You are on page 1of 4

1. Trys raidos jėgos, veiksniai 2.

Trys raidos jėgos, veiksniai 1) Biologinė – susijusi su paveldimumu, paveldime tam tikrą lytį. Išvaizdą, kraujo grupę, ūgį paveldime iš mamos, temperamentą, atsparumą ligoms, tam tikras intelekto ribas, kurių daug pakelti neįmanoma; tai pati galingiausia jėga su kuria nieko neįmanoma padaryti. 2) Aplinka – aplinkos poveikiai: 1) fizinė aplinka – kaimas arba miestas, gyvenama aplinka, klimato juostos, įtakos turi saulės kiekis vaikystėje; 2) šeimos aplinka – asmenybės fabrikas, formuoja charakterį, turi didžiausią įtaką raidai; 3) bendraamžiai ir draugai – reikalingi mokymuisi, bendravimui (nuo 4 metų); 4) mokykla; 5) visuomenė – kurioje mes gyvename: žiniasklaida, socialinis statusas; 6) kultūra – papročiai, tradicijos, etiketas. 3) savasis aš (apie 2, 3 gyvenimo metus) – žmogus įsijungia į raidą, atsiranda pojūtis, kad aš esu aš. Sąmoningai ši jėga pasireiškia paauglystėje, kuri įtakoja ir visas kitas. Ji nuolatos dalyvauja žmogaus raidoje. 2. Psichoanalitinė, psichosocialinė, biheivioristinė, kognityvinė ir humanistinė raidos teorija. *1.Psichoanalitinė raidos teorija. (Freudas) Šios teorijos pradininkas Freudas. Jis tikėjo, kad žmogaus elgesiui didžiulę įtaką daro biologiniai instinktai, ypač pabrėžia seksualinių potraukių bei agresijos vaidmenį ir jų slopinimo poveikį. Paveldas yra pats stipriausias, žmogus gimsta su 2 paveldais: gyvenimo ir mirties. O gimdamas žmogus atsineša lytinį potraukį (libido). Freudas teigia, kad vaikai patiria seksualinius malonumus ir fantazuoja apie juos jau vaikystėje. Jis teigia, kad žmogaus asmenybė susiformuoja iki 6 metų, vaikystėje. Freudas kiekvieną asmens raidos stadiją apibūdina pagal tai, įkurią kūno vietą fokusuojamas seksualinis susidomėjimas ir patiriamas malonumas. Psichoanalitinės raidos stadijos: • Oralinė. (nuo gimimo iki metų). Psichoanalitinė teorija teigia,kad libido yra burnoje. Ir tai kas susiję su burnos dirginimu yra labai gerai. Jų manymu, jei žmogus nepatenkina oraline stadija, užaugęs jis pradeda rūkyti ar kramtyti guma. • Analinė. (1 – 3 m. pab.). Malonumą sukelia išeinamosios eigos stimuliavimą. • Falinė. (3 m.pab. – 6m.). Malonumą sukelia lytinių organų stimuliavimas. Šioje stadijoje jie patiria Edipo kompleksą. Berniukas jaučia potraukį mamytei, o mergaitė – tėtukui. • Latentinė. (6 – 12). Nėra ramus seksualinis instinktas. Ta energija perteikiama į kitas veiklos rūšis. (pvz. mokosi). • Genitalinė. (12 – iki galo). Malonumą sukelia lytinis aktas su priešingos lyties atstovu. Sąvokos: Fiksacija – kažkas vaikystėje atsitiko blogo, tai atsiliepia ateityje. Identifikacija – berniukai identifikuojasi su tėčiu, o mergaitės su mama. J. Piaget suskirstė raidą į periodus: 1. sensorimotorinė (nuo gimimo iki 2m.) – pasaulis pažįstamas jutimais ir judesiais. 2. ikioperacinio mąstymo (2 – 8m.) – mąsto labai egocentriškai, vyrauja vaikiška logika. 3. konkrečių operacijų mąstymo tipas (6 – 11) – žmogus jau gali geriau mąstyti, nei ikioperacinio, tačiau negali suprasti konkrečių sąvokų. 4. formalių operacijų sąvokos (11 – iki mirties) – žmogus suvokia sąvokas, ir gali mąstyti apie jas. Dar vienas atstovas – Dž. Brumeris. Jis mano, kad yra 3 periodai: a. veiksmų (iki 7m.) b. vaizdų b(7 – 14m.) c. simbolių (14 – iki galo).

Nuolat kartojami tie patys garsai vadinami čiauškkėjimu. vaikas sugeba suvokti kalbos intonaciją ir. išnykstančiomis augant. bręsti. todėl taip pradeda bendrauti su kitais asmenimis. Naujagimio verksmas padeda pamažu adaptuotis prie socialinės jį supančios aplinkos. Asmenybės ypatybės formuojasi ir pasireiškia anksčiau. jaučiasi nelaimingas motinai net trumpam išėjus. staiga pradeda bijoti nepažįstamų žmonių. Šypsena – pasitenkinimas. Nors etologai pabrėžia labai svarbius biologinius mechanizmus. negu jos įsisąmoninamos. Pirmieji tokio nerimo požymiai atsiranda 6mėn. tačiau kalbėti kūdikis pradeda tik pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje. nes tas rūpinasi jo gyvybiniais poreikiais. Kai atsiranda svetimas žmogus. komandas. kuris iki tol mielai šypsodavosi beveik liekvienam. kai vaikas verkia. stengiasi nuo jų pasitraukti ar pasislėpti. bet ir jais jis gali išreikšti sudėtingas emocijas ir mintis. Taip jis reaguoja į kiekvieną nemalonų išorinį dirgiklį. Pirmasis kūdikio garsas yra riksmas. naujas jo įvaizdis konfliktuoja su egzistuojančia motinos shema. 6 – 8 mėn vaikas turi susikūręs motinos schemą. Ankstyvaisiais asmenybės raidos periodais aš vaizdo turinį sudaro neaiškus ir neapibrėžtas savęs. 6 mėn. aktualus b. o 2m. Garsų taria dar daugiau. rankų tiesimas – susidomėjimas ir t. sudaryti iš vieno ar dviejų skiemenų. Raida vyksta pagal iš anksto įdėtas programas (žmoguje). kuris leidžia organizmui prisitaikyti prie aplinkos. ar pirmieji kūdikio verksmai ir pirmoji šypsena yra tikros emocios. kai mato veidus ar girdi garsus. taria skirtingus garsus ir jų kombinacijas. Afektyvus komponentas – tai įvairiausi emociniai išgyvenimai. 5sav. stiprėti vaiko ir tėvų ryšiui bei supratimui. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais daugelis vaiko emocijų yra paprastos reakcijos į kasdieninius įvykius. Kūdikis stipriai prisiriša prie juo besirūpinančių žmonių ir jį supančių daiktų. 7 –8mėn vaikas ir vyresni labai atsargiai. Vaiko. Prieraišumo jausmas – savotiška meilės forma. vaikas pradeda mažiau čiauškėti. jei su juo nebendrautų suaugusieji ir jeigu jis pats nerastų būdų tam bendravimui palaikyti. Tų garsų tarimas vadinamas vogravimu. potencialus  6. todėl vaikas ir bijo jo. į kurią įeina malonaus ir komformistiško patyrimo elementai. Šios krypties autorių darbuose pabrėžiamos įgimtos žmogaus elgesio priežastys. nuoskaudas ir pan. y. Tai panašiau į paprastus refleksus. nerimą. Vėliau riksmas perauga į verksmą. Pirmasis žingsnis mokantis kalbos – abipusiai žaidimai su tėvais. Apie 8mėn. gali išreikšti džiaugsmą. Nerimas dėl išsiskyrimo aiškiai matomas. Prieraišumo jausmui formuotis ypač svarbus didelis jautrumas vaiko poreikiams ir sugebėjimams juos patenkinti. verkia. Etologinė raidos teorija. Dėl išsiskyrimo su artimu žmogumi išgyvenamas nerimas labai veikia vaiko psichinę sveikatą. t. klausimus. Dar prieš ištardamas savo pirmuosius žodžius. todėl dalis psichologų abejoja. t. Vaikas prie balsių pradeda pridėti kai kuriuos priebalsius. bet jie taip pat tyrinėja išmoktą elgesį. nes ima atidžiau klausytis. Bendravimas su aplinkiniais padeda čiauškėjimo garsams virsti klabos fonemomis ir jomis reiškiamais prasmingais žodžiais. vaikas “atranda” savo rankas. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaikas savo veido išraiška ir kūno judesiais informuoja apie savo emocijas. Pirmieji vaiko tariami žodžiai labai nesudėtingi. Kognityvus komponentas – asmenybės išmanymas apie savo sugebėjimus. Socialinė raida kūdykystėje (po gimimo). elgesys ryškiai pasikeičia. ką jam sako kiti žmonės. Dauguma vaikų baimių vadinamos tranzitinėmis. Net labai draugiškas vaikas. fizines ar moralines savybes. Vaiko savęs vertinime skiriamas kognityvus ir afektyvus komponentai. Kūdikis negalėtų gyventi.Vygotskis teigia – socialinė kognityvinė teoriją skirsto į 2 raidos lygius: a. Pagal verksmą galima suvokti jo vidinius išgyvenimus. Pirmaisiais mėnesiais vaikas nesuvokia savo kūno kaip savo paties. Tobuliausia bendravimo priemonė yra žodinė kalba. Antrojoje pirmųjų gyvenimo metų pusėje kūdikio reakcijos jau yra emocingos. kurioje vaikas yra. nes jos patenka į jo regėjimo laiką. kaip veiksmų ir emocijų subjekto. su nepasitikėjimu reaguoja į nepažįstamus žmones. kuriuose atsispindi asmenybės . o vėliau tampa priklausomas ir emociškai. sulaukusio 8mėn. išgyvenimas. Iki tol jis bendrauja tik tardamas garsus. Kūdikis yra priklausomas nuo asmens. praeinančiomis. ir ta vaiko reakcija labai priklauso nuo aplinkybių ar situacijos. Vaikas taria garsus. naudodamasis atskirais garsais. 20sav. augti. Čiauškėdamas vaikas įpranta suvokti savo paties tariamus garusu ir taip lavėja jo akustinė analizė.

pagal jų reikšmę. Be loginių ir aritmetinių operacijų. mokymosi ir bendravimo sugebėjimus viduriniosios vaikystės periodu rodo ir polinkis juokauti. bet kartu didėja bendraamžių įtaka. Pirmųjų gyvenimo metų krizė buvo plačiai analizuojama Vygotskio darbuose. Viduriniosios vaikystės laikotarpiu vaikas vis geriau suvokia savo priklausomybę tam tikrai lyčiai ir tai. turimi daiktai ir tipiškas elgesys. kad amžiaus tarpsnių krizėms. Tai galima paaiškinti tuo. išgyvenamoms vaikystėje. Bando siekti pausiausvyros tarp aplinkos ir savo pažintinių sugebėjimų. veikla. kuri vadinama vaikų visuomene. Mokyklino amžiaus vaikai sukuria savitą žodyną. kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pasikeitimai. . pasitenkinimo arba nepasitenkinimo savo veiksmais. atsižvelgdami į situaciją. kad tarp atskirų kategorijų gali būti hierarchiniai ryšiai. struktūravimą. Vaikai geba pasinaudoti tiksliomis instrukcijomis. įsimena pagrindines taisykles. Mokyklinio amžiaus vaikai žodžiu vartoja tiksliau. Viduriniojoje vaikystėje vaikas pradeda geriau suprasti kitų žmonių požiūrį bei nuomonę ir gali palyginti savo asmeninė nuomonę su šeimoje ir už jos ribų esančiomis nuomonėmis. Geriau pažinus save prisideda 2 naujos emocijos: pasidižiavimas savimi ir gėdos jausmas. tokiais kaip vardas. būdinga tai. konkretaus operacinio mąstymo stadijos metu vaikas įsisąmonina kai kurias erdvinio mąstymo operacijas. Augant vaikas vis geriau gali paaiškinti žodžio reikšmę. Mokykliniais metais vaikai toliau kuria savo Aš vaizdą. vis daugiau už savo elgesį turi atsakyti patys. o ne muštynėmis. Vaikai pradeda suprasti. kinta socialinė situacija. Pradėjęs lankyti mokyklą. ypatybėmis. vaikas vis geriau įsisąmonina ir naudoja kartojimą. kokybiškai pakinta kognityvinės struktūros. o ne kitiems. 9 – 10m. Jas vaikai sukuria patys. kurioje “Aš” yra funkcionuojantis individas. kurie padeda žmogui kaupti ir išlaikyti informaciją> Viduriniosios vaikystės raidai būdinga vis gerėjanti atmintis. nes vaikas nuolat susiduria su nauja informacija. lavėja vaizduotė. Didėjančius mąstymo. dėmesys ir atmintis. Vaikų visuomenėje svarbiausios taisyklės yra tos. bet dvi ar net tris kalbas. neįvertindami kitų asmenų požiūrio į juos ir objektyvių laimėjimų. mąstymas – apgalvoti. mokyklinio amžiaus vaikai sukuria savitą subkultūrą. ir supratimas. Augdamas vaikas pradeda suprasti. Panašiai daugėja ir gramatikos žinių. VIDURINIOJI VAIKYSTĖ: Viduriniąja vaikyste arba mokykliniais metais vadinami 6 – 12 vaiko gyvenimo metai. Daugelio ikimokyklinio amžiaus vaikų Aš vaizdas apibūdinamas konkrečiais pastebimais dalykais. išorinė išvaizda. Vaikas. Augant vaiko savigarbos jausmas labai kinta. kai juokauja kiti. kad ginčus gali spręsti žodžiais. Vaikas logiškiau susidoroja su aplinkos kleliamais reikalavimais. jį mažiau blaško. kurios reguliuoja elgesį. kad vėliau niekada nieišlieka. Kritiniu periodu vaikas įgyja naujų sugebėjimų. spontaniškai ir jų sutartinai laikosi.požiūris į save. Jis teigė. kad pakinta vaiko su suaugusiuoju santykiai. Padidėja dėmesio kontrolė. kurios atitinka mąstymo oralę. Amžiaus tarpsnių krizės ypatingi. Tapatumo jausmas visą laiką tvirtėja. plečiasi žodynas. kad jis kaip asmenybė yra unikalus. vis daugiau kalba. kurie skiriasi nuo stabiliu periodu įgyjamų sugebėjimų tuo. persitvarko sąmonės struktūros. Ši krizė teigimai veikia asmenybės brendimą. Vaikai apibūdindami save. suvokimas. Mokyklinio amžiaus vaikams yra daug svarbiau sukurti draugų klubą. Didelę reikšmę visa dar turi žaidimas. Augant kinta dėmesys. Silpnėja vaiko egocentrizmas ir padidėja socialiniai sugebėjimai. Žaisdami kartu. atitraukia pašaliniai stimulai. Ikimokyklinio amžiaus vaikas pradeda suvokti savo vidinį “aš” galvodamas apie save ir vaizduodamas ką nors sau. bendraudamas su savo bendraamžiais ir vyresniais vaikais. jog iš pradžių maži vaikai save vertina pernelyg aukštai. Aš vaizdas visą laiką kinta. Bendraujant taip pat susipažįstama su taisyklėmis ir normomis. Keičiantis vaiko požiūriui į realybę. arba savo “asmenybės teoriją”. Mokyklinio amžiaus vaikai darosi vis mažiau priklausomi nuo savo tėvų kasdienės priežiūros. Šios krizės metu didėja vaiko galimybės. valingi veiksmai. Viduriniosios vaikystės metu vaikas gali vis geriau koncentruotis tam tikrai užduočiai. vaikas vis geriau išmano gramatiką. kalbiniai sugebėjimai. negu juos išlaikyti. jau pabrėžia vidines psichologines dispozicijas. Šiuo laikotarpiu tobulėja vaiko loginis mąstymas. neilgai trumžnkantys ontogenezės periodai. Tėvų vaidmuo mažėja. Mokyklinio amžiaus pradžioje vaikų savigarba vis mažėja. pasiektais rezultatais laipsnis. taip vis daugiau galvoja apie save ir jį supantį pasaulį. Daugelio ikimokyklinio amžiaus vaikų kalba tobulėja ir specialiai nemokant. Augantys vaikai išmoksta jau ne vieną. nors bendrauti su vaiku tuo metu gana sunku. vaikas jau teisingai supranta priežastinius ryšius tarp įvykių. kurią siūlo ir patvirtina kiti.

Atsiranda socialinė izoliacija. Freudas teigė.Psichinio brandumo kriterijai. nes kiekvienas suaugusiojo žmogaus raidos etapas susijęs su tam tikrais socialiniais įvykiais: vedybomis. Pasireikšti visuomeninėje veikloje. kūrybiškumas Pagal SSARD tarpasmeninių ryšiui apskaičiuoti: -(y2 – y) X= -2 x. išmintingumas 2.asmenų skaičius su kuriais bendraujate. meistriškumas 3. Bendrauti reikia: kad gautum informaciją. Žmogaus branda dažniausiai skiriami į tris periodus: ankstyvoji branda (20 – 40 m. Eriksonas pabrėžė vidinį integralumą ir harmonijos su Visata pajautimą. . pastangų. Brandus amžius laikomas biologinės ir psichinės pusiausvyros. Jis atsakingas sau ir kitiems žmonėms. besąlygišką savęs priėmimą ir atvirumą išgyvenimams. kuris atsako už save.Tapti kuo geresniu tėvu ir motina savo vaikams. karjera. Suaugusiojo raidoje yra poformulioji stadija. Atsiranda struktūrinis. kūrybinės veiklos kulminacijos periodu. pasitikėjimas. gebėjimą intymiai bendrauti su kitais asmenimis. vėlyvoji branda (60m. Pagrindinis atsakomybės siekis – gebėjimas savarankiškai spręsti ir apsispręsti kaip elgtis.). 2. kad subrendimas reiškia žmogaus gebėjimą mylėti ir dirbti. Rogersas – savęs aktualizavimą ir tapimą gerai funkcionuojančiu asmeniu. Kas yra branda – įvairių psichologinių mokyklų atstovai skirtingai tai apibrėžia ir išskiria skirtingus brandaus amžiaus kriterijus. vidurinioji branda (40 – 60 m. Būti pasiaukojančiu draugu. 3. Daugumą psichologų teigia. jaunystė Brandus amžius apima žmogaus gyvenimo laikotarpį nuo 21 – 22 iki 55 – 60m. Socialinis tinklas pastovus (su kuo bendrauja). vienatvė. Atsakingas asmuo – tai tas.analitinis mąstymas. E. Raidos stadijas lemia ne biologiniai. Kad palaikytum bendravimą reikia laiko. Žmogui kuris yra pasiekęs psichinę brandą kyla įvairiausio pobūdžio uždavinių: 1. C. o socialiniai veiksniai. įdomiu bendravimo partneriu. kitų žmonių pažinimui. ir daugiau).). Mąstymo triada: 1. pagalba. pasitikėjimo. tobulumo savo profesijoje. Siekti viršūnės. už savo gyvenimo turinį. 4. V. pensija. savęs pažinimui. moka surasti optimaliausia sprendimą.tarpasmeninių ryšių skaičius y. Z. kad pagrindinis brandos požymis yra atsakomybės suvokimas ir jos siekimas. Franklis – gyvenimo prasmės ir misijos atradimą.