grėsmė visuomenės tvarkai. 1950). Goffman.. bet šventai tikime. Kartais gyvenime mums iš tikrųjų tenka gan ciniškai „vaidinti" tam tikrą vaidmenį. Neapsirikite. Amerikietis sociologas R. Kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personažo aspektus. taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo Aš vaizdus. kaip iš jų reikalauja vaidmuo. 2000). Jo socialinio bendravimo teorija remiasi „dramaturginiu" modeliu. kaip iš mūsų tikimasi. kad „mes kiekvienas visados ir visur. E. kad padarytume kitiems trokštamą įspūdį." Vaidmuo socialinėje psichologijoje apibrėžiamas kaip žmogaus elgesio būdų visuma. požiūriai. kurio metu asmuo elgiasi viešumoje taip. R. Jei vyras „supainiotų" vaidmenis ir imtų rodyti visa tai kitoms moterims. namuose ir kitose vietose mes esame šiek tiek skirtingi. Aplinka tarytum „deformuoja" mūsų Aš. tačiau kalbėsime ne apie tokius vaidmenis. Mūsų Aš turi atitikti konkrečią situaciją. Schlenker ir M. E. B. Mes atliekame vaidmenis. Apie tai. Priklausomai nuo konkrečių sąlygų mes visada esame priversti persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį. idėjos bei veiksmai tuo metu yra tikri. 1992). realus gyvenimas susideda iš scenos ir užkulisių. Jeigu žmonės elgtųsi ne taip. priverčia mus vienaip ar kitaip elgtis. mes kuriame ir kontroliuojame įspūdį. Kavinėje. Park (1950) knygoje „Rasė ir kultūra" rašo. kaip mes save pateikiame bei valdome įspūdžius. . kad tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis mes tikimės iš žmogaus joms adekvataus elgesio. pavyzdžiui. Goffman. jog mūsų Aš. publika ir režisieriai tuo pačiu metu (E. taigi mes turime būti tokie ir elgtis taip. Tik realiame gyvenime mes esame aktoriai. žmona tikisi sulaukti iš savo vyro dėmesingumo. Park. vaizdžiai rašė amerikiečių antropologas E. Įspūdžio kūrimas suprantamas kaip sąmoningas arba nesąmoningas procesas. Vaidindami mes ne apgaudinėjame. kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitinkantį įvaizdį (E. keisdami savo elgesį taip. netikro elgesio. daugiau ar mažiau sąmoningai atliekame tam tikrą vaidmenį. kuriuo mes patys netikime. būdinga kuriai nors veiklos sričiai. įstaigoje. tikriausiai šeimai iškiltų pavojus. kiekviena moteris. Tai reiškia. Kaip ir teatras. 2000.49 arba net su vienu asmeniu. Mūsų atliekamas vaidmuo tampa neatsiejama mūsų Aš vaizdo dalimi (R.. F. Tuo pačiu mes vaidmenis internalizuojame . paramos. įjungdami į bendrą savo asmenybės kontekstą.

Komandos turi tam tikrų paslapčių. mes keičiame ne vien elgesį. Goffman skiria individualius ir komandinius vaidmenis. be įprastinių savo funkcijų. Tam tikros rūšies kaukėmis galima laikyti makiažą ar šukuoseną. Sukuriama komanda.50 Mes išmokstame savo vaidmenis realiame gyvenime. mokyklos. paslėpti ar apsaugoti savo tikrąjį Aš. firma stengiasi sudaryti aplinkiniams efektyvios. Komandinę „vaidybą" paprastai koordinuoja lyderis.1. mus puikiai pažįstančių žmonių. E. Kiekvienas profesionalus aktorius geba persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį ir grįžti į save. Pabandykite stebėti komandinį „vaidinimą". Pvz. dažnai nesuprantami pašaliniams žmonėms. Netgi šypsena kai kada apibūdinama kaip kaukė (J. neatitinkančias visuomenėje susiformavusio idealo.nariai. Realiame gyvenime. restorane ar kitoje įstaigoje. pirmojo pasimatymo metu. 1970). atlieka daugybę kitų.. vakarietiškoje kultūroje. kuriant trokštamą įspūdį yra labai stipri. Taigi dabar. trumpai apžvelgsime. Kartais mūsų vaidyba. baimę ar susierzinimą. kaip aktoriai scenoje. žmonės nenešioja kaukių fizine prasme. Drabužių dėka mes galime išreikšti priklausomybę kokiai nors grupei. Jeigu mes netenkame „publikos" arba atsiduriame tarp artimiausių.. vaidyba susilpnėja. Siekdami sukurti norimą įspūdį apie save ar savo grupę. mūsų. Vienas iš komandos tikslų . Didžiausią kaukių pasirinkimą mums siūlo drabužių parduotuvės. patikimos įstaigos įspūdį. Taigi esame įvairių komandų šeimos. pridengiame kūno formas. „išeiti" iš jo nelengva. Akiniai. nes jis tampa mūsų pačių dalimi. Jų bendravime naudojami įvairūs kodai. Pavyzdžiu galėtų būti juodi bankininkų kostiumai arba odinės baikerių striukės. ko varžomės. kaip mes valdome savo išorę. mes naudojame gausybę įvairių kitos rūšies „kaukių". Paprastai mes priklausome įvairioms socialinėms grupėms. Skirtingai nuo kai kurių kitų pasaulio kultūrų. norėdami sukurti savo įvaizdį. darnios. Jais mes maskuojame tai.pyktį. Drabužiai. kurios neatskleidžiamos ne komandos nariams. įsijautus į vaidmenį.pristatyti savo socialinę grupę. Tačiau čia išryškėja realaus gyvenimo ir scenos skirtumas. Drabužiai padeda parodyti išskirtinį asmens vaidmenį tarp eilinių žmonių ir pan. Drabužiai padeda mums kurti savo įvaizdį. bet ir išvaizdą bei socialinę aplinką. Tačiau. darbovietės. remdamiesi kaukės idėja. kuri privalo „vaidinti" kartu. duodant interviu televizijai ir 1. Pvz. simboliai. kai esate parduotuvėje. bažnyčios ir daugybės kitų grupių . Fast. . Mes galime šypsotis ištisą dieną bet šypsena gali slėpti mūsų tikruosius jausmus . ypač jei jie tamsūs. gali būti asmenybę maskuojanti kaukė.

kad realus gyvenimas. yra skirtingos erdvės. staiga pasikeičia. finansinę padėtį kuriame savo darbo vietos. buto ar kambario „dekoracijas". namiškiai ima vaidinti „pasirinktus vaidmenis". bet kaip juos suderinti? Jeigu ji gerai atliks vieną vaidmenį. Kai. Žiūrovai įleidžiami į tam tikras teatro vietas. orus. kai nesistengiame aktyviai kurti ar valdyti įspūdžio. gali būti skirstomas į „sceninę" ir „užkulisinę" erdvę. valome. stengiamės sukurti ar išlaikyti kokį nors įspūdį kitų akyse. N.virtuvės zonoje. Pasirodymas paprastai sukuria daug problemų vaikams. Gross siūlo tokias vaidmenų konflikto sprendimo strategijas: pasirinkti vieną vaidmenį ir atsisakyti kito. užkulisiuose mes esame tada. kodėl maistas yra valgomas kitame kambaryje.. dalyvaujame politiniame gyvenime. priešingai. visas nerimas ir susijaudinimas pranyksta nuo veido. namų. kai vieno vaidmens atlikimas prieštarauja kitam.sau. Jie negali suprasti. tvarkome savo butą. Jai. perspektyvią sportininkę. publikai skirtoje ir užkulisinėje . atmosfera. E. Sceninė skirta publikai. Jis sklando virš kilimo iškilmingas. savimonę. iš dalies atlikti ir vieną. Visi mes. todėl vaidmenys gali imti trukdyti vienas kitam. kalbos ir elgesio normomis. bet kelių įvairių grupių. laukdami svečių. bet ir aplinka. Ypatingai akivaizdus erdvių kontrastas matomas restoranuose: viešojoje. Gali kilti įvairūs vaidmenų konfliktai. Tuomet aktoriai gali nusimesti kaukes.51 Mes manipuliuojame ne tik išvaizda. dirbame visuomeninius darbus. Onvell (1951) knygoje „Iš Paryžiaus ir Londono". elgesio normų. ko gero. Šios erdvės skiriasi dekoracijomis. Mūsų namuose. socialinių sluoksnių nariai vienu metu. Įsivaizduokite puikią. atsisakyti ir . Taigi „sceninis gyvenimas" vyksta. dirbame. nukentės kitas. ir kitą vaidmenį. kuriai gimsta kūdikis. Goffman tvirtina. Sulaukę svečių. rinkdamiesi ir išdėliodami įvairius interjero elementus. visi esame sūnūs ar dukros ir 1. Ir. Tokį kontrastą yra pastebėjęs ir aprašęs G. bus svarbūs abu vaidmenys. „Stebėkite padavėją einantį iš virtuvės į viešbučio valgomąjį. Kuo įvairesnė mūsų veikla. Jeigu žiūrovai įsiveržia į mūsų namų užkulisius. mes tarytum ruošiamės pasirodymui. lankome įvairius klubus. Visi mes mokomės.1. kurie nesilaiko savo vaidmenų. kai mes rodome tam tikrą savo Aš aspektą. sportuojame. tuo platesnis atliekamų vaidmenų ratas. kaip ir teatre. naudojamasi kitais įrankiais ir laikomasi kitokių elgesio normų nei visada. kai mes esame tam nepasiruošę. pasijuntame nejaukiai." Paprastai mes esame ne vienos. Jo pečiai išsitiesia.. Jie kyla. o užkulisiai . kaip ir teatras. atsižvelgdami į savo skonį. laikosi tam tikrų mandagumo taisyklių. Kai jis peržengia slenkstį. Vienu metu mes atliekame daug vaidmenų.

bet patys individualiai tą vaidmenį interpretuojame. Toks vertinimų nesutapimas gali būti vaidmenų konflikto priežastimi. Štai. vyrui. kiekvienoje konkrečioje situacijoje aplinkiniai iš mūsų tikisi tam tikro elgesio. Profesinį vaidmenį ji gali išgyventi kaip neatskiriamą savo Aš dalį. gali pasirodyti. Vaidmuo priklauso ne tik nuo visuomeninio elgesio taisyklių.52 vieno. jog ji pernelyg mažai dėmesio skiria namų ruošai. Tačiau. kurio iš mūsų tikisi kiti. Kiekvienas žmogus atlieka vaidmenį priklausomai nuo asmeninių nuostatų. ir atliktą vaidmenį .tokį vaidmens atlikimą. Jį kiek skirtingai supranta mokyklos administracija. pavyzdžiui. kas dera šiam vaidmeniui. kas dera šiam vaidmeniui tam tikromis aplinkybėmis. kuri iš šių strategijų būtų priimtiniausia sportininkei mamai? Kartais pats asmuo ir aplinkiniai skirtingai vertina kokio nors vaidmens reikšmingumą. gali kilti įvairūs nesklandumai. kaip rodome save kitiems. jeigu visas gyvenimas panašus į teatrą. kad moters santykiai su šiais vaidmenimis bus skirtingi. M. Asmens tapatumas Ankstesniame skyrelyje kalbėjome apie tai. Taigi pradėjęs dirbti mokykloje mokytojas turi savarankiškai pasirinkti. Shaw (1981) išskyrė tris skirtingus vaidmens aspektus: laukiamą vaidmenį . pavyzdžiui. Pagalvokite. Kaip jau minėjome. vertybių vilčių patirties. Iškyla konfliktas tarp profesinio ir šeimininkės vaidmenų. Paprastai mes prisiimame vaidmenį kaip normalų visuomeninio elgesio būdą. Štai. normų bei lūkesčių. kurios mokytojo vaidmens sampratos jis laikysis. 1993). Tačiau jeigu šie vaidmens aspektai skiriasi. tačiau kiekvienas iš mūsų šiek tiek subjektyviai interpretuojame vaidmenį. Vaidmens interpretacija priklauso nuo žmogaus savęs pažinimo bei socialinės situacijos vertinimo. Jeigu šie vaidmenys suderinti. konfliktas tarp vaidmens atlikėjo ir aplinkinių mažai tikėtinas. kurio žmona užima aukštas pareigas darbe. Tačiau mes ne tik tenkiname aplinkinių lūkesčius. ar neiškyla pavojus prarasti savo tikrąjį Aš? Nepasimesti tarp įvairių visuomeninio elgesio šablonų kuriuos mums primeta aplinka. išorės primestą. ir kito vaidmens (Psichologijos žodynas. mokiniai ir tėvai.žmogaus faktinį elgesį šiame vaidmenyje. o mes esame nuolatos susikoncentravę į vaidmenį. suvoktą vaidmenį kuriame atsispindi mūsų pačių požiūris į tai. kad . mokytojo vaidmuo. kurdami norimą įspūdį ir atlikdami įvairius vaidmenis. bet ir nuo subjektyvios atlikėjo nuomonės apie tai. Tikėtina. o šeimininkės .kaip periferinį.

atsakant į klausimą „kas aš esu?" ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje. nori apversti pasaulį aukštyn kojomis. Tačiau toks paauglio elgesys yra tik bandymas geriau susivokti savyje. tapatumą apibūdino trimis aspektais: struktūriniu. pradėjęs lankyti mokyklą. supratimas. socialiniai vaidmenys. yra linkę eksperimentuoti: sekse. pankus. remdamasis E. mes pirmiausia minime lytį ir profesiją. Kai kurie kiti tapatumai gali kisti.1.. tapatumo pagrindą sudaro asmenybės prisiimti tam tikri. prisiima moters arba vyro vaidmenį. Freud. Vėliausiai.tai subjektyvus savęs. kad apibrėžtų tokią tapatumo pasiekos ar vaidmenų sumaišties stadiją. tapatumo klausimai ypač išryškėja. Tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla konfliktai. kaip individo. fenomenologiniu ir elgesio. Pavyzdžiui. lytinio vaidmens tapatumas dažniausiai visą gyvenimą nekinta. kaip vaikas perima jam reikšmingų žmonių elgesį. Vadinasi. ieškodami savo tapatumo. atrasti savo vietą visuomenėje. vėliau. baikerius ir pan. S.53 patenkintume jos lūkesčius. Pvz. A. kurį dabar ir aptarsime. Si sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save. Sarbin. dažniausiai svarbiausieji. Pirmasis tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo S. Struktūriniu aspektu tapatumas . o dar vėliau . Išsamiau tapatumo esmę atskleidė E. Jaunuoliai mieliau bendrauja su bendraamžiais nei su tėvais. išėjus į pensiją. mums padeda asmens tapatumas. Tėvai negali suprasti. Tam. tautybę ir 1. Paaugliai. karjeroje. Jis susijęs su individo vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi.su studento. vaikas tapatinsis su mokinio vaidmeniu. Waterman. baigęs mokyklą ir įstojęs į universitetą . šis tapatumas dar kartą keisis. Erikson tapatumo koncepciją praplėtė J. kodėl jų vaikas blaškosi. dėl didelių fizinių bei kognityvinių pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti profesiją. Archer bei daugelis kitų mokslininkų. E. J. E. aiškindamas. reiverius. derinančio įvairius socialinius vaidmenis. Kartais jie tyčia save išbando netikėčiausiose situacijose: „žaidžia" metalistus. T. Tuo metu keičiasi vaikų ir tėvų santykiai. Erikson teorija. Asmens tapatumas nusako žmogaus vientisumą. Tapatumas (identitetas) . Erikson (1963). žmogus ieško savo tapatumo visą gyvenimą. Erikson nuomone. Kai kurios mūsų identifikacijos yra pastovios. Marčia. Atsakydami į klausimą „kas aš esu?". Aš vaizdo vienybę. taip pat tikėjimą. jei žmogus tapatinsis su pensininko vaidmeniu. Erikson įvedė „tapatumo krizės" sąvoką.1.S. tačiau paauglystėje. Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologinės raidos teorijos sąvoka. politikoje ir 1. Marčia.su kurios nors profesijos atstovo vaidmeniu. religijoje. E. nekintančios.

asmens tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas. kokį jį nori matyti aplinkiniai (J. kai asmuo nėra įsipareigojęs kokiai nors sričiai. Waterman nuomone. apibūdinamas kaip įsipareigojimas kokiai nors sričiai. Šią būseną išgyvenantys žmonės aktyviai tyrinėja alternatyvas. plėtodamas E. Dėl didelio nerimo tapatumo formavimasis gali sulėtėti. vertybių. asmenine individo patirtimi paremtas tapatumo formavimosi stilius. išoriškai regimą tapatumo pusę (J.kaip unikalus.54 suprantamas kaip tam tikra Ego vystymosi stadija. A. būdinga žmonėms. Marčia. Jis neturi aiškaus savivaizdžio. Moratoriumo būsena mažiausiai stabili.. Pagal šių kriterijų buvimą ar nebuvimą J. Marčia skiria keturis asmens tapatumo lygmenis. išskyrė du svarbiausius tapatumo kriterijus: įsipareigojimą tam tikrai sričiai ir tapatumo alternatyvų tyrinėjimą. 1993). nedaro jokių tvirtų sprendimų. auga nerimo lygis. kad įgyvendintų savo pasirinkimus. Moratoriumas . asmeniškai jų neapmąstydami. Šioje būsenoje esantys žmonės įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes. kad užsisklendimas dažniausiai būdingas ankstyvajai paauglystei. Šioje būsenoje esantis žmogus siekia būti toks. Šie lygmenys vadinami neaiškiu tapatumu.tai pereinamoji būsena. Prisiėmę tapatumą arba apsisprendę. Užsisklendimas . nes jeigu ji užtrunka. religinė bendruomenė suteikia tam tikrą vaidmenį savo nariui ir 1. kai vaikas siekia tapatintis su vienu arba abiem tėvais. aktyviai kuriantiems savo tapatumą. mėgindami rinktis kurią nors iš jų. o elgesio aspektas liečia socialinę . Neaiškiu tapatumu tyrinėtojai laiko tokius atvejus. O tapatumą žmogus konstruoja. Marčia ir kt.tarpasmeninę. Jis nesirūpina savo gyvenimo kryptingumo apibrėžimu. jaučiasi negalįs savo ateities kontroliuoti. susijęs su asmens tikslų. Erikson teoriją. kokias vertybes pasirinkti ir 1. . kuo būti. Tėvų tapatumas. 1993). Erikson ir J. Toks tapatumas .sprendimo proceso padarinys. prie kurios grupės šlietis.1.. J. įsitikinimų užbaigtumo stoka. nes siejasi su troškimu ką nors savo gyvenime pakeisti. Marčia nuomone. moratoriumu ir pasiektu tapatumu. iš neaiškaus tapatumo ir užsisklendimo būsenų pereiti į pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo būseną. kartais ji dar vadinama krize. nesvarstant alternatyvų.tai tapatumo lygmuo. spręsdamas.1. jų siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. nesvarsto ir neigia poreikį mąstyti apie savo asmeninius tikslus bei vertybes. Motina suteikia vaikui „vaiko" vaidmenį. A. Marčia ir kt. asmenys įgyja vidinio vientisumo jausmą. Ši būsena negali trukti ilgai. fenomenologiniu . Waterman teigia. užsisklendimu. E.

kam teikti pirmenybę. Apibūdindami šio tapatumo lygmens asmenis.tai būsena. išsilavinimo. religijos srityje žmogus gali išgyventi pasiekto tapatumo. Dažniau būsena būna mišri. lyties. skirtingumą nuo kitų. išgyvenusiems kritinį periodą ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų tvirtai apsisprendusiems. Įvairiuose žmogaus raidos tarpsniuose. ką rinktis . A. mokykla. kad moters tapatumas. būdinga žmonėms. į . svarsto. kuriai žmogus priklauso. o tautinės priklausomybės . Žmonėms. kad suaugusi ji rinksis šeimą. Kol ji jaučia įtampą. 1993). Šioje būsenoje esantys žmonės turi savo pasaulėžiūrą ir yra mažiau priklausomi nuo aplinkinių nuostatų. J. jei moteriai apskritai pasirinkimo klausimas nebūtų iškilęs ir jai nebūtų svarbu. Tokiu atveju manytume. Neaiškaus tapatumo lygmuo būtų tada. Bosma. priklausomai nuo jų amžiaus. Rytų kultūra orientuoja žmogų į kolektyvinį tapatumą. Marčia ir kt. o ne sportininkės karjerą.moratoriumo būseną. Šis lygmuo nereiškia tapatumo raidos pabaigos. kultūrinė aplinka. J. Asmens tapatumą visada lemia platus kontekstas: šeima. Marčia ir S. Šiaurės Amerikos ir daugelis Vakarų Europos kultūrų pabrėžia asmens unikalumą. moteris bus pasiekto tapatumo būsenoje. Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dėl savo pasirinkimo skiriasi nuo užsisklendimo lygmeniui būdingo nelankstumo ir teisuoliškumo. Retai žmogus išgyvena tik kokią nors vieną būseną (H. kuriai yra įsipareigoję. tol yra moratoriumo būsenoje. Žmogus gali pereiti iš vienos tapatumo būsenos į kitą. Jeigu ji vaikystėje buvo auginama. 1985). pamėginkim sugrįžti prie ankstesnio skyrelio pavyzdžio. Kad būtų aiškiau. Pavyzdžiui. tikėtina. Prisiminkime moterį. Archer nurodo. Įveikusi konfliktą ir išsirinkusi vieną iš dviejų gyvenimo kelių arba sąmoningai pasirinkus juos abu. jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami (J. Marčia teigimu. Todėl vakariečiui jo asmens tapatumas turi atspindėti tam tikrą išskirtinumą. tapatumo lygmenys yra dinamiški. kuri sprendžia dilemą. įvairiomis situacijomis kuri nors viena sritis gali imti dominuoti.55 Pasiektas tapatumas . Žmogus gali vėl pradėti svarstyti alternatyvas. pabrėžiant šeimos vertę ir ignoruojant ar neigiant karjeros reikšmę.šeimą ar sportą. Šiuolaikiniai tapatumo tyrimai patvirtina kultūrinės aplinkos svarbą asmens tapatumo formavimuisi. kaip jau buvo kalbėta. yra suteiktas ir jį galėtume priskirti užsisklendimo lygmeniui. skirtingos sritys nevienodai svarbios. kad jie yra rimtai apsvarstę skirtingas požiūrių ar įsitikinimų sistemas ir pasirinkę vieną.

kaip minėjome. kuriuo vadovaudamasis žmogus suvokia ir vertina save. užtikrina buvimą pačiu savimi. darbo kolektyvo ir kitų socialinių grupių. padeda suvokti savo vietą pasaulyje. jis nusako žmogaus vientisumą. Todėl Rytų pasaulio žmogui tapatumas neatsiejamas nuo šeimos. įprasmina jo gyvenimo tikslus. Tačiau tapatumas pasiekiamas ne iš karto. kaip interjeras gali paveikti bendravimo procesą? Kaip keičiasi jūsų Aš. Asmens tapatumas yra labai reikšmingas. kai dėl eismo pažeidimo aiškinatės kelių policijos pareigūnui ir kai skundžiatės geležinkelio stoties administracijai dėl vėluojančio traukinio? . pervertinant vertybes. renkasi tikslus. nes. kad jis taptų „scena"? Paaiškinkite.savo paties vaizdinys. šukuosena ir laikysena atspindi jūsų Aš? Kaip galėtumėt pakeisti savo kambario interjerą. Taigi asmens tapatumas . bet bandant įvairius vaidmenis.56 abipusius ryšius su kitais. Pasvarstykite: • • • Kaip drabužiai. blaškantis. gyvenimo stilių ir sąveikauja su kitais žmonėmis.

57 .

.. kaip rengiasi. požiūrius. kokia mašina važinėja. SOCIALINIS SUVOKIMAS • Kaip. Nuomonę apie tai stengiamės susidaryti. kad mes. elgesio motyvus? • • • • Kokias klaidas dažniausiai darome. jau pradedame svarstyti. Ši sąvoka apima daugybę reiškinių. koks jis. Socialinis suvokimas . klausos. nagrinėdami visas mums žinomas su tuo žmogumi susijusias detales: kur jis gyvena..tai pasaulio pažinimas per regos.tai žmonių ypatybių. baigiant pojūčio. kurį šis dirgiklis sukėlė. dar prieš susitikdami su niekad nematytu žmogumi. tikslus. Ar tai pagrįsta? Ar mūsų sprendimai nėra iš anksto pasmerkti būti klaidingi. aiškindami kitų žmonių elgesio priežastis? Ar galima pasikliauti pirmuoju įspūdžiu apie žmogų? Kas yra įvaizdis ir kaip jis kuriamas? Kaip padaryti gerą įspūdį per interviu su potencialiu darbdaviu? Ar nesate pastebėję. tikslus. ką šneka.58 4. išgirdę skambant durų skambutį. pajuntame džiaugsmą arba nerimą. Abstrakčiau galima pasakyti. Pagal šiuos ir kitus išorinius požymius sprendžiame apie žmogaus charakterį. Kas yra socialinis suvokimas Suvokimas (percepcija) . kitus vidinius ypatumus. vertybes. Pvz. ypač jei nuomonei susidaryti turime labai mažai laiko? O jeigu jie teisingais. tarpusavio santykių suvokimas. pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu mūsų jutimo organams. ką regime bei girdime. uoslės ir kitus pojūčius.tai socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas mūsų . prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu. remdamiesi tuo. kad socialinis suvokimas . norėdami padaryti kuo geresnį įspūdį? Apie visa tai sužinosite šiame skyriuje. kad kažkas pas mus atėjo. suprantame. ko iš jo galima tikėtis. kaip turėtume elgtis mes patys. darome išvadas apie „nematomus" žmonių ypatumus .vertybes. jų elgesio motyvų.

jas tikrinti ir kt. Savo požiūrį į mus jie vienaip ar kitaip parodo... Ji ypač ryški tik pradėjus bendrauti su žmogumi. jutimo organų fiksuojamus požymius siekiame įvardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partnerių ypatybes.). kaip ir mes juos.59 psichikoje. G. kūrybiškas pažinimo procesas. kaip vakar. • Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą. kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo. . organizuota medžiaga. kas yra šis žmogus (kokia jo padėtis visuomenėje. Taigi socialinis suvokimas yra aktyvus. užuodžiame (kosmetika. tikslai. Norint tai suprasti. Visų pirma panagrinėkime. „kodėl?".. kurio anksčiau nepažinojome. kad geriau prisimenama struktūruota. lyginti skirtingu laiku gautą informaciją. kad pasirinktume tinkamesnius bendravimo būdus. kaip kitas žmogus atrodo bei elgiasi. mums svarbu suvokti. kol nepareikalausi griežtai"). tokia. („Mano mamai šis vaikinas tikrai nepatiks. Tyrimai rodo. Dimbleby (1988) nurodo tokias priežastis: • Kad prisimintume faktus. Mes siekiame susidaryti vaizdą apie kito žmogaus ypatybes. girdime (balso tembras. • Kad galėtume planuoti savo poelgius. pagal tam tikrus išorinius. mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes.. kai ji struktūruota. ką matome (išvaizda. „ko siekia?". • Kad numatytume partnerio elgesį. intonacija. greičiau pasiektume norimą tikslą. bet ir kodėl. turinčias tam tikrus pavadinimus."). jutimo organais negalime užfiksuoti daugelio socialinių reiškinių. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. stengiamės suprasti.). Remdamiesi tuo.) ir kt. • Kad naują informaciją įterptume į jau turimą socialinės tikrovės vaizdą... („Iš jo nepavyks nieko gauti. Pvz. („Ja galima pasitikėti"). • Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. kodėl mes tai darome.. mimika.. tikimės numatyti jo elgesį.).. kalbos turinys. motyvų. Burton ir R. Tai daryti taip pat daug lengviau. poza.. savęs vertinimas. („Šiandien ji ne tokia irzli.. Todėl mes nuolat tvarkome suvokiamą medžiagą. Interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją.. Bendraudami mes tiesiogiai. kokią vietą naujasis mūsų pažįstamas užims tarp kitų. jas žinodami. kito žmogaus ypatybių. Susidaryti vaizdą apie kitą žmogų reikia ir dėl to. kurią galima „sudėlioti į lentynėles". ieškodami atsakymų į klausimus: „kas ji(s)?". vertina. nes. Bendraujant mums ne tik ir ne tiek svarbu.. analizuoti. Kitaip sakant. Todėl nedelsdami darome išvadas apie įvairias jo ypatybes. Gal buvau užėjusi netinkamu laiku?"). reikia daryti apibendrinimus. su kuriais mus sieja įvairūs ryšiai. Mūsų bendravimo partneriai mus stebi.

tai aplinka.žodžiais perteikiamas jos turinys.). meilės ir kt. ir ypač . įsitikinimai. linkęs bendrauti-uždaras. Nerimą kelia.priklausymo. mes vertiname. taip pat . Iš kokių išorinių požymių mes sprendžiame apie kitų žmonių ypatybes? Pagrindiniai iš jų yra: Kalba . kad partnerio elgesys mums atrodo nenuspėjamas. švelnus-šiurkštus. • Kad išvengtume nerimo. taip pat psichinių ligonių elgesį. pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose. gal būtume to nepastebėję. Fizinis kontekstas . Kai nesuprantame kito žmogaus. Pvz. veido bruožai ir kt. . pažiūros. manysime. • Poza • Gestai • Mimika... Paprastai mums sunku numatyti girtų. Tai jos charakteris. Galima skirti fizinį ir psichologinį kontekstą. • Kad įvertintume galimybes patenkinti savo poreikius.apranga. Bendraudami dažniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius . Neapibrėžta situacija mums visada kelia nerimą. darydami išvadas apie kitus žmones. („Jis šaltas ir neatidus..nežodinė kalbos pusė: balso tembras. papuošalai. • Išvaizda: fizinės asmens charakteristikos (ūgis. Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname. vertybės. bendraudami su jais. Įtakos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. tai. („Kuo jis mane laiko! Tikras pasipūtėlis!"). irgi jaučiamės nemaloniai.antru atveju kito žmogaus požiūrį mes linkę aiškinti jo paties ypatybėmis.60 išreiškia. ar bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius. kurioje bendraujama. pauzės ir pan. pvz. jog jis yra pasiturintis. makiažas ir pan. Jų požiūris mums gali patikti arba ne. kontrolės. o jei būtume sutikę jį darbo vietoje. Užuojautos ir supratimo iš tokio nesulauksi"). nesaugiai. Ir pirmu. O ką būtent apie kitus žmones mes stengiamės suvokti? Kaip svarbiausius dalykus galima nurodyti šiuos: • Asmenybės ypatybės. todėl. • . jo ketinimų. temperamentas.. intonacija. šukuosena. priskirdami asmenybei bruožus. nusakomus dvipolėmis dimensijomis: nuolaidus-užsispyręs. apsvaigusių nuo narkotikų asmenų. santūrusemocingas. geranoriškas-savanaudis. jaučiamės nejaukiai.

Kito žmogaus elgesio priežastis galime aiškinti paties žmogaus ypatybėmis arba susiklosčiusiomis išorinėmis sąlygomis. besišypsantį veidą. kad žmogus rodo mums draugiškumą. • Socialiniai vaidmenys.. kuriuos žmones vertina. turtinė padėtis ir pan. • Socialiniai ryšiai. kaip ir bet kokiam kitam. kad yra draugiškas žmogus ir jaučia mums simpatiją. jei vakarėlio metu jūsų pašnekovas staiga nei iš šio.. kokioms dar socialinėms grupėms priklauso. Ar apskritai įmanomas atitikimas tarp objektyvaus pasaulio ir subjektyvaus jo atspindžio.. Mes norime žinoti. Pvz. filosofai diskutuoja jau nuo Antikos laikų. turi akivaizdžią praktinę reikšmę: neteisingas elgesio motyvų interpretavimas . keistų poelgių priežastis ir motyvus. su kuo palaiko artimus ryšius ir su kuo nesutaria. kas nors gal šypsosi todėl. čia pasireiškia ir daug bendrų suvokimo dėsningumų. pvz. aptarinėsite jo poelgį su kitais. kodėl jis taip padarė. Visų pirma. Socialinio suvokimo ypatumai Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo. mes jį priskiriame už mūsų egzistuojančiam pasauliui. pvz.61 • Kiti individualūs ypatumai. jo sveikata. Tai visų pirma asmens gebėjimai ir įpročiai. Matydami. kokius socialinius vaidmenis šis žmogus atlieka įvairiose situacijose. Iš tolesnių skyrelių sužinosite. svarstysite. socialiniam suvokimui.tik mūsų sąmonėje egzistuojantis tikrovės vaizdas.. bendraudami su kuo nors turistinėje kelionėje. kad žinome. bet norime suprasti. fizinių objektų suvokimo (kvapo. Be šios informacijos negalime sakyti.. pvz.. Taip „atkuriame" sutrikusį aplinkos stabilumą. taip pat. mes ne tik suvokiame. akivaizdžius požymius mes susiejame su vidiniais bei kitais tiesiogiai nefiksuojamais suvokiamo asmens ypatumais.. Pvz. kuo jis dirba. o kažkas kitas . Mes darome prielaidas apie tai. kokioje dalyvauja visuomeninėje veikloje. kaip įvairius išorinius.. Mes visada stengiamės išsiaiškinti mums nesuprantamų.. kas jo šeima. draugai. su kuo mus dominantis asmuo bendrauja. kodėl. garso ir kt). kad siekia mūsų artimųjų palankumo. kiek mūsų susidarytas socialinės tikrovės vaizdas atitinka realybę. tikriausiai to ilgai nepamiršite. domimės. kas jis. • Elgesio priežastys ir motyvai. Mes tarsi mėginame „nusipiešti" jo socialinių ryšių „žemėlapį". Pvz. būdingas daiktiškumas: nors suvokimo proceso rezultatas .. Klausimas.todėl. nei iš to apsisuks ir nueis.

iškreiptai. o kurios ne. bet ir mūsų pačių ankstesnė patirtis.62 gali tapti konflikto priežastimi.kas patvirtina išankstinę nuomonę. o tie. Suvokdami socialinę tikrovę. turi įtaką ne tik pati tikrovė. esam įsitikinę. įsitikinimus. dabar. Aronson. ką norime matyti . kad socialinę tikrovę . priklauso nuo mūsų interesų. motyvų ir pan.1. koks socialinės tikrovės vaizdas susidarys mūsų sąmonėje. Kai jaučiamės nelaimingi ir nusivylę. kai skaitote šią pastraipą. arba projekciją. Bendraudami turime žinoti. kviečiančiu valgyti vienoje užkandinėje. kad jomis patenkinti ir kiti. 1995). Tam. kad sutiko dauguma jų kolegų. nuostatos. kad mūsų nuomonė apie kitą žmogų atspindi ne tik tai..patirties ar vidinės būsenos „papildytu" suvokimu. taip pat negalime aprėpti visko. y. kad dauguma prieš (pagal E. Kuri tai dalis. ką tam tikru momentu galime patirti. neadekvatus pirmasis įspūdis . šiek tiek skauda galvą ir t. bet ir tai. kurie buvo prieš. Suvokdami kitus žmones. Tai polinkis manyti. taigi ir socialinio suvokimo ypatumas yra atrenkamumas. Taigi mes nesąmoningai atsirenkame tik dalį prieinamos informacijos. nuostatų. manome. kokie esame mes. Ross ir bendradarbiai. manė. Jei esame nepatenkinti darbo sąlygomis. kurie sutiko. kuri pasiekia mūsų sąmonę. Dažniausiai mes matome tai. daugiau tokių pat žmonių matome aplinkui. manė. kad jau norisi valgyti. Yra daug priežasčių manyti. tarpusavio santykius ir kt. kurią informaciją suvoksime. įsitikinimai ir 1. Jie kreipėsi į koledžo studentus. Tam gali turėti įtakos . kultūrinės aplinkos suformuoti požiūriai. mes ne tik atsirenkame tam tikrą informaciją. atrodo. jūs galbūt kartu girdite gatve pravažiuojančias mašinas. . kad besidžiaugiančių yra daugiau nei nusiminusių. Todėl daug ką galime suvokti netiksliai. Kognityvinėje psichologijoje tai vadinama apercepcija . su visomis detalėmis paprastai suvokiame tik nedidelę dalį to. bet ir subjektyviai interpretuojame tą. t. Svarbus bet kokio.lemti prastus tolimesnius santykius ir pan. kaip mes. Sąmoningai ir tiksliai. koks yra jis.dažnai suvokiame klaidingai. t. taip pat jaučiate. o kai džiaugiamės. Toliau šiame skyriuje nagrinėjamos įvairios socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys. kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat. Pvz. ar šie nesutiktų vilkėti marškinėlius su užrašu. Tai 1977 m. Tam tikru apercepcijos atveju galima laikyti pritarimo iliuziją (falše consensus).kitų žmonių elgesio motyvus. o taip pat ir iš „vidaus" mūsų jutimo organus vienu metu paprastai pasiekia labai daug įvairių dirgiklių. teiraudamiesi. kad panašiai galvoja ir dauguma mūsų bendradarbių. Tie studentai. o jei jos mums patinka. šnekantis kitus žmones. Iš aplinkos. įrodė L.

63

suvokimo visybiškumas: mes siekiame susidaryti visybišką suvokiamo objekto vaizdą, net jeigu trūksta svarbių detalių. Mes jas nesąmoningai „prikuriame", o dviprasmišką informaciją interpretuojame, derindami prie to, ką jau suvokėme. Asmeninių ypatybių įtaką suvokimui XX a. viduryje išsamiai tyrinėjo psichologai L. Postman, J. Bruner, G. Murphy ir kt. Ji ypač ryškiai atsiskleidė G. Allport ir L. Postman 1945 m. atliktų eksperimentų metu. Šie tyrinėtojai pasinaudojo „sugedusio telefono" žaidimo taisyklėmis. Kai kuriems tyrimo dalyviams parodytos skaidrės, kuriose buvo užfiksuotos įvairios socialinės situacijos. Pvz., vienoje iš jų tiriamieji pamatė du vyrus, baltaodį ir juodaodį, besišnekančius metro. Baltaodis laikė rankoje skustuvą plikais ašmenimis. Matę skaidres tiriamieji turėjo perpasakoti jų turinį kitiems, nemačiusiems, šie - dar kitiems ir t. t. Kaip ir reikėjo tikėtis, kol atkeliavo iki paskutiniųjų klausytojų, pasakojimai gerokai pasikeitė. Jie smarkiai sutrumpėjo, neteko daugelio detalių, o kai kurios iš jų, atvirkščiai, buvo per daug išpūstos, perdėtos. Be to, pokyčiams, kurie atsirado, perpasakojant paveikslėlių turinį, neabejotiną įtaką turėjo tyrimo dalyvių patirtis, požiūriai, nuostatos. Pvz., perpasakojant minėtąją situaciją metro, daugiau nei 50 proc. atvejų skustuvas iš baltaodžio vyro rankos kažkokiu stebuklingu būdu buvo „peršokęs" į juodaodžio ranką (pagal R. J. Fisher, 1982). Suvokimo kategorialumas lemia, kad suvokimo proceso metu socialinės aplinkos faktus, kaip ir bet ką kita, mes automatiškai stengiamės priskirti kokiai nors reiškinių ar objektų kategorijai, klasei. „Tai mergina. Matyt, studentė. Tikriausiai netekėjusi. Turbūt dirbanti" - tokius, pvz., sprendimus nesąmoningai darome, sutikę nepažįstamą merginą. Tam turi įtakos suvokimo stereotipai (žr. toliau), kurie gali ir padėti, ir trukdyti teisingai suvokti socialinę tikrovę. Suvokimui būdinga ir fiksacija: vieną kartą tam tikru būdu suvokus kokį nors objektą, suvokinio bruožai išlieka atmintyje ir tai turi įtakos vėlesniems percepciniams sprendimams. Be to, informacija, kurią gauname anksčiau, yra svaresnė nei vėlesnioji. Tam gali turėti įtakos ir atminties tyrinėtojų nustatytas pradmės efektas: geriau atmintyje išsaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. Todėl tokią didelę reikšmę turi pirmasis įspūdis, kurį susidarome apie kitą žmogų. Pirmojo įspūdžio reikšmę puikiai pademonstravo toks E. Jonės ir jo kolegų (1968) eksperimentas. Tyrimo dalyviai stebėjo kitus asmenis, neva atliekančius intelekto testų užduotis. Visais atvejais „testuojamieji" teisingai

64

atlikdavo 15 užduočių iš 30-ties pateiktųjų. Dalis jų teisingai atsakinėdavo iš pat pradžių, o vėliau pradėdavo klysti. Kitiems, priešingai, iš pradžių „nesisekdavo". Po to tyrimo dalyvių buvo prašoma pasakyti savo nuomonę apie stebėtų žmonių intelektą. Nors, kaip minėta, visi jie teisingai atliko po tiek pat užduočių, intelektualesniais buvo laikomi tie, kurie nuo pat pradžių neklydo (E. Aronson, 1995). Pirmasis įspūdis - tai suvokinys, kuris susiformuoja per kelias pirmąsias bendravimo minutes. Yra tyrimų, kurie rodo, kad sunkiai pakeičiamai nuomonei apie pirmąkart matomą žmogų susidaryti mums pakanka keturių minučių! Įvairiais eksperimentais psichologai yra mėginę išsiaiškinti, ar mes nedarome grubių klaidų taip greitai apsispręsdami. Štai vieno iš jų aprašymas. „Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991, 1992) įrašė į vaizdajuostę, kaip 13 Harvardo universiteto magistrantų mokė žemesnių kursų studentus. Paskui stebėtojai vos po 10 sekundžių žiūrėjo tris nedideles atkarpėles apie kiekvieno dėstytojo elgesį paskaitos pradžioje, viduryje bei pabaigoje ir įvertino kiekvieno dėstytojo pasitikėjimą, energingumą, emocinį šiltumą ir kt. Šie elgesio įvertinimai, kurie rėmėsi 30 sekundžių stebėjimu, stulbinamai atitiko studentų vertinimų vidurkį semestrui pasibaigus." (D. G. Myers, 2000, p. 487488). Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju įspūdžiu galima pasikliauti. Beje, gyvenime gana dažnai susidaro situacijos, kai nuomonę apie kokį nors žmogų turime susidaryti labai greitai. Pvz., atėję į atitinkamą įstaigą, kone per keletą akimirkų turime apsispręsti, ar vertas pasitikėjimo savo paslaugas mums siūlantis advokatas arba nekilnojamo turto prekybos agentas. Daugelis pokalbių su pretendentais į įvairias darbo vietas trunka ne ilgiau kaip 20 min. Tokioms situacijoms kartojantis, mes veikiausiai nejučiomis įgyjame įgūdžius, leidžiančius per trumpą laiką gana tiksliai įvertinti kitus. Kita vertus, žmonės nėra nekintantys „suvokimo objektai". Laikui bėgant, keičiasi visų mūsų nuostatos, požiūriai, gebėjimai ir kt. Todėl kitą žmogų turėtume suvokti vis iš naujo, įvertinti šiuos pokyčius. Manydami, kad apie savo kolegą ar draugą žinome viską ir kad jis nepateiks jokių staigmenų, galime padaryti didelę klaidą. Be to, kaip sako psichologas A. Suslavičius (1999, p. 43) „nekintama nuomonė apie žmogų yra tolygi jo pasmerkimui". Mūsų nuomonę apie kitą žmogų gali stipriai paveikti ne tik pirmasis įspūdis, bet ir ta informacija, kurią gauname dar iki susitikimo su juo. Vienas iš

65

pirmųjų šiai problemai skirtus tyrimus 1946 m. atliko S. Asch. Jo eksperimento dalyviai turėjo apibūdinti asmenį, apie kurį prieš tai buvo gavę tam tikrą informaciją. Jie buvo padalinti į dvi grupes, ir joms abiem perskaityti beveik vienodi neva tą asmenį charakterizuojančių būdvardžių sąrašai. Jie skyrėsi tik vienu žodžiu: pirmajai grupei pasakyta, kad tas asmuo šiltas, antrajai - kad šaltas. Vien to pakako, kad pirmoji grupė dažniau apibūdintų pristatytą asmenį kaip kilnų, geraširdį, linkusį bendrauti ir laimingą. Pirmasis įspūdis arba išankstinė nuomonė lengvai gali virsti „save išpildančia pranašyste". Psichologijoje taip vadinamas reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi. Tarkime, eidami į pirmą susitikimą su iš nuogirdų pažįstamu žmogumi, manote, kad jis bus šiurkštus, nemalonus. Tikėtina, kad nuo pat pirmųjų minučių ir jūs jam nerodysite šilumos ir geranoriškumo. Toks elgesys paskatins šaltą naujojo pažįstamo požiūrį į jus, ir jūsų išankstinė nuomonė veikiausiai pasirodys buvusi „teisinga". Bet viskas galėtų būti atvirkščiai, jei iš anksto būtumėt nusiteikęs sutikti draugišką, malonų žmogų.

Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos
Dabar panagrinėkime, kokie psichologiniai mechanizmai leidžia mums taip greitai pagal žmogaus išorę įvertinti jo vidines savybes, socialinę padėtį ir kita. Svarbiausias vaidmuo čia tenka suvokimo kategorialumui, t. y. informacijos klasifikavimui, automatiškai vykstančiam suvokimo proceso metu. Suvokiamus socialinius reiškinius bei asmenis mes taip pat grupuojame, skirstome į kategorijas: „tai - konfliktas", „ji - feministė" ir pan. Remdamiesi savo patirtimi, su kiekviena iš tokių grupių siejame tam tikrus požymius: „jie vienas kito nemėgsta", „ji nusistačiusi prieš vedybas". Schema - tai požymių, priskiriamų tam tikrai asmenų ar reiškinių kategorijai, rinkinys. Schema taip pat apima mūsų prielaidas apie tai, kodėl šie požymiai vieni su kitais siejasi. Schemos, nusakančios požymius, priskiriamus kokiai nors asmenų kategorijai, vadinamos stereotipais. Stereotipiškai gali būti vertinamos tokios asmenų grupės, kaip pensininkai, studentai, kurios nors profesijos atstovai (medikai, mokytojai, policininkai) ir kt. Labai paplitę yra įvairias etnines, religines grupes apibūdinantys stereotipai, taip pat - lyčių stereotipai („visi čigonai yra..."; „visi musulmonai yra..."; „visi vyrai yra..." ir pan.). Stereotipai dažniausiai apima tokius požymius, kaip įsitikinimai ir vertybės,

66

tipiški elgesio motyvai, tradiciniai vaidmenys ir pan. Pvz., veikiant stereotipui, tikriausiai manysime, kad kiekvienas čigonas, kurį sutiksim gatvėje, bus linkęs pažeisti įstatymus, išvilioti lengvatikių pinigus, nesilaikys pažadų ir pan. Nesunku suprasti, kad stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo procesuose atlieka iš dalies teigiamą, iš dalies ir neigiamą vaidmenį. Teigiama yra tai, kad suvokimo proceso pradžioje jie tarnauja kaip atspirties taškas, o tai leidžia mums greičiau padaryti norimas išvadas, pvz., įvertinti pretendento tinkamumą tam tikram darbui. Kaip jau minėta, per trumpą laiką padarytos išvados nebūtinai bus klaidingos. Stereotipai nėra susiformavę atsitiktinai, jų gyvavimas remiasi tikrovėje pastebėtais faktais. Tačiau, kaip teigia G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 70), tai nepateisina tokio intelektualine ir moraline prasme bankrutavusio stereotipų naudojimo, kurio pavyzdžių apsčiai galima rasti, tarkime, žiniasklaidoje. Štai keletas tokių pavyzdžių („Lietuvos rytas", 2001 m. sausio 27 d.): 1 žinutė. Filmo apie teroristus idėja Praėjusį šeštadienį kadenciją baigusio JAV prezidento Billo Clintono spaudos atstovas Jake'as Siewertas atsakinėjo į žurnalistų klausimus, ką darys buvęs Amerikos vadovas, palikęs Baltuosius rūmus. Komentuodamas gandus, kad jis ketina pasirašyti kelis kontraktus Holivude, J. Siewertas juokaudamas pareiškė: „Prezidento lėktuvą pagrobia teroristai iš Lietuvos. Įkaitu paimtas prezidentas galiausiai su teroristais susitaria: Lietuvai atleidžiama 3,2 milijardo JAV dolerių skola, taip pat suteikiamos paskolos garantijos." Tokia galimo filmo scenarijaus idėja nuskambėjo JAV ir visame pasaulyje. 2 žinutė. Aštriadančiai ir grėsmingi Prieš pusmetį apie Lietuvą savaip pajuokavo daugiausia uždirbantis pasaulio aktorius Melas Gibsonas. „Yra dalykų, už kuriuos reikia pakovoti. Įsivaizduokite: atsikėlęs vieną rytą Los Andžele, jūs pamatote paplūdimiu šliaužiančius golfo lazdomis apsiginklavusius aštriadančius lietuvius, kurie nori ištaškyti jūsų smegenis. Ką jūs darytumėte? Tai priežastis savigynai", - pareiškė aktorius savaitiniame pramogų žurnale „Entertainment Weekly".

Stephan 1980 m. kuriuos išlaikė blogai netinkama. Pvz. Tikriausiai kiekvienas. patekęs į autoavariją vairuodamas automobilį. nurodomos arba vidinės juos lėmę priežastys (asmens. gerus studentų mokymosi rezultatus linkę laikyti savo nuopelnu.nepalankiomis aplinkybėmis. remdamiesi schemomis. . savo sėkmę visi dažniausiai aiškina turimais gebėjimais bei pastangomis.). (pagal Ch..išorinėmis. Stereotipai . H. kurių negali ištarti net jų motinos". o tuos. Davis ir W. 1990).. gebėjimai). Tai vadinama atribucija. Skiriamos trys atribucijų rūšys: • asmeninių savybių atribucija • žmogaus elgesio priežasčių aiškinimas (kauzalinė atribucija) • atsakomybės už vieną ar kitą poelgį nustatymas (atsakomybės atribucija). O ji lemia suvokimo klaidas: turėdami išankstinę nuomonę. 1980 m. kad aiškindami apskritai bet kokius savo veiksmus. mes nesąmoningai ieškome ją patvirtinančių faktų bei ignoruojame tuos. Aiškinant elgesio priežastis. Arkin ir kt. ir turinčių vardus. G. Taktą prarado ir žurnalistas Sindikuotame žurnalistų susivienijime „Paradigm TSA" dirbantis ir su olimpines žaidynes transliavusia MSNBC kabeline televizijos kompanija bendradarbiavęs Mike'as Celizicas Lietuvos krepšininkus savo komentare pavadino „būriu vaikinų iš šalies. kad studentai tuos egzaminus. Savo ruožtu dėstytojai. interpretuojame jų elgesio priežastis. mano buvus tinkama jų gebėjimų vertinimo priemone. Morris. nustatė. stereotipais ir išoriškai matomais požymiais. kurį turime galvoje. tyrimą.dažna išankstinės nuomonės apie žmogų susidarymo priežastis. M. pasakys. kurie jos neatitinka. kurios niekas negali rasti žemėlapyje. o kitose .67 3 žinutė. mes kur kas labiau atsižvelgiame į išorinių veiksnių įtaką. arba išorinės (nepalankiai susiklostę įvairios aplinkybės. nustatant atsakomybę už konkrečius poelgius. kitų žmonių daromas spaudimas. Įdomu tai. jausmai. Taip pat nustatyta. G. kad vienose situacijose dauguma žmonių įvairius poelgius dažniau linkę aiškinti vidinėmis priežastimis. Taigi. pagal R. norai. kuriuos išlaikė gerai.. bet prastus aiškina pačių studentų netinkamomis nuostatomis ir kt. o kitų žmonių veiksmus esam linkę aiškinti vien jų pačių vidinėmis ypatybėmis. o nesėkmes . M. negeranorišku kitų žmonių elgesiu. mes sprendžiame apie kitų žmonių psichines savybes.

vertindami tą pačią situaciją. tiesiogine to žodžio prasme. y. kurie jos verti. kuriuos stebėdami suvokiame kitą asmenį: kalba. įvairios organizacijos. Sukūrus tam tikrą įvaizdį. gestais ir mimika. ko užsitarnavo. aplinkinių akyse mes kuriame savo įvaizdį. Vienas iš aiškinimų. Kitaip sakant. Įvaizdis yra socialinės percepcijos rezultatas. kad kažkas stengiasi mus įvertinti. muzikiniai kolektyvai. Ross 1977 m. savaime suprantama. Goffman. yra toks: taip ginamasi nuo minties. Todėl viešumoje mes stengiamės atrodyti ir elgtis taip. sąmoningai arba ne manipuliuojama visais įmanomais išoriniais požymiais. jei ne kokios nors išorinės aplinkybės. Ja remdamiesi manome. kad ir pačiam gali atsitikti nelaimė: ji juk ateina tik pas „nusipelniusius". 1998). Šį reiškinį L. Įvaizdis ir jo kūrimas Mes. susidaryti apie mus nuomonę. taigi vien vaizduotės padarinys. norima jį išlaikyti. Kuriant įvaizdį. Valionienė. sėkmė lydi tuos. kodėl žmonės taip galvoja. kuriant įvaizdį. Žodis įvaizdis ne atsitiktinai siejasi su įsivaizduoti: nors jis nėra. jog visi gauna tai. kad pasaulyje yra teisingumas. kad dažnai tampame socialinio suvokimo objektais. Įspūdis apie žmogų. Dar vienas atribucijos klaidų šaltinis .: A. jaučiame.kito žmogaus arba mūsų pačių galvoje susiformavęs vaizdinys. 1998). dėl kurio santykio su tikrove galima diskutuoti. Savo įvaizdžius kurti ir valdyti stengiasi ne tik pavieniai asmenys. kurie jau aptarti šiame skyriuje. įsitvirtinantis. bet ir žmonių grupės: sporto komandos. iš dalies ar net radikaliai keisti. o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems. neatsargumą ar greičio pomėgį. įsiteikinėjantis (meilikaujantis). įsivaizdavimo rezultatas. Tuo tarpu kiti..tai procesas. kad sukurtą vienokį ar kitokį įspūdį ar įvaizdį aplinkiniams (E. Įspūdžio ar įvaizdžio kūrimas . kurio metu asmuo organizuoja savo elgesį viešumoje taip. visgi tai . būtinai prisimins vairuotojo išsiblaškymą. arba jo įvaizdis formuojasi pagal įvairius išorinius požymius sprendžiant apie jo socialines ir psichologines ypatybes pagal tuos dėsningumus. save žeminantis (menkinantis) prisistatymas (plačiau žr. pagal: A. 1959. t. poza. Valionienė. cit. Taigi. kai kada -papildyti. naudojamos įvairios prisistatymo strategijos. . Tai vadinama įvaizdžio išsaugojimu bei valdymu.68 kad ji nebūtų įvykusi. pvz. įvardijo kaip pagrindinę atribucijos klaidą. kokiu būtume patenkinti.dažnai daroma nesąmoninga prielaida. išvaizda. kad kiti susidarytų apie mus tokį įspūdį.

kokio elgesio iš mūsų laukiama (plačiau apie prisistatymą žr. Kartu tai ir priemonė asmens savigarbai stiprinti: ją didina aplinkinių komplimentai. y. susituokiate arba įsidarbinate. Tai ypač tikėtina. Prisistatymu paprastai siekiama tam tikrų socialinių ir materialinių rezultatų: tai gali būti pažintis ir artimi santykiai su patraukliais arba žymiais.. Kai kada taip gali būti. Tačiau paprastai prisistatydami mes nesiekiame pasirodyti tuo. Kurdamas įvaizdį. 3 skyriuje). nuostatas.. kai koks nors sukčius stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą ir išvilioti pinigus. praeina. Myers. pvz. Bet dažnai ir ilgą laiką viešai demonstruojama išvaizda bei elgesys gali įtakoti savojo Aš suvokimą. ir įvaizdis kuriamas nebūtinai iš anksto tai apgalvojus. „Kai prisiimate naują vaidmenį. 636). kai atsiduriame dėmesio centre . Pirmosiomis tarnybos armijoje savaitėmis jaunuolis jaučiasi nenatūraliai. Taigi įvaizdžio kūrimas dažniausiai visai nereiškia. 2000. jei asmens Aš vaizdas yra nestabilus. Psichologų jau seniai įrodyta. A. jei jis menkai pažįsta pats save. gyvenimo teatre tampa jumis pačiais. pavyzdžiui. žmogus gali šventai tikėti. Tai. Tačiau netrukus jausmas. koks stengiasi pasirodyti. Valionienė (1998) teigia. Tai ypač ryšku tuomet. kad žmogaus elgesys. profesinė sėkmė. Galbūt iš pradžių šis elgesys jums atrodys svetimas. nes jūs vaidinate vaidmenį. tarsi apsimestų esąs kareivis. kalbėdami prieš auditoriją) arba „naujoko" vaidmenyje (pvz. . jo atliekamas vaidmuo keičia įsitikinimus. kuris kyla. kad esate verčiami atitinkamai elgtis. Todėl. kad mes siekiame klaidinti ar apgaudinėti savo bendravimo partnerius. Tuomet mes vienaip ar kitaip prisistatome: mūsų elgesys kinta priklausomai nuo socialinės situacijos užuominų apie tai. kuo nesame. kas prasidėjo kaip vaidinimas. jūs stengiatės vykdyti tam tikrus socialinius nurodymus." (D. kurdamas įvaizdį. žmogus nepraranda savo tapatumo. Prisistatymas dažnai vyksta jo net neįsisąmoninus. vertybes.69 Apibendrindama įvairių autorių pastebėjimus. kad kontroliuoti kitų žmonių apie mus susidaromą įspūdį esame verčiami nesaugumo jausmo ir nerimo. Įvaizdžio kūrimas neretai esti to momento elgesys. priklausymas patrauklioms socialinėms grupėms. savotiškas „vaidinimas".. autoritetingais asmenimis. tampate universiteto studentu. kai pasijuntame stebimi ir vertinami. o tik norime pademonstruoti ir išryškinti savo privalumus bei užmaskuoti trūkumus. pagyrimai. esame pristatyti naujam žmonių ratui). p. t.1. Pirmosios savaitės po vestuvių yra panašios į žaidimą „namai". G. kad jis yra kaip tik toks. kilimas karjeros laiptais ir 1.viešai stebimoje pozicijoje (pvz.

plaukai. figūra. apklaustųjų patvirtino.verbaliniai ir neverbaliniai komunikaciniai gebėjimai (minties reiškimas raštu. Įvaizdžio kūrimas tampa labai aktualus ir tuomet. kad įsidarbinant svarbiausias veiksnys . agentūros „Noriu darbo" psichologė: -Šiandieniniai tyrimai rodo. Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau. išvaizda (bendras vaizdas. Kuo geresnė vadovo padėtis. paprašyti padėti įtikinti kitus rengiamos labdaringos akcijos nauda. kuriam prigijo pavadinimas kojos tarpduryje. iliustruoja ir reiškinys. dažnai rodytis ir dirbti viešumoje. sėkmingas įvaizdis nulemia darbo sėkmę. arba visai atima paskutinius šansus rasti darbą. kaip mokslinis darbas. įvaizdis yra svarbus kopimo tarnybiniais laipteliais veiksnys. žmonės jos metu ir patys mieliau aukoja pinigus. 1992 metais buvo apklausti didžiųjų Britanijos įmonių direktoriai. oda.. drabužiai.dėstytojo. išsilavinimo ir profesinės patirties jau nepakanka. teisininko. kontaktas žvilgsniu. pritaikydami juos prie tokio elgesio. Mokslininkai pažymi. Myers. 96 proc. Pamąstymui pateiksiu keleto tyrimų duomenis. tokiuose kaip prekyba ir marketingas.asmens prisistatymas. mimika). Kartą viešai išdėstę kokius nors teiginius. Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai .valyvumas (asmens higienos elementai. t. nagai). 93 proc. kai duodame interviu spaudai ar kalbamės su potencialiu darbdaviu norėdami įsidarbinti. 2000). Šiuolaikinėje konkurencinėje darbo rinkoje. išpildžius mažą reikalavimą. kad darbuose. norint rasti darbą. kurių atstovams tenka bendrauti su klientais.. kadrų parinkimas. jau nekalbant apie jo sėkmę. fizinė forma. Ypač dažnai to reikalauja kai kurios profesijos . G. laikysena) bei geros manieros. vėliau mes keičiame ir savo įsitikinimus.70 Kad elgesys gali keisti vidines žmogaus ypatybes. kad netgi tokiose srityse. gestikuliacija. t. y. tuo labiau jis pabrėžė įvaizdžio reikšmę savo darbo karjerai. galbūt tik už užmokestį. 1990 metais Amerikos Sirakūzų universiteto vadybos katedros darbuotojai apklausė tūkstančių firmų vadovus. finansų ir buhalterijos sistema. Štai ką apie įvaizdį sako Nomeda Ausmanienė. y. Pvz. . jų patvirtino. Štai pagrindinės šio tyrimo išvados: • Svarbiausios pozityvaus įvaizdžio priemonės . pasisakymas. gera artikuliacija. reikalaujančiuose asmeniškai kontaktuoti. Tai žmonių polinkis. pavyzdžiui. kad įvaizdis arba padvigubina galimybes. gydytojo ir pan. vėliau paklusti ir didesniems (D. Atitikti tam tikrą įvaizdį skatina mūsų atliekami socialiniai vaidmenys.

su kuriais mes galbūt niekuomet nekalbėjome. jūsų elgesyje. Geriausias patarimas. „mane užgriuvo visos pasaulio bėdos".71 • Privačių firmų direktoriai ir skyrių vadovai vykusį įvaizdį laiko karjeros sąlyga. kaip jūs vertinate pats save. Mes žmogų vertiname pagal tai. tai ištarti: „prašau. susilaukiate didesnio aplinkinių pripažinimo. stiprina ryžtą ir ištvermingumą.. • Visi šiuolaikinių firmų respondentai mano. kaip jus suvokia aplinkiniai ir tai. kurio jis ieško. ieškodami darbo. atrodykite. Prisiminkite. kitaip darbdavio neįtikinsite.. elkitės taip. Jūsų įvaizdis lemia darbo rodiklius. Išorinė . yra šis: elkitės taip. nuo viso psichinio gyvenimo priklauso jūsų darbingumas. jeigu norite. Ar tai nepakelia jūsų nuotaikos? Nuo nuotaikos. Kai nepaisote savo išorės. „likimas mane persekioja". Jie gali būti perskaityti jūsų veido išraiškoje. nes darote jiems malonų įspūdį. ir stengsis jūsų kuo greičiau nusikratyti. geriau sekasi dirbti. darbdavys ims jūsų nevertinti ir tuojau pasakys. jūs labiau savimi pasitikite. jausmų. lyg jau būtumėte žmogus. nes visa tai didina savigarbą ir savivertę. kūno pozoje. koks norėtumėte būti. didžiuojatės ir jaučiate kitų pritarimą. t. Šie žodžiai nebūtinai turi nuskambėti balsiai. Džiaugsmas ir pasitenkinimas. jeigu jūs ieškote darbo. Kreipkite dėmesį į savo išorinę išvaizdą. Kita vertus. Pamatęs ar išgirdęs visa tai. svarbesne už kvalifikacijos kėlimo kursus. viešai kalbėti. ypač į drabužius. kad esate jam tinkamas žmogus. Žymus gydytojas arba teisininkas įgyja gerą vardą ne tik gerai eidamas savo pareigas. priklauso nuo jūsų įvaizdžio. Todėl eikite. kurį jums galima duoti. kaip žmogus. kaip kartais jus pagiria: „tu puikiai atrodai". „esi geros formos" ir t. Didžiausia klaida. Jums gali pavykti sėkmingai atlikti darbą ir tada. kurie mūsų gerai nepažįsta. kalbėkite. jeigu jūs nepasitikėsite savimi ir nemėginsite siekti sėkmės. bet niekuomet nepasiseks. „neišmeskite manęs lauk". „aš savimi jau nepasitikiu". Kai atrodote gerai. jūsų darbas našesnis ir didesnį pripažinimą jis jums atneša. kokį įspūdį jis mums daro. turite įeiti į kambarį užkariautojo veidu. kurią galite padaryti. Atvirkščiai. kai kiti žmonės jumis nepasitiki ar net tyčia jums kliudo. kad jūs ne toks žmogus. Tai. bet ir šiaip gyvenime darydamas gerą įspūdį. lyg jums visur sekasi. Jeigu atrodote gerai. duokite man darbo". „man taip sunku gyventi". kad jums sektųsi. Toks tarpusavio ryšys tęsiasi ir toliau. jums geriau vengti rodytis žmonėms. kurią apie mus susidaro kiti. pasitikėjimą savimi ir susitelkimą. kad įmonės įvaizdis turi tiesioginę įtaką jos suklestėjimui. labai dažnai pasisekimas priklauso nuo nuomonės. jeigu norite ieškoti darbo. Jei nuotaika gera. jūs turite spinduliuoti pasitikėjimu savimi. kyląs iš darbo. puikūs darbo rezultatai kelia darbingumą.

paieškoti tokių būdo bruožų. „aš bjaurus". kai jūs įsivaizduosite save patrauklų. mes imame elgtis taip. Jei esate įsitikinęs. Jei mes ką nors pakankamai dažnai girdime. Jei mūsų klausimai bus pozityvūs. jo vertybes.elgtis priešingai susidariusiai nuomonei.. Jūsų išvaizda. kaip kiti". Arba įžvelgiame asmenybės trūkumus . kol galiausiai mes imame tuo tikėti. sukurti pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį. pradedame tuo tikėti. tarsi viskas būtų gerai ir šypsomės žmonėms. nepakanka tik atkapstyti jų kilmę. tačiau aplinkiniai. Taip išsiugdomi kompleksai ir neigiami įsitikinimai. Tada jie nusišypso mums. Jei taip galvojate apie save. kad jie yra nepatenkinti savimi . pasistengia. ir mūsų nuotaika pagerėja. kad jums trūksta pasitikėjimo savimi. Norint jų atsikratyti. vienas sprendimo būdų yra „pozityvūs tvirtinimai" . kas buvo kartojama vaikystėje. t. Taip kilo daugelis mūsų įsitikinimų .jūs iš tiesų toks pasijusite. Kartais fizinių . Augdami įgyjame įvairiausių kompleksų..„mano nosis per didelė"... ir savo motinos niekinamą požiūrį į tėvą". kūno kalba ir atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą. Šiuo atveju. kurie slypi taip giliai mūsų psichikoje. kai jaučiamės nelaimingi. Jūs dar nežinote. Sukūrusios kokią frazę.72 išvaizda sukuria pirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės.tai teiginiai. kuris gali gerai dirbti..giliai širdyje didelė dalis žmonių jaučia menkavertiškumo kompleksą. Sąmoningai paklauskite savęs: „kas man patinka manyje?" arba „kas man gerai sekasi?" Žmogus turi nuostabią savybę . Kartais. „aš esu įkyrus". pirmiausia reikia išsiaiškinti. Kitas metodas. protinga ir unikali būtybė". kad jūs nepatrauklus. negi galite sėkmingai dirbti ir jaustis laimingi? Daugumą kompleksų atsinešame iš vaikystės. Kartais to pakanka. kuriuos dažnai kartojame garsiai arba mintyse. Tačiau yra įsitikinimų. kurie jums patinka. kartais intelektualinių . kad problema išsispręstų.„aš neturiu humoro jausmo".. laikyseną. Tenka išgirsti prisipažinimų: „vaikystėje aš perėmiau tėvo kalbėjimo manierą. pasitikintį ir laimingą . Tuomet. Savo paties įvaizdį taip pat susiformuojame vaikystėje. iš kur jie kilo. jei galvojate. „esu per jaunas" ir t.tai.jis visada ieško atsakymo į klausimus. Daugelis žmonių patiria nesėkmes ir negali jaustis laimingi tik dėl to.„aš nesu toks protingas. kad juos išsiaiškinti ne taip jau lengva. Reklamų kompanijos taip pat naudoja šį metodą. įsitvirtino pasąmonėje. tarsi būtumėte patraukliausias. Dar vienas būdas pagerinti savo įvaizdį . elkitės kaip visiškai pasitikintis žmogus. jos nuolatos kartoja ją. Pavyzdžiui: „aš esu mylinti. kad susiformuotumėte nuomonę apie save jų pavyzdžiu. padedantis keisti įvaizdį . elkitės taip. kurie yra vyresni ir išmintingesni. sulauksime teigiamų . kas ir kokie esate. tokio žmogaus..

elgesys „tarsi". kokias žodinės ir nežodinės išraiškos priemones turėtumėt naudoti. keičiant įvaizdį. kurioje turėsite prisistatyti.kokio įvaizdžio jums reikia. kokie joje bus jūsų bei kitų asmenų vaidmenys. Kai suriku atrasti mums patinkančius bruožus. Pagalvokite. nemanykite. Yra ir kitų gerų klausimų. kurioje teks bendrauti. ką reikia sakyti bei daryti. neužmiršti. Jei jūsų tikslai pozityvūs. kaip norėtumėt • Numatykite. . Burton ir R. kaip pirmąsias geriau išnaudoti. kas joje padėtų atrodyti taip. Norint įveikti savo kompleksus ir neigiamus įsitikinimus. susikurti teigiamą įvaizdį.įveikti • Susipažinkite su „scena". bei naudokite jas • Galite pasipraktikuoti. tačiau atspindi iškreiptą. o antrąsias . kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai. kodėl jis turėtų būti būtent toks ir kaip reiktų elgtis. gali padėti klausimas: Jei manyje būtų kas nors. kokio rezultato norite . jei nuspręstumėte tai daryti iš anksto viską suplanavę. kurie gali padėti pakeisti nuomonę apie save: „kokios mano stipriosios savybės?". reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką jūsų atžvilgiu. išbandydami įvairius elgesio būdus ne viešoje vietoje.73 atsakymų. kas man patiktų. Pabandykite numatyti. neteisingą vaizdą. kad toks šaltas apskaičiavimas . Pagalvokite.nemoralus. kas tai galėtų būti?" Šis klausimas reikalauja teigiamo atsakymo. Galima specialiai sudaryti tokias situacijas. „kokiose srityse aš geriausiai pritaikyčiau savo gebėjimus?". ką dabar apie jus galvoja aplinkiniai. kokiais norite būti! O štai G. kad sukurtumėt norimą įspūdį. Dimbleby (1988) nurodomi svarbiausi įvaizdžio kūrimo žingsniai. „kas man sekasi geriausiai?" Pozityvūs tvirtinimai. kad kiti apie jus susidarytų teigiamą įspūdį • Pasverkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses. kad tai išryškėtų arba tiesiog paklausti • Įvardykite sau. sako autoriai: • Pabandykite sužinoti. teigiamų atsakymų reikalaujantys klausimai gali puikiai mums pasitarnauti. Pažinkite save ir kurkite save patys tokius. norint jį sukurti • Įvertinkite situaciją.

Kaip ir pačius pirmuosius... ieškome ir . Dimbleby (1988. galima pateikti G. tad stabtelkime prie jų. ir jais labiau pasikliaujame. kad dalis mūsų gautos informacijos apie žmogų ima dominuoti ir daro įtaką galutiniam sprendimui. nei anksčiau sakytus komplimentus ir į tai atsižvelgdami jį vertinsime. Iš čia nurodomų reiškinių mūsų dar neaptarti yra trys . Pvz. paskutinius žmogaus. aureolės efektas ir vieningumo iliuzija. esame linkę nepastebėti jo trūkumų ir ieškome kitų patrauklių savybių. susipykę su draugu. pastebėję kokį nors mums labai patrauklų asmens bruožą.bendraujant su pažįstamais. Burton ir R. darydami sprendimus apie žmones. Pvz. Pastebėta. Jis lemia tai. poelgius įsimename geriau nei viduriniuosius. siekdami susidaryti kuo teigiamesnį to asmens vaizdą. su kuriuo bendraujame žodžius. remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami. Šie autoriai taip pat išvardija svarbiausius socialinio suvokimo klaidų šaltinius. Tai . prisiminsime geriau. kad kai kurie būdo bruožai visada susiję su kitais. jo priekaištus. Daugumą jų jau aptarėme ankstesniuose skyreliuose. 75) sudarytą būdingiausių socialinio suvokimo klaidų sąrašą: • dalį informacijos mes praleidžiame • kai kurioms detalėms suteikiame per didelę reikšmę • neteisingai interpretuojame ryšius tarp atskirų suvokiamų elementų • darome neteisingas prielaidas apie žmones. kad pradmės efektas turi didesnę įtaką mūsų sprendimams. o baigmės .baigmės efektas.baigmės efektas.74 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti Apibendrinant šį skyrių. pasakytus prieš išsiskiriant. Aureolės efektas yra gana panašus į pradmės. jei pastebime ką nors atstumiančio. Ir atvirkščiai. kai bendraujame su nepažįstamais žmonėmis. Tai yra: • išankstinė nuomonė • save išpildančios pranašystės • stereotipai • pagrindinė atribucijos klaida • pradmės efektas • baigmės efektas • aureolės efektas • pritarimo iliuzija • vieningumo iliuzija. p.

nors tąkart jis galbūt tik nevykusiai pajuokavo. pagalvokite. ką pastebime. Todėl. kada jūs padarėte socialinio suvokimo klaidų. kai mes nepagrįstai tikimės. o ne kitaip. atkreipiant dėmesį tiek į vidinius. išvaizdos detalės ir 1. kartą iš ko nors išgirdę nedraugišką „užsičiaupk!".grubus nepraustaburnis. bet keletą skirtingų paaiškinimų. tai leis sukaupti apie jį daugiau ir įvairiapusiškesnės informacijos • nuomonės keitimas: būti nusiteikus keisti savo požiūrį į žmogų. išpažįstama religija? . tautybe.75 daugiau patvirtinimų. • Pabandykite stebėti su kuo nors bendraujantį žmogų ir įvardykite. • Kokie stereotipiški vertinimai labiausiai žeidžia jus asmeniškai? Ar jie susiję su jūsų lytimi.1. judesiai. Vieningumo iliuzija (falše consistency) pasireiškia. kad tas asmuo apskritai yra atstumiantis. padedančių susidaryti objektyvesnę nuomonę • įsijautimas: pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis.) atskleidžia jo asmenybės ypatybes. kad tas žmogus . Jei tokių situacijų neprisimenate. kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus: kad vienas jo poelgis ar požiūris neprieštaraus kitam. O koks elgesys gali padėti išvengti socialinio suvokimo klaidų? Tai: • atidumas detalėms: bendraujant reikia atidžiai stebėti visus. greičiausiai manysime. kada jums gresia pavojus tokių klaidų padaryti. tiek žodinius. kad panašiomis situacijomis jis visada elgsis daugmaž taip pat ir pan. kodėl žmogus pasielgė taip. padėtį visuomenėje ir kt. sužinojus apie jį ką nors naujo • duomenų tikrinimas: nuolat lyginti tai. • alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas: stengtis rasti ne vieną. kokie išoriškai stebimi požymiai (balso intonacija. tiek nežodinius „pranešimus" • sprendimo atidėjimas: stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie žmogų. siekiant išvengti aureolės efekto. tiek į išorinius poelgį lėmusius veiksnius • papildomos informacijos rinkimas: ieškoti papildomų informacijos šaltinių. stereotipų poveikio ir kt. Pasvarstykite: Pamėginkite prisiminti. įsijausti į jo padėtį. su turima nuomone ir kreipti dėmesį į prieštaravimus • informacijos lyginimas: įvairias pastebėtas detales lyginti vienas su kitomis.

76 .

Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės. turėdami sveikas ausis? Kuo patogūs yra daugiaprasmiai pranešimai? Ar mūsų kalba gali būti valdžios įrankiu? Ar klausymasis ir girdėjimas . Savęs atskleidimas: ką aš pasakau apie save. priėmėjo ir pranešimo terminais.77 5. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis. kadangi parodo siuntėjo savijautą. ką mes norėjome pasakyti? Kodėl kartais mes būname kurti. . Pranešimo turinys: apie ką aš informuoju. Beje. siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių). tiek sąmoningas norimas savęs pavaizdavimas. t. ypatumai. Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose. arba bent jau turėtų toks būti. kodėl šis bendravimas dažnai būna toks komplikuotas. kad kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais. ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame. Pranešimo samprata. 2. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas. su baime ar pan. Schulz von Thun (1996) teigia. su kuo jūs susiduriate kasdien daugybę kartų .. kas nepasakoma žodžiais? Šiame skyrelyje pakalbėsime apie tai. bet ir žinios apie siuntėjo asmenį (pvz.. Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz. 1. analizė Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo.). Aptarsime žodinio (verbalinio) bendravimo ypatumus ir pabandysime atsakyti į klausimą. Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija (pranešimo turinys). siuntėjo norą būti „aukštumoje" ir t.apie keitimąsi žodine informacija. F. o pati informacija vadinama pranešimu. ŽODINIS BENDRAVIMAS • • • • • • • Ar žodžių tvarka sakinyje yra psichologiškai svarbi? Kodėl bendravimo partneris neretai išgirsta visai ne tai.tas pats? Ar galima išgirsti tai. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu.

kokie tarpusavio santykiai atsiskleidžia tarp siuntėjo ir priėmėjo (gal nuskambėjo priekaištas: „Tu visada kažkur bastaisi". Šiek tiek sunkiau suprasti. santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi. ką įsakyti. antra. tiek paslėptas.) ir panagrinėti konkretų pavyzdį. ką siuntėjas nori pasakyti apie save (jis nekantrus? nusivylęs? labai stropus?). priėmėjas čia atlieka vertintojo vaidmenį („ką man sako tavo pranešimas apie tave patį?"). o tarpusavio santykių aspektas . Be to. Kreipimasis: ko aš norėčiau paprašyti. Pranešimo tarpusavio santykių aspektas liečia ir priėmėją („ką aš tau reiškiu?").1 pav. Tarpusavio santykiai: kokios aš nuomonės apie tave. neverbalinius signalus. Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau". Pranešimas parodo. balso toną. liepti. Taigi savęs atskleidimo aspektas pateikia Aš-pranešimą. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ne tavo nosiai suprasti tai!"). 4. kokie yra jų tarpusavio santykiai.78 3. Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras. Tai dažnai išryškėja vartojant tam tikras formuluotes. pirma.Tu-pranešimą (ką aš galvoju apie tave) arba Mespranešimą (kokie yra mūsų tarpusavio santykiai). jog suskamba telefonas. jog esant vienodam kreipimuisi.paveikti priėmėją. 5. o gal: . kokios jis nuomonės yra apie priėmėją arba. nors garsiai tai nebuvo ištarta. Visam tam priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus. jau penkis kartus tau skambinau!" Pranešimo turinys šiuo atveju visai aiškus . 5. Įdomu.1 pav. kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. Beveik visų pranešimų tikslas . Pakeliate ragelį ir išgirstate: „Labas. tarpusavio santykių aspektas gali būti dvejopas: čia gali atsispindėti. Tarpusavio santykių aspekto nereikėtų maišyti su savęs atskleidimo aspektu: pastarasis neliečia priėmėjo. Žodinės komunikacijos psichologinis modelis Įsivaizduokite. Pabandysime schema pavaizduoti pranešimo analizę (žr.skambinta penkis kartus. ką siuntėjas mąsto apie priėmėją.

kai pataikaujame ir pan. kurių prasmė yra paslėpta.2 pav. Vėliau apie tai dar kalbėsime išsamiau. formuluotės (pvz. kad būtų paduota duonos). savęs atskleidimas. nuogąstavimus. Implicitiniai .tai implicitiniai pranešimai. tarpusavio santykiai ir kreipimasis) gali būti ir eksplicitiniai. kai kalbame „iš aukšto".tai tokie pranešimai. Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai Eksplicitiniai . į ką jam reaguoti: „Atrodo.. galima pastebėti. Kartais nebūtina žmogui tiesiogiai sakyti.2 pav.79 „Tu man labai svarbus"?) ir ko jis siekia (galbūt „galėjai ir tu pats paskambinti man"). jei bus sakoma: „Paduok duonos!"..tai daugiaprasmiai pranešimai. Implicitiniai pranešimai yra .) . jei išgirsite: „Duonos ant stalo nebėra!" (vis tiek norima... viltis. bet ką gi jis norėjo tuo pasakyti?" Jei pranešimas nėra visai aiškus. tačiau gali būti numanoma. implicitinis. Konkretaus pranešimo analizė Taigi ką išgirsta priėmėjas. į kurį aspektą (iš minėtų keturių) jis atkreipia dėmesį? O gal jis netgi negali apsispręsti. ir implicitiniai. suprantu kiekvieną žodį. jog priėmėjas „išgirsta" savo fantazijas. kurie yra suformuluoti aiškiai ir vienprasmiškai. Mūsų bendrais reikalais visada rūpinuosi aš! 5. kreipimosi aspektas bus eksplicitinis. Pvz. mūsų nuomonę apie tą žmogų gali išduoti ir balso tonas. Visi keturi pranešimo aspektai (pranešimo turinys. ką apie jį galvojame (tai būtų eksplicitiniai pranešimai). Vieną iš galimų variantų pavaizduosime 5.

4 pav. nes juos naudojantieji lengvai gali išsiginti savo žodžių. ką tu pridarei. jog įeinate į laukiamąjį. pateikta galima tylėjimo pranešimo analizė. tačiau žmogus nereaguoja ir toliau skaito. verkti galima ir iš laimės. savo balso tono: „Aš gi to nesakiau!" Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė Pagal anksčiau pateiktą pranešimo analizės schemą galima nagrinėti ir nežodinius (neverbalinius) pranešimus. Panagrinėkime verkimą (žr. 5.80 gana populiarus. šiame pavyzdyje pateiktas tik vienas iš daugelio galimų verkimo siunčiamų pranešimų. Netgi tylėjimas yra pranešimas. Trys neverbalinio pranešimo (verkimo) aspektai Savaime suprantama.. kaip toli tu nuėjai! 5. įsivaizduokite. kuriame jau randate laikraštį skaitantį klientą. Pasisveikinate. Matai.). 5. Trys neverbalinio pranešimo (tylėjimo) aspektai . Pvz.3 pav. iš džiaugsmo. 5. todėl šią schemos dalį praleisime.3 pav. be to. Tačiau šiuo atveju sunkiau įvardinti turinio aspektą.4 pav.

kad su manimi viskas gerai!" Vadinasi. daug nekongruenčių dvigubų pranešimų išgirstame iš tėvų. Pvz. garsus balsas „tiktų" frazei „Aš nebenoriu daugiau tavęs matyti!" Pranešimas vadinamas nekongruenčių. nekongruentus pranešimai sukuria dvigubą ryšį. Nekongruentus pranešimai paprastai būdingi tvirtai neapsisprendusiam pranešėjui. stengdamiesi pagelbėti draugui. o kartu . Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį . Tačiau ar tai nėra panašu greičiau į pagalbos šauksmą: „Rūpinkis manimi!" Antra vertus. individo aplinka. galime išgirsti ir griežtą: „Atsikabink. jei visi siunčiami signalai (ir sakomi žodžiai. Pvz. kad šis pranešimas yra nekongruentus. prieštarauja vieni kitiems. o ne balso tonas. kai vienu metu iš mūsų reikalaujama būti savarankiškais. pamatę nuliūdusį draugą. vyras šūkteli: „Aš stebiuosi tavo kulinariniais sugebėjimais!" Tai.81 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai Pranešimas vadinamas kongruenčiu. jog kur kas geriau būtų keturios ausys.. jums skauda skrandį. jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos. Pvz. gestikuliacija. Draugo prislėgtu balsu ištartas „Su manim viskas gerai" lyg ir reikštų „Nesirūpink daugiau manimi". jei siunčiami signalai yra skirtingų krypčių.. pikta veido išraiška. išduoda būtent sudegęs kepsnys. Dėl nemalonios savijautos jūs atsakote: „Turbūt greit mirsiu!" Tačiau jūsų pašnekovas greičiausiai supras. Bet kuriuo atveju jis gali išsiginti savo žodžių. klausiate: „Kas atsitiko?" ir išgirstate prislėgtu balsu ištariamą atsakymą: „Viskas gerai.. jog sakomi žodžiai neatspindi realybės. įtūžęs žvilgsnis.likti priklausomais nuo jų. Turbūt supratote. aš tau aiškiai pasakiau. kadangi turi atsarginį variantą ... balso tonas. ir gestikuliacija) yra suderinti. kai priėmėjas yra priklausomas nuo siuntėjo (pvz. kuris priėmėją neigiamai veikia ypač tada. vienos krypties." Pranešimo nekongruentumą dažniausiai rodo mimika. o kas nors paklausia. Pvz. kaip jums sekasi.. kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus.juk pranešimas dviprasmis. Tačiau psichologai juokauja. ir balso tonas.. valgydamas kepsnį. Pranešimo priėmimo ypatumai Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. Beje. vaikai ir tėvai). kad pasakyti žodžiai neatspindi tikrovės: juk jūs dar vaikštote savo kojomis ir visai neblogai atrodote. gali rodyti ir kontekstas. Nekongruentus pranešimai gali apsunkinti ir trikdyti bendravimą. Pranešimo nekongruentumą kartais išduoda ir perdėtos formuluotės. Tačiau apie tai.

2 pav. jausti. Galimos priėmėjo reakcijos . ką jis išgirdo jam sakomoje frazėje. „savęs atskleidimo". turintį „turinio". kurią ausį mes „įjungiame" pokalbyje.). „tarpusavio santykių" ir „kreipimosi" ausis.6 pav. 5. 5. Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota.5 pav. Priklausomai nuo to. galvoti. 5. kad priėmėjas turi laisvę pasirinkti. jis gali pakrypti į vieną ar kitą pusę.82 priėmėją" (žr. Tik retas geba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis". girdėdamas jo pranešimą/ 5. Priėmėjas gali reaguoti labai įvairiai: tai priklausys nuo to. Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia.). SAVĘS ATSKLEIDIMO AUSIS Kas jis toks? Kas su juo vyksta? TURINIO AUSIS Kaip suprasti turinį? KREIPIMOSI AUSIS TARPUSAVIO SANTYKIŲ AUSIS Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti. pateikto skyriaus pradžioje (žr. „Keturausispriėmėjas" Grįžkime prie mūsų pavyzdžio. į kurią pranešimo dalį jis reaguos.5 pav.

jei juokiasi . nes pranešimas interpretuojamas pagal principą „Ką tu praneši apie save?" Kartais ši ausis „veikia" ne visai pagal paskirtį: ten. Yra pastebėta.nemėgstami ir t. bet vien apie orą nenorėčiau kalbėtis. kas yra suprantama žodžiu „meilė"? Tai gali reikšti daug ką. apie tai nėra vieningos nuomonės. kur reiktų įžvelgti tarpusavio santykių aspektą..laike kintantis fenomenas. Jis: Taip. į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš 5. žymiai dvasiškai sveikesni yra „savęs atskleidimo" ausies „savininkai". . Štai koks tu esi! Tai patogu. kurie turi perdėtai išlavintą „santykių ausį". Jei kas pyksta. Ji: Aš tik norėjau sužinoti..jaučiamės išjuokti. Palyginus su tais žmonėmis.).. Ji: Aš žinau.. Arba: Ji: Tu šiandien labai gyvybingas. jei žiūri aptarinėjami. „Savęs atskleidimo " ausis kartais dar vadinama „diagnozuojančia ausimi". kad šiaip darau miegančio įspūdį. Su tokiais žmonėmis yra gana sunku bendrauti. jeigu leidžia sau taip apie mane mąstyti!" Taigi automatiškai pakeičiama: Štai koks aš esu! _________________p.6 pav. jog geriau išlavintą „turinio ausį" turi vyrai. Jis: Jausmai . kad tu mane laikai paviršutiniška. a-d variantų. t. (irt.83 Paanalizuokite. t.. imame jaustis be kaltės kalti. Per stiprus „santykių ausies" išlavinimas sunkina mūsų gyvenimą: net indiferentiškus posakius imame interpretuoti siedami su savo asmeniu.. girdime tik to žmogaus savęs atskleidimą: „Koks jis baisus žmogus. tiesa? Šitoks netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimas vadinamas imunizacija. jei vyras būtų „įjungęs" tik „turinio ausį": Ji: Ar tu dar mane myli? Jis: Pirmiausia. Pateiksime pokalbio pavyzdį: Jis: Šiandien gražus oras. taip pat mokslo darbuotojai. Štai kaip atrodytų pokalbis. ką tu man jauti. jei nežiūri . aš žinau.

Geriausia išeitis . tarpusavio įtakojimo instrumentas. jog kas nors kritikuoja kapitalistinę santvarką.ieškote kaltės sistemoje" ir 1. Blakar (pagal V. ką turėtų tuoj pat padaryti..1. Čia tiktų toks pokalbio pavyzdys: Ji: Jis: Arba: Pirmą kartą atėjęs į namus pas savo bendradarbį.kone pilna. M. Labai jautri „kreipimosi ausis" išlavinama dar vaikystėje. Psichologizuota jūsų reakcija būtų maždaug tokia: „Šia kritika Jūs tik parodote. Paprastas pavyzdys: žiūrėdami į stiklinę.gebėti vienodai jautriai reaguoti į visus pranešimo aspektus. įsivaizduokite. galime pasakyti: • Stiklinė pusiau tuščia arba • Stiklinė pusiau pilna. šio tipo žmonės ima nebesuprasti. kad ji . antruoju. Pvz. visiškas nesigilinimas į turinio aspektą.ne vien pasakų šalis. emocijų stygiumi. perpus pripildytą vandens. Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką. 2000) teigia. Baigsim gerti kavą ir dar galėsim išeiti pasivaikščioti.tarpusavio įtakos instrumentas Norvegų psichologas R. Gyvenimas . Antra vertus. Šeimininkas: Ko tu ieškai? Peleninės? Tuoj atnešiu! Gražus šiandien oras. Kalba .84 Kitas netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimo atvejis -išgirsto pranešimo psichologizavimas. Usmanov. kad šis iš menko krustelėjimo supranta. ką jie patys jaučia. Tėvai džiaugiasi vaiko „supratingumu". Taigi siuntėjo pasirinkta frazė vienaip ar kitaip . Būdami jautrūs kitų poreikiams. svečias dairosi bute. Pirmuoju atveju klausytojas sužino. tačiau tokia patirtis vėliau virsta kliūtimi nuoširdžiam bendravimui. ko norėtų ir pan. Jei Jums asmeniškai blogai . kai klausome „turinio ausimi". Taigi paprasčiausia ir lengviausia bendrauti. kad neišaugote iš savo vaikiškų kelnių. vien tik toks bendravimas pradėtų varginti savo „sausumu". kad mūsų kalba yra socialinės valdžios. kad stiklinė yra kone tuščia.

Panagrinėkime tai detaliau. t. reikšmė išliks ta pati. tačiau galbūt dar neteko girdėti. Taigi kiekvieną kartą norėdami ką nors pasakyti.. nepakankamai ir per mažai perduoda kažko trūkumo idėją. Jeigu mes nežinome konteksto. Ypač ryškus to pavyzdys . kad mūsų kasdieniai neutralūs pokalbiai gali paveikti kitą žmogų . jo pasirinkta „objektyvi frazė" vis tiek struktūruoja ir įtakoja mūsų suvokimą. Kas kita. kai mūsų mintys perteikiamos spaudoje. kas buvo pasakyta anksčiau • tai. norėdami pasakyti „Linas pavėlavo". ką reiškia. Būtent pastarasis aspektas ir domina psichologus: kodėl beveik visiškai sinonimiški pranešimai skirtingai paveikia mus? Reklamos ir politinės propagandos žinovai. ir mezginio akį). ar Linas sumušė rekordą? Taigi dekoduodamas priėmėjas turi pasirinkti vieną iš galimų reikšmių. Žodis valdžia čia pasirinktas neatsitiktinai: mes norime atkreipti dėmesį į tą žodinio bendravimo aspektą.85 paveikia mus. O kaipgi mes? Ar tikėtina. y. y. Pvz. sunku suprasti. Esame girdėję kalbininkus diskutuojant dėl įvairių posakių lingvistinio ar stilistinio teisingumo. ją galime užkoduoti įvairiausiais būdais. ir žiedo akį. akis gali reikšti ir žmogaus akį. mes tą pačią mintį galime išreikšti ir kitaip: „Linas atėjo vėlai" arba „Linas neatėjo laiku" ir pan. kai kalbame per radiją. Priėmėjui padeda kontekstas: • situacija • tai. priėmėjus. Jis turi dekoduoti siunčiamo pranešimo turinį. nors mūsų kasdienės įtakos sfera gana ribota.. pvz. kuris neretai nepelnytai užmirštamas. mes turime pasirinkti tarp keleto alternatyvių būdų. kas buvo pasakyta vėliau. todėl ir kalbos poveikio reikšmingumas kitoks. Net jeigu siuntėjas stengiasi „pasakyti objektyviai". „Linas sumušė!": ar Linas sumušė kažkokį žmogų. . jo reikšmę. kad būtų diskutuojama apie tai. kieno ir kokie interesai ar požiūriai atsispindi tam tikrame pasakyme.jo suvokimą ir požiūrį į aplinką? Pasirodo. Tačiau pranešime gali slypėti net kelios prasmės.čia įtakos sfera kur kas platesnė. t. reklamoje ir pan. . Visi trys posakiai trūksta. Būtent tai ir turima omenyje. Tačiau visgi „neutralių" pasakymų nebūna: savo siunčiamu pranešimu kitą žmogų paveikiame sąmoningai arba nesąmoningai. kai kalba vadinama socialinės valdžios instrumentu. Tačiau funkciškai tai bus tapatūs kodai.. televiziją. poetai ir rašytojai sumaniai naudojasi žodžio galia.daugiaprasmiai žodžiai (pvz. Su panašia problema susiduria ir priėmėjas. taip. Kodo pasirinkimas Norėdami išsakyti savo mintį.

Usmanov. ar klaidingi. Nors kiekvienas iš mūsų pateiktų reagavimo variantų atspindi dalį tiesos. O tai Algiui leidžia prognozuoti. Pvz. kuriuos siuntėjas ir priėmėjas privalo atlikti. tiek jo mamai nėra tas pats. kad nauja saldainių dėžutė beveik tuščia. Beje. mes turime rinktis. vienu metu mes negalime naudoti keleto vienas kitą patikslinančių pasakymų.86 Tačiau ypač sunku priėmėjui būna tada. milijonus žmonių. . Mes turime savo mintį ir prasminį jos turinį „paversti" skambančia kalba. Maža to. kuris pasakymas bus pasirinktas. Įtarimas tuoj pat krenta ant Algio. ar pavogti. televiziją ir pan. Ši išanalizuota kasdienio gyvenimo situacija susijusi tik su dviem žmonėmis. R. kad būtent tie pasirinkimai (sąmoningi arba nesąmoningi). Bet nėra kriterijaus. ar saldainiai buvo paimti. Mūsų pateiktame pavyzdyje galima išsiaiškinti. 2000) tvirtina. Savo įtarimą ji gali išreikšti pačiais įvairiausiais būdais: • Tai tu paėmei saldainius? • Tai tu esi tas smaližius? • Tai tu nugvelbei saldainius? • Tai tu nukniaukei saldainius? • Tai tu nušvilpei saldainius? • Tai tu pasisavinai saldainius? • Tai tu pavogei saldainius? Galbūt Algio mama vienu metu išgyvena pačius įvairiausius jausmus. tačiau nei vienas jų adekvačiai nenusako tikrosios vidinės Algio mamos būsenos. ką jis norėjo perduoti.. rizikuodami būti ne taip suprasti. Algio mama pastebi. ji pasirenka vieną iš daugelio variantų. Mes negalime betarpiškai perduoti visos minties iš savo sąmonės į priėmėjo sąmonę. ar nukniaukti.. ne visada galima patikrinti. kuris pabrėžia kažkurį vidinės būsenos aspektą. leidžia teigti. M. Tačiau lygiai tie patys ypatumai būdingi teiginiams. susijusius su sūnaus poelgiu. O jie paliečia tūkstančius. kad kalba yra socialinės valdžios įrankis. kad Algis ar kažkas kitas paėmė /nukniaukė /pavogė saldainius. ar teiginiai yra teisingi. Tačiau tiek Algiui. Norėdama kreiptis į sūnų. kokia bausmė jo laukia. Blakar (pagal V. kai siuntėjas būna pasirinkęs neadekvatų pasakymą tam.. kuris leistų patikrinti. skambantiems per radiją.

daugeliui kelia teigiamas emocijas. A ir B.. Pvz. • Referentinis komponentas atspindi žodžio reikšmę. • Emocinis komponentas . Pvz.aktyviai eksploatuojamas. Ideologijoje ir politikoje tai ypač svarbu. susijusios su žodžiu pavasaris. Tačiau galima rasti pavyzdžių. uždarytas į kalėjimą žmogus gali būti pavadintas nusikaltėliu arba nuteistuoju. Kitais žodžiais tariant.tai metų laikas. o konkrečiau . pavasaris . o emocinis . Tų instrumentų yra keletas: 1. Žodiniai „valdžios instrumentai" Trumpai aptarsime. A parašė apie amerikiečių dalyvavimą Vietnamo reikaluose. spalvotuoju. pavasaris . kadangi atitinkamų žodžių ir sakinių parinkimas struktūruoja realybę „taip. • Asociacinis komponentas . dažniausiai net neįsisąmonindami minėtų trijų komponentų egzistavimo. sąmoningai ar ne. pvz. kurį iš šių žodžių pasirinko kalbantysis. Žodžių ir sakinių pasirinkimas.. kad galimybė manipuliuoti skirtingais žodžio komponentais nuo seno yra žinoma ir naudojama retorikoje. Kalba. buvo komandiruoti į Vietnamą nušviesti karo eigą. pragmatinį kalbos aspektą. girdėdami ir suvokdami žodžius. poezijoje. mes suprasime jo požiūrį ir jausmus tamsiaodžių ar prasižengusiųjų atžvilgiu. Pvz.87 Žodžio komponentai Be pasirinkimo aspekto. tie patys dėsningumai naudojami ir mūsų kasdienėje kalboje. du žurnalistai.tai visuma asociacijų. sukelia mums skirtingas emocijas.kiekvienas žodis slepia savyje tris komponentus: referentinį.. mes kuriame vieningą vaizdą. asociacinį ir emocinį. politikoje. Paprastai. ateinantis po žiemos. pirmieji pumpurai ant medžių.apie amerikiečių agresiją . negru. yra dar vienas svarbus žodinio bendravimo aspektas. nusakantys tą patį objektą. Reklamos kalboje referentinis komponentas „nustumiamas" į šoną. Aukščiau pateiktos asociacijos.. kaipgi siuntėjas įgyvendina galimybę įtakoti priėmėją bendravimo metu. kaip reikia". kai skirtingi žodžiai. juodaskūriu. kokius mūsų minėtus „valdžios instrumentus" jis turi. Šį aspektą mes jau trumpai aptarėme: tas pats reiškinys gali būti nusakomas įvairiais sinonimiškais žodžiais arba frazėmis.tai tirpstančio sniego upeliukai.tai žodžio sukelti jausmai arba emocijos. Tačiau visgi atkreipsime dėmesį į tai. Beje. tamsiaodis žmogus gali būti pavadintas juodaodžiu. Pagal tai. susijusių su žodžiu. gaivus šiltas vėjas. o B . nors ir neturi jokio ryšio su šio žodžio interpretacija siaurąja prasme.

kad šios būdvardžių eilės yra beveik vienodos. „jis sudavė..pavydus. palyginkite du asmenis: pirmasis yra protingas. Jis man sudavė (t. 3. pavydus. atkaklus. A. jis man sudavė (t. kurią priėmėjas ne visai norėtų laikyti išeities tašku. galbūt policija buvo priversta užkirsti kelią riaušėms). 5. 6. y. Pvz. nusakančių asmenybę) eilės nuoseklumo pakeitimai paveikia besiformuojantį įspūdį (V. numanome didesnį ar mažesnį policijos aktyvumą pirmuoju atveju (t. Pvz. ką sako ir ką galvoja. Akcentavimas ir intonacija. Nuoseklumo pasirinkimas. reklamuojama „vienintelė skalbimo priemonė su balinančiu efektu". Gramatinės formos pasirinkimas. „tas chuliganas"). darbštus.Senas žmogus yra . ir su ironija. Usmanov. stropus. S. Slaptų arba numanomų prielaidų pasirinkimas. žinantis. nes leido blogoms savybėms užgožti gerąsias. antrasis .88 Vietname. stropus. 2000). tą patį sakinį Aš tave myliu galima ištarti ir jausmingai.. „sužalojo būtent mane"). jog lygiaverčių elementų (pvz. kritiškas. mes jį galime pavadinti ir darbdaviu. tik jose sukeisti pirmas ir paskutinis žodžiai. y. Pvz. nors tai visiškai nepriimtina visuomenėje").. Taigi aktyvios arba pasyvios gramatinės formos pasirinkimas gali lemti ne tik priežastinių ryšių suvokimą.. „vienintelis skalbimo muilas. nusakomą situaciją iš esmės suvoksime vis kitaip. Jeigu tą patį sakinį pasakysime akcentuodami vis kitą žodį. bet ir situacijos akcentų sukeitimą. du sakiniai . Kitas pavyzdys: politikas. Tiriamiesiems pirmasis asmuo atrodydavo lengvai nepasiduodantis svetimoms idėjoms. Naujų žodžių ir posakių sukūrimas. y. Asch. užjaučiame demonstrantus) ir suabejojame demonstrantų taikumu antruoju atveju (t. „tuščių žodžių" naudojimas. y. kritiškas. Wold ir kt. Svarbi ir frazės intonacija.. Pvz. suteikusį mums galimybę užsidirbti. turintis antibakterinių komponentų'. Lygindami antrąją sakinių porą (nors sakiniai savo turiniu nesiskiria).. Turbūt pastebėjote. aiškina apie „nelabai kenksmingas radioaktyvias nuosėdas". policija apsupo demonstrantus ir demonstrantai buvo apsupti policijos. Krepšinio fano ausiai kur kas maloniau turėtų skambėti pirmasis sakinys. y. Kitas pavyzdys: kalbėdami apie žmogų. psichologų eksperimentai įrodė. esąs ribojamas pavydo ir užsispyrimo. savo proto galimybes panaudojantis darbe. Palyginkite du sakinius: Žalgiris nugalėjo Real klubą ir Real klubas buvo nugalėtas Žalgirio. savo kalboje pasisakantis už tolesnius atominius bandymus. H. Antrasis asmuo atrodė nevykėlis. impulsyvus. atkaklus. Šis mechanizmas dažniausiai naudojamas siekiant „slapta prastumti" informaciją. šiltai. impulsyvus. ir išnaudotoju. būdvardžių. jis man sudavė (t. darbštus. 4. protingas. Pvz. 2. neteisingas žodžių naudojimas.

Burcley-Allen. ir sakoma. . klausymasis .89 neturtingas ir Žmogus yra senas ir neturtingas . kalbėjimui . kurios gali būti ne tik pavojingos. daugiausiai laiko bendravimo procese užima klausymasis (žr.viena pagrindinių neefektyvaus bendravimo priežasčių. tvirtinama. Klausymasis Nemokėjimas klausyti . kurios sukuria tokį kontekstą.35 %. Antrame sakinyje jau kalbama apie žmogų. klaidas ir problemas.7 pav.labai reikšmingas mūsų bendravimui. Įvairiems komunikacijos aspektams skiriamas laikas: klausymuisi 40 %. skaitymui -16 %. Būtent tai veda į nesusipratimus. kokiame mes ir norime bendrauti. bet ir lemtingos.7 pav. kad jis neturtingas. 5. Irena (Algirdai)!" . rašymui -9 % (M. Pajutote skirtumą? Jei mama į jus visada kreipiasi mažybine forma (Irute. greičiausiai. Pirmame sakinyje kalbama apie seną žmogų.tai slapta forma gali reikšti daug ką ir. Taigi mes pasirenkame (sąmoningai arba nesąmoningai) tokias žodines formuluotes. kad jis senas ir neturtingas. be to. Burcley-Allen (1997) teigimu. 5. Algiuk) ir staiga girdite: „Ateik pas mane. ne visai malonius dalykus.). 1997) Taigi sutikite.bendraujant funkcionuoja visiškai skirtingai. M.

nemoka klausyti. o būtent 18. įrodė savo tiesą ir pan.000 dolerių. kad tiesiog. klauso. • Kurie turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu.. Teisingumo dėlei reiktą pridurti. o dauguma įgūdžių formuojasi asmenybės tapsmo laikotarpiu. kuri trukdo susikaupti. • Kurie nesiklauso todėl..500 dolerių gauna už tai. Tad kodėl vis tik klausymasis nėra vertinamas? Kodėl gi mes nesiklausome? Vidinės nesiklausymo priežastys Dažniausiai nesiklausome dėl vidinių priežasčių. kad apie 35-40 proc.tiesiog tingime klausyti. Vadybininkas W. kai jis pakeldavo telefono ragelį. kiek jo darbo laiko užima klausymasis.. iš JAV nusprendė išsiaiškinti. kelia norą replikuoti. Nes šiaip ar taip — žmogus įdomiausias yra. vienas per kitą puolame dalytis naujienomis. Jis paprašė sekretorę fiksuoti laiką nuo to momento. O klausančio dažnai ir nebūna. . • kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus. • Kurie nenori klausyti kitų išsakomų kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja. kai jis sužinojo. kad klausėsi neefektyviai.sunkus darbas.vadinasi. net 13.90 Aukščiau minėta autorė pateikia tokį pavyzdį. pats sau. Tokiu būdu mūsų aprašytas vadybininkas W.vadinasi. perrėkia kitą . jog vidutiniškai žmonės yra efektyvūs klausytojai tik apie 25 proc. komunikacijos proceso laiko.. Bet yra ir gilesnių. Vadybininką ištiko šokas. Tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. jis gauna tik už klausymąsi. net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms. ne taip greit įžvelgiamų vidinių priežasčių kodėl mes nesiklausome. juk klausymasis . kurios yra gana paprastos: • mums neįdomu • mes mąstome apie savo svarbesnes problemas • mes pavargę • mes susijaudinę • galų gale . Juk klausymasis yra įgūdis. Gatvėje susitikę seniai matytą draugą. savo metinio uždarbio... Prie blogų klausytojų galima priskirti ir tuos. Tad nuo vaikystės turėdami šalia savęs žemos bendravimo kultūros pavyzdžius padarome klaidingas išvadas: tyli .

5.. Vertinama viskas. kad tik kalbantysis gali valdyti situaciją). fizinė klausančiojo būsena (nuovargis.91 • Kurie linkę viską vertinti. susikaupti gali trukdyti ir pašnekovo išvaizda.8 pav. net ir. monotoniškumas). Paprastai mes kalbame maždaug 125 žodžių per minutę greičiu.iki 400 žodžių per minutę. M. Burcley-Allen (1997) nuomone (žr. ankstesnė patirtis. elektros prietaisų keliamas triukšmas trukdo telefono skambučiai bloga akustika trukdyti gali netinkama patalpos temperatūra. 5. atrodytų. • Visi aukščiau paminėti veiksniai gali neatpažįstamai iškreipti priimamą informaciją. tačiau klausantysis suprastų ir žymiai greitesnį kalbėjimą . nes tai dažniausiai daugiau ar mažiau liečia klausantįjį. jo gestai ir mimika. kas girdima ir matoma. skirtingi kalbančiojo ir klausančiojo informacijos apdorojimo tempai. Išorinės nesiklausymo priežastys • • • • • • Nedėmesingumo priežastimi gali tapti ir išoriniai veiksniai: pašnekovas kalba per tyliai trukdo transporto. kai kalbama lėtai ir neįdomiai. manymas. sienų spalva ir pan.8 pav. kaip gumos kramtymas klausymąsi apsunkina neatitikimas tarp kalbėjimo greičio ir klausančiojo protinės veiklos.). kambario apstatymas. toks menkniekis. gali tapti rimtu efektyvaus klausymosi trukdžiu. ypač tada. „Sugedusio telefono" principas . kalbėjimo maniera (akcentas. siunčiamą pranešimą labiausiai „nufiltruoja" klausytojo išankstiniai nusistatymai (pvz. liga). Tokia visa ką vertinanti reakcija. paremta asmeniniais įsitikinimais.

Aukščiau minėtas autorius primena. linksima galva. kuri bus panaudota kalbančiojo puolimui.blogai". kad klausymasis gali būti susijęs su aktyviu dalyvavimu pokalbyje: juk daug kalbantis pašnekovas . Dėmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas išorinis dėmesys) norint įsiteikti kalbančiajam. Čia pateiksime keletą netinkamų klausymosi stilių pavyzdžių.aktyvus procesas. amžius. įdomi ar pan. • Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę. interesai. Klausymosi stiliaus pasirinkimą įtakoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas. kitaip namų aplinkoje. Emocinis filtras iškreipia mūsų reakciją į dirginančius pranešimo žodžius.protingas ar kvailas?" • Sėlinantis klausytojas paslapčia renka tą informaciją. kurios žodžių tvarka dažniausiai būna pakeista. reikalaujantis dėmesio ir nuolatinių pastangų. Suveikus semantiniam filtrui.praleidžiama. • Klausytojas-aidas linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį. tačiau iš tikrųjų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. Neretai užbėgama į priekį: klausantysis trukdo kalbančiajam. Visa kita . . kad klausytojo priimtas pranešimas būna ne tik gerokai „aptrupėjęs". spėlioja būsimus įvykius. kuri jam naudinga. kodėl tu visa tai pasakoji". Klausymosi stiliai Žmonės skiriasi savo klausymosi stiliumi. nors mintys klajoja kažkur toli. tam pačiam žodžiui yra suteikiama kita reikšmė (juk žodžiai daugiareikšmiai!). tai . Jame' atsispindi mūsų asmenybė. nevalingai iškreiptas įvairių filtrų bet ir „pagražintas". lytis. reikšminga. Kartu priminsime. • Svarstantis klausytojas: „Dabar aš suprantu. Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties. koks aš jam atrodau . "aišku". skuba daryti išvadas. statusas.nebūtinai blogas klausytojas. • Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi.gerai. "taip". • įsigilinęs į save klausytojas daugiausiai dėmesio skiria sau: „Įdomu. • Klausytojas-simuliantas vaidina dėmesingą. klausinėja. charakteris.92 Taip pat labai svarbūs yra semantinis ir emocinis filtrai. Taigi efektyvus klausymasis . dažniausiai „nuoširdžiai" žiūrima į akis. • Kategoriškas klausytojas: „Tai . įterpiami žodeliai "aha". pridedant informacijos „nuo savęs".

juoktis ir pan. nesusijusius su aptariama tema arba su ja susijusius tik formaliai. Ar dažnai nutraukiu kalbantįjį? 5. dažniausiai nekreipdamas dėmesio į kalbančiojo nežodinį elgesį. pasireiškiančias emocijas. Ar kartais neapsimetinėju klausančiu? Galbūt klausausi tik iš mandagumo? 3.niekai". „Aš tave užjaučiu". tai toks klausytojas yra linkęs jį atmesti „kaip neturintį nieko bendra su aptariamu dalyku". Ar neužsisvajoju. • Neadekvatus klausytojas uždavinėja klausimus. • Emocingas klausytojas linkęs aikčioti („oi". Kaip reaguoju į pašnekovo elgesio klaidas? 8. Ar aš lengvai atitraukiu dėmesį? 2. o apsvarstau savo atsakymą? Nustebote dėl savo atsakymų? Ar galite tvirtinti. „Duok pavyzdį". • Analizuojantis klausytojas: „Kada?". Jei koks nors išgirstas teiginys nesiderina su logika. telefonu). 1. Ar nesu linkęs daryti skubotas išvadas? 9. Kaip aš klausau.93 • Užjaučiantis klausytojas : „Tu visai teisus". jei pašnekovas kalba lėtai? 7. Galbūt aš ne klausau. prisiminę kokį nors konkretų pokalbį (pvz.. O koks klausytojas esate jūs? Paklauskite savo draugų arba. jei klausyti visai neįdomu? 6. Viską vertina racionaliai. kad esate geras klausytojas? Koks jūsų klausymosi stilius? . „nesąmonė" ir pan. „ech". „oho"). • Grubus klausytojas nesiskaito su žodžiais: „visa tai . Ar reaguoju į emocionalius žodžius? 4. sąžiningai atsakykite sau į keletą žemiau pateiktų klausimų.

tai gebėjimas įžvelgti pranešime daugiau. priešingai. atsiminimas . o vyrai. pasiūlymus. Moterys rečiau nutraukia kalbantįjį. jog klausymosi stilius priklauso nuo daugelio dalykų: ir nuo charakterio. tiek moteriškas. Girdėjimas . o moterys . profesijos ir 1. o moteriškas stilius gali būti nepakankamai efektyvus. įvertinimas . Kaip reikia klausyti Turbūt jau supratote. Jau minėjome. greičiau įvertina jį kaip asmenybę.1. kai kalbasi du vyrai arba dvi moterys. 5.tai įsisąmoninimas.ne iškart po pranešimo išsiuntimo daromas . ties kuriais buvo sustota. tai jie pertraukia vienas kitą maždaug vienodu dažnumu.tai gebėjimas atkartoti pasiųstą pranešimą. kartais netgi skiriamas vyriškas ir moteriškas klausymosi stilius. kadangi pastarasis susijęs su supratimo komponentu. Taigi girdėjimas . Apskritai vyrai labiau koncentruojasi į pokalbio turinį. kai iš to norima gauti kokios nors naudos sau. Paprastai dėmesingiau klausomasi tų. kurie iš akustinio impulso virsta nerviniu dirginimu. apie ką eina kalba. vyrai yra labiau linkę neišklausę iki galo teikti išvadas.idealios klausytojos.į patį bendravimo procesą. kad visos moterys . Atvater teigimu (pagal V.94 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi Minėjome. kas pasakyta.fiziologinė mūsų ypatybė.). trukdyti jam išsakyti mintis. kaip tai galima sukritikuoti. negu buvo pasakyta. Moteris. tai vyras pertraukia moterį beveik du kartus dažniau. o klausymasis . tiek vyriškas klausymosi stiliai turi savų privalumų ir trūkumų. Vyriškas stilius gali sukelti pašnekovui diskomfortą. kai tik tampa aišku. Be to. supranta kalbančiojo jausmus. kad klausymąsi įtakoja žmogaus statusas. I. ausimis „gaudant" įvairius garsus. Be to.grįžta prie tų klausimų. ir nuo interesų. kurie yra aukštesnio statuso. Brownell požiūriu. interpretavimas . Vyrai paprastai įdėmiai klausosi tik pirmąsias 10-15 sekundžių. niekam tikę. Bet kai kalba vyras ir moteris. kad girdėjimas ir klausymasis nėra tas pats. ypač tada. 2000). Skiriasi ir moterų bei vyrų klausymasis.9 pav. jie ima ieškoti. pasiekiančiu tam tikrą smegenų dalį. Usmanov.psichologinė. Tačiau nemanykime.tai tik vienas iš šešių pagrindinių efektyvaus klausymosi komponentų (žr. Supratimas . kad pranešimas buvo pasiųstas. girdėjimo komponentas reiškia nuolatinę dėmesio koncentraciją. ir nuo statuso. o jei nutraukia jas . klausydama bendravimo partnerio. ką dar būtų galima pridurti prie to.

mintimis. 1997) parodė. susikaupimo parodymas siuntėjui. 2000) Minesotos universitete atlikti tyrimai (M. reagavimas . Burcley-Allen. Greenberg ir R. klausydami kitų. • stengiasi atrasti sau įdomios ir naudingos informacijos • įsisąmonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo „nuosprendžių skelbimo" savo pašnekovams • stengiasi atskirti emocijas nuo faktų • labiau pasikliauja pagrindinėmis idėjomis. negu atskirais faktais • be to. geri klausytojai sąmoningai stebi kalbančiojo nežodinį elgesį -gestus.9 pav. Baron. pantomimiką.95 sprendimas ar susiklostanti nuomonė.tai savo dėmesingumo. . mimiką. Brownell efektyvaus klausymosi modelis (pagal J. A. įsiklauso į kalbos manierą ir pan. 5. kad geri klausytojai.

nes sumažina įtampą. liūdnas ir pan. Neretai tokiu atveju klausytojas jaučiasi laisviau.96 Geras klausytojas tiesiog tampa savotišku veidrodžiu: atspindi tai. „Tu dėl kažko susirūpinęs?". aptarti opius asmeninius dalykus. kaip minėjome. „Tu dabar atrodai labai laimingas". „Tave kažkas neramina?". • Kai nori išsikalbėti. Užsimezgusi pokalbį. ką nori girdėti. nesupyksta. mes nesikišame į pašnekovo kalbą. Neutralios replikos taip pat gali padėti pokalbio pradžioje. pateiksime netinkamų frazių pavyzdžių: „Na negali gi būti. Nereflektyvus klausymasis Nereflektyviai klausydamiesi. y. t. mimiką. negu kalbantysis. norima žinoti jo mintis ir jausmus. Tokia klausymosi forma ypač tinkama.. ima „vairuoti" pokalbį ir girdėti tai. • Kai mūsų pašnekovas išgyvena gilius jausmus arba yra labai emocionalus (įtūžęs.). Aktyvus klausymasis Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir reflektyvus klausymas. Pvz. „Įdomu!". palaikome trumpomis „nespaudžiančiomis" replikomis.antraeilis dalykas. Kad taip neatsitiktų. kūno padėtį. nedaro skubotų išvadų. tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". „Oho!". klausytojas turėtų pasirinkti nereflektyvų klausymosi būdą. kad juo domimasi. kad viskas taip blogai". • Kai pašnekovas dega noru išdėstyti savo požiūrį kokiu nors klausimu. „Kažkas atsitiko?". „Pradėkite gi pasakoti". tuo parodydamas pašnekovui. „Tai kodėl dabar taip padarei?" ir pan.). „Suprantu". . Apie tai pakalbėsime smulkiau. Paskatinti žmogų išsikalbėti galime trumpomis frazėmis. Kad būtų aiškiau. Geras klausytojas visada klausosi aktyviai. ką jaučia ar kalba pašnekovas ir niekada „neužkimba" ant pašnekovo „kabliuko". „Gal galite smulkiau?" ir pan. kurias parenkame įvertinę jo neverbalinį elgesį: gestus. • jei klausytojas yra aukštesnio statuso. kai jis mikčioja. neįsižeidžia. mūsų nuomonė jam . Minėtais atvejais tokiam žmogui svarbiausia būti išgirstam. • Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis.

„Man atrodo. viskas ne taip blogai". Jūs pasakėt." • Perfrazuojame jo sakomas mintis. mes parodome.." Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms. Įsijautę į kitą." • Atspindime kalbančiojo jausmus: „Tau atrodo. „Aš jaučiu..... „Reziumuodamas galiu pasakyti... tu tiesiog „atsijungi". tuo lyg pasiruošdami tolimesniam pokalbio etapui: „Taigi problemos esmė yra.. kad... „Nedaryk iš musės dramblio!" Tai sumenkina kalbančiojo jausmus. • Apibendriname pagrindines pokalbio idėjas.".. problema yra. „O dabar pasitikrinsime: mes aptarėme šiuos faktus. . ko nori (motyvacinė empatija). Tačiau nepatartina vartoti nieko nereiškiančias „raminančias" frazes: „Na.. t. kad. tu jauti. kaip jį gauti"... „Rytoj tau bus geriau". bet nežinai. kad domimės savo pašnekovu. kad kai tavo viršininkas kalba su tavimi tokiu pilnu įtūžio tonu. išgirsime ir tai.. Ar teisingai aš supratau?". ko žmogus negali ar nenori pasakyti. retsykiais: • Pasitiksliname. kad tu norėtum šio darbo. Savo reakciją į išgirstus jausmus galite parodyti ir taip: „Intuicija man sako. mes suvoksime ne tik tai. bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija). kaip Jūs suprantate. „Jei aš teisingai supratau.". kad. „Nereikia taip visko imti į širdį . Atidžiai klausydamiesi. ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija).. ar teisingai suprantame kalbantįjį: „Jūs šią problemą suprantate būtent taip?". „Man pasirodė..". Reflektyviai klausydamiesi. „Tavo žodžiuose aš pajutau..visa tai niekai!"."." ir kt. kad tave gydė neteisingai?". (nusakome ją savais žodžiais). „Gal galėtumėte patikslinti.97 Reflektyvus klausymasis Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių. y. kad supratome esmę: „Kaip aš supratau. koncentruodamiesi į faktus ir tuo pačiu parodydami.

buvę.10 pav. jei iškart būtumėte pasakę. kad nusipirkote naują baltą "Fordą". 5.98 Siuntėjas Priėmėjas Aš neseniai nusipirkau automobilį. Patikslinantys klausimai gerina bendravimą . Daug paprasčiau būtų. O kokios spalvos? Baltas. O kokia jo markė? "Fordas" Naujas ar ne? Naujas.

99 Paeksperimentuokite su artimais draugais. Kroeger (pagal B. kuris gali nusigręžti nuo savęs. kad jį kažkas supranta ir myli. ką kalbantysis išgyvena emociškai. su kitais persimetame mandagumo frazėmis. kur paliekame savo mintis ir įsivaizdavimus ir pradedame galvoti. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus. natūraliai. Emocijų atspindėjimui svarbu tai." Dažniausiai skiriamos tokios trys klasikinės gero klausymosi ypatybės: 1. kad trečiuoju atveju delikatus partnerio pozos ir gestų pamėgdžiojimas sukuria komfortišką pokalbio aplinką. . tik toks žmogus. Akceptacija. Tik toks žmogus gali pagelbėti. nebaramas. iš esmės pakeiskite pozą. Klausytojas jaučia. Tiesumas. koks yra: jis nesmerkiamas. neegoistiškai. Empatiškumas. falšo nebuvimas. jam jaučiama pagarba. kad klausytojas savais žodžiais išsakytų šiuos išgyvenamus jausmus: juk tada partneris sužino. be vaidybos. tretiems . kuris visą dėmesį nukreipia į klausytoją ir leidžia jam tapti jo dėmesio centru. o kai jis įsišnekės. Dar vienas eksperimentas: klausykite atkartodami lygiai tokią pat pozą. M. su kuriuo norėtųsi pasikalbėti? A. kaip mes patys jaustumėmės. patekę į kito žmogaus padėtį. kad jis nėra vienas ir apleistas. Kito pokalbio metu širdingai linksėkite ir visokiais kitokiais perdėtais būdais atspindėkite partnerio emocijas. padeda pašnekovui atsiverti. o staigūs pozos pokyčiai veikia priešingai. tik toks žmogus. Klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai. Empatija prasideda ten. Turbūt pastebėsite. Kas pagerina klausymąsi Žmonės yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai. 2. 3. pamiršti save ir atsigręžti į kitą. 1994) į šį klausimą atsako taip: „Tai tik toks žmogus. Brewer. Bendraujama be išankstinių sąlygų. kuris yra suradęs save. Visais trim atvejais stebėkite pašnekovų būseną.nenorim pasakyti nė žodžio. Rezultatus aptarkite su jais. kalbantysis priimamas toks. kaip ir pašnekovo. bet vis dėlto likti savimi. Pabandykite pokalbio metu nutaisyti „ledinį" veidą ir visai nereaguoti į pašnekovo žodžius.

ką nori girdėti 4.tas pats procesas 7. Žmonės yra linkę kreipti dėmesį į tai. kurie teiginiai teisingi (T). žinių 6. Kai kurie žmonės girdi tik tai. pažįstama 3. Mokėjimas klausyti-įgyjamas įgūdis . Pažymėkite (aišku. kurie klaidingi (K): 1. atsižvelgdami į mamos asmenybės savybes. jūsų šeimos nariams. kas jiems įdomu 2.tai nevalingas procesas 5. jūsų nemėgstamam kurso draugui? Nusakykite žodžio „egzaminas" komponentus (referentinį. priklauso nuo jo profesijos. Kurio aspekto akcentavimas būdingas jūsų mamai? Ką jūs greičiausiai išgirstumėte tokioje mamos frazėje? Kokie klausymosi stiliai būdingi jums. • • Testas Patikrinkite įgytas žinias apie klausymosi procesą. gyvenimo patirties. Tai. asociacinį ir emocinį). kas jiems žinoma. kaip žmogus reaguos į išgirstus dalykus. ne knygoje!). Žmonės yra linkę laukti arba numatyti tai. Girdėti ir klausyti . jog mama jums sako: „Ir vėl tavo palaidinė ištepta"! Išnagrinėkite mamos siunčiamą pranešimą (pagal šiame skyriuje aptartus keturis aspektus). Klausymasis .100 Pasvarstykite: • Įsivaizduokite. jūsų geriausiam draugui.

101 .

102 .

Nežodinio bendravimo elementų tinkamas naudojimas leistų patobulinti socialinio bendravimo įgūdžius. nes kiekvieną pasakymą lydi nežodiniai signalai. todėl yra greitesni už kalbą. vaikai geba išreikšti save kūno kalba. naudodamiesi mokslininkų atliktais tyrimais ir jų parengtomis rekomendacijomis. kurias žmogus . NEŽODINIS BENDRAVIMAS Sakoma.veidas • iš ko galime spręsti apie emocinę įtampą • kokią informaciją bendravime simbolizuoja rankų padėtys • ką reiškia įtemptas ar atpalaiduotas žmogaus kūnas • ką apie mus informuoja turimi daiktai. rodo. kad jis yra alkanas.tai pats paprasčiausias būdas perduoti pasitenkinimą.103 6. 151). nepasitenkinimą. Kiekvienam pravartu žinoti: • apie ką byloja žmogaus jausmų „skelbimų lenta" . būdamas bet kuriame pasaulio krašte. tai universalesnė kalba. kad žodine kalba žmogus naudojasi norėdamas nuslėpti savo mintis. 1968). net nemokėdamas kalbėti. ką jis nori nuslėpti kalbėdamas. skatinančių domėtis nežodinio bendravimo forma.tai kūno komunikacijos forma. Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė vis didesnio mokslininkų dėmesio visame pasaulyje. Tyrinėtojų nuomone. pasako nežodine (neverbaline) arba kūno kalba. Mes kalbame balsu. tačiau bendraujame visu kūnu (K. Tačiau tai. Yra keletas priežasčių. kūno signalų dėka žmogus gebės paaiškinti. simpatiją ar antipatiją kitam žmogui. skausmą. kad nežodinė kalba yra įtikinamesnė. nes. Joje atsispindi emocijos. jog įvairių kultūrų atstovai savo stiprius jausmus išreiškia tokia pačia mimika. išreikšta nesąmoningais gestais ir pozomis (The International Webster's Comprehensive Dictionary of the English Language. Abercrombie. Faktas. lavinti gebėjimus tiksliai apibūdinti save. 1998. p. Jie tiesiogiai atspindi žmogaus fiziologines reakcijas. Todėl šiame skyrelyje išnagrinėsime įvairius nežodinio bendravimo elementus. nenaudojant žodžių. Nežodinis bendravimas arba kūno kalba . Prieš išmokdami žodinę kalbą. Kas yra nežodinis bendravimas Nežodinis (neverbalinis) bendravimas .

motinos ir pasaulį išvydusio kūdikio sąveika (interakcija). Gražūs jausmai sutaurina veidą. netgi įvairūs aksesuarai . Maži kūdikiai siunčia nesudėtingus to paties pobūdžio socialinius signalus. Veido išraiška. Dėl to veido išraiškai skiriamas ypatingas vaidmuo socialinės interakcijos procese. šypsena. todėl turėtume gerai žinoti jos elementus. Kūno kalba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais. kosmetika. kad veido išraiška greitai kinta. Tiesa ir tai. ateidami į pasaulį. Šio nežodinio bendravimo elementų visiškai pakanka. ir lengviau jas perprasti netgi tuomet. Tai garsas. Gebėjimas veidu išreikšti stiprias emocijas pagyvina veidą. kaip ir bendraujantys suaugusieji. tačiau C. gestais. skrybėlė drauge sudėjus sudaro bendrą žmogaus išvaizdą ir siunčia vienokius ar kitokius signalus į aplinką. nes. kai kalbantysis nori jas užmaskuoti.tai pats svarbiausias nežodinio bendravimo elementas. pakvietęs 50 žmonių ir paprašęs juos . žvilgsnis. o kartais ir atvirkščiai . jie gali pasitarnauti bendravimo procesui. judesys. Esama netgi nuomonių. o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais. iš kurių kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį ir gali paveikti žmonių tarpusavio santykius. nedraugiški ir paniurę veidai darosi dar mažiau patrauklūs. Nežodinio bendravimo raidos pradžia . akiniai. šukuosena. leidžia jam be žodžių išreikšti mintį. ko kūdikis nori. kad kūdikiai. Žmogaus veido išraiška susidomėta jau seniai. E. Jeigu gerai pažinsite veido išraišką.104 jaučia konkrečioje socialinėje situacijoje. jau yra pasiruošę socialinei interakcijai. priklausomai nuo situacijos. Nežodinio bendravimo elementai Veido išraiška Veido išraiška . Osgood (1966) buvo vienas iš pirmųjų.aukštakulniai bateliai. būdami svarbūs tiek dalykiniame.sumenkinti jį arba įnešti dviprasmiškumą. . tiek ir tarpasmeniniame bendravime. skarelės. kūno laikysena. Veido išraiškos kitimas taip pat rodo. kad tas pats žmogus gali keistis. Panagrinėkime tai išsamiau. kaklaraiščiai. kurias žmogus jaučia konkrečios situacijos metu. tai jos kitimas leis suprasti. kaip keičiasi Jūsų pašnekovo nuotaika bendravimo procese. judesiai bei gestai. Žmogaus socialinės raidos procese nežodinio bendravimo repertuaras pasipildo mimika. kad mama suprastų. nes kūno kalboje atsispindi emocijos. fizinis patrauklumas. kūno sudėjimas.

V. kad speciali neurologinė sistema. Ne veltui sakoma. kai ji jau buvo išreikšta. tai yra mišrios emocijos. lūpų kampučiai truputį pakelti • ryškios raukšlės nuo nosies iki lūpų kampučių. liūdesį. Ekman. Dėl to galima teigti. Tai buvo džiaugsmas. Paveikslėlyje matote fotografijas. Maloniai nustebinto žmogaus veidas gali išreikšti džiaugsmo ir nustebimo emocijas atvira šypsena ir pakeltais antakiais. Viršutinėje eilėje iš kairės į dešinę matote džiaugsmo.. antakiai. yra tik veido išraiška. tačiau ekspertai jose visose tesugebėjo „išskaityti" tik aštuonetą emocijų: džiaugsmą. pyktį. akių-vokų bei skruostųburnos padėties: • burna gali būti užčiaupta arba praverta. kontroliuoja tam tikrus veido raumenis. Friesen (1975). C. kuris aiškiai ir tiksliai atspindi žmogaus dvasinę būseną. susidomėjimą ir gėdą. tyrinėję emocijų išraišką veide. Antai džiaugsmo emociją veide galime atpažinti iš skruostų-veido. liūdesys. apatinėje eilėje iš kairės į dešinę yra nuostabos. kad žmogaus veidas yra jo sielos veidrodis. ar jos iš tikrųjų atspindi emocijas. y. nepriklausoma netgi nuo kultūros. baimę. bjaurėjimąsi. Mišrios emocijos taip pat gali reikšti apgavystę arba informacijos nutekėjimą. nuostaba. burna-lūpos bei raumenys. E. pykčio ir liūdesio emocijas. Pademonstruoti veido išraiškas nebuvo sunku. lokalizuota dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje. Kartais veide gali atsispindėti daugiau nei viena emocija. pasibjaurėjimo ir baimės emocijos.105 pademonstruoti 40 skirtingų veido išraiškų. tai į ką turime kreipti dėmesį? Pradėti reikėtų nuo to. Vėliau tyrinėtojai nustatė ir patvirtino tik 6 skirtingas emocines veido išraiškas. Emocijų išraiškoje dalyvauja visos veido dalys: kakta. kurių pagalba išreiškiamos vienokios ar kitokios emocijos. Vertinant veido išraišką. 1982). kad veido išraiška yra universali emocinė kalba. formuojantys raukšles nuo nosies iki lūpų kampučių. Žinia apie blogas ir gąsdinančias naujienas gali būti išreikšta liūdesio ir baimės emociniu deriniu. Ar galime pažinti emocijas iš veido išraiškos? Jeigu galime. pasireiškiančios skirtingose veido dalyse. akys-akių vokai. jeigu žmogus stengiasi užmaskuoti emociją po to. bjaurėjimasis. Veido raumenys . panieka (P. t. kurioje žmogus augo. skruostai lyg pakelti ar padidinti . nors kai kurios emocijos yra labiau susiję su tam tikromis veido dalimis.tai itin jautrus organas. pyktis. baimė. nustebimą. Antai. Mišrios emocijos gali atsirasti veide ir dėl kitų priežasčių. Dėl kai kurių veido išraiškų tebediskutuojama. kurias pateikė P. interesas. Ekman ir W. gėda ir skausmas. Izard (1977) nuomone. bet ne emocinės būsenos. pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į bruožų visumą.

smulkios raukšlelės atsiranda po apatiniu voku. šias emocijas išreiškia: • antakių judesius kontroliuojantis raumuo.106 • matomos raukšlės apie akis. Emocijų išraiška veide . kuris deformuoja antakių liniją • kaktos vidurinėje dalyje susiformuoja trumpos. einančios nuo išorinio akies kampučio. horizontalios raukšlės. 6.1 pav. Liūdesio ir pykčio emocijos matomos iš akių-vokų bei skruostų-burnos padėties.

kad veido išraiška atspindi du emocijų kraštutinumus.57. Šypsena taip pat yra galingas interpersonalinio atpildo šaltinis. baimė . Jeigu tai tiesa. E. Veido išraišką reikšmingai gali pakeisti kosmetika. tuo tarpu malonias ir nemalonias emocijas nėra taip sunku atskirti. priklausomai nuo jų intensyvumo laipsnio. Argyle nurodo apytikslius išraiškos atpažinimo procentus: džiaugsmas . Atkinson. kad lengviau yra atpažinti stiprias bei ilgiau trunkančias emocijas. kai plati šypsena apnuogina dantis. Jau minėtosios džiaugsmo emocijos intensyvi išraiška gali būti tuomet. y. pyktis . teigiamų jausmų. Manoma. kad socialinės interakcijos metu veido išraiška yra ypač svarbi abiem jos dalyviams . nuostaba . Antai. C. nes džiaugsmas.107 • • • • Nuostabos emocijai būdinga: ypač pakelti antakiai ištisinės horizontalios raukšlės kaktoje stipriau praverta burna plačiai atvertos akys.mes laimingi. kuri teigia. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai. dažniausiai suspaudžia lūpas ir tik verbalinei agresijai prasiveržti burna praveriamą. Tačiau tiksliai iššifruoti veido išraišką ne visada pasiseka netgi ekspertams. M. Jis taip pat mano. Veido išraiška ko gero per dažnai prilyginama nuolatinei emocinei būsenai. teigiamas ir neigiamas emocijas (S. nes mes šypsomės (R. t. Atkinson.65. reikėtų atsižvelgti į James-Lange teoriją. Veido išraiškos atpažinimui geriausiai pasitarnauja situacijos žinojimas.79. . L.kalbančiajam ir klausančiajam. paskatinimo netgi meilės kitiems požymis. bjaurėjimasis . akiniai. Bem. R. kad emocijos yra kūno pokyčių suvokimo padarinys . S. liūdesys . 1980). Kiti emocijų tyrinėtojai įsitikinę. Lengviausia yra supainioti baimę su bjaurėjimusi. atvirkščiai. yra šilumos. Baimės emocija nėra siejama su kuria nors atskira veido dalimi. 1994). Tompkins. Tačiau žmogaus veido išraiška ir jos iššifravimas yra tik vienas iš bendravimo komponentų sudėtingame nežodinio bendravimo kontekste. Ją galima įvertinti tik pagal visų veido dalių išraišką.54 (M. amerikiečiai net nepažįstamiems žmonėms yra linkę šypsotis ir tai siejama su jų socialine kompetencija. nes iš tikrųjų ją galima išmokti apdairiai keisti. kad skiriasi tų pačių emocijų raiškos būdai. Argyle. išreikštas šypsena veide.62. norint sudaryti reikiamą įspūdį. Smith ir D. amerikiečių supratimu. Pyktis. Galbūt tai yra auklėjimo pasekmė. 1993). plaukai. Tačiau yra kai kurios išimtys.55. aiškinantis veido išraišką.

Tyrimo metu dviems grupėms ekspertų buvo pateiktos 24 fotografijos. kai kurie asmenybės bruožai koreliavo su veido išraiška arba fizionomikos ypatybėmis. Fizionomikos ryšys su asmenybės bruožais (pagal M. dideles bei apskritas akis. 1994. sąžiningumas mielas. kad brandumo stokojantys veido bruožai moteris daro patraukliomis. 6. Tačiau paradoksalu. ryškūs dažai Ši lentelė buvo sudaryta. visai nepatraukliais (C. lygi prižiūrėta oda. Kartais veido išraiškos interpretacija priklauso nuo asmens patirties.108 Natūraliai veido išraiškai apibūdinti populiarioje. dėmesio pomėgis. aukštai iškilusius antakius. Tai ypač būdinga tais atvejais.gebėjimas suprasti žmogaus vidinę būseną pagal jo veido išraišką. Keating. Argyle.atvirkščiai. pasitelkiami asmenybės bruožų terminai. physiognomonika) . Lentelė iliustruoja fizionomikos ypatybių ir asmenybės bruožų koreliacinius ryšius. turintys mažą. garbingi. šypsena Aukštai iškilę antakiai. o kartais ir mokslinėje literatūroje. o vyrus . siauros akys Asmenybės bruožai nuoširdumas. o kita grupė ekspertų įvertinti fotografijas pagal 35 asmens savybes. priklausomi. gerai prižiūrėta oda. apskritą smakrą. žmonės. silpni. geras pašnekovas reiklumas. išplėstos akys Neryškūs akių vokai. F. storos lūpos. naivūs. . atlikusių specialius eksperimentus. Jie taip pat atrodo jaunesni. negrėsmingi ir mažiau subrendę. 1985). Anot mokslininkų. kai nepažįstamojo veidas kažkuo panašus į gerai pažįstamą. p. aukštą kaktą bei lygią odą. nuolankūs. lygi. yra suvokiami kaip šilti. naudojantis moterų tyrimų rezultatais. išdidumas seksualumas Siauros akys. 138) Fizionomikos ypatybės Ryškios. Antai. Viena grupė ekspertų rangų būdu turėjo atrinkti 23 fizionomikos ypatybes.1 lentelė. Fizionomika (gr. nes naujas nematytas veidas yra lyginamas ir jam priskiriami pažįstamo žmogaus bruožai.

jog jų būtų atidžiai klausomasi. nes ilgesnis nepažįstamojo žvilgsnis sukelia nepatogumo jausmą. ką nors apie juos sakant ar suteikiant jiems žodį. Ne tik veido išraiška. kad ji būtų suprantama kaip laiminga. todėl jie žvilgčioja į pašnekovus. Tačiau net ir trumpas akių kontaktas yra aiškus ketinimas užmegzti su žmogumi ryšį. kad kalbantieji nori. bet taip pat žvilgsnis ir gestai yra tie svarbūs elementai. kas buvo pasakyta. Bendravimo pradžioje žvilgsnis dažniausiai nukreipiamas į šalį. kad neretai yra manipuliuojama veido išraiška. tačiau susipažinkime ir su kitais nežodinio bendravimo aspektais. Penkiasdešimties valandų pokalbių tyrimą natūralioje aplinkoje . trokštama. Apie 0. kurie sėdi vienas prieš kitą • kalbantis pažįstamiems. kurie gali sustiprinti arba įnešti dviprasmiškumą į žodinį bendravimą. kad jie vaidina nė kiek ne mažesnį vaidmenį. kryptingas žvilgsnis gali būti nukreiptas į tam tikrus objektus ar asmenis. Veido išraiška neabejotinai yra labai reikšmingas žmogaus bendrosios išvaizdos elementas. Bendravimo pabaigoje žvilgsnis krypsta į kalbantįjį. turint tikslą. tik apsikeičiant žvilgsniu su nepažįstamais • kalbantis nepažįstamiems.75 sekundės trunkančiu žvilgsniu siekiama pabrėžti kažką svarbaus.109 Tyrinėtojai pažymi. Su nepažįstamais žmonėmis apsikeičiame labai trumpais žvilgsniais. parduotuvėse. ypač. kurie vienas kitam patinka. kavinėse išanalizavęs C. atrodo. atskiri trumpi žvilgsniai gali pastiprinti žodžius ar tam tikras frazes. ypač jei pokalbis vyksta neutralia tema • kalbantis pažįstamiems.oficialiuose priėmimuose. ypač suprasti kitų reakciją į tai. Žvilgsnis taip pat turi informacijos siuntėjo funkciją. kas buvo pasakyta žodžiu. tikrindami atsakomuosius žvilgsnius. lyg vizualiai norima įsitikinti tuo. ir įsitikinsime. Žvilgsnis Bendravimo procese kalbėtojas su klausytoju nuolat bendrauja žvilgsniu. Vis dėlto svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausančiųjų. . jei pašaliečio tikslas yra nesuprantamas arba jis pateikė klausimą. dėmesinga ar pranašesnė. Goodwin (1981) padarė išvadą. Apsikeitimai žvilgsniu ypač skiriasi šiais atvejais: • nesikalbant. papildydami žodinį bendravimą.

nes kiekvienas kūnas atskleidžia giluminius dalykus. Atsakinėdami į pateiktus klausimus. 1968). kuris buvo apibūdintas kaip „nepakeliamas išlydyto metalo spindesys" (A. kurio neištvėrę. Judesys gali išreikšti jausmus. Ilgais žvilgsniais keičiasi įsimylėjėliai! Intensyviu akių žvilgsniu kartais grasinama. Judėjimas yra gyvybės pagrindas. Kūno judesiai pirmiausia yra svarbūs pačiam asmeniui. kalbėtojai daro daugiau klaidų ir ilgina pauzes. Gestai yra viso žmogaus kūno judėjimo dalis. 128). kalbėtojo kompetencijos ir būtinumo susikaupti. veriančiu žvilgsniu. nes tai. 2000. pritarimą ar nustebimą. Kūnas ir jo judesiai yra informacijos šaltinis žmogui. Devynių mėnesių kūdikiai jau naudoja kelių rūšių gestus. Judėjimu savo gyvenimą pradeda kūdikiai. kas vyksta kūne. todėl svarbu yra jausti ir įsiklausyti į savo kūną. Tačiau tyrinėtojai pabrėžia. todėl yra pirmesnis už kalbą. kad vaikų kalba ir gestai vystosi beveik tuo pat metu. Agresyvūs ar linkę dominuoti žmonės mėgsta žvelgti atkakliu. priklausomai nuo dėstomos temos sudėtingumo. to reikia mokytis.110 Linktelėjimas galva. Napoleonas. jeigu jie yra pasirengę interpretuoti kūno judesius. išgyvenimus. žvilgsnis. yra emocijų šaltinis. Bierach. Mahl. pamojuoja atsisveikindami. Kūno judesiai yra artimi psichikai: keičiantis judesiams. turintys mažai patirties kurioje nors srityje. kas patraukia jų dėmesį. Šis faktas mokslininkams tarnauja įrodymu. pagyvėjusi veido išraiška. Tai reiškia. Temos sudėtingumas itin sumažina ne tik kalbančiojo. gėrimą ar miegojimą. ką nors rodo. Gestai šiek tiek aplenkia kalbos vystymąsi. taip pat ir kitiems žmonėms. todėl jie padeda išreikšti vaikų norus. p. Geriausiai to įmanoma išmokti kūno ir judesio terapijos užsiėmimuose. imituodami valgymą. kai ko nors siekia. Gestai Kalbėdami žmonės daro daugybę kūno judesių ypač rankų judesių. jeigu žvilgsnį ilgiau koncentruoja į klausiantįjį. kad kalbančiajam dirbti du darbus yra per didelė apkrova. Psichologijoje . Žmonės. norėdamas kitiems padaryti įspūdį. kad žvilgsnio dažniai labai kinta. savo išgyvenimus taip pat išreiškia judesiais. bet ir klausančiojo žvilgsnio dažnį. kad įmanoma išryškinti netgi pasąmoninę gestų prasmę (G. A. vyksta transformacijos psichikoje. kuris sugeba suprasti savo kūną. rodo susidomėjimą. Žvilgsnis gali atlikti ir valdingumo funkciją. žiūrėdavo žvilgsniu. patirtį. Psichoanalitikai mano. galų gale nuleidžiame akis. Kūno judesių suvokimas bei gebėjimas tiksliai išreikšti savo patirtį retai kada ateina savaime.

sutrikus žmogaus psichikai. bet ir galvos. stebėjimui. kad kalbėdami žmonės žodžiu išreikštas mintis pastiprina ne tik rankų.111 tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama rankų judesiams. jo bendravimas smarkiai pašlyja. kad žodžiai derintųsi su balso tembru. tačiau šiuolaikinė visuomenė dalies jų seniai atsisakė. kad gestai. nes jie išreiškia pasąmonines mintis. Poza Yra trys pagrindinės žmonėms būdingos pozos: stovėjimas sėdėjimas. rankų sukryžiavimas (nerimas. Ne mažiau reikšminga bendraujant tai. susijaudinimui. Matome. gestais bei veido išraiška. Įvairių šalių žmonių veido emocinė išraiška yra panaši.susimąstymui. Yra pastebėta. sudaro įvairius pozos variantus. pasisveikinimui. Kiekviena iš šių pozų. tupėjimas ir klūpėjimas gulėjimas. tačiau. nors tyrinėtojai mano. nesugebant naudotis kūno kalba. pirštų. veido išraiškos aktyvumo. papildyta rankų ir kojų padėtimi. nepriklausomai netgi nuo kultūros. pasirodo pirmiau nei mintis išreiškiama žodžiais. susirūpinimas). bet ir nepasitikės ja. antakių. veido užsidengimas rankomis (gėda). rankos piršto iškėlimas ir galvos nulenkimas (nuraminimas). Psichoanalitikų nuomone. atstūmimui. agresijai. išreikšdami bendrą kūno nusiteikimą. • • • . kurios sąmoningai bus suvoktos šiek tiek vėliau. sėdėjimo sukryžiavus kojas (lotoso poza). jų tarpe daugiau gestų rankomis. norintys įtikinti klausytojus. galvos linktelėjimų. kad yra daug bendro tarp kalbos ir gestų. akių ar net viso kūno judesiais. kad mojavimas kumščiu (pykčio išreiškimas). Ar tas pats pasakytina ir apie gestus? Gestai yra tyrinėti kur kas mažiau. naudoja daug daugiau nežodinio bendravimo elementų. Besistengiantys įtikinti taip pat kalba garsiau ir užtikrintai. žiovulys (nuobodumas) kultūros požiūriu yra universalūs. Šiandien nėra stovėjimo ant vienos kojos (nebent tik kaip bausmė kokioje nors socialinėje grupėje). Beveik kiekvienai situacijai . Galbūt dėl to. Primityviose visuomenėse pozų buvę apie šimtas. Dabartinėse moderniose visuomenėse nepriimta sėdėti arba gulėti ant grindų tam reikalui yra naudojamasi baldais. Gestikuliuojama dažniausiai kalbos pauzių metu ir tai skatina manyti. pasitenkinimui. atrodo. gestai pasirodo pirmiau. Priešingu atveju kalbantieji ne tik sunkiau suvoks informaciją. kad kalbėtojai. klūpėjimo ant vieno kelio. įtarumui.

Tik ką paminėtosios pozos labiau būdingos skirtingų kultūrų žmonėms.nuolankumo išraiška. patapšnojant per nugarą (Lotynų Amerika). Į asmenį. įtarus q) niekšiškas. apribojantis i) slaptas j) ieškantis k) stebintis 1) atidus. sudarytame G. rūpestingas m) piktas. nežinantį pozų reikšmės. Jos pateikiamos pavyzdyje. skrybėlės kilstelėjimas (Europos šalys. Argentina). gilus nusilenkimas (Rytų šalys. abipusis patapšnojimas per petį (eskimų paprotys). rankos paspaudimas ir galantiškas jos pabučiavimas (Prancūzija. vos pastebimas galvos nulenkimas (Didžioji Britanija). Lotynų Amerika). kad poza labiausiai priklauso nuo socialinių normų.): a) smalsus b) abejojantis c) neutralus d) nepripažįstantis. Ko gero stipriausiai skiriasi Rytų ir Vakarų šalyse gyvenančių žmonių pozos. Specialios ritualų pozos yra būdingos religinių bendruomenių apeigoms. atsisakantis e) stebintis f) patenkintas savimi g) nuoširdžiai priimantis h) ryžtingas. . Pasisveikinimo pozų spektras labai platus: kulnų suglaudimas ir galvos nulenkimas (dauguma Europos šalių. įtūžęs n) sujaudintas o) įsitempęs p) nustebęs. nusilenkimas drauge su skrybėlės kilstelėjimu (Europos šalys. kuriose nešiojamos skrybėlės). Manoma. atsilenkimą atgal ir galvos nulenkimą. Langer (6. Rosenberg ir J. rankų paspaudimas. Japonai reikšmingomis pozomis laiko krūtinės išstatymą į priekį. suglaustų delnų pakėlimas prieš krūtinę drauge su lengvu galvos palenkimu (Indija). gali būti nepalankiai žiūrima. neaiškus r) drovus s) mąstantis t) apsimetantis. po to jas lėtai keliant aukštyn (Rytų šalys). jis gali būti laikomas egocentrišku. tačiau yra universalių visų kultūrų atstovams priimtinų pozų.112 drovumui yra būdingos tam tikros pozos. Lotynų Amerika). bent jau tokie reikšmingi elementai. Ypač išsiskiria pasisveikinimo ir ritualų pozos. draugiškas apsikabinimas. Japonija). necivilizuotu.2 pav. kaip dominavimo .

p.113 6. 1994. . kaip ir japonai.2 pav. Pozų reikšmės (pagal M. tačiau be nuolankumo elementų. 205) Amerikos gyventojai. taip pat akcentuoja priešiškumo draugiškumo demonstravimo svarbą nors ir panašiomis pozomis. Argyle.

Ne dalykiniam. Dažniausiai yra skiriami trys kūno formos tipai: • endomorfai: stori. uždarų ir ant klubų • galvos . 1994). apvalūs ir minkšti • ektomorfai: aukšti. vyrai ją dažniau taiko moterų atžvilgiu. Argyle. ir dar nukreiptos į kitą asmenį . Nėra ir negali būti atsipalaidavimo pozos su asmenimis. Bendraujant su aukšto statuso žmonėmis. pasilenkimas pirmyn. atviras žvilgsnis ir atsisukimas į asmenį.114 Specifiniai pozų elementai yra būdingi skirtingoms kultūroms. 1980). kitaip sakant. L Trout ir H. galva visuomet pakelta. Pozų elementai susideda iš: • palinkimo . Rankos sukryžiuotos skersai kūno . arba atžvilgiu tų.atitikimas) (D. Bet kuriai pozai atspalvio suteikia pasitempimo ar atsipalaidavimo stilius. plačiai išskėstos rankos. sumažėjimu.nuoširdaus priėmimo ženklas. Rosenfeld.pirmyn. Jie tai daro visu ūgiu ištempdami savo kūną.atvirų.sumažinti interpersonalinį atstumą ir padidinti savitarpio supratimą.atstūmimo poza. visokiais būdais stengdamiesi didinti savo apimtis. Kūno sudėjimas Kalbant apie kūno sudėjimą. Suaugusieji žmonės ypač linkę pabrėžti savo dominavimą ir statusą. prisilietimas. M. svoris ir forma. kurie mažiau patinka. Tokių bendravimo komponentų tikslas . Atpalaiduota poza tinka tik bendraujant su žemesnio socialinio statuso žmonėmis. Interakcijos atveju pastebimas pozų kongruentumas (lot.palenktos. emocijas ir netgi asmens aktyvumą (M. Šiuos pozų elementus dar papildo viso kūno padėties įtempimas ar atpalaidavimas. nusilenkimu.tiesių. Pozą tyrinėjantys mokslininkai teigia. Nuolankumas ar pavaldumas yra išreiškiamas galvos palenkimu. patraukliais asmenimis būdingi specifiniai komponentai . o betarpiškam bendravimui su mėgstamais. į šonus įremtos rankos . ploni ir gležni . kurie yra grėsmingi. svarbūs yra trys požymiai: ūgis. pakeltos ir pakreiptos į šoną • kojų .fizinis artumas. atkišdami pirmyn krūtinę. rankas padėdami ant šlaunų.neigiama nuostata bendraujančiojo atžvilgiu. atgal ir į šonus • rankų . tačiau pagrindiniai dažniausiai turi tą pačią reikšmę. congruentia . kad poza gali išreikšti tarpasmeninę nuostatą. išskėstų ir sukryžiuotų.

1954). kad mezomorfai yra agresyvesni ir dažniau linkę nusikalsti. Nuo seno žinome. kad ji būtų geresnė negu ūgiu žemesnių žmonių. DeJong (1980). Stori žmonės. kai kuriose Afrikos valstybėse suspausdavo galvą. Dabartinėse moderniose visuomenėse nesiekiama kūno deformavimo. Ne tik ūgis. yra silpnas ir neviršija 0. kaulėti ir atletiški (W. taip pat galima keisti. stengiantis pasiekti normalų kūno svorį. H. šizofrenikai . Wilson padarė išvadą. kiekvieno individo kūno sudėjimas gali būti apibrėžtas pagal minėtus tipus. kur jis buvo pristatytas kaip profesorius. tik svarbu turėti tikslą.30 koreliacijos koeficiento. Wilson (1968) atliko tokį eksperimentą: dviem Australijos studentų grupėms buvo pristatytas šalyje besilankantis anglas ir paprašyta įvertinti jo ūgį. V. kad aplinkiniai reaguoja į ūgį. kitaip jam nebūtų skiriama tiek dėmesio. Kadangi kūno sudėjimas yra siejamas su tam tikromis asmenybės charakteristikomis. kurie yra aukštesni už 1 m 88 cm nei tų kurie nesiekia 1 m 82 cm. kad kai kuriose šalyse kūnai buvo labai deformuojami: Kinijoje būdavo suspaudžiama koja. Gal daugiau dėmesio skiriama kūno apimties (nutukimo) kontrolei. Žinome faktų. R. Aukštiems vyrams būna lengviau gauti darbą. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 74 cm. kur jis buvo pristatytas kaip studentas. Vertinant pardavėjų darbo kokybę. dažnai yra diskriminuojamos ir pripažįstamos netinkamomis darbui su žmonėmis. bet ir kūno svoris taip pat yra aplinkinių dėmesio objektas. Buvo nustatyta. kad iškreiptą ūgio suvokimą įtakojo anglo akademinis statusas. linkę į depresiją. kad kūno sudėjimas yra paveldimas. nebuvo pastebėta. nešioja rūbus praplatintais pečiais. P. o ypač moterys. vyrai fizinių pratimų pagalba stengiasi suteikti kūnui patrauklią formą.115 • mezomorfai: raumeningi. tačiau ir jose moterys vis dar dažnai korsetu suveržia liemenį bei minkštomis liemenėlėmis didina krūtinę. Asmenys. Anot minėtų autorių. turėtume pasidomėti. Toje grupėje. Dupertuis ir E. Iš to galime daryti išvadą. nurodo W. kad ji būtų visai maža. tačiau vis dėlto yra galimybė jį koreguoti dietomis ir fiziniais pratimais. Sheldon. Kyla klausimas. kaip ir veido išraišką. kad būtų apvalesnė. C. dažniausiai yra stori. kodėl to reikia siekti. McDermott. .ploni (tai įtakoja jaunesnis amžius). R. tačiau ryšys tarp asmenybės ir kūno sudėjimo. P. taikomos įvairios dietos. ektomorfai yra inteligentiški ir neramūs. tyrinėtojų nuomone. endomorfai yra atsipalaidavę. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 91 cm. laimingi ir tingūs. netgi atlyginimo dydis apie 12 % skiriasi vyrų. kad kūno sudėjimas yra nežodinio bendravimo elementas. koks tarp jų ryšys. Yra pastebėta. ar kūno sudėjimas laikytinas bendravimo elementu. Kūno sudėjimą. ypatingai į vyrų. o kitoje grupėje.

kūno išvaizda yra svarbi sąlyga. Kalbėdami apie žemo intelekto ir . Tai yra lyg jų atpažinimo ženklai kitiems tokios socialinės grupės nariams. kad storuliai yra neatsakingi. maištininkams ir hipiams būdingi ilgi plaukai". Negalima nesutikti su teiginiu. Apžvelgę žmogaus išvaizdą įvairiais aspektais. ji taip pat yra prielaida formuotis tam tikram požiūriui į kitus panašaus kūno sudėjimo žmones. jiems geriau seksis. visuomenės atstumtiesiems. priimant į darbą. DeJong tvirtina. ištyrus storulius su skydliaukės sutrikimais.nurodo M. tingūs. kurios atsiranda padidinto svorio atveju. kad jie buvo mažiau atstumiami. Kaip matėme iš pateiktų pavyzdžių. bet dėl sveikatos problemų. Taigi kūno sudėjimas yra svarbus bendros žmogaus išvaizdos elementas. žmonės linkę suteikti savo kūnui geresnę išvaizdą. kreipdami dėmesį į plaukus. W. kad išvaizda atlieka patrauklios asmenybės įvaizdžio funkciją. protas. kad.vienuoliai ir kareiviai nešioja trumpus plaukus. Plaukų ilgis priklauso nuo skirtingų socialinių grupių normų . godūs ir neturintys savikontrolės jausmo. netgi priskiriant jiems tam tikrus asmenybės bruožus. tačiau. o juos nešiojančiam asmeniui suteikia pasitenkinimą ir didina jo kaip asmens patrauklumą. rodo priklausomybę tam tikrai socialinei grupei. Taip pat nereikėtų atmesti minties. laisvamaniams. išreiškia savo priklausymą grupei ne tik plaukais. populiaresni. bet ir psichologine prasme. matome. kurie ką tik buvo numetę svorio. kad stori žmonės yra nemėgstami ne tik dėl kūno svorio. mažiau agresyvūs. tačiau specifinės šukuosenos būdingos tik tam tikroms kultūrinėms grupėms. dažniausiai juos kerpa ir šukuoja. kūną puošiantys aksesuarai ir simboliai turi kelias prasmes: jie simbolizuoja materialinę gerovę. Vienok W. Subkultūrinės grupės. kad pagrindinė priežastis yra manymas. DeJong teigia. kad patrauklūs vaikai bus protingesni. Argyle. Pasirodo. tokios kaip pankai ar skustagalviai. kad ji yra svarbi ne tik išorine. kad žmogų puošia išmintis. Galima būtų iškelti hipotezę. „Labai retai žmonės leidžia savo plaukams augti laisvai. mokytojai galvoja. tačiau dėl tos pačios priežasties jie lieka atstumti kitų visuomenės piliečių. kad būtent jis įtakoja daugelio skirtingų socialinių grupių tarpasmeninius santykius. pasirodė. aksesuarus bei kitus elementus. Jau 4-6 metų vaikai supranta. Gera išvaizda sustiprina asmens pasitikėjimą savimi. naudodami kosmetiką. mandagesni. galioja ir fizinio patrauklumo stereotipas. nors vis dėlto atstumiami labiau nei turintys normalų kūno svorį. bet ir visa išvaizda. . Plaukus galima šukuoti įvairiai. Norėdami būti patrauklesni.116 Svarstydamas tokio išankstinio nusiteikimo prieš storulius priežastis. kaip rodo tyrinėjimų rezultatai. kad patrauklūs vaikai yra fiziškai gražesni. Taigi.

Sprecher. Prisilietimas. Sprecher. 1975). nes. kurie atsiliepia į šilumą. kad patrauklios moterys. todėl sunkiau rasti draugų (M. prakaitu . Iš čia tiesiog peršasi išvada. jog patrauklumas neturi universalių kriterijų ir yra gana subjektyvus.teigia. konstatavo. kiti . kaip rodo daugybė tyrinėjimų. Dermer. 1986). Hatfield ir S. 1994). užauga nervingi ir pikti. aplinkiniai yra labiau priešiški. įtampą. atlikę išsamius tyrimus. Įdomu yra tai.išreiškia savo būseną. šaltį. jeigu jiems atrodydavo. nori būti įvertinti už jų asmenybines savybes. modifikuodami savo išvaizdą.temperatūra. labiau savimi pasitikintys. pasirodo. Skirtumų yra rasta nemažai: patrauklūs žmonės yra laimingesni. aptarsime dar vieną elementą prisilietimą.117 dar nepatrauklius vaikus. o ne jų gebėjimų rezultatas. Hatfield ir S. kvapu. dažniausiai sutinkama primityvių organizmų ir kūdikių bei mažų vaikų tarpe. Iš tikrųjų kyla klausimas. Tačiau minėti skirtumai yra labai nedideli. 1986). Yra ir neigiamų dalykų patrauklios išvaizdos žmonių gyvenime: vieni tyrinėtojai nurodo. kad jie turėtų mokytis atsiliekančiųjų klasėse. Oda tuo tarpu tam tikrais signalais . materialių orientacijų. Prisilietimas aktyvina keletą skirtingos rūšies receptorių. Tai gana paradoksalu: neturintys fizinio patrauklumo. Bene daugiausia kūno prisilietimo formų būdinga primatams. mokytojai mano. socialiai labiau išprusę. Farina ir bendraautoriai. terapeutai tvirtina. kūdikio maitinimas ir kova. dėl ko kiti įjuos žiūri palankiau. skausmą. mažiau dienų praleisdavo psichiatrinėje klinikoje ir lengviau įveikdavo savo problemas iš jos išėję (A. kūno prisilietimo socialinio bendravimo atvejai yra gana neplataus spektro: seksas. kad jie turi kitokią socialinę patirtį. kad patrauklūs žmonės buvo linkę nevertinti pagyrimų už darbą. Farina ir kt. kad patrauklios pacientės kelia mažiau rūpesčių gydytojams (E. beesąs pati primityviausia socialinio bendravimo forma. kad jiems dažniau pavydima. D. spalva. kad tai fizinio patrauklumo. jog patrauklios moterys dažniausiai yra neištikimos. Bene reikšmingiausias prisilietimas yra kūdikiams. Tyrinėtojai taip pat domėjosi patrauklumo ryšiais su psichine būsena. . geresnės psichologinės būklės. stengiasi jį suformuoti. o būdami patrauklūs. Ypač tai tinka moterims. turinčios psichikos problemų. Prisilietimas Kalbant apie nežodinį bendravimą. Argyle. Thiel. kūdikiai. nepatyrę kūno glamonių. ar patrauklūs žmonės yra nors kiek pranašesni už kitus? To galima tikėtis nebent dėl to. pažymi E. A. egoistiškos ir nejautrios nuskriaustiesiems (M.

Bendravimo tyrinėtojai nurodo. pasisveikinimas) • draugiškas. atskleidžiančią prisilietimo pobūdį: • funkcinis (profesionalus) • socialus. Pateiktame sąraše nepaminėtas prisilietimas agresijos atveju. nors tokia prisilietimo forma taip pat egzistuoja. Prisilietimas. 217) pasiūlė schemą. patrauklumą ir . kurį galima vertinti kaip ritualą arba simbolinį aktą. panašiai kaip ir beždžionės. kada draugiškas. Mokslinėje literatūroje gausu faktų. išreiškia šilumą ir dominavimą. kad pirmųjų dvejų metų prisilietimai yra ypač svarbūs tolesnei vaiko raidai.118 Atrodo. Alper teigia. susipažįstant ar patvirtinant socialinį ryšį. Kadangi bet koks prisilietimas yra asmeninės erdvės pažeidimas. rodo teigiamas ir neigiamas emocijas. Yra prisilietimų. masažuotojai. pavyzdžiui. gimnastikos instruktoriai. apibūdinant motinos ir vaiko ryšių kokybę. ypač profesinės karjeros ar pasiekimų sporte atvejais. siuvėjai. nes sunku nustatyti. Heslin ir T. kurią plačiai aptarėme.gydytojai. Alper (1983. Tyrinėtojai taip pat atkreipia dėmesį. Heslin ir T. Rankos padavimas pasveikinant labai dažnas sėkmės.susikibimas rankomis) • seksualinis sužadinimas (gali apimti ir anksčiau aptartuosius atvejus). kad kiekvienas nežodinis elementas bendravimo metu išreiškia tam tikrą asmenybės aspektą.. p. Svetimų žmonių (ir ypač viešose vietose) prisilietimas nėra dažnas reiškinys. vieną iš pagarbos elementų. kad prisilietimas turėtų atitikti socialinių ryšių pobūdį. Socialinės interakcijos kontekste prisilietimo požiūriu galime kalbėti tik apie pasisveikinimą. intymumo sferą. kurie liečia žmogaus kūną . Šis iš anglų kalbos kilęs žodis pastaruoju metu plačiai vartojamas. šiltas prisilietimas įsiveržia į meilės. bet ne prie kokių nors intymių zonų. R. šiltas (apima abu pirmuosius atvejus) • meilė. medicinos seserys.bondingas. tačiau ir šių asmenų prisilietimai nėra socialiai reikšmingi. Prisilietimas socialiai yra priimtinas tik prie tam tikrų kūno dalių: rankų plaštakų ir pečių. mandagus (rankos paspaudimas. jog prisilietimas nėra labai aiškus bendravimo elementas. transporte. jo socialinės normos yra gana griežtos. Taip pat yra tam tikrų profesijų žmonės. kad kūdikiai. intymumas (tarp jų . Veido išraiška. kaip nežodinio bendravimo elementas. kirpėjai ir kt. nors kartais ir malonus. bet tai nelaikoma socialiai reikšmingu prisilietimu. R. turi įgimtą poreikį prisilietimui ir tai yra ypatingas ryšio su motina šaltinis . išskyrus atskirus individualius atvejus.

baimė (-) susirūpinimas dominantiškumas. Argyle. Argyle. Nežodinio bendravimo elementai. Jais pasinaudodami galime padaryti kai kuriuos apibendrinimus: . gestai ir kiti kūno judesiai. p. yra svarbūs visam bendravimo procesui.2 lentelė. pasitikėjimas savimi. baimė dominantiškumas. 6. 1994. nurodytas prie asmenybės savybių. rodo. Beveik visi nežodinio bendravimo elementai vienaip ar kitaip yra siejami su asmenybe. neurotizmas (-) Pastaba: ženklas (-). psichikos sutrikimas (-) Erdvės artumas Žvilgsnis Kūno judesiai: savęs lietimas atsipalaidavimas Ekspresija dominantiškumas. jeigu jie yra suderinti su kalba. Nežodinio bendravimo ir asmenybės ryšiai (pagal M. nepakankamai socialūs ir protiškai atsilikę asmenys rečiau naudoja gestus. socialiniai įgūdžiai ekstraversija. buvo taip pat nustatyta. poza išreiškia nuostatą ir emocijas. Ieškant nežodinio bendravimo ryšių su asmenybe. 269) Veido išraiška dominantiškumas (-). ekstraversija neurotiškumas (-) susirūpinimas.119 asocijuojasi su teigiamai vertinamu stereotipu. dominantiškumas. sustiprina išreikštas mintis. bet dažniau linkę save liesti (M. ekstraversija. pasitikėjimą pateikta informacija. jog ryšys tarp asmenybės savybės ir nežodinio bendravimo nebuvo patvirtintas. jog pikti. 1994). kaip matėme iš šiame skyrelyje pateiktos teorinės medžiagos ir tyrimų pavyzdžių. savigarba.

lyginant su žodine? Kodėl sakoma. nežodinio bendravimo elementai yra svarbi tokių įgūdžių dalis. tai svarbi priežastis ją tobulinti. o kartais net apsprendžia tarpusavio santykius. fizinis patrauklumas laikytini nežodinio bendravimo elementais. kad nežodinė kalba yra universalesnė ir įtikinamesnė? Ar galime prognozuoti žmogaus sėkmę iš „kūno kalbos"? Kurie „kūno kalbos" elementai geriausiai atspindi žmogaus emocijas? Ar patrauklumas suteikia pranašumų gyvenime? . prieštaravimai tarp „kūno kalbos" ir elgesio neigiamai veikia bendravimo procesą. netgi tokie žmogaus išvaizdos aspektai. asmens fizinės savybės .120 1. kosmetika. kadangi jie sukelia kitų reakciją. 2. simbolizuodami priklausymą tam tikrai socialinei grupei arba suteikdami patrauklumo. jeigu asmens darbinė veikla yra susijusi su bendravimu. kūno sudėjimas. kaip plaukai. jam būtini geri bendravimo įgūdžiai. esama ryšio tarp „kūno kalbos" ir asmenybės vertinimo. tikslus nežodinio bendravimo įgūdžių panaudojimas padeda lengviau pasiekti tikslą. 6. Pasvarstykite: • • • • • Kokį vaidmenį bendravime atlieka nežodinė kalba. 4. 3.išvaizda. akiniai ar aprangos detalės įtakoja bendravimo procesą. 5.

121 .

122 .

situacinio kontakto su aplinkiniais. vertinant tarpasmeninius santykius. tai tėra tik formalaus bendravimo pavyzdžiai. kartu praleistas laikas. Tinkamas bendravimas padeda išlaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius. Santykiai dažnai vartojama. ilgai negalime susirasti draugų. nebebendrauja. Bet tai nedaug ką pasako. tiek artimus ar romantiškus santykius. kas yra tarpasmeniniai santykiai. atėję į naują kolektyvą. Kokie požymiai apibūdina tokius santykius? Pirmiausia. kad santykiai tai daiktų padėtis vienas kito atžvilgiu. tuo tarpu netinkamas gali išardyti tiek dalykinius. yra jų trukmė. o tiksliau.123 7. rodo tų santykių svarbą. Jei mes prašome pardavėjos paduoti mums kepaliuką duonos ar aiškiname policininkui. koks jis geras bebūtų. tarpasmeniniai santykiai pradeda blogėti. Kitas požymis. kai nesiseka sutikti mylimojo ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais. bet sunkiai apibrėžiama sąvoka. kodėl viršijome greitį. kai. kuris susieja bendraujančių asmenybes. Iš tikro mums labai svarbu užmegzti. kurį savo noru skiriate kitam. Laikas. tai tarpasmeninius santykius galima apibrėžti kaip žmonių padėtį visuomenėje vienas kito atžvilgiu. TARPASMENINIAI SANTYKIAI • • • • • • Kas yra tarpasmeniniai santykiai? Kaip tie santykiai vystosi ir nuo ko priklauso jų pobūdis? Kodėl ir kaip mes atsiskleidžiame bendraudami su įvairiais žmonėmis? Kas lemia žmonių patrauklumą tarpusavio santykiuose? Kas yra meilė ir kokios jos rūšys? Kokios nesėkmingų tarpusavio santykių priežastys? Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio. Jei laikysim. neatviras. nebemoka išreikšti savo jausmų ir poreikių. Kai tik vienas nebeklauso kito. . kai kalbam apie tarpasmeninius santykius. Kas yra tarpasmeniniai santykiai Pabandykime apibūdinti. kurti ir išlaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. tai galvojam apie bendravimą. Dėl to mes nusimename.

tiek visais. draugų. trunkantį trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą ir atspindintį tam tikrą intelektualinį. Schachter. nepatenkinę priklausomybės poreikio. Pabūti vienam su savimi yra netgi būtina. tai tiesiog poreikis palaikyti ryšius su kitais. emocinis ir fizinis. artumas tarp bendraujančių. Tai nėra priklausymas daiktiška ar išnaudotojiška prasme. Pagal S. bet ir emocinio kontakto. Dar kartą stabtelėkime ties vienais iš svarbiausių -priklausomybės ir prieraišumo poreikiais. Žmonės gali būti artimi tiek vienu iš šių aspektų. būti daugelio bendrijų nariu.124 Ir turbūt svarbiausias tarpasmeninių santykių ypatumas . y. kad jis būdingas visiems žmonėms. būti reikalingi. Schachter šį poreikį pavadino afiliacijos poreikiu ir teigė.intymumas. Nepatenkinę šio poreikio. S. neturintys artimų ryšių. Mes siekiame ne tik būti su kitais žmonėmis kartu. emocinį ar fizinį bendraujančių artumą. t. t. Tyrimai rodo. pasitikslintum savo mintis ir įvertintum veiksmus. kad nuolat siekiame būti susiję su kitais žmonėmis. y. nors ir skiriasi savo stiprumu. Taylor. E. intymumo jausmus. kurie tokius ryšius turi. tai turėtume pripažinti. Artumas tarp žmonių gali būti intelektinis. žmonės jaučiasi vieniši. kad geriau apmąstytum savo gyvenimiškąją situaciją ar susikaupusius jausmus. . Taigi tarpasmeninius santykius galime apibūdinti kaip neformalų asmenybių bendravimą. jausti meilės. poros ir nepriklausantys jokiai draugijai ar bendrijai miršta anksčiau nei tie. vieniši ir neturintys draugų. y. kad būti vienam ir vienišam yra ne tas pat. Mums reikia turėti šeimą. tarpasmeniniai santykiai leidžia patenkinti pagrindinius žmogaus socialinius poreikius. Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs Kaip jau žinote iš ankstesnių skyrių. dalintis jais. Vieniems yra labai svarbu bet kokioj situacijoj siekti kitų draugijos. pirmagimiai ir vienturčiai turi stipresnį afiliacijos poreikį. 1994). nes nuo mažumės įpratę kitų žmonių buvimą greta sieti su saugumo ir poreikių patenkinimo jausmais. priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. t. Tik reikia žinoti. kitų šis poreikis yra silpnesnis (Sh. rūpintis kitu. kad žmonės. bet būti vienišais. Tuo tarpu kiti pagal gimimo eiliškumą vaikai gauna mažiau tėvų dėmesio. Jei įdėmiau pažvelgtume į savo gyvenimą. o neretai dar ir patiria vyresnių brolių ar seserų agresiją savo atžvilgiu. Jie gali net turėti keletą draugų. nes tie santykiai gali būti paviršutiniški ir stokoti intymumo.

malonumu. įdomios kelionės. kai jūs po sunkių darbų ilsitės prie židinio.125 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius Peržvelkite mintyse savo draugų ir gerų pažįstamų ratą. Jei žmogus. Kad jūsų santykiai įgytų pusiausvyrą. svarbu juos susieti su maloniais dalykais. tai mūsų santykiai su juo subalansuoti. y. ir atvirkščiai. pasirinkdami draugus. t. 1994). teigiamas ar neigiamas. kad jie panašiai galvoja. vienam iš jūsų reikėtų keisti savo požiūrius arba nuspręsti nekalbėti apie tuos dalykus. tikėtina. tampa mums reikšmingi. Balanso teorija (F. Geri draugai draugystės . 1970) teigia. Tokiu atveju jūsų santykiai bus nesubalansuoti. Pastiprinimo -jausmų teorija (D. Bordens. Byrne ir G. ir bendraudami su juo. ir tai didina jo patrauklumą. su kuriais jaučiame turį subalansuotus santykius. 1961) požiūriu kitų žmonių patrauklumas didėja. Daugelis tyrinėtojų. Šio požiūrio šalininkai teigia. į jose dalyvaujančius asmenis. Horovvitz ir K. kurie jums patrauklūs. Kiti. Kodėl. kad žmonių patrauklumas gali padidėti ar sumažėti priklausomai nuo to. kad mes jiems patinkam ir pan. su kuriuo tenka bendrauti. nesutinka su jūsų nuomone ar verčia pasijusti blogai. aiškintų tokį pasirinkimą tarpasmeniniu patrauklumu: jūs siekiate bendrauti su tais. užmegzdami tarpasmeninius santykius. jei žmogus. A. nuolat kritikuoja jus. kad jaučiat didesnį palankumą tiems. Clore. pasirinkote būtent juos? Jūsų pasirinkimas gali būti visai ne atsitiktinis. Kodėl gi. mes linkę bendrauti. vakarienės drauge niekada nepraras savo reikšmingumo. 1958) aiškina. kurie šiuo metu yra su jumis. patenkina mūsų poreikius. kokias emocijas. skaniai pavalgę ir atsigėrę. kuriuos išgyvename tomis aplinkybėmis. kad jis laikosi visai priešingos nuomonės apie jums svarbius dalykus. padeda mums. Taigi romantiški pietūs. Newcomb. L. Įsivaizduokit. mes perkeliame jausmus. kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo asmeniu. mes teikiam pirmenybę vieniems žmonėms. pasitenkinimu. turi panašius interesus ir požiūrius. M. Ir priešingai. Heider. jausitės nepatogiai. Todėl. jo patrauklumas jums mažėja. mes kartu su jais išgyvename tam tikromis situacijomis. Tai sukelia mums teigiamus jausmus. su kuriuo bendraujame. atsakydami į šį klausimą. kad norint išlaikyti santykius. Kuo kiti gali mus apdovanoti? Ogi tuo. S. ir mes mėgstame tuos žmones. kai santykiai su jais yra mus dažniau apdovanojantys. iš pradžių buvę neutralūs. kad žmogaus patrauklumas susijęs su tuo. Su žmonėmis. o ne kitiems? Yra keletas tarpasmeninį patrauklumą aiškinančių teorijų (pagal I. sužinote. Apdovanojimo teorijos (T. kai jų buvimas siejamas su teigiamomis emocijomis. kad bendraudamas su savo naujuoju draugu.

Nuostatų ir įsitikinimų. Aptarsime juos plačiau. Ir nors mums atrodo. kai susiduria su tuo.. kad tam tikru jūsų gyvenimo momentu jūs tiesiog atsidūrėte fizinėje erdvėje arti viena kitos. B. kad mūsų pasirinkimas priklauso tik nuo mūsų valios. kaip viena svarbiausių išgyvenimo strategijų. Be abejo. kad tiek vedusių. pvz. Fizinis artumas leidžia dažniau matyti tam tikrus asmenis. Todėl gali būti. su kuriais susiduriame. bet jie dažniausiai irgi nėra labai mėgstami kitų. nes priešinga nuostata trukdytų tiek dirbti kartu.kartu. Atrodo. mes labiau linkę surasti patinkančius bruožus kituose ir pamėgti žmones. gyvenote viename kambaryje ar kaimynystėje ir pan. mokėtės vienoje klasėje ar kurse. su kuriais dažniau kontaktuojame. tai galioja bet kuriems objektams. panašumo reikšmė tarpasmeniniam patrauklumui pabrėžiama visose trijose patrauklumą aiškinančiose teorijose. kaip jie buvo apgyvendinti universiteto bendrabutyje . Kaip jūs susipažinote su savo geriausia drauge? Nemaža tikimybė. Panašumas. negu nemėgti. Kaip pastebėjote. ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame. kad paprasčiausiai mums labiau patinka tai. panašumas. Tyrimai rodo. Šis polinkis leidžia mums sėkmingai bendradarbiauti su daugeliu žmonių. kas įprasta ir pažįstama ir nerimauja. tiek nevedusių studentų draugystei turėjo didelės įtakos tai. kūdikiai ir jauni gyvūnai teikia pirmenybę tam. Šiais laikais mes laisvai pasirenkame draugus ir vedybų partnerius. Zajonc.. Jis reiškia. kad šiais laikais balsavimas už politinį kandidatą yra tas pats. Fizinis atstumas.126 vardan kartais toleruoja nuomonių neatitikimus. 1968). iš tikrųjų dažnai jis paklūsta tam tikriems dėsningumams. tiek bendrauti. asmenybės ir net fizinės išvaizdos panašumas . kuriems. kas nuspręsti. Dažnesnio pasirodymo poveikį patrauklumo didėjimui efektyviai išnaudoja reklaminės ir politinės kampanijos. papildymas. o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti juos. interesų. atrodo. kurie yra bendri visiems žmonėms. bet subalansuoti santykiai vis tik malonesni ir labiau apdovanojantys nei nesubalansuoti. Mokslininkai šį efektą aiškina įgimta naujumo baime. kas nepažįstama. kad jūsų draugais ar mylimaisiais tapo tie asmenys. Kaip rodo šimtai tyrimų. kurią skalbimo priemonės ar majonezo rūšį pirkti. nepatinka daugumas aplinkinių. abipusiškumas ir fizinis patrauklumas. Pvz. galite atrasti ir savo pažįstamų tarpe tokių. arti ar toli vienas nuo kito. Pasirodo. ir tai sukelia taip vadinamą dažnesnio pasirodymo efektą (R. kurių patrauklumą jums padidino šie patrauklumo veiksniai: fizinis atstumas. Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti. Todėl.

Todėl asmuo su stipriu globos pradu ir trokštantis rūpintis kitu sudarys idealią porą su tuo. kad kitas asmuo teigiamai apie mus atsiliepia. išskyrus tą. tai jis gali nepriimti teigiamos informacijos apie save. kad mąstome „teisingai" ir todėl jaučiamės geriau. Kita išimtis . Tačiau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panašumas. etninių. Abipusiškumas. Ar jums patinka gražūs žmonės? Turbūt daugelis atsakys . ypač pradinėmis bendravimo stadijomis. Ir kuo santykiai su kitu asmeniu artimesni. Žinojimas. Nėra gerai. negu nepanašūs. patenkindami vienas kito poreikius. Gausybė . Kai kada kiti mus traukia. skonio. asmenybės savybių ir pan. interesų. kad juo rūpintųsi. Netgi fizinio patrauklumo panašumas yra būdingas daugeliui porų. Tyrimai rodo.kai mes įtariame. tuo daugiau panašumų mes ieškome įvairiose srityse. fizinis patrauklumas yra labai stiprus bendro žmogaus patrauklumo veiksnys. kurie yra panašūs savo asmenybe. kad jūs patinkate kitam asmeniui. nes turi savybių. kad svarbus veiksnys yra panašių nuostatų santykis ir svarbumas. kad galime numatyti tų žmonių elgesį. išsilavinimo. Mes mėgstame tuos. sutikę panašiai mąstančius ir jaučiančius. didina to asmens patrauklumą. kiek panašių nuostatų ar vertybių turi laikytis bendraujantieji. tuo jie patrauklesni vienas kitam ir tuo sėkmingesnis jų bendravimas. O taip pat. Šios taisyklės negalioja turintiems žemą savivertę asmenims. Papildymas. Sunku nustatyti. Bet manoma. kuris nori. nes tai neatitinka jo paties Aš vaizdo. mes norime. kai bendraujantys gali papildyti vienas kitą. fizine išvaizda ir socialiniu statusu. kurie mėgsta mus. turi bendraujantys. jei kitas asmuo pritaria jums daugelyje sričių. Iš tikrųjų. politinių.taip. kurių mes neturime. mes tikime. kuri yra viena iš svarbiausių jūsų gyvenime. jei mums patinka kas nors. stengiasi padaryti mums gerą įspūdį. Fizinis patrauklumas. Be to. Kodėl panašumas didina patrauklumą? Nuostatų panašumas patenkina mūsų poreikį rasti savo pažiūrų teisingumo patvirtinimą. Daugybė tyrimų patvirtina.127 yra labai stiprus patrauklumą sąlygojantis veiksnys. kad į porą dažniau pasirenkami tie asmenys. įsitikiname. kad skirtingumas gali būti naudingas tuomet. ir tai didina pasitikėjimo ir saugumo jausmus. kad kuo daugiau panašumų . religinių. Manoma. Kai mes sutinkame taip pat kaip ir mes galvojančius žmones. norėdamas mums įsiteikti ir. Visi žinom posakį „priešybės traukia".kilmės. kad ir ji(s) mus mėgta. kad jų patrauklumas vienas kitam stiprėtų. Jeigu Jonas nepasitiki savimi ir menkai save vertina. turėdamas slaptų ketinimų. o tuo pačiu ir tų asmenų patrauklumą.

128 tyrimų rodo.ne. Gali būti. D. kad patrauklumo suvokimas gali būti nulemtas ir biologinių veiksnių. įsisavindami jau egzistuojančias visuomenėje normas ir vertybes. kad jau dviejų mėnesių kūdikiai ilgiau fiksuoja žvilgsnį ties tais moterų veidais. Berscheid ir E. švelnumas. kad yra tam tikri įgimti patrauklumo vertinimo mechanizmai. priskiriamos įvairios teigiamos savybės įdomumas.baisiomis ir negražiomis raganomis. Mes labiau žavimės simpatiškais kūdikiais. t. seksualumas. Vertinant patrauklius žmones. E. Patrauklumo poveikis patiriamas jau nuo pat gimimo. kuriuos suaugę įvertino kaip patrauklesnius. pamotėmis ir pan. kas yra fiziškai patrauklu. Tai leidžia manyti. Mokslininkų nuomone. bet pagal šiuolaikinius grožio standartus jos pernelyg storos. kad nėra tokio dalyko. Kokios yra fizinio patrauklumo priežastys ir kriterijai? Įvairios epochos ir kultūros labai skirtingai vertina. Nustatytas gana universalus visų kultūrų žmonių ypatumas vertinti simetriškus veidus kaip patrauklesnius. rodančių. lyties ir kultūros žmonės vertina visais atžvilgiais geriau nei nepatrauklius. Rubenso paveikslų moterys buvo laikomos gražuolėmis XVII amžiuje. Tokiu būdu reprodukcinių galimybių požymiai susiejami su grožio . pasirinkdami partnerius. sąlygoja jų didesnį pasitikėjimą savimi. kas yra gražu. 1972). platesnį socialinių kontaktų ratą (K. o kas . sociobiologai. kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus. Net gyvūnai. y. kad jie yra geriau prisitaikę. Kultūrinis stereotipas „kas gražu. kurie dažniausiai yra gražūs. gyvena visavertį gyvenimą ir būna laimingesni santuokoje. geresnį savęs vertinimą ir geresnius bendravimo gebėjimus. yra atlikę nemažai tyrimų. Dion. Walster. Šiuolaikiniai modeliai ateinančioms kartoms gali atrodyti bjaurūs ar keliantys juoką. kad mes išmokstam. vienos ryškios savybės (šiuo atveju patrauklumo) poveikis bendram asmens vertinimui. pasireiškia jums jau žinomas aureolės efektas. socialumas. kai. Amerikiečių psichologų tyrimai rodo. Šio požiūrio skelbėjai. simetriškumas gali atspindėti geresnę sveikatą ir genetinę kokybę. kurį jaučia patrauklesni žmonės. taigi žmonės ir gyvūnai genetiškai užprogramuoti ieškoti partnerių. Tiems. Yra duomenų. Tai leidžia manyti. ir neigiamais . kurie suvokiami kaip patrauklūs. jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais. atrodo. kad palankesnis elgesys. turinčių simetrijos. susiduriame su teigiamais veikėjais. vaikų darželyje populiaresni patrauklūs vaikai. skaitydami pasakas. patvirtinančių jų hipotezes. kaip universalus grožis. yra gerai" veikia mus nuo pat vaikystės. Iš tikrųjų. teikia pirmenybę simetrijai. sąžiningesni. manoma.

Kai mes persimetame keliais žodžiais su pardavėja. Jei sąveika tarp dviejų žmonių tęsiasi ir toliau. Iš pradžių du žmonės visiškai nežino apie vienas kito buvimą. žymi artimus santykius. bendradarbiais. pagal Sh. mes sueiname į paviršutinišką kontaktą. Paviršutiniškas kontaktas yra tarpusavio priklausomybės pradžia. Visiems artimiems santykiams būdingi trys pagrindiniai bruožai: • dažna sąveika ir trukmė • daug įvairios bendros veiklos ir kartu patirtų įvykių • didelė įtaka vienas kitam.1 pav. sakykim. prasidedančią nuo nedidelės ir pasibaigiančią ryškia tarpusavio priklausomybe. grožio supratimas įvairiose kultūrose be galo įvairus. Tai gali būti santykiai su tėvais. y. vyru ar žmona. ar ne. E. Įsisąmoninimas gali būti vienpusis arba abipusis. Toks bendravimas dažniausiai yra trumpas. prasideda tuomet. Si stadija gali būti labai svarbi. 1974.. jūs galite nemėgti kokio nors studento net ir nebendravę su juo. du nepažįstami. Tarpusavio priklausomybės modelis (Levinger ir Snoek. bet santykius palaikome tik su kai kuriais iš jų. Pradinis patrauklumas dažnai lemia. Kitas lygis. Vis tik. ir jo poveikis bendraujančiam yra ribotas. Tarpasmeninių santykių raida Gyvenime mes sutinkame daugybę žmonių. . Taylor. pereinama į bendrumo stadiją. ar mes toliau bendrausime su žmonėmis. Kai asmuo pastebi ar sužino ką nors apie kitą. Daugelis sąveikų ir baigiasi šioje minimalios tarpusavio priklausomybės stadijoje.129 kriterijais. kurį tuo metu atlieka žmogus. neįpareigojantis. kai mes nusprendžiame tęsti santykius su mums patikusiu asmeniu? Tarpasmeninius santykius tyrinėjantys mokslininkai siūlo įvairius santykių raidos modelius. kai. kaip nuo paviršutiniško bendravimo pereinama prie vis gilesnio ir artimesnio. nors ir yra labai bendrų patrauklumo vertinimo kriterijų. kontakto tarp jų dar nėra. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiamą įspūdį.). nulemtas socialinio vaidmens. laukiantys eilėje prie kabineto durų.kalbėdami arba pasikeisdami laiškais. santykiai pereina į įsisąmoninimo stadiją. peržvelgia vienas kitą. kai žmonės labai susiję vienas su kitu. aiškinančius. dažniausiai . 1994). kai du žmonės pirmą kartą sąveikauja. bet matę ar girdėję apie jį. Pastaroji stadija. t. paviršutiniškas kontaktas. Pvz. geriausiais draugais. O kas vyksta po to. mes galime inicijuoti sąveiką su juo. Siame modelyje santykių raida nuo trumpalaikės sąveikos iki artimų santykių vaizduojama kaip auganti dviejų žmonių tarpusavio priklausomybė (7.

išgirstą iš kokio nors įstaigos klerko. Taylor. 1994) Artimi žmonės dažnai bendrauja. paramos šaltinis. Artimų žmonių poelgiai. tai geriausio draugo kritika gali ilgam išvesti iš pusiausvyros.1 pav. E. meilės.130 Kontakto nėra (du asmenys nesusiję vienas su kitu) Įsisąmoninimas (vienpusės nuostatos ir įspūdžiai) Paviršutiniškas kontaktas (abipusės nuostatos. . jų santykiai tęsiasi santykinai ilgą laiką. jausmai turi mums didelę įtaką. kad dėl artimiausių žmonių mes galime išgyventi ir stipriausius pykčio. Dviejų žmonių tarpusavio priklausomybės modelis (pagal Sh. greitai pamirštam. rūpinimosi. taigi gali kalbėti apie daugelį dalykų. Jei kandžią repliką. šiek tiek sąveikos) Bendrumas: nedidelė priklausomybė vidutinė priklausomybė didelė priklausomybė 7. Artimi santykiai yra teigiamų emocijų. Bet nereikia užmiršti. jie turi daug bendros veiklos ir kartu išgyvena daug įvykių. pavydo bei nusivylimo jausmus. vertinimai.

. vertybės . kiek uždirbate.131 Kokiu būdu mes tampame tokie artimi vienas kitam. Taylor. Jūs galite kalbėti su savo pažįstamais apie tai. kad visas pasaulis apie tai žinotų. pvz. Socialinio įsiskverbimo modelis (Altman ir Taylor. bendraujantieji atskleidžia vis daugiau asmeninių. intymių dalykų apie save.. 1994).į gylį ir į plotį. E. Tai ir yra santykių plėtra į gylį. kokie j ūsų karjeros ir gyvenimo planai. koks jūsų šuns vardas. 7. Kaip parodyta 7. 1994) Santykiams plėtojantis nuo paviršutiniškų iki labai artimų. Taylor.2 pav. Artimesniems žmonėms atskleidžiate tokią informaciją. bet ir nenorėtumėte. Atsiskleidimas į gylį ir įplotį skirtingiems asmenims (pagal Sh. E. kokios muzikos klausotės ir kur jūs ruošiatės keliauti vasarą. pagal Sh.2 pav. ką mėgstate valgyti. Santykių raida šiame modelyje suprantama kaip palaipsnis savęs atskleidimo procesas. kuri nėra labai intymi. 1973. leidžiantis vis giliau ir giliau „įsiskverbti" į kito žmogaus asmenybės vidų. socialinis įsiskverbimas gali vykti dviem kryptimis . atskleidžia kitas santykių raidos modelis.

ar kad buvome įsimylėję savo mokytoją. . y. Kaip nurodo modelio autoriai. kad mes paprasčiausiai diena iš dienos vis daugiau atsiskleidžiame kitam. todėl toliau pakalbėsime apie šį svarbų bendravimui procesą.132 ir poreikiai. Taigi atsiskleidimas yra ypatinga pokalbio rūšis. Tai kaip galime atskirti atsiskleidimą nuo kitų bendravimo būdų? Dažniausiai nurodomi tokie atsiskleidimo kriterijai: 1. Santykiai taip pat plėtojasi į plotį. Kito žmogaus pažinimo procesas yra sudėtingesnis nei pavaizduota 7. kad su tuo žmogumi mes tapsime gerais draugais. Tačiau iš esmės santykių raida priklauso nuo mūsų tarpusavio atsiskleidimo ypatumų. mes reiškiame savo nuomonę. Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose Kai tik pradedame kalbėti. Yra mumyse ir tokių dalykų (pvz. bet jo vis tik gerai nepažinti. mes atskleidžiame intymią informaciją apie save. nes bijom arba tiesiog nenorim dalytis mums reikšmingais dalykais. Galim turėti daug informacijos apie asmenį. nebūtinai labai asmeniškų. su laiku mes apie žmogų sužinome vis daugiau dalykų. Kodėl mes atsiskleidžiame kitam asmeniui? V. t. pateikiama informacija turi būti asmeninė 2. šis procesas labiau panašus į plėtotę spirale. tai vengiame jo. Nėra taip. Kai mes papasakojame apie tai. informacija perduodama žodžiu 3. Santykių plėtra į plotį negarantuoja. apie kuriuos mes nepasakojame net ir artimiausiems žmonėms.2 pav. interesus. emocijas. jei jis nėra mums giliai atsiskleidęs. J. Tik nedaugeliui pačių artimiausių žmonių galite atskleisti savo baimes. kai mes tai siekiame visiško atvirumo su draugais. kad jaučiame įtampą bendraudami su nepažįstamaisiais. seksualinės fantazijos). Derlega (1984) nurodo penkias pagrindines atsiskleidimo priežastis. kuomet mes pasidalijame intymia asmenine informacija ir jausmais su kitu asmeniu. ji skirta konkrečiam asmeniui.. siunčiame kitiems informaciją apie save. Bet koks verbalinis ar neverbalinis elgesys mus atskleidžia. jausmus tėvų ir savo paties atžvilgiu. skausmingus ar reikšmingus išgyvenimus.

kad juos „iškrautume". Žinome. 3. Santykių plėtra. kad mūsų reakcija yra „visai normali" arba kad mes „persūdėme" šioje situacijoje. atsiranda nusivylimas kitu asmeniu bei santykiais. mes turime galimybę geriau įsisąmoninti. Dalydamiesi su kitais savo patyrimu ir jausmais. kuo jie panašūs ir kuo skiriasi jų mintys. arba atskleisti tai. nepalankios informacijos apie save atskleidimas gali sumenkinti mūsų įvaizdį. galime įskaudinti kitus. jog serga AIDS. dėl kurių daugumas ir bijo atsiverti. . M. Dėl to lūkesčiai dažnai lieka nepatenkinti.133 1. kas įvyko ir geriau suvokti savo mintis bei išgyvenimus. kaip nirštate ant savo „šefo" ir kaip blogai jaučiatės. kad atsiskleidimas gali turėti teigiamų ir neigiamų padarinių. atsiskleisdami vienas kitam. nes paaiškėja skirtingi norai ir poreikiai. 5. Po sunkios darbo dienos galite norėti išsakyti draugui. Tuo pačiu atsiskleidimas gali turėti ir neigiamų padarinių. kaip kiti reaguoja į mūsų informaciją. mes „pasitikriname" savo pažiūrų teisingumą ir tinkamumą. 4. Toliau panagrinėsime. Jausmų išreiškimas. pagarbą ir dėmesį mums. Iš tikrųjų. kaip atsiskleidimas veikia tarpasmeninių santykių raidą. kas formuotų apie mus gerą nuomonę. kad kitas turėtų juos žinoti ar atspėti. jausmai. Kartais mes kalbam apie savo jausmus vien tam. kad apsaugotume savo privatumą. nurodo. bendraujantieji sužino. norėdami kontroliuoti situaciją.atsiverdamas žmogus geriau pažįsta save. kad jis didina savęs įsisąmoninimą . kokie jo privalumai ir kokie atvirumo pavojai. Dažnai net labai artimi žmonės neatskleidžia savo norų tikėdamiesi. Atvirumas gali sumažinti santykių patrauklumą. ką jaučiame. galima vengti pasakoti apie tam tikrus dalykus.. kokios neigiamos reakcijos susilaukia žmonės. Pvz. Jourard (1964). Jeigu neatskleidžiame partneriui. Atvirai išreikšdami savo jausmus ir vertinimus. Dalijimasis asmenine informacija ir pasitikėjimas kitu yra svarbus užmezgant santykius ir plėtojant juos intymumo link. atsiskleidimo tyrinėjimų pradininkas. Socialinė kontrolė. kokie jų poreikiai ir kokiu būdu galima juos patenkinti. Savęs suvokimas. susilaukti jų kritikos ar neigiamo moralinio vertinimo. 2. reakcijos. atskleidę savo netradicinę seksualinę orientaciją ar tai. Matydami. Socialinis palyginimas. Teigiama yra tai. Mes galime atskleisti ar slėpti informaciją apie save. S. Tarpasmeniniuose santykiuose. Kiti gali patvirtinti. Tarpasmeniniams santykiams reikia atvirumo. Asmeninės informacijos atskleidimas daro mus pažeidžiamus. tuomet santykiai tampa riboti ir paviršutiniški.

kiek jis mums atsiskleidžia . Jos priklauso nuo visuomenės. kad toks atsiskleidimas atitinka situaciją ir yra savalaikis. artimiems draugams. asmens patrauklumas priklauso nuo to. Todėl žmonės linkę jas patikėti tik tiems. Vaikui nieko nereiškia pasakyti garbiai poniai: „Tu negraži. Įsivaizduokite. kartais atskleidžia kitiems. kiek galime jiems atsiskleisti. tą patį gauname iš kito. jei žino. ji(s) linkęs atskleisti panašų kiekį asmeninės informacijos mums. Tokiu būdu atsiranda atsiskleidimo reguliavimo mechanizmai . J. kad du žmonės atėjo į antrą pasimatymą. šeimos ir individualaus patyrimo. Labiausiai ištyrinėta abipusiškumo norma yra tokia: jei mes pasidalijame intymia informacija su kitu asmeniu. gali ją panaudoti. erzindamas Petrą • išdavystė: deja. tik reikia tai daryti tinkamai ir laiku. kuriais pasitikėjome. verta. kad daugiau jo niekad nepamatys. Taigi ar išvis verta atsiskleisti? Atsakymas būtų . kitais . atsiskleidimas gali sąlygoti aplinkinių neigiamą reakciją ir socialinį atstūmimą • kontrolės praradimas: asmenys. Kita vertus. kuriuos mėgstame ir kuriais pasitikime. Mes žymiai labiau atsiskleidžiame tiems. kad įskaudintų ar kontroliuotų mus.sutuoktiniui. Egzistuoja nerašytos taisyklės kam. bet vienas iš jų neįvertino santykių lygio sakydamas: „Ar nenorėtum susilaukti nuo manęs kūdikio?" Tikriausiai šioje santykių stadijoje merginai toks klausimas gali pasirodyti netinkamas ir ji gali įvertinti tai kaip netaktą bei kišimąsi į intymią teritoriją. nes gali padidinti bendraujančio su jumis nerimą ir gynybiškumą. kuriais labai pasitiki . vienais atvejais jį skatindami.134 V. jog drovisi moterų.kuo daugiau atsiskleidžia. Jiems patinka būti drauge. tuo tampa patrauklesnis. jausmų ir norų atskleidimas vyksta natūraliai ir spontaniškai. padeda suprasti atsiskleidimo normos.taip.tam tikros atsiskleidimo normos. Derlega (1984) pabrėžia tokius galimus atsiskleidimo pavojus: • abejingumas: kartais galime patirti nemalonius jausmus supratę. su kuriais mes pasidalijome asmenine informacija. kunigui. Taigi egzistuoja atitikimo norma. kada ir kiek atsiskleisti. Jei Petras papasakoja draugui apie tai. kuri reikalauja. Bet suaugusieji pradeda reguliuoti atsiskleidimą. Vaikystėje savo minčių. Atsiskleidimas yra tampriai susijęs su patrauklumu. kad kitam visai neįdomus mūsų atsivėrimas • atstūmimas: kaip jau minėta. kad mūsų atsiskleidimas atitiktų . asmenines paslaptis tie. šis gali naudotis tuo. Bet su sąlyga. mes dažnai intuityviai jaučiame. Kaip geriausiai tai padaryti.bausdami ar ignoruodami. Bendraudami su kitais. tu nepatinki man". Jei mes kalbame apie nereikšmingus dalykus. Atsiskleidimas neturi būti pernelyg greitas. o kartais ir autobuso ar traukinio bendrakeleiviui.

kaip ir labai uždari. kad draugavimas reikalauja laikytis neformalių taisyklių. Šios taisyklės leidžia daryti išvadą. o tai reiškia. Taigi galima manyti. o taip pat tai. Net ir intymūs partneriai turi būti jautrūs vienas kitam ir prieš atsiskleisdami įvertinti laiką. išreiškia savo emocijas. pašnekovo būseną. kai esate kartu. S. teikia ir gauna pagalbą. kai ji reikalinga • siekimas padaryti draugą laimingą. Hendrick ir C. yra nepopuliarūs ir nepatrauklūs. pasitiki vienas kitu. Per daug atviri žmonės. Hendrick (1992) aprašo tarpkultūrinių tyrimų rezultatus. Bet ir ilgalaikiai artimi tarpasmeniniai santykiai negarantuoja nuolatinio atvirumo. Apibendrinant reikia pažymėti. kad išlaikyti draugystę nėra visai paprasta. kad du asmenys laisvai atsiskleidžia vienas kitam. kad atsiskleidimas yra svarbus tarpasmeninių santykių plėtros veiksnys. kurių sulaužymas gali pakenkti draugystei.135 tarpasmeninių santykių pobūdį ir partnerio atsiskleidimo lygį. kurie rodo. su kuriais jaučiamės labai artimi ir tampriai tarpusavyje susiję. Taisyklės tokios: • draugo interesų gynimas • pasidalijimas geromis žiniomis su draugu • emocinės paramos suteikimas • pasitikėjimas vienas kitu • pagalbos siūlymas. kokius padarinius gali sukelti toks atsivėrimas. nes atrodo neturintys sveikos nuovokos ir blogai prisitaikę. kad draugystės išlaikymui svarbūs priešingi dalykai: • fizinio atsiskyrimo nebuvimas • ištikimybė • toliau mėgti savo draugus . Artimais draugais mes laikome žmones. Studentų retrospektyvinė savo draugysčių analizė išryškino keturias pagrindines draugystės iširimo priežastis: • fizinis atsiskyrimas • naujų draugų atsiradimas • sumažėjęs senų draugų patrauklumas • trukdymai draugystei dėl mylimoj o(osios) atsiradimo ar vedybų. Tarp draugų pasiekiamas didelis intymumas. Draugystė Draugystė ir meilė yra aukščiausia tarpasmeninių santykių raidos pakopa.

Kokios yra meilės jausmo šaknys? Meilė prasideda nuo lopšio. Egzistuoja daugybė meilės rūšių. prisiriša prie motinos ir reiškia jai instinktyvią. kad išmoktų mylėti kitus (S. nepaisant to. kiek ir mylinčių žmonių. Be meilės ir rūpinimosi kūdikystėje mes žūtume. jei pirmaisiais dviem gyvenimo metais vaikas nepatyrė pakankamai meilės ir turėjo mažai fizinių kontaktų su motina ar ją atstojančiu asmeniu. suaugęs jis nesugebės užmegzti gilaus meilės ryšio. neprisirišo prie kokio nors žmogaus. mylavimą ir šiltą balsą. Jie priklauso nuo paties kūdikio temperamento ir nuo tėvų ar globėjų įgūdžių ir požiūrio į vaiko globą. o kartais per daug globoja. patirta motinos glėbyje.tai meilės jausmas vienam (arba keliems) priešingos lyties asmenims. bet periodiškai grįžta pas mamą. Hendrick ir C. kurių motinų reakcijos yra nenuspėjamos: kartais ignoruoja kūdikį. Meilė Perėję patikimo ir draugystės stadiją. 1991). gal tiek pat. Pagal J. nevaržomą meilę. ieškodamas kontakto. Bet yra viena meilės rūšis.tėvams. 1992). Nors tai sudėtingas bei sunkiai apibrėžiamas jausmas. Taigi vaikas turi būti mylimas. Motina šiuo atveju nėra nuolatinis saugumo . Yra tėvų meilė vaikams. vis tik meilė yra gana dažnas tyrinėjimų objektas. kad gali susiformuoti skirtingi kūdikio prieraišumo prie motinos stiliai (D. Bowlby prieraišumo teoriją.136 • išlaikyti tokį gyvenimo stilių. vaikų . Kūdikis. Paaugęs kūdikis džiaugsmingai tyrinėja pasaulį. Skiriami tokie prieraišumo tipai: • Saugus prieraišumas atsiranda. kuris leistų palaikyti draugystę. Čekuolienė. J. kad ji yra ne tik džiaugsmo. Hendrick. bet ir kančių šaltinis. kuri apima žmogų tam tikru jo gyvenimo momentu labai stipriai . Bowlby ir kiti autoriai nurodo. Kiekvienas meilės ryšys skirtingas ir turi savo unikalių bruožų. brolių . kad meilė. Tokios meilės siekia absoliuti dauguma žmonių. mes pasiekiame meilės valdas. saugumo ir meilės. reaguodamas į motinos fizinį artumą. yra suaugusio žmogaus meilės šaltinis. • Nerimastingas prieraišumas dažnai susiformuoja temperamentingiems kūdikiams.seserims ir pan. švelnius prisilietimus. kai motina atsiliepia į kūdikio reikmes ir jam pakanka dėmesio ir meilės. Taip pat ne mažiau svarbu.

kad jiems sunku rasti tikrą meilę ar visiškai pasitikėti savo partneriu. emociniai pakilimai ir nuopuoliai. Suaugusiųjų tarpe formuojantis prieraišumui galioja abipusiškumo principas kiekvienas partneris ne tik gauna. Saugiai besijaučiantys suaugusieji prisiminė šiltus santykius tarp jų ir tėvų ir tarp pačių tėvų. kad gana lengvai suartėja su kitais ir retai nerimauja dėl to. jaučia nerimą ir netikrumo jausmą. pavydą. Tuo tarpu nesaugaus tipo atstovai nurodė. Galbūt jus buvo užvaldžiusios mintys ir fantazijos apie mylimąjį. turbūt. Jie nurodė. Jie paminėjo intymumo baimę. raudonį veide ar sunkumą skrandyje. Aišku. yra skirtumų tarp kūdikio ir suaugusiojo prieraišumo. bet bijo būti atstumti. Tyrimai rodo. didelius emocinius svyravimus santykiuose su mylimaisiais. Ar prisimenate save įsimylėjusį (-ią) „iki ausų"? Šį patyrimą daugelis yra išgyvenęs bent kartą gyvenime. • Nesaugus prieraišumas susidaro kūdikiams. bet ir teikia globą ir šiltus jausmus. pvz. nerodo jiems savo emocijų . Hazan ir P. patyręs meilę. Nerimastingo tipo suaugusieji pažymėjo. kurių tėvai. kritiškus ir nejautrius. panašiai kaip ir daugelis įsimylėjėlių. nesugaus prieraišumo stiliaus asmuo. gali pradėti jaustis saugiau bendraudamas su kitais ir gebėti užmegzti ilgalaikius ryšius.nesišypso. bendraudami su kitais. kad bus jų palikti. jautėte įvairius fizinius pojūčius . ar mylimieji atsakys į jų jausmą ir ar pasiliks su jais. Meilės rūšys Aistringa meilė.burnos džiūvimą. širdies daužymąsi. žaisti ir visam . nesijuokia. kad nerimauja dėl to. Saugaus prieraišumo stiliaus suaugusieji savo santykius su kitais vertino kaip laimingesnius ir ilgiau trunkančius nei kitų dviejų stilių asmenys. Jų meilės santykius lydėjo aistra. bendraudami su kūdikiais. kaip kad daro daugelis kitų tėvų. Tokioj aplinkoj augantys kūdikiai tampa palyginti neemocionalūs ir nejautrūs kitiems žmonėms. 1987). stiprus pavydas. Jūs. kaip saugiai prisirišusiems vaikams. Tokio santykių tipo kūdikiai. didelis seksualumas. o noras dirbti. kad kūdikio prieraišumo stiliai sukuria pagrindą suaugusiojo prieraišumo prie kitų stiliui. Jie siekia meilės..137 garantas. paramą ir rūpinimąsi juo paauglystėje ar vėliau. Daugelis nurodė. Nesaugūs suaugusieji apibūdino savo tėvus kaip reiklius. Shaver. Prieraišumo stilius gyvenimo eigoje gali ir keistis. kad jų tėvai buvo nelaimingi santuokoje (C. Suaugusieji labiau prisiriša prie bendraamžių jų santykiai dažnai apima ir seksualinį potraukį.

Sumišusios emocijos. kiek mylimas asmuo jums skiria laiko ir dėmesio • nerimas ir baimė dėl naujų santykių ateities • pyktis dėl skausmo. Partneriška meilė vystosi palengva dviems asmenims kuriant juos patenkinančius santykius. turi daug ką bendra. kad pagrindiniai dalykai. Šaltu protu peržvelgus šį sąrašą. tiek neigiami jausmai: • dėmesio ir saugumo poreikis • poreikis būti priimtam ir suprastam • poreikis. kad jūs patyrėte taip vadinamą aistringą meilę. atsiranda dėl to. susižavėjimas ir baimė. žmogui reikia sensorinės įvairovės. aistra ir pavydas? Jūsų išrinktasis visais atžvilgiais atrodė puikus? Visi požymiai rodo. naujų stimulų. rūpinasi vienas kito gerove. Partneriška meilė. priprantama prie kito žmogaus buvimo greta ir tai jau nesukelia tokio didelio susijaudinimo. kodėl aistringa meilė neišvengiamai išblėsta. pasitiki vienas kitu. Šio sąrašo analizė atskleidžia ir priežastis. Atsiranda mažiau nesusipratimų.138 kitam. beveik visiems mums vienu ar kitu metu tai atsitinka. kad tavim rūpintųsi • susijaudinimas pažinus kitą asmenį • susijaudinimas dėl seksualinių santykių • frustracija dėl nesusipratimų bendravime • netikrumas ir mylimojo asmenybės nepažinimas • pavydas dėl to. o ne stiprios aistros. saugumo ir supratimo. kuriuos suteikia . Mes labiau pažįstame jo arba jos elgesį. sumažėjo iki minimumo? Buvo apėmę stiprūs ir tuo pačiu prieštaringi jausmai . Žmonės labai skiriasi pagal požiūrį. yra patenkinami. Taigi po kelių savaičių ar mėnesių „beprotybė praeina". Be to. išskyrus tą asmenį. mūsų dėmesys vėl nukrypsta į kasdieninį gyvenimą ir mūsų mylimas žmogus tampa tik vienu iš mums brangių dalykų. Tai tokia meilė. kuri meilės rūšis yra „tikresnė". kurį sukelia santykių netolygumas • jausmų. Jai būdingi vidutinio intensyvumo. minčių ir fantazijų apie mylimą asmenį gausa.meilė ir neapykanta. kaip anksčiau. Kai kuriems atrodo. kai du žmonės yra labai artimi vienas kitam. Šiuo metu aistringoji meilė gali visai išnykti arba peraugti į partnerišką meilę. kai labiau pažįstame kitą asmenį. kurias jaučia išgyvenantieji aistringą meilę. Kai kurie poreikiai.. todėl sumažėja nerimas ir netikrumas dėl kito asmens. kad šios meilės pagrindą sudaro tiek teigiami. pvz. šilti jausmai. ir susitelkimas tik ties vienu asmeniu pradeda varginti. galima nustebti: „Ir kam to reikia?" Kaip ten bebūtų.

ryšio ir artumo partneriui jausmo. tarpusavio supratimo.1 lentelė.saugumas. D. J. kad partneriška meilė yra ilgalaikių santykių tarp dviejų žmonių pagrindas.139 partneriška meilė . priėmimas ir numatomumas bei pripratimas .gali tapti nuobodulio tarpusavio santykiuose priežastimi.3 pav. Stemberg meilės trikampis (pagal E.stiprių jausmų. Mokslininkai neapsiriboja minėtomis dviem meilės rūšimis. Wilson. AISTRA ĮSIPAREIGOJIMAS 7. Aronson ir T. J. R.didelį išreikštumą) Meilės rūšys Nėra Aistringa meilė Romantinė meilė Tobula meilė Aistra + + + Intymumas + + Įsipareigojimai + . pliuso . pasitikėjimo • aistros .sprendimo. Meilės rūšys pagal aistros. intymumo ir įsipareigojimų išreikštumą santykiuose (minuso ženklas rodo mažą išreikštumą arba jo nebuvimą. susijaudinimo. 7. Stemberg (1997) pasiūlė trikampę meilės teoriją. 1998) Kiekvienas iš nurodytų komponentų įvairiomis proporcijomis jungdamasis su kitais sudaro aštuonias meilės rūšis (7. supratimas. atvirumo.1 lentelė). R. pagal kurią meilė gali kilti iš trijų pagrindinių komponentų derinio: • intymumo . seksualinio potraukio • įsipareigojimo . kad myli partnerį ir pasišventimo išlaikyti tą meilę ir ilgalaikius santykius su ja (juo). Vis tik šeimos tyrinėtojai teigia.

Žmonės skirtingai supranta ir apibrėžia meilę ir tai gali tapti kliūtimi. Pabandykite patys rasti gyvenimiškų ir literatūrinių pavyzdžių. Užvaldanti meilė. Draugiškoji meilė. 3. intymus dviejų žmonių ryšys. asmuo gali jausti didelę aistrą ir fizinį potraukį {aistringa meilė). Tokie žmonės mano. kad jis mylės kitą nebūdamas jam labai artimas ar draugiškas ir be aistros. bet nežinoti apie kitą asmenį intymių dalykų ir nejausti jam jokių įsipareigojimų.iš pirmo žvilgsnio". Tai aistringa meilė. Jos autorius J. patikimas. abipusio pasitikėjimo. o galbūt ir į tobulą meilę. ji dažniausiai palaipsniui išauga iš draugystės. Pateiksime dar vieną meilės rūšių klasifikaciją. Jų santykiai lengvi. abipusio atsiskleidimo ir supratimo. 1992).140 Partneriška meilė Tuščia meilė Draugystė Beprasmė meilė + + + - + + + Pvz. Mylintieji išreiškia ją žodžiais. bet tai šiltas. apibūdindamas meilę. sudarytą remiantis pačių žmonių meilės santykių aprašymo analize.. net ir nejausdami dvasinio artumo. kuriai būdinga aistra ir intymumas. atitinkančių kiekvieną meilės rūšį. bet pabrėžė. Panašiai kaip partneriška meilė. nes nereikia kontroliuoti stiprių emocijų. Tokia meilė visiškai užvaldo žmogų. ankstyvo seksualinio ryšio. Jie siekia kuo greičiau užmegzti atvirą. tai gali peraugti į romantinę meilę.. Tuščia meilė gali būti tuomet. Santykiams tęsiantis. . kuriant abiem pusėms priimtinus santykius. Erotinė meilė. 1. kai asmuo sako „Aš myliu tave". kuri yra visų trijų komponentų junginys. kai žmogus nusprendžia. Dažnai tai būna meilė . 2. Hendrick ir C. neatsiskleisdami vienas kitam. Mylintieji mano meilę esant šeimos ir visuomenės pagrindu. liesdami vienas kitą ir trokšta kuo dažnesnio fizinio kontakto. nuoširdų ryšį ir. tačiau nėra jos „apsėsti". O kartais žmonės nusprendžia būti kartu vedami vien aistros ar seksualinio pasitenkinimo (beprasmė meilė). kad kiekvienas asmuo. Hendrick. Jie drovisi intensyvių jausmų ir seksualinio ryšio. nors nori abipusio atvirumo. lydima stiprių emocijų. tai gali reikšti labai įvairius dalykus. to nereikalauja iš partnerio. Meilė nėra labai emociškai sužadinanti. kad meilė yra teigiamų emocijų šaltinis ir svarbiausias gyvenime dalykas. Lee išskyrė 6 meilės tipus. dažniausiai sujungia daugiau nei vieną tipą (S. Kaip matyti. Jo mintys ir fantazijos dažniausiai nerimastingos ir sukasi vien tik apie meilės objektą.

mano. Tokio tipo asmenys nelinkę užmegzti gilių emocinių ryšių.išvaizda. Mylintieji mėgaujasi seksu ir jo įvairove. Nustatyta. kad seksualinis atitikimas yra svarbus. jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. „apsėstas" mylimasis jas sukelia pats. svarbi gyvenimo dalis. Pasiaukojanti meilė. Meilė kaip žaidimas. tuo tarpu moterys dažniau jaučia draugišką meilę. interesais ir pan. Šiems žmonėms meilė yra toks pat žaidimas. Jie mėgsta „žaisti" meilę ir ją laimėti. Jei ypatingų problemų nėra. kurie skatina skirtingo meilės stiliaus dominavimą: • neigiamos emocinės būsenos (vienatvė. Tokia meilė retai baigiasi laimingai. kaip tenisas ar šachmatai. Mažiausiai patenkinamu meilės tipu dauguma laiko meilę kaip žaidimą. Jis vengia emocinių kraštutinumų ir siekia pažinti partnerį palaipsniui. nerimas. bet nėra pasaulyje tokio svarbaus žmogaus. Pragmatiška meilė. su kuriuo galėtų patenkinti vienas kito poreikius ir kuris jam tiktų įvairiais požiūriais . Tyrimai parodė. o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo. Jei vieno iš partnerių jausmai suintensyvėja. Melas ir nenuoširdumas yra svarbiausios žaidimo taisyklės. Jis įsitikinęs. išsilavinimu. kad vyrams labiau nei moterims būdinga erotinė meilė ir meilė-žaidimas. kad be partnerio meilės jo gyvenimas nieko vertas ir bet kuria kaina siekia tą meilę užsitarnauti.141 Troškimas nuolat matyti partnerį yra labai stiprus. Jis arba ji reikalauja iš partnerio nuolat rodyti savo meilę. kitas padeda jam išlaikyti savikontrolę ir atstumą. Žaidimu mėgaujamasi. Ši meilė reiškia visišką atsidavimą mylimam asmeniui. Meilės tipas nėra fiksuota asmens savybė. kad skirtingą meilės stiliaus pasirinkimą gali skatinti emocinės būsenos ir išorinis spaudimas. Atsiranda jausmų kontrolės praradimo jausmas. jo gerbūviu. Tai besąlygiškas rūpinimasis kitu. Jis ieško partnerio. yra pavydus. Pragmatiškas mylimasis žiūri į meilę labai praktiškai. žema savivertė) sąlygoja pasiaukojančią meilę . nepaisant savo norų ir interesų. J. Žmogus gali teikti pirmenybę vienam ar kitam meilės stiliui tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ar su skirtingais partneriais. R. Meilė. o visas su tuo susijusias problemas galima kartu išspręsti. 6. kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose . socialine padėtimi. taip pat praktišką bei užvaldančią meilę. ir tai daroma nesiekiant įžeisti kito asmens.ne per daug jausmo ir ne per mažai. Jacobs (1992) išskyrė keturias meilės ryšių užmezgimo motyvų grupes. kad padidintų jausmų intensyvumą. jo nuomone. Kai kada net su keliais partneriais vienu metu. dėl kurio būtų verta aukotis. 4. atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. tačiau nesieja jo su jausmais. 5.

ir santykiai tarp dviejų žmonių išyra. Bandoma pataisyti santykius. tampa neįdomios ar net erzinančios. nes nesugebama susitarti. kad mylimas asmuo turi daug trūkumų. kreipiantis pagalbos į šeimos konsultantą. D. „Ji tokia nenuspėjama") tampa santykių iširimo priežastimis („Aš ir jis neturim nieko bendra". darbuotojas gali aptarti problemas su vadovu. Aronson ir T. kokias televizijos laidas žiūrėsim. nes žmonių jausmai ir mintys vienas kito atžvilgiu yra gana skirtingi ir nepakartojami. 3. Ši sąvoka įvairiai interpretuojama. . Patiriama. Kaip elgiasi žmonės. kai jų santykiai pradeda šlyti? C. susijusių su „tikra meile". deja. Intymūs santykiai visada reikalauja tam tikro kompromiso: sutarimo. kurios anksčiau žavėjo. ką valgysim pietums. kodėl realiame gyvenime tiek daug nesusipratimų ir skirtingų požiūrių. jis priešpastatomas kitiems. kodėl santykiai tarp artimų žmonių gali pablogėti ir galų gale iširti. kai savybės. teikti pasiūlymus. Partneriai pradeda nebepatenkinti vienas kito poreikių. kad 30 proc. dažnai ji baigiasi. nusileisti. Jei tai darbiniai santykiai. Teorinė meilės rūšių įvairovė leidžia mums suprasti. kurios lėmė pradinį asmens patrauklumą („Jis toks nepaprastas ir taip skiriasi nuo kitų". siekiant pačiam pasikeisti ar raginant partnerį ką nors keisti. Kodėl laimingi. į partnerį žiūrima pernelyg kritiškai. Su laiku partnerio patrauklumas gali sumažėti ar visai išblėsti. Tyrimai rodo. kurių anksčiau nesimatė. E. tačiau galima paminėti kelias dažniau pasitaikančias. pas kuriuos draugus eisim į svečius ir pan. Atsiranda bendravimo problemų. 1. Skirtingi motyvai nulemia ir skirtingų partnerių pasirinkimą. 2. santykių baigiasi dėl to. kad savybės. nelaimingais ir net priešiškais? Aišku. Tokiu būdu iškyla konfliktas tarp nepriklausomybės ir buvimo kartu poreikių. Santykių iširimas Kokia bebūtų meilė. Wilson 1998).142 • • • pripažinimo poreikis gali skatinti užvaldančios meilės pasireiškimą amžius ir socialinis spaudimas skatina pragmatišką meilę seksualiniai troškimai sukelia erotinę meilę. „Ja visiškai negalima pasitikėti") (E. Rusbult (1987) nurodo keturis dažniausiai pasitaikančius reagavimo būdus: 1. draugiški ryšiai tampa nepatenkinančiais. gali būti daugybė priežasčių.

laiko. arba grasinamąjį palikti. Žodį „mes" dažniau keičia žodis „aš". Nutraukiami santykiai. nesutinkama su vienas kito nuomone. paliekant partnerį. iš pradžių dėl to audringai išgyvenama ir dažnai galvojama apie prarastą partnerį. tuo jis mažiau motyvuotas tuos santykius nutraukti. Kuo partneris labiau priklausomas nuo kito santykiuose. • Atsiribojimas. kuris gali tęstis gana ilgai. Kuo jie didesni ir kuo santykiai buvo labiau patenkinantys. ir atvirkščiai. tuo skaudžiau išgyvenamas atsiskyrimas. pokalbiai tampa paviršutiniški ir nemalonūs. tuo žmonės deda daugiau pastangų juos pagerinti ir išlaikyti. bet bendrumo jausmas gali smarkiai sumažėti. Dažnai kivirčijamasi. žmonės jos nenutraukia. kurių trukmė ir seka gali kisti skirtingoms poroms (pagal J. kiek stiprūs yra poros įsipareigojimai vienas kitam. 4. galinčių sukelti prisiminimus ar pažeisti jausmus. kuriam praėjus asmuo emociškai nutolsta nuo buvusio partnerio ir grįžta į normalų gyvenimą. partneris ignoruojamas. Būdingi pasakymai: „Geriau apie tai nekalbėkim". Palaipsniui bendraujantieji pradeda jausti įtampą ir nepatogumą būdami kartu. Vieno ar kito būdo pasirinkimą lemia tai. jo vengiama. „Pakeičiam temą". ir nors stiprių konfliktų gali nebūti. būdingas visiems išgyvenantiems išsiskyrimą su artimais ir mylimais žmonėmis. žmonės tiesiog stengiasi rečiau matytis. 3. Knapp teigia. • Išsiskyrimas. tik skirtingos trukmės ir intensyvumo. M. arba panaudojama prievarta. Kaip jau minėta.kokias pasirinkimo galimybes žmogus turi. Toks netekties išgyvenimo ciklas. Santykių iširimas . atsitraukiama. nes neturi geresnės alternatyvos tokiems santykiams. tikintis. Bittner. kol viskas susitvarkys savaime. Nutrūkus ryšiams su artimu žmogumi. Siekdami išvengti nemalonumų ir skausmo. Laukiama. Kitas svarbus dalykas . lūkesčių mylintieji atiduoda tarpusavio santykiams.143 2. Susitaikoma su neišvengiamu santykių iširimu. Atsiribojama nuo pokalbių apie tarpasmeninius santykius ir rizikingų temų. kad jis susideda iš kelių pakopų. net ir būdami nelaimingi santuokoje. o procesas. Po to ateina gilus skausmas. „Ar būtinai mes turim apie tai kalbėti?" • Sąstingis. Šioje santykių stadijoje atsiranda skirtumų akcentavimas. Dažnai. 1988): • Diferenciacija. laukiama baigties. Kuo daugiau jausmų.ne trumpalaikis aktas. • Vengimas. vengia kontaktų. . R. kad su laiku viskas išeis į gera. Nusprendžiama nutraukti santykius ir išsiskiriamą. intymių santykių iširimo procesas yra ilgas ir skausmingas.

Kam ir kiek jūs atsiskleidžiate? • • . apkloja šiltu pledu ar atneša puodelį karšto šokolado. Bordens. kuriuos turi.144 Kokie gi turi būti dviejų žmonių santykiai. • Atsiskleidžia vienas kitam ir linkę išsipasakoti savo slaptas. Jie rodo. kiek svarbus tarpasmeniniams santykiams fizinis asmens patrauklumas. susikimba rankomis. jei reikia. A. Dažnai sako vienas kitam malonius dalykus: „Tu atrodai gražiai su šia suknele" arba „Man taip patiko. intymias mintis. kad žmonės jaustųsi patenkinti ir laimingi. Horowitz ir K. vertinant kitus žmones? Paanalizuokite savo atsiskleidimo ypatumus. Pasvarstykite: • • Kodėl žmonėms taip svarbu užmegzti tarpasmeninius santykius? Prisiminkite savo draugus ir pažįstamus. apkabina. kitas jį palaiko. Jie dalijasi visais ištekliais. kad tokiose porose sutuoktiniai: • Išreiškia savo meilę žodžiais. Kai vienas yra nusiminęs. • Paremia vienas kitą emociškai ir materialiai. Rodo susižavėjimą vienas kitu. Kodėl fizinis patrauklumas turi poveikį. Seksualiniai santykiai yra svarbi jų gyvenimo dalis. • Yra seksualiai aktyvūs. kaip tu iškepei šį kepsnį" ir pan. • Atleidžia vienas kitam klaidas ir trūkumus. Kokie iš jums žinomų patrauklumo veiksnių lėmė jūsų pažintį ir tolimesnius santykius su kiekvienu iš jų? Pasvarstykite. fizinį komfortą vienas kitam. 1994). • Išreiškia savo meilę fiziškai: bučiuoja vienas kitą. Paprasčiausiai dažnai sako vienas kitam: „Aš myliu tave". Suteikia. yra tolerantiški vienas kito atžvilgiu. Pavyzdžiui. ir būtų išvengta tokių skausmingų išgyvenimų? Sėkmingoje santuokoje gyvenančių porų tyrimai padeda atsakyti į šį klausimą (I. S.

iliustruojančių meilės rūšis pagal R. Kas padeda ir kas kliudo palaikyti gerus tarpasmeninius santykius? . Sternberg trikampę meilės teoriją. J.145 • • Raskite literatūrinių ar gyvenimiškų pavyzdžių.

146 .

kai jo dar neužgožia aplinkos poveikis. Dabar manoma. kad ta sąsaja abipusė: daugelio asmenybės savybių atsiradimas bei raiška priklauso nuo to. Svarbiausia yra tai. taip pat stresinėse situacijose. o kiti sunkiai? Ar su visais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą? Kodėl vieni esame namisėdos. kad temperamento tipą lemia įgimtos centrinės nervų sistemos savybės. kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateiktų savo atsakymą. Jis ryškiausiai atsiskleidžia ankstyvojoje vaikystėje. Šiuolaikinėje psichologijoje esti įvairių požiūrių į tai. Žinia. Temperamentas yra įgimtas ir jo tipas nekinta per visą žmogaus gyvenimą. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI • • • • • Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai. kas tų savybių visumoje vaidina svarbiausią vaidmenį. sangvinikas. kuriose elgsena mažiausiai susijusi su patyrimu. Būtent jos ir apsprendžia. flegmatikas ir melancholikas. kinta. kaip nepaliaujamai kinta jo kūnas bei fizinė aplinka. lemiančius žmonių elgesį ir santykius su kitais: cholerikas. Tų savybių deriniai ir visuma apibūdina žmogų kaip unikalią asmenybę. o kitiems reikia minios draugų? Ar žmogaus nuomonė apie save atsispindi jo bendravime? Kodėl ne su visais žmonėmis yra malonu bendrauti? Jei bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika. kaip ir pats asmuo. kad pastarųjų kitimui žmogus turi palyginti nedidelės įtakos (dar nėra atrasta amžinos jaunystės eliksyro). Tyrimais . reikia pažymėti. bet psichologinė branda ir jaunystė (taip. nes žmogaus lemtis . Bendravimas. Bendravimas ir temperamentas Daugiau kaip prieš 2000 metų antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas išskyrė keturis pagrindinius žmonių tipus. kaip jos siejasi su konkretaus žmogaus bendravimo ypatumais. kaip ir kiek su tuo žmogumi buvo bendraujama vaikystėje. ir naujoje aplinkoje. taip!) yra paties žmogaus pastangų rezultatas.augti ir bręsti taip nepaliaujamai. palankioje žmogaus individualumo pasireiškimui. kokio temperamento yra konkretus žmogus.147 8. Mes sustosime prie kelių pagrindinių asmenybės savybių ir pažiūrėsime. tai ją didele dalimi įtakoja bendraujančių žmonių asmeninės savybės. Šis skirstymas yra išlikęs iki šių dienų. Beje.

kad sangviniko ar melancholiko tipui priklauso maždaug po 34 proc. Apskritai. Dėl šių savybių choleriko su kitais žmonėmis nesieja gilesni ryšiai. o melancholiko ir choleriko .tai neabejotinas lyderis. ir jo energingumas liejasi per kraštus. kurie jam pasipainioja. Cholerikas dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos. Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai. Nepaklūstantiems jis būna negailestingas. nors. charakteris. jis visiškai tokiais santykiais pasitenkina. kaip temperamentas veikia mūsų bendravimą.tai žmogus. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokių problemų. Cholerikas . kai reikia užmegzti reikalingus ryšius. kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. kuris galvoja ramiai. Temperamento pagrindu formuojasi kitos žmogaus savybės. žmonių. Į kitų pastabas dėl grubaus elgesio cholerikas dažniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoširdžiai negali patikėti. Paklusti jam yra sunku. Sangvinikas . Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeičiamas. Šio temperamento žmonėms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas. greičiau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis žmogus. todėl dažnai jo dėmesys kam nors ir entuziazmas greitai atšąla.148 nustatyta. nes geras išsikalbėjimas artimam susidūrus su problema . kaip ir cholerikas. įtaigios gestikuliacijos. gestas ar veiksmas galėjo ką nors įžeisti. nes choleriką valdo nuotaikos ir įkvėpimas. jis yra ne per geriausios nuomonės apie kitus.tai aktyvus. kad būdamas energingas optimistas. Tai labai vertinga savybė. nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. ir tai kelia pasitikėjimą aplinkiniams.. Sangvinikas . todėl energingai imasi vadovauti aplinkiniams.tai žmogus. Įdomiausia tai. užsidegęs jau nauja iniciatyva. tad aplinkiniai į jį žiūri kaip į pakankamai draugišką ir patikimą žmogų. Tai pasyvaus temperamento tipas. tačiau šiuos minusus atperka flegmatiko patikimumas.po 16 proc. kad jo žodis. Tačiau kartais jam trūksta atkaklumo ir ištvermės geriems sumanymams įgyvendinti. todėl linkę jo privengti. Panagrinėkime. Flegmatikas . pvz. Jis elgiasi ne taip impulsyviai. flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. Mat. kuris yra labai aktyvus. ir jis į tai numoja ranka. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais. Bendraudamas su kitais. gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo - .patikima liaudiškos psichoterapijos priemonė. jis nesišvaisto žodžiais. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamą. bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. Kitus kartais erzina lėta flegmatikų galvosena ir veiksmai. Atpažinti tokį žmogų bendraudami galime iš jo greitos ir garsios kalbos.

Tačiau reikia pripažinti. dažniausiai vienodos intonacijos. cholerikas nepamainomas. todėl galime kalbėti tik apie konkrečiame žmoguje vyraujantį vieną ar kelis temperamento tipus. Melancholikas . Melancholiką bendraujant galima pažinti iš graudžios veido išraiškos ir verkšlenančios balso intonacijos. Kartais aplinkiniai flegmatiką skuba apkaltinti šaltumu ir nejautrumu. linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų.tai žmogus visą dėmesį nukreipęs . ką flegmatikas jaučia ir išgyvena. pasyvus žmogus. Bet. Falcon. su skausmu ir baime žvelgiantis į ateitį. T.paliūdėjime. Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aišku. Hjelle ir D. lygi. vienas žymiausių XX amžiaus psichologų. Tai liūdnas. pasiūlė skirstyti visas asmenybes į ekstravertiškas ir intravertiškas. o daug dažniau temperamentų mišiniai su vyraujančiu vienu ar kelių temperamentų tipu. kuriuos jis įžvelgia aplinkoje. norinčiam išsiverkti ir ieškančiam paguodos išgyvenant skaudžią nesėkmę. neatsispindi nei jo laikysenoje. kad kiekvienam žmogui iš dalies būdingi visų minėtų temperamentų bruožai.tai žmogus visą dėmesį sutelkęs į išorinį pasaulį. Tai greičiau tik „gruntas" ant kurio aplinka ir pats žmogus „tapo" savo nepakartojamą asmenybę. turint galvoje. kuri jam. Didelis nervų sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis įskaudintu likimo ir aplinkinių žmonių. 1992). Flegmatiko kalba bendraujant yra tyli. kylančio iš susidūrimų su „storžieviškais" aplinkiniais. Be to. (L. jame vykstančius įvykius ir žmones. kai reikia labai greitai spręsti ir veikti. Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje. Pvz. Ziegler.tai jautrus. Ekstravertas . kad žmogui.. nieko gero nežada. nei kalboje. flegmatikas . anot jo. nelaimingas žmogus. kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai. melancholikas -puikiausia draugija. o melancholikas .149 ištesės. toks kaltinimas daugeliu atvejų yra perdėtas. Reikia prisiminti. Tai iš tiesų retai kitus suvedžiojantys žmonės. įtakojantis žmogaus elgesį ir bendravimą. temperamentas nėra lemiamas veiksnys. analitinės psichologijos kūrėjas. tačiau jų santykis . A. vienareikšmio atsakymo nėra (Ch. Intravertas . J. Jung. Tai. 1992).skirtingas.pasikalbėjime. Tai uždaras. Siekdamas išvengti skausmo. sangvinikas draugystėje. Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai C. nemėgstantis didesnių susibūrimų. flegmatikas linkęs laikytis atokiau nuo visų.

Ši savybė kelia pagarbą ir pasitikėjimą aplinkinių akyse. išklausyti naujo viršininko nuomonę. aišku. Aišku. nes jaučiame. taikūs. Gyvenime mums tenka susitikti su tokiais žmonėmis. Aišku. nelaimingais ir nuskriaustais. Toks žmogus. Intravertiškas žmogus gali būti labai uždaras ir linkęs šalintis kitų. jausmus. Intravertai . ekstravertiškas bendravimas bus nepakeičiamas. lengvai užmezgantys kontaktus su kitais. Akį rėžiantys rūbai. Turėtume pasakyti. bet greičiausiai bus draugiškas. Būti tarp žmonių ir būti tų žmonių dėmesio centre. įžeidus. turintis humoro jausmą.tai yra ekstravertui tikras gyvenimas. jie mėgsta „devynis kartus pamatuoti". ir jis vėliau gailisi. mintis. Prieš priimdami sprendimą. traukiantys ir prikaustantys aplinkinių žvilgsnį . Jis. Būdamas jautrus ir linkęs į pesimizmą. kad jie mums nuolat „tampo nervus".. patyrimą. Kaip ir kalbant apie temperamentus. kur reikia patylėti. kartais mėgstama diskutuoti. Tai greičiau mąstantis ir jaučiantis. Tipišką ekstravertą lengva atpažinti kitų žmonių būryje: jis bus dėmesio centre. atsargūs.santykiuose su kitais greičiau bus ramūs. Laisvą laiką jis su įkvėpimu leis namuose. o nusprendę veiks nesidairydami. aišku. Situacijoje. išsiskirs raiškia kalba ir gestikuliacija. bet „šaukštai jau būna po pietų". jis mieliau bendraus tik su panašiais į save. todėl lengvai tampa neteisingo elgesio su juo auka. atsakymas priklauso nuo to. bet ištaisyti situaciją būna labai sunku. nei veikiantis žmogus. čia puikiai elgiasi kaip tik intravertas. kaltina save. lengvai pakeliantis bet kokią aplinkinių nuotaiką ir mėgstantis vadovauti. Tai aktyvūs. Intravertas linkęs patylėti. pvz. Tačiau jei žmogus patenka į situaciją. interesus.. kurioje reikia apginti savo tiesą. vejamas aktyvumo.150 i savo vidinį pasaulį. laiku nepasipriešina ant galvos kraunamoms pareigoms. įvykių sūkuryje . kad tokių žmonių yra tiek ekstravertų.ekstraverto stichija. Ekstravertai . jis vėliau gailisi. Tuo tarpu ekstravertas. dėl to dažnai patekdamas į viršininkų nemalonę. bendraudamas su kitais. pyksta ant savęs ir aplinkinių. dirglus. tvarkydamas drabužių spintą ar įrankių dėžę.puikus svetimų nuotykių ir išpažinčių klausytojas. Toks žmogus . su kuriais bendrauti mums nemalonu. kuri asmenybės orientacija geresnė . pvz. Dėl to. Bendraudami jie jaučiasi kaip žuvys vandenyje. o priverstinis buvimas vienumoje juos slegia. turintys organizacinių gebėjimų žmonės. Tai tikras užkietėjęs namisėda. apie kokią situaciją kalbame. moka jas saugoti. net savo išvaizda. kad elgėsi kaip koks „mėmė". „kiša savo trigrašį" ne vietoje ir ne laiku.ekstravertiška ar intravertiška. .tai aktyvūs žmonės. gali būti ir impulsyvus. tiek intravertų tarpe.

saldainį duoda.. o šis klausia. bet ir naujoje aplinkoje. ant visos šventės. ar ne? Intravertas. bet atsiranda koks vienas. jie „tampys nervus" skirtingai. kuri neatsigina nuo įvairiausių kontrolierių. Fromm. Nesuabsoliutinkime. „prekine asmenybe". inspektorių. bet argi ne taip elgiasi piktybiškas intravertas? Kyla klausimas. Įsivaizduokime įstaigą. ką sena ragana kalba. gyvenimas . ant Kalėdų senelio. Pvz. kad dovanų gautų. visi darbuotojai pervargę. kaip galima naudingai bendrauti. tapdamas anot E. Tipiškas tokio žmogaus pavyzdys . . Vaikas lekia pas tėvą. Kirschner. o anūkėlė atkerta: „ką ten tas tinginys gali veikti". mokantis bendrauti su reikalingais žmonėmis.. Nereikia jam nei dovanų. aplesiną duoda. po vienu stogu gyvenantys kelių kartų žmonės dažnai neišvengia trinties ir konfliktų. Atpažįstate? Nemalonus tipelis. jo akimis. neranda. pvz.. Patinka močiutei atsakymas. tikrintojai nieko įtartino. ekstravertas savo gebėjimą užmegzti kontaktus ir lengvai bendrauti su kitais gali naudoti savanaudiškiems tikslams kitų sąskaita pasiekti. ji pagiria anūkėlę. Darbe tvyro neišpasakyta įtampa. Kuo ne gera mokykla. ramus jų bendradarbis trina delnus po stalu -taip jums ir reikia! Gyvenimas .atkerta dukrelė.aktyvus karjeristas. Močiutė klausia anūkėlės. ką jos veltėdis tėvas daro anam kambaryje. 1994). „Ką ten senė gero kalbės". nei dėmesio. pagiria dukrelę.151 Tiesa. vertas tiek dėmesio.tai ne šventė.tai ašarų pakalnė. ir aš jums tai įrodysiu! Atpažinote anoniminių skundų autorių? Liaudiška išmintis sako. veikia tyliai. Visi vaikai Kalėdų seneliui eilėraščius sako. Suaugęs toks vaikas „suves sąskaitas". _ . Tuo tarpu vienas tylus. kaip žodžiu naudos pelnytis? Arba kitas matytas vaizdas.. pašokdins jis dar kitus. kad tyli kiaulė gilią šaknį knisa. bet ne mažiau bjauriai. kitokių tikrintojų. bet dažniausiai tai auklėjimo klaidų padariniai (R. lyg įkaltas į grindis. slaptai. kuri jam kelia tiek nepatogumų ir baimių. nei jo gėdos matė. išsekę. Patinka tėveliui atsakymas. iš kur tokie žmonės atsiranda? Priežasčių gali būti daug. nors tie kiti nei toje eglutėje buvo. nei iš vietos. tėvelis neša „ožį" į rato vidurį ir liepia deklamuoti. Brikman ir R. „gadinantis nervus". kas pažeistų įstatymus. Netekęs kantrybės. Į tas kovas dažnai įtraukiami visi šeimos nariai. kuriam labai nejauku būti ne tik nepažįstamų vaikų būryje. kiek gali būti naudingas kylant karjeros laiptais. Šeimoje kartais patys suaugusieji mažam ekstravertukui demonstruoja. Pyksta vaikas ant vaikų. Taip elgiasi tipiškas intravertukas. Kiekvienas žmogus.

nuolatinis santykių aiškinimasis bei konfliktai. pagerėja savijauta.1. mažiau bendraujantys ir 1. paprastai privengia kontaktų su juo. Paprastai kitų atžvilgiu jis elgiasi labai agresyviai. Tuomet visi sveiko proto žmonės. vartoja grubius posakius. nebūtinai informacine. su kuriuo susidūrus. Turint galvoje. su kuriais mums tenka susidurti. kelis. kuris rodo. agresyvesnis. žinodami šio žmogaus ūmumą. o to poveikio padarinius mes pajuntame vėliau. Nuodingieji veikia priešingai. gali skaudėti galvą. Mes apsiribosime aptardami labiausiai paplitusius „sunkių" žmonių tipus (L. mieliau būna linkę nusileisti „tankui" ir greičiau baigti bendravimą. dažniau vadinami „sunkiais" žmonėmis. Vienas populiariausių šiuolaikinių psichologų F. nors ir labai paplitęs. kad visus žmones.) • bendravimo (pajuntame. kad pradedame atsargiau kalbėti. tampame tylesni. atsiranda vidinė įtampa. mes galime kaip grybus skirstyti į maistinguosius ir nuodinguosius. imame vengti tolimesnio susidūrimo ir 1. Buitinėje . Pabendravus su jais.1. Peris (1969) teigia.emocine prasme.). pakyla nuotaika. kad jie teisūs).1. pasikliaudami savo intuicija. Yra priskaičiuojama iki pusšimčio „sunkių" žmonių tipų. su kuriais bendrauti mums yra naudinga. Ginčuose jis yra profesionalas. Glass.152 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis Skirstymas į ekstravertus ir intravertus.kaip galima turėti tokį absurdišką požiūrį! Šio žmogaus stichija . jo balsas ar jūsų balsas tampa aštresnis. kalba pakeltu balsu. jog „įveikti" šio tipo „sunkų" žmogų beveik neįmanoma. galime imti prakaituoti. Turbūt jūs jau prisiminėte žmogų. Tai grubiai ir tiesmukai bendraujantis žmogus. bet visada . kad mus labiausiai domina bendraujantis žmogus. kyla susierzinimas. Tokią poziciją sąlygoja patyrimas.tik labai besistengiantis mėgėjas.) • fiziniais (imame jausti silpnumą. 1995). o eilinis žmogus geriausiu atveju . Aplinkiniai. verta sustoti dar ties vienu asmenybės skirstymu. pajusti virškinimo sistemos sutrikimus ir 1. o jo veido išraiška rodo nusistebėjimą jumis . Nuodingumas pasireiškia mums įvairiais simptomais: • emociniais (pablogėja nuotaika. sukeliantys šiuos simptomus. teko patirti vieną. kad čia kažkas ne taip.stipresni. būtų džiugu su tuo žmogumi daugiau nesusidurti ir 1. Maistingieji yra tie. nėra vienintelis.) • elgesio (kyla noras kuo greičiau baigti bendrauti. o gal ir visus čia minėtus simptomus. gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis. Tankas. atidžiau renkame žodžius. o mes patys . Psichologinėje literatūroje žmonės. nei siekti įrodyti savo tiesą (net kai yra tikri.1. tačiau kartais susidūrimai su juo yra neišvengiami. kuo toliau pasitraukti nuo to žmogaus.

atrodytų. Saugumo sumetimais jie linkę mažiau kontaktuoti su tokio tipo „sunkiu" žmogumi. Mat savo nuomonei pagrįsti jie apsiginklavę tikromis ar menamomis citatomis. kurie jų neliečia. Aplinkiniams toks bendravimo būdas kelia nerimą. apie kurias jūs nė neįtarėte). Laidyti tokias „apnuodytas" strėles jam vienas malonumas. Tokios savijautos kaltininkas -snaiperio paleista taikli strėlė į jūsų silpną vietą. kad kažką labai svarbaus šiuo momentu praradai. bylojanti. mat. Tai žmogus. Tokie žmonės nepaprastai vargina ir priverčia kitus jaustis menkaverčiais. materialine padėtimi ar erudicija. Snaiperis. Kartais būna sunku įvardyti. Pabendravus su tokiu žmogumi. ką. Jam visiškai nerūpi jūsų nuomonė. dažnas mūsų turime kartaus patyrimo iš bendravimo su visažinančiu žmogumi.. kaip aplinkiniai to nesupranta ir leidžia sau pykti. Kiekvienas mūsų turime psichologinį „Achilo kulną". kaltas liksite vis tiek jūs. Tuomet jis ima kaltinti jus nuodėmėmis. Tačiau staiga jūs pajuntate. Apie tai. esam nepatenkinti savo išvaizda. kai jis praveria burną. nes jį laiko neprognozuojamu (neaišku. mes sužinome tik tada. nuolatos kalbantis ir reiškiantis savo nuomonę visais gyvenimo klausimais. smarkiau ima plakti širdis ar pritrūksta oro kvėpuoti. jį veikia įkvepiančiai. lieka jausmas. Granata. pvz. kai susipažinote (beje. kliūna garo ir jūsų šeimos nariams bei giminėms. Žmogus . Šie žmonės kiša nosį ir į dalykus. Visažinis. Tuo pasigirti paprastas mirtingasis dažniausiai negali.153 kalboje tokie žmonės yra vadinami paprastai . kada jam vėl kas šaus į galvą). reikalingas visažiniui kaip dingstis pademonstruoti savo „beribes" žinias. galėtume jį sulyginti su krokodilu. Paprastai jie atlieka susirūpinusio jūsų gyvenimo situacija nenuilstamo patarėjo ir vadovo vaidmenį.snaiperis bendraudamas taikliu žodžiu primena mums ir pabrėžia mūsų įsivaizduojamą arba tikrą nepilnavertiškumą kurioje nors srityje. Amžinas pesimistas. padarytomis nuo to laiko. kad jūsų neprarytų. o pasikeitusi jūsų veido išraiška. Tai žmogus. Deja. Save gi jis laiko tiesiog greitai užsiplieskiančiu žmogumi ir stebisi. kad jis klysta. Iš pažiūros tai. turite būti pasiruošęs ir labai budrus. . kai jis nei iš šio nei iš to pratrūksta lyg perkūnas iš giedro dangaus. kaltina jus dėl savo dabartinių nesėkmių. Net jei jūs įrodysite. Išsirėkęs ir emociškai išsikrovęs žmogus-granata labai greitai nurimsta ir toliau gali bendrauti lyg niekur nieko. bet ne su jumis. kuris kalba jums.akiplėšomis. Ir todėl jis nepalieka jums jokių šansų įsiterpti. Vaizdžiai tariant. kad toks žmogus priklauso „sunkiųjų" žmonių tipui. Paprastai šiuo atveju jūs esate tik statistas. kad strėlė buvo tiksli. jei kas suabejoja jo teisumu. ramus ir adekvačiai bendraujantis žmogus. Visažinis labai įsižeidžia. kad jus išpila prakaitas.

Savo aplinkoje tikrai rasime vienišių. į kuriuos besiskundžiantis tik mosteli ranka . kad aplinkiniai prieš jų pačių valią yra įtraukiami į tarnybą jam. lyg mostelėjus burtų lazdele. kai tokie žmonės atsiskleidžia smulkiuose reikaluose. Liaudyje apie tokius žmones sakoma. kad jis pats jau visą mėnesį jų neturi. kad. nei velniui šakės. jų nuotaika pagerėja. Jei paprašysite žiupsnelio druskos. Jūsų darbas tėra tiktai klausyti ir dūsauti kartu su bėdojančiu pašnekovu. ir kad jo dukters devintukai ir aštuntukai irgi yra geri pažymiai. kad jūs piktnaudžiaujate jo gerumu. jis su siaubu akyse sumeluos. Kaip bebūtų keista. kuri. Šį žmogų mes atpažįstame tik tuomet. kad esi visavertis gero organizatoriaus komandos narys. bet tai šiuo atveju tėra tik iliuzija. Nepatikimasis. Jei į tokį kaimyną kreipsitės degtukų. ne visų tėvų vaikai mokosi tik dešimtukais. po tokių „pasidalinimų savo nuomone" amžini pesimistai atkunta.viltingą požiūrį į pasaulį. jei tai jam bus naudingiau. Tai žmogus. kuris bus linkęs neturėti su kitais žmonėmis jokių reikalų. Kartais jis padaro jums smulkią paslaugėlę. Šiais sunkiais laikais jie turi apsčiai medžiagos jums įrodyti. Išvengti susidūrimo su tokiu žmogumi yra sunku. kad net dabartinė jūsų sėkmė yra tik didelės nesėkmės pradžia. kai jis mus stipriai apgauna.. Vartotojas be skrupulų tave pakeis kitu. kaip jis galėtų padėti besiskundžiančiam.154 bet visada . tuo tarpu jūsų gyvenimo džiaugsmas ir entuziazmas išblėsta. nes kontaktų iniciatorius yra „vartotojas". Pirmą kartą susidūręs su juo. Mat. pvz. Paprastai jis moka savo reikalus pateikti jums taip. Amžini pesimistai su entuziazmu dalijasi savo niūriai pesimistiniu požiūriu. geriausia būna. gal šį kartą jums pasiseks. paprastai žmogus ima galvoti. Nuolat besiskundžiantis. kad jie nei Dievui žvakė. Vengiantis nemalonumų. Kartais klausytojas susigundo paguosti nelaimingąjį.. Tokio tipo žmonės paprastai visada lengva ranka prisiima atsakomybę už kokių nors reikalų tvarkymą.„bandžiau" arba: „neverta bandyti. silpną. Kartais kyla viltis. kuriam tikras bendravimas reiškia galimybę išsakyti savo nesibaigiančias bėdas kitam. pasirodo vėliau. Dažnai pažeria eilę patarimų. pakelia akis į dangų ir ištaria savo sakralinę frazę: „ir už ką man visi tie vargai". ir mes dar turime laiko nepakliūti į jų spąstus. kad tik ko blogo tas besikreipiantis nesumanytų. Tai žmogus. Aišku. kai jūs jam esate reikalingas. pilką žmogelį. Šis žmogus visada yra šalia jūsų. kad dirbti jo darbą jums atrodo viena nauda ir sėkmė.. Vartotojas. deja. bailų. yra atlygis už tolimesnę jūsų sunkią tarnystę jam. bet deja. sakydamas. kuris organizuoja gyvenimą taip. o vėliau pakeičia savo planus jūsų net neįspėję. nesugebantį kovoti dėl savo interesų. . vis tiek nieko gero iš to nebus". Į tai nelaimingasis tik giliai atsidūsta. bet jis būtinai primins.

kad tai būtų konstruktyvu ir abipusiai naudinga. nes jis gindamasis puls. Negrasinkite. Ką daryti tokiu atveju? Štai keletas patarimų: 1. kurių menkavertiškumu galima mėgautis iki soties. Bet dažnai mes susiduriame su tokiomis aplinkybėmis. protingesnis ir 1.nepailstantis pagyrūnas. kad įžeidimų jūs nusipelnote! 2. 4. Aišku. Tai nuolat siekiantis pirmauti žmogus. pasistengti daugiau su tuo žmogumi nesusidurti. Taigi laimėti . kaimynas. tai supratus. kad geriausias ginklas . kad daug dirbote. Kyla klausimas. kad jo skirtų mums kaltinimų priežastys yra susijusios ne su mumis.155 Konkurentas. o nuotaika bus sugadinta ir laikas . Deja. pradedant studijomis ar darbu.humoras bei kantrybė. Praeina nemažai laiko. kad jis už jus yra daug geresnis. Dažniausiai mes ne iš karto susigaudome. Jei jūs pasakysite. jog „paprasto" žmogaus bandymas susikauti su „sunkiu" žmogumi tebus mėgėjo kova prieš profesionalą. kuris siekia aplinkinius nustebinti tuo. kad ir kaip norėtųsi pakovoti dėl teisybės! Dar kartą prisiminkime. Jis išnaudos bet kokią situaciją jums nurungti. Gyvenime dažniausiai sutinkame mišrius „sunkių" žmonių tipus.. pvz. kad „sunkus" žmogus nesiduoda išoriniams poveikiams. . baigiant gyvenimo draugo ar draugės pasirinkimu. kurių pakeisti negalime (jis -bendradarbis. bėda ta. nes vis tiek nieko nelaimėsite. Konkurentas brangina tik tokius draugus. ir „receptas". t. geriausia. Būkite tvirti. Prisiminkite. kaip „sunkų" žmogų paversti maloniu bendravimo partneriu dar neišrastas. kaip reikėtų bendrauti su „sunkiu" žmogumi. Jokiu būdu nesivelkite į ginčą. giminė ir t.1.jokių šansų. o su juo pačiu. jis jus nuginčys. kad susiduriame su „sunkiu" žmogumi. o „amžinas pesimistas" sėkmingai gali jus apvilti kaip „nepatikimas tipas". 3. Konkurentas . „vartotojas" kartu gali būti „tanku" ar „granata". nors jau seniai laikas sustoti.prarastas. Nekalbėkite su juo iš aukšto ir nesižeminkite. kad „sunkus" žmogus elgiasi taip su visais (ne tik su jumis) ir nemanykite. kad dirbo dar daugiau. kol imame suprasti.). 5. prisiminkite. nes jis atsakys tuo pačiu ir nekaltinkite. Jis veržiasi pirmauti.

Tuomet ir mūsų bendravimas su kitais pasikeičia. Taikdarys. nes vaikystėje jam buvo įskiepyta mintis. būsite apkaltinti nemokšiškumu. Tai būdinga žmonėms. kad gali pabūti šalia jūsų. kuris visą laiką su baime „laukia" pajuokos. kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja ir nieko nesiima daryti be kitų pritarimo. Kaltintojas. kurioje formavosi asmenybė. arba grubiai despotiškai pavergia kitus. nes tėvų reikalavimai jiems nėra aiškūs ir nuoseklūs. kai jaučiamės silpni.kad aplinkiniai būtų laimingi bei patenkinti juo. kad iš viso su juo kalba: „kas gi aš toks kad su manim turėtų kalbėti?" Jis niekada nieko neprašo. Todėl jie arba aklai paklūsta kitiems ir žeminasi. Prisiminkime save tuomet. Satir. Bendravimas čia dažniausiai pagrįstas baime ir grėsme. kad tik būtų taika ir ramybė.156 Bendravimas ir savigarba Savigarba . kurie jaučiasi savo gyvenimo šeimininkais ir žino. Jo laikysena . Pats jis jaučiasi menkysta. laimei. apgaulės. negarbingų tarpasmeninių santykių šeimoje rezultatas. su viskuo sutiks. išsiskyrimas su mylimu žmogumi ir 1. kad labai daug kas gyvenime priklauso tik nuo jų pačių. Žema savigarba paprastai yra painių. Tai priklauso nuo aplinkos. jog esi nepajėgus siekti užsibrėžto tikslo ar įveikti kelyje atsiradusios kliūties dažniausiai esti laikinas. Jis ar ji dažniau tampa kitų blogo elgesio auka. pojūtis. stumia juos į savigyną. Garsi šiuolaikinė psichologė V. kaip žmogus save įsivaizduoja ir kaip jis save vertina. būdinga žemos savigarbos žmonėms. jog ko nors prašyti yra egoizmas. Kartais pakanka tik gerai išsimiegoti ar pailsėti savaitgalį ir vėl jausiesi „formoje". Satir teigė. pažeminimo ar įžeidimo. dėl to nepasitiki kitais ir save izoliuoja. Savigarba gali būti aukšta ar žema. būdingus žemos savigarbos žmonėms (V.). kad jis yra bejėgis ir auka. 1972). Taigi koks žmogus susiformuoja tokioje aplinkoje? Tai žmogus. Dažnai tose šeimose vaikai nesijaučia psichologiškai saugūs. galima pavadinti savigarba. abejinga(s) sau ir kitiems. Čia galime išskirti keturis elgesio tipus. šalia kurio atsidūrę. nejautrumu ar dar kuo nors. Visa jo laikysena sako. stipriai įtakojantis bendravimo ypatumus. tampa apatiška(s). Jis laimingas vien dėl to. Bet. Tai žmogus. Jis padarys viską.1. Nuolatinė baimė. bejėgiai susidoroti su iškilusia gyvenime problema (neišlaikytas egzaminas. Tokiems žmonėms labai sunku savarankiškai žiūrėti į pasaulį ir nepriklausomai mąstyti. nemandagumu.dar vienas asmenybės aspektas. kad tai. Žmogus. Jis trokšta vienintelio dalyko . Taikdarys visada sutinka su kritika jo adresu ir yra dėkingas.

kaip jam išeis. teigia V. taisyklės . dažnai rėkia. turintis aukštą savigarbą? Tai žmogus. jis žino. Viduje toks žmogus jaučiasi pažeidžiamas. Vaikystėje jis girdėdavo: „nedaryk kvailysčių. Tačiau. kaip tai pakeisti. Niekas nenori tokio blogo gyvenimo. Ir šis žmogus tebekovoja. Aukštos savigarbos žmonės. kad jis čia svarbiausias. Ką jis bedarytų ar bekalbėtų. kad jis nebūtų toks rimtas. atviri ir pilni pozityvių nuostatų bei gyvenimiškos jėgos. jam buvo sakoma „nenusileisk. bet pasijunta tvirčiau. kurį suvokiame kaip nuolat kvailiojantį arba kalbantį „ne į temą". Vaikystėje jam buvo sakoma. Jis kalba pakeltu balsu. jog nežino. kuris aplink save sukuria sąžiningumo. suaugęs. bet ir ieško išeities. neimtų taip visko į galvą ir gyventų. Aukštos savigarbos žmogus jaučia. atjautos ir meilės atmosferą. Jo kūno laikysena yra įtempta.. Jei sunkią minutę reikėtų pagalbos. demonstruodamas protinius gebėjimus ir erudiciją. patekęs į keblią situaciją. Ryšiai tarp visų šeimos narių yra natūralūs. kad galės kreiptis į kitus. o balsas monotoniškas. atsakingumo. Pats jis jaučiasi svarbus ir reikalingas. . kai stebi jam paklūstančius ir įbaugintus žmones. be jokios emocinės išraiškos.žmogiškos. jis jaučiasi vienišas ir nelaimingas. Bendraudamas jis nereaguoja į klausimus ir jaučiasi visiškai nusišalinęs nuo situacijos. kad jis šio to dar vertas. Jis pasikliauja savimi ir žino. Kompiuteris. nukreiptos į savitarpio supratimą. Būdamas optimistas. kad jis gyvena jame. Visa jo laikysena sako.. Anksčiau. demonstruojantis šaltumą ir susikaupimą. vienišas ir žemos savigarbos. Dabar. tu per daug protingas. kad pasaulis tampa geresnis jau vien dėl to. kad visada sugebės priimti svarbius sprendimus savo gyvenime. skatinančios kiekvieno šeimos nario asmenybės augimą. vaikystėje. bet nuolat kartoja: „jei ne jūs (ar ne tu). kovok". Tokios šeimos narių bendravimas būna aiškus ir garbingas. kad jis čia šeimininkas. Satir. Tai nereiškia. Jo kalboje pilna nesuprantamų. kad gali būti kitaip arba nežino. namuose sukuria atmosferą. kas vyksta čia ir dabar. kurioje yra. nesibaigiančių mokslinių išvedžiojimų. kad jo mintys kažkur kitur. Koks yra žmogus. jis lyg pats save stengiasi įtikinti. Tai žmogus. Nusišalinęs. kad tokį žmogų visada lydi sėkmė. Viduje jis jaučiasi niekam nereikalingas ir vienišas. skatinančią aukštos savigarbos formavimąsi vaikuose. Tai ypač racionalus žmogus. jis ne tik nerimauja. Žmonės gyvena taip tik todėl. kad klystum". tarptautinių žodžių. viskas būtų puiku".157 demonstruoja. augindami vaikus. tai neturi nieko bendra su tuo. jis geba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems žmonėms. Aišku. Jis jaučiasi nieko vertas. kartais grūmoja.

kaip įveikti vidinius sunkumus. Ar galėtumėte prisiminti savo susidūrimą su aukštos savigarbos žmogumi? Kas labiausiai jo elgesyje jums įsiminė? 5. labai svarbi ir paties žmogaus pozicija. sangviniko. Kokiu elgesiu jis pasireiškia? 2. Nepamirškime. kurių žema savigarba? Iš ko apie tai sprendžiate? 4. Socialinių mokslų fakultete prie Psichologijos katedros taip pat veikia nemokama psichologinė konsultacija studentams bei darbuotojams. tik tam reikalingos veiklios mūsų pačių pastangos. veikia nemažai prieinamos psichologinės pagalbos tarnybų.158 Savigarba. Ar pažįstate žmonių. Prisiminkite savo pažįstamus žmones. Yra išleista nemažai knygų. flegmatiko ar melancholiko temperamentas. KTU. Mes daug ką galime pakeisti savo pačių pastangomis. kad ta ar kita savybė mums trukdo pasiekti užsibrėžto tikslo gyvenime. formuojasi per visą gyvenimą. Koks jūsų pačių temperamentas? Kodėl taip manote? 3. ypač jei matome. Be to. kad visi mes galime jaustis laimingi. Be to. veikiama mūsų kintančios aplinkos ir patyrimo. kaip jums atrodo. patariančių. Ar kada nors bandėte keisti savo bendravimą su konkrečiu žmogumi? Pasisekė? O jei nepasisekė. tai. kuriems būdingas choleriko. Pasvarstykite: 1. kodėl? .

159 .

nors daugiau ar mažiau šias problemas liečia ir filosofija. nuo XX a. istorija..ne visada tinkama konflikto sprendimo strategija? Kada verta pasitraukti iš konflikto? Konfliktas mano. ką norėjome pasakyti? Net ir labai ieškodami. bet ne pats konfliktas. ėmė ryškėti skirtingos konflikto sampratos.reikšmingas teorinis ir taikomasis mokslas (vien JAV konfliktų problemas tyrinėja dešimtys tyrimo centrų. Kas tai? Jeigu Jūs teigiate. viduje. I. pedagogika. sutikime.. 7-ojo dešimtmečio pabaigos ruošiami konfliktologijos bakalaurai ir magistrai). kad niekad nekonfliktuojate . sunkiai rastume žmogų. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai. arba konflikto priežastys. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą.. Antrojo periodo pradžioje susidomėta pačiu konfliktu: pradėta kurti konflikto psichologijos terminologija. sociobiologija. Šipilov.. karo mokslai. Ancupov ir A.gyvenimo norma? Ar gali konfliktas turėti teigiamas pasekmes? Kodėl kompromisas . Šiuolaikinė konfliktologija . 1999). Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo išskirtas kaip atskiras tyrimo objektas. matematika. kodėl gi neišmokus. politologija ir sociologija.. Kai du žmonės pretenduoja į vieną ir tą patį. psichoanalizės ar sociometrijos) sudėtinė dalis. o buvo plačių koncepcijų (pvz.XX a. J. Psichologijos moksle galima skirti du stambius konfliktų tyrinėjimo laikotarpius .. .. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA • • • • • Ar konfliktas .. Turbūt supratote.160 9. netgi menotyra.pasitikrinkite savo pulsą: greičiausiai išvis negyvenate. konfliktas neišvengiamas. Jeigu konfliktai neišvengiami. Trumpai apžvelgsime abiejų periodų svarbiausias kryptis (A.6-ąjį dešimtmetį ir 6-ojo dešimtmečio pabaigą dabartinį laikmetį.. gerai konfliktuoti? Truputis istorijos Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija. pradžią .

161

/ laikotarpio kryptys: Psicho analitinė. S. Freud laikomas vienu pirmųjų žmogaus konfliktiškumo koncepcijos kūrėjų. Nors jis daugiausia domėjosi asmenybės vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis žmogaus dvasinio gyvenimo elementas), didžiausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmeninių konfliktų priežasčių jis patarė ieškoti pasąmonėje. S. Freud pasekėjas A. Adler teigė, kad konfliktai kyla asmenybei bandant išsivaduoti iš nepilnavertiškumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems prieš kitus. K. Horney konfliktų šaltiniu laikė nepakankamą artimųjų, visų pirma tėvų, geranoriškumą individo atžvilgiu. E. Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai žmogus negali realizuoti asmeninių tikslų ir poreikių. Etologinė. Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis mokslininkas, iškėlęs hipotezę, jog pagrindinė socialinių konfliktų priežastis individo ir minios agresyvumas. Pagal jį, gyvūno ir žmogaus agresyvumas niekuo nesiskiria; agresija - nuolatinė gyvo organizmo būsena. Grupinės dinamikos. Buvo pasiūlyta elgesio dinaminės sistemos koncepcija: įtampa kyla tada, kai pažeidžiama pusiausvyra tarp individo ir aplinkos. Ši įtampa pasireiškia konflikto forma. Konflikto šaltiniu gali būti, pvz., grupės lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas asmenybės motyvacijos ir individų tarpusavio sąveikos struktūros reorganizacija. Frustracijos - agresijos. Pasiūlyta nauja konflikto hipotezė: agresija visada kyla dėl frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojančią frustraciją (frustracija - slegianti įtampa, nerimas, neviltis ar pyktis, atsirandantys dėl vidinių ar išorinių kliūčių trukdančių siekti tikslo). Elgesio. Konflikto priežasčių ieškoma ne tik biologinėje elgesio prigimtyje, bet ir socialinėje aplinkoje, kuri keičia įgimtas individo savybes. Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla dėl žmonių emocinių tarpusavio santykių jų tarpusavio simpatijų ir antipatijų. Visi konfliktai - nuo tarpasmeninių iki tarptautinių - gali būti išspręsti erdvėje „perstatant" žmones pagal jų tarpusavio emocinį suderinamumą. Interakcionistinė. Laikoma, kad konflikto priežastys - socialinėje tarpusavio sąveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojūtis. Norėdamas juos panaikinti bei prisitaikyti prie aplinkos, individas imasi aktyvių veiksmų. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai.

162

Sociotropinė. Konfliktai neišvengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai - baimė, bandos jausmas, savęs įtvirtinimo poreikis ir kt. Šie instinktai paveldimi, todėl ir konflikto šaltiniai amžini. // laikotarpio kryptys: Teorinė - žaidimų. Šios krypties atstovai stengiasi sukurti universalią tarpusavio sąveikos konfliktinėse situacijose ir konfliktų sprendimo schemą. Įvairūs elgesio konfliktinėje situacijoje stiliai apibendrinti išskiriant du pagrindinius elgesio tipus - kooperatyvų ir konkurencinį. Konflikto pagrindas nesuderinami tarpusavio sąveikos dalyvių tikslai. Didelis dėmesys teikiamas ir konflikto dalyvių motyvams. Konfliktai gali būti sprendžiami konstruktyviai ir destruktyviai. Organizacijos sistemų teorija. Tiria žmonių konfliktiško elgesio realiose situacijose stilius. Pagal nuostatų konkurento atžvilgiu ir tikslų siekimo derinį autoriai išskyrė penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireikšti konfliktinėje situacijoje: konkurenciją, prisitaikymą, vengimą, kompromisą, bendradarbiavimą. Derybų proceso teorija ir praktika. Tai perspektyvi taikomosios psichologijos kryptis. Tyrinėtojai sprendžia dvi problemas: kas lemia konfliktuojančių pusių pasiryžimą pradėti derybas ir kaip turėtų vykti derybų procesas. Pastaroji problema ištyrinėta geriau.

Konflikto samprata, tipai, sprendimas
Geriausias būdas išspręsti konfliktą-jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du žmonės vienu metu pretenduoja į vieną ir tą patį, konfliktas tampa neišvengiamas. Konfliktas - tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą. Situacija vadinama prieškonfliktine, jeigu: • esant priešpriešai (tikslų, interesų ir t. t.) mes neišgyvename neigiamų emocijų (pvz., diskusijų metu) • nemalonūs jausmai yra išgyvenami, nors mes jų išoriškai neparodome ir atvirai neišsakome savo priešingų pozicijų.

163

Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra „neteisinga", agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį: • konfliktas - santykių, procesų vystymosi šaltinis • konfliktas - signalas asmenybei keistis • konfliktas - galimybė suartėti • konfliktas - galimybė „išelektrinti" įtemptus santykius. Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie: 1. Vidiniai asmenybės konfliktai 2. Socialiniai konfliktai: • tarpasmeniniai • tarpgrupiniai • tarptautiniai. Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Tačiau šio tipo konfliktai, jų motyvai yra paaiškinami lengviau, jeigu lygiagrečiai yra analizuojamos ir sunkios asmenybės situacijos, kurios tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Todėl asmenybės konfliktams skirsime atskirą skyrelį. Vidinių asmenybės konfliktų tipai Jau minėjome, kad sunkios asmenybės situacijos įtakoja mūsų tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenybės situacijoms priskiriami vidiniai sunkumai, krizės ir konfliktai. Beje, paminėti sunkių situacijų tipai tik retais atvejais reiškiasi izoliuotai vienas nuo kito - dažniausiai jie tarsi „susisluoksniuoja" tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybinės krizės nulemia naujų vidinių sunkumų atsiradimą ir pan. Vidiniai sunkumai - tai santykinai nesudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, neryžtingumas, nerasta išeitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbūt nerastume žmogaus, kuris kada nors nebūtų išgyvenęs vidinių sunkumų. Asmenybės krizės - ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai. Skiriamos raidos, neurotinės ir trauminės krizės. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterijų): gyvenimo veiksmų krizės („nežinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo motyvacijos ir tikslų krizės („nežinau, dėl ko gyventi"), gyvenimo prasmės

164

krizės („nežinau, kam apskritai gyventi"). Krizės - tai sunkiausios asmenybės situacijos. Vidiniai asmenybės konfliktai apibrėžiami kaip aštrūs negatyvūs, išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidinių asmenybės struktūrų kovos ir atspindintys prieštaringus ryšius su socialine aplinka. Be to, dėl neigiamų asmenybės išgyvenimų uždelsiamas sprendimo priėmimas. Kas priskiriama vidinėms asmenybės struktūroms? Tai yra : Motyvai. Jie atspindi įvairaus lygio mūsų siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir 1.1.) ir gali būti išreiškiami sąvoka „noriu". Vertybės. Jos gali būti asmenybės („Man vertinga") arba priimtos mūsų vien todėl, kad šių vertybių prisilaikoma visuomenėje, arba jos yra kažkaip kitaip vertingos. Todėl pažymėkime šias vertybes sąvoka „reikia, reikalinga" („Aš turiu"). Savivertė. Ji apibūdinama kaip individo reikšmingumas pačiam sau, kaip savų galimybių, savybių, savo vietos tarp kitų įvertinimas. Savivertė atspindi mūsų pretenzijų lygį, todėl yra lyg savotiška mūsų aktyvumo „žadintoja". Savivertę galima išreikšti sąvoka „galiu" arba „negaliu" („Aš esu"). Mūsų vidiniai konfliktai reiškiasi įvairiose sferose: kognityvinėje sferoje - Aš vaizdo prieštaringumu, žemesne savivertė, savo būsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonėmis dėl savo motyvų ir pan. emocinėje sferoje - emocine įtampa, neigiamais išgyvenimais elgesio sferoje - veiklos kokybės ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu. Sutrikusi asmenybės adaptacija, psichologinio streso sustiprėjimas yra laikomi integruotais visų trijų sferų rodikliais. Priklausomai nuo to, kurios asmenybės struktūros „įsivelia" į vidinį konfliktą, skiriami tokie pagrindiniai vidinių asmenybės konfliktų tipai: 1. Motyvaciniai konfliktai. Jie būna trejopi: • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai patrauklių alternatyvų (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija: negalėdamas apsispręsti, iš kurios šieno kupetos ėsti, jis iš bado nudvėsė).

noriu būti toks garsus. Jų priežastis . emocinius „sprogimus" (pvz.nuneigiama. įsivaizdavimų) prieštaringumas." Taip interpretavę pirmąjį teiginį. kad aš rūkau". kai individas nesugeba suderinti kelių atliekamų socialinių vaidmenų.kognicijų (žinių. be to. kiek individas yra savikritiškas. Savivertės adekvatumas priklauso nuo to. . kaip Sabonis). Pvz.1 lentelėje. ir nepatrauklių pusių (pvz. Jie pasireiškia kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir žmogaus profesinės. Pretenzijų ir savo galimybių vertinimo išsiskyrimas sukelia nerimastingumą. Adaptaciniai konfliktai.. Moralės (normatyviniai) konfliktai. O tai būdinga ne kiekvienam). nerūkydamas negalėčiau susidoroti su stresu ir t. kad nejausčiau disonanso? Protingiausia -mesti rūkyti (bet tam reikia valios!). dispečerio darbas reikalauja nuolatinės dėmesio koncentracijos. bet neįdomesnis . stengiantis jas realizuoti). dirbantis studentas). 7. Neadekvačios savivertės konfliktai. tarp „noriu" ir „reikia" (pvz. fizinės ar psichologinės galimybės (pvz. gero dėmesio paskirstymo ir perkėlimo.. „žinau. t. Aptarti asmenybinių konfliktų tipai glaustai nusakomi 9. kaip jis vertina savo sėkmes ir nesėkmes.. Tai konfliktai tarp norų ir tikrovės.165 • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai nepatrauklių alternatyvų (ne vienam pažįstama situacija. „Žinau. 3. kuri blokuoja jų patenkinimą (pvz. arba juos atlieka nekokybiškai ir dėl to išgyvena (pvz. disonansą sumažiname iki minimumo arba išvis imame jo nejausti. kad aš nerūkau" puikiai derėtų prie anksčiau paminėto pirmojo teiginio. kai „iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę"). noriu ir toliau gyventi laisvą studentišką gyvenimą. Nerealizuoto noro arba menkavertiškumo komplekso konfliktai. Vaidmenų konfliktai. Kognityviniai konfliktai.ką daryti?) 2. Ką daryti.. Tai konfliktai tarp noro ir pareigos. objektas turi ir patrauklių. 5. 6.. Tačiau dažniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias . bet sukurta šeima atnešė daugybę „reikia"). pakeičiama pirmoji kognicija: „Žala sveikatai yra išgalvota. kad rūkyti kenksminga" ir „žinau. • Kai tas pats tikslas. 4.. Šie konfliktai kyla. aukštos pretenzijos ir nuolatinės nesėkmės. naujai siūlomas darbas yra geriau apmokamas..

Ancupov ir A. Pagrindiniai vidinių konfliktų tipai (A. atveriantys perspektyvas) ir destruktyvūs (griaunantys asmenybės struktūras). dirbame ir mokomės neproduktyviai. I. bendraudami tampame agresyvesni. bet jis nieko negali pakeisti. mes imame nebepasitikėti savimi. formuoja adekvačią savivertę. Šipilov. Jausdami nuolatinę įtampą. kai žmogui vidinis konfliktas yra labai svarbus. tampame dirglūs. J. neranda racionalios išeities iš susidariusios padėties. 9.166 Vidiniai konfliktai gali turėti teigiamų ir neigiamu padarinių. dirglesni. nebekontroliuojame savęs. Aštrūs vidiniai konfliktai žlugdo ir tarpasmeninius santykius. Destruktyvūs konfliktai neretai perauga į gyvenimo krizes ir lemia neurotinių reakcijų susiformavimą. gilesnį savęs pažinimą. Konstruktyviai sprendžiami konfliktai padeda mums tobulėti. Dažni ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvumą.1 lentelė. nerimastingesni. kai vidinis asmenybės konfliktas perauga į neurotinį konfliktą. gali stabdyti asmenybės raidą. Tai atsitinka tuomet. 1999) Ypač daug problemų mums kyla tada. Dažniausiai skiriami tokie neurotinių konfliktų tipai: . jie gali būti konstruktyvūs (produktyvūs.

kad tai taptų taisykle.svarbus asmenybės psichinės sveikatos rodiklis. Tarpusavy turi derėti stabilios nuostatos. jei reikia. tai vidinius prieštaravimus įveiksime žymiai lengviau. silpnumas. Optimizmas gyvenime . elgesio schemos ir adaptyvumas. konservatyvumas. • Tikėkimės geriausios įvykių eigos. išskirkime prioritetus. . kova tarp norų ir pareigos ir pan. ištikimybė sau gali reikštis ir kaip inertiškumas. Būkime lankstūs. Blaiviai vertinkime savo galimybes įgyvendinti tuos norus. Stengdamiesi realizuoti visas visų vaidmenų funkcijas. keiskimės. kurie turėtų padėti nepakliūti į vidinių konfliktų spąstus: • Nuspręskime. nesigriebkim visų problemų spręsti iškart. • Labai svarbu . lankstumas. Jei mums pavyks rasti jėgų savyje pakeisti įprastą nebeproduktyvų egzistavimo būdą. • Nusileisdami smulkmenose. Vidinių asmenybės konfliktų profilaktika Štai keletas patarimų. Per žema arba per aukšta savivertė dažnai susijusi su nenoru arba su nemokėjimu pripažinti sau svarbius dalykus. tikra. sąžinės priekaištais ir pan. Gyvenimo principų laikymasis padeda išvengti daugelio situacijų. nenukelkim jų „į vėliau". neišvengiamai įklimpsime į vidinį konfliktą. neužimkim stručio pozicijos . • Nepamirškime vis pakoreguoti savo socialinių vaidmenų hierarchiją. • Mokykimės valdyti savo emocines būsenas. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir aukšti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai žmogui. Isterinis tipas: asmenybės aukštos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos sąlygomis. valią.167 1. nedarykime. Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei būdingi prieštaringi poreikiai. kas mums gyvenime yra vertinga. • Nebūkime savo norų vergai. per didelis pastovumas. susijusių su abejonėmis.„galva smėlyje". su aplinkinių keliamais reikalavimais. • Kita vertus. • Nekaupkime problemų.adekvati savivertė. Antra vertus. 3. Neurasteninis tipas: pasireiškia prieštaravimu tarp asmenybės galimybių ir tarp sau keliamų per didelių reikalavimų. nemokėjimas prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. 2. Toks vertinimo disonansas anksčiau ar vėliau atves į vidinį konfliktą. Realiai vertinkime situaciją ir. atsižvelgti į aplinkinių žmonių pretenzijas.

Freud. Vidinius konfliktus paprastai mes sprendžiame „įjungdami" savo psichologinius gynybos mechanizmus. vidinių konfliktų. pavartojo austrų psichiatras S. Psichologinės gynybos mes tiesiog išmokstame gyvenimo bėgyje. išsisukime pajuokavimu. mąsto nesiryždami imtis veiksmų. kad emocijų išgyvenimas ar demonstravimas gali turėti neigiamus padarinius. Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas Jau minėjome. kylant vis naujiems vidiniams konfliktams.168 • Stenkimės nemeluoti. išmokti konstruktyviai žiūrėti į juos. Gal kitą kartą pasiseks. kaltės jausmo. Taigi gynybos mechanizmai gina mus nuo nerimo. Jei negalim pasakyti tiesos . Psichologinė gynyba padeda palaikyti Aš vaizdo stabilumą. išsaugoti savigarbą. jie linkę sukaupti šių konfliktų sprendimų „rinkinį". individualų ritmą.. Moterys kaskart iš naujo kenčia. todėl labai skiriasi ir mūsų pasirenkamos konfliktų sprendimo strategijos: vieni pasineriame į ilgalaikius apmąstymus.geriau išsisukim nuo tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio temą. jų stabilumą. Melancholikai ilgai svarsto. kai patirtis pakužda. kasdien „dirbantis" psichikos mechanizmas. Melas gali sukelti kaltės jausmą. Mes esame skirtingi.tai normalus. dingsta įtampa. intensyvumą ir 1. kad vidinis konfliktas gali būti išspręstas konstruktyviai ir destruktyviai.. netgi nėra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime susikurti savą vidinių konfliktų sprendimo stilių. ieškodamos galimų naujo vidinio konflikto sprendimo būdų. tarpasmeninio bendravimo nesklandumus. jiems geriau pralaimėjimas nei užsitęsęs neapibrėžtumas. . nepriimtinų impulsų. treti -„skęstame" savo emocijose. Gynybos mechanizmų terminą pirmą kartą 1894 m. Vyrai racionalesni. negatyvius išgyvenimus. • Filosofiškai žiūrėkim į gyvenimo nesėkmes. skirtingo temperamento žmonės skiriasi pasirenkamais konfliktų sprendimo būdais. tačiau nelinkę grįžti prie ankstesnių išgyvenimų. Beje. Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategijų pasirinkimui. sukauptą patirtį jos lyg ir naujai išgyvena.. Cholerikai paprastai viską sprendžia greitai.. Šie mechanizmai mums padeda sukontroliuoti savo emocijas. Taigi temperamentas įtakoja vidinio konflikto sprendimo dinamiškumą: išgyvenimų kilimo greitį.1. Psichologinė gynyba . Ko gero. veikla tampa efektyvesnė. kiti tuoj imamės veikti. Konstruktyvus sprendimas grąžina žmogui dvasinę pusiausvyrą. nuleiskim negirdomis.

jautrumu toms žmonių savybėms. Regresija . Nesąmoningai pykčio objektas pakeičiamas tada. Žmogus tarsi nenori pastebėti to. kaltės jausmą. Prarandama adekvataus elgesio galimybė. Neigimas padeda sulaikyti savo neigiamas emocijas patekus į sunkią situaciją. Iš sąmonės išstumti reiškiniai niekur nedingsta. o apsiribojama problemos ignoravimu. Išstūmimas . kai priešiškumas. elgesio motyvų priskyrimas kitam individui. padedantis užgniaužti nepasitikėjimą savimi ir nesėkmės baimę. Regresija reiškiasi nesąmoningas žmogaus siekimas susilaukti aplinkinių dėmesio ar priversti kitus išspręsti jo problemas. nagų kramtymu).sąmoningas psichinių reiškinių šalinimas iš sąmonės.. Projekcija . jie egzistuoja pasąmonėje ir veržiasi atgal į sąmonę įvairiais būdais (pvz. kurias turi jis pats ir kurios yra nepriimtinos pačiam (pačiai). objektą ar į save (pvz. Pasireiškia nebrandaus elgesio stereotipais (pvz.169 Neigimas ~ vienas anksčiausiai susiformuojančių ir paprasčiausių gynybos mechanizmų. tarsi nebūtų baimės šaltinio arba jis būtų netikras. kas gali sukelti baimę. Neigdamas žmogus elgiasi taip. Pakeitimas .gynybos mechanizmas. nes neieškoma sprendimo. agresyvumas nukreipiamas nuo stipresnio ar reikšmingesnio subjekto į kitą asmenį.nesąmoningas savo neigiamų savybių. nerimą.. kai traumuojantis šaltinis taip pat gali atsakyti agresyvumu arba atstūmimu. tėvų supykintas vaikas daužo žaislą.ankstyvoje vaikystėje susiformuojantis mechanizmas. sapnais).. bet nepuola tėvų). jausmų. Tai infantilus mechanizmas. Projekcija pasireiškia perdėtu asmens pastabumu. . nors pavojus ir nesumažėja. palaikyti teigiamą savęs vertinimą. Jis padeda sumažinti nerimą arba kaltės jausmą.

atsiribojimas nuo savo emocinių problemų pasineriant į intensyvią intelekto veiklą (pvz. Sublimacija . Atvirkštinis reagavimas .abstraktus emocinių problemų nagrinėjimas.). kai žmogus savo elgesiu demonstruoja . Šis mechanizmas išsivysto ankstyvoje paauglystėje. siekiant paaiškinti savigarbai kenkiančius savo poelgius.panašių į tiesą priežasčių radimas. Racionalizacija . moksliniai tyrinėjimai. kenkimo kitam pateisinimas . jų perkėlimas į teorinę plotmę. Toks problemų nagrinėjimas turi aiškų tikslą . likimo.).kitų žmonių vertybių. profesionalus boksas ir kt.toks gynybinis mechanizmas..taip pat intelektualizacijos sudėtinė dalis. Racionalizacija .170 Izoliacija . Individas prisimena traumuojančias situacijas. charakterio bruožų perėmimas siekiant išvengti grėsmės iš jų pusės (pvz. ką vertina jo bendraamžiai).pasakėčios apie lapę ir „neprinokusias" vynuoges principu. ieškoma situacijos pliusų ir minusų.„vardan jo gerovės" ir pan. susiklosčiusių aplinkybių sureikšminimas. Introjekcija . kurį kėlė nepriimtinas potraukis ir suteikia pasitenkinimą. t. kitų žmonių pripažinimą.. kas nepasiekiama individui . minčių (seksualinių ar agresyvių) nesąmoningas transformavimas ir patenkinimas socialiai priimtinu būdu (pvz. Sublimacija -intelektualizacijos sudėtinė dalis. kūryba..individui ima atrodyti. nelaiko jo racionalizacija.išstumtų nepriimtinų potraukių. Žmogus paprastai tiki savo aiškinimu. kad jis valdo situaciją. nuvertinama tai. nemalonius. nerimą keliančių jausmų. Sublimacija padeda išvengti nerimo. norus (pvz. paauglys vertina tai. šie aspektai analizuojami ir t.). jį varginančius įvykius ir nepatiria su tais įvykiais susijusių emocijų.. nerimo. vaikas perima tėvų požiūrį. jausmų.nesąmoningas atsiribojimas nuo skausmingų. Intelektualizacija .

Identifikacija gali būti laikoma kompensacijos mechanizmo sudėtine dalimi. į vaizduotę. perėmimas svarbių kitam žmogui vertybių. motina perka vaikui gražiausius drabužius. kokia ji yra iš tikrųjų Tai trukdo mums bendrauti ir realizuoti save. Fantazavimas . jausmų. emociniais ryšiais pagrįstas susitapatinimas.padėti žmogui adaptuotis ir išspręsti asmenybinius konfliktus. trečia. norų priskyrimas jam.bėgimas nuo realių problemų susijusių su vidiniu konfliktu. Toks gynybinių mechanizmų nevienareikšmiškumas susijęs su tuo. vertybių perėmimas. Fantazija . tam tikros grupės normų. jog dažniausiai jie susiformuoja kaip ankstyvųjų gyvenimo tarpsnių konfliktų produktas.užuojauta. nejausdama tikros meilės. . Tokiu būdu nesąmoningai bandoma sau įrodyti. kad ji visai nebloga motina ir pasislėpti nuo galimos neigiamos aplinkinių žmonių reakcijos). savęs įsivaizdavimas kito vietoje. žaislus. Gynybiniai mechanizmai.dezadaptaciją ir nesibaigiantį konfliktą. požiūris į kitą žmogų kaip į savo paties tęsinį. svajonėmis. kurių paskirtis . Menkavertiškumo jausmas kartais kompensuojamas fantazijomis. Identifikacija .kompensacijos mechanizmo sudėtinė dalis. Identifikacija nesąmoningas žmogaus susitapatinimas su kitu žmogumi. Kompensacija . Todėl psichologinė gynyba vėlesniuose konfliktuose ne visada būna efektyvi: per didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios. sadistiniai impulsai . Neįsisąmoninta neapykanta paverčiama demonstratyvia meile. Taigi socialiai nepriimtini poreikiai pakeičiami priimtinais (pvz.171 visiškai priešingas nuostatas.nesąmoningas arba sąmoningas individo siekimas įveikti savo menkavertiškumo jausmą. įsigyvenimas į kito žmogaus pasaulį. antra. savo bruožų. tam tikromis sąlygomis gali sukelti priešingą efektą . kai tuo siekiama išsaugoti ryšius su žmogumi ar grupe ir pakelti savivertę.trys glaudžiai susiję psichiniai procesai: pirma. žmonių grupe.. kurios iš tikrųjų jam yra nebūdingos. realizuojant savo tikslus kokioje nors gyvenimo srityje.

Tam tikras emocijas („išgyvena". nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. Konfliktiški yra ir tie žmonės. Tam tikrą tipišką tarpusavio sąveiką. „jaučia nervinę įtampą". Krech ir R. galimybė lengvai susitaikyti .1. jeigu įžvelgia tris dalykus: 1. Dėl ko dažniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių .1.konfliktus. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę. jog nusileisdami liksime pažeminti. kas vykta dabar. sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. „nusiteikęs karingai" ir 1. Konfliktuodami prarandame laiko perspektyvą. be išankstinių nuostatų. 2. „nori įrodyti savo tiesą". 3. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus. ne visada etiškomis priemonėmis. „skirtingi tikslai" ir 1. Konflikto atomazgą nutolina ir kiti veiksniai. Tyrimai rodo.nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai. telkiame dėmesį tik į tai. mano esąs teisuolis. nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. S. neklystantis.). . kad žmonės situaciją ima vertinti kaip konfliktinę.1. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas (D.bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas . deja. Crutchfield. galintis nurodinėti. „rašo skundus" ir 1. • • • Šiame skyrelyje kalbėsime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius tarpasmeninius . Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet. „kenčia".). inertiški žmonės. Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę. elgesį („kovoja tarpusavy". Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais. „nori pasiekti savo".). Dažniausiai manome. kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai. Liepsnojant konfliktui. todėl už savigarbą kovojame.itin menka. užimti prestižinę vietą visuomenėje. jog socialiniams konfliktams priskiriami: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai konfliktai. „skirtingi interesai". Egzistuojančius prieštaravimus („nori skirtingų dalykų". todėl nusileisti priešininkui yra sunku. 1992).172 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra Priminsime.

įtakos sferomis. Išteklių . 2.nukreipti į mus. Vertikalūs .tarp vienodo statuso individų. Pagal emocinę įtampą: 1. Žemos įtampos.kai konfliktai kyla dėl materialių gėrybių.1. patekę į akligatvį.tarp pavaldinio ir vadovo. Pagal gyvenimo sferą: 1. Šalutiniai . Aukšto intensyvumo. Statuso ir vaidmenų .konfliktai kyla nepasidalijus valdžia. 2. 2. 2. Žemo intensyvumo. Užsitęsę.tiesiogiai mūsų neliečia. . Pagal nukreiptumą: 1. Destruktyvūs. Politiniai ir 1. tačiau vis tiek žeidžia.. Idėjų. 3. Pagal intensyvumą: 1. Horizontalūs . Vidutinio intensyvumo. 3. Diagonalus . Tiesioginiai . 2. Pagal pavaldumą: 1. Pagal pozityvių ir negatyvią konflikto elementų santykį: 1. Vidutinės įtampos. Ilgalaikiai.tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens. Buitiniai. Darbo. 2. 2. Šeimos. 4. dėl socialinių vaidmenų neatlikimo ir pan. Konstruktyvūs. 3. 3. normų. 2. Pagal trukmę: 1. principų konfliktai. Trumpalaikiai.173 Įvairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeninių konfliktų tipai: Pagal poreikius: 1. Aukštos įtampos. 3.

2. branduolys. kuriose vyksta konfliktas. Kontroliuojami. Yra ir daugybė kitokių skirstymų. išreiškiama jo fizinėmis. pastūmėjęs asmenį į konfliktą. tai mikro ir makroaplinka. Asmenys. Pvz. individo „jėga".asmuo. Dažnai konflikte galima rasti asmenį. priešininkais. ir tarptautinius konfliktus. kurie retkarčiais būna susiję su konfliktu. Sąlygos. materialinėmis. socialiniais ryšiais. taip galima skirstyti ir tarpgrupinius. Aplinka. jo socialine patirtimi. socialinėmis.. • Kiti dalyviai. Motyvai . pradėjusį konfliktą iniciatorių (tačiau konflikto iniciatorius nebūtinai yra neteisus!). planuojantis konflikto eigą. intelektualinėmis galimybėmis. jo rezultatus ir pan. kurios siekia abu oponentai. įtakoja jį. 2.patys išprovokuojate konfliktą. Svarbus yra konfliktuojančių pusių statusas. Kartais būna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus. Pagal konflikto kontrolę: 1. • Konfliktuojančius palaikantys individai ar grupės (koalicijos). kurį nusako savo tikslų realizavimo galimybių lygis. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turinį: 1. kurstytojas. Nekontroliuojami. Konflikto struktūra Kiekvienas konfliktas turi tam tikrą objektyvų turinį: 1. Pasyvūs . 3. Vėliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti. Konflikto objektu gali būti materialinė. kartais dar vadinami konkurentais.174 Pagal konflikto sukėlėją: 1. Organizatorius . 2. Objektyviai egzistuojančios ar įsivaizduojamos problemos. Beje. siekiant patenkinti savo poreikius. dėl kurios kilo konfliktas. priežastis.vidinė paskata pradėti konfliktą. žiniomis. Aktyvus . Konflikto objektas. Aplinkos įvertinimas leidžia analizuoti konfliktą kaip socialinę situaciją.išgyvenate kito individo sukeltą konfliktą. socialinė ar dvasinė vertybė. . įgūdžiais. Konflikto dalyviai: • Pagrindiniai konflikto dalyviai. kitaip tariant.

Mūsų „aktyvintojais" konfliktinėje situacijoje gali būti ir interesai. Aktyviai reiškiamos savos pozicijos ir reikalavimai. Savaime suprantama. pasidarome negeranoriški savo oponentui. kurios konflikto metu cikliškai gali pasikartoti keletą kartų: 1. Konfliktinės situacijos suvokimas.). Konfliktinės situacijos atsiradimas. 4. vertybės. Kaip tarpusavyje susiję konflikto etapai. Skiriamos keturios fazės. konflikto fazės ir konflikto sprendimo galimybės? Pažiūrėkite į 9. 2. Kaip išoriškai tai pasireiškia? Pasikeičia mūsų nuotaika. 5. Jas plačiau aptarsime vėliau.). kilimo fazė 3.. Atviro konflikto plėtra. „smūgiavimas" į pažeidžiamiausią oponento vietą ir pan. kritimo fazė.konflikto dalyvių priešingos krypties veiksmai. grasinimų ir pan. įsisąmoninimas. pareiškimų. įsisąmoninąs konfliktinę situaciją imasi aktyvių veiksmų (įspėjimų. pradinė fazė 2.2 lentelę. Konfliktinis elgesys . Atviros konfliktinės sąveikos pradžia. Kuris nors iš oponentų. . pradedame riboti kontaktus su potencialiu „priešininku". Paprastai skiriami penki etapai: 1. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz. 3. kuo daugiau ciklų konflikto metu pasikartoja. konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomųjų veiksmų.175 kadangi jie gali būti slepiami. tuo kaskart menkesnės galimybės jį išspręsti. konflikto pikas 4. Konflikto dinamika Konflikto eigą nusako dvi pagrindinės sąvokos: konflikto etapai ir konflikto fazės. tikslai. 2. jėgų ir laiko ekonomija. Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki išsprendimo) esminius momentus. Beje. Konflikto išsprendimas. Konflikto fazės glaudžiai siejasi su konflikto etapais. strategijas ir taktikas.

t.176 9. kartais tai būna svarbiau nei savų interesų gynimas. savi interesai neginami. nuslopinimas). o ir prarasti nebėra ką. kai sprendimą reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdžios. kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas.nelabai. kai konflikto baigtis ypatingai svarbi mūsų oponentui. rytoj galime nebenorėti bendradarbiauti. Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus. tokie konfliktai greitai užgęsta patys. Priimama oponento pozicija. kokias pasirenkame konflikto strategijas. Šią strategiją tikslinga taikyti tada. rimtas: neretai oponentas įvertina tai.pralaimėti). kai jaučiama. kadangi pralaimėję mes pradedame priešintis mums primestam sprendimui. G. įsisąmoninimas. Šiandien pralaimėję. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia Atviro konflikto plėtra - 46% Mažiau nei 5 % Apie 20 % Tarpasmeninių konfliktų sprendimas Strategijos Dabar pakalbėsime apie tai.2 lentelė. Ši strategija tinkama tuo atveju. o mums . Konflikto fazių ir etapą santykis Konflikto fazė Konflikto etapas Galimybė išspręsti konfliktą (%) 92% Pradinė Kilimo Pikas Kritimo Konfliktinės situacijos atsiradimas. kad kito pasirinkimo nėra. jei konfliktas nėra gilus. nuneigiame konflikto egzistavimą. laimėti . Paprastai skiriamos penkios strategijos: • Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija. kad mes neeskalavome konflikto ir palaikėme draugiškus santykius. • Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida. Scott. 1987). kai situacija kritiška ir reikia reaguoti žaibiškai (G. kai turintis valdžią asmuo vardan grupės saugumo ar gerovės eliminuoja priešiškai nusiteikusį grupės narį. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu. kaip mes sprendžiame konfliktus. kai šansai apginti savo interesus yra . Prisitaikymas tinka ir tada. Tačiau ši strategija retai atneša ilgalaikius rezultatus. y. Konfliktinės situacijos suvokimas. sabotuojame jį. Beje.

su niekuo nesitariama dėl sprendimo.177 labai menki. tad nuolaidos jai būtų visai neskausmingos. Juk viena iš pusių galėjo būti nerealiai „išpūtusi" savo reikalavimus. kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusėms.. Niekada nenaudokite vengimo strategijos kaip bausmės oponentui. kai kiti bandymai spręsti problemą buvo neefektyvūs. gerai neišanalizavus kitų galimų sprendimų. negu pilnai apginti savo interesus. kai oponentų interesai yra visiškai nesuderinami. G. jei oponentas visiškai to neįvertina. kad mūsų pasitraukimas sukels atsakomąjį pasitraukimą. Vengimo strategija tinkama ir tada. giname savo interesus. Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. bet taip pat noriu.. tylima) arba fiziškai (pvz. kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryšiai. randame abi puses tenkinantį sprendimą.. Ši strategija pateisinama tada. Kai imame jaustis neteisūs. kai konfliktas neliečia tiesioginių mūsų interesų ir mes nenorime tuščiai eikvoti jėgų. nori paversti prisitaikymą taisykle. Nepatariama taikytis prie kito ir tada. gali būti ir taip. • Vengimas (dar vadinama pasitraukimas. Tai sėkmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime. Tai abipusės nuolaidos. kai esame beviltiškoje padėtyje. 1987). kai abi konfliktuojančios pusės sugeba išdėstyti savo interesų esmę ir išklausyti priešingą nuomonę. kad mums pasitraukus. Iš konflikto pasitraukiama emociškai (pvz. kai mums svarbiau yra išlaikyti bendravimo galimybę. tikėtina. jei konfliktas yra rimtas. Apie šią strategiją pakalbėkime kiek plačiau. problema išaugs dar labiau. • Bendradarbiavimas (dar vadinama laimėti-laimėti). ir problema išvis bus nebesprendžiama. oponentas gali dar labiau pakelti savo reikalavimus. neveiklumas). kai tokiu būdu galima atkreipti dėmesį į užsitęsusią krizę. dviems žmonėms reikia . Be to.kai „pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiejų pusių ir jo imama nebesilaikyti. Scott. Tokiu būdu iš savęs atimama galimybė paveikti situacijos eigą. • Kompromisas. taip pat esame linkę pasirinkti vengimą.. neatsako geranoriškumu. Neretai „dalijimas pusiau" laikomas teisingiausiu sprendimu. Kitas netinkamo kompromiso naudojimo pavyzdys . kad ir tu laimėtum". Tačiau jei kompromiso buvo griebtasi iškart. tai gali būti toli gražu ne pats optimaliausias konflikto sprendimo variantas. Pagrindinis principas yra toks: "Aš noriu laimėti. Sakykime. neginamos savos teisės. Ši strategija netinkama. Konflikto dalyviai nesiima jokių aktyvių veiksmų. kai sprendimą reikia rasti labai greitai. Iš tikro ši strategija taikytina tik tada. atsižvelgiame į oponento pageidavimus. kai mūsų nedalyvavimas jame neįtakoja konflikto raidos ir baigties. (G. Ši strategija ypač naudotina tada. išeinama iš patalpos).

Ar tu tam pasirengęs?" Parodykit žmogui. jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir 1. bet ir poreikius. Antra. reikėtų išsiaiškinti. Taigi strategiją . kurių turėtų laikytis abi pusės. Ką daryti. 1996): I Žingsnis. Padarykite savo priešininką sąjungininku.178 pasidalinti apelsiną. Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas . galima sustabdyti daugelį konfliktų. jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz. Kontroliuokite emocijas. atakuoti problemą. o ne oponentą. jiems dar neįsiliepsnojus. o jo poreikis atsigerti. kad būtų įgyvendintas principas "laimėti-laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti. jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj susispaus apelsino sultis į burną. net jei nesutinkama su girdėtais teiginiais. jog jūs norite atsikratyti neigiamų emocijų ir tik tada judėti toliau. Galbūt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą: vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (strategija "laimėti-pralaimėti"). kodėl jie nori to. o kitas šiandien keps tortą. Išsiaiškinus poreikius ir tikslus. Bet jei mes norim išspręsti problemą. 77 žingsnis. Būkite „kieti" problemos atžvilgiu ir „minkšti" . stengtis suprasti priešingą nuomonę. Mūsų atveju gal išaiškėtų. Tad gal jam tiktų kitos sultys. gal mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę). Večer. Jei tai negelbsti. turbūt teks rinktis vengimo. pakvieskite tai padaryti ir savo oponentą: „Aš žinau. Jei oponentas nesilaiko šių taisyklių. jūs turbūt pasiūlytumėte jį perpjauti pusiau (kompromisas). nepykti ir nereikšti priešiškumo. prisitaikymo ar rungtyniavimo strategiją.laimėti-laimėti" sudaro šeši pagrindiniai žingsniai (L.1. y. mes turim emocijas „atidėti į šalį". o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis. konfliktinėje situacijoje visada išsiaiškinkite ne tik konfliktuojančiųjų tikslus. kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas. kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną. Kitais žodžiais sakant..gauti apelsiną ir išgerti jo sultis. kiek ir jūsų paties. jis nėra geranoriškas arba dar neatsikratęs neigiamų emocijų: teks grįžti į I žingsnį. Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti-laimėti" bus efektyvus tik tuomet. .oponentui. arbata. į kurį dedama apelsino žievelės. O ką daryti. S. kad tu sudirgęs. ko nori. Per daug nemąstydami. gerbti vienas kitą. Pasiūlykite taisykles. Aš sudirgęs ne mažiau nei tu. spręsdamos konfliktą: atidžiai išklausyti vienas kitą. Būtina atskirti žmones nuo problemos. vadinasi.. nepertraukinėti. t. jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat.

negailėdami jam priskirkite gerų abipusių idėjų nuopelnus. o ne praeities nuoskaudų aptarti. kodėl žmogus pasielgė taip. jei taip nesielgia jūsų oponentas? Išlikite tvirti ir pasakykite. atskirkite variantų paiešką nuo jų vertinimo. kad susirinkote čia būtent dėl gerų ateities santykių. kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus. Oponentui parodykite pliusus. mandagiai sustabdykite jį: pasakykite. kad turite sutikti su jo požiūriu). kad tau pasirodė geriausia pasielgti būtent taip?" Kalbėdami apie savo interesus. Pasiūlykite (ir oponentą skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variantų. IV žingsnis. Būtent dabar jūs turite išsiaiškinti.. Pažvelkite į situaciją oponento akimis (bet tai nereiškia. kad jūs prisimenate jo interesus. Būtinai pripažinkite oponento interesus problemos dalimi. Oponentui parodykit. veiksmus.?". Į tai dažnai sureaguojama. o apie įgyvendinimą kol kas dar nekalbama. Tačiau ką daryti. V žingsnis. Kol kas nesistenkite vertinti tų pasiūlymų protingumo ir pagrįstumo . Pozicijų išsiaiškinimas: išsakomos nuomonės. vertinimai. nuolat priminkite oponentui. Venkite sprendimų apie oponento jausmus. nenuneikite jų. Vėliau kartu atrinkite keletą geriausių pasiūlymų. Parodykite ir įvertinkite oponento indėlį šioje sudėtingoje konfliktinėje situacijoje. nugalėkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagundą.sprendimų gausa. padėkokit už geranoriškumą. nekritikuokite. Jei jūsų oponentas būtent taip ir pradeda elgtis. O po to priminkite. Net jei pats būsite kaltinamas ir kritikuojamas.?". parodomas jūsų požiūrio pagrįstumas.. „Ką aš prarasiu. ieškokite bendrų su oponentu interesų ir aiškinkite savo interesus.tai stabdytų kūrybinį procesą. Tačiau neklauskite tiesmukai: „Kodėl tu nedarei to?" Geriau: „Kokia priežastis. kad jo interesus taip pat atsimenate. tai rodys. VI žingsnis. jog pripažįstate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins žmogų).179 77/ žingsnis. Detalus savo motyvų atskleidimas dažnai duoda gerų rezultatų: išlaikoma rami atmosfera. viltis.. kad jūs norite rasti garbingą sprendimą. Bet kurio konflikto metu mes įvertiname savo ir oponento interesus: „Ką aš laimėsiu. Tai bus gera terpė tolesniam bendravimui. kuriuos jam teikia priimamas sprendimas. Abipusiai naudingo sprendimo varianto priėmimas. Alternatyvių variantų pasiūlymas. Nustatykite paslėptus norus ir interesus. pageidavimai. Patartina nekelti labai aukštų reikalavimų. Sutelkite dėmesį į interesus.. požiūriai. o ne kitaip. oponentas į situaciją gali pažvelgti jūsų akimis. nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. „Kiek tai svarbu mano . o ne į poziciją. kurie galėtų tapti problemos sprendimo pagrindu. Siame žingsnyje svarbu išlikti konstruktyviems. nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis. kad dabar svarbiausia . Pabrėžkite.

Večer. schema rodo. jog prisitaikymo strategija yra pasyvi. Visų galimų strategijų tarpusavio santykis parodytas 9. S..180 priešininkui. asmuo. Kaip mes turėtume elgtis. ką konfliktuojančios pusės turėtų daryti. užėmus tarpininko poziciją? H. mes galime pateikti nebent alternatyvius pasiūlymus. (pvz. labiau orientuojamasi į oponento interesų patenkinimą. konkurencijos strategija yra priešinga aukščiau minėtajai: siekiama patenkinti savus interesus. net jei jų sprendimas mums atrodys neprotingas. Faire (1991) pataria: 1.. 2.?" Konflikto sprendimo strategija pasirenkama priklausomai nuo orientacijos į savo arba į oponento interesus. y. 1996) Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktą Kartais kilusį tarpasmeninį konfliktą padeda išspręsti trečiasis asmuo. nes greit įgysime naujų priešų.1).1 pav.1 pav. imamasi aktyvių individualių veiksmų ir 1. t. kuris nėra suinteresuotas kurios nors pusės pergale ar pralaimėjimu. nepulkime palaikyti vienos kurios nors pusės.. Savų interesų patenkinimo rodiklis Oponento interesų patenkinimo rodiklis 9. kokių psichologinių rekomendacijų laikytis. kaip nori patys. Neįsitraukime į aptarinėjimus apie „siaubingą" konfliktuojančiųjų padėtį.ne . Cornelius ir S. savi interesai patenkinami menkai. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip. Tomas-Kilmann tinklelis (pagal L. Paaiškinkime jiems savo vaidmenį: trečiojo asmens paskirtis . Niekada nesusigundykime duoti patarimus.

6. o kaip savo nuomonę: „Mano požiūriu. „Aš manau... kurios turinys priklauso nuo konfliktuojančiųjų.skatinti abiejų pusių lankstumą. Juk jis turi ir neblogų savybių.181 vertinti. stilių. Atskleiskim konfliktuojančiųjų nesugebėjimą įsijausti į kito padėtį. nevaidinkime „gelbėtojų". Garantuokime vienodas dalyvavimo sąlygas abiem pusėms." ir pan. Tai universalus konflikto mažinimo būdas.. Netiesioginiai konflikto sprendinio būdai Psichologijoje be tiesioginių konflikto sprendimo būdų (kai konfliktą sprendžia pačios konfliktuojančios pusės arba padedamos trečiųjų asmenų). Kontroliuokime konfliktuojančiųjų emocijas: jas reikšti galima. Būkime empatiški. nuliūdino... 4. požiūrių skirtingumus.. ką sako priešininkas. įžeidė. Būdami trečiaisiais asmenimis konfliktinėje situacijoje. Naudinga kartkartėmis paprašyti priešininkus pakartoti tai. nesikiškime. 8. reaguokime į kategoriškus tvirtinimus „niekada". Paprašykime priešininkų." • Pozicijų pasikeitimo principas. ir darbe. 3.. 5. kad dėl kai ko jau pasiektas susitarimas. „nei vienas" ir pan. galbūt po valandėlės jo neigiami jausmai priešininkui pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug. Konfliktuojantieji ... Trečiojo asmens tikslas . atkreipti jų dėmesį į vienas kito požiūrį. tinkantis ir šeimoje. bet pulti . o tik atspindėti situaciją. Orientuokime priešininkus į veiksmą: „Ką jūs galvojate daryti toliau?" Pripažinkime ir priimkime kaip faktą abiejų pusių vertybių. Jei jis save gerbia.. ir studentų grupėje... Negatyvius konfliktuojančiųjų teiginius paverskime pozityviais. 9. tegul jis išsilieja. ko jis nenori. 7.). ką jie ką tik girdėjo: esant emocinei įtampai dažnai negirdima. Jei kuris nors iš konfliktuojančiųjų pradeda aiškinti.". Turime rasti aukso vidurį tarp abejingumo ir perdėto įsitraukimo į kitų problemas. pertraukime jį ir paklauskime. Verbalizuokime emocijas (išsakykime žodžiais): „Aš matau. Pagrindinius principus trumpai ir apžvelgsime: • Jausmų išliejimo principas: negesinkime „užsidegusio" žmogaus jausmų. kad tai tave labai supykdė (nuvylė. kad savo požiūrį pateiktų ne kaip nepajudinamus faktus. o ko jis norėtų. skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo būdai. Nuolat akcentuokime.neleistina.

1. išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. nes ruošiame savo triuškinančias replikas. Konfliktiškų asmenybių tipai Turbūt visi turime pažįstamų. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs. 3. nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis. iššaukiantis. Šis būdas labai veiksmingas. Dažnai agresyvus. Nori būti dėmesio centre. Rigidiškas tipas. nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus.dėmesys nukreipiamas kitur. kad jie padiskutuotų. Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo priešininką. nepakankamai save kontroliuojantis. būdinga paaukštinta savivertė. Nemoka planuoti veiklos. liepia pasakyti ką tik girdėtą priešininko repliką. Kilus konfliktinėms situacijoms. gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. 4. • Pajuokavimo principas. • Oponento priverstinio klausymo principas. sistemingo darbo. nenuspėjamo elgesio. pažaistų. skrupulingai atlieka savo darbą. liguistai įžeidus. jautrus aplinkinių . gėrisi savo „kentėjimais" ir ištverme.182 prašomi „persikūnyti". Pedantiškas tipas. susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. Demonstratyvus tipas. nesugeba realizuoti savo planų gyvenime. lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus. Tiesmukiškas ir nelankstus. Nesavikritiškas. kurių privengiame. Iš gyvenimo patirties nepasimoko. prieš atsikertant. Iš aplinkinių nori paklusnumo. Tada oponentai ne tik išgirsta vienas kitą. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir. • Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojančiuosius. vertėtų viską nuleisti juokais . Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos. Neįvertina situacijos pokyčių. Nevaldomas tipas. Psichologai pabandė suskirstyti konfliktiškas asmenybes į tipus. bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. pasportuotų ir pan. 2. Vengia kruopštaus. jautrus įsivaizduojamam arba realiam neteisingumui. Jam nebūdingas racionalus elgesys. Įsiaudrinęs gali nebekreipti dėmesio į visuotinai priimtas bendravimo normas. jaučiasi visai neblogai. Labai nerimastingas. nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo. Nekritiškas sau. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus. gerai „pasirodyti". Įtarus. daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją. pretenzingas. garbinimo. Impulsyvus. nors sunkus. labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius. vadindami juos konfliktiškais žmonėmis.

183 pastaboms.bevalis. Natūraliai kyla klausimas. uždarumas. kur teisūs esame mes. kinta kalbos tempas ir tembras). kad jam pasirodė. kad. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant „grįžti" į normalią tarpusavio sąveiką: • sąžiningai pripažinti. pakeisti pokalbio temą • nusileisti. „Nekonfliktiškas" tipas. Nesugeba įvertinti realių grupės narių tarpusavio santykių. Ne mažiau svarbu yra įvertinti ir tokius asmenybės ypatumus kaip polinkis į riziką. įtarumas. Gali nutraukti ryšius su draugais vien todėl. siekiant konfliktų išvengti? Ką reikia daryti. jog emocinė įtampa pasidarė per aukšta (pakinta mimika. kilus konfliktui. priklausomas nuo aplinkinių nuomonės. o kaip reiktų elgtis. kurie suprantami kaip kabinėjimasis. o kur . nereikėtų apsiriboti mūsų oponento priskyrimu tam tikram tipui. mąstymo stilius. kad probleminė situacija būtų sprendžiama konstruktyviai? Atsakyti galėtume taip: yra du svarbiausi dalykai -pakeiskime savo požiūri į situaciją ir elgesį joje (tai nelengva!) bei paveikime oponento elgesį (o tai padaryti dar sunkiau). nesugeba analizuoti aplinkinių žmonių poelgių priežasčių.nenuoseklūs. nuostatų visuma. o subręsta laipsniškai. Vertinimai . Linkęs į kompromisus. labai išgyvena dėl nesėkmių. jei tai mums nėra svarbu • pasakyti. Tarpasmeninių konfliktų profilaktika Aptarėme įvairius konfliktų sprendimo būdus. kad ne visada būtent tikra nesantarvė sukelia konfliktą tarp žmonių: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento . Įtaigus. šiek tiek nenuoseklaus elgesio. jį neretai kankina nemiga. kad nesame dar gerai išstudijavę šios problemos ir norėtumėt prie jos sprendimo grįžti kitą dieną (kai nurims emocijos). priklausomumas nuo kitų.oponentas • pajuokauti. Nepakankamai numato perspektyvą. galvos skausmai ir pan. Kenčia pats nuo savęs. Retai apmąsto savo poelgių padarinius. kompleksuotumas. jog jį įžeidė. Svarbiausia yra laiku pastebėti. Pirmiausia aptarsime savęs koregavimo galimybes prieškonfliktinėje situacijoje. veidas parausta. Priminsime. Išoriškai stengiasi neparodyti savo emocinių išgyvenimų. dažnai . orientuotas į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę. gestikuliacija. prieštaringo vidinio pasaulio. Aplinkinių gali būti nemėgstamas dėl keliamų aukštų reikalavimų. 5. Prieškonfliktinė situacija dažniausiai neatsiranda staiga. Reikėtų neužmiršti ir to.

bet ir jo asmenybės puolimas. Daug informacijos apie nepalankią situacijos eigą gali suteikti mūsų bendravimo partnerio nežodinis elgesys ." provokuoja konfliktą. Svarbu pasiekti. fiziologinė organizmo būsena. Be to. Dažna mūsų daroma klaida . atsirandančios situacijai kintant ne pagal mūsų numatytą „scenarijų. nestumkime oponento „į kampą". nedarykime to viešai. kad pats žmogus norėtų pasikeisti. kuri dienos bėgyje kinta: nuovargis. Todėl patartina būti numačius ne tik geriausią. mokėkime daryti gera. kūno judesiai. Neužmirškime ir sveiko humoro jausmo. jog konfliktiškumo lygį veikia ir mūsų psichikos būsena. šypsena sukelia atsakomąją simpatiją mūsų atžvilgiu. pavargęs. jog suprantate ir jo poziciją (turbūt ir pats taip elgtumėtės. balso ypatumai ir kt. taip pat rekomenduotina atidėti problemos sprendimą.184 motyvų. Jau minėjome. prie liudininkų. Norėdami apginti savo interesus. jei būtumėt jo vietoje). Jeigu mūsų oponentas yra iš tikro neteisus. Kaip pataria garsusis D. neverskime jo visų akivaizdoje atgailauti. iš aplinkinių per daug nesitikėkime. skirtingai nei jis žiūrime į problemą. Šypsodamiesi mes padrąsiname bendravimo partnerį. parodykite oponentui. vis pereidami prie sudėtingesnių. nelaukdami už tai apdovanojimo. o ne kitiems.puikus konflikto priešnuodis! O kaip paveikti oponento elgesį.jo mimika. Karnegis (Carnegie). o tuo labiau perauklėjimas .ne tik oponento pozicijos kritikavimas. gestai. jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam pačiam. Jeigu reikia išspręsti keletą komplikuotų problemų. Tai įvertinę. Siūlome dar keletą patarimų. pradėkite nuo paprasčiausios. jei mūsų bendravimo partneris yra sudirgęs. Todėl mokėkime įvertinti savo būseną ir laiku save sustabdyti. norint išsaugoti konstruktyvią situacijos eigą? Niekada nereikalaukime iš aplinkinių neįmanomo: to. ko jie visiškai nenori daryti. netgi bjaurus oras gali išprovokuoti mūsų irzlumą. Jeigu vis tik apie tai partneriui pasakyti reikia. „Minkšta" pozicija oponento atžvilgiu padeda sušvelninti situaciją ir ją . Neužmirškime. Taip pat neturėkime iliuzijų. kad jis suprastų. ko jie negalės suspėti atlikti. Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku . nuoširdus (o ne suvaidintas) domėjimasis žmogaus problema ir šypsena taip pat gali užkirsti kelią konfliktui. Negatyvios emocijos. agresyviai nusiteikęs ar pan. jog kai mus kamuoja panaši būklė. ko jie nesugeba. Auklėjimas.ilgas procesas. greičiau pajusime konflikto grėsmę. Tokie reikalavimai neišvengiamai išprovokuos konfliktą. kad žmogų galima radikaliai ir greitai perauklėti pagal mūsų norą. Nepatartina pradėti spręsti sudėtingas problemas. bet ir blogiausią situacijos plėtotės variantą. dažnai nėra būtina jam tai įrodinėti.

kuris sukelia jam atsakomąjį norą ginčytis. Pasvarstykite: • Kai mūsų realusis ir idealusis Aš labai skiriasi. kad negatyvios emocijos gali būti susijusios ir su kategorišku mūsų kalbos tonu. jog du troleibuso keleiviai. Nes juk svarbiausia . Kurie gynybiniai mechanizmai leidžia mums tapti aklais ir kurčiais tam. Bendraudami sunkiai atsikratome išankstinių nuostatų ir stereotipų.185 sėkmingai išspręsti.išsaugoti savo orumą ir garbę. vienas iš neproduktyvių savivertės kėlimo būdų yra užsimerkti prieš savo realųjį Aš ir tuo pačiu idealizuoti save savo paties akyse. užimančio dalį praėjimo. karštai susiginčijo dėl vieno iš jų vežamo didelio bagažo. t. Nepamirškime. Kurie jų yra pavojingi jūsų bendravimui. Oponento neigiamos emocijos greičiau išseks. stovintys greta jūsų. nepertraukinėsime jo. Kaip reaguosite į šį konfliktą? Kokią konflikto sprendimo strategiją būtų protingiausia pasirinkti šiuo atveju? Pasaulį mes suvokiame per savo pačių prizmę. Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime į beviltišką padėtį: įžeistas ir pažemintas jis bus pasirengęs bet kokiam konfliktui. y. Paanalizuokite savo požiūrius. kas griauna mūsų idealųjį Aš? Įsivaizduokite. gali išprovokuoti tarpasmeninius konfliktus? Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? • • • LITERATŪRA . jeigu jam leisime išsikalbėti.

186 .

reaguodamas į tai. X: Y: 3. ir sudėtinga informacija. Kas tai? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakė amerikiečių psichologas ir psichoterapeutas Eric Berne (1910-1970). nužvelgia. E. suaugusiame žmoguje. Tėvo ir Suaugusiojo. (Nusiunčia jam oro bučinį). (Atsisveikindamas pamojuoja). atsako jam žodiniu arba nežodiniu būdu. Berne vartoja terminą stroking) ir piktavališkos .). Transakcijose gali būti pateikta ir paprasta. tai yra tarsi trys skirtingi bendravimo lygiai.pasikeitimą" kontaktais E. y.tai vadinama paglostymu (E. mosteli ranka ar pan. BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA • • • • Ar suaugę žmonės žaidžia žaidimus? Kaip nuostatos į save ir į kitus veikia bendravimą? Kada ir kaip parašome savo gyvenimo scenarijų? Vaikas. Kitaip tariant. Tokį . Autorius į žmonių bendravimą pažvelgė neįprastu. kurią jis pavadino transakcine analize. E..187 10. visai nauju žvilgsniu. Transakcijos gali būti geranoriškos partnerio atžvilgiu . Berne bendravimą analizuoja kaip tam tikrus mainus: žmogus X siunčia žmogui Y pranešimą (t.tai vadinama dūriais. Transakcijos ir asmenybinės pozicijos E. sukūręs originalią teoriją. jam kažką pasako. Apie tai . vieną iš kurių mes pasirenkame . tarsi trys socialinės pozicijos. 2.. X: Y: Ar nori šokolado? (Patenkintas nusišypso). Berne pavadino transakcija. Berne teigimu. Pateiksime transakcijų pavyzdžių: 1. X: Kada egzaminas? Y: Poryt..šis skyrius. o pastarasis. kiekviena asmenybei būdingos trys Aš būsenos -Vaiko.

Suaugusiojo pozicija nepriklauso nuo asmenybės amžiaus.. tingumas. bendraudami iš šios pozicijos. dėmesingi. sugebame išklausyti kitą. Taigi Tėvo pozicija gali būti dvejopa: kritiškas Tėvas arba besirūpinantis Tėvas. žaismingi. objektyvūs. sąmoningais sprendimais. „ Jis visiškas kvailys". „Nenukabink nosies". esame linkę kitus dogmatiškai vertinti ir kaltinti. nekantrumas. apsirenk". Dabar smulkiau aptarsime minėtas vidines pozicijas. Sakiniai formuluojami be emocijų. bendravimo procese pozicijos gali nesunkiai keisti viena kitą. palaikyti. Beje. jų lyginimu. Antra vertus. „Lauke šalta. nors yra nemažai ir tokių žmonių. „Aš galvoju. „Jei ir toliau taip lis lietus. „Pirmiausia nusiramink" ir 1. Bendraudami iš Suaugusiojo pozicijos.. trokštame pagyrimo. mes būname užjaučiantys ir besirūpinantys.1. be to. kategoriškai. mąstome taip. „Vargšelis". „Šito tau negalima". bejėgiai. natūralūs. Mes laikomės susitarimų. konkrečiai. mes esame Tėvo būsenoje. kaip tai darė mūsų tėvai. pretenduojame būti teisuoliais. mes jaučiame gėdą ir kaltę. galvojame apie pasekmes. natūralaus Vaiko pozicijos mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos. kurių elgesiui būdingiausia viena kuri nors pozicija. normų. tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas. delsiantys.". Vaiko pozicija savyje slepia tą mažą mergaitę ar tą mažą berniuką. susivaldantys. jaučiame. kad. elgesį) paprastai mes perimame iš savo tėvų. „Raktus palikau darbe". piktdžiugiškumas. esame kuklūs ir nuolankūs. emocijomis ar nuotaikomis. Tėvo poziciją (nuostatas. nurodinėti ir drausti.188 konkrečioje bendravimo situacijoje. svajingi. kadangi ir vaikai būna labai įvairūs. kūrybingi. mėgstame ironizuoti. Jei bendraujame iš „mažojo profesoriaus" Vaiko pozicijos. „Kiek tau kartoti vieną ir tą patį". o faktais. anot E. originalūs. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Jei palygintume su. esame baimingi. Bendraudami iš laisvo.. kuriais mes buvome vaikystėje. stereotipais. smalsūs. Priimdami sprendimus. egoizmas. Šioje būsenoje. paguosti ir patarti. jiems būdinga argumentacija.". Jei mumyse prabunda prisitaikantis Vaikas. nepaklusnumas. Bendraudami iš Tėvo pozicijos mes kalbame autoritariškai. nelogiški. mes būname dalykiški.. linkę paskatinti ir apginti. Ši asmenybės pozicija gali būti labai įvairi. Kai mes veikiame. remiamės ne nuostatomis. savo galimybes ir racionaliai išskaičiuojant. veikiama įvertinant realybę. turima informacija. sugebantys . Berne. atostogas teks atidėti" ir pan. užduodami atviro tipo klausimai. spontaniški. Ji paremta mūsų patirtimi. būname intuityvūs. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Tu privalai".

. O. „Palikit mane ramybėje" ir kt. „Nusprendžiau stoti į KTU" ir kt. Anot E. į kurią pašnekovo poziciją mes vieną ar kitą frazę adresuojame. „Kaip norėčiau šokolado!". kuriomis parodome savo nuolankumą arba. kokios nuostabios spalvos! Reakcija (jaunos sekretorės pavėlavimą į darbą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Vargšelė atrodo taip. kada reikia verkti. Į Suaugusiojo poziciją siunčiami tie pranešimai. kuri leidžia pajusti gyvenimo džiaugsmą. pasitarti. emocijomis. kiti darbuotojai gali būti nepatenkinti. išgyventi meilę ir kt. „Man gėda. kad aš nepaskambinau jam". atvirkščiai.trys šimtai penkiasdešimt litų. Niekas neprivers manęs valgyti tą dvokiančią bjaurastį! Teorijos autorius nurodo. Jeigu ji nesugeba apskaičiuoti savo laiko. norint ką nors pasiekti.būti ramiems ir pan.189 manipuliuoti kitais: mes žinome. „Ką man daryti?". jeigu mes teisingai su ta dalimi elgiamės. Pateiksime keletą Vaiko pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Taip tau ir reikia". Pvz. lyg nebūtų akių sumerkusi šią naktį. „Tai tu tinginys. parodome nepasitenkinimą mums siunčiamais pamokymais. kritiškai. „Aš nesugebėsiu".Vaikas: Kopūstai tikrai naudingi. kuriomis lyg ir sutinkame. kad svarbu ne tik tai. Reakcija į šiuolaikinio dailininko paveikslą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Kažkokie kliedesiai! Ir ką tai galėtų reikšti? Prie paveikslo nurodyta ir kaina . net nematydamas laikrodžio. Kopūstuose daug vitamino C. tai geriausia asmenybės dalis.. kada . jie palaiko mūsų šeimos sveikatą. kad viskas būtų vertinama dogmatiškai. Pvz. Norėčiau ir aš mokėti taip linksmintis. Berne. iš kurios vidinės pozicijos mes kalbame. o ne aš!" ir kt. bet ir tai. kaltinimais ar vertinimais. „Kodėl šitoje grafoje neįrašytas skaičius?".. Žemiau pateikti pavyzdžiai leis dar geriau suprasti trijų aptartų vidinių asmenybės pozicijų skirtumus. Bendravimas iš Vaiko lygio neturėtų būti tapatinamas su suaugusio žmogaus nebrandumu. kuriais mes norime gauti informacijos. . Kreipimasis į Vaiko poziciją paprastai būna susijęs su jausmais. Reakcija į kopūstų sriubos kvapą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš. Į Tėvo poziciją mes nukreipiame tas frazes.

S. kaip Suaugęs-Suaugęs. Pvz. Tu susitark su dėstytoju ir važiuok kokiai savaitei pas Y: . du žmonės gali bendrauti kaip TėvasTėvas. pasiųstą iš tam tikros vidinės Aš pozicijos. asmenybė sulaukia norimos reakcijos iš kitos asmenybės tam tikros Aš pozicijos... kai sprendžia kokią nors problemą.du tūkstančiai litų.. X: Aš taip jaudinuosi dėl savo mamos sveikatos. Transakcijų tipai Papildančios transakcijos Transakcijos vadinamos papildančiomis. „Pirmiausia tu nusiramink". kai aptarinėja savo vaikų studentišką gyvenimą." ir kt. jei į pranešimą. kaip Vaikas-Vaikas.190 Pvz. „Gal galėtum jau nebepykti ant manęs.. Pateiksime pavyzdžių (Tėvo. Tu man taip pat patinki. kad negaliu susikaupti ir rašyti referatą. atitinka sveikus žmogiškus santykius. Toks bendravimas yra nekonfliktiškas ir. Tu man tikrai patinki. Berne. kai kartu linksminasi. Suaugusio ir Vaiko pozicijas atitinkamai žymėsime raidėmis T. anot E. V): X: Y: X: Y: Koks vadybininko atlyginimas? Pradžiai .

atitolsta. Persikertančios transakcijos gali vesti į konfliktą. Tokiu būdu yra pakeičiama bendravimo kryptis. išmesdamas kompiuterį? Persikertančios transakcijos Persikertančios transakcijos atsiranda tada.191 X: Y: Aš taip įsiutęs. kai į siunčiamą pranešimą atsakoma netikėta arba nepageidaujama reakcija. kad tuoj išmesiu tą prakeiktą kompiuterį pro langą! Ir kas tave taip supykdė? Ką tu pasieksi. veterinarui reikia parodyti katę. Pateiksime pavyzdžių: X: Y: Kiek dabar valandų? Tu amžinai kažkur skubi! X: Y: Ar tu galėsi šiandien vakare atvažiuoti paimti mane iš darbo? Šiandien aš turiu tūkstantį darbų! Aistės gimtadieniui turiu parvežti tortą. o tu dar nori mane pasodinti prie mašinos vairo! . žmonės lyg nusisuka vienas nuo kito.

192 X: Y: X: Y: Klausyk.socialiniame ir psichologiniame (žr. 10. Pateiksime studento (X) ir studentės (Y) pokalbio pavyzdį.1 pav. Nuo papildančių ir persikertančių transakcijų jos skiriasi tuo. Berne. 1992) Šis transakcijų tipas yra patogus ir mūsų mėgstamas: juk bet kada galime išsiginti psichologinio lygmens. Psichologinio lygmens. t. Kitaip tariant.1 pav. Taigi bendraujama iškart dviejuose lygmenyse . y.). kad bendravimo procese vienu metu čia dalyvauja daugiau negu dvi Aš būsenos. 10. numanomas. einam kur nors pasilinksminti! Kada gi tu pagaliau surimtėsi! Kiek kartų tavęs reikia prašyti sutaisyti buto užraktą?! O kiek man reikės maldauti. po socialiai priimtina transakcija yra maskuojama tikroji transakcija. kad išskalbtum marškinius?! Paslėptos transakcijos Tai sudėtingesnis transakcijų tipas. kuri yra numanoma. Dvigubų transakcijų modelis (E. transakcijas pavaizduosime . o socialinis lygmuo yra saugus ir priimtinas.

. Taigi... Kava būtų ne pro šalį. ko ieškojau". mano pajamos neleidžia man nusipirkti tokį automobilį". o jūsų maištingas vidinis Vaikas turbūt sukiltų prieš tokį „įžeidimą": „Aš perku šį automobilį! Tai kaip tik tai. (Sprendžiant pagal tavo išvaizdą. nuskambėtų visai skirtingi atsakymai. jūs teisus. (Tu man patinki taip pat. įtakoti kitus ir įvertinti aplinkinių žmonių poveikį mums. . analizuodami transakcijas.193 trumpomis rodyklėlėmis. Jūsų vidinis Suaugusysis atsakytų maždaug taip: „Taip. Įsivaizduokite save (Y) automobilių parduotuvėje apžiūrinėjantį patinkantį modelį. Na. sąmoningai reguliuoti tarpusavio santykius. bet jis jums per brangus... vaizduojamos ištisinėmis rodyklėmis. kaip įprasta..) Y: Iš tikro lauke šalta.) Dar vienas pavyzdys. arba Aš-Vaiko būseną.. X: Gal užeikime pas mane kavos? Aš gyvenu vienas. tas modelis tikrai ne tau) Pardavėjo siųstas pranešimas gali suaktyvinti arba jūsų Aš-Suaugusiojo būseną. Socialinio lygmens transakcijos. . mes galime giliau pažinti save.(Tu man patinki. Priklausomai nuo to. o jų tekstą užrašysime skliausteliuose. Prie jūsų prieina pardavėjas (X) ir sako: X: Tai mūsų puikiausias sportinis modelis.

194

Piešdami skirtingo dydžio apskritimus, pavaizduokite savo Aš būsenas: Tėvo, Suaugusiojo, Vaiko. Kitaip tariant, didžiausiu apskritimu žymėkite tą būseną, kuri labiausiai reiškiasi jums bendraujant, ir atvirkščiai, mažiausiu apskritimu - rečiausiai besireiškiančią būseną. Pateiksime piešinukų pavyzdžių:

Psichologinės pozicijos
Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos į save ir į partnerį mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime žmogus užima teigiamą arba neigiamą poziciją savo ir kitų atžvilgiu. Jis gali nuspręsti: Aš esu stiprus. Aš esu kvailas. Aš esu garbingas. Aš esu nenormalus. Aš esu siaubingas. Aš esu angelas. Aš viską darau neteisingai. Aš niekad neklystu. Aš geresnis už kitus. Aš nenusipelniau gyventi. Žmonės yra nuostabūs. Žmonės man duos visko, ko aš noriu. Manęs niekas nemyli. Žmonės yra simpatiški. Žmonės niekada nedaro kitiems gera. Visos aukščiau paminėtos pozicijos iš esmės yra tokios pozicijos: „Aš geras" arba „Aš blogas" ir „Tu geras" arba „Tu blogas". E. Berne aptaria galimus keturis pastarųjų pozicijų derinius (žr. 10.2 pav.): 1. „Aš geras ir tu geras". Tai sėkmę nešanti, sveikos asmenybės pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystėje. Jei tėvai skatina vaiką, džiaugiasi juo, pripažįsta jo laimėjimus, ima formuotis pozityvi nuostata į supantį pasaulį. Būtent tokia nuostata mums padeda būti laimėtojais, turėti patikimų draugų ir veiklos partnerių, konstruktyviai spręsti problemas.

195

2. „Aš geras, o tu blogas". Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti savo pranašumą įvairiausiose srityse („aš stiprus, teisingas, puikus"). Be to, tuo pačiu siekiama sumenkinti, pasmerkti, pažeminti kitą („tu egoistas, silpnas, klystantis"). Ši pozicija yra projekcinė: kiti žmonės kaltinami dėl tų savybių, kurios būdingos pačiam kaltinančiajam. Tokio tipo žmonės ieško tikrų ar įsivaizduojamų priešų, aplink save sėja baimę ir pyktį. Tai žmonės, kurie nuolat jaučiasi apgauti ar persekiojami ir todėl apgaudinėja ar persekioja kitus. 3. „Aš blogas, o tu geras". Tai savęs žeminimo, bejėgiškumo, nepasitikėjimo savimi pozicija. Tokiems žmonėms reikalinga globa, pagalba. Save žeminančios nuostatos ima formuotis dar vaikystėje, kai tėvai užima poziciją „Aš geras, tu blogas", o vaikas statomas į poziciją „Aš blogas, o tu geras". Šios pozicijos žmonės atitolsta nuo kitų, yra linkę į depresiją. 4. „Aš blogas ir tu blogas". Tai beviltiškumo pozicija, neretai asmenybę atvedanti į alkoholizmą, narkomaniją. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame neįmanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystėje, kai tėvai labai demonstruoja savo pranašumą, neleidžia vaikui mąstyti ir veikti pačiam. Vaikas ima blogai galvoti ir apie save, ir apie tėvus.

10.2 pav. E. Berne psichologinių pozicijų rombas

196

Žaidimai, kuriuos žaidžiame
E. Berne į žmonių tarpusavio santykius pažvelgė neįprastai: jo teigimu, didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro psichologiniai žaidimai, turintys tam tikras taisykles, žaidėjus ir numanomą baigtį. Iš psichologinio žaidimo gaunama tam tikra nauda (dažniausiai - psichologinė), tačiau žaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems žaidimo dalyviams. Taigi šie žaidimai nėra linksmi. Žaidimus mes žaidžiame nesąmoningai arba sąmoningai, juos nuolat kartojame (ypač - mėgstamiausius) su tais pačiais ir naujais partneriais. Turbūt ir jūs esate pastebėję, kad kartais kartojate tuos pačius žodžius ta pačia intonacija, o keičiasi tik vieta ir laikas. Žaidimą E. Berne apibrėžia kaip seriją paslėptų papildančių transakcijų, nepertraukiamai sekančių viena paskui kitą, su aiškiai numatoma baigtimi. Kad būtų aiškiau, pateiksime žaidimo „Pabandyk... Taip, bet..." pavyzdį. Įsivaizduokite, jog kalbasi dvi draugės: X: Žinai, jaučiuosi pavargusi, nieko nebenoriu, nėra nuotaikos. Y: Tai šiandien nesimokyk, pailsėk, išeik pasivaikščioti. X: Taip, bet reikia rašyti referatą... Y: Pabandyk susitarti su dėstytoju. Gal atidėtų savaitei..? X: Taip, gal ir atidėtų, bet pasivaikščiojimu nuotaikos sau nepakelsiu... Y: Tai gal nueik pas gydytoją? X: Taip, bet ten tokios eilės... Y: Tai gal suorganizuojame kokį vakarėlį? Pasilinksmintume. X: Taip, bet tai brangiai kainuotų... Y: Tai gal pabandyk... (Ir 1.1. Po kurio laiko įsivyrauja tyla). Kokią psichologinę naudą iš šio žaidimo gavo X? Jūs turbūt pastebėjote, kad žaidimo metu socialiniame lygmenyje vykę procesai („Padėk man!") neatitiko to, kas vyko psichologiniame lygmenyje („Bet tau tai nepavyks!"). Atviras tekstas čia tebuvo kaukė, o svarbiausia buvo paslėpta informacija. Taigi X gauta psichologinė nauda yra ta, kad ji atsidūrė dėmesio centre. Antra, X parodė, kad jos draugė Y ne tokia jau ir protinga, jei nesugeba patarti. Kaip būtų galima nutraukti žaidimą „Pabandyk... Taip, bet..."? Tiesiog žaidžiančio šį žaidimą reikėtų tiesiai paklausti: „O kaip tu pats galvoji spręsti savo problemą?"

197

Taigi žaidimai trukdo atviriems, garbingiems tarpusavio santykiams. Mes žaidžiame iš Aš-Tėvo būsenos, kai kartojame savo tėvų žaistus žaidimus. Mes žaidžiame iš Aš-Suaugusiojo būsenos, kai žaidžiame sąmoningai. Mes žaidžiame iš Aš-Vaiko būsenos, kai žaidimai yra susiję su ankstyvaisiais mūsų išgyvenimais, su vaikystėje priimtais sprendimais apie save ir kitus. E. Berne aprašė daugybę žaidimų. Vien jų pavadinimai jums turbūt sukels jausmą, kad tai jau kažkur anksčiau girdėta, vykę: „Jeigu aš būčiau..."; „Ką pasakys žmonės?"; „Pažiūrėk, ką per tave padariau"; „Jeigu ne tu, tai aš galėčiau..." ir 1.1. Jeigu jus sudomino E. Berne požiūris į mūsų bendravimą kaip į psichologinius žaidimus, būtinai perskaitykite jo knygą „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės".

Gyvenimo scenarijus
E. Berne teigimu, mes jau vaikystėje susikuriame nesąmoningą savo gyvenimo planą - gyvenimo scenarijų. Kad ir kaip būtų keista, psichologinis scenarijus turi labai daug ką bendro su teatro scenarijumi. Ir viename, ir kitame yra tam tikri vaidmenys, dialogai, veiksmai, scenos ir siužetai, vedantys į kulminaciją ir pasibaigiantys teatro scenos (gyvenimo) užsklanda. Psichologinis scenarijus - tai asmenybės gyvenimo veiksmų planas, kuris numato, į kokį tikslą bus orientuota asmenybė ir kokiu būdu to tikslo bus siekiama. Savo gyvenimo dramą žmogus vaidina nesąmoningai; tik retais atvejais ši drama atsitiktinai gali būti įsisąmoninta. Asmeniniai mūsų scenarijai kartais būna panašūs į sentimentalią dramą, kartais - į fantastinius nuotykius, tragediją, farsą, romaną, linksmą komediją ar nuobodžią pjesę. Žmonių vaidinamos dramos gali būti konstruktyvios, destruktyvios ar neproduktyvios, t. y. niekur nevedančios. Kaip yra sukuriamas gyvenimo scenarijus? Vos gimęs vaikas ima kaupti informaciją apie jį supantį pasaulį. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pirmuosius pojūčius, kurie nulemia pačią ankstyviausią informaciją apie save, savo vertingumą. Vaikai, kurie švelniai glaudžiami prie krūtinės, kuriems šypsomasi, kurie šnekinami, kaupia visai kitokią informaciją, negu tie kūdikiai, kurie paimami į rankas su nerimu, priešiškumu ar baime. E. Berne nuomone, pirmieji vaiko savo atžvilgiu išgyventi jausmai greičiausiai ir yra ta galinga jėga, kuri įtakoja visą gyvenimo planą (scenarijų), užimamą psichologinę poziciją gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. Šalia vaiko visada

įžymybe. o ne kuria kitiems patinkantį savo paveikslą.. Šie „įgūdžiai" išlieka ir suaugus. Jis dažnai atsigręžia į praeitį: „Jei aš būčiau vedęs kitą.. Tačiau turbūt tiksliausia juos būtų skirstyti į tris grupes: laimėtojo. Pralaimėtoją galima pažinti iš kalbos. Laimėtojas . sunkus fizinis darbas. pralaimėtojo ir nelaimėtojo. kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami. seneliai ar kiti suaugusieji.. vaikystėje mes gauname daugybę mūsų gyvenimą programuojančių pranešimų: apie mokymosi naudą ir savo galimybes. Pralaimėtojo pozicijos mes išmokstame dar vaikystėje. jei to troško. Taigi iki septynerių metų mes parašome savo gyvenimo scenarijų. o galbūt. kurį nubaudžia už nesutikimą su suaugusiu." Kartais pralaimėtojas „įsikimba" į ateitį. „Jei aš būčiau graži. priartiname jį prie realybės.198 yra tėvai. „Neabejoju. apie poilsį. vaikai išmoksta manipuliuoti savimi ir kitais.). „Vieną dieną tu tikrai tapsi įžymiu". Pralaimėtojas .. grubumas šeimoje. „Tu lėtas kaip vėžlys". nes klauso savo tėvų. Vaikas. Jis atsiskleidžia. kiek autentiškumas. Taigi kiekvienas žmogus pats sau nusprendžia. Tam turi įtakos konfliktai..". tu ne viso proto". „Tu siaubingas vaikas". gali padaryti išvadą: „Nereikia mąstyti pačiam". „Mums būtų geriau be tavęs". tai tampa elgesio norma. galimybė būti savimi. apie religingumą. kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatytą tikslą (tapti lyderiu. scenarijai gali būti patys įvairiausi. Laimėtojas realizuoja savo individualumą ir vertina tai kituose. apie sveikatą ir t. kurie siunčia vaikui pačius įvairiausius pranešimus: „Tu niekada nieko nepasieksi". atsiskyrėliu ar pan. ar jis yra laimėtojas (kartais mums iš šono gali atrodyti priešingai. kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje numatyto tikslo. auklėjimo ypatumai ir kt."...tai tas žmogus.. Vaikas. Norėdami susidoroti su šiomis problemomis. gali nuspręsti: „Nereikia jausti" arba „Nereikia rodyti savo jausmų". t.tai tas žmogus. Kaip matome. o paauglystėje šį „kūrinį" papildome naujais faktais. Tokias išvadas vaikas laiko neginčijamomis tiesomis. specialistu. laukia iš jos stebuklo: „Kai aš baigsiu . „Jei aš būčiau turtingas. Laimėtojui svarbu ne tiek sėkmė gyvenime. „Tu tiesiog gimęs būti kunigu". kurių laikydamasis tampa „geru berniuku" arba „gera mergaite".). Kaip jau minėjome. Ir visa tai vyksta giliai pasąmonėje.

kurie pasiekia gyvenimo tikslą. bendraujant su skirtingais žmonėmis? Paprašykite savo draugą (draugę) nupiešti jūsų Aš būsenų portretą.panašūs? Jei skiriasi. mirtį nuo vėžio ar pan. pvz. Ar šis ir jūsų pieštasis .. Beje. jis yra pilkas ir nepastebimas. girdėti. Pasvarstykite: • • • • • • Ar galite pavadinti save žmogumi. namuose? Universitete? Vakarėlyje? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas. kurie patys sau trukdo matyti. kuriam „ir taip gerai".) ir ją įgyvendina. kurie gyvenimo scenarijuje numato sau mirtį (savižudybę. kokie yra jūsų mėgstamiausi žaidimai? ." Dar viena pralaimėtojų kategorija su baime laukia būsimų nelaimių: „O kas. Tik pažindami save..199 mokyklą.". „O kas bus.". galime pagaliau pradėti gyventi čia ir dabar..." Taigi pralaimėtojai . Pralaimėtojai yra ir tie.". kuri vadinama gyvenimo scenarijumi. turinčiu mėgstamą Aš būseną? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas.. jausti ir suprasti. Nelaimėtojas .tai abejonėse paskendę žmonės. praleidžiantys gerus dabarties šansus. Tai žmogus. jei aš neteksiu darbo. save ir kitus jie mato kreivame veidrodyje. jei aš jam nepatiksiu. Jis niekada netampa lyderiu. Tai žmonės. kodėl? Kokia iš minėtų psichologinių pozicijų jums artimiausia? Kaip manote. kuris niekuo nerizikuoja. „Kai pagaliau užaugs vaikai.... nutraukdami tą keistą beviltiškų pasikartojimų grandinę. priklausomai nuo aplinkybių.. tačiau per didele kaina: užima išsvajotą postą tampa lyderiu. „Kai aš praturtėsiu. O koks jūsų gyvenimo scenarijus? Dar nevėlu jį pakeisti.. įsisąmonindami vaikystės išgyvenimus ir sprendimus. jo niekas nepasigenda..tai toks žmogus. insultą infarktą... nelaimi ir nepralaimi. pralaimėtojų kategorijai priskiriami ir tie. tačiau mainais už tai „gauna" opaligę.

200 .

Net jeigu suklysime. Kaip elgtis svečioje šalyje? Paklausus žmonių. kiniečiai . gerbdami ir pažindami kultūrą bei laimėjimus kitų. kad tai reiškia ir kultūrų suartėjimą. Šiandien panorėję galime iš vieno žemyno greitai patekti į kitą ir tenai pirkti įprastus gaiviuosius gėrimus. . šios pastangos bus deramai įvertintos. vitrinose matyti kitas įprastines prekes. dar labiau prancūzais.dar labiau kiniečiais. dažniausiai kalbame ne gimtąja kalba. savo kultūra. kaip perprantame skirtumus tarp mūsų ir kitų šalių kultūros ir kiek stengiamės prie jų prisitaikyti. o prancūzai. tesergsti mus Dievas. taigi galima netiksliai išreikšti savo mintis arba suprasti kitus. Nežiūrint to. Mes visi didžiuojamės savo šalimi. kurie daug keliauja po įvairias pasaulio šalis. žiūrėti CNN ar pamėgtas kelionių laidas. mes netampame vis didesnio atskirų kultūrų supanašėjimo liudininkais. įgysime jų pasitikėjimą ir pagarbą. kad ateityje „švedai taps dar labiau švedais. „išslysta" daugybė kalbos atspalvių. ne gimtąja kalba. Derėdamiesi su užsienio partneriais. savo laimėjimais. tačiau. kad norime juos suprasti ir gerbiame jų kultūrą. Futuristas J. kokios yra didžiausios bendravimo kliūtys. Kalbant kita. Mus lengvai gali užliūliuoti mintis. Bendraujant su kitos tautybės žmonėmis. faksai. kad pasaulis šiuolaikinių komunikacijos priemonių ir tarptautinės rinkos dėka „sumažėja". TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI • • • • • Kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios? Ar visada galime vadovautis mūsų elgesio normomis? Su kokiais bendravimo barjerais galime susidurti kitose šalyse? Kokie drabužiai priimtini komandiruotėse? Kaip įvairių kultūrų atstovai supranta punktualumą? Šiandieninio žmogaus bendravimo patogumui tarnauja telefonai. dažniausiai išgirstame vienintelį atsakymą: visų pirma kalba. internetas. reikėtų pasistengti išmokti bent jau pagrindines mandagumo frazes. Taip parodytume.201 11." Darbo užsienyje sėkmė labai priklauso nuo to. tuo besididžiuojančių. Neisbit rašo.

Renkantis drabužius komandiruotei į užsienį ar į priėmimą. todėl pasistenkite deramai tai įvertinti. taip pat žmogaus saviraiška mimikos bei gestų kalba. Atkreipkite dėmesį į vizitines korteles. Korėjoje. drabužių. ar galime vadovautis mūsiškomis elgesio normomis. bet apie svarbiausius papročius. kalbą ir išspausdinkite tai kitoje kortelės pusėje. Šveicarijoje. kuriuos dažniausiai lemia religija. Jeigu tai priimtina. Apsirenkite taip. kur keliaujate. visada reikia iš pradžių suprasti. Prieš atsakingą komandiruotę užsakykite. Laisva turistų apranga privertė viešbučių darbuotojus Ispanijos salose raštu prašyti savo svečių neateiti vakarienės su šortais. kad į mečetes ir daugelį pagodų (Rytų Azijos šventyklos) neleidžiama įeiti apsiavus. niekas negali iš karto perprasti visų papročių bei kitos šalies taisyklių. Didžiojoje Britanijoje žmogus. tačiau jeigu Vokietijoje per dieną pasakysime daugiau nei vieną šmaikštybę. kaip į susitikimą su aukščiausias pareigas užimančiu jūsų įmonės asmeniu. nesublizgėjęs sąmoju. kiekvienam derėtų gauti informacijos. Vokietijoje. užrašykite ant vizitinės kortelės visus savo turimus laipsnius. Vizitinių kortelių dizainui ir spausdinimui įdedama daug darbo. Gesteland pirmiausia atsako į klausimą. pagal kurią visi tarptautinio verslo papročiai ir praktika logiškai sugrupuoti į tam tikrus modelius. kuriose pagarba svarbiau už viską. Jeigu nieko tikra nežinote. Atsidūrus užsienyje. iškylantis bendraujant su užsieniečiais nežodiniai. kurias įteikia jums. savo humorą reikia pasilaikyti sau. Amerikiečių mokslininkas R. Šia puse kortelę įteikite jus priimančiam žmogui. kad jūsų vizitinę kortelę išverstų į tos šalies. manierų. Nuo kultūros tradicijų priklauso įvairios tarpasmeninio nuotolio zonos. bet daranti įspūdį ir būtinai profesionali.202 Skirtingose šalyse sąmojingumas ir humoras suprantamas nevienodai. būsime palaikyti juokdariu. sklindantys iš judesių. Gesteland (1997) pasiūlė sistemą. Pristatydamas savo teoriją. samprotaukite konservatyviai. laikomas kvaileliu. vertinamas mokslinis laipsnis (tai galioja Prancūzijoje. geriausia laikytis svečią priimančios šalies papročių net tada. Net per kaitrą neleidžiama pusnuogiams apžiūrinėti bažnyčių ir cerkvių Pietų Europos šalyse. Kitas ne mažesnis barjeras. ar toje šalyje. jei mums labai sunku juos suvokti. Singapūre. neverbaliniai impulsai. Reikia žinoti. Žinoma. kur vykstate. Šalyse. kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios: . ypač apie draustinus dalykus. Jūsų išvaizda turi būti ne rėkianti. R. arabų šalyse ir daugelyje Pietų Amerikos valstybių). Sutikus kitą žmogų. niekada neužtenka paisyti vien tiktai klimato sąlygų. Sužinokite. Kinijoje.

ypač jei šie užsieniečiai. dalykinius reikalus su nepažįstamais verslininkais aptaria gana lengvai. kurie orientuojasi į tarpusavio santykius (OS) žmonėms. net jei abu priklauso tai pačiai kultūrai. Taigi yra išskiriami elgesio modeliai. draugais ir gerai pažįstamais asmenimis ar jų grupėmis . orientuoti į dalykinius reikalus (OR). kad jų partneriai. 2. yra tiesiog nenuspėjami. R. • Tarptautiniame versle tikimasi. 11.su tais.1 lentelę). Kadangi OR žmonės yra dalykiški ir gana lengvai pradeda dirbti su nepažįstamais. bruožus. kad pardavėjas taikysis prie pirkėjo. kai į reikalus orientuoti eksporto rinkodarininkai bando pradėti verslą į santykius orientuotose rinkose. (Sudarant tarptautinį sandėrį pirkėjo padėtis esti palankesnė. o tie. kuriais galima pasitikėti. Verslininkai. bet. dažnai be reikalo atidėlioja sprendimus.203 Tarptautiniame versle tikimasi. Pateikdamas įvairių kultūrų elgesio versle modelius. kad yra išaugę itin dinamiškoje. ne visiems aptariamos kultūros verslininkams. nebent norėtų derėtis dėl kuo palankesnių sąlygų). Kasmet . OS žmonės mieliau dirba su šeimos nariais. Jis gali nepaisyti kultūrinių skirtumų. Gesteland (1997). šiuolaikiniam pasauliui būdingas toks verslo kultūrų pasiskirstymas: 1. orientacija į dalykinius reikalus. Tokį atvirumą iliustruoja telemarketingo populiarumas. • Orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius Kaip teigia R. Gesteland perspėja. atstovaujantys OS kultūrai. kurie reiškia kultūros tendencijas. Pavyzdys . OR verslininkai mano. kad atvykėlis taikysis prie vietos papročių. Panagrinėkime juos išsamiau. eksporto rinkodarininkai paprastai gali greitai užmegzti tiesioginį kontaktą su potencialiais pirkėjais tose rinkose.Jungtinės Amerikos Valstijos. orientacija į tarpusavio santykius (žr. agresyviais ir pernelyg tiesmukais. Jiems nesmagu dirbti su nepažįstamais. būdingus daugumai. galbūt todėl. y. įvairių kultūrų visuomenėje. kurie elgtųsi visiškai vienodai. Konfliktai kyla tuomet. Dauguma OS žmonių laiko OR atstovus įkyriais. t. daugiausia dėmesio skiria užduotims. suprantama. Amerikiečiai. kad nėra dviejų derybininkų. neturi savo nuomonės.

204

amerikiečiai perka gaminių ir paslaugų už daugiau kaip 300 milijardų dolerių iš visiškai nepažįstamų asmenų telefonu. Šitokia į dalykinius reikalus orientuota rinkodara reiškia, jog tarp pardavėjo ir pirkėjo tėra vienintelis ryšys - kliento telefono numeris. Suprantama, net Amerikoje, kuo didesnis ir sudėtingesnis sandėris, tuo daugiau pirkėjas norės žinoti apie pardavėją. Tačiau svarbiausia, kad į reikalus orientuotose kultūrose rinkodarininkai gali užmegzti kontaktą su perspektyviu pirkėju be jokio išankstinio paruošimo, bendravimo ar ryšių. Griežtai į tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryšius galima pradėti tik tada, kai pažįstate reikalingus asmenis arba gebate suruošti viską taip, kad būtumėte jiems pristatyti. Visoje OS pasaulio dalyje planuokite užmegzti ryšius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai, tarptautinės mugės ar prekybos misijos metu, arba padedami trečiosios šalies pristatymo. Tam idealiai tiktų aukštas pareigas užimantis asmuo arba organizacija, pažįstama abiem pusėm. Užmegzti kontaktą gali padėti mūsų šalies ambasados komercijos skyrius, prekybos ir pramonės rūmai, prekybos asociacijos, gal net bankas. Verslo derybos paprastai trunka daug ilgiau OS kultūrose nei OR šalyse. Kultūrose, orientuotose į dalykinius reikalus, apie reikalus kalbama jau pirmojo susitikimo metu. OR verslininkai labai pasitiki raštiškomis sutartimis. OR šalyse derybose gali dalyvauti teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. OS kultūros pirmiausia pasitiki tarpusavio santykiais, kurie, jų manymu, padeda išvengti nesusipratimų bei spręsti problemas. OS rinkose pirmiausia susidraugaujama, o tik paskui sudaromas sandėris. OS kultūrose nepasitikėjimas nepažįstamais asmenimis, ypač užsieniečiais, dažnai verčia pareigūnus delsti. Pavyzdžiui, „Volksvvagen" bendrovei prireikė devynerius metus trukusių derybų, kad susitartų su Kinijos valdžia dėl automobilių gamyklos atidarymo; „McDonald's" kompanija dirbo daugiau kaip dvylika metų, kol susitarė su tuometine sovietų valdžia dėl pirmųjų restoranų statybos. Klientas ar partneris iš OS kultūros nori būti tikras, kad ne tik kompanija, bet ir jūs asmeniškai imsitės atsakomybės už bendros veiklos sėkmę, kad palaikysite glaudžius asmeninius ryšius. Reikia laiko, kantrybės ir kartais geležinių kepenų plėtojant patikimus santykius OS rinkose. Panašu, kad išgėrimai pagreitina ryšių įtvirtinimo procesą Rytų Azijoje - tačiau tik tarp vyrų. Moterys tuose vyriškos draugystės ritualuose vis dar yra nepageidaujamos.

205

11.1 lentelė. Verslo kultūrų pasiskirstymas -orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius (R. Gesteland, 1997, p. 18) KULTŪROS . ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Šiaurės ir germaniškoji Europa Didžioji Britanija Šiaurės Amerika Australija ir Naujoji Zelandija Pietų Afrika KULTŪROS. NUOSAIKIAI ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Lotynų ir Rytų Europa Viduržemio jūros regionas Honkongas, Singapūras KULTŪROS. ORIENTUOTOS I TARPUSAVIO SANTYKIUS Arabų valstybės Didžioji Afrikos dalis Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis

OR bei OS verslo kultūros skiriasi ir savo bendravimo būdu. Derybininkai iš OR šalių vertina tiesią, atvirą, nesudėtingą kalbą, o derybininkai iš OS dažnai mieliau vartoja netiesioginį, subtilų, vingrų stilių. Šis skirtumas yra didžiausias nesusipratimų tarp OS ir OR verslo žmonių šaltinis. OR derybininkai, bendraudami su kitais, siekia būti teisingai suprasti. Jie net didžiuojasi tuo, kad sako tai, ką galvoja, ir galvoja tai, ką sako. Pavyzdžiui, olandų verslininkai visiškai pagrįstai garsėja tiesmukiškumu. OS kultūrose tiesumas ir atvirumas, taip vertinami OR šalyse, reikš nesubrendimą ir naivumą, gal net aroganciją. OS kultūrose tik vaikai ir suvaikėję suaugusieji sako tai, ką galvoja, nes jie kitaip nemoka bendrauti. OS derybininkai pirmenybę teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. Jie slepia savo emocijas, ypač neigiamas, stengiasi išsaugoti harmoniją, atidžiai kontroliuodami savo kalbą ir veiksmus, kad neįžeistų ir neįstumtų aplinkinių į nemalonią padėtį. Šios kultūros atstovai nekantravimo, susierzinimo, nusivylimo ar pykčio rodymą suvokia kaip harmonijos ardymą ir laiko tai

206

šiurkštumu bei įžeidimu. OS šalyse reputaciją praranda abi pusės, kai prie pasitarimų stalo vienos pusės derybininkas pradeda karščiuotis. Asmuo, parodęs savo pyktį, t. y. pasielgęs vaikiškai, praranda reputaciją. Be to, atvirai demonstruodamas pyktį, jis priverčia ir kitą pusę prarasti reputaciją. Daugiau nieko ir nereikia, kad net ir perspektyviausios derybos atsidurtų aklavietėje. Daugelis japonų, kinų ir Pietryčių Azijos žmonių žodelį „ne" laiko keiksmažodžiu. Kad neįžeistų, jie verčiau sumurmės: „Tai gali būti sunku" arba „Mes turime į tai pasigilinti". Populiarūs atsakymai „Galbūt" ir „Tai bus nepatogu." Kai Rytų Azijos derybininkai pakeičia temą ar tiesiog nutyla, dažnai tai reiškia: „Pamiršk tai." Pavyzdžiui, daugelis atvykstančiųjų į Japoniją mano pasiekę susitarimą, nes jų partneriai keletą kartų jiems pasakė „taip", lydėdami tą „taip" daugybe šypsenų ir palinksėjimų. Tačiau visai nebūtinai tai reiškia sutikimą. Neužmirškite, kad japonai bet kuria kaina vengia nuomonių priešiškumo arba konfrontacijos. Jeigu jie priversti atsakyti į tiesiai užduotą klausimą, galvoja, kad privalo sutikti, nenorėdami sudrumsti jūsų harmonijos. Jie nemato jokios problemos dėl to, kad vėliau pasirodys su visiškai priešingu sprendimu, priimtu kompanijos reikalų ir gerovės vardan. Mandagus azijiečių, arabų, afrikiečių ir lotynų amerikiečių bendravimo būdas padeda išsaugoti harmoniją. To, ką jie sako prie derybų stalo, tikroji prasmė dažnai būna numanoma, t. y. prasmė aiškėja iš konteksto bei aplinkos. JAV antropologas E. T. Hali sugalvojo šias kultūras tiksliai apibūdinantį terminą - „plataus konteksto" kultūros. Kai kalba šiaurės europiečiai, šiaurės amerikiečiai, australai bei Naujosios Zelandijos gyventojai, didžioji prasmės dalis būna akivaizdi, t. y. išreiškiama žodžiais. Klausytojas sugeba suprasti, kas sakoma, nekreipdamas ypatingo dėmesio į kontekstą. E. T. Hali tai pavadino „siauro konteksto" kultūromis. Danų mokslininkė M. Djursaa, ištyrusi Danijos, Vokietijos bei Didžiosios Britanijos verslininkų elgesį, teigia, kad visos minėtos Europos kultūros, be abejonės, priklauso siaurajam kontekstui, tačiau skirtumai tarp jų taip pat akivaizdūs. Britai akivaizdžiai labiau nei arabai linkę į dalykinius reikalus ir siauresnį kontekstą, bet kartu jie daug labiau nei jų kolegos danai ir ypač vokiečiai linkę į platų kontekstą bei tarpusavio santykius.

207

Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas, hierarchija, valdžia bei pagarba
Formalios kultūros paprastai būna susiskirsčiusios į hierarchijas, kurios atspindi narių padėtį ir valdžią. Tuo tarpu neformalios kultūros labiau vertina egalitarines (pranc. ėgalitaire - lygybė) visuomenes su mažesniais statuso bei valdžios skirtumais. Sunkumų kyla, kai verslininkams iš egalitarinių kultūrų prireikia bendrauti su partneriais iš hierarchija pagrįstų visuomenių. Laisvas neformalus bendravimas piktina aukšto rango žmones iš hierarchinių kultūrų. Iš kitos pusės, neformalių kultūrų atstovai gali palaikyti formalaus elgesio partnerius niūriais, nedraugiškais, pasipūtusiais arba arogantiškais, per daug sureikšminančiais statuso bei užimamų pareigų svarbą. Nesusipratimų būtų išvengta, jeigu abi pusės suvoktų, kad skirtingas elgesys versle priklauso nuo skirtingų kultūros vertybių. Manoma, kad neformalios kultūros vertina visuomenės narių lygybę, o formalių kultūrų vertybių sistema apima hierarchijas ir visuomeninės padėties skirtumus. Formalumas visada susijęs su padėtimi visuomenėje (statusu), organizacijos struktūrine hierarchija bei su tuo, kaip išreiškiama pagarba aukšto statuso asmenims. Tarptautinės rinkodaros specialistai turėtų žinoti, ar bendrauja su formaliomis, ar su neformaliomis kultūromis (žr. 11.2 lentelę). Egalitarinių bei hierarchinių visuomenių skirtumai gali tapti rimta kliūtimi prekyboje. Tarptautinės rinkodaros vadybininkai iš neformalių kultūrų dažnai nesupranta, kaip pabrėžti pagarbą aukšto rango veikėjams iš formalių kultūrų, kurie gali lengvai įsižeisti dėl nepakankamai parodyto dėmesio. Reikia atminti, kad formalūs kreipiniai, t. y. pavardėmis, pareigomis, laipsniais, titulais, pavyzdžiui „Daktare Miuleri", yra vienas iš svarbiausių būdų parodyti savo pagarbą aukšto rango asmenims. Pietų ir Pietryčių Azijoje kostiumas ir kaklaraištis karšto sezono metu yra pagarbos išraiška (sėdėdami su švarku tvankiame kabinete, rodysite dar didesnę pagarbą). Lotynų Amerikoje ir didžiojoje Europos dalyje linkstama su panieka vertinti verslininką, kurio interesai ribojasi vien pinigų „kalimu". Aukštesnė padėtis priskiriama žmogui, sugebančiam protingai kalbėtis apie meną, muziką, literatūrą, istoriją, filosofiją bei kiną. Kilmė, išsilavinimas taip pat gali suteikti aukštesnį statusą.

Turite žinoti. Japonijai ir Saudo Arabijai. Keturios tarptautinio verslo žmonių grupės hierarchinėse kultūrose yra priverstos dirbti nepalankesnėmis sąlygomis. kokį tik sugebėsite rasti. Privalote aiškiai parodyti savo profesines žinias. Jauniems eksporto specialistams. dirbant su hierarchinių kultūrų pirkėjais. užimantys žemesnes pareigas savose organizacijose • jauni abiejų lyčių žmonės • moterys • bet kurio amžiaus vyrai ir moterys .tarptautinės rinkodaros ir pardavimų darbuotojai. Būkite tikras savo srities ekspertas. Geros profesinės žinios suteikia statusą.208 11. užimamas pareigas ir pagal tai. ar pardavėjas. Ypač tai būdinga Pietų Korėjai. kur vyrai verslo pasaulyje tradiciškai įgyja aukštesnį statusą nei moterys. kaip išreikšti pagarbą nepadlaižiaujant. o ne pasakoti apie jas. Tai: • žmonės. Gesteland. Norvegija FORMALESNĖS KULTŪROS Didžioji Europos dalis Viduržemio jūros regionas Arabų šalys Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis Formalios kultūros linkusios vertinti žmones pagal amžių. Pasistenkite. rekomenduojama laikytis trijų žingsnių strategijos: 1. ar jis pirkėjas. Susipažinkite su vietos protokolu. vyras. 3. kad jus pristatytų pats vyriausias. 47) LABAI NEFORMALIOS KULTŪROS Australija JAV VIDUTINIŠKAI NEFORMALIOS KULTŪROS Kanada Naujoji Zelandija Danija. p. 2. .2 lentelė. 1997. lytį. Formalios ir neformalios verslo kultūros (R.

vergaujančiais pačių susikurtoms elgesio taisyklėms. susitaręs susitikti su klientu. atvykęs į susitikimą prieš penkias minutes.vienas. kuris paprastai vėluoja pusvalandį? Vokietijos rinkos specialistai teigia. nedrausmingais ir nemandagiais žmonėmis. ypač vertinančio punktualumą. kita vertus. Beje. Suprasdami šio tikslumo arba netikslumo reikšmę tam tikroje šalyje. kaip ir jūsų klientui. labai nemandagu pasipūtėliškai žvelgti į polichroniškas kultūras. kad polichroniškose kultūrose santykiai reiškia kur kas daugiau nei prievarta primesti terminai. jog jums. klerkai su šūsnimis laiškų ir popierių bei atsakymai į telefono skambučius. nes polichroniškose kultūrose nedovanotinai šiurkštų nutraukti susitikimą vien dėl to.susitikinėti asmeniškai) bendraukite su partneriais. Jeigu visą valandą pavėluosite Ispanijoje. jog jūs eksporto vadybininkas. parodysite. 11. tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant arogantiškais pedantais. Planuodami turėkite kuo didesnę laiko atsargą ir kuo artimiau (geriausia . monochroniškoje kultūroje labai nemandagu būti nepunktualiam. o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai. Kada geriausiai pasirodyti vokiečio.tai derybos gali pasibaigti net neprasidėjusios. E.3 lentelę). kad esate suplanavęs kitą. Svarbiausia .būkite kantrūs! Sudarydami sandėrį ar pasirašydami sutartį. darbotvarkės nepajudinamos. Konfliktai kyla todėl. biure? Kada atvykti pas italą. Polichroniškose kultūrose vadybininkas gali vėluoti į susitikimą. O gal ankstesnis susitikimas pasibaigė vėliau nei buvo manyta. Griežtai traktuojančiose laiką visuomenėse punktualumas yra privaloma savybė: dienotvarkės geležinės. Šioje . kad griežtai pagal darbotvarkę dirbantys atvykėliai laisviau traktuojančius laiką kolegas ima laikyti tinginiais. Skirtingas laiko ir dienotvarkių suvokimas sukelia konfliktus. chronos . parodysime savo pagarbą ir išsiauklėjimą. Visiškai kitokios . Hali šias laiką garbinančias kultūras pavadino monochroniškomis (gr. bet jeigu daugiau kaip penkias minutes pavėluosite Niujorke .T.209 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros Skirtingose kultūrose punktualumas yra suprantamas skirtingai. itin svarbu laikas. tai visiškai leistina.polichroniškos visuomenės. Įsivaizduokite. Neįsižeiskite ir nenustebkite. nes galbūt turėjo pagelbėti draugui ar šeimos nariui.laikas). kurios mažiau dėmesio skiria punktualumui ir nesikankina dėl terminų (žr. kad. monos . kai jūsų susitikimą nuolat pertraukinės netikėti lankytojai. atminkite. Viena pasaulio visuomenių grupė garbina laiką.

Gesteland. net dirbdami laisvai laiką traktuojančiose kultūrose. 57) LABAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Šiaurės ir germaniškoji Europa Šiaurės Amerika Japonija VIDUTINIŠKAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Australija ir Naujoji Zelandija Pietų ir Rytų Europa Honkongas. nepatariama vėluoti į susitikimus. Orientavimasis į laiką ir dienotvarkes įvairiose verslo kultūrose (R. Taivanis. prieš 40 metų Japonija.3 lentelė.pardavėjas visada privalo rodyti pagarbą pirkėjui. Šios šalys yra pavyzdys. Honkongas. 11. Ir šiandien žmonės iš pramoninių Pietų Kinijos provincijų labiau kreipia dėmesį į laiką. Italijoje. kaip ir kitoje laisviau laiką traktuojančioje šalyje. keičiasi ir verslo kultūra. Atvykdami laiku. Singapūras. plėtojantis verslo santykiams. susitikimas Pietų Korėjoje tikriausiai prasidės laiku. Pietų Korėja POLICHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Arabų valstybės Afrika Lotynų Amerika Pietų ir Pietryčių Azija Atidžiai pažvelgę į 11.3 lentelę. o ne kur nors mažame miestelyje. p. Be to. jei vyks Seule. kad. 1997. Beje. pastebėsite. geriausiai išreikšite pagarbą net polichroniškoje kultūroje. . kad „monochroniški" vadybininkai visada pasirodys laiku. Kinija ir Pietų Korėja buvo polichroniškos kultūros. Singapūras. Atminkite . dienotvarkes ir griežtai traktuoja laiką.210 monochroniškoje kultūroje sampratos „punktualumas" ir „patikimumas" labai susijusios. o karštesnio klimato kultūrų požiūris į laiką kur kas laisvesnis. „polichroniški" klientai ar partneriai tikisi. negu menkiau išvystytoje Vidurio Kinijoje. kad šaltesnio klimato verslo kultūros garbina laikrodį. Taivanis Kinija.

Dėl didžiulės paraverbalinio ir neverbalinio elgesio ekspresyvumo įvairovės tarptautinio verslo vadovai ir derybininkai patiria nemalonių netikėtumų. negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliūva į nemalonią padėtį derėdamiesi su ekspresyviais partneriais.tai kūno kalba. Santūrūs. Ekspresyviems žmonėms nesmagu. 11. iš visų jėgų trenkia kumščiu į stalą. Galima skirti tokias tris bendravimo rūšis: • verbalinis bendravimas apima žodžių ir jų junginių prasmes • paraverbalinė kalba apima tariamų žodžių garsumo įvairovę. Ekspresyvūs verslininkai mėgsta kalbėti garsiai. pavyzdžiui Tailande. ir nuo situacijos. Tačiau atstumas tarp dviejų besimylinčių susitrauks iki nulio. jei pokalbis netikėtai trumpam nutrūksta. kad žmogus šiek tiek „trenktas". Tyli. kurio dydis priklauso nuo to. bet santūrių kultūrų žmonės tokį elgesį laiko nepaprastai šiurkščiu. kurioje pasaulio dalyje užaugome. Santūriose kultūrose. skirtingų kultūrų atstovų deryboms daugiausia sunkumų gali sudaryti keturi kūno kalbos aspektai.4 lentelė rodo. nei santūresni verslo partneriai. . 1. ką tik susitikę pobūvyje. o dažni gestai ir besikeičianti mimika verčia manyti. Santūrios kultūros atstovai pauzes tarp žodžių vertina ne mažiau už pačius žodžius. tylos ir pašnekovo pertraukimo pokalbio metu momentus • neverbalinis bendravimas . Jie dažnai pakelia balsą. kad visi girdėtų. garsus balsas reiškia pyktį. ištyrus atstumus tarp tos pat lyties įvairių kultūrų verslininkų.5 lentelėje nurodomos distancijos. kad atkreiptų dėmesį į svarbų punktą. Proksemika: asmeninė erdvė ir distancija tarp asmenų. Pavyzdžiui. o kuriose santūri kultūra. Tarptautinio verslo ekspertų nuomone. 11.211 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros Ekspresyvūs žmonės bendrauja visiškai kitaip. du anglai. stovės per ištiestą ranką vienas nuo kito. Ekspresyviems verslininkams pašnekovų pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis. Kiekvieną žmogų supa nematomas oro sluoksnis. kuriose rinkose vyrauja ekspresyvi. kurioje atsidūrėme. o jeigu kokią mintį reikia ypatingai pabrėžti. monotoniška kalba suvokiama kaip nesvarbi.

lengvas. švelnus. tačiau rečiau už europiečius. Gesteland.212 11. Jeigu pristatinėjate kolegą grupei žmonių. kai sudaromi prekybiniai sandėriai. Malaizijoje.paprastas ir santūrus. Vokiečių rankos paspaudimas tvirtas ir greitas.68) LABAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika VIDUTINIŠKAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS JAV ir Kanada Australija ir Naujoji Zelandija Rytų Europa Pietų Azija SANTŪRIOS KULTŪROS Rytų ir Pietryčių Azija Šiaurės ir germaniškoji Europa 2. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo būdų. t. anglų . kad aplinkui susidarytų pakankama erdvė. Įvairių kultūrų žmonės paduoda ranką bei pasisveikina įvairiai. ilgai trunkantis. Haptika: prisilietimai. pirmiausia prieikite prie vyriausio. susitikus su užsienio prekybos partnerio žmona. o po to jūs iš karto atstumiamas.4 lentelė. Šiaurės amerikiečiai spaudžia ranką tvirtai. fizinis kontaktas. Daug europiečių spaudžia ranką kiekvieną kartą susitikę ir išsiskirdami. Tolimuosiuose Rytuose. prancūzų . Tačiau. y. Arabų pasisveikinimas gana dažnas. Skandinavijoje yra įprotis ranką paspausti du kartus iš eilės. Ekspresyvios ir santūrios kultūros (R. p. 1997. nuo rankos paspaudimo reikėtų susilaikyti. Taivanyje. Japonijoje. Italijoje ir Graikijoje ranką krato apie minutę ir tuo pačiu gal dešimt kartų švelniai paspaudžia. aukščiausias pareigas . nors šių šalių verslininkai jau įprato prie trumpo rankos paspaudimo sveikinantis. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranką. fizinis kontaktas nėra mėgstamas.

Vidurio ir Rytų Europa Šiaurės Amerika Australija 3. laikomos įžūliomis. Ekspresyvūs žmonės labai išraiškingai ir daug gestikuliuoja. norėdami pabrėžti savo žodžius. Pas mus priimta šnekantis žiūrėti į pašnekovą. Jeigu tenka prisistatyti pačiam. mandagu kalbantis nežiūrėti į pašnekovą. 1997. Bet kai su nepažįstamu žmogumi atsiduriame labai ankštoje erdvėje.5 lentelė.6 lentelėje pateikiama kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose. kurios žiūri vyrui į veidą. Gesteland. Asmeninė erdvė ir reikiamo atstumo išlaikymas (R. Pietiečiai pasitiki žmonėmis. ir įtariai žiūri įjuos slepiančius. jeigu jį gerbiame.30 cm Arabų šalys Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika DIDELĖ: 40 . ilgas žvilgsnių kontaktas laikomas įkyrumu. Tai rodo susidomėjimą ir pagarbą kalbančiajam. akių kontaktas. Rytuose moterys. p. atvirai rodančiais savo jausmus. . Tarptautiniams derybininkams ypač svarbūs du kinetikos aspektai: veido mimika ir plaštakų bei rankų judesiai. apeikite visus dalyvius iš eilės . 4. Kinetika: kūno judesiai ir gestai. Okuletika: žiūrėjimas tiesiai į akis.60 cm Daugelis Azijos šalių Šiaurės. 74) NEDIDELĖ. Santūrių kultūrų atstovai vertina ramesnį neverbalinį elgesį ir nemėgsta atviro emocijų reiškimo. kad jums jie visi lygūs. atvirkščiai. Skirtingose kultūrose žvilgsnių kontaktai skiriasi. 11. 20 . 11. Tuo tarpu japonai ir vokiečiai emocijų demonstravimą gali palaikyti vaikiškumu ir nesubrendėliškumu. Turbūt subtiliausia kūno kalbos forma yra žvilgsnis. taigi ir laikytis asmeninio ar viešojo nuotolio.taip leisite suprasti.213 užimančio asmens. Afrikos tautų kultūroje.

kad tokiu būdu galima sužaloti vaiko sielą. azijiečiai išreiškia nepritarimą. p. kai paliečiama žmogaus galva. 78) INTENSYVUS AKIŲ KONTAKTAS Arabų šalys ir Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa ir Lotynų Amerika STIPRUS IR VIDUTINIŠKAS AKIŲ KONTAKTAS Šiaurės Europa ir Šiaurės Amerika Korėja ir Tailandas NETIESIOGINIS AKIŲ KONTAKTAS Didžioji Azijos dalis Įvairiose kultūrose gali visiškai skirtis kurio nors gesto. Gesteland. įvairiose kultūrose antakių pakėlimas reiškia visiškai skirtingus dalykus. 1997.„Sveiki!". Kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose (R. Arabų šalyse. Jei kas nors rodo į mus pirštu. o papurtymas . ja neleistina nė valgyti. mes galime pagalvoti: „Jis visai neišauklėtas. Indijoje. kitose. Šiaurės amerikiečiai šia veido išraiška parodo susidomėjimą ar nustebimą. mimikos ar poelgio vertinimas. nes tikima. . ir būtų nepagarbu ištiesti jas sėdint prieš tenykštį gyventoją. jog ji turi teršiamųjų savybių. pavyzdžiui. Manoma. arabai ištaria „Ne". nepatingėkite pasidomėti tos šalies papročiais ir kultūra. Todėl. vykdami į užsienį bei priimdami kitos šalies derybininką (ypač.„ne". kaip tik atvirkščiai. jeigu jis pirkėjas). kuri laikoma sielos buveine. Indijoje kojos . Pietryčių Azijoje nevalia glostyti vaiko galvos. Musulmonų." Šis gestas Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju. filipiniečiai . vokiečiai nori pasakyti „Jūs protingas". Antai vienose šalyse galvos linktelėjimas reiškia „taip".214 11. todėl ja draudžiama prisiliesti.tai suteršti galinti kūno dalis. anglai . induizmo ir budistų kultūrose kairė ranka laikoma nešvaria.6 lentelė. Pavyzdžiui. Savo vizitinę kortelę teisingiausia paduoti dešine ranka... tuo pat metu prilaikant jos alkūnę kairiąja.skeptiškumą. Skirtinga neverbalinės kalbos gestų interpretacija atskleidžia vieną iš svarbiausių tarptautinio verslo problemų: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje kultūroje gali tapti labai nemandagus ir įžeidžiantis kitoje.

OS kultūrose? Kas svarbiau tarpkultūrinėse verslo derybose .215 Pasvarstykite: • • • • Kaip užmegzti pradinį kontaktą OR ir kaip .dalykiniai reikalai ar tarpusavio santykiai? Kokie tarpkultūrinio bendravimo skirtumai sukelia daugiausia nesusipratimų? Kaip paaiškintumėte skirstymą į „siauro" ir „plataus" konteksto kultūras? .

kaip ieškoti darbo. koks jūsų išsilavinimas ir patirtis bei kokį darbą norėtumėte dirbti. Jeigu jūs organizuotas ir informuotas žmogus ir į šį procesą žiūrite kaip į kasdieninio gyvenimo dalį. Nors darbo ieškojimas galėtų būti nuostabus.216 12. koks darbas jums idealiai tiktų. nuotykių kupinas laikas. Užsitęsę ieškojimai įbaugina net labiausiai savimi pasitikinčius. išsamus gyvenimo aprašymas ir teigiamas požiūris į ateitį padės kalbėtis su bet kokiu darbdaviu. ką mėgstate veikti. daugeliui sukelia nemažą nervinę įtampą. kuo jūs rimčiausiai domitės ir. Gyvenimo aprašymas Gera autobiografija arba darbinės veiklos aprašymas yra svarbiausias dalykas. kurį dirbdami tuos gabumus galėtumėt pritaikyti. Kokių įgijote žinių ir įgūdžių? Pagalvokite. labiausiai atitinkantį jūsų gebėjimus ir patirtį.gerai save pažinti. prisistatant darbdaviui. kad jus tirs ir vertins. ar praradote senąjį darbą. KAIP IEŠKOTI DARBO • • • • Kaip rašyti gyvenimo aprašymą? Kaip reikia pasiruošti pirmajam pokalbiui su darbdaviu? Ką daryti. jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos? Kaip elgtis. Autobiografiją pradėkite nuo to. Pamąstykite. kas esate. svarbiausia . jei jus atleido? Žymi etiketo specialistė A. kas labiausiai ir mažiausiai patiko. . nesvarbu. Ieškant darbo. Baisiausia. kokių turite ypatingų gabumų. Susidarykite savo privalumų sąrašą ir tuomet ieškokite tokio darbo. Kokioje firmoje jums labiau patiktų dirbti: didelėje ar mažoje. Žinokite. Taigi darbo ieškojimą vertinkite ne kaip mūšį. žinoma. jums reikės varžytis su kitais. jei rūpestingai suplanuosite savo veiksmus ir blaiviai vertinsit situaciją. ar tik ieškote naujų išmėginimų. pažymėkite. Nerimas sumažės. ką geriausiai mokate. ar ką tik baigėte universitetą. Vanderbilt pateikia daug vertingų patarimų. gal net pripažins esant netinkamą. Ne kiekvienas mėgsta konkurenciją ar protingai reaguoja. mažiau bijosite konkurentų ir padidinsite galimybes gauti norimą vietą. bet kaip nuoseklias pastangas susirasti užsiėmimą. Apibūdinkite savo ankstesnį darbą. Sistemingos pastangos.

Nesiųskite fizinių duomenų: amžiaus. kurio jūs prašote. ar dirbate kompiuteriu ir kontoros įranga. nurodykite jos pavadinimą ir adresą. kodėl siekiate karjeros? Ką labiausiai norėtumėte veikti? Kokie jūsų planai po vienerių. Rekomendacijos. Karjeros tikslai ir darbo motyvai. Apie juos galite rašyti motyvaciniame laiške. Reikėtų nurodyti savanoriškus darbus bei kitokią veiklą. pirmiausia apibūdinkite savo išsilavinimą. bet pradėkit nuo mokslinio laipsnio bei vardo ar mokslinio darbo. dviem sakiniais. Tačiau dažnai darbus keičiantį žmogų gali palaikyti nepastoviu ar nekompetentingu darbuotoju. nedvejodami sutikit. buvusios tarnybos. galit plačiau apžvelgti savo išsilavinimą: pažymių vidurkį (jei jis neblogas). apdovanojimus ir pagyrimus bei papildomo ugdymo veiklą. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. Jei jūs ką tik baigėte universitetą ir jūsų darbo patirtis nedidelė. Jei jūsų gyvenimo aprašyme darbo vietų sąrašas neįprastai ilgas. Biografiniai duomenys. pavardė. Jeigu ką tik baigėte mokyklą. nerašykit apie vidurinę. ar mokate užsienio kalbą. įgytos patirties bei išsilavinimo aprašymą. įvykdytus projektus. savo pareigas ir įsidarbinimo laiką. Net jeigu jūsų dabartinis darbdavys žino. Kita vertus. kad ieškote darbo. (Darbdaviai nelabai mėgsta darbuotojus. dviejų. Nepamirškite parašyti. geriau duoti namų telefoną nei tarnybinį. namų adresas ir telefonas. Amerikiečiai mėgdavo kaitalioti darbus karjeros sumetimais. ūgio ar svorio. trejų ar net po penkerių metų? Autobiografija skirstoma į kelias dalis: biografinius duomenis. Sąrašą pradėkit nuo paskutinės jūsų darbo vietos. Ankstesnius darbus surašykit chronologine tvarka. Svarbiausia dalis yra jūsų profesinio gyvenimo santrauka. Jei jūsų darbdavys sutinka parašyti jums rekomendaciją. Datas galite rašyti arba ne. Rašydami galvokite apie darbą. autobiografijos pradžioje apibūdinkite juos vienu. adresus. Nurodykit įstaigų pavadinimus. metančius darbą. kai kiti pasiūlo didesnį atlyginimą). Jei turite aukštąjį išsilavinimą.217 jaukesnėje? Pamąstykite. gyvenimo aprašyme karjeros tikslų galit ir nenurodyti. niekuomet apie savo motyvus ir tikslus nekalbėti miglotai. Tarnyba ir patirtis. Kitais atvejais rekomendaciją jums gali parašyti žmogus. Jei turite konkrečių karjeros tikslų. Apibūdinkite savo veiklos sritį ir pasiekimus. dėstytas disciplinas. kuris puikiai jus pažįsta: buvęs dėstytojas arba kolega. Tai jūsų vardas. . Jei esate baigęs vidurinę mokyklą. Į sąrašą galite įtraukti po aukštojo mokslo įgytas žinias ir laipsnius. Išsilavinimas. Svarbiausia . galite paminėti atliktą praktiką.

Niekuomet nerašykite į rekomendacijų sąrašą žmonių. Šį sąrašą paduokite darbdaviui per pokalbį. Paruoškite sąrašą asmenų. paskambinkit ir pasiteiraukit dėl pokalbio. darbdaviai nemėgsta samdyti tų. spausdinkite per vieną intervalą tarp eilučių. Daugiau nei pusę laisvų vietų padeda užpildyti įdarbinimo agentūros ir asmeniniai ryšiai. (Yra daug tarnybų. kad reikalui esant galite pateikti rekomendacijas. adresai ir telefono numeriai. Rašykit mašinėle. Pagyros ir melas vis tiek išaiškės. Nurodykite. Tačiau nusiuntę vien gyvenimo aprašymą. Nemeluokite. o ne ranka. Rašykite tik ant labai gero balto popieriaus.218 Patarimai rašančiam autobiografiją • • • Įrašykite naujausius faktus. Jei skelbime parašyta: „Neskambinti". Negavę iš firmos atsakymo septynias dienas ar dešimt dienų. . Atidžiai patikrinkite . kurios profesionaliai tai padarys). Tekstas turi tilpti viename puslapyje. kurie galės jus rekomenduoti. pasamdykite ką nors. kad išspausdintų. Jūsų tikslas susitarti dėl susitikimo. kurie nepaiso jau paties pirmo prašymo. jau nekalbant apie pasiūlymą dirbti. Tūkstančiai žmonių randa darbą pagal skelbimus laikraščiuose skelbimų arba verslo puslapiuose. paskambinkit ir tik paklauskit. Jei skelbiamas tik telefono numeris. Jei neturite rašomosios mašinėlės ar kompiuterio. Venkite pokalbio apie priėmimą į darbą telefonu. ar nėra rašybos klaidų. tuomet neskambinkit. • • • • • • • Pasiruošimas pokalbiui Ieškančiam darbo skelbimai ir įdarbinimo agentūros yra svarbus informacijos šaltinis. vargu ar būsit pakviesti pokalbio. Nenurodykite pageidaujamo atlyginimo. Jame turi būti pavardės. Paprašykite kelis bendradarbius perskaityti ir įvertinti jūsų autobiografiją. nesusitarę su jais iš anksto.

vadovų savybės. kad domitės dideliu atlyginimu arba jums galima mažiau mokėti. Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi. kad darbdaviui neįdomu. Sakykit. Užsiminkit. „Kodėl norite šio darbo?" Pašnekovas nori sužinoti. Pavartykite kompanijos brošiūras ir žinynus. ką skaitėt ir girdėjot apie kompaniją: jos vystymasis. 1. . ar jūs rimtai nusprendėte ir ar firma turės naudos. Savo kvalifikaciją susiekite su konkrečia firma ir konkrečiu darbu. Kuo daugiau per pokalbį žinosit apie kompaniją. Neapsiribokite vien spaudiniais. kad esate laikomas patikimu darbuotoju. Dabar jums pravers surinkta informacija. ar jūs save laikot linksmu žmogumi. įdarbinimo politika. sužinokite apie jos produkciją. . darbo aplinka. kurią jau įveikiate. kvalifikaciją ir patirtį. Pasinaudokite proga ir apibendrinkite savo gebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį. tikrindami jūsų saviraišką. net pirmajame pokalbyje privalote išmanyti apie kompanijos veiklą. jus pasamdžiusi. kad jums pasiūlys darbą. Turėtumėt žinoti šios kompanijos ir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas. „Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių? " Į šį klausimą atsakykit truputį linksmiau. Daug ką galite sužinoti iš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. Iš anksto paruošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleisti jūsų sugebėjimus. kurie dirba jus dominančioje srityje. ar mėgstate sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). moderni produkcija ar darbo stilius. puikiai sugebat parduoti produkciją arba kiti ne kartą gyrė jūsų gebėjimą vadovauti. tuo daugiau galimybių.219 Bet kokiame. tuo geresnį įspūdį padarysit pašnekovui. veiklos kryptis. kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pašnekesys. Pamėginkite išsiaiškinti. Tokioje situacijoje nedera save menkinti. pokalbio klausimai būna neįtikėtinai panašūs. 3. paslaugas. ar firmai negresia susijungimas arba pardavimas.Papasakokite apie save" arba „Kaip jūs save apibūdintumėte?" Atminkit. Praverstų išmanyti kompanijos hierarchiją ir sudėtį skyriaus. ar jūs tinkamas kandidatas tam tikram darbui. Stenkitės pasitikinčiai kalbėti apie savo įgūdžius. bet ir girtis nebūtina. Atsakymą kuo išsamiau pagrįskite. skelbiamus finansinius rodiklius.. Dažniausi pokalbio klausimai. kad jums darė didelį įspūdį tai. Įsigilinkite į kompanijos ar pramonės šakos perspektyvas ir problemas. Niekuomet nesakykite. 2. kuriame norite dirbti. Pakalbėkit su žmonėmis. kurios nėra jūsų gyvenimo aprašyme. 4. Jam terūpi. Palanki proga įterpti informaciją. išryškindamas paskutinę silpnybę. „Kodėl turėčiau jus samdyti?" Darbdaviai dažnai šito klausia. Pateiksime kai kuriuos iš jų.

ką tiksliai jums reikės daryti. . Pavyzdžiui. Vyrams tiktų švarkas. Gerai pasiruošę pokalbiui. rekomendacijomis ir kitais tinkamais dokumentais. Pripažinkit. kad nori jus įdarbinti. Įsidėmėkite pagrindinę derybų taisyklę: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. jei tai bus jums naudinga. . Neškitės lagaminėlį.. tada paklauskite. Pasistenkite atrodyti kuo geriausiai ir tinkamiausiai. Jeigu jie paklaus: "O kiek jūs norėtumėte uždirbti?". tačiau yra būdų ją palengvint. atsakykite klausimu: „Ar jūs man siūlote darbą?" Jeigu jie atsakys „taip". 7. už kokį atlyginimą jūs sutinkate dirbti?". kad suruoštų jums pokalbio repeticiją ir suvaidinkit visą pokalbį. truputį pasikvėpinti ir susilaikyti nuo rėksmingų papuošalų. Jei jus atleido ekonominiais sumetimais.. kaklaraištis. Paprašykit draugą . o batai būtinai turi būti nublizginti. Jeigu jie mėgintų išsisukinėti sakydami: „Jeigu mes pasiūlytume jums darbą. Laikykitės bendrų švaros ir tvarkos taisyklių. kad neprasitartų jūsų darbovietei anksčiau už jus pačius. Geriausia į pokalbį eiti tais drabužiais. nemėginkit teisintis. kuriuos vilkėtumėte ir pirmąją darbo dieną. Derybos dėl atlyginimo .Kiek jūs uždirbdavote?" Sakykit atvirai. Išgirdę apytikslį dydį. ką dar atleido ir kodėl. . kol pasiūlys darbą. diplomatą ar portfelį su gyvenimo aprašymu. Jei pokalbis apie pinigus užsimegs prieš tai .Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norit išeiti) iš dabartinio darbo?" arba „Už ką jus atleido?" Sakykite tiesą ir nekritikuokite buvusio ar dabartinio darbdavio. ką firma mano apie pareigas. kad jie būtų švarūs ir išlyginti. Jei norit pokalbio metu laisvai jaustis. kiek jie sutiktų jums mokėti. renkitės klasikiniu stiliumi ir kukliai ir pritapsit bet kokioje įstaigoje. Kaip pasirinkti drabužius pokalbiui. dėvėkit patogius drabužius. Taip pat jūs sužinosite. kad tikitės didesnės algos. mes diskutuosime dėl atlyginimo". prisipažinkite pašnekovui. kol firma neįvardijo pirminės sumos. užsiminkit. ir neapsisprendėte. į kurias jūs pretenduojate. Jei tebedirbate. kai kurios kompanijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėl biudžeto apribojimų mažina etatus.paskutinė ir bene sunkiausia užduotis. 6. Pokalbio repeticija. Niekada nediskutuokite apie pinigus. Moterys turėtų vilkėti sijoną ar suknelę.. ieškant naujo darbo. pasiprašykit didžiausios siūlomos sumos.220 5.pasakykite. kokį atlyginimą jums galėtų pasiūlyti. Taip jis parodys. Tuomet geriausia paklausti.Kokio pageidautumėt atlyginimo? " Pokalbį apie užmokestį geriau atidėti. kad jūsų dabartinis vadovas ar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir paprašykit. Svarbu. Jei jus atleido. paprašykit draugą. kiek jūsų paslaugos galėtų būti vertos. atsakykite: „Jeigu jūs siūlote man darbą. kad jūs vis dar bandote išsiaiškinti.

Jūsų bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas. Kaip rašyti pareiškimą. todėl turėkit plunksnakotį. painiojat atsakymus. ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. užpildykit kiekvieną skiltį. kad galėtumėt atsakyti į klausimus apie išsilavinimą. pavardžių. kad į bet kurio lygio pokalbį dėl darbo turit atvykti laiku. elgseną. Prieš pokalbį patikrinkite: • • • • • • • • • Ar jūsų nagai ir plaukai švarūs? Ar drabužiai neskylėti ir nepurvini? Ar nublizginti batai? Ar pasikartojot surinktą informaciją? Ar pasikartojot atsakymus? Ar pasiėmėt bent porą gyvenimo aprašymų ir rekomendacijų egzempliorių? O plunksnakotį? Ar pasitikslinot pokalbio laiką? Ar žinote tikslų kompanijos adresą. Paskaičiuokit. o gal nusišnekat. Pokalbis prasideda nuo tos minutės. kai peržengiat firmos slenkstį. Jeigu atvykote į didelį pastatą. rankos paspaudimą ir žvilgsnį. ar nervinatės.221 kritiškai įvertinti jūsų aprangą. Į klausimą apie atlyginimą galit parašyti „derybų objektas". Rašykite įskaitomai. reikalingų datų. kuriame aukšte ji įsikūrusi ir per kiek laiko ten nuvyksit? Ar gerai žinot pašnekovo pavardę ir pareigas? Pokalbis Neverta ir sakyti. Pokalbio metu jus gali paprašyti užpildyti pareiškimo anketą. balso tembrą. adresų ir telefonų sąrašą. pasistenkite kuo geriausiai atrodyti jau lifte. tuomet galėsit geriau patyrinėti savo elgesį. Svarbiausi patarimai: . Pamatysit. kiek laiko sugaišit kelyje ir pridėkit mažiausiai ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams. Neblogai būtų šią repeticiją įrašyti į vaizdo ar garso juostą. Vietoj atsakymo nerašykit „Ieškoti gyvenimo aprašyme".

• Nesėskite. Jis padėkos jums už vizitą ir gal būt pasakys. paspauskit ranką ir padėkokit už susitikimą. Jei auginote vaikus. Jums gali pasakyti: „Pranešiu maždaug per savaitę" arba „Paskambinkit po savaitės". kad jaustumėtės laisvai. Pasistenkit pažaboti nervinius įpročius. • Apsikeitę mandagumo frazėmis. pasijusit tvirčiau. kad jam buvo malonu susitikti. pavyzdžiui. • Pradėję kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą. nei per greitai. kad pašnekovo intonacija ir žodžių niuansas gali daryti įtaką jūsų atsakymams. Tikriausiai jis pasistengs. Sėkmingiausiai jis pavyksta tuomet. kada pokalbis baigtas. netaršykit plaukų. To paklausite tik gavę darbą. nenutraukite jo.222 • Sveikindamiesi su pašnekovu. Jei nedirbdami įgijot naujų profesinių įgūdžių. • Nerūkykite. kad skyrėte man laiko". papasakokit apie save ir kodėl tinkate šiam darbui. Pašnekovas pats duos ženklą. kiek dienų truks jūsų pirmosios atostogos. mokėtės užsienio kalbos arba lankėt kursus. Jei jums pasiūlys cigaretę. bet nebūkit per daug įsitempęs. Jeigu pašnekovas tylės. . Atidžiai įsiklausykit į pašnekovo klausimus. kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. Kėdėje sėdėkite tiesiai. tvirtai paspauskite jam ranką ir pasakykite: „Malonu susipažinti" arba „Ačiū. kol jums nepasiūlys. jokiu būdu nejuodinkit darbdavio ar kompanijos. Išlaikykit vienodą balso intonaciją ir nekalbėkit nei per lėtai. jei jūsų kvalifikacija nepriekaištinga. pavyzdžiui. Sugrįžimas į darbo pasaulį Jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos. Tačiau. • Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti viršvalandžius. parašykite tai laiške. Susijaudinus ir išsigandus lengva pamesti pokalbio giją. • Pokalbiui pasibaigus. jeigu pašnekovas nukrypsta nuo temos. mandagiai atsakykit net jei pašnekovas rūko. • Pokalbį pradėti leiskit pašnekovui. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. Jis gali pažvelgti į laikrodį arba tiesiog atsistoti. Kalbėdami žiūrėkit pašnekovui į veidą. Atminkit. bet ne monologas. tuomet jūs paklauskit: „Ar galiu paskambinti po savaitės ir sužinoti galutinį sprendimą?" Išeidamas pažvelkite pašnekovui į akis. nedelskit ir išeikit. Retas darbdavys neigiamai vertins šį faktą. • Pokalbis yra dialogas. Atsakę į pirmąjį pašnekovo klausimą arba pats ji uždavęs.

Neretai vyresnio amžiaus žmonės ieško darbo jo netekę. parodyti savo charakterio lankstumą. Trumpalaikiai arba savanoriški darbai padidins jūsų šansus. o gyvenimo patirtis išskirtinė vertybė. todėl puikiai paruošia darbui. Pokalbyje jis turi pabrėžti teigiamą požiūrį į naujoves. Jei kurį laiką nedirbote. Manoma.223 nepamirškite paminėti gyvenimo aprašyme arba laiške. ryžtą ir entuziazmą. bankrutavus įmonei. žinokite. kad . nelanksčiais. tačiau panika ar pyktis padėties neišgelbės. kad. pradedančios dirbti pirmą kartą ar grįžtančios į darbą. gali jaustis nedrąsiai. Net labai turtingos firmos neapsaugotos nuo sunkumų. Jei išbuvote namuose kelerius metus ir dabar ieškote darbo. pavyzdžiui. Gal dalyvavote savanoriškoje veikloje. vyresnės moterys turi daugiau patirties ir įgūdžių. kad vyresni darbuotojai patikimesni. Jūs derėdavotės su pardavėjais. nepameskite galvos. kulinarė arba įgudusi rankdarbių meistrė? Visi šie darbai reikalauja organizacinių ir vadovavimo gebėjimų. ekologiniam judėjime? O gal rinkote labdarą. paklusnesni ir pastovesni. Darbdaviai labiausiai vertina tris bruožus: atsakomybę. kalbėdamas apie naujausias verslo kryptis. Atsakomybės jausmas susiformuoja per ilgus metus. Kitaip tariant. Baisiausi žodžiai darbuotojui .„Jūs atleistas". Atminkit. namų savininkais. politinėje kampanijoje. Vis dėlto nederėtų pamiršti ir neigiamų bruožų. Vyresnio amžiaus moterys. persikėlę gyventi į naują vietą ir pan.visa tai nepaprastai reikalinga darbe. tvarkydavot namus. priešingai nei dvidešimtmetės. nesugebančiais arba nenorinčiais domėtis naujomis technologijomis. negu jaunuoliai. Pastaraisiais metais padaugėjo vyresnių nei penkiasdešimties metų žmonių. Jei jus atleido iš darbo. Susijaudinimas yra natūrali būsena. anksti išėję į pensiją. Vyresnio amžiaus kandidatas turėtų išsklaidyti neigiamas nuostatas. įvertinkite savo išvaizdą. auginote vaikus . būdingesnių vyresnio amžiaus darbuotojams. Dirbančios moterys atrodo jaunesnės ir madingesnės. Stenkitės elgtis taip. buvote išrinkta į visuomeninę tarybą? Gal jūs patyrusi sodininkė. Dažnai jie laikomi užsispyrusiais. minančių įstaigų slenksčius. gebėjimą prisitaikyti ir norą mokytis. o tai tokio amžiaus žmonėms įaugę į kraują. kad kuo greičiau rastumėt naują darbą. Išėjimas iš darbo Vienas didžiausių sukrėtimų mūsų gyvenime yra atleidimas iš darbo. globojote senelius.

Įsivaizduokite. . Pabandykite rasti keletą teigiamų šios situacijos pusių. kad jus atleido iš darbo. Nors labai skaudu girdėti kritiką. tačiau svarbu sužinoti atleidimo priežastis. Norėdami greičiau gauti darbą. koks darbas jums labiausiai tinka? Kodėl? Parašykite savo motyvacinį laišką darbdaviui. Garbingai reaguokite į šią žinią. Gal dėl etatų mažinimo. kodėl jus atleidžia. galit paklausti. gal jūs neatitikote tam tikrų reikalavimų.224 atleidimas iš darbo gali būti pirmas žingsnis į geresnę karjerą ir visavertiškesnį gyvenimą. kurią jaučiate savo darbdaviui ar viršininkui. Rizikuojate negauti rekomendacinio laiško. Suprantama. neliekite pagiežos. kad pasimokytumėt iš klaidų ir kitur jų nedarytumei Pasvarstykite: Kaip jūs ruošiatės darbo paieškai? Kaip jūs manote.