P. 1
vysnepolskis .Braizyba.vidurineje.mokykloje.1987 Krantai

vysnepolskis .Braizyba.vidurineje.mokykloje.1987 Krantai

|Views: 5,183|Likes:

More info:

Published by: Gediminas Saksuaktiv on Jul 06, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

01/12/2013

pdf

text

original

Sections

  • § 3. KAI KURIE PAMOKOS EFEKTYVINIMO KLAUSIMAI
  • § 4. BRAIŽYBOS IR KITŲ DALYKŲ RYŠIAI
  • § 6. PROJEKTAVIMO BŪDAI IR BRĖŽINIAI STATMENŲJŲ PROJEKCIJŲ SISTEMOJE
  • § 8. BRĖŽINIŲ BRAIŽYMO BŪDAI
  • § 9. BRĖŽINIO ANALIZĖ
  • § 11. GEOMETRINIS BRAIŽYMAS
  • § 12. MATMENŲ RAŠYMAS BRĖŽINIUOSE
  • § 13. ESKIZŲ BRAIŽYMAS
  • § 14. KIRTIMAI IR PJŪVIAI
  • § 16. KAI KURIOS PRATIMŲ TAIKYMO METODIKOS
  • § 17. DETALIŲ TIPINIŲ SUJUNGIMŲ BRĖŽINIAI
  • § 18. SURINKIMO BRĖŽINIAI
  • § 19. STATYBINIAI BRĖŽINIAI
  • § 20. MOKYMO PROCESE ĮGYTŲ ŽINIŲ APIBENDRINIMAS
  • § 21. KINO FILMŲ IR DIAFILMŲ NAUDOJIMAS PAMOKOJE
  • § 22. MOKINIŲ ŽINIŲ IR MOKĖJIMŲ PATIKRINIMAS BEI [VERTINIMAS

Į V A D A S

Vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje mokinių grafinis pa­ r e n g i m a s skirstomas į tris etapus: 1. P r o p e d e u t i n i ų žinių apie brėžinių a p i p a v i d a l i n i m o ir skai­ tymo taisykles pateikimas per darbinį m o k y m ą V — V I klasėje. 2. Sisteminis braižybos kursas V I I — V I I I klasėje. 3. I X — X I I klasės mokinių tolesnis grafinių žinių gilinimas braižybos fakultatyviniuose užsiėmimuose ir per darbinį mokymą. Atsižvelgiant į susiklosčiusias mokymo aplinkybes, braižybos programa ir vadovėlis dabar skiriami 68 mokymo valandoms. B e n d r a dabartinio braižybos kurso idėja ir dėstymo moksliš­ kumo p a m a t a s yra projektavimo p a g r i n d ų mokymas. Žinios ir m o ­ kėjimai iš pradžių formuojami pateikiant informaciją apie vaiz­ dus, vėliau p r a t u r t i n a m i d a u g s u d ė t i n g e s n ė m i s žiniomis apie pjū­ vius ir kirtimus. Visa tai padeda suprasti erdvinių formų vaizda­ vimo plokštumoje metodus ir išmokti jais operuoti. Toliau žinios apie projektavimo būdus plėtojamos nagrinėjant detalių sujungimų atvaizdus, surinkimo ir statybinius brėžinius. Tai p a d e d a plėsti mokinių žinias apie vaizdavimo būdus, įtvirtinti jas atliekant įvairesnius ir sudėtingesnius pratimus. Kurso struktūra ir mokomosios medžiagos dėstymas paremtas šios k n y g o s § 1 p a t e i k t a i s p a s i ū l y m a i s bei a n k s č i a u s u k u r t a i s ir praktikoje patikrintais mokomojo darbo metodais. Skaitytojams siūloma knyga yra metodinė priemonė mokyto­ j a m s , kuria jie naudosis, dirbdami su vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų braižybos vadovėliu Autoriai, r a š y d a m i šią knygą, rėmėsi p a ž a n g i a u s i o m i s m ū s ų šalies švietimo idėjomis ir per paskutiniuosius metus braižybos mokytojų sukaupta patirtimi. S m a r k i a i plėtojantis mokslui ir technikai, nuolat didėja moks­ lo žinių apimtis. T a č i a u m o k y m o laikas mokykloje yra ribotas. V i e n a s k e l i ų įveikti n u o l a t d i d ė j a n t į a t i t r ū k i m ą t a r p ž i n i ų kie­ kio ir m o k y m o laiko — ugdyti m o k i n i ų s u g e b ė j i m ą s a v a r a n k i š k a i įsigyti žinių mokykloje ir ją baigus. S p r e n d ž i a n t šią p r o b l e m ą ,
1 7.T.: B o t v i n i k o v a s A . , V i n o g r a d o v a s D e m b i n s k i s S . B r a i ž y b a . — K., 1987.

V.,

Vyšncpolskis

L,

d a u g i a u d ė m e s i o reikia skirti m o k i n i ų l a v i n i m u i , k a d h a r m o n i n g a i derintųsi gebėjimas galvoti ir pasirengimas, siekimas savarankiš­ kos pažintinės, kūrybinės veiklos. P a s t a r a i s i a i s m e t a i s mokytojai įgijo didelę patirtį, o r g a n i z u o ­ dami savarankišką mokinių darbą — skirdami individualias užduo­ tis, aktyvindami m o k y m ą s i ir s k a t i n d a m i j u o s spręsti kūrybinius u ž d a v i n i u s . N e m a ž e s n ę patirtį j i e s u k a u p ė , n a u d o d a m i įvai­ rias vaizdines ir šiuolaikines technines priemones. Šiais klausi­ m a i s paskelbta daug publikacijų, kuriose apibendrintas patyrusių mokytojų darbas, nurodytos tolesnės jo kryptys ir pateikta žinių, p a d e d a n č i ų tęsti tą darbą. Šioje knygoje n a g r i n ė s i m e tuos klau­ simus, kurie dar nebuvo p a k a n k a m a i nušviesti ir yra aktualiausi įgyvendinant mokymo pertvarkymą p a g a l šiuolaikinius reikalavi­ mus. Tolesnis darbo tobulinimas, lavinant mokinių m ą s t y m ą moky­ mo procese, kaip visų pripažinta, priklauso pirmiausia nuo racio­ n a l a u s m o k y m o o r g a n i z a v i m o . Vadinasi, m o k i n i a m s reikia ne tik pateikti žinių sistemą, bet ir formuoti racionalius jų m ą s t y m o bū­ dus sprendžiant įvairius grafinius uždavinius. Metodikoje ir p e d a g o g i n ė j e psichologijoje vis d a u g i a u dėme­ sio s k i r i a m a p a r i n k i m u i p a g r i n d i n i ų m o k y m o m e t o d ų , kurie pa­ d e d a m o k i n i a m s išmokti d a ž n i a u s i a i p a s i t a i k a n č i ų u ž d a v i n i ų (tre­ č i o s p r o j e k c i j o s b r a i ž y m o , b r ė ž i n i o a n a l i z ė s i r kt.) s p r e n d i m o būdų. Mokinių racionalių mokymosi metodų (mąstymo ir praktinės veiklos būdų) formavimas — svarbiausias k l a u s i m a s , į kurį ban­ d o m a atsakyti šioje knygoje. Visų m o k o m ų j ų dalybų d ė s t y m o m e t o d a i d a r l a b a i m a ž a i ištirti, tiksliau, j ų t y r i m a s tik p r a d e d a ­ mas. Taigi ir šioje knygoje ta l i n k m e ž e n g i a m i tik pirmieji ž i n g s ­ niai. Ypač d a u g d ė m e s i o reikia, skirti ž i n i ų . p e r t e i k i m u i . M o k i n i a i d a u g geriau išmoksta dėstomą medžiagą, kai ji a p i b e n d r i n a m a (pavyzdžiui, vadovėlyje taip pateiktos žinios apie aksonometrinius atvaizdus). D e d u k c i j o s e l e m e n t a m s sustiprinti ten, kur g a l i m a ir moki­ n i a m s prieinama, taip pat buvo skiriama per m a ž a i dėmesio. Atliekant grafinius darbus, vaikų protinė veikla aktyvinama dvejopai. Ji susieta su m o k i n i ų v a i z d i n i o ir l o g i n i o m ą s t y m o ug­ dymu. Beveik visada, mokant braižybos, daug dėmesio buvo skiriama mokinių vaizdiniam mąstymui, erdvės suvokimui. Loginio mąsty­ mo u g d y m a s — įvairių atvaizdų rūšių, įvairių daiktų, daiktų at­ v a i z d ų ir p a n . l y g i n i m o m e t o d a i , i š s k i r i a n t bei p r i e š p a s t a t a n t es­ m i n i u s ir n e e s m i n i u s jų p o ž y m i u s , indukcijos ir dedukcijos susie­ jimas dėstant naują m e d ž i a g ą — tai problemos, kurias sprendžiant d a r reikės d a u g dirbti. Sia kryptimi programoje ir vadovėlyje padaryta nemažai. D a u g kas p r i k l a u s y s n u o to, kaip m o k y t o j a s n a u d o s i s vadovėliu,

kuriuos pratimus ir kaip įtrauks į m o k y m o procesą, kokią meto­ diką taikys. Knygoje pateikiama p a t a r i m ų , kaip geriau organizuoti šį darbą.. Prieš • a n a l i z u o d a m i k i e k v i e n ą v a d o v ė l i o s k y r i ų i r p a t e i k d a m i metodinių rekomehdacijųj trumpai apibūdinsime kai kuriuos bend­ rus darbo su vadovėliu klausimus, pažiūrėsime, kas iš esmės nauja jo turinyje. Patirtis rodo, kad ne kiekvienas mokytojas, dėstydamas me­ džiagą, sistemingai ir nuosekliai remiasi vadovėliu. Prasti darbo rezultatai dažnai būna todėl, kad mokytojas vieną ar kitą brai­ žybos kurso dalį dėsto nesiedamas jo su vadovėlio tekstu ir gra­ finėmis to teksto iliustracijomis. T u o m e t vadovėlyje pateikti kar­ tojimo klausimai ir grafiniai pratimai ne visuomet tinka išmoktų taisyklių, teiginių ir apibrėžimų įtvirtinimui. Šie ir kai kurie kiti faktoriai m a ž i n a m o k i n i ų d o m ė j i m ą s i va­ 1 d o v ė l i u . T a i p ši k n y g a n u s t o j a b ū t i v i e n a p a g r i n d i n i ų p r i e m o n i ų , kurią naudojant protingai ir racionaliai, galima kryptingiau ir sistemingiau pateikti grafinių braižybos žinių. Be to, nereikia p a m i r š t i , k a d vadovėlyje yra ir ž i n y n ų infor­ macinės medžiagos. Išmokyti mokinius savarankiškai ja naudo­ t i s — viena mokytojo pareigų. Trumpai apibūdinsime dabartinį vadovėlį. Pirmiausia, j a m e daug dėmesio ; skiriama iliustracijoms. Juk m o k i n i a m s s v a r b i a u s i a įgyti b r ė ž i n i ų s k a i t y m o ir b r a i ž y m o įgū­ džių. P a g r i n d i n ė s sąvokos formuojasi, tiesiogiai dirbant su gra^ fine m e d ž i a g a , o tekstas p a a i š k i n a b r ė ž i n i u s ir p a d e d a m o k i n i a m s daryti išvadas bei a p i b e n d r i n i m u s . D a ž n a i mokiniui iš p r a d ž i ų tenka savarankiškai padaryti išvadą ar suformuluoti apibrėžimą ir tik po to palyginta juos su pateiktaisiais vadovėlyje. Tokia vadovėlio struktūra neleidžia m o k y t o j a m s d o g m a t i š k a i dėstyti, o m o k i n i a m s — formaliai išmokti braižybos kursą, aktyvina moki­ nių mąstymą, apsaugo juos nuo pasyvaus, kartais ir beprasmio mintino mokymosi atskirų teiginių ir apibrėžimų, kuriuos vėliau jie sunkiai pritaiko spręsdami praktinius brėžinių braižymo užda­ vinius. K a i kurie sunkesni kurso skyriai vadovėlyje iliustruojami itin vaizdžiai. Beveik prie kiekvieno vadovėlio paragrafo pateikiami klausi­ m a i ir p r a t i m a i , kurie, kaip j a u buvo m i n ė t a , p a d e d a įtvirtinti išeitą .kursą. .. . M o k y m o , procese d a u g ; d ė m e s i o s k i r i a m a u ž d u o č i ų v a r i a n t ų s u d a r y m u i . P a t e i k i a n t u ž d u o t i s v a r i a n t a i s , m o k i n i a i į p r a n t a są­ m o n i n g a i mokytis p a g r i n d i n i ų taisyklių ir sutartinių vaizdavimų, s a v a r a n k i š k a i įgyti žinių,. į s i g i l i n d a m i spręsti u ž d a v i n i u s . Tokie yra pagrindiniai ,teiginiai, rodantys kurso medžiagos d ė s t y m o p o b ū d į , jiO.sudaryfnp logiką, žinių, k u r i a s m o k i n i a i įgyja, s u s i p a ž i n d a m i .SfL b r a i ž y b a i ; p r o g r a m o j e n u r o d y t o m i s s ą v o k o m i s , įtvirtinimo sistemą. . .., , 1 j

I

SKYRIUS

KAI

KURIE BENDRI BRAIŽYBOS DĖSTYMO MOKYKLOJE KLAUSIMAI

§ I. BRAIŽYBOS K U R S O T U R I N Y S IR S V A R B I A U S I O S T E M O S P r a d ė d a m i mokytis braižybos, mokiniai jau Imi erdvės ana­ lizės ir v a i z d a v i m o j u d e s i ų laisvo r e g u l i a v i m o patirtį, žino d a u g grafinio v a i z d a v i m o būdų. Visas šias žinias ir m o k ė j i m u s jie įgijo p r a d i n ė s e klasėse, vėliau per m a t e m a t i k o s , g a i n i o s mokslo, geo­ grafijos ir p i e š i m o p a m o k a s bei darbinio m o k y m o procese. T a č i a u tos žinios n e b u v o s i e j a m o s vienos su kitomis, f o r m u o j a m o s atsi­ žvelgiant į specifinius dalyko reikalavimus. M o k a n t braižybos, įgytas žinias reikia susisteminti ir pritaikyti. VII klasės p r o g r a m a p r a d e d a m a įvadu, kurio tikslas — padėti m o k i n i a m s teisingai suprasti jau turinius supančių daiktų vaizda­ vimo būdų vaizdinius ir išmokyti juos įsisavinti braižybos kurse pateiktą žinių sistemą. j T o l i a u n u m a t o m a mokyti projekcijų s u d a r y m o būdų, nagrinėti brėžinius statmenųjų projekcijų sistemoje ir supažindinti moki­ n i u s su vaizdžiaisiais atvaizdais — fronlaliąja d i m e t r i n e ir izometrine projekcijomis. P r o g r a m o j e numatyta gerokai sustiprinti projekcijų metodo m o k y m ą . P r o j e k t a v i m o lindai turi Imli d ė s t o m i n u o s e k l i a u ir pla­ čiau. M o k i n i a i turi gerai suprasi i labiausiai paplitusius projek­ tavimo m e t o d u s (centrinį ir lygiagretųjį projektavimą, statme­ nąją projekciją, M o n ž o m e t o d ą ) . D a u g dėmesio skiriama daiktų geometrinės formos analizei. Sį svarbiausią m o k y m o uždavinį padeda išspręsti privalomų gra­ finių bei p r a k t i k o s d a r b ų t u r i n y s ir s i s t e m a . P a t e i k t i b ū t i n i šrifto i r g e o m e t r i n i o b r a i ž y m o e l e m e n t ų m o ­ k y m o n u r o d y m a i . S t a n d a r t i n i o braižybinio šrifto m o k i n i a i mokosi, m o k y t o j o v a d o v a u j a m i , p e r p a m o k ą . Į r a š ų r a š y m o p r a t i m u s re­ k o m e n d u o j a m a atlikti ne vieną kartą, o sistemingai, per visą braižybos kursą. Jie rašomi darbo sąsiuviniuose arba pagrindinis į r a š a s d a r o m a s b r ė ž i n i u o s e , e s k i z u o s e i r 1.1. P a g a l šią p r o g r a m ą braižybos dėstymą g a l i m a g l a u d ž i a u sieti su m o k i n i ų darbu. Joje yra tokios temos, kaip brėžinio b r a i ž y m o ir ž e n k l i n i m o ryšys, daiktų, kurie p a r e n k a m i kartu su d a r b ų m o ­ kytoju, brėžinių b r a i ž y m a s ir kt,

V I I I k l a s ė j e n u m a t y t a , d ė s t y t i •kirtimus i r p j ū v i u s , d e t a l i ų ti­ pinius sujungimus, g a m i n i ų surinkimo brėžinius ir mokyti skai­ tyti s t a t y b i n i u s b r ė ž i n i u s . ; ' : J Vadinasi, bendrieji m o k y m o tikslai ir uždaviniai yra lavinti m o k i n i ų g e b ė j i m ą b r a i ž y t i in skaityti t e c h n i n i u s b r ė ž i n i u s bei eski­ zus. Braižybos kurso pagrindas — mokyti erdvinių formų vaizda­ vimo plokštumoje metodų; R e m i a n t i s projekcijų metodu, nagrinė­ j a m o s techniniuose brėžimuose taikomos taisyklės ir sutartiniai vaizdavimai. Tokia programos konstrukcija tinkamai atskleidžia braižybos kurso mokslinius pagrindus ir sudaro būtinas sąlygas n u o p a t d a l y k o m o k y m o p r a d ž i o s m o k y m ą g l a u d ž i a i s i e t i s u gy­ v e n i m u bei darbu. Toliau' plėtoti ir g i l i n t i . m o k i n i ų grafines žinias, m o k ė j i m u s ir į g ū d ž i u s aukštesnėse klasėse m o k y m o p l a n e n u m a t o m a per fakul­ tatyvinius užsiėmimus ir pačių mokinių pasirinktus užsiėmimus. Tie užsiėmimai organizuojami tam tikromis valandomis, pagei­ daujant besidomintiems braižyba mokiniams. Yra p r i i m t a s toks fakultatyvinių u ž s i ė m i m ų ir u ž s i ė m i m ų , ku­ riuos pasirenka mokiniai, turinys: 1) braižomosios geometrijos elementai; 2) m a š i n ų gamybos braižyba; 3) statybinė braižyba. Kiekvienam kursui skiriama 70 valandų. Išsamiau panagrinė­ s i m e n u r o d y m u s , pateiktus p r o g r a m o s įvadinėje dalyje. Pirma, mokyti mokinius statmenųjų projekcijų metodo pagrin­ dų ir aksonometrinių projekcijų braižymo pagrindų. Antra, r e m i a n t i s šiomis žiniomis, padėti ugdyti m o k i n i ų erd­ vinę vaizduotę, kuri yra' būtina sąlyga r u o š i a n t vaikus darbui ir kūrybinei veiklai. Be to, numatyta, išmokyti m o k i n i u s analizuoti; r e a l i ų daiktų f e r m ą bei konstrukciją ir iš brėžinio atkurti jų vaiz­ dą, t. y. skaityti b r ė ž i n į . Trečia, išmokyti mokinius savarankiškai naudotis mokymo ir i n f o r m a c i n ė m i s p r i e m o n ė m i s skaitant ir b r a i ž a n t brėžinius, eski­ z u s ir techninius piešinius; s u p a ž i n d i n t i su p a g r i n d i n ė m i s tai­ syklėmis, sutartiniais atvaizdais bei žymėjimais, naudojamais techninėje braižyboje, ir jų r e i k š m e d a b a r t i n i a m e moksle, tech­ nikoje ir gamyboje. Ketvirta, skiepyti m o k i n i a m s darbo kultūrą: darbo vietos tin­ k a m o paruošimo įgūdžius, racionalius darbo su braižymo ir ma­ t a v i m o į r a n k i a i s m e t o d u s , k r u o p š t u m ą bei t i k s l u m ą darbe. P r o g ­ r a m o s įvadinėje dalyje s a k o m a : „ P r a t i m a i ir privalomi darbai turi mokyti m o k i n i u s , skaityti ir braižyti brėžinius, eskizus, tech­ ninius piešinius, m o d e l i u o t i i r k o n s t r u o t i d a i k t u s p a g a l j ų s ą l y g i ­ n i u s vaizdus, atlikti n e s u d ė t i n g u s konstruktyvius pertvarkymus. To reikia sėkmingai. įgyvendinant braižybos ryšius su m a t e m a ­ tika, fizika i r d a r b i n i u m o k y m ų mokykloje, taip p a t r e n g i a n t m o r kinius praktinei.veiklai"1;!;
1

Nepilnų

viduriniųHiV

mokyklų "programos.
HV r . i v ; ; , sif, r.:,

Braižyba

VII—VIII
, .:

kl.—K.,
f.

1 9 8 7 . — P. 5.

Aptariant mokinių grafinio paruošimo mokykloje uždavinių tvarką, g a l i m a išskirti šias p a g r i n d i n e s m o k y m o ' k r y p t i s : 1) vaiz­ L davimo metodų žinojimas; 2) brėžinių skaitymas; 3) eskizų brai žymas; 4) brėžinių braižymas; 5) techninių piešinių braižymas. T a i g i svarbiausios yra tos m o k y m o kryptys, kurios m o k i n i ų m ą s t y m ą n u m a t o u g d y t i , r e m d a m o s i s ą m o n i n g a g r a f i n e Veikla. Sios kryptys parinktos atsižvelgiant į realias mokyklos gali­ m y b e s ir b r a i ž y b a i skirtą laiką. A t s i ž v e l g i a n t j d a r b o kryptį ir siekiant, kad n u o jos nebūtų nukrypstama mokyklos darbo prak­ tikoje, p r o g r a m o j e p r i v a l o m ų grafinių ir praktikos darbų skaičius n u m a t y t a s v i s a m k u r s u i . T a i p p a t n u m a t y t a , kiek k i e k v i e n o s rū­ šies darbų reikia atlikti. nei K a r t u s t e n g i a m a s i m o k i n i ų neperkrauti, a t s i ž v e l g i a m a į tai, kad grafiniams d a r b a m s atlikti reikia d a u g triūso. P a a n a l i z u o k i m e užduočių apimtį: ... m .</•, •• -i
ii ; ,; i . . P r i v a l o m ų grafinių ir praktikos, braižybos kurso 1 darbų m i n i m u m o rūšių ir skaičiaus s a n t y k i s . . D a r b ų skaičius Klasė Brėžiniai i Eskizai
'..j

, 1 lentelė

i

Y,! Iš viso

Brėžinių skaitymas j , ž o d ž i u ir. ; modeliavimas 2 ' • •

VII VIII Iš v i s o |

7 4 11

4 5

• v .
;!

10 11 21

2 . N u m a t y t a i š s a m i a i n a g r i n ė t i p j ū v i u s i r k i r t i m u s . S i o s at­ v a i z d ų r ū š y s l a b a i p a d e d a f o r m u o t i e r d v i n i u s v a i z d i n i u s . J o s lei­ džia mokymo procese panaudoti daug skirtingų užduočių, dažnai susietų su įvairiu p r a d i n ė s grafinės m e d ž i a g o s pertvarkymu. To­ kia grafinė veikla formuoja i š s a m e s n i u s ir p a s l a n k e s n i u s erdvi­ nius vaizdinius. Sio skyriaus m o k o m o j i m e d ž i a g a padeda aktyvinti mokinių m o k y m ą s i ir m o k o dirbti su b r ė ž i n i a i s . 3. Itin svarbus yra techninės braižybos elementų m o k y m a s . B e n d r a m vaikų lavinimui didelės reikšmės turi m a š i n ų detalių tipinių sujungimų atvaizdų nagrinėjimas. Kartu mokiniai supažin­ d i n a m i s u ž i n y n ų i n f o r m a c i n e m e d ž i a g a . B e to, n u m a t y t a n a g r i ­ nėti surinkimo brėžinius, detalizuoti, skaityti statybinius brėži­ n i u s . T o k s m o k o m o s i o s m e d ž i a g o s t u r i n y s r e n g i a m o k i n i u s tyri­ nėti m e c h a n i z m ų ir m a š i n ų į r e n g i m ą bei konstrukciją darbinio mokymo procese, taip pat savarankiškai dirbant su techniniais objektais. 4. R e g l a m e n t u o t a s p r i v a l o m ų grafinių ir praktikos darbų skai­ č i u s ir turinys. N u r o d y t a , kaip atlikti kitus p r a t i m u s , t. y. ką atlikti d a r b o s ą s i u v i n i u o s e ir ką — a t s k i r u o s e p o p i e r i a u s l a p u o s e . T a i p išvengiama per didelio mokinių apkrovimo daug darbo reikalau­ jančiais grafiniais darbais (todėl dalis darbų n u m a t y t a atlikti d a r b o s ą s i u v i n i u o s e ) , be to, tuos d a r b u s g a l i m a tolygiai paskirstyti per visus mokslo metus. Toks grafinių darbų rūšių santykio reglamentavimas atitinka pagrindines braižybos kurso idėjas ir sudaro sąlygas ugdyti mo­ kinių m o k ė j i m ą skaityti brėžinius ir braižyti eskizus. Vertinant mokinių žinias, atsižvelgiama į jų darbo sąsiuvinius. 5. R a c i o n a l i a u ir nuosekliau m o k o m o j i m e d ž i a g a paskirstyta m o k s l o m e t a m s ir k l a s ė m s . T a i matyti iš to, kad t e m a „Projekta­ v i m o b ū d a i i r b r ė ž i n i a i s t a t m e n ų j ų projekcijų- s i s t e m o j e " d ė s t o m a dviem etapais, yra detalių s u j u n g i m ų tema, kuri paruošia mo­ k i n i u s m o k y t i s s u r i n k i m o b r ė ž i n i ų i r kt. T a i p a d e d a r a c i o n a l i a u dirbti, d a r n i a u f o r m u o t i m o k i n i ų g r a f i n i ų ž i n i ų , m o k ė j i m ų ir įgū­ džių sistemą. 6. Mokytojų dėmesys atkreipiamas į tai, k a d mokymo procese būtinai reikia n a u d o t i šiuolaikines technines p r i e m o n e s ir orga­ nizuoti g a m y b i n e s ekskursijas. Si d a r b o kryptis atsispindi rekom e n d a c i j o s e k i e k v i e n a i k l a s e i n a u d o t i b r a i ž y b a i s k i r t u s k i n o fil­ m u s ir d i a f i l m u s , elektrifikuotas ir d i n a m i n e s p r i e m o n e s bei prog­ r a m u o t ą medžiagą, taip pat gamybinių ekskursijų tematikoje. T o k i a b r a i ž y b o s m o k y m o s t r u k t ū r a p a d e d a g e r i n t i iiinkiiiiij grafinį paruošimą ir plėsti jų akiratį. A p i b e n d r i n s i m e tai, kas buvo pasakyta, ir t r u m p a i suformu­ luosime p a g r i n d i n e s b r a i ž y b o s k u r s o i d ė j a s . 1. Mokyti m o k i n i u s suvokti g e o m e t r i n i u s kūnus — n e r i pagrin­ dinis viso kurso tikslas. G e o m e t r i n i ų kūnų sąvokos p a t e i k t o s ne specialiais apibrėžimais, bet f o r m u o j a m o s operuojant geometrui i IJ

"5

P r o g r a m o j e pateiktas darbų, ypač padedančių ugdyti mokinių mąstymą, turinys ir skaičius kiekvienai klasei. Tokie darbai yra brėžinių skaitymas žodžiu, modeliavimas ir eskizų'braižymas. Jie sudaro pusę visų darbų. Kartu apribojamas kiekis darbų, kuriems ; atlikti reikia d a u g triūso. • Greta privalomų darbų m i n i m u m o mokiniai darbo sąsiuviniuo­ se atlieka pratimus, kuriuos parenka pats mokytojas, atsižvelg­ damas į programoje n u m a t y t ą braižybos m o k y m o turinį, tikslus ;; ir u ž d a v i n i u s . Paanalizuosime naująją programą ir vadovėlį. 1. Sustiprintas projektavimo metodų mokymas. Sie metodai nagrinėjami išsamiau ir nuosekliau. Nemažai dėmesio skiriama m o k y m u i analizuoti daiktų brėžinius s t a t m e n ų j ų projekcijų siste­ m o j e . T a i p p a t n u m a t y t a s u s i e t i d a i k t o g e o m e t r i n i ų e l e m e n t ų for­ mos analizę su jų realiomis savybėmis. Taip formuojami aiškesni brėžinio projekcinių p a g r i n d ų vaiz­ diniai, vaikai s k a t i n a m i intensyvesnei protinei veiklai dirbant su brėžiniu, formuojami mokėjimai, reikalingi sprendžiant uždavi­ nius grafiniais metodais vėlesnėse mokymo pakopose.
1

pitaų

R e s p u b l i k o s m o k y k l o s e g r a f i n i ų d a r b ų s k a i č i u s š i e k t i e k s k i r i a s i . Zr.: N e v i d u r i n i ų m o k y k l ų p r o g r a m o s . B r a i ž y b a V I I — V I I I k l . — K., 1 9 8 7 .

B r a i ž o m o j i geometrija m o k y m o pradžioje turi būti taikoma u ž d a v i n i a m s spręsti realių daiktų brėžiniuose. kad mokomosios m e d ž i a g o s dėstymo tvarka turi derintis su p r o g r a m o j e n u m a t y t a p r i v a l o m ų grafinių ir praktikos darbų atlikimo tvarka. g a l i m a prireikus išdėstyti medžia­ g ą v a i z d ž i a u . j ų m ą s t y m ą bei e r d v i n ė s v a i z d u o t ė s l a v i n i m ą .kunų pavadinimais ir atvaizdais.. o s v a r b i a u s i a — g i l i a u suvokti i l i u s t r a c i j a s ir su j o m i s s u s i j u s i u s kurso klausimus. • § 2. B a i g i a n t reikia pabrėžti. Tokiu b ū d u tekstą g a l i m a išdėstyti trumpiau. linijų ir paviršių projekcijoms braižyti. k a d knyga b ū t ų p a t r a u k l e s n ė . Todėl per skirtą m o k y m u i laiką g a l i m a išspręsti s u d ė t i n g u s mokinių bendrojo grafinio paruošimo. . o tai p a d e d a lavinti m o k i n i ų erdvinę vaizduotę. tai prieštarauja realioms įsisavinimo galimybėms. 6. jog braižyti abstrakčiai. kartu pateikiami aksonometriniai atvaizdai. Kai stengiamasi pateikti kuo daugiau m o k i n i a m s reikalingų žinių. j o g b ū t i n a i reikia atsisakyti izo­ liuoto geometrinio braižymo mokymo. T a i p a d e d a n u o l a t plėsti sąvokų turinį. P r a d i n i s m o k y m o periodas kuo greičiau siejamas su brėži­ nių skaitymu ir realių daiktų eskizų braižymu. Vaizdieji brėžiniai n a g r i n ė j a m i kartu su brėžiniais stat­ m e n o s i o s e projekcijose. jų skaitymo ir braižymo proceso spartos. nesusiejant su konkretaus daikto brėži­ n i o braižymu. R e m i a n t i s tokia metodika. todėl pagerėjo mokymo procesas. T u o m e t m o k i n i a i n e s i d o m i darbu. projekcinio ir techninio braižymo klausimai sprendžiami vieningai. Vadovėlio spalvos padeda atskleisti dalyko turinį. T u o m e t moki­ niai geriau susipažįsta su projekcijų metodu ir taiko jį analizuo­ dami daiktų formą p a g a l jų atvaizdus. Todėl apipavidalinti rėmeliu ir pagrin­ d i n i u įrašu s u r i n k i m o vienetų bei detalių brėžiniai. vadovėlis p i r m ą k a r t ą buvo išleistas iliustracijomis. atsisakyta b r a i ž y m o tušu. atsisakyti m a ­ ž a v e r č i ų ir n e t u r i n č i ų p e r s p e k t y v o s m o k i n i ų į g ū d ž i ų bei m o k ė j i m ų f o r m a v i m o . kaip mokiniai žino vienų ir kitų brėžinių ypatybes. su spalvotomis Koks jo spalvų tikslas? Aišku. k u r i u o s reikia tik m e c h a n i š k a i perbraižyti. Tai priklauso n u o atvaizdų suvokimo ir atlikimo objektyvių dėsningumų. yra n e n a u d i n g a . jų politechninio lavinimo uždavinius. kur tai yra reikalinga. buvo nuspręsta visų brėžinių statmenųjų projekcijų sistemoje nespalvinti (palikti nu­ braižytus juoda spalva). kiek užtrunka j u o s braižydami. Ruošiant iliustracijas spalvotam leidimui. leistinai vadovėlio apimčiai. mokinių erdvinės v a i z d u o t ė s r a i d o s ir vaikų s u g e b ė j i m o a n a l i z u o t i bei sin­ tetinti. Apie 5 0 % j a m e sudarė iliustracijos. 5. briaunas. Geometrinio. Siekiant padidinti paveikslų prasmę. kad tikslinga jo mokyti d a l i m i s ten. nors ir tai yra labai svarbu. m a ž i a u d ė m e s i o skirti p a s a k o j i m u i i r l a b i a u atskleisti d a l y k o esmę. VADOVĖLIO ILIUSTRACIJŲ SPALVOS Braižybos vadovėlis ilgą laiką buvo leidžiamas su juodai bal­ tomis iliustracijomis. e m o c i o n a l i a i veiktų mokinius. lengviau. Visų iliustracijų negalima iš karto aprėpti. 3. Kai geometrinio braižymo mokomasi dalimis. s u s i j u s i u s s u m o k i n i ų gy- v e n i m u ir darbu. s u d a r o m ą s i a s ir kt. C i a reikia skirti kurso p a g r i n d i n i u s ir š a l u t i n i u s k l a u s i m u s . taikyti visuose m o k y m o ' etapuose labai į v a i r a u s t u r i n i o u ž d u o t i s i r p r a t i m u s . 2. betarpiškai suvokiamus jutimo organais. mokėji­ mų ir įgūdžių sistemą. 7. P r a k t i k a parodė. P r o g r a m o j e n u m a t o m a . iki m i n i m u m o s u m a ž i n t i d a r b a i . ypač su skriestuvu ir liniuote. pateikti m o k i n i a m s užbaigtą grafinių žinių. Teksto skaitymas užima_ d a u g laiko. ir teigiama. todėl n e s u n k u t i n k a m a i įvertinti. iliustruojantys kurį nors G O S T . ne vien tai. to­ kiu b u d u g a l i m a laisviau n a u d o t i didaktiniais s u m e t i m a i s dauge­ lį skirtingų formų daiktų. D a u g i a u d ė m e s i o k r e i p i a m a į m o k i n i ų p r o t i n ė s v e i k l o s ak­ t y v i n i m ą . r e m i a n t i s projekcijų metodu. sunkiai s u p r a n t a brėžinių paskirtį ir n e g a l i išmoktos m e d ž i a g o s pritaikyti praktikoje. T a i gerokai m e n k i n o jo didaktinę vertę. 4 . braižant daiktų brėžinius ir ana­ lizuojant j ų n a t ū r a l i ą formą bei a t v a i z d u s . vadovėlyje nubraižyti juodomis linijomis. T a m tikslui d a u g i a u dėmesio skiriama geometrinio braižymo elementams. taip pat ir kiti a t v a i z d a i s t a t m e n ų j ų projekcijų sistemoje. Įgyta patirtis praverčia vėliau sprendžiant g a n a sunkius erdvinius uždavinius. r a c i o n a l i a i paskirstyti m o k y m o s i laiką a t s k i r i e m s kur­ so skyriams nagrinėti. o vėliau anali­ z u o j a n t ir a b s t r a h u o j a n t išskirti jų atskirus p a p r a s č i a u s i u s ele­ m e n t u s (viršūnes.). daugelyje jų buvo parodyti nuoseklus brėžimo veiksmai. 1978 m. o ne taškų.o nuostatą. įvesti įvairesnius p r a t i m u s s u g r a f i n i a i s a t v a i z d a i s . Todėl m u s ų uždavinys buvo padidinti iliustracijų svarbą ir jų raiškumą. palyginti ir statyti priešpriešiais. ir parodyti brėžinio reikšmę šiuolaikinėje tech­ nikoje. kaip g a l i m a p a n a u d o t i įvairią grafinę m e d ž i a g ą pa­ grindiniams braižybos kurso tikslams. Iš pradžių m o k i n i a m s lengviau nagrinėti realius daiktus. Tų pačių principų buvo laikomasi ir anksčiau išleistuose vadovėliuose. atsižvelgiant į būtinus dalykų ryšius. ir daryti vis p l a t e s n i u s a p i b e n d r i n i m u s įvairiose m o k y m o p a k o p o s e . atitinkamose kurso vietose sudėtingesnius jo elementus galima aiškinti vėliau. apribotas atskirų geometrinių k ū n ų brėžinių ir jų vaizdžiųjų brė­ ž i n i ų bei i š k l o t i n i ų b r a i ž y m a s . Sis teiginys remiasi ž i n o m a didaktine taisykle „nuo paprasto prie sudėtingo". B e to.

D e t a l i ų iš m e d ž i o spalva artima natūraliai spalvai. ryšio ir kitos p a g a l b i n ė s linijos yra spal­ votos. (kampainiai. N a u d o j a n t spalvą.1. 88 paveiksle. paveiksle. kirtimo figūros subrūkšniuotos r a u d o n o m i s linijomis. v a i z d u m o dėlei atskiri daikto e l e m e n t a i (da­ lys) yra spalvoti. mo­ kytojui ruošiant spalvotus plakatus. u. ta pačia s p a l v a p a r o d y t o s tos prizmės projekcijos ir vaizdusis brėžinys. skriestuvai P a ž v e l k i m e į 88 paveikslą. nes taip įprasta praktikoje. paaiškinančių brėžinį. pro­ jektavimo spinduliai. k v a d r a t ų ž e n k l a i i r 1. p a p i l d o m a i n e p a a i š k i n u s . pavyzdžiui. 88 paveiksle. b. r a u d o n a spalva p a ž y m ė t a skylė. Todėl iliustracijose. m a t m e n ų ir iškeltinės linijos. į e i n a n č i u s ir n e į e i n a n č i u s į pjūvį kirtimus. taškų projekcijos.e keletą konkrečių pavyzdžių. kuriuose a n a l i z u o j a m a daik­ to g e o m e t r i n ė forma. taip pat m a t m e n ų skaičiai bei a k s o n o m e t r i n ė s ašys yra j u o d o s spalvos. o 88 paveiksle. braižymo etapai. kokią padėtį jie užima projekcijų p l o k š t u m ų atžvilgiu. kai kurių linijų projekcijos. Spalvos n a u d o j a m o s parodyti projektavimui. kaip nubraižyti vaizdųjį atvaizdą. aiškinančiose kirtimų ir pjūvių 13 Y p a t i n g ą reikšmę autoriai teikė r a u d o n a i spalvai. Tą patį tikslą spalva turi 91 paveiksle ir kitose iliustracijose. P a v y z d ž i u o s e . 82 paveiksle p a t e i k t a m e v a i z d ž i a j a m e brėžinyje detalės pavir­ šiai yra skirtingų spalvų. kuriose reikia nu­ s p a l v i n t i a t v a i z d u s . s p a l v a s mo­ k y m o procese galima naudoti ir kitais atvejais. R a u d o n o m i s lini­ jomis perbraukti netinkamai nubraižyti atvaizdai. K ū n ų grupės brėžinyje kiekvieno geometrinio kūno projekcijos yra tos p a č i o s spalvos. Sia spalva n u b r ė ž t o s rodyklės. kurie iliustruoja. k u r i a m e iliustruojama. Aksonometrinių projekcijų braižymo etapai taip pat pažymėti mėlyna spalva. Spalva p a d e d a m o k i n i a m s braižant t r ū k s t a m a s taškų pro­ jekcijas. kaip braižomi pjūviai ir kirtimai. dažyti brėžinio įvairiomis spalvo­ mis. ž y m ė j i m a i ir kt. pavyzdžiui. Estetiniais sumetimais kai pavyzdžiui.. Atskiruose pa­ veiksluose nuspalvintos sienų projekcijos. kokie geometriniai kūnai sudaro detalę. P a n a š i orientuojanti spalvos reikšmė yra vadovėlio 81 pa­ veiksle. kertančiosios plokštumos yra mėlynos spal­ vos. braižymo įrankiai ir p a n . T o k i a u ž d u o t i s p a d e d a įtvirtinti atvaizdo a n a l i z ė s me­ todus.V a i z d i e j i brėžiniai. kaip braižomi pagrindinių geometrinių kūnų brėžiniai. Tačiau autorių n u o m o n e spalvas iliustracijose reikia naudoti saikingai. K a i aksonometrinės projekcijos įeina į uždavinio sąlygą. ta p a č i a spalva parodytos to geometrinio k ū n o trys projekcijos ir vaizdusis brėžinys. tai k a l b a m e ne tik n o r ė d a m i p a a i š k i n t i spalvos r e i k š m ę va­ dovėlyje. vieni iš daikto a k s o n o m e t r i n i ų projekcijų. P a v a i z d u o t o s paveiksle detalės formą sudaro trikampė prizmė ir stačiakampis gretasienis su a p s k r i t a k i a u r ą j a skyle. Daugelyje geometrinio braižymo elementų iliustracijų mėlyna ir r a u d o n a spalva parodytos pagalbinės linijos. Tose brėžinio vietose. e. nes atskirų kūnų projekcijos ir vaizdieji brėžiniai yra tos pačios spalvos. kur I m i būti grafiškai išspręstas uždavinys. ir prie jų pateikti daik­ to m a t m e n y s . r e m i a n t i s vadovėlio iliustracijomis. įvairiuose sutarti­ n i u o s e ž y m ė j i m u o s e ir kt. N o r s s p r e n d i m o linijos. Tą patį g a lim a pasakyti ir apie nerealius v a i z d u o j a m ų detalių paviršius. su­ pras. T a i g i m o k i n y s i š 8 8 p a v e i k s l o . k u r i a m e vaiz­ duojama. Neverta. C i a kiekvienoje projekcijoje daikto paviršiai yra skirtin­ gos spalvos. kaip jau minėjome. kiekvienas jų yra spalvotas. mėlyna spalva pa­ ž y m ė t a s s t a č i a k a m p i s g r e t a s i e n i s . Reikia nustatyti. Todėl vadovėlio brėžiniai. Vaizdžiuosiuose brėžiniuose. kai kurios m a t m e n ų linijos. projek­ t a v i m o spinduliai yra r a u d o n o s spalvos. o j o s f o r m a parodyta 88 paveiksle. b r a i ž a n t s p a l v o t a k r e i d a l e n t o j e i r 1. jeigu nereikia j a m e pažymėti kurio nors elemento (dalies). kurios iliustracijos yra spalvotos. kaip ir detalės brėžinys. K a i kuriais atvejais spalvomis pažymėtos projektuojamų figūrų viršūnės. s k e r s m e n ų . nes mokinys savaime atkreipia dėmesį pirmiausia į briau­ nos projekcijas. ą. geltona spalva pavaizduotos trikampės priz­ m ė s projekcijos. r o d a n č i o s j u d ė j i m o kryptį. pastatai. Kad mokiniai lengviau s u v o k t ų tuos geometrinius kūnus. J u o d a i baltose iliustracijose r a u d o n a s p a l v a į r a š y t i a t s k i r i į r a š a i . Skyriuje „Statybiniai brėžiniai" spalva vyrauja generalinių planų. nubraižyti mėlyna spalva.. c. nubraižyti juoda spalva. o po to s u r a n d a jose duoto taško projekcijas. detalių arba geomet­ rinių kūnų paviršiuose duotų taškų projekcijos. n u s p a l v i n t o s p r o j e k c i j ų p l o k š t u m o s i r p a č i o s p r o j e k t u o j a m o s fi­ gūros. pavyzdžiui. Išnagrinėsim. d. reišenos. užduotis. f. M a t . ) . tai atskleisti užtenka p e n k i ų eilučių teksto. Vadovėlyje detalių stat­ menosios projekcijos iliustruojamos metalo spalvos įvairiais vaizdžiais atvaizdais. paveiksle. jeigu į juos reikia atkreipti ypatingą dėmesį. M o k i n i a m s n u r o d o m a tomis pačiomis spalvomis nuspalvinti detalės svarbiausiąjį vaizdą ir vaizdą iš viršaus. 88 paveiksle. Skylė sąlygiškai laikoma geometriniu kūnu. kurioje nu­ rodyta nubraižyti s t a t m e n ą s i a s projekcijas. D a i k t ų projekcijose spalva i š r y š k i n a m i atskiri būdingi taškai.1. Apie. 12 . 89 paveiksle v a i z d ž i a j a m e brėžinyje ir trijose projekcijose spalvomis parodyta piramidės briauna ir jai priklausantis taš­ k a s A. o 88 paveiksle. r a u d o n a spalva parašytas klaustukas. k a i k u r i e t a š k a i . kuriuose parodoma spajvotų vadovėlio iliustracijų paskirtis. paslatų fasadų ir planų atvaizduose.

p r a t i m ų už­ duotyse ir kitais atvejais. m o k y t o j a s turi efektyvinti p a m o k a s . kad nebūtų nukrypta nuo nustatytos brėžinių atlikimo tvarkos. jie parenka to turinio elementus atitinkan­ čius mokymo metodus. 1 5 5 ) . racionalaus jos laiko p a n a u d o ­ j i m o m e t o d ų yra p r o g r a m u o t o m o k y m o e l e m e n t ų taikymas. 1987. rekonstruoti atvaizdus. Svarbiausiasis vaizdas Vaizdas iš viršaus Vaizdas iš kairės Po to išdėstykite r a i d e s A. k a d taip s u t a u p o m a s p a m o k o s laikas i r iš­ plečiama nagrinėjamos medžiagos apimtis. jiems nereikia m a t e r i a l i n i ų i š l a i d ų . k u r i a i at­ likti reikia t a m tikrų s u g e b ė j i m ų ir darbo. taikyti įgytas žinias praktikoje. KAI KURIE PAMOKOS EFEKTYVINIMO KLAUSIMAI K a d a n g i braižybos kurso valandų skaičius buvo sumažintas d a u g i a u n e g u t r e č d a l i u ( n u o 105 iki 6 8 v a i . ) i r j į r e i k i a i š d ė s ­ tyti V I I i r V I I I k l a s ė j e ( o n e V I I — I X . n e g u pateiktas šio k l a u s i m o visos keturių užduočių sistemos sprendimas. intensyviai išnaudoti p a m o k o s laiką. kokia — v a i z d a s iš viršaus ir k o k i a — v a i z d a s iš k a i r ė s . p l a č i a u taikyti šiuolaikines m o k o m o j o d a r b o formas. k i r t i m a i s u b r ū k š n i u o t i r a u ­ dona spalva.s u d a r y m ą bei j ų b r a i ž y m o taisykles. — K. Vienas p a m o k o s efektyvinimo. C. ) . u ž d u o t y s . P a k a n k a išnagrinėti tokį atvejį. nesudėtingi. tai vien tik ši u ž d u o t i s u ž i m s d a u g d a u g i a u laiko. tik vadovėlio 244 pa­ veikslą. T u o s i e k i a m a p a t o b u l i n t i m o k i n i a m s skirtas m o k y m o p r i e m o ­ nes. k u r i o m i s p a ž y m ė t i v a i z d a i . D a u g e l i s mokytojų p a m o k ų efektyvumui didinti per užsiėmi­ m u s derina įvairius mokymo metodus. T a č i a u suteikti p a m o ­ k o m s efektyvumo gali kiekvienas mokytojas. Čia turimi galvoje j a u patikrinti ir praktikoje prigiję progra­ muoto m o k y m o elementai — aiškūs. A B 1 p a v. stengiasi protingai derinti vaikų atkuria­ m ą j ą ir kūrybinę veiklą. kuris pa­ deda m o k i n i a m s greičiau susiorientuoti medžiagoje. J e i g u m o k i n i a m s p a s i ū l y s i m e nubraižyti darbo sąsiuviniuose. jie dar pažymėti ženklais — simboliais. bet akty­ vinantys mokinių mokymosi veiklą. ir tekste a t s p a u s d i n t i j u o d u šriftu. Be to. T a č i a u skaityti skirtuose brėžiniuose. bet n u r o d o m o s ir kitų atsakymų būdingos klaidos. K a r t o j i m o k l a u s i m a i pateikti m ė l y n a m e fone. Reikia atkreipti dėmesį į knygos apipavidalinimą. kaip išmoktos m e d ž i a g o s iliustraciją. 63 p u n k t a s . b. p. kad mokiniai susidomėję atlieka tokias prog­ ramuotas užduotis. pavyzdžiui. n e a p s u n k i n a n t y s m o k y t o j o d a r b o . kirtimai subrūkšniuoti j u o d o m i s lini­ jomis. Mokytojai žino. U ž d u o t i s . G a l i m a pateikti pavyzdžių. u ž d u o t y s — gel­ t o n a m e . Reikia pridurti. p r a k t i k o s ir grafiniai darbai — r a u d o n a m e fone. Išnagrinėję pamokos me­ džiagą. kokia turi būti išdėstyti pažymėti vaizdai brėžinyje. O jeigu iš pradžių m o k i n i a m s skirsime tokią užduotį. viena eile. kaip 1 paveiksle? J a m e vaizdai išdėstyti nesistemingai. T e n pateiktos keturios ' N e p i l n ų v i d u r i n i ų m o k y k l ų p r o g r a m o s . o toliau e s a n č i a m e tekste p a a i š k i n t a . k u r i u o s e reikia pakeisti p r a d i n i u s d u o m e n i s . Kartu reikia pažy­ mėti. k o k i a r a i d e (A. Braižyboje labai svarbu nurodyti galimas klaidas ir kaip jų išvengti. Dėl to skyrių p a v a d i n i m a i ir turinyje.. k a i p b u v o iki 1980 m . . k a d m o k i n i a m s p a t e i k i a m a s ne tik teisingas atsakymas. Vaizdų išdėstymas brėžinyje". B. tokia tvarka. kad priva­ lomi savarankiški (grafiniai ir praktikos) darbai turi būti atlie­ kami tiktai per p a m o k a s E f e k t y v i n t i m o k o m ą j į d a r b ą — n e l e n g v a u ž d u o t i s . § 3. k u r i a r a i d e kiek­ vienoje iš užduočių yra pažymėtas teisingas atsakymas. L a b a i n a u d i n g a skirti m o k i n i a m s spręsti u ž d a v i n i u s . P a r a š y k i t e l e n t e l ė j e . N e r e i k i a aiškinti. Išaiškinęs vadovėlyje pateiktą § 6 m e d ž i a g ą „ S t a t m e n a s i s pro­ j e k t a v i m a s — pagrindinis vaizdavimo būdas. S i s u ž d a v i n y s yra a k t u a l u s dėl to. Nemašininio programuoto mokymo elementų taikymo atliekant pratimus pavyzdžių yra vadovėlio temoje „Sriegio vaizdavimas ir ž y m ė j i m a s " (§ 30. mokytojas gali m o k i n i a m s pasiūlyti nubraižyti nesu­ d ė t i n g o s detalės tris v a i z d u s ir įtvirtinti v a i z d ų i š d ė s t y m o brėži­ nyje taisykles. kiek d a u g m o k i n i a m s reikia laiko atlikti tokį darbą. k a d praktiškai visas dalyko ž i n i a s ir m o k ė j i m u s m o k i n i a i turi įgyti per pamokas. temos turinį. padidinti jų orientuojamąjį vaidmenį. Stai vienas jų. B a r C ) p a ž y m ė t a s svarbiausiasis vaizdas. Naujojoje m o k y m o p r o g r a m o j e pažymėta. kaip dar efektyviau taikyti progra­ m u o t o m o k y m o e l e m e n t u s m o k y k l i n i a m e braižybos kurse atlie­ kant pratimus. B r a i ž y b a V I I — V I I I k l .

o visa klasė šiame procese beveik nedalyvauja. kuriose pateikti m o k i n i a m s pateiktų užduočių atsa1 kymai. -j ' . K o n s p e k t a i tuo laiku turi būti 0^ užversti. U ž d u o t i s . S v a r b i a u s i a s klasės produktyvios veiklos e l e m e n t a s yra proble­ minis mokymas. kas buvo anksčiau išmokta. taiso ir papildo juos. o jų p r o g r a m u o t a s pobūdis. Nurodytosios užduotys gali būti labai įvairios. juos skai­ tyti.. Todėl pateiksime tik v i e n ą pavyzdį. S u r i n k u s sąsiuvinius. Mokiniai privalo nuolat būti pasiruošę tokiam darbui. aktyvinančių mokinių mąstymą. T o k i o s a p k l a u s o s tikslas — su­ aktyvinti visą klasę t a m tikru p a m o k o s laiku. t Vėliau atlikę užduotis mokiniai atiduoda atverstus sąsiuvinius *f}| p r a ė j u s t a m d a r b u i s k i r t a m l a i k u i . kas v a d i n a m a k i r t i m u . Tokia apklausa p r a d e d a m a trumpu frontaliu pokalbiu. Pakabinęs atitinkamą lentelę. L a i k o čia s u t a u p o m a l a b a i d a u g . n e r a ­ š y d a m a s p a ž y m i ų (taupydamas l a i k ą ). k a d į juos b ū t ų g a l i m a t r u m p a i atsakyti. pjū­ vyje p a ž y m ė t u s s k a i t m e n i m i s . P e r frontaliąją grafinę apklausą galima patikrinti beveik: 1 0 0 % k o n t r o l i u o j a m ų žinių. Išsamių žinių apie jo esmę ir konkretų taikymą praktikoje galima rasti daugelyje publikacijų. m o k i n i a m s iš p r a d ž i ų skiriama tokio tipo p r o g r a m u o t a užduotis. užpildyti mokinių parengimo spragas. s i s t e m i n g a i lavinti m o k i n i ų grafiniusmokėjimus. r e i k i a s u b r ū k š n i u o t i . T o ­ liau mokytojas sudaro probleminę situaciją. p o k a l b i o m e t u p a a i š k i n o m o k i n i a m s . suprasti pa­ darytas klaidas. Likusieji m o k i n i a i stebi b r a i ž y m ą lentoje. Kitas b ū d a s u ž s i ė m i m a m s aktyvinti — racionaliau išnaudoti p a m o k o s pirmąją dalį. 16 F r o n t a l i o j i grafinė a p k l a u s a atskleidžia. kuriais p a ž y m ė t i b r ū k š n i u o t i n i paviršiai. lentoje p a k a b i n a m o s m o k o m o s i o s brėžiN nių lentelės. kad užduotyje gali būti keletas pavyzdžių. įtvirtinimo ir kont­ r o l i a v i m o įvairių i o r m ų derinys. seka d r a u g ų atsakymus. D a b a r retai m a t o m e . S v a r b i a u s i o j o v a i z d o vietoje nubraižytas frontalusis pjūvis. K a d uždavinys būtų įdomesnis ir mokiniai patys galėtų patik­ rinti a t s a k y m ą . patikrinti praktiškai visų klasės mokinių teorines žinias. Kai kurie mokytojai t a m tikslui taiko intensyviąją apklausą ir frontaliąją grafinę apklausą. M o k i n i a i gali pasitikrinti savo sprendimus. Aišku. Išnagrinėjus vadovėlio temą „Bendros žinios apie pjūvius" (§ 2 3 ) . B r ė ž i n į s u d a r o trys atvaizdai. kontro­ liuoti per daugelį p a m o k ų mokinių grafinius mokėjimus. kad. S i a m e apklausos etape iš m o k i n i ų r e i k a l a u j a m a tik atsiminti ir suvokti. dalyvauja frontaliojoje apklausoje. o keletą p r o g r a m u o t ų pratimų. T a r k i m e . g a l i m a per labai t r u m p ą laiką p a r e n g t i m o k i n i u s s ą m o n i n g a i braižyti su pieštuku. brai­ ž y d a m i brėžinius. Savarankiškai atliekant anksčiau a p t a r t u s pratimus. m o k o m o s i o s lentelės n u k a b i n t o s . U ž d u o t y s paruoštos taip. I n t e n s y v i a j a i a p k l a u s a i i š k v i e č i a m i m o k i n i a i . kai a t s a k y m a s yra teisingas. krūvelių yra keturios (atitinkančios skirtingų pažymių skaičių). j i e ž i n o . skries­ tuvu ir liniuote. \^ Kiekvienas mokinys mato. T a i b u v o r e p r o d u k t y v a u s p o b ū d ž i o p a m o k o s e l e m e n t a s . s u s i j u s i u s s u k ą tik p a k a r tota m e d ž i a g a . kad mokiniai. n a u d o d a m a s i s mokomosiomis lentelėmis ir kitomis prie­ m o n ė m i s . Mokytojas stebi darbą. turi būti lygi ko­ kiam nors apibrėžtam skaičiui. Parašykite sąsiuvinyje.Užrašo pavyzdys: A C B Aišku. kai per labai trum­ pą laiką galima išspręsti d a u g pratimų. p l ė s d a m i ir t o b u l i n d a m i grafinio darbo įgū­ džius. kokius paviršius. kurio m e t u m o k i n i a i a t s a k i n ė j a i š d a r b o v i e t ų į a n k s č i a u i š m o k t o s te­ m o s p a g r i n d i n i u s klausimus. D a l i s j ų dirba prie l e n t o s — ruošia grafinius a t s a k y m u s į k l a u s i m u s iš praėju­ sios p a m o k o s m e d ž i a g o s . vienodai v e r t i n a m u s dar­ bus deda į atskiras krūveles. kad praėjusią p a m o k ą m o k i n i a m s buvo išdėstyta te­ m a „Kirtimai". j u o s p e r ž i ū r i ir. kad jas g a l i m a atlikti X greitai ir visiškai savarankiškai. kaip mokytojas. Greita mokinių darbų peržiūra per pamoką padeda mokytojui ne tik suaktyvinti m o k y m o procesą. neišvengia darbo su pieštuku ir liniuote. bet ir operatyviai jį v a l d y t i remiantis gauta informacija. Leidžiama naudotis mokomosiomis lentelėmis ir kitomis vaizdumo priemonėmis. jis pateikia klausimą: „Kuo skiriasi pjūvis n u o kirtimo?" M o k i n i a i s p r e n d ž i a problemą r e m d a m i e s i j a u į g y t o m i s ž i n i o m i s 2. į kurią krūvą dedamas jo sąsiuvinis. T o d ė l g a l i m a atlikti ne vie­ ną įprastinę užduotį. s u m a skait­ m e n ų . K l a u s i m a i formuluojami aiškiai. atsiradusias praleidus pamoką ar jai nepasiruošus. bet s u d ė t i n g e s n i a m e uždavinyje nurodyti. Cia svarbu ne pačios užduotys. k a s v a d i n a m a pjū­ viu. g a n a ilgai jį klausinėja. Intensyvioji apklausa yra žinių kartojimo. . Tokių. Antrasis frontaliosios grafinės apklausos etapas yra grafinės užduotys. s u r e n k a u ž d u o t i s a t t i k u s i ų j ų s ą s i u v i n i u s . K i t a d a l i s dirba savo vietose su indivi­ dualių u ž d u o č i ų kortelėmis. neužversdamas sąsiuvinio. atlikdami nurodytuosius pratimus. . pakvietęs vieną mokinį prie lentos. p a d e d a ugdyti m o k i n i ų kalbos įgūdžius. M o k i n i a i greitai ir iš e s m ė s įtvirtina m o k o m ą j ą medžiagą ir sėkmingai sprendžia vieną pagrindinių mokyklinio braižybos kurso uždavinių — mokosi suprasti brėžinius. Tokia yra viena p a m o k ų efektyvinimo priemonių — nemašini'nio programuoto mokymo elementų taikymas pratimuose. tačiau jis nesubrūkšniuotas. Š i o j e p a m o k o j e mokytojas. g a l i m a v i e n a m e i š p a n a š i ų . Braižyba vidurinėje mokykloje ^ i s*' • . kurie tikrai aktyvina mokinių mąstymą. kokios aktualios yra anksčiau įgytos žinios. M o k i n i a i l a n g u o t o popieriaus darbo sąsiuviniuose turi n u b r a i ž y t i p a g r i n d i n i u s atvaizdus.

N a u j o s m e d ž i a g o s n a g r i n ė j i m a s s u d a r a n t p r o b l e m i n e s situ­ acijas. S i e k i a n t v i s o m i s p r i e m o n ė m i s efektyvinti p a m o k ą . Sis p a m o k o s e l e m e n t a s yra produktyvus. Trečioji schema problemines si­ Sie skyriai yra būtino dalyko kriterijus. jie p a r e n k a m i atsižvel­ giant į m e d ž i a g o s turinį. kas išdėstyta š i a m e p a r a g r a f e . <+ . Mokinių reproduktyvus darbas keičiamas kūrybiniu darbu. originalaust u r i n i o i n d i v i d u a l i u s g r a f i n i u s d a r b u s i r 1. Privalomo grafinio darbo atlikimas. n a u d o j a m a kalkė. kad. pritaikyti VII ir V I I I klasei. K a r t u jis ieško tin­ k a m o reproduktyviosios ir kūrybinės auklėtinių veiklos santykio. l i t e r a t ū r o s s ą r a š ą ) . P r a t i m a i . toliau — repro­ duktyviu. b e t i r t o d ė l . Dirbant pagal dabartines programas. si­ Antroji schema 1. . kūrybinis. k a d vaikai nebūtą. atlie­ k a n t pratimus.ir f o r m u l u o d a m i atitinkamą atsakymą. 5. Frontalioji grafinė apklausa. A t s i ž v e l g i a n t j tai. racionaliausio pamokos laiko panaudojimo. todėl nereikia perbraižyti užda­ vinio sąlygų. paviršių šiurkštumo žymėjimas. nereikia pa­ miršti. esamoji ir vėlyvoji. problemiškai nagrinėjant naują medžiagą. F r o n t a l i o j i grafinė a p k l a u s a . § 4. 1. šiose schemose n u m a t y t a tikslinga mokinių veiklos pobūdžio kaita pamokoje. Ž i n i ų a k t u a l i n i m a s . 3. parinkda­ m a s m e t o d ų derinį jos e l e m e n t a m s pravesti. 4. Pirmoji schema 1. Kaip žinoma. S v a r b u tai. atlie­ kant individualiai programuoto pobūdžio pratimus. 4 . Naujos medžiagos nagrinėjimas sudarant tuacijas. Apie tai r a š o m a t o l e s n i u o s e k n y g o s p a r a g r a f u o s e . 2. K a i p j a u buvo aiškinta. racionalus laiko pa­ n a u d o j i m a s bei t i n k a m a s vaizdinių p r i e m o n i ų taikymas p a d ė s efektyvinti m o k y m ą . a p i p a v i d a l i n a n t konspektą. G r a f i n ė s u ž d u o t i e s s u p r o g r a m u o t o m o k y m o e l e m e n t a i s at­ likimas. Naujos medžiagos nagrinėjimas sudarant problemines tuacijas. p a m o k o s tikslą ir klasės p a s i r u o š i m ą iš šio dalyko. Individualus grafinis darbas. daug dėmesio skiriama dalykų ryšiams — ypač braižybos ryšiui su mokinių darbiniu mo­ kymu. S a v a i m e suprantama. Tikslinga mokinių veiklos kaita pamokoje..1. o išspręsta prob­ l e m i n ė situacija s u v o k i a m a giliai ir tvirtai. Išmoktos medžiagos apibendrinimas. 3. Ž i n i ų a k t u a l i n i m a s . mat­ m e n ų tolerancijų r a š y m a s . u g d o m o k i n i ų m ą s t y m ą . Intensyvioji a p k l a u s a . kad tai. Ketvirtoji schema Todėl nereikia vėl imti nagrinėti išbrauktų iš p r o g r a m o s tokių klausimų. po to — vėl kūrybiniu. kad dabartinėse braižybos p r o g r a m o s e yra skyriai „ P a g ­ rindiniai reikalavimai mokinių žinioms ir įgūdžiams". 4. n e p a n e i g i a kitų efektyvinimo formų ir m e t o d ų : pavyzdžiui. kuriuose iš kelių pateiktų atsakymų reikia atrinkti teisingą (ruošiantis grafiniam darbui). 6. Nereikia versti mokinių atlikinėti per d a u g s u d ė t i n g a s užduotis. p a m o k a i efektyvinti n a g r i n ė j a m ą p r o b l e m ą g a l i m a spręsti derinant įvairius mokymo būdus. 3. C i a pateiktos tik p a v y z d i n ė s s c h e m o s . Naujos medžiagos nagrinėjimas. nes tai taip pat gali juos apsunkinti. 2 . kaip. T a i ypač svarbu dėstant braižybą j a u m i n ė ­ tomis sąlygomis. Konspekto a p i p a v i d a l i n i m a s . Taip dirbant p a m o k ą g a l i m a vesti p a g a l tokias s c h e m a s : T a č i a u g a l i m a taikyti ir kitokius p a m o k ų e l e m e n t ų b e i m o k y m o m e t o d ų derinius. statybinių b r ė ž i n i ų bei s c h e m ų braižy­ m a s (o ne skaitymas). Kokio s u d ė t i n g u m o ir pobūdžio turi būti m o k i n i a m s s k i r i a m o s užduotys. P r a t i m a i su programuoto mokymo elementais. 2. N a m ų darbų skyrimas. Mokytojas analizuoja eilinės pamokos temos turinį. 3. 5. Į šią siekiant gerai parengti per daug apkraunami ir p a k a n k a m o m o k i n i ų p a r u o š i m o iš šio a p l i n k y b ę r e i k i a a t s i ž v e l g t i n e vien/ t i k m o k i n i u s . Konspekto apipavidalinimas. r i n k i n i u o s e apie k e i t i m ą s i pa­ žangia pedagogine patirtimi (žr. ž u r n a l o «IIlKOJia n n p o H 3 B O f l C T B O » s t r a i p s n i u o s e . mokymo užsiėmimais. t a i k o m o s kitos specifinės priemonės. 2. mokytojas gali spręsti pagal vadovėlyje ir mokyklinės braižybos uždavinynuose pateiktus pratimus. 4. BRAIŽYBOS IR KITŲ DALYKŲ RYŠIAI 1. dalykų ryšių įgyvendinimo forma laiko atžvilgiu gali būti ankstyvoji. B r ė ž i n i ų skaitymas. pavyzdžiui.

o kitos anks­ č i a u a r b a v ė l i a u . s i u v a m o s i o s m a š i n o s n a g r i n ė j a m o s kartu ir skaitant detalių brėžinius. kokias ž i n i a s m o k i n i a i įgyja per d a r b i n į m o k y m ą . m o k i n i a m s ten­ ka žymėti detalę pagal brėžinį. s u m a n i a i a p i b e n d r i n a n t t u r i m ą patirtį ir p e r d u o d a n t tik k a s n a u j a i r n e ž i n o m a . v a d o v ė l i o § 3. k a s j a u ž i n o m a m o k i n i a m s . kurias mokiniai įgyja arba V I I klasėje n u m a t y t a skaityti detalių su k ū g i n i u bei fasoniniu' paviršiumi brėžinius ir braižyti jų eskizus. viena braižybos kurso svarbių sąvokų yra linijos sąvoka. 8 sk. l a u ž t e " i r 1. d a i k t o p l o t i s n k a r t ų d i d e s n i s u ž j o a u k š t į i r 1. skaityti sukimosi k ū n ų su nuožulomis. V I I I klasėje mokiniai susipažįsta su nuolydžio ir kūgiškumo^ žymėjimu. g a l i m a ne tik sutaupyti laiko ne­ k a r t o j a n t to. P e r e i n a n t iš klasės į klasę skaitomi ir b r a i ž o m i vis sudėtin­ gesni brėžiniai ir eskizai. B e to. kurios p a t e i k i a m o s VII ir VIII klasėje per darbų ir braižybos p a m o k a s . jos susipažįsta su de­ talių konstrukcijos ypatybėmis. įsisavina per darbų p a m o k a s .prie e s a m ų j ų r y š i ų . kuris labiau kvalifikuotai pasiruošęs formuoti mokinių grafines žinias ir m o ­ kėjimus. Sios sąvokos f o r m u o j a m o s nuosekliai ir įvairaus lygio. P o t o f o r m u o j a m o s žinios apie m a t a v i m o operacijas bei erdvinių ir kiekybinių s a n t y k i ų ryšį. Be to. P r i e j ų p r i s k i r i a m o s v i s o s ž i ­ nios. M o k i n i a i . apie diržinę ir krumplinę pavarą. T a č i a u j o s t a i p p a t įgy­ ja n e m a ž a techninių»žinių. Reikia atsiminti. reikia paminėti ir tas žinias. P a g r i n d i n i ų ž i n i ų a p i e m a s t e l į m o k i n i a i įgy­ ja m o k y d a m i e s i įvairių dalykų.1. IV klasėje — per m a t e m a t i k o s p a m o k a s . t e m a s „ K a i p dirbti s u b r a i ž y m o į r a n k i a i s " (žr. Pavyzdžiui. n e s vėlyvojo r y š i o forma neįeina į braižybos kursą. Šiose klasėse pateikiama techninių žinių apie metalų.). t a m tikra dalimi paruošia mergaites mokytis braižybos. k a d b r a i ž y b o s m o k y t o j a s g e r a i žinotų. Toje pačioje klasėje n a g r i n ė j a m a s išorinio ir vidinio sriegio ž y m ė j i m a s brėži­ niuose. grafiškai rengiant šių klasių mokinius. kaip savarankiškas m o k y m o s i o b j e k t a s (tiesė. kai k u r i a s skers­ m e n s ir spindulio m a t m e n ų rašymo taisykles. . P e r e i s i m e . svarbiausias v a i d m u o tenka braižybos mokytojui. r e i k i a visi) p i r m a . P a ­ vyzdžiui. K a d b ū t ų a i š k u . į kurias reikia atsižvelgti grafiškai r e n g i a n t mokinius. Prie jų priskiriamos žinios apie sutar­ tinius ž y m ė j i m u s k i n e m a t i n ė s e ir elektros s c h e m o s e (IV ir V kla­ sėje). Vaizdinės informacijos m e t u m o k i n i a m s p e r d u o d a m o s pradinės žinios apie linijų tipus. mokytojų kontaktai būtų pro­ d u k t y v ū s i r t i k s l i n g i . 11 s k . ) . bet i r s u ž a d i n t i j ų d o m ė ­ jimąsi braižybos dalyku. taip pat deta­ lių su cilindriniais ir kūginiais paviršiais brėžinius. Kartu nagri­ n ė j a m o s tipinės detalės. P r i e ankstyvųjų ryšio formų priskiriamos visos grafinės žinios ir m o k ė j i m a i . k o k i a s ž i n i a s a p i e g r a f i n ę d o k u m e n t a c i j ą įgy­ ja mokiniai šiose klasėse. sujungimai ir staklių m e c h a n i z m a i . p a v y z d ž i u i . n a g r i n ė j a n t . kniedytų s u j u n g i m ų ir taškinio suvirinimo žymėjimą (V—VI klasėje).1. Su masteliu s u p a ž i n d i n a m a I kla­ sėje per m a t e m a t i k o s . p l a s t m a s i ų ir kitų n e m e t a l i n i ų m e d ž i a g ų apdirbimą ir supažindi­ n a m a s u b r ė ž i n i ų b r a i ž y m u i r j ų p a n a u d o j i m u . n a g r i n ė d a m o s siuvamosiosmašinos sandarą. k u r i ą m o k i n i a i įgyja prieš p r a d ė d a m i m o k y t i s braižybos. jų sujungimų rūšimis. j a u prieš m o k y d a m i e s i braižybos. V klasėje susiduria su prizmės formos d e t a l ė m i s ir p r a d e d a dirbti p a g a l s u r i n k i m o brėžinį. A n t r a s p a v y z d y s . Tai ypač svarbu mokantis braižybos kurso temas „Detalių tipiniai su­ j u n g i m a i " ir „Surinkimo brėžiniai". kaip objekto vaizdavimo priemonė. Kai kurios jų formuojamus lygiagrečiai. išmoksta taikyti brėžinio linijas. kad I — V I klasėje linija n a g r i n ė j a m a kaip kon­ tūro riba. m e d ž i a g a ryšio pavyzdžiais. Visos tos žinios. IT ir I I I klasė­ j e — per (darbų ir gamtos pažinimo pamokas. išreikštus kiekybiniu santykiu ( p a v y z d ž i u i . ypač m a t e m a t i k o s . T o s žinios pateikia­ mos nagrinėjant vaizdų išdėstymo brėžiniuose tvarką ir skaitant b r ė ž i n i u s su v i e n u bei d v i e m t r i m v a i z d a i s . T o d ė l š i o s e k l a s ė s e d a r b ų ir b r a i ž y b o s m o k y t o ­ j a i turi glaudžiai bendradarbiauti. stat­ m e n ą s i a s ir kitas linijas. P i r m i a u s i a todėl. kurios ne­ įeina į braižybos kursą. VI klasėje dirba su c i l i n d r i n ė s formos d e t a l ė m i s ir toliau n a u d o j a surinkimo brėžinį. medžio. vaizdavimo' brėžinyje b ū d a i s i r p a n . d u o d a m a gana daug grafinės dokumentacijos žinių. kuriuos m o k i n i a i įgijo per d a r b i n į m o k y m ą IV. toliau skaito ir braižo detalių su išoriniu fasoniniu pa­ viršiumi brėžinius. kai nagrinėjami stačiakampio formos daiktų brėžiniai ir paaiškinama ištisinės. IV klasėje mokiniai operuo­ ja plokščios detalės brėžiniais. Pavyzdžiui. kad.I š n a g r i n ė s i n f e d v i p i r m ą s i a s r y š i o f o r m a s . braižyti išklotinę. a t k a r p a . Išvardysime tas žinias ir sąvokas. K a d šių dviejų mokomųjų d a l y k i . Atsižvelgiant į tai. supažindinama su metriniu sriegiu ir jo elementais. B r a i ž y b o s mokytojas turi atsižvelgti į visą įvairių žinių ir v a i z d i n i ų a t s a r g ą . v a d o v ė l i o § 2. M o ­ kiniai braižo grafinius atvaizdus. surinkimo brėžinius ir sche­ m a s . Iš p r a d ž i ų m o ­ kiniai gali tik palyginti daiktų dydžius. paskui išanalizuoti daiktų arba jų dalių dydžių santykius. brėžinio. V ir VI klasėse. VI klasėje — per algebros ir geografijos p a m o k a s . u g d o m i a t i t i n k a m i įgūdžiai. brūkšninės ir brūkšninės taškinės linijos paskirtis. darbų ir p i e š i m o p a m o k a s . eskizo ir t e c h n i n i o piešinio b r a i ž y m ą . veikimą ir reguliavimą. R e m s i m ė s kai kuriais braižybos programinės m e d ž i a g o s su kitų dalykų. Cia pateikti berniukų darbinio mokymo p r o g r a m ų duomenys. N e g a l i m a neatsižvelgti į šias žinias. M e r g a i t ė s m o k o s i p a g a l k i t a s p r o g r a m a s .). k u r i u o s s u d a r o du trys vaizdai. B e to. V klasėje — per m a t e m a t i k o s ir d a r b ų pa­ m o k a s . n a u d o d a m i lygiagrečiąsias. suapvalinimais ir panašius brėžinius.) a r b a „ B r ė ž i n i o l i n i j o s " (žr.

iš apačios. konkretinant ir gilinant mokinių grafines žinias tenka braižybos mokytojui. P e r piešimo p a m o k a s mokiniai piešia visus anksčiau išvardytus erdvinius geometrinius kūnus. įgytus I — IV klasėje. tangentas). taip pat ir braižybos p r o g r a m o s skyriaus „Dalykų ryšiai" klausimus. N a g r i n ė j a m a T a l i o teorema („jeigu lygiagrečios tiesės. Sios žinios praverčia braižant brėžinį. VII klasės geometrijoje nagrinėjamos Dekarto koordinatės plokštumoje ir figūrų transformacijos. VII klasėje mokiniai pradeda mokytis geometrijos. m o k ė j i m u s ir įgūdžius. nes anksčiau tai nebuvo n a g r i n ė t a . N a g r i n ė j a n t įvairius daiktus. M o k i n i ų I — V I klasėje per m a t e m a t i k o s p a m o k a s įgytos žinios apie sudėtingų geometrinių figūrų skaidymą į p a p r a s t a s gali buti tobulinamos a n a l i z u o j a n t d a i k t ų g e o m e t r i n ę f o r m ą ir a t v a i z d ų grafinę sudėtį. iš u ž p a k a l i o . Kokia tvarka reikia braižyti eskizą. •m . p a n a š u m o transfor­ macija. kvadratu. mokėti nu­ braižyti tų geometrinių kūnų paviršių išklotines. sinusas. trapecija. Cia reikia ypač atkreipti d ė m e s į į tikrųjų mat­ m e n ų nurodymą.Atsižvclgianl j m o k i n i ų žinias. k a m p o p u s i a u k a m p i n ę . D ė s t a n t braižybą.).. daugiakampiais. a p s k r i t i m o i r a t k a r p o s d a l i j i m ą į l y g i a s d a l i s g a l i m a p a n a u ­ doti n a g r i n ė j a n t t e m ą „ G e o m e t r i n i s b r a i ž y m a s " . II klasėje m o k i n i a i skaito brėžinyje m i l i m e t ­ r a i s išreikštus m a t m e n i s . trikampio aukštinės apibrėžimais. susipažįsta su statmens. iš kairės. žinoti b r i a u n ų ir sienų lygiagretumo bei l y g u m o požymius. VIII klasės medžiaga supažindina su plokštumos vektoriumi. pusiaukampinės. Sąvoka „prizmės forma" (stačia­ k a m p i s gretasienis ir kubas) i š s a m i a u f o r m u o j a m a per m a t e m a t i ­ kos p a m o k a s IV klasėje. pusiaukraštinės. ana­ lizuojant daikto formą pagal brėžinį. D a r b a s šiomis kryptimis bus juo pro­ duktyvesnis. I — V I klasėje i„projektavimo" ir „projekcijos" sąvokos neformuojamos. p i r a m i d ė s . r u t u l i o bei k ū g i o f o r m o s d a i k t a i s m o ­ kiniai susipažįsta j a u I I I klasėje per darbų ir piešimo p a m o k a s . M o k i n i a i s u ž i n o . trikampių sprendimu. įgytos per darbinio m o k y m o p a m o k a s . Cia reikia remtis ž i n o m a „ v a i z d o " sąvoka. lygiagretainiu. lygiagrečių tiesių savybėmis. „Sutartiniai ženklai". p l a n i n g i a u b e n d r a d a r b i a u s braižybos. ir per m a t e m a t i k o s p a m o k a s įgytomis 'mokinių žiniomis apie figūrų vaizdavimą (grįžtamąjį ir negrįžtamąjį). iš viršaus. VI klasėje mokiniai geometriškai braižo: kampą.. P i t a g o r o teore­ ma (tarp jų ir statmenojo trikampio kampo kraštinių santykiai: k a m p o kosinusas. k a m p o d a l i j i m ą į lygias da­ lis. vienoje jo kraštinėje atkerta lygias atkarpas. m o ­ kiniai VI klasėje planimetrijos kurse susipažįsta su geometrinės figūros sąvoka. Būtino ir pakankamo vaizdų skaičiaus nustatymas grindžia­ m a s taip pat žiniomis. figūrų plotu. iš d e š i n ė s . Iš transformacijų nagrinė­ j a m o s : simetrija (ašinė ir centrinė). S u prizinės. S i ą m e d ž i a g ą g a l i m a p a n a u d o t i braižybos kurse n a g r i n ė j a n t kai kurių paviršių iškloti­ nių braižymą. m a t e m a t i k o s ir darbų mokytojai. „ B r ė ž i n i o " sąvoka g l a u d ž i a i susijusi s u „ p r o j e k t a v i m o " są­ voka. Į tai reikia atsi­ žvelgti. VI k l a s ė j e m o k i n i a i s u s i p a ž į s t a su g e o m e t r i n i ų vietų metodu. susipažin­ dami su keturkampiais: iškiliaisiais daugiakampiais ir jų elemen­ tais. brėžia s t a t m e n į tie­ sei. Įgytos I — V I klasėje mokinių grafinės žinios konkretinamosir toliau gilinamos mokantis braižybos.V I klasėje mokiniai skaito brėžinius. kuri p i r m i a u s i a f o r m u o j a m a per d a r b ų p a m o k a s (III kl. Aišku. Be to. „lygiagrečiuoju p o s t ū m i u " arba „poslinkiu". Mokinių I I — V klasėje per m a t e m a t i k o s p a m o k a s įgytas žinias apie slatincns ir apskritimo brėžimą. rombu. kai reikia keisti daikto formą p a g a l žymėjimą. tai jos atkerta lygias atkarpas ir kitoje kraštinėje"). Reikia atsiminti. k i r s d a m o s k a m p o kraštines. p a g r i n d i n ė m i s a t k a r p ų i r k a m p ų m a t a v i m o savy­ bėmis. j u o g l a u d ž i a u . m o k o m a atsižvelgiant į žinias. I V — V I klasėje m o k i n i a i per darbų p a m o k a s išmoksta g a m i n t i detales pagal pažymėtą ruošinį. reikia v e n g t i jų k a r t o j i m o braižybos kurse. k u r i a s m o k i n i a i įgijo per darbų p a m o k a s VI klasėje. įgytomis per darbų p a m o k a s VI klasėje. k a d mokiniai su brėžinio sąvoka supažindi­ n a m i j a u I klasėje. E r d v i n i ų figūrų v a i z d a v i m o p l o k š t u m o j e k l a u s i m a i įeina į ster e o m e t r i j o s k u r s ą ir n a g r i n ė j a m i IX bei X klasėje. lygų duotajam. diegiant darbo su braižymo įrankiais įgūdžius. M o k y d a m i e s i geometrijos p a g a l A. įgytomis per geometrijos pamokas. kad pagrindinis vaidmuo sisteminant. I I I klasėje per d a r b ų p a m o k a s m o k i n i a m s p a t e i k i a m a kai kurių ž i n i ų apie daikto a t v a i z d ų p l o k š t u m o j e sistemą. nagrinėjant temas „Matmenų rašymas". pagal kuriuos iš "lakštinės medžiagos g a m i n a išklotines ir susipažįsta su brėžinių braižymo statmenųjų projekcijų sistemoje tvarka. P o g o r e l o v o vadovėlį. nagrinėjant visą braižybos kurso medžiagą. posūkis. plėtojant. I V . kai daikto forma n u s t a t o m a p a g a l š e š i o m i s k r y p t i m i s g a u t u s atvaizdus: v a i z d ą iš priekio. m o k a n t i s apie m a s t e l į . Kartu reikia pabrėžti. k a d tokie at­ v a i z d a i g a u n a m i perkeliant (suprojektuojant) įvairias daikto „sie­ n a s " į kubo šešių sienų išklotinę. didelę r e i k š m ę p o l i t e c h n i n i a m m o k i n i ų lavinimui turi g a m y b i n i o techninio pobūdžio žinios. y p a t i n g ą reikšmę turi jos ryšys su geomet­ rija. M o k i n i a i privalo suvokti m a t o m ų ir ne­ m a t o m ų sienų padėtį daiktinės plokštumos atžvilgiu. kad mokytojui iškyla u ž d a v i n y s racionaliai operuoti mokinių žiniomis. stačiakampiu. dalija a t k a r p ą p u s i a u .

T e m o s m e d ž i a ­ ga vadovėlyje pateikta taip. jis galės metodiškai gerai vesti pirmosios p a m o k o s dalį.). išklotinė. p a r o d y t a s -vadovėlio 3 paveiksle. P r i e š p r a d ė d a m a s dėstyti b r a i ž y b o s k u r s ą . rusų ir tarybinių mokslininkų v a i d m e n į vystant v a i z d a v i m o m e t o d u s ir tobulinant grafiką. kad brėžinio. R e ­ m i a n t i s istorinėmis žiniomis. I s t o r i n i a m s e k s k u r s a m s per braižybos p a m o k a s d a u g laiko skirti nereikia.II S K Y R I U S ATSKIRŲ K U R S O SKYRIŲ N A G R I N Ė J I M O METODINĖS REKOMENDACIJOS § 5. ir iliustracijos. kad žadintų mokinių domėjimąsi brai­ žyba. kuo j i e s k i r i a s i n u o m e n i n ė s . eskizas. Kita brėžinio iliustracija yra surinkimo brėžinys. techninis piešinys. Mokinių s u p a ž i n d i n i m a s s u b r a i ž y b o s r a i d o s istorija. T a č i a u tai nereiškia.. įdieg­ ti <pagarbą . T a m tikslui vadovėlyje pateikta n a u d o j a m o gamyboje brėžinio iliustracija (vadovėlio 2 pav. kad toks požiūris teisingas. R e m i a n t i s t o m i s ž i n i o m i s . D ė s t a n t braižybą. kad grafika atsirado ir tobulėjo ž m o n i ų praktinėje veikloje. j g y t ų p r i e š p r a d e d a n t d ė s t y t i b r a i ž y b o s kursą. iš­ k l o t i n e s i r kt. v a d o v ė l y j e a i š k i n a m i v a i z d i e j i at­ vaizdai. Tik r e m d a m a s i s mokinių ž i n i o m i s . Tačiau jų mes nepateikėme vadovė­ l i o „Įvade". aiškinti. galima vieną ar kitą braižybos prog­ r a m o s t e m ą ištirti giliau. s v a r b i a u s i a s e l e m e n t a s yra daikto atvaizdai. paruošti kartojimo klausimus. R e m i a n t i s ž i n i o m i s a p i e b r ė ž i n i u s .e : „Brėžinys — tai dokumentas. d r a b u ž i ų bei a v a l y n ė s b r ė ž i n i ų p a v y z d ž i ų i r kt. ir kad kiekvienas jų parodo daiktą iš kurios nors vienos pusės. Grafinių atvaizdų reikšmė. kaip ir vadovėlyje. kurie r o d o braižybos reikšmę praktinėje ž m o n i ų veikloje. matematikos. gerai žinoti.grafikos k ū r i n i ų . p a g r i n d i n i s į r a š a s i r kt. T a m tikslui skirti i r tekste e s a n t y s p a v y z d ž i a i . Braižybos dėstymo istoriniai elementai ugdo mokinių tarybinį p a t r i o t i z m ą i r -tarybinio n a c i o n a l i n i o i š d i d u m o j a u s m ą . p a d e ­ monstruoti grafoprojektoriumi. l a b i a u s u d o m i n t i m o k i n i u s dalyku. Kartu reikia parodyti. surinkimo brėžinys. kas nauja. Cia iliustruojami m o k i n i a m s gerai žinomi objektai. p a r o d y t i i s t o r i n i ų b r ė ž i n i ų i r kt. T o k i u s brėži­ nius galima pademonstruoti. ĮVADAS Į BRAIŽYBOS KURSĄ Braižybos dalykas. T a i p j a u s t i n ė j i m o s t a l e l i s . v a i z d ž i u o s i u s b r ė ž i n i u s . planu. T e m a turi auklėjamąją reikšmę. skatinti n o r ą pažinti. Mokytojas turi atsiminti. Ypač d a u g grafinių ž i n i ų m o k i n i a i įgyja I V — V I klasėje per d a r b ų p a m o k a s . kad „ Į v a d e " brėžinys apibrėžtas taip pat. St5 . kad apie braižybos r a i d ą m e s s p r e n d ž i a m e r e m d a m i e s i gausiais istoriniais brėžiniais. išlikusiais iki m ū s ų dienų. linijomis. kuriame atvaiz­ d u o t a s d a i k t a s i r p a t e i k t i kiti d u o m e n y s . m o k i n i a m s reikia pateikti reikiamų istorinių žinių apie š į m o k y m o -dalyką. trumpi. ką nauja reikės pateikti mokiniams. M o k y t o j a s g a l i j u o s p a r o d y t i p e r p a m o k ą p a v a i z d u o t u s p l a k a t e arba. brėžinys. skirtą grafinėms žinioms apibendrinti. Nedideli istoriniai ekskursai per braižybos p a m o k a s m o k i n i a m s vaizdžiai rodo. sche•momis. Tačiau metodi­ niu požiūriu būtų n e t e i s i n g a per pirmą p a m o k ą n a u d o t i k a i p ilius­ tracijas tiktai tokius dokumentus. k a d m o k y t o j a s n e g a l i kaip i l i u s t r a c i j ą per p i r m ą p a m o k ą p a n a u d o t i g a m y b i n i ų brėžinių. a p l a n k a s b r ė ž i n i a m s i r kt. k u r i ų reikia j a m p a g a ­ minti ir kontroliuoti". S t e b ė d a m i s u p r a n t a m u s pavyzdžius. vedami aiškinant naują medžiagą. žemėlapiu. C i a jie turi i š m o k t i dirbti p a g a l b r ė ž i n į . su p a p r a s č i a u s i ų daiktų brėžiniais. kaip gamybinio d o k u m e n t o . m a t m e n y s . kuriuose yra visas informacijos k o m p l e k s a s : a t v a i z d a i . v a d o v ė l y j e a p i b r ė ž t a s g r a f i n i s a t v a i z d a s . I š pra­ džių svarbu m o k i n i a m s parodyti. P o k a l b i a i su m o k i n i a i s turi būti l e n g v a i s u p r a n t a ­ mi. o k e l e t a s v i e n a s su k i t u s u s i j u s i ų d a i k t o at­ vaizdų. kaip ir G O S T . f o t o g r a f i j o m i s ir kt. m o k y t o j a s turi ži­ noti. g a m t o s p a ž i ­ n i m o . P e r įvadinę p a m o k ą galima demonstruoti diafilmą „Brėžinio istorija". t r u m p a i s u p a ž i n d i n t i j u o s s u į ž y m i ų m o k s l i ­ n i n k ų g r a f i k ų b i o g r a f i j o m i s . jos ryšį su kitais mokslais. apibendrinimas. P i r m ą s i a s ž i n i a s apie grafinius a t v a i z d u s m o k i n i a i įgyja j a u p r a d i n ė s e k l a s ė s e per p i e š i m o . m o k i n i a i turi įsitikinti. mat­ m e n ų rašymu ir pan. Reikia atidžiai parinkti iliustracijas. iš dalies prieš f o r m u o j a n t „ b r ė ž i n i o " sąvoką) brėžiniu g a l i m a vadinti tiktai daik­ to atvaizdus. T o d ė l t r u m p i a u (prieš n a g r i n ė j a n t kitas kurso temas. Dėl ribotos vadovėlio apimties nebuvo g a l i m a pateikti inžinerinių-stat y b i n i ų . d a r b ų p a m o k a s . Braižybos istorijos žinios p a d e d a m o k i n i a m s suprasti grafikos raidą. kad brė­ ž i n y j e yra ne v i e n a s . Ten jie susipažįsta su pieši­ niu. Joje aiškiai parodytas brai­ ž y b o s ir šiuolaikinės t e c h n i k o s sąryšys bei savita brėžinio raidos istorija Rusijoje. •24 M o k i n i ų g r a f i n i ų žinių. plakatais ir žemėlapiais. P e r dar­ bų pamokas mokiniai susipažįsta su išklotinėmis. M o k y t o ­ j a s savo nuožiūra gali plačiau nagrinėti grafinių atvaizdų speci­ fiką. M o k y t o j o p a s a k o j i m ą b ū t i n a i reikia iliustruoti brėžiniais.didiesiems m o k s l o veikėjams. kaip mokiniai paruošti grafiškai.

V a d o v ė l y j e n e p a a i š k i n t a . nurodyta. Vadovėlyje pateikti tik patys p a g r i n d i n i a i b r a i ž y m o į r a n k i a i s b ū d a i — horizontalių. detaliai neaprašomas skriestuvas. T a m tikslui pravartu parodyti j i e m s pavyzdį. papildytos žinios apie m a s t e l i u s .a s 2 . D ė l to n a u j a j a m e vadovėlyje tik t r u m ­ p a i a i š k i n a m a a p i e p a g r i n d i n i u s į r a n k i u s bei m e d ž i a g a s i r kaipjais naudotis. a r t i m u s t a n d a r t i ­ n i a m .1.. T a č i a u tai nereiškia. T o s pačios taisyklės turi būti kaskart vis d e ­ t a l i z u o j a m o s ir g i l i n a m o s . d ė s t y d a m a s p a m o k o s m e d ž i a g ą . P a ­ pildomos m e d ž i a g o s g a l i m a rasti mokslo populiarinamojoje litera-" tūroje. G o r d o n o ir J. Stačiųjų. vertikalių ir p a s v i r u s i ų tiesių linijų ir ap­ skritimo lankų brėžimas. pavyzdžiui. o taip pat susidurdami su brėžiniais darbų p a m o ­ kose. kai reikia. Pavyzdžiui. A0(44) ir kitus formatus. B r ė ž i n i o linijos. kaip atlikti darbą. turi apie tai užsiminti. k a d m o k i n i a i s u k a i kuriais braižymo įrankiais j a u susipažinę per matematikos p a m o ­ k a s ir m o k a jais n a u d o t i s . nubraižy­ tuose A4 f o r m a t o p o p i e r i a u s lape. t u r i p a k e i t i m ų . T a č i a u n a u j a j a m e vadovėlio l e i d i m e s u p a ž i n d i n a m a ir su vin­ giuota ištisine linija. m e d ž i a g o m i s ir reikmenimis. M o k o m u o s i u o s e brėžiniuose įrašą ga­ lima dėti ir prie ilgosios kraštinės. Siuo atveju galima m o k i n i a m s rekomenduoti pasižiūrėti priešlapio iliustracijų. nėra l i n i u o t ė s i r k a m p a i n i o p a t i k r i n i m o t a i s y k l i ų i r 1. Prireikus galima n u r o d y t i m o k i n i a m s t e n p a t p a s i ž i ū r ė t i i r 120°. j u o l a b i a u . Al ( 2 4 ) . kai m o k i n i a m s reikės naudoti kitokias linijas. mai atliekami darbo sąsiuviniuose. rėmelis ir pagrindinis įrašas" ir „Brėžinio l i n i j o s " sukeisti vietomis. pateikti konstravimo dokumen­ tų pavyzdžiai. kad tų b ū d ų reikia tuojau pat mokyti n a g r i n ė j a n t darbo su braižymo į r a n k i a i s taisykles. kad mokiniai gali v i s a i nepaisyti b r a i ž y b i n i o šrifto. N u s t a t y t o s G O S T . Su j o m i s mokiniai susipažįsta n a g r i n ė d a m i įvairias mokyklinio brai­ žybos kurso t e m a s . su kuriais mokiniai susidurs anksčiau negu susipažins. Kaip žinoma. T a č i a u m o k y t o ­ jas. S t a n d a r t a s n u s t a t o A 2 ( 2 2 ) . k a d G O S T . padvigubinę 210 mm kraš­ t i n ę du kartus. Tų žinių reikia atliekant p a p r a s č i a u s i u s pratimus. k n y g o s p a b a i g o j e . P a l y g i n i m u i pali'lhtl senieji (skliaustuose) ir naujieji formatų žymėjimai. D e t a l i a i m o k y t i šrifto p r o g r a m o j e n e r e i ­ k a l a u j a m a . formatus ir rėme­ lius. s k e r s m e n s ženklo ir raidės R r a š y m o iliustraci­ jos. k a i p i r A 4 ( l l ) f o r m a t o (t. Skyreliai „Formatai. kurio m a t m e n y s 2 9 7 X 2 1 0 m m .Mokinių s u p a ž i n d i n i m a s su braižymo įrankiais. kurio m a t m e n y s yra 297 X X 4 2 0 m m . V I I k l a s ė j e p e r b r a i ž y b o s p a m o k a s n e b ū t i n a m o k i n i u s s u p a ž i n d i n t i su visais linijų tipais bei įvairiomis jų pas­ kirtimis. Linijų paskirtis vadovėlyje aiškinama nagrinėjant gretasienio brėžinį. l y g i n a n t j į s u a n k s t e s n i u o j u . M o k y t o j a s t u r i s u p a ž i n d i n t i m o k i n i u s su b r a i ž y b i n i o šrifto m a t m e n i m i s ir savy­ bėmis. kad konstravimo dokumentų lapų forma­ tai priklauso nuo išorinio rėmelio matmenų. nurodyti teksto rašymo didžiosiomis ir m a ž o s i o m i s raidė­ m i s taisykles bei p o b ū d į .o brėžinių a p i p a v i d a l i n i m o taisyklės yra labai įvairios. Susipažinę su braižymo įrankiais ir darbo su jais taisyklėmis. R e i k i a įsidėmėti. kaip juos braižyti. k a i k u r i u o s m a t m e n ų rašymo būdus. T a i reiškia. jie turi žinoti kai kuriuos brėžinių api­ pavidalinimo pagal G O S T . 3 0 1 — 6 8 * b u v o i š l e i s t a s 198!> m p a k a r t o t i n a i ir. o kita p a d i d i n t a du kartus. Tų formatų m a t m e n y s pateikti vado­ vėlio priede V a d o v ė l y j e p a k e i s t a ž i n o m a p a g r i n d i n i o į r a š o p a d ė t i e s A 4 for­ m a t e taisyklė. k a d formatas. T a č i a u tai nereiškia. Svarbu. Braižydami pirmuo­ sius brėžinius. T a m tikslui galima naudoti darbo sąsiuvinį langeliais arba p a s v i r u s i o m i s linijomis. p a g r i n d i n i s įrašas d e d a m a s tik prie t r u m p o s i o s kraštinės. bukųjų ir smailiųjų k a m p ų braižymo būdai parodyti: p r i e š l a p y j e . Mokytojas turi atkreipti mokinių dėmesį į linijų kompozicinį išdėstymą popieriaus lape. Starožyleco knygoje „Kodėl taip b r a i ž o m a ? " N a u j a j a m e vadovėlio leidime patikslintos kai kurios brėžinių a p i p a v i d a l i n i m o taisyklių sąvokos. Reikalingos pokalbiui m e d ž i a g o s yra vadovėlyje. M o k y t o j a s t u r i n e p a m i r š t i . P r a t i . P o t o m o k i n i a i turi atlikti šrifto r a š y m o p r a t i m ų . M o k i n i a m s reikia p a p a s a k o t i tik apie ištisines linijas (pagrindinę ir p l o n ą ) . kad jo v i e n a k r a š t i n ė t o k i a p a t . Toks formatas ž y m i m a s A 3 ( 1 2 ) . 75° i r k i ­ tokių k a m p ų brėžimo būdų. kad mokiniai. paaiškinti. n e s b r ė ž i n i ų į r a š a i r a š o m i šriftu. B r a i ž y m o į r a n k i a m s ir m e d ž i a g o m s a p r a š y t i v a d o ­ vėlyje skirta n e d a u g vietos. P a v y z d ž i u i . 'f 1 . S k y r i u j e „ K a i p dirbti s u b r a i ž y m o į r a n k i a i s " nurodyta.ą dabar ž y m i m a s A4. Braižybinis šriftas. k a d š a l i a y r a d a i k t o v a i z d u s i s brėžinys.. b r a i ž y b i n i u s šriftus. i l i u s t r u o j a n t y s šrifto b r a i ž ą . šriftą. V. 2 9 7 m m ) . g a u s i m e formatą. techniniuose brėžiniuose. M o k i n i a m s visiškai pakanka žinių suprasti tą brėžinį. mokiniai turi žinoti apie brėžinio linijas. s u s t a č i ų j ų k a m p ų b r ė ž i m u r e i k ė s susipažinti brėžiant brėžinio rėmelį. E i n a n t kursą. M o k y t o j a s turi r e i k a l a u t i ią vaikų kruopščiai ir tiksliai braižyti p a g r i n d i n į įrašą. P r a v a r t u šį skyrių pradėti nagrinėti pokalbiu apie standartus. Pagrindinės brėžinių apipavidalinimo taisyklės. rėmelis ir pagrindinis brėžinio įrašas. brėžinio įrašus. 60°. kaip s u d a r o m a s formatas. brūkšninę ir ploną brūkšninę taškinę lini­ j ą . Formatas.u s reikalavimus. m o k i n i a i turi atlikti tiesių ir kreivų linijų b r ė ž i m o p r a t i m ų . pateiktos naujos m a t m e n s linijos ro­ dyklės braižymo. Mokytojas turi p a p a s a ­ koti. s u p a g r i n d i n i a i s g e o m e t r i n i o b r a i ž y m o e l e m e n t a i s v a d o v ė l i o § 15. p a k e i s t i p a v e i k s l a i .. k a d m o k i n i a i g a l ė t ų į s i s a v i n t i p i r m ą j į p r o g r a m o s sky­ rių „ P r o j e k t a v i m o b ū d a i " . T a č i a u . nau­ dotųsi nurodyta informacine medžiaga. y . T o d ė l jos n a g r i n ė j a m o s įvairiuose va­ dovėlio skyriuose. bus apie jas ir kalbama. p a g a l n a u j ą j į G O S T . D ė l t o šiai t e m a i n e r e i k i a skirti d a u g laiko. 30°. Kiti formatai s u d a r o m i padvigubi­ n a n t A4 formato kraštinę. Pavyzdžiui.

įrašyti k i t a i p n e g u 31 p a v e i k s l e . 3 3 % N a u j a j a m e vadovėlio leidime tema „ M a t m e n ų r a š y m a s brėži­ n i u o s e " yra šiek tiek p a t i k s l i n t a ir p a p i l d y t a . pagrin­ džia tokio darbo įtraukimą į p r o g r a m ą . p a t e i k i a m i s t a n d a r t o r e k o m e n d u o j a m i masteliai. o po to į dvi ir tris p r o j e k c i j ų p l o k š t u m a s . todėl nereikia jo perkrauti dideliu skaičiumi braižymo operacijų.304—81. pažymint m a t m e n i s ir nurodant detalės storį įrašu. I š m o k u s p r o j e k t a v i m o į dvi p r o j e k c i j ų p l o k š t u m a s m e d ž i a g ą . kaip p r o j e k t a v i m o proceso rezultatą. skirtų įvairių įrašų rašymui. J a u vien tai. dėl to per braižybos p a m o k a s šio k l a u s i m o p l a č i a u n a g r i ­ nėti nereikia. bet ir i l g i o ž y m ė j i m a s a t i t i n k a m a i r a i d ė m i s s ir l. skyre­ lio 8 ir 10 p u n k t e p a r o d y t a s ne tik storio. R e m i a n t i s daikto projektavimu į vieną projekcijų plokštumą. k u r i o s y r a vadovėlyje. k a d darbas n e s i r e m i a projekcijų m e t o d u . Siai me­ d ž i a g a i įtvirtinti g a l i m a skirti m o k i n i a m s n u b r a i ž y t i p a g a l vaiz­ dų]} b r ė ž i n į ( v a d o v ė l i o 4 2 p a v . T e m a „Kai kurios brėžinių apipavidalinimo taisyklės" baigia­ ma p r o g r a m o s numatytu darbu Nr. kad nepriklausomai n u o to. T a m tikslui ga­ l i m a p a n a u d o t i plakatus. § 6. M o k i n i a m s paaiškinama mastelio reikšmė braižy­ boje. 2 5 . K a i kurios pirminės žinios apie m a t m e n ų r a š y m ą yra vadovėlio § 3 „Kai kurios brėžinių apipavidalinimo taisyklės". Mokytojas turi nepamiršti. s a k y d a m i . naujai iliustruota. ) d e t a l ė s b r ė ž i n į s u v i e n a s t a t ­ m e n ą j a projekcija. 1. R e m i a n t i s b e n d r o m i s žiniomis apie projektavimą ir projekci­ jas. kokiu m a s t e l i u n u b r a i ž y t a s brėžinys. Š i a m e darbe mokiniai turi kitu masteliu nubraižyti (pagal duotą brėžinį) tarpiklio brėžinį ir įrašyti m a t m e n i s .įrankiais įgūdžius ir įtvirtinti praktikoje brėžinių apipavidalinimo žinias.u 2. vadovėlyje išdėstytas brėžinių b r a i ž y m a s projektuojant daiktą iš p r a d ž i ų į v i e n ą . kuriuose pavartoti tie s u t a r t i n i a i ž y m ė j i m a i . P a v y z d ž i u i . c ir d. D a b a r d e t a l ė s s t o r i o m a t m u o r a š o m a s antrojoje p r o ­ jekcijoje. ) . Braižymui susieti su tema „Projektavimo b ū d a i " rekomenduo­ j a m a vadovėlio 32 paveiksle atvaizduotų detalių storį žymėti rai­ d e s. T o k į d a r b ą g a l i m a d u o t i . Tuo tikslu pravartu atkreipti mokinių dėmesį į brėžinį. Tačiau m a t m e n ų skaičių r a š y m o brėžinyje po­ b ū d i s gali kisti. k u r i a m e l e n g v a i g a l i m a t a s ypatybespastebėti.o 2. J u o labiau. dėl to g a m y b o j e gali atsirasti broko! M o k i n i a i turi sistemingai mokytis rašyti raides ir skaitmenisb r a i ž y b i n i u šriftu. k i t o s — § 14. T a č i a u reikia žinoti. k u r į s u d a r y t ų . vadovėlyje nagrinėjama.304—68. k a d n e t i k s l i n g a keisti. g a l i m a b ū t ų skirti š i a m e d a r b e n u b r a i ž y t i b r ė ž i n į . k a d darbas N r . kad įrašai brėžinyje dabar r a š o m i vadovaujantis G O S T . S u s k a i t m e n i n i u i r l i n i j i n i u m a s t e l i u m o ­ kiniai susipažįsta per matematikos. kuriuose greta detalės brėžinių yra p a ­ teikti jų vaizdieji brėžiniai su m a t m e n i m i s . M a t m e n ų r a š y m a s . kaip sąmoningai išmokti projektavimo į tris projekcijų p l o k š t u m a s taisykles. Tie veiksmai padeda formuoti pirminius paprasčiausių daiktų brėžinių braižymo ir kai kurių projektavimo uždavinių sprendimo įgūdžius. S i o s t e m o s paskirtis — įtvirtinti ir pagilinti m o k i n i ų teorines ž i n i a s apie statmenojo projektavimo b ū d ą ir parodyti kai kuriuos praktinius brėžinių braižymo statmenųjų projekcijų sistemoje veiksmus. dvi p r o j e k c i j o s . 1 tarsi' apibendrina „ Į v a d o " m e d ž i a g ą . b. b e t j i e n e i l i u s t r u o j a m i . geografijos ir kitų dalykų pa­ mokas. kaip g a u n a m a s brėžinys. K a i kurie mokytojai ne visai s u p r a n t a šio d a r b o paskirtį ir iki šiol dar abejoja jo t i k s l i n g u m u . Jis p a d e d a atskleisti mokinių a n k s č i a u įgytus darbo su braižymo. Visą mokymosi laiką reikia reguliariai duoti moki­ n i a m s atlikti darbo sąsiuviniuose specialių p r a t i m ų . bet ir pa­ čias detales. apie kurį kalbėjome anks­ čiau. j a m e į r a š o m i tikrieji de­ talės m a t m e n y s . Dėl šių p r i e ž a s č i ų m e s m a n o m e . k u r i a m e Imli. M a t m e n ų r a š y m o t a i s y k l ė s v a d o v ė l y j e yra. Dėl to m o k i n i a i geriau s u p r a n t a . . Vadovėlyje p a m i n ė t i ir Įeiti 1 p r o j e k c i j ų g a v i m o a t v e j a i .kad neaiškūs ir nerūpestingai padaryti įrašai (ypač skaitmenys) s k a i t a n t b r ė ž i n į gali būti n e t e i s i n g a i s u p r a s t i . kad tai pirmas mokinių grafinis darbas. M a t m e n y s 3 ir 16 31 paveiksle. vaizduojamas tokiuose brėžiniuose. kodėl reikia antrosios ta. pa­ teiktą vadovėlyje (31 p a v . išskirstytos. keli d e t a l ė s v a i z d a i . T a ­ č i a u n e r e i k ė t ų t e n k i n t i s v i e n t o m i s šrifto u ž d u o t i m i s . D ė s t a n t temą. T a i p a d e d a m o k i n i a m s suvokti projekcijos sąvo­ ką. T a m tikslui v a d o v ė l y j e p a t e i k t a p r a t i m ų . T a č i a u šios t e m o s 8 ir 9 p u n k t ą reikia spe­ cialiai paaiškinti. P a t e i k t a ir n a u j a iliustracija ( v a d o ­ vėlio 28 p a v e i k s l a s ) . Toks brėžinio braižymo laipsniškumas padės mokytojui nuosek­ liai išaiškinti mokiniams. kuris labai skiriasi nuo anks­ tesniojo G O S T . Cia pravartu m o k i n i a m s pademonstruoti ne tik brėžinius. r e k o m e n d u o j a m a i š n a g r i n ė t i d e t a l ė s b r ė ž i n į . susidedantis iš vienos statmenosios projekcijos ir altitudinės projekcijos. projektavimo būdus ir brėžinių sudarymo statmenųjų projekcijų sistemoje taisykles. Ž i n o m a . Bet tada jis turėtų būti atliekamas d a u g vėliau ir netektų to savito bruožo. Brėžinių mastelis. reikia ypač pabrėžti. d a r b o t u r i n į ir kelti jį į k i t ą v i e t ą . iš­ nagrinėjus. Skyrius apie projektavimo b ū d u s p r a d e d a m a s projektavimo pro­ ceso a p i b r ė ž i m u . P R O J E K T A V I M O B Ū D A I IR B R Ė Ž I N I A I STATMENŲJŲ PROJEKCIJŲ SISTEMOJE Si m e d ž i a g a n a u j a j a m e vadovėlio leidime yra gerokai perdirb­ labiau susieta su geometrija.

Aksonometr i n i ų p r o j e k c i j ų b r a i ž y m a s t o k i u a t v e j u t a p t ų t i k s 1 u. Bet šito mokyti reikia kiek g a l i m a aiškesne ar konkre­ tesne forma. mokyklos kurse turinti didelę reikšmę. bet v i e n a kitai ' s t a t m e n o s . N a u d i n g a vesti brėžinio skaitymo pratybas. T r u m p i n u r o d y m a i pateikti vadovėlyje. Prieš p r a d e d a n t darbą. mokiniai lengvai supras. kodėl G O S T . mokiniai turi žinoti. k a d . p a n a š ū s į atvaizduotus 2 paveiksle. reikia prisiminti t e m o s „Akson o m e t r i n ė s projekcijos" mokymosi tikslus ir uždavinius. gautais p r o j e k t a v i m o į v i e n ą . Dabartiniuose braižybos vadovėliuose daug dėmesio skiriama a k s o n o m e t r i n i ų p r o j e k c i j ų teorijos d ė s t y m u i . Praktiškai vaizdieji brėžiniai nustotų buvę priemone. ar n e r e i k i a š i ą t e m ą . aišku. bet p a k a n k a m a i . kaip -sudaromos aksonometrinės projekcijos ir kokios jų savybės. Greta pagrindinės reikšmės tema turi ir pagalbinę. Brėžinio braižymas dviejose projekcijų plokštumose pateiktas kaip tolimesnis projekcijų s u d a r y m a s vienoje projekcijų plokš­ tumoje. N a u j a i išleistame vadovėlyje programos klausimai „Statme­ nosios projekcijos". N a u j a i išleisto vadovėlio temoje „ B e n d r o s žinios apie projek­ cijas" (§ 4) patikslintos ir pakeistos atskiros iliustracijos. Iš to. jog brėžinyje detalės v a i z d ų turi būti kuo m a ž i a u . p a d e d a n č i a mokytis statmenųjų projekcijų. sudaryto iš dvie­ jų ir trijų daikto statmenųjų projekcijų. dėstant aksonometrinės projekcijas. kaip turi būti atliktos užduotys. n a g r i n ė d a m i techninį brėžinį. G e r ų rezultatų g a l i m a pasiekti. kuriuose m o k i n i a m s reikia detalės brėžinį palyginti su j o s v a i z d ž i u o j u b r ė ž i n i u (49. kad apskritai nereikia aiškinti. nes jos p a d e d a s ą m o n i n g i a u išmokti me­ džiagą. linijų vaizdžiajame brėžinyje daugėja greičiau n e g u brė­ žinyje. m o k i n i a i atlieka d a r b ą N r . G a l i kilti k l a u s i m a s . k u r i a i m o k i n i a i m a ž a i p a s i r u o š ę . kad piešiniams nubraižyti reikia daugiau darbo n e g u brėžiniams nubraižyti. kas pasakyta. T a č i a u tai dar nereiškia. kai reikia brėžinio. T e m o s n a g r i n ė j i m a s privalo turėti aiškią praktinę kryptį. vielą ir kt. o neįrodinėti. Žinodami ankstesnio skyriaus paragrafo paaiškinimus. atskirai tyrę šį k l a u s i m ą . P r i e š a t s a k a n t į šį k l a u s i m ą . būtų didele dalimi prarasta. P r a t i m ų r e ­ zultatus mokiniai turi surašyti darbo sąsiuviniuose. tos p l o k š t u m o s v a i z d u o j a m o s susikertančiomis. nes loks brėžinys perteikia visus tris daikto m a t ­ menis. kai aiškinant n a u d o j a m i m o ­ deliai. 50 ir 51 p a v e i k s l a s ) . aiškinančius.). vaizdas iš viršaus. Mokytojas šiam tikslui turi iš anksto paruošti reikalingas m e d ž i a g a s (plas­ tiliną. „Vaizdų išdėstymas brėžinyje ir jų pavadi­ n i m a i : vaizdas iš priekio. bet ir k l a i d i n g a . norint gauti skirtingų rūšių aksonometrijas. k a d p a g a l b i n ę r e i k š m ę t e m a įgyja pirmoje b r a i ž y b o s k u r s o pusėje. kad m a t m e n y s išilgai k o o r d i n a č i ų a š i ų s u m a ž ė j a 0. kad t e m ą „ A k s o n o m e t r i n ė s projek­ cijos" n a g r i n ė t i v ė l i a u ne tik n e t i k s l i n g a . reikia pripa­ žinti. Dėl to vaizdžiuosius atvaizdus — a k s o n o m e t r i n i u s brėži­ n i u s ir t e c h n i n i u s p i e š i n i u s — reikia n a g r i n ė t i ir mokyti braižyti kartu su brėžiniais statmenųjų projekcijų sistemoje. Tų ž i n i ų m o k i n i a m s reikia. Todėl sunkiau įsisavinami vaizdžiųjų brėžinių atlikimo b ū d a i ir p a d i d i n a m o s darbo s ą n a u d o s . m o k i n i a m s reikia paaiškinti. Pastebėta. o ne p r i e m o n e . k a r t u p a t e i k i a n t s k a i č i a v i ­ m u s . N a g r i n ė d a m i šį skyrių. K o k i e gi sėk­ m i n g o aksonometrinių projekcijų m o k y m o būdai? Visų pirma. o p o t o p a s a ­ kyti. n e s j o s antroji paskirtis. B e a b e j o n ė s . pavyzdžiui. b r a i ž a n t i z o m e t r i j ą . kurioje daugiausia dėmesio buvo skiriama p a g r i n d i n i ų projekci­ nių sąvokų formavimui ir supažindinimui su brėžiniais. Ir tik n o r i n t p a r o d y t i jų s u t a p d i n i m ą . dvi ir tris projekcijų p l o k š t u m a s m e t o d u . G o s u d a r s k i s . kad b ū t ų aiški detalės forma ir m a t m e n y s . n a g r i n ė t i vė­ liau. išeities reikia ieškoti ne nukeliant tą t e m ą vėles­ n i a m l a i k u i . p r a k t i š k a i i š i l g a i k o o r d i n a č i ų a š i ų . kad kuo sudėtingesnės formos . stu­ d e n t a i ir dėstytojai turi su šia m e d ž i a g a s u s i p a ž i n t i . kartoną. Botvinikovas ir L.atidedami tikrieji m a t m e n y s ? M u m s atrodo tikslinga. pabrėžti jų braižymo būdus. o t a i k a n t r e i k i a m ą d ė s t y m o m e t o d i k ą . Tokiu būdu mokiniai susipažįsta su dvisieniu. Atsižvelgiant į braižybos m o k y m o uždavinius. vaizdas iš kairės" įtraukti į I skyrių.82 k a r t o i r p a n a š i a i . kaip pagal standarto taisykles vadinami ir kaip išdėstomi vaizdai. A K S O N O M E T R I N Ė S P R O J E K C I J O S . O m o k i n i a i ? Ar reikia pasakoti.u parinkta viena ar kita daikto p a d ė t i s a k s o n o m e t r i n ė s projekcijų plokštu­ m o s atžvilgiu. Dėl to iš pradžių plokštumos vaizduojamos erdvėje ne fiksuotos. nustatė. P r o j e k t a v i m o m e d ž i a g a i įtvirtinti vadovėlyje yra pateikti trys pratimai. detalė. V a d i n a s i . kaip g a u n a m i m a t m e n ų iškreipimo koeficientai išilgai ašių? Ar reikia m o k i n i u s įtikinėti. A. apie izometrinės projekcijos •sudarymą d v i e m s k i r t i n g a i s b ū d a i s . D a b a r m o k i n i a i turi įgyti d a u g i a u ir g i l e s n i ų s t a t m e n o j o projek­ tavimo metodikos žinių. Išmokę šią medžiagą. reikia vengti perdėto m e d ž i a g o s teorizavimo. o po to ir su trisieniu projekciniu k a m p u . Tie modeliai demonst- § 7. T E C H N I N I S PIEŠINYS Aksonomelrinės projekcijos — sunkiai įsisavinamas braižybos kurso skyrius.projekcijos. dėstant šią temą. P a g a l b i n ė paskirtis — lengvinti statmenųjų projekcijų m o k y m ą s i ir lavinti erdvės suvokimą. 2 „ M o d e ­ l i a v i m a s p a g a l brėžinį". P a g r i n d i n ė temos paskirtis — mokyti aksonometrinio projektavimo metodų. Jį n u m a t y t a atlikti klasėje. Anksčiau buvo daroma bendra vaizdavimo metodų apžvalga.

be reikalo nedetalizuodamas. Vaizdžiųjų b r ė ž i n i ų s u d a r y m u i aiškinti reikia skirti tik keletą m i n u č i ų . Dėl tokio dėstymo būdo vadovėlis buvo didesnės apimties. Išnagrinėjęs. T i e m e t o d a i . I'o t o a b u t e r m i n a i s u g r e ­ tinami. N a g r i n ė d a m a s § 8. Anksčiau buvo rekuiiiuidiiola pagrindinį dėmesį sutelkti į dės­ t o m o s i o s m e d ž i a g o s a k s o i i u i i i H i luti) p r o j e k c i j ų b r a i ž y m o b ū d u s . p a t e i k i a m ų § 8 m e d ž i a g a i įtvirtinti. papasakoti. nubraižyti priekinę daikto sieną. juos sugretinant. L e n t e l ė j e gali būti ir m a ž i a u eta­ pų.1. vėliau a k s o n o n u ' l i n i i " . b e s i t ę s i a n č i o s t o l y n — l y g i a g r e č i a i y a š i a i ir 1. Cia m o k i n i a m s taip pat galima pateikti m e d ž i a g o s sugretini­ m a m s ir palyginimams. p r o j e k c i j o s . paaiškėjo. s u k i m o s i k ū n ų . S I I N I J C S U frontaliosios dimet­ r i n ė s projekcijos b r a i ž y m u . Vadovėlio 7 paragrafo pagrindi­ n ė s i l i u s t r a c i j o s yra piešiniai. M o k y t o j a s . r e m i a n t i s j a u su­ f o r m u o t a i s . z a š i ų išdėstymu. L e n t e l ė s vidurinėje dalyje yra a i š k i n a m a s i s t e k s t a s . Pavyzdžiui. kaip g a u n a m o s a k s o n o m e t r i n ė s projekcijos. M o k i n i a i buvo p r a t i n a m i n a g r i n ė t i įvairius konkrečius pa­ vyzdžius. kad VII klasės mokiniui toks net išspręstas uždavinys 1 F o r m u o j a n t mokinių mokomosios m e d ž i a g o s apibendrinimo metodus. m o k y t o j a s p a s t e b ė s . b u v o d ė s t o m a r e m i a n t i s konkrečiais kurio nors daikto aksonometrijos braižymo pavyz­ džiais. i r 1. į kurį a t s a k a n t reikia p a l y g i n t i v a d o v ė l i o (>() p a v e i k s l e a t v a i z d u o t a s s k i r t i n g a s p r o j e k ­ cijas ir nurodyli dulkto frontaliąją d i m e t r i n ę bei i z o m e t r i n ę pro­ jekciją. Tą patį g a l i m a pasakyti ir apie a n t r ą eta­ pą. o dešiniojoje — to p a t i e s daikto izometri­ n ė s projekcijos b r a i ž y m o tvarka. bet nesugebėdavo apibendrinti. p o t o t a pnėln tvarka buvo a i š k i n a m a s i z o m e t r i n ė s p r o j e k c i j o s b r a i ž y m a s . d ė s t y d a m a s šio p a r a g r a f o m e d ž i a g ą .a t i t i n k a n t y s 2 p a v e i k s l e a t v a i z d u o ­ tus modelius. įsimindami įvairius atvejus. Kaip jas braižyti. B e n d r ų uždavinių sprendimo m e t o d ų nebuvo pa­ teikta. Įvairus vaizdžiųjų brėžinių braižymo budai vadovėlyje pateikti lygiagrečiai. Si aplinkybė turi būti panaudota lavinti mokinių sugebėjimui apibendrinti me­ džiagą. G a i š t i laiko ž i n i o m s įtvirtinti nereikia. išskyrus išilgai y ašies a t i d e d a m ų atkarpų ilgius. nėra pa­ n a š i ų . frontaliosios dimetrinės ir izometrinės projekcijos ašių brėžimas n a u d o j a n t k a m p a i n i u s yra v i e n o d a s . Panašios sistemos e l e m e n t a i pateikti 1 lentelėje.brėžinį. mokytojas turi stengtis suformuoti aiškią įvairių vaizdžiųjų brėžinių braižymo sistemą. r e i k i a a t k r e i p t i m o k i n i ų d ė ­ m e s į į tai.1. B | to. A n a l i z u o j a n t įvairius a k s o n o m e t r i n i ų atvaizdų b r a i ž y m o bū­ dus. Iš pradžių buvo pateikiami kiaušiniui. p a g a l ku­ r i u o s nuosekliai n u b r a i ž o m i daikto vaizdieji brėžiniai. n e s j a s moki­ n i a m s uebiitina gerai įsiminti. trečias ir ketvirtas a k s o n o m e t r i n i ų projekcijų b r a i ž y m o eta­ pas visiškai s u t a m p a . nubraižyti b r i a u n a s . Jų skai­ č i u s neturi l e m i a m o s r e i k š m ė s . mokinys turi atsakyti žodžiu.tc a t s k i r u o s e skyriuose. kad g a u t u m e daikto frontaliąją dimetrinę projekciją?" Atrodo.. p a a i š k ė j a . Dėl to reikia nurodyti šiuos konkrečius darbo e t a p u s : nu­ brėžti ašis. S v a r b u kad mokiniai žinotų. Tolesniuose vadovėlio p a r a g r a f u o s e v a r t o j a m i skirtingi ter­ m i n a i : iš pradžių mokinimus s u p r a n t a m e s n i — vaizdieji brėžiniai. Braižyti daikto aksonometrinės projekcijas mokiniai pradeda. p a v y z d ž i u i . ką ir kokia tvarka reikia brai­ žyti. Noriul geriau išmokti terminologiją if aktyvinti mokinių mąs­ tymą. T a r p k l a u s i m ų . įvedant į mokymo procesą deduk­ cijos elementų. turi m o k i ­ niams. I š n a g r i n ė j u s š į t e k s t ą . Ta k r y p t i s i š l a i k y t a v a d o v ė l i u <j H Ir (V N a g r i n ė d a m a s t e m ą „ A k ­ s o n o m e t r i n i ų projekcijų b n l f y f f l l l " (<i) H ) . tik k a m p a i n i a i turi būti skirtingų k a m p ų . turi b u t i n a g r i n ė j a m i v ė l i a u . kad m o k i n i a i tik b e n d r a i s bruožais žinotų jų savybes ir terminologiją. 1 B e t o .I U K h I skiriasi nuo įprasto a n k s č i a u išleistuose vadovėliuose. kad vertikaliai išdėstytos b r i a u n o s b r a i ž o m o s lygiagre­ č i a i z a š i a i . ne r e i k i a k a l b ė t i a p i e kitą s i s t e m ą i r m e t o d u s . Jie perkraudavo atmintį. y. t a i k o m u s įvairių d a i k t ų v a i z d i e s i e m s b r ė ž i n i a m s b r a i ž y t i . kad jų p a g r i n d a i yra tie patys. Šiuos t r ū k u m u s g a l i m a pašalinti api­ bendrinant dėstomą medžiagą. k a d pir­ m a s . p a r a g r a f o tekste p a t e i k t a s k l a u s i m a s . pavyzdžiui.2 pav. b e s i t ę s i a n č i a s t o l y n . n a u d o j a m ą operuojant vaizdžiaisiais brėžiniais. į tokį: „ K a i p turi būti orientuotas daiktas (kar­ tu su koordinačių ašimis) aksonometrinės projekcijų plokštumos atžvilgiu. Vadovėlio 1 lentelės kairiojoje pusėje parodyta frontaliosios d i m e t r i n ė s projekcijos. parodyta vadovėlio 62 paveiksle. ruoja pražulniosios frontaliosios dimetrinės ir statmenosios izometrinės projekcijos sudarymą. kad čia m e d ž i a g o s d ė s t y m a s I U . J o j e yra keturi e t a p a i . F r o n t a l i o s i o s d i m e t r i n ė s ir l / o i u d i iuės projekcijos b r a i ž y m o m e t o d a i a n k s č i a u b u v o d ė s t o m i ilvlc|uo. . s u s i p a ž i n ę su f r o n t a l i o s i o s ir i z o m e t r i n ė s p r o j e k c i j o s x.

T y r i n ė j i m a i s iš­ aiškinta. m o k i n i a m s būtinai reikia paaiškinti. Buvo nurodyta. Yra ž i n o m i įvairūs a p s k r i t i m o i z o m e t r i n ė s projekcijos braižy­ mo būdai. k a d m o k i n i a i . Sį k l a u s i m ą m o k i n i a i turi gerai į s i s ą m o ­ ninti. Į b r ė ž i a n t o v a l ą į r o m b ą . braižydami daikto aksonometrinę projekciją. Kodėl? Sis būdas papras­ čiausias. pavyzdžiui. Iš tiesų ne visiškai taip. Ir čia m e d ž i a g a apie frontaliosios dimetri­ nės ir izometrinės projekcijos braižymą pateikiama lygiagrečiai sugretinant. Ovalų braižymas pagal didžiąją ir mažąją ašį ir su tuo susiję skaičiavimai. A t k r e i p s i m e d ė m e s į d a r į v i e n ą aplinkybę. kuriais atvejais tikslinga taikyti frontaliąją d i m e t r i n ę projekciją. k u r i e susiję su ir horizontalių linijų brėžimu. Pirma. Plokščių figūrų aksonometrinių projekcijų braižymas aiškina­ m a s a t s k i r a m e vadovėlio skyriuje. m o k i n i a i vaizdžiuo­ sius atvaizdus d a u g i a u s i a turi braižyti kaip techninius piešinius. n e s klausimas. reikia m o k i n i a m s parodyti. T a i p r a v a r t u t r u m p a i teoriškai įrodyti. turi pabrėžti. J i išdėstoma kaip b e n d r a s plokščių figūrų aksonometrijos braižymo būdas. tik tie į g ū d ž i a i . o n e d ė l t o . Ketvirta. Dėl to pirmas vaizdžiųjų brėžinių m o k y m o s i etapas — išmokti jų b r a i ž y m o b ū d ų . Ankstesniuose braižybos v a d o ­ vėliuose mokykloms tokios m e d ž i a g o s nebuvo. reikia ieškoti r a c i o n a l i a u s i ų d ė s t y m o m e t o d ų . N a u j ą j į t e c h n i n i o p i e š i n i o a i š k i n i m ą m o k i n i a i p i r m ą k a r t ą iš­ girsta m o k y d a m i e s i braižybos. Braižydami techninius piešinius. Vadinasi. Vadovėlio 2 skyrius b a i g i a m a s neplačia t e m a „ T e c h n i n i s pie­ šinys".22 i r 0. nes daug metų su juo susiduria. k a d iš pradžių nubraižomas plokščios figūros a t v a i z d a s — d a i k t o pagrin­ das. vaikai dažnai daro klaidas s a v a i m ę . M a ž o s i o s o v a l o a š i e s iiš viso nereikia brėžti. lengviau rasti didžiosios ovalo ašies kryptį. iškyla d a u g specifinių ir p r i e š t a r i n g ų reiškinių. kad palengvintų m o k i n i a m s mokytis statmenąsias projekcijas ir ug­ dytų erdvinę vaizduotę. K a i p j a u buvo sakyta.m a ž a i ką duos. prieš p r a d e d a n t mokyti braižyti nurodytų daiktų vaizdžiuosius brėžinius. P a g a l i a u tokiu b ū d u o v a l ą braižyti d a u g l e n g v i a u dėl to. lygiagreti projekcijų plokštumai. Kaip ^išdėstomos frontaliosios dimetrinės. tuo geriau. n e s ji s u t a m p a s u d i d ž i ą j a r o m b o į s t r i ž a i n e . b r a i ž a n t p i e š i n i u s ir b r ė ž i n i u s skiriln . T e c h n i n i ų piešinių b r a i ž y m o taisyklėms aiškinti s k i r i a m a pa­ lyginti labai m a ž a i laiko. Mokiniai. D a b a r techniniu piešiniu jie turi laikyti bet kurio daikto a k s o n o m e t r i n į atvaizdą. apsunkina aksonometrijos braižymą. norint sėkmingai išmokyti braižyti vaiz­ d ž i u o s i u s b r ė ž i n i u s . mūsų nuomone. R e i k i a pareikšti keletą p a s t a b ų dėl p i e š i m o ir braižybos m o ­ k y m o ryšio. o trukdo arba daro v a d i n a m ą interferuojauėią ( n e i g i a m ą ) įtaką įgūdžiai. izometrinės pro­ jekcijos ašys? 2. Yra n u o m o n ė . Po to įgytos žinios p a n a u d o j a m o s tech­ n i n i a m piešiniui braižyti. V i d u r i n ė s mokyklos. k a d j u o s b r a i ž y t i s u n k i a u . J i e m s sąveikaujant. Grafinėje veikloje taikomi gamtos stebėjimu. o po to b r a i ž o m a m o k i n i a m s j a u ž i n o m a tvarka. Tikslingiau nukreipti mokinio dėmesį į konkre­ čius. brūkšninių kai kurie kiti. vaizdieji brėžiniai braižomi todėl. kurio sienose yra įbrėžti apskritimai (vadovėlio 65 pav. Metodiniuose darbuose ir p i e š i m o v a d o v ė l i u o s e šia sąvoka s u p r a n t a m a s t e c h n i n ė s detalės perspektyvinis atvaizdas. ir Ne sąveikauja. Kurį būdą aiškinti mokiniams? Vadovėlis rekomenduoja braižyti ovalus įbrėžiant juos į rombus. Mokytojas. T e c h n i n i a i piešiniai braižomi remiantis a k s o n o m e t r i n ė m i s projek­ cijomis. yra vienas p a g r i n d i n i ų v a i z d u o j a n t daiktus brėžiniuose ir turi konk­ rečią p r a k t i n ę reikšmę. kaip p r o j e k t u o j a m a siena. kad jaunesnio ir vidutinio amžiaus mokiniams lengviau braižyti lygiagrečiąsias projekcijas negu perspektyvą. Reikia duoti m o k i n i a m s prak­ tinio turinio klausimus. P a r u o š t i k l a u s i m u s reikia taip. g a l i m a n e t g i n e m i n ė t i k o e f i c i e n t ų 1. N a g r i n ė j a n t vaizdžiuosius brėžinius.). b r a i ž a n t techninius piešinius. Todėl n u o a n k s t e s n i o „techninio pieši­ n i o " s u p r a t i m o m o k i n i a m s sunku atprasti..7. M o k i n i a m s m o k y m o s i p r o c e s e t e n k a s u s i d u r t i s u įvai­ riai taikoma „techninio piešinio" sąvoka. d ė s t y d a m a s šią m e d ž i a g ą . Trečia. gali n a u d o t i s vadovėlio 2 lentele. V a d o v ė l y j e t a i p i r p a d a r y t a . Tai parodyta v a d o v ė l i o 2 lentelėje. 2 skyriuje s u n k i a u s i a m o k i n i a m s t e m a yra a p s k r i t i m o vaiz­ davimas aksonometrijoje. kad. kaip informacine m e d ž i a g a . iš akies. susiformavę daiktų formos analizės Ir a t v a i z d ų s k a i t y m o procese. ir gali jį nubraižyti. Mokytojas turi į tai atsižvelgti. Kokie m a t m e n y s a t i d e d a m i frontaliosios d i m e t r i n ė s ir izo­ m e t r i n ė s p r o j e k c i j o s a š y s e i r l y g i a g r e č i a i j o m s ? I r 1. V a i z d u o j a m i e j i ir grafiniai įgū­ džiai nėra tolygūs. n u b r a i ž y t ą be braižymo įrankių. mokiniai jau žino. realiai kylančius uždavinius. k a d m o k i n y s gali n a u d o t i s kubo atvaizdu. kad kvadratas izometrijoje v a i z d u o j a m a s r o m b u . kad į j u o s būtų g a l i m a atsa­ kyti t r u m p a i ir k o n k r e č i a i . ovalas g a n a nesun­ kiai n u b r a i ž o m a s įbrėžiant jį į rombą. J u o anksčiau tai pavyks pasiekti. D a u g e l i o daiktų aksonometrija p r a d e d a m a braižyti n u o plokš­ čių figūrų — v a i z d u o j a n t tų daiktų p a g r i n d u s arba jų priekines sienas. turintys p i e š i m o įgūdžių. Tokį aiškinimą mokiniai gerai įsimena. Antra. tokiu b ū d u vis­ kas atliekama grafiškai be jokių skaičiavimų. kaip vaizduo­ j a m o s dažniausiai pasitaikančios plokščios figūros. g r e i č i a u įgyja ir b r a i ž y b o s įgūdžių. tokius: 1.1.

jas parodyti p a č i a m e daikte ir jo v a i z d ž i a j a m e brėžinyje. k u r i o v i e n a p r o j e k c i j a yra atvaizduota. H a y r a u e o c h o b h (popMHpoBaHHH rpa(pfmecKnx 3iiaiiHH. S i a m tikslui tinka daikto viršūnės.skyriaus p r a t i m ų ipobūdį. <&. esant m a ž i a u s i o m s laiko s ą n a u d o m s . kraštinės kontūrinės sudaromosios) projekcija arba plokštumos. y. Kiekviena brėžinio tiesi linija — t a i b r i a u n o s a r ku­ rios nors kitos daikto linijos (pavyzdžiui. l i n i j a s ir kt. m o k i n i a i turi atlikti objekto ana­ lizę. k a d g a l i m a braižyti ne tik su braižymo įrankiais. kuriuose frontaliosios metrinės projekcijos ašys išdėstytos taisyklingai. kad daikto brėžinio p a g r i n d a s yra jo viršūnių. B o t n n u ii u k o b h B. Po tokių pradinių uždavinių žodžiu vėlyje e s a n č i ų grafinių u ž d u o č i ų . kur yra T i k s l i n g a skirti i r k i t a s įvairiais b ū d a i s n u b r a i ž y t ų p r o j e k c i j ų palyginimo užduotis.). projekcija (vadovėlio 78 paveikslas). 2 s k y r i u j e m o k i n i a m s g a l i m a skirti šių t i p ų p r a t i m u s : 1. Iš kelių pavyzdžių išrinkti tuos. Mokiniai su aksonometrinėmis projekcijomis susiduria d a u g k a r t ų į v a i r i u o s e m o k y m o s i e t a p u o s e . b r i a u n ų ir kreivų paviršių — to daikto s t r u k t ū r i n i ų e l e m e n t ų — projekcijos. 2) pagal brėžinį spręsti. Paaiškinti. daikto paviršiaus taškų ir linijų projekcijų reikia ieškoti ir braižant detalių brėžinius. įgūdžiai iš dalies pritaikomi brėžiant vertikalias Taigi pastebima subtili piešimo ir braižybos įgūdžių sąveika. I š š i o p r o g r a m o s s k y r i a u s ( ž r . 3) išskirti ( p a ž y m ė t i ) šį e l e m e n t ą t a m e vaizde. — M . 36 . 2. Jie turi. kad taškai būtų ne abstrakčios sąvokos. M o k i n i a m s reikia išaiškinti. di­ M o k i n i a m s tikslinga pateikti realaus pobūdžio uždavinius. Ir šiuo atveju p a g e i d a u j a m a žymėti realiai e s a n t į tašką. T o b u l a i braižyti i š m o k s t a m a vė­ liau. 2 5 3 . ir laisvai reguliuojant grafinius judesius. Patyrę mokytojai tą įtaką įveikia atidžiai p r i ž i ū r ė d a m i savo m o k i n i ų d a r b ą : nelei­ džia j i e m s „piešti" techninius piešinius. galima pereiti prie vado­ § 8. kuriuose detalės frontalioji taisyklingai. P a ­ g e i d a u j a m a . bet j a m nepavyksta. projekcija. — P. aiškina m o k i n i a m s ir rodo. stat­ m e n a s ir 1. turi prisiminti. Keletas ž o d ž i ų apie 2 . Vadovėlyje taip pat pateikiamos užduotys nubraižyti daikto briaunose esančių taškų trūkstamas projekcijas. 1979. BRĖŽINIŲ BRAIŽYMO BŪDAI Daikto viršūnių. D ė l to 2 s k y r i ų r e i k i a įtvir­ tinti nesudėtingos formos objektais. b ū s i m o s i o s skylės centrą. ir nustatyti jo erd­ vinę padėtį projekcinių plokštumų atžvilgiu (lygiagretus. suvokti objekto g e o m e t r i n ę f o r m ą . kad m o k i n i a i įgytų a k s o n o m e t r i n i ų projekcijų b r a i ž y m o p a g r i n d ų . briaunas ir sienas. Vienas techninio piešinio braižymo būdų pa­ rodytas vadovėlio 70 paveiksle.1). projektavimą.) p r i k l a u s o t a š k a s . t. M o k i n i a m s svar­ bu išaiškinti. tiesių ir plokštu­ mų. : neflarorHKa. yMeHHft h H a - BUKOB iiiKojibHHKOB. b r i a u n a i . JI. kuriam paviršiaus elementui (sienai. pavyzdžiui. Skiriant tokius ir panašius pratimus. išsigimusi projekcija ir 1. briaunų ir sienų p r o j e k t a v i m a s . n u b r a i ž y t i išskir­ tuose daikto elementuose trūkstamas brėžinyje taškų projekcijas. S p r ę s d a m i tokius uždavinius. ką jie žino apie daikto viršūnes. nustatyti brėžinyje esančių taškų projekcijų ir paviršiaus elementų taškų vienareikšmį atitikimą. mokytojo vadovaujami.1. D ė l to. Kitas etapas — daikto sienose esančių taškų t r ū k s t a m ų projek­ cijų braižymas. 37 tuos. E i n a n t šią temą. Čia p a p i l d o m a i atsiranda tikslinga užduotis — daikto briaunų projekcijų r a d i m a s . statmenos projekcijų plokštumai. Dėl to taškų projekcijų braižymo pratimus tikslinga pradėti n u o viršūnių projekcijų braižymo. Brėžinyje pavaizduoto daikto taškų projekcijų braižymo už­ daviniai p a d e d a s ą m o n i n g a i suvokti objekto elementų projekcijas. Norint rasti atsakymą. p a k a n k a .1. Tačiau toks daikto geometrinių elementų nagrinėjimas visų pirma turi reikšmės brėžinio braižymo procesui. skiriant m i n i m a l ų skaičių pratimų.gaiš metodais.1 D a ž n a i m o ­ k i n y s v i s a i p s t e n g i a s i atlikti m o k y t o j o skirtą u ž d u o t į . J I o m o b . apibūdinant kiekviename vaizde jo projekcijos savybes (tikrasis dydis. Iš t e m o s m o ­ kymosi tikslų ir uždavinių išplaukia ir p r a t i m ų turinys. v a d o v ė l i o § 12) m o k i n i a i t u r i įgyti žinių apie m a t o m u s ir n e m a t o m u s taškus. 1 šios sąveikos pobūdį ir įtaką ne visada atkreipiamas d ė m e ­ sys m o k a n t m o k i n i u s braižyti techninius piešinius. nes trukdo susidaręs stereotipas. 4) nurodyti (rasti) tą elementą visuose kituose brėžinio vaiz­ duose. A t s k i r ų k ū n o geometrinių elementų erdvinę padėtį mokiniai lengviau suvokia p a g a l n e s u d ė t i n g o s formos daikto pavyzdį. pasireiškianti ir suvokiant erdvę. v i r š ū n e i i r 1. statmenos projekcijų plokštumai. Po to g a l i m a aiškinti vado­ vėlyje pateiktą m e d ž i a g ą . mo­ kytojui bus l e n g v i a u įtvirtinti išeitą m e d ž i a g ą . o konkretus v a i z d u o j a m ų daiktų elementai. Vaikai. o moko juos braižyti „iš r a n k o s " . 1 D e t a l i a u šie k l a u s i m a i i š d ė s t y t i k n y g o j e : A. lygiagrečių projekcijų plokštumoms. k u r i a m e duota taško projekcija. Iš kelių brėžinių išrinkti dimetrinė projekcija nubraižyta klaidos kituose pavyzdžiuose. 5) n a u d o j a n t i s p r o j e k c i n i o ryšio l i n i j o m i s . reikia: 1) perskaityti brėžinį. a n a l i z u o j a n t brėžinį. kad kiekvienas taškas brėžinyje yra kurios n o r s daikto viršūnės arba briaunos. užtikrinti kaip g a l i m a grei­ tesnį medžiagos išmokimą. sienų.

skaitant brėžinį. D a u g u m a autorių r e k o m e n d u o j a pradėti braižyti n u o bendrosd e t a l ė s f o r m o s k o n t ū r ų . B e to. V i e n o s de­ talės pavyzdžiu parodyta jos brėžinio braižymo tvarka. T a i p d a r y t i g a l i m a i r b r a i ž a n t e s k i z ą . kad visas tris daikto projekcijas reikia braižyti vienu metu.1. Cia tenka Mokytojas turi m o k i n i a m s paaiškinti. S i o s t e m o s paskirtis (žr. kad. D ė l tokios tvarkos brėžinys esti n e s u k o m p o n u o t a s . J O 1 i 1 I 1 I Irti. kai detalės formą. sprendžiami remiantis vaizdžiaisiais brėžimais. v 1. 2) nubraižyti trečiąjį vaizdą. s i e n a i r 1. To­ k i u s uždavinius iš p r a d ž i ų reikia skaidyti į paprastesnius užda­ v i n i u s . . 3 pav. Mokiniai stengiasi iš karto gauti grafinį atsakymą. kurio kontūrai jau parodyti (va­ d o v ė l i o 105 p a v e i k s l a s ) . T a i labai praverčia t a d a . kad brėžinys nors ir braižomas p a g a l m a t m e n i s . vadovėlio 85 paveiksle pateikti braižymo etapai. n a u d o j a n t i s brėžinyje e s a n č i a i s detalės skaitmeniniais m a t m e n i m i s ir p a g a l b i n e tiese. brėžia lygiagrečias linijas. Uždaviniai. o p o t o e i n a a p i b e n d r i n t a s u ž d a v i n y s . 2. Mokiniai nesąmoningai nulei­ džia ir iškelia statmenis. išryškinus linijas. n u t r y n u s p a g a l b i n e s ir klaidin­ gai nubrėžtas linijas.. . kad. iš. t.b r i a u n a . mokytojas turi apibendrintai analizuoti detalės formą pagal įveikti du m o k i n i ų darbo t r u k u m u s . . S i a m e skyriuje pateiktos elementarios žinios. . L a b a i svarbi yra trūkstamos brėžinyje projekcijos b r a i ž y m o tvarka. jie brė­ žinyje įrašomi. Vadovėlyje pabrėžiama. natūros. išaiškinti. išmokyti mokinius brėžinį. j u n g i a n t i s t u o s u ž d a v i n i u s a t s k i r a i s v e i k s m a i s . § 13 ir 29) — pratinti m o k i n i u s laikytis t a m tikros projekcijų braižy­ mo tvarkos. Trečiosios projekcijos braižymas. atliekant užduotį. Metodinėje literatūroje tai n e p a k a n k a m a i aiškiai apibrėž­ ta. kuriai priklauso:. reikia aiškiai suvokti v a i z d u o j a m o daikto geometrinę formą. P a g i i n d i n ė šių u ž d a v i n i ų paskirtis — laipsniškai išmokyti m o ­ kinius spręsti sunkius trūkstamo vaizdo braižymo u ž d a v i n i u s . 1) papildyti daikto atvaizdą jo dalių projekcijomis ir išskirti t a s d a l i s e s a m o s e p r o j e k c i j o s e ( v a d o v ė l i o 104 p a v e i k s l a s ) . Vadovėlyje pateikti trečiosios projekcijos braižymo uždaviniai diferencijuoti p a g a l taikomų sprendimo m e t o d ų s u d ė t i n g u m ą . t. prieš p r a d e d a n t braižyti brėžinį..1. dar neišsiaiš­ kinę detalės formos. kaip tai daryti. J o s atitinka tas grafines žinias ir mokėjimus. kad daikto paviršiui priklausančio taško trūkstamos projekcijos braižomos a n a l i z u o j a n t atvaizduoto daikto formą. D a ž n a i mokiniai baigia braižyti v i e n ą projekciją ir tik po to p r a d e d a braižyti a n t r ą j ą . paeiliui išryškinant kurių nors elementų formą iš karto visose trijose projekcijose. Daikto brėžinio braižymo tvarka. susieti su kitų rūšių uždaviniais.. K i e k v i e n a m e u ž d a v i n y j e p a r o d o m a s vienas objekto ele­ m e n t a s : v i r š ū n ė . a t s i r a n d a d a u g p r o j e k c i n i ų k l a i d ų ir t. jie iš p r a d ž i ų brėžinį skaitytų. y. T a m tikslui vadovėlyje pateikti tokie p a r e n g i a m i e j i uždaviniai:. Į šią f o r m ą reikia atsižvelgti b r a i ž a n t daikto projekcijas. o po to braižytų trūks­ : tamą vaizdą. K a d mokiniai lengviau išmoktų nuosekliai braižyti detalės pro­ jekcijas. kuriuos mokiniai turi pirmąjį pus­ metį. v a d o v ė l y j e šie u ž d a v i n i a i išdėstyti t a m tikra t v a r k a . perkelia kai k u r i u o s m a t m e n i s i š t u r i m ų p r o j e k c i j ų į b r a i ž o m ą i r 1. . . T a m tikslui j a m e pateikta tokia t r ū k s t a m ų brėžinyje vaizdų b r a i ž y m o uždavinių sistema. spręsdami tokius u ž d a v i n i u s .. mechanišką braižymą. .6) patikrinti sprendimą. 3) nubraižyti trūkstamas projekcijas ir vaizdus. y. tačiau mokiniams paaiš­ k i n a m a . S p r ę s d a m a s šį uždavinį. V a d o v ė l y j e p a t e i k t a m e d ž i a ­ ga padeda formuoti grafinius trečiosios projekcijos s u d a r y m o 5 metodus. Kartu uždavinys „ p a d e d a " brėžinį braižyti ir iš natūros. Daikto dalių trūkstamų projekcijų braižymo viename iš at­ vaizdų uždaviniai. 8 5 p a v e i k s l ą ) n u r o d ė m e p r a d ė t i n u o b e n d r o s formos b r a i ž y m o . T a s brai­ žymas susietas su detalės matmenimis. V a d o v ė l y j e (žr. Iš p r a d ž i ų p a r o d y t a . nepraleisti brėžinio skaitymo etapo. U m J_LL I ! I 11 i 111 p - Pirma. Antra. Vadovėlyje uždavinio sąlyga_ suformuluota taip. Vadovėlyje parodyta. t. kokia eile reikia braižyti daikto brėžinį. .

) . k u r i a m e j i e s u j u n g i a m i l i n i j o m i s . . antrąjį — su penktuoju. T u o at­ veju raidiniai žymėjimai padeda nustatyti b r a i ž o m a m e vaizde kiekvieno taško ir daiktui priklausančios linijos projekcijos pa­ dėtį. S p r e n d ž i a n t v a d o v ė l y j e p a t e i k t u s b r ė ž i n i ų i r t r e č i o j o v a i z d o b r a i ž y m o u ž d a v i n i u s . p . kai n e į m a n o m a nustatyti detalės bend­ ros formos ir jos gabaritinių kontūrų.s k a i t m e n i n i a i ž y m ė j i m a i visų pirma m o k i n i a m s pa­ deda analizuoti detalės ir jos dalių geometrinę formą. viršū­ nes) iš pradžių galima pažymėti raidėmis. k u r i a m e p a v a i z d u o t a s t a š e l i o s u i š p j o v a t r e č i o s i o s projekcijos braižymas. Vėliau. tačiau jis apskritai susiduria su sun­ kumais. T a č i a u ne vien ta raidinių ž y m ė j i m ų reikšmė braižant trečiąsias projekcijas. ) . pagal ašinę s i s t e m ą . reikalingos b r ė ž i n i a m s skaityti ir braižyti. įvedant į braižybos kursą v a d i n a m u s „ b e a š i u s " brė­ žinius ir p e r e i n a n t n u o erdvėje fiksuotų projekcijų p l o k š t u m ų prie nefiksuotų. spręsdami trūkstamų vaizdų braižymo uždavinius? M e s m a n o m e . 4 p a v . T a i p dėstant m e d ž i a g ą . 3 s k y r i u j e pa­ teiktas uždavinys. kaip atraminių. Uždaviniai. § 9. b ū d i n g u s t a š k u s (pavyzdžiui. T a č i a u yra d a u g atvejų.j A n k s č i a u (. T o l i a u tokie u ž d a v i n i a i darosi s u d ė t i n g e s n i . Vadovėlio pradžioje pateiktuose uždaviniuose reikia nubrėžti linijas. k a i p r e i k i a b r ė ž t i b r ė ž i n y j e p a g a l b i n ę tiesę norint nubraižyti trūkstamas taško projekcijas. K a i k a d a l a n k a s p a k e i č i a m a s t i e s i a linija. nes ji vaizdžiau atskleidžia braižymo esmę. T r ū k s t a m ų b r ė ž i n y j e l i n i j ų b r ė ž i m o u ž d a v i n i a i . ir jų skaičius vadovėlyje didėja. braižydami brėžinius.d„ p r a d e ­ dant formuoti projekcijų meto­ do ir atvaizdų projekcinio ryšio b r ė ž i n y j e sąvokas. kai m o k i n i u i yra v i s i š k a i aiški b r ė ž i n y j e at­ vaizduotos detalės forma. S i s ryšys p a p r a s t a i n u s t a t o m a s r e m i a n t i s projekcijų ašimis ir apskritimo lankais. M o k i n i a i n a g r i n ė j a paragrafus tokia tvarka.1.. taikomi kaip šalutiniai. t. linijas ir kitus elementus brai­ ž o m a m e v a i z d e arba projekcijoje (pavyzdžiui. prie kurių. r e m d a m i e s i uždavinio sąlyga. kad racionaliausia vaizdų iš kairės ir iš viršaus projekcinio atitikimo r a d i m o s i s t e m a yra v i d i n i s koordi­ n a v i m a s . Tačiau j a u pačioje mokymo pradžioje. Kokia o p t i m a l i a tvarka reikia dėstyti m e d ž i a g ą . įtvirtinami skaitant brėžinį atliktos daikto geometrinės formos analizės rezultatai. Tuomet rekomenduojame trūkstamą vaizdą braižyti dalimis. kuria u ž b a i g i a m i braižyti sąlygoje duoti atvaizdai. T r ū k s t a m ų brėžinio linijų p a p i l d y m o uždaviniai priklauso to­ kiai grafinės veiklos formai. K a r t u turi būti p a t e i k i a m o s ir n a u j o s žinios. Braižant vaizdą dalimis. privalomi grafiniai ir praktikos darbai atliekami nenuosekliai. ka. y. g e r i a u r e m ­ tis pirmąja (ašine) sistema. Tokiu atveju mokiniai.1. J i e s u j u n g i a įvai­ rių skyrių ir paragrafų m e d ž i a g ą . i š p j o v o m i s i r 1. D a l i s m o k y t o j ų dėsto k u r s ą kitokia tvarka. :-~ Iš praktikos žinome. pateikti įvairiuose vadovėlio skyriuose. B R Ė Ž I N I O A N A L I Z Ė K a i m o k i n i a i j a u įgyja b ū t i n i a u s i ų ž i n i ų apie s t a t m e n ą j į i r a k s o n o m e t r i n į projektavimą. k u r i a m e reikia nubrėžti trūkstamas brėžinio linijas (104 p a v . 3 1 ) p a r o d y t a . duoti vadovėlyje p r a t i m a i s u d a r o sistemą. D ė l to p r a t i m a i . Jie gali b u t i t a i k o m i t a d a . t. T a č i a u . reikia k u o grei­ čiau pereiti prie beašės sistemos. kai mokiniams dar sunku išlaikyti atmintyje sukurtą erdvinį detalės vaizdą. Siuo atveju mokiniai n a g r i n ė j a pirmąjį skyrių kartu su ketvirtuoju. Kyla klausimas: kokiu m e t o d u turi rasti ryšį mokiniai. p r a d e d a n t n u o s t a m b i a u s i ų . b ū d i n g i a u s i ų (tokie detalės elementai gali buti pagrindai. kuri p a d e d a spręsti to pe­ riodo mokymo uždavinius. Dėl to reikia nors trumpai aptarti 1 jų s p r e n d i m o m e t o d i k ą ir taikymą. pagal detalės elementus (3 pav." n u b r ė ž t a 4 5 ° k a m p u projekcijų ašims. būtinai turi suskaidyti detalę į sudėtines dalis ir nustatyti atskiro e l e m e n t o geometrinę formą. taip pat su­ j u n g i a m i laiko atžvilgiu.§ 13. kaip nu­ matyta m o k y m o programoje. kuriuose detalės elemento forma taip ryškiai neišsiskiria. m o k i n i a m s t e n k a n u s t a t i n ė t i v a i z d ų i š vir­ š a u s ir iš kairės projekcinį ryšį. korpusai ir t. kai m o - kiniai įsisąmonins projekcijų metodo p a g r i n d u s . Tas metodas aiškinamas vadovėlio 100 p a v e i k s l e . kad būtų viena paprasta geomet­ r i n ė f o r m a ( p r i z m ė . kurios brėžinyje yra atskirų paviršių s k i r i a m o s i o s linijos. T o k i e žy­ mėjimai padeda mokymo pradžioje. Privalomi grafiniai ir praktikos darbai šiuo atveju atliekami jų išdėstymo eilės tvarka. kokia jie pateikti vadovėlyje. c i l i n d r a s i r 1.). lavinti jų erdvinę vaizduotę. šie v a i z d ų iš kairės ir iš viršaus ryšio r a d i m o meto­ dai netaikomi.). kad būtų ga­ lima pakankamai išugdyti mokinių erdvinę vaizduotę? D a u g u m a mokytojų dėsto vadovėlio m e d ž i a g ą taip. 4 pav. b r ė ž d a m a s atskirus taškus. bet ir giliau a n a l i z u o j a m i jo s u d ė t i n i a i elementai. T a i p k o o r d i n u o j a n t n e tik r a n d a m i daikto d a l i ų projek­ ciniai ryšiai atvaizduose.). j u n g i a m o s visos kitos detalės dalys. a r b a j e i g u d e t a l ė s f o r m a g a u t a p a k e i č i a n t t ą f o r m ą n u o p j o v o m i s .g a l i m a lengvai papildyti taip. B r a i ž a n t trečiąjį v a i z d ą . kai mokiniai s u p a ž i n d i n a m i su vaizdų išdėstymu brėžinyje. po to tuos taškus rasti b r a i ž o m a m e v a i z d e . V a i z d ų i š v i r š a u s i r i š k a i r ė s p r o j e k c i n i o r y š i o n u s t a t y m o bū­ dai. g a l i m a n a u d o t i brėžinio pagalbinę tiesę. reikia tą m e d ž i a g ą įtvirtinti ir pa­ gilinti. •. R a i d i n i a i .

Vienas jų — mokinių am­ žius. baigti braižyti projekciją. P i r m e n y b ę reiktų teikti tokiai kurso struktūrai. j e i g u m e d ž i a g a bus d ė s t o m a ilgesnį laiką ir m o k i n i a i vėl grįš prie jos. k a i p ir programoje. siūloma vidurinės mokyklos VII klasės braižybos kursą dėstyti koncentriškai. p a a i š k i n u s m o k i n i a m s tik p a g r i n d i n e s pro­ jekcines sąvokas ir nenagrinėjus tolesnių mokymo p r o g r a m o s temų. su brėžinio analizės meto'dais. To reikia siekti. t. S t e n g i m ą s i sujungti ir dėstyti vienu m e t u šiuos vadovėlio skyrius. kurie b ū t i n i š i o m s s ą v o k o m s įsi­ savinti. o p r a t i m u s a t l i k i n ė t i tik tuos. Sie abu analizės būdai yra taikomi grafinės veiklos procese. kuri nurodyta V I I klasės v a d o ­ vėlyje. nauju mokiniams klausimu. g a l i m a p a a i š k i n t i seniai įsišaknijusiu tokio dėsty­ m o įpročiu. N e r e i k ė t ų kiek- G r a f i n ė m e d ž i a g a a n a l i z u o j a m a d v i e m kryptimis. r e m i a n t i s a k s o n o m e t r i n e projekcija (49. k o n c e n t r i n i s braižybos kurso d ė s t y m a s . at­ vaizduotas daiktas mintyse išskaidomas į jį sudarančius geomet­ rinius kūnus. n u m a t o m i grafiniai veiksmai. Tuoj po „ Į v a d o " vadovėlyje eina I skyrius „ P r o j e k t a v i m o bū­ d a i . ) . matyt. nes visi grafiniai u ž d a v i n i a i s p r e n d ž i a m i r e m i a n t i s ž i n i o m i s apie p a g r i n d i n e s plokščias ir erdvines g e o m e t r i n e s figūras. kai m o k o m o ­ joje programoje p a g r i n d i n ė s temos nagrinėjamos n e vieną k a r t ą . k a r t o n o (54 pav. k u r i o s p a d ė s s ą m o n i n g a i įsi­ savinti projektavimą į tris projekcijų plokštumas.) ir vielos (55 p a v . Vėliau nagri­ n ė j a m a s vaizdų išdėstymas brėžinyje. kaip s u p r a n t a m a projekcijų gra­ finės sudėti?^ a n a l i z ė ir kodėl reikia n a g r i n ė t i daiktą ir jo pro­ jekcijas skirtingais požiūriais. Reikia pateikti mo­ k i n i a m s k o m p l e k s ą žinių. 64 p a v . B a n d y m a i sujungti v a d o v ė l i o p i r m o ir trečio skyriaus m e d ž i a g o s dėstymą griauna šį principą. B r ė ž i n i a i s t a t m e n ų j ų projekcijų s i s t e m o j e " . Iš to. o įgytos ž i n i o s p a g i l i n t o s ir įtvir­ tintos. o po to su aksonomet­ r i n i ų p r o j e k t a v i m u . su v a i z d ų s u d ė t i e s a n a l i z e susijusi ir figūrų sintezė. kurios p a d ė t ų s ė k m i n g a i lavinti j ų erd­ vinę vaizduotę. kartu turi būti iš­ n a g r i n ė t i likusieji k l a u s i m a i . su­ sijusius su projekcijų metodu. imti formuoti brėžinių braižymo ir skaitymo įgūdžius. Supažindinti su analize mokytojas gali iš pradžių nagrinėda­ m a s realų daiktą ir jo projekcijas.Kaip tikslingiau panaudoti vadovėlį? Ar pagrįstai stengiamasi pakeisti vadovėlyje ir programoje numatytą dėstymo nuoseklumą? Į šį klausimą galima atsakyti išanalizavus vadovėlio m e d ž i a g o s dėstymo struktūrą. kas yra daikto formos analizė. k a d s t a t m e n ą s i a s projekcijas t i k s l i n g a n a g r i n ė t i lygiagrečiai su aksonometrinėmis. s u d a r y d a m i daikto formą. 51 pa­ veikslas) su vaizdžiaisiais brėžiniais. Mokytojo uždavinys — kuo greičiau paruošti mokinius spręsti braižybos kurso I etapo uždavinius. g a l i m a spręsti. V I I klasės m o k i n i a m s s u n k u įsisavinti visus k l a u s i m u s . t. S i a m e m o k y m o etape nereikia gaišti laiko į g ū d ž i a m s formuoti. Tai padaryti j i e m s bus lengviau. J u o s reikia supažindinti su aksonometrinių projekcijų braižymu. daikto geometrinės formos analizė pagal jo brėžinį. T e i s i n g a i e l g i a s i tie mokytojai. lavinti m o k i n i ų e r d v i n ę v a i z d u o t ę . T o l i a u m o k a n t i s tų temų. P i r m a . vieną temą kaip savarankišką nagrinėti atskirai ir iš karto visą išdėstyti. kodėl vadovėlio 3 skyriaus „Brėžinių braižymas ir skaitymas" m e d ž i a g ą netikslinga atkelti į kurso pradžią ar sujungti su pirmo arba antro skyriaus me­ džiaga. k n i u n i r t e i k t i p a g r i n d i n i ų g e o m e t r i n i ų k ū n ų v a i z d i e j i brėžiniai. Mokiniai nesusipažinę dar su nesimokė geometrinių k ū n ų projekcijų. Toks požiūris remiasi argumentais. B ū t ų n e t e i s i n g a . d a u g i a u dė­ m e s i o r e i k ė t ų skirti p a g r i n d i n i ų p r o j e k t a v i m o s ą v o k ų f o r m a v i m u i . S k a i l a n l b r ė ž i n į . jo struktūrinių elementų projekcijų braižy­ mui? Į š i u o s k l a u s i m u s a t s a k o m e n e i g i a m a i . k a d g e r e s n i s ne linijinis. įsisavinę p a g r i n d i n e s sąvokas. kas p a s a k y t a . y. o Iš to. kas pasakyta. prieš gili­ n a n t žinias apie s t a t m e n ą s i a s projekcijas. Vadovėlyje. Antra. atvaizdų grafinės sudėties a n a l i z ė . M a t y t . o tikslinga toliau nagrinėti naują m e d ž i a g ą . reikia supažindinti mokinius su aksonometrinėmis projekcijomis. i š p l a u k i a tokios išvados. ) . Vadovėlio 3 kaip analizuoti skyrius p r a d e d a m a s grafinę medžiagą. Jis turi paaiškinti v a i k a m s . P o to g a l i m a n a g r i n ė t i v a d o v ė l i o 7 2 paveikslą. n u r o d o m i paprasčiausių brėžinių braižymo būdai. m o d e l i u o t i iš p l a s t i l i n o (53 p a v . kaip atskiri geometriniai kūnai vienai U kitu jungiasi. y. i š n a g r i n ė j u s ir kitus r e i k a l i n g u s t a m u ž d a v i n i u i spręsti klausimus. Ar tikslinga šiame mokymo etape stengtis įdiegti brėžinių b r a i ž y m o įgūdžius? Ar reikia eikvoti d a u g laiko daikto brėžinio a n a l i z ė s p r a t i m a m s . I š p r a d ž i ų m o k i n i a i s u p a ž i n d i n a m i su statmenuoju. o p r i e j ų v i s g r į ž t a m a n o r i n t į t v i r t i n t i žinias>. Po to pateiktas sąvokas reikia gilinti ir įtvirtinti. s u f o r m u o t i sąvokas. kurie dėsto m e d ž i a g ą ir skiria p r a t i m u s tokia tvarka. ) . m o k ė j i m a s suprasti. Iš tų s a m p r o t a v i m ų turi būti aišku. Jie dar aksonometrinių atvaizdų braižymo taisyklėmis. kad. reikalingi daikto projekcijai nubraižyti. Yra ž i n o m a . su g e o m e t r i n i ų k ū n ų projekcijomis. Šių p r a t i m ų pobūdį nustato vadovėlis. k y. p| kl . Iš to išplaukia. Sio s k y r i a u s už­ d a v i n y s — supažindinti mokinius su projektavimu ir jo rezulta­ t u — p r o j e k c i j a . J u o s e reikia palyginti b r ė ž i n i u s s t a t m e n ų j ų projekcijų sistemoje (vadovėlio 46.

i rodo m a s v e r t i k a l i o j e p a d ė t y j e s u m a ž a i p a k i t u s i u aukščio ir s k e r s m e n į r. m o k i n y s n e tik s u ž i n o . P a k a n k a . D ė s t a n t šį skyrių. kaip braižomas vaizdusis brėžinys. kad m e d ž i a g o s apie geometrinių k ū n ų projekcijas vadovėlyje yra p a k a n k a m a i ir ji išdėstyta m o k i n i a m s suprantamai. pavyzdžiui. susiję s u g e o m e t r i n i ų k ū n ų v a i z d a v i m u . Jų Iš m o k i n i ų reikalauti nereikia. Kurie geometriniai kūnai sudaro (Mokiniai gali padaryti daiktų modelius lių. j ų p a s i r u o š i m o i r 1. J e i d a l i s m o k i n i ų m e d ž i a g o s n e i š m o k s t a a r b a ją suvokia formaliai. P a g r i n d i n ė s vaizdinės priemonės aiškinant šią m e d ž i a g ą yra g e o m e t r i n i ų k ū n ų d e m o n s t r a c i n i a i bei dalijamieji m o d e l i a i ir m o ­ komieji plakatai. taip pat jų vaizdieji brėžiniai. kuriomis tų kunų p r a d i n ė m i s formomis jie toliau operuos. kokiais m a t m e n i m i s n u s a k o m a s kiekvieno geo­ metrinio kūno didumas. G e o m e t r i n i ų k ū n ų projekcijos todėl ir n a g r i n ė j a m o s . Mokytojas turi spręsti. kurioje reikia nubraižyti suda­ r a n č i ų detalę k ū n ų (109 pav. Po to mokiniai turi atsakyti. kurių projekcijos j a u išnagrinėtos. k a m p o m o d e l i u ir g e o m e t r i n i a i s kū­ nais. kokios f o r m o s yra v i e n o a r kito geo­ m e t r i n i o k ū n o projekcijos ir kokių reikia m a t m e n ų . k u r i ų iliustracijos p a n a š i o s į p a t e i k t ą s i a s va­ dovėlyje. T o k i u b ū d u l y g i a g r e č i a i n a g r i n ė j a m i visi k l a u s i m a i . pademonstruoti. a r tik j ų dalį. kad būtų lengviau skai­ tyti ir braižyti b r ė ž i n į . Kaip v a d i n a m a s pateiktas brėžinyje vaizdas? 2. pavyzdžiui. Atsižvelgiant į m o k i n i ų žinias. tai n e i š v e n g s i m e m o k y m o formalizmo. Kartu reikia atkreipti dėmesį. Skaityti brėžinius mokiniai mokomi jau šiame ankstyvame braižybos m o k y m o s i etape. kaip v a i z d u o ­ j a m a s kuris nors g e o m e t r i n i s kūnas. Kokie kiekvieno kūno matmenys? 4. Nurodyta. g a l i m a s u m a ž i n t i projekcijų skaičių. s u d a r y t i iš kelių geometrinių kūnų. J e i g u laiky­ s i m ė s tokio požiūrio. K a r t u vadovėlyje pateikti k l a u s i m a i ž i n i o m s įtvirtinti. teisingai skirtų ir p a v a d i n t ų g e o m e t r i n i u s kūnus. m o k i n y s g e r i a u įsi­ vaizduoja daiktų formą. T a i p d ė s t a n t m e d ž i a g ą . T a i yra vienas p a g r i n d i n i ų braižybos kurso tikslų. reikia aiškinti p a p i l d o m a i . Taip jis išmoksta analizuoti suda­ rytų iš tų kūnų daiktų formą. T o d ė l g a l i m a i š a n a l i z u o t i n e at­ skiras p a p r a s č i a u s i o g e o m e t r i n i o k ū n o projekcijas. aiškinamas ženklas • ir kaip jį taikant galima suma­ žinti atvaizdų skaičių. tai­ kydamas tas žinias praktiškai. D a u g e l i u atvejų parodyta ir paviršiaus išklotinė. kokie ir kur rašomi m a t m e n y s . kaip parodyta vadovėlio III priede. Ką reiškia brėžinio plonos susikertančios linijos? Skyrius b a i g j a m a s užduotimi. Tuo pačiu m e t u b r a i ž y d a m a s v a i z d ž i u o s i u s b r ė ž i n i u s . Mokytojai d a ž n a i daro klaidą šabloniškai n a u d o d a m i vaizdi n e s m o k y m o p r i e m o n e s . ar m o k i n i a i gali atlikti visus v a d o v ė l i o p r a t i m u s . kurio formą sudaro geometriniai kūnai. r e m d a m i e s i a t s k i r ų g e o m e t r i n i ų k ū n ų e r d v i n i a i s v a i z d i ­ niais. naudojantis plakatu. a n a l i z u o d a m i "daiktą.id. atsakyti. k a i p reikia su­ prasti ženklą 0 ir kaip. tai kartu parodomi ir gretasienio atvaizdai.) pio se? nubraižyti stačiakaun yra kituose brėžiniuo­ atvaizduotus daiktus? iš stačiakampių taše- P o t o r e k o m e n d u o j a m a p e r s k a i t y t i b r ė ž i n į ( v a d o v ė l i o 109 p a ­ veiksle). c i l i n d r a s b e v e i k vis. T a u - p a n t laiką. N a u d o d a m a s i s trisienio. Taip pat supažindinama su pagrindiniais s u t a r t i n i a i s v a i z d a v i m a i s . bet ir atlieka užduotis. T a č i a u p r a t i m u o s e ^ d a b a r turi figūruoti daiktai. Vadovėlyje p a r o d y t a s projektavimo procesas ir jo r e z u l t a t a s — geometrinių kūnų statmenosios projekcijos. p a n a š i u į parodytą vadovėlio III priede. P a v y z d ž i u i . Mokytojas turi žinoti. Kurios kubo sienos projektuojasi natūraliu dydžiu plokš­ t u m o j e //? p l o k š t u m o j e W ? 2. su brėžinių skaitymu. jį vartojant. kubo ir stačiakampio gretasienio. lygiagrečios.friams paaiškinti. bet b r ė ž i n į daikto.) i z o m e t r i n ė s projekcijas. ir s t a t m e n o s projekcijų plokštumoms. pavyzdžiui. . skaityti jų m a t m e n i s . brėžinių skaitymo ir braižymo užduotys. atvaizdus. vietoj kreidos ir lentos g a l i m a n a u d o t i plakatą arba rodyti ekrane a t i t i n k a m ą diafilmo kadrą. visos de­ talės piešinį ir pagaminti jos modelį.) 5. kaip mokytojas gali išanalizuoti kokių nors geometrinių kūnų. Išnagrinėsime pavyzdį. Kokie m a t m e n y s įrašomi kubo ir gretasienio brėžiniuose? 3. kad jie.pateikta I I I priede. lyginant juos su kubo projekcijomis. e r d v i n ę vaizduotę lavinantieji pratimai. kaip atvaizduojamos sienos. Kuriame iš plakato brėžinių teisingai gretasienio trys vaizdai? Kokių klaidų (Pakabinamas atitinkamas plakatas. mokytojas pademonstruoja mokiniams kubo projektavimo procesą ir jo rezultatą. ne­ p a r o d y s i m e ryšio su praktika. Toliau. P a v y z d ž i u i .1. Į kiek ir į k u r i u o s g e o m e t r i n i u s k ū n u s g a l i m a s u s k a i d y t i detalės formą? 3. Ką reiškia m a t m e n s ženklas •? 4. į tokius klausi­ mus: 1. nurodyti. geometriniai kūnai ir jų elementai vadovėlyje neapibrėžiami. Kadangi stačiakampis gretasienis projektuojamas panašiai kaip kubas. T a i p r i k l a u s o n u o m o k i n i ų g a b u m ų . n e p a s i t e n ­ k i n a m a v i e n tik a i š k i n i m u . a i š k i n a m a . įgytas m o k a n t i s m a t e m a t i k o s . Kitų g e o m e t r i n i ų k ū n ų brėžinius g a l i m a aiškinti tokiu pat bū­ du. į tokius k l a u s i m u s : 1. N a u j a j a m e vadovėlyje ši m e d ž i a g a (apie geometrinių kūnų V a i z d a v i m ą ) .

reikia suskaidyti daiktą į geometri­ nius kūnus. tik daikto p a d ė t i s a k s o n o m e t r i n ė j e projek cijoje n e a t i t i n k a jo p a d ė t i e s s t a t m e n o s i o s e projekcijose. G e o m e t r i n i ų k ū n ų pro­ jekcijas mokiniai žino. pridedant arba atimant juos iš jau atvaizduotos formos. pirmiausia iš geležies lakšto i š p j a u n a m i kampuotį sudarantys geometriniai kūnai. Nudažyti atitinkamų sienų statmenąsias projekcijas tomis pačiomis spalvomis. t i n k a m a i de­ monstruodami vaizdines mokymo priemones. Išanalizavę geometrinių kūnų brėžinius. didžiausią reikšmę turi daikto pa­ viršių padėties analizė. nubraižyti išpjovų projekcijas. p a r e m t a s daikto formos a n a l i z e . nustatyti daikto paviršių padėtį projekcijų plokš6 pav. kuriuose reikia rasti taškų. nustatyti priklausančių briaunoms ir sienoms taškų projekcijas. Mokiniai. kurių vadovėlio 3 skyriuje pateik­ ta labai daug. P a n a š i ų m o k y m o s p r a g ų l e n g v a i i š v e n g s i m e . Tai daugiausia p a s i e k i a m a atliekant p r a t i m u s . Analizuojant įvairių formų brėžinius. kad v a i z d u o j a m i objektai būtų pakan­ k a m o dydžio. mokiniai gali giliau n a g r i n ė t i projekcinės braižybos p a g r i n d u s . Daikto formos skaidymas mintyse į paprastus geometrinius k ū n u s yra p a g r i n d i n i s analizės veiksmas. o po to jie suvirinami. s a n t y k i u ( 5 p a v . b ir. kad neretai tenka ne vien mintyse. c). kaip ir aksonomeirinėse projekcijose. Braižybos mokytojas turi labai atidžiai ir tikslingai p a r i n k t i p r a t i m u s . Atpažinęs geometrinius kūnus p a g a l bū­ d i n g u s jų projekcijoms požymius. susidūrę su 6 paveiksle atvaizduota detale. t u m ų atžviligiu. Ta pati sąlyga. o s k e r s m e n s ir a u k š č i o s a n t y k i s e s t i l a b a i į v a i r u s ( 5 p a v . įsisavinę geometrinių kūnų brėžinius. A i š k i n a n t § 11. a p i m a n č i u s visus b ū t i n u s k l a u s i m u s . rasti v i r š ū n i ų 46 projekcijas. Sudėtin­ gų daiktų skaidymas į p a p r a s t u s geometrinius k ū n u s turi būti daugelio brėžinių skaitymo ir braižymo pratimų sudėtinė dalis. mokiniai jau gali analizuoti daikto paviršių padėtį. J o e s m ė yra ta. nesuvokia. G a l i m a skirti t o k i u s paviršių p a d ė t i e s a n a l i z ė s p r a t i m u s : 1. a). . 2. Reikėtų p a ­ rodyti m o k i n i a m s . 4 . N a u ­ d i n g a p a n a š i a m u ž d a v i n i u i suteikti praktinį pobūdį. k a d v a d o v ė l i o 3 sky­ r i a u s p a g r i n d i n i s u ž d a v i n y s yra lavinti m o k i n i ų erdvinę vaizduo­ tę. § 11). Pavyzdžiui. kokį jie m a t o šiuo atveju. Išnagrinėję aksonometrinės projekcijas ir geometrinių kūnų brėžinius. Išmokę I skyriaus m e d ž i a g ą . A n a l i z ė p a d e d a ne tik skaityti brėžinį. lavinama mokinių erdvinė vaizduotė. mokinys lengviau suvokia su­ dėtingo daikto formą. g a l i m a skirti n u b r a i ž y t i p a g r i n d i n i ų g e o m e t r i ­ nių kūnų statmenąsias projekcijas ir aksonometrinius atvaizdus. Šį darbą reikia atlikti darbo sąsiuviniuose. 3. teisingai įrašyti mat­ m e n y s i r b r ė ž i n i a i b ū t ų t v a r k i n g a i bei k r u o p š č i a i atlikti. Kaip vadovėlyje aiškinama atvaizduoto brėžinyje daikto formos analizė? Analizuojant formą. Y p a t i n g ą dėmesį šioje m o k y m o stadijoje reikia atkreipti į tai. kaip atvaizduojamos sienos. g a m i n a n t kampuotį. T a č i a u brėžiniuose p a p r a s t a i cilindrinių detalių ašis v a i z d u o j a m a horizontali. M o k i n i a i . k a d visose projekcijose nuosekliai braižomi daikto formą sudarantys geometriniai kūnai. m o k i n i a i žino. skirtas p a g i l i n t i ir įtvirtinti anksčiau įgytoms projekcinės braižybos žinioms. pasiruošia a n a l i z u o t i d a i k t ų f o r m ą . linijų ir paviršių projekcijas. Mokytojas turi stebėti. N u s t a t y t i r a i d ė m i s p a ž y m ė t ų d a i k t o s i e n ų padėt] proj•kolJ|| plokštumų atžvilgiu (vadovėlio 83 paveikslas).5 pav. D ė l t o m o k i n i a i į p r a n t a c i l i n d r ą s u v o k t i t i k tokį. 4/ . k a d būtų nubrėžtos ašinės ir centrų linijos. di­ delę reikšmę turi daiktų formos a n a l i z ė (žr. d i d e s n ę r e i k š m ę skirti brėžinio analizei. Vėliau tuos brėžinius tikslinga panaudoti prati­ muose. kad ją s u d a r o cilindrai. tobulina­ mos žinios. Tai parodyta vadovėlio 88 paveiksle. J a u b u v o p a s a k y t a . griežtai j u o s iš­ dėstyti p a g a l laiką ir remtis efektyviausiais m e d ž i a g o s į s i s a v i n i m o būdais. esančios įvairiose padėtyse pro­ jekcijų plokštumų atžvilgiu. V a d o v ė l i o 3 skyrius. ir dėl to s u n k i a i n u s t a t o j o s g e o m e t r i n ę formą. bet ir iš tikrųjų daiktą suskaidyti į jį sudarančius geometrinius kūnus. . S p r e n d ž i a n t š į u ž d a v i n į . bet ir jį braižyti. Erdvės suvokimui ugdyti. Nudažyti aksonometrinės projekcijas pagal statmenąsias projekcijas (vadovėlio 82 paveikslas). Vadovėlio § 11 a i š k i n a m a s brėžinio b r a i ž y m o būdas. T o k i ų p r a t i m ų p a v y z d ž i ų vadovėlyje yra p a k a n k a m a i .. y p a č § 11.

p a t e i k i a m e m o k i n i a m s k a ž k ą d a u g i a u negu kniik rečias žinias. Braižytojas. įrašyti m a t m e n i s . mokytojas turi spręsti. mokinys turi jį mintyse pasukti. kuriuo būdu kiekvienas jų gali pasiekti reikiamų rezultatų panaudoda­ m a s m a ž i a u s i a i laiko ir jėgų. kad brėžinio skaitymas braižant trūkstamas projekcijas — vienas efektyviausių erdvinės vaizduotės lavinimo budų. m o k i n i a i t o k i u s u ž d a v i n i u s s p r ę s s ą m o n i n g a i . Ir šiuo atveju pagei­ daujama nurodyti realų tašką. Išnagrinėję geometrinių kūnų brėžinius ir išmokę analizuoti d a i k t ų formą. trečio ir ketvirto tipo p r a t i m u s . p r i e š i n g a i . Dėl to taško projekcijų braižymo pratimus tikslinga pradėti nuo viršūnių projekcijų ieškojimo (vadovėlio 92 paveiks­ las) . n a g r i n ė d a m i n e s u d ė t i n g o s f o r m o s d a i k t o projekcijas. jis toliau galės pereiti prie s u n k e s n i ų užduočių. K i t i e m s m o k i n i a m s u ž t e k s a t l i k t i pir­ m o . . . daikto paviršiui p r i k l a u s a n č i ų t a š k ų i r l i n i j ų ieškoti g a l i m a tik t a d a . t a r t u m n u o daikto prie b r ė ž i n i o . P r a d ė j ę s s p r ę s t i n u o ketvirtojo uždavinio. sudarytą p a g a l vis s u n k ė j a n t į u ž d a v i n i ų s p r e n d i m ą . m o k i ­ niai geriau suvokia atskirų kūno geometrinių elementų plokštu­ m i n ę ir erdvinę padėtį. nubraižyti brėžinį. gerai ištyręs m o k i n i ų g a b u m u s . D ė l to. k a d m e s a i š k i n a m e v a i k a m s d a r b o m e t o d u : . padeda kiekviename grafiniame uždavinyje uinhli p i r m a a t v a i z d u o t ų d a i k t ų e r d v i n e s s a v y b e s a i b i i ]ij H M i i t y l d t l r . Kai daikto padėtis neatitinka jo padėties brėžinyje. V a d o v ė l i o § 13 p a b a i g o j e pateikti trečiosios projekcijos brai­ žymo pratimai. ma­ tyt.: P e d a g o g i n ė j e praktikoje gerai įvertintas toks daikto formos n a g r i n ė j i m o metodas. prieš brai­ ž y d a m a s a t v a i z d ą . 73 paveiksle velenas atvaizduotas kaip dviejų cilindrų suma. Tolesnis p r a t i m a s — esančių daikto sienose taškų projekcijų b r a i ž y m a s (vadovėlio 94 ir 95 paveikslas). Praktika parodė. m e s m o k o m e Įuoi Iri s i n g a i m ą s t y t i . Daiktų ir juos sudarančių geometrinių kūnų formą gamyboje ir buityje d a ž n a i s u k o m p l i k u o j a įvairios išpjovos ir nuopjovos. P r a t i m a i . G e r a i p a s i r u o š u s i a m mokiniui. tai d a b a r jie p a d e d a išmokti skaityti brėžinį. į s i v a i z d u o j a j o s t r u k t ū r ą . Tokiu atveju m o k o m a s i operuoti įvairiomis atvaizdų rūšimis. y. Išnagrinėjome brėžinių analizės pratimų sistemą. pavyzdžiui. Cia reikia atlikti kitą labai n a u d i n g ą užduotį — rasti daikto b r i a u n ų projekcijas (vadovėlio 93 paveikslas)..Iš p r a ­ džių nuo aksonometrijos e i n a m a prie statmenųjų projekcijų. p a r o d y t a v a d o v ė l i o 114 p a v e i k s l e . ta­ čiau ne visuomet p a k a n k a m a i nuosekliai ir atkakliai. Kaip ana­ l i z u o t i v a i z d ų g r a f i n ę s u d ė t į . J e i g u vadovėlio I skyriuje tų užduočių p a g r i n d i n i s tikslas buvo išmo­ kyti trečiosios projekcijos b r a i ž y m o būdų. pa­ t e i k t i § 13 31 s k y r e l y j e . S u n k e s n i ų p r a t i m ų vadovėlyje nėra. Tokį reikalavimą tenkina daiktų viršūnės. . kai į daikto formą žiūrima kaip į geomet­ r i n i ų k ū n ų s u m ą ir skirtumą. Nuolat tikrindamas. kai m o k i n i a i j a u susi­ p a ž i n ę su daiktų brėžiniais statmenųjų projekcijų sistemoje ir aksonometrinėmis projekcijomis. M a n o m a . Po to vadovėlyje pateikiamos užduotys — nubraižyti esančių daikto. v a r g u a r n a u d i n g a mokykloje. k m m ygjjg \m tymą. t. N o r i n t s ė k m i n g a i skaityti tokių daiktų brėžinius. kad tokių pra­ timų pavyzdžių galima rasti braižybos uždaviniuose. S i l p n e s n i a m mokiniui tikslinga atlikti po vieną pavyzdį i š v i s ų i š v a r d y t ų p r a t i m ų . Daikto forma dažniausiai analizuojama taip: n u s a k o m a pra­ dinė forma (ruošinys). M o k y t o j a s turi p a ž i n t i kiekvieną mokinį. kaip jie įsisavinę medžia­ gą. o įvorė — k a i p jų s k i r t u m a s . P r a t i n d a m i m o k i n i u s a n a l i z u o t i b r ė ž i n į . b r i a u n o s e taškų t r ū k s t a m a s projekcijas. M o k i n y s . nors ji padėtų spręsti daugelį braižybos m o k y m o procese atsirandančių uždavinių. Vadovėlyje šis m e t o d a s ir taikomas. M o k i n i a m s tikslinga pateikti realaus pobūdžio uždavinius. a n a l i z u o j a n t brėžinį. būsimos skylės centrą. P a ­ geidaujama. ko­ kius grafinius v e i k s m u s ir kokia tvarka reikia atlikti. Kartu vadovėlyje analizuojama grafinė vaizdų sudėtis. p o t o s p r e n d ž i a . kas tinka d ė s t a n t b r a i ž o m ą j ą geometriją. n u b r a i ž o vieną po kitos jų trečiąsias projek­ cijas. K a i kurie mokytojai skiria d a u g laiko taškų ir linijų projekci­ j o m s aiškinti dar n e i š d ė s t ę d a i k t o b r ė ž i n i ų te­ mos. Tokie uždaviniai turi mokomąją ir praktinę reikšmę. o konkretūs vaizduojamų daiktų elementai.. kad taškai būtų ne abstrakčios sąvokos. P o to. Tokias abstrakčias sąvokas mokiniai sunkiai įsisavina ir po to pereina prie realių daiktų projekcijų. ž i n o d a m a s daiktą s u d a r a n č i ų k u n ų projekcijas. T a č i a u n e v i s a d a rei­ kia taikyti visų n u r o d y t ų tipų p r a t i m u s . vėliau mes patys dažnai ją užmirštame. kartu a n a l i z u o d a m i daikto formą. n e r e i k i a a t l i k t i p i r m ų j ų t r i j ų t i p ų p r a t i m ų . kuriuose reikia nu­ statyti daikto formą p a g a l brėžinį. po to nustatoma iš jos pašalintos dalies f o r m a i r p a g a l i a u į s i v a i z d u o j a m a p a t i a t v a i z d u o t a b r ė ž i n y j e de­ t a l ė ( v a d o v ė l i o 97 ir 98 p a v e i k s l a s ) . Analizuoti daiktų g e o m e t r i n ę formą m o k o visi mokytojai. M o k i n i a i s p r e n d ž i a grafinius uždavinius. nes tai p a d e d a suprasti projekcijų braižymą. reikalingas t a m tikram uždaviniui spręsti I Ifli y n i t a . Supažindinę mokinius su analize. kuriuose reikia rasti taškų ir linijų projekcijas. i r i š p j o v ų bei n u o p j o v ų f o r m ą . reikia įsivaiz­ d u o t i i r p r a d i n ę j ų f o r m ą . n u o b r ė ž i n i o prie daikto. Tai. D ė l to b ū t i n a i reikia skirti m o k i n i a m s pratimų pašalintos iš daikto dalies formai nustatyti.T i e p r a t i m a i n u r o d y t i p a g a l j ų a t l i k i m o s u d ė t i n g u m ą . Atvirkš­ čiai. rasti trūks­ t a m a s projekcijas. P a n a š i ų u ž d a v i n i ų s p r e n d i m o p a v y z d ž i ų pateikta § 11..

ta sąvoka a p i m a e r d v i n į daikto įformos ir m a t m e n ų suvo­ k i m ą p a g a l jo projekcijas ir visų d u o m e n ų . r a d i m ą . nors ir glaudžiai su jais susiję. kuriuos galima skirti skaitant brėži­ nius. Išvardysime pratimus. kuriuose n a u d o j a m i v a i z d i e j i . > M e s laikysimės to požiūrio. kuriuose r a n d a m i realūs daiktai. liai Kas yra t i k s l i n g i a u — ar su klase frontaJiai skaityti b r ė ž i n i u s iš plakatų ir diafilmų. n a u d o j a n t vaizdinę me­ džiagą. o kartais ir d i a m e t r a l i a i priešingų požiūrių. pasitenkin­ d a m i tik d a i k t ų e r d v i n i ų f o r m ų s u k ū r i m o s r i t i m i . a t v a i z d a i ( b r ė ž i n i o p a ­ lyginimas su vaizdžiuoju brėžiniu. ar individualiai nagrinėti kiekvieno moki­ nio brėžinį? Aišku. _ T o k i u p a v y z d ž i u g a l i b ū t i 136 p a v e i k s l o ( v a d o v ė l y j e ) k l a u s i ­ mai. y. 6. d a u g u m a k l a u s i m ų turi remtis brėžinio projekcijų metodu. Antra. M o k a n t i s daikto vaizda­ v i m o budų. 4. Ypač veiksmingi pratimai iš diafilmų.proceso ypatybė kol k a s vis dar nevienodai aiškinama. ( p a v y z d ž i u i . 5. kurių reikia j a m p a ­ g a m i n t i ir kontroliuoti. kitas — k l a u s i m u s pateikti brėžinio skaitymo tvarka.. nes d a u g i a u susijęs su ž m o n i ų ž o d i n i o m ą s t y m o veikla ir brėžinio skaitymo darbo metodai n e s u t a m p a su brėžinių braižymo metodais. Vienodų daiktų. mokytojas nuosekliai nagrinėja brėžinį. J a u pradiniuose m o k y m o etapuose. P i r m a . T a č i a u d i d a k t i n ė šio . iš p r a d ž i ų yra n a u d i n g a frontaliai skaityti brėžinius. yra Mokytojo uždavinys — skaitant brėžinį mokyti vaikus nuosek­ protauti. ir visa klasė j u o s gerai m a t o . mokinių brai­ žytų eskizų ir brėžinių p a l y g i n i m a s su specialiai paruoštais pa­ vyzdžiais). Priklausomai nuo m o k y m o periodo. kuriame pažymėtos pašalinti numatytos dalys. kad vieni m o k i n i a i s t e n g i a s i iš k a r t o suvokti brė­ žinyje atvaizduoto daikto formą ir jo m a t m e n i s . r a d i m a s pagal jų brėžinius. i š s k i r i a n t ( i š r e n k a n t ) s u j u n g i a m ą de­ talę (pavyzdžiui. baigiant visą p a m o k ą trunkančiais pratimais. Sąvoka „brėžinio skaitymas" apibrėžiama dviem teiginiais. kaip reikia suprasti „brėžinio skaitymą". a t r i n k t i b r ė ž i n į ati­ t i n k a n č i ą detalę iš v i e n o d o s formos. vertingesni yra įtvirtinantys tą m e d ž i a g ą klausimai. 7. pernelyg susiaurina sąvoką. tam G a l i a u s i a i reikia stengtis įpratinti tikra tvarka. išmokyti skaityti brėžinį — vadinasi. t. K i e k v i e n a m m o k o m o j o darbo etapui įtvirtinti b ū t i n a i reikia skaityti brėžinį — p r a d e d a n t nuo t r u m p ų p r a t i m ų per pamoką. tikslinga pasitelkti vaiz­ dines priemones ir duoti m o k i n i a m s uždavinių. Po frontalių brėžinio skaitymo pratimų tikslinga individualiai nagrinėti brėžinius reikiama tvarka. detalių palyginimas su ruo­ šinių brėžiniais ir technologinių kortelių eskizais. D i d a k t i š k a i tokie p r a t i m a i v e r t i n g i tuo. k u r i a m e yra sutartiniai ženklai. R e m i a n t i s šia a n a l i z e . 2. Kiti. K a d m o k i n i a m s būtų aiš­ ku. kuriuos sprendžiant reikia aktyviai mąstyti. Kartais mokiniai nagrinėja v i e n ą v a i z d ą . k a d jie n e tik p a d e d a suvokti a t v a i z d u o t o daikto e r d v i n e s savybes. 8 . išmokyti mokinius žodžiais tiksliai apibūdinti brėžinyje atvaizduotą daiktą. n u s t a t o m a de­ t a l ė s forma ir g a l i a u s i a i jos m a t m e n y s . dažnai nuo m a t m e n ų nagrinė­ jimo. n e s u g r e t i n d a m i jo su kitais. Aiškinant sutartinius ženklus ir žymėjimus. suformuoti brėžinio skaitymo sistemą. mokiniai dažniausiai nesusidaro i š s a m a u s ir aiškaus daikto vaizdo. VII klasės mokiniai dar negali nustatyti visų duomenų. T a i p „ s k a i t y d a m i brė­ ž i n į " . o vė­ l i a u a n a l i z u o j a a t v a i z d u s . P a g a l juos mokiniai iš pradžių nagrinėja p a g r i n d i n į įrašą. sutapatina brėžinių skaitymą ir brai­ žymą. bet ir kitą brėžinyje esančią informaciją. 9. po to s u ž i n o . Pakvietęs m o k i n į prie ekrano ir p a t e i k ę s j a m a t i t i n k a m u s klau­ simus. 1. klausimai gali keistis. vadinasi. po jų vadovėlyje pateikti ir atsakymai. Šioje klasėje svarbiausia yra ruošti vaikus skaityti brėžini. s u p a p r a s t i n t i i r kt. nes e k r a n e gau­ n a m i didelių m a t m e n ų atvaizdai. Kiti p r a d e d a n u o kokio nors šalutinio klausimo.su d v i e j ų i r d a u g i a u d a i k t o v a i z d ų b r ė ž i n i a i s . B r ė ž i n i ų s k a i t y m a s . kurių reikia a t v a i z d u o t a m daiktui p a g a m i n t i bei k o n t r o l i u o t i . P a s t e b ė t a . Pasitaiko visiškai prieštaringų. p a v a i z d u o t ų įvairiose padėtyse. k o k i e a t v a i z d a i yra p a g r i n d i n i a m e b r ė ž i n y j e . V i e n o v a i z d o brėžinio. dar nesuvokę daikto formos. Daugelis metodininkų daugiausia dėmesio kreipia j įvairius braižymo būdus. Tokį m e t o d ą atitinka brėžinių skaitymo pratimai. Kaip tai g a l i m a pasiekti? Vienas b ū d a s — atitinkamai p a r i n k ­ ti brėžinius. 3. kaip reikia teisingai atsakyti į klausimus. priešingai. P r a d e d a n t mokyti skaityti brėžinius. ir t i k s l i a i apibūdinti žodžiu. Modeliavimas pagal brėžinį. bet su m a t m e n ų nukrypi­ m a i s detalių). BRĖŽINIŲ SKAITYMAS Mokyti skaityti b r ė ž i n i u s yra vienas p a g r i n d i n i ų braižybosk u r s o u ž d a v i n i ų . Brėžinio palyginimas su vaizdžiuoju brėžiniu. galima pradėti spręsti svarbiausią mokymo uždavinį — skaityti brėžinius: formuoti tinkamus metodus ir ypač mokyti n u o s e k l i a i skaityti.§ 10. Ji gali būti tokia: mokinius skaityti -brėžinį . pa­ l y g i n i m a s . Įvairios darbo brėžinių skaitymo formos naudojant detales i r į r a n k i u s j i e m s a p d i r b t i i r kt. ir pratimai. kad brėžinio skaitymas — tai ypa­ tingas specifinis procesas. Daikto brėžinio radimas pagal jo ruošinio atvaizdą. Vaizdžiojo brėžinio radimas pagal brėžinį. medinių detalių s u n ė r i m a i ) . Daikto formos suvokimas pagal brėžinį.

Antrajame etape metodiniu požiūriu geriausiai brė­ ž i n i u s skaityti p a g a l p l a n ą . o k l a u s i m a i s yra t i k r i n a m o s m o k i n i ų žinios arba jais nukreipiamas mokinių dėmesys į vienas ar kitas n a g r i n ė j a m o b r ė ž i n i o a p i p a v i d a l i n i m o bei j a m e a t v a i z d u o t o daik­ to formos ypatybes. S p r e n d ž i a n t geometrijos uždavinius. K i t ų t a š k ų ir linijų p a d ė t i s r a n d a m a b r a i ž a n t . Ji p a d e d a taikyti įgytas ž i n i a s praktikoje ir p a l e n g v i n a mokytojui sistemin­ gai išdėstyti geometrinio braižymo elementus. 5. Y p a č s v a r b u p a b r ė ž t i . B r a i ž a n t bet kokį s u j u n g i m ą . M o k y m o pradžioje pirmą ir trečią p u n k t ą reikia s u j u n g t i . . K a d tokios analizės reikia.) Tai yra b e n d r a s visokių s u j u n g i m ų braižymo elementas. Teiginių. Š a b l o n o b r ė ž i n i o dešinėje pateikti tie g e o m e t r i n i o b r a i ž y m o v e i k s m a i . G e o m e t r i j o s k u r s a s dėstomas naudojant erdvines figūras ir pertvarkymų idėjas. Jeigu mokiniai iš anksto supažindinami su planimetrinėmis sąvokomis kartu su stereometrine propedeutika. P a v y z d ž i u i . J u o a n k s č i a u ir n u o s e k l i a u to mokysime. rodo dar vienas faktorius. § 4 ) . m o k i n y s pritaikys įgytas žinias. "kurie m u m s a t r o d o v i s a i a i š k ū s . dėl to braižymo tvarka nekelia abejonių. kurių padėtis nurodyta m a t m e n i m i s ir kurioms nubraižyti papildomų grafinių veiksmų nereikia. artimais braižybos kurse taikomiems metodams. išeitis aiš­ ki — tokios a n a l i z ė s reikia mokyti. jų grafinė veikla būna sėkminga. sprendžiant planimetrijos uždavinius. m o k i n y s n e s u p r a n t a . D ė s t y d a m a s geometrinio braižymo būdus. B u s k a l b a m a apie atvaizdo kontūro brėžimo tvarką. Mokiniai IV—VI klasėje įsisavina pagrindines geometrines sąvokas.smailųjį ir bukąjį k a m p ą . Be t o . P a g r i n d i n i o įrašo skaitymas: a) daikto pavadinimas. b) bendra daikto forma. mokytojo k l a u s i m a i iš p r a d ž i ų turi pratinti m o k i n i u s skaityti brė­ ž i n i u s n u r o d y t a t v a r k a . 2. Tačiau dažnai mokinys negali jų pritaikyti praktiškai. o g i m i n i n g ų u ž d a v i n i ų v i s u m ą . J e i g u jis p a m i r š o arba žino netvirtai. § 11. Reikia mokyti spręsti ne atskirai pateiktą uždavinį. Tai s u p r a n t a m a ir nekelia abejonių. kad m o k o m a j a m e darbe būti­ nai reikia atlikti atvaizdų grafinės sudėties analizę. kaip buvo r e k o m e n d u o j a m a ir kitais atvejais. Nustatęs. n e s d a r n e ­ į p r a t ę s a n a l i z u o t i g r a f i n ė s v a i z d ų s u d ė t i e s . k a i p m o k i n i a i (su­ p r a t o brėžinį.1. p a r o d y t a vadovėlio 1 2 1 p a ­ veiksle. k a d ' d a u g e l i o brė­ žinio taškų ir linijų padėtį iš anksto nustato brėžinyje pateikti m a t m e n y s . T o k i a a n a l i z ė p a v a i z d u o t a v a d o v ė l i o 126 p a v e i k s l e . 4. . išmokyti m o k i n i u s geometrinio braižymo elementų n ė r a sunku. kaip p a r o d y t a v a d o v ė l i o 124 p a v e i k s l e . Aišku. m o k y t o j u i t e n k a p o d u tris k a r t u s p a s a k o t i : i š p r a d ž i ų d a r y k š i t a i p . M o k y d a m i e s i vaikai kar­ tu sužino apie dvimatę ir trimatę geometriją. k a d bū­ t i n a i reikia rasti j u n g i m o centrą ir j u n g i m o taškus. taip p a t sujungti . kad t a m uždaviniui išspręsti reikia n u b r ė ž t i 60° k a m p ą . taip pat k a m p ų braižymo bei dalijimo su skriestuvu ir l i n i u o t e . J a u p r a d i n ė s e klasėse ( I — I I I ) s u s i p a ž į s t a m a s u dau­ geliu plokščių ir erdvinių figūrų sąvokų. gali pasižiūrėti į užrašus arba į vadovėlį. k a i j ų reikia b r a i ž a n t d a i k t ų b r ė ž i n i u s (žr. N o r i n t nubraižyti brėžinį. kurį g e o m e t r i n i o braižymo e l e m e n t ą reikia taikyti konkre­ č i u atveju. Ar visuomet tai s u p r a n t a moki­ nys?! B ū t e n t dėl to. smailiojo ir bukojo k a m p o j u n g i m ų braižymo būdą. o v ė l i a u — k o n t r o l i u o t i . Iš pradžių r a n d a m i taškai ir b r ė ž i a m o s linijos. įgyja b r a i ž y m o ir m a t a v i m o įgūdžių. M o ­ kinys mechaniškai laikosi pateiktos braižymo tvarkos. mokytojas turi. k u r i u o s vaikai turi įsigyti prieš p r a d ė d a m i mokytis braižybos. P a ­ vyzdžiui. (Kaip tai atlikti. o dėl to. c) vaizdo mastelis. 3. reikia atlikti t a m tikrus geometrinio braižymo veiksmus. t i k s l i n g i a u pateikti b e n d r ą sta­ čioj o.1. — v a i z d ų g r a f i n ė s s u d ė t i e s a n a l i z ė . k a d n e s u p r a n t a . p a s k u i t a i p i r 1. Visa tai turi m o k y t o j ą įtikinti. n a u d i n g a remtis braižy­ mo metodais. ku­ rių reikia darbui atlikti. Daikto gabaritiniai matmenys. aiškų. k a d n e ž i n o . N u m a t o m a p l a č i a i t a i k y t i m o k i n i ų p e r m a t e m a t i k o s p a m o k a s įgy­ tas žinias. b) medžiaga. kaip b r a i ž y t i . Todėl va­ dovėlyje nėra viena kitai s t a t m e n ų linijų brėžimo su skriestuvu ir liniuote. b ū t i n a i reikia rasti j u n g i m o c e n t r ą ir taškus. apie kurią buvo kalbama anksčiau. m e d ž i a g ą apibendrinti. tuo daugiau laimėsime. N e g a l i ne dėl to. kurios g a u n a m o s skaitant brėžinį. Atvaizdų skaitymas: a) atvaizdų charakteristika. I š n a g r i n ė j u s v a d o v ė l i o 126 p a v e i k s l ą . Braižybos vadovėlyje a t s i ž v e l g i a m a į geometrijos turinio ir m o k y m o m e t o d ų p a k e i t i m u s ir tas ž i n i a s bei m o k ė j i m u s .Vadinasi. D ė l to y p a t i n g ą r e i k š m ę įgyja a n t r a b r ė ž i n i o a n a l i z ė s kryptis. T u o m e t vaikų d ė m e s į g a l i m a su­ telkti į konkrečias žinias. numatyta nau­ dotis braižymo įrankiais. c) daikto dalių forma. kad mes išanalizavome šabiono_ vaizdo grafinę sudėtį. k a d n e s u ­ vokia. s u j u n g t i stačius k a m p u s duoto spin­ dulio lankais. . B e n d r a s s u s i p a ž i n i m a s su brėžiniu. G E O M E T R I N I S B R A I Ž Y M A S P r o g r a m a rekomenduoja nuosekliai mokyti geometrinio brai­ ž y m o e l e m e n t ų . M a t m e n ų . Tai p a d e d a susidaryti darbo su įrankiais įgūdžiams. Po to braižomi sujungimai. sutartinių ženklų ir įrašų skaitymas. o a n t r ą p u n k t ą visai praleisti.

ir m o k i n i ų darbą. ar racionalūs geometrinio braižy­ mo budai per braižybos ir m a t e m a t i k o s p a m o k a s .. figūrų . T r e č i u atveju — per plačiai taikomas „klasikinis įrankių derinys — s k r i e s t u v a s — l i n i u o t ė " . p a g a l s p e c i a l i a i j o p a r u o š t ą m e t o d i k ą a p ­ skaičiavo. b . k a m p a i n i u ir reišina. s a n . k a m painio) krašto s u t a p d i n i m a s su tašku. šimtaprocentinis racionalumo koeficientas pasiekiamas naudojan­ tis skriestuvu. c). k h e.braižymo. N e s i g i l i n a n t į teoriją. B r a i ž a n t dviejų bendros padėties susikertančių tiesių j u n g i m ą . Nagrinėjant geometrinio braižymo elementus. apskritimų dalijimo ir įbrėžtų daugiakam­ pių braižymo. . N . M o k y t o j a s š į r e i k a l a v i m ą p a b r ė ž i a v i e n ą k a r t ą ir.s. jis p a l e n g v i n a ir s a v o . įrankio krašto n u s t a t y m a s apskritimo liestinei brėžti. daugiau jo nekartoja. Visos kitos p a g r i n d i n ė s operacijos yra . — p a p r a s č i a u s i o s p r e n d i m o o p e r a c i j ų skaičius. reikalavimas iš pradžių rasti j u n g i m o centrą. liestinių ir jun­ g i m ų b r a i ž y m o . pateikti viduri­ nės mokyklos braižybos ir geometrijos vadovėliuose. — faktinis operacijų sknicius. kai i š a n k s t o n e p a ž y m ė t i apskri­ t i m o d a l i j i m o t a š k a i ( 1 1 8 p a v . Jeigu mokytojui pavyksta keletą kurso skyrių išdėstyti api­ b e n d r i n t a i . C i a r a c i o n a l i a u b r a i ž y t i n a u d o j a n t rei­ š i n a i r k a m p a i n į s u 60° k a m p u . laikantis atgyvenusių geometrinių tradicijų.Vadinasi. vieno įrankio keitimas kitu braižant. V a d o v ė l y j e pateikti du į b r ė ž t o j a p s k r i t i m ą l y g i a k r a š č i o tri­ k a m p i o braižymo būdai. i š a n k s t o n e p a ž y m ė j u s d a l i j i m o taškų. kiek p a r e n g i a m ų j ų ir kiek grafinių operacijų reikia atlikti t a i k a n t įvairius g e o m e t r i n i o b r a i ž y m o būdus. CepHH MaTeMa-nnecKaH. n e s dėl t o s u n k i a u b ū t ų i š d ė s t y t i m e d ž i a g ą i r pa­ didėtų vadovėlio apimtis. netinkamai juos naudojant. k a m p a i n i o per­ kėlimas arba jo pasukimas apie tašką brėžinio plokštumoje. kaip ką tik b u v o /paaiškinta. svarbus d a r vienas klausimas — braižymo metodų racionalumas. b r ė ž i a m o s nereikalingos tiesės. vidurinių mokvklų — 5 9 — 6 2 % ir ž e m i a u s i a s yra geometrijos v a d o v ė l i u o s e — 3 7 — 4 5 % . j e i sta­ t a u s k a m p o kraštinių j u n g i m a s duoto spindulio lanku bus brai­ ž o m a s skriestuvu ir reišina. skriestuvo kojelių žingsnio keitimas. Vienas m o k y t o j a s . k a m p a i n i u ir reišina arba skriestuvu ir dviem kam­ painiais. čia p. Buvo tyrinėjami geometrinio braižymo būdai. B r a i ž a n t dviem k a m p a i n i a i s ir skries­ t u v u . a). r a c i o n a l u m o k o e f i c i e n t a s s u m a ž ė s iki 7 7 % . n e s tas b r a i ž y m o m e t o d a s yra n e r a c i o n a ­ lus. s . Buvo pateikta išanalizuoti. 3. ^Racionalesnis yra braižymo su reišina ir k a m p a i n i u s u 60° k a m p u b ū d a s . 1 H. P i r m u atveju — reišina p a k e i č i a m a liniuote ir kampainiu. A p s k r i t i m o d a l i j i m o į p e n k i a s l y g i a s d a l i s su s k r i e s t u v u ir rei­ š i n a vadovėlyje nėra. X X X I V . g a l i m y b ė s . kad n e g a l i m a šiuo metu vadovėlyje m o k i n i a m s pateikti atskirų ir racionalesnių b r a i ž y m o b ū d ų .H0HajibH0CTH reoMeTpiwecKHX n o CTpoeHHii uiKOJifaHoro Kypca TCpieHKH. k a d a u k š t ų j ų m o k y k l ų ir tech­ nikumų braižybos vadovėliuose pateiktų geometrinio braižymo elementų r a c i o n a l u m a s neviršija 7 2 — 7 9 % . . a p s k r i t i m o a r b a l a n k o b r ė ž i m a s s k r i e s t u v u . Tą patį g a l i m a pasakyti ir apie įbrėžto į a p s k r i t i m ą taisyklin­ g o š e š i a k a m p i o b r a i ž y m ą . . To paties uždavinio braižymo įvairiais budais r a c i o n a l u m a s išreiškiamas formule: G e o m e t r i n i o braižymo b ū d a i neracionalūs blogai parinkus įran­ kius. taško b r ė ž i m o p a g a l d u o t a s dvi j o projekcijas i r elipsės braižymo atvejai. HccjieAOBanne pau. XapbKOB. mat­ l a n k i o s k a l ė s i r kt. Tuo požiūriu vertindami naujo vadovėlio geometrinio braižy­ mo būdus. pieštuko s m a i g a l i o arba skriestuvo adatos s u t a p d i n i m a s su skalės p a d a l a . nepakankamai įvertinamos konstrukcinės kampainio. iš anksto pažymėjus dalijimo taškus. T y r i m a i r o d o . Bbin. a p s k r i t i m o d a l i j i m o bei įbrėžtų d a u g i a ­ k a m p i ų b r a i ž y m o u ž d a v i n i a i n a g r i n ė j a m i k a i p e k v i v a l e n t u s i r kt. o . Tačiau autoriai m a n o . li e p h e u. matlankio) kraštą. — «yųeH. o po to j u n g i m o taškus — tai sujungimų braižymo metodų a p i b e n d r i n i m o r e z u l t a t a s . metodiniuo­ se l e i d i n i u o s e ir kt. A n t r u a t v e j u — b e r e i k a l o k e i č i a ­ m a s skriestuvo kojelių žingsnis. P a t y r ę mokytojai per d a u g m e t ų i š b a n d ė įvairius geometriniobraižymo metodus ir atrinko racionaliausius. atkarpų dalijimo. taško žymėjimas pieštu­ ku. a i š ­ k i n d a m a s kitus sujungimus. t. XapbKOBCKoro rocneflHHCTHTyTa (})H3BOcnHTaHHS». k a m p a i n i o viršūnės su­ t a p d i n i m a s su erdvės arba linijos tašku. atskirais atvejais g a l i m e p a s a k y t i štai ką. kuri bus e i n a m a v ė l i a u ) .o. M.grafinės: tiesės b r ė ž i m a s p a g a l liniuotės (kampainio. Vadovėlyje p a t e i k t a s b e n d r a s dviejų tiesių (124 pav. Buvo tyrinėjami visi tiesių brėžimo. šį u ž d a v i n į g a l i m a pateikti kaip vienodai nutolusių n u o duotos tiesės arba kreivės taškų geometrinės vietos n u s t a t y m o tikslą (čia j a u l i e č i a m e t e m ą . C e r n e c k i s p r i ė j o i š v a d ą . M a ž i a u r a c i o n a l u s b r a i ž y ­ m a s su skriestuvu ir reišina iš anksto p a ž y m ė j u s . k a d tie u ž d a v i n i a i b r a i ž y m o r a c i o n a ­ l u m u nėra ekvivalentiški. P a r u o š i a m o s i o s operacijos yra šios: liniuotės (reišinos. 1960.dalijimo taškus ( 1 1 8 p a v . R K = ^ r • 100%. Jie aprašyti dauge­ lyje m e t o d i n i ų d a r b ų . kai duota kraštinė. negu braižyti su skriestuvu. P a s t a r a i s i a i s m e t a i s š i u o k l a u s i m u p r a d ė t i moksliniai tyrinėjimai. . a t l i k ę s š į d a r b ą '.) j u n g i m o b r a i ž y m o m e t o d a s b u s r a c i o n a l u s (koeficientas 1 0 0 % ) . k a m p ų braižymo ir dalijimo. Apskritimo dalijimo ir įbrėžtų d a u g i a k a m p i ų braižymo uždavi­ niai vadovėlyje pagal sprendimo būdą nelaikomi skirtingais.

p r o j e k c i j ų p e r k e l t i m a t m e n i s į a k s o n o m e t r i n ė s ir. Trys jų yra visų pripažinti. Taigi. t. D a b a r jiems galima aiškinti m a t m e n ų rašymo tvarką. j o k i ų es­ kizų braižymo metodų esminių pakeitimų nereikia. K a d a n g i šis d a r b a s d a b a r l a b a i s v a r b u s .formą s u d a r a n t y s k ū n a i 107 p a v e i k s l e nuspalvinti. J a i m o k y t o ­ j a i g e r a i ž i n o . i š aksonometrinių į statmenąsias. kaip ir kitose panašiose iliustracijose m o k i n i o p a s t a n g o s spręsti u ž d a v i n į n u k r e i p i a m o s t a m tikra kryptimi. ir paaiškinti. M o k i n y s iš pra­ džių įrašo kiekvieno geometrinio kūno dydžio matmenis. reikia tik šiek tiek s u p a p r a s t i n t i m o k i n i ų s a v a ­ rankiško darbo reikalavimus. P i r m a s — mokyti brėžti daikto simetrijos ašis (kur jų reikia) ir g a b a r i t i n i u s s t a č i a k a m ­ pius. n a g r i n ė j a n t iliustra­ cijas. r o d a n t i s dviejų cilindrinių skylių p a d ė t į . v a i z d u s braižyti e i n a n t nuo „dalies į v i s u m ą " . nagrinėjant matmenų rašymo klausimą. V a d o v ė l y j e m a t m e n ų r a š y m a s a i š k i n a m a s įvade. S p r e n d ž i a n t . T o k s yra p i r m a s šio m o k y m o etapo u ž d a v i n y s . k ą p a t a r t i . ESKIZŲ BRAIŽYMAS 7 pav. k u r i u o s j ų taikyti i r kt. P a t i e m s m o k i n i a m s tai atlikti iš p r a d ž i ų sunku. Kurso dėstymo pradžioje m o k i n i a m s . P a p r a s t a i šios t e m o s m e t o d i n ė s rekomendacijos nurodo. sprendžiamas Antras uždavinys — išaiškinti. S i o skyriaus p r a t i m u s p a g e i d a u j a m a pateikti taip. Reikia t r u m p a i paaiškinti. Kad m o k i n i a m s būtų lengviau mokytis. Sis k l a u s i m a s yra s u d ė t i n g a s -dėl t o .eskizus. D a i k t o . o antru atveju — „nuo visumos į d a l į " . nustatyti vaizdų skaičių ir kokia tvar­ ka braižyti eskizą atsižvelgiant į daikto formą. žinoti. lai'kantis s p r e n d i m o sistemos. kad m a t m u o . T u o m e t u . o po to daiktą sudarančių geometrinių kūnų tarpusavio padėties matme­ nis. m a t m e n ų r a š y m o įgūdžiai turi būti nuolat tobulinami. ra­ š o m a s ne nuo kraštų. rodyklės (skritulėliai su r o d y k l ė m i s ) . Tokių pačių spalvų yra jų vaizdieji brėžiniai. pridedant vieną daikto dalį prie kitų visuose vaizduose. M o k i n i a i j a u yra p a s i ­ r u o š ę a n a l i z u o t i s u s k a i d y t o j g e o m e t r i n i u s k ū n u s daikto formą. Toliau einant kursą.. kuriose pavaizduota t a m tikra taisyklė. n a g r i n ė j a n t šį paragrafą. Iš p r a d ž i ų m o k i n y s turi išskaidyti daikto formą į p a p r a s t u s g e o m e t r i n i u s k ū n u s . atliekant pagalbinius pratimus. pravartu remtis 7 pa­ veiksle p a r o d y t u p l a k a t u .su j i e m s n a u j a g r a f i ­ n i o d a r b o f o r m a . a t v i r k š č i a i . V a d i n a s i . y. k a i v a i k a i d a r t i k s u s i p a ž į s t a . o po to § 14. kodėl taip reikia. kurie m a t m e n y s k o o r d i n u o j a daikto a t s k i r ų elementų tarpusavio padėtį. T a č i a u mokytojas turi žinoti. o tarp jų centrų. T a m tikslui § 14 pateiktos užduotys iš statmenųjų. kad jie pa­ dėtų įtvirtinti m a t m e n ų r a š y m o m e d ž i a g ą ir u g d y t ų m o k i n i ų erdvi­ nę vaizduotę. reikia žinoti. reikia a p i b e n d r i n t i ir įtvirtinti anks­ čiau įgytas m a t m e n ų rašymo žinias. kuriuos taiko konstruktoriai arba technologai brai­ ž y d a m i brėžinius. paaiškinti detalių m a t a v i m o b ū d u s . kokius m a t m e n i s ir kur brėžinyje reikia įrašyti. kaip rašyti daikto atskirų geo­ m e t r i n i ų elementų tarpusavio padėties m a t m e n i s . (Kiti d u n u r o d o . kaip pa­ rinkti svarbiausiąjį vaizdą. Sią užduotį mokiniai atliks išmokę a n a l i z u o t i brėžinį. kad. M a t m e n ų rašymą brėžiniuose mokytojas turi nuolat prisi­ minti.matmenų r a š y m o taisyk­ lės buvo pateikiamos atskirais pavyzdžiais. m e t o d i n ė j e l i t e r a t ū r o j e yra įvai­ rių n u r o d y m ų .§ 12. kad kuo geriau būtų galima išdėstyti brėžinyje visus b ū t i n u s j o v a i z d u s . kurios atkreipia dė­ mesį į tam tikrą brėžinio dalį. kur ir koks m a t m u o turi būti brė­ žinyje. k u r i a m e yra įvairių m a t m e n s r a š y m o atvejų. D a b a r p a g e i d a u j a ­ ma m a t m e n ų rašymą aptarti visapusiškai. . Reikia pa­ brėžti. § 13. . J a m e yra įvairūs m a t m e n ų r a š y m o at­ vejai. nes jie neturi reikiamo p a t y r i m o . k a d d a r n e g a l i m a m o k i n i ų m o k y t i t ų m a t m e n ų rašymo būdų. Tai yra svar­ b i a u s i a s šio m o k y m o p e r i o d o u ž d a v i n y s . apibendrinti tas žinias n a g r i n ė j a n t brėžinį. MATMENŲ RAŠYMAS BRĖŽINIUOSE R a š a n t m a t m e n i s svarbu laikytis t a m tikrų taisyklių.. Tokį plakatą tikslinga n a u d o t i iš pat pradžių apibendrinant m a t m e n ų r a š y m o taisykles. Sito mokyti reikia nuosekliai. k a d r e i k i a p r a t i n t i m o k i n i u s n a g r i n ė t i daiktą kaip geometrinių kūnų „ s u m ą " arba „skirtumą" ir braižyti vaizdus: pirmu atveju „ d i d i n i m o " būdu. išskirti daiktą s u d a r a n č i u s g e o m e t r i n i u s k ū n u s ir nustatyti jų tarpusavio p a d ė t į . P r i e š n a g r i n ė j a n t šį skyrių. kaip išdėstyti arba iliustruoti eskizų b r a i ž y m o tvarką. p r a t i m u s t i k s l i n g a skirti tik t i e s i o g i a i į t v i r t i n a n t m o k o m ą j ą m e ­ džiagą. g a n a s u d ė t i n g a s m a t ­ menų rašymo uždavinys gerokai palengvėja. Po to plakatą g a l i m a n a u d o t i mokinių apklausai arba po­ kalbiui su jais. K o k i a t v a r k a braižyti .

bet ne kokioje nors kitoje pdėtyje. turi­ me d a i k t ą 1) padėti prieš akis. susiformavo savaime. o d i r b a n t j i s p a i m a m a s į r a n k a s tik a t s k i r ų jo d a l i ų formai patikslinti. i. T a č i a u patys „išoriniai" veiksmai p a r e n k a m i skirtingai. 5) k a d a k y s i š p r a d ž i ų a p i m t ų daiktą visą. bet atsukta tiesiai. J e i g u . J a u J. O ji svarbi. kaip jis m a t o daiktą. m a ­ t y m a s vyks teisingai.— P. liečia tiktai vieną m o k y m o proceso dalį — dėstymą. o bent vienos neišlaikius.) ' 1. P i r m i a u s i a j i e k r u o p š č i a u tyrinėjo daiktą. dėl t o p a d a r ė d a u g klaidų. Tokiomis objekto stebėjimo sąlygomis. r e m d a m a s i s tuo. Komenskis.. iki šiol n e t u r i v i e n i n g o s n u o m o n ė s nei metodininkai. J. Trečiu atveju d a u g i a u s i a buvo o p e r u o j a m a minti­ nai. ir m i n t i n o u ž d a v i n i o s p r e n d i m ą pakeičia realiu 1 v e i k s m u s u d a i k t u . . jau nepaveiks. daiktas turi nejudėti. o trečiu — o p e r a v i m u v a i z d i n i a i s (daiktas ir stebėjimo t a š k a s n e ­ kinta) . braižydami eskizą. p a t i k s l i n a m a iškyšų. o p e r a v i m u d a i k t a i s . B r a i ž a n t eskizus. Čia labai svar­ bu. Vadinasi. y. k a i p r e i k i a dirbti. Kita jo dalis — m o k y m a s i s . Atidžiai t i r i a m o s daikto dalys. o piešė d a i k t ą iš s t e b i m o s p a d ė t i e s ( m i n t y s e jo n e p e r t v a r k y ­ d a m i ) . M o k i n i a m s reikia tai nurodyti. ruošiantis braižyti piešinį. 2) nelabai toli.Sios ir daugelis kitų t i n k a m ų rekomendacijų. labai m a ž a i turėjo įtakos mokinių veiksmų pobūdžio pakeitimui. A n t r u atveju m o k i n i a i į s i m i n ė v a i z d ą ir m i n t y s e iš d a l i e s atkūrė jį. dėl to vėl p a d a r ė keletą spe­ cifinių k l a i d ų. m o ­ k i n i a i dirbo kitokiais d a r b o m e t o d a i s . b r a i ž y d a m i . D a u g e l i u atvejų m o k i n i a i . kaip elgiasi mokiniai braižydami eskizą. kai m o k i n i a i galėjo daiktą pasukti. E s a n t n e k i n t a m o m s objekto ir stebėjimo taško p a d ė t i m s . nesusidarys mokomojo darbo metodų. kokius mato. Tikrovės objektų stebėjimo m e t o d a i turi tiesioginį po­ v e i k į projekcijų b r a i ž y m o m e t o d a m s . V i s ų š i ų s ą l y g ų t i k s l i a i l a i k a n t i s . Daikto stebėjimas. P e d a g o g i n i a i r a š t a i . k a i p m o k i n i a m s parodyti 'daiktą. 6 ) t u o m e t apžiūrėtų jo atskiras dalis. B e to. D a i k t ą apžiūrėti reikia labai atidžiai prieš p r a ­ d e d a n t dirbti. bet g a l i m a laisvai p a s i r i n k t i s t e b ė j i m o tašką (stebėjimo iš įvairių pusių m e t o d a s ) . i. 231. Pavyzdžiui. . vadinasi. D a u g u m a pripažįsta. b r a i ž a n t eskizą.— visai nevyks a r b a vyks b l o g a i " '. bet tiesiai prieš akis. išty­ rus. V I I — I X klasės mo­ k i n i a i s t e n g i a s i i š k a r t o p r a d ė t i b r a i ž y t i e s k i z ą . kuriomis n e g a l i m a pa­ keisti j o erdvinės padėties. K o m e n s k i s atkreipė dėmesį. Daiktas stebimas šiais etapais: (Prieš p r a d e d a n t braižyti eskizą. d a ž n a i j i e atvaizdus tiesiog piešia tokius. stebėkime. i š s a u g o d a m i daikto dalių erdvines savybes ir santykį. d a u g i a u rėmėsi erd­ viniu vaizdiniu ir pačiomis braižomomis projekcijomis. jie ne brai­ žė. Toks būdas labiausiai lavina mokinių erdvinę vaizduotę. forma bei p a d ė t i s . 8) prie kiekvienos dalies apsistodamas tol. o po to toliau esančias dalis. 7) ir tvarkingai n u o p r a d ž i o s iki g a l o . mokiniai nemoka jų sujungti brėžinyje. kuriuo jau iš dalies buvo galima remtis braižant brėžinį. kaip mokinys supranta mokytojo aiškinimus.daikto b r ė ž i n į i š n a t ū ­ ros. nuo objekto stebėjimo sąlygų. N o r s mokytojas ir siūlė prieš pradedant braižyti stebėti ir išnagri­ nėti daikto formą ir jo konstrukciją. B e to . A p m ą s t ę s . vėliau b r a i ž o m a ­ me eskize trūko detalių. Kaip t o k i a m s t e b ė j i m u i v a d o v a u t i . kitu atveju — r e g i m o j o s u v o k i m o są­ lygų keitimu (nejudamai padėtas daiktas stebimas iš visų p u s i ų ) . didelę reikšmę turi suvokimo ir veikimo pro­ c e s ų ryšys. J i s ski­ riasi nuo stebėjimo. A. bet m o k i n i a i to n e d a r ė . 3) . stebėdami daiktą ir išskirdami iš pradžių arčiau. 4) kad prieša­ kinė daikto pusė būtų ne nugręžia ar pakreipta. jis „Didžiojoje didaktikoje" nurodė: „Kai n o r i m e tikrai matyti. Daiktas paviršutiniškai a p ž i ū r i m a s iš visų pusių jo bendrai formai suvokti. mokiniai.daiktų s t e b ė j i m o m e ­ todai nesuformuoti arba. Iš anksto n e p a k a n k a m a i išanalizavus daikto formą.ne kaip nors iš šono. Sia veikla m e s per m a ž a i d o m i m ė s . objektą tyrė detaliau. S i u o atveju formavosi a i š k e s n i s daikto vaizdinys. Tai verčia vienu atveju mokymo procese r e m t i s . Vadinasi.Netgi n u o l a t aiškinant daikto stebėjimo tvarką ir jo tikslus. M o k i n y s darbą atliks savaip. kaip mokiniai moka „matyti" daiktą jį stebėdami ir vaizduoti plokštumoje. remiantis daikto erdviniu vaizdiniu. skylių ir t. į v a i r i a i i š s i d ė s č i u s i o s e r d v ė j e . K a i p vystosi e s k i z ų b r a i ž y m o m e t o d a i . &9 . ko reikia. yra y p a t i n g a s p r o c e s a s . prik­ lauso m o k i n i ų darbo m e t o d a i ir pobūdis. Kol i š s i a i š k i n s i m e šių trijų m e t o d ų reikšmę. 9) k o l v i s k a s b u s tiksliai su­ vokta s u v i s a i s s k i r t u m a i s . kad m o ­ kinių „protinių" veiksmų m e t o d u s reikia formuoti pereinant nuo „išorinių" prie minties veiksmų. mokiniai realiai nesuvokia jų padėties natūroje ir negali jų įsivaizduoti. n e p a s t e b i n t mokytojui. . kai ruošiamasi braižyti brėžinį (eskizą) s t a t m e n ų j ų projekcijų s i s t e m o j e . m o k y t o j o n u r o d y m a i . kurios yra pa­ k a n k a m a i gerai ž i n o m o s . K a i -daikto d a l y s . 1986. M o k i n i a i p a p r a s t a i daiktą stebi ir b r a i ž o k a r t u . kuri d e r i n t ų s i su šiuo m o m e n t u b r a i ž o m u vaizdu. nei psichologai. P i r m u atveju. g a l i m a atskleisti. tai jokie n u r o d y m a i . J u k g a l i m a žiūrėti g a n a ilgai ir n e p a s t e b ė t i to. k a s susiję su kiekvieno m o k i n i o veikla (protiniais ir praktiniais v e i k s m a i s ) . Kitaip mokiniai neįsisavins žinių. tai. braižydami eskizą. braižant eskizą. O matyti g a l i m a įvairiai. bet deramu atstu­ mu. stengiasi įsivaizduoti daiktą tokioje erdvinėje padėtyje. 2. dar blogiau. — K. s u t a p d i n a m o s plokštumoje. įdubų. kaip reikia braižyti eskizą. pavyzdžiui. k a d vaikus reikia mokyti s t e b ė j i m o m e n o .

n u b r a i ž o tik p u s ę v a i z d o iš viršaus. p r a d e ­ d a m a s n u o p r a k t i n i ų p a v y z d ž i ų . K I R T I M A I I R P J Ū V I A I T e m a „. nors su pjūvių klasi­ fikacija m o k i n i a i s u s i p a ž i n s šiek tiek vėliau. Todėl daugelis mokinių ir braižydami brėžinį stengiasi įsivaiz­ duoti daiktą tokiose padėtyse. atitrauk­ t a . e s a n t i k e r t a n č i o j e p l o k š t u m o j e d e t a l ė s d a l i s išskirta atvaizde storesnėmis linijomis. t. S u V I I k l a s ė s m o k i n i a i s reikia s i s t e m i n g a i dirbti. kad su tokiais sutartiniais v a i z d a v i m a i s . Visų jų aiškinti mokykloje ne­ reikia. taip pat ir brėžinių brai­ ž y m o bei skaitymo p r a t i m a i . G r e t i n i m o b ū d u vadovėlyje p a r o d y t a . g a u t o s mintyse per­ kertant daiktą viena ar keliomis plokštumomis. parodyta šiek tiek nutolusi. nors iš pradžių ir nepateikta kirtimų.3. V I I I klasės p r o g r a m o j e reko­ m e n d u o j a m a apibendrinti žinias apie projektavimo metodus. T o k s p a v y z d y s t e m o j e pateiktas. Kirtimuose medžiagos grafiškai žymimos pagal GOST-ą 2 . P r i e š p r a d e d a n t n a g r i n ė t i t e m ą ^Kir­ t i m a i ir pjūviai" per pirmą p a m o k ą . Vadovėlyje p i r m i a u i š d ė s t o m i kirtimai. jie j a u buvo s u s i p a ž i n ę m o k y d a m i e s i kirti­ m u s ir pjūvius. k a d vien iš j i e m s ž i n o m ų atvaizdų ne visada g a l i m a a i š k i a i į s i v a i z d u o t i d a i k t o f o r m ą . S i a m e paragrafe m e s sutelkėme dėmesį į daikto . J e i g u šio r e i š k i n i o m o k y t o j a s n e p a s t e b i . Brai­ ž a n t pjūvį. k u r i a m e kir­ t i m a s a p i b r ė ž i a m a s kaip atvaizdas figūros. ku­ riose p a v a i z d u o t o s k e r t a n č i o s i o s p l o k š t u m o s . daikto dalis. kaip p a p r a s t e s n i at­ vaizdai. ( B r a i ž a n t eskizą. kurie taikomi braižant eskizus. ar teisin­ gai nubraižyti atvaizdai. kad detalės vidinei formai perteikti būtinai reikia dar vieno atvaizdo — pjūvio. m i n t y s e p a š a l i n a m a . Prieš prade­ dant aiškinti „pjūvio" sąvoką. Iš p r a k t i k o s ž i n o m e . Dėl to mokytojas. Mokydamiesi piešti. Kaip žinoma.ą 2 . Atidžiai stebima daikto forma. Reikia atkreipti dėmesį j vieną šios temos iliustracijų p a n a u ­ dojimo momentą. p r a d ė d a m a s nagrinėti pjūvius. pagal G O S T . y. Yra devyni ž y m ė j i m a i . vadovėlyje p a r o d o m a .stebėjimo me­ todus. o po to — pjūviai. b r a i ž y d a m i . kurios atitinka vieną ar kitą jo v a i z d ą . norint patikslinti kurios nors dalies formą. Vadovėlio autoriai labai atsargiai iliustravo pjūvio braižymą. (ii . V a d o v ė l i o a p i b r ė ž i m a s a t i t i n k a G O S T . o jei reikia kuo aiš­ kiau perteikti detalės vidinę formą. t a i n e t e i s i n g a s daikto stebėjimas gali labai pakenkti mokinių erdvinės vaizduotės vystymuisi. g a u n a m ų kertant keletu plokštumų. taiko tokius pratimų pavyzdžius. ( B a i g u s braižyti eskizą. Siai m e d ž i a g a i n a u j a j a m e vadovėlio leidime skirtas atskiras paragrafas (§ 2 0 ) . n e m e t a l i n i ų m e d ž i a g ų ir medžio žymėjimų pavyzdžiai. Paprastieji pjūviai. norint patikslinti. P a k a r t o t i n a i paviršutiniškai a p i ž ū r i m a s daiktas tokioje pa­ dėtyje. Išmokti gerai skaityti ir braižyti brėžinius m o k i n i a i gali tik į s i s a v i n ę šią m e d ž i a g ą . Taigi vadovėlyje iš pradžių apibrėžta „pjūvio" sąvoka. Tuo atveju eskizų braižymas duos m a ž a i naudos. rei­ kia m o k i n i a m s priminti. P o t o a p i b r ė ž i a m a s kir­ t i m a s . 4 — n u b r a i ž y k k i r t i m u s tų daikto vietų. Su kai kuriais kitais grafiniais m e d ž i a g ų žymėjimais mokiniai susipažins vadovėlio 10 skyriuje nagrinėdami statybinius brėžinius. Iliustracijose ta daikto dalis. 3 užduotyje — rasti k l a i d a s kirtimuose. kad kai kurių detalių formai perteikti brėžinyje anksčiau nagrinėtų atvaizdų — vaizdų ir k i r t i m ų — n e p a k a n k a . 181 i r 183 p a v ! ) . k a i p a t v a i z d ų trūkiai. P r o g r a m o j e jai nagrinėti skiriama d a u g laiko. s k i r i a s k i r t i m a m s n a g r i n ė t i . pavyzdžiui. P r i r e i k u s g a l i m a p a a i š k i n t i š į a t v e j į n a g r i n ė j a n t 162 p a ­ veikslą.) 4.— taikomas pjūvis ( t a r i a m a s detalės kirtimas viena arba keletu p l o k š t u m ų ) . nes daugelis gamybinių ir mokomųjų brėžinių braižomi taikant pjūvius ir kirtimus. a n a l i z u o j a n t n e p i l n u s atvaizdus.) v a i z d ų j į brėžinį ir brėžinį statmenųjų projekcijų sistemoje. 1 ir 2 u ž d u o t į ga­ l i m a atlikti iš rankos. m e d ž i a g ų brūkšniavimas. kaip jie vaizduoja jį plokštumoje. todėl vadovėlyje pateiktas atitinkamas tekstas. 2 2 p a r a g r a f e pateikti tik m e t a l ų . 3 0 6 — 6 8 . kaip detalės a t s k i r ų ele­ m e n t ų formai paaiškinti taikomas kirtimas. frontalųjį pjūvį. a i š k i n a m a s kirtimų išdėstymas brėžinyje. k a d m o k i n i a m s apie tai reikia dažniau_ priminti. vadovėlio 7 skyriuje. mokiniai pri­ eina išvadą. Periodiškai apžiūrimas daiktas. p a g a l kurią bus b r a i ž o m a s jo eskizas. § 14. taip.ą galima iškeltinį kirtimą braižyti daikto atvaizdo trūkyje. A n a l i z u o d a m i tos p a č i o s d e t a l ė s (172 i r 173 pav. M e d ž i a g a i įtvirtinti vadovėlyje pateiktos keturios u ž d u o t y s : 1 užduotyje reikia nubraižyti tiktai svarbiausiąjį v a i z d ą su įterp­ tuoju kirtimu. kuriuose kertančiosios plokštumos n e s u t a m p a su detalių simet­ rijos p l o k š t u m o m i s . nes daugelis jų. Todėl. Tačiau p a g a l programą „trūkiai" nagrinėjami vėliau. 3 0 5 — 6 8 . Vadovėlyje kartu su b e n d r o m i s žiniomis apie pjūvius pateik­ tos ir kai kurios pjūvių žymėjimo taisyklės. V a d o v ė l i o § 2 7 . jie įprato matyti tris daikto m a t a v i m u s .) 5. f o r m u o t i j ų teisingą požiūrį į daiktą. kuri yra tarp stebėtojo ir kertančiosios plokštumos. N u r o d y s i m e k a i k u r i a s v a d o v ė l i o m e d ž i a ­ gos apie paprastuosius pjūvius dėstymo ypatybes. o po to ji paaiškinta. pavyz­ d ž i ų .Kirtimai ir p j ū v i a i " v i d u r i n ė s m o k y k l o s braižybos k u r s e yra labai svarbi. N o r i n t p a r a d y t i p j ū v i u i p r i k l a u s a n č i ą k i r t i m o f i g ū r ą (175. M o k i n i a i turi i š a n a l i z u o t i d e t a l ė s brėžinį ir įsitikinti. Kirtimai. esanti tarp stebėtojo ir kertančiosios plokštumos. 2 — nubraižyti iškeltinį kirtimą.

) p a a i š k i n t a . kurių reikia vaizdui paversti pjūviu. P a t e i k s i m e labai efektyvią ir t a u p a n č i ą laiką m o k i n i ų ž i n i ų b e i m o k ė j i m ų f o r m a v i m o m e t o d i k ą . Ne mažiau svarbu ir mokėti parinkti patį racionaliausią pjūvį (priklausomai nuo kertančiųjų plokštumų padėties. kaip vieno iš sudėtingiausių braižymo būdų. Tai atitinka G O S T . s t i p i n ų i r kt. k a d s u d ė t i n g i e j i pjūviai v a d i n a m i l a i p t u o t a i s i a i s . Cia m o k y m o procese nuosekliai kinta v a i z d i n g u m o faktorius. — M . P a l y g i n u s įvairiais b ū d a i s atliktus ir skirtingo turinio atvaiz­ dus. t a i p p a t s t r a i p s n y j e : K ) . : FIpo­ cBemeHHe. kad visų šių atvejų n e į m a n o m a detaliai išnagrinėti mo­ kykloje. Ne 1 ) . b r a i ž y m a s ) . M e d ž i a g a taip su­ s k a i d y t a t o d ė l . kodėl e g z i s t u o j a dvi s u d ė t i n g ų j ų pjūvių rūšys. kuriame nu­ r o d y t a . pagrindinis ir baigiamasis etapas. vadovėlyje apibrėžtas sudėtingasis pjūvis. M e d ž i a g a a p i e (pjūvius v a d o v ė l y j e d e r i n a m a s u p a p i l d o m o m i s žiniomis. braižyti n e b a i g t u s a t v a i z d u s ir kt. : FIpocBemeHHe. parodyta kertan­ čiųjų plokštumų padėtis vaizdžiajame brėžinyje (šiame etape esančios prieš kertančiąja plokštumą detalės dalys neatitraukia­ m o s ) . Mokytojas turi į tai atsižvelgti d a r y d a m a s kalendorinį planą.). p a g r i n d i n i a i ir p a p r a s č i a u s i atvejai. j u n g t i dalį vaizdo su dalimi p j ū v i o ir kt. 2. Nebaigtų brėžinių nubraižymas. kad jas atlikti būtų g a l i m a per t r u m p i a u s i ą laiką. komponuoti atskirai pateiktus vaizdus. pjūvių priklausomybė duotiems atvaizdams. ir laužtiniais. P a s t a r a i s i a i s m e t a i s atlikti m e t o d i n i a i darbai įgalino l a b a i racionaliai organizuoti mokymo procesą ir jį gerokai sutrum­ pinti.305—68. palygini­ mas. S u d ė t i n g i e j i pjūviai. <J>. ir «riyTH coBepuieHCTBOBaHHH MeToflHKH očyieHHH i e p i e H H i o » ( M . — 128 p . kaip braižomi laiptuotieji ir laužtiniai pjūviai. apie m a t m e n ų r a š y m ą pjūviuose. kaip rei­ kia brūkšniuoti detales aksonometrinėse projekcijose ir techni­ niuose piešiniuose. kuris brėžinyje išsamiai perteiktų daikto formą. vėliau — nebaigti brėžiniai ir p a g a l i a u atvaizdai. pateiktas sudėtingųjų pjūvių žymėjimas. jei ker­ tančiosios p l o k š t u m o s yra lygiagrečios. k a d m o k y m o procesą čia s u d a r o iš eilės einantys parengiamasis. paaiškintos m a t m e n ų rašymo panašiuose detalės atvaizduose taisyklės. Brėžinių su pjūviais skaitymas. kodėl vienai ar kitai detalei reikia taikyti vietinį pjūvį. Brėžinių su pjūviais braižymas. todėl pjūvių braižymas įeina į daugelį kitų mokomųjų uždavinių (taško projekcijų. po to atskirai pateikiami brėžiniai su pjūviais. vadovėlyje p a r o d y t a . B a i g d a m i pjūvių. T a m tikslui reikia žodinių arba lentelių formos atsakymų. 1 Detaliai š i metodika išdėstyta knygoje: A .a s n u s t a t o k u r i o n o r s a t v a i z d o tik b r a i ž y m o taisykles. atkreipsime dėmesį dar į vieną svarbią aplin­ kybę. Iš pradžių tai vaizdieji atvaizdai — techniniai piešiniai. pavyzdžiui. 1983. pjūvių braižymą aksonometrijoje. naudoti kalkę grafiniams d u o m e n i m s a t g a m i n t i . suformuluoti ir paaiškinti taikomi b r a i ž a n t pjūvius s u p a p r a s t i n i m a i ir sutartiniai v a i z d a v i m a i (išilginiai plo­ n ų s i e n e l i ų . n u o kurios p r i k l a u s o geri m o k y m o s i r e z u l t a t a i . Reikia atkreipti mokytojo dėmesį dar į vieną temos „Pjūviai" d ė s t y m o ypatybę. Brėžinių. e s k i z ų i r kt. esantis m o k i n i a m s pateikiamų uždavinių sąlygose. kokią padėtį u ž i m a kertančiosios plokštumos. daiktų eskizų braižymą taikant pjūvius i r kt. nustatoma. M o k i n i a m s skirtos s a v a r a n k i š k o pjūvių braižymo užduotys turi būti taip sudarytos. Reikia pažymėti dar vieną teigiamą minėtos mokymo metodi­ kos ypatybę. tai v a d o v ė l i s p a g r i n d ž i a .e tokio apibrėžimo ir nėra. dėstymo apžvalgą. Vadovėlyje rašoma. taip pat ir apie y p a t i n g u s pjūvių atvejus pla­ č i a u išdėstyta kituose v a d o v ė l i o p a r a g r a f u o s e .P a r a g r a f e „Paprastieji pjūviai" pateikta pjūvių klasifikacija p a g a l kertančiųjų p l o k š t u m ų ipadėtį ir apibrėžtas vietinis pjūvis. nuosekliai a n a l i z u o j a m i daiktų geometrinių elementų atvaiz­ dai. B o t b h h h h k o b « 0 6 aKTyaJibHbix B o n p o c a x MenoiiHKH očy^eHHH l e p i e m u o * . P a g a l k e r t a n č i ų j ų p l o k š t u m ų s k a i č i ų p j ū ­ viai skirstomi į p a p r a s t u o s i u s (kai k e r t a m a viena p l o k š t u m a ) ir s u d ė t i n g u o s i u s (kai k e r t a m a k e l i o m i s p l o k š t u m o m i s ) . kai brėžinyje briaunos projekcija s u t a m p a su simetrijos ašimi. T u o re­ miantis. K a r t u v a d o v ė l y j e p a r o d y t a s d a l i e s v a i z d o ir d a l i e s pjūvio j u n g i m a s . V a d o v ė l y j e a t s k i r a i s p a v y z d ž i a i s (188 ir 189 p a v .ncTBO. H . K o 3 J i o B a «H3yieHHe TeMM «CeqeHHH h pa3pe3bi» no h o b o h nporpaMMe» (IIlKOJia h npon3BO. Vadovėlio paragrafe „Pjūviai aksonometrinėse projekcijose"' dėstoma. 1 9 8 1 . Š i o s t e m o s m e d ž i a g a a p i e d a l i e s v a i z d o ir d a l i e s pjūvio su­ j u n g i m ą brėžinyje. — 106 p. n o r s m o k i ­ nių grafiniam paruošimui braižybos kurse skiriama mažai laiko. 4. Pagal etapus 1. Kad mokiniai juos sąmoningai įsisavintų. Šiai t e m a i mokykloje skirta d a u g laiko. Aišku. vietinio pjūvio. šią metodiką mokomasis darbas skirstomas į keturis . p j ū v i a i ) . dalies vaizdo ir dalies atitinkamo pjūvio j u n g i m o ir kt." Svarbu j a u mokykloje išmokyti mokinius s ą m o n i n g a i parinkti vieną ar kitą atvaizdą. nors G O S T . pa­ g a l u ž d a v i n i o s ą l y g ą p e r t v a r k o m i a t v a i z d a i i r b r a i ž o m i n a u j i at­ vaizdai. t r ū k s t a m ų b r ė ž i n y j e v a i z d ų . J o s e s m ė ta. k a d 'būtų g a l i m a į v a i r i a i s p r a t i m a i s g e r a i įtvir­ tinti teorines žinias. kad pagal kertančiųjų plokštumų padėtį (viena kitos atžvilgiu) sudėtingieji pjūviai skirstomi į laiptuo­ tuosius ir laužtinius. J i p a d e d a s ą m o n i n g a i i r tvir­ tai įsisavinti m o k o m ą j ą m e d ž i a g ą . j e i g u G O S T . 3. sugretinti su brėžiniais. ) . T a č i a u . jei kertan­ čiosios plokštumos susikerta. T o d ė l v a d o v ė l y j e p a t e i k t i tik .ą 2. 1977. kuriuose p a v a i z d u o t i kirtimai ir pjūviai.

) . j ų r e i k i a a n k s č i a u į g y t o m s t e o r i n ė m s ž i n i o m s įtvir­ tinti ir p a g i l i n t i . . kol suvokia šio v a i z d a v i m o b ū d o e s m ę ir ypatybes. frontaliai braižomas brėžinys. tolygiai i š s i d ė s č i u s i ų v i e n o d ų daikto e l e m e n t ų (221 p a v . C i a p a r o d y t a i r į t e r p t a s i s kirtimas. kad jie taikomi tada. su kuriais mokiniai susiduria mokydamiesi pjūvių braižymo metodų. Taikant vietinius vaizdus. po to j a u savarankiškai p a r e n k a rei­ k i a m u s pjūvius ir jų atlikimo būdą. o k i t a d a l i s j o k i ų p a p i l d o m ų daikto d u o m e n ų neturi. ) bei p e r t r a u k t i v a i z d a i (223 ir 2 2 4 p a v . sumažėja darbo sąnaudos. o vietinis — vienoje pagrindinių. kaip braižomi simetrinių figūrų (219 p a v . Vietinis vaizdas apribojamas n u t r a u k i m o linija. kai daikto formai patikslinti iš viso vaizdo reikia tik jo dalies. būtent tada. Viena. Iš p r a d ž i ų p a k a r t o j a m i brėžinių b r a i ž y m o trijose pro­ jekcijų p l o k š t u m o s e m e t o d o p a g r i n d a i . kai kokią nors daikto formos ypatybę n e g a l i m a perteikti p a g r i n d i n i u o s e vaizduose neiškreipiant formos ir m a t m e n ų . M e d ž i a g a a p i e t a i p a ­ teikta vadovėlio skyrelyje „Nepilnieji a t v a i z d a i " . kituose dviejuose — su d v i e m v a i z d a i s . pjūvio. po to išmoksta a t p a ž i n t i j u o s brėžinyje. Iš p i r m o žvilgsnio visi trys tos temos uždaviniai gali atrodyti vienodi — mokiniai turi perskaityti brėžinį. k a d iš dviejų v a i z d ų brėžinyje d a r n e g a l i m a aiškiai suvokti de­ talės formos. Be to. Todėl pirmiausia jie braižo uždavinio sąlygoje iš anksto nurodytus pjūvius. b r a i ž y m ą ) . T a č i a u taip nėra. bet brėžinyje daikto forma lieka visiškai aiški. b) aiškinant naują medžiagą. todėl. mokėjimus ir įgūdžius (klasės einamieji ir kontroliniai darbai ir kt. apie brėžinyje reika­ l i n g ą atvaizdų skaičių detalės formai perteikti. I. b r ė ž i n i o s k a i t y m o u ž d a v i ­ nyje reikia ir braižyti: p i r m a m e — nubraižyti brėžinyje t r ū k s t a m a s detalės paviršiaus taškų projekcijas. reikia atkreipti m o k i n i ų d ė m e s į . t a i k a n t s k e r s m e n s . kaip moki­ n i a i įsisavino vieną arba kitą m e t o d ą . patogiau naudotis brėžiniais. p a a i š k i n u s p a p i l d o m ą j į vaizdą. s p r e n d ž i a n t b r a i ž y b o s k u r s o u ž d a v i n i u s . d a r b o b r ė ž i n i o ir kt. pateikiamos domojo ir vietinio vaizdo sąvokos.. sumažėja gra­ finio d a r b o apimtis. A n t r a v e r t u s . Reikia pabrėžti. Vadovėlyje paaiškinta. Bendras mokytojų B. ir braižymo bei apipavidalinimo taisykles. § 16. u ž d a v i n i a i labai p a d e d a įtvirtinti n a u j a i įgytas m o k i n i ų ž i n i a s . Aleksejevo ( R y g a ) bei kitų ir m ū s ų per d a u g e l į m e t ų atliktas tiriamasis darbas parodė. N. M o k i n i a m s reikia parodyti. ką ir kaip jie i š m o k o ir kt. reikia nu­ rodyti. taikomus braižant atvaizdus. i r su­ papil­ Braižybos uždavinių sprendimas turi dvejopą reikšmę. formuojami apibendrinti mokinių grafinės veiklos metodai. kad. vadovėlyje aiš­ k i n a m i vietiniai vaizdai.). Kozlovos (Lip e c k a s ) . kad vietiniai vaizdai taikomi tais atvejais. Išaiškinama.Mokiniai iš pradžių susipažįsta su pjūviais. S i a m e skyriuje a i š k i n a m a apie sutartinius v a i z d a v i m u s paprastinimus. Tačiau labai dažnai papildomasis vaizdas žymimas kaip ir vietinis vaizdas. A i š k i n a n t m o k i n i a m s p a p i l d o m ų j ų v a i z d ų paskirtį. K a r t a i s p a p i l d o m a s i s v a i z d a s ž y m i m a s kaip ir vieti­ n i s v a i z d a s .305—68 nustatytus sutartinius vaizdavimus ir supaprastinimus. t a i k a n t b r ė ž i n i u o s e G O S T . T a m tikslui. kad pa­ pildomasis vaizdas g a u n a m a s papildomojoje projekcijų plokštu­ moje. k v a d r a t o ž e n k l ą . mokytojui va­ dovaujant. Pir­ m a m e uždavinyje pateikiamas brėžinys su trimis vaizdais. Apibūdinsime vadovėlio 5—7 skyriaus p r a t i m ų k a i kurias ypa­ tybes. f BŪTINO IR PAKANKAMO ATVAIZDŲ NUSTATYMAS SKAIČIAUS S i u o p a v a d i n i m u vadovėlio 7 skyriuje pateikta m e d ž i a g a yra labai įvairaus pobūdžio. Reikia atsižvelgti į tai. įsisavinti n a u j ą grafinės veiklos formą ir pan. Po to apibendrinamos m o k i n i ų įgytos žinios apie detalių brėžinių skaitymą. KAI KURIOS PRATIMŲ TAIKYMO YPATYBĖS METODIKOS § 15. kuo yra p a n a š ū s ir kuo skiriasi p a p i l d o m i e j i ir vietiniai vaizdai. Pirmoji braižybos pamoka VIII klasėje skiriama praėjusiais m e t a i s i š m o k t o m s brėžinių braižymo ir skaitymo taisyklėms api­ bendrinti. kad ši metodika duoda labai gerų rezultatų ir padeda išvengti n e m a ž a sunkumų. Aiškiau ji gali būti perteikta t r i m i s vaizdais. r e m d a m i e s i brėžinyje vaiz­ duojamos detalės konkrečiomis formos ypatybėmis. t a u p i a u n a u d o j a m a s brėžinio laukas. Ja reikia remtis įsisavinant ir detalių brėžinių skaitymo. Braižybos kurso uždaviniai gali būti sprendžiami įvairiais mokymo etapais: a) ruošiant mokinius nagrinėti naują medžiagą — formuoti naujas sąvokas. t r e č i a m e — v a i z d ą iš k a i r ė s .o 2. kai p a p i l d o m a j a m e vaizde p a r o d o m a tiktai dalis daikto. Be to. a n t r a m e — nubraižyti v a i z d ą iš viršaus. 7 skyriaus pradžioje (§ 27) sisteminamos mokinių žinios apie svarbiausiojo vaizdo p a r i n k i m o principus. Vietinis vaizdas — tai atskiros apribotos daikto pavir­ šiaus vietos atvaizdas. kuris taikomas atvaizdų skaičiui brėžinyje sumažinti. apie atvaizdų s k a i č i a u s s u m a ž i n i m ą . c) tikrinant mokinių žinias. su­ t a r t i n į d e t a l ė s s t o r i o ž y m ė j i m ą i r kt. ) . todėl m o k i n i a m s ir s k i r i a m a nubraižyti trečią — v a i z d ą iš viršaus. nuosekliai sprendžiant uždavi­ nius ir tuo pačiu metu aiškinant kiekvieną veiksmą (pavyzdžiui. G r u b m a n o (Maskva). F r o n t a l i a m ir i n d i v i d u a l i a m d a r b u i gali būti t a i k o m i vadovėlyje pateikti už­ daviniai. S p r e n d ž i a n t antrąjį uždavinį. Vadovėlyje parodyta.

B e t o . Nebūtina jų visų braižyti. jie apima kirtimo kontūro braižymą. o supažindini­ m a s su sukaupta tos srities technine patirtimi lavins mokinius. Iš praktikos paaiškėjo. pateiktą įvairiais grafiniais metodais (aksonometri­ n ė s projekcijos. p j ū v i ų b r a i ž y m o u ž d a v i n i a i s . Š i o m s ž i n i o m s pateikti nereikės d a u g laiko. paruošti mokinius temos „Surinkimo brėžiniai" nagrinėjimui. leisti s a v a r a n k i š k a i rasti a t s a k y m u s . Perteikiant ž i n i a s a p i e d e t a l i ų s u j u n g i m ų a t v a i z d u s . j ą n a g r i n ė j a n t . o ku­ rie — n e i š a r d o m i . nubraižyti pjūvius. b r ė ž i n i a i s t a t m e n ų j ų projekcijų sistemoje ir sche­ miniai atvaizdai). ypač: pačioje m o k y m o p r a d ž i o j e . T a i r e i k i a t u r ė t i g a l v o j e ir. m o k o s i r a š y t i m a t m e n i s . konkrečiais pavyzdžiais supažindinti su standartizacija. brėžinių su jau išmoktais sutartiniais vaizdavimais skaitymo pratimai. 66 § 17. darbo brėžinį p a g a l v a i z d ų j į b r ė ž i n į ir kt. S i s k l a u s i m a s iš dalies yra į d o m u s . pavyzdžiui. pratinti mokinius teisingai suvokti informaciją. taikyti įgytą patirtį. S p r e n d ž i a n t šias problemas. Vėliau jie netenka savo p r a d i n ė s reikš­ mės. l a v i n a erdvine vaizduotę. techninį piešinį. tai i š r a i d ž i ų . p a v y z d ž i u i . įgyja b r ė ž i n i ų t i k r i n i m o į g ū d ž i ų . š i a m e v a d o v ė l i o sky­ riuje pirmiausia a i š k i n a m a įvairių s u j u n g i m ų paskirtis. kad daikto pavir­ š i a u s taškų projekcijų b r a i ž y m o u ž d a v i n i a i yra gera daikto ele­ m e n t ų a n a l i z ė s p r i e m o n ė .a r b a k i t u s l i n i j ų t i p u s ir kt. n a g r i n ė j a n t v a d o v ė l i o 237 p a v e i k s l ą . P a ­ vyzdžiui. palyginti brėži­ n i u s (tų p a č i ų detalių) be kirtimų ir su k i r t i m a i s arba tų p a č i ų detalių brėžinius su įvairiais kirtimais ir panašiai. T a m tikslui aiškinama standar­ tizacija. T a i m a t y t i . derinant su kitais. Tokio tipo u ž d a v i n i a i vadovėlyje pateikti. Tie u ž d a v i n i a i n e tik p a d e d a įtvirtinti i š m o k t ą m e d ž i a g ą . T u o siekiama šių tikslų: išplėsti mokinių techninį akiratį. T e m a „ D e t a l i ų t i p i n i ų s u j u n g i m ų b r ė ž i n i a i " turi didelę lavi­ n a m ą j ą r e i k š m ę . n e r e i k i a p a t e i k t i at­ s a k y m ų . išei­ n a ž o d i s gerai. g a m i n t i ir eksploatuoti dirbinius. T a i p a l e n g v i n a projektuoti. t u r i s p r ę s t i p a t y s . tik t i e m s . T e o r i n e i m e d ž i a g a i įtvirtinti vadovėlyje nurodyti ž o d i n i o brė­ žinių skaitymo pratimai. D a u g e l y j e b r ė ž i n i ų s k a i t y m o ir p j ū v i ų bei kirtimų b r a i ž y m ą uždavinių pateiktos detalės paviršiaus taškų projekcijos. r e ­ m i a n t i s jų t u r i m a patirtimi. Visi darbo brėžinių skaitymo p r a t i m a i vadovėlyje papildyti kontroliniais klausimais. T e m o s „ B ū t i n o ir p a k a n k a m o atvaizdų skaičiaus brėžinyje nu­ s t a t y m a s " m e d ž i a g a i įtvirtinti p i r m i a u s i a turi būti a t l i e k a m i eski­ zų braižymo. t o d ė l . reikia ugdyti mokinių erdvinių transformavimų sugebėjimus. m o k i n i a i tobulina brėžinių braižy­ m o m e t o d u s . bet i r u g d o d a u g e l į s v a r b i ų m o k i n i ų savybių (žr. jeigu mokinys ir neišspręs uždavinio. k u r i o m i s p a ž y m ė t i i š a r d o m ų s u j u n g i m ų p i e š i n i a i . D i d e s n ę jų dalį reikia p a n a u d o t i sava­ rankiškam darbui ir n a m ų užduotims. T a č i a u čia g a l i m a p a p i l d o m a i ir žodžiu skaityti b r ė ž i n i u s su kir­ timais. ku­ r i a m e pateikti i š a r d o m ų ir n e i š a r d o m ų detalių s u j u n g i m ų vaizdieji brėžiniai. d ė s t a n t šią m e d ž i a g ą . spręsdami tokius uždavinius. konkrečiais pavyzdžiais p a r o d o m a p a k e i č i a m u m o reikš­ m ė . Juos spręsdami. Vadovėlyje r a š o m a . G e r i a u v i s o k e r i o p a i a k t y v i n t i m o k i n i ų m ą s t y m ą ir. Kartais taškų projekcijų braižymą galima pakeisti ž o d i n i u uždaviniu — parodyti (rasti) brėžinyje duoto taško vieną ar kitą projekciją arba rasti visose projekcijose k u r i o n o r s detalės ele­ m e n t o taško atvaizdą. o po to n a g r i n ė j a m o s jų grafinio vaizdavimo savybės. k u r i e s u j u n g i m a i y r a i š a r d o m i . N a g r i n ė j a n t t e m ą „Pjūviai". o iš dalies ir probleminio pobūdžio. k u r i e n e g a l i s u ­ vokti detalės formos. P a ­ vyzdžiui. Jei uždavinys išspręstas teisingai. r e m d a m i e s i per darbų p a m o k a s įgytomis ž i n i o m i s . negalės patikrinti savo atsakymo. Siij u ž d a v i n i ų g a l i m a r a s t i k i t u o s e vadovėliuose ir pateikti m o k i n i a m s . 67 . D e j a . braižyti detalių eskizus taikant kirtimus. kad m a š i n ų . T o k i ų p r a t i m ų n e g a l i m a nepaisyti. kuriuose vaizduojami labiausiai paplitę įvairių m a š i n ų mechanizmų ir buitinių įrenginių detalių sujungimai. kuo aktyvesnė bus m o k y m o f o r m a . uždavinius. B e to. T a i at­ likti nesunku. mokiniai mokosi analizuoti detalės formą pagal brėžinį s u n e p i l n a i s d u o m e n i m i s . pagalvoti. kuriuos atliekant reikia ir braižyti. T a č i a u taip suformulavus k l a u s i m ą . K u r s u i paįvairinti vadovėlyje pateikti dar du ar trys tokie įdomūs uždaviniai. m o k y t o j a s t o k i u s u ž d a v i n i u s gali skirti n e v i s i e m s m o k i n i a m s . Žinios bus perteikiamos tuo sėkmingiau. o . taikant pjūvius. T a š k ų projekcijų braižyti nereikia. ir jų skaičių reikia mažinti. parengiamasis etapas spręsti kitiems. Mokiniai. dėl įvairių p r i e ž a s č i ų tų u ž d a ­ vinių vadovėlyje nėra pateikta p a k a n k a m a i . k n y g o s I I s k y r i ų ) . išmokyti naudotis informacine medžiaga ir normalėmis. taikyti vienus. Svarbią vietą turi užimti praleistų linijų b r ė ž i m o u ž d a v i n i a i . M o k i n i a m s skiriama (pavyzdžiui. T a č i a u svarbiausia šioje temoje — išmokyti m o k i n i u s suvokti brėžinius. klasifikuojant p l e i š t u s ) p a t i e m s n u s t a t y t i įvairių p l e i š t ų p a v a d i n i m u s . DETALIŲ TIPINIŲ SUJUNGIMŲ BRĖŽINIAI Bendros žinios apie detalių sujungimų brėžinius. brėžinio su kirtimu braižymą ir techninio piešinio braižymą pagal brėžinį su kirtimu. m e c h a n i z m ų . p a v y z d ž i u i . m o k i n y s turi truputį susimąstyti. sudėtingesniems uždaviniams.Kirtimų braižymo uždaviniais mokytojas paįvairina darbą. reikia ypač atkreipti dėmesį į de­ talių eskizų braižymo iš natūros. K e l e t a s p r o b l e m i n i ų s i t u a c i j ų s u k u r t a v a d o v ė l i o š i a m e i r ki­ tuose skyriuose. Ne bėda. n o r s jie yra m o k i n i ų grafinės veiklos sistemos slriikliirinė grandis. n e ­ p a s i t e n k i n t i tik įvairių s u j u n g i m ų detalių b r ė ž i n i ų b r a i ž y m o tech­ nišku darbu. jei klasė t u o s m e t o d u s g e r a i ž i n o . buitinių įren­ g i n i ų detalių s u j u n g i m a i yra tipiniai.

J e i tų ž i n i ų (mokiniai įgis iš p a p r a s č i a u s i ų p a v y z ­ džių. Su ja susijusi mokykloje d ė s t o m o s m e d ž i a g o s apim­ ties. išdėsčius medžiagą apie standartizavimą ir pakeičiamumą. po to patikrinti. ką r e i k i a ir ko n e r e i k i a įsi­ m i n t i . kad m o k i n i ų m ą s t y m o aktyvinimas p e r p a m o k a s . M e d ž i a g a i įtvirtinti m o k i n i a i atlieka 16 d a r b ą „ P l e i š t i n i o su­ j u n g i m o brėžinys". o į mokė­ jimą n a u d o t i s ž i n y n a i s . D a r b o turinį s u d a r o detalių s u j u n g i m o prizm i n i u pleištu vieno v a r i a n t o iš keturių b r a i ž y m a s . plėtotų m o k i n i ų . efektyvina mokymą. Cia ne atsitiktinai atkreipiamas mokytojų dėmesys į vadovėlio m e d ž i a g o s dėstymo savybes. de­ tales galima rasti žinyne. Vadovėlio užduotyje nuro­ doma. susijusius su žiniomis apie surinkimo brėžinius. N a g r i n ė j a n t d e t a l i ų s u j u n g i m ų a t v a i z d u s i r k i t a s t e m a s . m ū s ų n u o m o n e . remiantis išrašu iš Valstybinio standarto. ar gerai mokiniai supranta paprasčiausius s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s . j i e m s n u r o d o m a . pradėję mokytis braižybos. Skaitydamas toliau tekstą. I tai reikia ypač kreipti mokytojų dėmesį. 249 paveiksle duoti veleno. ką reiškia s k a i t m e n y s . P a r e n k a n t pleištą ir n u s t a t a n t pleišto išdrožos m a t m e n i s . jis sužinos teisingus pavadinimus. D ė l to. p a p r a s č i a u s i ų detalių s u j u n ­ g i m o pavyzdžių gali įsigyti kiekvienas braižybos kabinetas. T u o atžvilgiu yra b ū d i n g a § 31 tema „Pleištiniai ir kaištinial sujungimai". jie nesunkiai supras p l e i š t i n i o s u j u n g i m o s a n d a r ą ir kartu p a g i l i n s ž i n i a s a p i e su­ rinkimo brėžinius. p r i s i m e n a j ų s a n d a r ą . reikia išspręsti vieną svarbų k l a u s i m ą : ką mokinys. j u o s n a g r i n ė d a m i . Todėl. toliau vadovėlyje aiškinama. k o k i a v i e n t i s ų d e t a l i ų pjūvyje v a i z d a v i m o t a i s y k l ė . N a g r i n ė j a m o skyriaus tu­ r i n y s visiškai atitinka tokį p r a t i m ą . Vienas temos „Detalių tipiniai sujungimai" mokymo uždavi­ n i ų — p a r u o š t i mokinius nagrinėti temą „Surinkimo brėžiniai". T a i g i aišku. kurias atlikdami. di­ d e s n i s d ė m e s v s k r e i p i a m a s ne į š a l u t i n i u s k l a u s i m u s . i š kurios kyla d a u g kitų. n a g r i n ė j a n t tipinius sujungi­ m u s . kaip naudotis informacine medžiaga. galima supažindinti mokinius su kai kuriomis surinkimo brėžinių braižymo taisyklėmis ir atkreipti dėmesį į jų apipavida­ l i n i m o savybes. T o l i a u pateik­ tas pleištu s u j u n g t ų detalių s c h e m i n i s a t v a i z d a s . Išnagrinėję pateiktas iliustracijas.0 mokyklos braižybos kurso m e d ž i a g o s apimties ir kitos prob­ lemos. be to. Taip pat paaiškinta. kurį aiškina t r u m p a s tekstas. m o k i n i a i g e r a i p a s i r u o š i a s u p r a s t i s u ­ dėtingesnius surinkimo brėžinius. P r i e š i n g a i . D e t a l i ų s u j u n g i m ų brėžiniai yra p a p r a s č i a u s i s u r i n k i m o brėžiniai. Pleištiniai sujungimai. reikia n a u d o t i s informaci­ ne m e d ž i a g a — išrašu iš Valstybinio standarto. gali ir ko negali įsiminti. 248 paveiksle p a t e i k ­ tas s u j u n g i m o a k s o n o m e t r i n i s atvaizdas. k u r į p a t e i k i a mokytojas arba kuris yra perskaitytas iš vadovėlio. P r o b l e m i n ė s situacijos. ar moka ja naudotis. Seniai atėjo laikas palengvinti mokymąsi n a u d o ­ j a n t i s ž i n y n a i s . Abiejuose p a v e i k s l u o s e virš b r ū k š n e l i ų įrašyti detalių n u m e r i a i . svarbi problema. Apie surinkimo brėžinius mokiniai sužinojo. T a m tikslui tekstas trumpai aiškina. B ū ­ tinai reikia paaiškinti. V a d o v ė l i o 2 4 7 p a v e i k s l e p a t e i k t i v a i z ­ dieji p l e i š t i n i o s u j u n g i m o d e t a l i ų b r ė ž i n i a i . reikia mokyti tai daryti. ir "tuo k l a u s i m u atlikti tyrinėjimai įtikina. Ir autorių patirtis. n e g u tas. 2 4 7 p a v e i k s l e ties n u m e r i a i s p a r a š y t i d e t a l i ų p a v a d i n i m a i . N a u d o j a n t informacinę m e d ž i a g ą . Sunku pervertinti naudojimosi informacine me­ d ž i a g a reikšmę. įrašyti virš b r ū k š n e l i ų . Pateiktas pavyzdys rodo. kad. reikia pabrėžti klausimus. Mokinys. Sį uždavinį palengvina dar tai. kad tvirčiau į s i m e n a m a s tas faktas. iš specialios lenteles išrinkęs m a t m e n i s . kaip b r ū k š n i u o j a m o s gretimos detalės pjū­ vyje. m o k y d a m a s i s braižybos. Juo r e m i a m a s i nagrinėjant kitų tipinių detalių sujungimų brėžinius. atlikti brėžinio skaitymo p r a t i m ą (pavyzdys yra vadovėlio 251 p a v e i k s l e ) . B e to. k u r į n u s t a t o p a t s p a a u g l y s . į s i m i n t i reikia dalyko e s m ę .gauto teisingai išsprendus uždavinį. p r a s m i n i a i barjerai verčia sutelkti dė­ m e s į į n a g r i n ė j a m ą k l a u s i m ą . T o l i a u t i k s l i n g a m o k i n i a m s skirti u ž d u o t į . pleišto ir įvorės brėži­ niai statmenųjų projekcijų sistemoje su reikiamu atvaizdų skai­ čiumi. tokį aiškinimo b ū d ą reikia ir turėti galvoje. praktikos ir k o n t r o l i n i u s darbus. P a g a l i a u 250 paveiksle pateiktas sujungimo surinkimo brėžinys. k a i k e r ­ tanti plokštuma eina išilgai jų. Si m e d ž i a g a turi svarbią reikšmę. Norėtųsi. kad mokytojai praktiniame darbe vadovautųsi vado­ vėlio p r o b l e m i n ė m i s situacijomis. P r a v a r t u skirti m o ­ k i n i a m s specialias užduotis. o s m u l k m e n a s . N a g r i n ė j a n t p a p r a s č i a u s i ų s u j u n g i m ų brėžinius. taip pat ir s a v a r a n k i š k a s darbas su vadovėliu. nereikia drausti mokiniams naudotis informacine me­ d ž i a g a . Patirta. turi nubraižyti du atvaizdus. k u r i ą a t l i k d a m i t u r ė t ų n a u d o t i s i n f o r m a c i n e m e d ž i a g a . kaip. parinkti pleištą ir nustatyti duotojo skersmens velenui pleišto išdrožos m a t m e n i s . D a r b a s atlie­ k a m a s pieštuku A4 formato lape. i š n a g r i n ė j u s p l e i š t i n i o su­ j u n g i m o brėžinį. T o d ė l kyla k l a u s i m a s : kaip turi buti pateikta v a d o v ė l i u o s e informacinė m e d ž i a g a ? Ar reikia ją specialiai m o k i n i a m s apdo- . jie turėtų naudotis informacine medžiaga. atliekant grafinius. D i r b a n t su mokiniu. kodėl surinkimo brėžinys ne visiškai pakartoja atskirų detalių brėžinius. k a d m o k i n i a i su kai kuriais detalių s u j u n g i m a i s j a u s u s i p a ­ žinę.mąstymo akty­ vinimą. kokia vientisų detalių v a i z d a v i m o pjūvyje tai- syki ė surinkimo brėžiniuose. tai j i e m s bus d a u g lengviau suprasti s u d ė t i n g e s n i u s surin­ kimo brėžinius. Tai. taikytų įvairius metodus. kaip r a š o m i brėžiniuose pozicijų n u m e r i a i ir kt. arba tiksliau. Norint patikrinti. kaip b r ū k š n i u o j a m o s pjūvyje gretimos detalės. Virš b r ū k š n e l i ų įrašyti detalių n u m e r i a i .

k u r p r i t a i k o m i ir k o k i a s f u n k c i j a s at­ lieka kai kurie srieginiai sujungimai. kaip informacinę medžia­ gą. k u r i a m e įrašyti paviršių šiurkštumo ženklai. n a g r i n ė j a n č i a m tokį brėžinį. Vadinasi. D ė l t o m o k y k l ų v a d o ­ vėliuose jų pateikti nereikia. n u s t a t o . P l e i š t a s a t v a i z d u o t a s į v a i r i a i s va­ r i a n t a i s . iš standarto „Prizminiai pleištai" a š t u o n i ų skilčių m o k y k l i n i a m e vadovėlyje i š b r a u k t o s trys. bet ir d a u g i a u pa­ našaus pobūdžio iliustracijų m e s m a t o m e įvairiose m o k y m o priemonėse: Mums atrodo. Vadovėlio 256 ir 259 paveiksle pateikti tvirtinimo detalių vaizdieji brėžiniai. t a p o s u p r a n t a m e s n i s m o k i n i a m s . n e t u r i n ­ t i e m s techninio pasiruošimo. pleišto ilgis. pavyzdžiui. ) . bet ir tiks­ l i n g a a p d o r o t i . kas skirtinga ir kas bendra sujungimo ir atskiros detalės atvaizduose. P a n a g r i n ė s i m e . išdrožų suapvalinimo spin­ dulys. a t l i e k a r e i k i a m u s e r d v ė s p e r t v a r k y m u s . roti. Aišku.su s r i e g i n i a i s d i r b i n i a i s i r j ų s u j u n g i m ų b r ė ž i n i a i s . pavyzdžiui. Vadovėlio iliustracijoje yra įvairių pleištinio s u j u n g i m o gra­ finių atvaizdų: aksonometrinis. meriai. Be to. Vadovėlio 257 ir 2 6 0 p a v e i k s l e p a r o d y t a . G O S T . išdrožos gylis I variantui ir II variantui (abiem atvejais pateikiami dydžiai velenui ir įvorei). B a i g i a n t nagrinėti pleištinius sujungimus. pleištų skerspjūvių mat­ menys. T a r p i š a r d o m ų detalių s u j u n g i m ų labiausiai paplitę srieginiai sujungimai. Dėl to jos a t i t i n k a m a i ir a p i p a v i d a ­ lintos. kad moki­ n i a m s skirtas tokias iliustraci­ jas. kuriuose jos vaizduo­ j a m o s sujungtos su kitomis detalėmis. M a t o m e . neturi būti antraeilių žinių. D ė l t o v a r ž t i nių. Beje. T a m tikslui ir pateiktas vadovėlio iliustracijoje vaizdusis brėžinys. T a č i a u m o k i n i u i . P o t o jis n a g r i n ė j a kiek­ v i e n o s s u j u n g i m o d e t a l ė s b r ė ž i n i u s . tie d u o m e n y s j u o s tik k l a i d i n s . ne tik įgalima. P a d i d i n t u m a s t e l i u a t v a i z d u o t a s i š d r o ž ų kirtimas. D ė l "to b r ė ž i n y s s u p a p r a s t ė j o . Dėl to su varžtų. Tokia iliustracija p a d e d a m o k i n i a m s suvokti įvairiais grafiniais būdais pateiktą informaciją. palygina ir sugretina tuos atvaizdus. Visa tai inžinieriui arba technikui įprasta ir s u p r a n t a m a . o a n t r u o j u — du. duotas pilnas įvorės vaizdas vietoj dalinio. Ir f r o n t a l i a j a m e . reikia turėti galvoje. pleišto m a t m u o c arba r. Tai veleno skersmuo. D ė l to mokytis bus aiškiau. k a d brėžinyje įvorė at­ v a i z d u o t a ne visa. sraigtų ir po­ veržlių brėžiniais praktiškai susidurti beveik netenka. bei kai k u r i ų ž y m ė j i m ų . Ž i n y n ų ir Valstybinių s t a n d a r t ų iliustracijos skirtos i n ž i n e r i jos-techniko'S d a r b u o t o j a m s . n a u d o j a m ų tik g a m y b o j e . Vaikai mokykloje ir ją baigę ne kartą susidurs . reikia išanalizuoti tipines klaidas. Apdorota iliust­ racija pateikta 9 paveiksle. lengviau orientuotis. veržlių. Mokinys susipažįsta su sujungimo aksonometriniu atvaizdu ir su jo surinkimo brėžiniu. nėra a t v a i z d ų . k a d lentelėje esantys II varianto duomenys mokiniams jokios naudos neduos. n o r s jau m a t ė varžtus. Sių detalių atvaizdus matome surinkimo brėžiniuose. Pozicijų numeriai nesurašyti.o 8788—68 „ P r i z m i n i a i pleištai" duomenis. iškyla d a u g k l a u s i m ų . ar g a l i m a pateikti be pakeitimų? M e s laikomės pirmojo s p r e n d i m o . P a t e i k i a n t m e d ž i a g ą . Tokia n u o m o n ė ir apie išdrožų ap­ valinimo spindulį. smeiges. veržles. o po jais — a i š k i n a m a s i s tekstas.ne tik šią. to paties standarto „Prizminiai" p l e i š t a i " iliustraciją (8 p a v . p i r m u o j u atveju duoti trys v a i z d a i . G a m i n i ų su sriegiais ir jų sujungimų s u p a p r a s t i n t a s vaizdavi­ mas. s u r i n k i m o brėžinys ir s u j u n g i m o detalių brėžiniai. poveržles ir sraigtus. Tvirtinimo detalės dabar dažniausiai g a m i n a m o s specializuo­ tose gamyklose. Ta­ me brėžinyje įrašyti eilės nu­ 9 pav. Be to. Dėl to nėra p r a s m ė s gaišti laiko tokių atskirų detalių brėžinių braižymui. ir p r o f i l i n i a m e pjūvyje sub r ū k š n i u o t a tik įvorės dalis. smeigių. . smeiginių ir sraigtinių s u j u n g i m ų vaizdavimo taisykles reikia a i š k i n t i i š s a m i a i . P r i e š i n g a i . Panagrinėkime. kurias mokiniai daro braižydami tokių s u j u n g i m ų brėžinius. k a d m o k i n i a i d a r n e s u s i p a ž i n ę su jų elementų p a v a d i n i m a i s ir tų detalių paskirtimi.

a n t r a . Todėl greta vadovėlio 258 paveikslo pravartu demonstruoti pla­ katą. D a u g dėmesio. kad surinkimo brėžiniuose nereikia rodyti šešiabriaunių ir kvadratinių varžtų galvučių. p a a i š k i n a m a . G a l i m a pateikti. t i k s l i n g a n u o ž u l o s linijas n u b r ė ž t i r a u d o n a s p a l v a . kas yra s u p a p r a s t i n i m a s . Po to pridėti veržlės ir poveržlės atvaizdai. kertančioji p l o k š t u m a e i n a i š i l g a i varžto-. M u m s a t r o d o . k a i p v a i z d u o j a m a aklinoji skylė su sriegiu. p a s k u t i n i a i s i a i s m e ­ tais išleista g a n a d a u g įvairių tvirtinimo detalių s t a n d a r t ų ir m o k i n i a m s j u o s e s u s i g a u d y t i n e tik s u n k u .. Įsisavinus šią sunkiai i š m o k s t a m ą m e d ž i a g ą .. y. k a d t v i r t i n i m o d e t a l i ų at­ v a i z d u s j i e m s teks braižyti s u r i n k i m o brėžiniuose. Pasakykite atvaizduotos vaizde iš viršaus kvadratu detalės n u m e r į (tos detalės n u m e r i s yra frontaliajame pjūvyje). kodėl tikslinga taikyti v i e n ą ar kitą s u p a p r a s t i n i m ą ir nerodyti nuožulos ir tarpo. D ė l t o a n k s č i a u kartais s u s i d a r y d a v o keista padėtis. v e r ž l ė s i r p o v e r ž l ė s . P a n a š i a i buvo aiškinant nuožulų vaizdavimą tvirtinimo deta­ lėse. Reikia pabrėžti. J u n g i a m o s e detalėse galima taip pat nero­ dyti t a r p o tarp v a r ž t o strypo ir skylės. T a č i a u dėl to. M o k i n i a i turi suprasti. o virš jo — dvi j u n g i a ­ mosios detalės. T u o jis p a l e n g v i n s mokytis medžiagą. T o d ė l m o k y k l o j e v a r g u a r g a l i m a b r a i ž y t i t v i r t i n i m o d e t a l i ų su­ j u n g i m u s p a g a l s t a n d a r t ų d u o m e n i s . p i r m a . M e d ž i a g ą reikia dėstyti logiškai. p a d a r i u s kūginę n u o ž u l ą .T o d ė l m o k i n i a m s reikia p a a i š k i n t i . Vietoj vieno b r a i ž y m o m e t o d o jie m o k ė s i kelių. r e i k i a skirti k l a u s i m a m s .eiti k a r t u s u g y v e n i m u . k a d jį r e i k i a p a m i r š t i ir aksonometrinių ašių kryptimi atidėti tikruosius m a t m e n i s . k a d braižybos kursui skirtu laiku s u n k u išnagrinėti vis didėjančios apimties informaciją. r u o š i a n t i e m s m o k i n i u s n a g r i ­ nėti 9 s k y r i ų — . Jie sužino. kaip ir aiškinant varžliuį sujungimų. kad braižyti p a g a l s a n t y k i n i u s m a t ­ m e n i s yra lengviau. Matyt. T a m tikslui n a u j a j a m e vadovėlyje iš karto n u ­ rodyta. y. o kartais pagal tikruosius. s u s i d a r a n č i a s varžtų galvučių ir veržlių paviršiuje. kad surinkimo brėžiniuose rekomenduojama tų nuožulų nerodyti. t. mokiniai iš pradžių buvo mokomi netaikomų taisyklių. kuriame varžtinis sujungimas būtų parodytas su nuožulom i s ir tarpu. Toks požiūris. kaip s u p a p r a s t i n t a i nubraižyti susikirtimo linijas. B e to. p a g a l kuriuos r a n d a m i sujungimo detalių santykiniai matmenys. nes jie brėžinių be s u p a p r a s t i n i m ų n e b r a i ž ė . be s u p a p r a s t i n i m ų . k a d m o k i n i a i s u p r a s t ų ( n e Ilk į s i m i n i u ) . o po to pasakyti. M o ­ kykla teisėtai s k u n d ė s i . iš kur g a u n a m a s m a t m e n ų deformacijos k o e f i c i e n t a s 0. skaitant tokius b r ė ž i n i u s .82. supaprastintai. apie santykinius matmenis. Nereikėtų iš p r a d ž i ų kokią nors m e d ž i a g ą nagrinėti detaliai. t a i ­ k y t i s t a n d a r t ų n u s t a t y t u s s u p a p r a s t i n i m u s .š kinti tokiu pat būdu. P a ­ baigoje parodyti trys s u j u n g i m o vaizdai su pozicijų n u m e r i a i s . Kodėl pjūvis subrūkšniuotas įvairiomis kryptimis? S m e i g i n i o s u j u n g i m o b r ė ž i n i o b r a i ž y m o procesą g a l i m a pani. taikomais braižant surinkimo brėžinius. Kiek detalių yra s u j u n g i m e ? 5. p r a d i n i ų žinių.„ S u r i n k i m o brėžiniai". kad tai netikslinga. p a d e d a v a i k a m s s u p r a s t i s u r i n k i m o b r ė ž i n į ir. d a r b ą d a ž n a i ne p a l e n g v i n d a v o . Iš p r a d ž i ų a t v a i z d u o t a s v a r ž t a s . kad esantis specifikacijoje s t a n d a r t i n ė s detalės žymėji­ m a s pateikia duomenis. N a g r i n ė d a m i varžtinio sujungimo brėžinį. Va­ dinasi. lengvinantys brėžinių braižymą ir skaitymą. Varžtinio sujungimo brėžinio braižymas vadovėlyje parodytas e t a p a i s . kaip nurodo s t a n d a r t a s . kurių vėliau praktiškai nereikia. Cia verta dar kartą pabrėžti standartizacijos reikšmę liaudies ūkiui. Del |o hj b i ė / i u ) liks linga pateikti technologiniu aspektu. skirtą k i t o m s t e m o m s mokyti. t. tokius klausimus:1. Valstybinio stan­ darto nustatyti supaprastinimai. Tokie sujungimai paprastai braižomi pagal santykinius mat­ menis. -o a p s u n k i n d a v o . mokiniai pirmą kar­ tą susipažįsta su supaprastinimais. kurių reikia s u j u n g i m u i ir jo de­ talėms braižyti. o po to — galiojančių. C i a s v a r b u . M o k i n i a m s reikia pateikti. t u o p a č i u m e t u pateikti d u o m e n i s .o lentelėse. Iv e t a p a i s . antra. bet i r n e b ū t i n a . p a g a l a t i t i n k a m u s santykius. P a p r a s t a i mokymo literatūroje iš pradžių detaliai aiškinama. pavyz­ džiui. kuris patvirtintų informacinės m e d ž i a g o s naudojimo tikslingumą. Mokytojas t u r i a t k r e i p t i d ė m e s į . kaip paiudvln vadovėlio . taupyti laiką. Tokie atvejai j a u pasitaikė ne kartą. atsižvelgiant į sriegio skersmenį. kurie nurodyti atitinkamuose standartuose. B r a i ž a n t varžtinio s u j u n g i m o pjūvį. Tačiau tų standartų paprastai mokyklos neturi. o v ė l i a u p a s a k y t a . Pavyzdžiui. „Veržlė M 1 6 " ? 3. kad s u j u n g i m o m a t m e n y s šiuo atveju nustatomi. veržlių ir varžtų strypų galų nuožulų. k a d v a d o v ė l y j e g r e t a v a r ž t i ­ nio sujungimo braižymo užduoties pateikti klausimai srieginių s u j u n g i m ų b r ė ž i n i a m s skaityti. pateikti pavyzdį. apie standartinių detalių ž y m ė j i m ą s u r i n k i m o brėžinio specifikacijoje. nukryps­ t a m a nuo realių mokymo uždavinių į profesinio (konstruktorinio) lygio k l a u s i m ų n a g r i n ė j i m ą . Ką reiškia žymėjimas „Varžtas M 1 2 X 6 0 " . N o r i n t pabrėžti tokio brė­ ž i n i o paskirtį. kurių reikia jai rasti G O S T . A r r e i k i a j u o s s u b r ū k š ­ niuoti? 2. Mokiniai jau iš pat pradžių mokosi varžtinio sujungimo brėžinį braižyti taip. moki­ n i a m s p a p r a s t a i kyla k l a u s i m a s : „ K a i p nustatyti. 4. m o k i n i a m s iš p r a d ž i ų buvo aiškinama. P e r ­ nelyg atsidėjus darbui su tvirtinimo detalių standartais. tokie varžtinio s u j u n g i m o s a n ­ t y k i a i p a t e i k t i v a d o v ė l i o 2 5 8 p a v e i k s l e . k a d s u r i n ­ kimo brėžiniuose sujungimo detalių matmenys nerašomi. Tačiau vaikai apskritai gali nesuprasti. N a g r i n ė j a n t a k s o n o m e t r i n ė s projekcijas. k a d m o k y t o j a s t u r i . koks b ū t e n t v a r ž t a s (arba kita detalė) čia a t v a i z d u o t a s ? " Todėl reikia p a a i š ­ kinti. pirma. nagrinėjami braižymai. Atitinkamose brėžinio vietose pateikti koeficientai.

Reikia parodyti. g a l i m a m o k i n i a m s paaiškinti sriegių profilių s k i r t u m u s ir jų žymėjimų sistemą. M o k y m o praktikoje d a ž n i a u s i a i a t l i e k a m i vie­ no tipo pratimai — arba srieginių s u j u n g i m ų brėžinių braižymas. sutartinis r a i d i n i s profilio ž y m ė j i m a s . P r a d ė s i m e n a g r i n ė t i m e d ž i a g ą a p i e s r i e g i ų v a i z d a v i m ą i r žy­ mėjimą.skylė. kaip taisyklingai brai­ žyti b r ė ž i n i u s . j u n g i a m ų sriegiais arba tvirtinimo detalėmis. b . nuo didesniojo. 262 paveiks­ 10 p a v . žymint sriegius (išskyrus vamzdinį ir kūginį). Jei n e p a a i š k i n a m a . tikslinga suda­ ryti l e n t e l ę . Mokinys. pradėję sriegius žymėti savarankiškai. kad šiuo atveju yra teisingas c) a t s a k y m a s . Tokios užduotys gerai paruo­ šia mokinius detalizuoti surinkimo brėžinius.261 paveiksle. D ė s t a n t sraigtinio s u j u n g i m o braižymo taisykles. M36 kair. L y g i n a n t įvairių tipų s r i e g i u s bei jų žy­ m ė j i m u s . Apžvelgsime mokinių grafinių darbų klaidas. m o k i n i u s tikslinga (supažin­ dinti su iliustracijomis. atitinkančias išorinį sriegio skers­ m e n į skylėje. iš kur a t s i r a n d a ir kaip braižomas kūginis elementas skylės gale. S p r ę s d a m i šiuos uždavinius.. pabrėžti. g r e t a t e i s i n g ų ž y m ė j i m ų k a r t a i s verta. kaip tokių klaidų galima išvengti. s r i e g i n i o su­ j u n g i m o brėžinį reikia detalizuoti. kurios atsiranda braižant detalių. Sraigto atvaizdas labai panašus į varžto atvaizdą. p a t e i k t i i r n e ­ teisingus. k u r i p a s i t a i k o vaizduojant skylės gale kūginį e l e m e n t ą . Tačiau..galės p e r s k a i t y t i į v a i r i u s žy­ mėjimus. p o t o t a p a t i s k y l ė atvaizduota su sriegiu. vaizduo­ jančiomis taisyklingą ir klaidingą tų elementų braižymą. kaip budingas mokinių klaidas. A p i b e n d r i n t a i i š m o k ę s s r i e g i ų ž y m ė j i m ą . b.5 LH. Ją atlikdami. pavyzdžiui: vietoj raidės.5. y. kaip ir s m e i g i n i a m e sujungi­ me. Tai reikia panaudoti aiškinant medžiagą. k a i b r ū k š n i u o j a m a tik iki linijų a t i t i n k a n č i ų skylės s r i e g i o i š o r i n į skersmenį. peržiūrėjęs atsa­ kymus. m o k i n i a i brėžia iškeltinės linijas n u o v i d i n i o s k e r s m e n s .5 m m ? A t s a k y m a i g a l i būti keli — v i e n a s jų bus t e i s i n g a s .. — k l a i d i n g a s b r ū k š n i a v i m a s . brėžinius. kad iškeltinės linijos. o 263 p a v e i k s l e . Kad išvengtume klaidų braižy­ dami a k l i n ą s i a s s k y l e s s u . Iš -pradžių atvaiz­ d u o t a a k l i n o j i . kad skylių su sriegiu braižymo klaidos daromo!s labai dažnai. Po to g a l i m a pereiti prie konkrečių sriegių žymėjimo. Būdingų klaidų d u o m e n y s p a d e d a m o k y m o procesą organizuoti taip. kad būtų g a l i m a j ų i š v e n g t i . kurie n u r o d o m i žymėjime. ž y m i n č i o s s r i e g i o tipą. arba jų skaitymas. rašo skersmens ženklą. m o k i n i a i turi atkreipti dėmesį į sutartinį išdrožų vaizda­ vimą. Iš pradžių tikslinga atskleisti žymėjimų sistemą apibendrin­ tai.Xl. n e n u r o d o žingsnio (kada to r e i k i a ) . kad i š o r i n i o skers­ m e n s m a t m u o yra d i d e s n i s . T o k i o j e l e n t e l ė j e (žr. ir kodėl pjūvio brūkš•niavimo l i n i j o s b r ė ž i a m o s i k i i š t i ­ sinės p a g r i n d i n ė s linijos. laikydami jį išoriniu. t. Pirmą kartą su sriegiais mokiniai susipažino vadovėlio 8 s k y r i a u s § 30. V a d i n a s i . Aklinoji skylė su sriegiu ir įsriegta s r a i g t o d a l i s v a i z d u o j a m a beveik taip pat. Iš savo patirties žinome. K a d sriegių žymėjimą būtų lengviau išmokti. o kituose p a d a r y t o s bū­ dingos klaidos: a) b) c) d) M36 kaki. žymėjimo pavyzdžiai ir srie­ g i ų profilio a t v a i z d a i . o virš j o s — sriągiklis. mokiniai daž­ n a i d a r o d a u g klaidų. Tokia užduotis parodyta 10 paveiksle. Cia verta p a n a u d o t i sriegių pavyzdžius. o nuo vidinio. y r a k l a i d a . Aišku. (galima pa­ lyginti ir sugretinti. g a m i n a m u s Pavlovo-Posadskio mokymo vaizdinių priemonių ga­ mykloje. m o k i n y s . P a v y z d ž i u i . k u r turi eiti linijos. parodyti kiekvieno žymėjimo elemento vietą užraše. S t e b ė d a m i įsitikiname. žymint sriegį skylėje. M o k i n i a m s reikia p a p a s a k o t i apie įvairius srie­ gių tipus. į g r ę ž t a v i e ­ noje j u n g i a m ų j ų detalių. m a t m e n y s . o virš jois — g r ą ž t a s . kurio i š o r i n i s s k e r s m u o 3 6 m m i r s m u l k u s ž i n g s n i s 1. brėžiamos nuo sriegio išorinio skersmens. o kituose padarytos budingos mokinių klaidos. Nagrinėdami sraigtinius sujungi­ m u s . p a d e d a išvengti daugelio klaidų. turi pasakyti. kuris teisingas. Tokios iliustracijos parodytos vadovėlio 262 ir 263 paveiksle. v a d o v ė l i o 4 l e n t e l ę ) p a t e i k i a ­ m a : sriegio p a v a d i n i m a s . S k a i t y d a m a s juos jis p a - . mokiniai geriau supranta tokių brėžinių ypatybes. g a l i m a m o k i n i a m s r e k o m e n d u o t i užduotis atlikti per kalkę — apvesti iš r a n k o s idetalės k o n t ū r u s ir padaryti brėži­ nyje r e i k i a m u s p a k e i t i m u s . 0 3 6 X 1 . mokiniai t u r i n u b r a i ž y t i / arba 2 d e t a l ė s b r ė ž i n į .srie­ giais. M o k i n i a m s u ž d u o d a m a s k l a u s i m a s : kaip teisingai žymėti kairinį metrinį sriegį. kad visų tipų sriegiai vaizduojami vienodai. T a d a v a i k a m s pa­ s i d a r o aišku. Dėl to svarbu su mokiniais išnagrinėti m i n ė t u s vadovėlio paveikslus ir (paaiškinti. tai g a n a dažnai. M36Xl. T a u p a n t laiką. iškeltinės linijas brėžia ne n u o išorinio skersmens. le. 5 kair.

) . Po to aiškinama m o ­ kymo brėžinių specifikacija. G a m i n y s s u d a r y t a s iš o r i g i ­ n a l i ų ir iš s t a n d a r t i n i ų detalių. pademonstravęs g a m i n į sudarančių detalių brėži­ nius. atsakydami į tokius k l a u s i m u s . J u o s e iš kelių a t s a k y m ų rei­ kia išrinkti t e i s i n g ą (244 pav. N e r e i k i a d r a u s t i . A t i t i n k a m o s v a d o v ė l i o t e m o s t u r i n y s bei p a t e i k t ų u ž d u o č i ų ir p r a t i m ų pobūdis p a d e d a mokytojui spręsti iškeltus uždavi­ nius.). m o k i n i a i įgijo e l e m e n t a r i ų žinių apie surinkimo brėži­ nius. S U R I N K I M O B R Ė Ž I N I A I Bendros žinios apie surinkimo brėžinius. vadovėlyje sumažėja: Kai^ mokiniai savarankiškai atsako į klausimus. Dėl to 266 paveikslas. išnagri­ nėjęs su mokiniais surinkimo brėžinį. panašius į anksčiau nagrinėtus. Vėliau. D a r ­ bas atliekamas languoto popieriaus lape. Ir šiuo atveju. kuri n a g r i n ė j a m a vė­ liau. g a l i m a pateikti tokius k l a u s i m u s : 1. Sią priemonę gamina Pavlovo-Posadskio mokymo vaizdinių p r i e m o n i ų gamykla. Vadinasi. kurių reikia toliau gilinant ir plėtojant žinias apie surinkimo brėžinius. kurios reikalingos s u r i n k i m o brėžinių braižymo taisyklėms demonstruoti. kirtimai. Eskize reikia pažymėti pozicijų numerius. nagrinėjant vieno gaminio brėžinį. Yra ir tokių detalių. T o k i u b ū d u m o k i n i a i įgijo p a k a n k a m a i žinių. vadovėlyje n u r o d o m a s dėstant daugelį klau­ simų. D i r b d a m i mokomosiose dirbtuvėse ir n a g r i n ė d a m i įvado me­ d ž i a g ą . o s v a r b i a u s i a — m o k i n i a i i š m o k o įskai­ tyti p a p r a s č i a u s i u s s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s . jo vaizdųjį brėžinį (geriau patį g a m i n į natūroje). M e ­ c h a n i z m o brėžinyje parodyti vaizdai. kad taip žymėti ne­ galima. Aiškinant valstybinių s t a n d a r t ų nurodytus sutartinius vaiz­ d a v i m u s ir s u p a p r a s t i n i m u s . S i a m tikslui buvo skirta daug vadovėlio 8 skyriaus „Detalių tipiniai sujungimai" pratimų. M o k i n i a i . Toliau tobulinami detalių darbo brėžinių braižymo įgūdžiai. kad. Mokytojas. S u r i n k i m o brėžiniai š i a m e skyriuje n a g r i n ė j a m i r e m i a n t i s mo­ kinių įgytomis žiniomis. tai yra klaida.o įvestus s u p a p r a s t i n i m u s . P r a v a r t u m o k i n i a m s leisti savarankiškai atsakyti į keletą klausimų. ir kiekviena mokykla ją gali įsigyti. S u p a ž i n d i n u s su sriegių žymėjimo taisyklėmis. i e š k o d a m a s teisingo a t s a k y m o . m o k i n i a i turi atlikti 7 d a r b ą „ S r i e g i n i o su­ j u n g i m o e s k i z a s " . Jei m e d ž i a g ą b ū t i n a įtvirtinti i š s a m i a u . pjūviai. S p r e n d ž i a n t šiuos uždavinius. Vadovėlyje šie k l a u s i m a i n a g r i n ė j a m i r e m i a n t i s k u m š t e l i m o m e c h a n i z m o m o d e l i u ( 2 6 5 — 2 6 6 p a v . reikia paaiškinti braižymo proceso racionalizavimą. m o k i n i a i g e r i a u i š m o k s t a ir tą m o k y m o m e d ž i a g ą . galima pateikti beveik visas bendras žinias apie surinkimo brėžinius. J a m e reikia n u b r a i ž y t i v i e n o i š s r i e g i n i ų su­ j u n g i m ų . kuriame pavaizduotas kumštelinio m e c h a n i z m o surinkimo brėžinys. Išnagrinėję temą „ G a m i n i ų su sriegiais ir jų sujungimų supa­ p r a s t i n t i a t v a i z d a i " . P a g r i n d i n i s m o k y t o j o u ž d a v i n y s d ė s t a n t šią t e m ą — išmokyti m o k i n i u s skaityti surin­ kimo brėžinius ir suvokti surinkimo vieneto detalių konstruk­ cinę formą. kurios forma pateikta vadovėlio 267 § 18. N o r s kumštelimo m e c h a n i z m o surinkimo brėžinys yra sudėtingai. visą laiką reikia pratinti mokinius savarankiškai naudotis informacine medžiaga.eskizą. kad. turi pritaikyti G O S T . kuriuose atsakymus sugalvoja mokiniai. vietinis v a i z d a s . Toliau turi būti l a v i n a m a s mokinių sugebėjimas o p e r u o t i e r d v i n i a i s v a i z d i n i a i s n a u d o j a n t į v a i r i u s g r a f i n i u s at­ vaizdus. tai­ k o m u s įvairiose liaudies ūkio srityse. g i l i n a m o s . šie a t s a k y m ų atrin­ k i m o p r a t i m a i p a p i l d o m i tokiais. b u v o p l e č i a m o s . braižant detalių s u j u n g i m ų brėžinius. v a d o v a u d a m i e s i v a d o v ė l y j e p a t e i k t a i s pavyzdžiais. jei iškeltinės linijos n u b r ė ž t o s ne taip. Stebėjimai rodo.stebi neteisingų atsakymų klaidas ir įsitikina. įrašyti virš b r ū k š n e l i ų ? Taip paruošti k l a u s i m a i p a d e d a aktyvinti mokinių m ą s t y m ą . Ar taikomi pjūviai ir kirtimai b r a i ž a n t surinkimo brėžinius? 4. J i s p a s i r e n k a m a s dėl kelių priežasčių. Ar atitinka atvaizdų išdėstymo surinkimo brėžiniuose tai­ syklės jų išdėstymo detalių brėžiniuose taisykles? 3. Ar reikia surinkimo brėžiniuose žymėti visus g a m i n i o deta­ lių m a t m e n i s ? 5. m a t m e n ų rašyti nereikia. tos žinios . Jeigu mokykloje nėra srieginių sujungimų modelių. m o k i n y s įsitiki­ na. Kur surinkimo brėžiniuose nurodomi g a m i n į sudarančių de­ talių pavadinimai? 2. skiria apibūdinti pagrindi­ nius detalių brėžinių ir surinkimo brėžinių skirtumus. o k a i p tik m o k i n i u s s k a t i n t i n a u d o t i s infor­ macine medžiaga. galima išimtiniu atveju nubraižyti eskizus pagal vadovėlio 237 paveiksle p a t e i k t u s v a i z d ž i u o s i u s b r ė ž i n i u s ir n u r o d y t i s r i e g i ų bei sujun­ g i a m ų detalių matmenis. J a m e p a v a i z d u o t a k r a š t u t i n ė m e c h a n i z m o p a d ė t i s ir pa­ teikti kiti s u t a r t i n i a i v a i z d a v i m a i . j i s yra paprastos konstrukcijos ir mokiniai jį nesunkiai išardo. atliekant grafinį darbą. Ką reiškia skaičiai. Pavyzdžiui. Taigi skaičius iliustracijų. Tokie p r a t i m a i m o k y m o m e d ž i a ­ g ą p a d e d a įtvirtinti per labai t r u m p ą laiką. vadovėlyje pa­ teikti p r a t i m a i m e d ž i a g a i įtvirtinti. pade­ dančių suprasti pagrindines surinkimo brėžinių braižymo taisyk­ les. kurios išilgi­ n i a m e pjūvyje n e b r ū k š n i u o j a m o s . kaip b brėžinyje. p r a d e d a m o s nuosekliai nagrinėti surin­ kimo brėžinių braižymo bendros taisyklės.

požiūris a t s i s p i n d i ir p r o g r a m o j e . n u b r ė ž t o dviejų ir m a ž i a u mili­ m e t r ų pločio kirtimo p l o t o užjuodinimas. kaip braižoma san­ d a r i n a n t i į k a m š a . reikia nubrėžti kokias n o r s linijas arba atlikti ž y m ė j i m u s duo­ tuose atvaizduose. n e s p r o g r a m o j e n e n u m a t y t a j u o s braižyti. k a d s t a n d a r t i n i ų d e t a l i ų į r a š y m o į s p e c i f i k a c i j ą f o r m a . įtvirtinama nagrinė­ j a m a m e d ž i a g a ir p a k a r t o j a m a anksčiau išeita. tai darbo r e z u l t a t a i būtų geresni. 275 paveikslai. Braižyti m o k o m a per fakultatyvinius u ž s i ė m i m u s . Surinkimo brėžinių skaitymas. pasikartojančių elementų atvaizdai. dėl kokių p r i e ž a s č i ų taip da­ roma. Atitinkamas vietas reikia subrūkšniuoti. perskaityti brėžinį. g a l i m a m o k i n i a m s pateikti įvairių pratimų. b a i g u s mokyklą. J a m e n u b r a i ž y t i m o k i n i ų j a u n a g r i n ė t i t i p i n i a i d e t a l i ų s u j u n g i m a i . P a s a k o j a n t apie i š n a š ų b r ū k š n e l i ų i r s k a i t m e n ų virš j ų išdės­ tymo taisykles. Aiškinant pjūvių braižymo surinkimo brėžiniuose taisykles. kortelė . Aišku. Dėl to reikia atkreipti dėmesį į m o k i n i a m s dar n e ž i n o m u s k l a u s i m u s . M o ­ kiniams galima pateikti pratimų. į kuriuos a t s a k a n t . kuriuos atliekant. D a u g m a ž i a u mo­ kyklos absolventų turės juos braižyti. Taigi 269—271 paveikslų užduotys sudarytos pagal medžiagą. ištraukta. K a d b ū t ų g a l i m a s ė k m i n g a i s k a i t y t i s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s . kaip braižomi s a n d a r i n i m o įtaisų. Reikia nubraižyti būtinus pjūvius. S ą ­ lygos perbraižyti nereikia. d a u g u m a i pa­ a u g l i ų . I š s a m i a i reikia išdėstyti vientisų detalių v a i z d a v i m o pjūvyje taisyklę. o atlikti tik n ū n a i r e i k a l i n g ą p r a t i m o dalį. pateikiant kontrolinius klausimus. ir pozicijos n u m e r i o į r a š y m o virš b r ū k š n e l i ų ties d e t a l i ų atvaizdais taisyklės. ir paaiškinti supaprastintą braižymą paviršių susikirtimo linijų. naudojamais braižant surinkimo brėžinius. Reikia įrašyti detalių pozicijų numerius. Vadinasi. kaip skai tyti s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s . nors ir labai n a u d i n g o darbo. susidaro aiški sistema. M o k y k l o s b r a i ž y b o s kurse p a k a n k a i š n a g r i n ė t i k r a š t u t i n ę de­ talės padėtį. užduoties kortelę ir popierių reikia pakeisti. neperbraižant jų sąlygų.p a v e i k s l e . t. atliekant šiuos pratimus. B r ė ž i n i o skaitymui skirtas šios t e m o s 18 darbas. kaip vaizduojamos pagalbinės reikšmės detalės. verta pabrėžti. 272. t o d ė l j u o s r e i k i a i l i u s t r u o t i vado­ vėlio 268 paveiksle parodytais pavyzdžiais. L a i k a n t i s tų taisyklių. y. reikia r e m t i s ką tik į g y t o m i s ž i n i o m i s . y. M o k i n i a i s u p a ž i n d i n a m i tik s u p a g r i n d i n i a i s s u t a r t i n i a i s v a i z ­ davimais ir supaprastinimais. Apskritai kalkėje g a l i m a atlikti g a n a įvairias užduotis. B r ė ž i n i u o s e įrašyti pozicijų numeriai. D ė l t o m o ­ kytojas turi atkreipti d ė m e s į į s u r i n k i m o b r ė ž i n i ų s k a i t y m ą . kad tai nėra f o r m a l u s reikalavi­ m a s . pavyzdžiui: brūkšniavimas. Pavyzdžiui. spe­ cialiose m o k y m o į s t a i g o s e bei a u k š t o s i o s e m o k y k l o s e . reikės juos suprasti. didesnė laiko d a l i s s k i r i a m a kūrybinei u ž d u o č i a i . „ S u r i n k i m o brėžiniai". p a t e i k i a Teikiamus d u o m e n i s detalei apibūdinti ir jai surasti atitinkamuose standartuose. kuriame ir sprendžiama. b e k o n t r o l i n i ų k l a u s i m ų . Kokius būtent pjūvius reikia taikyti. pasitaikančių braižant surinkimo brėžinius. Išmoktos surinkimo brėžinių braižymo taisyklės įtvirtinamos skaitant brėžinius. išvardyti detales. M e t o d a i g r a f i n i ų d a r b ų a t l i k i m o laikui s u t r u m p i n t i . T a m tikslui gali būti n a u d o j a m i vadovėlio 266. V a d o v ė l i o 266 paveiksle yra m e d ž i a g o s š i o m s taisyklėms aiš­ kinti.i . g y v e n i m e teks dirbti su s u r i n k i m o brėži­ niais. bet nesubrūkšniuoti. Toje kalkėje ir atliekamas pratimas. kuris pavaizduotas 269 ir 270 paveiksle. B e to. Cia reikia paaiškinti. t.surinkimo brėžinių turi kontrolinius brėžinių s k a i t y m o k l a u s i m u s . 274. kurią mokiniai nagrinėja mokydamiesi sujungimo detalių vaiz­ davimo.yra p r i e š i n g a s . ant vadovėlio 2 6 9 — 2 7 0 paveikslų brėžinių u ž d e d a m a kalkė. Kai darbą p a t i k r i n a m e ir įvertiname. K a d a n g i šie k l a u s i m a i p r o g r a m o j e n u r o d y t a a p i m t i m i m o k i ­ n i a m s a i š k i n a m i p i r m ą k a r t ą . kuri pri­ tvirtinama sąvaržėlėmis. D a u g u m a vadovėlyje pateiktų . su­ brūkšniuoti pjūviai. A p t a r t i p r a t i m a i b u s ypač n a u d i n g i . 2 7 0 p a v e i k s l e p a t e i k t o s u ž d u o t i e s t u r i n y s . kai vientisose detalėse skylių ir į d u b ų formai išaiškinti taikomi vietiniai pjūviai. a t i m a n č i o n e p r o p o r c i n g a i d a u g laiko. p a g a l . o šalia j o s p r i ­ tvirtinamas švaraus popieriaus lapas. Mokinys grafiškai atlieka užduotį pačioje kortelėje. k a d p r i s p a u d ž i a m o j i -įvorė v i s a d a v a i z d u o j a m a p r a d i n ė j e padėtyje. M o k i n i a i turi žinoti. Ž i n i o m s įtvirtinti. atkreipti dėmesį reikia į tokių brėžinių s k a i t y m ą . kai pjūvyje vaizduo­ j a m o s trys ir d a u g i a u detalių. vReikia p a r o d y t i pavyzdžių. 271 p a v e i k s l e p a r o d y t i keli p a p r a s č i a u s i s u r i n k i m o b r ė ž i n i a i . kai atliksime j u o s per t r u m p e s n į laiką. Toks. turi patarti mokytojas. kur i ą į r a š o m a s i r d e t a l ė s ž y m ė j i m a s . Tokių užduočių pavyzdžiai yra vadovėlio 269—271 paveiksluose. 269 paveiksle pavaizduotas varžtinis ir smeiginis sujungimas. S a n d a r i n i m o įtaisų vaizdavimo taisyklės n a g r i n ė j a m o s remian­ tis riebokšlio pavyzdžiu. k u r i o m s taikoma ši taisyklė. r e i k i a a t m i n t i . Jei būtų galima išvengti parengiamojo. rel k i a n e t i k ž i n o t i t e o r i n ę m e d ž i a g ą . o v a d o v ė l i o § 34 yra a i š k i n a m a . kad j a s m o k i n i a i i š m o k o b r a i ž y d a m i s u j u n g i m o detales. kaip. nubraižyti pjūviai.gali būti l a i k o m a s p e c i a l i a m e dėkle. ir vadovėlyje. bet ir a n a l o g i š k u s p r a t i m u s .. pravartu pasinaudoti k a l k e . T a i liečia ne tik šiuos. Kai atliekant darbą. b e t i r t u r ė t i p a k a n k a m a i išl. Vienas j ų — paruošti vadovėlyje esančių u ž d u o č i ų kor­ teles. N a g r i n ė j a n t t e m ą . nes t a m reikia profesinių įgūdžių. Yra keli b ū d a i . kuri paleng­ v i n a b r a i ž y t i i r ypač s k a i t y t i b r ė ž i n i u s . mokėti perskaityti.

. p r i j u n g i m o ir kiti m a t m e n y s . T u o a t v e j u b r ė ž i n i a m s skaityti p a t e i k i a m i tik kai kurie p a p i l d o m i k l a u ­ simai. kad keliant a t i t i n k a m u s k l a u s i m u s . S u r i n k i m o I. V ė l i a u . visus 5. G a m i n i o pavadinimo ir jo dydžio nustatymas.kai m o k i n i a i į g i s brėžinių skaitymo įgūdžių. 3. 2 . ir turi r e m t i s mokytojas. kaip pasislenka judančios veikiančio gaminio dalys. t. kuriais būtų galima patikrinti. pateikiami atsakymai. įgytus s k a i t a n t detalių (brėžinius. . m o k y d a m a s skaityti surinkimo brėžinius. n u k r e i p s k a r t u n a g r i n ė t i de­ t a l ė s s p e c i f i k a c i j ą i r j o s a t v a i z d ą b r ė ž i n y j e . brėžinio suprasti nepavyksta. susidaryti bendrą gaminio vaizdą. kylantys n a g r i n ė j a n t brėžinio savybes. M o n t a ž i n i a i . y. bet šiek tiek p a p i l d y t a s dėl surinkimo brėžinių specifikos. Kad mokiniai išmoktų savarankiškai. ar išsamiai mokinys skaito brėžinį. B e n d r a s s u p a ž i n d i n i m a s su brėžiniu. G a m i n i o gabaritiniai matmenys. . . t a m t i k r a l o g i n e t v a r k a ty­ rinėti jo duomenis. kuris yra pa­ n a š u s į detalių b r ė ž i n i ų s k a i t y m o p l a n ą .v i n t ą e r d v i n ę v a i z d u o t ę bei s p e c i a l i ų į g ū d ž i ų . Ta p a č i a tvarka skaityti brėžinį g a l i m a ir p a g a l kitaip suformuluotą p l a n ą . G a m i n i o konstrukcijos n a g r i n ė j i m a s . T u o atveju p a t e i k i a m i tik p a p i l d o m i k l a u s i m a i . IV. n a g r i n ė j a n t brėžinį tam tikra tvarka. arba kontroli­ niai klausimai. Anksčiau buvo kalbama. 2.Kokie atvaizdai pateikti brėžinyje?" — n a g r i n ė t i brėžinyje pa­ teiktus a t v a i z d u s . Visų detalių skaičius. V. teisingai ir p a k a n k a m a i išsamiai atsakyti į klausimus. P r i e š j u o s mokiniai kartu su mokytoju turi frontaliai i š n a g r i n ė t i surinkimo b r ė ž i n į . n e g r e t i n d a m a s jo su kitais. . n u m a t y t a m skaityti brėžiniui reikia pa­ r u o š t i k l a u s i m u s p a g a l p a t e i k t ą p l a n ą . P i r m a s k l a u s i m a s „ K a i p v a d i n a m a s g a m i n y s ? " nukreips mokinio dėmesį į pagrindinį įrašą. 3. Kiekvienos detalės formos tyrimas p a g a l specifikaciją ir brėžinyje esančius duomenis. Bendra jo kon­ strukcijos analizė. formuojančią t a m tikrą jų suvokimo sistemą. T o l i a u b r ė ž i n i u s r e i k i a s k a i t y t i n a u d o j a n t i s tik p l a n u . n u b r a i ž y t ą s t a m b i u m a s t e l i u .. N e g a l i m a leisti m o k i n i u i skaityti brėžinį. 1. n u l i p d y t i v i e n ą ar dvi g a m i n i o detales. Visa tai buvo skirta i n d i v i d u a l i e m s p r a t i m a m s . g a l i m a teigti. 1. suderintu su e s a n č i u vadovėlyje. Atvaizdų ir specifikacijos skaitymas. nes t a d a jis n a g r i n ė j a kokį nors vieną atsitiktinai pasirinktą atvaiz­ dą. Atvaizdo mastelis. o po to i š s i a i š k i n t i j o s įformą. T a č i a u t i k s l i n g i a u lai tilllkll demonstruojant diafilmą. 6 d e t a l ė s ? " . Mokytojo uždavinys — mokyti skaityti brėžinį ir n u o s e k l i a i protauti. . p o s u r i n k i m o b r ė ž i n i o j/nlImH j h i m n I v I I u i | ifU d e t a l i ų b r ė ž i n i u s ir jų v a i z d ž i u o s i u s h i i V l n l i i n l ' i Mdi il-mi i . 1. T o k s pavyzdys pateiktas vadovėlyje. m o k i n y s p a m a ž u išmoks skai­ tyti b r ė ž i n i u s . nekreipia dėmesio į specifikaciją. p a n a u d o t i ga­ m i n i ų b r ė ž i n i a m s skaityti. G a m i n i o konstrukcija ir įrengimas. Mokytojas. kaip r e k o m e n d u o t a š i a m e skyriuje. laipsniškai išsiaiškinti vieną po kitos detalių konstrukciją. antras klausimas . „ K a i p v a d i n a m o s . II. T o k s b r ė ž i n y s a i š k i a i m a t o m a s i š b e i k u r i o s k l n s e s >ArbN įtini s a l ė s v i e t o s . „ K o k i o s f o r m o s š i o s d e t a l ė s ? " — s u d o m i n s specifikacija. G a l i m a gauti 2 X 2 . P a t e i k i a m e s u r i n k i m o brėžinių skaitymo p l a n ą . 7 m dydilo į t v i l l d u s . S i u o planu.• . Kaip tai g a l i m a pasiekti? Iš p r a d ž i ų g a l i m a kelti a t i t i n k a m a tvarka išdėstytus klausi­ 1 m u s . raštu atsakyti į p a p i l d o m u s k l a u s i m u s . 2. 8 darbe „Surinkimo brėžinių skaitymas" mo­ kiniai pagal p l a n ą turi perskaityti surinkimo brėžinius. n e p a n a u d o j a brėžinyje e s a n č i ų d u o m e n ų . 3. p a d ė t i s ir forma.«> t y t i s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s . 1. Kiti k l a u s i m a i „Iš kiek detalių s u d a r y t a s ga­ m i n y s ? " . Pagrindinio įrašo ir gabaritinių gaminio m a t m e n ų skaitymas. Detalių judėjimo pobūdis. 2. formuoti surinkimo brėžinių skaitymo sistemą. 11 < > 11 \ i i | į | l l l l l l | Uti <• d e t a l i ų a k s o n o m e l r i n i u s u t v n l z d u f t . Čia turėta g a l v o j e štai kas. B r ė ž i n į r e i k i a s k a i t y t i n u o s e k l i a i . R e m i a n t i s stebėjimais ir m ū s ų atliktų tyrinėjimų rezultatais. G a m i n i o atvaizdų apibūdinimas. l y g i n a n t į v a i r i u s b r ė ž i n i o atvaizdus. Dėl to kiekvienam . nesilaikant nustatytos sistemos. nubraižyti kai kurių detalių techninius piešinius. B e t o . 272 paveikslo k l a u s i m a i sudaryti pagal pateiktą brėžinio skaitymo planą. T e c h n i n i a i r e i k a l a v i m a i ir kiti n u r o d y m a i . turi m o ­ k i n i ų į g ū d ž i u s . m o k y d a m a s skaityti surinkimo brėžinius. r e i k i a n a u d o t i tik p l a n ą . I I I .1. b r ė ž i n i ų s k a i t y m o p l a n a s B e n d r a s supažindinimas su brėžiniu. T o k l U i1li»ludU HlgCllllj«"fiMvadovėlio 272 paveikslas. Pavyzdžiui. 4. . Detalių sujungimo būdų n a g r i n ė j i m a s ir išsiaiškinimas. 2. T a i p keliant k l a u s i m u s . Brėžinyje pateiktų projekcijų apibudinimas. 1. G a m i n i o p a v a d i n i m a s . kad įvairaus turinio brėžinių skaitymui tikslinga taikyti vieningą metodiką. p i a v a i I u j >. D e t a l i ų s u j u n g i m ų rūšys. I š p r a d ž i ų p a g a l de­ t a l ė s p a v a d i n i m ą reikės rasti j o s pozicijos n u m e r į ir p a č i ą de­ t a l ę . T o k i u atveju d a r b o re­ zultatai iš tikrųjų būna menki. K l a u s i m ų t u r i n y s ir k ė l i m o tvarka čia bus tokia. F r o n t a l i a i n a g r i n ė t i g a l i m a pap.al p l a k a t ą . m o k i n i a i mokysis skaityti brėžinius reikiama tvarka. Išrašų ir kitų brėžinio d u o m e n ų skaitymas. 2.

Jei mokinys apveda teisingai. kad mokymo praktikoje detalizuo­ j a m a ne pagal bendrojo vaizdo brėžinius. N a g r i n ė j a n t 33 ir 34 skyreliuose pateiktus brėžinius. kurių reikia aiškinant šią n a u j ą g r a f i n ę veiklą. kurie pa­ deda suvokti atvaizduoto g a m i n i o veikimą. jo paskirtį ir veikimą: 1. Visų metodininkų pripažinta.„detalės brėžinio s k a i t y m a s " suteikėme savitą p r a s m ę ir t u r i n į . 2. sukūrimo principu. Cia ne­ a i š k i n a m a . i š t i r t i . — M . S u r i n k i m o b r ė ž i n i a m s skaityti taikomi kai kurie specialus pratimai. Iš p r a d ž i ų a t k r e i p s i m e d ė m e s į į klaidais vaiki. O h xe. C.1. S u r i n k i m o b r ė ž i n y s b ū n a . Tie v a r i a n t a i skiriasi vienas nuo kito detalės dalių forma arba m a t m e n i m i s . m o k i n i a m s galima parodyti n a g r i n ė j a m ą m e c h a n i z m ą . P a k a n k a m a i i š s a m i a i i r aiškiai i š d ė s t y t a de­ t a l i z a v i m o d a r b o tvarka. kaip įrengti tokie plakatai. Osipišinas aprašė dar vieną surinkimo brėžinių skaitymo didaktinės m e d ž i a g o s formą. P a s t a r u o j u m e t u pasirodė elektrifikuoti brėžinių skaitymo pla­ katai. taikomų automobilizme. T. K i t a i s a t v e j a i s n u b r a i ž o m i i š a n k s t o t r y s g a m i n i o detalės variantai ir m o k i n i a m s siūloma išrinkti reikiamą a r b a teisingą brėžinį. S u r i n k i m o brėžinio skaitymas. ir p a d a r y t a . k a d p e r m a t o m u o s e l a p u o s e n u b r a i ž y t o kiekvienos de­ talės brėžinio k o n t ū r a i s u t a m p a su tos pačios detalės k o n t ū r a i s surinkimo brėžinyje. nudažyti įvairiomis spalvomis. K a d n e s u g a d i n t u m e b r ė ž i n i o . pavyzdžiui.ya\zdesnis. kai atskirų detalių atvaizdai yra skirtingų spalvų.K> TC. i š s k i r d a m i „ . 2 O c h n h iu h h A. o pagal specialiai mo­ kymo tikslams supaprastintus surinkimo brėžinius. kad surinkimo brėžinių detalizavimas kartu yra ir jų skaitymo m o k y m o priemo­ nė. t a i p i r (čia turime įžvelgti y p a t i n g u s surinkimo brėžinio skaitymo ir d e t a l i žavimo uždavinius.modeliavimas. tioTRHIIIIHHtlM. S a l 1 nikovo pateikti p r a t i m a i . kad jie turi a t i t i n k a m a s užduotis. D e t a l i z u o d a m i s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s . Vadovėlyje plačiai pateiktos žinios.Skaitant brėžinį. p o l o i š d ė s t o m o s b ū t i n o s ž i n i o s a p i e d e t a l i z a v i m ą >(§ 3 5 ) . D ė l to reikia p a s a k y t i . N a u d o j a n t tokius albumus. jie pa-dnro dvtJODM k i l i ' d a s : bendro pobūdžio ir specifines. . išpjaustyti iš šakniavaisių. Dėl to vienai pirmųjų surinkimo brėžinio skaitymo užduočių parinktas brėžtuvas. Vadovėlio § 34 b a i g i a m a s nagrinėti 18 darbu. Jį visada mokykla gali įsigyti.ir p e r m a t o m o s plėvelės lapai. — «iIIlK0fla h npoH3BOacTBO». r e m d a m a s i s plačiai V D R taikomu vaizdinių priemonių. K MeTOflHKe IX KJiacH3yieHHJt c a x . V e r t i d ė m e s i o . . I š p r a d ž i ų i š d ė s t o m a i r į t v i r t i n a ­ ma mokymo medžiaga tokiems brėžiniams 'M) skaityti. P. T a i atitinka p a g r i n d i n į naujos p r o g r a m o s tiks­ lą.detalių p a d ė t i m i s g a m i n i o darbo procese. putų plast­ m a s ė s . kuriuose parodytos ypač įdo­ m i o s . V a d o v ė l y j e t a i p . Reikia pažymėti. k a d p a n a š i a i k a i p v a d o v ė l i o § 17 są­ vokai . k a i p ir dėl ko reikia n a u d o t i s ž nynais. apie kurį j a u buvo kalbėta. 2 A. o p e r m a t o m u o s e l a p u o s e n u b r a i ž y t i s u n k i a u s i a i . 1969. Tokia tvarka m e d ž i a g a p a t e i k i a m a todėl. Atskiras gaminio detales ga­ lima nulipdyti iš plastilino.surinkimo . 3. N° (2. Kai kuriems pateiktiems p r a t i m a m s aiškinti rekomenduojami plakatai su judančiais elementais. Kanu. išrenkant vienas kitą ati­ t i n k a n č i u s d e t a l ė s a t v a i z d u s su s k i r t i n g o m i s .i iii'iii'iiiii nflyNeitlIH* < rmĮiiiHh 6 o t u /Tlofl peA.gilintis -nerei­ kia. Albumas taip įrištas. Hremie c 6 o p o m i b i x ųep-reJKeft b VIII h 1966. n e s j i i š t i k r ų j ų a t i t i n k a m o k i n i ų d a r b o s u t o k i a i s b r ė ž i n i a i s . kurie moko iš brėžinio suprasti gami­ nio įrengimą.detalės. . D a ž n a i s a k o m a : „ M o k y m a s skaityti . p a a i š k i n t a . s k a i t y m o " i r „ b r a i ž y m o " p r o c e s u s . Detalizavimas. M e d ž i a g o s apie n a u j a s technines mokymo priemones mokytojas ras specialiose brošiū­ rose '.M. Į b r a i ž y b o s k u r s o „ b e n d r o j o v a i z d o " s ą v o k ą . kurių nėra vadovėlyje ir kurie gali sudominti mokytojus. galima pastebėti. ahcc. D u o t a s i r d e t a l i z a v i m o p a v y z d y s . D ė l to braižybos vadovėlyje b r ė ž i n i a m s skaityti skirta d a u g klausimų. įsijungia elektrinis skambutis ir įspėja a p i e klaidą. „ D i n a m i n į " a l b u m ą s u d a r o k i e t a s a p l a n k a s . m e d ž i o i r k i t ų m e d ž i a g ų ..suvo­ kiamų detalių brėžiniai. S u r i n k i m o brėžinio skaitymas pagal klausimus. MDIMI I H HlIMfl M * . 1967. i r kt. o tai turi e s m i n ę r e i k š m ę g a m i n i o surinkimui arba darbui. Kai kuriuose tų plakatų variantuose iš mokinių reikalau­ j a m a apvesti rodykle kurios n o r s surinkimo brėžinyje atvaizduo1 tos detalės kontūrą. 1MH B M fHf C a J i b H H R O B M.pa­ tirtį.brėžinius deta­ lizuojant". n a u d o k i m e k a l k ę . d a i l i u o s e . vaiz­ duojančius skirtingas judančių detalių padėtis. N° 1. galima savarankiškai atpažinti k i e k v i e n ą s u r i n k i m o v i e n e t o d e t a l ę . Surinkimo brėžinio skaitymas. kad d e t a l i z a v i m a s yra s u d ė t i n g e s n i s p r o c e s a s . — «IĖKOJia h npoH3BOflCTBO». Vidinėse a p l a n k o p u s ė s e įdėti s u r i n k i m o vieneto b r ė ž i n i a i . lyginant du brėžinius. 1 «IIoiii. HccJiejiOBaHHe b o 6 j i a e r n npHMeHeHHH HeKOTOpbix TexHimecioH cpeflCTB b Kypce lepųeHHH b By3ax. A. D a ž n i a u s i a i reikia skaityti brėžinius. c6opc«Hbix ųepTeJKeft. ir pasiūlė t a m tikslui skirtus „ d i n a m i n i u s " a l b u m u s naudoti ir skaitant brėžinius. D ė l t o t o l i a u m e s l i e s i m e t i k t u o s klausimus. kurį g a l i m a (įsisavinti tik m o k a n t skai­ tyti s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s . dega signalinė l e m p u l ė .VI -CKm. Todėl mokymo procese leistina vartoti sąvoką „surinkimo brėžinio detalizavimas".n a k i t ą . o jei r o d y k l ė p a t e n k a a n t n e p r i k l a u s a n č i o s tai d e t a l e i li­ nijos. k a i p d e t a l ė s v e i k i a vie. kaip suderinti sujungiamų detalių paviršių m a t m e n i s ir 1.

Dėl sudėtingo suvokimo proceso ir sunkumų. reikia b e n d r a i s u p a ž i n d i n t i s u sta­ tybiniais brėžiniais. P r a d e d a n t n a g r i n ė t i t e m ą . ir kt. n e s r e m t i s tik e r d v i n i u m ą s t y m u n e u ž t e n k a . išaiškinti jų savybes. kurie nustatyti valstybinių s t a n d a r t ų .t e c h n i n i i ) į r e n g i n i ų sutartiniai žymėjimai. gerų rezultatų galima pasiekti panaudojant detalių piešinius kartu su jų surinkimo brėžiniu. taip pat g a l i m a n a u ­ doti kalkę. Į n a u j ą p r o g r a m ą ir va­ dovėlį įtraukus temą. n e g u j ų g a l i m a skirti m o k y k l o j e . T a č i a u tik iš dalies. b e t ų b r ė ž i n i ų . S u p a ž i n d i n u s mokinius su generaliniu planu. neteisingai nubraižytas arba nebaigtas braižyti pjū­ vis. kurios suvokia­ m o s paviršutiniškai. suda­ r a n č i ų s u r i n k i m o vienetą. neparodytas. pasitaiko klaidų. D a u g u m a jų yra l a b a i p a p l i t u s i o s ir m o k y t o j a m s gerai žinomos. Iš p r a d ž i ų m o k i n i a m s g a l i m a skirti kal­ kėje apibrėžti atskirų detalių kontūrus. k u r i a m e s v a r b i a u s i a j a m v a i z d u i . kai d e t a l i ų at­ v a i z d a i v i e n a s k i t ą d e n g i a . t u r i m e atsisakyti daugelio j a s kertančių linijų ir mintyse atkurti brėžinį. Dirbant su silpnais mokiniais. k i e k v i e n u atveju s i ū l o m a nubraižyti dviejų trijų detalių darbo brėžinius. skirtą brėžinių su d e t a l i ų s u j u n g i m a i s skai­ t y m u i bei b r a i ž y m u i . kur reikia. i š d r o ž ų i r k i t ų d a l i ų f o r m ą . Ž i n i a s įtvirtinus. susijusių su kon­ krečių vaizdinių formavimu. i š d r o ž o s . neteisingai pavaizduotos srieginių s u j u n g i m ų dalys. D a ž n i a u s i a i yra p r a l e i d ž i a m o s skyles. p r a l e i d ž i a s r i e g i o at­ vaizdus.Bendro pobūdžio klaidos: praleistos m a t o m o ir n e m a t o m o kon­ tūro linijos. galinia apibū­ dinti statybinių brėžinių atvaizdus. kai. m a t m e n ų rašymą juose. šių k l a i d ų ga­ lima išvengti. remiantis ne tik stebėjimu suvoktais pradi­ niais d u o m e n i m i s . savybes ir i š d ė s t y m ą . S i u o atveju. V a d o v ė l y j e d e t a l i z a v i m u i skirti septyni b r ė ž i n i a i . k v a d r a t i n ė s skylės — apskrita. palyginti su m a š i n ų g a m y b o s brėžiniais. Jei reikės nubraižyti taip pat dviejų trijų detalių brėžinius. kuriai l e n g v i a u išskirti r e i k a l i n g ą detalę iš kitų. kad tokios klaidos nestabilios. anali­ z u o d a m i ir s u v o k d a m i s u r i n k i m o brėžinius. p r a l e i s t o s a š i n ė s ir centrų linijos. išnagrinėti eksplikaciją. P s i c h o l o g i n i a i s t y r i m a i s nustatyta. § 19. jų paskirtį. L a b a i d a ž n a i m o k i n i a i n e t e i s i n g a i atskleidžia detalių formą arba defor­ m u o j a (pakeičia. ypač mažo skersmens. kodėl m o k i n i a i n e t e i s i n g a i vaiz­ d u o j a skylių. pateikti pradinių žinių apie f a s a d ą . Taip n a u d i n g i a u . T o l i a u rei­ kia papasakoti apie altitudes ir jų žymėjimo brėžiniuose taisykles. Detalizuojant bendri detalių kontūrai labiau atkreipia dėmesį. n a g r i n ė j a m i lan­ g ų i r durį) a n g ų . nes t u o m e t m o k i n i a m s reikėtų atlikti p r a t i m ų d a u g i a u .atliktų s t e b ė j i m ų paaiškėja. tačiau jų i š g y v e n d i n i m a s nėra p a g r i n d i n i s s u r i n k i m o brėžinių m o k y m o tiks­ las. Įvairios spe­ cialaus pobūdžio žinios pateikiamos skaitant brėžinius. Ypač reikia atkreipti dėmesį į . o tai p a p r a s t a i atliekama g r e i t a i .. klysta n u s t a t y d a m i įvairių detalių dalių formą. K a d išskirtume uždavinio sąlygai reikalin­ g a s figūras. kad v i e n ą su kita susiker­ tančias figūras mokiniai sunkiai išskiria net d a u g paprastesnėje grafinėje medžiagoje. k a i p organizuoti brė­ žinių detalizavimo darbą ir kokius metodinius mokymo b u d u s taikyti. o kartais ir iškraipo) jų. Tokių brėžinių užduo­ tis g a l i m a formuluoti taip. R e m i a n t i s šių s t a n d a r t ų d u o m e n i m i s . paaiškinti statybinių brėžinių mastelius. n e g u nubraižyti penkių šešių detalių brėžinius p a g a l vieną surinkimo brėžinį. Tuomet jos bus akivaizdžios. i r j ą a t i t i n k a m a i n a g r i n ė j a n t . STATYBINIAI BRĖŽINIAI Šios temos p a g r i n d i n i s tikslas — išmokyti statybinių brėžinių skaitymo m e t o d ų ir n a u d o t i s informacine m e d ž i a g a . ( s t r y p a s /su s r i e g i u s k y l ė j e i r p a n .(išdrožos p a k e i t i m a s skyle. skylės v a i z d a v i m a s ne ten. š i l d y m o .s k o n s t r u k c i j o s d a l y s . bet ir loginiu būdu.). Ž i n o m a . l a i p t i n i ų . J o m s priskiriamos deformuotos detalių ir jų dalių konstruk­ cijos . Jei brėžinyje viena detalės dalis yra paslėpta ir pirmame plane d u o t a s kitos.). T o l i a u u ž d u o t i s s u n k i n a m a : reikia n u b r a i ž y t i v i e n ą de­ t a l ė s brėžinį. arčiau e s a n č i o s detalės a t v a i z d a s . Tų klaidų išvengsime nuolat lavindami. . V i s o s šios ^grafinės mokinių veiklos klaidos buvo pastebėtos jau anksčiau. jų n e s u n k i a i i š v e n g i a m a . tai d e t a l i z u o j a n t jos forma aiškinama. s a n i t a r i n i ų . p l a n ą .srieginių s u j u n g i m ų klaidas. pjūvį. r e m i a s i tik b e n d r a objekto konstrukcija. mokinius analizuoti b r ė ž i n į .brė­ žinio analizę. I š .konstrukciją. n e g u jų konstrukcijų savybės. kai mokiniai kitų d e t a l i ų d a l i s p r i j u n g i a prie v a i z d u o j a m o s i o s . ) . g a l i m a p r a d ė t i aiškinti p a g r i n d i n i u s staty­ binių brėžinių sutartinius žymėjimus. skylėse. nors reikia stengtis jų išvengti. Žinios įtvirtinamos a t s a k i n ė j a n t į vadovėlio k l a u s i m u s ir skai­ t a n t 291 paveiksle pateikto tipo brėžinius. kurios v i s a d a išryškėja m o k y m o procese. S p e c i f i n ė s s u r i n k i m o b r ė ž i n i ų d e t a l i z a v i m o k l a i d o s jyra š i o s : p r a l e i s t o . D a b a r aišku. kaip 291 paveikslo užduotis. atliekant e s k i z u s iš rankos. tai bus galima supažindinti mokinius su dides­ niu įvairių brėžinių skaičiumi. Mokytojui padedant. neteisingi ž y m ė j i m a i . m o k i n i a i t u r i a t l i k t i g i l i ą l o g i n ę .gauti k e i č i a m a de­ talės padėtis. sriegio a t v a i z d a s jr kt. n e t e i s i n g a i n u s t a t y t a d e t a l ė s for­ ma (praleistos skylės. C i a a t s i r a n d a sąlygos p r i e š p a s t a t y t i ir pa­ lyginti. P e r e i s i m prie kai kurių rekomendacijų. m o k y t o j a i s k i r s m o k i n i a m s d e t a l i z u o t i _ir kitų g a m i n i ų brėžinius. r e g i m a i s u v o k d a m i s k a i t o m u s b r ė ž i n i u s . B e j e . p r i j u n g t o s kitų de­ t a l i ų d a l y s p r i e v a i z d u o j a m o s i o s . ne­ t e i s i n g a i n u b r a i ž y t i d e t a l ė s k o n t ū r a i ir kt.

419. n e s . Jos plotas t i k 8. kad čia galima naudotis informacine medžiaga. Abejos durys a t i d a r o m o s taip pat „traukiant". D i d a k t i n i u o s e v e i k a l u o s e i r p s i c h o l o g i n ė j e p e d a g o g i n ė j e lite­ ratūroje apibendrinimu v a d i n a m a s toks procesas. — M . ĮGYTŲ ŽINIŲ APIBENDRINIMAS Skyrius skaitymas § 20. 1972. g a l i m a m o k i ­ n i a m s skirti į d o m i ų p r a t i m ų . į kurį m e s į e i n a m e . K a d m o k i n i a i laikvtųsi t a m tikros statybinio brėžinio skaitymo tvarkos. 2 . n e s jis neturi p a n a š i ų p a m o k ų dėstymo patirties. nagri­ nėjant brėžinį. Iš pokalbių su mokytojais paaiškėjo. kaip įeiti į n a m ą . t a č i a u į j o s a p i b e n d r i n i m ą reikia y p a t i n g o požiūrio. k a d tokio t u r i n i o p a m o k ą . < l :i v i m o m e t o d ų ) p a l y g i n i m o budai. R e m i a n t i s š i a i s p a g r i n d i n i a i s t e i g i n i a i s . Vienoje jų. J u o s e n u r o d o m a skaityti nedidelį pasakojimą. CMHpHOBa. T o k i e p r a t i m a i p a d e d a įtvirtinti ž i n i a s . organizuoti p o k a l b į apie t u r i m u s d u o m e n i s . į kiekvieną kambarį. kad d a u g u m a jų api­ bendrinančiąja p a m o k ą įsivaizduoja taip: remiantis vadovėlio skyriuje duota grafinių atvaizdų a p ž v a l g o s m e d ž i a g a . k a d d a i k l i j . aišku. Apibūdinant ž o d ž i u t a m e paveiksle a t v a i z d u o t ą n a m ą . I š s a m e s n i s b u s toks p a s a k o j i m a s : „ Į ė j i m a s į n a m ą yra kairė­ je pusėje pro atvirą terasą. k ą m a t y s „ į ė j ę s " į vir­ tuvę.reikia vesti p o k a l b i o f o r m a . Į terasą reikia užlipti n e d i d e l i a i s dviejų p a k o p ų laipteliais (visa tai matyti fasade)". yra n e d i d e l i s l a n g e l i s . (v m i/. . 1982 m .atsakymą g a l i m a laikyti i š s a m i u . Aišku..šskl r i a n t v i e n o a r k i t o v a i z d a v i m o . reikia sutartinius žymėjimus pakeisti jais ž y m i m ų m e d ž i a g ų p a v a d i n i m a i s . T e r a s o j e s t o v i k v a d ­ rato formos stalas ir keturios kėdės. d a u g u m a a u t o r i ų laiko. Ž o d i n į . lieji. reikia duris „traukti".ą 2 . T o k i u atveju tik p a k a r t o s i m e va­ d o v ė l y j e i š d ė s t y t ą m e d ž i a g ą .sąvokoms jivirliuii. !<*Mvvij m o k i n i ų . .būdo_ a r r ū š i e s k o k į n o r s k o k y b i n į požymį. B e to. priešais į ė j i m ą . k a d m o ­ kiniai p a s a k o t ų i š s a m i a i i r detaliai a t s k l e i s t ų n e tik n a m o v i d a u s i š p l a n a v i m ą . B. Į ė j i m a s į n a m ą iš kairės p u s ė s p e r . T a m b ū r o sienoje. Emu ofiofiiuciiiui n <>r>v'iriiiin. . taikomuose . A. bet n e a p ž v e l g s i m e v i s o to. n e s i. k a i p išdėstyti k i e k v i e n o s p a t a l p o s l a n g a i ir . turi dalyvauti visi m o ­ k i n i a i i r p a p i l d y t i s a v o . k a d a p i b e n d r i n i m o p r o c e s a s yra p a g r i n d i n i s budms . Išnagrinėjus įvairius brūkšniavimo tipus. jeigu detaliai apibūdinta kiekviena p a t a l p a . i š l e i s t ą G O S T . M. .siekti.terasą ir t a m b ū r ą . A. apibūdinančiais medžiagą. B. r e i š k i n i ų . Joje atkreipiamas dėmesys į n a m o išorinį vaizdą. " Apsvarstykime tokią pasakojimo pradžią. N a m a s s u keturiais langais. : y-nic/irin. k M d a p i ­ b e n d r i n i m a s v i s a d a t u r i b ū t i s i e j a m a s ( p a g a l V . 3 m2 ploto sandėlį.statybiniuose brėži­ m u o s e (žr. Išnagrinėsime vadovėlio 293 paveikslo pavyzdį. Štai koks gali būti pasakojimas: „Brėžinyje. 2.durys. J e i g u k a r t o j i m a s yra išmoktos m e d ž i a g o s a t g a m i n i m o f o r m a . k a i r ė j e — dvivėrės.ir. aplink terasą yra neaukšta tvorelė su turėklais. skirtus grafiniam m e d ž i a g ų žymėjimui kirtimuose.4 m. kuris apibūdinamas remiantis dviem brėžinyje esančiais atvaizdais. k u r i a m e dalis žodžių pa­ keista sutartiniais žymėjimais. T o d ė l p r a l e i d ž i a m a d a u g . reikia m o k i n i a m s pasakyti. t a i a p i b e n d r i n i m a s y r a d a u g a u k š t e s n i s p r o c e s a s . Prie terasos šliejasi tambū­ r a s . K a r t u p a ž y m i m a . nrgMtlIziloJjtnl « . yųeČHHK linu iic.atvaizduotas vienaaukštis čerpėmis deng­ t a s mamas.išmo­ k o m e a t l i k d a m i g r a f i n i u s d a r b u s . g a l i m a . b e d u r ų . y r a atskiri a p i b e n d r i n i m o a t v i j a i D a r v i e n a s s v a r b u s išeities laškas. S i n u o m o n ė t e i s i n g a tik t u o . P i r m a s k a m ­ barys. baigiamas (naudojantis MOKYMO PROCESE P i r m ą kartą tarybinės mokyklos istorijoje dabartinėje progra­ moje numatyta užbaigti braižybos kursą tema „Grafinių atvaizdų a p ž v a l g a " . kas yra bendra atskiriems tikrovės d a i k t a m s ir r e i š k i n i a m s " 2 . kad mokytojui bus sunku vesti tokio turinio p a m o k ą . .Aiškinant sutartinius žymėjimus. o toliau n u s a k o m a s tik n a m o p l a n a s n e g r e t i n a n t j o s u f a s a d u . A p i b ū d i n a n t n a m o v i d a u s i š p l a n a v i m ą .ir e s m i n i u s d a l y k u s i r 1 j C Į a B U f l O B B. yra virtuvė.į ! . kurinis . Skaitant pasakojimą. telegrafo stulpai.visai a i š k i a i nustatyti. l ) a v \ d o v o niil b r ė ž i m ą ) s u a b s t r a h a v i m u . H 3 « . g r a f i n i ų ž i n i ų a p i b e n d r i n i m o p r o c e s ą .siekiamu iiiislnlvli j i e m l r u s i r s k i r t i n g u s p o ž y m i u s . <Cia r e i ­ k i a m o k y m o m e d ž i a g o j e r a s i i b e n d r u s . R e i k i a .durys . d r a u g ų a t s a k y m u s . p r o c e s ų . įr paaiškinti. reikia p r a d ė t i p a s a k o t i n u o to. dešinėje — vienvėrės durys į virtuvę. Terasa užtraukta m a r g o s m e d ž i a g o s užuolaidomis. vadovėlyje p a t e i k t i k l a u s i m a i . — P. p a n a š i ų į v a d o v ė l i o p r a t i m u s . bet ir jo išorinį vaizdą iš visų pusių. 2 I l c H x o J i o r n a.: IIcyun'OniKa. į kurią p u s ę atsidaro. l'. k a d „ a p i b e n d r i n d a m i m e s atskleidžiame. kaip ja naudotis. k o . Vadovėlyje yra įvairių užduočių p r a t i m a m s . reikia jį atskirti n u o k i t ų b ū d i n g ų ar pavienių kokybinių požymių. K u o turi pasireikšti apibendrinantis vaidmuo? . o po jų — a t s a k y m a i . T a i ^ v i s i š k a i s u p r a n t a m a . prie j o p r i s t a t y t a t e r a s a . Pavyz­ d ž i u i : „ G e l e ž i n k e l i o s a n k a s o s d e š i n ė j e stovi (čia p a r o d y t a s m e d ž i o žymėjimas pakeičia žodį „ m e d i s " ) . reikia sukurti pasakojimą apie mokyklos p a t a l p a s ir vietovės sklypą. P o t o m o k i n y s t u r i d e t a l i a i a p i b ū d i n t i . a t v a i z d a v i m o b u d o — A . kai_„nuo atskiro d a i k t o s a v y b i ų a p i b ū d i n i m o ( a r b a . nagrinėti 20 darbu „Statybinių brėžinių žinynais)". Į e i n a n t į jį. kurių reikia s t a t y b i n i a m s b r ė ž i n i a m s skaityti.deta­ lių. R e i k i a t u r e l i g a l v o j e .u>i'()iii<iccKiix M I I C T I M yioii / Ilo/i. .li I'.) p e r e i n a m a prie tų savybių ieškojimo ir išskyrimo iš visos p a n a ­ šių daiktų klasės" '. kuo skiriasi m o k y m o m e d ž i a g o s kartojimas ir apibend­ r i n i m a s . Į ė j i m a s į t e r a s ą a t v i r a s . yra tas. Toliau pasakojama pagal planą: „Terasa nedidelė. 2 4 3 H1 . 3 9 6 — 6 8 * ) .

C i a k a l b a m a a p i e metodo pamokai vesti p a k e i t i m ą . atvaizdas užima visą s t a n d a r t i n į mokyklinio tipo ((1. skailanl brėžinius. e k r a n o m a t m e n ų . pagal kurį mokiniai patikrina savo spren­ dimus. Ypač pravartu n a u d o t i d i a f i l m u s per detalių brėžinių skai­ t y m o p a m o k a s . mokomieji dia­ filmai turi keletą p r a n a š u m ų . o mokytojas rodomosios lazdelės šešėliu parodo reikiamus vaizdo elementus ir pateikia klausimus. M o k i n i u i j |ii'• i l ikn raštu. 8 0 — 1 2 0 kadrų. S i e p a v y z d ž i a i įtikina.p r i e m o ­ nė. o ne vietoj jų. k u r i u o s e a t ­ vaizduotos įvairių formų detalės. Jie n e b r a n g ū s . p a g a l du d u o t u s v a i z d u s nubraižyti trečią. gali nusibraižyti b ū t i n u s a t v a i z d u s ir užsirašyti į sąsiuvinius. lengvai telpa nedidelėje cilindri­ nėje dėžutėje. | B a i g i a m o j i pamokos d a l i s skiriama I n d i v i d u a l i n i į k a i t y t i b n ž i n i u s p a g a l j i e m s p a r u o š t u s k l a u s i m u s .ir p r o j e k t o r i a u s š v i e ­ sos srauto stiprumo.8—10 m e t r ų atstumu. nepriekaištingai atliktą ir gerai m a t o m ą grafinę medžiagą. Po kiek laiko e k r a n e d e m o n s t r u o j a m a s daikto v a i z d u s i s brėžinys. K a d a n g i „ J 1 3 T H " tipo projektoriumi diafilmai demonstruoja­ mi neužtemdytoje auditorijoje. k a i d i a f i l m a s s u d a r o o r g a n i n ę pamokos dalį ir derinasi su kitomis užsiėmimų vedimo formomis bei "metodais. kurių visos detalės būtų m a ­ t o m o s iš bet kurios k l a s ė s vietos. D i a f i l m a s kaip tik tokias gali­ m y b e s ir suteikia. 80 . per kurią bus demonstruojamas diafilmas. Tai reiškia. t r ū k s t a m ą vaizdą. kad gerai paruoštų diafilmų m e d ž i a g ą labai sėkmingai suvokia vaikai. D i d ž i a u s i o efekto p a s i e k i a m a . Apie frontaliojo b r ė ž i n i ų skaitymo. E k r a n i z u o t o s p a m o k o s m o k i n i a m s įdomesnės. Tačiau. tokius p r a t i m u s g a l i m a atlikti ir kitaip: lentoje projektoriu­ mi projektuojami du vaizdai. abstrahuoti arba atsiriboti n u o jų požymių. Ekranizuota brėžinių skaitymo pamoka organizuojama maž­ d a u g taip. Paruošti kabinetą pamokai. giliai ir įvairiapusiškai išanalizuoti sąvokas m o k y m o veikloje.5X2 m) ekraną. P a v y z d ž i u i . Tiek pat plakatų užimtų g a n a d a u g vietos. Tokių matmenų brėžinys visiems mokiniams yra gerai matomas. i r e s a n t o p t i m a l i o m s p r o j e k c i n ė s a p a r a t ū r o s p a n a u d o j i m o sąly­ goms. Ji n a u d i n g a . Kai mokytojas demonstruoja brėžinius ir vaizdžiuosius brėžinius. T a č i a u reikia turėti galvoje. D v i trys diafilmo dalys. t. bet ir į d o m i e m s p r a t i m a m s atlikti. Lyginant su kitomis vaizdinėmis priemonėmis. nes jie pateikia plačią. Frontaliai. pravartu demonstruoti kino filmus ir diafilmus. žiūrėdami į ekraną. kad projektorių pastačius n u o e k r a n o apie . 1983. o po to — teisingas atsakymas. k a i p atlikti baigiamąją pamoką. b r ė ž i m o e l e m e n t u s t a i p p a t p a r o d o l a z d e l ė s šešėliu. P a r o d ę s k a d r ą . E k r a n e projektuojamas vienas diafilmo kadras. — M . p a k a r t o j a m a ir į t v i r t i n a m a a n k s č i a u išeita medžiaga. todėl jie geriau įsisavina žinias. M o k i n i a i m o k o s i ž o d ž i u t i k s l i a i a p i b u d i n i i brėžinyje į t V l I l d U O t l d a i l i . D i a f i l m u s laikyti p a t o g u . Projektorius paruošiamas per keletą m i n u č i ų . T a i efektyvi m o k i n i ų p a ž i n t i n ė s v e i k l o s s k a t i n i m o . — 128 p. k u r i a m e yra u ž d a v i n i o sąlyga. A p i b e n d r i n a n t m o k y m o medžiagą. kad p a m o k ų e k r a n i z a v i m a s yra ne tiksiąs.priešpastatyti juos atskiriems. aktyviai mąstyti. mokiniai iš paskutinių suolų blogai m a t o ir ne visiškai įsisavina medžiagą. nėra sudėtinga. G e r a s m o k o m a s i s kino filmas įtraukia žiūrovą į reiškinių ana­ lizę. reikia visų pirma turėti p a k a n k a m o didumo atvaizdų. J i e labai k o m p a k t i š k i .. j e i r e i k i a . Klasėje esantys mokiniai pataiso ir papildo savo d r a u g o a t s a k y m u s . p a d e d a n t i giliau ir tvirčiau įsisavinti žinias. : F I p o c BeuieHHe. 88 K a d a n g i diafilmą galima projektuoti ir paprastoje klasės len­ toje. p a d a r y t i nedidelių „ a t r a ­ dimų". o mokinys lentoje kreida turi nu­ braižyti trečią. aiški­ n a n t n a u j ą m e d ž i a g ą . Susiprojektavusių ekrane iš diafilmo kadrų atvaizdų matmenys p r i k l a u s o n u o k l a s ė s i l g i o . Moki­ nys prieina prie ekrano. y. Mokinys a t s a k o ir. bet reikia parodyti jų esminį vaidmenį ir pritaikymo ypatybes žmonių kū­ rybinėje veikloje. mokiniai. KINO FILMŲ IR D I A F I L M Ų NAUDOJIMAS PAMOKOJE M o k a n t braižybos. verčia ieškoti. k a d diafilmų n a u d o j i m a s p u linilžvliu p a m o k a s n ė r a i š o r i n i s e f e k t a s . K o n k r e t ū s n u r o d y m a i . o priemonė. m o k i n i a i t u r i n u s t a t y t i . pateikti k n y g o j e : B o t b h h h h k o b A . « n y ™ c o B e p i n e H C T B O B a H H H M e i o flHKH o6y«ieHHH ųeptieHHK)». T o k i u b ū d u p e r s k a i t o m i 2—3 b r ė ž i n i a i . § 21. Efektingai gali būti n a u d o j a m i diafilmai kartojant m e d ž i a g ą . nereikia nukrypti į grafinių atvaizdų a p i b ū d i n i m ą (tai išsamiai atlikta vadovėlyje). |atitinkančiu įprastą klasės ilgį. D i a f i l m a i gali būti n a u d o j a m i ne tik kaip iliustracijos. Iš gausių stebėjimų ir eksperimentu d u o m e n ų matome. atliekant tokius pratimus. pasižymintys konkrečiu mąstymu.efektyvumą j a u buvo kalbėta. P e r pamokas gali būti s ė k m i n g a i n a u d o j a m i ir mokomieji kino f i l m a i . JX. N a u j a u s i mokomieji filmai braižybos tematika greta įprastiniu k i n e b ū d u p e r d u o d a m o s i n f o r m a c i j o s d a r suteikia ž i n i ų ir per t r u m p a l a i k i u s p r a t i m u s . mokytojas liepia m o k i n i a m s sugalvoti atsakymą arba sąsiuvinyje nubraižyti brėžinį: pavyz­ džiui. kai d e r i n a m a su kitomis m o k o m o j o d a r b o formomis. r i o c o Č H e RJin ymiTeJieu. ku­ r i s i š d v i e j ų a r trijų p a r o d y t ų b r ė ž i n i ų yra t e i s i n g a s a t s a k y m a s į pateiktą klausimą. P a m o k ų e k r a n i z a v i m a s padeda mokytojui išdėstyti me­ d ž i a g ą per t r u m p i a u s i ą laiką.

Reikėtij mokyklą būtinai aprūpinti n a u j a u s i a i s m o k o m a i s i a i s filmais braižybos tematika. Prieš demonstruodamas fragmentą. o netrukus po peržiūros įtvirtina ją. S v a r b i a u s i a s tikslas šiuo atveju — e m o c i n i s poveikis. v e d i m o m e t o d i k a l a b a i į v a i r i . kad pats filmas n ė r a n a g r i n ė j i m o tikslas. kad dėstytojas turi iš karto parodyti visą filmą. deja. B r ė ž i n i a i s t a t m e n ų j ų p r o j e k c i j ų s i s t e m o j e — 2 d a l y s . n o r ė d a m i patobulinti šį procesą. demonstruojami 8—12 minu­ č i ų . J i e p r a d e d a de­ t a l i a i ištirti k o k i o n o r s b r ė ž i n i o b r a i ž y m o o p e r a c i j ą . n e s jie karinis į s i m e n a n e r e i k š m i n g a s filmo de­ tales. v i e n a s p a č i ų s u n k i a u s i ų i r a t s a k i n g i a u s i ų m o k y m o p r o c e s o m o m e n t ų . su­ t r u m p i n u s braižybos k u r s o mokymosi laiką. o antra — išnagrinėti kai kuriuos į kurso programą įtraukto skyriaus „Pagrindiniai reikalavimai mokinių žinioms ir mokėjimams" nuostatus. „Pjūviai ir kirtimai techninėje braižyboje". I š t i s i n i u o s e m o k o m u o s i u o s e fil­ m u o s e t e m a dėstoma taip. kuriomis. t i k r i n t i ir ką daryti. ž u r n a l e „IllKOJia H . o tik p r i e m o n ė naujai. Sie filmai atitinka V K D S naujus standartus ir šiuolaikinius pedagogikos principus. K i r t i m ų ir p j ū v i ų m e t o d a s — 2 d a l y s . p a i n o k a s m e d ž i a g a i perteikti. D e t a l ė s e s k i z a s ir t e c h n i n i s p i e š i n y s — 2 d a l y s . 4. Kita mokomojo kino panaudojimo forma — demonstravimas b a i g i a n t n a g r i n ė t i temą. Juos kymo § 22. išleisti iki 1968 m . B e t . a š t u o n i ų m i l i ­ metrų pločio neįgarsintoje juostoje. Išnagrinėsime pirmąjį klausimą. Iki 1982 m. d ė m e s i o dėstomajam. Tokį filmą g a l i m a organiškai susieti tiek s u p a m o k o s turiniu. k a d d a l i s f i l m ų y r a gerokai p a s e n ę ir neatitinka m o k y m o p r o g r a m o s ir V K D S siste­ mos standartų. Stebėjimais nustatyta. visais a t v e j a i s t i k s l i n g a s u p a ­ žindinti mokinius su mokomąja m e d ž i a g a . D e m o n s t r a v i m o t i k s l a s — p a g i l i n t i . „Surinkimo brėžinių braižymas ir skaitymas". ir parodyti atskirus fragmentus. K a r t a i s t e n k a p a r o d y t i v i s ą filmą. M o k o m a ­ j a m e filme g a l i m a parodyti n e t g i s p r e n d i m ų tvarką. Pamokų. MOKINIŲ ŽINIŲ IR MOKĖJIMŲ PATIKRINIMAS BEI galima l a b a i efektyviai n a u d o t i m o ­ [VERTINIMAS S u m o k i n i ų ž i n i ų i r m o k ė j i m ų p a t i k r i n i m u bei į v e r t i n i m u su­ sijusius klausimus reikia nagrinėti dviem požiūriais. t a i d a r nereiškia. reikia aptarti visa tai.. dėstytojas supažin­ dina mokinius su nagrinėjama medžiaga. kad m e d ž i a g a bus visiškai įsisavinta. nurodyti. D e t a l ė s b r ė ž i n i o s k a i t y m o t a i s y k l ė s — 2 d a l y s . T u o fragmentai ypač vertingi. o po to a p i b e n d r i n a n t ir įtvirtinant m e d ž i a g ą po filmo. Todėl reikia nuspręs­ ti. k a i j o f r a g m e n t a i su­ daro neatskiriamą pamokos dalį. k a i r e i k i a d e t a l i a i . K i n o filrnai n a u d o j a m i i r m e d ž i a ­ gai pakartoti prieš kontrolinį darbą. kai ž m o g u s skaito brėžinį arba sprendžia tipinį brai­ žymo uždavinį. prieina tokias išvadas. Susiję su mokinių mokymosi rezultatų patikrinimo ir įvertinimo metodika klausimai visada j a u d i n a m o k y t o j u s . S i e k l a u s i m a i t a p o a k t u a l e s n i . K a r t a i s kai kurie mokytojai. gali ekrane sulaikyti atskirus kadrus. P r i e š denioiislriiojiinl liliiuis. pavyzdžiui. api­ b e n d r i n t i i r įtvirtinti m e d ž i a g ą .ą. I š a r d o m i e j i s u j u n g i m a i ir jų a t v a i z d a i b r ė ž i n i u o s e — 2 dalys. negalima rem­ t i s m o k y k l ų d a r b o p r a k t i k o j e . procese. Mokomieji f i l m a i — g e r a vaizdinė priemonė. kas siejasi su m o k i n i ų žinių ir mokėjimų įvertinimo kriterijais. M o k y t o j a s p a t s a i š k i n a f i l m ą ir. Daugeliu tyrimų nustatyta. v e s d a m a s pokalbį arba skirdamas atlikti grafinių pra­ timų. k a d m o k i n i ų ž i n i o s ir mokėjimai būtų vertinami vienodai. reikia atsižvelgti į įvairių ekra­ n i n i ų p r i e m o n i ų r ū š i ų p a s k i r t į . P a v y z d ž i u i . p a v y z d ž i u i . T a č i a u . da­ l y k u i s u ž a d i n i m a s . ką b ū t e n t reikia. tai labai s u m a ­ žėja kinofikuotos p a m o k o s efektyvumas. p a r u o š i m a s g e r i a u į s i s a v i n t i tem. M o k o m a s i s f i l m a s y r a e f e k t y v i a u s i a s . 3. kokia forma ir m e t o d a i s vesti užsiėmi­ mą ir kokią pasirinkti aparatūrą. M i n i a t ū r i n i a i u ž d a r o s j u o s t o s filmai skirti p a r o d y t i cikliškai p a s i k a r t o j a n t i e m s a r b a v i e n o d i e m s v e i k s m a m s .. tiesiogiai susijusiais su vedamos pamokos turiniu. 2. Tai. kai jie rodomi nedi­ deliais fragmentais. J i e y r a n e d i d e l ė s a p i m t i e s (iki 150 m ) . kurių kiekvienas atskleidžia kurią n o r s užbaigtą temos dalį. r o d a n t frag­ m e n t u s per atskiras p a m o k a s ar jį visą temos m e d ž i a g a i api­ b e n d r i n t i ir įtvirtinti. į ką reikės kreipti d ė m e s į . F r a g m e n t i n į filmą galima demonstruoti ir ištisai. n o r s . Tokiu būdu sukurtas filmas „Detalės brėžinio skaitymo taisyklės". kad s ė k m i n g i a u s i a i į s i s a v i n a m a filmų m e d ž i a g a . K i n o f i k u o l ų pamokų v e d i m ą s u n k i n a t a i . 5. „Brėžinio reikšmė šiuolaikinėje gamyboje". P r o j e k t a v i m o b ū d a i — 2 d a l y s . vednnl pokalbį prieš peržiūrą. S p r e n d ž i a n t k l a u s i m ą . n a g r i n ė t i . reikia v e n g t i k r a š t u t i n u m ų . kuriose n a u d o j a m i filmai. P i r m ą . F r a g m e n t i n i a i filmai pritaikyti operatyviam n a u d o j i m u i pa­ m o k o j e . Mokomojo kino pranašu­ m a s — tai ne vien tik reiškinių d i n a m i k o s p e r d a v i m a s . kad j e i g u i š n a g r i n ė t a m e d ž i a g a tuojau neįtvirtinama. N e ­ reikia užmiršti. mokykloms buvo išleisti šie m o k o m i e j i braižybiniai kino filmai: 1. 6. į v a d i n ė j e p a m o k o j e . pavyzdžiui: „Surinkimo brėžinys". m i n t i e s eigą. m ū s ų nuomone. tiek s u visa t e m a apskritai. u ž d a r o s j u o s t o s b r a i ž y b i n i u s f i l m u s iki š i o l a i k o k u r i a t i k m ė ­ gėjai.Mokomieji kinofilmai — nepakeičiama erdvinio m ą s t y m o ir erdvinės vaizduotės lavinimo priemonė.

b) grafiniuose darbuose padaro esminių klaidų. daro esmines klaidas. nebraižo ir n e r a š o į d a r b o s ą s i u v i n į . Vertinimo normos tikrinant ir mokėjimų žodžiu žinias Pažymys 5 tašomas. žino vaizdavimo taisykles ir sutartinius žymėjimus. aiškiai suvokia daik­ tų erdvinę formą p a g a l jų atvaizdus.ą i r 1. N r . kurių nesu­ geba ištaisyti net mokytojo p a d e d a m a s . ženk­ l a s P Y ž y m i b r ė ž i n i o r ė m e l i o k l a i d a s . kurias nuro­ domas ir p a d e d a m a s . T a m tikslui rekomenduoja­ ma mokinių žinias ir m o k ė j i m u s tikrinti ir vertinti diferencijuotai. bet laikosi pa­ grindinių brėžinių apipavidalinimo" taisyklių. b u v o p a s k e l b t a s m o k y t o j o A .') rašomas.1. o tai į m a n o m a tik s p e c i a l i o s e mokymo įstaigose. kurias mokytojo perspėtas ištaiso sava­ rankiškai. pa­ d a r o n e e s m i n i ų k l a i d ų . kai mokinys: a ) į s i s a v i n o p r o g r a m i n ę m e d ž i a g ą . D a b a r t i n ė j e p r o g r a m o j e n u m a t y t a d a u g i a u d ė m e s i o skirti m o ­ kinių mokymosi rezultatų įvertinimui. JĮ. ar supranta mokiniai grafinių atvaizdų p a g r i n d i n e s rūšis ir ar laikosi bendrų reikalavimų juos braižydami. Pažymys 4 rašomas. Atskirai pateiksime m o k i n i ų braižybos žinių ir m o k ė j i m ų pavyz­ dines vertinimo n o r m a s . c) skaitydamas brėžinius ne visiškai i š s a m i a i atsakinėja. greitai pasitaiso. b e t žino d a u g u m ą nagrinėtų sutartinių vaizdavimų ir žymėjimų. . kad dalis mokytojų stengiasi daugiau d ė m e s i o skirti b r a i ž y m o t e c h n i k a i . Pažymys 5 rašomas. c ) a t v a i z d u o s e k l a i d ų n e d a r o . pateikti knygoje: BOTBHHHHKOB A. o po to aptarsime kai kurias jų ypa­ tybes. //. Pažymys 3 rašomas. c) b r a i ž y d a m a s brėžinius ir a t l i k d a m a s p r a k t i k o s darbus.3 n u r o d o . logiškai ir nuosekliai dėsto mintis. bet parodo. ženklas P H . . tvirtai žino i š m o k t a s tai­ s y k l e s ir s u t a r t i n i u s v a i z d a v i m u s bei ž y m ė j i m u s . T u o s ž e n k l u s m o k i n i a i turi u ž s i r a š y t i są­ siuvinyje. kai mokinys: a) brėžinius braižo ir skaito savarankiškai n e d a u g klysdamas ir p a l y g i n t i r ū p e s t i n g a i braižo ir r a š o į d a r b o sąsiuvinį. kiekvienas ženklų detalizuojamas p a g a l klaidų pobūdį. reikalavimų d e t a l i z u o t i nereikia. M o k y t o j o d ė m e s y s turi būti n u k r e i p t a s į tai. k u r i a s t r u p u t į m o k y t o j o p a d e d a m a s iš­ taiso. b) atsakinėja nenuosekliai. Pažymys 4 rašomas. j a m nuolat reikia mokytojo pagalbos (nukreipiančių klausimų) ir iš dalies naudoti vaizdines priemones. t i n k a m a i n a u d o j a s i informacine m e d ž i a g a . kai mokinys: a ) netvirtai į s i s a v i n o p a g r i n d i n ę p r o g r a m i n ę m e d ž i a g ą . Pavyz­ džiui. kai mokiniai atsakinėja žodžiu.VAVAC '\ P a v y z d i n ė s mokinių braižybos žinių vertinimo normos /. « I l y T H COBepUieHCTBOBaHHH MeTOAHKH o6y- b ) . m i n t i s r e i š k i a l o g i š k a i i r n u o s e k l i a i . Pavyzdžiui. kai mokinys v i s i š k a i n e ž i n o ir n e s u p r a n t a mokomosios medžiagos. kai mokinys: a) gerai įsisavino p r o g r a m i n ę m e d ž i a g ą . PaŽĮ/nu/s . bet k a r t a i s a p s i r i n k a s k a i t y d a m a s b r ė ž i n i u s .1. OHH — p a g r i n d i n į b r ė ž i n i o į r a š ą . 4 . kai mokinys: a) nežino arba nesupranta didesnės arba svarbiausios moko­ mosios medžiagos dalies. PH-2 — n e t o l y g ų r ė m e l i o l i n i j o s s t o r į . k a d r ė m e l i o l i n i j o s s t o r i s n e a t i t i n k a G O S T .. 1 9 8 1 m . Vi" . siekiant sutaupyti laiką tikri­ n a n t g r a f i n i u s darbus. Pažymys 2 rašomas. bet joje sunkiai orien­ tuojasi. c) brėžinius skaito abejodamas. a t s a k i n ė j u teisingai. Sie pavyzdžiai rodo.1 reiškia neteisingą rėmelio linijų a t s t u m ą n u o f o r m a t o k r a š t ų . Ženklai sudaryti iš žodžių s a n t r u m p ų . B e t o . kai mokinys: a) neatlieka privalomų grafinių ir praktikos darbų. mokytojo ištaiso. Pažymys 1 rašomas. kai mokinys: a) visiškai savarankiškai. papildomai nepaaiškinus. c) k l a i d ų n e d a r o . į darbo sąsiuvinį braižo ir rašo nerūpestingai. ' v ' ' 'r. b) kai reikia. J I B K — m a t o m o k o n t ū r o l i n i j a s i r 1. N e m covo straipsnis. b) atsakinėja aiškiai ir t e i s i n g a i tuo parodydamas. n a u d o t i j o s u g a l v o t u s 3 0 ž e n k l ų i r ž y m ė t i k l a i d a s b r ė ž i n i o lauke. nerišliai. tikrinant mokinių žinias ir mokėjimus. b) atsakinėja neišsamiai. kruopščiai ir laiku atlieka grafinius bei praktikos d a r b u s ir r ū p e s t i n g a i braižo ir r a š o į darbo sąsiu­ vinį. Pažymys 2 rašomas.npoHSBOACTBo". U 1 P — š r i f t ą . bet p a s i t a i k o n e ž y m i ų t r ū k u m ų bei a p s i r i k i m ų . * OH " . kad iš esmės klausimą supranta. programoje numa­ tytus p r i v a l o m u s d a r b u s atlieka ne v i s a d a laiku. Kai kurie bendri reikalavimai ir žinių patikrinimo metodika.. b e t d ė l n e p a k a n k a m a i iš­ vystytos erdvinės v a i z d u o t ė s šiek tiek klysta s k a i t y d a m a s brėži­ nius. brėžinius skaito laisvai. Mokykloje. tačiau mokytojo paklaustas. kai mokinys: a) braižo ir skaito b r ė ž i n i u s n e p a s i t i k ė d a m a s . kad gerai m o k a dalyką. pa­ daro neesminių klaidų. T o d ė l j ų k a r t o t i n e r e i k i a . b) n a u d o j a s i informacine m e d ž i a g a . vartodamas braižybos terminologiją. Grafinių ir praktikos darbų vertinimo normos ^eHHH qepieHHK)». k u r i a m e siūloma. ž e n k l a s P H .

buvo galima atvaizduoti detalę mažiausiu atvaizdų skaičiumi. Reikia atsižvelgti ne tik į a t s k i r u s m o k y m o s i t r ū k u m u s . Tai padėtų suvienodinti reikalavimus vertinant mokinių mo­ kymosi veiklos rezultatus. . k a d a n g i j a m e yra trys v a i z d a i ir įrašyti visi m a t m e n y s .\ a) 1 JO IX 1 • \ 10 020 " J " - 7 ^ b) ( y ) <)• t 1 30 w . ) . a t v a i z d ų b r ė ž i n y j e t u r i b ū t i k u o m a ž i a u . . b) ar c) nubraižytas geriau. būtent: konsta­ tuojanti. nurodydami jų d a ž n u m ą procentais bend­ rame visų atsakymų skaičiuje: 1. labiau s u d o m i n t i m o k i n i u s s a v o d a r b u . t e i s i n g a i a t l i k t a s m o k i n i ų ž i n i ų ir m o k ė j i m ų p a t i k r i n i m a s turi g r į ž t a m ą j į ryšį. Panaudojus sutartinius skersmens ir kvadrato ženklus. kurios d a r o m o s n e ž i n a n t ir n e s u p r a n ­ t a n t p r o g r a m i n ė s m e d ž i a g o s bei n e s u g e b a n t taikyti V K D S pa­ g r i n d i n i ų n u o s t a t ų . kad „ . j a m e nurodyti visi r e i k a l i n g i m a t m e n y s . ir pagal jį galima greitai p a g a m i n t i detalę : 23%. toks: „Visi trys brėžiniai atlikti teisingai. b e t b ū t ų visiškai aiški brėžinyje a t v a i z d u o t o daikto forma ir ir anks­ mokiniai l i e k . Pateiksime pažodžiui atsakymus 34 vienos klasės mokinių. g a l i m a d a u g g e r i a u o r g a n i z u o t i d a r b ą šia kryp­ timi. U ž ­ duotyje reikia atsakyti į k l a u s i m ą . Vienas g a l i m ų teisingų a t s a k y m o v a r i a n t ų gali buti. 1 % . prie antrųjų klaidų p r i s k i r i a m o s : tokios. k u r i s pa­ deda. Pažymys 1 rašomas. kuris brėžinių . J a m e gerai įrašyti m a t m e n y s i r p a r o d y t i g e o m e t r i n i a i k ū n a i (yra d a u g ž e n k l ų ) . racionaliau. reikia žinoti v a i z d ą iš viršaus. . nepasiruošęs įgūdžių. ku­ rios a t s i r a n d a dėl netvirtų žinių ir m o k ė j i m ų a r b a n e s u g e b a n t sutelkti dėmesį. R a c i o n a l u s yra v a i z d a s a ) . Tam. nes j a m e yra m a ž i a u s i a i v a i z d ų ir įrašyti visi m a t m e n y s . P r i e pirmųjų p r i s k i r i a m o s tokios klaidos. a t l i k i m o r e z u l t a t u s (11 p a v . kad matme- c) 11 pav. 2. iš priekio ir iš š o n o : 15. . Iš braižybos vadovėlio ž i n o . nes p a g a l jį g a l i m a nubraižyti kitus du vaizdus. motyvuojanti ir rezultatinė. R a c i o n a l e s n i s brėžinys a ) . pavyz­ džiui. . : 9 . bet ir į v i s ą g r a f i n ę veiklą. Taikydamas mokinių p a ž a n g u m o vertinimo normas. R a c i o n a l i a u s i a s yra brėžinys a ) . kurioje r e i k ė j o i š a n a l i z u o t i b r ė ž i n į . : 2 5 . B e to. mokytojas turi žinoti mokinių i n d i v i d u a l i a s savybes. sprendusių šį uždavinį. 3. B r ė ž i n y s u ž i m a m a ž a i vietos. bet racionaliausias brė­ žinys a). T a i k a n t p a t e i k t a s p a v y z d i n e s m o k i n i ų ž i n i ų i r m o k ė j i m ų ver­ t i n i m o n o r m a s . B r ė ž i n y s c ) . normalizuoti m o k y m o s i procesą. K a d būtų galima gerai įsivaizduoti detalę. tikslui a p t a r s i m e užduoties. siste­ dirbti. P a t e i k s i m e pavyzdį. m o k y t o j u i v e r t i n t i d ė s t y m o m e t o d i k ą i r r e z u l t a t u s . tik mokytojo padedamas.6%. kurioje aiš­ kiai išsiskiria trys viena1 su kita susijusios dalys.a). 2U 020 Mokinių bniižybos žinių ir mokėjimų vertinimo normose kal­ b a m a apie esmines ir antraeilės reikšmės klaidas. b) brėžinius skaito ir braižo m i n g a i daro esmines klaidas. ir paaiškinti kodėl. Mokinių atsakymus vertinsime pagal vertinimo normas čiau pateiktą atsakymo etaloną. 7 % . 4. kai mokinys visiškai n e t u r i p r o g r a m o j e i š v a r d y t ų m o k ė j i m ų bei . Toks a t s a k y m a s turi t a m tikrą loginę struktūrą. . aiškiai perteikti jos formą ir supaprastinti brėžinio braižymą".

. kuriuo r e m i a n t i s formuojamos v i e n o s ar kitos m o k i n i ų žinios arba mokėjimai. k a d brėžinyje visada turi būti braižomi trys vaizdai. kurį reikia n u b r a i ž y t i p a g a l u ž d a v i n i o są­ lygąO p e r a v i m o grafiniais a i vaizdais (pagal antrąjį p u n k t ą ) tipai skirstomi pagal jų sudėtingumą. kaip kartais rašoma pedagoginėje literatūroje. k a d tie m o k i n i ų p a s i s a k y m a i k l a i d i n g i . kad programoje keliami reikalavimai m o k i n i ų ž i n i o m s ir m o k ė j i m a m s kartu yra ir u ž d u o t i s m o k y t o j u i efektyvinti m o k y m ą ir gerinti kokybę. m o k i n i a i t u r ė j o s u f o r m u l u o t i a t s a k y m ą . b) duo­ tojo grafinio atvaizdo pertvarkymas pergrupuojant jo atskirus elementus. bet ir tas žinias. h h k o b . Vadovaudamiesi šiuo bendru nurodymu ir savo samprota­ vimais.. T o b u l i n a n t m o k y m o pro­ cesą. Anksčiau pateikti duomenys apibūdino pažymį. apie mašinų detalių sujungimų a t v a i z d a v i m o b ū d u s ir s u r i n k i m o bei s t a t y b i n i ų b r ė ž i n i ų a p i p a ­ v i d a l i n i m o ypatybes. J a k i m a n s k a j a J i p a r i n k o t o k i u s p a g r i n d i n i u s r o d i k l i u s : 1 ) sėk­ mingas adekvataus grafiniam atvaizdui erdvinio vaizdinio suda­ rymas. — P. Iš to g a l i m a daryti kai kurias išvadas apie m o k i n i ų grafinės veiklos rezultatus mokantis braižybos. P a t e i k t i rodikliai iliustruoja diagnozavimo metodikos pagrindines savybes.y. S i e r e i k a l a v i m a i a p i m a n e tik p a g r i n d i n e s ž i n i a s i r m o k ė j i m u s . 1 d i n i o d i n a m i š k u m ą . I š s a m i a u s i a s ir t e i s i n g i a u s i a s yra a n t r a s i s a t s a k y m a s . R e i k i a atsižvelgti. Už ketvirtąjį a t s a k y m ą g a l i m a rašyti 3. Pa3BHTIie npOCTpaHCTBeHHOrO MHIHJieHHH IHKOJIb- . t į s u m o ) . Dėl to iškyla mokytojo veiklos. Stai m o k i n i ų erdvinį m ą s t y m ą detaliai tyrė I. t . k a d p r o g r a m a r e i k a l a u j a iš mokytojo di­ ferencijuoto p o ž i ū r i o į m o k o m o s i o s m e d ž i a g o s į s i s a v i n i m o lygį.k u r t i v a i z d i ­ n i u s p a g a l įvairią grafinę m e d ž i a g ą . R e i k i a p a g a l ­ voti apie d ė s t y m o m e t o d i k ą . kad atkreiptų jo dėmesį į formuo­ j a m ų m o k i n i ų g r a f i n ė s veiklos m e t o d ų t u r i n į a r lygį. kurį pateikė 2 3 % mokinių. . f o r m u o j a n ­ čios reikiamus mokinių protinės ir praktinės veiklos metodus. B. 1980. su kuriomis supa­ žindinama. k a d reikia atsižvelgti į grafinį p a g r i n d ą ( v a i z d u s i s pie­ šinys arba projekcinis brėžinys). k a s y r a operavimo p l a t u m a s . 137. — M .a t s k l e i d i m a s . Cia t u r i m a s galvoje vaizdinės informacijos „ p e r k o d a v i m a s " . A . l. Cia galima remtis I. Tada galima mokinių neperkrauti. y . T a č i a u jis n e i š s a m u s ir jį p a g r i n d ž i a n t n e p a v a r t o t i braižybos k u r s o t e r m i n a i (yra d a u g ž e n k l ų ) . R e i k i a i š s i a i š k i n t i . o trečiojo a t s a k y m o turinys n e p a t e n k i n a m a s . kad m o k i n i ų b r a i ž o m u o s e a t v a i z d u o s e yra visi d u o m e n y s . J a k i m a n skajos nurodytais trimis s u d ė t i n g u m o tipais p a g a l tokius rodik­ lius: a) pradinių erdvinės padėties d u o m e n ų pakeitimas. T e i s i n g a s yra ir pirmasis atsakymas. P r i e tokių žinių reikia priskirti ž i n i a s apie n e s u d ė t i n g ų akso­ nometrinių atvaizdų braižymą. 2 ) o p e r a v i m o e r d v i n i u v a i z d i n i u tipai. T i e rei­ k a l a v i m a i keliami ir mokytojui. c) daikto atvaizdo pertvarkymas kartu keičiant daiktų erdvinę padėtį ir struktūrą (pateiktas tris rodiklių rūšis pritai­ k ė m e n a g r i n ė j a m a m a t v e j u i . reikia remtis m o k i n i ų m o k y m o s i veiklos rezultatyvumu (pla­ čiąja to žodžio p r a s m e ) .nys". C. T o d ė l šiuo atveju o p t i m a l u s p a ž y m y s butų 4. Tačiau į pateiktus programoje reikalavimus mokinių ž i n i o m s ir m o k ė j i m a m s r e i k i a p a ž i ū r ė t i ir iš k i t o s p u s ė s . P i r m a j a m e punkte keliama m i n t i s .. To­ kį atsakymą vertiname 2. efektyvumo diagnostikos problema. s u g e b ė j i m a s v i e n o d a i laisvai. 3 ) o p e r a v i m o pla­ t u m a s i r 4 ) v a i z d i n i o i š b a i g t u m a s . Mokinių išsilavinimo objektyvaus v e r t i n i m o lygių k l a u s i m a s dabar yra d a u g e l i o ž y m i a u s i ų psicho­ l o g ų d ė m e s i o centre. y. tai n e p a k a n k a vien tik k o n s t a t u o t i . n e s kas ketvirtas m o k i n y s įsitikinęs. į jo p a s l a n k u m ą p e r d i r b a n t p r a d i n i u s d u o m e n i s į a t v a i z d ą . taip pat ir į vaizJtKHMaiiCKafl H . perteikiantys būtiną informaciją apie atvaizduotą daiktą. d y d ž i o . kurios pateikiamos m o k i n i a m s sąvokomis. į v a i r i ų j o p o ž y m i ų (for­ mos. kuris rašomas mokiniams. arba. e r d v i n i o i š s i d ė s t y m o . K a i dėl p a s k u t i n i ų dviejų a t s a k y m ų . t. Cia reikia nustatyti tą mo­ k y m o m e d ž i a g o s į s i s a v i n i m o lygį i r j u o r e m i a n t i s t e i g i a m a i įver­ tinti mokytojo darbo metodiką.). Iš to padarome išvadą. jį g a l i m a įvertinti p a ž y m i u 5. Vaizdinio išbaigtumu laiko­ m a tai.

b r a i ž o m o s kartu su s t a t m e n o s i o m i s pro­ jekcijomis.2 IV V VI 3 3 1 1 9. B r ė ž i n i ų r a i d ė s . k u r i a m e p a n a u ­ d o t o s p a g r i n d i n ė s brėžinio linijos. p l o n a b r ū k š n i n ė d v i t a š k ė . 8 I 1—5 6—9 Įvadas Projektavimo būdai ir b r ė ž i n i a i s t a t m e n ų j ų pro­ jekcijų s i s t e m o j e 5 4 1 IV III. braižymas). plona ištisinė. „ P l o k š č i o s " d e t a l ė s b r ė ž i n y s . 4 pamoka. 10 11 II II III IV 10—11 12—15 16 Tęsiamas projektavime metodų nagrinėjimas Aksonometrinės projek­ cijos. plona brūkšninė t a š k i n ė . 3 p a m o k a .l III. 7. 2. past. reikmenys ir m e d ž i a g o s . S u p a ž i n d i n i m a s s u v a l s t y b i n i a i s s t a n d a r t a i s . D a r b a s s u b r a i ž y m o į r a n k i a i s ( k a m p ų . D a r b o vietos paruošimas. 3 1 • II II III 7 1 3. s k e r s m e n s ir spindulio ženklai. 1 III IV 17—26 10 4. rėme­ lis ir p a g r i n d i n i s į r a š a s . . III. vingiuota ištisinė. tech­ ninių d e t a l i ų e l e m e n t ų a t v a i z d ų . (Vert. B r a i ­ ž y m o įrankiai. 5 P a v y z d i n i s V I I klasės m o k o m o s i o s m e d ž i a g o s teminis p l a n a v i m a s 1 Mokslo metų ketvirtis Progra­ mos tema I II III Pamoka Trumpas mokomosios medžiagos turinys Privalo­ Valandų mų darbų skaičius Nr. 2 pamoka. p l a n u o d a m i m e d ž i a g ą t r i m e s t r a m s . 4. 1 grafinis darbas. 1 2—4 5—9 10—15 16 Projektavimo m e t o d ų ir brėžinių apipavidalinimo taisyklių kartojimas Kirtimai Pjūviai Pjūviai (tęsinys) P a p i l d o m i ir v i e t i n i a i vaiz­ dai B e n d r o s ž i n i o s a p i e de­ talių s u j u n g i m u s Detalių tipiniai sujungi­ mai Surinkimo brėžiniai j S u r i n k i m o b r ė ž i n i a i (tę­ sinys) S t a t y b i n i ų b r ė ž i n i ų skai­ tymas Kontrolinis darbas • Grafinių atvaizdų apžvalga 1 3 5 1. F o r m a t a s . L i n i j o s : s t o r a išti­ sinė pagrindinė. 3 KAI K U R I O S R E K O M E N D A C I J O S . 7 IV IV 27—33 34 v T o l i a u s k a i t o m i ir b r a i ž o ­ m i b r ė ž i n i a i bei e s k i z a i Žinių apibendrinimas 7 1 8.) 2 N a g r i n ė j a n t I V t e m ą a n t r a m e a r b a t r e č i a m e m o k s l o m e t ų ketvirtyje. 5 p a m o k a . 10 1 M o k o m o j i m e d ž i a g a suplanuota R T F S R mokykloms. a k ­ sonometrinės projekcijos. P a g r i n d i n ė s žinios apie m a t m e n ų r a š y m ą (iškeltinės ir m a t m e n ų linijos. KAIP P L A N U O T I P A M O K A S I R P A R I N K T I P R A T I M Ų T U R I N Į VII K L A S Ė J E Pirmasis m o k s l o m e t ų ketvirtis 1—3 T e m o s „ Į v a d a s " mokomoji m e d ž i a g a gali būti paskirstyta taip: 1 p a m o k a . 5. Šriftas. 6. brūkšninė. B r a i ž y b o s d a l y k a s i r j o r e i k š m ė p r a k t i n ė j e ž m o n i ų veikloje. m a t m e n ų skaičių i š d ė s t y m a s ) . 9.2 17—19 20—26 27—29 30—32 33 34 3 6 6. 3 d a r b a s g a l i buti t o l i a u a t l i e k a m a s ir per a n t r o ketvirčio p i r m ą s i a s pa­ mokas. k u r i u o s e t a i k o m o s p a g r i n d i n ė s b r ė ž i n i o l i n i j o s . kuriose mokslo m e t a i s k i r s t o m i ketvirčiais. T e c h n i n i s p i e š i n y s B r ė ž i n i ų ir e s k i z ų skaity­ m a s bei b r a i ž y m a s Toliau skaitomi ir braižo­ m i b r ė ž i n i a i bei e s k i z a i 2 2—42 2. detalės storio ir ilgio žymėjimas. s k a i t m e n y s ir ž e n k l a i . rodyklės.Mokslo m e t ų ket­ virtis I - Prog­ ramos tema I II II Pamoka Trumpas mokomosios medžiagos turinys Privalo­ Valandų mų darbų skaičius Nr. į g y t ų per d a r b ų i r k i t ų d a l y k ų p a m o k a s . Žinių apie g r a f i n ę d o k u m e n t a c i j ą . Mastelio taikymas ir žymėjimas. M ū s ų r e s p u b l i k o s m o k y t o j a i g a l i k ū r y b i š k a i p a s i n a u d o t i š i u o p r i e d u . kai yra būtina. a p i b e n d r i n i m a s bei susisteminimas.

B r ė ž i n i o su p j ū v i a i s ž o d i n i s s k a i t y m a s . Brėžinių skaitymas. Pleištinio sujungimo brėžinys. s u s i d e d a n t i s iš dviejų projekcijų. Surinkimo brėžinių skaitymas. 4 grafinis darbas. kuriuose taikomi išmokti sutartiniai vaizdavimai ir s u p a p r a s t i n i m a i . D e t a l ė s e s k i z o iš n a t ū r o s b r a i ž y m a s . k u r i e su­ d a r o daikto formą. Metrinio sriegio žymėjimas. Cia gaii buti n a g r i n ė j a m a s ir braižomas daikto brėžinys su v i e n a projekcija. Projektavimo b ū d ų ir brėžinių apipavidalinimo taisykles tikslinga k a r t o t i d e m o n s t r u o j a n t ir s k a i t a n t b r ė ž i n i u s . sudaromas brėžinys iš atskirai išdėstytų daikto atvaizdų. pagal aksonometriją ir apibūdini­ mą žodžiu. 4 grafinis darbas. pavyzdžiui: a n a l i z u o ­ j a m a daiktų geometrinė forma ir atvaizdų grafinė sudėtis. sutartinius v a i z d a v i m u s ir s u p a p r a s t i n i m u s . Grafinis m e d ž i a g ų žymėjimas kirtimuose. 1 grafinis d a r b a s . Cia gali būti labai įvairūs pratimai. parodantys brėžinio braižymo ir d e t a l ė s r u o š i n i o ž y m ė j i m o ( a p d i r b a n t d e t a l ę p a g a l a t ž y m a s ) ryšį. Į g y t ų p e r d a r b ų p a m o k a s ž i n i ų a p i e s u r i n k i m o b r ė ž i n i u s api­ bendrinimas ir susisteminimas. b r a i ž o m a s brėžinys su trimis projekcijomis. įdomieji uždaviniai. Uždaviniai. 8 g r a f i n i s darbas. r a n d a m o s v i r š ū n ė s . 5 grafinis darbas. darbų atlikimo tvarką. (kartu braižant . 9 g r a f i n i s d a r b a s . 6 praktikos darbas. į v a i r i a i s b u d a i s at­ liktų atvaizdų palyginimas. Kūrybinio m ą s t y m o lavinimo uždaviniai (technologinio pobūdžio. 3 grafinis darbas. P e r š i a s p a m o k a s tikslinga braižyti t r ū k s t a m a s linijas viename arba dviejuose vaizduose. D a i k t o b r ė ž i n i o su t r i m i s v a i z d a i s b r a i ž y m a s . 2 7 — 3 3 pamoka. D e t a l ė s eskizas su reikiamu pjūviu. su vaizdžiuoju brėžiniu ir n a t ū r a . KAI KURIOS R E K O M E N D A C I J O S . M o d e l i a v i m a s p a g a l b r ė ž i n į . D a i k t ų b r ė ž i n i ų b r a i ž y m a s . su konst­ ravimo elementais). D a i k t ų b r ė ž i n i ų braižymas keičiant daiktų formą ir erdvinę daiktų arba jų dalių tarpusavio pa­ dėtį. at­ k a r p ų . k u r i o j e į r a š u n u r o d o m a s d a i k t o s t o r i s . B r ė ž i n i o s k a i t y m a s ž o d ž i u ( p a g a l k l a u s i m u s .II lema „Projektavimo būdai ir brėžiniai statmenųjų projekcijų s i s t e m o j e " p r a d e d a m a n a g r i n ė t i a n t r a m e i r t ę s i a m a t r e č i a m e m o k s l o m e t ų ketvirtyje. A k s o n o m e t r i n ė s projekcijos. 2—4 pamoka Kirtimai. D e t a l ė s b r ė ž i n i o b r a i ž y m a s . 3 grafinis darbas. kirtimus. Trečiasis mokslo m e t ų ketvirtis 17—19 pamoka. Techninis piešinys P a g r i n d i n ė s žinios. 1 6 p a m o k a . 2 grafinis darbas. sutartinius vaizdavimus ir supaprastinimus. s u d a r o m o s i o s i r p a v i r š i ų k ū n a i . Detalės eskizas su kirtimais. A n t r a s i s m o k s l o m e t ų ketvirtis 1 0 — 1 5 p a m o k a . Srieginiai. Standartai ir informacinė medžiaga. t a i k a n t r e i k i a m u s pjū­ vius. brėžinys braižomas p a g a l vaizdųjį brėžinį. a t l i e k a m i ^pratim a i . savarankiškai). palyginami a n a l i z u o j a m i įvairiais būdais atlikti atvaizdai. J o s e reikia i š n a g r i n ė t i m o k o m ą j ą m e d ž i a g ą a p i e p j ū v i ų žy­ mėjimą. M a t m e n y s surinkimo brėžiniuose. 7 grafinis darbas. 5 grafinis darbas. K ū n ų grupės brėžinio skaitymas. supa­ žindinti su vietiniais ir sudėtingaisiais pjūviais. Supažindinimas su konstrukcinėmis dalimis detalių. G e o m e t r i n i ų kūnų projekcijos. Brėžinio su dviem vaizdais braižymas pagal vieną atvaizdą (turintį sutartinių žymėjimų) ir brėžinio su trimis vaizdais braižymas pagal du atvaizdus. k u r i a s v a i z d u o j a n t reikia t a i k y t i k i r t i m u s . B e t o . Srieginio s u j u n g i m o eskizas. Gretimų detalių kirtimų brukšniavimas. skaitomi ir braižomi brėžiniai. K e t v i r t a s mokslo metų k e t v i r t i s Sį ketvirtį giliau n a g r i n ė j a m a temos „Brėžinių ir eskizų skaitymas ir brai­ žymas" medžiaga. 2 0 — 2 6 p a m o k a . Pjūviai surinkimo brėžiniuose. S u r i n k i m o brėžinių skaitymas techninius piešinius). pleištiniai ir kaištiniai s u j u n g i m a i . t a i k a n t p j ū v į ( p a g a l du a r b a tris v a i z d u s ) . 5—9 pamoka. Kuo skiriasi pjūvis n u o kirtimo. 2 praktikos darbas. 6 grafinis darbas. Dalies vaizdo ir dalies pjūvio j u n g i m a s . braižomi daiktų brėžimai taikant geometrinės braižybos elementus: dalijant atkarpą. Detalių eskizai iš natūros. 1 0 g r a f i n i s d a r b a s . 7 grafinis darbas. kalkės p a n a u d o j i m a s b r a i ž a n t d a l i n į pjūvį). 16 pamoka. P a r e n g i a m ų j ų už­ d a v i n i ų s p r e n d i m a s ( b a i g i m a s b r a i ž y t i b r ė ž i n i ų s u p j ū v i a i s . D a i k t o b r ė ž i n i o b r a i ž y m a s p a g a l a k s o n o m e t r i n ę projek­ ciją. Ant strypo ir skylėje esančio sriegio vaizdavimas. a n a l i z u o j a m a s brėži­ n y s s u v i e n u a t v a i z d u . su p a p i l d o m a i s i a i s ir vietiniais v a i z d a i s . K a i tai b ū t i n a . s i e n ų ir kt. r e i k i a de­ m o n s t r u o t i d e t a l i ų į v a i r i ų r ū š i ų i š a r d o m ų j ų bei n e i š a r d o m ų j ų s u j u n g i m ų p a v y z ­ d ž i u s ir palyginti juos su jų brėžiniais ir vaizdžiaisiais brėžiniais. Sutartinių vaizda­ vimų ir supaprastinimų taikymas braižant pjūvius. D a i k t ų b r ė ž i n i a i ir a k s o n o m e t r i n ė s p r o j e k c i j o s . k u r i u o s e reikia n u s t a t y t i b ū t i n ą i r p a k a n k a m ą a t v a i z d ų s k a i č i ų b r ė ž i n y j e . Kirtimų žymėjimas. k e i č i a n t d a i k t ų f o r m ą i r erdvinedaiktų arba j ų dalių padėtį. taikomus braižant. b r i a u n o s . P r i v a l o m i e j i g r a f i n i a i darbai_ a t l i e k a m i a t s k i r u o s e A 4 ( 2 1 0 X 2 9 7 m m ) for­ mato lapuose. apskritimą ir k a m p ą į lygias dalis. Pjūviai. k u r i a m e kai k u r i o s d a l y s p a ž y m ė t o s s u t a r t i n i a i s ž e n k l a i s 0 i r • . b r a i ž o m i eskizai iš n a t ū r o s ir p a g a l daiktų vaizdžiuosius brėžinius. Sį darbą rekomenduojama derinti su trumpais anksčiau nurodytais pratimais. D e t a l i ų b r ė ž i n i ų b r a i ž y m a s . T r e č i o s i o s p r o j e k c i j o s b r a i ž y m a s p a g a l dvi d u o t ą s i a s . p a l y g i n a m a s b r ė ž i n y s . t a š k u . P a p r a s t i e j i pjūviai. braižomi j u n g i m a i . S u p a p r a s t i n t a s srieginių sujungimų vaizdavimas. taikomi sutartiniai v a i z d a v i m a i ir s u p a p r a s t i n i m a i m a ž i n a n t atvaizdų skaičių. p r o j e k c i j ų r a d i m a s . braižomi brėžiniai p a g a l eskizus. p a g a l d u o t ą planą. Detalės eskizas su r e i k i a m u vaizdų skaičiumi. p j ū v i ų t a i k y m u a k s o n o m e t r i n ė s e p r o j e k c i j o s e . 12—15 pamoka. . Brėžinių skaitymas ir braižymas. 8 praktikos ir grafinis darbas. Detali­ zavimas. Treniruojamo pobūdžio užduotys atliekamos darbo sąsiuviniuose. kartu nubraižant ir techninį piešinį. p r o g r a m o j e n u r o d o m a p a č i a m m o k y t o j u i n u s t a t y t i p r i v a l o m ų j ų . Antrasiis m o k s l o m e t ų ketvirtis 1 0 — 1 1 p a m o k a . b r ė ž i m ų skaitymas. t a i k a n t g e o m e t r i n ė s b r a i ž y b o s e l e m e n t u s (tarp j ų s u j u n g i m u s ) . Į t e r p t ų j ų i r i š k e l t ų j ų k i r t i m ų b r a i ž y m o taisyklės. KAIP P L A N U O T I VIII K L A S E S PAMOKAS IR PARINKTI PRATIMŲ TURINĮ P i r m a s i s mokslo m e t ų ketvirtis 1 pamoka. 6 — 9 pamoka. P e r t e i k i a n t b e n d r ą s i a s ž i n i a s a p i e d e t a l i ų s u j u n g i m u s . Trečiasis mokslo m e t ų ketvirtis 1 7 — 2 6 p a m o k a .

I m c n n c . B o t n n n h h k o b A. . Rišlūs pasakoji­ m a i apie atvaizduotus objektus. — M . K o d ė l t a i p b r a i ž o m a ? — K. — 175 c. T e x H H ų e c K o e ą e p i e H H e c sjieMeHTaMH nporpaMMHp o B a i i i i o i o ofiyiicinm. / C o i ' T a u n T e j i b B o t b h h h h k o b A. — 63 c. — M . V a s i l e n k a J. : M a u i H H O c T p o e H H e . : T I p o c B e u i e H H e . P a s t a t o dalių ir sanitarinių techninių įrenginiųsutartiniai atvaizdai. 1 1 grafinis d a r b a s ( k o n t r o l i n i s ) . B h m h c n o J\ ii c k ii fl H. 1978. • — M . — 110 p. 1 9 7 3 . F a s a d a i . C 6 o p h h k 3aAaHHH no ųepieHHK) ajih 7-ro KJiacca. — 2 2 9 p. C C o p H H K 3afl. — 3 3 6 c. T. JX. — 191 c. C 6 . S t a t y b i n i ų b r ė ž i n i ų s k a i t y m a s ( p a g a l k l a u s i m u s . O. — 20 c.: M o k s l a s . Z u k o v a J . 1 9 8 5 . 1975. Ta6jiHu. P r a d i n ė s ž i n i o s apie a r c h i t e k t ū r i n i u s s t a t y b i n i u s b r ė ž i n i u s . : I T p o c B e m e H H e . n o ii i. S t a r o ž i 1 e c a s J. 1 9 8 1 . — 151 p.: Š v i e s a . 3 0 — 3 2 p a m o k a . p a g a l duotą planą. Z u k o v a J . C. — M . l I IpiiciiciHi'iine. 34 pamoka. JI. Detalizavimas. j į .Ketvirtasis mokslo m e t ų ketvirtis 27—29 pamoka. Oo aK'ryaJibHbix B o n p o c a x MeTOflHKH o6yieHHH ųepnemctoahkh io6yqeHHH iepie- niiio. 1974. — 319 c. — M . B o t b h h h h k o b a A. 0 6 y q e H H e ocHOBaM npoeimpoBaHHH. — 128 c. 1977. Grafinių atvaizdų apžvalga pagal pateiktą vadovėlyje schemą ir p o k a l b i s a p i e j ų s a v y b e s bei t a i k y m ą p r a k t i n ė j e ž m o n i ų veikloje. — M . M a K a p o e a M . Į d o m i o j i b r a i ž y b a . 1977. 1975.: Š v i e s a . H a y r a u e ochobm (bopMupoBaraH r p a <pHieCKIIX illailllil II liaBHKOB HlKOJIbHHKOB. — 2 5 6 c. M a t m e n y s s t a t y b i n i u o s e b r ė ž i n i u o s e . • . K y 3 b M e H K 0 B. 1 9 8 8 . cTaTeft. p l a n a i . B r ė ž i n i o b r a i ž y m a s p a g a l s u r i n k i m o b r ė ž i n į . H . Metodinė B o t n n n u n K iii n A J{. : I T p o c B e menHe. — 2 2 4 c. I T y ™ coBepiueHCTBOBanHH hhio. — 171 p . 9 grafinis darbas. m a s t e l i a i . B r a i ž y b o s u ž d u o t y s V I I k l a s e i . V o r o t n i k o v a s I .bi n o t c p t c h h i o (ajih 7-ro KJiacca). savarankiškai). MeTO. B o t b n u n ii K 0B A. 1977. naudojantis informacine medžiaga. . : npocBemeHHe. — 4 4 6 c. — 2 5 6 c.. C n p a B o ų H H K no TexHHiecKOMy ųepieHHio. M ^ep^eHHe. 1977. JX e m Ci n n c i< ii ii C. — M . : ITpoCBeiuemie. : I Ipiiciiciiu line. : npocBemeHHe.zi. III k o ji h h h k E. — 128 c. — M . — V. 1983. R. : n p o c B e m e H H e . B o t n u n n n k d n A. D e t a l i ų b r ė ž i n i ų b r a i ž y m a s p a g a l s u r i n k i m o b r ė ž i n į . — K. 1982. pjūviai. — KneB: B u c u i a a uiKOJia. H. — K. 1 9 8 1 . 1 0 praktikos darbas. T o Aw h a E. B o t b h h h h k o b A . C č o p h h k CTareli. C 6 o p h h k 3 a a a i n o l e p i e n n i o .. C. IX.HKa n p e n o a a B a H H a l e p ^ e hhh n cpefliuii iiiKOJie. 33 pamoka.jipcbeKTiiBHiOCTH h K a i e c r a a npenoaaBaHHH qepqeHHa. X a ck h h A. Žinynai G o r d o n a s V.: Š v i e s a .aHHH no qepHeHHio (ajih nporpaMMHpoBaHHoro o n p o c a h HTeHHH qepTe}Keft). : TIpoCBeuienHe.. • • Įvairi V a s i l e n k a J. 1979. — M .. JX. 1 9 8 7 . — M . — M . H . — M . / TIor p e a . JI o m o b B. B r a i ž y b o s u ž d u o t y s V I I I k l a s e i . — 191 c.

. Kaina 25 kp Leidykla „Šviesa".5 sąl. techninis piešinys Brėžinių braižymo būdai Brėžinio analizė Brėžinio skaitymas Geometrinis braižymas M a t m e n ų rašymas brėžiniuose Eskizų braižymas K i r t i m a i ir p j ū v i a i B ū t i n o ir p a k a n k a m o v a i z d ų skaičiaus brėžinyje n u s t a t y m a s Kai kurios pratimų taikymo metodikos ypatybės Detalių tipinių sujungimų brėžiniai Surinkimo brėžiniai Statybiniai brėžiniai M o k y m o procese įgytų žinių apibendrinimas Kino filmų ir diafilmų n a u d o j i m a s pamokoje M o k i n i ų ž i n i ų bei m o k ė j i m ų p a t i k r i n i m a s i r į v e r t i n i m a s d a s r a t ū r a m o k y t o j a m s Aleksandras Serija „Mokytojo knyga" Botvinikovas. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvė. Igoris Vyšnepolskis BRAIŽYBA VIDURINĖJE MOKYKLOJE Redaktorė H . nepepa6oTaHHoe rViaBHbiM ynpaBJieHneM IUKOJI M H H H C T e p c T B a npocaemeHHa CCCP Ha J1HTOBCKOM H3bIKe KayHac. KURIE SIMAI Braižybos Vadovėlio K a i kurie Braižybos k u r s o t u r i n y s ir s v a r b i a u s i o s t e m o s iliustracijų spalvos pamokos efektyvinimo klausimai ir k i t ų d a l y k ų r y š i a i SKYRIŲ NAGRINĖJIMO METODINĖS REKO­ 24 . 233000.. Literatūrinė garnitura. 12.72 apsk. 25. np. 2. 11104. r i e i t e KURSO MENDACIJOS Įvadas į braižybos kursą P r o j e k t a v i m o būdai ir brėžiniai statmenųjų projekcijų sistemoje Aksonometrinės projekcijos. 22. H3AaTeJibCTBO « I I l B H e c a » HB Ni 6352 Duota rinkti 87. Korektorė R . 25 Spaudė V. 20.24. 3. Tiražas 3000 egz. 23 JlHTOBCKaB CCP.. 6. atsp.16. L. 233000 Kaunas. B H H O T p a A O B .T U R I N Y S Į v a d a s I . Leid. 1. 1079. 10. 17. 233000 Kaunas. Pasjrašyta spaudai 87. 19. redaktorė D .. s p . 7. 24 29 30 36 41 50 52 56 57 60 64 65 67 76 85 87 88 91 98 103 BENDRI BRAIŽYBOS DĖSTYMO MOKYKLOJE KLAU­ 6 6 11 14 19 3 II. 9. Men. 14. P a v a l k i e n ė Viršelis A .87 sąl. redaktorė N . 18.12.. 21. Iškilioji spauda 6. Viktoras Vinogradovas. 4. 11. 1. Užsakymo Nr. 7. Lenino pr. A. Formatas 60X90Yi«. 6. spalv. Nr. 13. O n a i t y t ė s . KAI § § § § 1. V i t k e v i č i e n ė Techn. leid. 15. 8.07. 10 punktų. M i e l d a ž y t ė .ZTaBbiflOBHi H H K O H O B H Ca »ynjiOB8i B u i m e n o JbCKiii 4 E P H E H H E B CPEflHEH HIKOJIE n o a pe«. Lenino pr. B O T E H U B K O I I OpnrHHaji IlepeBeji c OpHTHHaji peKoMeHAOBaH pyccKoro B u t a y i a c y p H H B H i r o c H3^aHHe BTopoe. G r i n k i e n ė Vertimą recenzavo technikos mokslų kandidatas J o n a s J u r g a i t i s CepHH « K H H r a JŲIJI 1 yqnTeJifl» B O T B H H H H K O B . JleHHHa. A T S K I R Ų § § § § § § § § § § § § § § § § § § P L 5. ! AjieKcaHAP Hropb B H K T O p . 16. Popierius spaudos Nr. JX.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->