You are on page 1of 14

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Hidrotechnikos katedra

Vandens ūkio statinių ir aplinkos kursinis darbas

Darbą paruošė: V. Martinkevičius MEF III 4gr. Darbą tikrino: R. Kustienė

Akademija, 2010

............................5psl. 1....... 2.......................4psl............... 4.............. Vandens vartojimas ir nuotėkų kiekis ..............................................................................................................................10psl........................................ 2 ...9psl........................................13psl................................................................................................................. Gamtosauginis vandens debitas ................................................................. Gamtinės sąlygos .....12psl........... Literatūra.. 3.................................................8psl.......Turinys Įvadas.......................2psl.. Upės baseino hidrografinis tinklas............... Vandens ištekliai 3psl.................3psl................. Vandens telkinių sanitarinė būklė ............................ Paviršinio vandens ištekliai ir jų pasiskirstymas metuose................... Išvados ......................

3 . Tatai jam buvo maisto sandėlis. Kursinio darbo tikslas išnagrinėti Armonos upės baseiną ir suprast upės baseiną kaip vieną visumą: su savo nuotaikomis: potvyniais ir atoslūgiais. mariomis ir jūromis.Įvadas Žmogus visados buvo susijęs su vandeniu: šaltiniais. ežerais. upėmis. upeliais. kad galėtų paskui viską ištyrę. darbas. ir išvadomis vadovaujantis (arba ne) daryti veiksmus su vandenimis. su savo gyventojais: vandens emėjais ir teršėjais. tai mokslininkai visuomenės vardu ji tiria. padaryt kokias tai išvadas. apskaičiavę ir išmatavę. Kadangi žmonėms svarbu apturėti tvarkingus vandenis. skaičiuoja ir visaip matuoja. pramogos ir nuotėkų priimtuvas.

1. Pelkingumas – 6. Vandens ištekliai Armonos upės baseino gamtinės sąlygos Armona yra Ukmergės rajone. Sausintų žemių 35. o Šventoji į Nerį. Ežeringumas – 0. o sausį –6.6%.5 0 C. Miškingumas – 5. Kritulių kiekis – 550 iki 600 mm.357 mm. Gamtinės sąlygos: Temperatūra – liepos mėnesį 17. Ji įteka į Šventąją.9%. Pagrindiniai vandeningi horizontai – Cr2 .6%.6%. Dirvožemiai – velėniniai jauriniai silpnai nujaurėję priemoliai ir priesmėliai. Suminis išgaravimas . Santykinė oro drėgmė . 4 .78% .0 0 C. Lietuvos teritorijos aukščių virš jūros lygio – 50-100m.

09 15.6 14.35 14.3 Siesikų ež.2km 23.9 157.83 179 196.83 4.26 102.42 4.3 Laibiškio v.71 7.54 88.38 1.96 31.1 184.8 k Šventupė 7.9 k Drungė 16.2 lentelė Aknystos upės baseino hidrografinis tinklas Atstumas nuo žiočių (km) Armona ( Šventosios ) 29.2 7.1 d Vikšupis 6.39 4.5 6.62 27.7 218.64 138.63 22.9 7.9 56.75 2.3 d Pavarklas 0.46 11.2 196.Visų vandens telkinių išsidėstymas plane vadinamas hidrografiniu tinklu. pradžia 20.45 Įtekėjimo greitis Intako pavadinimas Ilgis (km) Baseino plotas km2 ligi intako su Ploto prieauglis intako tarp (km2) 15.07 1.pabaiga 19.45 27.8 k Strauzgelė 10.90 11.02 intaku intakų 5 .m.8 144.12 106.93 0.6 Siesikų ež.p 1.0 Armonos žiotys 13.62 27. 1.9 d Juodupis 10.81 157.44 86.2 15.8 7.67 216.

Apskaičiuojama abiejų tikimybių metams nuotėkio pasiskirstymas mėnesiais. l/skm2.p. 50% tikimybės metams ir sausiems 95% tikimybės metams. Čia: x – norima tikimybė.3 ]. F – nagrinėjamo baseino plotas. tiek daugiamečiame laikotarpyje pasiskirsto gana netolygiai. Tam. t. čia: q0 – vidutinis daugiametis nuotėkio modulis.001 . qx – atitinkamas tikimybės nuotėkio modulis. Pagal žinomus dydžius Cv ir Cs ir tikimybę. 106m3.526⋅ 106 s ) qx – apskaičiuojams pagal: qx = q0 ⋅ kx. 10%. x = 95%.dimensijų suvienodijimo koeficientas. km2. s. Paviršinio vandens ištekliai ir jų pasiskirstymas metuose Nuotėkio tūris pratekantis skaičiuojamojo upės skerspjūviu per metus.4 ]. l/skm2. kad surasti modulinį koeficientą nagrinėjamam baseine reikia žinoti variacijos Cv ir asimetrijos Cs koeficientus.3. t – laikas.1.6] .p. (31. Skaičiavimai atliekami vidutinio vandeningumo. 6 .p.001qx ⋅ F ⋅ t. kx – atitinkamos tikimybės modulinis koeficientas. x = 50%. Jis randamas [ 4. randamas modulinis koeficientas kx → [ 4. Metodikos skaičiavimas: Atitinkamos tikimybės metų paviršinio vandens ištekliai skaičiuojami upės pjūvyje taip: Wx = 0.y. Cv – randamas [4. Cs = 2Cv. vadinamas tos upės baseino paviršinio vandens ištekliais. l/skm2. Paviršinio vandens ištekliai tiek metų laikotarpyje. 0.

02 ⋅ 106 m3. F = 218 km2 .603. qo = 7 l/skm2.932 = 6.43. Cs = 0.744 l/skm2 .86.536 ⋅ 106 = 77. s.392= 2. F = 218 km2 .603 = 11.54 l/skm2 . kurie pratekės per metus Armonos upės baseinu.43. s.86. W95 = 0. Cs = 0.906 ⋅ 106 = 2. t = 31.35 ⋅ 10 . t = 31. s.7 ⋅ 106 m3. q50 = 7 ⋅ 0. qo = 7 l/skm2. k50 = 0.906 ⋅ 106 = 45. W50 = 45.52 ⋅ 6. k95 =0. qo = 7 l/skm2. Cs = 0. t = 31. 6 7 .35 ⋅ 106 m3 . q = 7 ⋅ 1. F = 218 km2 . W 95 = 2.536 ⋅ 106. W50 = 6.86.43 ⋅ 2 = 0.536 ⋅ 106. Išvados: Paviršinio vandens ištekliai W10 = 77.43. Cv = 0.43 ⋅ 2 = 0. q95 = 7 ⋅ 0.932. Cv = 0.70 ⋅ 106 m3 .43 ⋅ 2 = 0.02 ⋅ 106 m3 . k = 1.392.22 l/skm2 . Cv = 0.001 ⋅ 11.2 ⋅ 218 ⋅ 31.392 ⋅ 6.Skaičiavimo eiga: W10 = 0.536 ⋅ 106.

3 3.6 6 3 III IV V VI VII VIII IX X XI XII I II metų 16.8 2.35 21.7 4. 5 47.9 6. % 106m 3.8 7.5 3. Nustačius nuotėkio pasiskirstymo rajoną.2 1.6 2. 1 6.3 10 % tikimybių metai 2.6 8.4 1. Skaičiavimai atliekami 1.3 lentelė Vandens išteklių pasiskirstymas skaičiuojamajame upės pjūvyje Vandens ištekliai % 106m 3.3 lentelėje.8 50% tikimybių metai 2.3 5. 8 2.2 9. Apskaičiuoti mėnesio vandens ištekliai dar išreiškiami debitu.Norint nustatyti vandens išteklių pasiskirstymą mėnesiais.4 100 77.6 9. Nustatyta.7 3.02 3.8 95 % tikimybių metai 2.2 100 8 .2 7.0 1.2 3. 8 16. kad Aknystos upė yra VI nuotėkio pasiskirstymo rajone. % 10 m .8 7. Tam tikslui Lietuvos mėnesio nuotėkio pasiskirstymo rajonų žemėlapyje nustatoma. Žinant metų vandens išteklius ir jų procentinį pasiskirstymą mėnesiais.4 8. 23.3 100 45.0 2. 4 6.0 3. reikia taikyti tipinių schemų metodą.6 1. m3/s. m3/s.6 3. 1. 5 28. skaičiavimams priimamos to rajono mėnesinio nuotėkio pasiskirstymas procentais. apskaičiuojama kiekvieno mėnesio vandens ištekliai. m3/s. kokiame nuotėkio pasiskirstymo rajone yra Armonos upė.9 6.

7 l/s. Skaičiavimo eiga : Qg= 1. 9 . Cs priimamas Cs = 2⋅ Cv . 49].21 = 118. q0 = 1. F – nagrinėjamo baseino plotas. 95 – atitinkamos tikimybės. ϕ 0.71. 30 sausiausių dienų paeiliui vidutinis debitas. kad būtų užtikrinamos minimalios ekositemos gyvenimo sąlygos. 95 [ 4. >0. Upėms. kurių nuotėkis neišlygintas arba mažai išlygintas ir natūralaus reguliavimo koeficientas ϕ ≤ 0. 95 ⋅ F.26 ⋅ 94. visais atvejais būtina iš tvenkinio į žemutinį bjefą praleisti gamtosauginį debitą.38. Pagal Cs ir tikimybę randama Fosterio funkcija F80. p. 49].65.10 ]. Cv = 0.95 ⋅ Cv + 1 ).19. t. minimalusis upės vandens debitas. 95 = q0 ( F80. Gamtosauginis vandens debitas yra skaičiuojamasis. šilto laikotarpio 30 parų minimalaus nuotėkio modulis. q80. Tam tikslui.75 l/skm2 . 5 ]. p. čia: q0 – šilto laikotarpio vidutinis daugiametis 30 parų minimalaus nuotėkio modulis. F = . p. kad žemutiniame bjefe užtikrinti minimalias ekologines sąlygas. p.4 ].65 gamtosauginis vandens debitas skaičiuojamas 80 %. [ 5. kuris reikalingas.19 ⋅ 2 = 0. km2. ) 80 % arba 95 % tikimybės. čia: q80. Pagrindinė gamtosauginio vandens debito charakteristika yra šiltojo metų laikotarpio ( VI -Xmėn.1. Cs = 2⋅ Cv = 0.y. Cv – randamas [ 1. Gamtosauginis vandens debitas Pastačius upėje užtvanką ir įrengus tvenkinį sutrigdomas natūralus upės hidrologinis rėžimas. Natūralaus reguliavimo koeficientas ϕ nustatomas pagal [ 1.52.2. l/s . p.65 gamtosauginis debitas skaičiuojamas 95 % tikimybės. l/skm2. skaičiuojama pagal 95 % tikimybę. kurių nuotėkis vidutiniškas arba visiškai išlygintas ir natūralaus reguliavimo koeficientas ϕ > 0. l/skm2. Jis randamas pagal [ 4. Gamtosauginis vandens debitas skaičiuojamajame upės pjūvyje nustatomas pagal formulę: Qg = q80. Upėms.

Dabartiniu metu stambesnių technikos kiemų ir gamybinių centrų kaime neliko.q95 = 1.75 ( -1. 40 ]. technikos kiemai. Aušra 2. nuotėkas sudarys tik gyventojų vartojamas vanduo. Vienoje sodyboje gyvena vidutiniškai 3. [ 6. 3. Iš visos vandens vartojimo normos. 3. Sodybų skaičius gyvenvietėse priimamas nuo 50 iki 150. 1 . Lėliūnai Sodybų skaičius 100 70 90 Vandens vartojimas Vartojimas Norma l/parą m3/parą 4000 400 4000 280 4000 360 Nuotėkos Norma l/parą 530 530 530 Kiekis m3/parą 53 37.52 ⋅ 0.26 l/skm2. Išvada: Aknystos upės baseino gamtosauginis vandens debitas yra Qg = 118. nuotėkų norma yra 530 l/parą vienai sodybai. Taigi.1 Vandens vartojimas ir nuotėkų kiekis Gyvenvietės pavadinimas 1. Vienos sodybos vandens vartojimo norma priimama 4000l/parą.3 gyventojo. Vandens vartojimas ir nuotėkų kiekis Pagrindiniai vandens vartotojai Aknystos upės baseine yra gyventojai.7 l/s. nes ūkininkai gyvena atskiruose ūkiuose ir prie savo upių laiko techniką ir augina gyvulius. gamybiniai centrai. kaip pagrindinis vandens vartotojas imama viena sodyba. Taigi.19 + 1 ) = 1. p.1 lentelėje. Vandens vartojamo ir nuotėkų kiekio skiačiavimai atliekami 3.1 47.7 Išvados: Šios trys gyvenvietės neviršija leistinų vandens vartojimo ir nuotėkų kiekio normų. kalveliai 3.

C<Cl 11 . mgO 2 / l .4. Upelio užterštumas susimaišius nuotėkoms su jo vandeniu. išleidžiamos į upelį. l/s. Užterštumą organinėmis medžiagomis parodo biocheminis deguonies sunaudojimas (BDS5). Cup – 1 mgO2/l. Biologinio valymo įrenginiuose. Cn = užterštumas Cl = 3 mgO2/l. Cn – 15mgO2/l. Qup – upės debitas ties skaičiuojamuoju išleistuvu. 15 mgO2/l. kad vandenyje esanti organinė medžiaga mineralizuotųsi. Atviruose vandens telkiniuose leistinas Čia: Qn – nuotėkų debitas ties skaičiuojamuoju išleistuvu. kanalizacijos tinklais surenkamas ir nuvedamos į nuotėkų valymų įrenginius ir išvalytos. apskaičiuojamas pagal tokią formulę: C= Qn C n + Qup C up Qn + Qup . net išvalytos nuotėkos gali juos užteršti daugiau negu leidžia normos. Pagal šį rodiklį nevalytos nuotėkos būna užterštos iki 200-300 mg O2/l. Reikia patikrinti ar išleistas į upelius nuotėkos neužterš jų daugiau negu leidžia normos. Skaičiavimams priimama. nuotėkos gali būti išvalomos iki C n = 15-25 mgO2/l. l/s. Cup – upės foninis užterštumas. BDS – tai toks rodiklis. Nuotėkos iš sodybų daugiausia yra užterštos organinėmis medžiagomis. Vandens telkinių sanitarinė būklė Nuotėkos iš sodybų. Kadangi upeliai maži. kuris parodo kiek reikia deguonies. Cn – liekamasis nuotėkų užterštumas.

Qup = qg ⋅ F.4 C1 = Qn = 53 ⋅ 1000/86400 = 0. Išvados: upelio užterštumas nesiekia leistino užterštumo atviruose vandens telkiniuose Cl = 3mgO2/l. 0.6mgO 2 / l . Qup = 1.1mgO 2 / l .6 ⋅15 +12 .4 + 2.6 l/s.6 ⋅1 = 2. 0.6 ⋅15 +122 ⋅1 = 1. l/s . 0. Qg = 1. Qup = 1. 0.7 ⋅ 1000/86400 = 0.6 mgO2/l.Skaičiavimo eiga: Qn = m3⋅ 1000 / 86400.6 +122 C3 = Qn = 47. l/s .1 ⋅ 1000/86400 = 0. 0.4 mgO2/l.3 ⋅ 9.4 ⋅15 + 2.4 ⋅1 = 1.3 ⋅ 94 = 122 l/s.4 l/s.8mgO 2 / l . 0.26 l/skm2 .6 C2 = Qn = 37. 1 .3 ⋅ 2 = 2. Qup = 1.6 mgO2/l.5 = 12.6 +12 .

Aknystos upės baseine esančių tryjų sodybų ( Aušra. Lėliūnai ) bendras suvartojimo vandens kiekis 1040 m3/parą.Išvados: 1. 1 . o nuotėkų kiekis 137.4 ⋅ 106 m3. o sausiems metams 14. 4. o nuotėkų norma 530 l/parą. Gamtosauginis Aknystos upės bseino debitas yra 118.8 m3/l. Kalvelių ir Lėliūnų gyvenvietėmis vandens užterštumas neviršija leistinos normos 3mgO2/l. Aknystos upės baseine ties Aušros. 2. Aknystos upės baseino baseino pavršiniai vandens ištekliai vidutinio vandeningumo metais yra 24. Leistina norma vartojamo vandens 4000 l/parą. Kalveliai.7 l/s.2 ⋅ 106 m3. 3.

2001 1 . 2005. 7. 3. Sakalauskas. L. “Pagalbinė medžiaga vandens ūkio statinių ir aplinkos kursiniam darbui”. Vilnius. 2005. 1992. 2. Informacinis biuletenis Nr. Gailiušis. “Aplinkos apsauga Lietuvos respublikoje”.Literatūra 1. Zelionka “ Lietuvos TSR šlapių žemių kadastras “ . 6. B. J. “Pagalbinė medžiaga hidrologiniams skaičiavimams “. Jablonskis “ Šventosios baseino hidrografija “. Kaunas. Akademija. J. A. LAND 22-97. 4. 1997. Vilnius. Akademija. “Metodiniai nurodymai gamtosauginiam vandens debitui nustatyti”.3. Jablonskis “ Lietuvos upės: Hidrografija ir nuotėkis”. Kaunas 1980. 5. Vilnius 1973.