KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

STUDENTUI

Kaunas • Technologija • 2002

Vadovėlį parengė: Dalia Antinienė (II sk.), Nomeda Ausmanienė (I sk.), Juozas Jakštys (V sk.), Rosita Lekavičienė (VIII sk.), Laima Lupeikienė (VII sk.), Eglė Markevičienė (III sk.), Gražina Matulienė (III, V sk.), Eglė Paužienė (IV, VII sk.), Danguolė Tomkevičienė (VI sk.), Zita Vasiliauskaitė (I sk.), Loreta Zajančkauskaitė (V sk.) Atsakingoji redaktorė doc. dr. Gražina Matulienė Antrasis pataisytas leidimas

Recenzavo:

doc. dr. A. Petrulytė, doc. dr. J. Kasiulis

© KTU Psichologijos katedra, 2002

ISBN 9986 - 13 - 736 - 5

TURINYS
PRATARMĖ I S k y r i u s . PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS APIE MANE PSICHOLOGIJOS MOKSLO PRIEŠISTORĖ ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGUOS KRYPTYS PSICHOLOGUOS MOKSLO SAMPRATA PSICHOLOGUOS ŠAKOS PSICHOLOGIJOJE NAUDOJAMI METODAI II S k y r i u s . BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI NERVINIO A U D I N I O STRUKTŪRA NERVŲ SISTEMOS DALYS GALVOS SMEGENYS REFLEKSINĖ CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS VEIKLA..... III Skyrius. PAŽINTINIAI PROCESAI KĄ IR KAIP SUVOKIAME ... : Jutimo sistemos Suvokimas DĖMESYS IR JO YPATUMAI KĄ IR KAIP ATSIMENAME A t m i n t i e s rūšys Atminties struktūros Kodėl užmirštame MĄSTYMAS '. J u t i m i n i s p a ž i n i m a s ir m ą s t y m a s Mąstymas ir kalba Socialinė mąstymo p r i g i m t i s Mąstymo logika ir psichologija Mąstymas k a i p procesas •. Mąstymo rūšys V a i z d i n i s mąstymas Veiksminis mąstymas Problemos sprendimo strategijos IV Skyrius. MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI EMOCIJOS Emocijų kilmės teorijos 'Emocijų išraiška ...... Emocijų v a l d y m a s Emocinės būsenos Emocijų funkcijos Poreikių a p i b ū d i n i m a s Poreikių hierarchija Motyvų esmė ir funkcijos Į s i s ą m o n i n t i ir n e į s i s ą m o n i n t i motyvai Motyvų kova ir kaita EMOCIJŲ ĮVAIROVĖ V Skyrius. ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS INDIVIDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS Asmenybės samprata Temperamentas ir charakteris 5 8 8 11 17 19 21 27 28 31 33 38 41 42 43 46 51 53 55 56 57 61 62 63 64 66 67 71 71 75 76 80 80 81 84 89 90 98

POREIKIAI ir MOTYVACIJA

100 102 103 104 105 107 118 118 118 122

100

4 Sugebėjimai ir jų vertinimas . Intelekto matavimo testai Diskusija dėl intelekto prigimties Paveldimumo ir aplinkos poveikis intelektui ASMENYBĖS TEORIJOS Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos Bruožų krypties asmenybės teorijos Bihevioristinės (elgesio) krypties asmenybės teorijos Humanistinės asmenybės teorijos Kognityvinės (pažinimo) asmenybės teorijos Egzistencinės krypties asmenybės teorijos ASMENYBES BRANDOS APIBŪDINIMAS VI Skyrius. SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU Kas yra savimonė AŠ - VAIZDAS .: Aš - vaizdo apibūdinimas Aš - vaizdo įsisąmoninimas Aš - vaizdo pastovumas Aš - vaizdo turinys Aš - vaizdo formos ............ Aš - vaizdo vystymasis :...... SAVĘS VERTINIMAS ............ Savęs v e r t i n i m o t u r i n y s '. Savęs vertinimo veiksniai Savęs vertinimo lygiai Kaip s t i p r i n t i savosios vertės jausmą ir pasitikėjimą savimi ..: Pasitikėjimas savimi bendravime PSICHINES GYNYBOS BŪDAI KONTROLĖS LOKUSAS .' SAVIRAIŠKA IR SAVIAKTUALIZACIJA . SAVIAKTUALIZACIJOS BŪDAI VII Skyrius. PSICHIKOS SUTRIKIMAI NORMALUMAS PSICHIKOS SUTRIKIMAI PSICHOTERAPIJA VIII Skyrius. AŠ IR KITI AŠ GRUPĖJE Kokių būna grupių Grupės tikslai ir normos Grupės struktūra '. Sociometrija Lyderystė Grupė ir asmenybė Konformizmas AŠ BENDRAUJU Bendravimo apibūdinimas : Konfliktas Kaip klausyti? Kaip nereikia kalbėti? Bendravimo orientacijos Bendravimo būdai .

TURINYS 126 128 133 136 139 140 157 163 167 171 171 174 . 177 177 178 178 180 183 184 186 188 188 188 189 194 196 198 202 206 207 209 213 213 214 222 231 231 232 233 233 234 237 238 238 240 241 251 254 255 257 258

PRATARMĖ
„Pažvelkite į save, p a ž i n k i t e MVC, domėkitės s a v i m i ; savo protą ir valią, eikvojamus kitiems dalykams, nukreipkite į save; jūs i š š v a i s t o t e save, išbarstote; susikaupkite, sutelkite dėmesį į save, jus išduoda, jus išblaško, jus vagia iš jūsų pačių".
Užrašas Delfų Apolono orakulo šventyklos frontone.

;

.

.

Jau iš Antikos laikų žinomas raginimas „Pažink save!" ir klausimas „Kas yra žmogus?" Niekas nesiginčys, jei pasakysime, kad žmogus - viena iš sudėtingiausių sistemų, egzistuojančių pasaulyje. Taigi savęs suvokimo ir pažinimo kelias yra sunkus ir reikalaujantis drąsos bei mūsų proto ir valios pastangų. Jis gali suteikti ne tik pažinimo džiaugsmą, bet ir nemalonių, o gal net skausmingų potyrių. Bet eiti šiuo keliu verta, nes savęs pažinimas tai kelias į laisvę būti pačiu savimi. Tai galimybė atsiskleisti, išreikšti, realizuoti visa, kas mums suteikta. Tai galimybė padovanoti sau ir pasauliui tikrąjį save.

- ar aš tikrai žinau, ko noriu ir ko siekiu? Kokie mano gilieji poreikiai? (Savo poreikių ir siekių įsisąmoninimas): - ar visada galiu pasakyti, kodėl elgiuosi taip, o ne kitaip? Ko savo elgesiu siekiu? (Savo elgesio ir motyvų suvokimas); - ar galėčiau išvardinti visus silpnuosius ir stipriuosius savo būdo, charakterio ir temperamento bruožus? (Savo bruožu ir savybių pažinimas ir įvertinimas);

Ką reiškia suvokti, suprasti, pažinti save? Pamąstykime:

kad galėtume sėkmingai išreikšti ir realizuoti save veikloje..ar žinau. ar galiu pasakyti. kas daugiausia atsakingas už mano gyvenimą . dėl kokių priežasčių mane ištinka nesėkmės bendraujant. Štai kokios įvairiapusės informacijos apie save. meilėje. o kartu ir pagarbos sau mums reikia. kurias.ar galiu pasakyti. Tai kupinas įtampos ir dinamiškas santykis. kuriai apibūdinti neužtenka vienareikšmių sąvokų. kodėl man kyla vienokie ar kitokie išgyvenimai? . . Psichologija vis dėlto imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą.6 PRATARMĖ . o kartais ir labai prieštaringa būtybė. likimas? . dirbant? Ir dar keletas klausimu: kaip ir ką aš suvokiu? Kaip ir ką aš atsimenu? Kaip lavinti atminti ir lengviau įsiminti? Kaip aš mastau? Kaip gimsta mintis? Kaip kyla naujos idėjos? Koks mano pašaukimas? Ar aš galiu tapti kūrėju?.ar esu perpratęs savo sugebėjimus. netgi . savo bendravimo stilių. tinkamumą vienai ar kitai veiklai? (Savo galimybių pažinimas)..ar jaučiu savo vertę ir reikšmingumą. ar esu savimi patenkintas? (Santykio su pačiu savimi įvertinimas). Taigi ryškėja kontūrai mokslo apie mus ir mūsų santykius su artimaisiais. piktnaudžiavimą narkotikais. ar gerbiu save.O kaip. .. kartu ir noras perprasti ir numatyti elgesį. • (Savo jausmų ir emocijų pažinimas). savo padėtį įvairiose žmonių grupėse? (Savo vietos tarp žmonių suvokimas ir vertinimas).ar gerai pažįstu savo jausmus ir emocijas. . būdingas ne tik šiam mokslui. galimybes. Tokių dalykų aptinkame beveik kiekviename laikraščio puslapyje: publikacijose apie nusikaltimus. priklausomai nuo situacijos. Šiandien kalbėti apie žmogaus psichologiją yra madinga. diktuoja rūpestis dėl jo gerovės. atvira. tačiau artumas iškart nutolsta per mokslinio nagrinėjimo distanciją. bet ir mums patiems: žmogus pasirodo esąs sudėtinga. žmonės. .ar mano siekiai visada atitinka mano galimybes? (Savo aspiracijų lygio suvokimas). mokantis. problemas mokykloje ir šeimoje. Bet ši sistema nėra pats žmogus. kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų..ar galėčiau tiksliai apibūdinti savo santykius su žmonėmis. o tik pastangos. tarpasmeniniuose santykiuose.Ir taip toliau.aš pats ar išorinės aplinkybės.

dažnai susiduriame su psichologijos sąvokomis. kaip ir „asmenybiniuose" testuose. kurie aptinkami įvairiausiuose žurnaluose. pigiuose romanuose ar filmuose) slypi paviršutiniškumo pavojus . tarpusavio ryšių. Tokiame psichologijos populiarinime (reklamoje. Todėl yra svarbu įgyti išsamių ir sistemingų žinių. netenka savosios prasmės. kurių tikroji prasmė mažai žinoma. . Čia. skleidžiami neapgalvoti ir nepagrįsti teiginiai.sąvokos nuvalkiojamos. taip susidaro išankstinės nuomonės. kurių pagalba argumentuotai galėtume įvertinti įvairias psichologijos koncepcijas.PRATARME 7 kultūriniai ir politiniai įvykiai neretai siejami su psichologijos teorijomis.

logika ir kt. prieš Kristų) sakė. Ilgą laiką psichologinius klausimus kėlė filosofai ir. Jo centre yra visos esamybės pradžia .visiškas (absoliutus) dvasiškumas. buvo filosofija. kad ji sudaryta iš smulkių dalelyčių . o tik samprotavo. tačiau nebandė tų išvadų patikrinti ar įrodyti.347 a. kad nežemiškasis idealusis pasaulis turi savo tvarką (1.370 m. kaip mokslas. prieš Kristų) teigė.8 SKYRIUS PSICHOLOGIJA TAI MOKSLAS APIE MANE ~ PSICHOLOGIJOS MOKSLO PRIEŠISTORE ARBA PRIELAIDOS ATSIRASTI PSICHOLOGIJOS MOKSLUI Šiandien teigiama.nežemiško pasaulio gyvastingumo liudijimas. bet trumpą istoriją. veikti). . Filosofai neatlikinėjo tyrimų. kad psichologija. Kaip ir dauguma šiuolaikinių mokslų (fizika.nežemiško pasaulio protingumo išraiška. Atomistinio materializmo pradininkas senovės Graikijoje Demokritas (460 .Platonas (427 . turi gilią praeitį. bandė spręsti žmogaus sielos problemas. Taigi pirmoji prielaida. impulsyvumo (trokšta judėti. Filosofinėje psichologijoje susiformavo idealistinis ir materialistinis požiūris į sielą.).). ką galima veikti. Apie dvasiškumo centrą spiečiasi idėjos .atomų. atsirasti mokslinei psichologijai. siekimo). remdamiesi svarstymu bei logikos principais. psichologija pradėjo formuotis 5 amžiuje prieš Kristų senovės Graikijos filosofų darbuose. Apie idėjų sferą skrieja sielos .1 pav. biologija. kad siela materiali. Ryškiausias graikų idealistas . Sielos yra nevienalytės -jos turi ir protingumo (siekia harmoningos rimties). ir juslingumo (sąlyčio su tuo.

Jutiminį pažinimą Aristotelis laikė būtina protinio pažinimo sąlyga. „ M a i t i n a n č i ą j a sielą" jis laiko g y v y b i n g u m o p r a d u . Jas dengia didžiosios smegenys. kurie yra pačiam žmogui pažįstami. skonį. „Juntančiai sielai" priskyrė suvokimą ir jutimą. susivaldantys. apie kuriuos jis žino. Platono nežemiškojo linkme. atsakingos už aukštąją nervinę veiklą . o kūnas. Psichologijai taip pat svarbios yra prancūzų filosofo R.1650) idėjos. g a v u s i u s s i e l ą su stipriu jusliniu pradu. viso miesto. apskaičiuojantys. Svarbiausia ir sunkiausia užduotimi Aristotelis laikė „iki galo perprasti sielos prigimtį". kurie „mąstančioje sieloje" reiškiasi kaip supratimas arba valia.TAI MOKSLAS_APIE_MANE _ 9 Siela yra žmogaus lemtis. Dekartas buvo dualistas.smegenų kamienas . visos valstybės reikalai. žodžiu. Dualizmas pripažįsta du savarankiškus pradus: sielą ir kūną. Smulkiau apie tai skaitykite skyrelyje „Biologiniai elgesio pagrindai". ką Dekartas kalbėjo apie sielą.322 m. Arčiausiai idėjų sferos skriejusią s i e l ą gavę ž m o n ė s bus į ž v a l g ū s .valdo tokias gyvybiškai svarbias funkcijas kaip kvėpavimas ir kraujotaka. Kokia sielą žmogus gavo. prieš Kristų) parašė pirmąją knyga „De anima" („Apie sielą"). Įdomu. uoslę. Žmogaus sielą sudaro reiškiniai.regą. Mąstymą Dekartas laikė svarbiausia dvasios savybe. yra mate- . Seniausia dalis . tokį j i s gavo ir gyvenimą. veikiantis pagal mechanikos dėsnius. o jos trijų elementu modelis yra nepaprastai išsami t e o r i j a . namus ir šeima. skirtą sielos reiškiniams aiškinti.1 pav. Žmones. Žmogaus siela yra pažini pačiam žmogui. sieks kažko aukščiau. šiandien vadinama sąmone. kadangi „siela yra viso gyvenimo pagrindas". Nuo šio veikalo pasirodymo iki 18 amžiaus mokslas apie žmogaus vidinius išgyvenimus (sielą) buvo vadinamas animastika.asociacijų ryšius ir mąstymą. Impulsyvią sielą gavę žmonės turės polėkių. idealaus pasaulio modelis Aristotelis (384 . Dekarto (R. Virš kamieno esančios vidurinės smegenys veikia tarsi emocijų ir instinktų valdymo pultas. Juos ir reikia tirti. Aristotelis daug dėmesio skyrė žmogaus juslių arba jutimų aprašymui. Jis išskyrė penkis žmogaus jutimus . Jiems rūpės visų žmonių. Tai. trauks paprastas daiktiškas gyvenimas . klausą. Jis pateikė labai plačią sielos samprata.PSICHOLOGIJA . lytėjimą. Descartes) (1596. moką visas gyvenimo aplinkybes pakreipti norima 1. .jie mylės žemę. d a u g i a u . darbą. kad šis modelis sutampa su žmogaus smegenų sandara.protingi.

Jis teigia. ir tokiu būdu savaime įjungė ir analizavo regėjimo pojūčius. t. o kiti staigūs. Vieni yra lėti. Garsus Dekarto teiginys „Cogito. empeiria patyrimas). sukūrė sąvoką temperamentas ir išskyrė 4 jo tipus (cholerikas. jie svarstė. kuri pagrindiniu pažinimo šaltiniu ėmė laikyti ne mastymą.tai jaunas. fizikos. Trečioji prielaida mokslinei psichologijai atsirasti . Pavyzdžiui. Jis dargi bandė aiškinti. Locke) (1632 1704) teigė. Fiziologai pradėjo psichiką tirti specialiais moksliniais metodais. kad galima abejoti. bet abejoti sąmonės reiškiniais negalima.y. kad žmogus gimsta kaip tabula rasa. kiti greiti. Psichikos buveine jis laikė smegenis. kurioje viską pojūčiais įrašo patyrimas. Dar viena prielaida atsirasti psichologijos mokslui . Graikų gydytojas Hipokratas (460 . Lokas (J. sangvinikas. . kaip ir kokiu greičiu juda nervinis impulsas. lot. pabaigoje subrendo sąlygos psichologijai tapti atskiru mokslu.tai gyvenimiška psichologija. fiziologija. Vėliau filosofijoje susiformavo empirizmo srovė.tirti ir nagrinėti žmogaus sielą (psichiką) laboratorijoje. kad žmonės skiriasi savo elgesio dinamikos ypatumais.10 _ I SKYRIUS rialus. (švari lenta). Galenas (apie 130 .gamtos mokslai (medicina.kūrėsi įvairios psichologijos mokyklos. pabaigoje išsiskyrė atskiros psichologijos šakos (šis procesas vyksta ir dabar). lot. fiziologai labai plačiai nagrinėjo žmogaus nervų sistemos klausimus. 19 a. Anglų filosofas ir pedagogas Dž. jog egzistuoja išorinė realybė. o patyrimą (gr. ergo sum". dar kiti yra ramūs. kurios turi specialų tyrimo objektą ir formuluoja savus uždavinius. Taip formavosi atskiros psichologijos kryptys. kuriose įvairiais istoriniais laikotarpiais įsivyraudavo vienas ar kitas požiūris į žmogaus psichiką. Psichologijos vystymasis vyko dar vienu aspektu . liaudies išmintis ir jos sukauptas patyrimas. ypač tiriant regą. (mąstau. Šie mokslai sukaupė daug vertingų žinių apie žmogaus organizmą. K. vadinasi. nuo ko tai priklauso. astronomijos vystymasis. esu). Fiziologai sukaupė nemažai medžiagos ir nustatė tam tikrus psichologijos dėsningumus. 18 . 19 a. Psichologijos mokslo formavimąsi netiesiogiai skatino matematikos. Jutimo regos fiziologija perėjo prie regos psichologijos.377 m. Psichologija.apie 200) visapusiškai atskleidė ryšius tarp psichinių ir fizinių reiškinių.19 a. prie Kristų) teigė. biologija). melancholikas ir flegmatikas). apimantis daugybę tyrimo sričių ir problemų). intensyviai besivystantis mokslas. kurio uždavinys .

Žmogiškasis subjektyvumas lėmė tyrimo duomenų įvairovę ir sunkumus juos pakartoti. Introspekcija tai ne paprasta savistaba. Buvo manoma. Buvo perimta Č. kurios atstovai (be jau minėto) V. Dž. buvo planuojami ataskaitos apie patyrimą įgūdžiai. Miunsterbergas (H. Hall) (įkūręs Amerikos psichologijos asociaciją). Darvino (Ch. E.pojūčius. Džeimsas (W. jog psichologijos uždavinys yra tirti žmogaus sąmonės struktūrą.psichologijos kryptis. S. Savistaba. Struktūralizmas . Woodworth) (1862 . tiriamajam reikėjo stebėti ir nusakyti. Spenser) (1820 . Wundt) (1931 . Holas (G. H.1962). Leipcige įkūrė pirmąją p s i c h o l o g i n i ų t y r i m ų l a b o r a t o r i j ą . Tiriamieji būdavo specialiai paruošiami tyrimui juos treniruojant. James) (1842 . kad psichologijai buvo iškelti mokslinio tyrimo kriterijai. pateikiant įvairius stimulus.1927) teigė. S. jausmus. kaip psichika padeda žmogui prisitaikyti prie aplinkos.PSICHOLOGIJA .1910). Toje laboratorijoje savo mokslinę karjerą pradėjo tokie žymūs mokslininkai kaip G. Tičenerio (E. Funkcionalizmas Ryškiausi atstovai V. H. Vunto. Pagrindiniai šios krypties atstovų nuopelnai yra tie. B.1903) teigė. Su šiuo faktu siejama psichologijos. kaip papildomas informacijos šaltinis. kad psichologijos uždavinys yra tirti tai. Buvo teigiama. sudaro sąmonės turinį. išliko kai kuriuose tyrimuose iki šių dienų. kas vyksta jo sąmonėje. Ketelas (J. Be to.1920) 1879 m. Laboratorinėmis sąlygomis. jungdamiesi pagal asociacijų dėsningumus. kurie. kaip savarankiško mokslo. R. Vudvortsas (R. Munsterberg) (taikomosios psichologijos pradininkas). kad evoliucijos procese išlieka tik stipriausi. kas vyksta sąmonėje. Darwin) mintis. ką žmogus gali papasakoti. nėra tapatu tam. Sąmonę galima suskaidyti į elementus . kad prisitaikymo prie aplinkos dėsnis galioja ir . Titchener) (1867.TAI MOKSLAS APIE MANE 11 ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS Struktūralizmas V. glaudžiai susijusią su patyrimu. C a t t e l ) ( i n d i v i d u a l i ų skirtumų psichologijos p r a d i n i n k a s ) . atsiradimas. struktūralistinis požiūris į sąmonę pasirodė labai supaprastintas. Tačiau šis metodas susilaukė daug kritikos. B. kuriais vadovaujantis buvo siekiama atlikti tyrimus ir gauti objektyvius rezultatus. Tai. M. kad sąmonės turinys gali betarpiškai atsiskleisti žmogui ir tuo remiantis buvo sukurtas tyrimo metodas introspekcija. vaizdus. Spenseris (H. Vuntas (W.

nes pateikė dinaminę psichikos sampratą ir sąlygojo spartų taikomosios psichologijos vystymąsi XX a. Watson) (1878 . Be to.Vudvortsas sukoncentravo dėmesį į motyvacijos tyrinėjimus. Vėliau tie rezultatai buvo naudojami bandant paaiškinti žmogaus elgesį.1955) -pirmasis pritaikęs psichologijos žinias reklamos kūrimui. Torndaikas (E. . Jį domino. kas skatina žmogų veikti tuo ar kitu būdu. tai uždraudus. negali būti objektyviai stebima bei tiriama. Binet) (1957 . Dėl to bihevioristai buvo karštai kritikuojami savo amžininkų. V. jog psichologija.1911) . Skotas (V. iškėlė idėją.1924) . Tokios sąvokos kaip „protas". kuri nebūtinai atitinka pasaulio objektyvumą. Skotas įkūrė pirmąjį psichologinio konsultavimo centrą. kad žmogaus sąmonė atlieka prisitaikymo prie aplinkos funkciją. kuris gali būti objektyviai stebimas. E. B. D. kuri buvo funkcionalizmo tyrimo objektas. V. Thorndike) (1874 . Cattell) (1860-1944)-protinių sugebėjimų testo kūrėjas. kad apdovanojimas turi teigiamos įtakos išmokimui.1958). turi tyrinėti elgesį. kas susiję su poreikiais ir suteikia psichinei būčiai formą. peles ir kitus gyvūnus. Pats elgesys buvo suprantamas kaip organizmo reakcijų į aplinkos stimulus visuma. Ketelas (A. Psichiniai procesai buvo siejami su smegenų veikla. Holas (H. A. profesinės atrankos bei vadovavimo problemų sprendimui. Sąmonė atrenka tai. Tuo metu gyveno ir kūrė: H. Biheviorizmas Dž. Vidinė psichinė realybė. B.1949). padedantį organizacijoms spręsti iškilusias psichologines problemas. Votsonas (J. Ž m o g a u s v i d i n i s gyvenimas yra u n i k a l u s ir nepakartojamas. imta naudoti viščiukus. R. D. kad elgesys yra sąlygotas patyrimo ir yra tiesioginis jo rezultatas. „sąmonė". Pradiniuose elgesio tyrinėjimo etapuose dalyvavo vaikai. pradžioje. Funkcionalistų įnašas į psichologijos mokslą yra svarbus. lengvai galima prognozuoti elgesį. Žinant patyrimą. kad jų teorijos rėmėsi daugiau asmenine savistaba nei kitų žmonių stebėjimu bei eksperimentais. Bine (A.pedagoginės psichologijos pradininkas.protinio išsivystymo diagnostikos pradininkas. „išgyvenimas" ir kitos prarado prasmę.12 I SKYRIUS žmogui. Džeimsas 1890 m. Svarbiausia yra tai. Hall) (1844 . siekdama būti moksline. V. žmogaus vidinis gyvenimas yra nuolatinė pojūčių ir patirties tėkmė. Tyrimų su gyvūnais rezultatai parodė. Buvo teigiama. kaip žmogus jaučiasi savoje vidinėje psichinėje erdvėje. R. Funkcionalizmo atstovai buvo kritikuojami už tai. Skott) (1869. Psichikos apraiškos turi būti stebimos elgsenoje. išleistoje knygoje „Psichologijos pagrindai" teigė. ryškiausi biheviorizmo krypties atstovai. D.

kaip buvo įsivaizduojama. perkardami suvokiamą objektą. kurie yra bendri gyvūnams ir žmonėms. matome medžius. Vertheimeris (M. Tyrimai parodė. Tolman) (1886 . poskyrį „Ką ir kaip suvokiame").tai į g i m t a s sugebėjimas suvokiamą informaciją organizuoti į tam tikras formas (gestalt (vok. Figūros ir fono problema akivaizdi dvigubuose paveikslėliuose. Ch. Šis metodas plačiai taikomas ir šiandien pedagogikoje ir psichiatrijoje. Objektyvumo siekimas tyrimuose buvo pažangus žingsnis. buvo nustatyta tokie y p a t u m a i : k o n s t a n t i š k u m a s . Informacijos „perstruktūravimo" mechanizmas buvo perkeltas į kūrybinio mąstymo bei netikėto sprendimo atradimo paaiškinimą. Tolmenas (E. kai žiūrime pro langą. Kofka (K.) . Geštaltpsichologija Ši k r y p t i s siejama su tokias vardais. bihevioristai iškėlė psichologinių tyrimų objektyvumo problemą.1990) tyrinėjo bausmės ir įvairių pastiprinimo sistemų įtaką išmokimui. kur figūra ir fonas lyg ir nevalingai keičiasi vietomis (žr.t. kad pažintiniai procesai. anot Tolmeno. nes vyksta nervu sistemos lygmenyje i r n e p r i k l a u s o n u o s u b j e k t o v a l i o s a r n e r v ų . Pagrindinis geštaltpsichologu dėmesys buvo sutelktas suvokimo ir atminties tyrinėjimui. V. Skineris (B. Jie siekė paaiškinti. manipuliuoti individu. Wertheimer) (1880-1943). k a i p M. kad elgesio modifikacija gali būti pasiekiama norimo elgesio teigiamo pastiprinimo dėka. F. Keleris (W.1967). esminio). forma). Visumos organizacija nulemia atskirų ją sudarančiu dalių ypatybes ir funkcijas. kad elgesys nėra taip lengvai nusakomas.1959) įvedė tarpinių kintamųjų sąvoką. Neobihevioristai darė toli siekiančias išvadas: stimulų ir pastiprinimo dėka galima formuoti bet kokį elgesį. buvo nustatyta.TAI MOKSLAS A P I E MANE _ _ _ _13 Nežiūrint minėto trūkumo (beje. bet kritikai buvo negailestingi bihevioristams už žmogaus ir gyvūnu elgesio sutapatinimą. s t r u k t ū r i š k u m a s . Pagrindinė psichikos ypatybė . Buvo sakoma. o ne sensorinius segmentus. B. kad.pavidalas. Č. Tai ir yra silpniausia biheviorizmo vieta. K. Pastiprinimo dėka išmokimas yra automatiškas. I š m o k i m a s . kuri apėmė p a ž i n t i n i u s ir motyvacinius elgesio komponentus. Gana greitai paaiškėjo. Tyrinėjant suvokimą (dažniausiai regėjimu). . Koffka) (1886-1941).PSICHOLOGIJA. Neobiheviorizmo atstovas E. kaip figūra išskiriama iš fono. Skinner) (1907 . Suvokiamo vaizdo visuma nėra tapati jo elementų sumai. suvokimo priklausomybė nuo fono ir t. Sąvokos „figūra" ir „fonas" geštaltpsichologams buvo svarbiausios. F. Kohler) (1887 . yra grindžiamas universaliais mechanizmais. Tyrinėjant mąstymą.

dar v ė l i a u . kalbiniais apsirikimais. Šios krypties nuopelnai psichologijai aiškiai persveria trūkumus. Tačiau svarbu yra tai. suprato. už sąmonės ir pasąmonės santykio antagonizmą (todėl Froido teorija yra vadinama panseksualistine). . Froido taip pat buvo kalbama apie pasąmonę. aiškinant grupės dinamiką bei kuriant gestalt-terapijos metodus.1939) vardu. būtent jis bandė atskleisti d i n a m i š k u s ryšius tarp sąmonės ir pasąmonės. kad jų elgesys yra sąlygotas pasąmoninių jėgų. kad pasąmoniniai procesai įtakoja mūsų elgesį. kad vaikystės patyrimas. Froidas atkreipė dėmesį į seksualinės sferos svarbą žmogaus psichiniam funkcionavimui. Pirmiausia psichoanalizė buvo vadinama neurozių gydymo metodu. kad jos teiginiai ne visada pagrįsti e k s p e r i m e n t i n i a i s įrodymais. Be to. Freud) (1856 . bet tapo psichinės visumos dalimi.14 l SKYRIUS produktyviai veikia mąstymą. Tačiau prieš du trečdalius amžiaus tai buvo novatoriška. todėl jie išstumiami į pasąmonę. vėliau ji tapo psichologine teorija.) biheviorizmo klestėjimo laikais ir oponavo jam. kurių pagrindą sudaro instinktai. Tačiau tie potraukiai veikia ir be sąmonės žinios. sąvokos netikslios. Froidas buvo praktikuojantis psichiatras ir. Psichoanalizė Ši kryptis siejama su Z. Sąmonės lygmenyje jų pasirodymas yra uždraustas. Froido (S. stebėdamas savo pacientus. vidiniai konfliktai yra labai svarbūs asmenybės gyvenime. Jis įvedė psichologinės gynybos terminą. yra seksualinis. Ši kryptis buvo kritikuota dėl to. Tačiau seksualinis potraukis (libido) skatina veikti ir laipsniškai vystosi bręstant asmenybei. mąstymu ir kt. nukrypimais nuo adekvataus elgesio. kuris yra vienas iš svarbiausių šiandieninėje psichoterapijoje. pavadintų potraukiais. o teiginiams trūksta apibrėžtumo. Visybiškumo idėja buvo panaudota ir vėliau. pasireikšdami sapnais. kad gestaltpsichologai atkakliai domėjosi psichikoje vykstančiais procesais (suvokimu. Z. Pagrindinis instinktas. Šiandien mažai kas ginčysis dėl to. išstumiamas iš sąmonės. Z. Froidas buvo kritikuojamas už seksualinio potraukio (libido) asmenybės gyvenime sureikšminimą ir suabsoliutinimą. Žmogaus psichikoje išskiriami 3 lygmenys . Z. ego (pasąmoninis) ir superego (sąmoningas). Sąmonė jau nebuvo s u p r a n t a m a kaip u ž d a r a erdvė.plačiai žinoma ir į t a k i n g a psichologijos k r y p t i m i . jo teorija nebuvo tikrinama eksperimentiškai. įtakodami profesijos pasirinkimą bei kūrybą. nes būtent jo apraiškos labiausiai ribojamos visuomeniniame gyvenime.id (nesąmoningas). Nors iki Z.

ne. Erikson. Dėl fizinio nepajėgumo vaikas jaučia nepilnavertiškumą ir jo gyvenimo tikslu tampa to komplekso įveikimas bei jo kompensacija save įtvirtinant.PSICHOLOGIJA . Froido mokiniai liko ištikimi mokytojo idėjoms. teigia.1949). kad pasąmonėje glūdi ne užspaustas nepatenkintas seksualinis potraukis. savaip revizavo Z. kurdami savo teorijas. Horney) (1885 . Neisser. 1928). Psichikoje yra išskiriami 3 lygmenys: sąmonė. analitinės psichologijos kūrėjas. Buvo sukurta daugybė pažinimo procesų blokų. Neiseris (U. kurios ryškiausias atstovas U. teigė. nes tada asmeniui yra būdingas tam tikras „gyvenimo stilius". Froido pažiūras. kurie. šiandien sudarančias neopsichoanalitinės krypties turinį. nors labiausiai kritikuojamam. psichologijos mokslininkui. kurie vyksta kompiuteryje.1937). individuali pasąmonė ir kolektyvinė pasąmonė. Jung) (1825-1961). Jungas (C.Asmenybės teorijos").. Vystydamasi asmenybė perima kolektyvinės pasąmonės turinį. deja. H. pabrėždami socialinės aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi ir funkcionavimui..1952). vyksta individualizacija ir tuo ji save realizuoja. kurie u ž t i k r i n d a v o informacijos saugojimą (išskirtos ilgalaikė ir trumpalaikė atmintys) ir komandų vykdymą. K. individualiosios psichologijos kūrėjas. poskyrį . bet bendra gyvybinė energija. Adleris. K.(A. Kognityvinės psichologijos uždavinys . E. E. Horni (K. kai ji perimama receptoriuose.1980). Neopsichoanalizė Ne visi Z. Eriksonas (E. Froidui. Pastarojoje yra užfiksuota žmonijos patirtis. Kognityvinė psichologija Tai šiuolaikinė psichologijos kryptis. kad žmogaus asmenybė susiformuoja iki 5 metų amžiaus. 1902) . bet populiariausiam ir įtakingiausiam XX a. Salivanas (H. Fromas (E. (Plačiau žr. Bandyta ieškoti analogiškų procesų. Adler) (1870 . . A. (Plačiau apie tai skaitykite poskyryje „Asmenybės teorijos"). kas vyksta su sensorine informacija po to. bet aiškumo.tai žymiausi autoriai.TAI MOKSLAS A P I E MANE 15 Šios idėjos priklausė Z. gabiausi jų sukūrė savo teorijas. Fromm) (1900 .išsiaiškinti. Sullivan) (1892 . Nors teorinių schemų daugėjo.

jog pažinimo procesai v a i d i n a lemiamą vaidmenį žmogaus elgsenoje. .aktyvi. 5) žmogus yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija. Kognityvistų tyrimams būdingas griežtas eksperimentavimas. ir to. atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai. K r i t i k a jų a t ž v i l g i u d a ž n i a u s i a i siejama su pasąmonės procesų ignoravimu bei aplinkos vaidmens žmogaus elgsenoje sumenkinimu. Tai optimistinis požiūris į žmogų. Remiamasi nuostata. 3) žmogus yra atviras pasauliui. siejama su A. bet galima išskirti bendrus teiginius. Maslou (A. Kelly). Kelis (G.16 ___ I SKYRIUS Tuomet buvo iškeltas uždavinys parodyti. poskyryje „Asmenybės teorijos"). Tokia esminė pozicija buvo a r t i m a ir m o k s l i n i n k a m s Ž. 2) kiekvienas žmogus yra unikalus. motyvacijos. daugiausia dėmesio skyrusiems vaizdinio mąstymo tyrinėjimui. intencionali ir kūrybiška esybė. Rogers). Bruneris (J. nes pagrindinis vaidmuo čia tenka žmogiškajam patyrimui. atminties organizacijos analizei. ką žmogus galvoja apie save. Maslow). supratimui. Pagrindinis psichologijos tyrimo objektas unikali žmogaus asmenybė. K.pagrindinė psichinė realybė. Bruner). žmogaus išgyvenimas išoriniame ir vidiniame pasaulio ir savęs pasaulyje . kaip „atrankos" mechanizmo. Franklio (V. Frankl) ir kitais vardais. kad kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. P i a ž e (J.'tikslios teiginių formuluotės. V. S. 7) žmogus . nes dažnai sunku nustatyti skirtumą tarp to. susijusį su prasme ir vertybėmis. kuriomis vadovaujasi pasirinkdamas. Humanistinė psichologija Tai bene labiausiai paplitusi šiandieninė psichologijos kryptis. stipri kontrolė. 6) žmogus turi tam tikrą laisvės laipsnį. Rodžerso (C. Toks humanistinis požiūris nutolsta nuo mokslinės psichologijos. kas jis yra iš tikrųjų. kaip ir statistiniai apibendrinimai. 4) gyvenimas turi būti suprantamas kaip vientisas žmogaus brendimo ir būties procesas. S. Tai yra kritikos objektas. Piaget). su kuriais sutinka visi šios krypties atstovai: 1) žmogus turi būti suprantamas ir tiriamas kaip visuma. paremtas meile ir pasitikėjimu. G. Nors kiekvienas iš čia paminėtų atstovų sukūrė savo teoriją (plačiau žr. J. todėl atskiro atvejo analizė ne m a ž i a u pateisinama.

mintims ir troškimams į v a r d y t i psichologijoje yra vartojamas „psichikos" terminas (beje. psichologija reiškia mokslą apie sielą.teologija. Tačiau tai nebūtų visiškai teisinga ir tikslu šiuolaikinio mokslo p o ž i ū r i u . vidiniams išgyvenimams. Galime sakyti. Dabartinė psichologija-tai intensyviai besivystantis mokslas.PSICHOLOGIJA . gyvenimiškas žinias.y.). apsprendžiančios mokslą. grynai etimologiniu aspektu. kad šiandieninėje psichologijoje nėra vieningos paradigmos. raidą.psichologija. ja pasinaudoti.medicina ir biologija. Juos tyrinėja atskiros mokslo šakos: fizinį . Taigi psichologija yra m o k s l a s . psichinį . „Lenk medi. praturtina psichologijos mokslą naujais faktais. t. o dvasinį (t. Bet tai nėra mokslinės žinios! . išryškindami ir sureikšmindami vieną ar kita psichikos aspektą. bei tyrimo metodais.siela ir logos . PSICHOLOGIJOS MOKSLO SAMPRATA Žodis „psichologija" yra kilęs iš dviejų senovės graikų kalbos žodžių: psyche . Šiandien pačioje psichologijoje vienu metu egzistuoja įvairios kryptys. reiškimosi formas ir mechanizmus. žmogaus sielą) . kas yra šis mokslas. kaip apie vientisą dvasinę substanciją. jausmus. Gerai žino ir pavaizduoja žmogaus vidinius išgyvenimus rašytojai. daug psichologinių pastebėjimų yra liaudies kūryboje (pvz. Kiekvienas žmogus gali stebėti. psichinį ir dvasinį. vyraujančios teorinės ir praktinės sistemos. jų kilmę. Reikia pripažinti metodų bei teorijų įvairovę ir. t i r i a n t i s p s i c h i n i u s reiškinius. Gyvenime terminas „psichologija" gali turėti įvairių reikšmių. Gausių eksperimentinių ir teorinių tyrimų rezultatai leidžia išskirti tris žmogaus egzistencijos lygmenis: f i z i n į .. įvardinti tam tikrus reiškinius (pvz.. mintis. Taigi.pats įkrisi".y. Jis gali žymėti buitines.TAI MOKSLAS A P I E MANE 17 Tačiau humanistinės psichologijos atstovai daugiau orientuoti rūpintis konkretaus žmogaus gyvenimo kokybe nei kurti teorijas. „psichika" vartojama ir gyvūnų vidiniams išgyvenimams apibūdinti). Kiekvienas turi tam tikrų žinių apie psichologiją. „Nekask duobės kitam . kol jaunas" ir pan. Skirtingu mokyklų atstovai. kurios ir yra praktikos apibendrinimo rezultatas. jaunimo psichologija). aiškinant reiškinius. giliau jį tyrinėdami. analizuoti ir aiškinti savo ir kitų elgesį. Siekiant išvengti painiavos. taigi ir skirtingi požiūriai į tai.mokslas. Bet vientisumo negalima įvesti dirbtinai suteikus pirmenybę vienai kuriai nors krypčiai.

Psichologija taip pat turi tikslą ieškoti dėsningumų. Psichologijos objektas keitėsi kartu su psichinių reiškinių prigimties aiškinimu. būdus. esminius ir pasikartojančius faktus. 4. prakaito išsiskyrimas. kurie nusako būtinus. kaip specifinės nervų sistemos funkcijos. Psichologija tūri savo mokslinius metodus. remiasi empiriniu (gr. Galime išskirti šiuos elgsenos lygius: a) fiziologinės reakcijos (pulsas. Pagal psichinių reiškinių įsisąmoninimo lygį dabartinė psichologija išskiria dvi tyrimo sritis: sąmonę ir pasąmonę. Taigi b u i t i š k a s i s psichologijos supratimas gerokai skiriasi nuo mokslinio. Kiekvienas mokslas kuria teorijas. kraujospūdis. Teorija .pažinimas. kaip savarankiškas mokslas. empeiria . žodis „suvokti" buityje reiškia „suprasti". kvėpavimo dažnis ir pan.tai susidaryti šiuo metu veikiančio objekto vaizdą. Pavyzdžiui. Mokslas siekia ne tik aprašyti. . 3. Psichologijos istorijoje psichikos samprata kito nuo mistiško bekūnės sielos pripažinimo iki materialistinio psichikos. piešiniai ir kt. kurie leidžia aiškinti faktus. keldama mokslines hipotezes ir jas tikrindama. nerviniai impulsai. kurie turi tikslią. bet ir juos paaiškinti. Norint kažką s u k l a s i f i k u o t i . Kiekvienas mokslas siekia kaupti. Gali būti fiksuojami ir elgsenos rezultatai (įvykdyta ar neįvykdyta užduotis. kuri gali būti tyrėjo užfiksuota. paremtas patyrimu) tyrinėjimu. 2. supratimo.).žodžius. kaip mokslui? 1. apibrėžtą mokslinę reikšmę. 5. c) kalbinės reakcijos. Psichologija . Empiriniai faktai .tai mokslas apie psichikos faktus.). numatyti būsimų faktų pasirodymą bei interpretuoti naujus faktus. t. b) motorika arba judesiai.tai elgsena. Apie tai skaitykite poskyryje „Psichologijoje naudojami metodai".tai apibendrinantys teiginiai. dėsnius ir mechanizmus. kuriais yra r e n k a m i ją dominantys f a k t a i . psichologijoje „suvokti" . Kiekvienas mokslas turi specialius terminus . analizuoti ir klasifikuoti faktus.18 I SKYRIUS Kas būdinga psichologijai. . surinkti faktus. Psichologija. reikalingi dėsniai.y. Poskyryje „Šiuolaikinės psichologijos kryptys" jūs susipažinote su įvairiomis psichologijos mokslo teorijomis.

kad sąmonė yra visa tai. instinktai. Žmogus pažįsta ne tik išorinį pasaulį. Pasak psichologo S. išskyrus žmogų).tai dinamiški. pavyzdžiui. kalbėjimu ir t. pamiršti praeities vaizdai ar potyriai. jiems nutrūkus: Jie dar skirstomi į tris rūšis: pažinimo.t. valią. potraukiai. PSICHOLOGIJOS SAKOS Šiuolaikinė psichologija apima labai įvairias žmonių psichinio gyvenimo sritis. Jis pradeda pažinti ir vertinti savo psichinius reiškinius (protą. taip pat glūdi pasąmonėje. ėjimu. emocijų ir valios. sąmonė yra „išgyvenimo ir žinojimo vienovė". Psichinės savybės yra santykinai pastovūs psichiniai reiškiniai.TAI MOKSLAS APIE MANE 19 Sąmonė . yra skiriamos įvairios psichologijos šakos. hipnozės reiškiniai. Kartais psichologijos mokslo . Jas n u l e m i a anatominės fiziologinės individo ypatybės bei žmogaus patirtis. prognozuoti būsimus tikrovės reiškinius (to nesugeba niekas. Savo asmenybės.PSICHOLOGIJA . Psichiniais procesais galime laikyti. kurie prasideda. Tai mūsų sapnai. bet ir pats save.psichinius procesus. Pasąmonė . kuriems būdingas gana pastovus psichinės veiklos lygis. Psichiniai procesai . jausmus. pavyzdžiui. jo reguliavimui ir saviauklai. uždavinio sprendimą ir pan. kas susiję su mūsų pagrindiniais gyvenimo įgūdžiais. psichines būsenas ir psichines savybes. gabumai. veikiant išoriniams ar vidiniams dirginimams. sugebėjimai. neįsisąmoninti norai. sugebėjimus ir kt. Pagal tai. Dar vaikystėje žmogus ima skirti save nuo kitų. Rubinšteino. Psichinėms būsenoms priskiriami pastovesni psichiniai reiškiniai. Tai gali būti kūrybinis įkvėpimas. apie ką žmogus gali duoti žodinę ataskaitą. Galima pasakyti. charakteris.. dažnai besikeičiantys reiškiniai. Psichiniai reiškiniai skiriasi savo pastovumu ir vaidmeniu asmenybės ' veikloje. ir baigiasi. Savo asmenybės įvertinimas sudaro pagrindą kitiems svarbiems savimonės veiksmams: savo elgesio kontrolei. bet ir žinoti apie šį pažinimą. Tai žmogaus temperamentas. pakili ar prislėgta nuotaika. nerimas.). lyginti juos su kitų žmonių atitinkamais reiškiniais. Visa.tai toji psichinių reiškinių dalis. Pagal tai jie skirstomi į tris rūšis . kuri nepasiekia sąmonės arba yra iš jos išstumta. rašymu. nepriklausantys nuo dirginimų. kokiu aspektu yra tiriamas psichologijos objektas. kuri leidžia mums ne tik pažinti pasaulį ir save. jos santykių su aplinka pažinimas vadinamas savimone.tai psichinių reiškinių dalis. tam tikro vaizdo suvokimą.

aiškinti žmogaus psichikos dėsningumus atskirose veiklos rūšyse ir pateikti konkrečias rekomendacijas. psichologinių veiksnių įtaką ligai bei somatinės (kūno) ligos poveikį psichikai. rezultatų pritaikymo sritis. tyrinėja profesines asmenybes ypatybes. t. Psichologijos šakas galime sugrupuoti į dvi dideles grupes. Taikomosios psichologijos mokslo šakos Darbo ir inžinerinė psichologija. Tik vėliau ėmė formuotis taikomoji psichologija. psichol o g i n i u s aspektus. Zoopsichologijos objektas .y. metodus. apibūdina pagrindines psichologijos sąvokas. kurios tikslas . Įvairius psichikos procesus (jutimą. Tai mokslas apie įvairaus dydžio žmonių grupių funkcionavimo ypatumus (kaip suvokiame. Medicininė psichologija nagrinėja įvairių susirgimų. Patopsichologijos objektas .y. seno žmogaus psichologiją. vertiname save bei vieni kitus ir pan. kaip žmonės veikia vienas kitą. jaunuolio.žmogaus psichikos sutrikimai. kaip. Tai fundamentaliosios arba pamatinės šakos ir taikomosios šakos. žmogaus ir mašinų . suvokimą. Fundamentaliosios psichologijos šakos Bendroji psichologija sistemina visas psichologijos disciplinas. Ji yra visos psichologijos pamatas. Galime išskirti vaiko.). Socialinė psichologija tyrinėja. Ji tiria medicinos personalo ir ligonio santykius. Tačiau bendrosios psichologijos raida priklauso ir nuo kitų psichologijos šakų. mąstymą ir kt. P s i c h o l o g i j a k a i p s a v a r a n k i š k a s mokslas p i r m i a u s i a vystėsi fundamentalių tyrimų kryptimi. paauglio. keičiasi žmogaus elgesys ir kokie psichikos ypatumai būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui. pagrindžia bendrus psichologijos metodus. subrendusio žmogaus psichologija ir gerontopsichologiją.pažinti ir paaiškinti gyvūnų elgesį. Jos tikslas . . Amžiaus tarpsnių arba raidos psichologija tiria žmogaus psichikos dinamiką įvairiais amžiaus tarpsniais. dėmesį. keičiantis amžiui. t. atmintį..gyvūnų psichikos tyrimai. Ji tiria sveiko suaugusio žmogaus psichikos funkcionavimą. . darbo mokslinio organizavimo problemas. Ji tiria psichinės veiklos ir psichinio vystymosi sutrikimus.20 I SKYRIUS šakos yra skiriamos pagal tyrimo uždavinius.).

šeimos nariu tarpusavio ryšius.PSICHOLOGIJA_-_TAI M O K S L A S _ A P I E _ M A N E _ 21 sąveiką. kur reikalinga jų pagalba: ligoninėse.psichologo praktiko veikla. sportinių įgūdžių formavimosi ypatybes. poliklinikose. tiria sportininku elgesį varžybose. k ū r y b i n i u sugebėjimu struktūrą ir pan. reiškinių. kurti ar patikrinti psichologines teorijas. Vadovavimo psichologija tiria efektyvius vadovavimo būdus. meninės kūrybos procesų dėsningumus. asmenybės tobulėjimo darbe galimybes ir pan. Šiandien intensyviai vystosi reklamos. Sporto psichologija atskleidžia sportininkų rengimo psichologines sąlygas. PSICHOLOGIJOJE NAUDOJAMI METODAI Moksliniai psichologiniai tyrimai pasižymi tuo. Pedagoginė psichologija tiria mokymo ir auklėjimo psichologinius dėsningumus. tėvystės ir motinystės aspektus. kaip plėtoti partnerių bendravimą.psichofiziologija (tiria psichinių procesu fiziologinius komponentus). . Galima išskirti mokslinius psichologinius tyrimus ir psichodiagnostiką. versle ir kitur.t. Organizacinė psichologija tiria konkrečioje organizacijoje vykstančius reiškinius ir jų ryšį su organizacijų veiklos efektyvumu. Šeimos psichologija analizuoja partnerio pasirinkimo. kaip supranta. psichofarmakologija ( t i r i a į v a i r i ų cheminių medžiagų įtaką psichikai) ir kt. santykių tarp moksleivių ir mokytojų ypatybes ir pan. kurie betarpiškai dirba su žmonėmis ten. teisės. neuropsichologija (tiria psichinių funkcijų mechanizmus ir lokalizaciją smegenyse): psicholingvistika (tiria. siekiama pažinti vieną kurį nors konkretų atvejį. Įvairių mokslo sričių integracijos procese atsiranda naujos disciplinos .). Moksliniais tyrimais siekiama atrasti tai. Šiuo metu ne tik vykdomi moksliniai psichologiniai tyrimai. vaikų ir tėvų įvairiais amžiaus tarpsniais problemas bei jų sprendimo būdus. suformuoti dėsnius. moko. bet labai aktyviai veikia psichologai praktikai. domisi žmogaus ir aplinkos sąveikos psichologiniu aspektu. šeimos kūrimo. nežinoma. kaip žmogus kalbos pagalba reiškia savo mintis. Naudojantis mokslo žiniomis. spręsti konfliktus. kas nauja. vesti derybas. šeimos ir santuokos transformavimosi problemas. darbo produktyvumo didinimo psichologines sąlygas. Psichodiagnostiką . kad psichologas turi tikslą nustatyti fakto buvimą. aprašyti. kiek gramatinės struktūros yra bendros visiems žmonėms ir t. Kūrybos (arba inovacijų) psichologija a i š k i n a mokslinės. techninės. ekologinė ir kitos psichologijos šakos. paaiškinti ryšius tarp įvairių faktu.

reiškiniams sukelti ir registruoti pasitelkiama technika. stebėti juos atitinkamais laiko tarpais. kai žmogus savo jutimo organų pagalba tikslingai suvokia daiktus ir reiškinius. kai norime gauti informaciją apie tai.tai objektyvus duomenų rinkimo būdas. Faktai gali būti renkami įvairiomis stebėjimo priemonėmis: a) Stebėjimas natūraliomis gyvenimo sąlygomis. . d) Stebėjimas dalyvaujant. Kyla klausimas. Naudojant šį būdą.. kurios yra artimos natūralioms. bet reiktų ilgai laukti. kuriais jis renka žinias apie savo tiriamus objektus. procedūras galima kartoti. c) Stebėjimas kontroliuojamose sąlygose vyksta dirbtinėje aplinkoje. Kad stebėjimas būtų objektyvus. taikant matematinius statistinius metodus.metodų. kokie būdai yra naudojami psichologijoje gauti empirinius duomenis? Galime išskirti šiuos duomenų rinkimo bei matavimo būdus: Stebėjimas . Šis būdas labai tinka socialinio elgesio tyrimams. Ši strategija leidžia spręsti apie priežastis. t. išreikšti juos skaičiais.y. kai ieškoma ryšio tarp tam tikrų psichinių reiškinių. vairuotojų elgesys. stebimus duomenis tiksliai apibrėžti. o faktus tinkamai fiksuoti bei klasifikuoti. Kiekvienas mokslas. tyrėjas nėra suvokiamas (pvz.). o tik konstatuoja Psichologijoje galime išskirti tris mokslinio tyrimo strategijas: Eksperimentinė strategija: reiškiniai tiriami aktyviai juos veikiant. kai tyrėjas yra suvokiamas. • sudarant ir keičiant sąlygas. Koreliacinis tyrimas naudojamas tuomet. sektose ir pan. savižiną ir kt. kas vyksta uždarose grupėse. Savo instrukcijomis jis sukelia stebimą reiškinį. sutaupoma daug laiko.. pamačius avariją ir pan. Todėl šios sąlygos yra sukuriamos dirbtinai (pvz. b) Stebėjimas tyrėjo sudarytomis sąlygomis. kol tos sąlygos susidarys. vaikų elgesį). kaip žinių sistema. turi tam tikrų būdų . reikia naudotis aparatūra (videoaparatūra.). kai nesikišame į stebimą situacija. kai norima gauti naujų duomenų apie elgesį. magnetofonais ir pan. Tokiu būdu gaunamos išvados nepaaiškina priežasčių.22 l SKYRIUS Aprašomoji arba stebėjimo strategija naudojama. Tyrėjas siekia įeiti į kažkokią grupę ir stebėti tos grupės narius „iš vidaus". Šiuo būdu naudojamės. tiriame gyvūnų elgseną. faktus. kai norime aiškintis natūraliai vykstančius reiškinius. laboratorijoje.

Silpnoji šio būdo pusė .normatyvinės. nepriklausomai vienas nuo kito. etaloninės grupės.tai standartinės užduotys.y. Tokių duomenų nesurinksi stebėdamas. Normalusis skirstinys nusakomas dviem skaičiais: centru u ir Normalusis (Pvz.subjektyvumas..tai įvairios anketos. Tyrėjo tiesiogiai nedomina patys veiksmai. seniau patirti įvykiai gali būti užmiršti. klausimynai. žinias iš savižinos srities. jais galima atrinkti žmones. Muavras (A. atmintį. Testo sudarytojai paprastai ištiria dideles įvairaus amžiaus. iš kurių atlikimo pagal tam tikrus kriterijus galime įvertinti žmogaus psichines savybes (intelektą. t. Moivre).2 pav. dažnai nori save parodyti palankesnėje šviesoje. kuriuos pateikia testo sudarytojai. ar testo užduotys iš tiesų atspindi tyrėją dominančią savybę (tai testo validumas). Normaliojo s k i r s t i n i o modelis idealiu atveju yra simetriškas. Šiuo būdu gauname informaciją apie žmogaus savęs pažinimą. interviu.TAI MOKSLAS APIE MANE 23 Apklausa . mąstymą. Kuriant testą.. sudarė A. ne visada nori atvirai pateikti informaciją apie save. bet domina. ūgis cm) skirstinys s t a n d a r t i n i u nuokrypiu 5. kiekvienas savo rezultatus gali palyginti su duomenimis. Testai gali būti naudojami tiriamųjų atrankai. dėmesį. Tiriamojo požymio Dažnis reiškimosi d a ž n i a i tolygiai (pvz. poreikius. Normalusis skirstinys . Testas . žodžiu. S. Šį tikimybinį modelį.duomenų rinkimas. Apklausa raštu .. Be to. reikia nustatyti ryšį tarp tiriamos psichinės savybės ir užduočių atlikimo. tai tiriant tam tikrą savybę (pvz.pokalbiai. kuris yra skirstinio centras. Gausas (K. ką iš jų galima sužinoti. asmenis su psichikos sutrikimais. P. psichinę sveikatą) ar prognozuoti ligą. S. tai .. kurių negalima tiesiogiai stebėti. išsilavinimo. turinčius tam tikrų psichologinių savybių. Laplace) ir K. Gauss). Psichologiniais testais įvertinami psichiniai reiškiniai. Laplasas (P. t. F. ūgį). pvz.PSICHOLOGIJA . kuris rodo atskirų r o d i k l i ų 1. žmonių skaičius) pasiskirsto abipus tam tikro dažniausio rodiklio. gabius vaikus.y. F. tiriamajam žodžiu ar raštu atsakant į pateiktus klausimus. Testą naudojant. išsiaiškinti. įvairios socialinės padėties žmonių grupes. Ne visi žmonės sugeba save išsamiai analizuoti.). savęs vertinimą. turėtų būti gautas šios savybės normalusis skirstinys (1.2 pav. Jei grupės gerai parinktos.

. Šiuos testus paprastai sudaro užduočių kompleksai. Vidutinis rezultatas vadinamas norma. o visuomenės apibrėžtas vidurkis. nuo ko ir kiek nukrypsta. nerimui. Projekciniams testams būdingos nekonkrečios ir daugiaprasmės užduotys. Bet gal taip nėra? Gal tik testas neadaptuotas. motyvus.išmesti į priekį) testus. Pvz. Asmenybės testai paprastai skirstomi į asmenybės klausimynus ir. išbandžius Lietuvoje JAV. potyrius ir pan. arba iškart kelioms ar keliolikai. projecto . Testas turi tikti visiems konkrečios kultūros atstovams. Pirmojo tipo testus sudaro klausimai. Žinių testais matuojamas individo žinių ir įgūdžių lygis. aukštesniu už vidutinį ir žemesniu už vidutinį" O.. Kas. jausmus. kad l i e t u v i ų studentų rezultatai yra aukštesni už amerikiečių. koks rezultatas laikytinas vidutiniu. „Šis biologinis pasiskirstymo dėsnis ir jo vaizdavimas varpo pavidalo kreive leidžia nustatyti ir psichikos srityje. Pagal pateikiamų užduočių pobūdį projekciniai testai skirstomi į: . todėl psichologus visada domina. yra ne gamtos. Tačiau intelektas. į kuriuos . pvz. ar norma yra patikimai nustatyta. atsakydamas žmogus suteikia informacijos apie savo elgesį. Yra manoma. Atskirai verta panagrinėti projekcinius (lot. lemia ne pats nukrypstantysis. Ar iš tiesų testas tinka miesto ir kaimo gyventojams? Ar tinka įvairaus amžiaus žmonių grupėms? Ar tinka konkrečiai kultūrai? Labai rizikinga perkelti nepritaikytus testus iš vienos kultūros į kitą. Taigi norma yra sutartinis dydis. kai norime nustatyti mokymo metodų efektyvumą ar sritis. o pagal gamtos pavyzdį sukonstruotas vidutinis žmogus tėra minties fikcija. Šiandieninės psichologijos požiūriu akivaizdu. projekcinius testus. sukurtą depresinių nuotaikų testą. kai norime įvertinti individo pasirengimą profesinei veiklai. kur mokiniui dar reikia tobulintis. gabumų ir asmenybės. Asmenybės klausimynai gali būti skirti matuoti vienai savybei. Krameris (O.24 l SKYRIUS nukrypimą nuo centro. žmogus gali projektuoti (atskleisti) savo giliausius troškimus. bet žmogaus sugalvoti reiškiniai. Gabumų testai yra skirti būsimos veiklos rezultatų prognozavimui. paaiškėjo. kad tam tikromis sąlygomis. nuostatas bei kitus savo asmenybės aspektus. kad bet koks žmogaus aktyvumas yra įtakojamas jo poreikių ir interesų. nepritaikytas mūsų kultūrai? Gal lietuvių studentų depresijos norma skiriasi nuo amerikiečių studentų normos? ' Pagal matavimo sritį testus galima suskirstyti į tris tipus: žinių. to net nežinodamas. Kramer). Šie testai naudojami. Bendrųjų gabumų testai vadinami intelekto testais (plačiau apie juos skyreliuose „Sugebėjimai ir jų vertinimas" ir „Intelekto matavimo testai"). depresyvumas ar pažangumas mokykloje. kurių didžioji dalis yra neįsisąmoninta.

E k s p r e s y v i n i u s . žmogų (H-T-P testas) arba fantastini gyvūną ir t. Ne visada pasiseka gauti panašius duomenis pakartotinuose tyrimuose. žemi intelekto testo rezultatai gali rodyti ir tai. 2. Geriausiai pažinsime save ne iš a t s i t i k t i n i ų testų rezultatų. Roršacho testo užduoties pavyzdys ištartų panašioje situacijoje. Todėl neverta aklai tikėti testų (ypač abejotino patikimumo) rezultatais..PSICHOLOGIJA .t. į v a i r i o s formos. nes dėl tyrėjo subjektyvumo yra galimybė skirtingai interpretuoti gautus duomenis. Interpretacinius. Tiriamasis dažniausiai negali įspėti testo panaudojimo tikslo. o sistemingai gilindamiesi į savo vidinį pasaulį. piešinius arba įrašyti į nurodyto personažo lūpas žodžius. tiriamajam skiriama užduotis nupiešti namą. bet būtinai derina tai su pokalbiu bei stebėjimu (pvz. todėl sumažėja duomenų iškreipimo tikimybė. suvokiant konkrečią rašalo dėmę. T i r i a m a j a m reikia išvardinti visas asociacijas. Apie tai gali spręsti tik specialistas. čia taip pat galimi apsirikimai. kad žmogus pavargęs. . bandydami suprasti savo ir kitų žmonių elgesio priežastis. kuriuose užduotys susiję su laisva tiriamojo raiška. Pavyzdžiui. neramus. jei žurnale išspausdinto testo rezultatai rodys prastus mūsų mąstymo sugebėjimus ar tvirtins mus esant isterikais. o tai galima išaiškinti tik pasikalbėjus su tiriamuoju). Tik projekcinių testų ( ne kokių kitų) pagalba atskleidžiami psichikos gelmėje glūdintys asmenybės ypatumai. kuriose tiriamasis turi užbaigti pateiktus sakinius. kuriuos jis 1.TAI MOKSLAS APIE MANE 25 1. Psichologas niekada nesprendžia apie žmogaus savybes vien iš testų rezultatų. Nors testais siekiama gauti objektyvių duomenų. Tačiau šie testai turi ir trūkumų. kurios kyla. Pirmiausia . kai jais naudojasi ne specialistai. medį. pavyzdžiui. 3. kuriuos sudaro neapibrėžti stimulai. Taigi nepulkime į paniką.3 pav..tai nepakankamas tų testų tikslumas ir patikimumas. Dėl tos priežasties projekciniai testai renkant ir kaupiant mokslinę informaciją yra retai naudojami. pvz. periodinių leidinių populiariais testais. susijaudinęs. Asociacinius. konkrečiai kultūrai nepritaikytais testais ar tuo atveju. p r i m e n a n č i o s r a š a l o dėmes R o r š a c h o teste.

Vilnius. 1998. Fūrst M. Psichologija. 2. Rimkutė E. Kuo galime paaiškinti psichologijos šakų įvairovę? 5. Kuo skiriasi psichologijos mokslinio tyrimo strategijos nuo duomenų rinkimo būdų? 6. 1999. ir kiti. Psichologijos metodai. Gyvensena.gilesnis savęs pažinimas ir sėkmingesnis gyvenimo problemų sprendimas. Vilnius. 3. Mokslas. Sakalauskas V. Bliumas R. 7. Bendroji psichologija. Vilnius. 1998. susidūręs su psichologinio pobūdžio problemomis. Klausimai pamąstymui 1. 9. Vilnius. 1986. 1998. naudojant įvairiausius tyrimo metodus. . Jacikevičius A. Psichologijos žodynas. Martišius V.26 l SKYRIUS Šiandieninėje psichologijoje. Etninės psichologijos įvadas. Vilnius. Statistika su statistika. 1991. dažnai ieško profesionalios psichologo pagalbos. Vilnius. Kodėl dabartinė psichologija neturi vieningos paradigmos? Literatūra 1. Kokios yra teigiamos ir neigiamos psichologijos populiarinimo pusės? 4. Psichologijos įvadas studijų pradžiai. 1983. Jacikevičius A. 5. ne tik kaupiami duomenys apie mūsų psichinio gyvenimo dėsningumus. Tuomet naudojami psichologinio konsultavimo ar problemų sprendimo įvairiose grupėse metodai (plačiau apie juos skaitykite poskyryje „Psichoterapija"). 4. 6. Siela. Kas būdinga psichologijai kaip mokslui? 3. Ozolas R. Kokios pagrindinės prielaidos psichologijai tapti atskiru mokslu? 2. Tokios psichologinės pagalbos rezultatas . Vilnius. 8. 10. Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją. Eksperimentinės psichologijos įvadas. 1988. 1993. Vilnius. Vilnius. Vilnius. 1993. bet žmogus. Psichologijos žodynas.

emocijas. Šiame skyriuje jūs susipažinsite su pačiais esminiais dalykais: nervų sistemos sandara. atsakymų į visus juos biopsichologai nežino. kaip į „juodąją dėžę". tačiau tokios psichologijos studijos būtų paviršutiniškos. kad pradėjome tokiu k e i s t u k l a u s i m u . bet ir mokslininkus biopsichologus. tačiau daro didžiulę pažangą. nutikusius prieš daugybę metų. norai. jog jeigu jūs skaitote ir suprantate. kaip mūsų smegenys kaupia prisiminimus apie įvykius. kad jausmai. pavadintame . Atsivertę knygą „Psichologija studentui". Jūs tikriausiai norėjote geriau sužinoti apie žmonių mąstymą. į kurią suplaukia gausybė informacijos.refleksą. . Nesistebėkite. kuriuos dabar skaitote? Jūs tikriausiai stebitės. mes galime pažvelgti į žmogų. Studijuojant bet kurią psichologijos sritį . jie bando atsakyti į daugybę klausimų. tai jūsų kūne kažkas vyksta. Šiuos kūne vykstančius procesus mes mėginsime aptarti skyriuje.viskas gimsta mūsų fiziniame kūne._ 27 SKYRIUS BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI Ar suprantate žodžius. jausmus. Taip pat sužinosite apie paprasčiausią žmogaus nervų sistemos veiklos mechanizmą . o iš jos išeina idėjos.biologiniais elgesio pagrindais. Be abejo.motyvaciją. jausmai. Suprasdami. džiaugiamės. galvos smegenų funkcijomis bei struktūra. tarpusavio santykius. kas vyksta. Tad kam gi mums reikia gilintis į biologinius elgesio pagrindus? Be abejonės. svajonės. Galbūt mąstėte kada nors apie tai. kai mes sapnuojame. mes tik norime atkreipti dėmesį į tai. veiksmai . norai. jos struktūriniais vienetais . pažinimo procesus elgsenos ir psichikos biologinių mechanizmų supratimas labai reikalingas.neuronais. liūdime ar svajojame? Šie ir daugelis kitų klausimų domina ne tik jus.

esantis nugaros smegenyse smegenų gumburo neuronas smegenėlių neuronas smegenų žievės neuronas 2. Jie skiriasi savo dydžiu ir forma. Bet svarbiausia. o gal ir dar daugiau. Kiekvienas gimstame su tam tikru neuronų „komplektu".neuronų. laikui bėgant neuronai žūsta ir nebeatsinaujina. ir ataugų: dendritų bei aksono. Neuronai būna įvairūs: skirtingos formos ir dydžio. Subrendęs žmogus kasdien jų netenka apie 10 tūkstančių. vadinamo soma. priklausomai nuo lokalizacijos ir atliekamos funkcijos Kokią funkciją beatliktų neuronai.kūno. .daugiausiai neuroglijos. sistemoje. vadinamų neuronais ir pagalbinių elementų . motorinis neuronas. kad nervinės ląstelės dalyvauja. perdirbant informaciją. Nejį^enai skiriasi nuo kitų organizmo ląstelių. Bestuburių gyvūnų nervų sistema sudaryta iš dešimčių ar šimtų nervinių ląstelių . Tuo tarpu žmogaus kūne jų yra nuo 10 iki 30 milijardu. Jų struktūra priklauso nuo to. Neuronus dengia membrana. tačiau skirtingai nuo kitų ląstelių. visi jie susideda iš trijų pagrindinių dalių . Žinduolių kūnuose rasta daugiau kaip 200 rūšių neuronų. kur jie esti ir kokias funkcijas atlieka nervų. o po keturiasdešimties šis rodiklis padvigubėja.28_ II SKYRIUS NERVINIO AUDINIO STRUKTŪRA Žmogaus nervinis audinys susideda iš ląstelių.1 pav.

Jų gali būti nuo vieno iki kelių šimtų. Mielinas yra tarytum dangalas. Neuronas susideda iš kūno (somos) ir ataugų . nervinius signalus į neuroną perduodančios ataugos vadinamos dendritais.aksono ir dendritų Nervinių. Kas vieną du milimetrus jis nutrūksta. raumenims. yra ilgesnė už dendritą atauga. Kai kurie aksonai galuose atsišakoja ir savo atšakomis liečiasi su kitų neuronu dendritais ar kūnais. Aksonai perduoda nervinius signalus iš neurono kūno kitiems neuronams. Ji gali siekti net vieno metro ilgį. šalia esančių. jis veikia kaip elektrinis izoliatorius. ląstelių kūną sudaro branduolys bei citoplazma su joje esančiais organoidais.nemielininiai. vadinamų receptoriais. būna padengti mielino sluoksniu. Visi neuronai turi nevienodą. k o k y b i š k a i besiskiriančių ataugų skaičių. gaubiantis elektros laidą. Kiekvienas neuronas turi tik vieną aksoną. Jis reikalingas.priima informaciją iš kitų neuronų bei j u n t a m ų j ų ląstelių. Ranvje sąsmaukos . Jeigu dangalo nebūtų. kad apsaugotų aksoną nuo kitų. informacija aksonuose susimaišytų. panašiu į riebalus. Nutrūkimo vietos vadinamos Ranvje sąsmaukomis.2 pav. Dendritai ląstelėje atlieka „antenos" vaidmenį . todėl atrodo lyg būtų balti. Kiti aksonai . pilki. Aksonas. liaukoms. ir perduoda ją somai bei aksonui.BIOLOGINIAI_PSICHOLOGIJOS_ PAGRINDAI 29 2. paprastai. Mielino dangalas yra ne ištisinis. Trumpesnės. Vieni aksonai. kaip ir kitų. vadinami mielininiais.

Sėdmeninis nervas panašus į kapulsas paskatina cheminės medžiabelį. Juos skiria siauras apie 20 . Todėl nervinis impulsas gali plisti toliau. Paaiškėjus. Sinapse vadinamas nervinį impulsą perduodančio aksono jungties taškas su kitais neuronais ir ląstelėmis.) juda link priimančio neurono ir jaudina jo membraną. gamaamino sviesto rūgštis. Alzheimerio ir t. Aksonų grupės.m e d i a t o r i a u s išsiskyrimą į gos . Mediatorius (acetilcholinas. sudaro pluoštą. Nervais perduodami nerviniai impulsai .50 nanometrų pločio plyšys. Parkinsono. Tad. judesius ir daugelį kitų psichikos reiškinių.30 11 SKYRIUS padidina signalo sklidimo greitį. kad kai kurių mediatorių veikla į t a k o j a tokias ligas kaip depresija. miegą. Sis aksonų pluoštas vadinamas nervu. kad įvairūs sutrikimai siejasi su neuromediatorių veikla. . kad k o n t a k t a s tarp n e u r o n ų yra betarpiškas. Todėl žmogaus nervų sistema veikia labai greitai. kaipgi nervinė ląstelė perduoda „elektrinę žinutę" kitai? Aksonu plintantis nervinis im. aksonai Neuronai perduoda informaciją vienas kitam per sinapses. Tačiau vėliau elektron i n i s m i k r o s k o p a s p a r o d ė . Nustatyta. priimančiomis jo signalus. serotoninas. kuris gali siekti iki 130 metrų per sekundę. noradrenalinas ir kt.t.elektrocheminės prigimties signalai.aksonų ir izoliacinės medžiagos . Mediatoriai gali lemti mūsų nuotaiką. panašų į elektros kabelį.2.mielino sinapsinį plyšį. Ilgą laiką mokslininkai manė. atmintį. epilepsija.3 pav. Kiekvienas neuronas su kitomis nervinėmis ląstelėmis gali sudaryti iki tūkstančio sinapsių. sudarytą iš „elektros laidų" . plintantys nervinėmis ląstelėmis. kad neuronai niekada nesusiliečia. susidedančios iš kelių ar net kelių šimtų aksonų. jais ypatingai susidomėta. Kasmet atrandama naujų jų rūšių.

Funkciniu požiūriu nervų sistema turi somatinę ir vegetacinę. kaip jie „bendrauja" tarpusavyje. sužinojote. dalį. 2.tarpdalykinio studijavimo objektas. Centrine nervų sistemą sudaro nervinės ląstelės.BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI 11 Nervų sistemos ląstelės. biochemikai. Vienas su kitu neuronai kornunikuoja per sinapses NERVŲ SISTEMOS DALYS Jūs ką tik susipažinote su neuronų struktūra. Nervų sistema yra skirstoma dviem požiūriais: struktūros bei vietos ir funkciniu. Nauji jų atradimai labai reikšmingi. kitaip dar vadinamą autonominę. Dabar pamėginsime įgytas žinias perkelti į žmogaus kūno kontekstą. Šiai nervų sistemos daliai mes skirsime daugiausia . Biopsichologai. susitelkusios galvos ir nugaros smegenyse. Struktūros ir vietos požiūriu skiriamos dvi nervų sistemos dalys: centrinė ir periferinė.4 pav. nes padeda giliau atskleisti mūsų psichikos ir elgsenos reiškinius. jų komunikavimas . fiziologai ir kitų sričių specialistai domisi šia sfera.

32

II

SKYRIUS

dėmesio. T a č i a u p r a d ė s i m e nuo gyvybiškai svarbios periferinės nervų centrinė sistemos, be kurios jūs negalėtumėte nervų net užbaigti skaityti šio sakinio. sistema Periferinė nervų sistema perduoda informaciją į centrinę nervų sistemą ir iš jos. Periferinė nervų periferinė nervų sistema sudaryta iš nervų, jungiančiu sistema galvos ir nugaros smegenis su įvairiais audiniais ir organais. Juntamieji nervai perduoda signalus iš į v a i r i ų j u n t a m ų j ų ląstelių - receptorių, o j u d i n a m i e j i p e r d u o d a impulsus raumenims, liaukoms ir t.t. Somatinė nervų sistema specializuota priimti iš aplinkos informaciją ir valdyti judesius. Kai jūs kramtote gumą, kasotės pakaušį ar atliekate bet kokį kitą valingą veiksmą, dirba somatinė jūsų nervų sistemos dalis. Priešingai negu somatinės, vegetacinės nervų sistemos veikla nevalinga. Mums nereikia iš anksto nuspręsti ir priversti savo širdį plakti ar skrandį virškinti. Vegetacinė nervų sistema valdo mūsų vidaus orga- 2.5 pav. Žmogaus nervų sistema skirstoma į nų: žarnyno, širdies, kraujagyslių ir centrinę ir periferinę. Centrinę nervų k i t ų darbą bei medžiagų apykaitą. sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys. Somatinė ir vegetacinė nervų siste- Periferine - 43 nervų poros mos tarpusavyje susijusios. Pavyzdžiui, rašant rankos judesius valdo somatinė sistema, o jos raumenis aprūpina krauju - vegetacinė. Taigi abi sistemos dirba sutartinai. Vegetacinę nervų sistemą dar galime skirstyti į dvi skirtingai veikiančias sistemas - simpatinę ir parasimpatinę. Simpatinė nervų sistema paruošia kūną būsimai veiklai. Pamėginkite prisiminti, kaip jūs jautėtės kokioje nors Jums nutikusioje grėsmingoje situacijoje. Tikriausiai jūsų širdis ėmė greičiau plakti, išpylė prakaitas, paraudote, išsiplėtė akių vyzdžiai ir pan. Šitaip pasikeisti jus privertė simpatinė nervų sistema. Parasimpatinę nervų sistema veikia priešingai. Ji yra organizmo tausojimo sistema. Ji sulėtina kai kurias kūno funkcijas, taupo energiją, o kai kurių kūno funkcijų

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

33

veiklą pagreitina. Pavyzdžiui, normalizuoja širdies veiklą, sutraukia akiu vyzdžius, mažina kraujo spaudimą ir t.t. Visa tai parasimpatinė nervų sistema atlieka neuromediatoriaus acetilcholino dėka. Kartu dirbdamos ir s u b a l a n s u o d a m o s v i e n a kita, s i m p a t i n ė ir parasimpatinė nervų sistemos padeda organizmui išlaikyti pusiausvyrą, vadinamą homeostaze. Homeostazė - tai pastovi, ideali organizmo vidinė būsena. Atlikę labai paprastą bandymą, jūs galite pamatyti, kaip veikia simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Stiprokai perbraukite savo kairiąją plaštaką dešiniosios rankos nagu. Matote, atsirado balta juosta. Ji atsirado, nes simpatinė nervų sistema iš karto sureagavo i poveiki, t.y. susiaurino kraujagysles. Vėliau balta juosta pradingsta - atsiranda raudona. Taip atsitinka dėl kraujagyslių išsiplėtimo, kurį sukelia parasimpatinė nervų sistema. Parasimpatinė nervų sistema siekia atstatyti pusiausvyrą, todėl badavusias ląsteles pamaitina geriau. Galų gale pranyksta ir raudona juosta, plaštakoje ženklų nebelieka. Kraujagyslių skersmuo tampa įprastu ramybės būsenai. Centrinė nervu sistema, kaip jau buvo minėta, sudaryta iš galvos ir nugaros smegenų. Nugaros smegenys - tai stuburo kanale esanti centrinės nervų sistemos dalis, viršuje pereinanti i galvos smegenis. Nugaros smegenys yra apie 45 cm ilgio ir apie l cm 2 storio. Jos gerai apsaugotos, nes glūdi kauliniame stuburo kanale. Primityvių stuburinių gyvūnu nugaros smegenys yra pagrindinė centrinės nervų sistemos dalis. Žmogaus organizme jos atlieka paprastesnes funkcijas. Pirmiausia, nugaros smegenys tiekia informaciją iš periferinės nervų sistemos į aukštesnius - žievės centrus ir iš j ų . Tačiau periferinė nervų sistema reikšminga žmogaus nervų sistemos dalis. Sužalojus nugaros smegenis gali atsirasti labai didelių negalių. Be to, nugaros smegenyse yra daugelio nesąlyginių refleksų centrai. Apie nesąlyginius refleksus kalbėsime kiek vėliau. Vis dėlto psichologai labiau domisi ne nugaros smegenimis, bet sudėtingesne centrinės nervų sistemos dalimi - galvos smegenimis. GALVOS SMEGENYS Vieną vakarą poną P. S. ištiko priepuolis - nedidelis kraujo išsiliejimas į smegenis. Kraujo išsiliejimo pasekmės būna labai įvairios. Žmogus gali mirti, būti suparalyžiuotas, jam gali sutrikti atmintis ar atsirasti dar kitokių problemų. Ponui P. S. pasisekė, nes jo smegenų sužalojimas paliko nelabai sunkias pasekmes -jis negalėjo įsiminti vaisių ir daržovių pavadinimų. Gavęs

34

11 SKYRIUS

apelsiną arba obuolį, jis apstulbdavo ir niekaip negalėdavo jų įvardyti. Pono P. S. verbaliniai sugebėjimai ir atmintis visiems kitiems dalykams išliko nepakitę. Be abejo, P. S. tokia situacija trikdė, tačiau ši nedidelė negalia jam netrukdė normaliai gyventi ir dirbti. Pasakojimas apie pono P. S. negalią rodo, kad normalus žmogaus elgesys priklauso nuo normalaus smegenų funkcionavimo. Bet kokie struktūriniai ar fiziologinių procesų pakitimai smegenyse atsiliepia psichikai. Suprasdami, kad smegenys - tai psichinės veiklos organas, psichologai daugiausiai dėmesio ir skiria jiems studijuoti. Žmogaus galvos smegenys yra labai sudėtingos. Sudėtingesnio už jas objekto gamtoje tikrai nėra. Smegenys niekada nesiilsi. Netgi tada, kai mes miegame, jose vyksta sudėtingiausi elektriniai ir cheminiai reiškiniai. Galvos smegenys valdo visas organizmo funkcijas. Jose gimsta mintys, idėjos, jausmai, jų dėka mes suvokiame pasaulį, atsimename ir t.t. Galvos smegenys - tai centrinės nervų sistemos organas, esantis kaukolės ertmėje. Jos paprastai sveria nuo tūkstančio šimto gramų iki dviejų k i l o g r a m ų . Tačiau nemanykite, kad žmogaus protiniai sugebėjimai tiesiogiai priklauso nuo smegenų masės. Daugelio žymių žmonių smegenų masė buvo labai skirtinga. Pavyzdžiui, chemiko J. Lybigo smegenys svėrė 1325 g, rašytojo B. Franko - 1017 g, o I. Turgenevo - 2012 g. Dabar pamėginsime susipažinti su žmogaus galvos smegenų struktūra ir funkcijomis. Pagrindinės smegenų dalys išvardintos 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Pagrindinės smegenų dalys

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

35

2.6 pav. Scheminis galvos smegenų vaizdas

Užpakalines smegenis sudaro keletas svarbių struktūrų. Nugaros smegenų tęsinys yra pailgosios smegenys. Jos atlieka daugelį gyvybiškai svarbių funkcijų: kontroliuoja kvėpavimą, širdies darbą, kraujospūdį, virškinimą. Prieš pailgąsias smegenis yra išsipūtusi struktūra, vadinama tiltu, nes jungia žemesnes ir aukštesnes smegenų sritis. Tiltas kontroliuoja miegą, dėmesį, raumenų darbą. Kita struktūra užpakalinėse smegenyse - tinklinis darinys. Jis driekiasi per visą galvos smegenų kamieną. Pažiūrėjus pro mikroskopą, jis atrodo sudarytas iš tankaus neuronų tinklo, todėl ir pavadintas tinkliniu dariniu. Jis reguliuoja miegą, dėmesį, išmokimą, raumenų tonusą, kvėpavimą, sąmonę. Smegenėlės - didžiausia užpakalinių smegenų dalis. Jų paviršius išraizgytas gausių vagų ir vingių. Smegenėlių funkcija koordinuoti judesius, palaikyti kūno padėties pusiausvyrą. Tarp priekinių ir užpakalinių smegenų, virš tilto, yra vidurinės smegenys. Nors vidurinės smegenys gana mažos, bet atlieka svarbias funkcijas. Visi signalai, einantys iš nugaros smegenų, turi perkirsti šią struktūrą. Vadinasi, ji atlieka laidininko funkciją. Be to, vidurinėse smegenyse yra kai kurių jutimo organų, pavyzdžiui, regos ar klausos požieviniai nerviniai centrai.

36

II

SKYRIUS

Didžiausią dali žmogaus smegenų sudaro priekinės smegenys. Vienas iš priekinių smegenų struktūros elementų yra gumburas. Gumburą mes galime sulyginti su „centriniu valdymo pultu". Jis filtruoja ir paskirsto informaciją į į v a i r i a s smegenų žievės sritis. Po gumburo eina pagumburis, labai maža, maždaug pupos dydžio struktūra, tačiau ji Įtakoja mūsų emocijas, poreikius; maistui, vandeniui, miegui, lytiniam aktyvumui ir t.t. Be to, pagumburis reguliuoja hormonines organizmo funkcijas. Vidurinių smegenų apačioje prisitvirtinusi pasmegeninė liauka arba hipofizis. Tai svarbi vidaus sekrecijos liauka. Limbinė sistema sudaryta iš kelių tarpusavyje susijusių ir integruotai dirbančių komponentų. Ši sistema reguliuoja emocijas, atlieka nemenką, vaidmenį motyvuojant, išmokstant, atminties procesuose. Mokslininkus labiausiai domina didieji smegenų pusrutuliai, nes,'pagal žemesniųjų smegenų skyrių pranešimus, jie tvarko visą organizmo veiklą. Jie yra tobuliausia iš visų galvos smegenų struktūrų. Du, tarpusavyje susijungę didžiąja smegenų jungtimi, pusrutuliai yra apgaubti išorinio sluoksnio - žievės. Žievė - tai plonas, maždaug dviejų penkių milimetrų storio, labai raukšlėtas, išraizgytas įvairaus gylio vingiais, sluoksnis. Todėl didieji pusrutuliai, apgaubti žievės, atrodo panašūs į didžiulį graikišką riešutą.
didžioji smegenų jungtis

2.7 pav.

didieji pusrutuliai Kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius sujungia didžioji smegenų jungtis

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS_PAGRINDAI 37 Jeigu Jums kokiu nors būdu pavyktų ištiesinti smegenų žievę. Pagal funkcijas smegenų žievė dalijama į įvairius laukus arba zonas . kad kairysis pusrutulis yra atsakingas už mąstymą ir kalbą. tai yra specializuojasi tam tikroje srityje. tai ji būtų maždaug tokio dydžio kaip aštuoni šios knygos lapai. regos. Tai projekcinė žievė. kad „kiekvienas pusrutulis gyvena savo gyvenimą". Pirmosios psichologų žinios apie smegenis buvo gautos tyrinėjant gyvūnus. todėl abu jie yra vienodai reikšmingi. vadinamas kaktos. Mokslininkai įrodė. motorinę ir kitas. Mes nesame „dešiniasmegeniai" ar „kairiasmegeniai". Speris (E. Galvos smegenų žievė savo funkcijomis ir struktūra nėra vienalytė. 2. Tuo tarpu žiurkės smegenų išklotinė sutilptų ant nedidelio pašto ženklo. E. Sperry) ištyrė (1974). Nors pusrutuliai ir specializuoti. kompensuodami vienas kito trūkumus.8 paveiksle. Bet kuri sąmoninga smegenų veikla vyksta tam tikrose galvos smegenų žievės zonose Kairysis ir dešinysis pusrutuliai atrodo labai panašiai. pakaušio ir smilkinio. Didžiosios smegenų jungties dėka pusrutuliai dirba labai sinchroniškai. kai (1939) galvos smegenyse vykstantiems elektrinės prigimties reiškiniams tirti buvo pradėta taikyti . o dešinysis . Smegenų žievė padalinta į keturias skiltis. mirusių žmonių smegenis ar ligonių su pažeistomis smegenimis elgseną ir mąstymą. tačiau jie atlieka ne identiškas funkcijas. skirtumų pervertinti nederėtų. Labai daug pasiekta. Kelios gilios vagos dalija ją į keturias skiltis.klausos.8 pav. momens.už emocijas ir erdvės suvokimą. Jas matote 2.

Kad refleksas vyktų. Dar didesnis žingsnis pirmyn buvo žengtas dėl pasiekimų elektrofiziologijoje. kompiuterinėje technologijoje ir naujienų molekulinėje biologijoje. Receptoriai transformuoja dirginimą į nervinį impulsą ir mechanizmas ima veikti. Kompiuterinė tomografija. cheminis arba mechaninis.sąlyginiai. magnetinis branduolinis rezonansas ir kitos diagnostinės priemonės dar labiau paspartino smegenų tyrimus. Dirginimus gali sukelti įvairios kilmės dirgikliai. Tokia reakcija vadinama reflekso lanku.refleksu. Nervinis impulsas sklinda juntamuoju arba įcentriniu neuronu. ir įgyti . tai yra dirginimas.38 II SKYRIUS elektroencefalogramos (EEG) analizė. Įcentrinis neuronas impulsą perduoda nugaros smegenims. REFLEKSINĖ CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS VEIKLA Šio skyrelio pradžioje jūs sužinojote apie struktūrinį nervų sistemos vienetą . Pastaruoju metu mokslininkai. Taip sužadinamas reflekso vyksmas. Refleksai gali būti dvejopi: įgimti . Reflekso anatominiu pagrindu laikomas reflekso lankas. dalyvaujant centrinei nervų sistemai. kad jums į ranką kanda uodas. praktinės naudos turinčios informacijos apie mūsų smegenyse vykstančius procesus. Čia gaunama informacija apdorojama ir siunčiama į išcentrinį arba j u d i n a m ą j į neuroną. Sukeltos refleksinės reakcijos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo dirgiklio stiprumo ir trukmės. Šis perduoda informaciją rankos raumenims ir priverčia ją staigiai atsitraukti. pasitelkę modernią techniką. o dabar susipažinsite su pagrindiniu žmogaus nervų sistemos mechanizmu . Įsivaizduokite. Uodo įkandimas sudirgina odoje esančius receptorius. išsivystė evoliucijos eigoje. Dirgiklis veikia receptorių. EEG metodika plačiai taikoma įvairių sutrikimų diagnostikai. kuriame dirginimai transformuojami į nervinius impulsus. pavyzdžiui. pirmiausiai turi būti tam tikra priežastis. Refleksą galėtume apibrėžti kaip organizmo atsakomąją reakciją į vidinės ar išorinės aplinkos dirginimą.neuroną. susiformavę per gyvenimą nesąlyginių refleksų pagrindu. nuolatos atranda daug vertingos.nesąlyginiai. .

Jei signalas bus įvertintas kaip svarbus. nervinis impulsas plinta nuo rankos į nugaros smegenis. Tuo metu impulsas toliau keliauja į galvos smegenis: tiesiogiai i gumburą ir žievę. Todėl kai kurios refleksinės reakcijos būna neįsisąmonintos. Apie jį sužinosite kitame skyriuje. o po to keliauti dviemis skirtingomis kryptimis. galvos smegenys programuoja antros rankos reakciją į nemalonu sudirginimą. Pastarasis „nusprendžia". sukeltas uodo įkandimo. o nuo jų atgal. ar signalas pakankamai svarbus. kad jo iššifravimu užsiimtų žievė.9 pav. arba netiesiogiai į tinklinį darinį. . vadinamas suvokimu.kandimą. Susidaro reflekso lankas. prasidės labai sudėtingas procesas. įkandus uodui. galvos smegenų žievė tokiame reflekse gali nedalyvauti. Tinklinis darinys sužadina žievę ir priverčia mus atkreipti dėmesį į signalą . Tačiau sugrįžkime vėl prie ankstesnio pavyzdžio. gali plisti toliau nugaros smegenimis iki galvos smegenų. Nesąlyginiam refleksui pasireikšti pakanka vien tik nugaros smegenų ir kamieno. Dėmesį atkreipiame sukiodami galvą ir ieškodami jo akimis.BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI __ 39 2.į tinklini darinį. Mes nuvejame uodą ranka Reflekso lanką visada sudaro mažiausiai trys dalys: įcentriniai bei išcentriniai nervai ir smegenų centrai.į gumburą bei žievę ir antrąja . Kai uodą p a m a t o m e ir atpažįstame. Pirmąja . Nervinis impulsas.

bet gebėjimas protauti. 1989. logiškai ir abstrakčiai mąstyti. negu žmogus suvokia gresiantį pavojų. Nors refleksas yra svarbus elgesio mechanizmas.40 II SKYRIUS Taigi refleksinė reakcija .rankos atsitraukimas . Nervų sistemos vystymasis ir histofiziologija. . Kaunas. Neuroetologija. Dauguma organizmo apsauginių reakcijų įvyksta anksčiau.reflekso. nes impulsas į galvos smegenis iškart nesklido. Žmogaus nervų sistemos normalioji anatomija. 3. Vadinasi.įvyko prieš suvokimą. 1997. Mankienė A. Vilnius. Vaitkevičienė G. tačiau žmogaus elgesį lemia ne jis. mūsų gyvybė dažnai priklauso nuo paties paprasčiausio nervų sistemos veiklos akto . Vitkus A. spręsti uždavinius. Literatūra 1. Vilnius. Apie visa tai jūs sužinosite paskaitę tolimesnius šios knygos puslapius. 2. o buvo suvoktas tik vėliau. Nerviniai elgesio mechanizmai. daryti išvadas. 1996.

SKYRIUS
PAŽINIMO PROCESAI

Žmogaus psichika yra vientisa. Žmogus juk negali iš pradžių sukaupti dėmesį, paskui pajusti, po to suvokti, tada įsiminti ir g a l i a u s i a i pradėti mąstyti. Net patys paprasčiausi psichiniai reiškiniai yra glaudžiai susiję ir , priklauso nuo visos asmenybės ypatumų. Bet, kad geriau pažintume save, savo vidinį gyvenimą, asmenybės psichinio gyvenimo visumą, pabandysime išskaidyti į atskirus psichinius reiškinius ir juos paanalizuosime, o toliau, aptardami asmenybę, stengsimės visa tai „sintetinti", „susieti". Pažinimo procesai - tai įvairių psichinių procesų sistema, kuri dalyvauja pažinime ir kur atskirais atvejais tai vieni, tai kiti procesai tampa dominuojančiais. Pažinimo procesai įgalina individą orientuotis aplinkoje, susidaryti aplinkos vaizdą, pažinti ir suprasti save kaip individą. Pažinimo procesai yra būdingi ir gyvūnams, ir žmonėms, bet žmogaus pažinimo procesai yra sudėtingesni. Žmogaus pažinimas yra socialiai sąlygotas, i s t o r i š k a i išsivystęs. Žmogus pažįsta tiek, kiek jis įvaldo žinių sistemas, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, jūsų tikslas - sukurti nauja technologija. Jeigu jūs norite dirbti šioje srityje, jeigu norite kurti kažką naujo, tai turite įvaldyti esamas žinias, žinoti tai, kas pasiekta technologijų srityje. Kiekvienas žmogus yra ribojamas visuomenėje egzistuojančio pažinimo. Jis pažįsta tai, ką visuomenė yra sukūrusi. Žmogaus pažinimas galimas tam tikrų psichinių procesų dėka.

42

III

SKYRIUS

KĄ IR KAIP MES SUVOKIAME? S. B., inteligentiškas 52 metų vyriškis, nuo gimimo buvo aklas. Prieš metus jam buvo atlikta sėkminga chirurginė operacija ir grąžintas regėjimas. Kai pirmą kartą buvo nuimti tvarsčiai, S.B., išgirdęs pažįstamą gydytojo balsą, pasisuko į tą pusę, bet pamatė tik dėmę. Jis suprato, kad tai turėtų būti veidas, kadangi iš ten sklido balsas, tačiau matyti jo negalėjo. Jam buvo sunku pamatyti tokį daiktų pasaulį, kokį mes išvystame, atmerkę akis. Psichologai stengėsi išsiaiškinti, koks S. B. regimasis pasaulis. Užduodavo jam klausimų, pateikdavo paprastų suvokimo testų. Paaiškėjo, kad jis savotiškai suvokia atstumą: pavyzdžiui, jis manė, kad, laikydamasis už palangės krašto, kojomis galės pasiekti šaligatvį, kai. iš tikrųjų atstumas buvo bent 10 kartų didesnis. Atstumus jis nustatydavo tik pačiupinėjęs daiktus rankomis. Išmokęs atpažinti palatos kampe stovinčią kėdę, nepažindavo jos, žiūrėdamas iš viršaus. Aprašytasis atvejis gali padėti suprasti, kaip žmogus pažįsta aplinką. Kodėl gi S. B. negalėjo suvokti regimojo pasaulio tokio, kaip mes jį suvokiame? Ar tai reiškia, kad nepakanka sveikų akių, kad žmogaus regimasis pasaulis taptų prasminga erdve, kurioje yra nemažai pažįstamų daiktų, žinomų atstumų ir spalvų? Iš tiesų, kodėl mes nesitikime, ištiesę ranką paliesti debesį? Juk ilgai žiūrint į dangų, ima atrodyti, kad debesys visai netoli. Tačiau mes tvirtai ž i n o m e , kad debesys p l a u k i a a u k š t a i d a n g u j e , kad ji.e mums yra nepasiekiami. Vadinasi, tam, kad matytume daiktus, turime dar kai ką žinoti, t.y. turime įgauti regėjimo patirties, kurios stokojo S. B. Kuo skiriasi jutimas ir suvokimas? Informacija apie pasaulį gali ateiti skirtingais keliais: mes -matome vaizdus, girdime garsus, užuodžiame kvapus, jaučiame skonį, šiurkštumą, šilumą, skausmą. Šiuos kanalus galime pavadinti mūsų langais į pasaulį pro kiekvieną iš jų matyti labai skirtingi reginiai. Šie kanalai vadinami jutimo sistemomis (klausos, regos, lytėjimo ir kt.). Informacijos apie aplinką gavimo procesas vadinamas jutimu, o jo rezultatas yra įvairių rūšių pojūčiai (regos, klausos, lytėjimo, uoslės ir. kt.). Terminas „jutimas" apibūdina tą procesą, kuris būdingas S. B. (ir kitiems sėkmingai išoperuotiems akliesiems), taip pat ką tik gimusiems kūdikiams. Jų pojūčiai tik „užrašo" gaunamą informaciją, apibūdina kokią nors daikto savybę, nenusakydami, koks tai daiktas. Orientuotis pagal tokią informaciją beveik neįmanoma. Suaugusio žmogaus pojūčiai iš karto interpretuojami, patirtis padeda išsiaiškinti,

PAŽINTINIAI PROCESAI

43

kokiam objektui gali priklausyti užfiksuotoji savybė. Galima net teigti, kad grynas pojūtis tėra abstrakcija. Lyginant su grynu pojūčiu, bet koks jutimo organus veikiantis stimulas yra kažkas daugiau: sąmonėje vienaip ar kitaip kyla su šiuo pojūčiu susijusios idėjos ir asociacijos, sukuriamas vaizdinys to objekto, kuriam toji jutiminė savybė priklauso. Kai mūsų regėjimo lauke atsiduria gabalas rudos plokštumos, pavadiname jį rašomuoju stalu. } suvoktą stalo vaizdą įeina ir jo užpakalinė dalis, kurios tuo metu nematome, jo tiesūs kampai (nors matome juos netaisyklingus), jo dydis ir svoris (iš patirties žinome, kad stalas didelis ir sunkus). Tik tada, kai interpretuojame gaunamą informaciją, tvarkome ją vadovaudamiesi savo patirtimi, galime sakyti, jog suvokiame vieną ar kitą objektą.

Jutimo sistemos
Dabar jau turbūt aišku, kad jutimas ir suvokimas nėra tas pats. Išsiaiškinti, kaip vyksta šie procesai galima tik susipažinus su fiziologiniu jutimo mechanizmu. Suvokimo procesas, kurio rezultatai leidžia mums orientuotis aplinkoje, priklauso nuo jutimo sistemų ir nuo smegenų būklės. Mūsų kūnas aprūpintas specialiomis informaciją renkančiomis jutiminėmis (arba sensorinėmis) sistemomis, kurios registruoja aplinkoje vykstančius pasikeitimus. Žmogaus kūne yra ląstelių grupių, reaguojančių į tam tikrą energijos rūšį. Šios ląstelės vadinamos receptoriais. Vieni receptoriai reaguoja į oro vibraciją, tam tikrą mechaninės energijos formą, kurią mes suvokiame kaip garsą. Kitos ląstelės yra jautrios tokiai elektromagnetinės energijos formai, kurią žmogus suvokia kaip šviesą. Dar kitos reaguoja į šilumą, spaudimą ir kt. Receptoriai tarsi patefonas, transformuojantis mechaninę vibraciją j elektros signalus, priimtą energiją paverčiantis elektrocheminiais signalais, kuriais jau naudojasi žmogaus nervų sistema. Jei energijos pakanka, ji „įjungia" nervinį impulsą, kuris perduoda užkoduotą informaciją apie šio dirgiklio savybes. Impulsai keliauja nervinėmis ląstelėmis į atitinkamą smegenų sritį. Pojūčhį rūšį/s Dar Aristotelis tvirtino, kad žmogus turi penkias jutimo sistemas ir todėl jam būdingi penkių rūšių pojūčiai: regos, klausos, lytėjimo, uoslės ir skonio. Šiuolaikiniai psichologai išvardija daugiau kaip dešimtį skirtingų pojūčių.

Pojūčius galima skirstyti įvairiai. Bene aiškiausia yra pojūčių klasifikacija pagal energijos rūšį, kuriai receptorius yra jautrus. Pradėsime

44

III

SKYRIUS

nuo žmogui mažiau svarbių pojūčių, o baigsime svarbiausiais - klausa ir regėjimu. 1. Cheminiai pojūčiai Jiems priklauso skonis ir uoslė, padedantys gyvūnams susigaudyti, kurie chemikalai yra naudingi, o kurie pavojingi. Paprastai mes manome, . kad uoslės ir skonio jutiminės-sistemos yra atskiros, tačiau iš tiesų jos labai artimai susijusios. Tai gali patvirtinti kiekvienas bent kartą sirgęs sloga: . netekus uoslės, maistas atrodo beskonis. Pasirodo, kad žmogus yra jautresnis kvapui negu skoniui. Skonio ir uoslės receptoriai reaguoja Į chemines medžiagas. Receptoriai dažniausiai skiriami pagal dirginimo vietą: jei cheminės medžiagos veikia burnos ir gerklės receptorius, jaučiame skoni, o nosyje esančius receptorius veikiančios medžiagos sukelia uoslės pojūčius. 2. Padėties pojūčiai Tai kūno padėties (kinesteziniai) bei pusiausvyros (vestibuliariniai) pojūčiai. Jie informuoja apie žmogaus kūno judėjimą. Kūno padėties pojūčiai suteikia informaciją apie kūno dalių padėtį . judant. Mums nėra reikalo žiūrėti į savo kojas, jei norime sužinoti, ar jos sukryžiuotos, ar stovime tiesiai. Šią informaciją gauname iš receptorių, esančių sąnariuose, raumenyse ir sausgyslėse. Pusiausvyros pojūtis informuoja apie galvos (o kartu ir kūno) padėtį ir j u d ė j i m ą Žemės atžvilgiu. Ši informacija dažniausiai nepasiekia sąmonės, tačiau padeda mums išsilaikyti statiems, nepargriūti. 3. Odos pojūčiai Tai spaudimas, lietimas, šiluma, šaltis ir skausmas. Mūsų. oda yra sudaryta iš dviejų ląstelių sluoksnių. Išorinis, apsauginis sluoksnis vadinamas epiderminiu. Jis yra sudarytas iš negyvų ląstelių. Po epidermiu • yra dermis. Dermyje gausu receptorių. Dauguma jų specializuoti, t.y. reaguoja į vieną iš penkių stimulų, o kai kurios ląstelės gali reaguoti į keletą dirgikliu. Si jutimo sistema informuoja apie objektų, besiliečiančių su kūno paviršiumi, savybes. Jautriausia oda yra tų kūno dalių, kuriomis mes daugiausia tyrinėjame aplinką: rankų pirštų, lūpų ir liežuvio. Skausmas žmogui yra gyvybiškai reikalingas. Negaunant Įspėjamųjų signalų, galima neatkreipti dėmesio į sunkius susižeidimus. Mokslininkai mano, kad žmogaus kūne yra specialių nervinių galūnėlių, reaguojančių į pavojingą poveikį. Dauguma skausmo receptorių reaguoja į skirtingus stimulus. Pavyzdžiui, odoje esantys receptoriai yra jautrūs

PAŽINTINIAI PROCESAI

45

įpjovimui, nudegimui, chemikalų poveikiui (dėl kurio pažeidžiamas audinys, ar sutrinka kraujo cirkuliacija). Primityviausia reakcija į skausmą yra refleksas. Apie refleksinę centrinės nervų sistemos v e i k l ą jūs jau skaitėte skyrelyje „ B i o l o g i n i a i elgesio pagrindai". Žmonių reakcija į skausmą yra labai nevienoda. Tai p r i k l a u s o nuo psichologinių ypatybių, nuo į v y k i o i n t e r p r e t a v i m o , į t a i g o s , dėmesio ir nerimo stiprumo. Kai kurių Afrikos genčių nėščios moterys dirba laukuose iki gimdymo sąrėmių, o pagimdžiusios netrukus vėl traukia į l a u k u s . Mat šiose gentyse viešpatauja įsitikinimas, kad nėštumas ir gimdymas yra visiškai natūralus ir neskausmingas procesas, todėl jų moterys gimdydamos nejaučia ypatingų skausmų. Interpretuojamas taip pat gali būti dantų skausmas. A t l i k u s tyrimus su studentais, paaiškėjo, jog jie daug jautresni dantų s k a u s m u i , sėdėdami dantisto kėdėje nei kontoroje. Vadinasi, kai mes tikimės traumos, mums labiau skauda. Įtaiga taip pat gali pakeisti skausmo interpretavimą: pavyzdžiui, 35% ligonių skausmus gali sumažinti mediciniškai neutrali medžiaga, jeigu įteigiama, kad tai efektyvūs vaistai (tai yra vadinama placebo efektu).

Tai antrasis pagal svarbą žmogaus pojūtis. Jis atsiranda specialiose ausų ląstelėse, reaguojančiose į staigius oro slėgimo p a s i k e i t i m u s . Klausa suteikia mums galimybę kalbėtis su kitais žmonėmis, taigi ji yra bendravimo įrankis. Be kalbos garsų, mes g a l i m e p r i i m t i gana p l a t ų k i t o k i ų garsų diapazoną (žmogus sugeba atskirti apie 400 000 skirtingų garsų). O muzikų ir aklųjų klausos galimybės dažnai būna dar platesnės. Garso intensyvumui išreikšti yra pasirinktas decibelas. Žemiausias žmogaus ausiai girdimas garsas yra lygus 30 decibelų (lengvas šnabždesys). Klausos kritinio lygio pradžia laikoma 80 decibelų. Toki lygį a t i t i n k a sunkusis transportas, važiuojantis magistrale, arba triukšminga gamykla, jeigu tai trunka daugiau nei 8 valandas. Neišvengiamą klausos praradimą per 2 valandas gali sukelti 180 decibelų garsas (baikerių keliamas triukšmas). 5. Regėjimas Sis pojūtis mums teikia pagrindinę informaciją apie aplinką, Įgalina mus savarankiškai veikti, lengvai orientuotis. Regimoji informacija papildo ir mūsų bendravimą kalba: padeda gauti informacijos apie kito žmogaus jausmus, ketinimus.

4. Klausa

tinklainėje. galime deramai veikti. regimoji erdvė mus supa. vyzdys susitraukia. Šios erdvės beveik neturi sąlyčio taškų.1 pav. o aklasis šito negali. todėl pastarąjį panagrinėsime plačiau. Tai nulėmė regimosios informacijos gausumas bei įvairovė. vadiname regėjimo lauku. Suvokimas Suaugusiems žmonėms orientuotis padeda nejutimas. jei neliečiame aplinkos daiktų ir negirdime garsų. Antai. . atrodo.vyzdys (3. o suvokimas (percepcija). Akį galime pavaizduoti kaip ertmę. kurios priekyje yra anga šviesai patekti . Jis reguliuoja vyzdžio atsivėr i m ą . atvaizdas akies tinklainėje yra apverstas. Informaciją apie aplinką gauname įvairiais būdais. Teisingai fokusuoti vaizdą padeda ragena ir lęšiukas. Tik suvokę aplinką. Lytėjimo erdvė yra vienokia. Pagal gaunamą informaciją pasaulį mes suvokiame skirtingais matavimais: formuojasi atskiros suvokimo erdvės. glostomam katinui) būdingos tam tikros savybės (jo kailis minkštas ir švelnus). tarsi žiūrėtume nebylų filmą. Reginčiojo žmogaus atskaitos sistema visada remiasi regimąja informacija: mes viską vertiname iš reginčioje pozicijos. Kaip ir filmavimo kameroje. suvoktume pilną įvairių garsų girdimąją erdvę. Tą aplinkos dalį. Tinklainė yra sudaryta iš milijonų šviesai jautrių ląstelių. o kai apšvietimas ryškus.1 pav. Jos priima gaunamą informaciją ir siunčia optiniu nervu į atitinkamas smegenų sritis. Akies sandara plėstis. vyzdys stengiasi gauti kuo d a u g i a u šviesos ir ima 3. Tik iš patirties žinome. Kai apšvietimas labai menkas. vadinamas rainele. kad konkrečiam regėjimo objektui (pavyzdžiui.46 III SKYRIUS Regėjimo receptoriai yra akyse. Plačiau nagrinėta regimoji suvokimo erdvė.). jei užsimerktume ir įsiklausytume. o girdimoji ar regimoji . Aiškus regėjimo vaizdas projektuojamas vidiniame akies paviršiuje . Tai sąlygoja skirtingi pojūčiai. Vyzdį juosia spalvotas diskas. kurią mes galime matyti vienu metu.visai kitokia. Regintis žmogus net ir užrištomis akimis skiriasi nuo aklojo: jis derina girdimąją ir lytėjimo informaciją su regimąja atskaitos sistema.

Kur jis yra? (padėties ir gylio suvokimas). kad mums artinantis keičiasi automobilio dydis.su skersais. galime skirstyti medžius pagal spalvas (geltoną.ilgas kelias. žalią). kuriuos stebime iš įvairių pozicijų. mes ne tik atskiriame figūrą nuo fono. koks tai objektas. ką suvokiame egzistuojant aplink. spalvos. Žvelgdami rudenį į mišką. bet suvokiame.2 pav. todėl mes patys jo beveik nepastebime. kad aplinkos objektai turi tam tikrų pastovių požymių (suvokimo konstantiškumas). raudoną.PAŽINTINIAI PROCESAI __ 47 Regimosios erdvės suvokimo ypatumai Tarp vaizdo akių tinklainėje ir suvokto regimojo objekto . Sieninį laikrodį mes suvokiame kaip apvalų. kad kitoje gatvės pusėje stovintis automobilis tikrai yra mažesnis už stovintį šalia. Žiūrėdamas žmogus visada domisi: Koks tai objektas? (formos suvokimo aspektai). Mes visada skaidome savo regimąjį pasauli į figūrą ir foną (3. Aplinkos objektus paprastai grupuojame automatiškai: mūsų „protinga akis" pati . Be to. dydžio. kad objektai. pirmiausia turime atskirti ji nuo fono. nemanome. Sis procesas vyksta labai g r e i t a i ir automatiškai. Vaizdas tinklainėje skiriasi nuo to. Formos s u v o k i m a s t a i p pat g a l i m e j u o s s k i r s t y t i į spygliuočius ir lapuočius. Tai reiškia. Žvelgiant į šį p i e š i n į automatiškai keičiasi mūsų suvokimo fonas ir figūra . yra pastovios formos. Bet vis dėlto egzistuoja tam tikri dėsningumai.2 pav. vaizdas tinklainėje didėja.). o mes matome trimatę erdvę. Kaip suvokiame formą? Norėdami sužinoti. bet 3. mes nuolat apdorojame ir organizuojame iš tinklainės gaunamus duomenis. Jeigu einame automobilio link.vienu metu matome figūrą su išilginiais brūkšniais kitu . nors tinklainėje pastarojo vaizdas daug mažesnis. iš įvairaus nuotolio ir. pagal kuriuos suvokiame regimąją aplinką. vaizdai tinklainėje yra dvimačiai. esant įvairioms apšvietimo sąlygoms. Žmogaus suvokimui dar būdingas visybiškumas. tačiau ir šiuo atveju nemanome. Suvokdami aplinką. Be to. nors jo vaizdas tinklainėje yra ovalus. Žinoma.

48 III SKYRIUS Kaip suvokiame objekto padėtį erdvėje? sutvarko gaunamą medžiagą ir atskiras dalis bei elementus priskiria prasmingai visumai (3.4 paveikslo A dalyje aiškiai matome skirtingo dydžio statines. Kartais galime orientuotis pagal šešėlius. Tačiau užtenka šias figūras patalpinti tam tikroje aplinkoje. Objekto padėties suvokimas . Iš to s p r e n d ž i a m e apie to o b j e k t o dydį 3.3 pav. ilgis. jei pažįstamas daiktas yra Mes suvokiame ovalą.).3 pav. aukštis. krintančius nuo stebimų objektų. Norint t i k s l i n g a i veikti.). ir statinių dydžių santykis pasikeis (B ir C dalys). 3. o arčiau esantys jo dalių objektai užstoja esančius toliau. 3. trimatiškumą. 3. Objektai paprastai suvokiami izoliuotai. objekto visumos suvokimas. vadinasi. r e i k i a žinoti. jis toli. kaip daiktai išsidėstę erdvėje: koks jų plotis. nežiūrint to. reljefas. kad trūksta kai kurių mažas. (pavyzdžiui.4 pav.4 pav. Jie liudija apie vaizdo gilumą.

Minėtieji požymiai įvertinami taip pat labai greitai. jo elgesio interpretacija. Pavyzdžiui. į v a i r i ų kito žmogaus savybių pastebėjimas. inžinieriai greičiau ir tiksliau suvokia brėžinyje parodytą detalę. priklauso ir nuo mūsų vidinės būsenos. Kartais suvokimo klaidų darome ir skaitydami. dar kurį laiką atrodo. vadinama socialine percepcija (žr. Įsibauginęs žmogus gali krūmą palaikyti priešu. įsitikinama. nes daugiau nei pusę raidžių žodžiuose skaitytojai Suvokimo iliuzijos . kai greitai sukamės ant vienos kojos ir staiga sustojame. t. negu sotūs. mes iš patirties manome. bet ir nuo suvokėjo savybių. nuostatų (ką tikimės pamatyti toje situacijoje). 3. mūsų suvokimas kartais yra apgaulingas. kuri linija ilgesnė-AB ar CD (žr. ir sąmoningų pastangų mums retai kada prireikia. Žmogus dažnai daro suvokimo klaidų. o ieškančiam gatvėje kokio nors žmogaus. Suvokėjo įtaka Suvokimą visada įtakoja ir suvokėjo asmenybė . o ne akys. kad judame mes patys. degustatoriai pagal skonį tobuliau atskiria įvairių rūšių maistą. kad tai visai ne tas žmogus. Atskira suvokimo sritis yra kito žmogaus suvokimas. Kai tinklainėje atsispindi judesys. Tai. motyvacijos (kas mums svarbu). alkani tiriamieji daug tiksliau ir greičiau a t p a ž į s t a trumpai rodomas maisto produktu nuotraukas.)? Ebinhauzo ir Tičnerio iliuzija: tas pats apskritimas tarp didesnių atrodo mažesnis. skyrių „Aš ir kiti"). girdime. aplinkos daiktų judėjimo iliuzijos kyla mūsų akiu obuoliams nevalingai judant. Suvokimą įtakoja ir profesinės žinios. Antai. y. užuodžiame. Tokiais atvejais sakoma: „man pasirodė" ar man „pasigirdo". Pavyzdžiui. tik jam priartėjus. kad daiktai sukasi aplink mus.PAŽINTINIAI PROCESAI 49 Vadovaudamiesi šiais požymiais ir dar daugybe kitų. Orientuotis trukdo tai. kurioje vietoje yra mus dominantys daiktai. darbo pobūdis: dailininkai daug geriau skiria spalvas. gali nuolat šmėkščioti būtent „pažįstamas" siluetas ir. sėdint stovinčio traukinio vagone ir žiūrint į gretimais bėgiais važiuojantį traukinį. Kai kurios suvokimo iliuzijos būdingos visiems žmonėms. ką matome aplink save. priklauso ne vien nuo suvokiamos medžiagos. Plačiai žinoma Miulerio ir Lajerio iliuzija. galime nustatyti. Galima apsigauti ir priimant girdimąja informaciją. ir jų išvengti galima tik po ilgų treniruočių. Nematuodami liniuote.). kad nėra pastovios atskaitos sistemos. ką mes matome. Tai nagrinėja socialinė psichologija.6 pav. pasakykite. negu tarp mažesnių (žr. 3.5 pav. kad juda daiktas. atrodo.tai. gėrimus.

bet.5 pav. skonio.prie didelio triukšmo priprasti ne tik sunku. tačiau netrukus pradedame skirti aplinkos daiktus. bet ir pavojinga. III SKYRIUS papildo patys. Jei skaitant reikėtų suvokti kiekvieną skiemenį ir raidę. uoslės. remdamiesi tam tikrais pažįstamais požymiais. mes prie jo adaptuojamės. pabuvę čia kurį laiką. Sunkiausiai adaptuojasi klausos receptoriai . Miulerio ir Lajerio iliuzija 3. Šie pavyzdžiai liudija žmogaus jutimo sistemų lankstumą.ilgainiui jo bruožai mūsų nedirgina. jo oras mums atrodo labai nemalonus. 3. Jutimo sistemų gebėjimas prisitaikyti prie gaunamos informacijos. greitai skaityti negalėtume. beveik nieko nematome („tamsu nors į akį durk").50 . Jei stimulas nekinta. . Akys taip pat gali priprasti prie itin gražaus ar prie bjauraus veido . Ebinhauzo ir Tičnerio iliuzija Adaptacija Pojūčiai ne visuomet yra vienodai stiprūs. Regos. Kai įeiname iš lauko į neišvėdintą kambarį.6 pav. priprantame. temperatūros receptoriai adaptuojasi lengviau ir greičiau. vadinamas adaptacija. Patekę iš šviesios patalpos į tamsią.

kitų žmonių beveik nematome. Mes atkreipiame dėmesį pirmiausia į naujus. skaičiavimo technika besidomintis žmogus knygyne iš karto pastebės naują knygą apie programavimą. o ne į kitus objektus? Yra n u s t a t y t a tokia b e n d r i a u s i a t e n d e n c i j a : ž m o g u s suvokia informatyviausius dalykus. ištirti. B e n d r a u d a m i su p a š n e k o v u . kokiame gražiame. Pasikartojančiais dirgikliais ilgainiui nustojama domėtis. kalbančiojo lūpų judesius ir balso savybes (kalbos greitį.akis. Jeigu vis dėlto pasirenkame pašnekovą. o bendrabutyje gyvenanti šeima atkreips dėmesį į tai. Draugų kompanijoje. Poreikiai. alkanas filmo žiūrovas pastebės. nepavojingi. o pertraukos laukiantis mokinys jį išgirs visada. nepastebime. intonaciją bei garso a u k š t į ) . Tyrinėtojai tokio pobūdžio klausymą pavadino kokteilių pobūvio fenomenu. leidžiančius jam orientuotis nuolat besikeičiančioje aplinkoje. šurmulį. o visa kita skendi tamsoje (dėmesio fonas). Antai. Dėmesys panašus į prožektorių tamsoje: stipri šviesa išplėšia iš tamsos tam tikrus aplinkos objektus. jų balsai susilieja į bendrą triukšmą. Prožektorių paslinkus. . Dėmesys sutelktas į knygos siužetą. bet dingsta senieji. Tai selektyvaus dėmesio fenomenas. sukoncentravę dėmėsi į pašnekesį su bičiuliu. tampančius dėmesio objektais. Taigi mes esame panašūs į prožektorius . t a i p p a t s t e n g i a m ė s ž i ū r ė t i į informatyviausią kūno dalį . tai atliekame pagal garso kryptį. apšviečiami nauji objektai. skaitydami įdomų detektyvą. erdviame bute šie gyvena. mintys. krūptelime išgirdę kažką netikėto (pavyzdžiui. pajuntame intensyvų kvapą. nes jose matyti besikeičiantys kito žmogaus jausmai. PAŽINTINIAI PROCESAI 51 DĖMESYS IR JO YPATUMAI Mes suvokiame toli gražu ne visus aplinkos objektus ir įvykius. kad virtuvėje švilpia kažin kada užkaistas arbatinukas. o filologas abejingai praeis pro šalį.iš visos aplinkos sąmoningai išskiriame ir suvokiame tik tai. šūvį). kurio kalbą norėtume išgirsti. Į pasakojimą įsijautęs mokytojas gali neišgirsti pamokos pabaigą skelbiančio skambučio.. ir nukreipti jį gali nebent stiprūs ar netikėti dirgikliai (gal durų skambutis ar nuo sienos krintantis paveikslas). interesai ir vertybės taip pat gerokai veikia mūsų dėmesį. nes jie jau yra pažįstami. stiprius ir besikeičiančius dirgiklius: išgirstame stiprų garsą. ką apšviečia mūsų dėmesio šviesa. ką valgo filmo herojai. Vienu metu mes galime pajusti tik nedidelę aplinkos dirgiklių ir stimulų dalį. netikėtus. Kodėl mes atkreipiame dėmesį į tuos.

o kartais sunkiai pakeliamas.objektai (nauji. Dėmesio perkėlimo ypatumai sąlygoja mūsų susikaupimo naujai veiklai greitį ir laiko panaudojimo efektyvumą.nusako dėmesio trukmė. neįprasti) patys patraukia mūsų dėmesį.. D ė m e s i o intensyvumas . Dėmesio ypatybės . Apie dėmesio sutelktumą sprendžiame iš jo atsparumo pašalinių įvykių ar objektų poveikiui. Nevalingą dėmesio perkėlimą skatina pašalinių poveikių stiprumas. įdomumas ir t. keturis garsus.tai mūsų gebėjimas vienu metu suvokti keletą įvykių. be jokių valios p a s t a n g ų sukoncentruojame dėmesį. objektų ir dėmesį paskirstyti. kiek laiko sugebame išlaikyti dėmesį. kas rašoma v a d o v ė l y j e . t. veiklos pobūdis. reikšmingumas: nelengva susikaupti triukšmingoje aplinkoje arba kai ką nors skauda. o kartais ir menkas trukdymas išblaško dėmesį. Dėmesio patvarumą skatina teigiamos emocijos.tai jo sutelkimas (arba koncentravimas) į objektą.y. jų dėmesys netrukus susilpnėja. T a i valingas dėmesys. Per trumpą laiką (sekundės dalį) žmogus gali aprėpti ribotą elementų kiekį .52 III SKYRIUS Kiekvieną iš jų paaiškinsime plačiau. nukreiptą į vieną objektą. Dažnai koks nors dirgiklis mus taip užvaldo. O kartais turime prisiversti klausytis dėstytojo pasakojimo ar stengtis suprasti. Vieni žmonės gali dirbti ilgai ir efektyviai. Dėmesio platumas . Dėmesio perkėlimas . įdomūs. naujumas. Dėmesio patvarumą . Žiūrėdami įdomų filmą ar krepšinio rungtynes. kad aplinkui „nieko nematome ir negirdime".t. kiti greit pavargsta. Dėmesio intensyvumas panašus į danties skausmą: kartais jis būna vos maudžiantis.tai sąmonės nukreipimas nuo dėmesio objekto į foną arba iš vienos veiklos į kitą.apie septynis regimuosius objektus ir tris. Neretai kai kurie.

. nepaprastų dalykų. dėmesingai. jei būsime labai susidomėję. nesiblaškant. neatlėgus įtampai bei nerimui. nesvarbu. neverstų panikuoti. tuo sunkiau juos vienu metu atlikti. sugebantys greitai susikaupti. Vieną dieną į garsaus rusu psichologo A. ilgai išlaikyti intensyvų dėmesį ir atsispirti pašaliniam poveikiui (blaškymui). sunku rašyti rašinį ir mintyse spręsti uždavinį (panaši mąstymo veikla) arba mokantis vairuoti automobilį. Antai. sunku mokytis. skundžiamės. KĄ IR KAIP ATSIMENAME? Pradėdami gilintis į atminties procesus. dėmesio sutelkimo problemų nekils. kad esame išsiblaškę. stengtis organizuoti savo darbus taip. kad esi atsakingas už savo veiklos rezultatus. kuriuo A.) atgamindavo bet kokią žodžių eilę bet kuriuo metu ir bet kokiomis sąlygomis. Lavindami dėmesį. Kaip lavinti dėmesingumą? Žmonės.teks išsiugdyti atsparumą išorės poveikiams. mieguistumo. l a b a i smarkaus emocinio jaudulio). . panagrinėkime konkretų pavyzdį.nesistenkime sudaryti darbui „šiltnamio" sąlygų. Deja. Lurija labai susidomėjo ir 30 metų nuo susitikimo dienos tyrė šį fenomenalų atvejį. dėmesio blaškymui. nes gyvenimas nelepins . stenkimės aplinkui rasti nuostabių.PAŽINTINIAI PROCESAI 53 Dėmesys paskirstomas. kalbėti su keleiviu. Tai gali būti sąlygota tiek" nervų sistemos ypatumų (tikrasis išsiblaškymas pasitaiko retai).dėmesį lavina susidomėjimas veikla ir protinis aktyvumas. laikomi dėmesingais. jog ko nespėsi ar pritruks j ė g ų . paprasta važiuoti dviračiu ir dainuoti (abu šie veiksmai a u t o m a t i z u o t i . glostyti katiną (nesudėtingas veiksmas) ir skaityti. beveik nereikalaujantys dėmesio). Smalsumas -viena pažangą skatinančių jėgų. nepašalinę jo pagrindinės priežasties . kuo dažniau kelkime klausimus. imtis kito darbo tik baigus ankstesnį. nerimo. Susilpnėjus dėmesiui. kai tenka vienu metu atlikti keletą darbų. tiek laikinu poveikių ar būsenų (nuovargio. kad viskas mums „trukdo". Pagrindiniai dėmesio lavinimo principai yra šie: .reikia prisiversti dirbti ramiai. ar . kad šie būtų atliekami normaliu greičiu. Tokiems žmonėms visose srityse lengva pasiekti gerų rezultatų.. įsisąmoninti. . Tai priklauso nuo įgudimo ir užduočių sudėtingumo: kuo darbai ar suvokimo objektai panašesni.nepailsėję. Lurijos laboratoriją atėjo žmogus. bet dėmesingumo nepadidinsime. galime išugdyti vertingas jo ypatybes. Šis žmogus (vadinkime jį S. todėl pratinkimės dirbti įvairiomis sąlygomis. s u n k i a i s u s i k a u p i a m e ar išlaikome dėmesį.

laikyti ir po kiek laiko atgaminti jutimų dėka surinktą informaciją.ją apibūdiname kaip sugebėjimą įsiminti. saugojimas ir atsiminimas.). Net paprasčiausiam atminties reiškiniui visada būdingi trys procesai: įsiminimas. kartais informacijai atgaminti reikia daug laiko ir pastangų). negalima pasakyti. kad įsimindamas žodžius. Mūsų atminties „sandėlis" . Kq vadiname atmintimi? Sąvoka „atmintis" mums gerai pažįstama . negalėjo kontroliuoti žodžių „kodavimo". 2. Todėl apie atminties procesų efektyvumą tenka spręsti vien pagal atsiminimą. kurie plūsdavo vienas po kito. prieš mėnesį ar prieš daugelį metų. tarsi užrašoma specialiais atminties kodais. 3.". Įsiminimas (arba informacijos kodavimas). Atminties procesai. kuriuos gali matyti arba justi jų skonį. dinamiška. užgoždami teksto prasmę. Gauta informacija parengiama saugojimui. o kartais tam reikia didesnių pastangų (tenka kartoti. ilgainiui kintanti sistema. Kartais informacija užkoduojama labai greitai. ieškoti loginių ryšių tarp elementų ir pan. 1.tai atkūrimas atmintyje to.tai ne spinta. Tačiau S. Taigi unikali S. Atminties „sandėlis" yra sudėtinga. biblioteka ar kompiuterio atmintis: informacijos vienetai čia neišrikiuoti vienas šalia kito ir nelaukia.atrodo. . automatiškai.. jis savaime iškildavo. Sunku atskirai kalbėti apie kažkurią vieną šių procedūrų.54 . atmintis daugiau problemų iškeldavo nei išspręsdavo. ar jis įsiminė ir ar informacija yra saugoma. Skaitant žodžiai jam sukeldavo vaizdinius. Psichologai pabrėžia. ir man nereikėdavo stengtis žodžio prisiminti . Saugojimas. III SKYRIUS tuos žodžius jis buvo girdėjęs prieš savaitę. kas buvo įsiminta. sugebėdavo taip ilgai išsaugoti informaciją? Jis pats aiškino.. Kaip S. kad atminties veikimas yra sudėtingas reiškinys. Galinga atmintis veikė mąstymą: mintys šokinėdavo nuo vaizdinio prie vaizdinio ir būdavo sunku suvokti sudėtingus santykius ir abstrakčias idėjas. automatiškai pakeičia juos į gyvus ir pastovius vaizdinius. Atsiminimas . Jeigu žmogus neatsimena. kada kas nors sumanys jais pasinaudoti. Žmogus greitai randa atminties saugyklose reikalingą informaciją ir ją atkuria (beje. kvapą: „paprastai jusdavau skonį ir svorį. jai suteikiama tinkama atmintyje laikyti forma.

Motorinė atmintis . Informacija atsimenama vaizdiniu pavidalu . laikyti atmintyje ir atsiminti judesius ir jų seką. rekonstruojame menkiau įsimintus elementus. tačiau lengviau yra atpažinti matytą ar girdėtą informaciją. Sakoma. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas. Pagal tai. ką atsimename. d) skylutės.tai objektų. Paprastai atkuriama tada. emocinę. yra Petras? Atsakant į šiuos klausimus. kai tenka atsiminti daug informacijos ir dalis jos užmirštama. rašyti. Atpažindami ' mes identifikuojame matomą ar girdimą objektą su jo vaizdu mūsų atmintyje. • . 2 klausimas: kaip vadinama didžiausia Saulės sistemos planeta? . papildome logiškais samprotavimais ir ankstesnio patyrimo faktais. saugojimas atmintyje ir atsiminimas. Atminties rūšys Mes sugebame atsiminti labai skirtingą informaciją -juk aplinkinis pasaulis yra labai įvairus. neturime kopijos ir tenka ją atsiminti patiems. Be motorinės atminties nemokėtume vaikščioti. pasitelkiamas atpažinimas. šokti. vaizdinę ir žodinę. sėdintis prieš mane troleibuse.PAŽINTINIAI PROCESAI 55 Yra keli atsiminimo būdai: A. Atgaminimas •• 1 klausimas: kiek jums metų? . o duomenis apie jį mes gauname skirtingais kanalais. atpasakojama „savais žodžiais". Taigi informacija atgaminama tada.Atgaminame greitai. kad geri sportininkai iškart pagauna kokį nors judesį. bėgti ir t.Jei esame primiršę astronomiją.atsimename. Vaizdinė atmintis .t. Atpažinimas 1 klausimas: kas perneša neigiamą krūvį? a) atomai. atgaminame ilgiau. sunkiau nei pirmuoju atveju. reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas. koks yra pažįstamo . b) elektronai. c) jonai. 2 klausimas: Ar jaunuolis.tai sugebėjimas įsiminti. Kai informacija atgaminama ne visai tiksliai. susiduriame su informacijos atkūrimu. kaip atrodo mūsų draugai. Aš nemačiau Petro nuo mokyklos baigimo.• B. kai neturime su kuo lyginti. atmintis skirstoma į motorinę (judesių). Atkurdami informaciją. be pastangų.

obuolio skonis. galime jungti raides į žodžius. jie ir atsimenami. Mes atsimename ne vien tai. Šiuo atveju . nei gali atgaminti normaliai. džiaugėmės. naudojamės trumpalaike atmintimi. Paprastai žvilgtelėję į telefono.56 III SKYRIUS žmogaus balsas. Ilgalaikės atminties apimtis neribota. laikymas atmintyje ir atsiminimas. Žinios. pakalnutės kvapas.t. Žodinė a t m i n t i s tai yra i n f o r m a c i j o s kodavimas žodžiais. Pavyzdžiui. Tai mūsų sąmonės centras. atrodo. Žodine atmintimi yra paremtas sistemingas žinių įgijimas. kurios kelia malonias emocijas. Normaliomis sąlygomis žmogus įsimena maždaug septynis objektus . kad pykome. vengsime su juo matytis. jausmus. Kai kurie mokslininkai teigia. dienas a metus. bet ir savo vidinę būseną tuo metu. Trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę atmintį. valandas. Atminties struktūros Kokios struktūros leidžia mums saugoti informaciją? Jų yra dvi: trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. galime įsiminti ir daugiau: tada įsiminimo objektas bus naujasis prasmingas darinys.tokia yra trumpalaikės atminties apimtis. Žmogaus atsimenami išgyvenimai visada siejasi su kokia nors veikla. kol užrašome ar ištariame. išgyvenimų įsiminimas. kad ji saugo viską. užtat visada norėsime vėl atsidurti situacijose. dangaus spalva. dokumento ar banko sąskaitos numerį. saugomos atmintyje minutes. Sąmonė išsaugo tos akimirkos mintis. todėl nuolat skatina mus imtis tų veiksmų ar •nuo jų atgraso. Dažnai net nežymus prisiminimas prikelia iš atminties. koks yra mūsų namas. ką žmogus patyrė. eidami tamsia gatve. seniai užmirštus įvykius. Ji leidžia „prikelti" didžiulius informacijos klodus ir yra mūsų žinių bei patirties pagrindas. informaciją. jį atsimename vos keletą sekundžių. sakinius į idėjas. . Hipnozės metu žmonės taip pat atsimena daugiau. jeigu bendravimas su kokiu žmogumi mus erzina. kad švitrinis popierius yra šiurkštus ir t. žodžius į sakinius. stengiamės vakare nekelti kojos iš namų. filosofinės idėjos ir t. t. katino kailio švelnumas ir sudėtingos formulės. Jeigu išsigandome. Kiekvienas žodis nėra mums vien atskiri garsai-jis turi prasmę. Tai gali būti labai paprasta ir labai sudėtinga informacija: žmogaus vardas. Emocinė atmintis -jausmų. Grupuodami įsimenamą medžiagą i didesnius derinius. užsienio ar programavimo kalbų elementai. yra mūsų ilgalaikės atminties objektas.

tikriausiai nesugebėtumėte atsakyti.7 pav. žmonių vardus ir veidus. žmogaus atminties principas kiek kitoks: mūsų atmintis pati atsisako pasenusios informacijos. Šiuo atveju užmiršimas atlieka adaptacijos funkciją.PAŽINTINIAI PROCESAI 57 Taigi ilgalaikės atminties informacija mes naudojamės nuolatos. Jeigu kas paklaustų. ir tiek. Smulkmenos „išdulka" iš galvos. veiksmus ir t. kad ši informacija tik užima vietą.). nes trejų metų senumo informacijos mums visai nereikia. . Neatsimintumėte. Trumpalaikė atmintis kontroliuoja atgaminimą (3. Kodėl taip atsitinka? Kokią informaciją pirmiausiai prarandame? Pasvarstykime. nebent tai būtų kokia svarbi data.t. pavadinimus. ką veikėte prieš trejus metus liepos pirmąjį pirmadienį. praėjusius įvykius. aštuntą valandą. galėtume teigti. Žinoma. Kodėl užmirštame? Dalies informacijos nuolat netenkame: užmirštame mokslo faktus. Savo atmintį prilyginę kompiuterinei (nors toks sugretinimas nėra tikslus).

kurios mums kur kas svarbesnės nei tikslūs kokių nors objektų vaizdai. namas. ką žinau. Froidas dar mini motyvuotą užmiršimą. kai sąmoningai ar nesąmoningai išstumiama nerimą kelianti informacija. Ypač sunku atsiminti panašią informaciją (pavyzdžiui. Medžiagos pabaiga vėl suaktyvina mąstymą. Kartais net . o paskui vėl stabilizuojasi (3. mokslininkas konstatavo. skaičių eiles. Dar kitus užmiršimo atvejus specialistai aiškina interferencijos reiškiniu.). užmirštamos medžiagos kiekis labai priklauso nuo jos įdomumo ir aktualumo. ėmus bendrauti vokiškai. Pastebėjęs. o universitete .anglų. Be to. o tiksliau prisiminti jų piešinį visai nebūtina).8 pav. pro k u r į praeiname kelis kartus per dieną ir t. Kiek užmirštame? Užmiršimo eigą galima pavaizduoti kreive. Dėl interferencijos blogiausiai įsimenama medžiagos vidurinė dalis: ja užgožia pradinė informacijos dalis (dėl naujumo ji dar įdomi). daryti platesnes išvadas.58 III SKYRIUS Užmiršę smulkmenas. nustatytos įvairiais atminties tyrimo metodais Įsiminimo veiksniai Tai. 3. Žmonės linkę atsiminti tik reikalingas aplinkos detales (pavyzdžiui. vėliau. Vėliau domėjimasis silpnėja. t. kad p a c i e n t a i negali p r i s i m i n t i į t a m p ą keliančių d a l y k ų . Z. ir dabar juos daug sunkiau prisiminti. todėl baigiamoji dalis taip pat įsimenama greitai. Vėliau atgaminamos medžiagos kiekis staigiai mažėja. ką įsimename. Vos įsiminęs kažkokią i n f o r m a c i j ą . Aišku. Užmiršimo kreivės. vargu ar galėtume tiksliai nurodyti. po kurių vėliau tenka įsiminti su skaičiais susijusią informaciją). man užtenka to.8 pav. Siekdami informacijos ekonomiškumo. j galvą nuolatos lįs angliški atitikmenys: naujoji informacija (angliški žodžiai) užgožė senąją (vokiškus žodžius). Jeigu mokykloje mokėtės vokiečių kalbą. kaip atrodo šimtą kartų matyto vadovėlio viršelis. priklauso nuo daugelio veiksnių. kad atskirčiau vieną banknotą nuo kito. jog šiais atvejais veikiantis gynybinis išstūmimo mechanizmas automatiškai apsaugo žmogų nuo nerimą keliančios informacijos. d i d ž i u l i a i nereikalingos informacijos srautai gali tarsi užtvindyti mūsų atmintį ir ją paralyžiuoti. žmogus a t s i m e n a ją 100%. galime susikoncentruoti į svarbius dalykus.

kartosime medžiagą nedidelėmis atkarpomis.y. nes viena jos dalis stelbia kitą. avis. Geriau įsimenama. kas mums įdomu (deja. ne visada mokomuosius dalykus). rasti loginių ryšių tarp atskirų faktų ar patiems susidaryti originalias asociacijas. Kuo dažniau susiduriame su kokia nors medžiaga. vykstant medžiagos „apdorojimui". kengūra. y. įsimename su dideliu vargu. pantera. rodos. Mes patys intuityviai ieškome įsimenamos medžiagos loginių ryšių. narkotikų). II. mes „pasimetame". kai nervų sistema yra vidutiniškai sužadinta. dramblys. liūtas. Dažna įsiminimo klaida yra ta. kofeino. antilopė. t. III. Puikiai įsimename tai. kurių ilgis priklauso nuo įsime. Tai l i u d i j a apie tendenciją vengti varginamo kartojimo. kiškis.po keletos d i e n ų atgaminsime vos 25 . Svarbiausiais įsiminimo veiksniais laikoma: I. Todėl dažnai stengiamės rasti greitesnių ir įdomesnių įsiminimo būdų. Kai informacijos daug. stirna. kai: a) kartojimą kaitaliosime su atsiminimu. išdėstyti medžiagą. Sužadinimas.) .9 pav. įsiminimą gali palengvinti galimybė tam tikru būdu pakeisti. derintų su kartojimu (apie tai kalbėsime vėliau). Kartojimą svarbu tinkamai organizuoti. kiaunė. Medžiagos įprasminimo procesas. briedis. koala. katinas. kartodami „sukišti" juos į ilgalaikę atmintį. Pabandykime įsiminti šių žodžių sąrašą: vilkas. Kartais netgi sakome. lapė. Kartojimas. Sužadinimas gali kilti dėl stipraus motyvo ar emocijos. narnos i n f o r m a c i j o s t u r i n i o ir i n d i v i d u a l i ų s a v y b i ų . (3. Kai tenka į s i m i n t i daug. struktūrizavimui ir organizavimui. kad informacija galvoje turi „susigulėti". o svarbias žinias. leopardas. nors jis atima daug laiko ir reikalauja nemažų pastangų. Taigi kartojimas yra garantuotas įsiminimo būdas. Toks mechaniškas „iškalimas" yra varginantis ir dažnai neefektyvus: prisiminkime užmiršimo kreivę . karvė. tuo geriau ir atsimename. kad stengiamės „iškalti" faktus. kodėl į galvą „stringa" kokia antraeilė informacija." b) kartosime deramai paskirstytais laiko tarpais: medžiaga turi būti kartojama su pertraukėlėmis. kartojimo negali pakeisti jokios priemonės. šuo. kuo daugiau ją kartojame. t.30% nerišlios informacijos.:• .PAŽINTINIAI PROCESAI 59 patys nežinome. lūšis. Efektyviau įsiminsime tais atvejais. O gal įsiminti lengviau būtų šiuos žodžius tinkamai sugrupavus? . dėl centrinės nervų sistemos stimuliavimo (nikotino.

vaizdus: „geriau vieną kartą pamatyti.60 III SKYRIUS 3.regimoji. kai vaizdinė ir žodinė informacija papildo viena kitą. nes tada tektų pasikliauti vien mechanine atmintimi. susisteminti elementus galimas tik tada. emiteris. Dauguma žmonių geriau atsimena. o jos galimybės yra ribotos. voltmetras. rezistorius. lituoklis. kai įžvelgiame vidinę medžiagos struktūrą. kad pasakėte žodį „kopūstas".9 pav. Mat nepanašūs elementai atsimenami daug lengviau. kiek įsiminėte žodžių. išdėstant ją pagal „hierarchinio medžio" schemą Rasti loginius ryšius. kopūstas. varža. amperas. tranzistorius. o antrųjų . O dabar pabandykite įsiminti šiuos žodžius: transformatorius. negu šimtą kartų išgirsti" byloja liaudies išmintis. Įsiminimo sėkmė labai priklauso ir nuo medžiagos pobūdžio. Vieni žmonės lengviau įsimena žodžius. Nepriklausomai nuo to. didžiausia tikimybė. . Kartais lengviau įsiminti informaciją. Efektyviausiai atsimename tuomet. Todėl neverta bandyti įsiminti nesuprastą informaciją. stabilitronas. o kiti vaizdus: pirmųjų geriau išlavinta girdimoji atmintis. idėją ar bendrą prasmę.

ir visa tai drauge su kitais jutimais suteikia jums žinių apie tai. apie kuriuos daug kartu galvojote. Tikriausiai jus vis dar kažkiek stebina. ir tik knygoje galime atskirai apie juos rašyti ir analizuoti. jie leidžia jums pajusti pasauli. ar reikia šį skyrelį skaityti? Kam j u m s tas mąstymas reikalingas? Trumpai galima būtų nurodyti dvi priežastis: 1) dėl savęs pažinimo. nes. Kaip saugoma informacija? 5. jūs rasite daug dalykų. Kaip veikia žmogaus atmintis? 3.akių. Štai kai kurie iš jų: Kaip mes mąstome? Ar mąstymas yra proto veikla? Kaip mintys bendrauja tarpusavyje? Klausimai pamąstymui: . Tikrai taip yra. nosis užuodžia kvapus. Tokiu specifiškumu itin pasižymi mąstymas. ausys girdi. Iš dalies jūs teisūs. Todėl ir sakoma. kad „išmąstėme". bet ar visuomet pasisekdavo rasti atsakymus? Jeigu dar nepradėjote atidžiai skaityti. Dėl minėtosios priežasties kyla dar visa eilė klausimų. kurias kiti atsimena? Kodėl užmirštame? 4. tai būtent dabar jums kyla klausimas. koks yra pasaulis. išgirsti ar pačiupinėti. Ką reiškia „gera atmintis"? 2. Kodėl dauguma žmonių užmiršta smulkmenas.tai mokslas apie jus. Būdami tampriai susiję. Ar gali žmogus pagerinti savo atmintį? MĄSTYMAS Jeigu nuosekliai skaitėte jums skirtą knygele „Psichologija studentui". tikriausiai manėte. nes skaitydami knygą. ausų.PAŽINTINIAI PROCESAI 61 1. Psichiniai pažinimo procesai tarpusavyje yra labai susipynę. kad jūsų išvaizda . tačiau tikroji veido bruožų paskirtis nėra vien tik jūsų atpažinimas. kas jus labiausiai skiria nuo kitų žmonių. kad psichologija . mąstydami mes atliekame sudėtingas protines operacijas ir gauname rezultatus. Visi minėtieji dalykai buvo pavadinti pažintiniais procesais. 2) dėl galimybės pasinaudoti praktiniame gyvenime. nosies ir burnos forma bei dydis . tai jau nemažai sužinojote. jie turi kažką ir labai specifiško.yra tai. burna jaučia skonį. Išsamesnį atsakymą galėsite sužinoti tik perskaitę šį skyrelį. Jūsų akys mato. Kol nepradėjote studijuoti psichologijos. kuriuos ne visuomet įmanoma pamatyti.

. taigi jis yra mūsų galvos smegenų vykdomas tikrovės atspindys. kai einame ko nors pirkti. Mąstymas atsiranda praktinės veiklos ir jutiminio pažinimo sandūroje.motorinis mąstymas. kad jas sėkmingai galėtume išspręsti. kurią mes įsivaizduojame savo protu. išeiname už jutiminio pasaulio . Mąstymo šaltinis visada yra jutiminis pažinimas. Lokas (J. ko prieš tai nebuvo pojūčiuose" Dž. Locke). Šiame darbe daugiausia dėmesio skirsime suaugusiųjų mąstymui.62 III SKYRIUS Koks ryšys tarp mąstymo ir kalbos? Ar mąstymas yra socialus? Ar mąstymas padeda spręsti problemas? Gyvenime mes nuolat susiduriame su neatidėliotinomis problemomis ir užduotimis. Mąstymas visais atvejais gali būti apibūdintas kaip „proto kalba". Tai verbalinis mąstymas. Tai mąstymas vaizdais. Panaudodami pojūčius. kai norime išspręsti problemą. kai rašome laišką ar esame dėl ko nors susirūpinę. susijęs su „proto judesiu". Vienas iš mąstymo būdų siejasi su sakinių srautu. Daugiausia dėmesio motoriniam mąstymui yra paskyrę raidos procesų tyrinėtojai. Kitaip sakant. Pastarųjų metų tyrinėtojai suaugusiems žmonėms yra linkę priskirti teorinio (propozicinio) ir vaizdinio mąstymo būdus. Pažintinė veikla. ypač ta jo dalimi. siedami ji su vaikų raida. bet visai nebūtinai tai turi būti didelis atradimas. toliau pereina į mąstymą. Kada mes mąstome? Mąstome. Mąstant vyksta gilesnis išorinio pasaulio pažinimas. Kitas mąstymo būdas gali turėti ryšį su vaizdu. suvokimą bei vaizduotę. n e p a ž i n t o . nes juose neatspindėti daiktų. reikšmingas visai visuomenei. Jutiminis pažinimas ir mąstymas „Nieko nėra prote. Tam. jei kažkas neatitinka mūsų turimų žinių. kai svajojame ko nors laukdami. reikalingas gilus mus supančio pasaulio pažinimas. neatskleistos tų ryšių priežastys ir pasekmės. kai planuojame atostogas. galima sakyti.. Mąstydami mes atrandame sau kažką naujo. įvykių ir reiškinių tarpusavio ryšiai. kurį gauname per pojūčius ir suvokimą. Galimas ir trečias mastymo būdas . kurį mes įsivaizduojame kaip „paklusimą savo protui". prasidėjusi pojūčiais ir suvokimu. kai tapome paveikslą ir ypač. Per pojūčius ir suvokimą mąstymas yra susijęs su išoriniu pasauliu. Tačiau visapusiškam pasaulio pažinimui nepakanka jutiminio pasaulio vaizdo.

Mąstymas ir kalba Mąstymo procesui būdingas ne tik ryšys su jutiminiu pažinimu. Gyvūnų mąstymas yra tik vaizdinis. analizės ir s i n t e z ė s b ū d u apibendrintas tikrovės atspindys. judėdamas 50 000 km/sek greičiu vis dėlto juda 6 kartus lėčiau negu sklinda šviesos •spindulys. Mąstymo procese pradedame pažinti tokias mus supančio pasaulio savybes ir santykius. tai neįmanoma jų betarpiškai suvokti. Tik kalbos dėka nuo pažinimo objekto įmanoma atskirti tą ar kitą savybę ir išreikšti tą savybę specialiu žodžiu sąvoka. Tačiau žinome pakankamai pavyzdžių. Mokslininkai mano. Galėtume netgi pasakyti. kuriame kiekvienas rašytinis simbolis reiškia kalbos garsą. Rašto ženklai reiškia vienus ar kitus kalbos elementus. pieštinis raštas (lotyniškai „pietus" .PAŽINTINIAI PROCESAI 63 pažinimo ribų. Kai mąstome. Apie tokias dalelytes galime tik mąstyti. galime suprasti. vargu ar esame pajėgūs suvokti skirtumą tarp dangaus kūnų. yra garsinis raštas. O štai Morzės . Nesvarbu. greičiu? Mąstymas . kad egzistuoja tokios nematomos dalelės ir bando įrodyti. kur jau nepakanka jutiminio pažinimo. judančių 50 000 km/ sek. Natų skaitymas yra artimas garsinio rašto skaitymui. ir tik tuomet mintis tampa realia tikrove mums patiems ir kitiems žmonėms. Pavyzdžiui.tai betarpiškai susijęs su kalba socialiai sąlygotas psichinis procesas. jis neįmanomas be kalbos. kuriuos mato prieš akis. Kuo g i l i a u apgalvota mintis. kurio paskirtis yra atskleisti kažką naujo. jog žmogus gali skaityti ne tik rašmenis. gerai ištyrinėta rašto rūšis. Gyvūnai operuoja daiktais. kurių neaptikome suvokime ir kurių negalime pastebėti tiesiogiai. Pavyzdys. kad mąstymas prasideda ten. Bene sudėtingiausia šiuolaikinėje fizikoje yra elementarių dalelių teorija. Tuo tarpu. kad joms esą būdingos tam tikros savybės. tačiau pačios mažiausios dalelės neįmanoma pamatyti net paties galingiausio mikroskopo pagalba. Kadangi dalelių negalima pamatyti. tuo aiškiau ji gali būti išreikšta žodžiu ar rašytine kalba. psichikos bruožas. Tik žodyje mintis įgyja materialųjį apvalkalą. mūsų mintys lyg ir „aprengiamos" kalbos rūbais kalbos išraiškos priemonėmis Tai yra esminis skiriamasis gyvūnų ir žmogaus •. bet ir su kalba. Kita. Pati seniausia raštijos forma buvo piktografinis. kad tarpplanetinis erdvėlaivis. kokiomis formomis žmogaus mąstymas vyktų. Raštas yra vadinamas fiksuota kalba. judančių 300 000 km/sek greičiu nuo kūnų.pieštas).

tuo pat metu aiškiau suprantame jas ir patys. Pažinimui yra būtinas perimamumas visų žinių. Taigi mąstymas yra tiesiogiai susijęs su kalba. Galėtume išskirti kelis kalbos aspektus. tačiau visa tai įmanoma tik tuo atveju. įrodė. nors įsisavinama jau paruošta . jei sukauptos žinios įtvirtinamos ir perduodamos žmogaus žmogui. Tačiau beveik kiekvienas gali naudotis milžinišku kalbos sistemos kompleksu. glūdi svarbiausios diskursyvinio (lotyniškai„discursivus" .64 III SKYRIUS abėcėle galima užrašyti mintis ne tik popieriuje. Trečiasis kalbos aspektas yra sintaksinis. o kiti . mes ne būtinai kalbame garsiai. Šis kalbos bruožas kartais mus dalinai suklaidina. Kalba taip pat turi pirmaeilės reikšmės minčių ryšiams susiformuoti. Vienas iš jų vadinasi pragmatinis. Tai kalbos taisyklės arba kalbos ženklų santykiai. nes mes pernelyg dažnai manome. pagrįstas samprotavimais) mąstymo prielaidos. sunkiai sprendžia uždavinius. galima būtų sakyti. kad garsiai formuluodami savo mintis kitiems. minčių formulavime. o kartais ir studentai. kurios pasiekia klausytoją. Šiuo atveju kalbos prasmė yra nustatyti reikšmes. kol neišreiškia savo minčių garsiai. normaliai išsivysčiusi būtybė yra pajėgi įsisavinti savo gimtąją kalbą bei ja efektyviai naudotis. tačiau. nuolat ir nuolat organizuodama mūsų socialine aplinką. o kiekviena žmogiška. kartos kartai.tai „žaidimas" posakiu. Visų žmonijos raidos rezultatų pažinimas vyksta kalbos dėka ir yra įkūnytas rašytinėje kalboje. Kalba taip pat turi semantinį aspektą . o kiti . įgytų žmogaus socialinės raidos procese. Taigi žmogaus protinis vystymasis vyksta žinių įsisavinimo procese. atlikti psichologiniu eksperimentų metu. Tikrovė yra tokia: kai kurie žmonės gali skaityti. Bendrasis kalbos nagrinėjimas visais trimis aspektais yra vadinamas semiotika. kad kalbai išmokti nereikia specialių pastangų. frazių reikšmėmis. kai kurie gerai žaidžia šachmatais. kad kai kurie moksleiviai.ne. kai kurie lengvai išmoksta matematika. o pats procesas taipogi yra sąlygotas žmonijos istorinės visuomeninės raidos.protinis. Specialūs tyrimai. istoriškai sąlygotą esmę. Socialinė mąstymo prigimtis Glaudus mąstymo ryšys su kalba išreiškia žmogaus mąstymo socialinę. Minčių formulavime reikšmingas vaidmuo priklauso vidinei kalbai: spręsdami uždavinį. Kalba veikia tik socialinėje sferoje.ne. Pasirodo. Dėl to kiekviena žmonių bendruomenė turi savo kalbą. bet ne visi. Sukauptos patirties įsisavinimas reikalauja didelių mąstymo pastangų ir kūrybiškumo. kalbame patys sau. Žodyje. bet perduoti jas garso ar šviesos signalais.

R. Turime ir kitų pavyzdžių: prancūzų filosofas E. Mokslininkas pripažįsta. 1920 metais Indijoje daktaras Singhas vilkų gūžtoje kartu su vilkiukais rado dvi mergaites: vieną . kai šimpanzės ir gorilos buvo mokomos specialiai. tačiau psichinės savybės taip vystytis negali. o mėsą valgydavo tik nuo grindų. jis pasikeis fiziškai. bet ž m o g i š k ų s a v y b i ų nepraradusį žmogaus -vilkiūkščio paveikslą. Taigi darome išvadą. o per septynerius . Neįsijungęs į žmonių bendruomenę. kad žmogaus sugebėjimas išmokti kalbą yra unikalus. gyvenusį tarp lokių. ar kitos būtybės gali išmokti žmonių kalbą? Plačiai tyrinėjantis šią problemą Noamas Chomskis (N. Dienoraštyje rašoma. kita . Visi minėti atvejai liudija. ji urgzdavo. Gydytojas rašė jos dienoraštį. Chomskis pateikia nemažai eksperimentų aprašymų. o pačiam įsisavinimo procesui . iš kurio sužinome. nemokėjo kalbėti ir vaikščiojo keturiomis. kad žmonės. jog žmogaus fizinis ir psichinis vystymasis vyksta nevienodai. Nepriklausomai nuo to. Šių l a u k i n i ų stebėjimai rodo. vandeni lakdavo. b e r n i u k a s nieko n e g a l ė j o prisiminti iš ankstesnio savo gyvenimo tarp gyvūnų. . Kiplingas . Per ketverius metus mergaitė teįstengė išmokti 6. Apie mąstymo socialinę prigimtį kalba ir toks ypatingas momentas žmogaus kaip būtybės unikalumas išmokti kalbą.45 žodžius. jog naktimis ji staugdavo.dviejų metų. Kai žmonės jį rado.septynerių. Septyniolikmetės mergaitės išsivystymas prilygo ketverių metų vaiko išsivystymui. Jaunesnioji netrukus mirė. Chomsky) mano. laikui atėjus. Po daugelio metų pagaliau išmokęs s u p r a s t i žmonių kalba. jei neturėtumėte galimybės susipažinti su ankstesnių kartų sukaupta patirtimi ir nepasinaudotumėte jų darbo vaisiais? Šis klausimas panašus į klausimą apie Mauglį? Visi gerai prisimename patrauklų pasakojimą apie žvėries išaugintą. Kondijakas 1754 metais rašė apie lietuvį berniuką. Kas su jumis būtų. tačiau ji yra kokybiškai skirtinga. kad psichinį žmogaus vystymąsi lemia visuomeninė aplinka. Anglų rašytojas D. N. kuriems nepasisekė susipažinti su žmonijos sukaupta patirtimi. Mauglio patrauklumu užkariavo daugybės žmonių simpatijas. kaip jį auginę gyvūnai. kad ir kitos būtybės turi savo komunikacijos sistemą.mokymui . protiniu požiūriu tebuvo nedaug pranašesni už gyvūnus.PAŽINTINIAI_ PROCESAI 65 žinių sistema. jis nerodė jokių proto požymių. kad mergaitė vaikščiojo keturpėsčia. o vyresnioji išgyveno apie dešimt metų. kur vaikas augtų.vadovauja suaugusieji. Toks teiginys leidžia iškelti klausimą. žmogus kaip asmenybė negali vystytis ir lieka tokiu. Kai prie valgančios mergaitės kas nors prieidavo. Dažniausiai tai vykdavo.

kad pažinimo teorijos bendrųjų principų pagalba. Taigi jis laidus elektrai". yra nedidelis. Pavyzdžiui. įgalinantį nuo dviejų sprendinių pereiti prie trečiojo . kurios didžiausias pasiekimas. svarbu. Iš pradžių sąvoką „daugiau" ji siejo su glostymu. Samprotavimai . nes negalime teigti. sprendinių). Mąstymo tyrime logika ir psichologija viena kitą papildo. kad pagrindinė kalbos sandaros dalis yra žodis. lyginant su žmonių. tačiau pilnai atitinkantis jų poreikius. buvo tai. Tuo tarpu svarbiausias mąstymo elementas yra sąvoka. pasakant sau ar raštu. Sprendiniai . kad beprasmės mintys ir bet kokia tvarka išreikšti žodžiai gali tarnauti žmonių tarpusavio supratimui. kad gorilų ir šimpanzių gestai ir vokalizacijos sugebėjimai yra neskaitlingi. kurioms priskiriama sąvokos.tai toks ryšys tarp minčių (sąvokų. Pavyzdys: "Visi metalai laidūs elektrai. yra tiriamas žmogaus mąstymas. Kaip jau buvo minėta. biologijos. kad ji įsisavino sąvokos „daugiau" reikšmę. kai iš vieno ar kelių sprendinių gauname išvestinį sprendinį.išvadų. pasitelkiant formaliąją logiką ir psichologiją.visuomeninio vystymosi pažinimo procese yra sisteminamos ir tobulinamos mokslo žinios. tai turime pasakyti. esminiai ir skiriamieji tikrovės reiškinio ar daikto požymiai. vėliau tai reiškė „daugiau pieno". kalbos pagalba atsiranda ir išauga svarbiausių žmonijos pasiekimų ir jų rezultatų pažinimas. Mąstymo logika ir psichologija Istorinio . Kodėl mes apie tai kalbame? Dėl to. kurioje atsispindi bendrieji. Kadangi logika yra mokslas apie minčių tarpusavio santykius bei nuoseklų jų sujungimą. Įžymusis graikų išminčius Aristotelis silogizmu vadino loginį metodą.66 III SKYRIUS kai jos turėdavo apie vienerius metus.metalas. Sąvokų turinys atsiskleidžia sprendiniuose. Mes su jumis jau kalbėjome apie mąstymo ir kalbos santykį. sprendiniai ir samprotavimai. chemijos. Mokslo žinių sistema sudaro pažinimo teorijos arba gnoseologijos pagrindą. Alavas . ar tai svarbu psichologijai? Taip.yra mintis. . Jie visuomet išreiškiami bet kuria žodine forma: garsiai pasakant. Eksperimente aprašoma šimpanzė Vašoje ( Washoe ). pasakyme „Žemė sukasi apie Saulę" patvirtiname objektyvaus ryšio tarp dviejų dangaus kūnų erdvėje buvimą. psichologijos sistema. Tokie sprendiniai dar vadinami silogizmais. Per penkis metus šimpanzės sugebėdavo išmokti apie 140 skirtingų ženklų. Sąvoka .tai ryšio tarp tikrovės reiškinių ir daiktų arba tarp savybių ir požymių atspindys.fizikos. Logika tiria logines mąstymo formas. Taigi jūs jau žinote. Mokslininkai padarė išvadą. greta minėtųjų skirtingų ženklų išmokimo. Taigi jų komunikacijos efektyvumas. Taip susiformuoja mokslų .

Kokia sąvokų funkcija mąstymo aiškinimosi procese? Sąvokos mūsų gyvenime atlieka daugybę funkcijų. Mąstymui išsiaiškinti psichologijoje mes taip pat turime pasinaudoti sąvokomis. mes jį kategorizuojame. kurią tiria psichologija. tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. tačiau jų nepakanka visapusiškai paaiškinti žmogaus mąstymą. žinias apie juos. tiek pat tarpusavyje siejasi logika ir psichologija. bet ir biologinę prigimtį. Kalbėdami apie mąstymą.reiškia išsiaiškinti vidines pažinimo rezultatų susiformavimo priežastis. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia 60 000 žodžių. prielaidos. nes jie neatspindi mąstymo proceso. daiktui priskiriame visas savybes. bet visai netinka tokiems paukščiams kaip strutis ar pingvinas. dar vartojame asociacijos sąvoką. tarp pažinimo produktų. kurios asocijuojasi su sąvoka. kurioje atsispindi bendros ir esminės daiktu savybės. Jeigu kiekvieną atskirą objektą vadintume skirtingu vardu. Logikos tikslas . kas yra paveldima genetiškai. Tuo pat metu mąstymas pats yra veikla. bendraujant ar kūrybos procese) atsiranda ir vystosi naujos mintys. Mąstymo ryšys su veikla rodo • esminius mąstymo raidos-ypatumus. pasiūlymai. sąvoka „paukštis" turėtų apimti tokias paukščių prototipui būdingas savybes kaip „skristi" ir „čiulbėti". kurios rezultatai sudaro galimybes praktinei veiklai. t. Keisdami daiktus arba sutvarkydami . esminė mąstymo veiklos pusė. Iš čia seka antroji sąvokos funkcija . kurie susiformuoja mąstymo metu. Tačiau minėtos savybės tinka tik geriausiems paukščių atstovams (lakštingalai. žmonės aptinka vidinius tikrovės reiškinių santykius. Kadangi mąstymo procesas ir jo rezultatas yra tarpusavyje susiję. • Mąstymas yra išorinės praktinės veiklos procesas. tai. žinoma. y. Taip darydami. yra svarbūs. planai. žaidimo ar darbinės veiklos metu. raudongurklei.PAŽINTINIAI PROCESAI 67 Nors logika ir psichologija mąstymo tyrime viena kitą papildo. kėkštui . t. Kiekvienam iš mūsų galvojant (žinių įsisavinimo procese. kurių dėka suformuojami pažinimo rezultatai. ir daugybei kitų). reikėtų milžiniško žodyno. Taigi esminiai sąvokos „paukštis" bruožai turėtų atspindėti ne tik ' prototipą. Antai. Psichologija tiria mastymo proceso dėsningumus. atitinkantys logikos reikalavimus. Ar tai mažai? Taigi priskirdami objektą tam tikrai sąvokai. Mąstymas kaip procesas Tirti mąstymo procesą . kurį lemia veiklos tikslai ir rezultatai.išaiškinti ryšį tarp pažinimo rezultatų. Mąstymo procesas yra toji kita. Pavyzdžiui. y. Taigi logikos dėsniai. Sąvoka psichologijoje yra mąstymo forma.

sąvoka „valgymas" tinka veiksmui apibrėžti. išsprendė ar neišsprendė studentas uždavinį. Pavyzdžiui. kaip savaime suprantamą.68 III SKYRIUS ~ sąvoka mums leidžia prognozuoti informaciją. Tokiais išoriniais faktais '. ikimokslines ir mokslines. jausmai ir emocijos. kuri sąvoka yra platesnė. kurią gal net nesame pasirengę suvokti. priskiriame jį kategorijai '• „obuolys". didėjant patyrimui. kiekvienu tokiu atveju mes kai ką žinome apie tų daiktų savybes. „auga ant medžių". „tam tikros spalvos". Žinoma. sąvokos „tiesa". Mokslinių sąvokų . sąvoka „obuolys" asocijuojasi su sunkiai įžiūrimomis savybėmis. „obuolys" yra platesnės sąvokos „vaisiai" narys. jog visuomet žinome. Žinodami sąvokų savybes. sąvoka „jaunas". Jais gali būti laikomi išoriniai gyvenimo faktai. Detaliau apie tai galėsite pasiskaityti skyriuje „Mūsų norai ir jausmai". įsisavino ar neįsisavino studentai Bendrosios psichologijos kurso žinias. Analizuodama išorinius faktus. psichologija remiasi determinizmo principu. bet asocijuojasi ir su aiškiai matomomis savybėmis: „apskritas". kaip išorinės sąlygos veikia per vidines. „yra valgomas''. Buitinių . kūrime didesnis vaidmuo priklauso žodžiui. Sąvokos yra skirstomos į buitines. sąvokų turini sudaro bendrieji vaizdiniai. gali būti ir mūsų pavyzdyje pateikiami faktai. Kalbėdami apie mąstymą. savybėms išreikšti. Tai priklauso nuo patirties ir išmokimo. Savo kasdieninėje kalboje mes naudojame daugybę sąvokų. kaip antai: „turi sėklas". Tos vidinės sąlygos . Pavyzdžiui. pasinaudojus minėtais išoriniais faktais. turime kalbėti apie mastymo produktus. mes taip pat žinome. o dabar jums pateikiamas pavyzdys.amžiui nurodyti. Apibrėždami tam tikras sąvokas. kuris yra suformuluotas taip: • išorinės sąlygos veikia per vidines. . iliustruojantis. o ta dalį neįžiūrimų savybių praleidžiame. dažnai susiduriant su panašiais daiktais ar vaizdiniais.tai mūsų norai. Ikimokslinės sąvokos keičiasi į platesnes. kaip tos sąvokos yra susijusios viena su kita. Panašiai elgėmės ir su sąvoka „paukštis". Naudotis mokslinėmis sąvokomis neužtenka patirties. pasisekė ar nepasisekė studentams suvokti intelekto sąvoką? Psichologijos tikslas šiuo atveju yra atskleisti vidini mąstymo procesą. Taigi priskirdami objektui matomas savybes. Pavyzdžiui. negalima tvirtinti. jau reikia turėti tam tikrų žinių. „teisingumas" yra skirtos moralinėms žmogaus . Jos įgyjamos kaupiantis gyvenimo patirčiai. surado ar nesurado uždavinio sprendimo būdą. Pavyzdžiui.

PAŽINTINIAI PROCESAI

_ _ _ _ _ _ _ _

_

69

Pavyzdys. Grupei Sankt Peterburgo universiteto Psichologijos fakulteto studentu buvo pasakyta, kad į auditoriją kelis kartus įeis jiems nepažįstamas žmogus. Jų uždavinys - atidžiai stebėti įėjusįjį ir po kiekvieno pasirodymo kruopščiai užrašyti savo įspūdžius. Pirmąkart nepažįstamasis pravėrė duris į auditorija, kažko lyg ir paieškojo akimis ir, tyliai atsiprašęs, uždarė jas. Antrąkart nepažįstamasis įėjo į auditoriją labai susikaupęs ir minutėle stabtelėjo prie stalo. Trečiąkart jis buvo dar aktyvesnis: praėjo pro sėdinčių studentų eiles, pažiūrėjo į užrašus, pagrasė pirštu studentei, norėjusiai užkalbinti draugę, žvilgterėjo pro langą ir išėjo. Praslinkus trejetui minučių, nepažįstamasis vėl pasirodė auditorijoje ir raiškiai ėmė skaityti S. Michalkovo pasakėčią, kol ji pertraukė. Penktojo pasirodymo metu jis davė penkių minučių interviu, kurio metu studentai galėjo pateikti visokius klausimus, išskyrus tokius, kurie informuotų apie jo asmens savybes. Eksperimento rezultatai parodė, kad studentai pakankamai gerai apibūdino nepažįstamojo išorę, jo apsirengimą, tačiau jų t i k s l a s buvo atskleisti ir vidines nepažįstamojo savybes. Deja, net ir psichologijos studentai nepažįstamojo atžvilgiu neturėjo vieningos nuomonės ir išskyrė tai vienas, tai kitas savybes, kurias laikė esant svarbiausiomis. Nesutapo netgi studentų požiūris į nepažįstamąjį: vieniems jis buvo patrauklus, simpatiškas, kitiems padarė nemalonų įspūdį, dar kitiems jis pasirodė piktas. Pavyzdys iliustruoja ne tik tai, kad išorinės sąlygos veikia netiesiogiai, transformuodamosi per vidines sąlygas - kiekvieno iš mūsų psichine būseną, mintis, jausmus, bet ir tai, kad mąstymo procesas reikalauja iš mūsų kruopštaus mąstymo operacijų atlikimo. Taigi, kokios yra tos mąstymo operacijos? Pagrindinės mąstymo proceso operacijos - tai analizė, sintezė ir apibendrinimas. A n a l i z ė - t a i atskirų objekto d a l i ų , e l e m e n t ų , s a v y b i ų , r y š i ų išskyrimas. Kitaip sakant - tai pažinimo objekto išskaidymas į atskirus komponentus. Tai tas pat, kas tam tikro mechanizmo išardymas jo pažinimo tikslu. Skirtumas, žinoma, yra esminis, nes mąstymo procese objektas yra suskaidomas tik mintyse. Analizės metu paaiškėja daikto savybių reikšmė: esminės, įdomios ar reikšmingos savybės veikia kaip aktyvūs dirgikliai ir stimuliuoja galvos smegenų žievę. Fiziologinės indukcijos dėsnis yra toks: tuo pat metu yra slopinama diferenciacija tų savybių, kurios yra s i l p n i dirgikliai. Taigi analizės, kaip psichinio proceso, fiziologinis pagrindas yra dirginimo ir slopinimo santykio nustatymas tam tikruose galvos smegenų centruose.

70

III SKYRIUS

Sintezė - tai sujungimas mintyse išskirtųjų objekto dalių ir santykių i visumą. Fiziologinis sintezės pagrindas - laikinų nervinių ryšių galvos smegenų žievėje suvedimas. Nors analizė ir sintezė yra viena kitai priešingos operacijos, tačiau jos tarpusavyje nenutrūkstamai susiję. Jų ryšys geriausiai išaiškėja pažinimo proceso palyginime, nes pažintis su išorinio pasaulio objektais vyksta palyginimo būdu. Palyginimas - tai jau kelias į apibendrinimą. Apibendrinimas - tai dar viena iš svarbių mąstymo operacijų. Apibendrindami du lyginamus dalykus, pirmiausia, žinoma, analizės dėka, mintyse išskiriame tai, kas jiems yra bendra. Apibendrinimą nesunkiai galime suprasti, aptarę dvi sąvokas: „tiesiogiai" ir „tarpiškai". Pavyzdys. Žmogaus ūgį galima išmatuoti tiesiogiai, pridėjus liniuotę, tačiau graikų filosofas Talis šeštame amžiuje prieš mūsų erą tokio pobūdžio užduotį atliko kitaip. Jo užduotis buvo netgi sudėtingesnė, nes j i s matavo piramidės aukštį. Kaipjis.tai padarė? Tą valandą, kai jo šešėlio ilgis susilygino su ūgiu, jis išmatavo piramidės šešėlio ilgį. Taigi Talis išmatavo piramidės aukštį ne tiesiogiai, o tarpiškai ir priėjo išvadą: jei šešėlio ilgis lygus ūgiui, vadinasi, piramidės šešėlio ilgis lygus jos aukščiui. Kitas pavyzdys, įsivaizduokime stiklinę. Suvokdami ją, sąmonėje apibendriname daug įvairių jutimų. Užsimerkime ir pabandykime susidaryti stiklinės vaizdą sąmonėje pagal daugybę d e t a l i ų : formą, dydį, svorį, sienelių storį, glotnumą. Tačiau stikline yra ne vien tai, kas buvo paminėta. Ji taip pat yra gėrimo įrankis, bet gali būti ir vertingas bei gražus daiktas. Taigi tarpiškumas yra apibendrinimas mąstant, leidžiantis tarpiškai pažinti tai, ko negalime pažinti tiesiogiai. Apibendrinimui šiuo atveju tarnauja žinios iš aplinkos, kurias mes gauname per pojūčius ir kurios, be abejo, yra išorinio pasaulio poveikio į mūsų jutimo organus rezultatas. Apibendrinime dalyvauja sąvoka, išreiškianti bendruosius ir esminius požymius, taip pat ir žodis, kuris įvairiose kalbose turi skirtingus pavidalus. Apibendrindami, išskirdami, kas daiktams ar reiškiniams yra bendra, galime tai atlikti dviem būdais: a) pagal panašumą; b) pagal esmę. Bendrumo pagal išorinį panašumą galime rasti ir tarp labai skirtingų daiktų. Pavyzdžiui, į bendrą daiktų klasę pagal spalvą galime apjungti tokius daiktus: vyšnią, bijūną, kraują, žalią mėsą, virtą vėžį. Tačiau jų išorinis panašumas visai neišreiškia minėtų daiktų esminių savybių. Dėl tos priežasties apibendrinimai, padaryti vien išorinių požymių pagrindu, neturi didelės vertės ir gali netgi vesti prie klaidingų išvadų. Esminiai daikto požymiai gali būti nustatyti tik analizės ir sintezės būdu. Nemokėjimas išskirti bendro esminio požymio iš kelių daiktų yra didelis mąstymo trūkumas. Apie mąstymo sutrikimus detaliau žiūrėkite skyriuje „ Psichikos sutrikimai".

PAŽINTINIAI PROCESAI

71

Taigi analizė, sintezė ir apibendrinimas padeda nustatyti vidinius, specifinius mąstymo dėsningumus. Mąstymo proceso, kaip ir bet kokios kitos veiklos vyksmui, yra būtinas poreikis. Todėl, tirdama mąstymą, psichologija taip pat tiria poreikius bei motyvus, paskatinusius žmogų pažintinei veiklai. Plačiau apie poreikius ir motyvus galėsite pasiskaityti skyriuje „Mūsų norai ir jausmai".

Mąstymo rūšys
Psichologijoje tradiciškai yra išskiriamos tokios mąstymo rūšys: vaizdinis, veiksminis ir teorinis - abstraktus mąstymas. Kai kuriose, ypač seniau išleistose psichologijos knygose, mąstymo rūšių yra išskiriama daugiau. Jose, greta jau minėtųjų mąstymo rūšių, galime rasti ir tokias: intuityvus, vaizdinis - veiksminis, vaizdinis - erdvinis, praktinis, loginis, kūrybinis bei teorinis mąstymas. Pačioje naujausioje literatūroje kitos mąstymo rūšys yra išvedamos iš vaizdinio ir veiksminio. A b s t r a k t u s , mokslinis mąstymas yra įgavęs naują pavadinimą - propozicinis mąstymas. Detaliau aptarsime vaizdinio ir veiksminio mąstymo rūšis.

Vaizdinis mąstymas
Vaizdinis mąstymas yra labai tampriai susijęs su suvokimu. Dauguma iš mūsų jaučiame, kad mąstome vaizdais. Kartais mums netgi atrodo, kad mes susigrąžiname praeities suvokimą ar bent jo dalį, ir tai turi įtakos dabarties suvokimo realybei. Pavyzdžiui, jeigu mūsų paklaustų „kokios formos yra vokiečių kerdžiaus ausys", dauguma tikriausiai atsakytų, kad jų įvaizdį kuria vokiečių piemens galvos vaizdinys. Jeigu jūsų paklaustų „kiek langų yra jūsų tėvų gyvenamajame name", jūs tikriausiai pradėtumėte nuo kambarių įsivaizdavimo, vėliau dar kartą peržvelgtumėte tą įvaizdį, užuot paprasčiausiai suskaičiavę visus buto langus. Pateiktieji pavyzdžiai yra subjektyvūs įspūdžiai, bet jie rodo, jog vaizdai apima tuos pačius procesus, k a i p ir s u v o k i m a s . O b j e k t ų ir v i e t ų įsivaizdavimas turi vaizdinių elementų: mes matome vokiečių kerdžių, tėvų butą savo „proto" akimis. Dar daugiau, mūsų protinė veikla, kuri vyksta su minėtais vaizdiniais, atrodo panaši į veiklą su realiais vaizdiniais objektais. Savo vaizduotėje mes „skanuojame" savo tėvų butą tokiu pat būdu, kaip skanuotume ir tikrą kambarį.

72

III SKYRIUS

Vaizduotė yra panaši į suvokimą, nes jai padeda toji pati smegenų dalis, tačiau suvokimas yra pirminis; vaizduotė - antrinis procesas. Išvada, jog vaizduotei ir suvokimui talkininkauja toji pati smegenų dalis buvo suformuluota ištyrus žmones, kurie patyrė dešiniojo pusrutulio smegenų sužalojimus. Apie pastaruosius tyrimus detaliau. Žmonės su dešiniojo pusrutulio smegenų pakenkimais gali atmesti arba ignoruoti kairiajame regėjimo lauke atsirandančius vaizdinius. Vyrai gali pamiršti nusiskusti kairiąją veido pusę. Toks vaizdo ignoravimas išsiplečia iki vaizduotės. Žmonės su šiuo sutrikimu, paprašyti mintyse įsivaizduoti jiems gerai žinomą dalyką (pavyzdžiui, didele parduotuvę) ir pasakyti, kas ir kokia tvarka joje išdėstyta, gali papasakoti tik apie daiktus, esančius kairėje vaizdo pusėje. Pasirodo, kad smegenų sužalojimas sukelia panašias ir suvokimo, ir vaizduotės problemas. Tą akivaizdžiai rodo pastarųjų metų tyrinėtojų rezultatai. Tyrinėtojai taip pat pateikia duomenų, jog smegenų žievės aktyvumas yra didesnis tuomet, kai žmonės naudojasi vaizduote, užuot atlikę tik žodines užduotis. Pavyzdys. Respondentą paprašė mintinai atlikti aritmetinę užduotį: skaičiuoti atgal, pradedant skaičiumi 50, kiekvienąkart atimant po .3. Kita užduotis buvo susijusi su vaizduote: reikėjo įsivaizduoti pasivaikščiojimą kaimyno gyvenamoje teritorijoje. Vaikščioti reikėjo pradėti prie savo namo durų ir toliau eiti į kaimyno teritoriją, darant posūkius dešinėn ir kairėn. Atliekant abi minėtas užduotis, respondentui buvo matuojamas kraujo tekėjimo intensyvumas skirtingose smegenų žievės vietose. Rezultatai parodė, kad kraujo tekėjimo intensyvumas buvo didesnis vaizduotės užduoties atlikimo atveju nei mintinai atliekant aritmetinę užduotį. Mąstymo procesų tyrinėtojai ypač akcentuoja protinės veiklos,, atliekamos vaizduotės pagalba, panašumą su realia veikla. Šiuo tikslu siūlome susipažinti su dar vienu eksperimentu. Tai vaizdų skanavimo eksperimentas. Respondentams buvo pasiūlyta susipažinti su fiktyvios salos žemėlapiu. Žemėlapyje buvo 7 svarbios vietovės - išgalvoti objektai. Atidžiai peržiūrėjus žemėlapi, jis buvo padėtas i šalį, o respondentai buvo paprašyti ji įsivaizduoti, atkreipiant dėmesį į tam tikrus objektus (pavyzdžiui, į medį, buvusį salos pietuose). (Žr. 3.10 pav.). Po ta eksperimentatorius nurodė kitą objektų išsidėstymą ir pasiūlė įsivaizduoti medį, buvusį šiauriniame salos taške. Respondentai turėjo pradėti žiūrėti į įsivaizduojamą objektą nuo konkretaus objekto vietos ir skanuoti vaizdus tol, kol surasdavo nurodytą objektą kitoje vietoje.

PAŽINTINIAI PROCESAI

73

Eksperimento rezultatai parodė, kad respondentų atsakymų greitis priklausė nuo atstumo tarp pirmojo objekto vietos ir vėliau nurodytosios vietos. Mokslininkai p a d a r ė išvadą, kad t i r i a m i e j i skanavo vaizdus tuo pačiu būdu, kaip skanuotų realius objektus. Kitas vaizduotės ir suvokimo panašumas yra jų sąlyčio taškas su mažos apimties dydžiais. Tyrinėtojai teigia, kad televizoriaus ekrane matomo paveikslo dydžio suvokimas priklauso nuo j a m e esančių detalių dydžio. Tačiau žmogaus smegenyse nėra ekrano, ir mokslininkai linkę manyti, kad vaizdiniai atsiranda tarpininkau3.10 pav. Vaizdų skanavimo žemėlapis jant protui, o jų apimtis priklauso Vaizduotėje tiriamasis skanuoja salą nuo detalių kiekio, kurias galime pietų - šiaurės k r y p t i m i , ieškodamas aptikti vaizduotėje.

Pavyzdys. Eksperimento metu respondentai buvo paprašyti įsivaizduoti jiems gerai pažįstamą gyvūną, pavyzdžiui, katę. Vėliau jų buvo paprašyta pasakyti, ar įsivaizduojamas gyvūnas turi kokią nors ypatingą savybę. Rezultatai parodė, kad respondentai greičiau pastebėdavo svarbias savybes, tokias kaip „galva", kur kas lėčiau sekdavosi priimti sprendimą dėl mažų savybių, tokių kaip „letenėlės". Kitas pavyzdys. Respondentai buvo paprašyti įsivaizduoti skirtingų dydžių gyvūną - mažą, vidutinį ir didelį. Po to jiems buvo pasiūlyta nuspręsti, ar jų vaizdiniai pasižymi kokia nors ypatinga savybe. Pasitvirtino ta pati išvada: lengviau buvo priimti sprendimą dėl dideliu vaizdinių nei dėl mažų. Taigi vaizduotėje, kaip ir suvokime, kuo didesnis vaizdas, tuo lengviau jame galima atpažinti detales. Kaip vyksta vaizdo kūrimas?

n u r o d y t ų j ų objektų. Atrodo, jog vaizduotė sukuria kažką panašaus į tikrą žemėlapį, kurio skanavimo trukmė priklauso nuo atstumo tarp objektų, kuriuos reikia surasti.

Tai. kuriančius v a i z d i n i o mąstymo pagalba.problemos brendimo laikotarpis. prašviesėjimas ir patvirtinimas. Mokslininkas norėjo nustatyti benzolo molekulės struktūrą. Savo mintis jis vystydavo naudodamasis terminais „daugiau ar mažiau aiškus vaizdas. manė. kuri staigiai susisuko į uždarą kilpą. mokslininkų. Individo kūrybos procesą. daiktus. kas apsprendžia kūrybiškumą: intelektas. kad tokiu būdu įmanomas greitesnis problemos sprendimo prašviesėjimas. Albertas Einšteinas yra sakęs. pagrindiniu kriterijumi laiko jo vertinimą pagal originalaus darbo ar idėjos kokybę. nes vis daugiau pasigirsta nuomonių.74 III SKYRIUS Yra daug pasakojimų apie mokslininkus ir menininkus. kuris domino žmoniją nuo seniausių laikų. ar žmonės turi vaizdinio mąstymo dovaną.žvilgsnis į tą pačią problemą. Mokslininkai. gydytojų bei inžinierių darbas.tai įsitikinimas. jog visuomenės ateities raktas glūdi mokslo ir technologijų kūrybiniuose sprendimuose bei inovacijose. Synectikos esmė . mintis ar jausmus nauju požiūriu. Pasiruošimas . Manoma. Kūrybiškumas gali būti analizuojamas kaip proceso produktas arba kaip pats procesas. kurie linkę kūrybiškumą identifikuoti pagal sukurtą produktą. kad šioje fazėje labai svarbios yra pasąmoninės asociacijos. Tai pasiruošimas. Vieną naktį jis susapnavo gyvatės pavidalo figūrą. Sakoma. . Šiuolaikiniai kūrybos proceso tyrinėtojai siūlo naują kūrybinio problemų sprendimo būdą. Gal jums atrodys šiek tiek neįprasta. jog yra keturios kūrybos proceso fazės. tokiuose kaip fizika. bet vaizdinis mąstymas yra itin efektyvus abstrakčiuose moksluose. kas šiandien žinoma apie kūrybos procesą. kandančią savo uodegą. vadinamą synectika. Tiesioginė šio žodžio prasmė . Inkubacija. geriausiai apibendrino graikai žodžiu „enthusiasmos" (entuziazmas). inkubacija. asmenybės auklėjimas ar aplinka. darbštumas. siejama su garsių asmenybių patvirtinimais. kad jis labai retai mąstydavo žodžiais. Kūrybiškumas itin domina socialinių procesų tyrinėtojus. Manoma.Dievas viduje. Graham Wallas 1926 metais patobulinęs Hermano Helmholco (Herman Helmholtz) bendrąją kūrybos proceso analizę. peržiūrėti visą kūrybos procesą. architektų. Prašviesėjimas arba insaitas (insight) tai procesas. būtent. chemikų. jog problema tikrai egzistuoja. Patvirtinimo stadijoje reikia užpildyti trūkstamas vietas. Tokiu būdu yra vertinamas rašytojų. žmones. tokios istorijos geriausiai parodo. kad. matematika. Vaizdo kūrimo pavyzdį bene aiškiausiai iliustruoja žymaus vokiečių chemiko Frydricho Augusto Kekulės fon Štradonico gyvenimo epizodas. kurio metu randamas-problemos sprendimas. kurį pasirinktinai galima atgaminti ar sukonstruoti". Dėl tos priežasties tyrinėtojai aiškinasi.

Praktinę veiklą jis laikė svarbiausia kiekvieno vaiko vystymesi. Sakykime. Užuot bandę rasti keturis skaičius atsitiktinai. siekiame tikslo. susijusių su motoriniais sugebėjimais. kad jums reikia apskaičiuoti nežinomo užrakto derinį. automobiliu. Ikimokykliniame amžiuje. kad derinys yra iš keturių skaičių ir. Pavyzdžiui. su kuriais jis susipažįsta. Piaže nuomone. bet ir daugelio rašytojų bei dailininkų kūrybos šaltinis. Tačiau vaikai ir suaugę nuolat patiria naujas sąveikas su aplinka. kiekviename iš jų stengdamiesi rasti vieną iš keturių skaičių derinio. todėl jie konstruoja ir rekonstruoja turimas žinias apie pasaulį ir taip tobulina mąstymą. kai užduoties sprendimas buvo rastas sapne. ir jūs atliekate štai tokią procedūrą: (ar tai ne veiksminis mąstymas) lėtai sukate . spręsdami problemas. Smalsūs vaikai net sulaužo žaislus. turime jį padalinti į dalinius tikslus. Taigi su vaizdiniu mąstymu yra tampriai susijęs kūrybinis mąstymas. kad. Visi suprantame. Siame laikotarpyje vaikas dar nesugeba atlikti veiksmų mintyse. šveicarų psichologas Žanas Piaže (Jean Piaget). Interiorizavimo dėka vidinis veiksmas virsta to veiksmo vaizdiniu.PAŽINTINIAI PROCESAI 75 Gyvatės pavidalo figūra. kad vaizdiniai yra ne tik mokslininkų. Pirmasis dalinis tikslas yra surasti pirmąjį skaičių. Veiksminis mąstymas Veiksminis mąstymas . Tai galime pailiustruoti pavyzdžiu. išgirsite spragtelėjimą. pasirodo. pagal tai. Jūsų galutinis tikslas yra surasti reikiamą derini. tačiau pamažu vietoj kiekvieno veiksmo praktinio atlikimo ima juos. Ar veiksminis mąstymas būdingas tik vaikams? Suaugusiojo žmogaus mąstyme taip pat yra veiksminio mąstymo darinių. Tai ne vienintelis atvejis. maždaug iki 3 metų. Taip i š o r i n i s v e i k s m a s interiorizuojamas.atlikti viduje. kaip jis tai atlieka praktiškai. Tyrinėtojai pažymi. suradus tinkamą numerį. mokymasis važiuoti dviračiu. kad. Vaikas analizuoja ir jungia objektus. norėdami sužinoti. rankomis. daugelio mokslininkų problemos išsispręsdavo sapnuose. vaiko mąstymas darosi sudėtingesnis ir efektyvesnis dėl sąveikos su aplinka. tačiau vargu ar suvokiame būdus. buvo benzolo molekulės struktūra. kaip jo siekiame? Viskas tarytum paprasta: siekdami galutinio tikslo. dauguma žmonių dalina tikslą į mažesnius tikslus. kol pasiekiame mums visai aiškų lygį. Yra žinoma tik tai. vyraujantis būna veiksminis mąstymas. kas yra jų viduje.tai mąstymas veiksmais. Ryškiausias šio mąstymo šalininkas buvo kognityvinės t e o r i j o s atstovas.

tikėdamiesi išgirsti spragtelėjimą. Taigi svarbiausia mintis.sumažinti skirtumą tarp abiejų tikslų. tokiu būdu pašalindami kliūti. kas yra dabar ir ko aš noriu? Taip. Kita iš strategijų .t. vis tiek liko skirtumas tarp dabartinės ir tikslo siekimo būsenos. Stengdamiesi išspręsti sunkią problemą. kad jis važiuotų? Reikia pakeisti sena akumuliatorių nauju. Todėl žvilgterėkime į galimus sprendimo būdus.kaip žmonės mintyse įsivaizduoja problemą. ir jūs atliekate vėl tą pačia procedūra. Ko reikia. bet mąstyti garsiai. Taip elgiatės ir su kitais skaičiais. nes tai siejasi su pasirengimu ją spręsti. Kitas dalinis tikslas . kad dabartinė situacijos sprendimo būsena trukdo pasinaudoti šia procedūra. Ar yra esminis skirtumas tarp to. Kas galėtų ( kokia procedūra ) pakeisti šį dalyką? Mano automobilis. nesusijusi su žiniomis apie kurį nors iš keturių skaičių. Faktinė t. Dėl to buvo iškeltas mažesnis tikslas . būsenos (situacijos). Problemos sprendimo strategijos Tikriausiai nustebsite išgirdę. kad pirmojo skaičiaus radimas yra mažesnis tikslas. kuri liks. kurioje turi būti surastas galutinis sprendimas. siauresnį tikslą. sumažinus skirtumą. bet jis nevažiuoja. mes suformuluojame naują. norint surasti tarp jų esminį skirtumą. Šioje strategijoje dabartinė būsena yra lyginama su tikslo siekimo būsena. tyrinėtojai kartais prašo respondentų ne tik mąstyti. kad problemų sprendime svarbiausias įrankis yra mąstymas. kurį pasiekę. Kai įgijome žinių apie pirmąjį skaičių. Viena iš strategijų yra sumažinti skirtumą tarp dabartines problemos sprendimo būsenos (situacijos) ir tikslo s i e k i m o .surasti antrąjį skaičių. atsidursime arčiau tikslo. Kitas svarbus dalykas . kurio suradimas ir yra vienas iš mažesnių tikslu. dabar esama padėtis. siekdami likusių dalinių tikslų. Dar kartą paanalizuokime jau anksčiau pateiktąją s i t u a c i j ą apie užrakto derinio problemą.ketinimų užbaigimo analizė. ir mes galėsime jį sumažinti tik nustatydami antrąjį skaičių ir t. Pavyzdys. bus ta. laikantis nuomonės.76 • III SKYRIUS užraktą.y. Jeigu paaiškėja. ieškodami problemos sprendimo strategijos. kad mes iškelsime mažesnį tikslą. Tai atstumas. Aš noriu savo sūnų leisti Į vaikų darželį. O kur jį gauti? Be abejo. o jie patys analizuoja žodinius atsakymus. autoremonto parduotuvėje. .

dažnai sustodamas kelyje. saulei tekant. tačiau ji yra patogesnė. kad visos minėtosios strategijos nereikalauja specifinių žinių. Įrodykite. buvo didesnis negu kopiant į kalną. ieškodami atsakymo. jei tik laikinai sumažiname skirtumą tarp dabartinės ir tikslo siekimo būsenos.. Ši . o kitas . gali būti naudojamos bet kurioms problemoms spręsti. tačiau problemos sprendimui tai yra svarbus veiksmas. įsivaizduodami visą vienuolio kelionę. raitėsi aplink kalną ir vedė į šventykla.nuo kalno viršaus. jei įsivaizduosite. Vieną rytą. Dar viena iš strategijų yra tikslo siekimas priešinga kryptimi. kitu atveju efektyvesnis būna vaizdo sukūrimas. kad. dėl to jomis galima naudotis. Problemos pateikimas Sugebėjimas išspręsti problemą priklauso ne t i k nuo strategijos pasirinkimo. Jis pasiekė šventyklą prieš saulei nusileidžiant. praleistų šventykloje. Toliau pamatysime. Vienu atveju svarbesnis yra teorinis problemos pateikimas. esančią kalno viršuje. kai mažai žinoma apie problemą. strategija ypač tinka matematikos užduočių sprendimui. pradėsite nuo teorinio (propozicinio) problemos pateikimo. problemoms spręsti pasitelkiamos stipresnės specifinės procedūros. jo vidutinis greitis. ką jūs turite padaryti . Jums geriau seksis. vos poros pėdų pločio takas. ir tai atsitiks tiksliai tuo pačiu dienos metu. Svarbiausia yra tai.PAŽINTINIAI PROCESAI 77 Ketinimų užbaigimo analizė yra sudėtingesnė. Pateiktojo pavyzdžio atveju autodetalių parduotuvė yra gal net priešingos krypties strategija. kaip mes ją pateikiame. kad yra ypatinga vieta. iš esmės. Panagrinėkime pavyzdį. jis pradėjo savo kelionę atgal tuo pačiu taku ir tuo pačiu laiku saulei tekant.. kad vienas vienuolis pradeda lipti nuo kalno apačios. Po keletos dienų. Kai kurie iš jūsų. įgijus daugiau žinių. visos trys minėtosios strategijos yra labai bendro pobūdžio ir. Autodetalių parduotuvės ieškojimas laikinai net atitolina nuo pagrindinio tikslo. nes leidžia veikti netgi tada. Tačiau šią problemą lengviau išspręsite. Vienuolis kilo palaipsniui. negu pirmoji . Leidžiantis nuo kalno. bet ir nuo to. Siauras.skirtumu sumažinimo.tai aiškiai įsivaizduoti vienuolio kelione į kalno viršūnę ir mintyse uždėti šį vaizdą ant vienuolio kelionės nuo kalno. einant taku. dažnai sustodamas ant kalno pailsėti. žinoma. Visa. nei vaikų darželis. kuria vienuolis pasinaudos abiejose kelionėse. Atgal vienuolis ėjo nevienodu tempu. Tyrinėtojų nuomone. vienuolis pradėjo lipti į kalną.

Taigi. Po to jie lygina kompiuteriu gautas išvadas su savo būdu gautomis ir žiūri. ekspertai stengiasi taip sudaryti veikimo planą. Tie skirtumai. Fizikas .fizikos uždavinių sprendimas. skirtingai nuo naujokų. apie juos netgi nemąstydamas. Tyrinėdami problemų sprendimus. tuo tarpu studentai tai daro paviršiaus savybių požiūriu. Jeigu jos sutampa. Labiau patyrę gydytojai pradeda nuo simptomų ir ieško galimo susirgimo. tikriausiai. (Prisiminkite. Pasirodo. kokiu greičiu jie eis. pradeda nuo lygčių. tiesiog „mato" įmanomus ėjimus. dar mintyse neturėdami bendro uždavinio sprendimo plano. susidūrę su nauja problema. o tik. nepatyrę gydytojai . kad nebuvote prašomi nurodyti. gali tai puikiai atgaminti. jie susitiks kelyje tam tikroje atkarpoje ir. kai tik jos atsiranda lentoje. pavesdami problemos sprendimą kompiuteriui.pradeda nuo ligos ir ieško ją atitinkančių simptomų. manoma. ar jos sutampa. Patyręs šachmatininkas.78 III SKYRIUS Nesvarbu. nes besipraktikuodami metų metais jie suformavo atmintyje daugelio įmanomų kombinacijų įsivaizdavimą. kompiuterio programa pasiūlo problemos sprendimo teorinį aspektą. negu naujokai. Ekspertai prieš naujokus Yra pastebėta. Tyrinėtojai yra pastebėję. vos penkias sekundes žvilgterėjęs į 20 figūrų išsidėstymą lentoje. atvirkščiai. Ekspertai ir naujokai taip pat skiriasi pagal strategijų naudojimą. ją visai kitaip įsivaizduoja. manoma esant tam tikro panašumo tarp žmogaus mąstymo ir kompiuterio veiklos. glūdi šachmatų žaidimo meistriškumas. kad tam tikrose srityse (fizikoje. atsiranda tiek dėl skirtingų ekspertų ir naujokų problemos įsivaizdavimų. įsivaizdavime. Geriausia to iliustracija .2 figūras. kad yra ypatinga vieta). Ekspertai sklandžiai atsimena. Spręsdami fizikos uždavinius. Panašią situaciją tyrinėtojai yra pastebėję medicinos ekspertų bei naujokų tarpe. mokslininkai vis dažniau naudoja p a n a š u m o į kompiuterį metodą. kad galėtų iškart imtis problemos prieš sudarant lygtis. geografijoje. kurie yra reikalingi sprendimui. Taigi prityręs šachmatininkas. Mąstydami mes naudojamės tam . Kartais mokslininkai naudoja savo verbalines žinias. kaip elgtis. tiek dėl skirtingų strategijų. Šachmatų meistrai įsimena apie 50 000 kombinacijų ir yra išmokę. aišku.ekspertas ar fizikos profesorius įsivaizduoja uždavinį tų fizikos dėsnių požiūriu. tuo tarpu naujokas tegali atgaminti tik 7 + . kad ekspertai turi daug daugiau specifinių vaizdinių atmintyje. žaidžiant šachmatais) ekspertai sprendžia užduotis kokybiškai skirtingai nei pradedantieji. tuo pačiu metu. kad ekspertai. kur yra toji ypatinga vieta. Naujokai. negu jie gali panaudoti iškilusiai problemai spręsti.

išvadų darymas. New York. Atkinson R. 1987. USA: Harcout Brace & Company. Kuo skiriasi ekspertų ir naujokų problemų sprendimo būdai? Literatūra 1. 1999. 1993. Pe. Jie gali būti ir labai paprasti: tai skaitymas. Būtent. M o c a .. Tam tikra prasme ir kompiuteris atlieka tuos pačius veiksmus. Patirtis ir protas rodo žmones esant skirtingus. NewYork. 3. Bem D. kurį mašina turi atlikti tam tikra seka. Personality dimensions and arousal. Language and mind. Platonovas K. Kokias žinote mąstymo rūšis? 5. 1966. R. 1964. šie skirtumai dažniausiai reiškia ir sugebėjimų skirtumus. Furst M.B. Atkinson R. Tačiau galėtume pasakyti. 1991. 5. nes kiekviena programa tai yra detalus instrukcijų rinkinys. Kas sieja vaizduotę ir suvokimą? 4. . Vilnius.. Introduction to Psychology. A. Klausiniai ir temos pagalvojimui 1.B. Įdomioji psichologija. 7. Be abejo. kad yra esminis skirtumas. 2. 8. Eysenck H. Kuo skiriasi sąvoka nuo žodžio? 2. 1986. 4. kas yra užprogramuota. Smith E. Sugebėjimų skirtumai gali būti kokybiniai ir kiekybiniai. Strelau J. Chomsky N. jog žmogaus veikla taip pat yra „užprogramuota" jo prigimtyje.. lyginant žmogaus veiklą su kompiuteriu: kompiuteris gali atlikti tik tai.Vilnius. Apie tai skaitykite skyrelyje „Sugebėjimai ir jų vertinimas". Wilson J. New York. The mind. lyginimas. A. būtina pabrėžti.. atminties panaudojimas.PAŽINTINIAI PROCESAI 79 tikrais psichiniais procesais. Psichologija. . Ar kalba yra unikalus žmogaus sugebėjimas? Kodėl? 3.

jausmas. gedėjimas B. Kartais afektu vadina emocijų išraišką. nes emociniai išgyvenimai kartais esti visai nenaudingi ir net trukdo bendrauti ar dirbti? O kartais kelia tik skausmą ir rūpestį. kokias emocijas žmogus išgyvena šiuo metu? • Ką gali mums parodyti mūsų kūnas? • Kokią informaciją galime perskaityti kito žmogaus veide? Ką vadiname emocija? Kaip atskirti sąvokas: emocija. anhedonija. ekstazė. kurią mato kiti žmonės ir kuri kinta priklausomai nuo išgyvenamos emocijos H. todėl nesistengsime . Afektą mes nagrinėsime kaip trumpą ir ryškią emocinę reakciją. Sadock). Jausmai ir emocijos lietuvių kalboje yra sinonimai. turinčią savų ypatumų. Sadokas (B.80 IV SKYRUS MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI EMOCIJOS Emocinio gyvenimo įvairovė ir mūsų priklausomybė nuo išgyvenimų kelia daug klausimų: • Kam žmogui iš viso reikia emocijų ir jausmų? Gal geriau vadovautis vien protu. Nuotaiką nagrinėsime kaip ilgalaike. ką žmogus išgyvena? • Ar visi žmonės jaučia vienodai? Iš ko galima spręsti. Kaplan). • Kodėl žmonės jaučia? Nuo ko priklauso tai. sąlyginai pastovią psichinę būseną. euforija.. Nuotaiką kai kurie autoriai vertina kaip sudėtine emocijų dalį. pyktis. afektas? Įvairūs autoriai šias sąvokas vartoja skirtingai. Kaplan (H. nuotaika. disforija. kurią jaučia pats žmogus ir kurią mato aplinkiniai. tai depresija.

G. kad emocijų kilmė nulemta pakitimų motorinėje sferoje. Darvin) teigia (1S72). kad emocijų kilmė yra gyvuliška ir. Mūsų norai ir jausmai yra neatsiejami. Džeimsas. kurį žmogus vienaip ar kitaip supranta. Visos emocijos atsirado evoliucijos procese. aplinkos priėmimą. o ne pasekmė. Bard) .tai instinktyvių veiksmų rudimentas (palikimas). Langės (K. neurofiziologai V. Cannon) (1927) ir P. kiti žvelgia giliau į žmogaus pasąmonės t u r i n į . James) (1884) bei danų gyd. kažkada turėjusi prisitaikomąją reikšmę.tai buvusių n a u d i n g ų j u d e s i ų liekanos. psichikai vystantis. Tačiau j a u s m ų s ą v o k ą d a ž n i a u n a u d o s i m e apibūdindami taip vadinamus aukštesniuosius jausmus. Pasitenkinimo reakcijos išraiška yra priešinga pykčio išraiškai: veido raumenys atsipalaiduoja. mes šypsomės. Pvz. kaip žmogus vertina situaciją.. o jų išraiška . Džeimso (W. Č. kad. susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo metu. kad verkiame. „Mes bijome. o dėl to esame l i ū d n i . K. Lange) (1885) psichofiziologinis požiūris. Emocijos kyla dėl judesio (kaip sakė V. o emocijų išraiškos . Galime teigti. nes bėgame").MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 81 i š r y š k i n t i j ų s k i r t u m ų . kurie parodo. Pvz. kokią informacija jos mums perduoda apie mūsų poreikių patenkinimą. kad pirmiausia egzistuoja išorinis stimulas. ' Pradėjus organizmo fiziologinėse reakcijose ieškoti emocijų priežasčių. mes ne dėl to verkiame. Bardas (P. Teigiamų emocijų išraiškos judesiai yra priešingi neigiamų emocijų išraiškos judesiams. dar kiti sieja emocijas su motyvacijos sfera. somatinius ir elgesio komponentus. jog emocijos yra tam tikru momentu kylantys išgyvenimai. bandydamas atskleisti biologinę emocijų p r i g i m t i . Darvinas (Ch.tai reakcija. Tiesiogiai sužadinta nervų sistema veikia kūną visiškai nepriklausomai nuo žmogaus valios ar įpročių. Jie turi tarpusavyje susijusius psichinius. o ne atvirkščiai. Emocijų kilmės teorijos Emocijų kilmė aiškinama labai įvairiai. Minėti autoriai apvertė keliamą klausimą. Iki jų buvo teigiama. Pirmasis. Daugelis emocijų kilmės teorijų autorių apsiriboja smegenų požievio funkcijų. Jis teigia. supykusio žmogaus veido raumenų susitraukimas primena pasirengusio pulti žvėries išraišką. Emocijos . G. Artimas Darvinui yra amerikiečių filosofo ir psichologo V. emocijos turėtų i š n y k t i . Kanonas (V. vegetacinių procesų tyrimu (fiziologinė samprata).. santykius su kitais žmonėmis ir pan. Fiziologiniai procesai-emocijų šaltinis. kad liūdime. Tada kyla emocijos bei fiziologiniai organizmo pokyčiai. Todėl labai svarbu mokėti atpažinti savo emocijas ir suprasti.

Visų šių teorijų ir samprotavimų pagrindinis trūkumas yra tas.linksma ar įtempta. Šachterio (S. Emocijos . tai vidinė varomoji jėga. Vystantis asmenybei ir kitiems psichikos dariniams (Ego ir Super.82 IV SKYRIUS (1931) iškėlė atskirų smegenų darinių svarbos emocijų atsiradimui klausimą ir chirurginiais eksperimentais įrodė taliamuso. t. Panašiais principais paremta D.išgąstis). Arnold (M. E. Froidas manė. ji įgyja emocijų išraišką. atsiranda aukštesnieji jausmai.. Šiems potraukiams atsiradus. E. Arnold) (1960) aktyvacinė emocijų teorija. Zingerio (J. įtampa turi išsikrauti. Emocijos gali kilti dviem būdais: įprastu. Z. teigdami. Tačiau tuoj pat šiai minčiai pasipriešino humanistinės pakraipos atstovai. kad žmogus -tai ne fiziologinė sistema. ir jo egzistavimo tikslas neapsiriboja homeostazės pasiekimu. Pagal S. Jei potraukių jėga per didele. kad emocijų pagalba žmogui pavyksta pasiekti homeostazę.y. priklausomai nuo to. prakaitavimą. kokia aplinkui atmosfera . Z. kad kiltų emocija. XX amžiaus pradžioje Z. V. tai žmogaus veiklos r e g u l i a t o r i u s . Žmonės. lyg uždėdami tam tikrą etiketę. poskyrį „Asmenybės teorijos"). malonumo principą keičiant realybės principu. limbinės sistemos ir kitų galvos smegenų dalių įtaką žmogaus emocijų atsiradimui. Kanonas į emocijų kilmės aiškinimą įvedė homeostazės sąvoką. Išsikraudama per motoriką. Emocijų šaltinis . Freud) iškėlė emocijų reikšmę ir Įtaką žmogaus gyvenimui bei jo vystymuisi. didėja ir įtampa. Taigi. atskleidus retikuliacinės formacijos reikšmę emocijų atsiradimui. Nuo tada psichologų dėmesys emocijoms ir motyvacijai ypatingai sustiprėjo.biologiniai potraukiai. apie kurios sužadinantį poveikį nieko neįtarė. Schachter) ir J. mes susigūžiame arba puolame bėgti). ir kyla vidinė įtampa. Sąmoningai ši įtampa ir jos iškrovimas išgyvenami kaip emocija. Potraukiams didėjant. kuri susiformavo. pusiausvyrą ir ramybę. tyrimo metu gavę adrenalino injekciją.ego). skirtingai reaguoja. Lindsli) (1951) ir M.Froidas daugiausia kalbėjo apie baimės jausmą ir nerimą. Tokia yra dinaminė arba psichoanalitinė emocijų teorija. Froidas (S. Šie pakitimai siunčia žinią į smegenis ir taip kyla tam tikros emocijos patyrimas (šiuo atveju . sutikę miške vilką. Tokiu būdu bandoma ieškoti „tilto" tarp kūno ir proto. Fiziologinį susijaudinimą (drebuli. kai aplinkos įvykiai vertinami . Singer) dviejų faktorių teoriją (1964) emocijos kyla. Lindslio (D. esantys mūsų psichikos Id sluoksnyje (žr. tikslingumo ir pan. širdies plakimą ir panašiai) susiejame su išorinio pasaulio įvykiais ir tokiu būdu įvardiname savo emocijas. kai tam tikros situacijos ar stimulo suvokimas sukelia pakitimus kūne (pvz. hipotaliamuso.tai instinktyvūs potraukiai. Šio principo esmė yra ta. kad emocijos glūdi giluminiuose žmogaus psichikos sluoksniuose. kad jos niekaip nebando paaiškinti aukštesniųjų jausmų (apie tai kalbėsime • toliau) atsiradimo. būtinas fiziologinis jaudinimas ir kognityvinis situacijos vertinimas tuo pat metu.

nes tai priklauso tik nuo subjektyvaus vertinimo. Šis vertinimas sukelia poreikį atlikti prisitaikymo veiksmus. . todėl stengiasi gauti kuo daugiau žinių. ar bus emocija. Aišku. . svarbiausias emocijos impulsas yra poreikis. Autorius skiria tris pagrindines emocijų formas: baimės.somatinę reakciją. S. galime apskaičiuoti. ar ne.kognityvinį vertinimą. bet neturi tam tinkamo paaiškinimo. Taigi. kaip galima poreikį patenkinti. kad turimų priemonių užtenka. kiekvienas žmogus •neigiamas emocijas siekia nuslopinti. Kilusios emocijos pobūdį lemia situacijos vertinimas. turinti tris komponentus: . Prognozuoti. teisingas ar ne).veiklos impulsus. Jeigu sužino. Jei randamas emociogeninis paaiškinimas ir įvertinimas (nesvarbu. Tada vyksta priežasčių ieškojimo procesas. ) (1981) sukūrė informacinę emocijų teoriją. S. ir jos pobūdį. Jeigu jis pristinga galimybių pasiekti norimą tikslą. Lazarus)kognityvinė fenomenologinė teorija (1973) j emocijas žiūri kaip į procesą. žmogaus išgyvenamos emocijos priklauso nuo poreikio bei turimos ir reikalingos informacijos apie jo patenkinimo galimybes. pykčio ir liūdesio reakcijas. sukeliantys emocinę įtampą. Tai lemia ir emocijos stiprumą. žmogus sugretina turimas poreikio patenkinimo priemones su būtinomis priemonėmis įtampai pašalinti. įvertinus kilusio poreikio jėgą ir kokybę. "ir neįprastu. kuri ir priskiriama sukėlėjui. R. Žmogaus emocijos priklauso nuo to. kyla atitinkami jausmai. o jų visi nori patirti kuo daugiau. patiria neigiamas emocijas. Pasak jos. Emocijos ženklą (teigiamą ar neigiamą) ir intensyvumą lemia turima žmogaus informacija apie tai kaip galima šį poreikį patenkinti.tai sudėtinga organizmo būsena. Kilus poreikiui. Lazaro(R. Palanki situacija ir teigiamos emocijos šioje teorijoje mažai nagrinėjamos. Simonovas (. Rusų psichofiziologas P. kokia emocija kiekvienu atveju kils: v . Emocijos .MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 83 kaip reikšmingi. Situacija gali būti įvertinta kaip grėsminga arba kaip palanki. neįmanoma. kaip jis vertina situaciją ir kokią jai teikia reikšmę. kai žmogus suvokia savyje esančią fiziologine įtampą. kyla teigiami emociniai išgyvenimai.

' . kur E . barasi. Jei kažkas nepasisekė. kad dar nesukurta teorija.reikalinga ). . jausmus bei troškimus. y. o išsikrauti. Bernardui (B. jis tai padarė be jokio tikslo . ir to priežastį randame savyje. Neigiamos emocijos atsiranda tada. tačiau neigiamų emocijų jam kyla nedaug). •_ . nes svarbiausias tikslas yra ne papasakoti. Kūdikio verksmas gali ir neturėti konkretaus tikslo . Emocinė išraiška. Žymiai plačiau Įvykio. tuo stipresnės kyla teigiamos emocijos. o jei kitame . Kylančios emocijos priklauso nuo įvykio vertinamo teigiamai arba neigiamai. Kuo daugiau turime informacijos. Emocijų išraiška Kasdieniniame gyvenime nuolat matome.emocijos. padedanti suprasti žmonėms vienas kitą. Žmogaus saviraiškos galimybės yra dvejopos: įgimtos ir įgytos.tai tiesiog bendro nepasitenkinimo išraiška: Dažnai vaiko pasakojimas apie įvykius darželyje . Kai moteris plepa telefonu. sukėlusio emocijų ypatumus ir jų ryši su žmogumi nagrinėja atribucinė emocijų kilmės teorija. džiaugsmas. It < Ir arba It = 0. su jo vertybėmis.informacija Kai žmogus nejaučia jokio poreikio. I . t. rodo vienas kitam švelnumą.nekyla jokių emocijų. rizikuodamas žmogus labai nedaug žino apie galimybę pasiekti tikslą.Ir).poreikis. Tai yra susiję su kiekvienu žmogumi individualiai. Matome žmonių emocines būsenas. asmeniniu reikšmingumu. kaip mus supantys žmonės verkia ir juokiasi. tai ir E = O . Emocija arba jausmas išgyvenami kaip reakcija į juos sukelianti Įvykį. N . liūdi ir džiaugiasi.. kai turimos informacijos nepakanka. Veineriui (H. greta verbalinio žmonių bendravimo. N = O. ji tiesiog mėgina išsklaidyti savo vienatvę. kokias priežastis tam įvykiui žmogus priskiria.tiesiog susierzinimas prasiveržė į paviršių. Jei gero įvykio priežastį priskiriame sau. Bernard) ir H. Ir . jei kitam . kyla teigiami savęs vertinimo jausmai. (It .turima. y. Išreikšti savo emocijas mes stengiamės nuo pat mažumės. Jausmo kokybė ir intensyvumas priklauso nuo to. Jeigu vyras nusikeikė išmetęs plaktuką. priklausė B.padriki tauškalai.dėkingumo jausmas. P. galinti paaiškinti visą išgyvenimų įvairove. Vis dėlto reikia pažymėti. Pirmieji darbai.pyktį. IV SKYRIUS E = N(It . pasirodę 1982 m. iš kurių d a ž n i a u s i a i ir sprendžiame apie žmogaus išgyvenimus. matome emocijų išraiškas. t. Weiner).84 . yra svarbiausia priemonė. bet ji taip pat nėra universali (pavyzdžiui. aspiracijų lygiu ir pan. jaudina . pavydas. Mus dažnai apima liūdesys. Simonovo teorija suteikia galimybę nustatyti emocijos ženklą. jaučiame kaltę.

norėdami ką nors pranešti. jei norime geriau pažinti. Apie žmogaus išgyvenamas emocijas dažniausiai sprendžiame iš jo veido išraiškos. psichiniai. eisena . Žmogaus emocijų išraiška turi didelę biologine ir socialinę reikšmę. skatindami hormonų (adrenalino. Priklausomai nuo jų santykio. pakinta raumenų (veido ir kūno) judesiai. baimės ar pasitenkinimo demonstravimą. kurių ilgiau nebegalime savyje laikyti. Ryškiausiai emocine būseną išduoda veido raumenų veikla. tapti . „Emocinės būsenos"). Nusiminusio. kai verbalinis bendravimas dar nėra abipusis. įvairių liaukų veikla (teka ašaros. O kartu ir motinos miminė emocijų išraiška vaidina svarbų vaidmenį normaliam kūdikio vystymuisi. išsiplečia arba susitraukia kraujo indai (susigėdęs žmogus parausta). kurie atsakingi už organizmo reakcijas. kurio pagalba žmonės gali parodyti savo jausmus. lengviau suprasti kitus. Apie žmogaus išgyvenimus byloja ir įvairūs organizmo pakitimai. Itin svarbų vaidmenį emocinė veido išraiška arba mimika vaidina ankstyvajame motinos . siekdami tam tikro tikslo. o kartais ir sąmoningai juos slepiame ar nesąmoningai maskuojame. Emocijų išraiška papildo ir praturtina žmonių bendravimą. seilės). sustingti. Mimika. Visi žmonių socialiniai ryšiai ir tarpusavio santykiai paremti emocijomis. prislėgto žmogaus laikysena skiriasi nuo linksmo žmogaus. Tada k ū d i k i u i svarbu. kad mama teisingai suprastų jo ašaras ir šypsenas.. Veido išraiškos pasikeitimai vadinami mimika. streso atveju fiziniai. Kūno judesiai . prakaitas.gestai. Šie signalai parodo kitam. kovoti. mentaliniai ir socialiniai stresoriai veikia žmogaus o r g a n i z m ą (per retikuliacinę formaciją. Tad.taip pat i š r e i š k i a e m o c i j a s . pantomimika bei balso ypatumai papildo žodinę informaciją. išsiskyrimą. laikysena. ką jaučia ir ko iš mūsų laukia. Suaugusiųjų komunikacijoje emocijų išraiška taip pat yra svarbus veiksnys. kortizolio).MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 85 naujausios žinios.kūdikio ryšyje. Pirminis ir primityvus pokalbio tikslas . Pvz. hipotaliamusą ir hipofizę bei s i m p a t i n e nervų sistema). kokias ir kokio stiprumo emocijas išgyvena pašnekovas. noradrenalino. kurios kitų žmonių suprantamos jų išraiškos pagalba. stengtis b ū t i empatiški (žr. įsiklausyti į pašnekovą. Šiuo atveju jau mūsų jausmai nėra tokie svarbūs išsakyti. o kartais net išduoda priešingus jausmus. mūsų organizmas į stresą gali reaguoti skirtingai: proveržiu bėgti. Apie penktus gyvenimo metus mes išmokstame bendrauti kitais tikslais . Susijaudinus greičiau ir stipriau plaka širdis. ką žmogus išgyvena. kaip reikėtų elgtis. supykus greičiau ir giliau kvėpuojama.pantomimika . Išorė dažnai suteikia vertingos informacijos apie t a i . turime atidžiai įsižiūrėti.išsakyti savo jausmus. panaudojant turimą energiją (mobilizacijos reakcija).

biologiniu C. galima pamatyti šiame profilyje: Simptomas: v Širdies plakimas Širdies dūžiai Paraudimas Rankų drėkimas Drebulys Emocija: x . kad informacija apie išgyvenamas emocijas. slėptis (slopinimo reakcija).86 IV SKYRIUS nejudriu. kad mus teisingai suprastų pašnekovas. Viena svarbiausių problemų. kokiu būdu parodyti savo jausmą. sąmoningai demonstruojančių pageidaujamas emocijas . Mimikai teikiama pirmenybė prieš pantomimiką ir balso išraišką. q .baimė Tačiau nedera užmiršti. yra emocijų kilmės klausimas. Todėl naivu tikėtis. dažnai esti daugiaprasmė. Galime jausti širdies ritmo pokyčius. Išmokę kontroliuoti savo emocijų verbalinį ir neverbalinį pasireiškimą. t. galime ramiai išsakyti ne tik teigiamus. yra žmonių. kai pašnekovas žiovauja. išmoktos? Didžiausias dėmesys skiriamas mimikos nagrinėjimui.y. kad jie nesikauptų mūsų viduje. nekeltų mums vidinės įtampos.perdėtai džiūgauja. arba j i s tiesiog pavargęs. bet ir neigiamus savo jausmus. išraiškos judesiai evoliucijos eigoje yra perėję tris etapus: 1) valingas ir naudingas judesys. Pvz. patys pasirinkdami atvirumo laipsnį ir riziką. „žvelgdami į akis". Vertinant jau minėtu evoliuciniu .y. kad žinios apie mimikos bei pantomimikos ypatumus leis „perskaityti kitą žmogų lyg atverstą knygą". domisi. išreikšta ne žodinėmis formomis. v .sumišimas. . liūdi. turime mokytis reikšti savo jausmus pakankamai atvirai. 6 . 2) įprastas judesys. veido išraiškos judesiams. gal net paniką. galime spėti. Darvino aprašytu aspektu.džiaugsmas. Daug vaisingesnės gali būti pastangos nuodugniau suprasti pašnekovo jausmus. keliamų nagrinėjant emocijų išraiškas. Yra pakankamai svarbu. t. Jei norime.liūdesys. kad suprastų kitas žmogus? Ar emocinės reakcijos yra sąlygotos genetiškai. ir kad bendravimo partneris pažintų mūsų emocinį pasaulį. meluoja. įgimtos.. Ar mes žinome. y. kad pokalbis jam visai neįdomus. nerimą. ar nulemtos socialinių veiksnių. nes ją patogiausia stebėti ir tirti. Kokiais simptomais pasireiškia įvairios emocijos. t. Beje.

kad emocijos dažnai apibūdinamos ne vienodai. bet panašiai. kad kuo stipresnė emocija ir ryškesnė ekspresija (išraiška). charakterizuojančia jas pagal tris kriterijus: 1) malonumas . prašo kišti ranką į tamsų vandenį. aktorių nuotraukos. Įdomūs K. kad atskiros emocijos gali turėti pastovią išraišką. Tiriant jų atpažinimą. Tyrimuose buvo naudoti mimikos reakcijų piešiniai. 3) aktyvumas . pilna varlių). o tam tikros mimikos reakcijos yra glaudžiai susijusios su konkrečiomis emocijomis ir jas išreiškia. tuo lengviau ją identifikuoti (atpažinti). Taigi atrodo. ir kad kiekvienas individas turi tik jam būdingų mimikos išraiškų repertuarą. Tiriamiesiems autorius pateikdavo netikėtą. Kiekviena išraiška turi tam tikrą specifinę biologinę reikšmę. kuris sukeldavo spontaniškas žmonių reakcijas (pvz. būdingų tik vienai konkrečiai emocijai išreikšti. imituojančios emocijas ir spontaninių emocijų išraiškų fotografijos. tam tikrai išraiškai p r i s k i r i a n t kokybiškai t a p a č i a s emocijas. K. Tyrimai rodo. o ten.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 87 3) paveldėtas. Tuo remdamasis H. Schlosberg) emocijų išraiškas pavaizdavo skale. pasirodo.atmetimas. remiantis Č.. Izard) ypač pabrėžia emocijų išraiškos adaptacinę (prisitaikymo) funkciją. įgimtas judesys kaip emocijų išraiškos priemonė. Įrodyta. Tai prieštaravo kitų tyrimų rezultatams ir kasdieniniams pastebėjimams. kurioje galima patalpinti tam tikrą išraišką ir apibūdinti ją kiekybiškai. kad imitavimo atveju žmogaus mimika atitinka bendrai . Šliosbergas (H. pastebėta. t. Pastebėta. Si skalė sudaro visumą. kad nėra t i p i š k ų visiems žmonėms reakcijų.pasyvumas. Tyrimai parodė.nemalonumas. Darvino teorija. •. Landis) eksperimentai. Landžio (C. todėl vėliau autorius prašė tiriamųjų suvaidinti tas pačias emocijas. kad nėra absoliučiai universalių į g i m t ų emocinių reakcijų. natūralų ir intensyvų stimulą. Ar žmogus gali ir kaip tiksliai jis gali atpažinti kito žmogaus emocijas iš jo reakcijų? Taip drąsiai galima būtų galvoti. 2) priėmimas .y. Tai yra organizuoto socialinio individo (žmogaus) prisitaikymo gyvenime priemonė ir būdas. Izardas (K.

Mokėjimą išreikšti savo jausmus žodžiais. liūdesys ir nustebimas. Nuomonės skiriasi. neapykanta) yra aiškiai nukreiptos į išorę ir yra žmogaus sąveikos su socialine aplinka forma.savitą. aukštos inteligencijos žmonių tarpe. 2) socialiai išmokstami būdai. Vienas išraiškas galime v a d i n t i valingais j u d e s i a i s . o juokas. universalus. t. niekinimo ir pajuokos išraiškos). Įsisąmoninant ir verbalizuojant jausmus.teigiamas ar neigiamas. J. išgąstis. Tą įrodo aklų vaikų.88 IV_SKYRIUS_ visų priimtas ekspresijos formas. 3) individualūs ypatumai. susidomėjimas. koks jis bebūtų .džiaugsmo ir pasitenkinimo. nulemtos genetiškai. Reikovskij) skiria tris faktorius. pamėgdžiojimo keliu. kas vyksta žmogaus viduje. Jų lyginimas su reginčių vaikų vystymusi. Taigi apie žmogaus emocijas pagal veido išraišką galime spręsti tik iš nekonvencionalių reakcijų. juos pavadinti ir išsakyti su atsakomybe nagrinėja patyriminės psichologijos atstovai. turinčius įtakos emocijų išraiškos formavimuisi: 1) įgimtos išraiškos schemos. Dauguma emocijų išraiškų yra universalios Įvairiu kultūrų žmonėms (ašaros yra universali liūdesio. Kai kurios emocijų išraiškos reakcijos yra paveldimos. Visi emocijų išraiškas nagrinėjantys autoriai sutinka. valdyti ir sąmoningai kontroliuoti.konvencionalią ir 2) spontanišką . kai reaguojame tokiu pat tinkamu ir naudingu būdu. Nesugebėjimas ar sunkumas. neturinčių galimybės vizualiai išmokti išraiškos būdų. Reaguoti į tam tikrą situaciją išmokstame dviem būdais: klasikiniu išmokimu.tai džiaugsmas arba laimė. . Jie akcentuoja sugebėjimą įsisąmoninti čia ir dabar kylantį jausmą. Tačiau įvairiose kultūrose emocijos skiriasi savo socialinėmis funkcijomis ir turi skirtingas demonstravimo normas. Visi autoriai taip pat sutinka. Landis siūlo skirti dvi emocines išraiškas: 1) priimtą .y. sąžiningai ir atsakingai. Reikovskis (J. nesvarbu. Kitas žingsnis mokėjimas suvoktą jausmą išsakyti atvirai. Kai kurios emocijos (pyktis. leidžia kalbėti apie elementarias emocijas. kaip ankstesnėje situacijoje. Kitos (baimė.nevalingomis mimikos reakcijomis. o kitas . liūdesys) daugiau yra egocentriško pobūdžio ir yra atspindys to. nukreiptas į išorę ar į save. Tokį bruožą dažnai sutinkame psichosomatinėmis ligomis sergančių. tačiau jos nesutampa su to paties žmogaus spontaninėmis reakcijomis. Todėl K. kad tam tikras emocijų išraiškos būdas yra įgimtas. meilė. imitaciniu. kurių išraiška yra Įgimta . psichologijoje vadinamas aleksitimija. kaip tai pasireiškia žmogaus vystymosi eigoje. tyrimai. kad socializacijos procese mes išmokstame emocijas.

kad savo mintyse turime naudoti kuo mažiau neigiamą patirtį sukeliančių žodžių . pusiausvyros. Taigi mažinant psichinį jautrumą. ir kuo daugiau . H. Pvz. mažai įsiklausydami į savo emocijų pasaulį. Taigi pasinaudodami autogenine treniruote. Pvz. Čia pravartu būtų pastudijuoti emocijų išraišku pavyzdžius ir kartas nuo karto savęs paklausti: „Ką aš jaučiu? Ko aš noriu? Ko man trūksta?" Supratę savo poreikius. Džeikobsonas tyrinėjo emocinių būsenų ir raumenų įtampos registravimo metodus. prislėgta nuotaika turi ryšį su kvėpavimo organų raumenų įtampa. dvasine pusiausvyrą. Jos metu atpalaiduojami raumenys. Puceliko (F. ramybę. gerklų. kad kiekviena emocinę būseną atitinka tam tikros raumenų grupės įtampa. Plačiau apie autogeninės treniruotės. Tai atsispindi ir maloniame. S h u l t z ) ir a m e r i k i e č i ų p s i c h o f i z i o l o g a s E. pirmiausia turime išmokti jas atpažinti. Jis nustatė. Pajutę „suakmenėjusi" veidą ir sunkų kvėpavimą atpažįstame s u s i j a u d i n i m ą ar į s k a u d i n i m ą . santykius bei jų sukeliamas emocijas. Džeikobsonas (E. E. kurių poveikis pagrįstas principu: žodis automatiškai veikia kūną. galėtume išmokti valdyti savo emocijas. To pasiekiame tam tikrų specialių savi įtaigos formulių pagalba. įtampos ar streso atveju. įtaigos. Svarbiausia čia yra tai. reguliuojamos įvairios organizmo funkcijos. Jacobson). užuot sau mintyse sakę: . galime stebėti. Pastebėję r a u m e n ų į t a m p ą . besišypsančiame veide. Kiekvienas jausmas savitai pakeičia mūsų s a v i j a u t ą .MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 89 kurie linkę viską vertinti protu ir priimti racionaliai. sukeliama ramybės būsena. lūpų. iš karto pasijusime nusiraminę ir galėsime tiksliau vertinti situaciją nerimo.teigiamų. tikimės atpažinti baimę ar nerimą. H. iš baimės įsitempia liežuvio. pasitenkinimo išorinis rodiklis. kaip jos valdo mūsų kūną. nes atsipalaiduoja veido raumenys. Šiuo metodu atpalaidavę raumenis. Autogeninės treniruotės metodą ištobulino vokiečių gydytojas Dž. pradėdami nuo raumenų įtampos valdymo (prisiminkite Džemso . Raumenų atpalaidavimas rodo pasitenkinimą. reikia atpalaiduoti raumenis. sprando raumenys. Kitas būdas sąmoningai siekti dažnesnio teigiamų emocijų patyrimo tai vieno iš neurolingvistinio programavimo autorių F.raktų. saviįtaigos metodus ir jų taikymą skaitykite poskyryje „Psichoterapija". r a u m e n ų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų.Langės emocijų kilmės teoriją). atsikratoma nerimo ir nervinės įtampos.. Tuo tarpu. mažinti jų aktyvumą. Šulcas (J. Emocijų valdymas Norėdami kontroliuoti savo emocijų i š r a i š k ą . Pucelik) siūlomų taisyklių laikymasis.. ramybės. elgesį.

džiaugsmas ar neviltis. Kai žmogus jaučia kokį nors stiprų poreikį. kylančios neigiamos emocijos pasidaro labai intensyvios ir gali peraugti į afekto būseną. kad mūsų mintys kuria mūsų gyvenimą. taip ir gyvename. Eksperimente dalyvavo grupė gerai besimokančių studentų. ženklu (teigiamu ar neigiamu) ir objektu. stiprus įniršis. Tai gali būti labai intensyvi baimė. nes garsiai galvoti nėra taip paprasta. Iš pradžių. Antroji grupė .minėto autoriaus atliktas eksperimentas. kurį lydi organizmo išoriniai bei vidiniai pakitimai. neturėjo darbo ir turėjo problemų kasdieniniame gyvenime. Jo išraiška priklauso nuo žmogaus. Trijų grupių jaunų žmonių buvo prašyta į mikrofoną įrašinėti savo mintis. kad pirmosios grupės tiriamieji. Reikovskis aprašo tris pagrindines afekto savybes: 1) „Užburto rato" fenomenas . O trečioji grupė . Paskaičiavę duomenis. jog visa tai įrodo vidinės kalbos įtaką mūsų emocinei savijautai.50 teigiamų ir 1500 neigiamų žodžių raktų. šiandien man nelabai gera diena". kaip norėčiau. o tada sunku valdyti savo emocijas ir elgesį. O trečioji buvo jaunų alkoholikų grupė. kurie nesimokė. žinia. stiprų teigiamą ar neigiamą emocinį išgyvenimą. kurie ir ateičiai užprogramuoja palankius mums įvykius. bet „aš neprotingai pasielgiau!" ). o kartu ir gyvenimo sėkmei. kurie mokėsi prasčiau ir neturėjo perspektyvos. Geras to Įrodymas . o negali to padaryti. Vėliau 8 valandas jiems teko mąstyti garsiai. Kaip galvojame. Kita grupė buvo suformuota iš studentų. Panagrinėkime dažniau pasitaikančias emocines būsenas. derėtų galvoti: „Šiandien aš jaučiuosi ne toks laimingas. man taip prastai sekasi". vidinę įtampą ir norą ją pašalinti. Apie visa tai jūs jau girdėjote. . Afekto būsenos pagrindas . per nustatytą laiką savo mintyse ištarė 50 teigiamų ir 500 neigiamą patirtį sukeliančių žodžių.tai ryški tendencija prisiminti. jie treniravosi. Šios teorijos pagrinde glūdi teiginys. Tos būsenos skiriasi intensyvumu. įsivaizduoti tai.90_ IV SKYRIUS „Kokia šiandien bloga diena. Gerų žodžių ir minčių buvimas mūsų sąmonėje žadina teigiamą patirtį. Taigi žinote. kad mūsų mintys yra tam tikra kalba. Afektu vadiname trumpalaikį. kas susiję su išgyvenama emocija. aš jaučiuosi toks žioplas. Emocinės būsenos Žmogus išgyvena platų emocinių būsenų spektrą. Taigi matome.tik 2 teigiamus ir 458 neigiamus žodžius.vidinis konfliktas tarp kilusių poreikių ar norų ir galimybių juos patenkinti. į kuri yra nukreiptos.tai reakcija į įvykusią situaciją. Todėl juos ir vadina raktais. kai susipažinote su mastymu. geras emocijas ir prisiminimus. turinčių perspektyvą darbe. J. svarstyti. Afektas . Tuo pačiu principu turėtume galvoti ir apie save (ne „koks aš kvailas". mokslininkai pamatė.

Baimė kyla žmogui susidūrus su pavojumi. sugebėjimą prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Baimę sukelia netikėtas. Be baimės būtume lengvai pažeidžiami. Aistra. kad jis liko nesuprastas. ji visada siejasi su. įtampa nutolsta. jam atrodo. Patirtas ar pažįstamas pavojus retai kelia didele baimę. Svarbiausias „aistruolių" bruožas. Afektai beveik nevaldomi. susijaudinimas. Visa. todėl užburto rato nutraukti beveik neįmanoma. pakitęs suvokimas. Kiekvienas žmogus pradeda bijoti jau vaikystėje. siaubas ir išgąstis. slopina sąmonę. Baimei būdinga įtampa. įvyksta susiliejimas su pasauliu. sutrikdo jo psichine veiklą. žr. bijome būti palikti ir užmiršti. Grėsmingai situacijai užklupus netikėtai. kai visos baimės. ką noriu girdėti". ką noriu matyti. Afekto situacijoje ypač stipriai veikia neigimas. girdžiu tik tai. konkrečiu aplinkos objektu (asmeniu. maksimaliems . Tačiau tai labiau pastovus. Maslow). stokojanti harmonijos veikla. gyvenimo krypčiai ir pan. pilnutinės laimės momentams. Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros objektą. Tokiu atveju žmogaus neveikia įrodinėjimai. Baimė skirstoma į tris formas: paprasta baimė. netikrumas. dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu ir atliekantis reguliacinę funkciją bei darantis poveikį žmogaus veiklai. Pasitaiko aistringų įsimylėjėlių (tai gali būti ir trumpalaikės aistros pavyzdys). Maslou (A. su absoliutaus priklausymo jam jausmui rašo A. Priešingai nerimui. Tie patys bruožai būdingi ir teigiamiems afektams.aktyvi veikla juos dominančioje. ką įmanoma padaryti. yra stiprus išgyvenimas. Pirmiausia išsivysto atsiskyrimo nuo mamos baimė. aistrą keliančioje srityje. parengia būsimai veiklai. nes automatiškai į s i j u n g i a gynybos mechanizmai ir savisaugos reakcija. • 3) Blokavimas. padidina jautrumą. žmogus nespėja patirti baimės. Informacijos trūkumas taip pat gali skatinti baimės arba didelio nerimo atsiradimą. kaip ir afektas.išgyvenimams. aistringų programuotojų ar radiotechnikų. įsijungia gynybos mechanizmai. slopina skausmą. nežinomas reiškinys. Didelė baimė mažina žmogaus veiklumą. daiktu. visaapimantis sąmoningesnis. Šias baimes . kai žmogus dažnai net beviltiškose situacijose nemato realių įvykių ar skausmingų dalykų („matau tik tai. tai tik sumažinti emocijų intensyvumą arba labai stiprų išgyvenimą pakeisti kita tokia pat stipria emocija. Ilgalaikė ir pernelyg didelė baimė kenkia žmogui. įvykiu). Tačiau ji įspėja žmogų apie gresianti pavojų. tai tarytum biologinė apsauginė reakcija. skatina budrumą. „Psichikos sutrikimai"). Afektai užblokuoja viską. aistringų krepšinio sirgalių ar liaudies meno propaguotojų. atima sugebėjimą teisingai suvokti realybę. ramesnis jausmas.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 91 2) Itin silpna kontrolė. kas su jais siejasi. naujas. Normaliomis sąlygomis ji padeda išvengti pavojaus.

tai prislėgta ir liūdna nuotaika. tačiau pernelyg stipri ir asmenybę dezorganizuojanti baimė. Neurotinė. Dažniausiai kalbame apie reaktyvinę depresiją. darbine veikla susijusių baimių: egzaminų. jų nuomonės ir sprendimai. Viskas. motoriniu slopinimu bei psichinio aktyvumo sumažėjimu.tai ilgai trunkanti nelaimingumo būsena: depresijos kankinamo žmogaus niekas nebedžiugina . t e n k i n t i savo poreikius. Jis tolsta nuo kitų žmonių. Depresija . Žmogui augant ir keičiantis gyvenimo situacijai. . Tokios savijautos kamuojamiems žmonėms labai svarbus yra aplinkinių palaikymas ir vertinimas. pasiekimai nuvertinami. mokymusi. Ji priklauso nuo to. atrodo nereikšminga. Psichoanalitiniu požiūriu depresijos atsiradime pirmiausia iškyla nepakankamumo. susijusi su poreikiu sumažėjimu. „baisių" gyvūnų ir tokių dalyku. Tokia depresinė būsena arba depresinė -nuotaika. Tas pats pasakytina ir perspektyvos atžvilgiu: nesimato nieko džiugaus. nesėkmės. Dar vėliau pradedame bijoti tamsos. nulemta somatinio susirgimo. užmaskuota. išskirtos pagal jų atsiradimo priežastis ir pasireiškimo formas. geri įvykiai užmirštami. . lieka pesimistinės mintys ir vertinimai. Kiek vėliau atsiranda svetimų žmonių baimė. Smulkiau apie . aiškiai išreikšta nepasitenkinimo demonstravimu. ligos ir kitos baimės. Tam tikra dozė baimės. informacijos rinkimą. šaukimu ir pan. Kovai su ja dažnai tenka pasitelkti psichologijos specialistų pagalbą. apleidžia savo darbus ir pareigas. . Galima ir taip vadinamoji simptominė depresija. subjektyvaus nesugebėjimo jausmai. kas buvo. kiekvienoje Įtemptoje situacijoje yra vertinga. trukdanti gyventi. kaip sudėtinę jų dalį. kai kurie kūno funkcijų sutrikimai. nei darbai ar valgiai. pamačius nepažįstamą žmogų.nei anksčiau mėgti užiėmimai. Vidutiniška baimė parengia žmogų susidūrimui su realiais pavojais ir būsimais apribojimais. keičiasi ir žmogaus patiriamos baimės. endogeninė . pikti žmonės). atsiranda kiekvienam žmogui. kaip ligonis reaguoja į savo ligą. kryptingą veiklą. kuriais mus gąsdina tėvai (raganos. visais atvejais žmogus linkęs iškreipti esamą gyvenimo situaciją.92 IV SKYRIUS išreiškiame verkimu. patologinius depresijos aspektus žiūrėk poskyryje „Psichikos sutrikimai". kankina bejėgiškumo jausmas. poskyryje „Psichikos sutrikimai". Depresija .visa tai depresijos formos. nes skatina problemų sprendimą. kylančią atsiradus gyvenimo sunkumams. Esant depresinei būsenai. dingsta prisirišimas prie mylimų žmonių. Taip atsiranda su bendravimu.tai eilė gyvenimo smūgių ir mikrotraumų. patekusiam į sunkią situaciją ir praeina šią situaciją išsprendus. Apie patologinę baimę žr. yra nenaudinga. d a l y v a u t i kai kurioje veikloje. nuolatinis nuovargis. Depresijos vystymąsi galime palyginti su posakiu „lašas po lašo ir akmenį pratašo" . bejėgiškumo. viršininkų.

padeda susidoroti su iškylančiais sunkumais ir išlikti pakankamai tvirtam. paremta projekcijos mechanizmu. Empatijos sugebėjimas didėja. Paprastai skiriamos trys empatijos formos: 1. Nerimas . Tolerancija frustracijai arba atsparumas frustratoriui. t. susiduria su kliūtimis ir pamato arba įsivaizduoja. 2. Frustracijos lygis priklauso nuo frustratoriaus (priežasties) jėgos. kuri sąlygoja jo altruistinį elgėsi. Frustracija . susierzinimas ir kt.emocinė būsena. Tikra empatiškumą (išgyvenimą kartu. Empatijos atveju susitelkimas į savo vidinius išgyvenimus. jausmus ir mintis yra minimalus. kai žmogus. susidūrus su frustruojančiomis situacijomis. didėjant žmogaus gyvenimo patirčiai ir yra susijęs su jo emocionalumu. palyginimai ir panašiai. tačiau skirtingai nuo baimės. galimos įtampos ar nelaimės. poreikius. 3. Frustraciją lydi įvairios neigiamos emocijos: pyktis. Visas dėmesys yra koncentruojamas į kito žmogaus išgyvenimus ir betarpišką emocinę patirtį. Empatiškas žmogus moka suprasti kitą žmogų. Frustraciją galime vertinti kaip psichologinio streso formą. emocinį į s i j a u t i m ą į kito žmogaus išgyvenimus) derėtų skirti nuo užuojautos kitam žmogui. nuo žmogaus. siekdamas tikslo.y. Emocinė empatija. Nerimo priežastys primena baimės atsiradimo priežastis. optimizmu. o taip pat nuo gyvenime susiformavusių pastovių asmenybės emocinio reagavimo į gyvenimo s u n k u m u s formų. socialiniu lankstumu. patekusio į frustruojančią situaciją. Kognityvinė empatija. atsirandančių siekiant tikslo ir sprendžiant problemas. Pagrindinis empatijos skirtumas nuo kitų tarpusavio supratimo būdų yra silpna refleksija. silpnas savęs stebėjimas. kylanti dėl gresiančio pavojaus. sugebėjimu pamėgdžioti motorines bei emocines kito žmogaus reakcijas. Empatiškumas yra individuali žmogaus savybė. Žmogaus sugebėjimas adekvačiai įvertinti nepalankią situaciją ir numatyti išeities kelius yra susijęs su asmenybės atsparumu neigiamiems aplinkos poveikiams. momentinės emocinės būsenos. pasireiškianti kaip žmogaus sugebėjimas numatyti kito žmogaus emocines reakcijas konkrečiose situacijose. kaip asmenybės bruožas. pagrįsta intelektiniais psichiniais procesais: analogijų ieškojimas. įsijautimas į jo išgyvenimus. nerimo šaltinio negalime tiksliai nurodyti . bendravimu. j jo pasaulio supratimą. tarsi persikėlimas (vaizduotėje) į kito jausmus. Tai nesėkmės išgyvenimas tais atvejais.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 93 Empatija . Numatančioji (predikacinė) empatija. domėtis kitais.psichinė būsena. siekimą padėti kitam. domėjimusi kitais. kad jo tikslai nepasiekiami. problemos neišsprendžiamos. sukelta objektyviai neįveikiamų arba žmogaus nuomone neįveikiamų sunkumų ar kliūčių.tai kito žmogaus emocinės būsenos pajutimas. yra tolerantiškas.

atmestumo. Neuroendokrininiu (adrenalino . ligos. N e r i m a s analizuojamas ir aprašomas dviem lygiais: 1. Norėdami nuslopinti nerimą. studentai nerimą dažnai jaučia dėl netinkamo laiko organizavimo. jis išgyvena nerimą. 2. rasinės ir tautinės problemos. 3. 1. finansinė atsakomybė. atgaminimu). Nerimas pasireiškia trimis organizmo lygiais. Psichoanalitikai nerimo priežasčių ieško ankstyvosios vaikystės patirtyje. . Nerimas verčia žmogų būti aktyviu. neaiškus ekonominis statusas. vienišumas. Visais lygiais pasireiškiantį nerimą galima įvertinti įvairių psichologinių metodikų pagalba. kuri duoda jėgų Ego suvaldyti nerimą stimuliuojančias fantazijas. Frankl) mano. nepasitenkinimas darbu. Kaip asmenybės bruožas (nerimastingumas). ieškoti. paleidžia malonumo siekimo energiją. Kaip žmogaus emocinė būsena. įveikti kliūtis. kuri primena vaikystėje patirtą vienišumo. ryškūs pasikeitimai žmogaus gyvenime (artimo žmogaus mirtis. Tyrinėtojai nurodo keletą nerimo priežasčių: įvairios socialinės problemos (valstybės santvarka. Pvz. skyrybos ir t. t. Franklis (V.). Tai sąmoningai suvokiamas subjektyvus grėsmės pojūtis. 2.94 IV SKYRIUS ( k a r t a i s s a k o m a : „ n e r a m u . tada vystosi nesuvaldomas automatinis nerimas.y. kurio intensyvumas tam pačiam žmogui gali keistis. dozuotos įtampos tarp to. t. kai kurioms moterims nerimą sukelia namų ruošos rutina ir t. vedybos.epinefrino išsiskyrimu).t. Egzistencinės psichologijos atstovas V. mąstymu. nežinomybės jausmą. nėštumas. Somatiniu arba motoriniu . Sugebėjimas vietoje automatinio nerimo patirti taip vadinamąjį signalinį nerimą yra susijęs su Ego funkcijomis (suvokimu. kitiems ne. nugalėti nesėkmes. Vieniems žmonėms tas pats dalykas atrodo keliantis grėsmę. Jeigu suaugęs žmogus patenka į situaciją. Signalinio nerimo sukeltas nemalonus pojūtis aktyvuoja. laikinas emocinis procesas. kas esi ir to. Tai ir kasdieninio gyvenimo sunkumai bei problemos. Sunkumai gali būti įvairiausi . atskirti fantazijas nuo realybės. vienišumo bei suvokiamos būtinybės atitikti tam tikrus standartus. Psichiniu (neįsisąmoninti būgštavimai). stabilus individo polinkis išgyventi nerimą tam tikru intensyvumu. nesaugi aplinka.nuolatinis laiko trūkumas. Kai mūsų psichiką stimuliuoja per stiprūs išoriniai ir vidiniai šaltiniai. kad a t s i t i k s kažkas bloga"). kad nerimas yra būtina žmogaus kaip dvasinės būtybės egzistavimo sąlyga: „žmogui reikia nerimo. perpildo ją jaudinimu.visceraliniu (įvairios organizmo sistemos reaguoja į padidėjusią epinefrino produkciją). konfliktai namie).. kas nori būti".

beviltiškas. Ekstremaliose situacijose kiekvienas organizmas turi savybę sutelkti savo vidines jėgas tam. susitelkęs. kuriame galime skirti ryškesnes figūras. susinervinęs. susierzinęs. Pabandykite! Stresas . turime rasti jo priežastis. susikaupęs. kuriame išsiskiria daugiau ar mažiau ryškūs atskiri išgyvenimai. Priklausomai nuo • mūsų nuotaikos tas pats įvykis gali nudžiuginti. jis tampa dezorganizuojančiu žmogaus veiklą. pasipiktinęs.sąlyginai ilgalaikė. V.. C . pasireikšdama nestipriais difuziškais išgyvenimais. Taip buvo apibūdinama bendra organizmo reakcija į bet kokį nemalonų poveikį. Nuotaiką gali sąlygoti savijauta (iš nuotaikos pokyčių kartais diagnozuojama prasidedanti liga. moterų priešmenstruacinis sindromas pasireiškia būtent nuotaikos pokyčiais). MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 95 visų pirma. Selye). D . A t s i r a d u s i nuotaika paveikia vėliau k y l a n č i a s emocines reakcijas. Nouliai (W. gana pastovi psichinė . jautrus. ir objektyviai vertinti situaciją darosi sunku. budrus. svarbūs įvykiai. Tai organizmo reakcija į aplinkos veiksnius. Streso sąvoką pirmasis panaudojo biologas ir gydytojas H. Jos priežastį sunku aptikti. sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę . Ji tarsi „nuspalvina" mūsų psichinius procesus. Įveikti nerimą pačiam dažnai yra per sunku. pasireiškianti kaip ilgalaikis teigiamas ar neigiamas emocinis žmogaus veiklos fonas. B . rūpestingas. Nuotaika. Selje (H.tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir įtampos būsena. Ryškesni išgyvenimai staiga arba palaipsniui gali pakeisti nuotaiką.agresija: piktas. . kad prisitaikytų prie sunkių sąlygų. suerzinti ar n u l i ū d i n t i . nes nerimui pasiekus didelį intensyvumą. Nowli) išskyrė aštuonis jų įvairovę atspindinčius ir apibūdinančius faktorius: A . susikoncentravęs. Bet ir nuotaika gali veikti patiriamus išgyvenimus. H . atsipalaidavęs.malonumas: patenkintas. nerūpestingas. ir H. Streso priežastimi gali būti įvairiausi ekstremalūs poveikiai. F . Kaip tiksliau galėtume apibūdinti šia dažnai vartojamą • sąvoką? Nuotaika . minčių kryptį bei žmogaus elgesį. farmakologiniai preparatai (vaistai. E . keliančius grėsmę individo gerovei.būsena. Derinant minėtas dimensijas. nepasitikintis. Jis sakė: „Stresas . žvalus.socialumas: nuoširdus.depresija: liūdnas. G . narkotikai).nerimas: neramus. ir H. Palyginkime tai su fonu. . Aprašydami nuotaikas. alkoholis. Tarp šių komponentų yra abipusis ryšys.koncentracija: susimąstęs. gyvenimo druska". susijaudinęs.aktyvumas: energingas. galima gana tiksliai ir išsamiai aprašyti tam tikru momentu esančią nuotaiką. reikia psichologo pagalbos.egocentriškumas: įsigilinęs.

problemos šeimoje. aktyviai ieškoti išeities stresinėje situacijoje. nelaimės. Psichologinis stresas skirstomas į: 1) informacinį.kai organizmo budrumas labai padidėja. Tai nagrinėja atskira medicininės psichologijos kryptis psichosomatika. kai yra grėsminga situacija. kai organizmas mobilizuojasi įveikti stresą ir visas vidines jėgas nukreipia kovai. Frankenhaeuzer) skiria tris dažniausias organizmo reakcijas į stresą : 1. Eksperimentais įrodyta. netikrumas dėl ateities. Šiuo atveju žmogus nesugeba susitvarkyti su užduotimi. pavojus. darbe. Apie psichologinių faktorių įtaką somatiniams susirgimams ir . laiku priimti teisingo sprendimo ir atsakomybės už sprendimo pasekmes. netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą.taip vadinama reakcija. kuris pradeda neigiamai veikti mūsų psichinę būseną. Ir tik tada. karščio. M. „Kančiabe pastangų"-kai organizmas nesipriešina negatyviems poveikiams iš aplinkos ir be kovos pasiduoda. gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą ir dezorganizuoti visą veiklą. kurį sukelia konfliktai. veikiamas ribotų stresorių. stresas gali peraugti į distresą. alkio. su socialine žmogaus adaptacija susijusios priežastys. skatinantis veiklumą. 3) psichosocialinį. kaip emocinės. Ji aiškinasi. įtampa ir pan. Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys. elgesio būdas. slopindamas savo veiklą. skatinantis energingai veikti. „Pastangos be kančių" . Jei jų yra per daug. o kartu sutelkiamos jėgos ir organizmas mobilizuojamas kliūčių įveikimui. arba jie pernelyg intensyvūs. atsiranda streso baimė. kuris veda į organizmo jėgų bei atsparumo s u m a ž ė j i m ą . .96 IV_SKYRIUS pusiausvyrą.). kuris kyla dėl informacijos pertekliaus. stresas gali būti: • fiziologinis. pastovios neigiamos emocijos. kad žmogaus organizmas geriausiai funkcionuoja. nesėkmės. tai stresas perauga į distresą. emocinę savijautą. Dažnai jis veikia kaip teigiamas. sukeltas fizinių stresorių (šalčio. ilgai ar itin intensyviai. „Pastangos su kančia" . 2) emocini. • psichologinis. . Frankenhauzeris (M. traumos. motyvacinė struktūra. neigiami išgyvenimai bei chroniškas stresas veikia mūsų fizinį kūną ir jo funkcijas. infekcijos ir kt. 2. Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. kuris kyla. išradingumą. mobilizuojantis jėgas faktorius. 3. Priklausomai nuo stresoriaus rūšies ir jo poveikio būdo. kai stresoriai muš veikia pastoviai. psichologinės problemos. Emocinio streso atveju kinta žmogaus psichinių procesų eiga.

kurio buvimas daro žmogų lengviau pažeidžiamu. nekantriai. padidintas poreikis kalbėti. jaučiate nerimą ar įtampą . gyvenimo stresorių kiekį.patogiai atsisėskite. nes niekas negali mūsų a p s a u g o t i nuo j a u d i n a n č i ų į v y k i ų . Ramiai pasėdėkite užmerkę akis. pablogėjusi atmintis. padidėjusį kraujospūdį. dažniau norite rūkyti. sujaudinimas. n e m a l o n u m u . į t a m p o s ir p a v o j ų . geras poilsis. mokėjimas atsipalaiduoti. susirūpinimas. prislėgtumas. mokėjimas džiaugtis. oro trūkumą. Užuojauta . visai išvengti streso neįmanoma. neviltis.tai psichiniai streso požymiai. o kartu ir ieškojimas galimybių jo išvengti. sveikesni. Prisiminkite bangų ošimą. turinčiais mums labai stiprų poveikį per tam tikrą laiko tarpą (artimų draugų praradimai. pasitempkite visu kūnu. Ar galima streso išvengti? Kaip natūralaus gyvenimo reiškinio. Ar galime patys atpažinti. kilusi pažinus kito jausmus. kojų ir rankų šalimą. žlugimo jausmas . jog mūsų organizmas tam tikru momentu yra veikiamas streso? Įsiklausykite į savo fizinį kūną. Testų pagalba galima nustatyti savo gyvenimo stiliaus rizikos laipsnį. sutrikimas. Ką jis jaučia? Streso būsenoje pastebėsite šiuos fizinius požymius: sustiprėjusį širdies plakimą. sveika mityba. sužinojęs apie kito nelaimę. išgyvenimus. keisti aktyvios veiklos ir poilsio formas.tai paties subjekto emocinė būsena. Kaip elgiatės streso atveju? Jei elgiatės irzliai. susijęs su vidine įtampa. didelės nesėkmės ir pan. N u o t a i k o s s v y r a v i m a s . nesugebėjimu atsipalaiduoti. Tai yra būdai prognozuoti distreso atsiradimo pavojų. pajuskite malonią saulės šilumą. Toks j a u yra gyvenimas.) Galima taip pat nustatyti asmenybės bruožų rinkinį. lengvą vėjelio dvelkimą ir kita. t o b u l ė j i m a s ) padės tapti atsparesniu streso poveikiui. pajunta . kelis kartus per nosį lėtai ir giliai įkvėpkite. įsivaizduokite esą prie jūros ar žydinčioje pievoje. tai galite atpažinti elgesio pokyčius. išgerti alkoholio ar medikamentų. miego ir apetito sutrikimai. Pabandykite vieną iš atsipalaidavimo būdų! Jeigu esate nuvargę ir suirzę. nulemtus streso. pasirąžykite ir atsipalaiduokite. į t a m p a . Sveikos gyvensenos taisyklių laikymasis (judėjimas. skrandžio spazmus. Tačiau neigiamų streso pasekmių galima išvengti arba jas sumažinti. jus kamuoja pykčio protrūkiai. Tai siejama su įvykiais.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 97 tiesiogiai streso sukeltus psichikos sutrikimus skaitykite poskyryje „Psichikos sutrikimai". o iškvėpdami vis giliau atpalaiduokite raumenis. mirtys. nuovargį. padidinus atsparumą stresui. jautresniu streso poveikiui. savęs pažinimas. kas jums miela ir gražu. ramesni. Tai asmens psichinio aktyvumo pakilimas. Pabūkite taip keletą minučių ir pakilsite pailsėję. nerimas. Dažnai žmogus. Įsiklausykite į savo d v a s i n i u s ir e m o c i n i u s išgyvenimus.

bandome paguosti. kaip vaikas vertina įvykusią situaciją. Taigi emocijos atlieka vertinamąją funkciją. Tuo tarpu emocijos teikia subjektyvią informaciją. o ko geriau vengti. Svarbu. kad jo mama kažkur nuėjo ir ilgai negrįžta. egzistavimas vienu metu. Apatija . dirglus. Euforija. realius santykius. kam gi iš viso reikalingos emocijos. nukreipti į patį save. 2) konvenciniai. susijęs su abejingumu. Kognityvinis vertinimas pažinimo procesų pagalba atspindi objektyvias aplinkos savybes.liūdesys. sužinome. Tai sukėlė vaikui baimę. prislėgtas nusiteikimas. neskirti emocijų perdavimui ar demonstravimui. judesiai. Tai glaudžiai susiję su emocijų išraiška ir sugebėjimu ja suprasti. Komunikacijai yra svarbios trys emocijas išreiškiančių judesių rūšys: 1) natūralūs. neigiamas emocijas. džiaugsmingas nusiteikimas. reikalinga ir naudinga. sutartiniai. Pamatę graudžiai v e r k i a n t į vaiką. susijusių su emocinėmis būsenomis.emocionalumo ir aktyvumo lygio sumažėjimas. liūdesį. turintys apibrėžtą reikšmę.intensyvus. su k u r i o m i s dažniau susiduriame: Įtampa . panagrinėkime pavyzdį. kokios jų funkcijos. Ambivalencija . kad vaikui liūdna." Emocijų funkcijos Norėdami suprasti. kad jam reikia pagalbos? Iš jo emocinės būsenos ir išraiškos. intensyvi nerimo ataka. nerimą. susidomėjimo nebuvimu. Kalbėdami su verkiančiu vaiku. prieiname prie jo. parodančią žmogui. Jo emocijos atlieka komunikacinę (bendravimo) f u n k c i j ą . susijusi su jausmų p e r t e k l i u m i ir ryškiais fiziologiniais pokyčiais. Paminėsime dar keletą sąvokų. Vaikas tarsi pasako. nes užjausdamas žmogus nebūtinai kartu jaučia ir išgyvena visus suvoktus sunkumus.staigi. Disforija .98 IV SKYRIUS jam gailestį ir užuojautą. pakilus.dviejų priešingų jausmų. o ne apsunkintų bendravimo procesą. Emocijos . t. kad emocijų išraiška būtu adekvati ir padėtų. Emocijų ženklas rodo. susijęs su realiu praradimu. išsiaiškinti. kad jam blogai.pažemintas. kas aplinkoje jam svarbu. Iš ko suprantame. y.padidėjęs nemalonus motorinis ir psichologinis aktyvumas. Apie tai mes jau kalbėjome skyrelyje „Emocijų išraiška". Tačiau tai nėra empatija. bendri visiems žmonėms išraiškos judesiai. nukreiptų į tą patį žmogų. siekiantys sukelti aiškiai numatytą reakciją. epizodinė. kas jam nutiko. Gedėjimas . 3) autistiniai. Panika .

noras patirti smagumą ir išvengti kentėjimo. nerimą. Emocijos atlieka ir įvairiapusę reguliacinę funkciją.palankus situacijos vertinimas. Paguostas vaikas gali pradėti veikti (šiuo atveju . kas mums įdomu ar naudinga. paguosti. suteikti viltį.malonumas.vegetacinius bei psichinius procesus (mąstymą. padeda įveikti stresines situacijas ir sunkumus. kurių pasiekimo rezultatas juos sukeltų. Milis (J. bet ne vienintelis veikios motyvas". neigiamas . ko mums labiausiai šiuo momentu trūksta. Hedonistinės krypties atstovai mano. reikia siekti tokių tikslų. o mes galime vaiką nuraminti.). Tai nuovargis.ieškoti mamos). Viltis žmogui padeda sudėtingiausiose situacijose. dėmesį. kad mūsų dvasinis gyvenimas mus tenkina. nusivylimas) slopina jo aktyvumą. Gal būt mes kažkam skiriame per mažai dėmesio. ramina. Psichologijoje labai daug dėmesio kreipiama neigiamų emocijų ir jų traumuojančio poveikio nagrinėjimui. Teigiamos emocijos rodo. Vertinamoji emocijų funkcija žmogui yra gyvybiškai svarbi tuo. Šiuo atveju emocijos atliks skatinamąją funkciją. atpažinti jas ir reguliuoti savo gyvenimą taip.slopina. gal kalta saviraiška. a k t y v i n a n č i a i skatina veiklą ir astenines.ei mūšų netenkina santykiai su artimais žmonėmis. skatiname jo teigiamų emocijų atsiradimą. Pagal tai emocijos skirstomos į stenines. s l o p i n a n č i a s ir dezorganizuojančias veiklą. išsekimas. Jos reguliuoja nervinius . j.priešiškas). Teigiamų emocijų panaudojimas jėgų atstatymui relaksacijos . maksimalus siekimas teigiamų ir minimalus . kad žmogaus veiklos pagrindas . nepasitenkinimą ar pan. Si funkcija gali būti dvejopa: psichinės veiklos tonuso pakėlimas arba slopinimas. palaiko veiklumą ir organizmo atsparumą. Teigiamos emocijos atpalaiduoja žmogų nuo įtampos.Milli) siūlo „gudrios laimės strategiją": norint išgyventi malonumą. Pajutę neigiamų emocijų antplūdį (depresiją. Mes greičiau suprantame ir lengviau įsimename tai. '• Jau aptartojo verkiančio vaiko patirtos neigiamos emocijos (silpnumas.neigiamų emocijų.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 99 ženklas atspindi reakciją į situaciją (teigiamas . Neigiamos emocijos skatina mus pasiaiškinti. Daug mažiau kalbama apie teigiamas emocijas ir jų reikšmę žmogaus elgesiui ir veiklai.emocija svarbus. kad padeda atpažinti ir įsisąmoninti. kaip norėtume. Kartais tam gali tekti įdėti daug pastangų. Dž. o neigiamos . Vadinasi. jei mums kažką skauda. kad mūsų organizmas yra sveikas. Teigiamos emocijos padidina aktyvumą ir pakelia veiklos tonusą. kad pašalintume nemalonią būseną. ar mes iš tiesų gyvename taip. Emocijos gali globaliai paveikti žmonių santykius ir bendravimą. atmintį). kurios didina į t a m p ą . užduodame sau klausimą. Ar emocijos gali būti veiklos motyvu? Kai kas sako: „taip . gal stokojame dėmesio savo fiziniam kūnui.

kuris atsispindi emociniuose išgyvenimuose. poreiki patenkinti suriku arba neįmanoma. kyla nusivylimas. elgiasi skirtingai. POREIKIAI IR MOTYVACIJA Motyvai. verda. kviečiate draugus kartu papietauti ar pasilinksminti.l00_ IV SKYRIUS pagalba padeda išvengti f i z i n i o išsekimo ir iš jo k y l a n č i ų neigiamu išgyvenimų. kepa. siekdamas patenkinti savo poreikį.poreikis. be ją sužadinančio stimulo. judėti. įsivaizduokime tuščią į vandenį panardintą indą. pusryčiaujate. einate į paskaitas. ir ankstesnis diskomfortas ar įtampa atslūgsta. dirbti. neigiamos emocijos neatslūgsta. tenkindamas maiti- . kaip galima būtų šio poreikio sukeltą įtampą pašalinti ir savo veiklą nukreipia į tuos objektus. Kokie čia veikia dėsniai? Pirmiausia. Vienas.pailsėti. kovoti. pavalgyti. Poreikių apibūdinimas Jokia veikla neprasideda be priežasties. Taip ir žmogui . Kas lemia jūsų veiklą? • Kas žmogui yra svarbiausia . apsirengti. atsiranda slėgio skirtumo stimuliuojamoji jėga. Šios jėgos dėka skatinamojo veiksmo tuštuma užpildoma. skatinantis šį trūkumą užpildyti. skatinantys žmogaus veiklą. mokytis. kurie (žinoma iš patirties) padeda numalšinti alkį.ieško. o po to skanauja. bendrauti.. išreiškia jo santykį su aplinka. pavyzdžiui. dengia stalą. Tenkinant poreiki. žmogus pirmiausia kreipia žvilgsnį į aplinką .susidarius tuštumai ar trūkumui kurioje nors sielos kertelėje. o gal linksmintis? • Be ko žmogus negalėtų gyventi? • Kodėl kartais žmogus atsisako gyvybei būtinų dalykų ir pasirenka pražūtingą veiklą? • Kiek galima rasti būdų tam pačiam poreikiui patenkinti? Į šiuos klausimus galime rasti atsakymus kitame poskyryje. įtampa lieka. varanti vandenį į indą.. emoqijos kinta nuo nepasitenkinimo. Taip jis. Jis tučtuojau prisipildo. priklausomai nuo poreikio patenkinimo sėkmingumo. įtampos. Jei veikla neduoda t e i g i a m ų rezultatų. norėdamas valgyti. atsiranda jėga . kančios link teigiamų emocijų. Jusdamas kokį nors poreikį. ieškote knygų bibliotekoje. norėdamas valgyti ir jausdamas malonumą gaminti maistą. Įsivaizduokite eilinę savo dieną: atsikeliate. Ši įtampos būsena išreiškia kiekvieno žmogaus priklausomybę nuo gyvenimo sąlygų. Kiekvienas žmogus.

sunkiai juo pasitikėsime. ieškomos priežastys. t.y. . jie turėjo pagalvoti. galime reguliuoti ir atstatyti pusiausvyrą. atsiranda nepasitenkinimas savimi ir savo sugebėjimais. mūsų elgesys bus neteisingas ir toje situacijoje netinkamas. taigi patenkina bent keletą poreikių. Emocijos sąlygoja elgesio ir Veiklos reakcijas. Jei išgyvename nepasitikėjimą. lyginama su t u r i m a i s stereotipais. kad bet kokį poreikį jaučiantis žmogus negali p a š a l i n t i įtampos. savaip naudodamas suvokimo ir p o j ū č i ų kanalus. teigiami atsakomieji jausmai. Aplinka teikia žmogui informacija. o žmogus gauna laišką . pajutę norą valgyti. kaip tai padaryti. kyla neigiamos emocijos. o gal konkurso lygis labai žemas. norėdamas patikti draugei. nepatenkinsime maitinimosi poreikio. Pavyzdys. Vadinasi. Atlikus tokį darbą. Visi šie žmonės patenkins poreikį maitintis sau priimtiniausiu būdu. Galime galvoti. mėgstantis pietauti su kolegomis. ką gaunu atitinka mano poreikius. v e r t i n a m a informacija. kad jo padarytas darbas netinkamas. kurią kiekvienas subjektas priima kitaip. verbalinė arba neverbalinė emocijų išraiška) ir atitinkama veikla. kilusi iš buvusio trūkumo ar stokos. konstruktorius negalės kūrybiškai p a t o b u l i n t i kokio nors mechanizmo. kviečia ją į restoraną. Jei informacija atitinka mūsų lūkesčius.t. V ė l i a u perdirbta informacija keliauja į poreikių sferą. t. tai. Trečias.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 101 nimosi poreiki. gavę net ir teigiama savo darbo įvertinimų. ryžtis veikti pagal savo planą ir t. kyla poreikis dirbti kitaip. Kitas. ar tai. I n f o r m a c i j a patenka j protą. kuriamos idėjos. ar tai mažina mano vidinę įtampą ir nepasitenkinimą. kyla teigiamos emocijos. Jei kokie nors išgyvenimai ar nemalonios situacijos išugdo mumyse pastovų nepilnavertiškumo jausmą. neturėdamas sąlygų dirbti su technika ir patikrinti savo idėjų teisingumo. neturėdamas ryšio su aplinka. formuojamos nuomonės. Jei tam tikru momentu daminuoja įvertinimo poreikis. kurių vienas .maitinimosi. kur mąstymo pagalba ji analizuojama ir interpretuojama: sprendžiami į v a i r ū s k l a u s i m a i . netgi neapdorojant informacijos mąstymu ir nesigilinant i šiuo metu dominuojančius savo poreikius. numatoma tolesnė v e i k l a . patiria malonumą. Jei ne. Suprantama. Tik išsianalizavę savo poreikius. apgalvoti savo galimybes. Ir emocijos kyla atitinkamai mūsų įsitikinimams. mes. kad tai pataikavimas.atsakymą. eina į kavinę. pagrindimas ir t. mano tikslus. Neturėdami maisto. Tai mūsų komunikacija (kalba. kiekvieną karta kyla klausimas. ką kiti žmonės vertina ir priima kaip informaciją iš mūsų. išsirinkti t i n k a m i a u s i ą variantą.

priklausantys nuo įgimtų savybių. bendrumo jausmas.102 IV SKYRIUS Taigi poreikiai yra įtampa. kurioje atsispindi įvairių žmogaus poreikių ryšys.alkį. Visa kita jam nesvarbu. kiekvienam mūsų saviti. Bent iš dalies patenkinus meilės poreikius. būti ramiam dėl ateities. Kai patenkinami žemesnieji poreikiai. o žmogaus bręsta visuomenėje. tampa efektyvūs esantys a u k š č i a u ir keičia motyvaciją. darbe. Skaudžiausiai juntame fiziologinius poreikius . poreikis yra pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis. kurie išsidėstę pagal tam tikrą hierarchiją. kyla poreikis jaustis saugiau. būti pripažintam visuomenėje. oro bei miego trūkumą. atsiranda poreikis jaustis Įvertintam. šeimoje. Jis mano. jei būtų tikras. Kartu jie yra individualūs. kad niekad nepritrūks maisto. žmogus trokšta būti mylimas ir mylėti. santaupų. Alkanam svarbiausia yra gauti pavalgyti. priklausyti kokiai nors bendrijai .šeimai. yra socializuoti. kad būtų laimingas. kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo. Autoriaus nuomone. egzistuojančią kiekviename žmoguje. Mat. meilė. kur daug maisto. Nuolatos alkanam žmogui Utopija yra ta šalis. pagarba netenka reikšmes. (A. veikti nepavojingoje aplinkoje: noras turėti pastovų darbą. Maslou pateikė savitą poreikių klasifikaciją. Laisvė. Maslou) Kai f i z i o l o g i n i a i poreikiai bent iš dalies patenkinti. Poreikių hierarchija Gyvūnų poreikiai yra instinktyvūs. būti mėgstamas kitų. kiekvienas žmogus gimsta turėdamas penkių rūšių poreikius. bendraujant su kitais žmonėmis. Kai patenkinti saugumo poreikiai. skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos. giminei ir pan. troškulį. Vadinasi. žmogus nori gerbti save už tam tikrus pasiekimus ir būti gerbiamas kitų. . jie yra • tiesiogiai susiję su organizmo išlikimu. Amerikiečių psichologas A.

y. motyvai skatina žmogaus elgesį ir jį nukreipia. Žmogus. Motyvai žmogaus gyvenime atlieka kelias funkcijas. atlikdamas kitokio pobūdžio veiklą. Priklausomai nuo to. visų pirma stengiasi suprasti. vadinamos motyvais. t. Kokio nors elgesio paskata gali būti susijusi ir su mada. Motyvu paprastai tampa įsisąmonintas poreikis. šis poreikis tampa veiklos motyvu. Ar pakankama jo šios veiklos motyvacija? Gal apskritai jo nedomina mokslas. kuris padės ją pašalinti . susijusios su subjektyvių poreikių patenkinimu. pavyzdžiui. Jei žmogus dirba kokį nors darbą ar mokosi. Tuomet kinta motyvai. nejausdamas malonumo ir pasitenkinimo. neteikia pasitenkinimo. skatina pradėti aktyviai veikti. motyvai padeda pajusti savo veiklos prasmę. Pirmiausia. sakome esant nepakankamą šios veiklos motyvaciją. tos veiklos procesas arba jos rezultatai gali kelti pasitenkinimą arba. kartu keisdami žmogaus veiklos pobūdį konkrečioje situacijoje. Motyvų esmė ir funkcijos Veiklos priežastys. Tai pastangos aktualizuoti. kuri jam atrodytų reikšminga ir asmeniškai prasmingai motyvuota? Jei veikla nėra asmenybei reikšminga. kokių motyvų skatinamas žmogus ką nors veikia. supratus savo poreikį ir jo patenkinimo galimybes).MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 103 Pagaliau žmogus pradeda siekti išreikšti save. dalyvauja ją kontroliuojant ir keičiant. Įsisąmoninus įtampą sukėlusias priežastis ir suradus objektą. Mūsų veiklai daro įtaką noras elgtis pagal papročius. prie savo grupės ir panašiai. Kai kada veiklą skatinančių motyvų funkcijas gali atlikti ir emocijos. aistra. pajutęs kokį nors trūkumą ir įtampą. Be to.(t.nusivylimą. priešingai . Motyvu gali būti mūsų interesai. atskleisti ir efektyviai panaudoti savo potencines galimybes. . • Pavyzdžiui. studentas nenori lankyti paskaitų ar kurti kokių nors projektų. kai žmogus aptinka veiklos objektą. Si intensyvi ilgalaikė emocija daro žmogų aktyvų ir skatina jį atkakliai siekti tikslo. noru pritapti pfie kitų žmonių. poreikis perauga į motyvą. padėsiantį šį poreikį patenkinti. galvoti pagal visuotinai priimtą normą. Taigi. o ne vidiniai? Galbūt tas studentas jaustų pasitenkinimą. y. kyla motyvacija ieškoti naujų veiklos krypčių. vertybės. atsiranda noras ją keisti. o gal tik inžinerinės veiklos perspektyva? Gal jo mokymosi motyvai yra primesti iš šalies. gyvenimo tikslai. įsitikinimai. kas ją sukelia ir ieško būdų tai pašalinti.

kurių dėka mes išsprendžiame skaudžius konfliktus tarp neįsisąmonintų potraukių ir sąmoningos jų kontrolės. kam bus reikalingos žinios. kintant jos sąlygoms. koks yra jo poreikių turinys. teigiamas emocijas. įsisąmoninti ir neįsisąmoninti motyvai kai žmogus supranta. Perspektyva . kad ir kiti žmones jaučia tą patį. Neįsisąmonintų motyvų pavyzdžiu gali būti pasakėčia apie lapę ir vynuoges. savo veikloje turime aptikti tokių uždavinių. . Tai ypač padeda mokantis: jei suprasime. maskavimas. negu tokiai veiklai.artimų ir tolimų veiklos tikslų supratimas. nepasitenkinimą bei norą išspręsti. ir projekcija. kas skatina veikti. kai įvaizduojame. kas jį skatina veiklai. Tai racionalizacija. Turime jausti. kaip jas bus galima panaudoti darbe ar gyvenime. Savo veiklos reikšmės supratimas. tai motyvacija šiai veiklai bus menkesnė. Psichoanalitikai tai vadina pasąmonės gynybos mechanizmais. atsiranda naujos veiklos priežastys. siekiai. žinoma. kurių sprendimas sukeltų vidinius prieštaravimus. Norėdami sustiprinti motyvaciją. kartu kinta ir motyvai. Teorinių bei praktinių žinių reikšmės supratimas. reikšmės ir naudos. neįsisąmonindamas tikrųjų veiklos motyvų. kad motyvai yra įsisąmoninti. tuomet sakome. 2. Tai mūsų potraukiai. kurios perspektyva aiški. Neįsisąmoninti motyvai yra tada.104 IV SKYRIUS Tačiau yra ir atvirkštinis ryšys tarp motyvų ir veiklos. Kaip sustiprinti tokios veiklos motyvaciją? Štai keletas dėsningumų: 1. Šių uždavinių efektyvus išsprendimas sukelia pasitenkinimą. kai neigiami jausmai slepiami po paslaugiu elgesiu ir perkėlimas. ką ir mes ir t. 4. Plečiantis veiklos sferai. tai motyvacija mokytis padidės. Lapė priėjo prie aukštos tvoros. įsitikinimai. Šiuos motyvus išreiškia interesai. kurią apsivijusi vynuogė sirpino dideles uogas. kokia yra tikroji jo elgsenos priežastis. tačiau lapė pasiekti uogų neįstengė. nuostatos. kai pavojingoje situacijoje neišreikšti jausmai išreiškiami netinkamoje aplinkoje. rezultatų . bando racionaliai paaiškinti savo veiklos priežastis.t. Tada ji išdidžiai nusisuko ir nueidama tarė: „Šitos vynuoges žalios"! Taip ir žmogus. pasiteisina prieš kitus ir save patį. nemato perspektyvos. (plačiau apie tai skyriuje „Savimonė: koks aš esu"). kartais racionaliai aiškindamas savo elgesio priežastis. domėjimąsi. Dažnai žmogus. 3. kai žmogus nesupranta. kad mūsų darbas yra svarbus ir naudingas mums patiems arba kitiems žmonėms. Juk kartais esame priversti dirbti mums neįdomų darbą. Jei žmogus. ką nors darydamas.

Pavyzdžiui. kai jam gresia bausmė. Šioje situacijoje studento veiklos motyvai gali būti žinių. ar pamiegoti ir dirbti savarankiškai. Įvertinės jos galimybes. vyksta vidinė motyvų kova. mergina sakosi vaikinui nenorinti eiti į pasimatymą dėl blogo oro. kad . Nenorėdama jo įskaudinti. Tikslai ir motyvai labai susiję. Tačiau dažnas egzaminui ruošiasi tik paskutinę naktį. tuo lengviau ir veikiau pasirenkame savo veiklą. tada per sesija nesunkiai gautų gerus pažymius. draugų ieškojimas ir t. pažinčių. Tikslas gali tapti motyvu. gero įvertinimo siekimas arba linksmas laiko leidimas. pasirinkdami vieną ar kitą veiklą. Kuo greičiau išskiriamas svarbiausias motyvas. Studentas per visą semestrą turėtų nuolatos mokytis. Kiekvienam yra tekę svarstyti. jis į s i t i k i n a . įdomią ir naudingą programą. žmogus j a u č i a s i pasirengęs veiklai. kokios jam reikia.jis jai nepatinka. mes dažniausiai į s i v a i z d u o j a m e tos veiklos rezultatą. kurios galėtų pateisinti jo elgėsi a p l i n k i n i ų akyse. Tačiau gudresnis vaikinas supras. kurie gali būti nepriimtini ar nesuprantami kitiems. Nugalėjus vienam motyvui. . o tuomet gerų sesijos rezultatų nelauk. Motyvų kova ir kaita Ką nors veikdami. ji būtent tokia.niekas negalės jos kaltinti. ar keltis anksti rytą ir eiti į paskaitas. netikrų priežasčių dažniausiai griebiamasi situacijose. Štai kolega parodo naują. mergina sugalvojo labai paprastą priežastį . o ji pati nesunkiai išsisuks iš sunkios situacijos. Panagrinėkime pavyzdį.t. Kai žmogus turi pasirinkti vieną iš kelių skirtingų tikslų. Tokio elgesio motyvų iškreipimo. Tada žmogus sąmoningai „kuria" elgesio priežastis. Rezultato vaizdas vadinamas veiklos tikslu. kuri motyvų grupė dominuoja per visą semestrą.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 105 Tuo pat metu gali būti griebiamasi to paties aiškinimosi mechanizmo ir sąmoningai. kuriuo remdamiesi gal kada galėsime ir patys įsikišti į motyvų kovą. kuris motyvų hierarchijoje tuo momentu stovi aukščiau. kai žmogus yra kuo nors kaltinamas. ir atvirkščiai. kad greičiausiai priežastis kita . studentas renkasi vieną ar kitą iš minėtų studijavimo stilių.studentas nori atlikti tam tikrus skaičiavimus ir galų gale aptinka naują programą. norint užmaskuoti tikruosius veiksmo motyvus. Nugali tas motyvas. Šiuo atveju motyvas tampa veiklos tikslu. Priklausomai nuo to. ir studentas tuojau „užsidega" išmokti dirbti su ja . ką geriau veikti.šiuo atveju tikslas tampa veiklos motyvu. Gali būti ir kitaip .

Ją naudodamas. būti protingiausiam. Visą žmonijos evoliuciją galima vertinti kaip palaipsnį šios laisvės pasireiškimą. Tai sąmoningas žmogaus elgesio ir veiklos reguliavimas. . Vidurinėse klasėse vyrauja noras užimti tam tikrą v i e t ą kolektyve. Neatitikimas arba disharmonija tarp kokių nors įsitikinimų. Ji ugdoma kaip asmenybės savybė. pirmauti. R. kad išmuša žmogų iš pusiausvyros ir jam tenka ieškoti pagalbos. motyvų pasikeitimai dažnai priklauso nuo asmenybės nuostatų. Aukštesnėse klasėse pagrindiniai mokymosi motyvai susiję su įsivaizduojama savo padėtimi ateityje. t. Valia .mokiniai stengiasi mokytis.106 IV SKYRIUS Motyvų kovos rezultatai. Pradinėse klasėse pagrindinis mokymosi motyvas yra siekimas įgyti mokinio statusą . jaučiantis atsakomybę už savo veiklos rezultatus. Žmogus. organizmo sugebėjimą laisvai funkcionuoti pagal savo vidinę prigimtį. akcentuoja psichosintezės atstovai. nors tai pareikalautų ir stiprios valios. Būtent šį evoliucijos eigoje susiformavusį darini psichosintezėje vadina valia. Kai jis per daug didelis. gyvenimo tikslų. asmenybė priversta keisti mąstymo ir elgesio būdą taip. kaip keičiasi mokymosi motyvai. kad valia mums tarnauja kaip raktas į asmeninę laisvę ir jėgą. kaip ego jį sprendžia ir kas veikia sprendimus. norint pasiekti tikslą. netgi galime veikti instinktyviai.y. t. įsitikinimų. kad liktų kuo mažiau disharmonijos. automatiškai. kaip asmenybės savireguliacijos centro funkciją atliekančią struktūrą.ego struktūrų) įtaką žmogaus gyvenime akcentuoja psichoanalitikai. Asadžioli (R.tai toji mūsų dalis. nes tai nauja ir įdomi veikla. susijęs su vidinių ir išorinių kliūčių nugalėjimu. nagrinėdami. Mes galime pasiduoti išoriniam socialinių apribojimų. Kiekvieno žmogaus veiklos motyvai su amžiumi kinta. o ne išorinių jėgų poveikyje. Disonansas kuria nemalonią įtampos būseną ir didina motyvaciją kažką keisti. Mes galime veikti pagal savo įpročius. Įvairių poreikių patenkinimo sunkumai dažnai sukelia neigiamas emocijas. Tam reikalinga valia. vertybių. reklamos spaudimui. propagandos. Kartais vidinis konfliktas t a r p p o r e i k i ų ir pasirinkimų būna toks stiprus. žmogus tampa stipresnis ir laisvesnis. kuri gali reguliuoti ne tik mūsų elgesio ar veiklos krypties pasirinkimą. Assagiolli) teigia. neatsilikti. tenka nugalėti kliūtis ir veikti toliau. nes. Vidinio konflikto (konflikto tarp asmenybės id ir super .nuo klasės draugų. dažnai atsisakys kai kurių malonumų. žinių bei elgesio vadinasi kognityviniu disonansu. Valią jis vertina kaip žmogaus „autonomiškumą". tačiau mes taip pat galime priimti visiškai laisvus sprendimus ir būti atsakingi už savo apsisprendimą. Valią. kaip mums yra geriausiai. interesų. y. bet ir mūsų galimybę tam tikroje situacijoje ir tam tikru metu jaustis taip. Pasekime.

pasitenkinimas. depresija. žvalumas. gėda. psichologai susiduria su problema. pasyvumas. impulsyvumas. pyktis. širdgėla. motyvacijos reguliavimas. Staiga suskamba telefonas. energingumas. savitvarda ir organizuotumas. nuostaba ir liūdesys. triumfas. savarankiškumas. pasibjaurėjimas. kaip juos įgyvendins. padedančių susikaupti. Franklis valios laisvę sieja su atsakomybe už pasirinkimus. bjaurėjimasis. bendras visų psichinių procesų reguliavimas. Taip nugali mokymosi motyvas. Ką pasirinkti: eiti pas draugą ar mokytis? Vyksta motyvų kova. mokotės. kad mažiausiai kelios emocijos yra bendros visiems žmonėms. įsitraukti į darbą ir pasiekti norimų rezultatų. sielvartas. simpatija. Kai kurie autoriai mano. t. EMOCIJŲ ĮVAIROVĖ . nepriklausomai nuo amžiaus ir kultūros . svarbesnis tikslas. pavydas. Draugas jus kviečia į svečius. Svarbiausios valios funkcijos yra veiklos motyvų ir tikslų pasirinkimas. irzlumas. aistra. palaima. liūdesys. kad esate dar mokinys. įniršis. pergalė. bet rytoj kontrolinis darbas. skriauda. beviltiškumas. drąsumas. sėdite už stalo. ramybė. numato. pagal kokius kriterijus derėtų skirstyti emocines būsenas. laimė. Žmogus įsisąmonina veiklos motyvus. malonumas. baimė. euforija. pyktis. Valinga veikla gali būti paprasta ir sudėtinga. meilė. O kiek daug sugeba jausti žmogus? Tyrinėtojai mano. bejėgiškumas. panieka. NEIGIAMOS (nemalonios): gailestis. sudaro veiklos planą ir t. baimė. susižavėjimas. Klasifikuodami emocijas. atkaklumas. melancholija. Žmonėms yra būdingos įvairios valios proceso savybės: tikslingumas. priima sprendimus. neigiamas ir neutralias: . jaudinimasis. aktyvumas. reikia valios pastangų. . Įsivaizduokite. priimate sprendimą šį vakarą mokytis. žingeidumas. Plačiausiai paplitęs skirstymas į teigiamas. nepasitenkinimas. neapykanta. kaltė. . psichinių ir fizinių galimybių nukreipimas į tikslą. Jei jūs suprantate. skausmas. Kad gerai atliktumėte šią veiką. kad klasifikuoti emocijų iš viso neįmanoma: žmogus kiekvieną kartą atsiduria kitokioje situacijoje ir negali patirti lygiai tokio pat išgyvenimo. apatija. iniciatyvumas. kad mokytis ir gerai atlikti užduotis.tai džiaugsmas. nerimas. be kurios ji b ū t ų savivalė. ryžtingumas. humaniškumas. TEIGIAMOS (malonios): džiaugsmas. energingumas.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI ' 107 V.

t. tiek ir neigiamas. kas padėtų jaustis geriau. pikta mintis • ar veiksmas. kad kitas žmogus sužinotų apie mūsų jausmus ir pakeistų savo . Dažnai jis būna tarytum dviejų metų vaiko pykčio palikimas suaugusiame žmoguje. Pirmąjį pyktį būtina pažinti ir nuo jo išsivaduoti. pasitikėjimas. kažkas nepatikti. O nustebimas gali būti tiek teigiamas. tiksliau. Priešiškumas kitam lieka tol. bet jausmas. Kitoks yra pyktis. Keista. Konstruktyvaus agresyvumo požymiai yra šie: valingumas. Nėra gyvenime tokios situacijos. kai negauni to. Pyktis ir jo stilius formuojasi individualiai. kai šis tarsi nežino. apibūdindamas vaiko vystymosi fazę. sustingimas. sugeba supykti. bet gerokai efektyvesnė). nejautrumas. kerštingumas. meilei priešingu jausmu. kuris kyla. veiklos sustingimas. Suaugusio žmogaus galioje išmokti konstruktyviai ir tinkamai pyktį išreikšti. Kiekvieno žmogaus pykčio priežastys slypi kasdieninėse gyvenimo situacijose. Froidas. abejingumas tai NEUTRALIOS emocijos. pakenkia ir kuris kyla tam. Pyktis ir agresyvumas Kiekvienas žmogus kartais supyksta. galingu. elgesį. kad situacija pasikeistų. ko nori. judėjimo. Išmokimas susitaikyti su apribojimais padeda ir suaugusiam žmogui priimti realybę ir suvokti. neturinčios pliuso ar minuso ženklo. kai kas nors žmogui . svarbu mokėti atleisti tam. padaro negerai. ypač vaikystėje. kad ne visada viską galima gauti arba pakeisti situaciją. įvairaus stiprumo. Tai sugebėjimas atskirti malonumo principą nuo realybės.jis yra savisaugos priemonė (panašiai kaip baimė. bet nuobodulys irgi yra emocija. Adekvatus pyktis . kaip nerimas ar baimė. „Analinio" pykčio terminą pasiūlė Z. interesas. trukmės ar pobūdžio. kol nesugebame atleisti. Taigi.y. rasti ką nors. energija. Kiekvienam gali kažkas patikti. Jį sudaro pykčio priežastys (dėl ko supykstame). protingumas. Priešiškumas turi savo prasme . Destruktyvios agresijos bruožai: nevalingumas. ko nori. pokyčių. Itin stiprus pyktis virsta įniršiu. kurioje negalėtų kilti pykčio jausmas. žiaurumas. Sveikose šeimose vaikai jaučiasi pasaulio centru ir nenori taikstytis su apribojimais bei pasitraukti iš šios pozicijos.tai kiekvieno žmogaus teisė. kuriai būdingas pasyvumas. ko nori. agresiją. skatinantis gynybą. Jis gali būti kelių rūšių. pasireiškiantis įniršiu. Pyktis yra ne tik signalas. įspėjantis apie pavojų. ryžtingumas. kai jis mokomas švaros įgūdžių.108 IV SKYRIUS Susidomėjimas. Tiesiog nori to. ir viskas.neapykanta. santykių su kitais stoka. Pyktis yra sudėtingas jausmas.y. kaip kaupiamas priešiškumas ir kaip jis išreiškiamas. kad patys išsivaduotume nuo mus naikinančio pykčio. Antrąjį pyktį reikėtų efektyviai parodyti. o ilgalaikis pyktis . t. • • .

nukreipta i kitą žmogų jo žalojimo ar įskaudinimo tikslu: Tuo tarpu kitas žmogus nori to skausmo i š v e n g t i . nukreipta i gyvenimo griovimą. 2. nuo savęs į kitus žmones. veiksmas ar nusiteikimas. „Psichikos sutrikimai"). Savo veiklos pradžioje a u t o r i u s agresiją vertino tik k a i p r e a k c i j ą į seksualinių poreikių patenkinimo blokavimą. Froidas. Kita vertus. nesugeba teisingai vertinti situacijos. Viena jos formų -suicidas (žr. kad egzistuoja kitas didelis savarankiškas instinktas. Yra kelios agresijos teorijos. Agresija taip pat gali b ū t i nukreipta į save. Agresija kaip instinktyvus elgesys. bet nuslopina užuojautos. kylančios esant frustracijai. Žmogus veikia prieš kitus dėl dviejų priežasčių: . Bandūra (A. palankumo jausmą. Kitas šią teorijų grupę atstovaujantis autorius . Jį Froidas pavadino thanatos. trukdo bendrauti. Agresija dažniausiai atsiranda kaip žmogaus reakcija į frustruojančią situaciją. Jo manymu. Tačiau po pirmojo pasaulinio karo Froidas pamatė. t. kad agresyvios tendencijos. nukreiptas l fizinės ar psichinės žalos suteikimą kitam. Tokiu būdu žmogaus gyvenimą veikia nuolatinė įtampa tarp seksualinio ir agresijos instinktų. Šios teorijos esmė yra ta. Pirmasis apie tai rašė Z. Lorenz). Įpykusiam žmogui draugas gali virsti priešu. Lorencas (K. Agresija kaip išmoktas socialinis elgesys. taip. Bandūra) mano. kuris žmogų išskiria iš kitų organizmų. jis nebepajėgia atlikti sudėtingesnių veiksmų. Psichikos gynybos m e c h a n i z m ų dėka (ypač perkėlimo) mirties energija nukreipiama į išorę.K. apsiginti. sakyti tiesą. kyla iš kovos instinkto. kuri nukreipta į kito žmogaus fizinį sužalojimą. neturi įgimtų pradmenų. pamatyti kitų žmonių. kad agresija vertinama kaip socialiai išmokto elgesio forma. Įniršio apimtas žmogus nepaiso aplinkybių ir nejaučia atsakomybės už savo veiksmus.y. A. susidariusios situacijos ar savo pačių trūkumus. tendencija pakliūti į žalojančias situacijas ar įvykius. pagreitina ir sustiprina reakcijas. kaip ir bet kuri kita aktyvumo forma. arba savęs žalojimas. kaip reakcija į agresiją sukeliančius aplinkos stimulus. Tai elgesio forma. 1. nedidelis pyktis padeda veikti. Žmogaus pasirengimas agresyviam elgesiui vertinamas kaip sąlyginai pastovus asmenybės bruožas agresyvumas. agresija. sirgimas į v a i r i o m i s ligomis buvo vertinama kaip greičiausias ir prieinamiausias to instinkto pasireiškimo rezultatas. susijęs su mirties energija.tai individo elgesys. Savidestrukcija. Supykusio žmogaus psichinė veikla būna vienpusė. Agresija .MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 109 Pyktis padidina bendrą jautrumą. Su šiuo instinktu susijusi energija kyla spontaniškai. Kito žmogaus n u ž u d y m ą vadiname h o m i c i d u .

3. tiesioginė. Chomskajos (E. 2. skausmas didina agresyvias tendencijas ir skatina jas išreikšti. Tokiu būdu akcentuojamas ryšys tarp fizinės prievartos. narkotikų. Agresijos šaknys nėra vienareikšmiškos. o agresija visada kyla iš frustracijos teigia J. alkoholio ir kitų medžiagų. Agresija .neuroanatominės struktūros nulemtas elgesys. o agresyvus elgesys atsiranda gerokai vėliau? Neuropsichologiniai E. mokymo ir išorinės situacijos.110 IV SKYRIUS 1) yra išmokęs tokių reagavimo ir atsakymo į poveikį būdų iš praeities. Tai žiaurų elgesį biologiškai pastiprina.. ilgas buvimas triukšme erzina ir tuo pačiu didina agresyvumą. agresyvaus elgesio modelio viešas demonstravimas (pvz. Dolardas (J. Seksualinė stimuliacija veikia agresyvumą priklausomai nuo erotinės medžiagos. Jei s t i m u l i a c i j a perdėm intensyvi. Chomskaja) (1987) tyrimai patvirtina įvairių smegenų struktūrų pokyčių įtaką žmonių išgyvenamoms emocijoms. Kas gi lemia agresyvų elgesį? 1. Jei žmogus yra pastoviai agresyvus. „plika". 2) yra priverstas tiesiogiai agresyviai reaguoti dėl ypatingos socialinės aplinkos būklės. D. Socialiniai faktoriai: frustracija visada yra lydima agresijos. agresyvių impulsų atsiradimas yra veikiamas hormonų. Situaciniai faktoriai: didelė fiziologinė įtampa. Be abejo. Buvimas minioje tarp kitų keičia agresyvumo lygį. vaistų. Levis (D. 3. Kyla klausimas. jo agresijos šaknų ieškoma organiniuose galvos smegenų pokyčiuose. Daugiau neigiamų intensyvių emocinių išgyvenimų patiria žmonės su pakenkimais kairiajame pusrutulyje.. pasitelkdami agresiją. profesionalūs sportininkai nugali varžybose. Aplinkos faktoriai: oro užterštumas didina asmens dirglumą. kareiviai per karą apdovanojami už žmonių žudymą. . Ji gali tapti įvairių sutrikimų varomąja jėga. kodėl tai nesusiję laiko atžvilgiu? Prievarta juk patirta vaikystėje. Neišreikšta agresija gali prasiveržti įvairiais nenuspėjamais būdais. jo agresyvumas mažėja. gražios nuogo kūno nuotraukos). kad nuolat agresyvūs žmonės yra turėję galvos smegenų traumą dėl patirtos prievartos vaikystėje. kine). Pavyzdžiui. tiesioginė provokacija iš kitų. o priklauso nuo agresoriaus patyrimo. Lewis) atliko (1986) tyrimus ir pamatė. Todėl konstruktyvi. galvos traumos ir žiauraus elgesio. Fizinį skausmą patyrusios aukos išmoksta agresyvaus elgesio ir taip pat kenčia dėl neurologinių pasekmių. ji agresyvumą didina. bet ir paties žmogaus vidinės ramybės bei gerovės išsaugojimui. verbalinė agresyvių jausmų išraiška yra svarbi ne tik adekvačių santykių palaikymui bendraujant. Dollard). Jei žmogus susiduria su natūralia ir sveika erotika (pvz.

Ji pasireiškia geranoriškumu. o seksualinis aktas veikia kaip Meilė ir intymumas . May) vadina „aktyviu gavimu". Kaip ir laimės pojūtis. Brandi heteroseksualinė meilė pasižymi intymumu. Mėjus (R.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI _111 „Kodėl sakome „Įsimylėjęs"? Reikia sakyti „apsėstasis". tikrai sunku. pasakyti. Hugo (V. apie produktyvią meilę. vaikams. kuris yra specifinis vyrų ir moterų santykių požymis. Simpatija . „aš koncepcijos" susidarymui. sąlyginai pastovus žmogaus jausmas. Meilė kitam priešingos lyties žmogui turi savo ypatumų. pagarba kitam daug rašo E. Asmenybė. Fromas (E. o kartais ir nusivylimą primenantis jausmas. Tačiau tą jausmą apibūdinti. Meilė . Dėl to meilė yra svarbus veiksnys asmenybės formavimuisi. pavydo emocijomis. Intymumą brandžiuose seksualiniuose santykiuose R. taip ir meilė.visiems pažįstamas. žavėjimusi. pilnas išsipildančių ir neišsipildančių svajonių. kurios išgyvenamos priklausomai nuo asmenybės bruožų. Hugo).išimtis. susižavėjimo. duodanti ir priimanti meilę be baimės jausmo. o taip pat muzikai. pastovumu ir įtampa. Fromm). atsakomybe. noru bendrauti ir teikti pagalbą. žmogus leidžia mylėti save.nuo simpatijos iki aistros. kurios veda žmogų į priekį. be konflikto. Romantikas savyje kuria svajones ir idėjas. dažnas.tai pastovus teigiamas žmogaus nusiteikimas kito žmogaus arba žmonių grupės atžvilgiu. gamtai. Meilė turi intymų pobūdį ir dažnai pasireiškia situacinėmis švelnumo. Buvimas intymiuose santykiuose su kitu aktyviai veikia mylimo žmogaus augimo ir laimės pojūtį. Tokie santykiai sukuria tikrą žinojimą apie meilę sau ir kitam. nepaprastas jausmas. kiekvienam žmogui kiekvienu atveju yra skirtinga. Pabandykime apibrėžti meilę. malonią šypseną keliantis. Tai yra intensyvus. tėvynei. Meilė . m a l o n u m u . į tikslą. apsėstu . Su meilės sąvoka dažnai siejame įsimylėjimo ir romantikos sąvokas. partneriui.tai kupinas paslapties. įtemptas. Apie meilę. Aistros sąvoką esame aptarę anksčiau.taisyklė". Į meilės sąvoką įeina platus emocinių reiškinių spektras . kai mylėdamas pats. Gali būti meilė tėvams.tai aukštas teigiamo emocinio požiūrio lygis. Būti velnio . išskiriantis jos objektą iš kitų ir perkeliantis jį į subjekto poreikių ir interesų centrą. būti moters apsėstu . Meilė vystosi taip. Įsimylėjimas . fiziologiškai nulemtas seksualinių poreikių ir pasireiškiantis socialiai suformuotu siekimu būti maksimaliai įtrauktu į kito žmogaus gyvenimą. turi sugebėjimą palaikyti ir vystyti intymius ir artimus santykius su žmonėmis. pasireiškiančią rūpesčiu. dailei. atsirandančią asmenybės augimo ir brendimo procese. kas yra meilė. susijusią su išsivysčiusiu moraliniu elgesiu kitų žmonių atžvilgiu. Taip rašė V. kad sužadintų ir kito poreikį atsakyti tokiu pat intensyvumu.

formuojasi atitinkamos lyties rolės ir su jomis susijęs elgesys.y. 3. šilta. Lee). kultūros. retsykiais tai gali būti atsiskyrimo nuo kito bei praradimo jausmas. Tai nėra pastovu nuo gimimo. Malonaus elgesio siekimą gali motyvuoti tiek seksualiniai. būti aktyviems. lengvai pasiduodanti sąmoningai kontrolei . skatina gyventi. Šio potraukio varomoji jėga. Henrick) iškyrė 6 meilės stilius arba atspalvius: 1. (1977) J. yra siekimas tikslo parodyti save kaip berniuką arba vyrą. lyties tapatumo ir seksualinio elgesio. Lyties tapatumas . A s m e n s s e k s u a l u m a s p r i k l a u s o nuo t r i j ų tarpusavyje susijusių faktorių: seksualinio identiškumo.rami.meilė iš išskaičiavimo. Money) teigia: "Viskas. Monėjus (J. Priklausomai nuo lyties tapatumo.tai asmenybės subjektyvus jausmas. kurti.žaidimas be gilaus jausmo. R. ištyręs 1400 žmonių.tai aistringa meilė. o empiriškai ją patikrinęs. susižavėjimas. Henrick (K. siekiant pilno fizinio užkariavimo. pavadinta libido. Liudus . Mėjus aprašo seksualinės meilės vertę kaip savęs pažinimą. kitais psichikos negalavimais. A. K. Apie 2-3 metus kiekviemas iš mūsų žinome: „Aš esu berniukas" arba „Aš esu mergaitė". 4. 2. funkcionavimą ir visi drauge yra vadinami asmenybės psichoseksualiniais faktoriais. kad esi vyras arba moteris. Tai tas pat. Froido. antrinių lytinių požymių buvimo. neurozėmis. Froidas. lengvai leidžiantis išdavystės galimybę.draugystė.112 IV SKYRIUS katalizatorius. kaip mergaitę arba moterį". Jie veikia asmenybės augimą. Ly (J. Nepatenkintas libido gali prasiveržti netikėtomis formomis.meilė kaip galimybė būti reikšmingai atspindėtam kitame žmoguje. ieškoti. ką žmogus sako ar daro. A. mokymosi. kai „spontaniškame sprendime du plius du lygu keturi. tai sukuriama patyrimo. tiek ir n e s e k s u a l i n i a i i m p u l s a i . Seksualinis identiškumas arba tapatumas . yra nulemti seksualinio instinkto. Seksualumą ir jo įtaką mūsų gyvenimui bei elgsenai akcentavo Z. Pats bendriausias meilės skirstymas galėtų būti toks: . t. . Pragma . savo vertės ir pagarbos sau didinimą. anot Z. Lyties tapatumo formavimasis priklauso nuo tėvų.hedonistinė meilė .meilė kaip seksualinio potraukio patenkinimas. . Psichoseksualinių ar organinių faktorių įtakoje vystymasis gali sutrikti ir seksualinis identiškumas nesutampa su lyties tapatumu. Egzistuoja įvairios meilės rūšys. Eros . Šiuolaikinę meilės tipologiją siūlo.kyla iš liudus ir storge derinio: protinga. patikima meilė . Storge . instrukcijų pagalba. genetinio fondo. įvyksta klaida ir gauname: du plius du lygu penki". švelnumo patyrimą. Visi malonūs impulsai ir malonumo siekiantis aktyvumas. vystymąsi.tai biologinė seksualumo charakteristika. Dž.

Nuosavybės jausmas. Jei žmogus nepasitiki savimi. Sąlyginai mūsų išgyvenamus jausmus galime skirstyti taip: Intelektiniai jausmai: nustebimas. o kartu ir jo rūpestį. kad meilės objektas priklauso man kaip daiktas. tai yra jausmai. Tokioje s i t u a c i j o j e p a s i j u n t a m e ir galime sureaguoti kaip maži.y. Pirmieji pagrindiniai poreikiai. Palyginimo baimė. Tai jausmas. kurį nagrinėja E. Manija yra b ū d i n g a paaugliams ir jaunimui. apsėdimas.tai prarasti jo meile. Ankstesnieji jausmai S o c i a l i n i ų s ą l y g ų n u l e m t u s i r a s m e n y b ė s v y s t y m o s i eigoje atsirandančius jausmus vadiname aukštesniaisiais jausmais.tai pilnas įvykusio proceso įsisąmoninimas. Prarasti savo meilės objektą . 3. bijo būti dar labiau nuvertintas. t. kuriuos išreiškiame verksmu ar riksmu jau pirmosiomis savo gyvenimo dienomis . kuriam būdingas nepasitikėjimas ir priklausomybė nuo potraukio objekto. šilumos ir saugumo. jaučiasi esąs menkas ir nevertas. Prarasti sau svarbių žmonių meilę kiekvienas bijome nuo pat kūdikystės. bijo. Džeimsas (W. tai jis bijo palyginimo. kuriuose tuos santykius pažįstame teigia V. James). . Šių jausmų pobūdis priklauso nuo asmenybės motyvacijos sferos ir nuo aukštesniųjų poreikių patenkinimo. Agape . pragma ir manija meilės s t i l i a u s b r u o ž a i . silpni vaikai. smalsumas. globą.teigiami arba neigiami. saugumo j a u s m ą .tai maisto. o jaunoms moterims būdingi storge.atsidavusi meilė. Kalbant apie meilę. Tai jausmai. Tiriant pastebėta. sukeliami minties darbo. 6. Baimė prarasti meilę.eros ir Hudus derinys: iracionali meilė." Jei yra kokie nors santykiai tarp objektų. su jį supančiais žmonėmis. 2. meilės poreikiai. kad kažkas už mane yra geresnis ir mano partneriui gali labiau patikti. abejonė. Manija . R e n k a n t i s p a r t n e r į . atradimo džiaugsmas. Supratimo jausmas . Jie išreiškia žmogaus santykį su aplinka. Fromas. Nuo to priklauso jų ženklai . Si jausmą sudaro: 1. Tai baimė. kylantys pažintinėje veikloje. pažįstu šiuos jausmus. kad jauniems vyrams būdingesni eros ir liudus komponentai. dažnai iškyla pavydo problema. žinių troškimas. kad jo neigiami "bruožai ar nesugebėjimai bus atskleisti ar išryškinti.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 113 5. jo sėkmingumo bei vaisingumo. Kiekvienas intelektinis jausmas atitinka organizmo adaptacines reakcijas ir nuostatas. apstulbimas. eros ir storge sintezė. vyrų ir moterų n u o s t a t o s bei prerogatyvos nesutampa. Dažniausiai tai priklauso nuo savęs vertinimo. Dažnai sakome: „jaučiu supratimą.

atspindintys žmogaus veiklą ir santykį su ja: pareiga. Tikėjimas . šventykloje. Didingumo jausmą sukelia įžymūs. Jie kyla suvokiant reiškinius. kylantis laukiant norimo įvykio. priklauso ir formuojasi vaikystėje. Tą galime pajusti kalnuose. nuo k u r i ų priklauso laukiamas įvykis. Komiškumo jausmas kyla. nes j i s gali būti laimės. kai juokinga tik iš šalies. tobulumo ar jėgos pajautimo. susijusi su pilnu ir bepriekaištingu informacijos. kas mums turi absoliučios prasmės charakteristiką. Būna situacijų. veikia rimtai. Komiškumas nuo juokingumo skiriasi intensyvumu (juokingumas yra intensyvesnis). grožio pajautimas sąmoningai ar nesąmoningai vertinant aplinkos grožį. Komiškumas turi savo objektą ir egzistuojanti tam tikrą jo santykį su subjektu. Kartais itin didelė motyvacija gali suteikti viltį visiškai be realaus pagrindo. sėkmės troškimas. komiškumo ir tragiškumo jausmai.tai psichikos būsena. Koki turinį į tai mes įdedame. komiškumas gali sustiprėti. kai šie santykiai pasidaro daugiaprasmiai. Tai sudaro žmogaus vertybių pagrindą ir lemia elgesio bei santykių normas. ir atspindi numatomą jo realaus išsipildymo tikimybę. didingumo. Estetiniai jausmai: gėrėjimasis. Komiškumas kyla tada. situacijos.tai emocinis išgyvenimas. nesutampa vertinimo kriterijai. Religiniai jausmai kyla patiriant kažką. matant tam tikros situacijos įvairias puses (komedijų kūrybos principas). žmogaus suvokimą pralenkiantys reiškiniai. kyla prieštaravimų beprasmiškumo suvokime. meno kūriniai.t. Religingumas perduodamas tradiciškai. V. kai pirmoji pokšto dalis sukuria reikšmingumo situaciją. Įvykių ir reiškinių priėmimu. Religinis tikėjimas yra susijęs su nematerialaus pasaulio įjungimu į savo pasaulio vaizdą. Įdomi yra komiškumo sąvoka. Viltis paprastai s u s i f o r m u o j a s u p r a n t a n t objektyvias priežastis. jaučia prieš jį savo menkumą. atspindi žmogaus kaip dvasinės būtybės egzistenciją. grožio pajautimas. gamtos reiškiniai. kančia". Franklis rašė: „Estetinis išgyvenimas yra vienas iš trijų pagrindinių pasaulio pažinimo būdų: veikla. kur žmogus negali savęs sulyginti su reiškiniu. kilnumo.viską nuvainikuoja ir neatitinka įvykio svarbumo (anekdotinis komiškumas). yra skirtinga ir priklauso nuo kultūros. kuriuose yra estetinės vertybės . o joje dalyvaujančios pusės komiškumo nesuvokia. o antroji . Komiškumas gali būti išreikštas trimis lygiais: . geros nuotaikos išraiška. Tačiau viltis gali kilti ir dėl grynai subjektyvaus praeities patyrimo. Juokas nėra tik su komiškumu susijęs dalykas.žmonių tarpusavio santykiai. Komiškumo jausmas gali atsirasti. džiaugsmo. įsiterpus pašaliniam. Viltis . referentinės grupės ir t. nesėkmės vengimas. Didingumas savo atžvilgiu kyla iš savo galios žinojimo.114 IV SKYRIUS Praktiniai jausmai. atsiranda padėties ir realybės neatitikimas.

kylantis pažeidus moralines. „graužatis". galimybių praradimo. 115 . Psichoanalitikai jas vertina kaip paslėptą agresiją. . jose jumoro nėra. Tai pagrindas susiformuoti sąžinei ir moraliam elgesiui. Kas skatina mus laikytis žmogiškųjų moralės normų ir taisyklių? Kas yra tas sąžinės balsas. Jei čia klostosi „kas nors ne taip".kaltė dėl ryšio su artimu žmogumi praradimo ar ribotų ryšių su juo.ironija.tai būtinas sveikos asmenybės elementas. etines ar religines normas. kiek jaučiamės atsakingi už savo santykius su aplinkiniais.tai subjektyvus žmogaus jausmas. K. neurotinė ir egzistencinė kaltė. Egzistencinės psichologijos atstovai minėtąją kaltę vertina kaip pozityvią jėgą žmogaus gyvenime plačiąja prasme. dažnai naudojama santykiuose tarp paauglių.blevyzgomis. kurią pajuntame. padarę „kažką ne taip"? Ką reiškia pajusti kaltę? Tyrinėtojai teigia. meilė. .kaltė dėl savęs nerealizavimo. kur sugebame pamatyti realias gyvenime esančias priešybes. įvertinus savo poelgius bei mintis ir nusprendus. neatitinkančios žmogiškųjų vertybių. Vonegut) rašė: „Brandumas . ir nubaudus save už tai. kai už išjuokiamų trūkumų jaučiami teigiami dalykai. kad viena pagrindinių sąžinės ir moralaus elgesio formavimosi sąlygų yra kaltės jausmas. . Kaltės jausmas . s ą ž i n ė .jumoru. nebent juokas. pasitikėjimas. Tragiškumas gimsta ten. Ji atspindi ironizuojančiojo silpnumą. Tai kaltė. kurios yra svarbios individui ir sudaro jo įsitikinimų esmę. Tada komiškumas perauga į tragiškumą. Moraliniai jausmai. Jos atveju yra galimas ir būtinas realus užmokestis. a t s a k o m y b ė .MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI . nepadorios. R. elgesio. Jumoras vertinamas kaip intelekto ir kūrybiškumo požymis. Realią kaltę sukelia realus prasižengimas. patiriame kaltės jausmą. netobulumus. Mėjus skiria (1983) tris šios kaltės variantus: . Juokas . ir kai į blogį pradedame žiūrėti kaip i dėsningą reiškinį. už savo gyvenimo būdą ir tėkmę. Skiriama reali. jų apleidimo ar ignoravimo. rodo tariamą pranašumą. Neurotinė kaltė kyla dėl į s i v a i z d u o j a m o p r a s i ž e n g i m o ar d r a u d i m o pažeidimo. gėda. padedantis suvokti skirtumą tarp to. .kaltė dėl prarasto ryšio su absoliutu ar gamta. Toks įvertinimas mums svarbus tiek. kuri padeda užmaskuoti repliką. išreiškiama seksualinio juoko forma. . . Tai atsakomybės jausmo vystymosi prielaida. meilė. Vonegutas (K. Kaltė . kad jos yra negeros.vaistas nuo visko pasaulyje". Jie atspindi žmogaus santykius su kitais žmonėmis ir pačiu s a v i m i . nemoralios. Jis apima žmogų.kartus nusivylimas ir nėra kitos išeities. draugystė. geraširdiškumas. koks esi ir koks turi būti.

protingų samprotavimų nepakeistą reakciją į reiškinius. jei atima vaikui galimybę pasijusti vėl mylimu. vystosi ne sąžinė. nepalieka galimybės pasitaisyti. palyginti. atsakomybė. suaugęs . Kokiu būdu įvairūs autoriai ieško „tilto" tarp proto ir jausmų? 4.116 IV SKYRIUS Atsakomybės jausmas pradedamas ugdyti dar vaikystėje. vykstančius aplink mus ir mumyse. šitaip nepasielgs. kas padaryta nedorai. jo šviesa. •. kai yra tikras. Norisi daryti išvadą. jausdami. esant šiltiems santykiams šeimoje. nes nuspalvina pažintinius procesus. Žmonių kaltės „slenkstis" yra labai nevienodas: vienus kaltės jausmas apima ir dėl nereikšmingų dalykų. tarpasmeninius santykius ir mūsų santykius su pačiu savimi. žmogus gali nesunkiai „paslysti". Tai lyg indikatorius. o ne todėl. kad tikrai gyvename. kad kaltės jausmo negalima užmiršti.jis reikalauja atgailos ir atpirkimo.vyresnių. negreitai.viršininkų. o baimė. Nuolatinė baimė keičia žmogaus elgesio priežastis: tokiu atveju žmogus nedaro nedorų darbų. kad supranta. nes bijo (vaikas . viešosios nuomonės. kad niekas apie tai nesužinos. Tuo tarpu gėdos jausmas kyla dėl realių ar įsivaizduojamų sankcijų iš kitų žmonių. Jei tėvai vaiką griežtai baudžia. Kodėl jausmų įsisąmoninimas ir išraiška yra svarbu žmogaus sveikatai ir dvasinei pusiausvyrai? 5. netinkamai. Įdomu. jog taip daryti nedera. Kodėl kartais žmogus pats vienas negali susidoroti su savo išgyvenimais? . įstatymo). nepaaiškina nuobaudų prasmės. į kurią pasineriame ir galime ja mėgautis. Ar visada galime tiksliai įvertinti vidinę žmogaus būseną pagal jos išorinį pasireiškimą? 3. kad būtent emocijos sieja visas asmenybės sferas. kad jos susijusios su visa mūsų veikla. parodantis mūsų tikrą. Ar galime teigti. išstumti . kitus. o nurodoma. Santykis tarp b a i m ė s ir k a l t ė s jausmo a p i b ū d i n a žmogaus m o r a l i n į b r a n d u m ą . kur nebaudžiama beprasmiškai. Emocijos yra mūsų gyvenimo žavesys. kurio elgesį reguliuoja atsakingumas. Normalus kaltės jausmas susiformuoja. kad emocijos ir troškimas jas patirti skatina žmogų tam tikrai veiklai? 2. ne kaltės jausmas. Tai labiau susiję su baime. tuo tarpu tas. ' Vadovaudamasis baime. Tačiau kiekvienu atveju kaltės jausmas kyla iš vidaus. nepameluotą. Klausimai pagalvojimui 1.

D. 3.Barby K. cultural and biological demensions. Kai sudūžta meilė. . 12. Gerbing D. 1990. Stein S. The emotions: social. 20. Vilnius. Porat F. Psychology: Boundaries and frontiers. 1992. Katzenstein A. Bandzevičienė R. T. Kaunas. 16. Savireguliacija ir streso įveikimas (užsiėmimu vadovas). Blimenthal . 17. 1998. 11. Vilnius.MŪSŲ_ NORAI IR JAUSMAI 117 Literatūra 1. Zūrich. 7. E. R. Logoterapijos santrauka. Padėk sau. 1993. 1-3. Vilnius. Kaunas. The science of behavior.O. Vilnius. Žmogus ieško prasmės. Emotionspsychologie. Boston.vis vien sakyti gyvenimui TAIP. Lankford V. Vilnius. Sitte E. Fromas E.. Rainwater J. Management by Korper. Prather H. Agression und Anpassung. Frankl V. Angst. 2. Morhom C. Po labai artimo žmogaus mirties. 15. 8. 1989. Parrot W. W. 1997. Psychology. 2 nd. Kaunas. 1981. Harre R. Fromas E.. 1989. Mitscherlich. Turėti ar būti. 19. Vilnius. Keturi jausmai ir ką su jais daryti.. Carlson N. Meilės psichologija. Berlin. 1991. 1998. 1994. Vilnius. Sollmann U. Savigarba: kelias į sėkmę ir meilę. 10. 5. Psychology. Berlin.. 1997. 1990. New York. 1990. 1990 . 1994. Zūrich. Pikūnas J. Tinkamiausia pagalba išsiskyrimo skausmui įveikti. Vilnius. 1992. 6. Užrašai sau. 9.. London. 1998.. Buskist W.. 1996. 14. 13. 1998. 18. Menas mylėti. Wesen-Entstehung-Bewaltigung. A. Mano pastangos tapti asmenybe. London. Schmidt-Atzert L. 4. Benjamin L. Wenn ein Mensch stirbt..

Bendriausia prasme asmenybe galime vadinti kiekvieną žmogų. jeigu dėl psichinės ligos sutrinka jos ryšiai su aplinka. nesakome juk „kūdikio asmenybė". Taigi asmenybe negimstama. Galima tapti asmenybe. Asmenybė yra sudėtinga psichinių savybių visuma. Kalbėdami apie žmogaus unikalumą. reikšmingų rezultatu. vartojame individualumo sąvoką. deformuojasi savas suvokimas ir žmogus praranda savimonę). INDIVIDUALIOS ASMENYBES SAVYBES Asmenybės samprata Asmenybė yra suvokiama keliais lygiais. tik jam vienam būdingų savybių derinį. jos tapsmas yra dinamiškas procesas. sąmoningai veikti bei skirti save nuo likusio pasaulio (Aš ir ne Aš). Asmenybės ir individualumo santykį . Buitiniame lygyje asmenybėmis vadinami žmonės. suvokiantį aplinką bei save ir kontroliuojantį savo veiksmus. išgyvenimais. tačiau asmenybė taip pat gali virsti individu (pavyzdžiui. tai pat nesakome ir „gyvūno asmenybė". Psichologų požiūris skiriasi. nes jie asmenybe laiko tokį žmogų. kuris pajėgus save suvokti. kuriais vienas žmogus skiriasi nuo kito. sugebėjimais ir motyvais.118 _ V SKYRIUS ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS Individualumas tai yra tos žmogaus savybės ir psichiniai procesai. A s m e n y b ė vystosi p a l e n g v a . savo veikloje pasiekę . Asmenybė yra svarbi kaip individualybė su jos jausmais. poreikiais.

per individualias psichologines savybes bei susiformavusias nuostatas. Galimybės atlikti tam tikrą darbą priklauso nuo sugebėjimų ir intelekto.tai asmenybės moralinės atsakomybės už savo elgesį jausmas. Bene daugiausia asmenybės tyrinėtojų siūlo analizuoti asmenybę pagal jos savybes. Minėtosios asmenybės struktūros pasireiškia bet kurioje žmogaus veikloje. c) poelgių. motyvacijos ir valios sferą. ir jums yra įdomu. D ž e i m s a s (W. jeigu nepaminėsime sąžinės. O dabar grįžkime į asmenybės sampratą. Manau. b) temperamentą ir charakterį. net „žavūs". Sąžinė . Kiti asmenybės t y r i n ė t o j a i V. Kaip atskirti. Džeimsas nurodo tris pagrindines tokių santykių sritis: a) asmenybę sudarančių elementų. savisauga). sakydamas. c) sugebėjimus. b) jausmų ir emocijų (tame tarpe ir savęs vertinimo). kodėl tam tikra veikla atliekama. Tokius visybiškus rezultatus su visybiškais efektais gali sukurti tik tokios . Antai poreikių ir motyvacijos kontekste galima analizuoti. kuri nėra pastovi ir kuri kinta taip lengvai. p a ž i n i m o ir b e n d r a v i m o procese transformuojasi per konkrečias gyvenimiškosios veiklos sąlygas. kokia yra tos veiklos prasmė asmenybei. . o kiti ne? Kas lemia mūsų individualias savybes? Koks makro ir mikro aplinkos vaidmuo asmenybės formavimosi procese? Asmenybės elgesys veiklos. Tačiau asmenybės struktūrų sąrašas bus nepilnas. „simpatiški". kurio rezultatas žavi ir visus kitus. kas yra toji asmenybės giluma? Kodėl vieni žmonės yra „patrauklūs". kurie kyla dėl jausmų ir emocijų (rūpinimasis savimi. kad asmenybė yra visų žmogiškųjų savybių viršūnė. Nemažai tyrinėtojų. kaip švarko stilius ar šukuosena? Tikroji asmenybė pasireiškia ten ir tada.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 119 aiškiai yra išreiškęs B. greitis • bei intensyvumas . todėl jas galima išskirti ir atskirai išanalizuoti. Apie visa tai plačiau žiūrėkite „Asmenybės teorijos". kas yra tikroji asmenybė ir kuo ji skiriasi nuo tos. V. o individualybė . Miasiščevas.tai jau asmenybės temperamento ir charakterio sritis. James) linkę analizuoti asmenybę per santykių sistemą. linkę nagrinėti asmenybę pagal jos struktūrines dalis: • a) poreikių. Ananjevas. kai savo veiksmais sukuria produktą. tempas.asmenybės kaip veiklos subjekto „giluma". todėl į ją yra daug skirtingų požiūrių. V. Asmenybė yra itin sudėtingas fenomenas. Veiklos dinamika.

Viso to pagrindas yra visuomenės socialinės normos. todėl pirmiausia jis turi įsižiūrėti į kitą žmogų kaip į veidrodį. kad tik minėtieji žmonės nusipelnę vadintis asmenybėmis. Daugybė santykių. kad kiekviena asmenybė savaip atskleidžia kažką naujo. bailumas.120 • V SKYRIUS asmenybės. Kuo platesnis žmonių ratas laiko tas problemas reikšmingomis. bet ir reguliuoja savo elgesį. Tačiau neverta manyti. kas leidžiama ir kas draudžiama. asmenybės kryptingumą arba dominuojančius santykius galime . dominuojantys santykiai. kuriose sukoncentruota visa. kad būtų išskirti asmenybės struktūroje . besistengiančių atskleisti daiktų ar reiškinių esme. kuriuos spręsdama ji pati iškyla.„galima". uždarumas. Žmogaus santykiai su tikrove leidžia kalbėti apie asmenybės santykių struktūrą. melas ir kitos savybės. „negalima". Taip formuojasi vidinio ir išorinio pasaulio santykis. k u r i e rodo asmenybės įvairiapusiškumą ir turtingumą. Taigi apibrėžti pagal: a) požiūri į kitus žmones. tuo svarbesnė asmenybė. kad asmenybė galutinai susiformuoja ir atsiskleidžia spręsdama ne tik savo asmeniškas. orientuoja mus į tai. sąlygotas visuomenės ir jo santykių su visuomene. kurių bazėje formuojasi charakterio bruožai: iniciatyva. Todėl ir buvo paminėta. c) požiūrį į išorinį pasaulį. Jau ankstyvajame vaiko amžiuje formuojasi suvokimas to. negu visuma individų. Žmogaus asmenybė matuojama realių užduočių. mastais. Šiuolaikinės psichologijos požiūriu asmenybės charakteristika persunkia visą psichologijos sistemos turinį. Tuo ji ne tik patenkina poreikį bendrauti. tik tuomet jis ima žiūrėti į save kaip į žmogų. drąsa. nusakantis drauge ir žmonių tarpusavio ryšius. b) požiūrį į save. Asmenybės unikalumas pasireiškia tuo. Nors tą „nauja" ji atskleidžia visiems. „reikia". atvirumas. Asmenybė savo esme yra žmogus. Tai yra santykiai. kurie parodytų asmenybės kryptingumą. Žmogus „gimsta be veidrodžio rankoje" ir be filosofinio apmąstymo „aš esu aš". Tai pasakytina apie ypač iškilias asmenybes . tačiau ji tą padaro geriau.Platoną ir Euklidą. Asmenybė formuojasi bendraudama su žmonėmis. Dėl to asmenybės jėga visada yra i n d i v i d u a l i a i išreikšta per kitų reikmes. išreikštas elgesiu „sau" ir „kitiems". „privaloma". Bethoveną ir Napoleoną. Su sąvoka „noriu" atsiranda ir kitos sąvokos . Mikelandželą ir Tolstojų. kas socialiai reikšminga žmonijai. bet ir kitiems žmonėms reikšmingas problemas. Požiūris į žmogų yra esminis. Niutoną ir Spinozą.

Nuostatos yra susijusios su vertybių sistema. bet ne įgimtos. Olportas (G. jeigu žmogus itin vertina materialinės gerovės kūrimą. Sherif) nurodo šiuos svarbiausius nuostatų požymius: 1. bet nieko neveikiančius. ar bus pasiryžęs bet kokiomis priemonėmis jos siekti). b) subjektyvi dvasinė būsena. 2. Amerikiečių psichologas M. j o m i s ž m o g u s v a d o v a u j a s i d i r b d a m a s .estetines (ar žmogus laiko svarbiu grožį ir pagal kokius kriterijus jį vertina): . yra pastovios ir kinta sunkiai (pavyzdžiui.socialines (ką jam reiškia bendravimas. Olporto teigimu. Nuostata nuteikia asmenybę atlikti savo vaidmenį tam tikru būdu. . . G.teorines (kaip vertinamas pažinimas. Socialinė nuostata tai psichologinė parengtis. Asmenybės vertybės pasireiškia būtent per nuostatas. Nuostatos yra gana pastovūs dariniai. politinių bei estetinių nuostatų sistema. 3. tai jis gali susidaryti teigiamas nuostatas į kitus taip pat manančius žmones. socialinių. ar laiko svarbiu). visuomenės normos. materialinė nauda. Kiekvienai asmenybei būdingos vertybinės orientacijos. Vertybės . Allport) siūlo išskirti keletą pagrindinių vertybių grupių: . Pavyzdžiui. Vertybės susiformuoja auklėjimo ir patirties dėka. Šerifas (M. kurie tokio ryšio gali ir neturėti. tiek būdus tiems t i k s l a m s p a s i e k t i . Ši sistema bet . nuostatų turinį jungia du reikšmių komponentai: a) prisitaikymas prie tikrovės. varžosi su jais.religines (ką žmogui reiškia religija). Nuostatos yra susijusios su poreikiais ir tuo skiriasi nuo įpročių.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 121 Asmenybės kryptingumą lemia ir i n d i v i d u a l i vertybių sistema. sudarančių vientisą sistemą. ar žmogus jo siekia. . padeda įvaldyti jį atitinkančio elgesio standartus. . idealus ir kaip jų siekia).politines (ar turi politinius Įsitikinimus. Vieną vertybę gali išreikšti keletas nuostatų. mokymasis.ekonomines (kiek svarbi ekonominė veikla. ar atsižvelgia i visų interesus). aktyvią poziciją gyvenime ir smerkti besiskundžiančius. G. verčiančias pakeisti požiūrį i pasaulį). atsirandanti buvusios patirties pagrindu ir valdanti asmenybės elgesį jai reikšmingų situacijų ir objektų atžvilgiu. susijusi su siekiamu idealu.asmenybės dorovinių. Jos nulemia tiek asmenybės tikslus. pasireiškiančios per vertybes ir nuostatas. kuri išreiškia žmogaus pasirengimą tam tikram veiksmui ir apsprendžia jo aktyvumą. bendraudamas ir vertindamas. Nuostatos yra išmoktos. kaip vertina kitus žmones. žmogui patekus į ypatingas sąlygas.

sudarytą iš galvos ir stuburo smegenų. tiek gyvūnus skirstyti fiziologiniu pagrindu pagal jaudinimo ir slopimo procesų savybes (5. Temperamentas ir charakteris Žmogus jau gimsta su jam būdingomis tam tikromis savybėmis. verta prisiminti charakterį ir temperamentą. Ar tai reiškia. Temperamentu vadinama įgimtų centrinės nervų sistemos savybių išraiška. Norint pažinti tiek savo. Žinoma. . individualaus genų derinio. o kas susiformuoja raidos procese. -paslankumą (ar lengvai pereinama nuo vienos būsenos prie kitos). Temperamento ir nervų sistemos procesų ryšys (pagal Pavlovą) Pagal šias savybes I. Centrinę nervų sistemą.1 pav. tiek kito žmogaus asmenybe. ir gyvūnai. lemiančias jos veiklos kryptingumą. Tai priklauso nuo genotipo . kadangi Pavlovo tipai priminė Hipokrato aprašytus temperamentų požymius. jiems pritaikęs dar Hipokrato temperamentų pavadinimus. Pavlovas pasiūlė tiek žmones. Pavlovo temperamentų klasifikacija buvo daug kritikuota ir pripažinta gana ribota. -pusiausvyrą (lengvai ar sunkiai grįžtama į pradinę padėtį). Pavlovas išskyrė 4 temperamentų tipus.): -jų jėgą (gali būti stiprūs ir silpni).1 pav. reikia suvokti priežastis. 5. turi ir žmonės. nors pats žmogus to gali sąmoningai nesuvokti. Rusų mokslininkas I. kas asmenybėje yra įgimta.122 V SKYRIUS kokiu atveju nukreipia asmenybės veiklą konkrečia linkme. kad tos savybės vyraus jo asmenybėje? Taigi norint geriau pažinti.unikalaus.

dėmesio ir emocinių išgyvenimų ypatybes.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 123 tačiau ja patogu naudotis. Kuriam temperamento tipui priklauso kiekvienas iš šių H. 5.2 pav. apibūdinant žmogaus priklausomybę vienam ar kitam temperamento tipui. Bidstrupo pavaizduotų skrybėlės savininkų? . bandant numatyti jo veiklos tempus.

Reikėtų paminėti ir tai. . kaip jie elgdavosi prašydami maisto. negalvodamas. tačiau vis dėlto dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės. apklausiami. visada pasirengęs padėti kitiems. Jie buvo priskirti sangviniko tipui.3 pav. Kantas (I. bet sunkiai ir nusiramina. greiti veiklos tempai.flegmatikas: šaltakraujis. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų temperamentų bruožų. Kant) taip pat domėjosi temperamento tipų pasireiškimu asmenybėje. ko nors imdamasis daugiausia . kaip išvengti nesėkmės. o paskutiniosios grupės kūdikiai verkdavo silpnai ir tyliai.cholerikas: greitai užsiplieskia ir greitai nurimsta. Vieni iš jų verkdavo intensyviai ir garsiai. prieš pažadėdamas. nemėgsta monotonijos. nelengvai susijaudina. nuolat randa priežasčių nerimauti. Verta paminėti pavyzdį. pagyrimus. todėl. mėgsta pripažinimą. taktiškas. linkęs dažnai keisti veiklą. mėgsta bendrauti ir yra mėgiamas.melancholikas: j a u t r u s . nerūpestingas. galvoja ne apie sėkmę. optimistas. . Aizenkas (H. atsargus. pasipūtimo. tačiau trūksta ištvermės.). bet ištvermingai. įžvelgti sunkumus ir kliūtis. Eysenck) šiek tiek praplėtė temperamento sąvoką. patvirtinantį įgimtų nervų sistemos savybių reikšmę žmogaus elgesiui. . bet gavę maisto tuojau nurimdavo. turi stiprų pareigos jausmą. yra išdidus. tačiau pavalgę lengvai nurimdavo (flegmatikai). kiti gali jo nemėgti dėl polinkio vadovauti. yra valingas ir principingas. įgimtomis savybėmis laikydamas žmogaus polinkį į ekstraversiją ir intraversiją (orientacija į aplinką arba į save). ar tikrai galės ištesėti. todėl ypatingų laimėjimų gali ir nepasiekti. emocinį stabilumą ir neurotizmą. savimyla. ką tik gimusių kūdikių elgesį ir suskirstė juos į 4 temperamentų tipus pagal tai. (5. Metams bėgant. visi šie vaikai buvo kartas nuo karto surenkami. labiausiai išreikštas savybes: . nepatiklus. nemėgsta viešumos. elgiasi rafinuotai ir ceremoningai. ilgai svarsto. Anglų psichologas H. .sangvinikas: linksmas. kad spėjimas apie priklausomybę vienam ar kitam temperamento tipui pasitvirtino daugeliu atvejų. ar galės ištesėti pažadą. Pasirodė.124 V SKYRIUS Vokiečių filosofas I. kartais šykštus. stebimi. Anglų psichologas (Chess) stebėjo (1970). kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. todėl kartais pažada. "o apie tai. pamaitinti dar ilgai verkšlendavo (jie buvo priskirti melancholiko tipui). veikia lėtai. Kiti po stipraus reikalavimo dar kurį laiką negalėdavo nurimti (cholerikai). Dar kiti maisto pradėdavo reikalauti pavėluotai. Jis gana išsamiai aprašė temperamento tipų kraštutines.

reikia pabrėžti. intraversijos ir emocinio stabilumo ryšys su temperamento tipais (pagal Aisenką) Temperamento ypatybes galima aiškinti ir hormoninių liaukų veiklos skirtumais. kad. nes įvairių hormonų kiekio santykis lemia žmogaus veiklos tempus. tačiau ne vieninteliai. Verta prisiminti garsųjį Mallifert dvynių atvejį (JAV). klausos. regos. judėjimo duomenys) taip pat įtakoja asmenybės formavimąsi. Įgimtos fizinės savybės (išorės bruožai. todėl smarkesnis vieno ar kito iš pusrutulių išsivystymas gali lemti žmogaus p o l i n k į į konkrečią veiklos rūšį. kad jie yra labai svarbūs. dešinysis . Kairysis kontroliuoja loginį mąstymą. kūrybingumą. kai visiškai vienodas įgimtas savybes (genotipą) turintys berniukai tuojau po gimimo buvo atskirti ir išaugo skirtingomis sąlygomis. nors įgimtos savybės ir labai svarbios.intuityvų mąstymą.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 125 5. Apibendrinant įgimtų veiksnių reikšmę. nors jie pasirinko tą pačią profesiją. taip pat pavadino savo sūnus ir šunis. ne mažiau reikšmės asmenybės susiformavimui turi ir aplinka. kad. abiejų brolių asmenybės ryškiai skyrėsi. . Tai rodo. Ekstraversijos. emocines reakcijas. kuris iš didžiųjų galvos smegenų pusrutulių yra labiau išsivystęs.3 pav. Asmenybės savybės iš dalies priklauso ir nuo to. Atsitiktinai susitikus po 39 metų pasirodė.

kokie charakterio bruožai susiformuoja jų pagrindu.ilgai ir kruopščiai dirbti.unikalių psichinių savybių. būtent. Pavyzdžiui. bet ir pats žmogus jas sąmoningai keisdamas ir tobulindamas. Kalbėdami apie temperamentus. o kai kurie nori būti netgi protingesniais už kitus. netgi išvaizdoje. kadangi nėra nei absoliučiai blogų. visuma. Kiekvienas temperamentas turi savo privalumų. tačiau ir nereikalauti iš vaiko to. Net ir nestudijavusiems tokio mokslo kaip psichologija. Tačiau už j a u t r u m ą ir atsargumą pašiepiamam vaikui gali susiformuoti nepasitikėjimas savimi. Jo savybes gali formuoti ne tik aplinka.tai. netriukšmauti. drąsiai jaučiasi. kas yra įgimta. patirties sluoksniu. aplinka. Tai priklauso nuo to. Kuo dažniausiai giriasi tėvai? Savo protingais vaikais. Ir taip visą gyvenimą vis . Sugebėjimai ir jų vertinimas Sis skyrius kiekvienam yra neabejotinai reikšmingas. o kitiems „blogi" bruožai. Charakteris formuojasi temperamento pagrindu. Nuo to priklauso. todėl verta nagrinėti juos ne pavieniui. augantys skirtingoje aplinkoje. Charakteris . ugdyti naudingus bruožus. nuo pirmojo ištarto žodžio. intelektas. Įžvelgti gerąsias aplinkos savybes. To paties temperamento žmonės. Bruožai gali skirtingai pasireikšti įvairiose situacijose. yra visiškai aiški praktinė sugebėjimų prasmė. susiduriame su vertinimo problema: vieniems iš jų priskiriami „geri". kalboje. kurioje daugelis nori išsiskirti.126 V SKYRIUS Jeigu temperamento savybių žmogus pats pasirinkti negali. Tai. ko jis nesugeba: iš choleriko . nuo pirmos sėkmingai baigtos klasės. stiprus nerimas ir kaltės jausmas.būti judriam ir energingam. gali turėti visiškai skirtingus charakterius. Į įgimtas vaiko temperamento savybes reikėtų itin atsižvelgti jį auklėjant. tai jo charakterį formuoja aplinka ir jo paties sąmoningos pastangos. ir tie patys bruožai gali būti skirtingai vertinami skirtingose situacijose. pradedant nuo pirmojo judesio. tarsi padengiama auklėjimo. o kaip visumą. išmoksta būti atviresnis. kokios temperamento savybės buvo skatinamos ir kokios slopinamos. Charakteris pasireiškia visoje asmenybės veikloje. jausmai. o iš flegmatiko . aplinka. Tokie vertinimai nėra teisingi. elgesyje. pasireiškiančių asmenybei būdingais poelgiais. Kiekvienas žmogus nori būti protingas. toji sritis. nei pernelyg gerų temperamento bruožų. Charakterio formavimąsi veikia pasaulėžiūra. bendravime. švelniai skatinamas melancholiško temperamento vaikas ima domėtis aplinka. Protiniai sugebėjimai .

Intelektą ir bandymus jį išmatuoti. Gabumų ar pasiekimų testai? . Šiame skyrelyje kalbėsime apie: . Nors sugebėjimų problema žmonėms visuomet aktuali.t. kad pagaliau pasibaigė „pažinčių" metas.prognozuoti mokymo rezultatus. 3. kai norime gauti profesionalų. sveikatos ar politinės pakraipos. Šio požiūrio šalininkai teigia. Tačiau reikia pasakyti ir tai. XIX amžiaus pabaigoje. sakydami. šiandien jau yra mūsų gyvenimo kasdienybė. Individuali atranka. kaip pats objektyviausias ir besališkiausias metodas nustatyti asmenybės sugebėjimams ir talentams. gerai apmokamą darbą. Gabumus ir pasiekimus. mokytojuose. valstybės vadovuose ir t. jog psichologiniai testai yra siauri ir riboti. Kad ir kaip prieštaringai ją vertintume. Kiti mano. 4. priimant į darbą. kai testų pagalba žmonės galėjo gauti prestižinį darbą. 5. mūsų šalyje tai yra gana naujas dalykas. 1. pabandysime pažvelgti į ją abiem požiūriais. dėl to jie negali išmatuoti visų darbui reikalingų savybių. jie buvo vertinami. ir kiekvienas protingas jaunikaitis ir panelė bus objektyviai įvertinti. Kadangi tai visiems labai aktuali problema.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 127 ieškome sugebėjimų patys savyje. Šiuolaikines intelekto teorijas ir intelekto matavimo technikas. vargu ar pasiseks jos išvengti. politikuose. Tai buvo pirmas kartas. kad nuo asmenybės motyvacijos. studijuoti aukštesnio • tipo mokyklose. Nežiūrint to. Dauguma ir dabar tebesilaiko nuomonės. Vieni tuo labai džiaugiasi. kad abiejų rūšių testuose kartais naudojami panašaus tipo klausimai. padedant jaunimui pasirinkti profesiją ar priimant į darbą. tačiau ji ypač parūpsta. kad ji plačiai taikoma. Ką iš tikrųjų matuoja testai? Bent jau teoriniu požiūriu yra skirtumas tarp gabumų ir pasiekimų. savo vaikuose. Intelekto prigimtį. Gabumų testų paskirtis . veiklos įgūdžių bei lyderiavimo kokybės kur kas labiau priklauso asmenybės sugebėjimai studijuoti ar dirbti darbą. o testų rezultatai gana dažnai koreliuoja tarpusavyje. kai tik sugebėjimų testai buvo pirmąkart sukurti. kad sugebėjimų testai yra • itin naudingi. Paveldimumo bei aplinkos poveiki intelektui. pasiekimų testai yra skirti nustatyti meistriškumo įgūdžiams ir tuo metu esančioms asmens galimybėms. 2. nepriklausomai nuo šeimos socialinės padėties.

kurie yra . Šiek tiek vėliau mes būtinai susipažinsime su veiksniais. tuo tarpu kitame kontinuumo gale rasime bendruosius gabumus. Darwin). Intelektą Galtonas suprato kaip išskirtinius jautrumo ir suvokimo įgūdžius. Studentams. baigiantiems mechanikos pagrindus. Tačiau šiuo atveju naudojamas testas jau matuos gabumus. Galton). buvo gamtininkas ir matematikas F. Darvino (Ch. Tačiau panašūs klausimai gali pasitaikyti ir testų rinkinyje. Tai bus pasiekimų matavimas. ką įprasta vadinti intelektu. kuri jums ne tik suteiks informacijos. • Taigi pasirodo. galinčiais turėti įtakos intelekto testo rodikliams. kaip ir gabumų vairuoti automobilį. profilis atsidurs viename kontinuumo gale. kad geras mechanikos žinojimas leidžia prognozuoti skrydžių sėkmę. skirtų abiejų dimensijų matavimui. Bendra ar specifiška? Gabumų testai gali būti vertinami bendrumo . Apie juos jūs jau galėjote pasiskaityti I-ojo skyriaus 5 poskyryje „Psichologijoje naudojami metodai". atrenkant kandidatus lėktuvo pilotavimui. Tačiau bendrieji intelekto testai negali prognozuoti. tokius kaip kompetencija mokytis į v a i r i ų dalykų. figūrų ir kokybinių rodiklių išsiaiškinimą. bet ir pralinksmins.gabumų testų. evoliucijos teorijos kūrėjo Č. gali būti pašildytas testas.specifiškumo kontinuume. nustatantis įsisavintos kurso medžiagos meistriškumą. Be jau minėtųjų . nes čia bus matuojami specifiniai įgūdžiai. ką individas pasieks mokymosi ar specialių treniruočių procese. Antai muzikinių gabumų.128 V SKYRIUS Pavyzdys. tačiau juose dažniausiai nebūna klausimų apie praktinius įgūdžius. Tai atsitiko prieš šimtą metų. kurie yra skirti būsimos veiklos prognozei. Pirmasis žmogus. o ne nuo jo turinio. kad gabumų ar pasiekimų matavimas labiau priklauso nuo testo tikslo. skirti prognozuoti bendrą atlikimo sėkmę. neišvengiamai turime žvilgterėti į istoriją. Susidomėjimą žmogaus individualiais skirtumais Galtonas paveldėjo iš savo pusbrolio. ir pasiekimų testų. yra testų. Bendrųjų gabumų kontinuume rasime tai. Intelekto matavimo testai Kalbėdami apie intelekto matavimą. Intelekto testai apima verbalinių. Psichologiniams testams yra keliami specialūs reikalavimai. pabandęs sukurti intelekto testą. Galtonas (F. Pasirodo. Intelekto testai yra gabumų testai. kurie turėtų išmatuoti specifinį subjekto meistriškumą.

regėjimo aštrumą. Naudojant Bine metodą. Bendradarbiaudamas su kitu prancūzų psichologu T. reakcijų greitį. Tuo atveju.Intelekto koeficientas: Skaičius 100 šiuo atveju buvo panaudotas kaip koeficientas. Terman). kurio pagalba būtų galima nustatyti. L.Binet pavadinimą. 1884 metais savo sukurtų testų pagalba jis išmatavo daugiau kaip 9000 Londono parodos lankytojų štai tokius duomenis: galvos dydį. Čia buvo nustatytos amžiaus normos. Dideliam savo nusivylimui Galtonas nustatė. kurį žmogus pasiekė pagal savo rezultatus.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 129 perduodami iš vienos kartos į kitą. jis reiškia IQ dydį. kai PA yra žemesnis už CA.y. jeigu PA atitinka CA. kuo jautresnis ir tikslesnis yra jų suvokimas. jeigu PA bus didesnis. Stanfordo universitete. 1881 metais Prancūzijos vyriausybė paprašė Bine sukurti testą. Termenas (L. Bine (A. pritaikė jam patogų indeksą . 1916 metais buvo oficialiai atspausdinta intelekto skalė. bet protavimo bei problemų sprendimo galimybes. įgavusi Stanford . t. Simon). 1905 metais Bine išspausdino intelekto skale. artimas ir šiandien tebenaudojamam. Kadangi visa informacija gaunama per pojūčius. IQ bus mažesnis. . kurių vaikų išsivystymas yra per lėtas pradėti lankyti normalią mokyklą. IQ bus didesnis už 100. svarstė Galtonas. Bine suprato. klausos slenkstį ir vaizdinę atminti.IQ (Intelligence quotient) . atskaitos taškas yra jo amžiaus žmonių rezultatų vidurkis. tai. Binet). tuo asmuo yra intelektualesnis. atlikęs testo standartizaciją. kad intelektas tikriausiai turėtų atspindėti ne suvokimo įgūdžius. vaikas žinos daugiau nei kiti tokio pat amžiaus vaikai. kuris buvo nustatomas pagal gimimo datą. Simonu (T. galima palyginti PA su vaiko chronologiniu amžiumi (CA). Pirmasis intelekto testas. PA rodo raidos tarpsni. kad pagal galvos dydį bei reakcijų greitį neįmanoma diferencijuoti žymių anglu mokslininkų nuo paprastų miestiečių. Svarbiausiu momentu intelekto koncepcijoje Bine laikė proto amžių (PA). Originalusis Bine testas vėliau buvo adaptuotas Amerikoje. buvo sukonstruotas prancūzų psichologo A.

6 .Binet. šiek tiek atsilikę .4. D. abstraktus . Wechsler) intelekto testas. IQ rodiklis nuo 90 iki 110 laikomas vidutiniu.labai aukštu.3. Intervale tarp 90 ir 110 taškų yra normalus intelektas. Vekslerio intelekto testas yra vienas iš labiausiai žinomų ir šiuo metu plačiausiai taikomų. bet prislopinti.gabūs.1. rodo atsilikimą nuo normalaus išsivystymo. o nuo 130 iki 200 (10) rodo aukščiausio intelekto išraišką.labai gabūs. 1958 metais Veksleris taip pat sukūrė testą ir vaikų intelektui matuoti WISC (Wechsler Intelligence Scale for Children). sunkiai atsilikę . kaip ir Stanford .riba tarp atsilikimo ir normos: 5 . Stanford .Binet skalė buvo skirta 6-8 metų vaikams. Psichologinėje literatūroje ji žinoma WAIS (Wechsler Adults Intelligence Scale) pavadinimu.normalūs. kaip pasiskirstęs įvairaus lygio intelektas. kiekybinis protavimas (aritmetinis) ir trumpalaikė atmintis.130 V SKYRIUS IQ pasiskirstymo kreivė Stanford . Jau minėtoji Stanford . Šioje kreivėje nuo O iki 70 taškų yra parodytas žemas intelektas. Piešinyje šis intervalas pažymėtas žodžiu „atsilikę". Nuo 70 iki 90 . IQ pasiskirstymo varpo pavidalo kreivė leidžia pamatyti.Binet teste buvo matuojami keturi intelekto rodikliai: verbalinis protavimas. tarp 120 iki 130 .normalūs. vidutiniškai atsilikę . bet ir suaugusiems. 1939 metais Davidas Veksleris sukūrė intelekto testą matuoti skirtingiems sugebėjimams. Intervalas tarp 110 iki 120 (8) . Vekslerio (D. Veksleris paruošė intelekto skalę ne tik vaikams. Taip pat.Binet IQ pasiskirstymo kreivė iliustruoja skirtingą individų lygį. pažymėtas skaičiumi 7. Šiame intervale dar yra pažymėtas skirtingas atsilikimo lygis: visiškai atsilikę . .2.vizualinis protavimas. žemiau nei 70. virš 130 .

IQ išvedamas iš abiejų dalių: verbalinės ir užduočių atlikimo.motorinė koordinacija). . Bendrosios žinios (vertinamas akiračio platumas). Apibendrinimas (loginis -abstraktus mąstymas. pavyzdžiui: kodėl blogos kompanijos reikia vengti? 3. N e u ž b a i g t i p a v e i k s l ė l i a i (dėmesio koncentravimas. 1. Atkreiptinas dėmesys į verbalinės ir užduočių dalies skirtumus. v i z u a l i atmintis ). 4. atliekant monotoniškas . pavyzdžiui: kodėl tamsūs rūbai šiltesni už šviesius? 2. Skaičių ir simbolių testas (susikaupimas. Dėl to tiriantysis turi galimybę įvertinti tiriamojo intelekto silpnąsias ir stipriąsias puses. 4. užduotis. 5.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 131 Intelekto testą suaugusiems sudaro 11 smulkesnių subtestų. Žodynas (kalbos žinių ir žinomų sąvokų vertinimas). Paveikslėlių išdėliojimas chronologine tvarka (socialinių situacijų supratimas). Testas . pavyzdžiui: kas bendra tarp inžinieriaus ir gydytojo? 5. Įvertinus visus rezultatus. Skaičių kartojimas tiesiogine ir atvirkštine tvarka (dėmesys ir atmintis). 6. Supratingumas (praktinės informacijos ir patirties įvertinimas). sudaromas intelekto profilis. susikaupimas). Testas yra padalintas į dvi dalis: verbalinę ir konkrečių užduočių. vaizdinė . Iš atskirų detalių reikia sudėti visą figūrą (dalies ir visumos ryšių suvokimas). Šiuo būdu ypač patogu diagnozuoti specifines mokymosi problemas. Matematinis mąstymas (proto lankstumas. Vekslerio intelekto skalė leidžia įvertinti kiekvieną užduotį atskirai ir visumą. Verbalinė dalis: 1. sąvokų sudarymas). 3. Konkrečios užduotys (neverbalinė dalis): l.mozaika (gebėjimas suvokti ir analizuoti erdvines figūras). Figūrų sudėjimas.

Satleris (J. jog koreliacija svyruoja 60 .vyresnius.apie 91. kad respondentui geriau sekėsi atlikti konkrečias užduotis.1 lentelėje yra pateikti 16 metu berniuko testo rezultatai. „Geri" testai turi atitikti statistinius reikalavimus. M. Abu minėtieji intelekto testai: Standford . kad mokytojai linkę geriau vertinti amžiumi jaunesnius ir blogiau . nei verbalinę testo dalį. keletą pastabų tenka pasakyti apie „geriems" testams keliamus reikalavimus. būti patikimi ir validūs. Sattler) nurodo (1988. J.Binet patikimumo koeficientas yra 90. Testo a t l i k ė j o u ž d u o č i ų a t l i k i m o IQ yra 13 t a š k ų didesnis už verbalinės dalies IQ. jie konstatavo. Testų prognozes intelekto tyrinėtojai yra linkę lyginti su realiais mokyklos pažymiais.80 intervalo ribose. Paaiškėjo gana Įdomus dalykas: pasirodė.y. Taigi vertinimą jie linkę sieti su proto . Kalbant apie psichologinius testus. Jie apima verbalinę. Mokslininkams kilo mintis paprašyti vidurinės mokyklos mokytojų įvertinti savo klasės mokinius sumanumo požiūriu. Standford . M. Vekslerio . užduočių ir bendrą vertinimą. ką žmonės vadina „sumanumu". Koreliacinės analizės būdu palyginę mokytojų pateiktus duomenis su Vekslerio intelekto skalės rezultatais.Binet ir Vekslerio. 462) koreliaciją tarp IQ ir mokyklos pažymių esant ne mažiau 50. Tikėdamiesi tampresnių ryšių tarp abiejų vertinimų. jie pasidomėjo galimais vertinimo nukrypimais. t. p. Pateiktieji duomenys rodo. prognozuoja pasiekimus mokykloje ir kartu matuoja kažką tokio. Bendrųjų gabumų testai. atitinka minėtuosius reikalavimus. kuriems priklauso ir mūsų aptartieji StandfordBinet ir Vekslerio.132 V SKYRIUS 5.

aiškinant stebėtus ar apklaustus žmones. Ši technika leidžia nustatyti minimalų kintamųjų kiekį. kurių stoka vaidina itin svarbų vaidmenį praktiniame gyvenime. bet netgi yra nemėgstami mokytojų. . kurie pasireiškia įvairiais būdais. kad „sumanūs" vaikai gauna tikrai aukštesnius balus nei nuobodūs (monotoniški). kiek tokių esminių veiksnių įeina į koreliaciją ir koks kiekvieno iš tų veiksnių lyginamasis svoris. Bine sujungė įvairiapusiškus dalykus. pasitiki savimi. gerai suprasti ir gerai mąstyti. išreikštus per supratingumą bei mastymą. kyla ne atsitiktinai. iniciatyvą bei sugebėjimą adaptuotis tam tikroje situacijoje. be abejonės. o ne su IQ. Manoma. Taigi faktorinė analizė parodo. Tokiems praktiniams sugebėjimams mokslininkai linkę priskirti sveiką nuovoka. kad intelekto tyrime ši technika ir toliau tebevaidina svarbų vaidmenį. samprotavo tyrinėtojai. yra faktorinė analizė. ramūs mokiniai ne tik nelaikomi sumaniais. Taip intelektą suprato ir Bine. Čia gal netinka sudėtingi faktorinės analizės aiškinimai.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 133 amžiumi.Tiksliai įvertinti. • . Jeigu tarp dviejų testų yra reikšminga koreliacija. kuris yra būtinas. S p i r m e n ą . todėl pastebėjo. o jų socialinė orientacija. kad mokykloje vaikai laikomi „sumaniais". Diskusija dėl intelekto prigimties Ši diskusija.mėgdavo sakyti Bine. galintis aprūpinti tikslesne informacija.štai kuo turi pasižymėti intelektinė veikla. aplinkoje". tikriausiai jie matuoja tuos pačius esminius gabumus. Toki sudėtingą fenomeną nėra įmanoma paaiškinti tiksliai ir visapusiškai objektyviai. . anot jų. sakydamas. Savo sukonstruotame teste. jog intelektas tai yra fundamentalūs sugebėjimai. Mokslininkai padarė bendrą išvadą. racionaliai mąstyti ir efektyviai veikti . jo įvertinimas turi būti kiek įmanoma tikslesnis. jeigu jie lengvai bendrauja. Panašių dalykų tikėjosi iš intelekto ir Veksleris. Šios krypties atstovai tikėjo. Tai proga prisiminti du itin žymius f a k t o r i n ė s a n a l i z ė s k ū r ė j u s . Vienintelis būdas. Kai kurie psichologai kėlė klausimą. Uždari. yra santykinai nepriklausomi. kad: „intelektas tai yra globalūs individo sugebėjimai tikslingai veikti. kad protiniai gabumai.a n g l ų p s i c h o l o g ą Č. kuriuos matuoja atskiri intelekto subtestai. yra savanoriškai aktyvūs. tačiau tenka atsižvelgti į tai. ar iš t i k r ų j ų yra toksai dalykas kaip „bendrasis intelektas". Taigi ne intelekto rodikliai juos padaro „sumaniais". Antrasis nukrypimas buvo susijęs su lytimi: mokytojai pervertino mergaites ir nepakankamai įvertino berniukus. Dauguma psichologų intelektą vertina kaip bendruosius gabumus. Kadangi intelektas siejamas su žmogaus vieta gyvenime.

Prasidėjus kognityvinės psichologijos erai. Kokį poveikį minėtieji procesai daro psichinės informacijos pateikimui? Taigi kognityvistams rūpi nustatyti psichinius procesus. kuri padėtų nustatyti kiekvieno psichinio proceso efektyvumą. Anot Terstono. Tai verbalinis supratimas. Ypač daug psichologijai pasitarnavo Terstonas. Thurstone. faktorinė analizė yra grynai matematinis procesas. suvokimo greitis ir mąstymas. Intelekto testo bazėje jis išskyrė septynis veiksnius. turinčios ryšį su atsakymo reakcijomis. atmintis. Tai gali būti akių judesiai bei galvos smegenų žievės potencialios galimybės.y. Spearman. atsirado naujas požiūris j intelektą. 1938). Žmonių individualūs skirtumai kognityvistų požiūriu priklauso nuo labai specifinių procesų. t. keičiasi ir tikslas. žodyno sklandumas. Kokie psichiniai procesai yra įtraukiami į intelekto testus? 2. Keičiantis požiūriui. Tokiu atveju svarbiausia yra pasirinkti informaciją. Kas gi yra tie svarbūs procesai? Tai subjekto atsakomosios reakcijos. Šios krypties atstovai bandė pažvelgti į intelektą per kognityvinius procesus. erdvė. Terstoną (L. skaičiai. kuriuos pavadino pirminiais protiniais sugebėjimais. tų procesų greičio bei tikslumo. Kognityvistams svarbiausi yra šie momentai: 1.134 V SKYRIUS (Ch. Kaip tiksliai ir greitai šie procesai vyksta? 3. tačiau veiksnių interpretavimas yra psichologinių svarstymų dispozicijoje. Faktorinė analizė intelekto tyrimuose buvo dominuojantį iki 1960 metų. . kurie gali sudaryti intelektualaus elgesio pagrindą. 1904) ir JAV psichologą L.

Atlikęs ilgalaikių eksperimentų seriją. kad. jog reikia ieškoti naujų būdų. asmuo turi aukštą supratingumą. Tas trūkumas gali būti matakomponentų lygyje (strategijos pasirinkimas. ignoruoti Sternbergo nuomonės negalima. atrinkdamas iš intelekto testo specifinius tikslus. bet ir „praktinį" intelektą. Eksperimentų metu jis stengdavosi identifikuoti komponentus pagal tikslo siekimą. įvertinant adaptacinius ir motyvacijos sugebėjimus praktinių problemų sprendimo procese. visi sugebėjimai galėtų tilpti į keturias grupes (klasterius): 1. Vertinant visa tai. tačiau žemą apibendrinimų lygį. Sternbergas padarė išvadą. operatyviai įgyvendinant savo tikslus. Tai kuo gi skiriasi faktorinis požiūris į intelektą nuo informacijos procesų požiūrio? Terstono pirminių protinių sugebėjimų faktoriai yra naudingi. kad. Informacijos procesų analizės požiūriu galima diagnozuoti. J. Sternberg). Sugebėjimą abstrakčiai mąstyti. siekiant tikslo. Sternbergas pateikė labai rimtus motyvus. kad jo pateiktasis intelekto komponentų rinkinys jungia ne tik „akademinį". Stengdamasis įrodyti savo požiūrio privalumą. Sugebėjimą mokytis iš patirties. Jų pagalba galima įsitikinti. nustatant silpnąsias ir stipriąsias intelekto puses. . kad. sukūręs intelekto komponentų modelį. išsaugojimo komponentų lygyje (lėtas arba netikslus informacijos atgaminimas) arba . bet nepakankamai dvi paskutiniąsias. pavyzdžiui. Iš 5. teigdamas. Tai ir patvirtina Sternbergo išvadą. 3. Sternbergas apjungia jų kur kas daugiau.ASMENYBĖ IR_INDIVIDUALUMAS 135 Ž y m i a u s i a s šio p o ž i ū r i o atstovas yra R. Jo nuomone. Sugebėjimą motyvuoti save. Sternbergas (R. nes šiandieniai intelekto testai iš tikrųjų gerai diagnozuoja dvi pirmąsias sugebėjimų rūšis. sprendžiant problemą). Sternbergo nuomone. J. 2.2 lentelės matome. Sugebėjimą adaptuotis įnoringame. i š s k i r d a m a s p e n k i a s intelekto komponentų grupes. patys reikšmingiausi individualūs skirtumai (intelektas iš individualių skirtumų ypač svarbus) yra informacijos kodavimo (encoding) ir lyginimo procesai. kuriuos v a d i n a komponentais ir jo tikslas yra sukelti tam tikrą atsaką į intelekto teste pateiktus klausimus. besikeičiančiame pasaulyje. • • 4. testuojantysis naudojasi psichinių procesų rinkiniu. kokie procesai sukelia minėtą trūkumą.

Nekelia abejonių faktas.60. kurių socialinė aplinka buvo skirtinga. Atkinson. . ką paveldėjome genetiškai. kas buvo išmokta). paveldėję panašius genus. augusių drauge net 86. Labiausiai diskusinis yra klausimas. komfortas ankstyvojoje vaikystėje. kuriuos pateikė tyrinėtojai (R. Antai.72. Atkinson. USA: Harcourt Brace College Publishers. tačiau neaiškus lieka to poveikio laipsnis. emocinis klimatas aplinkoje. kuo glaudesni genetiniai ryšiai. kad netgi du vaikai. augusių drauge . Turime pakankamai ir vienokios ir kitokios rūšies tyrimų. kad tam tikri intelekto aspektai yra įgimti. kur vaikas augo. kurioje mes augome. intelektas didesnis nei tų. t. o vienas kito papildymo prasme. vienaląsčių dvynių. kurie augo atskirai. vienaląsčių dvynių. augusių drauge. aukštesniu IQ. tačiau nuomonės išsiskiria. Paveldimumo (genotipo) ir aplinkos poveikis intelektui Jau buvo minėta. kai bandoma išsiaiškinti. kas yra labiau reikšmingas: paveldimumas ar aplinka. Bene svarbiausiu veiksniu genetikos ir intelekto santykyje yra laikoma IQ koreliacija tarp genetiškai susijusių asmenų. R. Dauguma tyrinėtojų yra įsitikinę.47. Nežiūrint akivaizdžių intelekto ir paveldimumo ryšių. tuo tarpu brolių. kurie gali daryti poveikį intelektui. kad skiriasi žmonių intelektas. jog intelektas gali būti įtakojamas. matyt.y. 479). būtų vertinti minėtuosius požiūrius ne jų pirmumo. sveikata. L. bet turėję geresnes prenatalines (iki gimimo) sąlygas ir geriau emociškai stimuliuoti. į tuos pačius duomenis galime pažvelgti ir kitu. be abejo. aplinkos aspektu. Kalbant apie aplinkos poveikį intelekto raidai. augusių atskirai . I l i u s t r a c i j a i ž v i l g t e r ė k i m e Į duomenis. Manoma. santykis su suaugusiais. augusius drauge ir atskirai. p. 1993. Tą patį galėtume pasakyti ir apie brolius. dvynių . Racionaliausia. o tokių pat dvynių. Todėl neabejotina. Introduction to Psychology. Todėl mokslininkai padarė išvadą. C.136 V SKYRIUS perdavimo komponentu lygyje (nesugebėjimas perkelti iš vienos situacijos į kitą tai. Aptarsime kai kuriuos iš jų detaliau. Dabar ir aptarsime tuos veiksnius. dažniausiai minimi šie veiksniai: mityba. ar skirtumus intelekte nulemia tai. ar jie yra sąlygoti aplinkos. kad intelektas tuo panašesnis. kad paveldimumas turi poveikį intelektui. akivaizdžiai skirsis savo akademiniais sugebėjimais ir. Tėvų ir vaikų IQ koreliacija tėra tik 40.

Kitaip sakant. kuri keičia žmogų. Aukšto intelekto tėvai dažniausiai perduoda tokį pat intelektą savo vaikams. jie sukuria savo vaikams intelektą stimuliuojančias sąlygas. jie ne tiek dirbo. kuris gali netgi nuskurdinti jų prigimtines galimybes. vienas iš įtakingiausių šios krypties teoretikų. Piktas ir jautrus vaikas į grubų tėvų elgesį reaguos kitaip nei ramus ar džiugus. t. jog vaikai. teigia. mokymą. kiek žaidė su vaikais. Pavyzdys. Trumpai tariant. mokytojai atliko tą darbą. gimę žemo intelekto šeimose.juos . Vis dėlto kol kas lieka stabili nuomonė. intravertas . Skirtingi individai. aprūpindami juos knygomis. kad bendrasis intelektas iš dalies yra paveldimas.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 137 Aplinkos poveikio intelektui kryptį ypač remia bihevioristinės krypties atstovai. teigiamai koreliuodami tarpusavyje. būdami aukšto intelekto. ne vienodai ją interpretuoja. bendraudami su vaikais. mokė juos konstruoti daiktus iš kaladėlių. Bet reikšminga yra ir tai. Yra nustatyta. atpažinti daiktus pagal didumą bei platuma. Votsonas (J. Specialiai paruošti mokytojai dirbo su vaikais namuose keletą kartų per '. Galimi trys aplinkos ir vaiko asmenybės formavimosi interakcijos būdai: reaktyvus. dar labiau padidina intelekto vystymosi galimybes. Aplinkos poveikį intelektui mokslininkai demonstruoja netgi labai paprastais faktais. Ekstravertas vaikas su malonumu priims aplinkos įvykius ir žmones. taigi ir skirtingai į ją reaguoja. kad negali būti ir kalbos apie gebėjimų bei psichinių savybių paveldėjimą. Tie vaikai skyrėsi nuo intelektualiai neskatintų ir kitomis psichologinėmis savybėmis. jog vaikų iš žemesnio socialinio statuso šeimų kognityvinė raida atsilieka dar jiems net nepradėjus lankyti mokyklos. kurį turėtų atlikti vaikais besirūpinantys tėvai. Iš jų minimos dvi: pasitikėjimas savimi ir socialinė kompetencija. Taigi vaiko prigimtis (genotipas) ir aplinka. Pasirodė. Mokymasis ir yra toji aplinkos sąlyga. gyvenančių socialiai remtinose šeimose. Reaktyvi interakcija. įvertinus juos Stanford-Binet arba Vekslerio intelekto testais. 1965 metais JAV Kongresas įkūrė Kovos su skurdu fondą. gavo aukštesnius balus. kurio tikslas buvo atlikti specialų 2-5 metų vaikų. kurie buvo intelektualiai skatinami. nes tik mokymosi procese formuojasi asmenybės bruožai. visa namų aplinka atlieka intelektualų vaidmenį. sužadinantis ir proaktyvus. atpažinti spalvas.savaitę. Tiesą pasakius. Buvo sulaukta teigiamų tokios veiklos rezultatų. Tuo tarpu vaikai. Watson). Todėl mokslininkai rekomendavo išankstini tokių vaikų intelekto skatinimą. Dž. kad patys. Vaiko genotipo ir aplinkos ryšiai nėra vienareikšmiai. pasirūpindami jų muzikiniu bei estetiniu lavinimu. tegauna tik namų aplinkos poveikį. patekę į tą pačią aplinką.y. Aplinka yra lyg vaiko asmenybės formavimosi funkcija.

darbas ar mokymasis . Neabejotina. kad netgi vaikas. kuris tą patį veiksmą suvoks kaip nejautrumą. tegul ir labai išvystyta psichinė savybė. t. todėl padidėja proaktyvios interakcijos poveikis. kai jis pats ima rinktis ir kurti savo aplinką. Taigi įmanoma. kurio metu individas aktyviai dalyvauja savo asmenybės formavime. kaip besiformuojanti asmenybė. tiek aplinka.motyvacinę sferą. kuo vaikas yra jaunesnis ir stipriau ribojamas tėvų sukurtos aplinkos. Kiekvienas vaikas iš objektyvių aplinkybių išskiria (išgauna) subjektyvią psichologinę aplinką. Tai pasakytina ne tik apie intelektą. Nervingas ir nepatenkintas kūdikis tėvams sužadins mažesnį norą jį glausti ir imti ant rankų.138 _ V SKYRIUS ignoruos. vyksta skirtingai nei reaktyvios ir sužadinančios aplinkos atvejais. Kaip matome. Todėl aišku. bet taip pat apie emocinę . kad sugebėjimai išryškėja tik veikloje. Paklusnus vaikas sužadins palankesnį tėvų auklėjimo stilių nei agresyvus. Tik taip žvelgdami į problemą. ir toji subjektyvi aplinka formuoja jo asmenybės vystymąsi.tai procesas. Svarbu yra pažymėti. jog asmenybės raidai svarbu tiek paveldimumas (genotipas). galime priartėti prie objektyvaus jos vertinimo. Proaktyvi interakcija . Apie šią interakciją galima pasakyti labai paprastai: malonūs žmonės sužadina malonią aplinką. Sužadinanti interakcija. kad tokių didelių reikalavimų negali vykdyti kokia nors viena. Paaugę vaikai gali keisti aplinką ir kurti ją pagal savo poreikius.y. Proaktyvi interakcija. proaktyvi interakcija didėja su amžiumi. susilpnėja koreliacija tarp vaiko genotipo ir jo aplinkos.kelia žmogui didelius reikalavimus. Vienas asmuo žalingą veiksmą interpretuos kaip tyčinį priešiškumą ir reaguos skirtingai nuo asmens. Kaip matome iš aptartųjų teorijų ir pavyzdžių. priešiški sužadina priešišką aplinką. Todėl gali būti. sensorinius jutiminius procesus. Tačiau jam augant. gali keisti tėvus bei jų požiūrį į auklėjimą. Kiekvienas individas sužadina tik jam būdingas kitų reakcijas. pavyzdžiui. . Bet kuri veikla .aplinkos interakcija yra tuo stipresnė. Reaktyvi asmens . Sugebėjimai tai yra psichinių savybių visuma.aplinkos interakcija vyksta visą žmogaus gyvenimą. Proaktyvi asmens . ginčas dėl paveldimumo ir aplinkos vargu ar gali būti išspręstas kurio nors vieno naudai. kad nauja aplinka gali paveikti asmenybę. sugebėjimai.

Kiekviena asmenybės teorija bando pateikti asmenybės modeli.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 139 Klausimai pagalvojimui 1. Demokritas siūlė skaidyti •ją į atomus. pastebėjimų galima rasti mituose. vidurio psichologija buvo neatsiejama nuo filosofijos. Beveik iki 19 a. Antikos filosofai taip pat domėjosi žmogaus asmenybės sandara. Pirmieji bandymai a p i b ū d i n t i žmogaus asmenybę. numato asmenybės pažinimo būdus. kiekviena asmenybės teorija remiasi filosofinėmis prielaidomis. Panašiai yra ir su asmenybės teorijomis: jų yra daug ir kiekviena vis kitais aspektais bando paaiškinti. dar kiti . Filosofų darbuose randame asmenybės teorijų užuomazgas. kurios skatina asmenybę vystytis ir funkcionuoti. Pavyzdžiui. . Kodėl faktorinė analizė yra perspektyvus metodas intelekto tyrimuose? 5. pasakose. taip pat. I. Platonas ir Hipokratas nagrinėjo sielos prigimtį. kaip ji funkcionuoja. kad ją būtų galima paaiškinti vienu teoriniu modeliu. Kuo skiriasi Alfredo Bine ir Stanford-Bine intelekto matavimo testai? 2. varomąsias jėgas. Ką matuoja WAIS? 3. kuris paaiškintų asmenybės struktūrą. todėl visos jos egzistuoja lygiagrečiai. jos elgesio dėsningumus siekia neatmenamus laikus: įvairių faktų. Kantas išsamiai aprašė temperamentų tipus. indų Vedose. Kokie veiksniai įtakoja IQ? ASMENYBES TEORIJOS • Asmenybė yra pernelyg sudėtinga. Vieni apibrėžimų autoriai akcentuoja asmenybės santyki su aplinka. kurios dažniausiai atspindi laikmečio požiūrį į asmenybę. Visos šios teorijos savaip teisingos. papildydamos viena kitą. Sokratą domino gyvenimo prasmės klausimas. Be to. Senajame ir Naujajame Testamentuose randame aiškiai suformuluotas pažiūras į asmenybę. kas gi yra žmogaus asmenybė. religiniuose raštuose pavyzdžiui. istoriniuose veikaluose.jų priskaičiuojama beveik 80 ir tarp jų nėra nė vieno. funkcionavimu: Aristotelis. jos veiklą. kaip nustatyti sutrikimus ir juos pašalinti. Ar galima intelekto testų pagalba išmatuoti motyvaciją ir lyderiškumą? 4. kurį būtų galima visiškai paneigti.asmenybės bruožų unikalumą. Dekartas žmogaus elgesį aiškino refleksų teorija.psichinių procesų visumą. Spinoza nagrinėjo jausmų dėsningumus. kiti . Nėra netgi vieningo asmenybės apibrėžimo .

o jos . privalumų ir trūkumų.y. individualumą. ilgalaikių stebėjimų bei išsamių tyrimu rezultatais ir jais grindžia savo teiginius. atskleidžia jų elgėsi įtakojančius veiksnius ir tuo pačiu sudaro galimybę apibūdinti konkrečią asmenybę bei prognozuoti jos veiksmus. ypač literatūroje. Asmenybės pažinimą literatūroje tobuliausiai praturtina romanai. kuo skiriasi žmonės. Tačiau tik asmenybės mokslas ir asmenybės teorijos parodo. i š r e i š k i a n t i p a g r i n d i n i u s jos bruožus.nuo asmenybės gimimo iki tikėtino tapsmo brandžia asmenybe. nes nagrinėja asmenybės raidą ilgesnį laiko tarpą . ypatybės didžiąja dalimi priklauso nuo istorinės epochos ir kultūros. Literatūroje asmenybė visuomet sudėtinga ir daugialypė. Filosofinis žmogaus asmenybės atskleidimas ir literatūriniai portretai yra įdomūs pažintine prasme. vidinių jėgų sąveika. Todėl konkrečią asmenybės teoriją sunku priskirti kuriai nors vienai grupei. . sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės. Šios krypties teorijos dar vadinamos psichoanalitinėmis. Grožinėje literatūroje kiekvienas autorius pateikia savitą asmenybės v a i z d ą . teorijų kryptis ir pagrindinius jų autorius. Be filosofijos. iš kurių "kiekviena turi savo panašumų ir skirtumų. Trumpai apžvelgsime svarbesnes ir plačiau žinomas asmenybės . Asmenybės teorijas tik su tam tikromis išlygomis galima suskirstyti į grupes. tačiau asmenybės teorijos mokslas remiasi . Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos Šiai krypčiai atstovaujantys autoriai teigia. Todėl tiksliau yra kalbėti apie asmenybės teorijų kryptis. asmenybės samprata nuo seno egzistuoja mene. Ši kryptis vadinama psichodinamine. t. tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai.140 V SKYRIUS Ir šių dienų filosofija nagrinėja žmogaus problemą ir stengiasi atsakyti į pagrindinius klausimus: kas yra žmogus ir kokia jo vieta bei paskirtis pasaulyje? Filosofinis žmogaus paveikslas yra apibendrintas ir todėl kiekvienas iš mūsų galime a t p a ž i n t i savo žmogiškąją prigimtį ir pamatyti savo žmogiškąją esmę. kad asmenybės jausmus. Dauguma jų dėl savo iškeltų problemų gali priklausyti kelioms grupėms. kuriuose herojus kaip asmenybė atsiskleidžia ilgame realaus gyvenimo periode. mąstymą ir veiklą sąlygoja vidiniai veiksniai. p o e l g i ų nuoseklumą. .

4 pav. p r i m e n a n t i neribotos apimties saugyklą. Froidas išskyrė 3 lygius: -sąmonę (tai tarsi matoma ledkalnio viršūnė. kuriuos žmogus mano užmiršęs. -pasąmonę (pati r e i k š m i n g i a u s i a d a l i s . kad žmogaus elgesį lemia pasąmonė. užmiršimų. Froido (S. Žmogaus psichikoje Z. Ilgą laiką dirbąs gydytoju ir tyres isterinių sutrikimų turinčius pacientus. kurią pastangų dėka galima perkelti į sąmonės lygį). kada nors gauta informacija. kurią žmogus gali kontroliuoti). griaunančius žmogaus asmenybe iš vidaus). nesąmoningų poelgių priežasčių. į pasąmonę patekusios neišspręstos problemos niekur nedingsta. nedidelė psichikos dalis. kad žmogaus elgesiui didelę įtaką daro biologiniai instinktai ir ypač pabrėžė seksualinių potraukių vaidmenį normaliai ir patologinei asmenybės raidai. o toliau kelia pasąmoninius konfliktus. apsirikimų. Froidas manė. į kurią patenka visa. Minėti psichikos lygiai pasireiškia visoje žmogaus asmenybėje. kurią taip pat sudaro 3 dalys (5. Freud) asmenybės teorija . Pagrindinė šios teorijos mintis b u v o ta. Froidas paskelbė asmenybės teoriją. žmogus nekontroliuoja savo pasąmonės ir net nežino jos turinio. -priešsąmonę (joje yra informacija.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS _141 Vienos gydytojas Z. Z. Froidas (1856-1939) buvo pirmasis ir žymiausias šios pakraipos asmenybės teorijos autorius. paremtą stebėjimų rezultatais su tam laikmečiui itin neįprastomis idėjomis. į kurią išstumiami nemalonūs prisiminimai.): Psichodinaminė Z. kurios žmogus negali kontroliuoti ir dažnai net nesuvokia jos turinio. būtent pasąmonėje reikėtų ieškoti Įvairių sapnų. Z.

Jeigu asmenybėje vyrauja šis pradas. įsisavina ir ima jomis vadovautis kaip savomis.sublimacijos būdu (pasirenkant visuomenei priimtiną jų patenkinimo formą.sąmoningoji asmenybės dalis. kokiu būdu šiuose amžiaus tarpsniuose žmogus patenkina malonumo poreikį. ir geriausiu atveju žmogus jas internalizuoja. kad asmenybė iš esmės susiformuoja iki 4-5 metų amžiaus. veikiama pasąmonės ir ankstyvos vaikystės patirties. Z. minioje). bendrauti su aplinka. kas nemalonu. visuomenės normas.viršutinis asmenybės sluoksnis. išstumiami i pasąmonę (kur būdami kelia vidinius konfliktus ir įtampą) arba netiesiogiai . Tai pati nepastoviausia asmenybės dalis. žmogus išgyvena konfliktus su visuomene. giminės pratęsimui ir agresijai. ignoruodama aplinkos reikalavimus. To pasekmėje žmogus nuolat gyvena į t a m p o j e . kai žmonės lengvai atsisako šių taisyklių ir ima vadovautis instinktais (pavyzdžiui. v a n d e n i u i . racionalizaciją. intelektualizaciją ir kitus. Froidas nemažai rašė apie masių psichologiją. jos normomis. Ego suderina id principą „noriu" su superego principu „reikia". Asmenybės dalys nuolat konfliktuoja tarpusavyje. besivadovaujanti realybės principu. orui. suformuotas visuomenės normų ir taisyklių. dažni ir asmenybės konfliktai su aplinka dėl poreikių patenkinimo.142 V SKYRIUS Id . Tačiau vystosi ji ir toliau iki tol. t. giminės pratęsimo (Eros) ir mirties. Išgyventi asmenybei padeda pasąmonėje glūdintys gynybiniai mechanizmai. Froidas teigė. Pagrindiniai instinktai. asmenybė . kuriais asmenybė nesąmoningai reaguoja į iškilusią grėsmingą situaciją.iš šalies. Jos dėka žmogus gali suderinti savo poreikius su visuomenės normomis. Jie gali būti patenkinami tiesioginiu būdu. projekciją. kol žmogus pasiekia lytinę brandą. nes normos tarsi primetamos. kuris yra pasąmonės energijos šaltinis. perkeliant juos Į kokią nors veiklą). E g o . Jeigu kurios nors fazės metu kyla problemos ir jos laiku neišsprendžiamos. teikiantis ją asmenybei iš įgimtų instinktų maistui. didžiausią reikšmę turintis asmenybės sluoksnis. Superego . apie tai. Tai gyvybės. Si asmenybės dalis vadovaujasi malonumo siekimu. į save arba į aplinką nukreiptos agresijos. kurį žmogus įgyja patirties ir auklėjimo dėka. veikiamas v i d i n i ų ir i š o r i n i ų k o n f l i k t ų . tiesiog išstumiama į pasąmonę. Gali būti situacijų. Iš jų būtų galima paminėti išstūmimą (tai.seniausias. pamirštama).y. Vėlesnėse studijose Z. nuolat prieštarauja tarpusavyje ir sąlygoja asmenybės veiklą. teikiantys gyvybinę energiją (libido). kaip pakinta žmogaus elgesys minioje ir kaip tuo moka pasinaudoti įvairios diktatūros. destrukcijos (Thanatos) instinktai. išskiriamos psichoseksualinio vystymosi fazės. Pagal tai.

ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 143 užsifiksuoja toje fazėje. surasti jame neišspręstus konfliktus ir juos išspręsti. Taigi asmenybė gali sėkmingai funkcionuoti. p a b r ė ž t i n a i t v a r k i n g a s . sugebantis palaikyti gilius. kad terapeutas padeda klientui išsakyti viską. tačiau subrendimą siejo su psichine sveikata ir apibūdino gana paprastai: sugebėti mylėti ir dirbti. geria. vaikas susitapatina su savo lyties tėvu ir perima savo lyties elgesio m o d e l į . . t. bando atskleisti pasąmonės turinį. Froidas pasiūlė psichoanalizės metodą. . žmogus turi įsisąmoninti savo potraukius ir išmokti juos tenkinti natūraliu. visuomenei priimtinu būdu. jeigu p r o b l e m a lieka neišspręsta. ilgalaikius ryšius su savo artimaisiais (sutuoktiniu ir vaikais) ir atliekantis visuomenei reikalingą darbą. todėl tokiais atvejais reikalinga terapija. T a č i a u . atvirkščiai — labai neorganizuotas. iki lytinio brendimo seksualiniai impulsai užslopinti. Z. jos metu vaikas įgyja įvairių socialinių ir pažinimo įgūdžių. tik išsprendusi savo vidinius ir išorinius konfliktus.šaukia. Į pasąmonę perėję konfliktai trukdo žmogui gerai jaustis. • analinėje fazėje (1-3 metų) malonumų ir konfliktų šaltiniu tampa šalinimo organai.y. J e i g u ši p r o b l e m a s ė k m i n g a i išsprendžiama. įsitempęs arba. kai pagrindinis malonumas pasiekiamas burnos dėka . . kas tik ateina į galvą. daug kalba.nuo 5-6 m. suaugusiam žmogui gali kilti problemos. sutrinka jos santykis su aplinka. bendraujant su vyresniais. suaugės žmogus gali būti itin smulkmeniškas. • falinėje fazėje (3-6 metai) dėmesys nukrypsta į išorinius lyties požymius. tuomet ji tampa psichiškai sveika ir brandžia. suaugęs žmogus nemalonioje situacijoje pradeda kartoti kūdikio elgesį: valgo. šaukiant suaugusius. susipažįstant su aplinkos daiktais. jaučia stiprų potraukį priešingos lyties tėvui ir norą konkuruoti su tos pačios l y t i e s t ė v u .y. Taigi pagal Z. * latentinė (užslėpta) . t. Froidą brandi asmenybė yra asmuo. Froidas išsamiai nepateikė brandžios asmenybės koncepcijos. lytinio brendimo metu. rūko. • genitalinėje fazėje. Jeigu asmenybė išsprendžia savo vidinius konfliktus. Jeigu tai daroma ne laiku arba itin griežtai. p e d a n t i š k a s . Jeigu kūdikio poreikiai ignoruojami. Vaikai išgyvena vadinamąjį Edipo kompleksą. Z. kai vaikas mokomas naudotis tualetu. Nors Z. netvarkingas.valgant. reikalaujant dėmesio. Froidas išskyrė tokias vystymosi stadijas: • oralinė fazė (iki l metų) susijusi su kūdikyste. kuris iki šių dienų vis dar yra plačiai taikomas. Jo esmė yra ta.

taikant psichologinius metodus. Froido. kaip visumą. Šie vaizdiniai nėra įgyti. Asmeninė (individualioji) pasąmonė. Jungą nutolinusi nuo Z. Ją sudaro aukščiau įsisąmoninti išgyvenimai. Jungas vadina emocijų sukeltas asociacijas. K. G. jungiantis mintis. Tačiau skirtingai nuo Z. jausmus. tačiau juk būtent ji davė pradžia daugeliui kitų asmenybės teorijų. Iš esmės. Froido mokinys ir bendradarbis. kad daugelio psichinių susirgimų priežastys yra psichologiniai veiksniai. Froidas. Jungas šiems potraukiams neteikė lemiamos reikšmės. G. Froido. todėl žmogui galima padėti. Jo teoriją galima ir kritikuoti už ribotą požiūrį į žmogaus galimybes. Jis įrodė. Kompleksais K. Asmeninei pasąmonei priklauso ir tie išgyvenimai. Froidui ir tai buvo pagrindinė priežastis K. Ego (lot. Pavyzdžiui. • Asmenybėje K. Asmeninės pasąmonės turinys nesunkiai vėl gali pereiti į sąmonę.144 V SKYRIUS Z. G.aš. Į ego įeina ne tik vidinio. Jungas (1875-1961). Asmeninėje pasąmonėje gana svarbią vietą užima kompleksai. Šveicarijos psichologas ir psichiatras. atsiminimus. Jungas manė. vado kompleksas .siekimas valdyti kitus . K. tai yra mūsų sąmonė. siekimai.G. kurių atsisako kiti ir pan. Ji išeina už individualios psichikos ribų. Jungo (C. kurių dėka mes suvokiame save kaip žmogų.gali skatinti žmogų priimti pareigas. kurie buvo pamiršti. Jungas išskyrė tris. Ego ir asmeninė pasąmonė įgijami žmogui gyvenant. Kaip ir Z. kad pasąmonėje glūdi žymiai daugiau nei nuslopinti seksualumo ir agresijos potraukiai. bei žinios apie jį.G. Kolektyvinės pasąmonės iškėlimas nepatiko Z. iš dalies tarpusavyje susijusias. G. kurie yra s u s i j ę tarpusavyje. buvo Z. jis tyrinėjo neįsisąmonintų dinaminių potraukių įtaką žmogaus veiklai ir elgesiui. Froido pasąmonės procesų atskleidimas padėjo geriau pažintižmogų. Jung) analitinė asmenybės teorija K. pojūčius. kad žmogų veikia pasąmonės vaizdiniai. bet ir išorinio pasaulio suvokimas. bet įgimti ir išsamesniam jų paaiškinimui Jungas panaudojo kolektyvinės pasąmonės terminą. ir buvo išstumti. kurie yra kilę iš žmonijos evoliucijos ir istorijos. kurie buvo nemalonūs. tendencijos. yra tikrai dideli. Jis buvo įsitikinės. Kompleksai gali turėti įtakos neįsisąmonintam žmogaus elgesiui. G. jausmus ar mintis. asmeninę pasąmonę ir kolektyvine pasąmonę. Tai sąmonės centras. sistemas: Ego. Froido nuopelnai mokslui. . keliantys skausmą. kurios teoriškai ir praktiškai taikomos ir šiandien. Kitaip yra su kolektyvine pasąmone. ypač psichologijai ir psichiatrijai. Šis Z.) .

Hjelle ir D. pasakose. G. Kolektyvinės pasąmonės pažinimui K.G. Archetipas (gr.J. Persona. Persona ir Šešėlis. p. o ne kitaip suvokti tikrove. kuriuos aprašė K. G. Anima ir Animus . Jų dėka moteris ir vyras geriau supranta vienas kitą. Kolektyvinėje pasąmonėje glūdi slaptas polinkis būtent taip. kad archetipu negalima p a ž i n t i tiesiogiai. idėja. Motina. mene. 201). sudarantys kolektyvinės sąmonės turinį. Ziegler (1997. Pagal K. Šie du archetipai išsikristalizavo iš vyrų ir moterų bendruomeninio gyvenimo patirties. Archetipų yra daug: Senas išminčius. Dievas ir kiti. kuris sudaro savotišką psichikos lauką.3 lentelėje. Animus. kurie pasireiškia ankstesniųjų kartų mituose. jungianti visą žmoniją ir egzistuojantį už atskiro individo ribų. pavyzdžiai pateikti 5. Jungas skyrė ypatinga dėmesį.) . o tik per jų įvaizdžius.tai archetipiški priešingos lyties vaizdiniai. Svarbiausi jos komponentai yra archetipai. Jungą tai gilesnis pasąmonės sluoksnis. Iš šių archetipų arčiausiai sąmonės yra Anima.Jungas. Šešėlis.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 145 Kolektyvinė (transpersonalinė) pasąmonė atspindi žmonijos evoliucijos elementus ir yra bendra visiems žmonėms. Archetipai. Anima moko . Jungas manė. Tėvas.pirminis vaizdinys yra universali minties forma. Svarbesnių archetipų charakteristikos pagal L. yra susiję su sąmone skirtingu laipsniu. kuriuos žmogus turi konkrečiai dar nesusidūręs su priešinga lytimi. sapnuose ir fantazijose. turinti savyje emocine galią.A. Archetipų.

Nagrinėdamas asmenybės struktūrą. didiname kaip tik tą „didesniąją asmenybę". nes tuomet ne tik projektuojame nenorimas neigiamas ypatybes į kitus.) . harmonijos. vaidina abejingą . būtent. kai visiškai susiformuoja ir išsiugdo visos kitos asmenybės dalys. pvz. Jis turi tuos bruožus. harmonijos.savo priešiškumo ir neigiamo nusiteikimo kuriam nors žmogui analizė. tuo labiau save ribojame. turinti daug galimybių ir suvokiama tik iš dalies. žmogui vis labiau bręstant. Šešėlis . kurį galima nusivilkti. Taigi Personą galima skirti prisitaikymo prie aplinkos archetipui. Tai įvyksta antroje gyvenimo pusėje. o. Jungas atkreipė dėmesį. Savastis atsiskleidžia tik tuomet.G. žmogus. pilnatvės siekimą. Savastis yra asmenybės centras. kas išgyventa. kas jau įvyko. angl.). Šešėlio bruožus asmenybei sunku įžvelgti. kuo labiau nepriimame savo trūkumų. K. Jo simbolis yra mandala arba magiškasis ratas. yra universalesni ir apima žmonių bendruomenes. kad spręsdama savo problemas.. Jungo nuomone. kad kiti jį tokį matytų. įsisąmoninta ir. priešinasi savo jausmams. naudotą senovės graikų teatre. kad Ego atitinka „mažesnę asmenybę". .svarbiausias asmenybės archetipas. pirmiausia vadovautųsi protu. nes jie dažniausiai paslėpti. plėšikams ir pan. Vienas iš būdų atskleisti savo šešėlio bruožus . apie kurį grupuojasi visos kitos dalys. kurį ego pateikia išoriniam pasauliui ir išreiškia tuos bruožus. paprasčiausiai. iš to. Pavyzdžiui.tai tamsioji mūsų asmenybės dalis. kai žmogus ieško Dievo ir galutinės prasmės. G. Po to galvoja ir aiškinasi: „Lyg ne aš taip pasielgiau". Neatpažintas Šešėlis yra pavojingas. Žodis „persona" reiškia kaukę. Arba. susiję su kolektyvine pasąmone. pasireiškia tik tada.146 V SKYRIUS vyrą nuoširdumo ir tam tikro švelnumo. ir visuomenė. Savastis (selfs. Šešėlyje iš sąmonės yra išstumtas patyrimas. kuris visą laiką dėvi intelektualo kaukę. priešiškumas kokiai nors žmonių grupei (negrams. O Savastis . Nelanksti Persona uždaro žmogų vieno vaidmens rėmuose ir taip trukdo prisitaikyti prie aplinkos. Tai tas įvaizdis. Persona. o animus moko moterį tam tikros vyriškos laikysenos. reiškiantis vienovės. K. kuriuos žmogus nori parodyti kitiems ir nori. K. tačiau turi sunkumų savo emociniame gyvenime. Jis atspindi pasąmoninį poreikį siekti prieštaringų asmenybės aspektų. Jungas Personą lygino su paltu. bet iki galo jos pažinti negalime. Savastis. nes susideda tik iš to.dažnai yra jausmingas. bet ir leidžiame jam mus užvaldyti.G. Dalis Šešėlio yra asmeninėje pasąmonėje ir pasireiškia gyvenime: sudėtingoje situacijoje žmogus pasielgia netikėtai. jei žmogus per daug neįsijaučia į vaidmenį ir nepasidaro svetimas sau. Kaukė gali būti naudinga. Ugdydami asmenybę. Šešėlio bruožai. kuriuos neigiamai vertina ir pats žmogus.tai „didesnė asmenybė".

stengiasi būti vienas. Be šių nuostatų. 2) mąstantis intravertas. Briggs). j u n t a n t į i r i n t u i t y v ų asmenybės tipą. geras arba blogas ir kreipia dėmesį į tarpasmeninius santykius. korektiškas. Jungas išskyrė keturias psichikos funkcijas: mastymą ir j a u t i m ą . galime sakyti. M. kokia iš šių f u n k c i j ų yra d o m i n u o j a n t i . slypi pusiaukelėje tarp sąmonės ir pasąmonės.. jautriai reaguoja. gyvai reaguoja į aplinką. 7) intuityvus ekstravertas. j a u č i a n t į . Šis klausimynas „Myers Briggs Type Indicator" plačiai taikomas Vakaruose. formuojant darbo komandas. sukūrė klausimyną. 5) juntantis intravertas. Pagal dominuojančią nuostatą žmonės skirstomi į intravertus ir ekstravertus. parenkant personalą organizacijoms. bet viena iš jų yra dominuojanti. Pagal tai. Brigs (J. naudojasi tuo. M. greitai užmezga kontaktus su kitais žmonėmis. Juntantis (sensorinis) tipas tikrovę suvokia realiai ir vengia vertinimų. jis nustatė m ą s t a n t į .Jungo indėlis į psichologiją yra asmenybės tipologijos sukūrimas. Jis išskyrė dvi esmines asmenybės nuostatas: intraversiją (orientaciją į savo vidinį pasaulį) ir ekstraversiją (orientaciją į išorinį pasaulį). kokie jie yra. 8) intuityvus intravertas. Sujungęs dominuojančią nuostatą su tipais pagal vyraujančią funkciją. Jungas gavo aštuonis pagrindinius asmenybės tipus: 1) mąstantis ekstravertas. Intuityvus tipas tikrovę suvokia nuojautos ir betarpiškos įžvalgos dėka. kurio pagalba galima nustatyti asmenybės tipą (16 asmenybės tipų). JAV psichologė J. Asmenybės tipologija . Žymus K.G. 6) juntantis ekstravertas. Abi šios nuostatos glūdi kiekvienoje asmenybėje. Turi lakią vaizduotę ir ieško naujų galimybių. pojūčius ir intuiciją.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 147 Taigi Savastis auga ir tobulėja asmenybei bręstant ir. 4) jaučiantis intravertas. Intravertas užsisklendęs savyje. Kreipia dėmesį į detales ir tikslumą. Jaučiantis tipas labiau vadovaujasi emocijomis ir objektus vertina tokiomis kategorijomis: malonus arba nemalonus. Objektus mato tokius. ką jam sako jo vidinis balsas. Ekstravertas judrus. Mąstantis tipas apie objektus sprendžia vadovaudamasis logika ir argumentais. pasinaudodama Jungo asmenybės tipologija. 3) jaučiantis ekstravertas.

kuris reiškia atskirų asmenybės dalių diferenciaciją ir jų maksimalų išaugimą. bet ir su Visata. buvo Z. kurios paskirtis -jungti kitas funkcijas ir įveikti jų prieštaringumus. Jungas išskyrė dar ir penktąją (transcendentinę) funkciją. tad jam beveik nelieka laiko gilintis į savo vidinį pasaulį. tapti vientisu. laikui bėgant. Jungas šį procesą išnagrinėjo kaip dinamini. Asmenybės raida Z. tačiau įsitikinės. Sulaukus 35-40 metų. Adleris nors ir neneigė seksualinio potraukio vaidmens asmenybės gyvenime. Į žmogaus psichiką jis žiūrėjo kaip į nedalomą visumą ir stengėsi atskleisti socialinio konteksto reikšmę žmogaus individualumui. vienovės ir visapusiškumo. Asmenybės brendimas. palaipsniui atskleidžia savo pasąmonės gelmes ir pajunta vidinį integralumą bei harmoniją ne tik su savimi. A. vykstantį visą gyvenimą. žmogus labiau orientuojasi į išorinį pasaulį: įgyja profesiją. G. tuomet ir iškyla gyvenimo prasmės klausimas. K. maždaug iki 35-40 metų. Jo nuomone. tai ilgas kelias ir. psichiatras. Pirmoje gyvenimo pusėje. G. daugelis žmonių būna nemažai pasiekę. Jis taip pat pabrėžė. nepakartojamu. kad asmenybės branda pasiekiama tik gyvenimo rudenį. ir pasąmonės . Adleris (1870-1937) . tampa visapusiškesne. Froidas teigė. asmenybė artėja prie savasties ir palaipsniui bręsta. Jungas vartojo individuacijos terminą. kad asmenybės raidą iš esmės apsprendžia vaikystė. Froido bendradarbis. jų pažiūros išsiskyrė. Pagal Jungą pagrindinis gyvenimo tikslas . naujas požiūris į save bei pasaulį. Bręsdama asmenybė vis labiau tobulina savo pagrindines keturias psichologinesjimkcijas ir tinkamai jas naudoja.148 V SKYRIUS K. Jungas detaliai nevardija brandžios asmenybės bruožų. kuria šeimą. G. . Kalbėdamas apie asmenybės raidą. individuacijos procese vyksta ir sąmonės augimas. Ji reiškiasi simboliškai ir juntama kaip nauja nuostata. Žmogus vis labiau gilinasi į savo vidinį pasaulį ir susimąsto. kad turi vykti ir integracijos procesas. tačiau neteikė jam lemiamos reikšmės. pilnesnis atsiskleidimas. kaupia turtą. A Adlerio (A Adler) individualioji asmenybės teorija A. siekia karjeros.tai visiškai realizuoti savąjį „aš". Šis procesas vyksta visą žmogaus gyvenimą.austrų gydytojas. ne visi jį nukeliauja. Trascendentinė funkcija išlygina sąmonės ir pasąmonės vaidmenį asmenybei ir padeda siekti. K. unikaliu. kokia visų jo pasiekimų prasmė mirties akivaizdoje. Tačiau. deja.

esąs silpnesnis. Taigi asmenybė. siekdama savo tikslų. Adlerio nuomone. siekdama tobulumo. Adleris labiau orientavosi i asmenybės ateiti. nuostatos. A. Tai išryškėja. o Šis neatsiejamai susijęs su žmogui įgimtu menkavertiškumo jausmu. Tai yra todėl. Pasak A. Adleris manė. Vaikąs nuo pat gimimo jaučia .ASMENYBĖ IR_INDIVIDUALUMAS 149 Z. asmenybė kompensuoja susiformavusį vaikystėje menkavertiškumo jausmą. Todėl neretai pasitaiko. kad visuomet a t s i r a n d a kas nors pranašesnis už ją. Siekdama pranašumo (vėliau A. Froidas akcentavo pasąmonės vaidmenį. asmenybės veiklos motyvas ir varomoji jėga yra jos augimo. Adlerio. kad žmogus sąmoningai nesuvokia savo gyvenimo stiliaus ir gyvena ne pagal j į . Jį žmogus pasirenka 5-6 gyvenimo metais. kaip jai pavyksta. reikia žinoti jos gyvenimo stilių. kai žmogus susiduria su sunkumais. Be to. stengiasi išvengti socialiai būtinų veiksmų. nepakankamai kompensavęs menkavertiškumo jausmą. A. Taigi norint suprasti asmenybę. Optimistas elgiasi drąsiai ir realiai. G. Adleris pabrėžė visuomeninę žmogaus prigimtį ir įgimtą bendrumo jausmo poreikį. kelintas iš eilės vaikas jis buvo šeimoje ir kiek gavo dėmesio bei meilės. Gyvenimo stilius suformuoja ir savitus problemų sprendimo būdus. siekiant savų tikslų. čia ir pasireiškia įgimtas noras tobulėti. yra specifinė asmens buvimo pasaulyje jausena. kur kažkada jautėsi mažai sugebantys. Jo nuomone. mažai galintis. Gyvenimo stiliui būdingos savitos idėjos. ir. problemos. jeigu vaikas jaučiasi mažiau sugebantis už bendraamžius. kuri jis pavadino socialiniu interesu. o galiausiai. asmenybė. susikuria individualų gyvenimo stilių. priklauso žmogaus psichinė sveikata ir subrendimo lygis. Jungas iškėlė dar ir kolektyvinės pasąmonės svarbą. ir visa tolesnė jo veikla yra kryptingas šio s t i l i a u s įgyvendinimas. į jos susidarytą gyvenimo planą ir jo įgyvendinimą. K. kad menkavertiškumo jausmo formavimuisi turi įtakos gimstamumo seka žmogaus elgesys ir siekiai priklauso nuo to. Menkavertiškumo jausmas kiekviename asmenybės raidos lygmenyje yra santykinai pastovus. priklausomas nuo kitų. pirmauti ir kompensuoti savo silpnumą. Būtent. kad didžiausių laimėjimų žmonės pasiekia tose srityse. žmogus visa gyvenimą siekia to paties tikslo ar laikosi pastovios elgesio krypties. galima teigti. . Tada ir kyla įvairūs konfliktai. Gali būti. stengiasi kompensuoti savo menkavertiškumo jausmą ir nuo to. pranašumo. aktyvumo lygis. kurios atsispindi santykiuose su aplinka. tobulumo siekimas. Visa tai jis pavadino gyvenimo stiliumi. A. šis jausmas ypač sustiprėja. Adleris akcentavo tobulumo siekimą). žmogus negali būti pranašesnis ir tobulesnis už Gamtą ir Visatą. tuo tarpu A. o pesimistas.

įžeidimų. jo elgesys gali tapti neurotinis. Adleris dar sukuria kūrybiškojo Aš (Selfs. K. vaikas jaučiasi atstumtas. Brandi asmenybė turi būti pakankamai kompensavusi savo menkavertiškumo jausmą vidutiniškai stipriu pranašumo siekimu. Adlerį žmogus nėra griežtai priklausomas nuo instinktų ir aplinkos.) sąvoką. neneigė pagrindinių Z. Adleris. K. Horni nuomone. Froido teiginiu. jis gali aktyviai reguliuoti savo elgesį bei kurti savo paties gyvenimą. turi būti suinteresuotas ir kitų žmonių gerove. Froido nuomone. kad tarpasmeniniuose santykiuose trūksta saugumo jausmo. Horni (K. užpuolimų ir išdavysčių. Adlerį. Adleris daugiausia nagrinėjo asmenybes. kad moters psichinė raida priklauso nuo lytinių organų anatomijos. Pagal A. kokiu asmuo norėtų tapti. Subrendęs žmogus. iš kurių vienas aukščiausių yra „idealusis Aš". G. Jeigu vaikui trūksta dėmesio. K. Šiuo atveju pagrindinis motyvas yra būti mylimu. pagal A. Horni teigė. jog nerimas kyla dėl to. K. bejėgiškumo pavojingame pasaulyje jausmą. siekia savo tikslu. turinčias tam tikrus psichologinius sutrikimus ir asmenybės subrendimą matė iš tos pozicijos. Horney) socialinė kultūrinė asmenybės teorija K. A. Pasaulis įsivaizduojamas pilnas melo. A. tačiau daug ką matė kitu aspektu. Be to. orientuota į ateitį. Savo apimtimi ji maždaug tolygi „gyvenimo stiliui" ir atlieka panašias funkcijas. Jungas ir A. bet svarbu yra tai. . kad Aš pabrėžia valios laisvę. panašiai kaip K. nerimauja. Horni nesutiko su Z. Adleris ypač pabrėžė. Jis turi įsijausti į kitą ir matyti jo akimis. Horni (1885-1952). kad egzistuoja universalios psichoseksualinio vystymosi stadijos. A. Taip pat ji nesutiko su Z. angl. kurios nulemia asmenybės raidos kryptingumą. tai yra toks žmogus. Bazinio nerimo ištakos slypi nesaugioje vaikystėje. Horni įveda bazinio nerimo sąvoką. kad subrendusi asmenybė šių sutrikimų neturi. kurie neprieštarauja visuomenės tikslams ir turi surasti savo socialinius uždavinius. skriaudos. Bazinį nerimą ji apibūdina kaip asmens nereikšmingumo. Froido principų. normaliam vaiko vystymuisi svarbiausia yra patenkinti jo saugumo poreikį.150 V SKYRIUS Dėl to psichoterapija padeda žmogui suvokti ir įsisąmoninti jo individualų gyvenimo stilių. kad asmenybė. tėvų meilės ir šilumos. K. norimu ir priimtinu žmogumi. brandi asmenybė turi turėti aukštus gyvenimo tikslus. apsaugotu nuo pavojaus ir priešiško išorinio pasaulio. pasimetimo.

tuo daugiau jos norės. Horni sugrupavo neurotinius poreikius ir išskyrė tris asmenybės orientacijas. jis turi įtakos žmogaus santykiams su aplinkiniais ir yra potencialaus konflikto tarp noro pasitikėti. . aktyvų darbą ir pan. kurios pasireiškia bendraujant su kitais žmonėmis. . Orientacija „nuo žmonių" (atsiskyręs tipas). tai kova prieš visus. kitų išnaudojimo ir pan. Tokie žmonės klaidingai mano: „Jei aš atsiskirsiu. s i e k i a nepriklausomybės ir be emocijų. Jie nenori artimų santykių. kuriam būdingas neryžtingumas. asmeninio žavesio. draugystę. Šis tipas vadovaujasi nuostata neleisti savęs įtraukti į meilės romanus. N u s i l e i džiančiam tipui reikia. Neurotiniai poreikiai s u k e l i a v i d i n i u s k o n f l i k t u s . priešiškumo ir nesaugumo jausmo. Tačiau po išoriniu mandagumu gali slėptis pyktis ir priešiškumas. K. Šios orientacijos padeda sumažinti nerimą ir siekti patenkinamo gyvenimo lygio. ramindamas save. Orientacija į žmones (nusileidžiantis tipas) numato asmenybės bendravimo ir bendradarbiavimo stilių. Horni aprašė dešimt tokių strategijų ir pavadino jas neurotiniais poreikiais. Priešiškasis tipas įsitikinęs. pavyzdžiui: meilės. Dėl savo realaus ar Įsivaizduojamo nepakankamumo žmogus norėtų perduoti atsakomybe kitiems. ir poreikis vis tiek nebus patenkintas. slysta gyvenimo paviršiumi. K. Kuo daugiau bus meilės. tobulumo. nepriklausomybės ir savarankiškumo. pasikliauti kitais ir giluminio nepasitikėjimo bei priešiškumo kitais priežastimi. kuriam būdinga dominavimas. bet yra nepaprastai jautrus kritikai ir net paprasčiausiam nutolimui. neurotinis meilės poreikis: žmogus reikalauja iš kitų meilės ir susižavėjimo. tai su manimi viskas bus gerai".ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 151 Be to. Orientacija „prieš žmones" . neš juos bandoma patenkinti neracionalia. kad žmonės yra agresyvūs ir gyvenimas. priešiškumas ir kitų eksploatavimas. bet dėl nepasitikėjimo ir p r i e š i š k u m o nesugeba to įgyvendinti ir veltui eikvoja psichinę energiją. Yra įvairių neurotinių poreikių. valdžios. nepaisant jokių aplinkybių. neadekvačių pagrindu. Nusileidžiantis tipas vadovaujasi iracionalia nuostata: „Jeigu aš nusileisiu. Orientacija „prieš žmones" (priešiškasis tipas). Horni pastebėjo. pripažinimo.tai toks elgesio stilius. P a v y z d ž i u i . kad jį mylėtų. tai man niekas nekenks". gintų ir kad jis būtų reikalingas kitiems. asmuo susikuria įvairias gynybines strategijas. bejėgiškumas ir meilės poreikis. Norėdamas apsaugoti save nuo bazinio nerimo ir susijusio su juo bejėgiškumo. Savo vėlesniuose darbuose K. kad priešiškasis tipas sugeba elgtis taktiškai ir draugiškai. siekia aukštesnio prestižo ir savo asmeninių ambicijų patenkinimo. tačiau visuomet siekia kontroliuoti ir valdyti kitus. vengia ž m o n i ų .

o jįjtgal asmenybės ryšį su socialine aplinka. Tačiau E. Norėdamas pabrėžti socialinių ir kultūros veiksnių įtaką žmogaus vystymuisi. Horni mano. tačiau asmenybės vystymąsi skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo jausmą. kad K. Visa tai apsunkina jo asmenybės formavimąsi kitose stadijose. kai motina yra pareiginga ir jautri. E. asmeninių. žmogui iškyla specifinės problemos (raidos krizės). kad tuomet. pradeda bijoti jį supančių žmonių ir aplinkos.4 lentelėje. kuri tęsiasi tam tikrą amžiaus tarpsnį. Sveikas žmogus išsprendžia savo vidinius konfliktus. jis nesugeba pasirinkti tinkamos strategijos ir visą laiką naudojasi tik viena strategija. Šioje stadijoje formuojasi vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu. Taigi K. rūpestį. Pasitikėjimas žmonėmis ir savimi padeda nugalėti sunkumus kitose vaiko augimo stadijose. Froido teiginių apie sąmonę ir pasąmonę. Ego. kuriuo rūpinamasi nepakankamai. Eriksonas įvertino somatinių (kūno). Superego) ir psichoseksualinės raidos stadijos. nuo kurių išsprendimo priklauso tolimesnis asmenybės vystymasis. kad šiame laikotarpyje įgytas nepasitikėjimas . kuriuos žmogus gali įveikti. Tai. kūdikis pasitiki ja ir kartu įgyja pagrindą pasitikėti kitais žmonėmis. pasidaro įtarus. • Asmenybės vystymosi stadijų charakteristika Pirmoji stadija. E. Eriksono (E. kad šias strategijas daugiau ar mažiau taiko kiekvienas iš mūsų. socialinių ir kultūros veiksnių įtaką asmenybės vystymuisi. toleranciją ir šilumą. o neurotiškas suvokia tik vieną iš šių orientacijų ir neigia ar visai atsisako kitų. pasitikėjimą. Priklausomai nuo situacijos. Vaikas. kuris priklauso nuo rūpinimosi vaiku. Potencialus neurotikas yra tas.psichosocialinėmis krizėmis. Froido mokinys ir pasekėjas. naudodamasis visomis strategijomis. kad kiekvienoje vystymosi stadijoje. Psichosocialinio vystymosi stadijos pateiktos 5. asmenybės komponentus (Id. o vystymosi kiekvienoje stadijoje krizes .152 V SKYRIUS K. Eriksonas mano. Horni mano. E. davė pagrindo jos teoriją vadinti socialine kultūrine asmenybės teorija. Erikson) asmenybės raidos teorija E. Eriksonas savo teoriją pavadino psichosocialine asmenybės vystymosi teorija. E. kuriems įtakos turėjo kultūra ir socialinės sąlygos. Jis akcentavo. Eriksonas neatmetė pagrindinių Z. Neurotiniai poreikiai sukelia vidinius konfliktus. Eriksonas teigė. kad konfliktus sukelia socialinės sąlygos. jeigu vaikystėje patyrė meilę. Horni atkreipė dėmesį į socialinio konteksto įtaką asmenybės vystymuisi. E. Eriksonas (1902-1994) buvo Z. kuris vaikystėje jautriai pergyveno sunkumus. Jis sukūrė asmenybės nuolatinio keitimosi gyvenime teoriją.

1997 p.. 1996.J.A. Žukauskienę. 220-235..ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 153 Lentelė sudaryta pagal R. . 53 p. Ziegler D. ir Hjelle L.

Tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių. priklauso nuo to. apsirengti) ir labai didžiuojasi savo naujais sugebėjimais. pašaukimo. turi atsakyti į klausimą „kas aš esu" Įvairiais požiūriais: lyties. nuo jo pažangumo ir nuo to. savarankiškumą.trečiaisiais gyvenimo metais vaikas siekia viską daryti pats (pavyzdžiui. Šią stadiją E. Eriksonas pabrėžė. Eriksoną tai . Jeigu vaikui labai nesiseka. kūrybą.154 __ V SKYRIUS vėliau gali būti nugalėtas. kiek jį palaikys artimieji. Jeigu tėvai vaikui neleis savarankiškai veikti. Jaunųjų žmonių nesugebėjimą surasti savo . formuoja vaikui abejojimo savimi ir gėdos j a u s m ą . kurie daro tai. Antraisiais . Nekantrūs tėvai. Tėvai. Pvz. jis turi spręsti naujas žaidimo užduotis. auga jo aktyvumas. kad vaikui. ką gali pats vaikas. jis gali studijuoti keliuose universitetuose.. kai norės tapti savarankišku. nes kūdikis turi įgimtą vidinį sugebėjimą. Eriksonas vertino kaip svarbiausią. Antroji stadija. kiek ir kaip tėvai leis pasireikšti vaiko valiai. Į šiuos klausimus jis ne visuomet laiku randa atsakymą. bus sunku paauglystėje ir vėliau. Meistriškumo ir darbštumo jausmo atsiradimas labai priklausys nuo to. E. ir tuo būdu susitapatinimo su profesija klausimas atidedamas ilgesniam laikui. vertybių. ir čia kyla vaidmenų sumaišties pavojus. Pagal E. f o r m u o j a n t i s asmenybės t a p a t u m u i . Penktoji stadija. išeiti į kariuomenę. arba nuolat jį skubina. jeigu jam truks pripažinimo ir meilės. Kiek iniciatyva viršys kaltės jausmą. ir sprendimas gali būti atidėtas kuriam laikui. Joje psichosocialinės krizės sprendimo rezultatai priklauso nuo tėvų pasiruošimo suteikti vaikams laisvę jų galimybių ribose. pasitikėjimą įgyti. Jau ne vaikas. be to. pasaulėžiūros ir kt. atsiranda smalsumas ir kūrybiškumo užuomazgos. Savarankiškumo atsiradimas ir augimas tuo pačiu stiprina pirmojoje stadijoje įgytą pasitikėjimą kitais. Šioje stadijoje sprendžiamas psichosocialinis konfliktas tarp iniciatyvos ir kaltės jausmo. Tik labai stiprus neigiamas patyrimas gali palikti neišdildomą žalą.žaidimų amžius. jei asmuo nesugeba pasirinkti specialybės. bet dar nesuaugęs paauglys. kuris šiuo metu neįgis savarankiškumo jausmo. Eriksonas pavadino psichosocialiniu moratoriumu. Jeigu tėvai skatins vaiko smalsumą. tai formuosis iniciatyvumas. kurie leidžia vaikui atlikti tai. kaip vaikui seksis mokykloje. ką jis nori ir gali. padeda jam įgyti autonomijos (savarankiškumo) jausmą ir ugdyti valią. tai gali susiformuoti menkavertiškumo jausmas. tai formuosis kaltės ir menkavertiškumo jausmai. Trečioji stadija. būsimos profesijos ir karjeros. susidarius palankesnėms sąlygoms. Vaikui žaidžiant. Sprendimo atidėjimą E. Ketvirtoji stadija. kuris sudaro potencialią galimybę ateityje siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti.

Identiškumo krizė arba vaidmenų sumaištis dažniausiai pasireiškia nesugebėjimu pasirinkti karjeros kelią ir arba tęsti mokslą. ką daryti. vaikais besirūpinančiose organizacijose. juos auklėti. Kai kurie asmenys dėl ypatingų polinkių ir talentų gali atsiduoti kūrybiniam darbui. jis neturi vidinės laisvės. Šio tarpsnio krizės įveikimo teigiamos pasekmės . auginti vaikus.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS ____155 tapatumą E. Iš tiesų. nebijodamas prarasti savęs. Baimė prarasti savąjį „aš" veda į stiprų izoliacijos jausmą ir pasinėrimą į s a v e .siekiui. nepajėgus atsiduoti ir nėra ištikimas nei kitam asmeniui. tai ryšiai yra ne asmeniški. Žmogus jaučia.nuo veiklumo iki stagnacijos (sustingimo). jis praturtina savo asmenybę vertinga patirtimi. etiką ir ideologiją. susiformavęs šioje stadijoje. Sugebėti bendrauti. Eriksonas pavadino identiškumo krize. namų židinį . nei savo siekiams dėl savo nepastovumo. Jeigu netgi ir užmezga ryšį su kitu asmeniu. prarasti save kito artumoje. iš kitos . . Septintoji stadija. o socialinis darinys. laukia neigiamos pasekmės: baimė pasimesti kito akivaizdoje. žmogus subręsta meilei.tai savotiškas menas Net ir netapę gimdytojais. gimdyti. Eriksonas suprato kaip sugebėjimą priimti visuomenės moralę. Taigi teigiamai išsprendus šeštosios psichosocialinės stadijos krizę. yra etinis jausmas ir moralė. Iš vienos pusės. kitam asmeniui. kartu kurti šeimą.baimė netekti individualybės. ' Šeštoji stadija. Neigiamas tapatumo krizės sprendimo pavyzdys yra jauno žmogaus susitapatinimas su nusikalstamo pasaulio „herojais" ir įsijungimas į jų veiklą. kas jis yra ir ko nori). jis tampa pakankamai stiprus. yra noras priartėti prie žmonių. kurią E. bendradarbiauti. tapdami globėjais ar dirbdami įvairiose. intymumo poreikis.tai vidinės laisvės pajautimas. įkvėptiems išgyvenimams. Neįveikus šio amžiaus krizės. idealui. Šioje stadijoje jaunas žmogus įžengia į suaugusiųjų pasaulį ir jo laukia nauji išbandymai. Jei žmogus jau yra atradęs savo tapatybę. lieka vaidmenų sumaištis (jaunuolis nežino. kad atsiduodamas artimam socialiniam ryšiui. meilės siekimas. Veiklumas apima produktyvumą ir kūrybingumą. Šio etapo psichosocialinės krizės rezultatų diapazonas . Kito artumas jo nebaugina. kad galėtų atsiduoti kam nors . bet stereotipiški ir formalūs. Teigiamas šio etapo krizės įveikimas formuoja naują vertingą asmenybės savybę . Veiklumas yra esminė suaugusiųjų savybė. formaliai mokydami vaikų darželiuose ar mokyklose. Jaunas žmogus jaučiasi nežinąs. žmonės gali ugdyti ir auklėti jaunąją kartą. neturįs ką kitam duoti.ištikimybę. Jei tapatybes krizė neišsprendžiama. Daugeliui tai reiškia tapti tėvu ar motina.

kas įvyks . Tai . auklėdami savo vaikus. kaip ir Jungas. „Subrendęs žmogus turi būti reikalingas".praeities. kas vyksta šiuo metu. Žmogus nesugeba įsijausti į kitu problemas ir poreikius. žmogus praturtėja pats.bergždumas. intymumo. tada jis regresuoja. kad ne veltui gyveno. kad asmenybė bręsta visą gyvenimą.žmogus įgyja integruotumą ir suvokia. Išmintis pagal E. o vyresnioji karta priklauso nuo jaunosios. o senatvėje visa tai susilieja į vidinę darną . altruizmo pasireiškimas žmoguje. dažniausiai sukuria darnią šeimą ir tampa pavyzdžiu jaunajai kartai. veiksmingumo jausmą. . t. kuriam pavyko jas pozityviai įveikti. taip pat gali turėti sunkumu. o tikrasis brandumas ir gyvenimo išmintis pasiekiami senatvėje. produktyviai dirbti ir jausti vidinę darną bei harmoniją su Visata. kad asmenybė pasiekia brandą antroje gyvenimo pusėje. o jei jis to nedaro ir tesirūpina savimi. stagnacija. atsiranda stagnacija. kaip buvo įveiktos praeitų etapų krizės. to. to.į56 V SKYRIUS Pagal E.y.dabarties. Eriksonas. apima neramumas.kūrybiškumo. Eriksoną ne tik vaikai priklauso nuo tėvų. bet ir tėvai . Paskutinės stadijos krizės įveikimas didele dalimi priklauso nuo to. iniciatyvos. Rūpindamasis kitais. autonomijos. t. ko gyvenime siekia. yra tos nuomonės. Eriksoną . Pozityviai neišsprendus šių krizių. kas jau įvyko.tai besąlygiškas gyvenimo reikšmės supratimas mirties akivaizdoje. Šiame laikotarpyje vyksta svarbus ir galutinis vidinis „susitvarkymas" trimis aspektais: . žmogus darnos nejaučia. Eriksonas mano. Brandą jis apibūdina kaip sugebėjimą intymiai bendrauti su kitais asmenimis.y. Tokie žmonės turi darbo problemų. kuri prasideda maždaug nuo 65 metų ir trunka iki mirties. E. Šios krizės įveikimo teigiamos pasekmės . Žmogus. Neįveikus šios stadijos psichosocialinės krizės.mirties. . to. Asmenybės branda .nuo vaikų. Aštuntoji stadija. o kurti jiems iš viso sunku ar net neįmanoma.ateities. gailestis dėl be prasmės pragyvento gyvenimo. Tai paskutinioji žmogaus brendimo stadija. t. Tokie žmonės tiksliai žino. įgyja pasitikėjimo. Jie dirba iš būtino reikalo ir neproduktyviai.y. meistriškumo.

Vaikas renkasi savo gyvenimo scenarijų ir poziciją veikiamas auklėjimo. Tai seniausia asmenybės teorijų grupė. Berne taikė psichoterapijoje. jų santykis asmenybėje kinta. Berne savo teoriją pavadino transakcine analize. Minėtieji lygiai egzistuoja jau vaikystėje. išgyvenimus ar pojūčius. Berne (E. globa). išreiškia jos nuostatas ir pasireiškia beveik visose situacijose. malonumo siekimas). tačiau vystantis. remiantis pirmuoju į s p ū d ž i u („jis panašus į tokį. Įvairiausi bruožai gali būti skirtingai išreikšti. Paprasčiausias tokio žmonių skirstymo pavyzdys kasdieniniame gyvenime yra bandymas priskirti žmonėms vieną ar kitą elgesio tipą pagal išorės bruožus. Berne (1910-1970). suaugusiojo arba vaiko poziciją.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 157 E. žaismingumas. kad žmonių bendravimą galima analizuoti kaip tam tikros rūšies mainus. Transakcinę analizę E. elgesio tipus. išsivaduoti nuo jam primesto vaidmens ir tapti autentiška asmenybe. Suaugusiojo (racionaliai. E. . dažniausiai patys to sąmoningai nesuvokdami. Daugialypė asmenybės struktūra ypač pasireiškia bendravime. Nuo senų laikų buvo bandoma suskirstyti žmones į tipus pagal jų išorines savybes. užimame tėvo. norėdamas pabrėžti. kurios yra paremtos mūsų patyrimu ir apmąstymais. kurių metu mes vienas kitam perduodame kokią nors informaciją. šeimos kultūros bei tėvų elgesio. charakterio bruožus.tai mūsų išsakytos mintys. Bruožų krypties asmenybės teorijos Asmenybės bruožų teorijos remiasi prielaida. kūryba. kad asmenybės bruožai yra pastovūs. išskyrė 3 lygius: Tėvo (moraliniai vertinimai. kuriuos mes gavome iš kitų ir patys nepatikrinome. kritika. Iš „Vaiko" pozicijos kilę mūsų pasakymai išreiškia tiesiog dabar atsiradusius norus. objektyviai aplinką vertinantis pradas) ir Vaiko (emocijos. o jo tikslas buvo padėti žmogui suvokti. n a g r i n ė d a m a s asmenybės sandarą. todėl gali sudaryti daug derinių. normos. Berne) transakcinės analizės teorija E. a m e r i k i e č i ų psichiatras. iš kurios pozicijos jis bendrauja. Bendraudami mes. • Tėvo pozicija mūsų bendravime remiasi žiniomis ar į s i t i k i n i m a i s . o pačią transakciją galima traktuoti kaip bendravimo vienetą. pažiūras. kuris galėtų taip padaryti"). ir" tuo paaiškinamas kiekvieno žmogaus skirtingumas ir unikalumas. „Suaugusiojo" pozicija .

raumeningus.vertikaliai ištįsusius.y. Pavyzdžiui. . Atletikai plačiapečiai. plačius žmones. t. palyginus su visu kūnu. tačiau išliko. būtent. Atletikus .158 V SKYRIUS Dar antikos laikais. žmonių tipologiją pagal kūno struktūrą pateikė vokiečių psichiatras E. atlikęs daugybę antropometrinių matavimų. ilgomis galūnėmis. siauri klubai. išsamiais tyrimais paremtą. Netipiškas kūno formas E. Graikijos gydytojas Hipokratas. ištįsę) priskiriami šizotimikų tipui. agresyvumu. suskirstė žmones į 4 temperamentus pagal juose vyraujantį skystį. Hipokrato terminai. racionalūs. yra linkę į uždarumą. melancholikas (juodoji tulžis). altetiniam tipui priklausantys žmonės domisi fizine veikla. nuotaikų kaita. Jis pasiūlė žmones skirstyti į tris tipus: 1. sportiškus. skirstant į temperamentus kūno struktūros (konstrukcijos) ar nervų sistemos savybių pagrindu. Tai pateikta 5. tačiau neretai sutinkame ir liesus. pėdos ir plaštakos didelės.Tai yra tuomet. E. 3.. kai kuri nors kūno dalis yra pernelyg didelė ar maža.stambios kaulų ir raumenų struktūros. flegmatikas (gleivės). silpnesnės plaukų dangos. jautrūs. trumpo kaklo ir galūnių. kosminės ugnies kiekį ir pan. Krečmeris vadina displastinėmis. astenikai (aukšti.vidutinio ir žemo ūgio. Krečmeris (E. Krečmeris manė. pasižymintys energija. Kretschmer). Astenikai dažniausiai būna liesi ir silpni. intelektualią veiklą. bet pasižymi mąstymo ir emocijų nepaslankumu (viskozinio tipo temperamentas). Pirmąją. 2. plonus žmones su aštriais veido bruožais. stipria plaukų danga. Prieš Hipokratą buvo mėginta skirstyti žmones pagal kosminio elemento juose prigimtį. piknikai (apkūnieji) yra ciklotimiški.5 pav. kad kūno sandara susijusi su temperamento tipu. cholerikas (tulžis). Temperamentų pavadinimai vartojami iki šiol: sangvinikas (vyrauja kraujas). linkusius tukti. t u r i įtakos asmenybės veiklai ir netgi įtakoja polinkį į charakterio akcentuacijas bei tam tikrus psichikos sutrikimus. Tokių grynų tipų pasitaiko retai. trapecijos formos nugara. Astenikus . Piknikus . nes aprašyti t e m p e r a m e n t ų atstovų elgesio b r u o ž a i tapo p a g r i n d u .

ieškantis fizinio komforto. prislėgtas rūpesčių. tačiau vis dėlto išoriniai bruožai kažkiek sąlygoja asmenybės vystymąsi: jie veikia žmogaus savęs suvokimą ir aplinkinių vertinimus. lemiančius jos veiklą ir elgesį. dėl to greičiau pavargsta. Į V. draugiškas. mėgstąs gardžiai pavalgyti. agresyvus.storas žmogus. nebijantis rizikos. G. 2) somatotonikas (kūno žmogus) . energingas. vienas iš žymiausių ir labiausiai vertinamų asmenybės psichologų. amerikiečių psichologas V. Šeldonas (W.atletiškos kūno sudėties. Scheldon) pratęsė žmonių skirstymą į temperamento tipus pagal sandarą. Šeldono tipologiją JAV buvo atkreiptas dėmesys atrenkant sportininkus. vadinamai bruožų teorija. 3) cerebrotonikas (smegenų žmogus) -liesas. kad nors bandymai skirstyti žmones į tipus pagal išorinius duomenis nėra visiškai pagrįsti. konkuruojantis. Krečmerio mokinys. G. mėgstantis bendrauti ir sunkesnėse situacijose ieškantis kitų pagalbos. tačiau išskyrė tris kitokius tipus. siekia būti vienasfnervingas. Olporto (G. Allport) asmenybės teorija nagrinėja asmenybės bruožų derinius. laikosi socialinių normų. . Olportas (1897 -1967).ASMENYBE IR INDIVIDUALUMAS 159 E. Jis atstovauja psichologijos krypčiai. Apibendrinant galima akcentuoti. prastokai miega. Tai: 1) viscerotonikas (vidurių žmogus) . greitų reakcijų.

jis įvedė bruožų koncepciją ir bruožus traktavo kaip elgesio mato vienetą. kurie persmelkia visą asmenybę ir apsprendžia jos gyvenimo būdą ir tikslą. Asmenybė yra psichofizinių žmogaus organizmo sistemų dinaminė organizacija. kad egzistuoja vidinis veiksnys.). būdingą jai elgesį bei mąstymą ir rodo žmogaus santykį su tikrove. todėl pagal juos galima lyginti žmones) ir individualūs. kuri nulemia savitą. Pagrindinių bruožų pavyzdžiu gali būti asmens savybės. Psichofizinės sistemos nulemia asmenybės individualumą elgesyje ir mąstyme. vienintelius ir nepakartojamus atskiro žmogaus bruožus. G. nors pagrindiniai bruožai iš dalies lieka pastovūs.tai objektyvi realybė. Bruožas tai polinkis. Olportas išskyrė tris bruožų tipus: pagrindiniai. kad asmenybė . šalutiniai . dažniausiai vienas. kad asmenybę sudaro svarbiausi bruožai . Norėdamas tai išsamiau paaiškinti.160 V SKYRIUS G. Tokių bruožų yra mažai.jie asmenybės esmė. be to. Olportas pateikė apie 50 įvairių asmenybės apibrėžimų. Terminą „būdingas elgesys" reikia suprasti kaip i n d i v i d u a l i u s . Bruožai gali būti bendrieji (juos turi visi. Olportas manė. 2. Šis procesas labai ilgas ir praktiškai . Olporto teorijoje vadinamas tapsmu. šerdiniai . kurie pasireiškia visose situacijose ir nusako asmenybės elgesį. kur jie galėtų naudingiau pasireikšti. palaikantis psichofizinių sistemų darną. Pateikiame du G. Taigi asmenybės bruožai iš vienos pusės sąlygoja iš dalies pastovų asmenybės elgesį. atsakingumas ir pan. kas žmogus yra iš tikrųjų. Kiekvienas žmogus turi keletą tokių bruožu. G. kad asmenybė auga ir bręsta visą gyvenimą.tai bruožai. iš kitos bruožai skatina asmenybę ieškoti tokių situacijų. G. pateikiamos rekomendacijose (sąžiningumas. turi mažesnę įtaką asmens elgesiui ir jų yra daug. kaip kiti. Antrasis apibrėžimas iškelia asmenybėje vykstančių pasikeitimų dinamiką ir akcentuoja. Asmenybė yra tai. Pirmasis apibrėžimas akcentuoja. šerdinius bruožus turi ne visi žmonės. kad kiekvienas žmogus iš dalies elgiasi pastoviai ir ne taip. Olporto siūlomus ir labiausiai apibendrintus asmenybės apibrėžimus: 1. Asmenybės elgesį galima prognozuoti tik žinant pagrindinius bruožus. Asmenybės raidos procesas G. kuriuose akcentuojama. kad tai tikroji individo esmė.pasireiškia tik konkrečiose situacijose. elgtis taip pat ar panašiai plačiame situacijų diapazone. Olportas manė.

Asmenybės struktūros hierarchinis modelio fragmentas. Olportas peržiūrėjo įvairias brandžios asmenybės koncepcijas ir. nes nėra galutinės ribos. bendrus visoms teorijoms. tam tikras brandžios asmenybės elgesio ypatybes: 1. 3uep . Sugebėjimas užmegzti nuoširdų kontaktą su kiekvienu žmogumi. 6. ekstraversija. pasitelkiant savianalizę ir humoro jausmą. kurie apibūdina specifines konkretaus tipo savybes arba jį charakterizuoja kažkiek paviršutiniškai. Olportas buvo įsitikinęs. Vidinė harmonija ir gyvenimo filosofija. 2. kad asmenybės bruožus galima išdėstyti hierarchine tvarka: išskyrė keturis superbruožus ir pavadino tipais (intraversija. Gilus savo Aš jutimas.. Sugebėjimas ieškoti išeities iš sunkios s i t u a c i j o s arba su ja susitaikyti. Anglų psichologas H. Šaltinis: X .reakcijos būdas. bet dabartimi ir ateitimi. emocinis stabilumas.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 161 nesibaigia. 1997. Eysenk) (1916 . Bruožai sujungia daugelį įprastų reakcijų. savo ruožtu.Sugebėjimas adekvačiai suvokti tikrovę ir atitinkamai veikti. 5. G. tiksliau įprastų reagavimo būdų. SR . išskyrė šešis kriterijus. 316 . apibendrinęs jas.tai istorija. 3. Praeitis . Aizenkas (H.6 pav. neurotizmas). ir reikia kūrybiškai žvelgti į ateitį. kurie. . Sugebėjimas objektyviai vertinti save. P. kad žmogus gyvena ne tik praeitimi. 5. G. Tipai jungia keletą sudėtinių bruožų. formuojasi iš tam tikrų specifinių reakcijų. 4. tiksliau. bet nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir žiūrėti į savo nesėkmes paprastai. RB .1997) manė.specifinė reakcija.

kaip matome 5. savotiškos ir naudingos praktikoje.ekstraversija sudaro vieną žmogaus savybių kontinuumo ašį. Kitą ašį sudaro neurotinis stabilumas . tuomet tai yra įprastas būdas sveikinti kitą žmogų. Jų pagrindu yra konstruojami įvairūs testai. atsižvelgiant į tai. H. Papildomai yra įjungti 9 klausimai. Intravertas pasižymi priešingomis savybėmis. sangviniko ir flegmatiko savybės (charakteristikos). koreliuoja su aktyvumu. o kraštiniai taškai apibūdina tipišką intravertą ar tipišką ekstravertą ir tipiškai neurotišką ar emocionaliai stabilų. Intraversijos . Aizenkas kaip ir R. sukūrė nemažai klausimynų asmenybės tipams nustatyti. tokiomis kaip: polinkis kalbėtis su žmonėmis. stebime žmogų. vertinti testo rezultatus.. Visa grupė įprastų reakcijų sudaro (suformuoja) kalbumo bruožą. Abiejose ašyse išsidėstę žmogaus savybės pagal normalaus pasiskirstymo dėsnį (Hauso kreivę) sudaro nenutrūkstamą kontinuumą. Šis įprastas būdas gali būti susijęs su kitomis įprastomis reakcijomis. neaišku. ir tipams. Ketelas. kad žmogus taip ir elgsis. Temperamentų tipai dojamas.162 V SKYRIUS Pavyzdžiui. gyvumu. kurie skirti intraversijai . Žinoma.ekstraversijos ir neurotizmo .neurotizmas. skirti nustatyti asmenybės bruožams. Bruožų lygyje kalbumas.6 pav. Intraversija .t.emocinio stabilumo ašys sudaro keturis kvadrantus.ekstraversijai ir neurotizmui . kuris sutikės kitą žmogų šypsosi ir tiesia ranką . visuomeninių renginių lankymas ir t. nes bruožų buvimas dar nereiškia. Bruožų teorijos yra įdomios. Šis klausimynas yra gana plačiai nau5. nerūpestingumu ir kitais bruožais. šias teorijas galima ir kritikuoti. be to. Apie tai jau buvo rašyta V skyriaus pradžioje. Vienas iš jų H. diagnozuoti psichiniams nukrypimams.emociniam stabilumui nustatyti. kurių pagalba įvertinamas asmens polinkis meluoti ir. ar visi žmonės vienodai supranta tuos pačius bruožų . Jeigu jis tai daro visuomet. Minėtų bruožų junginys charakterizuoja ekstraversijos tipą (ekstravertą). sudarytas iš 48 klausimų. choleriko. Aizenko amenybės klausimynų (Eysenck Personality Inventory).tai gali būti reakcija.7 pav. kuriuose atitinkamai pavaizduotos melancholiko.

bare. . ir skatina žmogų nusipirkti būtent to alaus. Tęsdami tyrimus. kad žmogui mokantis. kai individas yra linkęs atlikti tam tikrą veiksmą arba jo neatlikti. pristatant naujos rūšies alų. bihevioristai pastebėjo. atsinaujina malonūs pojūčiai. ar baudžiamas. tačiau vis dėlto jie yra nepakeičiami praktiškai nustatant asmenybės savybes. Skineris CB. Skinner) (1904-1990) toliau plėtė idėjas apie elgesio priklausomybę nuo aplinkos. Votsonas (J. ką žmonės daro ir kokios aplinkybės priverčia juos vienaip ar kitaip pasielgti.tai elgesio reakcijų visuma. Pavlovo atrastą klasikinio sąlygojimo principą galima taikyti ir žmonėms. Bihevioristinės (elgesio) krypties asmenybės teorijos Bihevioristinės krypties atstovai daugiausia dėmesio skiria tam. priklausomai nuo to. Žmogus yra labiausiai išsivystęs gyvūnas.operantinis arba instrumentinis sąlygojimas. nuotaiką. Dabar tai dažnai pritaikoma prekyboje ir paslaugų teikimo sferoje. kurio elgesys nors ir sudėtingesnis. Po kelių pakartojimų. kad esant vienodiems stimulams. kuris iš dalies susijęs su pačiu individu.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 163 pavadinimus. susiję su naujos markės alumi. Individas gauna iš aplinkos dirgiklį (S. kad rusų mokslininko I. Jis pripažino. F. individų elgsena įvairuoja ir buvusią schemą S—>R pakeitė schema S--> x --> R. Skineris manė. Asmenybė jų požiūriu . ar jis anksčiau už tai buvo skatinamas. Tai jau neobiheviorizmas. kad žmonės ir gyvūnai elgesio išmoksta dėl sąlyginių refleksų susidarymo. Watson) (1878-1958). Tačiau B. vos tik išgirdus šią melodiją. kur x reiškia tarpinį tarp stimulo ir reakcijos neapibrėžtą veiksnį. Pavyzdžiui. lankytojams transliuojama gerai žinoma populiari melodija. Bihevioristai taip pat nagrinėjo mokymo ir išmokimo įtaką gyvūnų bei žmonių elgsenai. Jis teigė. B i h e v i o r i s t i n ė s krypties t e o r i j ų p r a d i n i n k a s yra JAV p s i c h o l o g a s Dž. Operantinis sąlygojimas yra mokymasis. F.stimulą) ir atsako į jį tam tikru veiksmu (R-reakcija). JAV psichologas B. tačiau iš esmės beveik nesiskiria nuo kitų gyvūnų. Testai taip pat iš dalies atspindi momento savijautą. F. svarbesnis yra kitas sąlyginės reakcijos tipas .

kur leidimą pereiti prie sudėtingesnių užduočių. Pastiprinimo efektyvumą galima įvertinti pagal tai. formuoti norima linkme ir kurti žmonių visuomenę. (pavyzdžiui. Skinerio elgesio mokymo ir mokymosi teorijos pagrindu buvo sukurta nemažai metodikų. Pastebėta. kad žmogaus elgesį galima visiškai kontroliuoti. kad jis kartotųsi ateityje. Vieniems labiau tinka materialinis skatinimas. savotiškai apdovanojamas. Jis nepripažino minties vertybių. kas ir kodėl konkrečiai mums nepatinka jo poelgyje arba nepritarimas elgesiui) gali priversti žmogų nekartoti tokio poelgio. užtikrinantis nuolatinį grįžtamąjį ryšį.žmogus tokio elgesio nekartos. kuris įgyvendinamas po vieną dalį. t. kitiems . jų pateikimo būdą ir kartojimų skaičių. reikėtų ją pašalinti. pavyzdžiui. pavyzdžiui.y. kas individui teikia teigiamus padarinius. kad įvairaus amžiaus asmenis gerai veikia pagyrimas ir galimybė praleisti laiką su artimu žmogumi. Panaši visuomenė buvo sukurta Tarybų Sąjungoje. jam asmeniškai „gera" yra tai.y.F. Jeigu to padaryti neįmanoma. Skinerio išmokimo teorija. stebėjimas.socialinis įvertinimas. svarbu surasti tinkamus pastiprinimus. t. teigiamas jo darbo rezultatų įvertinamas. Neigiamo pastiprinimo nereikia painioti su bausme. Didelę reikšmę turi B. koks objektas sukelia nepageidaujamą žmogaus elgesį konkrečioje situacijoje. F. sėkmingai atlikus prieš tai pateiktas užduotis (grįžtamasis ryšys). Taigi B. piniginis apdovanojimas.164 V SKYRIUS Paskatinimas yra procesas. atitinkantį individo lūkesčius. laisvės. tikslus pasakymas. jeigu neigiamas . Skinerio išmokimo teorija plačiai paplito JAV ir buvo pritaikyta • pedagogikoje. Tačiau Skineris nepripažįsta įgimto gėrio ir blogio pažinimo. tai elgesys kartojamas ir išmokstamas. yra pagrįstas B. Norint išmokyti individą konkretaus elgesio. Sužinojus tikslią konkretaus elgesio priežastį. galima traktuoti kaip teigiamą pastiprinimą (žmogus laukia pagyrimo). B. F. Toks metodas ypač naudingas. ir buvo įsitikinęs. kiek jis pakeičia individo elgesį. F. Dabar diegiamas kompiuterizuotas mokymasis. Svarbu parinkti pastiprinimą. padedančių žmonėms konkrečiais atvejais. Skinerio teoriją buvo sukurta nemažai elgesio formavimo metodų. Jeigu pastiprinimas teigiamas. Pagal B. galima palaipsniui išmokyti žmogų mažiau į ją reaguoti. Tuo tarpu paprasta neigiama reakcija į mums nepatikusį žmogaus elgesį. kurie gali būti taikomi psichoterapijoje. Programuotas mokymasis. Skinerio pasiūlyta funkcinė elgesio analizė. . įveikiant stresą. kai pageidaujamas elgesys yra pastiprinamas. kas padeda išlikti. siekiant. padedant atsikratyti įvairių baimių. F. nes bausmių taikymas gali sukelti neigiamas emocijas ir visiškai nelauktus rezultatus. Tam sudaromas elgesio pakeitimo planas.

galima sakyti. optimaliai prisitaikęs prie savo aplinkos. kad žmogaus elgesys griežtai priklauso nuo aplinkos. Kanados psichologas A. B. arba atsisako. aplinkos reakciją į tą elgesį ir arba5. kad a p l i n k a daro didelę į t a k ą žmogaus veiklai. kurio elgesys konkrečioje visuomenėje yra labiausiai pageidaujamas ir dažniausiai skatinamas. esant toms pačioms aplinkos sąlygoms. pagal jį. gimęs 1925 m. iš esmės. Pagal šį modelį žmogaus elgesį lemia nuolatinė pažinimo. A. Bundtira. 378 Aplinkos poveikį elgesiui išsamiai paaiškino F. Kuo labiau išvystyti žmogaus pažintiniai sugebėjimai. B. Remdamasis kognityvine žmogaus elgesio s a m p r a t a . B. Skinerį labiau domino ne žmogus. modifikavo biheviorizmą. asmuo. Skineris. o aplinka.. Ziegler D.8 pav. o pažinimo procesų. Šis trijų komponentų abipusio determinizmo modelis skinasi nuo vienpusiškų modelių. J. Tokį elgesio priežastingumo aiškinimo principą A. iš esmės. tačiau akcentavo pažinimo (kognityvinį) procesų vaidmenį asmenybės elgesiui . nesiskiria nuo Z.8pav. Bandūros teoriją galime traktuoti kaip biheviorizmą iš „vidaus". Bandūra). kurie priklauso nuo asmenybės vidinių veiksniu . Asmenybės vystymąsi jis suprato kaip nuolatini prisitaikymą prie aplinkos reikalavimų. A. Todėl. 5.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 165 Tuo požiūriu. Bandūra pavadino savitarpio determinizmu. Froido psichoanalitinės teorijos. Įvertinant tai. Bandūra (A. A. F. tuo didesnį poveikį. Skinerio teorija. ne asmenybė.A. p. brandi asmenybė yra asmuo. Hjelle L. kad pats žmogus įtakoja savo elgesį. 1997. kad tam tikras elgesys visuomenėje nepriimtinas. Pažinimo komponento įtraukimas į žmogaus elgesio išmokimo procesą leidžia geriau atskleisti žmogaus prigimti bei jo galimybes. kurie asmenybės elgesio priežastis aiškina vien tik aplinkos poveikiu arba vien tik vidiniais asmenybės veiksniais. Ši A. Taigi brandi asmenybė. žmogus gali daryti savo elgesiui. F. standartinė konkrečioje visuomenėje. kuris vyksta operantinio mokymosi būdu. Šaltinis: elgesio budus.žmogus mokosi. kad žmogaus įgimtasis pradas „Id" trokšta tik biologinių poreikių patenkinimo ir tik vėliau išsivystę Ego ir Superego leidžia žmogui suvokti. Bandurą. taip pat manė. stebėdamas kitų elgesį. Žmogaus elgesio forma vimosi modelis pagal Jį perima. Bandūra. o jos reakcijos. yra statistiškai vidutinė. Bandūros teorija buvo pavadinta socialine kognityvine asmenybės teorija. . arba bando kitus A. aplinkos ir elgesio veiksnių tarpusavio sąveika. kuri modifikuoja jo biologinių poreikių tenkinimo būdus.. Pastarojoje teigiama.

Išmokimo proceso stebint stadijos Šaltinis: Gage N. kai žmogus pats reguliuoja savo elgesį ir už sėkmingus veiksmus pats save paskatina. naudojant operantinio sąlygojimo metodus. kaip dažnai išmokti veiksmai bus naudojami gyvenime. Pavyzdžiui. Už tai jis gali apdovanoti save kelione į užsienį arba nusipirkti kokį nors vertingą daiktą. t. Jeigu už tam tikrą elgesį bus baudžiama.G. Galimi ir mažesni paskatinimai už mažesnius įvykdytus darbus. o tai yra labai svarbus išlikimo ir vystymosi faktorius. 5. ir perėjimą prie vidinės kontrolės. Daugeliu atveju modeliuojamas elgesys turi būti išmokstamas taip. A. Bandūra pabrėžė. Berliner D. kad žmonės gali reguliuoti savo elgesį. žmogus pasiekė gerų sportinių rezultatų arba nustojo rūkyti. Čia svarbūs lūkesčiai ir žinojimas apie galimą pastiprinimą bei jo pobūdį. kitaip sakant. elgesį. automobilio vairavimas. jeigu asmuo yra skatinamas tai daryti..9 pav. kuri paties nustatyta. kad žmonės daug ko gali išmokti.9 pav. stebėdami kitų elgesį. kai atliktas koks nors darbas.166 V SKYRIUS A. 1993. . Jau minėtasis automobilio vairavimas ar gimnastikos pratimai kopijuojami stebint instruktoriui. o toliau pats formuoja savo veiksmų arba elgesio stilių. kurių mokosi. o paskui kuriamas savo atlikimo stilius. Savireguliacija numato savęs paskatinimą.y. Savireguliacijos pripažinimas rodo esminį nutolimą nuo išimtinio pasikliovimo aplinkos kontrole. virsta realiu. 5. gimnastikos pratimai ir pan. kurio buvo išmokta stebint kitus. Bandura išskyrė keturias mokymosi stebint stadijas. kaip yra pateikiamas. p. arba pasiekta užsibrėžto elgesio norma. kaip juos atliks. Elgesio savireguliavimas A.C. 207 Atgaminimo stadijoje „prieš" atlikdamas veiksmus. modeliuodami kitų asmenų veiksmus. Tačiau modeliavimas gali paskatinti ir kūrybišką elgesį. savęs apdovanojimą tuomet. Elgesys. žmogus mėgina įsivaizduoti. kad mokymasis stebint yra trumpesnis. tai paprastai taip nebus elgiamasi. Motyvacijos stadija pasako. Bandūra rimtai pažiūrėjo į tai. kada stebėtojas įsidėmi pagrindinius veiksmus. Jis manė. Pavyzdžiui.

• savo atliktų veiksmų vertinimą. F i l o s o f i n ė humanizmo teorija yra metodologinis pagrindas specialioms žmogaus teorijoms. A. asmenybė pati yra aktyvi. kuri mums yra asmeniškai reikšmingiausia ir su kuria siejame savo ateitį. Čia svarbu vertinti savo pasiekimus ir pastangas toje veikloje. A.1970). planuojanti ir kurianti. norint pakeisti savo elgesį. taip pat jo socialinė kognityvinė asmenybės teorija labai prisidėjo prie asmenybės problemų supratimo bei aiškinimo. modifikuojant nepageidautiną. Jau vien savistaba suteikia daug informacijos pamąstymui. Humanistinės psichologijos atsiradimą po Antrojo pasaulinio karo paskatino psichologijos atotrūkis nuo konkretaus žmogaus ir jo problemų bei esminių žmogiškųjų vertybių perkainavimas. bruožai ar pastiprinimai reguliuoja elgesį. Bandūra atliko nemažai bandymų ir pritaikė mokymosi modeliuojant bei asmenybės savireguliacijos principus. JAV psicho-logas. be to. tačiau buvo tos nuomonės. Humanistinė psichologija gimė kaip protestas tuo metu vyravusiam biheviorizmui ir iš dalies Z. Buvo vienas iš ryškiausių humanistinės psichologijos teorijos atstovų. sujungia tris vidinius pro- Humanistinės krypties asmenybės teorijos Humanizmo teorijoje asmenybės sąvoka tampa centrine ir ypač p a b r ė ž i a m a asmenybės a t s a k o m y b ė u ž savo p o e l g i u s . siekiant užsibrėžto tikslo. reikia detaliai numatyti. Nors humanistinės krypties asmenybės teorijų autoriai skirtingai traktavo asmenybę. Froido krypties psichoanalizei. o ne instinktai. kada ir kaip atlikti konkrečias mažesnes užduotis. Maslow) (1908 . Asmenybės teoriją jis grindė žmogaus poreikiais.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 167 • savo veiksmų stebėjimą. ir taip pat numatyti savęs paskatinimą už kiekvienos smulkesnės užduoties sėkmingą įveikimą. Planuojant savo veiksmus. orientuota į augimą ir tobulėjimą. O savo veiksmus dažniausiai vertiname lygindami su kitų veiksmais. disfunkcinį asmenybės elgesį. Bandūros nuomone. Pastaruoju metu ji plačiai taikoma ir tampa vis populiaresnė. iškeliant žmogiškosios būties reikšmingumą. Maslou (A. A. Individualus realybės suvokimas. atsakanti už savo veiksmus. Bandūros idėjos sėkmingai naudojamos psichoterapijoje. Visi šie procesai yra svarbūs. • savo veiksmų planavimą. cesus: Savireguliavimas. kurių patenkinimas tampa asmenybės . kad kiekvieną asmenybę formuoja tik jai vienai būdingas pasaulio suvokimas.

tuo ji yra brandesnė. t.168 V SKYRIUS veiklos ir a u g i m o m o t y v a i s . nes augimas ir tobulėjimas reikalauja tam tikros įtampos. Tik pažinęs ir įsisąmoninęs savo poreikius. A u k š č i a u s i a s ž m o g a u s p o r e i k i s saviaktuatisacija.tai ilgas procesas. tiksliau pasakius. Labai svarbu.konstruoti). Spontaniškumas ir paprastumas. Saviaktualizacija . Pavyzdžiui. Tolerancija kitiems ir pakantumas savo silpnesnėms savybėms. bendraudamas su kitais. žmogus. Būties motyvacija nesumažina psichinės įtampos. pasiekusiems saviaktualizaciją. atrastų savo tikslus ir siekius. Atsiribojimas nuo aplinkos (iš dalies) ir vienatvės poreikis. ji taikoma statistinėje žmonių populiacijoje. išskyrė bendrus bruožus. kad A. Kiekvienas žmogus yra kitoks. Maslou žmogaus poreikius ir jų „piramide" . poreikių hierarchija gali ir nepasireikšti. (Plačiau apie A. galima sakyti. kuris motyvuotas stokos.y. Būties motyvacija yra susijusi su aukštesniais poreikiais. tuo jis ir privalo būti" (dailininkas turi tapyti. Saviaktualizaciją A. su jo vertybėmis bei tikslais. 3. nevengtų tobulėti. talentingi dailininkai kūrė net badaudami. suvokia ir mato tik tuos poreikius. Jeigu dominuoja būties motyvacija. O būties motyvuotas suvokimas yra daug platesnis: žmogus žvelgia į ateitį. konstruktorius . išreiškė.y. ištyręs daug save aktualizavusių asmenybių (mokslininkų. Realistiškesnis požiūris į pasaulį. Maslou. Maslou taip pat kalbėjo apie stokos ir būties motyvaciją. brandžia. save realizuojančia asmenybe. rašytojų.įžvelgti ir įgyvendinti savo gabumus bei potencialias galimybes. mąstymą ir kitus psichinius procesus. atskleidė. 4. Tačiau žmonėms. 5. Antai žmogus. filosofų. Stokos motyvacija susijusi su žemesniaisiais poreikiais ir mažina psichinę įtampą. patį bendravimą su kitu žmogus suvokia kaip vertybę ir tai dvasiškai praturtina bendraujančius. žmogaus gyvenimo kelias. A. t. politikų). Kai bendravimas yra motyvuotas stokos. Svarbu pabrėžti. kurie yra dabar. Maslou poreikių hierarchija galioja daugumai žmonių. kad žmogus nesustotų ties žemesniųjų poreikių tenkinimu. Bendravimas taip pat gali būti motyvuotas stokos arba būties poreikiais. įtakoja asmenybės suvokimą. Koncentravimasis į svarbias problemas ir smulkmenų ignoravimas. kurie būdingi save aktualizavusiems. su asmenybės augimu. žmogus gali tapti pilnai subrendusia. . 2. Savęs aktualizavimo esmė . mąsto. tai. A. „Kuo žmogus gali būti. su žmogaus laisvu pasirinkimu. todėl kiekvienas skirtingu būdu realizuoja šią tendenciją. Motyvacijos lygis. Maslou siejo su asmenybės brendimu: kuo labiau asmenybė save aktualizavo. savęs atskleidimas ir realizavimas.III skyrelyje „Poreikių hierarchija"). iš dalies. tenkindama tuos poreikius. subrendusiems žmonėms: 1. kokią jis gaus iš to naudą. menininkų.

Maslou pastebi. glūdinti pačioje žmogaus prigimtyje. Jis nedirbo praktinio darbo. jeigu žmogui leidžiama pasirinkti. 8. kad žmogaus prigimtyje slypi kūrybiškumas. Pagrindini asmenybės veiklos ir brendimo šaltinį K. Dauguma eilinių.1987). Maslou akcentavo žmogaus individualybę bei unikalumą ir nesistengė žmones skirstyti į konkrečius tipus. Rodžersas matė savirealizacijos poreikyje. kad brandi asmenybė nebūtinai turi visus šiuos bruožus. kurie stengėsi padėti žmonėms giliau pažinti ir pilniau atskleisti save. . Šiuo metu Lietuvoje taip pat organizuojamos asmenybės augimo grupės. K. kuriuo jis ir vadovaujasi. Jų dėka milijonai amerikiečių įgijo galimybę atskleisti savo kūrybiškumą ir pajusti pilnavertiškesnį gyvenimą. Taip pat žmogui yra įgimtas gėrio ir blogio suvokimas. pagrįstas moralės jausmas. Gilesni tarpasmeniniai santykiai. A.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 169 Didesnis savarankiškumas (autonomija) ir atsparumas išorės Įtakoms. A. Stiprus. nes jį visuomet žadina savirealizavimo tendencija. JAV psichologas. kad jų nėra labai daug. Harmoningam vystymuisi būtina sąlyga 6. 10. praturtinti savo asmenybę. 12. kad. o ne stovėjimą vietoje. panaudoti savo sugebėjimus. Jumoro jausmas. 14. buvo organizuota daug asmenybės g r u p i ų . Todėl kiekviena asmenybė gali potencialiai pasiekti saviaktualizacijos lygį ir gyvenu visapusišką. Gėrio ir blogio atskyrimas. A. ypač džiaugsmo. K. vystytis. vadinamą nedirektyviąja psichoterapija. Tobulų žmonių nėra. „vidutinių" žmonių yra nepasiekę savirealizacijos ir gyvena tenkindami stokos poreikius. pilnavertį gyvenimą. Rodžersas (C. 9. 7. jis visuomet pasirinks augimą ir plėtrą. Didesnis visuomeninis aktyvumas. Maslou buvo vienas pagrindinių humanistinės psichologijos krypties teoretikų ir kūrėjų. Tačiau A. nors manė. vienas iš humanistinės psichologijos kūrėjų. Rodžersas teigė. Demokratiškesnis charakteris. kūrybiškas procesas. kaip nuolat tampantį. Nuoširdesnis jausmų reiškimas. 11. A. Rogers) (1902 . A. Maslou matė žmogų kaip augantį. Maslou darbų įtakoje JAV gimė asmenybės augimo judėjimas. Maslou buvo įsitikinęs. Net ir aukščiausią saviaktualizacijos lygį pasiekė asmenys patiria silpnumo akimirkų. Jis tvirtino. kad žmogui įgimta siekti. 13. Daugiausia dėmesio skyrė save aktualizavusioms asmenybėms. Pateikęs save aktualizavusių asmenybių bruožus. tačiau jo teoriniai darbai turėjo didele įtaką psichologams praktikams. o saviaktualizacija yra savitas. Kūrybiškumas. Sukūrė humanistinę asmenybės teoriją ir psichoterapijos sistemą. Neįprastų įspūdžių ir stiprių išgyvenimų dažnesnis patyrimas.

kuris priklauso nuo paties žmogaus pastangų. kurie jį patenkintų ir nebūtų žalingi kitiems.170 V SKYRIUS .tėvų pagarba ir meilė vaikystėje be jokių išlygų (vaikas turi būti mylimas ir gerbiamas toks. K. vadinamame patirties lauku. Jei jie nesutampa arba prieštarauja. Tik pokalbio metu pabandžius pažvelgti iš jo požiūrio taško. Asmenybės branda K. realybė suvokiama iškreiptai. tai žmogus visiškai realizavęs savo prigimtį. K. koks jis yra. tai ilgas nenutrūkstantis procesas. yra būdas patirti besąlygiškai teigiamą vertinimą per pokalbį. į klientą orientuota psichoterapija. Brandi asmenybė besąlygiškai priima save ir yra atvira naujam patyrimui bei išgyvenimui. tuo žmogus geriau suvokia save aplinkoje ir geriau jaučiasi. Neįmanoma iki galo pažinti kito žmogaus pasaulio suvokimo. atskleidęs savo gabumus. t.tereikia pažinti save. koks jis yra). Pilnai ir harmoningai funkcionuojančia asmenybe. juos suderinti. Kiekvienas žmogus gyvena savo pasaulyje. koks jis yra ir duoda jam laisvę pasirinkti tikslus. ir tapęs visapusiškai funkcionuojančiu asmeniu. galima suvokti žmogaus elgesio priežastis. . ir dėl to kyla problemos. gali tapti kiekvienas . Pagrindinė humanistinių asmenybės teorijų idėja . atvira patirčiai bei gyvenančia dabartimi.besąlygiškai priimti ir gerbti kiekvieną žmogų tokį. Brandi asmenybė.y. t. atskleisti savo siekius ir galimybes.y. taikoma įvairiose praktinės veiklos srityse: psichoterapijoje. Rodžerso i š v y s t y t a nedirektyvioji. mokyme (mokytojas atlieka tik konsultanto vaidmenį) ir valdyme. Tokio besąlygiško vertinimo ir priėmimo įtakoje žmogus pradeda giliau suvokti save ir per tam tikrą laiką pats savo noru sukuria ir išugdo savo tikslus ir užduotis. augimo rezultatas. Rodžerso idealas ir galutinis nedirektyviosios terapijos tikslas visiškai funkcionuojanti asmenybė (fuly functioning). kad asmenybės brendimas. Psichinė sveikata yra tapimo. tačiau šis suvokimas (aš vaizdas) nėra vienalytis: jį sudaro idealus ir realus savęs suvokimas. Asmenybė pilnai suvokia save. Kuo jie labiau sutampa. Psichoterapeutas priima ir vertina klientą tokį. Rodžersas manė. sutrikimai. Nepagrįsti reikalavimai iškreipia žmogaus savęs suvokimą ir slopina vystymąsi.

Konstruktų sistema yra individuali. ir blogi") arba konkretesni („visi žmonės gali būti geri arba blogi. kyla įtampa. . Šie konstruktai yra tarsi pažinimo ir vertinimo rėmai-jie gali būti platūs (pvz. pažinimą. Sartre). kurioje kalbama ne tiek apie pačią asmenybę. todėl. Lewin) (1890 . Didelę įtaką egzistencinės krypties teorijoms padarė filosofai S.jai atstovaujantys autoriai pabrėžė aplinkos reikšmę asmenybės funkcionavimui. abi jos sąveikauja su aplinka per suvokimą. Šios teorijos nėra plačiai taikomos praktikoje . Kierkegaard). Aplinka. reikia išsiaiškinti jos konstruktus. Heidegger). kiek apie jos santykį su aplinka. nuostata „visi žmonės gali būti ir geri. kad žmogus pažįsta aplinką. ji atspindi žmogaus nuostatas ir vertybes.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 171 Kognityvinės (pažinimo) asmenybės teorijos Si teorijų grupė taip vadinama kognityvine neatsitiktinai . Asmenybės veiklą galima pavaizduoti vektorių judėjimu erdvėje. Levinas (K. būtent. per pažinimą. Žmogaus elgesys tikslingas ir nukreiptas į ateitį.Levino. kilus poreikiui. ką žmogus pažįsta. Elgesį lemia dabartis. vienišumo. mirties. . Asmenybė pasireiškia. nors pats jis to gali ir nesuvokti. asmenybės neįmanoma nagrinėti atskirai nuo aplinkos. vadinamą asmeniniais kostruktais. Kierkegoras (S. Pasak K. P. Kiekvienas poreikis turi teigiamą arba neigiamą valentingumą. todėl nukreipia žmogaus elgesį viena ar kita linkme. K. Asmenybė sudaryta iš dviejų dalių: vidinės ir išorinės. Ž. kančios. Kai naujos žinios patvirtina jau turimus konstruktus. per kuriuos ji vertina aplinką bei reguliuoja santykius su kitais žmonėmis (vadinamosios „rolių gardelės"). Jaspersas (K. Jų rėmuose apibendrinama viskas.1947) sukūrė lauko teoriją. nukreiptą į ateitį. Tillichas (P. žmogus jaučiasi gerai. Jaspers). arba psichologinė erdvė. P. M. Tilich) ir kt. Kelis (G. Kai aplinka neatitinka konstruktų (netelpa į jų rėmus arba prieštarauja). Haidegeris (M. Sartras (J.jos įdomios kaip teoriniai asmenybės funkcionavimo modeliai. JAV psichologas Dž. Egzistencinės krypties asmenybės teorijos Šios krypties teorijų šaknys slypi filosofų egzistencialistų darbuose ir idėjose. laisvės. priklausomai nuo aplinkybių"). K. vertindamas jos detales per vertinimų sistemą. atsakomybės. P. susikuria įtampa. Kelly) (1905 .1996) teigė. yra fiksuota laike. Ši įtampa siekia išsilyginti. Egzistencinė psichologija nagrinėja žmogaus būtį pasaulyje ir pagrindinius jo egzistencijos klausimus: gyvenimo prasmės. Norint pažinu asmenybę.

geri tarpusavio santykiai yra labai svarbūs žmogui. Nereikia būti jūreiviu. Aplinkinis gamtos pasaulis (Umwelt. Žmogus yra atsakingas už savo pasirinktą egzistencijos būdą.nuosavas pasaulis. kada ir kur gimti). elgesį. jei jis nesiekia ko nors aukščiau. Frankl). Prasmė motyvuoja jo gyvenimą. Franklis (V. Prasmės ieškojimas yra pagrindinis žmogaus siekis. savikontrolės ir vidinės vertės jausmo. Jis mano. Savo dvasinio pasaulio gelmes asmenybė siekia atskleisti bręsdama. Binswanger). gamtos pasauliu ir kaip nuolatinis siekis gyventi prasmingai. 3. gimęs 1905 m. tampama tarsi lukštu be branduolio.išorės pasaulis sąlygoja žmogaus. Šis pasaulis yra žmogui suteiktas (niekas nepasirenka. yra austrų psichologas ir psichiatras. Apleidus dvasinį pasaulį.). kad žmogus be Dievo . pajuntamas egzistencinis vakuumas tuštuma. vok. Franklį klaidinga yra teigti. kad žinotum. ką jam kas nors pasaulyje reiškia.). Franklis tvirtina. kreipdamasi į dvasines vertybes.tai kompasas be magnetinio lauko. Tai apriboja žmogų. kaip biologinio individo. Franklis kelis metus išbuvo nacių koncentracijos stovykloje ir ten labai aiškiai suvokė. „Mittwelt" pasaulis apima visus tarpasmeninius santykius.. . Binsvangeris (L. V. Binsvangerio nuomone. ir net nežmoniškose sąlygose žmogus gali likti laisvas dvasiškai ir kilnus. kaip žmogus suvokia ir priima tai. kas vyksta aplinkui. jei Įgimta „valia prasmei atrasti" neišsivysto į sėkmingą gyvenimo tikslo ir prasmės atradimą. savo gyvenimo tikslų. Savų išgyvenimų pasaulis (Eigenwe]t). Buvimas yra nuolatinis tapsmas ir supratimas kaip sąmoninga sąveika su kitais žmonėmis. (18811966) aprašė žmogiškosios būties pasaulyje lygmenis. ir išskyrė tris dimensijas: 1. kad paprasto kasdieninio gyvenimo nepakanka.y. Froidas) arba galios (kaip . vertybių supratimo.172 V SKYRIUS Egzistencinė psichologija atskleidžia žmogaus buvimą pasaulyje ir tai. Šveicarų psichiatras L. kuriame žmogus egzistuoja drauge su kitais žmonėmis (Mittwelt. Pasaulis. V. kuris neturi savo paskirties uosto". kad žmogus gali viską iškęsti. kad „joks vėjas nepadeda plaukti tam laivui. tai žmogaus subjektyvus matymas to. V. kad pagrindinis žmogaus polinkis. kai žino dėl ko. kad žmogaus egzistencija nyksta. Jis ypač pabrėžė žmogaus „prasmės siekimą". Pagal V. 2. kad gyvenimo įprasminimui reikia gyvenimo tikslo. kurie įtakoja žmogaus elgesį. kas veikia jo vidinį ir išorinį gyvenimą. vok. t. vok. „Umwelt" . misijos atradimą. Tai santykių su savimi būdas. „Eigenwelt". V. tai malonumo siekimas (kaip manė Z. Franklis pripažįsta.

į prasmes. jog klausiama jo paties. Logoterapija yra į prasmę orientuota psichoterapija. o ne vidinę pusiausvyrą. V. žmogus kažką duoda pasauliui.noos'' . prasmės ieškojimas žmogui sukelia vidinę įtampa.pagalbą ir meilę kitiems žmonėms. o konkrečiai reikia surasti s i t u a c i n ę prasmę: gyvenime yra daug p o t e n c i a l i ų p r a s m i ų . jeigu situacijos pakeisti negalime. Visiems skirta susitikti su tragiškaisiais gyvenimo aspektais: skausmu. Todėl niekas negali jo pakeisti. ir. V. bet anaiptol ne psichikos liga. reikšmingiausia iš kurių yra prasmės siekimo slopinimas. Maslou). todėl žmogaus pareiga . kurias žmogui (pacientui) reikės rasti ateityje. ieškančiam gyvenimo prasmės. „tvarka"). Absoliučios prasmės galima tik siekti. o tai siejasi su drąsa. Franklis juos vadina kūrybinėmis. konkretu pašaukimą.protas). kitaip sakant . ją reikia priimti. kiekviena sąžiningai atlikta pareiga yra savotiška kūryba. kultūros kūrinius bei žmogaus meile. yra egzistencinė problema. Jis mano. Tai gali sukelti neurozes. Logoterapijos tikslas . už. Tačiau kaip tik tokia Įtampa yra būtina psichinės sveikatos prielaida. net jo neviltis dėl gyvenimo vertės. Noogenines neurozes sukelia egzistencinės problemos. k u r i pavadino Logoterapija. jaučiant atsakomybę. kurias Franklis pavadino noogeninėmis (graikiškai . kalte ir mirtimi. grožį. Logoterapija ne tik nurodo. Žmogus. Savęs realizavimas ateina savaime. telkianti dėmesį į ateitį. tuštumą. nematantis gyvenimo prasmės. žmogus kai ką gauna iš pasaulio ir praturtina save.. Klaidinga taip pat yra laikyti savęs aktualizavimą pagrindiniu žmogaus siekiu (kaip teigė su tam tikrais papildymais A. kur ieškoti prasmės. naujus jausmus. Kiekvienas turi savo ypatingą gyvenimo misija. kurį reikia įgyvendinti. bet turėtų suvokti. „protas". Žmogus neturėtų klausti: „Kokia mano gyvenimo prasmė?". patirybinėmis ir nuostatinėmis (elgesio) vertybėmis.teikti pagalba žmogui (pacientui). kad kiekvienas gerai atliktas darbas. Problema yra įprasminti savo kančią. bet ir kaip ją surasti.atsiliepti į tuos klausimus.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 173 tvirtino A. patiria „egzistencinę frustraciją". Trys keliai veda žmogų į prasmingą gyvenimą. Adleris). Be abejo. Bet kilniausia gyvenimo prasmė atsiskleidžia nusistatymo vertybėse. Skausmas ir kančia nėra problema. Per nesugrąžinamai praeinančius gyvenimo momentus žmogus gauna naują patirtį. siekiant prasmės už savęs. už padarytus darbus. Gyvenimas kelia jam savo problemų. Franklis sukūrė naują psichoterapijos metodą. Taigi realizuodamas kūrybines vertybes. ir todėl kiekvienas žmogus yra atsakingas už gyvenimą. Žmogaus rūpestis. gėrį. „Logos" . jaučia egzistencinį vakuumą. pergyvendamas gamtą. nepagydomos . Patirdamas tiesą.graikiškas žodis („prasmė". Logoterapija kaip tik ir padeda žmogui surasti savo uždavinius ir situacine prasmę. niekas negali jo gyvenimo pakartoti. save pamiršus ir save viršijant. Iš tiesų.

vertybių ir neprivalo rūpintis kliento religiniu gyvenimu. tik transcendencijoje (nebūtinai religijoje). Asmenybės branda V. reikia iš anksto susikurti individualų savo asmenybės brandos vaizdą. Skaitant įvairią literatūrą apie asmenybę. ji reikalinga kenčiantiems beprasmybę. kuris atrado savo misiją ir įprasmino savo gyvenimą. be abejo. Daug autorių akcentuoja asmenybės brandą kaip asmenybės siekį ir jos raidos rezultatą. Pagal V. Žmogaus brendimas pagal jį. daugiau kalbėjo apie žmogų. turėdamas omenyje. kad net ir dabar jo gyvenimas turi prasmę. V. Tokius žmones logoterapija siekia padaryti atsakingais. neprimesti jai savo filosofijos. „religija žmogui suteikia dvasinį inkarą. kad kančios ir mirties prasmė gali būti surasta tik už kenčiančio žmogaus. t. kurio jis negali rasti niekur kitur". Pilnesnį asmenybės vaizdą padeda susidaryti teorijų integracija. gerai f u n k c i o n u o j a n č i a i s ir ieškančiais gyvenimo prasmės. . Vis dėlto kraštutinėse situacijose religija darosi reikšminga. kaip ir kiti egzistencinės psichologijos atstovai.174_ V SKYRIUS ligos atveju nieko kito nebelieka. Franklis laikė žmogų. t. logoterapija nereikalinga religingiems žmonėms. svarbu žinoti. Franklis primena. • ASMENYBES BRANDOS APIBŪDINIMAS Apžvelgus pagrindines asmenybės teorijas. žmogaus asmenybė. tokį saugumo jausmą. kaip įtikinti ligonį. Kiekvienam yra svarbu tapti brandesnių ir siekti vis pilnesnės brandos. Franklis tai vadino savęs viršijimu). Tam. vis labiau pamiršta save ir atiduoda save kitiems (V.y. įvairių požiūrių apie asmenybę žinojimas ir sugebėjimas derinti tas žinias. Bręsdamas žmogus tampa vis žmogiškesnių. Franklį. Asmenybės brandos požymiai pateikti 5. kad kiekviena teorija turi privalumų ir trūkumų. tačiau kiekvieną teoriją iš dalies galima pritaikyti savęs ir kitų pažinimui.3 lentelėje. Franklis. kad tai asmenybė. Logoterapijos specialistas turi gerbti asmenybe. tai ilgai trunkantis procesas. Tuo jos visos yra vertingos.y. Subrendusiu V. kokia teorija vadovaujasi autorius. . galima teigti.

Mokymasis ir asmenybės brendimas. Kasiulis J.F. Atkinson R. 1997. Psichoanalizė. Smith E. Vilnius. 6. 1993. 4. Introduction to Psychology.Pikūno duomenis. 1996. 1994. Barvydienė V.3 lentelė. Elgesio teorija ir žmogaus modeliai. Butkienė G..J. literatūra 1.E.ASMENYBE IR INDIVIDUALUMAS 175 5.. p. Bem D. 137-154. Asmenybės subrendimo požymiai Lentelė sudaryta panaudojant J. Vilnius. Bandūra A. Brabantas Ž. Bieliauskaitė R.206. Atkinson R.L. Asmenybės psichologija. Kepalaitė A. Vadovavimo psichologija.. 5... 2. Šaltinis: Pikūnas J. Psichologija 16. 1993. 1994. 3.C. 1998. USA. . Kaunas. Kaunas. p.

Katiliūtė . 1992.. Vilnius. 1996. 1997. Vilnius. 7..720.Siela. 13. M O C K B . 1993. Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą. p. 2 5 . Assessment of children. . p. 24. Raidos psichologiją.. Vertybių sistema humanistinėje ir egzistencinėje psichologijoje. Furst M. 14. Pastoracinė psichologija. Gyvensena. Sternberg R.M. p. Asmenybės raida gyvenime. Maslow A. 8. 12. Žukauskienė R. Psichologija 17. Psichologija 15.. 1996. 1997. . Psichologija 16. Mokslas. 17. X .5-24. K.608.J. Z teorija. Kočiūnas R.3-18. Psichologija studentui. Pikūnas J. 10. Trimakas K. p.C. 23. ce . Vilnius. Biheviorizmas ir humanistinė psichologija: Dvi žmogaus prigimties sampratos. 18. Psichologija. 1986. 1997. Pedagoginė psichologija. 1994. 1997. ep . Kaunas. Psichologija 12. 1992. 1994. 1998.176 V SKYRIUS Frankl V. Gage N.. Kaunas. New York. 1985. 20.. Kaunas. 22. 1996. 1996. Idėjų sankryžoje: Kritinis skerspjūvis. Kaunas. 11. O c . 1996. Vilnius. 16. Teop . 1997. Jacikevičius A. 104-121. c. Vilnius. Egzistencinė psichologija ir terapija.E. Kaunas. 21. Psichologija 12.G. Žmogaus aukščiausi skrydžiai. 9. 19. Vilnius. San Diego. . 26. c. Sattler J. Beyond IQ: a triarchic theory of human intelligence. Plužek Z.Vis vien sakyti gyvenimui (Žmogus ieško prasmės). 1988. 1992. M o c a .B.B. 15. 1997.5-33. 27. Ca eepyp. Humanistinė psichologija. Kočiūnas R. Lepeškienė V. Berliner D. Paškus A. Trimakas K. Teop .Boydstun D. A. p y A.

apimanti paties savęs įsisąmoninimą. Kartu paieškokime atsakymų į kai kuriuos klausimus. y. nukreipta nuo išorinio pasaulio į mūsų AŠ. Savimonės padedami mes išskiriame save (AŠ) iš viso likusio objektyvaus pasaulio (ne AŠ) (6. kad aš tikrai esu aš? • Kodėl talentingas inžinierius gali turėti žemą savigarbą? • Kiek veidų turi manasis „Aš"? • Kas gali būti bendro tarp pernelyg save aukštinančio ir save žeminančio žmogaus? • Kodėl vieni žmonės lengvai priima komplimentus. • Iš kur žinau.VI SKYRIUS SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU Iki šiol kalbėjome apie atskirus mūsų psichikos procesus .). t. o kitiems tai sunkiai sekasi? • Kodėl ir kaip mes patys save apgaudinėjame? • Kodėl yra svarbu save mylėti? • Kas yra atsakingas už mano gyvenimą? Kas yra savimonė Skirtingai nuo gyvūnų. kylančius ieškant savojo „Aš".tarsi bandėme pamatyti žmogų iš skirtingų pusių. kad tai sąmonės dalis. Šis žmogaus sugebėjimas suvokti ir geriau ar menkiau pažinti savo vidinį pasaulį pavadintas savimone. Dabar pats laikas gautąsias žinias sujungti ir pritaikyti savęs ir kitų pažinimui. bet ir patys save. Galima sakyti. mes suvokiame ir pažįstame ne tik mus supantį išorinį pasaulį.1 pav. .

Savimonės dėka žmogus išskiria save (AŠ) iš viso likusio objektyvaus pasaulio (ne AŠ) Taigi savimonė . reiškinius. tikslingesnę ir efektyvesnę mūsų veiklą. kaip be galo sudėtingos veikiančios „sistemos". t. poreikių ir galimybių.savas paties. žmones. ir gaudamas iš jos grįžtamąją informaciją. kad aš tikrai esu aš Savimonę. savo vietos pasaulyje suvokimas.žr. daro lankstesnę. pirmiausiai reikėtų suprasti kaip savęs pažinimo ir vertinimo procesą. reaguodamas į ją. pažindamas aplinką.178 VI SKYRIUS pav. pažinimas ir vertinimas (ką konkrečiai reiškia suvokti ir pažinti save. y. šis procesas nueina ilgą ir sudėtingą raidos kelią. efektyvumą ir patikimumą. Sąmonė. Žmogus save pažįsta veikdamas ir bendraudamas. Pratarmę). arba iš kur žinau. savo bruožų. padėdama mums pažinti aplinką. nukreiptą į išorinį pasaulį. kai jau yra susiklostęs požiūris į išorės daiktus. Be abejo. o savimonė siekia padidinti paties žmogaus. arba savęs įsisąmoninimą. Požiūris į save susiformuoja vėliausiai. po to. AŠ -VAIZDAS Aš-vaizdo apibūdinimas. jau esame aptarę . Šio proceso rezultatas būtų savęs .

išgyvenimus ir motyvus. Vadinasi. . Aiškumo dėlei tai galima pavaizduoti maždaug taip: Aš-vaizdas visada sąlygoja mūsų asmenybės aktyvumą ir galimybes. „O jeigu negaliu. Taigi galima sakyti. palankus arba nepalankus Aš . nesame abejingi: mes . save perprantant ir kaupiant žinias apie save. O trumpiau: Aš-vaizdas . esama žmonių. nusiteikimą savo paties atžvilgiu. Toms žinioms apie save. vienas nuo kito priklauso.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 179 vaizdas. labiau ar menkiau įsisąmoninta. arba Aš-sistema. proceso . priimame arba nepriimame. apie save manančių: „aš viską galiu". o kai kurie nurodo tam . savo vertingumo išgyvenimą. 2. Žinias apie save (tai ne tik žinojimas. tai nieko ir nedarysiu". kokią ji save pačią mato. Savosios vertės jausmą (savęs įvertinimą).vaizdas skatina ar slopina mūsų aktyvumą. be abejo. Ji yra palyginti pastovi.) sistema. išgyvename. Aš vaizdo turinys formuojasi ilgus metus. kad mūsų Aš-vaizdas ir mūsų veikla bei aktyvumas yra tarpusavyje susiję.• produktas. arba savęs suvokimo. o gal net • ir neįmanoma. tikrus jų skirtumus. jas vienaip ar kitaip vertiname. jis iš tiesų sugeba atlikti tai. arba Aš-koncepcija.tokia. kuris tarsi persmelkia visą savęs suvokimą ir Aš-vaizdą. „aš nieko negaliu". tarp žmonių ir t. kas mums būdinga. bet ir kiek išreikšti mumyse vieni ar kiti bruožai). Taigi kas yra Aš-vaizdas? Aš-vaizdas . t. Sąlyginai tai atskiriama tik dėl to. kad būtų lengviau suprasti Aš-vaizdo esmę ir sandarą.. Kiekvieno iš mūsų Aš-vaizde galima išskirti du aspektus: 1. vadinamas Aš-vaizdu. savo vietą .tai asmenybė . įrodo hipnozė: įteigus žmogui vienas ar kitas jo Aš galimybes. Todėl atskirti žinias apie save ir savęs vertinimą yra labai sunku. Taigi Aš-vaizdas yra savimonės. Antra vertus. sėkminga ar nesėkminga mūsų veikla atitinkamai veikia Aš-vaizdą. ko įprastoje būsenoje nepajėgtų.tai vaizdinių ir sprendimų apie save (savo bruožus ir sugebėjimus. Tai savęs paties įsivaizdavimas. „aš kai ką galiu".t. Pavyzdžiui. Čia laikomasi pirmojo požiūrio. Kad nuo savojo Aš suvokimo priklauso žmonių galimybės. išgyvenama kaip unikalus Aš. Dalis autorių šiuos terminus vartoja kaip sinonimus. y.

Kaip ir kiti psichiniai reiškiniai. (Aplinkinių vertinimu kuklus žmogus gali savęs nelaikyti kukliu. . veiksmus ir pan.. leidžia mums pajusti savo asmenybės vientisumą. kas suvokiama ne taip aiškiai. B.). Be to. Aš dėka juntame. Todėl kiekvieno mūsų Aš .2 pav. tačiau nesuprasti vidinių ar išorinių jų priežasčių. kuriam svarbu kitų akyse pasirodyti padoriu.180 VI SKYRIUS Mūsų Aš susieja į visumą įvairias mūsų mintis. jausmus. Aš-vaizdo įsisąmoninimas. kodėl taip yra). išgyvename save kaip tą patį praeityje. ir jų suvokimas gali sumenkinti savigarbą. kažką. tačiau nežino. Kai kurios savybės neįsisąmoninamos dėl to. kurių savyje nepastebėjome. vidinio pasaulio ašis. C. jei kuklumas „neįrašytas" į jam reikšmingų savybių sąrašą). nes jos mums paprasčiausiai nereikšmingos. kad asmenybei jos yra nepriimtinos: prieštarauja jau susiklosčiusiam Aš-vaizdui. (Žmogus supranta esąs perdėtai smulkmeniškas. kas suvokiama labai aiškiai. Kokios savybės paprastai „pasprunka" nuo mūsų sąmonės. Galima suvokti turint vienas ar kitas savybes. lieka už aiškaus suvokimo ribos? Apžvelkime tris tokių savybių grupes. nesuvokia savo agresyvumo. . Froido asmenybės schemą). Aš-vaizdas visada turi kažką. (Agresyvus žmogus. o dar dalelė savęs vaizdo lieka apskritai neįsisąmoninta. o nuolatinius savo susidūrimus su aplinkiniais aiškina kaip „kovą už teisybę").tai tarsi mūsų asmenybės šerdis. arba ko aš nežinau apie save . dabartyje ir ateityje ir šitaip suvokiame bei jaučiame tapatumą sau. Tai gali būti savybės. norus. A. centras. (Prisiminkite Z. y. t. Įsisąmonintų ir neįsisąmonintų elementų požiūriu Aš-vaizdą galime įsivaizduoti kaip tam tikrą sistema su „sąmoninga" viršūne ir „pasąmoniniu" pagrindu (6.

nepripažįsta. Arba pasakome ką nors tokio išmintingo. kad susitikti „akis į akį" su savo pasąmone mums padeda ne tik nevalingi poelgiai. Dideli prieštaravimai tarp įsisąmonintų ir neįsisąmonintų mūsų Aš dalių gali iškreipti asmenybės vystymąsi. kartais būsima mama susapnuoja savo vaisių taip. aiškiai prasilenkdamas su realiomis galimybėmis. anksčiau nelabai aiškiai suvokta ir sunkiai paaiškinama savybė . Jis nuolat jaučiasi prislėgtas. įžeidumu. kad galiu būti toks. y. stengiasi „neprileisti" iki sąmonės. Sakykime. kad sąmonė įsiterpia į sapnus kaip cenzorė. Štai disharmoniškos. Tuo tarpu „santarvė" tarp suvokiamų ir nesuvokiamų savo paties bruožų. Psichoanalitikai teigia. neaktyvus ir pan. žemas savęs vertinimas. jog tai tikrai mūsų žodžiai. Manoma. kurį mes sąmoningai suvokiame. Tokiu būdu jo įsisąmonintasis Aš ir savigarba lieka nepažeisti. gimus broliukui ir netekus dalies tėvų dėmesio). situacijoms ar simboliams. per psichoterapijos seansus žmogus suvokė.ankstyvojoje vaikystėje išgyventa trauma. Dar viena iš tokios akistatos galimybių yra sapnai. Taigi kiekvieno mūsų Aš yra žymiai didesnis nei tas Aš. o į savas slaptas problemas ar norus žiūrima tarsi iš šalies. o po to pasijuntame nepatogiai: „Ir kas man atsitiko. Tokios būsenos priežasčių pats N. kaip aš galėjau taip pasielgti"? Tačiau kartais visiškai netikėtai sau imame ir pasielgiame labai kilniaširdiškai ir tolerantiškai. tarsi matytų jį iš šono. Tuo tarpu pasąmonėje viešpatauja nepasitikėjimas savimi. „Aš nė neįsivaizdavau. jog moters pasąmonėje slypi baimė. kurio N. Pasąmonėje! paslėpti mūsų asmenybės aspektai gali būti labai nemalonūs. sugebėjimas įsisąmoninti ir pripažinti mums nemalonią informaciją apie save rodytų mūsų asmenybės brandumą. Galbūt moteris bijo. šiurkštumu.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 181 Šių Aš-vaizdo dalių santykis nuolat kinta. į kokią nors smulkmeną mes sureaguojame stipriu pykčio priepuoliu. „išsiderinusios" asmenybės pavyzdys. baimės. Pasąmonėje glūdintys slapti. konfliktiškumu. vertina save labai gerai. kad nesugebės būti puiki motina. t. nesuvokia.„priešiškumas broliui" tapo visiškai Įsisąmoninta. konfliktai iškyla į paviršių miegant. Dėl to sapnas yra priimtinas. išreiškiantys priešiškumą ir agresyvumą. kad turiu tokių savybių (tiek teigiamų. Pavyzdžiui. Tačiau pasąmonėje slypintis prastas savęs vertinimas reiškiasi dideliu N. kad patys netikime. tiek neigiamų)". sąmonei nepriimtini norai. turės problemų su . blogos nuotaikos. Vadinasi. Nemalonius ar „nepadorius" jausmus ir norus ji perduoda kitiems sapne veikiantiems asmenims. Toks sapnas gali reikšti. kad nėštumas gali sujaukti jos įprastinį gyvenimą. Sakykime. Taigi prasiplėtė viršutinės Aš-vaizdo dalies ribos. sukelti elgesio sutrikimus. kodėl jaučia priešiškumą metais jaunesniam broliui (priežastis . Sąmonės lygmenyje N.

kuri siekia ramybės. žiūrėti į įvykius iš šono. šeimai. vaizduotės. Jie praneša apie kokią nors ypatingai didelę mūsų baimę arba kitas nuslopintas ir neigiamai veikiančias emocijas. Moteris jaučia stiprų pasipiktinimą. jai nebeliko laiko namams. kurį sapne atstovavo vyras. kuri grąžino ją į dalykinių reikalų sūkurį. atsitraukimo į save. į kurią nenorime kreipti dėmesio. . Automobilį vairavęs neramus „valkata" išreiškia tą moters asmenybės dalį. Jei sapne žmogus sužeidžia ar užmuša kitą žmogų. Pasąmonėje mes galime atrasti savojo Aš sveikata. tačiau jis negirdi. kad šio sapno vaizdinius reikia suprasti kaip atskirų tos moters asmenybės dalių ir jos vidinio gyvenimo simbolius. įjungusi mašinos variklį. jog greitai susidursime su problema. Šiuo atveju reikėtų sustoti. ir išorinės „valkatiškos" profesinės veiklos. Sapne ji jautėsi taip. kuri visada norėjo būti kolektyvinio gyvenimo centre. Džonsonas aiškina. susikaupimo. žmogus nuolat sapnuodavo žiurkę.182 VI SKYRIUS Užmegzdami ryšį su savo pasąmone (sapnų. graužiančią jam kaklą. padėjusio jai geriau suvokti save. neramus jaunuolis. Taigi šiuo sapnu moters pasąmonė signalizavo apie pavojingą atotrūkį tarp jos vidinio dvasinio gyvenimo. arba jį kas nors sužeidžia. Džonsono. ir tos nuslopintos emocijos jį „graužė" iš vidaus. Pavyzdžiui. Ji prisimena. O jei negalime pajudėti iš vietos arba judame per lėtai. jis suprato. kad visada vengdavo kalbėti apie savo poreikius. Jungo pasekėjas psichoanalitikas R. Jis pateikia įdomų jaunos dalykiškos ir veiklios moters sapno. Vyras išreiškia tą moters dalį. Jis įsėda šalia jos į automobilį ir ją nusiveža. kuri nė minutės negalėjo pasėdėti ramiai ir mėgo. anot R. patrauklumą. tai gali reikšti. Johnson vaizdžiai sako. R. lėkti visu greičiu. Pernelyg atsidavus profesinei veiklai. todėl nori savo nėštumą tarsi „nutolinti". kad mūsų pasąmonė ir sąmonė galėtų ' bendrauti ir bendradarbiauti. meditacijos pagalba) ir giliau save įsisąmonindami. Šiek tiek pakeitusi savo dienotvarkę. savo dvasiniam gyvenimui. kad jis nori atsikratyti kurios nors jam nereikalingos savojo Aš dalies. bet „užmirštus" gyveno aspektus. K u o m e t sapne bandome nuo ko nors pabėgti. kad raktus turi jos vyras. mes turime galimybę ne tik išspręsti savo vidinius prieštaravimus. Po to iš kažkur atsiranda keistas. šaukia jam. Išanalizavęs sapną. Automobilis simbolizuoja jos pernelyg didelį užimtumą darbo reikalais. apribojusi savo profesines pareigas ir daugiau energijos nukreipusi į jai svarbius. yra vieni vertingiausių pažintinių sapnų. Sužeidimas gali simbolizuoti ir per menką rūpinimąsi tariamai nereikalingu savo asmenybės aspektu. tai gali reikšti. praras gerą fizinę formą. atsigręžti veidu į mus persekiojantį savojo Aš aspektą ir susitarti su juo. tarsi kažkas ją įstūmė į šita „judėjimo priemonę". panašus į valkatą. K. iš tikrųjų norime „užsimerkti" ir nepastebėti kokios nors esminės savo problemos. pavyzdį. Moteris sapnuoja. moteris pasijuto lengviau. jog sapnai yra „sukurti" tam. Košmarai. kad ieško savo automobilio raktų. Džonsonas (R. Moteris mato savo vyrą. bejėgiškumą ir iš dalies vienišumą.

kaip ši nepriimtina informacija patenka į pasąmonę? . Šią temą jau pradėjome gvildenti ankstesniame skyrelyje. Koks galimas R. įstojęs į universiteto matematikos . kaip mes priimame neatitinkančią jo informaciją: esame „atviri" ar „uždari" jai. atsinaujinimo. kas esame iš tikrųjų. tuo daugiau galimybių keistis turi mūsų Aš-vaizdas. augimo. jaunuolis. galime suprasti. kai kalbėjome apie asmenybei nepriimtiną. Sakykime. kuo „atviresni" esame informacijai apie save (ir neigiamai.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 183 . mokykloje laikytas gabiu matematikai ir gerai manantis apie savo gabumus. Tai ypač svarbu prisitaikant prie naujų. aš buvau pavargęs ir galbūt iš tikrųjų pasirodžiau . kuri patvirtina tam tikrą pageidaujamą savybę (kiekvienas mato tai. kad R. Visą informaciją apie save mes vertiname tendencingai. Todėl Aš -vaizdas gali būti ir labilus (kintantis). Arba: „Bendraudamas su juo. Tuo tarpu mums netinkama informacija (ar bent jos dalis) gali būti blokuojama arba iškraipoma. neįprastų aplinkybių. pažiūrėkime į šį paveikslą: Aš-vaizdo pastovumas. keliančių mums naujus reikalavimus. nusiunčiant ją į pasąmonę. jos savęs vaizdui prieštaraujančią informaciją. arba kodėl žmonės skirtingai priima komplimentus Susiformavusiam mūsų Aš-vaizdui būdinga patį save palaikyti. ir rigidiškas (sustingęs). išminties šaltinius. Arba: „Jo žemas lygis". Tarkime. ką nori matyti). ir teigiamai). Sąmonė randa. Tai susiję su mūsų suvokimo atrenkamumu. nuobodus". kaip kažkas pavadino jo kalbas ir sąmojus nuobodžiais ir lėkštais. stiprybės. Mūsų Aš-vaizdo pastovumas kaip tik ir priklauso nuo to. Vadinasi. Kartą jis išgirdo. Kad dar aiškiau suprastume Aš-vaizdo vietą mūsų psichikoje. kuri slypi pasąmonėje ir „neįleidžiama" į sąmonę. Tačiau kyla klausimas. įžiūri ir praleidžia tą informaciją. atsakas? „Tas žmogus nesupranta juokų". išliekant nepakitusiu. laiko save įdomiu ir sąmojingu. Vadinasi.

tai jis nepriims naujos informacijos. nepakankamai save vertinantiems. lengvai kintanti Aš-vaizdą. aš nesu toks gabus. Taigi mūsų Aš-vaizdo pastovumą ir turimą savęs vertinimo lygį padeda išlaikyti nesąmoninga psichinė gynyba (žr. nors stropiai dirba. mano. kad ji nepažeistų susidariusio Aš-vaizdo. Todėl jis tampa priklausomas nuo išorinių aplinkybių. jog universitete yra kiti matematinių gabumų vertinimo kriterijai nei mokykloje. taip nėra. Be to. savo profesinį lygį laikęs vidutinišku. . per daug pastovus. mes n u s k r i a u d ž i a m e save. Kai Aš-vaizdas yra per daug kintantis arba. atvirkščiai. kaip maniau"). jis supras.184 VI SKYRIUS ' fakultetą. bet ir teigiamai informacijai apie save. Jeigu minėtame pavyzdyje studentas matematikas yra labai gynybiškas. Realiai įvertinęs savo galimybes. nes nuvertiname jo nuomonę. Taip prieštaraudami pagyrimo autoriui. jis nekels sau tikslo bet kokia kaina būti „tarp pirmųjų" kaip anksčiau ir susitaikys su esama padėtimi. ir taip išlaikys turimą sąmoningą savęs vertinimo lygį. Tačiau jo pasąmonėje slypės sumažėjęs savęs vertinimas. koks yra iš tikrųjų. bet tik ne savo vidutiniškais gabumais. Pavyzdžiui. gali kilti įvairių problemų. Savo nesėkmes jis aiškins labai įvairiai. Jums tik pasirodė". jis yra uždaras „teigiamai" informacijai. išgirdę komplimentą. Tai pasireikš padidėjusiu nerimu. negali patikėti.visa nauja informacija apie save pertvarkoma taip. poskyrį „Psichinės gynybos būdai"). arba kas man svarbiausia vertinant save Aš-vaizdo turinį sudaro informacija (žinios) apie save. kad tikrai yra tokie. tampa vidutinišku studentu. Jei šis studentas yra „atviras" naujai informacijai apie save. nes nežino. atsisakydami mums siūlomos „dovanos". keisti požiūrį į save. • Žmonės gali būti „uždari" ne tik neigiamai. Toks uždarumas teigiamai informacijai apie save yra labiau būdingas žmonėms. jei studentas. taip mes nubaudžiame ir giriantį mus žmogų. Turėdamas nepastovų. ir ims kukliau vertinti savo gabumus. jog tai atsitiktinumas. jog nėra labai gabus. kaip jiems sakoma: „Kajus. o per egzaminą įvertintas „puikiai". Aš-vaizdo turinys. („Pasirodo. turintiems neigiamą požiūrį į save. įtampa. ir kiekviena sėkmė ar nesėkmė keičia jo požiūrį į save. Pavyzdžiui. Ją galima padalyti į tokias grupes: • požiūris į savo išvaizdą. jie pasimeta. Tai trukdo žmogui prisitaikyti prie naujos aplinkos. jautrumu. žmogus tarsi netenka savęs suvokimo ir vertinimo pagrindo. ko iš savęs tikėtis. Tuo tarpu „sustingusį" savęs vaizdą turinčiam žmogui būdinga stipri psichinė gynyba .

Kuris Aš. kaip žmogus reaguoja i vertinimus „Tu protingas" arba „Esi visiškas kvailys").SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 185 • • • • savo emocionalumo įvertinimas.pripažinti ir patvirtinti žmogaus vyraujantį savęs vaizdo faktorių (išvaizdą.-vaizdo faktorius taps vyraujančiu. Tuo tarpu ankstesniais laikais savęs įvertinimui svarbesnės buvo savybės.y. intelektą ar kitą jam ypač svarbią savybę).v a i z d o faktoriumi. a m ž i ų . Įdomu. kadangi šiai savybei jis neteikia didelės reikšmės. t. bet būti labai menkos savigarbos. profesiją). ką mes patys savyje vertiname. Dažnai žmonių tarpusavio konfliktai kyla būtent dėl to. . Pasitaiko atvejų. nes grindžia ją ne profesiniais. t. Beje. dažnai priklauso nuo to. Savęs suvokimo ir vertinimo procese vienas kuris nors faktorius vyrauja. i n f o r m a c i j a apie savo s o c i a l i n i u s vaidmenis ( l y t į . bet tai jo savigarbos nesumažina. žmogus gali laikyti save talentingu fiziku. vertina mus ne pagal tai. kad jaunuolis laikytų save protingu ar patraukliu) Susiformavus pagrindiniam savęs vertinimo kriterijui. savo fizinės išorės. ką žmogus savyje labai vertina. neigiančią mūsų vyraujantį Aš-vaizdo faktorių. o moraliniais bruožais. Pavyzdžiui. šio žmogaus vyraujantis Aš-vaizdo faktorius. y. bet ignoruoja ar net neigia. t. kurioje veiklos srityje asmenybė jaučiasi labiausiai kompetentinga ir kur anksčiau ji yra sulaukusi sėkmės ar palaikymo (kartais pakanka netgi vieno aplinkinių pagyrimo. kad dabartinio studento Ašvaizde vyraujantys faktoriai paprastai būna profesinė kompetencija ir biologinis vaidmuo.vyriškumo vertinimas. mes iškreipiame informaciją. siekdami išlaikyti savosios vertės lygį. sprendimai apie savo moralines savybes. Kiekviena tokia grupė žinių apie save vadinama A š .y. jog yra neigiama ar ignoruojama tai. moteriškumo . kad tiesiausias kelias į draugystę . kad šiuolaikinėje visuomenėje savęs vertinimui ypatingai svarbus yra intelekto faktorius (prisiminkime. Galima sakyti. tampa svarbiausiu savęs vertinimo kriterijumi. Šie faktoriai sudaro tam tikrą sistemą. nusakančios žmogaus socialinę ir turtine padėtį. įvertinimą. kur jis gauna didžiausią aplinkinių palaikymą. Kitas žmogus gali save laikyti estetiškai neišsilavinusiu. žmogus paprastai vėl pasirenka tokias veiklos sritis. paspirtį (pavyzdžiui. kai kiti žmonės mūsų vyraujančio savęs vertinimo kriterijaus ne tik nepalaiko. yra moralinės savybės. požiūris į savo intelektą ir sugebėjimus. Tuomet. arba pagrindinis savęs vertinimo kriterijus. gabus technikai j a u n u o l i s pasirinks studijas technikos universitete). tyrimai rodo. Vadinasi. kur vyraujantis Aš-vaizdo faktorius gali geriausiai pasireikšti.

tarpasmeninių santykių sunkumus. arba kiek veidų turi manasis Aš V a i z d i n i u o s e apie save v i s u o m e t g a l i m a aptikti realųjį Aš (įsisąmoninta vaizdinį apie save šiuo momentu). kurių tikslas paslėpti neigiamus. paauglystėje bei ankstyvojoje jaunystėje. Skiriamas ir veidrodinis Aš (koks aš. mano supratimu. tačiau aš j a u č i u . kūrybinga asmenybė. Tačiau šis atotrūkis gali būti susijęs ir su aukštu intelekto lygiu bei kūrybiškumu. kad aukšto intelekto paaugliams. kokia realiai galiu tapti.186 VI SKYRIUS Aš-vaizdo formos. kiek ir kokių Aš iš tikrųjų yra. Kiti autoriai mini dar dvasinį Aš. Tačiau problema yra ne ta. intymųjį Aš. nesėkmes veikloje. begalinį paauglio pasitikėjimą savimi lengvai pakeičia visiškas nepasitikėjimas). sukelia pasyvumą. Todėl paauglystėje dažnai dominuoja perdėtas vaizdinys apie save (pavyzdžiui. Koks yra santykis tarp mūsų realaus ir idealaus Aš? Sveikam žmogui tarp realaus ir idealaus Aš būdingas tam tikras atotrūkis. skirtingai nei vidutinių gabumų vaikams. ateities Aš (tokią asmenybę. t. kai žmogus labai intensyviai ieško savojo Aš. menkavertiškumo jausmą. o ką jau kalbėti apie jaunuolį. mano idealas-dvasinga. byloja apie asmenybės vidinius konfliktus. Tai dar ne viskas. Paprastai toks realaus ir idealaus Aš atotrūkis būdingas neurotiškiems žmonėms ir pereinamajame amžiuje. fizinį Aš. taip pat mūsų savosios vertės jausmui. kad šitokia mūsų Aš įvairovė gerokai apsunkina teisingos savivertės formavimąsi. koki man būtų malonu save matyti). orientuodamasis į moralės normas. idealizuotąjį Aš (koks norėčiau tapti. tai tarsi atskiras idealiojo Aš variantas): daugybė parodomųjų (reprezentacinių) Aš (savotiškų kaukių. kaip virstu eiliniu miesčioniu ir tokį save matau ateityje). tai nebūtinai teigiamas savęs įsivaizdavimas: pavyzdžiui. atvirkščiai. Matyt. idealųjį Aš (koks norėčiau tapti. pasitikėjimą savo jėgomis ir kartu sąlygoja sėkmingą veiklą. būdingas žymiai didesnis atotrūkis tarp tų . skaudžius ar intymius savojo Aš bruožus ir polinkius). kad šio nesutapimo laipsnis turi nemažai įtakos mūsų veiklos aktyvumui ir sėkmei. Žmogaus sielos tyrinėtojai tvirtina. socialinį Aš.y. Kalbama netgi apie fantastinį Aš (koks norėčiau tapti. taip pat šeimyninį Aš. Dažnai net brandaus amžiaus žmogui sunku pasiekti darnos tarp daugybės savojo Aš formų. Mažas skirtumas tarp realaus ir idealaus Aš liudija apie asmenybės vidinę pusiausvyrą. galima būtų atrasti ir daugiau Aš veidų. atrodau kitiems žmonėms). jei tai būtų įmanoma). Didelis skirtumas. Tyrimais nustatyta. o ta.

normų. „prisigerina" jai. Pirmuoju atveju žmogus. Šį faktą galima paaiškinti žmogaus siekimu gerai atrodyti ne tik iš šalies. ir tų. Jeigu mūsų reprezentacinis Aš smarkiai keičiasi. Tačiau kūrybinga asmenybė šį konfliktą sprendžia veikloje (kūryboje. skyrelius „Aš-vaizdo įsisąmoninimas". Psichologas R. pateikiama kitiems. Kiekviename tokiame Aš mes pateikiame save truputį geresni. Tačiau kokia kaina? Asmenybės vidinių prieštaravimų. reikalavimų. Baumeisteris (R. o realusis Aš paprasčiausiai išstumiamas į pasąmonę. realūs asmenybės pasiekimai ir savybės jai atrodo menki. vadinasi.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 187 savybių. kad žmogus gali priimti jį kaip realybę. mums vėl pasitarnauja parodomasis Aš.savotiška mūsų vizitinė kortelė. daugybė vizitinių kortelių. strategijos: „prisiderinimo" ir „savęs sukūrimo". Tuo tarpu neurotiškam žmogui savo trūkumų pripažinimas ar net jų „padidinimas" netampa stimulu juos įveikti. Paprastai mes patys puikiai suvokiame skirtumą tarp savo realaus ir reprezentacinio Aš. Kuo gi tada skiriasi kūrybiška asmenybė nuo neurotiškos? Didelis kūrybiškos asmenybės savikritiškumas ir žema neurotiškos asmenybės . kad žmonėms būdingos dvi savęs reprezentavimo. dideliu jautrumu. Tiksliau. . Baumeister) ištyrė. apsiginti nuo kitų smalsumo ar galimos pašaipos. savigarba panašūs tuo. Tačiau kartais parodomasis Aš taip „įauga į kraują". y. o tie lūkesčiai nesutampa su mūsų tikraisiais jausmais ir įsitikinimais. normalaus jos vystymosi sutrikimų kaina (žr. Panašiai yra ir su kūrybiškomis asmenybėmis. o tėra tik priemonė pateisinti savo nesėkmes. mylimojo) reikalauja atskiro parodomojo Aš. moksle ar darbe). mums priimtinesnė „prisigerinimo" strategija. Reprezentacinis Aš . „Psichinės gynybos būdai"). Ji kelia sau sudėtingus uždavinius ir tuo išlaiko savigarba. kad abiem atvejais siekiama tobulumo. Lyginant su idealiuoju Aš. einant per skirtingas auditorijas. Kai norime paslėpti savo trūkumus. kurias norėtų turėti. siekdamas užkariauti aplinkinių simpatijas. bėgimą nuo realaus pasaulio. kurias jie sau prisiskiria. Jeigu įvairiose auditorijose mes pasirodome beveik tuo pačiu „veidu". „Aš-vaizdo pastovumas". „priderina" savąjį Aš prie konkrečios auditorijos skonio. bet ir savo paties akyse. truputį gražesnį. studento. t. norint kitiems padaryti įspūdį tomis savybėmis. mums b ū d i n g a „savas sukūrimo" strategija. kai siekiama pateisinti kitų žmonių lūkesčius mūsų atžvilgiu. „Savęs sukūrimo" strategijos griebiamasi. vadinasi. Parodomasis Aš ypač parankus tada. kurių mąstymo lankstumas dažnai derinasi su nepasitenkinimu savimi. arba savęs pateikimo kitiems. nes kiekvienas mūsų atliekamas vaidmuo (praeivio. truputį malonesnį. neveiklumą. kurios įeina į idealųjį Aš.

t. Paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje labai smarkiai keičiasi savęs suvokimo turinys ir struktūra. Atsiranda ir iki tam tikro laipsnio stiprėja atotrūkis tarp realaus ir idealaus Aš. atskirų savęs pajautimo momentų ankstyvojoje vaikystėje ar net kūdikystėje.188 VI SKYRIUS Aš-vaizdo vystymasis. nes ieškoma atsakymų į naujai iškilusius klausimus apie save ir savo galimybes: „kas aš?". Keičiasi Aš-vaizdo faktorių reikšmingumas. . t. Taigi mūsų savęs suvokimas prasideda nuo. kiek jo turinio pagilėjimą ir išsiplėtimą. „kuo aš noriu ir galiu būti?". moralinių savybių ir pan. dama vis daugiau savo ir kitų žmonių skirtumų. Tačiau šie pakitimai reiškia ne tiek Aš-vaizdo pobūdžio pasikeitimą. palaipsniui įjungiamos įvairiausios asmenybės savybės. „koks aš?". kad mūsų Aš-vaizdą sudaro žinios apie save ir savosios vertės jausmas (savęs įvertinimas). elgesio tikslai ir motyvai.y. išorinių požymių fiksavimo („aš geras. Aš-vaizdo turinys.intelekto. paauglystėje vyraujantį išvaizdos faktorių vėliau pakeičia kiti . Stiprėja savojo Aš individualumo. arba kodėl yra svarbu save mylėti Jau žinome. nes daviau jam saldainį") prie pastovaus elgesio įvertinimų („aš geras. E. atran. B. Paauglystę Aš-vaizdas „pasitinka" kaip gana pastovi ir sudėtinga sistema. E).). pereinama nuo atsitiktinių. nes klausau mamos"). arba ką naujo augant sužinome apie save Kokiomis kryptimis vystosi Aš-vaizdas asmenybei bręstant? A. žinios apie save. y. SAVĘS VERTINIMAS Savęs vertinimo turinys. „kuo aš tapsiu?". Suvokiamos savybės ir bruožai tampa vis labiau apibendrinti. plečiasi. G. Pradžioje jį sudaro tik savo kūno bruožų ir išvaizdos suvokimas bei vertinimas. unikalumo suvokimas. pagrindiniai savęs vertinimo kriterijai (pavyzdžiui. Vaikui augant. Maždaug antraisiais trečiaisiais gyvenimo metais jau pradedame atskirti save nuo aplinkos „Aš" nuo ne „Aš" (vaiko kalboje tai pasireiškia įvardžio „aš" atsiradimu: vietoje „Mantukas nori miegelio" vaikas sako „Aš noriu miegelio").

šiluma sau pačiam. savęs pripažinimas. t. Savosios vertės jausmą galima išskaidyti į dvi dalis: savigarbą ir simpatiją sau. valingu. „Mylėk savo artimą kaip patsai save". Taip.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 189 Savosios vertės suvokimas yra nepaprastai svarbi asmenybės charakteristika.tai pirmiausia savo unikalumo suvokimas ir pripažinimas. • mūsų auklėjimas vaikystėje. Tai domėjimasis savuoju Aš. • savęs lyginimas su kitais. Meilė sau . n e t u r i n t i nieko bendro su e g o i z m u . Asmenybės savigarba . gilesnis už tai. savanaudiškumu ar išpuikimu. ar tai būtų profesija. tikrai . Nuo bendro asmenybės požiūrio į save labai priklauso sėkminga jos raida. eilėraščiai ar išvaizda? Mumyse glūdinčią neatskleistą paslaptį verta mylėti. Tai besąlygiškas savęs priėmimas su visai trūkumais ir privalumais.meilė sau.tai vertinamasis požiūrio į save aspektas. kad kiekvienas žmogus yra nepalyginamai didesnis. apsisprendimą krizinėse situacijose ir t. sugebančiu kontroliuoti savo gyvenimą. Aspiracijų lygis Aspiracijų (siekimų) lygis . koks esu" arba: „Rimtuose reikaluose manimi galima pasikliauti"). turinčiu už ką save gerbti ir kitiems sukeliančiu pagarbą. . Savęs vertinimo veiksniai.tai meilė sau. lydimu sėkmės. kurios gali veikti savosios vertės jausmą: • atitikimas tarp aspiracijų (siekimų) ir realių laimėjimų (arba galimybių). Savosios vertės lygis reguliuoja mūsų elgesį įvairiausiose gyvenimo srityse. artumas. energingu. • aplinkinių žmonių įvertinimas. sakoma Šventajame Rašte. " Tuo tarpu simpatiją sau išreiškia daugiau emocijos ir jausmai savo paties atžvilgiu. veiklos tikslų ir krypčių pasirinkimą bei jos efektyvumą.tai keliami sau didžiausi tikslai. Galiausiai . ar mes laikome save gabiu. Įsiklausykime: „Argi neaišku. draugiškas santykis ir sutarimas su savimi. kuriuos manome atitinkant mūsų galimybes ir kuriuos norime Įgyvendinti. platesnis. kaip jis gali pasireikšti. (Būdinga tokia save gerbiančio žmogaus nuomonė: „Aš pats sukūriau save tokį. Levis) arba nuo ko priklauso savosios vertės lygis Aptarkime plačiau keletą aplinkybių." (V. Jis išreiškia tai. patikimu žmogumi. stipriai veikia mūsų tarpasmeninius santykius.

b) per žemas. kiek mūsų siekimai viršija .190 VI SKYRIUS Kitaip sakant. t. t. Ir. pervertinamos savo galimybės. kurio aspiracijų lygis yra per žemas. įgyvendinęs sau iškeltus tikslus. kai žmogus.nepakankamai vertina (žr. moka nusileisti. Tokiam žmogui svarbiau yra išvengti nesėkmės nei patirti sėkmę. kad žmogaus siekimai atitinka jo realias galimybes. tiek per žemą aspiracijų lygį turintis ž'mogus nesugeba realiai įvertinti savo galimybių: pirmuoju atveju jas ir save pervertina. James) „savigarbos formulė": SAVIGARBA SĖKMĖ (pasiekimai arba realios galimybės) =----------------------------------------------- ASPIRACIJOS (tai. žmogus pasitiki savimi. Esant tikroviškam siekimų lygiui. už galimybes. savęs vertinimo lygis krenta. Žmogus. Gali būti atvirkščiai: jau turimas pasąmoninis nepilnavertiškumo jausmas yra kompensuojamas per aukštu aspiracijų lygiu. antruoju . toliau sau keliami mažesni uždaviniai. nesugeba prognozuoti. Taip susidaro užburtas ratas. toliau imasi sudėtingesnių uždavinių. Jis krenta tiek. sėkmingai pasiekus tikslus. mūsų siekius apsprendžia savo galimybių įsivaizdavimas. paprastai gyvenime pasiekia mažiau nei galėtų pagal savo sugebėjimus. y. Džeimso (W. o negalėdamas jų įveikti. jis vengia bet kokios rizikos ir lenktyniavimo. kai aspiracijos kur kas didesnės už realius pasiekimus. žmogui sunku prisitaikyti prie gyvenimo reikalavimų. Toks aspiracijų lygis reiškia. Tiek per aukštą.renkasi paprastesnius. neretai išstumiamo į pasąmonę. nepasitikėjimas savimi. o nepasisekus . toliau sau kelia dar didesnius uždavinius. geba savikritiškai įvertinti savo galimybes. kai žmogus. Aiškiau suprasti šį ryšį padeda amerikiečių psichologo V. susidūręs su kliūtimis. Realus aspiracijų lygis yra toks. tuoj pat „nuleidžia rankas".y. ko siekiame. kuris nuvertina savo galimybes. Taigi mūsų aspiracijų lygis ir savęs vertinimas yra tiesiogiai susiję. nebijo gyvenimo sunkumų. iš kurio žmogui sunku ištrūkti vien savo paties jėgomis. skyrelį „Savęs vertinimo lygiai"). Nerealus siekimų lygis gali būti dvejopas: a) per aukštas. Jei aspiracijų lygis yra per aukštas. Šis siekimų lygis gali būti realus (tikroviškas) arba nerealus. ko siekiame) Kaip paaiškinti šią „sausą" formulę? Kuo labiau mūsų realūs laimėjimai viršija tai. kai. o dažnos nesėkmės jį gali privesti prie savęs nuvertinimo. Jam būdingas nerimas. atvirkščiai. patyręs nesėkmę. tuo aukštesnė mūsų savigarba. Jis yra nesavikritiškas.

• Aplinkinių žmonių įvertinimas Žmogaus Aš-vaizdas formuojasi ir yra įtvirtinamas bendraujant su kitais žmonėmis. kad nenuvertintume savo galimybių. kurių nuomonė labiausiai veikia mūsų savigarbą. Be to. stoja j universitetą ir patiria nesėkmę. kaip su juo elgiasi. Kai daugelio žmonių nuomonė . be abejo. ar jį pripažįsta svetimi ir nepažįstami suaugę žmonės.. kaip pats atrodo. labiau orientuojamės į individualiai mums reikšmingų žmonių ar žmonių grupių vertinimus. atsižvelgiant i tai. su amžiumi keičiasi ir tos žmonių grupės. Šiuo atveju pirmiausia būtina gerai išsiaiškinti. Savigarbos mažėjimą sukelia nesėkmės suvokimas ir išgyvenimas: „Aš nepajėgiu šito padaryti". Ankstyvoje vaikystėje svarbiausias. keltume jas atitinkančius tikslus. tai jo 1 savosios vertės jausmo nesustiprina. parduotuvę. y. kad aplinkinių nuomonė nevienodai veikia kiekvieną iš mūsų: menkos savigarbos asmenybės labiau priklauso nuo kitų vertinimo nei pasitikintys savimi. Remiantis pateikta formule. buvo reiškiama gera nuomonė apie jas. kaip jie reaguoja j mus. Geras savo sugebėjimų pažinimas reikalingas ir tam. Įvairiais amžiaus tarpsniais kitų žmonių įvertinimas nevienodai veikia mūsų požiūrį į save. reikėtų suderinti savo siekius su galimybėmis sumažinti aspiracijas iki galimybių lygio. kaip Aš-vaizdo dalis. y. Per individualų pokalbį asmeniniais klausimais merginos buvo „palaikomos" pagyrimais. Štai vieno tyrimo pavyzdys. išvada b ū t ų tokia: norint i š l a i k y t i teigiamą požiūri į save. t. Paauglystėje į pirmą vietą iškyla bendraamžių vertinimas. yra glaudžiai susijęs su kitų žmonių • nuomone apie mus. Tyrimai rodo. turintis nerealiai aukštas aspiracijas (t. Žmogus tarsi žvelgia į kitus. To nepadarę apribotume savęs realizavimą ir savo asmenybės augimą. Vadinasi.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 191 realias galimybes (laimėjimus). Prieš pokalbį su studentėmis buvo nustatytas kiekvienos jų savęs vertinimo lygis. Vėliau. Su amžiumi ši įtaka dažniausiai mažėja. save gerbiantieji. Šiame amžiuje vaiko savęs vepHnimui išskirtinai svarbi mokytojo nuomonė apie jį. pritarimais ir pan. pažinti savo jėgas. tikslindami požiūrį į save. Pavyzdžiui. abiturientas. kad matytų. viršijančias jo galimybes). kiną. ir mūsų savęs vertinimas. Suprantama. Kai vaikas vienas pradeda eiti į mokykla. jam pasidaro labai svarbu. yra suaugusių šeimos narių įvertinimas. Po tyrimo daugumos studenčių savęs vertinimas buvo padidėjęs.

gaudamas tik vienpusę teigiamą informaciją apie save ir savo. kurioje turėjo įvertinti ir kai kurias savo asmenines savybes. Auklėjimas šeimoje Požiūris į save didele dalimi yra mūsų šeimos „augintinis": tėvų elgesys su mumis vaikystėje dažnai nulemia bendra mūsų „savijautą" visam gyvenimui.192 - VI SKYRIUS apie mus sutampa. Tėvai saugo vaiką nuo visų nepalankių poveikių. Aptarkime keletą netinkamo auklėjimo stilių. Sunkumai prasideda tada. kai toks nesavarankiškas vaikas. įsitikina. Jis nežino savo trūkumų ir silpnybių. perdėtas savęs vertinimas. Taip aplink vaiką kuriamas išgalvotas pasaulis. Šį teiginį iliustruoja įdomus eksperimentas. Čia jis susiduria su realiomis problemomis. Taip susiformuoja netikroviškas. savo realių galimybių. kad jis susidurtų tik su lengvai išsprendžiamomis problemomis. žmonės nesąmoningai koreguoja savąją vertę. apsileidęs „tipas". mes linkę perimti ją. iš šeimos globos išeina į platesnę aplinką. . turintis pernelyg gerą nuomonę apie save. lygindami save su kitais. kad savęs vertinimas nuolat keitėsi: jis sumažėdavo po susitikimo su labai „padoriu" žmogumi. stengiasi. 3) „pavyzdingo vaiko" auklėjimas. Koks pavojus čia slypi? Vaikas. Jiems priskiriama: 1) perdėta vaiko globa. Norintis įsidarbinti žmogus firmos priimamajame pildydavo anketą. šis auklėjimo stilius tampa vis dažnesnis. pasitikintis savimi. bet ir lygindami save su kitais. kad jis gali susidoroti su bet kokiomis problemomis. kurių įveikti jo paprasčiausiai neišmokė. Pasirodė.laikomės savo požiūrio į save. 2) perdėtas žavėjimasis vaiku. iškreiptas Aš-vaizdas. Po to tikrajam kandidatui pasiūlydavo dar sykį užpildyti tą pačią anketą. Vadinasi. bet pagerėdavo po susitikimo su „apsileidėliu". o jeigu aplinkinių sprendimai apie mus skirtingi . Mažėjant šeimoms. Perdėta vaiko globa. inteligentiškos išvaizdos vyriškis su portfeliu arba netvarkingas. 4) pernelyg griežtas auklėjimas. Paskui priimamajame pasirodydavo dar vienas „pretendentas" į tą pačią vieta: puikiai apsirengęs. Savęs lyginimas su kitais Savęs vertinimo lygį mes tiksliname ne tik atsižvelgdami į aplinkinių nuomonę apie mus. galimybes.

kaip ugdyti savimi pasitikinčią. Šiuo atveju už vaiko galimybes viršijančių reikalavimų neįvykdymą jis yra ne tik kaltinamas. kartais pasipūtusią ar pagiežingą. nuvertinančią ir žeminančią kitus žmones asmenybę. stiprią asmenybę? Štai keletas svarbiausių sąlygų: 1. neigiamai vertinti ne patį vaiką kaip asmenybę ( „Tu esi blogas"). kaip besielgtų. Tai tam tikras „globojančio auklėjimo" variantas. menkavertiškumo •jausmą. vaikas vėlgi gauna tik vienpusę teigiamą informaciją apie save ir ima.nuolatinės nesėkmės ir nuolatinis savęs kaltinimas dėl jų (pradžioje už jas vaiką kaltina ' tėvai). Šiuo atveju visa šeima žavisi vaiku. Ir kad vaikai žaidžia pagal taisykles ir nepadeda jam laimėti. kaip tai darydavo namiškiai. kaip namie. Nuolat būdamas dėmesio centre. kuris šiuo atveju dažniausiai išstumiamas į pasąmonę. Stiprus skriaudos. ir klasėje pamatęs dar 20-30 vaikų. nesižavi. Toks vaikas. galiausiai tai suformuoja žemą savosios vertės lygį. šias bausmes žymiai rečiau paįvairina pagyrimas ar kitoks tėvų elgesys. o bausti tik už tų reikalavimų" nevykdymą. nepripažinimo išgyvenimas gali sukelti nepilnavertiškumo jausmą. skausmingai pajunta. Ir kad niekas taip. paklusniu ar gabiu iš esmės yra jų pačių tuščiagarbiškumo tenkinimas: toks pavyzdingas vaikas tarsi sustiprina šeimos prestižą. Visus realius vaiko pasiekimus įvertinti pagyrimu. susiformuoja per aukštas aspiracijų (siekimų) lygis. Jo pasekmės . liguistas jautrumas. „Pavyzdingo vaiko" auklėjimas. ką jis bedarytų. negu jis gali. pavyzdžiui. „gerai išauklėtu". kurie atitiktų jo galimybes. Kaip formuoti teigiamą vaiko p o ž i ū r į į save. Be to. Pernelyg griežtas auklėjimas yra šiek tiek panašus į aptartąjį. be saiko giriamas už tikrus ir tariamus laimėjimus. Savęs niekinimo tendencijos. perdėtą jautrumą kritikai ir pan. nepriklausomai nuo to. sunkumų nebijančią. Tėvų noras matyti savo vaiką .tokios yra šio auklėjimo pasekmės. Taigi vaikas turi dar mažiau galimybių džiaugtis savo veiklos rezultatais ir pajusti savo vertę.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 193 Perdėtas žavėjimasis vaiku. užsisklendimas savyje . bet dažnai ir griežtai baudžiamas. kurie tikrai neviršija jo jėgų. save ir kitus gerbiančią. o tik jo poelgi („Tu blogai pasielgei"). kad ne jis yra pasaulio centras. Tokiu būdu. 2. Kelti vaikui tik tokius reikalavimus. rodantis. besąlygiškai tenkina visus jo įgeidžius. Iš šalies matome tik „nesuprastą". Tuo tarpu. „padoriu". kad jie yra patenkinti vaiko elgesiu. atėjęs į mokyklą. kartais pagyrūnišką. už šeimos ribų esanti aplinka nepalaiko perdėtai aukšto vaiko savęs vertinimo. reikalaujant iš vaiko daugiau. jo piešiniais.itin aukštai save vertinti.

Suaugusių žmonių požiūris į save yra realesnis ir objektyvesnis nei jaunuolių. o pastarųjų tikroviškesnis nei paauglių. bet ir viso Aš-vaizdo formavimąsi. arba kaip teisingai aš vertinu save Pagal ką sprendžiame apie žmogaus savęs vertinimo tikroviškumą (realumą. o kitais . Galima manyti. teisingumą. padedant ir palaikant jį. gėrėjimasis jais. nuo tos. . Nekalbėti vaikui: „Tau šitai niekada nepavyks". 3) sumažinta savivertė (savęs nuvertinimas). Nenuoseklus auklėjimas pasireiškia tuo. Mūsų savivertės realumas su amžiumi didėja. meilės sunykęs ir dievų paverstas gėle. Suteikti vaikui galimybę savo sumanymus ir darbus užbaigti iki galo. 4.194 VI SKYRIUS 3. koks jis yra iš tikrųjų. Toks žmogus labiausiai domisi savimi. kad vaikas už tokį patį poelgį vienąkart yra baudžiamas. V e n g t i nenuoseklumo auklėjime. aspiracijų (siekių) lygio „nusistovėjimo". Skatinti vaiką patį įveikti sudėtingesnes problemas (žinoma. o kitąsyk jis visiškai nuvertinamas. o kaskart skatinti: „Pabandyk". įsitikinimas savo išskirtinumu ir tobulumu. jam sunku susigaudyti. o tuo pačiu ir asmenybės orientavimąsi aplinkoje. arba vadinamajai narcisistinei asmenybei? (Narcizas . Savęs vertinimo lygiai. o kada blogai. kartu gyvai dalyvaujant jo reikaluose. 2) mūsų požiūrio į save sutapimas su kitų žmonių požiūriu į mus. pasipūtimas ir nekritiškas požiūris į save. beje. 6. „Tu nežinai". Kas būdinga pernelyg save vertinančiai. . adekvatumą)? Nuomonės apie save teisingumą paprastai parodo: 1) atitikimas tarp mūsų siekių ir realių laimėjimų. asmenybės savybių bei poelgių aukštinimas. Nenuoseklus auklėjimas apsunkina ne tik savęs vertinimo. tačiau nesaugant jo nuo sunkumų it gėlės šiltnamyje).) Narcisizmas -tai savo kūno bruožų. kiek jie jam 1) padidinta savivertė (savęs pervertinimas). 5. o kitąkart lieka „nepastebėtas". Skiriami tokie savęs vertinimo lygiai: 2) tikroviška (adekvati) savivertė. gyvenimo patirties.senovės graikų mitologijos personažas: tai jaunuolis.kada jis elgiasi gerai. leisti jam išreikšti save. pamilęs savo atvaizdą šulinyje.tik tiek. objektyvumą. vienąsyk juo be saiko žavimasi. neatliekant šito už jį. Tokiais atvejais vaikas tiesiog nežino. kad tai priklauso nuo proto brandos. „Tu negali".

Svarbiausia jam . Jis nelaiko savęs blogesniu už kitus. jausmu. kad aplinkiniai jį vertina neigiamai. kad žmonės. Toks žmogus pasitiki savimi ir savo jėgomis. turintys teisingą požiūrį j save.aukštos savigarbos. bendraudamas su kitais. Mėgstamiausi jo žodžiai . yra geranoriški kitų atžvilgiu. nuolat derinti savo galimybes ir sugebėjimus su gyvenimo reikalavimais. izoliuojami. bėga nuo tikrovės į svajonių pasaulį. atsisakyti nuo nepagrįstų siekių. Tyrimais patvirtinta. veiksmų. (Atvirai žavėtis savimi lyg ir nepatogu. Menkos savigarbos žmonės rečiau sulaukia aplinkinių simpatijų. Įdomus reiškinys yra grupinis narcisizmas . savos idėjos ir planai. sukaustytas. negeranoriškas. kad kažką pasakė ar padarė ne taip.itin save vertinantis vaikinas išgyveno depresiją. paprastai jiems kyla mažiau bendravimo problemų. tikslų. metė mokslą. toks žmogus dažnai pats neigiamai vertina kitus. Juk žmonės linkę žiūrėti į mus taip. jie yra populiarūs ir lengvai tampa lyderiais. o kiti negerbia j ų . nepasitikintis aplinkiniais. nacionalizmas. gerbia ir priima save tokį.tiek teigiamam. tiek neigiamam savo asmenybės vertinimui žmogus. Jie pakliūna į uždarą ratą: negerbia savęs. kaip į asmeninį. yra įtarus. kelti sau pakankamai realius tikslus.su visais privalumais ir trūkumais. dažniau yra grupės atstumiami. yra pernelyg drovus. .SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 195 naudingi. Pavyzdžiui. jaučiasi nejaukiai. { savosios grupės įžeidimą toks žmogus reaguoja labai aistringai. Antra vertus. bet jei žaviesi savo grupe. taip mano dvidešimt penki iš šimto žemos savigarbos jaunuolių ir tik vienas iš šimto . nepaprastai jautrus bet kokiam . kai su juo nepanoro draugauti jam patikusi mergaitė.savi norai. ji į tai reaguoja pykčio.žmogaus žavėjimasis savimi kaip tam tikros grupės nariu. nuolat graužiasi dėl trūkumų. . nemandagumas išnyksta). Grupiniu narcisizmu yra pagrįsta sporto sirgalių psichologija. Jis iš anksto yra įsitikinęs. kad gali įveikti savo silpnybes. Jis sunkiai išgyvena visas savo veiklos nesėkmes. kaip mes patys žiūrime į save (jei tik neperdedame). sportą. Šiais jausmais paranku manipuliuoti (istorijoje rastume ne vieną pavyzdį). Pavyzdžiui. Tikroviškas savosios vertės jausmas įgalina žmogų kritiškai žiūrėti į save. neatitinkančiu realios situacijos. keršto ar kitu dažnai pernelyg stipriu. Menkinantis save žmogus. kremtasi. tiki.„aš" ir „mano". koks yra . prireikus sugeba keisti savo sumanymus ir nuomonę. Kai aplinkiniai tokią asmenybę demaskuoja arba paprasčiausiai ją ignoruoja. Todėl dažnai yra užsisklendęs. Kaip reiškiasi napakankamas savęs vertinimas? Kas rodo žmogų turint menkavertiškumo jausmą? Pirmiausia tai lengvai pažeidžiamas.

jį galima stiprinti. remdamiesi praktika." (V. teigia. kai draugas tave giria? Išmok nuoširdžiai priimti pagyrimą. Kaip stiprinti savosios vertės jausmą ir pasitikėjimą savimi Nepakankamas savęs vertinimas ir nepasitikėjimas savimi . pavyzdžiui. šauniu. ir atlik šį pratimą kartu su juo: abu surašykite ne mažiau dešimties vienas kito simpatiškiausių bruožų. ką moki daryti geriau už kitus ir pan. kas suteikia tau tvirtumo ir pasitikėjimo įvairiose situacijose. Vadinasi. Amerikiečių psichologai Š. Tačiau psichologai. juo pasidžiaugti. formuoja pasyvumą. skyrelius „Aš-vaizdo įsisąmoninimas" ir „Psichinės gynybos būdai"). Kartu mokykis dovanoti nuoširdžius komplimentus savo draugams tegul tai tampa įpročiu.196_ VI SKYRIUS „Reikia tik pasijusti. Kaip jautiesi. B. jaučiasi labai vieniši. Atrodytų. tuo didesnė tikimybė. . 1. kad ji kenčia nuo vienišumo (būti vienišam ir išgyventi vienatvę . kad 2/3 jaunuolių. Bower) mano. kad pernelyg aukšta savivertė iš tikrųjų yra stropiai paslėptas pasąmonėje nepilnavertiškumo jausmas (žr. Bauer (Sh. Geriausia . n e r y ž t i n g u m ą . Tyrimai rodo. dėl kurios į psichologus kreipiasi nemažai žmonių. Bet tai reikia mokėti. Iš savo draugų pasirink vieną. Žemos savigarbos žmonės vengia visuomeninio gyvenimo. Baueris (G. Ieškok savyje gerų bruožų ir savo stipriųjų pusių: A. rečiau užima renkamas pareigas. Kuo menkesnė asmenybės savigarba. Bower) ir G. Šio jausmo neišugdysime be savo paties pastangų. Iš teigiamai save vertinančių jaunuolių vienišumą išgyvena maždaug trečdalis. Padidinti savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi gali padėti keletas paprastų patarimų. kad savęs pervertinimas ir savęs nuvertinimas yra du nepalyginami dalykai. Susirašyk lapą komplimentų sau: tai. kad pasitikėjimas savimi yra išmokto savęs vertinimo ir tam tikrų bendravimo įgūdžių visuma.tiesiog padėkok už malonų žodį. Tačiau neverta laukti burtininko. ir tave tokiu laikys. Levis) Nepasitikėjimas savimi ir bendravimo sunkumai labai apriboja aktyvią asmenybės veiklą. nesavarankiškumą.skirtingi dalykai). kodėl tą ar kitą bruožą įtraukėte į sąrašą. Nenuvertink komplimento autoriaus nuomonės. kuris padovanos mums savosios vertės jausmą ir pasitikėjimą savimi. o po to iš eilės vienas kitam paaiškinkite. kuriuo labiausiai pasitiki. kas patinka savyje.tai problema. turinčių žemiausią savivartės lygį.

Būtų puiku. Pavyzdžiui. ir toks požiūris jau yra virtęs tavo įpročiu.. Jeigu nuolat pastebi kitų trūkumus. Nebūk per daug kritiškas. 7. kurie tave atstumia arba kurių draugijoje prarandi pasitikėjimą savimi. Antraip nuolat galvosi. Pavyzdžiui. kurios ypač išmuša iš vėžių. Jei visgi savikritikos negali išvengti. negalvok. tada sugalvok greitus ir tvirtus atsakymus. tampi pernelyg drovus. ką reiškia vienas ar kitas pavadinimas valgiaraštyje? Paklausk.SAVIMONĖ:_KOKS_AŠ_ESU 197 2. jei atsargiau elgtumeis su savo daiktais. Grįžęs į „savo" vietą. kol tavo balsas skambės tvirtai ir įtikinamai.. nesijausi vienintelė drovi būtybė tarp kolegų ar pan. O tai pasitikėjimo savimi nedidina. kad jo skruostai maloniai raustelėjo. žmogus jaučiasi raudonuojąs. padaryk tą patį kito žmogaus atžvilgiu. Perrašyk kasetę tiek kartų. atsisėsk ant vienos ir įsivaizduok. stenkis kuo greičiau jo atsisakyti. Kaskart pradėjęs save kuo nors kaltinti. 6. Sugalvok kuo d a u g i a u pabaigų sakiniui „Aš t u r i u teise. kai jam tenka kalbėti žmonių būrelyje. Kreipdamasis į šį žmogų. 4. Kartą per savaitę į magnetofono kasetę įrašyk visus tos savaitės savo pasiekimus. 5. Atmink. Pastatęs vieną priešais kitą dvi kėdes. Po to persėsk į to žmogaus kėdę ir pabandyk atsakyti iš jo pozicijos. išsakyk viską. Taip išvengsi įtampos. kuo skiriasi šie du kreipiniai į save: „Tu baidykle! Ir vėl palikai dviratį po lietumi! Tu sugadini visus savo daiktus!" „Tu palikai savo dviratį po l i e t u m i . „Aš turiu teisę daryti klaidas ir nebūti tobula (-as)". rask joje žmogų. Būk nuoširdus ir neapsimetinėk. su kuriuo galėtum pasidalinti savo Įtampa. E. Jau nebūsi vienišas vakarėlyje. kol pats neatkreipi į juos dėmesio. Prisėsk prie pasirinkto asmens pats. kas susiję su tavo pasimetimu ir varžymusi bendraujant su juo. kad tai tavo kaltė. Pavyzdžiui." D. jei ko nežinai ar nesupratai. kuri atsiranda tokiose situacijose." P a v y z d ž i u i . sakyk „stop". net jei kiti elgiasi su manimi nepriimtinai". jog kitoje kėdėje sėdi pirmasis žmogus iš tavo sudaryto sąrašo. kad žmonės net nepastebi tau akivaizdžių nemalonių dalykų. Ir taip toliau. Nemalonios frazės dažnai kartojasi. „Aš turiu teisę vadovautis savo pačios (-ties) vertybėmis ir normomis". 8. „Aš turiu teisę jaustis vertinga (-u) ir gerbti save. O jiems atrodo. o tuo galima pasinaudoti ir iš anksto „pasiruošti". dviese jums abiems bus jaukiau. Juk dažnai . pagalvok. Pavyzdžiui. Nežinai. Surašyk žmones. kad ir tu. tavo išvaizda. Užsirašyk frazes. nesupratai apie ką kalbama? Paklausk. C. jei kas nors su tavimi elgiasi atšiauriai. Stenkis objektyviai suprasti nemalonia tau situaciją. stenkis ją tinkamai suformuluoti. 3. Jei draugijoje jautiesi vienišas. drabužiai ar protas yra puikus kritikos taikinys.

„Aš nenoriu užgauti tavo jausmų.. Gink savo teises. Tikrai. Emmons) pasitikintį savimi elgesį pasiūlė nagrinėti. . kad tu pagaliau atstotum !" 2. Pasitikėjimas savimi bendravime. Ir pats venk slėpti nepasitikėjimą savimi tokiu būdu. 9. kad taip jaučiu". 10. kad įkyrus gerbėjas dvidešimtmetei studentei Laimai eilinį kartą siūlo susitikti.ir nesileisti į tolimesnius aiškinimus. Jis lemia.. Antruoju atveju..sakyti „ne". Alberti) ir M." Aišku. kad prieš tave užlįstų eilėje ar kitaip nemandagiai elgtųsi..mažiau priklausyti nuo aplinkinių paskatinimo ir pagyrimo. įžeidžiančiu pašnekovą. Pasitikėjimas savimi bendravime suteikia mums didesnę pasirinkimo galimybę. Tylomis „nenuryk" įžeidimo.. apginti savo interesus ir teises. poreikius. . gretinant jį su nepasitikinčiu savimi ir agresyviu elgesiu. turi itin didelę įtaką mūsų bendravimui ir tarpusavio santykiams. kaip žmogus sugebės ginti savo poziciją ir paveikti partnerį.. kad teisinasi kaltasis. Tai mokėjimas: . Šios mažos pergalės stiprins pasitikėjimą savimi. Alberti (R. „Klausyk. leidžia aktyviau dalyvauti savo pačių gyvenime. Pasitikėjimas savimi bendravime Pasitikėjimas savimi. su draugėmis." 3. neįžeisdamas jo ir nesukeldamas agresijos. Įprasta manyti. supranti. Neleisk.. Įsivaizduokime.tai sugebėjimas suvokti ir atvirai išsakyti savo norus.. . arba pasitikintis savimi elgesys . . Aš šiandien dar turiu pasimatyti. tačiau ji nenori pasiūlymo priimti. neįžeidžiant kito žmogaus ir nesukeliant agresijos..198 VI SKYRIUS agresyviai besielgiantis žmogus taip bando įveikti savo sumišimą. aš nenoriu susitikinėti su tavimi ir bus geriau. jei atvirai tai pasakysiu. Jos atsakymas galėtų skambėti taip: 1.. Tai labai svarbu. tačiau grubų pirmąjį Laimos atsakymą galima pavadinti agresyviu. tačiau priimti šį pasiūlymą būtų nesąžininga. nesaugumo jausmą. kiek kartų galima kartoti tau tą patį. Psichologai R. Emonsas (M.kreiptis į kitą žmogų su prašymu ar klausimu. jausmus ir mintis. Tiesų. vengdama užgauti savo gerbėjo . kad pirmieji du atsakymo variantai nėra patys tinkamiausi. kaip vienas iš savęs vertinimo aspektų. paprašyk įžeidėją pagrįsti ir paaiškinti savo mintis.priimti kritiką ar neigiamą atsakymą savo atžvilgiu. Tiesą sakant. lūkesčius. Tad ar verta būti tuo kaltuoju? Kiekvienas turi teisę pasakyti: „Elgiuosi taip todėl. „Na. Per daug nesiteisink.

Vengdamas skaudinti pašnekovą. . į bendravimo partnerį žiūri iš aukšto. Jis skaudina partnerį ir neleidžia įskaudinti savęs. vertina jį. Pavyzdžiui. vengia akių kontakto.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 199 ' jausmus.y. ji nedrįsta pasakyti. Trečiojo tipo. gali būti ir taip. pasitikintis savimi. Jam sunku tiksliai suformuluoti savo poziciją arba jis visai jos neišsako. Kuo „subtiliau" išreiškiama agresija. su įkarščiu išlieja savo jausmus. kritikuoja ir įžeidinėja. Ji gali pasireikšti sarkazmu ar giliai paslėpta ironija.tai ne tik fizinės jėgos panaudojimas ar „stiprūs išsireiškimai". Jis kalba garsiai. Tačiau ji pasielgia nesąžiningai. šiuo atveju mes negalvojame ir negraužiame savęs. kaip turėjome ar norėjome.tai siekimas patenkinti savo poreikius. Šiuo atveju žmogus dažniausiai kalba abejodamas. jausmų. Šiuo atveju žmogus dažniausiai pradeda kalbėti anksčiau nei jo pašnekovas spėja užbaigti savo mintį. bijant likti nesuprastu. kaip paslėpta agresija. kad pasielgėme ne taip. Aptarkime kiekvieną iš šių elgesio tipų atskirai. Aišku. tyliu balsu. Jis primeta savo nuomonę ir valią. tačiau jie pagrįsti tuo pačiu principu: į bendravimo partnerį žiūrima . tačiau toks elgesys nereiškia brandaus pasitikėjimo savimi. iššaukiančiu tonu. Nepasitikintis savimi elgesys . dėl mažiausios pašnekovo kritikos jo atžvilgiu jis pradeda atsiprašinėti. O tai yra ne kas kita. nuomonės slėpimas. atsisakydami savųjų. Tačiau aplinkiniai žmonės dažniausiai suvokia agresyvią potekstę. ką iš tikrųjų galvoja. su viskuo sutinka. Agresyvus elgesys .tai savo poreikių. ignoruoja savo jausmus. Nors agresyvus ir nepasitikintis savimi elgesys iš pirmo žvilgsnio labai skiriasi. tuo s u n k i a u pats agresorius į ž v e l g i a ją savo veiksmuose. . palikdama jam netikrą viltį ir apsunkindama save pačią. nusižemina. žeminant kitą žmogų ir ignoruojant jo poreikius bei teisėtus reikalavimus. visai ne dėl nepasitikėjimo savimi. Skirtingai nuo nepasitikinčio savimi žmogaus. Nors agresyviai besielgiantis žmogus dažnai apgina savo interesus. atsakymas padėtų jai išvaduoti save ir gerbėją iš nemalonių emocijų. aiškintis ir teisintis. jis skaudina save. kurie ateityje gali atsilyginti jam tuo pačiu. pažemintu. • Agresija . pats pradėdamas manipuliuoti partneriu. Nepasitikintis savimi žmogus nemoka aiškiai išreikšti savo norų bei poreikių ir tuo pačiu yra „bejėgis" atsilaikyti prieš kitų žmonių reikalavimus. darome tai ne priverstinai. todėl dažnai tampa jų m a n i p u l i a v i m o auka. T. Kartais toks žmogus bando situaciją „imti į savo rankas". atstumtu. kad mes patenkiname partnerio interesus. N e r e t a i agresorius nuteikia prieš save kitus žmones. o vadovaudamiesi savo valia.

apgailestavimą). neužsikirsdamas. Skirtumas tarp šių dviejų elgesio tipų yra tik tas. 3) Pasitikintis savimi elgesys. sugeba išklausyti priešingą pusę. Taktiškai. Pasitikinčio savimi elgesio modelis. kad atsisako pergalės šiame susirėmime. Galimi tokie Rasos elgesio variantai ir galimos jų pasekmės: 1) Nepasitikintis savimi elgesys. kokia brangi jai yra brolio dovana ir kad dėl to ji negalinti vėrinio paskolinti. Studentė Rasa gyvena bendrabutyje. kad su vėriniu gali kas nors nutikti.. norintį pakenkti. gali pakeisti savo . Pasitikintis savimi žmogus su pagarba žiūri į pašnekovą. nuo jo reikia gintis. Tuo tarpu jos draugė ateina į pasimatymą bjaurios nuotaikos. Rasa. Jos draugė. Vadinasi. bet tvirtai Rasa kaimynei paaiškina. mesteli draugei: .Žinoma. Jis mielai aptarinėja pasiūlytą temą. kad yra įsitikinęs savo reikalavimų teisingumu ir pagrįstumu. ji negali susikaupusi mokytis. o po to visą vakarą nerimauja ir prastai pasirengia kolokviumui.. eiti į kompromisą.puolimas". ir užgniaužusi nerimą. Toks geranoriškumas ir tvirtumas skatina geranorišką atsakomąją bendravimo partnerio reakciją ir jo norą teigiamai išspręsti problemą. meilę. Rasa silpnai šūkteli: „Žinoma paimk!" Taip ji ignoruoja savo jausmus. Vakarą ji planuoja praleisti. Panagrinėkime dar vieną konkrečią situaciją. kad apgynė savo poziciją. o įtikintas pagrįstų argumentų. nei kitam. Rasa išlieka rami ir patenkinta savimi. kaip toji galėjo taip kvailai prašyti. išsako savo nuomonę (pritarimą ar nepritarimą). poziciją. kuri sugadina visą vakarą jai ir jos vaikinui. 2) Agresyvus elgesys. neslėpdama nepasitenkinimo. Tai Rasos brolio dovana. pripažinusi Rasos neigiamo atsakymo .200 VI SKYRIUS su nepasitikėjimu. kurią ji labai saugo. Žmogus kalba tvirtai. Po to ji dar ilgai piktinasi. Rasą ima graužti sąžinė dėl savo grubumo. Jos kambario draugė. nevengia akių kontakto. Nuvijusi mintį. Jis laiko save lygiaverčiu bendravimo partneriu ir nesuteikia skausmo nei sau. išpildo netinkamą draugės prašymą. ruošdamasi rytdienos kolokviumui. Savo ramybe ir tvirtumu jis aiškiai parodo partneriui. kad agresyvus žmogus naudoja taktiką „geriausia gynyba . atvirai parodo savo jausmus (pyktį. eidama į pasimatymą. kad tokio brangaus daikto negalima skolinti svetimiems. prašo paskolinti gana brangų vėrinį. Rasos ir jos kaimynės santykiuose atsiranda stipri įtampa. o nepasitikintis savimi žmogus iš karto atvirai parodo. kaip į priešininką. kad negaliu paskolinti!". pakankamai garsiai. Kaimynei išėjus.

tiesi stovėsena. Mokantis pasitikinčio savimi elgesio. Lindenfi 1d taip pat konkrečiai apibūdina pasitikinčio savimi žmogaus gestus ir kalbą: * Naudotini gestai Rami laikysena. Tai suteiks jums daugiau pasitikėjimo pačioje pradžioje ir leis sėkmingai tęsti savo kalbą. tikslesni. būkite pasiruošęs vėl ramiai pradėti viską iš naujo. kurių reikėtų vengti Nervingi judesiai. Išmokite ramiai reaguoti į kritiką ar pažeminimą (geriausia praktikuotis su draugais). G. • Tikslumas Būkite. bandymas pernelyg priartėti prie pašnekovo. * Gestai. abi kojos pėdomis remiasi į žemę. Lingenfild (G. kai mums reikia ko nors prašyti. nesukryžiuotos. suspausti kumščiai. spalvingas ir išraiškingas kalbos tonas. atpalaiduoti raumenys. atlošti pečiai. ką nors kritikuoti ar pareikšti pretenzijas. Savo teiginius paremkite atitinkamais ir tiksliais faktais. netgi išvaizdą.tiesi arba kiek palinkusi į priekį. švelnus monotoniškas balsas. baksnojimas pirštu. sukryžiuotos ant krūtinės rankos. • Pasiruošimas Parepetuokite įžanginę kalbą. jog tikitės pozityvių pokalbio rezultatų ir. Tokiu būdu parodysite pagarbą savo partneriui (organizacijai ar atskiram individui). Pasitikintys savimi žmonės nebijo neigiamo atsakymo. kiek įmanoma. kūno laikysena sėdint . pravartu prisiminti psichologės G. žvilgsnis nukreiptas pašnekovui tiesiai į akis. ryžtinga eisena. abiems pusėms palankaus sprendimo. Lindenfield) pasiūlytą formulę PTMAP: • Pozityvumas Sudarykite įspūdį. stiprus ir aiškus balsas. nuleistos akys. aukštas . pauzes. ranka pridengta burna.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 201 pagrįstumą. • Mandagumas Pakoreguokite savo kalbą. nejaučia didelės nuoskaudos ir greitai susiranda kitą papuošalą. Pabandykite numatyti galimas neigiamas pasekmes ir iš anksto apgalvokite savo reakciją. jei įmanoma. nuleisti pečiai. • Atkaklumas Gavęs neigiamą atsakymą. nesugniaužtais kumščiais rankos. daužymas ranka j stalą.

Aš neleisiu. arba suvokiamos informacijos apie save ir aplinką iškraipymas. padeda mums išsaugoti savosios vertės jausmą bei apskritai išvengti nemalonių ir skaudžių emocijų. jaunuolis. O pažeista savimeilė ir savigarba visada yra lydima skaudžių išgyvenimų.žmogus savo trūkumus (realius ar įsivaizduojamus) ir jų sukeltą menkavertiškumo jausmą kompensuoja pasiekimais kokiose nors kitose gyvenimo srityse arba fantazijose bei svajonėse.. Kai tik mūsų norimam savęs vertinimo lygiui iškyla grėsmė sumažėti. Būkite angelas.. jausmų. arba kaip išsaugomas Aš-vaizdo pastovumas ir savosios vertės jausmas Suvokimas..„aš" gynybos mechanizmais. motyvų. e. kurių reikėtų vengti Mhm. norų. kad. Aptarkime.. minčių.. nors pastaroji toli gražu PSICHINĖS GYNYBOS BŪDAI. Ką jūs manote apie.. T a i g i p s i c h i n ę gynybą g a l i m a a p i b ū d i n t i kaip žmogaus nesąmoningą savęs apgaudinėjimą. asmenybės bruožų. kuriam kažkas svarbaus nesiseka ilgesnį laiką. kad esi dėl ko nors kaltas ir panašiai.Ar negalėtumėte. Aš žinau. kad aš. Aš noriu...... gali visą dėmesį sutelkti intelektualinei veiklai. kartais vadinamų ego (lot... kad kažką sugebi prasčiau už kitus.Ar nebūtumėte toks malonus man padėti? O...202 VI SKYRIUS ar priekabus tonas. tai nesvarbu.. Kompensacija .. kad esi silpnas. Kompensacijos mechanizmas gali pasireikšti ir taip: žmogus.) . kad jūs.. už ką reikėtų atsiprašyti)... Ši nevalinga saviapgaulė.. Aptarkime keletą pagrindinių psichinės gynybos b ū d ų . Aš jaučiu... Nuo jų asmenybė stengiasi apsisaugoti.. Pavyzdžiui. išgyvendamas. kad nėra pakankamai fiziškai stiprus. pradeda veikti vienokia ar kitokia psichinė gynyba. žaisminga ar flirtuojanti veido išraiška. * Vartotinos frazės Aš norėčiau. . sėkmingesnių kitoje veiklos ar gyvenimo srityje. 1..Atleiskite.. Kaip mes galėtumėme išspręsti. įvairios grimasos. kad kažkas jaučia tau antipatiją.. Man nepatinka.... * Frazės..(jei tikrai nesate padaręs ko nors. Būkite toks geras. kuriuo siekiame išspręsti prieštaravimus tarp esamo Aš-vaizdo ir jo neatitinkančių savo paties potraukių... Jūs tikriausiai galvojate.. ima laikyti save geresniu. nervinga ar sarkastiška šypsena. kelia grėsmę savosios vertės jausmui.

kuris yra menkesnis už mūsų galimybes ir dėl to nesukelia pasitenkinimo. „tegul draugams viskas sekasi. Jeigu mūsų draugams sekasi tose srityse. Sakykime. žmogus savo elgesį ar norus aiškina labiau. „Kitaip pasielgti buvo neįmanoma". tai mes sau „leidžiame" džiaugtis bičiulių pasiekimais ir įvertinti juos kaip tikrai reikšmingus. kurios mums nėra reikšmingos ir aktualios. kritikos) autoriaus arba informacijos turinio sumenkinimu: „kaip jis gali kritikuoti. Žodžiu. Elgdamasis ne taip. jis tampa mūsų konkurentu. Racionalizacija gali reikštis įvairiomis formomis: a) Nuvertinimas . kaip reikalautų jo vertybių sistema. . tačiau tai. lapė „numoja" į jas letena: „vynuogės dar rūgščios". asmenybė gali net pradėti degraduoti. Tačiau jeigu sėkmė lydi mūsų draugą ten. Kad išlaikytume savo savigarbą. neretai tokį kompensacijos būdą naudoja paaugliai). tai yra nelaikome tokiais reikšmingais.. Tuomet teisinamasi būtinybe: „Šiais laikais be kyšio nieko negausi''. Nauja „kompensuojanti" veikla dažnai būna lengvesnė. mažiau sudėtinga už ankstesniąją. greitai bėgti"). žmogus mėgina save pateisinti. tegul jiems sekasi ne daugiau nei mums". savo vaidmens arba kito žmogaus reikšmingumas. privertusios netinkamai pasielgti.siekdamas išsaugoti savigarbą. O štai įdomus nuvertinimo taktikos pavyzdys. „šiame straipsnyje nėra nieko naujo". Klasikiniu tokios nuvertinimo taktikos pavyzdžiu gali būti lapė iš Ezopo pasakėčios. nepasiektų tikslų. kokie jie yra iš tikrųjų. Paprasčiau tai „įrodyti" agresyvumu ir grubumu.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 203 nėra jam tokia svarbi arba žmogus joje realiai net nedalyvauja („Man nesiseka mokslai. vyriškumą ir drąsą nelengva įrodyti darbais. kuriose mes patys nesiekiame rezultatų. b) Sureikšminimas . kas svarbu ir mums. . Kitu atveju žmogui gali kilti noras ieškoti tokių veiklos sričių ar tokių elgesio būdu. kur mes norime ką nors pasiekti. kumščiais ir keiksmais. bet aš galiu. tam reikia ir laiko. Sureikšminamos gali būti ir aplinkybės.suteikiama didesnė vertė pasiektam tikslui. susijęs su mums artimų • žmonių ar draugų laimėjimų vertinimu.s u m a ž i n a m a s ar s u m e n k i n a m a s savigarbą pažeidusio įvykio. suteikdamas savo veiksmams "kilnią motyvaciją". (Beje. 2. „gražesnėmis" priežastimis nei tikrosios. priimtinomis. turime „neleisti" jo pasiekimams „aplenkti" mūsiškių. alkoholio vartojimu. pats būdamas ne ką geresnis". kurie padėtų be ypatingų pastangų ir greitai atstatyti pažeistą savigarbą ar ją sustiprinti. . Racionalizacija . Todėl sužlugus keliems tokiems mėginimams. Todėl juos nuvertiname. jei panorėčiau. Nepajėgdama pasiekti vynuogių. Nuvertinimas gali pasireikšti ir informacijos (pvz.

žmogus. visuomenei p r i i m t i n u ar net naudingu būdu.204 VI SKYRIUS c) Savęs lyginimas su kitais . Gelbėdamasis nuo savigarbos pažeidimo ir kaltės jausmo. kaltės jausmą keliantis seksualinis potraukis gali virsti menine ar moksline kūryba. mintys. gali atrodyti. vengdamas apie ją kalbėti ir gydytis. jiems irgi tenka". chirurgo veikloje. kas kelia nerimą ar grėsmę mūsų prestižui. prieštarauja mūsų pačių etiniams ar kitokiems įsitikinimams. norai. j i s g i n a . Minėtame pavyzdyje apie mokytoją jos išstumtas pyktis ilgainiui gali pasireikšti galvos skausmais. troškimai. Kitaip sakant. Išstūmimas kartais pasireiškia ir konkrečios informacijos (datos. tarsi jį slegianti problema neegzistuotų. dažniausiai pats to nesuvokdamas. Štai sergantis žmogus gali neigti savo ligą. kurie nori pasirodyti". Žmogui. Pavyzdžiui. 3. potraukius. nepriimtina realybė ar savo paties norai ir jausmai . Neigimo atveju žmogus elgiasi taip. mokytoja gali jausti pyktį mokiniams. „įžvelgdamas" savo klaidas kituose. 4. Pavyzdžiui. tai yra neigti patį nemalonaus jausmo faktą. „Jis iš pavydo taip pasielgė". „kiti dar blogesni". karyboje. o veržiasi atgal į sąmonę.„nematomi". Projekcija . Į pasąmonę išstumti dalykai niekur nedingsta. .kitiems žmonėms priskiriame savo pačių dažniausiai nepriimtinus asmenybės bruožus. 5. įvaizdžiui. kad jo tai visiškai nejaudina. jausmus. „Užmirštame" tai. 6. jog visi nepatenkinti jo darbu. smarkiai sukritikuotas žmogus gali sakyti (ir pats tuo tikėti).iš sąmonės pašalinami. kaltindamas j u o s savomis silpnybėmis ir „nuodėmėmis": „Visi žmonės yra egoistai". visi taip daro". susijusios su neigiamais išgyvenimais. Neigimas . kuris nepatenkintassavo pareigomis. žmogus gali pamiršti artimo bičiulio gimtadienį.nemaloni. "Mane labai erzina tie. nes tai pakenktų jos savęs. Agresijos impulsai gali būti realizuojami profesionaliame sporte. savyje juos neigdami. Pavyzdžiui. savąjį Aš.pasiteisinama tuo. p u l d a m a s kitus. kaip geros mokytojos. vardo ar pavadinimo). Sublimacija . telefono numerio. ignoruojami. pasijustume nepatogiai ar skaudžiai išgyventume. Išstūmimas . užmiršimu. tik jau iškreiptu pavidalu. bet šito nenori pripažinti. perkelia šį nepasitenkinimą savimi į kitus. Pavyzdžiui. nurodant autoritetingus asmenis: „jie irgi taip daro. motyvus. ką pripažinę sau. nes tas neseniai jį buvo įžeidęs.asmenybei nepriimtinų potraukių (pirmiausia seksualinių ir agresijos) energija nukreipiama ir realizuojama netiesioginiu. tai yra „užmirštami" savajam Aš nepriimtini ar nemalonūs jausmai. kad „ne aš vienas. Seksualinio potraukio sublimacija būtų ir erotinių filmų ar paveikslų žiūrėjimas. Savo nesėkmės ir kaltės gali būti sumenkinamos.

Arba motina. 7. bijo ji parodyti kitiems. atnešantis žmogui realų pasitenkinimą. nukreipiamos i kitą. Mat žmogus baiminasi savo silpnumo. Tokiu būdu agresija viršininko atžvilgiu gali būti perkeliama į šeimą. arba netiesioginis i n s t i n k t y v i ų potraukių tenkinimas visuomenei priimtina veikla. kuriuo jis pridengia silpną ar skaudamą vietą. yra pats svarbiausias ir veiksmingiausias iš visų psichinės gynybos būdų. Jie yra ne savęs ugdymo rezultatas. Tačiau nėra lengva padėti sau ar kitam žmogui sumažinti per didelį gynybiškumą. viršininkus). o psichinės gynybos vaisius. Kai kurie bruožai mumyse susiformuoja tarsi savaime.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 205 Z. nes padeda palaikyti Aš-vaizdo pastovumą. Regresija . mums to nesuvokiant ir tame procese tarytum nedalyvaujant. kokia ji yra iš tikrųjų. Arba vaiko priešiškumas diktatoriškiems tėvams vėliau gyvenime gali būti perkeliamas i visus kitus vadovaujančius asmenis (mokytojus. Perkėlimas . rizikingu. Tačiau ji naudinga tik iki tol. pašėlusiu automobilio vairavimu ar kitokiomis vaikiškomis „paikystėmis". Froidas). Psichinė gynyba yra naudinga. ypač atsakomybės reikalaujančiose situacijose. Naudingas jis ir visuomenei. tuo nesąmoningai siekdamas užuojautos ar versdamas kitus išspręsti jo problemas. sublimacija. Pernelyg didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios. daiktų gadinimu.neigiamos arba teigiamos emocijos. Priešybė (atvirkštinis reagavimas) . įpročiu kramtyti nagus. 9. 8. paliekant tą vietą atvirą. Pagrindinių savojo Aš gynybos mechanizmų apibūdinimas rodo.žmogus vaikiškai elgiasi emociškai įtemptose. kol naudojama saikingai. nes „sublimuota energija kuria civilizaciją" (Z. išsaugoti savigarbą ir išvengti skaudžių išgyvenimų bei vidinio diskomforto. tikėjimu įvairiais pranašais ir šarlatanais. Pernelyg meilūs ir paslaugūs žmonės dažnai pasąmonėje slepia priešiškumą ir pyktį kitiems. nesugebėjimą susitvarkyti su situacija. liguistai pergyvenanti dėl vaiko saugumo. kurias sunku sau pripažinti ar nėra galimybės jų išreikšti. „Tapimas vaiku" tarsi pateisina savo paties silpnumą. nepasiūlant pagalbos ją sustiprinti ar išgydyti. bet nepriimtiniems jausmams ir norams. Taip prasideda savojo įvaizdžio iškraipymas. Čia verta . Paprastas vieno ar kito gynybos būdo „demaskavimas" gali tik dar labiau tą gynybiškumą padidinti. koks sudėtingas yra žmogaus vidinis pasaulis. dažnai „lengviau prieinamą" žmogų ar daiktą. Negalima iš žmogaus atimti apsauginio skydo. pilnai realizuojant save gyvenime. Froido teigimu. į pasąmonę gali būti išstūmusi neigiamus jausmus jo atžvilgiu.žmogus jaučia ir elgiasi visiškai priešingai savo tikriems. Regresija gali pasireikšti verksmu. O tai trukdo žmogui sėkmingai bendrauti ir veikti.

. Kontrolės lokusas . ką su jomis veikti".y. Šių priežasčių mes galime ieškoti savyje arba aplinkoje. „Nors turiu tam gabumų. arba jį kontroliuoja išorinės jėgos . . ir aš jaučiuosi esąs marionetė likimo ar kitų žmonių rankose (nebūtinai dėl to išgyvendamas). verta prasibrauti pro painų savojo Aš gynybos mechanizmų labirintą. arba kas atsakingas už mano gyvenimą Visa. ar aš jaučiu tiesioginį ryšį tarp savęs ir savo elgesio bei veiklos. skelbiantį: „Niekada neieškokite klaidų [. moko mus atsargiau spręsti apie save ir kitus. yra jo asmeninių savybių. aš jaučiu savo paties ryšį su savo gyvenimo įvykiais. t.kiti žmonės.tai žmogaus polinkis atsakomybę už savo gyvenimą ir veiklos rezultatus priskirti išorinėms jėgoms arba savo paties sugebėjimams bei pastangoms. Tai kraštutiniai tipai kontrolės lokuso skalėje. likimas (išorinės kontrolės lokusas). Jis įsitikinęs. Roteris (J. kurio metu žmogui padedama susikurti realų teigiamą požiūrį į save.mąsto „savo gyvenimo šeimininkas". arba išorėje.206 VI SKYRIUS prisiminti vieną iš Merfio dėsnių. tiek kitus. atsitiktinumas. kas vyksta su mumis. ir mūsų asmeninę atsakomybę už tai.]. Kad galėtume objektyviau į v e r t i n t i tiek save. reagavimo. kad mumyse veikia psichinė gynyba. kad darau jiems įtaką. siekiant savo tikslų.šitaip . Rotter). skirstė žmones į du tipus: vidinės kontrolės tipas („savo gyvenimo šeimininkas") ir išorinės kontrolės tipas („marionetė"). Kontrolės lokusas yra svarbi savęs ir savo galimybių suvokimo charakteristika. sugebėjimų ir jo veiklos rezultatas. KONTROLĖS LOKUSAS. Jei man būdinga vidinė kontrolė. Amerikiečių psichologas Dž. Tokiu būdu pripažįstame. Be to. mokoma naujo. kad mes patys kontroliuojame savo gyvenimą (tai bus vidinės kontrolės lokusas). Išorinės kontrolės atveju tokio susietumo jausmo nėra. kas su juo vyksta.. bet man retai paveda vadovauti". tačiau daryti tai reikia su išmanymu.. jaučiu. Jis parodo. žinojimas. kas su mumis vyksta. Mums būdingas vienoks ar kitoks kontrolės lokusas didelia dalimi lemia mūsų savarankiškumą ir aktyvumą. „Mano draugų skaičius visų pirma priklauso nuo manęs ir mano elgesio". kad visa. jeigu nežinote. kurioje kiekvienas iš mūsų galėtų surasti savo vietą. Gynybiškumo mažinimas yra lėtas ir laipsniškas procesas. atitinkančio situaciją. priežasties lokusą (vietą) randame arba savyje. sukūręs kontrolės lokuso sąvoką. visada turi savo priežastis.

Žmogus. tiek aukštojoje mokykloje. jausdamasis bejėgiu organizuoti savo gyvenimą. Sakysime. kad įstengtume tapti . ir kito tipo bruožų. kas vyrauja. Mūsų polinkis į vidinę ar išorinę kontrolę ypač išryškėja nesėkmės atveju. agresyvumas. Ir tuo didesnė tikimybė. teigiamu savęs įvertinimu ir savojo Aš priėmimu. Yra ir dar vienas svarbus skirtumas tarp „šeimininkų" ir „marionečių". „Seimininkai" pasitenkinimą ir gyvenimo „skonį" jaučia spręsdami rimtas problemas. jog pažinti save reikia dėl to. jų darbo produktyvumas didesnis ir pasitenkinimas pačiu darbu žymiai aukštesnis. kol už mus jas išspręs koks nors kitas žmogus. tuo reikšmingesnius tikslus jis sau kelia. kol nusišypsos laimė. „Seimininkai" taip pat yra darbštesni. kuo galiu būti? SAVIRAIŠKA IR SAVIAKTUALIZACIJA.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 207 samprotauja „marionetės" tipo žmogus. Kuo labiau žmogus įsitikinęs. Taigi: kas atsakingas už tai. tuo tarpu „marionetėms" dažniau būdingas nerimas. Tuo tarpu „marionetė" sėkmę dažniau aiškins kaip savo nuopelną. kurie parodė. Gryni „šeimininkai" ir „marionetės" retai sutinkami gyvenime. ar „imame" likimą į savo rankas. Ir dar. komanduojantis. kad jo savirealizacija priklauso nuo jo paties pastangų ir sugebėjimų. užsiimti lengvu ir paprastu darbu. nepasitikėjimas savimi. kad aš tapčiau tuo. „Šeimininkas" pasižymi emocine pusiausvyra. linkę siekti kompromiso. „marionečių" vadovavimo stilius dažniau būna autoritarinis. savo asmenybės galimybes. „Marionetės" dažniausiai tenkinasi smulkiomis sėkmėmis. kad „šeimininkai" sėkmingai mokosi tiek vidurinėje. „lemtingų" aplinkybių susiklostymu ar tuo. Šie žmonės yra linkę atidėlioti problemų sprendimą. kad „marionetės" ir „šeimininkai" skiriasi tam tikrais asmenybės bruožais. kad pasiryžęs jis sugebės vienaip ar kitaip keisti savo gyvenimą ar darbą norima linkme. Kiekvienas iš mūsų turi ir vieno. įtarumas. o nesėkmę . arba vartai į Tikrąjį Save Žinome. paremtas bausmėmis. Yra atlikta daugybė t y r i m ų . Tuo tarpu „šeimininkai" tarpusavio santykiuose yra geranoriškesni. siekdami sudėtingų tikslų. ką nors keisti darbe. kokiam problemų sprendimo būdui mes teikiame pirmenybę: laukiame. Yra duomenų. kol viskas išsispręs savaime. kad kiti „pakišo-koją". pralaimėjimo priežasčių taip pat ieškos savyje. Apskritai žmonių tarpe jie populiaresni.atsitiktinumu. keisti savo tikslus. kantresni. pasitikėjimu savimi. kad galėtume maksimaliai išreikšti ir realizuoti save. depresyvumas. įpratęs visada pasikliauti savimi. Svarbu yra tai.

kad asmenybės augimą stabdo baimė. Tačiau dažniausiai jie visada įgyja gana ribotą savęs ir savo galimybių įsivaizdavimą. tapti tuo. Būtent šis poreikis skatina mūsų asmenybę bręsti. Pavyzdžiui. savęs aktualizavimo. paliepimu išmetusi Joną į krantą netoli Ninevijos. suprantama. kuo galėtume būti? Štai kai kurie mūsų asmenybės augimo „stabdžiai". realizuodamas šią jam savotiškai „primestą" programą. Joną nepaklusęs ir plaukęs laivu priešinga kryptimi. „Man taip knietėjo išgyventi tai. kuri Dievo Jahvės . Joną pamokslais atvertęs jos gyventojus į dorą.208 VI SKYRIUS tikruoju savimi. > Savo paties inercija. kartais vaikai elgiasi visiškai priešingai nei tėvai.) „Jonos kompleksas" išreiškia savęs. Dažnai mes bėgame nuo atsakomybės. Kodėl tai buvo begaliniai sunku?" . monotoniškai reikalų ir rūpesčių karuselei. Nuvykęs į ją. Dievas Jahvė jam Įsakė vykti į Asirijos sostinę Nineviją ir pranešti jos gyventojams apie jų laukiančią Dievo bausmę už nedorą elgesį. Maslou teigia. A. . priešiškumas sau ir kitiems. likimas ar netgi atsitiktinumas. kas manyje savaime troško raiškos. pasidavus kasdienybės tėkmei. panašiai kaip Joną bandė veltui bėgti nuo savojo likimo". taip pat dykinėjimas. Tiesa. kad žmogus gali nugyventi visą gyvenimą. Gyvenimo pradžioje vaikas kaupia žinias apie aplinkinį pasaulį ir esamas galimybes. O kas kliudo kiekvienam iš mūsų kuo visapusiškiau išreikšti ir realizuoti save.tai ir reiškia aktualizuoti save. Vaikystėje susiformavęs požiūris į save ir savo galimybes yra toks tvirtas. Tačiau per audrą jį pasivijusi jūrų pabaisa. (Joną . tolimesnis asmenybės tobulėjimas. Savąjį elgesio būdą jis formuoja mėgdžiodamas suaugusiuosius. o tai.klausia rašytojo Hermano Hesės herojus Demianas. nerandant laiko pabūti ir pabendrauti su savimi. savojo pašaukimo realizavimo baimę.siūlo) mūsų prigimtis.. Tapti tuo. kuria diktuoja (o tiksliau . plėtoti savo vidinį gyvenimą. kuo galiu tapti .. Tuo tarpu bet kuri permaina galima tik įveikus savąją inerciją. Tai gyvenimas „pasroviui". Neigiama šeimos įtaka. kuri riboja mūsų asmenybės individualų vystymąsi: „Mes bijomės tiek blogiausio savyje. pamirštant bent retkarčiais nusistebėti: „Tai aš!". tik skirtingai. Maslou poreikių hierarchiją). kad jau nebeįmanomos kokios nors permainos. reikalauja nemažai energijos ir atkaklumo. Tai susitaikymas su tuo. Kaip jau minėta.biblinis personažas. perimdamas jų santykius. jis aprašo „Jonos kompleksą". savęs išreiškimo ir savo galimybių realizavimo poreikis yra žmogaus poreikių hierarchijos viršūnėje (prisimininkite A. tiek geriausio. tobulėti.

Pamiršę savo drovumą ar išpuikimą. Žmogus.tai daugybė atskirų pažangių pasirinkimų: . Maslou pasiūlyti kai kurie asmenybės saviraiškos ir saviaktualizacijos būdai. nerimu. yra kur kas sunkiau spręsti įvairius vidinius konfliktus (kai susiduria dvi ar kelios. linkęs p r i i m t i impulsyvius. niekur neatvykstant. mes jaučiame savo gyvenimo prasmingumą ir harmoniją. kalte ir kt. kas su mumis vyksta.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 209 Neaiškiai suvokiamos savosios vertybės. Gerai nežinant savo vertybių hierarchijos. 1. Savęs valdymo įgūdžių stoka. Gyvenimas . pažangos ir regresijos. Vertybės . gyvena tarsi išsibarstęs. kuriam neaiškios jo paties vertybės. bet ir teigiamų) ir nemoka laisvai ir tinkamai jų reikšti. neturi tvirto savo veiksmų ir poelgių pagrindo. Jis nesugeba visiškai atsipalaiduoti. kai joms neprieštarauja nė vienas mūsų veiksmas. nemokantis teisingai paskirstyti jėgų. „visa galva" pasinerkime į tai. ieškant mus patenkinančio gyvenimo būdo. neapgalvotus sprendimus. tarsi vaikai. Dešimt kartų per dieną pasirinkti protingą riziką. Tai nesugebėjimas planuoti savo ateities. priešingos vertybės) ir išvengti skaudžių išgyvenimų. Todėl jis elgiasi neryžtingai ir nenuosekliai. energijos ir laiko.tai pasirinkimas to. kuo užsiimame. nuolat pervargsta ir sekina save. karjeros. ką veikiame. Migloti asmeniniai tikslai. o ne baimę. kas mūsų nuomone. yra svarbu ir reikšminga. vadinasi. 2. kuria linkme turėtume nukreipti savo sugebėjimus. o ne atgal. Visada rinktis žingsnį pirmyn. savo jausmų (ne tik neigiamų.nuolatinis pasirinkimas tarp ėjimo į priekį ir atsitraukimo. Tai savo gyvenimo krypties nesuvokimas ir beprasmis klaidžiojimas. kaskart nuoširdžiai. atrodytų. Ar toks žmogus gali laisvai ir visapusiškai džiaugtis gyvenimu ir savimi? Saviaktualizacijos būdai. su nemaloniais ir varginančiais jausmais . Įsijausti į tai. Saviaktualizacija . nemoka atstatyti savo jėgų ir energijos.baime. Jis nesugeba susidoroti su sunkumais ir stresinėmis situacijomis. Dažnai jis gerai nepažįsta savęs. ko mums iš tikrųjų gyvenime reikia. numatyti konkrečių uždavinių ir kontroliuoti jų įgyvendinimo. asmenybės tobulėjimo. Kai sprendimus nulemia aiškiai suvoktos mūsų vertybės. savo „didelę" gyvenimo patirti ir išankstinį kritiškumą. Kas galėtų padėti mums tapti tikruoju savimi? Štai A. Žmogus. Pirmiausiai tai neaiškumas. žengti dešimt saviaktualizacijos žingsnelių. ko ir kaip siekiame. Tai blaškymasis tarp įvairių galimybių.

Savęs pažinimo ir saviaktualizacijos neįmanoma griežtai atskirti. Greičiausiai tai dvi susipynusios vieno begalinio proceso pusės: aiškiau suvokdami ir suprasdami save. ribinių potyrių: katarsio. bet stenkimės . didžiulio džiaugsmo akimirkų. muzikos klausymo ar knygos skaitymo. mūsų viduje. Būti sąžiningu sau ir nebijoti atsakomybės. pasak A. Žinoma. kuris iš jų pirmesnis. 6. Pažinti ir atrasti save. Venkime meluoti sau ir apsimetinėti prieš save. net pasakyti. įsisąmoninkime savo problemas. Tapti tik antros kategorijos inžinieriumi ar vadybininku . 7. Kiekvieną sykį. . Ko nors siekiant. iškeliame į „dienos šviesą" savąją esmę. 8.vardan savęs. ar tai būtų vynas ar saldainis. kartu ir aktualizuojame.dar geriau save pažįstame. kaip šitai tinka ten. Pabandykime susikurti sąlygas tokiems išgyvenimams. Ar galėtume dabar prisiminti visus savo nuostabiausius išgyvenimus. Frazė „aš abejoju" dažnai reiškia mūsų nesąžiningumą sau. nes mes paprasčiausiai bijome p r i s i i m t i atsakomybę už savo pasirinkimą. tai.210 Vi SKYRIUS sąžiningumas vietoje melo. o realizuodami ir ugdydami save .tai nėra saviaktualizacijos ir savirealizacijos būdas. ką išgirdome iš savojo Aš . kad g a l ė t u m e p a s i r i n k t i ėjimą į priekį. suvokime gyvenimo tikslą. laimingiausias ekstazės akimirkas (galbūt meilės. kad galėtume ir kitiems žmonėms sąžiningai pasakyti savo tikrąją nuomonę. išsiaiškinkime visas savo galimybes. Stenkimės kuo geriau atlikti užsibrėžtus darbus. Tik tada galėsime išvengti „Įsakymo" mėgti ką nors todėl. filmas ar knyga . pagalba kitam vietoje nusigręžimo nuo žmogaus. 4. kad galėtume būti s ą ž i n i n g i sau ir p r i s i i m t i atsakomybę.susikaupkime ir pasistenkime „išgirsti". kad tai mėgsta mūsų svečias ar draugas. Stengtis būti drąsiu ir laikytis savo įsitikinimų. o ne a t s i t r a u k i m ą . Maslou. nuolat ir daug dirbti. viršininkas ar valstybės veikėjas. 5. įkvėpimo. Įsiklausyti į savojo Aš balsą. Kad galėtume nuoširdžiai išgyventi ką nors be jokio išankstinio kitų primesto n u s i t e i k i m o . Ieškoti taurių išgyvenimų ir potyrių.turime būti drąsūs ir nepriklausomi. Ar mes tikrai tą ar kitą dalyką mėgstame? Nesvarbu. mes aktualizuojame ir realizuojame save. prisiimdami atsakomybę. 3. gal tai padaryti bus sunku. galbūt kūrybinio įkvėpimo)? Nevenkime tokių. Nutraukime nuo savęs šydą: pažvelkime į savo gerąsias ir blogąsias savybes.

ar žmogus konstruotų naują mechanizmą. kaip juos vertina aplinkiniai. kaip a g r e s y v u m a s ar d e p r e s i j a . kuriuos tokia asmenybė labai vertina ir sureikšmina (kai tuo tarpu kiti žmonės paprastai stengiasi juos „pamiršti". Pabandykime paeksperimentuoti su savimi. Froido asmenybes teoriją). kokie yra. jaučia atsakomybę už save. išnagrinėjęs daugelio įžymių žmonių (mokslininkų. Taigi palikime nors truputėli laiko sau. o jei reikia. sugebėjimas įžvelgti jau žinomų dalykų naujus bruožus. nesuprantama. nes jie ne tik žino. A. Jie jaučia visą gyvenimo skonį. bando suprasti savo jausmus. o kartu . jaučiame nepaliaujamą.tolerancija tam. menininkų) biografijas. kad visos šios be galo skirtingos asmenybės yra ir kai kuo panašios. gali kantriai palaukti.' SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 211 Jei mums nesiseka išreikšti. kylančio dėl nepakankamo savęs realizavimo. Tai aiškių gyvenimo tikslų turėjimas (todėl asmenybės energija ir sugebėjimai neeikvojami veltui. „įgyvendinti" savęs. nes jos verčia susikaupti ir išbandyti save. ar ruoštų valgį). padarė išvadą. Tai savęs. su visais privalumais ir trūkumais (todėl energija eikvojama ne nuolatinei savigraužai. tarp malonumo ir pareigos. Sėkmingai save aktualizuojančių žmonių gyvenime yra praradę prasmę į v a i r ū s t r a d i c i n i a i prieštaravimai: tarp asmeninių ir visuomeninių interesų. vadinasi. atradėju. kas nežinoma. o ir kitų žmonių priėmimas tokiais. tai gausūs jau minėti taurieji išgyvenimai ir potyriai. Jie nevengia analizuoti savęs. tarp proto ir jausmo. Jie patys džiaugiasi savo gyvenimo ir "veiklos vaisiais ir džiugina kitus. pasekmė. Ir dar. Arba blaškomės nuo pernelyg drąsių sprendimų ir poelgių iki visiško nepasitikėjimo savo jėgomis. (Tai priešinga atmetimui: „Aš šito nesuprantu. Būkime sau atviresni ir atidesni. . auginkime ir tobulinkime save. tai nieko nevertas dalykas"). politikų. . nusimeskime kasdieninių rūpesčių naštą. neišbarstomi). Tai žvilgsnio šviežumas. daugiaprasmiška. Mylėkime. Tuo tarpu save ir savo galimybes realizuojantys žmonės nejaučia nuolatinio nerimo dėl to. Tokios būsenos. Maslou. dažnai neįsisąmonintą nepasitenkinimą savimi ir aplinkiniais. Ego ir Superego (prisiminkime Z. Jie netgi džiaugiasi kliūtimis. bet ir moka kovoti už pergalę. . nuobodulio ar dvasios sąstingio. taip pat ir prieštaravimai tarp Id. tarp dvasingumo ir juslingumo. Pagaliau. būdingus sėkmingai save išreiškiančiai ir aktualizuojančiai asmenybei.tai išradingumas ir kūrybiškumas (nesvarbu. pažaisti .Tuomet tarsi be priežasties užsidarome savyje. d a ž n a i yra s k a u s m i n g a nepilnavertiškumo jausmo. į v e r t i n t i '• patirtį. kaip nors protingai paaiškinti ar kitaip nuvertinti). o silpnybių įveikimui).pabandykime pagyventi naujai. kas yra sėkmė. Pirmiausia . Jis išskyrė bruožus.

K a o B. Nr. 1992. 1995. M o c a . 21. M o c a . Savigarba: kelias į sėkmę ir meilę. Ką reikėtų žinoti apie teigiamą savęs vertinimą/ Psichologoja tau. 18. P. Hay L.3. Padėk sau.L. 11. 1995. Vilnius. Ca e e p y p . Paremiamoji psichologija: kaip įtvirtinti savąjį ego ir išlikti savimi.212 VI SKYRIUS Literatūra 1.. 4. JAV)/Psichologija tau. Dyer W. 1998. Kaip pasakyti ne/Psichologija tau. 12. M o c a . Laisvas žmogus ar auka? Kaunas. Vidinio išgijimo kelias: kad geriau sutartume su savimi. H o a T . 1986. Vilnius. Kaunas. ye p o e ! Coco oc coac c o 6 o . 1991. Asmenybės savęs vertinimas. K a o B. 1991. Nr. 9. 2. Nr. 13.nauja socialinė vakcina (Interviu su B. 1994. 2000. . C e e . C e c . epc P. Savęs vertinimas . K a c p o ce6 c o c e . Šiauliai. Valickas G. Rainwater J. 1996. 7. Kaunas. 20. M o c a . 17. Vilnius. Lepeškienė V. 1994. Vilimienė R. Ca e e p y p . p o p a a op c eepe c e 6 . 6. 1998. 10. 1992. Pikūnas J. 1998. im 15. .. 1993. c x o c e : eop p a a . 16. 14. 5. 1994. K a o6pa o a .3.W. M o a . Pae - e . 19. 22. Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą. Colombero G. 1994. Suslavičius A. He a c e a p a . K a ea o c o e y . Acca P . Mylėdamas save tu būsi laimingas. C e p e y e p e o c ce6e. 1995. H o a T .2. 3. 1995. Porat F. M o c a . C a ce6e a p e . VVinch. 2001. Bulotaitė L. Kaunas.. Ca e e p 6 y p .l. 8. Žmogaus tapsmas: savigarba ar gėda/Psichologija tau. c . ppyu . C a c a e p y . C a p B . H. 1994. Nr. C a eepyp.

psichiatriniu požiūriu į sveikatą ir liga. Normalumas kaip utopija. dėsnius ir y p a t u m u s . 2. Anksčiau sveikata buvo suprantama kaip dalykas. priešingas ligoms ir sutrikimams. kalbant apie idealius reiškinius. Harmoningas ir optimalus psichikos struktūrų funkcionavimas įmanomas tik nagrinėjant i d e a l i ą asmenybę. kurie iškreipia tikrovės priėmimą ir mažina p r i s i t a i k y m o prie aplinkos galimybes. b ū d i n g u s d a u g e l i u i ž m o n i ų . Normalumas kaip sveikata. būdingų ne kiekvienam. būtinai yra normalu? NORMALUMAS Apibrėžti psichinę sveikatą ir normalumą yra svarbi ir sudėtinga užduotis. Šis požiūris remiasi tradiciniu medicininiu . kalbėjome apie n o r m a l i u s r e i š k i n i u s . Tada k a l b a m e apie nenormalius. patologinius psichikos pasireiškimus. Šiuo metu dauguma teorinių ir klinikinių koncepcijų normalumą nagrinėja keturiais požiūriais: 1. Tačiau kartais psichikos procesuose ar jų f u n k c i o n a v i m e atsiranda ypatumų. sutinkamus beveik kiekvieno žmogaus psichikoje ar jos pasireiškimuose.213 VII SKYRIUS PSICHIKOS SUTRIKIMAI Nagrinėdami į v a i r i u s psichikos procesus. * Kas yra normalu. kas priimta daugumos. Jos vertinamos kaip priešybės. . o kas patologiška? * Kokio sunkumo patologijos galime net nepastebėti? * Ar tai.

A. Klein (M. 4. sugebėjimas patirti malonumą be konflikto ir sugebėjimas mylėti. Ši būklė vadinama bipoliniu sutrikimu. dirbtį didinant savo vertę ir adaptuotis.patologija. Eriksonas (E. Jis gali būti paveldimas. Adleris (A.tai sugebėjimas sėkmingai pereiti per visus gyvenimo periodus. Kubi (Laurence Kubie): normalumas . kai nagrinėjamos struktūros viduryje yra norma. būti lanksčiu ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. O. būti produktyviu. o atskirų epizodų pradžia dažnai susijusi su stresiniais įvykiais ar situacijomis. Tarp pakilimų ir nuopuolių žmogus jaučiasi visai normaliai. Čia akcentuojami pokyčiai ir procesai.tai ideali fikcija. Froidas (S. dažniausiai depresija (su nerimu arba be jo) arba pakilumas. jo sugebėjimas adaptuotis prie realybės ir būti autonomišku. o kraštuose . kur kalbėjome apie emocines būsenas: Ten aptarėme kai kuriuos depresijai būdingus požymius arba simptomus. Daugelis šių sutrikimų kartojasi. E.sugebėjimas mokytis iš patyrimo. Tačiau yra ir kitaip pasireiškiančių depresijos formų. sugebėjimas susidoroti su konfliktinėmis emocijomis. Normalumas kaip vidurkis. Adler): su asmenybės psichine sveikata yra susiję jos sugebėjimai išvystyti socialinį jausmą. o ne normalumo faktas. Normalumas kaip procesas. M. Pažiūrėkime. Nuotaikos (afektinių) sutrikimų svarbiausias bruožas yra pasikeitusi nuotaika. Rankas (Otto Rank): normalumas-tai sugebėjimas gyventi be baimės. jį taip pat gali sukelti ir somatinės problemos: . Klein): normalumą rodo charakterio stiprumas. PSICHIKOS SUTRIKIMAI 1. Normalus egzistavimas yra galutinis kiekvienos sistemos rezultatas. džiugi nuotaika (manija). Hartmanas (Heinz Hartmann): asmenybės psichinę sveikatą ir potenciją normalumui atspindi bekonfliktinis ego. kuri gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Šis požiūris paremtas matematinio statistinio vidurkio principu.214 VII SKYRIUS 3. kaltės ar nerimo ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. L. Erikson): n o r m a l u m a s . Freud): normalumas . kaip normalumą apibūdina skirtingi tai pačiai psichoanalitinei krypčiai priklausantys autoriai: Z. H. Žvilgterėkime į poskyrį „Emocijos". Kai kurių sutrikimų atveju būna nuotaikų svyravimų: prislėgta (depresija) ir pakili.

. netinkamai panaudotos investicijos biznyje). savęs nuvertinimas ar pasitikėjimo savimi sumažėjimas. pervargimas. 3) somatiniai simptomai (nubundama 2-3 vai.neįprasto pakilumo jausmas. kad reikia skubėti. neurologinės ar bendro pobūdžio ligos. depresija praeina. fizinės ligos. euforija ar dirglumas. o stresai. pasireiškianti nuovargiu ir aktyvumo sumažėjimu). interesų ir pasitenkinimo praradimas bei energijos stoka. juodos mintys apie ateitį. kai dėmesys pernelyg lengvai nukrypsta į išorinius nereikšmingus dalykus. Jis pažeidžia vieną iš šimto žmonių.didesnis nei įprasta poreikis kalbėti arba pojūtis. Paminėsime dažniausiai pasireiškiančius manijos simptomus: . psichologinių ir kitų veiksnių darinys. tarpasmeninės problemos paaštrina šią būseną ir sudaro palankias sąlygas jai gilėti. . kai žmogus negali sustoti kalbėjęs. . 5% žmonių per mėnesį sumažėjęs svoris.išsiblaškymas.minčių antplūdis arba pojūtis. Tam tikros gyvenimo sąlygos (staigus stresas. anksčiau nei įprasta. visuomenėje) arba jausmas. .mažesnis miego poreikis. Skiriamos trys simptomų grupės: 1) pagrindiniai (bloga nuotaika. psichomotorinis slopinimas arba sujaudinimas. darbai. Tai įvairių biologinių. dėmesio susilpnėjimas. mintys apie savižudybę. Todėl depresiją galime vadinti „chemine" liga. . blogesnė savijauta ryte. nelaimė) gali išprovokuoti natūralias psichologines ar biologines depresijos tendencijas. • 2) kiti simptomai (nesugebėjimas susikaupti. sumažėjęs lytinis potraukis. kurie turi blogas pasekmes (per didelės išlaidos. pakinta smegenų veikla: atsiranda specifinių medžiagų (serotonino) trūkumas. Kai kurie žmonės depresija suserga ir esant gana normalioms gyvenimo'sąlygoms. miego ir apetito sutrikimai). genetinių. darbe. Atsisakius žalingos medžiagos vartojimo.didybės jausmas. lytinių santykių nesaikingumas. t. kaltės jausmas. susilpnėjusios emocinės reakcijos į įvykius ir aplinką).y. kad mintys greitai bėga. Sergant depresija. interesų ir pasitenkinimo praradimas.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 215 galvos sužeidimai. . . Didžiosios depresijos priežastis nebūna viena. Kartais depresiją gali sukelti per didelis alkoholio ar narkotikų vartojimas.didelės veiklos planavimas (moksle.

apie 50% yra narkomanijos pasekmė. Apie 30% suicidų ir 15% suicidinių bandymų įvyksta sergant endogenine depresija. socialiniai sunkumai ir nesugebėjimas jų įveikti. kurios metu plataus spektro spinduliai padeda žmogui prailginti dieną keletu valandų. vidutinio sunkumo ir sunki depresija. kuri lydi kitus psichikos sutrikimus (schizofreniją. Jos pagrindą sudaro giliai asmenybėje slypintis nerimas. Todėl depresija dažniau atsiranda rudenį ar ankstyvą pavasarį. 2. normalia. suprantama baimės reakcija ir patologine baime. trūkumas drąsos pradėti gyvenimą iš naujo. sugebėjimas išlaikyti šeimą vyrams yra svarbus savęs vertinimo ir jo pokyčių kriterijus. p a d e d a žmogui išvengti neigiamo ligos poveikio kasdieniniam gyvenimui ir veiklai. Visuomeninė padėtis. trukmę ir formą skiriama lengva. sukėlusio baimę. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos išsivystymą į s u n k e s n ę formą. nepriklausomai nuo išsilavinimo. Fobijos mechanizmo esmė yra nerimo perkėlimas nuo pirminės situacijos ar objekto. Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka daugiau kaip 30 suicidų.216 VII SKYRIUS Pagal šių simptomų pasireiškimo intensyvumą. serotonino. Pasaulyje kasdien nusižudo apie 1000 žmonių. Nuo 7% iki 21% suicidų įvyksta dėl alkoholio poveikio. Žmogus pradeda bijoti dalykų. Depresija gydoma antidepresantais. kurie yra tik tikrojo nerimo šaltinio pakaitalai. Neuroziniai. didėja suicido rizika. psichoterapija. Moteris dažniau į savižudybe veda gyvenimo krizių išgyvenimas ir nesugebėjimas jų įveikti. Toks perkėlimas - . socialinės padėties. nusivylimas meile. Klinikinėje psichologijoje susiduriame su dvejopo tipo baime. kai yra mažai natūralios saulės šviesos. o suicidinių bandymų įvyksta apie 5000. Depresija suserga kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras. Šia liga gali susirgti kiekvienas. Pasijutusios vienišos. Įdomu. Savižudybę lydinčios priežastys dažniausiai yra: . gyvenimo beprasmiškumo jausmas. Depresijai būdingos mintys apie savižudybę. -. kurią vadiname fobija. šviesa gerai skatina minėtosios medžiagos. gamybą žmogaus smegenyse. bipolinį sutrikimą). Mat. lyties bei amžius (depresija serga visokio amžiaus žmonės. nereikalingos ar atstumtos. beviltiškos somatinės ligos. Tuo tarpu vyrams 3. jos taip nusivilia. jei ji negydoma. ir.4 kartus nei moterims dažnesnė priežastis yra materialinės krizės. kad depresijos gydymui efektyviai naudojama šviesos terapija.vienišumas. į kitą situaciją ar objektą. kad nebemato prasmės toliau gyventi. stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai turi bendrą istorinį ryšį su neurozės koncepcija ir esminį ryšį su psichologiniais ligos atsiradimo faktoriais. šviesos terapija arba šių metodų deriniu. net maži vaikai).

Fobiją keliančių situacijų esminis bruožas daugumoje yra negalėjimas nedelsiant pabėgti iš jų. esant pasikeitusioms gyvenimo sąlygoms ar aplinkybėms.ne tik atvirų erdvių baimė. Stresorius gali paveikti individą. Agorafobija . pvz. bet gali paliesti ir jo artimuosius bei bendruomenę. Panika . Tai pasąmoninis gynybos mechanizmas. rankų virpėjimu. pasireiškianti prisitaikymo prie stresogeninių gyvenimo pokyčių ar įvykių laikotarpiu. . Šioje stadijoje kiekvienas tarytum stengiamės save apgauti. Reakcijos į sunkų ar užsitęsusį stresą susijusios su prisitaikymo m e c h a n i z m ų s u t r i k i m u ir socialinės veiklos problemų a t s i r a d i m u .. todėl jų negalima prognozuoti.tai subjektyvaus distreso ar emocijų sutrikimo būsena. Baimė įeiti į parduotuvę. keliauti vienam traukiniu. kad įvykę pokyčiai nėra tokie baisūs. Stresorius gali paveikti individo socialinę aplinką (gedėjimas ar išsiskyrimas) ir platesnes socialines asmenybės vertybes (migracija ar pabėgėlio likimas). Skiriamos penkios normalios adaptacijos stadijos. Adaptacijos sutrikimai . Socialinės fobijos dažnai prasideda paauglystėje ir koncentruojasi ties baime atsidurti santykinai mažos žmonių grupės dėmesio centre (priešingai negu minioje). todėl tokių situacijų vengiama. Jos gali pasireikšti paraudimu. skausmu krūtinėje. pykinimu ir pan. Nerimą keliančių situacijų bandoma išvengti arba jų vengiama su baime. sukelianti socialinės veiklos ar įgūdžių sutrikimus. įsivaizduodamas. Stresogeninis poveikis ar ilgalaikės nemalonios aplinkybės yra pagrindinės šių sutrikimų priežastys.pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. smaugimo pojūčiu. kokia jinai yra su jos skaudžiais įvykiais ar pasikeitimais. būti minioje ar viešoje vietoje. kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis. Jie pasireiškia staiga prasidedančiu širdies plakimu. bet ir artimai su tuo susiję aspektai. 1. autobusu ar lėktuvu. svaigimu bei realybės pojūčio sutrikimais. Neigimas. kuris padeda nematyti ir nepriimti tikrovės tokios. buvimas minioje ar negalėjimas nedelsiant ir lengvai pabėgti į saugią vietą (paprastai į namus). Jos paprastai susijusios su žemu savo vertės pojūčiu ir kritikos baime.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 217 neišspręstų vidinių konfliktų pasekmė.

nenuoseklus. kad subjektas yra visko. ramiai sutinka skaudžius įvykius. Jei žmogui pavyksta jas konstruktyviai išgyventi. haliucinacijų ir kitų suvokimo sutrikimų: spalvos ir garsai gali atrodyti per daug gyvi ar kokybiškai pasikeitę. nukreiptas j save. pereiti. t.y. jis vis mažiau domisi išoriniu pasauliu. kuriam būdingi esminiai tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvačios arba blankios emocijos. . Suvokus. susitaiko su likimu.tai n u o l a t i n i a i somatiniai nusiskundimai. 3. sistemas bei vidinius pojūčius. žmogų dažnai apima depresija. 5. valios sutrikimas. Kyla klausimas. ambivalencija. kad pokyčiai egzistuoja. Gali atrodyti. o neesminiai paprastų daiktų požymiai gali atrodyti svarbesni už visą objektą ar situaciją. kas vyksta centras. Hipochondrinis sutrikimas. adaptacija vyksta normaliai. o ne fizinėse problemose. Mąstymas tampa neaiškus. S o m a t o f o r m i n i s sutrikimas . s u s i r ū p i n i m a s savo s v e i k a t a . Schizofrenija. bandydami sumažinti skaudžių pokyčių reikšmę. dėmesio koncentracija į kai kuriuos kūno organus. ' Jei adaptacijos procese šių stadijų perkopimas yra sutrikdomas. Pyktis. nuolatinis medicininio ištyrimo reikalavimas. Žmogus realiai jaučia nemalonaus pojūčius. Gali atrodyti. Nuolatiniai s o m a t i n i a i n u s i s k u n d i m a i . ieškome. išgyvenamas liūdesys ir širdgėla. pradeda ieškoti naujų g a l i m y b i ų . nutrūkstantis.218 VII SKYRIUS 2.tai žmogaus susirūpinimas. 4. žmogus gali patirti adaptacijos sutrikimą. į kitą žmogų ar į Dievą. pasireiškiantį įvairiais simptomais. schizotipinis ir kliedesinis sutrikimai: Schizofrenija . kad jis serga viena ar daugiau sunkių ir progresuojančių somatinių ligų. t a č i a u jų atsiradimo priežastis glūdi psichologinėse. Žmogus susitaiko su pokyčiais. Derėjimasis. kodėl man tai atsitiko. kas gero dar liko ar naujo atsirado. nepaisant pakartotinų neigiamų rezultatų bei gydytojų įtikinėjimų. Siekiame ieškoti kelių situacijos pakeitimui. Depresija. Kyla teisėtas pyktis. Haliucinacijos (ypač klausos) gali komentuoti individo elgesį ar mintis. kad mintis bei veiksmus absurdiškai veikia natūralios ar antgamtinės jėgos. Nuotaikai ir jausmams būdingas neadekvatumas. 3.dažniausias ir svarbiausias šios grupės sutrikimas. Priėmimas. Gali atsirasti kliedesių. negatyvizmas. kad situacija neišvengiama. jog simptomai neturi somatinio pagrindo. kas dėl to yra kaltas. .

kurių. tabako vartojimo. kad apie 30% alkoholikų tėvų vaikų tampa priklausomais ir aktyviai vartoja alkoholį. 2. kuris nuo mažens jaučiasi vienišas. unikalumą bei kryptingai orientuoti savo veiklą. jausmai ir veiksmai yra žinomi bei jaučiami kartu su kitais. Dalis šios rūšies sutrikimų yra negrįžtami ir progresuojantys. atsiradę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. nors tam tikri kognityviniai trūkumai gali atsirasti. spektras. emocinis brandumas. nerimas) arba b e n d r a i nukenčia asmenybė ir elgesys. turi perfekcionisto bruožų. besiskiriančių sunkumu. tokių kaip sąmonė ir dėmesys. kurios suteikia normaliai asmenybei galimybę pajusti savo individualumą. Priklausomybė nuo alkoholio turi savo psichologines charakteristikas. 4. intelektas paprastai išlieka. Ar kiekvienas gali tapti alkoholiku? Ištyrinėta. mąstymo turinys (atsiranda kliedesiai). anksčiau buvusį svarbiu. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai. Sutrikimas paliečia svarbiausias psichikos funkcijas. jog intymiausios mintys. 5. tokių kaip atmintis. atsiradę dėl alkoholio. Tai sutrikimai. Siekiant išvengti smegenų pakenkimų. kai d a u g i a u s i a nukenčia suvokimas (atsiranda haliucinacijos). Tai pastebi ne tik klinicistai. p a k i l u m a s . Sąmonė būna aiški. Kai alkoholio ar kitos medžiagos vartojimas tampa svarbesniu už bet kurį kitą poreikį. Šių . kuris kelia sau nepaprastai aukštus reikalavimus. Didesnė rizika susirgti šia liga tam.y. įvairių narkotinių medžiagų. nuotaika ir emocijos (depresija. Didelę reikšmę čia turi kultūrinės ir šeimos tradicijos. o kiti gali savaime ar bent laikinai išnykti. aiški smegenų liga. kai pastebimas stiprus ir nenugalimas troškimas jas vartoti. . Sindromai. o pažinimo arba sensoriniai pokyčiai yra minimalūs ir sunkiai pastebimi. ypač svarbu saugoti galvą nuo traumų. galime kalbėti apie priklausomybės sindromą. Psichikos ir elgesio sutrikimai. intelektas ir mokymasis sutrikimas arba sensorinių procesų. Todėl savimi būtina pasirūpinti.kasdieniniame gyvenime. Galima išskirti dvi pagrindines sutrikimų grupes: 1. sukeliantis smegenų disfunkciją. nerimastingas socialiniuose kontaktuose. nesaugus. kuriuos jungia bendra etiologija. t.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 219 Jaučiama. tačiau gal svarbiausią vaidmenį vaidina žmogaus psichologinis. Tai sutrikimai. Tai platus sutrikimų. Šių sutrikimų atveju yra labai svarbu ankstyva diagnostika ir savalaikis efektyvus gydymas. pažeidimas ar kitoks pakenkimas. Sindromai. sutrikimų daugiausia pasitaiko dėl alkoholio vartojimo. sutrikimas. bet ir mes . struktūroje vyrauja pažinimo (kognityvinių) funkcijų.

vartoja vidurius laisvinančius vaistus ir pan.psichopatologijos nulemtas alkoholizmas su absoliučia priklausomybe ir kontrolės praradimu. sumažina į t a m p ą ir nerimą. badauja. Psichopatologija reiškiasi panašiai kaip anoreksijos. padidina pasitikėjimą savimi ir socialinės drąsos jausmą. kuriam priklausomybė gali neišsivystyti. todėl l i g o n i a i imasi kraštutinių priemonių suvalgyto maisto „storinančiam" efektui panaikinti: sukelia vėmimą. 1960): . Pagrindinės šios ligos priežastys lieka neaiškios. Sutrikimas dažniausiai pasireiškia paauglėms mergaitėms ir jaunoms moterims. . tačiau kartais pasitaiko tarp paauglių berniukų bei jaunų vyrų.visuomenės ir profesijos priverstas vartotojas. kai žmogus sąmoningai sumažina ir palaiko mažą kūno svorį. . Mokymasis efektyviai ir atvirai bendrauti. p s i c h o l o g i n i ų m e c h a n i z m ų bei a s m e n y b i n i o pažeidžiamumo įtaką. pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio. bet atsiranda nuolatiniai somatiniai sutrikimai. Šiuo atveju atsiranda liguista baimė sustorėti. Sutrikimas yra susijęs su įvairaus lygio nepakankama mityba. Valgymo sutrikimai. tačiau vis daugiau duomenų rodo sociokultūrinių ir biologinių p r i e ž a s č i ų s ą v e i k ą . . Nervinė bulimija .probleminiai arba konfliktiniai vartotojai.5 arba mažesnis. konstruktyviai spręsti savo vidinius konfliktus ir problemas be alkoholio pagalbos padeda nutraukti žudantį alkoholio vartojimą. Kūno svoris išlieka bent 15% mažesnis nei turėtų būti arba Quetelet kūno masės indeksas (kūno svoris kilogramais padalintas iš ūgio metrais kvadrato) yra lygus 17. 6. tačiau tik laikinai. atveju. Nervinės anoreksijos atveju sąmoningai mažinamas svoris. sutrinka kūno svorio suvokimas. baimė pastorėti įgauna psichopatologinį pobūdi ir tampa įkyria pervertinimo idėja. kuriuos alkoholis veikia raminančiai.220_ VII SKYRIUS nemoka išreikšti savo jausmų ar yra mažo atsparumo frustracijai.buitinis girtavimas su psichofiziologine priklausomybe ir apsinuodijimo požymiais. nustatoma itin griežta svorio riba. vengiama „storinančio maisto". leidžia atviriau bendrauti ir išsakyti jausmus.tai sutrikimas. Sergančiųjų alkoholizmu skinami keturi tipai (Jellinek.tai sindromas. . Nervinė anoreksija . Alkoholis žmogui padeda atsipalaiduoti. Tarp jų skiriami du svarbūs ir aiškūs sindromai: nervinė anoreksija ir nervinė bulimija.

kalbos išraiškos bei kalbos supratimo sutrikimai. ugdymas ir lavinimas. Gali būti aritmetinių sugebėjimų sutrikimas. miego .tai sulėtintos arba nepilnos protinės raidos būsena. Kai kurie šių būklių ir elgesio stereotipai atsiranda ankstyvosiose individualios raidos stadijose. kai s u t r i n k a į g ū d ž i a i . Jie yra konstitucinių veiksnių ir socialinio patyrimo pasekmė. Svarbiausia jų atsiradimo priežastis yra emociniai faktoriai. tuo tarpu kiti sutrikimai atsiranda vėlesniuose gyvenimo etapuose. Emocinės problemos. Protinis atsilikimas . dažnai pasitaikantis žemo savęs vertinimo jausmas bei adaptacijos mokykloje ir santykių su bendraamžiais problemos . motorinius ir socialinius sugebėjimus. Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai a p i m a daugybę kliniškai reikšmingų būklių ir elgesio stereotipų. t. raidžių suvokimo sutrikimas. Tai specifiniai tarimo ir kalbos. elgesio sutrikimai. skaitomų žodžių pažinimas.PSICHIKOS SUTRIKIMAI__ 221 7. Psichologinės raidos sutrikimai ar jos sulėtėjimas atsiranda vaikystėje ir šeimose dažnai pasitaiko ne vienas. p a s i r e i š k i a n t y s v y s t y m o s i metu i r apsprendžiantys bendrąjį intelekto lygį. kalbinius. garsinio skaitymo įgūdžiai. pažintinius. 8.y..y. Nors adaptacinis elgesys visada būna pažeistas. 9. kokybės ar laiko sutrikimais.tokia yra emocijų ir elgesio sutrikimų išraiška. . kurių metu ankstyvosiose raidos stadijose sutrinka normalus mokymosi įgūdžių įsisavinimas. kurie yra pastovūs ir atspindi asmeniui būdingą elgesį ir santykių su savimi bei kitais būdą. bet šis pažeidimas gali būti ir nepastebimas. mieguistumu.budrumo ritmo sutrikimais bei nenormaliais įvykiais miego metu (somnambulizmas. Mokymosi įgūdžių turi būti išmokoma ir išmokstama. Jų korekcijai didelį vaidmenį turi pedagoginė veikla. • 10. hiperaktyvumo sindromas. arba gyvena globojančioje ir palaikančioje socialinėje aplinkoje. Tai specifiniai skaitymo sutrikimai. kai pažeisti skaitymo suvokimo įgūdžiai. Su šiais sutrikimais tampriai susijęs emocijų bei elgesio sutrikimas. Neorganiniai miego sutrikimai pasireiškia miego trukmės. Tai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai. Tai nėra vien tik biologinės raidos funkcija. naktinis siaubas ar košmariški sapnai). t. nemiga. kai asmenys lengvai protiškai atsilikę.

siekimą sveikesnio kūno. prisiminimą. Ar galima tapatinti haliucinacijas ir suvokimo iliuzijas? 3. patirties ir jo psichinės sveikatos? 2. o kartais netgi sutapatinami. struktūriškai pertvarkyti asmenybę (R. Kaip nustatyti ribą tarp sveiko. poelgių įsisąmoninimas. Anot R. kas yra psichoterapija ir kas jai sukuria sąlygas. lavinimu. jų kilme bei įvairove.psichoterapija ir psichologinis konsultavimas . Koks yra ryšys tarp žmogaus išgyvenimų. galima pateikti tris terapijos rūšis: kūno. Kas yra psichoterapija? Kokių psichoterapijų esama? Ko galime tikėtis iš psichoterapijos? Ar galimi kiti poveikio būdai į žmogaus psichiką? Štai tokie ir su jais tampriai susiję klausimai bus aptariami šiame skyrelyje. Kaip tai pasiekiama? Kūno terapijoje svarbiu laikytinas judesys. savimonė. orientuotis į pasąmonę. Psichoterapijoje naudojamos specialios technikos ir metodai. vyksta per pažinimą. mąstymas. kuris gal niekad neateis į psichoterapiją? Atsakant j šį klausimą. integruojantis kvėpavimas.šiandieninėje literatūroje dažnai vartojami kaip sinonimai. Kočiūnas. iš tikrųjų. Painiavą kartais kelia nelabai vykęs . 17). y. tačiau tarp jų yra ir s k i r t u m ų . optimalesnio ir efektyvesnio elgesio. Dvi psichologinės pagalbos sritys . išmokimą. optimalaus ir sveiko pažinimo procesų suvokimo. 1995. elgsenos ir kognityvinę. Psichoterapija . sprendžiamas kliniškai sveikų individų sąmonės lygyje. orientacija į situacines problemas. Psichoterapijos poliuje siekiama giliau analizuoti problemas. Kočiūno. t. elgesio terapijoje-emocijų. Kognityvinė terapija visada turi ryšį su kūno ir elgsenos terapija. arba pažinimo procesų terapiją. jausmų.222 VII SKYRIUS Klausimai pagalvojimui 1. trumpa bendravimo analizė ir bendravimo būdų kitimas. Beveik kiekviena psichoterapija remiasi tam tikrais paaiškinimais. Procedūrų požiūriu jie. Gydomi visi p s i c h i n i a i žmogaus procesai ypač emocijos. Ką būtų galima pasakyti žmogui. normalaus kraštutinumo ir patologijos? PSICHOTERAPIJA Šiame poskyryje susipažinsime. Pačios terapijos rūšys nusako siekiamus tikslus. Psichologinio konsultavimo poliuje darbas yra grindžiamas palaikymu. psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo santykis gali būti išreikštas dviem vieno kontinuumo poliais. yra panašūs. jausmų. p. interpretacijomis.psichikos gydymas kompleksiniu poveikiu.

Psichologinėje literatūroje aprašoma nemažai psichoterapijos krypčių. kas vyksta su ja ir jos aplinkoje. į asmenį orientuota terapija K. Psichoterapija yra būtent toji sritis. reikalingas pakankamas sąžiningumas. pasitikėjimu. Rodžerso mokykla didesnį dėmesį skyrė ne problemų analizei. Rodžersas manė. problemų sprendimu. taip vertiname ir teigiamus pasikeitimus ateityje. K. Psichoterapijos procesas ir jos rezultatas susijęs ir su mokymusi. taip pat ne visada yra paprasta. egzistencine. Buvo tyrinėtas dviejų žmonių gilaus autentiško bendravimo galimybės.. ugdymas ar efektyvus vadovavimas. t. kurioje pakankamai autentiškai ir realiai galima kalbėti apie save. K.kokia problemos kilmė ir ar pati problema suformuluota. kad žmogaus ateitį bei savijautą lemia savimonės lygis. išgyvenimams būnant kartu. universalių ir bendražmogiškų klausimų kėlimu bei atsakymų ieškojimu. Kartais tai būna gana keblu. ypač nesusiejant jų su esama problema ar situacija. Tačiau kalbant apie save. Dali yra pasakęs.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 223 gerų interpretacijų bei paaiškinimų naudojimas. kurios . Kaip matome.blogos ir t. Čia prasideda pačių interpretacijų vertinimas: kurios yra geros. o aktyviam klausymuisi. kad geriau apie save yra kalbėti pačiam. S. K. kokios priežastys ir kokios. Rodžersas pastebėjo. Rogers). Tada natūraliai kyla kitas klausimas . kas trukdo ir kas padeda.t. o įvardinta problema dar gali būti visai ne ta. Tik toks kalbėjimas apie save turi prasmę ir yra vertingas. psichoterapijos funkcijos neapsiriboja ligonio pasveikimu ar sveikimu. Jūs būsite supažindinti su populiariausiomis psichoterapijos kryptimis: psichoanalitine. Vadinasi. Rodžerso (C. Pasirodo. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas psichoterapiniam kontaktui. yra susijusi su teigiamais pasikeitimais. labiau įsigilinti į tai. ir realizacijos būdus. Iš arti ir per pakankamą atstumą galima pamatyti netobulumo kilmę. totalesnę realizaciją. susidarančiam tarp dviejų žmonių. Psichoterapija. kurios skiriasi jų pagrinde glūdinčių teorijų įvairove. išmokimu. draugišku bendravimu. ar asmenybė suvokia. y. Rodžersas tyrinėjo išorinius ir vidinius dalykus. kad pagrindinė sąlyga padėti prasidėti teigiamiems . giliam ryšiui. Skiriama individuali ir grupinė psichoterapija. Psichoterapijos sėkmę lemia psichoterapeuto ir kliento psichoterapinis kontaktas. neužtenka psichoterapiją suprasti kaip gydymą. Šio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje humanistinės psichologijos atstovas K. kad įvardinti problemą.pasekmės. psichoterapija apima pilnesnę. geštalto bei elgesio terapija. kuriuos galima pakeisti ir kurių negalima pakeisti. jų aptarimams ar patarimams. Dažniausiai yra taip: kaip vertiname asmenybę. kaip ir mokymas. pagrįstas abipusia pagarba.

Psichoterapijoje. tačiau kartu įžiūrėjo trūkumus. kaip apie vienybės. juda į tai.laiku padėti žmogui sujungti troškimą.paties realaus žmogaus buvimo fakto konstatavimas. Terapeuto ir kliento. 4 dešimtmetyje sukūrė egzistencinės psichoterapijos sistemą. kad galėtų būti procesu. buvimas savimi . Žmogus. Rodžersas laikė svarbiu ne tik terapijoje. yra priešais esančio asmens kaip žmogaus įvertinimas. JAV psichologas R. tikslus. Buvimas savimi nėra tikslas. Besąlygiškai geras santykis . paprastai visada susiduriama su šiuo pasirinkimu. 2. kokį apie save ji pati turi. May). įsisąmonindamas ir priimdamas save. angl. kaip gyvenimiškų orentacijų pasirinkimus. Tikslas . Todėl pasidaro įmanoma kalbėti apie gerą gyvenimą. Pergyvenantis klausymas . kaip gero gyvenimo elementą.XX a.atskleisti žmogaus buvimą pasaulyje (being in the world. Mėjus skyrė tris būties aspektus: išorinį pasaulį. tikslus bei sprendimus. kaltės problemas.224 VII SKYRIUS pasikeitimams. p e r s m e l k i a n t i esminį egzistencijos siekimą. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti vertybes. atsakomybę. Valią jis suprato kaip visą žmogaus būtį pasaulyje. apie kūrybą. Mėjus (R.). kurios tikslas . unikalų žmogaus kaip asmenybės pasaulį.asmens priėmimas su visu pasikeitimų potencialu. daryti .R. visiško tarpusavio supratimo siekį. Tada susidaro naujas laisvės ir perspektyvos santykis. buvimą su kitais kaip asmenybėmis. bet išplėtė iki reikšmingumo visuomeniniuose procesuose. ryšių supratimą bei malonumus. Terapeutui svarbu priimti tokį asmenybės vertinimą. valią ir sprendimą. atsirandančius kovojant dėl savito gyvenimo būdo. riziką. ryžto. Egzistencinė psichologija skatina asmenybę būti autonomiška. Ši psichoterapija siekė padėti žmogui įsisąmoninti ir patirti savo egzistenciją. Rodžersas ypač vertino ir akcentavo pasirinkimų svarbą. juda tam tikra kryptimi. atskleisti savo būtį. Egzistencinė psichologija ir psichoterapija svarsto laisvės. Kito žmogaus priėmimą K. nerimo. mokytojo ir mokinio tarpusavio santykių atitikimas.būdas suprasti. psichologinio konsultavimo metu. kuo jis nėra . kaip pati asmenybė save supranta. 3. Tam reikalingos trys sąlygos: 1.nuo savo fasado. pasaulinio lygio problemų sprendimuose. Jis traukiasi nuo to. bendravimo su kitais pagrindą. gyvenimo savaimingumą. kuo viduje jis realiai yra. aktyvumą. Jis kalbėjo apie meilę. K. ir savą. kurią pasirenka. Buvimas savimi iškelia klausimus: kaip būti ir kam būti? Į šiuos klausimus atsakymų ieško egzistencinė psichoterapija ir logoterapija. Taip pat galima kalbėti ir apie pilnatviškumą.

atsiradusi XX a. Adleris . prisiimti už juos atsakomybę. kai gauti atsakymai diktuoja naujus klausimus ir naujus atsakymus. jausminėmis vertybėmis (gyvenimas tampa prasmingu per meilę. Franklio logoterapija ir F. . Perlzo (F. Franklis skyrė tris žmogaus būties lygmenis: somatinį. unikalios patirties momentai.tikslą padėti žmogui rasti gyvenimo prasmę. moraliniai. Pati egzistencija. viduryje kaip sistema. turinti. 4-5 dešimtmetyje JAV.PSICHIKOS SUTRIKIMAI ___ _ 225 sprendimus. sisteminė visumos organizacija lemia ją sudarančių dalių savybes ir funkcijas. Be jau minėtojo K. Rodžerso. Pasitaiko atvejų. 1-3 dešimtmetyje Vokietijoje. Franklis siūlo užpildyti 3 tipų vertybėmis: kūrybos pobūdžio (gyvenimui prasmę suteikia darbas). Franklis. asmens ar asmenybės gyvenime. V. psichinį ir dvasinį. Egzistencinė psichologija ir psichoterapija nagrinėja egzistencines dimensijas . Tačiau kančia prasminga tik nepakeičiamų aplinkybių ' atžvilgiu.tai laisvė pasirinkti nuostatą savo somatinės ir psichinės būties atžvilgiu. Peris) Geštalto terapija. o A. vok. Geštaltinė psichologija-visybės psichologija. vertybiniai konfliktai sukelia neurozes. nerandant prasmės. Perlzas laikė neurotišku.individualioje psichologijoje. žmogus yra stiprus. Humanistinė psichologija ir psichoterapija. Jie taip pat praturtina ir bendrą supratimą. savo vientisumą suvokiantis. teigė. turi neįkainuojamą vertę individo. Dvasinė būtis . Froidas psichoanalitinėje terapijoje.begalinė ir joje be galo daug klausimų. f o r m u o j a n t nuostatas į l i k i m ą ) . Jungas analitinėje psichologijoje. estetinių j a u s m ų išgyvenimą. K. humanistinės psichologijos krypčiai priklauso V. kurie nėra tapatūs asmens jausmams bei emocijoms. Susidariusią tuštumą. Giluminės psichoterapijos principus taikė Z. susiformavusi XX a. Šių savybių neturintį žmogų F. Geštalto terapijos tikslas padėti žmogui įgyti asmenybės vientisumą. nesudaro vientisos srovės. Logoterapijos krypties pradininkas buvo austras V. kaip opozicija psichoanalitinei ir elgesio terapijai. Logoterapija susiformavo XX a. Dvasiniai.) .pastovius ir universalius būties momentus. Autentiškai išgyvenami. kad vidinė. Detaliau apie asmenybės teorijas skaitykite poskyryje „Asmenybės teorijos". pasitikintis savimi. Ieškoma prasmės ir būdų kaip realizuoti dvasinę b ū t į . V. savo norų bei gabumų. Giluminė psichologija pagrindine asmenybės emocinių sutrikimų priežastimi laikė pasąmonėje vykstančius procesus. Tik nepriklausomas. geriau pažinti dvasine realybę. būtis (Dasein. Šios mokyklos pažiūros konfrontavo su psichoanalitine ir individualios psichologijos mokykla. kelti sau naujus tikslus. p a t i r i a n t ir pergyvenant kančią. priklausomas nuo savęs.

Neills) svarbiu laikė vaikų tapsmą save valdančiais ir reguliuojančiais. F. kurie žmogiškai reikalingi ir kartu skatina linksmumą. Leonard's) sistema akcentuota į mokymąsi ir ekstazę. Šios sistemos principas mokantis leisti patirti daugiau gryno džiaugsmo ir gyvenant labiau ekstaziškai. smalsumą. Estetinio auklėjimo teorija ir praktika JAV. Vienas iš šios krypties atstovų V. interesus. nuomonę. kurioje vaikai patiria mokymosi sujungimą su realiu gyvenimu. Kalbant apie psichinius sutrikimus. bet tvirtino. nevystant estetinių gyvenimo elementų". kreipiamas dėmesys į turimus mokytojo jausmus. klasė . J. Neilsas priartino mokymąsi prie bendro kritiškumo ir tai davė produktyvius rezultatus. Holts nuomone. kad žmogiška istorija vis labiau darosi panaši į varžybas tarp auklėjimo ir katastrofos. jų įsisąmoninimą. pagrindiniu laikant kognityvinių. J. J. pabrėžiant mokytojo asmenybę. Velsą (H. neignoruojant humanistinės žmogaus ir proceso sampratos. H. kad tam juos reikia „laikyti it brangakmenius laisvėje". Neilsas (W. išlikti atviru ir d ž i a u g s m i n g u .1970 metais ypatingai išryškėjo alternatyvios mokymo sistemos. Tokias alternatyvias mokymosi sistemas aptaria S. kreipiant dėmesį j intelektualius mokymosi aspektus. dar 1920 metais pastebėjusį. Anglijoje ir Prancūzijoje siejasi su ilgalaikėmis nacionalinėmis ir istorinėmis tradicijomis. ir efektyvių tikslų integravimą.tai erdvė. 1960 . Edukacinis procesas tai ne tik išmokslinimas ar įsitikinimas. įsitikinimus.226 VII SKYRIUS Kai kurias mokymo sistemas taip pat galima laikyti terapiškai arba ugdančiai organizuotomis (kaip prielaida gerai terapijai ir kaip būdas jos rezultatams egzistuoti). Velsas taip pat kalbėjo apie estetinio auklėjimo svarbą. afektus bei afektines pozicijas. poreikių tenkinimą ir motyvacijos stiprinimą. V. valią. Mokymo . praturtinančią asmenybę. II generalinėje asamblėjoje Hagoje 1958 metais akcentavo meno socialinio vaidmens svarbą. Jos atsirado kaip reakcija į tradicinio mokymo apribojimus. „Tarptautinės bendrijos auklėjimas per meną" prezidentas. didelis dėmesys yra skiriamas vaiko . Kripneris (S. Ypač kreipiamas dėmesys į patirtį. įvaldymą. panaudojimą. D a u g i a u s i a laiko jame skiriama f a k t i n e i medžiagai. Minėtoji mokymo sistema grindžiama žmoguje esančia gyvybiško troškimo mokytis prielaida. Holts (J. Nepaisant vaikų gabumų ir talentingumo. Leonard (G. kartu tai ir pagalba visapusiškai ir pilnatviškai asmenybei. gyvenimo patyrimus. Holts) svarbiu laikė mokymą būtinų buitinių dalykų. pasitikėjimą. kad „negalima vystytis kaip civilizuotai nacijai. visiško džiaugsmo siekimą.išmokimo procese naujai traktuojamas polinkis į stresą. humanistinės mokymo ir mokymosi formos. Jis sakė. jų profilaktiką ir terapiją. Krippner). Wells). Zygfeldas (F. „kaip vystyti intelektą". Ziegfeld). tai ir supratimas. Daug laiko skiriama mokymo procesui. šiandien verta prisiminti anglų publicistą ir rašytoją.

Jis kalbėjo taip pat apie Platono idealistinių idėjų panaudojimą šiuolaikiniams poreikiams ir sąlygoms. užkerta kelią egoistiniams ir antisocialiems veiksmams. Morris) rašė: „menų mokymas . H. Jungo pažiūros. Labiausiai imta vertinti individualybę. Rydas buvo . Visybišku žmogus tampa tik suvokdamas grožį. tačiau ne visada ši idėja būdavo priimama rimtai.platesnis klausimas nei atskiros meno šakos įsisavinimas piešimo . Minėtas autorius buvo įsitikinęs. Gana eklektiškoms H. asmenybinius bei individualius prieštaravimus". Socialines ir politines aplinkybes jis laikė rimtomis kliūtimis. Vaiko vystymasis vyksta • per emocinę psichinio gyvenimo sferą. Rydui buvo asmens individualaus „tipo" išskyrimas su nepakartojamais ir specifiniais meninio reiškimo ypatumais. Rydo „vietoje transformacijos į harmoningą visuomenę dažnai neišvengiamai pasukama socialinės disharmonijos ir „susvetimėjimo" keliu. Rydas (H. Menas padeda įveikti visuomeninius. „Auklėjimas per meną" laikomas terapija nuo visuomenės socialinių ligų. pastangas ir darbštumo įjungimą j praktinę veiklą. Anglų filosofas ir rašytojas V. Tiek mokyme. Pagrindinis sėkmingo auklėjimo kriterijus H. pažinimu. sugebėjimų vystymui ir sistemingam mokymui. stichiškumo absoliutinimas skatina ribotus simbolius arba formalias formas realaus ir visapusiško pasaulio pažinimo sąskaita. pasiekiame bendrumo jausmą.aktyvus mokymo per meną atstovas Anglijoje dideles meno galimybes matė asmenybei integruojantis į visuomenę ir primindavo. bet gali padėti netgi meno atgimimui.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 227 individualybės išlaisvinimui ir laisvam reiškimuisi. Impulsai. Kiekvienam vaikui jaunam žmogui. Mokymosi procesas tampa vis labiau liberaliu „laisvu piešimu". Morisas (W. vertino žinias ir meistriškumą. Vėliau vaiko kūrybiškumas pradėtas vertinti vaiko vertybių struktūros ' požiūriu. M. Richardson) taip pat didelį dėmesį skyrė saviraiškai. akcentuojamas „pedagoginis nesikišimas". Meniniai užsiėmimai vertinami pagal tai. Ričardsonas (M. Read) . socialinius. kad toks 'mokymas padeda ne tik individualybės. reikalinga iš meninių žinių gauti tai. Rydo pažiūroms įtakos turėjo Z. įgūdžiais. Kalbama ir apie meno terapines gydomąsias galimybes. Klasikinė meninio auklėjimo sistema rėmėsi griežtais reikalavimais ir disciplina. Jis kalbėjo apie sisteminį susitelkimą. Anot H. tiek terapijoje sisteminio mokymo nepakankamas vertinimas. H. kiek jie atitinka unikalius asmenybės poreikius. kad apie meną. Pozityvių asmenybės savybių vystymasis neišvengiamai sutrukdo priešingybėms: meilės pagalba išvengiame neapykantos. kas atitinka unikalias jo vertybių struktūras. asmenybės vystymuisi. Froido estetikos ir filosofijos supratimas taip pat K.mokykloje. per betarpišką estetinio skonio formavimąsi. kaip auklėjimo pagrindą. buvo kalbama daug. išlaisvinami auklėjimo metu.

V a i t h e d a s (A.užburtas ratas) probleminių ratų. Vaithedas taip pat vertino intelektualinę ir dvasinę žmogaus kultūra. į kurią vakarų žmogus projektuoja savo fantazijas. anot Vaithedo. bet ir betarpiškai veikia mąstymą. kuriame asmenybė vystosi. apibendrinantį užbaigtą ir ekonomišką veiklą. lyginant su tais sudėtingumais. realizacijos tikslas ir rezultatas . Menas. Vatsas mato labai paprastus rytų mokymų tikslus. Sąmonės transformaciją. išsivadavimui iš beprasmiškų sansaros (sansara . Amerikiečių psichoterapeutas A. Taigi išeities taškas yra specialios žinios. Kai kurie prancūzų autoriai. psichoterapijoje nepakankamai panaudojami rytų metodai. Watts) šiuolaikiškai ir problematiškai tyrinėjo psichoterapiją ir jos egzistavimo bei reiškimosi būdus vakaruose ir r y t u o s e . Vatsas kalba apie pakitusias sąmonės būsenas ir socialine sveikatą. akcentuoja vakarų psichoterapijos užstrigimą. teigiamų pasikeitimų stoką. Žinių nuotrupas laikė antraeiliu dalyku. mokymo. kritinę situaciją. gerai informuotas žmogus gali būti nuobodokas. Anot jo. Psichoterapija ir išsilaisvinimo mokymai turi du sąlyčio taškus: 1. reinkarnacijas. Vatso nuomone socialiniai institutai turi būti sukurti unikalių asmenybių ugdymui. išmokimo. Tuo tarpu elementarus rytų kultūrų nežinojimas dažnai sukuria paslapties atmosferą. W h i t e h e a d ) ieškojo pusiausvyros tarp diletantizmo ir siauros specializacijos. 2. ne tik įtakoja gyvenimo energiją. viršžmogiškus sugebėjimus. A. A. „Eksperto" ir „Diletanto" vertingumui išsaugoti Vaithedas kelia klausimą apie technologinio ir liberalaus auklėjimo suderinimą. Psichoterapijos. realizuojasi. kuriuose pasiklysta ilgai tyrinėjantys psichines energijas. kūrybą laikė „sąveika su Dievu". šiek tiek apie viską. žinančius. okultines teorijas ir panašiai. „kurioziškumą". jie dažnai netgi neadekvačiai vertinami.pagalbinė priemonė. Jungo psichoanalizės idėjų sujungimą. k u l t ū r i n į kontekstą. Jo nuomone. ir „ekspertus" žinančius viską apie nieką". vidinį savo egzistavimo pajautimą. Jis kritikavo „diletantus". kurie tarpusavyje yra pozityviai susiję. Vats (A.228 VII SKYRIUS kritikuojamas už „besistemiškumą". . A. Svarbus yra jo pozicijos kritiškumas visuomenės atžvilgiu. Asmenybės išsilaisvinimą iš sąlygotumų. eklektišką geštaltpsichologijos ir K. Amerikietiškoje teorijoje psichoterapijos kontekste buvo tyrinėjamas „kūrybos fenomenas". panašiai kaip ir senovės graikai. bet pabrėžė intuiciją ir pedagoginį jausmą. o kultūra . A. Teorinės žinios apie kitas kultūras padeda suprasti savo kultūrą. Svarbiausiu auklėjimo kriterijumi jis laiko bendrą stilių.„inteligentiškumas" ir „kūrybiškumas".

2. Vilnius. 1994. kuriame nusakomas individo vaidmuo ir identiškumas. Vilnius. ieškant išsilaisvinimo kelių. Psichoanalizė. Kriščiūnas A. 5. 1991. Theory and Experience.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 229 Galinga psichoterapinė priemonė yra tarpkultūriniai lyginimai. F. Knill Ch. Taigi susidūrę su psichologiniais sunkumais. Reclaiming Your Self. 10. Vilnius. Literatūra . Sadock B. Synopsis of psychiatry. Kad ir kokiais svarbiais laikytume jausmus ir mąstymą. Clinical Psychiatry. Melanas D. 6 ed. Luban-Plozza B. Psichologinis konsultavimas. bet ir kai kurios auklėjimo teorijos. Knill M. Kočiūnas R. 9. Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. 1990. ypač tai pasakytina apie estetinį auklėjimą. USA. realus pokyčių garantas yra veiksmas ar elgesys. jog poveikis. skatina žmogaus išsilaisvinimą. neįsisąmonintų. turime galimybę rinktis: pasilikti su tais sunkumais ar ieškoti problemų sprendimo būdų. Vilnius. dėl kurios jausmai išgyvenami. kurie keičiasi psichoterapijos proceso įtakoje. 7. • Ko galime tikėtis iš psichoterapijos? Apibendrintai galima būtų pasakyti. Kaip matėte iš pateiktosios apžvalgos. Brabant G. Nissen J. tačiau jis remiasi trimis svarbiausiais psichoterapinį procesą apibūdinančiais komponentais: jausmais. pasikliovimą prigimtiniais jausmais. Psichoterapijoje labai svarbia laikoma jausmų iškrova. tačiau ne mažiau svarbu suprasti tą realią situaciją. padedantis siekti pasąmoningų užtvarų. 1985. Neuroziniai negalavimai ir jų gydymas. 6. Vilnius. Alkoholis . The codependent's recovery plan.. DesRoches B. „ikimokslinių" disciplinų tyrinėjimas.L. be abejo.. Bendriausiai išsilaisvinimo kelią galima nusakyti kaip mažiausio pasipriešinimo kelią. Behavioral Sciences.y. Switzerland. Nematomas dramblys. 8. New York. svarbus yra socialinis kontekstas. Ph. 1. Denmark. Psychosomatic Disorders in General Practice. 1994. 1995. turinčių socialinę potekste įveikimo. bus labai individualus. Poldinger W. Neurozė. 1997. Individuali psichoterapija ir psichodinamikos mokslas. Kaplan H. ne tik psichoterapija. Kūno pažinimo ir bendravimo pratimai. Kalbant apie psichoterapiją.Alkoholizmas Alternatyvos. 1998. Kočiūnas R. mąstymu ir elgesiu. 4. t. Vilnius. 3. 1992. 1994. beprasmių problemų. individualybės vystymąsi bei integraciją į visuomenę. J.

230

VII SKYRIUS

11. Panika. Epizodinis nerimo paroksizmas. Vilnius, 1998. 12. Peseschkian Noss Rat. Psychosomatik und positive psychotherapie. German: Springerverlas, Berlin, Meidelberg, 1991. 13. Rainwater J. Padėk sau. Vilnius, 1994. 14. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Ženeva, 1992. 15. M a . P y o o c y . Bopoe, 1994. 16. P y o c x o e p a . o p e . P o a B.E. T a , 1985. 17. A. c e p a . B a a . , 1997.

231

VII SKYRIUS
AŠ IR KITI

• Ar sugebėjimas suprasti žmones priklauso nuo to, ar moki Į pasaulį pažvelgti kito akimis? O gal nuo ko nors kito? • Kuris bendravimo partneris man patrauklesnis - savo savybėmis panašus į mane, ar mano priešingybė? • Kuo vadovas skiriasi nuo lyderio? • Ar konfliktai visada pragaištingi? Šie ir daugybė kitų „kodėl" dengia mūsų bendravimo sėkmės paslaptį, kurią, deja, ne visi lengvai įmename. Be įvairiausių sugebėjimų (muzikai, matematikai, šachmatams, sportui ir kt.) yra dar vienas nepaprastas talentas - mokėjimas bendrauti. Mokydamiesi mes bendraujame, dirbdami - bendraujame, žaisdami - taipogi. Bendraujame ir konfliktuodami, ir galvodami, ir džiaugdamiesi. Be bendravimo mūsų veikla neįmanoma, netenka prasmės. Kaskart greitėja mūsų gyvenimo tempas, tūkstančiai saitų sieja mus su kitais žmonėmis. Mūsų nuotaika, pasakytas žodis, gestas veikia aplinkinius žmones ir kaip bumerangas grįžta atgal. Šiame skyriuje ir pakalbėkime apie asmenybės santykius su kitais.

AŠ GRUPĖJE
Jūs - studentai. Studijos - pagrindinė jūsų veikla, todėl visų pirma esate savo studentiškos grupės nariai. Bet kartu priklausote ir dar vienai

232

VIII SKYRIUS

grupei - savo šeimai. Galbūt jūs gyvenate bendrabutyje? Jei taip, tai esate dar vienos - kambario draugų - grupės narys. Vakarais einate į krepšinio treniruotes? Štai jums dar viena grupė. O gal kartu su bičiuliais baigiate konstruoti naują kompiuterį? Tai taipogi grupė. Galėtume tęsti be galo. Mes visi priklausome grupėms. Mažoji grupė - tai negausi socialinė bendrija, kurios narius sieja tiesioginis ir pastovus asmeninis kontaktas ir pastovi veikla. Grupė skiriasi nuo paprasto žmonių susibūrimo tuo, kad jos narius sieja bendravimo normos ir tikslai, tam tikra struktūra, vaidmenų pasiskirstymas ir kt.

Kokių būna grupių?
Grupes galima skirstyti įvairiu pagrindu, tačiau dažniausiai jos skirstomos į formalias ir neformalias. Formaliomis vadinamos tokios grupės, kuriose narių padėtį ir elgesį reglamentuoja organizacijos taisyklės (sakykime, studentų grupė). Neformali grupė neturi aiškiai apibrėžtų tikslų ir pasižymi ryškiais emociniais tarpusavio santykiais. Neformalios grupės struktūrą kuria pati grupė; joje vadovaujamasi nerašytomis taisyklėmis. Tai kiemo paauglių kompanija, vienodą hobi turinčių žmonių grupelė ir pan. Neformali grupė gali egzistuoti formalios grupės viduje ir netgi nulemti jos kryptingumą. Pavyzdžiui, kelių kūrybingų studentų branduolys gali „uždegti" visą grupę. Galimas ir kitas grupių skirstymas, pvz.: laisvos ir privalomos grupės. Į laisvas grupes mes įstojame savo noru: tai įvairūs sporto klubai, kultūrinės draugijos ir t.t. Privalomų grupių nariais tampame nepriklausomai nuo savo norų: gimdami mes negalime pasirinkti šeimos, tautybės, rasės. Tiesa, vėliau po tam tikrų formalumų, galime pasikeisti tautybę ir tokiu būdu „pabėgti" iš privalomos grupės. Grupės skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminė grupė yra pagrindinė žmogui. Paprastai tai būna šeima, sporto komanda, studijų grupė ir pan. Pirminei grupei būdingi tamprūs santykiai kiekvieno su kiekvienu ir tai, jog ji būna nedidelė. Antrinės grupės dažniausiai būna didesnės, santykiai jose formalesni. Pvz., krepšinio klubą galima pavadinti antrine grupe, į kurią įeina daug pirminių - krepšinio komandų. Plačiau nagrinėtina referentinė grupė. Ne visos, o būtent referentinė grupė yra reikšmingas kriterijus, vertinant save ir kitus (ar veikla tose grupėse teikia pasitenkinimą). Referentine vadinama grupė, kurios normos, tikslai, elgesio standartai yra mūsų asmenybės kriterijus, renkantis tą ar kitą elgsenos būdą. Paprasčiau sakant, mes stengiamės elgtis taip, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų tie mums reikšmingi „kiti".

AŠ IR KITI

.

233

Beje, referentine grupe mums nebūtinai turi tapti ta grupė, kurios faktišku nariu esame. Pvz., jaunuolis žavisi miesto alpinistų klubu, apie kurį daug skaitė ir girdėjo; tai ir bus jo referentinė grupė, nors pats jis nėra faktiškas jos narys. Referentine gali būti netgi realiai neegzistuojanti, Įsivaizduojama grupė (pvz., videofilmų superherojai ar knygų personažai).

Grupės tikslai ir normos
Ir formali, ir neformali grupė turi savo tikslą. Siekiant tikslo, paprastai ne visų grupės narių indėlis yra vienodas. Jei dalis grupės narių mažai teprisideda prie bendro tikslo siekimo, tai gali susilpnėti bendra grupės motyvacija to tikslo siekti. Tikslo siekimas taip pat susijęs ir su grupės narių vertinimais:, kuo daugiau prisidedame prie bendro tikslo įgyvendinimo, tuo labiau būsime grupėje vertinami. Antra vertus, grupės tikslas - tai ir savęs vertinimo atskaitos taškas: jeigu dėl mano kaltės pralaimėtos sportinės varžybos, tai blogo vertinimo susilauksiu ne tik iš kitų komandos narių, bet ir iš savęs paties. Priklausydami kokiai nors grupei, jūs laikotės tam tikrų elgesio taisyklių. Tai - grupės normos. Šios normos ne visada sutampa su visuomenėje priimtomis etikos normomis. Be to, grupės normos skiriasi įsisąmoninimu: kai kurios elgesio taisyklės gali būti dažnai deklaruojamos ir pabrėžiamos, o kitos, tik numanomos, nors grupei jos gali būti ir labai reikšmingos.

Grupės struktūra
Priklausydami kuriai nors grupei, užimame joje tam tikrą vietą. Taigi grupės statusų hierarchijoje esame lyderio, atstumtojo, o gal būt žmogaus su vidutiniu statusu, pozicijoje (8.1 pav.). Statusą galime apibrėžti kaip asmenybės vertę grupėje. Skiriamas socialinis ir mažosios grupės statusas. Socialinis statusas - tai asmenybės, atliekančios tam tikrą socialinį vaidmenį visuomenėje, prestižas. Jūsų socialinis vaidmuo studento. Studento prestižas, jo vertinimas visuomenėje yra gana aukštas,

8.1 pav. Statusų hierarchija grupėje

234

VIII SKYRIUS

lyginant, pavyzdžiui, su vidurinės mokyklos moksleiviu. Tuo tarpu mažojoje grupėje (pavyzdžiui, studentų) yra kitaip: aukšto socialinio statuso studentas gali turėti labai žemą statusą konkrečioje studentu grupėje. Susiformavusiai grupės statusų hierarchijai būdingas santykinis stabilumas. Visi esame suinteresuoti didinti savąjį statusą. Statusas gali būti keliamas socialiai priimtinais arba nepriimtinais būdais. Geri egzaminų pažymiai, platus apsiskaitymas - tai priimti statuso kėlimo būdai, kurie gal būt padidina jūsų verte studentų grupėje. Nepriimtini statuso kėlimo būdai agresyvumas, gynybinis nuvertinimas, kai „į miltus sutrinami" kolegos sugebėjimai, ypač iškilus nekompetencijos grėsmei. Nepriimtiniems būdams priskiriama ir pataikavimas lyderiui. Tyrinėjant grupės struktūrą, pastebėta, jog asmenybės savęs vertinimas susijęs su statuso kitimu: kintant mūsų padėčiai grupėje, pradedame taikyti sau kitą teisių ir pareigų sistema, keičiame nuomonę ir apie save patį. Kuo mūsų statusas aukštesnis, tuo labiau grupės nariai toleruos mūsų elgesio įvairovę.

Sociometrija
Tai vienas iš grupės tyrimo metodų, kurią pasiūlė Dž. Morenas (J. Moreno). Sociometrija tiriami mažojoje grupėje susiklostę tarpusavio santykiai, t.y. kiekybiškai nustatomos individų simpatijos, abejingumas arba antipatijos. Tyrimo eiga. Kiekvienas grupės narys popieriaus lape individualiai užrašo tuos grupės narius, su kuriais norėtų (arba, atvirkščiai, nenorėtų) dalyvauti kokioje nors veikloje, pvz., būti vienoje sportinėje komandoje, kartu ruoštis egzaminams, atostogauti ir pan. Tai sociometriniai kriterijai. Jie gali būti siejami su kokios nors užduoties vykdymu, su mokymusi, poilsiu, bendru laiko leidimu ir t.t. Sociometriniame eksperimente paprastai naudojami 3 -7 kriterijai. Tyrimo dalyviams yra leidžiamas tam tikras pasirinkimų skaičius. Jis gali būti fiksuotas (pvz., prašoma išvardinti 3 (arba 4, 5 ir pan.) grupės narius pagal pateiktą kriterijų) arba laisvas, kai pasirinkimų skaičius neribojamas. Rezultatų analizė. Tyrimo rezultatai yra užrašomi pasirinkimo matricose. Jų yra tiek, kiek kriterijų buvo pateikta. Teigiami pasirinkimai matricose pažymimi „+", neigiami „-". Paprastumo dėlei kiekvienam grupės nariui yra suteikiamas numeris (8.2 pav.)

kurių niekas nepasirinko: . padalintai iš maksimalaus galimų pasirinkimų skaičiaus (t. galima nustatyti kiekvieno grupės nario sociometrinį statusą.y.AŠ IR KITI 235 Apibendrinus matricos duomenis. visų grupės narių skaičiaus be vieno):.abipusių pasirinkimų skaičius ' Grupės integratyvumas apibūdinimas kaip vieneto santykis su skaičiumi narių.grupės narių skaičius .i nario gauti neigiami pasirinkimai Grupės sutelktumo indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: N.i nario gauti teigiami pasirinkimai .grupės narių skaičius . Jis yra lygus grupės nario gautų pasirinkimų sumai. n .

kurioje akivaizdžiai atsispindi grupės bendravimo struktūra.narių. Tai yra schema.3 pav. Sociogramoje naudojama tokia simbolika: 8. skaičius Sociometrinio tyrimo rezultatus galima pavaizduoti sociogramoje. negavusių nei vieno pasirinkimo.236 VIII SKYRIUS . Sociogramos pavyzdys (2) .4 pav. Sociogramos pavyzdys (1) 8.

Grupės lyderiu tampa individas. o žemiausią poziciją užima negavęs pasirinkimo narys. nuo kurios ir prasideda lyderio kilimas. . empatija. o izoliuotasis narys labiausiai nutolęs nuo centro. (Pavyzdžiui. Lyderystė .) padeda individui-bet kokioje grupėje užimti viešpataujančią padėtį. lyg būtų eilinis grupės narys. sociograma sudaryta piramidės principu: lyderis . 2.4 pav. Dėl to šis stilius dar vadinamas anarchiniu. intelektas.„saviškis". Skiriami tokie klasikiniai lyderystės (taip pat ir vadovavimo) stiliai: autoritarinis. 8.kolegų atstumtas ir pan.viršūnėje. Beje. sugebėjimai. „Lyderystė kaip grupės funkcija".tai grupės vidinės raidos rezultatas. Neretai sutapatiname sąvokas „lyderis" ir „vadovas". lyderystę sąlygoja pati situacija.). nervinių procesų stiprumas. o darbe . 3. dažnai vadovas ir lyderis yra tas pats žmogus. „Lyderystė kaip situacijos funkcija".AŠ IR KITI 237 Sociogramos gali būti piešiamos dvejopai. Grupėje niekas nerodo iniciatyvos. Yra pastebėta. tam tikrų įgimtu savybių rinkinys (ekstravertiškumas. o lyderiu tampama neoficialiai. Liberalusis lyderis elgiasi taip. jog vadovai būna skiriami arba renkami.y. parodyti iniciatyvą. suteikiama visiška laisvė. nes niekas neišjuoks. nuosekliausiai. kaip norima. įsakinėja grupės nariams. tariasi su ja. juos baudžia. komanduoja. priimdamas sprendimus. t. t. nenubaus. Lyderis pasitiki grupe. Vadinasi.3 pav. Ar vertas lyderio vardo jūsų studentų grupės vadovas. Svarbiausias jos teiginys -„žmonės gimsta lyderiais". nes lyderis „viską žino pats".besilaikantis grupės normų ir vertybių. Grupėje nebijoma pasakyti savo nuomonę. Demokratinis lyderis . sociograma žiedinė: centre -lyderis. paslankumas ir pan. Grupėje leidžiama elgtis taip. Autoritarinis lyderis netoleruoja grupės nuomonės.y. vyras šeimoje gali būti ryškus lyderis. seniūnas? T u r b ū t jau supratote. Tai labai priklauso nuo vadovo bendravimo su grupės nariais. demokratinis ir liberalusis. nuo jo darbo stiliaus. maksimaliai koncentruoja valdžią savo rankose. Lyderystė Šiuolaikinėje socialinėje psichologijoje labiausiai paplitusios šios lyderystės teorijos: 1. 8. „Lyderio bruožų teorija". jog tie patys asmenys įvairiose grupėse užima nevienodą padėtį.

kaip jis nemąstytų arba nesielgtų. galime pasidalinti joje ne tik sėkme. Todėl galima sakyti. Be to. bet ir nesėkme.238 VIII SKYRIUS Grupė ir asmenybė Grupę sudaro atskiros asmenybės. Jeigu norite pažinti asmenybę. Vienoda elgsena su kitais grupės nariais dar nenusako konformizmo esmės. vertybines orientacijas. Žinodami šių grupių nuostatas. Kai priiminėjami grupei svarbūs sprendimai. pasiriša kaklaraištį. Juk iš gausybės narių nuomonių. o bendri tikslai bus pasiekiami. Konformizmas gali būti dvejopas: 1.pajusti bendrumo jausmą ir asmenybės autonomiją asmenybė tobulės ne kitų sąskaita. jog žmogus ima mąstyti ar elgtis taip. nenorėdamas išsiskirti iš kitų susitikime dalyvaujančių žmonių. Svarbiausia yra tai. vertybinės orientacijos. normos. Už savavališką elgesį gresia grupės sankcijos. Konformizmas Turbūt esate pastebėję. jos elgesį. kurioms ji priklauso. būdamas vienas. Ypač linkę save pervertinti tie. netikruoju konformizmu (pvz. kaip mes vertiname savo faktiškąją padėtį grupėje ir to. nors minėtos aprangos . o tai suteikia emocinį komfortą ir saugumą. Jeigu kiekvienas grupės narys sugebės realizuoti dvi pagrindines bendravimo vertybes . siekdami savo tikslų kartu su grupe. Toks elgesio arba įsitikinimų pakeitimas. kaip kiti. kaip grupė vertina mus. Antra vertus. Beje. tačiau pati grupė nėra paprasta asmenybių suma. kurios „grįžta" į asmenybę ir ją keičia. asmenybė grupėje dažniausiai realizuoja socialinio pripažinimo poreikį. vertinimų formuojasi grupės nuostatos. yra neatitikmuo tarp to. pasidomėkite grupėmis. žymiai dažniau save pervertiname nei nepakankamai įvertiname.. kad ne visi žmonės sėkmingai sugeba apginti savo nuomonę grupės akivaizdoje. esant realiam arba į s i v a i z d u o j a m a m grupės spaudimui. asmenybė neretai j u n t a grupės s p a u d i m ą . Kai elgiamasi taip. kad grupė šiek tiek suniveliuoja asmenybes: grupės nariams sunku elgtis k i t a i p nei t i k i s i grupė. bet viduje tam nepritariama. asmenybės statusą bei dalyvavimo aktyvumą šiose grupėse. vaikinas apsivelka kostiumą. kurių padėtis tarpasmeninių santykių sistemoje yra objektyviai žema (nepatenkinama). galėsite prognozuoti jos elgesį tam tikrose situacijose. nuostatų. neužgožiant individualybės. Tai vadinama nuolaidumu. Kaip asmenybė jaučia savąjį Aš grupėje? Pasirodo. vadinamas konformizmu.

„Naivus tiriamasis" savo atsakymą pateikia šeštasis. kai individas laikosi grupės nuomonės ir tada. Ašo eksperimente pateiktos linijos: etaloninė kuo tikėti: aplinkinių vertinimu ar savo linija . Vienas iš žymesnių konformizmo tyrinėtojų. Antrasis .5 pav. Išnykus grupės spaudimui. S. Jei tiriamasis girdi jo nuomonei prieštaraujančius atsakymus. 2.patvirtina.). „Naivusis" tiriamasis pažymėtas rodykle S. pasišalinus iš grupės. tai net 37% tiriamųjų pakeičia savo nuomonę ir pateikia . grįžtama prie savo ankstesnės nuomonės ir elgsenos. kuri iš trijų atkarpų yra lygi etaloninei atkarpai (žr. Tiriamieji: S. „Naivusis tiriamasis" sunerimsta: „Kas gi čia vyksta? Jie apako ar aš?" Eksperimentatorius jau laukia jo atsakymo. Kai nuoširdžiai tikima tuo. jog eksperimentiškai tirti šį reiškinį nėra labai sunku.t. o jis nežino 8. 8.) palyginimui: A. ką turi kalbėti) buvo susodinta prie stalo ir jų prašoma įvertinti.X ir linijos akimis? (žr. atliko tokį eksperimentą. ką įteigia grupė. Tačiau ką gi jis girdi? Pirmasis vertintojas pareiškia. Ašo eksperimento metu. Asch). Jau iš pat pradžių jis be vargo nustato.. jog tai yra atkarpa B. Trečiasis p r i t a r i a p i r m i e s i e m s ir t. Laboratorijose sumodeliuojama lyg ir mikrovisuomenė. tai 99% atsakymų būna teisingi. Ašo teigimu. kurio reakcijos ir yra fiksuojamos. išskyrus vieną . Ašas (S. 8. jeigu šalia tiriamojo nėra kitų žmonių. Visi eksperimento dalyviai būna specialiai apmokyti eksperimentatoriaus. B ir C.6 pav.„naivųjį tiriamąjį". AŠ IR KITI • 239 jis labai nemėgsta).5 pav. Konformizmo tyrinėtojai teigia. Septynių žmonių grupė (šeši iš jų buvo apmokyti eksperimentatoriaus. kurios nariai imituoja kasdieninius socialinius reiškinius.6 pav. S. kai grupė jo nebeveikia. jog tai atkarpa C. 8.

i š š i f r u o t i tai. sugebėdami tiksliai „skaityti" vieni kitus. Bendravimas atsirado kartu su žmonija. Tyrinėtojų duomenimis. išreikšto grupės spaudimo keisti nuomonę. pastarasis dažniausiai imdavo priešintis grupės spaudimui. kas vyksta. kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo. jog didinant grupės narių skaičių. Be to. jog tarpusavio suvokimo procese reiškiasi įvairūs efektai. minėtas efektas beveik nepasireikšdavo.4 žmonių. Panagrinėsime kai kuriuos bendravimo psichologijos aspektus. tačiau šio meno dar nesame gerai įvaldę.y. dominavimo ir kiti poreikiai. Įdomu pastebėti.240 VIII SKYRIUS klaidingą atsakymą. Bendravimas . formuojamės ir patys. Kai bendraudamos susitinka dvi asmenybės. kai grupė atvirai spaudžia ir netgi taiko sankcijas.. efektai yra šie: . t. Dažniausiai pasitaikantys . palaikantis „naiviojo tiriamojo" nuomonę. todėl paanalizuosime jį įvairiais aspektais. AŠ BENDRAUJU Mūsų bendravimas kupinas staigmenų. smagių minučių ir konfliktų. Bendravimo apibūdinimas B e n d r a v i m o procesas yra d a u g i a p l a n i s ir s u d ė t i n g a s . Jeigu žmonės taip lengvai keičia nuomonę esant minimaliam spaudimui. šis procentas nekinta. kurių patys bendraujantieji sąmoningai nesuvokia. Pastebėta. minėti 37% tiriamųjų ima elgtis konformistiškai. prieštaravimų. tai galima tik numanyti. Jei šalia „naiviojo" tiriamojo būdavo 1-2 žmonės. I aspektas: Bendravimas kaip žmonių tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). grupės spaudimo efektas nedidėja. Be to. net 75% tiriamųjų analogiškuose eksperimentuose bent epizodiškai elgdavosi konformiškai.tai dviejų arba daugiau žmonių tarpusavio sąveika. Padidinus grupės narių skaičių. konformizmas labiau reiškiasi ten. saviraiškos. ką pastebi ar pajaučia. Tokie rezultatai kelia nerimą: juk eksperimentuose nebuvo atviro. Pirmieji bendravimo įspūdžiai yra labai svarbūs: pažindami kitą asmenybę. stengiasi „perskaityti" viena kitą. Jeigu grupėje atsirasdavo nors vienas. kai grupė yra iš 3 . jos. kurį išgirdo iš kitų eksperimento dalyvių. galime tikėtis bendravimo sėkmės. kur grupės nariai mažiau pažįstami.

schematizuota. Ši nuostata neretai yra nediferencijuota: nepageidaujamos žmogaus savybės.sustiprinami. tai manoma. kartais net iškreipta samprata apie koki nors objektą. „visi buhalteriai . jog jis bus garbingas. Suvokiantysis žmogus tiki. „vienturtis vaikas šeimoje . . Aureolės efektas.tvirta valia" (9 apklaustieji).AŠ IR KITI 241_ Stereotipizacijos efektas.pedantai" ir pan. Aureolė . Loginio paklydimo efektas. poelgiai „nepastebimi". stereotipai padeda mums greičiau susiorientuoti. šiltas ir pan. „kvadratinis smakras . naujausia informacija apie šį žmogų „nugali" ankstesnę informaciją. Turbūt ne kartą esame pritarę abejotinoms „tiesoms": „visi pietiečiai karšto būdo". nebeįžvelgiame individualių asmenybės savybių arba priskiriame jai visai nebūdingus trūkumus ar privalumus. Naujumo ir pirmumo efektas. kad gerai pažįstu žmones!" II aspektas: Bendravimas kaip pasikeitimas informacija (komunikacija). t.. jei žmogus malonus.y. Jeigu suvokiamasis žmogus yra pažįstamas. pateikia daugybę gatavų receptų.a p i e jį gauta informacija. patikimas. Blogo analogijų ieškojimo efektas. Naudodamiesi stereotipais. tai yra supaprastinta. • Rusų psichologas A. ) apklausė 72 žmones. kaip elgtis tuo ar kitu atveju. Antra vertus. jog tam tikros savybės sukelia viena kitą.y.tai bendras palankumas ar nepalankumas kitam asmeniui bendravimo procese. Pvz. neatsižvelgdami į tos patirties ribotumą. kaip jie suvokia kitų žmonių išorės bruožus. reiškiasi naujumo efektas. Bodaliovas (A. Kitais žodžiais sakant. Šis efektas pasireiškia tuo.egoistas". Buvo nustatyti tokie stereotipai: „mažas ūgis rodo valdžios siekimą" (tvirtino 5 apklaustieji). o pageidaujami . Iš graikų kalbos kilęs žodis „stereotipas" reiškia „tvirtą atspaudą". Jei suvokiamasis žmogus yra nepažįstamas. bet nebūtinai esminius objekto bruožus. Tai ypač būdinga pesimistams. kad suvokiantysis žmogus iš panašių pagal išvaizdą žmonių tikisi ir panašių jų vidinių savybių. kurie apie žmogų susirenka atitinkančią jo pesimistinius lūkesčius informaciją. t. Taigi mes pradedame „ieškoti prasmės" ankstesnėje patirtyje. reiškiasi pirmumo efektas. Socialinis stereotipas fiksuoja santykinai pastovius. „apkūnūs žmonės yra geraširdžiai" (14 apklaustųjų) ir pan. Andoros fenomenas arba save išpildanti pranašystė. Iš tokio tipo žmonių dažnai girdime replikas: „ko iš jo norėti! Ar aš nesakiau. nuostatą į šį žmogų formuoja a n k s č i a u .

jog yra sąlygota mūsų pasąmonės. tai „kūno kalba". todėl kūno kalbą sunku sufalsifikuoti. kūno judesiai papildo vienas kitą ir padeda atskleisti tikrąją jų reikšmę. jo prestižas. italai . kurie yra į g i m t i . Prieš pateikdami įvairių neverbalinių ženklų reikšmes. užmaršumą. tvirtai sukryžiavusį rankas ant krūtinės.120.l. o 60-80% atitenka neverbalinei (nežodinei) komunikacijai. Pvz. Ji ypatinga tuo. pakaušio pasikasymas gali reikšti nepasitikėjimą. atskiros tautos labai skiriasi pagal n a u d o j a m ų gestų gausumą. Mokslas apie neverbalinę žmonių elgseną yra dar labai jaunas. tuo mažiau išvystyta jo gestų bei kūno judesių kalba. kurčius ir kurčnebylius žmones. Interpretuodami stebimo žmogaus kūno kalbą.80. Pvz. Pavyzdžiui. per l valandą meksikiečiai padaro beveik 180 gestų. Atsakymo į minėtus klausimus ieškoma stebint aktus. Tačiau. suprantame. mimika. Taigi egzistuoja ir kita kalba. Gestai. Tačiau psichologiniai tyrimai rodo. Konvencionalūs . kurie neverbaliniai ženklai yra mūsų išmokstami gyvenimo bėgyje. nes jie negali išmokti neverbalinių ženklų dėl turimo regos ar klausos defekto.. Jie atspindi gilius pasąmoninius išgyvenimus. sunkią situaciją ar pan. nekontroliuojami ženklai. Skiriami du neverbalinių ženklų tipai: 1. 2. suomiai . Oksfordo universiteto psichologų duomenimis.skirtingose tautose tie patys ženklai turi skirtingas reikšmes. jei tokioje pat pozoje . jog verbaliniu (žodiniu) būdu mes perduodame tik 20-40% informacijos. Pasirodo. tai yra genetiškai perduodami iš kartos į kartą. prancūzai . Atskiro gesto ar veido išraiškos interpretavimas mus gali labai suklaidinti. mes nesąmoningai labiau pasitikime pastaraisiais. Buvo pastebėtas įdomus faktas.242 VIII SKYRIUS Kaip mes keičiamės informacija? Tikiuosi tokio jūsų atsakymo: kalbos dėka.0. Psichologų tarpe diskutuojama. J a p o n i j o j e tas pats ženklas r e i š k i a d i d e l į nemalonumą: pašalinimą iš darbo. anglai . jog jam labai šalta. niekada nesistenkite jos suskaidyti į sudėtinius vienetus. mimika. kuriai būdinga gestai. kadangi neverbaliniai ženklai turi po keletą reikšmių. Pajutę prieštaravimą tarp girdimų žodžių ir stebimų gestų bei mimikos. Gestikuliacijos gausa skiriasi ir skirtingo socialinio statuso atstovai: kuo aukštesnė žmogaus socialinė padėtis. Pirmieji rimtesni tyrimai atlikti tik septinto dešimtmečio pradžioje.. Spontaniški . regėdami žiemą ant suolo sėdintį žmogų.neplanuotai atsirandantys. netiesos sakymą ir tiesiog nešvarius plaukus. kūno judesiai. sočiai pavalgę mes brūkštelime pirštu s a u per k a k l ą . norėtume jus įspėti. Neverbalinių ženklų reikšmė priklauso ir nuo konteksto.

9 pav. dominuojanti (B).Pasisveikinimas-„pirštinė".7 pav. Taip pat gali būti naudojama „sutramdant" agresyvų pasisveikinimą . • Ženklų interpretacijos pavyzdžiai (pagal A.AŠ IR KITI _ 243 pastebėtume žmogų sėdintį už derybų stalo. Pease)): 8.Delno padėtys: patikli (A). Pateiksime keletą dažnai sutinkamų neverbalinių ženklų ir jų paaiškinimų. paspaudžiamą per daug stipriai (B) 8. ranka . Naudojama savo nuoširdumui. Pizą (A. tai galėtume traktuoti kaip neigiamą arba gynybinį jo požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Agresyvaus žmogaus pasisveikinimas: ranka paduodama nesulenkta (A). agresyvi (C) pa. garbingumui pabrėžti.

11 pav.244 VIII SKYRIUS 8. Kitu atveju taip besisveikinantis pabrėžia savo aukštesni statusą 8. nepritariantis klausymasis (C) 8.10 pav. Pasisveikinimas spustelint alkūnę ar petį galimas tik esant abipusiai šiltiems. Lūpų dengimas. Neutralus klausymasis (A) ir klausymasis susidomėjus (B). neužtikrintumu kalbant . nosies lietimas dažnai būna susijęs su netiesos sakymu.12 pav. emocionaliems santykiams.

Smakro „paglostymo" judesiai byloja apie bandymą priimti sprendimą (A.14 pav. Manipuliacijos akiniais taip pat rodo. Neužtikrintai meluojantys kartais nesąmoningai atlieka šį judesį . Ženklo variantai: kalbant (A) ir klausant (B) . „tempia" laiką (C) 8. „Bokšto statymo" ženklai budingi savimi pasitikintiems žmonėms.13 pav.15 pav. jog žmogui svarsto. B). taip pat turintiems aukštą statusą visuomenėje bei vadovams. Apykaklės timptelėjimas būdingas įpykintam arba stipriai nusiminusiam žmogui.AŠ IR KITI 245 8.

rezervuoti santykiai (B) . A). sukryžiuotos kojos). jaučiančio viršumą žmogaus laikysena (A). bandančio „suimti save į rankas" žmogaus laikysena (B. C) 8. Tarpusavio santykiai ir neverbalinė kūno kalba: atviras kūnas. atviri santykiai (A) ir uždaras kūnas (sunertos rankos. neigiamai nusiteikusio.17 pav.18 pav.16 pav.246 VIII SKYRIUS 8. Starto pozos: pasiruošimas baigti pokalbį (rankos ant kelių. pasiruošimas veikti (B. Rankų suėmimo už nugaros ženklai: pasitikinčio savimi. C) .

. .19 pav. Pabandykite suprasti ne pavienius neverbalinius ženklus. o kurie .AŠ IR KITI 247 Dabar pateiksime keletą paveikslėlių. dominuojantys. užsidarę 8. vaizduojančių kasdienos situacijas.. Kaip tik dabar ir pabandysime atsakyti j klausimą. Analizuodami pasistenkite atsakyti sau į tokius klausimus: kokie šių žmonių tarpusavio santykiai? Kurie jų jaučiasi pasitikintys savimi. veiklūs. o jų visumą.. Patikrink save! Trumpai aptarsime verbalinio (žodinio) bendravimo ypatumus.neužtikrinti. Kasdienės situacijos ir kūno kalba Teisingą 1-4 situacijų analizę jūs galite rasti A. Pizo knygoje. kodėl žmonių bendravimas dažnai būna toks komplikuotas ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame.

Tarpasmeninės komunikacijos psichologinis modelis . Savęs atskleidimas (arba: ką aš pats apie save pasakau). Šiam aspektui priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus. Beje. Kreipimasis (arba: ko aš norėčiau paprašyti. su baime ar pan. balso tone. Pranešimo turinys (arba: apie ką aš informuoju). bet ir informacija apie siuntėjo asmenį (pvz. 3. norimas savęs pavaizdavimas.t. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės. 8. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ ne tavo nosiai suprasti tai!"). siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių). įsakyti). Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose. kadangi parodo siuntėjo savijautą. 4. Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras. Pabandysime schematiškai pavaizduoti pranešimo analizę (žr.) ir panagrinėti konkretų pavyzdį. 1. Tai dažnai išryškėja tam tikrų formuluočių naudojime. norą būti „aukštumoje" ir t. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas. o pati informacija vadinama pranešimu. santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi. Pranešimas parodo.paveikti priėmėją. Kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis.248 VIII SKYRIUS Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo. Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz. arba bent jau turėtų toks būti. tiek paslėptas. tiek sąmoningas. 8.20 pav. liepti.. jog esant vienodam kreipimuisi. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu. Santykiai (arba: kokios aš nuomonės apie tave).). Beveik visų pranešimų tikslas . priėmėjo ir pranešimo terminais. neverbaliniuose signaluose. Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija..20 pav. kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. Įdomu pastebėti. Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau". nors garsiai tai nebuvo ištarta. 2.

Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. 8. galvoti. vyras siunčia pranešimą Tuomet vyro siunčiamą pranešimą galima išanalizuoti taip. 8. Pavyzdys iš kasdienybės: moteris sėdi prie vairo. girdėdamas jo pranešimą? 8. jog mašina važiuoja vyras ir moteris (žr.21 pav. „Keturausis priėmėjas" . jausti. jog kur kas geriau būtų keturios ausys.). Tačiau psichologai juokauja. 8.23 pav. kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus.21 pav. T u r b ū t supratote. Kas jis per vienas? Kas su juo vyksta? Kaip suprasti t u r i n į ? Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti.23 pav.).AŠ IR KITI 249 Pavyzdys: įsivaizduokite. jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos. Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį priėmėją" (žr.22 pav. kaip parodyta 8.

Perdėtas „santykinės ausies" išvystymas sunkina mūsų gyvenimą: net i n d i f e r e n t i š k u s posakius imame interpretuoti per savo asmenį. Tėvai džiaugiasi tokiu vaiko „susigaudymu". Paanalizuokite. III aspektas: . Tik retas sugeba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis". į kurią pranešimo pusę jis reaguos. jei nežiūri-nemėgiami ir t. jei žiūri-aptarinėjami. į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš a) . iš esmės. ko norėtų ir pan. Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką. ką jie patys jaučia. taip pat mokslo darbuotojai. Šiuos du kraštutinius tipus galima nusakyti ir kitais žodžiais: „santarvė" ir „konfliktas" arba „prisitaikymas" ir „opozicija" ir pan. ten ir gali pakrypti pokalbis. jog šie tipai yra kraštutiniai. ką turėtų tuoj pat padaryti. Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia. G r į ž k i m e prie mūsų pateikto pavyzdžio (žr. Būdami jautrūs kitų poreikiams. jog geriau išvystytą „turinio ausį" turi vyrai.bendradarbiavimas ir varžymasis. turi laisve pasirinkti. Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota. tačiau pagrindiniai yra du . jei juokiasi-jaučiamės išjuokti.).t. 8. šio tipo žmonės ima nebesuprasti. kad šis iš menko krustelėjimo supranta. tačiau tokia patirtis vėliau virsta k l i ū t i m i nuoširdžiam bendravimui. kad priėmėjas. imame jaustis kalti. ką jis išgirdo jam mestelėtoje replikoje.250 VIII SKYRIUS P r i k l a u s o m a i nuo to. o Bendravimas kaip tarpusavio sąveika (interakcija). Šiuo požiūriu skiriami įvairūs sąveikos tipai. Jei kas pyksta. Labai jautri „kreipimosi ausis" išvystoma dar vaikystėje. kurią ausi mes „įsijungiame" pokalbyje.d) variantų? Yra pastebėta.23 pav. Priėmėjas g a l i reaguoti labai į v a i r i a i : tai priklausys nuo to. Akivaizdu.

be išankstinių nuostatų. 2) destruktyvius konfliktus. Interakcija. kurie ardo grupę.tai maždaug vienodo stiprumo. Konfliktiški yra tie žmonės. 3) konfliktai tarp grupių. . kad bendradarbiaujame. Varžantis tenkinami tik vieno žmogaus ar vienos grupės poreikiai. užimti prestižinę vietą visuomenėje. kurie stimuliuoja grupės dinamiką. kaip bendravimo aspektas.bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą. kilę dėl asmenybės savybių.AŠ IR KITI 251 tarp jų yra daugybė kitų sąveikos tipų. Konfliktas visada sukelia stiprius emocinius išgyvenimus. nuotaikų susidūrimas. kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai. aiškinančios. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet. nuomonių. Yra ir kitokių konfliktų skirstymų: 1) paslėpti arba nenumatyti konfliktai. kaip bendraujant vystosi asmenybė. Plačiau gvildensime dar vieną bendravimo formą. 2) situacijos sąlygoti konfliktai. Vadovaujantis tokia nuostata.konfliktą. socialinėje psichologijoje susiformavo įvairios kryptys. mano esąs teisuolis. bendraujant dviem žmonėms. 2) tarpasmeniniai konfliktai. nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. kurie atsiranda. arba 1) konfliktai. inertiški žmonės. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus. Konfliktai dar gali būti skirstomi į: 1) konstruktyvius konfliktus. 2) atviri arba numatyti konfliktai. Pagal formą konfliktai skirstomi taip: 1) asmenybės konfliktai. naudingi kaip profilaktika prieš grupės sąstingj. Dėl ko dažniausiai kyla konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konflikto priežasčių . | konfliktą su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę. laikomas bene svarbiausiu. Konfliktas .nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai. bet priešingos krypties jėgų sąveika. sakome. interesų. Konfliktas Jei bendraudami vienas kitam padedame realizuoti poreikius ir patiriame abipusę naudą. sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. tai yra nesuderinamų motyvų. Lotynų kalbos žodis „conflictus" reiškia susidūrimą. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas .

" 2. Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais. nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. ir studentų grupėje . Jis gali užjausti. ne visada etiškomis priemonėmis. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas. 3. Dažniausiai manome. o kartais ir trečiasis. 1) tiesioginiai. tinkantis ir šeimoje. kad jie padiskutuotų. pasportuotų ir pan. Jausmų išliejimo principas: negesinkite „užsidegusio" žmogaus jausmų. Konfliktuojant paprastai menkai girdime savo „priešininką". telkiame dėmesį tik į tai. prisiimti atsakomybę už konflikto sprendimo kokybę.. nes ruošiame savo „triuškinančias" replikas. liepia pasakyti ką tik girdėtą „priešininko" repliką.. galimybė lengvai susitaikyti itin menka. „Agresijos apnuoginimo" principas: patartina nepastebimai suvesti. susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. kas vyksta dabar. ir darbe. K o n f l i k t o atomazgą n u t o l i n a ir kiti veiksniai. Yra keletas netiesioginių konfliktų sprendimo būdų: 1. daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją. todėl už savigarba yra kovojama. 4. Juk jis turi ir neblogų savybių. konfliktuojančius... Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir. Jei jis save gerbia. paprastai dalyvauja abi konfliktuojančios pusės. pažaistų. 2) netiesioginiai. tegul jis išsilieja. Tada . nesikiškite. nešališkasis asmuo.252 VIII SKYRIUS neklystantis. Liepsnojant konfliktui. K o n f l i k t u o d a m i prarandame laiko perspektyvą. kur kas daugiau tokių. Sprendžiant konfliktą tiesiogiai. galintis nurodinėti. „Pozicijų pasikeitimo" principas. Tad kaip „užgesinti" konfliktą? Konflikto sprendimo būdai gali būti. todėl nusileisti „priešininkui" yra sunku.konfliktuojantieji prašomi „persikūnyti". „Oponento priverstinio klausymo" principas. Šis būdas labai veiksmingas. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę. Tai universalus konflikto mažinimo būdas. jog liks neatkurta savoji vertė. deja. Tačiau rasti tokį neutralų asmenį gana sunku. prieš atsikertant. nors sunkus. kurie pasirengę palaikyti vieną ar kitą puse. gal būt po valandėlės jo neigiami j a u s m a i „priešininkui" pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug.

norint laimėti bet kuria kaina). 5. jog dėl netinkamo tarnautoju parinkimo įvairiose valstybės įmonėse kasmet sugaištama apie 18 mln. jog 50% mokslo darbuotojų norėtų pakeisti savo darbovietes dėl konfliktinės atmosferos. nes pralaimėjusieji beveik visada priešinasi jiems primestiems sprendimams. kad konfliktas egzistuoja. Fizinis arba emocinis pasitraukimas.pralaimėti". o tik dar kartą pademonstruojame tvirtus savo „konfliktavimo įgūdžius". bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. Tik retais atvejais tokia „taika" iš tikrųjų atstato gerus santykius. Kaip į jas reagavote? Ką kalbėjote. t a i yra p a g r i n d i n į k o n f l i k t ą sukėlusios priežasties išsiaiškinimas. valandų konfliktams spręsti. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs. skiriasi tik jos intensyvumas. tai yra savo klaidų pripažinimas. k o n f l i k t o lokalizavimas (bet ne atvirkščiai: siekimas instinktyviai pereiti į totalų puolimą. emocijų kontrolė. Nuslopinimas. Anglų mokslininkai apskaičiavo. atsisakoma pripažinti. Konfliktų sprendimo taktikos . Pasirodo. y. atsakomojo atsitraukimo. Ši taktika neduoda ilgalaikių rezultatų. T. jog dažniausiai mūsų reakcija būna beveik vienoda. kaip elgėtės? Tikriausiai sutiksite. išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. Tyrimai įvairiuose Rusijos i n s t i t u t u o s e parodė. Pajuokavimo principas. vertėtų viską nuleisti juokais .dėmesys nukreipiamas kitur. 1. problema gali dar labiau paaštrėti ir pan. 2. į kurias buvote įveltas ir jūs. Jums pasitraukus iš konfliktinės situacijos sprendimo. Juos dabar trumpai ir aptarsime. 2) atviras ir efektyvus abiejų konfliktuojančių pusių bendravimas. mes nueiname lengviausiu keliu: neieškome konstruktyvaus konflikto sprendimo. Pabandykite susikaupti ir prisiminti keletą konfliktinių situacijų. Svarbiausios sąlygos konfliktui išspręsti: 1) k o n f l i k t o esmės atskleidimas. Taktika „laimėti . kad tam tikrų reagavimų būdų mes išmokstame dar vaikystėje. jūs galite susilaukti dar didesnių reikalavimų.AŠ IR KITI 253 oponentai ne tik išgirsta vienas kitą. kad tai yra „natūralu". Tvirtindami. 3. Esama ir daugiau konflikto sprendimo būdų.

.. ko nori. Sugebėjimas klausyti kito . Dažniausiai pasitaikančios klausymosi klaidos: 1. dėl jo nebuvimo kasdieniniame bendravime kyla daug keblumų. Sakykime. o jo poreikis . k o n f l i k t i n ė j e s i t u a c i j o j e v i s a d a i š s i a i š k i n k i t e ne tik konfliktuojančiųjų tikslus. Kitais žodžiais sakant. galima sustabdyti daugelį konfliktų. kad būtų įgyvendintas principas „laimėti . Gal būt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą . o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis. Padarykite savo priešininką sąjungininku. Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas . Per daug nemąstydami. dviems žmonėms reikia pasidalinti apelsiną. 5. kas labiausiai trukdo sėkmingai spręsti konfliktus. Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. Tik iš pirmo žvilgsnio šį būdą galima laikyti tinkamu visiems konfliktų sprendimams. arbata.pralaimėti").laimėti". į kurį dedama apelsino žievelės. Tad gal jam tiktų kitos sultys. mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę).laimėti" bus efektyvus tik tuomet. Neretai būna kur kas geresnių. Antra. kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną. Išsiaiškinus poreikius ir tikslus. jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz.254 VIII SKYRIUS 4. jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat. „Užbėgimas į priekį" . klausinėja. t. reikėtų išsiaiškinti. jiems dar neįsiliepsnojus. O ką daryti. o kitas šiandien keps tortą. kad ir tu laimėtum". bet taip pat noriu. Jos principas yra toks: „Aš noriu laimėti.atsigerti.laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti. kiek ir jūsų paties. jūs t u r b ū t p a s i ū l y t u m ė t e j į p e r p j a u t i p u s i a u (kompromisas). kad nemokėjimas išklausyti oponento. Ką daryti. spėlioja būsimus įvykius. jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj suspaus apelsino sultis į burną. Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti . Kompromisas. tik neatrastų konflikto sprendimo variantų. bet ir poreikius.klausantysis trukdo kalbančiajam: skuba daryti išvadas.vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (taktika „laimėti .gauti apelsiną ir išgerti jo sultis.gana retas bruožas. Taktika „laimėti . Mūsų atveju gal išaiškėtų. jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir t. kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas. Pasirodo. Kaip klausyti? Išsiaiškinome. kodėl jie nori to.

a t i d ž i a i nestebėdami ir neklausydami kalbančiojo. mes suvoksime ne tik tai. Kaip nereikia kalbėti? Viena iš efektyvaus bendravimo sudėtinių dalių . Kalbantįjį trikdo mūsų klaidžiojantis žvilgsnis pro l a n g ą . 4. t. kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis. ko nori (motyvacinė empatija). perfrazuojame jo sakomas mintis. kelia norą replikuoti. ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija). po kambarį. taip pat tada. apibendriname pagrindines pokalbio idėjas. perduodamos gestais. kaip reikia k a l b ė t i : „Nepraverk burnos. „Gal galite smulkiau?" ir pan. „taip". . ar teisingai suprantame kalbantįjį. 2) reflektyvus klausymas. „aišku"). Lyg ir rodomas išorinis dėmesys kalbančiajam (linksima galva. Nereflektyviai klausydamiesi. mimika. ar netgi paties kalbančiojo apžiūrinėjimas. retsykiais pasitiksliname. kai nori išsikalbėti. tempu. ritmiškumu. Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms.sugebėjimas aiškiai reikšti savo mintis. Neutralios replikos ypač padeda pokalbio pradžioje.). Skiriamos dvi klausymosi formos: 1) nereflektyvus klausymas.AŠ IR KITI 255 2. 3. saugok lūpas. Tokia klausymosi forma ypač tinkama. . Atidžiai klausydamiesi. kai mūsų pašnekovas labai emocionalus. bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija). balso tembru. nekalbėk. Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties. kad domimės savo pašnekovu. tik klausome ir įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". Neigiama nuostata kalbančiojo atžvilgiu trukdo susikaupti. mes parodome. tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių. „Suprantu". Teks tuojau pat gailėtis dėl neapgalvotos kalbos". jei esi suirzęs. netenkame informacijos. Senovinėse molinėse lentelėse galima perskaityti p i r m ą j į pamokymą apie tai. į t e r p i a m i žodeliai „aha". tačiau iš t i k r ų j ų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. Ne veltui viena iš pirmųjų civilizacijos istorijoje žinomų mokymo įstaigų buvo retorikos mokyklos. mes nesikišame į pašnekovo kalbą. ko žmogus negali ar nenori pasakyti. išgirsime ir tai. Įsijautę į kitą. nes sumažina įtampą. Reflektyviai klausydamiesi. y. net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms.

. Jei jam įdomu. kurios netrukdo gyventi! Nesiginčykite su tuo. spręsti. kad . ne vien jums! Nesiginčykite dėl smulkmenų." B. ko gero. pasakykite ' savo nuomonę. tik supranta jis tą tiesą visai kitaip. Kur kas geriau būtų: . kad . Paaiškinkite. jei jums priešgyniaujama? Paklauskite savęs: „Aš už tiesą. Prieštaravimas. Ką daryti. 3. Pasąmonėje toks žmogus jaučia norą save įtvirtinti. su kuo sutinkate (garsiai. su kuo nesutinkate: „O su tuo man sutikti sunku" arba „Tai aš ne visai suprantu".. Neužmirškite. visur". Kategoriškumas. „mano požiūriu". Taktiškai išsakykite. „be abejonės". Jeigu žmogus įsižeidžia. Juokavimas pokalbyje. 4. niekada nesakykite žmogui: „Ne.". „aš manau".. Jeigu norite žmogui paprieštarauti. puikus dalykas. O kuris esate labiau teisus. Pabrėžkite. Įsitikinkite. mes „trinktelime" dar kartą: „Tu ką. D. Tai. kuriam svarbiau yra pasiginčyti. bet negi jis ne už tiesą?" Aišku jis taip pat už tiesą. Noras visada prieštarauti. jūs neteisus!".." C. kad . 1. Tačiau labiausiai paplitęs ir kartu pavojingiausias juokas būna nukreiptas į kitą žmogų. kurie greitai sudirgsta. Tai yra ne kas kita. aš sutinku su tuo. iš kurio juokiamasi. tačiau sąmoningai tai suvokia visai kitaip: piktinasi kito neteisumu ir nori atstatyti „teisingumą".tai nebrandžios asmenybės požymis. išskyrus tą. o ne mintyse): „Taip. nekeldami ginčo. bet jis gali būti ir labai įžeidus.. juoko nesupranti?" O ar jūs taip nesielgiate? ... O tai jį nuteiks prieš jus! Todėl patariame iš savo žodyno išbraukti tokius žodžius: „akivaizdu". ginčytis . pašaipiai žvelgiant.aš galvoju. niekada.256 VIII SKYRIUS Šiame skyrelyje trumpai apžvelgsime kai kurias psichologines kalbėjimo klaidas. aišku. pažeminti žmogų galima ne tik žodžiu. Kai kalbėdami mes pajuokaujame apie save arba abstrakčiai . Ginčas. visada. o ne išsiaiškinti. Tokiu atveju juokinga būna visiems. Jeigu nenorite bereikalingo konflikto. kodėl negalite sutikti. Nepiktnaudžiaukite ir žodžiais „visi. jog užgauti. 2. niekas. „savaime suprantama" ir pan. kaip bendravimo partnerio nuomonės negerbimas.visiems būna linksma. jeigu jūs esate iš tų. ar teisingai supratote pašnekovą: „Jūs norėjote pasakyti. bet ir paniekinančiai numojant ranka. siūlome pasinaudoti tokiu algoritmu: A. Kur kas pagarbiau ir „minkščiau" būtų pasakyti: „Man sunku su jumis sutikti". trokšta laimėjimo.

yra pedantiški. Šie žmonės bijo naujovių. Tačiau tie patarimai retai mus pamoko. Tokio tipo žmogus kaip liana: jis moka gyventi tik „apsiraizgęs" tvirtą žmogų. kūrybiška. kaskart vis labiau panyra į priklausomybę nuo kitų. bet dažnai supykdo. pastebėjote. bendravimo situacijos produktyvumą nulemia asmenybės vertybinės orientacijos. tačiau skiriasi tuo. Tokio tipo žmogui būdingas įsitikinimas. E. tuo rečiau kyla noras kam nors įgelti. Tai tik keletas patarimų. jog gerovės šaltinis išorėje. „Imlioji" orientacija. Fromas (E. . „Išnaudotojiška" orientacija. o su trečiu bendraudami jūs pailsite. Dėl to jis stengiasi „įsigyti" draugą. kad stengiasi ne „gauti" iš kitų. (materialių daiktų ir dvasinių vertybių) yra paimti iš išorinio pasaulio. sentimentalūs. jog kiekvienam iš jų yra būdingas savitas bendravimo stilius: vienas gal būt siekia jumis manipuliuoti. T u r b ū t pastebėjote. Patarimo davimas. dėkingi už pagalbą. Fromas aprašė taip pat neproduktyvaus bendravimo tipus. Artimus santykius su kitais žmonėmis jie vertina kaip įsibrovimą j jų psichologine aplinką. Pasak jo. Jie pervertina tai. kad žmonės mėgsta patarinėti. cinizmas. Fromm) skyrė produktyvi. tampa savarankiška. bijo jos netekti. kai jūsų to prašo ir tik tokius. Tačiau pravartu būtų prisiminti tokią taisyklę: jokia bendravimo technika nepadės. panaudoti jus savo tikslais. pavydumas. 5. Jų yra keturi: 1 tipas. „Kaupimo" orientacija. kai yra remiami. Į ką orientuojasi žmogus bendraudamas? Amerikiečių psichologas E. ir neproduktyvų bendravimą. Jie sutinka su viskuo ir su visais: slopina savo sugebėjimus. už kuriuos padėkos. Bendravimo orientacijos Bendraudami su aplinkiniais. Jeigu jūs esate iš mėgstančiųjų patarinėti. kuris spręstų jo problemas. 3 tipas.AŠ IR KITI 257 Kuo asmenybė brandesnė. Jie pasijunta saugūs tik tada. todėl vienintelis būdas gauti tai. Šio tipo žmonės jaučiasi saugūs tik sukaupę daugybę daiktų bei idėjų. kitas vargina savo tykiu nuolankumu. Šie žmonės taip pat mano. ką turi kiti ir neįvertina to. tol ir jūsų bendravimas bus amžinas karas su pergalės troškimu ir dažnais pralaimėjimais.„imti". kuo patys disponuoja. o . nelankstūs. kad gėrio šaltinis yra išorėje. Tokio tipo žmonės lojalūs. Kol jūs bendrausite kaip karys. galinčių padaryti jūsų bendravimą efektyvesniu. ko nori. jei jūs nepakeisite esminių savo nuostatų. Jiems būdingas įtarumas. kurių dėka asmenybė tobulėja. 2 tipas. patarsime ir mes jums: duokite patarimus tik tada. Eikvojimas jiems kelia nerimą.

Tokiu bendravimu siekiama ne tiek materialinės. nes jis nuolat kinta pagal principą: „aš toks. bijok manęs!) ypač būdinga žemesnės socialinės pakopos žmonėms (restorano durininkui. Jausdamasis kaip prekė „asmenybių turguje". Jų apstu gatvėse. 2.). nei neapkęsti.žmogus praranda savąjį Aš. Todėl jie neturi artimųjų. Ši orientacija neproduktyvi . Pavyzdžiui. kuri ir informuoja. o rinkos reikalavimai nėra stabilūs. Optimalus bendravimas. t. Piktadžiugiškumas: svetima nelaimė sukelia džiaugsmą: „Maža. kad sėkmės nusipelniau aš. kad kitiems nesisektų". toks bendravimas vadinamas primityviu. Jie neturi savojo Aš. pastebėsime. vyras sako žmonai: „Jei nebūtų tavęs.absoliučios adaptacijos bei savo paklausos išsaugojimo bet kokiomis sąlygomis. Plačiau nagrinėdami minėtus neoptimalius bendravimo būdus. kokio jums reikia". „nulio kaukė" (neliesk manęs!). jo nesieja su kitais jokie emociniai ryšiai. v a d i n a m a s konvenciniu bendravimu.258 VIII SKYRIUS 4 tipas. kad jiems būdingos ir primityvios tarpasmeninės reakcijos: 1. Žinome. y. kaip bendrauja kiti. Manipuliaciniu vadinamas toks bendravimas. Standartizuotas bendravimo būdas dar vadinamas „kaukių kontaktu". pavydas neslepiamas. į bendravimo partnerį žiūrima kaip į daiktą. aš seniai būčiau baigęs universitetą!". valytojai ir pan. jam vis „įduriant" („Jeigu nebūtų tavęs . Svarbu. kuris mums reikalingas arba kuris kliudo. būti populiariems. Tai sukelia nesaugumo jausmą. troleibusuose. Tiesiog „užsidedama" viena iš „kaukių". Primityviai bendraujant.turėti paklausą. Jeigu nuostata į bendravimą yra visiškai priešinga. Bendravimo būdai Bendraudami ir žiūrėdami. jog populiarias savybes diktuoja rinka. kai į bendravimo partnerį žiūrima kaip į varžovą."). mokėjimas palaikyti dialogą ir rasti t a r p a s m e n i n i ų p r o b l e m ų s p r e n d i m u s . Pavyzdžiui. žmogus siekia tik vieno tikslo . kad man sektųsi. Į bendravimo partnerį žiūrima „iš viršaus".. kokio norima bendravimo. „Rinkos" orientacija. Taigi jis siekia sukelti žmonai kaltės jausmą ir atsikrato sąžinės graužimo. kiek psichologinės naudos. „tigro kaukė" (čia aš stipriausias. nes: „Akivaizdu. o ne kas nors kitas!" . pastebime skirtingą žmonių bendravimo kultūrą. Pagrindinis tokio tipo žmonių tikslas . visiškai nepaisoma kitų nuomonės. Toks žmogus nesugeba nei mylėti. Pavydas: matant kieno nors sėkmę.. kurį reikia nugalėti. Iš tikrųjų kaltas yra tik jis pats.

Vilnius. 1994. • nusimeskime „kaukes". Social Psychology. neturtu ir pan. Vilnius. Bendravimo kultūrą visada apsprendžia partnerių psichologinis pasirengimas. 2. Aronson E. Abejingumas: didžiuojamasi abejingumu kito dvasinei ir fizinei kančiai: „Ji neapsuko man galvos savo ašaromis!" 5. su kuriuo bendraujame. būkime natūralūs. • stenkimės ne tik matyti. 1995. Ambicijos: menkinami kitų pasiekimai. Aš ir mes. kartais net imama girtis savo iškentėtomis ligomis. Paul.. • būkime tolerantiški. Vilnius. 5. New York. Wilson T. Kokie socialinės percepcijos dėsningumai ypač dažnai stebimi visuomeniniame gyvenime? 4. G. 8. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. nekoncentruokime dėmesio į nepatinkančias kito • asmens savybes. Brewer M. Linkime sėkmingai taikyti šias taisykles gyvenime! Klausimai pamąstymui 1. Menas būti savimi. Levis V. ar tai įgimta.AŠ IR KITI _ 259 3. pavyzdžiui. Levis V. 6. Judesių kalba pagal A. bet ir išgirsti kitą. Jacikevičius A. 1998. Literatūra . ar išmokta savybė? 1. Myers D. tuo lengviau įveikia bendravimo kliūtis. Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? 3. Darbo psichologija. 1980. Kodėl neretai suklystama. B. interpretuojant neverbalinius ženklus? Kokios klaidos būdingiausios? 2. 1990. išmokime atvirai reikšti savo mintis. geranoriški savo partneriams. Social Psychology. Vilnius. giriamasi ir su pasitenkinimu stebimas kitų pavydas: „Jis net pažaliavo iš pavydo!" 4. Vilnius. 4. Juo daugiau žmonės turi žinių apie bendravimo dėsningumus. Lapė J. kitų asmenybės ypatumus. Kas yra empatiškumas? Pamąstyk. St. Vertėtų taip pat priminti kelias sėkmingo bendravimo taisykles: • žiūrėkime į situaciją akimis to žmogaus. 1983. Sočiai Psychology. 3. Pizą. New York. jausmus. iškeliant savo geras savybes. 7. 1994. kalbėkime apie problemą. savo. Pasitenkinimas: sulaukus kokių nors privilegijų. 1979. paaukštinimo.

1992.M. 11. Kaunas. Socialinė psichologija. 14. M o c a . e p . M a E . . . M o c a . eo . M o c a . pa a . K o M.. 13.260 VIII SKYRIUS 9. Kpo . . Ca I I e e p 6 y p . 12.Opecp: M p o c p y ypa o 6 e . 10. ep E. Ka o c c ce6e : n p a a a Ka . 1993. Xpec o c o n . 1992. M o c a . 1993. Suslavičius A. o o p e Hpa : c . 1994. Kop X.. oope : c cy6u. . 1995.

leid. S. K. Kaina sutartinė.spindulys. Leidykla „Technologija". 2002 06 24. Daukanto g. Užsakymas 53. Donelaičio g. Gedimino g. 16.knygininkas. 10. LT-3000 Kaimas www.25 apsk. LT-3006 Kaunas Spausdino UAB „Epaisas". 27.Leidyklos „Technologija" knygas galima užsisakyti internetu wvw.lt . 1. LT-3000 Kaunas Įrišo AB spaustuvė „Spindulys". 73.lt SL 344.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful