KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

2

Ketvirtasis leidimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota 2002 08 29 Nr. 05A-109 Išleista Kauno technologijos universiteto lėšomis Junona Almonaitienė (1,4 sk.), Dalia Antinienė (2, 3 sk.), Nomeda Ausmanienė (11, 12 sk.), Rosita Lekavičienė (5, 9, 10 sk.), Gražina Matulienė (6 sk.), Laima Ruibytė (7 sk.), Zita Vasiliauskaitė (8 sk.)

Atsakingoji redaktorė doc. dr. Junona Almonaitienė

Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Laužackas ir doc. dr. Juozas Kasiulis

3

TURINYS
PRATARMĖ ................................................................................................. 7 1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Junona Almonaitienė ....................................................................................9 Kas yra bendravimas....................................................................................... 9 Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11 Sėkmingo bendravimo samprata ................................................................... 14 Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai..................................................................... 21 Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ...................................................... 26 2. PRADĖKIME NUO SAVĘS Dalia Antinienė ........................................ 30 Mūsų Aš vaizdas........................................................................................... 30 Daugialypio Aš vaizdo formos...................................................................... 32 Savistaba....................................................................................................... 35 Bendravimas ir savas pažinimas ................................................................... 37 Savęs pažinimas atsiveriant .......................................................................... 39 Savęs pažinimas ir savigarba ........................................................................ 42 3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinienė.................................. 48 Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48 Asmens tapatumas........................................................................................ 52 4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitienė. .............................. 58 Kas yra socialinis suvokimas .........................................................................58 Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61 Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65 Įvaizdis ir jo kūrimas.....................................................................................68 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti ......................................74 5. ŽODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekavičienė ................................... 77 Pranešimo samprata, ypatumai, analizė .........................................................77 Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai...........................................77 Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai ......................................................... 79 Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė...................................................80 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai......................................................81 Pranešimo priėmimo ypatumai........................................................................81

4

Kalba - tarpusavio įtakos instrumentas......................................................... 84 Kodo pasirinkimas............................................................................. 85 Žodžio komponentai .......................................................................... 87 Žodiniai ,,valdžios instrumentai" .......................................................87 Klausymasis ..................................................................................................89 Kodėl gimęs nesiklausome? ...............................................................90 Vidinės nesiklausymo priežastys ............................................90 Išorinės nesiklausymo priežastys ............................................91 Klausymosi stiliai...............................................................................92 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi......................................................94 Kaip reikia klausyti ............................................................................94 Aktyvus klausymasis...........................................................................96 Nereflektyvus klausymasis ......................................................96 Reflektyvus klausymasis..........................................................97 Kas pagerina klausymąsi....................................................................99 6. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Gražina Matulienė.............................103 Kas yra nežodinis bendravimas...................................................................103 Nežodinio bendravimo elementai................................................................104 Veido išraiška .................................................................................. 104 Žvilgsnis...........................................................................................109 Gestai................................................. : ............................................ 110 Poza ................................................................................................. 111 Kūno sudėjimas................................................................................ 114 Prisilietimas..................................................................................... 117 7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibytė ............................123 Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 ' Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs ........................................................ 124 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125 Tarpasmeninių santykių raida ..................................................................... 129 Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132 Draugystė.................................................................................................... 135 Meilė........................................................................................................... 136 Meilės rūšys................................................................................................ 137 Santykių iširimas ........................................................................................ 142

......................... sprendimas ..............156 9...147 Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai ... 187 Transakcijos ir asmenybinės pozicijos ............................................................. 196 Gyvenimo scenarijus .................... 190 Persikertančios transakcijos ....................................... 190 Papildančios transakcijos ................................... 175 Tarpasmeninių konfliktų sprendimas..................................................................... tipai..160 Truputis istorijos ..... 194 Žaidimai.......................... 176 Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktus.... 163 Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas ........................................... 162 Vidinių asmenybės konfliktų tipai..............................................................................147 Bendravimas ir temperamentas.............5 8................................................. 176 Strategijos...........................152 Bendravimas ir savigarba....................................... 201 Kaip elgtis svečioje šalyje ..................................................................................................... 191 Paslėptos transakcijos ........................................................ 183 10......................... BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI Zita Vasiliauskaitė............................................................. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekavičienė ..................................... E.................................. 182 Tarpasmeninių konfliktų profilaktika............................ 172 Konflikto struktūra......................................................................................................................... BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA Rosita Lekavičienė.................................................................................................................................................................................................. TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI Nomeda Ausmanienė . 203 ...............................160 Konflikto samprata...... 181 Konfliktiškų asmenybių tipai ..............................................................................................149 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis .......................................................................................................................................................................................................................................................................... 187 Transakcijų tipai......................... 174 Konflikto dinamika..................................................................................................... 192 Psichologinės pozicijos ..................................... 197 11.................................... 180 Netiesioginiai konflikto sprendimo būdai................................................... 201 Orientacija į dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius ................. 168 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra .. kuriuos žaidžiame .....

..................................... 207 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros. 222 Išėjimas iš darbo ............................................................................................ 221 Sugrįžimas į darbo pasaulį............................. 209 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros ...................................................................................................................... 216 Pasiruošimas pokalbiui .............. 218 Pokalbis .......................... 211 12................................................................ KAIP IEŠKOTI DARBO Nomeda Ausmanienė .......................................................................6 Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas................. valdžia bei pagarba ............................................................................ hierarchija.. 216 Gyvenimo aprašymas......... 223 ...................

o kitiems reikia minios draugų. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto. kaip gerus santykius sukurti ir išlaikyti. kodėl vieni esame namisėdos.jais domėtis. teigiamų emocijų šaltinis. Skyrius „Gyvenime . . išvaizdai ir kt. įvaizdžio kūrimą. kontroliuoti ir kt.kaip scenoje" nušviečia socialinės aplinkos.mimikai. tapę stebėtojais. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus. prekybininkams.7 PRATARMĖ Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Kuo mums svarbūs tarpusavio santykiai su aplinkiniais. Jei konfliktai neišvengiami. kodėl gi neišmokus.. „žiūrovų" įtaką mūsų elgesiui bendraujant. įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių.. todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. gydytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis". Šiame vadovėlyje stengtasi glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą. bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. išsamiai analizuojama. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. Aštuntasis skyrius nušviečia mūsų skirtingumą bendraujant: kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai. gebėjimas save suprasti. koks vaidmuo bendraujant tenka kūno kalbai . Toliau gvildenami keitimosi žodine informacija ypatumai (pvz. Pedagogams.. aprašoma ketvirtajame skyriuje . kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis siūloma pradedant nuo savęs: aiškinantis. ir vis daugiau žmonių . Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis. sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. Kaip elgiamės patys. Jame taip pat rasite tyrimais pagrįstų mokslininkų samprotavimų apie draugystę ir meilę. o kiti sunkiai. nors ir puikiai mokame tą pačią kalbą). kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams. Pirmajame jo skyriuje ieškoma šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą. ką gi reiškia posakis „sėkmingas bendravimas". aiškinama skyriuje „Tarpasmeniniai santykiai". šilumos. Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos. Jame taip pat suteikiama žinių apie pirmojo įspūdžio reikšmę bendraujant. tinkamai konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovėlio skyrius.„Socialinis suvokimas". gestams. kodėl taip dažnai nesusikalbame su pašnekovu. sunkiai rastume žmogų. Net ir labai ieškodami. „stebėtojų". kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis.

Kaunas: Technologija. Skyrių pabaigoje rasite dar po keletą klausimų. Jų rasite vadovėliuose „Psichologija studentui" (Matulienė G. tačiau žaismingas ir populiarus amerikiečių psichologo E. Pastaruoju metu Lietuvoje išleista gana nemažai psichologijos vadovėlių. jūsų nuomone. kviečiančių pasvarstyti. 2000). „Šeimos psichologija" (Matulienė G.. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 1999). Kai kurios specifinės temos. bendravimas grupėse. Norintieji praplėsti. Kasiulis J. kurios juose plačiai pristatytos (pvz. kokios problemos jame gvildenamos. Kaunas: Technologija. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiami klausimai. vienuoliktasis ir dvyliktasis. pasirinkusios tas temas. ar.. vyrų ir moterų bendravimo ypatumai) šiame vadovėlyje mažai liečiamos. socialinės psichologijos žinios. Įvairius šio vadovėlio skyrius rašė skirtingos autorės. G. suteiks daug praktiškai naudingų žinių norintiems susirasti naują darbą bei sėkmingai bendrauti su verslo ar kt. pagilinti savo žinias kiekvieno skyriaus pabaigoje ras literatūros sąrašus. kurie padės geriau suprasti. pasigilinti į problemas. į kurias buvo geriausiai įsigiliną. Gilinantis į bendravimo psichologiją labai pravers asmenybės psichologijos. kuo ten išdėstyta informacija gali būti naudinga jums asmeniškai. kuriuose nušviečiami ir tam tikri bendravimo aspektai. kurios dar nėra vienareikšmiškai išspręstos. Du paskutinieji skyriai. psichologų teiginiai pasitvirtina tikrovėje. Vadovėlio turinys suderintas su Kauno technologijos universiteto Psichologijos katedros studijų moduliu „Bendravimo psichologija". Suslavičius A. 2000). Linkime sėkmės studijuojant! . Vilnius: Lietuvos teisės akademija.8 Dešimtajame pristatomas neįprastas.. (red. „Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams" (Valickas G. Tai „Vadovavimo psichologija" (Barvydienė V. kolegomis užsienyje. Berne požiūris į žmonių bendravimą.) Kaunas: Technologija.. 2001). „Psichologija" (Myers D. 1997) ir kt.

Kai kurie asmenybės tyrinėtojai tvirtina.9 1.toks. į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės. Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi.posakiai „mane baigia užgraužti sąžinė". kad ji susideda iš keleto dalių.. kas yra bendravimas. jaučiame aplinkinių įtaką. mokame ar nemokame. kasdieninė veikla. panašių į kompiuterio loginius diskus. Tuomet intrapersonalinis bendravimas . klientais.tai pirmas žvilgsnis į. regis. Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio. Negana to. tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai. mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Norime ar nenorime. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Atsakyti į klausimą. Vaikai bendrauja su tėvais. ir susirašinėjimą elektroniniu paštu. „pasižiūrėk į save iš šalies" ir pan. mes imame bendrauti su. kai šalia nėra nei vieno žmogaus. Netgi tada. savimi. koks jis galėtų būti. atsidūrę vienumoje. kokių poelgių galime iš jo tikėtis.tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). galima paprastai: tai kiekvienam iš mūsų įprasta. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys. interpersonalinis). sudėtinės dalys ir aspektai. studentai su dėstytojais.. Tarpasmeninis bendravimas . mes imame svarstyti. tarpasmeninis. keitimasis informacija (komunikacija). Susitikę . ir aktoriaus pasirodymą publikai. įstaigų darbuotojai su savo vadovais. Jame paieškosime atsakymų į tokius klausimus: • Kas yra bendravimas? • Kodėl žmonės bendrauja? • Kas yra sėkmingas bendravimas? • Nuo ko priklauso bendravimo sėkmė? • Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ir kaip to išmokti? Kas yra bendravimas Bendravimas yra daugialypis reiškinys.tai „bendravimas" tarp asmenybės dalių. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai . chaotiškai kunkuliuojantį bendravimo reiškinių „katilą". Šis skyrius . bendradarbiais. Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos . Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę.

Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. vadinama transakcine analize. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus. Pvz. turiniu ir t. savo jausmus viena kitos atžvilgiu. kalbos tonu. Nemažo psichologų dėmesio yra susilaukę tokie tarpusavio sąveikos atvejai. kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis. .tai keitimasis informacija. elgesiu.prasmę. Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį. lingvistika. parduotuvės darbuotojų prašome pasakyti. gali ilgam sugadinti nuotaiką. prasideda komunikacijos procesai. Komunikacija . mimika. padeda siekti norimų tikslų. 10 skyrių). papildyti.padaryti tam tikrą įspūdį. Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius. naudojant kokią nors ženklų sistemą.. su kuria bendravome tik keletą minučių. kaip žmogaus išorėje „perskaityti" jo jausmus ir ketinimus. nesąmoningai provokuodami tam tikrą aplinkinių elgesį (žr. Tai tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai. kuriuos „žaidžia" bendraujantys žmonės. pikta pardavėja. viešajame transporte paprašome bendrakeleivių perduoti vairuotojui pinigus už bilietą. nagrinėja savotiškus „žaidimus". Toks bendravimas paprastai trunka neilgai. gestai. Kitas svarbus bendravimo aspektas . Dažnai. Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių. be kita ko. turėdami įvairių tikslų. požiūrius ir elgesį.10 stengiamės šį vaizdinį patikslinti. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus. o mes savo ruožtu . Pvz. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas). kokios yra jos pirkimo išsimokėtinai sąlygos. tarpusavyje bendrauja visai nepažįstami žmonės. gestų ir kt. t. konfliktai. mus retai sudomina bendravimo . kaip įtaiga ir nuostatų keitimas. Supaprastintai galima sakyti. sąmoningai naudodamas veiksmingus įtikinėjimo būdus. priklauso nuo to. grupinis sprendimų priėmimas. kiek kainuoja mus sudominusi prekė. nuomonėmis. Komunikacijos procesus įvairiais aspektais nagrinėja semiotika. remdamiesi viskuo. Nemandagi. kokią įtaką informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan. Psichoterapijos kryptis.tarpusavio sąveika. informatika ir kt. siekia nustatyti. Psichologija. netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį. prekybos agentas. praneša vieni kitiems apie savo jausmus. Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai. kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas).. ką matome ir girdime: naujojo pažįstamo išvaizda.žodžių. kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų . gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę. bendradarbiavimas.

interesai ir kt. kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz. pageidavimus. Žmogaus. kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai. Tačiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejonės yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų. jų vertybės. Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo. Vieni iš kitų sužinome. Tuo tarpu su kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame daugelį metų ar net visą gyvenimą. Šio lakaus posakio autoriumi laikomas antikinės Graikijos mąstytojas Aristotelis.11 partnerių charakterio ypatumai. Tiesa. nei tie. temperamentas ir pan. kas mes esame. Bendraudami su pardavėjais. prieraišumo. Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus. bendrumo. Poreikis bendrauti „Žmogus . meilės poreikiai). draugai.. tarpusavio įsipareigojimai. sąveiką ir santykius. su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai. jog sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą. Kodėl žmonės bendrauja? Trumpai į šį klausimą galima atsakyti taip: todėl. Mums nėra svarbu. keitimąsi informacija. su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeistų. darome išvadas. kas tas žmogus. Antra. bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. Tarp jų ir mūsų susiklosto tarpusavio santykiai. Tarpusavio santykiai leidžia patenkinti visai kitokius poreikius. skruzdėlės. ką yra pasiekę aplinkiniai.tai visuomeniškas gyvūnas". bitės. atskleisti kitiems savo individualybę. Lygindami save su kitais. bendradarbiai. kokia įstaiga ieško naujo darbuotojo. Trečia. Tai šeimos nariai ir giminės. visuomeniniu gyvenimo būdu pasižymi ir beždžionės. Pirma. Taigi žmonės šiuo požiūriu nėra išimtis. bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai. . jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais. barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo prašymus. bendraujant keičiamasi informacija. kur galima pažiūrėti įdomų filmą ir kas laimėjo krepšinio varžybas. daryti aplinkiniams įtaką ir pan. Taigi bendravimas padeda mums gauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus. negali pakeisti bet kuris kitas. jei jo ar jos vietoje būtų bet kas kitas. Kitaip sakant. galima sakyti. vertybės. Santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai. kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai.

J. kad esi kokios nors grupės. daryti įtaką aplinkiniams. Aukštą laimėjimų poreikį turintys žmonės nevengia imtis atsakomybės. Socialiniai poreikiai veikiausiai yra įgyjami gyvenant tarp kitų ir įsisavinant įvairias visuomeninio gyvenimo normas. žmonių socialiniame elgesyje galima įžvelgti ir pozityvių. Savęs įtvirtinimo poreikis . Laimėjimų poreikis . Rogers). Iš tiesų. Murray. priklauso kokioms nors organizacijoms. Tai poreikis jausti. kai žmogus turi šeimą. 1982)*.A. kai žmogus iš aplinkinių nejaučia grėsmės nei fiziniam. savo vertės jutimo poreikis . ir negatyvių tendencijų. .agresiją. rizikuoti. nei psichologiniam savo saugumui.siekis rasti savo vietą visuomenėje. Maslow. vadovauti. Šis poreikis patenkinamas. Socialiniai poreikiai yra prieštaringi. McClelland nuomone. H. tai vadinama socializacijos procesu. Saugumo poreikis patenkinamas tada. C. Maslow. Freud.. S. Fisher. valdžios troškimą (pvz. Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripažinimo poreikis .12 Socialiniai poreikiai . Savigarbos. kad esi tarp žmonių. mėgstamus bendramokslius ar bendradarbius. * Pavardė ir data reiškia publikacijos autorių ir datą. Adler). tenkinant vienus iš jų galima netekti galimybės patenkinti kitus. Kiti mano. meninę kūrybą ir įkvepianti visuomenės lyderių entuziazmą. atitikti aukščiausius standartus. Kai kurie iš jų linkę pabrėžti destruktyviuosius . laimėjimų poreikis . Įvairūs autoriai . visas bibliografinis aprašas yra literatūros sąraše skyriaus gale. kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems žmonėms (R. dažniausiai įvardija tokius socialinius poreikius: Bendrumo (priklausymo) poreikis.tie. įveikti iššūkius. klubams ar kitais būdais susiranda bendraminčių. D. kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas.siekis nebūti kitų žeminamam. mokslo pažangą. kad didesnę įtaką elgesiui turi pozityvūs poreikiai bendrumo. kurios narius sieja šilti jausmai. A. Svarbiausius socialinius poreikius įvairūs tyrinėtojai įvardija ne visai vienodai. prieraišumo.tai kibirkštis. D. McClelland ir kt.tai siekis pirmauti. kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. meilės (A. Šios normos perimamos vaikystėje iš mus supančių žmonių.noras kontroliuoti kitus. bendruomenės narys. Taigi galima sakyti. niekinamam. užimti tarp kitų žmonių deramą vietą. Jis glaudžiai susijęs su pasitikėjimu savimi. skatinanti ekonomikos augimą.

1995). neretai tenka priešintis aplinkinių spaudimui.turėti artimų draugų rūpintis kitais ir iš jų susilaukti to paties. ir tik 9.gana sąlyginis. Saviaktualizacijos ir saviraiškos poreikis . Pvz. šie duomenys neatskleidžia.noras su kuo nors dalytis emocijomis. vidutiniškai gyvena ilgiau. intymių santykių tarp dviejų žmonių siekimas. noras priklausyti kokiai nors žmonių grupei gali turėti tas pačias šaknis. vengti mirties (R. mylėti ir būti mylimiems bei reikalingiems. siekiant šio poreikio patenkinimo. gali būti pamatinis siekis saugoti savo gyvybę. kurių socialiniai ryšiai platesni ir intensyvesni. tų. maisto. Geen..tai atvirų. Gebėjimas bendrauti lemia ne tik laimingesnį šeimyninį gyvenimą ir greitesnį kilimą karjeros laiptais. tačiau. Visai tikėtina. tapti tuo. pvz. skatinantis žmones bendrauti. užmegzti ryšį. kad kai kuriuos socialinius poreikius iš dalies lemia ir prigimtis.. kuo gali ir nori tapti. O jiems būti nepriimtiems beveik visada reiškia žūtį.jaustis kuo nors pranašesniu už kitus. Berkman ir S. užimti išskirtinę padėtį. laužyti visuomenėje priimtas elgesio normas.8 proc. Nuo jo. kas yra priežastis. Tačiau šis skyrimas . dauginimosi poreikiams. Pvz. galima sakyti. per minėtą laikotarpį iš 50-59 m. Po devynerių metų įvertinus tų pačių žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę paaiškėjo. Tad giluminis motyvas.6 proc. nejaukiai jaučiasi nepersimetę vienas su kitu bent keliais žodžiais. Afiliacijos poreikis . Socialiniai poreikiai paprastai priešpastatomi įgimtiems biologiniams. Atskleisti savo galimybes ir išreikšti save nepalaikant ryšių su kitais žmonėmis būtų neįmanoma. nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. kad žmonių fizinė bei psichinė sveikata. Kartais net visai nepažįstami žmonės. net jei jiems nereikia įrodinėti savo pranašumą ar keistis informacija. gyvenimo trukmė siejasi su ją bendravimo ypatumais. kad tie.realizuoti potencialias savo galimybes. rodantys. tų. Syme Kalifornijoje.. kaip ir gyvūnų baimė būti nepriimtiems į būrį. amžiaus vyrų grupės mirė 30. G. Prieraišumo ir meilės poreikis . kurie bendravo daug. Tiesa. nušviečiančius jų socialinius ryšius.13 Pranašumo poreikis . Vieną plačiai pagarsėjusį tyrimą atliko L. priklauso mūsų gyvenimo kokybė pačia plačiausia prasme. Tokį teiginį patvirtina moksliniai tyrimai. kad bendravimo su aplinkiniais sėkmė kiekvienam iš mūsų yra kur kas svarbesnis dalykas. o kas . 7000 tiriamųjų paprašė atsakyti į įvairius klausimus. kurie bendravo mažai. kita vertus. Poreikis palaikyti kontaktą . Jie 1979 m. Pastaroji prielaida leidžia manyti. priemiesčio stotelėje drauge laukiantys autobuso.

Jame padarėme išvadą. kad bendravimas daro įtaką sveikatai. padedantis susidoroti su stresu. Neteisingai suprastas žodis. 1990. turintys. toliau bendravimas su draugais ir giminėmis. Keitimosi informacija tikslumas . Sėkmingo bendravimo samprata Kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu? Ar tai toks bendravimas. kad visi mus mėgtų? Iš tiesų sėkmingas. Kiti tyrimai parodė. kad kiti adekvačiai (teisingai. . kur kas dažniau ieško nusiraminimo vartodami alkoholį. labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu. rūkydami. kaip norime) suprastų. gautume tikslią. rečiau serga artritu. kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonumą? Ar toks. kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija. Aplinkinių palaikymas . Mums svarbu. kad tą informaciją.svarbus veiksnys.14 . Turėdami tikslą keistis informacija. tačiau menkai apibrėžta sąvoka. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti kokią nors mintį iki jos „atspindžio" kito žmogaus sąmonėje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje). astma. gauti galimybę pamatyti save „kitų akimis" ir tenkinti socialinius poreikius. o ne atvirkščiai.komunikacijos proceso ypatybė. remdamiesi tuo. Visada galiojančią sėkmės formulę vargu ar pavyks sukurti. Tie. Taigi sėkmingu galima laikyti tokį bendravimą.priklausymas religinėms organizacijoms ir pan. kuris leidžia pasiekti šiuos tikslus. bet visgi pasigilinkime į šios sąvokos prasmę.padarinys. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. taip. Gal tiesiog sveikesni žmonės daugiau bendrauja? Tačiau tyrime dalyvavę žmonės iš pradžių savo sveikata iš esmės nesiskyrė. ką jiems ar joms ketiname perduoti. 256-261). Tyrinėtojų nuomone. arba efektyvus bendravimas dar viena labai dažnai sutinkama. ką sužinojome ankstesniajame skyrelyje. kas juos palaiko. neiškraipytą. kuri mus domina. kurie su niekuo nepalaiko artimų santykių. greičiau įveikia tuberkuliozę. trečioje vietoje . pasveiksta po operacijų. kai mes priverčiame kitus elgtis taip. p. Taigi pirmuoju bendravimo sėkmės rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslumą ir interpretavimo adekvatumą. kad žmonės. (Pagal M. gestas gali lemti jų atšalimą ar net pabaigą. svarbiausias veiksnys šiuo atveju buvo bendravimas šeimoje. Taip pat dažniausiai siekiame. širdies ligas. taigi labiau tikėtina. kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo sėkmė pasiekti. Argail (Argyle). bet ji vaidina svarbų vaidmenį ir tarpusavio santykiuose. kad skleisti tikslią informaciją ir adekvačiai ją suprasti nėra sudėtinga.

Kas nevertina savęs.toks. kaip šis žodis vartojamas posakyje „nemėtyk bajerių". kad labai skubate ir ilgiau su juo pasišnekėti neturite laiko. jų irgi prašome padėti atlikti kokius nors darbus. Galima sakyti. „Nemėtyk!" . kad jums paprasčiausiai nesinori su juo bendrauti. ne vieniši. daryti įtaką jų elgesiui ir pan. kol pavyko išsiaiškinti. turį savo vietą visuomenėje. daugelio psichoterapeutų nuomone.Agnė rado trumputį mamos raštelį. Tačiau kai kurie elgesio būdai. Todėl galima sakyti. prisegtą prie ne vietoje paliktų kelių puslapių su jaunatviškus jausmus atskleidžiančiais literatūriniais bandymais. kad jai nusibodo bet kur išmėtyti dukters daiktai.. kad įrodytumėt jam. prašyti įvairių įstaigų darbuotojų padaryti tai. nevertina ir kitų. nei kiti. Tai visų pirma teigiamas požiūris į save ir į kitus. leidžiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaikės komunikacijos situacijomis. kai gebame paveikti kitų nuomonę. kurį dukra suprato taip.15 Jei prieš išvykdami traukiniu į kitą miestą keletui minučių užsuksite į parduotuvę ir ten susitiksite seniai matytą buvusį klasioką. kuris leidžia pasiekti norimus tikslus. kaip apibūdinsime savo situaciją. Nieko negali būti nemalonesnio už žinią. Turėjo praeiti nemažai laiko. Pozityviai vertinantys . kaip paprašysime ir kt. o savimi pasitikintys žmonės ir į kitus dažniau žiūri teigiamai. kad mama juos skaitė. O čia dar tas „Nemėtyk!". imantis prievartos. Ar pasiseks gauti tai. nes jis. Reikės padėti nemažai pastangų. ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. jis tampa kliūtimi socialinių poreikių tenkinimui. konstruktyvumas. Nesusikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų priežastimi gali tapti paauglių bei jaunimo vartojamas žargonas. Jei toks elgesys dažnai kartojasi. kai jaučiamės esą vertinami.. Trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama ne tik keistis informacija. Pvz. Pvz. kad bendraujame sėkmingai. kai kada mums tenka kreiptis pagalbos į nepažįstamus žmones... nemaža dalimi priklausys nuo mūsų bendravimo įgūdžių: nuo to. bus linkęs manyti. Tarpusavio santykių lygmenyje svarbiausias bendravimo sėkmės rodiklis yra sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas. greičiausiai pasakysite jam. ko gero. Teigiamas požiūris į save. yra gerų santykių su kitais pagrindas.. paskolinti pinigų. bendradarbiais taip pat turime pačių įvairiausių tikslų. kokį padarysime įspūdį.. racionalumas. jog mama tiesiog turėjo galvoje tai. ko viliamės. mūsų bendravimo partneriams gali būti visai nepriimtini. bet ir įvairiausių kitą tikslų. jog sakote tiesą. Bendraudami su artimaisiais. Kai kurios mūsų nuostatos ir elgesio būdai leidžia tenkinti šiuos poreikius geriau. kad sėkmingas bendravimas . Tikslą galima pasiekti ir elgiantis agresyviai.

kad jį pasiektų. atsispyrė nuo jo ir iššoko..ir padavėją. kad žmonėms. nieko ir nedaro. kad jūs džiaugiatės. Daug tokio pobūdžio patarimų pateikiama pagarsėjusioje D. Carnegie. Manipuliuoti kitais žmonėmis . Prisimink bet kurio žmogaus vardą. Ištarkite „alio" tokiu tonu. jis daro žmogų unikalų tarp kitų žmonių. irzlūs. Antra vis bandė išsilaikyti paviršiuje. Kas tikisi iš kitų priešiškumo. yra įtarūs. kritiški. Carnegie knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". Viena pamanė. Negatyvus požiūris į save ir į kitus žmones yra „save išpildančios pranašystės". kuriems pasakoma. Jie tarsi nori pasirodyti geresni. patys taip pat linkę padėti ir bendradarbiauti. 91). ji nepraranda paklausos ir šiandien.. (R. kai kreipiamės individualiais vardais. Pirmąkart išleista 1938-aisiais. von Oech. (. Kai nepasitikima kitų gera valia. pasinaudokite šia pačia psichologine taisykle. galima tikėtis to žmogaus palankumo tvarkant verslo reikalus." (D. jog jums . su kuriuo kreipiamės. Bendraujant su žmonėmis. Pvz. 1983).16 aplinkinius tikisi iš jų gero. patys su jais elgiasi nemaloniai. kad jie gavo labai žemus intelekto testo įverčius) kyla noras nuvertinti ir pažeminti kitus. todėl iš tiesų jo susilaukia. sustiprėja jų neigiamas nusistatymas kitataučių atžvilgiu. lengva pateisinti norą griebtis manipuliacijų. Eksperimentai rodo. vardas veikia magiškai visus . „Džimą Farlėjų gyvenimas anksti išmokė paprastos išminties: kiekvienam eiliniam žmogui jo paties vardas yra daug mielesnis už visus kitus vardus žemėje. dažniau susiduria su faktais. Besikapanodama iš grietinės sumušė sviestą. kad nesugebės pelnyti aplinkinių pripažinimo. Jie tarsi siekia pasijusti pranašesni. kas kitų atžvilgiu nusistatę negatyviai. nelinkę padėti. Pvz. „Jei norime įsigyti draugą.) Vardas išskiria. p. ir vyriausiąjį administratorių. kurie gerai vertina save ir kitus. 1998.. ištark jį draugiškai ir būsi pasakęs efektingai veikiantį komplimentą. patvirtinančiais būtent šį požiūrį. kad jau vis vien galas. Informacija. Štai pora trumpų ištraukėlių iš šios garsios knygos.. Priešingai. Pozityvaus požiūrio pranašumą gerai iliustruoja ir tokia pasakėčia. nieko nedarė ir nuskendo. Tie. parodžius kam nors dėmesį. kuris būtų mums naudingas. žemindami kitus.. tie. kuris pasakytų. pagyrus. kas galvoja.. pasidaro ypač reikšmingi. Jei jums kas nors skambina telefonu. sutikime žmones gyvai ir entuziastingai. arba prašymas. Įkrito į grietinės puodynę dvi varlės.reiškia išprovokuoti tokį jų elgesį.. kurią perduodame. kuriuos kas nors nuvertino (pvz. nuvertindami kitus.

o esant reikalui ir asmeninius interesus. psichologai nustatė. R.. Keliolika metų jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius. Machiavelli idėjos susilaukė daugybės prieštaringų komentarų. kuris reiškia: labas rytas. Niujorko telefonų kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti „Prašau numerį" tokiu tonu. todėl nejaučia sąžinės . 1998. kuris nesiderino su religijos ir moralės normomis. Aš džiaugiuosi aptarnaudama jus". p. vėliau ištremtas į savo dvarą. kai rytoj pakelsite ragelį. kartais vadinamas makiavelišku. Kita vertus. Sparčiai pasklidę Europoje. Tai pateisinama. Jie tarsi atsiriboja nuo kitų žmonių ir nuo savo pačių emocijų.. klasta. Išnaudojant jų silpnybes ir apgalvotai įgyvendinant pasirinktą planą. Machiavelli parašė nedidelį. Viena vertus. Jame diegiama mintis. pataikauti. ir pats D. kad vykdant jo nurodymus būtinas nuoširdumas. sudarė testą. jis propagavo elgesį. Ten atsidėjo politikos ir istorijos studijoms. kalintas. rašytojas ir istorikas. Remdamasis šiuo pavyzdžiu. Tarnybos reikalais Machiavelli buvo tekę susitikti su Romanijos kunigaikščiu Cesare Borgio. Jį sužavėjo šio politikos veikėjo gebėjimas pasiekti bet kurio užsibrėžto tikslo. regzti intrigas ir pan. gavusius skirtingus šio testo įverčius specialiai surežisuotose situacijose. kad įsigyti draugų nėra taip paprasta. turi teisę nesiskaityti su priemonėmis. Geis 1970 m." (D. kad valdovai ir kiti politikai. kai savų tikslų siekiama sąmoningai manipuliuojant kitais. 76). jog elgėsi sąžiningai. pvz. literatūrinei kūrybai.. skirtą nustatyti. Carnegie primygtinai kartoja. ar ne. Tik gaila. Viena iš priežasčių žmonės dažniausiai jaučia. 1512 m. Šiame pavadinime „įsiamžino" Niccolo Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527). XX a. jis nepasako. niekad netrūko geidžiančių įvaldyti šį „meną". Užklupti „nusikaltimo vietoje". siekdami apginti šalies. Stebėdami žmones. Beje. Toks elgesys. ar dėmesys jiems rodomas nuoširdžiai. Christie ir F. Visgi patirtis rodo. pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant šachmatų figūromis. papročiais bei įstatymais. Prisiminkite tai. socialinės psichologijos tyrinėtojai taip pat domėjosi makiavelišku žmonių elgesiu. nes dauguma žmonių iš prigimties esą kvaili ir linkę į blogį. žlugus respublikai ir į valdžią sugrįžus Medičiams. antraip jie neatneš sėkmės. kaip to nuoširdumo išmokti.. kad makiaveliško elgesio šalininkai nevengia pažeisti etikos normų ir pasinaudoti sąžiningųjų „naivumu". bet garsų traktatą Kunigaikštis (II principe. 1513 m.17 paskambino.). filosofas. ar žmogus linkęs meluoti. nusirašinėjant. Carnegie. Florencijos politikas. kaip jam reikia. pašalintas iš valstybinės tarnybos. veidmainyste ir apgaule visus priverčiant elgtis taip. jie geba žiūrėdami į akis įrodinėti.

Dėl šių skirtingų elgesio būdų kyla diskusijos ne tik tarp psichologų. Tokį elgesį aiškina E. Visada geriausia susitelkti ne ties emocine. Paaiškėjo. Todėl efektyvus bendravimas neatskiriamas nuo savęs pažinimo. religijos žinovų. kai jie meluoja ir kai atsako sąžiningai. Fisher (1982). Webster's New World Encyclopedia (1992). XVIII (1954. Tiesa. Jau nekalbant apie pykčio protrūkius. kurių svarbą kiekvienam žmogui itin pabrėžė humanistinės psichologijos atstovas C. slepiamės. Tik aiškiai išsakius savo pageidavimus ir lūkesčius. III. Todėl nenuostabu. ekspertai gana tiksliai atskyrė melagingus pasisakymus. reikia žinoti. bendraudami su kitais. neryžtingi. kuriems geriau sekasi. kuo skiriasi žmonių elgesys. Makiaveliškos bendravimo strategijos priešingybė yra atviri.18 priekaištų. Kai. Svarbi kliūtis. ne visuomet ir ne viską būtina atskleisti pirmam . (Pagal R. Be to. nėra taip lengva. Rogers. žmogus meluoja. Lietuvių enciklopedija. ar. 10 skyrių). Berne sukurta transakcinės analizės teorija (žr. daugelis mūsų minčių. kad dažnai net ir artimų žmonių elgesys neatitinka mūsų lūkesčių. pamiršus svarbiausius tikslus. Tai savo ruožtu sukelia neigiamą reakciją. Be to. yra polinkis nevaldomai reikšti neigiamas emocijas. konfliktams. ko iš tiesų nori. pragmatiškai. nekonkretūs. ko iš tikrųjų nori. susitarimo nežinantys ekspertai turėjo įvertinti. Tokiu atveju išlošiame dar daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams. siekti žūt būt nugalėti. kaip žmonės vertina mus tokius. ko gero. Nekonstruktyvu. už fasadų ir kaukių. 1959)). intuityviai į tai atsižvelgę. pasak C. Ypač svarbu elgtis konstruktyviai kilus įtampai. Norint racionaliai elgtis. Rogers. Buvo stebima. bet ir tarp etikos. sukritikuoti kitų atliktą darbą. J. Kartais žmonės manipuliuoja kitais ir nesąmoningai. galima tikėtis. Jei aplinkinių elgesio „veidrodyje" matome ne savo kaukę. trukdanti sėkmingai tenkinti įvairius socialinius poreikius. galime patirti. kad melagingi atsakymai buvo gerokai ilgesni. kad kiti teisingai supras. kokie iš tikrųjų esame. atsakant į kai kuriuos klausimus. t. Matyt. Savo tiriamųjų jie paprašė meluoti. To išvengti padeda nuostata elgtis racionaliai. jų nuomone. turime galimybę pamatyti save „kitų akimis". įsisąmoninti jausmus ir jų vaidmenį siekiant tikslo. ko norime. patys to nesuvokdami. jausmų ir norų aplinkiniams lieka nežinomi. atsižvelgiant į savo tikslus ir tikrovės reikalavimus. kitos psichologų grupės tyrimai parodė. kad apgaudinėti kitus. Tiesa. arba autentiški santykiai. dauguma žmonių nepraleidžia progos patraukti per dantį tuos. ar sako teisybę. o tikrus jausmus ir mintis. pažeminti kitą. reikia stengtis aiškiai pasakyti kitiems. bet ties dalykine konflikto puse.

į kurią panašioje. ar kaina. vienintelė . kas vienam yra sėkmė. jausmus. vaikai. ir jums yra tekę atsidurti.procesas. Horney meilę. išėjote į kiemą pažaisti krepšinį. išnaudoja vienas kitą: vienas jaučiasi esąs svarbus ir reikalingas. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. Pasiekti. išbandant naujus elgesio būdus. elgesį ir eksperimentuoti. Jūsų nuomone. Įsivaizduokite. užgimusią vien tik bėgant nuo vienatvės ir nerimo. K. žmonės atsisako savo asmeninės laisvės. vengdamas vienatvės. tuo pačiu atsikratydamas atsakomybės naštos. atiduoda savo gyvenimą į kitų žmonių rankas. konstruktyviai. kaip perdėtas dėmesio. E. Neretai žmones susieja abipusė tarpusavio priklausomybė. siekdami patenkinti socialinius poreikius. Dreikurs nuomone. kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis laimingam. pranašumo siekimas. Pvz. ypač jei jo sėkmė užkerta kelią kitiems siekti savųjų? Tokiu atveju tai. R. Dreikurs Ferguson. Panagrinėkime vieną situaciją. Po kurio laiko imate svarstyti. siekdami surasti savo vietą tarp kitų. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius. tenkindami savo socialinius poreikius. Kai kada. tačiau trukdo daryti savarankiškus sprendimus ir atskleisti save. kuris neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. jam paklūsta.. Apibendrinant šių žymių psichologų ir psichiatrų įžvalgas. Plačiau tai nagrinėjama tarpusavio santykiams skirtame skyriuje. kuomet du žmonės. 2000). matyt. simbiotiniu ryšiu galima vadinti nebrandžią meilę. Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. nėra per didelė. galėdamas vadovauti ir nurodinėti. susaistytiems su aplinkiniais tampriais ryšiais ir atsikratyti vienatvės jausmo. kad kiti būtų patenkinti mūsų elgesiu galima gana greitai. ji skatina analizuoti savo tikslus. Kaip jau minėta. kad susitikę bendrabutyje su kurso draugais po vasaros atostogų. kitam gali būti visiškas pralaimėjimas. kur būtų geriau surengti pirmą šiais metais kurso vakarėlį.19 pasitaikiusiam. Tačiau bendravimas . į kurį įsitraukia daugiau nei vienas žmogus. kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. Kelius asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai. vadina neurotiška. o tai tik dar labiau blogina jų santykius su aplinkiniais (E. Iki šiol bandėme įvertinti bendravimo sėkmę tarsi žvelgdami iš vieno jame dalyvaujančiojo pozicijos. o kitas. tačiau visada verta pasvarstyti. gali griebtis tokio elgesio. galima įvardyti dar vieną bendravimo sėkmės rodiklį: sėkmingas bendravimas toks. Kartais pasirenkami tokie socialinių poreikių tenkinimo būdai. Jo nuomone. kurią ryžtamės už tai mokėti. kuomet savo poreikius patenkina ir tikslą pasiekia tik vienas asmuo. taip tapdami nuo jų priklausomi. Tai leidžia pasijusti reikalingiems.

Neigiami tokio elgesio. Ir vienu. Tai kodėl dabar reikėtų taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo pasiūlymą. Tas vaikinas jums mažai pažįstamas. Jis veikiau apibūdina kraštutines situacijas. kai nejuntame įtampos. kuriam pavyko kitų akyse pažeminti savo konkurentą. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti sėkmingu. Dar vienas bendravimo sėkmės rodiklis . kaip tik išjuokti ir suniekinti tą jo pasiūlymą. Bendraudami su vienais žmonėmis. sako. ypač jei žino. kad krepšinį jis žaidžia gerai. pasiektos kitų pralaimėjimo sąskaita. kad iš pamaloninto asmens susilauks to paties. Tačiau vargu ar pavyks jo išvengti.toks. įžeidinėjami. Todėl trumpalaikės komunikacijos situacijomis. „pelnyto atpildo" galime ir nesusilaukti. nurodinėjimai ir vertinimai. kad jo idėja geresnė už jūsų. kai nepaisoma kitų žmonių poreikių. o su kitais . keletu apgalvotų žingsnių privertusi draugą atsisakyti jo išsvajotos kelionės į kalnus. padariniai iš karto gali ir nepasireikšti.ne todėl kad jis blogas. keletą metų padirbėjęs užsienyje. Jau spėjot pastebėti. žeminami. kad iš karto nepasijustų esąs čia pats gudriausias. nesijaučiame esą skaudinami. kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. nes grįžo studijuoti. Įtarumą ir įtampą dažnai . jog poreikių tenkinimas bendraujant neturėtų būti vienpusis. Bendravimo sėkmės nederėtų sieti su lotynišku posakiu homo homini lupus est (žmogus žmogui vilkas). jei ignoruosime kitų poreikius bendraudami su tais. Jus kiti taip pat panašiai apibūdina. nerimo. gražioje vietoje. turi labai „kietą" galvą. arba mergina. Niekam nepatinka pamokslavimas. yra išvaizdus ir. kai gali kažką pradžiuginti. Taigi galima daryti išvadą. Nieko kito nelieka. tad akivaizdu. Sėkmingas bendravimas . o kaip tik dėl to. Žmonės jaučiasi blogai bendraudami su tais. kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais žmonėmis. pasitaikančias bendraujant. kad iš tiesų geras! Tiek ši. tiek kitos panašios „pergalės". Netikėtai vienas vaikinas pasiūlo verčiau vykti į jo draugo sodybą netoli nuo miesto. Kasdieniame gyvenime žmonės dažniau jaučiasi laimingi.tai subjektyvūs bendraujančiųjų išgyvenimai. kurie stengiasi parodyti savo pranašumą. netrukus atsigręžia prieš patį laimėtoją. Vaikinas. jaučiamės gerai.20 visiems daugmaž priimtina vieta yra bendrabutis. Malonu bendrauti tada. kuriuos matome ne paskutinį kartą. kad tai praeis be pėdsakų.blogai. ir kitu atveju „pralaimėjusieji" tikriausiai ims regzti kokį nors „keršto planą". išsakomi įsijautus į visažinio vaidmenį. Oras šeštadienį numatomas puikus. net jei tai pateikiama kaip noras padėti. neturėtų tikėtis.

Allport. kitokius: tuomet galime mėginti numatyti šių žmonių elgesį. kad tokį A. kreipsimės į ją.. Svarbiausi gero psichologinio klimato požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs. Mums patogu manyti. Cattell. vaidmenys. kaip elgėsi anksčiau. R. psichologai G. ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali būti. arba atvirkščiai. prasti. sąžiningumas. pvz. vertinami. Eysenck ir kt. visada elgsis tik šitaip? Be abejo. Dažniausiai klimatas ar atmosfera apibūdinami kaip geri. kad esame. Taigi asmenybės bruožai yra tik vienas iš veiksnių. o B. Aplinkybės gali susiklostyti taip.. Bet ar galime būti tikri. dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas. Mes linkę sau įvardyti. Pvz. Nors psichologinio klimato neįmanoma „pačiupinėti". kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi. kad žmogaus elgesį apskritai. nesveiki. jei mes pastebėjome. kad toks požiūris į žmogaus elgesį bent iš dalies yra teisingas. Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai Nuo ko priklauso tai.. koks tai žmogus. kad bendradarbė A. taigi ir elgesį bendraujant. Jie laikėsi požiūrio. atvirumas. prašoma pagelbėti. organizacijų sėkmingos veiklos sąlyga.. nes pagrįstai manysime. perskaičius šį klausimą. aplinkinių priimami. kad jos elgesys kokiomis nors konkrečiomis sąlygomis bus visai kitoks.. vartojamos sąvokos bendravimo atmosfera. ją įžeidę. Kaip tik taip į šį klausimą tikriausiai atsakytų žymūs XX a. kad A. Arba kad padėdama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. Kasdieninė mūsų patirtis patvirtina. kad A. Įsivaizduokime. palaiko vieni kitus. jis yra svarbi įvairių žmonių grupių. Norint nusakyti bendraujant patiriamus subjektyvius žmonių išgyvenimus. kad žmogaus elgesys nėra tik asmenybės bruožų atsiskleidimas tuštumoje. jog ji ir ateity elgsis taip. kad pirma mintis. sveiki. emocinis pastovumas. slapti planai ir intrigos. Konkrečioje situacijoje jį veikia ir įvairios išorinės aplinkybės: vienaip ar kitaip susiklostę tarpusavio santykiai. susidūrę su sunkumais. dažniausiai neatsisako. kuri ateis jums į galvą. lemiančių elgesį.21 sukelia noras manipuliuoti kitais. . H. ne. elgesį lemia tam tikra jos asmenybės savybė geranoriškumas. turi vienokius bruožus. „lošia atviromis kortomis". Taip svarstant darosi aišku. bus tokia: nuo to. psichologinis klimatas ir pan. lemia asmenybės bruožai. visai to nenorėdami. kuriuose atsiduriame ir pan.

bet elgesį. kur kas sudėtingesnių poreikių patenkinimo. verksmas padeda kūdikiui patenkinti maitinimosi poreikį. Paprasčiausias tai aiškinantis modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norimą tikslą. panagrinėkime. Norėdami suprasti. šiek tiek neatsakingas. ar žmogus moka bendrauti. mes ir ateityje elgsimės taip pat. iškeltą šio skyrelio pradžioje. Juk mokytis . ar nuomonė.XX a. Pvz. jei jis už tai nubaudžiamas (negauna deserto). mes jo atsisakome. tiksliau. kad . Įsivaizduokite. iš Mariaus elgesio. bendrabučio kaimynų. Pvz. Gali būti. vaikas liausis taip elgęsis. ar iš tiesų pagrįsta manyti. vaidmuo. tad augdamas jis juo naudojasi siekdamas ir įvairių kitų. o jei jis pasirodo esąs neefektyvus. Jei tėvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui. o mėginsite paklausinėti apie jį tų žmonių. jis yra išmokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis. Iš ko jie apie visa tai sprendžia? Matyt. kuri laikėsi nuostatos. bihevioristų nuomone. Vienoks ar kitoks žmogaus elgesys. ar tų. kitaip sakant. tam tikrą aplinkos poveikį ir jo sukeltą elgesį.. atžalos verksmu parduotuvėje reikalauja iš tėvų nupirkti saldainį. kad per pietus jis čepsi ir ima mėsą rankomis. kad kiekvienas žmogus turi tam tikrus asmenybės bruožus. galima atsakyti ir kitaip: bendravimo sėkmė priklauso nuo to. Šios raidės reiškia stimulą ir reakciją į jį. jog taip sužinosite. priklauso nuo aplinkos sąlygų. O kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybės bruožai? Ar jo paties. ką esame matę savo aplinkoje. kad norite sužinoti. jog bendravimo ypatumai iš esmės priklauso nuo asmenybės bruožų yra pakankamai argumentuota? Į klausimą. jog psichologija turi tyrinėti ne kokias nors tiesiogiai nematomas ir neapčiuopiamas asmenybės savybes. vaikinukas. kaip žmonės mokosi bendrauti. kurie j į apibūdino? Kaip manote. pr. mėgsta nuotykius. Amerikoje atsiradusi psichologijos kryptis. koks žmogus yra Marius. Jau gerokai paaugę. kurie jį pažįsta .. Asmenybės testu veikiausiai jo netirsite. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo.reiškia kartoti kažką.kurso draugų. kurį galima betarpiškai stebėti ir fiksuoti. šnekus. tikėtina. jei vaikui priekaištaujama dėl to.22 Pasvarstykime. kaip apskritai išmokstama tam tikrų elgesio būdų. kad Marius yra linksmas. Šį nesudėtingą mokymosi modelį pasiūlė bihevioristai. draugiškas. kurias pirmasis požiūris buvo linkęs nuvertinti. besimokantis jūsų fakultete kitame kurse. arba. Tokiame atsakyme kaip tik pabrėžiamas išorinių sąlygų. Taigi mokymąsi galima pavaizduoti tokia schema: S —> R. Biheviorizmas .

. Koks tai elementas. uždarumui. paskatinamas. skleidžiamas žinias bei idėjas. Nutarus. Mūsų pasirinkimas bent iš dalies priklausys nuo to. kuri savo ruožtu vėliau daro poveikį jų elgesiui. Kaip matome. valgys mandagiai. formuoti pačią aplinką. jei pasielgsime taip. mandagus elgesys prie stalo jam veikiausiai taps įpročiu. Panašiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti įtaką agresyvaus arba draugiško. žmogus gali ir pats sau „skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsižvelgti į juos ateityje. Watson. Tačiau žmonės gali numatyti savo elgesio padarinius. šios psichologijos krypties atstovai (J. kaip žmonės išmoksta tam tikrų socialinio elgesio būdų. taip pat nuo to. Taigi mūsų elgesys konkrečiu atveju priklausys nuo aplinkos ir nuo mūsų požiūrio į tą aplinką. ką ir kur toliau studijuoti. Dabar tai yra priimtiniausias aiškinimas. gebėdami numatyti savo elgesio padarinius. kokia aplinka mus sups ateityje. galima pasielgti kitaip. kas bus šį kartą. Pvz. kad jis susijęs su vidinėmis asmens ypatybėmis. Ginče tarp vidinius arba išorinius elgesio veiksnius pabrėžiančių teorijų šis požiūris užima tarpinę padėtį ir derina abi šias viena kitai prieštaraujančias nuomones. kad padariniai gali būti nepageidautini. vėliau biheviorizmo šalininkai pakeitė ankstesniąją mokymosi schemą tokia: S —>x —>R. bihevioristai iš esmės neaiškino. XX a. kaip aiškinama jų mokymosi modelyje. A. gebėjimui atsiskleisti arba įtarumui. žmonės savo elgesiu gali keisti. joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas. Jei viskas iš tiesų būtų taip.. kaip mes vertinome jų pastangas. Savo ruožtu šis elgesys turės įtaką tam. Įvertinę visa tai. Skinner ir kt. Jei už tai jis dar bus ir pagiriamas. antrojoje pusėje amerikiečių psichologas A. Be to. kitaip sakant. kad į tą patį stimulą ne visada reaguojama vienodai. kokie mokytojai ir ko iki šiol mus mokė. Pvz. F. kad svarbiausias tarpininkas tarp aplinkos stimulų ir asmens reakcijų į juos yra žmogaus gebėjimas mąstyti. lemiantis tai. kad žmogus tik kaip robotas mechaniškai reaguoja į aplinkos poveikius. mes renkamės. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse įtaka (determinizmu). mes galime svarstyti. kiekvienas žmogaus veiksmas sukelia ir savęs vertinimo reakcijas. Bandūra požiūriu. naudodamasis šakute ir peiliu. kaip visada. B. Pasirinkę kurią nors aukštąją mokyklą . Bet nesunku pastebėti ir esminius jų požiūrio trūkumus.Bandura sukūrė socialinio mokymosi teoriją. tačiau laikė. kurioje teigiama.) atskleidė daug svarbių dalykų apie aplinkos įtaką žmonių elgesiui. baigę mokyklą.23 ateityje jis vengs tokio elgesio. o taip pat įvairūs asmenybės ypatumai. tektų pripažinti. palaikančio elgesio su kitais žmonėmis įsitvirtinimui. Tyrinėdami mokymąsi.

Kitaip sakant. netikėtos pažintys. bet ir elgesys kuria aplinką. visų pirma gebėjimas mąstyti. 1997). o draugiškai besielgiantys susikuria taikią aplinką esant toms pačioms aplinkybėms. Asmeniniai-pažintiniai veiksniai 1.). Agresyvūs žmonės savo elgesiu provokuoja priešišką aplinką. jausmai. bet ir stebint kitų žmonių elgesį. Atsitiktinių įvykių reikšmę mūsų gyvenime A. iš anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan. o taip pat iš . kuri vėl darys įtaką mūsų pažiūroms ir elgesiui. Asmeniniaipažintiniai veiksniai .1 pav. kad jis deramai įvertino žmonių galimybes mokytis ne tik patiems išbandant vienus ar kitus elgesio būdus. kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save neigiamą socialinį klimatą. G.. kad ne tik aplinka daro įtaką mūsų elgesiui. Šiai sąveikai paaiškinti A. mes galime mokytis ne tik iš savų. „Elgesys yra viena iš įtakingiausių būsimų įvykių determinančių. kur jie bebūtų". Dar viena naujovė. Bandūra laikė ypač didele. yra tai. o taip pat poreikiai.. Bandūra pasiūlė trijų tarpusavyje priklausomų komponentų modelį (1. kurią pasiūlė A. Abipusės įtakos schema.tai mūsų pažintinės galios. Bandūra įtvirtino mokymosi teorijoje. aplinkos ir asmeninių-pažintinių veiksnių paaiškinti (pagal J Feist. 1994 ir D. (A. nenumatyti įvykiai. 2000) Kaip matyti. Bandura ryšiams tarp elgesio.24 ar kt. pvz. kurioje gyvename. pakliūsime į tam tikrą aplinką.1 pav. tai ir aplinkinių elgesys reaguojant į mūsų poelgius. bet ir iš svetimų klaidų. kurią A. ir įvairūs atsitiktiniai. Mes visi pažįstame linkusių susikurti problemas žmonių. Myers. asmenybės bruožai ir kiti vidiniai ypatumai. Aplinka šiuo atveju taip pat suprantama labai plačiai. šiuo atveju tvirtinama. Bandūra.

atsižvelgdami į savo poreikius. kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja mūsų tėvai. Bendrauti taip pat mokomės. nepritarimo (tai .aplinkos poveikis). kokią reikšmę žmogus jiems suteikia. į kuriuos norėtume būti panašūs. ilgainiui įgyjame tam tikrų bendravimo įgūdžių ir įpročių. minutėlę. Esame skirtingi ir iš prigimties. svarbiausia yra tai. atsiranda poreikis juos kartoti. temperamentas: vieni žmonės greitai „užsidega". tai. apie jų ir savo pačių elgesį mes darome tam tikras išvadas. be sąmoningos kontrolės ir reguliavimo. p. Kita vertus. negaliu užsirišti batų" Tėvas: „Aha. UŽRIŠK MAN BATUS!" Tėvas: „Kiek kartų aš tavęs prašiau nebliauti? Kurį batą pirmiau rišime?" Mokslininkų svarstymus apie tai.tai nuolatinės tarpusavio sąveikos tarp asmenybės ir aplinkos. kaip juos interpretuoja. kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti: kokį elgesį skatina. visai to nenorėdami. kokį . Myers (2000. Įgūdžiais vadinami gerai išmokti veiksmai. G. kurie mums patinka. į kurią įeina ir mus supantys žmonės. tie. kuriais norėtume sekti. Bilis: „Ar gali užrišti man batus?" Tėvas (skaito laikraštį). Mes labiau linkę mokytis iš tų. tuojau. Tačiau neretai tėvai skatina tokį elgesį. nors emocijos taip pat yra svarbios • Kalbant apie aplinkos veiksnius. kurie atliekami automatiškai. į kuriuos norime būti panašūs (mokymasis stebint).25 sėkmingų poelgių. kaip mes bendrausime. Tai puikiai iliustruoja ši D." Bilis: „TĖĖTEE. vertybes ir kt. kiti išlieka šalti net tada. Kartojantis panašioms situacijoms. Endler (1976) teiginiai: • Elgesys . Keitimosi . stebėdami. kai atmosfera aplinkui gerokai įkaista (tai asmeniniai-pažintiniai veiksniai). Vadinasi. draugai. Niekas nenori mokyti savo vaikų nepageidautino elgesio. išdava • Asmens pozicija sąveikaujant su aplinka yra aktyvi ir sąmoninga • Iš vidinių veiksnių elgesį labiausiai veikia pažintinės galios.. todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės. pvz. apibendrina šie N. kokią įtaką elgesiui turi vidiniai ir išoriniai veiksniai. Jei tokie automatizuoti veiksmai ar jų rezultatai kaskart leidžia patirti teigiamas emocijas. kuriems simpatizuojame. S. 268) aprašyta situacija.ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų. Bilis: „Tėti. Tai jau yra įpročiai. visų pirma priklausys nuo to. palaiko.

vadinasi. Rasite paaiškinimų ir praktinių patarimų. įkaitai. šeimoje ir pan. jog pripratimas . be abejo. teigiamas. radikalesnių permainų. dabartinės ar tos. kurie nepadeda pasiekti norimų tikslų? Šiuolaikinės psichologijos požiūris į žmogaus elgesį ir jo prielaidas.26 informacija. specialias technikas. Profesionalūs psichologai elgesio keitimui taiko sudėtingesnius metodus. tikimės. manome. galiojantį bet kuriuo atveju. be kurių nepavyks sukurti prasmingo. kurio norėtumėt išmokti. išmokti susikurti įvaizdį ir prisistatyti. kokie veiksniai turi įtakos bendravimo sėkmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe. Bet čia norėtųsi atkreipti dėmesį į vieną bendrą principą. kurio kažkada esame išmokę. . o koks galėtų tapti nauju geru jūsų įpročiu. vertinti savo poelgius. padės suprasti tolesniuose skyriuose išsamiau pristatomi įvairūs bendravimo tarp žmonių dėsningumai. Siekiant išmokti sėkmingiau bendrauti. Ko verta mokytis. kurie norėtų pakeisti savo bendravimo su aplinkiniais įpročius. Geranoriškumas. Kita vertus. Tam reikia ir žinių. Tačiau vien tai nenulems sėkmės bendraujant su aplinkiniais. vertybių. Vadovėlyje gana plačiai nagrinėjama tai. sąmoningas nusiteikimas dėti pastangas vardan geresnių tarpusavio santykių yra tie kertiniai akmenys. Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti Elgesys. pasitikėjimas. kuriuos laikome nebetinkamais. kuris išdėstytas ankstesniajame skyrelyje . kuri veikė mus anksčiau. Ar galima pakeisti įprastus bendravimo būdus. kurie.gera žinia visiems. pagarba kito žmogaus apsisprendimo laisvei. tarpusavio suvokimo. numatyti jų padarinius. kaip jau minėta. stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus. Tokie užsiėmimai padeda pasiekti geresnių rezultatų.tai antras prigimimas. vėliau gali pasirodyti esąs nebeefektyvus. ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti yra. turi reikšmingos įtakos mūsų gyvenimo kokybei. visų pirma reikėtų nuspręsti. Geriau mažiau galvoti apie nepageidautiną savo elgesį ir daugiau apie tą. santykių palaikymo įgūdžiai bei įpročiai. Ji labai didele dalimi priklauso nuo mūsų nuostatų. tuos. kokio elgesio norėtumėt atsisakyti. nebenaudingais. gebėjimas toleruoti kitokį požiūrį. ne veltui sakoma. Mes gebame mąstyti. nesame savo aplinkos. Mes galime lavinti savo žodinio ir nežodinio bendravimo įgūdžius. Atsakymas į klausimą. požiūrio į kitus. padės keisti bent kai kuriuos neefektyvius bendravimo įpročius. ir didelio noro. pakeisti įprastą elgesį kitokiu nėra lengva.

Pastiprinimas . galėtumėt paaiškinti patarles: nebūk per saldus . kad sėkmingiau bendrauti galima išmokti? Kada galima sakyti. padarykite tai tuojau pat Kelkite tokius tikslus. apsaugok nuo draugų. remdamiesi tuo. parodant dėmesį. už ką Paskatinimo nereikia atidėti metų pabaigai. Skinner siūlo laikytis tokių penkių taisyklių: Pagirti ir apdovanoti už pageidautinus poelgius. jei savo tikslą pasiekiame.tai apdovanojimas ar kitoks paskatinimas. galima arba ne? Kaip. tikslo siekimui? Kaip argumentuotumėt savo atsakymą? Nuo ko labiausiai priklauso mūsų bendravimo su aplinkiniais sėkmė? • • • • . ką sužinojote šiame skyriuje. daug mažų pergalių labiau skatina eiti pirmyn. kuriuos įmanoma pasiekti. nei įteikiant premiją Negailėkite staigmenų . nei per kartus.nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas paperka labiau nei tas. padedančia keisti nepageidautiną elgesį. B.27 Bihevioristai svarbiausia priemone. o nuo priešų pats apsisaugosiu? Kodėl galima tvirtinti. su kuriuo bendraujame. kartais galima pradžiuginti labiau. kurio iš anksto tikimės.visi laižys. jūsų nuomone. vienas garsiausių bihevioristų F. tuo užkirsdami kelią asmens. kad žmonių noras su kuo nors artimai draugauti yra nulemtas prigimties? Kodėl. Pasvarstykite: • • Ar galima sakyti. skiriamas už tokį elgesį. Handy (1993). Dieve. kurio norima sulaukti ir ateityje. laikė pastiprinimą. kuo tiksliau įvardijant. Kad pastiprinimas būtų kuo veiksmingesnis. nes išspjaus. kad studentų grupės narius sieja tarpusavio santykiai? Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. Pagal Ch. nei viena didelė Nepamirškite neapčiuopiamų dalykų.

28 .

29 .

vaikas pradeda pažinti save. ką mums praneša kiti. bet ir objektu. . nes tik bendraudami mes galime geriausiai sužinoti. „Aš vaizdas". manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su jį supančiais žmonėmis. kuris prasideda ir užsibaigia mumyse. Kitais žodžiais tariant. tačiau tai apibrėžti nėra lengva. turėdami galvoje Socrates patarimą „pažink save". nes žmogus savirefleksijos dėka tampa ne tik suvokimo subjektu. žmogaus Aš yra viena iš svarbiausių asmenybės psichologijoje. Taigi kiekvienas žmogus susikuria savo Aš vaizdą. Savojo Aš gyvavimas prasideda. Pamažu. Žmogus gimsta neturėdamas Aš vaizdo. interpretuojame tai. kad žmogaus Aš yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys. daugiau ar mažiau įsisąmonintą ir išgyvenamą kaip vienintelę individo vaizdinių ir nuomonių apie save sistemą. geriau pažindami savąjį Aš. Nepaisant sąvokų įvairovės. arba Aš vaizdas . įsisąmoninimo lygius bei formas. tačiau nesugeba savęs išskirti iš aplinkos. kas mes esame ir kokie. kad bendravimas būtų sėkmingas. jausmus aplinkiniams. Ką tik gimęs kūdikis skiria įvairius aplinkos daiktus. „savivaizdis" ir daugybė kitų. Todėl.tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma. kaip mes pažįstame save bendraudami. garsus. suvokiame ir. Tam.tai procesas. Taip pat aptarsime. atskleisti savąjį Aš. vaizdus. kuria vadovaudamasis jis sąveikauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save. PRADĖKIME NUO SAVĘS Bendravimas . gauname atgalinį ryšį. kai vaikas ima atskirti Aš nuo Ne aš. mes galime efektyviau bendrauti? Mūsų Aš vaizdas Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Aš vaizdas yra ir socialinio suvokimo dalis. Mes siunčiame savo idėjas. remdamiesi savo patirtimi. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. mes turime pradėti nuo savęs: pažinti. Psichologinėje literatūroje Aš apibūdinimui vartojami įvairūs terminai: „autokoncepcija". autokoncepcija. Dažnai šios sąvokos suprantamos kaip sinonimai.30 2. palyginti pastovią. Šiame skyriuje sužinosite: • Kas yra jūsų Aš ir koks jis yra? • Kodėl mūsų Aš yra svarbus bendravime? • Kaip mums pažinti savąjį Aš? • Kodėl. mes aptarsime mūsų Aš prigimtį.

kurios viršūnė . Vėliau vaikas privedamas prie veidrodžio ir stebimos jo reakcijos. Shibutani. Kadangi suaugusio žmogaus Aš vaizdas formuojasi dalyvaujant įvairiose socialinėse grupėse (T. Ryškiau galime stebėti vaiko Aš vaizdo formavimosi pradžią. 1991). Jis įsisąmonina daugybę savo gebėjimų ir savybių. dalį . kad jie save atpažįsta. Vaikiško negatyvumo periodu. ką kūdikiai žino arba galvoja apie save. vidurys . Vaikai nuo 9 iki 12 mėnesių. todėl jie stengiasi būti originalūs. kai jis ima vartoti asmeninį įvardį „Aš". Tačiau sužinoti apie vyresnių vaikų Aš vaizdą mes galime juos testuodami B.31 Suprantama.neįsisąmoninta dalis (2. pažvelgę į veidrodį. Amsterdam pasiūlytu būdu (G. Valickas. Vaikui nematant. Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo. paprastai nerodo jokių susidomėjimo ženklų. 1991). 1969). Valickas. G. Augdamas. Ypač savęs įsisąmoninimo ribos išsiplečia paauglystėje (A. o mes priklausome daugeliui grupių. nes neįmanoma nustatyti.1 pav). nepriklausomi. Paaugliams turėti savąjį Aš labai svarbu. Valickas.miglotai. susidedantis iš daugelio nevienodai įsisąmonintų elementų. todėl subrendusios asmenybės Aš vaizdas sudėtingas. raudonais dažais išdažoma dėmelė ant jo nosies. o dalis Aš vaizdo lieka neįsisąmoninta (G. Paaugliai paprastai išbando įvairius Aš vaizdus skirtingose situacijose. Dalį Aš vaizdo žmogus įsisąmonina aiškiai. Bet nuo 21 iki 24 mėnesių įdėmiai žiūri į veidrodį ir liečia rankomis dėmelę ant savo nosies. Suslavičius. vaiko Aš vaizdas dar labiau prasiplečia. bręsdamas vaikas vis daugiau sužino apie save. kad tirti kūdikių Aš vaizdą sunku. Šitokia reakcija rodo.neaiškiai įsisąmoninta ir pagrindas . kuris pasireiškia fraze „Aš pats". todėl jo Aš vaizdas sudėtingėja. Aš vaizdą galime įsivaizduoti kaip daugiapakopę piramidę.įsisąmoninta. . 1999).

tvirtai suformuluotas ir aiškiai apibrėžtas reiškinys. 1982). Kaip jums atrodo. 1992)." (H. toks pat gyvenimo reikalavimas. paveldėjimų ir galimybių chaosas. priklausančią nuo įsisavintų vertybių. nedidelis žvaigždėtas dangus. tarsi tai būtų paprastas. „paslepiame" arba išstumiame į pasąmonę. Pavyzdžiui. Daugialypio Aš vaizdo formos „Bet iš tikrųjų joks „aš". koks yra mūsų Aš vaizdas? Ar jis vientisas. pagilinti savo Aš vaizdą. nuostatų sistemos (Džeims U. Hesse. Įvairūs mokslininkai aprašo skirtingas Aš vaizdo formas. idealusis Aš priklauso nuo vaikystėje reikšmingų mums asmenų įdiegtų normų ir reikalavimų. Keletą jų apžvelgsime.). išskyrė empirinį Aš.įsivaizduojamą subjekto savimonės formą. formų. gali turėti daugybę įvairių Aš vaizdų? Kiekvienas žmogus iš tikrųjų gali turėti keletą įvairių Aš vaizdų. tik negalime įvardyti. pakopų ir būsenų. o labai įvairiapusiškas pasaulis. ar žmogus. kaip kvėpavimas ir valgis.jaučiame". Kai kurias mums nepriimtinas arba grėsmingas savojo Aš vaizdo dalis mes „pametame". besikeičiančius įvairiomis aplinkybėmis. kažką . vieningas. išreikšti žodžiais. kaip realią subjekto savimonės formą ir idealų Aš . nemalonūs pojūčiai kūne. tampa įvairių bendravimo sunkumų priežastimi. (James W. Todėl mes savo pačių pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplėsti. Labai dažnai Aš vaizdo dalys. net naiviausias. . Tačiau mumyse egzistuoja ir kažkas. Hesė (Hesse). O kad kiekvienas skyriumi stengiasi šį chaosą laikyti vienove ir kalba apie savo „aš". idealų. Abi šios Aš vaizdo formos yra susijusios su socialine žmogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santykių su kitais žmonėmis. padaryti jį vientisesnį. Amerikiečių psichologijos patriarchas W. tai ši apgaulė. įprasta kiekvienam žmogui (net turinčiam didžiausių siekimų). nėra vienovė. James 1890 m. bloga nuotaika. Štai kodėl vienaip ar kitaip pasielgę mes kartais nustembame: kas privertė mus šitaip elgtis? Štai kodėl mus kartais kamuoja nerimas. kaip rašo H. Tai matyti iš to. ko mes nesuvokiame. kurias mes užmirštame. kad daugelis žmonių turi lanksčius Aš vaizdus. kuriomis stengiamės atsikratyti.32 Taigi kažką apie save mes žinome. atrodo tokia pati būtinybė.

Žmogus gali vertinti savo elgesį taip. turėtų būti. dinamiškąjį Aš. pasižymi socialine pusiausvyra. nes apie kitų požiūrį į mus sužinome tik bendraudami. C. Rogers (1961) atkreipė dėmesį į realaus ir idealaus Aš santykį. kaip kiti žmonės vertina jo elgesį. kaip negalime matyti savo veido be veidrodžio. Mead (1934) sukūrė Aš vaizdo formavimosi teorijas. kokie mes atrodome kitiems.33 Reali ir ideali Aš struktūros išskiriamos ir kitose koncepcijose. Aš vaizdas formuojasi atspindint aplinkinių vertinimus mūsų atžvilgiu. jaučiasi nesaugūs. Cooley (1902) ir G. nerimą. Jo nuomone. kaip mus mato kiti. kokia asmenybė. Priešingu atveju žmonės išgyvena depresiją. Cooley teorijoje veidrodinis Aš yra pasyvus. kad žmogaus Aš formuojasi realios sąveikos su kitais žmonėmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to. Mead teorija skelbia. kokį(-ią) save matome ir kokiu(-ia) norėtume būti. gyvenimo tikslais. mes suvokiame save taip. Tai gali būti tiesioginis atgalinis ryšys pokalbio metu arba netiesioginis komentaras. Lygiai. tyrinėtojai nustatė. G. kurioje išskyrė veidrodinį Aš. kokį malonu save matyti ir vaizduojamąjį Aš. Jis aprašė esamąjį Aš . nematydami. Mead pastebėjo. kaip žmogui sekasi atlikti savo vaidmenis. Amerikiečių psichologas M. tokį. XX a. y. potencialų Aš. G. Mead teigė. C. Vėliau. kaip kitų žmonių arba taip. atspindintį. Kitų žmonių elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis.tai viena iš specifinių žmogaus ypatybių. nes kuo didesnis skirtumas tarp to. kad šios dvi Aš vaizdo formos kuo labiau sutaptų. G. pradžioje du mokslininkai . kad žmonės sugeba „išeiti iš savęs". priklausomai nuo įsisavintų moralinių normų ir elgesio standartų turinio. Cooley paskelbė veidrodinio atspindžio teoriją. Mead savo teorijoje aprašė Aš matomą kitų akimis. Šiuo atveju yra labai svarbus bendravimas. atsidurti kito vietoje arba save matyti kitų akimis. priklausomai nuo realizavimosi galimybių. susijusį su asmenybės troškimais. taip ir negalime suprasti savo Aš. arba. kad gebėjimas matyti save patį kaip objektą . tuo didesnę įtampą ir nerimą patiriame. C. Tuo tarpu G. Rosenberg (1965) išskyrė kelias Aš vaizdo dalis.dabartinį. arba socialinių kaukių įvairovę. kurias individas naudoja įvairiems savo asmenybės trūkumams pridengti. idealizuotą Aš. remdamiesi C. . kurių realusis ir idealusis Aš sutampa arba yra artimi pasitiki savimi. kokia asmenybė galėtų būti. Kitais žodžiais tariant. kai nugirstame atsiliepimus apie save atsitiktinai. svarbu. realų asmenybės savęs įsisąmoninimą. įsivaizduojamąjį Aš. Rogers teorija. Šio autoriaus nuomone.C. jiems trūksta socialinės patirties. nes jis tik atspindi kitų nuomones. kad žmonės. t.

J. Valickas. poreikius. Snyder priskiria pirmajai grupei. M. Kai kurie žmonės labiau stebi. pasirinkimus. Galimi Aš integruoja mūsų viltis. kad žmonės skiriasi Aš vaizdo kontrolės ir reguliavimo intensyvumu. susirinkimuose. Tokie žmonės menkai atskleidžia savo asmeninius jausmus. kokius mes save parodome kitiems. 1991). Šie žmonės gali būti nejautrūs bendravimo partneriai. kuo mes galėtume. Fone esantis Aš vaizdas gali tapti dominuojančiu. kuris stipriai skiriasi nuo visuomenei rodomo Aš vaizdo. tirdamas viešąjį Aš. James. priešingai. Gahagan ir daugelis kitų (G. todėl jų bendravimas taip pat negali būti efektyvus. Jie yra skirtingi vakarėliuose. gyvenimo kryptį.34 Psichologai H. Konkrečiu momentu mumyse dominuoja tam tikra Aš vaizdo dalis.menkai reguliuoja ir kontroliuoja savo viešąjį Aš. Nors jie gerai prisitaiko įvairiose socialinėse situacijose. Žmonės. . kuo galėtume būti. Snyder (1987). Mes aptarėme kai kurias Aš vaizdo formas. Galimi Aš susideda iš to.toks. reguliuoja ir kontroliuoja savo viešai rodomą Aš dalį. Šiuo pagrindu yra išskiriamas viešas arba parodomasis ir realusis Aš. 1991). Galimi Aš stipriai veikia mūsų elgesį. kuriuos M. nelabai atsižvelgdami į situaciją. o mažiau besirūpinantys nesistengia kurti tam tikro įvaizdžio. baimes. koks esu iš tikrųjų. Kai žmonės nereguliuoja savo Aš vaizdo. tačiau jų viešasis Aš gali stipriai užgožti tikrąjį. Viešuoju Aš besirūpinantys žmonės keičia savo Aš vaizdą. tačiau įvairiose koncepcijose jų yra skiriama dar daugiau. Valickas. Viešąją ir realiąją (privačią) Aš vaizdo dimensijas yra išskyrę W. o kiti priešingai . fantazijas ir siekius į bendrą to. Kai kurie žmonės yra įsitikinę. Kiekviename iš mūsų glūdi daugelio galimų Aš atvaizdai. tarytum turėtų daugybę Aš vaizdų. jie tampa nelankstūs. o kitos tampa fonu. Jie stengiasi kuo sąžiningiau išreikšti tai. bendraudami siekia „tiesiog būti savimi". Viešasis Aš atspindi tai. norėdami suderinti savo elgesį su socialinių normų reikalavimais (G. Todėl gali kilti įvairūs neigiami efektai santykiuose su kitais. Jourard. o dominuojantis . vaizdą. Nurius (1986) gilinosi į vieną iš daugelio Aš vaizdo formų . ką jaučia ir mąsto. Antrosios grupės asmenys. S. be pagražinimų su teigiamomis ir neigiamomis ypatybėmis. M.pereiti į foną. Didėja atotrūkis tarp žmogaus norų ir elgesio bei veiksmų. Taigi iškyla autentiškumo problema.galimą Aš. Markus ir P. Realus Aš . auditorijose ir kitur. kad jis atitiktų susidariusias aplinkybes ir aplinkinių lūkesčius. siekius. elgiasi taip. kad jie turi tikrąjį Aš. bet kiekvienu atveju nori maksimaliai išlikti savimi. norėtume (idealus Aš) ar net bijotume tapti. pastebėjo.

į kurį neverta gilintis. jausmus. F. jausmus ar norus. Carver. Norėdami tai patikrinti M. netgi tada.tai savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas. Savistabos padariniai gali būti įvairūs: skausmingi. Tačiau. ima piktnaudžiauti alkoholiu. Tai gali atsitikti išgirdus savo balso įrašą. džiuginantys ir pan. savistabai mes skiriame labai mažai laiko.1. S. norus. kas paskatina mus domėtis savimi. todėl kai kurie žmonės ima vengti šios veiklos. jausmus. kad didžiąją mūsų kasdieninių minčių dalį sudaro mintys apie darbą. bet ir atliekame savianalizę. Jeigu analizuodami save mes atrandame kažkokių savo trūkumų. skaitydami knygas. kuris patvirtino.1. Kraštutinė savistabos užbaigimo forma . mes randame kai kuriuos atsakymus į mums rūpimus klausimus. Pavyzdžiui. savistaba mes negalime pilnai pasikliauti. stebėdami save. Bybee ir kt. Ir antra.savistaba. tačiau kartais susiduriame su kažkuo. Kiekvienas sveikos psichikos žmogus gali lengvai „įeiti" į savo vidinį pasaulį ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis. galime griebtis savistabos vengimo strategijos. Csikszentmihalyi ir T.savižudybė. Ir. tuo nerimastingesni ir piktesni jie jaučiasi (J. kad kuo daugiau žmonės galvoja apie savo idealųjį Aš. bėgdami nuo savęs. Nors mes gana retai sutelkiame dėmesį į save. Bybee ir jos kolegų tyrimas parodė. Iš tikrųjų. 1997). pamačius save televizoriuje. Scheier. aplinkinius žmones.35 Visi Aš vaizdai atspindi vidinį žmogaus pasaulį ir susieja su gyvenimo patirtimi bei aplinkiniais žmonėmis. vartoja narkotikus. žiūrėdami televizorių ir 1. kad kiti žmonės mus stebi ir 1. Tuo metu mes atsigręžiame į save. be saiko valgo. ne visi mūsų jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami sąmoningam suvokimui. Figurski (1982) atliko tyrimą. Kiti. imame stebėti ir vertinti savo elgesį. ketinimus. negalima pamiršti dviejų dalykų. ketinimus. Faktas. jog savistaba yra toks paprastas dalykas. Gali pasirodyti. kurio metu mes žvelgiame į savo vidinį pasaulį. kalbant apie savistaba. Žmonės. Savistaba Vienas svarbiausių savęs pažinimo būdų . procesas. Savistaba . tyrėjų nuomone. kasdienius rūpesčius. Pirma. stebint save veidrodyje ar pajutus. Trumpai tariant. . M. J. 1981). padedančią mums geriau save pažinti. lygindami juos su vidiniais standartais ir vertybėmis (C. kai mes užsiimame savistaba. Gilintis į save lyginant idealųjį ir realųjį Aš yra nemalonu. mes turėtume nemažai problemų. stebime savo mintis. kad žmonės. Mes ne tik stebime save. mąsto apie save stulbinančiai retai. jeigu savistaba būtų vienintelis mūsų žinių apie save šaltinis.

36 norėdami pabėgti nuo savęs.savo elgesio stebėjimas. yra skirtumas. gebėjimai ir pan. taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir išorines priežastis. stebėsite jo elgesį. tai jo elgesiui priskirsite vidines priežastis ir nuspręsite. Tačiau vėliau nustatyta. Vidinės priežastys . kad tarp to. 1990). kurioje jis pasireiškia ir bandome nuspręsti. F.tai asmenybės savybės. Jeigu tau pasisekė. rodo. Figurski (1982) teigia. Dostojevskio apysakos „Užrašai iš pogrindžio" (1956) herojus sako: „Prisiekiu tau. mintys apie save gali būti labai malonios. žmonės. jog savistaba iš tiesų gali būti labai nemaloni ir pavojinga. M. Heider pastebėjo. Šis kraštutinumas irgi nėra geras... visiška liga". ar jūsų draugui patinka lietuviška pop muzika. Csikszentmihalyi ir T. būti perdaug susirūpinusiu savimi yra liga. Tačiau savianalizė ne visada yra nemaloni. kad žmonių mintys apie save dažniau yra nemalonios. 1958). Kai kurie žmonės yra pernelyg nugrimzdę į savo vidinį pasaulį. Bem teoriją patvirtina ir daugybė tyrimų. Kauzalinės atribucijos teorijos kūrėjas F. o išorinės . kad lygiai taip pat mes sprendžiame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime savo elgesį ir situaciją. kad kaip kitų. kad kai mūsų nuostatos ar jausmai nėra aiškiai apibrėžti. Tikriausiai sutiksite. galime tai padaryti stebėdami savo elgesį (D. kad jam tiesiog patinka lietuviškos popmelodijos.. NolenHoeksema domėjosi. Bem savęs suvokimo teorija teigia. tikra. F. Kartais mąstymas apie save gali būti būdas išvengti išorės problemų. mąstantys apie save. Heider. Bem.tai aplinkybės. dažniau būna prislėgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema. kaip žmogus aiškina savo ir kitų žmonių elgesį. tu pasiekei gyvenimo tikslą. antra. kodėl mes taip elgiamės. kad žmonės dažnai bando aiškinti kieno nors elgesį. nors nėra jokio išorės spaudimo ar ribojimų. Bem savęs suvokimo teorija teigia. Mąstydami apie save. nusižudo. D. stebėdami savo elgesį tose situacijose. žinoma. moterys gilinasi į savo vidines būsenas dažniau. kad apie kitų žmonių jausmus bei nuostatas mes sprendžiame pagal jų elgesį. kaip jaučiasi žmonės. D. Jeigu pastebėsite. kuriose tos nuostatos ir jausmai kyla. Jeigu mes negalime identifikuoti savo jausmų ar nuostatų kieno nors atžvilgiu. mes dažnai mąstome apie savo neatitikimą mūsų pačių moralinėms nuostatoms ir standartams. mes sprendžiame apie juos. Kitas svarbus savistabos aspektas . priskirdami jam vidines arba išorines priežastis (F. Jos rezultatai buvo tokie: pirmiausia. Heider teigia. kad jis dažnai klauso Ryčio Cicino kompaktinių diskų. 1972). tai. dažniau pasineriantys į savo vidinius išgyvenimus. situacijos ir pan. negu vyrai. D. S. Pavyzdžiui. Žmonės labiau linkę priskirti vidines priežastis kitų . jeigu jūs bandysite išsiaiškinti.

Joms nematant tyrėjai raudonais dažais išdažydavo kaktas. pokalbių temos ir 1. G. Mes stebime save. Jeigu mes neturėtume jokio „socialinio veidrodžio". Socialinę patirtį turinčios beždžionės . Mead teorijomis. elgesį. Mes ne tik save skirtingai parodome įvairiems žmonėms. Cooley ir G. Bendravimas ir savęs pažinimas Savistaba mes gauname tik dalį informacijos apie save. besiformuojančius skirtingomis socialinėmis situacijomis. savo elgesį skirtingose situacijose ir suprantame. kuriose kalbama apie savęs matymą kitų akimis. Nuo to. Jau W. Ši tendencija vadinama „veikėjo-stebėtojo" efektu. mes dažnai pervertiname asmenybės įtaką ir nepakankamai įvertiname situacijos poveikį. ir socialiai izoliuotų. Jau susipažinome su C. Gallup (1977) palygino šimpanzių.1. todėl savo elgesiui mes linkę priskirti išorines priežastis. (James W. svarbu ir kaip jie priima tai. James 1892 m. augusių tarp kitų. ką mes rodome arba kaip jie atspindi mūsų pačių vaizdą. Gebėjimas matyti save kitų akimis labai svarbus savęs pažinimo veiksnys. pasikeičia jo žodynas. Įsivaizduokite psichologą. Beždžionės buvo uždarytos po vieną kambariuose. Jis tampa paprastesnis. Bendravimo svarbą savęs pažinimui parodė ir eksperimentas su didžiosiomis beždžionėmis. Jis atliko labai panašų į ką tik minėtą „raudonos dėmės" eksperimentą.37 žmonių elgesiui nei savo. kaip mes aiškiname savo elgesį . kuris laisvalaikiu mėgsta jodinėti. Didele dalimi savęs pažinimą įtakoja aplinkiniai. Dalyvaudamas tarptautinėje psichologų konferencijoje jis demonstruoja vieną savo Aš aspektą. kai bandome išsiaiškinti savo paties poelgių priežastis ir „stebėtojai". o treniruodamasis. kad kiekvienu atveju mūsų elgesys gali būti kitoks. ar išorinėmis priežastimis. pabrėžė socialinių ryšių svarbą savęs pažinimui (Džeims U. priklauso mūsų veiklos rezultatai. Vėliau į kambarius buvo įnešti veidrodžiai. kad iki vienerių metų vaikai turi daug mažiau socialinio bendravimo patirties nei vyresni.). Ar prisimenate „kūdikio ir raudonos dėmės" testą? Kodėl nuo 9 iki 12 mėnesių vaikai nereaguoja į raudonai išdažytą savo nosį? Viena iš priežasčių yra ta. Aiškindami kitų elgesį.ar remdamiesi vidinėmis. Jis pastebėjo įvairius Aš vaizdus žmoguje. tai įsivaizduotume tik miglotus savo Aš kontūrus. kai bandome paaiškinti kieno nors kito elgesį. 1982). dirbdamas arklidėje ar bendraudamas su kitais raiteliais jis jau rodo kitą savo Aš. Mes esame „veikėjai".

kad jūs pasirinksite trečiąjį variantą. Paprastai. kai nesame tikri dėl savo elgesio. Įsivaizduokite. Jūs galite lyginti save su Picasso. Taip pat mes lyginame save su kitais. lygindami save su kitais žmonėmis. Tuo tarpu izoliuotos beždžionės nereagavo į dėmes . su kuo mes save lyginame? Tarkime. kai nesame tikri dėl savęs tam tikromis situacijomis. kada mes lyginame save su kitais ir antra. Sis pavyzdys iliustruoja L. Aukštyn orientuotas socialinis palyginimas reiškia. kaip ir žmonėms. kartu su jumis lankančiais dailės studiją. Šiuo požiūriu galime skirti du palyginimo tipus: aukštyn orientuotą ir žemyn orientuotą socialini palyginimą. Tai reiškia. Taigi primatams. kurių dėka mes galėtume save įvertinti. jausmų. privalote lyginti save su kitais. jūs domitės savo gabumais dailei. Natūralu. Jeigu pasakytume. sugebėjimų ir pan. bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais. kad jūsų grupės draugai surinko nuo 0 iki 20 balų. kokie yra jūsų gabumai dailei. Ši teorija iškelia du svarbius klausimus: pirma. kai nėra objektyvių kriterijų ar apibrėžtų standartų. kol nesužinosite. jeigu jūs stebėsite ir vertinsite savo dailės bendramokslių gabumus. mes stebime kitus žmones ir lyginame savo elgesį su jų. kiek esame blogesni arba geresni už kitus ir kiek esame panašūs arba skirtingi nuo kitų. bendravimas yra vienas svarbiausių savęs suvokimo ir savęs pažinimo veiksnių. kuri skelbia.jos tuoj pat ėmė tyrinėti raudonas dėmes ant savo galvų. mes ne visada pasirenkame tinkamus asmenis.tai žmogaus savęs pažinimo būdas. žmonės renkasi panašesnius į save tuo požymiu ar savybe žmones. Tačiau jums šis skaičius nieko nesakys tol. lygindami save su kitais. Tam. kad jūs surinkote 35 balus. Tarkime. su kuo mes save lyginame. kad mes lyginame save su geresniais. Lygindami save su kitais. pavyzdžiui. kai mes nesame tikri. tikriausiai pagalvotumėte: „Pasirodo aš esu labai jautrus aplinkiniams žmogus". Lyginimas savęs su pranašesniais už save gali padėti . kuomet savo savybės lyginamos su kitų žmonių ypatybėmis. ar mes elgiamės gerai konkrečiu atveju. mes galime išsiaiškinti. kaip jūs reaguojate į kitų žmonių problemas. Mes lyginame save su kitais. suprasite. Festinger (1954) socialinio palyginimo teoriją.jos savęs neatpažino. stipresniais žmonėmis už save. kaip testą atliko kiti jūsų grupės nariai. Vadinasi. su savo jaunesniu broliu ar seserimi arba su savo bendraamžiais. Bendraudami mes ne tik stebime save kitų akimis. Mes lyginame save su kitais. ar esate gabus(-i). Tačiau. kad suprastumėte.38 demonstravo tokią pačią reakciją kaip ir vaikai . Kitas klausimas. kad. Socialinis palyginimas . kuris matuoja. lygindami save su kitais. kad jums pasiūlyta atlikti socialinio jautrumo testą. kad žmonės sužino apie savo ypatybes.

T. 1993.39 apibrėžti siektinus standartus. Savęs pažinimas atsiveriant Atsiskleisdami kitiems. nes jie jaučia. požiūrius. blogesnius už kitus. palaikantį mūsų Ego. X. kurie stengiasi kažką nuslėpti nuo kitų. M. nei esame arba slėpti savąjį Aš nuo aplinkinių nenaudinga. jausmus išgryninti mes galime. Tačiau dar dažniau nesame atviri kitiems. F. lūkesčius. J. prastesniais už mus. norus. nuomones. kad tik atsiverdami kitam žmogui. paprastai skleidžia apgaulingus ženklus. nes jų siunčiama verbalinė ir neverbalinė informacija nėra adekvačios. Turime pripažinti. E. Socialinis palyginimas yra labai svarbus savęs pažinimui. apie juos pasakodami kitiems. Yra daugybė priežasčių. Reis. Aspinvvall ir S. Stebėdami kitus žmones. mes geriau pažįstame save. 1993). Taigi . mes galime modeliuoti savęs vertinimą. kad apsaugotume kitų jausmus ir pan. Mes negalime atsiverti. Thornton ir A. Dažniausiai tai sukelia įtampą. Taigi bendravimas tampa komplikuotas. tai naudingiau vis dėlto yra savo savybes vertinti. Žmonės. Gerrard ir F. dėl kurių dažnai mes negalime būti atviri. G. Siūlydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame. mes juos geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname. Savo mintis. jog bendrauja ne su tikruoju Aš. Mums labai svarbu tikėti savo meistriškumu. Taigi didelė dalis informacijos. kad ne visuomet esame atviri sau. Arrovrood. Kartais mes naudojame socialinį palyginimą. Pirmiausia kyla įtampa apsimetinėjančio žmogaus viduje. kad nesutrikdytume aplinkinių. lyginant save su panašiais žmonėmis (D. ką apie mūsų vidinį Aš mano aplinkiniai. jeigu mes kalbame apie savęs pažinimą. mes neteigiame. kurią mes sužinome apie save. Kalbėdami apie savo jausmus. tačiau gali ir žeisti mūsų Ego. Tai vadinama apsisaugojimo arba savo vertės kėlimo strategija (L. Taigi mes naudojame žemyn orientuotą socialinį palyginimą. jog taip elgtis turite su visais ir visada. yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supančiais žmonėmis ir matome save tokius. o vėliau situacija priverčia įsitempti ir aplinkinius žmones. Mes lyginame save su silpnesniais. mintis. mes galime pasiekti aukštesnį savęs suvokimo lygį. savęs lyginimas su kitais įtakoja ir patį savęs suvokimo turinį. J. savo puikiais gebėjimais kažkurioje srityje. Gibbons. Be to. nes mes nuolatos matysime save kaip prastesnius. Taylor. 1966). Tačiau. kokius mus mato kiti. Porat rašo (1991). Rodyti save kitokius.

išsikalbėjimo apie savo viltis. bei ką žino ir ko nežino apie jį kiti. Savęs atskleidimas priklauso nuo pasitikėjimo žmogumi. ką asmuo žino ir ko nežino apie save. Ji apima informaciją. Keturi langai vaizduoja keturias galimas žmogaus Aš „erdves". kai demonstruojami tam tikri nežodiniai pritarimo ženklai. Luft. kai yra tarpusavio pasitikėjimas. kam ir kiek atsiverti. Noras atsiskleisti priklauso nuo visuomenės kultūrinių vertybių. Paprastai mes nujaučiame. kad mes pernelyg stipriai kvėpinamės. kad jie žinotų apie mus . tai ji gali tapti rimta kliūtimi savęs atskleidimui. būti empatiškam. Pavyzdžiui. Jeigu kultūra neskatina artimų santykių. Ji veikia tik tuomet. pavyzdžiui. Įsivaizduokite. fantazijas ir pan. kuriuo remiantis galima pavaizduoti maskuojamą savąjį Aš ir parodyti galimus Aš pasikeitimus atsiskleidžiant. Paslėptoje „erdvėje" mes slepiame nuo kitų tai. Altmann. Savigarba. rodantys. Rogers (1961) teigia. Atvira „erdvė" yra vieša. Taigi atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradžioje. kuriuos apie mus žino kiti. aplinkiniai gali pastebėti. jog žmogus nori užmegzti santykius. tačiau mes jų nesame įsisąmoninę. ko nenorime. Neaiški „erdvė" susideda iš dalykų. Tuo pačiu atsiskleidimas skatina pasitikėjimą ir padeda užmegzti tarpusavio santykius. neaiški. Jų garbei modelis vadinamas Johari langu. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai. nuo žmogaus priklausomybės subkultūrinei grupei. profesiją ir pan. kurią mes žinome apie save ir kiti žino apie mus. Todėl nuoširdžiai mes kalbame su tais. Nors atsiskleidimas ir yra vienas iš būdų. psichologinis klimatas ir daugybė kitų veiksnių lemia mūsų atsiskleidimo lygį. paslėpta ir nežinoma. 1972). Šio modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. Labai svarbu atsižvelgti į kito žmogaus norus bei jausmus. nuogąstavimus. jog tai yra tam tikra subtili abipusio bendravimo forma. kad esame labai triukšmingi ir pan. kurios skirstomos pagal tai. nusistovėjusios bendravimo taisyklės. kad kiekvienam žmogui yra būdingos keturios asmenybės „ erdvės ": atvira. Psichologijoje siūlomas gana paprastas modelis. kuriais pasitikime. kad tam tikras savojo Aš atskleidimo laipsnis padeda tarpusavio santykiams. kad atsiskleidimas skatina tarpusavio santykių užmezgimą (J. kuriam atsiskleidžiame. Atvirumas priimamas kaip pasitikėjimo ženklas ir savo ruožtu didina partnerio pasitikėjimą mumis. 1969). mūsų vardą.40 atsiskleidimas privalo būti diferencijuotas. savalaikis ir saikingas savojo Aš atskleidimas bendraujant gali būti labai naudingas.savo baimes. Atvirumas skatina atsakomąjį partnerio atsiskleidimą. tačiau svarbu neužmiršti. Vadinasi. Šią informaciją apie save mes galime gauti atgaliniu . C. jausmus. padedančių pradėti bendrauti su kitais.

. žmonės. paslaptingiausia nežinoma „erdvė" yra nepažįstama niekam. nei mums. mes blogiau suvokiame save. 2. jeigu mes užsisklendžiame savyje. kad pasikeitus kam nors viename lange. tai apie mus naujų dalykų sužino aplinkiniai ir vėl mes praplečiame savo atvirą „erdvę". kurių mes patys nejuntame. Šioje srityje yra dar neatrastos asmenybės ypatybės. negauname atgalinio ryšio. tai galime iš kitų apie save sužinoti daugybę dalykų ir šią informaciją perkelti į atvirą „erdvę".41 ryšiu. y. Jeigu bendraudami mes atsiveriame.2 pav. kurie noriai atsiveria bei noriai priima informaciją apie save iš kitų. kiti žmonės gali pasakyti apie mus tokius dalykus. kuriuos lemia asmens noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam ryšiui. t. Jeigu bendraudami mes stengiamės gauti atgalinį ryšį. pasąmonėje glūdintys Aš aspektai. ir nuo to nukenčia tarpasmeniniai santykiai. Johari langas Pagrindinis Johari lango principas tas. Ir atvirkščiai. Žodžiu. Paskutinioji. turi daugiausiai galimybių ir formuoti brandžius tarpasmeninius santykius. pasikeičia ir kiti. ir giliau pažinti save. Galimi keturi atvirumo stiliai. nei kitiems.

bendraudami su draugais. Šios dalybos sąlygoja savojo Aš ir kitų pažinimą. Mes jau minėjome.3 pav. Vadinasi mes turime ne tik savąjį Aš vaizdą. 2. jūs tikriausiai paminėtumėt: „studentas". verta rizikuoti. Keturios Johari lango erdvių kitimo galimybės Bendraudami ir atskleisdami savąjį Aš. bet ir pozityvųjį ar . Atsakydami į klausimą „kas aš esu". nei buvote iki šiol? Savęs pažinimas ir savigarba Savęs pažinimas apima ne tik savo charakteringų bruožų bei ypatybių žinojimą. Tačiau rizikuodami galime laimėti. Jeigu mes kažką atskleidžiame apie save. Atskleisdami savo jausmus. galėtumėte būti atviresni. rizikuojame labiausiai. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti. bet ir jų įvertinimą. kiti į tai dažniausiai atsako pasitikėjimu. Savąjį Aš metaforiškai galėtume palyginti ir su istorija.42 Atvirumas visada rizikingas. kritikas. ar. Kaip istorija. Savojo Aš atskleidimo seką galėtume nusakyti taip: atsiskleidimasatgalinis ryšys-savigarba. o aplinkiniai supažindina mus su savimi) bei kuriame abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius. ir su istoriku. Bet jūs esate ne bet koks. mūsų Aš atsako į klausimą „kas aš esu" bei apibendrina savęs suvokimą. Šis pasitikėjimas duoda pagrindą tolimesniam atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidžiančio asmens savigarbą. mes dalijamės informacija (supažindiname kitus su savimi. Mūsų Aš kaip istorikas yra vertintojas. kad Aš vaizdas yra žinių apie save visuma. Aš ištraukia informaciją apie mus iš mūsų pačių patirties ir iš kitų žmonių. jūs esate „geras" arba „blogas" studentas. Pamąstykite. Kaip istorikas. vadinasi. tarpusavio santykių stiprėjimą bei gilėj imą. tačiau šios žinios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu.

Jeigu bendraudami gauname teigiamą atgalinį ryšį. o teigiamas . arba savęs vertinimas . Savigarba . kurioje buvo aukštinama savikontrolė. kaip supratote. elgesiu. tai savigarba kyla. emociškai ir intelektualiai. užsidaręs. stebėdami savo elgesį ir išorinius situacinius veiksnius. bet prisitaikome ir išoriškai: apranga. Mes galime kalbėti apie bendrą savigarbos lygį . Žmonės stengiasi ne tik išlaikyti. todėl siekia pritarimo iš aplinkinių. girdint ir įsidėmint aplinkinių vertinimus. Jaunuolių. tai galite pradėti savęs nemėgti už tai.žemas. interiorizuodami (priimdami kaip savus) kitų žmonių vertinimus. Vaikystėje svarbiausią vaidmenį atlieka suaugusiųjų . Tai sąlygoja mūsų prisitaikymą visuomenėje. bet ir pakelti savigarbos lygį. Paprastai mes save vertiname įvairiais būdais: lygindami su kitais žmonėmis. kokias normas ir vertybes mes esame įsisavinę. Taigi vaiko adekvataus savęs vertinimo formavimąsi lemia tėvų ir vaikų tarpusavio santykių bei tėvų vertinimų ypatumai. nėra pastovus jausmas. kai vertiname atskiras savo ypatybes. savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. Mes matome.su aukšta. Savigarba. priešpastatydami savo pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus. poelgius. kad streso metu tampate jautrus(-i).tai pagarbos pačiam sau. S. kad jo savigarbos lygis . Neigiamas savęs vertinimas susijęs su žema savigarba. kad būtume patrauklūs kitiems.43 negatyvųjį Aš. savigarbos laipsnis buvo žemesnis. Coopersmith (1967) pastebėjo ryšį tarp jaunuolių savigarbos ir pritarimo. Mes prisitaikome fiziškai. Savosios vertės jausmas. Savigarba įvairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude. retai leisdavo savo vaikams pasijusti įvertintiems. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas. vėliau mokykloje .tėvų ar globėjų vertinimai. Jeigu jūs augote šeimoje.tai savęs paties. nepasitikintis savimi. kurio jie susilaukė iš savo tėvų vaikystėje. Savęs vertinimas susijęs su savigarba. patvirtinantį mūsų sėkmę. Savigarba priklauso nuo to. Ypač tai būdinga vaikystėje. pasitikėjimo savimi jausmas.mokytojų. Savigarba taip pat priklauso nuo aplinkinių pritarimo (išreiškiamo žodžiais arba nežodiniais ženklais). kurių tėvai buvo autoritariški. veiksmus.kai vertiname savo asmenybę apskritai ir apie konkretų lygį konkrečioje situacijoje. tai galbūt sužinotumėt. kad atitiktume jos vertybes ar normas. Įsivaizduokite žmogų. Jo pasitikėjimas savimi tokioje situacijoje netikėtai išaugtų. Asmenybės savigarba formuojasi. savo galimybių. Tačiau jeigu jūs patektumėt kartu su juo į valtį. . kuris yra atstumtas. kad jis yra irklavimo čempionas ir vienintelis jūsų kompanijoje moka valdyti valtį.

arba kai išgirstate komplimentą (jūsų savigarbos lygis gali pakilti). Jie gerai galvoja apie kitus ir patys tikisi pritarimo iš aplinkinių. Tačiau. kad apsaugotų savo Ego ir išlaikytų savigarbą". Šiuo atveju išryškėja skirtumas tarp žmonių su aukšta ir žema savigarba. Šie žmonės rūpinasi kitais ir sugeba užjausti. Bet jeigu jūsų savigarba žema . Jeigu jūsų savigarba aukšta ir netikėtai jus paliko draugas arba draugė. D. Jie nereikalauja sau ypatingo dėmesio. gerai žino savo teigiamas ir neigiamas puses. nes jis atsispindi bendravime. kurių savigarbos lygis aukštas. Žema savigarba yra susijusi su menku savęs pažinimu (J. kitose prasčiau. jie geba susitelkti ties teigiamais savo Aš bruožais. ir žemą savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos būdas. nes galvoja. H. Šie žmonės jaučiasi gerai. Būsenos vertinimas susijęs su savęs vertinimu situacijoje. užtikrintai. o kai kur visai nesiseka. akcentuoti studento vaidmenį ar pan. vertinimą ir savo būsenos vertinimą. kurie reiškiasi tam tikroje situacijoje ir tam tikru laiku. kad viskas gyvenime sekasi vienodai gerai. Taigi žmonės su žema savigarba blogiau žino savo ypatybes ir jų konkretūs savęs vertinimai nėra aiškiai diferencijuoti. kurie nepasitiki savimi. Jų žodžiuose galime įžvelgti ir savo klaidų pripažinimą. būdami tarp žmonių jaučiasi bejėgiai. bendrauja atvirai. Campbell. Dažniausiai žmonės apie save linkę manyti gerai. Žmonės. Jų žodynas platus ir lankstus. būdami ir su pranašesniais už save. kurių savigarba aukšta. Ir aukštą.. apibūdindami save. žino įvairius savojo Aš bruožus. Mūsų savigarbos lygis labai svarbus. kad pozityvūs bruožai yra svarbiausi. Mes iš tikrųjų naudojame daugybę būdų šiam tikslui pasiekti. galėsite labiau atsidėti studijoms. bet ir tarp šių bruožų išlaiko griežtas ribas. jie akcentuoja teigiamas savybes. pervertindami savo vaidmenis. Taigi kai žmones su aukšta savigarba kažkurioje srityje ištinka nesėkmė. Markus (1980) rašė: „viena didžiausių psichologijos tiesų . Mes esame motyvuoti išlaikyti savigarbą. 1990). Vienose srityse mums sekasi labiau. Jie ne tik gerai pažįsta save. Galime susikoncentruoti į vienus savo Aš aspektus ir ignoruoti kitus. Jie kalba tvirtai. Jie nenori rizikuoti. kurių savigarbos lygis žemas. Žmonės. neabejodami. tiesiai.44 Savęs vertinimas gali būti skirstomas į savo bruožų.ta. kad žmonės daro viską. jūs neišlaikote testo (tai žemina jūsų savigarbą). Tie. kai. ir atsakomybę už savo veiksmus. jų požiūris į save tvirtas. pvz. Nei vienas iš mūsų negalėtų pasigirti. Kompensuoti savo nesėkmes mes galime.jausitės labai vienišas ir nelaimingas. todėl jie nebijo kritikos ir nesėkmių. užmegzdami santykius su kitais .

Rogers (1961) apie savigarbą rašė: „Tai nėra mėgavimasis savimi. Iš esmės žmonės. Jie nepalankiai žiūri į aplinkinius ir tikisi nepritarimo iš kitų. nusikalstamumas. kurių savigarba žema. • Prisiminkite save. neigiamai vertina savo socialinius gebėjimus ir rezultatus. J. C. turėtų geriau užsiimti savigarbos didinimu. apie kitus kalba su pavydu. D Brown. jiems trūksta gyvumo. galinga. Jie lengvai pasiduoda įtakai ir nesugeba apsiginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų. Su žema savigarba susijusios tokios bėdos. Pasvarstykite. kurių aukšta savigarba. 2000). kurių pasiekia. J. Tie. kad egzistuoja koreliacinis ryšys tarp žemos savigarbos ir gyvenimo problemų (D. nes tie. kaip narkomanija. Myers. G. iš tikro tai tylus malonumas būti kažkuo". Kaip pakito jūsų savęs suvokimas? Ką tuo metu apie save galvojote? Ką tuo metu jautėte savo paties(-čios) atžvilgiu? Kokiu(-ia) jus laiko dėstytojai.45 žmonėmis. Aukšta savigarba . Jie pesimistai. 1978. tėvai ir draugai? Kuo skiriasi jų sukurti jūsų paveikslai? Jei skiriasi. Žema savigarba brangiai kainuoja. kai paskutinį kartą viešai pasisakėte. Jų kalbos formos būna neryžtingos. Kalbėdami šie žmonės nuolat sau prieštarauja. Hulton. „kaip pasakysi" ir 1. B. Jiems būdinga suglebusi laikysena. dažnai vartoja tokius žodžių junginius kaip „tu geriau žinai". Brochner ir A. 1991). todėl labai apriboja savo bendravimą. Mokslininkai nustatė.priešingai.1. alkoholizmas. malonumą teikianti jėga. kurie ieško laimės. kodėl? • . „apsauginių" gestų gausa. jaučiasi laimingi (J.

46 .

47 .

M. įsimylėjėlio. kareivio. GYVENIME . o visi žmonės . Powell. M. Gyvenime vaidmenų yra dar daugiau. teisuolio su apvaliu pilvuku ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu. kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenų kad galėtume kontroliuoti kitų požiūri į mus.KAIP SCENOJE Jau XVI amžiuje W. Poetas svarstė apie įvairiais gyvenimo tarpsniais atliekamus skirtingus vaidmenis. kokio mes pageidaujame. Būdami tarp kitų žmonių. neverbaliniais signalais bei elgesiu visada prisistatome. kad paveiktume tarpusavio sąveikos procesą (G. 1990.). A. M. arba viešąjį Aš. Dimbleby. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje mes galime rodyti skirtingas savo Aš puses.tai scena. Šiame skyriuje aptarsime. Kontaktuodami su kitais. kad visas pasaulis . Nail. Savęs pateikimas . Burton ir R. mes žodžiais. kad kai tik pasikeičia „žiūrovai". kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam. Arkin ir J. B. kad aplinkiniai susidarytų apie mus tokį įspūdį. Shakespeare pastebėjo. B. Sheppard. bendraudami su grupe . Van Leemven ir A. 1996 ir 1. keičiasi ir jūsų vaidmenys. kaip sraigė šliaužiančio į mokyklą. šlepetėmis apsiavusiu juokdariu su nudribusiais skruostais ir per didelėmis jaunystės laikų kelnėmis. būdami su kitais.tai elgesio būdas. pradėdamas nuo kūdikio. R. kad atitiktume savo idealųjį Aš. spiegiančio ant auklės rankų. moksleivio. Šiuos vaidmenis jis labai taikliai apibūdino. Jūs jau žinote. 1992. todėl čia galėsite rasti atsakymus į šiuos klausimus: • • • • Kaip mes pasirodome kitų akivaizdoje ir kaip pasirodydami veikiame kitus? Kokius vaidmenis atliekame? Kokiais būdais siekiame padaryti tam tikrą įspūdį aplinkiniams? Kas padeda mums neprarasti savo tikrojo Aš? Socialiniai vaidmenys Dabar apžvelgsime visuomenei rodomą asmenybės Aš dalį. dūsaujančio kaip krosnis. mes siekiame pasirodyti taip. Leary. M. Tikriausiai patyrėte. kad mumyse glūdi įvairūs Aš vaizdai. kokie esame arba norėtume būti (R. R.aktoriai. siekiančio savęs išaukštinimo net patrankos žiotyse.1. De Paulo. D. Kitais žodžiais tariant. 1996). P. Taigi mes tampame savo paties Aš „vadybininkais". 1995.48 3. kaip mes pasirodome.

E. Įspūdžio kūrimas suprantamas kaip sąmoningas arba nesąmoningas procesas. . publika ir režisieriai tuo pačiu metu (E. bet šventai tikime. Jei vyras „supainiotų" vaidmenis ir imtų rodyti visa tai kitoms moterims. Park (1950) knygoje „Rasė ir kultūra" rašo. Mūsų atliekamas vaidmuo tampa neatsiejama mūsų Aš vaizdo dalimi (R. Apie tai. Weigold. B. 1950). tikriausiai šeimai iškiltų pavojus. 2000). vaizdžiai rašė amerikiečių antropologas E. Kartais gyvenime mums iš tikrųjų tenka gan ciniškai „vaidinti" tam tikrą vaidmenį. idėjos bei veiksmai tuo metu yra tikri. kaip iš jų reikalauja vaidmuo. kuriuo mes patys netikime. Vaidindami mes ne apgaudinėjame. Amerikietis sociologas R. įjungdami į bendrą savo asmenybės kontekstą. Schlenker ir M. kiekviena moteris. kad „mes kiekvienas visados ir visur. E. Jo socialinio bendravimo teorija remiasi „dramaturginiu" modeliu. taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo Aš vaizdus. Kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personažo aspektus. Goffman. mes kuriame ir kontroliuojame įspūdį. Aplinka tarytum „deformuoja" mūsų Aš. švelnumo. žmona tikisi sulaukti iš savo vyro dėmesingumo. Kaip ir teatras. Štai. netikro elgesio. Goffman. kad tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis mes tikimės iš žmogaus joms adekvataus elgesio. Jeigu žmonės elgtųsi ne taip. paramos. 2000.49 arba net su vienu asmeniu. taigi mes turime būti tokie ir elgtis taip.. iškiltų grėsmė visuomenės tvarkai. namuose ir kitose vietose mes esame šiek tiek skirtingi. kurio metu asmuo elgiasi viešumoje taip." Vaidmuo socialinėje psichologijoje apibrėžiamas kaip žmogaus elgesio būdų visuma. Kavinėje. F. R. keisdami savo elgesį taip. daugiau ar mažiau sąmoningai atliekame tam tikrą vaidmenį. požiūriai.pasisaviname. žodis „vaidmuo" nereiškia apsimestinio. kaip mes save pateikiame bei valdome įspūdžius. pavyzdžiui. priverčia mus vienaip ar kitaip elgtis. įstaigoje. kad padarytume kitiems trokštamą įspūdį. būdinga kuriai nors veiklos sričiai. Tik realiame gyvenime mes esame aktoriai. realus gyvenimas susideda iš scenos ir užkulisių. kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo metafora. Tuo pačiu mes vaidmenis internalizuojame . 1992). tačiau kalbėsime ne apie tokius vaidmenis. Mūsų Aš turi atitikti konkrečią situaciją. Park. kaip iš mūsų tikimasi. Priklausomai nuo konkrečių sąlygų mes visada esame priversti persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį. Mes atliekame vaidmenis. Goffman. Neapsirikite. jog mūsų Aš.. kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitinkantį įvaizdį (E. Tai reiškia.

simboliai. Drabužių dėka mes galime išreikšti priklausomybę kokiai nors grupei. „išeiti" iš jo nelengva. remdamiesi kaukės idėja. Tam tikros rūšies kaukėmis galima laikyti makiažą ar šukuoseną. įsijautus į vaidmenį. Paprastai mes priklausome įvairioms socialinėms grupėms.nariai. E. Kiekvienas profesionalus aktorius geba persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį ir grįžti į save. bažnyčios ir daugybės kitų grupių . Tačiau. Drabužiai. Komandos turi tam tikrų paslapčių. Taigi esame įvairių komandų šeimos. mokyklos. Fast. atlieka daugybę kitų. Vienas iš komandos tikslų . Netgi šypsena kai kada apibūdinama kaip kaukė (J. darnios. Pvz. kaip aktoriai scenoje. be įprastinių savo funkcijų. mus puikiai pažįstančių žmonių. vakarietiškoje kultūroje. 1970). nes jis tampa mūsų pačių dalimi. kuri privalo „vaidinti" kartu. Komandinę „vaidybą" paprastai koordinuoja lyderis. vaidyba susilpnėja. dažnai nesuprantami pašaliniams žmonėms. Siekdami sukurti norimą įspūdį apie save ar savo grupę.1. Jais mes maskuojame tai. Jeigu mes netenkame „publikos" arba atsiduriame tarp artimiausių. kaip mes valdome savo išorę. pirmojo pasimatymo metu. Taigi dabar.. Didžiausią kaukių pasirinkimą mums siūlo drabužių parduotuvės.pyktį. kai esate parduotuvėje. Drabužiai padeda mums kurti savo įvaizdį. Jų bendravime naudojami įvairūs kodai. pridengiame kūno formas.. mūsų. norėdami sukurti savo įvaizdį. Akiniai. mes keičiame ne vien elgesį.pristatyti savo socialinę grupę. firma stengiasi sudaryti aplinkiniams efektyvios. darbovietės. Pavyzdžiu galėtų būti juodi bankininkų kostiumai arba odinės baikerių striukės. mes naudojame gausybę įvairių kitos rūšies „kaukių". Realiame gyvenime. baimę ar susierzinimą. restorane ar kitoje įstaigoje. Sukuriama komanda. trumpai apžvelgsime. . Skirtingai nuo kai kurių kitų pasaulio kultūrų. kuriant trokštamą įspūdį yra labai stipri. Tačiau čia išryškėja realaus gyvenimo ir scenos skirtumas. Kartais mūsų vaidyba. gali būti asmenybę maskuojanti kaukė. kurios neatskleidžiamos ne komandos nariams. duodant interviu televizijai ir 1. ko varžomės. bet ir išvaizdą bei socialinę aplinką. Pvz. Goffman skiria individualius ir komandinius vaidmenis. paslėpti ar apsaugoti savo tikrąjį Aš. patikimos įstaigos įspūdį. neatitinkančias visuomenėje susiformavusio idealo. Drabužiai padeda parodyti išskirtinį asmens vaidmenį tarp eilinių žmonių ir pan. Mes galime šypsotis ištisą dieną bet šypsena gali slėpti mūsų tikruosius jausmus . Pabandykite stebėti komandinį „vaidinimą".50 Mes išmokstame savo vaidmenis realiame gyvenime. žmonės nenešioja kaukių fizine prasme. ypač jei jie tamsūs.

mes tarytum ruošiamės pasirodymui. Tuomet aktoriai gali nusimesti kaukes. gali būti skirstomas į „sceninę" ir „užkulisinę" erdvę. kaip ir teatras. Įsivaizduokite puikią. atmosfera. priešingai. Jie negali suprasti. kurie nesilaiko savo vaidmenų. Jo pečiai išsitiesia. bet ir aplinka. tvarkome savo butą. dirbame. kodėl maistas yra valgomas kitame kambaryje. Jie kyla. bet kaip juos suderinti? Jeigu ji gerai atliks vieną vaidmenį. Jis sklando virš kilimo iškilmingas. Sceninė skirta publikai. Ir. publikai skirtoje ir užkulisinėje . savimonę. sportuojame. iš dalies atlikti ir vieną. Tokį kontrastą yra pastebėjęs ir aprašęs G. kaip ir teatre. Goffman tvirtina. kai mes esame tam nepasiruošę. dalyvaujame politiniame gyvenime. yra skirtingos erdvės. kai nesistengiame aktyviai kurti ar valdyti įspūdžio. laukdami svečių.1." Paprastai mes esame ne vienos. elgesio normų. Jai.51 Mes manipuliuojame ne tik išvaizda. Kuo įvairesnė mūsų veikla. laikosi tam tikrų mandagumo taisyklių. staiga pasikeičia. nukentės kitas. Mūsų namuose. Visi mes. Sulaukę svečių. atsisakyti ir . ir kitą vaidmenį.. Taigi „sceninis gyvenimas" vyksta. pasijuntame nejaukiai. E. kalbos ir elgesio normomis. tuo platesnis atliekamų vaidmenų ratas. kuriai gimsta kūdikis. dirbame visuomeninius darbus. kad realus gyvenimas. valome. namų.sau. lankome įvairius klubus. kai mes rodome tam tikrą savo Aš aspektą. Kai. Onvell (1951) knygoje „Iš Paryžiaus ir Londono". N. atsižvelgdami į savo skonį. Pasirodymas paprastai sukuria daug problemų vaikams. namiškiai ima vaidinti „pasirinktus vaidmenis". visi esame sūnūs ar dukros ir 1. Ypatingai akivaizdus erdvių kontrastas matomas restoranuose: viešojoje. naudojamasi kitais įrankiais ir laikomasi kitokių elgesio normų nei visada. ko gero. Visi mes mokomės. Vienu metu mes atliekame daug vaidmenų. „Stebėkite padavėją einantį iš virtuvės į viešbučio valgomąjį. socialinių sluoksnių nariai vienu metu. užkulisiuose mes esame tada. todėl vaidmenys gali imti trukdyti vienas kitam. o užkulisiai . bus svarbūs abu vaidmenys. Šios erdvės skiriasi dekoracijomis. Žiūrovai įleidžiami į tam tikras teatro vietas. Gross siūlo tokias vaidmenų konflikto sprendimo strategijas: pasirinkti vieną vaidmenį ir atsisakyti kito. buto ar kambario „dekoracijas". visas nerimas ir susijaudinimas pranyksta nuo veido. Kai jis peržengia slenkstį. finansinę padėtį kuriame savo darbo vietos. kai vieno vaidmens atlikimas prieštarauja kitam. perspektyvią sportininkę. Jeigu žiūrovai įsiveržia į mūsų namų užkulisius.virtuvės zonoje. rinkdamiesi ir išdėliodami įvairius interjero elementus. Gali kilti įvairūs vaidmenų konfliktai. stengiamės sukurti ar išlaikyti kokį nors įspūdį kitų akyse. orus.. bet kelių įvairių grupių.

vertybių vilčių patirties. kaip rodome save kitiems. kiekvienoje konkrečioje situacijoje aplinkiniai iš mūsų tikisi tam tikro elgesio. išorės primestą. o šeimininkės . Vaidmens interpretacija priklauso nuo žmogaus savęs pažinimo bei socialinės situacijos vertinimo.žmogaus faktinį elgesį šiame vaidmenyje. Pagalvokite. Jeigu šie vaidmenys suderinti. ar neiškyla pavojus prarasti savo tikrąjį Aš? Nepasimesti tarp įvairių visuomeninio elgesio šablonų kuriuos mums primeta aplinka. mokytojo vaidmuo. Štai. normų bei lūkesčių. Vaidmuo priklauso ne tik nuo visuomeninio elgesio taisyklių. Shaw (1981) išskyrė tris skirtingus vaidmens aspektus: laukiamą vaidmenį . jog ji pernelyg mažai dėmesio skiria namų ruošai. kurdami norimą įspūdį ir atlikdami įvairius vaidmenis. kas dera šiam vaidmeniui tam tikromis aplinkybėmis. kas dera šiam vaidmeniui. Kaip jau minėjome. pavyzdžiui. kad . Tačiau mes ne tik tenkiname aplinkinių lūkesčius.tokį vaidmens atlikimą. gali kilti įvairūs nesklandumai.kaip periferinį. Kiekvienas žmogus atlieka vaidmenį priklausomai nuo asmeninių nuostatų. Tačiau. kurio žmona užima aukštas pareigas darbe. bet patys individualiai tą vaidmenį interpretuojame. Paprastai mes prisiimame vaidmenį kaip normalų visuomeninio elgesio būdą. Tikėtina. Asmens tapatumas Ankstesniame skyrelyje kalbėjome apie tai. kurio iš mūsų tikisi kiti. Štai. tačiau kiekvienas iš mūsų šiek tiek subjektyviai interpretuojame vaidmenį. ir atliktą vaidmenį . M. mokiniai ir tėvai. 1993). ir kito vaidmens (Psichologijos žodynas. konfliktas tarp vaidmens atlikėjo ir aplinkinių mažai tikėtinas. kuri iš šių strategijų būtų priimtiniausia sportininkei mamai? Kartais pats asmuo ir aplinkiniai skirtingai vertina kokio nors vaidmens reikšmingumą. kurios mokytojo vaidmens sampratos jis laikysis. kad moters santykiai su šiais vaidmenimis bus skirtingi. pavyzdžiui. Toks vertinimų nesutapimas gali būti vaidmenų konflikto priežastimi. jeigu visas gyvenimas panašus į teatrą. vyrui. o mes esame nuolatos susikoncentravę į vaidmenį. Tačiau jeigu šie vaidmens aspektai skiriasi. suvoktą vaidmenį kuriame atsispindi mūsų pačių požiūris į tai. gali pasirodyti. Jį kiek skirtingai supranta mokyklos administracija. bet ir nuo subjektyvios atlikėjo nuomonės apie tai. Iškyla konfliktas tarp profesinio ir šeimininkės vaidmenų.52 vieno. Profesinį vaidmenį ji gali išgyventi kaip neatskiriamą savo Aš dalį. Taigi pradėjęs dirbti mokykloje mokytojas turi savarankiškai pasirinkti.

pradėjęs lankyti mokyklą. tautybę ir 1. mes pirmiausia minime lytį ir profesiją. pankus. Marčia. kurį dabar ir aptarsime. nekintančios.S. kodėl jų vaikas blaškosi. Struktūriniu aspektu tapatumas .su kurios nors profesijos atstovo vaidmeniu. Kartais jie tyčia save išbando netikėčiausiose situacijose: „žaidžia" metalistus. Tačiau toks paauglio elgesys yra tik bandymas geriau susivokti savyje. dėl didelių fizinių bei kognityvinių pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti profesiją. šis tapatumas dar kartą keisis. kad apibrėžtų tokią tapatumo pasiekos ar vaidmenų sumaišties stadiją. Asmens tapatumas nusako žmogaus vientisumą. Erikson įvedė „tapatumo krizės" sąvoką.53 patenkintume jos lūkesčius. dažniausiai svarbiausieji. politikoje ir 1. tapatumo klausimai ypač išryškėja. E. T. Išsamiau tapatumo esmę atskleidė E. Sarbin. E. Marčia. Paaugliai. Tuo metu keičiasi vaikų ir tėvų santykiai. fenomenologiniu ir elgesio. Freud. Tam. Jis susijęs su individo vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi. tapatumo pagrindą sudaro asmenybės prisiimti tam tikri. Erikson teorija. Erikson (1963). yra linkę eksperimentuoti: sekse. Waterman.. religijoje. Pvz. S. lytinio vaidmens tapatumas dažniausiai visą gyvenimą nekinta.su studento. Kai kurios mūsų identifikacijos yra pastovios. vėliau. ieškodami savo tapatumo. jei žmogus tapatinsis su pensininko vaidmeniu. tačiau paauglystėje. nori apversti pasaulį aukštyn kojomis. Jaunuoliai mieliau bendrauja su bendraamžiais nei su tėvais. o dar vėliau . derinančio įvairius socialinius vaidmenis. tapatumą apibūdino trimis aspektais: struktūriniu. Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologinės raidos teorijos sąvoka. kaip vaikas perima jam reikšmingų žmonių elgesį. socialiniai vaidmenys.tai subjektyvus savęs. reiverius. J. taip pat tikėjimą. E. A. žmogus ieško savo tapatumo visą gyvenimą. Archer bei daugelis kitų mokslininkų.1. Tapatumas (identitetas) . remdamasis E. kaip individo. Kai kurie kiti tapatumai gali kisti. Vadinasi. Erikson tapatumo koncepciją praplėtė J. karjeroje. aiškindamas.1. Atsakydami į klausimą „kas aš esu?". atsakant į klausimą „kas aš esu?" ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje. Pirmasis tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo S. supratimas. Tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla konfliktai. baikerius ir pan. vaikas tapatinsis su mokinio vaidmeniu. Erikson nuomone. Si sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save. išėjus į pensiją. baigęs mokyklą ir įstojęs į universitetą . Vėliausiai. mums padeda asmens tapatumas. Tėvai negali suprasti. Aš vaizdo vienybę. prisiima moters arba vyro vaidmenį. Pavyzdžiui. atrasti savo vietą visuomenėje.

54 suprantamas kaip tam tikra Ego vystymosi stadija. kad įgyvendintų savo pasirinkimus. asmenine individo patirtimi paremtas tapatumo formavimosi stilius. E.tai pereinamoji būsena. Marčia. kai asmuo nėra įsipareigojęs kokiai nors sričiai. būdinga žmonėms. asmens tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas..tarpasmeninę. jų siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. moratoriumu ir pasiektu tapatumu. nesvarsto ir neigia poreikį mąstyti apie savo asmeninius tikslus bei vertybes. Pagal šių kriterijų buvimą ar nebuvimą J. O tapatumą žmogus konstruoja. Tėvų tapatumas.kaip unikalus. kokį jį nori matyti aplinkiniai (J. Erikson teoriją. Motina suteikia vaikui „vaiko" vaidmenį. Marčia skiria keturis asmens tapatumo lygmenis. Šioje būsenoje esantys žmonės įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes. kai vaikas siekia tapatintis su vienu arba abiem tėvais. įsitikinimų užbaigtumo stoka. Marčia ir kt. auga nerimo lygis. spręsdamas. plėtodamas E. nedaro jokių tvirtų sprendimų. Šie lygmenys vadinami neaiškiu tapatumu. Šioje būsenoje esantis žmogus siekia būti toks. mėgindami rinktis kurią nors iš jų. Šią būseną išgyvenantys žmonės aktyviai tyrinėja alternatyvas. nes jeigu ji užtrunka. išoriškai regimą tapatumo pusę (J. religinė bendruomenė suteikia tam tikrą vaidmenį savo nariui ir 1. nesvarstant alternatyvų. aktyviai kuriantiems savo tapatumą. . vertybių. Marčia nuomone. A. asmenys įgyja vidinio vientisumo jausmą. Dėl didelio nerimo tapatumo formavimasis gali sulėtėti. Prisiėmę tapatumą arba apsisprendę..1. kad užsisklendimas dažniausiai būdingas ankstyvajai paauglystei. prie kurios grupės šlietis. Marčia ir kt. išskyrė du svarbiausius tapatumo kriterijus: įsipareigojimą tam tikrai sričiai ir tapatumo alternatyvų tyrinėjimą.sprendimo proceso padarinys. J.tai tapatumo lygmuo. 1993). kuo būti. o elgesio aspektas liečia socialinę . asmeniškai jų neapmąstydami. susijęs su asmens tikslų. iš neaiškaus tapatumo ir užsisklendimo būsenų pereiti į pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo būseną. užsisklendimu. Jis nesirūpina savo gyvenimo kryptingumo apibrėžimu. 1993). kokias vertybes pasirinkti ir 1. Neaiškiu tapatumu tyrinėtojai laiko tokius atvejus. Toks tapatumas . apibūdinamas kaip įsipareigojimas kokiai nors sričiai. Erikson ir J. Waterman nuomone. Jis neturi aiškaus savivaizdžio. Moratoriumo būsena mažiausiai stabili. Ši būsena negali trukti ilgai. nes siejasi su troškimu ką nors savo gyvenime pakeisti. Waterman teigia.1. jaučiasi negalįs savo ateities kontroliuoti. Moratoriumas . A. fenomenologiniu . kartais ji dar vadinama krize. Užsisklendimas .

Žmogus gali pereiti iš vienos tapatumo būsenos į kitą.55 Pasiektas tapatumas . kad suaugusi ji rinksis šeimą. skirtingumą nuo kitų. 1985). yra suteiktas ir jį galėtume priskirti užsisklendimo lygmeniui. Prisiminkime moterį. išgyvenusiems kritinį periodą ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų tvirtai apsisprendusiems. Pavyzdžiui. 1993). išsilavinimo. jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami (J. Retai žmogus išgyvena tik kokią nors vieną būseną (H. kultūrinė aplinka. Marčia ir kt. Kad būtų aiškiau. religijos srityje žmogus gali išgyventi pasiekto tapatumo. kuriai žmogus priklauso. Neaiškaus tapatumo lygmuo būtų tada. J. Tokiu atveju manytume. lyties. Bosma.tai būsena. kad jie yra rimtai apsvarstę skirtingas požiūrių ar įsitikinimų sistemas ir pasirinkę vieną. Todėl vakariečiui jo asmens tapatumas turi atspindėti tam tikrą išskirtinumą. Marčia teigimu. ką rinktis . Šioje būsenoje esantys žmonės turi savo pasaulėžiūrą ir yra mažiau priklausomi nuo aplinkinių nuostatų. Žmonėms. Šiaurės Amerikos ir daugelis Vakarų Europos kultūrų pabrėžia asmens unikalumą. Dažniau būsena būna mišri. tol yra moratoriumo būsenoje. tapatumo lygmenys yra dinamiški. pamėginkim sugrįžti prie ankstesnio skyrelio pavyzdžio. Archer nurodo. o tautinės priklausomybės . Šiuolaikiniai tapatumo tyrimai patvirtina kultūrinės aplinkos svarbą asmens tapatumo formavimuisi. kuri sprendžia dilemą. Rytų kultūra orientuoja žmogų į kolektyvinį tapatumą. Šis lygmuo nereiškia tapatumo raidos pabaigos. Žmogus gali vėl pradėti svarstyti alternatyvas. jei moteriai apskritai pasirinkimo klausimas nebūtų iškilęs ir jai nebūtų svarbu. įvairiomis situacijomis kuri nors viena sritis gali imti dominuoti. priklausomai nuo jų amžiaus.moratoriumo būseną. į . Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dėl savo pasirinkimo skiriasi nuo užsisklendimo lygmeniui būdingo nelankstumo ir teisuoliškumo. skirtingos sritys nevienodai svarbios. moteris bus pasiekto tapatumo būsenoje.šeimą ar sportą. tikėtina. kam teikti pirmenybę. svarsto. A. mokykla. Įvairiuose žmogaus raidos tarpsniuose. J. Apibūdindami šio tapatumo lygmens asmenis. Marčia ir S. o ne sportininkės karjerą. Kol ji jaučia įtampą. Įveikusi konfliktą ir išsirinkusi vieną iš dviejų gyvenimo kelių arba sąmoningai pasirinkus juos abu. būdinga žmonėms. kad moters tapatumas. kaip jau buvo kalbėta. Asmens tapatumą visada lemia platus kontekstas: šeima. Jeigu ji vaikystėje buvo auginama. kuriai yra įsipareigoję. pabrėžiant šeimos vertę ir ignoruojant ar neigiant karjeros reikšmę.

bet bandant įvairius vaidmenis. įprasmina jo gyvenimo tikslus. pervertinant vertybes. blaškantis. Pasvarstykite: • • • Kaip drabužiai. kuriuo vadovaudamasis žmogus suvokia ir vertina save.savo paties vaizdinys. darbo kolektyvo ir kitų socialinių grupių. kai dėl eismo pažeidimo aiškinatės kelių policijos pareigūnui ir kai skundžiatės geležinkelio stoties administracijai dėl vėluojančio traukinio? .56 abipusius ryšius su kitais. Todėl Rytų pasaulio žmogui tapatumas neatsiejamas nuo šeimos. Taigi asmens tapatumas . kaip interjeras gali paveikti bendravimo procesą? Kaip keičiasi jūsų Aš. Tačiau tapatumas pasiekiamas ne iš karto. Asmens tapatumas yra labai reikšmingas. užtikrina buvimą pačiu savimi. renkasi tikslus. kaip minėjome. padeda suvokti savo vietą pasaulyje. nes. jis nusako žmogaus vientisumą. šukuosena ir laikysena atspindi jūsų Aš? Kaip galėtumėt pakeisti savo kambario interjerą. kad jis taptų „scena"? Paaiškinkite. gyvenimo stilių ir sąveikauja su kitais žmonėmis.

57 .

dar prieš susitikdami su niekad nematytu žmogumi. elgesio motyvus? • • • • Kokias klaidas dažniausiai darome. ko iš jo galima tikėtis. kaip rengiasi. Pagal šiuos ir kitus išorinius požymius sprendžiame apie žmogaus charakterį.tai pasaulio pažinimas per regos. darome išvadas apie „nematomus" žmonių ypatumus . ką regime bei girdime. koks jis.vertybes. klausos. jau pradedame svarstyti. uoslės ir kitus pojūčius. suprantame. aiškindami kitų žmonių elgesio priežastis? Ar galima pasikliauti pirmuoju įspūdžiu apie žmogų? Kas yra įvaizdis ir kaip jis kuriamas? Kaip padaryti gerą įspūdį per interviu su potencialiu darbdaviu? Ar nesate pastebėję. Kas yra socialinis suvokimas Suvokimas (percepcija) . prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu.tai žmonių ypatybių. norėdami padaryti kuo geresnį įspūdį? Apie visa tai sužinosite šiame skyriuje. kad mes. baigiant pojūčio. ką šneka. remdamiesi tuo. Ar tai pagrįsta? Ar mūsų sprendimai nėra iš anksto pasmerkti būti klaidingi. SOCIALINIS SUVOKIMAS • Kaip. tikslus. Pvz.. kad socialinis suvokimas . Ši sąvoka apima daugybę reiškinių. išgirdę skambant durų skambutį. Nuomonę apie tai stengiamės susidaryti. kitus vidinius ypatumus.tai socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas mūsų . Abstrakčiau galima pasakyti.. kad kažkas pas mus atėjo. tarpusavio santykių suvokimas. kaip turėtume elgtis mes patys. vertybes. kokia mašina važinėja. Socialinis suvokimas . kurį šis dirgiklis sukėlė.. nagrinėdami visas mums žinomas su tuo žmogumi susijusias detales: kur jis gyvena. pajuntame džiaugsmą arba nerimą.58 4. jų elgesio motyvų. ypač jei nuomonei susidaryti turime labai mažai laiko? O jeigu jie teisingais. tikslus. požiūrius. pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu mūsų jutimo organams.

. mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes. („Ja galima pasitikėti"). kito žmogaus ypatybių. vertina. Tyrimai rodo. kas yra šis žmogus (kokia jo padėtis visuomenėje. Bendraudami mes tiesiogiai. Norint tai suprasti. („Šiandien ji ne tokia irzli.. Dimbleby (1988) nurodo tokias priežastis: • Kad prisimintume faktus. G. jutimo organais negalime užfiksuoti daugelio socialinių reiškinių. Visų pirma panagrinėkime. kurio anksčiau nepažinojome. tikslai. tokia.). „ko siekia?". ką matome (išvaizda.. nes.. kad pasirinktume tinkamesnius bendravimo būdus. užuodžiame (kosmetika. („Iš jo nepavyks nieko gauti. Remdamiesi tuo. su kuriais mus sieja įvairūs ryšiai. organizuota medžiaga. Burton ir R. kol nepareikalausi griežtai"). Gal buvau užėjusi netinkamu laiku?"). jutimo organų fiksuojamus požymius siekiame įvardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partnerių ypatybes. kodėl mes tai darome. Ji ypač ryški tik pradėjus bendrauti su žmogumi.... kokią vietą naujasis mūsų pažįstamas užims tarp kitų. kurią galima „sudėlioti į lentynėles".. Interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją. Mūsų bendravimo partneriai mus stebi. lyginti skirtingu laiku gautą informaciją. kalbos turinys. „kodėl?". kai ji struktūruota. jas tikrinti ir kt. stengiamės suprasti.). Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. Tai daryti taip pat daug lengviau. Savo požiūrį į mus jie vienaip ar kitaip parodo. savęs vertinimas. kaip vakar. Todėl nedelsdami darome išvadas apie įvairias jo ypatybes. ieškodami atsakymų į klausimus: „kas ji(s)?".) ir kt.59 psichikoje. analizuoti. Mes siekiame susidaryti vaizdą apie kito žmogaus ypatybes. kad geriau prisimenama struktūruota. kūrybiškas pažinimo procesas. turinčias tam tikrus pavadinimus. jas žinodami. Susidaryti vaizdą apie kitą žmogų reikia ir dėl to... poza.. kaip kitas žmogus atrodo bei elgiasi. Taigi socialinis suvokimas yra aktyvus.).. kaip ir mes juos. mimika. reikia daryti apibendrinimus. mums svarbu suvokti. Todėl mes nuolat tvarkome suvokiamą medžiagą. . intonacija. • Kad numatytume partnerio elgesį. pagal tam tikrus išorinius. motyvų. • Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo. girdime (balso tembras. • Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą. („Mano mamai šis vaikinas tikrai nepatiks. • Kad naują informaciją įterptume į jau turimą socialinės tikrovės vaizdą. Bendraujant mums ne tik ir ne tiek svarbu. tikimės numatyti jo elgesį. • Kad galėtume planuoti savo poelgius. bet ir kodėl. greičiau pasiektume norimą tikslą. Pvz.."). Kitaip sakant.

O ką būtent apie kitus žmones mes stengiamės suvokti? Kaip svarbiausius dalykus galima nurodyti šiuos: • Asmenybės ypatybės.antru atveju kito žmogaus požiūrį mes linkę aiškinti jo paties ypatybėmis. Paprastai mums sunku numatyti girtų. • Išvaizda: fizinės asmens charakteristikos (ūgis... nesaugiai. kurioje bendraujama. taip pat psichinių ligonių elgesį. Užuojautos ir supratimo iš tokio nesulauksi").nežodinė kalbos pusė: balso tembras. pvz. jaučiamės nejaukiai. o jei būtume sutikę jį darbo vietoje. ar bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius. Įtakos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. Jų požiūris mums gali patikti arba ne. geranoriškas-savanaudis. Kai nesuprantame kito žmogaus. ir ypač . Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname. jo ketinimų.). Nerimą kelia.. • Kad įvertintume galimybes patenkinti savo poreikius. • . santūrusemocingas. kad partnerio elgesys mums atrodo nenuspėjamas. mes vertiname.priklausymo. nusakomus dvipolėmis dimensijomis: nuolaidus-užsispyręs. Ir pirmu. makiažas ir pan. Galima skirti fizinį ir psichologinį kontekstą. apsvaigusių nuo narkotikų asmenų. Bendraudami dažniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius . Pvz.. meilės ir kt.žodžiais perteikiamas jos turinys. tai. Iš kokių išorinių požymių mes sprendžiame apie kitų žmonių ypatybes? Pagrindiniai iš jų yra: Kalba . priskirdami asmenybei bruožus. Tai jos charakteris. linkęs bendrauti-uždaras. veido bruožai ir kt. gal būtume to nepastebėję.apranga. („Jis šaltas ir neatidus. pažiūros. jog jis yra pasiturintis. šukuosena. .tai aplinka. vertybės. todėl. pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose. darydami išvadas apie kitus žmones. švelnus-šiurkštus. intonacija. temperamentas. • Poza • Gestai • Mimika. bendraudami su jais. irgi jaučiamės nemaloniai. taip pat . papuošalai. Neapibrėžta situacija mums visada kelia nerimą. („Kuo jis mane laiko! Tikras pasipūtėlis!"). • Kad išvengtume nerimo. pauzės ir pan. įsitikinimai. kontrolės. manysime.60 išreiškia. Fizinis kontekstas .

garso ir kt). draugai. Socialinio suvokimo ypatumai Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo. kad žinome. • Socialiniai vaidmenys. pvz. būdingas daiktiškumas: nors suvokimo proceso rezultatas . pvz.. svarstysite. kad yra draugiškas žmogus ir jaučia mums simpatiją. Iš tolesnių skyrelių sužinosite. keistų poelgių priežastis ir motyvus. kad siekia mūsų artimųjų palankumo. kas jo šeima. Be šios informacijos negalime sakyti. mes jį priskiriame už mūsų egzistuojančiam pasauliui. Mes tarsi mėginame „nusipiešti" jo socialinių ryšių „žemėlapį".. Mes darome prielaidas apie tai.. akivaizdžius požymius mes susiejame su vidiniais bei kitais tiesiogiai nefiksuojamais suvokiamo asmens ypatumais. kodėl jis taip padarė. Klausimas. Kito žmogaus elgesio priežastis galime aiškinti paties žmogaus ypatybėmis arba susiklosčiusiomis išorinėmis sąlygomis. Matydami. taip pat. Pvz. turi akivaizdžią praktinę reikšmę: neteisingas elgesio motyvų interpretavimas . • Socialiniai ryšiai. tikriausiai to ilgai nepamiršite. su kuo palaiko artimus ryšius ir su kuo nesutaria.. kaip ir bet kokiam kitam. kokioje dalyvauja visuomeninėje veikloje. Pvz. domimės. socialiniam suvokimui. pvz.. aptarinėsite jo poelgį su kitais. nei iš to apsisuks ir nueis. kodėl. kokioms dar socialinėms grupėms priklauso. bet norime suprasti. jo sveikata. Mes norime žinoti. fizinių objektų suvokimo (kvapo.todėl.. Ar apskritai įmanomas atitikimas tarp objektyvaus pasaulio ir subjektyvaus jo atspindžio. Visų pirma. • Elgesio priežastys ir motyvai. jei vakarėlio metu jūsų pašnekovas staiga nei iš šio. Tai visų pirma asmens gebėjimai ir įpročiai. Taip „atkuriame" sutrikusį aplinkos stabilumą. kas jis. besišypsantį veidą.61 • Kiti individualūs ypatumai. kuriuos žmones vertina. Pvz.. kas nors gal šypsosi todėl. kaip įvairius išorinius... Mes visada stengiamės išsiaiškinti mums nesuprantamų. čia pasireiškia ir daug bendrų suvokimo dėsningumų.. kuo jis dirba. turtinė padėtis ir pan. kad žmogus rodo mums draugiškumą.tik mūsų sąmonėje egzistuojantis tikrovės vaizdas. mes ne tik suvokiame. su kuo mus dominantis asmuo bendrauja. kokius socialinius vaidmenis šis žmogus atlieka įvairiose situacijose. bendraudami su kuo nors turistinėje kelionėje. filosofai diskutuoja jau nuo Antikos laikų. kiek mūsų susidarytas socialinės tikrovės vaizdas atitinka realybę. o kažkas kitas .

su visomis detalėmis paprastai suvokiame tik nedidelę dalį to. koks yra jis. Tam gali turėti įtakos . Kuri tai dalis. o taip pat ir iš „vidaus" mūsų jutimo organus vienu metu paprastai pasiekia labai daug įvairių dirgiklių. taigi ir socialinio suvokimo ypatumas yra atrenkamumas. kad jomis patenkinti ir kiti. Aronson. manome. koks socialinės tikrovės vaizdas susidarys mūsų sąmonėje. ką tam tikru momentu galime patirti. 1995). Jie kreipėsi į koledžo studentus. kad panašiai galvoja ir dauguma mūsų bendradarbių. bet ir tai. įsitikinimai ir 1. Jei esame nepatenkinti darbo sąlygomis. nuostatų. Ross ir bendradarbiai. Tai 1977 m. kad besidžiaugiančių yra daugiau nei nusiminusių. kai skaitote šią pastraipą. bet ir mūsų pačių ankstesnė patirtis.kas patvirtina išankstinę nuomonę. taip pat negalime aprėpti visko. kad mūsų nuomonė apie kitą žmogų atspindi ne tik tai. tarpusavio santykius ir kt. kad jau norisi valgyti. o kai džiaugiamės. kad dauguma prieš (pagal E. manė. o tie. kurią informaciją suvoksime. Tai polinkis manyti. y. esam įsitikinę. atrodo. kokie esame mes. Kai jaučiamės nelaimingi ir nusivylę. Bendraudami turime žinoti. arba projekciją. ką norime matyti .. iškreiptai. t. kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat. kaip mes. mes ne tik atsirenkame tam tikrą informaciją. šnekantis kitus žmones. Tam. motyvų ir pan. Suvokdami socialinę tikrovę. kurie buvo prieš.patirties ar vidinės būsenos „papildytu" suvokimu. Svarbus bet kokio. Kognityvinėje psichologijoje tai vadinama apercepcija .kitų žmonių elgesio motyvus. bet ir subjektyviai interpretuojame tą. Sąmoningai ir tiksliai. o jei jos mums patinka.1.62 gali tapti konflikto priežastimi. Iš aplinkos. šiek tiek skauda galvą ir t. Taigi mes nesąmoningai atsirenkame tik dalį prieinamos informacijos. kuri pasiekia mūsų sąmonę. . Yra daug priežasčių manyti. t. manė. jūs galbūt kartu girdite gatve pravažiuojančias mašinas. turi įtaką ne tik pati tikrovė. ar šie nesutiktų vilkėti marškinėlius su užrašu. taip pat jaučiate. daugiau tokių pat žmonių matome aplinkui.lemti prastus tolimesnius santykius ir pan. teiraudamiesi. neadekvatus pirmasis įspūdis . įrodė L. priklauso nuo mūsų interesų. įsitikinimus. Suvokdami kitus žmones. Toliau šiame skyriuje nagrinėjamos įvairios socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys. Tie studentai. Pvz.dažnai suvokiame klaidingai. o kurios ne. kultūrinės aplinkos suformuoti požiūriai. kviečiančiu valgyti vienoje užkandinėje. Todėl daug ką galime suvokti netiksliai. Tam tikru apercepcijos atveju galima laikyti pritarimo iliuziją (falše consensus). kurie sutiko. kad socialinę tikrovę . Dažniausiai mes matome tai. nuostatos. dabar. kad sutiko dauguma jų kolegų.

63

suvokimo visybiškumas: mes siekiame susidaryti visybišką suvokiamo objekto vaizdą, net jeigu trūksta svarbių detalių. Mes jas nesąmoningai „prikuriame", o dviprasmišką informaciją interpretuojame, derindami prie to, ką jau suvokėme. Asmeninių ypatybių įtaką suvokimui XX a. viduryje išsamiai tyrinėjo psichologai L. Postman, J. Bruner, G. Murphy ir kt. Ji ypač ryškiai atsiskleidė G. Allport ir L. Postman 1945 m. atliktų eksperimentų metu. Šie tyrinėtojai pasinaudojo „sugedusio telefono" žaidimo taisyklėmis. Kai kuriems tyrimo dalyviams parodytos skaidrės, kuriose buvo užfiksuotos įvairios socialinės situacijos. Pvz., vienoje iš jų tiriamieji pamatė du vyrus, baltaodį ir juodaodį, besišnekančius metro. Baltaodis laikė rankoje skustuvą plikais ašmenimis. Matę skaidres tiriamieji turėjo perpasakoti jų turinį kitiems, nemačiusiems, šie - dar kitiems ir t. t. Kaip ir reikėjo tikėtis, kol atkeliavo iki paskutiniųjų klausytojų, pasakojimai gerokai pasikeitė. Jie smarkiai sutrumpėjo, neteko daugelio detalių, o kai kurios iš jų, atvirkščiai, buvo per daug išpūstos, perdėtos. Be to, pokyčiams, kurie atsirado, perpasakojant paveikslėlių turinį, neabejotiną įtaką turėjo tyrimo dalyvių patirtis, požiūriai, nuostatos. Pvz., perpasakojant minėtąją situaciją metro, daugiau nei 50 proc. atvejų skustuvas iš baltaodžio vyro rankos kažkokiu stebuklingu būdu buvo „peršokęs" į juodaodžio ranką (pagal R. J. Fisher, 1982). Suvokimo kategorialumas lemia, kad suvokimo proceso metu socialinės aplinkos faktus, kaip ir bet ką kita, mes automatiškai stengiamės priskirti kokiai nors reiškinių ar objektų kategorijai, klasei. „Tai mergina. Matyt, studentė. Tikriausiai netekėjusi. Turbūt dirbanti" - tokius, pvz., sprendimus nesąmoningai darome, sutikę nepažįstamą merginą. Tam turi įtakos suvokimo stereotipai (žr. toliau), kurie gali ir padėti, ir trukdyti teisingai suvokti socialinę tikrovę. Suvokimui būdinga ir fiksacija: vieną kartą tam tikru būdu suvokus kokį nors objektą, suvokinio bruožai išlieka atmintyje ir tai turi įtakos vėlesniems percepciniams sprendimams. Be to, informacija, kurią gauname anksčiau, yra svaresnė nei vėlesnioji. Tam gali turėti įtakos ir atminties tyrinėtojų nustatytas pradmės efektas: geriau atmintyje išsaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. Todėl tokią didelę reikšmę turi pirmasis įspūdis, kurį susidarome apie kitą žmogų. Pirmojo įspūdžio reikšmę puikiai pademonstravo toks E. Jonės ir jo kolegų (1968) eksperimentas. Tyrimo dalyviai stebėjo kitus asmenis, neva atliekančius intelekto testų užduotis. Visais atvejais „testuojamieji" teisingai

64

atlikdavo 15 užduočių iš 30-ties pateiktųjų. Dalis jų teisingai atsakinėdavo iš pat pradžių, o vėliau pradėdavo klysti. Kitiems, priešingai, iš pradžių „nesisekdavo". Po to tyrimo dalyvių buvo prašoma pasakyti savo nuomonę apie stebėtų žmonių intelektą. Nors, kaip minėta, visi jie teisingai atliko po tiek pat užduočių, intelektualesniais buvo laikomi tie, kurie nuo pat pradžių neklydo (E. Aronson, 1995). Pirmasis įspūdis - tai suvokinys, kuris susiformuoja per kelias pirmąsias bendravimo minutes. Yra tyrimų, kurie rodo, kad sunkiai pakeičiamai nuomonei apie pirmąkart matomą žmogų susidaryti mums pakanka keturių minučių! Įvairiais eksperimentais psichologai yra mėginę išsiaiškinti, ar mes nedarome grubių klaidų taip greitai apsispręsdami. Štai vieno iš jų aprašymas. „Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991, 1992) įrašė į vaizdajuostę, kaip 13 Harvardo universiteto magistrantų mokė žemesnių kursų studentus. Paskui stebėtojai vos po 10 sekundžių žiūrėjo tris nedideles atkarpėles apie kiekvieno dėstytojo elgesį paskaitos pradžioje, viduryje bei pabaigoje ir įvertino kiekvieno dėstytojo pasitikėjimą, energingumą, emocinį šiltumą ir kt. Šie elgesio įvertinimai, kurie rėmėsi 30 sekundžių stebėjimu, stulbinamai atitiko studentų vertinimų vidurkį semestrui pasibaigus." (D. G. Myers, 2000, p. 487488). Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju įspūdžiu galima pasikliauti. Beje, gyvenime gana dažnai susidaro situacijos, kai nuomonę apie kokį nors žmogų turime susidaryti labai greitai. Pvz., atėję į atitinkamą įstaigą, kone per keletą akimirkų turime apsispręsti, ar vertas pasitikėjimo savo paslaugas mums siūlantis advokatas arba nekilnojamo turto prekybos agentas. Daugelis pokalbių su pretendentais į įvairias darbo vietas trunka ne ilgiau kaip 20 min. Tokioms situacijoms kartojantis, mes veikiausiai nejučiomis įgyjame įgūdžius, leidžiančius per trumpą laiką gana tiksliai įvertinti kitus. Kita vertus, žmonės nėra nekintantys „suvokimo objektai". Laikui bėgant, keičiasi visų mūsų nuostatos, požiūriai, gebėjimai ir kt. Todėl kitą žmogų turėtume suvokti vis iš naujo, įvertinti šiuos pokyčius. Manydami, kad apie savo kolegą ar draugą žinome viską ir kad jis nepateiks jokių staigmenų, galime padaryti didelę klaidą. Be to, kaip sako psichologas A. Suslavičius (1999, p. 43) „nekintama nuomonė apie žmogų yra tolygi jo pasmerkimui". Mūsų nuomonę apie kitą žmogų gali stipriai paveikti ne tik pirmasis įspūdis, bet ir ta informacija, kurią gauname dar iki susitikimo su juo. Vienas iš

65

pirmųjų šiai problemai skirtus tyrimus 1946 m. atliko S. Asch. Jo eksperimento dalyviai turėjo apibūdinti asmenį, apie kurį prieš tai buvo gavę tam tikrą informaciją. Jie buvo padalinti į dvi grupes, ir joms abiem perskaityti beveik vienodi neva tą asmenį charakterizuojančių būdvardžių sąrašai. Jie skyrėsi tik vienu žodžiu: pirmajai grupei pasakyta, kad tas asmuo šiltas, antrajai - kad šaltas. Vien to pakako, kad pirmoji grupė dažniau apibūdintų pristatytą asmenį kaip kilnų, geraširdį, linkusį bendrauti ir laimingą. Pirmasis įspūdis arba išankstinė nuomonė lengvai gali virsti „save išpildančia pranašyste". Psichologijoje taip vadinamas reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi. Tarkime, eidami į pirmą susitikimą su iš nuogirdų pažįstamu žmogumi, manote, kad jis bus šiurkštus, nemalonus. Tikėtina, kad nuo pat pirmųjų minučių ir jūs jam nerodysite šilumos ir geranoriškumo. Toks elgesys paskatins šaltą naujojo pažįstamo požiūrį į jus, ir jūsų išankstinė nuomonė veikiausiai pasirodys buvusi „teisinga". Bet viskas galėtų būti atvirkščiai, jei iš anksto būtumėt nusiteikęs sutikti draugišką, malonų žmogų.

Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos
Dabar panagrinėkime, kokie psichologiniai mechanizmai leidžia mums taip greitai pagal žmogaus išorę įvertinti jo vidines savybes, socialinę padėtį ir kita. Svarbiausias vaidmuo čia tenka suvokimo kategorialumui, t. y. informacijos klasifikavimui, automatiškai vykstančiam suvokimo proceso metu. Suvokiamus socialinius reiškinius bei asmenis mes taip pat grupuojame, skirstome į kategorijas: „tai - konfliktas", „ji - feministė" ir pan. Remdamiesi savo patirtimi, su kiekviena iš tokių grupių siejame tam tikrus požymius: „jie vienas kito nemėgsta", „ji nusistačiusi prieš vedybas". Schema - tai požymių, priskiriamų tam tikrai asmenų ar reiškinių kategorijai, rinkinys. Schema taip pat apima mūsų prielaidas apie tai, kodėl šie požymiai vieni su kitais siejasi. Schemos, nusakančios požymius, priskiriamus kokiai nors asmenų kategorijai, vadinamos stereotipais. Stereotipiškai gali būti vertinamos tokios asmenų grupės, kaip pensininkai, studentai, kurios nors profesijos atstovai (medikai, mokytojai, policininkai) ir kt. Labai paplitę yra įvairias etnines, religines grupes apibūdinantys stereotipai, taip pat - lyčių stereotipai („visi čigonai yra..."; „visi musulmonai yra..."; „visi vyrai yra..." ir pan.). Stereotipai dažniausiai apima tokius požymius, kaip įsitikinimai ir vertybės,

66

tipiški elgesio motyvai, tradiciniai vaidmenys ir pan. Pvz., veikiant stereotipui, tikriausiai manysime, kad kiekvienas čigonas, kurį sutiksim gatvėje, bus linkęs pažeisti įstatymus, išvilioti lengvatikių pinigus, nesilaikys pažadų ir pan. Nesunku suprasti, kad stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo procesuose atlieka iš dalies teigiamą, iš dalies ir neigiamą vaidmenį. Teigiama yra tai, kad suvokimo proceso pradžioje jie tarnauja kaip atspirties taškas, o tai leidžia mums greičiau padaryti norimas išvadas, pvz., įvertinti pretendento tinkamumą tam tikram darbui. Kaip jau minėta, per trumpą laiką padarytos išvados nebūtinai bus klaidingos. Stereotipai nėra susiformavę atsitiktinai, jų gyvavimas remiasi tikrovėje pastebėtais faktais. Tačiau, kaip teigia G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 70), tai nepateisina tokio intelektualine ir moraline prasme bankrutavusio stereotipų naudojimo, kurio pavyzdžių apsčiai galima rasti, tarkime, žiniasklaidoje. Štai keletas tokių pavyzdžių („Lietuvos rytas", 2001 m. sausio 27 d.): 1 žinutė. Filmo apie teroristus idėja Praėjusį šeštadienį kadenciją baigusio JAV prezidento Billo Clintono spaudos atstovas Jake'as Siewertas atsakinėjo į žurnalistų klausimus, ką darys buvęs Amerikos vadovas, palikęs Baltuosius rūmus. Komentuodamas gandus, kad jis ketina pasirašyti kelis kontraktus Holivude, J. Siewertas juokaudamas pareiškė: „Prezidento lėktuvą pagrobia teroristai iš Lietuvos. Įkaitu paimtas prezidentas galiausiai su teroristais susitaria: Lietuvai atleidžiama 3,2 milijardo JAV dolerių skola, taip pat suteikiamos paskolos garantijos." Tokia galimo filmo scenarijaus idėja nuskambėjo JAV ir visame pasaulyje. 2 žinutė. Aštriadančiai ir grėsmingi Prieš pusmetį apie Lietuvą savaip pajuokavo daugiausia uždirbantis pasaulio aktorius Melas Gibsonas. „Yra dalykų, už kuriuos reikia pakovoti. Įsivaizduokite: atsikėlęs vieną rytą Los Andžele, jūs pamatote paplūdimiu šliaužiančius golfo lazdomis apsiginklavusius aštriadančius lietuvius, kurie nori ištaškyti jūsų smegenis. Ką jūs darytumėte? Tai priežastis savigynai", - pareiškė aktorius savaitiniame pramogų žurnale „Entertainment Weekly".

nustatė. Arkin ir kt.išorinėmis. Aiškinant elgesio priežastis. tyrimą. negeranorišku kitų žmonių elgesiu. O ji lemia suvokimo klaidas: turėdami išankstinę nuomonę. kurios niekas negali rasti žemėlapyje.. mes sprendžiame apie kitų žmonių psichines savybes.. kad studentai tuos egzaminus. mano buvus tinkama jų gebėjimų vertinimo priemone. Stephan 1980 m. H.). 1990). ir turinčių vardus. pagal R. interpretuojame jų elgesio priežastis. pasakys. o kitų žmonių veiksmus esam linkę aiškinti vien jų pačių vidinėmis ypatybėmis. o kitose . kitų žmonių daromas spaudimas. kurį turime galvoje. gebėjimai). 1980 m. gerus studentų mokymosi rezultatus linkę laikyti savo nuopelnu.dažna išankstinės nuomonės apie žmogų susidarymo priežastis. mes nesąmoningai ieškome ją patvirtinančių faktų bei ignoruojame tuos.nepalankiomis aplinkybėmis. Taktą prarado ir žurnalistas Sindikuotame žurnalistų susivienijime „Paradigm TSA" dirbantis ir su olimpines žaidynes transliavusia MSNBC kabeline televizijos kompanija bendradarbiavęs Mike'as Celizicas Lietuvos krepšininkus savo komentare pavadino „būriu vaikinų iš šalies. Stereotipai . nustatant atsakomybę už konkrečius poelgius. remdamiesi schemomis. mes kur kas labiau atsižvelgiame į išorinių veiksnių įtaką. nurodomos arba vidinės juos lėmę priežastys (asmens. kuriuos išlaikė gerai.. kurie jos neatitinka. kad aiškindami apskritai bet kokius savo veiksmus. M. Pvz. kuriuos išlaikė blogai netinkama. G. kurių negali ištarti net jų motinos". Morris. bet prastus aiškina pačių studentų netinkamomis nuostatomis ir kt. (pagal Ch. patekęs į autoavariją vairuodamas automobilį.67 3 žinutė. M. jausmai. o nesėkmes . norai. Įdomu tai. savo sėkmę visi dažniausiai aiškina turimais gebėjimais bei pastangomis. kad vienose situacijose dauguma žmonių įvairius poelgius dažniau linkę aiškinti vidinėmis priežastimis. Skiriamos trys atribucijų rūšys: • asmeninių savybių atribucija • žmogaus elgesio priežasčių aiškinimas (kauzalinė atribucija) • atsakomybės už vieną ar kitą poelgį nustatymas (atsakomybės atribucija). arba išorinės (nepalankiai susiklostę įvairios aplinkybės. G. Tikriausiai kiekvienas. . Taigi. Tai vadinama atribucija. stereotipais ir išoriškai matomais požymiais. Savo ruožtu dėstytojai. Davis ir W. Taip pat nustatyta. o tuos.

gestais ir mimika. įvardijo kaip pagrindinę atribucijos klaidą. save žeminantis (menkinantis) prisistatymas (plačiau žr. kad ir pačiam gali atsitikti nelaimė: ji juk ateina tik pas „nusipelniusius". savaime suprantama. kad sukurtą vienokį ar kitokį įspūdį ar įvaizdį aplinkiniams (E. neatsargumą ar greičio pomėgį. kad kiti susidarytų apie mus tokį įspūdį.: A. kad dažnai tampame socialinio suvokimo objektais. kad pasaulyje yra teisingumas. vertindami tą pačią situaciją. Todėl viešumoje mes stengiamės atrodyti ir elgtis taip. būtinai prisimins vairuotojo išsiblaškymą. norima jį išlaikyti. jog visi gauna tai. Tuo tarpu kiti. taigi vien vaizduotės padarinys. pvz. muzikiniai kolektyvai. kurie jos verti. Sukūrus tam tikrą įvaizdį. . Kitaip sakant. y. Ross 1977 m. kokiu būtume patenkinti.68 kad ji nebūtų įvykusi. 1998). Įspūdis apie žmogų. poza. Įspūdžio ar įvaizdžio kūrimas . įsiteikinėjantis (meilikaujantis). aplinkinių akyse mes kuriame savo įvaizdį. išvaizda. iš dalies ar net radikaliai keisti. Ja remdamiesi manome. jaučiame. yra toks: taip ginamasi nuo minties. tiesiogine to žodžio prasme. pagal: A. Valionienė. 1998). sėkmė lydi tuos. arba jo įvaizdis formuojasi pagal įvairius išorinius požymius sprendžiant apie jo socialines ir psichologines ypatybes pagal tuos dėsningumus. kurio metu asmuo organizuoja savo elgesį viešumoje taip.. sąmoningai arba ne manipuliuojama visais įmanomais išoriniais požymiais. bet ir žmonių grupės: sporto komandos. Dar vienas atribucijos klaidų šaltinis . Žodis įvaizdis ne atsitiktinai siejasi su įsivaizduoti: nors jis nėra. kad kažkas stengiasi mus įvertinti. kurie jau aptarti šiame skyriuje. Goffman. 1959. kuriuos stebėdami suvokiame kitą asmenį: kalba. susidaryti apie mus nuomonę.dažnai daroma nesąmoninga prielaida. Valionienė. kodėl žmonės taip galvoja. visgi tai . Taigi. naudojamos įvairios prisistatymo strategijos. Įvaizdis ir jo kūrimas Mes. kai kada -papildyti. kuriant įvaizdį. cit. jei ne kokios nors išorinės aplinkybės. Savo įvaizdžius kurti ir valdyti stengiasi ne tik pavieniai asmenys.tai procesas. ko užsitarnavo. Įvaizdis yra socialinės percepcijos rezultatas. o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems.kito žmogaus arba mūsų pačių galvoje susiformavęs vaizdinys. Kuriant įvaizdį. Tai vadinama įvaizdžio išsaugojimu bei valdymu. dėl kurio santykio su tikrove galima diskutuoti. įsivaizdavimo rezultatas. Šį reiškinį L. t. įvairios organizacijos. Vienas iš aiškinimų. įsitvirtinantis.

. jo atliekamas vaidmuo keičia įsitikinimus. kai pasijuntame stebimi ir vertinami. tampate universiteto studentu.. pagyrimai. Kurdamas įvaizdį. Kai kada taip gali būti. kad mes siekiame klaidinti ar apgaudinėti savo bendravimo partnerius. kai koks nors sukčius stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą ir išvilioti pinigus.. Taigi įvaizdžio kūrimas dažniausiai visai nereiškia. koks stengiasi pasirodyti. kad žmogaus elgesys. pvz. kas prasidėjo kaip vaidinimas.viešai stebimoje pozicijoje (pvz. t.. esame pristatyti naujam žmonių ratui). „Kai prisiimate naują vaidmenį. susituokiate arba įsidarbinate. o tik norime pademonstruoti ir išryškinti savo privalumus bei užmaskuoti trūkumus. autoritetingais asmenimis. Prisistatymas dažnai vyksta jo net neįsisąmoninus. jei asmens Aš vaizdas yra nestabilus. kalbėdami prieš auditoriją) arba „naujoko" vaidmenyje (pvz. G. kai atsiduriame dėmesio centre . Psichologų jau seniai įrodyta. profesinė sėkmė. Kartu tai ir priemonė asmens savigarbai stiprinti: ją didina aplinkinių komplimentai. gyvenimo teatre tampa jumis pačiais. savotiškas „vaidinimas". jei jis menkai pažįsta pats save. jūs stengiatės vykdyti tam tikrus socialinius nurodymus. Bet dažnai ir ilgą laiką viešai demonstruojama išvaizda bei elgesys gali įtakoti savojo Aš suvokimą. Tačiau netrukus jausmas. ir įvaizdis kuriamas nebūtinai iš anksto tai apgalvojus. žmogus gali šventai tikėti. kad kontroliuoti kitų žmonių apie mus susidaromą įspūdį esame verčiami nesaugumo jausmo ir nerimo. p. nes jūs vaidinate vaidmenį.1. nuostatas. tarsi apsimestų esąs kareivis. A. kad esate verčiami atitinkamai elgtis. praeina. 636). 3 skyriuje). kuris kyla. 2000. žmogus nepraranda savo tapatumo.69 Apibendrindama įvairių autorių pastebėjimus. kad jis yra kaip tik toks. Galbūt iš pradžių šis elgesys jums atrodys svetimas. vertybes. Todėl. Tai ypač ryšku tuomet. Tačiau paprastai prisistatydami mes nesiekiame pasirodyti tuo. Įvaizdžio kūrimas neretai esti to momento elgesys." (D. kokio elgesio iš mūsų laukiama (plačiau apie prisistatymą žr. priklausymas patrauklioms socialinėms grupėms. Tai. Pirmosios savaitės po vestuvių yra panašios į žaidimą „namai". Tuomet mes vienaip ar kitaip prisistatome: mūsų elgesys kinta priklausomai nuo socialinės situacijos užuominų apie tai. Tai ypač tikėtina. Pirmosiomis tarnybos armijoje savaitėmis jaunuolis jaučiasi nenatūraliai. Myers. kuo nesame. kilimas karjeros laiptais ir 1. kurdamas įvaizdį. y. Prisistatymu paprastai siekiama tam tikrų socialinių ir materialinių rezultatų: tai gali būti pažintis ir artimi santykiai su patraukliais arba žymiais. pavyzdžiui. Valionienė (1998) teigia.

žmonės jos metu ir patys mieliau aukoja pinigus. kontaktas žvilgsniu. tuo labiau jis pabrėžė įvaizdžio reikšmę savo darbo karjerai. nagai). vėliau paklusti ir didesniems (D. Štai ką apie įvaizdį sako Nomeda Ausmanienė. agentūros „Noriu darbo" psichologė: -Šiandieniniai tyrimai rodo. kad įvaizdis arba padvigubina galimybes. išsilavinimo ir profesinės patirties jau nepakanka. teisininko. kuriam prigijo pavadinimas kojos tarpduryje. gestikuliacija. t. pavyzdžiui. galbūt tik už užmokestį. finansų ir buhalterijos sistema. Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau. kad netgi tokiose srityse. vėliau mes keičiame ir savo įsitikinimus. gera artikuliacija. arba visai atima paskutinius šansus rasti darbą. fizinė forma. reikalaujančiuose asmeniškai kontaktuoti. Štai pagrindinės šio tyrimo išvados: • Svarbiausios pozityvaus įvaizdžio priemonės .verbaliniai ir neverbaliniai komunikaciniai gebėjimai (minties reiškimas raštu. pritaikydami juos prie tokio elgesio. 1992 metais buvo apklausti didžiųjų Britanijos įmonių direktoriai. apklaustųjų patvirtino. kurių atstovams tenka bendrauti su klientais. oda. Myers. jų patvirtino. paprašyti padėti įtikinti kitus rengiamos labdaringos akcijos nauda.asmens prisistatymas. tokiuose kaip prekyba ir marketingas.valyvumas (asmens higienos elementai. kad darbuose. Kartą viešai išdėstę kokius nors teiginius.70 Kad elgesys gali keisti vidines žmogaus ypatybes. Pvz. Įvaizdžio kūrimas tampa labai aktualus ir tuomet. G. 2000). y. . plaukai. drabužiai. 1990 metais Amerikos Sirakūzų universiteto vadybos katedros darbuotojai apklausė tūkstančių firmų vadovus. Pamąstymui pateiksiu keleto tyrimų duomenis. Tai žmonių polinkis. dažnai rodytis ir dirbti viešumoje. kadrų parinkimas.. išpildžius mažą reikalavimą. Kuo geresnė vadovo padėtis. jau nekalbant apie jo sėkmę. Ypač dažnai to reikalauja kai kurios profesijos . 96 proc. Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai .. Atitikti tam tikrą įvaizdį skatina mūsų atliekami socialiniai vaidmenys. 93 proc. figūra. kaip mokslinis darbas. y. įvaizdis yra svarbus kopimo tarnybiniais laipteliais veiksnys.dėstytojo. laikysena) bei geros manieros. mimika). kad įsidarbinant svarbiausias veiksnys . sėkmingas įvaizdis nulemia darbo sėkmę. kai duodame interviu spaudai ar kalbamės su potencialiu darbdaviu norėdami įsidarbinti. Šiuolaikinėje konkurencinėje darbo rinkoje. pasisakymas. norint rasti darbą. išvaizda (bendras vaizdas. gydytojo ir pan. t. Mokslininkai pažymi. iliustruoja ir reiškinys.

elkitės taip. • Visi šiuolaikinių firmų respondentai mano. kurie mūsų gerai nepažįsta. Toks tarpusavio ryšys tęsiasi ir toliau. yra šis: elkitės taip. jūsų darbas našesnis ir didesnį pripažinimą jis jums atneša.71 • Privačių firmų direktoriai ir skyrių vadovai vykusį įvaizdį laiko karjeros sąlyga. Jeigu atrodote gerai. labai dažnai pasisekimas priklauso nuo nuomonės. priklauso nuo jūsų įvaizdžio. t. jeigu norite ieškoti darbo. ir stengsis jūsų kuo greičiau nusikratyti. geriau sekasi dirbti. stiprina ryžtą ir ištvermingumą. turite įeiti į kambarį užkariautojo veidu. Jie gali būti perskaityti jūsų veido išraiškoje. kitaip darbdavio neįtikinsite. Geriausias patarimas. Šie žodžiai nebūtinai turi nuskambėti balsiai. kūno pozoje. kurį jums galima duoti. kokį įspūdį jis mums daro. kaip jūs vertinate pats save.. jeigu jūs ieškote darbo. ypač į drabužius. kad esate jam tinkamas žmogus. nes darote jiems malonų įspūdį. „esi geros formos" ir t. jūs labiau savimi pasitikite. koks norėtumėte būti. nuo viso psichinio gyvenimo priklauso jūsų darbingumas. Kita vertus. Mes žmogų vertiname pagal tai.. kurią apie mus susidaro kiti. kurio jis ieško. su kuriais mes galbūt niekuomet nekalbėjome. pasitikėjimą savimi ir susitelkimą. jums geriau vengti rodytis žmonėms. Kreipkite dėmesį į savo išorinę išvaizdą. tai ištarti: „prašau. bet niekuomet nepasiseks. „likimas mane persekioja". kaip kartais jus pagiria: „tu puikiai atrodai". Žymus gydytojas arba teisininkas įgyja gerą vardą ne tik gerai eidamas savo pareigas. Prisiminkite. jeigu jūs nepasitikėsite savimi ir nemėginsite siekti sėkmės. Kai atrodote gerai. lyg jau būtumėte žmogus. Jei nuotaika gera. „neišmeskite manęs lauk". kai kiti žmonės jumis nepasitiki ar net tyčia jums kliudo. „man taip sunku gyventi". puikūs darbo rezultatai kelia darbingumą. jausmų. kaip žmogus. „aš savimi jau nepasitikiu". kyląs iš darbo. bet ir šiaip gyvenime darydamas gerą įspūdį. Ar tai nepakelia jūsų nuotaikos? Nuo nuotaikos. viešai kalbėti. ieškodami darbo. kad įmonės įvaizdis turi tiesioginę įtaką jos suklestėjimui. Džiaugsmas ir pasitenkinimas. lyg jums visur sekasi. jeigu norite. „mane užgriuvo visos pasaulio bėdos". darbdavys ims jūsų nevertinti ir tuojau pasakys. susilaukiate didesnio aplinkinių pripažinimo. atrodykite. Jūsų įvaizdis lemia darbo rodiklius. Išorinė . kaip jus suvokia aplinkiniai ir tai. Tai. Jums gali pavykti sėkmingai atlikti darbą ir tada. jūsų elgesyje. Todėl eikite. kurią galite padaryti. Kai nepaisote savo išorės. kad jums sektųsi. kalbėkite. kad jūs ne toks žmogus. duokite man darbo". jūs turite spinduliuoti pasitikėjimu savimi. nes visa tai didina savigarbą ir savivertę. Didžiausia klaida. svarbesne už kvalifikacijos kėlimo kursus. didžiuojatės ir jaučiate kitų pritarimą. Atvirkščiai. Pamatęs ar išgirdęs visa tai.

„mano nosis per didelė".. pirmiausia reikia išsiaiškinti. negi galite sėkmingai dirbti ir jaustis laimingi? Daugumą kompleksų atsinešame iš vaikystės. sukurti pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį. Daugelis žmonių patiria nesėkmes ir negali jaustis laimingi tik dėl to. Savo paties įvaizdį taip pat susiformuojame vaikystėje. Jei taip galvojate apie save.. Tačiau yra įsitikinimų. Kartais. mes imame elgtis taip. Taip kilo daugelis mūsų įsitikinimų . kurie jums patinka.. Kitas metodas. Arba įžvelgiame asmenybės trūkumus . tokio žmogaus. iš kur jie kilo.paieškoti tokių būdo bruožų. Pavyzdžiui: „aš esu mylinti.tai.72 išvaizda sukuria pirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės. Norint jų atsikratyti. pasitikintį ir laimingą . kurie slypi taip giliai mūsų psichikoje. padedantis keisti įvaizdį . kas ir kokie esate. elkitės kaip visiškai pasitikintis žmogus. kūno kalba ir atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą. Jei mūsų klausimai bus pozityvūs. Jei mes ką nors pakankamai dažnai girdime. pasistengia. ir savo motinos niekinamą požiūrį į tėvą". kas buvo kartojama vaikystėje.. kurie yra vyresni ir išmintingesni.. tačiau aplinkiniai. kad problema išsispręstų.„aš nesu toks protingas. Jūs dar nežinote. Sąmoningai paklauskite savęs: „kas man patinka manyje?" arba „kas man gerai sekasi?" Žmogus turi nuostabią savybę .tai teiginiai. protinga ir unikali būtybė".elgtis priešingai susidariusiai nuomonei. Tuomet. elkitės taip. Augdami įgyjame įvairiausių kompleksų. kuris gali gerai dirbti. „esu per jaunas" ir t. kad juos išsiaiškinti ne taip jau lengva.. „aš esu įkyrus". Reklamų kompanijos taip pat naudoja šį metodą. kad susiformuotumėte nuomonę apie save jų pavyzdžiu. Tada jie nusišypso mums. sulauksime teigiamų . tarsi būtumėte patraukliausias. nepakanka tik atkapstyti jų kilmę. kol galiausiai mes imame tuo tikėti. įsitvirtino pasąmonėje. Jūsų išvaizda. Dar vienas būdas pagerinti savo įvaizdį . laikyseną. kuriuos dažnai kartojame garsiai arba mintyse. Šiuo atveju. Kartais to pakanka. vienas sprendimo būdų yra „pozityvūs tvirtinimai" . kartais intelektualinių . „aš bjaurus". ir mūsų nuotaika pagerėja. kad jie yra nepatenkinti savimi . tarsi viskas būtų gerai ir šypsomės žmonėms.giliai širdyje didelė dalis žmonių jaučia menkavertiškumo kompleksą.jis visada ieško atsakymo į klausimus. t. pradedame tuo tikėti. Sukūrusios kokią frazę. jei galvojate. kad jūs nepatrauklus. Taip išsiugdomi kompleksai ir neigiami įsitikinimai.„aš neturiu humoro jausmo". kaip kiti". Tenka išgirsti prisipažinimų: „vaikystėje aš perėmiau tėvo kalbėjimo manierą. kad jums trūksta pasitikėjimo savimi. jo vertybes. Jei esate įsitikinęs. kai jūs įsivaizduosite save patrauklų. kai jaučiamės nelaimingi.. jos nuolatos kartoja ją. Kartais fizinių .jūs iš tiesų toks pasijusite.

gali padėti klausimas: Jei manyje būtų kas nors. Pabandykite numatyti. bei naudokite jas • Galite pasipraktikuoti. išbandydami įvairius elgesio būdus ne viešoje vietoje. kurie gali padėti pakeisti nuomonę apie save: „kokios mano stipriosios savybės?". neužmiršti. Jei jūsų tikslai pozityvūs. Pagalvokite. kas tai galėtų būti?" Šis klausimas reikalauja teigiamo atsakymo. Burton ir R. Pagalvokite. Yra ir kitų gerų klausimų. kaip pirmąsias geriau išnaudoti. kas man patiktų. neteisingą vaizdą. kas joje padėtų atrodyti taip. Galima specialiai sudaryti tokias situacijas. kaip norėtumėt • Numatykite. kokio rezultato norite . „kas man sekasi geriausiai?" Pozityvūs tvirtinimai. kad tai išryškėtų arba tiesiog paklausti • Įvardykite sau. teigiamų atsakymų reikalaujantys klausimai gali puikiai mums pasitarnauti. kad toks šaltas apskaičiavimas . „kokiose srityse aš geriausiai pritaikyčiau savo gebėjimus?".73 atsakymų. tačiau atspindi iškreiptą. ką dabar apie jus galvoja aplinkiniai. Norint įveikti savo kompleksus ir neigiamus įsitikinimus. kodėl jis turėtų būti būtent toks ir kaip reiktų elgtis.įveikti • Susipažinkite su „scena". Pažinkite save ir kurkite save patys tokius.nemoralus. kad kiti apie jus susidarytų teigiamą įspūdį • Pasverkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses.kokio įvaizdžio jums reikia. . norint jį sukurti • Įvertinkite situaciją. kurioje teks bendrauti. elgesys „tarsi". kokie joje bus jūsų bei kitų asmenų vaidmenys. ką reikia sakyti bei daryti. reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką jūsų atžvilgiu. jei nuspręstumėte tai daryti iš anksto viską suplanavę. kokias žodinės ir nežodinės išraiškos priemones turėtumėt naudoti. Dimbleby (1988) nurodomi svarbiausi įvaizdžio kūrimo žingsniai. o antrąsias . nemanykite. kokiais norite būti! O štai G. kad sukurtumėt norimą įspūdį. kurioje turėsite prisistatyti. kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai. Kai suriku atrasti mums patinkančius bruožus. sako autoriai: • Pabandykite sužinoti. keičiant įvaizdį. susikurti teigiamą įvaizdį.

Pastebėta. Pvz. p. Iš čia nurodomų reiškinių mūsų dar neaptarti yra trys . Jis lemia tai. pasakytus prieš išsiskiriant. Burton ir R.. kad pradmės efektas turi didesnę įtaką mūsų sprendimams.baigmės efektas. nei anksčiau sakytus komplimentus ir į tai atsižvelgdami jį vertinsime. Pvz. esame linkę nepastebėti jo trūkumų ir ieškome kitų patrauklių savybių. jei pastebime ką nors atstumiančio. ieškome ir . pastebėję kokį nors mums labai patrauklų asmens bruožą. Kaip ir pačius pirmuosius. Daugumą jų jau aptarėme ankstesniuose skyreliuose.. Aureolės efektas yra gana panašus į pradmės. aureolės efektas ir vieningumo iliuzija. susipykę su draugu. galima pateikti G. Dimbleby (1988. tad stabtelkime prie jų. prisiminsime geriau. poelgius įsimename geriau nei viduriniuosius.baigmės efektas. kad dalis mūsų gautos informacijos apie žmogų ima dominuoti ir daro įtaką galutiniam sprendimui. Tai yra: • išankstinė nuomonė • save išpildančios pranašystės • stereotipai • pagrindinė atribucijos klaida • pradmės efektas • baigmės efektas • aureolės efektas • pritarimo iliuzija • vieningumo iliuzija. Šie autoriai taip pat išvardija svarbiausius socialinio suvokimo klaidų šaltinius. su kuriuo bendraujame žodžius. remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami. Ir atvirkščiai. o baigmės . Tai . kai bendraujame su nepažįstamais žmonėmis. siekdami susidaryti kuo teigiamesnį to asmens vaizdą. 75) sudarytą būdingiausių socialinio suvokimo klaidų sąrašą: • dalį informacijos mes praleidžiame • kai kurioms detalėms suteikiame per didelę reikšmę • neteisingai interpretuojame ryšius tarp atskirų suvokiamų elementų • darome neteisingas prielaidas apie žmones.bendraujant su pažįstamais. paskutinius žmogaus. darydami sprendimus apie žmones. ir jais labiau pasikliaujame. kad kai kurie būdo bruožai visada susiję su kitais. jo priekaištus.74 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti Apibendrinant šį skyrių.

Vieningumo iliuzija (falše consistency) pasireiškia. • Pabandykite stebėti su kuo nors bendraujantį žmogų ir įvardykite. O koks elgesys gali padėti išvengti socialinio suvokimo klaidų? Tai: • atidumas detalėms: bendraujant reikia atidžiai stebėti visus. ką pastebime. kai mes nepagrįstai tikimės. tiek nežodinius „pranešimus" • sprendimo atidėjimas: stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie žmogų. tiek žodinius. Todėl. kad panašiomis situacijomis jis visada elgsis daugmaž taip pat ir pan.) atskleidžia jo asmenybės ypatybes. kada jūs padarėte socialinio suvokimo klaidų. padėtį visuomenėje ir kt. tai leis sukaupti apie jį daugiau ir įvairiapusiškesnės informacijos • nuomonės keitimas: būti nusiteikus keisti savo požiūrį į žmogų. kodėl žmogus pasielgė taip. kartą iš ko nors išgirdę nedraugišką „užsičiaupk!".75 daugiau patvirtinimų. tautybe. • Kokie stereotipiški vertinimai labiausiai žeidžia jus asmeniškai? Ar jie susiję su jūsų lytimi. stereotipų poveikio ir kt. siekiant išvengti aureolės efekto. nors tąkart jis galbūt tik nevykusiai pajuokavo. Pasvarstykite: Pamėginkite prisiminti. • alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas: stengtis rasti ne vieną. kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus: kad vienas jo poelgis ar požiūris neprieštaraus kitam. įsijausti į jo padėtį. padedančių susidaryti objektyvesnę nuomonę • įsijautimas: pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis. o ne kitaip. kad tas žmogus . pagalvokite. Jei tokių situacijų neprisimenate. kad tas asmuo apskritai yra atstumiantis. kokie išoriškai stebimi požymiai (balso intonacija. sužinojus apie jį ką nors naujo • duomenų tikrinimas: nuolat lyginti tai. išvaizdos detalės ir 1.1. bet keletą skirtingų paaiškinimų. išpažįstama religija? . judesiai. tiek į išorinius poelgį lėmusius veiksnius • papildomos informacijos rinkimas: ieškoti papildomų informacijos šaltinių.grubus nepraustaburnis. su turima nuomone ir kreipti dėmesį į prieštaravimus • informacijos lyginimas: įvairias pastebėtas detales lyginti vienas su kitomis. atkreipiant dėmesį tiek į vidinius. greičiausiai manysime. kada jums gresia pavojus tokių klaidų padaryti.

76 .

). Schulz von Thun (1996) teigia. bet ir žinios apie siuntėjo asmenį (pvz. Beje. F. kas nepasakoma žodžiais? Šiame skyrelyje pakalbėsime apie tai. turėdami sveikas ausis? Kuo patogūs yra daugiaprasmiai pranešimai? Ar mūsų kalba gali būti valdžios įrankiu? Ar klausymasis ir girdėjimas .apie keitimąsi žodine informacija. kodėl šis bendravimas dažnai būna toks komplikuotas. o pati informacija vadinama pranešimu. su baime ar pan. Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu. kadangi parodo siuntėjo savijautą. siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių). ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame. . Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose.tas pats? Ar galima išgirsti tai. analizė Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo. siuntėjo norą būti „aukštumoje" ir t. Savęs atskleidimas: ką aš pasakau apie save. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės. Pranešimo turinys: apie ką aš informuoju. priėmėjo ir pranešimo terminais. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas. ypatumai. arba bent jau turėtų toks būti. Aptarsime žodinio (verbalinio) bendravimo ypatumus ir pabandysime atsakyti į klausimą. su kuo jūs susiduriate kasdien daugybę kartų . 1. ką mes norėjome pasakyti? Kodėl kartais mes būname kurti. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis. t.. Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija (pranešimo turinys). Pranešimo samprata. tiek sąmoningas norimas savęs pavaizdavimas. kad kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais.. ŽODINIS BENDRAVIMAS • • • • • • • Ar žodžių tvarka sakinyje yra psichologiškai svarbi? Kodėl bendravimo partneris neretai išgirsta visai ne tai.77 5. 2.

Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras. Pabandysime schema pavaizduoti pranešimo analizę (žr. Pranešimas parodo. balso toną. Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau". Žodinės komunikacijos psichologinis modelis Įsivaizduokite. liepti. Visam tam priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus. kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. Be to. Kreipimasis: ko aš norėčiau paprašyti.Tu-pranešimą (ką aš galvoju apie tave) arba Mespranešimą (kokie yra mūsų tarpusavio santykiai). Įdomu. jau penkis kartus tau skambinau!" Pranešimo turinys šiuo atveju visai aiškus . Šiek tiek sunkiau suprasti. Tai dažnai išryškėja vartojant tam tikras formuluotes. antra. 5. priėmėjas čia atlieka vertintojo vaidmenį („ką man sako tavo pranešimas apie tave patį?").skambinta penkis kartus. tiek paslėptas. Beveik visų pranešimų tikslas . Pranešimo tarpusavio santykių aspektas liečia ir priėmėją („ką aš tau reiškiu?"). kokie tarpusavio santykiai atsiskleidžia tarp siuntėjo ir priėmėjo (gal nuskambėjo priekaištas: „Tu visada kažkur bastaisi". o tarpusavio santykių aspektas . nors garsiai tai nebuvo ištarta. ką siuntėjas nori pasakyti apie save (jis nekantrus? nusivylęs? labai stropus?). neverbalinius signalus. kokios jis nuomonės yra apie priėmėją arba. Pakeliate ragelį ir išgirstate: „Labas. 5. kokie yra jų tarpusavio santykiai. ką siuntėjas mąsto apie priėmėją.) ir panagrinėti konkretų pavyzdį. tarpusavio santykių aspektas gali būti dvejopas: čia gali atsispindėti. ką įsakyti.paveikti priėmėją. o gal: . Tarpusavio santykių aspekto nereikėtų maišyti su savęs atskleidimo aspektu: pastarasis neliečia priėmėjo.78 3. 4. jog suskamba telefonas. jog esant vienodam kreipimuisi.1 pav. Taigi savęs atskleidimo aspektas pateikia Aš-pranešimą.1 pav. pirma. Tarpusavio santykiai: kokios aš nuomonės apie tave. santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ne tavo nosiai suprasti tai!").

Implicitiniai pranešimai yra . Vėliau apie tai dar kalbėsime išsamiau. tarpusavio santykiai ir kreipimasis) gali būti ir eksplicitiniai.tai tokie pranešimai.. ir implicitiniai. galima pastebėti. Vieną iš galimų variantų pavaizduosime 5. nuogąstavimus. Kartais nebūtina žmogui tiesiogiai sakyti. bet ką gi jis norėjo tuo pasakyti?" Jei pranešimas nėra visai aiškus.. formuluotės (pvz.tai daugiaprasmiai pranešimai. Pvz. į ką jam reaguoti: „Atrodo. kreipimosi aspektas bus eksplicitinis.79 „Tu man labai svarbus"?) ir ko jis siekia (galbūt „galėjai ir tu pats paskambinti man").tai implicitiniai pranešimai. kai pataikaujame ir pan. mūsų nuomonę apie tą žmogų gali išduoti ir balso tonas. kurie yra suformuluoti aiškiai ir vienprasmiškai. jei bus sakoma: „Paduok duonos!". tačiau gali būti numanoma. suprantu kiekvieną žodį. Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai Eksplicitiniai .. Mūsų bendrais reikalais visada rūpinuosi aš! 5. ką apie jį galvojame (tai būtų eksplicitiniai pranešimai). Konkretaus pranešimo analizė Taigi ką išgirsta priėmėjas. viltis. kai kalbame „iš aukšto". kurių prasmė yra paslėpta. jog priėmėjas „išgirsta" savo fantazijas. implicitinis.2 pav. jei išgirsite: „Duonos ant stalo nebėra!" (vis tiek norima. kad būtų paduota duonos).. į kurį aspektą (iš minėtų keturių) jis atkreipia dėmesį? O gal jis netgi negali apsispręsti. Visi keturi pranešimo aspektai (pranešimo turinys. savęs atskleidimas.) .2 pav. Implicitiniai .

įsivaizduokite. jog įeinate į laukiamąjį.). Matai. šiame pavyzdyje pateiktas tik vienas iš daugelio galimų verkimo siunčiamų pranešimų.4 pav. iš džiaugsmo. Pasisveikinate.3 pav. 5. Pvz. Tačiau šiuo atveju sunkiau įvardinti turinio aspektą. be to. verkti galima ir iš laimės. kaip toli tu nuėjai! 5. kuriame jau randate laikraštį skaitantį klientą. tačiau žmogus nereaguoja ir toliau skaito. savo balso tono: „Aš gi to nesakiau!" Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė Pagal anksčiau pateiktą pranešimo analizės schemą galima nagrinėti ir nežodinius (neverbalinius) pranešimus. pateikta galima tylėjimo pranešimo analizė. todėl šią schemos dalį praleisime. 5. Netgi tylėjimas yra pranešimas.80 gana populiarus. 5..4 pav. Trys neverbalinio pranešimo (verkimo) aspektai Savaime suprantama. Panagrinėkime verkimą (žr. Trys neverbalinio pranešimo (tylėjimo) aspektai . ką tu pridarei.3 pav. nes juos naudojantieji lengvai gali išsiginti savo žodžių.

Draugo prislėgtu balsu ištartas „Su manim viskas gerai" lyg ir reikštų „Nesirūpink daugiau manimi". galime išgirsti ir griežtą: „Atsikabink. nekongruentus pranešimai sukuria dvigubą ryšį. aš tau aiškiai pasakiau.. jog sakomi žodžiai neatspindi realybės.. Turbūt supratote. jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos.81 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai Pranešimas vadinamas kongruenčiu. Dėl nemalonios savijautos jūs atsakote: „Turbūt greit mirsiu!" Tačiau jūsų pašnekovas greičiausiai supras. o ne balso tonas. jei visi siunčiami signalai (ir sakomi žodžiai. kadangi turi atsarginį variantą . kai vienu metu iš mūsų reikalaujama būti savarankiškais. Nekongruentus pranešimai paprastai būdingi tvirtai neapsisprendusiam pranešėjui. kad su manimi viskas gerai!" Vadinasi.. individo aplinka. Pvz. Tačiau apie tai.juk pranešimas dviprasmis. įtūžęs žvilgsnis. Tačiau ar tai nėra panašu greičiau į pagalbos šauksmą: „Rūpinkis manimi!" Antra vertus. o kartu . kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus. kai priėmėjas yra priklausomas nuo siuntėjo (pvz. vienos krypties.likti priklausomais nuo jų. kad pasakyti žodžiai neatspindi tikrovės: juk jūs dar vaikštote savo kojomis ir visai neblogai atrodote. vaikai ir tėvai). gestikuliacija. kaip jums sekasi. vyras šūkteli: „Aš stebiuosi tavo kulinariniais sugebėjimais!" Tai. ir balso tonas. Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį . pikta veido išraiška. Pranešimo priėmimo ypatumai Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. Beje. Pvz. išduoda būtent sudegęs kepsnys.. jums skauda skrandį. daug nekongruenčių dvigubų pranešimų išgirstame iš tėvų. jog kur kas geriau būtų keturios ausys. Pvz. gali rodyti ir kontekstas. o kas nors paklausia.. Bet kuriuo atveju jis gali išsiginti savo žodžių." Pranešimo nekongruentumą dažniausiai rodo mimika. Pranešimo nekongruentumą kartais išduoda ir perdėtos formuluotės. klausiate: „Kas atsitiko?" ir išgirstate prislėgtu balsu ištariamą atsakymą: „Viskas gerai. kuris priėmėją neigiamai veikia ypač tada.. jei siunčiami signalai yra skirtingų krypčių. valgydamas kepsnį. Nekongruentus pranešimai gali apsunkinti ir trikdyti bendravimą. prieštarauja vieni kitiems. Tačiau psichologai juokauja. stengdamiesi pagelbėti draugui. ir gestikuliacija) yra suderinti. pamatę nuliūdusį draugą. garsus balsas „tiktų" frazei „Aš nebenoriu daugiau tavęs matyti!" Pranešimas vadinamas nekongruenčių. balso tonas.. kad šis pranešimas yra nekongruentus. Pvz.

5. pateikto skyriaus pradžioje (žr. girdėdamas jo pranešimą/ 5. Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia. 5. ką jis išgirdo jam sakomoje frazėje.5 pav. Priklausomai nuo to.). Priėmėjas gali reaguoti labai įvairiai: tai priklausys nuo to. 5. Tik retas geba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis". jis gali pakrypti į vieną ar kitą pusę. kurią ausį mes „įjungiame" pokalbyje. SAVĘS ATSKLEIDIMO AUSIS Kas jis toks? Kas su juo vyksta? TURINIO AUSIS Kaip suprasti turinį? KREIPIMOSI AUSIS TARPUSAVIO SANTYKIŲ AUSIS Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti. Galimos priėmėjo reakcijos . galvoti. jausti.82 priėmėją" (žr.). kad priėmėjas turi laisvę pasirinkti. Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota.2 pav. „Keturausispriėmėjas" Grįžkime prie mūsų pavyzdžio.5 pav. „tarpusavio santykių" ir „kreipimosi" ausis. „savęs atskleidimo". į kurią pranešimo dalį jis reaguos. turintį „turinio".6 pav.

taip pat mokslo darbuotojai. (irt. Su tokiais žmonėmis yra gana sunku bendrauti.jaučiamės išjuokti. į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš 5. jei žiūri aptarinėjami. kurie turi perdėtai išlavintą „santykių ausį".. aš žinau. „Savęs atskleidimo " ausis kartais dar vadinama „diagnozuojančia ausimi". girdime tik to žmogaus savęs atskleidimą: „Koks jis baisus žmogus. jei juokiasi .. ką tu man jauti.. kad tu mane laikai paviršutiniška. Jei kas pyksta. kad šiaip darau miegančio įspūdį. jei nežiūri . Štai koks tu esi! Tai patogu. jog geriau išlavintą „turinio ausį" turi vyrai. tiesa? Šitoks netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimas vadinamas imunizacija..laike kintantis fenomenas.. a-d variantų. jeigu leidžia sau taip apie mane mąstyti!" Taigi automatiškai pakeičiama: Štai koks aš esu! _________________p. t. Jis: Taip. Ji: Aš tik norėjau sužinoti. Yra pastebėta. žymiai dvasiškai sveikesni yra „savęs atskleidimo" ausies „savininkai". Pateiksime pokalbio pavyzdį: Jis: Šiandien gražus oras. Jis: Jausmai . kur reiktų įžvelgti tarpusavio santykių aspektą. kas yra suprantama žodžiu „meilė"? Tai gali reikšti daug ką..).6 pav. t. jei vyras būtų „įjungęs" tik „turinio ausį": Ji: Ar tu dar mane myli? Jis: Pirmiausia. Palyginus su tais žmonėmis. . apie tai nėra vieningos nuomonės. bet vien apie orą nenorėčiau kalbėtis. Arba: Ji: Tu šiandien labai gyvybingas. nes pranešimas interpretuojamas pagal principą „Ką tu praneši apie save?" Kartais ši ausis „veikia" ne visai pagal paskirtį: ten.83 Paanalizuokite. imame jaustis be kaltės kalti. Štai kaip atrodytų pokalbis. Ji: Aš žinau. Per stiprus „santykių ausies" išlavinimas sunkina mūsų gyvenimą: net indiferentiškus posakius imame interpretuoti siedami su savo asmeniu.nemėgstami ir t.

galime pasakyti: • Stiklinė pusiau tuščia arba • Stiklinė pusiau pilna. ko norėtų ir pan. svečias dairosi bute. Pvz. tarpusavio įtakojimo instrumentas. emocijų stygiumi. kad stiklinė yra kone tuščia. ką turėtų tuoj pat padaryti. Tėvai džiaugiasi vaiko „supratingumu". Pirmuoju atveju klausytojas sužino. tačiau tokia patirtis vėliau virsta kliūtimi nuoširdžiam bendravimui. Antra vertus. Čia tiktų toks pokalbio pavyzdys: Ji: Jis: Arba: Pirmą kartą atėjęs į namus pas savo bendradarbį.ne vien pasakų šalis. kad mūsų kalba yra socialinės valdžios. Psichologizuota jūsų reakcija būtų maždaug tokia: „Šia kritika Jūs tik parodote. ką jie patys jaučia. perpus pripildytą vandens. kad neišaugote iš savo vaikiškų kelnių.1. kai klausome „turinio ausimi". jog kas nors kritikuoja kapitalistinę santvarką. 2000) teigia. Usmanov. Šeimininkas: Ko tu ieškai? Peleninės? Tuoj atnešiu! Gražus šiandien oras. Jei Jums asmeniškai blogai . antruoju.ieškote kaltės sistemoje" ir 1. Gyvenimas .gebėti vienodai jautriai reaguoti į visus pranešimo aspektus.84 Kitas netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimo atvejis -išgirsto pranešimo psichologizavimas. Geriausia išeitis . Taigi paprasčiausia ir lengviausia bendrauti. M. kad šis iš menko krustelėjimo supranta. kad ji . įsivaizduokite. Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką.tarpusavio įtakos instrumentas Norvegų psichologas R. vien tik toks bendravimas pradėtų varginti savo „sausumu". Būdami jautrūs kitų poreikiams.. Blakar (pagal V. Labai jautri „kreipimosi ausis" išlavinama dar vaikystėje. visiškas nesigilinimas į turinio aspektą. Paprastas pavyzdys: žiūrėdami į stiklinę. Baigsim gerti kavą ir dar galėsim išeiti pasivaikščioti. šio tipo žmonės ima nebesuprasti. Taigi siuntėjo pasirinkta frazė vienaip ar kitaip . Kalba .kone pilna.

Pvz. „Linas sumušė!": ar Linas sumušė kažkokį žmogų. akis gali reikšti ir žmogaus akį. tačiau galbūt dar neteko girdėti. kai kalbame per radiją. Visi trys posakiai trūksta. televiziją. Su panašia problema susiduria ir priėmėjas. t. ir mezginio akį). kai mūsų mintys perteikiamos spaudoje.. y. nepakankamai ir per mažai perduoda kažko trūkumo idėją. reklamoje ir pan. t. ar Linas sumušė rekordą? Taigi dekoduodamas priėmėjas turi pasirinkti vieną iš galimų reikšmių. kad mūsų kasdieniai neutralūs pokalbiai gali paveikti kitą žmogų . Ypač ryškus to pavyzdys . Tačiau pranešime gali slypėti net kelios prasmės. nors mūsų kasdienės įtakos sfera gana ribota. jo reikšmę. Taigi kiekvieną kartą norėdami ką nors pasakyti. jo pasirinkta „objektyvi frazė" vis tiek struktūruoja ir įtakoja mūsų suvokimą. kas buvo pasakyta vėliau. kuris neretai nepelnytai užmirštamas. taip. Esame girdėję kalbininkus diskutuojant dėl įvairių posakių lingvistinio ar stilistinio teisingumo.. kai kalba vadinama socialinės valdžios instrumentu. mes tą pačią mintį galime išreikšti ir kitaip: „Linas atėjo vėlai" arba „Linas neatėjo laiku" ir pan. Būtent pastarasis aspektas ir domina psichologus: kodėl beveik visiškai sinonimiški pranešimai skirtingai paveikia mus? Reklamos ir politinės propagandos žinovai. sunku suprasti. . y. ką reiškia. Tačiau funkciškai tai bus tapatūs kodai. kieno ir kokie interesai ar požiūriai atsispindi tam tikrame pasakyme. O kaipgi mes? Ar tikėtina. poetai ir rašytojai sumaniai naudojasi žodžio galia. kad būtų diskutuojama apie tai. Jeigu mes nežinome konteksto. Jis turi dekoduoti siunčiamo pranešimo turinį.jo suvokimą ir požiūrį į aplinką? Pasirodo.. Žodis valdžia čia pasirinktas neatsitiktinai: mes norime atkreipti dėmesį į tą žodinio bendravimo aspektą. Tačiau visgi „neutralių" pasakymų nebūna: savo siunčiamu pranešimu kitą žmogų paveikiame sąmoningai arba nesąmoningai. reikšmė išliks ta pati.čia įtakos sfera kur kas platesnė.daugiaprasmiai žodžiai (pvz.85 paveikia mus. . mes turime pasirinkti tarp keleto alternatyvių būdų. todėl ir kalbos poveikio reikšmingumas kitoks. norėdami pasakyti „Linas pavėlavo". Net jeigu siuntėjas stengiasi „pasakyti objektyviai". ir žiedo akį. Kodo pasirinkimas Norėdami išsakyti savo mintį. Priėmėjui padeda kontekstas: • situacija • tai. pvz. kas buvo pasakyta anksčiau • tai. Būtent tai ir turima omenyje. ją galime užkoduoti įvairiausiais būdais. Panagrinėkime tai detaliau. priėmėjus. Kas kita.

Beje. M. Tačiau lygiai tie patys ypatumai būdingi teiginiams. Blakar (pagal V. ar nukniaukti. kai siuntėjas būna pasirinkęs neadekvatų pasakymą tam. Pvz. Mes negalime betarpiškai perduoti visos minties iš savo sąmonės į priėmėjo sąmonę. tačiau nei vienas jų adekvačiai nenusako tikrosios vidinės Algio mamos būsenos. Ši išanalizuota kasdienio gyvenimo situacija susijusi tik su dviem žmonėmis. ji pasirenka vieną iš daugelio variantų. kokia bausmė jo laukia. ar klaidingi. tiek jo mamai nėra tas pats. televiziją ir pan. Mes turime savo mintį ir prasminį jos turinį „paversti" skambančia kalba. Algio mama pastebi..86 Tačiau ypač sunku priėmėjui būna tada. rizikuodami būti ne taip suprasti. R. Tačiau tiek Algiui. Mūsų pateiktame pavyzdyje galima išsiaiškinti. Norėdama kreiptis į sūnų. Įtarimas tuoj pat krenta ant Algio. kad būtent tie pasirinkimai (sąmoningi arba nesąmoningi). ar pavogti. Maža to. Nors kiekvienas iš mūsų pateiktų reagavimo variantų atspindi dalį tiesos. O tai Algiui leidžia prognozuoti. kad kalba yra socialinės valdžios įrankis. ar teiginiai yra teisingi. kuris pasakymas bus pasirinktas. leidžia teigti. O jie paliečia tūkstančius. ką jis norėjo perduoti. susijusius su sūnaus poelgiu. Bet nėra kriterijaus. kad Algis ar kažkas kitas paėmė /nukniaukė /pavogė saldainius. 2000) tvirtina. kuris leistų patikrinti. kad nauja saldainių dėžutė beveik tuščia. Usmanov. kuris pabrėžia kažkurį vidinės būsenos aspektą. kuriuos siuntėjas ir priėmėjas privalo atlikti. ne visada galima patikrinti. skambantiems per radiją... vienu metu mes negalime naudoti keleto vienas kitą patikslinančių pasakymų. mes turime rinktis. . ar saldainiai buvo paimti. Savo įtarimą ji gali išreikšti pačiais įvairiausiais būdais: • Tai tu paėmei saldainius? • Tai tu esi tas smaližius? • Tai tu nugvelbei saldainius? • Tai tu nukniaukei saldainius? • Tai tu nušvilpei saldainius? • Tai tu pasisavinai saldainius? • Tai tu pavogei saldainius? Galbūt Algio mama vienu metu išgyvena pačius įvairiausius jausmus. milijonus žmonių.

susijusių su žodžiu. yra dar vienas svarbus žodinio bendravimo aspektas. negru. • Asociacinis komponentas . Ideologijoje ir politikoje tai ypač svarbu. spalvotuoju.kiekvienas žodis slepia savyje tris komponentus: referentinį.. pavasaris .aktyviai eksploatuojamas. kadangi atitinkamų žodžių ir sakinių parinkimas struktūruoja realybę „taip. sąmoningai ar ne.apie amerikiečių agresiją . Tų instrumentų yra keletas: 1. uždarytas į kalėjimą žmogus gali būti pavadintas nusikaltėliu arba nuteistuoju. Tačiau galima rasti pavyzdžių. poezijoje. • Emocinis komponentas . Pagal tai. nusakantys tą patį objektą.. Kalba. Beje. kurį iš šių žodžių pasirinko kalbantysis.. kokius mūsų minėtus „valdžios instrumentus" jis turi. daugeliui kelia teigiamas emocijas. girdėdami ir suvokdami žodžius. nors ir neturi jokio ryšio su šio žodžio interpretacija siaurąja prasme. pirmieji pumpurai ant medžių. politikoje. du žurnalistai. o konkrečiau . Žodiniai „valdžios instrumentai" Trumpai aptarsime. susijusios su žodžiu pavasaris. o emocinis . Paprastai. sukelia mums skirtingas emocijas. mes kuriame vieningą vaizdą. pavasaris . asociacinį ir emocinį. kaipgi siuntėjas įgyvendina galimybę įtakoti priėmėją bendravimo metu. Tačiau visgi atkreipsime dėmesį į tai. A ir B. mes suprasime jo požiūrį ir jausmus tamsiaodžių ar prasižengusiųjų atžvilgiu.tai tirpstančio sniego upeliukai. tamsiaodis žmogus gali būti pavadintas juodaodžiu. o B . A parašė apie amerikiečių dalyvavimą Vietnamo reikaluose. Reklamos kalboje referentinis komponentas „nustumiamas" į šoną. tie patys dėsningumai naudojami ir mūsų kasdienėje kalboje. pragmatinį kalbos aspektą. Pvz. Kitais žodžiais tariant. kai skirtingi žodžiai. kaip reikia". ateinantis po žiemos. juodaskūriu.tai visuma asociacijų. Pvz. Šį aspektą mes jau trumpai aptarėme: tas pats reiškinys gali būti nusakomas įvairiais sinonimiškais žodžiais arba frazėmis.tai metų laikas. buvo komandiruoti į Vietnamą nušviesti karo eigą. Žodžių ir sakinių pasirinkimas. kad galimybė manipuliuoti skirtingais žodžio komponentais nuo seno yra žinoma ir naudojama retorikoje. pvz. dažniausiai net neįsisąmonindami minėtų trijų komponentų egzistavimo. Aukščiau pateiktos asociacijos. • Referentinis komponentas atspindi žodžio reikšmę.tai žodžio sukelti jausmai arba emocijos. Pvz. gaivus šiltas vėjas..87 Žodžio komponentai Be pasirinkimo aspekto.

jis man sudavė (t. 2000). protingas. „tas chuliganas"). Pvz. reklamuojama „vienintelė skalbimo priemonė su balinančiu efektu".. darbštus. impulsyvus.. numanome didesnį ar mažesnį policijos aktyvumą pirmuoju atveju (t. Akcentavimas ir intonacija. palyginkite du asmenis: pirmasis yra protingas. Tiriamiesiems pirmasis asmuo atrodydavo lengvai nepasiduodantis svetimoms idėjoms. 5. y.. kurią priėmėjas ne visai norėtų laikyti išeities tašku. du sakiniai . y. suteikusį mums galimybę užsidirbti. esąs ribojamas pavydo ir užsispyrimo. H. 2. Pvz. A. užjaučiame demonstrantus) ir suabejojame demonstrantų taikumu antruoju atveju (t. darbštus.. Kitas pavyzdys: kalbėdami apie žmogų. Pvz. Svarbi ir frazės intonacija. ką sako ir ką galvoja. Asch. Usmanov. Jeigu tą patį sakinį pasakysime akcentuodami vis kitą žodį. Krepšinio fano ausiai kur kas maloniau turėtų skambėti pirmasis sakinys. tik jose sukeisti pirmas ir paskutinis žodžiai. kritiškas. Slaptų arba numanomų prielaidų pasirinkimas. Naujų žodžių ir posakių sukūrimas. nes leido blogoms savybėms užgožti gerąsias. 4. S. antrasis . y. šiltai. nors tai visiškai nepriimtina visuomenėje"). būdvardžių.Senas žmogus yra . kad šios būdvardžių eilės yra beveik vienodos. bet ir situacijos akcentų sukeitimą. y. savo proto galimybes panaudojantis darbe. psichologų eksperimentai įrodė. Lygindami antrąją sakinių porą (nors sakiniai savo turiniu nesiskiria). nusakančių asmenybę) eilės nuoseklumo pakeitimai paveikia besiformuojantį įspūdį (V. „vienintelis skalbimo muilas. Šis mechanizmas dažniausiai naudojamas siekiant „slapta prastumti" informaciją. jis man sudavė (t. Kitas pavyzdys: politikas. Taigi aktyvios arba pasyvios gramatinės formos pasirinkimas gali lemti ne tik priežastinių ryšių suvokimą. nusakomą situaciją iš esmės suvoksime vis kitaip. neteisingas žodžių naudojimas. „jis sudavė. stropus. atkaklus. „sužalojo būtent mane"). y. stropus. Jis man sudavė (t. mes jį galime pavadinti ir darbdaviu. turintis antibakterinių komponentų'.. žinantis. kritiškas. Antrasis asmuo atrodė nevykėlis.88 Vietname. Nuoseklumo pasirinkimas. aiškina apie „nelabai kenksmingas radioaktyvias nuosėdas". impulsyvus..pavydus. Palyginkite du sakinius: Žalgiris nugalėjo Real klubą ir Real klubas buvo nugalėtas Žalgirio. ir su ironija. Pvz. 3. pavydus. Wold ir kt. atkaklus. tą patį sakinį Aš tave myliu galima ištarti ir jausmingai. 6. ir išnaudotoju. „tuščių žodžių" naudojimas. jog lygiaverčių elementų (pvz. Gramatinės formos pasirinkimas. Pvz. Turbūt pastebėjote. policija apsupo demonstrantus ir demonstrantai buvo apsupti policijos. galbūt policija buvo priversta užkirsti kelią riaušėms). savo kalboje pasisakantis už tolesnius atominius bandymus.

kalbėjimui . Algiuk) ir staiga girdite: „Ateik pas mane. Būtent tai veda į nesusipratimus.7 pav. 1997) Taigi sutikite. Irena (Algirdai)!" . rašymui -9 % (M.viena pagrindinių neefektyvaus bendravimo priežasčių. M. Įvairiems komunikacijos aspektams skiriamas laikas: klausymuisi 40 %.). 5. Klausymasis Nemokėjimas klausyti . kurios gali būti ne tik pavojingos. Pajutote skirtumą? Jei mama į jus visada kreipiasi mažybine forma (Irute. skaitymui -16 %. kad jis neturtingas. Burcley-Allen. ir sakoma. klaidas ir problemas. kurios sukuria tokį kontekstą. . klausymasis . tvirtinama. kad jis senas ir neturtingas.7 pav.35 %. be to. kokiame mes ir norime bendrauti. Taigi mes pasirenkame (sąmoningai arba nesąmoningai) tokias žodines formuluotes.tai slapta forma gali reikšti daug ką ir. Burcley-Allen (1997) teigimu. Antrame sakinyje jau kalbama apie žmogų. 5.bendraujant funkcionuoja visiškai skirtingai.89 neturtingas ir Žmogus yra senas ir neturtingas . greičiausiai. daugiausiai laiko bendravimo procese užima klausymasis (žr. bet ir lemtingos. ne visai malonius dalykus.labai reikšmingas mūsų bendravimui. Pirmame sakinyje kalbama apie seną žmogų.

jog vidutiniškai žmonės yra efektyvūs klausytojai tik apie 25 proc. nemoka klausyti. kurios yra gana paprastos: • mums neįdomu • mes mąstome apie savo svarbesnes problemas • mes pavargę • mes susijaudinę • galų gale . iš JAV nusprendė išsiaiškinti. • Kurie nesiklauso todėl. kelia norą replikuoti. Nes šiaip ar taip — žmogus įdomiausias yra. . o būtent 18. kuri trukdo susikaupti.90 Aukščiau minėta autorė pateikia tokį pavyzdį. klauso. Teisingumo dėlei reiktą pridurti. Prie blogų klausytojų galima priskirti ir tuos.500 dolerių gauna už tai. pats sau.vadinasi.... net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms.000 dolerių. kai jis pakeldavo telefono ragelį. kad apie 35-40 proc. savo metinio uždarbio.tiesiog tingime klausyti. Tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. ne taip greit įžvelgiamų vidinių priežasčių kodėl mes nesiklausome. Bet yra ir gilesnių. net 13. juk klausymasis . O klausančio dažnai ir nebūna.vadinasi. o dauguma įgūdžių formuojasi asmenybės tapsmo laikotarpiu. įrodė savo tiesą ir pan. perrėkia kitą . kiek jo darbo laiko užima klausymasis.. Tad nuo vaikystės turėdami šalia savęs žemos bendravimo kultūros pavyzdžius padarome klaidingas išvadas: tyli . Vadybininką ištiko šokas. Jis paprašė sekretorę fiksuoti laiką nuo to momento. Juk klausymasis yra įgūdis.sunkus darbas. Tokiu būdu mūsų aprašytas vadybininkas W. jis gauna tik už klausymąsi. • Kurie turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu. kad tiesiog. • kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus. kad klausėsi neefektyviai. kai jis sužinojo.. • Kurie nenori klausyti kitų išsakomų kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja. Tad kodėl vis tik klausymasis nėra vertinamas? Kodėl gi mes nesiklausome? Vidinės nesiklausymo priežastys Dažniausiai nesiklausome dėl vidinių priežasčių.. Vadybininkas W. vienas per kitą puolame dalytis naujienomis. komunikacijos proceso laiko. Gatvėje susitikę seniai matytą draugą.

). kas girdima ir matoma. fizinė klausančiojo būsena (nuovargis.8 pav. monotoniškumas). kai kalbama lėtai ir neįdomiai. susikaupti gali trukdyti ir pašnekovo išvaizda. kad tik kalbantysis gali valdyti situaciją). elektros prietaisų keliamas triukšmas trukdo telefono skambučiai bloga akustika trukdyti gali netinkama patalpos temperatūra. 5. kaip gumos kramtymas klausymąsi apsunkina neatitikimas tarp kalbėjimo greičio ir klausančiojo protinės veiklos. sienų spalva ir pan. toks menkniekis. ypač tada. ankstesnė patirtis. skirtingi kalbančiojo ir klausančiojo informacijos apdorojimo tempai. manymas. „Sugedusio telefono" principas . kalbėjimo maniera (akcentas. M.iki 400 žodžių per minutę. Išorinės nesiklausymo priežastys • • • • • • Nedėmesingumo priežastimi gali tapti ir išoriniai veiksniai: pašnekovas kalba per tyliai trukdo transporto. tačiau klausantysis suprastų ir žymiai greitesnį kalbėjimą . Vertinama viskas. siunčiamą pranešimą labiausiai „nufiltruoja" klausytojo išankstiniai nusistatymai (pvz. net ir.. • Visi aukščiau paminėti veiksniai gali neatpažįstamai iškreipti priimamą informaciją. Burcley-Allen (1997) nuomone (žr. nes tai dažniausiai daugiau ar mažiau liečia klausantįjį. kambario apstatymas. atrodytų. liga). jo gestai ir mimika.8 pav. 5. Paprastai mes kalbame maždaug 125 žodžių per minutę greičiu. Tokia visa ką vertinanti reakcija. paremta asmeniniais įsitikinimais. gali tapti rimtu efektyvaus klausymosi trukdžiu.91 • Kurie linkę viską vertinti.

Emocinis filtras iškreipia mūsų reakciją į dirginančius pranešimo žodžius. statusas. tam pačiam žodžiui yra suteikiama kita reikšmė (juk žodžiai daugiareikšmiai!). Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties. interesai.nebūtinai blogas klausytojas. Aukščiau minėtas autorius primena. Klausymosi stiliai Žmonės skiriasi savo klausymosi stiliumi. Jame' atsispindi mūsų asmenybė.aktyvus procesas.protingas ar kvailas?" • Sėlinantis klausytojas paslapčia renka tą informaciją. nors mintys klajoja kažkur toli.blogai". kitaip namų aplinkoje. reikšminga. lytis. • Svarstantis klausytojas: „Dabar aš suprantu. Klausymosi stiliaus pasirinkimą įtakoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas. Visa kita . įdomi ar pan. tačiau iš tikrųjų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. • Klausytojas-aidas linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį. skuba daryti išvadas. Suveikus semantiniam filtrui. "taip". kuri bus panaudota kalbančiojo puolimui. • Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi. "aišku". . Neretai užbėgama į priekį: klausantysis trukdo kalbančiajam. klausinėja.92 Taip pat labai svarbūs yra semantinis ir emocinis filtrai. • Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę. kad klausytojo priimtas pranešimas būna ne tik gerokai „aptrupėjęs". • įsigilinęs į save klausytojas daugiausiai dėmesio skiria sau: „Įdomu. Čia pateiksime keletą netinkamų klausymosi stilių pavyzdžių. Taigi efektyvus klausymasis .gerai. įterpiami žodeliai "aha". kurios žodžių tvarka dažniausiai būna pakeista. kad klausymasis gali būti susijęs su aktyviu dalyvavimu pokalbyje: juk daug kalbantis pašnekovas . dažniausiai „nuoširdžiai" žiūrima į akis. koks aš jam atrodau . Dėmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas išorinis dėmesys) norint įsiteikti kalbančiajam. charakteris. kuri jam naudinga. Kartu priminsime. linksima galva. spėlioja būsimus įvykius. kodėl tu visa tai pasakoji". • Kategoriškas klausytojas: „Tai . • Klausytojas-simuliantas vaidina dėmesingą. tai . nevalingai iškreiptas įvairių filtrų bet ir „pagražintas".praleidžiama. pridedant informacijos „nuo savęs". reikalaujantis dėmesio ir nuolatinių pastangų. amžius.

Ar kartais neapsimetinėju klausančiu? Galbūt klausausi tik iš mandagumo? 3.niekai". „ech". tai toks klausytojas yra linkęs jį atmesti „kaip neturintį nieko bendra su aptariamu dalyku". Kaip reaguoju į pašnekovo elgesio klaidas? 8. Kaip aš klausau. sąžiningai atsakykite sau į keletą žemiau pateiktų klausimų. nesusijusius su aptariama tema arba su ja susijusius tik formaliai.93 • Užjaučiantis klausytojas : „Tu visai teisus". kad esate geras klausytojas? Koks jūsų klausymosi stilius? . • Analizuojantis klausytojas: „Kada?". O koks klausytojas esate jūs? Paklauskite savo draugų arba.. Ar reaguoju į emocionalius žodžius? 4. o apsvarstau savo atsakymą? Nustebote dėl savo atsakymų? Ar galite tvirtinti. „Duok pavyzdį". jei pašnekovas kalba lėtai? 7. prisiminę kokį nors konkretų pokalbį (pvz. „Aš tave užjaučiu". Ar dažnai nutraukiu kalbantįjį? 5. „oho"). • Emocingas klausytojas linkęs aikčioti („oi". Ar nesu linkęs daryti skubotas išvadas? 9. Jei koks nors išgirstas teiginys nesiderina su logika. „nesąmonė" ir pan. pasireiškiančias emocijas. Viską vertina racionaliai. Galbūt aš ne klausau. juoktis ir pan. jei klausyti visai neįdomu? 6. telefonu). • Neadekvatus klausytojas uždavinėja klausimus. Ar neužsisvajoju. 1. Ar aš lengvai atitraukiu dėmesį? 2. • Grubus klausytojas nesiskaito su žodžiais: „visa tai . dažniausiai nekreipdamas dėmesio į kalbančiojo nežodinį elgesį.

Supratimas .fiziologinė mūsų ypatybė. Skiriasi ir moterų bei vyrų klausymasis.psichologinė. kartais netgi skiriamas vyriškas ir moteriškas klausymosi stilius. Moteris.tai tik vienas iš šešių pagrindinių efektyvaus klausymosi komponentų (žr. Bet kai kalba vyras ir moteris. 5. Taigi girdėjimas .grįžta prie tų klausimų.9 pav. Jau minėjome. klausydama bendravimo partnerio. negu buvo pasakyta. kai kalbasi du vyrai arba dvi moterys. 2000). vyrai yra labiau linkę neišklausę iki galo teikti išvadas. kurie yra aukštesnio statuso. apie ką eina kalba.1. kas pasakyta. ką dar būtų galima pridurti prie to.idealios klausytojos.94 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi Minėjome. Vyrai paprastai įdėmiai klausosi tik pirmąsias 10-15 sekundžių. kurie iš akustinio impulso virsta nerviniu dirginimu. o moteriškas stilius gali būti nepakankamai efektyvus. girdėjimo komponentas reiškia nuolatinę dėmesio koncentraciją. o vyrai. ir nuo statuso. supranta kalbančiojo jausmus. ypač tada. Tačiau nemanykime. kadangi pastarasis susijęs su supratimo komponentu.). priešingai. Vyriškas stilius gali sukelti pašnekovui diskomfortą. kai tik tampa aišku.tai gebėjimas įžvelgti pranešime daugiau. Paprastai dėmesingiau klausomasi tų. kad visos moterys . Kaip reikia klausyti Turbūt jau supratote. interpretavimas . įvertinimas . pasiūlymus.tai įsisąmoninimas. Brownell požiūriu. profesijos ir 1. kad girdėjimas ir klausymasis nėra tas pats. o moterys . ausimis „gaudant" įvairius garsus. niekam tikę. Girdėjimas . tiek moteriškas. pasiekiančiu tam tikrą smegenų dalį. Usmanov. tai jie pertraukia vienas kitą maždaug vienodu dažnumu.į patį bendravimo procesą. ties kuriais buvo sustota. kaip tai galima sukritikuoti. o jei nutraukia jas . kai iš to norima gauti kokios nors naudos sau. jie ima ieškoti. kad klausymąsi įtakoja žmogaus statusas. o klausymasis . tai vyras pertraukia moterį beveik du kartus dažniau. atsiminimas . tiek vyriškas klausymosi stiliai turi savų privalumų ir trūkumų. jog klausymosi stilius priklauso nuo daugelio dalykų: ir nuo charakterio. Moterys rečiau nutraukia kalbantįjį. Be to. Apskritai vyrai labiau koncentruojasi į pokalbio turinį. Be to. Atvater teigimu (pagal V. I.tai gebėjimas atkartoti pasiųstą pranešimą. trukdyti jam išsakyti mintis.ne iškart po pranešimo išsiuntimo daromas . kad pranešimas buvo pasiųstas. greičiau įvertina jį kaip asmenybę. ir nuo interesų.

. Brownell efektyvaus klausymosi modelis (pagal J. 5. Burcley-Allen. reagavimas . kad geri klausytojai. Greenberg ir R. pantomimiką.9 pav. susikaupimo parodymas siuntėjui.95 sprendimas ar susiklostanti nuomonė. 2000) Minesotos universitete atlikti tyrimai (M.tai savo dėmesingumo. įsiklauso į kalbos manierą ir pan. geri klausytojai sąmoningai stebi kalbančiojo nežodinį elgesį -gestus. 1997) parodė. negu atskirais faktais • be to. Baron. mimiką. klausydami kitų. mintimis. • stengiasi atrasti sau įdomios ir naudingos informacijos • įsisąmonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo „nuosprendžių skelbimo" savo pašnekovams • stengiasi atskirti emocijas nuo faktų • labiau pasikliauja pagrindinėmis idėjomis. A.

kai jis mikčioja. liūdnas ir pan. kūno padėtį. „Suprantu". • Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis. kad juo domimasi. ima „vairuoti" pokalbį ir girdėti tai.). Kad taip neatsitiktų. Pvz. palaikome trumpomis „nespaudžiančiomis" replikomis. „Oho!". Apie tai pakalbėsime smulkiau.. y. aptarti opius asmeninius dalykus. t. mimiką. . Aktyvus klausymasis Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir reflektyvus klausymas. • Kai mūsų pašnekovas išgyvena gilius jausmus arba yra labai emocionalus (įtūžęs. neįsižeidžia. „Tu dabar atrodai labai laimingas".). tuo parodydamas pašnekovui. • jei klausytojas yra aukštesnio statuso. „Kažkas atsitiko?". Paskatinti žmogų išsikalbėti galime trumpomis frazėmis. Tokia klausymosi forma ypač tinkama. Neretai tokiu atveju klausytojas jaučiasi laisviau. • Kai pašnekovas dega noru išdėstyti savo požiūrį kokiu nors klausimu. ką nori girdėti. Minėtais atvejais tokiam žmogui svarbiausia būti išgirstam. Neutralios replikos taip pat gali padėti pokalbio pradžioje. „Įdomu!". nesupyksta. tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". pateiksime netinkamų frazių pavyzdžių: „Na negali gi būti. ką jaučia ar kalba pašnekovas ir niekada „neužkimba" ant pašnekovo „kabliuko". norima žinoti jo mintis ir jausmus. nedaro skubotų išvadų. • Kai nori išsikalbėti. klausytojas turėtų pasirinkti nereflektyvų klausymosi būdą. Kad būtų aiškiau. Nereflektyvus klausymasis Nereflektyviai klausydamiesi. kurias parenkame įvertinę jo neverbalinį elgesį: gestus. „Tu dėl kažko susirūpinęs?". „Tai kodėl dabar taip padarei?" ir pan.96 Geras klausytojas tiesiog tampa savotišku veidrodžiu: atspindi tai. Geras klausytojas visada klausosi aktyviai. mes nesikišame į pašnekovo kalbą. nes sumažina įtampą. kaip minėjome. „Pradėkite gi pasakoti". „Gal galite smulkiau?" ir pan. kad viskas taip blogai". „Tave kažkas neramina?". negu kalbantysis. mūsų nuomonė jam . Užsimezgusi pokalbį.antraeilis dalykas.

„Man pasirodė. viskas ne taip blogai".. „Rytoj tau bus geriau". Įsijautę į kitą."..". mes suvoksime ne tik tai. „Nereikia taip visko imti į širdį . koncentruodamiesi į faktus ir tuo pačiu parodydami.." • Perfrazuojame jo sakomas mintis.. tu jauti.. ar teisingai suprantame kalbantįjį: „Jūs šią problemą suprantate būtent taip?"... ko žmogus negali ar nenori pasakyti.. kaip Jūs suprantate. tu tiesiog „atsijungi". Tačiau nepatartina vartoti nieko nereiškiančias „raminančias" frazes: „Na. problema yra.. „Aš jaučiu.. ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija).." Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms.. kad kai tavo viršininkas kalba su tavimi tokiu pilnu įtūžio tonu. Savo reakciją į išgirstus jausmus galite parodyti ir taip: „Intuicija man sako. „Tavo žodžiuose aš pajutau.. t. „Jei aš teisingai supratau. „O dabar pasitikrinsime: mes aptarėme šiuos faktus." ir kt. • Apibendriname pagrindines pokalbio idėjas. y. Atidžiai klausydamiesi. bet nežinai.97 Reflektyvus klausymasis Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių." • Atspindime kalbančiojo jausmus: „Tau atrodo. Ar teisingai aš supratau?". Jūs pasakėt.. kaip jį gauti". kad domimės savo pašnekovu. kad tave gydė neteisingai?".". kad tu norėtum šio darbo.visa tai niekai!". mes parodome. ko nori (motyvacinė empatija). kad. (nusakome ją savais žodžiais)... „Nedaryk iš musės dramblio!" Tai sumenkina kalbančiojo jausmus. kad. „Man atrodo. Reflektyviai klausydamiesi. kad. „Reziumuodamas galiu pasakyti.". kad supratome esmę: „Kaip aš supratau.. . išgirsime ir tai. bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija). tuo lyg pasiruošdami tolimesniam pokalbio etapui: „Taigi problemos esmė yra. retsykiais: • Pasitiksliname. „Gal galėtumėte patikslinti..

kad nusipirkote naują baltą "Fordą". Patikslinantys klausimai gerina bendravimą .10 pav.98 Siuntėjas Priėmėjas Aš neseniai nusipirkau automobilį. Daug paprasčiau būtų. 5. O kokios spalvos? Baltas. jei iškart būtumėte pasakę. buvę. O kokia jo markė? "Fordas" Naujas ar ne? Naujas.

Klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai. kad klausytojas savais žodžiais išsakytų šiuos išgyvenamus jausmus: juk tada partneris sužino. tretiems . kad jis nėra vienas ir apleistas. Kito pokalbio metu širdingai linksėkite ir visokiais kitokiais perdėtais būdais atspindėkite partnerio emocijas. Empatiškumas. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus. kaip mes patys jaustumėmės. 1994) į šį klausimą atsako taip: „Tai tik toks žmogus. 3. bet vis dėlto likti savimi. jam jaučiama pagarba. koks yra: jis nesmerkiamas. ką kalbantysis išgyvena emociškai. kuris gali nusigręžti nuo savęs. su kitais persimetame mandagumo frazėmis.99 Paeksperimentuokite su artimais draugais. Dar vienas eksperimentas: klausykite atkartodami lygiai tokią pat pozą. Visais trim atvejais stebėkite pašnekovų būseną. kaip ir pašnekovo. be vaidybos. kuris yra suradęs save. Rezultatus aptarkite su jais. Akceptacija. kalbantysis priimamas toks. natūraliai. pamiršti save ir atsigręžti į kitą. nebaramas. tik toks žmogus. Turbūt pastebėsite. iš esmės pakeiskite pozą. su kuriuo norėtųsi pasikalbėti? A. Empatija prasideda ten. kur paliekame savo mintis ir įsivaizdavimus ir pradedame galvoti. o kai jis įsišnekės. falšo nebuvimas. kad jį kažkas supranta ir myli. patekę į kito žmogaus padėtį. Tiesumas. kad trečiuoju atveju delikatus partnerio pozos ir gestų pamėgdžiojimas sukuria komfortišką pokalbio aplinką. kuris visą dėmesį nukreipia į klausytoją ir leidžia jam tapti jo dėmesio centru. o staigūs pozos pokyčiai veikia priešingai. 2. . tik toks žmogus. M. Klausytojas jaučia. Emocijų atspindėjimui svarbu tai." Dažniausiai skiriamos tokios trys klasikinės gero klausymosi ypatybės: 1. neegoistiškai. Tik toks žmogus gali pagelbėti. Brewer. Kas pagerina klausymąsi Žmonės yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai. Pabandykite pokalbio metu nutaisyti „ledinį" veidą ir visai nereaguoti į pašnekovo žodžius.nenorim pasakyti nė žodžio. padeda pašnekovui atsiverti. Kroeger (pagal B. Bendraujama be išankstinių sąlygų.

Kai kurie žmonės girdi tik tai. Mokėjimas klausyti-įgyjamas įgūdis . pažįstama 3. Tai. kaip žmogus reaguos į išgirstus dalykus. jūsų nemėgstamam kurso draugui? Nusakykite žodžio „egzaminas" komponentus (referentinį.tai nevalingas procesas 5.100 Pasvarstykite: • Įsivaizduokite. jog mama jums sako: „Ir vėl tavo palaidinė ištepta"! Išnagrinėkite mamos siunčiamą pranešimą (pagal šiame skyriuje aptartus keturis aspektus). ne knygoje!). • • Testas Patikrinkite įgytas žinias apie klausymosi procesą. Kurio aspekto akcentavimas būdingas jūsų mamai? Ką jūs greičiausiai išgirstumėte tokioje mamos frazėje? Kokie klausymosi stiliai būdingi jums. kurie teiginiai teisingi (T). gyvenimo patirties. Žmonės yra linkę laukti arba numatyti tai. Pažymėkite (aišku. jūsų šeimos nariams. priklauso nuo jo profesijos. Klausymasis . kas jiems žinoma. asociacinį ir emocinį).tas pats procesas 7. ką nori girdėti 4. kas jiems įdomu 2. Žmonės yra linkę kreipti dėmesį į tai. kurie klaidingi (K): 1. Girdėti ir klausyti . jūsų geriausiam draugui. žinių 6. atsižvelgdami į mamos asmenybės savybes.

101 .

102 .

ką jis nori nuslėpti kalbėdamas. 151). Jie tiesiogiai atspindi žmogaus fiziologines reakcijas.veidas • iš ko galime spręsti apie emocinę įtampą • kokią informaciją bendravime simbolizuoja rankų padėtys • ką reiškia įtemptas ar atpalaiduotas žmogaus kūnas • ką apie mus informuoja turimi daiktai. Nežodinio bendravimo elementų tinkamas naudojimas leistų patobulinti socialinio bendravimo įgūdžius. būdamas bet kuriame pasaulio krašte. kad jis yra alkanas. simpatiją ar antipatiją kitam žmogui. 1998.tai pats paprasčiausias būdas perduoti pasitenkinimą. Kiekvienam pravartu žinoti: • apie ką byloja žmogaus jausmų „skelbimų lenta" . kad nežodinė kalba yra įtikinamesnė. kūno signalų dėka žmogus gebės paaiškinti. pasako nežodine (neverbaline) arba kūno kalba. todėl yra greitesni už kalbą. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Sakoma. rodo. vaikai geba išreikšti save kūno kalba.103 6. Kas yra nežodinis bendravimas Nežodinis (neverbalinis) bendravimas . Abercrombie. tačiau bendraujame visu kūnu (K. Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė vis didesnio mokslininkų dėmesio visame pasaulyje. skausmą. Mes kalbame balsu. skatinančių domėtis nežodinio bendravimo forma. Todėl šiame skyrelyje išnagrinėsime įvairius nežodinio bendravimo elementus. naudodamiesi mokslininkų atliktais tyrimais ir jų parengtomis rekomendacijomis. Faktas. Tačiau tai. 1968). net nemokėdamas kalbėti. kurias žmogus . nes. nepasitenkinimą. lavinti gebėjimus tiksliai apibūdinti save. nes kiekvieną pasakymą lydi nežodiniai signalai. kad žodine kalba žmogus naudojasi norėdamas nuslėpti savo mintis. jog įvairių kultūrų atstovai savo stiprius jausmus išreiškia tokia pačia mimika. tai universalesnė kalba. Tyrinėtojų nuomone. Joje atsispindi emocijos.tai kūno komunikacijos forma. Nežodinis bendravimas arba kūno kalba . Prieš išmokdami žodinę kalbą. nenaudojant žodžių. Yra keletas priežasčių. išreikšta nesąmoningais gestais ir pozomis (The International Webster's Comprehensive Dictionary of the English Language. p.

Kūno kalba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais. Tai garsas. kaip ir bendraujantys suaugusieji. jie gali pasitarnauti bendravimo procesui. skarelės. kūno laikysena. judesys. Dėl to veido išraiškai skiriamas ypatingas vaidmuo socialinės interakcijos procese. jau yra pasiruošę socialinei interakcijai. kad mama suprastų. Maži kūdikiai siunčia nesudėtingus to paties pobūdžio socialinius signalus. tai jos kitimas leis suprasti. būdami svarbūs tiek dalykiniame. Veido išraiška. žvilgsnis. Gražūs jausmai sutaurina veidą. o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais. Jeigu gerai pažinsite veido išraišką. .104 jaučia konkrečioje socialinėje situacijoje. nedraugiški ir paniurę veidai darosi dar mažiau patrauklūs. Gebėjimas veidu išreikšti stiprias emocijas pagyvina veidą. Panagrinėkime tai išsamiau. fizinis patrauklumas. kad kūdikiai. gestais. nes kūno kalboje atsispindi emocijos.tai pats svarbiausias nežodinio bendravimo elementas. šypsena. Osgood (1966) buvo vienas iš pirmųjų. leidžia jam be žodžių išreikšti mintį. todėl turėtume gerai žinoti jos elementus. kai kalbantysis nori jas užmaskuoti. ateidami į pasaulį. Šio nežodinio bendravimo elementų visiškai pakanka. Žmogaus socialinės raidos procese nežodinio bendravimo repertuaras pasipildo mimika. kad tas pats žmogus gali keistis. Nežodinio bendravimo raidos pradžia . ir lengviau jas perprasti netgi tuomet. tiek ir tarpasmeniniame bendravime. nes. kad veido išraiška greitai kinta. tačiau C. kūno sudėjimas. Žmogaus veido išraiška susidomėta jau seniai.aukštakulniai bateliai. o kartais ir atvirkščiai . iš kurių kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį ir gali paveikti žmonių tarpusavio santykius. skrybėlė drauge sudėjus sudaro bendrą žmogaus išvaizdą ir siunčia vienokius ar kitokius signalus į aplinką. Nežodinio bendravimo elementai Veido išraiška Veido išraiška . akiniai.motinos ir pasaulį išvydusio kūdikio sąveika (interakcija). Veido išraiškos kitimas taip pat rodo. kosmetika. kaip keičiasi Jūsų pašnekovo nuotaika bendravimo procese. judesiai bei gestai. pakvietęs 50 žmonių ir paprašęs juos . Tiesa ir tai. kaklaraiščiai. kurias žmogus jaučia konkrečios situacijos metu. priklausomai nuo situacijos. ko kūdikis nori. Esama netgi nuomonių. šukuosena.sumenkinti jį arba įnešti dviprasmiškumą. E. netgi įvairūs aksesuarai .

jeigu žmogus stengiasi užmaskuoti emociją po to. ar jos iš tikrųjų atspindi emocijas. nustebimą. pasibjaurėjimo ir baimės emocijos. kad speciali neurologinė sistema. tai yra mišrios emocijos. Friesen (1975). Ekman. nepriklausoma netgi nuo kultūros. 1982). liūdesys. Izard (1977) nuomone. Viršutinėje eilėje iš kairės į dešinę matote džiaugsmo. Mišrios emocijos taip pat gali reikšti apgavystę arba informacijos nutekėjimą. Dėl kai kurių veido išraiškų tebediskutuojama. Tai buvo džiaugsmas. pykčio ir liūdesio emocijas. bjaurėjimasis. nors kai kurios emocijos yra labiau susiję su tam tikromis veido dalimis. kurių pagalba išreiškiamos vienokios ar kitokios emocijos. tačiau ekspertai jose visose tesugebėjo „išskaityti" tik aštuonetą emocijų: džiaugsmą. kurias pateikė P. panieka (P. Maloniai nustebinto žmogaus veidas gali išreikšti džiaugsmo ir nustebimo emocijas atvira šypsena ir pakeltais antakiais. Pademonstruoti veido išraiškas nebuvo sunku. Mišrios emocijos gali atsirasti veide ir dėl kitų priežasčių. bet ne emocinės būsenos. interesas. Emocijų išraiškoje dalyvauja visos veido dalys: kakta. C. lūpų kampučiai truputį pakelti • ryškios raukšlės nuo nosies iki lūpų kampučių. nuostaba. Ekman ir W. Paveikslėlyje matote fotografijas. E. Antai džiaugsmo emociją veide galime atpažinti iš skruostų-veido. antakiai. Ar galime pažinti emocijas iš veido išraiškos? Jeigu galime. gėda ir skausmas. kad žmogaus veidas yra jo sielos veidrodis. Vėliau tyrinėtojai nustatė ir patvirtino tik 6 skirtingas emocines veido išraiškas. pasireiškiančios skirtingose veido dalyse. t. skruostai lyg pakelti ar padidinti . susidomėjimą ir gėdą. Vertinant veido išraišką. kurioje žmogus augo. formuojantys raukšles nuo nosies iki lūpų kampučių.tai itin jautrus organas. burna-lūpos bei raumenys. baimė. tyrinėję emocijų išraišką veide. Veido raumenys . liūdesį. Kartais veide gali atsispindėti daugiau nei viena emocija. pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į bruožų visumą. kuris aiškiai ir tiksliai atspindi žmogaus dvasinę būseną. akys-akių vokai.. V. Antai. Dėl to galima teigti. apatinėje eilėje iš kairės į dešinę yra nuostabos. kad veido išraiška yra universali emocinė kalba. pyktis. tai į ką turime kreipti dėmesį? Pradėti reikėtų nuo to. yra tik veido išraiška. bjaurėjimąsi. y. akių-vokų bei skruostųburnos padėties: • burna gali būti užčiaupta arba praverta. Ne veltui sakoma. baimę. lokalizuota dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje. Žinia apie blogas ir gąsdinančias naujienas gali būti išreikšta liūdesio ir baimės emociniu deriniu. pyktį.105 pademonstruoti 40 skirtingų veido išraiškų. kai ji jau buvo išreikšta. kontroliuoja tam tikrus veido raumenis.

106 • matomos raukšlės apie akis. smulkios raukšlelės atsiranda po apatiniu voku. einančios nuo išorinio akies kampučio. 6. šias emocijas išreiškia: • antakių judesius kontroliuojantis raumuo. horizontalios raukšlės. Liūdesio ir pykčio emocijos matomos iš akių-vokų bei skruostų-burnos padėties. Emocijų išraiška veide . kuris deformuoja antakių liniją • kaktos vidurinėje dalyje susiformuoja trumpos.1 pav.

reikėtų atsižvelgti į James-Lange teoriją. bjaurėjimasis . Galbūt tai yra auklėjimo pasekmė. C. Bem. t. Atkinson. Ją galima įvertinti tik pagal visų veido dalių išraišką. Argyle nurodo apytikslius išraiškos atpažinimo procentus: džiaugsmas . nes iš tikrųjų ją galima išmokti apdairiai keisti. Atkinson. Tačiau tiksliai iššifruoti veido išraišką ne visada pasiseka netgi ekspertams. Tačiau yra kai kurios išimtys. 1993).62. tuo tarpu malonias ir nemalonias emocijas nėra taip sunku atskirti. Antai.55. Tompkins. baimė . teigiamas ir neigiamas emocijas (S. Veido išraiška ko gero per dažnai prilyginama nuolatinei emocinei būsenai. kad socialinės interakcijos metu veido išraiška yra ypač svarbi abiem jos dalyviams . kai plati šypsena apnuogina dantis. amerikiečiai net nepažįstamiems žmonėms yra linkę šypsotis ir tai siejama su jų socialine kompetencija.79.107 • • • • Nuostabos emocijai būdinga: ypač pakelti antakiai ištisinės horizontalios raukšlės kaktoje stipriau praverta burna plačiai atvertos akys. nes džiaugsmas. norint sudaryti reikiamą įspūdį. Veido išraiškos atpažinimui geriausiai pasitarnauja situacijos žinojimas. nes mes šypsomės (R. Lengviausia yra supainioti baimę su bjaurėjimusi.kalbančiajam ir klausančiajam. teigiamų jausmų. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai. M. atvirkščiai. Argyle. priklausomai nuo jų intensyvumo laipsnio.mes laimingi. Tačiau žmogaus veido išraiška ir jos iššifravimas yra tik vienas iš bendravimo komponentų sudėtingame nežodinio bendravimo kontekste. Pyktis. S. 1980). yra šilumos. E. 1994). R. Kiti emocijų tyrinėtojai įsitikinę. pyktis . dažniausiai suspaudžia lūpas ir tik verbalinei agresijai prasiveržti burna praveriamą. Jis taip pat mano. liūdesys . akiniai. y. L. . paskatinimo netgi meilės kitiems požymis. kad veido išraiška atspindi du emocijų kraštutinumus. Baimės emocija nėra siejama su kuria nors atskira veido dalimi. kad emocijos yra kūno pokyčių suvokimo padarinys . amerikiečių supratimu. Manoma. kad lengviau yra atpažinti stiprias bei ilgiau trunkančias emocijas. Šypsena taip pat yra galingas interpersonalinio atpildo šaltinis. nuostaba .57. Jeigu tai tiesa. Veido išraišką reikšmingai gali pakeisti kosmetika. Smith ir D. Jau minėtosios džiaugsmo emocijos intensyvi išraiška gali būti tuomet. plaukai. išreikštas šypsena veide. kuri teigia.65. kad skiriasi tų pačių emocijų raiškos būdai.54 (M. aiškinantis veido išraišką.

išplėstos akys Neryškūs akių vokai.atvirkščiai. turintys mažą. 1985). Fizionomika (gr. lygi. F. sąžiningumas mielas. nuolankūs. Tyrimo metu dviems grupėms ekspertų buvo pateiktos 24 fotografijos. Antai. pasitelkiami asmenybės bruožų terminai. negrėsmingi ir mažiau subrendę. siauros akys Asmenybės bruožai nuoširdumas. Keating. Anot mokslininkų. dėmesio pomėgis. aukštą kaktą bei lygią odą. dideles bei apskritas akis. visai nepatraukliais (C. Tačiau paradoksalu. Fizionomikos ryšys su asmenybės bruožais (pagal M. naivūs. geras pašnekovas reiklumas. Jie taip pat atrodo jaunesni. priklausomi. silpni. o kartais ir mokslinėje literatūroje. garbingi. atlikusių specialius eksperimentus. lygi prižiūrėta oda. kai kurie asmenybės bruožai koreliavo su veido išraiška arba fizionomikos ypatybėmis. apskritą smakrą. naudojantis moterų tyrimų rezultatais. 1994. o vyrus . kad brandumo stokojantys veido bruožai moteris daro patraukliomis. yra suvokiami kaip šilti. Lentelė iliustruoja fizionomikos ypatybių ir asmenybės bruožų koreliacinius ryšius.1 lentelė. o kita grupė ekspertų įvertinti fotografijas pagal 35 asmens savybes. išdidumas seksualumas Siauros akys. gerai prižiūrėta oda. aukštai iškilusius antakius. ryškūs dažai Ši lentelė buvo sudaryta. physiognomonika) . Kartais veido išraiškos interpretacija priklauso nuo asmens patirties. Viena grupė ekspertų rangų būdu turėjo atrinkti 23 fizionomikos ypatybes.gebėjimas suprasti žmogaus vidinę būseną pagal jo veido išraišką. p.108 Natūraliai veido išraiškai apibūdinti populiarioje. šypsena Aukštai iškilę antakiai. . nes naujas nematytas veidas yra lyginamas ir jam priskiriami pažįstamo žmogaus bruožai. kai nepažįstamojo veidas kažkuo panašus į gerai pažįstamą. 6. Tai ypač būdinga tais atvejais. Argyle. storos lūpos. 138) Fizionomikos ypatybės Ryškios. žmonės.

ypač jei pokalbis vyksta neutralia tema • kalbantis pažįstamiems. Su nepažįstamais žmonėmis apsikeičiame labai trumpais žvilgsniais. parduotuvėse. trokštama. ypač suprasti kitų reakciją į tai. kad jie vaidina nė kiek ne mažesnį vaidmenį. Bendravimo pradžioje žvilgsnis dažniausiai nukreipiamas į šalį. . todėl jie žvilgčioja į pašnekovus.oficialiuose priėmimuose. atrodo. bet taip pat žvilgsnis ir gestai yra tie svarbūs elementai. turint tikslą. dėmesinga ar pranašesnė. Tačiau net ir trumpas akių kontaktas yra aiškus ketinimas užmegzti su žmogumi ryšį. nes ilgesnis nepažįstamojo žvilgsnis sukelia nepatogumo jausmą. kryptingas žvilgsnis gali būti nukreiptas į tam tikrus objektus ar asmenis. Žvilgsnis Bendravimo procese kalbėtojas su klausytoju nuolat bendrauja žvilgsniu. papildydami žodinį bendravimą. kurie vienas kitam patinka. kad neretai yra manipuliuojama veido išraiška. kurie gali sustiprinti arba įnešti dviprasmiškumą į žodinį bendravimą. Apsikeitimai žvilgsniu ypač skiriasi šiais atvejais: • nesikalbant. kad kalbantieji nori. tačiau susipažinkime ir su kitais nežodinio bendravimo aspektais. kas buvo pasakyta žodžiu. Apie 0. kavinėse išanalizavęs C. atskiri trumpi žvilgsniai gali pastiprinti žodžius ar tam tikras frazes. Veido išraiška neabejotinai yra labai reikšmingas žmogaus bendrosios išvaizdos elementas. tik apsikeičiant žvilgsniu su nepažįstamais • kalbantis nepažįstamiems. lyg vizualiai norima įsitikinti tuo.75 sekundės trunkančiu žvilgsniu siekiama pabrėžti kažką svarbaus. kas buvo pasakyta. jei pašaliečio tikslas yra nesuprantamas arba jis pateikė klausimą. Goodwin (1981) padarė išvadą. Vis dėlto svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausančiųjų.109 Tyrinėtojai pažymi. ką nors apie juos sakant ar suteikiant jiems žodį. Ne tik veido išraiška. Žvilgsnis taip pat turi informacijos siuntėjo funkciją. tikrindami atsakomuosius žvilgsnius. kurie sėdi vienas prieš kitą • kalbantis pažįstamiems. kad ji būtų suprantama kaip laiminga. ypač. Penkiasdešimties valandų pokalbių tyrimą natūralioje aplinkoje . Bendravimo pabaigoje žvilgsnis krypsta į kalbantįjį. ir įsitikinsime. jog jų būtų atidžiai klausomasi.

Gestai Kalbėdami žmonės daro daugybę kūno judesių ypač rankų judesių. todėl yra pirmesnis už kalbą. bet ir klausančiojo žvilgsnio dažnį. kad kalbančiajam dirbti du darbus yra per didelė apkrova. p. Ilgais žvilgsniais keičiasi įsimylėjėliai! Intensyviu akių žvilgsniu kartais grasinama. 128). kad vaikų kalba ir gestai vystosi beveik tuo pat metu. Tačiau tyrinėtojai pabrėžia. pamojuoja atsisveikindami. Kūno judesių suvokimas bei gebėjimas tiksliai išreikšti savo patirtį retai kada ateina savaime. 2000. galų gale nuleidžiame akis. kad žvilgsnio dažniai labai kinta. ką nors rodo. Žmonės. todėl svarbu yra jausti ir įsiklausyti į savo kūną. Mahl. išgyvenimus. turintys mažai patirties kurioje nors srityje. Tai reiškia. veriančiu žvilgsniu. vyksta transformacijos psichikoje. Psichoanalitikai mano. Gestai yra viso žmogaus kūno judėjimo dalis. kas patraukia jų dėmesį. Psichologijoje . norėdamas kitiems padaryti įspūdį. A. žvilgsnis. jeigu žvilgsnį ilgiau koncentruoja į klausiantįjį. 1968). Judėjimu savo gyvenimą pradeda kūdikiai. Atsakinėdami į pateiktus klausimus. Temos sudėtingumas itin sumažina ne tik kalbančiojo.110 Linktelėjimas galva. Šis faktas mokslininkams tarnauja įrodymu. pritarimą ar nustebimą. kalbėtojo kompetencijos ir būtinumo susikaupti. jeigu jie yra pasirengę interpretuoti kūno judesius. kuris buvo apibūdintas kaip „nepakeliamas išlydyto metalo spindesys" (A. nes tai. rodo susidomėjimą. taip pat ir kitiems žmonėms. Agresyvūs ar linkę dominuoti žmonės mėgsta žvelgti atkakliu. Žvilgsnis gali atlikti ir valdingumo funkciją. Gestai šiek tiek aplenkia kalbos vystymąsi. patirtį. nes kiekvienas kūnas atskleidžia giluminius dalykus. kai ko nors siekia. Devynių mėnesių kūdikiai jau naudoja kelių rūšių gestus. kurio neištvėrę. todėl jie padeda išreikšti vaikų norus. gėrimą ar miegojimą. kuris sugeba suprasti savo kūną. pagyvėjusi veido išraiška. savo išgyvenimus taip pat išreiškia judesiais. kas vyksta kūne. Bierach. Napoleonas. yra emocijų šaltinis. imituodami valgymą. Geriausiai to įmanoma išmokti kūno ir judesio terapijos užsiėmimuose. Judesys gali išreikšti jausmus. kalbėtojai daro daugiau klaidų ir ilgina pauzes. žiūrėdavo žvilgsniu. priklausomai nuo dėstomos temos sudėtingumo. Kūnas ir jo judesiai yra informacijos šaltinis žmogui. to reikia mokytis. kad įmanoma išryškinti netgi pasąmoninę gestų prasmę (G. Kūno judesiai pirmiausia yra svarbūs pačiam asmeniui. Judėjimas yra gyvybės pagrindas. Kūno judesiai yra artimi psichikai: keičiantis judesiams.

nesugebant naudotis kūno kalba. bet ir nepasitikės ja. stebėjimui. Ar tas pats pasakytina ir apie gestus? Gestai yra tyrinėti kur kas mažiau. rankos piršto iškėlimas ir galvos nulenkimas (nuraminimas). jų tarpe daugiau gestų rankomis. veido išraiškos aktyvumo. kad kalbėdami žmonės žodžiu išreikštas mintis pastiprina ne tik rankų. klūpėjimo ant vieno kelio. Priešingu atveju kalbantieji ne tik sunkiau suvoks informaciją. rankų sukryžiavimas (nerimas.susimąstymui. Įvairių šalių žmonių veido emocinė išraiška yra panaši. nepriklausomai netgi nuo kultūros. pasitenkinimui. kad gestai. gestais bei veido išraiška. susijaudinimui. kad mojavimas kumščiu (pykčio išreiškimas). kad kalbėtojai. tačiau. Dabartinėse moderniose visuomenėse nepriimta sėdėti arba gulėti ant grindų tam reikalui yra naudojamasi baldais. Psichoanalitikų nuomone. bet ir galvos. sėdėjimo sukryžiavus kojas (lotoso poza). Matome. sutrikus žmogaus psichikai. jo bendravimas smarkiai pašlyja. kurios sąmoningai bus suvoktos šiek tiek vėliau. galvos linktelėjimų. Besistengiantys įtikinti taip pat kalba garsiau ir užtikrintai. išreikšdami bendrą kūno nusiteikimą. Gestikuliuojama dažniausiai kalbos pauzių metu ir tai skatina manyti. • • • . pirštų. gestai pasirodo pirmiau. Ne mažiau reikšminga bendraujant tai. atrodo. tačiau šiuolaikinė visuomenė dalies jų seniai atsisakė. akių ar net viso kūno judesiais. tupėjimas ir klūpėjimas gulėjimas. sudaro įvairius pozos variantus. papildyta rankų ir kojų padėtimi. kad yra daug bendro tarp kalbos ir gestų. susirūpinimas). antakių. žiovulys (nuobodumas) kultūros požiūriu yra universalūs. Poza Yra trys pagrindinės žmonėms būdingos pozos: stovėjimas sėdėjimas. agresijai. Kiekviena iš šių pozų.111 tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama rankų judesiams. Beveik kiekvienai situacijai . norintys įtikinti klausytojus. kad žodžiai derintųsi su balso tembru. atstūmimui. nes jie išreiškia pasąmonines mintis. veido užsidengimas rankomis (gėda). įtarumui. Yra pastebėta. Šiandien nėra stovėjimo ant vienos kojos (nebent tik kaip bausmė kokioje nors socialinėje grupėje). nors tyrinėtojai mano. pasirodo pirmiau nei mintis išreiškiama žodžiais. Galbūt dėl to. Primityviose visuomenėse pozų buvę apie šimtas. naudoja daug daugiau nežodinio bendravimo elementų. pasisveikinimui.

Pasisveikinimo pozų spektras labai platus: kulnų suglaudimas ir galvos nulenkimas (dauguma Europos šalių. rankų paspaudimas. necivilizuotu. apribojantis i) slaptas j) ieškantis k) stebintis 1) atidus.112 drovumui yra būdingos tam tikros pozos. Lotynų Amerika). kad poza labiausiai priklauso nuo socialinių normų. nežinantį pozų reikšmės. rankos paspaudimas ir galantiškas jos pabučiavimas (Prancūzija. Jos pateikiamos pavyzdyje. Argentina).): a) smalsus b) abejojantis c) neutralus d) nepripažįstantis. Japonai reikšmingomis pozomis laiko krūtinės išstatymą į priekį. rūpestingas m) piktas. tačiau yra universalių visų kultūrų atstovams priimtinų pozų. Ko gero stipriausiai skiriasi Rytų ir Vakarų šalyse gyvenančių žmonių pozos. Rosenberg ir J. atsisakantis e) stebintis f) patenkintas savimi g) nuoširdžiai priimantis h) ryžtingas. Specialios ritualų pozos yra būdingos religinių bendruomenių apeigoms. Ypač išsiskiria pasisveikinimo ir ritualų pozos. jis gali būti laikomas egocentrišku. . įtūžęs n) sujaudintas o) įsitempęs p) nustebęs. abipusis patapšnojimas per petį (eskimų paprotys). Japonija). suglaustų delnų pakėlimas prieš krūtinę drauge su lengvu galvos palenkimu (Indija). Langer (6. vos pastebimas galvos nulenkimas (Didžioji Britanija). sudarytame G. patapšnojant per nugarą (Lotynų Amerika). nusilenkimas drauge su skrybėlės kilstelėjimu (Europos šalys. Į asmenį. draugiškas apsikabinimas. atsilenkimą atgal ir galvos nulenkimą. po to jas lėtai keliant aukštyn (Rytų šalys). bent jau tokie reikšmingi elementai. gali būti nepalankiai žiūrima. Manoma. gilus nusilenkimas (Rytų šalys.nuolankumo išraiška. Lotynų Amerika).2 pav. skrybėlės kilstelėjimas (Europos šalys. neaiškus r) drovus s) mąstantis t) apsimetantis. kuriose nešiojamos skrybėlės). kaip dominavimo . Tik ką paminėtosios pozos labiau būdingos skirtingų kultūrų žmonėms. įtarus q) niekšiškas.

taip pat akcentuoja priešiškumo draugiškumo demonstravimo svarbą nors ir panašiomis pozomis. tačiau be nuolankumo elementų. kaip ir japonai.113 6. 205) Amerikos gyventojai.2 pav. Argyle. p. . Pozų reikšmės (pagal M. 1994.

palenktos.neigiama nuostata bendraujančiojo atžvilgiu. svoris ir forma. M. atkišdami pirmyn krūtinę. galva visuomet pakelta. Suaugusieji žmonės ypač linkę pabrėžti savo dominavimą ir statusą. Rosenfeld. uždarų ir ant klubų • galvos . į šonus įremtos rankos .pirmyn.atvirų.nuoširdaus priėmimo ženklas. Jie tai daro visu ūgiu ištempdami savo kūną. Pozų elementai susideda iš: • palinkimo . Tokių bendravimo komponentų tikslas . patraukliais asmenimis būdingi specifiniai komponentai . vyrai ją dažniau taiko moterų atžvilgiu. 1994). kurie mažiau patinka. Argyle. Šiuos pozų elementus dar papildo viso kūno padėties įtempimas ar atpalaidavimas. nusilenkimu. Pozą tyrinėjantys mokslininkai teigia. pasilenkimas pirmyn.atitikimas) (D. Bendraujant su aukšto statuso žmonėmis. Ne dalykiniam.114 Specifiniai pozų elementai yra būdingi skirtingoms kultūroms. arba atžvilgiu tų. kurie yra grėsmingi. sumažėjimu. kitaip sakant. apvalūs ir minkšti • ektomorfai: aukšti. Interakcijos atveju pastebimas pozų kongruentumas (lot. tačiau pagrindiniai dažniausiai turi tą pačią reikšmę. Nėra ir negali būti atsipalaidavimo pozos su asmenimis. atgal ir į šonus • rankų . pakeltos ir pakreiptos į šoną • kojų . 1980).tiesių. congruentia . išskėstų ir sukryžiuotų. Dažniausiai yra skiriami trys kūno formos tipai: • endomorfai: stori. Nuolankumas ar pavaldumas yra išreiškiamas galvos palenkimu.atstūmimo poza. rankas padėdami ant šlaunų.sumažinti interpersonalinį atstumą ir padidinti savitarpio supratimą. svarbūs yra trys požymiai: ūgis. Atpalaiduota poza tinka tik bendraujant su žemesnio socialinio statuso žmonėmis. ir dar nukreiptos į kitą asmenį . Rankos sukryžiuotos skersai kūno . plačiai išskėstos rankos. visokiais būdais stengdamiesi didinti savo apimtis. emocijas ir netgi asmens aktyvumą (M. Bet kuriai pozai atspalvio suteikia pasitempimo ar atsipalaidavimo stilius. o betarpiškam bendravimui su mėgstamais. Kūno sudėjimas Kalbant apie kūno sudėjimą. ploni ir gležni .fizinis artumas. kad poza gali išreikšti tarpasmeninę nuostatą. prisilietimas. atviras žvilgsnis ir atsisukimas į asmenį. L Trout ir H.

1954). Buvo nustatyta. DeJong (1980). Sheldon. kad mezomorfai yra agresyvesni ir dažniau linkę nusikalsti. R. kad būtų apvalesnė. McDermott. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 74 cm. tačiau vis dėlto yra galimybė jį koreguoti dietomis ir fiziniais pratimais. tyrinėtojų nuomone. Toje grupėje. linkę į depresiją. turėtume pasidomėti. kai kuriose Afrikos valstybėse suspausdavo galvą. kaip ir veido išraišką. taikomos įvairios dietos.ploni (tai įtakoja jaunesnis amžius). Dupertuis ir E. Gal daugiau dėmesio skiriama kūno apimties (nutukimo) kontrolei. Vertinant pardavėjų darbo kokybę. nešioja rūbus praplatintais pečiais. tačiau ryšys tarp asmenybės ir kūno sudėjimo. endomorfai yra atsipalaidavę. ypatingai į vyrų. . V. Ne tik ūgis. kad kūno sudėjimas yra paveldimas. kad kai kuriose šalyse kūnai buvo labai deformuojami: Kinijoje būdavo suspaudžiama koja. taip pat galima keisti. Anot minėtų autorių. dažniausiai yra stori. Iš to galime daryti išvadą.115 • mezomorfai: raumeningi. P. Dabartinėse moderniose visuomenėse nesiekiama kūno deformavimo. stengiantis pasiekti normalų kūno svorį. o kitoje grupėje. koks tarp jų ryšys. Nuo seno žinome. Wilson (1968) atliko tokį eksperimentą: dviem Australijos studentų grupėms buvo pristatytas šalyje besilankantis anglas ir paprašyta įvertinti jo ūgį. kitaip jam nebūtų skiriama tiek dėmesio. tik svarbu turėti tikslą. P. laimingi ir tingūs. yra silpnas ir neviršija 0. ar kūno sudėjimas laikytinas bendravimo elementu. R. kur jis buvo pristatytas kaip profesorius. Stori žmonės. Aukštiems vyrams būna lengviau gauti darbą. o ypač moterys. dažnai yra diskriminuojamos ir pripažįstamos netinkamomis darbui su žmonėmis. Kadangi kūno sudėjimas yra siejamas su tam tikromis asmenybės charakteristikomis. kad ji būtų geresnė negu ūgiu žemesnių žmonių. kurie yra aukštesni už 1 m 88 cm nei tų kurie nesiekia 1 m 82 cm. Asmenys. bet ir kūno svoris taip pat yra aplinkinių dėmesio objektas. tačiau ir jose moterys vis dar dažnai korsetu suveržia liemenį bei minkštomis liemenėlėmis didina krūtinę. šizofrenikai . Wilson padarė išvadą. kad kūno sudėjimas yra nežodinio bendravimo elementas. Kūno sudėjimą. kad ji būtų visai maža. netgi atlyginimo dydis apie 12 % skiriasi vyrų. C. H. vyrai fizinių pratimų pagalba stengiasi suteikti kūnui patrauklią formą. kaulėti ir atletiški (W. Yra pastebėta. kur jis buvo pristatytas kaip studentas. Žinome faktų. kodėl to reikia siekti.30 koreliacijos koeficiento. ektomorfai yra inteligentiški ir neramūs. kad aplinkiniai reaguoja į ūgį. kad iškreiptą ūgio suvokimą įtakojo anglo akademinis statusas. kiekvieno individo kūno sudėjimas gali būti apibrėžtas pagal minėtus tipus. nurodo W. Kyla klausimas. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 91 cm. nebuvo pastebėta.

matome. kad patrauklūs vaikai yra fiziškai gražesni. Plaukų ilgis priklauso nuo skirtingų socialinių grupių normų . Jau 4-6 metų vaikai supranta. kad patrauklūs vaikai bus protingesni. Norėdami būti patrauklesni. Gera išvaizda sustiprina asmens pasitikėjimą savimi. maištininkams ir hipiams būdingi ilgi plaukai". Pasirodo. protas. Tai yra lyg jų atpažinimo ženklai kitiems tokios socialinės grupės nariams. priimant į darbą. bet ir visa išvaizda. kad stori žmonės yra nemėgstami ne tik dėl kūno svorio. žmonės linkę suteikti savo kūnui geresnę išvaizdą. tačiau. bet dėl sveikatos problemų. aksesuarus bei kitus elementus.nurodo M.vienuoliai ir kareiviai nešioja trumpus plaukus. ištyrus storulius su skydliaukės sutrikimais. tokios kaip pankai ar skustagalviai. pasirodė. ji taip pat yra prielaida formuotis tam tikram požiūriui į kitus panašaus kūno sudėjimo žmones. Vienok W. Taigi. galioja ir fizinio patrauklumo stereotipas. Argyle. kad išvaizda atlieka patrauklios asmenybės įvaizdžio funkciją. W. Negalima nesutikti su teiginiu. kurios atsiranda padidinto svorio atveju. Taip pat nereikėtų atmesti minties. Kalbėdami apie žemo intelekto ir . . tačiau specifinės šukuosenos būdingos tik tam tikroms kultūrinėms grupėms. kad žmogų puošia išmintis. mandagesni. mažiau agresyvūs. Plaukus galima šukuoti įvairiai. dažniausiai juos kerpa ir šukuoja. kad storuliai yra neatsakingi. kūną puošiantys aksesuarai ir simboliai turi kelias prasmes: jie simbolizuoja materialinę gerovę. Subkultūrinės grupės. laisvamaniams. godūs ir neturintys savikontrolės jausmo. o juos nešiojančiam asmeniui suteikia pasitenkinimą ir didina jo kaip asmens patrauklumą. kad būtent jis įtakoja daugelio skirtingų socialinių grupių tarpasmeninius santykius. kad. netgi priskiriant jiems tam tikrus asmenybės bruožus. DeJong teigia. kad ji yra svarbi ne tik išorine. išreiškia savo priklausymą grupei ne tik plaukais. rodo priklausomybę tam tikrai socialinei grupei. tačiau dėl tos pačios priežasties jie lieka atstumti kitų visuomenės piliečių. Taigi kūno sudėjimas yra svarbus bendros žmogaus išvaizdos elementas. DeJong tvirtina. mokytojai galvoja. kurie ką tik buvo numetę svorio. kad jie buvo mažiau atstumiami. kad pagrindinė priežastis yra manymas. Galima būtų iškelti hipotezę. kaip rodo tyrinėjimų rezultatai. bet ir psichologine prasme. Kaip matėme iš pateiktų pavyzdžių.116 Svarstydamas tokio išankstinio nusiteikimo prieš storulius priežastis. kreipdami dėmesį į plaukus. Apžvelgę žmogaus išvaizdą įvairiais aspektais. „Labai retai žmonės leidžia savo plaukams augti laisvai. jiems geriau seksis. naudodami kosmetiką. nors vis dėlto atstumiami labiau nei turintys normalų kūno svorį. kūno išvaizda yra svarbi sąlyga. visuomenės atstumtiesiems. tingūs. populiaresni.

dažniausiai sutinkama primityvių organizmų ir kūdikių bei mažų vaikų tarpe. socialiai labiau išprusę. Hatfield ir S. pažymi E. Farina ir kt. A. Bene daugiausia kūno prisilietimo formų būdinga primatams. Prisilietimas aktyvina keletą skirtingos rūšies receptorių. kad jie turi kitokią socialinę patirtį. o būdami patrauklūs. kad patrauklios pacientės kelia mažiau rūpesčių gydytojams (E. o ne jų gebėjimų rezultatas. todėl sunkiau rasti draugų (M. kad jiems dažniau pavydima. nori būti įvertinti už jų asmenybines savybes. jog patrauklios moterys dažniausiai yra neištikimos. egoistiškos ir nejautrios nuskriaustiesiems (M.117 dar nepatrauklius vaikus. kiti . kvapu. aplinkiniai yra labiau priešiški. Įdomu yra tai. nepatyrę kūno glamonių. Sprecher. kūno prisilietimo socialinio bendravimo atvejai yra gana neplataus spektro: seksas. Argyle. Skirtumų yra rasta nemažai: patrauklūs žmonės yra laimingesni. spalva. jeigu jiems atrodydavo. turinčios psichikos problemų.temperatūra. aptarsime dar vieną elementą prisilietimą. Tačiau minėti skirtumai yra labai nedideli. 1986). prakaitu . Thiel. Yra ir neigiamų dalykų patrauklios išvaizdos žmonių gyvenime: vieni tyrinėtojai nurodo. labiau savimi pasitikintys. 1994). ar patrauklūs žmonės yra nors kiek pranašesni už kitus? To galima tikėtis nebent dėl to. Farina ir bendraautoriai. Iš tikrųjų kyla klausimas. .teigia. stengiasi jį suformuoti. Prisilietimas Kalbant apie nežodinį bendravimą. mažiau dienų praleisdavo psichiatrinėje klinikoje ir lengviau įveikdavo savo problemas iš jos išėję (A. mokytojai mano. kūdikiai. terapeutai tvirtina. Bene reikšmingiausias prisilietimas yra kūdikiams. Hatfield ir S. konstatavo. materialių orientacijų. kūdikio maitinimas ir kova.išreiškia savo būseną. pasirodo. kad patrauklūs žmonės buvo linkę nevertinti pagyrimų už darbą. 1986). D. jog patrauklumas neturi universalių kriterijų ir yra gana subjektyvus. kaip rodo daugybė tyrinėjimų. kurie atsiliepia į šilumą. Tyrinėtojai taip pat domėjosi patrauklumo ryšiais su psichine būsena. nes. įtampą. Iš čia tiesiog peršasi išvada. užauga nervingi ir pikti. Dermer. skausmą. kad tai fizinio patrauklumo. kad patrauklios moterys. kad jie turėtų mokytis atsiliekančiųjų klasėse. Tai gana paradoksalu: neturintys fizinio patrauklumo. beesąs pati primityviausia socialinio bendravimo forma. Sprecher. geresnės psichologinės būklės. Ypač tai tinka moterims. atlikę išsamius tyrimus. Oda tuo tarpu tam tikrais signalais . modifikuodami savo išvaizdą. Prisilietimas. šaltį. dėl ko kiti įjuos žiūri palankiau. 1975).

Šis iš anglų kalbos kilęs žodis pastaruoju metu plačiai vartojamas.gydytojai. kad pirmųjų dvejų metų prisilietimai yra ypač svarbūs tolesnei vaiko raidai. turi įgimtą poreikį prisilietimui ir tai yra ypatingas ryšio su motina šaltinis . nes sunku nustatyti. Alper teigia. kad kūdikiai. vieną iš pagarbos elementų. ypač profesinės karjeros ar pasiekimų sporte atvejais. Heslin ir T. kirpėjai ir kt. kad prisilietimas turėtų atitikti socialinių ryšių pobūdį. susipažįstant ar patvirtinant socialinį ryšį. Rankos padavimas pasveikinant labai dažnas sėkmės. Alper (1983. patrauklumą ir . Svetimų žmonių (ir ypač viešose vietose) prisilietimas nėra dažnas reiškinys. kaip nežodinio bendravimo elementas. šiltas (apima abu pirmuosius atvejus) • meilė. nors tokia prisilietimo forma taip pat egzistuoja. Mokslinėje literatūroje gausu faktų. pasisveikinimas) • draugiškas. pavyzdžiui. apibūdinant motinos ir vaiko ryšių kokybę. Pateiktame sąraše nepaminėtas prisilietimas agresijos atveju. jog prisilietimas nėra labai aiškus bendravimo elementas.. p. Taip pat yra tam tikrų profesijų žmonės. jo socialinės normos yra gana griežtos. kurią plačiai aptarėme. Prisilietimas. Bendravimo tyrinėtojai nurodo. Kadangi bet koks prisilietimas yra asmeninės erdvės pažeidimas. kurį galima vertinti kaip ritualą arba simbolinį aktą. kurie liečia žmogaus kūną .susikibimas rankomis) • seksualinis sužadinimas (gali apimti ir anksčiau aptartuosius atvejus). išskyrus atskirus individualius atvejus. bet tai nelaikoma socialiai reikšmingu prisilietimu. nors kartais ir malonus. mandagus (rankos paspaudimas. 217) pasiūlė schemą. R. atskleidžiančią prisilietimo pobūdį: • funkcinis (profesionalus) • socialus. išreiškia šilumą ir dominavimą. tačiau ir šių asmenų prisilietimai nėra socialiai reikšmingi. Heslin ir T. šiltas prisilietimas įsiveržia į meilės. kada draugiškas.bondingas. Socialinės interakcijos kontekste prisilietimo požiūriu galime kalbėti tik apie pasisveikinimą. rodo teigiamas ir neigiamas emocijas. Prisilietimas socialiai yra priimtinas tik prie tam tikrų kūno dalių: rankų plaštakų ir pečių.118 Atrodo. intymumas (tarp jų . gimnastikos instruktoriai. medicinos seserys. siuvėjai. transporte. masažuotojai. intymumo sferą. Tyrinėtojai taip pat atkreipia dėmesį. Yra prisilietimų. panašiai kaip ir beždžionės. kad kiekvienas nežodinis elementas bendravimo metu išreiškia tam tikrą asmenybės aspektą. Veido išraiška. R. bet ne prie kokių nors intymių zonų.

jeigu jie yra suderinti su kalba. nepakankamai socialūs ir protiškai atsilikę asmenys rečiau naudoja gestus. Beveik visi nežodinio bendravimo elementai vienaip ar kitaip yra siejami su asmenybe. savigarba. Nežodinio bendravimo elementai. sustiprina išreikštas mintis. jog ryšys tarp asmenybės savybės ir nežodinio bendravimo nebuvo patvirtintas. pasitikėjimą pateikta informacija. bet dažniau linkę save liesti (M. rodo. psichikos sutrikimas (-) Erdvės artumas Žvilgsnis Kūno judesiai: savęs lietimas atsipalaidavimas Ekspresija dominantiškumas. baimė (-) susirūpinimas dominantiškumas. Ieškant nežodinio bendravimo ryšių su asmenybe. gestai ir kiti kūno judesiai. 1994. 269) Veido išraiška dominantiškumas (-). buvo taip pat nustatyta. yra svarbūs visam bendravimo procesui. Jais pasinaudodami galime padaryti kai kuriuos apibendrinimus: . baimė dominantiškumas. neurotizmas (-) Pastaba: ženklas (-). pasitikėjimas savimi. nurodytas prie asmenybės savybių. 1994). jog pikti. ekstraversija neurotiškumas (-) susirūpinimas. kaip matėme iš šiame skyrelyje pateiktos teorinės medžiagos ir tyrimų pavyzdžių. socialiniai įgūdžiai ekstraversija.119 asocijuojasi su teigiamai vertinamu stereotipu. Argyle. 6. Argyle. p. poza išreiškia nuostatą ir emocijas.2 lentelė. dominantiškumas. Nežodinio bendravimo ir asmenybės ryšiai (pagal M. ekstraversija.

4.120 1. jam būtini geri bendravimo įgūdžiai. kūno sudėjimas. 6. prieštaravimai tarp „kūno kalbos" ir elgesio neigiamai veikia bendravimo procesą. tikslus nežodinio bendravimo įgūdžių panaudojimas padeda lengviau pasiekti tikslą. 3. tai svarbi priežastis ją tobulinti. kadangi jie sukelia kitų reakciją.išvaizda. lyginant su žodine? Kodėl sakoma. kaip plaukai. asmens fizinės savybės . kad nežodinė kalba yra universalesnė ir įtikinamesnė? Ar galime prognozuoti žmogaus sėkmę iš „kūno kalbos"? Kurie „kūno kalbos" elementai geriausiai atspindi žmogaus emocijas? Ar patrauklumas suteikia pranašumų gyvenime? . fizinis patrauklumas laikytini nežodinio bendravimo elementais. Pasvarstykite: • • • • • Kokį vaidmenį bendravime atlieka nežodinė kalba. jeigu asmens darbinė veikla yra susijusi su bendravimu. 2. nežodinio bendravimo elementai yra svarbi tokių įgūdžių dalis. o kartais net apsprendžia tarpusavio santykius. 5. akiniai ar aprangos detalės įtakoja bendravimo procesą. esama ryšio tarp „kūno kalbos" ir asmenybės vertinimo. netgi tokie žmogaus išvaizdos aspektai. kosmetika. simbolizuodami priklausymą tam tikrai socialinei grupei arba suteikdami patrauklumo.

121 .

122 .

Kokie požymiai apibūdina tokius santykius? Pirmiausia. Iš tikro mums labai svarbu užmegzti. Laikas. kai kalbam apie tarpasmeninius santykius. Kas yra tarpasmeniniai santykiai Pabandykime apibūdinti. kai. neatviras. tiek artimus ar romantiškus santykius. nebebendrauja. TARPASMENINIAI SANTYKIAI • • • • • • Kas yra tarpasmeniniai santykiai? Kaip tie santykiai vystosi ir nuo ko priklauso jų pobūdis? Kodėl ir kaip mes atsiskleidžiame bendraudami su įvairiais žmonėmis? Kas lemia žmonių patrauklumą tarpusavio santykiuose? Kas yra meilė ir kokios jos rūšys? Kokios nesėkmingų tarpusavio santykių priežastys? Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio. Santykiai dažnai vartojama. tai galvojam apie bendravimą. tuo tarpu netinkamas gali išardyti tiek dalykinius. kartu praleistas laikas.123 7. kai nesiseka sutikti mylimojo ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais. ilgai negalime susirasti draugų. tai tėra tik formalaus bendravimo pavyzdžiai. rodo tų santykių svarbą. nebemoka išreikšti savo jausmų ir poreikių. tai tarpasmeninius santykius galima apibrėžti kaip žmonių padėtį visuomenėje vienas kito atžvilgiu. kuris susieja bendraujančių asmenybes. kurti ir išlaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. situacinio kontakto su aplinkiniais. kad santykiai tai daiktų padėtis vienas kito atžvilgiu. atėję į naują kolektyvą. . Dėl to mes nusimename. kurį savo noru skiriate kitam. Jei mes prašome pardavėjos paduoti mums kepaliuką duonos ar aiškiname policininkui. kas yra tarpasmeniniai santykiai. Kai tik vienas nebeklauso kito. kodėl viršijome greitį. Tinkamas bendravimas padeda išlaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius. Kitas požymis. koks jis geras bebūtų. tarpasmeniniai santykiai pradeda blogėti. Jei laikysim. vertinant tarpasmeninius santykius. Bet tai nedaug ką pasako. o tiksliau. yra jų trukmė. bet sunkiai apibrėžiama sąvoka.

Jie gali net turėti keletą draugų. S. t. y. kad jis būdingas visiems žmonėms. neturintys artimų ryšių. tarpasmeniniai santykiai leidžia patenkinti pagrindinius žmogaus socialinius poreikius. būti daugelio bendrijų nariu.intymumas. . emocinis ir fizinis. emocinį ar fizinį bendraujančių artumą. kurie tokius ryšius turi. kad būti vienam ir vienišam yra ne tas pat. Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs Kaip jau žinote iš ankstesnių skyrių. priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. Mes siekiame ne tik būti su kitais žmonėmis kartu. tai turėtume pripažinti. Dar kartą stabtelėkime ties vienais iš svarbiausių -priklausomybės ir prieraišumo poreikiais. būti reikalingi. t. jausti meilės. artumas tarp bendraujančių. nors ir skiriasi savo stiprumu. o neretai dar ir patiria vyresnių brolių ar seserų agresiją savo atžvilgiu. poros ir nepriklausantys jokiai draugijai ar bendrijai miršta anksčiau nei tie. vieniši ir neturintys draugų. nepatenkinę priklausomybės poreikio. bet būti vienišais. Pabūti vienam su savimi yra netgi būtina. Jei įdėmiau pažvelgtume į savo gyvenimą. tai tiesiog poreikis palaikyti ryšius su kitais. E. Nepatenkinę šio poreikio. Tai nėra priklausymas daiktiška ar išnaudotojiška prasme. Taylor. intymumo jausmus. pirmagimiai ir vienturčiai turi stipresnį afiliacijos poreikį. Tik reikia žinoti.124 Ir turbūt svarbiausias tarpasmeninių santykių ypatumas . kad žmonės. Schachter šį poreikį pavadino afiliacijos poreikiu ir teigė. y. y. t. nes nuo mažumės įpratę kitų žmonių buvimą greta sieti su saugumo ir poreikių patenkinimo jausmais. Taigi tarpasmeninius santykius galime apibūdinti kaip neformalų asmenybių bendravimą. rūpintis kitu. žmonės jaučiasi vieniši. Schachter. kitų šis poreikis yra silpnesnis (Sh. Tyrimai rodo. kad geriau apmąstytum savo gyvenimiškąją situaciją ar susikaupusius jausmus. pasitikslintum savo mintis ir įvertintum veiksmus. kad nuolat siekiame būti susiję su kitais žmonėmis. nes tie santykiai gali būti paviršutiniški ir stokoti intymumo. Pagal S. Vieniems yra labai svarbu bet kokioj situacijoj siekti kitų draugijos. dalintis jais. Artumas tarp žmonių gali būti intelektinis. draugų. bet ir emocinio kontakto. Tuo tarpu kiti pagal gimimo eiliškumą vaikai gauna mažiau tėvų dėmesio. tiek visais. Mums reikia turėti šeimą. trunkantį trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą ir atspindintį tam tikrą intelektualinį. 1994). Žmonės gali būti artimi tiek vienu iš šių aspektų.

įdomios kelionės. Daugelis tyrinėtojų. ir bendraudami su juo. kai jūs po sunkių darbų ilsitės prie židinio. 1961) požiūriu kitų žmonių patrauklumas didėja. Kiti. teigiamas ar neigiamas. skaniai pavalgę ir atsigėrę. jo patrauklumas jums mažėja. Pastiprinimo -jausmų teorija (D. 1958) aiškina. t. y. su kuriuo bendraujame. patenkina mūsų poreikius. Su žmonėmis. atsakydami į šį klausimą. mes linkę bendrauti. sužinote. Tai sukelia mums teigiamus jausmus.125 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius Peržvelkite mintyse savo draugų ir gerų pažįstamų ratą. užmegzdami tarpasmeninius santykius. kad bendraudamas su savo naujuoju draugu. Kodėl. Newcomb. o ne kitiems? Yra keletas tarpasmeninį patrauklumą aiškinančių teorijų (pagal I. su kuriais jaučiame turį subalansuotus santykius. Todėl. tampa mums reikšmingi. mes perkeliame jausmus. ir mes mėgstame tuos žmones. Byrne ir G. kad mes jiems patinkam ir pan. kurie jums patrauklūs. kokias emocijas. Ir priešingai. padeda mums. Taigi romantiški pietūs. kad jaučiat didesnį palankumą tiems. Kad jūsų santykiai įgytų pusiausvyrą. A. Kodėl gi. kad jis laikosi visai priešingos nuomonės apie jums svarbius dalykus. mes kartu su jais išgyvename tam tikromis situacijomis. Bordens. Heider. Kuo kiti gali mus apdovanoti? Ogi tuo. nesutinka su jūsų nuomone ar verčia pasijusti blogai. Jei žmogus. S. ir atvirkščiai. pasirinkdami draugus. pasirinkote būtent juos? Jūsų pasirinkimas gali būti visai ne atsitiktinis. Horovvitz ir K. kad žmogaus patrauklumas susijęs su tuo. 1970) teigia. kuriuos išgyvename tomis aplinkybėmis. tai mūsų santykiai su juo subalansuoti. Tokiu atveju jūsų santykiai bus nesubalansuoti. Įsivaizduokit. kad norint išlaikyti santykius. kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo asmeniu. ir tai didina jo patrauklumą. jei žmogus. vienam iš jūsų reikėtų keisti savo požiūrius arba nuspręsti nekalbėti apie tuos dalykus. Clore. su kuriuo tenka bendrauti. Geri draugai draugystės . svarbu juos susieti su maloniais dalykais. kad žmonių patrauklumas gali padidėti ar sumažėti priklausomai nuo to. aiškintų tokį pasirinkimą tarpasmeniniu patrauklumu: jūs siekiate bendrauti su tais. Šio požiūrio šalininkai teigia. pasitenkinimu. turi panašius interesus ir požiūrius. vakarienės drauge niekada nepraras savo reikšmingumo. Apdovanojimo teorijos (T. 1994). jausitės nepatogiai. mes teikiam pirmenybę vieniems žmonėms. kurie šiuo metu yra su jumis. į jose dalyvaujančius asmenis. nuolat kritikuoja jus. L. kad jie panašiai galvoja. kai santykiai su jais yra mus dažniau apdovanojantys. kai jų buvimas siejamas su teigiamomis emocijomis. tikėtina. M. malonumu. Balanso teorija (F. iš pradžių buvę neutralūs.

o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti juos. Zajonc. Todėl gali būti. B. papildymas. su kuriais dažniau kontaktuojame. tiek bendrauti. Fizinis atstumas. Jis reiškia. ir tai sukelia taip vadinamą dažnesnio pasirodymo efektą (R. mokėtės vienoje klasėje ar kurse. Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti.kartu. kad paprasčiausiai mums labiau patinka tai. Panašumas. gyvenote viename kambaryje ar kaimynystėje ir pan. Pasirodo. nes priešinga nuostata trukdytų tiek dirbti kartu. atrodo. asmenybės ir net fizinės išvaizdos panašumas . kad šiais laikais balsavimas už politinį kandidatą yra tas pats. 1968). bet jie dažniausiai irgi nėra labai mėgstami kitų.. Šiais laikais mes laisvai pasirenkame draugus ir vedybų partnerius. bet subalansuoti santykiai vis tik malonesni ir labiau apdovanojantys nei nesubalansuoti. su kuriais susiduriame.. kad mūsų pasirinkimas priklauso tik nuo mūsų valios. Nuostatų ir įsitikinimų. interesų. negu nemėgti. abipusiškumas ir fizinis patrauklumas. Tyrimai rodo. kas nepažįstama. Ir nors mums atrodo. Šis polinkis leidžia mums sėkmingai bendradarbiauti su daugeliu žmonių. iš tikrųjų dažnai jis paklūsta tam tikriems dėsningumams. tai galioja bet kuriems objektams. kaip viena svarbiausių išgyvenimo strategijų. Kaip rodo šimtai tyrimų. kas nuspręsti. kad tam tikru jūsų gyvenimo momentu jūs tiesiog atsidūrėte fizinėje erdvėje arti viena kitos.126 vardan kartais toleruoja nuomonių neatitikimus. kai susiduria su tuo. ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame. Be abejo. mes labiau linkę surasti patinkančius bruožus kituose ir pamėgti žmones. kurią skalbimo priemonės ar majonezo rūšį pirkti. kuriems. kad jūsų draugais ar mylimaisiais tapo tie asmenys. nepatinka daugumas aplinkinių. kaip jie buvo apgyvendinti universiteto bendrabutyje . galite atrasti ir savo pažįstamų tarpe tokių. arti ar toli vienas nuo kito. panašumo reikšmė tarpasmeniniam patrauklumui pabrėžiama visose trijose patrauklumą aiškinančiose teorijose. Kaip jūs susipažinote su savo geriausia drauge? Nemaža tikimybė. Atrodo. Pvz. kas įprasta ir pažįstama ir nerimauja. panašumas. Dažnesnio pasirodymo poveikį patrauklumo didėjimui efektyviai išnaudoja reklaminės ir politinės kampanijos. Fizinis artumas leidžia dažniau matyti tam tikrus asmenis. Todėl. kurie yra bendri visiems žmonėms. pvz. tiek nevedusių studentų draugystei turėjo didelės įtakos tai. kad tiek vedusių. Mokslininkai šį efektą aiškina įgimta naujumo baime. Kaip pastebėjote. Aptarsime juos plačiau. kurių patrauklumą jums padidino šie patrauklumo veiksniai: fizinis atstumas. kūdikiai ir jauni gyvūnai teikia pirmenybę tam.

Kodėl panašumas didina patrauklumą? Nuostatų panašumas patenkina mūsų poreikį rasti savo pažiūrų teisingumo patvirtinimą. kad jų patrauklumas vienas kitam stiprėtų. Visi žinom posakį „priešybės traukia". Fizinis patrauklumas. kuri yra viena iš svarbiausių jūsų gyvenime. Tyrimai rodo. stengiasi padaryti mums gerą įspūdį. Bet manoma. fizine išvaizda ir socialiniu statusu. kad skirtingumas gali būti naudingas tuomet.kai mes įtariame. tuo daugiau panašumų mes ieškome įvairiose srityse. negu nepanašūs. kad jūs patinkate kitam asmeniui. kurie mėgsta mus. patenkindami vienas kito poreikius. kurie yra panašūs savo asmenybe. kad ir ji(s) mus mėgta. jei kitas asmuo pritaria jums daugelyje sričių. kad mąstome „teisingai" ir todėl jaučiamės geriau. norėdamas mums įsiteikti ir. Manoma. Nėra gerai. kurių mes neturime.taip. Kita išimtis . kad kitas asmuo teigiamai apie mus atsiliepia. kad juo rūpintųsi. Gausybė . Žinojimas. įsitikiname. ypač pradinėmis bendravimo stadijomis. interesų.127 yra labai stiprus patrauklumą sąlygojantis veiksnys. Jeigu Jonas nepasitiki savimi ir menkai save vertina. politinių. tuo jie patrauklesni vienas kitam ir tuo sėkmingesnis jų bendravimas. kad svarbus veiksnys yra panašių nuostatų santykis ir svarbumas. kiek panašių nuostatų ar vertybių turi laikytis bendraujantieji. kuris nori. didina to asmens patrauklumą. Iš tikrųjų. Kai kada kiti mus traukia. kad į porą dažniau pasirenkami tie asmenys. turi bendraujantys. religinių. mes norime.kilmės. Be to. asmenybės savybių ir pan. jei mums patinka kas nors. nes turi savybių. Papildymas. sutikę panašiai mąstančius ir jaučiančius. o tuo pačiu ir tų asmenų patrauklumą. Kai mes sutinkame taip pat kaip ir mes galvojančius žmones. Daugybė tyrimų patvirtina. Abipusiškumas. kad kuo daugiau panašumų . kai bendraujantys gali papildyti vienas kitą. O taip pat. nes tai neatitinka jo paties Aš vaizdo. kad galime numatyti tų žmonių elgesį. ir tai didina pasitikėjimo ir saugumo jausmus. Tačiau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panašumas. etninių. turėdamas slaptų ketinimų. fizinis patrauklumas yra labai stiprus bendro žmogaus patrauklumo veiksnys. Ir kuo santykiai su kitu asmeniu artimesni. Ar jums patinka gražūs žmonės? Turbūt daugelis atsakys . skonio. Sunku nustatyti. išsilavinimo. tai jis gali nepriimti teigiamos informacijos apie save. Todėl asmuo su stipriu globos pradu ir trokštantis rūpintis kitu sudarys idealią porą su tuo. Netgi fizinio patrauklumo panašumas yra būdingas daugeliui porų. Šios taisyklės negalioja turintiems žemą savivertę asmenims. mes tikime. Mes mėgstame tuos. išskyrus tą.

platesnį socialinių kontaktų ratą (K. seksualumas. rodančių. yra gerai" veikia mus nuo pat vaikystės. kaip universalus grožis. turinčių simetrijos. skaitydami pasakas. y. patvirtinančių jų hipotezes. Kokios yra fizinio patrauklumo priežastys ir kriterijai? Įvairios epochos ir kultūros labai skirtingai vertina. priskiriamos įvairios teigiamos savybės įdomumas. pamotėmis ir pan. Patrauklumo poveikis patiriamas jau nuo pat gimimo. Mokslininkų nuomone. Kultūrinis stereotipas „kas gražu. Yra duomenų. pasireiškia jums jau žinomas aureolės efektas. Gali būti. Walster. Vertinant patrauklius žmones. kad palankesnis elgesys. Tai leidžia manyti. kuriuos suaugę įvertino kaip patrauklesnius. kurie suvokiami kaip patrauklūs. Berscheid ir E. ir neigiamais . Tai leidžia manyti. kad jau dviejų mėnesių kūdikiai ilgiau fiksuoja žvilgsnį ties tais moterų veidais. pasirinkdami partnerius. sociobiologai. Net gyvūnai. švelnumas. kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus. kad jie yra geriau prisitaikę. kai.ne. kad mes išmokstam. 1972). Nustatytas gana universalus visų kultūrų žmonių ypatumas vertinti simetriškus veidus kaip patrauklesnius. kad nėra tokio dalyko. Iš tikrųjų. sąlygoja jų didesnį pasitikėjimą savimi. o kas . Tiems. t. kurie dažniausiai yra gražūs. atrodo. Dion. Šiuolaikiniai modeliai ateinančioms kartoms gali atrodyti bjaurūs ar keliantys juoką.baisiomis ir negražiomis raganomis. gyvena visavertį gyvenimą ir būna laimingesni santuokoje. Rubenso paveikslų moterys buvo laikomos gražuolėmis XVII amžiuje. vienos ryškios savybės (šiuo atveju patrauklumo) poveikis bendram asmens vertinimui. jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais. socialumas. bet pagal šiuolaikinius grožio standartus jos pernelyg storos. simetriškumas gali atspindėti geresnę sveikatą ir genetinę kokybę. įsisavindami jau egzistuojančias visuomenėje normas ir vertybes. teikia pirmenybę simetrijai. E. manoma. Mes labiau žavimės simpatiškais kūdikiais. kad patrauklumo suvokimas gali būti nulemtas ir biologinių veiksnių. Tokiu būdu reprodukcinių galimybių požymiai susiejami su grožio . kad yra tam tikri įgimti patrauklumo vertinimo mechanizmai. kas yra fiziškai patrauklu. susiduriame su teigiamais veikėjais. kurį jaučia patrauklesni žmonės. geresnį savęs vertinimą ir geresnius bendravimo gebėjimus.128 tyrimų rodo. Šio požiūrio skelbėjai. sąžiningesni. Amerikiečių psichologų tyrimai rodo. lyties ir kultūros žmonės vertina visais atžvilgiais geriau nei nepatrauklius. taigi žmonės ir gyvūnai genetiškai užprogramuoti ieškoti partnerių. kas yra gražu. D. yra atlikę nemažai tyrimų. vaikų darželyje populiaresni patrauklūs vaikai.

nors ir yra labai bendrų patrauklumo vertinimo kriterijų. kontakto tarp jų dar nėra. Tai gali būti santykiai su tėvais.1 pav. ar ne. mes sueiname į paviršutinišką kontaktą. kai. kai du žmonės pirmą kartą sąveikauja. kai mes nusprendžiame tęsti santykius su mums patikusiu asmeniu? Tarpasmeninius santykius tyrinėjantys mokslininkai siūlo įvairius santykių raidos modelius. t. Kitas lygis.129 kriterijais..). vyru ar žmona. du nepažįstami. kai žmonės labai susiję vienas su kitu. bet santykius palaikome tik su kai kuriais iš jų. Tarpusavio priklausomybės modelis (Levinger ir Snoek. bendradarbiais. laukiantys eilėje prie kabineto durų. Daugelis sąveikų ir baigiasi šioje minimalios tarpusavio priklausomybės stadijoje. Vis tik. santykiai pereina į įsisąmoninimo stadiją. Įsisąmoninimas gali būti vienpusis arba abipusis. E. 1994). kaip nuo paviršutiniško bendravimo pereinama prie vis gilesnio ir artimesnio. ir jo poveikis bendraujančiam yra ribotas. kurį tuo metu atlieka žmogus. paviršutiniškas kontaktas. Visiems artimiems santykiams būdingi trys pagrindiniai bruožai: • dažna sąveika ir trukmė • daug įvairios bendros veiklos ir kartu patirtų įvykių • didelė įtaka vienas kitam. y. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiamą įspūdį. geriausiais draugais. 1974. Kai mes persimetame keliais žodžiais su pardavėja. Si stadija gali būti labai svarbi. žymi artimus santykius. prasideda tuomet. Pvz. bet matę ar girdėję apie jį. Pastaroji stadija. Toks bendravimas dažniausiai yra trumpas. Pradinis patrauklumas dažnai lemia.kalbėdami arba pasikeisdami laiškais. ar mes toliau bendrausime su žmonėmis. sakykim. dažniausiai . O kas vyksta po to. aiškinančius. Paviršutiniškas kontaktas yra tarpusavio priklausomybės pradžia. Taylor. Kai asmuo pastebi ar sužino ką nors apie kitą. pereinama į bendrumo stadiją. Jei sąveika tarp dviejų žmonių tęsiasi ir toliau. . peržvelgia vienas kitą. mes galime inicijuoti sąveiką su juo. Iš pradžių du žmonės visiškai nežino apie vienas kito buvimą. Siame modelyje santykių raida nuo trumpalaikės sąveikos iki artimų santykių vaizduojama kaip auganti dviejų žmonių tarpusavio priklausomybė (7. prasidedančią nuo nedidelės ir pasibaigiančią ryškia tarpusavio priklausomybe. jūs galite nemėgti kokio nors studento net ir nebendravę su juo. grožio supratimas įvairiose kultūrose be galo įvairus. nulemtas socialinio vaidmens. Tarpasmeninių santykių raida Gyvenime mes sutinkame daugybę žmonių. neįpareigojantis. pagal Sh.

kad dėl artimiausių žmonių mes galime išgyventi ir stipriausius pykčio. pavydo bei nusivylimo jausmus. Jei kandžią repliką. tai geriausio draugo kritika gali ilgam išvesti iš pusiausvyros. jų santykiai tęsiasi santykinai ilgą laiką. rūpinimosi. vertinimai.1 pav. išgirstą iš kokio nors įstaigos klerko. jie turi daug bendros veiklos ir kartu išgyvena daug įvykių. jausmai turi mums didelę įtaką. paramos šaltinis. šiek tiek sąveikos) Bendrumas: nedidelė priklausomybė vidutinė priklausomybė didelė priklausomybė 7. 1994) Artimi žmonės dažnai bendrauja. greitai pamirštam. Taylor. . meilės.130 Kontakto nėra (du asmenys nesusiję vienas su kitu) Įsisąmoninimas (vienpusės nuostatos ir įspūdžiai) Paviršutiniškas kontaktas (abipusės nuostatos. E. Artimi santykiai yra teigiamų emocijų. Bet nereikia užmiršti. taigi gali kalbėti apie daugelį dalykų. Dviejų žmonių tarpusavio priklausomybės modelis (pagal Sh. Artimų žmonių poelgiai.

į gylį ir į plotį. Socialinio įsiskverbimo modelis (Altman ir Taylor. 7. bendraujantieji atskleidžia vis daugiau asmeninių. Taylor. leidžiantis vis giliau ir giliau „įsiskverbti" į kito žmogaus asmenybės vidų. Tai ir yra santykių plėtra į gylį. atskleidžia kitas santykių raidos modelis.2 pav. pvz. bet ir nenorėtumėte. koks jūsų šuns vardas. 1994) Santykiams plėtojantis nuo paviršutiniškų iki labai artimų. Jūs galite kalbėti su savo pažįstamais apie tai. kad visas pasaulis apie tai žinotų. Kaip parodyta 7. pagal Sh. ką mėgstate valgyti.. E. intymių dalykų apie save. E. 1973. kokios muzikos klausotės ir kur jūs ruošiatės keliauti vasarą. Atsiskleidimas į gylį ir įplotį skirtingiems asmenims (pagal Sh. Taylor. Artimesniems žmonėms atskleidžiate tokią informaciją. kokie j ūsų karjeros ir gyvenimo planai. Santykių raida šiame modelyje suprantama kaip palaipsnis savęs atskleidimo procesas. 1994).2 pav. vertybės .131 Kokiu būdu mes tampame tokie artimi vienas kitam. socialinis įsiskverbimas gali vykti dviem kryptimis .. kuri nėra labai intymi. kiek uždirbate.

nes bijom arba tiesiog nenorim dalytis mums reikšmingais dalykais. Nėra taip. mes atskleidžiame intymią informaciją apie save. ji skirta konkrečiam asmeniui. apie kuriuos mes nepasakojame net ir artimiausiems žmonėms. emocijas. mes reiškiame savo nuomonę. Tai kaip galime atskirti atsiskleidimą nuo kitų bendravimo būdų? Dažniausiai nurodomi tokie atsiskleidimo kriterijai: 1. pateikiama informacija turi būti asmeninė 2. Derlega (1984) nurodo penkias pagrindines atsiskleidimo priežastis.132 ir poreikiai. su laiku mes apie žmogų sužinome vis daugiau dalykų. Galim turėti daug informacijos apie asmenį. Kodėl mes atsiskleidžiame kitam asmeniui? V. t.2 pav. kuomet mes pasidalijame intymia asmenine informacija ir jausmais su kitu asmeniu. kai mes tai siekiame visiško atvirumo su draugais. skausmingus ar reikšmingus išgyvenimus. Taigi atsiskleidimas yra ypatinga pokalbio rūšis. Tik nedaugeliui pačių artimiausių žmonių galite atskleisti savo baimes. Kai mes papasakojame apie tai. kad su tuo žmogumi mes tapsime gerais draugais. Yra mumyse ir tokių dalykų (pvz. nebūtinai labai asmeniškų. Kito žmogaus pažinimo procesas yra sudėtingesnis nei pavaizduota 7. interesus. Tačiau iš esmės santykių raida priklauso nuo mūsų tarpusavio atsiskleidimo ypatumų. Santykių plėtra į plotį negarantuoja. . bet jo vis tik gerai nepažinti. todėl toliau pakalbėsime apie šį svarbų bendravimui procesą. kad jaučiame įtampą bendraudami su nepažįstamaisiais. Bet koks verbalinis ar neverbalinis elgesys mus atskleidžia. seksualinės fantazijos). jausmus tėvų ir savo paties atžvilgiu. tai vengiame jo. Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose Kai tik pradedame kalbėti. siunčiame kitiems informaciją apie save. Kaip nurodo modelio autoriai. Santykiai taip pat plėtojasi į plotį. ar kad buvome įsimylėję savo mokytoją. y. kad mes paprasčiausiai diena iš dienos vis daugiau atsiskleidžiame kitam. jei jis nėra mums giliai atsiskleidęs. informacija perduodama žodžiu 3. šis procesas labiau panašus į plėtotę spirale. J..

kad jis didina savęs įsisąmoninimą . Kiti gali patvirtinti. kas įvyko ir geriau suvokti savo mintis bei išgyvenimus. Dėl to lūkesčiai dažnai lieka nepatenkinti.atsiverdamas žmogus geriau pažįsta save. kuo jie panašūs ir kuo skiriasi jų mintys. ką jaučiame. kad juos „iškrautume". Savęs suvokimas. Tuo pačiu atsiskleidimas gali turėti ir neigiamų padarinių. Socialinė kontrolė. kokie jo privalumai ir kokie atvirumo pavojai. kad atsiskleidimas gali turėti teigiamų ir neigiamų padarinių. Atvirai išreikšdami savo jausmus ir vertinimus. Asmeninės informacijos atskleidimas daro mus pažeidžiamus. norėdami kontroliuoti situaciją. tuomet santykiai tampa riboti ir paviršutiniški. Mes galime atskleisti ar slėpti informaciją apie save. susilaukti jų kritikos ar neigiamo moralinio vertinimo. Atvirumas gali sumažinti santykių patrauklumą. pagarbą ir dėmesį mums. kas formuotų apie mus gerą nuomonę. bendraujantieji sužino. Dalijimasis asmenine informacija ir pasitikėjimas kitu yra svarbus užmezgant santykius ir plėtojant juos intymumo link. jog serga AIDS. Toliau panagrinėsime. kaip atsiskleidimas veikia tarpasmeninių santykių raidą. kaip kiti reaguoja į mūsų informaciją. Socialinis palyginimas. mes turime galimybę geriau įsisąmoninti. Iš tikrųjų. dėl kurių daugumas ir bijo atsiverti. Pvz. Po sunkios darbo dienos galite norėti išsakyti draugui. M. . 3. reakcijos. Kartais mes kalbam apie savo jausmus vien tam. Žinome. Teigiama yra tai.. jausmai. atsiskleidimo tyrinėjimų pradininkas. atskleidę savo netradicinę seksualinę orientaciją ar tai. 2. atsiskleisdami vienas kitam. kad apsaugotume savo privatumą. 4. 5. Matydami. atsiranda nusivylimas kitu asmeniu bei santykiais. Santykių plėtra. mes „pasitikriname" savo pažiūrų teisingumą ir tinkamumą. nes paaiškėja skirtingi norai ir poreikiai. kokios neigiamos reakcijos susilaukia žmonės. kad kitas turėtų juos žinoti ar atspėti. nurodo. kokie jų poreikiai ir kokiu būdu galima juos patenkinti. kaip nirštate ant savo „šefo" ir kaip blogai jaučiatės. galime įskaudinti kitus. Jeigu neatskleidžiame partneriui. arba atskleisti tai. Tarpasmeniniams santykiams reikia atvirumo. galima vengti pasakoti apie tam tikrus dalykus. Dalydamiesi su kitais savo patyrimu ir jausmais. kad mūsų reakcija yra „visai normali" arba kad mes „persūdėme" šioje situacijoje. S. Tarpasmeniniuose santykiuose. Jourard (1964).133 1. nepalankios informacijos apie save atskleidimas gali sumenkinti mūsų įvaizdį. Jausmų išreiškimas. Dažnai net labai artimi žmonės neatskleidžia savo norų tikėdamiesi.

Kita vertus. Jei mes kalbame apie nereikšmingus dalykus. kada ir kiek atsiskleisti. verta. Tokiu būdu atsiranda atsiskleidimo reguliavimo mechanizmai . kad daugiau jo niekad nepamatys. J. Labiausiai ištyrinėta abipusiškumo norma yra tokia: jei mes pasidalijame intymia informacija su kitu asmeniu. kiek galime jiems atsiskleisti. kuriais labai pasitiki . kuriuos mėgstame ir kuriais pasitikime.taip. jei žino. Vaikui nieko nereiškia pasakyti garbiai poniai: „Tu negraži. Taigi egzistuoja atitikimo norma. Bet su sąlyga. kartais atskleidžia kitiems. gali ją panaudoti. Jiems patinka būti drauge. kad du žmonės atėjo į antrą pasimatymą. Jos priklauso nuo visuomenės. tą patį gauname iš kito.kuo daugiau atsiskleidžia. Atsiskleidimas yra tampriai susijęs su patrauklumu. nes gali padidinti bendraujančio su jumis nerimą ir gynybiškumą. Bendraudami su kitais. jog drovisi moterų. mes dažnai intuityviai jaučiame. su kuriais mes pasidalijome asmenine informacija. asmens patrauklumas priklauso nuo to. kad toks atsiskleidimas atitinka situaciją ir yra savalaikis. kuri reikalauja. Bet suaugusieji pradeda reguliuoti atsiskleidimą. Jei Petras papasakoja draugui apie tai.sutuoktiniui. atsiskleidimas gali sąlygoti aplinkinių neigiamą reakciją ir socialinį atstūmimą • kontrolės praradimas: asmenys. tu nepatinki man". Vaikystėje savo minčių. Atsiskleidimas neturi būti pernelyg greitas. tuo tampa patrauklesnis. o kartais ir autobuso ar traukinio bendrakeleiviui. kunigui. Mes žymiai labiau atsiskleidžiame tiems. tik reikia tai daryti tinkamai ir laiku. artimiems draugams. padeda suprasti atsiskleidimo normos. ji(s) linkęs atskleisti panašų kiekį asmeninės informacijos mums. erzindamas Petrą • išdavystė: deja. Taigi ar išvis verta atsiskleisti? Atsakymas būtų . Egzistuoja nerašytos taisyklės kam. kiek jis mums atsiskleidžia . kitais . kad mūsų atsiskleidimas atitiktų . šis gali naudotis tuo. kuriais pasitikėjome. Derlega (1984) pabrėžia tokius galimus atsiskleidimo pavojus: • abejingumas: kartais galime patirti nemalonius jausmus supratę. jausmų ir norų atskleidimas vyksta natūraliai ir spontaniškai. Todėl žmonės linkę jas patikėti tik tiems. bet vienas iš jų neįvertino santykių lygio sakydamas: „Ar nenorėtum susilaukti nuo manęs kūdikio?" Tikriausiai šioje santykių stadijoje merginai toks klausimas gali pasirodyti netinkamas ir ji gali įvertinti tai kaip netaktą bei kišimąsi į intymią teritoriją.bausdami ar ignoruodami. vienais atvejais jį skatindami.tam tikros atsiskleidimo normos. asmenines paslaptis tie. Įsivaizduokite.134 V. Kaip geriausiai tai padaryti. šeimos ir individualaus patyrimo. kad kitam visai neįdomus mūsų atsivėrimas • atstūmimas: kaip jau minėta. kad įskaudintų ar kontroliuotų mus.

Taigi galima manyti. S. o tai reiškia. Apibendrinant reikia pažymėti. kai ji reikalinga • siekimas padaryti draugą laimingą. teikia ir gauna pagalbą. Artimais draugais mes laikome žmones. kurių sulaužymas gali pakenkti draugystei. o taip pat tai. kokius padarinius gali sukelti toks atsivėrimas. Hendrick (1992) aprašo tarpkultūrinių tyrimų rezultatus. kad draugavimas reikalauja laikytis neformalių taisyklių. kurie rodo. Draugystė Draugystė ir meilė yra aukščiausia tarpasmeninių santykių raidos pakopa.135 tarpasmeninių santykių pobūdį ir partnerio atsiskleidimo lygį. Šios taisyklės leidžia daryti išvadą. yra nepopuliarūs ir nepatrauklūs. Net ir intymūs partneriai turi būti jautrūs vienas kitam ir prieš atsiskleisdami įvertinti laiką. kad išlaikyti draugystę nėra visai paprasta. Per daug atviri žmonės. nes atrodo neturintys sveikos nuovokos ir blogai prisitaikę. Hendrick ir C. pašnekovo būseną. kai esate kartu. kaip ir labai uždari. išreiškia savo emocijas. kad draugystės išlaikymui svarbūs priešingi dalykai: • fizinio atsiskyrimo nebuvimas • ištikimybė • toliau mėgti savo draugus . pasitiki vienas kitu. Bet ir ilgalaikiai artimi tarpasmeniniai santykiai negarantuoja nuolatinio atvirumo. kad du asmenys laisvai atsiskleidžia vienas kitam. su kuriais jaučiamės labai artimi ir tampriai tarpusavyje susiję. kad atsiskleidimas yra svarbus tarpasmeninių santykių plėtros veiksnys. Studentų retrospektyvinė savo draugysčių analizė išryškino keturias pagrindines draugystės iširimo priežastis: • fizinis atsiskyrimas • naujų draugų atsiradimas • sumažėjęs senų draugų patrauklumas • trukdymai draugystei dėl mylimoj o(osios) atsiradimo ar vedybų. Taisyklės tokios: • draugo interesų gynimas • pasidalijimas geromis žiniomis su draugu • emocinės paramos suteikimas • pasitikėjimas vienas kitu • pagalbos siūlymas. Tarp draugų pasiekiamas didelis intymumas.

švelnius prisilietimus. neprisirišo prie kokio nors žmogaus. yra suaugusio žmogaus meilės šaltinis. Nors tai sudėtingas bei sunkiai apibrėžiamas jausmas. jei pirmaisiais dviem gyvenimo metais vaikas nepatyrė pakankamai meilės ir turėjo mažai fizinių kontaktų su motina ar ją atstojančiu asmeniu. nevaržomą meilę. Hendrick. kad išmoktų mylėti kitus (S. Hendrick ir C. Bowlby prieraišumo teoriją. Taip pat ne mažiau svarbu.tėvams. prisiriša prie motinos ir reiškia jai instinktyvią. Taigi vaikas turi būti mylimas. bet periodiškai grįžta pas mamą. 1992).tai meilės jausmas vienam (arba keliems) priešingos lyties asmenims. Egzistuoja daugybė meilės rūšių. suaugęs jis nesugebės užmegzti gilaus meilės ryšio. Skiriami tokie prieraišumo tipai: • Saugus prieraišumas atsiranda. Kiekvienas meilės ryšys skirtingas ir turi savo unikalių bruožų. kuri apima žmogų tam tikru jo gyvenimo momentu labai stipriai . kad ji yra ne tik džiaugsmo. mylavimą ir šiltą balsą. gal tiek pat. bet ir kančių šaltinis. vaikų . Bowlby ir kiti autoriai nurodo.136 • išlaikyti tokį gyvenimo stilių. brolių . Be meilės ir rūpinimosi kūdikystėje mes žūtume.seserims ir pan. kurių motinų reakcijos yra nenuspėjamos: kartais ignoruoja kūdikį. nepaisant to. J. Kūdikis. kuris leistų palaikyti draugystę. vis tik meilė yra gana dažnas tyrinėjimų objektas. kad gali susiformuoti skirtingi kūdikio prieraišumo prie motinos stiliai (D. Pagal J. 1991). • Nerimastingas prieraišumas dažnai susiformuoja temperamentingiems kūdikiams. kiek ir mylinčių žmonių. ieškodamas kontakto. Yra tėvų meilė vaikams. kad meilė. reaguodamas į motinos fizinį artumą. patirta motinos glėbyje. Meilė Perėję patikimo ir draugystės stadiją. Čekuolienė. o kartais per daug globoja. saugumo ir meilės. Tokios meilės siekia absoliuti dauguma žmonių. Jie priklauso nuo paties kūdikio temperamento ir nuo tėvų ar globėjų įgūdžių ir požiūrio į vaiko globą. mes pasiekiame meilės valdas. Motina šiuo atveju nėra nuolatinis saugumo . Bet yra viena meilės rūšis. Kokios yra meilės jausmo šaknys? Meilė prasideda nuo lopšio. Paaugęs kūdikis džiaugsmingai tyrinėja pasaulį. kai motina atsiliepia į kūdikio reikmes ir jam pakanka dėmesio ir meilės.

paramą ir rūpinimąsi juo paauglystėje ar vėliau. bet ir teikia globą ir šiltus jausmus. Shaver. nesugaus prieraišumo stiliaus asmuo. bendraudami su kitais. Jūs. o noras dirbti.. bendraudami su kūdikiais. kad gana lengvai suartėja su kitais ir retai nerimauja dėl to. kad jiems sunku rasti tikrą meilę ar visiškai pasitikėti savo partneriu. Jie paminėjo intymumo baimę. Jie siekia meilės. stiprus pavydas. kritiškus ir nejautrius. Suaugusiųjų tarpe formuojantis prieraišumui galioja abipusiškumo principas kiekvienas partneris ne tik gauna. • Nesaugus prieraišumas susidaro kūdikiams. yra skirtumų tarp kūdikio ir suaugusiojo prieraišumo. panašiai kaip ir daugelis įsimylėjėlių. kaip kad daro daugelis kitų tėvų. Prieraišumo stilius gyvenimo eigoje gali ir keistis. Nesaugūs suaugusieji apibūdino savo tėvus kaip reiklius. širdies daužymąsi. raudonį veide ar sunkumą skrandyje. Ar prisimenate save įsimylėjusį (-ią) „iki ausų"? Šį patyrimą daugelis yra išgyvenęs bent kartą gyvenime.137 garantas. kad nerimauja dėl to. Saugaus prieraišumo stiliaus suaugusieji savo santykius su kitais vertino kaip laimingesnius ir ilgiau trunkančius nei kitų dviejų stilių asmenys. kad kūdikio prieraišumo stiliai sukuria pagrindą suaugusiojo prieraišumo prie kitų stiliui. Aišku. gali pradėti jaustis saugiau bendraudamas su kitais ir gebėti užmegzti ilgalaikius ryšius. ar mylimieji atsakys į jų jausmą ir ar pasiliks su jais. patyręs meilę. Tuo tarpu nesaugaus tipo atstovai nurodė. jautėte įvairius fizinius pojūčius . Jie nurodė. kaip saugiai prisirišusiems vaikams. kurių tėvai. nesijuokia. Tyrimai rodo. kad bus jų palikti. bet bijo būti atstumti. kad jų tėvai buvo nelaimingi santuokoje (C. turbūt. pavydą.burnos džiūvimą. emociniai pakilimai ir nuopuoliai. Tokioj aplinkoj augantys kūdikiai tampa palyginti neemocionalūs ir nejautrūs kitiems žmonėms. pvz. Meilės rūšys Aistringa meilė. Suaugusieji labiau prisiriša prie bendraamžių jų santykiai dažnai apima ir seksualinį potraukį. Galbūt jus buvo užvaldžiusios mintys ir fantazijos apie mylimąjį. Daugelis nurodė. didelius emocinius svyravimus santykiuose su mylimaisiais. Jų meilės santykius lydėjo aistra. 1987). didelis seksualumas. Hazan ir P. Saugiai besijaučiantys suaugusieji prisiminė šiltus santykius tarp jų ir tėvų ir tarp pačių tėvų. jaučia nerimą ir netikrumo jausmą. Nerimastingo tipo suaugusieji pažymėjo. nerodo jiems savo emocijų .nesišypso. žaisti ir visam . Tokio santykių tipo kūdikiai.

Be to.138 kitam. sumažėjo iki minimumo? Buvo apėmę stiprūs ir tuo pačiu prieštaringi jausmai . kiek mylimas asmuo jums skiria laiko ir dėmesio • nerimas ir baimė dėl naujų santykių ateities • pyktis dėl skausmo. turi daug ką bendra. ir susitelkimas tik ties vienu asmeniu pradeda varginti. Kai kuriems atrodo. Kai kurie poreikiai.. Sumišusios emocijos. Šaltu protu peržvelgus šį sąrašą. kurį sukelia santykių netolygumas • jausmų. Šio sąrašo analizė atskleidžia ir priežastis. Partneriška meilė. minčių ir fantazijų apie mylimą asmenį gausa. tiek neigiami jausmai: • dėmesio ir saugumo poreikis • poreikis būti priimtam ir suprastam • poreikis. mūsų dėmesys vėl nukrypsta į kasdieninį gyvenimą ir mūsų mylimas žmogus tampa tik vienu iš mums brangių dalykų. Partneriška meilė vystosi palengva dviems asmenims kuriant juos patenkinančius santykius. kad tavim rūpintųsi • susijaudinimas pažinus kitą asmenį • susijaudinimas dėl seksualinių santykių • frustracija dėl nesusipratimų bendravime • netikrumas ir mylimojo asmenybės nepažinimas • pavydas dėl to. kad šios meilės pagrindą sudaro tiek teigiami. kad jūs patyrėte taip vadinamą aistringą meilę. aistra ir pavydas? Jūsų išrinktasis visais atžvilgiais atrodė puikus? Visi požymiai rodo. kurias jaučia išgyvenantieji aistringą meilę. todėl sumažėja nerimas ir netikrumas dėl kito asmens. o ne stiprios aistros. kad pagrindiniai dalykai. kuri meilės rūšis yra „tikresnė". Atsiranda mažiau nesusipratimų. pvz.meilė ir neapykanta. naujų stimulų. Šiuo metu aistringoji meilė gali visai išnykti arba peraugti į partnerišką meilę. susižavėjimas ir baimė. Taigi po kelių savaičių ar mėnesių „beprotybė praeina". saugumo ir supratimo. Tai tokia meilė. žmogui reikia sensorinės įvairovės. atsiranda dėl to. pasitiki vienas kitu. kai du žmonės yra labai artimi vienas kitam. beveik visiems mums vienu ar kitu metu tai atsitinka. kuriuos suteikia . galima nustebti: „Ir kam to reikia?" Kaip ten bebūtų. kai labiau pažįstame kitą asmenį. priprantama prie kito žmogaus buvimo greta ir tai jau nesukelia tokio didelio susijaudinimo. Žmonės labai skiriasi pagal požiūrį. rūpinasi vienas kito gerove. išskyrus tą asmenį. šilti jausmai. Jai būdingi vidutinio intensyvumo. Mes labiau pažįstame jo arba jos elgesį. kodėl aistringa meilė neišvengiamai išblėsta. kaip anksčiau. yra patenkinami.

sprendimo. Aronson ir T. tarpusavio supratimo. D. Wilson. Mokslininkai neapsiriboja minėtomis dviem meilės rūšimis.stiprių jausmų.3 pav.gali tapti nuobodulio tarpusavio santykiuose priežastimi. J. J. Vis tik šeimos tyrinėtojai teigia.saugumas. supratimas. seksualinio potraukio • įsipareigojimo . atvirumo. R.didelį išreikštumą) Meilės rūšys Nėra Aistringa meilė Romantinė meilė Tobula meilė Aistra + + + Intymumas + + Įsipareigojimai + . 1998) Kiekvienas iš nurodytų komponentų įvairiomis proporcijomis jungdamasis su kitais sudaro aštuonias meilės rūšis (7. Stemberg meilės trikampis (pagal E.ryšio ir artumo partneriui jausmo. kad myli partnerį ir pasišventimo išlaikyti tą meilę ir ilgalaikius santykius su ja (juo). Meilės rūšys pagal aistros.1 lentelė. pasitikėjimo • aistros . pagal kurią meilė gali kilti iš trijų pagrindinių komponentų derinio: • intymumo .139 partneriška meilė . Stemberg (1997) pasiūlė trikampę meilės teoriją. susijaudinimo. kad partneriška meilė yra ilgalaikių santykių tarp dviejų žmonių pagrindas. pliuso . R. intymumo ir įsipareigojimų išreikštumą santykiuose (minuso ženklas rodo mažą išreikštumą arba jo nebuvimą. priėmimas ir numatomumas bei pripratimas . 7. AISTRA ĮSIPAREIGOJIMAS 7.1 lentelė).

patikimas. liesdami vienas kitą ir trokšta kuo dažnesnio fizinio kontakto. Mylintieji išreiškia ją žodžiais. o galbūt ir į tobulą meilę. kad meilė yra teigiamų emocijų šaltinis ir svarbiausias gyvenime dalykas. tai gali peraugti į romantinę meilę. abipusio atsiskleidimo ir supratimo. Draugiškoji meilė. Tuščia meilė gali būti tuomet. tai gali reikšti labai įvairius dalykus. kuriant abiem pusėms priimtinus santykius. Jos autorius J. bet nežinoti apie kitą asmenį intymių dalykų ir nejausti jam jokių įsipareigojimų. Pateiksime dar vieną meilės rūšių klasifikaciją. Lee išskyrė 6 meilės tipus. neatsiskleisdami vienas kitam. Tai aistringa meilė. Užvaldanti meilė. nes nereikia kontroliuoti stiprių emocijų. Tokie žmonės mano.. kuriai būdinga aistra ir intymumas. Pabandykite patys rasti gyvenimiškų ir literatūrinių pavyzdžių. bet tai šiltas. Hendrick ir C. 2. lydima stiprių emocijų. net ir nejausdami dvasinio artumo. kuri yra visų trijų komponentų junginys. apibūdindamas meilę. Tokia meilė visiškai užvaldo žmogų. Kaip matyti. Žmonės skirtingai supranta ir apibrėžia meilę ir tai gali tapti kliūtimi. 1992). Meilė nėra labai emociškai sužadinanti. kad kiekvienas asmuo. kai žmogus nusprendžia. asmuo gali jausti didelę aistrą ir fizinį potraukį {aistringa meilė). ji dažniausiai palaipsniui išauga iš draugystės. Erotinė meilė.. O kartais žmonės nusprendžia būti kartu vedami vien aistros ar seksualinio pasitenkinimo (beprasmė meilė). ankstyvo seksualinio ryšio. Jo mintys ir fantazijos dažniausiai nerimastingos ir sukasi vien tik apie meilės objektą. Jų santykiai lengvi. kai asmuo sako „Aš myliu tave". nors nori abipusio atvirumo. nuoširdų ryšį ir. .140 Partneriška meilė Tuščia meilė Draugystė Beprasmė meilė + + + - + + + Pvz. Panašiai kaip partneriška meilė. atitinkančių kiekvieną meilės rūšį. Jie drovisi intensyvių jausmų ir seksualinio ryšio. sudarytą remiantis pačių žmonių meilės santykių aprašymo analize. to nereikalauja iš partnerio. Dažnai tai būna meilė . bet pabrėžė. Jie siekia kuo greičiau užmegzti atvirą. 3. kad jis mylės kitą nebūdamas jam labai artimas ar draugiškas ir be aistros. abipusio pasitikėjimo. 1. dažniausiai sujungia daugiau nei vieną tipą (S. Santykiams tęsiantis. tačiau nėra jos „apsėsti". intymus dviejų žmonių ryšys. Hendrick. Mylintieji mano meilę esant šeimos ir visuomenės pagrindu.iš pirmo žvilgsnio".

tačiau nesieja jo su jausmais. Žaidimu mėgaujamasi. Jei ypatingų problemų nėra. Mylintieji mėgaujasi seksu ir jo įvairove. o visas su tuo susijusias problemas galima kartu išspręsti. Žmogus gali teikti pirmenybę vienam ar kitam meilės stiliui tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ar su skirtingais partneriais.išvaizda. jo gerbūviu. ir tai daroma nesiekiant įžeisti kito asmens. Nustatyta. Tyrimai parodė. kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose . J. išsilavinimu. yra pavydus. tuo tarpu moterys dažniau jaučia draugišką meilę. kaip tenisas ar šachmatai. svarbi gyvenimo dalis. socialine padėtimi.141 Troškimas nuolat matyti partnerį yra labai stiprus. Šiems žmonėms meilė yra toks pat žaidimas. Melas ir nenuoširdumas yra svarbiausios žaidimo taisyklės. Mažiausiai patenkinamu meilės tipu dauguma laiko meilę kaip žaidimą. kurie skatina skirtingo meilės stiliaus dominavimą: • neigiamos emocinės būsenos (vienatvė. dėl kurio būtų verta aukotis. R. 5. jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. Meilė. Meilė kaip žaidimas. „apsėstas" mylimasis jas sukelia pats. bet nėra pasaulyje tokio svarbaus žmogaus. 6. Meilės tipas nėra fiksuota asmens savybė. kitas padeda jam išlaikyti savikontrolę ir atstumą. Tokio tipo asmenys nelinkę užmegzti gilių emocinių ryšių. Pasiaukojanti meilė. jo nuomone. interesais ir pan. Jis ieško partnerio. Ši meilė reiškia visišką atsidavimą mylimam asmeniui. Jei vieno iš partnerių jausmai suintensyvėja. Tai besąlygiškas rūpinimasis kitu. Jis arba ji reikalauja iš partnerio nuolat rodyti savo meilę. Jis įsitikinęs. Jie mėgsta „žaisti" meilę ir ją laimėti. kad seksualinis atitikimas yra svarbus. nepaisant savo norų ir interesų. Jacobs (1992) išskyrė keturias meilės ryšių užmezgimo motyvų grupes.ne per daug jausmo ir ne per mažai. Kai kada net su keliais partneriais vienu metu. su kuriuo galėtų patenkinti vienas kito poreikius ir kuris jam tiktų įvairiais požiūriais . kad vyrams labiau nei moterims būdinga erotinė meilė ir meilė-žaidimas. Pragmatiškas mylimasis žiūri į meilę labai praktiškai. žema savivertė) sąlygoja pasiaukojančią meilę . Jis vengia emocinių kraštutinumų ir siekia pažinti partnerį palaipsniui. taip pat praktišką bei užvaldančią meilę. 4. o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo. atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. Atsiranda jausmų kontrolės praradimo jausmas. Pragmatiška meilė. nerimas. kad padidintų jausmų intensyvumą. kad skirtingą meilės stiliaus pasirinkimą gali skatinti emocinės būsenos ir išorinis spaudimas. kad be partnerio meilės jo gyvenimas nieko vertas ir bet kuria kaina siekia tą meilę užsitarnauti. Tokia meilė retai baigiasi laimingai. mano.

kokias televizijos laidas žiūrėsim. Patiriama. kad mylimas asmuo turi daug trūkumų.142 • • • pripažinimo poreikis gali skatinti užvaldančios meilės pasireiškimą amžius ir socialinis spaudimas skatina pragmatišką meilę seksualiniai troškimai sukelia erotinę meilę. ką valgysim pietums. į partnerį žiūrima pernelyg kritiškai. kurios anksčiau žavėjo. kodėl realiame gyvenime tiek daug nesusipratimų ir skirtingų požiūrių. kurių anksčiau nesimatė. 1. 2. ir santykiai tarp dviejų žmonių išyra. Wilson 1998). dažnai ji baigiasi. siekiant pačiam pasikeisti ar raginant partnerį ką nors keisti. . Tyrimai rodo. tampa neįdomios ar net erzinančios. draugiški ryšiai tampa nepatenkinančiais. Intymūs santykiai visada reikalauja tam tikro kompromiso: sutarimo. susijusių su „tikra meile". darbuotojas gali aptarti problemas su vadovu. Kaip elgiasi žmonės. 3. E. gali būti daugybė priežasčių. Bandoma pataisyti santykius. pas kuriuos draugus eisim į svečius ir pan. kreipiantis pagalbos į šeimos konsultantą. deja. Su laiku partnerio patrauklumas gali sumažėti ar visai išblėsti. Jei tai darbiniai santykiai. „Ji tokia nenuspėjama") tampa santykių iširimo priežastimis („Aš ir jis neturim nieko bendra". Santykių iširimas Kokia bebūtų meilė. „Ja visiškai negalima pasitikėti") (E. Tokiu būdu iškyla konfliktas tarp nepriklausomybės ir buvimo kartu poreikių. Partneriai pradeda nebepatenkinti vienas kito poreikių. kad savybės. nusileisti. Teorinė meilės rūšių įvairovė leidžia mums suprasti. kurios lėmė pradinį asmens patrauklumą („Jis toks nepaprastas ir taip skiriasi nuo kitų". santykių baigiasi dėl to. kodėl santykiai tarp artimų žmonių gali pablogėti ir galų gale iširti. Rusbult (1987) nurodo keturis dažniausiai pasitaikančius reagavimo būdus: 1. teikti pasiūlymus. kai savybės. kad 30 proc. Ši sąvoka įvairiai interpretuojama. D. nes žmonių jausmai ir mintys vienas kito atžvilgiu yra gana skirtingi ir nepakartojami. Aronson ir T. Skirtingi motyvai nulemia ir skirtingų partnerių pasirinkimą. kai jų santykiai pradeda šlyti? C. nelaimingais ir net priešiškais? Aišku. Kodėl laimingi. Atsiranda bendravimo problemų. jis priešpastatomas kitiems. nes nesugebama susitarti. tačiau galima paminėti kelias dažniau pasitaikančias.

iš pradžių dėl to audringai išgyvenama ir dažnai galvojama apie prarastą partnerį. lūkesčių mylintieji atiduoda tarpusavio santykiams. intymių santykių iširimo procesas yra ilgas ir skausmingas. kiek stiprūs yra poros įsipareigojimai vienas kitam. tuo skaudžiau išgyvenamas atsiskyrimas. atsitraukiama. Kuo jie didesni ir kuo santykiai buvo labiau patenkinantys. arba grasinamąjį palikti. kad su laiku viskas išeis į gera. nesutinkama su vienas kito nuomone. partneris ignoruojamas. vengia kontaktų. Palaipsniui bendraujantieji pradeda jausti įtampą ir nepatogumą būdami kartu. kurių trukmė ir seka gali kisti skirtingoms poroms (pagal J. Vieno ar kito būdo pasirinkimą lemia tai. Siekdami išvengti nemalonumų ir skausmo. pokalbiai tampa paviršutiniški ir nemalonūs. laukiama baigties. Kaip jau minėta. Bittner. žmonės jos nenutraukia. Kitas svarbus dalykas . būdingas visiems išgyvenantiems išsiskyrimą su artimais ir mylimais žmonėmis. o procesas. galinčių sukelti prisiminimus ar pažeisti jausmus. Kuo partneris labiau priklausomas nuo kito santykiuose. Laukiama. tuo jis mažiau motyvuotas tuos santykius nutraukti. kuris gali tęstis gana ilgai. „Ar būtinai mes turim apie tai kalbėti?" • Sąstingis. Žodį „mes" dažniau keičia žodis „aš". jo vengiama. M. tik skirtingos trukmės ir intensyvumo. tuo žmonės deda daugiau pastangų juos pagerinti ir išlaikyti. nes neturi geresnės alternatyvos tokiems santykiams. Santykių iširimas . Toks netekties išgyvenimo ciklas. 3. ir nors stiprių konfliktų gali nebūti. Nutrūkus ryšiams su artimu žmogumi. . Atsiribojama nuo pokalbių apie tarpasmeninius santykius ir rizikingų temų. Šioje santykių stadijoje atsiranda skirtumų akcentavimas. kad jis susideda iš kelių pakopų. „Pakeičiam temą". Po to ateina gilus skausmas. kuriam praėjus asmuo emociškai nutolsta nuo buvusio partnerio ir grįžta į normalų gyvenimą. Nutraukiami santykiai. Dažnai. Būdingi pasakymai: „Geriau apie tai nekalbėkim". • Vengimas. Knapp teigia. bet bendrumo jausmas gali smarkiai sumažėti.ne trumpalaikis aktas. žmonės tiesiog stengiasi rečiau matytis. tikintis. ir atvirkščiai. • Atsiribojimas. • Išsiskyrimas. Nusprendžiama nutraukti santykius ir išsiskiriamą. R. Kuo daugiau jausmų. Susitaikoma su neišvengiamu santykių iširimu. net ir būdami nelaimingi santuokoje. 4. paliekant partnerį.kokias pasirinkimo galimybes žmogus turi. Dažnai kivirčijamasi. kol viskas susitvarkys savaime. laiko.143 2. 1988): • Diferenciacija. arba panaudojama prievarta.

kaip tu iškepei šį kepsnį" ir pan. kuriuos turi. Jie rodo. Rodo susižavėjimą vienas kitu. kad žmonės jaustųsi patenkinti ir laimingi. intymias mintis. jei reikia. Kodėl fizinis patrauklumas turi poveikį. Kai vienas yra nusiminęs. Horowitz ir K.144 Kokie gi turi būti dviejų žmonių santykiai. apkloja šiltu pledu ar atneša puodelį karšto šokolado. kad tokiose porose sutuoktiniai: • Išreiškia savo meilę žodžiais. Paprasčiausiai dažnai sako vienas kitam: „Aš myliu tave". • Atsiskleidžia vienas kitam ir linkę išsipasakoti savo slaptas. susikimba rankomis. Dažnai sako vienas kitam malonius dalykus: „Tu atrodai gražiai su šia suknele" arba „Man taip patiko. Suteikia. Jie dalijasi visais ištekliais. • Paremia vienas kitą emociškai ir materialiai. ir būtų išvengta tokių skausmingų išgyvenimų? Sėkmingoje santuokoje gyvenančių porų tyrimai padeda atsakyti į šį klausimą (I. kitas jį palaiko. 1994). • Atleidžia vienas kitam klaidas ir trūkumus. Pavyzdžiui. Kokie iš jums žinomų patrauklumo veiksnių lėmė jūsų pažintį ir tolimesnius santykius su kiekvienu iš jų? Pasvarstykite. Seksualiniai santykiai yra svarbi jų gyvenimo dalis. S. Bordens. apkabina. Kam ir kiek jūs atsiskleidžiate? • • . • Yra seksualiai aktyvūs. • Išreiškia savo meilę fiziškai: bučiuoja vienas kitą. vertinant kitus žmones? Paanalizuokite savo atsiskleidimo ypatumus. A. kiek svarbus tarpasmeniniams santykiams fizinis asmens patrauklumas. fizinį komfortą vienas kitam. Pasvarstykite: • • Kodėl žmonėms taip svarbu užmegzti tarpasmeninius santykius? Prisiminkite savo draugus ir pažįstamus. yra tolerantiški vienas kito atžvilgiu.

Sternberg trikampę meilės teoriją.145 • • Raskite literatūrinių ar gyvenimiškų pavyzdžių. Kas padeda ir kas kliudo palaikyti gerus tarpasmeninius santykius? . J. iliustruojančių meilės rūšis pagal R.

146 .

Mes sustosime prie kelių pagrindinių asmenybės savybių ir pažiūrėsime. nes žmogaus lemtis . kad temperamento tipą lemia įgimtos centrinės nervų sistemos savybės. kad pastarųjų kitimui žmogus turi palyginti nedidelės įtakos (dar nėra atrasta amžinos jaunystės eliksyro). sangvinikas. kaip ir pats asmuo. kuriose elgsena mažiausiai susijusi su patyrimu. Šiuolaikinėje psichologijoje esti įvairių požiūrių į tai. tai ją didele dalimi įtakoja bendraujančių žmonių asmeninės savybės. kaip nepaliaujamai kinta jo kūnas bei fizinė aplinka. Bendravimas ir temperamentas Daugiau kaip prieš 2000 metų antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas išskyrė keturis pagrindinius žmonių tipus. Šis skirstymas yra išlikęs iki šių dienų. kinta. kaip jos siejasi su konkretaus žmogaus bendravimo ypatumais. kokio temperamento yra konkretus žmogus. Bendravimas. ir naujoje aplinkoje. Žinia. o kitiems reikia minios draugų? Ar žmogaus nuomonė apie save atsispindi jo bendravime? Kodėl ne su visais žmonėmis yra malonu bendrauti? Jei bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika. kai jo dar neužgožia aplinkos poveikis. Beje. flegmatikas ir melancholikas. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI • • • • • Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai. reikia pažymėti. Tų savybių deriniai ir visuma apibūdina žmogų kaip unikalią asmenybę. Temperamentas yra įgimtas ir jo tipas nekinta per visą žmogaus gyvenimą. Tyrimais .augti ir bręsti taip nepaliaujamai.147 8. o kiti sunkiai? Ar su visais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą? Kodėl vieni esame namisėdos. Jis ryškiausiai atsiskleidžia ankstyvojoje vaikystėje. bet psichologinė branda ir jaunystė (taip. lemiančius žmonių elgesį ir santykius su kitais: cholerikas. kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateiktų savo atsakymą. palankioje žmogaus individualumo pasireiškimui. taip!) yra paties žmogaus pastangų rezultatas. Svarbiausia yra tai. Būtent jos ir apsprendžia. kas tų savybių visumoje vaidina svarbiausią vaidmenį. kaip ir kiek su tuo žmogumi buvo bendraujama vaikystėje. Dabar manoma. taip pat stresinėse situacijose. kad ta sąsaja abipusė: daugelio asmenybės savybių atsiradimas bei raiška priklauso nuo to.

jis nesišvaisto žodžiais. Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai. kaip temperamentas veikia mūsų bendravimą. ir jo energingumas liejasi per kraštus. nors. įtaigios gestikuliacijos. kaip ir cholerikas. Sangvinikas . Cholerikas . Flegmatikas .148 nustatyta. kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis.patikima liaudiškos psichoterapijos priemonė. Šio temperamento žmonėms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas.tai aktyvus. Įdomiausia tai. Mat. todėl energingai imasi vadovauti aplinkiniams. kuris galvoja ramiai.. flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. žmonių. Kitus kartais erzina lėta flegmatikų galvosena ir veiksmai.po 16 proc. gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo - . bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. ir tai kelia pasitikėjimą aplinkiniams. Bendraudamas su kitais. charakteris. o melancholiko ir choleriko . kad būdamas energingas optimistas. Apskritai. Tai labai vertinga savybė. greičiau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis žmogus. tad aplinkiniai į jį žiūri kaip į pakankamai draugišką ir patikimą žmogų. kai reikia užmegzti reikalingus ryšius. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokių problemų. kad sangviniko ar melancholiko tipui priklauso maždaug po 34 proc. Tai pasyvaus temperamento tipas. nes choleriką valdo nuotaikos ir įkvėpimas. todėl dažnai jo dėmesys kam nors ir entuziazmas greitai atšąla. Atpažinti tokį žmogų bendraudami galime iš jo greitos ir garsios kalbos. Sangvinikas . Jis elgiasi ne taip impulsyviai. nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. pvz. užsidegęs jau nauja iniciatyva. ir jis į tai numoja ranka. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamą. gestas ar veiksmas galėjo ką nors įžeisti. jis yra ne per geriausios nuomonės apie kitus. Paklusti jam yra sunku. Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeičiamas. Nepaklūstantiems jis būna negailestingas. Panagrinėkime.tai neabejotinas lyderis. Dėl šių savybių choleriko su kitais žmonėmis nesieja gilesni ryšiai. kuris yra labai aktyvus.tai žmogus. todėl linkę jo privengti. Temperamento pagrindu formuojasi kitos žmogaus savybės. Cholerikas dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos.tai žmogus. kurie jam pasipainioja. jis visiškai tokiais santykiais pasitenkina. Į kitų pastabas dėl grubaus elgesio cholerikas dažniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoširdžiai negali patikėti. tačiau šiuos minusus atperka flegmatiko patikimumas. Tačiau kartais jam trūksta atkaklumo ir ištvermės geriems sumanymams įgyvendinti. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais. nes geras išsikalbėjimas artimam susidūrus su problema . kad jo žodis.

o daug dažniau temperamentų mišiniai su vyraujančiu vienu ar kelių temperamentų tipu. Jung. o melancholikas . kuri jam.skirtingas. todėl galime kalbėti tik apie konkrečiame žmoguje vyraujantį vieną ar kelis temperamento tipus. flegmatikas linkęs laikytis atokiau nuo visų. 1992). ką flegmatikas jaučia ir išgyvena. T. nemėgstantis didesnių susibūrimų. kad kiekvienam žmogui iš dalies būdingi visų minėtų temperamentų bruožai. kai reikia labai greitai spręsti ir veikti. nei kalboje. A.tai jautrus. (L. Intravertas . tačiau jų santykis . Reikia prisiminti. kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai. J. kylančio iš susidūrimų su „storžieviškais" aplinkiniais. nieko gero nežada. vienas žymiausių XX amžiaus psichologų. Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai C. Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje. turint galvoje.paliūdėjime. Falcon. vienareikšmio atsakymo nėra (Ch. Ekstravertas . Melancholikas . Tai liūdnas. cholerikas nepamainomas. Tai iš tiesų retai kitus suvedžiojantys žmonės. pasyvus žmogus.pasikalbėjime. anot jo. Tai. analitinės psichologijos kūrėjas.149 ištesės. Tačiau reikia pripažinti. pasiūlė skirstyti visas asmenybes į ekstravertiškas ir intravertiškas. Pvz. Hjelle ir D. norinčiam išsiverkti ir ieškančiam paguodos išgyvenant skaudžią nesėkmę.tai žmogus visą dėmesį sutelkęs į išorinį pasaulį. Didelis nervų sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis įskaudintu likimo ir aplinkinių žmonių. kuriuos jis įžvelgia aplinkoje. Melancholiką bendraujant galima pažinti iš graudžios veido išraiškos ir verkšlenančios balso intonacijos. melancholikas -puikiausia draugija. Tai uždaras. 1992). su skausmu ir baime žvelgiantis į ateitį. linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų. kad žmogui. neatsispindi nei jo laikysenoje. toks kaltinimas daugeliu atvejų yra perdėtas. Siekdamas išvengti skausmo. temperamentas nėra lemiamas veiksnys. Flegmatiko kalba bendraujant yra tyli. lygi. Tai greičiau tik „gruntas" ant kurio aplinka ir pats žmogus „tapo" savo nepakartojamą asmenybę.. Kartais aplinkiniai flegmatiką skuba apkaltinti šaltumu ir nejautrumu. flegmatikas . sangvinikas draugystėje. įtakojantis žmogaus elgesį ir bendravimą.tai žmogus visą dėmesį nukreipęs . Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aišku. Bet. dažniausiai vienodos intonacijos. Ziegler. jame vykstančius įvykius ir žmones. nelaimingas žmogus. Be to.

patyrimą. Intravertai . Ši savybė kelia pagarbą ir pasitikėjimą aplinkinių akyse..150 i savo vidinį pasaulį. atsargūs. įvykių sūkuryje . aišku. Toks žmogus. įžeidus. Prieš priimdami sprendimą. kurioje reikia apginti savo tiesą. bet „šaukštai jau būna po pietų". vejamas aktyvumo. Bendraudami jie jaučiasi kaip žuvys vandenyje. jausmus. Aišku. jis mieliau bendraus tik su panašiais į save. Gyvenime mums tenka susitikti su tokiais žmonėmis. nei veikiantis žmogus. net savo išvaizda. Tai aktyvūs.ekstravertiška ar intravertiška. laiku nepasipriešina ant galvos kraunamoms pareigoms. kaltina save. interesus. Intravertiškas žmogus gali būti labai uždaras ir linkęs šalintis kitų. Intravertas linkęs patylėti. tvarkydamas drabužių spintą ar įrankių dėžę. Ekstravertai . išklausyti naujo viršininko nuomonę. Turėtume pasakyti.ekstraverto stichija..puikus svetimų nuotykių ir išpažinčių klausytojas. Tačiau jei žmogus patenka į situaciją. Aišku. čia puikiai elgiasi kaip tik intravertas.tai yra ekstravertui tikras gyvenimas. lengvai pakeliantis bet kokią aplinkinių nuotaiką ir mėgstantis vadovauti. turintys organizacinių gebėjimų žmonės. ir jis vėliau gailisi. lengvai užmezgantys kontaktus su kitais. nes jaučiame. Būti tarp žmonių ir būti tų žmonių dėmesio centre. Būdamas jautrus ir linkęs į pesimizmą. dėl to dažnai patekdamas į viršininkų nemalonę. kuri asmenybės orientacija geresnė . moka jas saugoti. „kiša savo trigrašį" ne vietoje ir ne laiku. bendraudamas su kitais. o nusprendę veiks nesidairydami. Tai greičiau mąstantis ir jaučiantis. turintis humoro jausmą. gali būti ir impulsyvus. jie mėgsta „devynis kartus pamatuoti". Toks žmogus . Jis. pvz. atsakymas priklauso nuo to. kad elgėsi kaip koks „mėmė". todėl lengvai tampa neteisingo elgesio su juo auka. Situacijoje. ekstravertiškas bendravimas bus nepakeičiamas. mintis. bet greičiausiai bus draugiškas. kad jie mums nuolat „tampo nervus". pyksta ant savęs ir aplinkinių. . pvz. kur reikia patylėti. Tai tikras užkietėjęs namisėda. dirglus. Tuo tarpu ekstravertas. Kaip ir kalbant apie temperamentus. traukiantys ir prikaustantys aplinkinių žvilgsnį . bet ištaisyti situaciją būna labai sunku. Akį rėžiantys rūbai. Laisvą laiką jis su įkvėpimu leis namuose. jis vėliau gailisi.santykiuose su kitais greičiau bus ramūs. kad tokių žmonių yra tiek ekstravertų. tiek intravertų tarpe. su kuriais bendrauti mums nemalonu. nelaimingais ir nuskriaustais. išsiskirs raiškia kalba ir gestikuliacija. taikūs. kartais mėgstama diskutuoti.tai aktyvūs žmonės. Dėl to. o priverstinis buvimas vienumoje juos slegia. aišku. apie kokią situaciją kalbame. Tipišką ekstravertą lengva atpažinti kitų žmonių būryje: jis bus dėmesio centre.

tėvelis neša „ožį" į rato vidurį ir liepia deklamuoti. nei jo gėdos matė. iš kur tokie žmonės atsiranda? Priežasčių gali būti daug. „gadinantis nervus". kiek gali būti naudingas kylant karjeros laiptais. kitokių tikrintojų. bet ne mažiau bjauriai. „prekine asmenybe".aktyvus karjeristas. Šeimoje kartais patys suaugusieji mažam ekstravertukui demonstruoja. Kuo ne gera mokykla. nors tie kiti nei toje eglutėje buvo. Taip elgiasi tipiškas intravertukas. o šis klausia.tai ašarų pakalnė. Įsivaizduokime įstaigą.. Netekęs kantrybės. Vaikas lekia pas tėvą. Suaugęs toks vaikas „suves sąskaitas". ramus jų bendradarbis trina delnus po stalu -taip jums ir reikia! Gyvenimas . . Kiekvienas žmogus. Tipiškas tokio žmogaus pavyzdys . ir aš jums tai įrodysiu! Atpažinote anoniminių skundų autorių? Liaudiška išmintis sako. Patinka tėveliui atsakymas.151 Tiesa.tai ne šventė. Atpažįstate? Nemalonus tipelis. Pyksta vaikas ant vaikų. Tuo tarpu vienas tylus. jo akimis. bet dažniausiai tai auklėjimo klaidų padariniai (R. ekstravertas savo gebėjimą užmegzti kontaktus ir lengvai bendrauti su kitais gali naudoti savanaudiškiems tikslams kitų sąskaita pasiekti. mokantis bendrauti su reikalingais žmonėmis. kaip žodžiu naudos pelnytis? Arba kitas matytas vaizdas. inspektorių. kuri jam kelia tiek nepatogumų ir baimių. ji pagiria anūkėlę. bet ir naujoje aplinkoje. tapdamas anot E. „Ką ten senė gero kalbės". jie „tampys nervus" skirtingai. bet argi ne taip elgiasi piktybiškas intravertas? Kyla klausimas. ką sena ragana kalba. kad dovanų gautų. kad tyli kiaulė gilią šaknį knisa. tikrintojai nieko įtartino. ką jos veltėdis tėvas daro anam kambaryje. pagiria dukrelę. Pvz.. išsekę. kuriam labai nejauku būti ne tik nepažįstamų vaikų būryje. pvz. bet atsiranda koks vienas. gyvenimas . vertas tiek dėmesio. nei dėmesio. pašokdins jis dar kitus. Nereikia jam nei dovanų. Fromm. ant Kalėdų senelio. Į tas kovas dažnai įtraukiami visi šeimos nariai. Darbe tvyro neišpasakyta įtampa. ant visos šventės. saldainį duoda.atkerta dukrelė. 1994). Kirschner. veikia tyliai. nei iš vietos. Močiutė klausia anūkėlės. o anūkėlė atkerta: „ką ten tas tinginys gali veikti". visi darbuotojai pervargę. slaptai. kas pažeistų įstatymus. neranda. aplesiną duoda.. kaip galima naudingai bendrauti. Visi vaikai Kalėdų seneliui eilėraščius sako. _ . lyg įkaltas į grindis. ar ne? Intravertas.. Patinka močiutei atsakymas. po vienu stogu gyvenantys kelių kartų žmonės dažnai neišvengia trinties ir konfliktų. Nesuabsoliutinkime. Brikman ir R. kuri neatsigina nuo įvairiausių kontrolierių.

atidžiau renkame žodžius. Mes apsiribosime aptardami labiausiai paplitusius „sunkių" žmonių tipus (L. kad pradedame atsargiau kalbėti. kad čia kažkas ne taip. o jo veido išraiška rodo nusistebėjimą jumis . Maistingieji yra tie. gali skaudėti galvą. Turbūt jūs jau prisiminėte žmogų. verta sustoti dar ties vienu asmenybės skirstymu. kad jie teisūs).) • fiziniais (imame jausti silpnumą. Glass. su kuriuo susidūrus. bet visada . Tankas. Psichologinėje literatūroje žmonės.emocine prasme. jo balsas ar jūsų balsas tampa aštresnis. Buitinėje .1.1. nei siekti įrodyti savo tiesą (net kai yra tikri.).1. Nuodingumas pasireiškia mums įvairiais simptomais: • emociniais (pablogėja nuotaika. būtų džiugu su tuo žmogumi daugiau nesusidurti ir 1. teko patirti vieną.) • elgesio (kyla noras kuo greičiau baigti bendrauti. sukeliantys šiuos simptomus. galime imti prakaituoti. pakyla nuotaika. pasikliaudami savo intuicija. su kuriais mums tenka susidurti. kad mus labiausiai domina bendraujantis žmogus.kaip galima turėti tokį absurdišką požiūrį! Šio žmogaus stichija . mieliau būna linkę nusileisti „tankui" ir greičiau baigti bendravimą. o eilinis žmogus geriausiu atveju . nors ir labai paplitęs. Turint galvoje. pagerėja savijauta.stipresni. imame vengti tolimesnio susidūrimo ir 1. mes galime kaip grybus skirstyti į maistinguosius ir nuodinguosius. Aplinkiniai. jog „įveikti" šio tipo „sunkų" žmogų beveik neįmanoma. su kuriais bendrauti mums yra naudinga. Peris (1969) teigia. Ginčuose jis yra profesionalas. nebūtinai informacine. mažiau bendraujantys ir 1. kad visus žmones. Vienas populiariausių šiuolaikinių psichologų F. Pabendravus su jais. vartoja grubius posakius. nėra vienintelis. kuris rodo. atsiranda vidinė įtampa. paprastai privengia kontaktų su juo. tampame tylesni. Tokią poziciją sąlygoja patyrimas. kelis. tačiau kartais susidūrimai su juo yra neišvengiami. Tai grubiai ir tiesmukai bendraujantis žmogus. kalba pakeltu balsu.1. gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis. o mes patys .) • bendravimo (pajuntame.152 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis Skirstymas į ekstravertus ir intravertus.tik labai besistengiantis mėgėjas. 1995). kuo toliau pasitraukti nuo to žmogaus. o to poveikio padarinius mes pajuntame vėliau. Paprastai kitų atžvilgiu jis elgiasi labai agresyviai. žinodami šio žmogaus ūmumą. Yra priskaičiuojama iki pusšimčio „sunkių" žmonių tipų.nuolatinis santykių aiškinimasis bei konfliktai. o gal ir visus čia minėtus simptomus. kyla susierzinimas. Tuomet visi sveiko proto žmonės. pajusti virškinimo sistemos sutrikimus ir 1. Nuodingieji veikia priešingai. dažniau vadinami „sunkiais" žmonėmis. agresyvesnis.

kad kažką labai svarbaus šiuo momentu praradai. Tokios savijautos kaltininkas -snaiperio paleista taikli strėlė į jūsų silpną vietą. kad jūsų neprarytų. Tai žmogus. Tačiau staiga jūs pajuntate. bet ne su jumis. kai susipažinote (beje. Tokie žmonės nepaprastai vargina ir priverčia kitus jaustis menkaverčiais. jei kas suabejoja jo teisumu. mat. turite būti pasiruošęs ir labai budrus. Laidyti tokias „apnuodytas" strėles jam vienas malonumas. Tuomet jis ima kaltinti jus nuodėmėmis. Amžinas pesimistas. nuolatos kalbantis ir reiškiantis savo nuomonę visais gyvenimo klausimais. Apie tai. esam nepatenkinti savo išvaizda. Visažinis labai įsižeidžia. kai jis praveria burną. kad strėlė buvo tiksli. Visažinis. Šie žmonės kiša nosį ir į dalykus. Kartais būna sunku įvardyti. mes sužinome tik tada. apie kurias jūs nė neįtarėte).153 kalboje tokie žmonės yra vadinami paprastai . Pabendravus su tokiu žmogumi. padarytomis nuo to laiko. ramus ir adekvačiai bendraujantis žmogus. jį veikia įkvepiančiai. kad toks žmogus priklauso „sunkiųjų" žmonių tipui.akiplėšomis. Snaiperis. Saugumo sumetimais jie linkę mažiau kontaktuoti su tokio tipo „sunkiu" žmogumi. kaltas liksite vis tiek jūs. Mat savo nuomonei pagrįsti jie apsiginklavę tikromis ar menamomis citatomis. dažnas mūsų turime kartaus patyrimo iš bendravimo su visažinančiu žmogumi. Žmogus . atrodytų. kuris kalba jums. kad jis klysta. Aplinkiniams toks bendravimo būdas kelia nerimą.. materialine padėtimi ar erudicija. Net jei jūs įrodysite. kai jis nei iš šio nei iš to pratrūksta lyg perkūnas iš giedro dangaus. kad jus išpila prakaitas. . ką. kaip aplinkiniai to nesupranta ir leidžia sau pykti. Paprastai jie atlieka susirūpinusio jūsų gyvenimo situacija nenuilstamo patarėjo ir vadovo vaidmenį. Tuo pasigirti paprastas mirtingasis dažniausiai negali. Paprastai šiuo atveju jūs esate tik statistas. kaltina jus dėl savo dabartinių nesėkmių. kurie jų neliečia. Ir todėl jis nepalieka jums jokių šansų įsiterpti. nes jį laiko neprognozuojamu (neaišku. Granata. galėtume jį sulyginti su krokodilu. Vaizdžiai tariant.snaiperis bendraudamas taikliu žodžiu primena mums ir pabrėžia mūsų įsivaizduojamą arba tikrą nepilnavertiškumą kurioje nors srityje. Jam visiškai nerūpi jūsų nuomonė. pvz. kada jam vėl kas šaus į galvą). bylojanti. lieka jausmas. Tai žmogus. Iš pažiūros tai. Kiekvienas mūsų turime psichologinį „Achilo kulną". reikalingas visažiniui kaip dingstis pademonstruoti savo „beribes" žinias. o pasikeitusi jūsų veido išraiška. kliūna garo ir jūsų šeimos nariams bei giminėms. smarkiau ima plakti širdis ar pritrūksta oro kvėpuoti. Išsirėkęs ir emociškai išsikrovęs žmogus-granata labai greitai nurimsta ir toliau gali bendrauti lyg niekur nieko. Deja. Save gi jis laiko tiesiog greitai užsiplieskiančiu žmogumi ir stebisi.

Jei į tokį kaimyną kreipsitės degtukų. Liaudyje apie tokius žmones sakoma. Šį žmogų mes atpažįstame tik tuomet. kai tokie žmonės atsiskleidžia smulkiuose reikaluose. Tai žmogus. nesugebantį kovoti dėl savo interesų. po tokių „pasidalinimų savo nuomone" amžini pesimistai atkunta. ir kad jo dukters devintukai ir aštuntukai irgi yra geri pažymiai. bailų. jei tai jam bus naudingiau. lyg mostelėjus burtų lazdele. Amžini pesimistai su entuziazmu dalijasi savo niūriai pesimistiniu požiūriu. tuo tarpu jūsų gyvenimo džiaugsmas ir entuziazmas išblėsta. kad tik ko blogo tas besikreipiantis nesumanytų. Paprastai jis moka savo reikalus pateikti jums taip. kad esi visavertis gero organizatoriaus komandos narys.. sakydamas. kad jūs piktnaudžiaujate jo gerumu. Kartais klausytojas susigundo paguosti nelaimingąjį. Pirmą kartą susidūręs su juo. kai jūs jam esate reikalingas. kad net dabartinė jūsų sėkmė yra tik didelės nesėkmės pradžia. silpną. Vartotojas. jis su siaubu akyse sumeluos. pvz. yra atlygis už tolimesnę jūsų sunkią tarnystę jam. ir mes dar turime laiko nepakliūti į jų spąstus.. jų nuotaika pagerėja. Šiais sunkiais laikais jie turi apsčiai medžiagos jums įrodyti. gal šį kartą jums pasiseks. deja. kuris organizuoja gyvenimą taip. į kuriuos besiskundžiantis tik mosteli ranka . geriausia būna. Į tai nelaimingasis tik giliai atsidūsta. Šis žmogus visada yra šalia jūsų. Tokio tipo žmonės paprastai visada lengva ranka prisiima atsakomybę už kokių nors reikalų tvarkymą. kad dirbti jo darbą jums atrodo viena nauda ir sėkmė. paprastai žmogus ima galvoti. Kartais kyla viltis. pilką žmogelį. Tai žmogus. kad aplinkiniai prieš jų pačių valią yra įtraukiami į tarnybą jam. Mat. nes kontaktų iniciatorius yra „vartotojas". nei velniui šakės.. .„bandžiau" arba: „neverta bandyti. Dažnai pažeria eilę patarimų. Išvengti susidūrimo su tokiu žmogumi yra sunku. pasirodo vėliau. bet tai šiuo atveju tėra tik iliuzija.viltingą požiūrį į pasaulį. kaip jis galėtų padėti besiskundžiančiam. bet deja. kad jis pats jau visą mėnesį jų neturi. Vengiantis nemalonumų. Savo aplinkoje tikrai rasime vienišių. o vėliau pakeičia savo planus jūsų net neįspėję. pakelia akis į dangų ir ištaria savo sakralinę frazę: „ir už ką man visi tie vargai". kai jis mus stipriai apgauna. Kaip bebūtų keista. ne visų tėvų vaikai mokosi tik dešimtukais. kuri. Jūsų darbas tėra tiktai klausyti ir dūsauti kartu su bėdojančiu pašnekovu. Vartotojas be skrupulų tave pakeis kitu. vis tiek nieko gero iš to nebus". Aišku. kad jie nei Dievui žvakė. Kartais jis padaro jums smulkią paslaugėlę. kuris bus linkęs neturėti su kitais žmonėmis jokių reikalų. Nuolat besiskundžiantis. Nepatikimasis. kad. kuriam tikras bendravimas reiškia galimybę išsakyti savo nesibaigiančias bėdas kitam. Jei paprašysite žiupsnelio druskos. bet jis būtinai primins.154 bet visada .

155 Konkurentas. prisiminkite. geriausia. . Dažniausiai mes ne iš karto susigaudome. nes jis atsakys tuo pačiu ir nekaltinkite. Negrasinkite. kaip „sunkų" žmogų paversti maloniu bendravimo partneriu dar neišrastas. t. ir „receptas". Ką daryti tokiu atveju? Štai keletas patarimų: 1. kad ir kaip norėtųsi pakovoti dėl teisybės! Dar kartą prisiminkime. Jis veržiasi pirmauti.humoras bei kantrybė. pasistengti daugiau su tuo žmogumi nesusidurti. Būkite tvirti. „vartotojas" kartu gali būti „tanku" ar „granata". kad įžeidimų jūs nusipelnote! 2. kad tai būtų konstruktyvu ir abipusiai naudinga. 3. Bet dažnai mes susiduriame su tokiomis aplinkybėmis. nors jau seniai laikas sustoti. Jei jūs pasakysite. 4. kol imame suprasti. kad geriausias ginklas . kurių menkavertiškumu galima mėgautis iki soties. Praeina nemažai laiko. Tai nuolat siekiantis pirmauti žmogus. kad jis už jus yra daug geresnis. kuris siekia aplinkinius nustebinti tuo. jis jus nuginčys.jokių šansų. Jokiu būdu nesivelkite į ginčą. kaimynas. protingesnis ir 1. Deja. o „amžinas pesimistas" sėkmingai gali jus apvilti kaip „nepatikimas tipas". baigiant gyvenimo draugo ar draugės pasirinkimu. giminė ir t. kad dirbo dar daugiau. Nekalbėkite su juo iš aukšto ir nesižeminkite. kad „sunkus" žmogus nesiduoda išoriniams poveikiams. kad daug dirbote. Prisiminkite.). o nuotaika bus sugadinta ir laikas . jog „paprasto" žmogaus bandymas susikauti su „sunkiu" žmogumi tebus mėgėjo kova prieš profesionalą. Aišku. nes jis gindamasis puls. tai supratus.nepailstantis pagyrūnas. Kyla klausimas. pradedant studijomis ar darbu. 5. Konkurentas . Gyvenime dažniausiai sutinkame mišrius „sunkių" žmonių tipus. pvz. o su juo pačiu.. kaip reikėtų bendrauti su „sunkiu" žmogumi. kad susiduriame su „sunkiu" žmogumi. kad „sunkus" žmogus elgiasi taip su visais (ne tik su jumis) ir nemanykite. kurių pakeisti negalime (jis -bendradarbis. kad jo skirtų mums kaltinimų priežastys yra susijusios ne su mumis. Jis išnaudos bet kokią situaciją jums nurungti. Taigi laimėti . bėda ta. nes vis tiek nieko nelaimėsite. Konkurentas brangina tik tokius draugus.1.prarastas.

Satir. 1972). kad jis yra bejėgis ir auka. jog esi nepajėgus siekti užsibrėžto tikslo ar įveikti kelyje atsiradusios kliūties dažniausiai esti laikinas. būdingus žemos savigarbos žmonėms (V. pažeminimo ar įžeidimo. nejautrumu ar dar kuo nors. Taikdarys visada sutinka su kritika jo adresu ir yra dėkingas. Tuomet ir mūsų bendravimas su kitais pasikeičia. Dažnai tose šeimose vaikai nesijaučia psichologiškai saugūs. kad gali pabūti šalia jūsų. Pats jis jaučiasi menkysta.). arba grubiai despotiškai pavergia kitus. Tai žmogus. Tokiems žmonėms labai sunku savarankiškai žiūrėti į pasaulį ir nepriklausomai mąstyti. Čia galime išskirti keturis elgesio tipus. Todėl jie arba aklai paklūsta kitiems ir žeminasi. kad tai.kad aplinkiniai būtų laimingi bei patenkinti juo. būdinga žemos savigarbos žmonėms. kuris visą laiką su baime „laukia" pajuokos. Žema savigarba paprastai yra painių. pojūtis. tampa apatiška(s). kad tik būtų taika ir ramybė. Visa jo laikysena sako. jog ko nors prašyti yra egoizmas. nemandagumu. Taikdarys. negarbingų tarpasmeninių santykių šeimoje rezultatas. Kaltintojas. kad labai daug kas gyvenime priklauso tik nuo jų pačių. Jis trokšta vienintelio dalyko .dar vienas asmenybės aspektas. šalia kurio atsidūrę. Jis padarys viską. stipriai įtakojantis bendravimo ypatumus. bejėgiai susidoroti su iškilusia gyvenime problema (neišlaikytas egzaminas. Bet. Prisiminkime save tuomet. Satir teigė. kurioje formavosi asmenybė. apgaulės.156 Bendravimas ir savigarba Savigarba . Bendravimas čia dažniausiai pagrįstas baime ir grėsme. būsite apkaltinti nemokšiškumu. Garsi šiuolaikinė psichologė V. galima pavadinti savigarba. kaip žmogus save įsivaizduoja ir kaip jis save vertina. kai jaučiamės silpni. nes tėvų reikalavimai jiems nėra aiškūs ir nuoseklūs. nes vaikystėje jam buvo įskiepyta mintis. dėl to nepasitiki kitais ir save izoliuoja. su viskuo sutiks. Jis laimingas vien dėl to. Taigi koks žmogus susiformuoja tokioje aplinkoje? Tai žmogus. kad iš viso su juo kalba: „kas gi aš toks kad su manim turėtų kalbėti?" Jis niekada nieko neprašo. Jis ar ji dažniau tampa kitų blogo elgesio auka. išsiskyrimas su mylimu žmogumi ir 1. Savigarba gali būti aukšta ar žema. Kartais pakanka tik gerai išsimiegoti ar pailsėti savaitgalį ir vėl jausiesi „formoje". Jo laikysena . abejinga(s) sau ir kitiems. Tai būdinga žmonėms. laimei. Nuolatinė baimė. Žmogus. Tai priklauso nuo aplinkos. kurie jaučiasi savo gyvenimo šeimininkais ir žino. stumia juos į savigyną. kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja ir nieko nesiima daryti be kitų pritarimo.1.

neimtų taip visko į galvą ir gyventų. Aukštos savigarbos žmonės. Ką jis bedarytų ar bekalbėtų.. kad jo mintys kažkur kitur.. Tačiau. Būdamas optimistas. jis ne tik nerimauja. Ryšiai tarp visų šeimos narių yra natūralūs.157 demonstruoja. Jo kalboje pilna nesuprantamų. Žmonės gyvena taip tik todėl. jam buvo sakoma „nenusileisk. kurioje yra. atjautos ir meilės atmosferą. kaip tai pakeisti. Viduje toks žmogus jaučiasi pažeidžiamas. be jokios emocinės išraiškos. jis lyg pats save stengiasi įtikinti. kas vyksta čia ir dabar. tu per daug protingas. Jis kalba pakeltu balsu. Dabar. turintis aukštą savigarbą? Tai žmogus. kad jis nebūtų toks rimtas. Tai žmogus. suaugęs. o balsas monotoniškas. kad tokį žmogų visada lydi sėkmė. kaip jam išeis. namuose sukuria atmosferą. Visa jo laikysena sako. jis žino. kad jis šio to dar vertas. Jei sunkią minutę reikėtų pagalbos. tai neturi nieko bendra su tuo. kad jis gyvena jame. skatinančią aukštos savigarbos formavimąsi vaikuose. Bendraudamas jis nereaguoja į klausimus ir jaučiasi visiškai nusišalinęs nuo situacijos. kad klystum". kad galės kreiptis į kitus. Koks yra žmogus. Jis jaučiasi nieko vertas. bet ir ieško išeities. kad jis čia svarbiausias. demonstruodamas protinius gebėjimus ir erudiciją. Vaikystėje jis girdėdavo: „nedaryk kvailysčių. Aišku. vienišas ir žemos savigarbos. Satir. Nusišalinęs. kad visada sugebės priimti svarbius sprendimus savo gyvenime. Niekas nenori tokio blogo gyvenimo. dažnai rėkia. taisyklės . kai stebi jam paklūstančius ir įbaugintus žmones. Tokios šeimos narių bendravimas būna aiškus ir garbingas. tarptautinių žodžių. demonstruojantis šaltumą ir susikaupimą. augindami vaikus. nesibaigiančių mokslinių išvedžiojimų. kad jis čia šeimininkas. kad gali būti kitaip arba nežino. Jo kūno laikysena yra įtempta. jis jaučiasi vienišas ir nelaimingas. kurį suvokiame kaip nuolat kvailiojantį arba kalbantį „ne į temą". Aukštos savigarbos žmogus jaučia. vaikystėje. kuris aplink save sukuria sąžiningumo. Jis pasikliauja savimi ir žino. Tai nereiškia. Tai ypač racionalus žmogus. patekęs į keblią situaciją. kad pasaulis tampa geresnis jau vien dėl to. bet pasijunta tvirčiau. Kompiuteris. Ir šis žmogus tebekovoja.žmogiškos. teigia V. viskas būtų puiku". Anksčiau. atsakingumo. Pats jis jaučiasi svarbus ir reikalingas. bet nuolat kartoja: „jei ne jūs (ar ne tu). jog nežino. Viduje jis jaučiasi niekam nereikalingas ir vienišas. kartais grūmoja. . Vaikystėje jam buvo sakoma. jis geba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems žmonėms. nukreiptos į savitarpio supratimą. atviri ir pilni pozityvių nuostatų bei gyvenimiškos jėgos. skatinančios kiekvieno šeimos nario asmenybės augimą. kovok".

sangviniko. formuojasi per visą gyvenimą. kaip įveikti vidinius sunkumus. Be to. Nepamirškime. veikiama mūsų kintančios aplinkos ir patyrimo. ypač jei matome. kuriems būdingas choleriko. kaip jums atrodo. Ar kada nors bandėte keisti savo bendravimą su konkrečiu žmogumi? Pasisekė? O jei nepasisekė. Pasvarstykite: 1.158 Savigarba. tai. Socialinių mokslų fakultete prie Psichologijos katedros taip pat veikia nemokama psichologinė konsultacija studentams bei darbuotojams. kurių žema savigarba? Iš ko apie tai sprendžiate? 4. patariančių. Kokiu elgesiu jis pasireiškia? 2. Be to. Koks jūsų pačių temperamentas? Kodėl taip manote? 3. kodėl? . flegmatiko ar melancholiko temperamentas. tik tam reikalingos veiklios mūsų pačių pastangos. KTU. Ar pažįstate žmonių. Mes daug ką galime pakeisti savo pačių pastangomis. kad visi mes galime jaustis laimingi. Yra išleista nemažai knygų. veikia nemažai prieinamos psichologinės pagalbos tarnybų. kad ta ar kita savybė mums trukdo pasiekti užsibrėžto tikslo gyvenime. Ar galėtumėte prisiminti savo susidūrimą su aukštos savigarbos žmogumi? Kas labiausiai jo elgesyje jums įsiminė? 5. Prisiminkite savo pažįstamus žmones. labai svarbi ir paties žmogaus pozicija.

159 .

Kas tai? Jeigu Jūs teigiate. sunkiai rastume žmogų.reikšmingas teorinis ir taikomasis mokslas (vien JAV konfliktų problemas tyrinėja dešimtys tyrimo centrų.pasitikrinkite savo pulsą: greičiausiai išvis negyvenate. psichoanalizės ar sociometrijos) sudėtinė dalis. Jeigu konfliktai neišvengiami.. o buvo plačių koncepcijų (pvz. Psichologijos moksle galima skirti du stambius konfliktų tyrinėjimo laikotarpius . 7-ojo dešimtmečio pabaigos ruošiami konfliktologijos bakalaurai ir magistrai).. politologija ir sociologija. pedagogika. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA • • • • • Ar konfliktas . Šipilov. Turbūt supratote. Antrojo periodo pradžioje susidomėta pačiu konfliktu: pradėta kurti konflikto psichologijos terminologija. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo išskirtas kaip atskiras tyrimo objektas. matematika.. karo mokslai. Trumpai apžvelgsime abiejų periodų svarbiausias kryptis (A. I. kodėl gi neišmokus. istorija. Ancupov ir A. 1999).160 9.. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai. Kai du žmonės pretenduoja į vieną ir tą patį. gerai konfliktuoti? Truputis istorijos Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija. netgi menotyra. nors daugiau ar mažiau šias problemas liečia ir filosofija... J. konfliktas neišvengiamas. ėmė ryškėti skirtingos konflikto sampratos.6-ąjį dešimtmetį ir 6-ojo dešimtmečio pabaigą dabartinį laikmetį. sociobiologija. kad niekad nekonfliktuojate . nuo XX a. ką norėjome pasakyti? Net ir labai ieškodami. bet ne pats konfliktas. viduje..ne visada tinkama konflikto sprendimo strategija? Kada verta pasitraukti iš konflikto? Konfliktas mano. sutikime.XX a. arba konflikto priežastys.gyvenimo norma? Ar gali konfliktas turėti teigiamas pasekmes? Kodėl kompromisas . kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. ... pradžią . Šiuolaikinė konfliktologija .

161

/ laikotarpio kryptys: Psicho analitinė. S. Freud laikomas vienu pirmųjų žmogaus konfliktiškumo koncepcijos kūrėjų. Nors jis daugiausia domėjosi asmenybės vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis žmogaus dvasinio gyvenimo elementas), didžiausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmeninių konfliktų priežasčių jis patarė ieškoti pasąmonėje. S. Freud pasekėjas A. Adler teigė, kad konfliktai kyla asmenybei bandant išsivaduoti iš nepilnavertiškumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems prieš kitus. K. Horney konfliktų šaltiniu laikė nepakankamą artimųjų, visų pirma tėvų, geranoriškumą individo atžvilgiu. E. Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai žmogus negali realizuoti asmeninių tikslų ir poreikių. Etologinė. Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis mokslininkas, iškėlęs hipotezę, jog pagrindinė socialinių konfliktų priežastis individo ir minios agresyvumas. Pagal jį, gyvūno ir žmogaus agresyvumas niekuo nesiskiria; agresija - nuolatinė gyvo organizmo būsena. Grupinės dinamikos. Buvo pasiūlyta elgesio dinaminės sistemos koncepcija: įtampa kyla tada, kai pažeidžiama pusiausvyra tarp individo ir aplinkos. Ši įtampa pasireiškia konflikto forma. Konflikto šaltiniu gali būti, pvz., grupės lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas asmenybės motyvacijos ir individų tarpusavio sąveikos struktūros reorganizacija. Frustracijos - agresijos. Pasiūlyta nauja konflikto hipotezė: agresija visada kyla dėl frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojančią frustraciją (frustracija - slegianti įtampa, nerimas, neviltis ar pyktis, atsirandantys dėl vidinių ar išorinių kliūčių trukdančių siekti tikslo). Elgesio. Konflikto priežasčių ieškoma ne tik biologinėje elgesio prigimtyje, bet ir socialinėje aplinkoje, kuri keičia įgimtas individo savybes. Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla dėl žmonių emocinių tarpusavio santykių jų tarpusavio simpatijų ir antipatijų. Visi konfliktai - nuo tarpasmeninių iki tarptautinių - gali būti išspręsti erdvėje „perstatant" žmones pagal jų tarpusavio emocinį suderinamumą. Interakcionistinė. Laikoma, kad konflikto priežastys - socialinėje tarpusavio sąveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojūtis. Norėdamas juos panaikinti bei prisitaikyti prie aplinkos, individas imasi aktyvių veiksmų. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai.

162

Sociotropinė. Konfliktai neišvengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai - baimė, bandos jausmas, savęs įtvirtinimo poreikis ir kt. Šie instinktai paveldimi, todėl ir konflikto šaltiniai amžini. // laikotarpio kryptys: Teorinė - žaidimų. Šios krypties atstovai stengiasi sukurti universalią tarpusavio sąveikos konfliktinėse situacijose ir konfliktų sprendimo schemą. Įvairūs elgesio konfliktinėje situacijoje stiliai apibendrinti išskiriant du pagrindinius elgesio tipus - kooperatyvų ir konkurencinį. Konflikto pagrindas nesuderinami tarpusavio sąveikos dalyvių tikslai. Didelis dėmesys teikiamas ir konflikto dalyvių motyvams. Konfliktai gali būti sprendžiami konstruktyviai ir destruktyviai. Organizacijos sistemų teorija. Tiria žmonių konfliktiško elgesio realiose situacijose stilius. Pagal nuostatų konkurento atžvilgiu ir tikslų siekimo derinį autoriai išskyrė penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireikšti konfliktinėje situacijoje: konkurenciją, prisitaikymą, vengimą, kompromisą, bendradarbiavimą. Derybų proceso teorija ir praktika. Tai perspektyvi taikomosios psichologijos kryptis. Tyrinėtojai sprendžia dvi problemas: kas lemia konfliktuojančių pusių pasiryžimą pradėti derybas ir kaip turėtų vykti derybų procesas. Pastaroji problema ištyrinėta geriau.

Konflikto samprata, tipai, sprendimas
Geriausias būdas išspręsti konfliktą-jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du žmonės vienu metu pretenduoja į vieną ir tą patį, konfliktas tampa neišvengiamas. Konfliktas - tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą. Situacija vadinama prieškonfliktine, jeigu: • esant priešpriešai (tikslų, interesų ir t. t.) mes neišgyvename neigiamų emocijų (pvz., diskusijų metu) • nemalonūs jausmai yra išgyvenami, nors mes jų išoriškai neparodome ir atvirai neišsakome savo priešingų pozicijų.

163

Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra „neteisinga", agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį: • konfliktas - santykių, procesų vystymosi šaltinis • konfliktas - signalas asmenybei keistis • konfliktas - galimybė suartėti • konfliktas - galimybė „išelektrinti" įtemptus santykius. Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie: 1. Vidiniai asmenybės konfliktai 2. Socialiniai konfliktai: • tarpasmeniniai • tarpgrupiniai • tarptautiniai. Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Tačiau šio tipo konfliktai, jų motyvai yra paaiškinami lengviau, jeigu lygiagrečiai yra analizuojamos ir sunkios asmenybės situacijos, kurios tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Todėl asmenybės konfliktams skirsime atskirą skyrelį. Vidinių asmenybės konfliktų tipai Jau minėjome, kad sunkios asmenybės situacijos įtakoja mūsų tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenybės situacijoms priskiriami vidiniai sunkumai, krizės ir konfliktai. Beje, paminėti sunkių situacijų tipai tik retais atvejais reiškiasi izoliuotai vienas nuo kito - dažniausiai jie tarsi „susisluoksniuoja" tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybinės krizės nulemia naujų vidinių sunkumų atsiradimą ir pan. Vidiniai sunkumai - tai santykinai nesudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, neryžtingumas, nerasta išeitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbūt nerastume žmogaus, kuris kada nors nebūtų išgyvenęs vidinių sunkumų. Asmenybės krizės - ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai. Skiriamos raidos, neurotinės ir trauminės krizės. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterijų): gyvenimo veiksmų krizės („nežinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo motyvacijos ir tikslų krizės („nežinau, dėl ko gyventi"), gyvenimo prasmės

164

krizės („nežinau, kam apskritai gyventi"). Krizės - tai sunkiausios asmenybės situacijos. Vidiniai asmenybės konfliktai apibrėžiami kaip aštrūs negatyvūs, išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidinių asmenybės struktūrų kovos ir atspindintys prieštaringus ryšius su socialine aplinka. Be to, dėl neigiamų asmenybės išgyvenimų uždelsiamas sprendimo priėmimas. Kas priskiriama vidinėms asmenybės struktūroms? Tai yra : Motyvai. Jie atspindi įvairaus lygio mūsų siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir 1.1.) ir gali būti išreiškiami sąvoka „noriu". Vertybės. Jos gali būti asmenybės („Man vertinga") arba priimtos mūsų vien todėl, kad šių vertybių prisilaikoma visuomenėje, arba jos yra kažkaip kitaip vertingos. Todėl pažymėkime šias vertybes sąvoka „reikia, reikalinga" („Aš turiu"). Savivertė. Ji apibūdinama kaip individo reikšmingumas pačiam sau, kaip savų galimybių, savybių, savo vietos tarp kitų įvertinimas. Savivertė atspindi mūsų pretenzijų lygį, todėl yra lyg savotiška mūsų aktyvumo „žadintoja". Savivertę galima išreikšti sąvoka „galiu" arba „negaliu" („Aš esu"). Mūsų vidiniai konfliktai reiškiasi įvairiose sferose: kognityvinėje sferoje - Aš vaizdo prieštaringumu, žemesne savivertė, savo būsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonėmis dėl savo motyvų ir pan. emocinėje sferoje - emocine įtampa, neigiamais išgyvenimais elgesio sferoje - veiklos kokybės ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu. Sutrikusi asmenybės adaptacija, psichologinio streso sustiprėjimas yra laikomi integruotais visų trijų sferų rodikliais. Priklausomai nuo to, kurios asmenybės struktūros „įsivelia" į vidinį konfliktą, skiriami tokie pagrindiniai vidinių asmenybės konfliktų tipai: 1. Motyvaciniai konfliktai. Jie būna trejopi: • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai patrauklių alternatyvų (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija: negalėdamas apsispręsti, iš kurios šieno kupetos ėsti, jis iš bado nudvėsė).

kognicijų (žinių. Tai konfliktai tarp noro ir pareigos. 6. objektas turi ir patrauklių. bet neįdomesnis . Aptarti asmenybinių konfliktų tipai glaustai nusakomi 9. ir nepatrauklių pusių (pvz.165 • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai nepatrauklių alternatyvų (ne vienam pažįstama situacija.nuneigiama. dispečerio darbas reikalauja nuolatinės dėmesio koncentracijos. „Žinau. Kognityviniai konfliktai. 5. t. 3.. Tai konfliktai tarp norų ir tikrovės.1 lentelėje. Tačiau dažniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias . Pretenzijų ir savo galimybių vertinimo išsiskyrimas sukelia nerimastingumą.ką daryti?) 2. Savivertės adekvatumas priklauso nuo to. Jų priežastis . Šie konfliktai kyla. stengiantis jas realizuoti). kai individas nesugeba suderinti kelių atliekamų socialinių vaidmenų.. kad aš rūkau". 7." Taip interpretavę pirmąjį teiginį. Ką daryti. kuri blokuoja jų patenkinimą (pvz. • Kai tas pats tikslas. kaip Sabonis). Neadekvačios savivertės konfliktai.. kiek individas yra savikritiškas. arba juos atlieka nekokybiškai ir dėl to išgyvena (pvz. kad rūkyti kenksminga" ir „žinau. dirbantis studentas). Jie pasireiškia kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir žmogaus profesinės. tarp „noriu" ir „reikia" (pvz. nerūkydamas negalėčiau susidoroti su stresu ir t. emocinius „sprogimus" (pvz. Vaidmenų konfliktai. Nerealizuoto noro arba menkavertiškumo komplekso konfliktai. noriu būti toks garsus. „žinau.. . įsivaizdavimų) prieštaringumas. fizinės ar psichologinės galimybės (pvz. kaip jis vertina savo sėkmes ir nesėkmes. Moralės (normatyviniai) konfliktai. disonansą sumažiname iki minimumo arba išvis imame jo nejausti. gero dėmesio paskirstymo ir perkėlimo. be to. bet sukurta šeima atnešė daugybę „reikia"). kai „iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę"). aukštos pretenzijos ir nuolatinės nesėkmės. pakeičiama pirmoji kognicija: „Žala sveikatai yra išgalvota.. kad aš nerūkau" puikiai derėtų prie anksčiau paminėto pirmojo teiginio. O tai būdinga ne kiekvienam).. kad nejausčiau disonanso? Protingiausia -mesti rūkyti (bet tam reikia valios!).. noriu ir toliau gyventi laisvą studentišką gyvenimą. 4. Pvz. Adaptaciniai konfliktai. naujai siūlomas darbas yra geriau apmokamas.

bet jis nieko negali pakeisti. kai žmogui vidinis konfliktas yra labai svarbus. Konstruktyviai sprendžiami konfliktai padeda mums tobulėti. dirglesni. nerimastingesni. Dažniausiai skiriami tokie neurotinių konfliktų tipai: . Aštrūs vidiniai konfliktai žlugdo ir tarpasmeninius santykius. kai vidinis asmenybės konfliktas perauga į neurotinį konfliktą. Destruktyvūs konfliktai neretai perauga į gyvenimo krizes ir lemia neurotinių reakcijų susiformavimą.1 lentelė. nebekontroliuojame savęs. Jausdami nuolatinę įtampą. Tai atsitinka tuomet. J. atveriantys perspektyvas) ir destruktyvūs (griaunantys asmenybės struktūras). dirbame ir mokomės neproduktyviai. bendraudami tampame agresyvesni. neranda racionalios išeities iš susidariusios padėties. Pagrindiniai vidinių konfliktų tipai (A.166 Vidiniai konfliktai gali turėti teigiamų ir neigiamu padarinių. gilesnį savęs pažinimą. tampame dirglūs. Šipilov. Dažni ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvumą. Ancupov ir A. I. 1999) Ypač daug problemų mums kyla tada. gali stabdyti asmenybės raidą. jie gali būti konstruktyvūs (produktyvūs. 9. formuoja adekvačią savivertę. mes imame nebepasitikėti savimi.

167 1. Toks vertinimo disonansas anksčiau ar vėliau atves į vidinį konfliktą. Per žema arba per aukšta savivertė dažnai susijusi su nenoru arba su nemokėjimu pripažinti sau svarbius dalykus. nenukelkim jų „į vėliau". per didelis pastovumas. Jei mums pavyks rasti jėgų savyje pakeisti įprastą nebeproduktyvų egzistavimo būdą. konservatyvumas. jei reikia. • Nekaupkime problemų.„galva smėlyje". Tarpusavy turi derėti stabilios nuostatos. nemokėjimas prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Optimizmas gyvenime . Būkime lankstūs. kurie turėtų padėti nepakliūti į vidinių konfliktų spąstus: • Nuspręskime. išskirkime prioritetus. Isterinis tipas: asmenybės aukštos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos sąlygomis. neišvengiamai įklimpsime į vidinį konfliktą. valią. Realiai vertinkime situaciją ir. ištikimybė sau gali reikštis ir kaip inertiškumas. Stengdamiesi realizuoti visas visų vaidmenų funkcijas. Antra vertus. • Tikėkimės geriausios įvykių eigos. silpnumas.adekvati savivertė. su aplinkinių keliamais reikalavimais. . Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei būdingi prieštaringi poreikiai. Vidinių asmenybės konfliktų profilaktika Štai keletas patarimų. kova tarp norų ir pareigos ir pan. neužimkim stručio pozicijos . Blaiviai vertinkime savo galimybes įgyvendinti tuos norus. atsižvelgti į aplinkinių žmonių pretenzijas. • Mokykimės valdyti savo emocines būsenas. nesigriebkim visų problemų spręsti iškart. elgesio schemos ir adaptyvumas. lankstumas. tai vidinius prieštaravimus įveiksime žymiai lengviau. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir aukšti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai žmogui. • Nusileisdami smulkmenose. 2. 3. tikra. kas mums gyvenime yra vertinga. kad tai taptų taisykle. keiskimės. • Kita vertus. Gyvenimo principų laikymasis padeda išvengti daugelio situacijų. Neurasteninis tipas: pasireiškia prieštaravimu tarp asmenybės galimybių ir tarp sau keliamų per didelių reikalavimų. nedarykime. susijusių su abejonėmis. sąžinės priekaištais ir pan. • Labai svarbu .svarbus asmenybės psichinės sveikatos rodiklis. • Nebūkime savo norų vergai. • Nepamirškime vis pakoreguoti savo socialinių vaidmenų hierarchiją.

Vyrai racionalesni.. kaltės jausmo. Melas gali sukelti kaltės jausmą. Melancholikai ilgai svarsto. • Filosofiškai žiūrėkim į gyvenimo nesėkmes.tai normalus. sukauptą patirtį jos lyg ir naujai išgyvena. ieškodamos galimų naujo vidinio konflikto sprendimo būdų. todėl labai skiriasi ir mūsų pasirenkamos konfliktų sprendimo strategijos: vieni pasineriame į ilgalaikius apmąstymus.geriau išsisukim nuo tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio temą. intensyvumą ir 1. jiems geriau pralaimėjimas nei užsitęsęs neapibrėžtumas. Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas Jau minėjome. Gynybos mechanizmų terminą pirmą kartą 1894 m. negatyvius išgyvenimus. treti -„skęstame" savo emocijose. . pavartojo austrų psichiatras S. Cholerikai paprastai viską sprendžia greitai. nuleiskim negirdomis. kad emocijų išgyvenimas ar demonstravimas gali turėti neigiamus padarinius. jų stabilumą. Psichologinė gynyba . Moterys kaskart iš naujo kenčia. dingsta įtampa. Gal kitą kartą pasiseks.. Freud.1. Taigi temperamentas įtakoja vidinio konflikto sprendimo dinamiškumą: išgyvenimų kilimo greitį. jie linkę sukaupti šių konfliktų sprendimų „rinkinį". vidinių konfliktų. kai patirtis pakužda. Mes esame skirtingi. Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategijų pasirinkimui. skirtingo temperamento žmonės skiriasi pasirenkamais konfliktų sprendimo būdais.. kiti tuoj imamės veikti. Beje. kad vidinis konfliktas gali būti išspręstas konstruktyviai ir destruktyviai. išsisukime pajuokavimu. Psichologinės gynybos mes tiesiog išmokstame gyvenimo bėgyje.. individualų ritmą. Taigi gynybos mechanizmai gina mus nuo nerimo. nepriimtinų impulsų. Jei negalim pasakyti tiesos . Vidinius konfliktus paprastai mes sprendžiame „įjungdami" savo psichologinius gynybos mechanizmus. netgi nėra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime susikurti savą vidinių konfliktų sprendimo stilių. tačiau nelinkę grįžti prie ankstesnių išgyvenimų.168 • Stenkimės nemeluoti. veikla tampa efektyvesnė. Ko gero. kylant vis naujiems vidiniams konfliktams. tarpasmeninio bendravimo nesklandumus. Konstruktyvus sprendimas grąžina žmogui dvasinę pusiausvyrą. Psichologinė gynyba padeda palaikyti Aš vaizdo stabilumą. kasdien „dirbantis" psichikos mechanizmas. išsaugoti savigarbą. Šie mechanizmai mums padeda sukontroliuoti savo emocijas. išmokti konstruktyviai žiūrėti į juos. mąsto nesiryždami imtis veiksmų.

Neigimas padeda sulaikyti savo neigiamas emocijas patekus į sunkią situaciją.. kai priešiškumas. Nesąmoningai pykčio objektas pakeičiamas tada. Pasireiškia nebrandaus elgesio stereotipais (pvz. Neigdamas žmogus elgiasi taip. elgesio motyvų priskyrimas kitam individui. Išstūmimas .gynybos mechanizmas.ankstyvoje vaikystėje susiformuojantis mechanizmas. kas gali sukelti baimę. agresyvumas nukreipiamas nuo stipresnio ar reikšmingesnio subjekto į kitą asmenį. Tai infantilus mechanizmas. jie egzistuoja pasąmonėje ir veržiasi atgal į sąmonę įvairiais būdais (pvz. Regresija reiškiasi nesąmoningas žmogaus siekimas susilaukti aplinkinių dėmesio ar priversti kitus išspręsti jo problemas. kai traumuojantis šaltinis taip pat gali atsakyti agresyvumu arba atstūmimu. Regresija . nors pavojus ir nesumažėja. Jis padeda sumažinti nerimą arba kaltės jausmą. kurias turi jis pats ir kurios yra nepriimtinos pačiam (pačiai). Pakeitimas . Prarandama adekvataus elgesio galimybė. padedantis užgniaužti nepasitikėjimą savimi ir nesėkmės baimę. . objektą ar į save (pvz. jautrumu toms žmonių savybėms. o apsiribojama problemos ignoravimu. nes neieškoma sprendimo. nagų kramtymu). jausmų.. tarsi nebūtų baimės šaltinio arba jis būtų netikras. Žmogus tarsi nenori pastebėti to. palaikyti teigiamą savęs vertinimą. sapnais). Projekcija pasireiškia perdėtu asmens pastabumu.nesąmoningas savo neigiamų savybių..169 Neigimas ~ vienas anksčiausiai susiformuojančių ir paprasčiausių gynybos mechanizmų. bet nepuola tėvų). kaltės jausmą.sąmoningas psichinių reiškinių šalinimas iš sąmonės. Projekcija . tėvų supykintas vaikas daužo žaislą. nerimą. Iš sąmonės išstumti reiškiniai niekur nedingsta.

individui ima atrodyti. siekiant paaiškinti savigarbai kenkiančius savo poelgius. jį varginančius įvykius ir nepatiria su tais įvykiais susijusių emocijų. nelaiko jo racionalizacija.panašių į tiesą priežasčių radimas.toks gynybinis mechanizmas.„vardan jo gerovės" ir pan. t.. vaikas perima tėvų požiūrį. Racionalizacija .išstumtų nepriimtinų potraukių. ką vertina jo bendraamžiai). Sublimacija padeda išvengti nerimo. Sublimacija -intelektualizacijos sudėtinė dalis.).kitų žmonių vertybių. Sublimacija . paauglys vertina tai.). kas nepasiekiama individui .pasakėčios apie lapę ir „neprinokusias" vynuoges principu. susiklosčiusių aplinkybių sureikšminimas. Žmogus paprastai tiki savo aiškinimu. Atvirkštinis reagavimas .. norus (pvz. nerimą keliančių jausmų.170 Izoliacija . kurį kėlė nepriimtinas potraukis ir suteikia pasitenkinimą. kad jis valdo situaciją. nemalonius.nesąmoningas atsiribojimas nuo skausmingų. likimo.taip pat intelektualizacijos sudėtinė dalis. šie aspektai analizuojami ir t. jausmų. Toks problemų nagrinėjimas turi aiškų tikslą . Introjekcija . Individas prisimena traumuojančias situacijas.abstraktus emocinių problemų nagrinėjimas. kitų žmonių pripažinimą. moksliniai tyrinėjimai. minčių (seksualinių ar agresyvių) nesąmoningas transformavimas ir patenkinimas socialiai priimtinu būdu (pvz.. nerimo. jų perkėlimas į teorinę plotmę. atsiribojimas nuo savo emocinių problemų pasineriant į intensyvią intelekto veiklą (pvz. charakterio bruožų perėmimas siekiant išvengti grėsmės iš jų pusės (pvz.). Intelektualizacija . kai žmogus savo elgesiu demonstruoja . nuvertinama tai. ieškoma situacijos pliusų ir minusų. Racionalizacija . Šis mechanizmas išsivysto ankstyvoje paauglystėje. kenkimo kitam pateisinimas .. profesionalus boksas ir kt. kūryba.

jog dažniausiai jie susiformuoja kaip ankstyvųjų gyvenimo tarpsnių konfliktų produktas.užuojauta. Tokiu būdu nesąmoningai bandoma sau įrodyti. įsigyvenimas į kito žmogaus pasaulį. Fantazija .kompensacijos mechanizmo sudėtinė dalis. svajonėmis. . tam tikros grupės normų. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. savo bruožų. Identifikacija gali būti laikoma kompensacijos mechanizmo sudėtine dalimi. jausmų. kokia ji yra iš tikrųjų Tai trukdo mums bendrauti ir realizuoti save. Menkavertiškumo jausmas kartais kompensuojamas fantazijomis.dezadaptaciją ir nesibaigiantį konfliktą. kurių paskirtis .bėgimas nuo realių problemų susijusių su vidiniu konfliktu. į vaizduotę. Gynybiniai mechanizmai. kad ji visai nebloga motina ir pasislėpti nuo galimos neigiamos aplinkinių žmonių reakcijos). motina perka vaikui gražiausius drabužius. kai tuo siekiama išsaugoti ryšius su žmogumi ar grupe ir pakelti savivertę. norų priskyrimas jam. požiūris į kitą žmogų kaip į savo paties tęsinį. Toks gynybinių mechanizmų nevienareikšmiškumas susijęs su tuo. tam tikromis sąlygomis gali sukelti priešingą efektą . Fantazavimas . perėmimas svarbių kitam žmogui vertybių. Identifikacija nesąmoningas žmogaus susitapatinimas su kitu žmogumi. nejausdama tikros meilės.. Todėl psichologinė gynyba vėlesniuose konfliktuose ne visada būna efektyvi: per didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios.171 visiškai priešingas nuostatas. Taigi socialiai nepriimtini poreikiai pakeičiami priimtinais (pvz. emociniais ryšiais pagrįstas susitapatinimas. sadistiniai impulsai .padėti žmogui adaptuotis ir išspręsti asmenybinius konfliktus. kurios iš tikrųjų jam yra nebūdingos.trys glaudžiai susiję psichiniai procesai: pirma. Neįsisąmoninta neapykanta paverčiama demonstratyvia meile. trečia.nesąmoningas arba sąmoningas individo siekimas įveikti savo menkavertiškumo jausmą. realizuojant savo tikslus kokioje nors gyvenimo srityje. žaislus. žmonių grupe. Identifikacija . Kompensacija . vertybių perėmimas. antra.

nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai.172 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra Priminsime.itin menka.). Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas (D. galintis nurodinėti. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę. kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai.1. Dažniausiai manome. „nori įrodyti savo tiesą". Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus.bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet. Konfliktiški yra ir tie žmonės. „skirtingi tikslai" ir 1. deja. nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. todėl nusileisti priešininkui yra sunku. 3. galimybė lengvai susitaikyti . . Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę. S. Dėl ko dažniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių . „skirtingi interesai". mano esąs teisuolis. 2. jeigu įžvelgia tris dalykus: 1.konfliktus. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas . „rašo skundus" ir 1. jog socialiniams konfliktams priskiriami: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai konfliktai. kad žmonės situaciją ima vertinti kaip konfliktinę. „jaučia nervinę įtampą". 1992). todėl už savigarbą kovojame. telkiame dėmesį tik į tai. Egzistuojančius prieštaravimus („nori skirtingų dalykų". Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais. „nori pasiekti savo". be išankstinių nuostatų. Tyrimai rodo. sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo.).1. • • • Šiame skyrelyje kalbėsime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius tarpasmeninius . „nusiteikęs karingai" ir 1. Liepsnojant konfliktui. kas vykta dabar. „kenčia". elgesį („kovoja tarpusavy". Tam tikrą tipišką tarpusavio sąveiką. Krech ir R. neklystantis. Konflikto atomazgą nutolina ir kiti veiksniai. Konfliktuodami prarandame laiko perspektyvą. nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio.1. Tam tikras emocijas („išgyvena". užimti prestižinę vietą visuomenėje. ne visada etiškomis priemonėmis. jog nusileisdami liksime pažeminti.). Crutchfield. inertiški žmonės.

. Diagonalus . 2. .tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens. Šeimos. Darbo. Buitiniai.tarp pavaldinio ir vadovo. Pagal pozityvių ir negatyvią konflikto elementų santykį: 1. Konstruktyvūs. Statuso ir vaidmenų . Vidutinio intensyvumo. Aukštos įtampos. 3. įtakos sferomis. 3. Pagal trukmę: 1. patekę į akligatvį. 3. 2. Išteklių . Žemo intensyvumo. Politiniai ir 1. Užsitęsę.tarp vienodo statuso individų. Pagal nukreiptumą: 1.kai konfliktai kyla dėl materialių gėrybių. 3. normų. Ilgalaikiai. 2. Pagal gyvenimo sferą: 1. Destruktyvūs. 2. Pagal intensyvumą: 1. 3.konfliktai kyla nepasidalijus valdžia. Tiesioginiai . 2.nukreipti į mus. tačiau vis tiek žeidžia.173 Įvairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeninių konfliktų tipai: Pagal poreikius: 1. 2. Trumpalaikiai.1. 2. Aukšto intensyvumo. Idėjų. Pagal pavaldumą: 1.tiesiogiai mūsų neliečia. 4. Žemos įtampos. Pagal emocinę įtampą: 1. 2. principų konfliktai. Šalutiniai . dėl socialinių vaidmenų neatlikimo ir pan. Vidutinės įtampos. Horizontalūs . Vertikalūs .

kurios siekia abu oponentai. įtakoja jį. Sąlygos. Aktyvus . planuojantis konflikto eigą. dėl kurios kilo konfliktas. Dažnai konflikte galima rasti asmenį. taip galima skirstyti ir tarpgrupinius. kurį nusako savo tikslų realizavimo galimybių lygis. Konflikto struktūra Kiekvienas konfliktas turi tam tikrą objektyvų turinį: 1. kurie retkarčiais būna susiję su konfliktu. socialiniais ryšiais. Nekontroliuojami. kitaip tariant. Pasyvūs . Kontroliuojami. tai mikro ir makroaplinka. Asmenys. priežastis. Konflikto objektas.vidinė paskata pradėti konfliktą. Svarbus yra konfliktuojančių pusių statusas. pastūmėjęs asmenį į konfliktą. Aplinka. socialinė ar dvasinė vertybė. kurstytojas. 2. Konflikto objektu gali būti materialinė. 2. Aplinkos įvertinimas leidžia analizuoti konfliktą kaip socialinę situaciją. jo socialine patirtimi. intelektualinėmis galimybėmis. jo rezultatus ir pan. • Konfliktuojančius palaikantys individai ar grupės (koalicijos). Pvz. žiniomis. 2. išreiškiama jo fizinėmis. Yra ir daugybė kitokių skirstymų. priešininkais. įgūdžiais. individo „jėga".174 Pagal konflikto sukėlėją: 1. kartais dar vadinami konkurentais. • Kiti dalyviai. materialinėmis. 3. Organizatorius . ir tarptautinius konfliktus. Motyvai . Konflikto dalyviai: • Pagrindiniai konflikto dalyviai. Objektyviai egzistuojančios ar įsivaizduojamos problemos.asmuo. pradėjusį konfliktą iniciatorių (tačiau konflikto iniciatorius nebūtinai yra neteisus!). siekiant patenkinti savo poreikius. . Beje. Pagal konflikto kontrolę: 1. Vėliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti.išgyvenate kito individo sukeltą konfliktą. socialinėmis. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turinį: 1. kuriose vyksta konfliktas. branduolys. Kartais būna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus..patys išprovokuojate konfliktą.

Mūsų „aktyvintojais" konfliktinėje situacijoje gali būti ir interesai. grasinimų ir pan. kurios konflikto metu cikliškai gali pasikartoti keletą kartų: 1.. .). vertybės. Konfliktinis elgesys . Konflikto dinamika Konflikto eigą nusako dvi pagrindinės sąvokos: konflikto etapai ir konflikto fazės. kilimo fazė 3. Aktyviai reiškiamos savos pozicijos ir reikalavimai. 3. Paprastai skiriami penki etapai: 1. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia. Kuris nors iš oponentų. Kaip išoriškai tai pasireiškia? Pasikeičia mūsų nuotaika. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz. pradinė fazė 2.). jėgų ir laiko ekonomija. „smūgiavimas" į pažeidžiamiausią oponento vietą ir pan. pradedame riboti kontaktus su potencialiu „priešininku". Beje. tuo kaskart menkesnės galimybės jį išspręsti. įsisąmoninąs konfliktinę situaciją imasi aktyvių veiksmų (įspėjimų. 4. kuo daugiau ciklų konflikto metu pasikartoja. 5. pareiškimų. Konflikto išsprendimas. Konfliktinės situacijos atsiradimas. tikslai. Konflikto fazės glaudžiai siejasi su konflikto etapais. 2. pasidarome negeranoriški savo oponentui. Atviro konflikto plėtra. Jas plačiau aptarsime vėliau. Skiriamos keturios fazės. konflikto pikas 4. kritimo fazė.2 lentelę. 2. konflikto fazės ir konflikto sprendimo galimybės? Pažiūrėkite į 9. Kaip tarpusavyje susiję konflikto etapai.konflikto dalyvių priešingos krypties veiksmai. konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomųjų veiksmų. Konfliktinės situacijos suvokimas.175 kadangi jie gali būti slepiami. strategijas ir taktikas. Savaime suprantama. įsisąmoninimas. Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki išsprendimo) esminius momentus.

nelabai. Ši strategija tinkama tuo atveju. Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus. Konfliktinės situacijos suvokimas. kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. kad kito pasirinkimo nėra. Priimama oponento pozicija. • Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida. Scott.176 9. Paprastai skiriamos penkios strategijos: • Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija. įsisąmoninimas. sabotuojame jį. jei konfliktas nėra gilus. Konflikto fazių ir etapą santykis Konflikto fazė Konflikto etapas Galimybė išspręsti konfliktą (%) 92% Pradinė Kilimo Pikas Kritimo Konfliktinės situacijos atsiradimas. laimėti . kaip mes sprendžiame konfliktus. tokie konfliktai greitai užgęsta patys. kartais tai būna svarbiau nei savų interesų gynimas. Prisitaikymas tinka ir tada. 1987). rimtas: neretai oponentas įvertina tai. kai jaučiama. kai sprendimą reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdžios. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia Atviro konflikto plėtra - 46% Mažiau nei 5 % Apie 20 % Tarpasmeninių konfliktų sprendimas Strategijos Dabar pakalbėsime apie tai. Tačiau ši strategija retai atneša ilgalaikius rezultatus. o ir prarasti nebėra ką. o mums . y. savi interesai neginami. nuneigiame konflikto egzistavimą. t.pralaimėti). kai turintis valdžią asmuo vardan grupės saugumo ar gerovės eliminuoja priešiškai nusiteikusį grupės narį. nuslopinimas). kai konflikto baigtis ypatingai svarbi mūsų oponentui. Beje. kai situacija kritiška ir reikia reaguoti žaibiškai (G. kadangi pralaimėję mes pradedame priešintis mums primestam sprendimui. Šią strategiją tikslinga taikyti tada. Šiandien pralaimėję. G. rytoj galime nebenorėti bendradarbiauti. kokias pasirenkame konflikto strategijas. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu. kai šansai apginti savo interesus yra .2 lentelė. kad mes neeskalavome konflikto ir palaikėme draugiškus santykius.

kai mums svarbiau yra išlaikyti bendravimo galimybę. kai kiti bandymai spręsti problemą buvo neefektyvūs. Apie šią strategiją pakalbėkime kiek plačiau. neatsako geranoriškumu. • Vengimas (dar vadinama pasitraukimas. su niekuo nesitariama dėl sprendimo. tad nuolaidos jai būtų visai neskausmingos. Neretai „dalijimas pusiau" laikomas teisingiausiu sprendimu. Ši strategija ypač naudotina tada. • Kompromisas. ir problema išvis bus nebesprendžiama. (G. tikėtina. išeinama iš patalpos).. tylima) arba fiziškai (pvz. gali būti ir taip. kai mūsų nedalyvavimas jame neįtakoja konflikto raidos ir baigties. Tokiu būdu iš savęs atimama galimybė paveikti situacijos eigą. kad ir tu laimėtum". dviems žmonėms reikia . gerai neišanalizavus kitų galimų sprendimų. kai oponentų interesai yra visiškai nesuderinami. kai abi konfliktuojančios pusės sugeba išdėstyti savo interesų esmę ir išklausyti priešingą nuomonę. Tai abipusės nuolaidos.. Ši strategija pateisinama tada. kai sprendimą reikia rasti labai greitai. Vengimo strategija tinkama ir tada. 1987).. Konflikto dalyviai nesiima jokių aktyvių veiksmų. tai gali būti toli gražu ne pats optimaliausias konflikto sprendimo variantas. negu pilnai apginti savo interesus.177 labai menki. kad mums pasitraukus. • Bendradarbiavimas (dar vadinama laimėti-laimėti). nori paversti prisitaikymą taisykle. Nepatariama taikytis prie kito ir tada. oponentas gali dar labiau pakelti savo reikalavimus. Juk viena iš pusių galėjo būti nerealiai „išpūtusi" savo reikalavimus. taip pat esame linkę pasirinkti vengimą. kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryšiai. Ši strategija netinkama. Iš tikro ši strategija taikytina tik tada. kad mūsų pasitraukimas sukels atsakomąjį pasitraukimą. Tačiau jei kompromiso buvo griebtasi iškart. kai esame beviltiškoje padėtyje. Scott.. kai konfliktas neliečia tiesioginių mūsų interesų ir mes nenorime tuščiai eikvoti jėgų. neginamos savos teisės. jei oponentas visiškai to neįvertina. Niekada nenaudokite vengimo strategijos kaip bausmės oponentui. Iš konflikto pasitraukiama emociškai (pvz. Be to. neveiklumas). Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. G. randame abi puses tenkinantį sprendimą. kai tokiu būdu galima atkreipti dėmesį į užsitęsusią krizę. Kai imame jaustis neteisūs. atsižvelgiame į oponento pageidavimus. Sakykime. giname savo interesus. Pagrindinis principas yra toks: "Aš noriu laimėti. Tai sėkmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime. kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusėms. Kitas netinkamo kompromiso naudojimo pavyzdys . problema išaugs dar labiau. jei konfliktas yra rimtas.kai „pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiejų pusių ir jo imama nebesilaikyti. bet taip pat noriu.

Galbūt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą: vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (strategija "laimėti-pralaimėti"). prisitaikymo ar rungtyniavimo strategiją. Būkite „kieti" problemos atžvilgiu ir „minkšti" . nepertraukinėti. Kontroliuokite emocijas. stengtis suprasti priešingą nuomonę. arbata. ko nori. Per daug nemąstydami. Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti-laimėti" bus efektyvus tik tuomet. galima sustabdyti daugelį konfliktų. kurių turėtų laikytis abi pusės. kodėl jie nori to. nepykti ir nereikšti priešiškumo. Ar tu tam pasirengęs?" Parodykit žmogui. Kitais žodžiais sakant.gauti apelsiną ir išgerti jo sultis. vadinasi. kad tu sudirgęs. Pasiūlykite taisykles. gerbti vienas kitą.178 pasidalinti apelsiną. jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir 1. į kurį dedama apelsino žievelės. Bet jei mes norim išspręsti problemą. kad būtų įgyvendintas principas "laimėti-laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti.laimėti-laimėti" sudaro šeši pagrindiniai žingsniai (L. t. . Išsiaiškinus poreikius ir tikslus. Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas .. Taigi strategiją . pakvieskite tai padaryti ir savo oponentą: „Aš žinau. atakuoti problemą. Ką daryti. jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat. o kitas šiandien keps tortą. jog jūs norite atsikratyti neigiamų emocijų ir tik tada judėti toliau. jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz. Aš sudirgęs ne mažiau nei tu. Antra. jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj susispaus apelsino sultis į burną. Jei oponentas nesilaiko šių taisyklių. jiems dar neįsiliepsnojus. Jei tai negelbsti.oponentui. o jo poreikis atsigerti.1. Večer. Tad gal jam tiktų kitos sultys. jūs turbūt pasiūlytumėte jį perpjauti pusiau (kompromisas). net jei nesutinkama su girdėtais teiginiais. kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną. Mūsų atveju gal išaiškėtų.. Būtina atskirti žmones nuo problemos. reikėtų išsiaiškinti. y. gal mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę). konfliktinėje situacijoje visada išsiaiškinkite ne tik konfliktuojančiųjų tikslus. kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas. o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis. Padarykite savo priešininką sąjungininku. jis nėra geranoriškas arba dar neatsikratęs neigiamų emocijų: teks grįžti į I žingsnį. mes turim emocijas „atidėti į šalį". bet ir poreikius. spręsdamos konfliktą: atidžiai išklausyti vienas kitą. 1996): I Žingsnis. 77 žingsnis. O ką daryti. S. o ne oponentą. turbūt teks rinktis vengimo. kiek ir jūsų paties.

o apie įgyvendinimą kol kas dar nekalbama. nekritikuokite..tai stabdytų kūrybinį procesą. VI žingsnis. Detalus savo motyvų atskleidimas dažnai duoda gerų rezultatų: išlaikoma rami atmosfera. V žingsnis. Alternatyvių variantų pasiūlymas. kurie galėtų tapti problemos sprendimo pagrindu. vertinimai. kad jūs prisimenate jo interesus. Siame žingsnyje svarbu išlikti konstruktyviems. Venkite sprendimų apie oponento jausmus.?". Oponentui parodykit. kad susirinkote čia būtent dėl gerų ateities santykių. pageidavimai. Į tai dažnai sureaguojama. o ne kitaip. viltis. Bet kurio konflikto metu mes įvertiname savo ir oponento interesus: „Ką aš laimėsiu.. kuriuos jam teikia priimamas sprendimas. o ne praeities nuoskaudų aptarti. Abipusiai naudingo sprendimo varianto priėmimas. Oponentui parodykite pliusus. kad jūs norite rasti garbingą sprendimą. jog pripažįstate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins žmogų). nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis. nenuneikite jų. atskirkite variantų paiešką nuo jų vertinimo. oponentas į situaciją gali pažvelgti jūsų akimis. tai rodys. padėkokit už geranoriškumą. kodėl žmogus pasielgė taip. Jei jūsų oponentas būtent taip ir pradeda elgtis. Parodykite ir įvertinkite oponento indėlį šioje sudėtingoje konfliktinėje situacijoje. Tai bus gera terpė tolesniam bendravimui. Pažvelkite į situaciją oponento akimis (bet tai nereiškia. Kol kas nesistenkite vertinti tų pasiūlymų protingumo ir pagrįstumo . negailėdami jam priskirkite gerų abipusių idėjų nuopelnus. „Ką aš prarasiu. Pasiūlykite (ir oponentą skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variantų. kad dabar svarbiausia . veiksmus. Pabrėžkite. O po to priminkite. Nustatykite paslėptus norus ir interesus. Sutelkite dėmesį į interesus. Patartina nekelti labai aukštų reikalavimų. Būtinai pripažinkite oponento interesus problemos dalimi. Būtent dabar jūs turite išsiaiškinti. Tačiau ką daryti. parodomas jūsų požiūrio pagrįstumas.179 77/ žingsnis. kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus. požiūriai.. nuolat priminkite oponentui. Net jei pats būsite kaltinamas ir kritikuojamas. „Kiek tai svarbu mano . Vėliau kartu atrinkite keletą geriausių pasiūlymų. nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. IV žingsnis.sprendimų gausa. o ne į poziciją. jei taip nesielgia jūsų oponentas? Išlikite tvirti ir pasakykite. nugalėkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagundą. Tačiau neklauskite tiesmukai: „Kodėl tu nedarei to?" Geriau: „Kokia priežastis. kad tau pasirodė geriausia pasielgti būtent taip?" Kalbėdami apie savo interesus.?". kad turite sutikti su jo požiūriu). ieškokite bendrų su oponentu interesų ir aiškinkite savo interesus. Pozicijų išsiaiškinimas: išsakomos nuomonės. mandagiai sustabdykite jį: pasakykite. kad jo interesus taip pat atsimenate..

schema rodo. nepulkime palaikyti vienos kurios nors pusės. mes galime pateikti nebent alternatyvius pasiūlymus. nes greit įgysime naujų priešų. Visų galimų strategijų tarpusavio santykis parodytas 9. 2. labiau orientuojamasi į oponento interesų patenkinimą. Paaiškinkime jiems savo vaidmenį: trečiojo asmens paskirtis . net jei jų sprendimas mums atrodys neprotingas. Cornelius ir S.. savi interesai patenkinami menkai. y. ką konfliktuojančios pusės turėtų daryti.1 pav.1 pav.. Neįsitraukime į aptarinėjimus apie „siaubingą" konfliktuojančiųjų padėtį.ne . 1996) Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktą Kartais kilusį tarpasmeninį konfliktą padeda išspręsti trečiasis asmuo.180 priešininkui. konkurencijos strategija yra priešinga aukščiau minėtajai: siekiama patenkinti savus interesus. jog prisitaikymo strategija yra pasyvi. S. Kaip mes turėtume elgtis. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip.?" Konflikto sprendimo strategija pasirenkama priklausomai nuo orientacijos į savo arba į oponento interesus. kaip nori patys. Niekada nesusigundykime duoti patarimus. (pvz. užėmus tarpininko poziciją? H. kuris nėra suinteresuotas kurios nors pusės pergale ar pralaimėjimu. Večer. Savų interesų patenkinimo rodiklis Oponento interesų patenkinimo rodiklis 9. imamasi aktyvių individualių veiksmų ir 1.1). Faire (1991) pataria: 1. asmuo. Tomas-Kilmann tinklelis (pagal L. kokių psichologinių rekomendacijų laikytis.. t.

Netiesioginiai konflikto sprendinio būdai Psichologijoje be tiesioginių konflikto sprendimo būdų (kai konfliktą sprendžia pačios konfliktuojančios pusės arba padedamos trečiųjų asmenų).skatinti abiejų pusių lankstumą. ir darbe. kad savo požiūrį pateiktų ne kaip nepajudinamus faktus. Naudinga kartkartėmis paprašyti priešininkus pakartoti tai.. kurios turinys priklauso nuo konfliktuojančiųjų. Kontroliuokime konfliktuojančiųjų emocijas: jas reikšti galima. Trečiojo asmens tikslas . bet pulti . o tik atspindėti situaciją. 3. 9. nevaidinkime „gelbėtojų".. 8. galbūt po valandėlės jo neigiami jausmai priešininkui pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug." ir pan. „Aš manau. Juk jis turi ir neblogų savybių. Būdami trečiaisiais asmenimis konfliktinėje situacijoje.. 7. Atskleiskim konfliktuojančiųjų nesugebėjimą įsijausti į kito padėtį. „nei vienas" ir pan...). o kaip savo nuomonę: „Mano požiūriu. Pagrindinius principus trumpai ir apžvelgsime: • Jausmų išliejimo principas: negesinkime „užsidegusio" žmogaus jausmų. įžeidė. nesikiškime. Garantuokime vienodas dalyvavimo sąlygas abiem pusėms. Paprašykime priešininkų. stilių.. ką sako priešininkas. nuliūdino. reaguokime į kategoriškus tvirtinimus „niekada". o ko jis norėtų." • Pozicijų pasikeitimo principas.. Tai universalus konflikto mažinimo būdas.. Jei kuris nors iš konfliktuojančiųjų pradeda aiškinti. 4.neleistina.181 vertinti. ko jis nenori. ir studentų grupėje. tinkantis ir šeimoje. 6.". Būkime empatiški. kad tai tave labai supykdė (nuvylė. Konfliktuojantieji . atkreipti jų dėmesį į vienas kito požiūrį. ką jie ką tik girdėjo: esant emocinei įtampai dažnai negirdima... Turime rasti aukso vidurį tarp abejingumo ir perdėto įsitraukimo į kitų problemas.. požiūrių skirtingumus. kad dėl kai ko jau pasiektas susitarimas. pertraukime jį ir paklauskime. Nuolat akcentuokime. Negatyvius konfliktuojančiųjų teiginius paverskime pozityviais. tegul jis išsilieja. 5. Jei jis save gerbia. Orientuokime priešininkus į veiksmą: „Ką jūs galvojate daryti toliau?" Pripažinkime ir priimkime kaip faktą abiejų pusių vertybių. skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo būdai. Verbalizuokime emocijas (išsakykime žodžiais): „Aš matau..

4. Pedantiškas tipas. Vengia kruopštaus. Dažnai agresyvus. jautrus įsivaizduojamam arba realiam neteisingumui. gerai „pasirodyti". jautrus aplinkinių . liepia pasakyti ką tik girdėtą priešininko repliką. 3. gėrisi savo „kentėjimais" ir ištverme. nes ruošiame savo triuškinančias replikas. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir. Demonstratyvus tipas. Rigidiškas tipas. nenuspėjamo elgesio. jaučiasi visai neblogai. nesugeba realizuoti savo planų gyvenime. vadindami juos konfliktiškais žmonėmis. Iš aplinkinių nori paklusnumo. Iš gyvenimo patirties nepasimoko. Impulsyvus. pažaistų. Nemoka planuoti veiklos.dėmesys nukreipiamas kitur. Nekritiškas sau. nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis. Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos. kad jie padiskutuotų. Nori būti dėmesio centre. nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus. kurių privengiame. • Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojančiuosius. sistemingo darbo. gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius. prieš atsikertant. bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. liguistai įžeidus. Jam nebūdingas racionalus elgesys. Šis būdas labai veiksmingas. Labai nerimastingas. Psichologai pabandė suskirstyti konfliktiškas asmenybes į tipus. Įsiaudrinęs gali nebekreipti dėmesio į visuotinai priimtas bendravimo normas. 2. vertėtų viską nuleisti juokais . • Oponento priverstinio klausymo principas. pasportuotų ir pan. išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo. Konfliktiškų asmenybių tipai Turbūt visi turime pažįstamų. Nevaldomas tipas. Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo priešininką. nors sunkus. būdinga paaukštinta savivertė. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs. skrupulingai atlieka savo darbą. • Pajuokavimo principas. iššaukiantis. 1. susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. Nesavikritiškas. lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus. daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją. pretenzingas. Kilus konfliktinėms situacijoms. nepakankamai save kontroliuojantis. Tiesmukiškas ir nelankstus. garbinimo. Neįvertina situacijos pokyčių.182 prašomi „persikūnyti". Įtarus. Tada oponentai ne tik išgirsta vienas kitą.

įtarumas. orientuotas į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę. uždarumas.nenuoseklūs. jog jį įžeidė. kad. Retai apmąsto savo poelgių padarinius. Priminsime. „Nekonfliktiškas" tipas. nereikėtų apsiriboti mūsų oponento priskyrimu tam tikram tipui. kad probleminė situacija būtų sprendžiama konstruktyviai? Atsakyti galėtume taip: yra du svarbiausi dalykai -pakeiskime savo požiūri į situaciją ir elgesį joje (tai nelengva!) bei paveikime oponento elgesį (o tai padaryti dar sunkiau). Nepakankamai numato perspektyvą. 5. nesugeba analizuoti aplinkinių žmonių poelgių priežasčių. Aplinkinių gali būti nemėgstamas dėl keliamų aukštų reikalavimų. Gali nutraukti ryšius su draugais vien todėl. pakeisti pokalbio temą • nusileisti. kur teisūs esame mes. galvos skausmai ir pan. kilus konfliktui. Nesugeba įvertinti realių grupės narių tarpusavio santykių. kad ne visada būtent tikra nesantarvė sukelia konfliktą tarp žmonių: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento . Reikėtų neužmiršti ir to. jį neretai kankina nemiga. prieštaringo vidinio pasaulio. kad nesame dar gerai išstudijavę šios problemos ir norėtumėt prie jos sprendimo grįžti kitą dieną (kai nurims emocijos). Tarpasmeninių konfliktų profilaktika Aptarėme įvairius konfliktų sprendimo būdus. kinta kalbos tempas ir tembras). šiek tiek nenuoseklaus elgesio. Įtaigus. kompleksuotumas. kurie suprantami kaip kabinėjimasis. Kenčia pats nuo savęs. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant „grįžti" į normalią tarpusavio sąveiką: • sąžiningai pripažinti.bevalis. nuostatų visuma. jei tai mums nėra svarbu • pasakyti. o subręsta laipsniškai. labai išgyvena dėl nesėkmių.183 pastaboms. gestikuliacija. Ne mažiau svarbu yra įvertinti ir tokius asmenybės ypatumus kaip polinkis į riziką. mąstymo stilius. Išoriškai stengiasi neparodyti savo emocinių išgyvenimų. Svarbiausia yra laiku pastebėti. siekiant konfliktų išvengti? Ką reikia daryti. o kur . priklausomas nuo aplinkinių nuomonės. dažnai . o kaip reiktų elgtis. Vertinimai . Linkęs į kompromisus. jog emocinė įtampa pasidarė per aukšta (pakinta mimika. priklausomumas nuo kitų.oponentas • pajuokauti. veidas parausta. Pirmiausia aptarsime savęs koregavimo galimybes prieškonfliktinėje situacijoje. Prieškonfliktinė situacija dažniausiai neatsiranda staiga. kad jam pasirodė. Natūraliai kyla klausimas.

jei būtumėt jo vietoje). Todėl patartina būti numačius ne tik geriausią. kad pats žmogus norėtų pasikeisti. jog suprantate ir jo poziciją (turbūt ir pats taip elgtumėtės. pavargęs. Tokie reikalavimai neišvengiamai išprovokuos konfliktą. Daug informacijos apie nepalankią situacijos eigą gali suteikti mūsų bendravimo partnerio nežodinis elgesys . ko jie negalės suspėti atlikti. jog konfliktiškumo lygį veikia ir mūsų psichikos būsena. mokėkime daryti gera. nuoširdus (o ne suvaidintas) domėjimasis žmogaus problema ir šypsena taip pat gali užkirsti kelią konfliktui. Todėl mokėkime įvertinti savo būseną ir laiku save sustabdyti. neverskime jo visų akivaizdoje atgailauti. Norėdami apginti savo interesus. atsirandančios situacijai kintant ne pagal mūsų numatytą „scenarijų. šypsena sukelia atsakomąją simpatiją mūsų atžvilgiu. o ne kitiems. kad žmogų galima radikaliai ir greitai perauklėti pagal mūsų norą. kūno judesiai.ne tik oponento pozicijos kritikavimas. netgi bjaurus oras gali išprovokuoti mūsų irzlumą. Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku . jei mūsų bendravimo partneris yra sudirgęs. Tai įvertinę. prie liudininkų. Šypsodamiesi mes padrąsiname bendravimo partnerį. skirtingai nei jis žiūrime į problemą. parodykite oponentui. nelaukdami už tai apdovanojimo. nestumkime oponento „į kampą". dažnai nėra būtina jam tai įrodinėti. Jeigu reikia išspręsti keletą komplikuotų problemų. pradėkite nuo paprasčiausios. Karnegis (Carnegie). Kaip pataria garsusis D.184 motyvų.puikus konflikto priešnuodis! O kaip paveikti oponento elgesį. bet ir jo asmenybės puolimas. Neužmirškime. Taip pat neturėkime iliuzijų. jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam pačiam. „Minkšta" pozicija oponento atžvilgiu padeda sušvelninti situaciją ir ją . bet ir blogiausią situacijos plėtotės variantą. Jeigu vis tik apie tai partneriui pasakyti reikia. Be to. Auklėjimas." provokuoja konfliktą. taip pat rekomenduotina atidėti problemos sprendimą. Jau minėjome. agresyviai nusiteikęs ar pan. ko jie nesugeba. greičiau pajusime konflikto grėsmę. kad jis suprastų.ilgas procesas. kuri dienos bėgyje kinta: nuovargis. Neužmirškime ir sveiko humoro jausmo. Siūlome dar keletą patarimų. Nepatartina pradėti spręsti sudėtingas problemas. iš aplinkinių per daug nesitikėkime. Negatyvios emocijos. vis pereidami prie sudėtingesnių. Jeigu mūsų oponentas yra iš tikro neteisus. o tuo labiau perauklėjimas . balso ypatumai ir kt. Svarbu pasiekti. jog kai mus kamuoja panaši būklė. norint išsaugoti konstruktyvią situacijos eigą? Niekada nereikalaukime iš aplinkinių neįmanomo: to. gestai. fiziologinė organizmo būsena. ko jie visiškai nenori daryti. Dažna mūsų daroma klaida .jo mimika. nedarykime to viešai.

nepertraukinėsime jo.išsaugoti savo orumą ir garbę. t. Paanalizuokite savo požiūrius. Kurie gynybiniai mechanizmai leidžia mums tapti aklais ir kurčiais tam. užimančio dalį praėjimo. Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime į beviltišką padėtį: įžeistas ir pažemintas jis bus pasirengęs bet kokiam konfliktui. Oponento neigiamos emocijos greičiau išseks. Kurie jų yra pavojingi jūsų bendravimui.185 sėkmingai išspręsti. stovintys greta jūsų. Kaip reaguosite į šį konfliktą? Kokią konflikto sprendimo strategiją būtų protingiausia pasirinkti šiuo atveju? Pasaulį mes suvokiame per savo pačių prizmę. kad negatyvios emocijos gali būti susijusios ir su kategorišku mūsų kalbos tonu. Nepamirškime. kuris sukelia jam atsakomąjį norą ginčytis. jog du troleibuso keleiviai. y. vienas iš neproduktyvių savivertės kėlimo būdų yra užsimerkti prieš savo realųjį Aš ir tuo pačiu idealizuoti save savo paties akyse. gali išprovokuoti tarpasmeninius konfliktus? Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? • • • LITERATŪRA . Pasvarstykite: • Kai mūsų realusis ir idealusis Aš labai skiriasi. jeigu jam leisime išsikalbėti. Nes juk svarbiausia . karštai susiginčijo dėl vieno iš jų vežamo didelio bagažo. kas griauna mūsų idealųjį Aš? Įsivaizduokite. Bendraudami sunkiai atsikratome išankstinių nuostatų ir stereotipų.

186 .

vieną iš kurių mes pasirenkame . kurią jis pavadino transakcine analize. o pastarasis. Berne teigimu.šis skyrius. Transakcijos ir asmenybinės pozicijos E. E. (Atsisveikindamas pamojuoja).tai vadinama dūriais. X: Y: Ar nori šokolado? (Patenkintas nusišypso). tarsi trys socialinės pozicijos.. BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA • • • • Ar suaugę žmonės žaidžia žaidimus? Kaip nuostatos į save ir į kitus veikia bendravimą? Kada ir kaip parašome savo gyvenimo scenarijų? Vaikas. ir sudėtinga informacija. Berne bendravimą analizuoja kaip tam tikrus mainus: žmogus X siunčia žmogui Y pranešimą (t. kiekviena asmenybei būdingos trys Aš būsenos -Vaiko. sukūręs originalią teoriją. Transakcijos gali būti geranoriškos partnerio atžvilgiu .. Tokį . E. Pateiksime transakcijų pavyzdžių: 1. mosteli ranka ar pan. Berne vartoja terminą stroking) ir piktavališkos . reaguodamas į tai. 2.).tai vadinama paglostymu (E. nužvelgia. visai nauju žvilgsniu. suaugusiame žmoguje.187 10. (Nusiunčia jam oro bučinį). Tėvo ir Suaugusiojo. Autorius į žmonių bendravimą pažvelgė neįprastu. Berne pavadino transakcija. tai yra tarsi trys skirtingi bendravimo lygiai.. y.pasikeitimą" kontaktais E. X: Kada egzaminas? Y: Poryt. X: Y: 3. Transakcijose gali būti pateikta ir paprasta. Kas tai? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakė amerikiečių psichologas ir psichoterapeutas Eric Berne (1910-1970). Kitaip tariant. jam kažką pasako. Apie tai . atsako jam žodiniu arba nežodiniu būdu.

nekantrumas. „Aš galvoju. Ji paremta mūsų patirtimi. mes jaučiame gėdą ir kaltę. nors yra nemažai ir tokių žmonių. susivaldantys. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Jei palygintume su. Bendraudami iš Tėvo pozicijos mes kalbame autoritariškai. Jei bendraujame iš „mažojo profesoriaus" Vaiko pozicijos. esame kuklūs ir nuolankūs. remiamės ne nuostatomis. Antra vertus. Berne. mąstome taip. dėmesingi. jų lyginimu. egoizmas. bendraudami iš šios pozicijos. Ši asmenybės pozicija gali būti labai įvairi. mes būname užjaučiantys ir besirūpinantys. Suaugusiojo pozicija nepriklauso nuo asmenybės amžiaus. tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas. apsirenk". žaismingi... bejėgiai. „Vargšelis". konkrečiai.1. normų. nurodinėti ir drausti. mėgstame ironizuoti. mes būname dalykiški. „ Jis visiškas kvailys". esame linkę kitus dogmatiškai vertinti ir kaltinti. kadangi ir vaikai būna labai įvairūs. emocijomis ar nuotaikomis. kategoriškai. turima informacija. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Tu privalai". Tėvo poziciją (nuostatas.". esame baimingi. „Pirmiausia nusiramink" ir 1. veikiama įvertinant realybę. palaikyti. linkę paskatinti ir apginti. Šioje būsenoje. „Nenukabink nosies". kurių elgesiui būdingiausia viena kuri nors pozicija. bendravimo procese pozicijos gali nesunkiai keisti viena kitą. sąmoningais sprendimais. Bendraudami iš laisvo. Bendraudami iš Suaugusiojo pozicijos. „Raktus palikau darbe". objektyvūs. Sakiniai formuluojami be emocijų. Priimdami sprendimus. kūrybingi. anot E. „Kiek tau kartoti vieną ir tą patį". natūralaus Vaiko pozicijos mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos. savo galimybes ir racionaliai išskaičiuojant. „Šito tau negalima". Vaiko pozicija savyje slepia tą mažą mergaitę ar tą mažą berniuką. būname intuityvūs. o faktais. smalsūs. kuriais mes buvome vaikystėje. „Lauke šalta. originalūs. delsiantys. elgesį) paprastai mes perimame iš savo tėvų. paguosti ir patarti. trokštame pagyrimo. kaip tai darė mūsų tėvai.188 konkrečioje bendravimo situacijoje. „Jei ir toliau taip lis lietus. užduodami atviro tipo klausimai. be to.. piktdžiugiškumas. stereotipais. Taigi Tėvo pozicija gali būti dvejopa: kritiškas Tėvas arba besirūpinantis Tėvas. pretenduojame būti teisuoliais. Jei mumyse prabunda prisitaikantis Vaikas. jaučiame. spontaniški. Mes laikomės susitarimų. sugebame išklausyti kitą. sugebantys . jiems būdinga argumentacija. svajingi.". Beje. galvojame apie pasekmes. Dabar smulkiau aptarsime minėtas vidines pozicijas. nelogiški. mes esame Tėvo būsenoje. kad. Kai mes veikiame. nepaklusnumas. atostogas teks atidėti" ir pan. tingumas. natūralūs..

net nematydamas laikrodžio. Žemiau pateikti pavyzdžiai leis dar geriau suprasti trijų aptartų vidinių asmenybės pozicijų skirtumus. Reakcija į šiuolaikinio dailininko paveikslą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Kažkokie kliedesiai! Ir ką tai galėtų reikšti? Prie paveikslo nurodyta ir kaina . parodome nepasitenkinimą mums siunčiamais pamokymais. Jeigu ji nesugeba apskaičiuoti savo laiko. tai geriausia asmenybės dalis. išgyventi meilę ir kt. Berne. kuriomis parodome savo nuolankumą arba. Norėčiau ir aš mokėti taip linksmintis.būti ramiems ir pan. Kreipimasis į Vaiko poziciją paprastai būna susijęs su jausmais. „Man gėda.189 manipuliuoti kitais: mes žinome. kuri leidžia pajusti gyvenimo džiaugsmą. iš kurios vidinės pozicijos mes kalbame. kuriomis lyg ir sutinkame.. Bendravimas iš Vaiko lygio neturėtų būti tapatinamas su suaugusio žmogaus nebrandumu. Pateiksime keletą Vaiko pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Taip tau ir reikia". „Kodėl šitoje grafoje neįrašytas skaičius?". emocijomis. kaltinimais ar vertinimais. Į Tėvo poziciją mes nukreipiame tas frazes. lyg nebūtų akių sumerkusi šią naktį.. „Tai tu tinginys. kad viskas būtų vertinama dogmatiškai. Niekas neprivers manęs valgyti tą dvokiančią bjaurastį! Teorijos autorius nurodo. O. „Aš nesugebėsiu". Pvz. kad svarbu ne tik tai. norint ką nors pasiekti. Pvz. į kurią pašnekovo poziciją mes vieną ar kitą frazę adresuojame. jeigu mes teisingai su ta dalimi elgiamės. Reakcija į kopūstų sriubos kvapą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš.trys šimtai penkiasdešimt litų. kad aš nepaskambinau jam". bet ir tai. Į Suaugusiojo poziciją siunčiami tie pranešimai. .Vaikas: Kopūstai tikrai naudingi. „Ką man daryti?".. „Palikit mane ramybėje" ir kt. Kopūstuose daug vitamino C. kuriais mes norime gauti informacijos. kokios nuostabios spalvos! Reakcija (jaunos sekretorės pavėlavimą į darbą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Vargšelė atrodo taip. o ne aš!" ir kt. kiti darbuotojai gali būti nepatenkinti. jie palaiko mūsų šeimos sveikatą. Anot E. pasitarti. kada reikia verkti. „Nusprendžiau stoti į KTU" ir kt. atvirkščiai. „Kaip norėčiau šokolado!". kritiškai. kada .

„Pirmiausia tu nusiramink". kai aptarinėja savo vaikų studentišką gyvenimą. kaip Vaikas-Vaikas.190 Pvz. kad negaliu susikaupti ir rašyti referatą. Pateiksime pavyzdžių (Tėvo. Tu susitark su dėstytoju ir važiuok kokiai savaitei pas Y: . pasiųstą iš tam tikros vidinės Aš pozicijos. V): X: Y: X: Y: Koks vadybininko atlyginimas? Pradžiai . jei į pranešimą. kai sprendžia kokią nors problemą. Pvz. Tu man tikrai patinki. anot E. asmenybė sulaukia norimos reakcijos iš kitos asmenybės tam tikros Aš pozicijos.. Toks bendravimas yra nekonfliktiškas ir. Suaugusio ir Vaiko pozicijas atitinkamai žymėsime raidėmis T. Tu man taip pat patinki. Berne. X: Aš taip jaudinuosi dėl savo mamos sveikatos.. S.. Transakcijų tipai Papildančios transakcijos Transakcijos vadinamos papildančiomis.du tūkstančiai litų. „Gal galėtum jau nebepykti ant manęs." ir kt. du žmonės gali bendrauti kaip TėvasTėvas. kaip Suaugęs-Suaugęs. atitinka sveikus žmogiškus santykius. kai kartu linksminasi..

kai į siunčiamą pranešimą atsakoma netikėta arba nepageidaujama reakcija. išmesdamas kompiuterį? Persikertančios transakcijos Persikertančios transakcijos atsiranda tada. o tu dar nori mane pasodinti prie mašinos vairo! . kad tuoj išmesiu tą prakeiktą kompiuterį pro langą! Ir kas tave taip supykdė? Ką tu pasieksi. Pateiksime pavyzdžių: X: Y: Kiek dabar valandų? Tu amžinai kažkur skubi! X: Y: Ar tu galėsi šiandien vakare atvažiuoti paimti mane iš darbo? Šiandien aš turiu tūkstantį darbų! Aistės gimtadieniui turiu parvežti tortą. veterinarui reikia parodyti katę. Persikertančios transakcijos gali vesti į konfliktą. Tokiu būdu yra pakeičiama bendravimo kryptis.191 X: Y: Aš taip įsiutęs. žmonės lyg nusisuka vienas nuo kito. atitolsta.

Kitaip tariant. Nuo papildančių ir persikertančių transakcijų jos skiriasi tuo. numanomas. 10. Psichologinio lygmens. y.1 pav. kuri yra numanoma. Pateiksime studento (X) ir studentės (Y) pokalbio pavyzdį. po socialiai priimtina transakcija yra maskuojama tikroji transakcija. transakcijas pavaizduosime . kad išskalbtum marškinius?! Paslėptos transakcijos Tai sudėtingesnis transakcijų tipas.socialiniame ir psichologiniame (žr.192 X: Y: X: Y: Klausyk. Dvigubų transakcijų modelis (E. kad bendravimo procese vienu metu čia dalyvauja daugiau negu dvi Aš būsenos. 1992) Šis transakcijų tipas yra patogus ir mūsų mėgstamas: juk bet kada galime išsiginti psichologinio lygmens. t. einam kur nors pasilinksminti! Kada gi tu pagaliau surimtėsi! Kiek kartų tavęs reikia prašyti sutaisyti buto užraktą?! O kiek man reikės maldauti. Taigi bendraujama iškart dviejuose lygmenyse . o socialinis lygmuo yra saugus ir priimtinas.1 pav. Berne. 10.).

mes galime giliau pažinti save. nuskambėtų visai skirtingi atsakymai. jūs teisus. arba Aš-Vaiko būseną. Jūsų vidinis Suaugusysis atsakytų maždaug taip: „Taip. . mano pajamos neleidžia man nusipirkti tokį automobilį". X: Gal užeikime pas mane kavos? Aš gyvenu vienas. Priklausomai nuo to. (Tu man patinki taip pat.(Tu man patinki. tas modelis tikrai ne tau) Pardavėjo siųstas pranešimas gali suaktyvinti arba jūsų Aš-Suaugusiojo būseną.) Y: Iš tikro lauke šalta. bet jis jums per brangus. Socialinio lygmens transakcijos. o jų tekstą užrašysime skliausteliuose..193 trumpomis rodyklėlėmis. Įsivaizduokite save (Y) automobilių parduotuvėje apžiūrinėjantį patinkantį modelį. . (Sprendžiant pagal tavo išvaizdą. Na. įtakoti kitus ir įvertinti aplinkinių žmonių poveikį mums.. Taigi... kaip įprasta. ko ieškojau". sąmoningai reguliuoti tarpusavio santykius.) Dar vienas pavyzdys.. vaizduojamos ištisinėmis rodyklėmis. Prie jūsų prieina pardavėjas (X) ir sako: X: Tai mūsų puikiausias sportinis modelis. Kava būtų ne pro šalį.. o jūsų maištingas vidinis Vaikas turbūt sukiltų prieš tokį „įžeidimą": „Aš perku šį automobilį! Tai kaip tik tai. analizuodami transakcijas..

194

Piešdami skirtingo dydžio apskritimus, pavaizduokite savo Aš būsenas: Tėvo, Suaugusiojo, Vaiko. Kitaip tariant, didžiausiu apskritimu žymėkite tą būseną, kuri labiausiai reiškiasi jums bendraujant, ir atvirkščiai, mažiausiu apskritimu - rečiausiai besireiškiančią būseną. Pateiksime piešinukų pavyzdžių:

Psichologinės pozicijos
Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos į save ir į partnerį mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime žmogus užima teigiamą arba neigiamą poziciją savo ir kitų atžvilgiu. Jis gali nuspręsti: Aš esu stiprus. Aš esu kvailas. Aš esu garbingas. Aš esu nenormalus. Aš esu siaubingas. Aš esu angelas. Aš viską darau neteisingai. Aš niekad neklystu. Aš geresnis už kitus. Aš nenusipelniau gyventi. Žmonės yra nuostabūs. Žmonės man duos visko, ko aš noriu. Manęs niekas nemyli. Žmonės yra simpatiški. Žmonės niekada nedaro kitiems gera. Visos aukščiau paminėtos pozicijos iš esmės yra tokios pozicijos: „Aš geras" arba „Aš blogas" ir „Tu geras" arba „Tu blogas". E. Berne aptaria galimus keturis pastarųjų pozicijų derinius (žr. 10.2 pav.): 1. „Aš geras ir tu geras". Tai sėkmę nešanti, sveikos asmenybės pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystėje. Jei tėvai skatina vaiką, džiaugiasi juo, pripažįsta jo laimėjimus, ima formuotis pozityvi nuostata į supantį pasaulį. Būtent tokia nuostata mums padeda būti laimėtojais, turėti patikimų draugų ir veiklos partnerių, konstruktyviai spręsti problemas.

195

2. „Aš geras, o tu blogas". Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti savo pranašumą įvairiausiose srityse („aš stiprus, teisingas, puikus"). Be to, tuo pačiu siekiama sumenkinti, pasmerkti, pažeminti kitą („tu egoistas, silpnas, klystantis"). Ši pozicija yra projekcinė: kiti žmonės kaltinami dėl tų savybių, kurios būdingos pačiam kaltinančiajam. Tokio tipo žmonės ieško tikrų ar įsivaizduojamų priešų, aplink save sėja baimę ir pyktį. Tai žmonės, kurie nuolat jaučiasi apgauti ar persekiojami ir todėl apgaudinėja ar persekioja kitus. 3. „Aš blogas, o tu geras". Tai savęs žeminimo, bejėgiškumo, nepasitikėjimo savimi pozicija. Tokiems žmonėms reikalinga globa, pagalba. Save žeminančios nuostatos ima formuotis dar vaikystėje, kai tėvai užima poziciją „Aš geras, tu blogas", o vaikas statomas į poziciją „Aš blogas, o tu geras". Šios pozicijos žmonės atitolsta nuo kitų, yra linkę į depresiją. 4. „Aš blogas ir tu blogas". Tai beviltiškumo pozicija, neretai asmenybę atvedanti į alkoholizmą, narkomaniją. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame neįmanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystėje, kai tėvai labai demonstruoja savo pranašumą, neleidžia vaikui mąstyti ir veikti pačiam. Vaikas ima blogai galvoti ir apie save, ir apie tėvus.

10.2 pav. E. Berne psichologinių pozicijų rombas

196

Žaidimai, kuriuos žaidžiame
E. Berne į žmonių tarpusavio santykius pažvelgė neįprastai: jo teigimu, didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro psichologiniai žaidimai, turintys tam tikras taisykles, žaidėjus ir numanomą baigtį. Iš psichologinio žaidimo gaunama tam tikra nauda (dažniausiai - psichologinė), tačiau žaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems žaidimo dalyviams. Taigi šie žaidimai nėra linksmi. Žaidimus mes žaidžiame nesąmoningai arba sąmoningai, juos nuolat kartojame (ypač - mėgstamiausius) su tais pačiais ir naujais partneriais. Turbūt ir jūs esate pastebėję, kad kartais kartojate tuos pačius žodžius ta pačia intonacija, o keičiasi tik vieta ir laikas. Žaidimą E. Berne apibrėžia kaip seriją paslėptų papildančių transakcijų, nepertraukiamai sekančių viena paskui kitą, su aiškiai numatoma baigtimi. Kad būtų aiškiau, pateiksime žaidimo „Pabandyk... Taip, bet..." pavyzdį. Įsivaizduokite, jog kalbasi dvi draugės: X: Žinai, jaučiuosi pavargusi, nieko nebenoriu, nėra nuotaikos. Y: Tai šiandien nesimokyk, pailsėk, išeik pasivaikščioti. X: Taip, bet reikia rašyti referatą... Y: Pabandyk susitarti su dėstytoju. Gal atidėtų savaitei..? X: Taip, gal ir atidėtų, bet pasivaikščiojimu nuotaikos sau nepakelsiu... Y: Tai gal nueik pas gydytoją? X: Taip, bet ten tokios eilės... Y: Tai gal suorganizuojame kokį vakarėlį? Pasilinksmintume. X: Taip, bet tai brangiai kainuotų... Y: Tai gal pabandyk... (Ir 1.1. Po kurio laiko įsivyrauja tyla). Kokią psichologinę naudą iš šio žaidimo gavo X? Jūs turbūt pastebėjote, kad žaidimo metu socialiniame lygmenyje vykę procesai („Padėk man!") neatitiko to, kas vyko psichologiniame lygmenyje („Bet tau tai nepavyks!"). Atviras tekstas čia tebuvo kaukė, o svarbiausia buvo paslėpta informacija. Taigi X gauta psichologinė nauda yra ta, kad ji atsidūrė dėmesio centre. Antra, X parodė, kad jos draugė Y ne tokia jau ir protinga, jei nesugeba patarti. Kaip būtų galima nutraukti žaidimą „Pabandyk... Taip, bet..."? Tiesiog žaidžiančio šį žaidimą reikėtų tiesiai paklausti: „O kaip tu pats galvoji spręsti savo problemą?"

197

Taigi žaidimai trukdo atviriems, garbingiems tarpusavio santykiams. Mes žaidžiame iš Aš-Tėvo būsenos, kai kartojame savo tėvų žaistus žaidimus. Mes žaidžiame iš Aš-Suaugusiojo būsenos, kai žaidžiame sąmoningai. Mes žaidžiame iš Aš-Vaiko būsenos, kai žaidimai yra susiję su ankstyvaisiais mūsų išgyvenimais, su vaikystėje priimtais sprendimais apie save ir kitus. E. Berne aprašė daugybę žaidimų. Vien jų pavadinimai jums turbūt sukels jausmą, kad tai jau kažkur anksčiau girdėta, vykę: „Jeigu aš būčiau..."; „Ką pasakys žmonės?"; „Pažiūrėk, ką per tave padariau"; „Jeigu ne tu, tai aš galėčiau..." ir 1.1. Jeigu jus sudomino E. Berne požiūris į mūsų bendravimą kaip į psichologinius žaidimus, būtinai perskaitykite jo knygą „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės".

Gyvenimo scenarijus
E. Berne teigimu, mes jau vaikystėje susikuriame nesąmoningą savo gyvenimo planą - gyvenimo scenarijų. Kad ir kaip būtų keista, psichologinis scenarijus turi labai daug ką bendro su teatro scenarijumi. Ir viename, ir kitame yra tam tikri vaidmenys, dialogai, veiksmai, scenos ir siužetai, vedantys į kulminaciją ir pasibaigiantys teatro scenos (gyvenimo) užsklanda. Psichologinis scenarijus - tai asmenybės gyvenimo veiksmų planas, kuris numato, į kokį tikslą bus orientuota asmenybė ir kokiu būdu to tikslo bus siekiama. Savo gyvenimo dramą žmogus vaidina nesąmoningai; tik retais atvejais ši drama atsitiktinai gali būti įsisąmoninta. Asmeniniai mūsų scenarijai kartais būna panašūs į sentimentalią dramą, kartais - į fantastinius nuotykius, tragediją, farsą, romaną, linksmą komediją ar nuobodžią pjesę. Žmonių vaidinamos dramos gali būti konstruktyvios, destruktyvios ar neproduktyvios, t. y. niekur nevedančios. Kaip yra sukuriamas gyvenimo scenarijus? Vos gimęs vaikas ima kaupti informaciją apie jį supantį pasaulį. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pirmuosius pojūčius, kurie nulemia pačią ankstyviausią informaciją apie save, savo vertingumą. Vaikai, kurie švelniai glaudžiami prie krūtinės, kuriems šypsomasi, kurie šnekinami, kaupia visai kitokią informaciją, negu tie kūdikiai, kurie paimami į rankas su nerimu, priešiškumu ar baime. E. Berne nuomone, pirmieji vaiko savo atžvilgiu išgyventi jausmai greičiausiai ir yra ta galinga jėga, kuri įtakoja visą gyvenimo planą (scenarijų), užimamą psichologinę poziciją gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. Šalia vaiko visada

" Kartais pralaimėtojas „įsikimba" į ateitį. Vaikas. „Vieną dieną tu tikrai tapsi įžymiu". vaikai išmoksta manipuliuoti savimi ir kitais.). Norėdami susidoroti su šiomis problemomis.. scenarijai gali būti patys įvairiausi. Ir visa tai vyksta giliai pasąmonėje. apie religingumą. grubumas šeimoje. Tačiau turbūt tiksliausia juos būtų skirstyti į tris grupes: laimėtojo. atsiskyrėliu ar pan. galimybė būti savimi. įžymybe. Tokias išvadas vaikas laiko neginčijamomis tiesomis.). „Tu tiesiog gimęs būti kunigu". kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatytą tikslą (tapti lyderiu. sunkus fizinis darbas.. Vaikas. Laimėtojas realizuoja savo individualumą ir vertina tai kituose.tai tas žmogus. apie poilsį.". Pralaimėtoją galima pažinti iš kalbos. Laimėtojui svarbu ne tiek sėkmė gyvenime. kiek autentiškumas.. laukia iš jos stebuklo: „Kai aš baigsiu . seneliai ar kiti suaugusieji. Laimėtojas . specialistu. Kaip matome. Pralaimėtojas .. kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami. vaikystėje mes gauname daugybę mūsų gyvenimą programuojančių pranešimų: apie mokymosi naudą ir savo galimybes. tai tampa elgesio norma. „Mums būtų geriau be tavęs". Tam turi įtakos konfliktai. „Neabejoju. Šie „įgūdžiai" išlieka ir suaugus. pralaimėtojo ir nelaimėtojo. Jis atsiskleidžia.. o paauglystėje šį „kūrinį" papildome naujais faktais.198 yra tėvai.. priartiname jį prie realybės. kurie siunčia vaikui pačius įvairiausius pranešimus: „Tu niekada nieko nepasieksi". o galbūt. apie sveikatą ir t. Taigi kiekvienas žmogus pats sau nusprendžia. „Tu siaubingas vaikas". kurių laikydamasis tampa „geru berniuku" arba „gera mergaite". t. o ne kuria kitiems patinkantį savo paveikslą. Pralaimėtojo pozicijos mes išmokstame dar vaikystėje.. Taigi iki septynerių metų mes parašome savo gyvenimo scenarijų. tu ne viso proto". auklėjimo ypatumai ir kt.. ar jis yra laimėtojas (kartais mums iš šono gali atrodyti priešingai. nes klauso savo tėvų.tai tas žmogus. „Tu lėtas kaip vėžlys". gali padaryti išvadą: „Nereikia mąstyti pačiam". kurį nubaudžia už nesutikimą su suaugusiu. kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje numatyto tikslo. jei to troško. gali nuspręsti: „Nereikia jausti" arba „Nereikia rodyti savo jausmų". „Jei aš būčiau turtingas. „Jei aš būčiau graži. Kaip jau minėjome.". Jis dažnai atsigręžia į praeitį: „Jei aš būčiau vedęs kitą.

kurie gyvenimo scenarijuje numato sau mirtį (savižudybę.. „O kas bus. pvz. Ar šis ir jūsų pieštasis . Tik pažindami save. Jis niekada netampa lyderiu." Taigi pralaimėtojai . „Kai aš praturtėsiu. turinčiu mėgstamą Aš būseną? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas. nutraukdami tą keistą beviltiškų pasikartojimų grandinę.tai toks žmogus. priklausomai nuo aplinkybių. save ir kitus jie mato kreivame veidrodyje.. jo niekas nepasigenda.. nelaimi ir nepralaimi. kuris niekuo nerizikuoja.) ir ją įgyvendina.. jei aš neteksiu darbo." Dar viena pralaimėtojų kategorija su baime laukia būsimų nelaimių: „O kas.tai abejonėse paskendę žmonės. mirtį nuo vėžio ar pan.. įsisąmonindami vaikystės išgyvenimus ir sprendimus. Tai žmogus. Beje. kurie pasiekia gyvenimo tikslą.. tačiau per didele kaina: užima išsvajotą postą tampa lyderiu. „Kai pagaliau užaugs vaikai.. Tai žmonės.... tačiau mainais už tai „gauna" opaligę. jis yra pilkas ir nepastebimas.. insultą infarktą. kokie yra jūsų mėgstamiausi žaidimai? .". pralaimėtojų kategorijai priskiriami ir tie.". namuose? Universitete? Vakarėlyje? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas.panašūs? Jei skiriasi. kuri vadinama gyvenimo scenarijumi. Nelaimėtojas . girdėti. praleidžiantys gerus dabarties šansus. bendraujant su skirtingais žmonėmis? Paprašykite savo draugą (draugę) nupiešti jūsų Aš būsenų portretą. Pasvarstykite: • • • • • • Ar galite pavadinti save žmogumi.. jei aš jam nepatiksiu. kodėl? Kokia iš minėtų psichologinių pozicijų jums artimiausia? Kaip manote. kurie patys sau trukdo matyti. O koks jūsų gyvenimo scenarijus? Dar nevėlu jį pakeisti. galime pagaliau pradėti gyventi čia ir dabar. Pralaimėtojai yra ir tie..199 mokyklą. kuriam „ir taip gerai". jausti ir suprasti.".

200 .

savo laimėjimais. mes netampame vis didesnio atskirų kultūrų supanašėjimo liudininkais. ne gimtąja kalba. Šiandien panorėję galime iš vieno žemyno greitai patekti į kitą ir tenai pirkti įprastus gaiviuosius gėrimus. kiniečiai . Net jeigu suklysime. kokios yra didžiausios bendravimo kliūtys. Nežiūrint to. o prancūzai. kad tai reiškia ir kultūrų suartėjimą. įgysime jų pasitikėjimą ir pagarbą. tesergsti mus Dievas. Taip parodytume. reikėtų pasistengti išmokti bent jau pagrindines mandagumo frazes. tuo besididžiuojančių. „išslysta" daugybė kalbos atspalvių. dar labiau prancūzais. internetas. Mus lengvai gali užliūliuoti mintis.201 11. kad ateityje „švedai taps dar labiau švedais. Derėdamiesi su užsienio partneriais. . kaip perprantame skirtumus tarp mūsų ir kitų šalių kultūros ir kiek stengiamės prie jų prisitaikyti. Futuristas J. dažniausiai kalbame ne gimtąja kalba. kad norime juos suprasti ir gerbiame jų kultūrą. Kalbant kita. dažniausiai išgirstame vienintelį atsakymą: visų pirma kalba. Mes visi didžiuojamės savo šalimi. TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI • • • • • Kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios? Ar visada galime vadovautis mūsų elgesio normomis? Su kokiais bendravimo barjerais galime susidurti kitose šalyse? Kokie drabužiai priimtini komandiruotėse? Kaip įvairių kultūrų atstovai supranta punktualumą? Šiandieninio žmogaus bendravimo patogumui tarnauja telefonai.dar labiau kiniečiais. tačiau. vitrinose matyti kitas įprastines prekes. žiūrėti CNN ar pamėgtas kelionių laidas. faksai. Neisbit rašo. gerbdami ir pažindami kultūrą bei laimėjimus kitų." Darbo užsienyje sėkmė labai priklauso nuo to. Bendraujant su kitos tautybės žmonėmis. kad pasaulis šiuolaikinių komunikacijos priemonių ir tarptautinės rinkos dėka „sumažėja". Kaip elgtis svečioje šalyje? Paklausus žmonių. šios pastangos bus deramai įvertintos. savo kultūra. taigi galima netiksliai išreikšti savo mintis arba suprasti kitus. kurie daug keliauja po įvairias pasaulio šalis.

Vokietijoje. kad į mečetes ir daugelį pagodų (Rytų Azijos šventyklos) neleidžiama įeiti apsiavus. Kitas ne mažesnis barjeras. laikomas kvaileliu. Jūsų išvaizda turi būti ne rėkianti. kur keliaujate. Net per kaitrą neleidžiama pusnuogiams apžiūrinėti bažnyčių ir cerkvių Pietų Europos šalyse. ar galime vadovautis mūsiškomis elgesio normomis. sklindantys iš judesių. Didžiojoje Britanijoje žmogus. Sutikus kitą žmogų. manierų. kurias įteikia jums. savo humorą reikia pasilaikyti sau. būsime palaikyti juokdariu. Prieš atsakingą komandiruotę užsakykite. kiekvienam derėtų gauti informacijos. arabų šalyse ir daugelyje Pietų Amerikos valstybių). kad jūsų vizitinę kortelę išverstų į tos šalies. neverbaliniai impulsai. kuriose pagarba svarbiau už viską. kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios: . bet daranti įspūdį ir būtinai profesionali. Korėjoje. kur vykstate. Jeigu tai priimtina. nesublizgėjęs sąmoju. visada reikia iš pradžių suprasti. Šveicarijoje. Kinijoje. Sužinokite.202 Skirtingose šalyse sąmojingumas ir humoras suprantamas nevienodai. pagal kurią visi tarptautinio verslo papročiai ir praktika logiškai sugrupuoti į tam tikrus modelius. Singapūre. geriausia laikytis svečią priimančios šalies papročių net tada. Apsirenkite taip. ar toje šalyje. jei mums labai sunku juos suvokti. Amerikiečių mokslininkas R. Pristatydamas savo teoriją. kaip į susitikimą su aukščiausias pareigas užimančiu jūsų įmonės asmeniu. Šalyse. todėl pasistenkite deramai tai įvertinti. kuriuos dažniausiai lemia religija. Šia puse kortelę įteikite jus priimančiam žmogui. drabužių. Vizitinių kortelių dizainui ir spausdinimui įdedama daug darbo. Žinoma. R. samprotaukite konservatyviai. kalbą ir išspausdinkite tai kitoje kortelės pusėje. vertinamas mokslinis laipsnis (tai galioja Prancūzijoje. tačiau jeigu Vokietijoje per dieną pasakysime daugiau nei vieną šmaikštybę. ypač apie draustinus dalykus. Jeigu nieko tikra nežinote. niekas negali iš karto perprasti visų papročių bei kitos šalies taisyklių. niekada neužtenka paisyti vien tiktai klimato sąlygų. Nuo kultūros tradicijų priklauso įvairios tarpasmeninio nuotolio zonos. užrašykite ant vizitinės kortelės visus savo turimus laipsnius. Atsidūrus užsienyje. Gesteland pirmiausia atsako į klausimą. taip pat žmogaus saviraiška mimikos bei gestų kalba. bet apie svarbiausius papročius. iškylantis bendraujant su užsieniečiais nežodiniai. Laisva turistų apranga privertė viešbučių darbuotojus Ispanijos salose raštu prašyti savo svečių neateiti vakarienės su šortais. Renkantis drabužius komandiruotei į užsienį ar į priėmimą. Atkreipkite dėmesį į vizitines korteles. Reikia žinoti. Gesteland (1997) pasiūlė sistemą.

(Sudarant tarptautinį sandėrį pirkėjo padėtis esti palankesnė. Pateikdamas įvairių kultūrų elgesio versle modelius. R.203 Tarptautiniame versle tikimasi. kurie orientuojasi į tarpusavio santykius (OS) žmonėms. t. ne visiems aptariamos kultūros verslininkams. yra tiesiog nenuspėjami. orientuoti į dalykinius reikalus (OR). ypač jei šie užsieniečiai. net jei abu priklauso tai pačiai kultūrai.su tais. orientacija į dalykinius reikalus. kad atvykėlis taikysis prie vietos papročių. Taigi yra išskiriami elgesio modeliai. 11. būdingus daugumai. neturi savo nuomonės. Gesteland (1997).1 lentelę). o tie. Tokį atvirumą iliustruoja telemarketingo populiarumas. Amerikiečiai. • Orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius Kaip teigia R. Kadangi OR žmonės yra dalykiški ir gana lengvai pradeda dirbti su nepažįstamais. eksporto rinkodarininkai paprastai gali greitai užmegzti tiesioginį kontaktą su potencialiais pirkėjais tose rinkose. nebent norėtų derėtis dėl kuo palankesnių sąlygų). OR verslininkai mano. kad nėra dviejų derybininkų. Panagrinėkime juos išsamiau. Kasmet . kai į reikalus orientuoti eksporto rinkodarininkai bando pradėti verslą į santykius orientuotose rinkose. šiuolaikiniam pasauliui būdingas toks verslo kultūrų pasiskirstymas: 1. daugiausia dėmesio skiria užduotims. kad jų partneriai. kad yra išaugę itin dinamiškoje. Konfliktai kyla tuomet. atstovaujantys OS kultūrai. suprantama. • Tarptautiniame versle tikimasi. kurie elgtųsi visiškai vienodai. dalykinius reikalus su nepažįstamais verslininkais aptaria gana lengvai. kuriais galima pasitikėti. bruožus. 2. įvairių kultūrų visuomenėje. Gesteland perspėja. kurie reiškia kultūros tendencijas. orientacija į tarpusavio santykius (žr. dažnai be reikalo atidėlioja sprendimus. Pavyzdys .Jungtinės Amerikos Valstijos. Jiems nesmagu dirbti su nepažįstamais. galbūt todėl. Jis gali nepaisyti kultūrinių skirtumų. bet. kad pardavėjas taikysis prie pirkėjo. y. Verslininkai. Dauguma OS žmonių laiko OR atstovus įkyriais. agresyviais ir pernelyg tiesmukais. draugais ir gerai pažįstamais asmenimis ar jų grupėmis . OS žmonės mieliau dirba su šeimos nariais.

204

amerikiečiai perka gaminių ir paslaugų už daugiau kaip 300 milijardų dolerių iš visiškai nepažįstamų asmenų telefonu. Šitokia į dalykinius reikalus orientuota rinkodara reiškia, jog tarp pardavėjo ir pirkėjo tėra vienintelis ryšys - kliento telefono numeris. Suprantama, net Amerikoje, kuo didesnis ir sudėtingesnis sandėris, tuo daugiau pirkėjas norės žinoti apie pardavėją. Tačiau svarbiausia, kad į reikalus orientuotose kultūrose rinkodarininkai gali užmegzti kontaktą su perspektyviu pirkėju be jokio išankstinio paruošimo, bendravimo ar ryšių. Griežtai į tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryšius galima pradėti tik tada, kai pažįstate reikalingus asmenis arba gebate suruošti viską taip, kad būtumėte jiems pristatyti. Visoje OS pasaulio dalyje planuokite užmegzti ryšius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai, tarptautinės mugės ar prekybos misijos metu, arba padedami trečiosios šalies pristatymo. Tam idealiai tiktų aukštas pareigas užimantis asmuo arba organizacija, pažįstama abiem pusėm. Užmegzti kontaktą gali padėti mūsų šalies ambasados komercijos skyrius, prekybos ir pramonės rūmai, prekybos asociacijos, gal net bankas. Verslo derybos paprastai trunka daug ilgiau OS kultūrose nei OR šalyse. Kultūrose, orientuotose į dalykinius reikalus, apie reikalus kalbama jau pirmojo susitikimo metu. OR verslininkai labai pasitiki raštiškomis sutartimis. OR šalyse derybose gali dalyvauti teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. OS kultūros pirmiausia pasitiki tarpusavio santykiais, kurie, jų manymu, padeda išvengti nesusipratimų bei spręsti problemas. OS rinkose pirmiausia susidraugaujama, o tik paskui sudaromas sandėris. OS kultūrose nepasitikėjimas nepažįstamais asmenimis, ypač užsieniečiais, dažnai verčia pareigūnus delsti. Pavyzdžiui, „Volksvvagen" bendrovei prireikė devynerius metus trukusių derybų, kad susitartų su Kinijos valdžia dėl automobilių gamyklos atidarymo; „McDonald's" kompanija dirbo daugiau kaip dvylika metų, kol susitarė su tuometine sovietų valdžia dėl pirmųjų restoranų statybos. Klientas ar partneris iš OS kultūros nori būti tikras, kad ne tik kompanija, bet ir jūs asmeniškai imsitės atsakomybės už bendros veiklos sėkmę, kad palaikysite glaudžius asmeninius ryšius. Reikia laiko, kantrybės ir kartais geležinių kepenų plėtojant patikimus santykius OS rinkose. Panašu, kad išgėrimai pagreitina ryšių įtvirtinimo procesą Rytų Azijoje - tačiau tik tarp vyrų. Moterys tuose vyriškos draugystės ritualuose vis dar yra nepageidaujamos.

205

11.1 lentelė. Verslo kultūrų pasiskirstymas -orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius (R. Gesteland, 1997, p. 18) KULTŪROS . ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Šiaurės ir germaniškoji Europa Didžioji Britanija Šiaurės Amerika Australija ir Naujoji Zelandija Pietų Afrika KULTŪROS. NUOSAIKIAI ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Lotynų ir Rytų Europa Viduržemio jūros regionas Honkongas, Singapūras KULTŪROS. ORIENTUOTOS I TARPUSAVIO SANTYKIUS Arabų valstybės Didžioji Afrikos dalis Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis

OR bei OS verslo kultūros skiriasi ir savo bendravimo būdu. Derybininkai iš OR šalių vertina tiesią, atvirą, nesudėtingą kalbą, o derybininkai iš OS dažnai mieliau vartoja netiesioginį, subtilų, vingrų stilių. Šis skirtumas yra didžiausias nesusipratimų tarp OS ir OR verslo žmonių šaltinis. OR derybininkai, bendraudami su kitais, siekia būti teisingai suprasti. Jie net didžiuojasi tuo, kad sako tai, ką galvoja, ir galvoja tai, ką sako. Pavyzdžiui, olandų verslininkai visiškai pagrįstai garsėja tiesmukiškumu. OS kultūrose tiesumas ir atvirumas, taip vertinami OR šalyse, reikš nesubrendimą ir naivumą, gal net aroganciją. OS kultūrose tik vaikai ir suvaikėję suaugusieji sako tai, ką galvoja, nes jie kitaip nemoka bendrauti. OS derybininkai pirmenybę teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. Jie slepia savo emocijas, ypač neigiamas, stengiasi išsaugoti harmoniją, atidžiai kontroliuodami savo kalbą ir veiksmus, kad neįžeistų ir neįstumtų aplinkinių į nemalonią padėtį. Šios kultūros atstovai nekantravimo, susierzinimo, nusivylimo ar pykčio rodymą suvokia kaip harmonijos ardymą ir laiko tai

206

šiurkštumu bei įžeidimu. OS šalyse reputaciją praranda abi pusės, kai prie pasitarimų stalo vienos pusės derybininkas pradeda karščiuotis. Asmuo, parodęs savo pyktį, t. y. pasielgęs vaikiškai, praranda reputaciją. Be to, atvirai demonstruodamas pyktį, jis priverčia ir kitą pusę prarasti reputaciją. Daugiau nieko ir nereikia, kad net ir perspektyviausios derybos atsidurtų aklavietėje. Daugelis japonų, kinų ir Pietryčių Azijos žmonių žodelį „ne" laiko keiksmažodžiu. Kad neįžeistų, jie verčiau sumurmės: „Tai gali būti sunku" arba „Mes turime į tai pasigilinti". Populiarūs atsakymai „Galbūt" ir „Tai bus nepatogu." Kai Rytų Azijos derybininkai pakeičia temą ar tiesiog nutyla, dažnai tai reiškia: „Pamiršk tai." Pavyzdžiui, daugelis atvykstančiųjų į Japoniją mano pasiekę susitarimą, nes jų partneriai keletą kartų jiems pasakė „taip", lydėdami tą „taip" daugybe šypsenų ir palinksėjimų. Tačiau visai nebūtinai tai reiškia sutikimą. Neužmirškite, kad japonai bet kuria kaina vengia nuomonių priešiškumo arba konfrontacijos. Jeigu jie priversti atsakyti į tiesiai užduotą klausimą, galvoja, kad privalo sutikti, nenorėdami sudrumsti jūsų harmonijos. Jie nemato jokios problemos dėl to, kad vėliau pasirodys su visiškai priešingu sprendimu, priimtu kompanijos reikalų ir gerovės vardan. Mandagus azijiečių, arabų, afrikiečių ir lotynų amerikiečių bendravimo būdas padeda išsaugoti harmoniją. To, ką jie sako prie derybų stalo, tikroji prasmė dažnai būna numanoma, t. y. prasmė aiškėja iš konteksto bei aplinkos. JAV antropologas E. T. Hali sugalvojo šias kultūras tiksliai apibūdinantį terminą - „plataus konteksto" kultūros. Kai kalba šiaurės europiečiai, šiaurės amerikiečiai, australai bei Naujosios Zelandijos gyventojai, didžioji prasmės dalis būna akivaizdi, t. y. išreiškiama žodžiais. Klausytojas sugeba suprasti, kas sakoma, nekreipdamas ypatingo dėmesio į kontekstą. E. T. Hali tai pavadino „siauro konteksto" kultūromis. Danų mokslininkė M. Djursaa, ištyrusi Danijos, Vokietijos bei Didžiosios Britanijos verslininkų elgesį, teigia, kad visos minėtos Europos kultūros, be abejonės, priklauso siaurajam kontekstui, tačiau skirtumai tarp jų taip pat akivaizdūs. Britai akivaizdžiai labiau nei arabai linkę į dalykinius reikalus ir siauresnį kontekstą, bet kartu jie daug labiau nei jų kolegos danai ir ypač vokiečiai linkę į platų kontekstą bei tarpusavio santykius.

207

Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas, hierarchija, valdžia bei pagarba
Formalios kultūros paprastai būna susiskirsčiusios į hierarchijas, kurios atspindi narių padėtį ir valdžią. Tuo tarpu neformalios kultūros labiau vertina egalitarines (pranc. ėgalitaire - lygybė) visuomenes su mažesniais statuso bei valdžios skirtumais. Sunkumų kyla, kai verslininkams iš egalitarinių kultūrų prireikia bendrauti su partneriais iš hierarchija pagrįstų visuomenių. Laisvas neformalus bendravimas piktina aukšto rango žmones iš hierarchinių kultūrų. Iš kitos pusės, neformalių kultūrų atstovai gali palaikyti formalaus elgesio partnerius niūriais, nedraugiškais, pasipūtusiais arba arogantiškais, per daug sureikšminančiais statuso bei užimamų pareigų svarbą. Nesusipratimų būtų išvengta, jeigu abi pusės suvoktų, kad skirtingas elgesys versle priklauso nuo skirtingų kultūros vertybių. Manoma, kad neformalios kultūros vertina visuomenės narių lygybę, o formalių kultūrų vertybių sistema apima hierarchijas ir visuomeninės padėties skirtumus. Formalumas visada susijęs su padėtimi visuomenėje (statusu), organizacijos struktūrine hierarchija bei su tuo, kaip išreiškiama pagarba aukšto statuso asmenims. Tarptautinės rinkodaros specialistai turėtų žinoti, ar bendrauja su formaliomis, ar su neformaliomis kultūromis (žr. 11.2 lentelę). Egalitarinių bei hierarchinių visuomenių skirtumai gali tapti rimta kliūtimi prekyboje. Tarptautinės rinkodaros vadybininkai iš neformalių kultūrų dažnai nesupranta, kaip pabrėžti pagarbą aukšto rango veikėjams iš formalių kultūrų, kurie gali lengvai įsižeisti dėl nepakankamai parodyto dėmesio. Reikia atminti, kad formalūs kreipiniai, t. y. pavardėmis, pareigomis, laipsniais, titulais, pavyzdžiui „Daktare Miuleri", yra vienas iš svarbiausių būdų parodyti savo pagarbą aukšto rango asmenims. Pietų ir Pietryčių Azijoje kostiumas ir kaklaraištis karšto sezono metu yra pagarbos išraiška (sėdėdami su švarku tvankiame kabinete, rodysite dar didesnę pagarbą). Lotynų Amerikoje ir didžiojoje Europos dalyje linkstama su panieka vertinti verslininką, kurio interesai ribojasi vien pinigų „kalimu". Aukštesnė padėtis priskiriama žmogui, sugebančiam protingai kalbėtis apie meną, muziką, literatūrą, istoriją, filosofiją bei kiną. Kilmė, išsilavinimas taip pat gali suteikti aukštesnį statusą.

ar jis pirkėjas. 3. p. Geros profesinės žinios suteikia statusą.tarptautinės rinkodaros ir pardavimų darbuotojai. Formalios ir neformalios verslo kultūros (R. Keturios tarptautinio verslo žmonių grupės hierarchinėse kultūrose yra priverstos dirbti nepalankesnėmis sąlygomis. . Norvegija FORMALESNĖS KULTŪROS Didžioji Europos dalis Viduržemio jūros regionas Arabų šalys Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis Formalios kultūros linkusios vertinti žmones pagal amžių. Gesteland. Privalote aiškiai parodyti savo profesines žinias.208 11. Ypač tai būdinga Pietų Korėjai. ar pardavėjas. 1997. Japonijai ir Saudo Arabijai. kaip išreikšti pagarbą nepadlaižiaujant. rekomenduojama laikytis trijų žingsnių strategijos: 1.2 lentelė. Pasistenkite. užimantys žemesnes pareigas savose organizacijose • jauni abiejų lyčių žmonės • moterys • bet kurio amžiaus vyrai ir moterys . Susipažinkite su vietos protokolu. vyras. o ne pasakoti apie jas. užimamas pareigas ir pagal tai. Jauniems eksporto specialistams. kad jus pristatytų pats vyriausias. lytį. dirbant su hierarchinių kultūrų pirkėjais. 47) LABAI NEFORMALIOS KULTŪROS Australija JAV VIDUTINIŠKAI NEFORMALIOS KULTŪROS Kanada Naujoji Zelandija Danija. Turite žinoti. kur vyrai verslo pasaulyje tradiciškai įgyja aukštesnį statusą nei moterys. Tai: • žmonės. kokį tik sugebėsite rasti. Būkite tikras savo srities ekspertas. 2.

kad esate suplanavęs kitą. Griežtai traktuojančiose laiką visuomenėse punktualumas yra privaloma savybė: dienotvarkės geležinės. tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant arogantiškais pedantais. 11. Skirtingas laiko ir dienotvarkių suvokimas sukelia konfliktus.tai derybos gali pasibaigti net neprasidėjusios. atminkite. Įsivaizduokite. Beje. Polichroniškose kultūrose vadybininkas gali vėluoti į susitikimą. parodysime savo pagarbą ir išsiauklėjimą. labai nemandagu pasipūtėliškai žvelgti į polichroniškas kultūras. ypač vertinančio punktualumą. nedrausmingais ir nemandagiais žmonėmis.polichroniškos visuomenės.būkite kantrūs! Sudarydami sandėrį ar pasirašydami sutartį. vergaujančiais pačių susikurtoms elgesio taisyklėms.vienas. Visiškai kitokios . o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai. kad griežtai pagal darbotvarkę dirbantys atvykėliai laisviau traktuojančius laiką kolegas ima laikyti tinginiais.3 lentelę). Neįsižeiskite ir nenustebkite. Hali šias laiką garbinančias kultūras pavadino monochroniškomis (gr. kita vertus.susitikinėti asmeniškai) bendraukite su partneriais. O gal ankstesnis susitikimas pasibaigė vėliau nei buvo manyta. Konfliktai kyla todėl. kurios mažiau dėmesio skiria punktualumui ir nesikankina dėl terminų (žr. klerkai su šūsnimis laiškų ir popierių bei atsakymai į telefono skambučius. susitaręs susitikti su klientu. bet jeigu daugiau kaip penkias minutes pavėluosite Niujorke . Kada geriausiai pasirodyti vokiečio. kad. parodysite.laikas). jog jums.209 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros Skirtingose kultūrose punktualumas yra suprantamas skirtingai. itin svarbu laikas. kai jūsų susitikimą nuolat pertraukinės netikėti lankytojai. Suprasdami šio tikslumo arba netikslumo reikšmę tam tikroje šalyje. biure? Kada atvykti pas italą. tai visiškai leistina. atvykęs į susitikimą prieš penkias minutes. Jeigu visą valandą pavėluosite Ispanijoje. nes polichroniškose kultūrose nedovanotinai šiurkštų nutraukti susitikimą vien dėl to. nes galbūt turėjo pagelbėti draugui ar šeimos nariui. E. monochroniškoje kultūroje labai nemandagu būti nepunktualiam. darbotvarkės nepajudinamos. Šioje . kad polichroniškose kultūrose santykiai reiškia kur kas daugiau nei prievarta primesti terminai. Svarbiausia . jog jūs eksporto vadybininkas. kuris paprastai vėluoja pusvalandį? Vokietijos rinkos specialistai teigia. Planuodami turėkite kuo didesnę laiko atsargą ir kuo artimiau (geriausia . Viena pasaulio visuomenių grupė garbina laiką.T. monos . kaip ir jūsų klientui. chronos .

jei vyks Seule. p. kaip ir kitoje laisviau laiką traktuojančioje šalyje. 57) LABAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Šiaurės ir germaniškoji Europa Šiaurės Amerika Japonija VIDUTINIŠKAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Australija ir Naujoji Zelandija Pietų ir Rytų Europa Honkongas. Be to. kad šaltesnio klimato verslo kultūros garbina laikrodį. Orientavimasis į laiką ir dienotvarkes įvairiose verslo kultūrose (R. Šios šalys yra pavyzdys.pardavėjas visada privalo rodyti pagarbą pirkėjui. Italijoje. Singapūras. prieš 40 metų Japonija. kad. Taivanis Kinija. . Kinija ir Pietų Korėja buvo polichroniškos kultūros. Singapūras. susitikimas Pietų Korėjoje tikriausiai prasidės laiku. dienotvarkes ir griežtai traktuoja laiką. Ir šiandien žmonės iš pramoninių Pietų Kinijos provincijų labiau kreipia dėmesį į laiką. keičiasi ir verslo kultūra. geriausiai išreikšite pagarbą net polichroniškoje kultūroje.3 lentelę. negu menkiau išvystytoje Vidurio Kinijoje. 11. Beje.3 lentelė. 1997. o karštesnio klimato kultūrų požiūris į laiką kur kas laisvesnis. net dirbdami laisvai laiką traktuojančiose kultūrose.210 monochroniškoje kultūroje sampratos „punktualumas" ir „patikimumas" labai susijusios. kad „monochroniški" vadybininkai visada pasirodys laiku. Gesteland. nepatariama vėluoti į susitikimus. Taivanis. o ne kur nors mažame miestelyje. „polichroniški" klientai ar partneriai tikisi. Atvykdami laiku. Pietų Korėja POLICHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Arabų valstybės Afrika Lotynų Amerika Pietų ir Pietryčių Azija Atidžiai pažvelgę į 11. plėtojantis verslo santykiams. pastebėsite. Honkongas. Atminkite .

1. Jie dažnai pakelia balsą.211 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros Ekspresyvūs žmonės bendrauja visiškai kitaip. Tarptautinio verslo ekspertų nuomone. Kiekvieną žmogų supa nematomas oro sluoksnis. o jeigu kokią mintį reikia ypatingai pabrėžti. Dėl didžiulės paraverbalinio ir neverbalinio elgesio ekspresyvumo įvairovės tarptautinio verslo vadovai ir derybininkai patiria nemalonių netikėtumų. Tyli. negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliūva į nemalonią padėtį derėdamiesi su ekspresyviais partneriais.5 lentelėje nurodomos distancijos. o dažni gestai ir besikeičianti mimika verčia manyti. o kuriose santūri kultūra. tylos ir pašnekovo pertraukimo pokalbio metu momentus • neverbalinis bendravimas . iš visų jėgų trenkia kumščiu į stalą. Santūrios kultūros atstovai pauzes tarp žodžių vertina ne mažiau už pačius žodžius. kurio dydis priklauso nuo to. jei pokalbis netikėtai trumpam nutrūksta. du anglai. Santūrūs. kad atkreiptų dėmesį į svarbų punktą. nei santūresni verslo partneriai. kuriose rinkose vyrauja ekspresyvi. Tačiau atstumas tarp dviejų besimylinčių susitrauks iki nulio. stovės per ištiestą ranką vienas nuo kito. Pavyzdžiui. kurioje atsidūrėme. kad visi girdėtų. bet santūrių kultūrų žmonės tokį elgesį laiko nepaprastai šiurkščiu. ištyrus atstumus tarp tos pat lyties įvairių kultūrų verslininkų. Santūriose kultūrose. skirtingų kultūrų atstovų deryboms daugiausia sunkumų gali sudaryti keturi kūno kalbos aspektai. monotoniška kalba suvokiama kaip nesvarbi. Ekspresyviems žmonėms nesmagu. Galima skirti tokias tris bendravimo rūšis: • verbalinis bendravimas apima žodžių ir jų junginių prasmes • paraverbalinė kalba apima tariamų žodžių garsumo įvairovę. Ekspresyviems verslininkams pašnekovų pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis.tai kūno kalba. kurioje pasaulio dalyje užaugome. 11. ir nuo situacijos. kad žmogus šiek tiek „trenktas". 11. Ekspresyvūs verslininkai mėgsta kalbėti garsiai. Proksemika: asmeninė erdvė ir distancija tarp asmenų. ką tik susitikę pobūvyje. pavyzdžiui Tailande. garsus balsas reiškia pyktį.4 lentelė rodo. .

Vokiečių rankos paspaudimas tvirtas ir greitas. kad aplinkui susidarytų pakankama erdvė. Tačiau. anglų . 1997. o po to jūs iš karto atstumiamas. Italijoje ir Graikijoje ranką krato apie minutę ir tuo pačiu gal dešimt kartų švelniai paspaudžia.lengvas. aukščiausias pareigas . susitikus su užsienio prekybos partnerio žmona. t. kai sudaromi prekybiniai sandėriai. Šiaurės amerikiečiai spaudžia ranką tvirtai. švelnus. fizinis kontaktas nėra mėgstamas. fizinis kontaktas. Taivanyje. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo būdų.68) LABAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika VIDUTINIŠKAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS JAV ir Kanada Australija ir Naujoji Zelandija Rytų Europa Pietų Azija SANTŪRIOS KULTŪROS Rytų ir Pietryčių Azija Šiaurės ir germaniškoji Europa 2. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranką. y.paprastas ir santūrus. Tolimuosiuose Rytuose. pirmiausia prieikite prie vyriausio. tačiau rečiau už europiečius. Daug europiečių spaudžia ranką kiekvieną kartą susitikę ir išsiskirdami. Arabų pasisveikinimas gana dažnas. ilgai trunkantis. Malaizijoje. Įvairių kultūrų žmonės paduoda ranką bei pasisveikina įvairiai. Jeigu pristatinėjate kolegą grupei žmonių. nuo rankos paspaudimo reikėtų susilaikyti. nors šių šalių verslininkai jau įprato prie trumpo rankos paspaudimo sveikinantis. Gesteland. p. prancūzų . Haptika: prisilietimai. Ekspresyvios ir santūrios kultūros (R. Japonijoje.4 lentelė.212 11. Skandinavijoje yra įprotis ranką paspausti du kartus iš eilės.

Vidurio ir Rytų Europa Šiaurės Amerika Australija 3. Turbūt subtiliausia kūno kalbos forma yra žvilgsnis. 11. Okuletika: žiūrėjimas tiesiai į akis. kad jums jie visi lygūs. Rytuose moterys. norėdami pabrėžti savo žodžius. Kinetika: kūno judesiai ir gestai. Afrikos tautų kultūroje. 20 . ilgas žvilgsnių kontaktas laikomas įkyrumu. Gesteland. kurios žiūri vyrui į veidą. akių kontaktas. atvirkščiai. . 1997. taigi ir laikytis asmeninio ar viešojo nuotolio.taip leisite suprasti. Skirtingose kultūrose žvilgsnių kontaktai skiriasi. ir įtariai žiūri įjuos slepiančius. Santūrių kultūrų atstovai vertina ramesnį neverbalinį elgesį ir nemėgsta atviro emocijų reiškimo.6 lentelėje pateikiama kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose. Bet kai su nepažįstamu žmogumi atsiduriame labai ankštoje erdvėje. 11.5 lentelė. Tai rodo susidomėjimą ir pagarbą kalbančiajam. 74) NEDIDELĖ. Tuo tarpu japonai ir vokiečiai emocijų demonstravimą gali palaikyti vaikiškumu ir nesubrendėliškumu. Pas mus priimta šnekantis žiūrėti į pašnekovą. apeikite visus dalyvius iš eilės . Pietiečiai pasitiki žmonėmis. atvirai rodančiais savo jausmus. Jeigu tenka prisistatyti pačiam. mandagu kalbantis nežiūrėti į pašnekovą. Asmeninė erdvė ir reikiamo atstumo išlaikymas (R. Tarptautiniams derybininkams ypač svarbūs du kinetikos aspektai: veido mimika ir plaštakų bei rankų judesiai. Ekspresyvūs žmonės labai išraiškingai ir daug gestikuliuoja.213 užimančio asmens. p. laikomos įžūliomis. jeigu jį gerbiame.30 cm Arabų šalys Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika DIDELĖ: 40 .60 cm Daugelis Azijos šalių Šiaurės. 4.

todėl ja draudžiama prisiliesti. vokiečiai nori pasakyti „Jūs protingas". 78) INTENSYVUS AKIŲ KONTAKTAS Arabų šalys ir Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa ir Lotynų Amerika STIPRUS IR VIDUTINIŠKAS AKIŲ KONTAKTAS Šiaurės Europa ir Šiaurės Amerika Korėja ir Tailandas NETIESIOGINIS AKIŲ KONTAKTAS Didžioji Azijos dalis Įvairiose kultūrose gali visiškai skirtis kurio nors gesto. filipiniečiai . 1997.214 11. Pietryčių Azijoje nevalia glostyti vaiko galvos. p. induizmo ir budistų kultūrose kairė ranka laikoma nešvaria.. Indijoje. kitose." Šis gestas Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju. Manoma.tai suteršti galinti kūno dalis. kai paliečiama žmogaus galva. Šiaurės amerikiečiai šia veido išraiška parodo susidomėjimą ar nustebimą. jeigu jis pirkėjas). Skirtinga neverbalinės kalbos gestų interpretacija atskleidžia vieną iš svarbiausių tarptautinio verslo problemų: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje kultūroje gali tapti labai nemandagus ir įžeidžiantis kitoje. azijiečiai išreiškia nepritarimą. mes galime pagalvoti: „Jis visai neišauklėtas. Savo vizitinę kortelę teisingiausia paduoti dešine ranka.skeptiškumą. anglai . jog ji turi teršiamųjų savybių. o papurtymas . ir būtų nepagarbu ištiesti jas sėdint prieš tenykštį gyventoją. pavyzdžiui.6 lentelė. vykdami į užsienį bei priimdami kitos šalies derybininką (ypač. arabai ištaria „Ne". Pavyzdžiui. nepatingėkite pasidomėti tos šalies papročiais ir kultūra. tuo pat metu prilaikant jos alkūnę kairiąja. Jei kas nors rodo į mus pirštu. Arabų šalyse. Musulmonų. nes tikima.. Antai vienose šalyse galvos linktelėjimas reiškia „taip". . kad tokiu būdu galima sužaloti vaiko sielą. mimikos ar poelgio vertinimas. kuri laikoma sielos buveine. Indijoje kojos . kaip tik atvirkščiai. įvairiose kultūrose antakių pakėlimas reiškia visiškai skirtingus dalykus.„ne". ja neleistina nė valgyti. Gesteland.„Sveiki!". Todėl. Kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose (R.

OS kultūrose? Kas svarbiau tarpkultūrinėse verslo derybose .215 Pasvarstykite: • • • • Kaip užmegzti pradinį kontaktą OR ir kaip .dalykiniai reikalai ar tarpusavio santykiai? Kokie tarpkultūrinio bendravimo skirtumai sukelia daugiausia nesusipratimų? Kaip paaiškintumėte skirstymą į „siauro" ir „plataus" konteksto kultūras? .

ar tik ieškote naujų išmėginimų. Gyvenimo aprašymas Gera autobiografija arba darbinės veiklos aprašymas yra svarbiausias dalykas. Apibūdinkite savo ankstesnį darbą. bet kaip nuoseklias pastangas susirasti užsiėmimą. svarbiausia . žinoma. Taigi darbo ieškojimą vertinkite ne kaip mūšį. Žinokite. koks darbas jums idealiai tiktų. labiausiai atitinkantį jūsų gebėjimus ir patirtį. kas esate. jei rūpestingai suplanuosite savo veiksmus ir blaiviai vertinsit situaciją. daugeliui sukelia nemažą nervinę įtampą. Nerimas sumažės. Ne kiekvienas mėgsta konkurenciją ar protingai reaguoja. ar praradote senąjį darbą. kad jus tirs ir vertins. Sistemingos pastangos. Kokioje firmoje jums labiau patiktų dirbti: didelėje ar mažoje.gerai save pažinti. kokių turite ypatingų gabumų. . nuotykių kupinas laikas. Jeigu jūs organizuotas ir informuotas žmogus ir į šį procesą žiūrite kaip į kasdieninio gyvenimo dalį. gal net pripažins esant netinkamą. kuo jūs rimčiausiai domitės ir. Ieškant darbo. Užsitęsę ieškojimai įbaugina net labiausiai savimi pasitikinčius. pažymėkite.216 12. išsamus gyvenimo aprašymas ir teigiamas požiūris į ateitį padės kalbėtis su bet kokiu darbdaviu. mažiau bijosite konkurentų ir padidinsite galimybes gauti norimą vietą. kas labiausiai ir mažiausiai patiko. nesvarbu. jums reikės varžytis su kitais. Autobiografiją pradėkite nuo to. ar ką tik baigėte universitetą. KAIP IEŠKOTI DARBO • • • • Kaip rašyti gyvenimo aprašymą? Kaip reikia pasiruošti pirmajam pokalbiui su darbdaviu? Ką daryti. ką geriausiai mokate. kurį dirbdami tuos gabumus galėtumėt pritaikyti. kaip ieškoti darbo. jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos? Kaip elgtis. Vanderbilt pateikia daug vertingų patarimų. Baisiausia. prisistatant darbdaviui. Susidarykite savo privalumų sąrašą ir tuomet ieškokite tokio darbo. jei jus atleido? Žymi etiketo specialistė A. koks jūsų išsilavinimas ir patirtis bei kokį darbą norėtumėte dirbti. Pamąstykite. Kokių įgijote žinių ir įgūdžių? Pagalvokite. ką mėgstate veikti. Nors darbo ieškojimas galėtų būti nuostabus.

Kitais atvejais rekomendaciją jums gali parašyti žmogus. Tarnyba ir patirtis. Svarbiausia dalis yra jūsų profesinio gyvenimo santrauka. Biografiniai duomenys. metančius darbą. kuris puikiai jus pažįsta: buvęs dėstytojas arba kolega. kurio jūs prašote. Datas galite rašyti arba ne. Reikėtų nurodyti savanoriškus darbus bei kitokią veiklą. Jei jūsų darbdavys sutinka parašyti jums rekomendaciją. apdovanojimus ir pagyrimus bei papildomo ugdymo veiklą. ar mokate užsienio kalbą. geriau duoti namų telefoną nei tarnybinį. Nesiųskite fizinių duomenų: amžiaus. Net jeigu jūsų dabartinis darbdavys žino. Jei esate baigęs vidurinę mokyklą. Apie juos galite rašyti motyvaciniame laiške. nedvejodami sutikit. Rašydami galvokite apie darbą. (Darbdaviai nelabai mėgsta darbuotojus. Rekomendacijos. dviejų. Tačiau dažnai darbus keičiantį žmogų gali palaikyti nepastoviu ar nekompetentingu darbuotoju. namų adresas ir telefonas. pirmiausia apibūdinkite savo išsilavinimą. įvykdytus projektus. ūgio ar svorio. savo pareigas ir įsidarbinimo laiką. Į sąrašą galite įtraukti po aukštojo mokslo įgytas žinias ir laipsnius. Karjeros tikslai ir darbo motyvai. ar dirbate kompiuteriu ir kontoros įranga. Išsilavinimas. bet pradėkit nuo mokslinio laipsnio bei vardo ar mokslinio darbo. dviem sakiniais. Jei jūs ką tik baigėte universitetą ir jūsų darbo patirtis nedidelė. Sąrašą pradėkit nuo paskutinės jūsų darbo vietos. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. Kita vertus. Svarbiausia . Jei jūsų gyvenimo aprašyme darbo vietų sąrašas neįprastai ilgas. trejų ar net po penkerių metų? Autobiografija skirstoma į kelias dalis: biografinius duomenis. Nepamirškite parašyti. nerašykit apie vidurinę. Jeigu ką tik baigėte mokyklą. niekuomet apie savo motyvus ir tikslus nekalbėti miglotai. Ankstesnius darbus surašykit chronologine tvarka. autobiografijos pradžioje apibūdinkite juos vienu. nurodykite jos pavadinimą ir adresą. Amerikiečiai mėgdavo kaitalioti darbus karjeros sumetimais. Apibūdinkite savo veiklos sritį ir pasiekimus.217 jaukesnėje? Pamąstykite. kai kiti pasiūlo didesnį atlyginimą). galit plačiau apžvelgti savo išsilavinimą: pažymių vidurkį (jei jis neblogas). dėstytas disciplinas. Nurodykit įstaigų pavadinimus. . buvusios tarnybos. gyvenimo aprašyme karjeros tikslų galit ir nenurodyti. įgytos patirties bei išsilavinimo aprašymą. galite paminėti atliktą praktiką. pavardė. Jei turite aukštąjį išsilavinimą. adresus. kodėl siekiate karjeros? Ką labiausiai norėtumėte veikti? Kokie jūsų planai po vienerių. Jei turite konkrečių karjeros tikslų. Tai jūsų vardas. kad ieškote darbo.

Negavę iš firmos atsakymo septynias dienas ar dešimt dienų. • • • • • • • Pasiruošimas pokalbiui Ieškančiam darbo skelbimai ir įdarbinimo agentūros yra svarbus informacijos šaltinis. Atidžiai patikrinkite . Tačiau nusiuntę vien gyvenimo aprašymą. paskambinkit ir pasiteiraukit dėl pokalbio. kurios profesionaliai tai padarys). Tekstas turi tilpti viename puslapyje. adresai ir telefono numeriai. Rašykite tik ant labai gero balto popieriaus. . Rašykit mašinėle. Nenurodykite pageidaujamo atlyginimo. Paruoškite sąrašą asmenų. Tūkstančiai žmonių randa darbą pagal skelbimus laikraščiuose skelbimų arba verslo puslapiuose. kad reikalui esant galite pateikti rekomendacijas. (Yra daug tarnybų. ar nėra rašybos klaidų. Venkite pokalbio apie priėmimą į darbą telefonu. pasamdykite ką nors. kad išspausdintų.218 Patarimai rašančiam autobiografiją • • • Įrašykite naujausius faktus. Niekuomet nerašykite į rekomendacijų sąrašą žmonių. Jei skelbime parašyta: „Neskambinti". Nurodykite. kurie galės jus rekomenduoti. Jei neturite rašomosios mašinėlės ar kompiuterio. Jei skelbiamas tik telefono numeris. darbdaviai nemėgsta samdyti tų. o ne ranka. tuomet neskambinkit. vargu ar būsit pakviesti pokalbio. Pagyros ir melas vis tiek išaiškės. paskambinkit ir tik paklauskit. jau nekalbant apie pasiūlymą dirbti. Nemeluokite. nesusitarę su jais iš anksto. kurie nepaiso jau paties pirmo prašymo. Jūsų tikslas susitarti dėl susitikimo. Daugiau nei pusę laisvų vietų padeda užpildyti įdarbinimo agentūros ir asmeniniai ryšiai. spausdinkite per vieną intervalą tarp eilučių. Paprašykite kelis bendradarbius perskaityti ir įvertinti jūsų autobiografiją. Šį sąrašą paduokite darbdaviui per pokalbį. Jame turi būti pavardės.

įdarbinimo politika. skelbiamus finansinius rodiklius. Neapsiribokite vien spaudiniais. 4. puikiai sugebat parduoti produkciją arba kiti ne kartą gyrė jūsų gebėjimą vadovauti. jus pasamdžiusi. Iš anksto paruošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleisti jūsų sugebėjimus. Atsakymą kuo išsamiau pagrįskite. Įsigilinkite į kompanijos ar pramonės šakos perspektyvas ir problemas. Pateiksime kai kuriuos iš jų. kad jums darė didelį įspūdį tai. Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi. sužinokite apie jos produkciją. ar mėgstate sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). ar jūs save laikot linksmu žmogumi. Savo kvalifikaciją susiekite su konkrečia firma ir konkrečiu darbu. veiklos kryptis. 3. Dabar jums pravers surinkta informacija. Pamėginkite išsiaiškinti. „Kodėl norite šio darbo?" Pašnekovas nori sužinoti. darbo aplinka. tuo geresnį įspūdį padarysit pašnekovui. kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pašnekesys. kad darbdaviui neįdomu. „Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių? " Į šį klausimą atsakykit truputį linksmiau. išryškindamas paskutinę silpnybę. 1. „Kodėl turėčiau jus samdyti?" Darbdaviai dažnai šito klausia. kad jums pasiūlys darbą. Niekuomet nesakykite.. ar firmai negresia susijungimas arba pardavimas. kvalifikaciją ir patirtį. kad esate laikomas patikimu darbuotoju. Jam terūpi. Pakalbėkit su žmonėmis. kuriame norite dirbti. Sakykit. Pavartykite kompanijos brošiūras ir žinynus. bet ir girtis nebūtina.Papasakokite apie save" arba „Kaip jūs save apibūdintumėte?" Atminkit. Stenkitės pasitikinčiai kalbėti apie savo įgūdžius. kurią jau įveikiate. Tokioje situacijoje nedera save menkinti. Dažniausi pokalbio klausimai. ar jūs tinkamas kandidatas tam tikram darbui. Palanki proga įterpti informaciją. Pasinaudokite proga ir apibendrinkite savo gebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį. Užsiminkit. pokalbio klausimai būna neįtikėtinai panašūs. ką skaitėt ir girdėjot apie kompaniją: jos vystymasis. tikrindami jūsų saviraišką. Turėtumėt žinoti šios kompanijos ir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas. kad domitės dideliu atlyginimu arba jums galima mažiau mokėti. 2. kurios nėra jūsų gyvenimo aprašyme. tuo daugiau galimybių. moderni produkcija ar darbo stilius. . vadovų savybės. Praverstų išmanyti kompanijos hierarchiją ir sudėtį skyriaus. kurie dirba jus dominančioje srityje. paslaugas. Kuo daugiau per pokalbį žinosit apie kompaniją.219 Bet kokiame. Daug ką galite sužinoti iš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. net pirmajame pokalbyje privalote išmanyti apie kompanijos veiklą. ar jūs rimtai nusprendėte ir ar firma turės naudos. .

Geriausia į pokalbį eiti tais drabužiais. Tuomet geriausia paklausti. renkitės klasikiniu stiliumi ir kukliai ir pritapsit bet kokioje įstaigoje. 6. Jei tebedirbate. Svarbu. pasiprašykit didžiausios siūlomos sumos. atsakykite: „Jeigu jūs siūlote man darbą. kad jūsų dabartinis vadovas ar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir paprašykit. Derybos dėl atlyginimo . Jei jus atleido ekonominiais sumetimais. kad nori jus įdarbinti. . Jei pokalbis apie pinigus užsimegs prieš tai .Kiek jūs uždirbdavote?" Sakykit atvirai. kol firma neįvardijo pirminės sumos. ką tiksliai jums reikės daryti.. atsakykite klausimu: „Ar jūs man siūlote darbą?" Jeigu jie atsakys „taip".220 5. kad jūs vis dar bandote išsiaiškinti. nemėginkit teisintis. Pokalbio repeticija. Neškitės lagaminėlį. kokį atlyginimą jums galėtų pasiūlyti. Niekada nediskutuokite apie pinigus. kad tikitės didesnės algos. Jei norit pokalbio metu laisvai jaustis. diplomatą ar portfelį su gyvenimo aprašymu. prisipažinkite pašnekovui. kuriuos vilkėtumėte ir pirmąją darbo dieną. Pasistenkite atrodyti kuo geriausiai ir tinkamiausiai. užsiminkit. Taip pat jūs sužinosite. Laikykitės bendrų švaros ir tvarkos taisyklių. Išgirdę apytikslį dydį. Vyrams tiktų švarkas. kad jie būtų švarūs ir išlyginti. Įsidėmėkite pagrindinę derybų taisyklę: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. kol pasiūlys darbą. kiek jie sutiktų jums mokėti. Jeigu jie paklaus: "O kiek jūs norėtumėte uždirbti?". ir neapsisprendėte. 7. Pripažinkit. dėvėkit patogius drabužius. už kokį atlyginimą jūs sutinkate dirbti?". Pavyzdžiui.pasakykite. Taip jis parodys. kaklaraištis. Moterys turėtų vilkėti sijoną ar suknelę. rekomendacijomis ir kitais tinkamais dokumentais. ieškant naujo darbo. kai kurios kompanijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėl biudžeto apribojimų mažina etatus..Kokio pageidautumėt atlyginimo? " Pokalbį apie užmokestį geriau atidėti. . Paprašykit draugą . tada paklauskite. kad suruoštų jums pokalbio repeticiją ir suvaidinkit visą pokalbį. jei tai bus jums naudinga. Jei jus atleido..paskutinė ir bene sunkiausia užduotis. mes diskutuosime dėl atlyginimo".Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norit išeiti) iš dabartinio darbo?" arba „Už ką jus atleido?" Sakykite tiesą ir nekritikuokite buvusio ar dabartinio darbdavio. Jeigu jie mėgintų išsisukinėti sakydami: „Jeigu mes pasiūlytume jums darbą. . kiek jūsų paslaugos galėtų būti vertos. truputį pasikvėpinti ir susilaikyti nuo rėksmingų papuošalų. kad neprasitartų jūsų darbovietei anksčiau už jus pačius. Gerai pasiruošę pokalbiui. ką firma mano apie pareigas. o batai būtinai turi būti nublizginti. tačiau yra būdų ją palengvint. į kurias jūs pretenduojate. Kaip pasirinkti drabužius pokalbiui. paprašykit draugą. ką dar atleido ir kodėl.

kuriame aukšte ji įsikūrusi ir per kiek laiko ten nuvyksit? Ar gerai žinot pašnekovo pavardę ir pareigas? Pokalbis Neverta ir sakyti. Svarbiausi patarimai: . Jeigu atvykote į didelį pastatą. Vietoj atsakymo nerašykit „Ieškoti gyvenimo aprašyme".221 kritiškai įvertinti jūsų aprangą. ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. Paskaičiuokit. kiek laiko sugaišit kelyje ir pridėkit mažiausiai ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams. reikalingų datų. todėl turėkit plunksnakotį. Pamatysit. kad į bet kurio lygio pokalbį dėl darbo turit atvykti laiku. balso tembrą. o gal nusišnekat. Pokalbis prasideda nuo tos minutės. elgseną. užpildykit kiekvieną skiltį. rankos paspaudimą ir žvilgsnį. tuomet galėsit geriau patyrinėti savo elgesį. pavardžių. Į klausimą apie atlyginimą galit parašyti „derybų objektas". Jūsų bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas. Neblogai būtų šią repeticiją įrašyti į vaizdo ar garso juostą. kad galėtumėt atsakyti į klausimus apie išsilavinimą. painiojat atsakymus. Pokalbio metu jus gali paprašyti užpildyti pareiškimo anketą. pasistenkite kuo geriausiai atrodyti jau lifte. Kaip rašyti pareiškimą. ar nervinatės. kai peržengiat firmos slenkstį. Rašykite įskaitomai. Prieš pokalbį patikrinkite: • • • • • • • • • Ar jūsų nagai ir plaukai švarūs? Ar drabužiai neskylėti ir nepurvini? Ar nublizginti batai? Ar pasikartojot surinktą informaciją? Ar pasikartojot atsakymus? Ar pasiėmėt bent porą gyvenimo aprašymų ir rekomendacijų egzempliorių? O plunksnakotį? Ar pasitikslinot pokalbio laiką? Ar žinote tikslų kompanijos adresą. adresų ir telefonų sąrašą.

kad jaustumėtės laisvai. Retas darbdavys neigiamai vertins šį faktą. • Apsikeitę mandagumo frazėmis. bet ne monologas. Pašnekovas pats duos ženklą. kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. • Nerūkykite. jeigu pašnekovas nukrypsta nuo temos. kad skyrėte man laiko". Jei auginote vaikus. kada pokalbis baigtas. nei per greitai. Sugrįžimas į darbo pasaulį Jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos. mandagiai atsakykit net jei pašnekovas rūko. Jis gali pažvelgti į laikrodį arba tiesiog atsistoti. • Pokalbiui pasibaigus. • Pokalbį pradėti leiskit pašnekovui. • Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti viršvalandžius.222 • Sveikindamiesi su pašnekovu. Tikriausiai jis pasistengs. kad pašnekovo intonacija ir žodžių niuansas gali daryti įtaką jūsų atsakymams. Atminkit. paspauskit ranką ir padėkokit už susitikimą. . būkite pasiruošęs tai paaiškinti. Išlaikykit vienodą balso intonaciją ir nekalbėkit nei per lėtai. tuomet jūs paklauskit: „Ar galiu paskambinti po savaitės ir sužinoti galutinį sprendimą?" Išeidamas pažvelkite pašnekovui į akis. jokiu būdu nejuodinkit darbdavio ar kompanijos. kad jam buvo malonu susitikti. • Pokalbis yra dialogas. Jei jums pasiūlys cigaretę. Jums gali pasakyti: „Pranešiu maždaug per savaitę" arba „Paskambinkit po savaitės". pasijusit tvirčiau. Kėdėje sėdėkite tiesiai. Pasistenkit pažaboti nervinius įpročius. kol jums nepasiūlys. bet nebūkit per daug įsitempęs. mokėtės užsienio kalbos arba lankėt kursus. parašykite tai laiške. Susijaudinus ir išsigandus lengva pamesti pokalbio giją. Atidžiai įsiklausykit į pašnekovo klausimus. Tačiau. Sėkmingiausiai jis pavyksta tuomet. nedelskit ir išeikit. kiek dienų truks jūsų pirmosios atostogos. tvirtai paspauskite jam ranką ir pasakykite: „Malonu susipažinti" arba „Ačiū. pavyzdžiui. Kalbėdami žiūrėkit pašnekovui į veidą. To paklausite tik gavę darbą. papasakokit apie save ir kodėl tinkate šiam darbui. Jis padėkos jums už vizitą ir gal būt pasakys. Jei nedirbdami įgijot naujų profesinių įgūdžių. pavyzdžiui. Atsakę į pirmąjį pašnekovo klausimą arba pats ji uždavęs. jei jūsų kvalifikacija nepriekaištinga. netaršykit plaukų. Jeigu pašnekovas tylės. • Nesėskite. nenutraukite jo. • Pradėję kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą.

Vyresnio amžiaus moterys. Dirbančios moterys atrodo jaunesnės ir madingesnės. Vyresnio amžiaus kandidatas turėtų išsklaidyti neigiamas nuostatas. Išėjimas iš darbo Vienas didžiausių sukrėtimų mūsų gyvenime yra atleidimas iš darbo. ryžtą ir entuziazmą. auginote vaikus . kad vyresni darbuotojai patikimesni. gebėjimą prisitaikyti ir norą mokytis. Jei išbuvote namuose kelerius metus ir dabar ieškote darbo. gali jaustis nedrąsiai. nesugebančiais arba nenorinčiais domėtis naujomis technologijomis. Dažnai jie laikomi užsispyrusiais. Trumpalaikiai arba savanoriški darbai padidins jūsų šansus. Net labai turtingos firmos neapsaugotos nuo sunkumų. Atminkit. nepameskite galvos. Manoma. Gal dalyvavote savanoriškoje veikloje. ekologiniam judėjime? O gal rinkote labdarą. pavyzdžiui. būdingesnių vyresnio amžiaus darbuotojams. buvote išrinkta į visuomeninę tarybą? Gal jūs patyrusi sodininkė. Pastaraisiais metais padaugėjo vyresnių nei penkiasdešimties metų žmonių. įvertinkite savo išvaizdą. negu jaunuoliai.visa tai nepaprastai reikalinga darbe. Neretai vyresnio amžiaus žmonės ieško darbo jo netekę.„Jūs atleistas". pradedančios dirbti pirmą kartą ar grįžtančios į darbą. nelanksčiais. Susijaudinimas yra natūrali būsena. Jūs derėdavotės su pardavėjais. paklusnesni ir pastovesni. parodyti savo charakterio lankstumą. kad kuo greičiau rastumėt naują darbą. persikėlę gyventi į naują vietą ir pan. namų savininkais. tvarkydavot namus. anksti išėję į pensiją. Jei jus atleido iš darbo. o tai tokio amžiaus žmonėms įaugę į kraują. Jei kurį laiką nedirbote.223 nepamirškite paminėti gyvenimo aprašyme arba laiške. kad. o gyvenimo patirtis išskirtinė vertybė. Atsakomybės jausmas susiformuoja per ilgus metus. Baisiausi žodžiai darbuotojui . Darbdaviai labiausiai vertina tris bruožus: atsakomybę. vyresnės moterys turi daugiau patirties ir įgūdžių. Pokalbyje jis turi pabrėžti teigiamą požiūrį į naujoves. žinokite. tačiau panika ar pyktis padėties neišgelbės. priešingai nei dvidešimtmetės. todėl puikiai paruošia darbui. kad . Stenkitės elgtis taip. kalbėdamas apie naujausias verslo kryptis. Kitaip tariant. minančių įstaigų slenksčius. kulinarė arba įgudusi rankdarbių meistrė? Visi šie darbai reikalauja organizacinių ir vadovavimo gebėjimų. globojote senelius. politinėje kampanijoje. Vis dėlto nederėtų pamiršti ir neigiamų bruožų. bankrutavus įmonei.

kodėl jus atleidžia. . kad jus atleido iš darbo.224 atleidimas iš darbo gali būti pirmas žingsnis į geresnę karjerą ir visavertiškesnį gyvenimą. Pabandykite rasti keletą teigiamų šios situacijos pusių. Rizikuojate negauti rekomendacinio laiško. kurią jaučiate savo darbdaviui ar viršininkui. Gal dėl etatų mažinimo. Norėdami greičiau gauti darbą. Įsivaizduokite. Nors labai skaudu girdėti kritiką. neliekite pagiežos. kad pasimokytumėt iš klaidų ir kitur jų nedarytumei Pasvarstykite: Kaip jūs ruošiatės darbo paieškai? Kaip jūs manote. gal jūs neatitikote tam tikrų reikalavimų. Garbingai reaguokite į šią žinią. tačiau svarbu sužinoti atleidimo priežastis. Suprantama. koks darbas jums labiausiai tinka? Kodėl? Parašykite savo motyvacinį laišką darbdaviui. galit paklausti.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful