Filosofas N.

Milerius: ÄSkaityti knygas yra prabanga³
Jurgita Noreikien 2011-02-19 13:06 Ar skuban ioje i dien visuomen je dar yra vietos knygai? Ar materialus ± popierinis ± knygos, laikra io, urnalo pavidalas n ra atgyvena, egzistuojanti i inercijos, apsunkinanti gyvenimo temp ir informacijos cirkuliavimo greit ? O gal tas l tumas yra visai ne tr kumas, o privalumas, pa adinantis m stymo ir k rybines galias? Ar knyga praturtina dvasi kai labiau u kin , kuriame, regis, informacija labiau Äs ukramtyta³ ir sisavinama grei iau? Filosofas, VU Filosofijos katedros docentas dr. Nerijus Mile rius nesiima prognozuoti, kas laukia knygos ar popierin s spaudos po de imties ar imto met . Kino ir medij analitiko po i riu, kintant ir vystantis technologijoms, kinta ir pati knyga bei jos funkcija visuomen j e. - Ar galima knyg priskirti prie pramog ? Ar tai ne ventvagi ka?

- Reik t prisiminti pa ios knygos istorij . Iki J.Gutenbergo laik , kai jis atrado b d reprodukuoti knygas spausdinimo b du, knyga buvo elitinis, ma ai kam prieinamas dalykas. E.Auerbachas knygoje ÄMimezis³ (ÄPam gd iojimas³) p arodo, kad tik XIX am iaus pabaigos literat ra pradeda adekva iai vaizduoti vadinam j Äketvirt j sluoksn ³ - Äb d ius´. I esm s tik tuomet ji tam Äketvirtajam sluoksniui³ ir tampa prieinama. Iki tol tai buvo sunkiai manoma, nes ir pati edukacija buvo b e galo brangi. Tik XX am iuje knyga prad jo masi kai plisti. Bet jos masinio i plitimo laikotarpis n ra toks jau didelis, kaip mums gali pasirodyti. Nes dabar ateina banga, kai mon s v l ma iau skaito. Taigi, la ikotarpis, kuomet knyga buvo masin pramoga, vertinant imtme iais, yra palyginti trumpas. - Kas b dinga knygai kaip pramogavimo b dui? Kuo jis skiriasi nuo kit pramogavimo b d ?

- Intelektualams bet kuri knyga, netgi I.Kanto, gali b ti pramoga. Egzistuoja tam tikros profesin s grup s, kurioms knyg os yra darbo dalis ± literat ros tyrin tojai, istorijos tyrin tojai, filosofai, sociologai... Kartais pasitaiko, kad darbas sutampa su hobiu. Ne v eltui sakoma, kad gera profesin knyga skaitoma kaip savoti kas detektyvas. Visi kai manoma, kad filosofas X ir I.Kanto knyg perskaitys kaip tam tikr detektyv . moni gyvenim knyga eina d l pa i vairiausi prie as i . Vieni patys pam gsta skaityti, skaitymas jiems yra savoti ka atsipalaidavimo forma, o kitiems tai protis, diegtas j t v . Bet, turint g alvoje besikei ian ias technologijas, dabar jau nebegalima sakyti, kad knyga u ima ypa reik ming viet kaip laisvalaikio praleidimo forma. iandien ji yra tik viena i daugyb s alternatyv . Knygos statusas neb ra toks nekvestionuotinas, koks buvo prie 20 met . Tada atrodydavo visi kai nat ralu paklausti kito mogaus, kokias knygas jis iuo metu skaito. B tent, ne koki , o kokias, nes tarsi b davo nu manoma, kad mogus skaito kelet knyg vienu metu. O dabar visi kai nestebina atsakymas, kad mogus neskai to jokios knygos. Daugelis moni i viso nebeskaito. Laisvalaikiu jie mieliau i ri filmus ar aid ia kompiuterinius aidimus. - Kokie mon s teikia pirmenyb knygai, o ne, pavyzd iui, kino filmui?

- Pagal H.Marshallo McLuhano apibr im , knyga yra medija - tam tikras tarpininkas tarp mogaus ir pasaulio. Galime trumpai prisiminti ir kit medij istorij . I televizijos istorijos puikiai inome, kad atsiradus televizijai, buvo vertinama ne vien tai, kas rodoma, bet ir pats televizorius kaip objektas, kaip materialus daiktas. Televizorius buvo savoti kas langas pasaul ir dekoruotas pana iai, kaip dekoruojami langai vairiausio mis u uolaidomis. Buvo svarbu, koki viet televizorius u ima kambaryje. Knyga taip pat gali b ti kam nors labai vertinga ir kaip d aiktas. iais laikais, kai knyg galima perskaityti kompiuteryje, plan etiniuose kompiuteriuose, skaitykl se, i lieka dalis moni , kurie papras iausiai m gsta knyg kaip material daikt . M gsta j pavarty ti, m gsta knygos kvap , lap e jim , ir kai kam to u tenka. - Jie konservatyv s ar sentimental s? - Ne. Saky iau, tai nei vengiama praktika. Retro jud jimas visais laikais madingas. Ir auk toji mada visada veda retro element dabartin mad . Tod l n ra nieko nuostabaus, kad Äsenesni³ dalykai vis su gr ta. Knyg atveju kartais netgi aid iama tuo Äsenumu³, leid iamos masyvios, senovines primenan ios knygos. Knyga, stovinti lentynoje, neb tinai d l gro io, mogui gali b ti ir kaip ka koki svajoni arba kito pasaulio pa adas. Arba tam tikro poilsio pa adas. Ka kas, k gali paimti, tur damas laisvo laiko. Mes gyvename pakankamai greitame am iuje. Dabar daug kas, kas neskaito, teisinasi: ÄA neturiu laiko.³ Knyga nei vengiamai yr a susijusi su vadinamuoju Äl tuoju laiku³. O Äl tasis laikas³ daugeliu atvej yra privilegija. Da nai skaito tie mon s, kurie turi prabang leisti sau tur ti daug laiko, iuo metu neb gti, nedirbti. L tumas yra privilegija. Taip, kaip restoranuose mokama u l t ± suprask, kokybi k ± aptarnavim . L tas laiko slinkimas susij s su kokybi komis patirtimis. - Knygos skaitymas yra kokybi kesn - Neb tinai. pramoga u kino film ?

i rint, kokia yra knyga ir koks kino filmas. Knyga tikrai n ra kokybi kesnis patyrimas. pat lyg ± ar pigus meil s romanas geriau u muilo oper ? Intelektuali proza ± u intelektual kino film ?

- Jeigu imsime t

- iuo atveju a , kaip nuo seno besidomintis kinu ir skaitantis kino filosofijos kurs , galb t papiktinsiu knygos myl tojus ± bet nematau didelio skirtumo tarp geros knygos ir gero kino filmo. A i ku, galime sakyti, kad labai tik tina, jog koks nors W.Shakespeare'as pragyvens kok nors A.Tarkovsk . Literat ros genijus pragyvens kino genij . Bet ia jau medij reikalas.

kino. kad vizualumo kalboje gl di ir konkretumo galimyb .Kod l tuomet sakoma. Jeigu vizualumas u ima taktilikos viet ± akis gyja tam tikras funkcijas.Gal tume daug kalb ti apie tai. ar ilgiau i liks knyga. kuris pavaizduotas knygoje. Mes nematome kit vairiausi technologij s saj . Ji atsirado b tent literat roje. . Tod l mes niekada negalime labai tiksliai ir ai kiai prognozuoti.Kas t lemia? .Marshallas McLuhanas yra pasak s. atrodyt . mogus vis vien nei vengiamai interpretuoja. Anks iau knyga buvo neatsiejama kasdienyb s dalis. ar i stums knygas skaitytuvai ir plan etiniai kompiuteriai. Kinas neb tinai turi duoti atsakymus. nei per rankos atstum . Kinas. sukramtytu i r pad tu ant l k tut s. o tik po to i r ti film ? . O vizualumui. bet ir visas likusias medijas. klausos atveju. sekant paskui ra ytojo plunksn ± iuo atveju galioja ir kine. X X am iuje net atsirado disciplina ± vizualumo studijos. kad jie i eina i kino sal s spjaudydamiesi. Taigi. tarkim. Dabar tai gali b ti internetas. k mes traktuojame kaip knygos privilegij ± susikurti savo vaizduot s pasaul . U uot pateik s koki nors apibr t istorij . literat ra toliau liko Äl ta³. Reikia atsitraukti. ji kei ia ne tik t b d . bet jis pakeit ne tik fotografij . J. tam tikrus atskirus garsus. kaip funkcionuoja akis. atrodo. nebukina vartotojo? . nes visi kai nesupranta. Tikrai labai retai b na. Jis visk sustato formas. rud plauk ir m lyn aki . kad jis neken ia naratyvinio kino ± tai yra. b dinga didesn agresij a. spausdinama ± ia dalyvauja daugyb technologij . tai yra. kad vizualumas u m taktilikos. Visas itas ypatybes pritaik k riniams matome.Änurengin ti vilgsniu³ ar Äglamon ti akimis³. . o dabar jau nebe. Negerai. sugretin du nesugretinamus elementus. kurios yra konkretesn s. O taktilika ± atvirk iai. kompiuteriu. negu. tik lyt jimo juslei galimos galios. Kadangi vizualumas ± agresyvesn jusl . kurios n ra pi rmuose dviejuose elementuose. Medijos nesivysto l inijiniu b du. kaip mes vaik tome. i r ti repor ta us. Galima paskaityti inias. Ne veltui sakoma . greitesniam. . ir ta interpretacija gali kam nors atrodyti neadekvati ir nesi ekianti to meistri kumo lygio. kad geriau pirma perskaityti knyg . kyla daug klausim d l jo ateities. tarkim. Ta iau knyga surenkama. ir taip toliau. H. b tent tod l. Mes visada prognozuojame i lin ijin s logikos. Jis gali b ti visi kai neapibr tas ir reikalauti aktyvios i rovo interpretacijos.Bergeris netgi yra pasak s. kaip min jome. esu sitikin s ± gera knyga ir geras kino k rinys yra visi kai lygiaver iai. Matome. Net jeigu persona as yra apib dintas odiniame sakinyje kaip esantis. tarkim. kad vizualumas turi galimyb b ti ku r kas greitesnis. fragmenti kesniam menui. Ji taip pat patyr vizualumo tak . i sivyst i fotografijos. pasakyti tai. kai mes esame toliau. Da nai kalbama apie vizualin pos k . kas knygoje lieka neapibr ta. lyt jimo viet . tik komponuojant tam tikrus elementus. Bet kuriuo atveju. norint i gauti koki nors tre i savyb . ir muzik . iuo atveju tai rei kia tik mil ini k vizualumo galios i sipl tim . kad atsiradus kinui ± konkretesniam. konkre i form . Bet ar ji bus nukonkuruota iki galo ir i s tumta ± ne manoma prognozuoti. o jame randama daugyb vairiausi dalyk . bet kar tu greitesn ir fragmenti kesn . Vis d lto knyga jau labai seniai egzistuoja kaip elitin . kaip kas vystysis toliau. privilegijuota m s kult ros dalis.Kino savyb vaizduoti visk tiksliu pavidalu.Galb t lemia pa ios technologijos. tai. nei skaitytin je medijoje. bet kinas j i pl tojo. Pavyzd iui. Bet nenor iau leistis futuristinius i ved iojimus. . lyginant su. Galvojame.Ne. gauname ironij . Vizualumo technologijos u ima kur kas didesn vie t . Tai technologinis darinys.Ar kasdienyb je kinas yra pagrindinis knygos konkurentas? . Vis d lto vaizdas yra konkretesnis dalykas. ia jau kalbama apie literat ros k rini ekranizacijas. Yra daugyb kino k rini . pavyzd iui. nieko nepamatysi. kaip vizualumas pama u atsistojo kit jusli viet . jis visuomet palieka atvir pabaig tam. k pamat .Kaip kino atsiradimas paveik knyg ? . iuo metu labai garsus Irano re isierius Abbas Kiarostami yra pasak s. i kurios ji tiesiogiai atsiranda. . Tuo tarpu kinas yra palyginti nesena medija ir. kad kiekvienas i i rov sukurt savo istorij . maketuojama. nei anks iau. o ir dail . Tai b das labai greitai. Tuo tarpu kino k rinys suteikia tam.. Monta as ± dviej element sujungimas. Jeigu medija prat sia ak . Priki s k nors prie pat nosies. kurios anks iau buvo pavald ios vien tik lyt jimui. atrodyt . ir kartu tai gali b ti ymiai fragmenti kesn kalba. kad kiekviena nauja medija kei ia ne tik t medij . pasiklausyti muzikos ± viskas kartu. tai ir tam tikrus vaizdo fragmentus mogui kur kas lengviau susieti.Taip yra sakoma apie blog kin . Monta o technik sugalvojo ne kinas. t kstan ius pasauli . Tas pats yra jutim lygmenyje. Tad vizualumo kalba gali b ti konkretesn . ir literat r . kad jis yra konkretesnis. ios fraz s nurodo. kuris pasakoja. kaip jis atrodo. nesusijusi fragment .Ar tas atsitraukimas rei kia susvetim jim ? . Jis interpretuoja. mes vis tiek iki galo ne inome. redaguojama.Neb tinai. Skaitydami mes galime sivaizduoti t kstan ius manom alternatyv . kurie tikrai nieko nesukramto ir netgi suerzina pramog ie kan ius mones taip. ar kinas. kaip klausome. . Vizualumas reikalauja distancijos. Vizualumas apskritai yra agresyvesnis poj tis. Koks bus knygos vaidmuo tarp vis i technologij ateityje ± nusp ti ne manoma. kas knygoje kai kuriais atvejais b t sakoma per vis puslap . Knyga yra medija. bet ir b d . nei.Tai visai kas kita. be jokios abejon s. nors m ums taip ir neatrodo. gerokai didesnis konkretumas. koks yra ry ys tarp. Tai nerei kia. kad akiai b dingos. kad kinas pranoksta knyg . Bet tai yra bandymas svarstyti tik i vienos medijos perspektyvos.

ji da nai veikia monta o arba kolia o principu. kokie yra antropologiniai meno pagrindai. visai neb tina to daryti. pasi ym ti. bendri visiems menams nuo pirmyk i laik iki i dien .Susidaro sp dis. Mokslo kontekste. O dabar. o atva iav ir atsistoj prie ais j nusivilia. . laikra io pavidalas ± prana umas ar tr kumas? iuo metu intern etiniai portalai. L tumas yra b t ina kai kuri dalyk sisavinimo s lyga.Prisiminkime kad ir F. reik davo i sira yti tam tikras vietas. jei skaitai ne popierin knygos variant . kad visi su knyga ar popierine spauda susij tr kumai gali b ti suvesti l tum ± l tumas informacijai pasiekiant auditorij . Anot jo. viena s i antropologini meno pagrind yra sakralinis laikas. Literat ra perima tokius elementus. kas kokiame puslapyje yra. Jis pateikia pavyzd i vizualu mo srities: mon s avisi Luvru atvirut je. o reikia ap i r ti i vis pusi . gali pasi ym ti. o kitose ± tr kumas. Nema ai ra ytoj ra o kaip vizualumo epochos ra ytojai.Gr kime prie materialaus knygos pavidalo. Meno Ävartojimas³ reikalauja laiko. elektronin s iniasklaidos formos atrodo kur kas operatyvesn s ir grei iau pasiekia skaitytoj . . aliuzija kok nors sakralin dalyk . u sira in jant citatas. Plan etiniame kompiuteryje tu turi knygos kopij . eiti vid . . P opierinis jos ar urnalo.Beigbeder ± jis dirbo reklamos agent roje. . kuris suteikia tai reklamai simbolin gali ± pavyzd iui. viskas vyksta gana l tai. visi prana umai yra elektronin s knygos pus je. kai knyg lyginame su vizualine medija. kurie myli popierinius laikra ius. Knyg atveju ± svarbu.Suprantu mones.L tumas i kyla. kai sujungus du ar daugiau element . l tesnis informacijos suvokimas. . per i r ti ekspozicijas. ir jo knygos para ytos b tent Äreklaminiu³ stiliumi. Bet jie mato j tik i vienos perspektyvos. o sakraliniam laikui b dingas l tumas. Knyga yra traukta vairias kasdienes praktikas. l tumas dirbant mokslin darb . Bet tas l tumas kai kuriais atvejais yra kaip tik privalumas. Prikabinamas koks nors simbolis. ir to u tenka. Tarsi knyga b t visomis prasm mis l tesnis dalykas. Bet knyg gali b ti patogu ve iotis kaip daikt ir i sitraukti kur n ors prie j ros. bet man asmeni kai popierin s spaudos kaip ir nereikia.Gad ameris k rinyje ÄGro io aktualumas³ svarsto. Vienose j materialus jos pavidalas yra privalumas. kam ta knyga yra skaitoma ir kokiam tikslui naudojama. H. lyginant s u vizualine informacijos pateikimo forma. atrodyt . O reklama kaip tik funkcionuoja tuo b du ± daromas labai greitas prane imas. i gaunama papildoma prasm . Jeigu tai mokslin knyga ± anks iau skaitant bibliotekoje ir negalint braukyti. Suprantama.G.