You are on page 1of 272

Dailis

Barakauskas
Dailis
Barakauskas

NUOMONIØ
sankryþos
Sudarë ir parengë spaudai
Adolfas Strakðys

VILNIUS 2008 GAIRËS
UDK 323(474.5)
Ba 397

Nuotraukos ið autoriø albumø
Ketvirto virðelio nuotraukoje:
Rolandas Paksas, Dailis Barakauskas
ir Vladas Þalnerauskas. 2004 m.

© Dailis Barakauskas, 2008
© Auðra Èapskytë, 2008
ISBN 978-9955-759-11-9 © Gairës, 2008
Vietoj áþangos

Saldainiukas
Lietuvai
Adolfas Strakðys
raðytojas
6
Þiûri ir atsiþiûrëti negali, kaip nepriklauso-
mybës metais vienas po kito griûva kortø na-
meliai, kaip viena po kitos irsta dar neapgyven-
dintos smëlio pilys, o uolûs statybininkai jau ren-
èia kitas, jau kvieèia á jas þmones – apsigyvenki-
te tiktai mûsø namuèiuose.
Ir þmonës bando kurtis, bet sienos griûva,
stogai slenka – ir vël virð mûsø vël þydroji vieð-
paties padangë...
O þiûrëk, jau naujas rangovas, jau naujas sta-
tybininkas – kaip viltis ir iðganymas...
Prieð pat Naujuosius metus einu á Seimà, o
gatvës kampe, ant balto vëputyno skardinëje uþ-
sikûræ lauþelá, mane sustabdo jauni vyrukai ir
jaunos panelës, ant pakauðiø uþsimetæ Senio Ðal-
èio kutuotà kepuræ, ir visai nesiûlo pirkti ko-
kios nors naujametinës dovanëlës, kuri “parduo-
tuvëje kainuoja dvigubai brangiau, nes jø firma,
nes jø firmos vadovas dovanoja jums dþiaugs-
mà, tik va – adresëlá praðau, nes mus tikrina”.
Tokiø, Vilniaus gatvëse ieðkanèiø lengvati-
kiø, apstu.
Bet ðis jaunimëlis – visai ne toks. Vyrukas
áteikia dutûkstantøjø metø kalendoriukà su var-
pu, o mergaièiukë – ðokoladiná saldainiukà.
– Kokia proga? – klausiu.
– Su Naujais metais! – sveikina.
Þinoma, ne mane vienà – visus praeivius: vi-
siems po saldainiukà ir po kalendoriukà.
Uþmetu aká á uþraðà ant varpo - LLS. Kas èia

7
toks dosnus– Lietuvos Laisvës sàjunga? Na, sakau,
juokiasi visi ið Vytauto Ðustausko, o jis, matai, ko-
kià graþià akcijà surengë vargðams vilnieèiams?!
Bet apsirinku - mane (ir, beje, kitus) ðitaip
graþiai su Naujaisiais metais sveikina Lietuvos
Liberalø sàjunga, tiksliau – tos Sàjungos Vilniaus
Naujamiesèio skyrius.
Taigi liberalø saldainiukas Lietuvai...
Tik nesusiprotëjau paklausti – katros Sàjun-
gos tas jaunimëlis: Rolando Pakso ar Eugeni-
jaus Gentvilio.
Prieð kelias dienas buvau sutikæs ðiauliðká li-
beralà Dailá Barakauskà, ir mudu ligai kalbëjo-
mës apie ðitos sàjungos ateitá. Toji ateitis, teisy-
bæ sakant, labai miglota – netekæs valdþios jos
elitas pradëjo skilinëti, kaip skilinëjo dar bûda-
mi valdþioje konservatoriai. O kas ið to iðëjo?
Pavyzdys aiðkus ir skaidrus, nes þemëje stebuklø
nebûna – suskilusi partija á valdþià neturi ðansø
sugráþti.
Kalba su Dailiu Barakausku sukosi apie ðeðë-
linæ Eugenijaus Gentvilo vyriausybæ. Á jà Dailis
Barakauskas nepakviestas – jo vieta pasiûlyta
Rimvydui Vaðtakui.
Mano paðnekovo nuomone, didþiausias ðio
politiko privalumas – kad jis klaipëdietis. Taigi
ne Lietuvos, o Eugenijaus Gentvilo þmogus.
Bet að matau ir kitø ðio liberalo privalumø –
palyginti jaunas, vos áveikæs keturiasdeðimt, mo-
ka anglø, vokieèiø, rusø kalbas.
Tokias pat kalbas moka ir Dailis Barakaus-
kas, bet jo didþiausias privalumas –daugiau kaip
pusmetá dirbo susisiekimo ministru, jau iðma-

8
no ðità darbà, jau uþsirekomendavæs tame pos-
te, jau ágijæs patirties ir pripaþinimo – mano
þiniomis, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje per
priëmimà tiesiai paklausë naujàjá premjerà Al-
girdà Brazauskà, kodël jo vyriausybëje nëra
Dailio Barakausko?
Atsakymas buvo trumpas – nesutiko dirbti
su socialdemokratais, nes yra liberalas.
Be to, Dailis Barakauskas buvo ir liko Ro-
lando Pakso þmogus, todël neatsirado jam vie-
tos Eugenijaus Gentvilo ðeðëliniame ministrø ka-
binete – pasirinkimà nulëmë iðtikimybë vienam
ar kitam þmogui.
Man labai ádomu, kokie nuopelnai Artûro Me-
liano, kuris paskirtas Socialiniø reikalø ir darbo mi-
nistru ðeðëliniame Eugenijaus Gentvilo kabinete.
Jis buvo ankstyvesnës Seimo daugumos Sociali-
niø reikalø ir darbo komiteto pirmininkas, paren-
gæs ir pasiûlæs Seimui liûdnai pagarsëjusá ástatymà,
smarkiai apkarpantá pensijas dirbantiems pensinin-
kams. Ðitas nedoras ástatymas po pusmeèio buvo
atðauktas, nors já pasiraðë ir pats Prezidentas. Ðian-
dien jau galime pasakyti, kad nuo ðito nedoro ir
sukto ástatymo prasidëjo Liberalø sàjungos ir jos
pirmininko vadovaujamos Vyriausybës smukimas
– Rolandas Paksas buvo priverstas atsistatydinti.
Ar tauta patikës tokiu kabinetu, kuriame to-
kie politiniai ðeðëliai?
Taigi toká saldainiukà Lietuvai siûlo Eugenijus
Gentvilas prieð Prezidento ir Savivaldybiø rinkimus.
Ar sugundys tuo saldainiuku Lietuvà?!
Rolandas Paksas, kaip politinis saldainiukas,
Lietuvà sugundë. Pirmiausiai jis sugundë Euge-

9
nijaus Gentvilo liberalus, kurie prieð porà metø
neturëjo jokios politinës perspektyvos –perspek-
tyvà jiem suteikë Rolandas Paksas. Taèiau tik
iki tol, kol viskas buvo gerai. Ir èia nieko naujo
– uþversk upës vagà, sulygink su dirvos pavirðiu-
mi – ir kol neuþeis didelës liûtys, bus lygus þa-
liuojantis laukas, bet uþtenka tik praeiti liûèiai,
ir vël ataks senoji upës vaga.
Toká vaizdà pirmàsyk gyvenime pamaèiau
Gilvyèiuose – baisi liûtis lygiame kà tiktai suþa-
liavusiø rugiø lauke buvo iðraususi baisiausià grio-
và, kurios dugnu gurgëjo purvini vandenys.
Pasirodo, toj vietoj amþiø amþius tekëjo upe-
liûkðtis, kurá, pertvarkydami gamtà, po þemë-
mis pakiðo melioratoriai...
Po liûèiø upeliûkðtis atsipeikëjo ir gráþo á sa-
vo vagà.
Á savo natûralià vagà, manau, gráþta ir libera-
lai – jie uþims natûralià vietà valstybëje?
Gráþti, þinoma, yra sunkiau.
Lietuvoje prieð gráþtant reikia skilti tam, kas
buvo dirbtinai sulipdyta, nes kai sunku, seniai
ima badyti pirðtais naujuosius.
Man keista pasirodë, kad sveikinti jungtinio
Valstieèiø ir Naujosios demokratijos partijø su-
vaþiavimo iðëjo Dalia Kutraitë-Giedraitienë. Pa-
sveikino graþiai, iðmintingai, lyriðkai, kaip mo-
ka sveikinti liberalai. Ir staiga – skaitoma Libe-
ralø sàjungos pirmininko Eugenijaus Gentvilo
sveikinimo telegrama. Ðá syká jau ið Eugenijaus
Gentvilo varpinës.
Taigi dvi besivienijanèias partijas sveikino dvi
beirstanèios partijos grupuotës.

10
- Katrai grupei priklausai tu? - klausiu Dailá
Barakauskà.
- Að - neutralus, – sako jis.
O neutralieji atsirado todël, kad yra savi ir
prieðai – taip jau tapo priimta Lietuvoje po Ko-
vo 11-osios.
Neásivaizduoju, kaip partijoje gali iðlikti neut-
ralus, kai kariauja partijos savi su partijos sve-
timkûniais?!
Taigi partijos viduje – pilietinis karas, kurá
laimëjusi grupë svajoja valdyti Lietuvà?!
Pilietiná karà Rusijoje laimëjo bolðevikai, o
kà ið jø pergalës laimëjo Rusija ir jos þmonës?!
Koká saldainiukà jai pakiðo nugalëtojai?!
Raðau apie ðeðëliná Eugenijaus Gentvilo ka-
binetà ir staiga iðgirstu – Rolandas Paksas ðaukia
spaudos konferencijà, kurioje þurnalistams nu-
mes ðvieþià saldainukà.
Jokio ðvieþio saldainiuko Rolandas Paksas ne-
numeta – iðeina vienuolika liberalø ir pareiðkia,
kad jie pasitraukia ið Liberalø frakcijos Seime.
Tarp tø vienuolikos – ir Dailis Barakauskas.
Þurnalistai klausia:
– Koks bus kitas þingsnis, jei frakcija liks to-
se pozicijose, kuriose dabar yra, ir nepildys jûsø
norø?
– Kai bus tas kitas þingsnis, informuosime,
– paþada Rolandas Paksas.
Tas kitas þingsnis turësiàs bûti tuoj po Nau-
jøjø metø.
Po Naujøjø metø iðeiviai ákûrë savo frakcijà Sei-
me. Tos frakcijos ákûrimu baigë gyvenimà treèio-
ji, taigi neutralioji, Liberalø sàjungos grupuotë.

11
Dabar prasidës tikrasis partijos irimas.
Byranti partija turi savo Vyriausybës ðeðëliná ka-
binetà – partijos byrëjimo kabinetà? Kokia perspek-
tyva tam kabinetui uþimti valdþià? Dailio Bara-
kausko nuomone, – jokios. Ir dar ilgà ilgà laikà –
jokios. Gal tiktai kito deðimtmeèio pabaigoje...
Tiek ilgai laukti?
Ar uþteks klantrybës?
Todël prasidës liberalø bëgimas á pelningas
partijas, nes bûti ðioje partijoje jokios prasmës
nebëra.
Ir galvoje kirba kirminëlis – ar ne todël nu-
vedë per politinæ dykumà savo mokintinius ið-
minèius Rolandas Paksas, kad nei jam paèiam,
nei jo ministrams neatsirado vietos Eugenijaus
Gentvilo ðeðëliniame kabinete?!
O per Lietuvà jau ruoðiasi vaþiuoti du Pa-
ksomobiliai: viename – kandidatas á Preziden-
tus nuo Liberalø sàjungos Eugenijus Gentvilas,
kitame – pats save kandidatu á Prezidentus þa-
dàs iðsikelti Rolandas Paksas.
Jungia juodu daugelis dalykø – kad abu
telðiðkiai, kad abu nori bûti pirmieji, kad abu
lietuviai, o kur du lietuviai, ten, anot Vytauto
Petkevièiaus, jau trys partijos...
Ir visos trys þada tautai savo saldainiukus, o
ið tikrøjø – kortø namelius ar smëlio pilis, ku-
riø Lietuvoje jau ðitiek pristatyta...
2002 01 10

12
Kas
Lietuvai
skauda
Pokalbiai
su raðytoju
Adolfu Strakðiu

13
14
Lilijos Valatkienës nuotr.
Su Dailiu Barakausku, susisiekimo
ministru, susitikome ðeðtadienio popie-
tæ. Tarp kita ko, ministrui tai nebuvo
poilsio diena – vëlai naktá jis gráþo ið
Klaipëdos, rytà tvarkë nesutvarkytus rei-
kalus ministerijoje, po pietø dalyvavo
pasitarime Vyriausybëje.

Kartu su Vyriausybe...
– Kokios mintys, áþengus á ðá kabinetà ir atsisëdus
ant këdës, kur kà tiktai sëdëjo Gintaras Striaukas?
– Kokios mintys? Privalau dirbti taip, kad
manæs neiðtiktø pirmtako likimas...
– Grubiai pasakius, su Striauko iðëjimu prasi-
dëjo pirmojo ðios Vyriausybës kabineto erozija. Jû-
sø nuomonë?..
– Vieno þmogaus pasitraukimas, kad ir pri-
verstinis, dar nerodo erozijos. Tai normalios, de-
mokratiðkos valstybës pirmieji poþymiai – tas,
kuris yra susikompromitavæs ar gali susikom-

15
promituoti, turi pasitraukti...
– Taigi prieð sësdamas á valdþios eðelonà, turi
pagalvoti, koká ðeðëlá veþiesi...
– Ðiandien, manau, niekas neþino, dël ko pro-
cesai, kurie ávyko, ávyko ir vyksta toliau – nesu
tikras, kad tai, kà raðo spauda, yra gryna tiesa –
jei Lietuva yra demokratinë valstybë, bet kokià
tiesà reikëtø árodinëti teisme, bet ne laikraðèiø
puslapiuose. Tokia mano nuomonë.
– Kas buvo pasiûlyta ponui Striaukui?
– Nieko.
– Vadinasi, ið gerø vietø eiti á ministrus neap-
simoka?
– Þinote, neþinau. Neturiu patyrimo. Kaip
ministras, ið uþimamø pareigø atleidau Keliø di-
rekcijos laikinàjá generaliná direktoriø Jonà Pa-
luiká. Tai, beje, buvo mano antras ásakymas. Jo-
nas Paluikis gráþo á pavaduotojo vietà, paskelb-
tas konkursas Generalinio direktoriaus pareigoms
uþimti.
– O jei jiedu abudu stos á konkursà?
– Keliø fonde sukasi milþiniðki pinigai – 660
milijonø litø. Juos, manau, tvarkyti turi nauji
þmonës, kurie niekam neásipareigojæ...
– Tai, sakote, buvo antrasis ásakymas. O pir-
masis?
– Dël Nemiros Pumprickaitës paskyrimo pa-
tarëja ryðiams su visuomene ir spauda. Ji, beje,
tas pareigas ëjo ir anksèiau.
– Atleisti daug kà teko?
– Pakeièiau tik tuos, kuriø asmeniðkai nepa-
þinojau ir kurie buvo politinio pasitikëjimo fi-

16
gûros. Kiti liko. Sakysime, Kazimieras Ðavinis,
ðiaulietis, Centro sàjungos narys, kurá paþástu
daugiau kaip dvideðimt metø. Viena viceminist-
ro vieta, kuri pagal susitarimà priklauso socialli-
beralams, buvo ir dar tebëra laisva.
– Uþ kà jis turëtø atsakyti?
– Uþ santykius su Europos Sàjunga, uþ tai,
kad mûsø teisiniai aktai atitiktø Sàjungos reika-
lavimus. Suprantate, geleþinkelis, avialinijos, sau-
sumos keliai neprasideda ir nesibaigia Lietuvoje
– jie tik eina per Lietuvà, prasidëjæ Vakaruose ir
pasibaigià Rytuose, – ar atvirkðèiai. Visas tas eis-
mas turi bûti suderintas, turi veikti pagal tam
tikrà tvarkà. Ðis viceministras turës bûti itin
kompetentingas: turëti ne tik ekonominá, bet ir
teisiná iðsilavinimà, mokëti uþsienio kalbø, kad
pats galëtø tiesiogiai kuruoti ðituos klausimus.
– Bloga toji komanda, kuri negina savo þai-
dëjo. Ðtai þemës ûkio ministras Kæstutis Kristi-
naitis ginasi pats: pats papraðo Tarnybinës etikos
komisijos ávertinti ankstesnius jo darbus, o kai ði
ávertina, tai paduoda jà á teismà, reikalaudamas
deðimties tûkstanèiø litø...
Politika tai ar jau politinis biznis?
– Politika, ið graikø kalbos iðvertus, reiðkia
valstybës valdymà. Ið kitos pusës, valdymas, ga-
lima sakyti, yra biznis. Bet biznis kam? Kad biz-
ná turëtø tauta, o ne þmogus, kuris sëdi valdþios
këdëje. Kæstutis Kristinaitis – socialliberalø
þmogus, tad jo elgesá turëtø vertinti ði partija, o
að jau pasakiau savo nuomonæ – bet kokià tiesà
reikia árodinëti teisme, nes demokratinëje vals-

17
tybëje tiktai teismo þodis – paskutinis...
– Prieð akis – nelengvi darbai. Koks darbas,
manote, bus pats sunkiausias?
– Iðspræsti problemas geleþinkelyje ir aviali-
nijose.
– Ir kas èia sudëtinga?
– Geleþinkelis kol kas nuostolingas. Jo magist-
ralinës linijos apkibæ labai smulkiomis vietinës reikð-
mës linijomis – dël keturiø-penkiø trobø gainioja-
mi traukiniai. Tø trobeliø gyventojø problemas
turëtø spræsti vietinës savivaldybës.
Kita medalio pusë – milþiniðkas darbuotojø
skaièius, kurá per ketverius metus reikia sumaþinti
bent keturiais tûkstanèiais. Turime daryti viskà, kad
geleþinkeliai taptø pelninga ûkio ðaka.
– O prieð rinkimus sakëte: kiekvienas þmogus
turës darbà, dabar jau ðnekate apie darbo vietø
maþinimà...
– Darbas nëra ir negali bûti socialinë parama.
Atskirkime socialinæ pagalbà nuo darbo. Þmo-
gus valstybinëje sistemoje savo darbu turi duoti
naudà ne tik sau, bet ir valstybei – neuþimti dar-
bo vietos vien dël to, kad vietoj socialinës pagal-
bos gautø atlyginimà.
Tai, þinoma, mano nuomonë.
– Avialinijø irgi laukia privatizavimas?
– Nenormalu, kad valstybë uþsiima keleiviø
veþiojimu. Tai turëtø daryti privaèios kompa-
nijos. Dabar padëtis tokia, kad turime labai ma-
þai keleiviniø lëktuvø ir labai daug skolø – maþ-
daug apie keturiasdeðimt milijonø litø. Tos sko-
los ir yra pagrindinë problema: negalima gyven-

18
ti skolon – skolon galima tik nusigyventi.
Ið kitos pusës, ne su visu savo ûkiu spëjau
susipaþinti. Be to, að niekuomet nebûsiu eks-
pertas – að visuomet stengsiuos iðklausyti eks-
pertø nuomonës. Mano pareiga – priiminëti po-
litinius sprendimus, susipaþinus su ekspertø ið-
vadomis...
– Turime liûdnø pavyzdþiø, kai Vakarai, pe-
rëmæ mûsø ámoniø valdymà, spaudþia Lietuvà
ir jos þmones. Visø pirma, turiu galvoje “Teleko-
mà”, dabar iðkilusá konfliktà tarp “Maþeikiø naf-
tos” ir Klaipëdos naftos terminalo...
Ko tie pavyzdþiai moko?
– Prieð privatizuojant ámonæ reikia tinkamai
suformuoti Lietuvos pozicijà ir jà uþfiksuoti su-
tartyje. Ðito kaip tik ir nebuvo padaryta. Ar ty-
èia, ar nuolaidþiaujant pirkëjui, ar dël derybinin-
kø menkos kompetencijos, – neþinau. Esu ásiti-
kinæs, kad ið kiekvieno savo þingsnio valstybë
privalo turëti naudà – uþsienio kompanijos, gau-
nanèios naudà ið privatizuotø ámoniø, ta nauda
turi pasidalinti su mumis, o ne visà iðsiveþti na-
mo. Tokia mano pozicija.
– Jau teko jà parodyti?
– Sakysim, “Telekomui”, kuris nepelnytai ið
Lietuvos gyventojø sëmë milijonus litø uþ ne-
suteiktas paslaugas – kalbu apie pokalbiø truk-
mës apvalinimà ámonës naudai. Pagal mano pa-
siraðytà potvarká nuo geguþës pirmos “Teleko-
mas” galës imti mokestá tik uþ tiksliai prakalbë-
tà laikà. Tai pirmas liberalø Vyriausybës þings-
nis, kuris rodo, kokie turi bûti santykiai tarp

19
Lietuvos valstybës ir uþsienio investuotojø...
– Kaip sutiko ðià þinià ponas Tapijas Parma?
– Atvyko pas viceministrà Kazimierà Ðaviná
baisiausiai pasipiktinæs – girdi, nespësime per toká
trumpà laikà pasirengti. Viceministras Kazimie-
ras Ðavinis jam atkirto prideramai.
Ið tikrøjø, o kas neleido tam darbui rengtis ið
anksto – juk ne pirmi metai Lietuvoje?!
– O kas bus, jei “Telekomas” ið tikrøjø nespës
sumontuoti technikos? Potvarkis pakibs ore?!
– Tai jø problema. Jie privalo paklusti Lietu-
vos valdþiai, nes yra ûkio subjektas, kuris funk-
cionuoja pagal mûsø Respublikos ástatymus. Mi-
nistro pasiraðytas potvarkis turës bûti besàlygið-
kai vykdomas. Tarp kita ko, potvarkis ilgai buvo
ruoðiamas, svarstomas, ir að paklausiau specialis-
tø: kokie dar galëtø bûti keliai? O tie keliai yra
labai paprasti: arba jie fiksuoja pokalbius sekun-
dës tikslumu, arba uþ tuos paimtus pinigus ati-
duoda þmonëms nemokamà pokalbiø laikà. Tai
áraðyta á sàlygas, ir jos turës bûti vykdomos. Lai-
mës Lietuvos gyventojai, taigi laimës Lietuva.
– Kaip gali baigtis “Maþeikiø naftos” ir Klai-
pëdos naftos terminalo konfliktas?
– Tos ámonës ne Susisiekimo ministerijos
dispozicijoje. Èia jau Ûkio ministerijos veiklos
baras. Tarp kita ko, vakar buvau Klaipëdos
“Naftoje” ir turëjau progos pasidþiaugti, kaip li-
beralø paskirtas naujasis ámonës vadovas gina Lie-
tuvos interesus.
– Ar parduodami Lietuvos jûrø laivininkystæ
nepakartosime tø paèiø klaidø?

20
– Visos “Laivininkystës” akcijos, kurios pri-
klausë Susisiekimo ministerijai, perduotos Vals-
tybës turto fondui, kuris tvarko privatizavimo
reikalus. Taigi ministerija, kaip ekspertas, savo
funkcijas atliko iki manæs. Jau priimtas Vyriau-
sybës sprendimas, su kuriuo að pilnai sutinku –
visos ámonës turi bûti privaèios, nes tik privatus
turtas dorai saugomas ir tvarkomas. Tai jau ne
mano – tai jau pasaulio praktika. Svarbu, kiek
mes leisime savo privatizavimo sutartyje duoti
laisvës tiems, kurie ðià ámonæ pirks. Mes, kaip
buvæ savininkai, galime nustatyti sàlygas – saky-
sime, kad nebûtø panaikinta Mukrano linija. Bet
manau: jeigu per Mukranà eis kroviniai, tai në
vienas normalus kapitalistas neatsisakys jø veþti.
Juk tai elementarus biznis. Ten, kur yra nauda,
visada atsiranda, kas jà paima ir ja pasinaudoja.
Lietuvoje darbo trûksta. Vadinasi, bus kas veþàs
krovinius ið Lietuvos á Europà...
– Baiminamasi, kad Valstybës turto fondas ði-
tos ámonës, Susisiekimo ministerijos jau nebeval-
domos, nenustekentø, o tik tada parduotø, kaip
ne syká yra buvæ.
– Teisûs yra ir valstybës Prezidentas, ir Mi-
nistras Pirmininkas, kurie mano, kad parduota
turi bûti greitai. Tada nieko blogo neatsitiks.
– Parduodam Jûrø laivininkystæ - Lietuva
tampa nebe Jûrø valstybë. Vadinasi, Klaipëdos
universitetas neberuoð jûreiviø, o jei ruoð, tai kas
juos ims?
– Negali bûti ruoðiami jûreiviai, svarstant – ims
juos kas ar neims. Jei jie bus gerai paruoðti, juos

21
paims uþsienio kompanijos. Jei mokykla ruoð kad-
rus blogai, rinka automatiðkai jà iðstums lauk.
– Per mënesá jau esate susidaræs ministerijos veik-
los planà, kuris inteligentiðkai vadinamas vizija?
– Kaip susisiekimo ministras, manau, kad Lie-
tuva turi tapti tranzito valstybe, taèiau tas tran-
zitas turi bûti abipusis, o ne kaip ðiandien – kro-
viniai ateina iki Klaipëdos ir iðvaþiuoja á Euro-
pà, bet labai maþai kroviniø ateina ið Vakarø.
Tranzito valstybë yra ta, kur vyksta judëjimas
Rytai - Vakarai, Vakarai - Rytai ir tam panau-
dojama visa valstybës infrastruktûra: uostai, ge-
leþinkeliai, sausumos keliai ir oro transportas.
Pats pagrindinis mano uþdavinys – siekiant, kad
didëtø geleþinkeliais veþamø kroviniø srautas, su-
derinti veþamø kroviniø tarifus su Rusija ir ki-
tomis Rytø ðalimis (sutartis pasiraðyta vakar), nes
dël to kroviniai ðiandien aplenkia Lietuvà. An-
tra, turi bûti supaprastintos valstybës sienø kir-
timo procedûros ne tiktai kroviniams, bet ir
þmonëms. Treèia, siekti, kad tarifai Lietuvoje
bûtø patys palankiausi mûsø partneriams, ne-
priklausomai nuo to, jie, tie partneriai, ið Rytø
ar Vakarø – mûsø paslaugomis turi naudotis vi-
so pasaulio ðalys. Ketvirta, valstybë turi pasirû-
pinti, kad mûsø tiekiamos paslaugos bûtø ope-
ratyvios ir lanksèios, visà laikà gerinamos ir to-
bulinamos – tiek, kiek tai priklauso nuo valsty-
bës. Be to, visiems ûkio subjektams ástatymais
turi bûti sudarytos vienodos ûkininkavimo sàly-
gos, nepriklausomai nuo jø dydþio ir kapitalo kil-
mës. Manau, kà buvo numaèiusi Andriaus Kubi-

22
liaus “Saulëtekio” komisija, turi bûti tæsiama...
– Jau mënuo ministras. Ar jau spëjote pajusti
korupcijos tvaikà?
– Ne. Neásivaizduoju, kaip tai turëtø atro-
dyti. Visi sutrikæ. Juk atëjau ne ið Kauno, Vil-
niaus ar Klaipëdos, o ið savo Ðiauliø. Kita ver-
tus, vadovaujuosi tik ástatymu ir taip darysiu vi-
sà laikà. Net ministerijos darbuotojas neateis pas
mane nesuderinæs su kitomis ministerijos tar-
nybomis – visus darbus padaro per viceminist-
rus, ir tik tada pas mane ateina viceministras ga-
lutinai spræsti klausimo. Kai pradëjau dirbti, èia
bûdavo pilna visokiausiø direktoriø. Dabar jie
patys dirba savo darbà.
– Sunkiai prieinamas ministras?
– Ne dël to ðitokia tvarka. Manau, su tuo
susiduria visi nauji vadovai. Ateina ir normaliø
þmoniø su normaliom problemom, bet ateina
ir pataikûnø, kurie paprasèiausiai nori pade-
monstruoti savo iðtikimybæ, parodyti, kad jie
dirba patá svarbiausià darbà. Kad valdininko vertæ
parodytø jo darbai, o ne þodþiai, að ir sustab-
dþiau ëjimà pas ministrà.
– Ir þmonëms nebereikia mokytis pataikavi-
mo meno?
– Nebëra ko stengtis, nes nebëra kam patai-
kauti.
– Bet dëmesys jaudina. Kaip sureagavo ðiau-
liðkiai á Jûsø pakyrimà ministru? Juk stambus ge-
leþinkelio mazgas, nemarioji Zokniø problema...
– Pirmiausia, matyt, pats Dievulis taip su-
tvarkë, kad kelis kartus ið eilës keitësi mano tar-

23
nybiniai telefonai. Taigi sunku buvo prisiskam-
binti. Taèiau tie, kurie labai norëjo, mane sura-
do. Pirmasis pasveikino apskrities virðininkas
Laisvûnas Neimanas, paskui – Ðiauliø merë
Vida Stasiûnaitë. Uþ akiø uþbëgdamas pasaky-
siu, kad jie nieko nepraðë...
– Net Zoknius atgaivinti?
– Turëtume sudaryti galimybæ paèiai Ðiauliø
miesto savivaldybei turëti galiø sprendþiant ae-
rouosto problemas. Juk aerouostas yra Ðiauliuo-
se! Vyriausybë, man dar nebûnant ministru, sky-
rë aerouostui tris milijonus litø, kad aerouostas
“neuþðaltø”. Visa kita, sakykime, yra ðiauliðkiø
rankose, kraðto ekonomikos rankose...
– Sveikino ne tiktai ðiauliðkiai?
– Pirmasis pasveikino Didþiosios Britanijos
ambasadorius, po to – Olandijos ambasada ir
konsulas Hermanas De Langë, Ðvedijos ir Aust-
rijos ambasadoriai. Pastarasis nuodugniai iðaið-
kino, kokie yra jo valstybës interesai mûsø ðaly-
je, pasiûlë savo paslaugas. O vienas dekanas net
paðventino mane ðiame kabinete.
– Kas?
– Nesakysiu. Jis mane gerbia, að já gerbiu. O
kam tos kalbos?!.
– Taigi, esat ðventas ministras, paraðæs du ása-
kymus. Treèias apie atlyginimo pasiskyrimà?!
– Oooo! Tai jau ne mano kompetencija. Ne
dël pinigø èia ëjau – reikëjo padëti Rolandui
Paksui spræsti iðkilusià problemà.
Tarp kita ko, tik vakar suþinojau, koks jis,
tas mano atlyginimas...

24
– Nepriimta klausinëti apie atlyginimus, bet
jei jau atvirai, tai atviraukime iki galo – paten-
kinkime ðiaulieèiø smalsumà: kiek gi tas jø Dai-
lis gauna per mënesá?
– Ðeðis tûkstanèius litø popieriuje. Kaip Sei-
mo nariui, paliktos ûkinës lëðos – uþ telefonus,
uþ popieriø, kurá sunaudoja padëjëjos Seime, ir
taip toliau.
– O kaip ryðiai su Ðiauliais, su rinkëjais?
– Á ðá klausimà nuodugniai atsakyti negaliu.
Að – ministras, ir nebepriklausau pats sau. Þur-
nalistai klausia: ko ðiaulieèiai praðo ir kà að jiems
paþadëjau? Atsakau: visa savo veikla stengsiuos
pagerinti reikalus valstybës mastu, o nuo to au-
tomatiðkai laimës ir Ðiauliai. Sakykim, jei pa-
vyks padaryti Lietuvà tikra tranzito valstybe.
Ðiauliuose yra pats didþiausias geleþinkelio maz-
gas Pabaltijy, Ðiauliuose yra tarptautinis aerouos-
tas, geri sausumos keliai Klaipëdos, Vilniaus,
Kauno link. Taigi Ðiauliai gali ir turi gyventi ge-
rai. Þinoma, jei pavyks ágyvendinti tai, kà yra
uþsibrëþæ liberalai.
– Taigi: darbà ðioje ministerijoje uþsiplanavæs
pusmeèiui, metams ar visai kadencijai?
– Visam koalicinës Vyriausybës egzistavimo
periodui...
2001 02 04

25
Kà tik baigësi Lietuvos Respublikos
Prezidento Valdo Adamkaus vizitas á
Maskvà. Delegacijoje buvo ir susisieki-
mo ministras Dailis Barakauskas, kuris
sutiko pasidalinti mintimis apie vizità.
Mûsø pokalbis apie tai.

Ne prieðai, bet partneriai
– Mëgstama sakyti: “Vizitas buvo paèiu lai-
ku”. Ar ðitaip galime pasakyti apie ðità vizità?
– Ir dar sakoma - “Geriau vëliau, negu nie-
kada”. Manau, kad toks darbo vizitas turëjo ávyk-
ti dar konservatoriams valdant, jei ne anksèiau.
Juk Rusija ne ðiaip sau ðalis, o strateginis ir geo-
politinis mûsø kaimynas, kurio nevalia nelan-
kyti iðtisus penkmeèius. Mes juk susieti ne tik-
tai kultûriniais, bet ir ekonominiais ryðiais, o juos
reikia laikas nuo laiko atðvieþinti. Be to, paðo-
nëje turime toká unikumà kaip Kaliningrado sri-
tis, ir Lietuvai, kaip tranzito ðaliai, tenka ypatin-
gas vaidmuo...
– Valdas Adamkus vizitu labai patenkintas,
vadina já istoriniu. O Vladimiras Putinas?
– Turëèiau pasakyti, kad mûsø Prezidentas
pademonstravo didelá geranoriðkumà ir politiná
apsisprendimà, að tikrai já sveikinu. Esu suþavë-

26
tas Prezidento kompetencija, geranoriðkumu ir
tuo darbu, kurá jis ir jo komanda nuveikë per
tas tris vizito dienas. O Rusijos Federacijos Pre-
zidentas Vladimiras Putinas? Að, suprantama, ne-
buvau tame susitikime, kuriame Prezidentai kal-
bëjosi vienudu, bet kitame susitikime, kuris vy-
ko maþdaug po valandos, man, kaip diploma-
tinio protokolo dalyviui, teko ne tik dalyvauti,
bet ir kalbëti. Jau tada, kai Vladimiras Putinas
iðëjo ið susitikimo su mûsø Prezidentu, buvo aið-
kiai matyti, kad pokalbiu jis labai patenkintas,
ir tas pasitenkinimas turëjo átakos tam susitiki-
mui, á kurá buvome suëjæ.
– Apie kà buvo kalbama?
– Apie labai pragmatiðkus ir konkreèius da-
lykus, labai maþai apie politikà, nes tai, regis,
buvo aptarta Prezidentø susitikime. Pokalbiai
sukosi apie tranzità ir tranzito politikos harmo-
nizavimà – vienodø sàlygø sudarymà kroviniams,
judantiems Klaipëdos ir Kaliningrado uostø
kryptimis ir taip toliau. Problemoms spræsti su-
daryta speciali komisija, kuriai ið Lietuvos pusës
vadovaus Uþsienio reikalø ministras Antanas Va-
lionis, o ið Rusijos pusës – transporto ministras
ponas Frankas. Tai, þinoma, tik oficialus susita-
rimas. Kaip bus dirbama, priklausys nuo abiejø
pusiø geranoriðkumo.
– Pavyko rimtai susitarti ar tik preliminariai?
– Að á susitikimà su Vladimiru Putinu at-
ëjau, kaip sakoma, ne tuðèiomis rankomis. Prieð
tai Baltarusijos transporto ministro kvietimu lan-
kiausi Minske, po to baltarusiø delegacija apsi-

27
lankë Vilniuje, paskui aplankiau Kaliningrado
gubernatoriø, papraðiau jo tarpininkavimo su
Maskva. Ir Minske, ir Kaliningrade kalbëjomës
tais klausimais, kurie svarbûs abiem ðalims ir ku-
rie turëjo bûti aptarti mûsø Prezidento vizito á
Maskvà metu. Taigi savo pozicijas jau buvome
suderinæ. O susitikimo su Rusijos Prezidentu ið-
vakarëse susitikau su Rusijos transporto minist-
ru Franku ir Kaliningrado srities gubernatoriu-
mi Vladimiru Jegorovu – sutarëme, kà ir kaip
siûlysime Prezidentui Vladimirui Putinui.
– Vykote á Baltarusijà, o spaudoje – në þo-
dþio?
– Ar daug rasi gerø þodþiø mûsø spaudoje?!
– Á Maskvà iðvykote keliomis dienomis anks-
èiau uþ Prezidentà. Kà per tas dienas tenai nu-
veikëte?
– Dalyvavau Tarptautinëje transporto ir lo-
gistikos konferencijoje, kur skaièiau praneðimà
apie Lietuvos strateginæ transporto vizijà ir tran-
zito politikà. Konferencija vyko dvi dienas, o
treèià buvo atidaryta didþiulë logistinë transpor-
to paroda “Trans-Rusija 2001”, kurioje daly-
vavo 38 pasaulio ðalys. Man pavyko susitikti
beveik su visomis delegacijomis, tiek ið Rytø,
tiek ið Vakarø, kurios turi interesø Lietuvoje,
kaipo tranzito ðalyje. Pagrindinë pokalbiø te-
ma – kaip pagerinti sàlygas tranzitui, kad eko-
nominæ naudà turëtø visos ðalys, dalyvaujan-
èios ðitame procese. Susitikime su Vladimiru
Putinu kalbëjau, kad Lietuvà labai domina
“Trans-Sibas” – toji milþiniðka magistralë, ku-

28
ria mûsø link keliaus korëjieèiø, japonø, kinø
ir kitø ðaliø kroviniai. Beje, ið mûsø uosto kro-
viniai gali judëti ðitø valstybiø kryptimi. Rusi-
ja, tarp kita ko, á magistralæ yra investavusi apie
du milijardus doleriø ir nori, kad investicijos
gráþtø. Jie be mûsø uosto iðsiversti negali. Tai-
gi Rusija mus mato kaip verslo partnerius. Pa-
praðiau, kad mums bûtø sudaryta galimybë da-
lyvauti visose derybose ir visuose procesuose dël
tos magistralës veiklos iðplëtimo.
– Ar tas konservatoriø “Neprileisim Ivano prie
vamzdþio” dar tebeðaldo Rusijos ir Lietuvos san-
tykius? Ar pavyko Valdui Adamkui iðtirpdyti tà
ledukà?
– Jei Rusijos Prezidentas pasakë, kad Lietuva
turi pilnà teisæ savarankiðkai apsispræsti dël eko-
nominio bendradarbiavimo partneriø, dël stoji-
mo á ekonominius ar karinius blokus, manau,
kad Valdui Adamkui pavyko padaryti tà darbà,
kurio nebuvo padaryta per visà Lietuvos nepri-
klausomybës deðimtmetá. Taigi ledukas iðtirpæs
– bent jau að jo nejauèiau...
– Bet su “Lukoil” susitarti nepavyko?!
– Èia jau reiktø klausti Ûkio ministrà Euge-
nijø Gentvilà – tai jo mûðio laukas, tik þinau,
kad mûsø delegacija pateikë argumentuotus ir
pragmatiðkus pasiûlymus, kuriais antroji pusë
susidomëjo ir dabar juos nagrinëja...
– Eugenijaus Maldeikio vizità á Maskvà ap-
temdë skandaliukai, kurie baigësi ministro atsi-
statydinimu ir jo santykiø su premjeru atðalimu.
Ar ðità vizità galima pavadinti ano vizito tæ-

29
siniu? Ar jautësi, kad einate Eugenijaus Maldei-
kio pramintu takeliu?
– Neteko praeiti tuo takeliu, kuriuo ëjo Euge-
nijus Maldeikis, nes mano subjektas – ne Ûkio, o
Transporto ministerija. Ar tæsinys?! Koks ten gali
bûti tæsinys. Neturiu jokios informacijos.
– Vieðbutis, þinoma, buvo ne slaptas, þinote jo
pavadinimà, automobilis – irgi, visi susitikimai ofi-
cialûs, vieðbuèiø koridoriuose staigmenø nebuvo...
– Visas problemas, kaip ir turi bûti civilizuota-
me kraðte, sprendë Uþsienio reikalø ministerija. Gy-
venau mûsø ambasadoje Maskvoje. Tai labai pa-
togu – yra visa informacija. Að þinojau, kà apie mûsø
vizità raðo rusø spauda, kas tomis dienomis, kai
buvau Maskvoje, vyksta Lietuvoje. Ko daugiau rei-
kia oficialios delegacijos nariui?!
– Koká áspûdá paliko Vladimiras Putinas ir jo
aplinka?
– Aplinka paliko dvejopà áspûdá. Viena jos
dalis labai pragmatiðka. Jà sudaro Prezidento pa-
sitikëjimà turintys þmonës – jie priiminëja spren-
dimus, ir jø klauso pats Vladimiras Putinas. Ki-
ta dalis – eiliniai tuðèiaþodþiautojai, kokiø, deja,
visur pilna. Ir mûsø Lietuvoje, beje…
– Pastebëjote, kas groja Baltijos valstybiø sty-
gomis?
– Trys þmonës – Kaliningrado gubernato-
rius, transporto ir uþsienio reikalø ministrai. Ga-
lime juos iðvardinti ir kita tvarka – svarbu þmo-
nës. Man su jais teko ilgai bendrauti, ir tuo me-
tu, kai Vladimiras Putinas iðklausë abiejø trans-
porto ministrø, mano ir rusø, supratau, kad Pre-

30
zidentas pasitikrino tik vienà dalykà – ar abiejø
valstybiø ministrai jau yra susiderëjæ: kai pama-
të, jog abu ministrai vienodai kalba, pasakë: ”Ta-
da taip ir bus, kaip sako ministrai”.
Man Vladimiras Putinas paliko labai prag-
matiðko ir labai protingo þmogaus áspûdá. To-
kio vadovo reikia ðitokiai didelei ir sudëtingai
valstybei tokiu sudëtingu metu.
– Rusai gerai pavaiðino?
– Buvo Prezidento pietûs Kremliaus rûmuo-
se. Ant pakylos – Vladimiras Putinas ir Valdas
Adamkus su þmonomis, o mes – þemëliau. Së-
dëjau greta Rusijos Federacijos uþsienio reikalø
ministro ir Kaliningrado srities gubernatoriaus.
Tarp kita ko, per pietus teko sakyti kalbà...
– Kà Lietuva laimëjo ið ðito vizito? Kokias per-
mainas jis atneð á mûsø ekonomikà?
– Ekonomikà daro ûkio subjektai, tai yra, pri-
vatûs verslininkai. Dalyvavo trys mûsø verslininkø
delegacijos. Abiejø Prezidentø þodþiais, naujoji ben-
dradarbiavimo politika bus abiejø paèiø aukðèiau-
siøjø pareigûnø palaikoma. Taigi atsirado galimy-
bës kalbëtis tiek ministerijoms, tiek patiems versli-
ninkams. Kitais þodþiais, abi valstybës padës ver-
slui klestëti, o jei klestës verslas, geriau gyvens ir
þmonës, nes turtingesnis bus biudþetas.
– Ar jau galima sakyti – toliau gyvensime ne
kaip prieðai, o kaip partneriai?
– Tik ðitaip! Ðaltojo karto laikas baigësi. Ta
pozicija, kurià suformavo mûsø Prezidentas, ir
ta pozicija, kurià jam padëjo suformuoti oficia-
lios delegacijos ir verslo atstovai, iðtirpdë kai ku-

31
riø politikø sukurptà dirbtiná ledà, ir prasidës
naujas mûsø tarpvalstybiniø santykiø etapas, pa-
grástas tarpusavio supratimu ir noru sukurti nor-
malø gyvenimà savo tautoms.
– Bet neiðspræstø problemø liko?
– Jø bus visada. Jei jø nebus, kam tada Sei-
mas, kam Vyriausybë?!
2001 04 03

32
Ilgame susisiekimo ministerijos ko-
ridoriuje – buvusiø susisiekimo minist-
rø portretai.Jø jau 24. Paskutinis – Gin-
taras Striaukas. Ðalia jo netrukus bus
pakabintas Dailis Barakauskas – 25-asis
Lietuvos Respublikos susisiekimo minist-
ras. Jau buvæs. O dabar pro ðitø gyvø ir
mirusiø ministrø kapines einu pokalbiui
su juo. Dar visai neseniai, gurkðnoda-
mas Gintaro Striauko paliktà èekiðkà
pipirinæ, kalbëjausi su juo, kaip su nau-
jai paskirtu ministru, o dabar laukia at-
sisveikinimo su postu kalba. Penktadiená
ðiame kabinete jau turëtø ásikurti tre-
èiasis per nepilnus ðio Seimo kadencijos
metus susisiekimo ministras – ekonomis-
tas Zigmas Balèytis.
O að kalbinu metais uþ já vyresná
Dailá Barakauskà.

Tarp atliktø
ir neatliktø darbø
– Á mano klausimà, kuriam laikui uþsiplana-
væs darbà ðioje ministerijoje - pusmeèiui, metams
ar visai Seimo kadencijai, Jûs atsakëte - “Visam
koalicinës Vyriausybës egzistavimo laikui”. Rolan-

33
das Paksas, kaip Ministras Pirmininkas, jau baigë
egzistuoti, o Jûs dar dirbote beveik visà mënesá?
– Pradëjæs dirbti ðioje ministerijoje, bijojau
vieno: kad man neatsitiktø kaip kitiems dviem
koalicinës Vyriausybës ministrams, kurie buvo
dvasiðkai sunaikinti. Að jø likimo iðvengiau ir
tuo esu labai patenkintas.
– Nusvyravote kartu su partijos linija?
– Taip jau atsitiko.
– Bet juk galëjo ir neatsitikti – dar galëjo bûti
sudarytas Eugenijaus Gentvilo kabinetas. Prezi-
dentas, aiðkiai buvo matyti, ðito norëjo ir laukë,
bet Rolandas Paksas staiga nutraukë derybas su
Artûru Paulausku ir iðëjo namo.
– Ne Rolandas Paksas nutraukë - Liberalø
sàjunga nutarë nutraukti. Tarp mudviejø kal-
bant, kiek toji Vyriausybë bûtø iðsilaikiusi - du
mënesius, tris ar keturis? Ne daugiau. Todël bu-
vo nutarta pasitraukti ir baigti kraðte netikru-
mà. Juk dirbti tokiomis sàlygomis, kokias turë-
jo liberalai, buvo neámanoma.
– Taèiau tam tikras darbas nuveiktas. Kà per tà
pusmetá jauèiatës geriausio padaræs mûsø valstybei?
– Pagrindinis darbas, manau, buvo tas, kad
pavyko pagerinti santykius su Rytø kaimynais -
Baltarusija, Rusija, Ukraina, na, dar Lenkija ir
Kaliningrado sritimi. Á Klaipëdà jau keliauja naf-
tos eðelonai, kurie buvo sustojæ konservatoriams
valdant. Turi darbo veþëjai. Jau paruoðti du me-
morandumai, kuriuos pasiraðys kiti ministrai, –
dël tranzitiniø kroviniø gabenimo ið Juodosios
jûros uostø á Klaipëdà pamaþintais tarifais, ir lie-

34
pos 26 dienà pasiraðytas memorandumas su Ru-
sijos Federacijos geleþinkeliø ministru. Taigi Lie-
tuva po truputá tampa tikra tranzito ðalimi, ku-
riai pinigà atneð jos keliai ir veþëjai.
Ið kitos pusës, pavyko pramuðti Europos in-
tegracijos struktûrinius fondus. Jau gauti pirmie-
ji dideli pinigai Lietuvai.
– Tai tarptautiniu mastu. O vidaus reikaluose?
– Baigësi intrigos keliø fonde, kur sukasi di-
dþiuliai pinigai. Tai pasiekta sunkiai – teko pa-
keisti visà vadovybæ. Dirbti atëjo nepolitizuoti
profesionalai, kurie, manau, gerai tvarkys visà
mûsø keliø ûká.
Kità mënesá bus baigtas gilinti Klaipëdos uos-
tas iki 14,5 metro ir áplaukimo á uostà kanalas.
To nebuvo padaryta per visus nepriklausomy-
bës metus. Keista, gilindavo uostà prie kranti-
niø, o áplaukimo kanalo negilindavo. Dabar tu-
rësime þymiai geresná uostà, á kurá galës áplaukti
didesni laivai.
Treèias dalykas, kuris padarytas, – tai gele-
þinkeliø restruktûrizavimas. Tai, kà ásiraðë dvy-
liktoji Vyriausybë á savo programà, mûsø jau
padaryta – nuo geleþinkelio atskirtas visas ko-
munalinis ûkis, privatizuotas LISCO, atiduo-
tos privatizavimui Lietuvos avialinijos. Kitais
metais, jei pavyks rasti strateginá investuotojà,
kuriam tos milþiniðkos mûsø skolos yra ádo-
mios, avialinijos bus privatizuotos.
Galëèiau iðvardinti dar daugybæ darbø dar-
beliø, kuriuos ministerija padarë. Savo iniciaty-
va esu parengæs ataskaità apie tuos atliktus dar-

35
bus – neiðeisiu, nieko nepalikæs ateinantiems.
Tegu sëkmingai tæsia mûsø pradëtus darbus.
– Tame darbø sàraðe ir asignavimai Ðiauliams?
- Ir Ðiauliams, þinoma. Smulkios ataskaitos,
manau, neverta daryti, bet paþymësiu, kad ið Ke-
liø fondo rezervo skirtos lëðos pervaþoms Vil-
niaus, J.Basanavièiaus ir Birutës gatvëse, viadu-
kui Serbentø gatvëje. Daugiau kaip milijonas
litø Ðiauliø-Bubiø keliui ir kitiems svarbiems
Ðiauliams objektams. Tuos darbus mato patys
ðiaulieèiai, tad apie juos gal neverta plëstis.
– O ko nepavyko padaryti?
– Pirmiausia, ið Rusijos valdþios gauti nuo-
laidø privatiems veþëjams. Taigi nepavyko pa-
pildomø pinigø perkelti ið Rusijos piniginës á
Lietuvos piniginæ. Èia, atvirai pasakysiu, labai
sudëtingas dalykas. Gal socialdemokratams tai
ir pasiseks padaryti. Þinoma, jei labai norës ir
nebijos konservatoriø.
O svarbiausia, kas mums visiems nepavyko,
tai iðlaikyti darbingos Vyriausybës. Ji dar nebu-
vo iðsëmusi visø savo galimybiø ir galëjo dirbti
maþiausiai dar pusæ metø. Ðtai ant stalo asmeni-
nis Rusijos geleþinkeliø ministro kvietimas á
Kremliø – ið tokiø kelioniø negráþti tuðèias. O
ministrø kaita áneða sumaiðtá, tiltai, kurie nu-
tiesti, kartais aplimpa dulkëmis ir sudûlëja...
Nenorëèiau, kad mano nutiesti tiltai sudûlëtø…
– Jums nesiûlë pasilikti ministru?
– Ministru nesiûlë, bet buvo kokie devyni
pasiûlymai pereiti á socialdemokratø partijà.
– Kokià kainà siûlë uþ iðdavystæ?

36
– Kà jie gali man pasiûlyti?! Að juk nesu per-
ëjûnas ar iðdavikas. Að esu pastovus þmogus. Vi-
si pokalbiai ar zondavimai baigdavosi þodþiais:
“Mes þinome tavo tvirtà stuburà ir ásitikinimus”.
Todël iðeinu, palikdamas ðiame kabinete tai, kà
jame radau atëjæs, iðsineðdamas tik prisiminimus...
Tai visam gyvenimui…
– Jei bûtø galimybë, kà darytute kitaip, negu
darëte?
– Að nieko nedariau vienas – viskà dariau tik
pasitaræs su specialistais, neþiûrint, ar jie valdan-
èiajai daugumai priklausë, ar opozicijai. Man rûpi
ne þmogaus partiðkumas, o jo protas. Visà laikà
ieðkojau kompromisø, nes kompromisiniai
sprendimai yra teisingiausi. Praktiðkai nieko ki-
taip nedaryèiau – tik taip, kaip dariau...
– Prezidentûra padëjo ministerijai ar ne? Pre-
zidentas juk atsakingas uþ uþsienio politikà...
– Prezidento vizitai á Rytus, þinoma, padëjo.
Taèiau teko susidurti su geopolitine strategija,
kurià darë ne pats Prezidentas, bet jo aplinka.
Deja, geopolitiniai Prezidentûros tikslai ne visa-
da sutapo su valstybës geopolitiniais tikslais.
Man buvo nesuprantama, kodël Prezidentas
kvieèiasi ministrà, o ne, sakykime, Ministrà Pir-
mininkà. Kodël taip? Jis norëjo, kad að átako-
èiau Rolandà Paksà?! Argi tai ámanoma?
Toje vietoje ir nustoju komentavæs Preziden-
tûros ir ministerijos santykius.
– Gal Prezidentas norëjo tiesiogiai vadovau-
ti ministerijai?
– Tai prasidëjo tada, kai Prezidentas norëjo

37
pateikti visuomenei informacijà, kad vienas, ant-
ras, treèias, ketvirtas ministras dirba ne taip, kaip
jis norëtø, kol pagaliau pasakë Rolandui Paksui
atsistatydinti...
– Kodël?
– Prezidentûra jau ruoðia kelià á Prezidentûrà
naujam Prezidentui...
– Kuris nuolat remontuojamas Santariðkëse?
– ?!?
– Taigi gráþtat namo? Kokios nuotaikos?
– Gráþtu ne namo, o á Seimo ekonomikos
komitetà. O nuotaikos normalios, nes ateida-
mas á toká darbà turi þinoti, kad ateini ne amþi-
nai - atëjusieji anksèiau ar vëliau turi iðeiti. Tik
svarbu, kad nebûtum gëdingai iðvaromas.
Taigi su autoritetu atëjau, su tokiu pat auto-
ritetu ir iðeinu.
– Kada liberalai vël gráð á valdþià?
– Kai tauta duos jiems mandatà, supratusi,
kad liberalø vyriausybë buvo viena ið geriausiø
nepriklausomoje Lietuvoje...
2001 07 10

38
Paskelbta Liberalø ðeðëlinë vyriau-
sybë, kurios pirmininkas – sàjungos va-
dovas Eugenijus Gentvilas. Nuo ðio mo-
mento sàjungos veikla Seime paaðtrëjo
- liberalai kartu su konservatoriais iðëjo
ið posëdþio salës, kai Seimo dauguma
nepritarë jos siûlymams, kitame posë-
dyje svaidësi negraþiais þodþiais, viso-
kiausiais bûdais trukdë priimti ástaty-
mà, apkarpantá stambiojo kapitalo siau-
tëjimà Lietuvoje. Sàjungoje aiðkiai bræs-
ta skilimas.

Vyriausybë be Barakausko
– Sudarytas ðeðëlinis Liberalø sàjungos kabi-
netas, kuriame pasigedau Jûsø pavardës – Jûs gi
buvote susisiekimo ministras Rolando Pakso Vy-
riausybëje? O dabar – lauk?
– Kabinetui þmones renkasi jos vadovas, ðiuo
atveju – Eugenijus Gentvilas. Partijoje dabarti-
niu metu susiklosèiusi tokia padëtis, kad joje yra
savi, prieðai ir neutralûs. Að esu tarp pastarøjø,
taigi esu ne Eugenijaus Gentvilo þmogus.
– Ið senosios Vyriausybës nariø paliktas tiktai
Jonas Lionginas, kuris aiðkiai Rolando Pakso þmo-
gus, kaip ir Jûs. Eugenijus Gentvilas neturi savo

39
grupuotëje kito finansininko?
- Þmoniø, galinèiø bûti Finansø ministru,
Lietuvoje apskritai nëra daug. Ten reikalingas
ypatingas þmogus. Vien akiniø ant nosies neuþ-
tenka. Prisiminkime – juk ið tikrøjø galingasis
konservatoriø titanikas pradëjo skæsti todël, kad
neturëjo rimto finansø ministro – startinis mi-
nistras krito net nesulaukæs Gedimino Vagno-
riaus vyriausybës ðimtadienio. Tas pats ir Libe-
ralø sàjungoje. Tam reikalinga aukðta specifinë
kvalifikacija. Jonas Lionginas yra kaip tiktai toks
þmogus. Jis moka valdyti, planuoti ir apskritai
strateguoti valstybës finansus, ðiame bare iðdir-
bæs vos ne visà savo gyvenimà.
– Jis jau Eugenijaus Gentvilo ar vis dar Ro-
lando Pakso pusëje?
– Kaip su tom pusëm yra - ðiandien pasakyti
negaliu, bet manau, kad jis, kaip finansininkas,
yra savo pusëj. Tokie þmonës netarnauja þmo-
gui – jie tarnauja valstybei...
– Be jo negali iðsiversti?
– Manau, kad taip. Kito nëra.
– O Jûsø vieton þmogø surado – ir, manau,
visai nesunkiai...
– Teisingai, visai nesunkiai. Rimvydas Vað-
takas – klaipëdietis. Kaip ir Eugenijus Gentvi-
las. Tai, manau, pirmas jo privalumas. Turi Rim-
vydas ir kitokiø privalumø – palyginti jaunas,
tik perþengæs keturiasdeðimt, dirbæs ávairiose
Klaipëdos gamybinëse struktûrose vadovaujan-
tá darbà, Klaipëdos miesto tarybos narys, Libe-
ralø sàjungoje jau deðimti metai, moka anglø,

40
vokieèiø, rusø kalbas. Þinoma, ir lietuviø...
– Ádomi situacija - socialiniø reikalø ir darbo
ministru paskirtas Artûras Melianas, Seimo dau-
gumos socialiniø reikalø ir darbo komiteto pir-
mininkas, parengæs ir pasiûlæs Seimui liûdnai pa-
garsëjusá ástatymà, draudþiantá dirbti pensinin-
kams, – juk nuo ðito vëliau atðaukto ástatymo pra-
sidëjo Liberalø sàjungos smukimas – Rolandas Pa-
ksas buvo priverstas atsistatydinti.
Kas gali paneigti, kad, Artûrui Melianui ta-
pus ministru, valstybëje vël ásivyraus neapykanta
seniems þmonëms – vël jie bus diskriminuojami?
O juk pensininkø mûsø ðalyje – arti milijono!
– Neþinau, kas bus, jei bus, bet galiu uþtik-
rinti, kad liberalø politika pensininkø atþvilgiu
buvo visai kitokia, negu jà vykdë ponas Melia-
nas ir jo komitetas. Tai, kas jo padaryta, ma-
nau, buvo paskubëta, iki galo neapmàstyta, nes
pensijø reformà reikëjo daryti ne nuo to galo –
pirmiausiai reikëjo sukaupti pinigus, o paskui
juos dalinti...
– Juk ir buvo planuota sukaupti, atimant pen-
sijas dirbantiems pensininkas – ðimtus milijonø
litø priskaièiavo...
– Èia ir klaida: sukaupti atimant...
– Bet gráþkime á ðeðëliná kabinetà. Ar jis turi
perspektyvà tapti veikianèiu kabinetu, ar tik yra
alternatyva Rolando Pakso Vyriausybei – girdi,
tokie vyrai turëjo uþimti vietas Liberalø - social-
liberalø kabinete, ir viskas bûtø buvæ gerai?
– Tas kabinetas ðiandien neturi jokiø realiø
galimybiø kaþkuo tapti, nes tas tapimas priklauso

41
nuo aritmetinës Seimo daugumos, o ðiandien
tos aritmetinës daugumos Eugenijaus Gentvilo
ðeðëlinë vyriausybë neturi – nebent, jei ávyktø
kaþkokie dideli, galingi, nenusakomi politiniai
persistumdymai mûsø Seime. Taèiau tai tik te-
orinë galimybë, kuri neturi realaus pagrindo. Gal
dël to ir tokie kai kuriø mûsø vyrukø netaktiðki
ir destruktyvûs iðsiðokimai Seimo posëdþiuose.
Bet ar tuo liberalai pritrauks á savo pusæ daugiau
kaip pusæ socialdemokratø?!
– Ar tai ámanoma?
– Manau, ðiandien – ne. Yra, beje, ir antras
kelias – kad Lietuvos þmonës duotø naujus ága-
liojimus liberalams. Tai galëtø atsitikti, tarki-
me, per kitus rinkimus, jei naujajai daugumai
nepasisektø pagerinti kraðto þmoniø gyvenimo.
Tai, beje, irgi teorinë galimybë...
– Tai kada liberalai vël gali svajoti apie rea-
lià, o ne ðeðëlinæ valdþià?!
– Ðiandien gali tik svajoti, o turëti – ne.
– Gal tie nauji þmonës ðeðëliniame kabinete –
naujø kadrø, naujø pajëgø ieðkojimas? Juk liberalai
Rolandui Paksui priekaiðtavo, kad jis nesuteikia jiems
aukðtø pareigø, tarsi ignoruoja partieèius, uþleisda-
mas vietà Artûro Paulausko þmonëms.
- Rolandas Paksas ir jo vadovaujamas kabi-
netas, manau, elgësi labai teisingai, parinkdamas
kadrus – á bet kokius postus buvo skiriami kom-
petentingi þmonës, iðmanantys darbà. Todël
kompetentingi þmonës, kurie dirbo kitoms vy-
riausybëms, nebuvo atleidþiami vien todël, kad
jie – ne liberalai. Tai buvo teisinga. Þmogø rei-

42
kia vertinti ne pagal partinius ásitikinimus, o pa-
gal protà ir iðmintá.
– O ðtai Jûsø atstovë spaudai Palmira Pam-
prickaitë, atëjus ministeriauti Zigmantui Balèy-
èiui, tuètuojau buvo atleista ið pareigø, ir jà, jau
bedarbæ, spaudos atstove pasiëmë premjeras Al-
girdas Brazauskas. Kaip tai paaiðkinti?
–Kiekvienas renkasi komandà pagal savo su-
gebëjimus. Premjeras pasirinko Palmirà todël,
kad ji gerai dirbo su Dailiu Barakausku. Tai yra
árodymas, kad að neapsirikau, pasirinkdamas jà
tam darbui. Ministerijoje, tarp kita ko, dirbo
daug organizuotø, sumaniø darbuotojø, kurie
dabar atleisti, ir nuo to ministerijos darbas, kaip
þinia, nepagerëjo. Ðitokio kadrø vaikymo neda-
rë Rolando Pakso vyriausybë.
– Gal todël ir þlugo?
– Na jau! Konservatoriai vaikë kuo nuosek-
liausiai, bet irgi þlugo...
– Jauèiu, kad Liberalø sàjunga gyvena paskuti-
nes santarvës dienas: kai kitos visai skirtingos partijos
vienijasi, Liberalø sàjunga skyla. Ðtai jungtiná Vals-
tieèiø ir Naujosios sàjungos suvaþiavimà pirma pa-
sveikino Rolando Pakso þmogus Dalia Kutraitë, o
paskui buvo perskaityta Eugenijaus Gentvilo sveiki-
nimo telegrama ið pajûrio. Darniose partijose tokiø
dalykø nebûna. Tai skilimas ar ne skilimas?! Tai by-
rës liberalai ar nebyrës, netekæ valdþios?
– Dalia Kutraitë turëjo labai aukðtas pareigas
Rolando Pakso vyriausybëje – gal jinai ir “Pakso
þmogus”, ir minëtà suvaþiavimà gal ji sveikino kaip
asmenybë, o ne partijos ápareigotas þmogus...

43
– Pats jau antri metai Seime – kokios darbo
nuotaikos?
– Jau pesimistinës. Pirmiausiai todël, kad
opozicijos sàlygomis praktiðkai yra labai sunku,
net neámanoma ágyvendinti rinkëjams duotø pa-
þadø, o dirbdamas Vyriausybëje spëjau ávykdyti
tik pusæ duotø paþadø. Nelinksma…
– O antrà pusæ per likusá laikà pavyks padaryti?
– Apskritai liberalai jau nebeturi galimybës
ávykdyti savo ásipareigojimø þmonëms. Bet Sei-
mo nario antpeèiai lieka, ir að juos panaudosiu
Lietuvos þmoniø naudai...
– Lieka tik ðeðëlinë vyriausybë su savo ðeðëli-
niais planais - ir vis dar gyvas Rolandas Paksas...
– ?
2001 12 21

44
Pragyvenæs daugiau nei metus be po-
litikos, Dailis Barakauskas vël Seime. Dir-
ba darbo ir socialiniø reikalø komitete –
taigi rûpinasi senø þmoniø gyvenimu ir
pragyvenimu, jaunø þmoniø problemo-
mis, kuriø pagrindinë – darbas.
Vëliau já, kaip mokantá keletà uþ-
sienio kalbø, pakvies á Seimo uþsienio
reikalø komitetà.

Metai neiðsineðë savo problemø
– Pradedame ðio ðimtmeèio septintuosius me-
tus. Kuo, Jûsø nuomone, jie bus þenklûs?
– Kuo þenklûs? Spëlioti yra sunku ir sudë-
tinga. Kai juos nugyvensime – pamatysime. Vi-
sada, pradëdami naujus metus, tikimës permai-
nø. Þinoma, gerø. Todël linkime visiems lai-
mës, sëkmës, meilës ir pinigø. To Lietuvai ðia
proga palinkësiu ir að. Yra dël ko. Tik neþinau,
ar tie linkëjimai iðsipildys. Vasará rinksime vie-
tinæ valdþià – taigi bus ðioks toks këdþiø per-
stumdymas savivaldybëse. Kokia partija daugiau
këdþiø surinks, ðiandien sunku pasakyti, nors vi-
sos nori kuo daugiau jø turëti, nes nuo to, kiek
turës këdþiø savivaldybëse, tiek këdþiø gaus ir
parlamente per Seimo rinkimus, kurie bus jau

45
kitais metais. Taigi prasideda rinkimø marato-
nas – vilèiø iðsipildymo ir þlugimo maratonas.
– Bet Lietuva – paradoksø ðalis. Vieðpatavo
LDDP – juos pakeitë konservatoriai, ðie, atëjæ
ðimtmeèiams, kaip sakësi, iðbuvo valdþioje vos vie-
nà kadencijà ir dabar gyvena prisiðliejæ prie so-
cialdemokratø…
– Tai yra visai normalu. Stojæs prie valdþios
vairo, turi kaþkà gero duoti þmonëms, tai yra
visai tautai, o ne tik savo aplinkai, ne tiktai savo
rëmëjams. Konservatoriai per du valdymo eta-
pus tautai nieko nesugebëjo duoti – tik dalino
mûsø turtus á deðinæ bei kairæ, visai nebodami
tautos interesø. Jie gyveno tik sau, o gyventi rei-
kia ir valstybei, ir gal tik tada sau. Nors bûsiu
banalus, taèiau turiu paminëti skaudþià „Maþei-
kiø naftos“ atidavimo vienai Amerikos firmai
istorijà. Lyg mes nesugebëtume valdyti tokios
ámonës, lyg bûtume tokie negabûs ir nesuma-
nûs, todël rankiojame tik trupinius nuo dideliø
iðminèiø stalo, o tie iðminèiai, pasirodo, nëra jo-
kie iðminèiai – mes dedamës durneliais arba mus
kaþkas tokiais nori padaryti, ir jau kelinta vy-
riausybë rûpinasi, kaip ta ámone, turiu galvoje
„Maþeikiø naftà“, atsikratyti, ir pagaliau atsikra-
të. Ar galutinai – neþinau.
– Taigi mûsø viðta auksinius kiauðinius dëjo
amerikonams, dëjo rusø þydams, dabar dës len-
kams, o mes rankiosime kiautus…
– Gerai, kad tie kiautai bûtø auksiniai…
– Tai, suprantu, mûsø uþsienio politikos uo-
gelës?

46
– Uþsienio politikà reikia turëti, o ne tik apie
jà per ðventes ar metiniuose praneðimuose kal-
bëti. Visø pirma, uþsienio politika turi tarnauti
kraðto ekonomikai ir kraðto gerovei. Todël kiek-
vienas vizitas á sveèias ðalis, mano nuomone, tu-
ri baigtis naudingø mûsø kraðtui, tai yra mûsø
þmonëms sutarèiø pasiraðymu. Bet daþniausiai
mûsø vadovø vizitai á sveèias ðalis tampa tik bran-
giais pasivaþinëjimais.
– Milijonus litø iðleidþia Valdo Adamkaus ko-
manda su liûdnai pagarsëjusia Boþena prieðaky-
je, ir koká jøjø vizità laikytumëte naudingu Lie-
tuvai? Á Ukrainà lëkta ar ne aðtuonis kartus?
– Prezidento Valdo Adamkaus veikloje daug
juodø duobiø, kartais net suabejoji, kokiai vals-
tybei jis atstovauja. Rinkëjai, su kuriais susitikti
dabar turiu daugiau, staèiai sutrikæ – girdi, mû-
sø Prezidentas tarnauja ne Lietuvai ir ne lietu-
viui. Toks yra susidaræs áspûdis, todël kai kurios
Seimo partijos, tarp jø ir mûsiðkë, Valdà Adam-
kø uþ tuos tuðèiavidurius milijonus litø kainuo-
janèius vizitus kritikuoja ir peikia.
– Lietuvà purto ir drebina skandalai, tarp jø
ir prezidentûroje – ðtai Valdo Adamkaus arti-
miausi patarëjai susigundo prestiþiniais kotedþais
Turniðkëse, kurias raðytojas Vytautas Petkevièius
pavadino Durniðkëmis, Seimas pasmerkia tokius
prezidento berniukø veiksmus, o prezidentas yra
uþ tai, kad skandalo kaltininkai bûtø siunèiami á
diplomatinæ tarnybà uþsienio valstybëse, kur tu-
rëtø dirbti itin dori ir sàþiningi þmonës.
– Turite galvoje Edvinà Bagdonà? Að, kaip

47
Seimo Uþsienio reikalø komiteto narys, buvau
prieð tà paskyrimà. Negi neturime Lietuvoje dorø
ir nesusikompromitavusiø politikø, kad esam
priversti á toká atsakingà darbà Baltarusijoje siøsti
ðitoká þmogø? Juk Seimas, iðnagrinëjæs statybø
ir butø dalybø Turiniðkëse sàsajas, nutarimà pri-
ëmë ðimto parlamentarø pritarimu, taigi abso-
liuèia balsø dauguma – ir po to vienà ið tos skau-
dþios istorijos veikëjø paskirti diplomatinës tar-
nybos vadovu Baltarusijoje? Juk Lietuvos diplo-
matinës tarnybos ástatymo aðtuoniolikto straips-
nio antras punktas sako, kad diplomatu gali tapti
tik nepriekaiðtingos reputacijos pilietis. Ar Ed-
vinas Bagdonas sàþiningas ir doras? Turiu suabe-
joti. Jei jis ðitaip pasielgia Prezidento prieþiûro-
je, tai kaip elgsis, kai pats bus sau virðininkas?
Todël að prisidëjau prie tø, kurie pasiraðë atski-
ràjà nuomonæ ðiuo klausimu. Gaila, bet faktas,
kad ðità nuomonæ pasiraðëme tik trys komiteto
nariai – kitiems visai nesvarbu, kokie þmonës
atstovauja mûsø valstybei uþsieniuose.
– Pasiraðëte – ir tuo nusiðluostote rankas?
– Tai kaip tik nëra rankø nusiðluostymas.
Tai yra vieðas nuomonës pareiðkimas, jei norite,
ëjimas prieð srovæ. Jei komitete dauguma tau ne-
pritaria, tu nieko kito padaryti negali – tik raðtu
pareikðti savo nuomonæ, á kurià, þinoma, niekas
dëmesio neatkreips ir jokiø iðvadø nedarys. Tai-
gi tik ásigyji dar vienà, o gal ir daugiau prieðø ar
prieðininkø.
– Keista, kai ðitaip. Negi Valdas Adamkus ne-
pasimokë ið naujosios nepriklausomybës skaudþiø

48
pamokø – jis juk asmeniðkai jau traukë ið kalëji-
mo diplomatà, kuris iððvaistë ar ne ketvirtá mili-
jono mokesèiø mokëtojø litø, nors traukti turëjo
teisæ tik toká þmogø, kuris iðeikvotus pinigus jau
yra gràþinæs valstybei. Kaþin, ar tas ponas ir da-
bar yra iðmokëjæs skolà valstybei, tai yra mokesèiø
mokëtojams?
– Tas klausimas, regis, retorinis. O kas dël
pamokø – ar kas ið jø mokosi? Mes nepratæ mo-
kytis – mes pratæ mokyti kitus. Kas valdo, tas
teisus. Bent jau yra ásitikinæs, kad gali laikyti sa-
ve teisiu. Ðitaip valdþia kompromituoja save tau-
tos akyse ir pati stebisi, kodël jos tauta negerbia.
– Kita liûdna istorija – svetimos mums vals-
tybës saugumo rezervistø skyrimas á diplomatinæ
tarnybà, netgi diplomatinës tarnybos vadovais.
Pasauliui tai neásivaizduojamas dalykas – mums
tai pateikiama kaip kasdieniai barðèiai…
– Turite galvoje Antanà Valioná?
– Tà patá, kuris badaujanèiam dël tokio poli-
tinio absurdo Seimo nariui Petrui Graþuliui yra
metæs replikà – „Dvësk, jei nori“ ar panaðiai. Kai
svaidomasi ðitokiais þodþiais, sunku kalbëti apie
toká þmogø kaipo diplomatà.
– Tas variantas nepraëjo. Prieð Antano Valio-
nio skyrimà ambasadoriumi Argentinoje pasisakë
uþsienio reikalø komiteto nariai Henrikas Þukaus-
kas, Audronis Aþubalis, að ir dar du parlamentarai.
Antanas Valionis gráþta namo ir gyvens tarp mûsø.
O juk norëjo þmogø iðaukðtinti.
– Bet kodël jo kandidatûra turëjo bûti valsty-
bës darbotvarkëje? Ta paèia burna tarybinio sau-

49
gumo þmones burnojame, ir ta paèia burna juos
kvieèiame á ambasadorius. Taigi ta pati ranka ir
nieþti, ir kasytis nesinori. Atrodo, per ðeðiolika me-
tø Lietuva neiðsiugdë diplomatø, kad reikia juos
rinktis ið tarybinio saugumo rezervo. Negi ið tik-
røjø tai buvo auksiniø kadrø kalvë? Kad ir tas
pats Antanas Valionis. Èia apie já kalba kaip apie
ambasadoriø Portugalijoje, èia kaip apie amba-
sadoriø Minske, èia jau kaip apie mûsø diploma-
tijos vadovà Argentinoje, nors, kaip prisipaþino
pats, visai nemoka ispanø kalbos…
– Uþsienio politikai kraðte vadovauja ðalies
Prezidentas Valdas Adamkus, kurá rinko visa tau-
ta, tarp jø ir kagëbistai, ir Petro Graþulio nusi-
statymo pilieèiai. Jo patarëjas labiausiai nirðo, kad
Antano Valionio nepavyko prakiðti á ambasa-
dorius Argentinoje. Suprantu, turëjo þmogus uþ-
duotá – kaip nors prakiðti á ambasadorius Ar-
gentinoje Antanà Valioná. Tokia mûsø uþsienio
politika, kurià tvarko Valdas Adamkus. Todël
pokalbiui ta tema dedu taðkà. Svarbu yra pra-
kiðti – ir kiekvienas ðulas taikosi prakiðti savus á
bet kokius svarbius mûsø valstybei postus, kur
turëtø bûti skiriami tik valstybininkai, taigi Lie-
tuvai, o ne vienai partijai ar vienai politinei gru-
puotei iðtikimi klerkai. Ðitaip juk suþlugdytas
valstybës saugumo departamento darbas – ten
kiekviena kraðtà valdþiusi partija turi uþraususi
savo „kurmá“, kuris rausiasi po valstybës pama-
tais. Nustebau – net ir po Seimo uþsienio reika-
lø komiteto nariø atskirosios nuomonës vienas
parlamentaras, nesutikdamas, kad Edvinas Bag-

50
donas bûtø skiriamas ambasadoriumi Baltaru-
sijoje, uþraðë pastabà: „Galvoju, kad E.Bagdo-
nas yra Lietuvos patriotas“…
– Kaip lengvai mes ðvaistomës þodþiais, juos
devalvuodami.
– Toks gyvenimas. Kiekvienas stengiasi ási-
taisyti atsargines duris, pro kurias, aplinkybëms
susiklosèius, galëtø ramiai sau iðeiti ar áeiti...
– Kaip Antanas Valionis Argentinoje amba-
sadoriaus vietà, kuri ar ne septyni metai laisva?
– Nesuprantu, kam laikyti laisvas ambasadoriø
vietas? Iðeitø, ambasadoriai mums tose valstybëse
nereikalingi? O jei reikalingi, bet þmogaus neski-
riame? Iðeitø, tokiu savo elgesiu Uþsienio reikalø
ministras kenkia savo valstybei, o Seimo Uþsienio
reikalø komitetas su tuo taikstosi…
– O to ambasadoriø vietø taupymo negalima
pavadinti politine korupcija? Taigi turiu laisvà
ambasadoriaus vietà, ir jei tu, geras vyre, apsvilai
uþpakalá prezidentûroje ar kitoje aukðtoje instan-
cijoje, ðe tau tà ðiltà vietà. Ðitaip, beje, darë no-
menklatûrinë Maskva Tarybø valdþios metais.
– Niekur nepabëgsi – mokomës ið pasaulio
praktikos, ir kaip daþniausiai esti – blogoje kom-
panijoje sekama paèiais blogiausiais jos nariais…
– Paieðkokime geresniø. Amerika, kariauda-
ma nepabaigiamus karus Irake ir Afganistane, dai-
rosi á NATO ðalis pagalbos – ieðko ðvieþios pa-
trankø mësos, ir jau girdëti, kad mûsø Valdas
Adamkus yra uþ tai, kad tà patrankø mësà á
Dþordþo Buðo nasrus reiktø mesti? Net greitaeigá
lëktuvà nupirko katafalkams veþioti…

51
– Lietuva, kaip NATO narë, buvo átraukta á
ðià karinæ avantiûrà. Tai, manau, buvo trumpare-
giðkas mûsø valstybës vyrø, tuo paèiu ir mûsø Sei-
mo þingsnis. Jau atëjo laikas galvoti, kà turime to-
liau daryti. Sveikas protas ragina tyliai trauktis ið
mûðiø lauko, nes to, apie kà kalbëjo Amerika, Ira-
ke nepadaryta, ten kasdien liejasi kraujas, o tas krau-
jas nusëda ir ant mûsø, lietuviø, rankø, nes ten yra
mûsø kariai. Tas pats ir Afganistane. Valstybës tu-
ri paèios spræsti savo likimus. Bet koks ásikiðimas á
valstybës vidaus reikalus yra praþûtingas. Tai mes
akivaizdþiai matome.
– Gal ne visi?
– Politikai privalo matyti. Juk turime sektinø
pavyzdþiø. Ið karo Irake pasitraukë ispanai, savo
karius ið ten iðvedë italai. Kà – mes uþ juos pro-
tingesni? Kam mums tas karas? Kokia jo prasmë?
Tuo labiau, kad jis sukeltas melagingais preteks-
tais, todël dar nepradëtas buvo pasmerktas pralai-
mëjimui. Tegu kariauja tie, kurie pradëjo tà avan-
tiûrà, kuri pavirto á brolþudiðkas vidaus skerdy-
nes. Skaitau Vytautà Petkevièiø: Kà mums blogo
padarë Afganistanas ar Irakas? Kodël uþpuolikus,
iðskerdusius deðimtis tûkstanèiø þmoniø, reikia va-
dinti taikdariais? Arabai ir puðtunai ginasi. Pagal
tarptautinius karo vedimo ástatymus uþpultoji ða-
lis turi teisæ gintis bet kokiomis jai prieinamomis
priemonëmis. Jie gali vesti partizaniná karà, per-
kelti karo veiksmus á prieðo teritorijà, organizuoti
diversijas, imti ákaitus, tardyti juos, vesti prieðo uþ-
nugaryje þvalgybà…
Kraðto apsaugos ministerija jau seniai apgau-

52
dinëja visà tautà, meluodama, kad mûsø paslaugos
NATO palaikanèiai kariaunai nieko nekainuo-
ja. Kiekvienais metais Afganistane, Irake, Kosove
kariaujantiems mûsø vyrams iðleidþiama 60-90
milijonø litø, o pasiskraidymas C-17 Globemas-
ter 11 kariniu Amerikos lëktuvu mums per me-
tus kainuoja 105 mln. litø. Ðtai tau ir draugys-
të: mes uþ savo patrankø mësà kasmet turime pri-
mokëti apie 200 milijonø litø, nes per pastaruo-
sius karus Amerikos biudþetas nukraujavo per 319
milijardø doleriø.
Visi karai, bendrai paëmus, jau surijo 8,6 tri-
lijonus doleriø. Trilijonas – tai tûkstantis mili-
jardø. Valstybës skola Amerikoje pasiekë astrono-
miniø skaièiø ir lygi 8 653 857 583 793 doleriø
sumai. Tà skolà turësime sumokëti ir mes.
Ar ne teisingai paraðyta?
– Kokia iðeitis?
– Iðeitis viena – mes ið Irako ir Afganistano
neturime iðeiti paskutiniai…
– Kas iðdrás nustatyti tà datà?
– Seimas tai turëtø padaryti. Prieð Kalëdas
þuvo du latviai, prieð pat Naujuosius metus uþ-
pulti mûsø kariai. Ten kasdien þûsta po kelias-
deðimt vietiniø gyventojø. Ir kaþkodël esu ásiti-
kinæs, kad Irake kovos dël laisvës ir nepriklauso-
mybës ateityje bus dar arðesnës. Ypaè po mirties
nuosprendþio Sadamui Huseinui. Ásidëmëkime,
tam nuosprendþiui ið visø Europos vadovø pri-
tarë tik Lenkijos prezidentas – kiti pasmerkë.
Tiesa, neteko iðgirsti Valdo Adamkaus nuomo-
nës. O þiaurumas tik iððaukia þiaurumus. Ypaè,

53
kai taip sarkastiðkai buvo parodyta pati egzeku-
cija, kurià, teatleidþia jam Dangus, Dþordþas
Buðas pavadino demokratijos ásikûnijimu.
Dieve mano – demokratija kartuvëse!
Kuo daugiau kartuviø – tuo daugiau demo-
kratijos?
– Paskaityk dar Vytautà Petkevièiø, kursai ra-
ðo: “Sadamo Huseino amerikieèiai negali ir ne-
turi teisës teisti, nes jis yra jø belaisvis. Jo neturi
teisës teisti ir vietiniai amerikonø nupirkti teisë-
jai, nes Sadamà Huseinà nuvertë ne sukilusi liau-
dis, ne kokie nors vietiniai perversmininkai, bet
amerikieèiø ir anglø kariuomenë. Pagrindinis pre-
tekstas – masinio naikinimo ginklai – nebuvo ras-
ti, todël abiem agresoriams (JAV ir Anglijai) rei-
kës atsakyti prieð tarptautiná Hagos teismà, aiðku,
jeigu tø teisëjø nepapirks XXI amþiaus fiureris
Dþordþas Buðas.
Siøsdami Lietuvos kareivius kariauti amerikie-
èiø pusëj, mes automatiðkai tampame tokiais pat ag-
resoriais kaip ir JAV. Todël mûsø uþpultø ðaliø ka-
riai turi teisæ perkelti veiksmus ir á mûsø ðalá“.
– Buðas Irake áklimpo iki paþastø ir klimpsta
dar giliau – planuoja ið Irako padaryti tris vals-
tybes. Taigi suskaldyti kovojanèià tautà.
– Bet gráþkime namo. Ar mûsø Seimas iðdrás nu-
matyti mûsø kariuomenës iðvedimo ið Irako datà?
Ar uþteks tam sveikos nuovokos ir politinës valios?
Mes juk daug kur patylime, kai reiktø rëkti visu bal-
su. Ðtai Izraelio premjeras pareiðkë, kad jo valstybë
jau turi branduoliná ginklà. Þurnalistai tà faktà
pateikë labai aptakiai – Izraelio premjeras, girdi, pra-

54
sitarë. Ir visas pasaulis tyli. Amo neteko?
– Pasakysiu viena – ðitokio lygmens politi-
kai ið netyèiø neprasitaria. Kaip sakoma, be Dievo
valios ir plaukas nuo galvos nenukrenta. Izraelis
pasitikrino – tylës pasaulis ar ne? Pasaulis tyli.
– Bet kodël? Toliau politiðkai murkdomas ir
plûstamas Iranas, kuris sodrina uranà, o dël Izra-
elio – mirtina tyla? O jis toj mirtinoj tyloj krau-
na á arsenalus vis naujas ir naujas atomines ar
vandenilines bombas – branduoliná ginklà…
– Tau neaiðku? Manau, ir be þodþiø aiðku.
O po to, kas aiðku, dedame taðkà. Þinoma, màs-
tydami apie tai, koks yra mûsø graþusis pasaulis
ir kas ið jo gali likti, jei…
– O mes, uþuot balsu susimàstæ ir taræ savo
þodá, dairomës á Maltà – Gedimino Kirkilo vy-
riausybë skyrë vos ne penkiasdeðimt tûkstanèiø li-
tø pabëgëliams ið Afrikos Lietuvoje priglausti. Tai-
gi lietuvius varome ið Lietuvos ir jø vieton á Lie-
tuvà veðime negrus…
– Pabëgëlius ið Afrikos priglausti papraðë Mal-
ta, kuri neturi jø kur dëti. Maltà að galiu supras-
ti – tokiai maþai ðaliai, kurioje gyvena vos pusë
milijono gyventojø, kiekvienas imigrantas yra
sunki naðta. Bet kuo èia dëta mûsø Lietuva? Kuo
jinai prisidëjusi prie to, kad Afrikà apimtø skur-
das ir þmogui ten bûtø problemiðka gyventi? Kas
kita senosios Europos valstybës, kurios Afrikoje
turëjo kolonijas ir tarpo ið jos gamtos turtø, api-
plëðdamos tø kraðtø gyventojus. Tad spræskime
savo þmoniø problemas – juk kas penkta Lietu-
vos ðeima paskendusi skurde ir nematyti, kad

55
ðiemet situacija keistøsi. Uþsienieèiai stebisi, pa-
vyzdþiui, mûsø daugiavaikiø ðeimø skurdu, per-
ka toms ðeimoms bustus ir stebisi, kodël ðito
nedaro mûsø vyriausybë. Jai visai negaila tau-
tos. Gyvenkime pagaliau ir savo þmonëms – pa-
saulá pertvarkyti mes per maþi…
– Kas labiausiai jaudina pradedant naujus
metus?
– Kas jaudina? Ir tai, apie kà èia kalbëjome,
ir tai, ko nepaminëjome. Pasakysiu viena – pra-
ëjæ metai savo problemø neiðsineðë. Jos liko
mums. Tad jaudina pagrindinis dalykas – kaip
gyvensime toliau. Ar su tokiu politiniu uþside-
gimu ir entuziazmu lakstysime ið partijos á par-
tijà, ieðkodami sau uþuovëjos ir korumpuotos
padangës, ar bent ðiek tiek pradësime rûpintis
þmogumi, kuriam ðiandien nëra lengva gyventi,
ar sugebësime perþengti savo ambicijø sienas ir
svarbiausia – ar nustosime ið gaubicø ðaudyti á
muses, manydami, kad ðturmuojame amþino sa-
vo prieðo tvirtoves…
– Ðie metai – ugninës kiaulës metai…
– Jie bus ne ugninës kiaulës, o þmoniø metai, ir
visai nesvarbu, kaip vadinami. Svarbu, kad þmo-
nëms tais metais bûtø geriau, o kiaulës gyvenimas
ir likimas visiems aiðkus – jei nepadvës, tai papjaus.
Juoda ji, ugninë ar nekaltai balta. Rytø ar Vakarø.
Kiaulë yra kiaulë – ir daugiau niekas. ..
Nepavydëkim kiaulei gyvenimo.
Ir negyvenkim kaip kiaulës – nuo geldos iki
kinio…
2007 01 06

56
Penki drambliai
padauþtomis kojomis
– Ðiø metø biudþetas pristatytas skambiu pava-
dinimu – valstybës gerovei kurti. Taigi pagaliau ëmë-
mës kurti valstybës ir jos þmoniø gerovæ?.
– Teoriðkai – arklys, o praktiðkai neatsistoja,
kaip sako iðmintingi þemaièiai. Juk to paties biu-
dþeto finansiniø rodikliø apþvalgoje teigiama,
kad bendrasis vidaus produktas augs tik ðiemet,
o vëliau jis palaipsniui maþës nuo 5,3 procento
kitais metais iki puspenkto procento du tûks-
tanèiai devintaisiais. O tuo paèiu metø uþsienio
skoloms gràþinti reikës net 1 214 milijonø litø,
o vidaus mûsø skoloms dengti – 1 976 milijo-
nø litø, esant dabartiniam valiutø kursui. Taigi
iki gerovës dar labai toli.
– Tai koks tas mûsø biudþetas yra, kai vienas
jo ðonas ðildo, o kitas – ðaldo?
– Tas mûsø biudþetas yra deficitinis, jis to-
liau didina valstybës skolà, jis suformuotas neat-
siþvelgiant á rinkos ir ûkio realijas ir galimos at-
eities perspektyvas, jame maþai ekonominës so-
cialinës analizës, nematyti Lietuvos kaip valsty-
bës, kuri yra Europos Sàjungos vizijos ir strate-
gijos dalis, jis nesiremia socialinës politikos ágy-
vendinimo principais, todël dar labiau didins so-

57
cialinæ skirtá tarp turtingøjø, vis labiau turtëjan-
èiø ir vis labiau skurstanèiøjø ir jau atsidûrusiø
þemiau skurdo ribos tautieèiø.
– Kà tai þada mûsø buièiai ir kasdienybei?
– Nenoriu bûti juoduoju pranaðu, bet gal-
voju, kad dar labiau didës átampa visuomenëje,
nusivylimas valdþia ir valdininkais, netgi mûsø
valstybe.Taigi nieko ðviesaus. Ir nër ko stebëtis.
Juk Lietuvoje vidurinysis visuomenës sluoks-
nis net keturis-penkis kartus yra maþesnis negu
Europos Sàjungos ðalyse-senbuvëse, kur viduri-
niajam sluoksniui priklauso apie 65-70 procen-
tø gyventoju. O vidurinysis sluoksnis – tai vals-
tybës stuburas. Mûsø valstybë, galima sakyti, dar
be stuburo. Nedarbas Lietuvoje maþëja ne dël
valdþios pastangø steigti papildomas darbo vie-
tas, o dël vis didëjanèios emigracijos á kitas ðalis,
kur gyvenimas ir pragyvenimas normalus. Ne-
maþëja ðeðëlinës ekonomikos màstai, kurie di-
dina socialinæ nelygybæ ir pilieèiø pasipiktinimà.
Ryðys tarp tautos ir valdþios silpnëja. Jo veik ne-
bëra. Auga nepasitenkinimas valdþia.
Taigi tokia nelinksma situacija prieð rinki-
mus, kuriø maratonas prasideda ðá mënesá ir baig-
sis Prezidento rinkimais.
– Kà ðioje sudëtingoje situacijoje siûlo „Tvar-
ka ir teisingumas (liberaldemokratai)“? Jie tiktai
kritikuos valdþià ir dþiaugsis valdanèiosios ma-
þumos nesëkmëmis? Juk tai lengviausia.
– Mes analizuojame padëtá kraðte: tai, kà da-
ro Vyriausybë, ir tai, kà daro savivaldybës, kas
nuo jø priklauso. Ir ne tiktai kritiðkai vertiname

58
jø darbà, bet ir turime parengæ visas valstybës
gyvavimo sritis sujungianèià partijos programà.
Argi normalu, kad ðeðioliktaisiais nepriklauso-
mybës metais apie aðtuoniolika procentø, o tai
615 tûkstanèiø lietuviø jau gyvena þemiau san-
tykinës skurdo ribos. Þemiau skurdo ribos gy-
venanèiø pensininkø skaièius per vienerius me-
tus padidëjo daugiau kaip keturiais procentais.
Ypaè bloga padëtis kaimuose, kur vis daugiau
þmoniø atsiduria uþ skurdo ribos. Kur einame?
Á kokià gerovæ vedama valstybë?
– Kas dël to kaltas? Tie þmonës, taigi vargðai,
kurie nesuduria galo su galu? Ar kaþkas kitas?
– Matyt, tie kaþkas kitas.Vadinasi, tie, kurie
valstybæ valdë ir valdo. Jie matë ir mato tik save
– per savo didybæ jau nebematë ir nebemato
þmogaus. Jie uþmirðo Sàjûdþio nuostatà, kad,
nustûmus nuo valdþios komunistus, ne þmo-
gus tarnaus valdþiai, o valdþia turës tarnauti þmo-
gui. O kuri valdþia nepriklausomybës metais tar-
navo þmogui? Tarnavo tik savo klanui, kurá, be-
je, irgi sudaro þmonës. Man pasakojo – Vilniaus
meras Artûras Zuokas vienai pernelyg ákyriai sa-
vivaldybës darbuotojai metæs: „Nesukite man
galvos socialinëmis miesto problemomis, man
jos neádomios – socialinë politika savivaldybei
neduoda naudos“..
Kaip suprasti toká pasakymà? Kas neduoda nau-
dos, tuo nereikia rûpintis? Meras mato tik procen-
tus, kurie nubyra savivaldybei, o socialiniø proble-
mø sprendimas juk jokio apèiuopiamo pelno nei
savivaldybei, nei jos vadovui neduoda.

59
– Kokias darai ið to iðvadas?
– Nedarau jokiø, o tiktai galvoju apie jas –
juk gerà pusmetá dirbau Seimo socialiniø reika-
lø ir darbo komitete, todël su situacija kraðte
esu susipaþinæs. Mano nuomone, ðiandien yra
penkios pagrindinës socialiniø problemø grupës,
kurias bûtina nedelsiant spræsti, taigi yra penki
milþiniðki drambliai pamuðtomis kojomis, dël
ko skauda, þinoma, ne drambliams – skauda
þmonëms.
– Kokie tie tavo drambliai? Paèiupinëkime ið
arti.
– Pirma problema – pensijø, socialiniø ið-
mokø ir atlyginimø indeksavimas, atsiþvelgiant
á infliacijos dydá. Juk nuolat kyla kainos – ir
maisto produktø, ir busto iðlaikymo bei kitø
komunaliniø patarnavimø. Dël ko yra ðitaip, ne-
nagrinësime. Tai susieta su labai aukðta mûsø
valstybëje infliacija. Kainomis vejamës Europos
Sàjungos valstybes-senbuves, taèiau atlyginimo
augimo tempai Lietuvoje smarkiai atsilieka nuo
kainø kilimo, ir tai verèia skaièiuoti, kaip iðgy-
venti nuo atlyginimo iki atlyginimo, nuo pen-
sijos iki pensijos.
– Bet neginkim Dievo á medá – Vyriausybë
didina pensijas, rûpinasi atlyginimø augimu, sa-
kykim, kad apskrièiø virðininkams…
– Teisingai – apskrièiø virðininkams, kurie
priklauso valdanèiosios grupuotës kastai, taigi yra
savi. Tauta pamaloninama daþniausiai tik prieð
rinkimus. Iðvada – reikëtø daugiau rinkimø. Pa-
maloninama dël to, kad pasigerintø rinkëjui ir

60
jis uþ valdanèiàjà grupuotæ nedvejodamas ati-
duotø savo balsà. O tiek pensijos, tiek atlygini-
mai turëtø didëti visà laikà ir tiek procentø, kiek
procentø iðaugo kainos. Tas visokiausiø iðmo-
kø didinimas yra simbolinis, norint pademonst-
ruoti pilieèiams, kad jais, atseit, yra nuolat rûpi-
namasi. Tai tik profilaktinë priemonë – lyg pro-
filaktinis kambario daþymas nenugramdþius se-
nø, jau atðokusiø daþø.
– Bet po rinkimø tie pensijø ar kitokiø sociali-
niø iðmokø padidinimai neatðaukiami – jie lieka
þmogui? Taigi to negalima rugoti.
– To dar betrûko, kad atðauktø. Bet juk kiek-
vienam aiðku, kad per nepriklausomybës metus
nesukurta aiðki atlyginimø ir pensijø bei kitø so-
cialiniø iðmokø didinimo sistema. Todël yra taip,
kaip yra, ir þmonës gyvena tik ið vykdomosios
valdþios maloniø.
– Tai kà siûlo daryti liberalai demokratai?
– Reikia ne siûlyti, o keisti ástatymus, kad
visos pensijos, socialinës paðalpos ir socialinës ið-
mokos, kompensacijos uþ ðildymà bûtø didina-
mos pagal oficialø infliacijos indeksà. Vadinasi,
reikia atimti ið valdþios malonumà dalinti tuos
pinigus, kurie priklauso þmonëms, á kairæ ir de-
ðinæ, kada nori. Tada ne þmogus tarnaus valdþiai,
o valdþia tarnaus þmogui, ir þmogus tada valsty-
bëje nesijaus iðlaikytiniu, kuris visà laikà turi bûti
kaþkam dëkingas…
– Taigi vienà dramblá ganëtinai nesunkiai pa-
gydëme. Lieka nepagydytas antras nabagas.
– O tas nabagas – socialinës þmoniø proble-

61
mos ir socialiniai darbuotojai. Mes mëgstame
pasigirti, kad Lietuvoje gerëja pragyvenimas, ta-
èiau reikðmingai patylime, kad daugëja ðeimø,
kurios negali iðbristi ið skurdo, ið ligø, ið girtuok-
liavimo liûno. Dalá tokiø nelaimingø ðeimø va-
diname asocialiomis. Taigi palyginti turtingoje
ir graþioje ðalyje yra tarsi pasmerktøjø kasta, á
kurià valstybë yra numojusi ranka.
– Kà daryti?
– Valstybëje yra sukurtas socialiniø darbuoto-
jø institutas. Jø darbas, suprantu, yra labai sun-
kus, taèiau kaþkodël labai prastai apmokamas.
Vienas socialinis darbuotojas turi priþiûrëti apie
dvideðimt asocialiø ðeimø, tarp kuriø yra ir su ne-
galia, ir sunkiai serganèiø, – juos reikia nuprausti,
pakeisti jiems patalynæ, neágaliems nupirkti maisto
produktø ir kitko, ko reikia gyvam þmogui – su-
tvarkyti kambarius, pasirûpinti, kad vaikai lan-
kytø mokyklà ir laiku paruoðtø pamokas – ir uþ
toká darbà socialinis darbuotojas á rankas gauna
vos apie aðtuonis ðimtus litø per mënesá. Dar su-
dëtingesnë padëtis kaime. Ðeimos iðsiblaðkiusios
po didelá mikrorajonà, o socialinis darbuotojas
paprastai neturi automobilio, nes ið tokios algos
jo nenusipirksi, o nusipirkæs neiðlaikysi, ir liûd-
niausia, kad jis negauna kompensacijos uþ trans-
portà ir nuvykimà pas lankomas ðeimas. Tai jau,
girdi, socialinio darbuotojo asmeninis reikalas. O
juk jis – valstybës þmogus ir dirba svarbø valsty-
bës politikos darbà. O kiek lietuviø, net su aukð-
tuoju mokslu,vaþiuoja á Amerikà, ir ne tik á jà,
priþiûrëti senukø ir uþ tai gauna didþiulá atlygini-

62
mà, ið kurio gali iðlaikyti ne tik save, bet ir Lietu-
voje likusià ðeimà.
Mes siûlome susirûpinti socialiniø darbuo-
tojø likimu. Jie juk dirba labai svarbø darbà.
– Ir senukø, ir socialiniø darbuotojø proble-
momis, atlyginimø ir pensijø indeksavimu jau pa-
sirûpinome. Kokia dar problema stovi skersai ke-
lio á galutinæ þmogaus laimæ?
– Po duonos turbût svarbiausia þmogaus pro-
blema yra pastogë. Kur èia mûsø problema, ku-
ri ateityje gali sukelti dideliø rûpesèiø? Ogi tai,
kad Lietuva, lyginant su kitomis valstybëmis,
galima sakyti, visiðkai nesprendþia socialinio bûs-
to klausimø, o jei tiksliau – tai, kà valstybë ski-
ria savivaldybëms socialinio bûsto problemoms
spræsti, praktiðkai, didëjant statybø kainoms,
nebeteko savo prasmës. Taigi socialinis bûstas,
kaip socialinës valstybës politikos kategorija, bai-
gia iðnykti. Visiðkai pamirðtos jaunos ðeimos, ku-
rios neturi jokiø galimybiø ásigyti bûstà. Juk jo
kaina jau virðija pusæ milijono litø. Kas lieka jau-
nai ðeimai, jei jai neturi galimybiø padëti tëvai
ar seneliai?
Tapti bankø ákaitais visam gyvenimui?
– Kur èia ðuva pakastas ir kaip já iðkasti?
– Teisæ á savivaldybës socialiná bûstà turi as-
menys arba ðeimos, kurios neturi Lietuvoje nuo-
savybës teise priklausanèio bûsto arba turimo
bûsto naudingas plotas, tenkantis vienam ðeimos
nariui, yra maþesnis kaip deðimt kvadratiniø
metrø, o asmens ar jo ðeimos metinës pajamos
ir turtas prieð savivaldybës socialinio bûsto su-

63
teikimo metus yra maþesni uþ pajamas ir turtà,
kuriø dydþiai numatyti Vyriausybës dokumen-
tuose. Pagal ðá nutarimà gyvenanèio Vilniuje as-
mens grynosios pajamos neturi virðyti 12 000
litø, o turto vertë – 20 000 litø (ðeimos, nepri-
klausomai nuo nariø skaièiaus, atitinkamai 24
000 ir 30 000 litø). Vadinasi, kiek daugiau nei
kaip tûkstantá litø per mënesá gaunantis asmuo
á socialiná bûstà pretenduoti negali. O toks atly-
ginimas – tik duonai ir varganam drabuþiui.
– O kiek biudþete numatyta asignavimø so-
cialiniø bûstø statybai?
– Uþpraeitais metais – dvideðimt milijonø
litø, pernai – trisdeðimt, ðiems metams – pen-
kiasdeðimt. Tai tik laðas jûroje palyginti su to-
kiø bûstø poreikiu. Juk eilëse tokiø bûstø lau-
kia 13 044 pilieèiai ar ðeimos. Kada jø paskuti-
nis gaus bûstà, nedrástu spëlioti. Beje, kas ket-
virtas-penktas tokiø butø laukia Vilniuje, o so-
cialinio bûsto vieno kvadratinio metro statyba
kaðtuoja maþdaug pustreèio tûkstanèio litø. Taigi
uþ tuos milijonus ne kà bus galima pastatyti.
– Taigi su socialinio bûsto statyba Lietuvoje
yra negerai. Kas toliau? Tà negerumà didinsime
ar maþinsime? Kaip spræsime ðità skaudþià pro-
blemà? Subintuosime ir tam ðlubuojanèiam
drambliui kojà ar paleisime já á lankas nesubin-
tuota koja – tegu ir toliau sëkmingai ðlubuoja,
kol ta koja gangrenuos?
– Yra tiktai viena iðeitis – tam svarbiam daly-
kui ið biudþeto skirti daugiau pinigø. Gal net
nuskriaudþiant kitas ûkio ðakas. Gal sumaþinant

64
beprasmes karines iðlaidas. Kiekviena padori ir
solidi valstybë privalo rûpintis ateinanèia ir nu-
einanèia karta, kuri nepajëgi pati apsirûpinti. Jei
nesirûpinsime jaunomis ðeimomis, tai, vadina-
si, nesirûpinsime Lietuvos ateitimi, drásèiau pa-
sakyti – paèiu Lietuvos iðlikimu. Lietuva iðva-
þiuos ið Lietuvos. Liks tik juoda jos þemë su se-
noliø kaulais. O jei nesirûpinsime vargo uþgui-
tais senukais, kurie net neturi pastogës virð gal-
vos, paprasèiausiai esame nepadorûs. Liberalai
demokratai yra uþ tikrà, o ne tariamà dëmesá
þmogui.
– O kas prieð dëmesá þmogui? Ypaè prieð rinki-
mus? Politikø laukia sunkûs metai, o problemos
byra ið aukðtybiø kaip legendinë mana ið dangaus.
Priþadame bûti geresni, dëmesingesni, viskà da-
ryti geriau, protingiau, bet, anot Viktoro Èerno-
myrdino, iðeina kaip visada. Kad ir su ta mûsø
pilieèiø emigracija – traukiasi mûsø Lietuva ne-
lyg toji mistinë Ðagrenës oda…
– Èia jûs teisus. Pagal oficialiàjà statistikà per
keturiolika nepriklausomybës metø dël emigra-
vimo Lietuvos gyventojø skaièius sumaþëjo 268
300 þmoniø. Emigracija smarkiai padidëjo Lie-
tuvai ástojus á Europos Sàjunga, kai atsivërë visi
vartai á Vakarus, ir nëra simptomø, kad artimiau-
siais metais emigracija pradëtø maþëti. Treèda-
lis Lietuvos jau Vakaruose. Jungtinës Tautos Lie-
tuvà jau priskiria prie ðaliø,kuriose iki 2050 metø
gyventojø skaièius maþës sparèiausiai. Taigi dar
ðiame amþiuje galime turëti Lietuvà be lietuviø.
Þinoma, jei turësime tokià valdþià, kokià turi-

65
me, kuri toliau savo nosies nemato…
– Nebûk juodasis pranaðas, Daili. Uþtenka,
kad að – pesimistas…
– Að nenoriu bûti juodasis pranaðas, bet kad
gyvenimas toks ir situacija tokia. Juk aðtuonias-
deðimt procentø emigrantø – jaunimas, taigi pa-
tys darbingiausi þmonës, kokiø jau trûksta Lie-
tuvoje. Lietuva praranda jaunimà. Praranda gal
visam laikui. Lietuva praranda jaunystæ. O tai
jau pavojinga. Daugiau kaip pusë emigrantø –
dvideðimties-trisdeðimties metø. O tai reiðkia,
kad Lietuvoje lieka gyventi pensinio amþiaus
þmonës, kurie jau nebedirba ir kuriems privalu
mokëti pensijas. Tokiø skaièius procentiniai di-
dës. Kas jiems uþdirbs pensijas?
Kita emigracijos nelaimë – vyksta didþiulis
protø nutekëjimas. Jaunimas baigia aukðtuosius
mokslus ir vaþiuoja dirbti á uþsiená, ir visai ne-
svarbu, koká darbà dirbti – senelius slaugyti, res-
torane ar kavinëje indus plauti, ar automobiliø
remonto ámonæ ðluoti, nes ten uþ tuos darbus
moka daug daugiau nei mûsø pirmameèiams
mokytojams ar gydytojams, netgi mokslo dar-
buotojams.
– Emigrantams gresia nutautëjimas, nes lie-
tuviai labai lengvai asimiliuojasi, jiems papras-
èiausiai ápirðta mintis, kad jie, lietuviai, yra ma-
þaverèiai, kad jø kalba maþavertë, ir kultûra tuo
paèiu. Jie tuo jau ásitikina Lietuvoje, kur jiems
uþ toká pat darbà mokama maþiau, nei Britani-
joje ar Vokietijoje. Lietuviai, ypatingai lietuvës,
be jokios pilietinës grauþaties teka uþ pirmo pasi-

66
taikiusio uþsienieèio. Tai irgi menkavertiðkumo
komplekso padarinys.
– Visiðkai sutinku. Tai skaudi problema. Lie-
tuviai iðvyksta, o gamta, kaip sakoma, nemëgs-
ta tuðtumos – iðvykusiøjø vieton atvyks kita-
tauèiai, todël Lietuva neskubëdama, taèiau tvir-
tai nutautëja. Tai, ko nesugebëjo padaryti di-
dþiausi mûsø tautos prieðai, sugebëjo padaryti
buvusios po nepriklausomybës paskelbimo val-
dþios. Lietuvoje jau atsiranda netradicinës tauti-
nës maþumos, kuriø visai kitokia kultûra, reli-
gija, paproèiai ir net pasaulëþiûra.
Nesukûrus specialiø programø imigrantams,
atsiras etniniø konfliktø Lietuvoje galimybë.
Labai daþni atvejai, kai gyventi ir dirbti á Va-
karus iðvyksta abu tëvai, palikæ savo vaikus gi-
minaièiams ar visiðkai svetimø þmoniø globai,
o kartais ir visai be globos. Kas iðaugs ið tokiø
vaikø? Kas iðaugs ið tokiø vaikø, kurie Vakaruo-
se jau nebemoka lietuviø kalbos ir lanko tø vals-
tybiø mokyklas? Jau turësime lietuviø, kurie ne-
kalbës lietuviðkai?
– Ir dar viena skaudi problema – prekyba
þmonëmis. Turiu galvoje merginas, kurios vilio-
jamos á Vakarø rojø, o patenka á slaptus ar vieðus
vieðnamius. Taigi gráþtame á viduramþius, á kru-
vinus vergovës laikus?
– Kà ir besakyti. Prekybos þmonëmis mastai
Lietuvoje yra baisiai dideli, taèiau realios situa-
cijos niekas neþino, nes nenori þinoti. Kiek dar
tæsis ðitokia situacija? Juk mûsø akyse þudoma
ateities Lietuva, ir niekam dël to neskauda. Jei

67
chemikas ar chemikë gal gráð á Lietuvà ir èia dirbs,
o koks likimas laukia nuvalkiotos Vakarø vieð-
namiuose prostitutës – kad ir su aukðtuoju
mokslu? Kur mûsø tautiðkasis orumas, kur mûsø
tautiðkasis iðdidumas? Taigi viskas prapuolë, tik
ant lauko pliko kelios puðelës apikreivos liko,
anot tautos dainiaus Antano Baranausko.
– Ar tai ne reali grësmë mûsø valstybës nacio-
naliniam saugumui?
– Bet ðitos grësmës valdanèioji dauguma ar
maþuma visai neáþiûri. Ji nusisuka nuo tos grës-
mës ir jai, tai valdanèiai daugumai ar maþumai,
atrodo, kad jos nëra. Jie tarsi tie struèiai sukiðæ
galvas á smëlá – nieko nemato, nieko negirdi, o
uþpakalá saulutë ðildo ir glosto…
– Negi nëra iðëjimo ið to juodo ir aklo tune-
lio?
– Tik rinkimai, nes nieko geresnio ar bloges-
nio demokratinëje sistemoje nesugalvota. Kup-
rotà tiktai kapas iðtaiso, todël kuprotieji, kurie
ir tautà padarë kuprotà, turi pasitraukti. Jø vie-
ton turi stoti naujos jëgos. Mums siûlo balsuoti
uþ socialdemokratus, bet, balsuodami uþ social-
demokratus, mes balsuosime ir uþ konservato-
rius, o balsuodami uþ konservatorius, balsuosi-
me ir uþ socialdemokratus, kurie nuo anøjø jau
niekuo nesiskiria. Þmonës sutrikæ. Sakosi neisià
á rinkimus. O anie ðito kaip tik ir laukia. Ypaè
konservatoriai.
– Lietuvoje tikra politinë abrakadabra?
– Todël sakau – á rinkimus reikia eiti. Bûti-
nai. Tik pagalvokime, uþ kà balsuosime. Ir va-

68
sará – per savivaldybiø rinkimus, ir kitàmet per
Seimo rinkimus, o po jø – ir per Prezidento rin-
kimus. Nesileiskime, kad uþ mus galvotø kiti,
kad uþ mus valdþià mums rinktø kiti. Valdþia –
tai mes, þmonës. Mes turime atsodinti iðkirstas
egles ir puðis, àþuolus ir liepaites, mes turime
atstatyti mûsø pasitikëjimà savimi ir ðalies atei-
timi, mes pagaliau turime tapti savo ðalies ðei-
mininkais, vertais lietuvio vardo. Ir niekas neg-
rës mûsø nacionaliniam saugumui, jei mes pa-
tys nebûsime sau grësmingi.
Juk mes – lietuviai, ir tuo turëtø bûti pasa-
kyta viskas. Mes turime tarnauti tik Lietuvai ir
lietuviui – daugiau niekam.
2007 02 06

69
Visuotinë seneliø prieglauda?
– Pritariame Dailio Barakausko iðsakytai min-
èiai, kad þmogus, visà gyvenimà dirbæs valstybei, gau-
tø bet jau aðtuoniasdeðimties procentø vidutinio dar-
bo uþmokesèio pensijà. Tada jam nereikëtø ðiukðliø
konteineriuose ieðkoti duonos plutelës pusryèiams.
Tokio turinio laiðkelá gavome po Jûsø pasakytø min-
èiø per televizijà. Ir tas klausytojas teiraujasi – kokià
pensijà turëtø gauti tas, kurio alga buvo maþesnë
nei vidutinis atlyginimas, taigi uþ darbà gaudavo
atlyginimo minimumà. Tokiø juk Lietuvoj daugiau-
sia. Jø laukia skurdi senatvë.
– Kito kelio nëra kaip mano siûlytasis. Juk þmo-
gus nekaltas, kad jam uþ darbà ðitiek visà gyveni-
mà mokëjo. Juk valstybës kaltë, kad ji leido ðitoká
menkà atlyginimà mokëti þmogui, taigi leido ði-
taip nevertinti þmogaus darbo. Todël lietuviai ir
bëga ið Lietuvos. Á tà bëgimà valdanèiosios daugu-
mos labai ilgai nekreipë dëmesio, tarsi to nebûtø,
kartais netgi didþiuodavosi – integruojamës á Va-
karus. Ir dþiaugësi – maþëja nedarbas. Dabar tai
atsisuko prieð mus. Taigi netikras dþiaugsmas nëra
dþiaugsmus. Tai yra dþiaugsmas pro aðaras.
– Taèiau pagal Jus toks pilietis gaus didesnæ
pensijà nei gaudavo atlyginimà?
– O kà daryt? Argi normalu, kad kas penktas

70
þmogus Lietuvoje – skurdþius. Ir skurdþius Lietu-
voje yra pensininkas, visà amþelá dirbæs Lietuvai.
Uþsienio pensininkas vaþinëja po pasaulá, senatvëje
mëgaujasi gyvenimu prieð amþinàjà kelionæ, o lie-
tuvis pensininkas skursta, laukia maloniø ið val-
dþios, kuri tas malones daþniausiai dalina tik prieð
rinkimus. Taigi naudojasi þmoniø skurdu. Skur-
das Lietuvoje tapo politiniu partijø kovos dël val-
dþios priemone. Ðtai Vilniaus miesto savivaldybë
nuo vasario pirmos pensininkams perpus sumaþi-
no autobusø ir troleibusø bilietø kainà. Sumaþino
visam laikui ar tik iki rinkimø? Nepasakyta. Bal-
suokite uþ Artûrà Zuokà – ir vaþiuosite uþ pusæ
kainos visà kadencijà? Spëliokime. O pensininkø
Lietuvoje jau tiek pat kaip ir dirbanèiø.
– Taigi kiekvienas dirbantysis iðlaiko po vienà
pensininkà? Kokia iðeitis?
– Dvi. Viena – didinti pensiná amþiø, taèiau
tai yra nepopuliaru. Antras kelias – kad Sodrai
mokëtø visi, kurie gauna didþiulius atlyginimus,
o moka tiktai fiziniø asmenø pajamø mokestá.
Turiu omenyje advokatus, notarus, kuriø atly-
ginimai vadinami honorarais…
– Bet jø tiek nedaug, kad kaþin, ar, anot þe-
maièiø, Sodros biudþete padarytø pagadà.
– Bet litas prie lito – ir jau milijonas. Treèias
kelias, kad pensininkas dar dirbtø ir uþsidirbtø
didesnæ pensijà…
– Bet kaip tik Rolandui Paksui premjeraujant
buvo imtasi sankcijø prieð dirbanèius pensininkus
– girdi, seniai uþima tas tas vietas, kurias galëtø
uþimti jauni þmonës.

71
– Tai Vilijos Blinkevièiûtës, taigi Artûro Pau-
lausko ministrës, siûlymas, kuris, esu girdëjæs,
buvo parengtas dar konservatoriø valdymo lai-
kais. Tai ne Rolando Pakso, o Artûro Paulaus-
ko siûlymas, kurá priëmë Artûro Paulausko va-
dovaujamas Seimas, o ástatymo pataisas pasiraðë
ðalies Prezidentas Valdas Adamkus – taigi va-
dinkime daiktus tikraisiais vardais…
– Bet gráþkime atgal – ar daug ðitokiø valsty-
biø pasaulyje, kur vienas dirbantysis iðlaiko vienà
pensininkà?
– Kaþin, ar ið viso tokiø yra. Ir jei toliau vaþiuo-
sime tuose paèiuose ratuose, situacija dar blogës –
patys buiniausi mûsø þmonës emigravo ir tebee-
migruoja á Vakarus, ten ásikuria, veda ar iðteka, tai-
gi kuria ðeimas ir kaþin, ar ið ten gráð – vadinasi,
þemyninë Lietuva toliau senës ir senës…
– Kokia tos þemyninës Lietuvos ateitis?
– ?!?
– Visuotinë seneliø prieglauda?
– Að, kai kà nors bandau prognozuoti, imu
patá blogiausià atvejá. Tada neapsirinku.
– Taigi – pesimistas?
– Nenoriu toks bûti, bet gyvenimas verèia.
Todël ieðkau iðeities ið pesimizmo. Ir kitus kvie-
èiu tai daryti. Yra problemø, kuriø viena partija
niekuomet neiðspræs. Reikia visos tautos pritari-
mo, nes tos problemos lieèia visà tautà. Saky-
sim, tautos iðlikimas, garbë ir orumas. Mes ne-
galime leisti, kad bûtø Vienos baliø Lietuva ir
ðalia jos – sàvartynø Lietuva. Tai ir Vytautas
Ðustauskas suprato, bet jis, man rodos, suprato

72
vienpusiðkai – kol yra sàvartynø Lietuva, neturi
teisës egzistuoti Vienos baliø Lietuva. Að supran-
tu tà problemà kitaip – neturi bûti sàvartynø
Lietuvos, turi bûti Vienos baliø Lietuvà – graþi
Lietuva. O graþi Lietuva bus tada, kai nebus toj
Lietuvoj skurdo. Dabar Lietuva negraþi, nes joj
kas penktas lietuvis – skurdþius. Ir nerûgokim,
politikieriai, jei tas skurdþius kartais pasako, kad
prie ruso buvo geriau – prie ruso jis neskurdo.
Neskursti jis turi ir nepriklausomoj Lietuvoj.
– Jûsø partija tai gali uþtikrinti?
– Manau, gali. Todël ji ir ne valdanèioji, to-
dël nuo mûsø ir nuo mûsø minèiø kartais aro-
gantiðkai bandoma atsiriboti, nes anie bijo, kad
mes á þmogø þiûrime kitaip, nei á já buvo þiûri-
ma visus septyniolika nepriklausomybës metø,
kai ið lietuvio buvo daromas runkelis...
– Ið lietuvio buvo daromas ne vien runkelis, ið
lietuvio buvo daromas ir emigrantas…
– Tai irgi ateities problema. Dauguma
emigrantø Vakaruose dirba nelegaliai, jie neturi
jokiø socialiniø garantijø, nemoka jokiø drau-
dimo ámokø, o netekæ sveikatos ar sulaukæ se-
natvës jie gráð á Lietuvà, o gráþæ reikalaus ið vals-
tybës pensijø, nemokamo gydymo ir kitko. Ið
ko jiems tas pensijas ar paðalpas reikës mokëti?
Atimti ið tø, kurie ðiandien dirba Lietuvoje ir
Lietuvai? Apie tai reikia galvoti ir kalbëti jau ðian-
dien, o ne tada, kai tos problemos atsiras. Taigi
galvok, lietuvi, kaip gyvensi ir iðgyvensi.
– Problemø ratas plësis ir plësis?
– Ir dar kaip.
2007 02 17

73
Kirsime korupcijai galvà
ar glostysime jai strënas
– Korupcija prasideda nuo rinkimø?
– Prasideda, bet rinkimais nesibaigia. Rinki-
mai yra tarsi pirmas korupcijos etapas – rinkë-
jams meluojama, jie viliojami á kairæ ir deðinæ
mëtomais neágyvendinamais paþadais, pagaliau
rinkimø dienà be jokios grauþaties bandoma nu-
pirkti rinkëjus. Daugiausia tai gyvenimo sulam-
dyti þmones, kuriuos kaþkodël vadiname aso-
cialiais, nors asocialiais ir iki bedugnës degrada-
vusiais reikëtø laikyti tuos iðsipusèiusius politi-
kus, kurie supirkinëja vargðø balsus – juk jie uba-
gauja, o ne vargðai, kurie uþ tà gautà gëdingà de-
ðimt litø gal nusiperka duonos kepaliukà ir deð-
ros rinkæ pietums. Dar gëdingiau, kai balsus më-
gina supirkinëti patys kandidatai, kalbamu at-
veju – kandidatai á savivaldybiø tarybø narius –
bûsimieji mûsø gyvenimo tvarkytojai.
Kaip tokie dirbs Taryboje? Þinoma ims, o ið
aukðtø tribûnø rimtais veidais kalbës apie kovà
su korupcija, pasiraðinës visokiausius politinius
susitarimus, smerkianèius korupcijà. Gëda da-
ros á tokius vargo politikus þiûrint.
Antras etapas – valdanèiosios daugumos for-
mavimas ir mero rinkimai. Prasideda politiniai

74
sandoriai, per kuriuos á tautos valià neatsiþvel-
giama, tauta nuðalinama nuo valstybës valdymo,
ji jau nebereikalinga, rinkëjai, kuriuos kà tiktai
mylëjome ir gerbëme, vël tampa runkeliais, ku-
rie tinka nebent naminukei iðsivirti – per pini-
gus ir politiniø grupuoèiø vadovø interesus á val-
danèiøjø daugumà patenka visai ne tie, kuriais
pasitiki ir kuriuos vertina rinkëjai.
– Ar buvo kas padaryta korupcijai stabdyti prieð
praëjusius savivaldybës rinkimus?
– O kas norëjo padaryti? Valdanèioji Seimo
dauguma nieko keisti nenorëjo. Buvo pakeltas
balsas prieð iðankstiná balsavimà, bet jis liko, nors
be jo aiðkiai galime iðsiversti – bent jau iki tol,
kol politikieriams praeis noras supirkinëti bal-
sus. Pavyko tik prastumti rinkimø ástatyme pa-
taisà, kad stebëtojai gautø patvirtintus balsø skai-
èiavimo komisijø protokolus.
– Ar nuo to korupcija pasidarë maþesnë?
– O kas tai gali pasakyti? Gal tik sumaþëjo
galimybë klastoti balsavimo rezultatus. Juk dar
visai neseniai net á Seimà atveþtus maiðus su biu-
leteniais partijø lyderiø nurodymu atriðdavo ir,
iðëmæ tuos balsus, perbalsuodavo taip, kaip rei-
kalavo vadai. Taip á Seimà patekdavo pseudo-
politikai, ir jie keturis metus tvarkydavo valsty-
bës reikalus.
Savivaldos rinkimuose vis dar negali bûti ren-
kami ne partijos nariai, nors tokiø Lietuvoje gal
devyniasdeðimt septyni procentai. Taigi nuo vals-
tybës reikalø tvarkymo visa Lietuva nuðalinta –
valdþià uzurpavusios partijos, nors partijø rei-

75
tingai smukæ tiek, kad nebëra kur daugiau smuk-
ti. Brutaliai iðstumti tautà ið rinkimø prieð dvy-
lika metø sugalvojo dabartiniai socialdemokra-
tai, ir tokia tvarka patiko visiems po jø valdþiu-
siems Lietuvà. Todël nereikia stebëtis, kad vis
maþiau ir maþiau þmoniø ateina á rinkimus. Pa-
tys þmones atstumiame, ir patys stebimës, ko-
dël jie tokie neaktyvûs – atstumtas þmogus ne-
gali bûti aktyvus, o susiprotëjæ atstumtieji pa-
prastai kelia revoliucijas. Tokioje sistemoje ið-
gyventi gali tik apsimesdamas visiðku abliu, ar
nuduodamas, kad viskas yra gerai, anot rusø, kak
niebudj perezimujem…
– Kokios spragos dar likusios korupcijai per rin-
kimus?
– Likusios visos spragos, kokios tik ámano-
mos. Jø niekas neuþkamðë, nes taip, kaip yra,
valdanèiajai politinei grupuotei yra patogu. Mil-
þiniðki pinigai metami reklamai. Milijonai litø
prieð rinkimus iðdalinama spaudai, radijui, tele-
vizijai ir, þinoma, geriausiems partijø lyderiø ber-
niukams, kad jie þûtbût patektø á savivaldybës
tarybà ar á Seimà. Pinigø sumos yra milþinið-
kos. Uþ pirmà vietà sàraðe net keturiasdeðimt-
penkiasdeðimt tûkstanèiø litø. Þemesnës vietos
pigesnës. Taigi ne rinkimai, o politinis bobtur-
gis – lemia ne protas, ne iðmintis, bet partijos ar
kandidato piniginës storis. Tautos renkamos vie-
tos iðperkamos – kaip viduramþiø indulgenci-
jos. Iðperkamos bûsimø ministrø vietos. Ateina
ðtai pas vienà turtingà lietuvá partijos lyderis ir
sako: “Duok ðimtà tûkstanèiø litø – bûsi mano

76
Vyriausybëje ministro pavaduotojas”. “O juk að,
brangus pone, be ðimto tûkstanèiø buvau mi-
nistras?” Tuo lygtuvës ir baigësi. O daþniausiai
juk baigiasi sandoriais. Tokie, per pinigus pate-
kæ á aukðtus postus, imasi ne darbo valstybës la-
bui, o rûpinasi, kaip susigràþinti á postà inves-
tuotà kapitalà.
Taigi spragos, kurios þiojëja mûsø rinkimø
ástatymuose, tai yra valdanèiojo klano morali-
nëse nuostatose ir gyvenimo praktikoje. Tai jau
norma. Tuo niekas nesistebi.
– Jos, tos spragos, turi galimybæ suklestëti per
Seimo ir Prezidento rinkimus?
– Jos ten ir klesti. Savivaldos rinkimuose jos
gal ryðkiau suklestëjo tik ðiemet. Galingasis ko-
rupcijos medis auga, pleèiasi ir keroja, o jo ðaknys
vis giliau ir giliau rausiasi á mûsø þemæ, ieðkoda-
mos ten atramos ir syvø, o ið tikrøjø ardydamos
mûsø valstybës pamatus, pirmiausiai – pasitikëji-
mà valstybe. Ir tam amþinai þaliuojanèiam ko-
rupcijos medþiui jau septyniolika metø.
Tø metø obelys paèios derlingiausios.
– Jei taip, tai kà turëtø daryti Seimas? Val-
danèiøjø partijø politiniai susitarimai dël kovos
su korupcija yra beverèiai ir beprasmiai – tik eili-
në proga pakelti korumpuoto ðampano tauræ ir
sukirsti rankomis – laikykimës!
– O kas tà korumpuoto ðampano tauræ kelia
– ar ne tie patys Seimo nariai? Tai kaip jie kirs
botagu korupcijai per uodegà ar galvà? O kà reik-
tø daryti? Turim iðnagrinëti politinæ situacijà res-
publikoje ir daryti kardinalias iðvadas. Ðtai ma-

77
tom sudëtingà situacijà su valdanèiosios daugu-
mos sudarymu savivaldybëse. Èia baisiai daug
neðvarumo. Negali nupirkti partijos – perka jos
atskirus narius, perviliodami á savo partijas, siû-
lydami jiems postus, o jø tie nupirktieji pagal
savo iðsilavinimà ir iðprusimà negali uþimti – tad
steigia papildomus postus vien tam, kad bûtø
kuo atsimokëti perëjûnui. To nebûtø, jei rinki-
mø ástatyme bûtø punktas – daugiausia balsø
gavusios partijos sudaro valdanèiàjà daugumà, o
maþiausiai gavusios – opozicinæ maþumà, kuri
kontroliuotø valdanèiàjà daugumà. Reikia pa-
galvoti apie tautos iðrinktøjø atðaukimo mecha-
nizmà. Tada bûtø aiðkumas. Dabar – aklavietë,
kuri pabarstyta korupcijos þiedlapiais…
– Vargingi ir sukti merø rinkimai.
– To nebûtø, jei merus rinktume tiesiogiai.
Toks tautos iðrinktas meras galëtø sudaryti ir val-
danèiàjà daugumà. Á jos formavimà, tarp kita
ko, neturëtø kiðtis partijø vadovai, jei jie nëra
iðrinkti á savivaldybæ – rinkëjai juk uþ juos ne-
balsavo, jie èia yra paðaliniai, jø diktatas nereika-
lingas, netgi þalingas. O dabar netgi Briuselyje
sëdintis Vytautas Landsbergis nurodinëja Algir-
dui Brazauskui, kà jis turi skirti Vilniaus miesto
meru, nors nei vienas, nei kitas á Vilniaus savi-
valdybës tarybà nëra iðrinkti. Absurdas! Partijos
vadovas tetvarko savo partijos reikalus. Tai gal
ir paèiø savivaldybës rinkimø nereikia – susëda
kaþkoks Briuselio emisaras su Algirdu Mykolu
Brazausku ir prie ðampano taurës pasibuèiuoda-
mi sudarinëja sostinës Tarybà ir skiria jos merà?

78
Pigu ir patogu…
– O kaip yra senutëje Europoje, kur demo-
kratijos ðaknys þymiai gilesnës nei Lietuvoje?
– Tiesiogiai merai renkami Austrijoje, Bul-
garijoje, Italijoje, Kipre, Lenkijoje, Slovakijoje,
Vengrijoje, daugelyje Vokietijos federaliniø þe-
miø, tiesiogiai merus jau renka dvylikoje Angli-
jos miestø. Merø pavaduotojai paprastai renka-
mi ið Tarybos nariø. Taigi yra ið kur pasimoky-
ti, yra kur pasisemti patyrimo. Bet Lietuvoje ási-
veisæs breþnevinis politinis sàstingis, nieko ne-
norima keisti, nes valdanèiajai daugumai ðitaip
gyventi ir tvarkytis yra patogiau. O þmonëms?
Þmonës tik tarp kita ko – jie juk runkeliai…
Manau, ir Lietuvai priimtinas europinis pa-
tyrimas – ne visus savivaldybës narius rinkti pa-
naðiai kaip skiriami Konstitucinio teismo teisë-
jai – vieni trejiems, kiti – ketveriems ar penke-
riems metams – kad bûtø Tarybos darbø tæsti-
numas, kad po rinkimø nesutriktø savivaldybës
veikla. Gal verta pagalvoti ir apie mûsø Seimà.
Jei á já iðrenkama 90-100 naujø parlamentarø,
tai beveik pusmeèiui parlamento darbas paraly-
þiuojamas. O gyvenimas juk tuo metu nesusto-
jæs, jis eina á prieká…
– Jau propaguojami rinkimai internetu. Juk
tai puikiausios sàlygos korupcijai toliau klestëti?
– Ir dar kokiai korupcijai! Nereikës per pre-
zidento rinkimus kompiuteriams uþlûþti. Ási-
vaizduoji balsavimo internetu technologijà? Së-
di sau savo troboj prie kompiuterio ir balsuoji,
o iðbalsavæs sumàstai, kad negerai balsavai – ta-

79
da balsuoji ið naujo, ir tavo naujas balsas auto-
matiðkai anuliuoja pirmàjá. Balsavimas interne-
tu atveria neribotas galimybes supirkinëti bal-
sus, ir jokia policija tavæs nepagaus, ir jokio gri-
mo supirkinëtojui ant snukio nereikës uþsidëti,
ar peruko ant nuplikusio pakauðio. Tà sistemà
perpratusios mûsø didþiosios partijos ðitaip ener-
gingai ir pradëjo propaguoti balsavimà interne-
tu. Tai sudaro joms galimybæ iðlikti prie val-
dþios vairo ðimtmeèiø ðimtmeèius.
Internetinis balsavimas prilygsta rinkimams,
kuriuose balsai ir urnos bûtø iðdalintos partijø
lyderiams ar jø patikëtiniams – tada bûtø iðrink-
tas tas, kas turi bûti iðrinktas, net Amerikos ar
koks nors kitos valstybës statytinis, bet ne tas,
kurio norëtø mûsø þmogus. Ypaè pavojingas
tautai toks balsavimas Prezidento rinkimuose.
Paprasèiausiai mes dar nepriaugæ iki interneti-
nio balsavimo. Ne dël techniniø, bet dël mora-
liniø dalykø. Mûsø mentalitetas dar ne tas. Mûsø
visuomenë yra smarkiai serganti, ypaè jos poli-
tinis elitas.
– Ar nepakirstø politinei korupcijai kojas rin-
kimuose á Seimà atsisakius antro rinkimø turo –
kaip yra savivaldybiø rinkimuose?
– Tai padaryti yra bûtina. Dël dviejø prieþas-
èiø. Pirma – paprastai prieð antràjá rinkimø turà
prasideda slapti ir korupciniai partijø susitarimai,
á kovà dël balsø iðmetami dideli korupciniai pi-
nigai, suaktyvëja balsø pirkimas. Taigi visiðkai
iðkreipiama rinkëjø valia. Antra, antras rinkimø
turas irgi kaðtuoja didelius pinigus, kuriø mums

80
amþinai trûksta ir trûks. Reikia atsisakyti antro-
jo rinkimø turo – ir mûsø Seimas bus demo-
kratiðkesnis, nes bus uþdaryta dar viena korup-
cinë landa. Tokia yra mano nuomonë.
– Jûsø “Tvarka ir teisingumas” uþ tai?
– Manau, laiku pateiksime pataisas, kad jau
kitais metais pigiau rinktume Seimà. Tuo la-
biau, kad mes bûtume ne dviraèio iðradëjai – ið
visø Europos Sàjungos valstybiø parlamentai per
du turus renkami tiktai Èekijoje, Lietuvoje,
Prancûzijoje ir Vengrijoje.
– Antro turo reikëtø atsisakyti ir Prezidento
rinkimuose?
– Tiesiogiai prezidentai renkami dvylikoje
Europos Sàjungos ðaliø. Antras balsavimo turas
rengiamas, jei kandidatas nesurenka absoliuèios
balsavusiø rinkëjø balsø daugumos – tada ant-
rame ture varþosi du kandidatai kaip ir pas mus.
Tad gal pabandome? Tada kandidatø koman-
dai nereikës kaupti finansiniø bei moraliniø re-
sursø antrajam turui, nereikës prisidaryti tiek
skolø, kad ir per visà kadencijà neiðsimokësi, tai-
gi nereikës korumpuotø pinigø ir iðrinktajam
nereikës pataikauti tai grupuotei, kuri daugiau-
sia davë piningø – Prezidentas turi bûti iðrink-
tas, bet ne nupirktas. Manau, per tokius neko-
rumpuotus rinkimus ir rinkëjas bus aktyvesnis,
nes matys dalyvavimà rinkimuose prasmæ – jo
valios nepamins slapti partijø lyderiø susitarimai.
– Ar valdanèiosios partijos iðdrás imtis ðitø kar-
dinaliø priemoniø prieð korupcijà rinkimuose?
– Að jau minëjau, kad Lietuvos politiná gyve-

81
nimà yra apëmæs gilus sàstingis, labai panaðus á
liûdnai pagarsëjusá breþneviná. Sunku patikëti,
kad ðis konservatoriø-socialdemokratø Seimas
bandytø imtis kokiø nors prasmingesniø euro-
pietiðkø reformø – greièiau prieð Seimo rinkimus
jis imsis reformø, kurios leistø manipuliuoti rin-
këju, o ne daryti já aktyviu valstybininku. Kodël?
Daryti þmogø aktyviu valstybininku arba pilie-
èiu jiems yra pavojinga. Valdþià dabartinei dau-
gumai garantuoja tik pasyvus rinkëjas. Taigi bet
kokie radikalesni pasiûlymai bus sutikti su poli-
tiniais kuolais rankose. Kodël taip sakau? Ið patir-
ties. Juk kiek metø kalbame apie tiesioginius me-
rø rinkimus, bet valdanèioji dauguma su Prezi-
dentu priekyje nesugeba parengti tiesioginiø me-
rø rinkimo ástatymo. O kodël? O todël, kad þve-
joti purviname vandenyje yra patogiau, nes nei tu
matai þuvies, nei þuvis mato tave.
– Iðeina, kad ir toliau plûduriuosime politi-
nëse korupcijos srutose?
– Norëèiau, kad neávyktø taip, bet simp-
tomai yra tokie.
2007 03 15

82
Partijø diktatûrø linkui?
– Sunerimæ stebime mero këdës dalybas Vil-
niuje. Tai kaþkas daugiau, nei áprasta partijø ko-
va dël miesto vadovo posto, kokia vyksta per rin-
kimus ir po jø. Demokratija nusviesta á patvorá,
rinkëjø valia paminta po kojø, iðmesti lozungai,
kurie nukreipti prieð vienà asmená – Rolandà Pa-
ksà. Jis neturi bûti meras. Neturi – ir viskas. Na,
kas, kad þmonës juo pasitiki – jis jau antras þmo-
gus Respublikoje, jo partija ðiandien pirma, taigi
ja labiausiai pasitiki Tauta – nepasitiki ja tik Vy-
tauto Landsbergio konservatoriai ir Algirdo My-
kolo Brazausko socialdemokratai. Kiti ðokinëja
apie juos nelyginant dvaro pajacai.Kur tai veda?Á
dviejø partijø diktatûra?
– Neþinau, kur tai veda, bet viskas, kas vyks-
ta dabar Vilniuje, yra nedora ir neteisinga. Ko
ðituo siekiama, nesuprantu arba bijau suprasti –
nevertindami Rolando Pakso, kaipo vieno po-
puliariausiø þmoniø Respublikoje, kurá gerbia
rinkëjai, o jie gerbia ne tiktai patá Rolandà Pa-
ksà, bet ir jo partijà, tiek socialdemokratai, tiek
konservatoriai, nevertina Lietuvos þmoniø, at-
virai niekina juos, spjauna á jø nuomonæ.
– Ko ðituo jie siekia?
– Gal ir nieko nesiekia – gal jiems tik ðitaip
iðeina, nes tose partijose jau ryðkus racionaliø pro-

83
tø stygius? Senieji lyderiai moraliðkai nusidëvë-
jæ, jauniems jie trukdo pasireikðti. Tai bûtø lyg
ir viena veidrodþio pusë. Konservatorius að su-
prantu – juos Rolandas Paksas pasaulio akivaiz-
doje prikalë prie gëdos stulpo, nepasiraðydamas
liûdnai pagarsëjusios sutarties su Viljamsu. To-
kiems konservatoriai nedovanoja, ypaè lyde-
riams. Tai yra bûdinga menko intelekto politi-
kams ir ne politikams – atsirado, matot, uþ mus
gudresnis ir protingesnis. Todël vos tik pradë-
jus eiti Prezidento pareigas Rolandas Paksas buvo
apkaltintas bûtais-nebûtais dalykais, kurie po ap-
kaltos supliuðko, o jo bylà priëmë dëmesin
Strasbûro Þmogaus teisiø teismas. Tai antras
smûgis konservatoriams. Protingai pagalvojus,
tokiu atveju reikëtø palaukti, kol bylà iðspræs tas
teismas, bet konservatoriai pasirinko puolimà –
geriausià gynybos taktikà – trûks plyð neleisti
Rolandui Paksui bûti iðrinktam sostinës meru.
Tada jie lyg ir galëtø pasigirti Strasbûrui – girdi,
þmonës jo nerinko Vilniaus meru, girdi, vilnie-
èiai juo nepasitiki. Kiekvienas melas turi savo
sparnus…
– O kodël ðitoje konservatoriø kapeloje birby-
ne bûgnà muðti pradëjo Algirdas Mykolas Bra-
zauskas?
– O ar to bûgno jis nemuðë Rolando Pakso
apkaltos byloje? O gal yra priverstas birbyniau-
ti? Juk Lietuva – kompromatø ðirðynas, taigi ky-
lis kylá kala? O bijo Rolando Pakso? Bet ko bi-
joti miesto mero? Kad ims ir atsistos ant kojø?
Toká reikia mirtinai uþspardyti. Ar ne bolðevi-

84
kai ið prigimties, vaizduojantys demokratus? Ko
ið tokiø tikëtis? Tai dar kartà árodo, kad tiek
Vytautas Landsbergis, tiek Algirdas Mykolas Bra-
zauskas yra tos paèios epochos vaisiai. Mums to-
kiø nereikia.
– O gal èia taip vadinamoji vaikø ir tëvø pro-
blema? Tik ðá syká politikoje, bet ne ðeimoje? Uþ-
augo vaikai, jau màsto savarankiðkai, o tëvai vis
galvoja, jog dar jie jøjø vaikai, dar nieko neiðma-
no, dar tik þaidþia lëlëmis? Juk dël tos paèios prie-
þasties TSKP Centro Komiteto Politinis biuras bu-
vo tapæs nukarðëliø prieglauda? Ar tai ne Leonido
Breþnevo kopija? Ar tai ne Andrejaus Gromykos
ðeðëlis? Pats jau nebepajëgdavo álipti á tribûnà, bet
valstybës uþsienio politikai dar vadovavo. Konstan-
tinui Èernenkai raðydavo scenarijø biuro posë-
dþiams, o tame scenarijuje frazës – „Laba diena“,
„Biuro posëdá pradedame“, „Viso gero“.
– Ir atsiranda tokioje aplinkoje savarankiðkai
ir nestandartiðkai màstantis Algirdas Paleckis, ku-
riam jokiø scenarijø nereikia – pats juos gali pasi-
raðyti? Tada Algirdas Mykolas ima jam diktuoti.
Ir ima já stumdyti. O jis juk ryþtingas vyras. Jis
juk vienintelis ið socialdemokratø, kandidatavu-
siø á vietines tarybas, atsisakë Seimo nario man-
dato ir eina dirbti á Vilniaus miesto tarybà.
Ir uþ tai jam grasinama paðalinimu ið partijos.
Laikyèiau tai partijos degradavimu – ðalinti
ið partijos politikà, kurá vilnieèiai iðrinko á savi-
valdybæ. Taigi màstyti negali – turi klausyti. Ma-
nau, po paðalinimo jo, kaipo politiko, autorite-
tas dar labiau iðaugs.

85
– Ðalinti ið partijos uþ tai, kad tave iðrinko á
miesto tarybà?
– Galvoj tokia nesàmonë netelpa. Bet neapy-
kanta daro viskà.
– Taigi konservatoriai turá toká ið savo gretø
paðalintà Rolandà Paksà – socialdemokratai tu-
rëtø toká pat Algirdà Palecká?
– Keistos paralelës, bet jos yra. Partijø lyde-
riai atstumia màstanèius þmones. Tokie – pa-
vojingi.
– O kuo pavojingas Rolandas Paksas kaipo
Vilniaus meras? Jis negali turëti kokiø nors finan-
siniø iliuzijø – jis turës dirbti sàþiningai, dorai,
nesidairydamas nei á deðinæ, nei á kairæ, ir ðito
privalës reikalauti ið savo tarnybø – opozicija sa-
vivaldybëje bus tokia galinga, kad valdantieji ir
pagalvoti negalës apie nedorus dalykus, o nuo to
Vilniui tik á gera…
– Gal tuo jis ir pavojingas? Gal to ir bijo tie
politiniai karðinèiai? Juk savo sumanymø jam
nebuvo leista ágyvendinti ir prezidentûroje. Ki-
ta vertus, kiekvienas buvusysis palieka savo pëd-
sakus darbo vietoje – naujas vadovas gali kai kà
ir atkasti tame archyve. Taigi bijomasi, kad Ro-
landas Paksas tame dangoraiþyje kai ko neatras-
tø, ið ko taptø aiðku, kà tuose rûmuose ir jø ap-
linkoje veikë ir konservatoriai, ir socialdemok-
ratai, ir liberalai…
– Po mudviejø pokalbio apie korupcijà rinki-
muose ir ypaè po rinkimø, skaitytojai pritarë, kad
vienintelë iðeitis ið padëties yra tiesiogiai mero rin-
kimai. Bet kaip dirbti þmoniø iðrinktam merui,

86
jei bus tokia aplinka kaip Vilniuje – valdanèioji
klika prieð asmená, kurá gerbia Tauta, bet neger-
bia jos runkelinis elitas? Taigi ëriukas ámetamas á
gardà, kuriame urzgia vilkø gaujà.
– Reikia, kad Seimas nesukurtø tos vilkø
rujos savivaldybëje. Pavyzdys mums bûtø Itali-
ja. Ten savivaldybëse, kuriose yra iki 15 tûks-
tanèiø gyventojø, sàraðas, kuriame yra mero rin-
kimus laimëjæs asmuo, gauna du treèdalius man-
datø, o likusieji – tik treèdalá. Taigi meras nëra
vieniðas tarp vilkø – jis á Tarybà atsiveda savo
þmones. Tose savivaldybëse, kur gyventojø skai-
èius didesnis nei penkiolika tûkstanèiø, mero rin-
kimai Italijoje gali turëti du turus – jei pirmame
ture meras neiðrenkamas, tai surengiamas antras
merø rinkimø turas, kuriame dalyvauja du pir-
mavæ kandidatai á merus, ir nugalëtojas po rin-
kimø gauna 60 procentø mandatø savo sàraðui.
Beje, antrajame rinkimø ture partijø sàraðai
nedalyvauja – dalyvauja tik du pirmaujantys kan-
didatai á merus.
– O jei pusæ balsø pirmajame ture surinko
kitos partijos sàraðas, tai yra ne antrame ture ið-
rinkto mero sàraðas?
– Galioja pirmajame ture iðrinktasis sàraðas.
Meras tada neturi daugumos Taryboje.
– Gavau laiðkà ið Marijampolës. Autorë raðo,
kad keturiø metø kadencija yra per trumpa, kad
iðrinkta Taryba galëtø nuveikti visus darbus, ku-
riuos yra paþadëjusi rinkëjams. Negi ketveriø me-
tø neuþtenka rinkimø programai ágyvendinti?
– Mes Tarybas renkame ketveriems metams

87
– kaip ir Seimà. Buvo laikas, kai rinkdavome tik
dviems metams. Aiðku, ilgesnë kadencija geriau
– kad ir penkeriø metø, kaip prezidento. Belgija
þemutinës pakopos savivaldybes renka ðeðeriems
metams, Kipras ir Airija – penkeriems, o Estija –
tik trejiems. Ekonomiðkai pagrástesnis yra ilges-
nis laikas. Manau, apie tai reiktø pagalvoti ir
mums – savivaldybiø rinkimai galëtø vykti kartu
su Prezidento rinkimais. Jie bûtø pigesni.
– Ponia Emilija Rimkienë ið Rokiðkio pasipik-
tinusi partijoms iðkelta kartele per rinkimus. Jos
nuomone, jokiø karteliø partijoms perðokti nereiktø
– nuo to Tarybos bûtø tik demokratiðkesnës, nes
atstovautø platesniems gyventojø sluoksniams. Tai
ypaè naudinga bûtø naujoms ar maþoms partijoms,
kuriø dauguma – dabar visos senosios partijos uzur-
puoja valdþià vietose, uþ durø palikdamos daug
protingø ir ðvieþiø minèiø turinèiø politikø.
– Tai irgi svarstytina problema. Kita vertus,
slenkstis, kurá partija turi perþengti, norëdama
patekti á Tarybà, drausmina partijà, skatina jos
gretø augimà. Tai juk gerai. Tas procentinis
slenkstis, kurá partijos turi perþengti, Tarybà daro
solidesnæ, kompaktiðkesnæ, tvarkingesnæ. Taèiau
teisûs yra ir tie, kurie nori, kad to slenksèio ne-
bûtø, tuo labiau, kad jo nëra ir kai kuriose Eu-
ropos Sàjungos ðalyse. Beje, jokio diktato èia në-
ra – yra pasirinkimo ávairovë. Jokio slenksèio,
pavyzdþiui, nëra Kipre, Norvegijoje, Nyderlan-
duose, Ðvedijoje, o ðios valstybës puikiai tvar-
kosi. Estijoje ir Vokietijoje tasai slenkstis – penki
procentai. Turkijoje – netgi deðimt procentø.

88
– Demokratiðkiausi, galvoju, yra rinkimai, kur
neegzistuoja jokie slenksèiai. Pritrûksta iki to
slenksèio kokiø ðeðiø balsø – ir þmonës nebeturi
savo atstovo taryboje?
– Tada prasideda balsø dalybos, kitais þodþiais
tariant, prasideda naujø nariø rinkimai, o tuose
rinkimuose jau dalyvauja ne pilietis, bet rinki-
mø komisija. Tai galime vadinti demokratija?
– Mes, pastebiu, esame labai tingûs persitvar-
kymams. Prieð deðimt metø iðvarëme ið savival-
dybiø veiklius, bet jokioms partijos nepriklausan-
èius þmones – ir niekaip jø neástengiame gràþinti
atgal. Net ir per teismus to nepavyksta padaryti.
O sakomës gyvenà demokratinëje valstybëje.
– Valstybë gali bûti ir demokratinë – tik Sei-
mas yra nedemokratiðkas, jei leido tokius daly-
kus. Eksperimentuoti, manau, nereikëtø. Visi,
atrodo, sutaria, kad nepartinius þmones reikia
gràþinti á savivaldybes, taèiau tasai supratimas api-
pinamas biurokratiniais samprotavimais, ið pil-
kø þodþiø sumûrijama tokia biurokratizmo sie-
na, kad ir patys jos nesugebame perðokti. O juk
ir perðokti nëra ko – reikia gràþinti tai, kas Lie-
tuvoje prieð deðimt metø buvo. Taèiau tuojau
pateikiamas klausimas: „O prie ko ðliesis nepar-
tinis þmogus savivaldybës taryboje?“ Atsakymas:
„O prie ko ðliejasi jokiai frakcijai nepriklausan-
tis Seimo narys?“
Taigi bëda yra ne èia. Bëda yra tai, kad mûsø
didþiosios partijos nori uzurpuoti valdþià vieto-
se, ir tam jø nedoram norui pritaria Seimas.
– Todël ir partijos, ir Seimas yra atsidûræ rei-

89
tingø apaèioje – ir vienais, ir kitais tauta nepasi-
tiki arba labai maþai pasitiki.
– Vis daugiau pas mus biurokratiðkø instan-
cijø, o renkamø sistemø palyginti su kaimyni-
nëmis valstybëmis smarkiai sumaþëjæ. Atkuriant
apskritis, buvo samprotaujama, kad bus naiki-
nami rajonai, o jø vietoje maþuosiuose mieste-
liuose atsikurs valsèiai – taigi valdþia priartës prie
þmogaus. Taèiau to neávyko. Liko apskritys ir
rajonai, o miesteliai liko seniûnijomis, neturin-
èiomis jokio savarankiðkumo ir finansiniø re-
sursø. Tiek apskrities, tiek seniûnijø pareigûnai
nëra þmoniø renkami, o yra Centro skiriami. O
tokioje Prancûzijoje yra apie 36 tûkstanèiai sa-
vivaldybiø, ið kuriø apie aðtuoniasdeðimt pro-
centø turi maþiau nei tûkstantá gyventojø. Rin-
kimai á tas savivaldybes vyksta pagal proporcinæ
sistemà.
– Kada mes turësime tokià tikrà, o ne taria-
mà savivaldà, tikrà, o ne tariamà demokratijà?
– Kai turësime demokratiðkà valdþià centre
arba, kai demokratus ne vaidinsime, o ið tikrø-
jø bûsime demokratai…
2007 04 07

90
Maþoji ir didþioji Malta
– Su kokiu dþiaugsmu ir kokiu nerimu vaþia-
vote á pirmà kelionæ uþsienin, kaip Seimo Uþsie-
nio reikalø komiteto narys?
– Visø pirmiausia apie paèià kelionæ. Tai bu-
vo atsakomojo pobûdþio vizitas. Maltos parla-
mento Europos reikalø komiteto delegacija lan-
kësi Lietuvoje praeità vasarà. Delegacijos vado-
vas tada iðdëstë didþiulá Maltos galvos skausmà
– nelegalius imigrantus, kuriø ðalyje keli tûks-
tanèiai. Kilo mintis, kad mûsø ðalis gali padëti
simboliðkai spræsti ðià problemà – bent porà ðei-
mø, pasipraðiusiø politinio prieglobsèio, apgy-
vendinti mûsø ðalyje. Tuo klausimu mûsø uþ-
sienio reikalø komiteto pirmininkas Justinas Ka-
rosas kreipësi á Vyriausybæ, ir ji pritarë jo pasiû-
lymui – priimti simboliná skaièiø imigrantø ið
Maltos. Tai padarë ne tik Lietuva, bet ir Vokie-
tija, Airija, Portugalija, net Amerika.
Po ðitos áþangëlës að turiu atsakyti á Jûsø klau-
simà. Kelionë visuomet sukelia dþiaugsmà, ypaè
kelionæ á toká egzotiðkà ir savotiðkà kraðtà, kaip
Malta. Taigi natûralu – dþiaugiausi bûsima ke-
lione. Taèiau turëjau ir nerimo – viename inter-
viu að buvau pasipiktinæs, kad Malta praðo mû-
sø priglausti dvi afrikieèiø ðeimas, kurios imig-
ravo ten ið Afrikos, bëgdamos nuo skurdo – kam,

91
girdi, mums to ðeimos, tegu jas globoja tos Eu-
ropos valstybës, kurios Afrikà nuskurdino. Tai
kuo èia mes dëti – mûsø trobelë ramioj pamið-
këj, ir mes rûpinkimës jos stogu. Ir ðtai kelionë
á tà ðalá, kurios praðymo, maniau, nereikia pa-
tenkinti. Buvo neramu ir truputá gëda.
– Nepriminë ðito fakto?
– Nepriminë, bet að ir be þodþiø supratau
klydæs. Iki ðiol að maniau, kad Lietuva turi grieþ-
tai laikytis imigracinës politikos ir niekam nie-
kada nedaryti jokiø nuolaidø, bet, pasirodo, nuo-
laidø reikia daryti, jei nori gyventi santarvëje su
kitomis tos paèios sandraugos ðalimis, nes gali
ateiti laikas, kad ir tau, turiu galvoje ne save, o
mûsø valstybæ, gali prireikti tos ðalies pagalbos
– tiek asmeniniame gyvenime, tiek tarptautiniuo-
se santykiuose mes turime ieðkoti draugø, o ne
prieðø, o anot mûsø praboèiø tikrintos ir per-
tikrintos patarlës, kaip ðauksi, taip ir atsilieps…
– Kas do valstybë toji Malta, kuri ir pradþiu-
gino, ir sujaudino tave?
– Maþutë valstybëlë, gyventojø skaièiumi pri-
lygstanti Kaunui, tiksliau – kelios salos tarp Af-
rikos, Azijos ir Europos, taèiau tokia pat Euro-
pos Sàjungos narë kaip ir mûsø Lietuva. Rûpes-
èiø toji valstybë turi labai skaudþiø. Pirmiausiai
– kankina jà imigracinës problemos. Ðiltas kli-
matas, palyginti aukðtas pragyvenimo lygis trau-
kia afrikieèius, jie atplaukia á ðità ðalá ir uþmirð-
ta, kad reikia keliauti namo. Nepastatysi kas pen-
kiasdeðimt metrø ginkluoto kareivio, kuris plau-
kianèius bevizius keliautojus ðûviais varytø atgal

92
á Afrikà. Malta ðito nedaro. Uþtat susiduria su
gyventojø pertekliumi. Tos dvi afrikieèiø ðei-
mos, kurias, Maltos praðymu, priglaudë Lietu-
va, mums nëra didelë naðta, bet ðituo mes uþsi-
tikrinome draugiðkà Maltos pagalbà, jei jos pri-
reiks sprendþiant mûsø, irgi maþos valstybës, pro-
blemas Europos Sàjungoje.
– Kalbëdami apie svetimas ðalis, mes visø pir-
ma þiûrime, kokie su jomis yra prekybos ryðiai.
– Lietuva eksportuoja á Maltà ðaldytà jautie-
nà, maþdaug uþ tris milijonus litø, koncentruo-
tà pienà bei grietinëlæ, gaminius ir konservus ið
þuvies bei sûrio. Ið Maltos importuojame skin-
tas gëles. Taigi prekyba lyg ir simbolinë. Bet ða-
lis yra pilnateisë Europos Sàjungos narë – taigi
mûsø kolegë ðioje valstybiø sandraugoje.
– Kà ádomaus pamatëte per vizità, kuris uþ-
truko vos pustreèios dienos?
– Susitikome su Maltos parlamento pirmi-
ninku ponu Anton Tabone, Uþsienio reikalø ko-
miteto nariais, Ministro Pirmininko pavaduo-
toju bei Teisingumo ir vidaus reikalø ministru
ponu Tonio Borg, Ministro Pirmininko kabi-
neto sekretoriumi parlamente Anthony Abela,
Uþsienio reikalø ministerijos Ekonomikos ir Eu-
ropos reikalø skyriaus generaliniu direktoriumi
Charles Inguanez, o laisvu laiku susipaþinome
su sostinës dieniniu ir naktiniu gyvenimu. Visi
jie dëkojo Lietuvai uþ priimtas gyventi Maltos
imigrantø ðeimas, ir man dël to teko ðiek tiek
parausti.
– Europos Sàjungoje iðsikerojæs biurokratizmas,

93
korupcija, valdininkø milþiniðki atlyginimai,
mums tik lieka pavydëti senbuvëms narëms…
– Maltoje yra visai prieðingai. Ministras gau-
na labai maþà atlyginimà, taèiau jam yra leidþia-
ma turëti verslà – vadinasi, duonà jis uþsidirba
pats savo galva, o ne savo pareigomis, valstybë
jo nemaitina – maitinasi jis pats. Jam tik apmo-
ka telefonà ir darbo metu suteikia transportà.
Net uþsienio ðaliø sveèius jis vaiðina ið savo, kai-
po verslininko, kiðenës – jokiø reprezentaciniø
lëðø negauna. Iðlaidos telefonui, berods, tik du
ðimtai eurø per mënesá. Parlamento narys ne-
gauna nieko – kaip mûsø savivaldybëse. Taigi
dirba visuomeniniais pagrindais. Kaip ir minist-
rai, parlamentarai turi verslà ir á parlamento po-
sëdþius renkasi vakare, jau po darbo. Dienos me-
tu atvyksta tik á susitikimus, jei, sakysime, á par-
lamentà yra atvaþiavæ sveèiø ið uþsienio. Á parla-
mentà daugiausia iðrinkta teisininkø praktikø,
taigi ne teoretikø, bet praktikø, kurie turi arba
advokatø kontorà, arba notariatus, vadinasi, yra
susieti su kasdieniais þmoniø teisiniais rûpesèiais.
–Taigi parlamentarizmas ten nëra virtæs poli-
tiniu bizniu kaip pas mus?
– Taip iðeitø. Bet paprieðtarausiu tau – ir mûsø
Lietuvoje politika yra savotiðkas biznis tik val-
danèiosioms partijoms, o ne opozicijai. Malto-
je, tarp kita ko, yra tik dvi parlamentinës parti-
jos, ir jos pasikeisdamos valdo ðalá.
– Kà Maltos parlamentas daro – kuria, kaip
mûsiðkis, ástatymus, ar uþsiiminëja kitokiu darbu
– juk tai sena valstybë, visi ástatymai jau seniai

94
sukurti, tad juos reikia tik patobulinti ar pritai-
kyti naujoms sàlygoms…
– Kaip nebûtø keista, kuria ástatymus ir juos,
kaip ir mes, pritaiko prie Europos Sàjungos tei-
sës normø. Kitas darbas, kaip að supratau, yra
atstovauti savo valstybæ taip, kad jos veidas bû-
tø graþus ir patrauklus visam pasauliui, ypaè to
pasaulio kapitalistams ir politikams. Maltos par-
lamentarai atlieka labai didelá lobistiná darbà, ku-
rio tikslas – pritraukti uþsienio kapitalà, kad vals-
tybë bûtø konkurentiðka Europos Sàjungoje.
Taigi viskà daro þmoniø labui ir gerovei.
– Ið ko tokia maþutë valstybëlë gyvena?
– Ið turizmo ir þemës ûkio. Að buvau nuste-
bintas – ið kur tas þemës ûkis? Aplinkui tik ak-
muo ant akmens. Miestø gatvikës labai siauros.
Pasirodo, siauros todël, kad eidamas gatve ne-
gautum saulës smûgio, nes vidudiená saulë be-
veik pasiekia zenità, o namai uþkloja ðeðëliu visà
siaurà gatvelæ. Ant uolø auga kaktusai ir kitokie
augalai, kuriems reikia labai maþai vandens. Van-
duo Maltoje – brangi prekë.
– O kraðto istorija labai turtinga – ne vien
akmuo ir kaktusai…
– Civilizacija siekia daugiau kaip aðtuonis tûks-
tanèius metø. Kalbama, jog senø senovëje tai ne-
buvo sala – tai buvo dalis kelio, kuris jungë Afrikà
su Europa. Bet laikas suskaldë kelià á salas.
– Valdininkijos gyvenimas?
– Valdininkija atlyginimus gauna nedidelius,
bet ir paèiø valdininkø yra nedaug, nes nedaug
ir gyventojø, kuriuos jie turi aptarnauti. Bet Mal-

95
ta yra valstybë, o ne kaþkokios valstybës provin-
cija, ir ta savo valstybe maltieèiai pagarbiai di-
dþiuojasi. Tvarkosi ji kaip ir kitos maþosios Eu-
ropos valstybës – Liuksemburgas, Kipras, Slo-
vënija. Prie tokiø maþø valstybiø, deja, priklau-
some ir mes – Baltijos valstybës, todël turime
vienytis ir palaikyti viena kità, nes problemos
tos paèios.
– Kariuomenæ turi?
– Juk valstybë! Turi policijà, turi kariuome-
næ, visà laikà Malta buvo strateginis punktas, ku-
ris ëjo ið rankø á rankas, didþiausià nemeilæ jie
jauèia prancûzams, kurie Napoleono laikais þiau-
riai plëðë Maltos vienuolynus. Patys maltieèiai
irgi buvo ir yra karingi. Èia juk istorijos tëkmë-
je susiformavo ir suklestëjo riteriø luomas. Dar
iki ðiandien iðlikæ, bet jau praradæ savo istorinæ
ir karinæ galià aðtuoni ordinai, ið jø ir tie, kurie
puldinëjo Lietuvà – tarp jø Livonijos ir Kryþiuo-
èiø ordinai. Taigi valstybë labai karinga. Tarp
kita ko, ji vaidino nemaþà vaidmená ir Antraja-
me pasauliniame kare. Tai buvo valstybë-for-
tas, turintis itin galingus átvirtinimus.
– Kurioj pusëj Malta kovësi?
– Antihitlerinëje. Vokieèiai ir italai Maltà la-
bai stipriai bombardavo, sunaikindami nemaþai
jos istoriniø paminklø ir pastatø. Gal todël ir
antroji oficiali Maltos kalba yra ne italø ar vo-
kieèiø, bet anglø – britus jie gerbia ir myli. Taip
jau istorijoje susiklostë.
– Gráþkime prie kelionës. Dël ko susitarta?
– Pirmiausiai, dël vieni kitø palaikymo Eu-

96
ropos Sàjungoje. Tiek Lietuva, tiek Malta turi
neiðnykti tarp didþiøjø Europos valstybiø. Jos
turi iðlaikyti savo kalbà, savo raðtà, savo kultûrà,
turi iðmokti bûti lygios tarp lygiø, iðlaikyti savo
veidà, iðmokti tarti savo þodá ir turëti draugø,
kurie tà jos þodá paantrintø ir uþakcentuotø, o
iðkilus problemoms, balsuotø kartu su mumis.
Seimo Uþsienio reikalø komitetas ðito ir siekia
savo vizitais á Europos ðalis. Malta savo veidà
pasaulyje iðlaiko. Nusileidome Maltos aerouos-
te ir pamatëme aðtuonis Boingus su Maltos atri-
butika. Ir pagalvojau – tai, kad Lietuva pardavë
savo avialinijas, yra didþiulë klaida. Ðiandien vy-
riausybë meta milijonus litø á valstybës rekla-
mà, o tokià valstybës reklamà, kaip avialinijos,
iðpardavë.
– Tai Lietuvos klaida?
– Yra objektø, kuriø, pasirodo, negalima pri-
vatizuoti ir atiduoti á privaèias rankas. Ypaè á sve-
timø valstybiø rankas. Tai bûtø Lietuvos laivy-
nas, Lietuvos avialinijos, Lietuvos energetinë, du-
jø ir naftos pramonë. Mes visa tai arba prarado-
me, arba prarandame.
– Nacionalinæ naftos perdirbimo gamyklà par-
davëme, o su Rusija kariaujame dël „Draugystës“
naftotiekio – tegu kariauja lenkai...
– Kà turi daryti politikai? Jie turi daryti vis-
kà, kas ámanoma ir net neámanoma, kad, saky-
kim, automobilinis kuras, kurá gamina mûsø te-
ritorijoje esanti ámonë, bûtø pigesnis, nei vals-
tybëje, kur tokios ámonës nëra. Juk ið to, kà Lie-
tuva turi, naudà turi pajusti ne kaþkoks mistinis

97
kaþkas, bet konkretus Lietuvos þmogus. Bet juk
ðitaip nëra. Kà tik buvau Latvijoje ir esu nuste-
bintas – ten ir dujos, ir elektra, ir benzinas pi-
gesni nei Lietuvoje, o nei atominës elektrinës,
nei naftos perdirbimo ámonës latviai neturi...
– Mûsø vyriausybë leidþia apiplëðinëti Lietu-
vos þmogø?
– Taip iðeina, ir tai yra nenormalu. Þmogus
valstybës dëmesá jam vertina ne pagal politikie-
riø þodþius, o pagal tai, kiek laisvo pinigo lieka
jo kiðenëje, sumokëjus visus mokesèius ir nusi-
pirkus bûtiniausius daiktus. Lietuvoje þmogui,
lyginant su latviais, estais ar net baltarusiais, lie-
ka maþiau, todël pagarbaus þodþio nesulaukia
nei vyriausybë, nei seimas, nei prezidentûra. Pa-
sakysiu – Maltos valdþia pirmiausiai mato savo
valstybës þmogø, ir tas þmogus mato savo Mal-
tà, pasitiki ja.
– Kokios dar bendros problemos jungia mus
su Malta?
– Euro ávedimas. Maltos valiuta labai stipri,
todël manau, kad jie bendrus Europos pinigus
turës anksèiau uþ mus. Mes apie eurà net ir kal-
bëti nustojome. Malta – ne. Juk bendras pini-
gas Europos erdvëje yra euras, ir nuo jo mes nie-
kur nepabëgsime, nors to ir labai norëtume. Bëgti
nereikia – reikia kalbëti þmonëms tiesà, o tiesa
yra tokia: ávedus eurà, kainos kils, nes jos nie-
kur, atsisakius savos valiutos, nemaþëjo. Tai ak-
sioma, ir ðito mes nepakeisime, ypaè þinant mûsø
prekybininkø apetitus.
Tarp kitø problemø, giliau buvo nagrinëja-

98
mos imigracijos problemos, kurios gresia ir
mums.
– Ið Afrikos? Vietoj lietuviø, kurie migruoja á
Europos Sàjungos valstybes?
– Ið Kinijos, kuri tyliai uþkariauja pasaulá.
Didþiuosiuose miestuose jau turime ne vienà ki-
nø restoranà, ir netoli tas laikas, kad ðituose mies-
tuose galime tikëtis turëti iki trisdeðimties pro-
centø kinø diasporos. Ðiandien tie mano þodþiai
skamba neátikëtinai, taèiau ðitaip bus. Taip jau
yra didþiuosiuose Amerikos ar Kanados mies-
tuose. Kodël mûsø Lietuva gali bûti iðimtimi?
Juk mums jau trûksta darbo jëgos, ir mes mie-
lai priimsime visus, kurie pageidaus dirbti Lie-
tuvoje. Taip kinai tyliai, be vienio ðûvio uþka-
riauja pasaulá…
– Ir ateis diena, kai mes, kaip Malta, praðysime
tolimø ir artimø kaimynø, kad jie priglaustø bent
po dvi á mûsø kraðtà imigravusiø kinø ðeimas?
– Tokios valstybës, kaip Malta, mums jokio
pavojaus nekëlë, nekelia ir nekels. Mes turime
draugauti su tokiomis valstybëmis ir savo þmo-
nëms sakyti tiesà, o ne ðerti tautà politiniu opiu-
mu. Bûkime tikri savo kraðto ðeimininkai, ne-
bijokime savo tautos, o doras ðeimininkas visø
pirma yra atviras tiesai, nesvarbu, kokia ji bûtø
– gera ar bloga. Tauta turi gyventi realybëje, o
ne klejoti po miglotas politines pievas...
Ðito mus moko ir Maltos istorinis patyri-
mas…
2007 05 22

99
Eikim, broleliai, namo, namo?
– Ne kartà jau kalbëjomës apie naujàjà emig-
racijà. Sutinki – Lietuva ið savo valstybës bëga ne
dël ëmimo á rekrûtus, kaip buvo caro laikais, ne
nuo kalëjimø ar trëmimø, kaip keturiasdeðimt ket-
virtøjø rudená, rusams sugráþtant, – Lietuva ið
savo valstybës bëga dël bado, nes nëra darbo ir
uþdarbio?
– Ið esmës taip. Per neapgalvotas reformas,
kuriø reformomis nepavadinsi, buvo sugriauta
Lietuvos pramonë ir þemës ûkis, þmonës staiga
atsidûrë gatvëje be graðio kiðenëje ir jokios per-
spektyvos ateièiai, tad lietuviui liko tiktai dvi
iðeitys – vogti arba emigruoti. Taip vieni nuëjo
vogti ar kombinuoti, kiti legaliai ar nelegaliai
emigravo á Vakarus, Lietuvoje palikdami senus
tëvus ir maþameèius vaikelius.
– Taigi dabartinës emigracijos prieþastis – val-
dþios vyrø nesugebëjimas tvarkyti ûkio. Ir uþ toká
Lietuvos ûkio sutvarkymà buvusiems ir esamiems
Seimo nariams reikia skirti rentas iki gyvos galvos?
– Todël tauta ir ðaukë: „Gëda! Gëda! Gëda!“
– Bet nesakë, kam turi bûti gëda. Juk tiems,
kurie per septyniolika nepriklausomybës metø ið-
siugdë kiaulës akis, begaliná godulá, norà plëðti ir
gyventi ne pagal kiðenæ. Neliko jokio atsakomy-
bës ir pareigos jausmo. Ir pareiga, ir atsakomybë –

100
devalvuoti. Darau, kà iðmanau. Per maþas skly-
pas namui statytis – uþverèiu Vilnelæ, ir niekam
dël to neskauda.
– Kodël neskauda? Skauda.
– Bet kam skauda, tas yra beteisis. Jis tiktai
gali kalbëti ir piktintis. Ðito valdþia dar nedrau-
dþia daryti – kalbëk, kiek nori, rëk „Gëda!” kiek
plauèiai leidþia. Bet kas ið to? Ðuns balsas á dangø
neina – eina tik pinigas...
– Taip ir iðvarom Lietuvà ið Lietuvos ir lie-
tuvá ið lietuvio. Kai pagalvoji, baisu. Turëjome
juk galingà elektroninæ pramonæ, kuopø kuo-
pas ðitos srities inþinieriø, mokslininkø, puikiau-
siø ámoniø didþiausiuose Lietuvos miestuose.
Kur visa tai dabar? O reikëjo tiek nedaug ir tiek
daug – steigti bendras su Vakarais ámones ir ga-
minti pasauliui reikalingà produkcijà. Korëja gali
gaminti, Kinija gali, Singapûras gali, o mes ne-
galime? Ir mûsø inþinieriai iðëjo prekiauti skur-
liais á Gariûnus, o ámoniø árengimus pardavë
kaip metalo lauþà. Taigi viskà turëjome, tiktai
proto neturëjome.
– Dël ko ðiandien kaunasi Kaunas? Dël pra-
mogø rûmø, kuriuos norëjo statytis vos ne uþ mi-
lijardà litø. Uþ pramonës ámoniø statybà niekas
Kaune nesikauna. O kol neturësime gamybos, ne-
turësime ir stiprios ekonomikos. Kol kas kuriama
ne dirbanti, bet pramogaujanti ir valganti Lietu-
va. O ið ko valgome? Pagal atlyginimus mes jau
blogiausiai atrodome Baltijos regione ir tarp tri-
jø Pabaltijo valstybiø.
– Uþtat pagal emigracijà pirmaujame.

101
– Visa Europa susirûpinusi apie saviðkiø su-
gràþinimà á namus – mes kol kas tylime arba kal-
bame apie tai tik puse lûpø. Gal todël, kad patys
þmones iðblaðkëme po pasaulá? Gal kad neturime
supratimo, kaip juos susigràþinti? O gal dël to,
kad apskritai þmogaus nematome? Mums þmo-
gus – tik darbo jëga. Daugiau niekas. Taigi dar-
binis gyvulys. Todël gali atsitikti taip, kad imig-
ruos á Lietuvà kinø specialistai, o lietuviai pas juos
dirbs pagalbiniais darbininkais? Taip atsiras pus-
geltoniø lietuvaièiø rasë…
– Jei ir toliau taip, toks variantas visiðkai ga-
limas. Liûdna, taèiau taip. Jaunimas, baigæs aukð-
tuosius mokslus, vaþiuoja dirbti á Vakarus. Jie
ten reikalingi – Lietuvai nereikalingi.
– Buvo laikai, kai lietuviai vaþiuodavo uþsi-
dirbti á Rytus, bet ið ten sugráþdavo. Turiu galvo-
je plëðiniø epopëjà. Ið Vakarø negráþta. Vakaruo-
se apsigyvena. Jau girdþiu emigrantus kalbant, kad
jø vaikai nebemoka lietuviðkai, taigi tauta nu-
tautëja. Auga lietuviø karta, kuri nemokës lietu-
viø kalbos, taigi karta, kuriai ðis kraðtas bus visið-
kai svetimas. Á tokius kartais þiûrime su ironija,
bet juk tai lietuviai, o lietuviø ðioje þemëje tiek
maþai, tiek maþai…
– Todël mums turi rûpëti, kaip iðeivius susi-
gràþinti namo. Taèiau, kiek suprantu, tai daug sun-
kesnis procesas, nei lietuvio iðvarymas ið Lietuvos.
– Þodþiais nesusigràþinsime. Jei emigrantas gir-
di, kad Lietuvoje net ið policijos lietuviai bëga
lauk, nes ið oficialios algos negali pragyventi, tai
ko jis gráð á Lietuvà, kuri net savo policijos negali

102
iðlaikyti. O juk aiðku: jei nebus policijos, nebus ir
tvarkos valstybëje. Gráði pinigingas á ðità valstybæ,
ir tave pasitiks patilèiø plëðikai?
– To, kà savo laiku turëjome padaryti ir ne-
padarëme, jau nebepadarysime, kaip sakoma, nu-
tekëjusios upës nesugràþinsime, tai bergþdþios
kalbos, tad reikia galvoti apie tai, kà turime kon-
kreèiai daryti. Jei patys nesugebame daryti, tai
pasiþiûrëkime á kaimynus, kà jie daro. Juk su
emigracijos problemomis susidûrëme ir susidu-
riame ne tik mes. Visa Europa migruojanti. Tad
reikia þvilgterti á Europos valstybes, kà jos daro,
kad emigravæs tautietis gráþtø namo. Tai nëra
nei sunku, nei sudëtinga, tai visai nieko nekað-
tuoja – juk kiekvienoje Europos valstybëje turi-
me ambasadas ar atstovybes. Tegu dirba.
– Kà daro, sakysim, Airija, kurios prezidentë
nuoðirdþiai dëkojo Valdui Adamkui uþ lietuviø
emigrantø indëlá á Airijos ekonomikà? Juk ðitos
valstybës gyventojai pasklidæ po visà pasaulá.
– Airija pergyveno tris galingas emigracijos
bangas – per vadinamàjá badmeèio deðimtmetá,
per masinës emigracijos laikotarpá, kuris pana-
ðus á tarpukario Lietuvos, ir po Antrojo pasauli-
nio karo, kai bûriai airiø traukë pasaulá ieðkoti
duonos kàsnio.
– Airija ir badmetis? Sunku ásivaizduoti.
– Ið bado tada Airijoje mirë apie milijonà gy-
ventojø, o pusantro milijono emigravo ið ðalies.
Kaþkada turëjusi daugiau kaip aðtuonis milijo-
nus gyventojø ðalis sumaþëjo iki trijø milijonø.
Ir ið tokios maþos ðalies, ástojus á Europos Sà-

103
jungà, emigracija dar padidëjo – kasmet ið Airi-
jos emigruodavo iki penkiasdeðimties tûkstan-
èiø gyventojø, daugiausia iðsilavinusiø þmoniø.
– Panaðiai kaip dabar Lietuvoje. Kol mudu
èia ðnekamës, emigruos dar koks pora ðimtø lietu-
viø. Tai ne mano sugalvotas teiginys – tai buvo
pasakyta per televizijà. Bet kalbëkim ne apie tai.
Kà airiai darë, kad sumaþintø emigracijà, o emig-
ravusius airius sugràþintø á gimtàjá ðalá?
– Dabar uþ Airijos sienø gyvena apie trys mi-
lijonai airiø – taigi antroji Lietuva. Ið jø daugiau
kaip milijonas yra gimæ Airijoje, likæ – jau emig-
racijoje. Tarp emigrantø daug iðkiliø asmeny-
biø. Airiai didþiuojasi, kad aðtuoniolika Ameri-
kos prezidentø yra airiø kilmës. Tarp tokiø –
Dþonas Kenedis, Ronaldas Reiganas, Richardas
Niksonas, Bilas Klintonas. Airiø kilmës politi-
kai sveèiose ðalyse daug padëdavo savo tautie-
èiams. Jie – solidarûs. Mûsiðkiai – pjaunasi. Ypaè
naujosios emigracijos karta. Kad Lietuvoje su-
maþëjo nusikalstamumas – emigracijos nuopel-
nas. Kartu su darbðèiausiais lietuviais emigravo
ir nusikaltëliai. Bûtø gerai, kad jie negráþtø…
– Lietuviø kilmës prezidentø Amerikoje ir ki-
tose ðalyse mes neturime, tad ðità temà pralei-
dþiame pro ausis. Mums rûpi viena – kaip airiai
gràþina á Tëvynæ emigrantus. Tarp kita ko, jie në
vieno prezidento á savo ðalá nesusigràþino.
– Airijos vyriausybë pirmiausiai palaiko gerus
ryðius su airiø organizacijomis emigracijoje. Vien
per Diono fondà paramai skirta apie aðtuoniolika
milijonø eurø. Vyriausybë tuo siekia, kad airiø

104
Airijoje ir airiø uþsienyje santykiai bûtø norma-
lûs ir pagarbûs, kad jie dirbtinai nebûtø skirsto-
mi á savus ir svetimus. Ten nëra prarastosios kar-
tos. Yra tik airiai. Ásteigti net specialûs apdovano-
jimai labiausiai Tëvynei nusipelniusiems iðeivijos
atstovams – apdovanojimus áteikia Airijos prezi-
dentas. Prie Uþsienio reikalø ministerijos ásteigta
agentûra airiø uþsienyje reikalams. Plëtojamas tu-
rizmas tarp uþsienyje gyvenanèiø airiø, leidþiami
jiems specialûs bukletai. Kasmet savo gimtàjà ðalá
aplanko apie ðimtas tûkstanèiø airiø, gyvenanèiø
uþsienyje. Jie pamato, kaip gyvena jø tëvynë ir
gráþta á jà gyventi. Laðas po laðo, kaip sakoma, ir
akmená prataðo.
– Tai ideologinio darbo priemonës. O kokia
konkreti parama teikiama gráþtantiems namo ai-
riams?
– Padeda susirasti prieinamà bûstà, reemigran-
tams suteikiama þenkli finansinë pagalba, nacio-
nalinë profesinio mokymo ir uþimtumo agentûra
apmoko reikalingø Airijai specialybiø. O darbø Ai-
rijoje yra begalës. Jø nesunkiai gauna ir lietuviai,
kurie jau pamëgo ðità ðalá. Prezidentûros lange die-
nà naktá dega þiburëlis, kvieèiantis gráþti á gimtàjà
ðalá. Taigi reemigrantas yra laukiamas. Laukiami
turtuoliø pinigai. Jiems sudaromos visos sàlygos
pelningoms investicijoms.
– Tad gráþta ar negráþta airiai á savo ðalá – ar ji ir
toliau bus emigrantø ið Lietuvos dosni priegloba?
– Gráþta. Per ðeðerius metus Airijos gyvento-
jø skaièius reemigrantø dëka padidëjo dviem ðim-
tais tûkstanèiø. Kasmet á ðalá gráþta maþdaug 26

105
tûkstanèiai airiø daugiau, negu jø iðvaþiuoja sve-
tur. Gráþæ á ðalá reemigrantai parsiveþa naujas
mokslo þinias, naujà gyvenimo patyrimà, ener-
gijà ir inovacijas. Airija jau imigracijos, o ne emig-
racijos ðalis. Mums iki to dar toli.
– Airijoje nëra tokios problemos kaip pas mus
– dël airiø pilietybës. Juk mûsø emigrantai pa-
versti antros rûðies lietuviais. Jie, visà pokará gy-
vendami Amerikoje, turi Amerikos pilietybæ, o
lietuvio pilietybës negali turëti – tai draudþia ne-
priklausomos Lietuvos Konstitucija.
– Tas punktas mûsø pagrindiniame ástaty-
me atsirado jos autoriams ir uþsakovams bijant,
kad á Lietuvà gráþtantys emigrantai neuþimtø Të-
vynëje svarbiø valstybës postø, kuriuos jau bu-
vo pasiglemþæ valstybës tvarkymo pagrindø ne-
iðmanantys taip vadinami patriotai. Jie ir be
emigrantø prarado tuos postus, o nuostata Kon-
stitucijoje liko. Jà, þinoma, reikia keisti. Kaip
tai padaryti, Seimas susitars, tik labai gaila, kad
iki ðiol nesusitarë. Nereikia kasti prarajos tarp
mûsø tëvynainiø uþsienyje ir Lietuvoje.
– Airijoje ðito nëra?
– Ne tik Airijoje – ir mûsø kaimynai latviai
bei estai jau seniai patvarkë savo pagrindiná ásta-
tymà. Tik mes vieni tokie liurbiai likome.
– Airija patenkinta ðitokia savo politika?
– Opozicinës partijos kritikuoja vyriausybæ
uþ, anot jø, nepakankamà paramos emigrantams
finansavimà, reikalauja, kad Senate bûtø atsto-
vaujama ir uþsienio airiams, kad bûtø sulygin-
tos gráþusiø á ðalá Airijoje gimusiø emigrantø pen-

106
sininkø ir Airijos pensininkø teisës. Problemø
Airijoje yra ir jø bus
– Bet jos maþesnës, nei Lietuvoje?
– Bet pasimokyti yra ko. Kurdami savo pro-
gramas, turëtume pasiþiûrëti, kà gero yra padaræ
airiai, gràþindami po pasaulá iðblaðkytus tautie-
èius á Tëvynæ. Mokytis – ne gëda. Gëda – ske-
ryèioti rankomis ir nieko neveikti. Vien dainuo-
dami „Eisim, broleliai, namo, namo“ nieko ne-
laimësime – tik eiliná kartà pademonstruosime
savo bejëgiðkumà.
Ðito nereikia.
2007 07 23

107
Po interviu su Seimo Uþsienio
reikalø komiteto nariu Dailiu Bara-
kausku „Eisim, broleliai, namo, na-
mo?“ sulaukëme keleto skambuèiø. „Ið-
varyti ið gimtojo kraðto þmones yra leng-
viau, nei juos susigràþinti á Tëvynæ“, –
sakë Julija Petrauskinë ið Kauno. „ Leng-
va moralizuoti, kad iðdavëm Tëvynæ,
– sakë lietuvis, gráþæs á Tëvynæ ið Airijos
ir vël á jà susiruoðæs vykti, – juk ne ið
gero gyvenimo iðvykome svetur, ir ten
suradome antrà Tëvynæ, kuri duoda
mums duonà, suteikia pastogæ ir viltá
tikram gyvenimui mums ir mûsø vai-
kams, netgi seneliams, kurie liko Lietu-
voje“. „Ne tik Airija rûpinasi savo iðei-
vija, – sakë kitas paðnekovas. – Pasiþiû-
rëkite, kà daro þydai, ir suprasite, kà
reikia daryti Lietuvoje“.

Realistinis koðmaras
– Taigi, kaip rûpinasi savo iðeivija Izraelis?
– Þydai mums ne pavyzdys.
– Tu kà – prieð þydus?
– Jø emigracija ir istorija visai kitokia, nei
mûsø. Þydai iðsilakstë po pasaulá ne po Pirmo-

108
jo ar Antrojo pasaulinio karo ir ne po kaþkokio
savo tautos atgimimo, sveèiose ðalyse ieðkoda-
mi duonos ir pragyvenimo, nes tautos vadai nei
duonos, nei pragyvenimo tautai nedavë – iðsi-
lakstë þydai po pasaulá dar Babilono ir Romos
klestëjimo laikais.
– Taip, kai romënai uþëmë Jeruzalæ ir sugrio-
vë jø Didþiàjà ðventyklà.
– Nuo tø metø þydai klaidþiojo po pasaulá,
nerasdami sau vietos, nes neturëjo Tëvynës. Mes
juk Tëvynæ turime ir turëjome. Taip iki pat ke-
turiasdeðimt aðtuntøjø praeito ðimtmeèio me-
tø, kai buvo ákurta suveneri Izraelio valstybë.
Taigi þydai – amþini emigrantai, þmonës be Të-
vynës, tokios uþaugo kartø kartos, kurios nie-
kur neemigravo, nes neturëjo ið kur emigruoti –
emigracija buvo jø Tëvynë. Todël þydai mums
tuo klausimu ne pavyzdys, nes gráþimas á Tëvy-
næ jø visai kitoks.
– Bet jie daro viskà, kad kuo daugiau þydø
apsigyventø Izraelyje, taigi gráþtø á Tëvynæ. Juk
Izraelis susikûrë ne tuðèioje vietoje.
– Taip, keturiasdeðimt aðtuntaisiais toje teri-
torijoje, kur dabar Izraelis, gyveno 650 tûkstan-
èiø þydø. Savos valstybës ákûrimo deklaracijoje
jie uþraðë:“Izraelio þemëje ákuriama þydø valsty-
bë – Izraelio valstybë“, kuri bus „atvira þydø
imigracijai ir tremtiniø surinkimui“. Taigi þy-
dai save laikë amþinais tremtiniais.
– Ir kai tik Izraelis buvo paskelbtas þydø vals-
tybe, á tà teritorijà tuètuojau suguþëjo þydai trem-
tiniai – antra tiek þydø, taigi per trejus metus

109
toje teritorijoje jau gyveno daugiau kaip milijo-
nas þydø.
– O iki aðtuoniasdeðimt devintøjø praeito am-
þiaus metø, vadinasi, per keturiasdeðimt valsty-
bës gyvavimo metø ið ávairiø pasaulio valstybiø á
Izraelá imigravo dar pusantro milijono þydø. Bet
imigravo – nereiðkia, kad gráþo, kad jie kaþkur
buvo emigravæ. Jie vaþiavo á savo Tëvynæ ir kûrë
jà, kaip valstybæ. Gráþo ið esmës kultûros ir meno
þmonës, inþinieriai, gydytojai, mokytojai, profe-
soriai. Á Izraelá vaþiavo pasaulio protai.
– Tuo alindami pasaulá?
– Nereiktø ðitaip sakyti. Tauta telkësi po sa-
vo stogu. Ðtai kas buvo Izraelis pasaulio þydams
– savas stogas, sava þemë, ir jie iðtisus smëlynus
pavertë rojumi þmogui.
– Tarp kitø, ir Tarybø Sàjungos þydams. Ið jø
– ir Lietuvos þydams.
– Kas be ko. Per paskutiná praeito amþiaus
deðimtmetá, kai atsivërë vartai á pasaulá, á Izraelá
ið buvusiø tarybiniø respublikø iðvaþiavo beveik
milijonas þydø. Daugiau kaip pusë jø turëjo aukð-
tàjá iðsilavinimà, apie keturiasdeðimt procentø dir-
bo moksliná ir akademiná darbà. Ið esmës tai bu-
vo þmonës paèiame jëgø suþydëjime – tik dvyli-
ka procentø imigrantø buvo senesni kaip ðeðias-
deðimt metø.
– Senesnë kaip ðeðiasdeðimties metø karta buvo
faðistø nuþuyta. Milijonø milijonai. Tarp kitø – ir
litvakai, tai yra Lietuvos þydai. Juk nëra Lietuvoje
miestelio, kur nebûtø þydø ðaudymo vietø.
– O dar kur tarybiniai konclageriai ir kalëji-

110
mai? Kas, kad nemaþai þydø dirbo represiniuose
organuose, bet buvo daugybë tokiø, kuriuos tie
organai irgi represavo. Tautybë neturëjo reikðmës
– reikðmës turëjo protas, iðmintis, paþiûros ir po-
þiûriai ir mokëjimas prisitaikyti ir iðgyventi.
– Tai kokia situacija ðiandien yra paèiame Iz-
raelyje ir pasaulyje?
– Teigiama, kad pasaulyje gyvena daugiau kaip
aðtuoniolika milijonø þydø. Vien Amerikoje –
daugiau kaip penki milijonai. Buvusios Tarybø
Sàjungos teritorijoje – maþdaug milijonas. To-
liau sektø Prancûzija, Argentina, Kanada, Didþioji
Britanija. O paèiame Izraelyje – iki praeitø metø
gyveno kiek daugiau kaip penki milijonai þydø,
taigi maþiau, nei Amerikoje. Tik pernai þydø Iz-
raelyje atsirado daugiau kaip Amerikoje.
– Tai kur tikroji þydø Tëvynë – Izraelyje ar
Amerikoje?
– Keistas klausimas. Tëvynë yra ten, kur yra
Tëvynë.
– Tëvø þemë?
– Ne ta prasme. Izraelis dar nëra visø þydø
tëvø þemë. Þydai buvo tauta tremtyje, taigi gi-
më ten, kur gyveno – tremtyje. Visa tauta.
– Taigi Izraelyje labai sudëtinga situacija. Të-
vynëje tëvynainiø maþiau, nei uþ jos sienø.
– Bet Izraelio þydai ásitikinæ, kad net Ameri-
kos þydai Izraelyje gyventø labiau pilnavertá gy-
venimà nei gyvena emigracijoje. Patriotai yra su-
nerimæ, kad, sakysime, tie patys Amerikos þy-
dai masiðkai neimigruoja á savo istorinæ Tëvy-
næ, o dirba kitos valstybës labui.

111
– Bet kai Izraeliui iðkyla mirtinas pavojus, pa-
saulio þydai susivienija ir gina savo Tëvynæ.
– Per abu karus su arabø valstybëmis Ameri-
kos þydai suteikë Izraeliui milþiniðkà finansinæ
ir politinæ paramà.
– O jei staiga karas karas kiltø tarp Amerikos
ir Izraelio? Katroj pusëj bûtø Amerikos þydai?
– Karas tarp tø valstybiø neámanomas.
– Prabilome apie pinigus, kurie valdo pasaulá.
Pasaulio þydai padeda savo valstybei kasdienybëje?
– Labai þenkliai. Iki devyniasdeðimt treèiøjø
praeito amþiaus metø vien Amerikos þydai Izra-
eliui suteikë septyniolikos milijardø doleriø ne-
gràþintinà paramà. O kur dar tiesioginë parama
ligoninëms, universitetams ir kitoms organiza-
cijoms. Ir dabar Amerikos þydai kasmet suren-
ka iki pusës milijardo doleriø savo valstybei. Di-
delë parama teikiama per obligacijas ir kitokius
vertybinius popierius. Pasaulio þydai yra dori sa-
vo Tëvynës vaikai. Jie augina savo Tëvynæ, jie
globoja savo Tëvynæ.
– Gráþimas á Tëvynæ yra sudëtingas dalykas.
Turi veikti labai sudëtingas ir veiksnus aparatas.
O kur dar finansiniai svertai, kurie Izraelyje la-
bai stiprûs. Mes apie tai galime tik svajoti.
– Uþtenka þvilgterti á valstybës institucijas,
kad suprastum, koká dëmesá Izraelis skiria uþ-
sienyje gyvenantiems þydams, taigi tautos trem-
tiniams. Yra Imigrantø integravimo ministerija,
yra Izraelio visuomenës ir pasaulio þydø bendruo-
menës ministerija, yra Ministro Jeruzalei ir dias-
poros reikalams biuras, yra Ministrø kabinetas

112
diasporos reikalams, yra Ministrø komitetas
imigracijai ir integracijai, Uþsienio reikalø mi-
nisterijoje yra Pasaulio þydø reikalø skyrius, yra
Kneseto Imigracijos, integracijos ir diasporos rei-
kalø komitetas, yra Þydø tautos politikos pla-
navimo institutas. Taigi kiek institucijø valsty-
bës viduje rûpinasi po pasaulá iðblaðkytais þydais.
Tie þydai jauèiasi reikalingi savo valstybei.
– O kas yra Lietuvoje?
– Litas verslininko kiðenëje…
– Mes per septyniolika metø nesugebëjome po
pasaulá iðblaðkytus lietuvius paversti lietuviais.
– Bet kiekvienas pasaulio lietuvis gali daly-
vauti rinkimuose, kurie vyksta Lietuvoje. Pasau-
lio þydai tokios teisës neturi. Tokià teisæ turi tiktai
diplomatinio korpuso tarnautojai.
– Bet mûsø ðalies Prezidentu gali bûti iðrink-
tas tiktai toks pasaulio lietuvis, kuris be pertrûkio
gyvena Lietuvoje trejus metus.
– Bet ðità ástatymà mûsø teismai leidþia apeiti
– ðitaip buvo padaryta Valdo Adamkaus nau-
dai. Þydai tokios teisës neturi.
– Tai gal todël prasidëjo þydø emigracija? Juk
ji Izraelyje yra – kaip ir kiekvienoje normalioje
valstybëje?
– Tik ne dël to. Ilgà laikà Izraelis buvo tik
imigracijos ðalis, tai yra, imigruodavo á ðalá dau-
giau, negu ið jos emigruodavo. Nuo du tûkstan-
èiai treèiøjø situacija pasikeitë – daugiau þmoniø
emigruoja nei imigruoja. Pernai, pavyzdþiui, imig-
ravo maþdaug penkiolika tûkstanèiø þydø, o
emigravo daugiau kaip dvideðimt ðeði tûkstanèiai.

113
– Kodël þydai bëga ið Izraelio?
– Tik ne dël skurdo ir nepritekliø. Taikliai
tà procesà pavadino Kneseto spikeris Avrahamas
Burgas, pavadindamas já „tyliu ðalá paliekanèiø
þmoniø maiðtu“.
– Prieð kà maiðtauja þydai?
– Kiekvienoje ðalyje yra prieð kà maiðtauti.
Izraelyje neramu. Izraelis pats kariauja ir prieð Iz-
raelá kariaujama. Teroristinis karas yra varginan-
tis ir sekinantis þmones. Mes, aèiû Dievui, ðito
dar neturëjome progos pajusti. Kita vertus – ne
kiekvienam imigrantui pavyko integruotis, ne visi
surado Izraelyje iðsvajotàjà laimæ – ir ieðko sau
kitos ðalies. Kiti jau gráþta atgal – á gimtinæ. Þen-
klus yra þydø gráþimas á Rusijà. Nemaþai þydø
patraukia gyventi á Australijà – ðitos ðalies vyriau-
sybë atvirai pakvietë atvykti kvalifikuotus Izrae-
lio specialistus. Jie ten tuètuojau aprûpinami dar-
bu ir viskuo, kas reikalinga þmogui.
– Gráþta þydai ir á Lietuvà.
– Vienas kitas. O per vienuolika metu ið Iz-
raelio emigravo vos ne trys ðimtai tûstanèiø þy-
dø. Taigi emigracija kelia didelá susirûpinimà Iz-
raelio valdþiai. Vieni mano, kad tai normalu, tai-
gi vyksta natûrali þydø atranka – ðalyje pasilieka
stipriausieji, kurie formuos bûsimojo Izraelio na-
cionaliná charakterá, o iðvyksta silpnieji, kurie bijo
Izraelio prieðø arba net jiems padeda.
– Þydas padeda savo tautos prieðui?
– Padëti gali ávairiai – ne tik iðduodamas. Tar-
kim, masinë emigracija silpnina valstybæ, ypaè
tokià, kurios tautieèiø uþsienyje gyvena daugiau

114
nei Tëvynëje. Izraelyje kaip tik ðitokia situacija.
Todël kiekvienas emigrantas – maiðtininkas. Juk
tokiø uþ Izraelio sienø gyvenanèiø izraelieèiø jau
bemaþ milijonas. Pabrëþiu – ne apskritai þydø,
bet izraelieèiø, taigi jau gyvenusiø Izraelyje ir ið
jo emigravusiø.
– Kaip ir lietuviø, ávairiu laiku emigravusiø ið
Lietuvos…
– Þydai ðità situacijà pavadino realistiniu koð-
maru. Ypaè kalbëdami apie Izraelio ateitá. Gy-
vens toje valstybëje ne daugiau kaip ðeði milijo-
nai þydø, ir tai nesudarys pusës pasaulio þydø.
Jaunoji karta bus visai abejinga þydø tautai. Be-
veik nebevyks þydø imigracija. Prieðingai – vy-
raus emigracija. Emigruos daugiausia aukðtos
kvalifikacijos profesionalai ir mokslo þmonës.
Uþsienyje gyvenantys izraelieèiai tols nuo Izrae-
lio. Izraelis taps daugiataute valstybe.
– Taigi Izraelis taps valstybe, panaðia á viso
pasaulio valstybes?
– Matyt, kad bus tik ðitaip. Tam bandoma
prieðintis. Ne tiktai þodþiais. Ðeima, pavyzdþiui,
turinti du vaikus, skatinama turëti ir treèià, o
turinti tris – pasigimdyti ketvirtà. Beje, tuo su-
sirûpinæs ne tiktai Izraelis. Sakysim, ir mûsø kai-
mynë Baltarusija. Ten tris vaikus turinti jauna
ðeima mieste gauna trijø kambariø komunaliná
butà, o kaime – sodybà.
– O kà darome mes?
– Uþdarinëjame kaimo mokyklas, ieðkome
butø, kuriuose galëtume apgyvendinti darbinin-
kus, atvykstanèius á Lietuvà ið uþsienio valstybiø.

115
Mes – Lietuva.
– Mûsø nelaukia realistinis koðmaras, kaip ði-
tokià situacijà pavadino Izraelio demografai?
– Að neþinau, kas laukia Lietuvos kaip vals-
tybës. Ir niekas neþino. Todël toks visuotinis ðti-
lis. Lyg prieð audrà…
2007 08 16

116
Lietuva – Tëvynë jûsø?
– Teko girdëti mûsø Himno parodijà – “Lie-
tuva – Tëvynë jûsø”?
– Ne, neteko. Kas tai yra Jûsø?
– Jûsø tai yra ne mûsø. Taigi Lietuva – ne
tautiniø maþumø Tëvynë? Tëvynë – metropoli-
ja? O Jûs va gráþote ið Vilnijos kraðto. Kokios te-
nai nuotaikos, kokios problemos privertë suklusti
ir Prezidentà, ir Seimà, ir valdininkus?
– Buvau Vilnijoje kaip laikinosios Seimo
grupës problemoms Vilnijos bendrojo lavinimo
mokyklose iðaiðkinti narys. O grupë sudaryta to-
dël, kad yra ðio kraðto mokyklose problemø, su
kokiomis nesusiduria kiti mûsø respublikos re-
gionai, kur gyventojø sudëtis daugmaþ vienaly-
të. Vilnijoje situacija visai kitokia. Pasigirsta balsø,
kad, prisidengdama tautiðkumu, Lietuvos len-
kø rinkimø akcija nori laikyti Vilniaus kraðtà
tamsoje ir skurde. Ðis teiginys ne mano sugalvo-
tas – tokià iðvadà padarë “Veido” þurnalistai ir
toká sakiná uþraðë net ant þurnalo virðelio.
– Gal tokià iðvadà padarë todël, kad yra nusi-
statæ asmeniðkai prieð Rolandà Paksà ir jo parti-
jà, o Lenkø rinkimø akcija Vilniaus mieste viena
pirmøjø parëmë Rolando Pakso “Tvarkà ir tei-
singumà”? Taigi visi, kurie palaiko Rolandà Pa-
ksà, nenori nieko gero Lietuvai, o ðiuo atveju, gir-

117
di, trokðta laikyti Vilniaus kraðtà tamsoje ir skur-
de. Tarp kitø, suprantu, ir paèius lenkus…
– Yra kilusios didelës diskusijos apie situacijà
Vilniaus kraðte ir jos valdþioje, todël Seime bu-
vo suformuota grupë, kuri iðsiaiðkintø, kokios
yra tikrosios problemos lenkø ir lietuviø santy-
kiuose. Buvo pirmoji iðvyka á Tetënus, kur yra
dvi atskiros mokyklos – lenkø ir lietuviø. Tetë-
nø seniûnas, beje, – lenkas.
– Kokios yra lenkø problemos Tetënuose? Tu-
riu galvoje tikràsias problemas, o ne kà apie jas
kalba valdþia Vilniuje, ar kokià nuomonæ yra su-
sidariusios politinës partijos?
– Buvau nustebæs, kad tiek mokytojai, tiek
tëvai, tai yra tëvø komiteto nariai nori vieno –
kad jø, lenkø, vaikai galëtø mokytis lietuviø mo-
kykloje. Tarpukario laikais ðito tuose kraðtuose
nebuvo. Atrodo, vyksta atvirkðèias procesas – len-
kai patys lietuvinasi, vadinasi, nori integruotis á
lietuviø bendruomenæ, tam pritaria jø tëvai, tik
yra jëgø, kurios nenori, kad ðitie procesai vyktø.
Motyvacija aiðki – tëvai yra priversti leisti savo
vaikus á lietuviðkus universitetus ir kitas aukðtà-
sias mokyklas Vilniuje ar Kaune, nes retas kuris
ðio kaimo þmogus gali leisti vaikus á aukðtàsias
mokyklas metropolijoje – tai yra á Varðuvos, Kro-
kuvos, Balstogës ar kitø Lenkijos miestø aukðtà-
sias mokyklas. Todël tëvai turi vienintelá tikslà –
kad vaikas baigtø lietuviðkà mokyklà, gerai iðmok-
tø lietuviø kalbà ir galëtø tæsti mokslà lietuviðko-
je aukðtojoje mokykloje. Juk lenkø kalba Lietu-
voje galima mokytis tik Pedagoginiame univer-

118
sitete, kuris ruoðia mokytojus, o kitose aukðto-
siose mokyklose sudaryti skyrius lenkø kalba yra
netikslinga ir beprasmiðka – trûks ta kalba kal-
banèios profesûros ar net eiliniø dëstytojø, o ir
bûsimø studentø rezervas – menkas. Taigi tokie
skyriai bûtø neperspektyvûs.
– Bet lietuviðka mokykla Tetënuose uþdaro-
ma, nors vietiniai lenkai ðito ir nenori. Kodël?
Apaèios nenori, o virðûnës daro? Kaþkoks keistas
vietinës valdþios nesusikalbëjimas.
– Norima uþdaryti ekonominiais sumetimais
– kasmet Tetënø mokykloje maþëja mokiniø
skaièius. Beje, tas pats ir lenkiðkose mokyklose –
moksleiviø skaièius jose irgi maþëja. Lenkiukai ir
jø tëvai vieningai mums tvirtino – mes, bûdami
lenkai, bet Lietuvos pilieèiai, norime mokytis lie-
tuviðkoje mokykloje. Ir ne bet kur, o Tetënuose
– koks gi tëvas nori iðleisti savo vaikà mokytis uþ
dvideðimties kilometrø, sakysime, á Eiðiðkes, nes
ten vaikas ilgam atitrûksta nuo namø, nuo ðei-
mos, anksti rytà turi keltis, vëlai parveþamas na-
mo, per ilgai atitrûkæs nuo namiðkiø ir tëvø kon-
trolës, gali pasukti ið doros kelio – mums pasa-
kojo, kad kartais ið tokiø kelioniø berniukai gráþ-
ta net paragavæ vynelio ar alaus...
– Taigi lenkai pageidauja mokytis lietuviðko-
se mokyklose, bet per deðimt pastarøjø metø Vil-
nijoje uþdarytos 73 lietuviðkos mokyklos ir tik 28
lenkiðkos? Kur èia ðuva pakastas?
– Joks ðuva èia nepakastas. Imkime, kad ir
Ðalèininkø rajonà – lenkai èia sudaro aðtuonias-
deðimt procentø gyventojø. Tad jø vaikø yra dau-

119
giau, o lietuviø kasmet maþëja. Taigi per pra-
ëjusius deðimtmeèius ðito kraðto sulietuvinti ne-
pavyko. Dabar vyksta prieðingas procesas, ir tai
reiktø sveikinti – lenkai leidþia savo vaikus á lie-
tuviðkas mokyklas ir noriai jose mokosi, nes ma-
to perspektyvà. Neatimkime jos.
– Bet, girdëjau, lietuviukai ir jø tëvai ne itin
tuo patenkinti – mokytojas turi daugiau dëmesio
skirti lenkiukui, pirmiausiai, kad ðis iðmoktø lie-
tuviðkai, o nuo to nukenèia lietuviukas – jis jau
nebegauna tiek þiniø, kiek turëtø gauti norma-
lioje vienkalbëje mokykloje.
– Be abejo, pasitaiko visokiø problemø, bet
jos juk nesunkiai iðspræstinos, tik reikia pagal-
voti, kaip spræsti. Mums, Lietuvai, turëtø bûti
svarbu, kad lenkai iðmoktø gerai lietuviø kalbà,
baigtø aukðtàjá mokslà ir dirbtø Lietuvai, kuri
irgi yra jø Tëvynë kaip ir tau, ir man.
– Bet ðtai dabartinis Lenkijos prezidentas yra
per televizijà pasakæs, kad Vilnius ir Lvovas yra
lenkø miestai. Tai tam tikruose lietuviø sluoks-
niuose sukëlë nesveikø minèiø, kurios nepadeda
spræsti lietuviø-lenkø problemas, valdþios vyrai to
pasakymo nebandë aiðkintis ir komentuoti – tarsi
praleido pro ausis. Vietiniams lietuviams ten pri-
menama – „Èia yra Lenkijos þemës“.
– Politinës putos, be abejo, turi reikðmës. Prie
to dar galiu pridurti, kad Ðalèininkø meras ir visi
seniûnai rajone yra deleguoti nuo Lenkø rinki-
mø akcijos. Taigi lenkai. Kita medalio pusë – di-
delá palaikymà ðita lenkiðka valdþia gauna ið met-
ropolijos, tai yra ið Lenkijos. Tai, þinoma, yra

120
pagirtina ir suprantama – valstybë turi rûpintis
savo tautieèiais, ypaè jaunàjà karta. Lenkija tai ir
daro. Todël lenkø mokyklos yra daug turtinges-
nës uþ lietuviðkas, nes lietuviðkos iðlaikomos vien
ið biudþeto, o lenkiðkos, be biudþetiniø lëðø, dar
gauna pinigëliø ir ið metropolijos. Lenkai, pavyz-
dþiui, savo vaikus mokyklose maitina veltui – to
nepasakysi apie lietuviø moksleivius. Lenkai pla-
tina nemokamai Lenkijoje leidþiamus þurnalus.
Lietuviðkose mokyklose sulûþusios këdës, nere-
montuoti tualetai, kiauri stogai – lenkø mokyk-
los tvarkingesnës. Vadinasi, mes, lietuviai, esame
blogesni ðeimininkai, ir ðito savo darbais net ne-
bandome paneigti.
– Darai iðvadà, kad Lietuva nesirûpina savo
pilieèiais buvusiame lenkø okupuotame kraðte,
nors turëtume ið visø jëgø bet kokiomis civilizuo-
tomis priemonëmis lietuvinti ðá kraðtà.
– Ið tikrøjø susidaro toks liûdnas vaizdas. Su-
gebame tik laikas nuo laiko parëkauti, surengti
kokià nors politinæ akcijà, o jei prabilti vieðai –
tai tik puse burnos, kad, neduok Dieve, kaþkas
ims ir mus ne taip supras. Kaip, beje, ir visoje
Lietuvoje. Valdþia atitrûkusi nuo savo þmoniø,
nuo savo tautos, nuo savo apaèiø. Ðiuo atveju –
nuo tø þmoniø, kurie juos iðrinko á valdþià. O
Lenkø rinkimø akcija nëra atitrûkusi. Ji tarnauja
tiems þmonëms, kurie juos rinko ir kurie gyvena
toje Lietuvos teritorijoje, kuri vadinama Vilnija.
Bet, pasirodo, ir jie jau apsibrido. Lenkai, mato-
te, nori lietuviðkø mokyklø, lenkø vaikai raðo laið-
kus mûsø Prezidentui, praðydami, kad lietuvið-

121
kos mokyklos nebûtø uþdarinëjamos, kad jos
funkcionuotø ir kad jie jose galëtø mokytis.
– O mûsø vyriausybë sprendþia visai kità pro-
blemà – kokiu druku raðyti lenkiðkas pavardes…
– Mûsiðkiai nuo visø realiø problemø susira-
do priedangà – atsiet, negalima bloginti politiniø
santykiø su Lenkijos valstybe. Lyg tai, kad savo
valstybëje rûpiniesi savo tautieèiais, turi bûtinai
bloginti santykius su Varðuva. Atrodo, kad neið-
bridome ið tarpukario metø ir skaudþiø to meto
problemø. Matyt, mûsiðkius bus iðgàsdinæs tasai
Lenkijos prezidento ikirinkiminis pareiðkimas apie
Vilniaus priklausomybæ Lenkijai – ims, matai, ir
pareikalaus lenkai Vilniaus kraðto…
– Nei ims, nei pareikalaus. Absurdø absurdas.
Metropolija yra metropolija, o tautinës maþumos
yra tautinës maþumos. Visi turi vietà po ðia sau-
le, tik reikia þiûrëti, kad tos saulës kaþkas nepasi-
gvelbtø daugiau.
– Juk viskas labai aiðku: visi tie, kurie gyvena
mûsø teritorijoje, pirmiausiai yra Lietuvos pi-
lieèiai – ir gudai, ir lenkai, ir rusai, ir èigonai.
Visi jie turi rinkimø teisæ ir eina balsuoti uþ lie-
tuviðkà valdþià – uþ tà valdþià, kuri turi ginti jø
interesus. Kai ðito abipusio dialogo nëra, yra blo-
gai, todël reikia ieðkoti prieþasèiø, kodël taip nu-
tiko. Lenkø iðrinkta valdþia lenkø daugumos te-
ritorijoje, ðiuo atveju, lyg ir nesirûpina lenkø pro-
blemomis ir palieka jas kaþkam spræsti, nors
spræsti turëtø patys – tarkime, uþdaryti Tetënuo-
se lietuviðkà mokyklà ar neuþdaryti, kad lenkø
vaikai galëtø jà lankyti èia pat, o ne bûti veþami

122
á Eiðiðkes? Mûsø gi uþdavinys turëtø bûti – kur
yra lietuviø, mokyklos neuþdaryti, nes mokyk-
la yra ne vien mokymo, bet ir kultûros þidinys.
Uþdarysime mokyklà – iðvaþiuos mokytojai, ir
toj vietoj liks kultûrinë nykuma. Negi mes to-
kie trumparegiai, kad ðito paprasto dalyko ne-
suprantame? Tuo labiau, kad yra lenkø vaikø,
kurie nori lietuviðkà mokyklà lankyti. Neuþge-
sinkime to kultûrinio þidinio.
– O tame þidinyje dabar yra beveik keturias-
deðimt vaikø, ið kuriø devyniasdeðimt procentø –
lenkiukai..
– Kitais metais á ðità mokyklà nori eiti jau
keturiasdeðimt devyni vaikai. Taigi yra augimas.
Ir tokià mokyklà uþdaryti? Mano galva, lietu-
viðkoms mokykloms turëtø bûti daromos kai
kurios nuolaidos. Kad ir dël vaikø skaièiaus. Juk
mes esame tø mokyklø ðeimininkai, mes nori-
me, kad ðis kraðtas lietuvëtø – tad ir lietuvinki-
me já. Uþtenka, kad nutautës toji lietuviø dalis,
kuri per pastaràjá deðimtmetá iðvaþiavo á Vaka-
rus, ten ilgam apsistojo ir neturi kur leisti mo-
kytis savo vaikø, todël moko juos tenykðtëse mo-
kyklose, taigi visai ne lietuviðko raðto. Vadinasi,
mûsø, lietuviø, jau maþëja, ir ateityje, regis, ma-
þës dar sparèiau.
– Lenkø valdþia Ðalèininkuose skriaudþia lie-
tuvius ar ne?
– Pakanka þvilgterti á oficialøjá mokinio krep-
ðelá, kurá mokiniams skiria mûsø valstybë. Per-
nai tas krepðelis Tetënø lenkø mokykloje buvo
dvigubai turtingesnis, nei gretimoje lietuviø mo-

123
kykloje, nors lenkø mokykloje mokësi maþiau
vaikø, nei lietuviðkoje. Kaþkodël perskirstant to
krepðelio lëðas, nuo lietuvio moksleivio nupjau-
nama daugiau ir atiduodama lenkui…
– Tai ne vien metropolijos nuopelnas, kad len-
kø mokyklos turtingesnës?
– Taip iðeina. Lietuviai yra skriaudþiami.
– Ir nei Ðvietimo ir mokslo ministerija, nei
Vilniaus apskrities administracija nepanaikino ði-
tos savivalës? Kodël? Þinojo ir neatitaisë. Nupjau-
na lëðas nuo lietuviø ir atiduoda lenkams.
– Jau sakiau – mûsø valdþia bijo gadinti vals-
tybinius santykius su Lenkija.
– Betgi tokia nelygybë tik dar labiau nustato
lietuviukus prieð lenkiukus?Juk vaikai viskà mato.
– Taip, vaikai tokià nelygybæ mato – mato
ir suaugusieji, bet toleruoja. Ir tai yra labai blo-
gai. Ðitaip bræsta naminis nacionalizmas. Prie dar
pridëkime, kad lietuviui darbininkui „Maþeikiø
naftoje“ mokama maþiau, nei tos paèios kvalifi-
kacijos lenkui, gauname labai nesveikà reiðkiná.
To jau nepavadinsi atsitiktinumu. Tai jau gali-
ma pavadinti tendencija.
– Bet gráþkime á Tetënus, nes nuëjome per to-
li. O kaip su lenkø mokykla toje gyvenvietëje?
– Per toli nenuëjome – esame savo gimtaja-
me kraðte. Lenkø mokykla Tetënuose palieka-
ma – ji yra daroma Eiðiðkiø gimnazijos filialu,
joje bus ir paruoðiamoji grupë. Iðeina, kad lietu-
viðka mokykla, á kurià pageidauja eiti ir lenkø
vaikai, bus sunaikinta, o dirbtinai palikta lenkø
mokykla. Politiðkai tai skamba labai ádomiai –

124
lietuviø kalba ið to kraðto lyg ir stumiama lauk…
– Ir vël nuobodþiai kartoju: „O kà veikia mû-
sø valdþia?“
– Ir vël nuobodþiai atkartoju: „Nieko neda-
ro“. Prieðingu atveju situacija bûtø kitokia.
– Kam mums tokia valdþia, kuri nieko neda-
ro savo tautieèiø labui?
– Lenkø vaikai raðo mûsø prezidentui, tas nu-
vaþiuoja á vietà, pasiðneka ir vaþiuoja namo – it
ið pirðlybø. O lietuviai tuose kraðtuose jauèiasi
antrarûðiai, tarsi mes, lietuviai, o ne lenkai èia
bûtø tautinë maþuma. Ið Lietuvos mokyklø lie-
ka tik skambûs pavadinimas – sakykime, Lietu-
vos Didþiojo Kunigaikðèio Algirdo Maiðiagalos
vidurinë mokykla, o toje prakilnioje mokyklo-
je vienas kompiuteris tenka beveik trylikai mo-
kiniø, o lenkiðkoje – tiktai keturiems vaikams.
Prakilniojoje mokykloje mokiniai kai kurioms
reikmëms gauna dvigubai maþiau litukø nei len-
kø mokykloje.
– Kodël Lietuvoje ðitaip skriaudþiami lietu-
viø vaikai?
– Á tai gal ir atsakys mûsø grupë, jei jai bus
leista atsakyti, taèiau tø vaikø likimas priklauso
ne nuo mûsø – priklauso nuo ðalies ðeimininkø,
kurie, man rodos, tik vaidina ðeimininkus, o yra
vasalai ar baudþiauninkai, todël visi jiems lipa
ant sprando.
– O jie lyg ir patenkinti, kad tautiniø maþu-
mø atstovai lyg tyèiodamiesi ið mûsø ironiðkai
traukia: „Lietuva – Tëvynë jûsø“…
– Mes turëtume bûti daug oresni ir princi-

125
pingesni. Turëtume. Nes tik su oriais ir princi-
pingais pasaulis kalba oriai ir principingai. Kai
mums á akis ðypsosi, susimàstykime – kodël jie
ðypsosi?
– Kokia nauda ið tos iðvykos, apie kurià èia
kalbëjomës?
– Grupës pirmininkas Egidijus Klumbys pa-
raðë raðtus apie situacijà to regiono mokyklose
ðalies Prezidentui ir ðvietimo bei mokslo minist-
rei, kad bûtø iðsaugota lietuviðka mokykla Te-
tënuose.
– Taigi toliau vyksta raðtø karas?
– Toliau vyksta raðtø karas…
2007 06 07

126
Treèdalis atkàstos Lietuvos
– Uþsienio ekspertai jau pranaðauja, kad po
dvideðimties metø Lietuva neturës ið ko mokëti
pensijø savo senoliams, o Seime politinis ðtilis, gy-
venama ðiandiena, bûsimos Lietuvos problemos
nenagrinëjamos, o jei kokia problema ir palieèia-
ma, tai tik apgraibomis, nesigilinat á esmæ, taigi
ðliauþiojame problemø pavirðiumi, atsiduodami
likimui, o ne griebiame já uþ ragø , taigi ne gyve-
name, o durstome gyvenimà, gesindami lokali-
nius gaisrelius ir lopydami politiniø kelniø skyles.
– Ið tikrøjø – taip. Liûdna, taèiau taip. Lie-
tuvoje gyventojø tankis smarkiai maþëja. Tai visø
pirma susijæ su neásivaizduojamo dydþio emig-
racija, kurios tikrøjø mastø neþinome. Lietuva
per savo tûkstantmetá nëra ðitaip paniðkai bëgu-
si ið Lietuvos kaip dabar. Oficialiai ið Lietuvos
jau pasitraukë beveik pusë milijono gyventojø.
Ið esmës – jaunimas. Seni þmonës laikosi ásikibæ
á savo butà, savo þemës lopinëlá, kuris juos mai-
tina. Bûtø jaunesni – ir jie bëgtø. Toks nevyku-
siø ekonominiø ir politiniø reformø tikrasis re-
zultatas, kurio pasekmiø dar negalime nusakyti,
tik aiðku viena – jei ið kraðto bëga jaunimas, tas
kraðtas neturi ateities, nes jo ateitis emigravusi.
Taigi turime emigrantø Lietuvà. Ðiandien nëra
institucijos, kuri galëtø pasakyti, kiek ið tikrøjø

127
jø turime – tø emigrantø. Neoficialûs duome-
nys, sako þinovai, yra triskart didesni nei oficia-
lûs. Vadinasi, ið Lietuvos jau pasitraukë treèda-
lis Lietuvos?
– Bet juk dalis praturtëja ir gráþta?
– Èia irgi pilka iliuzija, taigi norima priima-
ma uþ esamà. Tai daro politikai, uþglaistydami
savo blogo darbo pëdsakus. Taip, gráþta, bet gráþ-
ta ir vël iðvaþiuoja. Jie viena koja Lietuvoj, kita
– toli uþ jos sienø, kur gyventi geriau, nors ge-
rumas irgi sulig þmogumi. Taigi tie gráþtantys
yra tik imigrantai – jie èia pailsi ir vël iðvaþiuoja.
Jie jau paukðèiai besparniai. Tëvynës sàvokos jau
nebëra. Tëvynë ten, kur gerai, o gerai ten, kur
daugiau moka, nes þmogui reikia gyventi ir pra-
gyventi.
– Kodël Lietuvoje nemoka?
– Tie, kurie turi mokëti, trokðta staigiai pa-
sidaryti milijonieriais, o tapæ milijonieriais kul-
virsèiomis skuba á milijardieriø luomà. Jie nie-
kada nematë, nemato ir nematys þmogaus – jie
mato tiktai lità, dolerá ar eurà, bet ne Lietuvà ir
lietuvá. Lietuva jiems tarp kita ko. Lietuva jiems
kokia nors graþi paeþerë, koks nors þemës lopi-
nëlis prie jûros ar upës vingio. Lietuva jiems ne
þmogus, be kurio, suprantame, nebus Lietuvos,
o bus tiktai teritorija.
– Kodël atsitiko ðitaip, kad lietuvis nulietuvë-
jo, nors uþsimerkæs dar ið áproèio gieda: „Lietuva
– Tëvynë mûsø“?
– Ðiandien pagrindinë vertybë tapo pinigas, ne-
svarbu, koks jis – doleris, euras ar litas. Kitos ver-

128
tybës per tuos septyniolika nepriklausomybës me-
tø savaime iðnyko. Kaip amþiø bëgyje dinozau-
rai, ið kuriø liko tik drieþai. Taigi ið visø vertybiø,
kuriomis didþiavosi tauta ir tuo buvo stipri, liko
tik pinigø troðkulys. Jie traukia ir vilioja. Airijoje
viena darbo valanda – vos ne devyni eurai. Ten ir
didþiausia lietuviø trauka. Lietuvoje, gaila, ðito-
kios ekonomikos nebuvo sukurta.
– Todël tie, kurie turëjo jà sukurti, reikalauja
sau rentos iki gyvos galvos. Pirmieji to pareikala-
vo taip vadinami signatarai, dabar jø pëdomis
pasekë valdþioje esantys socialdemokratai ir kito-
kia politinë Seimo smulkmë.
– Vienintelë mûsø partija grieþtai pasisakë
prieð tokias neuþtarnautas privilegijas.
– O ðitokià palaimingà oazæ, kokia yra Airi-
joje, galima buvo susikurti ir Lietuvoje? Juk Airi-
ja visai netolimoje praeityje buvo toksai pat skur-
dus kraðtas kaip Lietuva, bet tauta susitelkë ir pa-
darë stebuklà, kuriuo stebisi ne tiktai Europos Sà-
junga, bet ir visas pasaulis.
– Tauta pati nesusitelks, tautà turi kaþkas su-
telkti. O kas telks tautà Lietuvoje? Konservato-
riai, socialdemokratai? Ar yra Lietuvoje valsty-
bës vyras, apie kurá imtø telktis tauta? Toks bus
tuètuojau nuðvilptas ir suëstas. Airijos preziden-
to lange, pasakoja, dienà-naktá ðvieèia þiburys,
kvieèiantis tautà gráþti ið pasaulio á savo gimtuo-
sius namus – Airijà. O Lietuvoje tik atkûrus ne-
priklausomybæ ið emigrantø buvo atimta Lietu-
vos pilietybë, tai yra iðsaugoti per okupacijø me-
tus pasai ir iki ðiol mûsø tarpukario emigrantai

129
negali turëti dvigubos pilietybës, nors tà piliety-
bæ dalijome kaip iðmaldà ubagams ávairiems per-
ëjûnams. Uþsienio lietuviai nebuvo pakviesti á
Lietuvà dirbti savo tëvynës labui, o kurie atva-
þiavo buvo priversti emigruoti atgal.
– Tarp kitø ir ilgametis VLIKO pirmininkas,
o vëliau Seimo narys daktaras Kazys Bobelis.
– Ið jo staèiai buvo tyèiojamasi, ir þmogus,
neapsikentæs patyèiø, atsisakë ðiandieninio Sei-
mo nario mandato, ir tai buvo priimta kaip na-
tûralus dalykas – esi, emigrante, mums nereika-
lingas. Esi Lietuvoje tik imigrantas, o ne jos pi-
lietis, kuriam ðirdá skauda, matant neteisybæ ir
darant tai, ko neturëtø bûti daroma.
– Pritapo tik prisitaikëliai.
– Kaip ðauksi, taip ir atsilieps – sena mûsø
iðminèiø iðvada. O doro ðaukimo juk nebuvo.
Buvo baimë, kad kas nors protingesnis ið uþjû-
rio neuþimtø kokio nors posto. Taip lietuviø
emigrantø kapitalas ir nesisuka Lietuvoje, o jie
ir sukasi, tai suka ne Lietuvos ekonominius ma-
lûnus, bet privaèius, netgi grupinius. Uþtenka
prisiminti, kas konsultavo liûdnai pagarsëjusá
„Viljamsà“, ir kà tas konsultavimas davë Lietu-
vai. O Airijoje airiø kapitalas sukasi valstybës vi-
duje ir daro stebuklus. Juk tai nacionalinis kapi-
talas. Ðtai kodël tokia emigracija ið Lietuvos, ðtai
kodël Vakarai prognozuoja, kad po dvideðim-
ties metø Lietuvoje nebus ið ko mokëti pensijø.
– Mane sukrëtë kitas dalykas – mûsø neatspa-
rumas, mûsø skystablauzdiðkumas, mûsø susitai-
kymas su muþiko padëtimi, pasakyèiau – mûsø aklas

130
verþimasis á nutautëjimà. Mes uþmirðome, kad esa-
me lietuviai ir labai greitai tapome pasaulio pilie-
èiais. Kai mûsø respublikos Vaiko teisiø apsaugos
kontrolierë Rimantë Ðalaðevièiûtë susirûpino lie-
tuviukø padëtimi Airijoje, tai Lietuvos bulvarinë-
je (variniø bulviø?) spaudoje pasirodë tokie anoni-
miniai perliukai: „O kad Airijos mokykloje lietu-
viðkai negalima ðnekëti – tiesa, bet tai teisinga“,
„Ir teisingai daro airiai. Að savo vaikams ið viso uþ-
draudþiau kalbëti lietuviðkai“. Tie þodþiai, susi-
darë áspûdis, priklauso lietuvëms motinoms…
– Emigracija veda á nutautëjimà. Ypaè tokiø
neatspariø tam tautø, kokie esame mes, lietu-
viai. Èia turëtume pasimokyti ið lenkø. Að jau
nekalbu apie rusus. Mes – prisitaikëliø tauta.
– Gal neuþsiiminëkime saviplaka, nors tai ne
pro ðalá. Gráþkime prie temos – lietuviø iðëjimas
ið Lietuvos. Juk ne vien emigracija èia kalta. Yra
ir kitokiø dalykø, kurie turëtø priversti valdþios
vyrus ir moteris rimtai susimàstyti.
– Turi galvoje gimstamumo maþëjimà? Taip,
nuo devyniasdeðimt antrøjø praeito ðimtmeèio
metø gimusiø vaikø skaièius kasmet maþëja. Jei
1995 metais gimë 41 195 kûdikiai, tai 2005-
aisiais jau tik 30 568 arba 10 667 vaikais ma-
þiau, nei prieð deðimtá metø. Tas nuolatinis gims-
tamumo maþëjimas labai skaudþiai atsilieps mû-
sø ûkiui ir apskritai mûsø gyvenimui. Jau dabar
uþdarinëjamos kaimo mokyklos, o mokykla juk
ne vien mokymo ástaiga, bet ir kultûros centras
toje vietovëje. Vadinasi, gæsta lietuviðkumo þi-
burëliai. Maþiau ðiandien gimsta vaikø – ma-

131
þiau turësime ðeimø po dvideðimties-dvideðimt
penkeriø metø, o maþiau ðeimø – maþiau ir vai-
kø. Taigi labai aiðki kryptis – Lietuva, kaip tau-
ta, nyksta. Ir ne vien emigracija èia kalta…
– Bet ir emigracija èia kalta. Juk emigruoja ne
pensininkai – emigruoja jaunimas. Jie Vakaruose
kuria ðeimas, jose gimsta vaikai, bet jei jau ne
lietuviai – jie jau, sakysime, airiai, taigi Airijos
pilieèiai, ir tos pilietybës jie neturës teisës atsisaky-
ti, o Lietuva jiems antros pilietybës nesuteiks, nes
tokius ástatymus yra sukûrusios jà valdþiusios po-
litinës daugumos. Taigi tëvai – lietuviai, o vai-
kai jau ne lietuviai, o jei jø motinos tokios, ku-
rios draudþia savo vaikams kalbëti lietuviðkai…
– Todël turime tai, kà turime. Lietuva smar-
kiai sensta ir nyksta, nes mûsø aptariamu laiko-
tarpiu kasmet lietuviø gimsta vis maþiau ir ma-
þiau, negu mirðta. Tik du skaièiai, kurie rodo
tendencijà: jei devyniasdeðimt penktaisiais mirë
4 111 daugiau, nei gimë, tai du tûkstanèiai penk-
taisiais mirë jau 12 958 daugiau nei gimë. Ten-
dencija aiðki. Beje, devyniasdeðimtaisiais, tai yra
pirmaisiais nepriklausomybës metais gimusiø ir
mirusiø santykis dar buvo normalus: gimë 56
868, mirë 39 760. Sekanèiais metais gimë 56
219, o mirë jau 41 013. Matyt, turëjo átakos
politinës sistemos pasikeitimai, atsiradæs nedar-
bas, nesantaika, þmoniø tarpusavio santykiø pa-
blogëjimas, þmoniø kirðinimas, o tai vedë prie
saviþudybiø. Taigi juridinæ mirties bausmæ pa-
naikinome, o gyvenimo sàlygas, vedanèias prie
saviþudybiø, pakeisti nesugebëjome, ir mirties

132
bausmæ pakeitë saviþudybës. Dutûkstantaisiais
metais ðimtui tûkstanèiø gyventojø Lietuvoje jau
teko 44 saviþudybës, ir Lietuva buvo pavadinta
saviþudþiø kraðtu. Skaudþiausia, kad jau þudosi
vaikai. Taigi mûsø kraðto ateitis. Vadinasi, auga
neatspari sunkumams tauta.
– Ar ðitokia demografinë padëtis tik Lietuvoje?
– Mes ápratæ guostis, kad ne vien pas mus
blogai. Reikia atsisakyti ðito. Negalima lygiuo-
tis á paskutinius, reikia lygiuotis á tuos, kurie prie-
kyje. Lygiavimasis á paskutinius – kapitulian-
tiðkas. Tai nevilties simptomas. Taip, yra krað-
tø, kur blogiau. Vidutiniðkai Europos Sàjungos
ðalyse ðimtui tûkstanèiø gyventojø tenka 20 sa-
viþudybiø, taigi dvigubai maþiau nei Lietuvoje,
Rusijoje – 39, Estijoje – 33, Vengrijoje – 32.
Ten þmonës, matyt, atsparesni stresams ar ma-
þiau jautresni nei mes. O gal minëtuose krað-
tuose geresnis vidinis psichologinis klimatas? Gal
stipresnës ðeimos? Gal þmonës maþiau susveti-
mëjæ? Þmogus gyvenime turi jausti brolio, drau-
go, bièiulio petá, ir tokiu pat broliu, draugu ir
bièiuliu bûti kitam þmogui. Turime kurti ðito-
kià visuomenæ. Bet ar kuriame? Kuriame neapy-
kantà þmogui, kuriame nepasitikëjimo atmosferà
þmogumi. Tokia visuomenë tik egzistuoja, bet
ne gyvena. O jei kalbësime apskritai, tai Þemës
gyventojø laukia nelinksmas likimas – progno-
zuojama, kad 2025 metais pasaulyje bus du kar-
tus daugiau seneliø nei vaikø. Lietuvoje tas san-
tykis gali bûti dar didesnis.
– Taigi bus dvigubai daugiau laidotuviø nei

133
vestuviø ar krikðtynø.
– O jei maþiau kraðte jaunimo, taigi dirban-
èiøjø, tai seneliø, turiu galvoje pensininkus, si-
tuacija nebus pavydëtina. O tie seneliai juk bû-
sime mes…
– Tai gal socialdemokratai yra teisûs, sugalvo-
jæ Seimo nariams rentas iki gyvos galvos?Bent vie-
na kategorija lietuviø gyvens padoriai?
– Vaikø sàskaita?
– Pinigai nekvepia. Tik rankos, kurios juos
laiko…
– Ne apie pinigus ðiandien reikëtø Seime kal-
bëti – apie esminius dalykus, prie kuriø, atrodo,
bijome prisiliesti. Bet jie yra ir nuo jø nepabëg-
sime. Reikia kalbëti apie valstybæ, kuri yra mû-
sø ir be kurios mes negalime gyventi. Bet kaþ-
kodël apie jà maþiausiai kalbame – kalbame apie
grupinius ir net asmeninius kai kieno interesus,
net ástatymus priimame vienam þmogui, uþ to
þmogaus nematydami þmoniø. Taip per septy-
niolika nepriklausomybës metø ir netekome
treèdalio Lietuvos.
2007 06 21

134
Didþiosios Britanijos karalienë pasi-
piktinusi – nerimsta Londone darbinin-
kai. Ko jie nori? – klausia ji Ministrà
Pirmininkà. Neturi ko valgyti, – sako
jai Ministras Pirmininkas. Jei neturi ko
valgyti, tegu valgo duonà su sviestu, –
atsako jam karalienë.
Toks mano pirmas iðgirstas anekdo-
tas.
Taigi skurdo riba. Kaip ir kodël ji
atsiranda? Kaip jà panaikinti? Ar ap-
skritai ámanoma jà panaikinti?

Teoriðkai – arklys,
praktiðkai – neatsikelia…
– Kalbama apie pasaulyje sparèiai prie mili-
jardo artëjanèio badaujanèiø þmoniø skaièiø.Dar
kalbama – kad toji badaujanèiøjø armija kas-
met pasipildo keturiais milijonais þmoniø. Taigi
kiekvienais metais kiek didesnë uþ Lietuvà ðalis
nebeturi ko valgyti. Iðgirdau per televizijà dar di-
desnæ naujienà – Didþiojoje Britanijoje dvide-
ðimt procentø gyventojø atsidûræ prie skurdo ri-
bos. Ásivaizduoji – Didþiojoje Britanijoje kas
penktas þmogus yra skurdþius!

135
– Lietuvoje tokiø maþdaug apie aðtuoniolika
procentø. Bet juk skurdþius skurdþiui nelygu.
– Iðeitø – mes gyvename geriau uþ britus?
– Prisimink anekdotà apie Didþiosios Brita-
nijos karalienës duonà su sviestu. Britanijos skur-
dþius Lietuvoje bûtø laikomas turtuoliu ir prieð
já Gediminas Kirkilas, iðsitraukæs ið burnos pyp-
kæ, ið toli nusikeltø kepurëlæ. O kinas ar vietna-
mietis su gera ryþiø sauja praminta visà dienà ir
laiko save soèiu. Taigi yra santykinë skurdo ri-
ba, ir yra absoliutus skurdas. Beje, absoliutus
skurdas Lietuvoje kasmet didëja, ir tai yra mûsø
valstybës tragedija.
– Kalbëdami apie skurdà, mes paprastai gal-
voje turime tik maisto produktus – atseit, jei þmo-
gus pavalgæs, tai jis dar ne skurdþius. Atsimeni
anekdotà, kaip pasaulio dailininkai pieðë badà?
Anglas nupaiðë duonos riekæ su sviestu, prancûzas
– prakiurusá vyno butelá, o rusas – uþvoratinkli-
jusá uþpakalá…
– Pavalgæs þmogus gali bûti ir skurdþius, ir
ne skurdþius. Ar skurdþius, jei uþdirbi tik duo-
nai? Lietuvis juk vidutiniðkai pravalgo maþdaug
treèdalá savo pajamø – daugiau nei mûsø kai-
mynai estai ir latviai. Tai vidurkis. O maþai uþ-
dirbantys lietuviai? Jiems ir maistui neuþtenka
to, kà uþdirba. Taigi pravalgo visà savo gyveni-
mà ir to gyvenimo ateitá.
– Ar þmogus dël to kaltas?
– Kalta sistema, kurios sistema ir nepavadin-
si. Sistema turi maitinti þmogø. O jei nemaiti-
na? Þmogus bëga ið tos valstybës arba daro re-

136
voliucijà. Lietuva kol kas bëga ið savo valstybës,
nes pragyvenimas kasdien brangsta. Natûralaus
sviesto kilogramas jau kainuoja daugiau kaip dvi-
deðimt litø. Á rinkà plûsta maisto surogatai. Pa-
vasario bulviø kilogramas kainavo tiek pat, kiek
obuoliai ar bananai. O valgyti norisi kasdien.
Mûsø uþsienio politika tokia, kad pasaulis ste-
bisi – Gedimino Kirkilo ir jo satelitai vyriausy-
bë daro viskà, kad energetikos ðaltiniai brangtø.
To nedaro në viena valstybë. Mes lyg ir neturi-
me interesø. Mes giname ne savo tautos, o kaþ-
kieno kito interesus.
– Buvo praneðta – ðiemet prekybininkai su-
kaupë dvideðimt milijonø litø pelno daugiau, nei
pernai…
– O kieno sàskaita sukaupë – nepraneðta? Þi-
noma, pirkëjø sàskaita, tai yra duonos valgytojø
sàskaita. Prekybininkø pelnai neriboti, jø alkis mil-
þiniðkas ir neþabotas. Mûsø prekybininkai jau ver-
þiasi ið Lietuvos – stato komfortines parduotuves
uþsieniuose. Ið ko? Ið Lietuvoje sukaupto pelno.
– Neverskime visko ant prekybininko. Þvilgter-
kime á savo valstybæ. Kokias pragyvenimo ribas ji yra
nustaèiusi? Net juokinga. Ðtai minimalus gyvenimo
lygis – ðimtas trisdeðimt litø. Tai atviru tekstu sako-
me pasauliui.Pabandyk pragyventi, þmogau, ið ðim-
to trisdeðimties litø! Ið ðimto trisdeðimties anuometi-
niø rubliø – taip, sutinku. Bet ið tos menkos saujelës
litø? To ðimto trisdeðimties uþtenka tik vienam uþ-
ëjimui á maisto parduotuvæ.
– Socialinës apsaugos ir darbo ministerija yra
apskaièiavusi, kad þmogus mënesá gali pragyventi

137
uþ 236 litus ir 56 centus. Matot, nepaprastai tiks-
liai paskaièiuota – baltøjø centø tikslumu. Toks,
vadinasi, yra þmogaus minimalus prekiø ir pa-
slaugø krepðelis.
– Taigi ðitiek turi uþtekti ne vien prasimaitini-
mui, bet ir bûsto iðlaikymui, ir drabuþiui, ir avaly-
nei, ir kinui, ir teatrui. Kodël tokie juokingi, tolimi
nuo realybës mûsø valdþios vyrø ir moterø skaièia-
vimai? Jie vis dar stato komunizmà, kurá turëjom
pastatyti iki praeito amþiaus aðtuoniasdeðimtøjø me-
tø? O gal todël, kad maþesni minimumai – ma-
þiau ir skurstanèiø? Taigi gyvename kreivøjø veid-
rodþiø karalystëje? Anot lietuviø liaudies patarlës,
teoriðkai – arklys, praktiðkai – neatsikelia?
– Vienas þmogus ið tokiø pinigø jokiu bûdu
nepragyvens. Jei ðeimoje ðitiek uþdirbanèiø yra dau-
giau – ðiaip ne taip. Taèiau tu neperki jokiø rûbø,
turi patá maþiausià butà, koks tiktai gali bûti, ap-
ðildai tà butà malkomis, o ne dujomis, visai ne-
naudoji elektros– taigi gyveni kaip aborigenas.
Ið tokiø pinigø gali pragyventi vasarà kolek-
tyvinio sodo bûdelëje, kai uþ lango morka, ko-
pûsto galva ir bulvë…
– O þiemà imi virvæ ir laikinai pasikari, idant
nemenkintum valstybës ávaizdþio, kurio propa-
gandai iðleidþiami milijonai? Toksai festivalis ne-
toli Baltarusijos sienos kaðtavo ar ne tris milijo-
nus litø – beveik milijonà tam politiniam nieka-
lui iðmetë konservuotoji Gedimino Kirkilo vyriau-
sybë. Nemokinkim kitø gyventi – patys mokyki-
mës gyventi.
Kitais þodþiais tariant,neskubëdami gráþtame á

138
balanos gadynæ – avi vyþomis, pasiðvieti skalomis,
iðsiverdi savaitei kopûstienës ir srebi jà, kol iðsrebi vi-
sà katilà. Ir tai – nepriklausomoje mûsø Lietuvoje,
kurios prezidentûroje – auksiniai unitazai?
– Kaip pas bet koká nevykëlá ðeimininkà –
vienas galas dega, kitas galas smilksta.
– Nes malkos þalios…
– O baisiausia tai, kad su ðitokia situacija jau
susitaikëme. Girdi, yra pasaulyje skurdþiai ir, va-
dinasi, jø turi bûti – nieko èia baisaus. Skursta
toksai senukas menkame savo kambarëlyje, ren-
ka butelius, alaus skardines, parduoda, nusiper-
ka duonos abiðalæ, arbatos iðsiverda ar tiktai karð-
to vandens, nes arbatþolëms pinigo neuþtenka,
kartais butelá nusiperka ar nukniaukia, iðgeria va-
kare, uþsirûko guoly, visus savo vargus pamirðæs
uþmiega – ir uþmiega amþinai. Daþnai skaitome
– gaisrininkai rado sukniubusá prie durø pade-
gëlá, ir medikai nieko padëti nebegalëjo…
– Ir valstybei rûpestis nukrito nuo peèiø – vie-
nas vargðas savo skurliais nebebadys poniðkø akiø.
Taigi toks minimalus gyvenimo lygis.
– Nuo tos ribos, beje, ir atliekamas skurdo
skaièiavimas – tas valdþios nustatytas pragyve-
nimo minimumas neturi jokio ryðio su savo pa-
vadinimu. Kaþkoks sveiku protu nepaaiðkina-
mas reliktas.
– Kaip mûsø Konstitucijoj nemokamas gydymas
ir nemokamas mokslas ar tas nemirtingasis Artûro
Paulausko – „Mums rûpi kiekvienas þmogus“.
– Ne vien Artûro Paulausko…
– Kodël mes turime ðitokià keistà situacijà vals-

139
tybëje – oficialiai gyvename geriau nei Danija, o
absoliutus skurdas apnikæs kas penktà mûsø vals-
tybës gyventojà?
– Ásiþiûrëkime, kas mus valdo? Ir apskritai, kas
valdo Lietuvà nuo pirmøjø nepriklausomybës me-
tø? Lietuvà valdo konservatoriai, ir visai nesvarbu,
kas yra Ministras Pirmininkas ar Prezidentas. Val-
do konservatoriai. O konservatoriai visada buvo,
yra ir bus stambiojo kapitalo atstovai. Taip yra ne
tik Lietuvoje – taip yra visame pasaulyje. O stam-
busis kapitalas nemato þmogaus. Þmogus jam yra
tik darbo jëga – kaip arklys ar iðakas. Nebepavelki
kojø – mauk ðunims ðëko pjauti. Iðdrásti kelti bal-
sà prieð kapitalistà – marð ið darbo. Uþteko vieno
marketingo kasininkëms paskelbti streikà – ir vie-
na po kitos buvo iðpraðytos ið darbo. Ar kas nors
jas uþstojo? Ar bent bandë uþstoti? Tarkime, spau-
da, radijas, televizija, valdþia? Niekas! Nes jie irgi
stambiojo kapitalo vergai ir tarnai. Jie irgi ðeriami
ið to paties katilo, kaip ir politikai prieð rinkimus.
– Per rinkimus politikas numeta skurdþiui
konservø dëþutæ ar alaus butelá – ir gauna garan-
tuotà balsà…
– Ar tau tai nekelia siaubo? Kur einame ir
kur nuëjome?
– Nueisim ten, kur nuves mûsø vedlys – taigi
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, ku-
ris, girdëjau, vis dar socialdemokratø partijoje. Jei
socialdemokratai Seimo rinkimus prakið, girdë-
jau, ponas Gediminas pareis á konservatorius, ku-
rie jam paþadëjæ aukðtà partiná postà…
– Jau ðiandien jis toks pat socialdemokratas,

140
koks tu vyskupas ar popieþius. Apskritai ið so-
cialdemokratø liko tik iðkaba kiaurai partijos po-
litinei skylei uþdengti. O juk sena partija, jau
skaièiuojanti savo gyvavimo antrà ðimtmetá, o
ðitaip nuslydo á deðinæ, kad gëda ir þiûrët…
– Kai socialdemokratas uþsivelka konservatoriø
marðkinëlius, jis tampa panaðus á beþdþionæ ar á nu-
ðiurusià papûgà, kuri uþmirðta savo kalbà. Bet pali-
kime tà temà kitam kartui – gráþkime, kaip sako-
ma, namo – prie uþkabintos skurdo temos…
– Kodël konservatoriai remia ðiandieniø social-
demokratø Vyriausybæ? Todël, kad jø klanas turi
ið to naudos. Imkime, kad ir mokesèiø politikà.
Kas daugiausia iðloðë ir toliau iðloðia sumaþinus gy-
ventojø pajamø mokestá nuo 33 iki 27 procentø –
vargðai ar didþturèiai? Tik tie, kurie gauna didþiau-
sias pajamas. Jei norime padëti vargðui, turëtume
ne maþinti gyventojø pajamø mokestá, o didinti
neapmokestinamàsias pajamas.
– Bet milijonieriai ir didþturèiai – ne tiktai
konservatoriai?
– Þinoma. Bet leisk baigti mintá – ðiandien
gali susigràþinti dalá mokesèiø. O kas gali? Ogi
tie, kurie ima paskolas bûstui, mokslui, drau-
dþia gyvybæ, kaupia pinigus ávairiuose pensijø
fonduose, perka kompiuterius ir kompiuterinæ
programà jiems. Kas ta lengvata gali pasinaudo-
ti? Aiðku, ne vargðas – skurdþius kompiuteriø
neperka. O juk per dvejus metus tiems turèiams
gràþinta apie pusæ milijardo litø…
– Turtingam, sakoma, ir Dievas á koðæ spirgø
ádrebia…

141
– O juk tas pusë milijardo litø galëjo bûti
panaudotas vargðams ir daugiavaikëms ðeimoms
ðelpti, o dabar nukrito á kiðenes tø, kuriø ir taip
jau kiðenës gërybiø pilnos. Kita tokia sritis – pri-
dëtinës vertës mokestis, kurá moka vartotojas,
pirkdamas prekæ. Ðaldytai þuviai ir mësai jis –
penki procentai, o duonai, kuri yra pagrindinis
vargðø maistas, – aðtuoniolika procentø. Duo-
nos kaina, tarp kita ko, kasmet didëja ir vargðui
greit bus neprieinama.
– Prisiminkime tarybø valdþios metus – balta ir
juoda duona valgyklose, restoranuose ir kavinëse buvo
veltui. Nusipirkai uþ tris kapeikas stiklinæ arbatos –
ir kirminà numarinai. Beje, duonute kaimas ir mies-
tas ðërë kiaules, eidama á ganyklà perkelti karvutës
ðeimininkë visuomet neðdavosi riekutæ duonos savo
karvutei pamaloninti…
– Ið duonos varydavo naminukæ…
– Smulkusis verslas galëtø þmogø pastatyti ant
kojø…
– Smulkusis ir vidutinis verslas padëtø su-
kurti viduriniàjà klasæ, kuri yra valstybës pagrin-
das. Bet mûsø valstybës dëmesys skirtas tik stam-
biajam kapitalui, nes tik stambusis kapitalas mai-
tina valdþià, o valdþia – stambøjá kapitalà. Taigi
ranka rankà plauna.
– Vël slystelëjome á ðalá. Kalbam apie skur-
dþius, o nepasakom, kokie absoliutaus ir santyki-
nio skurdo parametrai…
– Tiesiai ðviesiai – absoliutûs skurdþiai yra
tie, kuriø pajamos per dienà nesiekia vieno Ame-
rikos dolerio.

142
– Arba maþdaug pustreèio lito? Taigi tas, kuris
per dienà nesurenka ðiukðliø konteineriuose maþ-
daug deðimties buteliø nuo alaus? Jei surenka dvyli-
ka ar penkiolika – jau neabsoliutus skurdþius, taigi
iðkopia á santykiniai skurstanèiøjø luomà?
– Tø absoliuèiø skurdþiø Lietuvoje yra apie
vienas procentas, taigi maþdaug dvideðimt pen-
ki tûkstanèiai mûsø kraðto gyventojø. Taigi vie-
nas stambokas rajonas.
– O pasaulyje yra pustreèio milijardo gyven-
tojø, kurie kasdieniam maistui iðleidþia du dole-
rius, taigi penkis litus. Jie – ne skurdþiai, bet jau
vienà kojà ákëlæ á juodàjà skurdo karalystæ. Tai
skurdþiø rezervas, kuris nemaþëja…
– Vienà kojà ákëlusiøjø á skurdþiø karalystæ yra
ir Lietuvoje. Pagal skurdo rizikos lygá mes esame
atsidûræ tokiø valstybiø sàraðo pabaigoje ir stovi-
me ðalia Airijos, Portugalijos ir Slovakijos.
– Ðalia Airijos? Ten mûsø broliø ir seserø dir-
ba daug – mes iðtempsime Airijà ið skurdo ir pa-
statysime ðalia Rusijos!
– Pirmiausiai reikia iðtempti Lietuvà, kurio-
je, anot Statistikos departamento direktoriaus
Antano Ðemetos, Airijos skurdþius atrodytø kaip
tikras turtuolis.
– Ir kà turëtume daryti? Tiksliau – kà turëtø
daryti visagaliai politikai?
– Artëja Seimo rinkimai. Uþuot raðinëjusi il-
giausias veiklos programas, kiekviena partija,
kandidatuodama á Seimà, turëtø pateikti vieno
punkto rinkimø programà – kaip ji panaikins
skurdà mûsø kraðte. Ið tø visø programø bûtø

143
galima padaryti vienà – generalinæ programà ðiuo
svarbiu ir mûsø valstybei gëdingu klausimu. Juk
tokios programos mes neturime. Mes matome
kiekvienà þmogø – turëtø bûti ne politinis lo-
zungas, bet politinës veiklos pamatas ir visø dar-
bø pradþiø pradþia.
2007 08 28

144
Profesorius Povilas Gylys per televi-
zijà praneðë, kad á Lietuvà gráþta Leo-
nido Breþnevo sàstingio laikai – lydi
mus toks pat kaip sàstingio epochoje
minties seklumas, baimë pasakyti tiesà,
dirbtinë pagarba valdþios elitui, duoto
þodþio nesilaikymas valstybës mastu,
audringi plojimai ten, kur reiktø paty-
lëti ir susimàstyti, milþiniðki korupcijos
mastai, praraja tarp þodþiø ir darbø.
Jungia mus su stagnacijos epocha ir
mûsø Konstitucija, taigi pagrindinis
mûsø valstybës ástatymas, kurioje vie-
na teigiama, o gyvenime visai kas kita
daroma.

Ne ðventoji karvë…
– Taigi pagrindinis mûsø valstybës ástatymas
ir reali gyvenimo tikrovë. Kà apie tai màsto ir
kalba rinkëjai? Jie patenkinti ir neturi jokiø prie-
kaiðtø jums, kaipo Seimo nariui?
– Kaip Seimo nariui, priekaiðtø neturi – prie-
kaiðtø turi Konstitucijos autoriams ir tiems, kurie
turi jos laikytis, nes, kaip sakote, neretas atvejis,
kad Konstitucija savo keliu, o mûsø valstybës
reikalai ir ástatymai – savo.

145
– Turite omenyje, tarkim, aukðtàjá mokslà?
Konstitucijoje labai graþiai paraðyta: „Aukðtasis
mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno þmo-
gaus sugebëjimus. Gerai besimokantiems pilieèiams
valstybinëse aukðtosiose mokyklose laiduojamas
nemokamas mokslas“ . Tai ástatymas, kurá priva-
lu vykdyti.
– O kaip vykdomas? Imk, studente, paskolà
ið privataus banko ir mokykis – taigi iðlaikyk aukð-
tàjà mokyklà. Per ketverius mokslo metus stu-
dentas prasiskolins privaèiam bankui maþiausiai
keturiasdeðimt tûkstanèiø litø. Ðvietimo ir moks-
lo ministrë guodþia gerai besimokanèius studen-
tus – girdi, jiems paskolos nereikës gràþinti. O
kas uþ juos gràþins? Vieðpats aukðtybëse?
– Ir tai kaþkodël yra vadinama aukðtojo moks-
lo reforma.
– Reforma negali bloginti situacijos – jei si-
tuacija blogëja, vadinasi, tai nëra reforma. O juk
po þadamos taip vadinamos aukðtojo mokslo
reformos studentø ir jø tëvø situacija smarkiai
pablogës. Taigi tai yra visai ne reforma, o jaunø
þmoniø vilèiø þlugdymas. Ar kiekvienas tëvas
ryðis uþsikrauti ant peèiø ðitokià skolà valstybei?
Taigi jûsø cituoto Konstitucijos straipsnio pir-
moji dalis: „Aukðtasis mokslas prieinamas visiems
pagal kiekvieno þmogaus sugebëjimus.“– liks tik-
tai fikcija. Að jau nekalbu apie studentø stipen-
dijas, kurios apgailëtinai menkos.
– Valdas Adamkus teikësi vieðai nusistebëti,
kad universiteto studento stipendija Lietuvoje ne-
siekia ir keturiasdeðimties litø per mënesá.

146
– Baigia þmogus antrà prezidentavimo ka-
dencijà ir stebisi. Tik nesistebi, kaip ið tokios
stipendijos jaunam þmogui pragyventi, ir apskri-
tai, kam tokia stipendija mokama – taigi kokia
jos prasmë? Atseit, rûpinamës jaunàja karta?
– Leonidas Iljièius nesistebëdavo: kam, girdi,
studentams didelë stipendija – jie gali uþsidirbti
geleþinkelio stotyse naktimis kraudami anglis…
– O kam gydytojams mokëti dideles algas –
pragyvenimui jie gali prisidurti ið kyðiø…
– Bet stop – nuklydome nuo Konstitucijos.
Taigi mano cituotos antrosios straipsnio dalies (
„Gerai besimokantiems pilieèiams valstybinëse
aukðtosiose mokyklose laiduojamas nemokamas
mokslas“) þodis laiduojamas turëtø bûti iðkeis-
tas á þodá laidojamas…
– Kaip ir Konstitucijos straipsnis: „Valstybë
rûpinasi þmoniø sveikata ir laiduoja medicinos
pagalbà bei paslaugas þmogui susirgus. Ástatymas
nustato pilieèiams nemokamos medicinos pa-
galbos valstybinëse gydymo ástaigose teikimo
tvarkà“.
– Tarybø valdþios metais satyros ir humoro va-
karuose skaitydavau tokià sentencijà: „Niekas pas
mus taip brangiai nekainuoja kaip nemokamas gy-
dymas“. Ir dar vienà: „Ligoniai apðvarinami vo-
niose“. Þmonës kaþkodël juokdavosi ir plodavo…
– Dabar nesijuokia ir neploja – dabar verkia.
Juk mirti niekas nenori. O vaistai kasmet brangs-
ta. Rajonø ligoninëse uþsidaro iðtisi skyriai, þmo-
nës priversti vaþiuoti gydytis uþ ðimtø kilomet-
rø. Kaip pokario metais. Moterys gimdo pake-

147
liø grioviuose, keliø policija baudþia iðgërusá vai-
ruotojà, kuris veþa á tolimà ligoninæ gimdyvæ.
Kur jai gimdyti, jei neprisiðaukia greitosios pa-
galbos?
– Nepasiûlysi pasiskaityti Konstitucijà: „Vals-
tybë rûpinasi þmoniø sveikata ir laiduoja medi-
cinos pagalbà bei paslaugas þmogui susirgus“.
– Taigi vietoj laiduoja turëtø bûti paraðyta –
laidoja.Valstybë turëtø rasti bûdø, kaip apkar-
pyti pasakiðkus vaistiniø pelnus. Ásidëmëk vienà
dalykà: vos tik vyriausybë suranda lëðø padidin-
ti asignavimus sveikatos apsaugai – vaistininin-
kai tuètuojau padidina vaistø kainas, ir tas biu-
dþetines lëðas suryja.
– Sako, rinkos ekonomikoje kainas reguliuoja
konkurencija. Kaþkodël ji vadinama sveika. Að
pasiûlyèiau visai nesveikà konkurencijà – atida-
ryti didþiuosiuose miestuose bent po vienà rusø
vaistinæ. Juk ir dabar þmonës kontrabandiniais
keliais gabenasi vaistus ið Baltarusijos ir tos paèios
Rusijos, net ið Lenkijos, kur vaistai daug pigesni,
nei Lietuvoje. Penkiasdeðimt metø tais vaistais
gydëmës ir iðsigydydavom. Pabandom ir dabar?
– Nori, kad apðauktø tëvynës iðdaviku?
– Gydymo nereiktø politizuoti. Ir daug ko ne-
reiktø politizuoti. Net mudviejø èia minimas Le-
onido Iljièiaus laikais buvo sakoma: „Ekonomika
turi bûti ekonomiðka“.
– Bet gindami savo ekonominius interesus
tarybiniai þmonës neturëjo teisës streikuoti…
– O ðiandien gali? Nors Konstitucijoje uþraðy-
ta: „Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir

148
socialinius interesus, turi teisæ streikuoti“. Sustrei-
kavo parduotuvës kasininkës – ir ið darbo. Kitos
nebestreikuos. Net yra terminas – neteisingas strei-
kas. Kitaip iðvertus – teisinga skriauda? Grynai
tarybinis terminologija. Tik tada ji gynë valstybës
interesà, o dabar – savininko, taigi verslininko.
– O kas, brangus pone, remia partijas per rin-
kimus, tarkime, á Seimà? Verslininkai remia, bet
ne kasininkës ar krovikai. Tai kieno interesus
valstybë ir jos institucijos turi ginti? Þinoma,
juokauju, nors juokai menki – ne ið gero gyve-
nimo þmonës streikuoja, ne ið gero gyvenimo
keikia kirkilinæ Andriaus Kubiliaus valdþià. Tar-
kime, mokytojai. Nustumti á paskutinæ vietà vi-
suomenëje ir dar toliau stumiami. Kà darome
ðitaip begëdiðkai elgdamiesi? Ko tuo siekia kon-
servatoriai ir jø tvarkomi socialdemokratai?
– Ðito ir að norëèiau paklausti. Bet kas ið to?
Skaitau ðtai Konstitucijos straipsná: „Þmogaus tei-
sæ á gyvybæ saugo ástatymas“. Skaitau ir paðiurps-
tu. Kaip konkreèiai saugo? Ar ið tikrøjø saugo?
Nuþudë Jurà Abromavièiø – ir vienuolikti metai
þudikai nerasti. Nuþudë verslininkà Vladà Bui-
vá – ir niekas dorai þudikø net neieðkojo – tik
pasijuokë anuomeèiuose aukðtuosiuose sluoksniuo-
se:“Tegu þudosi komunistai“. O tas komunistas
rengësi steigti „Mercedesø“ varikliø dirbtuves Gin-
kûnuose, net ir pinigus tam ið Vakarø buvo ga-
væs. Taigi tegu þudosi. Ir Regina Buivienë kà tik-
tai gavo praneðimà ið prokuratûros:“Suëjus apkal-
tinamojo nuosprendþio priëmimo senaties termi-
nui, nutraukta baudþiamoji byla Nr . 09-2-010-

149
92“. Taigi þudikas gali laisvai atsikvëpti. Matyt,
panaðaus prokuratûros nutarimo gali tikëtis ir Jû-
ratë Abromavièienë.
– O ðtai straipsnis: „Þmogaus orumà gina ásta-
tymas“. O juk þmogaus orumas paþeidinëjamas
kasdien, kas valandà, kas minutæ. Ar gali þmo-
gus jaustis orus, jei negali ápirkti vaistø, iðleisti
savo vaikø á mokslus, apsimokëti uþ bustà? Tai-
gi þmogaus orumas – labai sudëtinga sàvoka, ta-
èiau mûsø teisë tai supranta tiktai kaip asmeniná
áþeidimà. O juk pati mûsø valstybinë sistema
yra áþeidi – niekinanti þmogø ir já þeminanti.
– Pacituosiu dar vienà straipsná, kursai skam-
ba ðitaip: „Þmogus turi teisæ turëti savo ásitikini-
mus ir juos laisvai reikðti“. Tiesa kaip ðventos Ma-
rijos apsireiðkimas. Bet va – ásiverþia saugumie-
èiai á „Laisvo laikraðèio“ redakcijà, konfiskuoja ei-
liná laikraðèio numerá, kompiuterius, atima ið re-
daktoriaus mobiløjá telefonà. Laikraðèio, þinoma,
negràþina, kompiuterius iðlaiko konfiskuotus ke-
lis mënesius. Atrodo, turëtø bûti baudþiamoji byla,
bet bylos nëra ið ko sudaryti. Taigi turëk, þmo-
gau, savo ásitikinimus ir laisvai juos reikðk – tuè-
tuojau gausi per galvà…
– Ir uþ toká poelgá niekas nenubaustas – va-
dinasi, mûsø valdþiukë toká Konstitucijos pa-
þeidimà toleruoja ir palaiko. Tauta ið to padarë
savo iðvadà – su „Laisvu laikraðèiu“ buvo tik eks-
perimentas, tad laukime didesniø demokratijos
suvarþymø.
Kita vertus, mes patys dar neiðmokæ màstyti
demokratiðkai ir laikytis ðito Konstitucijos

150
straipsnio. Ðtai buvæs politinis kalinys Antanas
Terleckas buvo vieðai iðniekintas vien uþ tai, kad
ástojo á mûsø partijà, kad remia Rolandà Paksà.
Nesuprantu: kodël galima remti Vytautà Land-
sbergá, Andriø Kubiliø, Kazimierà Prunskienæ,
bet negalima remti Rolando Pakso, kurá tauta
iðrinko ðalies Prezidentu, o anø – ne? Kur þiûri
tie, kuriø pareiga kontroliuoti, kaip laikomasi
Konstitucijos nuostatø?
– Jie þiûri á save – ar nepakenks sau, jei rimtai
þiûrës, kaip ðalyje laikomasi Konstitucijos. Konsti-
tucijos garantu paprastai vadinamas prezidentas,
bet, kaip þinome, Valdas Adamkus pradëjo prezi-
dentauti grubiai paþeidþiant Konstitucijà. Ar Sei-
mo priimti ástatymai neprieðtarauja Konstitucijai,
tikrina Konstitucinis Teismas, bet kuriozas – Kon-
stitucinis Teismas patvirtino mûsø Konstitucijoje
átvirtintà nuostatà, kad „Iðskyrus ástatymo numa-
tytus atskirus atvejus, niekas negali bûti kartu Lie-
tuvos Respublikos ir kitos valstybës pilietis“, o ðtai
ponas Gediminas Kirkilas jau rengia referendumà,
kad ðis straipsnis bûtø palaidotas, taigi kad Lietu-
vos pilietybë bûtø tik tarp kitko – kaip ir kiti mûsø
ástatymai Europos Sàjungos fone.
– Nemanau, kad visi, kurie reikalauja antros
pilietybës, yra tikri Lietuvos patriotai. Manau,
ne vienà jø vilioja þemë ir kitoks nekilnojamas
turtas, kuris yra gràþinamas tik Lietuvos pilie-
èiams. O þemë jau iðdalinta ar parduota, tad tu-
rësime tiems, atsipraðant, Lietuvos pilieèiams uþ
gràþintinà nekilnojamàjá turtà mokëti didelius
pinigus ið valstybës biudþeto.

151
– Dalyvausite referendume?
– O kaip kitaip – juk að esu Lietuvos pilietis.
O kaip balsuosiu, dar pagalvosiu – laiko per akis.
– Valdas Adamkus yra pasakæs, kad mûsø Kon-
stitucija – ne ðventoji karvë…
– Tuo jis iðreiðkë savo, kaipo kandidato á ða-
lies prezidentus, poþiûrá á pagrindiná mûsø vals-
tybës ástatymà. O mûsø Konstitucijoje paraðy-
ta: „Þmogus turi teisæ turëti savo ásitikinimus ir
juos laisvai reikðti“.
Valdas Adamkus pasinaudojo jam suteikta
Konstitucijos teise…
2007 09 03

152
Dailis Barakauskas – vienas ið ne-
daugelio Seimo nariø, kurie buvo ofi-
cialiai pakviesti á Vilniuje vykusià tarp-
tautinæ konferencijà energetikos proble-
mø klausimais.

Mes – regiono lyderiai?
– Koks bendras áspûdis, Daili?
– Sudëtingas, nes sudëtinga buvo pati konfe-
rencijos dalyviø sudëtis. Be Europos Sàjungos na-
riø, joje dalyvavo Azerbaidþano, Gruzijos, Ukrai-
nos prezidentai, gausi Amerikos delegacija, mûsø
kaimynës Baltarusijos atstovai. Man susidarë áspû-
dis, kad Amerika yra pasirinkusi Lietuvà kaip ðito
regiono lyderá. Dar vienas dalykas, kuris nustebino
mane, tai Bulgarijos delegacijos pareiðkimas, kad
bulgarai stato atominæ elektrinæ, kurioje veiks ru-
siðki reaktoriai, nauji, bet panaðûs á tuos, kurie dir-
ba Ignalinoje. Vadinasi, Europos Komisija tai sta-
tybai neprieðtarauja, prieðingai – jà palaimino. Tai
kodël verèia mus po dviejø metø uþdaryti antràjá
jëgainës blokà, á kurio patikimumà yra investuota
beveik milijardas litø? Tad ir Seimas, ir Vyriausy-
bë, ir Prezidentas turi dëti visas pastangas, kad
mums, kol pasistatysime naujà atominæ jëgainæ,
Europos Komisija leistø eksploatuoti antràjá da-

153
bartinës jëgainës blokà, kad mûsø tais metais neið-
tiktø elektros energijos stygius. Jei to nebus pada-
ryta, mes smuksime á tokià ekonominæ bedugnæ,
ið kurios ilgai neiðsikapstysime, o tauta prakeiks Eu-
ropos Sàjungà. Negi ðito reikia?
– Sakote, kad Amerika renkasi Lietuvà kaip
ðio regiono lyderæ, o ðtai Kandoliza Rais konfe-
rencijos dienà vyko ne á Vilniø, bet á Maskvà?
– Neuþmirðkime, kad yra keliø lygiø politika.
Kandoliza Rais vaþiavo á Maskvà kalbëtis su vienu
ið stipriausiø ðio meto pasaulio lyderiø Vladimiru
Putinu Amerikai ir Europai svarbiais klausimais.
Rusija, kaip suprantu, yra vienas ið strateginiø Ame-
rikos partneriø, be kurio neásivaizduojama globa-
linë pasaulio politika, todël visai suprantama, kad á
tokio lygio pasitarimà ir vaþiavo Kandoliza Rais.
Bet matau vienà gerà dalykà – Amerikai nëra tas
pats, kas bus Lietuvoje, uþdarius atominës elektri-
nës antràjá blokà ir nenutiesus elektros tinklø per
Lenkijà á Vakarus.
– Azerbaidþanas – ne Europos Sàjungos vals-
tybë. Jo pozicija?
– Taip, Azerbaidþanas – ne Europos Sàjungos
narys, bet jo prezidentas Ilhamas Alijevas, uþaugæs
valstybininko ðeimoje, turintis ir tarybiná, ir vaka-
rietiðkà iðsilavinimà, savo màstymu, man rodos,
lenkia ne vienà tos Sàjungos lyderá. Tai aukðto iðsi-
lavinimo politikas, turás didelæ vadybinæ patirtá,
tvarkæs vienos didþiausiø valstybiniø naftos perdir-
bimo ámoniø. Plius, be to – dar jaunas, kupinas
energijos ir jëgø. Tai, kad Vilniuje pasiraðyta tarp-
tautinio naftotiekio „Sarmatia“ á Lenkijà ir apskri-

154
tai á Europà tiesimo sutartis, yra ir ðio politiko nuo-
pelnas. Tarp kita ko, jis papraðë vienos simbolinës
ðio koncerno akcijos. Ádomu, a?
– Bet naftotiekis sustoja Lenkijoje, nepasiekæs
Lietuvos. Politikai nuogàstauja, kad gal matysi-
me Kazachstano ir Baku naftà kaip savo ausis.
– O kieno rankose ðiandien “Maþeikiø nafta”?
Ar ne lenkø? Taigi naftotiekis, aplenkdamas Rusi-
jà, ateis ir á Lietuvà, ir pirmiausiai tuo bus suintere-
suota Lenkija – nori ðito jos ambicingi lyderiai, ar
nenori. Tam tikruose politiniuose sluoksniuose
nuogàstaujama ir dël Kazachstano pozicijos, bet juk
ðiuo naftotiekiu kazachai turës galimybæ tiekti sa-
vo naftà á Europà. O biznis juk sujungia, bet ne
iðskiria tautas. Nuo to Kazachstanas taps labiau sa-
varankiðkas ir nepriklausomas.
– O dabartinë Baltarusija? Ko ji ðiandien ieð-
ko Lietuvoje?
– Gal savo ðaknø? Baltarusija, beje, tokioje
pat situacijoje kaip Lietuva, – yra priklausoma
nuo Rusijos energetiniø iðtekliø, dël to baltaru-
siai gal geranoriðkiau, nei kitos mûsø kaimynës,
tikisi galësià dalyvauti naujosios atominës jëgai-
nës statyboje, nes iki ðiol gauna elektros energijà
ið Ignalinos. Be to, mes turime galvoti apie Bal-
tarusijà, kaip apie valstybæ, su kuria gyvenome
po vienu stogu – að neturiu galvoje Tarybø Sà-
jungos metø, o daug senesnæ istorinæ praeitá. Juk
net mûsø valstybiø Herbai yra tokie pat. Tas
abi valstybes valdë tie patys kunigaikðèiai. Tuo
istoriniu pagrindu ateityje gali susiformuoti po-
litinis blokas, kuris, prisijungus prie jo Ukrai-

155
nai, gali atsverti ir Lenkijos, ir Rusijos interesus
ðitame regione. Tai mano asmeniðka nuomonë.
– Ar Baltarusija negali pakeisti Lenkijos, su
kuria bendradarbiavimas tampa vis komplikuo-
tesnis ir kuri vis daþniau ir daþniau primena
mums, kad Vilnius – Lenkijos þemës? Baltarusija
á mûsø þemes nepretenduoja.
– Kalbëdamas apie naujà politiná blokà, að
turiu galvoje, kad Baltarusija ir Ukraina gali
mums padëti sustiprinti savo situacijà ðiame re-
gione. Tø dviejø ðaliø politinë orientacija labiau
krypsta á Lietuvà – kaip á Lietuvos kunigaikð-
tystës stipriausià valstybæ, o ne á Lenkijà. Bent
man ðitaip atrodo. Todël ðiandien visai nesvar-
bu, kas valdo Baltarusijà, kas yra jos Preziden-
tas. Turime þvelgti giliau ir bûti pragmatiðkes-
ni, jei tiksliau – bûti ne vienadieniai politikai.
– Susidomëjimas Vilniumi didelis?
– Man atrodo, jog taip. Á konferencijà suva-
þiavo ne tiktai Prezidentai ir Ministrai Pirmi-
ninkai, bet ir labai didelis bûrys átakingiausiø
ámoniø vadovø, kurie dirba energetinëje siste-
moje – stambiausiø naftos perdirbimo ámoniø
ir dujø saugyklø savininkai ir ekspertai. Jø buvo
tiek pat, kiek ir Lietuvos atstovø, jei ne dau-
giau. Jie ieðko naujø rinkø èia, Lietuvoje. Ta
prasme að vertinu ðià konferencijà kaip labai
mums svarbià. Tokio lygmens renginio pasta-
raisiais metais Lietuvoje nebuvo. Tai Valdo
Adamkaus ir Uþsienio reikalø ministerijos nuo-
pelnas – padarytas geras darbas mûsø valstybei.
– Ar kas padëkojo uþ tà gerà darbà?

156
– Lenkai. Jø ambasadai Vilniuje Valdas
Adamkus padovanojo dar vienà pastatà. Taigi
lenkai Vilniuje gyvens erdviau.
– Norëjo tuo papirkti jøjø prezidentà Lechà Ka-
èinská, idant ðis pasiraðytø sutartá dël elektros tilto
statybos á Lenkijà ir nepretenduotø á Vilnijos kraðtà?
– Taip primityviai þiûrëti nereikëtø. Mes no-
rime su visomis kaimyninëmis ir ne kaimyninë-
mis valstybëmis turëti graþius santykius. Juk nuo
to gyvenimas bûtø tiktai geresnis.
– Bet konferencijos organizatoriams yra ir ne-
maþai priekaiðtø?
– Kas be ko. Juk kiekvienas turi savo interesø ir
savà þvilgsná á viskà, kas vyksta. Vieni ðtai mato
Baltarusijà tik juodà, kiti jos jau visai nebemato.
O juk yra valstybë su savo kultûra, savo mokslu,
savo literatûra, su savo ámonëmis ir fabrikais, su
savo interesais. Ðtai ne mes, o baltarusiai savo kalba
iðleido enciklopedijà “Lietuvos didþioji kunigaikð-
tystë”, kurià pravartu pavartyti. Að þiûriu á ðità vals-
tybæ, kaip á buvusios didþiosios Lietuvos kunigaikð-
tystës dalá, kuri turi didelæ ateitá, kaip, beje, ir visos
tautos. Juk tik tauta yra amþina, o prezidentai, mi-
nistrai pirmininkai ir kitokie pareigûnai – laikini.
Juos keièia laikas ir amþius. Manau, kad gal po
dviejø, gal po ketveriø metø Baltarusija taps gera
mûsø partnere sprendþiant ne tiktai energetines, bet
ir kitokias mûsø gyvenimo problemas, o ðiandie-
nës mûsø energetinës problemos yra ir Baltarusijos
problemos. Mes juk kaimynai, ir vienas nuo kito
nepabëgsime, o jei pabëgsime, vël turësime sugráþ-
ti. Toks gyvenimas.
2007 10 15

157
Ið kelionës po Azerbaidþanà gráþo
Seimo Uþsienio reikalø komiteto de-
legacija.

Þiûrëjimas á Lietuvà
– Azerbaidþane didþiulë pagarba buvusiam
Prezidentui Geidarui Alijevui. Jo vardu pava-
dintas tarptautinis Baku oro uostas, uþsienio ða-
liø delegacijos deda vainikus ant Geidaro Alijevo
kapo. Veikia Geidaro Alijevo muziejus. O juk
Geidaras Alijevas – saugumo generolas majoras,
Azerbaidþano kompartijos centro komiteto pir-
masis sekretorius, TSKP Centro Komiteto Politi-
nio biuro narys. Mes tokius prakeikiame, Daili, o
Azerbaidþane jiems statomi paminklai.
– Þmogø reikia vertinti pagal jo darbus. Gei-
daras Alijevas ðitos pagarbos nusipelnë. Kai vals-
tybæ iðtiko krizë, jis gráþo ið Maskvos, buvo ið-
rinktas medþliso nariu nuo savo gimtojo Na-
chièevanës miesto, ir opozicija já pakvietë prie
valstybës vairo. Kvietimà jis priëmë. Iðrinktas ða-
lies prezidentu, pademonstravo iðmintá ir supra-
timà – tai jo valdymo laikais Azerbaidþano du-
jos ir nafta per Iranà pasiekë Vakarø ðalis. Vals-
tybë nuo to ekonomiðkai atsigavo, nors dideliø

158
ekonominiø problemø turi ir dabar.
Tëvo pramintu keliu eina ir jo sûnus Ilcha-
mas Alijevas, kuris, gimæs ir uþaugæs valstybi-
ninkø ðeimoje, gavo labai gerà iðsilavinimà, kal-
ba keliomis uþsienio kalbomis, turi sukaupæs di-
delæ gamybinæ ir vadybinæ patirtá, nes iki iðren-
kant á prezidentus vadovavo stambiai valstybi-
nei naftos bendrovei.
Azerbaidþanas, beje, dar maþiausiai dvideðimt
metø turës kà tiekti savo dujotiekiais ir nafto-
tiekiais. Ilchamas Alijevas labai komunikabilus
valstybës veikëjas, turi autoritetà ne tiktai savo
Tëvynëje, bet ir toli uþ jos ribø. Jis, esu ásitiki-
næs, daug nuveiks savo valstybës labui.
– Koká áspûdá paliko susitikimas su paèiu Il-
chamu Alijevu?
– Jau vien tai, kad jis su mumis kalbëjosi daug
ilgiau, negu buvo numatyta pagal protokolà, ro-
do, kad Ilchamas Alijevas yra svetingas ir dëme-
singas valstybës vadovas. Susitikimas buvo labai
ðiltas, darbingas ir nuteikiantis mintims apie
mûsø valstybiø ateitá. Mes ir tolimi, ir artimi –
juk nepriklausomybës kovas pradëjome maþ-
daug kartu. Pokalbiai vyko rusø kalba, nes jà
mokame visi, nors Ilchamas Alijevas kalba pui-
kia anglø kalba – tai jis pademonstravo samite
Vilniuje, kur dalyvavo didelis bûrys Vakarø po-
litikø. Ásiminë keli pokalbio momentai. Prezi-
dentas pabrëþë, kad Azijos regione Azerbaidþa-
nas yra politinis ir ekonominis lyderis, o Lietu-
va yra istoriðkai artima Azerbaidþanui, nes geri

159
tarpusavio santykiai susiklostë ne tik dabar, bet
atsirado dar Tarybø Sàjungos laikais. Preziden-
tas pasidþiaugë, kad jau yra visiðkai iðspræstos Kas-
pijos jûros ekologinës problemos, o jos buvo
likusios dar ið caro laikø, kai barbariðkai buvo
iðgaunama nafta ðioje jûroje. Ðiandien Kaspijoje
veisiasi netgi erðketai, jie gaudomi jau pramoni-
niu bûdu, o tai juk itin ðvariø vandenø þuvis. Azer-
baidþanas erðketø ikrus naudoja ne tiktai valsty-
bës viduje, bet ir eksportuoja á uþsiená. Tai ne tiktai
Azerbaidþano, sakë Prezidentas, bet ir Turkmë-
nijos bei Kazachstano nuopelnas – Kaspija iðvaly-
ta ðitø trijø respublikø bendromis jëgomis.
O mes, pagalvojau, niekaip nesugebame su-
tvarkyti savo ðiukðlynø, nes kiekvienas traukia-
me antklodæ á savo pusæ.
Prezidentas pabrëþë, kad jo tikslas – dujø tie-
kimà pratæsti iki Europos, faktiðkai – iki pat Vie-
nos. Tai priklauso nuo to, kokià pozicijà uþims
tie patys artimiausi Azerbaidþano kaimynai –
Turkmënija ir Kazachstanas, kurie turi didþiu-
lius naftos ir dujø telkinius. Tik Prezidentas su-
sirûpinæs – ar bus toms dujoms realus pirkëjas,
tai yra, ar bus dujoms rinka. Bet jau ðiandien
aiðku – rinka dujoms bus. Tai buvo pasakyta
samite Vilniuje.
– O Kalnø Karabacho problema, prasidëjusi
dar Tarybø Sàjungos laikais?
– Ðitos problemos mes nejudinome, bet uþ-
siminë apie jà pats ðalies Prezidentas – tokia ði
problema jam skaudi ir neduodanti ramybës vi-

160
sai tautai, nors apie jà pasaulyje beveik nebekal-
bama. Nesiðaudo – vadinasi, viskas gerai. Bet
nëra gerai. Juk apie penktadalis Azerbaidþano te-
ritorijos yra armënø okupuota, ir ta situacija iki
ðiol tebëra aðtri ir skaudi. Ten dislokuota Rusi-
jos kariuomenë, kuri gina ne Azerbaidþano, bet
armënø interesus ir neleidþia ðitos problemos ið-
spræsti. Didþiulë Nachièevanës teritorija ðiandien
vis dar yra atskirta nuo Azerbaidþano, ir susisie-
kimas su Nachièevane vyksta tik oro tiltu. Teri-
torija yra tarsi apsuptyje. Kodël ðitaip atsitiko?
Sunku pasakyti, bet manau todël, kad pasaulyje
yra labai stipri armënø diaspora, ir ji daro átakà
Vakarams. Taigi skaudi problema yra, ir jà reikës
iðspræsti. Èia savo þodá turëtø tarti ne tiktai Euro-
pos Sàjungos narës-senbuvës, bet ir naujokës, ku-
rios ðità Azerbaidþano kraujuojantá skaudulá ir jo
prigimtá labai gerai þino. Tarp tø valstybiø yra ir
Lietuva. Mes pasiûlëme skleisti kuo daugiau in-
formacijos apie ðità problematiðkà þidiná.
– Azerbaidþano þiûrëjimas á Lietuvà?
– Normalus. Tiek jie, tiek mes turime su-
kaupæ didþiulá patyrimà – þinome, kas yra pla-
ninë ekonomika, ir þinome, kas yra laisvoji rin-
ka. Taigi mes paþástame abi sistemas, á kurias
kai kas þiûri kaip á paslaptingus sfinksus. O tai
juk jokie sfinksai. Gaila, kad mes savo patyri-
mo iki galo nepanaudojame – Azerbaidþanas tai
stengiasi daryti. Azerbaidþanas pasitiki Lietuva,
ir tai yra labai malonu. Mums belieka tik pritar-
ti jø siekiams. Juk Prezidentas Alijevas vien ðiais

161
metais jau du kartus lankësi Lietuvoje, ir ðis po-
litikas á toká tolimà kraðtà be dideliø tikslø ne-
vaþiuoja. Jis þino, kà daro. Mes – juos geriausiai
suprantame Europoje.
– Buvo susitikimas su Uþsienio reikalø ministru
ponu Elmaru Mamadiarovu...
– Man susidarë áspûdis, kad pagrindinis as-
muo Azerbaidþane yra Prezidentas, apie já suka-
si visas politinis ðalies gyvenimas – visos minis-
terijos dësto jo, kaip valstybës vadovo, pozicijà.
Taigi negaiðtama laiko dviraèiui iðradinëti. Vi-
sose ministerijose, kur lankëmës, vyko tarsi po-
kalbiø pas Prezidentà tàsa. Taip, manau, valsty-
bëje ir turi bûti. Patys ministrai sakë, kad le-
mianti yra ne Ministro Pirmininko, bet Prezi-
dento pozicija. Ministras Pirmininkas yra tarsi
mûsø Vyriausybëje kancleris. Visa valdþia pri-
klauso Prezidentui – kaip Amerikoje.
Uþsienio politikos pagrindiniai þaidëjai yra
du – ðalies Prezidentas ir Uþsienio reikalø mi-
nistras. Tarp kita ko, Ministras Pirmininkas El-
maras Mamadiarovas tas pareigas ëjo ir prie Pre-
zidento Geidaro Alijevo, taigi yra Alijevø þmo-
gus. Jis yra lyg ûkinis vadovas, kuris koordinuoja
ðakiniø ministerijø funkcijas. Galëèiau pasakyti
dar vienà pastabà – uþsienio politika Azerbai-
dþane yra kietai subalansuota. Ji tarnauja kraðto
ekonomikai.
– O kaip gyvena ta subalansuota tauta?
– Mano galva, labai sudëtingai. Yra arba la-
bai turtingi, arba labai sunkiai besiverèiantys. Pas-

162
tarøjø gal yra apie devyniasdeðimt procentø. Kaip
jie konkreèiai gyvena, pasakyti negaliu, nes ne-
buvo progos tuo paèiam ásitikinti. Vieðbuèio res-
torane arbatos puodelio kaina – septyni mana-
tai, o vienas manatas prilygsta trims litams. Tai-
gi puodukas arbatos – dvideðimt vienas litas. Á
parduotuves nebuvo kada uþbëgti – tad kokios
ten kainos, pasakyti negaliu.
– Azerbaidþano pramonës ir energetikos mi-
nistras – Natikas Alijevas. Prezidento giminai-
tis?
– Alijevø pavardë Azerbaidþane labai papli-
tusi – Alijevø ten daug daugiau nei pas mus Pet-
raièiø ar Paulauskø. Mes klausëme, ar giminës,
sakë, kad ne. Privatizacija Azerbaidþane, kaip ir
Lietuvoje, ávykusi, bet ðalyje yra dideliø proble-
mø su buvusiomis stambiomis ámonëmis. Mû-
sø reformatoriai jas uþdarë, o þmones iðmetë á
gatvæ. Azerbaidþanas ðito nedarë. Kai kurios jø
dirba labai gerai ir garsëja visoje ðalyje. Ðtai tary-
bø valdþios metais pastatytas milþiniðkas chemi-
jos kombinatas dabar stabdomas, o kitas pana-
ðus gigantas – veikia. Dabar ten viena didþiausiø
Azijoje ar bent jau tame regione polietileno ga-
mykla. Produkcijos realizavimas – valstybës ran-
kose. Tai, mano galva, yra gerai – valstybës sto-
gas uþtikrina gamybos stabilumà.
Su pramonës ir energetikos ministru
kalbëjome apie glaudesná abiejø valstybiø eko-
nominá bendradarbiavimà, taèiau nëra keliø, ku-
riais bûtø galima tiesiogiai importuoti prekes ið

163
Azerbaidþano ar ið Lietuvos á Azerbaidþanà. Mi-
nistras kalba apie geleþinkeliø rekonstrukcijà, ir
tai nuteikia perspektyviai. Vamzdynai, tikiu, bus
nutiesti, ir to regiono nafta tekës ir á Maþeikius,
bet kaip mums reikðmingiau ásilieti á Azerbaidþa-
no rinkà, vis dar lieka problema, kurià reikës ben-
dromis jëgomis spræsti. O ðiandien situacija to-
kia, kad neturime net oro susiekimo linijos su
Baku.
– Kà mes ið Azerbaidþano galëtume parsiveþti?
– Jei kalbame apie glaudesnius dviejø valsty-
biø ryðius, tai visø pirma turëtø bûti sutvarkytas
þmoniø judëjimas ið valstybës á valstybæ. Ðiuo
konkreèiu atveju – verslininkø judëjimas. Nuo
ðito prasideda tarpusavio ryðiai. Mes turime kà
pasiûlyti, jie irgi turi kà mums parduoti, taèiau
prekybos ryðiai nëra þenklûs. Pernai mes á Azer-
baidþanà eksportavome prekiø tik uþ 24 milijo-
nus litø. Pagal eksporto apimtá Azerbaidþanas
uþima tiktai penkiasdeðimtà vietà. Dar maþes-
nis importas – siekia vos vienuolika milijonø
litø. Azerbaidþanas pagal importà uþima tiktai
68 vietà. Azerbaidþano investicijos á Lietuvos ûká
– vos 304 tûkstanèiai litø. Mes á Azerbaidþanà
jokiø didesniø investicijø nesame padaræ. Taigi
tarpusavio ekonominiø santykiø tarsi nëra. Ar
jie bus – priklausys nuo mûsø. Politiniø santy-
kiø gerëjimas nuteikia nuodarbiai.
– Kaip gruzinai veþa á Vilniø savo mineraliná
vandená?
– Galiu tiktai pafilosofuoti – jei veþa, vadi-

164
nasi, apsimoka veþti, nes tokio mineralinio van-
dens mes neturime. Azerbaidþane mes turime
apsukrø ambasadoriø – Kæstutá Kudzmanà, ku-
ris yra dirbæs verslininkø konfederacijoje ir jau
yra uþmezgæs ryðius su vietos verslininkais. Su
dviem jø atstovais teko ir mums susitikti – vie-
nas jø valdo devyniasdeðimt ðeðis procentus ma-
ðinø ir metalurgijos ámonës, tad ieðko kontaktø
su Lietuva, nes pas mus metalurgijos pramonës
lyg ir nebëra, o jie turi labai daug uþsakymø ið
Rusijos ir Kazachstano. Á klausimà, kaip uþsa-
kovai atsiskaito uþ gaminius, atsakë juokauda-
mas: „Rytà pinigai, vakare – prekës“. Biznis turi
bûti ekonomiðkai saugus.
– Antrà kartà susitikote su parlamento pirmi-
ninku Oktaju Asadovu?
– Vienas á kità pasiþiûrëjome, o po oficialio-
sios susitikimo dalies suklusome – o kur mudu
buvome susitikæ? Pasirodo, tai buvo du tûks-
tanèiai pirmais metais, kai Azerbaidþane vyko
Europos ir Kinijos geleþinkeliø vadovø ir susie-
kimo ministrø pasitarimas. Að tada dirbau susi-
siekimo ministru. Kokias pareigas tada ëjo Ok-
tajus Asadovas, tiksliai pasakyti negaliu, bet jis
dalyvavo tame pasitarime.
Tarp kita ko, Oktajus Asadovas labai átakin-
gas asmuo Azerbaidþane.
Beje, jau delegacijà pasitinkant buvo pasaky-
ta, kad að jau buvæs Azerbaidþane.
– Malonu, kad prisimena?
– Þinoma. Tai rodo, kad esi laukiamas. Bu-

165
vau tokio dëmesio nustebintas.
– Kaip apskritai delegacijos sutikimas?
– Sutiko graþiai, visà laikà mus lydëjo parla-
mento protokolo ðefas. Turëjome iðvaþiuojamà-
jà kelionæ á uþmiestá. Ðeimininkai parodë, kas
valstybëje yra brangiausio – pirmykðèiø þmoniø
iðkaltus pieðinius ant uolø. Tiems pieðiniams –
daugiau kaip aðtuoni tûkstanèiai metø. Prie kiek-
vieno pieðinio – inventoriaus numeris. Keista,
taèiau taip yra.
Azerbaidþano þemës gelmëse – ne tiktai naf-
ta. Mums parodë, kaip ið þemës gelmiø verþiasi
karðtas dumblas, kaip Islandijoje geizeriai. Duo-
bëse matosi nafta – kiek jos dar yra þemës gel-
mëse, sunku pasakyti, bet ji savaime verþiasi á
pavirðiø. O kas turi naftos, tas ðiandien yra tur-
tingas ir galingas.
Pats Baku ir apskritai Azerbaidþanas – staty-
bø pastoliuose. Statoma gal deðimteriopai dau-
giau, nei Lietuvoje. Þemës kainos nepaprastai
aukðtos – sostinëje aras kainuoja arti milijono
doleriø.
– Lankëtës legendiniame Mergaièiø bokðte. Kas
tai per statinys?
– Dar prieð Machometà ant Kaspijos kranto
pastatytas ið vietinio akmens, kaip ir daugelis pa-
statø ðiame kraðte. Dabar bokðtas gerokai pabë-
gëjæs nuo jûros. Tame bokðte aukodavo dievams
jaunas merginas, todël ir vadinamas Mergaièiø
bokðtu.
Teko pabuvoti Geidaro Alijevo Fonde – tai

166
muziejus, kuriame atsispindi visas ðio politiko
gyvenimas nuo gimimo iki mirties. Jis, beje, gi-
mæs daugiavaikëje geleþinkelieèio ðeimoje ir visi
jo broliai bei seserys gyvenime labai daug pasie-
kë ir yra þinomi Azerbaidþane – vienas akade-
mikas, kitas garsus dailininkas, sesuo Akademi-
jos narë-korespondentë.
Beje, Geidaro Alijevo þmona kilusi ið kilmin-
gos, turinèios istorines ðaknis, ðeimos. Ir Alije-
vas, bûdamas aukðtas pareigûnas TSKP vado-
vybëje, dël jos nuolat susilaukdavo priekaiðtø.
Buvo netgi pasiûlymø skirtis. Taigi ðiø dienø
kalba kalbant – vieðai atsiriboti nuo þmonos. Bet
Geidaras Alijevas ðito nedarë. Todël dabartiná
prezidentà ðitaip palaiko senoji Azerbaidþano
karta. Toji ðeimos praeitis padeda ir jaunajam
Alijevui iðsilaikyti valstybëje, kurioje gana tvir-
tos musulmonizmo ðaknys.
– Mes kada nors pastatysime savo Preziden-
tui toká muziejø?
– Sunku pasakyti, labai sunku.
– O kas po to, kai Justino Karoso vadovauja-
ma delegacija lankësi Azerbaidþane?
– Bus daug permainø. Azerbaidþanas dabar
þiûri á Lietuvà, ir mes pradësime þiûrëti á Azer-
baidþanà. Netrukus turës ávykti Ministro Pir-
mininko vizitas. Bus pasiraðyta sutartis dël dvi-
ðalës komisijos sukûrimo, o tos komisijos tiks-
las – daryti realius tarpvalstybinius darbus, ku-
riø laukia abi pusës – ir mes, ir jie. Mes pakvie-
tëme atvykti á Seimà jøjø parlamento uþsienio

167
reikalø komisijà. Jie, beje, jau yra lankæsis mûsø
Seime, ir jiems èia patiko. Taigi abipusiai nau-
dingas bendradarbiavimas tæsis. Lietuva juk ir
Tarybø valdþios metais turëjo aukðtas pozicijas,
mes buvome europinio tipo respublika, á mus
daug kas lygiavosi, tad nieko nuostabaus, kad á
Lietuvà ir ðiandien þiûrima godþiomis akimis.
Tas poþiûris yra iðlikæs, ir tai yra gerai. Mes daug
kam esame geras pavyzdys. Tuo reikia tik di-
dþiuotis.
2007 11 04

168
Lietuva –
Tëvynë
mûsø
Pasikalbëjimai su
Antanu Terlecku

169
170
Pasikësinimas
– Kalbëdamas per Baltijos televizijà, Anta-
nai, paminëjai faktà, kuris mane paðiurpino. Ar
ið tikrøjø du kartus buvo pasikësinta á Tave? Ko-
dël plaèiau apie tai nepakalbëjai?
– Buvau áspëtas, kad galiu kalbëti iki pusës
valandos, bet „á eterá pateks“ tik penkiø minu-
èiø áraðas. Aèiû laidos vedëjams, kurie ið ilgo ma-
no pasakojimo pateikë esmæ. Jeigu Tu nori tuos
abu faktus áamþinti savo dienoraðtyje arba gal-
voji átraukti á savo prisiminimus, galiu plaèiau
apie tai papasakoti.
– Þinome, naciø ir tarybinës okupacijos nu-
sineðë ðimtus tûkstanèiø Lietuvos pilieèiø gyvy-
biø. Bet kad Nepriklausomoje Lietuvoje politi-
niais motyvais bûtø þudomi þmonës?
– Abiejø pasikësinimø á mane istorijø ke-
liais þodþiais nepapasakosi.
– Tai kaip ten buvo?
– Tai buvo prieð devyniasdeðimt pirmøjø
birþelio tryliktà. Vos ne kasdien Vilniuje lan-

171
kydamasis kaunietis Vytautas Ðustauskas perda-
vë savo bièiulio Gedimino Jankaus, tuometinio
Lietuvos ðauliø sàjungos vado, praðymà leisti per
Antanines jam su þmona atvykti á sveèius pa-
sveikinti vardiniø proga.
– Ar seniai buvote paþástami su ponais Jan-
kais?
– Gerai neprisimenu. Norëdami sutraukti á
Lietuvos laisvës lygos mitingus daugiau þmoniø,
kviesdavom þymesnius oratorius. O toks buvo
ir mano èia paminëtas Gediminas Jankus. Þmo-
nes imponavo jo iðvaizda, dikcija ir grieþtas kal-
bø turinys. Gediminu visiðkai pasitikëjau, nes já
daþnai matydavau ðalia Vytauto Landsbergio
Ðauliø sàjungos suvaþiavimuose ar konferenci-
jose. Tada net mintis nekilo, jog profesorius ga-
li bûti apsuptas KGB rezervo karininkø.
– Kà tai turi bendro su pasikësinimu á tavo
gyvybæ?
– Palauk. Neprisimenu, nuo kuriø metø
Gediminas atvaþiuodavo á Vilniø savo þmonos
lydimas – valingø Rusijos ðiaurës tauteliø vei-
do bruoþø moteris. Negirdëjau, kad ponia Jan-
kuvienë kada nors bûtø vadinama vardu – vis
pavarde ir pavarde. Tik ið paðaliniø suþinojau,
kad jos vardas Ala. Bet juk visiðkai nesvarbu,
kad Ðauliø sàjungos vado þmona yra vardu Ala.
Ádomiausia tik tai, kad ji – KGB Kauno sky-
riaus virðininko Gedimino Bagdono podukra,
o didelá Lietuvos patriotà vaidinantis Jankus –
KGB aukðto pareigûno þentas...
– Ir kas èia tokio?

172
– Palauk. Netikiu, jog apie tai neþinojo Res-
publikos Generalinis prokuroras Artûras Pau-
lauskas ir Valstybës saugumo departamento ge-
neralinis direktorius Meèys Laurinkus. Iðeitø,
kad Laurinkus (kartu su buvusiu LTSR proku-
roru Liudviku Sabuèiu) padëjo KGB pulkinin-
ko sûneliui Artûrui Paulauskui tapti Respubli-
kos generaliniu prokuroru.
– Neaiðkiai kalbi, Antanai, – iðeitø, bûtø….
– Palauk. O paskui Artûras Paulauskas virto
skëèiu visiems Valstybës saugumo departamen-
to nusikaltimams pridengti. Ir atvirkðèiai – Vals-
tybës saugumo departamentas tapo galingu skë-
èiu, pridengianèiu ne visada ðvarius Artûro Pau-
lausko reikalëlius...
– O kà tai turi bendro su pasikësinimu á ta-
ve? Jankus, Ala, Artûras – visi prieð tave?
– Palauk. Ponai Jankai per Antanines pakvie-
të „padaryti jiems atsakomàjá vizità“.
– Ir padarëte tà jø praðomà vizità?
– Daugiau kaip po mënesio Vytautas Ðus-
tauskas perdavë man þodiná Jankø kvietimà at-
vaþiuoti á jø sûnaus gimtadiená. Kadangi baliu-
je bûsià aptariami Ðauliø sàjungos ir Laisvës ly-
gos santykiai, turëèiau atvykti su Lygos sekre-
tore Birute. Sutartà dienà uþvaþiavome á Vili-
jampolæ pas ponà Ðustauskà, o ið ten nuvyko-
me pas Jankus.
– Vytautas Ðustauskas – tavo draugas?
– Palauk. Draugas – ne draugas. Nesvarbu.
Mane nustebino kitkas – kad Jankaus ðeimoje
buvau labai ðaltai sutiktas.

173
– Ala nepuolë ant kaklo, neapsikabino, ne-
pabuèiavo?
– Na, jau. Pasakysiu tiesiai – greièiausiai á ma-
ne jau buvo þiûrima kaip á bûsima lavonà…
– Na, jau, pakvietë á baliø lavonà…
– Nejuokauk. Juokams toj istorijoj nëra vie-
tos. Gediminas priëmë mus labai maþame kam-
barëlyje. Ten pristatë mums trejetà labai nesim-
patiðkø tipø, tarp jø gerokai iðgërusá jaunuolá,
kurá vadino Landsbergio sargybiniu. Tas de-
monstravo rusiðkà pistoletà ar naganà, kaþkodël
uþtaisomà ne ðoviniais, o stamboko kalibro ðra-
tais. Dar pagalvojau, tokio þmogaus sargybinis,
o þaidþia ðratiniu pistoletu.
– Juk Landsbergio tenai nebuvo, taigi ir do-
ro ginklo nereikëjo…
– Palauk. Po poros valandø Jankus pasiûlë
nueiti pasivaikðèioti á vaikø darþelio kiemà, nes
esà kambaryje visi mûsø pokalbiai gali bûti uþ-
raðomi. Darþelyje ðnekëjomës gal porà valandø.
Sugráþæ buvom pakviesti á erdvø kambará. Ten
uþ valgiais ir gërimais apkrauto stalo (buvo maþ-
daug deðimta valanda vakaro) sëdëjo Ala, jøjø
sûnus ir sveèiai, kuriø buvo gal dvideðimt. Jie
pavardëmis nebuvo pristatyti. Taigi mums bu-
vo tik „ponø Jankø sveèiai“…
Iðgërus po trejetà stikleliø, ðeimininkai ir sve-
èiai, palikæ mane vienà su Birute, iðëjo ir dau-
giau nesirodë. Retkarèiais uþbëgdavo tik Ala stalo
patvarkyti. Iðeidama visada uþdarydavo duris…
– Supratlyva moteris – vadas sëdi su panele…
– Nejuokauk. Praëjus porai-trejetai minuèiø

174
po Alos paskutinio apsilankymo, uþdëjau Biru-
tei kairæ rankà ant jos peties.
– Va, va. Prasideda.
– Taip, prasideda. Tuo momentu pasigirsta
duslus, vos girdimas garsas. Ant sofos pabyra á
jos atloðà atsimuðæ keli ðratai. Á kambará áðoka
Gediminas Jankus ima ðaukti, kad girti pieme-
nys dël kaþko susiginèijæ. Vienas ið jø ðovæs.
– Kalbëdamas per televizijà davei tautai su-
prasti, kad ðovë Landsbergio sargybinis…
– Tariamas Landsbergio sargybinis. Taip að
pasakiau. Ir nepainiok. Jankus pasakë, kad vie-
nas ið tø jo piemenø esàs suþeistas, jam jau iðkvies-
ta greitoji pagalba, praðë niekam apie tà ðûvá ne-
prasitarti, nes dël jo bûsiàs netiesiogiai apkaltin-
tas pats Vytautas Landsbergis, nukentës jo au-
toritetas, gali kilti netgi politinis skandalas, ku-
riuo, be jokios abejonës, pasinaudos Algirdo Bra-
zausko komunistai.
– Teisingai kalbëjo Jankus…
– Ir að taip tada galvojau. Praëjus penkiolikai
metø, stebiuosi savo neiðmanymu. Kodël nesu-
galvojau pasiþiûrëti tariamo suþeistojo? Kodël ne-
iðëjau á kiemà sutikti greitosios pagalbos? Kodël
nepasidomëjau, kur dingo net neatisisveikinæs
Vytautas Ðustauskas? Kodël neatsipraðë uþ aiðkø
pavojø mano gyvybei nei pats Jankus, nei jo þmo-
na? Kodël nepareiðkë man uþuojautos kas nors
ið sveèiø? Juk negalëjo visi iðsigandæ pabëgti, pa-
likæ suþeistàjá, ir nepasidomëti, kaip jauèiasi sve-
èias ið Vilniaus Antanas Terleckas, vos iðvengæs
mirties? Tik dabar man kilo átarimas, jog ba-

175
liaus metu buvau pagirdytas valià ir atmintá pa-
ralyþiuojanèiais narkotikais.
– Bet juk rankà Birutei ant peties uþdëjai? Taigi
nebuvai visai paralyþiuotas. O jei rimtai, taigi ið
ðiø dienø pozicijø – kas vis dëlto, ðovë á tave? Gal
tikrai Vytauto Landsbergio sargybinis?
– Jokio Vytauto Landsbergio sargybinio ten
nebuvo. Buvo tikëtasi, kad ðratai pataikys man á
ðirdá ir að krisiu negyvas. Kils triukðmas. Bus pa-
skleisti gandai, kad ðovë buvæs Vytauto Land-
sbergio sargybinis. Kuris? Juk tø sargybiniø bu-
vo ne vienas. Kol mûsø nerangioji prokuratûra
susiruoð tirti ávyká, ateis ir rugpjûèio devynio-
liktoji, taigi bolðevikø puèas Maskvoje, kur lai-
mës puèistai. Jie, aiðku, pradës Lietuvoje politi-
ná terorà. Kaþkokio politkalinio Antano Terlec-
ko þûties aplinkybëmis niekas nesidomës. Bus
paskleisti gandai, jog já nuðovë Vytauto Land-
sbergio sargybinis.
Ðtai tokià baigtá buvo numatæ Maskvos èe-
kistai ir jø lietuviðkieji pagalbininkai.
– Skaitai kaip ið knygø, kuriose viskas aiðku.
O man neaiðku. Kas vis dëlto buvo pasikësinimo
á tave vykdytojai? Kas ðovë? Gediminas Jankus?
Vytautas Ðustauskas? Pulkininkas Gediminas
Bagdonas? Ala Jankienë ar pagaliau jubiliatas?
– Kà að galiu atsakyti? Pirmieji du – dideli
bailiai. Jie, manau, tebuvo tik talkininkai. Ala?
Po keliø metø suþinojau, kad ji tebuvo patëvio
gerai iðtreniruota talkininkë…
– Kodël tik po pusðeðtø metø tau ðovë gal-
von mintis, jog puèo Maskvoje iðvakarëse buvo

176
bandyta nuþudyti tave?
– Á ðá klausimà atsako Gretos Èiþinauskaitës
devyniasdeðimt septintøjø vasarà „Kauno dieno-
je“ iðspausdintas raðinys, labai panaðus á piktà fel-
jetonà ar linksmà humoreskà. Ðtai kelios iðtrau-
kos ið jo:„ Ð. m. vasario 20 d. Vilniuje, Laisvës
prospekte, prieðais Spaudos rûmus, á pirmàja eis-
mo juostà vaþiavusá A. Terlecko sûnaus Gintauto
vairuojamà „Peugeot“ (kuriuo tàdien vaþiavo ir
tëvas) trenkësi dideliu greièiu atlëkæs G. Ripei-
kos variuojamas „BMW“ (…) Ðis faktas buvo
nuslëptas nuo visuomenës (vasario 20 d. Vidaus
reikalø ministerijos ðtabo informacijos skyriaus
suvestinëse praneðimo apie ðá autoávyká tikrai në-
ra). Tai buvæs techninis autoávykis, þmonës ne-
nukentëjo, todël jis nepateko á spaudai rengia-
mas policijos suvestines. G. Ripeika nubaustas
500 litø bauda“.
Nutylëtas faktas, jog sûnaus automobilis bu-
vo nusviestas dvideðimt metrø á prieká, abu au-
tomobiliai pavirto á metalo lauþà. Mano kraujo
spaudimas tada buvo 220/120…
– Normalus iðsigandusio þmogaus kraujo
spaudimas…
– Bus tau normalus. Skaitykime toliau: „Po
ðio autoávykio patekæs á ligoninæ Lietuvos lais-
vës lygos lyderis sakosi turëjæs uþtektinai laiko
daug kà apmàstyti. Ið atminties iðniro ir 1991-
øjø vasaros ávykis Kaune. A. Terleckas priëjæs
iðvadà, kad suinteresuoti kai kurie vietiniai poli-
tikai ir Rusijos rezidentûros bendros jëgos ruoðë
jam Juro Abromavièiaus likimà“.

177
– Matai kaip. Norëjo tave susprogdinti?
– Eik jau. Straipsnyje daug netiesos: „Vie-
nintelis asmuo, kuris antrino A. Terleckui, bu-
vusi politinë tremtinë Birutë. Tiesa, kvieèiama
apklausai, á Kauno miesto apylinkës prokura-
tûrà ji neatvyko dël ligos, taèiau draugo (Terlec-
ko – A. T.) teiginius patvirtino telefonu“.
Ir toliau: „Deja, daugiau antrinanèiø Lietu-
vos laisvës lygos pirmininkui neatsirado. Patá bu-
to ðeimininkà – naujos kadencijos miesto Tary-
bos nará, iðrinktà pagal Lietuvos laisvës sàjungos
sàraðà – G. Jankø iðkviesti á prokuratûrà sunkiai
sekësi. Jis teigë, kad A. Terleckas niekada nebu-
væs jo namuose. Dar daugiau: 1991-øjø rugpjû-
èio puèo iðvakarëse ne tik jo namuose nebuvæ
jokio pobûvio, bet ir jo paties Kaune (…) Iðgir-
dæs, kad A. Terleckas po autoávykio apie mëne-
sá gydæsis ligoninëje, G. Jankus ðyptelëjo: „Va-
sario pabaigoje - kovo pradþioje buvau sutikæs
ligoná Seime“.
– Matai kaip. Ligonis vaikðto po Seimà, o
kaltø nëra…
– Dël autoavarijos að niekada nekaltinau nei
Gedimino Jankaus, nei Vytauto Ðustausko. O
tà devyniasdeðimt pirmøjø rugpjûèio vakarà ðra-
tai manæs visai nekliudë. Taigi grynas melas, jog
ðûvio perplëðtà ðvarkà paslëpiau – per duris ðo-
væs þudikas paprasèiausiai nepataikë á mane.
– Sunku per duris gerai nusitaikyti…
– Nejuokauk. Antra, kad daugiau nei pusantro
mënesio gydþiausi Ðventojo Jokûbo, o vëliau San-
tariðkiø ligoninëse ir Abromiðkiø sanatorijoje, vi-

178
sada galiu dokumentais árodyti. Taèiau tas árodi-
nëjimas ðioje byloje iðvis nereikalingas.
– Kodël nereikalingas? Jei ðovë á tave?
– Skaitykime tà feljetonà-ne feljetonà: „Abu
naujos kadencijos miesto Tarybos nariai linkæ
teigti, kad Terlecko pasakojimas apie ruoðtà pa-
sikësinimà á já – eilinis ðmeiþtas. Kauno miesto
apylinkës prokuratûros prokuroras V. Maske-
liûnas atsisakë kelti baudþiamàjà bylà. Prieþastis
– nesurinkta objektyviø árodymø, kad kësintasi
A. Terleckà nuþudyti.“ Ir toliau: „Vakar papra-
ðytas pakomentuoti A. Terlecko pareiðkimo Ge-
neraliniam prokurorui tyrimo baigtá, prokuro-
ras A. Maskeliûnas teigë, kad nesinori netikëti
kà tik demokratiðkai iðrinktø Kauno miesto ta-
rybos nariø – V. Ðustausko ir G. Jankaus teigi-
mu, kad jokio pasikësinimo á A. Terleckà ne-
buvo“.
– Va, nebuvo. Kauno spauda raðo.
– O kodël jie abu advokatauja kagëbistams,
kurie suruoðë tà autoavarijà? Koks motyvas? La-
bai paprastas: „Ið tikrøjø, kaip, prieðingu atveju,
tikëti jø þodþiai, sakomais ið aukðtos tribûnos“.
Paskutiniai þodþiai priklauso Gretai Èiþinaus-
kaitei. Visø jos kaltinimø man tuo, kad esu me-
lagis, nenoriu kartoti. Jeigu Ðauliø sàjungos va-
das buvo áveltas á toká baisø nusikaltimà, tai ko
norëti ið sovietinius mokslus baigusios þurnalis-
tës? Aiðku viena, kad prokuroras nebuvo suinte-
resuotas suþinoti visos tiesos apie pasikësinimà á
mane. Antraip bûtø iðsikvietæs liudytojà Birutæ
Bartkënaitæ. Ji siûlësi prokurorui atvykti á Kau-

179
nà. Prokuroras þadëjo atsiøsti oficialø kvietimà,
bet Birutë jo negavo.
– Taigi ðovë á tave ar neðovë? Ir kas ðovë, jei
ðovë?
– Tik jau joks Vytauto Landsbergio asmeni-
nis sargybinis. Þinau, Landsbergis nemëgo ma-
næs. Taèiau kà nors pasiøsti nuþudyti mane nie-
kada nesiruoðë. Átarti galiu Gediminà Jankø ir
Vytautà Ðustauskà. Bet árodymø jokiø neturiu.
Tai tik mano prielaida. Ðovë, manau, koks nors
kadrinis kagëbistas. Ir autoavarija – kagëbistø dar-
bas. Niekam ne paslaptis, kad dabartiniame Vals-
tybës saugumo departamente dirba daugiau èe-
kistø negu Lietuvos patriotø. Patriotai savo daþ-
nais laiðkais tik informuoja Lietuvos visuomenæ
apie padëtá „FSB filiale“. Deja, mûsø prokura-
tûra á tuos signalus nereaguoja. Ji, regis, bijo
KGB rezervo. O labiausiai bijo pats valstybës
galva, todël Seimas priëmë specialø ástatymà, pa-
gal kurá Generalinë prokuratûra atleista nuo pa-
reigos reaguoti á spaudoje pasirodanèius straips-
nius ir tuo paèiu nuo pareigos ginti Tautà nuo
aukðtuose valdþios postuose sëdinèiø politiniø
gangsteriø…
Nepaisant visa to, në kiek nesigailiu, kad ko-
vojau uþ nepriklausomà Lietuvà.
– Kiek supratau, á ðeimyniná pokylá pas Jan-
kus buvote pakviestas kartu su þmona?
– Buvo pasakyta atsiveþti Birutæ ið Lygos…
2006 10 02

180
Nepageidaujamos knygos
– Aèiû, Antanai, uþ knygà „Rezistento die-
noraðtis“. Man ji priminë Mikalojaus Katkaus
„Balanos gadynæ“. Juk maþai mes bûtume þino-
jæ apie baudþiavà Lietuvoje, jei ne toji knyga, jei
ne tie baudþiavos laikø amþininko paliudijimai.
– Ne viskas iðliko, kas buvo uþsiraðyta. Þinai,
patekai vanagams á nagus – paima ir viskà sunai-
kina. Kai kà sunaikino þemelë, kurion tie uþra-
ðai buvo uþkasti.
– Labai gaila, kad ðitaip atsitiko. Ið tø dieno-
raðèiø skaitytojai bûtø daugiau suþinojæ apie nu-
gyventà laikà negu ið paèio storiausio istorijos
vadovëlio. Bet va – spaudoje neteko skaityti në
vieno straipsnio apie „Rezistento dienoraðtá“. Tar-
si jo nebûta. „Metuose“ radau ilgokà recenzijà
apie paskutiniais metais iðleistus prisiminimus,
taèiau tavo prisiminimai nutylëti. Kodël? Kad
tu Terleckas?.
– Trumpai á tavo klausimà neatsakysi. Tad
pradësiu ið labai toli. Penkiasdeðimt septintøjø
rugsëjá, kai dar mokiausi Mokslø akademijos
Ekonomikos instituto aspirantûroje, mirë raðy-
tojas Vienuolis. Akademijos vadovybë sudarë lai-
dotuviø komisijà. Su ja nuvaþiavau á Anykðèius
ir að. Mus daug kartø fotografavo. Viena nuo-
trauka buvo iðspausdinta „Literatûroje ir mene“.

181
Deja, kaþkieno ranka taip jà paretuðavo, kad að
ið jos iðgaravau. Visi yra, visi stovi, o Antanas
Terleckas nei stovi, nei guli – Antano Terlecko
nëra. O tai todël, kad að toje kompanijoje bu-
vau nepageidaujamas, nors ir aspirantas.
– Tai, kaip sakoma, ávyko gûdþiais okupaci-
jos metais…
– O kas pasikeitë Lietuvoje po penkiasdeðim-
ties metø? Sakysi, labai daug –Vëliava, Himnas,
valstybinë santvarka. Taigi pasikeitë labai daug,
bet prie valstybës vairo liko tie patys, kurie liepë
mane iðretuðuoti ið anos istorinës nuotraukos.
Labai yra paprasta – uþtuðavai, ir tavæs nëra.
– Kimbi, kur nereikia, Antanai.
– Nekimbu, o jei kimbu, tai ten, kur bûti-
nai reikia kibti. Man ásiminë Vilijos Dailidienës
þodþiai, pasakyti per Laisvës lygos dvideðimtpen-
kmetá: „Sovietinë nomenklatûra nebuvo gausi,
bet savo moraliniu puvimu apkrëtë didelæ dalá
visuomenës ir iðugdë kartà, neturinèià jokio su-
pratimo apie tëvynæ, istorijà, meilæ, ðeimà, atsa-
komybæ. Ji tiesiog nesubrendusi, toji bailiø ir
prisitaikëliø tëvø iðaugina karta“.
– Tai apibendrinimas – nieko konkretaus.
– O konkretu tai, kad anos kartos atstovai
du tûkstanèiai ketvirtaisiais ryþosi iðtrinti ar re-
tuðuoti ið Lietuvos istorijos ne kokià nors nuo-
traukà, bet visà politinæ organizacijà – mano Lie-
tuvos laisvës lygà ir jos indëlá kovoje uþ Lietu-
vos laisvæ.
– Ir kaip jie tai padarë?
– Labai paprastai. Buvæs mûsø Lygos Telðiø

182
skyriaus vadovas Gintaras Ðidlauskas, surinkæs
dalá Lygos dokumentø, sudarë storiausià knygà,
kurià pavadino „Lietuvos laisvës lyga: nuo „Lais-
vës ðauklio“ iki Nepriklausomybës“. Jà teigia-
mai ávertino nemaþai Lietuvos istorikø bei inte-
lektualø. Taèiau keletas tamsybininkø nuspren-
dë tà veikalà sunaikinti...
– Sudegino ant lauþo? Atidavë á makulatû-
rà, o gautus pinigus pragërë?
– Kalbi labai supaprastintai. Jau sakiau – uþsi-
mojo iðstumti Lygà ið mûsø Tautos kovø uþ
laisvæ istorijos. Þinoma, pagrindinis taikinys bu-
vau að ir mano iðtikimieji bièiuliai.
– Iðstumti ið istorijos nëra taip jau paprasta.
Yra archyvai, yra dokumentai, yra liudytojai. Juk
„Laisvës ðauklá“ dar septyniasdeðimt ðeðtaisiais
pradëjo leisti bûsimieji Lygos ákûrëjai? Ir kas tai
gali paneigti? Pirmàjá vieðà mitingà prie Adomo
Mickevièiaus paminklo surengë irgi Lygos eks-
tremistai, kaip tada sakë.
– Bet dalies mûsø inteligentijos atmintis ga-
na trumpa. Kita vertus, atsiranda tokiø, kurie
nori ið Tautos atminties iðtrinti tikràjà mûsø ko-
vø istorijà. Specialiai tam devyniasdeðimt pir-
møjø metø pabaigoje ðalia mûsø Lygos buvo
ákurta Lietuvos laisvës sàjunga – kad Lietuva pai-
niotø tas abi organizacijas. Dar ir ðiandien vi-
suomenine vadinama Lietuvos televizija kartais
Vytauto Ðustausko Lietuvos laisvës sàjungà pa-
vadina Lyga.
– Nuklydom nuo temos. Juk kalbëjome apie
Lygos istorijos sunaikinimà. Kaip tai vyko? Ko-

183
kie þmonës prie to prisidëjo?
– Atsakyti á ðiuos klausimus man yra sunku,
nes trûksta dokumentø ir árodymø. Þinau tik tai,
kad spaustuvës vadovas pasiraðë sutartá, pagal ku-
rià visà knygos tiraþà, o jis siekë tûkstantá egzem-
plioriø, leidykla privalëjo atveþti á Seimo sandëlá.
Ið ten visos knygos turëjo bûti perduotos Lietu-
vos bibliotekoms. Protingi þmonës pakoregavo
– ir á sandëlá buvo nuveþta tiktai 300 tos knygos
egzemplioriø. Po dviejø metø pasirodë, kad ið-
platinta tik dvideðimt knygø. O jei á Seimo san-
dëlá bûtø patekæs visas tiraþas, bibliotekos në vie-
nos knygos nebûtø gavusios. Manæs viena knygø
bazë papraðë pustreèio ðimto egzemplioriø, o po
metø gràþino net neiðpakuotas. Dar po metø jos
bûtø buvusios nuraðytos kaip niekalas.
– O gal jos ir buvo niekalas, jei nepirko?
– Istorija – ir niekalas?
– Keitësi kartos, knygos iðguitos ið gyveni-
mo, skaityti knygà jau gëda, gal tiktai panelës
dar skaitinëja graudulingus meilës romanus – jos
tavo istorijos, Antanai, neskaitys. Ji joms nerei-
kalinga. Tokia karta auga. Savo kiðenës patriotø
karta.
O koká toji tavo papasakota istorija turi ryðá
su „Rezistento dienoraðèiu“, nuo kurio pradëjo-
me pokalbá?
– Tiesioginá. Kaþkas nori, kad buvusios oku-
puotos Lietuvos fotografija nepatektø á mûsø
visuomenës rankas. Viena partizanø ryðininkë,
áviliota á J. Markulio-Erelio tinklus ir jo ásaky-
mu turëjusi bûti likviduota, kartu su motina pa-

184
raðë prisiminimus. Neðë á vienà leidyklà, neðë á
kità, visi þadëjo iðleisti, bet niekas taip ir neiðlei-
do. Ir, matyt, jau neiðleis – autoræ pernai diabe-
tas paguldë á kapà. O juk bûtø buvusi labai ádo-
mi knyga. Ir að su savo „Rezistento dienorað-
èiu“ apëjau kelias leidyklas. Visos atsisakë spaus-
dinti. Tuo pretekstu, kad dienoraðtis „per daug
kritiðkai vertina tarybinæ tikrovæ“…
– Dar ir ðiandien okupacijà pergyvenæ lietu-
viai tvirtina esà partizaniniam karui uþgesus nie-
kas netikëjo, jog Lietuva kada nors prisikels. Kuo
pagrástas tavo tikëjimas?
– Ðeðiasdeðimt ketvirtaisiais mano nelegaliai
siøstas á lagerá laiðkas Pranui Skeiveriui pateko á
saugumo rankas. Tardë mane pulkininkas Nach-
manas Duðankis ir kapitonas Julius Èesnavièius.
Po tardymo uþraðiau dienoraðtyje: „Kad ir kaip
stengiasi stalincai, bet jiems nepasiseks iðbraukti
Lietuvà ið pasaulio tautø tarpo. Netikiu jokiais
amerikieèiø plepalais apie Lietuvos iðlaisvinimà.
Taèiau Lietuva neþus. Ateis toji diena, kada Lie-
tuva nebus niekinama ir niekas nesistengs jos nu-
tautinti. Ateis!“
Po vienuolikos metø tiems patiems èekistams
iðdrásau aiðkinti, kad Lietuva bus nepriklauso-
ma. Septyniasdeðimt penktøjø gruodþio devin-
tà tada jau majoras Julius Èesnavièius paklausë
manæs: „Pa-sa-kyk, ka-da bus lais-va ta-vo Lie-
tuva?“ Á tai atsakiau maþdaug tokiais þodþiais:
„Neþinau kada, bet kad bus laisva, tikiu. Në vie-
nas pogrindinës organizacijos vadovas nesikrei-
pë á mane su praðymu paraðyti tos organizacijos

185
programà, todël atsakymo á jûsø klausimà ne-
svarsèiau“. O po to aiðkinau majorui, kokios
prieþastys privers Kremliaus ponus (berods, tik-
rai pavartojau tà þodá) atsisakyti Lietuvos. Tas
pokalbis uþraðytas kitame mano dienoraðtyje.
– Girdëjau, kad dël paties laiðko minëtam
Skeiveriui buvai tardomas net septynis kartus,
„Puntuko“ gamykloje buvo net surengtas tavo
vieðas teismas. Po to tave vël tardë Èesnavièius
ir Duðanskis. Pastarasis, kaip tu raðai, skaitë ta-
vo laiðkà Skeiveriui: „Sëdþiu kaip pelë po ðluo-
ta, garbinu partijà ir vyriausybæ, savo laiðkuose
giriu kolchozus, o jiems dar maþai“. Po jo skai-
të Èesnavièius: „Naujø (areðtuotø) lageryje ne-
laukite. Lietuvoje platinami atsiðaukimai, iðke-
liamos vëliavos. Kaltuosius iðsikvieèia, pagàsdi-
næ paleidþia. Partija kaip motina gimdytoja ap-
ðaukia juos, aprëkia ir vël myluoja. Bet man ji
nedovanotø“.
– Raðai, kad vertë tave, jø þodþiais, nusigin-
kluoti. Dienoraðtyje uþraðei: „Neiðdegs, ponai!
Kà norit, darykit, bet neraðysiu (straipsnio á spau-
dà). Pasodinkit, net ðaudykit, bet neraðysiu to,
ko jûs laukiat!“
– Kaþkuriam dienoraðtyje uþraðiau savo po-
kalbá su majoru Rimkumi. Tada buvau sulai-
kytas trims paroms. Á majoro klausimà, kaip lai-
kausi, atsakiau: „Neapkenèiu jûsø sistemos ir jûsø
asmeniðkai“. Rimkus dar gyvas, galëtø ðá faktà
paliudyti. Iðvakarëse jie surado mano dienorað-
èio berods keturis ar penkis sàsiuvinius. Kodël
neareðtavo, negaliu pasakyti. Suëmë po dviejø

186
metø. Aðtuoniasdeðimtaisiais paraðiau skundà
Kompartijos centro komitetui. Skundà baigiau
þodþiais: „Lieku ásitikinæs, kad po keliø metø
ne tik mano tardytojai bus priversti pripaþinti,
jog ði (mano) „byla“ yra XX amþ. prieðpaskuti-
nio deðimtmeèio gëda“.
Julius Èesnavièius du kartus mane aplankë
Sibire, „toli uþ Magadano“. Nemaþai teko su
juo kalbëtis. Aðtuoniasdeðimt septintaisiais grá-
þus á Lietuva, jis aplankë mane mitingo prie Ado-
mo Mickevièiaus iðvakarëse su valstybës saugu-
mo generolø ultimatumu atsisakyti to mitingo
idëjos. Jau pulkininku tapusá irgi tikinau, kad
neapkenèiu sovietinës sistemos ir jo asmeniðkai,
pridurdamas maþdaug tokius þodþius (uþraðy-
tus tø dienø dienoraðtyje): „Eièiau á demonstra-
cijà, jeigu jûs pagrasintumëte á mus ðaudyti. Ant-
raip að ne tik ne lietuvis, bet ir ne þmogus“. Ðiuos
þodþius pasakiau èekistui savo bute girdint ðei-
mai, Genovaitei Ðakalienei ir Stasiui Jakui.
– Dar keli momentai ið tavo dienoraðèio.
Uþraðytas pokalbis su Èesnavièiumi ir Duðans-
kiu. Kapitonas davë suprasti, kad gali tave uþda-
ryti uþ grotø. O tu atsakei: „Imkit ir gal paso-
dinkit, jei laikote, kad esu nepataisomas“. Jis
juokdamasis atsakë: „Paskui imsi visiems pasa-
koti, jog nori á lagerá, o saugumas tavæs nelei-
dþia, imsi uþ tai Èesnavièiø kaltinti“
– Po daugiau kaip keturiø valandø tardymo
Èesnavièius atsivedë savo virðininkà pulkininkà
Moitiejenkà. Tas ëmë grasinti: „Èia norite su
mumis kalbëtis ar ten?“ Po ðiø þodþiø nykðèiu

187
parodë á apaèià, tai yra á kalëjimà. Kaip tik tokio
grasinimo ir laukiau. Atsakiau: „Gàsdinti ma-
næs nereikia. Tai dar penkiasdeðimt aðtuntaisiais
patariau kapitonui Jankevièiui. Esu fanatikas: ne-
sigailiu nei tëvø, broliø, ðeimos, nei savæs. Tad
galite nors dabar duoti ásakymà „ten“ nuvesti“.
– Raðai, kad pulkininkas prisipaþino: „Þino-
ma, perauklëti jus dabar sunku. Ið dalies mes pa-
tys esame kalti, jog anksèiau neatkreipiau á jus
savo dëmesio, o penkiasdeðimt septintøjø areð-
tu reikalà dar labiau usugubili“.
– O po to paklausë: „O gal jûs nuvyktumëte
á lagerá su savo draugais pakalbëti?“. Á tai atsa-
kiau: „Nenoriu, kad jie laikytø mane jûsø bil-
duku“. Jis: „Mes ir nenorime paversti jûsø savo
bilduku (stukaèiom). Á tai atsakiau: „Jûs puikiai
suprantate, kad tai pasiekti neámanoma“.
– Man sunku ásivaizduoti, kad iðdrásai taip
dràsiai kalbëti su tokios galingos represinës struk-
tûros atstovais?
– Dienoraðtyje atvirai prisipaþástu, kad „lap-
krièio ketvirtà po maþdaug ðeðiø valandø tardy-
mo palikau tuos baisokus rûmus it girtas. Pa-
þvelgusi á mano veidà, Alë pasakë: „Esi nepana-
ðus á þmogø“. Teturëjau jëgø tik trumpai atpa-
sakoti tardymo esmæ. Nesinorëjo nei knygos pa-
skaityti, nei televizijos pasiþiûrëti. Naktá sapna-
vau koðmariðkus sapnus – kalëjimà ir lagerius“.
– Pasukime ið kelio. Iðkilo KGB rezervo ka-
rininkø problema. Kas juos labiausiai gynë? Tie,
kurie parengë ir ávykdë sàmokslà prieð Tautos
iðrinktà Prezidentà Rolandà Paksà.

188
– Kas paskelbë bado akcijà, reikalaujanèià at-
statydinti Valstybës saugumo departamento va-
dovu ir Uþsienio reikalø ministru tapusius ka-
gëbistus? Petras Graþulis ir Egidijus Klumbys,
taigi abiejø mudviejø partija.
– Taèiau tik praëjusiø metø pabaigoje á tele-
vizijos politines laidas pradëti kviesti Tvarkos ir
teisingumo partijos nariai.
– Kodël tavæs nekvieèia, nors esi iðsilavinæs
vyras, moki raðyti ir gali pakalbëti aktualiausio-
mis Lietuvos problemomis. Vadinasi, kvepi „na-
cionalistine dvasia“, suvoki, kodël në vienas þe-
mës grobikas nenuteistas ir, matyt, niekada ne-
bus teisimas.
– Gal baikime ilgokai uþsitæsusá pokalbá. At-
rodo, kad nukrypome nuo temos, kurià norë-
jau iðsiaiðkinti.
– Savo dienoraðtyje nevaizduoju savæs did-
vyriu. Taèiau, raðydamas já, daug rizikavau. Ðe-
ðiasdeðimt ketvirtaisiais Duðanskis aiðkino, kad
prieð deðimt metø vien uþ savo slaptai iðsiøstà
laiðkà á lagerá Skeiveriui bûèiau gavæs deðimt metø
lageriø. Septyniasdeðimt septintaisiais manæs ne-
teisë uþ dienoraðèius – ðeðiasdeðimt ketvirtaisiais
bûtø teisæ, jei bûtø árodæ, jog daviau já skaityti
netgi savo þmonai. Todël negalëjau dienoraðty-
je meluoti, girtis. Tu nepacitavai tø vietø, kur
að neslepiu, kad bijojau èekistø ir kalëjimo. Tai
natûralu. Kaþkas yra pasakæs, kad uþ kalëjimà
baisiausia yra tik mirtis. Netiesa! Ir uþ mirtá bai-
siausia yra iðdavystë.Tad visà laikà bijojau vieno
– galiu neiðtverti jø spaudimo. Po ðeðiasdeðimt

189
ketvirtøjø dar du kartus sëdëjau. Tada jau bu-
vau tiek gyvenimo uþgrûdintas, kad jie nebandë
manæs gàsdinti kalëjimu – ëmë ir uþdarë…
– Teko ten susitikti su tikrais didvyriais?
– Lageriuose. Vienas jø – Pranas Skeiverys.
Tai dvideðimt aðtuntaisiais gimæs vyras, Ve-
terinarijos akademijos studentas, pogrindinës or-
ganizacijos vadovas. Kratos metu kaþkur èekis-
tai rado tos organizacijos nariø sàraðà Nr.2. Pu-
sæ metø (prieð pat Stalino mirtá) já kankino, rei-
kalaudami iðduoti sàraðo Nr. 1 nariø pavardes –
dienà neleisdavo uþmigti, o naktá tardydavo.
Muðdavo, kol prarasdavo sàmonæ. Apipildami
vandeniu atgaivindavo ir vël muðdavo. Vienas
su Pranu toje paèioje MGB kameroje kalëjæs ka-
linys pasakodavo, kad jie girdëdavo, kaip Pra-
nas tardymo metu ðaukdavæs, taèiau në vieno
kovos draugo jis neiðdavë. Iðkalëjæs penkiolika
metø Pranas sugráþo á Tëvynæ. Taèiau nuo pa-
tirtø kankinimø susirgæs vëþiu ir devyniasdeðimt
pirmøjø metø sausá mirë.
– Taigi sutikai lageryje vienà didvyrá?
– Antras toks buvo Aleksas Bièkauskas. Mes
laikëme já bailoku, taèiau klydome. Penkiasde-
ðimt antraisiais já areðtavo (sesuo ir brolis gyve-
no JAV, o motina ir antrasis brolis, buvæs parti-
zanas, buvo lageriuose) uþ þodiná grasinimà su-
sidoroti su Justu Paleckiu. Tardë já þiaurusis Bu-
lyginas. Uþ tai, kad neigë liudytojø parodymus,
tardytojas rëþdavo jam per galvà marmuriniu ra-
ðalo sugertuvu. Atsikëlæs nuo grindø, nusiðluos-
tæs nuo veido kraujà, Aleksas ðaukdavo: „Bandi-

190
te, tu, bandite!“ Ir vël smûgis per galvà. Ir vël:
„bandite, tu, bandite!“.
Aleksà teisë karinis tribunolas. Kadangi de-
vyni liudytojai ið vienuolikos davæ prieð Aleksà
parodymus, teisme jø atsisakë, teismas gràþino
bylà tardymui. Politinë byla „uþ pasikësinimà
prieð AT Pirmininkà“ buvo nutraukta. Bet Alek-
sas nebuvo paleistas. Jam buvo iðkelta krimina-
linë byla ir gavo trejus metus lageriø. Mirus Sta-
linui, buvo paskelbta amnestija. Buvo iðleisti ið
lageriø Alekso motina ir brolis, o netrukus ir
Aleksas. Ðámet jis Kaune ðvæs savo aðtuoniasde-
ðimtmetá.
– Gal labiausiai kentëjo nuteistøjø þmonos…
– Kà ir kalbëti. Tvirtai okupacijos metais lai-
kësi ir mano Elena, ir jos motina, ir mano tëvai,
ir mano vaikai. Tëvo valia vos netapau partiza-
nu. Juo netapau partizanø bûrio vado pavaduo-
tojo Povilo Kubiliûno sprendimu: „Pakankamai
mûsø eilëse þuvo vaikø. Tegu Kazys ir Antanas
eina mokytis ir tampa naudingi Tëvynei“.
– Buvo protingø þmoniø, kurie ir miðke gal-
vojo ne apie save…
– Aðtuoniasdeðimtaisiais iðveþus mane á Ura-
lo lagerius, Elytæ tardë pulkininkai Baltinas, Èes-
navièius, papulkininkiai Kalakauskas ir Marke-
vièius, kapitonas Verbickas ir kiti. Ji buvo kalti-
nama savo laiðkuose agituojanti mane nepasiduo-
ti èekistø spaudimui nusiginkluoti. Savo pokal-
bius saugume ji irgi uþsiraðë. Aiðku, tuose uþra-
ðuose nëra në þodþio apie tai, kaip ji iðveþë ið
Kuèino lagerio kreipimàsi á Amerikos Preziden-

191
tà Ronaldà Reiganà ir Lenkijos „Solidarumui“.
Ji netgi du kartus ryþosi atskristi pas mane á trem-
tá, á Magadanà, kur „dvylika mënesiø þiema, o
visa kita – vasara“.
Urale mane aplankë dukra Vilija ir sûnus Ra-
mûnas. Apie penkias paras praleidæ lëktuvuose,
traukiniø vagonuose, vieðbuèiuose, kad gautø tei-
sæ dvi valandas pasikalbëti su manimi... telefo-
nu, ir tik rusiðkai, klausantis keliems priþiûrëto-
jams ir karininkams. Nors pokalbio pabaigoje
tikinau vaikus, kad „my þdiom smerti Breþne-
va“, bet èekistai man uþ tuos þodþius nekerðijo
– atidavë visà jø man atveþtà maistà. Matyt, ir
jie irgi laukë Breþnevo mirties...
Beje, apie jo mirtá iðgirdau jau veþamas ið Kras-
nojarsko kalëjimo á Magadanà. Kaþkodël visai
neapsidþiaugiau...
– Dienoraðtyje raðai: „Neapykantos nejauèiu
nei J. Èesnavièiui, nei N. Duðanskiui“. Kaip ga-
lima nejausti jiems neapykantos? Juk pats Du-
ðanskis prisipaþino, kad pagrindinis jø tikslas –
priversti tave paraðyti spaudai tokià iðpaþintá, ko-
kià paraðë Pranas Razauskas: „Razauskas savo
straipsniu daug pasitarnavo mums – nuo ðiol na-
cionalistai aplenks jo namus“. Vadinasi, paraðysi
toká patá straipsná á „Tiesà“ ir tapsi politiniu la-
vonu. Tada jie Terleckà paliks ramybëje.
Tavo kai kurios knygelës trykðte trykðta ne-
apykanta kagëbistams, o ðtai „Rezistento die-
noraðtyje“ tokios neapykantos nëra. Kodël?
– Todël, kad, pirma, tada dar neþinojau, kaip
Nachmanas Duðanskis kartu su pulkininku Le-

192
onu Martavièiumi penkiasdeðimt septintaisiais
kankino ir luoðino paskutiná Lietuvos partizanø
vadà Adolfà Ramanauskà, o, antra, pradedant
aðtuoniasdeðimt septintaisiais Algirdo Brazaus-
ko, Kazimieros Prunskienës ir Gedimino Vag-
noriaus komanda buvo daug pavojingesnë uþ visà
èekistø kuopà.
– Kaip tai suprasti?
– Taip ir reikia suprasti. Kà èekistai galëjo
man padaryti ðeðiasdeðimt ketvirtaisiais? Blogiau-
siu atveju – vël pasodinti á lagerá. Jie net nepajë-
gë priversti mane ir Aleksandrà Ivanauskà dëko-
ti Rusijai uþ okupacijà ir Tautos genocidà, pa-
smerkti „burþuazinius nacionalistus“, vienokiais
ar kitokiais bûdais kovojanèius uþ bûsimà ne-
priklausomà Lietuvà. Að ir apie Lietuvos prieðus
èekistus nepasakoju ir neraðau në þodþio netie-
sos. Kiek mes girdime pasakojimø apie tai, kaip
neva èekistai privertë lietuvius patriotus tapti ap-
mokamais jø agentais. Tik ið dalies að galiu pa-
teisinti sunkiai suþeistà ir labai kankinamà par-
tizanà. Visø kitø – jokiu bûdu! Ið þmogaus elge-
sio èekistai suvokia, galima tà ar kità uþverbuo-
ti, ar ne. Jei parodysi jiems tvirtà valià, jie net
neiðdrás tau pasiûlyti tapti jø agentu.
Að buvau toks.
2007 01 11

193
Uþgrobimas
– Siûlau Tau, Antanai, papasakoti apie JAV
Atstovø Rûmø specialaus komiteto komunisti-
nei agresijai prieð Baltijos valstybes (vadinamo
J. Kersteno komitetu) tirti veiklà. Ði diskusija
aktuali ta prasme, kad jaunesnioji mûsø karta, o
taip pat didelë dalis mano bendraamþiø nieko
neþino apie tà garsø komitetà ir jo veiklà paskel-
biant visam pasauliui tiesà apie Baltijos valsty-
biø „dingimà“ ið politinio þemëlapio keturias-
deðimtøjø birþelá.
– To komiteto veikla labai plati ir dël to siû-
lau apsiriboti Tarybø Sàjungos agresijos prieð Lie-
tuvà tyrimu.
– Pradëkime nuo tragiðkiausios dienos – mûsø
Tëvynës okupacijos keturiasdeðimtøjø birþelio pen-
kioliktà. Kaip ðá aktà sutiko pasaulio valstybës?
– Dël ðio akto buvo ið anksto Stalino susitarta
su Hitleriu. Keturiasdeðimtøjø liepos 23 d. JAV
Valstybës sekretoriaus pareigas einàs S. Wallesas
pareiðkë, jog Amerika nepripaþásta neteisëtos Lie-
tuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos. Mûsø iðei-
viai Jungtinëse Amerikos valstijose po TSRS ag-
resijos sukûrë Lietuvos Gelbëjimo Tarybà. Spa-
lio penkioliktà jos delegacijà priëmë Amerikos pre-
zidentas Franklinas Ruzveltas, kuris garantavo, kad
„Lietuva nepriklausomybës neprarado – Lietuvos

194
nepriklausomybë tiktai laikinai pertraukta. Ateis
laikas, ir Lietuva vël bus laisva. Ir pati maþiausia
tauta turi lygiai tokià paèià teisæ bûti nepriklau-
soma, kaip pati didþiausia tauta“.
– Teherano, Jaltos ir Potsdamo konferenci-
jos parodë, kad tai buvo nieko neverti paguo-
dos þodþiai. Ruzveltas su Èerèiliu ruoðësi susi-
tikti ir pasiraðyti garsiàjà Atlanto Chartà – JAV
ir Didþiosios Britanijos politiná ir moraliná ási-
pareigojimà pasaulio tautoms – paþadà sugrà-
þinti agresoriø ið jø pagrobtø þemiø. Tad Ame-
rikos prezidentas negalëjo ið to paþado iðskirti
Baltijos valstybiø, nes prie tos Chartos buvo pri-
sijungusi ir TSRS.
– Aèiû JAV valdþiai, kad ji niekada nepripa-
þino Baltijos valstybiø okupacijos ir neiðdavë Ta-
rybø Sàjungai keturiasdeðimt ketvirtaisiais á Va-
karus pabëgusiø lietuviø.
– Manau, neverta JAV priminti Atlanto
Chartos. Panaðiø „Vakarø demokratø“ paþadø
bûta ir daugiau.
– Kam lásti á tolimà praeitá? Prisiminkim, su
kokiu nepasitenkinimu Amerikos administra-
cija sutiko mûsø Lygos mitingà prie Adomo
Mickevièiaus paminklo ir apskritai lietuviø ryþtà
paèiai spræsti savo valstybës likimà.
– Uþmirðkime ir tai. Mûsø pokalbio tema –
Kersteno komitetas.
– Penkiasdeðimt treèiøjø geguþës dvideðimt
septintà Amerikos prezidentas Dvaitas Deividas
Eizenhaueris padëkojo kongresmenui Kerstenui
uþ ryþtà pasakyti amerikieèiams visà tiesà apie

195
tai, kas ið tikrøjø dëjosi inkorporavus Baltijos
valstybes á Tarybø Sàjungà ir kodël JAV nie-
kuomet nepripaþino tos inkorporacijos. Tai bu-
vo didþiausias Amerikos lietuviø tarybos politi-
nis laimëjimas.
Beje, Baltijos valstybiø okupacijai tirti ko-
mitetas Atstovø rûmuose buvo ásteigtas 1953
metø liepos 27 d. Á komitetà buvo paskirti sep-
tyni Kongreso atstovai. Per dvejø metø gyvavi-
mo laikotarpá Komitetas vieðai apklausë labai
daug liudininkø, tarp jø 42 lietuvius, surinko
daug raðytiniø liudijimø bei svarbios dokumen-
tinës medþiagos. Ji paskelbta septyniuose Ko-
miteto darbø tomuose...
– Kersteno komitetas atskleidë, kokiu bûdu
Lietuva, Latvija ir Estija buvo ájungtos á Tarybø
Sàjungos imperijos sudëtá. Komitetas deklaravo,
jog tebetæsiama karinë ir politinë Lietuvos, Lat-
vijos ir Estijos okupacija yra svarbi tarptautinio
átempimo prieþastis ir graso pasaulio taikai, reko-
mendavo JAV Valstybës sekretoriui atkreipti
Jungtiniø Tautø dëmesá á ðià situacijà, siûlyda-
mas Generalinei Asamblëjai rezoliucijà, reikalau-
janèià, kad visi Tarybø Sàjungos kariniai, politi-
niai ir administracijos valdininkai pasitrauktø ið
Baltijos valstybiø. Taèiau ðie siûlymai nebuvo
átraukti á galutines Komiteto rekomendacijas.
Tam pasiprieðino JAV valstybës departamentas.
– Valstybës departamento valdininkai, gavæ ið
komunistø gerà pamokà Korëjoje, vis dëlto ne-
galëjo patikëti, kad Stalinas galëjo Baltijos valsty-
bëse vykdyti toká ðiurpø genocidà. O gal bijojo

196
pasakyti Amerikos tautai, kas laukia Vakarø pa-
saulio, jeigu Raudonoji armija perþengs Elbës upæ?
– Ðiurpas ima skaitant Antano Petraièio pa-
rodymus. Keturiasdeðimt pirmøjø birþelio dvi-
deðimt pirmà enkavedistai ið Kauno sunkiøjø dar-
bø kalëjimo iðveþë apie 120 politiniø kaliniø
mirtininkø, tarp jø du brolius kunigus Petrai-
èius. Pavedëjæ kelis kilometrus uþ Èervenës, juos
suðaudë. Gyvi iðliko tik vienuolika lietuviø, tarp
jø abu broliai Petraièiai.
– Reiktø syká nuveþti á Èervenæ visus Seimo
narius kartu su Konstituciniu Teismu, Genera-
line prokuratûra bei visais Lietuvos teismø pir-
mininkais. Esu ásitikinæs, kad dauguma ðiø aukð-
tøjø mûsø institucijø veikëjø nëra nieko girdëjæ
apie Èervenæ ir neskaitæ pulkininko Petruièio
knygos „Kaip jie mus suðaudë“. Todël jie (tvir-
tinu, dauguma) tokie kosmopolitai, kurie savo
abejingumà Lietuvos likimui demonstravo vi-
sus praëjusius metus, svarstydami KGB rezervo
karininkø keliamà pavojø tautiniam ir valstybi-
niam Lietuvos saugumui.
– Mano nuomone, reikëtø pasiûlyti nuva-
þiuoti á Èervenæ ir mûsø Prezidentui. Bent man
susidaro nuomonë, kad jam labai sunku suvok-
ti tarybinës okupacijos esmæ ir pasekmes, ir ko-
kiu tikslu okupantai paliko Lietuvoje ðitiek
KGB rezervo karininkø...
– Tau, Antanai, labai nepatinka mûsø litera-
tûros klasikas Vincas Krëvë Mickevièius, kuris
keturiasdeðimtaisiais uþëmë aukðtas pareigas, prie
valdþios vairo Kaune stojus bolðevikams. Negi

197
mano gerbiamas literatûros klasikas buvo mûsø
tautos iðdavikas?
– Pamëginsiu atsakyti, kas ið tikrøjø buvo
Vincas Krëvë-Mickevièius, iki ðiol daugumos
mûsø Tautos laikomas patriotu. Manau, uþteks
pacituoti Vasario ðeðioliktosios akto signataro,
vëliau Lietuvos pasiuntinio Ðveicarijoje daktaro
Jurgio Ðaulio keturiasdeðimtøjø liepos dvideðimt
ketvirtos laiðkà tuometiniam Lietuvos uþsienio
reikalø ministrui V. Krëvei. Keletas iðtraukø:
„Rusø bolðevikams okupavus Lietuvà, prasidë-
jo monopolizuota bolðevikinë akcija: kariuome-
nës dezorganizavimas, areðtai, deportavimai – ren-
gimas bolðevikinimo „rojui“, kuris baigësi vadi-
namais iðrinkimais á Seimà ir to ið Maskvos ma-
lonës „Seimo“ nubalsavimu subolðevikinti Lie-
tuvà ir ájungti jà á bolðevikiðkàjà Rusija ...
Kad toji nepriklausomoji Lietuva nebuvo to-
bula ir, kad joje buvo daug kas taisytina, savai-
me suprantama. Bet kas Lietuvos pavergimà ban-
do pateisinti ligðiolinës Lietuvos netobulumais,
tas galës greit ásitikinti, ko verti Lietuvai atneðti
bolðevikinës Rusijos rojaus migdolai.
Taigi, Pone Profesoriau, að lig ðiol vertinau
Tamstà kaip lietuviø raðytojà, lietuviø patriotà
ir maniau, kad galësiu su Tamsta bendradarbiau-
ti Lietuvos labui, bet matau, kad mûsø keliai
aiðkiai iðsiskyrë: Tamsta nuëjai su Lietuvos pa-
vergëjais, að gi visa savo siela turiu nusikreipti
prieð juos.
Nebegaliu todël linkëti Tamstai pasisekimo.
Mano ið ðirdies plaukiàs troðkimas tëra: Lietu-

198
viø tautos prakeikimas telydi visus jos pavergë-
jus ir jø patarnautojus!..“
Ðtai koká laiðkà Krëvei paraðë tikras Lietuvos
patriotas Jurgis Ðaulys. Manau, jis pasakë visà
skaudþià tiesà.
– Bet Vincas Krëvë pasitraukë á Amerikà, ir
Amerika já priëmë?
– Jis buvo apklaustas ir Kersteno komitete.
Ádomø straipsná „Kultûros baruose“ iðspausdi-
no istorikas Zenonas Butkus, dirbæs Rusijos ar-
chyvuose. Ðtai keletas citatø ið jo straipsnio
„Naujas liudijimas apie Lietuvos okupacijà 1940
m.“: „V. Krëvë jau buvo sugautas sakant netiesà
pasitarimuose dël liudijimø Kersteno komite-
tui. Garsus diplomatas Bronius K. Balutis po
to net suabejojo, ar galima tikëti V. Krëvës pa-
sakojimu susitikime su Molotovu Maskvoje
(1940 07 02 – A. T.)“. Ypaè kelia didelæ abejo-
næ dràsûs V. Krëvës þodþiai atsisveikinant su V.
Molotovu: „Að asmeniðkai manau, jog neturiu
teisës pasilikti ilgiau Lietuvos Vyriausybës prieða-
kyje, nes suklydau pasitikëdamas Tarybinës vy-
riausybës paþadais, kad jos ginkluotosios jëgos at-
ëjo á Lietuvà tik apsaugoti josios neutraliteto. Að
nenoriu dalyvauti Lietuvos nepriklausomybës pa-
kasynose...“ Tà melà V. Krëvë paskleidë 1942 m.
vasarà Kauno karo muziejaus sodelyje ávykusia-
me mitinge ir kuris ne kartà buvo perduotas per
„Amerikos balsà“ okupuotai Lietuvai.
Kad Krëvë meluoja, rodo faktas, jog, sugrá-
þæs ið Maskvos á Kaunà, jis ne tik neatsistatydi-
no, bet toliau ëjo iðdavystës keliu. 1940 m. lie-

199
pos 21 d. jis „po iðëjimo atostogø“ pasiraðë Liau-
dies Seimo deklaracijà apie Lietuvos paskelbi-
mà sovietine respublika, o kità dienà – deklara-
cijà dël Lietuvos ástojimo á TSRS.
– Uþpernai spaudoje buvo pradëti skelbti
KGB rezervo karininkø sàraðai. Komunistinë
Lietuvos valdþia uþdraudë ðià „provokacijà“. Ta-
èiau ir ið suspëtø paskelbti paaiðkëjo, kad KGB
rezervininkai dar ðiandien dirba Lietuvos teis-
muose teisëjø kolegijø pirmininkais.
– Iki ðiol nëra atminimo lentø ne tik prie
KGB, Lukiðkiø ir kitø kalëjimø, kuriø rûsiuose
buvo kankinami kovotojai uþ Lietuvos laisvæ.
Berods, penkiasdeðimt antraisiais per tuometi-
niø MGB rûmø treèio aukðto langà á Stalino
prospektà iððoko ir uþsimuðë Lietuvos partiza-
nas. Jo giminës praðë partizano þuvimo vietoje
pastatyti paminklëlá. Taèiau Artûras Zuokas ne-
leido. Bijojo, matyt, kaþkà uþrûstinti.
– Lietuvoj, o visø pirma, Seime turëtø bûti
minima Lietuvos okupacijos diena, taigi birþelio
penkioliktoji. Iðkilmingai minima Gedulo ir vil-
ties diena, o okupacijos diena – ne. – Tai gal
nebuvom okupuoti?
– Gal tai ir norima parodyti? Juk aiðku: krað-
tas visø pirmiausiai buvo okupuotas, o tik pas-
kui prasidëjo trëmimai. Tad kurià dienà reikëtø
labiausiai prisiminti? Aiðku, kad keturiasdeðim-
tøjø birþelio penkioliktà.
– Seime buvo minimas Helsinkio grupës tris-
deðimtmetis. Buvæs grupës narys Etanas Finkelð-
teinas atsiuntë ið Londono telegramà, kurioje pa-

200
linkëjo Lietuvai pagaliau tapti demokratiðka ir
tikrai nepriklausoma valstybe. O kad tokia ji tap-
tø, reikalingos visø dorø lietuviø ryþtingos pa-
stangos.
Dabartiniame Lietuvos Seime didelë dalis
Tautos iðrinktøjø abejingi þydo Etano linkëji-
mø lietuviams iðsipildymui. Taèiau tik tikrai ne-
priklausoma, tikrai teisinë Lietuvos Respublika
galës deramai iðspræsti visas ir socialines ir politi-
nes Lietuvos problemas!
– Knyga „Baltijos valstybiø uþgrobimo by-
la“ iðleista vos 1 300 egzemplioriø tiraþu. Ar ne
maþokas tiraþas mûsø valstybei, kurios pilieèiams
yra svarbu suþinoti tiesà?
Nebûkime savo kraðto okupantai.
2007 03 05

201
Politinis vëþys
– Kodël, Antanai, siûlai mûsø pokalbiui to-
kià keistà temà?
– Antano Vienuolio apsakymas „Vëþys“ ir Ko-
vo vienuoliktosios minëjimas Seime paskatinio
mane padiskutuoti apie Lietuvà grauþiantá dvasi-
ná, moraliná ir politiná vëþá, kuriuo serga daugelis
mûsø institucijø. Kadangi buvo pamirðta praneð-
ti, kad iðkilmingas Seimo posëdis bus transliuo-
jamas per televizijà, todël dauguma Lietuvos pi-
lieèiø negalëjo pasiklausyti „liaudies iðrinktøjø“ ir
pateptøjø balso, iðtarto ta iðkilminga proga.
– Að buvau Seimo salëje, tas kalbas iðklau-
siau, ir matai – gyvas! Tai kas tau taip nepatiko?
– Ponas Vytautas Landsbergis. Jo kalba man
priminë devyniasdeðimtøjø Kovo vienuoliktà ir
dvyliktà pasakytus pamokslëlius. Tada uþ Ne-
priklausomybæ jis padëkojo tiktai kolaborantø
ir komunistø prikimðtam Persitvarkymo sàjû-
dþiui ir „baigianèiai persitvarkyti“ LKP, politi-
niams darbuotojams, tai yra partorgams ir kom-
sorgams, kurie trëmë Lietuvà á Sibirà.
– Ar ne perdaug piktas esi, Antanai? Tu juk
daþniausiai uþstodavai Vytautà Landsbergá, tai-
gi já gynei. O ko dabar uþsirûstinai?
– Gyniau að ne Landsbergá, o tiesà ir teisybæ.
Tà tiesà, kuria að tikiu. Bent jau devyniasdeðimt

202
pirmøjø sausio aðtuntà jis elgësi kaip tikras Lie-
tuvos patriotas. Visiems siûlau perskaityti jo su-
darytà knygà „Atpirkimas“. Jà perskaitæs suvo-
ki, koks didþiulis pavojus grësë Lietuvai mano
minëtà dienà. To dar daug kas nesuvokia. Að iki
tos dienos labai nemëgau Audriaus Butkevièiaus,
o tà dienà pakeièiau apie já savo nuomonæ.
Yra ir kitø dokumentø, kurie pasakoja apie
tos dienos ávykius, apie deputatø elgesá mirtino
pavojaus akivaizdoje.
– Taigi Vytautas Landsbergis – sausio aðtun-
tosios didvyris, o tu já kritikuoji?
– Kaip nekritikuoti, jei jis nuëjo su velniais
obuoliauti? Uþ kà jis taip neapkenèia Rolando
Pakso? Juk Aukðèiausiais Teismas atmetë visus
kaltinimus, kuriuos ið pirðto iðlauþë Andrius Ku-
bilius, Aloyzas Sakalas, Artûras Paulauskas, Me-
èys Laurinkus, Gintaras Steponavièius, Algirdas
Brazauskas. Labai negarbingai per sàmokslà el-
gësi Valdas Adamkus. Labai jau, matyt, norëjo
dar penkerius metus pasëdëti prezidento këdëje,
nors per pirmàjà kadencijà në pirðto nepajudino
Lietuvai graþinti, apsaugoti jos gamtà ir gamtos
turtus – jam prezidentaujant á uþsiená iðveþta dau-
giau lietuviðko miðko, nei jo buvo iðkirsta per
Hitlerio ir Stalino okupacijos metus…
– O kuo èia dëtas Landsbergis? Kà jam gali
prikiðti – kirto jis tà miðkà?
– Kà prikiðti? Ðizofreniðkà neapykantà ne tik
Rolandui Paksui, bet ir visiems kitaip màstan-
tiems. Kodël Paksui – suprantu. Nepasiraðë su-
tarties su „Viljamsu“, ir ponas turëjo ieðkoti ki-

203
tø pasiraðinëtojø. Þinoma, surado. Tarp savið-
kiø, kuriems nesvarbu buvo Lietuvos ûkis.
– O Paksas tapo tautos numylëtiniu.
– Nes jis daug stipresnis uþ Landsbergá. Pri-
simeni vaizdelá per televizijà – po apkaltos Ro-
landui Paksui paskelbimo Algirdà Brazauskà ðo-
ko glamonëti Valdas Adamkus, Vytautas Land-
sbergis ir kitokia smulkmë? Að net paðiurpau.
Visi jie tokie. Tarp kita ko, tada suvokiau, ko-
dël taip lengvai Algirdas Brazauskas tapo Prezi-
dentu – Landsbergis padëjo!
– Na jau, nusiðneki, Antanai…
– Nenusiðneku. Brazauskas prieð Aukðèiau-
siosios Tarybos rinkimus átikino Landsbergá,
kad Michailas Gorbaèiovas, leisdamas Lietuvai
surengti prieðlaikinius rinkimus, atsisako Lie-
tuvos. Neapibrëþta, girdi, liekanti tiktai valsty-
bës politinio statuso problema. Tiek Michailas
Gorbaèiovas, tiek pats Algirdas Brazauskas bu-
vo ásitikinæ, kad Aukðèiausiosios Tarybos pir-
mininku Vytautas Landsbergis nebus iðrinktas,
taigi Aukðèiausiosios Tarybos pirmininku taps
jis, Algirdas Brazauskas, o jiedu su Gorbaèiovu
jau susitars dël Lietuvos politinio statuso – „su-
vereni Lietuva TSRS sudëtyje“.
Lietuvai daug nelaimiø atneðë neþaboti Vy-
tauto Landsbergio politiniai kompromisai, o di-
dþiausias jo nusikaltimas – Desovietizacijos ásta-
tymo priëmimo suþlugdymas.
– Prisimeni, Antanai, nesenà Arno Kleveè-
kos diskusijos laidà, kurioje dalyvavo Valenti-
nas Mazuronis, tu, Antanai, Darius Kuolys ir

204
dar Vilija Aleknaitë. Toji tikino Tautà, kad ji,
taigi Tauta, ðiandien braido po Prezidento Ro-
lando Pakso sukeltà purvà. Tu atkirtai, kad tà
purvà sukëlë ne Rolandas Paksas, bet Vytautas
Landsbergis…
Kad Tauta ðiandien priversta braidyti po po-
litiná purvà, tai tiesa, taèiau tà purvà pagamino
ne Rolandas Paksas – jis buvo niekingais pur-
vais apdrabstytas ir toliau yra drabstomas. Ko-
dël? Juk þmogus nekaltas!
– Klausi – kodël? Þvilgterkim á mûsø ðalies
naujausiàjà istorijà. Prisiminkim devyniasdeðimt
pirmøjø rugpjûèio dvideðimt antrà. Borisas Jel-
cinas, tà dienà nugalëjæs Maskvos puèistus, uþ-
draudë TSKP. Tai reikëjo padaryti ir Lietuvoje,
taèiau Vytautui Landsbergiui pritrûko pilietinës
dràsos ir politinës iðminties tokiam þingsniui.
Kodël? Galime tik spëlioti. Gal patikëjo magið-
ku LKP atsiskyrimu nuo TSKP? Bet ðalia tos
atsiskyrusios LKP suvaþiavimo naktá buvo pa-
gimdyta ir „LKP ant TSKP platformos“. Ko-
dël? Savo prisiminimuose Lietuvos radijo ir te-
levizijos komiteto pirmininkas J. Januitis á ðá
klausimà atsakë be jokio galvosûkio – „Tokia
buvo Maskvos valia“. Kodël tokia Maskvos va-
lia? Manau, todël, kad jai bûtø galima suversti
visus komunizmo nusikaltimus, o Algirdo My-
kolo beplatformë LKP liktø ðvarut ðvarutëlë –
nesusitepusi lietuviø Tautos krauju. Taip ir ávy-
ko. Ði Algirdo Mykolo beplatformë, padedant
Aloyzui Sakalui ir Vyteniui Andriukaièiui, bu-
vo sukergta su tradiciniais socialdemokratais ir

205
dabar skleidþia Lietuvoje aiðkiai komunistiná
smirdalà.
Ðtai kodël esam priversti braidyti po toká
klampø politiná purvà!
– Toje Arno Kleveèkos laidoje nurodei visai
kità to purvo ðaltiná – Desovietizacijos ástatymo
nepriëmimà.
– To ástatymo priëmimà suþlugdë Vytautas
Landsbergis ir jo talkininkai – buvæs LKP CK
narys Liudvikas Sabutis, buvæs KGB agentas
Bronislovas Kuzmickas, prie jø prisiplakæ Aloy-
zas Sakalas ir Povilas Varanauskas. Ádomios po-
sëdyje deputatø kalbos, kurios sudëtos á atskirà
knygà „Viena diena“. Profesorius Vytautas Pa-
liûnas kalbëjo apie tai, kad KGB pastate buvo
rasti segtuvai, ant kuriø uþraðyta „A.Brazauskui“,
„V.Beriozovui“, pacitavo komunistà Gediminà
Kirkilà, kuris devyniasdeðimt pirmaisiais „Sojuz“
korespondentui duotame interviu pareiðkë: „Vi-
siðka nepriklausomybë (Lietuvos – A.T.) dabar
neámanoma“…
– O Aloyzas Sakalas deputatø retoriðkai klau-
së: „Kodël siûlome apriboti teises kuriam nors
partijos sekretoriui, o ne, pavyzdþiui, marksiz-
mo dëstytojui?“.
– Tai Aloyzo Sakalo akmenëlis á Vytauto
Landsbergio rûtø darþelá…
– Toliau – „Ar pasmerkæ ideologus, neliksi-
me be AT vadovybës, teisëjø ir prokurorø? Es-
tijoje komunistai skiriami ambasadoriais“…
– Kaip matome, Vytautas Landsbergis ási-
klausë á Aloyzo Sakalo kalbà – aukðtus postus

206
nepriklausomoje Lietuvoje gavo ne politkaliniai,
bet komunistai …
– Virgilijus Juozas Èepaitis: „Èia kilo klau-
simas, kas pasufleravo ðio ástatymo idëjà. Pirmà
kartà ði idëja buvo vieðai iðkelta Nepriklauso-
mybës partijos steigiamajame suvaþiavime dar
devyniasdeðimtøjø metø spalio mënesá. Buvo
priimta rezoliucija, reikalaujanti nuðalinti no-
menklatûrà nuo vadovaujanèiø pareigø. Antra-
sis Nepriklausomybës partijos suvaþiavimas pra-
ëjusiø metø spalio mënesá priëmë rezoliucijà, jau
tiesiai reikalaujanèià priimti Desovietizacijos ásta-
tymà. Jeigu Aukðèiausioji Taryba ðio ástatymo
nepriims, Nepriklausomybës partija pradës
rinkti paraðus dël to, kad bûtø priimtas ðis ásta-
tymas referendumu. Ir patikëkite, surinks tuos
tris ðimtus tûkstanèiø greièiau – negu Sàjûdis
surinko dël Prezidento“.
– Matai, kokia grieþta nepriklausomybinin-
kø pozicija!
– Bet nei referendumo, nei Nepriklausomy-
bës partijos, nei Virgilijaus Juozo Èepaièio po-
litikoje?
– Virgilijus Èepaitis buvo suëstas – kaip KGB
agentas. Ið jo atëmë Aukðèiausiosios Tarybos de-
putato mandatà. Vytautas Landsbergis në pirð-
to nepajudino, kad apgintø savo geriausià drau-
gà, padëjusá jam tapti Sàjûdþio pirmininku.
– Gal dël to ir nepajudino në pirðto?
– Toliau – dar keisèiau. Kai sprendësi Deso-
vietizacijos ástatymo likimas, balsuoti atëjo tik
61 deputatas, taigi maþiau nei pusë Tautos ið-

207
rinktøjø. Að tada buvau salëje kaip sveèias. Ið ko-
munistø nepasirodë tiktai Algirdas Brazauskas
ir Kazimiera Prunskienë. Vadinasi, á kolaboran-
tø teismà nepanoro ateiti net 78 sàjûdieèiai. Kai
kas ðiandien bando aiðkinti, jog to ástatymo pri-
ëmimà suþlugdë komunistai. Netiesa! Suþlugdë
Vytauto Landsbergio vadovaujamas Sàjûdis. Jis,
turiu galvoje Vytautà Landsbergá, prieð balsuo-
jant pasakë supainiotà kalbelæ, kurioje yra ir to-
kia mintis: „… jei komunistas tampa kapitalis-
tu, jis jau ne komunistas“.
– Todël ðiandien socialdemokratai su kon-
servatoriais tokie geri draugai, netgi bièiuliai – ir
vieni, ir kiti drabsto purvais Prezidentà Rolandà
Paksà.
– Laukiau, kà á tokià Vytauto Landsbergio
kalbà atsakys Sàjûdþio vyrai, sëdintys salëje. Jie
tylëjo it vandens á burnas prisisiurbæ. Tas kelnë-
tas politines bobas bandë iðgelbëti Zita Slièytë:
„Veikusià komunistø partijà mûsø Aukðèiausioji
Taryba turi ávertinti kaip nusikalstamai veiku-
sià prieð lietuviø Tautà partijà. Reikia ateities kar-
toms, istorijai parodyti, kad ðios partijos vaid-
muo lietuviø tautos gyvenimui buvo blogas, nei-
giamas, nusikalstamas“.
– Tie jos þodþiai nuplaukë pavëjui – ið 61
balsuotojo uþ ástatymà balsavo tik 37 arba vos
ketvirtadalis visø Aukðèiausiosios Tarybos de-
putatø.
– Jie klausë Vytauto Landsbergio…
– Tai gal gerai, kad tas ástatymas nebuvo pri-
imtas?

208
– Gediminui Vagnoriui pavyko átikinti Vy-
tautà Landsbergá, kad Sàjûdis laimës Seimo rin-
kimus absoliuèia dauguma – tada atpuls Deso-
vietizacijos ástatymo priëmimas. Ir Vytautas
Landsbergis paleido Aukðèiausiàjà Tarybà. Tai
buvo politinë saviþudybë. Jo pasakytoji kalba
Seime per ðiø metø Kovo vienuoliktosios mi-
nëjimà aiðkiai parodë, kad gyvenimas Vytauto
Landsbergio nieko neiðmokë. Jis vël klaidþioja
pagrioviais – ðitokià iðkilmingà Lietuvai dienà
maldaute maldauja Algirdà Mykolà Brazauskà,
kad ðis neskirtø Vilniaus meru Rolando Pakso,
kuriuo vilnieèiai labiausiai pasitiki. Negi naba-
gas uþmirðo, kad Algirdas Mykolas jau ne Lie-
tuvos KP Centro Komiteto pirmasis sekreto-
rius, o tik eilinis nepriklausomos Lietuvos pi-
lietis ir vienos partijos vadovas? Juokinga. Þi-
noma, jei nebûtø pikta.
– Bet kuo kaltas Vytautas Landsbergis, kad
Aukðèiausiosios Tarybos deputatai nebalsavo uþ
tavo ðlovinamà ir lyg panacëjà nuo visø politi-
niø ligø Desovietizacijos ástatymà?
– Kuo kaltas? Po pateikimo kad ir menka
balsø dauguma Desovietizacijos ástatymas buvo
priimtas, taèiau antrajam svarstymui Vytautas
Landsbergis jo nepateikë. Kodël? Neþinau. Gal
paklausë Aloyzo Sakalo patarimo, kad „ar pa-
smerkæ ideologus, neliksime be AT vadovybës,
teisëjø ir prokurorø?“ Gal turëjo kitø motyvø.
Juk pateikdamas ástatymo projektà, jis be jokiø
iðlygø pabrëþë: „ Alfonso Svarinsko labai krað-
tutinë paþiûra turës bûti neágyvendinama. Tad

209
nebus ðiame ástatyme tokiø draudimø buvusiems
funkcionieriams“.Taigi pats Vytautas Landsber-
gis buvo prieð Desovietizacijos ástatymà. Civili-
zuotoje valstybëje tokiems bûtø iðkelta baudþia-
moji byla.
– Nebijai, kad uþ tokius þodþius Vytautas
Landsbergis tau gali iðkelti bylà?
– Tegu kelia. Að jau ne kartà teistas…
2007 04 01

210
Laisvës ðaukliai
– Mûsø naujøjø laikø istorija pilna visokiau-
siø pripainiojimø. Visi pasirodo buvæ kovotojai
dël Lietuvos laisvës ir nepriklausomybës. Kiek-
vienas toj kovoj turi savo urvelá, taigi apkasëlá.
Net ir kompartijos cëka aparatèikas. O tu, An-
tanai, ar gali atvirai pasakyti Tautai, kokia poli-
tinë organizacija okupacijos metais pirmoji ið-
këlë ðûká:”Laisvæ Lietuvai”?
– Gal norëtumei, kad patvirtinèiau mûsø vi-
suomenei ápirðtà nuomonæ, kad tas didysis lais-
vës ðauklys buvo Sàjûdis? Ne, ðito að tau nepasa-
kysiu, nes tai bûtø didelë netiesa arba melas. Pir-
mieji ðaukliai buvo Lietuvos partizanai, stojæ á
atvirà karà su bolðevikais ir okupantais. Gaila,
kad, praëjus septyniolikai metø po Lietuvos vals-
tybës atkûrimo, jø pasiaukojanti kova vis dar
neávertinta ir, gaila, kaþkodël yra nepelnytai men-
kinama. Þinoma, kalti dël to yra ir buvæ parti-
zanai, kuriø tik saujelë belikusi, kaltës dalá turë-
tø prisiimti politiniai kaliniai bei tremtiniai, ypaè
iðrinktieji á Seimà, kad jie nesugeba ar nenori
sugebëti nutildyti Algirdo Mykolo Brazausko,
kuris per didþiàsias tautos ðventes drásta tarti
ðventvagiðkus þodþius: “Að penkiasdeðimt metø
kovojau uþ Lietuvos laisvæ!”

211
Irgi, matai, atsirado kovotojas…
– Skaitei “Lietuvos þiniose” Broniaus Gen-
zelio straipsná “Pirmasis mûsø atgimimo akcen-
tas”, kuriame yra ðitokie þodþiai: “Minint Persi-
tvarkymo Sàjûdþio ákûrimà, bûtina prisiminti
ir 1987 metø rugpjûèio 23-àjà prie Adomo Mic-
kevièiaus paminklo Lietuvos laisvës lygos orga-
nizuotà mitingà gëdingam Molotovo-Ribentro-
po sàmokslui paminëti. Po ðito mitingo tarsi
viskas apsivertë aukðtyn kojomis. Þmonës drà-
sëjo ir pradëjo labiau tikëti savo sëkme”.
– Gerai, kad minint Sàjûdþio gimtadiená Bro-
nius tokius teisingus þodþius paraðë. Tokia pro-
ga bûtinai prisimeni savo gyvenimà. Keturis kar-
tus ákalintas, vienuolika metø mano praleista ka-
lëjimuose. Bet ar palyginsi tai su partizanø gy-
venimu? Mano þmonos brolis partizanavo ket-
verius metus, ir kai jis imdavo pasakoti apie be-
mieges naktis po eglaièiø ðakomis, ne vienam
besiklausanèiam imdavo tekëti aðaros.
Vertinkim visus pagal nuopelnus, jei tokio
vertinimo jau reikia.
– O tavo kova pogrindyje visada baigdavosi
kalëjimu arba lageriu.Kokia prasmë?
– Kitaip ir bûti negalëjo. Að tam buvau pasi-
ruoðæs. Berods, septyniasdeðimt devintøjø rudená
að esu sakæs Juliui Sasnauskui: “Þinok, vaike, kad
mûsø veiklos baigtis tik viena – kalëjimas. Vë-
liau ar anksèiau mus areðtuos ir uþdarys á rûmø,
á kuriuos savo kruvina ranka rodo Leninas, ka-
merà, o virð mûsø esanèiuose kabinetuose sëdës

212
daugiau kaip ðimtas èekistø, kuriems bus paves-
ta sudaryti bylà, pagal kurià bûsim ákalinti, kad
“nemindþiotume tarybinës þemës”, anot parti-
zanø vado Adolfo Ramanausko budelio Leono
Martavièiaus þodþiø apie mane vienoje èekistø
ðventëje. Juk þinojom, prieð kà einam.
Beje, po dviejø ar trijø savaièiø du èekistai
mane paëmë ir iðsiveþë ið sandëliu paverstos Ðven-
to Ignoto baþnyèios á KGB rûmus. Treèiame
rûmø aukðte papulkininkis Markevièius ðypso-
damasis raðë tardymo protokolà, o að jam aiðki-
nau: “Að tikiu savo likimu – daugiau kaip dvyli-
ka metø man “nesukombinuosite”. Vadinasi,
gráðiu namo sulaukæs tik 64 metø, taigi dar de-
ðimt metø graþiai pagyvensiu”.
Iðëjæs á partizanø kariuomenæ partizanas þi-
nojo, kad niekada namo negráð. Jo laukë þûtbû-
tinë kova – kas kà…
– Ið lageriø gráþo maþiau kaip pusë politiniø
kaliniø. Kiti irgi þuvo…
– Paskaièiuota, kad per deðimt partizaninës
kovos metø Lietuvos miðkuose su ginklu ran-
koje kovësi daugiau kaip penkiasdeðimt tûks-
tanèiø vyrø. Ið jø þuvo maþdaug trisdeðimt tûks-
tanèiø. Gali ásivaizduoti? Trisdeðimt tûkstanèiø
jaunø, rinktiniø vyrø…
– O nuo jø rankos, bûkime teisingi, krito
irgi apie dvideðimt penkis tûkstanèius tokiø pat
þmoniø, vadinamø kolaborantais…
– Ne, ne tokiø ir ne tiek. Sutinku, kad þuvo
ir nekaltø. Karas visada yra þiaurus. Toks yra ir

213
partizaninis karas. Gal net þiauresnis, nes tai ka-
ras be fronto linijos. Maþai trûko, kad bûtø su-
ðaudytas ir mano tëvas. Nedoras þmogus áskun-
dë já partizanams. Gerai, kad pasitaikë apdairûs
partizanai. Bet pasakysiu tau ðtai kà: jei tai bûtø
ávykæ, að nebûèiau ëmæs ið stribo rankos ginklo
ir ëjæs atkerðyti miðkui uþ savo tëvà…
– Amerikos istorikas Alfredas Sennas savo
knygoje “Gorbaèiovo nesëkmë Lietuvoje” tiki-
na, kad tautinis pasiprieðinimas Lietuvoje buvo
viena svarbiausiø rusø imperializmo susilpnëji-
mo prieþasèiø. Tai pripaþino net pats Michailas
Gorbaèiovas. Mûsø istorikai teigia, kad Lietu-
vos suvereniteto atkûrimas prasidëjo su Sàjûdþio
sukûrimu, nors faktiðka data – aðtuoniasdeðimt
septintøjø rugpjûtis. Kam klastojama istorija?
– Klausk ne manæs, Daili, – klausk istorikø.
Klausk istorikø, kas ið tikrøjø ákûrë Sàjûdá, o
kas Lietuvos laisvës lygà. Sàjûdis ákurtas kaip al-
ternatyva Lietuvos laisvës lygai. Anot þurnalisto
Algimanto Èekuolio, “Sàjûdis yra Gorbaèiovo
perestrojkos reiðkinys Lietuvoje… Sàjûdis nëra
partija, nëra organizacija, nëra nacionalistinë or-
ganizacija. Ji nori tik ekonominio savarankiðku-
mo Lietuvai Tarybø Sàjungos rëmuose, ji siekia
ágyvendinti tik tikràjà lenininæ tarybø valdþià”.
Tos Algimanto Èekuolio mintys iðspausdintos
Amerikos lietuviø laikraðtyje “Laisvoji Lietuva”.
Vadinasi, Sàjûdis siekë Lietuvai tik ribotos au-
tonomijos, o Laivës lyga siekë Lietuvai nepri-
klausomybës. Laisvës lyga, beje, kvietë Sàjûdá

214
reikalauti ið TSRS Vyriausybës iðtaisyti mûsø tau-
tai padarytà skriaudà – iðsivesti ið Lietuvos savo
kariuomenæ…
– Kaip Sàjûdis reagavo á toká pasiûlymà?
– Niekaip. O kaip jis galëjo reaguoti? Juk
Sàjûdis, anot Algimanto Èekuolio, buvo tik
“Gorbaèiovo perestrojkos reiðkinys Lietuvoje”.
Taigi dovanëlë Lietuvai…
– O Algirdas Mykolas Brazauskas sieká at-
kurti Lietuvos valstybinæ nepriklausomybæ
Kompartijos aðtuoniasdeðimt aðtuntøjø vasario
plenume pavadino avantiûra. Nei daugiau, nei
maþiau – avantiûra, ir taðkas.
– Todël Seimo dauguma ðiandien tyli, ma-
tydama buvusiø komunistø savivalæ, kurià jie
demonstruoja remdami KGB rezervistus. Beje,
buvusius komunistus ðiandien remia ir konser-
vatoriai. Tokia keista situacija ðalyje ir parlamen-
te. Nebëra ribø tarp blogio ir gërio, tarp ðviesos
ir tamsos. Miglinëjimo metas.
– O mûsø frakcijos jëgos per silpnos, kad
galëtume skaudþiau uþkirsti per nagus tokiai si-
tuacijai. Anot tos dainos – “Maþas esi ir suprasti
nieko negali”. Supranti – ir nieko padaryti ne-
gali, nes esi per silpnas. Baisi situacija. Atrodo,
be iðeities. Iðeitis tik viena – turëkime kantrybës
ir palaukime Seimo rinkimø. Gal tauta paga-
liau praregës ir neberinks á Seimà tø, kuriems
maþiausiai rûpi Tautos interesai.
– Tauta stebisi nepaprastu konservatoriø ir
socialdemokratø suartëjimu. O ko stebëtis? Jie

215
juk broliai dvyniai. Cituoju Sàjûdþio ideologà
arba architektà Virgilijø Èepaitá: “… riba tarp
komunistø partijos ir Sàjûdþio buvo neryðki. Net
ir aðtrûs nesutarimai su LKP nepavertë Sàjûdþio
atskiru nuo kompartijos politikos veiksniu. Pa-
keitus LKP vadovybæ ir Algirdui Brazauskui ta-
pus pirmuoju sekretoriumi, Sàjûdis buvo beveik
susiliejæs su komunistø partija”.
– Bet neuþmirðk – Virgilijus Èepaitis buvo
KGB agentas. Niekas ðito nepaneigë. Jis, þinai,
buvo paðalintas ið Aukðèiausiosios Tarybos de-
putatø, nors ir pasiraðæs Kovo vienuoliktosios
aktà, taigi to Akto signataras…
– Niekas ir nepaneigs, nes jis ne kompartijos
narys. Kaþkodël jo negynë tada valdþià ir galià
turëjæs Vytautas Landsbergis, nors, atrodë, jo pa-
reiga buvo tai padaryti, taèiau ëmë ir nepadarë.
Man ta proga knieti pasakyti ðtai kà: ar ne laikas
ðiandien perþiûrëti Virgilijaus Èepaièio bylà, kad
jis galëtø dalyvauti ateinanèiuose Seimo rinki-
muose ir uþimti prideramà vietà Seimo posë-
dþiø salëje...
– Manai, kad Tauta balsuos uþ tarybinio sau-
gumo agentà? Netikiu. Ir, matyt, tuðèia dël ðito
mudviem, vienos partijos nariams, vieðai ginèytis
– ne apie tai buvome sutaræ kalbëtis. Taigi, Anta-
nai, kas ið tikrøjø buvo Lietuvos laisvës ðauklys?
– Tik jau ne Sàjûdis ir jø vadai ar Lietuvos
kompartija.
– Negi Lietuvos kompartijoje nebuvo në vie-
no doro þmogaus? Prisimeni, toji kompartija

216
pravërë duris – ir á aukðèiausius postus toje par-
tijoje pirmiausiai suguþëjo Sàjûdþio elitas, o pas-
kui jau kiti, praminti naujàja banga…
– Ar að sakau, kad nebuvo? Buvo. Reikia pa-
vyzdþiø? Praðau. Juozas Bulavas, penkiasdeðimt
ðeðtaisiais apvalæs Vilniaus universitetà nuo Mit-
ropolskio ðutvës, rusinusios mûsø universitetà. O
filosofas Bronius Genzelis, universiteto kompar-
tijos sekretorius, sugebëjæs pakreipti tos organi-
zacijos veiklà nauja vaga, o aðtuoniasdeðimt de-
vintøjø vasario ðeðioliktà Vilniaus dramos teatre
pasakæs tokià audringà kalbà, kokia nëra skambë-
jusi nei Aukðèiausiojoje Taryboje, nei Seime. Pa-
doriu laikau Kovo vienuoliktosios akto signatarà
Èeslovà Jurðënà. Jis tikrai neapvogë Lietuvos ir
lietuviø, todël iki ðiol mûsø parlamente.
Bet ne jie vedë Lietuvà á nepriklausomybæ…
– O ar ne mûsø tauta pati atëjo á nepriklau-
somybæ, Antanai? Ar ne jos buvo paskutinis ir
lemiamas þodis? Kodël bijome to pasakyti?Ar
ne ji atëjo á mitingà prie Adomo Mickevièiaus
paminklo ir tarë savo þodá? Ar ne ji, mûsø Tau-
ta, susirinko á mitingà Vingio parke ir á daugelá
kitø mitingø po ðito mitingo? Ne tik iðkilmin-
gø, daug þadanèiø ir daug vilèiø sukëlusiø, bet ir
á gynybinæ galià turinèiø? Màstau apie kruvinuo-
sius sausio ávykius. O tø mitingø iðtakø reikia
ieðkoti prie paminklo Adomui Mickevièiui.
Rugpjûtá sukanka dvideðimt metø, kai èia savo
þodá tarë dràsûs vyrai ir dràsios moterys, o juos
èia pakvietë Lietuvos Laisvës lyga. Uþ tai, kad

217
ðis istorinis mitingas bûtø paminëtas Seime, pa-
siraðë penkiasdeðimt devyni dabartinio Seimo na-
riai. Tegu tà dienà á Seimo rûmus ateina visi,
kurie tada buvo susirinkæ prie Adomo Mickevi-
èiaus paminklo, ir tie, kurie bijojo ten ateiti, ir
mitingà pro þiûronus stebëjo nuo Gedimino pi-
lies kalno…
Dràsai subræsti reikia laiko – ir pilietiðkumui,
þinoma…
2007 06 11

218
Mintys
pabëgëlës

219
Kernavëje su anûkais Dominyku ir Patricija, 2002 m.

220
Referendumas ar ne?
Ir að, ir rinkëjai mano, kad referendumas dël
stojimo á NATO yra bûtinas. Bet politikai gal-
voja atvirkðèiai – girdi, referendumas ðiandien
yra pavojingas ir þalingas, nes tauta ðito dalyko
nesupranta. Að manau, kad Lietuvos þmonës su-
geba ir sugebës atsirinkti tikràsias vertybes, to-
dël referendumas yra bûtinas.
Dël tos nuomonës mane daug kas palaikys
populistu – bet juk ðitas þodis nëra keiksmaþo-
dis. O asmeniðkai að referendume balsuosiu uþ
stojimà á NATO.
2002 05 14

Arvydà Pociø – á muilà?
Að Valstybës saugumo departamento generali-
nio direktoriaus Arvydo Pociaus paklausiau, ar Sau-
gumo departamentas netarnauja vienai partijai.
Ðito paklausiau todël, kad po “Laisvo laikrað-
èio” konfiskavimo ir jo redaktoriaus areðto ponas

221
Pocius nuëjo pas Andriø Kubiliø. Kà jis ten veikë,
neþinau. Gal atraportavo, kad ávykdë jo uþduotá?
Pasiteiravau ðito ir dël to, kad Valstybës saugu-
mo departamento generalinio direktoriaus virðinin-
kas yra ne konservatoriø lyderis Andrius Kubilius,
o ðalies prezidentas Valdas Adamkus, ir man tas
Arvydo Pociaus þingsnis pasirodë átartinas.
Antroji klausimo dalis buvo ðitokia: kodël Sau-
gumo departamento vadovas Arvydas Pocius nie-
ko nepadarë, kad jo pareigûnai neplatintø slaptos
informacijos, bet ir pats tà slaptà informacijà plati-
na – matëme televizijos laidoje, kaip jis atsakinëja á
europarlamentaro Aloyzo Sakalo klausimus, o at-
sakymus ásiraðinëja teleþurnalistë. Tuose Arvydo
Pociaus atsakymuose, mano rodos, buvo pavieðinta
ne viena valstybinë paslaptis. Taigi Arvydas Pocius
su Aloyzu Sakalu palaiko glaudþius ryðius, matyt,
dar nuo tø laikø, kai buvo vykdoma akcija prieð Jo
Ekscelencijà Lietuvos Respublikos Prezidentà Ro-
landà Paksà. Tokia tvarka, o gal jà pavadinti ne-
tvarka, kokia susiformavo mûsø Valstybës saugu-
mo departamente per ðeðiolika Lietuvos nepriklau-
somybës metø, manau, yra netoleruotina. Valsty-
bës departamentas buvo panaudotas susidorojant
su Lietuvos prezidentu Rolandu Paksu, ðiandien
naudojamas susidorojant su laisvàja spauda, rytoj
galime tikëtis pamatyti to departamento kitas au-
kas. Partijos, kurios turi átakos parenkant departa-
mento direktoriø, naudoja já kaip áranká prieð kitas
partijas ir prieð kitus politikus. Tai sakyèiau yra di-
delë mûsø maþos valstybës tragedija.
Mes Arvydo Pociaus buvome ávardinti kaip

222
“Laisvo laikraðèio” pagrindiniai finansuotojai, ir
tai buvo pateikta nelyg nusikaltimas ar prieðvals-
tybinë veikla. O kuri partija neperka laikraðèio
ploto ir kuri redakcija ar leidybos akcinë ben-
drovë jo nepardavinëja?
Taip, mes perkame plotà laikraðtyje, kad tu-
rëtume galimybæ skelbti savo partijos veiklos ata-
skaitas, pastebëjimus, pastabas visuomenës gy-
venimo klausimais ir kitokias aktualias medþia-
gas. Mes nesame tokie turtingi, kad galëtume
tiesiogiai finansuoti laikraðtá – vadinasi, tai, kà
kalba ponas Arvydas Pocius yra melas – mes tik
apmokame uþ mums atliktas paslaugas.
Arvydas Pocius mums vieðai, per spaudà, me-
të dar didesnius kaltinimus – girdi, mûsø parti-
jos nariai, dirbà Seime, pateikë Aurimui Driþiui
slaptà saugumo informacijà. O mûsø Seime tik
trys vyrai. Tai katras tai padarë? Papraðëme Ar-
vydà Pociø atsakyti á ðá paprastà klausimà. Ne-
atsakë. Kodël? Neþinau. Paleidþia antá plaukio-
ti, o pats nueina kiauðinëti…
Þinote, gaila þmogaus ir valstybës, kurià ði-
tokie neatsakingi teðliai tvarko.
Beje, padorioje valstybëje, kurià valdo gar-
bûs vyrai, toks þmogus vadovauti saugumo de-
partamentui negali. Negi mûsø Prezidentas ðito
nesupranta ar nenori suprasti? Todël parenkant
departamentui naujà vadovà, reikia atsiþvelgti á
kandidato charakterá, kad, bëgdami nuo vilko,
nepatektume á nirtulingos meðkos letenas.
Lietuvai tame poste reikia rimto þmogaus.
2006 09 16

223
Kapinës
– Dël kapiniø yra dvi problemos. Pirmoji –
uþ amþino poilsio vietà Lietuvoj nepriimta mo-
këti ir todël neturi bûti mokama. Turtingi ûki-
ninkai veltui atiduodavo þemës sklypà kapinëms.
Tokia jau tradicija, ir negalima jos lauþyti. Tai
turi suprasti net ir konservatoriai, kurie parengë
tà nedorà ástatymà.
Mane stebina dar vienas dalykas – be kapi-
niø mokesèio, prabilta ir apie pagalvës mokestá.
O tai, grubiai kalbant, yra mokestis uþ tai, kad
tu kvëpuoji Lietuvos oru.
Taigi naujus mokesèius mokës ir tie, kurie
jau nebekvëpuoja, ir tie, kurie dar kvëpuoja…
O jei ásigilinus, tai kapiniø problema Lietu-
voje yra. Yra þmoniø, kurie pageidauja, kad mi-
rusius juos kremuotø, kaip yra daroma dauge-
lyje uþsienio valstybiø. Bet mûsø valdþia niekaip
neástengia pastatyti krematoriumo. Nesusigun-
do tuo ir verslininkai.
Kodël?
Neþinau.
Taigi ne nuo to galo pradëjote, ponai kon-
servatoriai ir ponai socialdemokratai, susivienijæ
prieð Lietuvos þmogø. Lietuvis pakankamai daug
moka mokesèiø ir uþkrauti jam ant galvos dar
vienà ar du – neþmogiðka.
Nustokime bandyti tautos kantrybæ – ji në-
ra beribë, ir duokime mirusiems ramybæ – bent
jau jø neapkraukime mokesèiais…
2006 10 18

224
Gyvenimas skolon
Ateinanèiø metø biudþetas valdanèiosios dau-
gumos pristatytas skambiu pavadinimu – vals-
tybës gerovei kurti. Að nesuprantu, kaip toji ge-
rovë bus kuriama, jei bendro vidaus produkto
augimas palyginti su ðiø metø kasmet maþës; ki-
tàmet jis bus 6,6 proc., 2008-aisiais – 4,9 proc.,
o 2009-aisiais – 4,5 proc. Jau ateinanèiais me-
tais Vyriausybë numato skolintis 4510 milijo-
nø litø, o jei bus iðperkamos “Jukos” akcijos,
skolinimosi poreikis gali padidëti dar trimis mi-
lijardais litø. O ir ðiaip taip jau esame prasiskoli-
næ – vien uþsienio skolai gràþinti numatyta skir-
ti milijardà ir 214 milijonø litø, vidaus – mili-
jardà ir 976 milijonus litus.
Taigi mûsø laukia ne kaþkokia mistinë ge-
rovë, o gyvenimas skolon, ir toji valstybës sko-
la toliau bus didinama. Þmogus tai pastebi sa-
vo kasdieniame gyvenime – valstybës biudþe-
tas didëja, visi ekonominiai rodikliai tarsi au-
ga, o eilinio pilieèio piniginë tartum kiaura, ir
ið pateikto biudþeto nematyti, kad ji pasidary-
tø kitokia. Prieðingai – aiðkiai matyti, kad ir
toliau didës socialinë atskirtis tarp turtingøjø,
tarp vis labiau turtëjanèiø, tarp vis labiau skurs-
tanèiøjø ir jau atsidûrusiø þemiau skurdo ribos.
Kur valstybë dës tuos þmones, kà rimto ir rea-
laus darys jø labui? Primes prie pensijos lità ir
per iðaugusias kainas dël neiðmintingos uþsie-
nio politikos atims deðimt? Nebus kur dëti –
gyvensime kartu. O tai reiðkia, kad didës átam-

225
pa visuomenëje, o kartu didës ir nusivylimas
valdþia bei paèia valstybe.
Toliau plonëja ir plonës vidurinysis mûsø vi-
suomenës sluoksnis, kuris ir taip 4-5 kartus ma-
þesnis negu Europos Sàjungos valstybëse-senbu-
vëse, kur viduriniajam sluoksniui priklauso apie
65-70 procentø gyventojø. Priminsiu – þemiau
skurdo ribos gyvenanèiø pensininkø pernai bu-
vo 28,6 procento, kitaip tariant þemiau skurdo
ribos gyveno kas treèias mûsø pensininkas, o per
vienerius gerovës kûrimo metus tokiø skaièius pa-
didëjo 4,1 proc. Taigi aiðkiai matyti mûsø gy-
vensenos kryptis – taigi eismas þemyn, á pakal-
næ, á skurdà.
Vadinasi, viename biudþetinës gerovës gale
akinantis blizgesys, kitame – juodas skurdas, ir
yra tik maþytis sluoksnelis þmoniø, kurie sudu-
ria galà su galu? Tauta emigruoja ið Lietuvos, o
valdþia dþiûgauja – matot, Lietuvoje maþëja ne-
darbas, net jau trûksta darbininkø…
Nedþiûgaukite, ponai – darbininkø trûksta
todël, kad darbdaviai jiems uþ sunkø ir alinantá
darbà moka graðius. Ir uþ protiná darbà ðitaip.
Todël aukðtuosius mokslus baigæ lietuviai plau-
na Vakarø restoranuose indus, tepa sumuðtinius,
ðluoja grindis, slaugo paliegusius senukus. Ðito
nesibodi daryti ir mokslo laipsnius turintys spe-
cialistai. Kodël ðitaip? Kodël ðitokia mokslo de-
valvacija? Ogi todël, kad mûsø valdanèioji dau-
guma savo kabinetuose kuria kabinetinës vals-
tybës gerovës biudþetus, o ne iðmintingai kuria
valstybæ, kur visiems gyventi bûtø gera, kaip

226
mëgsta plepëti prieð rinkimus.
Matome, kaip kasmet mûsø valstybëje didi-
nama valdininkø armija, o valdininkas juk nie-
ko negamina, iðskyrus korupcijà ir biuro-
kratizmà. Klesti ðeðëlinë ekonomika, kuri irgi
didina socialinæ atsikirtá ir siutina dorus þmo-
nes. Toliau neatsakingai privatizuojami mono-
poliniai ir strateginiai ûkio subjektai. Tai vienai
grupelei þmoniø sukuria gerovæ, o likusius Lie-
tuvos þmones nuskurdina – privatizuotose ðilu-
mos ûkio ámonëse ðiais metais ðilumos kainos
gyventojams iðaugo 20-25 procentais.
Tai ðitaip kuriama þmoniø gerovë?
Mums buvo sakoma: ástosime á Europos Sà-
jungà, atsivers mums jø fondai ir gyvensime ge-
riau. Ástojome, gauname, bet ðtai Socialinës ap-
saugos ir darbo ministerijos kuruojamose srity-
se panaudota tik 7 procentai Europos Sàjungos
skirtø lëðø, o ministrë Vilija Blinkevièiûtë ásiti-
kinusi dirbanti gerai, Valdas Adamkus ásitiki-
næs, kad yra ðitaip, o socialdemokratai prisiëmë
panelæ Vilijà á savo gretas vien todël, kad laiko
jà nepamainoma socialiniø reikalø ministre.
Taigi ðitoks mûsø valstybës gerovei kurti biu-
dþetas valdanèiosios daugumos akyse ir toks jis
mûsø realaus gyvenimo fone. Toks biudþetas
mûsø skurstanèiam þmogui nieko neduos –
duos valdþiai ir jos valdininkijai.
Kitoks jis ir negali bûti – gyvenimo skolon
biudþetas.
2006 10 25

227
Supolitiðkëjæ kompiuteriai
Gráþtu ið susitikimo su rinkëjais, ir nerimo
mintys neduoda ramybës. Þmonës nusivylæ val-
dþia, ypaè socialdemokratø ir konservatoriø po-
litiniu flirtu. Jie kalbëjo: “Kas ið to, kad mes,
runkeliai, balsuojame, vis tiek, skaièiuojant bal-
sus, suges kompiuteriai, ir balsavimo rezultatai
bus tokie, kokiø pageidaus taip vadinamasis mû-
sø politinis elitas ir jo ðeimininkai”.
Taigi þmonës nusivylæ. O Lietuvos nepri-
klausomybei tik ðeðiolika metø – pats jaunystës
amþius.
Bet nepriklausomybei jau ðeðiolika metø, ir
tiek pat metø bandoma þmoniø kantrybë.
Ne tiktai per rinkimus.
Þiûriu per nacionalinæ televizijà ðou laidà
“Lietuvos ðokiø deðimtukas”, kuriame parodë
dràsà dalyvauti ir buvusi pirmoji Lietuvos po-
nia Laima Paksienë. Tauta jai duodavo daugiau-
sia balsø. Televizijà tai nervino. Kaip, matai, mû-
sø suniekinto politiko þmona gali iðdrásti ateiti á
nacionalinæ televizijà ir ðitaip rieðkuèiomis rink-
ti balsus, o, juos surinkusi, kiekviename ture uþ-
iminëti prizines vietas!
Matydami, kad Laimà palaiko daugybë tele-
vizijos þiûrovø ir kad jos nepasiseks iðstumti ið
ðokiø deðimtuko, laidos organizatoriai, matyt,
elitiniø ðeimininkø uþsakymu, keièia þaidimo tai-
sykles – áveda pirmàjá apribojimà: vienu telefo-
nu galima skambinti ne daugiau kaip penkis kar-
tus, nors, logiðkai màstant, yra ðeimø, kuriose

228
daug daugiau ne penki asmenys, o mobilus tele-
fonas tik vienas.
Tas apribojimas, deja, nepadeda ðou organi-
zatoriams iðstumti ið deðimtuko Laimos Paksie-
nës.
Tada þaidimo taisyklës vël keièiamos – ko-
misijai padovanojami 3000 balsø, ið kuriø ji, toji
komisija, atrodo, neturi teisës në vieno balso
skirti Laimai Paksienei.
Taip graþus renginys supolitizuojamas, ne-
tenka savo natûralaus þavesio, ir tauta pamato,
kà su ja, runkeliais, daro mûsø politinis ir, at-
seit, kultûrinis elitas.
Bukaprotiðkumui, kaip sakoma, ribø nëra.
Bet ðitame politiniame ðou ne tiktai buka-
protiðkumas.
Tai, sakyèiau, generalinë valdanèiosios dau-
gumos repeticija prieð savivaldybës, o paskui –
Seimo ir Prezidento rinkimus. Tad, þmonës, bû-
kite budrûs – ásiþiûrëkite á ðituos politikus, ási-
minkite jø veidus ir jø moralæ – jiems nieko në-
ra ðvento, iðskyrus juos paèius, jie darys viskà,
kad iðsilaikytø valdþioje ir toliau galëtø mulkin-
ti mus, tautà, iðvadintà runkeliais, raudonosio-
mis utëlëmis, kagëbynu, ðunauja ir kitokiais pa-
niekinamais vardais.
Politinis elitas negerbia savo tautos.
Bet ásiþiûrëti ir ásiminti neuþtenka. Reikia da-
ryti viskà, kad valdantieji mus toliau ðitaip mul-
kinti negalëtø. Yra ribos, kuriø perþengti negali-
ma leisti. Reikia jiems trinktelti per nagus. Tu-
rime stabdyti niekðeliø verþimàsi á valdþià. Ir tai

229
turëtø daryti mûsø þmonës, kurie susitikimuo-
se nuolat klausinëja: “O uþ kà balsuoti?“
Bet ar balsavimas nulemia?
Nebûkime naivûs.
Viskà nulemia balsø skaièiavimas.
Tad viskas visuomeniniø stebëtojø rankose.
Galvodamas apie tai, pateikiau rinkimø ásta-
tymo pataisà, kad apylinkiø rinkimø komisijos
turi pateikti stebëtojams suskaièiuotø balsø pro-
tokolø kopijas.
Kodël sugalvojau ðitokià pataisà?
Þvilgterkime á prezidentø rinkimo istorijas.
Ðtai politinius peèius suremia Valdas Adamkus ir
Artûras Paulauskas. Skaièiuojami balsai. Pirmau-
ja Artûras Paulauskas. Tauta ploja. O Andrius
Kubilius per televizijà ramina ásiaudrinusius Ar-
tûro Paulausko ðalininkus – girdi, dar ne viskas,
dar ne pabaiga, palaukime paskutiniø balsø.
Paskutiniø balsø reikëjo laukti, berods, dau-
giau kaip dvi valandas – kaþkas ástrigo Kaune.
Ir Prezidento rinkimus laimi Valdas Adamkus.
Antrajame rinkimø ture, susirëmus Rolando
Pakso ir to paties Valdo Adamkaus ðalininkams,
toksai stebuklas neávyko. Mûsø rinkimø ðtabas
visoje respublikoje organizavo stiprià stebëtojø
komandà, jie buvo akyli, jø akyse buvo neáma-
noma kaþkà sufalsifikuoti, ir Valdui Adamkui
rinkimus teko pralaimëti.
Paskutinius Prezidento rinkimus, kuriuos tu-
rëjo laimëti Valdas Adamkus, net gëda komentuoti
– skaièiuojant balsus, sugedo kompiuteriai…
Kokie pavojai laukia mûsø, runkeliø, per ar-

230
tëjanèius savivaldybës rinkimus?
Pirmas pavojus demokratijai – rinkimai pað-
tu, kurie tæsiasi kelias dienas. Tada vyksta ma-
siðkas balsø pirkimas ir pardavimas. Taigi rinki-
mai tampa ne tautos valios iðreiðkimu, o paprastu
turgaus bizneliu – perku-parduodu. Laimi tas,
kuris turi daugiau pinigø, o maþiau gëdos ir sà-
þinës. Taip á bet kokio lygmens valdþià patenka
nesàþiningi þmonës, kurie, bûdami valdþioje, pir-
miausiai stengiasi susirinkti tuos pinigus, kuriuos
iðleido supirkinëdami balsus.
Kam jie tada atstovauja, tie iðrinktieji?
Manau – tik sau ir saviems, o ne tautai. Bet
jie be jokios grauþaties duoda priesaikà ir jau ki-
tà dienà vadina save politikais, nors yra tiktai
politiniai biznieriai ir paprasèiausi sukèiai.
Kitas toks pavojus, kuris dabar perðamas Sei-
mui, yra balsavimas internetu – girdi, Lietuvos
pilieèiai, negyvenantys Lietuvoje, dabar neturi
galimybës balsuoti ir rinkti valdþià Lietuvoje.
Galvoju paprastai: jei jie gali apsieti be Lie-
tuvos, tai ir Lietuva gali apsieiti be jø interneti-
niø balsø – nuo to rinkimai bus tik skaidresni.
Taigi artëja rinkimø maratonas. Rinksime
valdþià. Kokia ji bus – neþinau, bet þinau viena
– tik Tauta yra tikroji Lietuvos valdþia, tik Tauta
turi nuspræsti, kam ji suteikia teisæ jai atstovauti
valdþios virðûnëse.
Neleiskime, kad politiniai sukèiai ir politi-
niai biznieriai atimtø ið Tautos ðità teisæ.
2006 11 23

231
Skandalø kraðtas
Liûdnas mintis sukëlë toks liûdnas ir bevil-
tiðkas Valdo Adamkaus metinis praneðimas. Ne
tik man vienam. Tokias nihilistines Valdo
Adamkaus mintis iðplatins ir pasaulis, nes juk
pasiklausyti mûsø valstybës vadovo minèiø apie
valstybæ, kuriai jis antrà kadencijà vadovauja, bu-
vo sukviesti visi uþsienio valstybiø ambasado-
riai. Taigi þiniasklaida turës linksmo darbo.
O gal neturës? Juk pasaulis jau nustojo do-
mëtis mûsø valstybe. Jos vadovo jau nebekvie-
èia á Davosà, kur sprendþiamos globalinës pro-
blemos, jis nebebuvo pakviestas ir á Rygoje vy-
kusá Baltijos valstybiø vadovø pasitarimà, ku-
riame buvo aptariami svarbûs mûsø regionui
klausimai.
Gal tas ignoravimas ir turëjo átakos meti-
niam praneðimui?
Suklustu: “Kai vieðoje erdvëje nelieka vietos
vertybëms, idëjoms ir jø sklaidai, ásigali nepasitikë-
jimas visais. Toje skandalø, gandø, vienas kito ir
savo ðalies juodinimo aplinkoje labai sunku kurti
pilieèiø valstybæ ir plëtoti demokratinæ politikà”.
Susimàstykime. Jei vieðoje erdvëje nelieka vie-
tos vertybëms, idëjoms ir jø sklaidai, tai visam
tam atsiranda vietos uþdaroje erdvëje, tai yra
ne vieðumoje, tai yra asmeniniuose pokalbiuo-
se, tai yra virtuvinëje aplinkoje? Juk visø pirmiau-
siai viskas atsiranda kaip tik toje aplinkoje, o tik
vëliau iðeina á vieðumà ir tampa valstybës politi-
ka, kurià sunku pakeisti. Nepasitikëjimà visais,

232
drástu teigti, pirmiausiai pagimdë kai kuriø par-
tijø ir politikø iðkeltas ðûkis nuversti tautos ið-
rinktà Prezidentà Rolandà Paksà ir jo vietoj pa-
statyti Valdà Adamkø. Kaip tik tada buvo pasë-
ta nepasitikëjimo visais sëkla, kuri sudygo ir veð-
liai bujoja ðiandienëje Lietuvoje. Mûsø politi-
kos pagrindu jau tapo klausimas, atstojàs pasi-
sveikinimà: „O kà ðiandien versime, ponai?”
Tad nesiskøskime vakar pasëjæ tai, kà ðian-
dien pjauname. O juk pasëta ir giliai, ir sekliai,
ir sëklos visai neáterpiant á dirvà.
Po tokiø pasipamokslavimø verta prisiminti,
kaip ponas Valdas Adamkus kandidatavo á Lie-
tuvos prezidentus, tai yra, kaip jis bandë kurti pi-
lieèiø valstybæ ir plëtoti demokratinæ politikà.
O kandidatavo labai negraþiai, neiðgyvenæs
bûtino trijø metø gyvenimo Lietuvoje laikotar-
pio, taigi grubiai paþeisdamas Lietuvos Konsti-
tucijà, Vilniaus apygardos civiliniø bylø kolegi-
jai, susidedanèiai ið kolegijos pirmininkës A.Ur-
banavièienës, kolegijos tarëjø A.Drigoto ir
S.Pumpuèio, priëmus labai abejotinà sprendi-
mà, kuris skamba ðitaip: „V.Adamkui LR pilie-
èio pasas iðduotas 1992m. rugpjûèio 4.d., o ára-
ðas jame apie nuolatinæ gyvenamàjà vietà Lietu-
voje padarytas 1992 m. gruodþio 12 d. Jam,
kaip LR pilieèiui, atvykusiam gyventi á Lietu-
vos Respublikà ið kitos valstybës, taikytinas nu-
rodyto ástatymo ( „Dël asmenø, laikomø nuo-
lat gyvenanèiais arba gyvenanèiais Lietuvos Res-
publikoje“ – D.B.) 4 str., kaip speciali norma
atskirai asmenø kategorijai. Byloje nustatyta, kad

233
pareiðkëjas atitinka visus ðio straipsnio reikalavi-
mus ir ástatymo prasme laikytinas nuolat gyve-
nanèiu arba gyvenanèiu Lietuvos Respublikoje
pastaruosius 3 metus“.
Taigi ne gyvenantis Lietuvoje pastaruosius tre-
jus metus, o tik ástatymo prasme laikytinas nuo-
lat gyvenanèiu.
Taigi iðeitø, kad pats pirmasis skandalistas
Lietuvoje yra pats Valdas Adamkus, kuris meti-
niame praneðime skundþiasi tautai skandalais.
Praslinkus kelioms dienoms po metinio pra-
neðimo, suþinome – Vilnius apygardos teismo
teisëja Alma Urbanavièienë, byloje vadovavusi
kolegijai, kuri ieðkojo Valdo Adamkaus prezi-
dentiniø ðlepeèiø Ðiauliuose, jau tarp kandidatø
á Aukðèiausiojo Teismo teisëjas. Tai bene pas-
kutinë nusipelniusi politiniø ðlepeèiø ieðkotoja,
kuriai Valdas Adamkus atsilygins aukðtu valdið-
ku postu – kiti tos bylos dalyviai buvo apdova-
noti ministrø portfeliais.
Tai gal todël Lietuvoje ásigalëjo ir toliau ási-
gali visø nepasitikëjimas visais, kuo metiniame
praneðime skundþiasi tautai Valdas Adamkus?
O apie skandalus, bûdingus Lietuvai, tarp ki-
ta ko, pirmas mums praneðë ne Valdas Adam-
kus, bet Rusijos ambasadorius, “Respublikos”
dienraðèio þurnalisto paklaustas, koká áspûdá jam
daro Lietuva. Tada visomis keturiomis buvo im-
ta pulti Rusijos ambasadoriø, net buvo panorë-
ta já iðguiti ið Lietuvos.
Tai irgi buvo lietuviðkas skandalas.
Ðiandien Rusijos ambasadoriaus mintis

234
mums kartoja pats Valdas Adamkus, kuriam,
matai, toje erdvëje labai sunku kurti pilieèiø vals-
tybæ ir plëtoti demokratinæ politikà.
Nieko nepadarysi – kokià erdvæ susikuriame,
tokià ir turime, ir manau, kad tos erdvës nepa-
keis ir apskrièiø panaikinimas, kuriam plojimais
buvo pritarta Seime.
Ar mes ne per greiti esam plojimams – kaip
ir vertimams?
Ar ne greiti mûsø plojimai bet kam ir bet
kokia proga, ar ne vertimai ploti privedë Lietu-
và prie valstybës tapatybës krizës, kaip buvo ak-
centuota metiniame praneðime?
Metinis Valdo Adamkaus praneðimas man
nuskambëjo kaip prezidentûros darbo ataskaita
baigiantis Prezidento antrajai, tai yra paskutinei
kadencijai. Lietuvoje daugybë blogybiø, visos
institucijos dirba blogai, netikusiai, ydingai, tik,
susidaro nuomonë, kad pagirtinai tvarkosi vie-
nintelë prezidentûra – visø teisëja ir paðalinë kon-
trolierë.
Bet juk ir jà lydi tokie pat nuolatiniai skan-
dalai, juk ið ten, ið tø rûmø, sklinda po Lietuvà
netikrumo, abejingumo ir neryþtingumo baci-
los. Prisiminkime paskutinius ávykius: prasidë-
jo saugumo departamento krizë arba skandalas,
kurá reikëjo ryþtingai uþbaigti, ir kà veikia Val-
das Adamkus – viskà metæs, iðvyksta atosto-
gauti á Meksikà…
Taigi Lietuva – ne mano darþas ir ne mano
pupos?
Todël prezidento pamokslëlius priimu labai

235
rezervuotai, pasvarstydamas, kà jis pats nuveikë
per septynerius kadencijos metus, kad valstybë
nebûtø tokia, kokia, jo þodþiais, yra.
Ar ne jis pats jà ðitokià padarë?
2007 05 22

Politiniai biznieriai
Að Algimanto Salamakino projekto dël ren-
tos dar neperskaièiau ir, ko gero, neperskaitysiu,
nes esu ásitikinæs, kad jokiø privilegijø Seimo
nariai negali turëti. Bûtø absurdas, jei atskiroms
politikø grupëms Seimas priimtø kaþkokias pri-
vilegijas. Gëda – daugiau nieko. Tautos iðrink-
tieji turëtø gyventi, kaip gyvena visa tauta. Pri-
vilegijos veda á politiná iðsigimimà ir supuvimà.
Negi ið tikrøjø pûvame?
Kaip sakë mûsø literatûros klasikas Juozas Bal-
tuðis, þmogui pinigø reikia tiek, kad nereikëtø gal-
voti apie pinigus. Tad sukurkime toká gyvenimà
visai tautai, o ne kurkime sau gerovæ per ástaty-
mus, kuriuos turime galimybæ ir tautos ápareigoji-
mà kurti. Taigi þiûrëkime ne á save, o á tautà, kuri
mus iðrinko. Tada neapsiriksime. Rinkdama ji ne-
ápareigojo mus darytis sau privilegijø. Jei nusipel-
nëme gyventi geriau, tai pirmiausiai geriau nusi-
pelnë gyventi pati tauta, o su ja kartu ir mes – tik
ne atskirai nuo tautos. Mes turime tai, kà gali turë-
ti tokios valstybës parlamentarai, ir në gramo dau-
giau. Turëkime saiko.
Kaip mano mûsø frakcija? Á kiekvieno dûðià
neálási, bet mûsø frakcija nebalsuos uþ toká so-
cialdemokratø sukurptà ástatymo pataisà. Tai ne-

236
solidu. Tai negarbinga. Tai pagaliau nedora. Jei
tai ávyks, tauta prakeiks mus.
Kaip màsto kiti mûsø bièiuliai? Reikia klausti
jø. Að manau, kad Seimo nariams jokios rentos
neturi bûti. Ástatymai paraðyti visiems, ir jokiø
iðimèiø niekam neturi bûti.
Taip, að buvau su tais, kurie balsavo uþ ren-
tà signatarams. Taip, jie juk pabëgo ið mûðio
lauko, kurá jiems patikëjo Tauta. Taip, jie de-
zertyravo – neiðbuvo visos kadencijos. .
Taip, visa tai yra teisybë, bet jie, signatarai,
ne tiktai kûrë ástatymus, kuriuos daug kas pei-
kia, bet ir atlaikë kovos dël nepriklausomybës
sunkumus, nebijau pasakyti – jie rizikavo savo
ir savo ðeimø gyvybëmis. Jie buvo kovotojai, o
ne vien parlamentarai. Po jø á Seimà atëjo bal-
suotojai, kurie ir balsuoti tingi – svarbûs ástaty-
mai priiminëjami pustuðtëje posëdþiø salëje. Ir
uþ tai – renta iki gyvos galvos? Ar bereikia di-
desnës Seimo kompromitacijos?
Renta nepristabdytø lakstymo ið partijos á par-
tijà, kas bûdinga mûsø parlamentarams? Tai yra
didelë mûsø politinë bëda, nes þmonës rinkimuo-
se parodo pasitikëjimà ne tam tikram politikui, o
tai partijai, kuriai tas politikas priklauso. Taigi jei
tu jau nebepriklausai tai politinei grupuotei, su ku-
ria atëjai á Seimà, tai, pereidamas á kità politinæ gru-
puotæ, pirmiausiai turi iðeiti ið Seimo, ir uþleisti
vietà kitam politikui, kuris rinkimuose pritarë ta-
vo pozicijai. Ukrainos prezidentas Viktoras Juðèen-
ka vien todël paleido Radà, kad jos nariai pradëjo
perbëginëti á pelningesnæ Viktoro Janukovièiaus
grupuotæ. Mes kaþkodël perbëginëjimà ið vienos

237
Seimo pusës á kità laikome normaliu dalyku. Tai
nëra normalus dalykas. Tai rodo, kad parlamenti-
nës partijos neturi ideologiniø nuostatø – jos na-
rius jungia tik materialiniai interesai.
Todël ir gimsta ástatymai apie rentas? Kai kam
visai nesvarbu, kà apie Seimà galvos tauta. Svarbu,
kad jøjø kiðenë bûtø pilna. Pinigai – vienintelë to-
kiø parlamentarø vertybë. Kitø vertybiø, kurios vie-
nija civilizuotø kraðtø þmones, jie neturi.
Taip, yra tokiø politikø, ir tai yra mûsø ne-
laimë. Mes gyvename tik viena diena. Tokie mes
– ne þaidëjai ir ne politikai, tokie mes – tik po-
litiniai biznieriai
2007 06 26

Ðalis ta Lietuva vadinas…
Per deðimt pastarøjø metø Vilnijoje uþdary-
tos 73 lietuviðkos mokyklos ir tik 28 lenkiðkos.
Imkime,Ðalèininkø rajonà – lenkai èia sudaro
aðtuoniasdeðimt procentø gyventojø. Tad jø vai-
kø yra daugiau, o lietuviø kasmet maþëja. Taigi
per praëjusius deðimtmeèius ðito kraðto sulietu-
vinti nepavyko.
Ar yra pasaulyje dar kita tokia valstybë, kur
tautiniø maþumø klerkai turi teisæ uþdarinëti
nacionalines mokyklas, ir tø ásisiautëjusiø kler-
kø negalëtø sudrausminti nei Prezidentas, nei
Seimas, nei Vyriausybë?
Taip nutautinama valstybë.
Taip ið jos vejama gimtoji kalba.
2007 07 05

238
Pro limuzino langà…
Profesoriaus Povilo Gylio mintá apie Lietuvon
gráþtanèius Leonido Iljièiaus Breþnevo sàstingio lai-
kus patvirtino ðalies prezidentas Valdas Adamkus.
Pirmadiená jis nulëkë á Ðaukënø vidurinæ mokyk-
là, kuri yra Kelmës rajone, paaiðkino moksleiviams,
kad korupcija, besàlygiðkas materializmas ir noras
turëti viskà ne rytoj, o tuoj pat, yra okupacijos ið-
dava, kad po jo valdymo atëjusiam Prezidentui val-
dyti Lietuvà bus lengviau, padëkojo likimui, kad
netapo þurnalistu, nusifotografavo ant mokyklos
laiptø, sëdo á limuzinà ir iðlëkë kitur savo pavyz-
dþiu auklëti jaunàjà kartà
Prezidento laukë Verpenos pradinës mokyk-
los mokytoja, bet prezidentas tos mokyklos ne-
aplankë ir niekada neaplankys, nes ji ðiemet uþ-
daryta. Be Verpenos, uþdaryti Albinavos, Þal-
piø ir Laugalio pradiniø mokyklø skyriai. Pa-
prûdþiø pagrindinë mokykla jau pradinë – kitø
klasiø mokiniai turës keltis ðeðtà-septintà valan-
dà ryto ir dardëti mokytis á miestà.
Taip Lietuva iðeina ið Lietuvos. Kieno tai pa-
likimas, Prezidente? Okupantø ar Jûsø?
Manau, kad Jûsø…
Tad kaþin, jau labai kaþin, ar po tokio vado-
vavimo valstybei Jûsø ápëdiniui bus lengviau…
Þinoma, jei jis irgi nebus mëgëjas þiûrëti á
valstybæ pro uþtamsintus limuzino langus.
2007 09 04

239
Kam tada rinkimai?
Juokinga – Gediminas Kirkilas uþsinorëjo
gauti teisæ paleisti Seimà. Tokià teisæ jam, beje,
gali suteikti ne Prezidentas kokiu nors dekretu,
o tik Seimas, pakeitæs galiojanèià Konstitucijà.
Kadangi pakeitimas svarbus, tai pakeitimas ga-
limas tik visos tautos referendume.
Lietuva yra parlamentinë valstybë. Seimas ið-
rinktas tautos, o Vyriausybë – Seimo patvirtina-
ma, dirba Seimo kontroliuojama ir atsiskaito uþ
savo darbà Seimui. Taigi vyriausybë, kurià skiria
Seimas ir kuri prisiekia seimui, paleis Seimà.
Paleisti Seimà dabar gali dvi institucijos – pat-
sai Seimas ir atskirais atvejais – Prezidentas. Nors
Prezidento institucija dirba jau treèià kadencijà,
taèiau prezidentûra Seimo dar nëra bandþiusi pa-
leisti, nors kritinë situacija yra buvusi ne viena.
Seimas pats save pasileido devyniasdeðimt ant-
raisiais, kai valdanèioji Vytauto Landsbergio dau-
guma dirbtinai suskaldë parlamentà á dvi dalis – á
kilniàjà parlamentinæ rezistencijos dalá, kuri posë-
dþiavo atskiroje salëje, ir á runkelius arba raudonà-
sias utëles, kurie posëdþiavo parlamento salëje.
Prieðlaikinius rinkimus tada laimëjo ne bu-
vusioji dauguma.
Ji rinkimus pralaimëjo.
Tokia istorijos pamoka.
Manau, ponas Gediminas Kirkilas, balsu pa-
svajojæs apie Vyriausybës teisæ paleisti rinkimus,
paprasèiausiai eiliná kartà nusiðnekëjo, kas jam,

240
kaip þmogui, bûdinga, o, kaip premjerui, gar-
bës nedaro. Matyt, jis mano, kad tas paðnekëji-
mas prieð Seimo ir Prezidento rinkimus gal pa-
darys kraðte dar didesná chaosà, nei yra, ir jo va-
dovaujami socialdemokratai tame chaose po rin-
kimø lengvai sugráð á valdþià, nes socialdemok-
ratai pasirodytø kaip tautos gelbëtojai nuo poli-
tinio chaoso, koks buvo, sakysim, devyniasde-
ðimt antrøjø vasarà landsberginëj Lietuvoj.
Bet juk laikas ne tas ir þmonës ne tie. Vëjo
malûnais jø nesuþavësi. Þmonës jau þino þodþio
ir paþadø vertæ. Taigi ponui Kirkilui reiktø im-
tis kitokiø vertybiø ir kitokio masalo tautai á
savo pusæ pavilioti. Kaip rodo rinkimai Alytaus
rajone, jie tokio masalo dar nëra suradæ, o jø
propaguojamomis vertybëmis tauta jau nebeti-
ki, ir dël to kaltas visai ne Seimas, o naujasis
socialdemokratø partijos pirmininkas Gedimi-
nas Kirkilas su visa savo impotentinæ politikà.
Pono Kirkilo noras iðsikovoti teisæ paleisti
Seimà atvestø Lietuvà á visiðkà chaosà – Seimà
jau galëtø paleisti Seimas, Prezidentas ir Prem-
jeras. Betrûksta, kad tai galëtø padaryti koks nors
nupiepæs ministerëlis ar kokia nors nusususi par-
tija, laikanti save tradicine.
Tai kam tada rinkimai á Seimà, jei Tautos
þodis visai nieko nereiðkia?
Beje, ðiandien jis ið tikrøjø jau nieko nereið-
kia…
2007 10 08

241
Tokie Vakarams reikalingi?
Keista situacija po prezidento Valdo Adamkaus
dekreto. Kad atleido ið aukðtø pareigø brigados ge-
nerolà Arvydà Pociø – gerai. Toká karininkà jau
seniai reikëjo atleisti – bûtø pamoka kitiems, kaip
turi elgtis karininkas. Bet kad siunèia já dirbti á Ame-
rikà – belieka tik susiimti uþ galvos.
Taigi dabar stebime ne kà daro brigados ge-
nerolas Arvydas Pocius, o kà daro ðalies vadovas
Valdas Adamkus ir kraðto apsaugos ministras
Juozas Olekas.
Ir abudu daro blogai, nesolidþiai, negraþiai ir
nedorai.
Prezidentas, beje, daro tà patá, kà darë su Vals-
tybës saugumo departamento vadovu Arvydu Po-
ciumi ir kà daro su visais savo padëjëjais – kilus
maþiausiam skandalui, stengiasi savo numylëtinius
prakiðti á aukðtesnius arba tolygius postus.
Negraþu, ir tiek.
Na, kas, kad brigados generolà Arvydà Po-
ciø á aukðtas pareigas paskyrë ne jis, bet laikinai
ëjæs prezidento pareigas Artûras Paulauskas. Taigi
tie patys þmonës, kurie tiko Artûrui Paulaus-
kui, tinka ir Valdui Adamkui. Ir aiðku, kodël –
juk be Artûro Paulausko Valdas Adamkus antrà
syká nebûtø tapæs ðalies prezidentu.
Taigi juos jungia kaþkokie man visai nesu-
prantami bendri interesai.
O kas dël brigados generolo Arvydo Pociaus,
manau, ði kandidatûra parinkta ne Lietuvoje, bet,
manykime, Amerikoje, nes be Amerikos Valdas

242
Adamkus neþengia në þingsnelio. Prisiminkime,
kaip jis elgësi su saugumieèiu Arvydu Pociumi. Ið
pradþiø gynë, paskui smerkë, o, pabuvojæs uþpel-
kiuose, staiga pareiðkë, kad ðitokie kadrai, kaip Ar-
vydas Pocius, á gatvæ neiðmetami.
O kur turi bûti iðmetami susikompromita-
væ valstybës pareigûnai?
Tas pats ir su brigados generolu Arvydu Po-
ciumi – apsimelavo, apðmeiþë niekðø nuþudytà
Lietuvos kariuomenës karininkà Jurà Abroma-
vièiø ir praðau – keliauk raudonu kilimu á Ame-
rikà, kai tuo tarpu turi keliauti á teismà. Betrûksta
tik uþ melà pakabinti ponui po kaklu ordinà.
Manau, tai netrukus bus padaryta.
Iðvada – NATO pajëgoms reikalingi tokie þmo-
nës kaip Arvydas Pocius. Jei ne – juk neimtø.
Neatmetu, beje, kad NATO gali ir neturëti
visos informacijos. Tada klausimas: kas bus, kai
suþinos? Vakarai juk labai nepakantûs nedoriems
þmonëms.
Neseniai perskaièiau buvusio mûsø ambasa-
doriaus Ispanijoje Vytauto Antano Dambravos
interviu apie tai, kaip uoliai stengësi átikti ame-
rikieèiams mûsø uþsienio reikalø ministras An-
tanas Valionis, taèiau amerikieèiai uþ nugarø ið
jo pastangø tik ðaipësi, ir ambasadorius sako:
„Tai yra mûsø diplomatijos tragedija! Vienas
Amerikos ambasadorius juokësi: kaip mums Va-
lionis stengësi átikti. Taèiau visi þino, kad jis
KGB rezervininkas. Amerikoje toks þmogus,
nors visà gyvenimà rodæs savo ðventumà ir atsi-
davimà, niekada negautø net Valstybës departa-

243
mento kiemo ðlavëjo darbo.“
Ir dar vienas Vytauto Antano Dambravos pa-
stebëjimas: „Jei tu kam nors átinki Vilniuje – esi
pats geriausias ambasadorius. Tokiø dalykø di-
plomatinëje tarnyboje negali bûti. Amerikoje
valstybës tarnautojai pareigose aukðtinami ne dël
paþinèiø ar gerø dëdþiø. Viskà lemia þmogaus
asmeninës savybës ir kvalifikacija“.
O Arvydas Pocius ar ne ið tokiø?
Taigi tokio pat ávertinimo gali susilaukti ir
Valdo Adamkaus su Juozu Oleku proteguoja-
mas brigados generolas Arvydas Pocius.
Tai jau mûsø valstybës kompromitavimas
pasaulio akyse.
2007 10 17

Prokrusto lovø meistrai
Að Romualdà Kðanienæ vertinu kaip tvarkin-
gà ir padorø þmogø, kuriam turi bûti taikomi
vienodi teisiniai ir etiniai reikalavimai.
Manæs netenkina vienø standartø taikymas Ro-
mualdai Kðanienei, o visai kitokiø standartø taiky-
mas Seimo nariui ir vidaus reikalø ministrui Rai-
mondui Ðukiui, kuris lygiai taip pat kaip ir Ro-
mualda Kðanienë be Seimo leidimo buvo nuva-
þiavæs á Maskvà susitikti su Viktoru Uspaskichu.
Negavusi Seimo sutikimo á Talinà vaþiavo Seimo
narë Irina Rozova, ten pasiraðë rezoliucijà ir prikal-
bëjo ne visai graþiø þodþiø apie Lietuvà.
Senesni Seimo nariai prisimena, kaip Vytau-

244
tas Landsbergis ir kiti konservatoriðkø paþiûrø
parlamentarai prieð Prezidento Algirdo Mykolo
Brazausko vizità á Didþiàjà Britanijà ðmeiþë já
laiðke Didþiosios Britanijos parlamentui, pata-
rinëdami neskirti jam prideramo dëmesio. Tai
buvo demokratiðka? Panaðus laiðkas buvo atsi-
dûræs Strasbûre, kur mûsø ðalies Prezidentas Al-
girdas Mykolas Brazauskas turëjo daryti prane-
ðimà. Tai buvo demokratijos pasireiðkimas?
O prisiminkime, kaip grupë Seimo nariø
ðmeiþë tautos iðrinktà Prezidentà Rolandà Pa-
ksà, o paskui dalyvavo sàmoksle prieð já.
Dabar eilë priëjo Romualdai Kðanienei.
Kada liausimës niekinæ savo þmones?
Kada liausimës primetinëti tautai savus stan-
dartus?
Gal syká liaukimës guldyti þmones á savas Pro-
krusto lovas?
Kas tas Prokrustas? Ne Vytautas Landsber-
gis ir ne Irena Degutienë su Andriumi Kubiliu-
mi prieðakyje. Prokrustas tai yra senovës graikø
mitologijos personaþas – milþinas plëðikas, pri-
siviliodavæs keliautojus ir jëga juos guldydavæs á
lovà; tiems, kurie buvo ilgesni uþ lovà, nukirs-
davæs kojas, kurie trumpesni – jas iðtempdavæs.
Prokrusto lova – dirbtinis matas, rëmai, á ku-
riuos stengiamasi prievarta kà nors ásprausti.
Mûsø konservatoriai – ðauniausi tokiø poli-
tiniø lovø gamybos meistrai. Visi turi màstyti
taip, kaip màsto jie. Jei taip nemàstai, esi tautos
prieðas. Tiesa tik tada yra tiesa, jei atitinka kon-
servatoriø ásitikinimus. Jei ne – ji yra netiesa.

245
Bet neuþmirðkime: ið netiesos negimsta tiesa,
o jei tiksliau – negimsta tvarka ir teisingumas.
Prieð smerkdami kitus atidþiau pasiþiûrëki-
me á save – gal ir mes tokie pat ar net blogesni?
2007 10 23

Andrius Kubilius ieðko sûrio
Po ðeðtadiená ávykusios Tëvynës Sàjungos kon-
ferencijos mane nustebino tos partijos lyderio An-
driaus Kubiliaus apgailestavimas, kad politinis lai-
vas, kurá vairuoja socialdemokratai, jau skæsta, ta-
èiau tame laive dar yra nesugrauþto sûrio…
O sûris, kaip þinia, pati geriausia uþkanda prie
alaus.
Taigi átariu, kad konservatoriai, vos ne visà
ðià kadencijà kiurksojæ socialdemokratø politi-
niame laive, nieko kito nedarë, tik ëdë jøjø sûrá.
Ar yra dar viena ciniðkesnë partija Lietuvoje?
Jie, girdi, tiktai grauþë socialdemokratø sûrá
ir visai nëra kalti dël ekonominës ir socialinës
situacijos ðiandienëje Lietuvoje – kad þmoniø
santaupas ëda kylanèios kainos, kad mokytojai
atsidûrë tarp skurstanèiøjø Respublikos gyven-
tojø, todël nemokina mokiniø, o vienà po kito
skelbia streikus.
Seniai bebuvo tokia situacija – gal paskuti-
niaisiais konservatoriø valdymo metais.
Ne, ponai, esate kalti ir esate baisiai kalti, nes
viskas, kas padaryta Lietuvoje blogai, gula ant
jûsø peèiø ir ant jûsø sàþinës, jei toká dalykà,

246
þinoma, dar tebeturite.
Ponai socialdemokratai jums uþ tà tautos sû-
rio rijimà negailëjo nei paties sûrio, nei politi-
niø postø.
Taigi, ponai, sëdëjote ant vieno suolo prie
vieno stalo ir uþ viskà viskà visutëliai esate atsa-
kingi – ir uþ policijos nuþudytus vaikus, ir uþ
mokytojø negautus atlyginimus, ir uþ prokura-
tûros neiðtirtas rezonansines bylas, ir uþ ydingà
teismø darbà, ir uþ infliacijà, esamà ir bûsimà, ir
uþ ástatymus, kuriuose tiek skyliø, kad ir suskai-
èiuoti neámanoma.
Jûs dël visko kalti, tautos sûrio dyki ëdikai,
nes tik sûris jums buvo galvoje, o ne þmogus,
kurá tà sûrá darë – þmogus jums tik tarp kita ko.
Tarp kita ko – ne vien jums, bet ir socialde-
mokratams. Kaip sako tautos iðminèiai – atiti-
ko kirvis kotà, ir tuo kirviu kapojote kiek iðma-
nydami ir kiek neiðmanydami, ir abudu su ki-
tais partneriais,taigi politiniais sugulovais, anot
ekonomikos mokslø daktaro Juliaus Veselkos,
prikapojote kalnø kalnus malkø, o krosnies kû-
renti nër kuo, ir todël Lietuvai baisiai ðalta.
Dabar pagal savo politinæ iðmonæ ir tradicijà
bandote suversti kaltæ partneriams. Neiðdegs.
Kartu dirbote, kartu ir atsakykite – nër ko eiliná
kartà mulkinti tautos. Ji juk ne akla – ji viskà
mato, nors jums atrodo, kad akis turite tik jûs
vieni – konservatoriai.
Matydama jûsø juodus darbus, tauta dvi ka-
dencijas jûsø neprileido prie valdþios – neprileis
ir kità rudená treèiai kadencijai, nors ir baisiai

247
norëtumëte bûti pagrindiniais sûrio pjaustyto-
jais ir dalintojais. Uþtenka! Iðdalinote ir iðsidali-
note Lietuvos turtà, ir gana. Milijardai litø kaþ-
kur nuplaukë ir iðnyko politiniuose ûkuose. Juk
jûsø ir tiktai jûsø nuopelnas, kad ðiandien Lie-
tuvoje kas penktas þmogus atsidûræs þemiau
skurdo ribos. Prie skurdo Lietuvà privedëte jûs
ir nemanykite, kad Lietuva tai uþmirðo.
Lietuva, ponai, ne akla, ir auksaburnystë èia
nieko nepadës.
O ponas Andrius Kubilius konservatoriø su-
vaþiavime vël barsto iðminties perliukus, kurie
turëtø sugluminti tautà. Kad ir tokius: „Valdan-
èiøjø socialdemokratø vadovo premjero Gedi-
mino Kirkilo Vyriausybë nebesuvaldo padëties
ir nesuvokia realybës, dël to galimai artëja prie
savo baigties“.
O prie kokios fizinës ir moralinës baigties ar-
tëja konservatoriai – iðtikimieji socialdemokra-
tø partneriai?
Prie tokios pat baigties, kokià pranaðauja auk-
saburnis Andrius Kubilius socialdemokratams,
o ne prie kaþkokio mistinio politinio rojaus var-
tø, kaip jie mano, priglobdami po savo sparne-
liu krikdemus ir tautininkus, kurie jau priartëjo
prie savo galo ir yra politinio smauglio suryti –
socialdemokratø konservatoriai dar nespëjo pra-
ryti, nes neapþioja.
Kai apþios – prarys.
Taigi konservatoriai ryja ne tik socialdemok-
ratø numestà jiems panosën sûrá, bet ir politines
partijas – savo iðtikimus vasalus arba politines

248
suguloves, kaip tas liftines partijas vadina eko-
nomikos mokslø daktaras Julius Veselka.
Ko dar ieðko konservatoriai skæstanèiame so-
cialdemokratø politiniame laive, jau iðbëgæ ið jo?
Tiktai sûrio, sûrio ir dar kartà sûrio. O sûris –
tai valdþia, kurios taip iðtroðkæ konservatoriai.
O tauta ar iðtroðkusi konservatoriø, kurie, bû-
dami valdþioje, á kairæ ir deðinæ mëtë valstybës
turtà? Jie dovanojo vienai nusususiai Amerikos
kompanijai „Maþeikiø naftà“, o pensininkai më-
nesiø mënesiais tada laukë menkuèiø ir amþinai
vëluojanèiø pensijø. Rolandas Paksas „Maþeikiø
naftos“ dovanojimo vertelgoms iðvakarëse krei-
pësi á tautà, be jokiø iðsisukinëjimø pasakyda-
mas realià tiesà apie situacijà valstybës iþde – ten
pinigø yra tik tiek, kiek reikalauja amerikonai
uþ tai, kad priglobs mûsø naftos ámonæ – ir tik-
tai tiek, ir në lito daugiau.
Pasakæs tai, jis pasitraukë ið Ministrø Pirmi-
ninkø, o konservatoriai be jokios sàþinës grauþa-
ties leido amerikonams apvogti mûsø valstybæ.
Beje, Rolando Pakso pasitraukimas geðefti-
ninkø nesustabdë. Jie varë savo neðvarø biznelá
toliau – stebuklo neávyko, ir mûsø valstybë at-
sidûrë ties bankroto riba.
Andrius Kubilius vël nori gràþinti mûsø vals-
tybæ prie skurdo ribos?
Jis neabejoja savo pergale. Savo – ir niekieno
kito! Jis jau susitapatinæs su tauta. Tai jau poli-
tinio cinizmo virðûnë. Suvaþiavime jis sampro-
tavo: „Neásivaizduoju, kad þmonës, nusivylæ so-
cialdemokratais, norëtø valdþioje matyti V.Us-

249
paskichà ar R.Paksà. Mums vieninteliams bus
keliamas klausimas – ar mes pasiruoðæ imtis at-
sakomybës. Ir atsakymas mûsø turi bûti tvirtas
ir aiðkus, paremtas ne kokiais nors graþiais þo-
dþiais, ávaizdþiais ar charizmomis, o darbais ir
giliu pasirengimu atsakomybei“.
Taigi nabagas jau tikisi, kad tauta viskà uþ-
mirðo, kaip tikëjosi devyniasdeðimt antraisiais ar
devyniasdeðimt ðeðtaisiais. Vël tradicinis pliur-
pimas apie atsakomybæ, o juk atsakomybæ pir-
mieji Lietuvoje devalvavo kaip tik konservato-
riai. Ar sëdi bent vienas jøjø politinis suskis, ati-
davæs amerikonams „Maþeikiø naftà“? Nesëdi
në vienas. Nesëdi ir, suprantu, nesëdës ir tie, ku-
rie, net paþeisdami Konstitucijà, organizavo „Ali-
tos“ privatizavimà. Tai kur atsakomybë, apie ku-
rià plepa auksaburnis Andrius Kubilius?
Nëra Lietuvoje jokios atsakomybës.
Ir niekada nebuvo.
O ar nori lietuviai matyti valdþioje Rolandà
Paksà ar Viktorà Uspaskichà, parodys laikas. Tai-
gi nereikia uþsiiminëti bûrimais ið kavos tirðèiø
ar skysèiø. Tai nepadës – paskutinis þodis pri-
klauso visai ne Andriui Kubiliui, o tautai.
Kaip ji nuspræs, taip ir bus.
Tada Vytautas Landsbergis vël galës raudoti
„Tauta apsiriko“.
Tauta gali pasirinkti ir konservatoriø nieki-
namus politikus. Tai jos valia ir teisë, ko ið jos
dar niekas neatëmë. Jie dar nebuvo valdþioje. Jie
dar netaræ galutinio þodþio. Konservatoriai jau
taræ – ir ne kartà. Ir kiekvienà kartà tauta jais

250
nusivylë, nes jie tarnavo tik sau, tik savo ðeimy-
nëlei, tik savo giminaièiams, bet ne tautai.
Tautos jie nematë – matë tiktai save.
O Andriui Kubiliui, bandanèiam iðkelti save
kaipo atsakomybës ir pareigos gigantà, patarèiau
pirmiausiai atsistatydinti ið Seimo pirmininko
pavaduotojo pareigø, kurias jis buvo gavæs kai-
po socialdemokratø politinis partneris. Keistai
iðeina: ið partnerystës ponelis pasitraukia, o nuo
lovio pasitraukti uþmirðo…
Bet ko að nirðtu – ak, tasai sûris, sûris, sûris,
kurio dar yra skæstanèiame socialdemokratø lai-
ve. Reikia atsiësti – kai paims valdþià, jo gali ir
nelikti…
O prie sûrio gal dar yra ir kokio nors parû-
gusio alaus – kaip èia konservatoriai be alaus…
Taigi kà nuveikë Lietuvos naudai socialde-
mokratø skreite tupëdamas Andrius Kubilius, tu-
rëdamas Seimo pirmininko pavaduotojo postà?
Visai nieko.
Kà nuveikë Lietuvos naudai tasai pats An-
drius Kubilius, gavæs ið Seimo vadovybës Euro-
pos reikalø komiteto pirmininko postà?
Irgi visai nieko.
Andrius Kubilius, bûdamas ðito komiteto pir-
mininku ir Seimo pirmininko pavaduotoju, nëra
pateikæs në vieno pasiûlymo, kaip, sakysime, atei-
tyje turi bûti sprendþiamos energetinës problemos
Lietuvoje – juk neuþtenka vien keikti Rusijà, kuri
èia niekuo dëta. Neuþtenka rëkauti: „Ivano nepri-
leisime prie vamzdþio!“, o paskui kaltinti Rusijà,
kad tuo vamzdþiu neteka á Maþeikius nafta.

251
Prisiminkime dar vienà nuodëmæ – juk kaip
tik Andriui Kubiliui bûnant Ministru Pirmininku
buvo suþlugdytas elektros energijos tilto á Lenkijà
ir Europà statyba. Paskaièiuokime, kiek per tuos
metus Lietuva prarado pinigø, neturëdama kur re-
alizuoti perteklinës elektros energijos.
O kas buvo uþ tai, kad kuo greièiau uþdaryti
Ignalinos atominæ jëgainæ?
Irgi Andriaus Kubiliaus konservatoriai.
Visiems akivaizdu – nenormali mûsø valsty-
bëje sveikatos apsauga. Kas pradëjo jà nevyku-
siai reformuoti – ar ne konservatoriai? Kas mû-
ru uþstojo susikompromitavusá sveikatos apsau-
gos ministrà Juozà Galdikà, kai opozicija jam
pateikë interpeliacijà, – ar ne patsai konservato-
riø partijos pirmininkas Vytautas Landsbergis?
Kas ðiandien vadovauja Seimo sveikatos rei-
kalø komitetui – ar ne konservatorius Antanas
Matulas?
Kà jis padarë, kad situacija respublikoje keis-
tøsi?
Irgi nieko doro.
Kaip ir socialdemokratø paskirtas Sveikatos
Apsaugos ministras Rimvydas Turèinskas.
Jiedu labai gerai sutaria.
Taigi atitiko kirvis kotà.
Ðiandien madinga kalbëti apie taip vadina-
mà trigalvá elektros energijos slibinà. O kuria tà
slibinà, beje, ir vienintelis Seimo deleguotas á tà
komisijà politikas – þurnalistas Audronius Aþu-
balis, tarp kita ko, Andriaus Kubiliaus deðinioji
ranka uþsienio politikoje, nes yra Seimo uþsie-

252
nio reikalø komiteto pirmininko pavaduotojas.
Taigi klausimëlis – kas, ar ne konservatoriai,
pirmieji turëjo prabilti tautai apie problemas, ku-
rios atsiras Lietuvoje, uþdarius Ignalinos atomi-
næ elektrinæ, ir problemas, kurias turësime, pri-
vatizavus Rytø skirstomuosius tinklus?
Taigi Audronius Aþubalis turi visà informa-
cijà ir tyli.
Kodël?
Toks galbût Andriaus Kubiliaus nurodymas
– laukti, kas ið viso to iðeis, kad paskui galëtø
baksnoti pirðtu – va tas ir anas nepadaryta?
Kentës ne Audronius Aþubalis ar Andrius Ku-
bilius – kentës tauta.
Ðiandien reikia ne vienam á kità baksnoti pirð-
tu – ðiandien reikia iðsijuosus dirbti, jei, þino-
ma, turi tikslà dirbti valstybës, bet ne savo ar
savo partijos labui.
Konservatoriai dirba tik savo labui. .
Socialdemokratai – irgi.
Taigi atitiko kirvis kotà, ir, anot mûsø tau-
tos iðminèiø, Respublikoje susidarë tokia situa-
cija, jog juokiasi puodas, kad katilas juodas, nors
abu labu tokie – aprûkæ ið visø pusiø. Ir abu
tautos vadinamieji 2K (Kubilius su Kirkilu) lau-
kia, kol vienà Lietuva iðrinks Prezidentu, o an-
trà paliks premjeru…
Neiðrinks.
Nepaliks.
Gatvës politika, taip bûdinga Lietuvai, jau
seniai bankrutavo ir, duok Dieve, kad niekuo-
met nesugráþtø.

253
Bûtø tragedija, jei atgimtø.
Andriaus Kubiliaus nuomone, Lietuvos valdþia
supuvusi, jà apëmusi baisi erozija. Tas vertinimas
lieèia ne tiktai socialdemokratus – tai lieèia ir pa-
èius Andriaus Kubiliaus ir jo garbës pirmininko
Vytauto Landsbergio konservatorius.
Taigi abu labu tokiu. Abu supuvæ, abu ëda-
mi korozijos. Katrie labiau supuvo besibièiuliau-
dami, nesiaiðkinsime – tai jø paèiø reikalas. Bet
Lietuvai tasai politinis smirdas jau grauþia ger-
klæ – greièiau já uþkasti…
Kas tà gerà darbà padarys?
Tiktai rinkëjai?
Jeigu valstybë taip supuvo, tai tos valstybës
galva turëtø atsistatydinti – turiu galvoje ne Pre-
zidentà, bet Seimà, kuriuo Lietuvoje nebepasi-
tikima. Betgi tai ko gero neávyks, nes du treèda-
liai ðito Seimo nariø yra ásitikinæ, kad jø á kità
Seimà tauta nebeiðrinks.
Taigi du treèdaliai ðito Seimo yra grynas ba-
lastas. Tarp to balasto – ir konservatoriai, kartu
su socialdemokratais ástûmæ valstybæ á beviltið-
kà padëtá ir nematantys kelio, kaip ið tos bedug-
nës iðsikapstyti.
Tai, kà jie siûlo, yra baltos kumelës sapnas.
Vytautas Landsbergis sako, kad reikia kurti
bendruomeninæ valstybæ, taigi burti þmones, þa-
dinti juos, aktyvinti, tartis su jais.
Þodþiai gal teisingi, bet visai ne ðventi, tai
yra veidmainiðki, nes kalba juos politinis veid-
mainis – kas gi pirmas iðvarë ið Nepriklausomy-
bës aikðtës èia suvaþiavusá Lietuvos kaimà tartis
su valdþia dël savo ateities, jei ne tas pats Vytau-

254
tas Landsbergis, nepriëmæs ið Lietuvos kaimo
Þmogaus rankø brangiausios dovanos – jo pa-
ties keptos ruginës duonos kepaliuko ir pro
Aukðèiausiosios Tarybos langà surikæs miniai –
netrukdykite mums dirbti?
Nuo tos pavakarës Lietuva nusisuko nuo val-
dþios, nes suprato – ji su þmogumi nesikalbës,
nes ne þmogus jai rûpi.
Tai buvo daugybæ kartø pakartota.
Po metø ðito parlamento nebeliko.
Taip á Lietuvà atëjo nusivylimas bet kokia
valdþia.
Todël ðiandien turime tai, kà turime – galingà ir
netramdomà korupcijà, neviltá ir valdþios smirdà.
Kà darysime toliau, broliai lietuviai?
Eisime á gatves mitinguoti ir imsime valdþià
ar it vaikai, þaisdami slëpyniø, apsimesime ne-
matà, kas vyksta – kaip nuo atsakomybës bëga á
politinius krûmus ir konservatoriai, ir jø politi-
niai satelitai socialdemokratai, suguþëjæ po ap-
driskusia Gedimino Kirkilo vëliavële?
Gal nelaukime, kol dar kartà mus apmulkins
– paþadës prieð rinkimus pasakiðkà riestainá, o
paliks ant apðniaukðto stalo tik jo skylæ?
Galvokime, galvokime, galvokime…
2007 11 28

Nebrangi privilegija
Mes jau rinkimø á Seimà kelyje, nors rinki-
mø data dar nepaskelbta, – sprendþiu ið to, kad
visuomenëje prasidëjo diskusija apie parlamen-
tarams Konstitucijos suteiktà privilegijà – imu-

255
nitetà, tai yra teisinæ nelieèiamybæ.
Vieni yra uþ tai, kad Seimo narys bûtø nelie-
èiamas, kiti – kad savo teisëmis parlamentaras
nesiskirtø nuo eilinio Lietuvos pilieèio, tai yra
nuo rinkëjo, kuris já iðrinko á Seimà.
Diskusijos ta tema prasideda prieð kiekvie-
nus Seimo rinkimus kaip ir diskusijos dël ap-
skrièiø – naikinti jas ar nenaikinti?
Vieni uþ tai, kad naikinti, kiti – kad ne.
Tautos referendumu priimtos mûsø Konsti-
tucijos 62-ajame straipsnyje sakoma:
Seimo nario asmuo nelieèiamas.
Seimo narys be Seimo sutikimo negali bûti
traukiamas baudþiamojon atsakomybën, suima-
mas, negali bûti suvarþoma jo laisvë.
Seimo narys uþ balsavimus ar kalbas Seime
negali bûti persekiojamas. Taèiau uþ asmens áþei-
dimà ar ðmeiþtà jis gali bûti traukiamas atsako-
mybën bendràja tvarka.
Per septyniolika metø mûsø Seime pasitaikë
vos atvejai, kai parlamentarai turëjo spræsti savo
kolegø likimà. Vienas tokiø ryðkiausiø atvejø –
nepriklausomybës akto signataro Audriaus But-
kevièiaus baudþiamoji byla uþ pasikësinimà pa-
imti kyðá – Seimas patenkino Generalinio pro-
kuroro praðymà leisti iðtirti kilusá átarimà. Átari-
mas pasitvirtino – Audriui Butkevièiui buvo ið-
kelta baudþiamoji byla. Jis buvo nuteistas.
Ádomiausia Audriaus Butkevièiaus istorijoje
yra tai, kad Seimas, davæs sutikimà Generalinei
prokuratûrai tirti jam pateiktà kaltinimà, po teis-
mo atsisakë atimti ið jo Seimo nario mandatà.

256
Taip visà kadencijà Seime jis turëjo kabinetà,
kuriame sëdëjo sekretorius-padëjëjas, o pats to
kabineto ðeimininkas sëdëjo uþ grotø. Europoje
tai buvo bene pirmas atvejis, kai uþ grotø sëdëjo
parlamento narys.
Taigi jei padarai rimtà nusikaltimà, imuni-
tetas tavæs neiðgelbës, tai gal jau ir parlamenta-
rams atëjo laikas gyventi pagal tas paèias nor-
mas, kurios privalomos kiekvienam doram Lie-
tuvos þmogui?
O dorø þmoniø Lietuvoje daugiau, nei ne-
dorø. Respublikoje kasmet iðkeliama iki ðimto
tûkstanèiø baudþiamøjø bylø, taigi ðitiek turi-
me átariamøjø, ir ið tø ðimto tûkstanèiø bylø tik
apie 16 tûkstanèiø patenka á teismus, kuriuose
dalis pilieèiø iðteisinama, taigi nustatoma, kad
jie nekalti.
Taigi tokia atmosfera supa mûsø parlamen-
tarus ir mûsø parlamentà. Pagal Konstitucijà, Sei-
mo nará patraukti baudþiamojon atsakomybën
galima tik sutikus Seimui. Atsiranda savotiðkas
paradoksas – Seimas ið anksto turi spræsti klau-
simà, kurá teismas paprastai sprendþia, atlikus
didþiulá darbà ir kvotëjams, ir prokuratûrai – nu-
statyti savo kolegos nedoros laipsná, tai yra, per-
duoti jo likimà á teisësaugos rankas ar ne.
Atrodo, tai paprastas dalykas – perduoti ar
neperduoti? Bet tai nëra taip paprasta. Jei sutin-
ka perduoti, tai toks Seimo narys visuomenës ir
þiniasklaidos be jokio tyrimo ir teismo sprendi-
mo yra vieðai pasmerkiamas, ir jei atitinkami tei-
singumo organai parlamentaro veiksmuose nu-

257
sikaltimo neranda, taigi jei baudþiamoji byla Sei-
mo nariui neiðkeliama, ta pati visuomenë ir spau-
da ima kaltinti ir Seimà, ir prokuratûrà, kad áta-
riamàjá paprasèiausiai iðsuko. Girdi, varnas var-
nui akies nekerta.
Gyvenk dorai – ir nereikës jokiems varnams
kapoti akiø, todël, mano galva, imunitetas Sei-
mo nariui, kaip ir bet kokia kita privilegija, yra
nereikalingas – gyvenkime kaip visi þmonës gy-
vena ir grieþtai laikykimës ástatymø.
Negi tai taip sunku?
Privilegija tegu bûna viena – teisë leisti ir keis-
ti ástatymus…
Bet kad ðitaip gyventume, reikia keisti mano
minëtà Konstitucijos straipsná. O tai labai ilga
ir sudëtinga procedûra – balsuoti dël Konstitu-
cijos straipsniø pakeitimo reikia du kartus, per-
trauka tarp tø balsavimø turi bûti ne trumpesnë
kaip trys mënesiai, per kiekvienà balsavimà pa-
keitimui turi pritarti maþiausiai du treèdaliai Sei-
mo nariø.
Kaþin, ar dabartiniame Seime tai ámanoma
padaryti.
O kokia tautos, tai yra mûsø rinkëjø nuo-
monë?
2007 12 13

258
Vietoj pabaigos

Atskiroji
nuomonë

259
260
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo lai-
kinøjø tyrimo komisijø ástatymo 7 str. 5 dalimi,
nesutinkantys su komisijos sprendimu komisijos
nariai turi teisæ pareikðti atskiràjà nuomonæ, kuri
pridedama prie sprendimo.
LR Seimas 2003 m. lapkrièio mën. 3 d. nutari-
mu Nr. IX-1802 nutarë sudaryti Laikinàjà tyrimø
komisijà dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam
saugumui (toliau tekste – Komisija). Ðiuo nutari-
mu LR Seimas ápareigojo Komisijà iðtirti ir priimti
iðvadà dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam
saugumui. Daroma iðvada, kad LR Seimas áparei-
gojo Komisijà atsakyti jam, ar yra grësmë Lietuvos
nacionaliniam saugumui. Pradëjusi darbà, Komisi-
ja jos nariø valia patvirtino Komisijos vieðøjø posë-
dþiø darbo reglamentà. Pabrëþtina tai, kad Komi-
sija netyrë klausimo dël darbo tvarkos, kada yra ti-
riami duomenys, sudarantys valstybës paslaptá. LR
Seimo laikinøjø tyrimo komisijø ástatymo 7 str. 6
d. imperatyviai nustato, kad jeigu nagrinëjamas
klausimas yra susijæs su valstybës paslaptimi, komisi-
jos posëdþiai turi bûti uþdari visiems asmenims. Mi-
nëtas ástatymas nurodo, kad tiriami duomenys ne-
bûtinai turi sudaryti valstybës paslaptá, bet gali bûti
susijæ su valstybës paslaptimi, kas privalomai turi bûti
nagrinëjama uþdarame Komisijos posëdyje. Nacio-
nalinio saugumo klausimai nekvestionuojamai turi
tiesioginá ryðá su valstybës paslaptimi. Manau, kad

261
Komisija, nustatydama vieðà Komisijos darbo tvar-
kà, paþeidë Lietuvos Respublikos ástatymus ir prasi-
lenkë su Konstitucija.
LR Pagrindinës nacionalinio saugumo politi-
kos nuostatos bei principai (patvirtinti LR nacio-
nalinio saugumo pagrindø ástatymu Nr. VIII-49)
nustato, kad vidaus politika dël nacionalinio sau-
gumo uþtikrinimo turi bûti grindþiama teisingu-
mu ir teisëtumu. Vadinasi, teisëtumas teisingu-
mo nustatyme turi bûti bûtinas elementas. Ásta-
tymai nesuteikia iðimèiø, sudaranèiø teisiná pa-
grindà teisëtumui paþeisti, siekiant nustatyti tei-
singumà nacionalinio saugumo klausimø spren-
dime. Komisijos darbas, tiriant galimas grësmes
nacionaliniam saugumui, ðiurkðèiai paþeidë Lie-
tuvos Respublikos ástatymus, todël suponuojama
iðvada, kad Komisijos galutinis sprendimas pasi-
þymi neteisëtumu.
Kaip jau minëjau, LR Seimas nustatë Komisijai
uþdaviná atsakyti, ar yra grësmës nacionaliniam sau-
gumui. Komisija buvo suformuota remiantis Vals-
tybës saugumo departamento paþyma “Dël negaty-
viø tendencijø, kelianèiø grësmæ valstybës naciona-
liniam saugumui”. Komisija, vykdydama LR Sei-
mo pavedimà nustatë sekanèias tyrimo kryptis: 1.Pre-
zidentas; 2. Patarëjai; 3. Kiti asmenys; 4. Teisiniø
dokumentø revizija ir tobulinimas.
Ðia mano atskira nuomone, Komisija, jos na-
riø daugumos valia, nustatydama tyrimo kryptis,
suteikë nepagrástà prioritetà Prezidento klausimo
svarstymui, t.y. atskleidë iðankstinæ daugumos na-
riø nuomonæ, kad grësmiø nacionaliniam saugu-

262
mui svarstyme (pagal pateiktà Valstybës saugu-
mo departamento paþymà) Prezidento atsako-
mybë yra svarbiausia aplinkybë, kuria remiantis
galima daryti iðvadà dël grësmiø nacionaliniam
saugumui realumo. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad
Valstybës saugumo departamento paþymoje nëra
net uþsiminta apie Prezidento atsakomybæ, ir jo
veiklos, neva kelianèios grësmæ valstybës naciona-
liniam saugumui, nenustatyta. Be to, Preziden-
tas, kaip valstybës vadovas, apskritai nëra mini-
mas minëtoje VSD paþymoje, ir nëra pateikia-
ma Valstybës saugumo departamento iðvadø, su-
ponuojanèiø netiesioginá ar tiesioginá Prezidento
ryðá su galimomis grësmëmis nacionaliniam sau-
gumui. Papildomai pabrëþtina tai, kad Valsty-
bës saugumo departamento vadovas (M.Laurin-
kus) þodþiu pateiktuose paaiðkinimuose LR Sei-
mo posëdyje nurodë, kad Valstybës saugumo de-
partamento paþymoje nëra nustatyta aplinkybiø,
kuriø pagrindu galima bûtø svarstyti Prezidento
santyká su galimybe atsirasti grësmëms nacionali-
niam saugumui. VSD generalinis direktorius taip
pat pabrëþë, kad jis neturi jokiø árodymø ir me-
dþiagos, pagrindþianèios Prezidento neva kelia-
mà grësmæ nacionaliniam saugumui. Darau ið-
vadà, kad iðankstinë daugumos Komisijos nariø
nuomonë dël Prezidento sàsajø su neva atsira-
dusiomis grësmëmis nacionaliniam saugumui, kuri
yra nepagrásta tiriamàja medþiaga, sudaro pagrin-
dà manyti, kad Komisijos nustatytos Prezidento
veiklos tyrimo kryptys yra neteisingos ir neatitin-
ka Konstitucijos. Tokiu bûdu Komisijos tyrimo

263
veikla laikytina neteisëta. Atitinkamai negali bûti
teisëtos ar pagrástos ir paèios Komisijos iðvados. Pa-
brëþtina, kad turi bûti ávertinti atskirø Komisijos
nariø vieði pasisakymai dël bûsimos iðvados kaip
nenaudingos Prezidentui. Ði aplinkybë objekty-
viai nedaro Komisijos veiklai teigiamo poþymio.
Tai yra labiau panaðu á Komisijos veiklos, kaip
atskiro proceso, prieðtaravimà ástatymams.
Komisija, nustatydama pirminæ tyrimo kryptá tirti
Prezidento klausimà, komisijos nariø daugumos va-
lia nutarë tirti Prezidento atsakomybæ dël patarëjø
veiklos. Mano nuomone, ðios aplinkybës tyrimas pa-
tvirtina, kad Komisija perþengë jos kompetencijos
ribas, kadangi tam ji neturëjo teisës, nes Prezidentas
negali bûti laikomas atsakingu uþ jo patarëjø veiks-
mus. Be to, tai patvirtina, jog dauguma Komisijos
nariø turëjo iðankstinæ nuomonæ dël Prezidento at-
sakomybës, jø manymu, atsiradusioms grësmëms.
Kaip jau minëta, Komisijos veiklos tikslas (jo pa-
grindu buvo nustatyta Komisijos kompetencija)
yra pateikti iðvadà, ar yra grësmiø nacionaliniam
saugumui. Prezidento atsakomybës uþ patarëjø
veiklà tyrimas negali padëti atsakyti á klausimà
dël grësmiø nacionaliniam saugumui egzistavi-
mo ir ðiø grësmiø realumo. Komisijai nesuteikta
teisë nagrinëti klausimo, kas yra atsakingas uþ neva
atsiradusias grësmes saugumui. Tai klausimas, ku-
ris gali bûti nagrinëjamas tik pirmiau nustaèius,
ar ta grësmë yra atsiradusi. Juolab kad asmenø
atsakomybës klausimà gali ir turi spræsti ne Sei-
mo komisija, o kitos institucijos.
Atsakant klausimà dël Prezidento teisinës at-

264
sakomybës galima daryti iðvadà, kad ið pateiktø
duomenø nëra pagrindo Lietuvos Respublikos
Prezidento asmeninei atsakomybei atsirasti. Pa-
brëþtina, kad Seimo komisija neturi teisës ver-
tinti Prezidento politinio pasitikëjimo klausimo
ar laipsnio, nes Prezidentas nëra Seimo politinio
(asmeninio) pasitikëjimo paskirtas pareigûnas, o
visos tautos iðrinktas valstybës vadovas. Juolab kad
teisinæ Prezidento atsakomybæ tirti ir vertinti ga-
li tik teisësaugos institucijos bei esant LR Konsti-
tucijoje numatytiems pagrindams – Seimo statu-
to nustatyta tvarka sudaryta Specialioji tyrimo
komisija Prezidentui pateiktø kaltinimø pagrás-
tumui ir rimtumui iðtirti bei iðvadai dël siûlymo
pradëti apkaltos procesà parengti. Savo ruoþtu ði
Komisija, prioritetu pasirinkdama Prezidentà, pa-
þeidë Seimo Statutà ir ið esmës virðijo Seimo jai
suteiktus ágaliojimus. Juk Seimas jai pavedë áver-
tinti ne Prezidento ir jo patarëjø veiklà, bet iðtir-
ti neva kilusias grësmes nacionaliniam saugumui
pagal VSD pateiktà medþiagà.
Ið pateiktø árodymø matyti, kad Prezidentas,
skirdamas patarëjus, laikësi reikiamos procedûros, o
apie tirtus savarankiðkus ir nepriklausomus patarëjø
veiksmus Prezidentas tinkamai informuotas nebu-
vo ir nurodymø, prieðingø valstybës nacionaliniams
interesams, patarëjams nedavë ir tuose veiksmuose,
galimai nesiderinanèiuose su pareigûno etika, neda-
lyvavo. Savo ruoþtu nei moraliniai, nei teisës prin-
cipai neleidþia smerkti ir kaltinti þmogaus uþ kito
þmogaus savarankiðkai ir savo iniciatyva atliktus
veiksmus. Pabrëþtina, kad Komisijai yra pateikta

265
Valstybës saugumo departamento paþyma, kuria De-
partamentas informavo LR Prezidentûrà, kad es-
miniø duomenø, kurie sudarytø pagrindà priimti
neigiamà sprendimà dël R.Aèo leidimo dirbti su vals-
tybës paslaptá sudaranèia informacija, neturi. Taigi
jei R.Aèas galëjo dirbti su valstybës paslaptimis ir iki
pat jo darbo Prezidentûroje pabaigos VSD nesiëmë
veiksmø atimti jam teisës dirbti su valstybës paslap-
timi, tai ar negalima daryti iðvados, kad R.Aèo veiks-
mai nesukëlë grësmës nacionaliniam saugumui. Ma-
no nuomone, ði aplinkybë ið esmës patvirtina, kad
apie realià grësmæ nacionaliniam saugumui duome-
nø ir árodymø nebuvo ir jø nëra. Prieðingu atveju
VSD vadovybë, nesiimdama aktyviø veiksmø, kad
paðalintø atitinkamas grësmes, paþeidë ástatymus ir
pati sukëlë realø pavojø valstybës interesams, presti-
þui bei saugumui. Todël nesant kitø faktø ar aplin-
kybiø, tokiø kaip Konstitucijos ar ástatymø paþeidi-
mai, sudaranèiø galimà pagrindà teisinei Preziden-
to atsakomybei, pagrindo Prezidento atsakomybei
nenustatyta.
Ið tyrimo metu surinktos medþiagos matyti,
kad yra pagrindas ðiø asmenø – A.Songailos,
K.Komskio, V.Puodþiuko ir kt. – veiksmus trak-
tuoti kaip pareigûno vardo þeminimà, taèiau ga-
lutiná ávertinimà atlikti gali tik atitinkamo pa-
reigûno institucijos vadovas.
Prezidentas savo ruoþtu padarë iðvadas dël sa-
vo patarëjo R.Aèo, kuris jau nebedirba Preziden-
tûroje. Kitas iðvadas turëjo padaryti kiti pareigû-
nai. Jei jie iðvadø nepadarë, tai, matyt, jie nema-
no, kad tie pareigûnai paþeidë ástatymus ar þe-

266
mina pareigûno vardà. Ádomu ar tai, kad minë-
tø pareigûnø veiksmai nesudaro pagrindo svars-
tyti jø tinkamumà pareigoms, tai gal ðiuo atveju
turëtø svarstyti ir jø vadovø atsakomybæ?
Pabrëþtina, kad R.Aèas ðiuo metu nëra vals-
tybës tarnautojas, todël pastarojo kaip pareigûno
veiksmai nëra ir negali bûti vertinami.
Komisija, vykdydamas LR Seimo valià, nevi-
sapusiðkai ir neiðsamiai tyrë duomenis. Nevisapu-
siðkas ir neiðsamus aplinkybiø iðtyrimas sudaro ne-
ginèijamà pagrindà laikyti, kad galutinë Komisi-
jos iðvada yra ne tik, kad neteisëta, bet ir netei-
singa. Tiesai, ir politinei, nustatyti bûtina iðtirti
visas aplinkybes. Valstybës saugumo departamen-
to paþymoje minimos aplinkybës, susijusios su ko-
rupcija. Konstitucinë santvarka yra vienas ið svar-
biausiø Nacionalinio saugumo objektø. Tai LR
Seimas patvirtino Nacionalinio saugumo pagrin-
dø ástatymu. Manau, kad esant tyrimo medþia-
goje duomenø apie korupcijos poþymius valstybës
tarnyboje, pirmiausia Komisija privalëjo iðtirti ap-
linkybæ, ar Lietuvos Respublikos institucijos, ku-
rios pagal savo kompetencijà privalo tirti korup-
cinio pobûdþio nusikaltimus ar nusiþengimus, yra
pradëjusios, o gal ir baigusios tyrimus, susijusius
su Valstybës saugumo paþymoje minimais faktais.
Taèiau Komisija net nesikreipë á Specialiøjø tyri-
mø tarnybà su uþklausimu pateikti turimà infor-
macijà, susijusià su Valstybës saugumo departa-
mento paþymoje nurodytais faktais, ar yra vyk-
domi tyrimai, ar yra priimtos iðvados ðiais klausi-
mais. Vadovaujantis LR specialiøjø tyrimø tar-

267
nybos ástatymu, Specialiøjø tyrimø tarnyba yra
institucija, kurios pagrindinë veiklos funkcija yra
korupcinio pobûdþio veiklos tyrimas.
Be to, VSD paþymoje buvo iðkelti faktai, neva
liudijantys neteisëtà átakà privatizavimo procesams.
Taèiau neaiðku, kodël Seimo komisija neva daro-
mà átakà privatizavimo procesams aiðkinosi tik iðsi-
kvietusi Seimo socialliberalø frakcijos nará V.Uspas-
kichà, bet ne Valstybës turto fondo direktoriø.
Apskritai nesuprantama, kodël Komisija Prezi-
dento atþvilgiu elgësi taip iððaukiamai, tuo parody-
dama nepagarbà Prezidento institucijai. Nesupran-
tama, kodël Komisija nepateikë klausimø raðtu, nors
Seimo laikinøjø tyrimo komisijø ástatymas suteikia
teisæ gauti paaiðkinimus raðtu. Nesuprantami teigi-
niai, kad neva Prezidentas pavëlavo. Juk Preziden-
tas nuo pat pradþiø praðë Komisijà pateikti klausi-
mus raðtu, á kuriuos buvo pasiryþæs atsakyti. O argu-
mentai, kodël jis praðë klausimø raðtu, manau, pa-
grásti ir teisëti, nes ir mes, Seimo komisijos nariai,
privalome saugoti valstybës paslaptis. Manau, kad
komisija tiesiog vengë iðklausyti Prezidentà. Komi-
sija, þinodama, kad Prezidentas, kuris gerbia ástaty-
mus ir jø laikosi, saugos valstybës paslaptá ir vieðame
posëdyje jos negalës pavieðinti, kvietë já tik á vieðà
posëdá. Tokiu bûdu Komisija paþeidë ástatymus ir,
turëdama iðankstiná nusistatymà, ignoravo Preziden-
tà, jo teisëtus praðymus, reikalavimus ir nevisapusið-
kai atliko tyrimà. Taip ið esmës buvo paþeista kon-
stitucinë valstybës valdþiø pusiausvyra. Taigi jos ið-
vados negali bûti laikomos pagrástomis ir teisëtomis.
LR Seimo laikinøjø tyrimo komisijø ástatymo

268
3 str. ápareigoja Laikinàjà komisijà iðsiaiðkinti ir
nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti spren-
dimai klausimais, kuriuose jai pavesta iðtirti, taip
pat iðsiaiðkinti kitas su tiriamuoju klausimu susi-
jusias aplinkybes. Komisijos nustatytos aplinkybës
turi bûti patvirtintos dokumentais ar kitais áro-
dymais. Mano nuomone, Komisija nevisapusið-
kai vykdë aplinkybiø tyrimà, nerodë reikiamos ini-
ciatyvos rinkti papildomø árodymø – tuo ji gru-
biai paþeidë minëtus LR Seimo laikinøjø tyrimo
komisijø ástatymo 3 str. reikalavimus. Ðis grubus
ástatymo paþeidimas verèia abejoti Komisijos ga-
lutinio sprendimo teisingumu ir teisëtumu.
Pabrëþtina, kad kitø asmenø veikla (asociaci-
ja “XXI viek”, “Falkon Capital” ir kt.), jei ji iðties
kelia grësmæ Lietuvos nacionaliniam saugumui,
yra teisësaugos institucijø tyrimø ir atitinkamo re-
agavimo objektas. Seimo komisija negali imtis tei-
singumo vykdymo funkcijos, nes tai bûtø grubus
konstitucinio valdþiø padalijimo principo paþei-
dimas. Seimo komisija gali tik ávertinti faktus ir
atitinkamà medþiagà perduoti teisësaugos insti-
tucijoms, kurios ir turi imtis atitinkamø veiks-
mø, jei tie faktai kelia grësmæ nacionaliniam sau-
gumui. Nustaèius, kad nacionaliniam saugumui
grësmæ gali kelti ástatymø netobulumas, Seimo
laikinoji komisija gali inicijuoti ástatymø patai-
sas. Taèiau pati vykdyti teisingumo negali ir ne-
turi teisës. Savo ruoþtu Seimo komisija, teisiðkai
vertindama faktus (tà ápareigoja daryti Seimo lai-
kinøjø tyrimo komisijø ástatymo 8 str. 1 d.), ne-
gali remtis vien tik prielaidomis, spëjimais apie

269
kitø asmenø galimà átakà tam tikriems pareigû-
nams ar procesams. Juk teisinis vertinimas reið-
kia, kad visi faktai, visos grësmës turi bûti árody-
tos leistinais árodymais. Nesant pakankamai áro-
dymø galima atkreipti atitinkamø institucijø dë-
mesá, kad jos pratæstø ar pradëtø tyrimà ir rinktø
atitinkamus árodymus.
Vertindamas aukðèiau iðdëstytas aplinkybes ir
atsiþvelgdamas á Komisijos veiklos esminiø kryp-
èiø neteisëtumà ir tendencingumà, Komisijos pir-
mininko ir kai kuriø nariø iðankstinës nuomonës
atskleidimà, Komisijos veiklos kompetencijos vir-
ðijimà, neiðsamø ir nevisapusiðkà aplinkybiø iðty-
rimà,darau iðvadà, jog nëra pagrindo teigti, kad
yra grësmë Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Komisijos iðvados yra neteisëtos ir nepagrástos.

Dailis Barakauskas
Komisijos narys
2003 12 01

270
Turinys
Vietoj áþangos 5
Adolfas Strakðys. Saldainiukas Lietuvai
Kas Lietuvai skauda 13
Pokalbiai su raðytoju Adolfu Strakðiu
Kartu su Vyriausybe 15; Ne prieðai, bet partneriai
26; Tarp atliktø ir neatliktø darbø 33; Vyriausybë
be Barakausko 39; Metai neiðsineðë savo
problemø 45; Penki drambliai padauþtomis
kojomis 57; Visuotinë seneliø prieglauda? 70;
Kirsime korupcijai galvà ar glostysime jai strënas
74; Partijø diktatûrø linkui 83; Maþoji ir didþioji
Malta 91; Eikim, broleliai, namo, namo? 100;
Realistinis koðmaras 108; Lietuva – Tëvynë jûsø?
117; Treèdalis atkàstos Lietuvos 127;
Teoriðkai – arklys, praktiðkai – neatsikelia 135;
Ne ðventoji karvë 145; Mes – regiono lyderiai?
153; Þiûrëjimas á Lietuvà 158.
Lietuva – tëvynë mûsø 169
Pasikalbëjimai su Antanu Terlecku
Pasikësinimas 171; Nepageidaujamos knygos 181;
Uþgrobimas 194; Politinis vëþys 202;
Laisvës ðaukliai 211.
Mintys pabëgëlës 219
Referendumas ar ne? 221; Arvydà Pociø – á muilà?
221; Kapinës 224; Gyvenimas skolon 225;
Supolitiðkëjæ kompiuteriai 228;
Skandalø kraðtas 232; Politiniai biznieriai 236;
Ðalis ta Lietuva vadinas 238; Pro limuzino langà
239; Kam tada rinkimai? 240; Tokie Vakarams
reikalingi? 242; Prokrusto lovø meistrai 244;
Andrius Kubilius ieðko sûrio 246;
Nebrangi privilegija 255.
Vietoj pabaigos 259
Dailis Barakauskas. Atskiroji nuomonë 261

271
Ba 397 Barakauskas, Dailis. Nuomoniø sankryþos. –
Vilnius: Gairës, 2008. – 272 p., iliustr.
ISBN 978-9955-759-11-9
Antrà kadencijà á Seimà iðrinkto liberalo demok-
rato Dailio Barakausko mintys apie Lietuvà, jos
vidaus ir uþsienio politikà, santykius su kaimyni-
nëmis valstybëmis. Ðiomis mintimis politikas da-
lijasi su savo padëjëjais – raðytoju Adolfu Strakðiu
ir disidentu Antanu Terlecku.
UDK 323(474.5)

Dailis Barakauskas
NUOMONIØ
sankryþos
Redaktorius Adolfas Strakðys
Stilistas Raimondas Zaluba
Dailininkë Auðra Èapskytë
Maketavo Graþina Majauskienë
SL 1970. 2008 02 20. Tiraþas 2000 egz.
8,49 leidyb. apsk. l. Leidykla „Gairës“
(UAB „Mûsø gairës“), Laisvës pr. 60,
LT-05120 Vilnius,
telefonas ir faksas 241 77 98,
el.p.: gaires@post.skynet.lt
Spausdino AB „Auðra“,
Vytauto pr. 23, 44352 Kaunas