KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

2

Ketvirtasis leidimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota 2002 08 29 Nr. 05A-109 Išleista Kauno technologijos universiteto lėšomis Junona Almonaitienė (1,4 sk.), Dalia Antinienė (2, 3 sk.), Nomeda Ausmanienė (11, 12 sk.), Rosita Lekavičienė (5, 9, 10 sk.), Gražina Matulienė (6 sk.), Laima Ruibytė (7 sk.), Zita Vasiliauskaitė (8 sk.)

Atsakingoji redaktorė doc. dr. Junona Almonaitienė

Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Laužackas ir doc. dr. Juozas Kasiulis

3

TURINYS
PRATARMĖ ................................................................................................. 7 1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Junona Almonaitienė ....................................................................................9 Kas yra bendravimas....................................................................................... 9 Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11 Sėkmingo bendravimo samprata ................................................................... 14 Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai..................................................................... 21 Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ...................................................... 26 2. PRADĖKIME NUO SAVĘS Dalia Antinienė ........................................ 30 Mūsų Aš vaizdas........................................................................................... 30 Daugialypio Aš vaizdo formos...................................................................... 32 Savistaba....................................................................................................... 35 Bendravimas ir savas pažinimas ................................................................... 37 Savęs pažinimas atsiveriant .......................................................................... 39 Savęs pažinimas ir savigarba ........................................................................ 42 3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinienė.................................. 48 Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48 Asmens tapatumas........................................................................................ 52 4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitienė. .............................. 58 Kas yra socialinis suvokimas .........................................................................58 Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61 Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65 Įvaizdis ir jo kūrimas.....................................................................................68 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti ......................................74 5. ŽODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekavičienė ................................... 77 Pranešimo samprata, ypatumai, analizė .........................................................77 Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai...........................................77 Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai ......................................................... 79 Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė...................................................80 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai......................................................81 Pranešimo priėmimo ypatumai........................................................................81

4

Kalba - tarpusavio įtakos instrumentas......................................................... 84 Kodo pasirinkimas............................................................................. 85 Žodžio komponentai .......................................................................... 87 Žodiniai ,,valdžios instrumentai" .......................................................87 Klausymasis ..................................................................................................89 Kodėl gimęs nesiklausome? ...............................................................90 Vidinės nesiklausymo priežastys ............................................90 Išorinės nesiklausymo priežastys ............................................91 Klausymosi stiliai...............................................................................92 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi......................................................94 Kaip reikia klausyti ............................................................................94 Aktyvus klausymasis...........................................................................96 Nereflektyvus klausymasis ......................................................96 Reflektyvus klausymasis..........................................................97 Kas pagerina klausymąsi....................................................................99 6. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Gražina Matulienė.............................103 Kas yra nežodinis bendravimas...................................................................103 Nežodinio bendravimo elementai................................................................104 Veido išraiška .................................................................................. 104 Žvilgsnis...........................................................................................109 Gestai................................................. : ............................................ 110 Poza ................................................................................................. 111 Kūno sudėjimas................................................................................ 114 Prisilietimas..................................................................................... 117 7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibytė ............................123 Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 ' Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs ........................................................ 124 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125 Tarpasmeninių santykių raida ..................................................................... 129 Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132 Draugystė.................................................................................................... 135 Meilė........................................................................................................... 136 Meilės rūšys................................................................................................ 137 Santykių iširimas ........................................................................................ 142

.................................................................. 187 Transakcijų tipai.. 197 11............................................................................ 168 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra ................................................ 194 Žaidimai............. sprendimas ........................................ KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekavičienė .............................156 9.............................................................................................................................................................. 196 Gyvenimo scenarijus ..................... 203 .............160 Truputis istorijos ............................................149 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis ..................................................................................... tipai.................................. kuriuos žaidžiame .............................................................................................. 183 10........ E..................................................................... 191 Paslėptos transakcijos ......... 162 Vidinių asmenybės konfliktų tipai....................................... BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA Rosita Lekavičienė................................................. 190 Persikertančios transakcijos ............................................................................................ 201 Kaip elgtis svečioje šalyje ...................................... 192 Psichologinės pozicijos .......... TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI Nomeda Ausmanienė .....................................................................5 8.152 Bendravimas ir savigarba........................................... 181 Konfliktiškų asmenybių tipai ........................................................................................................................... 175 Tarpasmeninių konfliktų sprendimas........147 Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai .............. 201 Orientacija į dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius .... 187 Transakcijos ir asmenybinės pozicijos .......................... 174 Konflikto dinamika.................................................................................................................................................................... 176 Strategijos.......................147 Bendravimas ir temperamentas............................... BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI Zita Vasiliauskaitė.............................................. 190 Papildančios transakcijos ...................................................................................................... 172 Konflikto struktūra.... 180 Netiesioginiai konflikto sprendimo būdai....................................160 Konflikto samprata......... 182 Tarpasmeninių konfliktų profilaktika............... 163 Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas ........... 176 Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktus......................................................................................................................

................ 211 12.................................................................................... KAIP IEŠKOTI DARBO Nomeda Ausmanienė ...................... 223 .........................................................6 Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas........................................................................................ 218 Pokalbis .................. 222 Išėjimas iš darbo .......................... 216 Gyvenimo aprašymas........................................................................................................ 209 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros ................................................................................... 216 Pasiruošimas pokalbiui ........ valdžia bei pagarba ................. 207 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros........... hierarchija.................. 221 Sugrįžimas į darbo pasaulį.......................

gebėjimas save suprasti. šilumos.. tapę stebėtojais. ką gi reiškia posakis „sėkmingas bendravimas". Aštuntasis skyrius nušviečia mūsų skirtingumą bendraujant: kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai. aprašoma ketvirtajame skyriuje . Pirmajame jo skyriuje ieškoma šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių. Jei konfliktai neišvengiami.kaip scenoje" nušviečia socialinės aplinkos. kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams. aiškinama skyriuje „Tarpasmeniniai santykiai". „žiūrovų" įtaką mūsų elgesiui bendraujant. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. Net ir labai ieškodami. prekybininkams. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis siūloma pradedant nuo savęs: aiškinantis. įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Toliau gvildenami keitimosi žodine informacija ypatumai (pvz. tinkamai konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovėlio skyrius.„Socialinis suvokimas". o kiti sunkiai. todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos. kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis.. kontroliuoti ir kt. Jame taip pat suteikiama žinių apie pirmojo įspūdžio reikšmę bendraujant. kodėl gi neišmokus. gydytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis". sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. gestams. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis. išsamiai analizuojama. Šiame vadovėlyje stengtasi glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą. teigiamų emocijų šaltinis. Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. Kuo mums svarbūs tarpusavio santykiai su aplinkiniais. sunkiai rastume žmogų. kaip gerus santykius sukurti ir išlaikyti. Jame taip pat rasite tyrimais pagrįstų mokslininkų samprotavimų apie draugystę ir meilę.mimikai. ir vis daugiau žmonių . Skyrius „Gyvenime . nors ir puikiai mokame tą pačią kalbą). „stebėtojų". kodėl taip dažnai nesusikalbame su pašnekovu. Kaip elgiamės patys. Pedagogams.. kodėl vieni esame namisėdos. išvaizdai ir kt. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto. o kitiems reikia minios draugų. .jais domėtis. įvaizdžio kūrimą.7 PRATARMĖ Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. koks vaidmuo bendraujant tenka kūno kalbai . Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus.

Suslavičius A. „Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams" (Valickas G. socialinės psichologijos žinios. Vilnius: Lietuvos teisės akademija. Jų rasite vadovėliuose „Psichologija studentui" (Matulienė G. vyrų ir moterų bendravimo ypatumai) šiame vadovėlyje mažai liečiamos. kurie padės geriau suprasti. ar. vienuoliktasis ir dvyliktasis. 2000). suteiks daug praktiškai naudingų žinių norintiems susirasti naują darbą bei sėkmingai bendrauti su verslo ar kt. psichologų teiginiai pasitvirtina tikrovėje. kolegomis užsienyje. Gilinantis į bendravimo psichologiją labai pravers asmenybės psichologijos. 2000). kuo ten išdėstyta informacija gali būti naudinga jums asmeniškai.. kokios problemos jame gvildenamos.. kurios dar nėra vienareikšmiškai išspręstos.. Pastaruoju metu Lietuvoje išleista gana nemažai psichologijos vadovėlių. Linkime sėkmės studijuojant! . Berne požiūris į žmonių bendravimą. kurios juose plačiai pristatytos (pvz. Norintieji praplėsti.) Kaunas: Technologija. Vadovėlio turinys suderintas su Kauno technologijos universiteto Psichologijos katedros studijų moduliu „Bendravimo psichologija". G. 2001).. 1999).8 Dešimtajame pristatomas neįprastas. 1997) ir kt. Kaunas: Poligrafija ir informatika. Kaunas: Technologija. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiami klausimai. pagilinti savo žinias kiekvieno skyriaus pabaigoje ras literatūros sąrašus. pasirinkusios tas temas. Kasiulis J. tačiau žaismingas ir populiarus amerikiečių psichologo E. į kurias buvo geriausiai įsigiliną. Kaunas: Technologija. bendravimas grupėse. kviečiančių pasvarstyti. Įvairius šio vadovėlio skyrius rašė skirtingos autorės. jūsų nuomone. „Psichologija" (Myers D. Du paskutinieji skyriai. pasigilinti į problemas. (red. „Šeimos psichologija" (Matulienė G. Kai kurios specifinės temos. Skyrių pabaigoje rasite dar po keletą klausimų. Tai „Vadovavimo psichologija" (Barvydienė V. kuriuose nušviečiami ir tam tikri bendravimo aspektai.

Netgi tada. panašių į kompiuterio loginius diskus.tai „bendravimas" tarp asmenybės dalių. sudėtinės dalys ir aspektai. Susitikę . Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos . chaotiškai kunkuliuojantį bendravimo reiškinių „katilą".9 1. kai šalia nėra nei vieno žmogaus. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai . mes imame svarstyti. Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi. kasdieninė veikla. Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio. regis. kas yra bendravimas. kad ji susideda iš keleto dalių. savimi. tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai. koks jis galėtų būti..posakiai „mane baigia užgraužti sąžinė". tarpasmeninis.tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). „pasižiūrėk į save iš šalies" ir pan. Šis skyrius . mes imame bendrauti su. Negana to. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę. į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės. Jame paieškosime atsakymų į tokius klausimus: • Kas yra bendravimas? • Kodėl žmonės bendrauja? • Kas yra sėkmingas bendravimas? • Nuo ko priklauso bendravimo sėkmė? • Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ir kaip to išmokti? Kas yra bendravimas Bendravimas yra daugialypis reiškinys. Tarpasmeninis bendravimas . galima paprastai: tai kiekvienam iš mūsų įprasta. Norime ar nenorime. klientais. bendradarbiais. įstaigų darbuotojai su savo vadovais. ir aktoriaus pasirodymą publikai. jaučiame aplinkinių įtaką.toks.tai pirmas žvilgsnis į. atsidūrę vienumoje. kokių poelgių galime iš jo tikėtis. mokame ar nemokame. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Atsakyti į klausimą. ir susirašinėjimą elektroniniu paštu.. Tuomet intrapersonalinis bendravimas . Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys. keitimasis informacija (komunikacija). Kai kurie asmenybės tyrinėtojai tvirtina. mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Vaikai bendrauja su tėvais. interpersonalinis). studentai su dėstytojais.

Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį. Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius.tai keitimasis informacija. turiniu ir t. padeda siekti norimų tikslų. Komunikacija . kaip žmogaus išorėje „perskaityti" jo jausmus ir ketinimus. konfliktai. informatika ir kt. Nemandagi. nagrinėja savotiškus „žaidimus". kuriuos „žaidžia" bendraujantys žmonės. Tai tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai.žodžių. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis. priklauso nuo to. siekia nustatyti. Pvz. be kita ko. gestų ir kt. prekybos agentas. vadinama transakcine analize. remdamiesi viskuo. sąmoningai naudodamas veiksmingus įtikinėjimo būdus. tarpusavyje bendrauja visai nepažįstami žmonės. netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį.. . Psichoterapijos kryptis. kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų . praneša vieni kitiems apie savo jausmus. nuomonėmis. naudojant kokią nors ženklų sistemą. Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių. požiūrius ir elgesį. savo jausmus viena kitos atžvilgiu.prasmę. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus. Dažnai. Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai. kaip įtaiga ir nuostatų keitimas. parduotuvės darbuotojų prašome pasakyti. kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį.tarpusavio sąveika. su kuria bendravome tik keletą minučių. Pvz. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. bendradarbiavimas. Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. gali ilgam sugadinti nuotaiką. Kitas svarbus bendravimo aspektas . Nemažo psichologų dėmesio yra susilaukę tokie tarpusavio sąveikos atvejai. papildyti. elgesiu. pikta pardavėja. mus retai sudomina bendravimo . Komunikacijos procesus įvairiais aspektais nagrinėja semiotika. gestai. ką matome ir girdime: naujojo pažįstamo išvaizda. grupinis sprendimų priėmimas. Psichologija. lingvistika. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas). turėdami įvairių tikslų.10 stengiamės šį vaizdinį patikslinti. kalbos tonu. nesąmoningai provokuodami tam tikrą aplinkinių elgesį (žr. prasideda komunikacijos procesai.. gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus. Supaprastintai galima sakyti. kiek kainuoja mus sudominusi prekė. kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). t. Toks bendravimas paprastai trunka neilgai. 10 skyrių). kokią įtaką informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan. viešajame transporte paprašome bendrakeleivių perduoti vairuotojui pinigus už bilietą. o mes savo ruožtu .padaryti tam tikrą įspūdį. kokios yra jos pirkimo išsimokėtinai sąlygos. mimika.

kas mes esame. darome išvadas. bendraujant keičiamasi informacija. Tiesa. skruzdėlės. bendradarbiai. Taigi bendravimas padeda mums gauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus. kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai. kur galima pažiūrėti įdomų filmą ir kas laimėjo krepšinio varžybas. jei jo ar jos vietoje būtų bet kas kitas. tarpusavio įsipareigojimai. su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeistų. nei tie. temperamentas ir pan. Santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai. bendrumo. pageidavimus. Šio lakaus posakio autoriumi laikomas antikinės Graikijos mąstytojas Aristotelis.11 partnerių charakterio ypatumai. meilės poreikiai). Kitaip sakant. atskleisti kitiems savo individualybę. kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz. jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais. kokia įstaiga ieško naujo darbuotojo. visuomeniniu gyvenimo būdu pasižymi ir beždžionės. negali pakeisti bet kuris kitas. Pirma. Mums nėra svarbu. Bendraudami su pardavėjais. Kodėl žmonės bendrauja? Trumpai į šį klausimą galima atsakyti taip: todėl. kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. Žmogaus. keitimąsi informacija. vertybės. jog sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą. sąveiką ir santykius. draugai. su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai. Trečia. Taigi žmonės šiuo požiūriu nėra išimtis. prieraišumo. Tačiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejonės yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų. bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai. Tarp jų ir mūsų susiklosto tarpusavio santykiai. bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai. Vieni iš kitų sužinome. Tarpusavio santykiai leidžia patenkinti visai kitokius poreikius. . Poreikis bendrauti „Žmogus . barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo prašymus. Antra. galima sakyti. interesai ir kt.. bitės. Tuo tarpu su kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame daugelį metų ar net visą gyvenimą. kas tas žmogus. ką yra pasiekę aplinkiniai. Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo. Tai šeimos nariai ir giminės. jų vertybės. Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus. Lygindami save su kitais.tai visuomeniškas gyvūnas". daryti aplinkiniams įtaką ir pan.

siekis rasti savo vietą visuomenėje. kurios narius sieja šilti jausmai. atitikti aukščiausius standartus.12 Socialiniai poreikiai . Savigarbos. rizikuoti. kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems žmonėms (R.siekis nebūti kitų žeminamam. Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripažinimo poreikis .tai siekis pirmauti. žmonių socialiniame elgesyje galima įžvelgti ir pozityvių. . klubams ar kitais būdais susiranda bendraminčių.. Murray. įveikti iššūkius. Savęs įtvirtinimo poreikis . visas bibliografinis aprašas yra literatūros sąraše skyriaus gale. Kai kurie iš jų linkę pabrėžti destruktyviuosius . meninę kūrybą ir įkvepianti visuomenės lyderių entuziazmą. mokslo pažangą. H. skatinanti ekonomikos augimą.tai kibirkštis. niekinamam.A. Adler). tenkinant vienus iš jų galima netekti galimybės patenkinti kitus. McClelland nuomone.noras kontroliuoti kitus. McClelland ir kt. bendruomenės narys. Svarbiausius socialinius poreikius įvairūs tyrinėtojai įvardija ne visai vienodai. S. Socialiniai poreikiai veikiausiai yra įgyjami gyvenant tarp kitų ir įsisavinant įvairias visuomeninio gyvenimo normas. A. Laimėjimų poreikis . Jis glaudžiai susijęs su pasitikėjimu savimi.agresiją. priklauso kokioms nors organizacijoms. tai vadinama socializacijos procesu. Saugumo poreikis patenkinamas tada. užimti tarp kitų žmonių deramą vietą. 1982)*. savo vertės jutimo poreikis . Freud. prieraišumo. kad esi tarp žmonių. Įvairūs autoriai . Iš tiesų. Rogers). kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. dažniausiai įvardija tokius socialinius poreikius: Bendrumo (priklausymo) poreikis. daryti įtaką aplinkiniams. Šis poreikis patenkinamas. Socialiniai poreikiai yra prieštaringi. * Pavardė ir data reiškia publikacijos autorių ir datą. Taigi galima sakyti. Tai poreikis jausti. D. kai žmogus iš aplinkinių nejaučia grėsmės nei fiziniam. kad esi kokios nors grupės. valdžios troškimą (pvz. Fisher. nei psichologiniam savo saugumui. Šios normos perimamos vaikystėje iš mus supančių žmonių. meilės (A.tie. Maslow. kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas. mėgstamus bendramokslius ar bendradarbius. ir negatyvių tendencijų. kai žmogus turi šeimą. vadovauti. laimėjimų poreikis . J. Kiti mano. Maslow. Aukštą laimėjimų poreikį turintys žmonės nevengia imtis atsakomybės. kad didesnę įtaką elgesiui turi pozityvūs poreikiai bendrumo. C. D.

Prieraišumo ir meilės poreikis . Pvz. užmegzti ryšį. G. Tad giluminis motyvas.. neretai tenka priešintis aplinkinių spaudimui.realizuoti potencialias savo galimybes. užimti išskirtinę padėtį. amžiaus vyrų grupės mirė 30.. Saviaktualizacijos ir saviraiškos poreikis . net jei jiems nereikia įrodinėti savo pranašumą ar keistis informacija. Kartais net visai nepažįstami žmonės. nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. tačiau. nušviečiančius jų socialinius ryšius.tai atvirų. gali būti pamatinis siekis saugoti savo gyvybę. kurių socialiniai ryšiai platesni ir intensyvesni. vidutiniškai gyvena ilgiau. galima sakyti. Gebėjimas bendrauti lemia ne tik laimingesnį šeimyninį gyvenimą ir greitesnį kilimą karjeros laiptais. Pastaroji prielaida leidžia manyti. Jie 1979 m.turėti artimų draugų rūpintis kitais ir iš jų susilaukti to paties. rodantys. kad kai kuriuos socialinius poreikius iš dalies lemia ir prigimtis. intymių santykių tarp dviejų žmonių siekimas. mylėti ir būti mylimiems bei reikalingiems. kuo gali ir nori tapti. dauginimosi poreikiams. Tiesa.13 Pranašumo poreikis .jaustis kuo nors pranašesniu už kitus. ir tik 9. Vieną plačiai pagarsėjusį tyrimą atliko L. kurie bendravo daug. Visai tikėtina. kad žmonių fizinė bei psichinė sveikata. Socialiniai poreikiai paprastai priešpastatomi įgimtiems biologiniams. pvz. kaip ir gyvūnų baimė būti nepriimtiems į būrį. Po devynerių metų įvertinus tų pačių žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę paaiškėjo. Berkman ir S. tų. 1995).6 proc. šie duomenys neatskleidžia.8 proc. kita vertus. priemiesčio stotelėje drauge laukiantys autobuso. noras priklausyti kokiai nors žmonių grupei gali turėti tas pačias šaknis. kurie bendravo mažai. gyvenimo trukmė siejasi su ją bendravimo ypatumais. Tačiau šis skyrimas . siekiant šio poreikio patenkinimo. Pvz. tų. priklauso mūsų gyvenimo kokybė pačia plačiausia prasme. Syme Kalifornijoje. vengti mirties (R. 7000 tiriamųjų paprašė atsakyti į įvairius klausimus. laužyti visuomenėje priimtas elgesio normas. maisto.. kas yra priežastis. kad bendravimo su aplinkiniais sėkmė kiekvienam iš mūsų yra kur kas svarbesnis dalykas.gana sąlyginis. Atskleisti savo galimybes ir išreikšti save nepalaikant ryšių su kitais žmonėmis būtų neįmanoma. nejaukiai jaučiasi nepersimetę vienas su kitu bent keliais žodžiais. per minėtą laikotarpį iš 50-59 m. Afiliacijos poreikis . skatinantis žmones bendrauti. Nuo jo. o kas . Geen. O jiems būti nepriimtiems beveik visada reiškia žūtį. Tokį teiginį patvirtina moksliniai tyrimai. tapti tuo. kad tie. Poreikis palaikyti kontaktą .noras su kuo nors dalytis emocijomis.

rūkydami. kad žmonės. taip. trečioje vietoje . . gestas gali lemti jų atšalimą ar net pabaigą. arba efektyvus bendravimas dar viena labai dažnai sutinkama. ką jiems ar joms ketiname perduoti. p. kaip norime) suprastų. 256-261). turintys. astma.padarinys. padedantis susidoroti su stresu. svarbiausias veiksnys šiuo atveju buvo bendravimas šeimoje. širdies ligas. kad tą informaciją. Mums svarbu. kad skleisti tikslią informaciją ir adekvačiai ją suprasti nėra sudėtinga. remdamiesi tuo. Argail (Argyle). o ne atvirkščiai. kad kiti adekvačiai (teisingai. kuris leidžia pasiekti šiuos tikslus. labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu. kur kas dažniau ieško nusiraminimo vartodami alkoholį. pasveiksta po operacijų. Jame padarėme išvadą. kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija. ką sužinojome ankstesniajame skyrelyje. Turėdami tikslą keistis informacija. Gal tiesiog sveikesni žmonės daugiau bendrauja? Tačiau tyrime dalyvavę žmonės iš pradžių savo sveikata iš esmės nesiskyrė. kad visi mus mėgtų? Iš tiesų sėkmingas. 1990. Tie. (Pagal M. toliau bendravimas su draugais ir giminėmis. Taigi sėkmingu galima laikyti tokį bendravimą. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti kokią nors mintį iki jos „atspindžio" kito žmogaus sąmonėje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje). Aplinkinių palaikymas . Taigi pirmuoju bendravimo sėkmės rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslumą ir interpretavimo adekvatumą. kad bendravimas daro įtaką sveikatai. tačiau menkai apibrėžta sąvoka. taigi labiau tikėtina. Kiti tyrimai parodė. Sėkmingo bendravimo samprata Kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu? Ar tai toks bendravimas. Visada galiojančią sėkmės formulę vargu ar pavyks sukurti. kurie su niekuo nepalaiko artimų santykių. kuri mus domina. rečiau serga artritu.komunikacijos proceso ypatybė. neiškraipytą. bet visgi pasigilinkime į šios sąvokos prasmę. Keitimosi informacija tikslumas . Taip pat dažniausiai siekiame. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. gauti galimybę pamatyti save „kitų akimis" ir tenkinti socialinius poreikius. kai mes priverčiame kitus elgtis taip. greičiau įveikia tuberkuliozę. kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonumą? Ar toks. kas juos palaiko. Tyrinėtojų nuomone. bet ji vaidina svarbų vaidmenį ir tarpusavio santykiuose. kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo sėkmė pasiekti.svarbus veiksnys.14 . Neteisingai suprastas žodis.priklausymas religinėms organizacijoms ir pan. gautume tikslią.

. racionalumas. kad įrodytumėt jam. bus linkęs manyti.. Nesusikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų priežastimi gali tapti paauglių bei jaunimo vartojamas žargonas. imantis prievartos.15 Jei prieš išvykdami traukiniu į kitą miestą keletui minučių užsuksite į parduotuvę ir ten susitiksite seniai matytą buvusį klasioką. daryti įtaką jų elgesiui ir pan. kaip paprašysime ir kt.Agnė rado trumputį mamos raštelį. kad labai skubate ir ilgiau su juo pasišnekėti neturite laiko. „Nemėtyk!" . jog sakote tiesą. Tarpusavio santykių lygmenyje svarbiausias bendravimo sėkmės rodiklis yra sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas. ko viliamės. bet ir įvairiausių kitą tikslų. jog mama tiesiog turėjo galvoje tai. jis tampa kliūtimi socialinių poreikių tenkinimui. Ar pasiseks gauti tai. Bendraudami su artimaisiais. konstruktyvumas. O čia dar tas „Nemėtyk!". kad jai nusibodo bet kur išmėtyti dukters daiktai. kad jums paprasčiausiai nesinori su juo bendrauti. Kas nevertina savęs. Jei toks elgesys dažnai kartojasi. kai gebame paveikti kitų nuomonę. Trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama ne tik keistis informacija.. paskolinti pinigų. kokį padarysime įspūdį. prisegtą prie ne vietoje paliktų kelių puslapių su jaunatviškus jausmus atskleidžiančiais literatūriniais bandymais. kai kada mums tenka kreiptis pagalbos į nepažįstamus žmones. Todėl galima sakyti. kad mama juos skaitė. kaip apibūdinsime savo situaciją. kad sėkmingas bendravimas . Tikslą galima pasiekti ir elgiantis agresyviai. Tai visų pirma teigiamas požiūris į save ir į kitus. kol pavyko išsiaiškinti. Galima sakyti. ko gero. kaip šis žodis vartojamas posakyje „nemėtyk bajerių". daugelio psichoterapeutų nuomone.. o savimi pasitikintys žmonės ir į kitus dažniau žiūri teigiamai. nevertina ir kitų.toks. Turėjo praeiti nemažai laiko.. Tačiau kai kurie elgesio būdai. turį savo vietą visuomenėje. leidžiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaikės komunikacijos situacijomis. greičiausiai pasakysite jam. mūsų bendravimo partneriams gali būti visai nepriimtini. prašyti įvairių įstaigų darbuotojų padaryti tai. kai jaučiamės esą vertinami. Teigiamas požiūris į save. bendradarbiais taip pat turime pačių įvairiausių tikslų. yra gerų santykių su kitais pagrindas. Pvz. nemaža dalimi priklausys nuo mūsų bendravimo įgūdžių: nuo to. jų irgi prašome padėti atlikti kokius nors darbus. kuris leidžia pasiekti norimus tikslus. kad bendraujame sėkmingai.. Reikės padėti nemažai pastangų. Pvz. nes jis. ne vieniši. Kai kurios mūsų nuostatos ir elgesio būdai leidžia tenkinti šiuos poreikius geriau. kurį dukra suprato taip. Nieko negali būti nemalonesnio už žinią. nei kiti. Pozityviai vertinantys . ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan.

jis daro žmogų unikalų tarp kitų žmonių. kad jau vis vien galas.16 aplinkinius tikisi iš jų gero. kas galvoja. Kas tikisi iš kitų priešiškumo. Štai pora trumpų ištraukėlių iš šios garsios knygos.. kad nesugebės pelnyti aplinkinių pripažinimo. nelinkę padėti. (R. patys su jais elgiasi nemaloniai. kad jie gavo labai žemus intelekto testo įverčius) kyla noras nuvertinti ir pažeminti kitus. su kuriuo kreipiamės. „Džimą Farlėjų gyvenimas anksti išmokė paprastos išminties: kiekvienam eiliniam žmogui jo paties vardas yra daug mielesnis už visus kitus vardus žemėje." (D. kritiški. Ištarkite „alio" tokiu tonu.reiškia išprovokuoti tokį jų elgesį. žemindami kitus. Antra vis bandė išsilaikyti paviršiuje. 1998. Priešingai. jog jums . Jei jums kas nors skambina telefonu. kas kitų atžvilgiu nusistatę negatyviai. kuris būtų mums naudingas. Negatyvus požiūris į save ir į kitus žmones yra „save išpildančios pranašystės". lengva pateisinti norą griebtis manipuliacijų. arba prašymas. vardas veikia magiškai visus . patys taip pat linkę padėti ir bendradarbiauti. p.. Pozityvaus požiūrio pranašumą gerai iliustruoja ir tokia pasakėčia. Jie tarsi siekia pasijusti pranašesni. patvirtinančiais būtent šį požiūrį. todėl iš tiesų jo susilaukia. kad žmonėms. tie. Įkrito į grietinės puodynę dvi varlės. nieko ir nedaro. pasinaudokite šia pačia psichologine taisykle. Kai nepasitikima kitų gera valia.. 1983). kuriems pasakoma. ir vyriausiąjį administratorių. Tie. nieko nedarė ir nuskendo. (. galima tikėtis to žmogaus palankumo tvarkant verslo reikalus. pasidaro ypač reikšmingi... kurią perduodame. kai kreipiamės individualiais vardais. sutikime žmones gyvai ir entuziastingai. kuris pasakytų. kad jūs džiaugiatės.) Vardas išskiria. Bendraujant su žmonėmis. atsispyrė nuo jo ir iššoko. Informacija. ištark jį draugiškai ir būsi pasakęs efektingai veikiantį komplimentą. kuriuos kas nors nuvertino (pvz. Jie tarsi nori pasirodyti geresni. Pvz. Carnegie knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". Daug tokio pobūdžio patarimų pateikiama pagarsėjusioje D. Besikapanodama iš grietinės sumušė sviestą. kurie gerai vertina save ir kitus. dažniau susiduria su faktais.. Eksperimentai rodo. parodžius kam nors dėmesį. Prisimink bet kurio žmogaus vardą. 91). Pirmąkart išleista 1938-aisiais. sustiprėja jų neigiamas nusistatymas kitataučių atžvilgiu. „Jei norime įsigyti draugą. Manipuliuoti kitais žmonėmis . Carnegie. Pvz.ir padavėją. kad jį pasiektų.. von Oech. pagyrus. Viena pamanė. irzlūs. ji nepraranda paklausos ir šiandien. nuvertindami kitus. yra įtarūs.

ir pats D. Christie ir F.. 1998. kuris nesiderino su religijos ir moralės normomis. turi teisę nesiskaityti su priemonėmis. Šiame pavadinime „įsiamžino" Niccolo Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527). Aš džiaugiuosi aptarnaudama jus". Florencijos politikas. rašytojas ir istorikas. pvz. literatūrinei kūrybai. gavusius skirtingus šio testo įverčius specialiai surežisuotose situacijose. Ten atsidėjo politikos ir istorijos studijoms. skirtą nustatyti. todėl nejaučia sąžinės . Carnegie primygtinai kartoja. niekad netrūko geidžiančių įvaldyti šį „meną". kartais vadinamas makiavelišku.17 paskambino. 1513 m. bet garsų traktatą Kunigaikštis (II principe. Stebėdami žmones. klasta. Išnaudojant jų silpnybes ir apgalvotai įgyvendinant pasirinktą planą. Jį sužavėjo šio politikos veikėjo gebėjimas pasiekti bet kurio užsibrėžto tikslo. Sparčiai pasklidę Europoje. pašalintas iš valstybinės tarnybos. Prisiminkite tai. jie geba žiūrėdami į akis įrodinėti. Viena iš priežasčių žmonės dažniausiai jaučia. vėliau ištremtas į savo dvarą. Remdamasis šiuo pavyzdžiu. Jie tarsi atsiriboja nuo kitų žmonių ir nuo savo pačių emocijų. socialinės psichologijos tyrinėtojai taip pat domėjosi makiavelišku žmonių elgesiu. regzti intrigas ir pan. Keliolika metų jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius. antraip jie neatneš sėkmės. kaip jam reikia. papročiais bei įstatymais. Tai pateisinama. Jame diegiama mintis. jog elgėsi sąžiningai. kaip to nuoširdumo išmokti. kad valdovai ir kiti politikai." (D. nes dauguma žmonių iš prigimties esą kvaili ir linkę į blogį. Machiavelli idėjos susilaukė daugybės prieštaringų komentarų. žlugus respublikai ir į valdžią sugrįžus Medičiams. filosofas. XX a. kalintas.. Visgi patirtis rodo. pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant šachmatų figūromis. jis propagavo elgesį. Machiavelli parašė nedidelį. Tik gaila. Carnegie. jis nepasako. Toks elgesys. Viena vertus. ar žmogus linkęs meluoti. psichologai nustatė.). siekdami apginti šalies. kuris reiškia: labas rytas.. 76). Užklupti „nusikaltimo vietoje". Tarnybos reikalais Machiavelli buvo tekę susitikti su Romanijos kunigaikščiu Cesare Borgio. Niujorko telefonų kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti „Prašau numerį" tokiu tonu. 1512 m. veidmainyste ir apgaule visus priverčiant elgtis taip. Geis 1970 m. ar ne. kad makiaveliško elgesio šalininkai nevengia pažeisti etikos normų ir pasinaudoti sąžiningųjų „naivumu". ar dėmesys jiems rodomas nuoširdžiai. R. p. pataikauti.. Beje. sudarė testą. kad vykdant jo nurodymus būtinas nuoširdumas. kai savų tikslų siekiama sąmoningai manipuliuojant kitais. nusirašinėjant. kad įsigyti draugų nėra taip paprasta. kai rytoj pakelsite ragelį. Kita vertus. o esant reikalui ir asmeninius interesus.

kuriems geriau sekasi. pragmatiškai. Svarbi kliūtis. reikia stengtis aiškiai pasakyti kitiems. Todėl efektyvus bendravimas neatskiriamas nuo savęs pažinimo. bet ir tarp etikos. Tokiu atveju išlošiame dar daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams. arba autentiški santykiai. sukritikuoti kitų atliktą darbą. 10 skyrių). Todėl nenuostabu. bendraudami su kitais. kad melagingi atsakymai buvo gerokai ilgesni. ar sako teisybę. Kai. ekspertai gana tiksliai atskyrė melagingus pasisakymus. J. Ypač svarbu elgtis konstruktyviai kilus įtampai. atsakant į kai kuriuos klausimus. XVIII (1954. 1959)). kurių svarbą kiekvienam žmogui itin pabrėžė humanistinės psichologijos atstovas C. žmogus meluoja. Berne sukurta transakcinės analizės teorija (žr. pažeminti kitą. Makiaveliškos bendravimo strategijos priešingybė yra atviri. konfliktams. ne visuomet ir ne viską būtina atskleisti pirmam . slepiamės. Be to. ar. Lietuvių enciklopedija. Nekonstruktyvu. pasak C. nėra taip lengva. Be to. reikia žinoti. už fasadų ir kaukių. siekti žūt būt nugalėti. kad kiti teisingai supras. Webster's New World Encyclopedia (1992). Jei aplinkinių elgesio „veidrodyje" matome ne savo kaukę. Tokį elgesį aiškina E. ko iš tiesų nori. nekonkretūs. Tiesa. trukdanti sėkmingai tenkinti įvairius socialinius poreikius. Visada geriausia susitelkti ne ties emocine. susitarimo nežinantys ekspertai turėjo įvertinti. Tai savo ruožtu sukelia neigiamą reakciją. Jau nekalbant apie pykčio protrūkius. bet ties dalykine konflikto puse. atsižvelgiant į savo tikslus ir tikrovės reikalavimus. Tiesa. įsisąmoninti jausmus ir jų vaidmenį siekiant tikslo. t. yra polinkis nevaldomai reikšti neigiamas emocijas. Tik aiškiai išsakius savo pageidavimus ir lūkesčius. pamiršus svarbiausius tikslus. daugelis mūsų minčių. To išvengti padeda nuostata elgtis racionaliai. patys to nesuvokdami. o tikrus jausmus ir mintis. dauguma žmonių nepraleidžia progos patraukti per dantį tuos. turime galimybę pamatyti save „kitų akimis". kitos psichologų grupės tyrimai parodė. galima tikėtis. kad apgaudinėti kitus. kad dažnai net ir artimų žmonių elgesys neatitinka mūsų lūkesčių. galime patirti. Savo tiriamųjų jie paprašė meluoti. (Pagal R. Paaiškėjo. Dėl šių skirtingų elgesio būdų kyla diskusijos ne tik tarp psichologų. Fisher (1982). Matyt. ko norime.18 priekaištų. Buvo stebima. ko gero. Kartais žmonės manipuliuoja kitais ir nesąmoningai. kuo skiriasi žmonių elgesys. Rogers. neryžtingi. Rogers. religijos žinovų. kai jie meluoja ir kai atsako sąžiningai. jausmų ir norų aplinkiniams lieka nežinomi. Norint racionaliai elgtis. kokie iš tikrųjų esame. jų nuomone. ko iš tikrųjų nori. III. intuityviai į tai atsižvelgę. kaip žmonės vertina mus tokius.

Jūsų nuomone. Kelius asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai. Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą.. kurią ryžtamės už tai mokėti. Įsivaizduokite. R. ji skatina analizuoti savo tikslus. Horney meilę. pranašumo siekimas. susaistytiems su aplinkiniais tampriais ryšiais ir atsikratyti vienatvės jausmo. ar kaina. atiduoda savo gyvenimą į kitų žmonių rankas. kuris neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. Dreikurs Ferguson. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. ypač jei jo sėkmė užkerta kelią kitiems siekti savųjų? Tokiu atveju tai. kuomet du žmonės. vienintelė . Dreikurs nuomone. tačiau trukdo daryti savarankiškus sprendimus ir atskleisti save. Kartais pasirenkami tokie socialinių poreikių tenkinimo būdai. kad susitikę bendrabutyje su kurso draugais po vasaros atostogų. kad kiti būtų patenkinti mūsų elgesiu galima gana greitai. kaip perdėtas dėmesio.procesas. Panagrinėkime vieną situaciją. Pasiekti. tenkindami savo socialinius poreikius. Kaip jau minėta. kur būtų geriau surengti pirmą šiais metais kurso vakarėlį. kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. Plačiau tai nagrinėjama tarpusavio santykiams skirtame skyriuje. Iki šiol bandėme įvertinti bendravimo sėkmę tarsi žvelgdami iš vieno jame dalyvaujančiojo pozicijos. Po kurio laiko imate svarstyti. matyt. ir jums yra tekę atsidurti. siekdami surasti savo vietą tarp kitų. kas vienam yra sėkmė. siekdami patenkinti socialinius poreikius. užgimusią vien tik bėgant nuo vienatvės ir nerimo. Kai kada. o tai tik dar labiau blogina jų santykius su aplinkiniais (E. kitam gali būti visiškas pralaimėjimas. E. jam paklūsta. taip tapdami nuo jų priklausomi. kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis laimingam. elgesį ir eksperimentuoti. galima įvardyti dar vieną bendravimo sėkmės rodiklį: sėkmingas bendravimas toks. jausmus.19 pasitaikiusiam. išėjote į kiemą pažaisti krepšinį. vadina neurotiška. Pvz. į kurią panašioje. į kurį įsitraukia daugiau nei vienas žmogus. o kitas. kuomet savo poreikius patenkina ir tikslą pasiekia tik vienas asmuo. Tai leidžia pasijusti reikalingiems. Jo nuomone. vaikai. išnaudoja vienas kitą: vienas jaučiasi esąs svarbus ir reikalingas. vengdamas vienatvės. 2000). Neretai žmones susieja abipusė tarpusavio priklausomybė. gali griebtis tokio elgesio. tačiau visada verta pasvarstyti. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius. K. išbandant naujus elgesio būdus. Tačiau bendravimas . nėra per didelė. žmonės atsisako savo asmeninės laisvės. konstruktyviai. tuo pačiu atsikratydamas atsakomybės naštos. galėdamas vadovauti ir nurodinėti. simbiotiniu ryšiu galima vadinti nebrandžią meilę. Apibendrinant šių žymių psichologų ir psichiatrų įžvalgas.

Kasdieniame gyvenime žmonės dažniau jaučiasi laimingi. Tačiau vargu ar pavyks jo išvengti.blogai. keletu apgalvotų žingsnių privertusi draugą atsisakyti jo išsvajotos kelionės į kalnus. netrukus atsigręžia prieš patį laimėtoją. Todėl trumpalaikės komunikacijos situacijomis. o kaip tik dėl to. kai gali kažką pradžiuginti. kai nejuntame įtampos. ypač jei žino. sako. kad iš karto nepasijustų esąs čia pats gudriausias. Jau spėjot pastebėti. kuriam pavyko kitų akyse pažeminti savo konkurentą. nerimo. neturėtų tikėtis. nes grįžo studijuoti. pasiektos kitų pralaimėjimo sąskaita. turi labai „kietą" galvą. pasitaikančias bendraujant. gražioje vietoje. padariniai iš karto gali ir nepasireikšti. Nieko kito nelieka. kad krepšinį jis žaidžia gerai. o su kitais .tai subjektyvūs bendraujančiųjų išgyvenimai. Įtarumą ir įtampą dažnai . kad jo idėja geresnė už jūsų. tad akivaizdu. jog poreikių tenkinimas bendraujant neturėtų būti vienpusis. Žmonės jaučiasi blogai bendraudami su tais. keletą metų padirbėjęs užsienyje. kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais žmonėmis. Jus kiti taip pat panašiai apibūdina. Taigi galima daryti išvadą. jaučiamės gerai. kaip tik išjuokti ir suniekinti tą jo pasiūlymą. „pelnyto atpildo" galime ir nesusilaukti. Malonu bendrauti tada. Bendraudami su vienais žmonėmis. Tas vaikinas jums mažai pažįstamas. nurodinėjimai ir vertinimai. kad iš pamaloninto asmens susilauks to paties.toks. tiek kitos panašios „pergalės". ir kitu atveju „pralaimėjusieji" tikriausiai ims regzti kokį nors „keršto planą". Niekam nepatinka pamokslavimas. Vaikinas. kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. nesijaučiame esą skaudinami. kuriuos matome ne paskutinį kartą. kad iš tiesų geras! Tiek ši. Neigiami tokio elgesio. jei ignoruosime kitų poreikius bendraudami su tais. įžeidinėjami. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti sėkmingu. Jis veikiau apibūdina kraštutines situacijas. Sėkmingas bendravimas . kad tai praeis be pėdsakų. Bendravimo sėkmės nederėtų sieti su lotynišku posakiu homo homini lupus est (žmogus žmogui vilkas). yra išvaizdus ir. Ir vienu. Dar vienas bendravimo sėkmės rodiklis .ne todėl kad jis blogas. išsakomi įsijautus į visažinio vaidmenį. Netikėtai vienas vaikinas pasiūlo verčiau vykti į jo draugo sodybą netoli nuo miesto. Tai kodėl dabar reikėtų taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo pasiūlymą. kurie stengiasi parodyti savo pranašumą. žeminami. net jei tai pateikiama kaip noras padėti. arba mergina.20 visiems daugmaž priimtina vieta yra bendrabutis. Oras šeštadienį numatomas puikus. kai nepaisoma kitų žmonių poreikių.

kuriuose atsiduriame ir pan. Mums patogu manyti. lemia asmenybės bruožai. kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi. kuri ateis jums į galvą. Arba kad padėdama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. jis yra svarbi įvairių žmonių grupių. jei mes pastebėjome. Konkrečioje situacijoje jį veikia ir įvairios išorinės aplinkybės: vienaip ar kitaip susiklostę tarpusavio santykiai. kaip elgėsi anksčiau. prašoma pagelbėti.21 sukelia noras manipuliuoti kitais. nes pagrįstai manysime. Norint nusakyti bendraujant patiriamus subjektyvius žmonių išgyvenimus. nesveiki. pvz. organizacijų sėkmingos veiklos sąlyga. Allport. Svarbiausi gero psichologinio klimato požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs. Jie laikėsi požiūrio. kitokius: tuomet galime mėginti numatyti šių žmonių elgesį. Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai Nuo ko priklauso tai. arba atvirkščiai. atvirumas.. Kaip tik taip į šį klausimą tikriausiai atsakytų žymūs XX a. H. sveiki. kad žmogaus elgesys nėra tik asmenybės bruožų atsiskleidimas tuštumoje. Aplinkybės gali susiklostyti taip. elgesį lemia tam tikra jos asmenybės savybė geranoriškumas. kad toks požiūris į žmogaus elgesį bent iš dalies yra teisingas. emocinis pastovumas. kad tokį A. visada elgsis tik šitaip? Be abejo. kad jos elgesys kokiomis nors konkrečiomis sąlygomis bus visai kitoks. slapti planai ir intrigos. jog ji ir ateity elgsis taip. . dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas. psichologai G. dažniausiai neatsisako. taigi ir elgesį bendraujant. Pvz. Nors psichologinio klimato neįmanoma „pačiupinėti". kad pirma mintis. koks tai žmogus. o B. kad A. ją įžeidę. Įsivaizduokime. Taigi asmenybės bruožai yra tik vienas iš veiksnių. turi vienokius bruožus. Eysenck ir kt. kreipsimės į ją. kad žmogaus elgesį apskritai.. ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali būti.. Cattell. sąžiningumas. kad bendradarbė A. psichologinis klimatas ir pan. kad esame. ne. kad A. prasti.. aplinkinių priimami. bus tokia: nuo to. visai to nenorėdami. Mes linkę sau įvardyti. „lošia atviromis kortomis". susidūrę su sunkumais. vartojamos sąvokos bendravimo atmosfera. R. Kasdieninė mūsų patirtis patvirtina. vaidmenys. Dažniausiai klimatas ar atmosfera apibūdinami kaip geri. palaiko vieni kitus.. vertinami. Bet ar galime būti tikri. lemiančių elgesį. perskaičius šį klausimą. Taip svarstant darosi aišku.

Įsivaizduokite. galima atsakyti ir kitaip: bendravimo sėkmė priklauso nuo to. kad Marius yra linksmas. tam tikrą aplinkos poveikį ir jo sukeltą elgesį. Asmenybės testu veikiausiai jo netirsite. ką esame matę savo aplinkoje. pr. Jei tėvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui. besimokantis jūsų fakultete kitame kurse. atžalos verksmu parduotuvėje reikalauja iš tėvų nupirkti saldainį. tikėtina. Tokiame atsakyme kaip tik pabrėžiamas išorinių sąlygų. šnekus. Gali būti. mes ir ateityje elgsimės taip pat. o jei jis pasirodo esąs neefektyvus. Šį nesudėtingą mokymosi modelį pasiūlė bihevioristai.XX a. Jau gerokai paaugę. Pvz.. kitaip sakant. kurį galima betarpiškai stebėti ir fiksuoti. verksmas padeda kūdikiui patenkinti maitinimosi poreikį. kuri laikėsi nuostatos. jog psichologija turi tyrinėti ne kokias nors tiesiogiai nematomas ir neapčiuopiamas asmenybės savybes. tiksliau.22 Pasvarstykime. Iš ko jie apie visa tai sprendžia? Matyt. bihevioristų nuomone. kad kiekvienas žmogus turi tam tikrus asmenybės bruožus. kurie jį pažįsta . vaikinukas. iš Mariaus elgesio. Pvz. mėgsta nuotykius. panagrinėkime. šiek tiek neatsakingas. jog taip sužinosite. bendrabučio kaimynų. jis yra išmokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis. priklauso nuo aplinkos sąlygų. Amerikoje atsiradusi psichologijos kryptis. ar iš tiesų pagrįsta manyti. vaikas liausis taip elgęsis. jei vaikui priekaištaujama dėl to. draugiškas. kur kas sudėtingesnių poreikių patenkinimo. kad . kaip žmonės mokosi bendrauti.. iškeltą šio skyrelio pradžioje. Norėdami suprasti. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. Vienoks ar kitoks žmogaus elgesys. kad norite sužinoti.kurso draugų. Paprasčiausias tai aiškinantis modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norimą tikslą. ar nuomonė. ar tų. koks žmogus yra Marius. o mėginsite paklausinėti apie jį tų žmonių. tad augdamas jis juo naudojasi siekdamas ir įvairių kitų. vaidmuo. ar žmogus moka bendrauti. Juk mokytis . bet elgesį. Biheviorizmas . kurie j į apibūdino? Kaip manote. arba. mes jo atsisakome. Taigi mokymąsi galima pavaizduoti tokia schema: S —> R. jog bendravimo ypatumai iš esmės priklauso nuo asmenybės bruožų yra pakankamai argumentuota? Į klausimą. Šios raidės reiškia stimulą ir reakciją į jį. kurias pirmasis požiūris buvo linkęs nuvertinti. O kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybės bruožai? Ar jo paties. kaip apskritai išmokstama tam tikrų elgesio būdų. kad per pietus jis čepsi ir ima mėsą rankomis.reiškia kartoti kažką. jei jis už tai nubaudžiamas (negauna deserto).

gebėdami numatyti savo elgesio padarinius. F. kaip žmonės išmoksta tam tikrų socialinio elgesio būdų. uždarumui. žmogus gali ir pats sau „skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsižvelgti į juos ateityje. Tačiau žmonės gali numatyti savo elgesio padarinius.23 ateityje jis vengs tokio elgesio. Pvz. Be to.. paskatinamas. o taip pat įvairūs asmenybės ypatumai. kurioje teigiama. Savo ruožtu šis elgesys turės įtaką tam. galima pasielgti kitaip. Koks tai elementas. Skinner ir kt. antrojoje pusėje amerikiečių psichologas A. kaip mes vertinome jų pastangas. jei pasielgsime taip. kokia aplinka mus sups ateityje. naudodamasis šakute ir peiliu. skleidžiamas žinias bei idėjas. tačiau laikė. lemiantis tai. Jei už tai jis dar bus ir pagiriamas. formuoti pačią aplinką. mes galime svarstyti. tektų pripažinti. Mūsų pasirinkimas bent iš dalies priklausys nuo to. Taigi mūsų elgesys konkrečiu atveju priklausys nuo aplinkos ir nuo mūsų požiūrio į tą aplinką. gebėjimui atsiskleisti arba įtarumui. Tyrinėdami mokymąsi. Pvz. Nutarus. valgys mandagiai.. kad svarbiausias tarpininkas tarp aplinkos stimulų ir asmens reakcijų į juos yra žmogaus gebėjimas mąstyti.Bandura sukūrė socialinio mokymosi teoriją. šios psichologijos krypties atstovai (J. Bandūra požiūriu. palaikančio elgesio su kitais žmonėmis įsitvirtinimui. kas bus šį kartą. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse įtaka (determinizmu). XX a. Watson. kad jis susijęs su vidinėmis asmens ypatybėmis. kad į tą patį stimulą ne visada reaguojama vienodai. Ginče tarp vidinius arba išorinius elgesio veiksnius pabrėžiančių teorijų šis požiūris užima tarpinę padėtį ir derina abi šias viena kitai prieštaraujančias nuomones. kaip visada. Įvertinę visa tai. taip pat nuo to. B. mandagus elgesys prie stalo jam veikiausiai taps įpročiu. Bet nesunku pastebėti ir esminius jų požiūrio trūkumus. Jei viskas iš tiesų būtų taip. Panašiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti įtaką agresyvaus arba draugiško. kad žmogus tik kaip robotas mechaniškai reaguoja į aplinkos poveikius. baigę mokyklą. mes renkamės. žmonės savo elgesiu gali keisti. kitaip sakant. A. bihevioristai iš esmės neaiškino. ką ir kur toliau studijuoti.) atskleidė daug svarbių dalykų apie aplinkos įtaką žmonių elgesiui. kokie mokytojai ir ko iki šiol mus mokė. kuri savo ruožtu vėliau daro poveikį jų elgesiui. kad padariniai gali būti nepageidautini. vėliau biheviorizmo šalininkai pakeitė ankstesniąją mokymosi schemą tokia: S —>x —>R. kiekvienas žmogaus veiksmas sukelia ir savęs vertinimo reakcijas. kaip aiškinama jų mokymosi modelyje. Kaip matome. Dabar tai yra priimtiniausias aiškinimas. Pasirinkę kurią nors aukštąją mokyklą . joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas.

Šiai sąveikai paaiškinti A. yra tai. Dar viena naujovė.).tai mūsų pažintinės galios. netikėtos pažintys. bet ir elgesys kuria aplinką. nenumatyti įvykiai. Bandūra laikė ypač didele. visų pirma gebėjimas mąstyti. ir įvairūs atsitiktiniai. Asmeniniaipažintiniai veiksniai . Asmeniniai-pažintiniai veiksniai 1. asmenybės bruožai ir kiti vidiniai ypatumai. kad ne tik aplinka daro įtaką mūsų elgesiui. Agresyvūs žmonės savo elgesiu provokuoja priešišką aplinką.1 pav. o taip pat iš . tai ir aplinkinių elgesys reaguojant į mūsų poelgius. 1997). Bandūra įtvirtino mokymosi teorijoje. pakliūsime į tam tikrą aplinką. kur jie bebūtų". šiuo atveju tvirtinama. iš anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan. kurią pasiūlė A.24 ar kt. Aplinka šiuo atveju taip pat suprantama labai plačiai. jausmai. Bandūra pasiūlė trijų tarpusavyje priklausomų komponentų modelį (1. mes galime mokytis ne tik iš savų. kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save neigiamą socialinį klimatą. kuri vėl darys įtaką mūsų pažiūroms ir elgesiui. 2000) Kaip matyti. Bandura ryšiams tarp elgesio. o taip pat poreikiai. Mes visi pažįstame linkusių susikurti problemas žmonių. o draugiškai besielgiantys susikuria taikią aplinką esant toms pačioms aplinkybėms. aplinkos ir asmeninių-pažintinių veiksnių paaiškinti (pagal J Feist. „Elgesys yra viena iš įtakingiausių būsimų įvykių determinančių. kurioje gyvename.1 pav. Myers. pvz. Abipusės įtakos schema. (A... kurią A. kad jis deramai įvertino žmonių galimybes mokytis ne tik patiems išbandant vienus ar kitus elgesio būdus. Bandūra. G. Atsitiktinių įvykių reikšmę mūsų gyvenime A. 1994 ir D. Kitaip sakant. bet ir stebint kitų žmonių elgesį. bet ir iš svetimų klaidų.

Myers (2000. temperamentas: vieni žmonės greitai „užsidega". Mes labiau linkę mokytis iš tų. minutėlę. 268) aprašyta situacija. stebėdami. svarbiausia yra tai. UŽRIŠK MAN BATUS!" Tėvas: „Kiek kartų aš tavęs prašiau nebliauti? Kurį batą pirmiau rišime?" Mokslininkų svarstymus apie tai. Tai puikiai iliustruoja ši D. kokią reikšmę žmogus jiems suteikia. p. tie. atsižvelgdami į savo poreikius. visų pirma priklausys nuo to. kokį . Esame skirtingi ir iš prigimties. kiti išlieka šalti net tada. Bilis: „Ar gali užrišti man batus?" Tėvas (skaito laikraštį). Kita vertus. Bilis: „Tėti. vertybes ir kt. G. tai. Keitimosi . ilgainiui įgyjame tam tikrų bendravimo įgūdžių ir įpročių. Jei tokie automatizuoti veiksmai ar jų rezultatai kaskart leidžia patirti teigiamas emocijas. į kuriuos norėtume būti panašūs. kuriems simpatizuojame. Įgūdžiais vadinami gerai išmokti veiksmai. Bendrauti taip pat mokomės." Bilis: „TĖĖTEE. Kartojantis panašioms situacijoms. visai to nenorėdami.aplinkos poveikis). kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti: kokį elgesį skatina. į kurią įeina ir mus supantys žmonės. draugai. Tačiau neretai tėvai skatina tokį elgesį. tuojau. S.. negaliu užsirišti batų" Tėvas: „Aha. Tai jau yra įpročiai. apie jų ir savo pačių elgesį mes darome tam tikras išvadas. kurie mums patinka. atsiranda poreikis juos kartoti. apibendrina šie N. kurie atliekami automatiškai.ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų. kaip mes bendrausime. Endler (1976) teiginiai: • Elgesys . išdava • Asmens pozicija sąveikaujant su aplinka yra aktyvi ir sąmoninga • Iš vidinių veiksnių elgesį labiausiai veikia pažintinės galios. nepritarimo (tai .tai nuolatinės tarpusavio sąveikos tarp asmenybės ir aplinkos. palaiko. kai atmosfera aplinkui gerokai įkaista (tai asmeniniai-pažintiniai veiksniai). Vadinasi. kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja mūsų tėvai. kaip juos interpretuoja. be sąmoningos kontrolės ir reguliavimo. Niekas nenori mokyti savo vaikų nepageidautino elgesio. pvz.25 sėkmingų poelgių. į kuriuos norime būti panašūs (mokymasis stebint). kokią įtaką elgesiui turi vidiniai ir išoriniai veiksniai. todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės. kuriais norėtume sekti. nors emocijos taip pat yra svarbios • Kalbant apie aplinkos veiksnius.

Ji labai didele dalimi priklauso nuo mūsų nuostatų. kuri veikė mus anksčiau. manome. sąmoningas nusiteikimas dėti pastangas vardan geresnių tarpusavio santykių yra tie kertiniai akmenys. Tam reikia ir žinių. numatyti jų padarinius. pakeisti įprastą elgesį kitokiu nėra lengva. Mes galime lavinti savo žodinio ir nežodinio bendravimo įgūdžius. ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti yra. kurie nepadeda pasiekti norimų tikslų? Šiuolaikinės psichologijos požiūris į žmogaus elgesį ir jo prielaidas. tarpusavio suvokimo. Atsakymas į klausimą. Tokie užsiėmimai padeda pasiekti geresnių rezultatų. visų pirma reikėtų nuspręsti. specialias technikas. jog pripratimas . išmokti susikurti įvaizdį ir prisistatyti. vėliau gali pasirodyti esąs nebeefektyvus. Vadovėlyje gana plačiai nagrinėjama tai. tuos. Rasite paaiškinimų ir praktinių patarimų. Geranoriškumas. kurie norėtų pakeisti savo bendravimo su aplinkiniais įpročius.gera žinia visiems.26 informacija. o koks galėtų tapti nauju geru jūsų įpročiu. nesame savo aplinkos. Siekiant išmokti sėkmingiau bendrauti. kuris išdėstytas ankstesniajame skyrelyje . galiojantį bet kuriuo atveju. kokie veiksniai turi įtakos bendravimo sėkmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe. Ko verta mokytis. padės suprasti tolesniuose skyriuose išsamiau pristatomi įvairūs bendravimo tarp žmonių dėsningumai. vertinti savo poelgius. įkaitai. stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus. kokio elgesio norėtumėt atsisakyti. požiūrio į kitus. pasitikėjimas. kuriuos laikome nebetinkamais.tai antras prigimimas. Ar galima pakeisti įprastus bendravimo būdus. Profesionalūs psichologai elgesio keitimui taiko sudėtingesnius metodus. turi reikšmingos įtakos mūsų gyvenimo kokybei. be kurių nepavyks sukurti prasmingo. be abejo. Mes gebame mąstyti. vertybių. Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti Elgesys. Bet čia norėtųsi atkreipti dėmesį į vieną bendrą principą. kurio norėtumėt išmokti. vadinasi. šeimoje ir pan. kaip jau minėta. nebenaudingais. santykių palaikymo įgūdžiai bei įpročiai. radikalesnių permainų. . Kita vertus. gebėjimas toleruoti kitokį požiūrį. dabartinės ar tos. ne veltui sakoma. Geriau mažiau galvoti apie nepageidautiną savo elgesį ir daugiau apie tą. pagarba kito žmogaus apsisprendimo laisvei. padės keisti bent kai kuriuos neefektyvius bendravimo įpročius. Tačiau vien tai nenulems sėkmės bendraujant su aplinkiniais. teigiamas. ir didelio noro. tikimės. kurie. kurio kažkada esame išmokę.

už ką Paskatinimo nereikia atidėti metų pabaigai. laikė pastiprinimą. su kuriuo bendraujame.tai apdovanojimas ar kitoks paskatinimas. nei per kartus. tuo užkirsdami kelią asmens. Kad pastiprinimas būtų kuo veiksmingesnis. vienas garsiausių bihevioristų F. Dieve. apsaugok nuo draugų. padarykite tai tuojau pat Kelkite tokius tikslus.nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas paperka labiau nei tas. Handy (1993). galėtumėt paaiškinti patarles: nebūk per saldus . kad studentų grupės narius sieja tarpusavio santykiai? Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. kurio iš anksto tikimės. nes išspjaus. kad žmonių noras su kuo nors artimai draugauti yra nulemtas prigimties? Kodėl. kad sėkmingiau bendrauti galima išmokti? Kada galima sakyti. Skinner siūlo laikytis tokių penkių taisyklių: Pagirti ir apdovanoti už pageidautinus poelgius. nei įteikiant premiją Negailėkite staigmenų . ką sužinojote šiame skyriuje. skiriamas už tokį elgesį. nei viena didelė Nepamirškite neapčiuopiamų dalykų. kurio norima sulaukti ir ateityje. Pasvarstykite: • • Ar galima sakyti. galima arba ne? Kaip. parodant dėmesį. remdamiesi tuo. jei savo tikslą pasiekiame. Pagal Ch. tikslo siekimui? Kaip argumentuotumėt savo atsakymą? Nuo ko labiausiai priklauso mūsų bendravimo su aplinkiniais sėkmė? • • • • . o nuo priešų pats apsisaugosiu? Kodėl galima tvirtinti.visi laižys. kuriuos įmanoma pasiekti. daug mažų pergalių labiau skatina eiti pirmyn.27 Bihevioristai svarbiausia priemone. kartais galima pradžiuginti labiau. B. Pastiprinimas . kuo tiksliau įvardijant. jūsų nuomone. padedančia keisti nepageidautiną elgesį.

28 .

29 .

Kitais žodžiais tariant. kad bendravimas būtų sėkmingas. palyginti pastovią. nes žmogus savirefleksijos dėka tampa ne tik suvokimo subjektu. Savojo Aš gyvavimas prasideda. vaikas pradeda pažinti save. jausmus aplinkiniams. žmogaus Aš yra viena iš svarbiausių asmenybės psichologijoje. mes aptarsime mūsų Aš prigimtį. . kas mes esame ir kokie. kuria vadovaudamasis jis sąveikauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save. Taigi kiekvienas žmogus susikuria savo Aš vaizdą.tai procesas. Ką tik gimęs kūdikis skiria įvairius aplinkos daiktus. Šiame skyriuje sužinosite: • Kas yra jūsų Aš ir koks jis yra? • Kodėl mūsų Aš yra svarbus bendravime? • Kaip mums pažinti savąjį Aš? • Kodėl. atskleisti savąjį Aš. garsus. Aš vaizdas yra ir socialinio suvokimo dalis. turėdami galvoje Socrates patarimą „pažink save". Žmogus gimsta neturėdamas Aš vaizdo. kuris prasideda ir užsibaigia mumyse. kai vaikas ima atskirti Aš nuo Ne aš. kaip mes pažįstame save bendraudami. arba Aš vaizdas . Taip pat aptarsime. mes galime efektyviau bendrauti? Mūsų Aš vaizdas Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. daugiau ar mažiau įsisąmonintą ir išgyvenamą kaip vienintelę individo vaizdinių ir nuomonių apie save sistemą. Tam. remdamiesi savo patirtimi. manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su jį supančiais žmonėmis. kad žmogaus Aš yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys. geriau pažindami savąjį Aš. Pamažu. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Nepaisant sąvokų įvairovės. mes turime pradėti nuo savęs: pažinti. suvokiame ir. Dažnai šios sąvokos suprantamos kaip sinonimai. gauname atgalinį ryšį. Mes siunčiame savo idėjas. vaizdus.tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma. PRADĖKIME NUO SAVĘS Bendravimas . interpretuojame tai. bet ir objektu. Todėl. nes tik bendraudami mes galime geriausiai sužinoti. autokoncepcija.30 2. „Aš vaizdas". Psichologinėje literatūroje Aš apibūdinimui vartojami įvairūs terminai: „autokoncepcija". ką mums praneša kiti. tačiau tai apibrėžti nėra lengva. „savivaizdis" ir daugybė kitų. tačiau nesugeba savęs išskirti iš aplinkos. įsisąmoninimo lygius bei formas.

1991).1 pav). .neaiškiai įsisąmoninta ir pagrindas . Vaikui nematant. kad jie save atpažįsta. dalį . Aš vaizdą galime įsivaizduoti kaip daugiapakopę piramidę. ką kūdikiai žino arba galvoja apie save. Bet nuo 21 iki 24 mėnesių įdėmiai žiūri į veidrodį ir liečia rankomis dėmelę ant savo nosies. vaiko Aš vaizdas dar labiau prasiplečia. pažvelgę į veidrodį. Valickas. kad tirti kūdikių Aš vaizdą sunku. Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo. kai jis ima vartoti asmeninį įvardį „Aš". Vėliau vaikas privedamas prie veidrodžio ir stebimos jo reakcijos. nepriklausomi. bręsdamas vaikas vis daugiau sužino apie save. todėl subrendusios asmenybės Aš vaizdas sudėtingas. Vaikai nuo 9 iki 12 mėnesių. Ryškiau galime stebėti vaiko Aš vaizdo formavimosi pradžią.miglotai. Ypač savęs įsisąmoninimo ribos išsiplečia paauglystėje (A. Amsterdam pasiūlytu būdu (G. 1991). Suslavičius. Paaugliams turėti savąjį Aš labai svarbu. Tačiau sužinoti apie vyresnių vaikų Aš vaizdą mes galime juos testuodami B. Augdamas. Dalį Aš vaizdo žmogus įsisąmonina aiškiai. todėl jo Aš vaizdas sudėtingėja.31 Suprantama. Paaugliai paprastai išbando įvairius Aš vaizdus skirtingose situacijose. kurios viršūnė . todėl jie stengiasi būti originalūs. Shibutani. nes neįmanoma nustatyti. Šitokia reakcija rodo. Valickas. o dalis Aš vaizdo lieka neįsisąmoninta (G. 1969). Kadangi suaugusio žmogaus Aš vaizdas formuojasi dalyvaujant įvairiose socialinėse grupėse (T. Vaikiško negatyvumo periodu.įsisąmoninta. 1999). vidurys . Jis įsisąmonina daugybę savo gebėjimų ir savybių. Valickas. susidedantis iš daugelio nevienodai įsisąmonintų elementų. G. o mes priklausome daugeliui grupių. paprastai nerodo jokių susidomėjimo ženklų. raudonais dažais išdažoma dėmelė ant jo nosies. kuris pasireiškia fraze „Aš pats".neįsisąmoninta dalis (2.

vieningas. Todėl mes savo pačių pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplėsti. pagilinti savo Aš vaizdą. O kad kiekvienas skyriumi stengiasi šį chaosą laikyti vienove ir kalba apie savo „aš". . Hesė (Hesse). kurias mes užmirštame. išskyrė empirinį Aš. Abi šios Aš vaizdo formos yra susijusios su socialine žmogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santykių su kitais žmonėmis.32 Taigi kažką apie save mes žinome. Įvairūs mokslininkai aprašo skirtingas Aš vaizdo formas. tampa įvairių bendravimo sunkumų priežastimi. Pavyzdžiui. kažką . tvirtai suformuluotas ir aiškiai apibrėžtas reiškinys. toks pat gyvenimo reikalavimas. koks yra mūsų Aš vaizdas? Ar jis vientisas. padaryti jį vientisesnį." (H. Amerikiečių psichologijos patriarchas W. tarsi tai būtų paprastas. Hesse. bloga nuotaika. įprasta kiekvienam žmogui (net turinčiam didžiausių siekimų). atrodo tokia pati būtinybė. ar žmogus. Tačiau mumyse egzistuoja ir kažkas. kad daugelis žmonių turi lanksčius Aš vaizdus. idealusis Aš priklauso nuo vaikystėje reikšmingų mums asmenų įdiegtų normų ir reikalavimų. formų. 1992). Kaip jums atrodo. gali turėti daugybę įvairių Aš vaizdų? Kiekvienas žmogus iš tikrųjų gali turėti keletą įvairių Aš vaizdų. idealų. ko mes nesuvokiame. nedidelis žvaigždėtas dangus. nėra vienovė. Tai matyti iš to. tai ši apgaulė. net naiviausias. kaip kvėpavimas ir valgis. Labai dažnai Aš vaizdo dalys. paveldėjimų ir galimybių chaosas. Keletą jų apžvelgsime. Štai kodėl vienaip ar kitaip pasielgę mes kartais nustembame: kas privertė mus šitaip elgtis? Štai kodėl mus kartais kamuoja nerimas. besikeičiančius įvairiomis aplinkybėmis. Daugialypio Aš vaizdo formos „Bet iš tikrųjų joks „aš". nuostatų sistemos (Džeims U. pakopų ir būsenų.). kuriomis stengiamės atsikratyti.jaučiame".įsivaizduojamą subjekto savimonės formą. James 1890 m. (James W. nemalonūs pojūčiai kūne. Kai kurias mums nepriimtinas arba grėsmingas savojo Aš vaizdo dalis mes „pametame". kaip realią subjekto savimonės formą ir idealų Aš . 1982). kaip rašo H. o labai įvairiapusiškas pasaulis. išreikšti žodžiais. tik negalime įvardyti. priklausančią nuo įsisavintų vertybių. „paslepiame" arba išstumiame į pasąmonę.

kurioje išskyrė veidrodinį Aš. kad šios dvi Aš vaizdo formos kuo labiau sutaptų. nes apie kitų požiūrį į mus sužinome tik bendraudami. Kitais žodžiais tariant. Rosenberg (1965) išskyrė kelias Aš vaizdo dalis. tyrinėtojai nustatė. XX a. arba socialinių kaukių įvairovę. gyvenimo tikslais. G. y. kokie mes atrodome kitiems.tai viena iš specifinių žmogaus ypatybių. kai nugirstame atsiliepimus apie save atsitiktinai. taip ir negalime suprasti savo Aš. kokia asmenybė. kaip negalime matyti savo veido be veidrodžio. Cooley paskelbė veidrodinio atspindžio teoriją. idealizuotą Aš. svarbu. pradžioje du mokslininkai . turėtų būti. kad gebėjimas matyti save patį kaip objektą . kokį malonu save matyti ir vaizduojamąjį Aš. realų asmenybės savęs įsisąmoninimą. įsivaizduojamąjį Aš. nerimą. Lygiai. mes suvokiame save taip. Cooley teorijoje veidrodinis Aš yra pasyvus. Žmogus gali vertinti savo elgesį taip. Priešingu atveju žmonės išgyvena depresiją. remdamiesi C. Kitų žmonių elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis. C. C. jaučiasi nesaugūs. Šio autoriaus nuomone. kurių realusis ir idealusis Aš sutampa arba yra artimi pasitiki savimi. kokia asmenybė galėtų būti. Aš vaizdas formuojasi atspindint aplinkinių vertinimus mūsų atžvilgiu. dinamiškąjį Aš. G. Cooley (1902) ir G. nes jis tik atspindi kitų nuomones. kaip žmogui sekasi atlikti savo vaidmenis. kurias individas naudoja įvairiems savo asmenybės trūkumams pridengti. kaip kitų žmonių arba taip. potencialų Aš. Vėliau. Amerikiečių psichologas M.33 Reali ir ideali Aš struktūros išskiriamos ir kitose koncepcijose. priklausomai nuo įsisavintų moralinių normų ir elgesio standartų turinio. kaip mus mato kiti. Mead pastebėjo. Mead teigė. pasižymi socialine pusiausvyra. kokį(-ią) save matome ir kokiu(-ia) norėtume būti. Jo nuomone.dabartinį. Tai gali būti tiesioginis atgalinis ryšys pokalbio metu arba netiesioginis komentaras. nes kuo didesnis skirtumas tarp to.C. kad žmonės sugeba „išeiti iš savęs". Mead (1934) sukūrė Aš vaizdo formavimosi teorijas. Rogers teorija. tuo didesnę įtampą ir nerimą patiriame. Mead teorija skelbia. kad žmogaus Aš formuojasi realios sąveikos su kitais žmonėmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to. susijusį su asmenybės troškimais. priklausomai nuo realizavimosi galimybių. Jis aprašė esamąjį Aš . kad žmonės. t. tokį. atsidurti kito vietoje arba save matyti kitų akimis. Rogers (1961) atkreipė dėmesį į realaus ir idealaus Aš santykį. atspindintį. jiems trūksta socialinės patirties. . C. Šiuo atveju yra labai svarbus bendravimas. Tuo tarpu G. Mead savo teorijoje aprašė Aš matomą kitų akimis. nematydami. kaip kiti žmonės vertina jo elgesį. G. arba.

1991). nelabai atsižvelgdami į situaciją. . Šie žmonės gali būti nejautrūs bendravimo partneriai. kad jie turi tikrąjį Aš. Kai žmonės nereguliuoja savo Aš vaizdo. Galimi Aš integruoja mūsų viltis. o kiti priešingai . Galimi Aš susideda iš to. o dominuojantis .34 Psichologai H. tarytum turėtų daugybę Aš vaizdų. Nurius (1986) gilinosi į vieną iš daugelio Aš vaizdo formų . Kai kurie žmonės yra įsitikinę.galimą Aš. Snyder priskiria pirmajai grupei. Žmonės. kokius mes save parodome kitiems. kuo mes galėtume. Viešasis Aš atspindi tai. kad jis atitiktų susidariusias aplinkybes ir aplinkinių lūkesčius. gyvenimo kryptį. kuo galėtume būti. norėtume (idealus Aš) ar net bijotume tapti. James. reguliuoja ir kontroliuoja savo viešai rodomą Aš dalį. Kai kurie žmonės labiau stebi. Valickas. Markus ir P. Realus Aš . pasirinkimus. Fone esantis Aš vaizdas gali tapti dominuojančiu. M. bet kiekvienu atveju nori maksimaliai išlikti savimi. Antrosios grupės asmenys. Didėja atotrūkis tarp žmogaus norų ir elgesio bei veiksmų. jie tampa nelankstūs. vaizdą. kuris stipriai skiriasi nuo visuomenei rodomo Aš vaizdo. tačiau jų viešasis Aš gali stipriai užgožti tikrąjį. kuriuos M. S. koks esu iš tikrųjų. M. Jie stengiasi kuo sąžiningiau išreikšti tai.menkai reguliuoja ir kontroliuoja savo viešąjį Aš. o mažiau besirūpinantys nesistengia kurti tam tikro įvaizdžio. elgiasi taip. Nors jie gerai prisitaiko įvairiose socialinėse situacijose.toks. Kiekviename iš mūsų glūdi daugelio galimų Aš atvaizdai. tačiau įvairiose koncepcijose jų yra skiriama dar daugiau. todėl jų bendravimas taip pat negali būti efektyvus. o kitos tampa fonu. 1991). baimes. J. Galimi Aš stipriai veikia mūsų elgesį. Tokie žmonės menkai atskleidžia savo asmeninius jausmus. siekius. Jie yra skirtingi vakarėliuose. Taigi iškyla autentiškumo problema. kad žmonės skiriasi Aš vaizdo kontrolės ir reguliavimo intensyvumu. Todėl gali kilti įvairūs neigiami efektai santykiuose su kitais. be pagražinimų su teigiamomis ir neigiamomis ypatybėmis. poreikius. Jourard. Valickas. Mes aptarėme kai kurias Aš vaizdo formas.pereiti į foną. tirdamas viešąjį Aš. ką jaučia ir mąsto. fantazijas ir siekius į bendrą to. Konkrečiu momentu mumyse dominuoja tam tikra Aš vaizdo dalis. Viešąją ir realiąją (privačią) Aš vaizdo dimensijas yra išskyrę W. norėdami suderinti savo elgesį su socialinių normų reikalavimais (G. Šiuo pagrindu yra išskiriamas viešas arba parodomasis ir realusis Aš. Snyder (1987). bendraudami siekia „tiesiog būti savimi". susirinkimuose. auditorijose ir kitur. Gahagan ir daugelis kitų (G. pastebėjo. Viešuoju Aš besirūpinantys žmonės keičia savo Aš vaizdą. priešingai.

Faktas. Gali pasirodyti. todėl kai kurie žmonės ima vengti šios veiklos. Tai gali atsitikti išgirdus savo balso įrašą. Žmonės. skaitydami knygas. tuo nerimastingesni ir piktesni jie jaučiasi (J. kad kuo daugiau žmonės galvoja apie savo idealųjį Aš. Bybee ir kt. stebėdami save.1. džiuginantys ir pan. kuris patvirtino. jausmus ar norus. bet ir atliekame savianalizę. Iš tikrųjų. jausmus. savistabai mes skiriame labai mažai laiko. 1997). Mes ne tik stebime save. Savistaba Vienas svarbiausių savęs pažinimo būdų . Pavyzdžiui. be saiko valgo. S. Csikszentmihalyi ir T. ketinimus. Pirma. Trumpai tariant. Tuo metu mes atsigręžiame į save. kasdienius rūpesčius. vartoja narkotikus. pamačius save televizoriuje. kad didžiąją mūsų kasdieninių minčių dalį sudaro mintys apie darbą. lygindami juos su vidiniais standartais ir vertybėmis (C. . Kraštutinė savistabos užbaigimo forma . F. Figurski (1982) atliko tyrimą. ne visi mūsų jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami sąmoningam suvokimui. Nors mes gana retai sutelkiame dėmesį į save. Ir. Kiekvienas sveikos psichikos žmogus gali lengvai „įeiti" į savo vidinį pasaulį ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis. Savistaba . kad kiti žmonės mus stebi ir 1. stebime savo mintis. mąsto apie save stulbinančiai retai. Jeigu analizuodami save mes atrandame kažkokių savo trūkumų.savistaba. imame stebėti ir vertinti savo elgesį. Norėdami tai patikrinti M. stebint save veidrodyje ar pajutus. padedančią mums geriau save pažinti. bėgdami nuo savęs. J. Carver. mes randame kai kuriuos atsakymus į mums rūpimus klausimus. netgi tada. Gilintis į save lyginant idealųjį ir realųjį Aš yra nemalonu.35 Visi Aš vaizdai atspindi vidinį žmogaus pasaulį ir susieja su gyvenimo patirtimi bei aplinkiniais žmonėmis. Savistabos padariniai gali būti įvairūs: skausmingi. Kiti. kalbant apie savistaba. procesas. M.tai savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas. galime griebtis savistabos vengimo strategijos. į kurį neverta gilintis. negalima pamiršti dviejų dalykų. Bybee ir jos kolegų tyrimas parodė. kai mes užsiimame savistaba. jog savistaba yra toks paprastas dalykas. 1981). Ir antra. norus. kurio metu mes žvelgiame į savo vidinį pasaulį. žiūrėdami televizorių ir 1. tyrėjų nuomone. jeigu savistaba būtų vienintelis mūsų žinių apie save šaltinis. Tačiau. aplinkinius žmones.savižudybė.1. ketinimus. tačiau kartais susiduriame su kažkuo. kad žmonės. kas paskatina mus domėtis savimi. jausmus. Scheier. ima piktnaudžiauti alkoholiu. savistaba mes negalime pilnai pasikliauti. mes turėtume nemažai problemų.

jog savistaba iš tiesų gali būti labai nemaloni ir pavojinga. 1972). kad tarp to. Bem. mes sprendžiame apie juos. situacijos ir pan. Šis kraštutinumas irgi nėra geras. tai. visiška liga". Bem teoriją patvirtina ir daugybė tyrimų. yra skirtumas. tikra. Kitas svarbus savistabos aspektas . Jeigu tau pasisekė. Mąstydami apie save. stebėsite jo elgesį. mintys apie save gali būti labai malonios. Csikszentmihalyi ir T. Tačiau savianalizė ne visada yra nemaloni. Kai kurie žmonės yra pernelyg nugrimzdę į savo vidinį pasaulį. kaip jaučiasi žmonės. Vidinės priežastys . kad kai mūsų nuostatos ar jausmai nėra aiškiai apibrėžti. NolenHoeksema domėjosi.tai asmenybės savybės. Dostojevskio apysakos „Užrašai iš pogrindžio" (1956) herojus sako: „Prisiekiu tau. S. Jeigu pastebėsite. priskirdami jam vidines arba išorines priežastis (F. Tikriausiai sutiksite. rodo. kaip žmogus aiškina savo ir kitų žmonių elgesį. tu pasiekei gyvenimo tikslą. Kauzalinės atribucijos teorijos kūrėjas F. kad lygiai taip pat mes sprendžiame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime savo elgesį ir situaciją. D. M. kurioje jis pasireiškia ir bandome nuspręsti. Bem savęs suvokimo teorija teigia. Heider teigia. kad jam tiesiog patinka lietuviškos popmelodijos. kad žmonių mintys apie save dažniau yra nemalonios. 1990). nors nėra jokio išorės spaudimo ar ribojimų. Heider. kad kaip kitų.. 1958). F.36 norėdami pabėgti nuo savęs. mes dažnai mąstome apie savo neatitikimą mūsų pačių moralinėms nuostatoms ir standartams. Tačiau vėliau nustatyta. dažniau būna prislėgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema. dažniau pasineriantys į savo vidinius išgyvenimus.. moterys gilinasi į savo vidines būsenas dažniau. ar jūsų draugui patinka lietuviška pop muzika. negu vyrai. būti perdaug susirūpinusiu savimi yra liga. stebėdami savo elgesį tose situacijose. Jos rezultatai buvo tokie: pirmiausia. gebėjimai ir pan. Žmonės labiau linkę priskirti vidines priežastis kitų . o išorinės . Bem savęs suvokimo teorija teigia. nusižudo. jeigu jūs bandysite išsiaiškinti. kad žmonės dažnai bando aiškinti kieno nors elgesį. žinoma. antra. Jeigu mes negalime identifikuoti savo jausmų ar nuostatų kieno nors atžvilgiu. kad apie kitų žmonių jausmus bei nuostatas mes sprendžiame pagal jų elgesį. taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir išorines priežastis. F. D. kodėl mes taip elgiamės. Pavyzdžiui. Heider pastebėjo.. kad jis dažnai klauso Ryčio Cicino kompaktinių diskų. D. mąstantys apie save. tai jo elgesiui priskirsite vidines priežastis ir nuspręsite. galime tai padaryti stebėdami savo elgesį (D. žmonės.tai aplinkybės. kuriose tos nuostatos ir jausmai kyla. Kartais mąstymas apie save gali būti būdas išvengti išorės problemų. Figurski (1982) teigia.savo elgesio stebėjimas.

ir socialiai izoliuotų. besiformuojančius skirtingomis socialinėmis situacijomis. 1982).). Mes esame „veikėjai". Jis atliko labai panašų į ką tik minėtą „raudonos dėmės" eksperimentą. Socialinę patirtį turinčios beždžionės . Jis pastebėjo įvairius Aš vaizdus žmoguje. kad kiekvienu atveju mūsų elgesys gali būti kitoks. Jis tampa paprastesnis. ar išorinėmis priežastimis. kai bandome paaiškinti kieno nors kito elgesį. mes dažnai pervertiname asmenybės įtaką ir nepakankamai įvertiname situacijos poveikį. tai įsivaizduotume tik miglotus savo Aš kontūrus. ką mes rodome arba kaip jie atspindi mūsų pačių vaizdą.37 žmonių elgesiui nei savo. kuris laisvalaikiu mėgsta jodinėti. pasikeičia jo žodynas. priklauso mūsų veiklos rezultatai. pokalbių temos ir 1. dirbdamas arklidėje ar bendraudamas su kitais raiteliais jis jau rodo kitą savo Aš. Jeigu mes neturėtume jokio „socialinio veidrodžio". kaip mes aiškiname savo elgesį . (James W. Gebėjimas matyti save kitų akimis labai svarbus savęs pažinimo veiksnys. Aiškindami kitų elgesį. Mes stebime save. Beždžionės buvo uždarytos po vieną kambariuose. Jau susipažinome su C. pabrėžė socialinių ryšių svarbą savęs pažinimui (Džeims U. o treniruodamasis. Nuo to. Mead teorijomis. Joms nematant tyrėjai raudonais dažais išdažydavo kaktas. Bendravimas ir savęs pažinimas Savistaba mes gauname tik dalį informacijos apie save. Didele dalimi savęs pažinimą įtakoja aplinkiniai. svarbu ir kaip jie priima tai. G. elgesį. Gallup (1977) palygino šimpanzių. Cooley ir G. augusių tarp kitų. Jau W. Bendravimo svarbą savęs pažinimui parodė ir eksperimentas su didžiosiomis beždžionėmis. kai bandome išsiaiškinti savo paties poelgių priežastis ir „stebėtojai". todėl savo elgesiui mes linkę priskirti išorines priežastis. James 1892 m. Dalyvaudamas tarptautinėje psichologų konferencijoje jis demonstruoja vieną savo Aš aspektą. Ši tendencija vadinama „veikėjo-stebėtojo" efektu. savo elgesį skirtingose situacijose ir suprantame. kad iki vienerių metų vaikai turi daug mažiau socialinio bendravimo patirties nei vyresni. kuriose kalbama apie savęs matymą kitų akimis.ar remdamiesi vidinėmis. Vėliau į kambarius buvo įnešti veidrodžiai. Mes ne tik save skirtingai parodome įvairiems žmonėms.1. Ar prisimenate „kūdikio ir raudonos dėmės" testą? Kodėl nuo 9 iki 12 mėnesių vaikai nereaguoja į raudonai išdažytą savo nosį? Viena iš priežasčių yra ta. Įsivaizduokite psichologą.

Tuo tarpu izoliuotos beždžionės nereagavo į dėmes . su kuo mes save lyginame. kada mes lyginame save su kitais ir antra. kokie yra jūsų gabumai dailei. jūs domitės savo gabumais dailei. Tam. jeigu jūs stebėsite ir vertinsite savo dailės bendramokslių gabumus. pavyzdžiui. kai nesame tikri dėl savo elgesio. Aukštyn orientuotas socialinis palyginimas reiškia. bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais. kad jūsų grupės draugai surinko nuo 0 iki 20 balų.jos tuoj pat ėmė tyrinėti raudonas dėmes ant savo galvų. Tai reiškia. Tarkime. bendravimas yra vienas svarbiausių savęs suvokimo ir savęs pažinimo veiksnių.jos savęs neatpažino. sugebėjimų ir pan. su savo jaunesniu broliu ar seserimi arba su savo bendraamžiais. kad jūs pasirinksite trečiąjį variantą. Mes lyginame save su kitais. kad jums pasiūlyta atlikti socialinio jautrumo testą. tikriausiai pagalvotumėte: „Pasirodo aš esu labai jautrus aplinkiniams žmogus". ar esate gabus(-i). Lyginimas savęs su pranašesniais už save gali padėti . kuri skelbia. kad mes lyginame save su geresniais. Ši teorija iškelia du svarbius klausimus: pirma. Lygindami save su kitais. kuris matuoja. stipresniais žmonėmis už save. Festinger (1954) socialinio palyginimo teoriją. kad. Taigi primatams. Natūralu. Jūs galite lyginti save su Picasso. mes ne visada pasirenkame tinkamus asmenis. kad suprastumėte. Tačiau jums šis skaičius nieko nesakys tol. su kuo mes save lyginame? Tarkime. kad jūs surinkote 35 balus. Taip pat mes lyginame save su kitais. lygindami save su kitais. kaip ir žmonėms. Socialinis palyginimas . ar mes elgiamės gerai konkrečiu atveju. kad žmonės sužino apie savo ypatybes. kuomet savo savybės lyginamos su kitų žmonių ypatybėmis.tai žmogaus savęs pažinimo būdas. Jeigu pasakytume. Mes lyginame save su kitais. kol nesužinosite. Sis pavyzdys iliustruoja L.38 demonstravo tokią pačią reakciją kaip ir vaikai . lygindami save su kitais. suprasite. kai nėra objektyvių kriterijų ar apibrėžtų standartų. Vadinasi. kartu su jumis lankančiais dailės studiją. mes galime išsiaiškinti. kai nesame tikri dėl savęs tam tikromis situacijomis. žmonės renkasi panašesnius į save tuo požymiu ar savybe žmones. Paprastai. Įsivaizduokite. privalote lyginti save su kitais. kaip testą atliko kiti jūsų grupės nariai. Šiuo požiūriu galime skirti du palyginimo tipus: aukštyn orientuotą ir žemyn orientuotą socialini palyginimą. mes stebime kitus žmones ir lyginame savo elgesį su jų. Bendraudami mes ne tik stebime save kitų akimis. kai mes nesame tikri. kurių dėka mes galėtume save įvertinti. kiek esame blogesni arba geresni už kitus ir kiek esame panašūs arba skirtingi nuo kitų. Kitas klausimas. kaip jūs reaguojate į kitų žmonių problemas. lygindami save su kitais žmonėmis. jausmų. Tačiau.

X. J. Taigi didelė dalis informacijos. nei esame arba slėpti savąjį Aš nuo aplinkinių nenaudinga. E. Arrovrood. nes jų siunčiama verbalinė ir neverbalinė informacija nėra adekvačios. paprastai skleidžia apgaulingus ženklus. nes mes nuolatos matysime save kaip prastesnius. palaikantį mūsų Ego. mes galime modeliuoti savęs vertinimą. norus. yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supančiais žmonėmis ir matome save tokius. Savęs pažinimas atsiveriant Atsiskleisdami kitiems. dėl kurių dažnai mes negalime būti atviri. mes galime pasiekti aukštesnį savęs suvokimo lygį. lyginant save su panašiais žmonėmis (D. mes geriau pažįstame save. lūkesčius. Rodyti save kitokius. mes neteigiame. Kartais mes naudojame socialinį palyginimą. Savo mintis. Taigi mes naudojame žemyn orientuotą socialinį palyginimą. Taylor. Žmonės. prastesniais už mus. Taigi . Gibbons. Be to. savo puikiais gebėjimais kažkurioje srityje. jog bendrauja ne su tikruoju Aš. Turime pripažinti. Tai vadinama apsisaugojimo arba savo vertės kėlimo strategija (L. Tačiau. kokius mus mato kiti. jausmus išgryninti mes galime. nes jie jaučia. Yra daugybė priežasčių. nuomones. tai naudingiau vis dėlto yra savo savybes vertinti. kad tik atsiverdami kitam žmogui. jog taip elgtis turite su visais ir visada. Taigi bendravimas tampa komplikuotas. o vėliau situacija priverčia įsitempti ir aplinkinius žmones. J. požiūrius. M. kurie stengiasi kažką nuslėpti nuo kitų. jeigu mes kalbame apie savęs pažinimą. 1993). 1966). Mes lyginame save su silpnesniais. Gerrard ir F. 1993. blogesnius už kitus. T. savęs lyginimas su kitais įtakoja ir patį savęs suvokimo turinį. Siūlydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame. tačiau gali ir žeisti mūsų Ego. kad nesutrikdytume aplinkinių. Tačiau dar dažniau nesame atviri kitiems. mes juos geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname. Dažniausiai tai sukelia įtampą. Socialinis palyginimas yra labai svarbus savęs pažinimui. ką apie mūsų vidinį Aš mano aplinkiniai. Pirmiausia kyla įtampa apsimetinėjančio žmogaus viduje. Stebėdami kitus žmones. Thornton ir A. kad apsaugotume kitų jausmus ir pan. Mums labai svarbu tikėti savo meistriškumu. kad ne visuomet esame atviri sau. Porat rašo (1991). G. Aspinvvall ir S. apie juos pasakodami kitiems. kurią mes sužinome apie save.39 apibrėžti siektinus standartus. mintis. Kalbėdami apie savo jausmus. Mes negalime atsiverti. F. Reis.

nuogąstavimus. Vadinasi. ko nenorime. kad jie žinotų apie mus . Jų garbei modelis vadinamas Johari langu. Ji apima informaciją. mūsų vardą.40 atsiskleidimas privalo būti diferencijuotas. Keturi langai vaizduoja keturias galimas žmogaus Aš „erdves". aplinkiniai gali pastebėti. Neaiški „erdvė" susideda iš dalykų. Atvirumas priimamas kaip pasitikėjimo ženklas ir savo ruožtu didina partnerio pasitikėjimą mumis. nusistovėjusios bendravimo taisyklės. kad kiekvienam žmogui yra būdingos keturios asmenybės „ erdvės ": atvira. Atvirumas skatina atsakomąjį partnerio atsiskleidimą. pavyzdžiui. kurią mes žinome apie save ir kiti žino apie mus. 1972). psichologinis klimatas ir daugybė kitų veiksnių lemia mūsų atsiskleidimo lygį. Šią informaciją apie save mes galime gauti atgaliniu . kad atsiskleidimas skatina tarpusavio santykių užmezgimą (J. Rogers (1961) teigia. Luft. išsikalbėjimo apie savo viltis. kuriam atsiskleidžiame. Atvira „erdvė" yra vieša. kai yra tarpusavio pasitikėjimas. Įsivaizduokite. Todėl nuoširdžiai mes kalbame su tais. kai demonstruojami tam tikri nežodiniai pritarimo ženklai. tai ji gali tapti rimta kliūtimi savęs atskleidimui. Savęs atskleidimas priklauso nuo pasitikėjimo žmogumi. Tuo pačiu atsiskleidimas skatina pasitikėjimą ir padeda užmegzti tarpusavio santykius. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai. Labai svarbu atsižvelgti į kito žmogaus norus bei jausmus. Paprastai mes nujaučiame. kad tam tikras savojo Aš atskleidimo laipsnis padeda tarpusavio santykiams. kuriuos apie mus žino kiti. tačiau mes jų nesame įsisąmoninę. kad esame labai triukšmingi ir pan. bei ką žino ir ko nežino apie jį kiti. neaiški. Ji veikia tik tuomet. kam ir kiek atsiverti. ką asmuo žino ir ko nežino apie save. Altmann. Taigi atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradžioje. rodantys. Pavyzdžiui. Psichologijoje siūlomas gana paprastas modelis. Šio modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. kuriuo remiantis galima pavaizduoti maskuojamą savąjį Aš ir parodyti galimus Aš pasikeitimus atsiskleidžiant. būti empatiškam. jog tai yra tam tikra subtili abipusio bendravimo forma. padedančių pradėti bendrauti su kitais. nuo žmogaus priklausomybės subkultūrinei grupei. kad mes pernelyg stipriai kvėpinamės. tačiau svarbu neužmiršti. kurios skirstomos pagal tai. savalaikis ir saikingas savojo Aš atskleidimas bendraujant gali būti labai naudingas. Savigarba. Noras atsiskleisti priklauso nuo visuomenės kultūrinių vertybių. jog žmogus nori užmegzti santykius.savo baimes. C. Paslėptoje „erdvėje" mes slepiame nuo kitų tai. fantazijas ir pan. paslėpta ir nežinoma. 1969). Nors atsiskleidimas ir yra vienas iš būdų. kuriais pasitikime. Jeigu kultūra neskatina artimų santykių. profesiją ir pan. jausmus.

turi daugiausiai galimybių ir formuoti brandžius tarpasmeninius santykius. Ir atvirkščiai. ir giliau pažinti save. Johari langas Pagrindinis Johari lango principas tas. mes blogiau suvokiame save. Galimi keturi atvirumo stiliai. kuriuos lemia asmens noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam ryšiui. pasikeičia ir kiti. žmonės. kurių mes patys nejuntame. nei mums. Šioje srityje yra dar neatrastos asmenybės ypatybės. . ir nuo to nukenčia tarpasmeniniai santykiai.41 ryšiu. jeigu mes užsisklendžiame savyje. tai apie mus naujų dalykų sužino aplinkiniai ir vėl mes praplečiame savo atvirą „erdvę".2 pav. 2. pasąmonėje glūdintys Aš aspektai. Jeigu bendraudami mes atsiveriame. negauname atgalinio ryšio. Jeigu bendraudami mes stengiamės gauti atgalinį ryšį. kad pasikeitus kam nors viename lange. kiti žmonės gali pasakyti apie mus tokius dalykus. kurie noriai atsiveria bei noriai priima informaciją apie save iš kitų. tai galime iš kitų apie save sužinoti daugybę dalykų ir šią informaciją perkelti į atvirą „erdvę". paslaptingiausia nežinoma „erdvė" yra nepažįstama niekam. Paskutinioji. y. Žodžiu. nei kitiems. t.

Atskleisdami savo jausmus. Keturios Johari lango erdvių kitimo galimybės Bendraudami ir atskleisdami savąjį Aš. nei buvote iki šiol? Savęs pažinimas ir savigarba Savęs pažinimas apima ne tik savo charakteringų bruožų bei ypatybių žinojimą. Savojo Aš atskleidimo seką galėtume nusakyti taip: atsiskleidimasatgalinis ryšys-savigarba. tačiau šios žinios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu. Atsakydami į klausimą „kas aš esu". galėtumėte būti atviresni. tarpusavio santykių stiprėjimą bei gilėj imą. Bet jūs esate ne bet koks. bet ir pozityvųjį ar . Vadinasi mes turime ne tik savąjį Aš vaizdą. Pamąstykite. ar. kritikas. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti. jūs esate „geras" arba „blogas" studentas. kad Aš vaizdas yra žinių apie save visuma. Šis pasitikėjimas duoda pagrindą tolimesniam atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidžiančio asmens savigarbą. mūsų Aš atsako į klausimą „kas aš esu" bei apibendrina savęs suvokimą. Mūsų Aš kaip istorikas yra vertintojas.3 pav. Mes jau minėjome. Tačiau rizikuodami galime laimėti.42 Atvirumas visada rizikingas. jūs tikriausiai paminėtumėt: „studentas". Aš ištraukia informaciją apie mus iš mūsų pačių patirties ir iš kitų žmonių. o aplinkiniai supažindina mus su savimi) bei kuriame abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius. Savąjį Aš metaforiškai galėtume palyginti ir su istorija. verta rizikuoti. bet ir jų įvertinimą. Kaip istorija. ir su istoriku. kiti į tai dažniausiai atsako pasitikėjimu. vadinasi. Jeigu mes kažką atskleidžiame apie save. bendraudami su draugais. mes dalijamės informacija (supažindiname kitus su savimi. Kaip istorikas. rizikuojame labiausiai. 2. Šios dalybos sąlygoja savojo Aš ir kitų pažinimą.

Asmenybės savigarba formuojasi. kad atitiktume jos vertybes ar normas. . retai leisdavo savo vaikams pasijusti įvertintiems. kai vertiname atskiras savo ypatybes. todėl siekia pritarimo iš aplinkinių. stebėdami savo elgesį ir išorinius situacinius veiksnius. Neigiamas savęs vertinimas susijęs su žema savigarba. Mes prisitaikome fiziškai. tai galbūt sužinotumėt. Savigarba . Jeigu bendraudami gauname teigiamą atgalinį ryšį. kaip supratote. Paprastai mes save vertiname įvairiais būdais: lygindami su kitais žmonėmis. poelgius. emociškai ir intelektualiai. Coopersmith (1967) pastebėjo ryšį tarp jaunuolių savigarbos ir pritarimo.su aukšta. Tai sąlygoja mūsų prisitaikymą visuomenėje. bet ir pakelti savigarbos lygį. Savigarba taip pat priklauso nuo aplinkinių pritarimo (išreiškiamo žodžiais arba nežodiniais ženklais).tėvų ar globėjų vertinimai. Tačiau jeigu jūs patektumėt kartu su juo į valtį. Žmonės stengiasi ne tik išlaikyti. Ypač tai būdinga vaikystėje. kad jis yra irklavimo čempionas ir vienintelis jūsų kompanijoje moka valdyti valtį. nepasitikintis savimi. Taigi vaiko adekvataus savęs vertinimo formavimąsi lemia tėvų ir vaikų tarpusavio santykių bei tėvų vertinimų ypatumai. arba savęs vertinimas . kurioje buvo aukštinama savikontrolė. užsidaręs. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas. kad jo savigarbos lygis . nėra pastovus jausmas. Savosios vertės jausmas. priešpastatydami savo pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus. kad būtume patrauklūs kitiems. Jo pasitikėjimas savimi tokioje situacijoje netikėtai išaugtų. bet prisitaikome ir išoriškai: apranga. Jeigu jūs augote šeimoje. S. Mes galime kalbėti apie bendrą savigarbos lygį .43 negatyvųjį Aš.kai vertiname savo asmenybę apskritai ir apie konkretų lygį konkrečioje situacijoje. patvirtinantį mūsų sėkmę. Įsivaizduokite žmogų. veiksmus. pasitikėjimo savimi jausmas. tai galite pradėti savęs nemėgti už tai. savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas.tai savęs paties. Savigarba įvairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude. elgesiu. Savęs vertinimas susijęs su savigarba. savo galimybių. Savigarba priklauso nuo to. girdint ir įsidėmint aplinkinių vertinimus. savigarbos laipsnis buvo žemesnis. interiorizuodami (priimdami kaip savus) kitų žmonių vertinimus. Vaikystėje svarbiausią vaidmenį atlieka suaugusiųjų . kokias normas ir vertybes mes esame įsisavinę. kurių tėvai buvo autoritariški. Jaunuolių.mokytojų. vėliau mokykloje . kuris yra atstumtas. kad streso metu tampate jautrus(-i). kurio jie susilaukė iš savo tėvų vaikystėje.tai pagarbos pačiam sau. Savigarba. tai savigarba kyla.žemas. Mes matome. o teigiamas .

Kompensuoti savo nesėkmes mes galime. Ir aukštą. Jie gerai galvoja apie kitus ir patys tikisi pritarimo iš aplinkinių. Jie nereikalauja sau ypatingo dėmesio. Nei vienas iš mūsų negalėtų pasigirti. neabejodami. apibūdindami save. pvz. Mes iš tikrųjų naudojame daugybę būdų šiam tikslui pasiekti. kitose prasčiau. Tie. Jie kalba tvirtai. Žmonės. gerai žino savo teigiamas ir neigiamas puses. Taigi žmonės su žema savigarba blogiau žino savo ypatybes ir jų konkretūs savęs vertinimai nėra aiškiai diferencijuoti. Mes esame motyvuoti išlaikyti savigarbą. kad apsaugotų savo Ego ir išlaikytų savigarbą".44 Savęs vertinimas gali būti skirstomas į savo bruožų. kad viskas gyvenime sekasi vienodai gerai. būdami tarp žmonių jaučiasi bejėgiai. nes jis atsispindi bendravime. Šie žmonės rūpinasi kitais ir sugeba užjausti.ta. Jie ne tik gerai pažįsta save. kai. jie geba susitelkti ties teigiamais savo Aš bruožais. Jų žodžiuose galime įžvelgti ir savo klaidų pripažinimą.jausitės labai vienišas ir nelaimingas. galėsite labiau atsidėti studijoms. ir atsakomybę už savo veiksmus. kurių savigarbos lygis žemas. Markus (1980) rašė: „viena didžiausių psichologijos tiesų . būdami ir su pranašesniais už save. ir žemą savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos būdas. Šiuo atveju išryškėja skirtumas tarp žmonių su aukšta ir žema savigarba. kad žmonės daro viską. bendrauja atvirai. Žema savigarba yra susijusi su menku savęs pažinimu (J. Vienose srityse mums sekasi labiau. užtikrintai. 1990). Bet jeigu jūsų savigarba žema . Galime susikoncentruoti į vienus savo Aš aspektus ir ignoruoti kitus. Jeigu jūsų savigarba aukšta ir netikėtai jus paliko draugas arba draugė. bet ir tarp šių bruožų išlaiko griežtas ribas. nes galvoja. užmegzdami santykius su kitais .. tiesiai. Būsenos vertinimas susijęs su savęs vertinimu situacijoje. Campbell. vertinimą ir savo būsenos vertinimą. kurie nepasitiki savimi. kurių savigarba aukšta. arba kai išgirstate komplimentą (jūsų savigarbos lygis gali pakilti). Jų žodynas platus ir lankstus. Jie nenori rizikuoti. Mūsų savigarbos lygis labai svarbus. kurie reiškiasi tam tikroje situacijoje ir tam tikru laiku. o kai kur visai nesiseka. H. jų požiūris į save tvirtas. Taigi kai žmones su aukšta savigarba kažkurioje srityje ištinka nesėkmė. D. akcentuoti studento vaidmenį ar pan. kad pozityvūs bruožai yra svarbiausi. todėl jie nebijo kritikos ir nesėkmių. Dažniausiai žmonės apie save linkę manyti gerai. pervertindami savo vaidmenis. Tačiau. kurių savigarbos lygis aukštas. Žmonės. jūs neišlaikote testo (tai žemina jūsų savigarbą). žino įvairius savojo Aš bruožus. Šie žmonės jaučiasi gerai. jie akcentuoja teigiamas savybes.

malonumą teikianti jėga. 1991). turėtų geriau užsiimti savigarbos didinimu. Hulton. Kaip pakito jūsų savęs suvokimas? Ką tuo metu apie save galvojote? Ką tuo metu jautėte savo paties(-čios) atžvilgiu? Kokiu(-ia) jus laiko dėstytojai. alkoholizmas. kad egzistuoja koreliacinis ryšys tarp žemos savigarbos ir gyvenimo problemų (D. kurių savigarba žema. Jie nepalankiai žiūri į aplinkinius ir tikisi nepritarimo iš kitų. Brochner ir A. Pasvarstykite. 2000). G.priešingai. „kaip pasakysi" ir 1. kai paskutinį kartą viešai pasisakėte. Tie. Myers. Jų kalbos formos būna neryžtingos. „apsauginių" gestų gausa. kaip narkomanija. neigiamai vertina savo socialinius gebėjimus ir rezultatus. todėl labai apriboja savo bendravimą. Mokslininkai nustatė. iš tikro tai tylus malonumas būti kažkuo". kodėl? • . apie kitus kalba su pavydu. J.1. Jiems būdinga suglebusi laikysena. Jie lengvai pasiduoda įtakai ir nesugeba apsiginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų. dažnai vartoja tokius žodžių junginius kaip „tu geriau žinai". B. Rogers (1961) apie savigarbą rašė: „Tai nėra mėgavimasis savimi. 1978. J. Kalbėdami šie žmonės nuolat sau prieštarauja. Jie pesimistai. nusikalstamumas.45 žmonėmis. Žema savigarba brangiai kainuoja. C. jiems trūksta gyvumo. galinga. • Prisiminkite save. Aukšta savigarba . nes tie. kurių pasiekia. kurie ieško laimės. tėvai ir draugai? Kuo skiriasi jų sukurti jūsų paveikslai? Jei skiriasi. D Brown. jaučiasi laimingi (J. Iš esmės žmonės. Su žema savigarba susijusios tokios bėdos. kurių aukšta savigarba.

46 .

47 .

Kontaktuodami su kitais. dūsaujančio kaip krosnis. R. Gyvenime vaidmenų yra dar daugiau. Jūs jau žinote.). GYVENIME . kaip mes pasirodome.1. Būdami tarp kitų žmonių. bendraudami su grupe . B. Nail. kokie esame arba norėtume būti (R. pradėdamas nuo kūdikio. B. neverbaliniais signalais bei elgesiu visada prisistatome. siekiančio savęs išaukštinimo net patrankos žiotyse. šlepetėmis apsiavusiu juokdariu su nudribusiais skruostais ir per didelėmis jaunystės laikų kelnėmis. kad kai tik pasikeičia „žiūrovai". todėl čia galėsite rasti atsakymus į šiuos klausimus: • • • • Kaip mes pasirodome kitų akivaizdoje ir kaip pasirodydami veikiame kitus? Kokius vaidmenis atliekame? Kokiais būdais siekiame padaryti tam tikrą įspūdį aplinkiniams? Kas padeda mums neprarasti savo tikrojo Aš? Socialiniai vaidmenys Dabar apžvelgsime visuomenei rodomą asmenybės Aš dalį. kad aplinkiniai susidarytų apie mus tokį įspūdį. P. Dimbleby. 1990. įsimylėjėlio. Poetas svarstė apie įvairiais gyvenimo tarpsniais atliekamus skirtingus vaidmenis. 1996 ir 1. Arkin ir J.tai elgesio būdas. D. A. 1995. kokio mes pageidaujame. kad atitiktume savo idealųjį Aš. M. Shakespeare pastebėjo. kad mumyse glūdi įvairūs Aš vaizdai. Powell. mes siekiame pasirodyti taip. kaip sraigė šliaužiančio į mokyklą. Savęs pateikimas . M. Šiuos vaidmenis jis labai taikliai apibūdino. Tikriausiai patyrėte.aktoriai. Taigi mes tampame savo paties Aš „vadybininkais". kad paveiktume tarpusavio sąveikos procesą (G. Van Leemven ir A. R. moksleivio. kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenų kad galėtume kontroliuoti kitų požiūri į mus. De Paulo. M. Šiame skyriuje aptarsime. Kitais žodžiais tariant.48 3. mes žodžiais. Sheppard.tai scena. Burton ir R. kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam. arba viešąjį Aš. būdami su kitais. kad visas pasaulis . 1996). teisuolio su apvaliu pilvuku ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu. kareivio. M. Leary. spiegiančio ant auklės rankų.KAIP SCENOJE Jau XVI amžiuje W. o visi žmonės . 1992. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje mes galime rodyti skirtingas savo Aš puses. keičiasi ir jūsų vaidmenys.

kuriuo mes patys netikime. bet šventai tikime. E.. 1950). Mes atliekame vaidmenis. Kavinėje. 1992). kaip mes save pateikiame bei valdome įspūdžius. tikriausiai šeimai iškiltų pavojus. Park (1950) knygoje „Rasė ir kultūra" rašo. 2000. paramos. . kurio metu asmuo elgiasi viešumoje taip. įjungdami į bendrą savo asmenybės kontekstą. netikro elgesio. Tuo pačiu mes vaidmenis internalizuojame . mes kuriame ir kontroliuojame įspūdį. publika ir režisieriai tuo pačiu metu (E. Priklausomai nuo konkrečių sąlygų mes visada esame priversti persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį. taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo Aš vaizdus. Jeigu žmonės elgtųsi ne taip. Tik realiame gyvenime mes esame aktoriai.. Goffman. Goffman. pavyzdžiui. Goffman. Kartais gyvenime mums iš tikrųjų tenka gan ciniškai „vaidinti" tam tikrą vaidmenį. kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitinkantį įvaizdį (E. keisdami savo elgesį taip. Mūsų atliekamas vaidmuo tampa neatsiejama mūsų Aš vaizdo dalimi (R. žmona tikisi sulaukti iš savo vyro dėmesingumo. idėjos bei veiksmai tuo metu yra tikri. Jei vyras „supainiotų" vaidmenis ir imtų rodyti visa tai kitoms moterims. Tai reiškia. 2000). Neapsirikite. žodis „vaidmuo" nereiškia apsimestinio. būdinga kuriai nors veiklos sričiai." Vaidmuo socialinėje psichologijoje apibrėžiamas kaip žmogaus elgesio būdų visuma. Vaidindami mes ne apgaudinėjame. švelnumo. kiekviena moteris. Amerikietis sociologas R. Kaip ir teatras. E. požiūriai. Mūsų Aš turi atitikti konkrečią situaciją. Apie tai. Aplinka tarytum „deformuoja" mūsų Aš. realus gyvenimas susideda iš scenos ir užkulisių. įstaigoje.49 arba net su vienu asmeniu. F. kad „mes kiekvienas visados ir visur. daugiau ar mažiau sąmoningai atliekame tam tikrą vaidmenį. Weigold.pasisaviname. kaip iš jų reikalauja vaidmuo. kad tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis mes tikimės iš žmogaus joms adekvataus elgesio. priverčia mus vienaip ar kitaip elgtis. namuose ir kitose vietose mes esame šiek tiek skirtingi. vaizdžiai rašė amerikiečių antropologas E. kad padarytume kitiems trokštamą įspūdį. jog mūsų Aš. Jo socialinio bendravimo teorija remiasi „dramaturginiu" modeliu. R. Įspūdžio kūrimas suprantamas kaip sąmoningas arba nesąmoningas procesas. Schlenker ir M. B. tačiau kalbėsime ne apie tokius vaidmenis. Štai. kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo metafora. taigi mes turime būti tokie ir elgtis taip. iškiltų grėsmė visuomenės tvarkai. kaip iš mūsų tikimasi. Park. Kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personažo aspektus.

žmonės nenešioja kaukių fizine prasme.pristatyti savo socialinę grupę.50 Mes išmokstame savo vaidmenis realiame gyvenime. vakarietiškoje kultūroje. kuriant trokštamą įspūdį yra labai stipri. mus puikiai pažįstančių žmonių. simboliai. Tam tikros rūšies kaukėmis galima laikyti makiažą ar šukuoseną. Jeigu mes netenkame „publikos" arba atsiduriame tarp artimiausių. Jų bendravime naudojami įvairūs kodai. kai esate parduotuvėje. baimę ar susierzinimą. mūsų. pirmojo pasimatymo metu. duodant interviu televizijai ir 1. Sukuriama komanda. Realiame gyvenime. Didžiausią kaukių pasirinkimą mums siūlo drabužių parduotuvės. Pvz. atlieka daugybę kitų. ko varžomės. trumpai apžvelgsime. kaip aktoriai scenoje. Drabužiai padeda parodyti išskirtinį asmens vaidmenį tarp eilinių žmonių ir pan. bet ir išvaizdą bei socialinę aplinką. be įprastinių savo funkcijų.pyktį. darbovietės. Pavyzdžiu galėtų būti juodi bankininkų kostiumai arba odinės baikerių striukės. Fast. firma stengiasi sudaryti aplinkiniams efektyvios. bažnyčios ir daugybės kitų grupių . Pabandykite stebėti komandinį „vaidinimą". Kiekvienas profesionalus aktorius geba persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį ir grįžti į save. Mes galime šypsotis ištisą dieną bet šypsena gali slėpti mūsų tikruosius jausmus . Siekdami sukurti norimą įspūdį apie save ar savo grupę. Goffman skiria individualius ir komandinius vaidmenis. „išeiti" iš jo nelengva. mes keičiame ne vien elgesį. paslėpti ar apsaugoti savo tikrąjį Aš. Komandos turi tam tikrų paslapčių. neatitinkančias visuomenėje susiformavusio idealo. restorane ar kitoje įstaigoje. 1970).1.. E. įsijautus į vaidmenį. Drabužių dėka mes galime išreikšti priklausomybę kokiai nors grupei. ypač jei jie tamsūs. Tačiau čia išryškėja realaus gyvenimo ir scenos skirtumas. Komandinę „vaidybą" paprastai koordinuoja lyderis.. norėdami sukurti savo įvaizdį. vaidyba susilpnėja. darnios. Kartais mūsų vaidyba. Jais mes maskuojame tai.nariai. kurios neatskleidžiamos ne komandos nariams. Drabužiai. Drabužiai padeda mums kurti savo įvaizdį. pridengiame kūno formas. Vienas iš komandos tikslų . Akiniai. gali būti asmenybę maskuojanti kaukė. Skirtingai nuo kai kurių kitų pasaulio kultūrų. Taigi esame įvairių komandų šeimos. patikimos įstaigos įspūdį. Paprastai mes priklausome įvairioms socialinėms grupėms. nes jis tampa mūsų pačių dalimi. . Taigi dabar. kaip mes valdome savo išorę. remdamiesi kaukės idėja. mes naudojame gausybę įvairių kitos rūšies „kaukių". dažnai nesuprantami pašaliniams žmonėms. kuri privalo „vaidinti" kartu. mokyklos. Netgi šypsena kai kada apibūdinama kaip kaukė (J. Pvz. Tačiau.

sau. publikai skirtoje ir užkulisinėje ." Paprastai mes esame ne vienos. Visi mes. staiga pasikeičia. dirbame. Mūsų namuose. užkulisiuose mes esame tada. dirbame visuomeninius darbus. Kuo įvairesnė mūsų veikla. kaip ir teatre. Kai. Jie negali suprasti. ko gero. savimonę.. E. o užkulisiai . lankome įvairius klubus. kai vieno vaidmens atlikimas prieštarauja kitam. sportuojame. Vienu metu mes atliekame daug vaidmenų. gali būti skirstomas į „sceninę" ir „užkulisinę" erdvę. atsižvelgdami į savo skonį. todėl vaidmenys gali imti trukdyti vienas kitam. bet kelių įvairių grupių. atsisakyti ir . valome. Tokį kontrastą yra pastebėjęs ir aprašęs G. kai mes rodome tam tikrą savo Aš aspektą. dalyvaujame politiniame gyvenime. orus. mes tarytum ruošiamės pasirodymui.51 Mes manipuliuojame ne tik išvaizda. iš dalies atlikti ir vieną. rinkdamiesi ir išdėliodami įvairius interjero elementus. visas nerimas ir susijaudinimas pranyksta nuo veido. Žiūrovai įleidžiami į tam tikras teatro vietas. Goffman tvirtina. kai mes esame tam nepasiruošę. Gali kilti įvairūs vaidmenų konfliktai. kalbos ir elgesio normomis. Įsivaizduokite puikią. visi esame sūnūs ar dukros ir 1. kaip ir teatras. Gross siūlo tokias vaidmenų konflikto sprendimo strategijas: pasirinkti vieną vaidmenį ir atsisakyti kito. naudojamasi kitais įrankiais ir laikomasi kitokių elgesio normų nei visada. Šios erdvės skiriasi dekoracijomis. kad realus gyvenimas. stengiamės sukurti ar išlaikyti kokį nors įspūdį kitų akyse. kai nesistengiame aktyviai kurti ar valdyti įspūdžio. ir kitą vaidmenį.1. elgesio normų. N. Jeigu žiūrovai įsiveržia į mūsų namų užkulisius. laukdami svečių. tvarkome savo butą. Ir. Jis sklando virš kilimo iškilmingas. bus svarbūs abu vaidmenys. Jo pečiai išsitiesia. laikosi tam tikrų mandagumo taisyklių. bet kaip juos suderinti? Jeigu ji gerai atliks vieną vaidmenį. „Stebėkite padavėją einantį iš virtuvės į viešbučio valgomąjį.. atmosfera. tuo platesnis atliekamų vaidmenų ratas.virtuvės zonoje. perspektyvią sportininkę. kodėl maistas yra valgomas kitame kambaryje. yra skirtingos erdvės. nukentės kitas. Onvell (1951) knygoje „Iš Paryžiaus ir Londono". Sulaukę svečių. Jai. Visi mes mokomės. pasijuntame nejaukiai. namų. bet ir aplinka. Sceninė skirta publikai. buto ar kambario „dekoracijas". kurie nesilaiko savo vaidmenų. Jie kyla. Pasirodymas paprastai sukuria daug problemų vaikams. finansinę padėtį kuriame savo darbo vietos. Kai jis peržengia slenkstį. Taigi „sceninis gyvenimas" vyksta. Tuomet aktoriai gali nusimesti kaukes. namiškiai ima vaidinti „pasirinktus vaidmenis". socialinių sluoksnių nariai vienu metu. Ypatingai akivaizdus erdvių kontrastas matomas restoranuose: viešojoje. priešingai. kuriai gimsta kūdikis.

Taigi pradėjęs dirbti mokykloje mokytojas turi savarankiškai pasirinkti. kurio iš mūsų tikisi kiti. ir atliktą vaidmenį . Profesinį vaidmenį ji gali išgyventi kaip neatskiriamą savo Aš dalį.kaip periferinį. kaip rodome save kitiems. normų bei lūkesčių. suvoktą vaidmenį kuriame atsispindi mūsų pačių požiūris į tai. Vaidmens interpretacija priklauso nuo žmogaus savęs pažinimo bei socialinės situacijos vertinimo. o šeimininkės . Pagalvokite. kas dera šiam vaidmeniui tam tikromis aplinkybėmis. gali pasirodyti. Asmens tapatumas Ankstesniame skyrelyje kalbėjome apie tai. gali kilti įvairūs nesklandumai. Jeigu šie vaidmenys suderinti. vyrui. kad . pavyzdžiui. pavyzdžiui. Iškyla konfliktas tarp profesinio ir šeimininkės vaidmenų.52 vieno. bet ir nuo subjektyvios atlikėjo nuomonės apie tai. M. kurio žmona užima aukštas pareigas darbe. bet patys individualiai tą vaidmenį interpretuojame. Paprastai mes prisiimame vaidmenį kaip normalų visuomeninio elgesio būdą. ir kito vaidmens (Psichologijos žodynas. Vaidmuo priklauso ne tik nuo visuomeninio elgesio taisyklių. Toks vertinimų nesutapimas gali būti vaidmenų konflikto priežastimi. kas dera šiam vaidmeniui. kiekvienoje konkrečioje situacijoje aplinkiniai iš mūsų tikisi tam tikro elgesio. Jį kiek skirtingai supranta mokyklos administracija. vertybių vilčių patirties. Shaw (1981) išskyrė tris skirtingus vaidmens aspektus: laukiamą vaidmenį . o mes esame nuolatos susikoncentravę į vaidmenį. kad moters santykiai su šiais vaidmenimis bus skirtingi. Tačiau mes ne tik tenkiname aplinkinių lūkesčius. jeigu visas gyvenimas panašus į teatrą. jog ji pernelyg mažai dėmesio skiria namų ruošai. Tačiau. konfliktas tarp vaidmens atlikėjo ir aplinkinių mažai tikėtinas.tokį vaidmens atlikimą. Kiekvienas žmogus atlieka vaidmenį priklausomai nuo asmeninių nuostatų. Kaip jau minėjome. Štai. Tikėtina. išorės primestą. tačiau kiekvienas iš mūsų šiek tiek subjektyviai interpretuojame vaidmenį. kuri iš šių strategijų būtų priimtiniausia sportininkei mamai? Kartais pats asmuo ir aplinkiniai skirtingai vertina kokio nors vaidmens reikšmingumą. Tačiau jeigu šie vaidmens aspektai skiriasi. 1993). mokytojo vaidmuo. kurdami norimą įspūdį ir atlikdami įvairius vaidmenis. ar neiškyla pavojus prarasti savo tikrąjį Aš? Nepasimesti tarp įvairių visuomeninio elgesio šablonų kuriuos mums primeta aplinka. mokiniai ir tėvai. Štai. kurios mokytojo vaidmens sampratos jis laikysis.žmogaus faktinį elgesį šiame vaidmenyje.

Jaunuoliai mieliau bendrauja su bendraamžiais nei su tėvais. karjeroje. tautybę ir 1. atsakant į klausimą „kas aš esu?" ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje. taip pat tikėjimą.1. kaip vaikas perima jam reikšmingų žmonių elgesį. Tapatumas (identitetas) .su studento. tapatumą apibūdino trimis aspektais: struktūriniu. mums padeda asmens tapatumas. politikoje ir 1. Kartais jie tyčia save išbando netikėčiausiose situacijose: „žaidžia" metalistus. Tėvai negali suprasti. nekintančios. Tam.1. dėl didelių fizinių bei kognityvinių pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti profesiją.53 patenkintume jos lūkesčius. E. Erikson (1963). S. pradėjęs lankyti mokyklą. Tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla konfliktai. vaikas tapatinsis su mokinio vaidmeniu. fenomenologiniu ir elgesio. Erikson teorija.tai subjektyvus savęs. Kai kurie kiti tapatumai gali kisti. ieškodami savo tapatumo. religijoje. Tačiau toks paauglio elgesys yra tik bandymas geriau susivokti savyje. pankus. yra linkę eksperimentuoti: sekse. o dar vėliau .. J. jei žmogus tapatinsis su pensininko vaidmeniu. Struktūriniu aspektu tapatumas . baigęs mokyklą ir įstojęs į universitetą . E. Atsakydami į klausimą „kas aš esu?". Si sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save. kaip individo. Kai kurios mūsų identifikacijos yra pastovios. žmogus ieško savo tapatumo visą gyvenimą. kodėl jų vaikas blaškosi. Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologinės raidos teorijos sąvoka. reiverius. lytinio vaidmens tapatumas dažniausiai visą gyvenimą nekinta. Erikson nuomone. prisiima moters arba vyro vaidmenį. kurį dabar ir aptarsime. Pvz. Erikson tapatumo koncepciją praplėtė J. T. išėjus į pensiją. derinančio įvairius socialinius vaidmenis. remdamasis E. Archer bei daugelis kitų mokslininkų. mes pirmiausia minime lytį ir profesiją. Freud. atrasti savo vietą visuomenėje. tačiau paauglystėje. kad apibrėžtų tokią tapatumo pasiekos ar vaidmenų sumaišties stadiją. Marčia. tapatumo pagrindą sudaro asmenybės prisiimti tam tikri. Asmens tapatumas nusako žmogaus vientisumą. socialiniai vaidmenys. baikerius ir pan. aiškindamas. Aš vaizdo vienybę. E. Sarbin. vėliau. A. tapatumo klausimai ypač išryškėja. Vėliausiai. supratimas. šis tapatumas dar kartą keisis. Marčia. Tuo metu keičiasi vaikų ir tėvų santykiai.S. Waterman.su kurios nors profesijos atstovo vaidmeniu. Paaugliai. Pirmasis tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo S. nori apversti pasaulį aukštyn kojomis. Išsamiau tapatumo esmę atskleidė E. dažniausiai svarbiausieji. Jis susijęs su individo vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi. Erikson įvedė „tapatumo krizės" sąvoką. Pavyzdžiui. Vadinasi.

įsitikinimų užbaigtumo stoka. nes siejasi su troškimu ką nors savo gyvenime pakeisti.tai pereinamoji būsena.1. asmens tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas. išoriškai regimą tapatumo pusę (J. asmeniškai jų neapmąstydami. Jis neturi aiškaus savivaizdžio. J. Pagal šių kriterijų buvimą ar nebuvimą J. jaučiasi negalįs savo ateities kontroliuoti. A. Marčia. auga nerimo lygis.1.. A. nesvarstant alternatyvų. E. apibūdinamas kaip įsipareigojimas kokiai nors sričiai. plėtodamas E. moratoriumu ir pasiektu tapatumu. prie kurios grupės šlietis. . Ši būsena negali trukti ilgai. nedaro jokių tvirtų sprendimų. kad įgyvendintų savo pasirinkimus. kokias vertybes pasirinkti ir 1. spręsdamas. Jis nesirūpina savo gyvenimo kryptingumo apibrėžimu. Motina suteikia vaikui „vaiko" vaidmenį. Šioje būsenoje esantis žmogus siekia būti toks. Dėl didelio nerimo tapatumo formavimasis gali sulėtėti. Šie lygmenys vadinami neaiškiu tapatumu. kartais ji dar vadinama krize. Tėvų tapatumas. fenomenologiniu . Marčia ir kt. kai vaikas siekia tapatintis su vienu arba abiem tėvais. o elgesio aspektas liečia socialinę . susijęs su asmens tikslų. Neaiškiu tapatumu tyrinėtojai laiko tokius atvejus. 1993). 1993). Moratoriumas . Toks tapatumas . kokį jį nori matyti aplinkiniai (J. Waterman nuomone. Marčia ir kt. religinė bendruomenė suteikia tam tikrą vaidmenį savo nariui ir 1. Prisiėmę tapatumą arba apsisprendę. išskyrė du svarbiausius tapatumo kriterijus: įsipareigojimą tam tikrai sričiai ir tapatumo alternatyvų tyrinėjimą. būdinga žmonėms. aktyviai kuriantiems savo tapatumą. asmenine individo patirtimi paremtas tapatumo formavimosi stilius. kai asmuo nėra įsipareigojęs kokiai nors sričiai. Erikson teoriją. O tapatumą žmogus konstruoja.. jų siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. Marčia nuomone. asmenys įgyja vidinio vientisumo jausmą. mėgindami rinktis kurią nors iš jų.tarpasmeninę. Moratoriumo būsena mažiausiai stabili. Šią būseną išgyvenantys žmonės aktyviai tyrinėja alternatyvas. Erikson ir J.tai tapatumo lygmuo. Šioje būsenoje esantys žmonės įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes. nes jeigu ji užtrunka. užsisklendimu. vertybių. kuo būti. nesvarsto ir neigia poreikį mąstyti apie savo asmeninius tikslus bei vertybes.sprendimo proceso padarinys.54 suprantamas kaip tam tikra Ego vystymosi stadija. Marčia skiria keturis asmens tapatumo lygmenis. iš neaiškaus tapatumo ir užsisklendimo būsenų pereiti į pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo būseną. Waterman teigia. kad užsisklendimas dažniausiai būdingas ankstyvajai paauglystei.kaip unikalus. Užsisklendimas .

Šis lygmuo nereiškia tapatumo raidos pabaigos. kad suaugusi ji rinksis šeimą. pabrėžiant šeimos vertę ir ignoruojant ar neigiant karjeros reikšmę. įvairiomis situacijomis kuri nors viena sritis gali imti dominuoti. pamėginkim sugrįžti prie ankstesnio skyrelio pavyzdžio. Įveikusi konfliktą ir išsirinkusi vieną iš dviejų gyvenimo kelių arba sąmoningai pasirinkus juos abu. mokykla. būdinga žmonėms. 1985). Prisiminkime moterį. A. Marčia teigimu. priklausomai nuo jų amžiaus. Šiaurės Amerikos ir daugelis Vakarų Europos kultūrų pabrėžia asmens unikalumą. Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dėl savo pasirinkimo skiriasi nuo užsisklendimo lygmeniui būdingo nelankstumo ir teisuoliškumo. Dažniau būsena būna mišri. kaip jau buvo kalbėta. Jeigu ji vaikystėje buvo auginama. kuri sprendžia dilemą.moratoriumo būseną. Retai žmogus išgyvena tik kokią nors vieną būseną (H. Žmogus gali pereiti iš vienos tapatumo būsenos į kitą. Kol ji jaučia įtampą. Rytų kultūra orientuoja žmogų į kolektyvinį tapatumą. jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami (J. išgyvenusiems kritinį periodą ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų tvirtai apsisprendusiems. J. skirtingos sritys nevienodai svarbios. Žmonėms. tol yra moratoriumo būsenoje. Žmogus gali vėl pradėti svarstyti alternatyvas. yra suteiktas ir jį galėtume priskirti užsisklendimo lygmeniui. kam teikti pirmenybę. kultūrinė aplinka. tikėtina. Tokiu atveju manytume. lyties. kad jie yra rimtai apsvarstę skirtingas požiūrių ar įsitikinimų sistemas ir pasirinkę vieną.tai būsena. Marčia ir S. svarsto. Pavyzdžiui. Asmens tapatumą visada lemia platus kontekstas: šeima. kuriai yra įsipareigoję. Įvairiuose žmogaus raidos tarpsniuose. 1993). o tautinės priklausomybės . Šiuolaikiniai tapatumo tyrimai patvirtina kultūrinės aplinkos svarbą asmens tapatumo formavimuisi. Apibūdindami šio tapatumo lygmens asmenis. Archer nurodo. ką rinktis . Todėl vakariečiui jo asmens tapatumas turi atspindėti tam tikrą išskirtinumą. skirtingumą nuo kitų. kad moters tapatumas. moteris bus pasiekto tapatumo būsenoje. į . kuriai žmogus priklauso. Kad būtų aiškiau. jei moteriai apskritai pasirinkimo klausimas nebūtų iškilęs ir jai nebūtų svarbu. Neaiškaus tapatumo lygmuo būtų tada.šeimą ar sportą. Marčia ir kt. Šioje būsenoje esantys žmonės turi savo pasaulėžiūrą ir yra mažiau priklausomi nuo aplinkinių nuostatų. išsilavinimo. J. Bosma. o ne sportininkės karjerą.55 Pasiektas tapatumas . tapatumo lygmenys yra dinamiški. religijos srityje žmogus gali išgyventi pasiekto tapatumo.

užtikrina buvimą pačiu savimi. kad jis taptų „scena"? Paaiškinkite. bet bandant įvairius vaidmenis. Asmens tapatumas yra labai reikšmingas. gyvenimo stilių ir sąveikauja su kitais žmonėmis.56 abipusius ryšius su kitais. pervertinant vertybes. padeda suvokti savo vietą pasaulyje. kaip minėjome. Todėl Rytų pasaulio žmogui tapatumas neatsiejamas nuo šeimos. jis nusako žmogaus vientisumą. Taigi asmens tapatumas . Pasvarstykite: • • • Kaip drabužiai.savo paties vaizdinys. nes. blaškantis. darbo kolektyvo ir kitų socialinių grupių. renkasi tikslus. šukuosena ir laikysena atspindi jūsų Aš? Kaip galėtumėt pakeisti savo kambario interjerą. kai dėl eismo pažeidimo aiškinatės kelių policijos pareigūnui ir kai skundžiatės geležinkelio stoties administracijai dėl vėluojančio traukinio? . Tačiau tapatumas pasiekiamas ne iš karto. įprasmina jo gyvenimo tikslus. kuriuo vadovaudamasis žmogus suvokia ir vertina save. kaip interjeras gali paveikti bendravimo procesą? Kaip keičiasi jūsų Aš.

57 .

ypač jei nuomonei susidaryti turime labai mažai laiko? O jeigu jie teisingais. kad mes. vertybes. dar prieš susitikdami su niekad nematytu žmogumi. kad kažkas pas mus atėjo. nagrinėdami visas mums žinomas su tuo žmogumi susijusias detales: kur jis gyvena. aiškindami kitų žmonių elgesio priežastis? Ar galima pasikliauti pirmuoju įspūdžiu apie žmogų? Kas yra įvaizdis ir kaip jis kuriamas? Kaip padaryti gerą įspūdį per interviu su potencialiu darbdaviu? Ar nesate pastebėję. koks jis. kaip rengiasi. ko iš jo galima tikėtis. Pvz.tai socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas mūsų . SOCIALINIS SUVOKIMAS • Kaip.tai pasaulio pažinimas per regos. baigiant pojūčio. prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu. ką šneka. kad socialinis suvokimas . jau pradedame svarstyti. tikslus.. pajuntame džiaugsmą arba nerimą.tai žmonių ypatybių. kokia mašina važinėja. Kas yra socialinis suvokimas Suvokimas (percepcija) . požiūrius. jų elgesio motyvų. pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu mūsų jutimo organams. Nuomonę apie tai stengiamės susidaryti. tikslus. Ši sąvoka apima daugybę reiškinių. tarpusavio santykių suvokimas. darome išvadas apie „nematomus" žmonių ypatumus .. klausos. elgesio motyvus? • • • • Kokias klaidas dažniausiai darome. uoslės ir kitus pojūčius. norėdami padaryti kuo geresnį įspūdį? Apie visa tai sužinosite šiame skyriuje.58 4.. išgirdę skambant durų skambutį.vertybes. remdamiesi tuo. suprantame. kurį šis dirgiklis sukėlė. Ar tai pagrįsta? Ar mūsų sprendimai nėra iš anksto pasmerkti būti klaidingi. kaip turėtume elgtis mes patys. ką regime bei girdime. Socialinis suvokimas . Pagal šiuos ir kitus išorinius požymius sprendžiame apie žmogaus charakterį. kitus vidinius ypatumus. Abstrakčiau galima pasakyti.

kas yra šis žmogus (kokia jo padėtis visuomenėje. Savo požiūrį į mus jie vienaip ar kitaip parodo. analizuoti. motyvų. kaip vakar. kokią vietą naujasis mūsų pažįstamas užims tarp kitų. Pvz. Burton ir R. G.. Susidaryti vaizdą apie kitą žmogų reikia ir dėl to. Remdamiesi tuo. Dimbleby (1988) nurodo tokias priežastis: • Kad prisimintume faktus. jas žinodami. lyginti skirtingu laiku gautą informaciją.. kodėl mes tai darome. • Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. („Ja galima pasitikėti"). • Kad galėtume planuoti savo poelgius. organizuota medžiaga. kurio anksčiau nepažinojome. „kodėl?". („Šiandien ji ne tokia irzli.. jutimo organų fiksuojamus požymius siekiame įvardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partnerių ypatybes. kai ji struktūruota. Todėl nedelsdami darome išvadas apie įvairias jo ypatybes. Ji ypač ryški tik pradėjus bendrauti su žmogumi. jutimo organais negalime užfiksuoti daugelio socialinių reiškinių. poza. Gal buvau užėjusi netinkamu laiku?"). reikia daryti apibendrinimus. su kuriais mus sieja įvairūs ryšiai.. Taigi socialinis suvokimas yra aktyvus. tikslai. • Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą.59 psichikoje. kalbos turinys. Visų pirma panagrinėkime. kaip ir mes juos. girdime (balso tembras.. („Mano mamai šis vaikinas tikrai nepatiks.. („Iš jo nepavyks nieko gauti.. kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo.. mimika. ieškodami atsakymų į klausimus: „kas ji(s)?". Mūsų bendravimo partneriai mus stebi. vertina.). kurią galima „sudėlioti į lentynėles". bet ir kodėl. stengiamės suprasti. Kitaip sakant.. tikimės numatyti jo elgesį. Tyrimai rodo. Bendraudami mes tiesiogiai. • Kad numatytume partnerio elgesį. greičiau pasiektume norimą tikslą. savęs vertinimas. Interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją. kol nepareikalausi griežtai"). . Bendraujant mums ne tik ir ne tiek svarbu. mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes."). • Kad naują informaciją įterptume į jau turimą socialinės tikrovės vaizdą. jas tikrinti ir kt. „ko siekia?". ką matome (išvaizda. kūrybiškas pažinimo procesas. nes. kad geriau prisimenama struktūruota.. užuodžiame (kosmetika.). tokia. kito žmogaus ypatybių. kad pasirinktume tinkamesnius bendravimo būdus. turinčias tam tikrus pavadinimus.. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. Tai daryti taip pat daug lengviau. intonacija.. Mes siekiame susidaryti vaizdą apie kito žmogaus ypatybes. pagal tam tikrus išorinius. mums svarbu suvokti.) ir kt. Todėl mes nuolat tvarkome suvokiamą medžiagą. Norint tai suprasti. kaip kitas žmogus atrodo bei elgiasi..).

taip pat psichinių ligonių elgesį. makiažas ir pan. • Poza • Gestai • Mimika. švelnus-šiurkštus. temperamentas. kurioje bendraujama. o jei būtume sutikę jį darbo vietoje.priklausymo.antru atveju kito žmogaus požiūrį mes linkę aiškinti jo paties ypatybėmis. bendraudami su jais. Bendraudami dažniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius . taip pat . tai. nesaugiai. Jų požiūris mums gali patikti arba ne. veido bruožai ir kt..tai aplinka. Tai jos charakteris. Įtakos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. . („Kuo jis mane laiko! Tikras pasipūtėlis!"). šukuosena.nežodinė kalbos pusė: balso tembras. darydami išvadas apie kitus žmones. jog jis yra pasiturintis. gal būtume to nepastebėję. O ką būtent apie kitus žmones mes stengiamės suvokti? Kaip svarbiausius dalykus galima nurodyti šiuos: • Asmenybės ypatybės. pauzės ir pan. Kai nesuprantame kito žmogaus.).60 išreiškia. Iš kokių išorinių požymių mes sprendžiame apie kitų žmonių ypatybes? Pagrindiniai iš jų yra: Kalba .. linkęs bendrauti-uždaras. Paprastai mums sunku numatyti girtų. Galima skirti fizinį ir psichologinį kontekstą. pažiūros. ar bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius. • Išvaizda: fizinės asmens charakteristikos (ūgis. jo ketinimų.. Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname. kontrolės. intonacija. įsitikinimai. geranoriškas-savanaudis. jaučiamės nejaukiai. vertybės. todėl. • Kad išvengtume nerimo.žodžiais perteikiamas jos turinys. Pvz. nusakomus dvipolėmis dimensijomis: nuolaidus-užsispyręs.. irgi jaučiamės nemaloniai. manysime. Neapibrėžta situacija mums visada kelia nerimą. pvz. • Kad įvertintume galimybes patenkinti savo poreikius. Nerimą kelia. pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose. Fizinis kontekstas . apsvaigusių nuo narkotikų asmenų. • . priskirdami asmenybei bruožus.apranga. mes vertiname. Ir pirmu. („Jis šaltas ir neatidus. kad partnerio elgesys mums atrodo nenuspėjamas. ir ypač . Užuojautos ir supratimo iš tokio nesulauksi"). meilės ir kt. papuošalai. santūrusemocingas.

. kodėl. svarstysite. besišypsantį veidą. fizinių objektų suvokimo (kvapo. nei iš to apsisuks ir nueis. Mes darome prielaidas apie tai.. Be šios informacijos negalime sakyti. kokioje dalyvauja visuomeninėje veikloje. domimės.. mes jį priskiriame už mūsų egzistuojančiam pasauliui. pvz. o kažkas kitas . Pvz. Tai visų pirma asmens gebėjimai ir įpročiai. Socialinio suvokimo ypatumai Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo. • Elgesio priežastys ir motyvai. akivaizdžius požymius mes susiejame su vidiniais bei kitais tiesiogiai nefiksuojamais suvokiamo asmens ypatumais. bendraudami su kuo nors turistinėje kelionėje.. Mes visada stengiamės išsiaiškinti mums nesuprantamų.tik mūsų sąmonėje egzistuojantis tikrovės vaizdas. keistų poelgių priežastis ir motyvus.todėl..61 • Kiti individualūs ypatumai. garso ir kt). čia pasireiškia ir daug bendrų suvokimo dėsningumų. pvz. kokius socialinius vaidmenis šis žmogus atlieka įvairiose situacijose. kiek mūsų susidarytas socialinės tikrovės vaizdas atitinka realybę. jei vakarėlio metu jūsų pašnekovas staiga nei iš šio. draugai. kad siekia mūsų artimųjų palankumo... Mes norime žinoti. kas jo šeima. kokioms dar socialinėms grupėms priklauso. būdingas daiktiškumas: nors suvokimo proceso rezultatas . Visų pirma. kaip įvairius išorinius. socialiniam suvokimui. kuriuos žmones vertina. kad žinome. kas jis. Ar apskritai įmanomas atitikimas tarp objektyvaus pasaulio ir subjektyvaus jo atspindžio. pvz. Kito žmogaus elgesio priežastis galime aiškinti paties žmogaus ypatybėmis arba susiklosčiusiomis išorinėmis sąlygomis. filosofai diskutuoja jau nuo Antikos laikų. tikriausiai to ilgai nepamiršite.. bet norime suprasti. kas nors gal šypsosi todėl. • Socialiniai ryšiai. kad yra draugiškas žmogus ir jaučia mums simpatiją.. su kuo palaiko artimus ryšius ir su kuo nesutaria. turtinė padėtis ir pan. Matydami. • Socialiniai vaidmenys. Iš tolesnių skyrelių sužinosite. kuo jis dirba. Taip „atkuriame" sutrikusį aplinkos stabilumą. kodėl jis taip padarė. jo sveikata. su kuo mus dominantis asmuo bendrauja. Klausimas.. Pvz. kaip ir bet kokiam kitam. turi akivaizdžią praktinę reikšmę: neteisingas elgesio motyvų interpretavimas . mes ne tik suvokiame. kad žmogus rodo mums draugiškumą. aptarinėsite jo poelgį su kitais. taip pat. Mes tarsi mėginame „nusipiešti" jo socialinių ryšių „žemėlapį". Pvz.

Tai 1977 m. kad jau norisi valgyti. arba projekciją.62 gali tapti konflikto priežastimi. teiraudamiesi. kurią informaciją suvoksime. šiek tiek skauda galvą ir t. Dažniausiai mes matome tai. o taip pat ir iš „vidaus" mūsų jutimo organus vienu metu paprastai pasiekia labai daug įvairių dirgiklių. Aronson. Toliau šiame skyriuje nagrinėjamos įvairios socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys. Kai jaučiamės nelaimingi ir nusivylę. koks yra jis. Suvokdami kitus žmones. Sąmoningai ir tiksliai. nuostatos. Tie studentai. o tie. koks socialinės tikrovės vaizdas susidarys mūsų sąmonėje.patirties ar vidinės būsenos „papildytu" suvokimu. Taigi mes nesąmoningai atsirenkame tik dalį prieinamos informacijos. motyvų ir pan. ką norime matyti . Todėl daug ką galime suvokti netiksliai. kurie sutiko. manė. bet ir subjektyviai interpretuojame tą. esam įsitikinę. kad sutiko dauguma jų kolegų. Kuri tai dalis.. kuri pasiekia mūsų sąmonę. bet ir mūsų pačių ankstesnė patirtis. y. o kai džiaugiamės. kultūrinės aplinkos suformuoti požiūriai. Tam gali turėti įtakos .kitų žmonių elgesio motyvus. Kognityvinėje psichologijoje tai vadinama apercepcija . ką tam tikru momentu galime patirti. kviečiančiu valgyti vienoje užkandinėje.lemti prastus tolimesnius santykius ir pan. manė. kad dauguma prieš (pagal E. Yra daug priežasčių manyti. manome. priklauso nuo mūsų interesų. Tam. ar šie nesutiktų vilkėti marškinėlius su užrašu. įsitikinimai ir 1. daugiau tokių pat žmonių matome aplinkui. kad socialinę tikrovę . t. jūs galbūt kartu girdite gatve pravažiuojančias mašinas. nuostatų. Jei esame nepatenkinti darbo sąlygomis. taip pat negalime aprėpti visko. Ross ir bendradarbiai. Jie kreipėsi į koledžo studentus. tarpusavio santykius ir kt. turi įtaką ne tik pati tikrovė. o kurios ne.dažnai suvokiame klaidingai. Tam tikru apercepcijos atveju galima laikyti pritarimo iliuziją (falše consensus). o jei jos mums patinka. mes ne tik atsirenkame tam tikrą informaciją. kurie buvo prieš. kad panašiai galvoja ir dauguma mūsų bendradarbių. su visomis detalėmis paprastai suvokiame tik nedidelę dalį to. Tai polinkis manyti. 1995). kad besidžiaugiančių yra daugiau nei nusiminusių. neadekvatus pirmasis įspūdis . t. bet ir tai. Iš aplinkos. šnekantis kitus žmones. kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat. kai skaitote šią pastraipą. atrodo.1. įsitikinimus. . dabar. kaip mes. įrodė L. Suvokdami socialinę tikrovę. taigi ir socialinio suvokimo ypatumas yra atrenkamumas.kas patvirtina išankstinę nuomonę. kad mūsų nuomonė apie kitą žmogų atspindi ne tik tai. iškreiptai. kad jomis patenkinti ir kiti. kokie esame mes. taip pat jaučiate. Svarbus bet kokio. Bendraudami turime žinoti. Pvz.

63

suvokimo visybiškumas: mes siekiame susidaryti visybišką suvokiamo objekto vaizdą, net jeigu trūksta svarbių detalių. Mes jas nesąmoningai „prikuriame", o dviprasmišką informaciją interpretuojame, derindami prie to, ką jau suvokėme. Asmeninių ypatybių įtaką suvokimui XX a. viduryje išsamiai tyrinėjo psichologai L. Postman, J. Bruner, G. Murphy ir kt. Ji ypač ryškiai atsiskleidė G. Allport ir L. Postman 1945 m. atliktų eksperimentų metu. Šie tyrinėtojai pasinaudojo „sugedusio telefono" žaidimo taisyklėmis. Kai kuriems tyrimo dalyviams parodytos skaidrės, kuriose buvo užfiksuotos įvairios socialinės situacijos. Pvz., vienoje iš jų tiriamieji pamatė du vyrus, baltaodį ir juodaodį, besišnekančius metro. Baltaodis laikė rankoje skustuvą plikais ašmenimis. Matę skaidres tiriamieji turėjo perpasakoti jų turinį kitiems, nemačiusiems, šie - dar kitiems ir t. t. Kaip ir reikėjo tikėtis, kol atkeliavo iki paskutiniųjų klausytojų, pasakojimai gerokai pasikeitė. Jie smarkiai sutrumpėjo, neteko daugelio detalių, o kai kurios iš jų, atvirkščiai, buvo per daug išpūstos, perdėtos. Be to, pokyčiams, kurie atsirado, perpasakojant paveikslėlių turinį, neabejotiną įtaką turėjo tyrimo dalyvių patirtis, požiūriai, nuostatos. Pvz., perpasakojant minėtąją situaciją metro, daugiau nei 50 proc. atvejų skustuvas iš baltaodžio vyro rankos kažkokiu stebuklingu būdu buvo „peršokęs" į juodaodžio ranką (pagal R. J. Fisher, 1982). Suvokimo kategorialumas lemia, kad suvokimo proceso metu socialinės aplinkos faktus, kaip ir bet ką kita, mes automatiškai stengiamės priskirti kokiai nors reiškinių ar objektų kategorijai, klasei. „Tai mergina. Matyt, studentė. Tikriausiai netekėjusi. Turbūt dirbanti" - tokius, pvz., sprendimus nesąmoningai darome, sutikę nepažįstamą merginą. Tam turi įtakos suvokimo stereotipai (žr. toliau), kurie gali ir padėti, ir trukdyti teisingai suvokti socialinę tikrovę. Suvokimui būdinga ir fiksacija: vieną kartą tam tikru būdu suvokus kokį nors objektą, suvokinio bruožai išlieka atmintyje ir tai turi įtakos vėlesniems percepciniams sprendimams. Be to, informacija, kurią gauname anksčiau, yra svaresnė nei vėlesnioji. Tam gali turėti įtakos ir atminties tyrinėtojų nustatytas pradmės efektas: geriau atmintyje išsaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. Todėl tokią didelę reikšmę turi pirmasis įspūdis, kurį susidarome apie kitą žmogų. Pirmojo įspūdžio reikšmę puikiai pademonstravo toks E. Jonės ir jo kolegų (1968) eksperimentas. Tyrimo dalyviai stebėjo kitus asmenis, neva atliekančius intelekto testų užduotis. Visais atvejais „testuojamieji" teisingai

64

atlikdavo 15 užduočių iš 30-ties pateiktųjų. Dalis jų teisingai atsakinėdavo iš pat pradžių, o vėliau pradėdavo klysti. Kitiems, priešingai, iš pradžių „nesisekdavo". Po to tyrimo dalyvių buvo prašoma pasakyti savo nuomonę apie stebėtų žmonių intelektą. Nors, kaip minėta, visi jie teisingai atliko po tiek pat užduočių, intelektualesniais buvo laikomi tie, kurie nuo pat pradžių neklydo (E. Aronson, 1995). Pirmasis įspūdis - tai suvokinys, kuris susiformuoja per kelias pirmąsias bendravimo minutes. Yra tyrimų, kurie rodo, kad sunkiai pakeičiamai nuomonei apie pirmąkart matomą žmogų susidaryti mums pakanka keturių minučių! Įvairiais eksperimentais psichologai yra mėginę išsiaiškinti, ar mes nedarome grubių klaidų taip greitai apsispręsdami. Štai vieno iš jų aprašymas. „Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991, 1992) įrašė į vaizdajuostę, kaip 13 Harvardo universiteto magistrantų mokė žemesnių kursų studentus. Paskui stebėtojai vos po 10 sekundžių žiūrėjo tris nedideles atkarpėles apie kiekvieno dėstytojo elgesį paskaitos pradžioje, viduryje bei pabaigoje ir įvertino kiekvieno dėstytojo pasitikėjimą, energingumą, emocinį šiltumą ir kt. Šie elgesio įvertinimai, kurie rėmėsi 30 sekundžių stebėjimu, stulbinamai atitiko studentų vertinimų vidurkį semestrui pasibaigus." (D. G. Myers, 2000, p. 487488). Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju įspūdžiu galima pasikliauti. Beje, gyvenime gana dažnai susidaro situacijos, kai nuomonę apie kokį nors žmogų turime susidaryti labai greitai. Pvz., atėję į atitinkamą įstaigą, kone per keletą akimirkų turime apsispręsti, ar vertas pasitikėjimo savo paslaugas mums siūlantis advokatas arba nekilnojamo turto prekybos agentas. Daugelis pokalbių su pretendentais į įvairias darbo vietas trunka ne ilgiau kaip 20 min. Tokioms situacijoms kartojantis, mes veikiausiai nejučiomis įgyjame įgūdžius, leidžiančius per trumpą laiką gana tiksliai įvertinti kitus. Kita vertus, žmonės nėra nekintantys „suvokimo objektai". Laikui bėgant, keičiasi visų mūsų nuostatos, požiūriai, gebėjimai ir kt. Todėl kitą žmogų turėtume suvokti vis iš naujo, įvertinti šiuos pokyčius. Manydami, kad apie savo kolegą ar draugą žinome viską ir kad jis nepateiks jokių staigmenų, galime padaryti didelę klaidą. Be to, kaip sako psichologas A. Suslavičius (1999, p. 43) „nekintama nuomonė apie žmogų yra tolygi jo pasmerkimui". Mūsų nuomonę apie kitą žmogų gali stipriai paveikti ne tik pirmasis įspūdis, bet ir ta informacija, kurią gauname dar iki susitikimo su juo. Vienas iš

65

pirmųjų šiai problemai skirtus tyrimus 1946 m. atliko S. Asch. Jo eksperimento dalyviai turėjo apibūdinti asmenį, apie kurį prieš tai buvo gavę tam tikrą informaciją. Jie buvo padalinti į dvi grupes, ir joms abiem perskaityti beveik vienodi neva tą asmenį charakterizuojančių būdvardžių sąrašai. Jie skyrėsi tik vienu žodžiu: pirmajai grupei pasakyta, kad tas asmuo šiltas, antrajai - kad šaltas. Vien to pakako, kad pirmoji grupė dažniau apibūdintų pristatytą asmenį kaip kilnų, geraširdį, linkusį bendrauti ir laimingą. Pirmasis įspūdis arba išankstinė nuomonė lengvai gali virsti „save išpildančia pranašyste". Psichologijoje taip vadinamas reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi. Tarkime, eidami į pirmą susitikimą su iš nuogirdų pažįstamu žmogumi, manote, kad jis bus šiurkštus, nemalonus. Tikėtina, kad nuo pat pirmųjų minučių ir jūs jam nerodysite šilumos ir geranoriškumo. Toks elgesys paskatins šaltą naujojo pažįstamo požiūrį į jus, ir jūsų išankstinė nuomonė veikiausiai pasirodys buvusi „teisinga". Bet viskas galėtų būti atvirkščiai, jei iš anksto būtumėt nusiteikęs sutikti draugišką, malonų žmogų.

Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos
Dabar panagrinėkime, kokie psichologiniai mechanizmai leidžia mums taip greitai pagal žmogaus išorę įvertinti jo vidines savybes, socialinę padėtį ir kita. Svarbiausias vaidmuo čia tenka suvokimo kategorialumui, t. y. informacijos klasifikavimui, automatiškai vykstančiam suvokimo proceso metu. Suvokiamus socialinius reiškinius bei asmenis mes taip pat grupuojame, skirstome į kategorijas: „tai - konfliktas", „ji - feministė" ir pan. Remdamiesi savo patirtimi, su kiekviena iš tokių grupių siejame tam tikrus požymius: „jie vienas kito nemėgsta", „ji nusistačiusi prieš vedybas". Schema - tai požymių, priskiriamų tam tikrai asmenų ar reiškinių kategorijai, rinkinys. Schema taip pat apima mūsų prielaidas apie tai, kodėl šie požymiai vieni su kitais siejasi. Schemos, nusakančios požymius, priskiriamus kokiai nors asmenų kategorijai, vadinamos stereotipais. Stereotipiškai gali būti vertinamos tokios asmenų grupės, kaip pensininkai, studentai, kurios nors profesijos atstovai (medikai, mokytojai, policininkai) ir kt. Labai paplitę yra įvairias etnines, religines grupes apibūdinantys stereotipai, taip pat - lyčių stereotipai („visi čigonai yra..."; „visi musulmonai yra..."; „visi vyrai yra..." ir pan.). Stereotipai dažniausiai apima tokius požymius, kaip įsitikinimai ir vertybės,

66

tipiški elgesio motyvai, tradiciniai vaidmenys ir pan. Pvz., veikiant stereotipui, tikriausiai manysime, kad kiekvienas čigonas, kurį sutiksim gatvėje, bus linkęs pažeisti įstatymus, išvilioti lengvatikių pinigus, nesilaikys pažadų ir pan. Nesunku suprasti, kad stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo procesuose atlieka iš dalies teigiamą, iš dalies ir neigiamą vaidmenį. Teigiama yra tai, kad suvokimo proceso pradžioje jie tarnauja kaip atspirties taškas, o tai leidžia mums greičiau padaryti norimas išvadas, pvz., įvertinti pretendento tinkamumą tam tikram darbui. Kaip jau minėta, per trumpą laiką padarytos išvados nebūtinai bus klaidingos. Stereotipai nėra susiformavę atsitiktinai, jų gyvavimas remiasi tikrovėje pastebėtais faktais. Tačiau, kaip teigia G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 70), tai nepateisina tokio intelektualine ir moraline prasme bankrutavusio stereotipų naudojimo, kurio pavyzdžių apsčiai galima rasti, tarkime, žiniasklaidoje. Štai keletas tokių pavyzdžių („Lietuvos rytas", 2001 m. sausio 27 d.): 1 žinutė. Filmo apie teroristus idėja Praėjusį šeštadienį kadenciją baigusio JAV prezidento Billo Clintono spaudos atstovas Jake'as Siewertas atsakinėjo į žurnalistų klausimus, ką darys buvęs Amerikos vadovas, palikęs Baltuosius rūmus. Komentuodamas gandus, kad jis ketina pasirašyti kelis kontraktus Holivude, J. Siewertas juokaudamas pareiškė: „Prezidento lėktuvą pagrobia teroristai iš Lietuvos. Įkaitu paimtas prezidentas galiausiai su teroristais susitaria: Lietuvai atleidžiama 3,2 milijardo JAV dolerių skola, taip pat suteikiamos paskolos garantijos." Tokia galimo filmo scenarijaus idėja nuskambėjo JAV ir visame pasaulyje. 2 žinutė. Aštriadančiai ir grėsmingi Prieš pusmetį apie Lietuvą savaip pajuokavo daugiausia uždirbantis pasaulio aktorius Melas Gibsonas. „Yra dalykų, už kuriuos reikia pakovoti. Įsivaizduokite: atsikėlęs vieną rytą Los Andžele, jūs pamatote paplūdimiu šliaužiančius golfo lazdomis apsiginklavusius aštriadančius lietuvius, kurie nori ištaškyti jūsų smegenis. Ką jūs darytumėte? Tai priežastis savigynai", - pareiškė aktorius savaitiniame pramogų žurnale „Entertainment Weekly".

Stereotipai . H. M. norai. (pagal Ch. Arkin ir kt. . kuriuos išlaikė blogai netinkama. gebėjimai). Tikriausiai kiekvienas. Stephan 1980 m. mes kur kas labiau atsižvelgiame į išorinių veiksnių įtaką. kad vienose situacijose dauguma žmonių įvairius poelgius dažniau linkę aiškinti vidinėmis priežastimis. o nesėkmes . Įdomu tai. negeranorišku kitų žmonių elgesiu. G. G. o kitose . Taktą prarado ir žurnalistas Sindikuotame žurnalistų susivienijime „Paradigm TSA" dirbantis ir su olimpines žaidynes transliavusia MSNBC kabeline televizijos kompanija bendradarbiavęs Mike'as Celizicas Lietuvos krepšininkus savo komentare pavadino „būriu vaikinų iš šalies. pagal R.. savo sėkmę visi dažniausiai aiškina turimais gebėjimais bei pastangomis. Pvz.išorinėmis..67 3 žinutė. patekęs į autoavariją vairuodamas automobilį. tyrimą. mes sprendžiame apie kitų žmonių psichines savybes. o tuos. bet prastus aiškina pačių studentų netinkamomis nuostatomis ir kt. 1990). M.). stereotipais ir išoriškai matomais požymiais. kurį turime galvoje. jausmai. kurios niekas negali rasti žemėlapyje. O ji lemia suvokimo klaidas: turėdami išankstinę nuomonę. Morris. nustatė. Taigi. kad aiškindami apskritai bet kokius savo veiksmus. kurie jos neatitinka. interpretuojame jų elgesio priežastis. Davis ir W. kurių negali ištarti net jų motinos". nurodomos arba vidinės juos lėmę priežastys (asmens. mano buvus tinkama jų gebėjimų vertinimo priemone. Aiškinant elgesio priežastis. pasakys. kad studentai tuos egzaminus. Tai vadinama atribucija. mes nesąmoningai ieškome ją patvirtinančių faktų bei ignoruojame tuos. remdamiesi schemomis. kitų žmonių daromas spaudimas.dažna išankstinės nuomonės apie žmogų susidarymo priežastis. Savo ruožtu dėstytojai. kuriuos išlaikė gerai. ir turinčių vardus. 1980 m. o kitų žmonių veiksmus esam linkę aiškinti vien jų pačių vidinėmis ypatybėmis. gerus studentų mokymosi rezultatus linkę laikyti savo nuopelnu.. nustatant atsakomybę už konkrečius poelgius. arba išorinės (nepalankiai susiklostę įvairios aplinkybės. Skiriamos trys atribucijų rūšys: • asmeninių savybių atribucija • žmogaus elgesio priežasčių aiškinimas (kauzalinė atribucija) • atsakomybės už vieną ar kitą poelgį nustatymas (atsakomybės atribucija).nepalankiomis aplinkybėmis. Taip pat nustatyta.

tai procesas. sąmoningai arba ne manipuliuojama visais įmanomais išoriniais požymiais. norima jį išlaikyti. vertindami tą pačią situaciją. poza. kurie jos verti. arba jo įvaizdis formuojasi pagal įvairius išorinius požymius sprendžiant apie jo socialines ir psichologines ypatybes pagal tuos dėsningumus. Dar vienas atribucijos klaidų šaltinis . bet ir žmonių grupės: sporto komandos. kodėl žmonės taip galvoja. Goffman. Valionienė. 1998). kad dažnai tampame socialinio suvokimo objektais. Žodis įvaizdis ne atsitiktinai siejasi su įsivaizduoti: nors jis nėra. Taigi. kurie jau aptarti šiame skyriuje. t. jog visi gauna tai. susidaryti apie mus nuomonę. kad ir pačiam gali atsitikti nelaimė: ji juk ateina tik pas „nusipelniusius". kad kažkas stengiasi mus įvertinti. kurio metu asmuo organizuoja savo elgesį viešumoje taip. Kuriant įvaizdį.. Tai vadinama įvaizdžio išsaugojimu bei valdymu. Todėl viešumoje mes stengiamės atrodyti ir elgtis taip. išvaizda. įvardijo kaip pagrindinę atribucijos klaidą. Savo įvaizdžius kurti ir valdyti stengiasi ne tik pavieniai asmenys. naudojamos įvairios prisistatymo strategijos. taigi vien vaizduotės padarinys. kuriant įvaizdį. sėkmė lydi tuos. kuriuos stebėdami suvokiame kitą asmenį: kalba. jaučiame. būtinai prisimins vairuotojo išsiblaškymą.68 kad ji nebūtų įvykusi. aplinkinių akyse mes kuriame savo įvaizdį. Įvaizdis yra socialinės percepcijos rezultatas. Šį reiškinį L.: A. įvairios organizacijos. kad sukurtą vienokį ar kitokį įspūdį ar įvaizdį aplinkiniams (E. visgi tai . o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems. jei ne kokios nors išorinės aplinkybės. savaime suprantama. Ross 1977 m. įsiteikinėjantis (meilikaujantis). Įvaizdis ir jo kūrimas Mes. dėl kurio santykio su tikrove galima diskutuoti. Įspūdžio ar įvaizdžio kūrimas . kai kada -papildyti. Įspūdis apie žmogų. muzikiniai kolektyvai. y. gestais ir mimika. . Kitaip sakant. Vienas iš aiškinimų. tiesiogine to žodžio prasme. 1998).dažnai daroma nesąmoninga prielaida. yra toks: taip ginamasi nuo minties. Sukūrus tam tikrą įvaizdį. neatsargumą ar greičio pomėgį. cit. ko užsitarnavo. Ja remdamiesi manome. įsitvirtinantis. iš dalies ar net radikaliai keisti. 1959. įsivaizdavimo rezultatas. Valionienė. Tuo tarpu kiti. save žeminantis (menkinantis) prisistatymas (plačiau žr. kokiu būtume patenkinti. pagal: A. kad kiti susidarytų apie mus tokį įspūdį.kito žmogaus arba mūsų pačių galvoje susiformavęs vaizdinys. pvz. kad pasaulyje yra teisingumas.

kilimas karjeros laiptais ir 1. pagyrimai. 636). Pirmosios savaitės po vestuvių yra panašios į žaidimą „namai". Bet dažnai ir ilgą laiką viešai demonstruojama išvaizda bei elgesys gali įtakoti savojo Aš suvokimą. vertybes. „Kai prisiimate naują vaidmenį. Tačiau netrukus jausmas. Myers. Pirmosiomis tarnybos armijoje savaitėmis jaunuolis jaučiasi nenatūraliai. kad jis yra kaip tik toks. kai atsiduriame dėmesio centre . Psichologų jau seniai įrodyta. tampate universiteto studentu. . Kartu tai ir priemonė asmens savigarbai stiprinti: ją didina aplinkinių komplimentai. nuostatas. Kurdamas įvaizdį. t. p. Prisistatymas dažnai vyksta jo net neįsisąmoninus. Tai ypač tikėtina. priklausymas patrauklioms socialinėms grupėms. 2000. profesinė sėkmė. kai koks nors sukčius stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą ir išvilioti pinigus. Valionienė (1998) teigia. tarsi apsimestų esąs kareivis. Tuomet mes vienaip ar kitaip prisistatome: mūsų elgesys kinta priklausomai nuo socialinės situacijos užuominų apie tai. Kai kada taip gali būti. Įvaizdžio kūrimas neretai esti to momento elgesys. ir įvaizdis kuriamas nebūtinai iš anksto tai apgalvojus. pavyzdžiui. kad žmogaus elgesys. y. jei asmens Aš vaizdas yra nestabilus. Todėl. žmogus gali šventai tikėti. pvz." (D. jo atliekamas vaidmuo keičia įsitikinimus. Taigi įvaizdžio kūrimas dažniausiai visai nereiškia. 3 skyriuje).. kad esate verčiami atitinkamai elgtis.1. kuo nesame.69 Apibendrindama įvairių autorių pastebėjimus. koks stengiasi pasirodyti. kad mes siekiame klaidinti ar apgaudinėti savo bendravimo partnerius. susituokiate arba įsidarbinate. gyvenimo teatre tampa jumis pačiais. kokio elgesio iš mūsų laukiama (plačiau apie prisistatymą žr. Tačiau paprastai prisistatydami mes nesiekiame pasirodyti tuo. esame pristatyti naujam žmonių ratui). Tai.. praeina. kurdamas įvaizdį. nes jūs vaidinate vaidmenį. Prisistatymu paprastai siekiama tam tikrų socialinių ir materialinių rezultatų: tai gali būti pažintis ir artimi santykiai su patraukliais arba žymiais. žmogus nepraranda savo tapatumo. o tik norime pademonstruoti ir išryškinti savo privalumus bei užmaskuoti trūkumus.viešai stebimoje pozicijoje (pvz. kas prasidėjo kaip vaidinimas. jei jis menkai pažįsta pats save. savotiškas „vaidinimas". autoritetingais asmenimis. Tai ypač ryšku tuomet. jūs stengiatės vykdyti tam tikrus socialinius nurodymus. kai pasijuntame stebimi ir vertinami. Galbūt iš pradžių šis elgesys jums atrodys svetimas. kalbėdami prieš auditoriją) arba „naujoko" vaidmenyje (pvz. kad kontroliuoti kitų žmonių apie mus susidaromą įspūdį esame verčiami nesaugumo jausmo ir nerimo. A. G. kuris kyla..

Myers. gestikuliacija. dažnai rodytis ir dirbti viešumoje. gera artikuliacija. kaip mokslinis darbas. žmonės jos metu ir patys mieliau aukoja pinigus. 93 proc.. kontaktas žvilgsniu. t. Įvaizdžio kūrimas tampa labai aktualus ir tuomet. išsilavinimo ir profesinės patirties jau nepakanka.valyvumas (asmens higienos elementai. laikysena) bei geros manieros. kuriam prigijo pavadinimas kojos tarpduryje. Mokslininkai pažymi. tuo labiau jis pabrėžė įvaizdžio reikšmę savo darbo karjerai. Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau. 1992 metais buvo apklausti didžiųjų Britanijos įmonių direktoriai. gydytojo ir pan. reikalaujančiuose asmeniškai kontaktuoti. teisininko. G. kad įsidarbinant svarbiausias veiksnys . pavyzdžiui. Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai . tokiuose kaip prekyba ir marketingas. jų patvirtino.. Kuo geresnė vadovo padėtis. agentūros „Noriu darbo" psichologė: -Šiandieniniai tyrimai rodo.70 Kad elgesys gali keisti vidines žmogaus ypatybes. kad darbuose. 1990 metais Amerikos Sirakūzų universiteto vadybos katedros darbuotojai apklausė tūkstančių firmų vadovus. Ypač dažnai to reikalauja kai kurios profesijos . Pamąstymui pateiksiu keleto tyrimų duomenis. jau nekalbant apie jo sėkmę. y. Tai žmonių polinkis. arba visai atima paskutinius šansus rasti darbą. 96 proc. Štai pagrindinės šio tyrimo išvados: • Svarbiausios pozityvaus įvaizdžio priemonės . apklaustųjų patvirtino. drabužiai. sėkmingas įvaizdis nulemia darbo sėkmę.dėstytojo. figūra. . Atitikti tam tikrą įvaizdį skatina mūsų atliekami socialiniai vaidmenys.asmens prisistatymas. Pvz. galbūt tik už užmokestį. kai duodame interviu spaudai ar kalbamės su potencialiu darbdaviu norėdami įsidarbinti. kad įvaizdis arba padvigubina galimybes. paprašyti padėti įtikinti kitus rengiamos labdaringos akcijos nauda. pritaikydami juos prie tokio elgesio. y. fizinė forma. nagai). norint rasti darbą. plaukai. Štai ką apie įvaizdį sako Nomeda Ausmanienė. iliustruoja ir reiškinys. pasisakymas. įvaizdis yra svarbus kopimo tarnybiniais laipteliais veiksnys. išpildžius mažą reikalavimą. kurių atstovams tenka bendrauti su klientais.verbaliniai ir neverbaliniai komunikaciniai gebėjimai (minties reiškimas raštu. išvaizda (bendras vaizdas. kad netgi tokiose srityse. t. Kartą viešai išdėstę kokius nors teiginius. vėliau paklusti ir didesniems (D. mimika). Šiuolaikinėje konkurencinėje darbo rinkoje. oda. vėliau mes keičiame ir savo įsitikinimus. finansų ir buhalterijos sistema. kadrų parinkimas. 2000).

nuo viso psichinio gyvenimo priklauso jūsų darbingumas. „esi geros formos" ir t. kitaip darbdavio neįtikinsite. kalbėkite. labai dažnai pasisekimas priklauso nuo nuomonės. „mane užgriuvo visos pasaulio bėdos". kaip kartais jus pagiria: „tu puikiai atrodai". darbdavys ims jūsų nevertinti ir tuojau pasakys. Jums gali pavykti sėkmingai atlikti darbą ir tada. Kai atrodote gerai. Prisiminkite. elkitės taip. nes visa tai didina savigarbą ir savivertę. Todėl eikite. jausmų. kurio jis ieško. Didžiausia klaida. kurį jums galima duoti. kokį įspūdį jis mums daro. Jūsų įvaizdis lemia darbo rodiklius. Mes žmogų vertiname pagal tai. jeigu norite. t. ieškodami darbo.. Kreipkite dėmesį į savo išorinę išvaizdą. kurią galite padaryti. jūs turite spinduliuoti pasitikėjimu savimi. koks norėtumėte būti. • Visi šiuolaikinių firmų respondentai mano. yra šis: elkitės taip. ir stengsis jūsų kuo greičiau nusikratyti. didžiuojatės ir jaučiate kitų pritarimą. kaip jūs vertinate pats save. Ar tai nepakelia jūsų nuotaikos? Nuo nuotaikos. jūsų darbas našesnis ir didesnį pripažinimą jis jums atneša. kad esate jam tinkamas žmogus. Kai nepaisote savo išorės. kūno pozoje. nes darote jiems malonų įspūdį. Tai.71 • Privačių firmų direktoriai ir skyrių vadovai vykusį įvaizdį laiko karjeros sąlyga. kurią apie mus susidaro kiti. „neišmeskite manęs lauk". susilaukiate didesnio aplinkinių pripažinimo. „man taip sunku gyventi". kaip žmogus. kyląs iš darbo. tai ištarti: „prašau. jeigu jūs ieškote darbo. Žymus gydytojas arba teisininkas įgyja gerą vardą ne tik gerai eidamas savo pareigas. kurie mūsų gerai nepažįsta. su kuriais mes galbūt niekuomet nekalbėjome. kaip jus suvokia aplinkiniai ir tai. kai kiti žmonės jumis nepasitiki ar net tyčia jums kliudo. jūsų elgesyje. Jie gali būti perskaityti jūsų veido išraiškoje. duokite man darbo". Išorinė . lyg jums visur sekasi. Kita vertus. lyg jau būtumėte žmogus. pasitikėjimą savimi ir susitelkimą. bet niekuomet nepasiseks. kad įmonės įvaizdis turi tiesioginę įtaką jos suklestėjimui. „aš savimi jau nepasitikiu". „likimas mane persekioja". Šie žodžiai nebūtinai turi nuskambėti balsiai. atrodykite. jums geriau vengti rodytis žmonėms. stiprina ryžtą ir ištvermingumą. bet ir šiaip gyvenime darydamas gerą įspūdį. priklauso nuo jūsų įvaizdžio. ypač į drabužius. kad jūs ne toks žmogus. geriau sekasi dirbti. jūs labiau savimi pasitikite. Atvirkščiai. kad jums sektųsi.. Džiaugsmas ir pasitenkinimas. Geriausias patarimas. turite įeiti į kambarį užkariautojo veidu. viešai kalbėti. Jeigu atrodote gerai. jeigu jūs nepasitikėsite savimi ir nemėginsite siekti sėkmės. jeigu norite ieškoti darbo. Toks tarpusavio ryšys tęsiasi ir toliau. puikūs darbo rezultatai kelia darbingumą. svarbesne už kvalifikacijos kėlimo kursus. Jei nuotaika gera. Pamatęs ar išgirdęs visa tai.

Tenka išgirsti prisipažinimų: „vaikystėje aš perėmiau tėvo kalbėjimo manierą.. ir mūsų nuotaika pagerėja. pirmiausia reikia išsiaiškinti. jo vertybes. kurie yra vyresni ir išmintingesni.jūs iš tiesų toks pasijusite. Jei esate įsitikinęs. elkitės kaip visiškai pasitikintis žmogus.giliai širdyje didelė dalis žmonių jaučia menkavertiškumo kompleksą.. vienas sprendimo būdų yra „pozityvūs tvirtinimai" .. negi galite sėkmingai dirbti ir jaustis laimingi? Daugumą kompleksų atsinešame iš vaikystės. kurie jums patinka. Jei mūsų klausimai bus pozityvūs.„aš neturiu humoro jausmo". tarsi viskas būtų gerai ir šypsomės žmonėms.72 išvaizda sukuria pirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės.. Sukūrusios kokią frazę. Daugelis žmonių patiria nesėkmes ir negali jaustis laimingi tik dėl to. kai jaučiamės nelaimingi. sukurti pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį. Tada jie nusišypso mums. kai jūs įsivaizduosite save patrauklų.tai. Arba įžvelgiame asmenybės trūkumus .jis visada ieško atsakymo į klausimus. Taip išsiugdomi kompleksai ir neigiami įsitikinimai. tokio žmogaus. ir savo motinos niekinamą požiūrį į tėvą". kuriuos dažnai kartojame garsiai arba mintyse.„aš nesu toks protingas. Norint jų atsikratyti. Kartais fizinių . kurie slypi taip giliai mūsų psichikoje. tarsi būtumėte patraukliausias. kad jie yra nepatenkinti savimi . įsitvirtino pasąmonėje. Kartais to pakanka. Šiuo atveju. laikyseną. kad juos išsiaiškinti ne taip jau lengva. nepakanka tik atkapstyti jų kilmę. Jūs dar nežinote. kūno kalba ir atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą. Sąmoningai paklauskite savęs: „kas man patinka manyje?" arba „kas man gerai sekasi?" Žmogus turi nuostabią savybę . Tačiau yra įsitikinimų. Savo paties įvaizdį taip pat susiformuojame vaikystėje. kad jums trūksta pasitikėjimo savimi. t..tai teiginiai. kaip kiti". pradedame tuo tikėti. Reklamų kompanijos taip pat naudoja šį metodą. „esu per jaunas" ir t.elgtis priešingai susidariusiai nuomonei. kol galiausiai mes imame tuo tikėti. „aš bjaurus". kas ir kokie esate. kuris gali gerai dirbti. Kartais.. pasitikintį ir laimingą . protinga ir unikali būtybė". kad jūs nepatrauklus. Jei mes ką nors pakankamai dažnai girdime. kartais intelektualinių .paieškoti tokių būdo bruožų. jei galvojate. padedantis keisti įvaizdį . kad susiformuotumėte nuomonę apie save jų pavyzdžiu.. pasistengia. Tuomet. Kitas metodas. elkitės taip. jos nuolatos kartoja ją. Jūsų išvaizda. Dar vienas būdas pagerinti savo įvaizdį . kad problema išsispręstų.„mano nosis per didelė". Pavyzdžiui: „aš esu mylinti. „aš esu įkyrus". tačiau aplinkiniai. iš kur jie kilo. Taip kilo daugelis mūsų įsitikinimų . mes imame elgtis taip. Jei taip galvojate apie save. sulauksime teigiamų . kas buvo kartojama vaikystėje. Augdami įgyjame įvairiausių kompleksų.

kurioje teks bendrauti. kas man patiktų. bei naudokite jas • Galite pasipraktikuoti. Pažinkite save ir kurkite save patys tokius. kokias žodinės ir nežodinės išraiškos priemones turėtumėt naudoti. Pagalvokite. neteisingą vaizdą. sako autoriai: • Pabandykite sužinoti. Galima specialiai sudaryti tokias situacijas. teigiamų atsakymų reikalaujantys klausimai gali puikiai mums pasitarnauti. kad tai išryškėtų arba tiesiog paklausti • Įvardykite sau. Kai suriku atrasti mums patinkančius bruožus. tačiau atspindi iškreiptą. kas tai galėtų būti?" Šis klausimas reikalauja teigiamo atsakymo. kokio rezultato norite . norint jį sukurti • Įvertinkite situaciją. kad kiti apie jus susidarytų teigiamą įspūdį • Pasverkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses.įveikti • Susipažinkite su „scena". kaip norėtumėt • Numatykite. „kokiose srityse aš geriausiai pritaikyčiau savo gebėjimus?". . kurioje turėsite prisistatyti. keičiant įvaizdį. Norint įveikti savo kompleksus ir neigiamus įsitikinimus. o antrąsias . reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką jūsų atžvilgiu. kad toks šaltas apskaičiavimas . gali padėti klausimas: Jei manyje būtų kas nors. Dimbleby (1988) nurodomi svarbiausi įvaizdžio kūrimo žingsniai. Jei jūsų tikslai pozityvūs. kokie joje bus jūsų bei kitų asmenų vaidmenys. Burton ir R. elgesys „tarsi". neužmiršti. kokiais norite būti! O štai G. kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai. „kas man sekasi geriausiai?" Pozityvūs tvirtinimai.kokio įvaizdžio jums reikia. kad sukurtumėt norimą įspūdį. susikurti teigiamą įvaizdį. kodėl jis turėtų būti būtent toks ir kaip reiktų elgtis. kas joje padėtų atrodyti taip. jei nuspręstumėte tai daryti iš anksto viską suplanavę. kaip pirmąsias geriau išnaudoti. Pagalvokite. ką dabar apie jus galvoja aplinkiniai. Yra ir kitų gerų klausimų. Pabandykite numatyti. išbandydami įvairius elgesio būdus ne viešoje vietoje. nemanykite. ką reikia sakyti bei daryti. kurie gali padėti pakeisti nuomonę apie save: „kokios mano stipriosios savybės?".73 atsakymų.nemoralus.

kad dalis mūsų gautos informacijos apie žmogų ima dominuoti ir daro įtaką galutiniam sprendimui. Jis lemia tai. jo priekaištus. Šie autoriai taip pat išvardija svarbiausius socialinio suvokimo klaidų šaltinius. Tai yra: • išankstinė nuomonė • save išpildančios pranašystės • stereotipai • pagrindinė atribucijos klaida • pradmės efektas • baigmės efektas • aureolės efektas • pritarimo iliuzija • vieningumo iliuzija. Pvz. prisiminsime geriau.74 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti Apibendrinant šį skyrių. ir jais labiau pasikliaujame. remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami. p. Tai . Ir atvirkščiai. Pastebėta. pasakytus prieš išsiskiriant. Iš čia nurodomų reiškinių mūsų dar neaptarti yra trys . jei pastebime ką nors atstumiančio. galima pateikti G. siekdami susidaryti kuo teigiamesnį to asmens vaizdą.bendraujant su pažįstamais. poelgius įsimename geriau nei viduriniuosius. o baigmės . esame linkę nepastebėti jo trūkumų ir ieškome kitų patrauklių savybių. 75) sudarytą būdingiausių socialinio suvokimo klaidų sąrašą: • dalį informacijos mes praleidžiame • kai kurioms detalėms suteikiame per didelę reikšmę • neteisingai interpretuojame ryšius tarp atskirų suvokiamų elementų • darome neteisingas prielaidas apie žmones. Dimbleby (1988. aureolės efektas ir vieningumo iliuzija. susipykę su draugu..baigmės efektas. pastebėję kokį nors mums labai patrauklų asmens bruožą. darydami sprendimus apie žmones. nei anksčiau sakytus komplimentus ir į tai atsižvelgdami jį vertinsime. tad stabtelkime prie jų. Pvz. kad pradmės efektas turi didesnę įtaką mūsų sprendimams. Daugumą jų jau aptarėme ankstesniuose skyreliuose. Kaip ir pačius pirmuosius. paskutinius žmogaus. kad kai kurie būdo bruožai visada susiję su kitais. su kuriuo bendraujame žodžius.baigmės efektas. Burton ir R.. kai bendraujame su nepažįstamais žmonėmis. Aureolės efektas yra gana panašus į pradmės. ieškome ir .

tiek žodinius.1. tautybe. kokie išoriškai stebimi požymiai (balso intonacija. ką pastebime. o ne kitaip. su turima nuomone ir kreipti dėmesį į prieštaravimus • informacijos lyginimas: įvairias pastebėtas detales lyginti vienas su kitomis. sužinojus apie jį ką nors naujo • duomenų tikrinimas: nuolat lyginti tai. padėtį visuomenėje ir kt. Todėl. nors tąkart jis galbūt tik nevykusiai pajuokavo. kad tas asmuo apskritai yra atstumiantis. kada jums gresia pavojus tokių klaidų padaryti. išvaizdos detalės ir 1. padedančių susidaryti objektyvesnę nuomonę • įsijautimas: pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis. kad panašiomis situacijomis jis visada elgsis daugmaž taip pat ir pan. tai leis sukaupti apie jį daugiau ir įvairiapusiškesnės informacijos • nuomonės keitimas: būti nusiteikus keisti savo požiūrį į žmogų. pagalvokite.75 daugiau patvirtinimų. kada jūs padarėte socialinio suvokimo klaidų. judesiai. Jei tokių situacijų neprisimenate. įsijausti į jo padėtį. kartą iš ko nors išgirdę nedraugišką „užsičiaupk!". Pasvarstykite: Pamėginkite prisiminti. tiek į išorinius poelgį lėmusius veiksnius • papildomos informacijos rinkimas: ieškoti papildomų informacijos šaltinių. atkreipiant dėmesį tiek į vidinius. tiek nežodinius „pranešimus" • sprendimo atidėjimas: stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie žmogų. • Kokie stereotipiški vertinimai labiausiai žeidžia jus asmeniškai? Ar jie susiję su jūsų lytimi. • Pabandykite stebėti su kuo nors bendraujantį žmogų ir įvardykite. O koks elgesys gali padėti išvengti socialinio suvokimo klaidų? Tai: • atidumas detalėms: bendraujant reikia atidžiai stebėti visus. greičiausiai manysime. kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus: kad vienas jo poelgis ar požiūris neprieštaraus kitam. stereotipų poveikio ir kt. siekiant išvengti aureolės efekto.) atskleidžia jo asmenybės ypatybes. • alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas: stengtis rasti ne vieną. kodėl žmogus pasielgė taip. išpažįstama religija? . bet keletą skirtingų paaiškinimų. kad tas žmogus . kai mes nepagrįstai tikimės. Vieningumo iliuzija (falše consistency) pasireiškia.grubus nepraustaburnis.

76 .

su baime ar pan. 2.). Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz.apie keitimąsi žodine informacija. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu. arba bent jau turėtų toks būti. o pati informacija vadinama pranešimu. . Schulz von Thun (1996) teigia. su kuo jūs susiduriate kasdien daugybę kartų . priėmėjo ir pranešimo terminais. t. bet ir žinios apie siuntėjo asmenį (pvz. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis. Beje. kas nepasakoma žodžiais? Šiame skyrelyje pakalbėsime apie tai. siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių). 1. turėdami sveikas ausis? Kuo patogūs yra daugiaprasmiai pranešimai? Ar mūsų kalba gali būti valdžios įrankiu? Ar klausymasis ir girdėjimas . kad kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais. ŽODINIS BENDRAVIMAS • • • • • • • Ar žodžių tvarka sakinyje yra psichologiškai svarbi? Kodėl bendravimo partneris neretai išgirsta visai ne tai. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas. kodėl šis bendravimas dažnai būna toks komplikuotas. kadangi parodo siuntėjo savijautą..tas pats? Ar galima išgirsti tai. ypatumai.77 5. analizė Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo. F. ką mes norėjome pasakyti? Kodėl kartais mes būname kurti. ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame. Pranešimo samprata. Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose.. siuntėjo norą būti „aukštumoje" ir t. Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija (pranešimo turinys). Savęs atskleidimas: ką aš pasakau apie save. tiek sąmoningas norimas savęs pavaizdavimas. Pranešimo turinys: apie ką aš informuoju. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės. Aptarsime žodinio (verbalinio) bendravimo ypatumus ir pabandysime atsakyti į klausimą.

kokios jis nuomonės yra apie priėmėją arba. jog esant vienodam kreipimuisi. ką siuntėjas mąsto apie priėmėją. santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi.78 3.paveikti priėmėją. kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo.skambinta penkis kartus. nors garsiai tai nebuvo ištarta. pirma. jog suskamba telefonas. Pranešimas parodo. balso toną. o tarpusavio santykių aspektas . Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras.1 pav. liepti. ką siuntėjas nori pasakyti apie save (jis nekantrus? nusivylęs? labai stropus?).Tu-pranešimą (ką aš galvoju apie tave) arba Mespranešimą (kokie yra mūsų tarpusavio santykiai). 5. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ne tavo nosiai suprasti tai!"). Be to. Visam tam priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus. Pabandysime schema pavaizduoti pranešimo analizę (žr. 4. ką įsakyti. Įdomu. Pakeliate ragelį ir išgirstate: „Labas. antra. priėmėjas čia atlieka vertintojo vaidmenį („ką man sako tavo pranešimas apie tave patį?"). Tarpusavio santykiai: kokios aš nuomonės apie tave.1 pav. Taigi savęs atskleidimo aspektas pateikia Aš-pranešimą.) ir panagrinėti konkretų pavyzdį. jau penkis kartus tau skambinau!" Pranešimo turinys šiuo atveju visai aiškus . Beveik visų pranešimų tikslas . Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau". Tarpusavio santykių aspekto nereikėtų maišyti su savęs atskleidimo aspektu: pastarasis neliečia priėmėjo. neverbalinius signalus. Šiek tiek sunkiau suprasti. o gal: . kokie yra jų tarpusavio santykiai. Pranešimo tarpusavio santykių aspektas liečia ir priėmėją („ką aš tau reiškiu?"). tiek paslėptas. kokie tarpusavio santykiai atsiskleidžia tarp siuntėjo ir priėmėjo (gal nuskambėjo priekaištas: „Tu visada kažkur bastaisi". Žodinės komunikacijos psichologinis modelis Įsivaizduokite. Tai dažnai išryškėja vartojant tam tikras formuluotes. tarpusavio santykių aspektas gali būti dvejopas: čia gali atsispindėti. 5. Kreipimasis: ko aš norėčiau paprašyti.

jei bus sakoma: „Paduok duonos!".) . viltis. bet ką gi jis norėjo tuo pasakyti?" Jei pranešimas nėra visai aiškus. kurių prasmė yra paslėpta. Visi keturi pranešimo aspektai (pranešimo turinys. Konkretaus pranešimo analizė Taigi ką išgirsta priėmėjas. Implicitiniai pranešimai yra .79 „Tu man labai svarbus"?) ir ko jis siekia (galbūt „galėjai ir tu pats paskambinti man"). ką apie jį galvojame (tai būtų eksplicitiniai pranešimai). tačiau gali būti numanoma.tai daugiaprasmiai pranešimai. galima pastebėti. Vėliau apie tai dar kalbėsime išsamiau. jog priėmėjas „išgirsta" savo fantazijas. formuluotės (pvz. Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai Eksplicitiniai . kad būtų paduota duonos).2 pav.. Kartais nebūtina žmogui tiesiogiai sakyti. tarpusavio santykiai ir kreipimasis) gali būti ir eksplicitiniai.. Mūsų bendrais reikalais visada rūpinuosi aš! 5.. Implicitiniai . ir implicitiniai.. į kurį aspektą (iš minėtų keturių) jis atkreipia dėmesį? O gal jis netgi negali apsispręsti. kai kalbame „iš aukšto".tai tokie pranešimai. mūsų nuomonę apie tą žmogų gali išduoti ir balso tonas.2 pav. Vieną iš galimų variantų pavaizduosime 5. savęs atskleidimas. jei išgirsite: „Duonos ant stalo nebėra!" (vis tiek norima. Pvz. kurie yra suformuluoti aiškiai ir vienprasmiškai. kai pataikaujame ir pan. suprantu kiekvieną žodį. implicitinis. kreipimosi aspektas bus eksplicitinis. į ką jam reaguoti: „Atrodo. nuogąstavimus.tai implicitiniai pranešimai.

iš džiaugsmo. Trys neverbalinio pranešimo (verkimo) aspektai Savaime suprantama.3 pav. tačiau žmogus nereaguoja ir toliau skaito. verkti galima ir iš laimės. 5. Panagrinėkime verkimą (žr. todėl šią schemos dalį praleisime. 5. jog įeinate į laukiamąjį. Pasisveikinate. Pvz. pateikta galima tylėjimo pranešimo analizė. 5. Trys neverbalinio pranešimo (tylėjimo) aspektai . ką tu pridarei.). Netgi tylėjimas yra pranešimas. savo balso tono: „Aš gi to nesakiau!" Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė Pagal anksčiau pateiktą pranešimo analizės schemą galima nagrinėti ir nežodinius (neverbalinius) pranešimus. Tačiau šiuo atveju sunkiau įvardinti turinio aspektą.3 pav.4 pav. be to. šiame pavyzdyje pateiktas tik vienas iš daugelio galimų verkimo siunčiamų pranešimų.80 gana populiarus. kaip toli tu nuėjai! 5. kuriame jau randate laikraštį skaitantį klientą. nes juos naudojantieji lengvai gali išsiginti savo žodžių. Matai.4 pav.. įsivaizduokite.

galime išgirsti ir griežtą: „Atsikabink. pamatę nuliūdusį draugą. įtūžęs žvilgsnis. Nekongruentus pranešimai paprastai būdingi tvirtai neapsisprendusiam pranešėjui. Pvz. kad šis pranešimas yra nekongruentus. jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos. Nekongruentus pranešimai gali apsunkinti ir trikdyti bendravimą. jog sakomi žodžiai neatspindi realybės. vienos krypties.. daug nekongruenčių dvigubų pranešimų išgirstame iš tėvų. vyras šūkteli: „Aš stebiuosi tavo kulinariniais sugebėjimais!" Tai. Beje. kad su manimi viskas gerai!" Vadinasi. kaip jums sekasi. aš tau aiškiai pasakiau. individo aplinka. gali rodyti ir kontekstas. pikta veido išraiška. nekongruentus pranešimai sukuria dvigubą ryšį. kai priėmėjas yra priklausomas nuo siuntėjo (pvz. valgydamas kepsnį.juk pranešimas dviprasmis. kuris priėmėją neigiamai veikia ypač tada.81 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai Pranešimas vadinamas kongruenčiu. o kas nors paklausia. Pvz. o kartu . Dėl nemalonios savijautos jūs atsakote: „Turbūt greit mirsiu!" Tačiau jūsų pašnekovas greičiausiai supras. gestikuliacija. jog kur kas geriau būtų keturios ausys. Pranešimo priėmimo ypatumai Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. Turbūt supratote. vaikai ir tėvai).. klausiate: „Kas atsitiko?" ir išgirstate prislėgtu balsu ištariamą atsakymą: „Viskas gerai. garsus balsas „tiktų" frazei „Aš nebenoriu daugiau tavęs matyti!" Pranešimas vadinamas nekongruenčių. kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus. Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį . Pranešimo nekongruentumą kartais išduoda ir perdėtos formuluotės. Tačiau apie tai. jei siunčiami signalai yra skirtingų krypčių. balso tonas.. išduoda būtent sudegęs kepsnys... ir gestikuliacija) yra suderinti.. Tačiau psichologai juokauja.. ir balso tonas. o ne balso tonas. Pvz. kai vienu metu iš mūsų reikalaujama būti savarankiškais. Tačiau ar tai nėra panašu greičiau į pagalbos šauksmą: „Rūpinkis manimi!" Antra vertus. jei visi siunčiami signalai (ir sakomi žodžiai. kad pasakyti žodžiai neatspindi tikrovės: juk jūs dar vaikštote savo kojomis ir visai neblogai atrodote. Pvz. jums skauda skrandį. stengdamiesi pagelbėti draugui. Draugo prislėgtu balsu ištartas „Su manim viskas gerai" lyg ir reikštų „Nesirūpink daugiau manimi".likti priklausomais nuo jų. Bet kuriuo atveju jis gali išsiginti savo žodžių. prieštarauja vieni kitiems." Pranešimo nekongruentumą dažniausiai rodo mimika. kadangi turi atsarginį variantą .

kad priėmėjas turi laisvę pasirinkti. pateikto skyriaus pradžioje (žr. Tik retas geba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis".2 pav. Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia. „savęs atskleidimo". 5.5 pav. jis gali pakrypti į vieną ar kitą pusę. Galimos priėmėjo reakcijos . ką jis išgirdo jam sakomoje frazėje.82 priėmėją" (žr. „Keturausispriėmėjas" Grįžkime prie mūsų pavyzdžio.). Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota. Priėmėjas gali reaguoti labai įvairiai: tai priklausys nuo to. SAVĘS ATSKLEIDIMO AUSIS Kas jis toks? Kas su juo vyksta? TURINIO AUSIS Kaip suprasti turinį? KREIPIMOSI AUSIS TARPUSAVIO SANTYKIŲ AUSIS Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti. kurią ausį mes „įjungiame" pokalbyje. 5.). girdėdamas jo pranešimą/ 5. turintį „turinio". jausti. į kurią pranešimo dalį jis reaguos.5 pav. „tarpusavio santykių" ir „kreipimosi" ausis. 5.6 pav. galvoti. Priklausomai nuo to.

Arba: Ji: Tu šiandien labai gyvybingas. Jis: Taip. Štai kaip atrodytų pokalbis. Jis: Jausmai .laike kintantis fenomenas.. jog geriau išlavintą „turinio ausį" turi vyrai. Su tokiais žmonėmis yra gana sunku bendrauti. Jei kas pyksta. Per stiprus „santykių ausies" išlavinimas sunkina mūsų gyvenimą: net indiferentiškus posakius imame interpretuoti siedami su savo asmeniu. jei nežiūri . jei vyras būtų „įjungęs" tik „turinio ausį": Ji: Ar tu dar mane myli? Jis: Pirmiausia. kad tu mane laikai paviršutiniška. jei žiūri aptarinėjami. „Savęs atskleidimo " ausis kartais dar vadinama „diagnozuojančia ausimi".jaučiamės išjuokti. taip pat mokslo darbuotojai. apie tai nėra vieningos nuomonės.). t. nes pranešimas interpretuojamas pagal principą „Ką tu praneši apie save?" Kartais ši ausis „veikia" ne visai pagal paskirtį: ten. žymiai dvasiškai sveikesni yra „savęs atskleidimo" ausies „savininkai". Štai koks tu esi! Tai patogu. girdime tik to žmogaus savęs atskleidimą: „Koks jis baisus žmogus.nemėgstami ir t.. ką tu man jauti. Pateiksime pokalbio pavyzdį: Jis: Šiandien gražus oras. Ji: Aš žinau.6 pav. jeigu leidžia sau taip apie mane mąstyti!" Taigi automatiškai pakeičiama: Štai koks aš esu! _________________p. kur reiktų įžvelgti tarpusavio santykių aspektą. bet vien apie orą nenorėčiau kalbėtis. t. aš žinau.83 Paanalizuokite... a-d variantų. jei juokiasi . . kad šiaip darau miegančio įspūdį. imame jaustis be kaltės kalti. tiesa? Šitoks netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimas vadinamas imunizacija. kas yra suprantama žodžiu „meilė"? Tai gali reikšti daug ką. (irt. Yra pastebėta... kurie turi perdėtai išlavintą „santykių ausį". Palyginus su tais žmonėmis. Ji: Aš tik norėjau sužinoti. į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš 5.

Blakar (pagal V. Tėvai džiaugiasi vaiko „supratingumu". įsivaizduokite. kad stiklinė yra kone tuščia. tačiau tokia patirtis vėliau virsta kliūtimi nuoširdžiam bendravimui. Baigsim gerti kavą ir dar galėsim išeiti pasivaikščioti. Šeimininkas: Ko tu ieškai? Peleninės? Tuoj atnešiu! Gražus šiandien oras. Pirmuoju atveju klausytojas sužino. Usmanov. kai klausome „turinio ausimi". galime pasakyti: • Stiklinė pusiau tuščia arba • Stiklinė pusiau pilna. Būdami jautrūs kitų poreikiams. Paprastas pavyzdys: žiūrėdami į stiklinę. svečias dairosi bute. kad šis iš menko krustelėjimo supranta. kad ji .ieškote kaltės sistemoje" ir 1. Antra vertus. antruoju. M. vien tik toks bendravimas pradėtų varginti savo „sausumu". Gyvenimas .gebėti vienodai jautriai reaguoti į visus pranešimo aspektus. Jei Jums asmeniškai blogai . emocijų stygiumi.ne vien pasakų šalis. Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką. Psichologizuota jūsų reakcija būtų maždaug tokia: „Šia kritika Jūs tik parodote.kone pilna. Čia tiktų toks pokalbio pavyzdys: Ji: Jis: Arba: Pirmą kartą atėjęs į namus pas savo bendradarbį. šio tipo žmonės ima nebesuprasti. Kalba . tarpusavio įtakojimo instrumentas. Pvz. ką turėtų tuoj pat padaryti. ką jie patys jaučia. kad neišaugote iš savo vaikiškų kelnių. Geriausia išeitis .1. Taigi paprasčiausia ir lengviausia bendrauti.tarpusavio įtakos instrumentas Norvegų psichologas R. ko norėtų ir pan. 2000) teigia.. perpus pripildytą vandens. Labai jautri „kreipimosi ausis" išlavinama dar vaikystėje. Taigi siuntėjo pasirinkta frazė vienaip ar kitaip . kad mūsų kalba yra socialinės valdžios.84 Kitas netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimo atvejis -išgirsto pranešimo psichologizavimas. jog kas nors kritikuoja kapitalistinę santvarką. visiškas nesigilinimas į turinio aspektą.

Taigi kiekvieną kartą norėdami ką nors pasakyti. norėdami pasakyti „Linas pavėlavo". kuris neretai nepelnytai užmirštamas.85 paveikia mus. Visi trys posakiai trūksta. pvz. jo pasirinkta „objektyvi frazė" vis tiek struktūruoja ir įtakoja mūsų suvokimą. mes tą pačią mintį galime išreikšti ir kitaip: „Linas atėjo vėlai" arba „Linas neatėjo laiku" ir pan. sunku suprasti. reklamoje ir pan. Žodis valdžia čia pasirinktas neatsitiktinai: mes norime atkreipti dėmesį į tą žodinio bendravimo aspektą. taip. ją galime užkoduoti įvairiausiais būdais. Būtent pastarasis aspektas ir domina psichologus: kodėl beveik visiškai sinonimiški pranešimai skirtingai paveikia mus? Reklamos ir politinės propagandos žinovai.čia įtakos sfera kur kas platesnė. „Linas sumušė!": ar Linas sumušė kažkokį žmogų. nepakankamai ir per mažai perduoda kažko trūkumo idėją. Jeigu mes nežinome konteksto. t. Kas kita. akis gali reikšti ir žmogaus akį. todėl ir kalbos poveikio reikšmingumas kitoks. Tačiau funkciškai tai bus tapatūs kodai. mes turime pasirinkti tarp keleto alternatyvių būdų. Panagrinėkime tai detaliau. Priėmėjui padeda kontekstas: • situacija • tai. kad mūsų kasdieniai neutralūs pokalbiai gali paveikti kitą žmogų . kad būtų diskutuojama apie tai. ar Linas sumušė rekordą? Taigi dekoduodamas priėmėjas turi pasirinkti vieną iš galimų reikšmių. kai mūsų mintys perteikiamos spaudoje. t. .. . ką reiškia. Jis turi dekoduoti siunčiamo pranešimo turinį. kas buvo pasakyta anksčiau • tai.. reikšmė išliks ta pati. O kaipgi mes? Ar tikėtina. y.. poetai ir rašytojai sumaniai naudojasi žodžio galia. y. Esame girdėję kalbininkus diskutuojant dėl įvairių posakių lingvistinio ar stilistinio teisingumo.jo suvokimą ir požiūrį į aplinką? Pasirodo. jo reikšmę. televiziją.daugiaprasmiai žodžiai (pvz. kai kalba vadinama socialinės valdžios instrumentu. Tačiau pranešime gali slypėti net kelios prasmės. kas buvo pasakyta vėliau. Kodo pasirinkimas Norėdami išsakyti savo mintį. nors mūsų kasdienės įtakos sfera gana ribota. ir žiedo akį. priėmėjus. kieno ir kokie interesai ar požiūriai atsispindi tam tikrame pasakyme. Su panašia problema susiduria ir priėmėjas. Būtent tai ir turima omenyje. tačiau galbūt dar neteko girdėti. kai kalbame per radiją. Pvz. Tačiau visgi „neutralių" pasakymų nebūna: savo siunčiamu pranešimu kitą žmogų paveikiame sąmoningai arba nesąmoningai. Ypač ryškus to pavyzdys . Net jeigu siuntėjas stengiasi „pasakyti objektyviai". ir mezginio akį).

kuris pasakymas bus pasirinktas. kuriuos siuntėjas ir priėmėjas privalo atlikti. susijusius su sūnaus poelgiu. kokia bausmė jo laukia. ar saldainiai buvo paimti. Blakar (pagal V. kad Algis ar kažkas kitas paėmė /nukniaukė /pavogė saldainius. ne visada galima patikrinti. Mes turime savo mintį ir prasminį jos turinį „paversti" skambančia kalba. Bet nėra kriterijaus. Įtarimas tuoj pat krenta ant Algio. Mes negalime betarpiškai perduoti visos minties iš savo sąmonės į priėmėjo sąmonę. kuris pabrėžia kažkurį vidinės būsenos aspektą. Maža to. tiek jo mamai nėra tas pats. Beje. kuris leistų patikrinti. Tačiau lygiai tie patys ypatumai būdingi teiginiams. kad kalba yra socialinės valdžios įrankis.. ji pasirenka vieną iš daugelio variantų. Savo įtarimą ji gali išreikšti pačiais įvairiausiais būdais: • Tai tu paėmei saldainius? • Tai tu esi tas smaližius? • Tai tu nugvelbei saldainius? • Tai tu nukniaukei saldainius? • Tai tu nušvilpei saldainius? • Tai tu pasisavinai saldainius? • Tai tu pavogei saldainius? Galbūt Algio mama vienu metu išgyvena pačius įvairiausius jausmus. Norėdama kreiptis į sūnų. Ši išanalizuota kasdienio gyvenimo situacija susijusi tik su dviem žmonėmis. ar klaidingi. Pvz.. televiziją ir pan. O tai Algiui leidžia prognozuoti. Mūsų pateiktame pavyzdyje galima išsiaiškinti. tačiau nei vienas jų adekvačiai nenusako tikrosios vidinės Algio mamos būsenos. kad būtent tie pasirinkimai (sąmoningi arba nesąmoningi). ar pavogti. ar nukniaukti. . 2000) tvirtina. mes turime rinktis. vienu metu mes negalime naudoti keleto vienas kitą patikslinančių pasakymų. skambantiems per radiją. Tačiau tiek Algiui. kai siuntėjas būna pasirinkęs neadekvatų pasakymą tam. Nors kiekvienas iš mūsų pateiktų reagavimo variantų atspindi dalį tiesos. R. M..86 Tačiau ypač sunku priėmėjui būna tada. rizikuodami būti ne taip suprasti. leidžia teigti. O jie paliečia tūkstančius. kad nauja saldainių dėžutė beveik tuščia. ar teiginiai yra teisingi. Algio mama pastebi. milijonus žmonių. ką jis norėjo perduoti. Usmanov.

• Emocinis komponentas . nusakantys tą patį objektą.tai visuma asociacijų. kadangi atitinkamų žodžių ir sakinių parinkimas struktūruoja realybę „taip. Pvz. Beje. girdėdami ir suvokdami žodžius. du žurnalistai. sukelia mums skirtingas emocijas. kad galimybė manipuliuoti skirtingais žodžio komponentais nuo seno yra žinoma ir naudojama retorikoje. susijusios su žodžiu pavasaris. asociacinį ir emocinį.tai žodžio sukelti jausmai arba emocijos.kiekvienas žodis slepia savyje tris komponentus: referentinį. yra dar vienas svarbus žodinio bendravimo aspektas. kai skirtingi žodžiai. susijusių su žodžiu.. Pvz. Tačiau galima rasti pavyzdžių. sąmoningai ar ne. gaivus šiltas vėjas. politikoje. Pagal tai. pavasaris . pvz. negru.tai metų laikas. buvo komandiruoti į Vietnamą nušviesti karo eigą. o emocinis .. Šį aspektą mes jau trumpai aptarėme: tas pats reiškinys gali būti nusakomas įvairiais sinonimiškais žodžiais arba frazėmis.. kaip reikia". tie patys dėsningumai naudojami ir mūsų kasdienėje kalboje. uždarytas į kalėjimą žmogus gali būti pavadintas nusikaltėliu arba nuteistuoju.87 Žodžio komponentai Be pasirinkimo aspekto.aktyviai eksploatuojamas. Žodžių ir sakinių pasirinkimas. kaipgi siuntėjas įgyvendina galimybę įtakoti priėmėją bendravimo metu. pirmieji pumpurai ant medžių. Kalba. o konkrečiau . pragmatinį kalbos aspektą. mes kuriame vieningą vaizdą.tai tirpstančio sniego upeliukai. o B .apie amerikiečių agresiją . • Referentinis komponentas atspindi žodžio reikšmę. Paprastai. kurį iš šių žodžių pasirinko kalbantysis. A parašė apie amerikiečių dalyvavimą Vietnamo reikaluose. kokius mūsų minėtus „valdžios instrumentus" jis turi. Tačiau visgi atkreipsime dėmesį į tai. mes suprasime jo požiūrį ir jausmus tamsiaodžių ar prasižengusiųjų atžvilgiu. • Asociacinis komponentas .. daugeliui kelia teigiamas emocijas. Ideologijoje ir politikoje tai ypač svarbu. pavasaris . dažniausiai net neįsisąmonindami minėtų trijų komponentų egzistavimo. A ir B. Tų instrumentų yra keletas: 1. Žodiniai „valdžios instrumentai" Trumpai aptarsime. ateinantis po žiemos. nors ir neturi jokio ryšio su šio žodžio interpretacija siaurąja prasme. spalvotuoju. poezijoje. Kitais žodžiais tariant. Aukščiau pateiktos asociacijos. Reklamos kalboje referentinis komponentas „nustumiamas" į šoną. juodaskūriu. Pvz. tamsiaodis žmogus gali būti pavadintas juodaodžiu.

tą patį sakinį Aš tave myliu galima ištarti ir jausmingai. kurią priėmėjas ne visai norėtų laikyti išeities tašku. jis man sudavė (t. policija apsupo demonstrantus ir demonstrantai buvo apsupti policijos. esąs ribojamas pavydo ir užsispyrimo. du sakiniai . užjaučiame demonstrantus) ir suabejojame demonstrantų taikumu antruoju atveju (t. impulsyvus. Gramatinės formos pasirinkimas. Usmanov. galbūt policija buvo priversta užkirsti kelią riaušėms). antrasis . stropus. Šis mechanizmas dažniausiai naudojamas siekiant „slapta prastumti" informaciją. y. atkaklus. Wold ir kt.pavydus. protingas. būdvardžių. Svarbi ir frazės intonacija. Taigi aktyvios arba pasyvios gramatinės formos pasirinkimas gali lemti ne tik priežastinių ryšių suvokimą. nusakančių asmenybę) eilės nuoseklumo pakeitimai paveikia besiformuojantį įspūdį (V. neteisingas žodžių naudojimas. impulsyvus.88 Vietname. darbštus. pavydus.Senas žmogus yra . Nuoseklumo pasirinkimas. Jeigu tą patį sakinį pasakysime akcentuodami vis kitą žodį. palyginkite du asmenis: pirmasis yra protingas.. Palyginkite du sakinius: Žalgiris nugalėjo Real klubą ir Real klubas buvo nugalėtas Žalgirio. turintis antibakterinių komponentų'. reklamuojama „vienintelė skalbimo priemonė su balinančiu efektu". savo kalboje pasisakantis už tolesnius atominius bandymus. „tuščių žodžių" naudojimas. y. Kitas pavyzdys: kalbėdami apie žmogų. suteikusį mums galimybę užsidirbti. jog lygiaverčių elementų (pvz. 5. Pvz. nusakomą situaciją iš esmės suvoksime vis kitaip. nes leido blogoms savybėms užgožti gerąsias. „jis sudavė. Asch. S. H. numanome didesnį ar mažesnį policijos aktyvumą pirmuoju atveju (t. Akcentavimas ir intonacija. nors tai visiškai nepriimtina visuomenėje"). Jis man sudavė (t. Kitas pavyzdys: politikas. 6. „vienintelis skalbimo muilas. A. šiltai. Pvz. Krepšinio fano ausiai kur kas maloniau turėtų skambėti pirmasis sakinys. 2. savo proto galimybes panaudojantis darbe. bet ir situacijos akcentų sukeitimą. Tiriamiesiems pirmasis asmuo atrodydavo lengvai nepasiduodantis svetimoms idėjoms. 2000). y. Slaptų arba numanomų prielaidų pasirinkimas. mes jį galime pavadinti ir darbdaviu.. kritiškas.. 4. Pvz. psichologų eksperimentai įrodė.. „tas chuliganas"). 3. tik jose sukeisti pirmas ir paskutinis žodžiai. Naujų žodžių ir posakių sukūrimas. ir su ironija. Pvz. Lygindami antrąją sakinių porą (nors sakiniai savo turiniu nesiskiria).. aiškina apie „nelabai kenksmingas radioaktyvias nuosėdas". kritiškas. ir išnaudotoju. atkaklus.. Antrasis asmuo atrodė nevykėlis. y. žinantis. „sužalojo būtent mane"). jis man sudavė (t. kad šios būdvardžių eilės yra beveik vienodos. Pvz. darbštus. y. stropus. Turbūt pastebėjote. ką sako ir ką galvoja.

.7 pav. Įvairiems komunikacijos aspektams skiriamas laikas: klausymuisi 40 %. kad jis senas ir neturtingas. klausymasis . ne visai malonius dalykus. 1997) Taigi sutikite. Irena (Algirdai)!" .35 %. skaitymui -16 %. bet ir lemtingos.7 pav.bendraujant funkcionuoja visiškai skirtingai. 5. M. kurios gali būti ne tik pavojingos. Algiuk) ir staiga girdite: „Ateik pas mane. rašymui -9 % (M. kokiame mes ir norime bendrauti. Antrame sakinyje jau kalbama apie žmogų. kad jis neturtingas. kurios sukuria tokį kontekstą. Burcley-Allen (1997) teigimu.labai reikšmingas mūsų bendravimui. klaidas ir problemas. greičiausiai.tai slapta forma gali reikšti daug ką ir. tvirtinama. kalbėjimui .).89 neturtingas ir Žmogus yra senas ir neturtingas . Pajutote skirtumą? Jei mama į jus visada kreipiasi mažybine forma (Irute. Klausymasis Nemokėjimas klausyti . 5. Pirmame sakinyje kalbama apie seną žmogų. Taigi mes pasirenkame (sąmoningai arba nesąmoningai) tokias žodines formuluotes.viena pagrindinių neefektyvaus bendravimo priežasčių. ir sakoma. Būtent tai veda į nesusipratimus. Burcley-Allen. daugiausiai laiko bendravimo procese užima klausymasis (žr. be to.

kai jis pakeldavo telefono ragelį. komunikacijos proceso laiko. net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms.tiesiog tingime klausyti. juk klausymasis . iš JAV nusprendė išsiaiškinti. kiek jo darbo laiko užima klausymasis. Nes šiaip ar taip — žmogus įdomiausias yra... Tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. kad tiesiog. ne taip greit įžvelgiamų vidinių priežasčių kodėl mes nesiklausome. O klausančio dažnai ir nebūna. Teisingumo dėlei reiktą pridurti.. pats sau. • Kurie nesiklauso todėl. klauso. jis gauna tik už klausymąsi.90 Aukščiau minėta autorė pateikia tokį pavyzdį. kurios yra gana paprastos: • mums neįdomu • mes mąstome apie savo svarbesnes problemas • mes pavargę • mes susijaudinę • galų gale . Vadybininkas W. vienas per kitą puolame dalytis naujienomis. • Kurie nenori klausyti kitų išsakomų kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja.vadinasi. Bet yra ir gilesnių. o dauguma įgūdžių formuojasi asmenybės tapsmo laikotarpiu. kelia norą replikuoti. • kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus. Tokiu būdu mūsų aprašytas vadybininkas W. kad klausėsi neefektyviai. Prie blogų klausytojų galima priskirti ir tuos. jog vidutiniškai žmonės yra efektyvūs klausytojai tik apie 25 proc. Gatvėje susitikę seniai matytą draugą. Juk klausymasis yra įgūdis. kuri trukdo susikaupti. . Jis paprašė sekretorę fiksuoti laiką nuo to momento. Tad kodėl vis tik klausymasis nėra vertinamas? Kodėl gi mes nesiklausome? Vidinės nesiklausymo priežastys Dažniausiai nesiklausome dėl vidinių priežasčių. • Kurie turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu.. Tad nuo vaikystės turėdami šalia savęs žemos bendravimo kultūros pavyzdžius padarome klaidingas išvadas: tyli . nemoka klausyti. net 13.vadinasi.500 dolerių gauna už tai.. perrėkia kitą . savo metinio uždarbio. o būtent 18.000 dolerių. kai jis sužinojo.sunkus darbas.. įrodė savo tiesą ir pan. kad apie 35-40 proc. Vadybininką ištiko šokas.

manymas.). nes tai dažniausiai daugiau ar mažiau liečia klausantįjį. Paprastai mes kalbame maždaug 125 žodžių per minutę greičiu. monotoniškumas).. ankstesnė patirtis. kai kalbama lėtai ir neįdomiai. „Sugedusio telefono" principas . toks menkniekis. Išorinės nesiklausymo priežastys • • • • • • Nedėmesingumo priežastimi gali tapti ir išoriniai veiksniai: pašnekovas kalba per tyliai trukdo transporto. kaip gumos kramtymas klausymąsi apsunkina neatitikimas tarp kalbėjimo greičio ir klausančiojo protinės veiklos. net ir. jo gestai ir mimika. paremta asmeniniais įsitikinimais. • Visi aukščiau paminėti veiksniai gali neatpažįstamai iškreipti priimamą informaciją. kalbėjimo maniera (akcentas. Burcley-Allen (1997) nuomone (žr. kas girdima ir matoma.91 • Kurie linkę viską vertinti. 5. tačiau klausantysis suprastų ir žymiai greitesnį kalbėjimą . liga).8 pav. siunčiamą pranešimą labiausiai „nufiltruoja" klausytojo išankstiniai nusistatymai (pvz. skirtingi kalbančiojo ir klausančiojo informacijos apdorojimo tempai. sienų spalva ir pan. M. Vertinama viskas. 5. Tokia visa ką vertinanti reakcija. susikaupti gali trukdyti ir pašnekovo išvaizda. atrodytų. kad tik kalbantysis gali valdyti situaciją). fizinė klausančiojo būsena (nuovargis. ypač tada. elektros prietaisų keliamas triukšmas trukdo telefono skambučiai bloga akustika trukdyti gali netinkama patalpos temperatūra. kambario apstatymas. gali tapti rimtu efektyvaus klausymosi trukdžiu.8 pav.iki 400 žodžių per minutę.

lytis. • Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi. • Klausytojas-simuliantas vaidina dėmesingą. spėlioja būsimus įvykius. Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties. Visa kita . kodėl tu visa tai pasakoji". kad klausymasis gali būti susijęs su aktyviu dalyvavimu pokalbyje: juk daug kalbantis pašnekovas .nebūtinai blogas klausytojas. linksima galva. kurios žodžių tvarka dažniausiai būna pakeista.92 Taip pat labai svarbūs yra semantinis ir emocinis filtrai. Neretai užbėgama į priekį: klausantysis trukdo kalbančiajam.aktyvus procesas.praleidžiama. Klausymosi stiliaus pasirinkimą įtakoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas. klausinėja. Aukščiau minėtas autorius primena.gerai. • įsigilinęs į save klausytojas daugiausiai dėmesio skiria sau: „Įdomu. tam pačiam žodžiui yra suteikiama kita reikšmė (juk žodžiai daugiareikšmiai!). Kartu priminsime. skuba daryti išvadas. . kad klausytojo priimtas pranešimas būna ne tik gerokai „aptrupėjęs". • Kategoriškas klausytojas: „Tai . Emocinis filtras iškreipia mūsų reakciją į dirginančius pranešimo žodžius. Jame' atsispindi mūsų asmenybė. nevalingai iškreiptas įvairių filtrų bet ir „pagražintas". Dėmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas išorinis dėmesys) norint įsiteikti kalbančiajam. • Svarstantis klausytojas: „Dabar aš suprantu. dažniausiai „nuoširdžiai" žiūrima į akis. reikšminga. charakteris. pridedant informacijos „nuo savęs". statusas. tačiau iš tikrųjų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. interesai. koks aš jam atrodau . kuri jam naudinga. įdomi ar pan.protingas ar kvailas?" • Sėlinantis klausytojas paslapčia renka tą informaciją.blogai". kuri bus panaudota kalbančiojo puolimui. "aišku". Čia pateiksime keletą netinkamų klausymosi stilių pavyzdžių. kitaip namų aplinkoje. Taigi efektyvus klausymasis . amžius. įterpiami žodeliai "aha". • Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę. nors mintys klajoja kažkur toli. Klausymosi stiliai Žmonės skiriasi savo klausymosi stiliumi. • Klausytojas-aidas linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį. reikalaujantis dėmesio ir nuolatinių pastangų. "taip". Suveikus semantiniam filtrui. tai .

1. • Neadekvatus klausytojas uždavinėja klausimus. jei klausyti visai neįdomu? 6. Viską vertina racionaliai. „nesąmonė" ir pan. Kaip aš klausau. tai toks klausytojas yra linkęs jį atmesti „kaip neturintį nieko bendra su aptariamu dalyku". telefonu). Galbūt aš ne klausau. Ar dažnai nutraukiu kalbantįjį? 5. pasireiškiančias emocijas. Ar reaguoju į emocionalius žodžius? 4. o apsvarstau savo atsakymą? Nustebote dėl savo atsakymų? Ar galite tvirtinti. jei pašnekovas kalba lėtai? 7. • Analizuojantis klausytojas: „Kada?". Ar aš lengvai atitraukiu dėmesį? 2. prisiminę kokį nors konkretų pokalbį (pvz. Kaip reaguoju į pašnekovo elgesio klaidas? 8. „ech". „Duok pavyzdį". „Aš tave užjaučiu".. Ar nesu linkęs daryti skubotas išvadas? 9. O koks klausytojas esate jūs? Paklauskite savo draugų arba.niekai". Ar kartais neapsimetinėju klausančiu? Galbūt klausausi tik iš mandagumo? 3. Ar neužsisvajoju. dažniausiai nekreipdamas dėmesio į kalbančiojo nežodinį elgesį. nesusijusius su aptariama tema arba su ja susijusius tik formaliai. • Grubus klausytojas nesiskaito su žodžiais: „visa tai .93 • Užjaučiantis klausytojas : „Tu visai teisus". sąžiningai atsakykite sau į keletą žemiau pateiktų klausimų. Jei koks nors išgirstas teiginys nesiderina su logika. • Emocingas klausytojas linkęs aikčioti („oi". „oho"). kad esate geras klausytojas? Koks jūsų klausymosi stilius? . juoktis ir pan.

Paprastai dėmesingiau klausomasi tų. 5. o moteriškas stilius gali būti nepakankamai efektyvus. ypač tada. tiek moteriškas. o klausymasis . tai jie pertraukia vienas kitą maždaug vienodu dažnumu. Moterys rečiau nutraukia kalbantįjį. vyrai yra labiau linkę neišklausę iki galo teikti išvadas. Be to. kad klausymąsi įtakoja žmogaus statusas. kadangi pastarasis susijęs su supratimo komponentu. supranta kalbančiojo jausmus. 2000). kas pasakyta.grįžta prie tų klausimų. Apskritai vyrai labiau koncentruojasi į pokalbio turinį.psichologinė. o vyrai. kad girdėjimas ir klausymasis nėra tas pats. Taigi girdėjimas .1. kai kalbasi du vyrai arba dvi moterys. Supratimas .idealios klausytojos. Atvater teigimu (pagal V. kurie yra aukštesnio statuso. kartais netgi skiriamas vyriškas ir moteriškas klausymosi stilius.fiziologinė mūsų ypatybė. klausydama bendravimo partnerio. Skiriasi ir moterų bei vyrų klausymasis. ir nuo interesų. jog klausymosi stilius priklauso nuo daugelio dalykų: ir nuo charakterio. girdėjimo komponentas reiškia nuolatinę dėmesio koncentraciją.tai gebėjimas atkartoti pasiųstą pranešimą. Moteris. kad visos moterys . Usmanov. interpretavimas . kad pranešimas buvo pasiųstas. ką dar būtų galima pridurti prie to. Vyrai paprastai įdėmiai klausosi tik pirmąsias 10-15 sekundžių. tiek vyriškas klausymosi stiliai turi savų privalumų ir trūkumų. ir nuo statuso. profesijos ir 1. atsiminimas . negu buvo pasakyta.į patį bendravimo procesą. Brownell požiūriu. Girdėjimas . o jei nutraukia jas .9 pav.). Vyriškas stilius gali sukelti pašnekovui diskomfortą. kai iš to norima gauti kokios nors naudos sau. kaip tai galima sukritikuoti. ties kuriais buvo sustota. o moterys . greičiau įvertina jį kaip asmenybę. Bet kai kalba vyras ir moteris. įvertinimas .tai įsisąmoninimas. trukdyti jam išsakyti mintis. Tačiau nemanykime.ne iškart po pranešimo išsiuntimo daromas . kai tik tampa aišku. pasiūlymus. Be to. kurie iš akustinio impulso virsta nerviniu dirginimu. I. tai vyras pertraukia moterį beveik du kartus dažniau. pasiekiančiu tam tikrą smegenų dalį. Kaip reikia klausyti Turbūt jau supratote. jie ima ieškoti.tai gebėjimas įžvelgti pranešime daugiau.94 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi Minėjome. ausimis „gaudant" įvairius garsus. priešingai. Jau minėjome. niekam tikę. apie ką eina kalba.tai tik vienas iš šešių pagrindinių efektyvaus klausymosi komponentų (žr.

Baron. mintimis. įsiklauso į kalbos manierą ir pan. 1997) parodė.95 sprendimas ar susiklostanti nuomonė. geri klausytojai sąmoningai stebi kalbančiojo nežodinį elgesį -gestus. kad geri klausytojai.tai savo dėmesingumo. Burcley-Allen.9 pav. Brownell efektyvaus klausymosi modelis (pagal J. 2000) Minesotos universitete atlikti tyrimai (M. reagavimas . • stengiasi atrasti sau įdomios ir naudingos informacijos • įsisąmonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo „nuosprendžių skelbimo" savo pašnekovams • stengiasi atskirti emocijas nuo faktų • labiau pasikliauja pagrindinėmis idėjomis. . negu atskirais faktais • be to. klausydami kitų. 5. A. mimiką. pantomimiką. susikaupimo parodymas siuntėjui. Greenberg ir R.

). kai jis mikčioja. Tokia klausymosi forma ypač tinkama. Neretai tokiu atveju klausytojas jaučiasi laisviau. nes sumažina įtampą. „Kažkas atsitiko?". Kad taip neatsitiktų. kad juo domimasi. kaip minėjome. Užsimezgusi pokalbį. ką jaučia ar kalba pašnekovas ir niekada „neužkimba" ant pašnekovo „kabliuko". norima žinoti jo mintis ir jausmus. nesupyksta. . Neutralios replikos taip pat gali padėti pokalbio pradžioje. neįsižeidžia. aptarti opius asmeninius dalykus. „Tu dėl kažko susirūpinęs?". pateiksime netinkamų frazių pavyzdžių: „Na negali gi būti. t. • jei klausytojas yra aukštesnio statuso. „Tai kodėl dabar taip padarei?" ir pan. kurias parenkame įvertinę jo neverbalinį elgesį: gestus. „Pradėkite gi pasakoti". y. tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". • Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis. klausytojas turėtų pasirinkti nereflektyvų klausymosi būdą. „Oho!". ima „vairuoti" pokalbį ir girdėti tai. mimiką. negu kalbantysis. Kad būtų aiškiau. „Suprantu". liūdnas ir pan.96 Geras klausytojas tiesiog tampa savotišku veidrodžiu: atspindi tai. kūno padėtį.). Apie tai pakalbėsime smulkiau. „Tu dabar atrodai labai laimingas". Geras klausytojas visada klausosi aktyviai. Aktyvus klausymasis Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir reflektyvus klausymas.. Pvz. palaikome trumpomis „nespaudžiančiomis" replikomis. mūsų nuomonė jam . • Kai pašnekovas dega noru išdėstyti savo požiūrį kokiu nors klausimu. • Kai mūsų pašnekovas išgyvena gilius jausmus arba yra labai emocionalus (įtūžęs.antraeilis dalykas. ką nori girdėti. tuo parodydamas pašnekovui. Minėtais atvejais tokiam žmogui svarbiausia būti išgirstam. Paskatinti žmogų išsikalbėti galime trumpomis frazėmis. mes nesikišame į pašnekovo kalbą. kad viskas taip blogai". Nereflektyvus klausymasis Nereflektyviai klausydamiesi. „Tave kažkas neramina?". „Gal galite smulkiau?" ir pan. • Kai nori išsikalbėti. nedaro skubotų išvadų. „Įdomu!".

".. mes parodome. kad tu norėtum šio darbo. kad tave gydė neteisingai?"." • Perfrazuojame jo sakomas mintis. tu jauti. Atidžiai klausydamiesi... problema yra. Savo reakciją į išgirstus jausmus galite parodyti ir taip: „Intuicija man sako. • Apibendriname pagrindines pokalbio idėjas.. kad supratome esmę: „Kaip aš supratau..". kad.. „Man atrodo. y. koncentruodamiesi į faktus ir tuo pačiu parodydami. Įsijautę į kitą. „O dabar pasitikrinsime: mes aptarėme šiuos faktus. „Aš jaučiu... mes suvoksime ne tik tai. ar teisingai suprantame kalbantįjį: „Jūs šią problemą suprantate būtent taip?". „Gal galėtumėte patikslinti. tu tiesiog „atsijungi". ko nori (motyvacinė empatija). „Jei aš teisingai supratau. „Tavo žodžiuose aš pajutau. retsykiais: • Pasitiksliname... viskas ne taip blogai". tuo lyg pasiruošdami tolimesniam pokalbio etapui: „Taigi problemos esmė yra. bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija)." Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms. Jūs pasakėt.. (nusakome ją savais žodžiais). Reflektyviai klausydamiesi.. „Nedaryk iš musės dramblio!" Tai sumenkina kalbančiojo jausmus. „Man pasirodė. kad kai tavo viršininkas kalba su tavimi tokiu pilnu įtūžio tonu... kad. „Rytoj tau bus geriau".97 Reflektyvus klausymasis Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių.."..visa tai niekai!". t. Tačiau nepatartina vartoti nieko nereiškiančias „raminančias" frazes: „Na. kaip jį gauti". Ar teisingai aš supratau?". kaip Jūs suprantate. „Reziumuodamas galiu pasakyti.. kad. .. išgirsime ir tai. kad domimės savo pašnekovu.". ko žmogus negali ar nenori pasakyti." • Atspindime kalbančiojo jausmus: „Tau atrodo. „Nereikia taip visko imti į širdį ." ir kt. bet nežinai. ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija).

jei iškart būtumėte pasakę. 5.98 Siuntėjas Priėmėjas Aš neseniai nusipirkau automobilį. O kokia jo markė? "Fordas" Naujas ar ne? Naujas. Daug paprasčiau būtų.10 pav. kad nusipirkote naują baltą "Fordą". buvę. O kokios spalvos? Baltas. Patikslinantys klausimai gerina bendravimą .

1994) į šį klausimą atsako taip: „Tai tik toks žmogus." Dažniausiai skiriamos tokios trys klasikinės gero klausymosi ypatybės: 1. 2. su kitais persimetame mandagumo frazėmis. M. Akceptacija. iš esmės pakeiskite pozą. bet vis dėlto likti savimi. kad klausytojas savais žodžiais išsakytų šiuos išgyvenamus jausmus: juk tada partneris sužino. kuris gali nusigręžti nuo savęs. kuris yra suradęs save. kad jį kažkas supranta ir myli.nenorim pasakyti nė žodžio. kad jis nėra vienas ir apleistas. ką kalbantysis išgyvena emociškai. Klausytojas jaučia. kuris visą dėmesį nukreipia į klausytoją ir leidžia jam tapti jo dėmesio centru. o kai jis įsišnekės. patekę į kito žmogaus padėtį. kur paliekame savo mintis ir įsivaizdavimus ir pradedame galvoti. Turbūt pastebėsite. su kuriuo norėtųsi pasikalbėti? A. jam jaučiama pagarba. kaip ir pašnekovo. Empatiškumas. kaip mes patys jaustumėmės. natūraliai. 3. Klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai. koks yra: jis nesmerkiamas. falšo nebuvimas. padeda pašnekovui atsiverti. kalbantysis priimamas toks. Kito pokalbio metu širdingai linksėkite ir visokiais kitokiais perdėtais būdais atspindėkite partnerio emocijas. nebaramas.99 Paeksperimentuokite su artimais draugais. neegoistiškai. tretiems . Empatija prasideda ten. Tik toks žmogus gali pagelbėti. tik toks žmogus. kad trečiuoju atveju delikatus partnerio pozos ir gestų pamėgdžiojimas sukuria komfortišką pokalbio aplinką. Visais trim atvejais stebėkite pašnekovų būseną. . Tiesumas. Emocijų atspindėjimui svarbu tai. Rezultatus aptarkite su jais. be vaidybos. Pabandykite pokalbio metu nutaisyti „ledinį" veidą ir visai nereaguoti į pašnekovo žodžius. pamiršti save ir atsigręžti į kitą. Kroeger (pagal B. o staigūs pozos pokyčiai veikia priešingai. Bendraujama be išankstinių sąlygų. Brewer. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus. Kas pagerina klausymąsi Žmonės yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai. Dar vienas eksperimentas: klausykite atkartodami lygiai tokią pat pozą. tik toks žmogus.

priklauso nuo jo profesijos.100 Pasvarstykite: • Įsivaizduokite. Kai kurie žmonės girdi tik tai. Žmonės yra linkę laukti arba numatyti tai. • • Testas Patikrinkite įgytas žinias apie klausymosi procesą.tai nevalingas procesas 5. Girdėti ir klausyti . Mokėjimas klausyti-įgyjamas įgūdis . Žmonės yra linkę kreipti dėmesį į tai. ne knygoje!). kurie klaidingi (K): 1. kas jiems įdomu 2. jog mama jums sako: „Ir vėl tavo palaidinė ištepta"! Išnagrinėkite mamos siunčiamą pranešimą (pagal šiame skyriuje aptartus keturis aspektus). jūsų nemėgstamam kurso draugui? Nusakykite žodžio „egzaminas" komponentus (referentinį. Tai. ką nori girdėti 4. kurie teiginiai teisingi (T). atsižvelgdami į mamos asmenybės savybes.tas pats procesas 7. jūsų geriausiam draugui. žinių 6. kaip žmogus reaguos į išgirstus dalykus. kas jiems žinoma. pažįstama 3. jūsų šeimos nariams. Pažymėkite (aišku. asociacinį ir emocinį). Klausymasis . Kurio aspekto akcentavimas būdingas jūsų mamai? Ką jūs greičiausiai išgirstumėte tokioje mamos frazėje? Kokie klausymosi stiliai būdingi jums. gyvenimo patirties.

101 .

102 .

kad nežodinė kalba yra įtikinamesnė. Joje atsispindi emocijos. Jie tiesiogiai atspindi žmogaus fiziologines reakcijas. todėl yra greitesni už kalbą. Yra keletas priežasčių. nenaudojant žodžių. rodo. kad žodine kalba žmogus naudojasi norėdamas nuslėpti savo mintis. Tačiau tai.103 6. naudodamiesi mokslininkų atliktais tyrimais ir jų parengtomis rekomendacijomis. tai universalesnė kalba. kūno signalų dėka žmogus gebės paaiškinti.tai kūno komunikacijos forma. 1998. lavinti gebėjimus tiksliai apibūdinti save. išreikšta nesąmoningais gestais ir pozomis (The International Webster's Comprehensive Dictionary of the English Language. Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė vis didesnio mokslininkų dėmesio visame pasaulyje. Faktas. simpatiją ar antipatiją kitam žmogui. skatinančių domėtis nežodinio bendravimo forma. 151). Kiekvienam pravartu žinoti: • apie ką byloja žmogaus jausmų „skelbimų lenta" . NEŽODINIS BENDRAVIMAS Sakoma.veidas • iš ko galime spręsti apie emocinę įtampą • kokią informaciją bendravime simbolizuoja rankų padėtys • ką reiškia įtemptas ar atpalaiduotas žmogaus kūnas • ką apie mus informuoja turimi daiktai. Todėl šiame skyrelyje išnagrinėsime įvairius nežodinio bendravimo elementus. net nemokėdamas kalbėti. nepasitenkinimą. būdamas bet kuriame pasaulio krašte. vaikai geba išreikšti save kūno kalba. Nežodinis bendravimas arba kūno kalba . 1968). Prieš išmokdami žodinę kalbą. p. skausmą. Abercrombie. jog įvairių kultūrų atstovai savo stiprius jausmus išreiškia tokia pačia mimika. Nežodinio bendravimo elementų tinkamas naudojimas leistų patobulinti socialinio bendravimo įgūdžius.tai pats paprasčiausias būdas perduoti pasitenkinimą. tačiau bendraujame visu kūnu (K. Mes kalbame balsu. kad jis yra alkanas. pasako nežodine (neverbaline) arba kūno kalba. ką jis nori nuslėpti kalbėdamas. nes kiekvieną pasakymą lydi nežodiniai signalai. nes. Kas yra nežodinis bendravimas Nežodinis (neverbalinis) bendravimas . Tyrinėtojų nuomone. kurias žmogus .

akiniai. Šio nežodinio bendravimo elementų visiškai pakanka. tiek ir tarpasmeniniame bendravime. žvilgsnis. tačiau C. kaklaraiščiai. pakvietęs 50 žmonių ir paprašęs juos . iš kurių kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį ir gali paveikti žmonių tarpusavio santykius.aukštakulniai bateliai. ko kūdikis nori. todėl turėtume gerai žinoti jos elementus.sumenkinti jį arba įnešti dviprasmiškumą. Jeigu gerai pažinsite veido išraišką. skrybėlė drauge sudėjus sudaro bendrą žmogaus išvaizdą ir siunčia vienokius ar kitokius signalus į aplinką. skarelės. jau yra pasiruošę socialinei interakcijai. netgi įvairūs aksesuarai . kūno sudėjimas. kurias žmogus jaučia konkrečios situacijos metu. šypsena. judesys. Gražūs jausmai sutaurina veidą. leidžia jam be žodžių išreikšti mintį. kaip keičiasi Jūsų pašnekovo nuotaika bendravimo procese. o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais. kai kalbantysis nori jas užmaskuoti. Esama netgi nuomonių. Panagrinėkime tai išsamiau. priklausomai nuo situacijos. kaip ir bendraujantys suaugusieji. Gebėjimas veidu išreikšti stiprias emocijas pagyvina veidą. šukuosena. kūno laikysena. Osgood (1966) buvo vienas iš pirmųjų. kosmetika. Tiesa ir tai. gestais. kad mama suprastų. kad kūdikiai.tai pats svarbiausias nežodinio bendravimo elementas. Dėl to veido išraiškai skiriamas ypatingas vaidmuo socialinės interakcijos procese. o kartais ir atvirkščiai . nedraugiški ir paniurę veidai darosi dar mažiau patrauklūs. fizinis patrauklumas. Veido išraiškos kitimas taip pat rodo. Kūno kalba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais. Tai garsas. Nežodinio bendravimo elementai Veido išraiška Veido išraiška . Veido išraiška. kad tas pats žmogus gali keistis. nes kūno kalboje atsispindi emocijos. Žmogaus veido išraiška susidomėta jau seniai. Maži kūdikiai siunčia nesudėtingus to paties pobūdžio socialinius signalus.104 jaučia konkrečioje socialinėje situacijoje. .motinos ir pasaulį išvydusio kūdikio sąveika (interakcija). E. ir lengviau jas perprasti netgi tuomet. jie gali pasitarnauti bendravimo procesui. tai jos kitimas leis suprasti. nes. judesiai bei gestai. Žmogaus socialinės raidos procese nežodinio bendravimo repertuaras pasipildo mimika. Nežodinio bendravimo raidos pradžia . kad veido išraiška greitai kinta. ateidami į pasaulį. būdami svarbūs tiek dalykiniame.

tačiau ekspertai jose visose tesugebėjo „išskaityti" tik aštuonetą emocijų: džiaugsmą. tai yra mišrios emocijos. kad veido išraiška yra universali emocinė kalba. gėda ir skausmas. kuris aiškiai ir tiksliai atspindi žmogaus dvasinę būseną. akys-akių vokai. pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į bruožų visumą. akių-vokų bei skruostųburnos padėties: • burna gali būti užčiaupta arba praverta. Tai buvo džiaugsmas. Kartais veide gali atsispindėti daugiau nei viena emocija. Mišrios emocijos gali atsirasti veide ir dėl kitų priežasčių. nepriklausoma netgi nuo kultūros. pasibjaurėjimo ir baimės emocijos. tai į ką turime kreipti dėmesį? Pradėti reikėtų nuo to. bjaurėjimasis. t. Dėl kai kurių veido išraiškų tebediskutuojama. E. jeigu žmogus stengiasi užmaskuoti emociją po to. nustebimą. y. Izard (1977) nuomone. Viršutinėje eilėje iš kairės į dešinę matote džiaugsmo. skruostai lyg pakelti ar padidinti . Žinia apie blogas ir gąsdinančias naujienas gali būti išreikšta liūdesio ir baimės emociniu deriniu. kurioje žmogus augo. Mišrios emocijos taip pat gali reikšti apgavystę arba informacijos nutekėjimą. liūdesys. kad speciali neurologinė sistema. kai ji jau buvo išreikšta. kurių pagalba išreiškiamos vienokios ar kitokios emocijos. Pademonstruoti veido išraiškas nebuvo sunku. burna-lūpos bei raumenys.. Emocijų išraiškoje dalyvauja visos veido dalys: kakta. baimę. bjaurėjimąsi. Ekman ir W. Ekman. Dėl to galima teigti. Antai džiaugsmo emociją veide galime atpažinti iš skruostų-veido. pasireiškiančios skirtingose veido dalyse. apatinėje eilėje iš kairės į dešinę yra nuostabos. antakiai. V.tai itin jautrus organas. Vėliau tyrinėtojai nustatė ir patvirtino tik 6 skirtingas emocines veido išraiškas. ar jos iš tikrųjų atspindi emocijas. kontroliuoja tam tikrus veido raumenis. pyktį. pyktis. baimė. Friesen (1975). C. Vertinant veido išraišką. Maloniai nustebinto žmogaus veidas gali išreikšti džiaugsmo ir nustebimo emocijas atvira šypsena ir pakeltais antakiais. tyrinėję emocijų išraišką veide. liūdesį. yra tik veido išraiška. panieka (P. susidomėjimą ir gėdą. lūpų kampučiai truputį pakelti • ryškios raukšlės nuo nosies iki lūpų kampučių. Paveikslėlyje matote fotografijas. pykčio ir liūdesio emocijas. Ar galime pažinti emocijas iš veido išraiškos? Jeigu galime. 1982). kad žmogaus veidas yra jo sielos veidrodis. Veido raumenys . Ne veltui sakoma. nors kai kurios emocijos yra labiau susiję su tam tikromis veido dalimis. formuojantys raukšles nuo nosies iki lūpų kampučių. bet ne emocinės būsenos. Antai. nuostaba. lokalizuota dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje.105 pademonstruoti 40 skirtingų veido išraiškų. kurias pateikė P. interesas.

kuris deformuoja antakių liniją • kaktos vidurinėje dalyje susiformuoja trumpos.1 pav. Liūdesio ir pykčio emocijos matomos iš akių-vokų bei skruostų-burnos padėties. šias emocijas išreiškia: • antakių judesius kontroliuojantis raumuo. horizontalios raukšlės. einančios nuo išorinio akies kampučio. Emocijų išraiška veide . smulkios raukšlelės atsiranda po apatiniu voku.106 • matomos raukšlės apie akis. 6.

pyktis . R. yra šilumos. C. Veido išraiška ko gero per dažnai prilyginama nuolatinei emocinei būsenai. dažniausiai suspaudžia lūpas ir tik verbalinei agresijai prasiveržti burna praveriamą. t. nes mes šypsomės (R. Tačiau žmogaus veido išraiška ir jos iššifravimas yra tik vienas iš bendravimo komponentų sudėtingame nežodinio bendravimo kontekste. išreikštas šypsena veide. priklausomai nuo jų intensyvumo laipsnio. baimė . norint sudaryti reikiamą įspūdį. Pyktis. Tačiau tiksliai iššifruoti veido išraišką ne visada pasiseka netgi ekspertams.65. M.62.107 • • • • Nuostabos emocijai būdinga: ypač pakelti antakiai ištisinės horizontalios raukšlės kaktoje stipriau praverta burna plačiai atvertos akys. kad socialinės interakcijos metu veido išraiška yra ypač svarbi abiem jos dalyviams . 1993). nes džiaugsmas. kad skiriasi tų pačių emocijų raiškos būdai. Šypsena taip pat yra galingas interpersonalinio atpildo šaltinis. Tačiau yra kai kurios išimtys. kuri teigia. Bem. . plaukai. Veido išraišką reikšmingai gali pakeisti kosmetika.kalbančiajam ir klausančiajam. E.mes laimingi. Lengviausia yra supainioti baimę su bjaurėjimusi. atvirkščiai. S. aiškinantis veido išraišką. kad veido išraiška atspindi du emocijų kraštutinumus. akiniai. kai plati šypsena apnuogina dantis. y. bjaurėjimasis .54 (M. L. paskatinimo netgi meilės kitiems požymis. Baimės emocija nėra siejama su kuria nors atskira veido dalimi. reikėtų atsižvelgti į James-Lange teoriją. Jis taip pat mano. Kiti emocijų tyrinėtojai įsitikinę. Antai. teigiamų jausmų. amerikiečiai net nepažįstamiems žmonėms yra linkę šypsotis ir tai siejama su jų socialine kompetencija. Atkinson. Ją galima įvertinti tik pagal visų veido dalių išraišką.57.55. Atkinson. kad emocijos yra kūno pokyčių suvokimo padarinys . 1980). kad lengviau yra atpažinti stiprias bei ilgiau trunkančias emocijas. Argyle. liūdesys . amerikiečių supratimu. teigiamas ir neigiamas emocijas (S. Jau minėtosios džiaugsmo emocijos intensyvi išraiška gali būti tuomet. Tompkins. Jeigu tai tiesa.79. nes iš tikrųjų ją galima išmokti apdairiai keisti. Manoma. tuo tarpu malonias ir nemalonias emocijas nėra taip sunku atskirti. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai. Smith ir D. Argyle nurodo apytikslius išraiškos atpažinimo procentus: džiaugsmas . Galbūt tai yra auklėjimo pasekmė. Veido išraiškos atpažinimui geriausiai pasitarnauja situacijos žinojimas. nuostaba . 1994).

Anot mokslininkų. pasitelkiami asmenybės bruožų terminai. aukštai iškilusius antakius. nes naujas nematytas veidas yra lyginamas ir jam priskiriami pažįstamo žmogaus bruožai. o vyrus . lygi prižiūrėta oda. dideles bei apskritas akis. Argyle. šypsena Aukštai iškilę antakiai. Kartais veido išraiškos interpretacija priklauso nuo asmens patirties.1 lentelė. geras pašnekovas reiklumas. . gerai prižiūrėta oda. išplėstos akys Neryškūs akių vokai. 1994.gebėjimas suprasti žmogaus vidinę būseną pagal jo veido išraišką. apskritą smakrą. 1985).atvirkščiai. išdidumas seksualumas Siauros akys. aukštą kaktą bei lygią odą. kai kurie asmenybės bruožai koreliavo su veido išraiška arba fizionomikos ypatybėmis. negrėsmingi ir mažiau subrendę. silpni. ryškūs dažai Ši lentelė buvo sudaryta. sąžiningumas mielas. priklausomi. o kita grupė ekspertų įvertinti fotografijas pagal 35 asmens savybes. žmonės. 138) Fizionomikos ypatybės Ryškios. Fizionomika (gr. siauros akys Asmenybės bruožai nuoširdumas. naivūs. F. lygi. kad brandumo stokojantys veido bruožai moteris daro patraukliomis. yra suvokiami kaip šilti. kai nepažįstamojo veidas kažkuo panašus į gerai pažįstamą. nuolankūs. physiognomonika) . Fizionomikos ryšys su asmenybės bruožais (pagal M. 6. Antai. Tai ypač būdinga tais atvejais. atlikusių specialius eksperimentus. Viena grupė ekspertų rangų būdu turėjo atrinkti 23 fizionomikos ypatybes. garbingi. dėmesio pomėgis. o kartais ir mokslinėje literatūroje. Tyrimo metu dviems grupėms ekspertų buvo pateiktos 24 fotografijos. p. Tačiau paradoksalu. visai nepatraukliais (C. naudojantis moterų tyrimų rezultatais. Lentelė iliustruoja fizionomikos ypatybių ir asmenybės bruožų koreliacinius ryšius. turintys mažą. storos lūpos.108 Natūraliai veido išraiškai apibūdinti populiarioje. Keating. Jie taip pat atrodo jaunesni.

turint tikslą. Bendravimo pradžioje žvilgsnis dažniausiai nukreipiamas į šalį. Apsikeitimai žvilgsniu ypač skiriasi šiais atvejais: • nesikalbant. tik apsikeičiant žvilgsniu su nepažįstamais • kalbantis nepažįstamiems.109 Tyrinėtojai pažymi. ypač jei pokalbis vyksta neutralia tema • kalbantis pažįstamiems. ką nors apie juos sakant ar suteikiant jiems žodį. Apie 0. kryptingas žvilgsnis gali būti nukreiptas į tam tikrus objektus ar asmenis. Penkiasdešimties valandų pokalbių tyrimą natūralioje aplinkoje . kas buvo pasakyta žodžiu. kad kalbantieji nori. jog jų būtų atidžiai klausomasi. lyg vizualiai norima įsitikinti tuo. Veido išraiška neabejotinai yra labai reikšmingas žmogaus bendrosios išvaizdos elementas. ypač suprasti kitų reakciją į tai. kad ji būtų suprantama kaip laiminga. nes ilgesnis nepažįstamojo žvilgsnis sukelia nepatogumo jausmą. Bendravimo pabaigoje žvilgsnis krypsta į kalbantįjį. tačiau susipažinkime ir su kitais nežodinio bendravimo aspektais. kurie vienas kitam patinka. Su nepažįstamais žmonėmis apsikeičiame labai trumpais žvilgsniais. atrodo. tikrindami atsakomuosius žvilgsnius. kurie gali sustiprinti arba įnešti dviprasmiškumą į žodinį bendravimą. Žvilgsnis taip pat turi informacijos siuntėjo funkciją. atskiri trumpi žvilgsniai gali pastiprinti žodžius ar tam tikras frazes. kad neretai yra manipuliuojama veido išraiška. Tačiau net ir trumpas akių kontaktas yra aiškus ketinimas užmegzti su žmogumi ryšį. trokštama. kurie sėdi vienas prieš kitą • kalbantis pažįstamiems. . papildydami žodinį bendravimą. todėl jie žvilgčioja į pašnekovus.75 sekundės trunkančiu žvilgsniu siekiama pabrėžti kažką svarbaus. Žvilgsnis Bendravimo procese kalbėtojas su klausytoju nuolat bendrauja žvilgsniu.oficialiuose priėmimuose. parduotuvėse. kavinėse išanalizavęs C. kas buvo pasakyta. bet taip pat žvilgsnis ir gestai yra tie svarbūs elementai. ypač. Vis dėlto svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausančiųjų. ir įsitikinsime. Goodwin (1981) padarė išvadą. jei pašaliečio tikslas yra nesuprantamas arba jis pateikė klausimą. Ne tik veido išraiška. kad jie vaidina nė kiek ne mažesnį vaidmenį. dėmesinga ar pranašesnė.

Žmonės. 128). norėdamas kitiems padaryti įspūdį. Gestai Kalbėdami žmonės daro daugybę kūno judesių ypač rankų judesių. Geriausiai to įmanoma išmokti kūno ir judesio terapijos užsiėmimuose. kuris buvo apibūdintas kaip „nepakeliamas išlydyto metalo spindesys" (A. jeigu jie yra pasirengę interpretuoti kūno judesius. nes tai. p. savo išgyvenimus taip pat išreiškia judesiais. gėrimą ar miegojimą. bet ir klausančiojo žvilgsnio dažnį. kad vaikų kalba ir gestai vystosi beveik tuo pat metu. priklausomai nuo dėstomos temos sudėtingumo. veriančiu žvilgsniu. kalbėtojai daro daugiau klaidų ir ilgina pauzes. Mahl. todėl svarbu yra jausti ir įsiklausyti į savo kūną. turintys mažai patirties kurioje nors srityje. imituodami valgymą. yra emocijų šaltinis. taip pat ir kitiems žmonėms. to reikia mokytis. kad žvilgsnio dažniai labai kinta. Temos sudėtingumas itin sumažina ne tik kalbančiojo. pamojuoja atsisveikindami. kurio neištvėrę. Kūno judesių suvokimas bei gebėjimas tiksliai išreikšti savo patirtį retai kada ateina savaime. pagyvėjusi veido išraiška. A. Napoleonas. kad įmanoma išryškinti netgi pasąmoninę gestų prasmę (G. galų gale nuleidžiame akis.110 Linktelėjimas galva. ką nors rodo. Judėjimas yra gyvybės pagrindas. kai ko nors siekia. Gestai šiek tiek aplenkia kalbos vystymąsi. Kūno judesiai pirmiausia yra svarbūs pačiam asmeniui. vyksta transformacijos psichikoje. jeigu žvilgsnį ilgiau koncentruoja į klausiantįjį. todėl yra pirmesnis už kalbą. Kūnas ir jo judesiai yra informacijos šaltinis žmogui. Psichoanalitikai mano. žvilgsnis. kad kalbančiajam dirbti du darbus yra per didelė apkrova. Ilgais žvilgsniais keičiasi įsimylėjėliai! Intensyviu akių žvilgsniu kartais grasinama. kas patraukia jų dėmesį. Bierach. 2000. Judėjimu savo gyvenimą pradeda kūdikiai. išgyvenimus. Žvilgsnis gali atlikti ir valdingumo funkciją. Atsakinėdami į pateiktus klausimus. Kūno judesiai yra artimi psichikai: keičiantis judesiams. rodo susidomėjimą. todėl jie padeda išreikšti vaikų norus. kalbėtojo kompetencijos ir būtinumo susikaupti. kas vyksta kūne. nes kiekvienas kūnas atskleidžia giluminius dalykus. Tačiau tyrinėtojai pabrėžia. Tai reiškia. 1968). Šis faktas mokslininkams tarnauja įrodymu. Agresyvūs ar linkę dominuoti žmonės mėgsta žvelgti atkakliu. Psichologijoje . Gestai yra viso žmogaus kūno judėjimo dalis. kuris sugeba suprasti savo kūną. patirtį. pritarimą ar nustebimą. Judesys gali išreikšti jausmus. Devynių mėnesių kūdikiai jau naudoja kelių rūšių gestus. žiūrėdavo žvilgsniu.

pasirodo pirmiau nei mintis išreiškiama žodžiais. galvos linktelėjimų. atstūmimui. Psichoanalitikų nuomone. gestai pasirodo pirmiau. atrodo. kad kalbėtojai. bet ir galvos. pirštų. sudaro įvairius pozos variantus. nes jie išreiškia pasąmonines mintis. veido užsidengimas rankomis (gėda). įtarumui. Besistengiantys įtikinti taip pat kalba garsiau ir užtikrintai. susijaudinimui. kad gestai. Galbūt dėl to. Ne mažiau reikšminga bendraujant tai. akių ar net viso kūno judesiais. pasisveikinimui. jų tarpe daugiau gestų rankomis. kad kalbėdami žmonės žodžiu išreikštas mintis pastiprina ne tik rankų. kurios sąmoningai bus suvoktos šiek tiek vėliau. Įvairių šalių žmonių veido emocinė išraiška yra panaši. Priešingu atveju kalbantieji ne tik sunkiau suvoks informaciją. veido išraiškos aktyvumo. susirūpinimas). • • • . Ar tas pats pasakytina ir apie gestus? Gestai yra tyrinėti kur kas mažiau. Beveik kiekvienai situacijai . Matome. rankos piršto iškėlimas ir galvos nulenkimas (nuraminimas). tupėjimas ir klūpėjimas gulėjimas. kad mojavimas kumščiu (pykčio išreiškimas). pasitenkinimui. Šiandien nėra stovėjimo ant vienos kojos (nebent tik kaip bausmė kokioje nors socialinėje grupėje). stebėjimui. kad yra daug bendro tarp kalbos ir gestų. Yra pastebėta. Kiekviena iš šių pozų. nors tyrinėtojai mano. bet ir nepasitikės ja. gestais bei veido išraiška. norintys įtikinti klausytojus. nepriklausomai netgi nuo kultūros. žiovulys (nuobodumas) kultūros požiūriu yra universalūs.111 tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama rankų judesiams. tačiau šiuolaikinė visuomenė dalies jų seniai atsisakė. sutrikus žmogaus psichikai. Gestikuliuojama dažniausiai kalbos pauzių metu ir tai skatina manyti. išreikšdami bendrą kūno nusiteikimą. jo bendravimas smarkiai pašlyja. naudoja daug daugiau nežodinio bendravimo elementų. nesugebant naudotis kūno kalba.susimąstymui. sėdėjimo sukryžiavus kojas (lotoso poza). Dabartinėse moderniose visuomenėse nepriimta sėdėti arba gulėti ant grindų tam reikalui yra naudojamasi baldais. tačiau. kad žodžiai derintųsi su balso tembru. antakių. papildyta rankų ir kojų padėtimi. klūpėjimo ant vieno kelio. rankų sukryžiavimas (nerimas. Poza Yra trys pagrindinės žmonėms būdingos pozos: stovėjimas sėdėjimas. Primityviose visuomenėse pozų buvę apie šimtas. agresijai.

nuolankumo išraiška. vos pastebimas galvos nulenkimas (Didžioji Britanija). nežinantį pozų reikšmės.2 pav. kaip dominavimo . Japonai reikšmingomis pozomis laiko krūtinės išstatymą į priekį. Pasisveikinimo pozų spektras labai platus: kulnų suglaudimas ir galvos nulenkimas (dauguma Europos šalių. sudarytame G. Lotynų Amerika). gilus nusilenkimas (Rytų šalys. abipusis patapšnojimas per petį (eskimų paprotys). rankų paspaudimas. Ko gero stipriausiai skiriasi Rytų ir Vakarų šalyse gyvenančių žmonių pozos. Manoma. įtarus q) niekšiškas.): a) smalsus b) abejojantis c) neutralus d) nepripažįstantis. atsisakantis e) stebintis f) patenkintas savimi g) nuoširdžiai priimantis h) ryžtingas. rūpestingas m) piktas. Ypač išsiskiria pasisveikinimo ir ritualų pozos. įtūžęs n) sujaudintas o) įsitempęs p) nustebęs. suglaustų delnų pakėlimas prieš krūtinę drauge su lengvu galvos palenkimu (Indija). rankos paspaudimas ir galantiškas jos pabučiavimas (Prancūzija. nusilenkimas drauge su skrybėlės kilstelėjimu (Europos šalys. Lotynų Amerika). neaiškus r) drovus s) mąstantis t) apsimetantis. kad poza labiausiai priklauso nuo socialinių normų. Tik ką paminėtosios pozos labiau būdingos skirtingų kultūrų žmonėms. Specialios ritualų pozos yra būdingos religinių bendruomenių apeigoms. kuriose nešiojamos skrybėlės). Argentina). necivilizuotu. Japonija). po to jas lėtai keliant aukštyn (Rytų šalys). bent jau tokie reikšmingi elementai. jis gali būti laikomas egocentrišku. Langer (6. patapšnojant per nugarą (Lotynų Amerika). apribojantis i) slaptas j) ieškantis k) stebintis 1) atidus. . Į asmenį. gali būti nepalankiai žiūrima. skrybėlės kilstelėjimas (Europos šalys. Jos pateikiamos pavyzdyje. Rosenberg ir J. draugiškas apsikabinimas.112 drovumui yra būdingos tam tikros pozos. atsilenkimą atgal ir galvos nulenkimą. tačiau yra universalių visų kultūrų atstovams priimtinų pozų.

tačiau be nuolankumo elementų. kaip ir japonai. Argyle. p. taip pat akcentuoja priešiškumo draugiškumo demonstravimo svarbą nors ir panašiomis pozomis. 1994.2 pav.113 6. . 205) Amerikos gyventojai. Pozų reikšmės (pagal M.

tiesių. L Trout ir H. Nuolankumas ar pavaldumas yra išreiškiamas galvos palenkimu.fizinis artumas. rankas padėdami ant šlaunų. Bet kuriai pozai atspalvio suteikia pasitempimo ar atsipalaidavimo stilius. kad poza gali išreikšti tarpasmeninę nuostatą. M. svoris ir forma. Rosenfeld. Jie tai daro visu ūgiu ištempdami savo kūną. prisilietimas. emocijas ir netgi asmens aktyvumą (M. vyrai ją dažniau taiko moterų atžvilgiu. Pozą tyrinėjantys mokslininkai teigia. svarbūs yra trys požymiai: ūgis. į šonus įremtos rankos .sumažinti interpersonalinį atstumą ir padidinti savitarpio supratimą. Interakcijos atveju pastebimas pozų kongruentumas (lot. congruentia . ploni ir gležni . 1980). visokiais būdais stengdamiesi didinti savo apimtis. atkišdami pirmyn krūtinę. Šiuos pozų elementus dar papildo viso kūno padėties įtempimas ar atpalaidavimas. pasilenkimas pirmyn. atviras žvilgsnis ir atsisukimas į asmenį. ir dar nukreiptos į kitą asmenį . sumažėjimu. o betarpiškam bendravimui su mėgstamais. išskėstų ir sukryžiuotų.nuoširdaus priėmimo ženklas. atgal ir į šonus • rankų . Atpalaiduota poza tinka tik bendraujant su žemesnio socialinio statuso žmonėmis.pirmyn.114 Specifiniai pozų elementai yra būdingi skirtingoms kultūroms. kurie mažiau patinka. tačiau pagrindiniai dažniausiai turi tą pačią reikšmę. kitaip sakant. 1994). Bendraujant su aukšto statuso žmonėmis. Rankos sukryžiuotos skersai kūno .atitikimas) (D. plačiai išskėstos rankos.atvirų. kurie yra grėsmingi.neigiama nuostata bendraujančiojo atžvilgiu. Argyle. Dažniausiai yra skiriami trys kūno formos tipai: • endomorfai: stori. pakeltos ir pakreiptos į šoną • kojų . arba atžvilgiu tų. Pozų elementai susideda iš: • palinkimo . apvalūs ir minkšti • ektomorfai: aukšti.palenktos. Ne dalykiniam. patraukliais asmenimis būdingi specifiniai komponentai . Tokių bendravimo komponentų tikslas . Suaugusieji žmonės ypač linkę pabrėžti savo dominavimą ir statusą. nusilenkimu.atstūmimo poza. Kūno sudėjimas Kalbant apie kūno sudėjimą. Nėra ir negali būti atsipalaidavimo pozos su asmenimis. galva visuomet pakelta. uždarų ir ant klubų • galvos .

kaulėti ir atletiški (W. Dupertuis ir E. nebuvo pastebėta. kur jis buvo pristatytas kaip studentas. Nuo seno žinome. kad ji būtų geresnė negu ūgiu žemesnių žmonių.ploni (tai įtakoja jaunesnis amžius). linkę į depresiją. kad mezomorfai yra agresyvesni ir dažniau linkę nusikalsti. kodėl to reikia siekti. R. Wilson padarė išvadą. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 91 cm. kad kai kuriose šalyse kūnai buvo labai deformuojami: Kinijoje būdavo suspaudžiama koja. ypatingai į vyrų. Sheldon. Anot minėtų autorių. Žinome faktų. Wilson (1968) atliko tokį eksperimentą: dviem Australijos studentų grupėms buvo pristatytas šalyje besilankantis anglas ir paprašyta įvertinti jo ūgį. Kūno sudėjimą. Stori žmonės. taikomos įvairios dietos. Iš to galime daryti išvadą. nešioja rūbus praplatintais pečiais. dažniausiai yra stori.115 • mezomorfai: raumeningi. Ne tik ūgis. endomorfai yra atsipalaidavę. yra silpnas ir neviršija 0. ar kūno sudėjimas laikytinas bendravimo elementu. o kitoje grupėje. kad aplinkiniai reaguoja į ūgį. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 74 cm. kad kūno sudėjimas yra nežodinio bendravimo elementas. kiekvieno individo kūno sudėjimas gali būti apibrėžtas pagal minėtus tipus. Asmenys. netgi atlyginimo dydis apie 12 % skiriasi vyrų. V. tyrinėtojų nuomone. Yra pastebėta. šizofrenikai . tik svarbu turėti tikslą. Toje grupėje. vyrai fizinių pratimų pagalba stengiasi suteikti kūnui patrauklią formą. kaip ir veido išraišką. P. kurie yra aukštesni už 1 m 88 cm nei tų kurie nesiekia 1 m 82 cm. Vertinant pardavėjų darbo kokybę. o ypač moterys. McDermott. C. kad ji būtų visai maža. Aukštiems vyrams būna lengviau gauti darbą.30 koreliacijos koeficiento. koks tarp jų ryšys. H. kad būtų apvalesnė. dažnai yra diskriminuojamos ir pripažįstamos netinkamomis darbui su žmonėmis. Kyla klausimas. R. bet ir kūno svoris taip pat yra aplinkinių dėmesio objektas. Gal daugiau dėmesio skiriama kūno apimties (nutukimo) kontrolei. P. nurodo W. ektomorfai yra inteligentiški ir neramūs. . tačiau vis dėlto yra galimybė jį koreguoti dietomis ir fiziniais pratimais. kitaip jam nebūtų skiriama tiek dėmesio. Buvo nustatyta. tačiau ir jose moterys vis dar dažnai korsetu suveržia liemenį bei minkštomis liemenėlėmis didina krūtinę. kai kuriose Afrikos valstybėse suspausdavo galvą. tačiau ryšys tarp asmenybės ir kūno sudėjimo. laimingi ir tingūs. taip pat galima keisti. turėtume pasidomėti. DeJong (1980). kad iškreiptą ūgio suvokimą įtakojo anglo akademinis statusas. Kadangi kūno sudėjimas yra siejamas su tam tikromis asmenybės charakteristikomis. kur jis buvo pristatytas kaip profesorius. kad kūno sudėjimas yra paveldimas. stengiantis pasiekti normalų kūno svorį. Dabartinėse moderniose visuomenėse nesiekiama kūno deformavimo. 1954).

Plaukus galima šukuoti įvairiai. netgi priskiriant jiems tam tikrus asmenybės bruožus. kad patrauklūs vaikai yra fiziškai gražesni. kad būtent jis įtakoja daugelio skirtingų socialinių grupių tarpasmeninius santykius. kad žmogų puošia išmintis. kad pagrindinė priežastis yra manymas. dažniausiai juos kerpa ir šukuoja. kad storuliai yra neatsakingi. DeJong tvirtina. tingūs. kaip rodo tyrinėjimų rezultatai. Kalbėdami apie žemo intelekto ir . kad jie buvo mažiau atstumiami. Negalima nesutikti su teiginiu. kurios atsiranda padidinto svorio atveju. priimant į darbą. Taigi kūno sudėjimas yra svarbus bendros žmogaus išvaizdos elementas. godūs ir neturintys savikontrolės jausmo. Kaip matėme iš pateiktų pavyzdžių. Tai yra lyg jų atpažinimo ženklai kitiems tokios socialinės grupės nariams. mokytojai galvoja. tokios kaip pankai ar skustagalviai. . DeJong teigia. pasirodė. bet dėl sveikatos problemų. populiaresni. kad patrauklūs vaikai bus protingesni. laisvamaniams. žmonės linkę suteikti savo kūnui geresnę išvaizdą. kūną puošiantys aksesuarai ir simboliai turi kelias prasmes: jie simbolizuoja materialinę gerovę. kūno išvaizda yra svarbi sąlyga. ištyrus storulius su skydliaukės sutrikimais. o juos nešiojančiam asmeniui suteikia pasitenkinimą ir didina jo kaip asmens patrauklumą. matome. kad stori žmonės yra nemėgstami ne tik dėl kūno svorio. tačiau. aksesuarus bei kitus elementus. galioja ir fizinio patrauklumo stereotipas. kad ji yra svarbi ne tik išorine.nurodo M. kreipdami dėmesį į plaukus. Subkultūrinės grupės. W. Argyle. Jau 4-6 metų vaikai supranta. mandagesni. Galima būtų iškelti hipotezę. visuomenės atstumtiesiems. Taip pat nereikėtų atmesti minties. nors vis dėlto atstumiami labiau nei turintys normalų kūno svorį. Plaukų ilgis priklauso nuo skirtingų socialinių grupių normų . Pasirodo. kurie ką tik buvo numetę svorio.116 Svarstydamas tokio išankstinio nusiteikimo prieš storulius priežastis. mažiau agresyvūs. kad išvaizda atlieka patrauklios asmenybės įvaizdžio funkciją. bet ir psichologine prasme. Norėdami būti patrauklesni. tačiau specifinės šukuosenos būdingos tik tam tikroms kultūrinėms grupėms. jiems geriau seksis. Apžvelgę žmogaus išvaizdą įvairiais aspektais. protas. maištininkams ir hipiams būdingi ilgi plaukai". naudodami kosmetiką. tačiau dėl tos pačios priežasties jie lieka atstumti kitų visuomenės piliečių. rodo priklausomybę tam tikrai socialinei grupei. Gera išvaizda sustiprina asmens pasitikėjimą savimi. bet ir visa išvaizda. „Labai retai žmonės leidžia savo plaukams augti laisvai.vienuoliai ir kareiviai nešioja trumpus plaukus. išreiškia savo priklausymą grupei ne tik plaukais. kad. Vienok W. ji taip pat yra prielaida formuotis tam tikram požiūriui į kitus panašaus kūno sudėjimo žmones. Taigi.

kad jie turėtų mokytis atsiliekančiųjų klasėse. o ne jų gebėjimų rezultatas. Oda tuo tarpu tam tikrais signalais . jog patrauklios moterys dažniausiai yra neištikimos. pasirodo. kvapu. kad tai fizinio patrauklumo. Thiel. Sprecher. todėl sunkiau rasti draugų (M. Tyrinėtojai taip pat domėjosi patrauklumo ryšiais su psichine būsena. Įdomu yra tai. nes. Ypač tai tinka moterims. Iš tikrųjų kyla klausimas. kad jie turi kitokią socialinę patirtį. stengiasi jį suformuoti. 1986).išreiškia savo būseną. įtampą. o būdami patrauklūs. Hatfield ir S. Farina ir bendraautoriai. D. nori būti įvertinti už jų asmenybines savybes. šaltį. dažniausiai sutinkama primityvių organizmų ir kūdikių bei mažų vaikų tarpe. ar patrauklūs žmonės yra nors kiek pranašesni už kitus? To galima tikėtis nebent dėl to. kaip rodo daugybė tyrinėjimų. aptarsime dar vieną elementą prisilietimą. terapeutai tvirtina. 1994). Skirtumų yra rasta nemažai: patrauklūs žmonės yra laimingesni. kūno prisilietimo socialinio bendravimo atvejai yra gana neplataus spektro: seksas. kūdikiai. Prisilietimas Kalbant apie nežodinį bendravimą. modifikuodami savo išvaizdą. spalva. atlikę išsamius tyrimus. Bene daugiausia kūno prisilietimo formų būdinga primatams. kurie atsiliepia į šilumą. socialiai labiau išprusę. Sprecher. Bene reikšmingiausias prisilietimas yra kūdikiams. Tačiau minėti skirtumai yra labai nedideli. kad patrauklūs žmonės buvo linkę nevertinti pagyrimų už darbą. kūdikio maitinimas ir kova. dėl ko kiti įjuos žiūri palankiau. kiti . konstatavo. jeigu jiems atrodydavo. aplinkiniai yra labiau priešiški. nepatyrę kūno glamonių. Yra ir neigiamų dalykų patrauklios išvaizdos žmonių gyvenime: vieni tyrinėtojai nurodo. Tai gana paradoksalu: neturintys fizinio patrauklumo. Prisilietimas aktyvina keletą skirtingos rūšies receptorių. Prisilietimas. beesąs pati primityviausia socialinio bendravimo forma. A. Argyle. Iš čia tiesiog peršasi išvada. prakaitu . 1975).teigia. pažymi E. Dermer. mažiau dienų praleisdavo psichiatrinėje klinikoje ir lengviau įveikdavo savo problemas iš jos išėję (A. . užauga nervingi ir pikti. egoistiškos ir nejautrios nuskriaustiesiems (M. jog patrauklumas neturi universalių kriterijų ir yra gana subjektyvus. kad jiems dažniau pavydima. materialių orientacijų.temperatūra. Hatfield ir S. geresnės psichologinės būklės. labiau savimi pasitikintys. mokytojai mano. 1986). Farina ir kt. turinčios psichikos problemų. skausmą.117 dar nepatrauklius vaikus. kad patrauklios moterys. kad patrauklios pacientės kelia mažiau rūpesčių gydytojams (E.

118 Atrodo. Alper teigia. atskleidžiančią prisilietimo pobūdį: • funkcinis (profesionalus) • socialus. transporte.gydytojai. masažuotojai. bet ne prie kokių nors intymių zonų.. ypač profesinės karjeros ar pasiekimų sporte atvejais. šiltas prisilietimas įsiveržia į meilės. kad kūdikiai. Veido išraiška. Taip pat yra tam tikrų profesijų žmonės. Kadangi bet koks prisilietimas yra asmeninės erdvės pažeidimas. patrauklumą ir . pavyzdžiui.susikibimas rankomis) • seksualinis sužadinimas (gali apimti ir anksčiau aptartuosius atvejus). Socialinės interakcijos kontekste prisilietimo požiūriu galime kalbėti tik apie pasisveikinimą. kirpėjai ir kt. rodo teigiamas ir neigiamas emocijas. apibūdinant motinos ir vaiko ryšių kokybę. mandagus (rankos paspaudimas. kurią plačiai aptarėme. nes sunku nustatyti. medicinos seserys. kada draugiškas. kurie liečia žmogaus kūną . Pateiktame sąraše nepaminėtas prisilietimas agresijos atveju. Heslin ir T.bondingas. intymumo sferą. jog prisilietimas nėra labai aiškus bendravimo elementas. kad prisilietimas turėtų atitikti socialinių ryšių pobūdį. kurį galima vertinti kaip ritualą arba simbolinį aktą. Bendravimo tyrinėtojai nurodo. išskyrus atskirus individualius atvejus. nors tokia prisilietimo forma taip pat egzistuoja. R. kad pirmųjų dvejų metų prisilietimai yra ypač svarbūs tolesnei vaiko raidai. Alper (1983. kad kiekvienas nežodinis elementas bendravimo metu išreiškia tam tikrą asmenybės aspektą. bet tai nelaikoma socialiai reikšmingu prisilietimu. Prisilietimas socialiai yra priimtinas tik prie tam tikrų kūno dalių: rankų plaštakų ir pečių. R. Tyrinėtojai taip pat atkreipia dėmesį. 217) pasiūlė schemą. panašiai kaip ir beždžionės. Svetimų žmonių (ir ypač viešose vietose) prisilietimas nėra dažnas reiškinys. intymumas (tarp jų . kaip nežodinio bendravimo elementas. vieną iš pagarbos elementų. siuvėjai. Heslin ir T. pasisveikinimas) • draugiškas. išreiškia šilumą ir dominavimą. tačiau ir šių asmenų prisilietimai nėra socialiai reikšmingi. Šis iš anglų kalbos kilęs žodis pastaruoju metu plačiai vartojamas. Prisilietimas. šiltas (apima abu pirmuosius atvejus) • meilė. turi įgimtą poreikį prisilietimui ir tai yra ypatingas ryšio su motina šaltinis . p. gimnastikos instruktoriai. Rankos padavimas pasveikinant labai dažnas sėkmės. susipažįstant ar patvirtinant socialinį ryšį. jo socialinės normos yra gana griežtos. nors kartais ir malonus. Mokslinėje literatūroje gausu faktų. Yra prisilietimų.

1994. dominantiškumas. jog ryšys tarp asmenybės savybės ir nežodinio bendravimo nebuvo patvirtintas. neurotizmas (-) Pastaba: ženklas (-). baimė (-) susirūpinimas dominantiškumas. Argyle. ekstraversija. pasitikėjimą pateikta informacija. Beveik visi nežodinio bendravimo elementai vienaip ar kitaip yra siejami su asmenybe. yra svarbūs visam bendravimo procesui.2 lentelė. ekstraversija neurotiškumas (-) susirūpinimas. poza išreiškia nuostatą ir emocijas. kaip matėme iš šiame skyrelyje pateiktos teorinės medžiagos ir tyrimų pavyzdžių.119 asocijuojasi su teigiamai vertinamu stereotipu. baimė dominantiškumas. 6. savigarba. Nežodinio bendravimo ir asmenybės ryšiai (pagal M. jeigu jie yra suderinti su kalba. 269) Veido išraiška dominantiškumas (-). bet dažniau linkę save liesti (M. gestai ir kiti kūno judesiai. p. nurodytas prie asmenybės savybių. psichikos sutrikimas (-) Erdvės artumas Žvilgsnis Kūno judesiai: savęs lietimas atsipalaidavimas Ekspresija dominantiškumas. jog pikti. socialiniai įgūdžiai ekstraversija. 1994). nepakankamai socialūs ir protiškai atsilikę asmenys rečiau naudoja gestus. buvo taip pat nustatyta. pasitikėjimas savimi. Jais pasinaudodami galime padaryti kai kuriuos apibendrinimus: . Argyle. Nežodinio bendravimo elementai. Ieškant nežodinio bendravimo ryšių su asmenybe. sustiprina išreikštas mintis. rodo.

kad nežodinė kalba yra universalesnė ir įtikinamesnė? Ar galime prognozuoti žmogaus sėkmę iš „kūno kalbos"? Kurie „kūno kalbos" elementai geriausiai atspindi žmogaus emocijas? Ar patrauklumas suteikia pranašumų gyvenime? . asmens fizinės savybės . jam būtini geri bendravimo įgūdžiai. kadangi jie sukelia kitų reakciją.120 1. akiniai ar aprangos detalės įtakoja bendravimo procesą. kosmetika. 6. o kartais net apsprendžia tarpusavio santykius. netgi tokie žmogaus išvaizdos aspektai. 2. tikslus nežodinio bendravimo įgūdžių panaudojimas padeda lengviau pasiekti tikslą. 4. jeigu asmens darbinė veikla yra susijusi su bendravimu. Pasvarstykite: • • • • • Kokį vaidmenį bendravime atlieka nežodinė kalba. simbolizuodami priklausymą tam tikrai socialinei grupei arba suteikdami patrauklumo. lyginant su žodine? Kodėl sakoma. nežodinio bendravimo elementai yra svarbi tokių įgūdžių dalis. prieštaravimai tarp „kūno kalbos" ir elgesio neigiamai veikia bendravimo procesą. 5. fizinis patrauklumas laikytini nežodinio bendravimo elementais. 3. tai svarbi priežastis ją tobulinti. kaip plaukai.išvaizda. esama ryšio tarp „kūno kalbos" ir asmenybės vertinimo. kūno sudėjimas.

121 .

122 .

Jei laikysim. Dėl to mes nusimename. kad santykiai tai daiktų padėtis vienas kito atžvilgiu. tuo tarpu netinkamas gali išardyti tiek dalykinius. . tarpasmeniniai santykiai pradeda blogėti. kurį savo noru skiriate kitam. tai galvojam apie bendravimą. neatviras. Tinkamas bendravimas padeda išlaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius. kodėl viršijome greitį. TARPASMENINIAI SANTYKIAI • • • • • • Kas yra tarpasmeniniai santykiai? Kaip tie santykiai vystosi ir nuo ko priklauso jų pobūdis? Kodėl ir kaip mes atsiskleidžiame bendraudami su įvairiais žmonėmis? Kas lemia žmonių patrauklumą tarpusavio santykiuose? Kas yra meilė ir kokios jos rūšys? Kokios nesėkmingų tarpusavio santykių priežastys? Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio. situacinio kontakto su aplinkiniais. nebebendrauja. Jei mes prašome pardavėjos paduoti mums kepaliuką duonos ar aiškiname policininkui. Kitas požymis. atėję į naują kolektyvą. Kai tik vienas nebeklauso kito. kurti ir išlaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. rodo tų santykių svarbą. Bet tai nedaug ką pasako. bet sunkiai apibrėžiama sąvoka. nebemoka išreikšti savo jausmų ir poreikių. koks jis geras bebūtų. kai. o tiksliau. kuris susieja bendraujančių asmenybes. tiek artimus ar romantiškus santykius. vertinant tarpasmeninius santykius. tai tėra tik formalaus bendravimo pavyzdžiai. ilgai negalime susirasti draugų. yra jų trukmė. kai kalbam apie tarpasmeninius santykius. Santykiai dažnai vartojama. tai tarpasmeninius santykius galima apibrėžti kaip žmonių padėtį visuomenėje vienas kito atžvilgiu.123 7. Kokie požymiai apibūdina tokius santykius? Pirmiausia. Laikas. Iš tikro mums labai svarbu užmegzti. kai nesiseka sutikti mylimojo ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais. kas yra tarpasmeniniai santykiai. kartu praleistas laikas. Kas yra tarpasmeniniai santykiai Pabandykime apibūdinti.

Mums reikia turėti šeimą. emocinis ir fizinis. kurie tokius ryšius turi. nes tie santykiai gali būti paviršutiniški ir stokoti intymumo. nes nuo mažumės įpratę kitų žmonių buvimą greta sieti su saugumo ir poreikių patenkinimo jausmais. Dar kartą stabtelėkime ties vienais iš svarbiausių -priklausomybės ir prieraišumo poreikiais. trunkantį trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą ir atspindintį tam tikrą intelektualinį. bet ir emocinio kontakto. neturintys artimų ryšių. draugų. o neretai dar ir patiria vyresnių brolių ar seserų agresiją savo atžvilgiu. nepatenkinę priklausomybės poreikio. Jei įdėmiau pažvelgtume į savo gyvenimą. dalintis jais. žmonės jaučiasi vieniši. vieniši ir neturintys draugų. kad žmonės. nors ir skiriasi savo stiprumu. t. y. Tyrimai rodo. Mes siekiame ne tik būti su kitais žmonėmis kartu. . Pabūti vienam su savimi yra netgi būtina.124 Ir turbūt svarbiausias tarpasmeninių santykių ypatumas . pasitikslintum savo mintis ir įvertintum veiksmus. būti daugelio bendrijų nariu. Jie gali net turėti keletą draugų. priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. Tai nėra priklausymas daiktiška ar išnaudotojiška prasme. Tik reikia žinoti. Taylor. y. emocinį ar fizinį bendraujančių artumą. Žmonės gali būti artimi tiek vienu iš šių aspektų. Schachter šį poreikį pavadino afiliacijos poreikiu ir teigė. tai tiesiog poreikis palaikyti ryšius su kitais. poros ir nepriklausantys jokiai draugijai ar bendrijai miršta anksčiau nei tie. 1994). bet būti vienišais. kad nuolat siekiame būti susiję su kitais žmonėmis. jausti meilės. artumas tarp bendraujančių. Nepatenkinę šio poreikio. tai turėtume pripažinti. t. E. būti reikalingi. t. Schachter. Taigi tarpasmeninius santykius galime apibūdinti kaip neformalų asmenybių bendravimą. rūpintis kitu.intymumas. kad būti vienam ir vienišam yra ne tas pat. kitų šis poreikis yra silpnesnis (Sh. Artumas tarp žmonių gali būti intelektinis. Pagal S. Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs Kaip jau žinote iš ankstesnių skyrių. kad geriau apmąstytum savo gyvenimiškąją situaciją ar susikaupusius jausmus. kad jis būdingas visiems žmonėms. tiek visais. intymumo jausmus. y. S. Tuo tarpu kiti pagal gimimo eiliškumą vaikai gauna mažiau tėvų dėmesio. Vieniems yra labai svarbu bet kokioj situacijoj siekti kitų draugijos. tarpasmeniniai santykiai leidžia patenkinti pagrindinius žmogaus socialinius poreikius. pirmagimiai ir vienturčiai turi stipresnį afiliacijos poreikį.

mes perkeliame jausmus. jo patrauklumas jums mažėja. Pastiprinimo -jausmų teorija (D. Kuo kiti gali mus apdovanoti? Ogi tuo. Tokiu atveju jūsų santykiai bus nesubalansuoti. Įsivaizduokit. Todėl. Ir priešingai. mes teikiam pirmenybę vieniems žmonėms. vienam iš jūsų reikėtų keisti savo požiūrius arba nuspręsti nekalbėti apie tuos dalykus. Kodėl gi. įdomios kelionės. kurie jums patrauklūs. kad žmonių patrauklumas gali padidėti ar sumažėti priklausomai nuo to. jei žmogus. Kad jūsų santykiai įgytų pusiausvyrą. atsakydami į šį klausimą. tai mūsų santykiai su juo subalansuoti. kokias emocijas. Daugelis tyrinėtojų. sužinote. kad norint išlaikyti santykius. S. tikėtina. Newcomb. kuriuos išgyvename tomis aplinkybėmis. 1961) požiūriu kitų žmonių patrauklumas didėja. Su žmonėmis. Heider. vakarienės drauge niekada nepraras savo reikšmingumo. mes linkę bendrauti.125 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius Peržvelkite mintyse savo draugų ir gerų pažįstamų ratą. Geri draugai draugystės . 1970) teigia. patenkina mūsų poreikius. kurie šiuo metu yra su jumis. kai jūs po sunkių darbų ilsitės prie židinio. su kuriais jaučiame turį subalansuotus santykius. kad jis laikosi visai priešingos nuomonės apie jums svarbius dalykus. 1994). M. A. su kuriuo bendraujame. Taigi romantiški pietūs. kad mes jiems patinkam ir pan. t. tampa mums reikšmingi. ir bendraudami su juo. Clore. Kiti. Tai sukelia mums teigiamus jausmus. kai jų buvimas siejamas su teigiamomis emocijomis. teigiamas ar neigiamas. iš pradžių buvę neutralūs. svarbu juos susieti su maloniais dalykais. skaniai pavalgę ir atsigėrę. kad jie panašiai galvoja. nesutinka su jūsų nuomone ar verčia pasijusti blogai. nuolat kritikuoja jus. pasitenkinimu. Apdovanojimo teorijos (T. kai santykiai su jais yra mus dažniau apdovanojantys. kad jaučiat didesnį palankumą tiems. kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo asmeniu. pasirinkdami draugus. Balanso teorija (F. kad žmogaus patrauklumas susijęs su tuo. Byrne ir G. padeda mums. ir mes mėgstame tuos žmones. 1958) aiškina. o ne kitiems? Yra keletas tarpasmeninį patrauklumą aiškinančių teorijų (pagal I. užmegzdami tarpasmeninius santykius. ir tai didina jo patrauklumą. aiškintų tokį pasirinkimą tarpasmeniniu patrauklumu: jūs siekiate bendrauti su tais. ir atvirkščiai. jausitės nepatogiai. Bordens. L. Horovvitz ir K. pasirinkote būtent juos? Jūsų pasirinkimas gali būti visai ne atsitiktinis. Šio požiūrio šalininkai teigia. y. Kodėl. malonumu. Jei žmogus. su kuriuo tenka bendrauti. mes kartu su jais išgyvename tam tikromis situacijomis. į jose dalyvaujančius asmenis. turi panašius interesus ir požiūrius. kad bendraudamas su savo naujuoju draugu.

Šis polinkis leidžia mums sėkmingai bendradarbiauti su daugeliu žmonių.kartu. Ir nors mums atrodo. o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti juos. ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame. galite atrasti ir savo pažįstamų tarpe tokių. Todėl. Panašumas. kad jūsų draugais ar mylimaisiais tapo tie asmenys. Be abejo. mes labiau linkę surasti patinkančius bruožus kituose ir pamėgti žmones. Zajonc.126 vardan kartais toleruoja nuomonių neatitikimus. tiek bendrauti. pvz. kad paprasčiausiai mums labiau patinka tai.. Šiais laikais mes laisvai pasirenkame draugus ir vedybų partnerius. Dažnesnio pasirodymo poveikį patrauklumo didėjimui efektyviai išnaudoja reklaminės ir politinės kampanijos. kad tiek vedusių. kas įprasta ir pažįstama ir nerimauja. panašumo reikšmė tarpasmeniniam patrauklumui pabrėžiama visose trijose patrauklumą aiškinančiose teorijose. gyvenote viename kambaryje ar kaimynystėje ir pan. kad tam tikru jūsų gyvenimo momentu jūs tiesiog atsidūrėte fizinėje erdvėje arti viena kitos. nes priešinga nuostata trukdytų tiek dirbti kartu. Pasirodo. kad mūsų pasirinkimas priklauso tik nuo mūsų valios. Todėl gali būti. Fizinis artumas leidžia dažniau matyti tam tikrus asmenis. panašumas. bet subalansuoti santykiai vis tik malonesni ir labiau apdovanojantys nei nesubalansuoti. nepatinka daugumas aplinkinių. Aptarsime juos plačiau. B. abipusiškumas ir fizinis patrauklumas. kūdikiai ir jauni gyvūnai teikia pirmenybę tam. Nuostatų ir įsitikinimų. Kaip rodo šimtai tyrimų.. Atrodo. kurių patrauklumą jums padidino šie patrauklumo veiksniai: fizinis atstumas. mokėtės vienoje klasėje ar kurse. bet jie dažniausiai irgi nėra labai mėgstami kitų. Kaip pastebėjote. interesų. kurie yra bendri visiems žmonėms. kai susiduria su tuo. asmenybės ir net fizinės išvaizdos panašumas . Pvz. kurią skalbimo priemonės ar majonezo rūšį pirkti. negu nemėgti. Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti. atrodo. Mokslininkai šį efektą aiškina įgimta naujumo baime. kad šiais laikais balsavimas už politinį kandidatą yra tas pats. Fizinis atstumas. Jis reiškia. kas nepažįstama. tai galioja bet kuriems objektams. tiek nevedusių studentų draugystei turėjo didelės įtakos tai. su kuriais susiduriame. kaip jie buvo apgyvendinti universiteto bendrabutyje . kaip viena svarbiausių išgyvenimo strategijų. su kuriais dažniau kontaktuojame. ir tai sukelia taip vadinamą dažnesnio pasirodymo efektą (R. 1968). Tyrimai rodo. kuriems. Kaip jūs susipažinote su savo geriausia drauge? Nemaža tikimybė. papildymas. kas nuspręsti. arti ar toli vienas nuo kito. iš tikrųjų dažnai jis paklūsta tam tikriems dėsningumams.

kad mąstome „teisingai" ir todėl jaučiamės geriau. Todėl asmuo su stipriu globos pradu ir trokštantis rūpintis kitu sudarys idealią porą su tuo. Kai mes sutinkame taip pat kaip ir mes galvojančius žmones.taip. mes tikime. Abipusiškumas. Sunku nustatyti. kad juo rūpintųsi. patenkindami vienas kito poreikius. fizinis patrauklumas yra labai stiprus bendro žmogaus patrauklumo veiksnys. Fizinis patrauklumas. Mes mėgstame tuos. kad ir ji(s) mus mėgta. nes tai neatitinka jo paties Aš vaizdo. Daugybė tyrimų patvirtina. kiek panašių nuostatų ar vertybių turi laikytis bendraujantieji. negu nepanašūs. fizine išvaizda ir socialiniu statusu. Kita išimtis . didina to asmens patrauklumą. Tyrimai rodo. kurių mes neturime.kilmės. kuris nori. kad galime numatyti tų žmonių elgesį. norėdamas mums įsiteikti ir. Be to.kai mes įtariame. kad kitas asmuo teigiamai apie mus atsiliepia. etninių. kad skirtingumas gali būti naudingas tuomet. Gausybė . Papildymas. kurie yra panašūs savo asmenybe. turi bendraujantys.127 yra labai stiprus patrauklumą sąlygojantis veiksnys. tuo daugiau panašumų mes ieškome įvairiose srityse. Ar jums patinka gražūs žmonės? Turbūt daugelis atsakys . kuri yra viena iš svarbiausių jūsų gyvenime. Žinojimas. nes turi savybių. stengiasi padaryti mums gerą įspūdį. Jeigu Jonas nepasitiki savimi ir menkai save vertina. išskyrus tą. O taip pat. ypač pradinėmis bendravimo stadijomis. turėdamas slaptų ketinimų. išsilavinimo. Iš tikrųjų. Visi žinom posakį „priešybės traukia". asmenybės savybių ir pan. kad kuo daugiau panašumų . kurie mėgsta mus. o tuo pačiu ir tų asmenų patrauklumą. skonio. politinių. Kodėl panašumas didina patrauklumą? Nuostatų panašumas patenkina mūsų poreikį rasti savo pažiūrų teisingumo patvirtinimą. Kai kada kiti mus traukia. kad į porą dažniau pasirenkami tie asmenys. Manoma. kad jų patrauklumas vienas kitam stiprėtų. interesų. kad svarbus veiksnys yra panašių nuostatų santykis ir svarbumas. Bet manoma. Netgi fizinio patrauklumo panašumas yra būdingas daugeliui porų. Tačiau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panašumas. jei mums patinka kas nors. mes norime. ir tai didina pasitikėjimo ir saugumo jausmus. Šios taisyklės negalioja turintiems žemą savivertę asmenims. tai jis gali nepriimti teigiamos informacijos apie save. Nėra gerai. Ir kuo santykiai su kitu asmeniu artimesni. įsitikiname. kad jūs patinkate kitam asmeniui. tuo jie patrauklesni vienas kitam ir tuo sėkmingesnis jų bendravimas. jei kitas asmuo pritaria jums daugelyje sričių. religinių. sutikę panašiai mąstančius ir jaučiančius. kai bendraujantys gali papildyti vienas kitą.

rodančių. kad yra tam tikri įgimti patrauklumo vertinimo mechanizmai. y. Net gyvūnai. t. Amerikiečių psichologų tyrimai rodo. kurį jaučia patrauklesni žmonės. platesnį socialinių kontaktų ratą (K. bet pagal šiuolaikinius grožio standartus jos pernelyg storos. Šiuolaikiniai modeliai ateinančioms kartoms gali atrodyti bjaurūs ar keliantys juoką. yra gerai" veikia mus nuo pat vaikystės. 1972). jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais. o kas . Tokiu būdu reprodukcinių galimybių požymiai susiejami su grožio . kas yra fiziškai patrauklu. Mes labiau žavimės simpatiškais kūdikiais. turinčių simetrijos. kuriuos suaugę įvertino kaip patrauklesnius. Tiems. Kokios yra fizinio patrauklumo priežastys ir kriterijai? Įvairios epochos ir kultūros labai skirtingai vertina.ne. seksualumas. Berscheid ir E. simetriškumas gali atspindėti geresnę sveikatą ir genetinę kokybę. susiduriame su teigiamais veikėjais. kaip universalus grožis. pasirinkdami partnerius. sociobiologai. įsisavindami jau egzistuojančias visuomenėje normas ir vertybes. taigi žmonės ir gyvūnai genetiškai užprogramuoti ieškoti partnerių. sąlygoja jų didesnį pasitikėjimą savimi. Rubenso paveikslų moterys buvo laikomos gražuolėmis XVII amžiuje. D. Kultūrinis stereotipas „kas gražu. patvirtinančių jų hipotezes. Dion. Patrauklumo poveikis patiriamas jau nuo pat gimimo. socialumas.baisiomis ir negražiomis raganomis. Yra duomenų. manoma. yra atlikę nemažai tyrimų. kad jau dviejų mėnesių kūdikiai ilgiau fiksuoja žvilgsnį ties tais moterų veidais. kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus. kurie dažniausiai yra gražūs. E. vienos ryškios savybės (šiuo atveju patrauklumo) poveikis bendram asmens vertinimui. kad jie yra geriau prisitaikę. gyvena visavertį gyvenimą ir būna laimingesni santuokoje. ir neigiamais . kad patrauklumo suvokimas gali būti nulemtas ir biologinių veiksnių. pasireiškia jums jau žinomas aureolės efektas. lyties ir kultūros žmonės vertina visais atžvilgiais geriau nei nepatrauklius.128 tyrimų rodo. skaitydami pasakas. kad mes išmokstam. kad palankesnis elgesys. Iš tikrųjų. Gali būti. Nustatytas gana universalus visų kultūrų žmonių ypatumas vertinti simetriškus veidus kaip patrauklesnius. Walster. Tai leidžia manyti. Šio požiūrio skelbėjai. Tai leidžia manyti. priskiriamos įvairios teigiamos savybės įdomumas. kurie suvokiami kaip patrauklūs. vaikų darželyje populiaresni patrauklūs vaikai. teikia pirmenybę simetrijai. pamotėmis ir pan. švelnumas. Vertinant patrauklius žmones. geresnį savęs vertinimą ir geresnius bendravimo gebėjimus. atrodo. Mokslininkų nuomone. kas yra gražu. kai. kad nėra tokio dalyko. sąžiningesni.

Įsisąmoninimas gali būti vienpusis arba abipusis. t. mes sueiname į paviršutinišką kontaktą. geriausiais draugais. Pradinis patrauklumas dažnai lemia. prasideda tuomet. Kitas lygis. Siame modelyje santykių raida nuo trumpalaikės sąveikos iki artimų santykių vaizduojama kaip auganti dviejų žmonių tarpusavio priklausomybė (7. paviršutiniškas kontaktas. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiamą įspūdį. kurį tuo metu atlieka žmogus. kai žmonės labai susiję vienas su kitu. Daugelis sąveikų ir baigiasi šioje minimalios tarpusavio priklausomybės stadijoje. Tarpusavio priklausomybės modelis (Levinger ir Snoek. Iš pradžių du žmonės visiškai nežino apie vienas kito buvimą. nulemtas socialinio vaidmens. ir jo poveikis bendraujančiam yra ribotas. y. pagal Sh. kai. kai du žmonės pirmą kartą sąveikauja. jūs galite nemėgti kokio nors studento net ir nebendravę su juo. Kai asmuo pastebi ar sužino ką nors apie kitą. kaip nuo paviršutiniško bendravimo pereinama prie vis gilesnio ir artimesnio. ar mes toliau bendrausime su žmonėmis. Paviršutiniškas kontaktas yra tarpusavio priklausomybės pradžia. kai mes nusprendžiame tęsti santykius su mums patikusiu asmeniu? Tarpasmeninius santykius tyrinėjantys mokslininkai siūlo įvairius santykių raidos modelius. Tarpasmeninių santykių raida Gyvenime mes sutinkame daugybę žmonių. Taylor. sakykim. grožio supratimas įvairiose kultūrose be galo įvairus.. E. dažniausiai . du nepažįstami. Toks bendravimas dažniausiai yra trumpas. aiškinančius. Kai mes persimetame keliais žodžiais su pardavėja. Pvz. nors ir yra labai bendrų patrauklumo vertinimo kriterijų. Tai gali būti santykiai su tėvais. bet santykius palaikome tik su kai kuriais iš jų. neįpareigojantis. O kas vyksta po to. vyru ar žmona.kalbėdami arba pasikeisdami laiškais. žymi artimus santykius. Visiems artimiems santykiams būdingi trys pagrindiniai bruožai: • dažna sąveika ir trukmė • daug įvairios bendros veiklos ir kartu patirtų įvykių • didelė įtaka vienas kitam. 1994). Pastaroji stadija. . bet matę ar girdėję apie jį. santykiai pereina į įsisąmoninimo stadiją. peržvelgia vienas kitą. pereinama į bendrumo stadiją. bendradarbiais. Vis tik. mes galime inicijuoti sąveiką su juo. ar ne. 1974. laukiantys eilėje prie kabineto durų.129 kriterijais. Jei sąveika tarp dviejų žmonių tęsiasi ir toliau.1 pav. Si stadija gali būti labai svarbi. kontakto tarp jų dar nėra. prasidedančią nuo nedidelės ir pasibaigiančią ryškia tarpusavio priklausomybe.).

jausmai turi mums didelę įtaką.1 pav. išgirstą iš kokio nors įstaigos klerko. Artimų žmonių poelgiai.130 Kontakto nėra (du asmenys nesusiję vienas su kitu) Įsisąmoninimas (vienpusės nuostatos ir įspūdžiai) Paviršutiniškas kontaktas (abipusės nuostatos. E. taigi gali kalbėti apie daugelį dalykų. meilės. Artimi santykiai yra teigiamų emocijų. paramos šaltinis. jie turi daug bendros veiklos ir kartu išgyvena daug įvykių. vertinimai. Jei kandžią repliką. rūpinimosi. kad dėl artimiausių žmonių mes galime išgyventi ir stipriausius pykčio. Dviejų žmonių tarpusavio priklausomybės modelis (pagal Sh. pavydo bei nusivylimo jausmus. tai geriausio draugo kritika gali ilgam išvesti iš pusiausvyros. jų santykiai tęsiasi santykinai ilgą laiką. . 1994) Artimi žmonės dažnai bendrauja. greitai pamirštam. šiek tiek sąveikos) Bendrumas: nedidelė priklausomybė vidutinė priklausomybė didelė priklausomybė 7. Bet nereikia užmiršti. Taylor.

kokie j ūsų karjeros ir gyvenimo planai. Taylor. Jūs galite kalbėti su savo pažįstamais apie tai. kad visas pasaulis apie tai žinotų. 1994). Socialinio įsiskverbimo modelis (Altman ir Taylor.131 Kokiu būdu mes tampame tokie artimi vienas kitam. Tai ir yra santykių plėtra į gylį. ką mėgstate valgyti. vertybės . pagal Sh. kokios muzikos klausotės ir kur jūs ruošiatės keliauti vasarą. bendraujantieji atskleidžia vis daugiau asmeninių. socialinis įsiskverbimas gali vykti dviem kryptimis . Taylor. kuri nėra labai intymi. 1973.2 pav. E. E. leidžiantis vis giliau ir giliau „įsiskverbti" į kito žmogaus asmenybės vidų. Artimesniems žmonėms atskleidžiate tokią informaciją. pvz. Santykių raida šiame modelyje suprantama kaip palaipsnis savęs atskleidimo procesas.2 pav. kiek uždirbate. 1994) Santykiams plėtojantis nuo paviršutiniškų iki labai artimų.. Atsiskleidimas į gylį ir įplotį skirtingiems asmenims (pagal Sh.į gylį ir į plotį.. bet ir nenorėtumėte. atskleidžia kitas santykių raidos modelis. Kaip parodyta 7. 7. intymių dalykų apie save. koks jūsų šuns vardas.

132 ir poreikiai. Taigi atsiskleidimas yra ypatinga pokalbio rūšis. Derlega (1984) nurodo penkias pagrindines atsiskleidimo priežastis. Kai mes papasakojame apie tai. apie kuriuos mes nepasakojame net ir artimiausiems žmonėms. šis procesas labiau panašus į plėtotę spirale. Bet koks verbalinis ar neverbalinis elgesys mus atskleidžia. Kaip nurodo modelio autoriai. kad jaučiame įtampą bendraudami su nepažįstamaisiais. nes bijom arba tiesiog nenorim dalytis mums reikšmingais dalykais. J. informacija perduodama žodžiu 3. todėl toliau pakalbėsime apie šį svarbų bendravimui procesą. Nėra taip. kuomet mes pasidalijame intymia asmenine informacija ir jausmais su kitu asmeniu. emocijas. tai vengiame jo. Tik nedaugeliui pačių artimiausių žmonių galite atskleisti savo baimes. kai mes tai siekiame visiško atvirumo su draugais. Santykių plėtra į plotį negarantuoja. skausmingus ar reikšmingus išgyvenimus. mes reiškiame savo nuomonę. su laiku mes apie žmogų sužinome vis daugiau dalykų.2 pav. bet jo vis tik gerai nepažinti. interesus. kad mes paprasčiausiai diena iš dienos vis daugiau atsiskleidžiame kitam. t.. kad su tuo žmogumi mes tapsime gerais draugais. nebūtinai labai asmeniškų. Tačiau iš esmės santykių raida priklauso nuo mūsų tarpusavio atsiskleidimo ypatumų. ar kad buvome įsimylėję savo mokytoją. jausmus tėvų ir savo paties atžvilgiu. seksualinės fantazijos). ji skirta konkrečiam asmeniui. . Tai kaip galime atskirti atsiskleidimą nuo kitų bendravimo būdų? Dažniausiai nurodomi tokie atsiskleidimo kriterijai: 1. jei jis nėra mums giliai atsiskleidęs. Galim turėti daug informacijos apie asmenį. Yra mumyse ir tokių dalykų (pvz. mes atskleidžiame intymią informaciją apie save. Kito žmogaus pažinimo procesas yra sudėtingesnis nei pavaizduota 7. Kodėl mes atsiskleidžiame kitam asmeniui? V. pateikiama informacija turi būti asmeninė 2. Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose Kai tik pradedame kalbėti. Santykiai taip pat plėtojasi į plotį. siunčiame kitiems informaciją apie save. y.

133 1. Matydami. Atvirai išreikšdami savo jausmus ir vertinimus. atsiskleisdami vienas kitam. kad jis didina savęs įsisąmoninimą . kad mūsų reakcija yra „visai normali" arba kad mes „persūdėme" šioje situacijoje. 5. kad apsaugotume savo privatumą. 2. Kartais mes kalbam apie savo jausmus vien tam. nes paaiškėja skirtingi norai ir poreikiai. mes turime galimybę geriau įsisąmoninti. kuo jie panašūs ir kuo skiriasi jų mintys. kaip kiti reaguoja į mūsų informaciją. nepalankios informacijos apie save atskleidimas gali sumenkinti mūsų įvaizdį. pagarbą ir dėmesį mums. jog serga AIDS. Dėl to lūkesčiai dažnai lieka nepatenkinti. reakcijos. dėl kurių daugumas ir bijo atsiverti. arba atskleisti tai. atsiskleidimo tyrinėjimų pradininkas. . atsiranda nusivylimas kitu asmeniu bei santykiais. Santykių plėtra. Socialinis palyginimas. galima vengti pasakoti apie tam tikrus dalykus. kas įvyko ir geriau suvokti savo mintis bei išgyvenimus.. kas formuotų apie mus gerą nuomonę. Dalijimasis asmenine informacija ir pasitikėjimas kitu yra svarbus užmezgant santykius ir plėtojant juos intymumo link. Savęs suvokimas. Tarpasmeniniuose santykiuose. Dalydamiesi su kitais savo patyrimu ir jausmais. bendraujantieji sužino. Dažnai net labai artimi žmonės neatskleidžia savo norų tikėdamiesi. tuomet santykiai tampa riboti ir paviršutiniški. M. galime įskaudinti kitus. nurodo. Asmeninės informacijos atskleidimas daro mus pažeidžiamus. mes „pasitikriname" savo pažiūrų teisingumą ir tinkamumą. jausmai. Socialinė kontrolė. Jeigu neatskleidžiame partneriui. kad kitas turėtų juos žinoti ar atspėti. Tarpasmeniniams santykiams reikia atvirumo. Pvz. kokios neigiamos reakcijos susilaukia žmonės. Atvirumas gali sumažinti santykių patrauklumą. norėdami kontroliuoti situaciją. Jausmų išreiškimas. Teigiama yra tai. Tuo pačiu atsiskleidimas gali turėti ir neigiamų padarinių. S. Žinome. 4. kad juos „iškrautume". Jourard (1964). Po sunkios darbo dienos galite norėti išsakyti draugui. Toliau panagrinėsime. kaip atsiskleidimas veikia tarpasmeninių santykių raidą. kaip nirštate ant savo „šefo" ir kaip blogai jaučiatės. susilaukti jų kritikos ar neigiamo moralinio vertinimo. Mes galime atskleisti ar slėpti informaciją apie save. ką jaučiame.atsiverdamas žmogus geriau pažįsta save. kokie jų poreikiai ir kokiu būdu galima juos patenkinti. kad atsiskleidimas gali turėti teigiamų ir neigiamų padarinių. kokie jo privalumai ir kokie atvirumo pavojai. atskleidę savo netradicinę seksualinę orientaciją ar tai. Kiti gali patvirtinti. Iš tikrųjų. 3.

kitais . Egzistuoja nerašytos taisyklės kam. šis gali naudotis tuo. Atsiskleidimas neturi būti pernelyg greitas. kad toks atsiskleidimas atitinka situaciją ir yra savalaikis. Bet suaugusieji pradeda reguliuoti atsiskleidimą. bet vienas iš jų neįvertino santykių lygio sakydamas: „Ar nenorėtum susilaukti nuo manęs kūdikio?" Tikriausiai šioje santykių stadijoje merginai toks klausimas gali pasirodyti netinkamas ir ji gali įvertinti tai kaip netaktą bei kišimąsi į intymią teritoriją. Taigi egzistuoja atitikimo norma. nes gali padidinti bendraujančio su jumis nerimą ir gynybiškumą. jog drovisi moterų. Tokiu būdu atsiranda atsiskleidimo reguliavimo mechanizmai .kuo daugiau atsiskleidžia. kad du žmonės atėjo į antrą pasimatymą. ji(s) linkęs atskleisti panašų kiekį asmeninės informacijos mums. Atsiskleidimas yra tampriai susijęs su patrauklumu. kunigui. erzindamas Petrą • išdavystė: deja. mes dažnai intuityviai jaučiame. Vaikystėje savo minčių. Taigi ar išvis verta atsiskleisti? Atsakymas būtų . Jei Petras papasakoja draugui apie tai. tuo tampa patrauklesnis. Labiausiai ištyrinėta abipusiškumo norma yra tokia: jei mes pasidalijame intymia informacija su kitu asmeniu. tą patį gauname iš kito. o kartais ir autobuso ar traukinio bendrakeleiviui. Bet su sąlyga. kiek galime jiems atsiskleisti. su kuriais mes pasidalijome asmenine informacija. Bendraudami su kitais. Derlega (1984) pabrėžia tokius galimus atsiskleidimo pavojus: • abejingumas: kartais galime patirti nemalonius jausmus supratę. verta. vienais atvejais jį skatindami.tam tikros atsiskleidimo normos. Kaip geriausiai tai padaryti. kiek jis mums atsiskleidžia . Jiems patinka būti drauge. kad daugiau jo niekad nepamatys. kad kitam visai neįdomus mūsų atsivėrimas • atstūmimas: kaip jau minėta. kuriais labai pasitiki .134 V. Mes žymiai labiau atsiskleidžiame tiems. Įsivaizduokite. kad įskaudintų ar kontroliuotų mus. kuriuos mėgstame ir kuriais pasitikime. J. Jos priklauso nuo visuomenės. šeimos ir individualaus patyrimo. kartais atskleidžia kitiems. Kita vertus. Todėl žmonės linkę jas patikėti tik tiems. kuriais pasitikėjome. Vaikui nieko nereiškia pasakyti garbiai poniai: „Tu negraži.bausdami ar ignoruodami. padeda suprasti atsiskleidimo normos. kuri reikalauja.sutuoktiniui. Jei mes kalbame apie nereikšmingus dalykus. asmenines paslaptis tie. jei žino.taip. artimiems draugams. jausmų ir norų atskleidimas vyksta natūraliai ir spontaniškai. tu nepatinki man". kad mūsų atsiskleidimas atitiktų . atsiskleidimas gali sąlygoti aplinkinių neigiamą reakciją ir socialinį atstūmimą • kontrolės praradimas: asmenys. kada ir kiek atsiskleisti. gali ją panaudoti. tik reikia tai daryti tinkamai ir laiku. asmens patrauklumas priklauso nuo to.

Studentų retrospektyvinė savo draugysčių analizė išryškino keturias pagrindines draugystės iširimo priežastis: • fizinis atsiskyrimas • naujų draugų atsiradimas • sumažėjęs senų draugų patrauklumas • trukdymai draugystei dėl mylimoj o(osios) atsiradimo ar vedybų. pasitiki vienas kitu. Per daug atviri žmonės. Apibendrinant reikia pažymėti. o tai reiškia. kad draugavimas reikalauja laikytis neformalių taisyklių. Hendrick ir C. kurių sulaužymas gali pakenkti draugystei. pašnekovo būseną. Artimais draugais mes laikome žmones. kad atsiskleidimas yra svarbus tarpasmeninių santykių plėtros veiksnys. kaip ir labai uždari. o taip pat tai. su kuriais jaučiamės labai artimi ir tampriai tarpusavyje susiję. kad du asmenys laisvai atsiskleidžia vienas kitam. S. Hendrick (1992) aprašo tarpkultūrinių tyrimų rezultatus. kai ji reikalinga • siekimas padaryti draugą laimingą. teikia ir gauna pagalbą. nes atrodo neturintys sveikos nuovokos ir blogai prisitaikę. Taisyklės tokios: • draugo interesų gynimas • pasidalijimas geromis žiniomis su draugu • emocinės paramos suteikimas • pasitikėjimas vienas kitu • pagalbos siūlymas. Šios taisyklės leidžia daryti išvadą. kai esate kartu. išreiškia savo emocijas. Draugystė Draugystė ir meilė yra aukščiausia tarpasmeninių santykių raidos pakopa. kad išlaikyti draugystę nėra visai paprasta. kurie rodo. Tarp draugų pasiekiamas didelis intymumas. Bet ir ilgalaikiai artimi tarpasmeniniai santykiai negarantuoja nuolatinio atvirumo. kokius padarinius gali sukelti toks atsivėrimas. Taigi galima manyti. yra nepopuliarūs ir nepatrauklūs.135 tarpasmeninių santykių pobūdį ir partnerio atsiskleidimo lygį. Net ir intymūs partneriai turi būti jautrūs vienas kitam ir prieš atsiskleisdami įvertinti laiką. kad draugystės išlaikymui svarbūs priešingi dalykai: • fizinio atsiskyrimo nebuvimas • ištikimybė • toliau mėgti savo draugus .

• Nerimastingas prieraišumas dažnai susiformuoja temperamentingiems kūdikiams. Pagal J. neprisirišo prie kokio nors žmogaus. jei pirmaisiais dviem gyvenimo metais vaikas nepatyrė pakankamai meilės ir turėjo mažai fizinių kontaktų su motina ar ją atstojančiu asmeniu. kiek ir mylinčių žmonių. kad išmoktų mylėti kitus (S. vis tik meilė yra gana dažnas tyrinėjimų objektas. nevaržomą meilę. Kūdikis. reaguodamas į motinos fizinį artumą. švelnius prisilietimus. Jie priklauso nuo paties kūdikio temperamento ir nuo tėvų ar globėjų įgūdžių ir požiūrio į vaiko globą. Bowlby prieraišumo teoriją. Tokios meilės siekia absoliuti dauguma žmonių. saugumo ir meilės. patirta motinos glėbyje. Meilė Perėję patikimo ir draugystės stadiją. Kokios yra meilės jausmo šaknys? Meilė prasideda nuo lopšio. bet ir kančių šaltinis. kuris leistų palaikyti draugystę. mylavimą ir šiltą balsą. brolių . kad ji yra ne tik džiaugsmo. Bowlby ir kiti autoriai nurodo. Be meilės ir rūpinimosi kūdikystėje mes žūtume. mes pasiekiame meilės valdas. Hendrick. kuri apima žmogų tam tikru jo gyvenimo momentu labai stipriai . kad meilė. yra suaugusio žmogaus meilės šaltinis. 1991). kai motina atsiliepia į kūdikio reikmes ir jam pakanka dėmesio ir meilės.136 • išlaikyti tokį gyvenimo stilių. ieškodamas kontakto. bet periodiškai grįžta pas mamą. Skiriami tokie prieraišumo tipai: • Saugus prieraišumas atsiranda. Hendrick ir C. kurių motinų reakcijos yra nenuspėjamos: kartais ignoruoja kūdikį. suaugęs jis nesugebės užmegzti gilaus meilės ryšio. o kartais per daug globoja. Motina šiuo atveju nėra nuolatinis saugumo .seserims ir pan. Yra tėvų meilė vaikams. J. nepaisant to. 1992). kad gali susiformuoti skirtingi kūdikio prieraišumo prie motinos stiliai (D. Čekuolienė. Nors tai sudėtingas bei sunkiai apibrėžiamas jausmas.tėvams. Kiekvienas meilės ryšys skirtingas ir turi savo unikalių bruožų. Taigi vaikas turi būti mylimas. Egzistuoja daugybė meilės rūšių. gal tiek pat. vaikų . Bet yra viena meilės rūšis.tai meilės jausmas vienam (arba keliems) priešingos lyties asmenims. Taip pat ne mažiau svarbu. prisiriša prie motinos ir reiškia jai instinktyvią. Paaugęs kūdikis džiaugsmingai tyrinėja pasaulį.

pavydą. Nesaugūs suaugusieji apibūdino savo tėvus kaip reiklius. Tokioj aplinkoj augantys kūdikiai tampa palyginti neemocionalūs ir nejautrūs kitiems žmonėms. kurių tėvai. • Nesaugus prieraišumas susidaro kūdikiams. kad gana lengvai suartėja su kitais ir retai nerimauja dėl to. Suaugusiųjų tarpe formuojantis prieraišumui galioja abipusiškumo principas kiekvienas partneris ne tik gauna. jaučia nerimą ir netikrumo jausmą. Ar prisimenate save įsimylėjusį (-ią) „iki ausų"? Šį patyrimą daugelis yra išgyvenęs bent kartą gyvenime. širdies daužymąsi. stiprus pavydas. emociniai pakilimai ir nuopuoliai. Daugelis nurodė. Tokio santykių tipo kūdikiai. Jūs. bet bijo būti atstumti. bendraudami su kitais. Nerimastingo tipo suaugusieji pažymėjo. Meilės rūšys Aistringa meilė. Tyrimai rodo. Hazan ir P. Aišku. ar mylimieji atsakys į jų jausmą ir ar pasiliks su jais. yra skirtumų tarp kūdikio ir suaugusiojo prieraišumo. Galbūt jus buvo užvaldžiusios mintys ir fantazijos apie mylimąjį. jautėte įvairius fizinius pojūčius . Saugaus prieraišumo stiliaus suaugusieji savo santykius su kitais vertino kaip laimingesnius ir ilgiau trunkančius nei kitų dviejų stilių asmenys. Shaver. patyręs meilę. o noras dirbti. Jie paminėjo intymumo baimę. kad bus jų palikti. kaip kad daro daugelis kitų tėvų. Jie siekia meilės. pvz. raudonį veide ar sunkumą skrandyje. didelius emocinius svyravimus santykiuose su mylimaisiais. nesijuokia. Tuo tarpu nesaugaus tipo atstovai nurodė. Jie nurodė.burnos džiūvimą. kad jiems sunku rasti tikrą meilę ar visiškai pasitikėti savo partneriu. 1987).. didelis seksualumas. nerodo jiems savo emocijų . kad kūdikio prieraišumo stiliai sukuria pagrindą suaugusiojo prieraišumo prie kitų stiliui. kad jų tėvai buvo nelaimingi santuokoje (C. bet ir teikia globą ir šiltus jausmus. Prieraišumo stilius gyvenimo eigoje gali ir keistis.137 garantas.nesišypso. Jų meilės santykius lydėjo aistra. panašiai kaip ir daugelis įsimylėjėlių. kaip saugiai prisirišusiems vaikams. Suaugusieji labiau prisiriša prie bendraamžių jų santykiai dažnai apima ir seksualinį potraukį. žaisti ir visam . gali pradėti jaustis saugiau bendraudamas su kitais ir gebėti užmegzti ilgalaikius ryšius. nesugaus prieraišumo stiliaus asmuo. paramą ir rūpinimąsi juo paauglystėje ar vėliau. bendraudami su kūdikiais. Saugiai besijaučiantys suaugusieji prisiminė šiltus santykius tarp jų ir tėvų ir tarp pačių tėvų. kad nerimauja dėl to. kritiškus ir nejautrius. turbūt.

sumažėjo iki minimumo? Buvo apėmę stiprūs ir tuo pačiu prieštaringi jausmai . išskyrus tą asmenį. galima nustebti: „Ir kam to reikia?" Kaip ten bebūtų. žmogui reikia sensorinės įvairovės. Žmonės labai skiriasi pagal požiūrį. pvz. Jai būdingi vidutinio intensyvumo. kurį sukelia santykių netolygumas • jausmų. atsiranda dėl to. Atsiranda mažiau nesusipratimų. saugumo ir supratimo.138 kitam. Be to. kad jūs patyrėte taip vadinamą aistringą meilę. turi daug ką bendra. susižavėjimas ir baimė.meilė ir neapykanta. rūpinasi vienas kito gerove. mūsų dėmesys vėl nukrypsta į kasdieninį gyvenimą ir mūsų mylimas žmogus tampa tik vienu iš mums brangių dalykų. kiek mylimas asmuo jums skiria laiko ir dėmesio • nerimas ir baimė dėl naujų santykių ateities • pyktis dėl skausmo. Tai tokia meilė. beveik visiems mums vienu ar kitu metu tai atsitinka. Šiuo metu aistringoji meilė gali visai išnykti arba peraugti į partnerišką meilę. kuriuos suteikia . minčių ir fantazijų apie mylimą asmenį gausa. kai du žmonės yra labai artimi vienas kitam. kuri meilės rūšis yra „tikresnė". aistra ir pavydas? Jūsų išrinktasis visais atžvilgiais atrodė puikus? Visi požymiai rodo.. Taigi po kelių savaičių ar mėnesių „beprotybė praeina". kodėl aistringa meilė neišvengiamai išblėsta. kai labiau pažįstame kitą asmenį. naujų stimulų. Partneriška meilė vystosi palengva dviems asmenims kuriant juos patenkinančius santykius. todėl sumažėja nerimas ir netikrumas dėl kito asmens. ir susitelkimas tik ties vienu asmeniu pradeda varginti. kaip anksčiau. o ne stiprios aistros. Šio sąrašo analizė atskleidžia ir priežastis. kurias jaučia išgyvenantieji aistringą meilę. Sumišusios emocijos. šilti jausmai. yra patenkinami. Partneriška meilė. Šaltu protu peržvelgus šį sąrašą. Kai kurie poreikiai. Mes labiau pažįstame jo arba jos elgesį. Kai kuriems atrodo. kad pagrindiniai dalykai. priprantama prie kito žmogaus buvimo greta ir tai jau nesukelia tokio didelio susijaudinimo. pasitiki vienas kitu. kad tavim rūpintųsi • susijaudinimas pažinus kitą asmenį • susijaudinimas dėl seksualinių santykių • frustracija dėl nesusipratimų bendravime • netikrumas ir mylimojo asmenybės nepažinimas • pavydas dėl to. kad šios meilės pagrindą sudaro tiek teigiami. tiek neigiami jausmai: • dėmesio ir saugumo poreikis • poreikis būti priimtam ir suprastam • poreikis.

AISTRA ĮSIPAREIGOJIMAS 7.saugumas. seksualinio potraukio • įsipareigojimo . Aronson ir T. 7.stiprių jausmų. 1998) Kiekvienas iš nurodytų komponentų įvairiomis proporcijomis jungdamasis su kitais sudaro aštuonias meilės rūšis (7. atvirumo.ryšio ir artumo partneriui jausmo. Wilson. priėmimas ir numatomumas bei pripratimas .didelį išreikštumą) Meilės rūšys Nėra Aistringa meilė Romantinė meilė Tobula meilė Aistra + + + Intymumas + + Įsipareigojimai + . R. intymumo ir įsipareigojimų išreikštumą santykiuose (minuso ženklas rodo mažą išreikštumą arba jo nebuvimą. D. Mokslininkai neapsiriboja minėtomis dviem meilės rūšimis. kad myli partnerį ir pasišventimo išlaikyti tą meilę ir ilgalaikius santykius su ja (juo).1 lentelė).3 pav. Vis tik šeimos tyrinėtojai teigia.1 lentelė. tarpusavio supratimo. kad partneriška meilė yra ilgalaikių santykių tarp dviejų žmonių pagrindas. J.gali tapti nuobodulio tarpusavio santykiuose priežastimi. R. pagal kurią meilė gali kilti iš trijų pagrindinių komponentų derinio: • intymumo . supratimas. Stemberg meilės trikampis (pagal E. susijaudinimo.139 partneriška meilė . Meilės rūšys pagal aistros. pasitikėjimo • aistros . Stemberg (1997) pasiūlė trikampę meilės teoriją.sprendimo. pliuso . J.

Dažnai tai būna meilė . Hendrick. Kaip matyti. Tokie žmonės mano. Draugiškoji meilė. Santykiams tęsiantis. abipusio pasitikėjimo. 1992). Žmonės skirtingai supranta ir apibrėžia meilę ir tai gali tapti kliūtimi. Užvaldanti meilė. 3. kuri yra visų trijų komponentų junginys. Erotinė meilė. kuriant abiem pusėms priimtinus santykius. dažniausiai sujungia daugiau nei vieną tipą (S. intymus dviejų žmonių ryšys. nes nereikia kontroliuoti stiprių emocijų.140 Partneriška meilė Tuščia meilė Draugystė Beprasmė meilė + + + - + + + Pvz. Jie drovisi intensyvių jausmų ir seksualinio ryšio. asmuo gali jausti didelę aistrą ir fizinį potraukį {aistringa meilė). bet pabrėžė. atitinkančių kiekvieną meilės rūšį. kad jis mylės kitą nebūdamas jam labai artimas ar draugiškas ir be aistros. Pabandykite patys rasti gyvenimiškų ir literatūrinių pavyzdžių. Jie siekia kuo greičiau užmegzti atvirą. sudarytą remiantis pačių žmonių meilės santykių aprašymo analize. Jo mintys ir fantazijos dažniausiai nerimastingos ir sukasi vien tik apie meilės objektą. kai žmogus nusprendžia. o galbūt ir į tobulą meilę. Lee išskyrė 6 meilės tipus.. tai gali peraugti į romantinę meilę. Mylintieji mano meilę esant šeimos ir visuomenės pagrindu. neatsiskleisdami vienas kitam. Pateiksime dar vieną meilės rūšių klasifikaciją. to nereikalauja iš partnerio. lydima stiprių emocijų. liesdami vienas kitą ir trokšta kuo dažnesnio fizinio kontakto. ji dažniausiai palaipsniui išauga iš draugystės. . bet nežinoti apie kitą asmenį intymių dalykų ir nejausti jam jokių įsipareigojimų. kad meilė yra teigiamų emocijų šaltinis ir svarbiausias gyvenime dalykas. 2. patikimas. nuoširdų ryšį ir. tačiau nėra jos „apsėsti". Tai aistringa meilė. Jų santykiai lengvi. Mylintieji išreiškia ją žodžiais. ankstyvo seksualinio ryšio. kad kiekvienas asmuo. Jos autorius J. kai asmuo sako „Aš myliu tave".iš pirmo žvilgsnio". Meilė nėra labai emociškai sužadinanti. Hendrick ir C. Panašiai kaip partneriška meilė. Tokia meilė visiškai užvaldo žmogų. 1. nors nori abipusio atvirumo. tai gali reikšti labai įvairius dalykus. O kartais žmonės nusprendžia būti kartu vedami vien aistros ar seksualinio pasitenkinimo (beprasmė meilė). apibūdindamas meilę. Tuščia meilė gali būti tuomet. net ir nejausdami dvasinio artumo. bet tai šiltas. kuriai būdinga aistra ir intymumas.. abipusio atsiskleidimo ir supratimo.

kad vyrams labiau nei moterims būdinga erotinė meilė ir meilė-žaidimas.ne per daug jausmo ir ne per mažai. kad padidintų jausmų intensyvumą. 6. Jis vengia emocinių kraštutinumų ir siekia pažinti partnerį palaipsniui.išvaizda. Meilės tipas nėra fiksuota asmens savybė. žema savivertė) sąlygoja pasiaukojančią meilę . Pragmatiškas mylimasis žiūri į meilę labai praktiškai. Jei vieno iš partnerių jausmai suintensyvėja. R. o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo. Mylintieji mėgaujasi seksu ir jo įvairove. Jei ypatingų problemų nėra. Jacobs (1992) išskyrė keturias meilės ryšių užmezgimo motyvų grupes. svarbi gyvenimo dalis. tačiau nesieja jo su jausmais. kad be partnerio meilės jo gyvenimas nieko vertas ir bet kuria kaina siekia tą meilę užsitarnauti. Šiems žmonėms meilė yra toks pat žaidimas. kad skirtingą meilės stiliaus pasirinkimą gali skatinti emocinės būsenos ir išorinis spaudimas. jo nuomone. Jie mėgsta „žaisti" meilę ir ją laimėti. nepaisant savo norų ir interesų. taip pat praktišką bei užvaldančią meilę. Žaidimu mėgaujamasi. Atsiranda jausmų kontrolės praradimo jausmas. Tokio tipo asmenys nelinkę užmegzti gilių emocinių ryšių. socialine padėtimi.141 Troškimas nuolat matyti partnerį yra labai stiprus. ir tai daroma nesiekiant įžeisti kito asmens. Tyrimai parodė. Ši meilė reiškia visišką atsidavimą mylimam asmeniui. Jis įsitikinęs. kaip tenisas ar šachmatai. yra pavydus. Meilė kaip žaidimas. Tai besąlygiškas rūpinimasis kitu. išsilavinimu. kurie skatina skirtingo meilės stiliaus dominavimą: • neigiamos emocinės būsenos (vienatvė. Kai kada net su keliais partneriais vienu metu. nerimas. kad seksualinis atitikimas yra svarbus. kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose . Žmogus gali teikti pirmenybę vienam ar kitam meilės stiliui tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ar su skirtingais partneriais. mano. jo gerbūviu. atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. o visas su tuo susijusias problemas galima kartu išspręsti. Meilė. Tokia meilė retai baigiasi laimingai. 4. su kuriuo galėtų patenkinti vienas kito poreikius ir kuris jam tiktų įvairiais požiūriais . Nustatyta. Jis arba ji reikalauja iš partnerio nuolat rodyti savo meilę. Pragmatiška meilė. bet nėra pasaulyje tokio svarbaus žmogaus. Mažiausiai patenkinamu meilės tipu dauguma laiko meilę kaip žaidimą. kitas padeda jam išlaikyti savikontrolę ir atstumą. jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. tuo tarpu moterys dažniau jaučia draugišką meilę. Pasiaukojanti meilė. Melas ir nenuoširdumas yra svarbiausios žaidimo taisyklės. dėl kurio būtų verta aukotis. Jis ieško partnerio. 5. J. „apsėstas" mylimasis jas sukelia pats. interesais ir pan.

2.142 • • • pripažinimo poreikis gali skatinti užvaldančios meilės pasireiškimą amžius ir socialinis spaudimas skatina pragmatišką meilę seksualiniai troškimai sukelia erotinę meilę. „Ja visiškai negalima pasitikėti") (E. kokias televizijos laidas žiūrėsim. jis priešpastatomas kitiems. nusileisti. Su laiku partnerio patrauklumas gali sumažėti ar visai išblėsti. tampa neįdomios ar net erzinančios. kurios anksčiau žavėjo. siekiant pačiam pasikeisti ar raginant partnerį ką nors keisti. D. Santykių iširimas Kokia bebūtų meilė. kurios lėmė pradinį asmens patrauklumą („Jis toks nepaprastas ir taip skiriasi nuo kitų". Jei tai darbiniai santykiai. Kaip elgiasi žmonės. ir santykiai tarp dviejų žmonių išyra. gali būti daugybė priežasčių. darbuotojas gali aptarti problemas su vadovu. Wilson 1998). 1. kurių anksčiau nesimatė. deja. tačiau galima paminėti kelias dažniau pasitaikančias. Partneriai pradeda nebepatenkinti vienas kito poreikių. kodėl realiame gyvenime tiek daug nesusipratimų ir skirtingų požiūrių. teikti pasiūlymus. Patiriama. Intymūs santykiai visada reikalauja tam tikro kompromiso: sutarimo. į partnerį žiūrima pernelyg kritiškai. nes žmonių jausmai ir mintys vienas kito atžvilgiu yra gana skirtingi ir nepakartojami. kad 30 proc. nelaimingais ir net priešiškais? Aišku. dažnai ji baigiasi. kai jų santykiai pradeda šlyti? C. draugiški ryšiai tampa nepatenkinančiais. 3. „Ji tokia nenuspėjama") tampa santykių iširimo priežastimis („Aš ir jis neturim nieko bendra". susijusių su „tikra meile". Tyrimai rodo. Skirtingi motyvai nulemia ir skirtingų partnerių pasirinkimą. Ši sąvoka įvairiai interpretuojama. Rusbult (1987) nurodo keturis dažniausiai pasitaikančius reagavimo būdus: 1. kad savybės. nes nesugebama susitarti. Atsiranda bendravimo problemų. Aronson ir T. Bandoma pataisyti santykius. pas kuriuos draugus eisim į svečius ir pan. santykių baigiasi dėl to. kai savybės. Tokiu būdu iškyla konfliktas tarp nepriklausomybės ir buvimo kartu poreikių. . ką valgysim pietums. Kodėl laimingi. kreipiantis pagalbos į šeimos konsultantą. E. Teorinė meilės rūšių įvairovė leidžia mums suprasti. kodėl santykiai tarp artimų žmonių gali pablogėti ir galų gale iširti. kad mylimas asmuo turi daug trūkumų.

Kitas svarbus dalykas . Būdingi pasakymai: „Geriau apie tai nekalbėkim". bet bendrumo jausmas gali smarkiai sumažėti. M. Knapp teigia. Kuo partneris labiau priklausomas nuo kito santykiuose. kuris gali tęstis gana ilgai. jo vengiama. Nusprendžiama nutraukti santykius ir išsiskiriamą. Žodį „mes" dažniau keičia žodis „aš". tik skirtingos trukmės ir intensyvumo. Toks netekties išgyvenimo ciklas. 4. ir nors stiprių konfliktų gali nebūti. intymių santykių iširimo procesas yra ilgas ir skausmingas. galinčių sukelti prisiminimus ar pažeisti jausmus. tuo žmonės deda daugiau pastangų juos pagerinti ir išlaikyti. • Išsiskyrimas. atsitraukiama. Kuo daugiau jausmų. nes neturi geresnės alternatyvos tokiems santykiams. • Atsiribojimas. R. laukiama baigties. kiek stiprūs yra poros įsipareigojimai vienas kitam. Dažnai kivirčijamasi. žmonės tiesiog stengiasi rečiau matytis. Vieno ar kito būdo pasirinkimą lemia tai. Šioje santykių stadijoje atsiranda skirtumų akcentavimas. kad jis susideda iš kelių pakopų. 3. Nutraukiami santykiai.143 2. Bittner. Santykių iširimas . arba grasinamąjį palikti. Siekdami išvengti nemalonumų ir skausmo. • Vengimas. o procesas. Nutrūkus ryšiams su artimu žmogumi. iš pradžių dėl to audringai išgyvenama ir dažnai galvojama apie prarastą partnerį. tuo skaudžiau išgyvenamas atsiskyrimas. kol viskas susitvarkys savaime. Atsiribojama nuo pokalbių apie tarpasmeninius santykius ir rizikingų temų. tikintis. žmonės jos nenutraukia. kuriam praėjus asmuo emociškai nutolsta nuo buvusio partnerio ir grįžta į normalų gyvenimą. „Ar būtinai mes turim apie tai kalbėti?" • Sąstingis. tuo jis mažiau motyvuotas tuos santykius nutraukti. kurių trukmė ir seka gali kisti skirtingoms poroms (pagal J. „Pakeičiam temą". arba panaudojama prievarta. kad su laiku viskas išeis į gera. lūkesčių mylintieji atiduoda tarpusavio santykiams. vengia kontaktų. ir atvirkščiai. Po to ateina gilus skausmas. Dažnai. Susitaikoma su neišvengiamu santykių iširimu. . būdingas visiems išgyvenantiems išsiskyrimą su artimais ir mylimais žmonėmis. net ir būdami nelaimingi santuokoje. Laukiama.kokias pasirinkimo galimybes žmogus turi. Kaip jau minėta. paliekant partnerį. Kuo jie didesni ir kuo santykiai buvo labiau patenkinantys.ne trumpalaikis aktas. Palaipsniui bendraujantieji pradeda jausti įtampą ir nepatogumą būdami kartu. laiko. nesutinkama su vienas kito nuomone. 1988): • Diferenciacija. partneris ignoruojamas. pokalbiai tampa paviršutiniški ir nemalonūs.

Kam ir kiek jūs atsiskleidžiate? • • . Rodo susižavėjimą vienas kitu. kad žmonės jaustųsi patenkinti ir laimingi. Pavyzdžiui.144 Kokie gi turi būti dviejų žmonių santykiai. ir būtų išvengta tokių skausmingų išgyvenimų? Sėkmingoje santuokoje gyvenančių porų tyrimai padeda atsakyti į šį klausimą (I. Kokie iš jums žinomų patrauklumo veiksnių lėmė jūsų pažintį ir tolimesnius santykius su kiekvienu iš jų? Pasvarstykite. Suteikia. intymias mintis. fizinį komfortą vienas kitam. kiek svarbus tarpasmeniniams santykiams fizinis asmens patrauklumas. kaip tu iškepei šį kepsnį" ir pan. • Išreiškia savo meilę fiziškai: bučiuoja vienas kitą. kuriuos turi. susikimba rankomis. A. Kodėl fizinis patrauklumas turi poveikį. Dažnai sako vienas kitam malonius dalykus: „Tu atrodai gražiai su šia suknele" arba „Man taip patiko. • Paremia vienas kitą emociškai ir materialiai. S. kad tokiose porose sutuoktiniai: • Išreiškia savo meilę žodžiais. Paprasčiausiai dažnai sako vienas kitam: „Aš myliu tave". Kai vienas yra nusiminęs. vertinant kitus žmones? Paanalizuokite savo atsiskleidimo ypatumus. Jie dalijasi visais ištekliais. • Atleidžia vienas kitam klaidas ir trūkumus. Pasvarstykite: • • Kodėl žmonėms taip svarbu užmegzti tarpasmeninius santykius? Prisiminkite savo draugus ir pažįstamus. Seksualiniai santykiai yra svarbi jų gyvenimo dalis. • Atsiskleidžia vienas kitam ir linkę išsipasakoti savo slaptas. yra tolerantiški vienas kito atžvilgiu. jei reikia. 1994). Bordens. kitas jį palaiko. apkloja šiltu pledu ar atneša puodelį karšto šokolado. • Yra seksualiai aktyvūs. Jie rodo. apkabina. Horowitz ir K.

J. Sternberg trikampę meilės teoriją. Kas padeda ir kas kliudo palaikyti gerus tarpasmeninius santykius? .145 • • Raskite literatūrinių ar gyvenimiškų pavyzdžių. iliustruojančių meilės rūšis pagal R.

146 .

o kitiems reikia minios draugų? Ar žmogaus nuomonė apie save atsispindi jo bendravime? Kodėl ne su visais žmonėmis yra malonu bendrauti? Jei bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika. kad ta sąsaja abipusė: daugelio asmenybės savybių atsiradimas bei raiška priklauso nuo to.augti ir bręsti taip nepaliaujamai. kaip nepaliaujamai kinta jo kūnas bei fizinė aplinka. kuriose elgsena mažiausiai susijusi su patyrimu. kinta. taip pat stresinėse situacijose. kad pastarųjų kitimui žmogus turi palyginti nedidelės įtakos (dar nėra atrasta amžinos jaunystės eliksyro). kas tų savybių visumoje vaidina svarbiausią vaidmenį. o kiti sunkiai? Ar su visais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą? Kodėl vieni esame namisėdos. sangvinikas. Šis skirstymas yra išlikęs iki šių dienų. taip!) yra paties žmogaus pastangų rezultatas. kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateiktų savo atsakymą. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI • • • • • Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai. Dabar manoma. Mes sustosime prie kelių pagrindinių asmenybės savybių ir pažiūrėsime. nes žmogaus lemtis . bet psichologinė branda ir jaunystė (taip. palankioje žmogaus individualumo pasireiškimui. reikia pažymėti. Bendravimas ir temperamentas Daugiau kaip prieš 2000 metų antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas išskyrė keturis pagrindinius žmonių tipus. Būtent jos ir apsprendžia. kad temperamento tipą lemia įgimtos centrinės nervų sistemos savybės. Šiuolaikinėje psichologijoje esti įvairių požiūrių į tai. kaip ir kiek su tuo žmogumi buvo bendraujama vaikystėje. kai jo dar neužgožia aplinkos poveikis. Tyrimais . Temperamentas yra įgimtas ir jo tipas nekinta per visą žmogaus gyvenimą. Bendravimas. kaip ir pats asmuo.147 8. kokio temperamento yra konkretus žmogus. Svarbiausia yra tai. Tų savybių deriniai ir visuma apibūdina žmogų kaip unikalią asmenybę. Žinia. kaip jos siejasi su konkretaus žmogaus bendravimo ypatumais. tai ją didele dalimi įtakoja bendraujančių žmonių asmeninės savybės. ir naujoje aplinkoje. flegmatikas ir melancholikas. lemiančius žmonių elgesį ir santykius su kitais: cholerikas. Beje. Jis ryškiausiai atsiskleidžia ankstyvojoje vaikystėje.

flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. greičiau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis žmogus. Paklusti jam yra sunku. gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo - . Jis elgiasi ne taip impulsyviai. Mat. Įdomiausia tai. Tai labai vertinga savybė. Atpažinti tokį žmogų bendraudami galime iš jo greitos ir garsios kalbos. tačiau šiuos minusus atperka flegmatiko patikimumas.tai neabejotinas lyderis. pvz.po 16 proc. kai reikia užmegzti reikalingus ryšius. kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. todėl linkę jo privengti. kurie jam pasipainioja. o melancholiko ir choleriko . Nepaklūstantiems jis būna negailestingas. Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai. nors. charakteris. Apskritai. žmonių. Tačiau kartais jam trūksta atkaklumo ir ištvermės geriems sumanymams įgyvendinti. kaip ir cholerikas.tai žmogus. Šio temperamento žmonėms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas. Kitus kartais erzina lėta flegmatikų galvosena ir veiksmai. nes geras išsikalbėjimas artimam susidūrus su problema . nes choleriką valdo nuotaikos ir įkvėpimas. Bendraudamas su kitais. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokių problemų. Sangvinikas . Temperamento pagrindu formuojasi kitos žmogaus savybės. ir jo energingumas liejasi per kraštus. Į kitų pastabas dėl grubaus elgesio cholerikas dažniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoširdžiai negali patikėti. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamą. Sangvinikas . todėl energingai imasi vadovauti aplinkiniams. jis visiškai tokiais santykiais pasitenkina. kuris galvoja ramiai. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais. kaip temperamentas veikia mūsų bendravimą. Cholerikas dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos. Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeičiamas.148 nustatyta. ir jis į tai numoja ranka. ir tai kelia pasitikėjimą aplinkiniams. tad aplinkiniai į jį žiūri kaip į pakankamai draugišką ir patikimą žmogų. jis nesišvaisto žodžiais.tai aktyvus. Tai pasyvaus temperamento tipas. kad jo žodis.. kad sangviniko ar melancholiko tipui priklauso maždaug po 34 proc. įtaigios gestikuliacijos.tai žmogus. Flegmatikas . užsidegęs jau nauja iniciatyva. kuris yra labai aktyvus. bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. Cholerikas . gestas ar veiksmas galėjo ką nors įžeisti. Dėl šių savybių choleriko su kitais žmonėmis nesieja gilesni ryšiai. nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. jis yra ne per geriausios nuomonės apie kitus. todėl dažnai jo dėmesys kam nors ir entuziazmas greitai atšąla.patikima liaudiškos psichoterapijos priemonė. Panagrinėkime. kad būdamas energingas optimistas.

Ziegler. melancholikas -puikiausia draugija. pasiūlė skirstyti visas asmenybes į ekstravertiškas ir intravertiškas. Pvz. nelaimingas žmogus. neatsispindi nei jo laikysenoje. Kartais aplinkiniai flegmatiką skuba apkaltinti šaltumu ir nejautrumu. 1992). kuriuos jis įžvelgia aplinkoje. norinčiam išsiverkti ir ieškančiam paguodos išgyvenant skaudžią nesėkmę. toks kaltinimas daugeliu atvejų yra perdėtas. vienas žymiausių XX amžiaus psichologų. vienareikšmio atsakymo nėra (Ch. įtakojantis žmogaus elgesį ir bendravimą. nei kalboje. flegmatikas . pasyvus žmogus.skirtingas.tai žmogus visą dėmesį nukreipęs . (L. todėl galime kalbėti tik apie konkrečiame žmoguje vyraujantį vieną ar kelis temperamento tipus. linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų. kad kiekvienam žmogui iš dalies būdingi visų minėtų temperamentų bruožai. Tai liūdnas..149 ištesės. T. su skausmu ir baime žvelgiantis į ateitį. kad žmogui. kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai. Didelis nervų sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis įskaudintu likimo ir aplinkinių žmonių. jame vykstančius įvykius ir žmones.paliūdėjime. Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aišku. Ekstravertas .tai jautrus. temperamentas nėra lemiamas veiksnys. turint galvoje. A. Flegmatiko kalba bendraujant yra tyli. kylančio iš susidūrimų su „storžieviškais" aplinkiniais. Jung. Reikia prisiminti. Hjelle ir D.pasikalbėjime. Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje. Tai greičiau tik „gruntas" ant kurio aplinka ir pats žmogus „tapo" savo nepakartojamą asmenybę. ką flegmatikas jaučia ir išgyvena. nieko gero nežada. 1992). Tačiau reikia pripažinti. Siekdamas išvengti skausmo. Melancholiką bendraujant galima pažinti iš graudžios veido išraiškos ir verkšlenančios balso intonacijos. kai reikia labai greitai spręsti ir veikti. Be to. Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai C.tai žmogus visą dėmesį sutelkęs į išorinį pasaulį. kuri jam. flegmatikas linkęs laikytis atokiau nuo visų. Intravertas . anot jo. sangvinikas draugystėje. tačiau jų santykis . o melancholikas . Tai uždaras. analitinės psichologijos kūrėjas. Bet. lygi. Tai iš tiesų retai kitus suvedžiojantys žmonės. dažniausiai vienodos intonacijos. J. nemėgstantis didesnių susibūrimų. Falcon. Melancholikas . o daug dažniau temperamentų mišiniai su vyraujančiu vienu ar kelių temperamentų tipu. Tai. cholerikas nepamainomas.

atsargūs.tai yra ekstravertui tikras gyvenimas. Kaip ir kalbant apie temperamentus. nes jaučiame. tiek intravertų tarpe. Bendraudami jie jaučiasi kaip žuvys vandenyje. kur reikia patylėti. Aišku. lengvai užmezgantys kontaktus su kitais. ekstravertiškas bendravimas bus nepakeičiamas. pvz. Tai greičiau mąstantis ir jaučiantis. Toks žmogus. laiku nepasipriešina ant galvos kraunamoms pareigoms. čia puikiai elgiasi kaip tik intravertas. kad jie mums nuolat „tampo nervus". jis mieliau bendraus tik su panašiais į save.. taikūs. jausmus. Būti tarp žmonių ir būti tų žmonių dėmesio centre. „kiša savo trigrašį" ne vietoje ir ne laiku. o nusprendę veiks nesidairydami. Tuo tarpu ekstravertas. Būdamas jautrus ir linkęs į pesimizmą. kad tokių žmonių yra tiek ekstravertų. Tipišką ekstravertą lengva atpažinti kitų žmonių būryje: jis bus dėmesio centre. Dėl to. Gyvenime mums tenka susitikti su tokiais žmonėmis. traukiantys ir prikaustantys aplinkinių žvilgsnį .. turintis humoro jausmą. todėl lengvai tampa neteisingo elgesio su juo auka. pvz. aišku. gali būti ir impulsyvus. aišku. nei veikiantis žmogus.santykiuose su kitais greičiau bus ramūs. Intravertai .puikus svetimų nuotykių ir išpažinčių klausytojas. nelaimingais ir nuskriaustais. bet „šaukštai jau būna po pietų". Tai tikras užkietėjęs namisėda. ir jis vėliau gailisi.ekstravertiška ar intravertiška.150 i savo vidinį pasaulį. Tačiau jei žmogus patenka į situaciją. Aišku. Ekstravertai . Laisvą laiką jis su įkvėpimu leis namuose. jie mėgsta „devynis kartus pamatuoti". Toks žmogus . Situacijoje. jis vėliau gailisi. kad elgėsi kaip koks „mėmė". Jis.ekstraverto stichija. bendraudamas su kitais. atsakymas priklauso nuo to. dėl to dažnai patekdamas į viršininkų nemalonę. išsiskirs raiškia kalba ir gestikuliacija. tvarkydamas drabužių spintą ar įrankių dėžę. kurioje reikia apginti savo tiesą. mintis. lengvai pakeliantis bet kokią aplinkinių nuotaiką ir mėgstantis vadovauti. Akį rėžiantys rūbai. kartais mėgstama diskutuoti. pyksta ant savęs ir aplinkinių. Ši savybė kelia pagarbą ir pasitikėjimą aplinkinių akyse. Intravertiškas žmogus gali būti labai uždaras ir linkęs šalintis kitų. . kuri asmenybės orientacija geresnė . išklausyti naujo viršininko nuomonę. kaltina save. Prieš priimdami sprendimą. bet ištaisyti situaciją būna labai sunku. dirglus. Turėtume pasakyti. apie kokią situaciją kalbame.tai aktyvūs žmonės. vejamas aktyvumo. o priverstinis buvimas vienumoje juos slegia. patyrimą. net savo išvaizda. Tai aktyvūs. su kuriais bendrauti mums nemalonu. interesus. moka jas saugoti. Intravertas linkęs patylėti. įvykių sūkuryje . bet greičiausiai bus draugiškas. įžeidus. turintys organizacinių gebėjimų žmonės.

. lyg įkaltas į grindis. o šis klausia. saldainį duoda. Nesuabsoliutinkime. Netekęs kantrybės..atkerta dukrelė. Kiekvienas žmogus. nei iš vietos. kaip galima naudingai bendrauti. Šeimoje kartais patys suaugusieji mažam ekstravertukui demonstruoja. bet dažniausiai tai auklėjimo klaidų padariniai (R. ką jos veltėdis tėvas daro anam kambaryje. pašokdins jis dar kitus. gyvenimas . ramus jų bendradarbis trina delnus po stalu -taip jums ir reikia! Gyvenimas . ir aš jums tai įrodysiu! Atpažinote anoniminių skundų autorių? Liaudiška išmintis sako. Įsivaizduokime įstaigą. veikia tyliai. kaip žodžiu naudos pelnytis? Arba kitas matytas vaizdas. visi darbuotojai pervargę. bet ir naujoje aplinkoje. Suaugęs toks vaikas „suves sąskaitas". kad dovanų gautų. Patinka tėveliui atsakymas. Pvz. jie „tampys nervus" skirtingai. ant Kalėdų senelio. jo akimis. Vaikas lekia pas tėvą. ar ne? Intravertas. kad tyli kiaulė gilią šaknį knisa. mokantis bendrauti su reikalingais žmonėmis. Visi vaikai Kalėdų seneliui eilėraščius sako. kitokių tikrintojų. Kirschner. tapdamas anot E. iš kur tokie žmonės atsiranda? Priežasčių gali būti daug.aktyvus karjeristas. tikrintojai nieko įtartino. o anūkėlė atkerta: „ką ten tas tinginys gali veikti". Brikman ir R. bet atsiranda koks vienas. pagiria dukrelę. ekstravertas savo gebėjimą užmegzti kontaktus ir lengvai bendrauti su kitais gali naudoti savanaudiškiems tikslams kitų sąskaita pasiekti. „gadinantis nervus". Močiutė klausia anūkėlės.. nei jo gėdos matė. kiek gali būti naudingas kylant karjeros laiptais. „prekine asmenybe". _ . nors tie kiti nei toje eglutėje buvo. Į tas kovas dažnai įtraukiami visi šeimos nariai.151 Tiesa. „Ką ten senė gero kalbės". neranda.tai ašarų pakalnė. vertas tiek dėmesio. Tuo tarpu vienas tylus. pvz. Tipiškas tokio žmogaus pavyzdys . Fromm. ką sena ragana kalba.. ji pagiria anūkėlę. inspektorių. Taip elgiasi tipiškas intravertukas. Kuo ne gera mokykla. Nereikia jam nei dovanų. Atpažįstate? Nemalonus tipelis. ant visos šventės. tėvelis neša „ožį" į rato vidurį ir liepia deklamuoti. slaptai. nei dėmesio. 1994). kas pažeistų įstatymus. aplesiną duoda. išsekę. po vienu stogu gyvenantys kelių kartų žmonės dažnai neišvengia trinties ir konfliktų. kuri jam kelia tiek nepatogumų ir baimių. kuriam labai nejauku būti ne tik nepažįstamų vaikų būryje. bet argi ne taip elgiasi piktybiškas intravertas? Kyla klausimas.. Pyksta vaikas ant vaikų. bet ne mažiau bjauriai. kuri neatsigina nuo įvairiausių kontrolierių. Patinka močiutei atsakymas.tai ne šventė. Darbe tvyro neišpasakyta įtampa.

o jo veido išraiška rodo nusistebėjimą jumis . pasikliaudami savo intuicija. sukeliantys šiuos simptomus. su kuriais bendrauti mums yra naudinga.) • bendravimo (pajuntame. jo balsas ar jūsų balsas tampa aštresnis.tik labai besistengiantis mėgėjas. paprastai privengia kontaktų su juo. mažiau bendraujantys ir 1. Tankas.1. kad visus žmones. Ginčuose jis yra profesionalas. kalba pakeltu balsu. kuo toliau pasitraukti nuo to žmogaus.). žinodami šio žmogaus ūmumą. jog „įveikti" šio tipo „sunkų" žmogų beveik neįmanoma. atidžiau renkame žodžius. tampame tylesni. nors ir labai paplitęs. su kuriais mums tenka susidurti. Tokią poziciją sąlygoja patyrimas. Psichologinėje literatūroje žmonės. kuris rodo. Maistingieji yra tie. Mes apsiribosime aptardami labiausiai paplitusius „sunkių" žmonių tipus (L.1.1. Nuodingieji veikia priešingai. Paprastai kitų atžvilgiu jis elgiasi labai agresyviai. mieliau būna linkę nusileisti „tankui" ir greičiau baigti bendravimą. o mes patys . Yra priskaičiuojama iki pusšimčio „sunkių" žmonių tipų.) • fiziniais (imame jausti silpnumą. agresyvesnis. kad mus labiausiai domina bendraujantis žmogus. kad pradedame atsargiau kalbėti.stipresni. 1995). o gal ir visus čia minėtus simptomus. o eilinis žmogus geriausiu atveju . Vienas populiariausių šiuolaikinių psichologų F. nebūtinai informacine.kaip galima turėti tokį absurdišką požiūrį! Šio žmogaus stichija . pakyla nuotaika.) • elgesio (kyla noras kuo greičiau baigti bendrauti. Tai grubiai ir tiesmukai bendraujantis žmogus. pagerėja savijauta. nėra vienintelis. mes galime kaip grybus skirstyti į maistinguosius ir nuodinguosius. kelis. Turint galvoje. galime imti prakaituoti. Glass. verta sustoti dar ties vienu asmenybės skirstymu. dažniau vadinami „sunkiais" žmonėmis. kad čia kažkas ne taip.emocine prasme. Peris (1969) teigia. gali skaudėti galvą. bet visada . Tuomet visi sveiko proto žmonės.1. teko patirti vieną. atsiranda vidinė įtampa. nei siekti įrodyti savo tiesą (net kai yra tikri.152 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis Skirstymas į ekstravertus ir intravertus. Pabendravus su jais. Aplinkiniai. Turbūt jūs jau prisiminėte žmogų. kyla susierzinimas. vartoja grubius posakius. Buitinėje . imame vengti tolimesnio susidūrimo ir 1. tačiau kartais susidūrimai su juo yra neišvengiami. o to poveikio padarinius mes pajuntame vėliau.nuolatinis santykių aiškinimasis bei konfliktai. pajusti virškinimo sistemos sutrikimus ir 1. būtų džiugu su tuo žmogumi daugiau nesusidurti ir 1. Nuodingumas pasireiškia mums įvairiais simptomais: • emociniais (pablogėja nuotaika. gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis. su kuriuo susidūrus. kad jie teisūs).

kaltina jus dėl savo dabartinių nesėkmių. materialine padėtimi ar erudicija. Tačiau staiga jūs pajuntate. pvz. lieka jausmas. Kartais būna sunku įvardyti. dažnas mūsų turime kartaus patyrimo iš bendravimo su visažinančiu žmogumi. Ir todėl jis nepalieka jums jokių šansų įsiterpti. kaip aplinkiniai to nesupranta ir leidžia sau pykti. Tai žmogus. atrodytų. Tokie žmonės nepaprastai vargina ir priverčia kitus jaustis menkaverčiais.. kada jam vėl kas šaus į galvą). galėtume jį sulyginti su krokodilu. Deja. nes jį laiko neprognozuojamu (neaišku. Tuo pasigirti paprastas mirtingasis dažniausiai negali. kai jis praveria burną. kad strėlė buvo tiksli. Apie tai. padarytomis nuo to laiko. Visažinis. jį veikia įkvepiančiai. Išsirėkęs ir emociškai išsikrovęs žmogus-granata labai greitai nurimsta ir toliau gali bendrauti lyg niekur nieko. Kiekvienas mūsų turime psichologinį „Achilo kulną". smarkiau ima plakti širdis ar pritrūksta oro kvėpuoti. Granata. kad kažką labai svarbaus šiuo momentu praradai. Saugumo sumetimais jie linkę mažiau kontaktuoti su tokio tipo „sunkiu" žmogumi. Šie žmonės kiša nosį ir į dalykus. Snaiperis. apie kurias jūs nė neįtarėte). Tai žmogus. bylojanti. Jam visiškai nerūpi jūsų nuomonė.snaiperis bendraudamas taikliu žodžiu primena mums ir pabrėžia mūsų įsivaizduojamą arba tikrą nepilnavertiškumą kurioje nors srityje. Tokios savijautos kaltininkas -snaiperio paleista taikli strėlė į jūsų silpną vietą. Mat savo nuomonei pagrįsti jie apsiginklavę tikromis ar menamomis citatomis. Žmogus . Iš pažiūros tai. Save gi jis laiko tiesiog greitai užsiplieskiančiu žmogumi ir stebisi. kad jus išpila prakaitas.akiplėšomis. jei kas suabejoja jo teisumu. kai susipažinote (beje. Amžinas pesimistas. nuolatos kalbantis ir reiškiantis savo nuomonę visais gyvenimo klausimais.153 kalboje tokie žmonės yra vadinami paprastai . ramus ir adekvačiai bendraujantis žmogus. kad jūsų neprarytų. Laidyti tokias „apnuodytas" strėles jam vienas malonumas. Aplinkiniams toks bendravimo būdas kelia nerimą. o pasikeitusi jūsų veido išraiška. Paprastai šiuo atveju jūs esate tik statistas. kuris kalba jums. kad jis klysta. esam nepatenkinti savo išvaizda. bet ne su jumis. kai jis nei iš šio nei iš to pratrūksta lyg perkūnas iš giedro dangaus. Pabendravus su tokiu žmogumi. Tuomet jis ima kaltinti jus nuodėmėmis. kaltas liksite vis tiek jūs. ką. . Visažinis labai įsižeidžia. Net jei jūs įrodysite. turite būti pasiruošęs ir labai budrus. Vaizdžiai tariant. kliūna garo ir jūsų šeimos nariams bei giminėms. Paprastai jie atlieka susirūpinusio jūsų gyvenimo situacija nenuilstamo patarėjo ir vadovo vaidmenį. kurie jų neliečia. mat. mes sužinome tik tada. reikalingas visažiniui kaip dingstis pademonstruoti savo „beribes" žinias. kad toks žmogus priklauso „sunkiųjų" žmonių tipui.

silpną. Jūsų darbas tėra tiktai klausyti ir dūsauti kartu su bėdojančiu pašnekovu. gal šį kartą jums pasiseks. bet jis būtinai primins. į kuriuos besiskundžiantis tik mosteli ranka . geriausia būna. Liaudyje apie tokius žmones sakoma. jų nuotaika pagerėja. kai jūs jam esate reikalingas. Tai žmogus. kad jie nei Dievui žvakė. jei tai jam bus naudingiau. pakelia akis į dangų ir ištaria savo sakralinę frazę: „ir už ką man visi tie vargai". Pirmą kartą susidūręs su juo. . kad net dabartinė jūsų sėkmė yra tik didelės nesėkmės pradžia. kad dirbti jo darbą jums atrodo viena nauda ir sėkmė. jis su siaubu akyse sumeluos. Tokio tipo žmonės paprastai visada lengva ranka prisiima atsakomybę už kokių nors reikalų tvarkymą. kad. Aišku. Kartais kyla viltis. kad esi visavertis gero organizatoriaus komandos narys. bet deja. o vėliau pakeičia savo planus jūsų net neįspėję. Mat.„bandžiau" arba: „neverta bandyti. Jei paprašysite žiupsnelio druskos. kaip jis galėtų padėti besiskundžiančiam.viltingą požiūrį į pasaulį. ir mes dar turime laiko nepakliūti į jų spąstus. kai tokie žmonės atsiskleidžia smulkiuose reikaluose. Jei į tokį kaimyną kreipsitės degtukų. nesugebantį kovoti dėl savo interesų. pvz.. nes kontaktų iniciatorius yra „vartotojas". vis tiek nieko gero iš to nebus".154 bet visada . Tai žmogus. kad jūs piktnaudžiaujate jo gerumu. tuo tarpu jūsų gyvenimo džiaugsmas ir entuziazmas išblėsta. deja. Savo aplinkoje tikrai rasime vienišių. Šiais sunkiais laikais jie turi apsčiai medžiagos jums įrodyti. kad jis pats jau visą mėnesį jų neturi. nei velniui šakės. pasirodo vėliau. Kartais jis padaro jums smulkią paslaugėlę. kad tik ko blogo tas besikreipiantis nesumanytų. po tokių „pasidalinimų savo nuomone" amžini pesimistai atkunta. ne visų tėvų vaikai mokosi tik dešimtukais. lyg mostelėjus burtų lazdele.. Vartotojas. Paprastai jis moka savo reikalus pateikti jums taip. kai jis mus stipriai apgauna. Nepatikimasis. kuris bus linkęs neturėti su kitais žmonėmis jokių reikalų. Dažnai pažeria eilę patarimų. bet tai šiuo atveju tėra tik iliuzija. Šį žmogų mes atpažįstame tik tuomet. paprastai žmogus ima galvoti. Kaip bebūtų keista. Vartotojas be skrupulų tave pakeis kitu. bailų. Į tai nelaimingasis tik giliai atsidūsta. pilką žmogelį. Šis žmogus visada yra šalia jūsų. ir kad jo dukters devintukai ir aštuntukai irgi yra geri pažymiai. kad aplinkiniai prieš jų pačių valią yra įtraukiami į tarnybą jam. Amžini pesimistai su entuziazmu dalijasi savo niūriai pesimistiniu požiūriu. kuris organizuoja gyvenimą taip. kuriam tikras bendravimas reiškia galimybę išsakyti savo nesibaigiančias bėdas kitam. Išvengti susidūrimo su tokiu žmogumi yra sunku.. kuri. Vengiantis nemalonumų. Nuolat besiskundžiantis. yra atlygis už tolimesnę jūsų sunkią tarnystę jam. Kartais klausytojas susigundo paguosti nelaimingąjį. sakydamas.

kad jo skirtų mums kaltinimų priežastys yra susijusios ne su mumis. Konkurentas brangina tik tokius draugus. 4. kol imame suprasti. nes jis gindamasis puls. kuris siekia aplinkinius nustebinti tuo. . giminė ir t. kad geriausias ginklas . tai supratus. Konkurentas . kad susiduriame su „sunkiu" žmogumi. nors jau seniai laikas sustoti. Ką daryti tokiu atveju? Štai keletas patarimų: 1. kad įžeidimų jūs nusipelnote! 2.). 5. baigiant gyvenimo draugo ar draugės pasirinkimu. geriausia. kurių menkavertiškumu galima mėgautis iki soties. kad ir kaip norėtųsi pakovoti dėl teisybės! Dar kartą prisiminkime. Jis išnaudos bet kokią situaciją jums nurungti. Prisiminkite. Negrasinkite. Dažniausiai mes ne iš karto susigaudome. Jei jūs pasakysite. 3. nes vis tiek nieko nelaimėsite. Būkite tvirti. pvz.nepailstantis pagyrūnas. kad tai būtų konstruktyvu ir abipusiai naudinga. Gyvenime dažniausiai sutinkame mišrius „sunkių" žmonių tipus.. Nekalbėkite su juo iš aukšto ir nesižeminkite. kad daug dirbote. kurių pakeisti negalime (jis -bendradarbis.155 Konkurentas. Praeina nemažai laiko. „vartotojas" kartu gali būti „tanku" ar „granata". protingesnis ir 1.prarastas. kaip reikėtų bendrauti su „sunkiu" žmogumi. t. kaimynas. Taigi laimėti . Bet dažnai mes susiduriame su tokiomis aplinkybėmis. pradedant studijomis ar darbu. Tai nuolat siekiantis pirmauti žmogus.humoras bei kantrybė. jog „paprasto" žmogaus bandymas susikauti su „sunkiu" žmogumi tebus mėgėjo kova prieš profesionalą. kad jis už jus yra daug geresnis. o nuotaika bus sugadinta ir laikas . pasistengti daugiau su tuo žmogumi nesusidurti. Aišku. nes jis atsakys tuo pačiu ir nekaltinkite. jis jus nuginčys. bėda ta. Jis veržiasi pirmauti. o su juo pačiu. kad dirbo dar daugiau. Kyla klausimas. kaip „sunkų" žmogų paversti maloniu bendravimo partneriu dar neišrastas.1.jokių šansų. kad „sunkus" žmogus nesiduoda išoriniams poveikiams. Deja. prisiminkite. kad „sunkus" žmogus elgiasi taip su visais (ne tik su jumis) ir nemanykite. ir „receptas". Jokiu būdu nesivelkite į ginčą. o „amžinas pesimistas" sėkmingai gali jus apvilti kaip „nepatikimas tipas".

Dažnai tose šeimose vaikai nesijaučia psichologiškai saugūs. Tai priklauso nuo aplinkos. Garsi šiuolaikinė psichologė V. Kartais pakanka tik gerai išsimiegoti ar pailsėti savaitgalį ir vėl jausiesi „formoje". išsiskyrimas su mylimu žmogumi ir 1. Tuomet ir mūsų bendravimas su kitais pasikeičia. Žmogus. tampa apatiška(s).1.kad aplinkiniai būtų laimingi bei patenkinti juo. Kaltintojas. kad jis yra bejėgis ir auka. nemandagumu. Pats jis jaučiasi menkysta. dėl to nepasitiki kitais ir save izoliuoja.156 Bendravimas ir savigarba Savigarba . jog ko nors prašyti yra egoizmas. Jis trokšta vienintelio dalyko . Taikdarys. kad tai. šalia kurio atsidūrę. Satir. kuris visą laiką su baime „laukia" pajuokos. Savigarba gali būti aukšta ar žema.). Nuolatinė baimė. apgaulės. Žema savigarba paprastai yra painių. jog esi nepajėgus siekti užsibrėžto tikslo ar įveikti kelyje atsiradusios kliūties dažniausiai esti laikinas. kurie jaučiasi savo gyvenimo šeimininkais ir žino. stipriai įtakojantis bendravimo ypatumus. negarbingų tarpasmeninių santykių šeimoje rezultatas. nejautrumu ar dar kuo nors. Jo laikysena . Taigi koks žmogus susiformuoja tokioje aplinkoje? Tai žmogus. kad gali pabūti šalia jūsų.dar vienas asmenybės aspektas. arba grubiai despotiškai pavergia kitus. kai jaučiamės silpni. Jis padarys viską. bejėgiai susidoroti su iškilusia gyvenime problema (neišlaikytas egzaminas. kaip žmogus save įsivaizduoja ir kaip jis save vertina. Prisiminkime save tuomet. laimei. Jis laimingas vien dėl to. Bet. Tai žmogus. pažeminimo ar įžeidimo. Tai būdinga žmonėms. Bendravimas čia dažniausiai pagrįstas baime ir grėsme. Satir teigė. Taikdarys visada sutinka su kritika jo adresu ir yra dėkingas. Čia galime išskirti keturis elgesio tipus. galima pavadinti savigarba. būsite apkaltinti nemokšiškumu. nes tėvų reikalavimai jiems nėra aiškūs ir nuoseklūs. pojūtis. Jis ar ji dažniau tampa kitų blogo elgesio auka. 1972). būdinga žemos savigarbos žmonėms. būdingus žemos savigarbos žmonėms (V. nes vaikystėje jam buvo įskiepyta mintis. stumia juos į savigyną. abejinga(s) sau ir kitiems. Tokiems žmonėms labai sunku savarankiškai žiūrėti į pasaulį ir nepriklausomai mąstyti. Visa jo laikysena sako. su viskuo sutiks. Todėl jie arba aklai paklūsta kitiems ir žeminasi. kad iš viso su juo kalba: „kas gi aš toks kad su manim turėtų kalbėti?" Jis niekada nieko neprašo. kad labai daug kas gyvenime priklauso tik nuo jų pačių. kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja ir nieko nesiima daryti be kitų pritarimo. kad tik būtų taika ir ramybė. kurioje formavosi asmenybė.

viskas būtų puiku". kartais grūmoja. kas vyksta čia ir dabar. Vaikystėje jis girdėdavo: „nedaryk kvailysčių. Viduje toks žmogus jaučiasi pažeidžiamas. Visa jo laikysena sako. Ryšiai tarp visų šeimos narių yra natūralūs. Tai žmogus. jis ne tik nerimauja. kad galės kreiptis į kitus. Kompiuteris. kaip tai pakeisti. kad jis čia šeimininkas. Jis kalba pakeltu balsu. atjautos ir meilės atmosferą. kaip jam išeis. Vaikystėje jam buvo sakoma. tarptautinių žodžių. bet nuolat kartoja: „jei ne jūs (ar ne tu). tai neturi nieko bendra su tuo. Būdamas optimistas. jis lyg pats save stengiasi įtikinti. Tai nereiškia. bet pasijunta tvirčiau. kad jis nebūtų toks rimtas.žmogiškos. skatinančios kiekvieno šeimos nario asmenybės augimą. Tokios šeimos narių bendravimas būna aiškus ir garbingas. jog nežino. Tačiau. o balsas monotoniškas. Jo kalboje pilna nesuprantamų. kad gali būti kitaip arba nežino. kurį suvokiame kaip nuolat kvailiojantį arba kalbantį „ne į temą". tu per daug protingas. Viduje jis jaučiasi niekam nereikalingas ir vienišas. turintis aukštą savigarbą? Tai žmogus. Jo kūno laikysena yra įtempta. augindami vaikus. kad jis šio to dar vertas. Jis pasikliauja savimi ir žino. kad visada sugebės priimti svarbius sprendimus savo gyvenime. demonstruojantis šaltumą ir susikaupimą. Aukštos savigarbos žmonės. Aukštos savigarbos žmogus jaučia. bet ir ieško išeities. Tai ypač racionalus žmogus. kad tokį žmogų visada lydi sėkmė. dažnai rėkia. jis žino. kurioje yra. skatinančią aukštos savigarbos formavimąsi vaikuose. neimtų taip visko į galvą ir gyventų. atviri ir pilni pozityvių nuostatų bei gyvenimiškos jėgos. patekęs į keblią situaciją. jam buvo sakoma „nenusileisk. Bendraudamas jis nereaguoja į klausimus ir jaučiasi visiškai nusišalinęs nuo situacijos. kuris aplink save sukuria sąžiningumo. Jis jaučiasi nieko vertas. Aišku. Jei sunkią minutę reikėtų pagalbos. teigia V. taisyklės .157 demonstruoja. jis geba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems žmonėms. kad jo mintys kažkur kitur. be jokios emocinės išraiškos.. Anksčiau. kai stebi jam paklūstančius ir įbaugintus žmones. Nusišalinęs. suaugęs. nesibaigiančių mokslinių išvedžiojimų. Koks yra žmogus. Ką jis bedarytų ar bekalbėtų. kad jis gyvena jame. . nukreiptos į savitarpio supratimą. atsakingumo. jis jaučiasi vienišas ir nelaimingas. kad jis čia svarbiausias.. Ir šis žmogus tebekovoja. demonstruodamas protinius gebėjimus ir erudiciją. vaikystėje. namuose sukuria atmosferą. Pats jis jaučiasi svarbus ir reikalingas. Dabar. vienišas ir žemos savigarbos. Žmonės gyvena taip tik todėl. kad klystum". kad pasaulis tampa geresnis jau vien dėl to. kovok". Niekas nenori tokio blogo gyvenimo. Satir.

Ar galėtumėte prisiminti savo susidūrimą su aukštos savigarbos žmogumi? Kas labiausiai jo elgesyje jums įsiminė? 5. kad visi mes galime jaustis laimingi. tik tam reikalingos veiklios mūsų pačių pastangos. kurių žema savigarba? Iš ko apie tai sprendžiate? 4. Mes daug ką galime pakeisti savo pačių pastangomis. KTU. veikiama mūsų kintančios aplinkos ir patyrimo. sangviniko. Ar kada nors bandėte keisti savo bendravimą su konkrečiu žmogumi? Pasisekė? O jei nepasisekė. kodėl? . Be to. flegmatiko ar melancholiko temperamentas.158 Savigarba. Nepamirškime. veikia nemažai prieinamos psichologinės pagalbos tarnybų. tai. kuriems būdingas choleriko. Koks jūsų pačių temperamentas? Kodėl taip manote? 3. Yra išleista nemažai knygų. Kokiu elgesiu jis pasireiškia? 2. kaip jums atrodo. labai svarbi ir paties žmogaus pozicija. Prisiminkite savo pažįstamus žmones. kaip įveikti vidinius sunkumus. Be to. patariančių. Socialinių mokslų fakultete prie Psichologijos katedros taip pat veikia nemokama psichologinė konsultacija studentams bei darbuotojams. Ar pažįstate žmonių. kad ta ar kita savybė mums trukdo pasiekti užsibrėžto tikslo gyvenime. formuojasi per visą gyvenimą. ypač jei matome. Pasvarstykite: 1.

159 .

reikšmingas teorinis ir taikomasis mokslas (vien JAV konfliktų problemas tyrinėja dešimtys tyrimo centrų.XX a. kad niekad nekonfliktuojate . sutikime. o buvo plačių koncepcijų (pvz. I. viduje. Šiuolaikinė konfliktologija . Kai du žmonės pretenduoja į vieną ir tą patį. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA • • • • • Ar konfliktas . pedagogika. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai.gyvenimo norma? Ar gali konfliktas turėti teigiamas pasekmes? Kodėl kompromisas .. Kas tai? Jeigu Jūs teigiate. psichoanalizės ar sociometrijos) sudėtinė dalis. nuo XX a... Šipilov. netgi menotyra.. Jeigu konfliktai neišvengiami. Ancupov ir A. politologija ir sociologija.. 1999)... Antrojo periodo pradžioje susidomėta pačiu konfliktu: pradėta kurti konflikto psichologijos terminologija. konfliktas neišvengiamas. bet ne pats konfliktas.6-ąjį dešimtmetį ir 6-ojo dešimtmečio pabaigą dabartinį laikmetį.160 9.ne visada tinkama konflikto sprendimo strategija? Kada verta pasitraukti iš konflikto? Konfliktas mano. Trumpai apžvelgsime abiejų periodų svarbiausias kryptis (A. . ėmė ryškėti skirtingos konflikto sampratos. sociobiologija. karo mokslai. pradžią . matematika. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo išskirtas kaip atskiras tyrimo objektas. istorija. Turbūt supratote.pasitikrinkite savo pulsą: greičiausiai išvis negyvenate.. ką norėjome pasakyti? Net ir labai ieškodami. Psichologijos moksle galima skirti du stambius konfliktų tyrinėjimo laikotarpius . nors daugiau ar mažiau šias problemas liečia ir filosofija. gerai konfliktuoti? Truputis istorijos Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija. sunkiai rastume žmogų. kodėl gi neišmokus.. arba konflikto priežastys. J. 7-ojo dešimtmečio pabaigos ruošiami konfliktologijos bakalaurai ir magistrai). kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą.

161

/ laikotarpio kryptys: Psicho analitinė. S. Freud laikomas vienu pirmųjų žmogaus konfliktiškumo koncepcijos kūrėjų. Nors jis daugiausia domėjosi asmenybės vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis žmogaus dvasinio gyvenimo elementas), didžiausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmeninių konfliktų priežasčių jis patarė ieškoti pasąmonėje. S. Freud pasekėjas A. Adler teigė, kad konfliktai kyla asmenybei bandant išsivaduoti iš nepilnavertiškumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems prieš kitus. K. Horney konfliktų šaltiniu laikė nepakankamą artimųjų, visų pirma tėvų, geranoriškumą individo atžvilgiu. E. Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai žmogus negali realizuoti asmeninių tikslų ir poreikių. Etologinė. Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis mokslininkas, iškėlęs hipotezę, jog pagrindinė socialinių konfliktų priežastis individo ir minios agresyvumas. Pagal jį, gyvūno ir žmogaus agresyvumas niekuo nesiskiria; agresija - nuolatinė gyvo organizmo būsena. Grupinės dinamikos. Buvo pasiūlyta elgesio dinaminės sistemos koncepcija: įtampa kyla tada, kai pažeidžiama pusiausvyra tarp individo ir aplinkos. Ši įtampa pasireiškia konflikto forma. Konflikto šaltiniu gali būti, pvz., grupės lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas asmenybės motyvacijos ir individų tarpusavio sąveikos struktūros reorganizacija. Frustracijos - agresijos. Pasiūlyta nauja konflikto hipotezė: agresija visada kyla dėl frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojančią frustraciją (frustracija - slegianti įtampa, nerimas, neviltis ar pyktis, atsirandantys dėl vidinių ar išorinių kliūčių trukdančių siekti tikslo). Elgesio. Konflikto priežasčių ieškoma ne tik biologinėje elgesio prigimtyje, bet ir socialinėje aplinkoje, kuri keičia įgimtas individo savybes. Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla dėl žmonių emocinių tarpusavio santykių jų tarpusavio simpatijų ir antipatijų. Visi konfliktai - nuo tarpasmeninių iki tarptautinių - gali būti išspręsti erdvėje „perstatant" žmones pagal jų tarpusavio emocinį suderinamumą. Interakcionistinė. Laikoma, kad konflikto priežastys - socialinėje tarpusavio sąveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojūtis. Norėdamas juos panaikinti bei prisitaikyti prie aplinkos, individas imasi aktyvių veiksmų. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai.

162

Sociotropinė. Konfliktai neišvengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai - baimė, bandos jausmas, savęs įtvirtinimo poreikis ir kt. Šie instinktai paveldimi, todėl ir konflikto šaltiniai amžini. // laikotarpio kryptys: Teorinė - žaidimų. Šios krypties atstovai stengiasi sukurti universalią tarpusavio sąveikos konfliktinėse situacijose ir konfliktų sprendimo schemą. Įvairūs elgesio konfliktinėje situacijoje stiliai apibendrinti išskiriant du pagrindinius elgesio tipus - kooperatyvų ir konkurencinį. Konflikto pagrindas nesuderinami tarpusavio sąveikos dalyvių tikslai. Didelis dėmesys teikiamas ir konflikto dalyvių motyvams. Konfliktai gali būti sprendžiami konstruktyviai ir destruktyviai. Organizacijos sistemų teorija. Tiria žmonių konfliktiško elgesio realiose situacijose stilius. Pagal nuostatų konkurento atžvilgiu ir tikslų siekimo derinį autoriai išskyrė penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireikšti konfliktinėje situacijoje: konkurenciją, prisitaikymą, vengimą, kompromisą, bendradarbiavimą. Derybų proceso teorija ir praktika. Tai perspektyvi taikomosios psichologijos kryptis. Tyrinėtojai sprendžia dvi problemas: kas lemia konfliktuojančių pusių pasiryžimą pradėti derybas ir kaip turėtų vykti derybų procesas. Pastaroji problema ištyrinėta geriau.

Konflikto samprata, tipai, sprendimas
Geriausias būdas išspręsti konfliktą-jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du žmonės vienu metu pretenduoja į vieną ir tą patį, konfliktas tampa neišvengiamas. Konfliktas - tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą. Situacija vadinama prieškonfliktine, jeigu: • esant priešpriešai (tikslų, interesų ir t. t.) mes neišgyvename neigiamų emocijų (pvz., diskusijų metu) • nemalonūs jausmai yra išgyvenami, nors mes jų išoriškai neparodome ir atvirai neišsakome savo priešingų pozicijų.

163

Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra „neteisinga", agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį: • konfliktas - santykių, procesų vystymosi šaltinis • konfliktas - signalas asmenybei keistis • konfliktas - galimybė suartėti • konfliktas - galimybė „išelektrinti" įtemptus santykius. Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie: 1. Vidiniai asmenybės konfliktai 2. Socialiniai konfliktai: • tarpasmeniniai • tarpgrupiniai • tarptautiniai. Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Tačiau šio tipo konfliktai, jų motyvai yra paaiškinami lengviau, jeigu lygiagrečiai yra analizuojamos ir sunkios asmenybės situacijos, kurios tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Todėl asmenybės konfliktams skirsime atskirą skyrelį. Vidinių asmenybės konfliktų tipai Jau minėjome, kad sunkios asmenybės situacijos įtakoja mūsų tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenybės situacijoms priskiriami vidiniai sunkumai, krizės ir konfliktai. Beje, paminėti sunkių situacijų tipai tik retais atvejais reiškiasi izoliuotai vienas nuo kito - dažniausiai jie tarsi „susisluoksniuoja" tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybinės krizės nulemia naujų vidinių sunkumų atsiradimą ir pan. Vidiniai sunkumai - tai santykinai nesudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, neryžtingumas, nerasta išeitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbūt nerastume žmogaus, kuris kada nors nebūtų išgyvenęs vidinių sunkumų. Asmenybės krizės - ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai. Skiriamos raidos, neurotinės ir trauminės krizės. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterijų): gyvenimo veiksmų krizės („nežinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo motyvacijos ir tikslų krizės („nežinau, dėl ko gyventi"), gyvenimo prasmės

164

krizės („nežinau, kam apskritai gyventi"). Krizės - tai sunkiausios asmenybės situacijos. Vidiniai asmenybės konfliktai apibrėžiami kaip aštrūs negatyvūs, išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidinių asmenybės struktūrų kovos ir atspindintys prieštaringus ryšius su socialine aplinka. Be to, dėl neigiamų asmenybės išgyvenimų uždelsiamas sprendimo priėmimas. Kas priskiriama vidinėms asmenybės struktūroms? Tai yra : Motyvai. Jie atspindi įvairaus lygio mūsų siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir 1.1.) ir gali būti išreiškiami sąvoka „noriu". Vertybės. Jos gali būti asmenybės („Man vertinga") arba priimtos mūsų vien todėl, kad šių vertybių prisilaikoma visuomenėje, arba jos yra kažkaip kitaip vertingos. Todėl pažymėkime šias vertybes sąvoka „reikia, reikalinga" („Aš turiu"). Savivertė. Ji apibūdinama kaip individo reikšmingumas pačiam sau, kaip savų galimybių, savybių, savo vietos tarp kitų įvertinimas. Savivertė atspindi mūsų pretenzijų lygį, todėl yra lyg savotiška mūsų aktyvumo „žadintoja". Savivertę galima išreikšti sąvoka „galiu" arba „negaliu" („Aš esu"). Mūsų vidiniai konfliktai reiškiasi įvairiose sferose: kognityvinėje sferoje - Aš vaizdo prieštaringumu, žemesne savivertė, savo būsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonėmis dėl savo motyvų ir pan. emocinėje sferoje - emocine įtampa, neigiamais išgyvenimais elgesio sferoje - veiklos kokybės ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu. Sutrikusi asmenybės adaptacija, psichologinio streso sustiprėjimas yra laikomi integruotais visų trijų sferų rodikliais. Priklausomai nuo to, kurios asmenybės struktūros „įsivelia" į vidinį konfliktą, skiriami tokie pagrindiniai vidinių asmenybės konfliktų tipai: 1. Motyvaciniai konfliktai. Jie būna trejopi: • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai patrauklių alternatyvų (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija: negalėdamas apsispręsti, iš kurios šieno kupetos ėsti, jis iš bado nudvėsė).

6. Nerealizuoto noro arba menkavertiškumo komplekso konfliktai. tarp „noriu" ir „reikia" (pvz. kuri blokuoja jų patenkinimą (pvz. gero dėmesio paskirstymo ir perkėlimo. disonansą sumažiname iki minimumo arba išvis imame jo nejausti. Jų priežastis . nerūkydamas negalėčiau susidoroti su stresu ir t.. Šie konfliktai kyla. objektas turi ir patrauklių. kad rūkyti kenksminga" ir „žinau. t.. be to. 3. ir nepatrauklių pusių (pvz. 4.. noriu ir toliau gyventi laisvą studentišką gyvenimą. Savivertės adekvatumas priklauso nuo to. kaip jis vertina savo sėkmes ir nesėkmes. emocinius „sprogimus" (pvz. noriu būti toks garsus. arba juos atlieka nekokybiškai ir dėl to išgyvena (pvz. aukštos pretenzijos ir nuolatinės nesėkmės.. naujai siūlomas darbas yra geriau apmokamas.nuneigiama. 7. stengiantis jas realizuoti). Kognityviniai konfliktai. Pretenzijų ir savo galimybių vertinimo išsiskyrimas sukelia nerimastingumą. Aptarti asmenybinių konfliktų tipai glaustai nusakomi 9. kad aš nerūkau" puikiai derėtų prie anksčiau paminėto pirmojo teiginio. dispečerio darbas reikalauja nuolatinės dėmesio koncentracijos.. Adaptaciniai konfliktai.165 • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai nepatrauklių alternatyvų (ne vienam pažįstama situacija. pakeičiama pirmoji kognicija: „Žala sveikatai yra išgalvota. 5. kaip Sabonis). dirbantis studentas). „Žinau. įsivaizdavimų) prieštaringumas. bet neįdomesnis . Jie pasireiškia kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir žmogaus profesinės. Neadekvačios savivertės konfliktai. Moralės (normatyviniai) konfliktai. kai „iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę")." Taip interpretavę pirmąjį teiginį. „žinau.kognicijų (žinių.. bet sukurta šeima atnešė daugybę „reikia"). Tačiau dažniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias ..ką daryti?) 2. Vaidmenų konfliktai. kad nejausčiau disonanso? Protingiausia -mesti rūkyti (bet tam reikia valios!). Tai konfliktai tarp norų ir tikrovės. Tai konfliktai tarp noro ir pareigos. . fizinės ar psichologinės galimybės (pvz. O tai būdinga ne kiekvienam). • Kai tas pats tikslas. kiek individas yra savikritiškas. Pvz. kad aš rūkau".1 lentelėje. kai individas nesugeba suderinti kelių atliekamų socialinių vaidmenų. Ką daryti.

kai žmogui vidinis konfliktas yra labai svarbus. kai vidinis asmenybės konfliktas perauga į neurotinį konfliktą. tampame dirglūs. atveriantys perspektyvas) ir destruktyvūs (griaunantys asmenybės struktūras). neranda racionalios išeities iš susidariusios padėties. Tai atsitinka tuomet. J. nebekontroliuojame savęs. Konstruktyviai sprendžiami konfliktai padeda mums tobulėti. 9. gali stabdyti asmenybės raidą. mes imame nebepasitikėti savimi. Pagrindiniai vidinių konfliktų tipai (A.1 lentelė. Aštrūs vidiniai konfliktai žlugdo ir tarpasmeninius santykius. 1999) Ypač daug problemų mums kyla tada. Dažni ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvumą. dirglesni. bendraudami tampame agresyvesni. Destruktyvūs konfliktai neretai perauga į gyvenimo krizes ir lemia neurotinių reakcijų susiformavimą. I. Jausdami nuolatinę įtampą. Ancupov ir A.166 Vidiniai konfliktai gali turėti teigiamų ir neigiamu padarinių. formuoja adekvačią savivertę. Dažniausiai skiriami tokie neurotinių konfliktų tipai: . nerimastingesni. bet jis nieko negali pakeisti. Šipilov. jie gali būti konstruktyvūs (produktyvūs. dirbame ir mokomės neproduktyviai. gilesnį savęs pažinimą.

• Tikėkimės geriausios įvykių eigos. valią. Jei mums pavyks rasti jėgų savyje pakeisti įprastą nebeproduktyvų egzistavimo būdą. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir aukšti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai žmogui. lankstumas. kurie turėtų padėti nepakliūti į vidinių konfliktų spąstus: • Nuspręskime. neišvengiamai įklimpsime į vidinį konfliktą. • Nekaupkime problemų. silpnumas. išskirkime prioritetus. Toks vertinimo disonansas anksčiau ar vėliau atves į vidinį konfliktą. konservatyvumas.svarbus asmenybės psichinės sveikatos rodiklis. • Nepamirškime vis pakoreguoti savo socialinių vaidmenų hierarchiją. nesigriebkim visų problemų spręsti iškart. ištikimybė sau gali reikštis ir kaip inertiškumas. tai vidinius prieštaravimus įveiksime žymiai lengviau. su aplinkinių keliamais reikalavimais. Blaiviai vertinkime savo galimybes įgyvendinti tuos norus. kad tai taptų taisykle. • Mokykimės valdyti savo emocines būsenas. nedarykime.„galva smėlyje". Optimizmas gyvenime . kova tarp norų ir pareigos ir pan. nemokėjimas prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. • Nusileisdami smulkmenose. nenukelkim jų „į vėliau". Antra vertus. Būkime lankstūs. Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei būdingi prieštaringi poreikiai. sąžinės priekaištais ir pan. Neurasteninis tipas: pasireiškia prieštaravimu tarp asmenybės galimybių ir tarp sau keliamų per didelių reikalavimų. elgesio schemos ir adaptyvumas. . Gyvenimo principų laikymasis padeda išvengti daugelio situacijų. Vidinių asmenybės konfliktų profilaktika Štai keletas patarimų. jei reikia.adekvati savivertė. neužimkim stručio pozicijos . susijusių su abejonėmis. tikra. kas mums gyvenime yra vertinga. atsižvelgti į aplinkinių žmonių pretenzijas. 3. • Kita vertus. per didelis pastovumas. 2. Per žema arba per aukšta savivertė dažnai susijusi su nenoru arba su nemokėjimu pripažinti sau svarbius dalykus. Tarpusavy turi derėti stabilios nuostatos.167 1. Realiai vertinkime situaciją ir. Isterinis tipas: asmenybės aukštos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos sąlygomis. Stengdamiesi realizuoti visas visų vaidmenų funkcijas. • Nebūkime savo norų vergai. • Labai svarbu . keiskimės.

Cholerikai paprastai viską sprendžia greitai. Melas gali sukelti kaltės jausmą. mąsto nesiryždami imtis veiksmų. kai patirtis pakužda. Freud. Psichologinė gynyba . kad vidinis konfliktas gali būti išspręstas konstruktyviai ir destruktyviai. kad emocijų išgyvenimas ar demonstravimas gali turėti neigiamus padarinius.. nepriimtinų impulsų. išsisukime pajuokavimu. kasdien „dirbantis" psichikos mechanizmas. tačiau nelinkę grįžti prie ankstesnių išgyvenimų. Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategijų pasirinkimui. jie linkę sukaupti šių konfliktų sprendimų „rinkinį". išsaugoti savigarbą.168 • Stenkimės nemeluoti. kylant vis naujiems vidiniams konfliktams. Melancholikai ilgai svarsto. ieškodamos galimų naujo vidinio konflikto sprendimo būdų. Jei negalim pasakyti tiesos . negatyvius išgyvenimus. dingsta įtampa. Psichologinės gynybos mes tiesiog išmokstame gyvenimo bėgyje. Gal kitą kartą pasiseks. jiems geriau pralaimėjimas nei užsitęsęs neapibrėžtumas. Konstruktyvus sprendimas grąžina žmogui dvasinę pusiausvyrą. individualų ritmą. netgi nėra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime susikurti savą vidinių konfliktų sprendimo stilių. Moterys kaskart iš naujo kenčia. Beje. Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas Jau minėjome. Taigi temperamentas įtakoja vidinio konflikto sprendimo dinamiškumą: išgyvenimų kilimo greitį. vidinių konfliktų. kaltės jausmo. Taigi gynybos mechanizmai gina mus nuo nerimo. nuleiskim negirdomis. todėl labai skiriasi ir mūsų pasirenkamos konfliktų sprendimo strategijos: vieni pasineriame į ilgalaikius apmąstymus.. Šie mechanizmai mums padeda sukontroliuoti savo emocijas. Mes esame skirtingi. pavartojo austrų psichiatras S. kiti tuoj imamės veikti. intensyvumą ir 1. .tai normalus. Psichologinė gynyba padeda palaikyti Aš vaizdo stabilumą.1. Vidinius konfliktus paprastai mes sprendžiame „įjungdami" savo psichologinius gynybos mechanizmus. Vyrai racionalesni. Gynybos mechanizmų terminą pirmą kartą 1894 m..geriau išsisukim nuo tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio temą. • Filosofiškai žiūrėkim į gyvenimo nesėkmes. skirtingo temperamento žmonės skiriasi pasirenkamais konfliktų sprendimo būdais. treti -„skęstame" savo emocijose. sukauptą patirtį jos lyg ir naujai išgyvena.. tarpasmeninio bendravimo nesklandumus. jų stabilumą. veikla tampa efektyvesnė. išmokti konstruktyviai žiūrėti į juos. Ko gero.

Iš sąmonės išstumti reiškiniai niekur nedingsta. kai priešiškumas. kas gali sukelti baimę. Projekcija pasireiškia perdėtu asmens pastabumu. tėvų supykintas vaikas daužo žaislą. Pakeitimas . Projekcija . Regresija reiškiasi nesąmoningas žmogaus siekimas susilaukti aplinkinių dėmesio ar priversti kitus išspręsti jo problemas. nerimą. Žmogus tarsi nenori pastebėti to. bet nepuola tėvų).nesąmoningas savo neigiamų savybių.169 Neigimas ~ vienas anksčiausiai susiformuojančių ir paprasčiausių gynybos mechanizmų. Nesąmoningai pykčio objektas pakeičiamas tada. tarsi nebūtų baimės šaltinio arba jis būtų netikras. sapnais).sąmoningas psichinių reiškinių šalinimas iš sąmonės. Regresija . Pasireiškia nebrandaus elgesio stereotipais (pvz. jausmų. kaltės jausmą.ankstyvoje vaikystėje susiformuojantis mechanizmas. Neigimas padeda sulaikyti savo neigiamas emocijas patekus į sunkią situaciją. nors pavojus ir nesumažėja. o apsiribojama problemos ignoravimu. nes neieškoma sprendimo. Tai infantilus mechanizmas. kurias turi jis pats ir kurios yra nepriimtinos pačiam (pačiai). jautrumu toms žmonių savybėms.. jie egzistuoja pasąmonėje ir veržiasi atgal į sąmonę įvairiais būdais (pvz. elgesio motyvų priskyrimas kitam individui. padedantis užgniaužti nepasitikėjimą savimi ir nesėkmės baimę. palaikyti teigiamą savęs vertinimą. nagų kramtymu). kai traumuojantis šaltinis taip pat gali atsakyti agresyvumu arba atstūmimu.. agresyvumas nukreipiamas nuo stipresnio ar reikšmingesnio subjekto į kitą asmenį. .gynybos mechanizmas. objektą ar į save (pvz.. Jis padeda sumažinti nerimą arba kaltės jausmą. Prarandama adekvataus elgesio galimybė. Neigdamas žmogus elgiasi taip. Išstūmimas .

Racionalizacija . nelaiko jo racionalizacija. kenkimo kitam pateisinimas . Racionalizacija . kurį kėlė nepriimtinas potraukis ir suteikia pasitenkinimą.nesąmoningas atsiribojimas nuo skausmingų.). šie aspektai analizuojami ir t. ką vertina jo bendraamžiai). Žmogus paprastai tiki savo aiškinimu.kitų žmonių vertybių. nerimo.abstraktus emocinių problemų nagrinėjimas.individui ima atrodyti.pasakėčios apie lapę ir „neprinokusias" vynuoges principu. ieškoma situacijos pliusų ir minusų. paauglys vertina tai. Intelektualizacija . kai žmogus savo elgesiu demonstruoja .taip pat intelektualizacijos sudėtinė dalis. likimo.170 Izoliacija .. Sublimacija . Šis mechanizmas išsivysto ankstyvoje paauglystėje.išstumtų nepriimtinų potraukių. nerimą keliančių jausmų. charakterio bruožų perėmimas siekiant išvengti grėsmės iš jų pusės (pvz. minčių (seksualinių ar agresyvių) nesąmoningas transformavimas ir patenkinimas socialiai priimtinu būdu (pvz.„vardan jo gerovės" ir pan. kitų žmonių pripažinimą. moksliniai tyrinėjimai. Atvirkštinis reagavimas .. Individas prisimena traumuojančias situacijas. norus (pvz.). Introjekcija . jų perkėlimas į teorinę plotmę. Sublimacija padeda išvengti nerimo. t. siekiant paaiškinti savigarbai kenkiančius savo poelgius.. Toks problemų nagrinėjimas turi aiškų tikslą . kūryba.panašių į tiesą priežasčių radimas. nuvertinama tai. jausmų.toks gynybinis mechanizmas. kad jis valdo situaciją. nemalonius. profesionalus boksas ir kt. vaikas perima tėvų požiūrį.).. atsiribojimas nuo savo emocinių problemų pasineriant į intensyvią intelekto veiklą (pvz. Sublimacija -intelektualizacijos sudėtinė dalis. jį varginančius įvykius ir nepatiria su tais įvykiais susijusių emocijų. kas nepasiekiama individui . susiklosčiusių aplinkybių sureikšminimas.

Fantazija . Tokiu būdu nesąmoningai bandoma sau įrodyti. Taigi socialiai nepriimtini poreikiai pakeičiami priimtinais (pvz.padėti žmogui adaptuotis ir išspręsti asmenybinius konfliktus. svajonėmis. sadistiniai impulsai . Identifikacija nesąmoningas žmogaus susitapatinimas su kitu žmogumi. į vaizduotę. Identifikacija .dezadaptaciją ir nesibaigiantį konfliktą. Todėl psichologinė gynyba vėlesniuose konfliktuose ne visada būna efektyvi: per didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios.užuojauta. jog dažniausiai jie susiformuoja kaip ankstyvųjų gyvenimo tarpsnių konfliktų produktas. tam tikros grupės normų.kompensacijos mechanizmo sudėtinė dalis. perėmimas svarbių kitam žmogui vertybių. Kompensacija . Menkavertiškumo jausmas kartais kompensuojamas fantazijomis. Identifikacija gali būti laikoma kompensacijos mechanizmo sudėtine dalimi. vertybių perėmimas. įsigyvenimas į kito žmogaus pasaulį. antra. motina perka vaikui gražiausius drabužius. norų priskyrimas jam. kurių paskirtis . realizuojant savo tikslus kokioje nors gyvenimo srityje. Gynybiniai mechanizmai. nejausdama tikros meilės. kai tuo siekiama išsaugoti ryšius su žmogumi ar grupe ir pakelti savivertę.trys glaudžiai susiję psichiniai procesai: pirma. kokia ji yra iš tikrųjų Tai trukdo mums bendrauti ir realizuoti save. Toks gynybinių mechanizmų nevienareikšmiškumas susijęs su tuo. žmonių grupe. . tam tikromis sąlygomis gali sukelti priešingą efektą . emociniais ryšiais pagrįstas susitapatinimas.. trečia. jausmų.nesąmoningas arba sąmoningas individo siekimas įveikti savo menkavertiškumo jausmą. Neįsisąmoninta neapykanta paverčiama demonstratyvia meile. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. požiūris į kitą žmogų kaip į savo paties tęsinį. savo bruožų.bėgimas nuo realių problemų susijusių su vidiniu konfliktu. kurios iš tikrųjų jam yra nebūdingos. Fantazavimas .171 visiškai priešingas nuostatas. žaislus. kad ji visai nebloga motina ir pasislėpti nuo galimos neigiamos aplinkinių žmonių reakcijos).

Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę. kad žmonės situaciją ima vertinti kaip konfliktinę. sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. 3.). jog socialiniams konfliktams priskiriami: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai konfliktai. Egzistuojančius prieštaravimus („nori skirtingų dalykų".). Konflikto atomazgą nutolina ir kiti veiksniai. elgesį („kovoja tarpusavy". galintis nurodinėti. Liepsnojant konfliktui. Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais.172 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra Priminsime. „nori įrodyti savo tiesą".1. ne visada etiškomis priemonėmis. 1992). Crutchfield. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas .). Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet. Konfliktiški yra ir tie žmonės. kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai. . Tam tikrą tipišką tarpusavio sąveiką.1. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas (D. S. be išankstinių nuostatų. galimybė lengvai susitaikyti . „kenčia". telkiame dėmesį tik į tai. nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. Krech ir R. „skirtingi interesai". Konfliktuodami prarandame laiko perspektyvą.itin menka.konfliktus.bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą. inertiški žmonės. užimti prestižinę vietą visuomenėje. „nusiteikęs karingai" ir 1. „jaučia nervinę įtampą". Tam tikras emocijas („išgyvena". todėl už savigarbą kovojame. mano esąs teisuolis. neklystantis.nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai. Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę. jog nusileisdami liksime pažeminti. „nori pasiekti savo". jeigu įžvelgia tris dalykus: 1. „rašo skundus" ir 1. kas vykta dabar. nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio.1. deja. • • • Šiame skyrelyje kalbėsime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius tarpasmeninius . Tyrimai rodo. Dėl ko dažniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių . Dažniausiai manome. todėl nusileisti priešininkui yra sunku. 2. „skirtingi tikslai" ir 1.

tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens. Šeimos. Aukšto intensyvumo.1. dėl socialinių vaidmenų neatlikimo ir pan.173 Įvairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeninių konfliktų tipai: Pagal poreikius: 1. Statuso ir vaidmenų . Pagal pozityvių ir negatyvią konflikto elementų santykį: 1. Destruktyvūs. Vidutinio intensyvumo.. 2. Žemo intensyvumo. įtakos sferomis.tarp pavaldinio ir vadovo. 3. Buitiniai. 3. tačiau vis tiek žeidžia. 3. Pagal nukreiptumą: 1.konfliktai kyla nepasidalijus valdžia. 4.kai konfliktai kyla dėl materialių gėrybių. Darbo. 2. Aukštos įtampos. Idėjų. 2. Vertikalūs . 2. 2. normų. Diagonalus . Politiniai ir 1. Pagal gyvenimo sferą: 1. 2. Žemos įtampos. 3. 2.tiesiogiai mūsų neliečia. 3. Pagal intensyvumą: 1. . Pagal emocinę įtampą: 1.tarp vienodo statuso individų. Vidutinės įtampos.nukreipti į mus. Pagal pavaldumą: 1. 2. Ilgalaikiai. Išteklių . Konstruktyvūs. Tiesioginiai . patekę į akligatvį. Užsitęsę. Trumpalaikiai. Horizontalūs . principų konfliktai. Šalutiniai . Pagal trukmę: 1.

kartais dar vadinami konkurentais. branduolys. individo „jėga". Kartais būna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus. 3. jo rezultatus ir pan. pradėjusį konfliktą iniciatorių (tačiau konflikto iniciatorius nebūtinai yra neteisus!). Kontroliuojami. pastūmėjęs asmenį į konfliktą. socialinė ar dvasinė vertybė.patys išprovokuojate konfliktą. Dažnai konflikte galima rasti asmenį. tai mikro ir makroaplinka. įgūdžiais. kuriose vyksta konfliktas. Konflikto struktūra Kiekvienas konfliktas turi tam tikrą objektyvų turinį: 1. jo socialine patirtimi. intelektualinėmis galimybėmis. ir tarptautinius konfliktus. dėl kurios kilo konfliktas. • Konfliktuojančius palaikantys individai ar grupės (koalicijos). žiniomis. priešininkais. Svarbus yra konfliktuojančių pusių statusas. socialiniais ryšiais. taip galima skirstyti ir tarpgrupinius. planuojantis konflikto eigą.vidinė paskata pradėti konfliktą. . įtakoja jį.174 Pagal konflikto sukėlėją: 1. Pvz. materialinėmis. Asmenys. Konflikto dalyviai: • Pagrindiniai konflikto dalyviai. 2. • Kiti dalyviai. Beje. Objektyviai egzistuojančios ar įsivaizduojamos problemos. Aplinka.asmuo. kitaip tariant. Konflikto objektu gali būti materialinė. kurie retkarčiais būna susiję su konfliktu. 2. Yra ir daugybė kitokių skirstymų. priežastis. siekiant patenkinti savo poreikius. Konflikto objektas. Nekontroliuojami.išgyvenate kito individo sukeltą konfliktą. Aplinkos įvertinimas leidžia analizuoti konfliktą kaip socialinę situaciją. Pasyvūs . kurį nusako savo tikslų realizavimo galimybių lygis. Vėliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti. Sąlygos. 2. Aktyvus . išreiškiama jo fizinėmis. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turinį: 1. socialinėmis. Pagal konflikto kontrolę: 1. kurstytojas. Motyvai .. kurios siekia abu oponentai. Organizatorius .

Jas plačiau aptarsime vėliau. pradinė fazė 2. konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomųjų veiksmų. strategijas ir taktikas. jėgų ir laiko ekonomija. Beje. Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki išsprendimo) esminius momentus. įsisąmoninimas. 4. 2. Mūsų „aktyvintojais" konfliktinėje situacijoje gali būti ir interesai. Skiriamos keturios fazės. Konflikto išsprendimas.konflikto dalyvių priešingos krypties veiksmai. įsisąmoninąs konfliktinę situaciją imasi aktyvių veiksmų (įspėjimų.175 kadangi jie gali būti slepiami. pradedame riboti kontaktus su potencialiu „priešininku". „smūgiavimas" į pažeidžiamiausią oponento vietą ir pan. Aktyviai reiškiamos savos pozicijos ir reikalavimai. Kaip tarpusavyje susiję konflikto etapai. tuo kaskart menkesnės galimybės jį išspręsti. pareiškimų. kuo daugiau ciklų konflikto metu pasikartoja. konflikto pikas 4. grasinimų ir pan. Savaime suprantama. tikslai. kritimo fazė. Konfliktinis elgesys . vertybės. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz. Konfliktinės situacijos suvokimas. 3.). 5. Paprastai skiriami penki etapai: 1. Konfliktinės situacijos atsiradimas.). Atviro konflikto plėtra. .2 lentelę. Kaip išoriškai tai pasireiškia? Pasikeičia mūsų nuotaika. konflikto fazės ir konflikto sprendimo galimybės? Pažiūrėkite į 9. pasidarome negeranoriški savo oponentui. Konflikto dinamika Konflikto eigą nusako dvi pagrindinės sąvokos: konflikto etapai ir konflikto fazės. Kuris nors iš oponentų.. 2. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia. kilimo fazė 3. kurios konflikto metu cikliškai gali pasikartoti keletą kartų: 1. Konflikto fazės glaudžiai siejasi su konflikto etapais.

kaip mes sprendžiame konfliktus.176 9. Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus. kad mes neeskalavome konflikto ir palaikėme draugiškus santykius. kai jaučiama. Šiandien pralaimėję. kadangi pralaimėję mes pradedame priešintis mums primestam sprendimui. kad kito pasirinkimo nėra. laimėti . jei konfliktas nėra gilus. Priimama oponento pozicija. savi interesai neginami. t.2 lentelė. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu. kai šansai apginti savo interesus yra . Scott. Tačiau ši strategija retai atneša ilgalaikius rezultatus. kartais tai būna svarbiau nei savų interesų gynimas. 1987). nuslopinimas).nelabai. o mums . • Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida. kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. Beje. G.pralaimėti). kokias pasirenkame konflikto strategijas. kai situacija kritiška ir reikia reaguoti žaibiškai (G. nuneigiame konflikto egzistavimą. Šią strategiją tikslinga taikyti tada. o ir prarasti nebėra ką. kai turintis valdžią asmuo vardan grupės saugumo ar gerovės eliminuoja priešiškai nusiteikusį grupės narį. kai sprendimą reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdžios. sabotuojame jį. kai konflikto baigtis ypatingai svarbi mūsų oponentui. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia Atviro konflikto plėtra - 46% Mažiau nei 5 % Apie 20 % Tarpasmeninių konfliktų sprendimas Strategijos Dabar pakalbėsime apie tai. y. tokie konfliktai greitai užgęsta patys. rytoj galime nebenorėti bendradarbiauti. Paprastai skiriamos penkios strategijos: • Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija. Ši strategija tinkama tuo atveju. rimtas: neretai oponentas įvertina tai. įsisąmoninimas. Konfliktinės situacijos suvokimas. Prisitaikymas tinka ir tada. Konflikto fazių ir etapą santykis Konflikto fazė Konflikto etapas Galimybė išspręsti konfliktą (%) 92% Pradinė Kilimo Pikas Kritimo Konfliktinės situacijos atsiradimas.

kai „pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiejų pusių ir jo imama nebesilaikyti. nori paversti prisitaikymą taisykle. gerai neišanalizavus kitų galimų sprendimų. Apie šią strategiją pakalbėkime kiek plačiau. oponentas gali dar labiau pakelti savo reikalavimus. kai kiti bandymai spręsti problemą buvo neefektyvūs. kai esame beviltiškoje padėtyje. Konflikto dalyviai nesiima jokių aktyvių veiksmų. kai konfliktas neliečia tiesioginių mūsų interesų ir mes nenorime tuščiai eikvoti jėgų. kai tokiu būdu galima atkreipti dėmesį į užsitęsusią krizę. jei oponentas visiškai to neįvertina. neveiklumas). kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusėms. su niekuo nesitariama dėl sprendimo. 1987). kad mūsų pasitraukimas sukels atsakomąjį pasitraukimą. ir problema išvis bus nebesprendžiama. randame abi puses tenkinantį sprendimą. kad ir tu laimėtum". Vengimo strategija tinkama ir tada. neginamos savos teisės. kai abi konfliktuojančios pusės sugeba išdėstyti savo interesų esmę ir išklausyti priešingą nuomonę. Kitas netinkamo kompromiso naudojimo pavyzdys . Tai abipusės nuolaidos. • Vengimas (dar vadinama pasitraukimas.. Nepatariama taikytis prie kito ir tada. Tokiu būdu iš savęs atimama galimybė paveikti situacijos eigą. • Kompromisas. kai sprendimą reikia rasti labai greitai. negu pilnai apginti savo interesus. išeinama iš patalpos). Iš tikro ši strategija taikytina tik tada. kad mums pasitraukus. Kai imame jaustis neteisūs. kai oponentų interesai yra visiškai nesuderinami. Pagrindinis principas yra toks: "Aš noriu laimėti. tad nuolaidos jai būtų visai neskausmingos. Tai sėkmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime. Neretai „dalijimas pusiau" laikomas teisingiausiu sprendimu. kai mums svarbiau yra išlaikyti bendravimo galimybę. Sakykime. • Bendradarbiavimas (dar vadinama laimėti-laimėti). Ši strategija netinkama.177 labai menki. tylima) arba fiziškai (pvz. Juk viena iš pusių galėjo būti nerealiai „išpūtusi" savo reikalavimus.. gali būti ir taip. giname savo interesus. Tačiau jei kompromiso buvo griebtasi iškart. Ši strategija ypač naudotina tada. taip pat esame linkę pasirinkti vengimą.. G. kai mūsų nedalyvavimas jame neįtakoja konflikto raidos ir baigties. tai gali būti toli gražu ne pats optimaliausias konflikto sprendimo variantas. (G. Iš konflikto pasitraukiama emociškai (pvz. kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryšiai. problema išaugs dar labiau. atsižvelgiame į oponento pageidavimus. Scott.. neatsako geranoriškumu. Ši strategija pateisinama tada. Niekada nenaudokite vengimo strategijos kaip bausmės oponentui. Be to. dviems žmonėms reikia . tikėtina. Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. bet taip pat noriu. jei konfliktas yra rimtas.

77 žingsnis. bet ir poreikius.oponentui. jiems dar neįsiliepsnojus. ko nori. kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas. jog jūs norite atsikratyti neigiamų emocijų ir tik tada judėti toliau. O ką daryti.. kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną. Galbūt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą: vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (strategija "laimėti-pralaimėti"). nepertraukinėti. spręsdamos konfliktą: atidžiai išklausyti vienas kitą. Antra. kodėl jie nori to. arbata. atakuoti problemą.. jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat. Kitais žodžiais sakant. stengtis suprasti priešingą nuomonę. Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti-laimėti" bus efektyvus tik tuomet. Padarykite savo priešininką sąjungininku. Kontroliuokite emocijas. Bet jei mes norim išspręsti problemą.laimėti-laimėti" sudaro šeši pagrindiniai žingsniai (L. o ne oponentą. pakvieskite tai padaryti ir savo oponentą: „Aš žinau. reikėtų išsiaiškinti. 1996): I Žingsnis. .1. prisitaikymo ar rungtyniavimo strategiją. Būkite „kieti" problemos atžvilgiu ir „minkšti" . Būtina atskirti žmones nuo problemos. Večer. Aš sudirgęs ne mažiau nei tu. Pasiūlykite taisykles. kad tu sudirgęs. Ar tu tam pasirengęs?" Parodykit žmogui. o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis.gauti apelsiną ir išgerti jo sultis. kurių turėtų laikytis abi pusės. o jo poreikis atsigerti. kiek ir jūsų paties. jūs turbūt pasiūlytumėte jį perpjauti pusiau (kompromisas). Išsiaiškinus poreikius ir tikslus. y. Tad gal jam tiktų kitos sultys. jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir 1. jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz. net jei nesutinkama su girdėtais teiginiais. Mūsų atveju gal išaiškėtų. kad būtų įgyvendintas principas "laimėti-laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti. Per daug nemąstydami. turbūt teks rinktis vengimo. į kurį dedama apelsino žievelės. Ką daryti. Jei tai negelbsti. Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas . nepykti ir nereikšti priešiškumo. mes turim emocijas „atidėti į šalį". Jei oponentas nesilaiko šių taisyklių. o kitas šiandien keps tortą. jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj susispaus apelsino sultis į burną. vadinasi. jis nėra geranoriškas arba dar neatsikratęs neigiamų emocijų: teks grįžti į I žingsnį. konfliktinėje situacijoje visada išsiaiškinkite ne tik konfliktuojančiųjų tikslus. Taigi strategiją . galima sustabdyti daugelį konfliktų.178 pasidalinti apelsiną. t. gerbti vienas kitą. gal mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę). S.

parodomas jūsų požiūrio pagrįstumas. Pažvelkite į situaciją oponento akimis (bet tai nereiškia. padėkokit už geranoriškumą. Tai bus gera terpė tolesniam bendravimui. veiksmus. kad jūs norite rasti garbingą sprendimą. nuolat priminkite oponentui. Oponentui parodykit. V žingsnis. Alternatyvių variantų pasiūlymas.179 77/ žingsnis. Pasiūlykite (ir oponentą skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variantų. Būtinai pripažinkite oponento interesus problemos dalimi. Net jei pats būsite kaltinamas ir kritikuojamas. nekritikuokite. atskirkite variantų paiešką nuo jų vertinimo.?". kad jūs prisimenate jo interesus. „Ką aš prarasiu. Kol kas nesistenkite vertinti tų pasiūlymų protingumo ir pagrįstumo . nenuneikite jų. Parodykite ir įvertinkite oponento indėlį šioje sudėtingoje konfliktinėje situacijoje. Tačiau neklauskite tiesmukai: „Kodėl tu nedarei to?" Geriau: „Kokia priežastis. kad susirinkote čia būtent dėl gerų ateities santykių. nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. viltis. tai rodys.. jei taip nesielgia jūsų oponentas? Išlikite tvirti ir pasakykite. negailėdami jam priskirkite gerų abipusių idėjų nuopelnus. o ne praeities nuoskaudų aptarti. kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus. Pabrėžkite. o apie įgyvendinimą kol kas dar nekalbama. „Kiek tai svarbu mano . Oponentui parodykite pliusus. Į tai dažnai sureaguojama. O po to priminkite. VI žingsnis. kurie galėtų tapti problemos sprendimo pagrindu. oponentas į situaciją gali pažvelgti jūsų akimis. Tačiau ką daryti. Detalus savo motyvų atskleidimas dažnai duoda gerų rezultatų: išlaikoma rami atmosfera. kad jo interesus taip pat atsimenate.?".sprendimų gausa. Jei jūsų oponentas būtent taip ir pradeda elgtis. ieškokite bendrų su oponentu interesų ir aiškinkite savo interesus. Siame žingsnyje svarbu išlikti konstruktyviems. IV žingsnis. Venkite sprendimų apie oponento jausmus. kodėl žmogus pasielgė taip. kad dabar svarbiausia . Vėliau kartu atrinkite keletą geriausių pasiūlymų. Sutelkite dėmesį į interesus. o ne į poziciją.. kad tau pasirodė geriausia pasielgti būtent taip?" Kalbėdami apie savo interesus. Abipusiai naudingo sprendimo varianto priėmimas. mandagiai sustabdykite jį: pasakykite. nugalėkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagundą. požiūriai. nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis. jog pripažįstate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins žmogų). kuriuos jam teikia priimamas sprendimas. vertinimai. Patartina nekelti labai aukštų reikalavimų. kad turite sutikti su jo požiūriu).tai stabdytų kūrybinį procesą. Nustatykite paslėptus norus ir interesus. Būtent dabar jūs turite išsiaiškinti.. pageidavimai. o ne kitaip.. Pozicijų išsiaiškinimas: išsakomos nuomonės. Bet kurio konflikto metu mes įvertiname savo ir oponento interesus: „Ką aš laimėsiu.

Visų galimų strategijų tarpusavio santykis parodytas 9. nepulkime palaikyti vienos kurios nors pusės. ką konfliktuojančios pusės turėtų daryti. Tomas-Kilmann tinklelis (pagal L... labiau orientuojamasi į oponento interesų patenkinimą. t. y. nes greit įgysime naujų priešų. Faire (1991) pataria: 1. konkurencijos strategija yra priešinga aukščiau minėtajai: siekiama patenkinti savus interesus. net jei jų sprendimas mums atrodys neprotingas. Večer.180 priešininkui.ne .1 pav. mes galime pateikti nebent alternatyvius pasiūlymus.?" Konflikto sprendimo strategija pasirenkama priklausomai nuo orientacijos į savo arba į oponento interesus. kokių psichologinių rekomendacijų laikytis. Kaip mes turėtume elgtis. Neįsitraukime į aptarinėjimus apie „siaubingą" konfliktuojančiųjų padėtį. Niekada nesusigundykime duoti patarimus. užėmus tarpininko poziciją? H. schema rodo. kuris nėra suinteresuotas kurios nors pusės pergale ar pralaimėjimu. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip. 2.1 pav. imamasi aktyvių individualių veiksmų ir 1. S.. 1996) Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktą Kartais kilusį tarpasmeninį konfliktą padeda išspręsti trečiasis asmuo. (pvz.1). Cornelius ir S. kaip nori patys. jog prisitaikymo strategija yra pasyvi. savi interesai patenkinami menkai. asmuo. Paaiškinkime jiems savo vaidmenį: trečiojo asmens paskirtis . Savų interesų patenkinimo rodiklis Oponento interesų patenkinimo rodiklis 9.

„nei vienas" ir pan.181 vertinti. kurios turinys priklauso nuo konfliktuojančiųjų. Jei jis save gerbia.. galbūt po valandėlės jo neigiami jausmai priešininkui pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug.. pertraukime jį ir paklauskime. kad savo požiūrį pateiktų ne kaip nepajudinamus faktus. reaguokime į kategoriškus tvirtinimus „niekada". 6. Būkime empatiški...neleistina. 3. 5. atkreipti jų dėmesį į vienas kito požiūrį. 8. Verbalizuokime emocijas (išsakykime žodžiais): „Aš matau.). ko jis nenori. ir darbe.. Naudinga kartkartėmis paprašyti priešininkus pakartoti tai. ką sako priešininkas. Trečiojo asmens tikslas . Jei kuris nors iš konfliktuojančiųjų pradeda aiškinti. Negatyvius konfliktuojančiųjų teiginius paverskime pozityviais.. Paprašykime priešininkų. nesikiškime. Netiesioginiai konflikto sprendinio būdai Psichologijoje be tiesioginių konflikto sprendimo būdų (kai konfliktą sprendžia pačios konfliktuojančios pusės arba padedamos trečiųjų asmenų). ir studentų grupėje. o tik atspindėti situaciją. skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo būdai.. Garantuokime vienodas dalyvavimo sąlygas abiem pusėms.. Pagrindinius principus trumpai ir apžvelgsime: • Jausmų išliejimo principas: negesinkime „užsidegusio" žmogaus jausmų. Juk jis turi ir neblogų savybių.. įžeidė. „Aš manau. Tai universalus konflikto mažinimo būdas.". kad tai tave labai supykdė (nuvylė. nevaidinkime „gelbėtojų".. o ko jis norėtų. 7." ir pan. nuliūdino. stilių. Orientuokime priešininkus į veiksmą: „Ką jūs galvojate daryti toliau?" Pripažinkime ir priimkime kaip faktą abiejų pusių vertybių. Kontroliuokime konfliktuojančiųjų emocijas: jas reikšti galima. Turime rasti aukso vidurį tarp abejingumo ir perdėto įsitraukimo į kitų problemas. Konfliktuojantieji . bet pulti . ką jie ką tik girdėjo: esant emocinei įtampai dažnai negirdima. 4. o kaip savo nuomonę: „Mano požiūriu. tinkantis ir šeimoje.skatinti abiejų pusių lankstumą. 9. kad dėl kai ko jau pasiektas susitarimas. Nuolat akcentuokime. Būdami trečiaisiais asmenimis konfliktinėje situacijoje... Atskleiskim konfliktuojančiųjų nesugebėjimą įsijausti į kito padėtį." • Pozicijų pasikeitimo principas. požiūrių skirtingumus. tegul jis išsilieja.

jautrus įsivaizduojamam arba realiam neteisingumui. jautrus aplinkinių . Šis būdas labai veiksmingas. pretenzingas. Nemoka planuoti veiklos. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus. Labai nerimastingas. • Oponento priverstinio klausymo principas. iššaukiantis. 2. Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo priešininką. kad jie padiskutuotų. Tiesmukiškas ir nelankstus. Jam nebūdingas racionalus elgesys. nes ruošiame savo triuškinančias replikas. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir. išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. pažaistų. būdinga paaukštinta savivertė. 3. nesugeba realizuoti savo planų gyvenime. liepia pasakyti ką tik girdėtą priešininko repliką. labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius. Tada oponentai ne tik išgirsta vienas kitą. nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus. Impulsyvus. Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos. nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis. Iš aplinkinių nori paklusnumo.dėmesys nukreipiamas kitur. vertėtų viską nuleisti juokais . jaučiasi visai neblogai. Kilus konfliktinėms situacijoms. nepakankamai save kontroliuojantis. susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. skrupulingai atlieka savo darbą. • Pajuokavimo principas. nenuspėjamo elgesio. 1. Nevaldomas tipas. Nesavikritiškas. • Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojančiuosius. Neįvertina situacijos pokyčių. bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. nors sunkus. nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo. pasportuotų ir pan. liguistai įžeidus. Įsiaudrinęs gali nebekreipti dėmesio į visuotinai priimtas bendravimo normas. Vengia kruopštaus. Psichologai pabandė suskirstyti konfliktiškas asmenybes į tipus. gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. gėrisi savo „kentėjimais" ir ištverme. Pedantiškas tipas. Rigidiškas tipas. vadindami juos konfliktiškais žmonėmis. sistemingo darbo. Įtarus.182 prašomi „persikūnyti". Iš gyvenimo patirties nepasimoko. garbinimo. gerai „pasirodyti". Dažnai agresyvus. Nori būti dėmesio centre. prieš atsikertant. Nekritiškas sau. lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus. daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją. kurių privengiame. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs. Demonstratyvus tipas. Konfliktiškų asmenybių tipai Turbūt visi turime pažįstamų. 4.

Retai apmąsto savo poelgių padarinius. mąstymo stilius. Reikėtų neužmiršti ir to. Pirmiausia aptarsime savęs koregavimo galimybes prieškonfliktinėje situacijoje. Natūraliai kyla klausimas. Įtaigus. o kaip reiktų elgtis. jog emocinė įtampa pasidarė per aukšta (pakinta mimika. o kur .nenuoseklūs. kad probleminė situacija būtų sprendžiama konstruktyviai? Atsakyti galėtume taip: yra du svarbiausi dalykai -pakeiskime savo požiūri į situaciją ir elgesį joje (tai nelengva!) bei paveikime oponento elgesį (o tai padaryti dar sunkiau). Tarpasmeninių konfliktų profilaktika Aptarėme įvairius konfliktų sprendimo būdus. priklausomumas nuo kitų. Gali nutraukti ryšius su draugais vien todėl. kompleksuotumas. kad. Ne mažiau svarbu yra įvertinti ir tokius asmenybės ypatumus kaip polinkis į riziką. įtarumas. Priminsime.183 pastaboms. Svarbiausia yra laiku pastebėti. jį neretai kankina nemiga.bevalis. siekiant konfliktų išvengti? Ką reikia daryti. 5. kad ne visada būtent tikra nesantarvė sukelia konfliktą tarp žmonių: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento . dažnai . jei tai mums nėra svarbu • pasakyti. kurie suprantami kaip kabinėjimasis. prieštaringo vidinio pasaulio. pakeisti pokalbio temą • nusileisti. Kenčia pats nuo savęs. uždarumas. kur teisūs esame mes. o subręsta laipsniškai. Išoriškai stengiasi neparodyti savo emocinių išgyvenimų. kad jam pasirodė. šiek tiek nenuoseklaus elgesio. kinta kalbos tempas ir tembras). jog jį įžeidė. Vertinimai . nereikėtų apsiriboti mūsų oponento priskyrimu tam tikram tipui. orientuotas į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant „grįžti" į normalią tarpusavio sąveiką: • sąžiningai pripažinti. gestikuliacija. labai išgyvena dėl nesėkmių. veidas parausta.oponentas • pajuokauti. kad nesame dar gerai išstudijavę šios problemos ir norėtumėt prie jos sprendimo grįžti kitą dieną (kai nurims emocijos). Linkęs į kompromisus. Nepakankamai numato perspektyvą. galvos skausmai ir pan. „Nekonfliktiškas" tipas. nesugeba analizuoti aplinkinių žmonių poelgių priežasčių. kilus konfliktui. Prieškonfliktinė situacija dažniausiai neatsiranda staiga. nuostatų visuma. Aplinkinių gali būti nemėgstamas dėl keliamų aukštų reikalavimų. priklausomas nuo aplinkinių nuomonės. Nesugeba įvertinti realių grupės narių tarpusavio santykių.

Jeigu reikia išspręsti keletą komplikuotų problemų. jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam pačiam. nelaukdami už tai apdovanojimo. bet ir jo asmenybės puolimas. jog kai mus kamuoja panaši būklė. Dažna mūsų daroma klaida . Kaip pataria garsusis D. šypsena sukelia atsakomąją simpatiją mūsų atžvilgiu. Norėdami apginti savo interesus. nestumkime oponento „į kampą". Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku . Jeigu vis tik apie tai partneriui pasakyti reikia. prie liudininkų. ko jie nesugeba. Neužmirškime. dažnai nėra būtina jam tai įrodinėti. Todėl mokėkime įvertinti savo būseną ir laiku save sustabdyti. o tuo labiau perauklėjimas . Be to.ilgas procesas. balso ypatumai ir kt. Karnegis (Carnegie). ko jie visiškai nenori daryti. Tokie reikalavimai neišvengiamai išprovokuos konfliktą. ko jie negalės suspėti atlikti. mokėkime daryti gera. kuri dienos bėgyje kinta: nuovargis. fiziologinė organizmo būsena. Šypsodamiesi mes padrąsiname bendravimo partnerį. Siūlome dar keletą patarimų. nedarykime to viešai. netgi bjaurus oras gali išprovokuoti mūsų irzlumą. gestai. kad žmogų galima radikaliai ir greitai perauklėti pagal mūsų norą. neverskime jo visų akivaizdoje atgailauti. kad jis suprastų. vis pereidami prie sudėtingesnių. greičiau pajusime konflikto grėsmę.ne tik oponento pozicijos kritikavimas. kūno judesiai. iš aplinkinių per daug nesitikėkime. skirtingai nei jis žiūrime į problemą." provokuoja konfliktą. jog konfliktiškumo lygį veikia ir mūsų psichikos būsena. Jeigu mūsų oponentas yra iš tikro neteisus. o ne kitiems.jo mimika. jog suprantate ir jo poziciją (turbūt ir pats taip elgtumėtės. Tai įvertinę. Taip pat neturėkime iliuzijų. nuoširdus (o ne suvaidintas) domėjimasis žmogaus problema ir šypsena taip pat gali užkirsti kelią konfliktui. bet ir blogiausią situacijos plėtotės variantą. atsirandančios situacijai kintant ne pagal mūsų numatytą „scenarijų. Svarbu pasiekti. taip pat rekomenduotina atidėti problemos sprendimą. Jau minėjome.puikus konflikto priešnuodis! O kaip paveikti oponento elgesį. parodykite oponentui. kad pats žmogus norėtų pasikeisti. pavargęs. jei mūsų bendravimo partneris yra sudirgęs. Auklėjimas. jei būtumėt jo vietoje). Todėl patartina būti numačius ne tik geriausią.184 motyvų. Neužmirškime ir sveiko humoro jausmo. Negatyvios emocijos. norint išsaugoti konstruktyvią situacijos eigą? Niekada nereikalaukime iš aplinkinių neįmanomo: to. „Minkšta" pozicija oponento atžvilgiu padeda sušvelninti situaciją ir ją . agresyviai nusiteikęs ar pan. pradėkite nuo paprasčiausios. Nepatartina pradėti spręsti sudėtingas problemas. Daug informacijos apie nepalankią situacijos eigą gali suteikti mūsų bendravimo partnerio nežodinis elgesys .

Paanalizuokite savo požiūrius. karštai susiginčijo dėl vieno iš jų vežamo didelio bagažo. jeigu jam leisime išsikalbėti. gali išprovokuoti tarpasmeninius konfliktus? Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? • • • LITERATŪRA . Pasvarstykite: • Kai mūsų realusis ir idealusis Aš labai skiriasi. Bendraudami sunkiai atsikratome išankstinių nuostatų ir stereotipų. Kurie gynybiniai mechanizmai leidžia mums tapti aklais ir kurčiais tam. kad negatyvios emocijos gali būti susijusios ir su kategorišku mūsų kalbos tonu. jog du troleibuso keleiviai. Nepamirškime. Nes juk svarbiausia . užimančio dalį praėjimo. nepertraukinėsime jo. Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime į beviltišką padėtį: įžeistas ir pažemintas jis bus pasirengęs bet kokiam konfliktui.išsaugoti savo orumą ir garbę. Kurie jų yra pavojingi jūsų bendravimui.185 sėkmingai išspręsti. Oponento neigiamos emocijos greičiau išseks. kuris sukelia jam atsakomąjį norą ginčytis. vienas iš neproduktyvių savivertės kėlimo būdų yra užsimerkti prieš savo realųjį Aš ir tuo pačiu idealizuoti save savo paties akyse. kas griauna mūsų idealųjį Aš? Įsivaizduokite. stovintys greta jūsų. y. t. Kaip reaguosite į šį konfliktą? Kokią konflikto sprendimo strategiją būtų protingiausia pasirinkti šiuo atveju? Pasaulį mes suvokiame per savo pačių prizmę.

186 .

ir sudėtinga informacija. BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA • • • • Ar suaugę žmonės žaidžia žaidimus? Kaip nuostatos į save ir į kitus veikia bendravimą? Kada ir kaip parašome savo gyvenimo scenarijų? Vaikas. suaugusiame žmoguje. nužvelgia.tai vadinama dūriais.). (Atsisveikindamas pamojuoja). atsako jam žodiniu arba nežodiniu būdu. Transakcijos gali būti geranoriškos partnerio atžvilgiu . Kitaip tariant. E. vieną iš kurių mes pasirenkame . Pateiksime transakcijų pavyzdžių: 1.187 10. Tokį . Tėvo ir Suaugusiojo. tarsi trys socialinės pozicijos. 2.. X: Y: Ar nori šokolado? (Patenkintas nusišypso). visai nauju žvilgsniu.šis skyrius. E. kiekviena asmenybei būdingos trys Aš būsenos -Vaiko. Transakcijos ir asmenybinės pozicijos E. reaguodamas į tai. Autorius į žmonių bendravimą pažvelgė neįprastu. kurią jis pavadino transakcine analize. Apie tai . y. tai yra tarsi trys skirtingi bendravimo lygiai. X: Y: 3. Kas tai? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakė amerikiečių psichologas ir psichoterapeutas Eric Berne (1910-1970). (Nusiunčia jam oro bučinį). mosteli ranka ar pan.pasikeitimą" kontaktais E.. sukūręs originalią teoriją. Berne pavadino transakcija. Berne teigimu. jam kažką pasako. Berne bendravimą analizuoja kaip tam tikrus mainus: žmogus X siunčia žmogui Y pranešimą (t. X: Kada egzaminas? Y: Poryt..tai vadinama paglostymu (E. Berne vartoja terminą stroking) ir piktavališkos . o pastarasis. Transakcijose gali būti pateikta ir paprasta.

esame kuklūs ir nuolankūs. Sakiniai formuluojami be emocijų. pretenduojame būti teisuoliais.1. būname intuityvūs. Bendraudami iš Suaugusiojo pozicijos. Ši asmenybės pozicija gali būti labai įvairi. Beje. elgesį) paprastai mes perimame iš savo tėvų. Kai mes veikiame. smalsūs. palaikyti. stereotipais. originalūs. tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas. mes jaučiame gėdą ir kaltę. esame baimingi. kurių elgesiui būdingiausia viena kuri nors pozicija. Antra vertus. nepaklusnumas.".. Bendraudami iš Tėvo pozicijos mes kalbame autoritariškai. mes būname dalykiški. kaip tai darė mūsų tėvai. Bendraudami iš laisvo. nekantrumas. „Jei ir toliau taip lis lietus. kūrybingi. nurodinėti ir drausti. dėmesingi.. nors yra nemažai ir tokių žmonių. veikiama įvertinant realybę. tingumas. „Kiek tau kartoti vieną ir tą patį". bendraudami iš šios pozicijos. Suaugusiojo pozicija nepriklauso nuo asmenybės amžiaus. „Pirmiausia nusiramink" ir 1. kuriais mes buvome vaikystėje.. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Jei palygintume su. Taigi Tėvo pozicija gali būti dvejopa: kritiškas Tėvas arba besirūpinantis Tėvas. turima informacija. jiems būdinga argumentacija. užduodami atviro tipo klausimai. žaismingi. „Nenukabink nosies". nelogiški. apsirenk". sugebantys . sąmoningais sprendimais. konkrečiai. Vaiko pozicija savyje slepia tą mažą mergaitę ar tą mažą berniuką. sugebame išklausyti kitą. jų lyginimu. mėgstame ironizuoti. savo galimybes ir racionaliai išskaičiuojant. „Aš galvoju. Jei bendraujame iš „mažojo profesoriaus" Vaiko pozicijos.188 konkrečioje bendravimo situacijoje. Priimdami sprendimus.. jaučiame. Tėvo poziciją (nuostatas. spontaniški. esame linkę kitus dogmatiškai vertinti ir kaltinti. bendravimo procese pozicijos gali nesunkiai keisti viena kitą. egoizmas. remiamės ne nuostatomis. Šioje būsenoje. kadangi ir vaikai būna labai įvairūs. bejėgiai. susivaldantys. „Vargšelis". paguosti ir patarti. natūralaus Vaiko pozicijos mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos. emocijomis ar nuotaikomis. o faktais. „Lauke šalta. mes esame Tėvo būsenoje. anot E. Berne. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Tu privalai". be to. Dabar smulkiau aptarsime minėtas vidines pozicijas. kad.". „Šito tau negalima". delsiantys. „ Jis visiškas kvailys". atostogas teks atidėti" ir pan. trokštame pagyrimo. piktdžiugiškumas. linkę paskatinti ir apginti. normų. objektyvūs. kategoriškai. Jei mumyse prabunda prisitaikantis Vaikas. mes būname užjaučiantys ir besirūpinantys. natūralūs. galvojame apie pasekmes. svajingi. Ji paremta mūsų patirtimi. Mes laikomės susitarimų. mąstome taip. „Raktus palikau darbe".

Jeigu ji nesugeba apskaičiuoti savo laiko. kada . kad aš nepaskambinau jam". kuriomis parodome savo nuolankumą arba. emocijomis. parodome nepasitenkinimą mums siunčiamais pamokymais. „Tai tu tinginys. Pvz. kuri leidžia pajusti gyvenimo džiaugsmą.. Kreipimasis į Vaiko poziciją paprastai būna susijęs su jausmais. kritiškai. Į Suaugusiojo poziciją siunčiami tie pranešimai. kuriais mes norime gauti informacijos.189 manipuliuoti kitais: mes žinome. Bendravimas iš Vaiko lygio neturėtų būti tapatinamas su suaugusio žmogaus nebrandumu. kad svarbu ne tik tai.. jeigu mes teisingai su ta dalimi elgiamės. Pateiksime keletą Vaiko pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Taip tau ir reikia". jie palaiko mūsų šeimos sveikatą. kaltinimais ar vertinimais. Anot E. norint ką nors pasiekti. lyg nebūtų akių sumerkusi šią naktį. Reakcija į šiuolaikinio dailininko paveikslą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Kažkokie kliedesiai! Ir ką tai galėtų reikšti? Prie paveikslo nurodyta ir kaina . Į Tėvo poziciją mes nukreipiame tas frazes. bet ir tai. O. Kopūstuose daug vitamino C. „Kaip norėčiau šokolado!". išgyventi meilę ir kt. „Palikit mane ramybėje" ir kt. kuriomis lyg ir sutinkame. .. net nematydamas laikrodžio. kad viskas būtų vertinama dogmatiškai. Niekas neprivers manęs valgyti tą dvokiančią bjaurastį! Teorijos autorius nurodo. Pvz. Žemiau pateikti pavyzdžiai leis dar geriau suprasti trijų aptartų vidinių asmenybės pozicijų skirtumus. tai geriausia asmenybės dalis. „Man gėda. iš kurios vidinės pozicijos mes kalbame. „Kodėl šitoje grafoje neįrašytas skaičius?". „Ką man daryti?". o ne aš!" ir kt. į kurią pašnekovo poziciją mes vieną ar kitą frazę adresuojame. Norėčiau ir aš mokėti taip linksmintis. kada reikia verkti. pasitarti.būti ramiems ir pan. kokios nuostabios spalvos! Reakcija (jaunos sekretorės pavėlavimą į darbą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Vargšelė atrodo taip. „Nusprendžiau stoti į KTU" ir kt.trys šimtai penkiasdešimt litų. atvirkščiai. kiti darbuotojai gali būti nepatenkinti. Berne.Vaikas: Kopūstai tikrai naudingi. „Aš nesugebėsiu". Reakcija į kopūstų sriubos kvapą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš.

. atitinka sveikus žmogiškus santykius. V): X: Y: X: Y: Koks vadybininko atlyginimas? Pradžiai . „Pirmiausia tu nusiramink". Berne. Toks bendravimas yra nekonfliktiškas ir. kai sprendžia kokią nors problemą.. kaip Suaugęs-Suaugęs. jei į pranešimą. du žmonės gali bendrauti kaip TėvasTėvas. Transakcijų tipai Papildančios transakcijos Transakcijos vadinamos papildančiomis. Pateiksime pavyzdžių (Tėvo. X: Aš taip jaudinuosi dėl savo mamos sveikatos. kai aptarinėja savo vaikų studentišką gyvenimą. Suaugusio ir Vaiko pozicijas atitinkamai žymėsime raidėmis T. Tu susitark su dėstytoju ir važiuok kokiai savaitei pas Y: . kai kartu linksminasi. Tu man tikrai patinki. asmenybė sulaukia norimos reakcijos iš kitos asmenybės tam tikros Aš pozicijos.. „Gal galėtum jau nebepykti ant manęs.du tūkstančiai litų. anot E. S. kaip Vaikas-Vaikas.190 Pvz. Tu man taip pat patinki. kad negaliu susikaupti ir rašyti referatą." ir kt. pasiųstą iš tam tikros vidinės Aš pozicijos. Pvz..

žmonės lyg nusisuka vienas nuo kito. Tokiu būdu yra pakeičiama bendravimo kryptis. kad tuoj išmesiu tą prakeiktą kompiuterį pro langą! Ir kas tave taip supykdė? Ką tu pasieksi. atitolsta. o tu dar nori mane pasodinti prie mašinos vairo! . veterinarui reikia parodyti katę. Pateiksime pavyzdžių: X: Y: Kiek dabar valandų? Tu amžinai kažkur skubi! X: Y: Ar tu galėsi šiandien vakare atvažiuoti paimti mane iš darbo? Šiandien aš turiu tūkstantį darbų! Aistės gimtadieniui turiu parvežti tortą. kai į siunčiamą pranešimą atsakoma netikėta arba nepageidaujama reakcija. išmesdamas kompiuterį? Persikertančios transakcijos Persikertančios transakcijos atsiranda tada. Persikertančios transakcijos gali vesti į konfliktą.191 X: Y: Aš taip įsiutęs.

1 pav. kad išskalbtum marškinius?! Paslėptos transakcijos Tai sudėtingesnis transakcijų tipas. 10. einam kur nors pasilinksminti! Kada gi tu pagaliau surimtėsi! Kiek kartų tavęs reikia prašyti sutaisyti buto užraktą?! O kiek man reikės maldauti. numanomas. Pateiksime studento (X) ir studentės (Y) pokalbio pavyzdį.192 X: Y: X: Y: Klausyk. 1992) Šis transakcijų tipas yra patogus ir mūsų mėgstamas: juk bet kada galime išsiginti psichologinio lygmens. Psichologinio lygmens. Nuo papildančių ir persikertančių transakcijų jos skiriasi tuo. transakcijas pavaizduosime . po socialiai priimtina transakcija yra maskuojama tikroji transakcija. Kitaip tariant. y. 10. Berne. o socialinis lygmuo yra saugus ir priimtinas. kad bendravimo procese vienu metu čia dalyvauja daugiau negu dvi Aš būsenos.socialiniame ir psichologiniame (žr.).1 pav. kuri yra numanoma. t. Taigi bendraujama iškart dviejuose lygmenyse . Dvigubų transakcijų modelis (E.

.. Priklausomai nuo to. Įsivaizduokite save (Y) automobilių parduotuvėje apžiūrinėjantį patinkantį modelį. mano pajamos neleidžia man nusipirkti tokį automobilį". Na. sąmoningai reguliuoti tarpusavio santykius. X: Gal užeikime pas mane kavos? Aš gyvenu vienas. o jų tekstą užrašysime skliausteliuose. o jūsų maištingas vidinis Vaikas turbūt sukiltų prieš tokį „įžeidimą": „Aš perku šį automobilį! Tai kaip tik tai. mes galime giliau pažinti save.) Y: Iš tikro lauke šalta. Prie jūsų prieina pardavėjas (X) ir sako: X: Tai mūsų puikiausias sportinis modelis. Jūsų vidinis Suaugusysis atsakytų maždaug taip: „Taip. (Sprendžiant pagal tavo išvaizdą. tas modelis tikrai ne tau) Pardavėjo siųstas pranešimas gali suaktyvinti arba jūsų Aš-Suaugusiojo būseną. jūs teisus. vaizduojamos ištisinėmis rodyklėmis. Socialinio lygmens transakcijos. įtakoti kitus ir įvertinti aplinkinių žmonių poveikį mums. analizuodami transakcijas. Kava būtų ne pro šalį.. nuskambėtų visai skirtingi atsakymai..(Tu man patinki. (Tu man patinki taip pat. ko ieškojau".) Dar vienas pavyzdys. bet jis jums per brangus.. . kaip įprasta. .193 trumpomis rodyklėlėmis. arba Aš-Vaiko būseną. Taigi...

194

Piešdami skirtingo dydžio apskritimus, pavaizduokite savo Aš būsenas: Tėvo, Suaugusiojo, Vaiko. Kitaip tariant, didžiausiu apskritimu žymėkite tą būseną, kuri labiausiai reiškiasi jums bendraujant, ir atvirkščiai, mažiausiu apskritimu - rečiausiai besireiškiančią būseną. Pateiksime piešinukų pavyzdžių:

Psichologinės pozicijos
Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos į save ir į partnerį mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime žmogus užima teigiamą arba neigiamą poziciją savo ir kitų atžvilgiu. Jis gali nuspręsti: Aš esu stiprus. Aš esu kvailas. Aš esu garbingas. Aš esu nenormalus. Aš esu siaubingas. Aš esu angelas. Aš viską darau neteisingai. Aš niekad neklystu. Aš geresnis už kitus. Aš nenusipelniau gyventi. Žmonės yra nuostabūs. Žmonės man duos visko, ko aš noriu. Manęs niekas nemyli. Žmonės yra simpatiški. Žmonės niekada nedaro kitiems gera. Visos aukščiau paminėtos pozicijos iš esmės yra tokios pozicijos: „Aš geras" arba „Aš blogas" ir „Tu geras" arba „Tu blogas". E. Berne aptaria galimus keturis pastarųjų pozicijų derinius (žr. 10.2 pav.): 1. „Aš geras ir tu geras". Tai sėkmę nešanti, sveikos asmenybės pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystėje. Jei tėvai skatina vaiką, džiaugiasi juo, pripažįsta jo laimėjimus, ima formuotis pozityvi nuostata į supantį pasaulį. Būtent tokia nuostata mums padeda būti laimėtojais, turėti patikimų draugų ir veiklos partnerių, konstruktyviai spręsti problemas.

195

2. „Aš geras, o tu blogas". Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti savo pranašumą įvairiausiose srityse („aš stiprus, teisingas, puikus"). Be to, tuo pačiu siekiama sumenkinti, pasmerkti, pažeminti kitą („tu egoistas, silpnas, klystantis"). Ši pozicija yra projekcinė: kiti žmonės kaltinami dėl tų savybių, kurios būdingos pačiam kaltinančiajam. Tokio tipo žmonės ieško tikrų ar įsivaizduojamų priešų, aplink save sėja baimę ir pyktį. Tai žmonės, kurie nuolat jaučiasi apgauti ar persekiojami ir todėl apgaudinėja ar persekioja kitus. 3. „Aš blogas, o tu geras". Tai savęs žeminimo, bejėgiškumo, nepasitikėjimo savimi pozicija. Tokiems žmonėms reikalinga globa, pagalba. Save žeminančios nuostatos ima formuotis dar vaikystėje, kai tėvai užima poziciją „Aš geras, tu blogas", o vaikas statomas į poziciją „Aš blogas, o tu geras". Šios pozicijos žmonės atitolsta nuo kitų, yra linkę į depresiją. 4. „Aš blogas ir tu blogas". Tai beviltiškumo pozicija, neretai asmenybę atvedanti į alkoholizmą, narkomaniją. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame neįmanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystėje, kai tėvai labai demonstruoja savo pranašumą, neleidžia vaikui mąstyti ir veikti pačiam. Vaikas ima blogai galvoti ir apie save, ir apie tėvus.

10.2 pav. E. Berne psichologinių pozicijų rombas

196

Žaidimai, kuriuos žaidžiame
E. Berne į žmonių tarpusavio santykius pažvelgė neįprastai: jo teigimu, didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro psichologiniai žaidimai, turintys tam tikras taisykles, žaidėjus ir numanomą baigtį. Iš psichologinio žaidimo gaunama tam tikra nauda (dažniausiai - psichologinė), tačiau žaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems žaidimo dalyviams. Taigi šie žaidimai nėra linksmi. Žaidimus mes žaidžiame nesąmoningai arba sąmoningai, juos nuolat kartojame (ypač - mėgstamiausius) su tais pačiais ir naujais partneriais. Turbūt ir jūs esate pastebėję, kad kartais kartojate tuos pačius žodžius ta pačia intonacija, o keičiasi tik vieta ir laikas. Žaidimą E. Berne apibrėžia kaip seriją paslėptų papildančių transakcijų, nepertraukiamai sekančių viena paskui kitą, su aiškiai numatoma baigtimi. Kad būtų aiškiau, pateiksime žaidimo „Pabandyk... Taip, bet..." pavyzdį. Įsivaizduokite, jog kalbasi dvi draugės: X: Žinai, jaučiuosi pavargusi, nieko nebenoriu, nėra nuotaikos. Y: Tai šiandien nesimokyk, pailsėk, išeik pasivaikščioti. X: Taip, bet reikia rašyti referatą... Y: Pabandyk susitarti su dėstytoju. Gal atidėtų savaitei..? X: Taip, gal ir atidėtų, bet pasivaikščiojimu nuotaikos sau nepakelsiu... Y: Tai gal nueik pas gydytoją? X: Taip, bet ten tokios eilės... Y: Tai gal suorganizuojame kokį vakarėlį? Pasilinksmintume. X: Taip, bet tai brangiai kainuotų... Y: Tai gal pabandyk... (Ir 1.1. Po kurio laiko įsivyrauja tyla). Kokią psichologinę naudą iš šio žaidimo gavo X? Jūs turbūt pastebėjote, kad žaidimo metu socialiniame lygmenyje vykę procesai („Padėk man!") neatitiko to, kas vyko psichologiniame lygmenyje („Bet tau tai nepavyks!"). Atviras tekstas čia tebuvo kaukė, o svarbiausia buvo paslėpta informacija. Taigi X gauta psichologinė nauda yra ta, kad ji atsidūrė dėmesio centre. Antra, X parodė, kad jos draugė Y ne tokia jau ir protinga, jei nesugeba patarti. Kaip būtų galima nutraukti žaidimą „Pabandyk... Taip, bet..."? Tiesiog žaidžiančio šį žaidimą reikėtų tiesiai paklausti: „O kaip tu pats galvoji spręsti savo problemą?"

197

Taigi žaidimai trukdo atviriems, garbingiems tarpusavio santykiams. Mes žaidžiame iš Aš-Tėvo būsenos, kai kartojame savo tėvų žaistus žaidimus. Mes žaidžiame iš Aš-Suaugusiojo būsenos, kai žaidžiame sąmoningai. Mes žaidžiame iš Aš-Vaiko būsenos, kai žaidimai yra susiję su ankstyvaisiais mūsų išgyvenimais, su vaikystėje priimtais sprendimais apie save ir kitus. E. Berne aprašė daugybę žaidimų. Vien jų pavadinimai jums turbūt sukels jausmą, kad tai jau kažkur anksčiau girdėta, vykę: „Jeigu aš būčiau..."; „Ką pasakys žmonės?"; „Pažiūrėk, ką per tave padariau"; „Jeigu ne tu, tai aš galėčiau..." ir 1.1. Jeigu jus sudomino E. Berne požiūris į mūsų bendravimą kaip į psichologinius žaidimus, būtinai perskaitykite jo knygą „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės".

Gyvenimo scenarijus
E. Berne teigimu, mes jau vaikystėje susikuriame nesąmoningą savo gyvenimo planą - gyvenimo scenarijų. Kad ir kaip būtų keista, psichologinis scenarijus turi labai daug ką bendro su teatro scenarijumi. Ir viename, ir kitame yra tam tikri vaidmenys, dialogai, veiksmai, scenos ir siužetai, vedantys į kulminaciją ir pasibaigiantys teatro scenos (gyvenimo) užsklanda. Psichologinis scenarijus - tai asmenybės gyvenimo veiksmų planas, kuris numato, į kokį tikslą bus orientuota asmenybė ir kokiu būdu to tikslo bus siekiama. Savo gyvenimo dramą žmogus vaidina nesąmoningai; tik retais atvejais ši drama atsitiktinai gali būti įsisąmoninta. Asmeniniai mūsų scenarijai kartais būna panašūs į sentimentalią dramą, kartais - į fantastinius nuotykius, tragediją, farsą, romaną, linksmą komediją ar nuobodžią pjesę. Žmonių vaidinamos dramos gali būti konstruktyvios, destruktyvios ar neproduktyvios, t. y. niekur nevedančios. Kaip yra sukuriamas gyvenimo scenarijus? Vos gimęs vaikas ima kaupti informaciją apie jį supantį pasaulį. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pirmuosius pojūčius, kurie nulemia pačią ankstyviausią informaciją apie save, savo vertingumą. Vaikai, kurie švelniai glaudžiami prie krūtinės, kuriems šypsomasi, kurie šnekinami, kaupia visai kitokią informaciją, negu tie kūdikiai, kurie paimami į rankas su nerimu, priešiškumu ar baime. E. Berne nuomone, pirmieji vaiko savo atžvilgiu išgyventi jausmai greičiausiai ir yra ta galinga jėga, kuri įtakoja visą gyvenimo planą (scenarijų), užimamą psichologinę poziciją gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. Šalia vaiko visada

Laimėtojui svarbu ne tiek sėkmė gyvenime. Šie „įgūdžiai" išlieka ir suaugus. Vaikas. kurį nubaudžia už nesutikimą su suaugusiu." Kartais pralaimėtojas „įsikimba" į ateitį.tai tas žmogus.). kiek autentiškumas. ar jis yra laimėtojas (kartais mums iš šono gali atrodyti priešingai. galimybė būti savimi. kurie siunčia vaikui pačius įvairiausius pranešimus: „Tu niekada nieko nepasieksi". Pralaimėtoją galima pažinti iš kalbos.". Vaikas. gali nuspręsti: „Nereikia jausti" arba „Nereikia rodyti savo jausmų". „Neabejoju. Taigi iki septynerių metų mes parašome savo gyvenimo scenarijų. „Tu tiesiog gimęs būti kunigu". Ir visa tai vyksta giliai pasąmonėje.. „Tu siaubingas vaikas". auklėjimo ypatumai ir kt. „Tu lėtas kaip vėžlys". scenarijai gali būti patys įvairiausi. „Jei aš būčiau turtingas.. seneliai ar kiti suaugusieji.. Pralaimėtojas . Pralaimėtojo pozicijos mes išmokstame dar vaikystėje. priartiname jį prie realybės. kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami. nes klauso savo tėvų. kurių laikydamasis tampa „geru berniuku" arba „gera mergaite".198 yra tėvai. apie poilsį. laukia iš jos stebuklo: „Kai aš baigsiu . kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatytą tikslą (tapti lyderiu. vaikystėje mes gauname daugybę mūsų gyvenimą programuojančių pranešimų: apie mokymosi naudą ir savo galimybes.. gali padaryti išvadą: „Nereikia mąstyti pačiam".). o paauglystėje šį „kūrinį" papildome naujais faktais. Taigi kiekvienas žmogus pats sau nusprendžia. Jis atsiskleidžia.tai tas žmogus. tu ne viso proto".. Tačiau turbūt tiksliausia juos būtų skirstyti į tris grupes: laimėtojo.. tai tampa elgesio norma. apie sveikatą ir t. atsiskyrėliu ar pan. vaikai išmoksta manipuliuoti savimi ir kitais. Jis dažnai atsigręžia į praeitį: „Jei aš būčiau vedęs kitą. „Jei aš būčiau graži.. Laimėtojas . Tokias išvadas vaikas laiko neginčijamomis tiesomis. Tam turi įtakos konfliktai. Kaip jau minėjome.. o ne kuria kitiems patinkantį savo paveikslą. kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje numatyto tikslo. apie religingumą. įžymybe. „Mums būtų geriau be tavęs". t. Norėdami susidoroti su šiomis problemomis. „Vieną dieną tu tikrai tapsi įžymiu". jei to troško.". specialistu. Kaip matome. grubumas šeimoje. o galbūt. sunkus fizinis darbas. Laimėtojas realizuoja savo individualumą ir vertina tai kituose. pralaimėtojo ir nelaimėtojo.

Pralaimėtojai yra ir tie.199 mokyklą.. Pasvarstykite: • • • • • • Ar galite pavadinti save žmogumi. nelaimi ir nepralaimi. Tai žmonės. pvz. kodėl? Kokia iš minėtų psichologinių pozicijų jums artimiausia? Kaip manote. jo niekas nepasigenda... save ir kitus jie mato kreivame veidrodyje. kuri vadinama gyvenimo scenarijumi. tačiau mainais už tai „gauna" opaligę.. įsisąmonindami vaikystės išgyvenimus ir sprendimus. galime pagaliau pradėti gyventi čia ir dabar.. O koks jūsų gyvenimo scenarijus? Dar nevėlu jį pakeisti. jei aš neteksiu darbo. Tik pažindami save.tai toks žmogus. mirtį nuo vėžio ar pan. Tai žmogus. bendraujant su skirtingais žmonėmis? Paprašykite savo draugą (draugę) nupiešti jūsų Aš būsenų portretą. kurie gyvenimo scenarijuje numato sau mirtį (savižudybę. kurie patys sau trukdo matyti. pralaimėtojų kategorijai priskiriami ir tie.. jei aš jam nepatiksiu.. jis yra pilkas ir nepastebimas. jausti ir suprasti. kuris niekuo nerizikuoja. priklausomai nuo aplinkybių. kurie pasiekia gyvenimo tikslą.." Dar viena pralaimėtojų kategorija su baime laukia būsimų nelaimių: „O kas. Beje.".panašūs? Jei skiriasi. Nelaimėtojas .tai abejonėse paskendę žmonės.". kokie yra jūsų mėgstamiausi žaidimai? ..".. nutraukdami tą keistą beviltiškų pasikartojimų grandinę.. namuose? Universitete? Vakarėlyje? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas. tačiau per didele kaina: užima išsvajotą postą tampa lyderiu. insultą infarktą. „Kai aš praturtėsiu. Ar šis ir jūsų pieštasis .) ir ją įgyvendina. „Kai pagaliau užaugs vaikai. kuriam „ir taip gerai". praleidžiantys gerus dabarties šansus. turinčiu mėgstamą Aš būseną? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas." Taigi pralaimėtojai . Jis niekada netampa lyderiu... girdėti. „O kas bus.

200 .

Kalbant kita. dar labiau prancūzais.dar labiau kiniečiais.201 11. tesergsti mus Dievas. gerbdami ir pažindami kultūrą bei laimėjimus kitų. mes netampame vis didesnio atskirų kultūrų supanašėjimo liudininkais. dažniausiai kalbame ne gimtąja kalba. Nežiūrint to. reikėtų pasistengti išmokti bent jau pagrindines mandagumo frazes. kad tai reiškia ir kultūrų suartėjimą." Darbo užsienyje sėkmė labai priklauso nuo to. Net jeigu suklysime. Šiandien panorėję galime iš vieno žemyno greitai patekti į kitą ir tenai pirkti įprastus gaiviuosius gėrimus. vitrinose matyti kitas įprastines prekes. Neisbit rašo. kaip perprantame skirtumus tarp mūsų ir kitų šalių kultūros ir kiek stengiamės prie jų prisitaikyti. šios pastangos bus deramai įvertintos. įgysime jų pasitikėjimą ir pagarbą. Mus lengvai gali užliūliuoti mintis. kad norime juos suprasti ir gerbiame jų kultūrą. kiniečiai . kurie daug keliauja po įvairias pasaulio šalis. Bendraujant su kitos tautybės žmonėmis. tačiau. savo kultūra. Futuristas J. Mes visi didžiuojamės savo šalimi. savo laimėjimais. TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI • • • • • Kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios? Ar visada galime vadovautis mūsų elgesio normomis? Su kokiais bendravimo barjerais galime susidurti kitose šalyse? Kokie drabužiai priimtini komandiruotėse? Kaip įvairių kultūrų atstovai supranta punktualumą? Šiandieninio žmogaus bendravimo patogumui tarnauja telefonai. . ne gimtąja kalba. o prancūzai. dažniausiai išgirstame vienintelį atsakymą: visų pirma kalba. tuo besididžiuojančių. Taip parodytume. žiūrėti CNN ar pamėgtas kelionių laidas. internetas. Derėdamiesi su užsienio partneriais. kad pasaulis šiuolaikinių komunikacijos priemonių ir tarptautinės rinkos dėka „sumažėja". taigi galima netiksliai išreikšti savo mintis arba suprasti kitus. faksai. „išslysta" daugybė kalbos atspalvių. kokios yra didžiausios bendravimo kliūtys. kad ateityje „švedai taps dar labiau švedais. Kaip elgtis svečioje šalyje? Paklausus žmonių.

bet apie svarbiausius papročius. būsime palaikyti juokdariu. geriausia laikytis svečią priimančios šalies papročių net tada. Amerikiečių mokslininkas R. Kitas ne mažesnis barjeras. jei mums labai sunku juos suvokti. Laisva turistų apranga privertė viešbučių darbuotojus Ispanijos salose raštu prašyti savo svečių neateiti vakarienės su šortais. neverbaliniai impulsai. užrašykite ant vizitinės kortelės visus savo turimus laipsnius. Žinoma. Didžiojoje Britanijoje žmogus. Atsidūrus užsienyje. Sutikus kitą žmogų. kad jūsų vizitinę kortelę išverstų į tos šalies. niekada neužtenka paisyti vien tiktai klimato sąlygų. Jeigu nieko tikra nežinote. ar toje šalyje. samprotaukite konservatyviai. manierų. Pristatydamas savo teoriją. visada reikia iš pradžių suprasti. kiekvienam derėtų gauti informacijos. Gesteland pirmiausia atsako į klausimą. Gesteland (1997) pasiūlė sistemą. niekas negali iš karto perprasti visų papročių bei kitos šalies taisyklių. savo humorą reikia pasilaikyti sau. Prieš atsakingą komandiruotę užsakykite. vertinamas mokslinis laipsnis (tai galioja Prancūzijoje. sklindantys iš judesių. ar galime vadovautis mūsiškomis elgesio normomis. kalbą ir išspausdinkite tai kitoje kortelės pusėje. iškylantis bendraujant su užsieniečiais nežodiniai. Vokietijoje. Šia puse kortelę įteikite jus priimančiam žmogui. Korėjoje. Reikia žinoti. Sužinokite. Nuo kultūros tradicijų priklauso įvairios tarpasmeninio nuotolio zonos. bet daranti įspūdį ir būtinai profesionali. kurias įteikia jums.202 Skirtingose šalyse sąmojingumas ir humoras suprantamas nevienodai. pagal kurią visi tarptautinio verslo papročiai ir praktika logiškai sugrupuoti į tam tikrus modelius. todėl pasistenkite deramai tai įvertinti. tačiau jeigu Vokietijoje per dieną pasakysime daugiau nei vieną šmaikštybę. kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios: . ypač apie draustinus dalykus. kuriuos dažniausiai lemia religija. Šalyse. kur keliaujate. Renkantis drabužius komandiruotei į užsienį ar į priėmimą. kad į mečetes ir daugelį pagodų (Rytų Azijos šventyklos) neleidžiama įeiti apsiavus. laikomas kvaileliu. Singapūre. Vizitinių kortelių dizainui ir spausdinimui įdedama daug darbo. R. nesublizgėjęs sąmoju. taip pat žmogaus saviraiška mimikos bei gestų kalba. Apsirenkite taip. kuriose pagarba svarbiau už viską. Šveicarijoje. Jūsų išvaizda turi būti ne rėkianti. Net per kaitrą neleidžiama pusnuogiams apžiūrinėti bažnyčių ir cerkvių Pietų Europos šalyse. arabų šalyse ir daugelyje Pietų Amerikos valstybių). Atkreipkite dėmesį į vizitines korteles. Kinijoje. kur vykstate. Jeigu tai priimtina. drabužių. kaip į susitikimą su aukščiausias pareigas užimančiu jūsų įmonės asmeniu.

Panagrinėkime juos išsamiau. • Tarptautiniame versle tikimasi. orientuoti į dalykinius reikalus (OR). kuriais galima pasitikėti. Dauguma OS žmonių laiko OR atstovus įkyriais.1 lentelę). kad nėra dviejų derybininkų. Gesteland perspėja. Konfliktai kyla tuomet. kad jų partneriai. Jis gali nepaisyti kultūrinių skirtumų. kai į reikalus orientuoti eksporto rinkodarininkai bando pradėti verslą į santykius orientuotose rinkose. būdingus daugumai. nebent norėtų derėtis dėl kuo palankesnių sąlygų).Jungtinės Amerikos Valstijos. net jei abu priklauso tai pačiai kultūrai. galbūt todėl. neturi savo nuomonės. agresyviais ir pernelyg tiesmukais. draugais ir gerai pažįstamais asmenimis ar jų grupėmis . Kadangi OR žmonės yra dalykiški ir gana lengvai pradeda dirbti su nepažįstamais. Kasmet . 2. yra tiesiog nenuspėjami. Pateikdamas įvairių kultūrų elgesio versle modelius. kurie reiškia kultūros tendencijas. Jiems nesmagu dirbti su nepažįstamais. kad pardavėjas taikysis prie pirkėjo. įvairių kultūrų visuomenėje. ypač jei šie užsieniečiai. bet. Verslininkai. Pavyzdys . eksporto rinkodarininkai paprastai gali greitai užmegzti tiesioginį kontaktą su potencialiais pirkėjais tose rinkose. kad atvykėlis taikysis prie vietos papročių. suprantama. R. ne visiems aptariamos kultūros verslininkams. kad yra išaugę itin dinamiškoje. dažnai be reikalo atidėlioja sprendimus. Tokį atvirumą iliustruoja telemarketingo populiarumas.203 Tarptautiniame versle tikimasi. orientacija į tarpusavio santykius (žr. šiuolaikiniam pasauliui būdingas toks verslo kultūrų pasiskirstymas: 1. OR verslininkai mano. (Sudarant tarptautinį sandėrį pirkėjo padėtis esti palankesnė. kurie elgtųsi visiškai vienodai. kurie orientuojasi į tarpusavio santykius (OS) žmonėms. o tie. bruožus. Taigi yra išskiriami elgesio modeliai. • Orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius Kaip teigia R. OS žmonės mieliau dirba su šeimos nariais. y. daugiausia dėmesio skiria užduotims.su tais. 11. atstovaujantys OS kultūrai. orientacija į dalykinius reikalus. t. Amerikiečiai. Gesteland (1997). dalykinius reikalus su nepažįstamais verslininkais aptaria gana lengvai.

204

amerikiečiai perka gaminių ir paslaugų už daugiau kaip 300 milijardų dolerių iš visiškai nepažįstamų asmenų telefonu. Šitokia į dalykinius reikalus orientuota rinkodara reiškia, jog tarp pardavėjo ir pirkėjo tėra vienintelis ryšys - kliento telefono numeris. Suprantama, net Amerikoje, kuo didesnis ir sudėtingesnis sandėris, tuo daugiau pirkėjas norės žinoti apie pardavėją. Tačiau svarbiausia, kad į reikalus orientuotose kultūrose rinkodarininkai gali užmegzti kontaktą su perspektyviu pirkėju be jokio išankstinio paruošimo, bendravimo ar ryšių. Griežtai į tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryšius galima pradėti tik tada, kai pažįstate reikalingus asmenis arba gebate suruošti viską taip, kad būtumėte jiems pristatyti. Visoje OS pasaulio dalyje planuokite užmegzti ryšius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai, tarptautinės mugės ar prekybos misijos metu, arba padedami trečiosios šalies pristatymo. Tam idealiai tiktų aukštas pareigas užimantis asmuo arba organizacija, pažįstama abiem pusėm. Užmegzti kontaktą gali padėti mūsų šalies ambasados komercijos skyrius, prekybos ir pramonės rūmai, prekybos asociacijos, gal net bankas. Verslo derybos paprastai trunka daug ilgiau OS kultūrose nei OR šalyse. Kultūrose, orientuotose į dalykinius reikalus, apie reikalus kalbama jau pirmojo susitikimo metu. OR verslininkai labai pasitiki raštiškomis sutartimis. OR šalyse derybose gali dalyvauti teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. OS kultūros pirmiausia pasitiki tarpusavio santykiais, kurie, jų manymu, padeda išvengti nesusipratimų bei spręsti problemas. OS rinkose pirmiausia susidraugaujama, o tik paskui sudaromas sandėris. OS kultūrose nepasitikėjimas nepažįstamais asmenimis, ypač užsieniečiais, dažnai verčia pareigūnus delsti. Pavyzdžiui, „Volksvvagen" bendrovei prireikė devynerius metus trukusių derybų, kad susitartų su Kinijos valdžia dėl automobilių gamyklos atidarymo; „McDonald's" kompanija dirbo daugiau kaip dvylika metų, kol susitarė su tuometine sovietų valdžia dėl pirmųjų restoranų statybos. Klientas ar partneris iš OS kultūros nori būti tikras, kad ne tik kompanija, bet ir jūs asmeniškai imsitės atsakomybės už bendros veiklos sėkmę, kad palaikysite glaudžius asmeninius ryšius. Reikia laiko, kantrybės ir kartais geležinių kepenų plėtojant patikimus santykius OS rinkose. Panašu, kad išgėrimai pagreitina ryšių įtvirtinimo procesą Rytų Azijoje - tačiau tik tarp vyrų. Moterys tuose vyriškos draugystės ritualuose vis dar yra nepageidaujamos.

205

11.1 lentelė. Verslo kultūrų pasiskirstymas -orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius (R. Gesteland, 1997, p. 18) KULTŪROS . ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Šiaurės ir germaniškoji Europa Didžioji Britanija Šiaurės Amerika Australija ir Naujoji Zelandija Pietų Afrika KULTŪROS. NUOSAIKIAI ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Lotynų ir Rytų Europa Viduržemio jūros regionas Honkongas, Singapūras KULTŪROS. ORIENTUOTOS I TARPUSAVIO SANTYKIUS Arabų valstybės Didžioji Afrikos dalis Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis

OR bei OS verslo kultūros skiriasi ir savo bendravimo būdu. Derybininkai iš OR šalių vertina tiesią, atvirą, nesudėtingą kalbą, o derybininkai iš OS dažnai mieliau vartoja netiesioginį, subtilų, vingrų stilių. Šis skirtumas yra didžiausias nesusipratimų tarp OS ir OR verslo žmonių šaltinis. OR derybininkai, bendraudami su kitais, siekia būti teisingai suprasti. Jie net didžiuojasi tuo, kad sako tai, ką galvoja, ir galvoja tai, ką sako. Pavyzdžiui, olandų verslininkai visiškai pagrįstai garsėja tiesmukiškumu. OS kultūrose tiesumas ir atvirumas, taip vertinami OR šalyse, reikš nesubrendimą ir naivumą, gal net aroganciją. OS kultūrose tik vaikai ir suvaikėję suaugusieji sako tai, ką galvoja, nes jie kitaip nemoka bendrauti. OS derybininkai pirmenybę teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. Jie slepia savo emocijas, ypač neigiamas, stengiasi išsaugoti harmoniją, atidžiai kontroliuodami savo kalbą ir veiksmus, kad neįžeistų ir neįstumtų aplinkinių į nemalonią padėtį. Šios kultūros atstovai nekantravimo, susierzinimo, nusivylimo ar pykčio rodymą suvokia kaip harmonijos ardymą ir laiko tai

206

šiurkštumu bei įžeidimu. OS šalyse reputaciją praranda abi pusės, kai prie pasitarimų stalo vienos pusės derybininkas pradeda karščiuotis. Asmuo, parodęs savo pyktį, t. y. pasielgęs vaikiškai, praranda reputaciją. Be to, atvirai demonstruodamas pyktį, jis priverčia ir kitą pusę prarasti reputaciją. Daugiau nieko ir nereikia, kad net ir perspektyviausios derybos atsidurtų aklavietėje. Daugelis japonų, kinų ir Pietryčių Azijos žmonių žodelį „ne" laiko keiksmažodžiu. Kad neįžeistų, jie verčiau sumurmės: „Tai gali būti sunku" arba „Mes turime į tai pasigilinti". Populiarūs atsakymai „Galbūt" ir „Tai bus nepatogu." Kai Rytų Azijos derybininkai pakeičia temą ar tiesiog nutyla, dažnai tai reiškia: „Pamiršk tai." Pavyzdžiui, daugelis atvykstančiųjų į Japoniją mano pasiekę susitarimą, nes jų partneriai keletą kartų jiems pasakė „taip", lydėdami tą „taip" daugybe šypsenų ir palinksėjimų. Tačiau visai nebūtinai tai reiškia sutikimą. Neužmirškite, kad japonai bet kuria kaina vengia nuomonių priešiškumo arba konfrontacijos. Jeigu jie priversti atsakyti į tiesiai užduotą klausimą, galvoja, kad privalo sutikti, nenorėdami sudrumsti jūsų harmonijos. Jie nemato jokios problemos dėl to, kad vėliau pasirodys su visiškai priešingu sprendimu, priimtu kompanijos reikalų ir gerovės vardan. Mandagus azijiečių, arabų, afrikiečių ir lotynų amerikiečių bendravimo būdas padeda išsaugoti harmoniją. To, ką jie sako prie derybų stalo, tikroji prasmė dažnai būna numanoma, t. y. prasmė aiškėja iš konteksto bei aplinkos. JAV antropologas E. T. Hali sugalvojo šias kultūras tiksliai apibūdinantį terminą - „plataus konteksto" kultūros. Kai kalba šiaurės europiečiai, šiaurės amerikiečiai, australai bei Naujosios Zelandijos gyventojai, didžioji prasmės dalis būna akivaizdi, t. y. išreiškiama žodžiais. Klausytojas sugeba suprasti, kas sakoma, nekreipdamas ypatingo dėmesio į kontekstą. E. T. Hali tai pavadino „siauro konteksto" kultūromis. Danų mokslininkė M. Djursaa, ištyrusi Danijos, Vokietijos bei Didžiosios Britanijos verslininkų elgesį, teigia, kad visos minėtos Europos kultūros, be abejonės, priklauso siaurajam kontekstui, tačiau skirtumai tarp jų taip pat akivaizdūs. Britai akivaizdžiai labiau nei arabai linkę į dalykinius reikalus ir siauresnį kontekstą, bet kartu jie daug labiau nei jų kolegos danai ir ypač vokiečiai linkę į platų kontekstą bei tarpusavio santykius.

207

Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas, hierarchija, valdžia bei pagarba
Formalios kultūros paprastai būna susiskirsčiusios į hierarchijas, kurios atspindi narių padėtį ir valdžią. Tuo tarpu neformalios kultūros labiau vertina egalitarines (pranc. ėgalitaire - lygybė) visuomenes su mažesniais statuso bei valdžios skirtumais. Sunkumų kyla, kai verslininkams iš egalitarinių kultūrų prireikia bendrauti su partneriais iš hierarchija pagrįstų visuomenių. Laisvas neformalus bendravimas piktina aukšto rango žmones iš hierarchinių kultūrų. Iš kitos pusės, neformalių kultūrų atstovai gali palaikyti formalaus elgesio partnerius niūriais, nedraugiškais, pasipūtusiais arba arogantiškais, per daug sureikšminančiais statuso bei užimamų pareigų svarbą. Nesusipratimų būtų išvengta, jeigu abi pusės suvoktų, kad skirtingas elgesys versle priklauso nuo skirtingų kultūros vertybių. Manoma, kad neformalios kultūros vertina visuomenės narių lygybę, o formalių kultūrų vertybių sistema apima hierarchijas ir visuomeninės padėties skirtumus. Formalumas visada susijęs su padėtimi visuomenėje (statusu), organizacijos struktūrine hierarchija bei su tuo, kaip išreiškiama pagarba aukšto statuso asmenims. Tarptautinės rinkodaros specialistai turėtų žinoti, ar bendrauja su formaliomis, ar su neformaliomis kultūromis (žr. 11.2 lentelę). Egalitarinių bei hierarchinių visuomenių skirtumai gali tapti rimta kliūtimi prekyboje. Tarptautinės rinkodaros vadybininkai iš neformalių kultūrų dažnai nesupranta, kaip pabrėžti pagarbą aukšto rango veikėjams iš formalių kultūrų, kurie gali lengvai įsižeisti dėl nepakankamai parodyto dėmesio. Reikia atminti, kad formalūs kreipiniai, t. y. pavardėmis, pareigomis, laipsniais, titulais, pavyzdžiui „Daktare Miuleri", yra vienas iš svarbiausių būdų parodyti savo pagarbą aukšto rango asmenims. Pietų ir Pietryčių Azijoje kostiumas ir kaklaraištis karšto sezono metu yra pagarbos išraiška (sėdėdami su švarku tvankiame kabinete, rodysite dar didesnę pagarbą). Lotynų Amerikoje ir didžiojoje Europos dalyje linkstama su panieka vertinti verslininką, kurio interesai ribojasi vien pinigų „kalimu". Aukštesnė padėtis priskiriama žmogui, sugebančiam protingai kalbėtis apie meną, muziką, literatūrą, istoriją, filosofiją bei kiną. Kilmė, išsilavinimas taip pat gali suteikti aukštesnį statusą.

ar jis pirkėjas. Turite žinoti. Tai: • žmonės. Geros profesinės žinios suteikia statusą. rekomenduojama laikytis trijų žingsnių strategijos: 1. Būkite tikras savo srities ekspertas. dirbant su hierarchinių kultūrų pirkėjais. kokį tik sugebėsite rasti. lytį. kaip išreikšti pagarbą nepadlaižiaujant. užimantys žemesnes pareigas savose organizacijose • jauni abiejų lyčių žmonės • moterys • bet kurio amžiaus vyrai ir moterys . 1997. Formalios ir neformalios verslo kultūros (R. 3. o ne pasakoti apie jas. vyras. kur vyrai verslo pasaulyje tradiciškai įgyja aukštesnį statusą nei moterys. Privalote aiškiai parodyti savo profesines žinias. kad jus pristatytų pats vyriausias. Keturios tarptautinio verslo žmonių grupės hierarchinėse kultūrose yra priverstos dirbti nepalankesnėmis sąlygomis. Japonijai ir Saudo Arabijai. . Susipažinkite su vietos protokolu. Jauniems eksporto specialistams. užimamas pareigas ir pagal tai. p. Ypač tai būdinga Pietų Korėjai. 47) LABAI NEFORMALIOS KULTŪROS Australija JAV VIDUTINIŠKAI NEFORMALIOS KULTŪROS Kanada Naujoji Zelandija Danija. ar pardavėjas.208 11. Gesteland.2 lentelė.tarptautinės rinkodaros ir pardavimų darbuotojai. 2. Norvegija FORMALESNĖS KULTŪROS Didžioji Europos dalis Viduržemio jūros regionas Arabų šalys Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis Formalios kultūros linkusios vertinti žmones pagal amžių. Pasistenkite.

parodysite. Skirtingas laiko ir dienotvarkių suvokimas sukelia konfliktus. Įsivaizduokite. Šioje . ypač vertinančio punktualumą. labai nemandagu pasipūtėliškai žvelgti į polichroniškas kultūras. kita vertus. o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai. monos .209 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros Skirtingose kultūrose punktualumas yra suprantamas skirtingai. kad griežtai pagal darbotvarkę dirbantys atvykėliai laisviau traktuojančius laiką kolegas ima laikyti tinginiais. Griežtai traktuojančiose laiką visuomenėse punktualumas yra privaloma savybė: dienotvarkės geležinės. kad polichroniškose kultūrose santykiai reiškia kur kas daugiau nei prievarta primesti terminai. susitaręs susitikti su klientu.susitikinėti asmeniškai) bendraukite su partneriais.3 lentelę). Viena pasaulio visuomenių grupė garbina laiką. darbotvarkės nepajudinamos. klerkai su šūsnimis laiškų ir popierių bei atsakymai į telefono skambučius. atvykęs į susitikimą prieš penkias minutes. Kada geriausiai pasirodyti vokiečio. bet jeigu daugiau kaip penkias minutes pavėluosite Niujorke . biure? Kada atvykti pas italą. Beje.polichroniškos visuomenės. Hali šias laiką garbinančias kultūras pavadino monochroniškomis (gr.vienas. itin svarbu laikas. parodysime savo pagarbą ir išsiauklėjimą. tai visiškai leistina. kuris paprastai vėluoja pusvalandį? Vokietijos rinkos specialistai teigia. nes polichroniškose kultūrose nedovanotinai šiurkštų nutraukti susitikimą vien dėl to.tai derybos gali pasibaigti net neprasidėjusios. E. Suprasdami šio tikslumo arba netikslumo reikšmę tam tikroje šalyje. O gal ankstesnis susitikimas pasibaigė vėliau nei buvo manyta. Jeigu visą valandą pavėluosite Ispanijoje. nedrausmingais ir nemandagiais žmonėmis. Neįsižeiskite ir nenustebkite. kad. kurios mažiau dėmesio skiria punktualumui ir nesikankina dėl terminų (žr. chronos . vergaujančiais pačių susikurtoms elgesio taisyklėms.laikas).būkite kantrūs! Sudarydami sandėrį ar pasirašydami sutartį. Polichroniškose kultūrose vadybininkas gali vėluoti į susitikimą. kad esate suplanavęs kitą. atminkite. Planuodami turėkite kuo didesnę laiko atsargą ir kuo artimiau (geriausia .T. Konfliktai kyla todėl. 11. monochroniškoje kultūroje labai nemandagu būti nepunktualiam. tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant arogantiškais pedantais. kai jūsų susitikimą nuolat pertraukinės netikėti lankytojai. Svarbiausia . jog jums. nes galbūt turėjo pagelbėti draugui ar šeimos nariui. jog jūs eksporto vadybininkas. Visiškai kitokios . kaip ir jūsų klientui.

Pietų Korėja POLICHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Arabų valstybės Afrika Lotynų Amerika Pietų ir Pietryčių Azija Atidžiai pažvelgę į 11. o karštesnio klimato kultūrų požiūris į laiką kur kas laisvesnis. Taivanis. Šios šalys yra pavyzdys. Gesteland. Singapūras. nepatariama vėluoti į susitikimus. . plėtojantis verslo santykiams. kad „monochroniški" vadybininkai visada pasirodys laiku. Taivanis Kinija. Atminkite .210 monochroniškoje kultūroje sampratos „punktualumas" ir „patikimumas" labai susijusios. pastebėsite. Italijoje. p. keičiasi ir verslo kultūra. Honkongas. susitikimas Pietų Korėjoje tikriausiai prasidės laiku. net dirbdami laisvai laiką traktuojančiose kultūrose. Ir šiandien žmonės iš pramoninių Pietų Kinijos provincijų labiau kreipia dėmesį į laiką.3 lentelę. Atvykdami laiku. negu menkiau išvystytoje Vidurio Kinijoje. kad šaltesnio klimato verslo kultūros garbina laikrodį. dienotvarkes ir griežtai traktuoja laiką. geriausiai išreikšite pagarbą net polichroniškoje kultūroje. Singapūras. Be to.pardavėjas visada privalo rodyti pagarbą pirkėjui. Beje. Orientavimasis į laiką ir dienotvarkes įvairiose verslo kultūrose (R.3 lentelė. Kinija ir Pietų Korėja buvo polichroniškos kultūros. „polichroniški" klientai ar partneriai tikisi. kad. o ne kur nors mažame miestelyje. prieš 40 metų Japonija. 11. kaip ir kitoje laisviau laiką traktuojančioje šalyje. 1997. jei vyks Seule. 57) LABAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Šiaurės ir germaniškoji Europa Šiaurės Amerika Japonija VIDUTINIŠKAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Australija ir Naujoji Zelandija Pietų ir Rytų Europa Honkongas.

tylos ir pašnekovo pertraukimo pokalbio metu momentus • neverbalinis bendravimas . garsus balsas reiškia pyktį.5 lentelėje nurodomos distancijos. Santūrūs. 1.4 lentelė rodo. 11.211 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros Ekspresyvūs žmonės bendrauja visiškai kitaip. Tyli. . Kiekvieną žmogų supa nematomas oro sluoksnis. Santūriose kultūrose. Jie dažnai pakelia balsą.tai kūno kalba. kad žmogus šiek tiek „trenktas". ir nuo situacijos. Ekspresyviems verslininkams pašnekovų pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis. monotoniška kalba suvokiama kaip nesvarbi. o jeigu kokią mintį reikia ypatingai pabrėžti. kurioje pasaulio dalyje užaugome. negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliūva į nemalonią padėtį derėdamiesi su ekspresyviais partneriais. skirtingų kultūrų atstovų deryboms daugiausia sunkumų gali sudaryti keturi kūno kalbos aspektai. kurio dydis priklauso nuo to. Galima skirti tokias tris bendravimo rūšis: • verbalinis bendravimas apima žodžių ir jų junginių prasmes • paraverbalinė kalba apima tariamų žodžių garsumo įvairovę. ką tik susitikę pobūvyje. Santūrios kultūros atstovai pauzes tarp žodžių vertina ne mažiau už pačius žodžius. jei pokalbis netikėtai trumpam nutrūksta. du anglai. Dėl didžiulės paraverbalinio ir neverbalinio elgesio ekspresyvumo įvairovės tarptautinio verslo vadovai ir derybininkai patiria nemalonių netikėtumų. kad atkreiptų dėmesį į svarbų punktą. Proksemika: asmeninė erdvė ir distancija tarp asmenų. ištyrus atstumus tarp tos pat lyties įvairių kultūrų verslininkų. stovės per ištiestą ranką vienas nuo kito. kad visi girdėtų. Ekspresyviems žmonėms nesmagu. kurioje atsidūrėme. pavyzdžiui Tailande. Pavyzdžiui. iš visų jėgų trenkia kumščiu į stalą. o kuriose santūri kultūra. Tarptautinio verslo ekspertų nuomone. nei santūresni verslo partneriai. Tačiau atstumas tarp dviejų besimylinčių susitrauks iki nulio. Ekspresyvūs verslininkai mėgsta kalbėti garsiai. o dažni gestai ir besikeičianti mimika verčia manyti. 11. kuriose rinkose vyrauja ekspresyvi. bet santūrių kultūrų žmonės tokį elgesį laiko nepaprastai šiurkščiu.

68) LABAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika VIDUTINIŠKAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS JAV ir Kanada Australija ir Naujoji Zelandija Rytų Europa Pietų Azija SANTŪRIOS KULTŪROS Rytų ir Pietryčių Azija Šiaurės ir germaniškoji Europa 2. fizinis kontaktas. p. Vokiečių rankos paspaudimas tvirtas ir greitas.paprastas ir santūrus. ilgai trunkantis.212 11. Taivanyje. Tačiau. Italijoje ir Graikijoje ranką krato apie minutę ir tuo pačiu gal dešimt kartų švelniai paspaudžia. kai sudaromi prekybiniai sandėriai. fizinis kontaktas nėra mėgstamas.4 lentelė. Šiaurės amerikiečiai spaudžia ranką tvirtai. Malaizijoje. Arabų pasisveikinimas gana dažnas. t. Ekspresyvios ir santūrios kultūros (R. 1997. švelnus. susitikus su užsienio prekybos partnerio žmona.lengvas. prancūzų . Tolimuosiuose Rytuose. Skandinavijoje yra įprotis ranką paspausti du kartus iš eilės. Jeigu pristatinėjate kolegą grupei žmonių. Japonijoje. anglų . Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranką. Gesteland. kad aplinkui susidarytų pakankama erdvė. Haptika: prisilietimai. y. aukščiausias pareigas . tačiau rečiau už europiečius. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo būdų. nuo rankos paspaudimo reikėtų susilaikyti. o po to jūs iš karto atstumiamas. pirmiausia prieikite prie vyriausio. nors šių šalių verslininkai jau įprato prie trumpo rankos paspaudimo sveikinantis. Daug europiečių spaudžia ranką kiekvieną kartą susitikę ir išsiskirdami. Įvairių kultūrų žmonės paduoda ranką bei pasisveikina įvairiai.

Skirtingose kultūrose žvilgsnių kontaktai skiriasi. 1997. Vidurio ir Rytų Europa Šiaurės Amerika Australija 3. 74) NEDIDELĖ. taigi ir laikytis asmeninio ar viešojo nuotolio. jeigu jį gerbiame.5 lentelė. Ekspresyvūs žmonės labai išraiškingai ir daug gestikuliuoja.6 lentelėje pateikiama kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose. Tuo tarpu japonai ir vokiečiai emocijų demonstravimą gali palaikyti vaikiškumu ir nesubrendėliškumu. atvirai rodančiais savo jausmus. . Tai rodo susidomėjimą ir pagarbą kalbančiajam. Asmeninė erdvė ir reikiamo atstumo išlaikymas (R. 11. norėdami pabrėžti savo žodžius.taip leisite suprasti. Turbūt subtiliausia kūno kalbos forma yra žvilgsnis. Rytuose moterys. kurios žiūri vyrui į veidą. Pas mus priimta šnekantis žiūrėti į pašnekovą. p. 11. 20 . 4. Jeigu tenka prisistatyti pačiam. Bet kai su nepažįstamu žmogumi atsiduriame labai ankštoje erdvėje. ilgas žvilgsnių kontaktas laikomas įkyrumu. laikomos įžūliomis. Okuletika: žiūrėjimas tiesiai į akis. kad jums jie visi lygūs. Santūrių kultūrų atstovai vertina ramesnį neverbalinį elgesį ir nemėgsta atviro emocijų reiškimo. Kinetika: kūno judesiai ir gestai. ir įtariai žiūri įjuos slepiančius. mandagu kalbantis nežiūrėti į pašnekovą. Gesteland. Tarptautiniams derybininkams ypač svarbūs du kinetikos aspektai: veido mimika ir plaštakų bei rankų judesiai.30 cm Arabų šalys Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika DIDELĖ: 40 .60 cm Daugelis Azijos šalių Šiaurės. apeikite visus dalyvius iš eilės . akių kontaktas. atvirkščiai. Pietiečiai pasitiki žmonėmis.213 užimančio asmens. Afrikos tautų kultūroje.

todėl ja draudžiama prisiliesti.skeptiškumą. Skirtinga neverbalinės kalbos gestų interpretacija atskleidžia vieną iš svarbiausių tarptautinio verslo problemų: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje kultūroje gali tapti labai nemandagus ir įžeidžiantis kitoje.214 11.„Sveiki!". 1997. mes galime pagalvoti: „Jis visai neišauklėtas. Pavyzdžiui. Musulmonų. Arabų šalyse. Gesteland. kai paliečiama žmogaus galva. tuo pat metu prilaikant jos alkūnę kairiąja. Šiaurės amerikiečiai šia veido išraiška parodo susidomėjimą ar nustebimą.tai suteršti galinti kūno dalis. vykdami į užsienį bei priimdami kitos šalies derybininką (ypač. anglai . o papurtymas ." Šis gestas Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju.6 lentelė. . įvairiose kultūrose antakių pakėlimas reiškia visiškai skirtingus dalykus. kitose. p. jeigu jis pirkėjas). jog ji turi teršiamųjų savybių. azijiečiai išreiškia nepritarimą. kad tokiu būdu galima sužaloti vaiko sielą. Antai vienose šalyse galvos linktelėjimas reiškia „taip". kaip tik atvirkščiai. kuri laikoma sielos buveine.. pavyzdžiui. 78) INTENSYVUS AKIŲ KONTAKTAS Arabų šalys ir Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa ir Lotynų Amerika STIPRUS IR VIDUTINIŠKAS AKIŲ KONTAKTAS Šiaurės Europa ir Šiaurės Amerika Korėja ir Tailandas NETIESIOGINIS AKIŲ KONTAKTAS Didžioji Azijos dalis Įvairiose kultūrose gali visiškai skirtis kurio nors gesto.„ne". Todėl.. Savo vizitinę kortelę teisingiausia paduoti dešine ranka. Manoma. Indijoje. Jei kas nors rodo į mus pirštu. mimikos ar poelgio vertinimas. nes tikima. ja neleistina nė valgyti. Pietryčių Azijoje nevalia glostyti vaiko galvos. nepatingėkite pasidomėti tos šalies papročiais ir kultūra. filipiniečiai . Kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose (R. ir būtų nepagarbu ištiesti jas sėdint prieš tenykštį gyventoją. induizmo ir budistų kultūrose kairė ranka laikoma nešvaria. vokiečiai nori pasakyti „Jūs protingas". arabai ištaria „Ne". Indijoje kojos .

215 Pasvarstykite: • • • • Kaip užmegzti pradinį kontaktą OR ir kaip .dalykiniai reikalai ar tarpusavio santykiai? Kokie tarpkultūrinio bendravimo skirtumai sukelia daugiausia nesusipratimų? Kaip paaiškintumėte skirstymą į „siauro" ir „plataus" konteksto kultūras? .OS kultūrose? Kas svarbiau tarpkultūrinėse verslo derybose .

jei rūpestingai suplanuosite savo veiksmus ir blaiviai vertinsit situaciją. ką mėgstate veikti. jei jus atleido? Žymi etiketo specialistė A. Pamąstykite. ar ką tik baigėte universitetą. pažymėkite. Gyvenimo aprašymas Gera autobiografija arba darbinės veiklos aprašymas yra svarbiausias dalykas. kokių turite ypatingų gabumų. kaip ieškoti darbo. Užsitęsę ieškojimai įbaugina net labiausiai savimi pasitikinčius. . kuo jūs rimčiausiai domitės ir. prisistatant darbdaviui. nuotykių kupinas laikas. Baisiausia. Nerimas sumažės.gerai save pažinti. Susidarykite savo privalumų sąrašą ir tuomet ieškokite tokio darbo. ką geriausiai mokate. Žinokite. mažiau bijosite konkurentų ir padidinsite galimybes gauti norimą vietą. kas labiausiai ir mažiausiai patiko. koks jūsų išsilavinimas ir patirtis bei kokį darbą norėtumėte dirbti. Apibūdinkite savo ankstesnį darbą. labiausiai atitinkantį jūsų gebėjimus ir patirtį. Ne kiekvienas mėgsta konkurenciją ar protingai reaguoja. Nors darbo ieškojimas galėtų būti nuostabus. išsamus gyvenimo aprašymas ir teigiamas požiūris į ateitį padės kalbėtis su bet kokiu darbdaviu. jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos? Kaip elgtis. Vanderbilt pateikia daug vertingų patarimų. ar tik ieškote naujų išmėginimų. nesvarbu. svarbiausia . Kokių įgijote žinių ir įgūdžių? Pagalvokite. KAIP IEŠKOTI DARBO • • • • Kaip rašyti gyvenimo aprašymą? Kaip reikia pasiruošti pirmajam pokalbiui su darbdaviu? Ką daryti. Taigi darbo ieškojimą vertinkite ne kaip mūšį. gal net pripažins esant netinkamą.216 12. ar praradote senąjį darbą. Sistemingos pastangos. kurį dirbdami tuos gabumus galėtumėt pritaikyti. Kokioje firmoje jums labiau patiktų dirbti: didelėje ar mažoje. jums reikės varžytis su kitais. koks darbas jums idealiai tiktų. daugeliui sukelia nemažą nervinę įtampą. Jeigu jūs organizuotas ir informuotas žmogus ir į šį procesą žiūrite kaip į kasdieninio gyvenimo dalį. kad jus tirs ir vertins. bet kaip nuoseklias pastangas susirasti užsiėmimą. Ieškant darbo. Autobiografiją pradėkite nuo to. kas esate. žinoma.

ar dirbate kompiuteriu ir kontoros įranga. buvusios tarnybos. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. pavardė. nurodykite jos pavadinimą ir adresą. dviejų. (Darbdaviai nelabai mėgsta darbuotojus. Jei turite aukštąjį išsilavinimą. Jeigu ką tik baigėte mokyklą. Svarbiausia . galit plačiau apžvelgti savo išsilavinimą: pažymių vidurkį (jei jis neblogas). Tarnyba ir patirtis. kad ieškote darbo. Tačiau dažnai darbus keičiantį žmogų gali palaikyti nepastoviu ar nekompetentingu darbuotoju. savo pareigas ir įsidarbinimo laiką. Datas galite rašyti arba ne. Apie juos galite rašyti motyvaciniame laiške. nedvejodami sutikit. ūgio ar svorio. apdovanojimus ir pagyrimus bei papildomo ugdymo veiklą. gyvenimo aprašyme karjeros tikslų galit ir nenurodyti. . Rašydami galvokite apie darbą. Biografiniai duomenys. geriau duoti namų telefoną nei tarnybinį. kai kiti pasiūlo didesnį atlyginimą). metančius darbą. Kita vertus. Jei jūsų darbdavys sutinka parašyti jums rekomendaciją. niekuomet apie savo motyvus ir tikslus nekalbėti miglotai. dviem sakiniais. Amerikiečiai mėgdavo kaitalioti darbus karjeros sumetimais. Karjeros tikslai ir darbo motyvai. Jei turite konkrečių karjeros tikslų. Išsilavinimas. Sąrašą pradėkit nuo paskutinės jūsų darbo vietos. Jei jūsų gyvenimo aprašyme darbo vietų sąrašas neįprastai ilgas. autobiografijos pradžioje apibūdinkite juos vienu. bet pradėkit nuo mokslinio laipsnio bei vardo ar mokslinio darbo. Apibūdinkite savo veiklos sritį ir pasiekimus. Svarbiausia dalis yra jūsų profesinio gyvenimo santrauka. Ankstesnius darbus surašykit chronologine tvarka. galite paminėti atliktą praktiką. Nesiųskite fizinių duomenų: amžiaus. Į sąrašą galite įtraukti po aukštojo mokslo įgytas žinias ir laipsnius. nerašykit apie vidurinę. Nurodykit įstaigų pavadinimus. Jei jūs ką tik baigėte universitetą ir jūsų darbo patirtis nedidelė. pirmiausia apibūdinkite savo išsilavinimą. Nepamirškite parašyti. kodėl siekiate karjeros? Ką labiausiai norėtumėte veikti? Kokie jūsų planai po vienerių. kuris puikiai jus pažįsta: buvęs dėstytojas arba kolega. namų adresas ir telefonas. trejų ar net po penkerių metų? Autobiografija skirstoma į kelias dalis: biografinius duomenis. Rekomendacijos. adresus. kurio jūs prašote. įvykdytus projektus. Jei esate baigęs vidurinę mokyklą. įgytos patirties bei išsilavinimo aprašymą. ar mokate užsienio kalbą. Reikėtų nurodyti savanoriškus darbus bei kitokią veiklą.217 jaukesnėje? Pamąstykite. dėstytas disciplinas. Tai jūsų vardas. Net jeigu jūsų dabartinis darbdavys žino. Kitais atvejais rekomendaciją jums gali parašyti žmogus.

• • • • • • • Pasiruošimas pokalbiui Ieškančiam darbo skelbimai ir įdarbinimo agentūros yra svarbus informacijos šaltinis. kad reikalui esant galite pateikti rekomendacijas. kad išspausdintų. kurios profesionaliai tai padarys). Jūsų tikslas susitarti dėl susitikimo. Nemeluokite. Paruoškite sąrašą asmenų. Daugiau nei pusę laisvų vietų padeda užpildyti įdarbinimo agentūros ir asmeniniai ryšiai. Jei skelbiamas tik telefono numeris. pasamdykite ką nors. Rašykit mašinėle. spausdinkite per vieną intervalą tarp eilučių. (Yra daug tarnybų. Jame turi būti pavardės. darbdaviai nemėgsta samdyti tų. paskambinkit ir tik paklauskit. o ne ranka. Niekuomet nerašykite į rekomendacijų sąrašą žmonių. Paprašykite kelis bendradarbius perskaityti ir įvertinti jūsų autobiografiją. Venkite pokalbio apie priėmimą į darbą telefonu. Šį sąrašą paduokite darbdaviui per pokalbį. Jei skelbime parašyta: „Neskambinti". Atidžiai patikrinkite . adresai ir telefono numeriai. Negavę iš firmos atsakymo septynias dienas ar dešimt dienų. Rašykite tik ant labai gero balto popieriaus. . tuomet neskambinkit. Jei neturite rašomosios mašinėlės ar kompiuterio. Pagyros ir melas vis tiek išaiškės. nesusitarę su jais iš anksto. paskambinkit ir pasiteiraukit dėl pokalbio. kurie nepaiso jau paties pirmo prašymo. Tekstas turi tilpti viename puslapyje. Nurodykite. ar nėra rašybos klaidų.218 Patarimai rašančiam autobiografiją • • • Įrašykite naujausius faktus. Tačiau nusiuntę vien gyvenimo aprašymą. kurie galės jus rekomenduoti. vargu ar būsit pakviesti pokalbio. Tūkstančiai žmonių randa darbą pagal skelbimus laikraščiuose skelbimų arba verslo puslapiuose. jau nekalbant apie pasiūlymą dirbti. Nenurodykite pageidaujamo atlyginimo.

pokalbio klausimai būna neįtikėtinai panašūs. išryškindamas paskutinę silpnybę. Tokioje situacijoje nedera save menkinti. puikiai sugebat parduoti produkciją arba kiti ne kartą gyrė jūsų gebėjimą vadovauti. darbo aplinka. . įdarbinimo politika. bet ir girtis nebūtina. Pasinaudokite proga ir apibendrinkite savo gebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį. „Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių? " Į šį klausimą atsakykit truputį linksmiau. kurios nėra jūsų gyvenimo aprašyme. ar mėgstate sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). 3. kad darbdaviui neįdomu. ar jūs tinkamas kandidatas tam tikram darbui. Praverstų išmanyti kompanijos hierarchiją ir sudėtį skyriaus. sužinokite apie jos produkciją. kurie dirba jus dominančioje srityje. tuo daugiau galimybių. kad jums darė didelį įspūdį tai. Pamėginkite išsiaiškinti.Papasakokite apie save" arba „Kaip jūs save apibūdintumėte?" Atminkit. kad jums pasiūlys darbą. kad esate laikomas patikimu darbuotoju. kuriame norite dirbti. kad domitės dideliu atlyginimu arba jums galima mažiau mokėti. 2. Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi. Iš anksto paruošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleisti jūsų sugebėjimus. Įsigilinkite į kompanijos ar pramonės šakos perspektyvas ir problemas. tuo geresnį įspūdį padarysit pašnekovui. Dažniausi pokalbio klausimai. Atsakymą kuo išsamiau pagrįskite. tikrindami jūsų saviraišką. ar jūs save laikot linksmu žmogumi. paslaugas. veiklos kryptis. kvalifikaciją ir patirtį. ar firmai negresia susijungimas arba pardavimas. ką skaitėt ir girdėjot apie kompaniją: jos vystymasis. kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pašnekesys. Daug ką galite sužinoti iš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. Sakykit. 1. moderni produkcija ar darbo stilius. Savo kvalifikaciją susiekite su konkrečia firma ir konkrečiu darbu. vadovų savybės. Kuo daugiau per pokalbį žinosit apie kompaniją. Stenkitės pasitikinčiai kalbėti apie savo įgūdžius. Dabar jums pravers surinkta informacija. Neapsiribokite vien spaudiniais.. net pirmajame pokalbyje privalote išmanyti apie kompanijos veiklą. Užsiminkit.219 Bet kokiame. Pakalbėkit su žmonėmis. „Kodėl norite šio darbo?" Pašnekovas nori sužinoti. jus pasamdžiusi. Jam terūpi. Palanki proga įterpti informaciją. Turėtumėt žinoti šios kompanijos ir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas. . 4. kurią jau įveikiate. Pavartykite kompanijos brošiūras ir žinynus. ar jūs rimtai nusprendėte ir ar firma turės naudos. Pateiksime kai kuriuos iš jų. „Kodėl turėčiau jus samdyti?" Darbdaviai dažnai šito klausia. Niekuomet nesakykite. skelbiamus finansinius rodiklius.

Svarbu. diplomatą ar portfelį su gyvenimo aprašymu. truputį pasikvėpinti ir susilaikyti nuo rėksmingų papuošalų. nemėginkit teisintis. kad jie būtų švarūs ir išlyginti. Laikykitės bendrų švaros ir tvarkos taisyklių. Tuomet geriausia paklausti. už kokį atlyginimą jūs sutinkate dirbti?". ir neapsisprendėte. rekomendacijomis ir kitais tinkamais dokumentais. paprašykit draugą. Jeigu jie mėgintų išsisukinėti sakydami: „Jeigu mes pasiūlytume jums darbą. Pasistenkite atrodyti kuo geriausiai ir tinkamiausiai. Pokalbio repeticija. Jei norit pokalbio metu laisvai jaustis. tačiau yra būdų ją palengvint. Jeigu jie paklaus: "O kiek jūs norėtumėte uždirbti?". kaklaraištis.. atsakykite: „Jeigu jūs siūlote man darbą. o batai būtinai turi būti nublizginti. Kaip pasirinkti drabužius pokalbiui. Paprašykit draugą . Niekada nediskutuokite apie pinigus. atsakykite klausimu: „Ar jūs man siūlote darbą?" Jeigu jie atsakys „taip". Įsidėmėkite pagrindinę derybų taisyklę: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. pasiprašykit didžiausios siūlomos sumos. mes diskutuosime dėl atlyginimo". kol pasiūlys darbą.paskutinė ir bene sunkiausia užduotis. užsiminkit. prisipažinkite pašnekovui. Geriausia į pokalbį eiti tais drabužiais. Jei jus atleido. Moterys turėtų vilkėti sijoną ar suknelę. į kurias jūs pretenduojate. kiek jūsų paslaugos galėtų būti vertos. kuriuos vilkėtumėte ir pirmąją darbo dieną.pasakykite. ką tiksliai jums reikės daryti. Pripažinkit. Derybos dėl atlyginimo . Išgirdę apytikslį dydį. tada paklauskite. kol firma neįvardijo pirminės sumos. Jei tebedirbate... dėvėkit patogius drabužius. Taip jis parodys. kad tikitės didesnės algos. Jei jus atleido ekonominiais sumetimais. Pavyzdžiui. ką dar atleido ir kodėl. kad nori jus įdarbinti. Neškitės lagaminėlį. 7. kokį atlyginimą jums galėtų pasiūlyti. jei tai bus jums naudinga. kai kurios kompanijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėl biudžeto apribojimų mažina etatus. Gerai pasiruošę pokalbiui. kad neprasitartų jūsų darbovietei anksčiau už jus pačius.Kokio pageidautumėt atlyginimo? " Pokalbį apie užmokestį geriau atidėti. kiek jie sutiktų jums mokėti. ieškant naujo darbo.Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norit išeiti) iš dabartinio darbo?" arba „Už ką jus atleido?" Sakykite tiesą ir nekritikuokite buvusio ar dabartinio darbdavio. ką firma mano apie pareigas. Vyrams tiktų švarkas. kad jūs vis dar bandote išsiaiškinti. .220 5. Taip pat jūs sužinosite. 6. . renkitės klasikiniu stiliumi ir kukliai ir pritapsit bet kokioje įstaigoje. kad jūsų dabartinis vadovas ar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir paprašykit.Kiek jūs uždirbdavote?" Sakykit atvirai. . kad suruoštų jums pokalbio repeticiją ir suvaidinkit visą pokalbį. Jei pokalbis apie pinigus užsimegs prieš tai .

rankos paspaudimą ir žvilgsnį. Svarbiausi patarimai: . elgseną. reikalingų datų. Vietoj atsakymo nerašykit „Ieškoti gyvenimo aprašyme". ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. Pokalbio metu jus gali paprašyti užpildyti pareiškimo anketą. kuriame aukšte ji įsikūrusi ir per kiek laiko ten nuvyksit? Ar gerai žinot pašnekovo pavardę ir pareigas? Pokalbis Neverta ir sakyti. o gal nusišnekat. pasistenkite kuo geriausiai atrodyti jau lifte. Pokalbis prasideda nuo tos minutės. Jūsų bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas. balso tembrą. painiojat atsakymus. Paskaičiuokit. todėl turėkit plunksnakotį. Neblogai būtų šią repeticiją įrašyti į vaizdo ar garso juostą. tuomet galėsit geriau patyrinėti savo elgesį. Kaip rašyti pareiškimą. adresų ir telefonų sąrašą. kad galėtumėt atsakyti į klausimus apie išsilavinimą. kad į bet kurio lygio pokalbį dėl darbo turit atvykti laiku. Prieš pokalbį patikrinkite: • • • • • • • • • Ar jūsų nagai ir plaukai švarūs? Ar drabužiai neskylėti ir nepurvini? Ar nublizginti batai? Ar pasikartojot surinktą informaciją? Ar pasikartojot atsakymus? Ar pasiėmėt bent porą gyvenimo aprašymų ir rekomendacijų egzempliorių? O plunksnakotį? Ar pasitikslinot pokalbio laiką? Ar žinote tikslų kompanijos adresą. Jeigu atvykote į didelį pastatą. užpildykit kiekvieną skiltį. Į klausimą apie atlyginimą galit parašyti „derybų objektas". ar nervinatės. Rašykite įskaitomai.221 kritiškai įvertinti jūsų aprangą. pavardžių. kai peržengiat firmos slenkstį. Pamatysit. kiek laiko sugaišit kelyje ir pridėkit mažiausiai ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams.

Jis padėkos jums už vizitą ir gal būt pasakys. jokiu būdu nejuodinkit darbdavio ar kompanijos. paspauskit ranką ir padėkokit už susitikimą. jei jūsų kvalifikacija nepriekaištinga. Jums gali pasakyti: „Pranešiu maždaug per savaitę" arba „Paskambinkit po savaitės". Sugrįžimas į darbo pasaulį Jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos. • Nesėskite. Jei jums pasiūlys cigaretę. • Apsikeitę mandagumo frazėmis. netaršykit plaukų. Išlaikykit vienodą balso intonaciją ir nekalbėkit nei per lėtai. mokėtės užsienio kalbos arba lankėt kursus. . parašykite tai laiške. kad jam buvo malonu susitikti. papasakokit apie save ir kodėl tinkate šiam darbui. To paklausite tik gavę darbą. Jis gali pažvelgti į laikrodį arba tiesiog atsistoti. • Pokalbiui pasibaigus. Sėkmingiausiai jis pavyksta tuomet. Pasistenkit pažaboti nervinius įpročius. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. nedelskit ir išeikit. Atidžiai įsiklausykit į pašnekovo klausimus. tvirtai paspauskite jam ranką ir pasakykite: „Malonu susipažinti" arba „Ačiū. jeigu pašnekovas nukrypsta nuo temos. • Nerūkykite. Kalbėdami žiūrėkit pašnekovui į veidą. kad pašnekovo intonacija ir žodžių niuansas gali daryti įtaką jūsų atsakymams. nei per greitai. Jei auginote vaikus. bet ne monologas. mandagiai atsakykit net jei pašnekovas rūko. Kėdėje sėdėkite tiesiai. kada pokalbis baigtas. • Pokalbį pradėti leiskit pašnekovui. Susijaudinus ir išsigandus lengva pamesti pokalbio giją. Atminkit. • Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti viršvalandžius. tuomet jūs paklauskit: „Ar galiu paskambinti po savaitės ir sužinoti galutinį sprendimą?" Išeidamas pažvelkite pašnekovui į akis. kad skyrėte man laiko". Atsakę į pirmąjį pašnekovo klausimą arba pats ji uždavęs. Tikriausiai jis pasistengs. nenutraukite jo. • Pokalbis yra dialogas. kiek dienų truks jūsų pirmosios atostogos. Retas darbdavys neigiamai vertins šį faktą. Jei nedirbdami įgijot naujų profesinių įgūdžių. pasijusit tvirčiau. kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. Jeigu pašnekovas tylės. Pašnekovas pats duos ženklą. pavyzdžiui. kol jums nepasiūlys. kad jaustumėtės laisvai. • Pradėję kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą.222 • Sveikindamiesi su pašnekovu. bet nebūkit per daug įsitempęs. pavyzdžiui. Tačiau.

Manoma. nepameskite galvos. anksti išėję į pensiją. globojote senelius. bankrutavus įmonei. Baisiausi žodžiai darbuotojui . nesugebančiais arba nenorinčiais domėtis naujomis technologijomis. persikėlę gyventi į naują vietą ir pan. kulinarė arba įgudusi rankdarbių meistrė? Visi šie darbai reikalauja organizacinių ir vadovavimo gebėjimų. kad vyresni darbuotojai patikimesni. vyresnės moterys turi daugiau patirties ir įgūdžių. Stenkitės elgtis taip. Jei kurį laiką nedirbote. tačiau panika ar pyktis padėties neišgelbės. todėl puikiai paruošia darbui. pavyzdžiui. gebėjimą prisitaikyti ir norą mokytis. priešingai nei dvidešimtmetės. Jei išbuvote namuose kelerius metus ir dabar ieškote darbo. Vyresnio amžiaus moterys. kad. būdingesnių vyresnio amžiaus darbuotojams. Darbdaviai labiausiai vertina tris bruožus: atsakomybę. o gyvenimo patirtis išskirtinė vertybė. ekologiniam judėjime? O gal rinkote labdarą. Išėjimas iš darbo Vienas didžiausių sukrėtimų mūsų gyvenime yra atleidimas iš darbo. žinokite.visa tai nepaprastai reikalinga darbe. pradedančios dirbti pirmą kartą ar grįžtančios į darbą. Susijaudinimas yra natūrali būsena. Jūs derėdavotės su pardavėjais. Pokalbyje jis turi pabrėžti teigiamą požiūrį į naujoves.223 nepamirškite paminėti gyvenimo aprašyme arba laiške. Vyresnio amžiaus kandidatas turėtų išsklaidyti neigiamas nuostatas. kad kuo greičiau rastumėt naują darbą. Gal dalyvavote savanoriškoje veikloje. įvertinkite savo išvaizdą.„Jūs atleistas". kalbėdamas apie naujausias verslo kryptis. minančių įstaigų slenksčius. Dažnai jie laikomi užsispyrusiais. ryžtą ir entuziazmą. Net labai turtingos firmos neapsaugotos nuo sunkumų. auginote vaikus . parodyti savo charakterio lankstumą. Jei jus atleido iš darbo. Pastaraisiais metais padaugėjo vyresnių nei penkiasdešimties metų žmonių. Atsakomybės jausmas susiformuoja per ilgus metus. Trumpalaikiai arba savanoriški darbai padidins jūsų šansus. o tai tokio amžiaus žmonėms įaugę į kraują. nelanksčiais. Vis dėlto nederėtų pamiršti ir neigiamų bruožų. negu jaunuoliai. tvarkydavot namus. buvote išrinkta į visuomeninę tarybą? Gal jūs patyrusi sodininkė. Neretai vyresnio amžiaus žmonės ieško darbo jo netekę. namų savininkais. Dirbančios moterys atrodo jaunesnės ir madingesnės. paklusnesni ir pastovesni. politinėje kampanijoje. Atminkit. gali jaustis nedrąsiai. Kitaip tariant. kad .

tačiau svarbu sužinoti atleidimo priežastis. kurią jaučiate savo darbdaviui ar viršininkui. Rizikuojate negauti rekomendacinio laiško. galit paklausti. Garbingai reaguokite į šią žinią. kad jus atleido iš darbo. neliekite pagiežos. Suprantama. Įsivaizduokite. kodėl jus atleidžia.224 atleidimas iš darbo gali būti pirmas žingsnis į geresnę karjerą ir visavertiškesnį gyvenimą. kad pasimokytumėt iš klaidų ir kitur jų nedarytumei Pasvarstykite: Kaip jūs ruošiatės darbo paieškai? Kaip jūs manote. koks darbas jums labiausiai tinka? Kodėl? Parašykite savo motyvacinį laišką darbdaviui. Nors labai skaudu girdėti kritiką. Gal dėl etatų mažinimo. Pabandykite rasti keletą teigiamų šios situacijos pusių. Norėdami greičiau gauti darbą. gal jūs neatitikote tam tikrų reikalavimų. .

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful