KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

STUDENTUI

Kaunas • Technologija • 2002

Vadovėlį parengė: Dalia Antinienė (II sk.), Nomeda Ausmanienė (I sk.), Juozas Jakštys (V sk.), Rosita Lekavičienė (VIII sk.), Laima Lupeikienė (VII sk.), Eglė Markevičienė (III sk.), Gražina Matulienė (III, V sk.), Eglė Paužienė (IV, VII sk.), Danguolė Tomkevičienė (VI sk.), Zita Vasiliauskaitė (I sk.), Loreta Zajančkauskaitė (V sk.) Atsakingoji redaktorė doc. dr. Gražina Matulienė Antrasis pataisytas leidimas

Recenzavo:

doc. dr. A. Petrulytė, doc. dr. J. Kasiulis

© KTU Psichologijos katedra, 2002

ISBN 9986 - 13 - 736 - 5

TURINYS
PRATARMĖ I S k y r i u s . PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS APIE MANE PSICHOLOGIJOS MOKSLO PRIEŠISTORĖ ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGUOS KRYPTYS PSICHOLOGUOS MOKSLO SAMPRATA PSICHOLOGUOS ŠAKOS PSICHOLOGIJOJE NAUDOJAMI METODAI II S k y r i u s . BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI NERVINIO A U D I N I O STRUKTŪRA NERVŲ SISTEMOS DALYS GALVOS SMEGENYS REFLEKSINĖ CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS VEIKLA..... III Skyrius. PAŽINTINIAI PROCESAI KĄ IR KAIP SUVOKIAME ... : Jutimo sistemos Suvokimas DĖMESYS IR JO YPATUMAI KĄ IR KAIP ATSIMENAME A t m i n t i e s rūšys Atminties struktūros Kodėl užmirštame MĄSTYMAS '. J u t i m i n i s p a ž i n i m a s ir m ą s t y m a s Mąstymas ir kalba Socialinė mąstymo p r i g i m t i s Mąstymo logika ir psichologija Mąstymas k a i p procesas •. Mąstymo rūšys V a i z d i n i s mąstymas Veiksminis mąstymas Problemos sprendimo strategijos IV Skyrius. MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI EMOCIJOS Emocijų kilmės teorijos 'Emocijų išraiška ...... Emocijų v a l d y m a s Emocinės būsenos Emocijų funkcijos Poreikių a p i b ū d i n i m a s Poreikių hierarchija Motyvų esmė ir funkcijos Į s i s ą m o n i n t i ir n e į s i s ą m o n i n t i motyvai Motyvų kova ir kaita EMOCIJŲ ĮVAIROVĖ V Skyrius. ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS INDIVIDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS Asmenybės samprata Temperamentas ir charakteris 5 8 8 11 17 19 21 27 28 31 33 38 41 42 43 46 51 53 55 56 57 61 62 63 64 66 67 71 71 75 76 80 80 81 84 89 90 98

POREIKIAI ir MOTYVACIJA

100 102 103 104 105 107 118 118 118 122

100

4 Sugebėjimai ir jų vertinimas . Intelekto matavimo testai Diskusija dėl intelekto prigimties Paveldimumo ir aplinkos poveikis intelektui ASMENYBĖS TEORIJOS Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos Bruožų krypties asmenybės teorijos Bihevioristinės (elgesio) krypties asmenybės teorijos Humanistinės asmenybės teorijos Kognityvinės (pažinimo) asmenybės teorijos Egzistencinės krypties asmenybės teorijos ASMENYBES BRANDOS APIBŪDINIMAS VI Skyrius. SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU Kas yra savimonė AŠ - VAIZDAS .: Aš - vaizdo apibūdinimas Aš - vaizdo įsisąmoninimas Aš - vaizdo pastovumas Aš - vaizdo turinys Aš - vaizdo formos ............ Aš - vaizdo vystymasis :...... SAVĘS VERTINIMAS ............ Savęs v e r t i n i m o t u r i n y s '. Savęs vertinimo veiksniai Savęs vertinimo lygiai Kaip s t i p r i n t i savosios vertės jausmą ir pasitikėjimą savimi ..: Pasitikėjimas savimi bendravime PSICHINES GYNYBOS BŪDAI KONTROLĖS LOKUSAS .' SAVIRAIŠKA IR SAVIAKTUALIZACIJA . SAVIAKTUALIZACIJOS BŪDAI VII Skyrius. PSICHIKOS SUTRIKIMAI NORMALUMAS PSICHIKOS SUTRIKIMAI PSICHOTERAPIJA VIII Skyrius. AŠ IR KITI AŠ GRUPĖJE Kokių būna grupių Grupės tikslai ir normos Grupės struktūra '. Sociometrija Lyderystė Grupė ir asmenybė Konformizmas AŠ BENDRAUJU Bendravimo apibūdinimas : Konfliktas Kaip klausyti? Kaip nereikia kalbėti? Bendravimo orientacijos Bendravimo būdai .

TURINYS 126 128 133 136 139 140 157 163 167 171 171 174 . 177 177 178 178 180 183 184 186 188 188 188 189 194 196 198 202 206 207 209 213 213 214 222 231 231 232 233 233 234 237 238 238 240 241 251 254 255 257 258

PRATARMĖ
„Pažvelkite į save, p a ž i n k i t e MVC, domėkitės s a v i m i ; savo protą ir valią, eikvojamus kitiems dalykams, nukreipkite į save; jūs i š š v a i s t o t e save, išbarstote; susikaupkite, sutelkite dėmesį į save, jus išduoda, jus išblaško, jus vagia iš jūsų pačių".
Užrašas Delfų Apolono orakulo šventyklos frontone.

;

.

.

Jau iš Antikos laikų žinomas raginimas „Pažink save!" ir klausimas „Kas yra žmogus?" Niekas nesiginčys, jei pasakysime, kad žmogus - viena iš sudėtingiausių sistemų, egzistuojančių pasaulyje. Taigi savęs suvokimo ir pažinimo kelias yra sunkus ir reikalaujantis drąsos bei mūsų proto ir valios pastangų. Jis gali suteikti ne tik pažinimo džiaugsmą, bet ir nemalonių, o gal net skausmingų potyrių. Bet eiti šiuo keliu verta, nes savęs pažinimas tai kelias į laisvę būti pačiu savimi. Tai galimybė atsiskleisti, išreikšti, realizuoti visa, kas mums suteikta. Tai galimybė padovanoti sau ir pasauliui tikrąjį save.

- ar aš tikrai žinau, ko noriu ir ko siekiu? Kokie mano gilieji poreikiai? (Savo poreikių ir siekių įsisąmoninimas): - ar visada galiu pasakyti, kodėl elgiuosi taip, o ne kitaip? Ko savo elgesiu siekiu? (Savo elgesio ir motyvų suvokimas); - ar galėčiau išvardinti visus silpnuosius ir stipriuosius savo būdo, charakterio ir temperamento bruožus? (Savo bruožu ir savybių pažinimas ir įvertinimas);

Ką reiškia suvokti, suprasti, pažinti save? Pamąstykime:

. kartu ir noras perprasti ir numatyti elgesį. meilėje. kas daugiausia atsakingas už mano gyvenimą . netgi . dirbant? Ir dar keletas klausimu: kaip ir ką aš suvokiu? Kaip ir ką aš atsimenu? Kaip lavinti atminti ir lengviau įsiminti? Kaip aš mastau? Kaip gimsta mintis? Kaip kyla naujos idėjos? Koks mano pašaukimas? Ar aš galiu tapti kūrėju?. kuriai apibūdinti neužtenka vienareikšmių sąvokų.ar mano siekiai visada atitinka mano galimybes? (Savo aspiracijų lygio suvokimas).ar jaučiu savo vertę ir reikšmingumą. Psichologija vis dėlto imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą. kad galėtume sėkmingai išreikšti ir realizuoti save veikloje. problemas mokykloje ir šeimoje.. • (Savo jausmų ir emocijų pažinimas). o tik pastangos. tačiau artumas iškart nutolsta per mokslinio nagrinėjimo distanciją. Bet ši sistema nėra pats žmogus. kurias. piktnaudžiavimą narkotikais.ar žinau. Taigi ryškėja kontūrai mokslo apie mus ir mūsų santykius su artimaisiais.aš pats ar išorinės aplinkybės.6 PRATARMĖ .ar gerai pažįstu savo jausmus ir emocijas. dėl kokių priežasčių mane ištinka nesėkmės bendraujant. tinkamumą vienai ar kitai veiklai? (Savo galimybių pažinimas).ar galiu pasakyti. ... likimas? . tarpasmeniniuose santykiuose. ar esu savimi patenkintas? (Santykio su pačiu savimi įvertinimas). o kartais ir labai prieštaringa būtybė. būdingas ne tik šiam mokslui. ar gerbiu save. atvira.ar galėčiau tiksliai apibūdinti savo santykius su žmonėmis. ar galiu pasakyti. diktuoja rūpestis dėl jo gerovės. Šiandien kalbėti apie žmogaus psichologiją yra madinga. kodėl man kyla vienokie ar kitokie išgyvenimai? .O kaip. Štai kokios įvairiapusės informacijos apie save. o kartu ir pagarbos sau mums reikia. Tai kupinas įtampos ir dinamiškas santykis.Ir taip toliau. savo padėtį įvairiose žmonių grupėse? (Savo vietos tarp žmonių suvokimas ir vertinimas). žmonės. mokantis. . bet ir mums patiems: žmogus pasirodo esąs sudėtinga. savo bendravimo stilių. galimybes.ar esu perpratęs savo sugebėjimus. . . kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. priklausomai nuo situacijos. Tokių dalykų aptinkame beveik kiekviename laikraščio puslapyje: publikacijose apie nusikaltimus.

skleidžiami neapgalvoti ir nepagrįsti teiginiai. Čia. pigiuose romanuose ar filmuose) slypi paviršutiniškumo pavojus .PRATARME 7 kultūriniai ir politiniai įvykiai neretai siejami su psichologijos teorijomis. kurie aptinkami įvairiausiuose žurnaluose. tarpusavio ryšių. netenka savosios prasmės. kaip ir „asmenybiniuose" testuose. dažnai susiduriame su psichologijos sąvokomis.sąvokos nuvalkiojamos. Todėl yra svarbu įgyti išsamių ir sistemingų žinių. kurių pagalba argumentuotai galėtume įvertinti įvairias psichologijos koncepcijas. kurių tikroji prasmė mažai žinoma. Tokiame psichologijos populiarinime (reklamoje. taip susidaro išankstinės nuomonės. .

ir juslingumo (sąlyčio su tuo. bandė spręsti žmogaus sielos problemas.nežemiško pasaulio protingumo išraiška.visiškas (absoliutus) dvasiškumas.). Taigi pirmoji prielaida. tačiau nebandė tų išvadų patikrinti ar įrodyti. atsirasti mokslinei psichologijai. bet trumpą istoriją.Platonas (427 .nežemiško pasaulio gyvastingumo liudijimas. Jo centre yra visos esamybės pradžia . buvo filosofija.370 m.8 SKYRIUS PSICHOLOGIJA TAI MOKSLAS APIE MANE ~ PSICHOLOGIJOS MOKSLO PRIEŠISTORE ARBA PRIELAIDOS ATSIRASTI PSICHOLOGIJOS MOKSLUI Šiandien teigiama. Atomistinio materializmo pradininkas senovės Graikijoje Demokritas (460 . siekimo). impulsyvumo (trokšta judėti. kad ji sudaryta iš smulkių dalelyčių . Kaip ir dauguma šiuolaikinių mokslų (fizika. remdamiesi svarstymu bei logikos principais. turi gilią praeitį. o tik samprotavo.). Apie idėjų sferą skrieja sielos . Filosofai neatlikinėjo tyrimų. . Filosofinėje psichologijoje susiformavo idealistinis ir materialistinis požiūris į sielą. Ilgą laiką psichologinius klausimus kėlė filosofai ir.1 pav. ką galima veikti. kaip mokslas. Ryškiausias graikų idealistas . Sielos yra nevienalytės -jos turi ir protingumo (siekia harmoningos rimties). biologija. prieš Kristų) sakė. kad siela materiali.347 a. kad psichologija. psichologija pradėjo formuotis 5 amžiuje prieš Kristų senovės Graikijos filosofų darbuose. Apie dvasiškumo centrą spiečiasi idėjos .atomų. logika ir kt. prieš Kristų) teigė. kad nežemiškasis idealusis pasaulis turi savo tvarką (1. veikti).

susivaldantys. Psichologijai taip pat svarbios yra prancūzų filosofo R. Tai. Seniausia dalis . Nuo šio veikalo pasirodymo iki 18 amžiaus mokslas apie žmogaus vidinius išgyvenimus (sielą) buvo vadinamas animastika. kad šis modelis sutampa su žmogaus smegenų sandara.1 pav. idealaus pasaulio modelis Aristotelis (384 . Dekartas buvo dualistas.TAI MOKSLAS_APIE_MANE _ 9 Siela yra žmogaus lemtis.jie mylės žemę. apie kuriuos jis žino. Jas dengia didžiosios smegenys. tokį j i s gavo ir gyvenimą.protingi. uoslę. Žmogaus sielą sudaro reiškiniai. kadangi „siela yra viso gyvenimo pagrindas". . klausą. trauks paprastas daiktiškas gyvenimas . apskaičiuojantys. Įdomu. visos valstybės reikalai. Dualizmas pripažįsta du savarankiškus pradus: sielą ir kūną. Mąstymą Dekartas laikė svarbiausia dvasios savybe. Jis išskyrė penkis žmogaus jutimus .1650) idėjos. g a v u s i u s s i e l ą su stipriu jusliniu pradu. Virš kamieno esančios vidurinės smegenys veikia tarsi emocijų ir instinktų valdymo pultas. prieš Kristų) parašė pirmąją knyga „De anima" („Apie sielą"). kurie „mąstančioje sieloje" reiškiasi kaip supratimas arba valia. skonį. viso miesto. sieks kažko aukščiau. namus ir šeima. „ M a i t i n a n č i ą j a sielą" jis laiko g y v y b i n g u m o p r a d u . Jutiminį pažinimą Aristotelis laikė būtina protinio pažinimo sąlyga. darbą.regą. yra mate- . Descartes) (1596. žodžiu. kurie yra pačiam žmogui pažįstami. Dekarto (R. atsakingos už aukštąją nervinę veiklą . veikiantis pagal mechanikos dėsnius. Platono nežemiškojo linkme. o kūnas. skirtą sielos reiškiniams aiškinti. lytėjimą.322 m. Kokia sielą žmogus gavo. moką visas gyvenimo aplinkybes pakreipti norima 1. Aristotelis daug dėmesio skyrė žmogaus juslių arba jutimų aprašymui. Žmones. šiandien vadinama sąmone. Jis pateikė labai plačią sielos samprata. Impulsyvią sielą gavę žmonės turės polėkių. Svarbiausia ir sunkiausia užduotimi Aristotelis laikė „iki galo perprasti sielos prigimtį". Arčiausiai idėjų sferos skriejusią s i e l ą gavę ž m o n ė s bus į ž v a l g ū s . Žmogaus siela yra pažini pačiam žmogui. Jiems rūpės visų žmonių.valdo tokias gyvybiškai svarbias funkcijas kaip kvėpavimas ir kraujotaka. o jos trijų elementu modelis yra nepaprastai išsami t e o r i j a . Juos ir reikia tirti. Smulkiau apie tai skaitykite skyrelyje „Biologiniai elgesio pagrindai".smegenų kamienas . d a u g i a u . ką Dekartas kalbėjo apie sielą.asociacijų ryšius ir mąstymą. „Juntančiai sielai" priskyrė suvokimą ir jutimą.PSICHOLOGIJA .

kurioje viską pojūčiais įrašo patyrimas. kad žmogus gimsta kaip tabula rasa.kūrėsi įvairios psichologijos mokyklos.tai jaunas. bet abejoti sąmonės reiškiniais negalima. liaudies išmintis ir jos sukauptas patyrimas. fiziologija. fizikos.19 a. . kurios turi specialų tyrimo objektą ir formuluoja savus uždavinius. Šie mokslai sukaupė daug vertingų žinių apie žmogaus organizmą. Vėliau filosofijoje susiformavo empirizmo srovė. esu). sangvinikas. prie Kristų) teigė. ir tokiu būdu savaime įjungė ir analizavo regėjimo pojūčius. kiti greiti. Fiziologai pradėjo psichiką tirti specialiais moksliniais metodais. Psichologijos vystymasis vyko dar vienu aspektu .apie 200) visapusiškai atskleidė ryšius tarp psichinių ir fizinių reiškinių. dar kiti yra ramūs. vadinasi. Jis teigia. jie svarstė. 19 a. 18 . apimantis daugybę tyrimo sričių ir problemų). o patyrimą (gr. Vieni yra lėti. pabaigoje išsiskyrė atskiros psichologijos šakos (šis procesas vyksta ir dabar). o kiti staigūs. empeiria patyrimas). kad žmonės skiriasi savo elgesio dinamikos ypatumais. 19 a. Jutimo regos fiziologija perėjo prie regos psichologijos. (švari lenta). Trečioji prielaida mokslinei psichologijai atsirasti . t. Fiziologai sukaupė nemažai medžiagos ir nustatė tam tikrus psichologijos dėsningumus. kurio uždavinys . Jis dargi bandė aiškinti.tirti ir nagrinėti žmogaus sielą (psichiką) laboratorijoje. Psichologija. Locke) (1632 1704) teigė. Psichologijos mokslo formavimąsi netiesiogiai skatino matematikos. Graikų gydytojas Hipokratas (460 . biologija). lot. jog egzistuoja išorinė realybė.gamtos mokslai (medicina. astronomijos vystymasis.377 m. fiziologai labai plačiai nagrinėjo žmogaus nervų sistemos klausimus. Psichikos buveine jis laikė smegenis. (mąstau.10 _ I SKYRIUS rialus. nuo ko tai priklauso. Garsus Dekarto teiginys „Cogito. Pavyzdžiui. lot.y. kuriose įvairiais istoriniais laikotarpiais įsivyraudavo vienas ar kitas požiūris į žmogaus psichiką. Anglų filosofas ir pedagogas Dž. melancholikas ir flegmatikas). K. Galenas (apie 130 . ergo sum". sukūrė sąvoką temperamentas ir išskyrė 4 jo tipus (cholerikas. ypač tiriant regą. intensyviai besivystantis mokslas. Lokas (J.tai gyvenimiška psichologija. Dar viena prielaida atsirasti psichologijos mokslui . kad galima abejoti. Taip formavosi atskiros psichologijos kryptys. kuri pagrindiniu pažinimo šaltiniu ėmė laikyti ne mastymą. pabaigoje subrendo sąlygos psichologijai tapti atskiru mokslu. kaip ir kokiu greičiu juda nervinis impulsas.

kas vyksta jo sąmonėje. Spenseris (H.1910). Woodworth) (1862 . kad psichologijos uždavinys yra tirti tai. Tai. kuriais vadovaujantis buvo siekiama atlikti tyrimus ir gauti objektyvius rezultatus. Struktūralizmas . B. Toje laboratorijoje savo mokslinę karjerą pradėjo tokie žymūs mokslininkai kaip G. kaip psichika padeda žmogui prisitaikyti prie aplinkos. kurie. Vuntas (W. Ketelas (J. R. Vunto. pateikiant įvairius stimulus. kaip savarankiško mokslo.1903) teigė. jog psichologijos uždavinys yra tirti žmogaus sąmonės struktūrą. Wundt) (1931 . Hall) (įkūręs Amerikos psichologijos asociaciją). Tačiau šis metodas susilaukė daug kritikos.1920) 1879 m. Tiriamieji būdavo specialiai paruošiami tyrimui juos treniruojant.1962). Dž. H. kaip papildomas informacijos šaltinis. Žmogiškasis subjektyvumas lėmė tyrimo duomenų įvairovę ir sunkumus juos pakartoti. Introspekcija tai ne paprasta savistaba. S. Pagrindiniai šios krypties atstovų nuopelnai yra tie. Miunsterbergas (H. Sąmonę galima suskaidyti į elementus . kad prisitaikymo prie aplinkos dėsnis galioja ir . Munsterberg) (taikomosios psichologijos pradininkas). kurios atstovai (be jau minėto) V. jausmus. Buvo manoma. Buvo teigiama. Tičenerio (E. kad evoliucijos procese išlieka tik stipriausi. jungdamiesi pagal asociacijų dėsningumus. Spenser) (1820 . Titchener) (1867. M. glaudžiai susijusią su patyrimu. Vudvortsas (R. sudaro sąmonės turinį. struktūralistinis požiūris į sąmonę pasirodė labai supaprastintas.PSICHOLOGIJA . Savistaba. vaizdus. išliko kai kuriuose tyrimuose iki šių dienų. James) (1842 . C a t t e l ) ( i n d i v i d u a l i ų skirtumų psichologijos p r a d i n i n k a s ) . ką žmogus gali papasakoti.1927) teigė. E. Džeimsas (W. Funkcionalizmas Ryškiausi atstovai V. Su šiuo faktu siejama psichologijos. tiriamajam reikėjo stebėti ir nusakyti.TAI MOKSLAS APIE MANE 11 ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS Struktūralizmas V. atsiradimas.pojūčius. Holas (G. kad sąmonės turinys gali betarpiškai atsiskleisti žmogui ir tuo remiantis buvo sukurtas tyrimo metodas introspekcija. Leipcige įkūrė pirmąją p s i c h o l o g i n i ų t y r i m ų l a b o r a t o r i j ą . Buvo perimta Č. buvo planuojami ataskaitos apie patyrimą įgūdžiai. Laboratorinėmis sąlygomis. Darwin) mintis. S. H. B. kas vyksta sąmonėje. Be to. Darvino (Ch.psichologijos kryptis. nėra tapatu tam. kad psichologijai buvo iškelti mokslinio tyrimo kriterijai.

Žinant patyrimą. žmogaus vidinis gyvenimas yra nuolatinė pojūčių ir patirties tėkmė. . Dėl to bihevioristai buvo karštai kritikuojami savo amžininkų. Vidinė psichinė realybė. lengvai galima prognozuoti elgesį. R. kad jų teorijos rėmėsi daugiau asmenine savistaba nei kitų žmonių stebėjimu bei eksperimentais. V. Svarbiausia yra tai.Vudvortsas sukoncentravo dėmesį į motyvacijos tyrinėjimus. Biheviorizmas Dž. nes pateikė dinaminę psichikos sampratą ir sąlygojo spartų taikomosios psichologijos vystymąsi XX a. negali būti objektyviai stebima bei tiriama. padedantį organizacijoms spręsti iškilusias psichologines problemas. siekdama būti moksline. B. kaip žmogus jaučiasi savoje vidinėje psichinėje erdvėje.1949). kad elgesys yra sąlygotas patyrimo ir yra tiesioginis jo rezultatas. A. Džeimsas 1890 m. Thorndike) (1874 . Votsonas (J. Sąmonė atrenka tai.pedagoginės psichologijos pradininkas. B. jog psichologija.12 I SKYRIUS žmogui. pradžioje. Ketelas (A. Buvo teigiama. Skotas (V. iškėlė idėją. kas susiję su poreikiais ir suteikia psichinei būčiai formą. kad žmogaus sąmonė atlieka prisitaikymo prie aplinkos funkciją. Skotas įkūrė pirmąjį psichologinio konsultavimo centrą. profesinės atrankos bei vadovavimo problemų sprendimui. Tuo metu gyveno ir kūrė: H. D. tai uždraudus. Psichikos apraiškos turi būti stebimos elgsenoje. turi tyrinėti elgesį. kad apdovanojimas turi teigiamos įtakos išmokimui.1958). išleistoje knygoje „Psichologijos pagrindai" teigė. Be to. kuri buvo funkcionalizmo tyrimo objektas. E. V. Cattell) (1860-1944)-protinių sugebėjimų testo kūrėjas. Binet) (1957 . Holas (H. Bine (A. Torndaikas (E. Tokios sąvokos kaip „protas". Vėliau tie rezultatai buvo naudojami bandant paaiškinti žmogaus elgesį. Skott) (1869. „išgyvenimas" ir kitos prarado prasmę. Jį domino. ryškiausi biheviorizmo krypties atstovai. kuris gali būti objektyviai stebimas.1924) . Watson) (1878 .1955) -pirmasis pritaikęs psichologijos žinias reklamos kūrimui.protinio išsivystymo diagnostikos pradininkas. V.1911) . Tyrimų su gyvūnais rezultatai parodė. D. Pradiniuose elgesio tyrinėjimo etapuose dalyvavo vaikai. kas skatina žmogų veikti tuo ar kitu būdu. Funkcionalizmo atstovai buvo kritikuojami už tai. Pats elgesys buvo suprantamas kaip organizmo reakcijų į aplinkos stimulus visuma. „sąmonė". Psichiniai procesai buvo siejami su smegenų veikla. Ž m o g a u s v i d i n i s gyvenimas yra u n i k a l u s ir nepakartojamas. imta naudoti viščiukus. peles ir kitus gyvūnus. Hall) (1844 . R. D. kuri nebūtinai atitinka pasaulio objektyvumą. Funkcionalistų įnašas į psichologijos mokslą yra svarbus.

F. Kofka (K. kaip buvo įsivaizduojama. anot Tolmeno. B. nes vyksta nervu sistemos lygmenyje i r n e p r i k l a u s o n u o s u b j e k t o v a l i o s a r n e r v ų . Visumos organizacija nulemia atskirų ją sudarančiu dalių ypatybes ir funkcijas.1990) tyrinėjo bausmės ir įvairių pastiprinimo sistemų įtaką išmokimui. Suvokiamo vaizdo visuma nėra tapati jo elementų sumai. Kohler) (1887 . Figūros ir fono problema akivaizdi dvigubuose paveikslėliuose. Sąvokos „figūra" ir „fonas" geštaltpsichologams buvo svarbiausios. forma). Šis metodas plačiai taikomas ir šiandien pedagogikoje ir psichiatrijoje.1959) įvedė tarpinių kintamųjų sąvoką. Informacijos „perstruktūravimo" mechanizmas buvo perkeltas į kūrybinio mąstymo bei netikėto sprendimo atradimo paaiškinimą. I š m o k i m a s . kai žiūrime pro langą. esminio). Keleris (W. Gana greitai paaiškėjo. kurie yra bendri gyvūnams ir žmonėms. bihevioristai iškėlė psichologinių tyrimų objektyvumo problemą. . Tolmenas (E. Pagrindinis geštaltpsichologu dėmesys buvo sutelktas suvokimo ir atminties tyrinėjimui. bet kritikai buvo negailestingi bihevioristams už žmogaus ir gyvūnu elgesio sutapatinimą. Ch. Neobihevioristai darė toli siekiančias išvadas: stimulų ir pastiprinimo dėka galima formuoti bet kokį elgesį. Tai ir yra silpniausia biheviorizmo vieta. Tolman) (1886 . Tyrimai parodė. kad. V. Vertheimeris (M. Objektyvumo siekimas tyrimuose buvo pažangus žingsnis. buvo nustatyta tokie y p a t u m a i : k o n s t a n t i š k u m a s . suvokimo priklausomybė nuo fono ir t. kad elgesys nėra taip lengvai nusakomas. k a i p M. kur figūra ir fonas lyg ir nevalingai keičiasi vietomis (žr. kad pažintiniai procesai. F.t. kaip figūra išskiriama iš fono. manipuliuoti individu. kad elgesio modifikacija gali būti pasiekiama norimo elgesio teigiamo pastiprinimo dėka. Jie siekė paaiškinti. Skineris (B.tai į g i m t a s sugebėjimas suvokiamą informaciją organizuoti į tam tikras formas (gestalt (vok. K. Geštaltpsichologija Ši k r y p t i s siejama su tokias vardais.1967). Č.TAI MOKSLAS A P I E MANE _ _ _ _13 Nežiūrint minėto trūkumo (beje.PSICHOLOGIJA.pavidalas. s t r u k t ū r i š k u m a s . poskyrį „Ką ir kaip suvokiame"). Pagrindinė psichikos ypatybė . Skinner) (1907 . buvo nustatyta. perkardami suvokiamą objektą. Tyrinėjant suvokimą (dažniausiai regėjimu). Neobiheviorizmo atstovas E. Koffka) (1886-1941). o ne sensorinius segmentus. matome medžius. yra grindžiamas universaliais mechanizmais. Tyrinėjant mąstymą. Pastiprinimo dėka išmokimas yra automatiškas. Buvo sakoma.) . kuri apėmė p a ž i n t i n i u s ir motyvacinius elgesio komponentus. Wertheimer) (1880-1943).

Tačiau seksualinis potraukis (libido) skatina veikti ir laipsniškai vystosi bręstant asmenybei. Froido taip pat buvo kalbama apie pasąmonę. kad jų elgesys yra sąlygotas pasąmoninių jėgų. sąvokos netikslios. pasireikšdami sapnais. Freud) (1856 . Z. Froidas buvo kritikuojamas už seksualinio potraukio (libido) asmenybės gyvenime sureikšminimą ir suabsoliutinimą. Ši kryptis buvo kritikuota dėl to. Šios krypties nuopelnai psichologijai aiškiai persveria trūkumus. už sąmonės ir pasąmonės santykio antagonizmą (todėl Froido teorija yra vadinama panseksualistine). . Z. nes būtent jo apraiškos labiausiai ribojamos visuomeniniame gyvenime. Tačiau prieš du trečdalius amžiaus tai buvo novatoriška. kuris yra vienas iš svarbiausių šiandieninėje psichoterapijoje. įtakodami profesijos pasirinkimą bei kūrybą. nukrypimais nuo adekvataus elgesio.1939) vardu. ego (pasąmoninis) ir superego (sąmoningas). kad vaikystės patyrimas.14 l SKYRIUS produktyviai veikia mąstymą.plačiai žinoma ir į t a k i n g a psichologijos k r y p t i m i . Sąmonės lygmenyje jų pasirodymas yra uždraustas. Pirmiausia psichoanalizė buvo vadinama neurozių gydymo metodu. Šiandien mažai kas ginčysis dėl to. kad jos teiginiai ne visada pagrįsti e k s p e r i m e n t i n i a i s įrodymais. pavadintų potraukiais. kurių pagrindą sudaro instinktai. būtent jis bandė atskleisti d i n a m i š k u s ryšius tarp sąmonės ir pasąmonės. bet tapo psichinės visumos dalimi. dar v ė l i a u . kad gestaltpsichologai atkakliai domėjosi psichikoje vykstančiais procesais (suvokimu. vidiniai konfliktai yra labai svarbūs asmenybės gyvenime. o teiginiams trūksta apibrėžtumo. išstumiamas iš sąmonės. yra seksualinis. todėl jie išstumiami į pasąmonę. Visybiškumo idėja buvo panaudota ir vėliau. kalbiniais apsirikimais. Z. stebėdamas savo pacientus.) biheviorizmo klestėjimo laikais ir oponavo jam. Froidas atkreipė dėmesį į seksualinės sferos svarbą žmogaus psichiniam funkcionavimui. Tačiau tie potraukiai veikia ir be sąmonės žinios. Sąmonė jau nebuvo s u p r a n t a m a kaip u ž d a r a erdvė. Tačiau svarbu yra tai.id (nesąmoningas). jo teorija nebuvo tikrinama eksperimentiškai. Jis įvedė psichologinės gynybos terminą. Froido (S. suprato. Psichoanalizė Ši kryptis siejama su Z. Nors iki Z. Žmogaus psichikoje išskiriami 3 lygmenys . vėliau ji tapo psichologine teorija. Be to. Pagrindinis instinktas. kad pasąmoniniai procesai įtakoja mūsų elgesį. aiškinant grupės dinamiką bei kuriant gestalt-terapijos metodus. Froidas buvo praktikuojantis psichiatras ir. mąstymu ir kt.

ne. K. Froidui.1980). bet bendra gyvybinė energija. kad žmogaus asmenybė susiformuoja iki 5 metų amžiaus. Froido pažiūras. Fromas (E. teigia. bet aiškumo. E. kai ji perimama receptoriuose. Froido mokiniai liko ištikimi mokytojo idėjoms. Nors teorinių schemų daugėjo. H. psichologijos mokslininkui. Erikson. Buvo sukurta daugybė pažinimo procesų blokų. Adler) (1870 . Neopsichoanalizė Ne visi Z.tai žymiausi autoriai. (Plačiau apie tai skaitykite poskyryje „Asmenybės teorijos"). Fromm) (1900 . vyksta individualizacija ir tuo ji save realizuoja. Psichikoje yra išskiriami 3 lygmenys: sąmonė. Jungas (C. Adleris.1949). Kognityvinės psichologijos uždavinys . Vystydamasi asmenybė perima kolektyvinės pasąmonės turinį. kurie u ž t i k r i n d a v o informacijos saugojimą (išskirtos ilgalaikė ir trumpalaikė atmintys) ir komandų vykdymą. Salivanas (H.(A. nes tada asmeniui yra būdingas tam tikras „gyvenimo stilius". K. teigė. kad pasąmonėje glūdi ne užspaustas nepatenkintas seksualinis potraukis. Pastarojoje yra užfiksuota žmonijos patirtis. Horney) (1885 .išsiaiškinti. E.PSICHOLOGIJA . A. (Plačiau žr. 1928).TAI MOKSLAS A P I E MANE 15 Šios idėjos priklausė Z. gabiausi jų sukūrė savo teorijas.1937). Neisser. kurdami savo teorijas. Jung) (1825-1961). nors labiausiai kritikuojamam. kurie. Kognityvinė psichologija Tai šiuolaikinė psichologijos kryptis. Horni (K. Bandyta ieškoti analogiškų procesų. deja.. Neiseris (U. pabrėždami socialinės aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi ir funkcionavimui. individualiosios psichologijos kūrėjas. 1902) . savaip revizavo Z.1952). poskyrį . individuali pasąmonė ir kolektyvinė pasąmonė.. Dėl fizinio nepajėgumo vaikas jaučia nepilnavertiškumą ir jo gyvenimo tikslu tampa to komplekso įveikimas bei jo kompensacija save įtvirtinant.Asmenybės teorijos"). šiandien sudarančias neopsichoanalitinės krypties turinį. kurie vyksta kompiuteryje. kas vyksta su sensorine informacija po to. . Eriksonas (E. kurios ryškiausias atstovas U. Sullivan) (1892 . analitinės psichologijos kūrėjas. bet populiariausiam ir įtakingiausiam XX a.

todėl atskiro atvejo analizė ne m a ž i a u pateisinama. jog pažinimo procesai v a i d i n a lemiamą vaidmenį žmogaus elgsenoje. ką žmogus galvoja apie save. kas jis yra iš tikrųjų. V. Tai yra kritikos objektas. Rodžerso (C. daugiausia dėmesio skyrusiems vaizdinio mąstymo tyrinėjimui. Tai optimistinis požiūris į žmogų. 7) žmogus . susijusį su prasme ir vertybėmis. . atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai. Toks humanistinis požiūris nutolsta nuo mokslinės psichologijos. Rogers). bet galima išskirti bendrus teiginius. Humanistinė psichologija Tai bene labiausiai paplitusi šiandieninė psichologijos kryptis. paremtas meile ir pasitikėjimu. siejama su A. kad kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. žmogaus išgyvenimas išoriniame ir vidiniame pasaulio ir savęs pasaulyje . Tokia esminė pozicija buvo a r t i m a ir m o k s l i n i n k a m s Ž. 2) kiekvienas žmogus yra unikalus. Remiamasi nuostata. 5) žmogus yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija. ir to. nes pagrindinis vaidmuo čia tenka žmogiškajam patyrimui. su kuriais sutinka visi šios krypties atstovai: 1) žmogus turi būti suprantamas ir tiriamas kaip visuma.pagrindinė psichinė realybė. K. P i a ž e (J. 6) žmogus turi tam tikrą laisvės laipsnį. S. kuriomis vadovaujasi pasirinkdamas. Maslou (A. Bruneris (J. Pagrindinis psichologijos tyrimo objektas unikali žmogaus asmenybė. Maslow). kaip ir statistiniai apibendrinimai. kaip „atrankos" mechanizmo. Kelly). Piaget). atminties organizacijos analizei. nes dažnai sunku nustatyti skirtumą tarp to.16 ___ I SKYRIUS Tuomet buvo iškeltas uždavinys parodyti. Franklio (V. G. J. 4) gyvenimas turi būti suprantamas kaip vientisas žmogaus brendimo ir būties procesas. Bruner). Nors kiekvienas iš čia paminėtų atstovų sukūrė savo teoriją (plačiau žr. motyvacijos. S. Frankl) ir kitais vardais. K r i t i k a jų a t ž v i l g i u d a ž n i a u s i a i siejama su pasąmonės procesų ignoravimu bei aplinkos vaidmens žmogaus elgsenoje sumenkinimu. Kognityvistų tyrimams būdingas griežtas eksperimentavimas. 3) žmogus yra atviras pasauliui. poskyryje „Asmenybės teorijos"). supratimui. stipri kontrolė. Kelis (G.aktyvi. intencionali ir kūrybiška esybė.'tikslios teiginių formuluotės.

y.mokslas. daug psichologinių pastebėjimų yra liaudies kūryboje (pvz. vidiniams išgyvenimams. „Nekask duobės kitam . t.). kad šiandieninėje psichologijoje nėra vieningos paradigmos. Gausių eksperimentinių ir teorinių tyrimų rezultatai leidžia išskirti tris žmogaus egzistencijos lygmenis: f i z i n į .teologija. Gerai žino ir pavaizduoja žmogaus vidinius išgyvenimus rašytojai.pats įkrisi". gyvenimiškas žinias. Bet tai nėra mokslinės žinios! . kurios ir yra praktikos apibendrinimo rezultatas. jų kilmę. apsprendžiančios mokslą. psichinį ir dvasinį. „Lenk medi. jausmus. PSICHOLOGIJOS MOKSLO SAMPRATA Žodis „psichologija" yra kilęs iš dviejų senovės graikų kalbos žodžių: psyche . aiškinant reiškinius. mintims ir troškimams į v a r d y t i psichologijoje yra vartojamas „psichikos" terminas (beje. taigi ir skirtingi požiūriai į tai.y. Siekiant išvengti painiavos. kaip apie vientisą dvasinę substanciją. žmogaus sielą) . Taigi. o dvasinį (t. Gyvenime terminas „psichologija" gali turėti įvairių reikšmių. Dabartinė psichologija-tai intensyviai besivystantis mokslas. išryškindami ir sureikšmindami vieną ar kita psichikos aspektą. Kiekvienas žmogus gali stebėti. psichologija reiškia mokslą apie sielą. įvardinti tam tikrus reiškinius (pvz. ja pasinaudoti.. Šiandien pačioje psichologijoje vienu metu egzistuoja įvairios kryptys. kol jaunas" ir pan. bei tyrimo metodais. jaunimo psichologija).siela ir logos . grynai etimologiniu aspektu. mintis. praturtina psichologijos mokslą naujais faktais. giliau jį tyrinėdami. vyraujančios teorinės ir praktinės sistemos. analizuoti ir aiškinti savo ir kitų elgesį. Juos tyrinėja atskiros mokslo šakos: fizinį . reiškimosi formas ir mechanizmus.TAI MOKSLAS A P I E MANE 17 Tačiau humanistinės psichologijos atstovai daugiau orientuoti rūpintis konkretaus žmogaus gyvenimo kokybe nei kurti teorijas. psichinį . Kiekvienas turi tam tikrų žinių apie psichologiją.psichologija. Tačiau tai nebūtų visiškai teisinga ir tikslu šiuolaikinio mokslo p o ž i ū r i u . Taigi psichologija yra m o k s l a s . Reikia pripažinti metodų bei teorijų įvairovę ir. Galime sakyti. Skirtingu mokyklų atstovai.PSICHOLOGIJA . raidą.medicina ir biologija. Bet vientisumo negalima įvesti dirbtinai suteikus pirmenybę vienai kuriai nors krypčiai. kas yra šis mokslas. „psichika" vartojama ir gyvūnų vidiniams išgyvenimams apibūdinti). Jis gali žymėti buitines. t i r i a n t i s p s i c h i n i u s reiškinius..

tai susidaryti šiuo metu veikiančio objekto vaizdą. analizuoti ir klasifikuoti faktus. Poskyryje „Šiuolaikinės psichologijos kryptys" jūs susipažinote su įvairiomis psichologijos mokslo teorijomis. kraujospūdis. supratimo.). Galime išskirti šiuos elgsenos lygius: a) fiziologinės reakcijos (pulsas. Psichologija tūri savo mokslinius metodus. kurie turi tikslią. kaip specifinės nervų sistemos funkcijos. Pagal psichinių reiškinių įsisąmoninimo lygį dabartinė psichologija išskiria dvi tyrimo sritis: sąmonę ir pasąmonę. piešiniai ir kt. Psichologija . c) kalbinės reakcijos. 2. Teorija .tai mokslas apie psichikos faktus. empeiria .y. kurie nusako būtinus. b) motorika arba judesiai. kurie leidžia aiškinti faktus. paremtas patyrimu) tyrinėjimu. kuriais yra r e n k a m i ją dominantys f a k t a i . dėsnius ir mechanizmus. kvėpavimo dažnis ir pan. kaip savarankiškas mokslas. Pavyzdžiui. 3. apibrėžtą mokslinę reikšmę. surinkti faktus.tai apibendrinantys teiginiai. nerviniai impulsai. Psichologijos istorijoje psichikos samprata kito nuo mistiško bekūnės sielos pripažinimo iki materialistinio psichikos. kaip mokslui? 1. Kiekvienas mokslas kuria teorijas. Norint kažką s u k l a s i f i k u o t i . bet ir juos paaiškinti. esminius ir pasikartojančius faktus. Mokslas siekia ne tik aprašyti. . Kiekvienas mokslas siekia kaupti. būdus. Apie tai skaitykite poskyryje „Psichologijoje naudojami metodai". 4. Taigi b u i t i š k a s i s psichologijos supratimas gerokai skiriasi nuo mokslinio.). t. . Empiriniai faktai . Psichologijos objektas keitėsi kartu su psichinių reiškinių prigimties aiškinimu. kuri gali būti tyrėjo užfiksuota. Psichologija taip pat turi tikslą ieškoti dėsningumų. reikalingi dėsniai. Gali būti fiksuojami ir elgsenos rezultatai (įvykdyta ar neįvykdyta užduotis. Psichologija. 5. Kiekvienas mokslas turi specialius terminus . keldama mokslines hipotezes ir jas tikrindama.pažinimas.18 I SKYRIUS Kas būdinga psichologijai. psichologijoje „suvokti" . žodis „suvokti" buityje reiškia „suprasti". numatyti būsimų faktų pasirodymą bei interpretuoti naujus faktus.tai elgsena.žodžius. prakaito išsiskyrimas. remiasi empiriniu (gr.

Žmogus pažįsta ne tik išorinį pasaulį. psichines būsenas ir psichines savybes. Psichiniais procesais galime laikyti. apie ką žmogus gali duoti žodinę ataskaitą. Rubinšteino. taip pat glūdi pasąmonėje. jausmus. kalbėjimu ir t. pavyzdžiui. Galima pasakyti. kas susiję su mūsų pagrindiniais gyvenimo įgūdžiais. sąmonė yra „išgyvenimo ir žinojimo vienovė". kuri leidžia mums ne tik pažinti pasaulį ir save. pamiršti praeities vaizdai ar potyriai. gabumai.PSICHOLOGIJA . Jas n u l e m i a anatominės fiziologinės individo ypatybės bei žmogaus patirtis. emocijų ir valios. pavyzdžiui.TAI MOKSLAS APIE MANE 19 Sąmonė . Pagal tai jie skirstomi į tris rūšis . potraukiai. kad sąmonė yra visa tai. jo reguliavimui ir saviauklai. PSICHOLOGIJOS SAKOS Šiuolaikinė psichologija apima labai įvairias žmonių psichinio gyvenimo sritis. Pasąmonė . Savo asmenybės įvertinimas sudaro pagrindą kitiems svarbiems savimonės veiksmams: savo elgesio kontrolei.tai dinamiški. Psichinės savybės yra santykinai pastovūs psichiniai reiškiniai. išskyrus žmogų). kurie prasideda. kuri nepasiekia sąmonės arba yra iš jos išstumta. jiems nutrūkus: Jie dar skirstomi į tris rūšis: pažinimo. dažnai besikeičiantys reiškiniai. Dar vaikystėje žmogus ima skirti save nuo kitų. jos santykių su aplinka pažinimas vadinamas savimone. Psichinėms būsenoms priskiriami pastovesni psichiniai reiškiniai. nepriklausantys nuo dirginimų. tam tikro vaizdo suvokimą.tai psichinių reiškinių dalis. Tai žmogaus temperamentas. Tai gali būti kūrybinis įkvėpimas. Kartais psichologijos mokslo . lyginti juos su kitų žmonių atitinkamais reiškiniais. yra skiriamos įvairios psichologijos šakos. Psichiniai procesai .tai toji psichinių reiškinių dalis. prognozuoti būsimus tikrovės reiškinius (to nesugeba niekas. ir baigiasi. bet ir pats save. sugebėjimai. veikiant išoriniams ar vidiniams dirginimams. sugebėjimus ir kt. instinktai. pakili ar prislėgta nuotaika. ėjimu. Psichiniai reiškiniai skiriasi savo pastovumu ir vaidmeniu asmenybės ' veikloje.). charakteris. Pagal tai. Visa. bet ir žinoti apie šį pažinimą.psichinius procesus. neįsisąmoninti norai.. kuriems būdingas gana pastovus psichinės veiklos lygis. kokiu aspektu yra tiriamas psichologijos objektas. uždavinio sprendimą ir pan. rašymu. Tai mūsų sapnai. valią. Jis pradeda pažinti ir vertinti savo psichinius reiškinius (protą. Savo asmenybės.t. nerimas. Pasak psichologo S. hipnozės reiškiniai.

psichol o g i n i u s aspektus. žmogaus ir mašinų . Ji tiria sveiko suaugusio žmogaus psichikos funkcionavimą. darbo mokslinio organizavimo problemas. Ji tiria medicinos personalo ir ligonio santykius.aiškinti žmogaus psichikos dėsningumus atskirose veiklos rūšyse ir pateikti konkrečias rekomendacijas. kaip žmonės veikia vienas kitą. Ji tiria psichinės veiklos ir psichinio vystymosi sutrikimus. Medicininė psichologija nagrinėja įvairių susirgimų.gyvūnų psichikos tyrimai. Zoopsichologijos objektas . Tai mokslas apie įvairaus dydžio žmonių grupių funkcionavimo ypatumus (kaip suvokiame. Tai fundamentaliosios arba pamatinės šakos ir taikomosios šakos. tyrinėja profesines asmenybes ypatybes. Ji yra visos psichologijos pamatas. Patopsichologijos objektas . Fundamentaliosios psichologijos šakos Bendroji psichologija sistemina visas psichologijos disciplinas. .). . paauglio. apibūdina pagrindines psichologijos sąvokas.y. P s i c h o l o g i j a k a i p s a v a r a n k i š k a s mokslas p i r m i a u s i a vystėsi fundamentalių tyrimų kryptimi.y. dėmesį. vertiname save bei vieni kitus ir pan.). subrendusio žmogaus psichologija ir gerontopsichologiją. psichologinių veiksnių įtaką ligai bei somatinės (kūno) ligos poveikį psichikai. t.žmogaus psichikos sutrikimai. pagrindžia bendrus psichologijos metodus. jaunuolio.pažinti ir paaiškinti gyvūnų elgesį. Amžiaus tarpsnių arba raidos psichologija tiria žmogaus psichikos dinamiką įvairiais amžiaus tarpsniais. Galime išskirti vaiko. keičiasi žmogaus elgesys ir kokie psichikos ypatumai būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui. seno žmogaus psichologiją. metodus. atmintį. mąstymą ir kt. Tik vėliau ėmė formuotis taikomoji psichologija. rezultatų pritaikymo sritis. Taikomosios psichologijos mokslo šakos Darbo ir inžinerinė psichologija. Tačiau bendrosios psichologijos raida priklauso ir nuo kitų psichologijos šakų. suvokimą. Socialinė psichologija tyrinėja. Psichologijos šakas galime sugrupuoti į dvi dideles grupes.. Jos tikslas . kaip. t. Įvairius psichikos procesus (jutimą. keičiantis amžiui.20 I SKYRIUS šakos yra skiriamos pagal tyrimo uždavinius. kurios tikslas .

Psichodiagnostiką . šeimos kūrimo.PSICHOLOGIJA_-_TAI M O K S L A S _ A P I E _ M A N E _ 21 sąveiką. poliklinikose.psichofiziologija (tiria psichinių procesu fiziologinius komponentus). suformuoti dėsnius. Kūrybos (arba inovacijų) psichologija a i š k i n a mokslinės.). Šeimos psichologija analizuoja partnerio pasirinkimo. Organizacinė psichologija tiria konkrečioje organizacijoje vykstančius reiškinius ir jų ryšį su organizacijų veiklos efektyvumu. bet labai aktyviai veikia psichologai praktikai. neuropsichologija (tiria psichinių funkcijų mechanizmus ir lokalizaciją smegenyse): psicholingvistika (tiria. . asmenybės tobulėjimo darbe galimybes ir pan. vesti derybas. meninės kūrybos procesų dėsningumus. spręsti konfliktus. darbo produktyvumo didinimo psichologines sąlygas. Vadovavimo psichologija tiria efektyvius vadovavimo būdus. Moksliniais tyrimais siekiama atrasti tai. psichofarmakologija ( t i r i a į v a i r i ų cheminių medžiagų įtaką psichikai) ir kt. k ū r y b i n i u sugebėjimu struktūrą ir pan. kurie betarpiškai dirba su žmonėmis ten. moko. teisės. kaip plėtoti partnerių bendravimą. Įvairių mokslo sričių integracijos procese atsiranda naujos disciplinos . paaiškinti ryšius tarp įvairių faktu. Šiandien intensyviai vystosi reklamos. siekiama pažinti vieną kurį nors konkretų atvejį. aprašyti. versle ir kitur. nežinoma. kaip supranta. Pedagoginė psichologija tiria mokymo ir auklėjimo psichologinius dėsningumus. kurti ar patikrinti psichologines teorijas. sportinių įgūdžių formavimosi ypatybes. ekologinė ir kitos psichologijos šakos. kiek gramatinės struktūros yra bendros visiems žmonėms ir t. domisi žmogaus ir aplinkos sąveikos psichologiniu aspektu. vaikų ir tėvų įvairiais amžiaus tarpsniais problemas bei jų sprendimo būdus. santykių tarp moksleivių ir mokytojų ypatybes ir pan. reiškinių. Naudojantis mokslo žiniomis. kas nauja. Šiuo metu ne tik vykdomi moksliniai psichologiniai tyrimai. kaip žmogus kalbos pagalba reiškia savo mintis. Sporto psichologija atskleidžia sportininkų rengimo psichologines sąlygas. PSICHOLOGIJOJE NAUDOJAMI METODAI Moksliniai psichologiniai tyrimai pasižymi tuo.t. techninės. tiria sportininku elgesį varžybose. Galima išskirti mokslinius psichologinius tyrimus ir psichodiagnostiką. šeimos ir santuokos transformavimosi problemas. šeimos nariu tarpusavio ryšius. kur reikalinga jų pagalba: ligoninėse. kad psichologas turi tikslą nustatyti fakto buvimą.psichologo praktiko veikla. tėvystės ir motinystės aspektus.

• sudarant ir keičiant sąlygas. kai nesikišame į stebimą situacija. Kad stebėjimas būtų objektyvus. kuriais jis renka žinias apie savo tiriamus objektus. sektose ir pan. t. Šis būdas labai tinka socialinio elgesio tyrimams. Naudojant šį būdą. b) Stebėjimas tyrėjo sudarytomis sąlygomis. Tokiu būdu gaunamos išvados nepaaiškina priežasčių. kokie būdai yra naudojami psichologijoje gauti empirinius duomenis? Galime išskirti šiuos duomenų rinkimo bei matavimo būdus: Stebėjimas .y. o faktus tinkamai fiksuoti bei klasifikuoti.).). pamačius avariją ir pan. Šiuo būdu naudojamės. Tyrėjas siekia įeiti į kažkokią grupę ir stebėti tos grupės narius „iš vidaus".metodų. kai norime gauti informaciją apie tai. kaip žinių sistema. taikant matematinius statistinius metodus. kai žmogus savo jutimo organų pagalba tikslingai suvokia daiktus ir reiškinius. faktus. magnetofonais ir pan. savižiną ir kt. Todėl šios sąlygos yra sukuriamos dirbtinai (pvz. Koreliacinis tyrimas naudojamas tuomet.. . c) Stebėjimas kontroliuojamose sąlygose vyksta dirbtinėje aplinkoje. kai ieškoma ryšio tarp tam tikrų psichinių reiškinių. tyrėjas nėra suvokiamas (pvz.22 l SKYRIUS Aprašomoji arba stebėjimo strategija naudojama. kas vyksta uždarose grupėse. d) Stebėjimas dalyvaujant. stebėti juos atitinkamais laiko tarpais.. sutaupoma daug laiko. vaikų elgesį). Kyla klausimas. turi tam tikrų būdų . bet reiktų ilgai laukti. Ši strategija leidžia spręsti apie priežastis. išreikšti juos skaičiais. kol tos sąlygos susidarys. reiškiniams sukelti ir registruoti pasitelkiama technika. reikia naudotis aparatūra (videoaparatūra. kai norima gauti naujų duomenų apie elgesį. tiriame gyvūnų elgseną. vairuotojų elgesys. kai tyrėjas yra suvokiamas. Kiekvienas mokslas. stebimus duomenis tiksliai apibrėžti. o tik konstatuoja Psichologijoje galime išskirti tris mokslinio tyrimo strategijas: Eksperimentinė strategija: reiškiniai tiriami aktyviai juos veikiant. procedūras galima kartoti. kai norime aiškintis natūraliai vykstančius reiškinius. Savo instrukcijomis jis sukelia stebimą reiškinį.tai objektyvus duomenų rinkimo būdas. kurios yra artimos natūralioms. laboratorijoje. Faktai gali būti renkami įvairiomis stebėjimo priemonėmis: a) Stebėjimas natūraliomis gyvenimo sąlygomis.

Be to. įvairios socialinės padėties žmonių grupes. Moivre). etaloninės grupės. psichinę sveikatą) ar prognozuoti ligą. Tokių duomenų nesurinksi stebėdamas. ne visada nori atvirai pateikti informaciją apie save. t. Gausas (K.pokalbiai.. kiekvienas savo rezultatus gali palyginti su duomenimis. F. Normaliojo s k i r s t i n i o modelis idealiu atveju yra simetriškas. S. kuris yra skirstinio centras. turėtų būti gautas šios savybės normalusis skirstinys (1. iš kurių atlikimo pagal tam tikrus kriterijus galime įvertinti žmogaus psichines savybes (intelektą. išsilavinimo. tai tiriant tam tikrą savybę (pvz. Testo sudarytojai paprastai ištiria dideles įvairaus amžiaus.y. gabius vaikus. bet domina.2 pav. ūgis cm) skirstinys s t a n d a r t i n i u nuokrypiu 5. Šiuo būdu gauname informaciją apie žmogaus savęs pažinimą. savęs vertinimą. asmenis su psichikos sutrikimais.normatyvinės. Šį tikimybinį modelį. poreikius. reikia nustatyti ryšį tarp tiriamos psichinės savybės ir užduočių atlikimo. sudarė A. Testą naudojant. Ne visi žmonės sugeba save išsamiai analizuoti. t.tai įvairios anketos.duomenų rinkimas. išsiaiškinti.. Tyrėjo tiesiogiai nedomina patys veiksmai. P.. Normalusis skirstinys .TAI MOKSLAS APIE MANE 23 Apklausa .. Kuriant testą. pvz. atmintį. žinias iš savižinos srities. Silpnoji šio būdo pusė . klausimynai. žmonių skaičius) pasiskirsto abipus tam tikro dažniausio rodiklio. jais galima atrinkti žmones. Normalusis skirstinys nusakomas dviem skaičiais: centru u ir Normalusis (Pvz. interviu. Testas . Laplace) ir K. Apklausa raštu . kuriuos pateikia testo sudarytojai. Tiriamojo požymio Dažnis reiškimosi d a ž n i a i tolygiai (pvz. kuris rodo atskirų r o d i k l i ų 1. Testai gali būti naudojami tiriamųjų atrankai. ūgį).y. tiriamajam žodžiu ar raštu atsakant į pateiktus klausimus. dėmesį. žodžiu. Gauss).). ką iš jų galima sužinoti.PSICHOLOGIJA .tai standartinės užduotys.subjektyvumas. nepriklausomai vienas nuo kito. ar testo užduotys iš tiesų atspindi tyrėją dominančią savybę (tai testo validumas). Laplasas (P. tai . mąstymą. Jei grupės gerai parinktos. seniau patirti įvykiai gali būti užmiršti. F.2 pav. S. dažnai nori save parodyti palankesnėje šviesoje. turinčius tam tikrų psichologinių savybių. kurių negalima tiesiogiai stebėti. Psichologiniais testais įvertinami psichiniai reiškiniai. Muavras (A.

arba iškart kelioms ar keliolikai.. kai norime nustatyti mokymo metodų efektyvumą ar sritis. paaiškėjo. koks rezultatas laikytinas vidutiniu. Vidutinis rezultatas vadinamas norma. išbandžius Lietuvoje JAV. Kramer). žmogus gali projektuoti (atskleisti) savo giliausius troškimus. todėl psichologus visada domina. Testas turi tikti visiems konkrečios kultūros atstovams. nuostatas bei kitus savo asmenybės aspektus. Krameris (O. Pagal pateikiamų užduočių pobūdį projekciniai testai skirstomi į: . Pirmojo tipo testus sudaro klausimai. Projekciniams testams būdingos nekonkrečios ir daugiaprasmės užduotys. kurių didžioji dalis yra neįsisąmoninta. Gabumų testai yra skirti būsimos veiklos rezultatų prognozavimui. aukštesniu už vidutinį ir žemesniu už vidutinį" O. o pagal gamtos pavyzdį sukonstruotas vidutinis žmogus tėra minties fikcija. kai norime įvertinti individo pasirengimą profesinei veiklai. Asmenybės klausimynai gali būti skirti matuoti vienai savybei. ar norma yra patikimai nustatyta. sukurtą depresinių nuotaikų testą. Atskirai verta panagrinėti projekcinius (lot. Šiandieninės psichologijos požiūriu akivaizdu.išmesti į priekį) testus. yra ne gamtos. Tačiau intelektas. į kuriuos . to net nežinodamas. projecto . bet žmogaus sugalvoti reiškiniai. Taigi norma yra sutartinis dydis. kad bet koks žmogaus aktyvumas yra įtakojamas jo poreikių ir interesų. nepritaikytas mūsų kultūrai? Gal lietuvių studentų depresijos norma skiriasi nuo amerikiečių studentų normos? ' Pagal matavimo sritį testus galima suskirstyti į tris tipus: žinių. Yra manoma. Šiuos testus paprastai sudaro užduočių kompleksai.. „Šis biologinis pasiskirstymo dėsnis ir jo vaizdavimas varpo pavidalo kreive leidžia nustatyti ir psichikos srityje.24 l SKYRIUS nukrypimą nuo centro. kad l i e t u v i ų studentų rezultatai yra aukštesni už amerikiečių. projekcinius testus. o visuomenės apibrėžtas vidurkis. nuo ko ir kiek nukrypsta. Žinių testais matuojamas individo žinių ir įgūdžių lygis. gabumų ir asmenybės. jausmus. Šie testai naudojami. kad tam tikromis sąlygomis. Asmenybės testai paprastai skirstomi į asmenybės klausimynus ir. motyvus. nerimui. Pvz. pvz. potyrius ir pan. Kas. Ar iš tiesų testas tinka miesto ir kaimo gyventojams? Ar tinka įvairaus amžiaus žmonių grupėms? Ar tinka konkrečiai kultūrai? Labai rizikinga perkelti nepritaikytus testus iš vienos kultūros į kitą. kur mokiniui dar reikia tobulintis. depresyvumas ar pažangumas mokykloje. atsakydamas žmogus suteikia informacijos apie savo elgesį. Bet gal taip nėra? Gal tik testas neadaptuotas. lemia ne pats nukrypstantysis. Bendrųjų gabumų testai vadinami intelekto testais (plačiau apie juos skyreliuose „Sugebėjimai ir jų vertinimas" ir „Intelekto matavimo testai").

TAI MOKSLAS APIE MANE 25 1. Tiriamasis dažniausiai negali įspėti testo panaudojimo tikslo. Taigi nepulkime į paniką. suvokiant konkrečią rašalo dėmę. o sistemingai gilindamiesi į savo vidinį pasaulį.tai nepakankamas tų testų tikslumas ir patikimumas.PSICHOLOGIJA . 2. Tik projekcinių testų ( ne kokių kitų) pagalba atskleidžiami psichikos gelmėje glūdintys asmenybės ypatumai. kuriuose užduotys susiję su laisva tiriamojo raiška. kuriuos sudaro neapibrėžti stimulai. Apie tai gali spręsti tik specialistas. kad žmogus pavargęs. todėl sumažėja duomenų iškreipimo tikimybė. žemi intelekto testo rezultatai gali rodyti ir tai. Tačiau šie testai turi ir trūkumų. medį. kuriose tiriamasis turi užbaigti pateiktus sakinius. Pirmiausia .. E k s p r e s y v i n i u s .t. bet būtinai derina tai su pokalbiu bei stebėjimu (pvz. kuriuos jis 1. Interpretacinius. konkrečiai kultūrai nepritaikytais testais ar tuo atveju. Nors testais siekiama gauti objektyvių duomenų. p r i m e n a n č i o s r a š a l o dėmes R o r š a c h o teste. piešinius arba įrašyti į nurodyto personažo lūpas žodžius. Ne visada pasiseka gauti panašius duomenis pakartotinuose tyrimuose. pavyzdžiui. neramus. T i r i a m a j a m reikia išvardinti visas asociacijas. . jei žurnale išspausdinto testo rezultatai rodys prastus mūsų mąstymo sugebėjimus ar tvirtins mus esant isterikais. bandydami suprasti savo ir kitų žmonių elgesio priežastis. tiriamajam skiriama užduotis nupiešti namą. periodinių leidinių populiariais testais. Geriausiai pažinsime save ne iš a t s i t i k t i n i ų testų rezultatų.. žmogų (H-T-P testas) arba fantastini gyvūną ir t. Todėl neverta aklai tikėti testų (ypač abejotino patikimumo) rezultatais. į v a i r i o s formos. Dėl tos priežasties projekciniai testai renkant ir kaupiant mokslinę informaciją yra retai naudojami. kurios kyla. Pavyzdžiui. o tai galima išaiškinti tik pasikalbėjus su tiriamuoju).3 pav. pvz. čia taip pat galimi apsirikimai. kai jais naudojasi ne specialistai. nes dėl tyrėjo subjektyvumo yra galimybė skirtingai interpretuoti gautus duomenis. 3. Roršacho testo užduoties pavyzdys ištartų panašioje situacijoje. Asociacinius. Psichologas niekada nesprendžia apie žmogaus savybes vien iš testų rezultatų. susijaudinęs.

Siela. 1986. 6.26 l SKYRIUS Šiandieninėje psichologijoje. Gyvensena. . Kuo galime paaiškinti psichologijos šakų įvairovę? 5. 1998. Psichologijos metodai. Vilnius. 3. 1993. dažnai ieško profesionalios psichologo pagalbos. ne tik kaupiami duomenys apie mūsų psichinio gyvenimo dėsningumus. 1988. Tokios psichologinės pagalbos rezultatas . Vilnius. Kokios yra teigiamos ir neigiamos psichologijos populiarinimo pusės? 4. bet žmogus. Jacikevičius A. Rimkutė E. Jacikevičius A. Vilnius. Kas būdinga psichologijai kaip mokslui? 3. Psichologijos žodynas. Ozolas R. 8. Eksperimentinės psichologijos įvadas. Kuo skiriasi psichologijos mokslinio tyrimo strategijos nuo duomenų rinkimo būdų? 6. Psichologijos žodynas. Kodėl dabartinė psichologija neturi vieningos paradigmos? Literatūra 1. Vilnius. Bendroji psichologija. Psichologijos įvadas studijų pradžiai. 7. 5. 1998. 1991. Psichologija. Vilnius. 1999. Tuomet naudojami psichologinio konsultavimo ar problemų sprendimo įvairiose grupėse metodai (plačiau apie juos skaitykite poskyryje „Psichoterapija"). 1993. 2. 10. Kokios pagrindinės prielaidos psichologijai tapti atskiru mokslu? 2. Statistika su statistika. Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją. 1998. Vilnius. 1983. Bliumas R. Etninės psichologijos įvadas. naudojant įvairiausius tyrimo metodus. Martišius V. Vilnius. Vilnius. susidūręs su psichologinio pobūdžio problemomis. 9. Vilnius. Klausimai pamąstymui 1. Sakalauskas V. Mokslas.gilesnis savęs pažinimas ir sėkmingesnis gyvenimo problemų sprendimas. ir kiti. Fūrst M. Vilnius. 4.

bet ir mokslininkus biopsichologus. Be abejo. galvos smegenų funkcijomis bei struktūra. jausmai. norai. jog jeigu jūs skaitote ir suprantate. Jūs tikriausiai norėjote geriau sužinoti apie žmonių mąstymą. liūdime ar svajojame? Šie ir daugelis kitų klausimų domina ne tik jus. tačiau tokios psichologijos studijos būtų paviršutiniškos._ 27 SKYRIUS BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI Ar suprantate žodžius.motyvaciją.refleksą. tarpusavio santykius. mes galime pažvelgti į žmogų. kad jausmai. atsakymų į visus juos biopsichologai nežino. . kaip mūsų smegenys kaupia prisiminimus apie įvykius. veiksmai . tačiau daro didžiulę pažangą. Atsivertę knygą „Psichologija studentui". Studijuojant bet kurią psichologijos sritį . emocijas. svajonės. Suprasdami. tai jūsų kūne kažkas vyksta. pažinimo procesus elgsenos ir psichikos biologinių mechanizmų supratimas labai reikalingas. Taip pat sužinosite apie paprasčiausią žmogaus nervų sistemos veiklos mechanizmą . kas vyksta. į kurią suplaukia gausybė informacijos. norai. Tad kam gi mums reikia gilintis į biologinius elgesio pagrindus? Be abejonės. nutikusius prieš daugybę metų. jausmus. jie bando atsakyti į daugybę klausimų. kai mes sapnuojame.viskas gimsta mūsų fiziniame kūne. Galbūt mąstėte kada nors apie tai. Šiame skyriuje jūs susipažinsite su pačiais esminiais dalykais: nervų sistemos sandara. jos struktūriniais vienetais . kuriuos dabar skaitote? Jūs tikriausiai stebitės. Šiuos kūne vykstančius procesus mes mėginsime aptarti skyriuje. mes tik norime atkreipti dėmesį į tai.biologiniais elgesio pagrindais. džiaugiamės. o iš jos išeina idėjos. Nesistebėkite.neuronais. pavadintame . kaip į „juodąją dėžę". kad pradėjome tokiu k e i s t u k l a u s i m u .

Jų struktūra priklauso nuo to. Subrendęs žmogus kasdien jų netenka apie 10 tūkstančių. priklausomai nuo lokalizacijos ir atliekamos funkcijos Kokią funkciją beatliktų neuronai. Jie skiriasi savo dydžiu ir forma. Bet svarbiausia. visi jie susideda iš trijų pagrindinių dalių .1 pav. Neuronai būna įvairūs: skirtingos formos ir dydžio. esantis nugaros smegenyse smegenų gumburo neuronas smegenėlių neuronas smegenų žievės neuronas 2. . kad nervinės ląstelės dalyvauja. perdirbant informaciją. Žinduolių kūnuose rasta daugiau kaip 200 rūšių neuronų.28_ II SKYRIUS NERVINIO AUDINIO STRUKTŪRA Žmogaus nervinis audinys susideda iš ląstelių. Neuronus dengia membrana. laikui bėgant neuronai žūsta ir nebeatsinaujina. tačiau skirtingai nuo kitų ląstelių.neuronų. vadinamų neuronais ir pagalbinių elementų .daugiausiai neuroglijos.kūno. Bestuburių gyvūnų nervų sistema sudaryta iš dešimčių ar šimtų nervinių ląstelių . vadinamo soma. Nejį^enai skiriasi nuo kitų organizmo ląstelių. sistemoje. Tuo tarpu žmogaus kūne jų yra nuo 10 iki 30 milijardu. o gal ir dar daugiau. ir ataugų: dendritų bei aksono. kur jie esti ir kokias funkcijas atlieka nervų. Kiekvienas gimstame su tam tikru neuronų „komplektu". o po keturiasdešimties šis rodiklis padvigubėja. motorinis neuronas.

gaubiantis elektros laidą. Trumpesnės. Nutrūkimo vietos vadinamos Ranvje sąsmaukomis. Jeigu dangalo nebūtų. paprastai. Ji gali siekti net vieno metro ilgį. Jų gali būti nuo vieno iki kelių šimtų. Kiti aksonai .aksono ir dendritų Nervinių. Dendritai ląstelėje atlieka „antenos" vaidmenį . ir perduoda ją somai bei aksonui. raumenims. Kiekvienas neuronas turi tik vieną aksoną.BIOLOGINIAI_PSICHOLOGIJOS_ PAGRINDAI 29 2. šalia esančių. kaip ir kitų. kad apsaugotų aksoną nuo kitų. būna padengti mielino sluoksniu. panašiu į riebalus.2 pav. Kai kurie aksonai galuose atsišakoja ir savo atšakomis liečiasi su kitų neuronu dendritais ar kūnais. Ranvje sąsmaukos . Visi neuronai turi nevienodą. Mielino dangalas yra ne ištisinis. ląstelių kūną sudaro branduolys bei citoplazma su joje esančiais organoidais. Mielinas yra tarytum dangalas. Vieni aksonai. Jis reikalingas.priima informaciją iš kitų neuronų bei j u n t a m ų j ų ląstelių. informacija aksonuose susimaišytų. Aksonai perduoda nervinius signalus iš neurono kūno kitiems neuronams. Neuronas susideda iš kūno (somos) ir ataugų . vadinamų receptoriais. yra ilgesnė už dendritą atauga. nervinius signalus į neuroną perduodančios ataugos vadinamos dendritais. pilki.nemielininiai. vadinami mielininiais. jis veikia kaip elektrinis izoliatorius. todėl atrodo lyg būtų balti. liaukoms. Aksonas. Kas vieną du milimetrus jis nutrūksta. k o k y b i š k a i besiskiriančių ataugų skaičių.

kad neuronai niekada nesusiliečia.) juda link priimančio neurono ir jaudina jo membraną.2. Paaiškėjus. .50 nanometrų pločio plyšys. kad kai kurių mediatorių veikla į t a k o j a tokias ligas kaip depresija. serotoninas.aksonų ir izoliacinės medžiagos .m e d i a t o r i a u s išsiskyrimą į gos . aksonai Neuronai perduoda informaciją vienas kitam per sinapses. panašų į elektros kabelį. Sis aksonų pluoštas vadinamas nervu. Juos skiria siauras apie 20 . judesius ir daugelį kitų psichikos reiškinių. Nervais perduodami nerviniai impulsai .3 pav. Mediatoriai gali lemti mūsų nuotaiką. epilepsija. Todėl žmogaus nervų sistema veikia labai greitai. atmintį. kad k o n t a k t a s tarp n e u r o n ų yra betarpiškas. Ilgą laiką mokslininkai manė. miegą. Kiekvienas neuronas su kitomis nervinėmis ląstelėmis gali sudaryti iki tūkstančio sinapsių. sudarytą iš „elektros laidų" .elektrocheminės prigimties signalai.mielino sinapsinį plyšį. susidedančios iš kelių ar net kelių šimtų aksonų. priimančiomis jo signalus. jais ypatingai susidomėta. Kasmet atrandama naujų jų rūšių. Alzheimerio ir t. gamaamino sviesto rūgštis. Sinapse vadinamas nervinį impulsą perduodančio aksono jungties taškas su kitais neuronais ir ląstelėmis. Nustatyta. Todėl nervinis impulsas gali plisti toliau. kuris gali siekti iki 130 metrų per sekundę. Tačiau vėliau elektron i n i s m i k r o s k o p a s p a r o d ė . plintantys nervinėmis ląstelėmis. kaipgi nervinė ląstelė perduoda „elektrinę žinutę" kitai? Aksonu plintantis nervinis im. noradrenalinas ir kt. Tad.t. sudaro pluoštą. Parkinsono. kad įvairūs sutrikimai siejasi su neuromediatorių veikla.30 11 SKYRIUS padidina signalo sklidimo greitį. Sėdmeninis nervas panašus į kapulsas paskatina cheminės medžiabelį. Aksonų grupės. Mediatorius (acetilcholinas.

tarpdalykinio studijavimo objektas. dalį. biochemikai. Šiai nervų sistemos daliai mes skirsime daugiausia . jų komunikavimas .4 pav. kitaip dar vadinamą autonominę. 2. susitelkusios galvos ir nugaros smegenyse.BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI 11 Nervų sistemos ląstelės. Centrine nervų sistemą sudaro nervinės ląstelės. Biopsichologai. Struktūros ir vietos požiūriu skiriamos dvi nervų sistemos dalys: centrinė ir periferinė. sužinojote. fiziologai ir kitų sričių specialistai domisi šia sfera. Vienas su kitu neuronai kornunikuoja per sinapses NERVŲ SISTEMOS DALYS Jūs ką tik susipažinote su neuronų struktūra. nes padeda giliau atskleisti mūsų psichikos ir elgsenos reiškinius. Dabar pamėginsime įgytas žinias perkelti į žmogaus kūno kontekstą. Nauji jų atradimai labai reikšmingi. Nervų sistema yra skirstoma dviem požiūriais: struktūros bei vietos ir funkciniu. Funkciniu požiūriu nervų sistema turi somatinę ir vegetacinę. kaip jie „bendrauja" tarpusavyje.

32

II

SKYRIUS

dėmesio. T a č i a u p r a d ė s i m e nuo gyvybiškai svarbios periferinės nervų centrinė sistemos, be kurios jūs negalėtumėte nervų net užbaigti skaityti šio sakinio. sistema Periferinė nervų sistema perduoda informaciją į centrinę nervų sistemą ir iš jos. Periferinė nervų periferinė nervų sistema sudaryta iš nervų, jungiančiu sistema galvos ir nugaros smegenis su įvairiais audiniais ir organais. Juntamieji nervai perduoda signalus iš į v a i r i ų j u n t a m ų j ų ląstelių - receptorių, o j u d i n a m i e j i p e r d u o d a impulsus raumenims, liaukoms ir t.t. Somatinė nervų sistema specializuota priimti iš aplinkos informaciją ir valdyti judesius. Kai jūs kramtote gumą, kasotės pakaušį ar atliekate bet kokį kitą valingą veiksmą, dirba somatinė jūsų nervų sistemos dalis. Priešingai negu somatinės, vegetacinės nervų sistemos veikla nevalinga. Mums nereikia iš anksto nuspręsti ir priversti savo širdį plakti ar skrandį virškinti. Vegetacinė nervų sistema valdo mūsų vidaus orga- 2.5 pav. Žmogaus nervų sistema skirstoma į nų: žarnyno, širdies, kraujagyslių ir centrinę ir periferinę. Centrinę nervų k i t ų darbą bei medžiagų apykaitą. sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys. Somatinė ir vegetacinė nervų siste- Periferine - 43 nervų poros mos tarpusavyje susijusios. Pavyzdžiui, rašant rankos judesius valdo somatinė sistema, o jos raumenis aprūpina krauju - vegetacinė. Taigi abi sistemos dirba sutartinai. Vegetacinę nervų sistemą dar galime skirstyti į dvi skirtingai veikiančias sistemas - simpatinę ir parasimpatinę. Simpatinė nervų sistema paruošia kūną būsimai veiklai. Pamėginkite prisiminti, kaip jūs jautėtės kokioje nors Jums nutikusioje grėsmingoje situacijoje. Tikriausiai jūsų širdis ėmė greičiau plakti, išpylė prakaitas, paraudote, išsiplėtė akių vyzdžiai ir pan. Šitaip pasikeisti jus privertė simpatinė nervų sistema. Parasimpatinę nervų sistema veikia priešingai. Ji yra organizmo tausojimo sistema. Ji sulėtina kai kurias kūno funkcijas, taupo energiją, o kai kurių kūno funkcijų

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

33

veiklą pagreitina. Pavyzdžiui, normalizuoja širdies veiklą, sutraukia akiu vyzdžius, mažina kraujo spaudimą ir t.t. Visa tai parasimpatinė nervų sistema atlieka neuromediatoriaus acetilcholino dėka. Kartu dirbdamos ir s u b a l a n s u o d a m o s v i e n a kita, s i m p a t i n ė ir parasimpatinė nervų sistemos padeda organizmui išlaikyti pusiausvyrą, vadinamą homeostaze. Homeostazė - tai pastovi, ideali organizmo vidinė būsena. Atlikę labai paprastą bandymą, jūs galite pamatyti, kaip veikia simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Stiprokai perbraukite savo kairiąją plaštaką dešiniosios rankos nagu. Matote, atsirado balta juosta. Ji atsirado, nes simpatinė nervų sistema iš karto sureagavo i poveiki, t.y. susiaurino kraujagysles. Vėliau balta juosta pradingsta - atsiranda raudona. Taip atsitinka dėl kraujagyslių išsiplėtimo, kurį sukelia parasimpatinė nervų sistema. Parasimpatinė nervų sistema siekia atstatyti pusiausvyrą, todėl badavusias ląsteles pamaitina geriau. Galų gale pranyksta ir raudona juosta, plaštakoje ženklų nebelieka. Kraujagyslių skersmuo tampa įprastu ramybės būsenai. Centrinė nervu sistema, kaip jau buvo minėta, sudaryta iš galvos ir nugaros smegenų. Nugaros smegenys - tai stuburo kanale esanti centrinės nervų sistemos dalis, viršuje pereinanti i galvos smegenis. Nugaros smegenys yra apie 45 cm ilgio ir apie l cm 2 storio. Jos gerai apsaugotos, nes glūdi kauliniame stuburo kanale. Primityvių stuburinių gyvūnu nugaros smegenys yra pagrindinė centrinės nervų sistemos dalis. Žmogaus organizme jos atlieka paprastesnes funkcijas. Pirmiausia, nugaros smegenys tiekia informaciją iš periferinės nervų sistemos į aukštesnius - žievės centrus ir iš j ų . Tačiau periferinė nervų sistema reikšminga žmogaus nervų sistemos dalis. Sužalojus nugaros smegenis gali atsirasti labai didelių negalių. Be to, nugaros smegenyse yra daugelio nesąlyginių refleksų centrai. Apie nesąlyginius refleksus kalbėsime kiek vėliau. Vis dėlto psichologai labiau domisi ne nugaros smegenimis, bet sudėtingesne centrinės nervų sistemos dalimi - galvos smegenimis. GALVOS SMEGENYS Vieną vakarą poną P. S. ištiko priepuolis - nedidelis kraujo išsiliejimas į smegenis. Kraujo išsiliejimo pasekmės būna labai įvairios. Žmogus gali mirti, būti suparalyžiuotas, jam gali sutrikti atmintis ar atsirasti dar kitokių problemų. Ponui P. S. pasisekė, nes jo smegenų sužalojimas paliko nelabai sunkias pasekmes -jis negalėjo įsiminti vaisių ir daržovių pavadinimų. Gavęs

34

11 SKYRIUS

apelsiną arba obuolį, jis apstulbdavo ir niekaip negalėdavo jų įvardyti. Pono P. S. verbaliniai sugebėjimai ir atmintis visiems kitiems dalykams išliko nepakitę. Be abejo, P. S. tokia situacija trikdė, tačiau ši nedidelė negalia jam netrukdė normaliai gyventi ir dirbti. Pasakojimas apie pono P. S. negalią rodo, kad normalus žmogaus elgesys priklauso nuo normalaus smegenų funkcionavimo. Bet kokie struktūriniai ar fiziologinių procesų pakitimai smegenyse atsiliepia psichikai. Suprasdami, kad smegenys - tai psichinės veiklos organas, psichologai daugiausiai dėmesio ir skiria jiems studijuoti. Žmogaus galvos smegenys yra labai sudėtingos. Sudėtingesnio už jas objekto gamtoje tikrai nėra. Smegenys niekada nesiilsi. Netgi tada, kai mes miegame, jose vyksta sudėtingiausi elektriniai ir cheminiai reiškiniai. Galvos smegenys valdo visas organizmo funkcijas. Jose gimsta mintys, idėjos, jausmai, jų dėka mes suvokiame pasaulį, atsimename ir t.t. Galvos smegenys - tai centrinės nervų sistemos organas, esantis kaukolės ertmėje. Jos paprastai sveria nuo tūkstančio šimto gramų iki dviejų k i l o g r a m ų . Tačiau nemanykite, kad žmogaus protiniai sugebėjimai tiesiogiai priklauso nuo smegenų masės. Daugelio žymių žmonių smegenų masė buvo labai skirtinga. Pavyzdžiui, chemiko J. Lybigo smegenys svėrė 1325 g, rašytojo B. Franko - 1017 g, o I. Turgenevo - 2012 g. Dabar pamėginsime susipažinti su žmogaus galvos smegenų struktūra ir funkcijomis. Pagrindinės smegenų dalys išvardintos 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Pagrindinės smegenų dalys

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

35

2.6 pav. Scheminis galvos smegenų vaizdas

Užpakalines smegenis sudaro keletas svarbių struktūrų. Nugaros smegenų tęsinys yra pailgosios smegenys. Jos atlieka daugelį gyvybiškai svarbių funkcijų: kontroliuoja kvėpavimą, širdies darbą, kraujospūdį, virškinimą. Prieš pailgąsias smegenis yra išsipūtusi struktūra, vadinama tiltu, nes jungia žemesnes ir aukštesnes smegenų sritis. Tiltas kontroliuoja miegą, dėmesį, raumenų darbą. Kita struktūra užpakalinėse smegenyse - tinklinis darinys. Jis driekiasi per visą galvos smegenų kamieną. Pažiūrėjus pro mikroskopą, jis atrodo sudarytas iš tankaus neuronų tinklo, todėl ir pavadintas tinkliniu dariniu. Jis reguliuoja miegą, dėmesį, išmokimą, raumenų tonusą, kvėpavimą, sąmonę. Smegenėlės - didžiausia užpakalinių smegenų dalis. Jų paviršius išraizgytas gausių vagų ir vingių. Smegenėlių funkcija koordinuoti judesius, palaikyti kūno padėties pusiausvyrą. Tarp priekinių ir užpakalinių smegenų, virš tilto, yra vidurinės smegenys. Nors vidurinės smegenys gana mažos, bet atlieka svarbias funkcijas. Visi signalai, einantys iš nugaros smegenų, turi perkirsti šią struktūrą. Vadinasi, ji atlieka laidininko funkciją. Be to, vidurinėse smegenyse yra kai kurių jutimo organų, pavyzdžiui, regos ar klausos požieviniai nerviniai centrai.

36

II

SKYRIUS

Didžiausią dali žmogaus smegenų sudaro priekinės smegenys. Vienas iš priekinių smegenų struktūros elementų yra gumburas. Gumburą mes galime sulyginti su „centriniu valdymo pultu". Jis filtruoja ir paskirsto informaciją į į v a i r i a s smegenų žievės sritis. Po gumburo eina pagumburis, labai maža, maždaug pupos dydžio struktūra, tačiau ji Įtakoja mūsų emocijas, poreikius; maistui, vandeniui, miegui, lytiniam aktyvumui ir t.t. Be to, pagumburis reguliuoja hormonines organizmo funkcijas. Vidurinių smegenų apačioje prisitvirtinusi pasmegeninė liauka arba hipofizis. Tai svarbi vidaus sekrecijos liauka. Limbinė sistema sudaryta iš kelių tarpusavyje susijusių ir integruotai dirbančių komponentų. Ši sistema reguliuoja emocijas, atlieka nemenką, vaidmenį motyvuojant, išmokstant, atminties procesuose. Mokslininkus labiausiai domina didieji smegenų pusrutuliai, nes,'pagal žemesniųjų smegenų skyrių pranešimus, jie tvarko visą organizmo veiklą. Jie yra tobuliausia iš visų galvos smegenų struktūrų. Du, tarpusavyje susijungę didžiąja smegenų jungtimi, pusrutuliai yra apgaubti išorinio sluoksnio - žievės. Žievė - tai plonas, maždaug dviejų penkių milimetrų storio, labai raukšlėtas, išraizgytas įvairaus gylio vingiais, sluoksnis. Todėl didieji pusrutuliai, apgaubti žievės, atrodo panašūs į didžiulį graikišką riešutą.
didžioji smegenų jungtis

2.7 pav.

didieji pusrutuliai Kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius sujungia didžioji smegenų jungtis

regos.BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS_PAGRINDAI 37 Jeigu Jums kokiu nors būdu pavyktų ištiesinti smegenų žievę. Mokslininkai įrodė.8 pav. Didžiosios smegenų jungties dėka pusrutuliai dirba labai sinchroniškai. Nors pusrutuliai ir specializuoti. kompensuodami vienas kito trūkumus. vadinamas kaktos. kad kairysis pusrutulis yra atsakingas už mąstymą ir kalbą. pakaušio ir smilkinio. E. Speris (E. o dešinysis . kai (1939) galvos smegenyse vykstantiems elektrinės prigimties reiškiniams tirti buvo pradėta taikyti . Smegenų žievė padalinta į keturias skiltis. motorinę ir kitas. Pagal funkcijas smegenų žievė dalijama į įvairius laukus arba zonas . Jas matote 2. todėl abu jie yra vienodai reikšmingi. Sperry) ištyrė (1974).už emocijas ir erdvės suvokimą. tačiau jie atlieka ne identiškas funkcijas. Tai projekcinė žievė. Kelios gilios vagos dalija ją į keturias skiltis. Mes nesame „dešiniasmegeniai" ar „kairiasmegeniai". Labai daug pasiekta. momens.klausos. tai ji būtų maždaug tokio dydžio kaip aštuoni šios knygos lapai. tai yra specializuojasi tam tikroje srityje. mirusių žmonių smegenis ar ligonių su pažeistomis smegenimis elgseną ir mąstymą. Bet kuri sąmoninga smegenų veikla vyksta tam tikrose galvos smegenų žievės zonose Kairysis ir dešinysis pusrutuliai atrodo labai panašiai.8 paveiksle. 2. Galvos smegenų žievė savo funkcijomis ir struktūra nėra vienalytė. Pirmosios psichologų žinios apie smegenis buvo gautos tyrinėjant gyvūnus. skirtumų pervertinti nederėtų. kad „kiekvienas pusrutulis gyvena savo gyvenimą". Tuo tarpu žiurkės smegenų išklotinė sutilptų ant nedidelio pašto ženklo.

Uodo įkandimas sudirgina odoje esančius receptorius. Čia gaunama informacija apdorojama ir siunčiama į išcentrinį arba j u d i n a m ą j į neuroną. Kompiuterinė tomografija. dalyvaujant centrinei nervų sistemai. pirmiausiai turi būti tam tikra priežastis. o dabar susipažinsite su pagrindiniu žmogaus nervų sistemos mechanizmu . REFLEKSINĖ CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS VEIKLA Šio skyrelio pradžioje jūs sužinojote apie struktūrinį nervų sistemos vienetą . Tokia reakcija vadinama reflekso lanku. susiformavę per gyvenimą nesąlyginių refleksų pagrindu. išsivystė evoliucijos eigoje. Įcentrinis neuronas impulsą perduoda nugaros smegenims. Dar didesnis žingsnis pirmyn buvo žengtas dėl pasiekimų elektrofiziologijoje.38 II SKYRIUS elektroencefalogramos (EEG) analizė. Receptoriai transformuoja dirginimą į nervinį impulsą ir mechanizmas ima veikti. Dirginimus gali sukelti įvairios kilmės dirgikliai. tai yra dirginimas. Dirgiklis veikia receptorių. kad jums į ranką kanda uodas. kuriame dirginimai transformuojami į nervinius impulsus. cheminis arba mechaninis. Sukeltos refleksinės reakcijos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo dirgiklio stiprumo ir trukmės. Įsivaizduokite. pavyzdžiui. ir įgyti . Kad refleksas vyktų. Refleksą galėtume apibrėžti kaip organizmo atsakomąją reakciją į vidinės ar išorinės aplinkos dirginimą.sąlyginiai. pasitelkę modernią techniką.refleksu. kompiuterinėje technologijoje ir naujienų molekulinėje biologijoje.nesąlyginiai. Šis perduoda informaciją rankos raumenims ir priverčia ją staigiai atsitraukti. magnetinis branduolinis rezonansas ir kitos diagnostinės priemonės dar labiau paspartino smegenų tyrimus. EEG metodika plačiai taikoma įvairių sutrikimų diagnostikai. . praktinės naudos turinčios informacijos apie mūsų smegenyse vykstančius procesus. Pastaruoju metu mokslininkai. Refleksai gali būti dvejopi: įgimti . Nervinis impulsas sklinda juntamuoju arba įcentriniu neuronu. nuolatos atranda daug vertingos.neuroną. Reflekso anatominiu pagrindu laikomas reflekso lankas. Taip sužadinamas reflekso vyksmas.

Mes nuvejame uodą ranka Reflekso lanką visada sudaro mažiausiai trys dalys: įcentriniai bei išcentriniai nervai ir smegenų centrai. ar signalas pakankamai svarbus. . o po to keliauti dviemis skirtingomis kryptimis. Tuo metu impulsas toliau keliauja į galvos smegenis: tiesiogiai i gumburą ir žievę.į tinklini darinį. Jei signalas bus įvertintas kaip svarbus. Apie jį sužinosite kitame skyriuje. Pastarasis „nusprendžia". prasidės labai sudėtingas procesas. kad jo iššifravimu užsiimtų žievė. vadinamas suvokimu. Dėmesį atkreipiame sukiodami galvą ir ieškodami jo akimis. galvos smegenų žievė tokiame reflekse gali nedalyvauti.BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI __ 39 2. galvos smegenys programuoja antros rankos reakciją į nemalonu sudirginimą. Susidaro reflekso lankas. nervinis impulsas plinta nuo rankos į nugaros smegenis. Nesąlyginiam refleksui pasireikšti pakanka vien tik nugaros smegenų ir kamieno. o nuo jų atgal. Nervinis impulsas. Kai uodą p a m a t o m e ir atpažįstame.į gumburą bei žievę ir antrąja . sukeltas uodo įkandimo.9 pav. gali plisti toliau nugaros smegenimis iki galvos smegenų. įkandus uodui. Tačiau sugrįžkime vėl prie ankstesnio pavyzdžio. Tinklinis darinys sužadina žievę ir priverčia mus atkreipti dėmesį į signalą . Pirmąja . arba netiesiogiai į tinklinį darinį. Todėl kai kurios refleksinės reakcijos būna neįsisąmonintos.kandimą.

Kaunas. Vilnius. Mankienė A. 1997. Vadinasi. .reflekso. 3. 1989. Nerviniai elgesio mechanizmai. spręsti uždavinius.įvyko prieš suvokimą. Dauguma organizmo apsauginių reakcijų įvyksta anksčiau. Nors refleksas yra svarbus elgesio mechanizmas. Nervų sistemos vystymasis ir histofiziologija.40 II SKYRIUS Taigi refleksinė reakcija . logiškai ir abstrakčiai mąstyti. nes impulsas į galvos smegenis iškart nesklido. Vilnius. 2. 1996. mūsų gyvybė dažnai priklauso nuo paties paprasčiausio nervų sistemos veiklos akto . bet gebėjimas protauti. Literatūra 1. Vaitkevičienė G. Neuroetologija. Žmogaus nervų sistemos normalioji anatomija. negu žmogus suvokia gresiantį pavojų. daryti išvadas. tačiau žmogaus elgesį lemia ne jis. Apie visa tai jūs sužinosite paskaitę tolimesnius šios knygos puslapius. Vitkus A.rankos atsitraukimas . o buvo suvoktas tik vėliau.

SKYRIUS
PAŽINIMO PROCESAI

Žmogaus psichika yra vientisa. Žmogus juk negali iš pradžių sukaupti dėmesį, paskui pajusti, po to suvokti, tada įsiminti ir g a l i a u s i a i pradėti mąstyti. Net patys paprasčiausi psichiniai reiškiniai yra glaudžiai susiję ir , priklauso nuo visos asmenybės ypatumų. Bet, kad geriau pažintume save, savo vidinį gyvenimą, asmenybės psichinio gyvenimo visumą, pabandysime išskaidyti į atskirus psichinius reiškinius ir juos paanalizuosime, o toliau, aptardami asmenybę, stengsimės visa tai „sintetinti", „susieti". Pažinimo procesai - tai įvairių psichinių procesų sistema, kuri dalyvauja pažinime ir kur atskirais atvejais tai vieni, tai kiti procesai tampa dominuojančiais. Pažinimo procesai įgalina individą orientuotis aplinkoje, susidaryti aplinkos vaizdą, pažinti ir suprasti save kaip individą. Pažinimo procesai yra būdingi ir gyvūnams, ir žmonėms, bet žmogaus pažinimo procesai yra sudėtingesni. Žmogaus pažinimas yra socialiai sąlygotas, i s t o r i š k a i išsivystęs. Žmogus pažįsta tiek, kiek jis įvaldo žinių sistemas, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, jūsų tikslas - sukurti nauja technologija. Jeigu jūs norite dirbti šioje srityje, jeigu norite kurti kažką naujo, tai turite įvaldyti esamas žinias, žinoti tai, kas pasiekta technologijų srityje. Kiekvienas žmogus yra ribojamas visuomenėje egzistuojančio pažinimo. Jis pažįsta tai, ką visuomenė yra sukūrusi. Žmogaus pažinimas galimas tam tikrų psichinių procesų dėka.

42

III

SKYRIUS

KĄ IR KAIP MES SUVOKIAME? S. B., inteligentiškas 52 metų vyriškis, nuo gimimo buvo aklas. Prieš metus jam buvo atlikta sėkminga chirurginė operacija ir grąžintas regėjimas. Kai pirmą kartą buvo nuimti tvarsčiai, S.B., išgirdęs pažįstamą gydytojo balsą, pasisuko į tą pusę, bet pamatė tik dėmę. Jis suprato, kad tai turėtų būti veidas, kadangi iš ten sklido balsas, tačiau matyti jo negalėjo. Jam buvo sunku pamatyti tokį daiktų pasaulį, kokį mes išvystame, atmerkę akis. Psichologai stengėsi išsiaiškinti, koks S. B. regimasis pasaulis. Užduodavo jam klausimų, pateikdavo paprastų suvokimo testų. Paaiškėjo, kad jis savotiškai suvokia atstumą: pavyzdžiui, jis manė, kad, laikydamasis už palangės krašto, kojomis galės pasiekti šaligatvį, kai. iš tikrųjų atstumas buvo bent 10 kartų didesnis. Atstumus jis nustatydavo tik pačiupinėjęs daiktus rankomis. Išmokęs atpažinti palatos kampe stovinčią kėdę, nepažindavo jos, žiūrėdamas iš viršaus. Aprašytasis atvejis gali padėti suprasti, kaip žmogus pažįsta aplinką. Kodėl gi S. B. negalėjo suvokti regimojo pasaulio tokio, kaip mes jį suvokiame? Ar tai reiškia, kad nepakanka sveikų akių, kad žmogaus regimasis pasaulis taptų prasminga erdve, kurioje yra nemažai pažįstamų daiktų, žinomų atstumų ir spalvų? Iš tiesų, kodėl mes nesitikime, ištiesę ranką paliesti debesį? Juk ilgai žiūrint į dangų, ima atrodyti, kad debesys visai netoli. Tačiau mes tvirtai ž i n o m e , kad debesys p l a u k i a a u k š t a i d a n g u j e , kad ji.e mums yra nepasiekiami. Vadinasi, tam, kad matytume daiktus, turime dar kai ką žinoti, t.y. turime įgauti regėjimo patirties, kurios stokojo S. B. Kuo skiriasi jutimas ir suvokimas? Informacija apie pasaulį gali ateiti skirtingais keliais: mes -matome vaizdus, girdime garsus, užuodžiame kvapus, jaučiame skonį, šiurkštumą, šilumą, skausmą. Šiuos kanalus galime pavadinti mūsų langais į pasaulį pro kiekvieną iš jų matyti labai skirtingi reginiai. Šie kanalai vadinami jutimo sistemomis (klausos, regos, lytėjimo ir kt.). Informacijos apie aplinką gavimo procesas vadinamas jutimu, o jo rezultatas yra įvairių rūšių pojūčiai (regos, klausos, lytėjimo, uoslės ir. kt.). Terminas „jutimas" apibūdina tą procesą, kuris būdingas S. B. (ir kitiems sėkmingai išoperuotiems akliesiems), taip pat ką tik gimusiems kūdikiams. Jų pojūčiai tik „užrašo" gaunamą informaciją, apibūdina kokią nors daikto savybę, nenusakydami, koks tai daiktas. Orientuotis pagal tokią informaciją beveik neįmanoma. Suaugusio žmogaus pojūčiai iš karto interpretuojami, patirtis padeda išsiaiškinti,

PAŽINTINIAI PROCESAI

43

kokiam objektui gali priklausyti užfiksuotoji savybė. Galima net teigti, kad grynas pojūtis tėra abstrakcija. Lyginant su grynu pojūčiu, bet koks jutimo organus veikiantis stimulas yra kažkas daugiau: sąmonėje vienaip ar kitaip kyla su šiuo pojūčiu susijusios idėjos ir asociacijos, sukuriamas vaizdinys to objekto, kuriam toji jutiminė savybė priklauso. Kai mūsų regėjimo lauke atsiduria gabalas rudos plokštumos, pavadiname jį rašomuoju stalu. } suvoktą stalo vaizdą įeina ir jo užpakalinė dalis, kurios tuo metu nematome, jo tiesūs kampai (nors matome juos netaisyklingus), jo dydis ir svoris (iš patirties žinome, kad stalas didelis ir sunkus). Tik tada, kai interpretuojame gaunamą informaciją, tvarkome ją vadovaudamiesi savo patirtimi, galime sakyti, jog suvokiame vieną ar kitą objektą.

Jutimo sistemos
Dabar jau turbūt aišku, kad jutimas ir suvokimas nėra tas pats. Išsiaiškinti, kaip vyksta šie procesai galima tik susipažinus su fiziologiniu jutimo mechanizmu. Suvokimo procesas, kurio rezultatai leidžia mums orientuotis aplinkoje, priklauso nuo jutimo sistemų ir nuo smegenų būklės. Mūsų kūnas aprūpintas specialiomis informaciją renkančiomis jutiminėmis (arba sensorinėmis) sistemomis, kurios registruoja aplinkoje vykstančius pasikeitimus. Žmogaus kūne yra ląstelių grupių, reaguojančių į tam tikrą energijos rūšį. Šios ląstelės vadinamos receptoriais. Vieni receptoriai reaguoja į oro vibraciją, tam tikrą mechaninės energijos formą, kurią mes suvokiame kaip garsą. Kitos ląstelės yra jautrios tokiai elektromagnetinės energijos formai, kurią žmogus suvokia kaip šviesą. Dar kitos reaguoja į šilumą, spaudimą ir kt. Receptoriai tarsi patefonas, transformuojantis mechaninę vibraciją j elektros signalus, priimtą energiją paverčiantis elektrocheminiais signalais, kuriais jau naudojasi žmogaus nervų sistema. Jei energijos pakanka, ji „įjungia" nervinį impulsą, kuris perduoda užkoduotą informaciją apie šio dirgiklio savybes. Impulsai keliauja nervinėmis ląstelėmis į atitinkamą smegenų sritį. Pojūčhį rūšį/s Dar Aristotelis tvirtino, kad žmogus turi penkias jutimo sistemas ir todėl jam būdingi penkių rūšių pojūčiai: regos, klausos, lytėjimo, uoslės ir skonio. Šiuolaikiniai psichologai išvardija daugiau kaip dešimtį skirtingų pojūčių.

Pojūčius galima skirstyti įvairiai. Bene aiškiausia yra pojūčių klasifikacija pagal energijos rūšį, kuriai receptorius yra jautrus. Pradėsime

44

III

SKYRIUS

nuo žmogui mažiau svarbių pojūčių, o baigsime svarbiausiais - klausa ir regėjimu. 1. Cheminiai pojūčiai Jiems priklauso skonis ir uoslė, padedantys gyvūnams susigaudyti, kurie chemikalai yra naudingi, o kurie pavojingi. Paprastai mes manome, . kad uoslės ir skonio jutiminės-sistemos yra atskiros, tačiau iš tiesų jos labai artimai susijusios. Tai gali patvirtinti kiekvienas bent kartą sirgęs sloga: . netekus uoslės, maistas atrodo beskonis. Pasirodo, kad žmogus yra jautresnis kvapui negu skoniui. Skonio ir uoslės receptoriai reaguoja Į chemines medžiagas. Receptoriai dažniausiai skiriami pagal dirginimo vietą: jei cheminės medžiagos veikia burnos ir gerklės receptorius, jaučiame skoni, o nosyje esančius receptorius veikiančios medžiagos sukelia uoslės pojūčius. 2. Padėties pojūčiai Tai kūno padėties (kinesteziniai) bei pusiausvyros (vestibuliariniai) pojūčiai. Jie informuoja apie žmogaus kūno judėjimą. Kūno padėties pojūčiai suteikia informaciją apie kūno dalių padėtį . judant. Mums nėra reikalo žiūrėti į savo kojas, jei norime sužinoti, ar jos sukryžiuotos, ar stovime tiesiai. Šią informaciją gauname iš receptorių, esančių sąnariuose, raumenyse ir sausgyslėse. Pusiausvyros pojūtis informuoja apie galvos (o kartu ir kūno) padėtį ir j u d ė j i m ą Žemės atžvilgiu. Ši informacija dažniausiai nepasiekia sąmonės, tačiau padeda mums išsilaikyti statiems, nepargriūti. 3. Odos pojūčiai Tai spaudimas, lietimas, šiluma, šaltis ir skausmas. Mūsų. oda yra sudaryta iš dviejų ląstelių sluoksnių. Išorinis, apsauginis sluoksnis vadinamas epiderminiu. Jis yra sudarytas iš negyvų ląstelių. Po epidermiu • yra dermis. Dermyje gausu receptorių. Dauguma jų specializuoti, t.y. reaguoja į vieną iš penkių stimulų, o kai kurios ląstelės gali reaguoti į keletą dirgikliu. Si jutimo sistema informuoja apie objektų, besiliečiančių su kūno paviršiumi, savybes. Jautriausia oda yra tų kūno dalių, kuriomis mes daugiausia tyrinėjame aplinką: rankų pirštų, lūpų ir liežuvio. Skausmas žmogui yra gyvybiškai reikalingas. Negaunant Įspėjamųjų signalų, galima neatkreipti dėmesio į sunkius susižeidimus. Mokslininkai mano, kad žmogaus kūne yra specialių nervinių galūnėlių, reaguojančių į pavojingą poveikį. Dauguma skausmo receptorių reaguoja į skirtingus stimulus. Pavyzdžiui, odoje esantys receptoriai yra jautrūs

PAŽINTINIAI PROCESAI

45

įpjovimui, nudegimui, chemikalų poveikiui (dėl kurio pažeidžiamas audinys, ar sutrinka kraujo cirkuliacija). Primityviausia reakcija į skausmą yra refleksas. Apie refleksinę centrinės nervų sistemos v e i k l ą jūs jau skaitėte skyrelyje „ B i o l o g i n i a i elgesio pagrindai". Žmonių reakcija į skausmą yra labai nevienoda. Tai p r i k l a u s o nuo psichologinių ypatybių, nuo į v y k i o i n t e r p r e t a v i m o , į t a i g o s , dėmesio ir nerimo stiprumo. Kai kurių Afrikos genčių nėščios moterys dirba laukuose iki gimdymo sąrėmių, o pagimdžiusios netrukus vėl traukia į l a u k u s . Mat šiose gentyse viešpatauja įsitikinimas, kad nėštumas ir gimdymas yra visiškai natūralus ir neskausmingas procesas, todėl jų moterys gimdydamos nejaučia ypatingų skausmų. Interpretuojamas taip pat gali būti dantų skausmas. A t l i k u s tyrimus su studentais, paaiškėjo, jog jie daug jautresni dantų s k a u s m u i , sėdėdami dantisto kėdėje nei kontoroje. Vadinasi, kai mes tikimės traumos, mums labiau skauda. Įtaiga taip pat gali pakeisti skausmo interpretavimą: pavyzdžiui, 35% ligonių skausmus gali sumažinti mediciniškai neutrali medžiaga, jeigu įteigiama, kad tai efektyvūs vaistai (tai yra vadinama placebo efektu).

Tai antrasis pagal svarbą žmogaus pojūtis. Jis atsiranda specialiose ausų ląstelėse, reaguojančiose į staigius oro slėgimo p a s i k e i t i m u s . Klausa suteikia mums galimybę kalbėtis su kitais žmonėmis, taigi ji yra bendravimo įrankis. Be kalbos garsų, mes g a l i m e p r i i m t i gana p l a t ų k i t o k i ų garsų diapazoną (žmogus sugeba atskirti apie 400 000 skirtingų garsų). O muzikų ir aklųjų klausos galimybės dažnai būna dar platesnės. Garso intensyvumui išreikšti yra pasirinktas decibelas. Žemiausias žmogaus ausiai girdimas garsas yra lygus 30 decibelų (lengvas šnabždesys). Klausos kritinio lygio pradžia laikoma 80 decibelų. Toki lygį a t i t i n k a sunkusis transportas, važiuojantis magistrale, arba triukšminga gamykla, jeigu tai trunka daugiau nei 8 valandas. Neišvengiamą klausos praradimą per 2 valandas gali sukelti 180 decibelų garsas (baikerių keliamas triukšmas). 5. Regėjimas Sis pojūtis mums teikia pagrindinę informaciją apie aplinką, Įgalina mus savarankiškai veikti, lengvai orientuotis. Regimoji informacija papildo ir mūsų bendravimą kalba: padeda gauti informacijos apie kito žmogaus jausmus, ketinimus.

4. Klausa

Šios erdvės beveik neturi sąlyčio taškų. atrodo. Pagal gaunamą informaciją pasaulį mes suvokiame skirtingais matavimais: formuojasi atskiros suvokimo erdvės. Vyzdį juosia spalvotas diskas.). kurios priekyje yra anga šviesai patekti .46 III SKYRIUS Regėjimo receptoriai yra akyse. Tą aplinkos dalį. Kai apšvietimas labai menkas. Suvokimas Suaugusiems žmonėms orientuotis padeda nejutimas. glostomam katinui) būdingos tam tikros savybės (jo kailis minkštas ir švelnus). Aiškus regėjimo vaizdas projektuojamas vidiniame akies paviršiuje . vadiname regėjimo lauku. regimoji erdvė mus supa. kurią mes galime matyti vienu metu.1 pav. Reginčiojo žmogaus atskaitos sistema visada remiasi regimąja informacija: mes viską vertiname iš reginčioje pozicijos. Akies sandara plėstis. tarsi žiūrėtume nebylų filmą.1 pav. Tai nulėmė regimosios informacijos gausumas bei įvairovė. Regintis žmogus net ir užrištomis akimis skiriasi nuo aklojo: jis derina girdimąją ir lytėjimo informaciją su regimąja atskaitos sistema. o girdimoji ar regimoji . o aklasis šito negali. galime deramai veikti. atvaizdas akies tinklainėje yra apverstas. Tinklainė yra sudaryta iš milijonų šviesai jautrių ląstelių. Teisingai fokusuoti vaizdą padeda ragena ir lęšiukas. Kaip ir filmavimo kameroje. suvoktume pilną įvairių garsų girdimąją erdvę. kad konkrečiam regėjimo objektui (pavyzdžiui. Tik iš patirties žinome. Lytėjimo erdvė yra vienokia. vyzdys stengiasi gauti kuo d a u g i a u šviesos ir ima 3. Jis reguliuoja vyzdžio atsivėr i m ą .vyzdys (3.tinklainėje. Tik suvokę aplinką. vadinamas rainele. todėl pastarąjį panagrinėsime plačiau. o kai apšvietimas ryškus. o suvokimas (percepcija). Plačiau nagrinėta regimoji suvokimo erdvė. Akį galime pavaizduoti kaip ertmę. jei neliečiame aplinkos daiktų ir negirdime garsų. Tai sąlygoja skirtingi pojūčiai. Antai. . vyzdys susitraukia. Jos priima gaunamą informaciją ir siunčia optiniu nervu į atitinkamas smegenų sritis. jei užsimerktume ir įsiklausytume. Informaciją apie aplinką gauname įvairiais būdais.visai kitokia.

Tai reiškia. mes nuolat apdorojame ir organizuojame iš tinklainės gaunamus duomenis. kad objektai. Kur jis yra? (padėties ir gylio suvokimas). Žvelgiant į šį p i e š i n į automatiškai keičiasi mūsų suvokimo fonas ir figūra .PAŽINTINIAI PROCESAI __ 47 Regimosios erdvės suvokimo ypatumai Tarp vaizdo akių tinklainėje ir suvokto regimojo objekto .). Mes visada skaidome savo regimąjį pasauli į figūrą ir foną (3. bet suvokiame. Žiūrėdamas žmogus visada domisi: Koks tai objektas? (formos suvokimo aspektai).2 pav. vaizdas tinklainėje didėja. vaizdai tinklainėje yra dvimačiai. Vaizdas tinklainėje skiriasi nuo to. tačiau ir šiuo atveju nemanome. kad aplinkos objektai turi tam tikrų pastovių požymių (suvokimo konstantiškumas). bet 3. koks tai objektas. Be to. galime skirstyti medžius pagal spalvas (geltoną. dydžio. Suvokdami aplinką. žalią). kad kitoje gatvės pusėje stovintis automobilis tikrai yra mažesnis už stovintį šalia. pirmiausia turime atskirti ji nuo fono. Formos s u v o k i m a s t a i p pat g a l i m e j u o s s k i r s t y t i į spygliuočius ir lapuočius. Žmogaus suvokimui dar būdingas visybiškumas. Aplinkos objektus paprastai grupuojame automatiškai: mūsų „protinga akis" pati . nors jo vaizdas tinklainėje yra ovalus. kad mums artinantis keičiasi automobilio dydis. Be to. nors tinklainėje pastarojo vaizdas daug mažesnis. Bet vis dėlto egzistuoja tam tikri dėsningumai. kuriuos stebime iš įvairių pozicijų. Žvelgdami rudenį į mišką. Žinoma. esant įvairioms apšvietimo sąlygoms. Sieninį laikrodį mes suvokiame kaip apvalų. nemanome. Kaip suvokiame formą? Norėdami sužinoti. o mes matome trimatę erdvę.su skersais.2 pav. iš įvairaus nuotolio ir. pagal kuriuos suvokiame regimąją aplinką. raudoną.vienu metu matome figūrą su išilginiais brūkšniais kitu . Jeigu einame automobilio link. ką suvokiame egzistuojant aplink. yra pastovios formos.ilgas kelias. Sis procesas vyksta labai g r e i t a i ir automatiškai. spalvos. todėl mes patys jo beveik nepastebime. mes ne tik atskiriame figūrą nuo fono.

(pavyzdžiui. trimatiškumą. reljefas. o arčiau esantys jo dalių objektai užstoja esančius toliau. Iš to s p r e n d ž i a m e apie to o b j e k t o dydį 3.48 III SKYRIUS Kaip suvokiame objekto padėtį erdvėje? sutvarko gaunamą medžiagą ir atskiras dalis bei elementus priskiria prasmingai visumai (3. kad trūksta kai kurių mažas.4 pav. r e i k i a žinoti. 3.). jis toli. objekto visumos suvokimas. ilgis. Objekto padėties suvokimas . krintančius nuo stebimų objektų.3 pav. jei pažįstamas daiktas yra Mes suvokiame ovalą.3 pav.4 pav.). kaip daiktai išsidėstę erdvėje: koks jų plotis.4 paveikslo A dalyje aiškiai matome skirtingo dydžio statines. Objektai paprastai suvokiami izoliuotai. Jie liudija apie vaizdo gilumą. 3. nežiūrint to. 3. aukštis. ir statinių dydžių santykis pasikeis (B ir C dalys). Kartais galime orientuotis pagal šešėlius. Tačiau užtenka šias figūras patalpinti tam tikroje aplinkoje. vadinasi. Norint t i k s l i n g a i veikti.

PAŽINTINIAI PROCESAI 49 Vadovaudamiesi šiais požymiais ir dar daugybe kitų. 3. ir sąmoningų pastangų mums retai kada prireikia. į v a i r i ų kito žmogaus savybių pastebėjimas. kai greitai sukamės ant vienos kojos ir staiga sustojame. skyrių „Aš ir kiti"). sėdint stovinčio traukinio vagone ir žiūrint į gretimais bėgiais važiuojantį traukinį. girdime. nuostatų (ką tikimės pamatyti toje situacijoje). Tai nagrinėja socialinė psichologija. mūsų suvokimas kartais yra apgaulingas. negu sotūs. priklauso ir nuo mūsų vidinės būsenos. inžinieriai greičiau ir tiksliau suvokia brėžinyje parodytą detalę. Antai. Orientuotis trukdo tai. Suvokimą įtakoja ir profesinės žinios. ir jų išvengti galima tik po ilgų treniruočių. įsitikinama. kad nėra pastovios atskaitos sistemos. Atskira suvokimo sritis yra kito žmogaus suvokimas. 3. Įsibauginęs žmogus gali krūmą palaikyti priešu.). nes daugiau nei pusę raidžių žodžiuose skaitytojai Suvokimo iliuzijos . bet ir nuo suvokėjo savybių. Tai. kuri linija ilgesnė-AB ar CD (žr. o ieškančiam gatvėje kokio nors žmogaus. tik jam priartėjus. kad daiktai sukasi aplink mus. mes iš patirties manome.tai. aplinkos daiktų judėjimo iliuzijos kyla mūsų akiu obuoliams nevalingai judant. kurioje vietoje yra mus dominantys daiktai. kad judame mes patys. t. Tokiais atvejais sakoma: „man pasirodė" ar man „pasigirdo". ką matome aplink save. jo elgesio interpretacija. o ne akys. užuodžiame.)? Ebinhauzo ir Tičnerio iliuzija: tas pats apskritimas tarp didesnių atrodo mažesnis. pasakykite. Žmogus dažnai daro suvokimo klaidų. dar kurį laiką atrodo. alkani tiriamieji daug tiksliau ir greičiau a t p a ž į s t a trumpai rodomas maisto produktu nuotraukas. Kartais suvokimo klaidų darome ir skaitydami. kad juda daiktas. gali nuolat šmėkščioti būtent „pažįstamas" siluetas ir. degustatoriai pagal skonį tobuliau atskiria įvairių rūšių maistą. Pavyzdžiui. Plačiai žinoma Miulerio ir Lajerio iliuzija. galime nustatyti. darbo pobūdis: dailininkai daug geriau skiria spalvas. y.6 pav. motyvacijos (kas mums svarbu). Minėtieji požymiai įvertinami taip pat labai greitai. priklauso ne vien nuo suvokiamos medžiagos. negu tarp mažesnių (žr. Pavyzdžiui. gėrimus. Kai tinklainėje atsispindi judesys. ką mes matome. Suvokėjo įtaka Suvokimą visada įtakoja ir suvokėjo asmenybė . atrodo. vadinama socialine percepcija (žr.5 pav. Nematuodami liniuote. Kai kurios suvokimo iliuzijos būdingos visiems žmonėms. kad tai visai ne tas žmogus. Galima apsigauti ir priimant girdimąja informaciją.

ilgainiui jo bruožai mūsų nedirgina. Jutimo sistemų gebėjimas prisitaikyti prie gaunamos informacijos.prie didelio triukšmo priprasti ne tik sunku. III SKYRIUS papildo patys. remdamiesi tam tikrais pažįstamais požymiais. mes prie jo adaptuojamės. jo oras mums atrodo labai nemalonus. tačiau netrukus pradedame skirti aplinkos daiktus. priprantame. bet ir pavojinga. Šie pavyzdžiai liudija žmogaus jutimo sistemų lankstumą. bet. Miulerio ir Lajerio iliuzija 3.5 pav. Kai įeiname iš lauko į neišvėdintą kambarį. uoslės. Ebinhauzo ir Tičnerio iliuzija Adaptacija Pojūčiai ne visuomet yra vienodai stiprūs. Jei stimulas nekinta.6 pav. skonio. beveik nieko nematome („tamsu nors į akį durk"). . greitai skaityti negalėtume. 3. Sunkiausiai adaptuojasi klausos receptoriai . pabuvę čia kurį laiką. vadinamas adaptacija. Patekę iš šviesios patalpos į tamsią.50 . Akys taip pat gali priprasti prie itin gražaus ar prie bjauraus veido . Jei skaitant reikėtų suvokti kiekvieną skiemenį ir raidę. Regos. temperatūros receptoriai adaptuojasi lengviau ir greičiau.

šūvį). alkanas filmo žiūrovas pastebės. nes jose matyti besikeičiantys kito žmogaus jausmai. ištirti. kokiame gražiame. Dėmesys sutelktas į knygos siužetą. Jeigu vis dėlto pasirenkame pašnekovą. B e n d r a u d a m i su p a š n e k o v u . jų balsai susilieja į bendrą triukšmą. Tyrinėtojai tokio pobūdžio klausymą pavadino kokteilių pobūvio fenomenu. nes jie jau yra pažįstami. Taigi mes esame panašūs į prožektorius . tampančius dėmesio objektais. sukoncentravę dėmėsi į pašnekesį su bičiuliu. krūptelime išgirdę kažką netikėto (pavyzdžiui. skaičiavimo technika besidomintis žmogus knygyne iš karto pastebės naują knygą apie programavimą. Tai selektyvaus dėmesio fenomenas. ką valgo filmo herojai. Antai. leidžiančius jam orientuotis nuolat besikeičiančioje aplinkoje. nepastebime. skaitydami įdomų detektyvą. Prožektorių paslinkus. Draugų kompanijoje. intonaciją bei garso a u k š t į ) . stiprius ir besikeičiančius dirgiklius: išgirstame stiprų garsą. t a i p p a t s t e n g i a m ė s ž i ū r ė t i į informatyviausią kūno dalį . netikėtus. interesai ir vertybės taip pat gerokai veikia mūsų dėmesį. kurio kalbą norėtume išgirsti. Mes atkreipiame dėmesį pirmiausia į naujus. o visa kita skendi tamsoje (dėmesio fonas). Į pasakojimą įsijautęs mokytojas gali neišgirsti pamokos pabaigą skelbiančio skambučio. Pasikartojančiais dirgikliais ilgainiui nustojama domėtis. šurmulį. Poreikiai. o filologas abejingai praeis pro šalį. ir nukreipti jį gali nebent stiprūs ar netikėti dirgikliai (gal durų skambutis ar nuo sienos krintantis paveikslas). ką apšviečia mūsų dėmesio šviesa. Dėmesys panašus į prožektorių tamsoje: stipri šviesa išplėšia iš tamsos tam tikrus aplinkos objektus. Vienu metu mes galime pajusti tik nedidelę aplinkos dirgiklių ir stimulų dalį. . pajuntame intensyvų kvapą. kitų žmonių beveik nematome. o bendrabutyje gyvenanti šeima atkreips dėmesį į tai..akis. PAŽINTINIAI PROCESAI 51 DĖMESYS IR JO YPATUMAI Mes suvokiame toli gražu ne visus aplinkos objektus ir įvykius. bet dingsta senieji. erdviame bute šie gyvena. mintys. o pertraukos laukiantis mokinys jį išgirs visada. o ne į kitus objektus? Yra n u s t a t y t a tokia b e n d r i a u s i a t e n d e n c i j a : ž m o g u s suvokia informatyviausius dalykus. kalbančiojo lūpų judesius ir balso savybes (kalbos greitį. kad virtuvėje švilpia kažin kada užkaistas arbatinukas. Kodėl mes atkreipiame dėmesį į tuos. apšviečiami nauji objektai.iš visos aplinkos sąmoningai išskiriame ir suvokiame tik tai. nepavojingi. tai atliekame pagal garso kryptį.

D ė m e s i o intensyvumas .tai sąmonės nukreipimas nuo dėmesio objekto į foną arba iš vienos veiklos į kitą. Dėmesio patvarumą skatina teigiamos emocijos. Dažnai koks nors dirgiklis mus taip užvaldo. Dėmesio patvarumą . Vieni žmonės gali dirbti ilgai ir efektyviai. o kartais sunkiai pakeliamas. be jokių valios p a s t a n g ų sukoncentruojame dėmesį. kiek laiko sugebame išlaikyti dėmesį. kiti greit pavargsta. t.objektai (nauji. objektų ir dėmesį paskirstyti. kas rašoma v a d o v ė l y j e .tai mūsų gebėjimas vienu metu suvokti keletą įvykių. Žiūrėdami įdomų filmą ar krepšinio rungtynes. veiklos pobūdis. T a i valingas dėmesys.y. įdomumas ir t. Dėmesio perkėlimo ypatumai sąlygoja mūsų susikaupimo naujai veiklai greitį ir laiko panaudojimo efektyvumą.tai jo sutelkimas (arba koncentravimas) į objektą. Dėmesio ypatybės .nusako dėmesio trukmė. naujumas.52 III SKYRIUS Kiekvieną iš jų paaiškinsime plačiau. neįprasti) patys patraukia mūsų dėmesį. O kartais turime prisiversti klausytis dėstytojo pasakojimo ar stengtis suprasti. Apie dėmesio sutelktumą sprendžiame iš jo atsparumo pašalinių įvykių ar objektų poveikiui. įdomūs.apie septynis regimuosius objektus ir tris. kad aplinkui „nieko nematome ir negirdime". Nevalingą dėmesio perkėlimą skatina pašalinių poveikių stiprumas. Dėmesio perkėlimas . nukreiptą į vieną objektą. Dėmesio intensyvumas panašus į danties skausmą: kartais jis būna vos maudžiantis. Per trumpą laiką (sekundės dalį) žmogus gali aprėpti ribotą elementų kiekį .t. Neretai kai kurie. jų dėmesys netrukus susilpnėja. keturis garsus. Dėmesio platumas . reikšmingumas: nelengva susikaupti triukšmingoje aplinkoje arba kai ką nors skauda. o kartais ir menkas trukdymas išblaško dėmesį..

kalbėti su keleiviu. kad viskas mums „trukdo". Deja. tiek laikinu poveikių ar būsenų (nuovargio. įsisąmoninti.teks išsiugdyti atsparumą išorės poveikiams. kai tenka vienu metu atlikti keletą darbų. neverstų panikuoti. sugebantys greitai susikaupti. nesiblaškant. Šis žmogus (vadinkime jį S. kuriuo A. laikomi dėmesingais. nes gyvenimas nelepins . dėmesio blaškymui. nerimo. kad esame išsiblaškę.PAŽINTINIAI PROCESAI 53 Dėmesys paskirstomas. beveik nereikalaujantys dėmesio). . stenkimės aplinkui rasti nuostabių. galime išugdyti vertingas jo ypatybes. Vieną dieną į garsaus rusu psichologo A. Lurija labai susidomėjo ir 30 metų nuo susitikimo dienos tyrė šį fenomenalų atvejį. sunku rašyti rašinį ir mintyse spręsti uždavinį (panaši mąstymo veikla) arba mokantis vairuoti automobilį. jei būsime labai susidomėję. glostyti katiną (nesudėtingas veiksmas) ir skaityti. s u n k i a i s u s i k a u p i a m e ar išlaikome dėmesį. Smalsumas -viena pažangą skatinančių jėgų.) atgamindavo bet kokią žodžių eilę bet kuriuo metu ir bet kokiomis sąlygomis. ar . skundžiamės. Tai gali būti sąlygota tiek" nervų sistemos ypatumų (tikrasis išsiblaškymas pasitaiko retai). tuo sunkiau juos vienu metu atlikti. todėl pratinkimės dirbti įvairiomis sąlygomis. nepašalinę jo pagrindinės priežasties . dėmesio sutelkimo problemų nekils. Susilpnėjus dėmesiui.. stengtis organizuoti savo darbus taip. dėmesingai.nesistenkime sudaryti darbui „šiltnamio" sąlygų. Kaip lavinti dėmesingumą? Žmonės. bet dėmesingumo nepadidinsime. nesvarbu.reikia prisiversti dirbti ramiai. nepaprastų dalykų. jog ko nespėsi ar pritruks j ė g ų . Pagrindiniai dėmesio lavinimo principai yra šie: . panagrinėkime konkretų pavyzdį. l a b a i smarkaus emocinio jaudulio). . imtis kito darbo tik baigus ankstesnį. neatlėgus įtampai bei nerimui. Antai.nepailsėję. kad šie būtų atliekami normaliu greičiu. KĄ IR KAIP ATSIMENAME? Pradėdami gilintis į atminties procesus. Lurijos laboratoriją atėjo žmogus. mieguistumo. Tai priklauso nuo įgudimo ir užduočių sudėtingumo: kuo darbai ar suvokimo objektai panašesni. . kuo dažniau kelkime klausimus. paprasta važiuoti dviračiu ir dainuoti (abu šie veiksmai a u t o m a t i z u o t i .dėmesį lavina susidomėjimas veikla ir protinis aktyvumas. Lavindami dėmesį. sunku mokytis. kad esi atsakingas už savo veiklos rezultatus. Tokiems žmonėms visose srityse lengva pasiekti gerų rezultatų. ilgai išlaikyti intensyvų dėmesį ir atsispirti pašaliniam poveikiui (blaškymui).

. kas buvo įsiminta. sugebėdavo taip ilgai išsaugoti informaciją? Jis pats aiškino. Kaip S. kvapą: „paprastai jusdavau skonį ir svorį. ilgainiui kintanti sistema. kuriuos gali matyti arba justi jų skonį. prieš mėnesį ar prieš daugelį metų. laikyti ir po kiek laiko atgaminti jutimų dėka surinktą informaciją..tai atkūrimas atmintyje to. Kartais informacija užkoduojama labai greitai. automatiškai pakeičia juos į gyvus ir pastovius vaizdinius.". saugojimas ir atsiminimas. Saugojimas. užgoždami teksto prasmę. biblioteka ar kompiuterio atmintis: informacijos vienetai čia neišrikiuoti vienas šalia kito ir nelaukia. jis savaime iškildavo. Psichologai pabrėžia. ieškoti loginių ryšių tarp elementų ir pan. atmintis daugiau problemų iškeldavo nei išspręsdavo. Atminties „sandėlis" yra sudėtinga. kad atminties veikimas yra sudėtingas reiškinys.atrodo. Atsiminimas . Įsiminimas (arba informacijos kodavimas). . ar jis įsiminė ir ar informacija yra saugoma. negalėjo kontroliuoti žodžių „kodavimo". Atminties procesai. Net paprasčiausiam atminties reiškiniui visada būdingi trys procesai: įsiminimas.54 . kurie plūsdavo vienas po kito. Jeigu žmogus neatsimena. kartais informacijai atgaminti reikia daug laiko ir pastangų). jai suteikiama tinkama atmintyje laikyti forma. Sunku atskirai kalbėti apie kažkurią vieną šių procedūrų. Gauta informacija parengiama saugojimui. Todėl apie atminties procesų efektyvumą tenka spręsti vien pagal atsiminimą. 2. Galinga atmintis veikė mąstymą: mintys šokinėdavo nuo vaizdinio prie vaizdinio ir būdavo sunku suvokti sudėtingus santykius ir abstrakčias idėjas.). Taigi unikali S. negalima pasakyti. Žmogus greitai randa atminties saugyklose reikalingą informaciją ir ją atkuria (beje. kad įsimindamas žodžius. kada kas nors sumanys jais pasinaudoti. o kartais tam reikia didesnių pastangų (tenka kartoti. Kq vadiname atmintimi? Sąvoka „atmintis" mums gerai pažįstama . dinamiška. Tačiau S. III SKYRIUS tuos žodžius jis buvo girdėjęs prieš savaitę. Skaitant žodžiai jam sukeldavo vaizdinius. ir man nereikėdavo stengtis žodžio prisiminti .ją apibūdiname kaip sugebėjimą įsiminti. Mūsų atminties „sandėlis" .tai ne spinta. 1. automatiškai. 3. tarsi užrašoma specialiais atminties kodais.

atpasakojama „savais žodžiais". reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas. šokti. sunkiau nei pirmuoju atveju. 2 klausimas: kaip vadinama didžiausia Saulės sistemos planeta? . susiduriame su informacijos atkūrimu.PAŽINTINIAI PROCESAI 55 Yra keli atsiminimo būdai: A. 2 klausimas: Ar jaunuolis. Paprastai atkuriama tada. Atgaminimas •• 1 klausimas: kiek jums metų? . d) skylutės. atgaminame ilgiau. c) jonai. pasitelkiamas atpažinimas. kai neturime su kuo lyginti. be pastangų. saugojimas atmintyje ir atsiminimas.tai sugebėjimas įsiminti.Jei esame primiršę astronomiją. papildome logiškais samprotavimais ir ankstesnio patyrimo faktais.atsimename. atmintis skirstoma į motorinę (judesių). koks yra pažįstamo . Atpažindami ' mes identifikuojame matomą ar girdimą objektą su jo vaizdu mūsų atmintyje.• B. kaip atrodo mūsų draugai. vaizdinę ir žodinę.tai objektų. Atpažinimas 1 klausimas: kas perneša neigiamą krūvį? a) atomai. o duomenis apie jį mes gauname skirtingais kanalais. Be motorinės atminties nemokėtume vaikščioti. Vaizdinė atmintis . b) elektronai. kai tenka atsiminti daug informacijos ir dalis jos užmirštama. neturime kopijos ir tenka ją atsiminti patiems. bėgti ir t. Sakoma. Taigi informacija atgaminama tada. Atminties rūšys Mes sugebame atsiminti labai skirtingą informaciją -juk aplinkinis pasaulis yra labai įvairus. kad geri sportininkai iškart pagauna kokį nors judesį. emocinę. rekonstruojame menkiau įsimintus elementus. ką atsimename. tačiau lengviau yra atpažinti matytą ar girdėtą informaciją. yra Petras? Atsakant į šiuos klausimus. Informacija atsimenama vaizdiniu pavidalu . • . Motorinė atmintis . Atkurdami informaciją. rašyti. Pagal tai.Atgaminame greitai. Kai informacija atgaminama ne visai tiksliai.t. sėdintis prieš mane troleibuse. Aš nemačiau Petro nuo mokyklos baigimo. laikyti atmintyje ir atsiminti judesius ir jų seką. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas.

ką žmogus patyrė. filosofinės idėjos ir t. jausmus. obuolio skonis. Žmogaus atsimenami išgyvenimai visada siejasi su kokia nors veikla. nei gali atgaminti normaliai. koks yra mūsų namas. stengiamės vakare nekelti kojos iš namų. Ilgalaikės atminties apimtis neribota. džiaugėmės. Normaliomis sąlygomis žmogus įsimena maždaug septynis objektus . kurios kelia malonias emocijas. naudojamės trumpalaike atmintimi. dienas a metus. dangaus spalva. kad švitrinis popierius yra šiurkštus ir t. užtat visada norėsime vėl atsidurti situacijose. kol užrašome ar ištariame. todėl nuolat skatina mus imtis tų veiksmų ar •nuo jų atgraso. Tai gali būti labai paprasta ir labai sudėtinga informacija: žmogaus vardas.t. dokumento ar banko sąskaitos numerį. Tai mūsų sąmonės centras. Žinios. užsienio ar programavimo kalbų elementai. Jeigu išsigandome. Žodinė a t m i n t i s tai yra i n f o r m a c i j o s kodavimas žodžiais.56 III SKYRIUS žmogaus balsas. sakinius į idėjas. Grupuodami įsimenamą medžiagą i didesnius derinius. kad ji saugo viską.tokia yra trumpalaikės atminties apimtis. pakalnutės kvapas. žodžius į sakinius. eidami tamsia gatve. Kiekvienas žodis nėra mums vien atskiri garsai-jis turi prasmę. Emocinė atmintis -jausmų. Žodine atmintimi yra paremtas sistemingas žinių įgijimas. informaciją. valandas. galime jungti raides į žodžius. yra mūsų ilgalaikės atminties objektas. Kai kurie mokslininkai teigia. seniai užmirštus įvykius. galime įsiminti ir daugiau: tada įsiminimo objektas bus naujasis prasmingas darinys. laikymas atmintyje ir atsiminimas. Ji leidžia „prikelti" didžiulius informacijos klodus ir yra mūsų žinių bei patirties pagrindas. atrodo. kad pykome. . Paprastai žvilgtelėję į telefono. Atminties struktūros Kokios struktūros leidžia mums saugoti informaciją? Jų yra dvi: trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. vengsime su juo matytis. Dažnai net nežymus prisiminimas prikelia iš atminties. išgyvenimų įsiminimas. katino kailio švelnumas ir sudėtingos formulės. jeigu bendravimas su kokiu žmogumi mus erzina. Sąmonė išsaugo tos akimirkos mintis. jį atsimename vos keletą sekundžių. Šiuo atveju . t. Hipnozės metu žmonės taip pat atsimena daugiau. Mes atsimename ne vien tai. Pavyzdžiui. bet ir savo vidinę būseną tuo metu. jie ir atsimenami. saugomos atmintyje minutes. Trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę atmintį.

kad ši informacija tik užima vietą. praėjusius įvykius. veiksmus ir t. pavadinimus. Neatsimintumėte. nebent tai būtų kokia svarbi data.t. Žinoma. galėtume teigti. Kodėl užmirštame? Dalies informacijos nuolat netenkame: užmirštame mokslo faktus. .PAŽINTINIAI PROCESAI 57 Taigi ilgalaikės atminties informacija mes naudojamės nuolatos. tikriausiai nesugebėtumėte atsakyti.7 pav. Savo atmintį prilyginę kompiuterinei (nors toks sugretinimas nėra tikslus). aštuntą valandą. žmonių vardus ir veidus. Kodėl taip atsitinka? Kokią informaciją pirmiausiai prarandame? Pasvarstykime. ir tiek. Smulkmenos „išdulka" iš galvos.). Trumpalaikė atmintis kontroliuoja atgaminimą (3. Jeigu kas paklaustų. nes trejų metų senumo informacijos mums visai nereikia. ką veikėte prieš trejus metus liepos pirmąjį pirmadienį. žmogaus atminties principas kiek kitoks: mūsų atmintis pati atsisako pasenusios informacijos. Šiuo atveju užmiršimas atlieka adaptacijos funkciją.

). kurios mums kur kas svarbesnės nei tikslūs kokių nors objektų vaizdai. Z. vargu ar galėtume tiksliai nurodyti. užmirštamos medžiagos kiekis labai priklauso nuo jos įdomumo ir aktualumo.8 pav. pro k u r į praeiname kelis kartus per dieną ir t. Be to. Vėliau domėjimasis silpnėja. kai sąmoningai ar nesąmoningai išstumiama nerimą kelianti informacija. mokslininkas konstatavo. priklauso nuo daugelio veiksnių. Dar kitus užmiršimo atvejus specialistai aiškina interferencijos reiškiniu. po kurių vėliau tenka įsiminti su skaičiais susijusią informaciją). Dėl interferencijos blogiausiai įsimenama medžiagos vidurinė dalis: ja užgožia pradinė informacijos dalis (dėl naujumo ji dar įdomi). 3. Aišku. jog šiais atvejais veikiantis gynybinis išstūmimo mechanizmas automatiškai apsaugo žmogų nuo nerimą keliančios informacijos. Medžiagos pabaiga vėl suaktyvina mąstymą.8 pav. Siekdami informacijos ekonomiškumo. o tiksliau prisiminti jų piešinį visai nebūtina). ką įsimename. man užtenka to. ką žinau. Vos įsiminęs kažkokią i n f o r m a c i j ą . Kiek užmirštame? Užmiršimo eigą galima pavaizduoti kreive. kaip atrodo šimtą kartų matyto vadovėlio viršelis. nustatytos įvairiais atminties tyrimo metodais Įsiminimo veiksniai Tai. daryti platesnes išvadas. skaičių eiles. Vėliau atgaminamos medžiagos kiekis staigiai mažėja. Kartais net . o universitete . Užmiršimo kreivės. vėliau.anglų. t.58 III SKYRIUS Užmiršę smulkmenas. kad p a c i e n t a i negali p r i s i m i n t i į t a m p ą keliančių d a l y k ų . Jeigu mokykloje mokėtės vokiečių kalbą. todėl baigiamoji dalis taip pat įsimenama greitai. žmogus a t s i m e n a ją 100%. Ypač sunku atsiminti panašią informaciją (pavyzdžiui. o paskui vėl stabilizuojasi (3. Froidas dar mini motyvuotą užmiršimą. Pastebėjęs. d i d ž i u l i a i nereikalingos informacijos srautai gali tarsi užtvindyti mūsų atmintį ir ją paralyžiuoti. kad atskirčiau vieną banknotą nuo kito. galime susikoncentruoti į svarbius dalykus. ir dabar juos daug sunkiau prisiminti. j galvą nuolatos lįs angliški atitikmenys: naujoji informacija (angliški žodžiai) užgožė senąją (vokiškus žodžius). namas. Žmonės linkę atsiminti tik reikalingas aplinkos detales (pavyzdžiui. ėmus bendrauti vokiškai.

stirna. Medžiagos įprasminimo procesas. Efektyviau įsiminsime tais atvejais.9 pav. karvė. II. Kuo dažniau susiduriame su kokia nors medžiaga. katinas. rodos. Sužadinimas gali kilti dėl stipraus motyvo ar emocijos. narnos i n f o r m a c i j o s t u r i n i o ir i n d i v i d u a l i ų s a v y b i ų . kiaunė. y. kofeino. Puikiai įsimename tai. avis. t. lapė.30% nerišlios informacijos. III. ne visada mokomuosius dalykus). kartojimo negali pakeisti jokios priemonės. mes „pasimetame". Kai informacijos daug. dėl centrinės nervų sistemos stimuliavimo (nikotino. Kai tenka į s i m i n t i daug. Kartojimą svarbu tinkamai organizuoti. kengūra.PAŽINTINIAI PROCESAI 59 patys nežinome.po keletos d i e n ų atgaminsime vos 25 . kad informacija galvoje turi „susigulėti". leopardas. derintų su kartojimu (apie tai kalbėsime vėliau). rasti loginių ryšių tarp atskirų faktų ar patiems susidaryti originalias asociacijas. tuo geriau ir atsimename. kurių ilgis priklauso nuo įsime. O gal įsiminti lengviau būtų šiuos žodžius tinkamai sugrupavus? . kad stengiamės „iškalti" faktus. įsimename su dideliu vargu." b) kartosime deramai paskirstytais laiko tarpais: medžiaga turi būti kartojama su pertraukėlėmis. Tai l i u d i j a apie tendenciją vengti varginamo kartojimo.) .:• . nors jis atima daug laiko ir reikalauja nemažų pastangų. Pabandykime įsiminti šių žodžių sąrašą: vilkas. o svarbias žinias. pantera. kuo daugiau ją kartojame. lūšis. narkotikų). kodėl į galvą „stringa" kokia antraeilė informacija. struktūrizavimui ir organizavimui. briedis. Kartojimas. Todėl dažnai stengiamės rasti greitesnių ir įdomesnių įsiminimo būdų. Kartais netgi sakome. išdėstyti medžiagą. kartodami „sukišti" juos į ilgalaikę atmintį. Mes patys intuityviai ieškome įsimenamos medžiagos loginių ryšių. koala. Dažna įsiminimo klaida yra ta. Geriau įsimenama. Taigi kartojimas yra garantuotas įsiminimo būdas. antilopė. šuo. kartosime medžiagą nedidelėmis atkarpomis. nes viena jos dalis stelbia kitą. kas mums įdomu (deja. Svarbiausiais įsiminimo veiksniais laikoma: I. Toks mechaniškas „iškalimas" yra varginantis ir dažnai neefektyvus: prisiminkime užmiršimo kreivę . kai: a) kartojimą kaitaliosime su atsiminimu.y. t. dramblys. kiškis. liūtas. vykstant medžiagos „apdorojimui". įsiminimą gali palengvinti galimybė tam tikru būdu pakeisti. Sužadinimas. (3. kai nervų sistema yra vidutiniškai sužadinta.

kopūstas. susisteminti elementus galimas tik tada. Efektyviausiai atsimename tuomet.9 pav. emiteris. Kartais lengviau įsiminti informaciją. Įsiminimo sėkmė labai priklauso ir nuo medžiagos pobūdžio. voltmetras.60 III SKYRIUS 3. O dabar pabandykite įsiminti šiuos žodžius: transformatorius. varža. negu šimtą kartų išgirsti" byloja liaudies išmintis. kad pasakėte žodį „kopūstas". išdėstant ją pagal „hierarchinio medžio" schemą Rasti loginius ryšius. o kiti vaizdus: pirmųjų geriau išlavinta girdimoji atmintis. Dauguma žmonių geriau atsimena. idėją ar bendrą prasmę. Mat nepanašūs elementai atsimenami daug lengviau. Todėl neverta bandyti įsiminti nesuprastą informaciją. kiek įsiminėte žodžių. vaizdus: „geriau vieną kartą pamatyti. o jos galimybės yra ribotos. stabilitronas. tranzistorius. nes tada tektų pasikliauti vien mechanine atmintimi. amperas. Vieni žmonės lengviau įsimena žodžius. . kai įžvelgiame vidinę medžiagos struktūrą.regimoji. lituoklis. kai vaizdinė ir žodinė informacija papildo viena kitą. o antrųjų . didžiausia tikimybė. rezistorius. Nepriklausomai nuo to.

Tokiu specifiškumu itin pasižymi mąstymas. nosies ir burnos forma bei dydis . tačiau tikroji veido bruožų paskirtis nėra vien tik jūsų atpažinimas. nosis užuodžia kvapus. ausų. ausys girdi.akių. nes skaitydami knygą. kas jus labiausiai skiria nuo kitų žmonių. Išsamesnį atsakymą galėsite sužinoti tik perskaitę šį skyrelį. Kaip saugoma informacija? 5. bet ar visuomet pasisekdavo rasti atsakymus? Jeigu dar nepradėjote atidžiai skaityti. tai jau nemažai sužinojote. 2) dėl galimybės pasinaudoti praktiniame gyvenime. Dėl minėtosios priežasties kyla dar visa eilė klausimų. kurias kiti atsimena? Kodėl užmirštame? 4. jie leidžia jums pajusti pasauli. Psichiniai pažinimo procesai tarpusavyje yra labai susipynę. Kodėl dauguma žmonių užmiršta smulkmenas. jūs rasite daug dalykų. koks yra pasaulis. apie kuriuos daug kartu galvojote. Iš dalies jūs teisūs. Kaip veikia žmogaus atmintis? 3. kuriuos ne visuomet įmanoma pamatyti. Todėl ir sakoma. kad jūsų išvaizda . Tikrai taip yra. mąstydami mes atliekame sudėtingas protines operacijas ir gauname rezultatus. nes. Kol nepradėjote studijuoti psichologijos. ir visa tai drauge su kitais jutimais suteikia jums žinių apie tai. ir tik knygoje galime atskirai apie juos rašyti ir analizuoti. burna jaučia skonį. išgirsti ar pačiupinėti. ar reikia šį skyrelį skaityti? Kam j u m s tas mąstymas reikalingas? Trumpai galima būtų nurodyti dvi priežastis: 1) dėl savęs pažinimo. Visi minėtieji dalykai buvo pavadinti pažintiniais procesais. Būdami tampriai susiję. kad „išmąstėme". Tikriausiai jus vis dar kažkiek stebina. Ką reiškia „gera atmintis"? 2. tai būtent dabar jums kyla klausimas.yra tai. Jūsų akys mato. Ar gali žmogus pagerinti savo atmintį? MĄSTYMAS Jeigu nuosekliai skaitėte jums skirtą knygele „Psichologija studentui". jie turi kažką ir labai specifiško. tikriausiai manėte.PAŽINTINIAI PROCESAI 61 1. Štai kai kurie iš jų: Kaip mes mąstome? Ar mąstymas yra proto veikla? Kaip mintys bendrauja tarpusavyje? Klausimai pamąstymui: . kad psichologija .tai mokslas apie jus.

Pastarųjų metų tyrinėtojai suaugusiems žmonėms yra linkę priskirti teorinio (propozicinio) ir vaizdinio mąstymo būdus. įvykių ir reiškinių tarpusavio ryšiai. galima sakyti.motorinis mąstymas. ko prieš tai nebuvo pojūčiuose" Dž. reikalingas gilus mus supančio pasaulio pažinimas. Kitas mąstymo būdas gali turėti ryšį su vaizdu. Per pojūčius ir suvokimą mąstymas yra susijęs su išoriniu pasauliu. kai rašome laišką ar esame dėl ko nors susirūpinę. kurią mes įsivaizduojame savo protu. siedami ji su vaikų raida. Galimas ir trečias mastymo būdas .62 III SKYRIUS Koks ryšys tarp mąstymo ir kalbos? Ar mąstymas yra socialus? Ar mąstymas padeda spręsti problemas? Gyvenime mes nuolat susiduriame su neatidėliotinomis problemomis ir užduotimis. kurį gauname per pojūčius ir suvokimą.. taigi jis yra mūsų galvos smegenų vykdomas tikrovės atspindys.. bet visai nebūtinai tai turi būti didelis atradimas. neatskleistos tų ryšių priežastys ir pasekmės. ypač ta jo dalimi. suvokimą bei vaizduotę. kai planuojame atostogas. n e p a ž i n t o . Mąstymas atsiranda praktinės veiklos ir jutiminio pažinimo sandūroje. Šiame darbe daugiausia dėmesio skirsime suaugusiųjų mąstymui. toliau pereina į mąstymą. Tai mąstymas vaizdais. Vienas iš mąstymo būdų siejasi su sakinių srautu. Pažintinė veikla. Locke). išeiname už jutiminio pasaulio . Tačiau visapusiškam pasaulio pažinimui nepakanka jutiminio pasaulio vaizdo. Mąstant vyksta gilesnis išorinio pasaulio pažinimas. kai tapome paveikslą ir ypač. reikšmingas visai visuomenei. Lokas (J. kurį mes įsivaizduojame kaip „paklusimą savo protui". prasidėjusi pojūčiais ir suvokimu. susijęs su „proto judesiu". Panaudodami pojūčius. Kitaip sakant. Jutiminis pažinimas ir mąstymas „Nieko nėra prote. Tam. kai norime išspręsti problemą. Mąstymo šaltinis visada yra jutiminis pažinimas. Mąstydami mes atrandame sau kažką naujo. Daugiausia dėmesio motoriniam mąstymui yra paskyrę raidos procesų tyrinėtojai. kai svajojame ko nors laukdami. kai einame ko nors pirkti. Tai verbalinis mąstymas. nes juose neatspindėti daiktų. jei kažkas neatitinka mūsų turimų žinių. Kada mes mąstome? Mąstome. kad jas sėkmingai galėtume išspręsti. Mąstymas visais atvejais gali būti apibūdintas kaip „proto kalba".

gerai ištyrinėta rašto rūšis.tai betarpiškai susijęs su kalba socialiai sąlygotas psichinis procesas. Tuo tarpu. judėdamas 50 000 km/sek greičiu vis dėlto juda 6 kartus lėčiau negu sklinda šviesos •spindulys. Raštas yra vadinamas fiksuota kalba. greičiu? Mąstymas . Kai mąstome. judančių 300 000 km/sek greičiu nuo kūnų. Gyvūnai operuoja daiktais. kad egzistuoja tokios nematomos dalelės ir bando įrodyti. Kita. Galėtume netgi pasakyti. jis neįmanomas be kalbos. Kuo g i l i a u apgalvota mintis. kuriuos mato prieš akis. Pavyzdys. yra garsinis raštas. kurių neaptikome suvokime ir kurių negalime pastebėti tiesiogiai. psichikos bruožas. kurio paskirtis yra atskleisti kažką naujo. Rašto ženklai reiškia vienus ar kitus kalbos elementus. Tik žodyje mintis įgyja materialųjį apvalkalą. judančių 50 000 km/ sek. Natų skaitymas yra artimas garsinio rašto skaitymui. Nesvarbu. jog žmogus gali skaityti ne tik rašmenis. Pavyzdžiui. Apie tokias dalelytes galime tik mąstyti. Mąstymas ir kalba Mąstymo procesui būdingas ne tik ryšys su jutiminiu pažinimu. kad joms esą būdingos tam tikros savybės. Gyvūnų mąstymas yra tik vaizdinis.pieštas). Mąstymo procese pradedame pažinti tokias mus supančio pasaulio savybes ir santykius. galime suprasti. kad tarpplanetinis erdvėlaivis. kuriame kiekvienas rašytinis simbolis reiškia kalbos garsą. kur jau nepakanka jutiminio pažinimo. bet ir su kalba. Bene sudėtingiausia šiuolaikinėje fizikoje yra elementarių dalelių teorija. kokiomis formomis žmogaus mąstymas vyktų. vargu ar esame pajėgūs suvokti skirtumą tarp dangaus kūnų. O štai Morzės . kad mąstymas prasideda ten. Pati seniausia raštijos forma buvo piktografinis. mūsų mintys lyg ir „aprengiamos" kalbos rūbais kalbos išraiškos priemonėmis Tai yra esminis skiriamasis gyvūnų ir žmogaus •. pieštinis raštas (lotyniškai „pietus" .PAŽINTINIAI PROCESAI 63 pažinimo ribų. Tačiau žinome pakankamai pavyzdžių. tuo aiškiau ji gali būti išreikšta žodžiu ar rašytine kalba. Kadangi dalelių negalima pamatyti. analizės ir s i n t e z ė s b ū d u apibendrintas tikrovės atspindys. ir tik tuomet mintis tampa realia tikrove mums patiems ir kitiems žmonėms. tačiau pačios mažiausios dalelės neįmanoma pamatyti net paties galingiausio mikroskopo pagalba. Mokslininkai mano. tai neįmanoma jų betarpiškai suvokti. Tik kalbos dėka nuo pažinimo objekto įmanoma atskirti tą ar kitą savybę ir išreikšti tą savybę specialiu žodžiu sąvoka.

Sukauptos patirties įsisavinimas reikalauja didelių mąstymo pastangų ir kūrybiškumo. Šiuo atveju kalbos prasmė yra nustatyti reikšmes. pagrįstas samprotavimais) mąstymo prielaidos. Specialūs tyrimai. įrodė. Visų žmonijos raidos rezultatų pažinimas vyksta kalbos dėka ir yra įkūnytas rašytinėje kalboje. kai kurie gerai žaidžia šachmatais. atlikti psichologiniu eksperimentų metu. kalbame patys sau. o kiti .protinis. galima būtų sakyti. Minčių formulavime reikšmingas vaidmuo priklauso vidinei kalbai: spręsdami uždavinį. Tai kalbos taisyklės arba kalbos ženklų santykiai. nes mes pernelyg dažnai manome. tuo pat metu aiškiau suprantame jas ir patys. Pasirodo. tačiau. minčių formulavime. Taigi žmogaus protinis vystymasis vyksta žinių įsisavinimo procese. Tačiau beveik kiekvienas gali naudotis milžinišku kalbos sistemos kompleksu. sunkiai sprendžia uždavinius.ne. istoriškai sąlygotą esmę. kol neišreiškia savo minčių garsiai. normaliai išsivysčiusi būtybė yra pajėgi įsisavinti savo gimtąją kalbą bei ja efektyviai naudotis. o pats procesas taipogi yra sąlygotas žmonijos istorinės visuomeninės raidos. kartos kartai. frazių reikšmėmis. glūdi svarbiausios diskursyvinio (lotyniškai„discursivus" . Tikrovė yra tokia: kai kurie žmonės gali skaityti. o kiekviena žmogiška. tačiau visa tai įmanoma tik tuo atveju. Kalba taip pat turi pirmaeilės reikšmės minčių ryšiams susiformuoti. o kiti . Šis kalbos bruožas kartais mus dalinai suklaidina. kai kurie lengvai išmoksta matematika. Taigi mąstymas yra tiesiogiai susijęs su kalba. kad kalbai išmokti nereikia specialių pastangų. kurios pasiekia klausytoją.ne. Kalba veikia tik socialinėje sferoje. įgytų žmogaus socialinės raidos procese.64 III SKYRIUS abėcėle galima užrašyti mintis ne tik popieriuje. nuolat ir nuolat organizuodama mūsų socialine aplinką. Vienas iš jų vadinasi pragmatinis. Dėl to kiekviena žmonių bendruomenė turi savo kalbą. nors įsisavinama jau paruošta . kad garsiai formuluodami savo mintis kitiems. Trečiasis kalbos aspektas yra sintaksinis.tai „žaidimas" posakiu. Kalba taip pat turi semantinį aspektą . Bendrasis kalbos nagrinėjimas visais trimis aspektais yra vadinamas semiotika. Žodyje. kad kai kurie moksleiviai. mes ne būtinai kalbame garsiai. Pažinimui yra būtinas perimamumas visų žinių. Socialinė mąstymo prigimtis Glaudus mąstymo ryšys su kalba išreiškia žmogaus mąstymo socialinę. Galėtume išskirti kelis kalbos aspektus. o kartais ir studentai. bet perduoti jas garso ar šviesos signalais. bet ne visi. jei sukauptos žinios įtvirtinamos ir perduodamos žmogaus žmogui.

1920 metais Indijoje daktaras Singhas vilkų gūžtoje kartu su vilkiukais rado dvi mergaites: vieną . nemokėjo kalbėti ir vaikščiojo keturiomis. kad žmogaus sugebėjimas išmokti kalbą yra unikalus. kaip jį auginę gyvūnai. Kondijakas 1754 metais rašė apie lietuvį berniuką. Gydytojas rašė jos dienoraštį. o per septynerius . Po daugelio metų pagaliau išmokęs s u p r a s t i žmonių kalba. kad mergaitė vaikščiojo keturpėsčia. ar kitos būtybės gali išmokti žmonių kalbą? Plačiai tyrinėjantis šią problemą Noamas Chomskis (N.PAŽINTINIAI_ PROCESAI 65 žinių sistema. jei neturėtumėte galimybės susipažinti su ankstesnių kartų sukaupta patirtimi ir nepasinaudotumėte jų darbo vaisiais? Šis klausimas panašus į klausimą apie Mauglį? Visi gerai prisimename patrauklų pasakojimą apie žvėries išaugintą. tačiau ji yra kokybiškai skirtinga.45 žodžius. protiniu požiūriu tebuvo nedaug pranašesni už gyvūnus. Taigi darome išvadą. Per ketverius metus mergaitė teįstengė išmokti 6. kad žmonės. jis nerodė jokių proto požymių. tačiau psichinės savybės taip vystytis negali. kita . Mauglio patrauklumu užkariavo daugybės žmonių simpatijas. Dažniausiai tai vykdavo. bet ž m o g i š k ų s a v y b i ų nepraradusį žmogaus -vilkiūkščio paveikslą. žmogus kaip asmenybė negali vystytis ir lieka tokiu.septynerių. Kas su jumis būtų. Chomsky) mano.dviejų metų. Kai žmonės jį rado. kur vaikas augtų.vadovauja suaugusieji. Toks teiginys leidžia iškelti klausimą. ji urgzdavo. Jaunesnioji netrukus mirė. Šių l a u k i n i ų stebėjimai rodo. gyvenusį tarp lokių. vandeni lakdavo. jog naktimis ji staugdavo. Anglų rašytojas D. Mokslininkas pripažįsta. jog žmogaus fizinis ir psichinis vystymasis vyksta nevienodai. N.mokymui . o pačiam įsisavinimo procesui . Kiplingas . Chomskis pateikia nemažai eksperimentų aprašymų. laikui atėjus. Nepriklausomai nuo to. Apie mąstymo socialinę prigimtį kalba ir toks ypatingas momentas žmogaus kaip būtybės unikalumas išmokti kalbą. Septyniolikmetės mergaitės išsivystymas prilygo ketverių metų vaiko išsivystymui. . b e r n i u k a s nieko n e g a l ė j o prisiminti iš ankstesnio savo gyvenimo tarp gyvūnų. Dienoraštyje rašoma. Visi minėti atvejai liudija. kuriems nepasisekė susipažinti su žmonijos sukaupta patirtimi. Neįsijungęs į žmonių bendruomenę. iš kurio sužinome. Turime ir kitų pavyzdžių: prancūzų filosofas E. Kai prie valgančios mergaitės kas nors prieidavo. kad ir kitos būtybės turi savo komunikacijos sistemą. R. o mėsą valgydavo tik nuo grindų. o vyresnioji išgyveno apie dešimt metų. kad psichinį žmogaus vystymąsi lemia visuomeninė aplinka. kai šimpanzės ir gorilos buvo mokomos specialiai. jis pasikeis fiziškai.

Sprendiniai . Mąstymo logika ir psichologija Istorinio . pasakyme „Žemė sukasi apie Saulę" patvirtiname objektyvaus ryšio tarp dviejų dangaus kūnų erdvėje buvimą. Pavyzdžiui. kai iš vieno ar kelių sprendinių gauname išvestinį sprendinį. Mes su jumis jau kalbėjome apie mąstymo ir kalbos santykį. nes negalime teigti. Iš pradžių sąvoką „daugiau" ji siejo su glostymu. sprendiniai ir samprotavimai. Eksperimente aprašoma šimpanzė Vašoje ( Washoe ). greta minėtųjų skirtingų ženklų išmokimo. psichologijos sistema. vėliau tai reiškė „daugiau pieno". Kadangi logika yra mokslas apie minčių tarpusavio santykius bei nuoseklų jų sujungimą. Kaip jau buvo minėta. Taip susiformuoja mokslų .metalas. Mokslininkai padarė išvadą. Kodėl mes apie tai kalbame? Dėl to. kad pagrindinė kalbos sandaros dalis yra žodis.visuomeninio vystymosi pažinimo procese yra sisteminamos ir tobulinamos mokslo žinios.fizikos. Logika tiria logines mąstymo formas. Alavas . lyginant su žmonių. kad gorilų ir šimpanzių gestai ir vokalizacijos sugebėjimai yra neskaitlingi. ar tai svarbu psichologijai? Taip. tai turime pasakyti.išvadų. Įžymusis graikų išminčius Aristotelis silogizmu vadino loginį metodą. Taigi jų komunikacijos efektyvumas. kurioje atsispindi bendrieji. Taigi jūs jau žinote. Tokie sprendiniai dar vadinami silogizmais. Samprotavimai . kurios didžiausias pasiekimas. svarbu. Sąvoka . sprendinių). chemijos. buvo tai. įgalinantį nuo dviejų sprendinių pereiti prie trečiojo . . Mokslo žinių sistema sudaro pažinimo teorijos arba gnoseologijos pagrindą. tačiau pilnai atitinkantis jų poreikius. kad ji įsisavino sąvokos „daugiau" reikšmę. pasitelkiant formaliąją logiką ir psichologiją.66 III SKYRIUS kai jos turėdavo apie vienerius metus.tai ryšio tarp tikrovės reiškinių ir daiktų arba tarp savybių ir požymių atspindys. biologijos. Jie visuomet išreiškiami bet kuria žodine forma: garsiai pasakant. yra nedidelis. kalbos pagalba atsiranda ir išauga svarbiausių žmonijos pasiekimų ir jų rezultatų pažinimas. esminiai ir skiriamieji tikrovės reiškinio ar daikto požymiai. Mąstymo tyrime logika ir psichologija viena kitą papildo. kurioms priskiriama sąvokos. kad pažinimo teorijos bendrųjų principų pagalba. yra tiriamas žmogaus mąstymas.tai toks ryšys tarp minčių (sąvokų.yra mintis. Taigi jis laidus elektrai". pasakant sau ar raštu. Pavyzdys: "Visi metalai laidūs elektrai. kad beprasmės mintys ir bet kokia tvarka išreikšti žodžiai gali tarnauti žmonių tarpusavio supratimui. Per penkis metus šimpanzės sugebėdavo išmokti apie 140 skirtingų ženklų. Tuo tarpu svarbiausias mąstymo elementas yra sąvoka. Sąvokų turinys atsiskleidžia sprendiniuose.

sąvoka „paukštis" turėtų apimti tokias paukščių prototipui būdingas savybes kaip „skristi" ir „čiulbėti". Mąstymo ryšys su veikla rodo • esminius mąstymo raidos-ypatumus. Jeigu kiekvieną atskirą objektą vadintume skirtingu vardu. bet ir biologinę prigimtį. raudongurklei. Iš čia seka antroji sąvokos funkcija . Ar tai mažai? Taigi priskirdami objektą tam tikrai sąvokai. bendraujant ar kūrybos procese) atsiranda ir vystosi naujos mintys. dar vartojame asociacijos sąvoką. prielaidos. Tuo pat metu mąstymas pats yra veikla.išaiškinti ryšį tarp pažinimo rezultatų. tai. Tačiau minėtos savybės tinka tik geriausiems paukščių atstovams (lakštingalai. t. pasiūlymai. planai. žinias apie juos. Kalbėdami apie mąstymą.PAŽINTINIAI PROCESAI 67 Nors logika ir psichologija mąstymo tyrime viena kitą papildo. Logikos tikslas . žinoma. kurioje atsispindi bendros ir esminės daiktu savybės. Mąstymo procesas yra toji kita. Keisdami daiktus arba sutvarkydami . mes jį kategorizuojame. Psichologija tiria mastymo proceso dėsningumus. Sąvoka psichologijoje yra mąstymo forma. atitinkantys logikos reikalavimus. ir daugybei kitų). kurį lemia veiklos tikslai ir rezultatai. daiktui priskiriame visas savybes.reiškia išsiaiškinti vidines pažinimo rezultatų susiformavimo priežastis. y. kėkštui . Kadangi mąstymo procesas ir jo rezultatas yra tarpusavyje susiję. esminė mąstymo veiklos pusė. Taigi logikos dėsniai. Kokia sąvokų funkcija mąstymo aiškinimosi procese? Sąvokos mūsų gyvenime atlieka daugybę funkcijų. Kiekvienam iš mūsų galvojant (žinių įsisavinimo procese. Taigi esminiai sąvokos „paukštis" bruožai turėtų atspindėti ne tik ' prototipą. t. Mąstymui išsiaiškinti psichologijoje mes taip pat turime pasinaudoti sąvokomis. Mąstymas kaip procesas Tirti mąstymo procesą . bet visai netinka tokiems paukščiams kaip strutis ar pingvinas. yra svarbūs. kurių dėka suformuojami pažinimo rezultatai. reikėtų milžiniško žodyno. tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. kurie susiformuoja mąstymo metu. tiek pat tarpusavyje siejasi logika ir psichologija. y. tačiau jų nepakanka visapusiškai paaiškinti žmogaus mąstymą. tarp pažinimo produktų. Taip darydami. kurios asocijuojasi su sąvoka. žaidimo ar darbinės veiklos metu. kas yra paveldima genetiškai. • Mąstymas yra išorinės praktinės veiklos procesas. nes jie neatspindi mąstymo proceso. kurią tiria psichologija. žmonės aptinka vidinius tikrovės reiškinių santykius. Antai. Pavyzdžiui. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia 60 000 žodžių. kurios rezultatai sudaro galimybes praktinei veiklai.

kurią gal net nesame pasirengę suvokti. kaip išorinės sąlygos veikia per vidines. sąvokos „tiesa". Tokiais išoriniais faktais '.tai mūsų norai. Savo kasdieninėje kalboje mes naudojame daugybę sąvokų. Apibrėždami tam tikras sąvokas. Mokslinių sąvokų . Sąvokos yra skirstomos į buitines. kuris yra suformuluotas taip: • išorinės sąlygos veikia per vidines. Analizuodama išorinius faktus. Pavyzdžiui. o ta dalį neįžiūrimų savybių praleidžiame. priskiriame jį kategorijai '• „obuolys". sąvoka „obuolys" asocijuojasi su sunkiai įžiūrimomis savybėmis. jog visuomet žinome. Pavyzdžiui. Jais gali būti laikomi išoriniai gyvenimo faktai. ikimokslines ir mokslines. surado ar nesurado uždavinio sprendimo būdą. Detaliau apie tai galėsite pasiskaityti skyriuje „Mūsų norai ir jausmai". Taigi priskirdami objektui matomas savybes. mes taip pat žinome. „yra valgomas''. Pavyzdžiui. Buitinių . kiekvienu tokiu atveju mes kai ką žinome apie tų daiktų savybes. „auga ant medžių". kaip antai: „turi sėklas". išsprendė ar neišsprendė studentas uždavinį. negalima tvirtinti. didėjant patyrimui. kaip savaime suprantamą. sąvoka „jaunas". kaip tos sąvokos yra susijusios viena su kita.amžiui nurodyti. „obuolys" yra platesnės sąvokos „vaisiai" narys. Žinodami sąvokų savybes. „teisingumas" yra skirtos moralinėms žmogaus . dažnai susiduriant su panašiais daiktais ar vaizdiniais. kūrime didesnis vaidmuo priklauso žodžiui. gali būti ir mūsų pavyzdyje pateikiami faktai. sąvoka „valgymas" tinka veiksmui apibrėžti. Tos vidinės sąlygos . bet asocijuojasi ir su aiškiai matomomis savybėmis: „apskritas". jau reikia turėti tam tikrų žinių. pasisekė ar nepasisekė studentams suvokti intelekto sąvoką? Psichologijos tikslas šiuo atveju yra atskleisti vidini mąstymo procesą. kuri sąvoka yra platesnė. . iliustruojantis. Tai priklauso nuo patirties ir išmokimo. „tam tikros spalvos". savybėms išreikšti. pasinaudojus minėtais išoriniais faktais. jausmai ir emocijos. psichologija remiasi determinizmo principu. Naudotis mokslinėmis sąvokomis neužtenka patirties. Ikimokslinės sąvokos keičiasi į platesnes. o dabar jums pateikiamas pavyzdys. turime kalbėti apie mastymo produktus. įsisavino ar neįsisavino studentai Bendrosios psichologijos kurso žinias. sąvokų turini sudaro bendrieji vaizdiniai. Žinoma. Pavyzdžiui. Jos įgyjamos kaupiantis gyvenimo patirčiai.68 III SKYRIUS ~ sąvoka mums leidžia prognozuoti informaciją. Panašiai elgėmės ir su sąvoka „paukštis". Kalbėdami apie mąstymą.

PAŽINTINIAI PROCESAI

_ _ _ _ _ _ _ _

_

69

Pavyzdys. Grupei Sankt Peterburgo universiteto Psichologijos fakulteto studentu buvo pasakyta, kad į auditoriją kelis kartus įeis jiems nepažįstamas žmogus. Jų uždavinys - atidžiai stebėti įėjusįjį ir po kiekvieno pasirodymo kruopščiai užrašyti savo įspūdžius. Pirmąkart nepažįstamasis pravėrė duris į auditorija, kažko lyg ir paieškojo akimis ir, tyliai atsiprašęs, uždarė jas. Antrąkart nepažįstamasis įėjo į auditoriją labai susikaupęs ir minutėle stabtelėjo prie stalo. Trečiąkart jis buvo dar aktyvesnis: praėjo pro sėdinčių studentų eiles, pažiūrėjo į užrašus, pagrasė pirštu studentei, norėjusiai užkalbinti draugę, žvilgterėjo pro langą ir išėjo. Praslinkus trejetui minučių, nepažįstamasis vėl pasirodė auditorijoje ir raiškiai ėmė skaityti S. Michalkovo pasakėčią, kol ji pertraukė. Penktojo pasirodymo metu jis davė penkių minučių interviu, kurio metu studentai galėjo pateikti visokius klausimus, išskyrus tokius, kurie informuotų apie jo asmens savybes. Eksperimento rezultatai parodė, kad studentai pakankamai gerai apibūdino nepažįstamojo išorę, jo apsirengimą, tačiau jų t i k s l a s buvo atskleisti ir vidines nepažįstamojo savybes. Deja, net ir psichologijos studentai nepažįstamojo atžvilgiu neturėjo vieningos nuomonės ir išskyrė tai vienas, tai kitas savybes, kurias laikė esant svarbiausiomis. Nesutapo netgi studentų požiūris į nepažįstamąjį: vieniems jis buvo patrauklus, simpatiškas, kitiems padarė nemalonų įspūdį, dar kitiems jis pasirodė piktas. Pavyzdys iliustruoja ne tik tai, kad išorinės sąlygos veikia netiesiogiai, transformuodamosi per vidines sąlygas - kiekvieno iš mūsų psichine būseną, mintis, jausmus, bet ir tai, kad mąstymo procesas reikalauja iš mūsų kruopštaus mąstymo operacijų atlikimo. Taigi, kokios yra tos mąstymo operacijos? Pagrindinės mąstymo proceso operacijos - tai analizė, sintezė ir apibendrinimas. A n a l i z ė - t a i atskirų objekto d a l i ų , e l e m e n t ų , s a v y b i ų , r y š i ų išskyrimas. Kitaip sakant - tai pažinimo objekto išskaidymas į atskirus komponentus. Tai tas pat, kas tam tikro mechanizmo išardymas jo pažinimo tikslu. Skirtumas, žinoma, yra esminis, nes mąstymo procese objektas yra suskaidomas tik mintyse. Analizės metu paaiškėja daikto savybių reikšmė: esminės, įdomios ar reikšmingos savybės veikia kaip aktyvūs dirgikliai ir stimuliuoja galvos smegenų žievę. Fiziologinės indukcijos dėsnis yra toks: tuo pat metu yra slopinama diferenciacija tų savybių, kurios yra s i l p n i dirgikliai. Taigi analizės, kaip psichinio proceso, fiziologinis pagrindas yra dirginimo ir slopinimo santykio nustatymas tam tikruose galvos smegenų centruose.

70

III SKYRIUS

Sintezė - tai sujungimas mintyse išskirtųjų objekto dalių ir santykių i visumą. Fiziologinis sintezės pagrindas - laikinų nervinių ryšių galvos smegenų žievėje suvedimas. Nors analizė ir sintezė yra viena kitai priešingos operacijos, tačiau jos tarpusavyje nenutrūkstamai susiję. Jų ryšys geriausiai išaiškėja pažinimo proceso palyginime, nes pažintis su išorinio pasaulio objektais vyksta palyginimo būdu. Palyginimas - tai jau kelias į apibendrinimą. Apibendrinimas - tai dar viena iš svarbių mąstymo operacijų. Apibendrindami du lyginamus dalykus, pirmiausia, žinoma, analizės dėka, mintyse išskiriame tai, kas jiems yra bendra. Apibendrinimą nesunkiai galime suprasti, aptarę dvi sąvokas: „tiesiogiai" ir „tarpiškai". Pavyzdys. Žmogaus ūgį galima išmatuoti tiesiogiai, pridėjus liniuotę, tačiau graikų filosofas Talis šeštame amžiuje prieš mūsų erą tokio pobūdžio užduotį atliko kitaip. Jo užduotis buvo netgi sudėtingesnė, nes j i s matavo piramidės aukštį. Kaipjis.tai padarė? Tą valandą, kai jo šešėlio ilgis susilygino su ūgiu, jis išmatavo piramidės šešėlio ilgį. Taigi Talis išmatavo piramidės aukštį ne tiesiogiai, o tarpiškai ir priėjo išvadą: jei šešėlio ilgis lygus ūgiui, vadinasi, piramidės šešėlio ilgis lygus jos aukščiui. Kitas pavyzdys, įsivaizduokime stiklinę. Suvokdami ją, sąmonėje apibendriname daug įvairių jutimų. Užsimerkime ir pabandykime susidaryti stiklinės vaizdą sąmonėje pagal daugybę d e t a l i ų : formą, dydį, svorį, sienelių storį, glotnumą. Tačiau stikline yra ne vien tai, kas buvo paminėta. Ji taip pat yra gėrimo įrankis, bet gali būti ir vertingas bei gražus daiktas. Taigi tarpiškumas yra apibendrinimas mąstant, leidžiantis tarpiškai pažinti tai, ko negalime pažinti tiesiogiai. Apibendrinimui šiuo atveju tarnauja žinios iš aplinkos, kurias mes gauname per pojūčius ir kurios, be abejo, yra išorinio pasaulio poveikio į mūsų jutimo organus rezultatas. Apibendrinime dalyvauja sąvoka, išreiškianti bendruosius ir esminius požymius, taip pat ir žodis, kuris įvairiose kalbose turi skirtingus pavidalus. Apibendrindami, išskirdami, kas daiktams ar reiškiniams yra bendra, galime tai atlikti dviem būdais: a) pagal panašumą; b) pagal esmę. Bendrumo pagal išorinį panašumą galime rasti ir tarp labai skirtingų daiktų. Pavyzdžiui, į bendrą daiktų klasę pagal spalvą galime apjungti tokius daiktus: vyšnią, bijūną, kraują, žalią mėsą, virtą vėžį. Tačiau jų išorinis panašumas visai neišreiškia minėtų daiktų esminių savybių. Dėl tos priežasties apibendrinimai, padaryti vien išorinių požymių pagrindu, neturi didelės vertės ir gali netgi vesti prie klaidingų išvadų. Esminiai daikto požymiai gali būti nustatyti tik analizės ir sintezės būdu. Nemokėjimas išskirti bendro esminio požymio iš kelių daiktų yra didelis mąstymo trūkumas. Apie mąstymo sutrikimus detaliau žiūrėkite skyriuje „ Psichikos sutrikimai".

PAŽINTINIAI PROCESAI

71

Taigi analizė, sintezė ir apibendrinimas padeda nustatyti vidinius, specifinius mąstymo dėsningumus. Mąstymo proceso, kaip ir bet kokios kitos veiklos vyksmui, yra būtinas poreikis. Todėl, tirdama mąstymą, psichologija taip pat tiria poreikius bei motyvus, paskatinusius žmogų pažintinei veiklai. Plačiau apie poreikius ir motyvus galėsite pasiskaityti skyriuje „Mūsų norai ir jausmai".

Mąstymo rūšys
Psichologijoje tradiciškai yra išskiriamos tokios mąstymo rūšys: vaizdinis, veiksminis ir teorinis - abstraktus mąstymas. Kai kuriose, ypač seniau išleistose psichologijos knygose, mąstymo rūšių yra išskiriama daugiau. Jose, greta jau minėtųjų mąstymo rūšių, galime rasti ir tokias: intuityvus, vaizdinis - veiksminis, vaizdinis - erdvinis, praktinis, loginis, kūrybinis bei teorinis mąstymas. Pačioje naujausioje literatūroje kitos mąstymo rūšys yra išvedamos iš vaizdinio ir veiksminio. A b s t r a k t u s , mokslinis mąstymas yra įgavęs naują pavadinimą - propozicinis mąstymas. Detaliau aptarsime vaizdinio ir veiksminio mąstymo rūšis.

Vaizdinis mąstymas
Vaizdinis mąstymas yra labai tampriai susijęs su suvokimu. Dauguma iš mūsų jaučiame, kad mąstome vaizdais. Kartais mums netgi atrodo, kad mes susigrąžiname praeities suvokimą ar bent jo dalį, ir tai turi įtakos dabarties suvokimo realybei. Pavyzdžiui, jeigu mūsų paklaustų „kokios formos yra vokiečių kerdžiaus ausys", dauguma tikriausiai atsakytų, kad jų įvaizdį kuria vokiečių piemens galvos vaizdinys. Jeigu jūsų paklaustų „kiek langų yra jūsų tėvų gyvenamajame name", jūs tikriausiai pradėtumėte nuo kambarių įsivaizdavimo, vėliau dar kartą peržvelgtumėte tą įvaizdį, užuot paprasčiausiai suskaičiavę visus buto langus. Pateiktieji pavyzdžiai yra subjektyvūs įspūdžiai, bet jie rodo, jog vaizdai apima tuos pačius procesus, k a i p ir s u v o k i m a s . O b j e k t ų ir v i e t ų įsivaizdavimas turi vaizdinių elementų: mes matome vokiečių kerdžių, tėvų butą savo „proto" akimis. Dar daugiau, mūsų protinė veikla, kuri vyksta su minėtais vaizdiniais, atrodo panaši į veiklą su realiais vaizdiniais objektais. Savo vaizduotėje mes „skanuojame" savo tėvų butą tokiu pat būdu, kaip skanuotume ir tikrą kambarį.

72

III SKYRIUS

Vaizduotė yra panaši į suvokimą, nes jai padeda toji pati smegenų dalis, tačiau suvokimas yra pirminis; vaizduotė - antrinis procesas. Išvada, jog vaizduotei ir suvokimui talkininkauja toji pati smegenų dalis buvo suformuluota ištyrus žmones, kurie patyrė dešiniojo pusrutulio smegenų sužalojimus. Apie pastaruosius tyrimus detaliau. Žmonės su dešiniojo pusrutulio smegenų pakenkimais gali atmesti arba ignoruoti kairiajame regėjimo lauke atsirandančius vaizdinius. Vyrai gali pamiršti nusiskusti kairiąją veido pusę. Toks vaizdo ignoravimas išsiplečia iki vaizduotės. Žmonės su šiuo sutrikimu, paprašyti mintyse įsivaizduoti jiems gerai žinomą dalyką (pavyzdžiui, didele parduotuvę) ir pasakyti, kas ir kokia tvarka joje išdėstyta, gali papasakoti tik apie daiktus, esančius kairėje vaizdo pusėje. Pasirodo, kad smegenų sužalojimas sukelia panašias ir suvokimo, ir vaizduotės problemas. Tą akivaizdžiai rodo pastarųjų metų tyrinėtojų rezultatai. Tyrinėtojai taip pat pateikia duomenų, jog smegenų žievės aktyvumas yra didesnis tuomet, kai žmonės naudojasi vaizduote, užuot atlikę tik žodines užduotis. Pavyzdys. Respondentą paprašė mintinai atlikti aritmetinę užduotį: skaičiuoti atgal, pradedant skaičiumi 50, kiekvienąkart atimant po .3. Kita užduotis buvo susijusi su vaizduote: reikėjo įsivaizduoti pasivaikščiojimą kaimyno gyvenamoje teritorijoje. Vaikščioti reikėjo pradėti prie savo namo durų ir toliau eiti į kaimyno teritoriją, darant posūkius dešinėn ir kairėn. Atliekant abi minėtas užduotis, respondentui buvo matuojamas kraujo tekėjimo intensyvumas skirtingose smegenų žievės vietose. Rezultatai parodė, kad kraujo tekėjimo intensyvumas buvo didesnis vaizduotės užduoties atlikimo atveju nei mintinai atliekant aritmetinę užduotį. Mąstymo procesų tyrinėtojai ypač akcentuoja protinės veiklos,, atliekamos vaizduotės pagalba, panašumą su realia veikla. Šiuo tikslu siūlome susipažinti su dar vienu eksperimentu. Tai vaizdų skanavimo eksperimentas. Respondentams buvo pasiūlyta susipažinti su fiktyvios salos žemėlapiu. Žemėlapyje buvo 7 svarbios vietovės - išgalvoti objektai. Atidžiai peržiūrėjus žemėlapi, jis buvo padėtas i šalį, o respondentai buvo paprašyti ji įsivaizduoti, atkreipiant dėmesį į tam tikrus objektus (pavyzdžiui, į medį, buvusį salos pietuose). (Žr. 3.10 pav.). Po ta eksperimentatorius nurodė kitą objektų išsidėstymą ir pasiūlė įsivaizduoti medį, buvusį šiauriniame salos taške. Respondentai turėjo pradėti žiūrėti į įsivaizduojamą objektą nuo konkretaus objekto vietos ir skanuoti vaizdus tol, kol surasdavo nurodytą objektą kitoje vietoje.

PAŽINTINIAI PROCESAI

73

Eksperimento rezultatai parodė, kad respondentų atsakymų greitis priklausė nuo atstumo tarp pirmojo objekto vietos ir vėliau nurodytosios vietos. Mokslininkai p a d a r ė išvadą, kad t i r i a m i e j i skanavo vaizdus tuo pačiu būdu, kaip skanuotų realius objektus. Kitas vaizduotės ir suvokimo panašumas yra jų sąlyčio taškas su mažos apimties dydžiais. Tyrinėtojai teigia, kad televizoriaus ekrane matomo paveikslo dydžio suvokimas priklauso nuo j a m e esančių detalių dydžio. Tačiau žmogaus smegenyse nėra ekrano, ir mokslininkai linkę manyti, kad vaizdiniai atsiranda tarpininkau3.10 pav. Vaizdų skanavimo žemėlapis jant protui, o jų apimtis priklauso Vaizduotėje tiriamasis skanuoja salą nuo detalių kiekio, kurias galime pietų - šiaurės k r y p t i m i , ieškodamas aptikti vaizduotėje.

Pavyzdys. Eksperimento metu respondentai buvo paprašyti įsivaizduoti jiems gerai pažįstamą gyvūną, pavyzdžiui, katę. Vėliau jų buvo paprašyta pasakyti, ar įsivaizduojamas gyvūnas turi kokią nors ypatingą savybę. Rezultatai parodė, kad respondentai greičiau pastebėdavo svarbias savybes, tokias kaip „galva", kur kas lėčiau sekdavosi priimti sprendimą dėl mažų savybių, tokių kaip „letenėlės". Kitas pavyzdys. Respondentai buvo paprašyti įsivaizduoti skirtingų dydžių gyvūną - mažą, vidutinį ir didelį. Po to jiems buvo pasiūlyta nuspręsti, ar jų vaizdiniai pasižymi kokia nors ypatinga savybe. Pasitvirtino ta pati išvada: lengviau buvo priimti sprendimą dėl dideliu vaizdinių nei dėl mažų. Taigi vaizduotėje, kaip ir suvokime, kuo didesnis vaizdas, tuo lengviau jame galima atpažinti detales. Kaip vyksta vaizdo kūrimas?

n u r o d y t ų j ų objektų. Atrodo, jog vaizduotė sukuria kažką panašaus į tikrą žemėlapį, kurio skanavimo trukmė priklauso nuo atstumo tarp objektų, kuriuos reikia surasti.

Albertas Einšteinas yra sakęs. Manoma. kas šiandien žinoma apie kūrybos procesą. kad šioje fazėje labai svarbios yra pasąmoninės asociacijos. matematika. Inkubacija. nes vis daugiau pasigirsta nuomonių. Vaizdo kūrimo pavyzdį bene aiškiausiai iliustruoja žymaus vokiečių chemiko Frydricho Augusto Kekulės fon Štradonico gyvenimo epizodas. manė. Kūrybiškumas gali būti analizuojamas kaip proceso produktas arba kaip pats procesas. siejama su garsių asmenybių patvirtinimais. Sakoma. mokslininkų. kad jis labai retai mąstydavo žodžiais. Kūrybiškumas itin domina socialinių procesų tyrinėtojus. mintis ar jausmus nauju požiūriu. jog visuomenės ateities raktas glūdi mokslo ir technologijų kūrybiniuose sprendimuose bei inovacijose.Dievas viduje. vadinamą synectika. Individo kūrybos procesą. prašviesėjimas ir patvirtinimas. tokiuose kaip fizika. chemikų. žmones. Tai pasiruošimas. architektų. Manoma. Vieną naktį jis susapnavo gyvatės pavidalo figūrą. ar žmonės turi vaizdinio mąstymo dovaną. peržiūrėti visą kūrybos procesą. daiktus. asmenybės auklėjimas ar aplinka. kurį pasirinktinai galima atgaminti ar sukonstruoti". inkubacija. jog problema tikrai egzistuoja. kad.tai įsitikinimas. jog yra keturios kūrybos proceso fazės. . Mokslininkas norėjo nustatyti benzolo molekulės struktūrą. kuriančius v a i z d i n i o mąstymo pagalba. geriausiai apibendrino graikai žodžiu „enthusiasmos" (entuziazmas). darbštumas. bet vaizdinis mąstymas yra itin efektyvus abstrakčiuose moksluose. Tokiu būdu yra vertinamas rašytojų. tokios istorijos geriausiai parodo. Tai. kurie linkę kūrybiškumą identifikuoti pagal sukurtą produktą. Pasiruošimas . Dėl tos priežasties tyrinėtojai aiškinasi. kuris domino žmoniją nuo seniausių laikų. pagrindiniu kriterijumi laiko jo vertinimą pagal originalaus darbo ar idėjos kokybę.problemos brendimo laikotarpis. gydytojų bei inžinierių darbas. Gal jums atrodys šiek tiek neįprasta. Mokslininkai. kandančią savo uodegą. Prašviesėjimas arba insaitas (insight) tai procesas. kurio metu randamas-problemos sprendimas. kuri staigiai susisuko į uždarą kilpą. Patvirtinimo stadijoje reikia užpildyti trūkstamas vietas. Synectikos esmė . Graham Wallas 1926 metais patobulinęs Hermano Helmholco (Herman Helmholtz) bendrąją kūrybos proceso analizę. būtent. kas apsprendžia kūrybiškumą: intelektas.74 III SKYRIUS Yra daug pasakojimų apie mokslininkus ir menininkus. Šiuolaikiniai kūrybos proceso tyrinėtojai siūlo naują kūrybinio problemų sprendimo būdą.žvilgsnis į tą pačią problemą. kad tokiu būdu įmanomas greitesnis problemos sprendimo prašviesėjimas. Savo mintis jis vystydavo naudodamasis terminais „daugiau ar mažiau aiškus vaizdas. Tiesioginė šio žodžio prasmė .

pagal tai. Praktinę veiklą jis laikė svarbiausia kiekvieno vaiko vystymesi. Taigi su vaizdiniu mąstymu yra tampriai susijęs kūrybinis mąstymas. siekiame tikslo. Tai galime pailiustruoti pavyzdžiu. turime jį padalinti į dalinius tikslus. Visi suprantame. Smalsūs vaikai net sulaužo žaislus. Yra žinoma tik tai. tačiau pamažu vietoj kiekvieno veiksmo praktinio atlikimo ima juos. Tyrinėtojai pažymi. vyraujantis būna veiksminis mąstymas. tačiau vargu ar suvokiame būdus. mokymasis važiuoti dviračiu. maždaug iki 3 metų. kiekviename iš jų stengdamiesi rasti vieną iš keturių skaičių derinio. daugelio mokslininkų problemos išsispręsdavo sapnuose. Jūsų galutinis tikslas yra surasti reikiamą derini. bet ir daugelio rašytojų bei dailininkų kūrybos šaltinis. suradus tinkamą numerį. išgirsite spragtelėjimą. Pavyzdžiui. Siame laikotarpyje vaikas dar nesugeba atlikti veiksmų mintyse.tai mąstymas veiksmais. Pirmasis dalinis tikslas yra surasti pirmąjį skaičių.PAŽINTINIAI PROCESAI 75 Gyvatės pavidalo figūra. kad derinys yra iš keturių skaičių ir. susijusių su motoriniais sugebėjimais. šveicarų psichologas Žanas Piaže (Jean Piaget). Taip i š o r i n i s v e i k s m a s interiorizuojamas. kad vaizdiniai yra ne tik mokslininkų. Sakykime. Užuot bandę rasti keturis skaičius atsitiktinai. Piaže nuomone. spręsdami problemas. norėdami sužinoti. kad. Ar veiksminis mąstymas būdingas tik vaikams? Suaugusiojo žmogaus mąstyme taip pat yra veiksminio mąstymo darinių. Ikimokykliniame amžiuje. todėl jie konstruoja ir rekonstruoja turimas žinias apie pasaulį ir taip tobulina mąstymą. kaip jis tai atlieka praktiškai. su kuriais jis susipažįsta. pasirodo. Ryškiausias šio mąstymo šalininkas buvo kognityvinės t e o r i j o s atstovas. vaiko mąstymas darosi sudėtingesnis ir efektyvesnis dėl sąveikos su aplinka. kaip jo siekiame? Viskas tarytum paprasta: siekdami galutinio tikslo. kas yra jų viduje. kol pasiekiame mums visai aiškų lygį. Interiorizavimo dėka vidinis veiksmas virsta to veiksmo vaizdiniu.atlikti viduje. kai užduoties sprendimas buvo rastas sapne. Vaikas analizuoja ir jungia objektus. rankomis. ir jūs atliekate štai tokią procedūrą: (ar tai ne veiksminis mąstymas) lėtai sukate . automobiliu. buvo benzolo molekulės struktūra. Veiksminis mąstymas Veiksminis mąstymas . Tai ne vienintelis atvejis. kad jums reikia apskaičiuoti nežinomo užrakto derinį. dauguma žmonių dalina tikslą į mažesnius tikslus. Tačiau vaikai ir suaugę nuolat patiria naujas sąveikas su aplinka. kad.

laikantis nuomonės. Pavyzdys.surasti antrąjį skaičių. vis tiek liko skirtumas tarp dabartinės ir tikslo siekimo būsenos.ketinimų užbaigimo analizė. Ko reikia. Kitas svarbus dalykas . nes tai siejasi su pasirengimu ją spręsti. ir mes galėsime jį sumažinti tik nustatydami antrąjį skaičių ir t. kuri liks. Taip elgiatės ir su kitais skaičiais. kurį pasiekę. Tai atstumas.y.76 • III SKYRIUS užraktą. tikėdamiesi išgirsti spragtelėjimą. Jeigu paaiškėja.sumažinti skirtumą tarp abiejų tikslų. Dar kartą paanalizuokime jau anksčiau pateiktąją s i t u a c i j ą apie užrakto derinio problemą. norint surasti tarp jų esminį skirtumą. Taigi svarbiausia mintis. kad jis važiuotų? Reikia pakeisti sena akumuliatorių nauju. kad pirmojo skaičiaus radimas yra mažesnis tikslas. bet jis nevažiuoja. kurio suradimas ir yra vienas iš mažesnių tikslu. Šioje strategijoje dabartinė būsena yra lyginama su tikslo siekimo būsena. O kur jį gauti? Be abejo. Ar yra esminis skirtumas tarp to. kad mes iškelsime mažesnį tikslą. siauresnį tikslą. būsenos (situacijos). o jie patys analizuoja žodinius atsakymus. kad dabartinė situacijos sprendimo būsena trukdo pasinaudoti šia procedūra. Kitas dalinis tikslas . autoremonto parduotuvėje. atsidursime arčiau tikslo. Faktinė t. kurioje turi būti surastas galutinis sprendimas.kaip žmonės mintyse įsivaizduoja problemą. mes suformuluojame naują. Stengdamiesi išspręsti sunkią problemą. Kas galėtų ( kokia procedūra ) pakeisti šį dalyką? Mano automobilis. .t. ir jūs atliekate vėl tą pačia procedūra. Problemos sprendimo strategijos Tikriausiai nustebsite išgirdę. sumažinus skirtumą. kas yra dabar ir ko aš noriu? Taip. tyrinėtojai kartais prašo respondentų ne tik mąstyti. kad problemų sprendime svarbiausias įrankis yra mąstymas. nesusijusi su žiniomis apie kurį nors iš keturių skaičių. Kita iš strategijų . bus ta. Kai įgijome žinių apie pirmąjį skaičių. dabar esama padėtis. siekdami likusių dalinių tikslų. Viena iš strategijų yra sumažinti skirtumą tarp dabartines problemos sprendimo būsenos (situacijos) ir tikslo s i e k i m o . tokiu būdu pašalindami kliūti. bet mąstyti garsiai. Todėl žvilgterėkime į galimus sprendimo būdus. Dėl to buvo iškeltas mažesnis tikslas . ieškodami problemos sprendimo strategijos. Aš noriu savo sūnų leisti Į vaikų darželį.

Toliau pamatysime. dažnai sustodamas kelyje. Ši . kaip mes ją pateikiame. Jums geriau seksis. visos trys minėtosios strategijos yra labai bendro pobūdžio ir. kad. jo vidutinis greitis. ir tai atsitiks tiksliai tuo pačiu dienos metu. Svarbiausia yra tai. vienuolis pradėjo lipti į kalną. Jis pasiekė šventyklą prieš saulei nusileidžiant. raitėsi aplink kalną ir vedė į šventykla. Vienuolis kilo palaipsniui. dažnai sustodamas ant kalno pailsėti. kitu atveju efektyvesnis būna vaizdo sukūrimas. tačiau ji yra patogesnė. problemoms spręsti pasitelkiamos stipresnės specifinės procedūros. Vieną rytą. saulei tekant. nes leidžia veikti netgi tada. Po keletos dienų.skirtumu sumažinimo. kad vienas vienuolis pradeda lipti nuo kalno apačios. gali būti naudojamos bet kurioms problemoms spręsti. Įrodykite. jis pradėjo savo kelionę atgal tuo pačiu taku ir tuo pačiu laiku saulei tekant. jei įsivaizduosite. nei vaikų darželis. Visa. Tyrinėtojų nuomone. kad yra ypatinga vieta. negu pirmoji . įsivaizduodami visą vienuolio kelionę. ką jūs turite padaryti . praleistų šventykloje. Autodetalių parduotuvės ieškojimas laikinai net atitolina nuo pagrindinio tikslo. Pateiktojo pavyzdžio atveju autodetalių parduotuvė yra gal net priešingos krypties strategija. ieškodami atsakymo. kai mažai žinoma apie problemą. strategija ypač tinka matematikos užduočių sprendimui. Problemos pateikimas Sugebėjimas išspręsti problemą priklauso ne t i k nuo strategijos pasirinkimo. Leidžiantis nuo kalno.. Kai kurie iš jūsų. o kitas . iš esmės. Dar viena iš strategijų yra tikslo siekimas priešinga kryptimi. vos poros pėdų pločio takas.nuo kalno viršaus. pradėsite nuo teorinio (propozicinio) problemos pateikimo. kuria vienuolis pasinaudos abiejose kelionėse. einant taku. bet ir nuo to. Tačiau šią problemą lengviau išspręsite. Panagrinėkime pavyzdį. Vienu atveju svarbesnis yra teorinis problemos pateikimas. Atgal vienuolis ėjo nevienodu tempu. esančią kalno viršuje. žinoma. Siauras. jei tik laikinai sumažiname skirtumą tarp dabartinės ir tikslo siekimo būsenos. buvo didesnis negu kopiant į kalną.tai aiškiai įsivaizduoti vienuolio kelione į kalno viršūnę ir mintyse uždėti šį vaizdą ant vienuolio kelionės nuo kalno. kad visos minėtosios strategijos nereikalauja specifinių žinių. dėl to jomis galima naudotis. įgijus daugiau žinių..PAŽINTINIAI PROCESAI 77 Ketinimų užbaigimo analizė yra sudėtingesnė. tačiau problemos sprendimui tai yra svarbus veiksmas.

tiesiog „mato" įmanomus ėjimus. mokslininkai vis dažniau naudoja p a n a š u m o į kompiuterį metodą. kurie yra reikalingi sprendimui. susidūrę su nauja problema. kokiu greičiu jie eis. įsivaizdavime. manoma. Naujokai. kad ekspertai. kaip elgtis. pavesdami problemos sprendimą kompiuteriui. (Prisiminkite. kad ekspertai turi daug daugiau specifinių vaizdinių atmintyje. Mąstydami mes naudojamės tam .fizikos uždavinių sprendimas. Pasirodo. dar mintyse neturėdami bendro uždavinio sprendimo plano. kai tik jos atsiranda lentoje. Po to jie lygina kompiuteriu gautas išvadas su savo būdu gautomis ir žiūri. tuo tarpu studentai tai daro paviršiaus savybių požiūriu. kad galėtų iškart imtis problemos prieš sudarant lygtis. geografijoje. vos penkias sekundes žvilgterėjęs į 20 figūrų išsidėstymą lentoje. Šachmatų meistrai įsimena apie 50 000 kombinacijų ir yra išmokę. ją visai kitaip įsivaizduoja. Spręsdami fizikos uždavinius. Labiau patyrę gydytojai pradeda nuo simptomų ir ieško galimo susirgimo. žaidžiant šachmatais) ekspertai sprendžia užduotis kokybiškai skirtingai nei pradedantieji. manoma esant tam tikro panašumo tarp žmogaus mąstymo ir kompiuterio veiklos. kad nebuvote prašomi nurodyti. negu naujokai. atvirkščiai. Ekspertai prieš naujokus Yra pastebėta. kad tam tikrose srityse (fizikoje. Ekspertai ir naujokai taip pat skiriasi pagal strategijų naudojimą. Geriausia to iliustracija . Ekspertai sklandžiai atsimena. Patyręs šachmatininkas. Panašią situaciją tyrinėtojai yra pastebėję medicinos ekspertų bei naujokų tarpe. Taigi prityręs šachmatininkas. skirtingai nuo naujokų. kompiuterio programa pasiūlo problemos sprendimo teorinį aspektą. o tik. Fizikas . pradeda nuo lygčių. ekspertai stengiasi taip sudaryti veikimo planą. kur yra toji ypatinga vieta. Tyrinėdami problemų sprendimus. Tie skirtumai.2 figūras. aišku. jie susitiks kelyje tam tikroje atkarpoje ir. kad yra ypatinga vieta). tuo tarpu naujokas tegali atgaminti tik 7 + . ar jos sutampa. atsiranda tiek dėl skirtingų ekspertų ir naujokų problemos įsivaizdavimų. apie juos netgi nemąstydamas. Kartais mokslininkai naudoja savo verbalines žinias. tikriausiai. glūdi šachmatų žaidimo meistriškumas. Jeigu jos sutampa. tuo pačiu metu.ekspertas ar fizikos profesorius įsivaizduoja uždavinį tų fizikos dėsnių požiūriu. gali tai puikiai atgaminti. nepatyrę gydytojai . nes besipraktikuodami metų metais jie suformavo atmintyje daugelio įmanomų kombinacijų įsivaizdavimą. tiek dėl skirtingų strategijų.pradeda nuo ligos ir ieško ją atitinkančių simptomų. Taigi. Tyrinėtojai yra pastebėję.78 III SKYRIUS Nesvarbu. negu jie gali panaudoti iškilusiai problemai spręsti.

Klausiniai ir temos pagalvojimui 1. Atkinson R. 7. Kokias žinote mąstymo rūšis? 5. kas yra užprogramuota. Kas sieja vaizduotę ir suvokimą? 4. lyginimas. 5. Language and mind. 1999. Wilson J. Personality dimensions and arousal. šie skirtumai dažniausiai reiškia ir sugebėjimų skirtumus. Patirtis ir protas rodo žmones esant skirtingus. būtina pabrėžti. Būtent.B. Tam tikra prasme ir kompiuteris atlieka tuos pačius veiksmus... . Be abejo. A. 3. Psichologija. lyginant žmogaus veiklą su kompiuteriu: kompiuteris gali atlikti tik tai. New York. M o c a . jog žmogaus veikla taip pat yra „užprogramuota" jo prigimtyje. A. Chomsky N. 8. Eysenck H. išvadų darymas. Įdomioji psichologija. Bem D. Platonovas K. 1987. 1966. Vilnius. 4.B. NewYork. nes kiekviena programa tai yra detalus instrukcijų rinkinys. 1991. Tačiau galėtume pasakyti. kurį mašina turi atlikti tam tikra seka. USA: Harcout Brace & Company. atminties panaudojimas.Vilnius. Pe. 1993.PAŽINTINIAI PROCESAI 79 tikrais psichiniais procesais. Jie gali būti ir labai paprasti: tai skaitymas. Atkinson R. Ar kalba yra unikalus žmogaus sugebėjimas? Kodėl? 3. . Strelau J. New York. R. 2.. Kuo skiriasi sąvoka nuo žodžio? 2. Smith E. The mind. Apie tai skaitykite skyrelyje „Sugebėjimai ir jų vertinimas". Sugebėjimų skirtumai gali būti kokybiniai ir kiekybiniai. Furst M. Introduction to Psychology.. 1986. Kuo skiriasi ekspertų ir naujokų problemų sprendimo būdai? Literatūra 1. 1964. kad yra esminis skirtumas.

anhedonija. kurią jaučia pats žmogus ir kurią mato aplinkiniai. Nuotaiką kai kurie autoriai vertina kaip sudėtine emocijų dalį. Kaplan).80 IV SKYRUS MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI EMOCIJOS Emocinio gyvenimo įvairovė ir mūsų priklausomybė nuo išgyvenimų kelia daug klausimų: • Kam žmogui iš viso reikia emocijų ir jausmų? Gal geriau vadovautis vien protu. nes emociniai išgyvenimai kartais esti visai nenaudingi ir net trukdo bendrauti ar dirbti? O kartais kelia tik skausmą ir rūpestį. jausmas. disforija. • Kodėl žmonės jaučia? Nuo ko priklauso tai.. ekstazė. turinčią savų ypatumų. kurią mato kiti žmonės ir kuri kinta priklausomai nuo išgyvenamos emocijos H. Afektą mes nagrinėsime kaip trumpą ir ryškią emocinę reakciją. sąlyginai pastovią psichinę būseną. gedėjimas B. todėl nesistengsime . Nuotaiką nagrinėsime kaip ilgalaike. kokias emocijas žmogus išgyvena šiuo metu? • Ką gali mums parodyti mūsų kūnas? • Kokią informaciją galime perskaityti kito žmogaus veide? Ką vadiname emocija? Kaip atskirti sąvokas: emocija. Sadokas (B. pyktis. Kaplan (H. Sadock). nuotaika. afektas? Įvairūs autoriai šias sąvokas vartoja skirtingai. euforija. ką žmogus išgyvena? • Ar visi žmonės jaučia vienodai? Iš ko galima spręsti. Jausmai ir emocijos lietuvių kalboje yra sinonimai. Kartais afektu vadina emocijų išraišką. tai depresija.

Pvz. o ne atvirkščiai. Teigiamų emocijų išraiškos judesiai yra priešingi neigiamų emocijų išraiškos judesiams. kurie parodo. kad verkiame. kad. Bardas (P. jog emocijos yra tam tikru momentu kylantys išgyvenimai. Darvinas (Ch. dar kiti sieja emocijas su motyvacijos sfera. Emocijos kyla dėl judesio (kaip sakė V. Emocijos . Pasitenkinimo reakcijos išraiška yra priešinga pykčio išraiškai: veido raumenys atsipalaiduoja. psichikai vystantis. Tada kyla emocijos bei fiziologiniai organizmo pokyčiai. kad pirmiausia egzistuoja išorinis stimulas. o ne pasekmė. Visos emocijos atsirado evoliucijos procese. emocijos turėtų i š n y k t i . kažkada turėjusi prisitaikomąją reikšmę. Minėti autoriai apvertė keliamą klausimą. Cannon) (1927) ir P. aplinkos priėmimą. o jų išraiška . kiti žvelgia giliau į žmogaus pasąmonės t u r i n į . Daugelis emocijų kilmės teorijų autorių apsiriboja smegenų požievio funkcijų. vegetacinių procesų tyrimu (fiziologinė samprata). Iki jų buvo teigiama.tai reakcija. Bard) . o emocijų išraiškos . G. Galime teigti. kad liūdime. Jie turi tarpusavyje susijusius psichinius. Mūsų norai ir jausmai yra neatsiejami. Fiziologiniai procesai-emocijų šaltinis. susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo metu. Kanonas (V. kaip žmogus vertina situaciją..MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 81 i š r y š k i n t i j ų s k i r t u m ų . Džeimsas. ' Pradėjus organizmo fiziologinėse reakcijose ieškoti emocijų priežasčių. nes bėgame"). Č. bandydamas atskleisti biologinę emocijų p r i g i m t i . o dėl to esame l i ū d n i . kad emocijų kilmė yra gyvuliška ir. kurį žmogus vienaip ar kitaip supranta. Jis teigia. Tiesiogiai sužadinta nervų sistema veikia kūną visiškai nepriklausomai nuo žmogaus valios ar įpročių.tai buvusių n a u d i n g ų j u d e s i ų liekanos.tai instinktyvių veiksmų rudimentas (palikimas). somatinius ir elgesio komponentus. supykusio žmogaus veido raumenų susitraukimas primena pasirengusio pulti žvėries išraišką. kad emocijų kilmė nulemta pakitimų motorinėje sferoje. Todėl labai svarbu mokėti atpažinti savo emocijas ir suprasti. Lange) (1885) psichofiziologinis požiūris. santykius su kitais žmonėmis ir pan. Pvz. kokią informacija jos mums perduoda apie mūsų poreikių patenkinimą. „Mes bijome. mes ne dėl to verkiame. G. K. Tačiau j a u s m ų s ą v o k ą d a ž n i a u n a u d o s i m e apibūdindami taip vadinamus aukštesniuosius jausmus. Langės (K. Artimas Darvinui yra amerikiečių filosofo ir psichologo V. Emocijų kilmės teorijos Emocijų kilmė aiškinama labai įvairiai. neurofiziologai V. Darvin) teigia (1S72). James) (1884) bei danų gyd. Džeimso (W. Pirmasis.. mes šypsomės.

hipotaliamuso. poskyrį „Asmenybės teorijos"). sutikę miške vilką. Nuo tada psichologų dėmesys emocijoms ir motyvacijai ypatingai sustiprėjo. teigdami. Panašiais principais paremta D. Žmonės. tyrimo metu gavę adrenalino injekciją. pusiausvyrą ir ramybę. Lindslio (D. Šio principo esmė yra ta. širdies plakimą ir panašiai) susiejame su išorinio pasaulio įvykiais ir tokiu būdu įvardiname savo emocijas. Z. Emocijų šaltinis .tai instinktyvūs potraukiai. kad jos niekaip nebando paaiškinti aukštesniųjų jausmų (apie tai kalbėsime • toliau) atsiradimo. esantys mūsų psichikos Id sluoksnyje (žr. Tokiu būdu bandoma ieškoti „tilto" tarp kūno ir proto.y. XX amžiaus pradžioje Z. E. Kanonas į emocijų kilmės aiškinimą įvedė homeostazės sąvoką. Arnold) (1960) aktyvacinė emocijų teorija. Šie pakitimai siunčia žinią į smegenis ir taip kyla tam tikros emocijos patyrimas (šiuo atveju . apie kurios sužadinantį poveikį nieko neįtarė. skirtingai reaguoja.82 IV SKYRIUS (1931) iškėlė atskirų smegenų darinių svarbos emocijų atsiradimui klausimą ir chirurginiais eksperimentais įrodė taliamuso. Singer) dviejų faktorių teoriją (1964) emocijos kyla. tai žmogaus veiklos r e g u l i a t o r i u s . Schachter) ir J. Emocijos gali kilti dviem būdais: įprastu. lyg uždėdami tam tikrą etiketę.biologiniai potraukiai. Jei potraukių jėga per didele. kad kiltų emocija. ji įgyja emocijų išraišką.Froidas daugiausia kalbėjo apie baimės jausmą ir nerimą. Vystantis asmenybei ir kitiems psichikos dariniams (Ego ir Super. t. malonumo principą keičiant realybės principu.išgąstis). kad emocijų pagalba žmogui pavyksta pasiekti homeostazę. tai vidinė varomoji jėga.ego).linksma ar įtempta. kuri susiformavo. V. Sąmoningai ši įtampa ir jos iškrovimas išgyvenami kaip emocija. tikslingumo ir pan. kai tam tikros situacijos ar stimulo suvokimas sukelia pakitimus kūne (pvz. įtampa turi išsikrauti. kai aplinkos įvykiai vertinami . ir kyla vidinė įtampa. Šiems potraukiams atsiradus. kad žmogus -tai ne fiziologinė sistema. Freud) iškėlė emocijų reikšmę ir Įtaką žmogaus gyvenimui bei jo vystymuisi. limbinės sistemos ir kitų galvos smegenų dalių įtaką žmogaus emocijų atsiradimui. E. Tačiau tuoj pat šiai minčiai pasipriešino humanistinės pakraipos atstovai. Emocijos . atskleidus retikuliacinės formacijos reikšmę emocijų atsiradimui. didėja ir įtampa. Pagal S. Visų šių teorijų ir samprotavimų pagrindinis trūkumas yra tas. atsiranda aukštesnieji jausmai. Fiziologinį susijaudinimą (drebuli. kokia aplinkui atmosfera . Froidas manė. Taigi. mes susigūžiame arba puolame bėgti). prakaitavimą. Potraukiams didėjant. priklausomai nuo to. Tokia yra dinaminė arba psichoanalitinė emocijų teorija. kad emocijos glūdi giluminiuose žmogaus psichikos sluoksniuose. Šachterio (S. Išsikraudama per motoriką. Arnold (M. Zingerio (J. Lindsli) (1951) ir M. Froidas (S. būtinas fiziologinis jaudinimas ir kognityvinis situacijos vertinimas tuo pat metu. Z.. ir jo egzistavimo tikslas neapsiriboja homeostazės pasiekimu.

svarbiausias emocijos impulsas yra poreikis. . Kilusios emocijos pobūdį lemia situacijos vertinimas. Lazarus)kognityvinė fenomenologinė teorija (1973) j emocijas žiūri kaip į procesą. S. todėl stengiasi gauti kuo daugiau žinių. ) (1981) sukūrė informacinę emocijų teoriją. Šis vertinimas sukelia poreikį atlikti prisitaikymo veiksmus. kyla teigiami emociniai išgyvenimai.tai sudėtinga organizmo būsena. žmogaus išgyvenamos emocijos priklauso nuo poreikio bei turimos ir reikalingos informacijos apie jo patenkinimo galimybes.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 83 kaip reikšmingi. Simonovas (. o jų visi nori patirti kuo daugiau. neįmanoma. kad turimų priemonių užtenka. Emocijos ženklą (teigiamą ar neigiamą) ir intensyvumą lemia turima žmogaus informacija apie tai kaip galima šį poreikį patenkinti. kyla atitinkami jausmai. bet neturi tam tinkamo paaiškinimo. Prognozuoti. Emocijos . R. Aišku. galime apskaičiuoti. "ir neįprastu. Kilus poreikiui. kaip jis vertina situaciją ir kokią jai teikia reikšmę. kaip galima poreikį patenkinti. Jei randamas emociogeninis paaiškinimas ir įvertinimas (nesvarbu. Pasak jos. nes tai priklauso tik nuo subjektyvaus vertinimo. Jeigu jis pristinga galimybių pasiekti norimą tikslą. ir jos pobūdį. kokia emocija kiekvienu atveju kils: v . Jeigu sužino. kai žmogus suvokia savyje esančią fiziologine įtampą. Autorius skiria tris pagrindines emocijų formas: baimės. kuri ir priskiriama sukėlėjui. Situacija gali būti įvertinta kaip grėsminga arba kaip palanki. sukeliantys emocinę įtampą. Lazaro(R.veiklos impulsus.kognityvinį vertinimą. Žmogaus emocijos priklauso nuo to. patiria neigiamas emocijas. teisingas ar ne). įvertinus kilusio poreikio jėgą ir kokybę. žmogus sugretina turimas poreikio patenkinimo priemones su būtinomis priemonėmis įtampai pašalinti. kiekvienas žmogus •neigiamas emocijas siekia nuslopinti. Rusų psichofiziologas P. Tai lemia ir emocijos stiprumą. Taigi. ar ne. turinti tris komponentus: . ar bus emocija. Palanki situacija ir teigiamos emocijos šioje teorijoje mažai nagrinėjamos. pykčio ir liūdesio reakcijas.somatinę reakciją. S. Tada vyksta priežasčių ieškojimo procesas. .

N . IV SKYRIUS E = N(It . Išreikšti savo emocijas mes stengiamės nuo pat mažumės. priklausė B. sukėlusio emocijų ypatumus ir jų ryši su žmogumi nagrinėja atribucinė emocijų kilmės teorija. Žymiai plačiau Įvykio.dėkingumo jausmas. greta verbalinio žmonių bendravimo.pyktį. t. su jo vertybėmis. ji tiesiog mėgina išsklaidyti savo vienatvę. Simonovo teorija suteikia galimybę nustatyti emocijos ženklą. ' . Kuo daugiau turime informacijos.poreikis. jis tai padarė be jokio tikslo . džiaugsmas. pasirodę 1982 m. Matome žmonių emocines būsenas. galinti paaiškinti visą išgyvenimų įvairove.reikalinga ).turima. rizikuodamas žmogus labai nedaug žino apie galimybę pasiekti tikslą. yra svarbiausia priemonė. Ir . tuo stipresnės kyla teigiamos emocijos. kai turimos informacijos nepakanka. Emocija arba jausmas išgyvenami kaip reakcija į juos sukelianti Įvykį. Bernardui (B. jaudina . y. kokias priežastis tam įvykiui žmogus priskiria. Weiner). . Kylančios emocijos priklauso nuo įvykio vertinamo teigiamai arba neigiamai. kad dar nesukurta teorija. Tai yra susiję su kiekvienu žmogumi individualiai. Emocijų išraiška Kasdieniniame gyvenime nuolat matome. pavydas. o jei kitame . Pirmieji darbai. ir to priežastį randame savyje.emocijos. (It . aspiracijų lygiu ir pan. It < Ir arba It = 0. jausmus bei troškimus. Neigiamos emocijos atsiranda tada. kyla teigiami savęs vertinimo jausmai. Jei gero įvykio priežastį priskiriame sau. t. matome emocijų išraiškas. •_ . N = O.informacija Kai žmogus nejaučia jokio poreikio.padriki tauškalai. iš kurių d a ž n i a u s i a i ir sprendžiame apie žmogaus išgyvenimus. rodo vienas kitam švelnumą. Mus dažnai apima liūdesys. P. Kai moteris plepa telefonu.nekyla jokių emocijų. nes svarbiausias tikslas yra ne papasakoti. Jei kažkas nepasisekė. asmeniniu reikšmingumu. Jeigu vyras nusikeikė išmetęs plaktuką.Ir). jei kitam . Veineriui (H. barasi. y. Jausmo kokybė ir intensyvumas priklauso nuo to. Žmogaus saviraiškos galimybės yra dvejopos: įgimtos ir įgytos.84 .. bet ji taip pat nėra universali (pavyzdžiui.tai tiesiog bendro nepasitenkinimo išraiška: Dažnai vaiko pasakojimas apie įvykius darželyje . I . tačiau neigiamų emocijų jam kyla nedaug). kaip mus supantys žmonės verkia ir juokiasi. Emocinė išraiška. o išsikrauti. kur E . Vis dėlto reikia pažymėti. jaučiame kaltę. tai ir E = O .tiesiog susierzinimas prasiveržė į paviršių. padedanti suprasti žmonėms vienas kitą. Bernard) ir H. Kūdikio verksmas gali ir neturėti konkretaus tikslo . liūdi ir džiaugiasi.

Apie žmogaus išgyvenimus byloja ir įvairūs organizmo pakitimai. kovoti. tapti . kurie atsakingi už organizmo reakcijas. prakaitas. Tad. psichiniai. Itin svarbų vaidmenį emocinė veido išraiška arba mimika vaidina ankstyvajame motinos . Šie signalai parodo kitam. siekdami tam tikro tikslo.gestai. kad mama teisingai suprastų jo ašaras ir šypsenas. kurio pagalba žmonės gali parodyti savo jausmus. išsiskyrimą. ką jaučia ir ko iš mūsų laukia. panaudojant turimą energiją (mobilizacijos reakcija). Kūno judesiai . o kartais net išduoda priešingus jausmus. kai verbalinis bendravimas dar nėra abipusis. Emocijų išraiška papildo ir praturtina žmonių bendravimą. Visi žmonių socialiniai ryšiai ir tarpusavio santykiai paremti emocijomis. supykus greičiau ir giliau kvėpuojama. baimės ar pasitenkinimo demonstravimą. kurios kitų žmonių suprantamos jų išraiškos pagalba. laikysena. O kartu ir motinos miminė emocijų išraiška vaidina svarbų vaidmenį normaliam kūdikio vystymuisi. kokias ir kokio stiprumo emocijas išgyvena pašnekovas. Suaugusiųjų komunikacijoje emocijų išraiška taip pat yra svarbus veiksnys. pantomimika bei balso ypatumai papildo žodinę informaciją. seilės).kūdikio ryšyje. įsiklausyti į pašnekovą. Priklausomai nuo jų santykio. Žmogaus emocijų išraiška turi didelę biologine ir socialinę reikšmę. kurių ilgiau nebegalime savyje laikyti. pakinta raumenų (veido ir kūno) judesiai. lengviau suprasti kitus. Apie žmogaus išgyvenamas emocijas dažniausiai sprendžiame iš jo veido išraiškos.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 85 naujausios žinios.. ką žmogus išgyvena. Šiuo atveju jau mūsų jausmai nėra tokie svarbūs išsakyti. jei norime geriau pažinti. Susijaudinus greičiau ir stipriau plaka širdis. Pvz. įvairių liaukų veikla (teka ašaros. Veido išraiškos pasikeitimai vadinami mimika. stengtis b ū t i empatiški (žr.pantomimika . Nusiminusio. sustingti.taip pat i š r e i š k i a e m o c i j a s . „Emocinės būsenos"). Apie penktus gyvenimo metus mes išmokstame bendrauti kitais tikslais .išsakyti savo jausmus. Išorė dažnai suteikia vertingos informacijos apie t a i . Ryškiausiai emocine būseną išduoda veido raumenų veikla. kortizolio). mūsų organizmas į stresą gali reaguoti skirtingai: proveržiu bėgti. Pirminis ir primityvus pokalbio tikslas . Tada k ū d i k i u i svarbu. išsiplečia arba susitraukia kraujo indai (susigėdęs žmogus parausta). turime atidžiai įsižiūrėti. hipotaliamusą ir hipofizę bei s i m p a t i n e nervų sistema). mentaliniai ir socialiniai stresoriai veikia žmogaus o r g a n i z m ą (per retikuliacinę formaciją. kaip reikėtų elgtis. noradrenalino.norėdami ką nors pranešti. streso atveju fiziniai. o kartais ir sąmoningai juos slepiame ar nesąmoningai maskuojame. prislėgto žmogaus laikysena skiriasi nuo linksmo žmogaus. eisena . Mimika. skatindami hormonų (adrenalino.

kad pokalbis jam visai neįdomus. dažnai esti daugiaprasmė. q . yra emocijų kilmės klausimas. Todėl naivu tikėtis. kad jie nesikauptų mūsų viduje. 2) įprastas judesys. įgimtos. Galime jausti širdies ritmo pokyčius. Vertinant jau minėtu evoliuciniu . turime mokytis reikšti savo jausmus pakankamai atvirai. domisi. Jei norime. . išreikšta ne žodinėmis formomis. Išmokę kontroliuoti savo emocijų verbalinį ir neverbalinį pasireiškimą.biologiniu C. yra žmonių. Mimikai teikiama pirmenybė prieš pantomimiką ir balso išraišką. Darvino aprašytu aspektu. ir kad bendravimo partneris pažintų mūsų emocinį pasaulį. bet ir neigiamus savo jausmus. t.sumišimas. t. kad informacija apie išgyvenamas emocijas. kad suprastų kitas žmogus? Ar emocinės reakcijos yra sąlygotos genetiškai. nekeltų mums vidinės įtampos. 6 . galima pamatyti šiame profilyje: Simptomas: v Širdies plakimas Širdies dūžiai Paraudimas Rankų drėkimas Drebulys Emocija: x . gal net paniką. Beje. Daug vaisingesnės gali būti pastangos nuodugniau suprasti pašnekovo jausmus. liūdi. kad mus teisingai suprastų pašnekovas. y. t. ar nulemtos socialinių veiksnių.džiaugsmas. „žvelgdami į akis". kai pašnekovas žiovauja. galime ramiai išsakyti ne tik teigiamus. išraiškos judesiai evoliucijos eigoje yra perėję tris etapus: 1) valingas ir naudingas judesys. kokiu būdu parodyti savo jausmą. Kokiais simptomais pasireiškia įvairios emocijos.86 IV SKYRIUS nejudriu.baimė Tačiau nedera užmiršti..liūdesys. v . Viena svarbiausių problemų. arba j i s tiesiog pavargęs. veido išraiškos judesiams. patys pasirinkdami atvirumo laipsnį ir riziką. galime spėti. Yra pakankamai svarbu. sąmoningai demonstruojančių pageidaujamas emocijas . keliamų nagrinėjant emocijų išraiškas. nes ją patogiausia stebėti ir tirti. nerimą.perdėtai džiūgauja. Ar mes žinome.y. išmoktos? Didžiausias dėmesys skiriamas mimikos nagrinėjimui.y. meluoja. slėptis (slopinimo reakcija). Pvz. kad žinios apie mimikos bei pantomimikos ypatumus leis „perskaityti kitą žmogų lyg atverstą knygą".

imituojančios emocijas ir spontaninių emocijų išraiškų fotografijos. remiantis Č. įgimtas judesys kaip emocijų išraiškos priemonė. kad emocijos dažnai apibūdinamos ne vienodai. kad kuo stipresnė emocija ir ryškesnė ekspresija (išraiška). Kiekviena išraiška turi tam tikrą specifinę biologinę reikšmę. Izardas (K. Darvino teorija. kad atskiros emocijos gali turėti pastovią išraišką. pasirodo.. charakterizuojančia jas pagal tris kriterijus: 1) malonumas .MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 87 3) paveldėtas. Tai prieštaravo kitų tyrimų rezultatams ir kasdieniniams pastebėjimams. K.atmetimas. Tyrimai rodo. kurioje galima patalpinti tam tikrą išraišką ir apibūdinti ją kiekybiškai. Izard) ypač pabrėžia emocijų išraiškos adaptacinę (prisitaikymo) funkciją. kad nėra absoliučiai universalių į g i m t ų emocinių reakcijų.y. Ar žmogus gali ir kaip tiksliai jis gali atpažinti kito žmogaus emocijas iš jo reakcijų? Taip drąsiai galima būtų galvoti. Si skalė sudaro visumą. tam tikrai išraiškai p r i s k i r i a n t kokybiškai t a p a č i a s emocijas. kad imitavimo atveju žmogaus mimika atitinka bendrai . •. ir kad kiekvienas individas turi tik jam būdingų mimikos išraiškų repertuarą. o ten. tuo lengviau ją identifikuoti (atpažinti). 2) priėmimas .pasyvumas. Įrodyta. bet panašiai. kuris sukeldavo spontaniškas žmonių reakcijas (pvz. Tai yra organizuoto socialinio individo (žmogaus) prisitaikymo gyvenime priemonė ir būdas. Įdomūs K. pastebėta. Tiriant jų atpažinimą. Pastebėta. Tuo remdamasis H. prašo kišti ranką į tamsų vandenį. Šliosbergas (H. t.nemalonumas. Schlosberg) emocijų išraiškas pavaizdavo skale. Tyrimai parodė. Taigi atrodo. Tyrimuose buvo naudoti mimikos reakcijų piešiniai. aktorių nuotraukos. Landžio (C. būdingų tik vienai konkrečiai emocijai išreikšti. pilna varlių). Tiriamiesiems autorius pateikdavo netikėtą. o tam tikros mimikos reakcijos yra glaudžiai susijusios su konkrečiomis emocijomis ir jas išreiškia. kad nėra t i p i š k ų visiems žmonėms reakcijų. natūralų ir intensyvų stimulą. todėl vėliau autorius prašė tiriamųjų suvaidinti tas pačias emocijas. Landis) eksperimentai. 3) aktyvumas .

aukštos inteligencijos žmonių tarpe. 3) individualūs ypatumai. t. psichologijoje vadinamas aleksitimija. Visi emocijų išraiškas nagrinėjantys autoriai sutinka. leidžia kalbėti apie elementarias emocijas.tai džiaugsmas arba laimė. Visi autoriai taip pat sutinka. neturinčių galimybės vizualiai išmokti išraiškos būdų. kad tam tikras emocijų išraiškos būdas yra įgimtas. koks jis bebūtų . Reaguoti į tam tikrą situaciją išmokstame dviem būdais: klasikiniu išmokimu. .džiaugsmo ir pasitenkinimo. turinčius įtakos emocijų išraiškos formavimuisi: 1) įgimtos išraiškos schemos. kad socializacijos procese mes išmokstame emocijas. Todėl K. Taigi apie žmogaus emocijas pagal veido išraišką galime spręsti tik iš nekonvencionalių reakcijų. nesvarbu. kaip ankstesnėje situacijoje. tyrimai.nevalingomis mimikos reakcijomis. liūdesys ir nustebimas. Nesugebėjimas ar sunkumas. o kitas .savitą.konvencionalią ir 2) spontanišką .88 IV_SKYRIUS_ visų priimtas ekspresijos formas. Kai kurios emocijų išraiškos reakcijos yra paveldimos. Reikovskij) skiria tris faktorius. kaip tai pasireiškia žmogaus vystymosi eigoje. Kai kurios emocijos (pyktis. Kitas žingsnis mokėjimas suvoktą jausmą išsakyti atvirai. neapykanta) yra aiškiai nukreiptos į išorę ir yra žmogaus sąveikos su socialine aplinka forma. Kitos (baimė. meilė. Reikovskis (J. Dauguma emocijų išraiškų yra universalios Įvairiu kultūrų žmonėms (ašaros yra universali liūdesio. išgąstis. kai reaguojame tokiu pat tinkamu ir naudingu būdu. 2) socialiai išmokstami būdai. juos pavadinti ir išsakyti su atsakomybe nagrinėja patyriminės psichologijos atstovai. Tačiau įvairiose kultūrose emocijos skiriasi savo socialinėmis funkcijomis ir turi skirtingas demonstravimo normas. nulemtos genetiškai. Jų lyginimas su reginčių vaikų vystymusi. Įsisąmoninant ir verbalizuojant jausmus.y. Landis siūlo skirti dvi emocines išraiškas: 1) priimtą . Tokį bruožą dažnai sutinkame psichosomatinėmis ligomis sergančių. pamėgdžiojimo keliu. valdyti ir sąmoningai kontroliuoti. niekinimo ir pajuokos išraiškos). Jie akcentuoja sugebėjimą įsisąmoninti čia ir dabar kylantį jausmą. Mokėjimą išreikšti savo jausmus žodžiais. kurių išraiška yra Įgimta . nukreiptas į išorę ar į save. J. liūdesys) daugiau yra egocentriško pobūdžio ir yra atspindys to. imitaciniu. Nuomonės skiriasi. o juokas. tačiau jos nesutampa su to paties žmogaus spontaninėmis reakcijomis. kas vyksta žmogaus viduje.teigiamas ar neigiamas. Tą įrodo aklų vaikų. universalus. susidomėjimas. sąžiningai ir atsakingai. Vienas išraiškas galime v a d i n t i valingais j u d e s i a i s .

saviįtaigos metodus ir jų taikymą skaitykite poskyryje „Psichoterapija". užuot sau mintyse sakę: . S h u l t z ) ir a m e r i k i e č i ų p s i c h o f i z i o l o g a s E. Autogeninės treniruotės metodą ištobulino vokiečių gydytojas Dž. H. kad kiekviena emocinę būseną atitinka tam tikros raumenų grupės įtampa. sprando raumenys. Džeikobsonas tyrinėjo emocinių būsenų ir raumenų įtampos registravimo metodus. Svarbiausia čia yra tai. santykius bei jų sukeliamas emocijas. ramybės.teigiamų. pradėdami nuo raumenų įtampos valdymo (prisiminkite Džemso . Šulcas (J. Pvz. Jis nustatė. Jos metu atpalaiduojami raumenys. Tai atsispindi ir maloniame. mažinti jų aktyvumą. Plačiau apie autogeninės treniruotės.Langės emocijų kilmės teoriją). To pasiekiame tam tikrų specialių savi įtaigos formulių pagalba. Jacobson). ramybę. Džeikobsonas (E. lūpų. Pvz. Kitas būdas sąmoningai siekti dažnesnio teigiamų emocijų patyrimo tai vieno iš neurolingvistinio programavimo autorių F.. įtampos ar streso atveju. Puceliko (F. Pastebėję r a u m e n ų į t a m p ą . H. elgesį. gerklų. kurių poveikis pagrįstas principu: žodis automatiškai veikia kūną. r a u m e n ų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų. prislėgta nuotaika turi ryšį su kvėpavimo organų raumenų įtampa. pasitenkinimo išorinis rodiklis. kad savo mintyse turime naudoti kuo mažiau neigiamą patirtį sukeliančių žodžių .. besišypsančiame veide. galėtume išmokti valdyti savo emocijas. sukeliama ramybės būsena. iš baimės įsitempia liežuvio. galime stebėti. Čia pravartu būtų pastudijuoti emocijų išraišku pavyzdžius ir kartas nuo karto savęs paklausti: „Ką aš jaučiu? Ko aš noriu? Ko man trūksta?" Supratę savo poreikius. reguliuojamos įvairios organizmo funkcijos. E. atsikratoma nerimo ir nervinės įtampos. Taigi mažinant psichinį jautrumą. Pajutę „suakmenėjusi" veidą ir sunkų kvėpavimą atpažįstame s u s i j a u d i n i m ą ar į s k a u d i n i m ą .raktų. Taigi pasinaudodami autogenine treniruote. Emocijų valdymas Norėdami kontroliuoti savo emocijų i š r a i š k ą . Kiekvienas jausmas savitai pakeičia mūsų s a v i j a u t ą . ir kuo daugiau . pirmiausia turime išmokti jas atpažinti. iš karto pasijusime nusiraminę ir galėsime tiksliau vertinti situaciją nerimo. reikia atpalaiduoti raumenis. Tuo tarpu. kaip jos valdo mūsų kūną. įtaigos. mažai įsiklausydami į savo emocijų pasaulį. nes atsipalaiduoja veido raumenys. pusiausvyros. tikimės atpažinti baimę ar nerimą. dvasine pusiausvyrą.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 89 kurie linkę viską vertinti protu ir priimti racionaliai. Pucelik) siūlomų taisyklių laikymasis. Šiuo metodu atpalaidavę raumenis. Raumenų atpalaidavimas rodo pasitenkinimą.

Todėl juos ir vadina raktais. žinia. Trijų grupių jaunų žmonių buvo prašyta į mikrofoną įrašinėti savo mintis. Afektas . bet „aš neprotingai pasielgiau!" ). kaip norėčiau. kurie nesimokė. O trečioji grupė . kai susipažinote su mastymu. į kuri yra nukreiptos. geras emocijas ir prisiminimus. įsivaizduoti tai. Tos būsenos skiriasi intensyvumu. mokslininkai pamatė. ženklu (teigiamu ar neigiamu) ir objektu. Gerų žodžių ir minčių buvimas mūsų sąmonėje žadina teigiamą patirtį. Antroji grupė . Emocinės būsenos Žmogus išgyvena platų emocinių būsenų spektrą. kurį lydi organizmo išoriniai bei vidiniai pakitimai. Paskaičiavę duomenis. Šios teorijos pagrinde glūdi teiginys. kad mūsų mintys kuria mūsų gyvenimą. Panagrinėkime dažniau pasitaikančias emocines būsenas. nes garsiai galvoti nėra taip paprasta. Tuo pačiu principu turėtume galvoti ir apie save (ne „koks aš kvailas". per nustatytą laiką savo mintyse ištarė 50 teigiamų ir 500 neigiamą patirtį sukeliančių žodžių. Afektu vadiname trumpalaikį. derėtų galvoti: „Šiandien aš jaučiuosi ne toks laimingas. Kaip galvojame. Apie visa tai jūs jau girdėjote. Kai žmogus jaučia kokį nors stiprų poreikį. Taigi žinote. kylančios neigiamos emocijos pasidaro labai intensyvios ir gali peraugti į afekto būseną.tai ryški tendencija prisiminti. Kita grupė buvo suformuota iš studentų. Eksperimente dalyvavo grupė gerai besimokančių studentų. Iš pradžių. Reikovskis aprašo tris pagrindines afekto savybes: 1) „Užburto rato" fenomenas . neturėjo darbo ir turėjo problemų kasdieniniame gyvenime. man taip prastai sekasi". Tai gali būti labai intensyvi baimė.minėto autoriaus atliktas eksperimentas.tai reakcija į įvykusią situaciją. stiprų teigiamą ar neigiamą emocinį išgyvenimą. o negali to padaryti. kas susiję su išgyvenama emocija. taip ir gyvename. jog visa tai įrodo vidinės kalbos įtaką mūsų emocinei savijautai.vidinis konfliktas tarp kilusių poreikių ar norų ir galimybių juos patenkinti. o tada sunku valdyti savo emocijas ir elgesį. Geras to Įrodymas . O trečioji buvo jaunų alkoholikų grupė. kad pirmosios grupės tiriamieji. . kurie mokėsi prasčiau ir neturėjo perspektyvos. Jo išraiška priklauso nuo žmogaus.tik 2 teigiamus ir 458 neigiamus žodžius. Afekto būsenos pagrindas . kad mūsų mintys yra tam tikra kalba. džiaugsmas ar neviltis.50 teigiamų ir 1500 neigiamų žodžių raktų. jie treniravosi. šiandien man nelabai gera diena". Vėliau 8 valandas jiems teko mąstyti garsiai.90_ IV SKYRIUS „Kokia šiandien bloga diena. o kartu ir gyvenimo sėkmei. vidinę įtampą ir norą ją pašalinti. Taigi matome. kurie ir ateičiai užprogramuoja palankius mums įvykius. aš jaučiuosi toks žioplas. turinčių perspektyvą darbe. svarstyti. J. stiprus įniršis.

padidina jautrumą. slopina sąmonę. daiktu. jam atrodo. aistringų krepšinio sirgalių ar liaudies meno propaguotojų. • 3) Blokavimas.aktyvi veikla juos dominančioje. Afektai beveik nevaldomi. tai tik sumažinti emocijų intensyvumą arba labai stiprų išgyvenimą pakeisti kita tokia pat stipria emocija. susijaudinimas. Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros objektą. Maslow). žr. ką įmanoma padaryti. netikrumas. Afektai užblokuoja viską. atima sugebėjimą teisingai suvokti realybę. kad jis liko nesuprastas. įvyksta susiliejimas su pasauliu. Patirtas ar pažįstamas pavojus retai kelia didele baimę. ką noriu matyti. Baimę sukelia netikėtas. Afekto situacijoje ypač stipriai veikia neigimas. įsijungia gynybos mechanizmai. Grėsmingai situacijai užklupus netikėtai. kai visos baimės. skatina budrumą.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 91 2) Itin silpna kontrolė. Tie patys bruožai būdingi ir teigiamiems afektams. Pasitaiko aistringų įsimylėjėlių (tai gali būti ir trumpalaikės aistros pavyzdys). Tačiau ji įspėja žmogų apie gresianti pavojų. tai tarytum biologinė apsauginė reakcija. žmogus nespėja patirti baimės. sutrikdo jo psichine veiklą. aistrą keliančioje srityje. slopina skausmą. aistringų programuotojų ar radiotechnikų. stokojanti harmonijos veikla. dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu ir atliekantis reguliacinę funkciją bei darantis poveikį žmogaus veiklai. maksimaliems . Be baimės būtume lengvai pažeidžiami.išgyvenimams. Baimė skirstoma į tris formas: paprasta baimė. kaip ir afektas. įtampa nutolsta. Didelė baimė mažina žmogaus veiklumą. Tačiau tai labiau pastovus. Normaliomis sąlygomis ji padeda išvengti pavojaus. sugebėjimą prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. todėl užburto rato nutraukti beveik neįmanoma. gyvenimo krypčiai ir pan. kas su jais siejasi. Pirmiausia išsivysto atsiskyrimo nuo mamos baimė. konkrečiu aplinkos objektu (asmeniu. įvykiu). Svarbiausias „aistruolių" bruožas. Šias baimes . Maslou (A. siaubas ir išgąstis. ką noriu girdėti". kai žmogus dažnai net beviltiškose situacijose nemato realių įvykių ar skausmingų dalykų („matau tik tai. pilnutinės laimės momentams. nežinomas reiškinys. Baimė kyla žmogui susidūrus su pavojumi. „Psichikos sutrikimai"). nes automatiškai į s i j u n g i a gynybos mechanizmai ir savisaugos reakcija. Kiekvienas žmogus pradeda bijoti jau vaikystėje. ramesnis jausmas. Aistra. Priešingai nerimui. yra stiprus išgyvenimas. pakitęs suvokimas. naujas. su absoliutaus priklausymo jam jausmui rašo A. visaapimantis sąmoningesnis. Baimei būdinga įtampa. Informacijos trūkumas taip pat gali skatinti baimės arba didelio nerimo atsiradimą. Visa. parengia būsimai veiklai. Tokiu atveju žmogaus neveikia įrodinėjimai. bijome būti palikti ir užmiršti. girdžiu tik tai. Ilgalaikė ir pernelyg didelė baimė kenkia žmogui. ji visada siejasi su.

keičiasi ir žmogaus patiriamos baimės. Psichoanalitiniu požiūriu depresijos atsiradime pirmiausia iškyla nepakankamumo. išskirtos pagal jų atsiradimo priežastis ir pasireiškimo formas. Viskas. kaip sudėtinę jų dalį. patekusiam į sunkią situaciją ir praeina šią situaciją išsprendus. jų nuomonės ir sprendimai. tačiau pernelyg stipri ir asmenybę dezorganizuojanti baimė. nei darbai ar valgiai. trukdanti gyventi. poskyryje „Psichikos sutrikimai". Ji priklauso nuo to. Depresija . Jis tolsta nuo kitų žmonių. kryptingą veiklą. Esant depresinei būsenai. Tas pats pasakytina ir perspektyvos atžvilgiu: nesimato nieko džiugaus. Tokia depresinė būsena arba depresinė -nuotaika. nuolatinis nuovargis. nesėkmės. kas buvo. kuriais mus gąsdina tėvai (raganos. informacijos rinkimą. geri įvykiai užmirštami.visa tai depresijos formos. Smulkiau apie . viršininkų. .tai ilgai trunkanti nelaimingumo būsena: depresijos kankinamo žmogaus niekas nebedžiugina . susijusi su poreikiu sumažėjimu. atrodo nereikšminga. visais atvejais žmogus linkęs iškreipti esamą gyvenimo situaciją. aiškiai išreikšta nepasitenkinimo demonstravimu. endogeninė . Taip atsiranda su bendravimu. bejėgiškumo. atsiranda kiekvienam žmogui. nulemta somatinio susirgimo. subjektyvaus nesugebėjimo jausmai. „baisių" gyvūnų ir tokių dalyku. . Kiek vėliau atsiranda svetimų žmonių baimė. kai kurie kūno funkcijų sutrikimai. kiekvienoje Įtemptoje situacijoje yra vertinga. yra nenaudinga.nei anksčiau mėgti užiėmimai. Dar vėliau pradedame bijoti tamsos. Žmogui augant ir keičiantis gyvenimo situacijai. patologinius depresijos aspektus žiūrėk poskyryje „Psichikos sutrikimai". pamačius nepažįstamą žmogų. Dažniausiai kalbame apie reaktyvinę depresiją. d a l y v a u t i kai kurioje veikloje.tai prislėgta ir liūdna nuotaika. užmaskuota. lieka pesimistinės mintys ir vertinimai. pikti žmonės). kaip ligonis reaguoja į savo ligą. kylančią atsiradus gyvenimo sunkumams. apleidžia savo darbus ir pareigas. Tokios savijautos kamuojamiems žmonėms labai svarbus yra aplinkinių palaikymas ir vertinimas. Depresijos vystymąsi galime palyginti su posakiu „lašas po lašo ir akmenį pratašo" .92 IV SKYRIUS išreiškiame verkimu.tai eilė gyvenimo smūgių ir mikrotraumų. Tam tikra dozė baimės. motoriniu slopinimu bei psichinio aktyvumo sumažėjimu. darbine veikla susijusių baimių: egzaminų. kankina bejėgiškumo jausmas. Vidutiniška baimė parengia žmogų susidūrimui su realiais pavojais ir būsimais apribojimais. nes skatina problemų sprendimą. šaukimu ir pan. mokymusi. Depresija . Kovai su ja dažnai tenka pasitelkti psichologijos specialistų pagalbą. Neurotinė. pasiekimai nuvertinami. Galima ir taip vadinamoji simptominė depresija. t e n k i n t i savo poreikius. ligos ir kitos baimės. Apie patologinę baimę žr. dingsta prisirišimas prie mylimų žmonių. .

j jo pasaulio supratimą. emocinį į s i j a u t i m ą į kito žmogaus išgyvenimus) derėtų skirti nuo užuojautos kitam žmogui. Frustraciją galime vertinti kaip psichologinio streso formą. Empatijos sugebėjimas didėja. Frustraciją lydi įvairios neigiamos emocijos: pyktis. atsirandančių siekiant tikslo ir sprendžiant problemas. silpnas savęs stebėjimas. domėjimusi kitais. kai žmogus. nerimo šaltinio negalime tiksliai nurodyti . sukelta objektyviai neįveikiamų arba žmogaus nuomone neįveikiamų sunkumų ar kliūčių. didėjant žmogaus gyvenimo patirčiai ir yra susijęs su jo emocionalumu. siekdamas tikslo. poreikius. Tolerancija frustracijai arba atsparumas frustratoriui. Numatančioji (predikacinė) empatija.y. yra tolerantiškas. kad jo tikslai nepasiekiami.psichinė būsena. Žmogaus sugebėjimas adekvačiai įvertinti nepalankią situaciją ir numatyti išeities kelius yra susijęs su asmenybės atsparumu neigiamiems aplinkos poveikiams. kuri sąlygoja jo altruistinį elgėsi. padeda susidoroti su iškylančiais sunkumais ir išlikti pakankamai tvirtam. Pagrindinis empatijos skirtumas nuo kitų tarpusavio supratimo būdų yra silpna refleksija. paremta projekcijos mechanizmu. Empatijos atveju susitelkimas į savo vidinius išgyvenimus. susiduria su kliūtimis ir pamato arba įsivaizduoja. nuo žmogaus. Frustracijos lygis priklauso nuo frustratoriaus (priežasties) jėgos. kylanti dėl gresiančio pavojaus. Tai nesėkmės išgyvenimas tais atvejais. Empatiškumas yra individuali žmogaus savybė.tai kito žmogaus emocinės būsenos pajutimas. momentinės emocinės būsenos. optimizmu. galimos įtampos ar nelaimės. Tikra empatiškumą (išgyvenimą kartu. sugebėjimu pamėgdžioti motorines bei emocines kito žmogaus reakcijas. t. patekusio į frustruojančią situaciją. tačiau skirtingai nuo baimės. socialiniu lankstumu.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 93 Empatija . Kognityvinė empatija. Visas dėmesys yra koncentruojamas į kito žmogaus išgyvenimus ir betarpišką emocinę patirtį. pagrįsta intelektiniais psichiniais procesais: analogijų ieškojimas. siekimą padėti kitam. įsijautimas į jo išgyvenimus. Frustracija . jausmus ir mintis yra minimalus. 2. susidūrus su frustruojančiomis situacijomis.emocinė būsena. palyginimai ir panašiai. tarsi persikėlimas (vaizduotėje) į kito jausmus. pasireiškianti kaip žmogaus sugebėjimas numatyti kito žmogaus emocines reakcijas konkrečiose situacijose. kaip asmenybės bruožas. susierzinimas ir kt. problemos neišsprendžiamos. Empatiškas žmogus moka suprasti kitą žmogų. Nerimo priežastys primena baimės atsiradimo priežastis. Nerimas . 3. Emocinė empatija. o taip pat nuo gyvenime susiformavusių pastovių asmenybės emocinio reagavimo į gyvenimo s u n k u m u s formų. bendravimu. Paprastai skiriamos trys empatijos formos: 1. domėtis kitais.

konfliktai namie). nežinomybės jausmą.nuolatinis laiko trūkumas.visceraliniu (įvairios organizmo sistemos reaguoja į padidėjusią epinefrino produkciją). Tai sąmoningai suvokiamas subjektyvus grėsmės pojūtis. skyrybos ir t. t. rasinės ir tautinės problemos. perpildo ją jaudinimu. vienišumo bei suvokiamos būtinybės atitikti tam tikrus standartus. nesaugi aplinka. Egzistencinės psichologijos atstovas V.epinefrino išsiskyrimu). jis išgyvena nerimą. Jeigu suaugęs žmogus patenka į situaciją. kitiems ne. Sugebėjimas vietoje automatinio nerimo patirti taip vadinamąjį signalinį nerimą yra susijęs su Ego funkcijomis (suvokimu. nėštumas. nugalėti nesėkmes. Tai ir kasdieninio gyvenimo sunkumai bei problemos. vienišumas. nepasitenkinimas darbu. kad nerimas yra būtina žmogaus kaip dvasinės būtybės egzistavimo sąlyga: „žmogui reikia nerimo. 3. Psichoanalitikai nerimo priežasčių ieško ankstyvosios vaikystės patirtyje. vedybos. kuri duoda jėgų Ego suvaldyti nerimą stimuliuojančias fantazijas. Frankl) mano. studentai nerimą dažnai jaučia dėl netinkamo laiko organizavimo. ieškoti. atskirti fantazijas nuo realybės. . 2. ryškūs pasikeitimai žmogaus gyvenime (artimo žmogaus mirtis. Kaip žmogaus emocinė būsena. 2. Neuroendokrininiu (adrenalino . Vieniems žmonėms tas pats dalykas atrodo keliantis grėsmę.y.. finansinė atsakomybė. kai kurioms moterims nerimą sukelia namų ruošos rutina ir t. Psichiniu (neįsisąmoninti būgštavimai). stabilus individo polinkis išgyventi nerimą tam tikru intensyvumu. Nerimas verčia žmogų būti aktyviu. Franklis (V. atmestumo. t. Somatiniu arba motoriniu . tada vystosi nesuvaldomas automatinis nerimas.t. Signalinio nerimo sukeltas nemalonus pojūtis aktyvuoja. mąstymu. Visais lygiais pasireiškiantį nerimą galima įvertinti įvairių psichologinių metodikų pagalba. kas esi ir to. Pvz. atgaminimu). ligos.94 IV SKYRIUS ( k a r t a i s s a k o m a : „ n e r a m u . Kai mūsų psichiką stimuliuoja per stiprūs išoriniai ir vidiniai šaltiniai. Kaip asmenybės bruožas (nerimastingumas). kurio intensyvumas tam pačiam žmogui gali keistis. dozuotos įtampos tarp to. 1. kuri primena vaikystėje patirtą vienišumo. neaiškus ekonominis statusas. įveikti kliūtis. kad a t s i t i k s kažkas bloga"). paleidžia malonumo siekimo energiją. N e r i m a s analizuojamas ir aprašomas dviem lygiais: 1. Tyrinėtojai nurodo keletą nerimo priežasčių: įvairios socialinės problemos (valstybės santvarka. laikinas emocinis procesas. Sunkumai gali būti įvairiausi .). kas nori būti". Norėdami nuslopinti nerimą. Nerimas pasireiškia trimis organizmo lygiais.

Įveikti nerimą pačiam dažnai yra per sunku. MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 95 visų pirma. Ekstremaliose situacijose kiekvienas organizmas turi savybę sutelkti savo vidines jėgas tam. Tarp šių komponentų yra abipusis ryšys. susijaudinęs. ir objektyviai vertinti situaciją darosi sunku. Priklausomai nuo • mūsų nuotaikos tas pats įvykis gali nudžiuginti. Taip buvo apibūdinama bendra organizmo reakcija į bet kokį nemalonų poveikį. Palyginkime tai su fonu. kuriame išsiskiria daugiau ar mažiau ryškūs atskiri išgyvenimai. C . Nowli) išskyrė aštuonis jų įvairovę atspindinčius ir apibūdinančius faktorius: A .tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir įtampos būsena. suerzinti ar n u l i ū d i n t i . Jis sakė: „Stresas .būsena. nepasitikintis. žvalus. Nouliai (W. G . jautrus.agresija: piktas.aktyvumas: energingas. kuriame galime skirti ryškesnes figūras. alkoholis.sąlyginai ilgalaikė. reikia psichologo pagalbos. susinervinęs.egocentriškumas: įsigilinęs. . Streso priežastimi gali būti įvairiausi ekstremalūs poveikiai.koncentracija: susimąstęs. gyvenimo druska".socialumas: nuoširdus. pasireikšdama nestipriais difuziškais išgyvenimais. H . Pabandykite! Stresas .nerimas: neramus. minčių kryptį bei žmogaus elgesį. V. Jos priežastį sunku aptikti. Nuotaiką gali sąlygoti savijauta (iš nuotaikos pokyčių kartais diagnozuojama prasidedanti liga. Selje (H. ir H. gana pastovi psichinė . Nuotaika. atsipalaidavęs. budrus. ir H. Derinant minėtas dimensijas. D . pasireiškianti kaip ilgalaikis teigiamas ar neigiamas emocinis žmogaus veiklos fonas. . beviltiškas. kad prisitaikytų prie sunkių sąlygų. jis tampa dezorganizuojančiu žmogaus veiklą. susitelkęs. Tai organizmo reakcija į aplinkos veiksnius. Streso sąvoką pirmasis panaudojo biologas ir gydytojas H. sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę . susikoncentravęs. pasipiktinęs.depresija: liūdnas. susikaupęs.. Bet ir nuotaika gali veikti patiriamus išgyvenimus.malonumas: patenkintas. A t s i r a d u s i nuotaika paveikia vėliau k y l a n č i a s emocines reakcijas. Selye). Ryškesni išgyvenimai staiga arba palaipsniui gali pakeisti nuotaiką. nerūpestingas. keliančius grėsmę individo gerovei. susierzinęs. Kaip tiksliau galėtume apibūdinti šia dažnai vartojamą • sąvoką? Nuotaika . farmakologiniai preparatai (vaistai. narkotikai). nes nerimui pasiekus didelį intensyvumą. moterų priešmenstruacinis sindromas pasireiškia būtent nuotaikos pokyčiais). E . rūpestingas. F . Aprašydami nuotaikas. Ji tarsi „nuspalvina" mūsų psichinius procesus. turime rasti jo priežastis. B . svarbūs įvykiai. galima gana tiksliai ir išsamiai aprašyti tam tikru momentu esančią nuotaiką.

Ir tik tada. kai organizmas mobilizuojasi įveikti stresą ir visas vidines jėgas nukreipia kovai. 3) psichosocialinį. Tai nagrinėja atskira medicininės psichologijos kryptis psichosomatika. kaip emocinės. kai stresoriai muš veikia pastoviai. sukeltas fizinių stresorių (šalčio. Frankenhaeuzer) skiria tris dažniausias organizmo reakcijas į stresą : 1. Apie psichologinių faktorių įtaką somatiniams susirgimams ir . 2. netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. netikrumas dėl ateities. laiku priimti teisingo sprendimo ir atsakomybės už sprendimo pasekmes. M. karščio. pavojus. Frankenhauzeris (M. aktyviai ieškoti išeities stresinėje situacijoje. elgesio būdas. infekcijos ir kt. Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys. problemos šeimoje. stresas gali peraugti į distresą. Eksperimentais įrodyta. „Pastangos be kančių" . • psichologinis. gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą ir dezorganizuoti visą veiklą. motyvacinė struktūra. „Pastangos su kančia" . pastovios neigiamos emocijos. Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. veikiamas ribotų stresorių.kai organizmo budrumas labai padidėja. slopindamas savo veiklą. darbe. mobilizuojantis jėgas faktorius. Priklausomai nuo stresoriaus rūšies ir jo poveikio būdo. o kartu sutelkiamos jėgos ir organizmas mobilizuojamas kliūčių įveikimui. arba jie pernelyg intensyvūs. Šiuo atveju žmogus nesugeba susitvarkyti su užduotimi. atsiranda streso baimė. skatinantis energingai veikti. kuris pradeda neigiamai veikti mūsų psichinę būseną.). Psichologinis stresas skirstomas į: 1) informacinį. „Kančiabe pastangų"-kai organizmas nesipriešina negatyviems poveikiams iš aplinkos ir be kovos pasiduoda. traumos. kuris kyla. kai yra grėsminga situacija.96 IV_SKYRIUS pusiausvyrą. Ji aiškinasi. psichologinės problemos. emocinę savijautą. kuris kyla dėl informacijos pertekliaus. ilgai ar itin intensyviai. nelaimės. Jei jų yra per daug.taip vadinama reakcija. kuris veda į organizmo jėgų bei atsparumo s u m a ž ė j i m ą . su socialine žmogaus adaptacija susijusios priežastys. stresas gali būti: • fiziologinis. Dažnai jis veikia kaip teigiamas. skatinantis veiklumą. alkio. įtampa ir pan. . 3. kurį sukelia konfliktai. nesėkmės. Emocinio streso atveju kinta žmogaus psichinių procesų eiga. . tai stresas perauga į distresą. išradingumą. neigiami išgyvenimai bei chroniškas stresas veikia mūsų fizinį kūną ir jo funkcijas. 2) emocini. kad žmogaus organizmas geriausiai funkcionuoja.

padidėjusį kraujospūdį. savęs pažinimas. jaučiate nerimą ar įtampą . Tai asmens psichinio aktyvumo pakilimas. pajunta . Dažnai žmogus. neviltis. Sveikos gyvensenos taisyklių laikymasis (judėjimas. Užuojauta . dažniau norite rūkyti. t o b u l ė j i m a s ) padės tapti atsparesniu streso poveikiui. visai išvengti streso neįmanoma. lengvą vėjelio dvelkimą ir kita. nekantriai. Ramiai pasėdėkite užmerkę akis. didelės nesėkmės ir pan. susijęs su vidine įtampa. susirūpinimas. išgerti alkoholio ar medikamentų. įsivaizduokite esą prie jūros ar žydinčioje pievoje. sveika mityba. keisti aktyvios veiklos ir poilsio formas. kojų ir rankų šalimą. Kaip elgiatės streso atveju? Jei elgiatės irzliai. nes niekas negali mūsų a p s a u g o t i nuo j a u d i n a n č i ų į v y k i ų . geras poilsis.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 97 tiesiogiai streso sukeltus psichikos sutrikimus skaitykite poskyryje „Psichikos sutrikimai". mokėjimas džiaugtis. miego ir apetito sutrikimai. kurio buvimas daro žmogų lengviau pažeidžiamu. Tačiau neigiamų streso pasekmių galima išvengti arba jas sumažinti. nuovargį. pasitempkite visu kūnu. padidinus atsparumą stresui. į t a m p a . Pabūkite taip keletą minučių ir pakilsite pailsėję. prislėgtumas.) Galima taip pat nustatyti asmenybės bruožų rinkinį. žlugimo jausmas . jautresniu streso poveikiui. sužinojęs apie kito nelaimę. Ar galima streso išvengti? Kaip natūralaus gyvenimo reiškinio. nerimas. kas jums miela ir gražu. kilusi pažinus kito jausmus. sutrikimas. n e m a l o n u m u . jus kamuoja pykčio protrūkiai. jog mūsų organizmas tam tikru momentu yra veikiamas streso? Įsiklausykite į savo fizinį kūną. skrandžio spazmus. Įsiklausykite į savo d v a s i n i u s ir e m o c i n i u s išgyvenimus. Tai yra būdai prognozuoti distreso atsiradimo pavojų. Ar galime patys atpažinti. Tai siejama su įvykiais. padidintas poreikis kalbėti. Prisiminkite bangų ošimą. tai galite atpažinti elgesio pokyčius. turinčiais mums labai stiprų poveikį per tam tikrą laiko tarpą (artimų draugų praradimai. Toks j a u yra gyvenimas. išgyvenimus.tai paties subjekto emocinė būsena. pasirąžykite ir atsipalaiduokite. Testų pagalba galima nustatyti savo gyvenimo stiliaus rizikos laipsnį. sujaudinimas. o iškvėpdami vis giliau atpalaiduokite raumenis. gyvenimo stresorių kiekį. Ką jis jaučia? Streso būsenoje pastebėsite šiuos fizinius požymius: sustiprėjusį širdies plakimą. pajuskite malonią saulės šilumą. sveikesni. į t a m p o s ir p a v o j ų . nesugebėjimu atsipalaiduoti. kelis kartus per nosį lėtai ir giliai įkvėpkite. Pabandykite vieną iš atsipalaidavimo būdų! Jeigu esate nuvargę ir suirzę. oro trūkumą. ramesni.patogiai atsisėskite. nulemtus streso. mokėjimas atsipalaiduoti. mirtys. pablogėjusi atmintis. o kartu ir ieškojimas galimybių jo išvengti.tai psichiniai streso požymiai. N u o t a i k o s s v y r a v i m a s .

Apie tai mes jau kalbėjome skyrelyje „Emocijų išraiška". bandome paguosti. kam gi iš viso reikalingos emocijos.98 IV SKYRIUS jam gailestį ir užuojautą. neskirti emocijų perdavimui ar demonstravimui. t. Tai glaudžiai susiję su emocijų išraiška ir sugebėjimu ja suprasti. Tuo tarpu emocijos teikia subjektyvią informaciją.padidėjęs nemalonus motorinis ir psichologinis aktyvumas. nes užjausdamas žmogus nebūtinai kartu jaučia ir išgyvena visus suvoktus sunkumus. susijusių su emocinėmis būsenomis. Iš ko suprantame. intensyvi nerimo ataka. Kognityvinis vertinimas pažinimo procesų pagalba atspindi objektyvias aplinkos savybes. y. susidomėjimo nebuvimu. susijęs su realiu praradimu. kad jam reikia pagalbos? Iš jo emocinės būsenos ir išraiškos." Emocijų funkcijos Norėdami suprasti. sužinome. panagrinėkime pavyzdį. kokios jų funkcijos. sutartiniai. bendri visiems žmonėms išraiškos judesiai. egzistavimas vienu metu. Gedėjimas . kaip vaikas vertina įvykusią situaciją. nukreiptų į tą patį žmogų. Komunikacijai yra svarbios trys emocijas išreiškiančių judesių rūšys: 1) natūralūs. realius santykius. Euforija. Apatija . neigiamas emocijas. Disforija . Emocijų ženklas rodo. judesiai. Vaikas tarsi pasako.intensyvus. Kalbėdami su verkiančiu vaiku. kas aplinkoje jam svarbu. prieiname prie jo. Svarbu.staigi. parodančią žmogui. susijęs su abejingumu. reikalinga ir naudinga. su k u r i o m i s dažniau susiduriame: Įtampa . turintys apibrėžtą reikšmę. Emocijos . Paminėsime dar keletą sąvokų. liūdesį. išsiaiškinti. Ambivalencija . prislėgtas nusiteikimas. Taigi emocijos atlieka vertinamąją funkciją.emocionalumo ir aktyvumo lygio sumažėjimas. epizodinė. kad jo mama kažkur nuėjo ir ilgai negrįžta. kas jam nutiko. o ne apsunkintų bendravimo procesą.dviejų priešingų jausmų. susijusi su jausmų p e r t e k l i u m i ir ryškiais fiziologiniais pokyčiais. kad emocijų išraiška būtu adekvati ir padėtų.pažemintas. džiaugsmingas nusiteikimas. dirglus. nukreipti į patį save. kad jam blogai. o ko geriau vengti. kad vaikui liūdna. 3) autistiniai.liūdesys. Panika . 2) konvenciniai. Tačiau tai nėra empatija. pakilus. Jo emocijos atlieka komunikacinę (bendravimo) f u n k c i j ą . siekiantys sukelti aiškiai numatytą reakciją. Tai sukėlė vaikui baimę. Pamatę graudžiai v e r k i a n t į vaiką. nerimą.

kad mūsų dvasinis gyvenimas mus tenkina. ar mes iš tiesų gyvename taip.ieškoti mamos). išsekimas. maksimalus siekimas teigiamų ir minimalus . Teigiamos emocijos rodo. kaip norėtume. Emocijos atlieka ir įvairiapusę reguliacinę funkciją. Vadinasi.neigiamų emocijų.Milli) siūlo „gudrios laimės strategiją": norint išgyventi malonumą.slopina.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 99 ženklas atspindi reakciją į situaciją (teigiamas . dėmesį. skatiname jo teigiamų emocijų atsiradimą.). Viltis žmogui padeda sudėtingiausiose situacijose.emocija svarbus. noras patirti smagumą ir išvengti kentėjimo. Dž. užduodame sau klausimą. o neigiamos . Šiuo atveju emocijos atliks skatinamąją funkciją. j. Gal būt mes kažkam skiriame per mažai dėmesio. Teigiamų emocijų panaudojimas jėgų atstatymui relaksacijos . Si funkcija gali būti dvejopa: psichinės veiklos tonuso pakėlimas arba slopinimas. reikia siekti tokių tikslų. Mes greičiau suprantame ir lengviau įsimename tai. nerimą. atmintį). nusivylimas) slopina jo aktyvumą. kurių pasiekimo rezultatas juos sukeltų. ko mums labiausiai šiuo momentu trūksta. kurios didina į t a m p ą . ramina. kas mums įdomu ar naudinga. palaiko veiklumą ir organizmo atsparumą. Psichologijoje labai daug dėmesio kreipiama neigiamų emocijų ir jų traumuojančio poveikio nagrinėjimui. padeda įveikti stresines situacijas ir sunkumus. kad padeda atpažinti ir įsisąmoninti. Pajutę neigiamų emocijų antplūdį (depresiją. suteikti viltį. atpažinti jas ir reguliuoti savo gyvenimą taip. Emocijos gali globaliai paveikti žmonių santykius ir bendravimą. Pagal tai emocijos skirstomos į stenines. Tai nuovargis. Hedonistinės krypties atstovai mano. nepasitenkinimą ar pan. Paguostas vaikas gali pradėti veikti (šiuo atveju . gal stokojame dėmesio savo fiziniam kūnui. o mes galime vaiką nuraminti. Ar emocijos gali būti veiklos motyvu? Kai kas sako: „taip . kad pašalintume nemalonią būseną.vegetacinius bei psichinius procesus (mąstymą. bet ne vienintelis veikios motyvas". kad mūsų organizmas yra sveikas. a k t y v i n a n č i a i skatina veiklą ir astenines.malonumas. Daug mažiau kalbama apie teigiamas emocijas ir jų reikšmę žmogaus elgesiui ir veiklai.ei mūšų netenkina santykiai su artimais žmonėmis. '• Jau aptartojo verkiančio vaiko patirtos neigiamos emocijos (silpnumas. gal kalta saviraiška.palankus situacijos vertinimas. kad žmogaus veiklos pagrindas . jei mums kažką skauda. Milis (J. Teigiamos emocijos padidina aktyvumą ir pakelia veiklos tonusą. s l o p i n a n č i a s ir dezorganizuojančias veiklą. Teigiamos emocijos atpalaiduoja žmogų nuo įtampos. neigiamas . Vertinamoji emocijų funkcija žmogui yra gyvybiškai svarbi tuo. Kartais tam gali tekti įdėti daug pastangų. Jos reguliuoja nervinius .priešiškas). Neigiamos emocijos skatina mus pasiaiškinti. paguosti.

o gal linksmintis? • Be ko žmogus negalėtų gyventi? • Kodėl kartais žmogus atsisako gyvybei būtinų dalykų ir pasirenka pražūtingą veiklą? • Kiek galima rasti būdų tam pačiam poreikiui patenkinti? Į šiuos klausimus galime rasti atsakymus kitame poskyryje. POREIKIAI IR MOTYVACIJA Motyvai. verda.. kovoti. neigiamos emocijos neatslūgsta. skatinantis šį trūkumą užpildyti. atsiranda jėga .. Vienas. judėti. norėdamas valgyti. Jusdamas kokį nors poreikį. siekdamas patenkinti savo poreikį. įsivaizduokime tuščią į vandenį panardintą indą. pusryčiaujate. kurie (žinoma iš patirties) padeda numalšinti alkį. o po to skanauja. išreiškia jo santykį su aplinka. Poreikių apibūdinimas Jokia veikla neprasideda be priežasties. be ją sužadinančio stimulo. kančios link teigiamų emocijų. įtampa lieka. einate į paskaitas. priklausomai nuo poreikio patenkinimo sėkmingumo. kaip galima būtų šio poreikio sukeltą įtampą pašalinti ir savo veiklą nukreipia į tuos objektus.poreikis. mokytis. įtampos. kyla nusivylimas. bendrauti. Šios jėgos dėka skatinamojo veiksmo tuštuma užpildoma. Taip jis. apsirengti. tenkindamas maiti- . Kiekvienas žmogus. Jis tučtuojau prisipildo. emoqijos kinta nuo nepasitenkinimo. dengia stalą. Taip ir žmogui . Kokie čia veikia dėsniai? Pirmiausia. poreiki patenkinti suriku arba neįmanoma. varanti vandenį į indą.susidarius tuštumai ar trūkumui kurioje nors sielos kertelėje. Tenkinant poreiki. atsiranda slėgio skirtumo stimuliuojamoji jėga. dirbti. pavyzdžiui. žmogus pirmiausia kreipia žvilgsnį į aplinką . skatinantys žmogaus veiklą. kuris atsispindi emociniuose išgyvenimuose. kviečiate draugus kartu papietauti ar pasilinksminti.l00_ IV SKYRIUS pagalba padeda išvengti f i z i n i o išsekimo ir iš jo k y l a n č i ų neigiamu išgyvenimų. Kas lemia jūsų veiklą? • Kas žmogui yra svarbiausia .ieško.pailsėti. Ši įtampos būsena išreiškia kiekvieno žmogaus priklausomybę nuo gyvenimo sąlygų. elgiasi skirtingai. Jei veikla neduoda t e i g i a m ų rezultatų. ieškote knygų bibliotekoje. pavalgyti. norėdamas valgyti ir jausdamas malonumą gaminti maistą. ir ankstesnis diskomfortas ar įtampa atslūgsta. kepa. Įsivaizduokite eilinę savo dieną: atsikeliate.

patiria malonumą. Jei išgyvename nepasitikėjimą. v e r t i n a m a informacija. apgalvoti savo galimybes. norėdamas patikti draugei. mes. ar tai mažina mano vidinę įtampą ir nepasitenkinimą. Jei kokie nors išgyvenimai ar nemalonios situacijos išugdo mumyse pastovų nepilnavertiškumo jausmą. kurių vienas . gavę net ir teigiama savo darbo įvertinimų. lyginama su t u r i m a i s stereotipais. Tik išsianalizavę savo poreikius. Tai mūsų komunikacija (kalba. Vadinasi. atsiranda nepasitenkinimas savimi ir savo sugebėjimais. kiekvieną karta kyla klausimas. kilusi iš buvusio trūkumo ar stokos. Jei informacija atitinka mūsų lūkesčius. Jei ne.y. Suprantama. Pavyzdys. Emocijos sąlygoja elgesio ir Veiklos reakcijas. Atlikus tokį darbą. t. ryžtis veikti pagal savo planą ir t. o žmogus gauna laišką . neturėdamas sąlygų dirbti su technika ir patikrinti savo idėjų teisingumo.atsakymą. Neturėdami maisto. nepatenkinsime maitinimosi poreikio. V ė l i a u perdirbta informacija keliauja į poreikių sferą.maitinimosi. kviečia ją į restoraną. Kitas. kad tai pataikavimas. išsirinkti t i n k a m i a u s i ą variantą. taigi patenkina bent keletą poreikių. kuriamos idėjos. formuojamos nuomonės. ieškomos priežastys. neturėdamas ryšio su aplinka. kad jo padarytas darbas netinkamas. galime reguliuoti ir atstatyti pusiausvyrą. netgi neapdorojant informacijos mąstymu ir nesigilinant i šiuo metu dominuojančius savo poreikius. savaip naudodamas suvokimo ir p o j ū č i ų kanalus. jie turėjo pagalvoti. teigiami atsakomieji jausmai. sunkiai juo pasitikėsime. Visi šie žmonės patenkins poreikį maitintis sau priimtiniausiu būdu. mėgstantis pietauti su kolegomis. verbalinė arba neverbalinė emocijų išraiška) ir atitinkama veikla. kyla teigiamos emocijos. . o gal konkurso lygis labai žemas. kaip tai padaryti. Trečias. Jei tam tikru momentu daminuoja įvertinimo poreikis. kyla neigiamos emocijos. I n f o r m a c i j a patenka j protą. tai. kurią kiekvienas subjektas priima kitaip. kyla poreikis dirbti kitaip. t. mūsų elgesys bus neteisingas ir toje situacijoje netinkamas. Galime galvoti. kad bet kokį poreikį jaučiantis žmogus negali p a š a l i n t i įtampos. ką kiti žmonės vertina ir priima kaip informaciją iš mūsų. eina į kavinę. numatoma tolesnė v e i k l a . pajutę norą valgyti.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 101 nimosi poreiki.t. Aplinka teikia žmogui informacija. mano tikslus. kur mąstymo pagalba ji analizuojama ir interpretuojama: sprendžiami į v a i r ū s k l a u s i m a i . pagrindimas ir t. Ir emocijos kyla atitinkamai mūsų įsitikinimams. ką gaunu atitinka mano poreikius. konstruktorius negalės kūrybiškai p a t o b u l i n t i kokio nors mechanizmo. ar tai.

egzistuojančią kiekviename žmoguje. žmogus trokšta būti mylimas ir mylėti. priklausantys nuo įgimtų savybių. darbe. būti pripažintam visuomenėje. žmogus nori gerbti save už tam tikrus pasiekimus ir būti gerbiamas kitų. pagarba netenka reikšmes. Alkanam svarbiausia yra gauti pavalgyti. Kartu jie yra individualūs. bendraujant su kitais žmonėmis. Autoriaus nuomone.102 IV SKYRIUS Taigi poreikiai yra įtampa. jie yra • tiesiogiai susiję su organizmo išlikimu. kyla poreikis jaustis saugiau. kiekvienas žmogus gimsta turėdamas penkių rūšių poreikius. Maslou) Kai f i z i o l o g i n i a i poreikiai bent iš dalies patenkinti. veikti nepavojingoje aplinkoje: noras turėti pastovų darbą. troškulį. kad būtų laimingas. Jis mano. Mat. Nuolatos alkanam žmogui Utopija yra ta šalis. Kai patenkinami žemesnieji poreikiai. tampa efektyvūs esantys a u k š č i a u ir keičia motyvaciją. atsiranda poreikis jaustis Įvertintam. yra socializuoti. priklausyti kokiai nors bendrijai .šeimai. santaupų. kiekvienam mūsų saviti. būti mėgstamas kitų. Poreikių hierarchija Gyvūnų poreikiai yra instinktyvūs. jei būtų tikras. kurioje atsispindi įvairių žmogaus poreikių ryšys. o žmogaus bręsta visuomenėje. giminei ir pan. oro bei miego trūkumą. (A. poreikis yra pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis. meilė. Skaudžiausiai juntame fiziologinius poreikius . Kai patenkinti saugumo poreikiai. kurie išsidėstę pagal tam tikrą hierarchiją. šeimoje. Visa kita jam nesvarbu. būti ramiam dėl ateities. . skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos. Amerikiečių psichologas A.alkį. kad niekad nepritrūks maisto. Bent iš dalies patenkinus meilės poreikius. kur daug maisto. Laisvė. Vadinasi. Maslou pateikė savitą poreikių klasifikaciją. kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo. bendrumo jausmas.

kas ją sukelia ir ieško būdų tai pašalinti. kyla motyvacija ieškoti naujų veiklos krypčių. t. įsitikinimai. Ar pakankama jo šios veiklos motyvacija? Gal apskritai jo nedomina mokslas. kokių motyvų skatinamas žmogus ką nors veikia. Kokio nors elgesio paskata gali būti susijusi ir su mada. Be to. Taigi. dalyvauja ją kontroliuojant ir keičiant.nusivylimą. atlikdamas kitokio pobūdžio veiklą. studentas nenori lankyti paskaitų ar kurti kokių nors projektų.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 103 Pagaliau žmogus pradeda siekti išreikšti save. kai žmogus aptinka veiklos objektą. Tai pastangos aktualizuoti. kuri jam atrodytų reikšminga ir asmeniškai prasmingai motyvuota? Jei veikla nėra asmenybei reikšminga. atskleisti ir efektyviai panaudoti savo potencines galimybes. poreikis perauga į motyvą.(t. susijusios su subjektyvių poreikių patenkinimu. priešingai . motyvai skatina žmogaus elgesį ir jį nukreipia. padėsiantį šį poreikį patenkinti. prie savo grupės ir panašiai. y. pavyzdžiui. Priklausomai nuo to. sakome esant nepakankamą šios veiklos motyvaciją. . galvoti pagal visuotinai priimtą normą. gyvenimo tikslai. vadinamos motyvais. noru pritapti pfie kitų žmonių. motyvai padeda pajusti savo veiklos prasmę. Motyvu paprastai tampa įsisąmonintas poreikis. kartu keisdami žmogaus veiklos pobūdį konkrečioje situacijoje. visų pirma stengiasi suprasti. Žmogus. Motyvų esmė ir funkcijos Veiklos priežastys. Si intensyvi ilgalaikė emocija daro žmogų aktyvų ir skatina jį atkakliai siekti tikslo. Įsisąmoninus įtampą sukėlusias priežastis ir suradus objektą. Motyvai žmogaus gyvenime atlieka kelias funkcijas. tos veiklos procesas arba jos rezultatai gali kelti pasitenkinimą arba. atsiranda noras ją keisti. Pirmiausia. šis poreikis tampa veiklos motyvu. nejausdamas malonumo ir pasitenkinimo. pajutęs kokį nors trūkumą ir įtampą. Mūsų veiklai daro įtaką noras elgtis pagal papročius. Jei žmogus dirba kokį nors darbą ar mokosi. • Pavyzdžiui. skatina pradėti aktyviai veikti. y. kuris padės ją pašalinti . vertybės. Kai kada veiklą skatinančių motyvų funkcijas gali atlikti ir emocijos. neteikia pasitenkinimo. o ne vidiniai? Galbūt tas studentas jaustų pasitenkinimą. Motyvu gali būti mūsų interesai. o gal tik inžinerinės veiklos perspektyva? Gal jo mokymosi motyvai yra primesti iš šalies. aistra. supratus savo poreikį ir jo patenkinimo galimybes). Tuomet kinta motyvai.

ką ir mes ir t. Teorinių bei praktinių žinių reikšmės supratimas. 3. bando racionaliai paaiškinti savo veiklos priežastis. Plečiantis veiklos sferai. nepasitenkinimą bei norą išspręsti. tuomet sakome. rezultatų . Lapė priėjo prie aukštos tvoros. kad motyvai yra įsisąmoninti. Šiuos motyvus išreiškia interesai.104 IV SKYRIUS Tačiau yra ir atvirkštinis ryšys tarp motyvų ir veiklos. 4. koks yra jo poreikių turinys. Neįsisąmoninti motyvai yra tada. savo veikloje turime aptikti tokių uždavinių. kartais racionaliai aiškindamas savo elgesio priežastis. įsitikinimai.artimų ir tolimų veiklos tikslų supratimas. Tai racionalizacija. Neįsisąmonintų motyvų pavyzdžiu gali būti pasakėčia apie lapę ir vynuoges. neįsisąmonindamas tikrųjų veiklos motyvų. maskavimas. domėjimąsi. reikšmės ir naudos. Savo veiklos reikšmės supratimas. kam bus reikalingos žinios. žinoma. įsisąmoninti ir neįsisąmoninti motyvai kai žmogus supranta. kurią apsivijusi vynuogė sirpino dideles uogas. atsiranda naujos veiklos priežastys. tai motyvacija mokytis padidės. kai pavojingoje situacijoje neišreikšti jausmai išreiškiami netinkamoje aplinkoje. Tada ji išdidžiai nusisuko ir nueidama tarė: „Šitos vynuoges žalios"! Taip ir žmogus. kurių sprendimas sukeltų vidinius prieštaravimus.t. Psichoanalitikai tai vadina pasąmonės gynybos mechanizmais. Kaip sustiprinti tokios veiklos motyvaciją? Štai keletas dėsningumų: 1. Jei žmogus. kas jį skatina veiklai. nemato perspektyvos. siekiai. (plačiau apie tai skyriuje „Savimonė: koks aš esu"). Turime jausti. kaip jas bus galima panaudoti darbe ar gyvenime. negu tokiai veiklai. nuostatos. kad mūsų darbas yra svarbus ir naudingas mums patiems arba kitiems žmonėms. kas skatina veikti. teigiamas emocijas. kad ir kiti žmones jaučia tą patį. kartu kinta ir motyvai. kurių dėka mes išsprendžiame skaudžius konfliktus tarp neįsisąmonintų potraukių ir sąmoningos jų kontrolės. kurios perspektyva aiški. tai motyvacija šiai veiklai bus menkesnė. kai žmogus nesupranta. kai neigiami jausmai slepiami po paslaugiu elgesiu ir perkėlimas. 2. ką nors darydamas. kintant jos sąlygoms. Šių uždavinių efektyvus išsprendimas sukelia pasitenkinimą. ir projekcija. pasiteisina prieš kitus ir save patį. tačiau lapė pasiekti uogų neįstengė. Norėdami sustiprinti motyvaciją. Perspektyva . Dažnai žmogus. kai įvaizduojame. Juk kartais esame priversti dirbti mums neįdomų darbą. Tai ypač padeda mokantis: jei suprasime. kokia yra tikroji jo elgsenos priežastis. . Tai mūsų potraukiai.

Nugali tas motyvas. Pavyzdžiui. žmogus j a u č i a s i pasirengęs veiklai. Studentas per visą semestrą turėtų nuolatos mokytis. Kai žmogus turi pasirinkti vieną iš kelių skirtingų tikslų. draugų ieškojimas ir t. pasirinkdami vieną ar kitą veiklą. kai jam gresia bausmė.studentas nori atlikti tam tikrus skaičiavimus ir galų gale aptinka naują programą. Tikslai ir motyvai labai susiję.šiuo atveju tikslas tampa veiklos motyvu. ar keltis anksti rytą ir eiti į paskaitas. Gali būti ir kitaip . mes dažniausiai į s i v a i z d u o j a m e tos veiklos rezultatą. Nugalėjus vienam motyvui. ką geriau veikti. kurie gali būti nepriimtini ar nesuprantami kitiems. kad . ir studentas tuojau „užsidega" išmokti dirbti su ja . studentas renkasi vieną ar kitą iš minėtų studijavimo stilių. Šioje situacijoje studento veiklos motyvai gali būti žinių. Tačiau gudresnis vaikinas supras. Nenorėdama jo įskaudinti. ir atvirkščiai. kad greičiausiai priežastis kita . Šiuo atveju motyvas tampa veiklos tikslu. Priklausomai nuo to. Kiekvienam yra tekę svarstyti. gero įvertinimo siekimas arba linksmas laiko leidimas. Tačiau dažnas egzaminui ruošiasi tik paskutinę naktį. mergina sakosi vaikinui nenorinti eiti į pasimatymą dėl blogo oro. . tada per sesija nesunkiai gautų gerus pažymius. jis į s i t i k i n a . ar pamiegoti ir dirbti savarankiškai. o ji pati nesunkiai išsisuks iš sunkios situacijos. kuriuo remdamiesi gal kada galėsime ir patys įsikišti į motyvų kovą. kuri motyvų grupė dominuoja per visą semestrą. kokios jam reikia. tuo lengviau ir veikiau pasirenkame savo veiklą. kurios galėtų pateisinti jo elgėsi a p l i n k i n i ų akyse. pažinčių. o tuomet gerų sesijos rezultatų nelauk. Tikslas gali tapti motyvu. norint užmaskuoti tikruosius veiksmo motyvus. mergina sugalvojo labai paprastą priežastį . Rezultato vaizdas vadinamas veiklos tikslu. vyksta vidinė motyvų kova.t. Motyvų kova ir kaita Ką nors veikdami.niekas negalės jos kaltinti.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 105 Tuo pat metu gali būti griebiamasi to paties aiškinimosi mechanizmo ir sąmoningai. netikrų priežasčių dažniausiai griebiamasi situacijose. Įvertinės jos galimybes. Štai kolega parodo naują. Panagrinėkime pavyzdį. Kuo greičiau išskiriamas svarbiausias motyvas. ji būtent tokia. Tokio elgesio motyvų iškreipimo. kai žmogus yra kuo nors kaltinamas.jis jai nepatinka. Tada žmogus sąmoningai „kuria" elgesio priežastis. įdomią ir naudingą programą. kuris motyvų hierarchijoje tuo momentu stovi aukščiau.

kaip keičiasi mokymosi motyvai.mokiniai stengiasi mokytis. Ji ugdoma kaip asmenybės savybė. Pasekime. motyvų pasikeitimai dažnai priklauso nuo asmenybės nuostatų. nagrinėdami. nes tai nauja ir įdomi veikla. Kartais vidinis konfliktas t a r p p o r e i k i ų ir pasirinkimų būna toks stiprus. propagandos. asmenybė priversta keisti mąstymo ir elgesio būdą taip. kaip asmenybės savireguliacijos centro funkciją atliekančią struktūrą. Būtent šį evoliucijos eigoje susiformavusį darini psichosintezėje vadina valia. . Visą žmonijos evoliuciją galima vertinti kaip palaipsnį šios laisvės pasireiškimą.y. dažnai atsisakys kai kurių malonumų. tenka nugalėti kliūtis ir veikti toliau. Vidinio konflikto (konflikto tarp asmenybės id ir super .106 IV SKYRIUS Motyvų kovos rezultatai. tačiau mes taip pat galime priimti visiškai laisvus sprendimus ir būti atsakingi už savo apsisprendimą. Aukštesnėse klasėse pagrindiniai mokymosi motyvai susiję su įsivaizduojama savo padėtimi ateityje. kad liktų kuo mažiau disharmonijos.tai toji mūsų dalis. Valia . įsitikinimų. kad išmuša žmogų iš pusiausvyros ir jam tenka ieškoti pagalbos. nes. žinių bei elgesio vadinasi kognityviniu disonansu. t. Valią. kaip ego jį sprendžia ir kas veikia sprendimus.ego struktūrų) įtaką žmogaus gyvenime akcentuoja psichoanalitikai. netgi galime veikti instinktyviai. interesų. organizmo sugebėjimą laisvai funkcionuoti pagal savo vidinę prigimtį. Įvairių poreikių patenkinimo sunkumai dažnai sukelia neigiamas emocijas. nors tai pareikalautų ir stiprios valios. vertybių. Tai sąmoningas žmogaus elgesio ir veiklos reguliavimas. kuri gali reguliuoti ne tik mūsų elgesio ar veiklos krypties pasirinkimą. Žmogus. susijęs su vidinių ir išorinių kliūčių nugalėjimu. Ją naudodamas. Kiekvieno žmogaus veiklos motyvai su amžiumi kinta. kaip mums yra geriausiai. Neatitikimas arba disharmonija tarp kokių nors įsitikinimų. Vidurinėse klasėse vyrauja noras užimti tam tikrą v i e t ą kolektyve.nuo klasės draugų. o ne išorinių jėgų poveikyje. norint pasiekti tikslą. Pradinėse klasėse pagrindinis mokymosi motyvas yra siekimas įgyti mokinio statusą . gyvenimo tikslų. Assagiolli) teigia. Kai jis per daug didelis. R. pirmauti. kad valia mums tarnauja kaip raktas į asmeninę laisvę ir jėgą. Tam reikalinga valia. Disonansas kuria nemalonią įtampos būseną ir didina motyvaciją kažką keisti. Mes galime pasiduoti išoriniam socialinių apribojimų. žmogus tampa stipresnis ir laisvesnis. jaučiantis atsakomybę už savo veiklos rezultatus. Mes galime veikti pagal savo įpročius. akcentuoja psichosintezės atstovai. y. neatsilikti. automatiškai. bet ir mūsų galimybę tam tikroje situacijoje ir tam tikru metu jaustis taip. būti protingiausiam. Valią jis vertina kaip žmogaus „autonomiškumą". Asadžioli (R. t. reklamos spaudimui.

Svarbiausios valios funkcijos yra veiklos motyvų ir tikslų pasirinkimas. Klasifikuodami emocijas. sėdite už stalo. be kurios ji b ū t ų savivalė. t. žvalumas. malonumas. nuostaba ir liūdesys. baimė. sudaro veiklos planą ir t. nepriklausomai nuo amžiaus ir kultūros . mokotės. savarankiškumas. nepasitenkinimas. jaudinimasis. humaniškumas. priimate sprendimą šį vakarą mokytis. pergalė. padedančių susikaupti. liūdesys. Įsivaizduokite. pasibjaurėjimas. įniršis. TEIGIAMOS (malonios): džiaugsmas. Kad gerai atliktumėte šią veiką. bjaurėjimasis. reikia valios pastangų. Draugas jus kviečia į svečius. O kiek daug sugeba jausti žmogus? Tyrinėtojai mano. Žmogus įsisąmonina veiklos motyvus. pagal kokius kriterijus derėtų skirstyti emocines būsenas. panieka. svarbesnis tikslas. atkaklumas. energingumas. . nerimas. žingeidumas. bendras visų psichinių procesų reguliavimas. savitvarda ir organizuotumas. kaip juos įgyvendins. pasyvumas. skriauda. EMOCIJŲ ĮVAIROVĖ . neapykanta. Jei jūs suprantate. depresija. drąsumas. triumfas. palaima. sielvartas. pavydas.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI ' 107 V.tai džiaugsmas. ramybė. melancholija. Staiga suskamba telefonas. priima sprendimus. pyktis. širdgėla. . Kai kurie autoriai mano. numato. motyvacijos reguliavimas. apatija. euforija. laimė. meilė. psichologai susiduria su problema. kaltė. pasitenkinimas. kad mažiausiai kelios emocijos yra bendros visiems žmonėms. energingumas. kad esate dar mokinys. impulsyvumas. kad klasifikuoti emocijų iš viso neįmanoma: žmogus kiekvieną kartą atsiduria kitokioje situacijoje ir negali patirti lygiai tokio pat išgyvenimo. baimė. bet rytoj kontrolinis darbas. simpatija. bejėgiškumas. NEIGIAMOS (nemalonios): gailestis. skausmas. Franklis valios laisvę sieja su atsakomybe už pasirinkimus. psichinių ir fizinių galimybių nukreipimas į tikslą. iniciatyvumas. įsitraukti į darbą ir pasiekti norimų rezultatų. aktyvumas. gėda. aistra. Žmonėms yra būdingos įvairios valios proceso savybės: tikslingumas. Ką pasirinkti: eiti pas draugą ar mokytis? Vyksta motyvų kova. susižavėjimas. Plačiausiai paplitęs skirstymas į teigiamas. Taip nugali mokymosi motyvas. beviltiškumas. pyktis. Valinga veikla gali būti paprasta ir sudėtinga. ryžtingumas. irzlumas. neigiamas ir neutralias: . kad mokytis ir gerai atlikti užduotis.

veiklos sustingimas. sustingimas. Adekvatus pyktis . Pyktis yra ne tik signalas. kai negauni to. nejautrumas. tiksliau. santykių su kitais stoka. Sveikose šeimose vaikai jaučiasi pasaulio centru ir nenori taikstytis su apribojimais bei pasitraukti iš šios pozicijos. kerštingumas. Taigi. Kiekvienam gali kažkas patikti. Priešiškumas kitam lieka tol. • • . energija. abejingumas tai NEUTRALIOS emocijos. Tai sugebėjimas atskirti malonumo principą nuo realybės. kaip kaupiamas priešiškumas ir kaip jis išreiškiamas. įvairaus stiprumo. Jis gali būti kelių rūšių. skatinantis gynybą. pikta mintis • ar veiksmas. kuris kyla. kai šis tarsi nežino. kas padėtų jaustis geriau. ko nori. Tiesiog nori to. t. Pyktis ir jo stilius formuojasi individualiai. tiek ir neigiamas. kurioje negalėtų kilti pykčio jausmas. Nėra gyvenime tokios situacijos. galingu. judėjimo. pokyčių. kad patys išsivaduotume nuo mus naikinančio pykčio. kad situacija pasikeistų. ko nori. žiaurumas. Kitoks yra pyktis. Froidas. pasireiškiantis įniršiu.y. ko nori. ryžtingumas. Išmokimas susitaikyti su apribojimais padeda ir suaugusiam žmogui priimti realybę ir suvokti. Pyktis ir agresyvumas Kiekvienas žmogus kartais supyksta. o ilgalaikis pyktis . Destruktyvios agresijos bruožai: nevalingumas. ypač vaikystėje. kažkas nepatikti. agresiją. kad kitas žmogus sužinotų apie mūsų jausmus ir pakeistų savo . kuriai būdingas pasyvumas. interesas. kaip nerimas ar baimė. Jį sudaro pykčio priežastys (dėl ko supykstame).neapykanta. įspėjantis apie pavojų. Pyktis yra sudėtingas jausmas.y. bet gerokai efektyvesnė). rasti ką nors. padaro negerai. kad ne visada viską galima gauti arba pakeisti situaciją. „Analinio" pykčio terminą pasiūlė Z. ir viskas. Pirmąjį pyktį būtina pažinti ir nuo jo išsivaduoti. Konstruktyvaus agresyvumo požymiai yra šie: valingumas. protingumas. trukmės ar pobūdžio. bet jausmas. kai kas nors žmogui . Suaugusio žmogaus galioje išmokti konstruktyviai ir tinkamai pyktį išreikšti. Antrąjį pyktį reikėtų efektyviai parodyti. t. pasitikėjimas. Dažnai jis būna tarytum dviejų metų vaiko pykčio palikimas suaugusiame žmoguje. kol nesugebame atleisti. sugeba supykti. svarbu mokėti atleisti tam.108 IV SKYRIUS Susidomėjimas. pakenkia ir kuris kyla tam. O nustebimas gali būti tiek teigiamas. elgesį. kai jis mokomas švaros įgūdžių.tai kiekvieno žmogaus teisė. Kiekvieno žmogaus pykčio priežastys slypi kasdieninėse gyvenimo situacijose. Priešiškumas turi savo prasme . Itin stiprus pyktis virsta įniršiu.jis yra savisaugos priemonė (panašiai kaip baimė. Keista. bet nuobodulys irgi yra emocija. apibūdindamas vaiko vystymosi fazę. neturinčios pliuso ar minuso ženklo. meilei priešingu jausmu.

Kita vertus. Agresija taip pat gali b ū t i nukreipta į save. Įpykusiam žmogui draugas gali virsti priešu. Tačiau po pirmojo pasaulinio karo Froidas pamatė. kylančios esant frustracijai. Jį Froidas pavadino thanatos. Agresija kaip instinktyvus elgesys. agresija. Agresija dažniausiai atsiranda kaip žmogaus reakcija į frustruojančią situaciją. Žmogus veikia prieš kitus dėl dviejų priežasčių: .K. tendencija pakliūti į žalojančias situacijas ar įvykius. kuris žmogų išskiria iš kitų organizmų. kyla iš kovos instinkto. palankumo jausmą. kaip ir bet kuri kita aktyvumo forma. Agresija kaip išmoktas socialinis elgesys. 1. veiksmas ar nusiteikimas. Tokiu būdu žmogaus gyvenimą veikia nuolatinė įtampa tarp seksualinio ir agresijos instinktų. bet nuslopina užuojautos. nuo savęs į kitus žmones. 2. Su šiuo instinktu susijusi energija kyla spontaniškai. Savidestrukcija. nedidelis pyktis padeda veikti. „Psichikos sutrikimai"). t. kad agresija vertinama kaip socialiai išmokto elgesio forma. kad egzistuoja kitas didelis savarankiškas instinktas. nesugeba teisingai vertinti situacijos. Viena jos formų -suicidas (žr. Froidas. Lorenz). Kitas šią teorijų grupę atstovaujantis autorius . arba savęs žalojimas. kad agresyvios tendencijos. susijęs su mirties energija. Psichikos gynybos m e c h a n i z m ų dėka (ypač perkėlimo) mirties energija nukreipiama į išorę. jis nebepajėgia atlikti sudėtingesnių veiksmų. pagreitina ir sustiprina reakcijas. kuri nukreipta į kito žmogaus fizinį sužalojimą. Bandūra) mano. Agresija . Žmogaus pasirengimas agresyviam elgesiui vertinamas kaip sąlyginai pastovus asmenybės bruožas agresyvumas.tai individo elgesys. Lorencas (K. pamatyti kitų žmonių. Savo veiklos pradžioje a u t o r i u s agresiją vertino tik k a i p r e a k c i j ą į seksualinių poreikių patenkinimo blokavimą. neturi įgimtų pradmenų. A. sakyti tiesą. nukreiptas l fizinės ar psichinės žalos suteikimą kitam. Supykusio žmogaus psichinė veikla būna vienpusė.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 109 Pyktis padidina bendrą jautrumą. Jo manymu. Bandūra (A. kaip reakcija į agresiją sukeliančius aplinkos stimulus. Yra kelios agresijos teorijos. Šios teorijos esmė yra ta. nukreipta i kitą žmogų jo žalojimo ar įskaudinimo tikslu: Tuo tarpu kitas žmogus nori to skausmo i š v e n g t i . Tai elgesio forma. taip. susidariusios situacijos ar savo pačių trūkumus. Kito žmogaus n u ž u d y m ą vadiname h o m i c i d u . trukdo bendrauti. sirgimas į v a i r i o m i s ligomis buvo vertinama kaip greičiausias ir prieinamiausias to instinkto pasireiškimo rezultatas. apsiginti. Pirmasis apie tai rašė Z. nukreipta i gyvenimo griovimą.y. Įniršio apimtas žmogus nepaiso aplinkybių ir nejaučia atsakomybės už savo veiksmus.

. kine). Ji gali tapti įvairių sutrikimų varomąja jėga. tiesioginė. o agresyvus elgesys atsiranda gerokai vėliau? Neuropsichologiniai E. alkoholio ir kitų medžiagų. galvos traumos ir žiauraus elgesio. gražios nuogo kūno nuotraukos). profesionalūs sportininkai nugali varžybose. 2) yra priverstas tiesiogiai agresyviai reaguoti dėl ypatingos socialinės aplinkos būklės. Socialiniai faktoriai: frustracija visada yra lydima agresijos. Agresijos šaknys nėra vienareikšmiškos. jo agresyvumas mažėja. o agresija visada kyla iš frustracijos teigia J. ilgas buvimas triukšme erzina ir tuo pačiu didina agresyvumą. Neišreikšta agresija gali prasiveržti įvairiais nenuspėjamais būdais. Jei žmogus susiduria su natūralia ir sveika erotika (pvz. Jei žmogus yra pastoviai agresyvus. Agresija . Tokiu būdu akcentuojamas ryšys tarp fizinės prievartos. jo agresijos šaknų ieškoma organiniuose galvos smegenų pokyčiuose. Be abejo. verbalinė agresyvių jausmų išraiška yra svarbi ne tik adekvačių santykių palaikymui bendraujant. Situaciniai faktoriai: didelė fiziologinė įtampa.. agresyvaus elgesio modelio viešas demonstravimas (pvz. Jei s t i m u l i a c i j a perdėm intensyvi. o priklauso nuo agresoriaus patyrimo.. Aplinkos faktoriai: oro užterštumas didina asmens dirglumą. Seksualinė stimuliacija veikia agresyvumą priklausomai nuo erotinės medžiagos. Kyla klausimas. kodėl tai nesusiję laiko atžvilgiu? Prievarta juk patirta vaikystėje. Dollard). Fizinį skausmą patyrusios aukos išmoksta agresyvaus elgesio ir taip pat kenčia dėl neurologinių pasekmių. Chomskajos (E.neuroanatominės struktūros nulemtas elgesys. Dolardas (J. kareiviai per karą apdovanojami už žmonių žudymą. D. skausmas didina agresyvias tendencijas ir skatina jas išreikšti. pasitelkdami agresiją. narkotikų. Pavyzdžiui. Daugiau neigiamų intensyvių emocinių išgyvenimų patiria žmonės su pakenkimais kairiajame pusrutulyje. Lewis) atliko (1986) tyrimus ir pamatė. 3. tiesioginė provokacija iš kitų. Todėl konstruktyvi. agresyvių impulsų atsiradimas yra veikiamas hormonų. Chomskaja) (1987) tyrimai patvirtina įvairių smegenų struktūrų pokyčių įtaką žmonių išgyvenamoms emocijoms. ji agresyvumą didina. Kas gi lemia agresyvų elgesį? 1. 3. vaistų. Buvimas minioje tarp kitų keičia agresyvumo lygį. mokymo ir išorinės situacijos. Tai žiaurų elgesį biologiškai pastiprina.110 IV SKYRIUS 1) yra išmokęs tokių reagavimo ir atsakymo į poveikį būdų iš praeities. bet ir paties žmogaus vidinės ramybės bei gerovės išsaugojimui. 2. Levis (D. „plika". kad nuolat agresyvūs žmonės yra turėję galvos smegenų traumą dėl patirtos prievartos vaikystėje.

m a l o n u m u . Aistros sąvoką esame aptarę anksčiau. taip ir meilė. Fromm). Hugo (V. pagarba kitam daug rašo E. o seksualinis aktas veikia kaip Meilė ir intymumas . Buvimas intymiuose santykiuose su kitu aktyviai veikia mylimo žmogaus augimo ir laimės pojūtį. turi sugebėjimą palaikyti ir vystyti intymius ir artimus santykius su žmonėmis. Tai yra intensyvus. atsirandančią asmenybės augimo ir brendimo procese. pilnas išsipildančių ir neišsipildančių svajonių. May) vadina „aktyviu gavimu". susižavėjimo. pasireiškiančią rūpesčiu. pasakyti. atsakomybe. kuris yra specifinis vyrų ir moterų santykių požymis. „aš koncepcijos" susidarymui. vaikams. nepaprastas jausmas. kurios veda žmogų į priekį. tikrai sunku. dailei. Kaip ir laimės pojūtis.taisyklė".nuo simpatijos iki aistros. žavėjimusi. Meilė vystosi taip. Mėjus (R.visiems pažįstamas. Su meilės sąvoka dažnai siejame įsimylėjimo ir romantikos sąvokas. išskiriantis jos objektą iš kitų ir perkeliantis jį į subjekto poreikių ir interesų centrą. Gali būti meilė tėvams. įtemptas. fiziologiškai nulemtas seksualinių poreikių ir pasireiškiantis socialiai suformuotu siekimu būti maksimaliai įtrauktu į kito žmogaus gyvenimą. Taip rašė V. Meilė turi intymų pobūdį ir dažnai pasireiškia situacinėmis švelnumo. Apie meilę. be konflikto. pavydo emocijomis. Į meilės sąvoką įeina platus emocinių reiškinių spektras . būti moters apsėstu . sąlyginai pastovus žmogaus jausmas.išimtis. Pabandykime apibrėžti meilę. noru bendrauti ir teikti pagalbą. kai mylėdamas pats.tai kupinas paslapties. Intymumą brandžiuose seksualiniuose santykiuose R. Ji pasireiškia geranoriškumu. gamtai.tai pastovus teigiamas žmogaus nusiteikimas kito žmogaus arba žmonių grupės atžvilgiu. o kartais ir nusivylimą primenantis jausmas. susijusią su išsivysčiusiu moraliniu elgesiu kitų žmonių atžvilgiu. Brandi heteroseksualinė meilė pasižymi intymumu. Meilė . malonią šypseną keliantis. kiekvienam žmogui kiekvienu atveju yra skirtinga. Romantikas savyje kuria svajones ir idėjas. Asmenybė. Būti velnio . dažnas. Dėl to meilė yra svarbus veiksnys asmenybės formavimuisi. Simpatija . Tačiau tą jausmą apibūdinti. Įsimylėjimas . o taip pat muzikai. Fromas (E. pastovumu ir įtampa.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI _111 „Kodėl sakome „Įsimylėjęs"? Reikia sakyti „apsėstasis". partneriui. kad sužadintų ir kito poreikį atsakyti tokiu pat intensyvumu. kurios išgyvenamos priklausomai nuo asmenybės bruožų. apie produktyvią meilę. į tikslą. Meilė . kas yra meilė. Meilė kitam priešingos lyties žmogui turi savo ypatumų. Hugo).tai aukštas teigiamo emocinio požiūrio lygis. Tokie santykiai sukuria tikrą žinojimą apie meilę sau ir kitam. tėvynei. duodanti ir priimanti meilę be baimės jausmo. žmogus leidžia mylėti save. apsėstu .

tai sukuriama patyrimo. lyties tapatumo ir seksualinio elgesio.meilė iš išskaičiavimo. genetinio fondo. tiek ir n e s e k s u a l i n i a i i m p u l s a i . Lyties tapatumo formavimasis priklauso nuo tėvų. mokymosi. t. K. Egzistuoja įvairios meilės rūšys. Lee).tai biologinė seksualumo charakteristika. yra nulemti seksualinio instinkto. vystymąsi. Pragma . Apie 2-3 metus kiekviemas iš mūsų žinome: „Aš esu berniukas" arba „Aš esu mergaitė".112 IV SKYRIUS katalizatorius. Ly (J. Malonaus elgesio siekimą gali motyvuoti tiek seksualiniai. Nepatenkintas libido gali prasiveržti netikėtomis formomis. Šio potraukio varomoji jėga. Pats bendriausias meilės skirstymas galėtų būti toks: . . Froidas. patikima meilė . Lyties tapatumas .hedonistinė meilė . Seksualumą ir jo įtaką mūsų gyvenimui bei elgsenai akcentavo Z. Šiuolaikinę meilės tipologiją siūlo. o empiriškai ją patikrinęs. kai „spontaniškame sprendime du plius du lygu keturi. šilta. formuojasi atitinkamos lyties rolės ir su jomis susijęs elgesys. kitais psichikos negalavimais. Dž. susižavėjimas. Froido.kyla iš liudus ir storge derinio: protinga. siekiant pilno fizinio užkariavimo. Seksualinis identiškumas arba tapatumas .tai aistringa meilė. anot Z. Priklausomai nuo lyties tapatumo. Jie veikia asmenybės augimą. ieškoti. pavadinta libido. Storge . Henrick) iškyrė 6 meilės stilius arba atspalvius: 1. lengvai pasiduodanti sąmoningai kontrolei . Mėjus aprašo seksualinės meilės vertę kaip savęs pažinimą. skatina gyventi. (1977) J. yra siekimas tikslo parodyti save kaip berniuką arba vyrą.y.draugystė. antrinių lytinių požymių buvimo. Liudus . kad esi vyras arba moteris. Monėjus (J. 3. Tai nėra pastovu nuo gimimo. ištyręs 1400 žmonių. švelnumo patyrimą. Visi malonūs impulsai ir malonumo siekiantis aktyvumas.tai asmenybės subjektyvus jausmas. 4. Money) teigia: "Viskas. įvyksta klaida ir gauname: du plius du lygu penki". Henrick (K.meilė kaip seksualinio potraukio patenkinimas. neurozėmis.rami.žaidimas be gilaus jausmo. Tai tas pat. A. savo vertės ir pagarbos sau didinimą. funkcionavimą ir visi drauge yra vadinami asmenybės psichoseksualiniais faktoriais. R. kultūros. lengvai leidžiantis išdavystės galimybę. būti aktyviems. Psichoseksualinių ar organinių faktorių įtakoje vystymasis gali sutrikti ir seksualinis identiškumas nesutampa su lyties tapatumu. A.meilė kaip galimybė būti reikšmingai atspindėtam kitame žmoguje. 2. A s m e n s s e k s u a l u m a s p r i k l a u s o nuo t r i j ų tarpusavyje susijusių faktorių: seksualinio identiškumo. retsykiais tai gali būti atsiskyrimo nuo kito bei praradimo jausmas. ką žmogus sako ar daro. kurti. kaip mergaitę arba moterį". Eros . . instrukcijų pagalba.

smalsumas. Nuo to priklauso jų ženklai . abejonė. Dažniausiai tai priklauso nuo savęs vertinimo. kuriuose tuos santykius pažįstame teigia V. sukeliami minties darbo. Palyginimo baimė. Džeimsas (W. Šių jausmų pobūdis priklauso nuo asmenybės motyvacijos sferos ir nuo aukštesniųjų poreikių patenkinimo. kurį nagrinėja E. šilumos ir saugumo. o kartu ir jo rūpestį. Kalbant apie meilę.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 113 5. kad jo neigiami "bruožai ar nesugebėjimai bus atskleisti ar išryškinti. Prarasti savo meilės objektą . 2. jo sėkmingumo bei vaisingumo. apstulbimas. jaučiasi esąs menkas ir nevertas. .tai prarasti jo meile. žinių troškimas. vyrų ir moterų n u o s t a t o s bei prerogatyvos nesutampa." Jei yra kokie nors santykiai tarp objektų. 3.teigiami arba neigiami. dažnai iškyla pavydo problema. bijo būti dar labiau nuvertintas. Tiriant pastebėta. tai jis bijo palyginimo. bijo.y. Jie išreiškia žmogaus santykį su aplinka. kuriam būdingas nepasitikėjimas ir priklausomybė nuo potraukio objekto.tai pilnas įvykusio proceso įsisąmoninimas. tai yra jausmai. saugumo j a u s m ą . Agape . silpni vaikai. Manija . Fromas. Si jausmą sudaro: 1. atradimo džiaugsmas. 6. kuriuos išreiškiame verksmu ar riksmu jau pirmosiomis savo gyvenimo dienomis .tai maisto. pažįstu šiuos jausmus. Nuosavybės jausmas. Sąlyginai mūsų išgyvenamus jausmus galime skirstyti taip: Intelektiniai jausmai: nustebimas. James). kad kažkas už mane yra geresnis ir mano partneriui gali labiau patikti. globą. eros ir storge sintezė. Dažnai sakome: „jaučiu supratimą. kylantys pažintinėje veikloje.atsidavusi meilė. Tai baimė.eros ir Hudus derinys: iracionali meilė. kad meilės objektas priklauso man kaip daiktas. meilės poreikiai. Prarasti sau svarbių žmonių meilę kiekvienas bijome nuo pat kūdikystės. Manija yra b ū d i n g a paaugliams ir jaunimui. Pirmieji pagrindiniai poreikiai. Ankstesnieji jausmai S o c i a l i n i ų s ą l y g ų n u l e m t u s i r a s m e n y b ė s v y s t y m o s i eigoje atsirandančius jausmus vadiname aukštesniaisiais jausmais. Kiekvienas intelektinis jausmas atitinka organizmo adaptacines reakcijas ir nuostatas. su jį supančiais žmonėmis. apsėdimas. t. R e n k a n t i s p a r t n e r į . Supratimo jausmas . o jaunoms moterims būdingi storge. pragma ir manija meilės s t i l i a u s b r u o ž a i . Tokioje s i t u a c i j o j e p a s i j u n t a m e ir galime sureaguoti kaip maži. Tai jausmai. kad jauniems vyrams būdingesni eros ir liudus komponentai. Baimė prarasti meilę. Jei žmogus nepasitiki savimi. Tai jausmas.

Komiškumas turi savo objektą ir egzistuojanti tam tikrą jo santykį su subjektu. geros nuotaikos išraiška. atspindi žmogaus kaip dvasinės būtybės egzistenciją. priklauso ir formuojasi vaikystėje. Tą galime pajusti kalnuose. atspindintys žmogaus veiklą ir santykį su ja: pareiga. sėkmės troškimas.t. Koki turinį į tai mes įdedame. kilnumo. Viltis paprastai s u s i f o r m u o j a s u p r a n t a n t objektyvias priežastis. kuriuose yra estetinės vertybės . Komiškumo jausmas kyla. kai juokinga tik iš šalies. nesėkmės vengimas. grožio pajautimas. Tikėjimas . žmogaus suvokimą pralenkiantys reiškiniai.114 IV SKYRIUS Praktiniai jausmai. Viltis . jaučia prieš jį savo menkumą. kur žmogus negali savęs sulyginti su reiškiniu.tai psichikos būsena. Religingumas perduodamas tradiciškai. Komiškumas gali būti išreikštas trimis lygiais: . referentinės grupės ir t. tobulumo ar jėgos pajautimo. Tačiau viltis gali kilti ir dėl grynai subjektyvaus praeities patyrimo. veikia rimtai. Įvykių ir reiškinių priėmimu. kas mums turi absoliučios prasmės charakteristiką. kai šie santykiai pasidaro daugiaprasmiai. Tai sudaro žmogaus vertybių pagrindą ir lemia elgesio bei santykių normas.viską nuvainikuoja ir neatitinka įvykio svarbumo (anekdotinis komiškumas). Būna situacijų. komiškumo ir tragiškumo jausmai. V. yra skirtinga ir priklauso nuo kultūros. susijusi su pilnu ir bepriekaištingu informacijos. Religiniai jausmai kyla patiriant kažką. matant tam tikros situacijos įvairias puses (komedijų kūrybos principas). Jie kyla suvokiant reiškinius. gamtos reiškiniai. Didingumas savo atžvilgiu kyla iš savo galios žinojimo. didingumo.tai emocinis išgyvenimas.žmonių tarpusavio santykiai. ir atspindi numatomą jo realaus išsipildymo tikimybę. kyla prieštaravimų beprasmiškumo suvokime. grožio pajautimas sąmoningai ar nesąmoningai vertinant aplinkos grožį. Komiškumas nuo juokingumo skiriasi intensyvumu (juokingumas yra intensyvesnis). Komiškumas kyla tada. Įdomi yra komiškumo sąvoka. Juokas nėra tik su komiškumu susijęs dalykas. o joje dalyvaujančios pusės komiškumo nesuvokia. nes j i s gali būti laimės. Didingumo jausmą sukelia įžymūs. kai pirmoji pokšto dalis sukuria reikšmingumo situaciją. šventykloje. džiaugsmo. situacijos. nuo k u r i ų priklauso laukiamas įvykis. Komiškumo jausmas gali atsirasti. įsiterpus pašaliniam. nesutampa vertinimo kriterijai. kylantis laukiant norimo įvykio. Franklis rašė: „Estetinis išgyvenimas yra vienas iš trijų pagrindinių pasaulio pažinimo būdų: veikla. meno kūriniai. komiškumas gali sustiprėti. Religinis tikėjimas yra susijęs su nematerialaus pasaulio įjungimu į savo pasaulio vaizdą. Estetiniai jausmai: gėrėjimasis. kančia". Kartais itin didelė motyvacija gali suteikti viltį visiškai be realaus pagrindo. atsiranda padėties ir realybės neatitikimas. o antroji .

. Vonegutas (K. galimybių praradimo. įvertinus savo poelgius bei mintis ir nusprendus. Juokas .MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI . Toks įvertinimas mums svarbus tiek. Jei čia klostosi „kas nors ne taip". 115 . padedantis suvokti skirtumą tarp to. kiek jaučiamės atsakingi už savo santykius su aplinkiniais. kur sugebame pamatyti realias gyvenime esančias priešybes. Kaltės jausmas . Tai atsakomybės jausmo vystymosi prielaida. Jos atveju yra galimas ir būtinas realus užmokestis.kaltė dėl prarasto ryšio su absoliutu ar gamta. nebent juokas. pasitikėjimas. jose jumoro nėra. koks esi ir koks turi būti. kad jos yra negeros. R.kaltė dėl ryšio su artimu žmogumi praradimo ar ribotų ryšių su juo. gėda. ir kai į blogį pradedame žiūrėti kaip i dėsningą reiškinį. neatitinkančios žmogiškųjų vertybių. kurią pajuntame. Ji atspindi ironizuojančiojo silpnumą. etines ar religines normas.tai subjektyvus žmogaus jausmas. rodo tariamą pranašumą.blevyzgomis. .ironija. geraširdiškumas. nemoralios. Tragiškumas gimsta ten. kurios yra svarbios individui ir sudaro jo įsitikinimų esmę. už savo gyvenimo būdą ir tėkmę. Kaltė . meilė. .kartus nusivylimas ir nėra kitos išeities. Jie atspindi žmogaus santykius su kitais žmonėmis ir pačiu s a v i m i . išreiškiama seksualinio juoko forma. netobulumus. meilė. jų apleidimo ar ignoravimo. Tai kaltė. padarę „kažką ne taip"? Ką reiškia pajusti kaltę? Tyrinėtojai teigia.vaistas nuo visko pasaulyje". elgesio. Vonegut) rašė: „Brandumas . neurotinė ir egzistencinė kaltė. . patiriame kaltės jausmą. Tai pagrindas susiformuoti sąžinei ir moraliam elgesiui. kuri padeda užmaskuoti repliką. Realią kaltę sukelia realus prasižengimas. Kas skatina mus laikytis žmogiškųjų moralės normų ir taisyklių? Kas yra tas sąžinės balsas. kylantis pažeidus moralines. s ą ž i n ė . dažnai naudojama santykiuose tarp paauglių. Moraliniai jausmai.tai būtinas sveikos asmenybės elementas. Psichoanalitikai jas vertina kaip paslėptą agresiją. . Jumoras vertinamas kaip intelekto ir kūrybiškumo požymis. Egzistencinės psichologijos atstovai minėtąją kaltę vertina kaip pozityvią jėgą žmogaus gyvenime plačiąja prasme.kaltė dėl savęs nerealizavimo.jumoru. K. a t s a k o m y b ė . . Tada komiškumas perauga į tragiškumą. nepadorios. draugystė. Neurotinė kaltė kyla dėl į s i v a i z d u o j a m o p r a s i ž e n g i m o ar d r a u d i m o pažeidimo. Jis apima žmogų. Skiriama reali. Mėjus skiria (1983) tris šios kaltės variantus: . „graužatis". kad viena pagrindinių sąžinės ir moralaus elgesio formavimosi sąlygų yra kaltės jausmas. ir nubaudus save už tai. kai už išjuokiamų trūkumų jaučiami teigiami dalykai.

jei atima vaikui galimybę pasijusti vėl mylimu. atsakomybė. Kodėl jausmų įsisąmoninimas ir išraiška yra svarbu žmogaus sveikatai ir dvasinei pusiausvyrai? 5. kur nebaudžiama beprasmiškai. jo šviesa. viešosios nuomonės. nepalieka galimybės pasitaisyti.vyresnių. suaugęs . nepameluotą. kad emocijos ir troškimas jas patirti skatina žmogų tam tikrai veiklai? 2. ne kaltės jausmas. jausdami. protingų samprotavimų nepakeistą reakciją į reiškinius.jis reikalauja atgailos ir atpirkimo. Normalus kaltės jausmas susiformuoja. Kodėl kartais žmogus pats vienas negali susidoroti su savo išgyvenimais? . ' Vadovaudamasis baime. Santykis tarp b a i m ė s ir k a l t ė s jausmo a p i b ū d i n a žmogaus m o r a l i n į b r a n d u m ą . tarpasmeninius santykius ir mūsų santykius su pačiu savimi. Įdomu. Nuolatinė baimė keičia žmogaus elgesio priežastis: tokiu atveju žmogus nedaro nedorų darbų. nepaaiškina nuobaudų prasmės. •. Žmonių kaltės „slenkstis" yra labai nevienodas: vienus kaltės jausmas apima ir dėl nereikšmingų dalykų.viršininkų. nes nuspalvina pažintinius procesus. Tai lyg indikatorius. išstumti . žmogus gali nesunkiai „paslysti". šitaip nepasielgs. Emocijos yra mūsų gyvenimo žavesys. kad jos susijusios su visa mūsų veikla. Tačiau kiekvienu atveju kaltės jausmas kyla iš vidaus. vykstančius aplink mus ir mumyse. Norisi daryti išvadą. kas padaryta nedorai. o nurodoma. kad niekas apie tai nesužinos. kad būtent emocijos sieja visas asmenybės sferas. netinkamai. kad supranta. tuo tarpu tas. o ne todėl. kad tikrai gyvename. įstatymo). nes bijo (vaikas . jog taip daryti nedera. palyginti. į kurią pasineriame ir galime ja mėgautis. negreitai. kitus.116 IV SKYRIUS Atsakomybės jausmas pradedamas ugdyti dar vaikystėje. Tai labiau susiję su baime. parodantis mūsų tikrą. kad kaltės jausmo negalima užmiršti. Ar visada galime tiksliai įvertinti vidinę žmogaus būseną pagal jos išorinį pasireiškimą? 3. Klausimai pagalvojimui 1. o baimė. Tuo tarpu gėdos jausmas kyla dėl realių ar įsivaizduojamų sankcijų iš kitų žmonių. esant šiltiems santykiams šeimoje. Jei tėvai vaiką griežtai baudžia. kai yra tikras. vystosi ne sąžinė. kurio elgesį reguliuoja atsakingumas. Ar galime teigti. Kokiu būdu įvairūs autoriai ieško „tilto" tarp proto ir jausmų? 4.

Schmidt-Atzert L. Berlin. 1990 . Vilnius. Psychology. 4. 1989. Lankford V. 1993.. 1998. Padėk sau. 1-3. A. 1998. Sollmann U.vis vien sakyti gyvenimui TAIP. Fromas E. 8. 17.MŪSŲ_ NORAI IR JAUSMAI 117 Literatūra 1. Agression und Anpassung.. 6. 1989. 1991. Gerbing D. New York. Porat F. 1981. 18. 11. Užrašai sau.. Prather H. Kaunas. Psychology: Boundaries and frontiers. cultural and biological demensions. 1992. Pikūnas J. 20. 12. Management by Korper.. R. Po labai artimo žmogaus mirties. Morhom C. Angst. Meilės psichologija.. 1997. 1990.. Parrot W. D. 7. Fromas E.Barby K. 3. 16. Žmogus ieško prasmės. Boston. Mitscherlich. . Vilnius. Vilnius. Buskist W. Bandzevičienė R. The emotions: social. Savigarba: kelias į sėkmę ir meilę. Zūrich. Vilnius. Berlin. 1994. 1990. 13. The science of behavior. Sitte E. Kai sudūžta meilė. 1992. 1998. London. Turėti ar būti. Psychology. Katzenstein A. Carlson N. 2. 1990. Savireguliacija ir streso įveikimas (užsiėmimu vadovas). E. Vilnius. 1998.O. T. London. Wesen-Entstehung-Bewaltigung. 2 nd. 1996. Zūrich. 14. Harre R. Vilnius. Emotionspsychologie. Tinkamiausia pagalba išsiskyrimo skausmui įveikti. Kaunas. Frankl V... Vilnius. Stein S. 1994. W. 1997. 9. Logoterapijos santrauka. Kaunas. Wenn ein Mensch stirbt. 10. Keturi jausmai ir ką su jais daryti. 15. Vilnius. 19. Menas mylėti. Rainwater J. Mano pastangos tapti asmenybe. Blimenthal . 5. Benjamin L.

nesakome juk „kūdikio asmenybė". INDIVIDUALIOS ASMENYBES SAVYBES Asmenybės samprata Asmenybė yra suvokiama keliais lygiais. jeigu dėl psichinės ligos sutrinka jos ryšiai su aplinka. savo veikloje pasiekę . Buitiniame lygyje asmenybėmis vadinami žmonės. poreikiais. sugebėjimais ir motyvais. tik jam vienam būdingų savybių derinį. tačiau asmenybė taip pat gali virsti individu (pavyzdžiui. kuriais vienas žmogus skiriasi nuo kito. Kalbėdami apie žmogaus unikalumą. Asmenybė yra svarbi kaip individualybė su jos jausmais. Taigi asmenybe negimstama. nes jie asmenybe laiko tokį žmogų. reikšmingų rezultatu. sąmoningai veikti bei skirti save nuo likusio pasaulio (Aš ir ne Aš). deformuojasi savas suvokimas ir žmogus praranda savimonę). Galima tapti asmenybe. suvokiantį aplinką bei save ir kontroliuojantį savo veiksmus. kuris pajėgus save suvokti. Bendriausia prasme asmenybe galime vadinti kiekvieną žmogų. vartojame individualumo sąvoką. išgyvenimais. Psichologų požiūris skiriasi.118 _ V SKYRIUS ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS Individualumas tai yra tos žmogaus savybės ir psichiniai procesai. tai pat nesakome ir „gyvūno asmenybė". Asmenybė yra sudėtinga psichinių savybių visuma. Asmenybės ir individualumo santykį . jos tapsmas yra dinamiškas procesas. A s m e n y b ė vystosi p a l e n g v a .

James) linkę analizuoti asmenybę per santykių sistemą. Galimybės atlikti tam tikrą darbą priklauso nuo sugebėjimų ir intelekto. kurie kyla dėl jausmų ir emocijų (rūpinimasis savimi. Apie visa tai plačiau žiūrėkite „Asmenybės teorijos". b) jausmų ir emocijų (tame tarpe ir savęs vertinimo). Minėtosios asmenybės struktūros pasireiškia bet kurioje žmogaus veikloje. V.tai asmenybės moralinės atsakomybės už savo elgesį jausmas. V. per individualias psichologines savybes bei susiformavusias nuostatas. Miasiščevas. Ananjevas. p a ž i n i m o ir b e n d r a v i m o procese transformuojasi per konkrečias gyvenimiškosios veiklos sąlygas.asmenybės kaip veiklos subjekto „giluma". Asmenybė yra itin sudėtingas fenomenas. Veiklos dinamika. D ž e i m s a s (W. c) sugebėjimus. motyvacijos ir valios sferą. ir jums yra įdomu. kurio rezultatas žavi ir visus kitus. kokia yra tos veiklos prasmė asmenybei. jeigu nepaminėsime sąžinės.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 119 aiškiai yra išreiškęs B. b) temperamentą ir charakterį. kad asmenybė yra visų žmogiškųjų savybių viršūnė. todėl į ją yra daug skirtingų požiūrių. Sąžinė . Tokius visybiškus rezultatus su visybiškais efektais gali sukurti tik tokios . tempas. kodėl tam tikra veikla atliekama. Antai poreikių ir motyvacijos kontekste galima analizuoti. net „žavūs". Tačiau asmenybės struktūrų sąrašas bus nepilnas. kas yra tikroji asmenybė ir kuo ji skiriasi nuo tos. . Nemažai tyrinėtojų. o individualybė . kuri nėra pastovi ir kuri kinta taip lengvai. o kiti ne? Kas lemia mūsų individualias savybes? Koks makro ir mikro aplinkos vaidmuo asmenybės formavimosi procese? Asmenybės elgesys veiklos. kas yra toji asmenybės giluma? Kodėl vieni žmonės yra „patrauklūs". Kaip atskirti.tai jau asmenybės temperamento ir charakterio sritis. „simpatiški". Bene daugiausia asmenybės tyrinėtojų siūlo analizuoti asmenybę pagal jos savybes. kai savo veiksmais sukuria produktą. savisauga). linkę nagrinėti asmenybę pagal jos struktūrines dalis: • a) poreikių. greitis • bei intensyvumas . sakydamas. c) poelgių. todėl jas galima išskirti ir atskirai išanalizuoti. Manau. O dabar grįžkime į asmenybės sampratą. Džeimsas nurodo tris pagrindines tokių santykių sritis: a) asmenybę sudarančių elementų. kaip švarko stilius ar šukuosena? Tikroji asmenybė pasireiškia ten ir tada. Kiti asmenybės t y r i n ė t o j a i V.

Taigi apibrėžti pagal: a) požiūri į kitus žmones. Požiūris į žmogų yra esminis. „negalima". Dėl to asmenybės jėga visada yra i n d i v i d u a l i a i išreikšta per kitų reikmes. orientuoja mus į tai. asmenybės kryptingumą arba dominuojančius santykius galime . tik tuomet jis ima žiūrėti į save kaip į žmogų. bet ir reguliuoja savo elgesį. todėl pirmiausia jis turi įsižiūrėti į kitą žmogų kaip į veidrodį. Su sąvoka „noriu" atsiranda ir kitos sąvokos . uždarumas. dominuojantys santykiai. bet ir kitiems žmonėms reikšmingas problemas. kad kiekviena asmenybė savaip atskleidžia kažką naujo. besistengiančių atskleisti daiktų ar reiškinių esme. kad būtų išskirti asmenybės struktūroje .120 • V SKYRIUS asmenybės. Taip formuojasi vidinio ir išorinio pasaulio santykis. drąsa. Šiuolaikinės psichologijos požiūriu asmenybės charakteristika persunkia visą psichologijos sistemos turinį. tačiau ji tą padaro geriau. kas leidžiama ir kas draudžiama. Tai yra santykiai. kas socialiai reikšminga žmonijai. c) požiūrį į išorinį pasaulį. Bethoveną ir Napoleoną. Asmenybės unikalumas pasireiškia tuo. kad tik minėtieji žmonės nusipelnę vadintis asmenybėmis. k u r i e rodo asmenybės įvairiapusiškumą ir turtingumą.Platoną ir Euklidą. Nors tą „nauja" ji atskleidžia visiems. nusakantis drauge ir žmonių tarpusavio ryšius. Jau ankstyvajame vaiko amžiuje formuojasi suvokimas to. tuo svarbesnė asmenybė. Tuo ji ne tik patenkina poreikį bendrauti. Kuo platesnis žmonių ratas laiko tas problemas reikšmingomis. kurie parodytų asmenybės kryptingumą. išreikštas elgesiu „sau" ir „kitiems". b) požiūrį į save. kurių bazėje formuojasi charakterio bruožai: iniciatyva. sąlygotas visuomenės ir jo santykių su visuomene. kuriose sukoncentruota visa. atvirumas. „reikia". negu visuma individų. Žmogaus asmenybė matuojama realių užduočių. kuriuos spręsdama ji pati iškyla. Tačiau neverta manyti. Žmogus „gimsta be veidrodžio rankoje" ir be filosofinio apmąstymo „aš esu aš". Viso to pagrindas yra visuomenės socialinės normos. Tai pasakytina apie ypač iškilias asmenybes . Žmogaus santykiai su tikrove leidžia kalbėti apie asmenybės santykių struktūrą. kad asmenybė galutinai susiformuoja ir atsiskleidžia spręsdama ne tik savo asmeniškas. Niutoną ir Spinozą. bailumas. Daugybė santykių. mastais. melas ir kitos savybės. Mikelandželą ir Tolstojų. Todėl ir buvo paminėta.„galima". Asmenybė savo esme yra žmogus. Asmenybė formuojasi bendraudama su žmonėmis. „privaloma".

žmogui patekus į ypatingas sąlygas. G. Pavyzdžiui. visuomenės normos. aktyvią poziciją gyvenime ir smerkti besiskundžiančius.estetines (ar žmogus laiko svarbiu grožį ir pagal kokius kriterijus jį vertina): . kurie tokio ryšio gali ir neturėti. Šerifas (M. Nuostatos yra susijusios su poreikiais ir tuo skiriasi nuo įpročių. mokymasis. padeda įvaldyti jį atitinkančio elgesio standartus. Asmenybės vertybės pasireiškia būtent per nuostatas. G. ar atsižvelgia i visų interesus). Sherif) nurodo šiuos svarbiausius nuostatų požymius: 1. Nuostatos yra susijusios su vertybių sistema. politinių bei estetinių nuostatų sistema. Nuostata nuteikia asmenybę atlikti savo vaidmenį tam tikru būdu. Olporto teigimu. varžosi su jais. 3. kuri išreiškia žmogaus pasirengimą tam tikram veiksmui ir apsprendžia jo aktyvumą.socialines (ką jam reiškia bendravimas. socialinių. Nuostatos yra gana pastovūs dariniai. materialinė nauda. Socialinė nuostata tai psichologinė parengtis.ekonomines (kiek svarbi ekonominė veikla. bendraudamas ir vertindamas. verčiančias pakeisti požiūrį i pasaulį).politines (ar turi politinius Įsitikinimus. susijusi su siekiamu idealu. 2. ar laiko svarbiu). . bet nieko neveikiančius. Nuostatos yra išmoktos.asmenybės dorovinių. Allport) siūlo išskirti keletą pagrindinių vertybių grupių: . Kiekvienai asmenybei būdingos vertybinės orientacijos.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 121 Asmenybės kryptingumą lemia ir i n d i v i d u a l i vertybių sistema. . bet ne įgimtos. j o m i s ž m o g u s v a d o v a u j a s i d i r b d a m a s . . yra pastovios ir kinta sunkiai (pavyzdžiui. Olportas (G. .religines (ką žmogui reiškia religija). tiek būdus tiems t i k s l a m s p a s i e k t i . idealus ir kaip jų siekia). jeigu žmogus itin vertina materialinės gerovės kūrimą. Vieną vertybę gali išreikšti keletas nuostatų. pasireiškiančios per vertybes ir nuostatas. Vertybės susiformuoja auklėjimo ir patirties dėka. nuostatų turinį jungia du reikšmių komponentai: a) prisitaikymas prie tikrovės. Vertybės . kaip vertina kitus žmones. tai jis gali susidaryti teigiamas nuostatas į kitus taip pat manančius žmones.teorines (kaip vertinamas pažinimas. atsirandanti buvusios patirties pagrindu ir valdanti asmenybės elgesį jai reikšmingų situacijų ir objektų atžvilgiu. b) subjektyvi dvasinė būsena. Ši sistema bet . ar žmogus jo siekia. Amerikiečių psichologas M. Jos nulemia tiek asmenybės tikslus. ar bus pasiryžęs bet kokiomis priemonėmis jos siekti). sudarančių vientisą sistemą.

o kas susiformuoja raidos procese. tiek kito žmogaus asmenybe.): -jų jėgą (gali būti stiprūs ir silpni). Žinoma. Tai priklauso nuo genotipo . tiek gyvūnus skirstyti fiziologiniu pagrindu pagal jaudinimo ir slopimo procesų savybes (5. 5. ir gyvūnai.122 V SKYRIUS kokiu atveju nukreipia asmenybės veiklą konkrečia linkme. reikia suvokti priežastis. nors pats žmogus to gali sąmoningai nesuvokti. Temperamentu vadinama įgimtų centrinės nervų sistemos savybių išraiška. -paslankumą (ar lengvai pereinama nuo vienos būsenos prie kitos). kas asmenybėje yra įgimta.unikalaus. Pavlovas pasiūlė tiek žmones. kad tos savybės vyraus jo asmenybėje? Taigi norint geriau pažinti. Centrinę nervų sistemą. lemiančias jos veiklos kryptingumą. Temperamentas ir charakteris Žmogus jau gimsta su jam būdingomis tam tikromis savybėmis. Pavlovo temperamentų klasifikacija buvo daug kritikuota ir pripažinta gana ribota. -pusiausvyrą (lengvai ar sunkiai grįžtama į pradinę padėtį).1 pav. sudarytą iš galvos ir stuburo smegenų. turi ir žmonės. Rusų mokslininkas I. jiems pritaikęs dar Hipokrato temperamentų pavadinimus. verta prisiminti charakterį ir temperamentą. . Ar tai reiškia. kadangi Pavlovo tipai priminė Hipokrato aprašytus temperamentų požymius. individualaus genų derinio. Temperamento ir nervų sistemos procesų ryšys (pagal Pavlovą) Pagal šias savybes I. Pavlovas išskyrė 4 temperamentų tipus. Norint pažinti tiek savo.1 pav.

Bidstrupo pavaizduotų skrybėlės savininkų? . Kuriam temperamento tipui priklauso kiekvienas iš šių H. 5. apibūdinant žmogaus priklausomybę vienam ar kitam temperamento tipui. dėmesio ir emocinių išgyvenimų ypatybes.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 123 tačiau ja patogu naudotis. bandant numatyti jo veiklos tempus.2 pav.

patvirtinantį įgimtų nervų sistemos savybių reikšmę žmogaus elgesiui. kiti gali jo nemėgti dėl polinkio vadovauti. kaip išvengti nesėkmės.). linkęs dažnai keisti veiklą. nerūpestingas. ilgai svarsto. (5. stebimi. pasipūtimo. bet sunkiai ir nusiramina. . Eysenck) šiek tiek praplėtė temperamento sąvoką. greiti veiklos tempai. ar tikrai galės ištesėti. nepatiklus. prieš pažadėdamas. kaip jie elgdavosi prašydami maisto. tačiau pavalgę lengvai nurimdavo (flegmatikai). Dar kiti maisto pradėdavo reikalauti pavėluotai. todėl kartais pažada. atsargus.flegmatikas: šaltakraujis. yra išdidus. Kiti po stipraus reikalavimo dar kurį laiką negalėdavo nurimti (cholerikai). kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. kartais šykštus. bet gavę maisto tuojau nurimdavo. Anglų psichologas H. tačiau trūksta ištvermės. pagyrimus. veikia lėtai. Metams bėgant. Verta paminėti pavyzdį. savimyla. . nuolat randa priežasčių nerimauti. visada pasirengęs padėti kitiems. galvoja ne apie sėkmę. elgiasi rafinuotai ir ceremoningai. visi šie vaikai buvo kartas nuo karto surenkami. todėl ypatingų laimėjimų gali ir nepasiekti. ką tik gimusių kūdikių elgesį ir suskirstė juos į 4 temperamentų tipus pagal tai. Vieni iš jų verkdavo intensyviai ir garsiai. tačiau vis dėlto dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės.melancholikas: j a u t r u s . Jie buvo priskirti sangviniko tipui. . nemėgsta viešumos. mėgsta pripažinimą. Kantas (I. ko nors imdamasis daugiausia . įgimtomis savybėmis laikydamas žmogaus polinkį į ekstraversiją ir intraversiją (orientacija į aplinką arba į save). nelengvai susijaudina. pamaitinti dar ilgai verkšlendavo (jie buvo priskirti melancholiko tipui). kad spėjimas apie priklausomybę vienam ar kitam temperamento tipui pasitvirtino daugeliu atvejų. turi stiprų pareigos jausmą. . bet ištvermingai.sangvinikas: linksmas. "o apie tai. emocinį stabilumą ir neurotizmą. todėl. Pasirodė.124 V SKYRIUS Vokiečių filosofas I. Aizenkas (H.cholerikas: greitai užsiplieskia ir greitai nurimsta. negalvodamas. o paskutiniosios grupės kūdikiai verkdavo silpnai ir tyliai. nemėgsta monotonijos.3 pav. taktiškas. Kant) taip pat domėjosi temperamento tipų pasireiškimu asmenybėje. optimistas. Reikėtų paminėti ir tai. mėgsta bendrauti ir yra mėgiamas. labiausiai išreikštas savybes: . apklausiami. įžvelgti sunkumus ir kliūtis. Jis gana išsamiai aprašė temperamento tipų kraštutines. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų temperamentų bruožų. yra valingas ir principingas. Anglų psichologas (Chess) stebėjo (1970). ar galės ištesėti pažadą.

reikia pabrėžti. Įgimtos fizinės savybės (išorės bruožai. intraversijos ir emocinio stabilumo ryšys su temperamento tipais (pagal Aisenką) Temperamento ypatybes galima aiškinti ir hormoninių liaukų veiklos skirtumais. ne mažiau reikšmės asmenybės susiformavimui turi ir aplinka. todėl smarkesnis vieno ar kito iš pusrutulių išsivystymas gali lemti žmogaus p o l i n k į į konkrečią veiklos rūšį. Kairysis kontroliuoja loginį mąstymą.3 pav. Atsitiktinai susitikus po 39 metų pasirodė. kuris iš didžiųjų galvos smegenų pusrutulių yra labiau išsivystęs. nes įvairių hormonų kiekio santykis lemia žmogaus veiklos tempus. kad.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 125 5. kad. regos. kūrybingumą. nors jie pasirinko tą pačią profesiją. kai visiškai vienodas įgimtas savybes (genotipą) turintys berniukai tuojau po gimimo buvo atskirti ir išaugo skirtingomis sąlygomis. . Asmenybės savybės iš dalies priklauso ir nuo to. klausos.intuityvų mąstymą. abiejų brolių asmenybės ryškiai skyrėsi. Apibendrinant įgimtų veiksnių reikšmę. taip pat pavadino savo sūnus ir šunis. dešinysis . judėjimo duomenys) taip pat įtakoja asmenybės formavimąsi. emocines reakcijas. Verta prisiminti garsųjį Mallifert dvynių atvejį (JAV). kad jie yra labai svarbūs. tačiau ne vieninteliai. Ekstraversijos. Tai rodo. nors įgimtos savybės ir labai svarbios.

Pavyzdžiui. netriukšmauti. ir tie patys bruožai gali būti skirtingai vertinami skirtingose situacijose. todėl verta nagrinėti juos ne pavieniui. augantys skirtingoje aplinkoje.tai.126 V SKYRIUS Jeigu temperamento savybių žmogus pats pasirinkti negali. pradedant nuo pirmojo judesio. tarsi padengiama auklėjimo. pasireiškiančių asmenybei būdingais poelgiais. nuo pirmos sėkmingai baigtos klasės. Įžvelgti gerąsias aplinkos savybes. kalboje. elgesyje. Jo savybes gali formuoti ne tik aplinka. Kuo dažniausiai giriasi tėvai? Savo protingais vaikais. Charakteris formuojasi temperamento pagrindu. yra visiškai aiški praktinė sugebėjimų prasmė. ugdyti naudingus bruožus. būtent. Charakteris pasireiškia visoje asmenybės veikloje. nuo pirmojo ištarto žodžio. kas yra įgimta. Charakterio formavimąsi veikia pasaulėžiūra. Nuo to priklauso. aplinka. To paties temperamento žmonės. Protiniai sugebėjimai . kokie charakterio bruožai susiformuoja jų pagrindu.ilgai ir kruopščiai dirbti. Kiekvienas temperamentas turi savo privalumų. jausmai. gali turėti visiškai skirtingus charakterius. kokios temperamento savybės buvo skatinamos ir kokios slopinamos. bendravime. nei pernelyg gerų temperamento bruožų.būti judriam ir energingam. kadangi nėra nei absoliučiai blogų. ko jis nesugeba: iš choleriko . susiduriame su vertinimo problema: vieniems iš jų priskiriami „geri". švelniai skatinamas melancholiško temperamento vaikas ima domėtis aplinka. o iš flegmatiko . Charakteris .unikalių psichinių savybių. toji sritis. Į įgimtas vaiko temperamento savybes reikėtų itin atsižvelgti jį auklėjant. aplinka. Net ir nestudijavusiems tokio mokslo kaip psichologija. kurioje daugelis nori išsiskirti. išmoksta būti atviresnis. o kaip visumą. bet ir pats žmogus jas sąmoningai keisdamas ir tobulindamas. tačiau ir nereikalauti iš vaiko to. netgi išvaizdoje. Tokie vertinimai nėra teisingi. Sugebėjimai ir jų vertinimas Sis skyrius kiekvienam yra neabejotinai reikšmingas. Tai. Kiekvienas žmogus nori būti protingas. Ir taip visą gyvenimą vis . Kalbėdami apie temperamentus. intelektas. tai jo charakterį formuoja aplinka ir jo paties sąmoningos pastangos. o kitiems „blogi" bruožai. Tai priklauso nuo to. Tačiau už j a u t r u m ą ir atsargumą pašiepiamam vaikui gali susiformuoti nepasitikėjimas savimi. Bruožai gali skirtingai pasireikšti įvairiose situacijose. o kai kurie nori būti netgi protingesniais už kitus. visuma. patirties sluoksniu. stiprus nerimas ir kaltės jausmas. drąsiai jaučiasi.

t. 5. Tačiau reikia pasakyti ir tai. politikuose. sveikatos ar politinės pakraipos. kaip pats objektyviausias ir besališkiausias metodas nustatyti asmenybės sugebėjimams ir talentams. Dauguma ir dabar tebesilaiko nuomonės.prognozuoti mokymo rezultatus. ir kiekvienas protingas jaunikaitis ir panelė bus objektyviai įvertinti. veiklos įgūdžių bei lyderiavimo kokybės kur kas labiau priklauso asmenybės sugebėjimai studijuoti ar dirbti darbą. pabandysime pažvelgti į ją abiem požiūriais. Gabumus ir pasiekimus. Individuali atranka. tačiau ji ypač parūpsta.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 127 ieškome sugebėjimų patys savyje. priimant į darbą. nepriklausomai nuo šeimos socialinės padėties. šiandien jau yra mūsų gyvenimo kasdienybė. Kadangi tai visiems labai aktuali problema. kad abiejų rūšių testuose kartais naudojami panašaus tipo klausimai. mokytojuose. Tai buvo pirmas kartas. Šiame skyrelyje kalbėsime apie: . kai tik sugebėjimų testai buvo pirmąkart sukurti. jog psichologiniai testai yra siauri ir riboti. sakydami. jie buvo vertinami. Kad ir kaip prieštaringai ją vertintume. Gabumų ar pasiekimų testai? . Vieni tuo labai džiaugiasi. Intelekto prigimtį. Intelektą ir bandymus jį išmatuoti. kai norime gauti profesionalų. vargu ar pasiseks jos išvengti. valstybės vadovuose ir t. 2. Ką iš tikrųjų matuoja testai? Bent jau teoriniu požiūriu yra skirtumas tarp gabumų ir pasiekimų. dėl to jie negali išmatuoti visų darbui reikalingų savybių. Nors sugebėjimų problema žmonėms visuomet aktuali. kad sugebėjimų testai yra • itin naudingi. Nežiūrint to. pasiekimų testai yra skirti nustatyti meistriškumo įgūdžiams ir tuo metu esančioms asmens galimybėms. 1. XIX amžiaus pabaigoje. savo vaikuose. kad ji plačiai taikoma. 3. Gabumų testų paskirtis . o testų rezultatai gana dažnai koreliuoja tarpusavyje. gerai apmokamą darbą. Kiti mano. Šio požiūrio šalininkai teigia. 4. kai testų pagalba žmonės galėjo gauti prestižinį darbą. mūsų šalyje tai yra gana naujas dalykas. studijuoti aukštesnio • tipo mokyklose. kad pagaliau pasibaigė „pažinčių" metas. kad nuo asmenybės motyvacijos. Šiuolaikines intelekto teorijas ir intelekto matavimo technikas. padedant jaunimui pasirinkti profesiją ar priimant į darbą. Paveldimumo bei aplinkos poveiki intelektui.

Studentams. gali būti pašildytas testas. Tai bus pasiekimų matavimas. kuri jums ne tik suteiks informacijos. tačiau juose dažniausiai nebūna klausimų apie praktinius įgūdžius. nustatantis įsisavintos kurso medžiagos meistriškumą. galinčiais turėti įtakos intelekto testo rodikliams. Psichologiniams testams yra keliami specialūs reikalavimai. skirti prognozuoti bendrą atlikimo sėkmę. Tačiau šiuo atveju naudojamas testas jau matuos gabumus. nes čia bus matuojami specifiniai įgūdžiai. kaip ir gabumų vairuoti automobilį. Darvino (Ch. Antai muzikinių gabumų. tuo tarpu kitame kontinuumo gale rasime bendruosius gabumus. buvo gamtininkas ir matematikas F. Galtonas (F. ką individas pasieks mokymosi ar specialių treniruočių procese. Tai atsitiko prieš šimtą metų.128 V SKYRIUS Pavyzdys. Šiek tiek vėliau mes būtinai susipažinsime su veiksniais. kad geras mechanikos žinojimas leidžia prognozuoti skrydžių sėkmę. Galton). atrenkant kandidatus lėktuvo pilotavimui. Intelekto testai yra gabumų testai. figūrų ir kokybinių rodiklių išsiaiškinimą. kurie yra skirti būsimos veiklos prognozei. Intelekto matavimo testai Kalbėdami apie intelekto matavimą. • Taigi pasirodo. pabandęs sukurti intelekto testą.specifiškumo kontinuume. baigiantiems mechanikos pagrindus. ką įprasta vadinti intelektu. kurie turėtų išmatuoti specifinį subjekto meistriškumą. neišvengiamai turime žvilgterėti į istoriją. profilis atsidurs viename kontinuumo gale. tokius kaip kompetencija mokytis į v a i r i ų dalykų. yra testų. Be jau minėtųjų . Darwin). Susidomėjimą žmogaus individualiais skirtumais Galtonas paveldėjo iš savo pusbrolio.gabumų testų. Tačiau bendrieji intelekto testai negali prognozuoti. evoliucijos teorijos kūrėjo Č. ir pasiekimų testų. kurie yra . Bendra ar specifiška? Gabumų testai gali būti vertinami bendrumo . Bendrųjų gabumų kontinuume rasime tai. bet ir pralinksmins. Apie juos jūs jau galėjote pasiskaityti I-ojo skyriaus 5 poskyryje „Psichologijoje naudojami metodai". kad gabumų ar pasiekimų matavimas labiau priklauso nuo testo tikslo. Pirmasis žmogus. Pasirodo. Intelektą Galtonas suprato kaip išskirtinius jautrumo ir suvokimo įgūdžius. skirtų abiejų dimensijų matavimui. o ne nuo jo turinio. Tačiau panašūs klausimai gali pasitaikyti ir testų rinkinyje. Intelekto testai apima verbalinių.

Binet pavadinimą. Tuo atveju.y. 1916 metais buvo oficialiai atspausdinta intelekto skalė. artimas ir šiandien tebenaudojamam. atlikęs testo standartizaciją. jis reiškia IQ dydį. Čia buvo nustatytos amžiaus normos. Kadangi visa informacija gaunama per pojūčius. bet protavimo bei problemų sprendimo galimybes. 1884 metais savo sukurtų testų pagalba jis išmatavo daugiau kaip 9000 Londono parodos lankytojų štai tokius duomenis: galvos dydį. Termenas (L. buvo sukonstruotas prancūzų psichologo A. Naudojant Bine metodą. Bendradarbiaudamas su kitu prancūzų psichologu T. klausos slenkstį ir vaizdinę atminti. kurių vaikų išsivystymas yra per lėtas pradėti lankyti normalią mokyklą. Dideliam savo nusivylimui Galtonas nustatė. Simon). PA rodo raidos tarpsni. jeigu PA atitinka CA.IQ (Intelligence quotient) . regėjimo aštrumą. L. IQ bus mažesnis. tai. svarstė Galtonas.Intelekto koeficientas: Skaičius 100 šiuo atveju buvo panaudotas kaip koeficientas. Simonu (T. Bine (A. kurio pagalba būtų galima nustatyti. kad intelektas tikriausiai turėtų atspindėti ne suvokimo įgūdžius. 1905 metais Bine išspausdino intelekto skale. Binet). Pirmasis intelekto testas. Bine suprato. atskaitos taškas yra jo amžiaus žmonių rezultatų vidurkis. pritaikė jam patogų indeksą . 1881 metais Prancūzijos vyriausybė paprašė Bine sukurti testą. jeigu PA bus didesnis.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 129 perduodami iš vienos kartos į kitą. IQ bus didesnis už 100. galima palyginti PA su vaiko chronologiniu amžiumi (CA). kurį žmogus pasiekė pagal savo rezultatus. Originalusis Bine testas vėliau buvo adaptuotas Amerikoje. Svarbiausiu momentu intelekto koncepcijoje Bine laikė proto amžių (PA). Terman). . kad pagal galvos dydį bei reakcijų greitį neįmanoma diferencijuoti žymių anglu mokslininkų nuo paprastų miestiečių. įgavusi Stanford . kai PA yra žemesnis už CA. vaikas žinos daugiau nei kiti tokio pat amžiaus vaikai. tuo asmuo yra intelektualesnis. reakcijų greitį. kuo jautresnis ir tikslesnis yra jų suvokimas. kuris buvo nustatomas pagal gimimo datą. t. Stanfordo universitete.

Binet. šiek tiek atsilikę . . kiekybinis protavimas (aritmetinis) ir trumpalaikė atmintis.4. o nuo 130 iki 200 (10) rodo aukščiausio intelekto išraišką. Wechsler) intelekto testas. pažymėtas skaičiumi 7. Taip pat. Veksleris paruošė intelekto skalę ne tik vaikams. bet prislopinti. IQ rodiklis nuo 90 iki 110 laikomas vidutiniu.gabūs. Nuo 70 iki 90 . virš 130 . Stanford .Binet IQ pasiskirstymo kreivė iliustruoja skirtingą individų lygį. Psichologinėje literatūroje ji žinoma WAIS (Wechsler Adults Intelligence Scale) pavadinimu.3. Šiame intervale dar yra pažymėtas skirtingas atsilikimo lygis: visiškai atsilikę .normalūs. Šioje kreivėje nuo O iki 70 taškų yra parodytas žemas intelektas. Intervalas tarp 110 iki 120 (8) . sunkiai atsilikę . vidutiniškai atsilikę . 1939 metais Davidas Veksleris sukūrė intelekto testą matuoti skirtingiems sugebėjimams. Piešinyje šis intervalas pažymėtas žodžiu „atsilikę". kaip pasiskirstęs įvairaus lygio intelektas. abstraktus .Binet skalė buvo skirta 6-8 metų vaikams.2.labai gabūs. žemiau nei 70. 1958 metais Veksleris taip pat sukūrė testą ir vaikų intelektui matuoti WISC (Wechsler Intelligence Scale for Children). bet ir suaugusiems.labai aukštu. Intervale tarp 90 ir 110 taškų yra normalus intelektas. IQ pasiskirstymo varpo pavidalo kreivė leidžia pamatyti. 6 .1. rodo atsilikimą nuo normalaus išsivystymo.Binet teste buvo matuojami keturi intelekto rodikliai: verbalinis protavimas. Vekslerio intelekto testas yra vienas iš labiausiai žinomų ir šiuo metu plačiausiai taikomų. tarp 120 iki 130 . D.riba tarp atsilikimo ir normos: 5 .vizualinis protavimas. kaip ir Stanford .normalūs. Jau minėtoji Stanford . Vekslerio (D.130 V SKYRIUS IQ pasiskirstymo kreivė Stanford .

Iš atskirų detalių reikia sudėti visą figūrą (dalies ir visumos ryšių suvokimas). vaizdinė . Žodynas (kalbos žinių ir žinomų sąvokų vertinimas). 3. Bendrosios žinios (vertinamas akiračio platumas). Verbalinė dalis: 1. Įvertinus visus rezultatus. 4. 5. 1. Apibendrinimas (loginis -abstraktus mąstymas. Atkreiptinas dėmesys į verbalinės ir užduočių dalies skirtumus. Konkrečios užduotys (neverbalinė dalis): l. Paveikslėlių išdėliojimas chronologine tvarka (socialinių situacijų supratimas). Supratingumas (praktinės informacijos ir patirties įvertinimas). 6. IQ išvedamas iš abiejų dalių: verbalinės ir užduočių atlikimo. Figūrų sudėjimas. pavyzdžiui: kodėl blogos kompanijos reikia vengti? 3. Testas . sąvokų sudarymas). sudaromas intelekto profilis. Matematinis mąstymas (proto lankstumas. N e u ž b a i g t i p a v e i k s l ė l i a i (dėmesio koncentravimas. 4. Dėl to tiriantysis turi galimybę įvertinti tiriamojo intelekto silpnąsias ir stipriąsias puses. Skaičių ir simbolių testas (susikaupimas. pavyzdžiui: kas bendra tarp inžinieriaus ir gydytojo? 5. v i z u a l i atmintis ). Šiuo būdu ypač patogu diagnozuoti specifines mokymosi problemas.mozaika (gebėjimas suvokti ir analizuoti erdvines figūras). Skaičių kartojimas tiesiogine ir atvirkštine tvarka (dėmesys ir atmintis). susikaupimas). užduotis. . Testas yra padalintas į dvi dalis: verbalinę ir konkrečių užduočių.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 131 Intelekto testą suaugusiems sudaro 11 smulkesnių subtestų. pavyzdžiui: kodėl tamsūs rūbai šiltesni už šviesius? 2. atliekant monotoniškas .motorinė koordinacija). Vekslerio intelekto skalė leidžia įvertinti kiekvieną užduotį atskirai ir visumą.

Mokslininkams kilo mintis paprašyti vidurinės mokyklos mokytojų įvertinti savo klasės mokinius sumanumo požiūriu. jie konstatavo.1 lentelėje yra pateikti 16 metu berniuko testo rezultatai. Tikėdamiesi tampresnių ryšių tarp abiejų vertinimų. prognozuoja pasiekimus mokykloje ir kartu matuoja kažką tokio. Standford . M. Koreliacinės analizės būdu palyginę mokytojų pateiktus duomenis su Vekslerio intelekto skalės rezultatais. užduočių ir bendrą vertinimą. Abu minėtieji intelekto testai: Standford . atitinka minėtuosius reikalavimus. Bendrųjų gabumų testai.y.Binet patikimumo koeficientas yra 90.132 V SKYRIUS 5. p.80 intervalo ribose. Paaiškėjo gana Įdomus dalykas: pasirodė.apie 91. kad mokytojai linkę geriau vertinti amžiumi jaunesnius ir blogiau .vyresnius. Satleris (J. 462) koreliaciją tarp IQ ir mokyklos pažymių esant ne mažiau 50. t. nei verbalinę testo dalį. Jie apima verbalinę. Testo a t l i k ė j o u ž d u o č i ų a t l i k i m o IQ yra 13 t a š k ų didesnis už verbalinės dalies IQ.Binet ir Vekslerio. jie pasidomėjo galimais vertinimo nukrypimais. Taigi vertinimą jie linkę sieti su proto . kuriems priklauso ir mūsų aptartieji StandfordBinet ir Vekslerio. Pateiktieji duomenys rodo. Sattler) nurodo (1988. Testų prognozes intelekto tyrinėtojai yra linkę lyginti su realiais mokyklos pažymiais. „Geri" testai turi atitikti statistinius reikalavimus. keletą pastabų tenka pasakyti apie „geriems" testams keliamus reikalavimus. kad respondentui geriau sekėsi atlikti konkrečias užduotis. M. J. jog koreliacija svyruoja 60 . Kalbant apie psichologinius testus. būti patikimi ir validūs. ką žmonės vadina „sumanumu". Vekslerio .

kad mokykloje vaikai laikomi „sumaniais". jo įvertinimas turi būti kiek įmanoma tikslesnis. Vienintelis būdas.štai kuo turi pasižymėti intelektinė veikla. Taigi faktorinė analizė parodo. Tokiems praktiniams sugebėjimams mokslininkai linkę priskirti sveiką nuovoka. kuriuos matuoja atskiri intelekto subtestai. Diskusija dėl intelekto prigimties Ši diskusija. . kurie pasireiškia įvairiais būdais. iniciatyvą bei sugebėjimą adaptuotis tam tikroje situacijoje. o jų socialinė orientacija. o ne su IQ. Čia gal netinka sudėtingi faktorinės analizės aiškinimai. Panašių dalykų tikėjosi iš intelekto ir Veksleris. galintis aprūpinti tikslesne informacija. išreikštus per supratingumą bei mastymą. tačiau tenka atsižvelgti į tai. kyla ne atsitiktinai. S p i r m e n ą . gerai suprasti ir gerai mąstyti. Tai proga prisiminti du itin žymius f a k t o r i n ė s a n a l i z ė s k ū r ė j u s . sakydamas. anot jų. kiek tokių esminių veiksnių įeina į koreliaciją ir koks kiekvieno iš tų veiksnių lyginamasis svoris. kad: „intelektas tai yra globalūs individo sugebėjimai tikslingai veikti. kad „sumanūs" vaikai gauna tikrai aukštesnius balus nei nuobodūs (monotoniški). bet netgi yra nemėgstami mokytojų. yra savanoriškai aktyvūs. kurių stoka vaidina itin svarbų vaidmenį praktiniame gyvenime. Toki sudėtingą fenomeną nėra įmanoma paaiškinti tiksliai ir visapusiškai objektyviai. Taip intelektą suprato ir Bine. yra santykinai nepriklausomi. racionaliai mąstyti ir efektyviai veikti . tikriausiai jie matuoja tuos pačius esminius gabumus. Šios krypties atstovai tikėjo. Mokslininkai padarė bendrą išvadą.mėgdavo sakyti Bine. Taigi ne intelekto rodikliai juos padaro „sumaniais". jeigu jie lengvai bendrauja. ar iš t i k r ų j ų yra toksai dalykas kaip „bendrasis intelektas". kad intelekto tyrime ši technika ir toliau tebevaidina svarbų vaidmenį.a n g l ų p s i c h o l o g ą Č. . Kadangi intelektas siejamas su žmogaus vieta gyvenime. Manoma. aiškinant stebėtus ar apklaustus žmones. yra faktorinė analizė. aplinkoje". pasitiki savimi. Ši technika leidžia nustatyti minimalų kintamųjų kiekį. Dauguma psichologų intelektą vertina kaip bendruosius gabumus. Jeigu tarp dviejų testų yra reikšminga koreliacija. todėl pastebėjo. samprotavo tyrinėtojai. • . Savo sukonstruotame teste. jog intelektas tai yra fundamentalūs sugebėjimai.Tiksliai įvertinti. kuris yra būtinas. ramūs mokiniai ne tik nelaikomi sumaniais. kad protiniai gabumai. Uždari. Antrasis nukrypimas buvo susijęs su lytimi: mokytojai pervertino mergaites ir nepakankamai įvertino berniukus. Kai kurie psichologai kėlė klausimą.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 133 amžiumi. be abejonės. Bine sujungė įvairiapusiškus dalykus.

Šios krypties atstovai bandė pažvelgti į intelektą per kognityvinius procesus. Tokiu atveju svarbiausia yra pasirinkti informaciją. keičiasi ir tikslas. kuri padėtų nustatyti kiekvieno psichinio proceso efektyvumą.134 V SKYRIUS (Ch. suvokimo greitis ir mąstymas. erdvė. Kognityvistams svarbiausi yra šie momentai: 1. žodyno sklandumas.y. . atsirado naujas požiūris j intelektą. 1938). t. tų procesų greičio bei tikslumo. kuriuos pavadino pirminiais protiniais sugebėjimais. tačiau veiksnių interpretavimas yra psichologinių svarstymų dispozicijoje. Tai verbalinis supratimas. Keičiantis požiūriui. Thurstone. Kokį poveikį minėtieji procesai daro psichinės informacijos pateikimui? Taigi kognityvistams rūpi nustatyti psichinius procesus. atmintis. Kokie psichiniai procesai yra įtraukiami į intelekto testus? 2. Intelekto testo bazėje jis išskyrė septynis veiksnius. Spearman. Tai gali būti akių judesiai bei galvos smegenų žievės potencialios galimybės. skaičiai. Žmonių individualūs skirtumai kognityvistų požiūriu priklauso nuo labai specifinių procesų. Faktorinė analizė intelekto tyrimuose buvo dominuojantį iki 1960 metų. Kaip tiksliai ir greitai šie procesai vyksta? 3. Anot Terstono. 1904) ir JAV psichologą L. kurie gali sudaryti intelektualaus elgesio pagrindą. Kas gi yra tie svarbūs procesai? Tai subjekto atsakomosios reakcijos. turinčios ryšį su atsakymo reakcijomis. Terstoną (L. faktorinė analizė yra grynai matematinis procesas. Prasidėjus kognityvinės psichologijos erai. Ypač daug psichologijai pasitarnavo Terstonas.

įvertinant adaptacinius ir motyvacijos sugebėjimus praktinių problemų sprendimo procese. operatyviai įgyvendinant savo tikslus. kad. kad. Jo nuomone. Stengdamasis įrodyti savo požiūrio privalumą. testuojantysis naudojasi psichinių procesų rinkiniu. Sternbergas padarė išvadą. . Sugebėjimą motyvuoti save. Informacijos procesų analizės požiūriu galima diagnozuoti. J. kokie procesai sukelia minėtą trūkumą. Atlikęs ilgalaikių eksperimentų seriją. pavyzdžiui. Tai kuo gi skiriasi faktorinis požiūris į intelektą nuo informacijos procesų požiūrio? Terstono pirminių protinių sugebėjimų faktoriai yra naudingi. Sternbergas pateikė labai rimtus motyvus. atrinkdamas iš intelekto testo specifinius tikslus. • • 4. patys reikšmingiausi individualūs skirtumai (intelektas iš individualių skirtumų ypač svarbus) yra informacijos kodavimo (encoding) ir lyginimo procesai. Iš 5. bet ir „praktinį" intelektą. Tai ir patvirtina Sternbergo išvadą. 2. Sternbergo nuomone.2 lentelės matome. 3.ASMENYBĖ IR_INDIVIDUALUMAS 135 Ž y m i a u s i a s šio p o ž i ū r i o atstovas yra R. Sugebėjimą adaptuotis įnoringame. išsaugojimo komponentų lygyje (lėtas arba netikslus informacijos atgaminimas) arba . jog reikia ieškoti naujų būdų. J. Tas trūkumas gali būti matakomponentų lygyje (strategijos pasirinkimas. Jų pagalba galima įsitikinti. tačiau žemą apibendrinimų lygį. Sternbergas (R. visi sugebėjimai galėtų tilpti į keturias grupes (klasterius): 1. Sternbergas apjungia jų kur kas daugiau. bet nepakankamai dvi paskutiniąsias. kuriuos v a d i n a komponentais ir jo tikslas yra sukelti tam tikrą atsaką į intelekto teste pateiktus klausimus. teigdamas. Sugebėjimą abstrakčiai mąstyti. Sugebėjimą mokytis iš patirties. kad jo pateiktasis intelekto komponentų rinkinys jungia ne tik „akademinį". Eksperimentų metu jis stengdavosi identifikuoti komponentus pagal tikslo siekimą. nustatant silpnąsias ir stipriąsias intelekto puses. nes šiandieniai intelekto testai iš tikrųjų gerai diagnozuoja dvi pirmąsias sugebėjimų rūšis. sprendžiant problemą). i š s k i r d a m a s p e n k i a s intelekto komponentų grupes. besikeičiančiame pasaulyje. Sternberg). sukūręs intelekto komponentų modelį. kad. ignoruoti Sternbergo nuomonės negalima. siekiant tikslo. asmuo turi aukštą supratingumą. Vertinant visa tai.

akivaizdžiai skirsis savo akademiniais sugebėjimais ir. kad paveldimumas turi poveikį intelektui. vienaląsčių dvynių. Tėvų ir vaikų IQ koreliacija tėra tik 40. tačiau neaiškus lieka to poveikio laipsnis.60. kurie augo atskirai. emocinis klimatas aplinkoje. santykis su suaugusiais. aplinkos aspektu. kur vaikas augo. R. komfortas ankstyvojoje vaikystėje. dažniausiai minimi šie veiksniai: mityba. kai bandoma išsiaiškinti. kurie gali daryti poveikį intelektui. paveldėję panašius genus. ką paveldėjome genetiškai.y. kas yra labiau reikšmingas: paveldimumas ar aplinka. augusių atskirai .72. Bene svarbiausiu veiksniu genetikos ir intelekto santykyje yra laikoma IQ koreliacija tarp genetiškai susijusių asmenų. USA: Harcourt Brace College Publishers. Aptarsime kai kuriuos iš jų detaliau. Paveldimumo (genotipo) ir aplinkos poveikis intelektui Jau buvo minėta. dvynių . kad tam tikri intelekto aspektai yra įgimti. augusių drauge. būtų vertinti minėtuosius požiūrius ne jų pirmumo. . o tokių pat dvynių. Antai. L. o vienas kito papildymo prasme. I l i u s t r a c i j a i ž v i l g t e r ė k i m e Į duomenis. tačiau nuomonės išsiskiria. augusių drauge . Nežiūrint akivaizdžių intelekto ir paveldimumo ryšių. ar skirtumus intelekte nulemia tai. Labiausiai diskusinis yra klausimas. Dauguma tyrinėtojų yra įsitikinę. tuo tarpu brolių. Tą patį galėtume pasakyti ir apie brolius. be abejo. į tuos pačius duomenis galime pažvelgti ir kitu. jog intelektas gali būti įtakojamas. kurioje mes augome. Dabar ir aptarsime tuos veiksnius. sveikata. 479). kad skiriasi žmonių intelektas. kad netgi du vaikai.136 V SKYRIUS perdavimo komponentu lygyje (nesugebėjimas perkelti iš vienos situacijos į kitą tai. Todėl neabejotina. kurių socialinė aplinka buvo skirtinga. Introduction to Psychology. t. kas buvo išmokta). Todėl mokslininkai padarė išvadą. augusius drauge ir atskirai. Turime pakankamai ir vienokios ir kitokios rūšies tyrimų. matyt. Atkinson. ar jie yra sąlygoti aplinkos. 1993. vienaląsčių dvynių. Nekelia abejonių faktas. kuriuos pateikė tyrinėtojai (R. kuo glaudesni genetiniai ryšiai. bet turėję geresnes prenatalines (iki gimimo) sąlygas ir geriau emociškai stimuliuoti. augusių drauge net 86. C. Atkinson. p. Kalbant apie aplinkos poveikį intelekto raidai. Manoma.47. intelektas didesnis nei tų. kad intelektas tuo panašesnis. Racionaliausia. aukštesniu IQ.

kuris gali netgi nuskurdinti jų prigimtines galimybes. Tuo tarpu vaikai. kad negali būti ir kalbos apie gebėjimų bei psichinių savybių paveldėjimą. Piktas ir jautrus vaikas į grubų tėvų elgesį reaguos kitaip nei ramus ar džiugus. kiek žaidė su vaikais. tegauna tik namų aplinkos poveikį. Mokymasis ir yra toji aplinkos sąlyga. Aukšto intelekto tėvai dažniausiai perduoda tokį pat intelektą savo vaikams. Bet reikšminga yra ir tai. ne vienodai ją interpretuoja. Buvo sulaukta teigiamų tokios veiklos rezultatų. Todėl mokslininkai rekomendavo išankstini tokių vaikų intelekto skatinimą. Pavyzdys. Vaiko genotipo ir aplinkos ryšiai nėra vienareikšmiai. būdami aukšto intelekto. jog vaikų iš žemesnio socialinio statuso šeimų kognityvinė raida atsilieka dar jiems net nepradėjus lankyti mokyklos. patekę į tą pačią aplinką. kurį turėtų atlikti vaikais besirūpinantys tėvai. Taigi vaiko prigimtis (genotipas) ir aplinka. mokymą. nes tik mokymosi procese formuojasi asmenybės bruožai. jie sukuria savo vaikams intelektą stimuliuojančias sąlygas. mokytojai atliko tą darbą.juos . Galimi trys aplinkos ir vaiko asmenybės formavimosi interakcijos būdai: reaktyvus. pasirūpindami jų muzikiniu bei estetiniu lavinimu. Vis dėlto kol kas lieka stabili nuomonė. visa namų aplinka atlieka intelektualų vaidmenį. Iš jų minimos dvi: pasitikėjimas savimi ir socialinė kompetencija. kad patys. Ekstravertas vaikas su malonumu priims aplinkos įvykius ir žmones. Trumpai tariant. Pasirodė. gavo aukštesnius balus. Aplinkos poveikį intelektui mokslininkai demonstruoja netgi labai paprastais faktais. mokė juos konstruoti daiktus iš kaladėlių. Yra nustatyta. teigia. jog vaikai.y. Reaktyvi interakcija. atpažinti spalvas. taigi ir skirtingai į ją reaguoja. Dž. gimę žemo intelekto šeimose. Kitaip sakant.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 137 Aplinkos poveikio intelektui kryptį ypač remia bihevioristinės krypties atstovai. Tie vaikai skyrėsi nuo intelektualiai neskatintų ir kitomis psichologinėmis savybėmis. teigiamai koreliuodami tarpusavyje. Tiesą pasakius. Watson). įvertinus juos Stanford-Binet arba Vekslerio intelekto testais. atpažinti daiktus pagal didumą bei platuma. vienas iš įtakingiausių šios krypties teoretikų. gyvenančių socialiai remtinose šeimose. kurio tikslas buvo atlikti specialų 2-5 metų vaikų. kuri keičia žmogų. dar labiau padidina intelekto vystymosi galimybes. t. intravertas . kad bendrasis intelektas iš dalies yra paveldimas. bendraudami su vaikais. Specialiai paruošti mokytojai dirbo su vaikais namuose keletą kartų per '. aprūpindami juos knygomis. Skirtingi individai. kurie buvo intelektualiai skatinami. Votsonas (J. sužadinantis ir proaktyvus. Aplinka yra lyg vaiko asmenybės formavimosi funkcija. 1965 metais JAV Kongresas įkūrė Kovos su skurdu fondą. jie ne tiek dirbo.savaitę.

Kiekvienas vaikas iš objektyvių aplinkybių išskiria (išgauna) subjektyvią psichologinę aplinką. kuo vaikas yra jaunesnis ir stipriau ribojamas tėvų sukurtos aplinkos. proaktyvi interakcija didėja su amžiumi. kai jis pats ima rinktis ir kurti savo aplinką. Bet kuri veikla .kelia žmogui didelius reikalavimus. Kiekvienas individas sužadina tik jam būdingas kitų reakcijas. Proaktyvi interakcija . priešiški sužadina priešišką aplinką. kuris tą patį veiksmą suvoks kaip nejautrumą. todėl padidėja proaktyvios interakcijos poveikis. tiek aplinka. Nervingas ir nepatenkintas kūdikis tėvams sužadins mažesnį norą jį glausti ir imti ant rankų.aplinkos interakcija vyksta visą žmogaus gyvenimą. . jog asmenybės raidai svarbu tiek paveldimumas (genotipas). kad tokių didelių reikalavimų negali vykdyti kokia nors viena. kaip besiformuojanti asmenybė. Svarbu yra pažymėti. Paklusnus vaikas sužadins palankesnį tėvų auklėjimo stilių nei agresyvus. ir toji subjektyvi aplinka formuoja jo asmenybės vystymąsi. kurio metu individas aktyviai dalyvauja savo asmenybės formavime. Apie šią interakciją galima pasakyti labai paprastai: malonūs žmonės sužadina malonią aplinką. Proaktyvi interakcija. t. Sugebėjimai tai yra psichinių savybių visuma.y. Taigi įmanoma. susilpnėja koreliacija tarp vaiko genotipo ir jo aplinkos. Sužadinanti interakcija. galime priartėti prie objektyvaus jos vertinimo. Vienas asmuo žalingą veiksmą interpretuos kaip tyčinį priešiškumą ir reaguos skirtingai nuo asmens. kad nauja aplinka gali paveikti asmenybę. Kaip matome. bet taip pat apie emocinę . gali keisti tėvus bei jų požiūrį į auklėjimą. Tai pasakytina ne tik apie intelektą. Paaugę vaikai gali keisti aplinką ir kurti ją pagal savo poreikius.darbas ar mokymasis . sugebėjimai.138 _ V SKYRIUS ignoruos. sensorinius jutiminius procesus. tegul ir labai išvystyta psichinė savybė. Todėl gali būti. ginčas dėl paveldimumo ir aplinkos vargu ar gali būti išspręstas kurio nors vieno naudai. Tik taip žvelgdami į problemą.aplinkos interakcija yra tuo stipresnė. Todėl aišku. Tačiau jam augant. pavyzdžiui.motyvacinę sferą. kad sugebėjimai išryškėja tik veikloje. kad netgi vaikas. Kaip matome iš aptartųjų teorijų ir pavyzdžių. vyksta skirtingai nei reaktyvios ir sužadinančios aplinkos atvejais.tai procesas. Reaktyvi asmens . Proaktyvi asmens . Neabejotina.

kurios skatina asmenybę vystytis ir funkcionuoti.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 139 Klausimai pagalvojimui 1. I. Pirmieji bandymai a p i b ū d i n t i žmogaus asmenybę. Visos šios teorijos savaip teisingos. jos elgesio dėsningumus siekia neatmenamus laikus: įvairių faktų. kurios dažniausiai atspindi laikmečio požiūrį į asmenybę. numato asmenybės pažinimo būdus. Panašiai yra ir su asmenybės teorijomis: jų yra daug ir kiekviena vis kitais aspektais bando paaiškinti. Kuo skiriasi Alfredo Bine ir Stanford-Bine intelekto matavimo testai? 2. Pavyzdžiui. papildydamos viena kitą. istoriniuose veikaluose. Dekartas žmogaus elgesį aiškino refleksų teorija. kurį būtų galima visiškai paneigti. Beveik iki 19 a. Ar galima intelekto testų pagalba išmatuoti motyvaciją ir lyderiškumą? 4. . kiti . dar kiti . jos veiklą. Be to. kas gi yra žmogaus asmenybė. Ką matuoja WAIS? 3. vidurio psichologija buvo neatsiejama nuo filosofijos. taip pat. Demokritas siūlė skaidyti •ją į atomus. kad ją būtų galima paaiškinti vienu teoriniu modeliu. varomąsias jėgas. todėl visos jos egzistuoja lygiagrečiai. Filosofų darbuose randame asmenybės teorijų užuomazgas. kiekviena asmenybės teorija remiasi filosofinėmis prielaidomis. kaip nustatyti sutrikimus ir juos pašalinti. Vieni apibrėžimų autoriai akcentuoja asmenybės santyki su aplinka. Kokie veiksniai įtakoja IQ? ASMENYBES TEORIJOS • Asmenybė yra pernelyg sudėtinga. religiniuose raštuose pavyzdžiui. Spinoza nagrinėjo jausmų dėsningumus. Kiekviena asmenybės teorija bando pateikti asmenybės modeli. Senajame ir Naujajame Testamentuose randame aiškiai suformuluotas pažiūras į asmenybę.jų priskaičiuojama beveik 80 ir tarp jų nėra nė vieno.psichinių procesų visumą. Kantas išsamiai aprašė temperamentų tipus. Sokratą domino gyvenimo prasmės klausimas. Antikos filosofai taip pat domėjosi žmogaus asmenybės sandara. funkcionavimu: Aristotelis.asmenybės bruožų unikalumą. Platonas ir Hipokratas nagrinėjo sielos prigimtį. Nėra netgi vieningo asmenybės apibrėžimo . pasakose. kaip ji funkcionuoja. pastebėjimų galima rasti mituose. kuris paaiškintų asmenybės struktūrą. Kodėl faktorinė analizė yra perspektyvus metodas intelekto tyrimuose? 5. indų Vedose.

. Tačiau tik asmenybės mokslas ir asmenybės teorijos parodo. Todėl konkrečią asmenybės teoriją sunku priskirti kuriai nors vienai grupei. asmenybės samprata nuo seno egzistuoja mene. tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai. nes nagrinėja asmenybės raidą ilgesnį laiko tarpą . p o e l g i ų nuoseklumą. Filosofinis žmogaus asmenybės atskleidimas ir literatūriniai portretai yra įdomūs pažintine prasme.140 V SKYRIUS Ir šių dienų filosofija nagrinėja žmogaus problemą ir stengiasi atsakyti į pagrindinius klausimus: kas yra žmogus ir kokia jo vieta bei paskirtis pasaulyje? Filosofinis žmogaus paveikslas yra apibendrintas ir todėl kiekvienas iš mūsų galime a t p a ž i n t i savo žmogiškąją prigimtį ir pamatyti savo žmogiškąją esmę. Šios krypties teorijos dar vadinamos psichoanalitinėmis. kuo skiriasi žmonės. ypatybės didžiąja dalimi priklauso nuo istorinės epochos ir kultūros. Literatūroje asmenybė visuomet sudėtinga ir daugialypė. kad asmenybės jausmus. o jos . Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos Šiai krypčiai atstovaujantys autoriai teigia. Todėl tiksliau yra kalbėti apie asmenybės teorijų kryptis. Asmenybės teorijas tik su tam tikromis išlygomis galima suskirstyti į grupes. Dauguma jų dėl savo iškeltų problemų gali priklausyti kelioms grupėms. tačiau asmenybės teorijos mokslas remiasi .y. ilgalaikių stebėjimų bei išsamių tyrimu rezultatais ir jais grindžia savo teiginius. mąstymą ir veiklą sąlygoja vidiniai veiksniai. . Asmenybės pažinimą literatūroje tobuliausiai praturtina romanai. i š r e i š k i a n t i p a g r i n d i n i u s jos bruožus. Be filosofijos. ypač literatūroje. privalumų ir trūkumų. iš kurių "kiekviena turi savo panašumų ir skirtumų. sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės. Grožinėje literatūroje kiekvienas autorius pateikia savitą asmenybės v a i z d ą . Ši kryptis vadinama psichodinamine. teorijų kryptis ir pagrindinius jų autorius.nuo asmenybės gimimo iki tikėtino tapsmo brandžia asmenybe. vidinių jėgų sąveika. Trumpai apžvelgsime svarbesnes ir plačiau žinomas asmenybės . kuriuose herojus kaip asmenybė atsiskleidžia ilgame realaus gyvenimo periode. t. individualumą. atskleidžia jų elgėsi įtakojančius veiksnius ir tuo pačiu sudaro galimybę apibūdinti konkrečią asmenybę bei prognozuoti jos veiksmus.

kad žmogaus elgesį lemia pasąmonė.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS _141 Vienos gydytojas Z.): Psichodinaminė Z. Ilgą laiką dirbąs gydytoju ir tyres isterinių sutrikimų turinčius pacientus. Z. apsirikimų. nedidelė psichikos dalis. Froidas manė. o toliau kelia pasąmoninius konfliktus. kad žmogaus elgesiui didelę įtaką daro biologiniai instinktai ir ypač pabrėžė seksualinių potraukių vaidmenį normaliai ir patologinei asmenybės raidai. griaunančius žmogaus asmenybe iš vidaus). -pasąmonę (pati r e i k š m i n g i a u s i a d a l i s . į kurią išstumiami nemalonūs prisiminimai. Žmogaus psichikoje Z. p r i m e n a n t i neribotos apimties saugyklą. kada nors gauta informacija. užmiršimų. į kurią patenka visa. nesąmoningų poelgių priežasčių. kurią žmogus gali kontroliuoti). paremtą stebėjimų rezultatais su tam laikmečiui itin neįprastomis idėjomis. Froido (S. Froidas (1856-1939) buvo pirmasis ir žymiausias šios pakraipos asmenybės teorijos autorius. Froidas paskelbė asmenybės teoriją. į pasąmonę patekusios neišspręstos problemos niekur nedingsta. Pagrindinė šios teorijos mintis b u v o ta. -priešsąmonę (joje yra informacija. kurią taip pat sudaro 3 dalys (5. Z. kurią pastangų dėka galima perkelti į sąmonės lygį).4 pav. būtent pasąmonėje reikėtų ieškoti Įvairių sapnų. Minėti psichikos lygiai pasireiškia visoje žmogaus asmenybėje. kurios žmogus negali kontroliuoti ir dažnai net nesuvokia jos turinio. Freud) asmenybės teorija . Froidas išskyrė 3 lygius: -sąmonę (tai tarsi matoma ledkalnio viršūnė. kuriuos žmogus mano užmiršęs. žmogus nekontroliuoja savo pasąmonės ir net nežino jos turinio.

kuriais asmenybė nesąmoningai reaguoja į iškilusią grėsmingą situaciją. v a n d e n i u i . projekciją. išskiriamos psichoseksualinio vystymosi fazės. Tai gyvybės. veikiama pasąmonės ir ankstyvos vaikystės patirties. dažni ir asmenybės konfliktai su aplinka dėl poreikių patenkinimo. teikiantis ją asmenybei iš įgimtų instinktų maistui. ir geriausiu atveju žmogus jas internalizuoja. Ego suderina id principą „noriu" su superego principu „reikia". veikiamas v i d i n i ų ir i š o r i n i ų k o n f l i k t ų . bendrauti su aplinka. destrukcijos (Thanatos) instinktai.sublimacijos būdu (pasirenkant visuomenei priimtiną jų patenkinimo formą. Tai pati nepastoviausia asmenybės dalis. Jos dėka žmogus gali suderinti savo poreikius su visuomenės normomis. minioje). kas nemalonu. E g o . Pagal tai. nuolat prieštarauja tarpusavyje ir sąlygoja asmenybės veiklą. Jeigu asmenybėje vyrauja šis pradas. To pasekmėje žmogus nuolat gyvena į t a m p o j e . kad asmenybė iš esmės susiformuoja iki 4-5 metų amžiaus.iš šalies. Froidas nemažai rašė apie masių psichologiją. intelektualizaciją ir kitus. išstumiami i pasąmonę (kur būdami kelia vidinius konfliktus ir įtampą) arba netiesiogiai . tiesiog išstumiama į pasąmonę. Z. giminės pratęsimui ir agresijai. Si asmenybės dalis vadovaujasi malonumo siekimu. Vėlesnėse studijose Z. ignoruodama aplinkos reikalavimus. teikiantys gyvybinę energiją (libido). kurį žmogus įgyja patirties ir auklėjimo dėka. pamirštama).seniausias.y. didžiausią reikšmę turintis asmenybės sluoksnis. kai žmonės lengvai atsisako šių taisyklių ir ima vadovautis instinktais (pavyzdžiui. Iš jų būtų galima paminėti išstūmimą (tai. Gali būti situacijų. kaip pakinta žmogaus elgesys minioje ir kaip tuo moka pasinaudoti įvairios diktatūros.142 V SKYRIUS Id . jos normomis. suformuotas visuomenės normų ir taisyklių. Froidas teigė. perkeliant juos Į kokią nors veiklą). t. kol žmogus pasiekia lytinę brandą. įsisavina ir ima jomis vadovautis kaip savomis. Jie gali būti patenkinami tiesioginiu būdu. nes normos tarsi primetamos. kokiu būdu šiuose amžiaus tarpsniuose žmogus patenkina malonumo poreikį. Tačiau vystosi ji ir toliau iki tol. racionalizaciją. kuris yra pasąmonės energijos šaltinis. į save arba į aplinką nukreiptos agresijos. Išgyventi asmenybei padeda pasąmonėje glūdintys gynybiniai mechanizmai. apie tai. asmenybė . visuomenės normas. Asmenybės dalys nuolat konfliktuoja tarpusavyje. Pagrindiniai instinktai. žmogus išgyvena konfliktus su visuomene. orui.viršutinis asmenybės sluoksnis. giminės pratęsimo (Eros) ir mirties. besivadovaujanti realybės principu. Jeigu kurios nors fazės metu kyla problemos ir jos laiku neišsprendžiamos.sąmoningoji asmenybės dalis. Superego .

suaugės žmogus gali būti itin smulkmeniškas. • genitalinėje fazėje. atvirkščiai — labai neorganizuotas. žmogus turi įsisąmoninti savo potraukius ir išmokti juos tenkinti natūraliu. vaikas susitapatina su savo lyties tėvu ir perima savo lyties elgesio m o d e l į . kas tik ateina į galvą.y. • falinėje fazėje (3-6 metai) dėmesys nukrypsta į išorinius lyties požymius. • analinėje fazėje (1-3 metų) malonumų ir konfliktų šaltiniu tampa šalinimo organai. rūko. kuris iki šių dienų vis dar yra plačiai taikomas. t. jeigu p r o b l e m a lieka neišspręsta. Z. p a b r ė ž t i n a i t v a r k i n g a s . . tik išsprendusi savo vidinius ir išorinius konfliktus. susipažįstant su aplinkos daiktais. J e i g u ši p r o b l e m a s ė k m i n g a i išsprendžiama. Froidą brandi asmenybė yra asmuo. netvarkingas. tuomet ji tampa psichiškai sveika ir brandžia.valgant. Froidas išsamiai nepateikė brandžios asmenybės koncepcijos. Į pasąmonę perėję konfliktai trukdo žmogui gerai jaustis. . Jo esmė yra ta. įsitempęs arba. Z. kai pagrindinis malonumas pasiekiamas burnos dėka . sutrinka jos santykis su aplinka. reikalaujant dėmesio. p e d a n t i š k a s .ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 143 užsifiksuoja toje fazėje. Taigi asmenybė gali sėkmingai funkcionuoti. tačiau subrendimą siejo su psichine sveikata ir apibūdino gana paprastai: sugebėti mylėti ir dirbti. iki lytinio brendimo seksualiniai impulsai užslopinti.šaukia. šaukiant suaugusius. todėl tokiais atvejais reikalinga terapija. kad terapeutas padeda klientui išsakyti viską.nuo 5-6 m. Jeigu asmenybė išsprendžia savo vidinius konfliktus. sugebantis palaikyti gilius. lytinio brendimo metu. daug kalba.y. geria. suaugusiam žmogui gali kilti problemos. jos metu vaikas įgyja įvairių socialinių ir pažinimo įgūdžių. T a č i a u . surasti jame neišspręstus konfliktus ir juos išspręsti. Froidas pasiūlė psichoanalizės metodą. jaučia stiprų potraukį priešingos lyties tėvui ir norą konkuruoti su tos pačios l y t i e s t ė v u . ilgalaikius ryšius su savo artimaisiais (sutuoktiniu ir vaikais) ir atliekantis visuomenei reikalingą darbą. Vaikai išgyvena vadinamąjį Edipo kompleksą. Jeigu kūdikio poreikiai ignoruojami. visuomenei priimtinu būdu. Nors Z. bando atskleisti pasąmonės turinį. Froidas išskyrė tokias vystymosi stadijas: • oralinė fazė (iki l metų) susijusi su kūdikyste. bendraujant su vyresniais. Jeigu tai daroma ne laiku arba itin griežtai. kai vaikas mokomas naudotis tualetu. Taigi pagal Z. suaugęs žmogus nemalonioje situacijoje pradeda kartoti kūdikio elgesį: valgo. t. * latentinė (užslėpta) . .

Jungas šiems potraukiams neteikė lemiamos reikšmės. Kompleksai gali turėti įtakos neįsisąmonintam žmogaus elgesiui.144 V SKYRIUS Z. Froido nuopelnai mokslui.gali skatinti žmogų priimti pareigas. Froido. siekimai. K. Pavyzdžiui. taikant psichologinius metodus. bet įgimti ir išsamesniam jų paaiškinimui Jungas panaudojo kolektyvinės pasąmonės terminą. Šis Z. Kaip ir Z. Froido mokinys ir bendradarbis. jungiantis mintis. jis tyrinėjo neįsisąmonintų dinaminių potraukių įtaką žmogaus veiklai ir elgesiui. atsiminimus.G.aš. ir buvo išstumti. Jo teoriją galima ir kritikuoti už ribotą požiūrį į žmogaus galimybes. kurių atsisako kiti ir pan. Kolektyvinės pasąmonės iškėlimas nepatiko Z. vado kompleksas . Jung) analitinė asmenybės teorija K. jausmus. Jis buvo įsitikinės. Jungas išskyrė tris. ypač psichologijai ir psichiatrijai. pojūčius. Jungas manė. Jungas (1875-1961). Šie vaizdiniai nėra įgyti. Asmeninėje pasąmonėje gana svarbią vietą užima kompleksai. kaip visumą. buvo Z. Froido. . G. kurie buvo nemalonūs. Froido pasąmonės procesų atskleidimas padėjo geriau pažintižmogų. kurie buvo pamiršti. Iš esmės. iš dalies tarpusavyje susijusias. Tai sąmonės centras. kurių dėka mes suvokiame save kaip žmogų. Jungą nutolinusi nuo Z. kad daugelio psichinių susirgimų priežastys yra psichologiniai veiksniai. bei žinios apie jį. • Asmenybėje K. Froidui ir tai buvo pagrindinė priežastis K. sistemas: Ego. Asmeninei pasąmonei priklauso ir tie išgyvenimai. K. Froidas. Jungas vadina emocijų sukeltas asociacijas. Ją sudaro aukščiau įsisąmoninti išgyvenimai. Ego (lot. tačiau juk būtent ji davė pradžia daugeliui kitų asmenybės teorijų. G. tendencijos. G. yra tikrai dideli. Asmeninė (individualioji) pasąmonė. Jis įrodė. kad pasąmonėje glūdi žymiai daugiau nei nuslopinti seksualumo ir agresijos potraukiai. kurie yra kilę iš žmonijos evoliucijos ir istorijos. Asmeninės pasąmonės turinys nesunkiai vėl gali pereiti į sąmonę. asmeninę pasąmonę ir kolektyvine pasąmonę. jausmus ar mintis. G. bet ir išorinio pasaulio suvokimas. kad žmogų veikia pasąmonės vaizdiniai. keliantys skausmą. Kitaip yra su kolektyvine pasąmone. Kompleksais K. Ego ir asmeninė pasąmonė įgijami žmogui gyvenant. Šveicarijos psichologas ir psichiatras. kurie yra s u s i j ę tarpusavyje. Į ego įeina ne tik vidinio. Ji išeina už individualios psichikos ribų. G. tai yra mūsų sąmonė.G. Tačiau skirtingai nuo Z.siekimas valdyti kitus .) . kurios teoriškai ir praktiškai taikomos ir šiandien. Jungo (C. todėl žmogui galima padėti.

mene. Persona. Archetipai.J.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 145 Kolektyvinė (transpersonalinė) pasąmonė atspindi žmonijos evoliucijos elementus ir yra bendra visiems žmonėms. Jų dėka moteris ir vyras geriau supranta vienas kitą. sudarantys kolektyvinės sąmonės turinį. Tėvas. kuris sudaro savotišką psichikos lauką. Dievas ir kiti. 201). o tik per jų įvaizdžius. Persona ir Šešėlis. kuriuos žmogus turi konkrečiai dar nesusidūręs su priešinga lytimi. Jungą tai gilesnis pasąmonės sluoksnis.Jungas. Pagal K. o ne kitaip suvokti tikrove. Šie du archetipai išsikristalizavo iš vyrų ir moterų bendruomeninio gyvenimo patirties. pasakose. Archetipų.) .tai archetipiški priešingos lyties vaizdiniai. Kolektyvinėje pasąmonėje glūdi slaptas polinkis būtent taip. G. Anima ir Animus . yra susiję su sąmone skirtingu laipsniu.A. pavyzdžiai pateikti 5. kurie pasireiškia ankstesniųjų kartų mituose. Motina.pirminis vaizdinys yra universali minties forma. Archetipų yra daug: Senas išminčius. p. Iš šių archetipų arčiausiai sąmonės yra Anima. kad archetipu negalima p a ž i n t i tiesiogiai. Anima moko . Ziegler (1997. Archetipas (gr. Kolektyvinės pasąmonės pažinimui K. Šešėlis. Jungas skyrė ypatinga dėmesį. idėja. Hjelle ir D. Jungas manė. jungianti visą žmoniją ir egzistuojantį už atskiro individo ribų. Animus. turinti savyje emocine galią. Svarbesnių archetipų charakteristikos pagal L. Svarbiausi jos komponentai yra archetipai. G. sapnuose ir fantazijose. kuriuos aprašė K.3 lentelėje.G.

plėšikams ir pan.tai „didesnė asmenybė". Šešėlyje iš sąmonės yra išstumtas patyrimas. priešinasi savo jausmams. Jo simbolis yra mandala arba magiškasis ratas. Jis turi tuos bruožus. pvz. G.146 V SKYRIUS vyrą nuoširdumo ir tam tikro švelnumo. vaidina abejingą . Šešėlio bruožus asmenybei sunku įžvelgti. priešiškumas kokiai nors žmonių grupei (negrams. yra universalesni ir apima žmonių bendruomenes. kuriuos neigiamai vertina ir pats žmogus. ir visuomenė. Nagrinėdamas asmenybės struktūrą. įsisąmoninta ir. Savastis. Pavyzdžiui. naudotą senovės graikų teatre. Savastis yra asmenybės centras. o. nes tuomet ne tik projektuojame nenorimas neigiamas ypatybes į kitus.savo priešiškumo ir neigiamo nusiteikimo kuriam nors žmogui analizė. žmogui vis labiau bręstant. bet ir leidžiame jam mus užvaldyti. Tai tas įvaizdis.. būtent. Šešėlio bruožai.tai tamsioji mūsų asmenybės dalis. pasireiškia tik tada. angl. Savastis atsiskleidžia tik tuomet. kad kiti jį tokį matytų. K. tačiau turi sunkumų savo emociniame gyvenime. didiname kaip tik tą „didesniąją asmenybę". Savastis (selfs. nes jie dažniausiai paslėpti. Kaukė gali būti naudinga. kad Ego atitinka „mažesnę asmenybę". Jungo nuomone. žmogus.).dažnai yra jausmingas. turinti daug galimybių ir suvokiama tik iš dalies. Tai įvyksta antroje gyvenimo pusėje.G. reiškiantis vienovės. harmonijos. kuo labiau nepriimame savo trūkumų. pirmiausia vadovautųsi protu. Taigi Personą galima skirti prisitaikymo prie aplinkos archetipui. nes susideda tik iš to. kurį ego pateikia išoriniam pasauliui ir išreiškia tuos bruožus.G. O Savastis . Jungas Personą lygino su paltu.) . kai visiškai susiformuoja ir išsiugdo visos kitos asmenybės dalys. Persona. Nelanksti Persona uždaro žmogų vieno vaidmens rėmuose ir taip trukdo prisitaikyti prie aplinkos. o animus moko moterį tam tikros vyriškos laikysenos. Ugdydami asmenybę. tuo labiau save ribojame.svarbiausias asmenybės archetipas. kad spręsdama savo problemas. Arba. harmonijos. bet iki galo jos pažinti negalime. Dalis Šešėlio yra asmeninėje pasąmonėje ir pasireiškia gyvenime: sudėtingoje situacijoje žmogus pasielgia netikėtai. Šešėlis . kas jau įvyko. Jis atspindi pasąmoninį poreikį siekti prieštaringų asmenybės aspektų. kuriuos žmogus nori parodyti kitiems ir nori. kas išgyventa. K. . kai žmogus ieško Dievo ir galutinės prasmės. K. Žodis „persona" reiškia kaukę. apie kurį grupuojasi visos kitos dalys. kurį galima nusivilkti. Vienas iš būdų atskleisti savo šešėlio bruožus . Po to galvoja ir aiškinasi: „Lyg ne aš taip pasielgiau". Neatpažintas Šešėlis yra pavojingas. pilnatvės siekimą. paprasčiausiai. Jungas atkreipė dėmesį. kuris visą laiką dėvi intelektualo kaukę. iš to. jei žmogus per daug neįsijaučia į vaidmenį ir nepasidaro svetimas sau. susiję su kolektyvine pasąmone.

Intravertas užsisklendęs savyje. 6) juntantis ekstravertas. Juntantis (sensorinis) tipas tikrovę suvokia realiai ir vengia vertinimų. Objektus mato tokius. Intuityvus tipas tikrovę suvokia nuojautos ir betarpiškos įžvalgos dėka. Pagal tai. Žymus K. 4) jaučiantis intravertas. ką jam sako jo vidinis balsas. j u n t a n t į i r i n t u i t y v ų asmenybės tipą. stengiasi būti vienas. kokia iš šių f u n k c i j ų yra d o m i n u o j a n t i . 2) mąstantis intravertas. Jungas išskyrė keturias psichikos funkcijas: mastymą ir j a u t i m ą . Jungas gavo aštuonis pagrindinius asmenybės tipus: 1) mąstantis ekstravertas. Jaučiantis tipas labiau vadovaujasi emocijomis ir objektus vertina tokiomis kategorijomis: malonus arba nemalonus. 5) juntantis intravertas. Briggs). pojūčius ir intuiciją. korektiškas. Asmenybės tipologija . slypi pusiaukelėje tarp sąmonės ir pasąmonės. Abi šios nuostatos glūdi kiekvienoje asmenybėje. 3) jaučiantis ekstravertas.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 147 Taigi Savastis auga ir tobulėja asmenybei bręstant ir. JAV psichologė J. M. Turi lakią vaizduotę ir ieško naujų galimybių. 7) intuityvus ekstravertas. galime sakyti. sukūrė klausimyną. Ekstravertas judrus. Kreipia dėmesį į detales ir tikslumą. bet viena iš jų yra dominuojanti. Be šių nuostatų. kokie jie yra. pasinaudodama Jungo asmenybės tipologija. formuojant darbo komandas. Pagal dominuojančią nuostatą žmonės skirstomi į intravertus ir ekstravertus. jautriai reaguoja. Jis išskyrė dvi esmines asmenybės nuostatas: intraversiją (orientaciją į savo vidinį pasaulį) ir ekstraversiją (orientaciją į išorinį pasaulį). j a u č i a n t į .. naudojasi tuo.Jungo indėlis į psichologiją yra asmenybės tipologijos sukūrimas. geras arba blogas ir kreipia dėmesį į tarpasmeninius santykius. greitai užmezga kontaktus su kitais žmonėmis. Sujungęs dominuojančią nuostatą su tipais pagal vyraujančią funkciją.G. Šis klausimynas „Myers Briggs Type Indicator" plačiai taikomas Vakaruose. parenkant personalą organizacijoms. Mąstantis tipas apie objektus sprendžia vadovaudamasis logika ir argumentais. 8) intuityvus intravertas. jis nustatė m ą s t a n t į . kurio pagalba galima nustatyti asmenybės tipą (16 asmenybės tipų). gyvai reaguoja į aplinką. M. Brigs (J.

kaupia turtą. kokia visų jo pasiekimų prasmė mirties akivaizdoje. vykstantį visą gyvenimą. pilnesnis atsiskleidimas. Tačiau. buvo Z. Žmogus vis labiau gilinasi į savo vidinį pasaulį ir susimąsto.austrų gydytojas. individuacijos procese vyksta ir sąmonės augimas. tampa visapusiškesne. daugelis žmonių būna nemažai pasiekę. Froido bendradarbis. tapti vientisu. tačiau įsitikinės. A Adlerio (A Adler) individualioji asmenybės teorija A. Į žmogaus psichiką jis žiūrėjo kaip į nedalomą visumą ir stengėsi atskleisti socialinio konteksto reikšmę žmogaus individualumui. tai ilgas kelias ir. kuris reiškia atskirų asmenybės dalių diferenciaciją ir jų maksimalų išaugimą. Jungas išskyrė dar ir penktąją (transcendentinę) funkciją. žmogus labiau orientuojasi į išorinį pasaulį: įgyja profesiją. kad turi vykti ir integracijos procesas. Asmenybės brendimas. laikui bėgant. Jis taip pat pabrėžė. palaipsniui atskleidžia savo pasąmonės gelmes ir pajunta vidinį integralumą bei harmoniją ne tik su savimi. Ji reiškiasi simboliškai ir juntama kaip nauja nuostata. . asmenybė artėja prie savasties ir palaipsniui bręsta. naujas požiūris į save bei pasaulį. psichiatras. K. Kalbėdamas apie asmenybės raidą. Adleris (1870-1937) . A. ne visi jį nukeliauja. Jungas vartojo individuacijos terminą. vienovės ir visapusiškumo. Pirmoje gyvenimo pusėje. tad jam beveik nelieka laiko gilintis į savo vidinį pasaulį. maždaug iki 35-40 metų. bet ir su Visata. kad asmenybės raidą iš esmės apsprendžia vaikystė. tačiau neteikė jam lemiamos reikšmės. kurios paskirtis -jungti kitas funkcijas ir įveikti jų prieštaringumus. deja. ir pasąmonės . Pagal Jungą pagrindinis gyvenimo tikslas . Bręsdama asmenybė vis labiau tobulina savo pagrindines keturias psichologinesjimkcijas ir tinkamai jas naudoja. Froidas teigė. Šis procesas vyksta visą žmogaus gyvenimą. Asmenybės raida Z.tai visiškai realizuoti savąjį „aš". kad asmenybės branda pasiekiama tik gyvenimo rudenį. G.148 V SKYRIUS K. Jo nuomone. Jungas šį procesą išnagrinėjo kaip dinamini. Jungas detaliai nevardija brandžios asmenybės bruožų. unikaliu. G. Adleris nors ir neneigė seksualinio potraukio vaidmens asmenybės gyvenime. G. nepakartojamu. siekia karjeros. Trascendentinė funkcija išlygina sąmonės ir pasąmonės vaidmenį asmenybei ir padeda siekti. jų pažiūros išsiskyrė. tuomet ir iškyla gyvenimo prasmės klausimas. K. Sulaukus 35-40 metų. kuria šeimą.

Tai yra todėl. o Šis neatsiejamai susijęs su žmogui įgimtu menkavertiškumo jausmu. kelintas iš eilės vaikas jis buvo šeimoje ir kiek gavo dėmesio bei meilės. priklausomas nuo kitų. A. nepakankamai kompensavęs menkavertiškumo jausmą. Froidas akcentavo pasąmonės vaidmenį. mažai galintis. nuostatos. kur kažkada jautėsi mažai sugebantys. susikuria individualų gyvenimo stilių. kurios atsispindi santykiuose su aplinka. kad visuomet a t s i r a n d a kas nors pranašesnis už ją. Adleris pabrėžė visuomeninę žmogaus prigimtį ir įgimtą bendrumo jausmo poreikį. reikia žinoti jos gyvenimo stilių. Taigi asmenybė. Tai išryškėja. Be to. asmenybės veiklos motyvas ir varomoji jėga yra jos augimo. A. Siekdama pranašumo (vėliau A. asmenybė kompensuoja susiformavusį vaikystėje menkavertiškumo jausmą. Taigi norint suprasti asmenybę. galima teigti. ir. Adleris labiau orientavosi i asmenybės ateiti. K. Todėl neretai pasitaiko. o galiausiai. stengiasi kompensuoti savo menkavertiškumo jausmą ir nuo to. šis jausmas ypač sustiprėja. čia ir pasireiškia įgimtas noras tobulėti. kad menkavertiškumo jausmo formavimuisi turi įtakos gimstamumo seka žmogaus elgesys ir siekiai priklauso nuo to. Jungas iškėlė dar ir kolektyvinės pasąmonės svarbą. ir visa tolesnė jo veikla yra kryptingas šio s t i l i a u s įgyvendinimas. . stengiasi išvengti socialiai būtinų veiksmų. Visa tai jis pavadino gyvenimo stiliumi. Adleris manė. A.ASMENYBĖ IR_INDIVIDUALUMAS 149 Z. yra specifinė asmens buvimo pasaulyje jausena. o pesimistas. Adleris akcentavo tobulumo siekimą). siekdama savo tikslų. kaip jai pavyksta. Gyvenimo stilius suformuoja ir savitus problemų sprendimo būdus. Adlerio nuomone. kuri jis pavadino socialiniu interesu. Menkavertiškumo jausmas kiekviename asmenybės raidos lygmenyje yra santykinai pastovus. Optimistas elgiasi drąsiai ir realiai. Būtent. pranašumo. į jos susidarytą gyvenimo planą ir jo įgyvendinimą. Pasak A. Jo nuomone. kad didžiausių laimėjimų žmonės pasiekia tose srityse. siekiant savų tikslų. aktyvumo lygis. Tada ir kyla įvairūs konfliktai. jeigu vaikas jaučiasi mažiau sugebantis už bendraamžius. tobulumo siekimas. G. žmogus negali būti pranašesnis ir tobulesnis už Gamtą ir Visatą. Gyvenimo stiliui būdingos savitos idėjos. pirmauti ir kompensuoti savo silpnumą. žmogus visa gyvenimą siekia to paties tikslo ar laikosi pastovios elgesio krypties. kad žmogus sąmoningai nesuvokia savo gyvenimo stiliaus ir gyvena ne pagal j į . Gali būti. problemos. asmenybė. esąs silpnesnis. siekdama tobulumo. Jį žmogus pasirenka 5-6 gyvenimo metais. Vaikąs nuo pat gimimo jaučia . kai žmogus susiduria su sunkumais. priklauso žmogaus psichinė sveikata ir subrendimo lygis. tuo tarpu A. Adlerio.

bet svarbu yra tai. Adleris daugiausia nagrinėjo asmenybes. bejėgiškumo pavojingame pasaulyje jausmą. Horni nesutiko su Z. kad tarpasmeniniuose santykiuose trūksta saugumo jausmo. Pagal A. Jeigu vaikui trūksta dėmesio. Froido nuomone. įžeidimų. Horni nuomone. brandi asmenybė turi turėti aukštus gyvenimo tikslus. Be to. iš kurių vienas aukščiausių yra „idealusis Aš". A. kad subrendusi asmenybė šių sutrikimų neturi. A. kurios nulemia asmenybės raidos kryptingumą.) sąvoką. G. Jis turi įsijausti į kitą ir matyti jo akimis. kokiu asmuo norėtų tapti. norimu ir priimtinu žmogumi. K. Adlerį. panašiai kaip K. Bazinį nerimą ji apibūdina kaip asmens nereikšmingumo. Bazinio nerimo ištakos slypi nesaugioje vaikystėje. Horni (K. apsaugotu nuo pavojaus ir priešiško išorinio pasaulio. Subrendęs žmogus. orientuota į ateitį. užpuolimų ir išdavysčių. skriaudos. kad moters psichinė raida priklauso nuo lytinių organų anatomijos. jog nerimas kyla dėl to. Šiuo atveju pagrindinis motyvas yra būti mylimu. jis gali aktyviai reguliuoti savo elgesį bei kurti savo paties gyvenimą. Jungas ir A. Froido teiginiu. tačiau daug ką matė kitu aspektu. siekia savo tikslu. kurie neprieštarauja visuomenės tikslams ir turi surasti savo socialinius uždavinius. Savo apimtimi ji maždaug tolygi „gyvenimo stiliui" ir atlieka panašias funkcijas. Adleris dar sukuria kūrybiškojo Aš (Selfs. turinčias tam tikrus psichologinius sutrikimus ir asmenybės subrendimą matė iš tos pozicijos. K. turi būti suinteresuotas ir kitų žmonių gerove. Adlerį žmogus nėra griežtai priklausomas nuo instinktų ir aplinkos. neneigė pagrindinių Z. kad egzistuoja universalios psichoseksualinio vystymosi stadijos. nerimauja. tai yra toks žmogus. normaliam vaiko vystymuisi svarbiausia yra patenkinti jo saugumo poreikį. Adleris ypač pabrėžė. vaikas jaučiasi atstumtas. . Horni įveda bazinio nerimo sąvoką. pasimetimo. Horni (1885-1952). kad Aš pabrėžia valios laisvę. Taip pat ji nesutiko su Z. tėvų meilės ir šilumos. Brandi asmenybė turi būti pakankamai kompensavusi savo menkavertiškumo jausmą vidutiniškai stipriu pranašumo siekimu.150 V SKYRIUS Dėl to psichoterapija padeda žmogui suvokti ir įsisąmoninti jo individualų gyvenimo stilių. K. Froido principų. jo elgesys gali tapti neurotinis. Adleris. A. K. K. Horni teigė. kad asmenybė. pagal A. angl. Horney) socialinė kultūrinė asmenybės teorija K. Pasaulis įsivaizduojamas pilnas melo.

Horni sugrupavo neurotinius poreikius ir išskyrė tris asmenybės orientacijas. Orientacija „nuo žmonių" (atsiskyręs tipas). pripažinimo. s i e k i a nepriklausomybės ir be emocijų. asmuo susikuria įvairias gynybines strategijas. pavyzdžiui: meilės. kurios pasireiškia bendraujant su kitais žmonėmis.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 151 Be to. tai kova prieš visus. kad žmonės yra agresyvūs ir gyvenimas. bet dėl nepasitikėjimo ir p r i e š i š k u m o nesugeba to įgyvendinti ir veltui eikvoja psichinę energiją. bejėgiškumas ir meilės poreikis. Orientacija į žmones (nusileidžiantis tipas) numato asmenybės bendravimo ir bendradarbiavimo stilių. neadekvačių pagrindu. kad jį mylėtų. nepriklausomybės ir savarankiškumo. Šios orientacijos padeda sumažinti nerimą ir siekti patenkinamo gyvenimo lygio. asmeninio žavesio. Neurotiniai poreikiai s u k e l i a v i d i n i u s k o n f l i k t u s . kuriam būdinga dominavimas. Jie nenori artimų santykių. siekia aukštesnio prestižo ir savo asmeninių ambicijų patenkinimo. kitų išnaudojimo ir pan. Kuo daugiau bus meilės. K. ramindamas save. Tokie žmonės klaidingai mano: „Jei aš atsiskirsiu. pasikliauti kitais ir giluminio nepasitikėjimo bei priešiškumo kitais priežastimi. vengia ž m o n i ų . bet yra nepaprastai jautrus kritikai ir net paprasčiausiam nutolimui. kuriam būdingas neryžtingumas. . Horni aprašė dešimt tokių strategijų ir pavadino jas neurotiniais poreikiais. tai man niekas nekenks". Priešiškasis tipas įsitikinęs. Nusileidžiantis tipas vadovaujasi iracionalia nuostata: „Jeigu aš nusileisiu. ir poreikis vis tiek nebus patenkintas. Norėdamas apsaugoti save nuo bazinio nerimo ir susijusio su juo bejėgiškumo. slysta gyvenimo paviršiumi. Šis tipas vadovaujasi nuostata neleisti savęs įtraukti į meilės romanus. . kad priešiškasis tipas sugeba elgtis taktiškai ir draugiškai. Orientacija „prieš žmones" . Orientacija „prieš žmones" (priešiškasis tipas). nepaisant jokių aplinkybių. N u s i l e i džiančiam tipui reikia. valdžios.tai toks elgesio stilius. Yra įvairių neurotinių poreikių. K. tai su manimi viskas bus gerai". tobulumo. Dėl savo realaus ar Įsivaizduojamo nepakankamumo žmogus norėtų perduoti atsakomybe kitiems. gintų ir kad jis būtų reikalingas kitiems. priešiškumas ir kitų eksploatavimas. Savo vėlesniuose darbuose K. P a v y z d ž i u i . priešiškumo ir nesaugumo jausmo. aktyvų darbą ir pan. neš juos bandoma patenkinti neracionalia. jis turi įtakos žmogaus santykiams su aplinkiniais ir yra potencialaus konflikto tarp noro pasitikėti. Tačiau po išoriniu mandagumu gali slėptis pyktis ir priešiškumas. Horni pastebėjo. tačiau visuomet siekia kontroliuoti ir valdyti kitus. draugystę. neurotinis meilės poreikis: žmogus reikalauja iš kitų meilės ir susižavėjimo. tuo daugiau jos norės.

• Asmenybės vystymosi stadijų charakteristika Pirmoji stadija. toleranciją ir šilumą. Šioje stadijoje formuojasi vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu. E. naudodamasis visomis strategijomis.psichosocialinėmis krizėmis. Horni mano. kuriuo rūpinamasi nepakankamai. E. kuris priklauso nuo rūpinimosi vaiku. Jis sukūrė asmenybės nuolatinio keitimosi gyvenime teoriją. Priklausomai nuo situacijos. Psichosocialinio vystymosi stadijos pateiktos 5. kad K. Eriksono (E. Eriksonas mano. kad šias strategijas daugiau ar mažiau taiko kiekvienas iš mūsų. asmeninių. Eriksonas įvertino somatinių (kūno). kad konfliktus sukelia socialinės sąlygos. jis nesugeba pasirinkti tinkamos strategijos ir visą laiką naudojasi tik viena strategija. kūdikis pasitiki ja ir kartu įgyja pagrindą pasitikėti kitais žmonėmis. Eriksonas neatmetė pagrindinių Z. Froido teiginių apie sąmonę ir pasąmonę. Tai. davė pagrindo jos teoriją vadinti socialine kultūrine asmenybės teorija.152 V SKYRIUS K. jeigu vaikystėje patyrė meilę. Norėdamas pabrėžti socialinių ir kultūros veiksnių įtaką žmogaus vystymuisi. socialinių ir kultūros veiksnių įtaką asmenybės vystymuisi. tačiau asmenybės vystymąsi skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo jausmą. kad šiame laikotarpyje įgytas nepasitikėjimas . kuris vaikystėje jautriai pergyveno sunkumus. pasidaro įtarus. kuriuos žmogus gali įveikti. E. nuo kurių išsprendimo priklauso tolimesnis asmenybės vystymasis. Eriksonas savo teoriją pavadino psichosocialine asmenybės vystymosi teorija. Horni atkreipė dėmesį į socialinio konteksto įtaką asmenybės vystymuisi. rūpestį. pasitikėjimą. o jįjtgal asmenybės ryšį su socialine aplinka. Froido mokinys ir pasekėjas. Tačiau E. Jis akcentavo. Eriksonas teigė. Erikson) asmenybės raidos teorija E. E. kai motina yra pareiginga ir jautri. Eriksonas (1902-1994) buvo Z. žmogui iškyla specifinės problemos (raidos krizės). asmenybės komponentus (Id. kuriems įtakos turėjo kultūra ir socialinės sąlygos. Superego) ir psichoseksualinės raidos stadijos. kuri tęsiasi tam tikrą amžiaus tarpsnį. Pasitikėjimas žmonėmis ir savimi padeda nugalėti sunkumus kitose vaiko augimo stadijose.4 lentelėje. o neurotiškas suvokia tik vieną iš šių orientacijų ir neigia ar visai atsisako kitų. Visa tai apsunkina jo asmenybės formavimąsi kitose stadijose. kad tuomet. Neurotiniai poreikiai sukelia vidinius konfliktus. pradeda bijoti jį supančių žmonių ir aplinkos. kad kiekvienoje vystymosi stadijoje. E. Ego. Taigi K. Horni mano. Sveikas žmogus išsprendžia savo vidinius konfliktus. o vystymosi kiekvienoje stadijoje krizes . Vaikas. Potencialus neurotikas yra tas.

A. 1997 p. . Ziegler D.. ir Hjelle L.J. Žukauskienę. 220-235.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 153 Lentelė sudaryta pagal R.. 1996. 53 p.

Tik labai stiprus neigiamas patyrimas gali palikti neišdildomą žalą. Eriksonas pabrėžė. Trečioji stadija. pasaulėžiūros ir kt. išeiti į kariuomenę. Pvz. atsiranda smalsumas ir kūrybiškumo užuomazgos. formuoja vaikui abejojimo savimi ir gėdos j a u s m ą . Vaikui žaidžiant. pašaukimo. Į šiuos klausimus jis ne visuomet laiku randa atsakymą. pasitikėjimą įgyti. Savarankiškumo atsiradimas ir augimas tuo pačiu stiprina pirmojoje stadijoje įgytą pasitikėjimą kitais. Eriksoną tai . apsirengti) ir labai didžiuojasi savo naujais sugebėjimais. jei asmuo nesugeba pasirinkti specialybės. kūrybą. kuris šiuo metu neįgis savarankiškumo jausmo. kiek jį palaikys artimieji.trečiaisiais gyvenimo metais vaikas siekia viską daryti pats (pavyzdžiui. nuo jo pažangumo ir nuo to. Antroji stadija. Kiek iniciatyva viršys kaltės jausmą. Sprendimo atidėjimą E. ką jis nori ir gali. E. kaip vaikui seksis mokykloje. Jeigu vaikui labai nesiseka. Šioje stadijoje sprendžiamas psichosocialinis konfliktas tarp iniciatyvos ir kaltės jausmo. Jaunųjų žmonių nesugebėjimą surasti savo . Meistriškumo ir darbštumo jausmo atsiradimas labai priklausys nuo to. kurie daro tai. jeigu jam truks pripažinimo ir meilės. Jau ne vaikas. Joje psichosocialinės krizės sprendimo rezultatai priklauso nuo tėvų pasiruošimo suteikti vaikams laisvę jų galimybių ribose. jis gali studijuoti keliuose universitetuose. Eriksonas vertino kaip svarbiausią. tai formuosis kaltės ir menkavertiškumo jausmai.. kai norės tapti savarankišku. Ketvirtoji stadija. ir tuo būdu susitapatinimo su profesija klausimas atidedamas ilgesniam laikui. kuris sudaro potencialią galimybę ateityje siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti. būsimos profesijos ir karjeros. bus sunku paauglystėje ir vėliau. Antraisiais . ir sprendimas gali būti atidėtas kuriam laikui. be to. Eriksonas pavadino psichosocialiniu moratoriumu. jis turi spręsti naujas žaidimo užduotis. Jeigu tėvai skatins vaiko smalsumą. Tėvai. ir čia kyla vaidmenų sumaišties pavojus. Nekantrūs tėvai. tai formuosis iniciatyvumas. kiek ir kaip tėvai leis pasireikšti vaiko valiai. turi atsakyti į klausimą „kas aš esu" Įvairiais požiūriais: lyties. Jeigu tėvai vaikui neleis savarankiškai veikti. kurie leidžia vaikui atlikti tai. kad vaikui. nes kūdikis turi įgimtą vidinį sugebėjimą. susidarius palankesnėms sąlygoms.154 __ V SKYRIUS vėliau gali būti nugalėtas. auga jo aktyvumas. savarankiškumą. padeda jam įgyti autonomijos (savarankiškumo) jausmą ir ugdyti valią. ką gali pats vaikas. Penktoji stadija. f o r m u o j a n t i s asmenybės t a p a t u m u i . Šią stadiją E.žaidimų amžius. vertybių. arba nuolat jį skubina. bet dar nesuaugęs paauglys. priklauso nuo to. Pagal E. tai gali susiformuoti menkavertiškumo jausmas. Tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių.

lieka vaidmenų sumaištis (jaunuolis nežino. Šio tarpsnio krizės įveikimo teigiamos pasekmės . įkvėptiems išgyvenimams. Iš vienos pusės. Kito artumas jo nebaugina. Šio etapo psichosocialinės krizės rezultatų diapazonas .baimė netekti individualybės. formaliai mokydami vaikų darželiuose ar mokyklose. Eriksonas suprato kaip sugebėjimą priimti visuomenės moralę.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS ____155 tapatumą E. neturįs ką kitam duoti. o socialinis darinys. auginti vaikus. Baimė prarasti savąjį „aš" veda į stiprų izoliacijos jausmą ir pasinėrimą į s a v e . . nebijodamas prarasti savęs. kad atsiduodamas artimam socialiniam ryšiui. vaikais besirūpinančiose organizacijose. idealui. meilės siekimas. tapdami globėjais ar dirbdami įvairiose. susiformavęs šioje stadijoje. kad galėtų atsiduoti kam nors . kitam asmeniui. nei savo siekiams dėl savo nepastovumo. yra etinis jausmas ir moralė. Septintoji stadija. Taigi teigiamai išsprendus šeštosios psichosocialinės stadijos krizę. tai ryšiai yra ne asmeniški. jis tampa pakankamai stiprus. Eriksonas pavadino identiškumo krize. Šioje stadijoje jaunas žmogus įžengia į suaugusiųjų pasaulį ir jo laukia nauji išbandymai. Jei tapatybes krizė neišsprendžiama. Sugebėti bendrauti. Neįveikus šio amžiaus krizės. Veiklumas apima produktyvumą ir kūrybingumą. etiką ir ideologiją. žmonės gali ugdyti ir auklėti jaunąją kartą. intymumo poreikis. Veiklumas yra esminė suaugusiųjų savybė. žmogus subręsta meilei.tai savotiškas menas Net ir netapę gimdytojais. kurią E.nuo veiklumo iki stagnacijos (sustingimo). Neigiamas tapatumo krizės sprendimo pavyzdys yra jauno žmogaus susitapatinimas su nusikalstamo pasaulio „herojais" ir įsijungimas į jų veiklą. nepajėgus atsiduoti ir nėra ištikimas nei kitam asmeniui. ' Šeštoji stadija. Daugeliui tai reiškia tapti tėvu ar motina. Jaunas žmogus jaučiasi nežinąs. jis praturtina savo asmenybę vertinga patirtimi. jis neturi vidinės laisvės. Žmogus jaučia. laukia neigiamos pasekmės: baimė pasimesti kito akivaizdoje. gimdyti. bendradarbiauti. juos auklėti. yra noras priartėti prie žmonių. iš kitos .siekiui. Iš tiesų. namų židinį . kartu kurti šeimą. kas jis yra ir ko nori). Identiškumo krizė arba vaidmenų sumaištis dažniausiai pasireiškia nesugebėjimu pasirinkti karjeros kelią ir arba tęsti mokslą. Jei žmogus jau yra atradęs savo tapatybę. bet stereotipiški ir formalūs. Teigiamas šio etapo krizės įveikimas formuoja naują vertingą asmenybės savybę . prarasti save kito artumoje. Jeigu netgi ir užmezga ryšį su kitu asmeniu.tai vidinės laisvės pajautimas. ką daryti. Kai kurie asmenys dėl ypatingų polinkių ir talentų gali atsiduoti kūrybiniam darbui.ištikimybę.

altruizmo pasireiškimas žmoguje.y. Tai paskutinioji žmogaus brendimo stadija. yra tos nuomonės. kas vyksta šiuo metu.nuo vaikų. Asmenybės branda . o senatvėje visa tai susilieja į vidinę darną . bet ir tėvai . Pozityviai neišsprendus šių krizių. kaip buvo įveiktos praeitų etapų krizės. kuri prasideda maždaug nuo 65 metų ir trunka iki mirties. Eriksoną . kad asmenybė bręsta visą gyvenimą. Išmintis pagal E. to. t. Brandą jis apibūdina kaip sugebėjimą intymiai bendrauti su kitais asmenimis. Tokie žmonės tiksliai žino.ateities. Eriksonas mano. o tikrasis brandumas ir gyvenimo išmintis pasiekiami senatvėje. ko gyvenime siekia. Rūpindamasis kitais. Tokie žmonės turi darbo problemų. kad ne veltui gyveno. atsiranda stagnacija. t. „Subrendęs žmogus turi būti reikalingas". taip pat gali turėti sunkumu.kūrybiškumo. kuriam pavyko jas pozityviai įveikti. iniciatyvos.žmogus įgyja integruotumą ir suvokia. kas įvyks . įgyja pasitikėjimo. Aštuntoji stadija.y. o vyresnioji karta priklauso nuo jaunosios. tada jis regresuoja.dabarties. gailestis dėl be prasmės pragyvento gyvenimo. Šiame laikotarpyje vyksta svarbus ir galutinis vidinis „susitvarkymas" trimis aspektais: .y. autonomijos. Žmogus nesugeba įsijausti į kitu problemas ir poreikius. produktyviai dirbti ir jausti vidinę darną bei harmoniją su Visata. kaip ir Jungas. . veiksmingumo jausmą. dažniausiai sukuria darnią šeimą ir tampa pavyzdžiu jaunajai kartai.bergždumas.mirties. Jie dirba iš būtino reikalo ir neproduktyviai. E. Neįveikus šios stadijos psichosocialinės krizės.praeities. . Žmogus. Tai . auklėdami savo vaikus. to. Paskutinės stadijos krizės įveikimas didele dalimi priklauso nuo to. Eriksoną ne tik vaikai priklauso nuo tėvų. intymumo. t. meistriškumo.tai besąlygiškas gyvenimo reikšmės supratimas mirties akivaizdoje. žmogus praturtėja pats. o jei jis to nedaro ir tesirūpina savimi. apima neramumas. Eriksonas. kad asmenybė pasiekia brandą antroje gyvenimo pusėje.į56 V SKYRIUS Pagal E. o kurti jiems iš viso sunku ar net neįmanoma. stagnacija. Šios krizės įveikimo teigiamos pasekmės . kas jau įvyko. to. žmogus darnos nejaučia.

kritika. iš kurios pozicijos jis bendrauja. Nuo senų laikų buvo bandoma suskirstyti žmones į tipus pagal jų išorines savybes. Berne (1910-1970). „Suaugusiojo" pozicija . remiantis pirmuoju į s p ū d ž i u („jis panašus į tokį. a m e r i k i e č i ų psichiatras. ir" tuo paaiškinamas kiekvieno žmogaus skirtingumas ir unikalumas. suaugusiojo arba vaiko poziciją. kuris galėtų taip padaryti"). žaismingumas. norėdamas pabrėžti. pažiūras.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 157 E. Bendraudami mes. Berne (E. Vaikas renkasi savo gyvenimo scenarijų ir poziciją veikiamas auklėjimo. . Suaugusiojo (racionaliai. objektyviai aplinką vertinantis pradas) ir Vaiko (emocijos. išgyvenimus ar pojūčius. kad asmenybės bruožai yra pastovūs. kurios yra paremtos mūsų patyrimu ir apmąstymais. kūryba. jų santykis asmenybėje kinta. malonumo siekimas). Tai seniausia asmenybės teorijų grupė. išskyrė 3 lygius: Tėvo (moraliniai vertinimai. Minėtieji lygiai egzistuoja jau vaikystėje. Paprasčiausias tokio žmonių skirstymo pavyzdys kasdieniniame gyvenime yra bandymas priskirti žmonėms vieną ar kitą elgesio tipą pagal išorės bruožus. tačiau vystantis. todėl gali sudaryti daug derinių. Transakcinę analizę E. Berne) transakcinės analizės teorija E. n a g r i n ė d a m a s asmenybės sandarą. o pačią transakciją galima traktuoti kaip bendravimo vienetą. normos. o jo tikslas buvo padėti žmogui suvokti. charakterio bruožus. dažniausiai patys to sąmoningai nesuvokdami. išreiškia jos nuostatas ir pasireiškia beveik visose situacijose. kuriuos mes gavome iš kitų ir patys nepatikrinome. Įvairiausi bruožai gali būti skirtingai išreikšti. elgesio tipus. Daugialypė asmenybės struktūra ypač pasireiškia bendravime. Bruožų krypties asmenybės teorijos Asmenybės bruožų teorijos remiasi prielaida. kurių metu mes vienas kitam perduodame kokią nors informaciją.tai mūsų išsakytos mintys. šeimos kultūros bei tėvų elgesio. kad žmonių bendravimą galima analizuoti kaip tam tikros rūšies mainus. Berne taikė psichoterapijoje. išsivaduoti nuo jam primesto vaidmens ir tapti autentiška asmenybe. Iš „Vaiko" pozicijos kilę mūsų pasakymai išreiškia tiesiog dabar atsiradusius norus. • Tėvo pozicija mūsų bendravime remiasi žiniomis ar į s i t i k i n i m a i s . užimame tėvo. E. Berne savo teoriją pavadino transakcine analize. globa).

Temperamentų pavadinimai vartojami iki šiol: sangvinikas (vyrauja kraujas). pėdos ir plaštakos didelės. piknikai (apkūnieji) yra ciklotimiški. atlikęs daugybę antropometrinių matavimų. Krečmeris (E. Jis pasiūlė žmones skirstyti į tris tipus: 1. suskirstė žmones į 4 temperamentus pagal juose vyraujantį skystį. Pirmąją. stipria plaukų danga. Piknikus .y. Kretschmer). Krečmeris vadina displastinėmis. t u r i įtakos asmenybės veiklai ir netgi įtakoja polinkį į charakterio akcentuacijas bei tam tikrus psichikos sutrikimus. Tai pateikta 5. skirstant į temperamentus kūno struktūros (konstrukcijos) ar nervų sistemos savybių pagrindu. Prieš Hipokratą buvo mėginta skirstyti žmones pagal kosminio elemento juose prigimtį. Pavyzdžiui..5 pav. Graikijos gydytojas Hipokratas. Hipokrato terminai. .vertikaliai ištįsusius. Atletikai plačiapečiai. tačiau išliko. jautrūs. žmonių tipologiją pagal kūno struktūrą pateikė vokiečių psichiatras E. pasižymintys energija. intelektualią veiklą. flegmatikas (gleivės).vidutinio ir žemo ūgio. nes aprašyti t e m p e r a m e n t ų atstovų elgesio b r u o ž a i tapo p a g r i n d u . 2. silpnesnės plaukų dangos. Krečmeris manė. išsamiais tyrimais paremtą. cholerikas (tulžis). kosminės ugnies kiekį ir pan. ištįsę) priskiriami šizotimikų tipui. tačiau neretai sutinkame ir liesus. trapecijos formos nugara. būtent. E. Atletikus . altetiniam tipui priklausantys žmonės domisi fizine veikla. kad kūno sandara susijusi su temperamento tipu. trumpo kaklo ir galūnių. Astenikai dažniausiai būna liesi ir silpni. Tokių grynų tipų pasitaiko retai. Netipiškas kūno formas E. palyginus su visu kūnu. bet pasižymi mąstymo ir emocijų nepaslankumu (viskozinio tipo temperamentas). linkusius tukti. astenikai (aukšti. melancholikas (juodoji tulžis). ilgomis galūnėmis. sportiškus.stambios kaulų ir raumenų struktūros. raumeningus. yra linkę į uždarumą.Tai yra tuomet. t. siauri klubai. racionalūs. kai kuri nors kūno dalis yra pernelyg didelė ar maža. plonus žmones su aštriais veido bruožais. 3. nuotaikų kaita.158 V SKYRIUS Dar antikos laikais. plačius žmones. agresyvumu. Astenikus .

konkuruojantis. . kad nors bandymai skirstyti žmones į tipus pagal išorinius duomenis nėra visiškai pagrįsti. vienas iš žymiausių ir labiausiai vertinamų asmenybės psichologų. mėgstąs gardžiai pavalgyti. G. agresyvus. tačiau išskyrė tris kitokius tipus. ieškantis fizinio komforto. dėl to greičiau pavargsta. Šeldonas (W. Krečmerio mokinys. 2) somatotonikas (kūno žmogus) . prastokai miega. vadinamai bruožų teorija. Olporto (G. greitų reakcijų. Šeldono tipologiją JAV buvo atkreiptas dėmesys atrenkant sportininkus. energingas. Jis atstovauja psichologijos krypčiai. Tai: 1) viscerotonikas (vidurių žmogus) . Olportas (1897 -1967). nebijantis rizikos. amerikiečių psichologas V. Apibendrinant galima akcentuoti. draugiškas. 3) cerebrotonikas (smegenų žmogus) -liesas.atletiškos kūno sudėties.storas žmogus. prislėgtas rūpesčių. Allport) asmenybės teorija nagrinėja asmenybės bruožų derinius. tačiau vis dėlto išoriniai bruožai kažkiek sąlygoja asmenybės vystymąsi: jie veikia žmogaus savęs suvokimą ir aplinkinių vertinimus. G. lemiančius jos veiklą ir elgesį. siekia būti vienasfnervingas. Į V. mėgstantis bendrauti ir sunkesnėse situacijose ieškantis kitų pagalbos.ASMENYBE IR INDIVIDUALUMAS 159 E. laikosi socialinių normų. Scheldon) pratęsė žmonių skirstymą į temperamento tipus pagal sandarą.

Bruožas tai polinkis. Asmenybė yra psichofizinių žmogaus organizmo sistemų dinaminė organizacija. Asmenybės raidos procesas G. atsakingumas ir pan. G. elgtis taip pat ar panašiai plačiame situacijų diapazone. kad asmenybę sudaro svarbiausi bruožai . Pagrindinių bruožų pavyzdžiu gali būti asmens savybės. jis įvedė bruožų koncepciją ir bruožus traktavo kaip elgesio mato vienetą. Olportas manė. Olportas išskyrė tris bruožų tipus: pagrindiniai.tai bruožai. Olporto siūlomus ir labiausiai apibendrintus asmenybės apibrėžimus: 1. Terminą „būdingas elgesys" reikia suprasti kaip i n d i v i d u a l i u s .160 V SKYRIUS G. nors pagrindiniai bruožai iš dalies lieka pastovūs. Pirmasis apibrėžimas akcentuoja. Bruožai gali būti bendrieji (juos turi visi.). Olportas manė. būdingą jai elgesį bei mąstymą ir rodo žmogaus santykį su tikrove. kurie persmelkia visą asmenybę ir apsprendžia jos gyvenimo būdą ir tikslą.tai objektyvi realybė. kuriuose akcentuojama. šerdiniai . dažniausiai vienas. iš kitos bruožai skatina asmenybę ieškoti tokių situacijų. kaip kiti. vienintelius ir nepakartojamus atskiro žmogaus bruožus. Asmenybės elgesį galima prognozuoti tik žinant pagrindinius bruožus. šerdinius bruožus turi ne visi žmonės. pateikiamos rekomendacijose (sąžiningumas. kad egzistuoja vidinis veiksnys. kuri nulemia savitą. Antrasis apibrėžimas iškelia asmenybėje vykstančių pasikeitimų dinamiką ir akcentuoja. be to. kad asmenybė . kad kiekvienas žmogus iš dalies elgiasi pastoviai ir ne taip. todėl pagal juos galima lyginti žmones) ir individualūs. Olportas pateikė apie 50 įvairių asmenybės apibrėžimų. 2. Taigi asmenybės bruožai iš vienos pusės sąlygoja iš dalies pastovų asmenybės elgesį. kurie pasireiškia visose situacijose ir nusako asmenybės elgesį. Tokių bruožų yra mažai. kad asmenybė auga ir bręsta visą gyvenimą. G. Šis procesas labai ilgas ir praktiškai . kur jie galėtų naudingiau pasireikšti.pasireiškia tik konkrečiose situacijose. kad tai tikroji individo esmė. Pateikiame du G. Kiekvienas žmogus turi keletą tokių bruožu. palaikantis psichofizinių sistemų darną. Olporto teorijoje vadinamas tapsmu. G. Norėdamas tai išsamiau paaiškinti.jie asmenybės esmė. Psichofizinės sistemos nulemia asmenybės individualumą elgesyje ir mąstyme. turi mažesnę įtaką asmens elgesiui ir jų yra daug. kas žmogus yra iš tikrųjų. Asmenybė yra tai. šalutiniai .

Bruožai sujungia daugelį įprastų reakcijų. Sugebėjimas objektyviai vertinti save.. Eysenk) (1916 . kad žmogus gyvena ne tik praeitimi. P. 3uep . tiksliau įprastų reagavimo būdų. Praeitis . neurotizmas).1997) manė. ekstraversija. savo ruožtu. 6.specifinė reakcija.Sugebėjimas adekvačiai suvokti tikrovę ir atitinkamai veikti. pasitelkiant savianalizę ir humoro jausmą.6 pav. 2. G. bendrus visoms teorijoms. bet dabartimi ir ateitimi. Anglų psichologas H. bet nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir žiūrėti į savo nesėkmes paprastai. Gilus savo Aš jutimas. formuojasi iš tam tikrų specifinių reakcijų. Aizenkas (H. SR .reakcijos būdas. 4. emocinis stabilumas. . 5. išskyrė šešis kriterijus. tam tikras brandžios asmenybės elgesio ypatybes: 1.tai istorija. tiksliau. G. kurie. kurie apibūdina specifines konkretaus tipo savybes arba jį charakterizuoja kažkiek paviršutiniškai. 5. 3. apibendrinęs jas. Sugebėjimas ieškoti išeities iš sunkios s i t u a c i j o s arba su ja susitaikyti.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 161 nesibaigia. RB . Vidinė harmonija ir gyvenimo filosofija. 316 . Tipai jungia keletą sudėtinių bruožų. Olportas peržiūrėjo įvairias brandžios asmenybės koncepcijas ir. nes nėra galutinės ribos. 1997. Šaltinis: X . Olportas buvo įsitikinęs. kad asmenybės bruožus galima išdėstyti hierarchine tvarka: išskyrė keturis superbruožus ir pavadino tipais (intraversija. ir reikia kūrybiškai žvelgti į ateitį. Sugebėjimas užmegzti nuoširdų kontaktą su kiekvienu žmogumi. Asmenybės struktūros hierarchinis modelio fragmentas.

visuomeninių renginių lankymas ir t. diagnozuoti psichiniams nukrypimams. kuris sutikės kitą žmogų šypsosi ir tiesia ranką . Intravertas pasižymi priešingomis savybėmis. Papildomai yra įjungti 9 klausimai. kaip matome 5. ir tipams.7 pav.ekstraversijos ir neurotizmo . kurie skirti intraversijai . Intraversija . Bruožų teorijos yra įdomios. sangviniko ir flegmatiko savybės (charakteristikos). kad žmogus taip ir elgsis. nes bruožų buvimas dar nereiškia. tuomet tai yra įprastas būdas sveikinti kitą žmogų. Jeigu jis tai daro visuomet. Aizenkas kaip ir R. atsižvelgiant į tai.ekstraversija sudaro vieną žmogaus savybių kontinuumo ašį. choleriko. Aizenko amenybės klausimynų (Eysenck Personality Inventory). Visa grupė įprastų reakcijų sudaro (suformuoja) kalbumo bruožą. skirti nustatyti asmenybės bruožams.6 pav. neaišku. koreliuoja su aktyvumu. Temperamentų tipai dojamas. ar visi žmonės vienodai supranta tuos pačius bruožų .162 V SKYRIUS Pavyzdžiui.t. H. o kraštiniai taškai apibūdina tipišką intravertą ar tipišką ekstravertą ir tipiškai neurotišką ar emocionaliai stabilų. Žinoma.neurotizmas. gyvumu. be to. sudarytas iš 48 klausimų. Vienas iš jų H.emocinio stabilumo ašys sudaro keturis kvadrantus. Bruožų lygyje kalbumas. tokiomis kaip: polinkis kalbėtis su žmonėmis. Šis įprastas būdas gali būti susijęs su kitomis įprastomis reakcijomis. kuriuose atitinkamai pavaizduotos melancholiko. sukūrė nemažai klausimynų asmenybės tipams nustatyti. Ketelas. Intraversijos .ekstraversijai ir neurotizmui . nerūpestingumu ir kitais bruožais.. savotiškos ir naudingos praktikoje.tai gali būti reakcija. vertinti testo rezultatus. Apie tai jau buvo rašyta V skyriaus pradžioje. Šis klausimynas yra gana plačiai nau5.emociniam stabilumui nustatyti. šias teorijas galima ir kritikuoti. Abiejose ašyse išsidėstę žmogaus savybės pagal normalaus pasiskirstymo dėsnį (Hauso kreivę) sudaro nenutrūkstamą kontinuumą. Minėtų bruožų junginys charakterizuoja ekstraversijos tipą (ekstravertą). Kitą ašį sudaro neurotinis stabilumas . Jų pagrindu yra konstruojami įvairūs testai. stebime žmogų. kurių pagalba įvertinamas asmens polinkis meluoti ir.

Bihevioristinės (elgesio) krypties asmenybės teorijos Bihevioristinės krypties atstovai daugiausia dėmesio skiria tam. F.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 163 pavadinimus. bihevioristai pastebėjo. Operantinis sąlygojimas yra mokymasis. Tęsdami tyrimus. kurio elgesys nors ir sudėtingesnis. pristatant naujos rūšies alų. Testai taip pat iš dalies atspindi momento savijautą. kad rusų mokslininko I. kur x reiškia tarpinį tarp stimulo ir reakcijos neapibrėžtą veiksnį.tai elgesio reakcijų visuma. B i h e v i o r i s t i n ė s krypties t e o r i j ų p r a d i n i n k a s yra JAV p s i c h o l o g a s Dž. Skineris CB. Skineris manė. svarbesnis yra kitas sąlyginės reakcijos tipas . ar baudžiamas. . kad žmonės ir gyvūnai elgesio išmoksta dėl sąlyginių refleksų susidarymo. kad esant vienodiems stimulams. Asmenybė jų požiūriu . Pavyzdžiui. atsinaujina malonūs pojūčiai. Pavlovo atrastą klasikinio sąlygojimo principą galima taikyti ir žmonėms. vos tik išgirdus šią melodiją. tačiau iš esmės beveik nesiskiria nuo kitų gyvūnų. Jis pripažino. Bihevioristai taip pat nagrinėjo mokymo ir išmokimo įtaką gyvūnų bei žmonių elgsenai. nuotaiką. bare. susiję su naujos markės alumi. Votsonas (J. kad žmogui mokantis. ir skatina žmogų nusipirkti būtent to alaus. Skinner) (1904-1990) toliau plėtė idėjas apie elgesio priklausomybę nuo aplinkos. Watson) (1878-1958). ar jis anksčiau už tai buvo skatinamas. Tačiau B. kuris iš dalies susijęs su pačiu individu. F. Žmogus yra labiausiai išsivystęs gyvūnas. JAV psichologas B. priklausomai nuo to. individų elgsena įvairuoja ir buvusią schemą S—>R pakeitė schema S--> x --> R. kai individas yra linkęs atlikti tam tikrą veiksmą arba jo neatlikti. Jis teigė. ką žmonės daro ir kokios aplinkybės priverčia juos vienaip ar kitaip pasielgti. Individas gauna iš aplinkos dirgiklį (S. lankytojams transliuojama gerai žinoma populiari melodija. Po kelių pakartojimų. Tai jau neobiheviorizmas.operantinis arba instrumentinis sąlygojimas.stimulą) ir atsako į jį tam tikru veiksmu (R-reakcija). F. tačiau vis dėlto jie yra nepakeičiami praktiškai nustatant asmenybės savybes. Dabar tai dažnai pritaikoma prekyboje ir paslaugų teikimo sferoje.

Pastebėta. kas padeda išlikti.F. kiek jis pakeičia individo elgesį.y. Tam sudaromas elgesio pakeitimo planas. Panaši visuomenė buvo sukurta Tarybų Sąjungoje. yra pagrįstas B. formuoti norima linkme ir kurti žmonių visuomenę. Skinerio teoriją buvo sukurta nemažai elgesio formavimo metodų. Dabar diegiamas kompiuterizuotas mokymasis. ir buvo įsitikinęs.socialinis įvertinimas. kad žmogaus elgesį galima visiškai kontroliuoti. teigiamas jo darbo rezultatų įvertinamas.164 V SKYRIUS Paskatinimas yra procesas. Toks metodas ypač naudingas. Skinerio pasiūlyta funkcinė elgesio analizė. F.žmogus tokio elgesio nekartos. padedančių žmonėms konkrečiais atvejais. laisvės. t. tikslus pasakymas. kad įvairaus amžiaus asmenis gerai veikia pagyrimas ir galimybė praleisti laiką su artimu žmogumi. savotiškai apdovanojamas. Norint išmokyti individą konkretaus elgesio. B. piniginis apdovanojimas. padedant atsikratyti įvairių baimių. Tuo tarpu paprasta neigiama reakcija į mums nepatikusį žmogaus elgesį. kur leidimą pereiti prie sudėtingesnių užduočių. kas ir kodėl konkrečiai mums nepatinka jo poelgyje arba nepritarimas elgesiui) gali priversti žmogų nekartoti tokio poelgio.y. Skinerio elgesio mokymo ir mokymosi teorijos pagrindu buvo sukurta nemažai metodikų. Programuotas mokymasis. atitinkantį individo lūkesčius. jam asmeniškai „gera" yra tai. nes bausmių taikymas gali sukelti neigiamas emocijas ir visiškai nelauktus rezultatus. reikėtų ją pašalinti. Skinerio išmokimo teorija. galima traktuoti kaip teigiamą pastiprinimą (žmogus laukia pagyrimo). įveikiant stresą. Didelę reikšmę turi B. Skinerio išmokimo teorija plačiai paplito JAV ir buvo pritaikyta • pedagogikoje. kai pageidaujamas elgesys yra pastiprinamas. Vieniems labiau tinka materialinis skatinimas. . F. Sužinojus tikslią konkretaus elgesio priežastį. tai elgesys kartojamas ir išmokstamas. kad jis kartotųsi ateityje. F. F. galima palaipsniui išmokyti žmogų mažiau į ją reaguoti. kitiems . Jis nepripažino minties vertybių. (pavyzdžiui. kurie gali būti taikomi psichoterapijoje. Pastiprinimo efektyvumą galima įvertinti pagal tai. pavyzdžiui. užtikrinantis nuolatinį grįžtamąjį ryšį. sėkmingai atlikus prieš tai pateiktas užduotis (grįžtamasis ryšys). Pagal B. jų pateikimo būdą ir kartojimų skaičių. Jeigu to padaryti neįmanoma. stebėjimas. Taigi B. jeigu neigiamas . Tačiau Skineris nepripažįsta įgimto gėrio ir blogio pažinimo. kas individui teikia teigiamus padarinius. siekiant. koks objektas sukelia nepageidaujamą žmogaus elgesį konkrečioje situacijoje. pavyzdžiui. svarbu surasti tinkamus pastiprinimus. kuris įgyvendinamas po vieną dalį. t. Jeigu pastiprinimas teigiamas. Svarbu parinkti pastiprinimą. Neigiamo pastiprinimo nereikia painioti su bausme.

J. 5. ne asmenybė. Bundtira. asmuo. žmogus gali daryti savo elgesiui. Kanados psichologas A. Bandūra pavadino savitarpio determinizmu. yra statistiškai vidutinė. esant toms pačioms aplinkos sąlygoms. Bandūra. kad a p l i n k a daro didelę į t a k ą žmogaus veiklai. Skinerį labiau domino ne žmogus. F. Skineris.. tuo didesnį poveikį.8 pav. p. kad pats žmogus įtakoja savo elgesį. aplinkos reakciją į tą elgesį ir arba5. standartinė konkrečioje visuomenėje. Šis trijų komponentų abipusio determinizmo modelis skinasi nuo vienpusiškų modelių. 1997. Ziegler D. arba atsisako. A. o pažinimo procesų. Remdamasis kognityvine žmogaus elgesio s a m p r a t a . brandi asmenybė yra asmuo. Pastarojoje teigiama. optimaliai prisitaikęs prie savo aplinkos. A. kad tam tikras elgesys visuomenėje nepriimtinas. kurie priklauso nuo asmenybės vidinių veiksniu . stebėdamas kitų elgesį. gimęs 1925 m. Kuo labiau išvystyti žmogaus pažintiniai sugebėjimai. B. Pažinimo komponento įtraukimas į žmogaus elgesio išmokimo procesą leidžia geriau atskleisti žmogaus prigimti bei jo galimybes.. o jos reakcijos. Todėl. 378 Aplinkos poveikį elgesiui išsamiai paaiškino F. Bandūros teorija buvo pavadinta socialine kognityvine asmenybės teorija. B. Šaltinis: elgesio budus. Bandūros teoriją galime traktuoti kaip biheviorizmą iš „vidaus". o aplinka.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 165 Tuo požiūriu. A. Bandurą. Froido psichoanalitinės teorijos. nesiskiria nuo Z. Pagal šį modelį žmogaus elgesį lemia nuolatinė pažinimo. modifikavo biheviorizmą. Bandūra). Ši A. kad žmogaus elgesys griežtai priklauso nuo aplinkos. pagal jį. Žmogaus elgesio forma vimosi modelis pagal Jį perima. kuris vyksta operantinio mokymosi būdu. galima sakyti. Bandūra (A. B. F. kurio elgesys konkrečioje visuomenėje yra labiausiai pageidaujamas ir dažniausiai skatinamas. kuri modifikuoja jo biologinių poreikių tenkinimo būdus. Asmenybės vystymąsi jis suprato kaip nuolatini prisitaikymą prie aplinkos reikalavimų. kad žmogaus įgimtasis pradas „Id" trokšta tik biologinių poreikių patenkinimo ir tik vėliau išsivystę Ego ir Superego leidžia žmogui suvokti. aplinkos ir elgesio veiksnių tarpusavio sąveika. Skinerio teorija. tačiau akcentavo pažinimo (kognityvinį) procesų vaidmenį asmenybės elgesiui .A. Hjelle L. . Tokį elgesio priežastingumo aiškinimo principą A. kurie asmenybės elgesio priežastis aiškina vien tik aplinkos poveikiu arba vien tik vidiniais asmenybės veiksniais.žmogus mokosi. Įvertinant tai. iš esmės. Taigi brandi asmenybė. iš esmės. taip pat manė. arba bando kitus A.8pav.

166 V SKYRIUS A. Jis manė.. tai paprastai taip nebus elgiamasi. žmogus pasiekė gerų sportinių rezultatų arba nustojo rūkyti. arba pasiekta užsibrėžto elgesio norma. modeliuodami kitų asmenų veiksmus. t. savęs apdovanojimą tuomet. gimnastikos pratimai ir pan. Pavyzdžiui. elgesį. kitaip sakant. Čia svarbūs lūkesčiai ir žinojimas apie galimą pastiprinimą bei jo pobūdį. kurių mokosi. 5. Bandūra pabrėžė. kuri paties nustatyta. Elgesio savireguliavimas A. o tai yra labai svarbus išlikimo ir vystymosi faktorius. Už tai jis gali apdovanoti save kelione į užsienį arba nusipirkti kokį nors vertingą daiktą. Galimi ir mažesni paskatinimai už mažesnius įvykdytus darbus.C. kad žmonės daug ko gali išmokti. o toliau pats formuoja savo veiksmų arba elgesio stilių. 207 Atgaminimo stadijoje „prieš" atlikdamas veiksmus. kaip juos atliks. kad mokymasis stebint yra trumpesnis. Elgesys. Bandura išskyrė keturias mokymosi stebint stadijas. kad žmonės gali reguliuoti savo elgesį. Bandūra rimtai pažiūrėjo į tai. Daugeliu atveju modeliuojamas elgesys turi būti išmokstamas taip. žmogus mėgina įsivaizduoti. kada stebėtojas įsidėmi pagrindinius veiksmus. Tačiau modeliavimas gali paskatinti ir kūrybišką elgesį. naudojant operantinio sąlygojimo metodus.G. kaip yra pateikiamas. p. Berliner D. virsta realiu. ir perėjimą prie vidinės kontrolės. 1993. o paskui kuriamas savo atlikimo stilius. automobilio vairavimas. jeigu asmuo yra skatinamas tai daryti. A. . Motyvacijos stadija pasako. kaip dažnai išmokti veiksmai bus naudojami gyvenime. kurio buvo išmokta stebint kitus. stebėdami kitų elgesį. kai atliktas koks nors darbas.9 pav. Jeigu už tam tikrą elgesį bus baudžiama.9 pav. Pavyzdžiui. kai žmogus pats reguliuoja savo elgesį ir už sėkmingus veiksmus pats save paskatina. Savireguliacija numato savęs paskatinimą.y. 5. Jau minėtasis automobilio vairavimas ar gimnastikos pratimai kopijuojami stebint instruktoriui. Savireguliacijos pripažinimas rodo esminį nutolimą nuo išimtinio pasikliovimo aplinkos kontrole. Išmokimo proceso stebint stadijos Šaltinis: Gage N.

Humanistinė psichologija gimė kaip protestas tuo metu vyravusiam biheviorizmui ir iš dalies Z. bruožai ar pastiprinimai reguliuoja elgesį. atsakanti už savo veiksmus. ir taip pat numatyti savęs paskatinimą už kiekvienos smulkesnės užduoties sėkmingą įveikimą. sujungia tris vidinius pro- Humanistinės krypties asmenybės teorijos Humanizmo teorijoje asmenybės sąvoka tampa centrine ir ypač p a b r ė ž i a m a asmenybės a t s a k o m y b ė u ž savo p o e l g i u s . Bandūros idėjos sėkmingai naudojamos psichoterapijoje. • savo veiksmų planavimą. A. kad kiekvieną asmenybę formuoja tik jai vienai būdingas pasaulio suvokimas. norint pakeisti savo elgesį. Individualus realybės suvokimas. kuri mums yra asmeniškai reikšmingiausia ir su kuria siejame savo ateitį. taip pat jo socialinė kognityvinė asmenybės teorija labai prisidėjo prie asmenybės problemų supratimo bei aiškinimo. Čia svarbu vertinti savo pasiekimus ir pastangas toje veikloje. F i l o s o f i n ė humanizmo teorija yra metodologinis pagrindas specialioms žmogaus teorijoms. modifikuojant nepageidautiną. JAV psicho-logas. Nors humanistinės krypties asmenybės teorijų autoriai skirtingai traktavo asmenybę. tačiau buvo tos nuomonės. Froido krypties psichoanalizei.1970). disfunkcinį asmenybės elgesį.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 167 • savo veiksmų stebėjimą. Pastaruoju metu ji plačiai taikoma ir tampa vis populiaresnė. orientuota į augimą ir tobulėjimą. reikia detaliai numatyti. Maslow) (1908 . o ne instinktai. • savo atliktų veiksmų vertinimą. kurių patenkinimas tampa asmenybės . Jau vien savistaba suteikia daug informacijos pamąstymui. A. Bandūros nuomone. Buvo vienas iš ryškiausių humanistinės psichologijos teorijos atstovų. Humanistinės psichologijos atsiradimą po Antrojo pasaulinio karo paskatino psichologijos atotrūkis nuo konkretaus žmogaus ir jo problemų bei esminių žmogiškųjų vertybių perkainavimas. siekiant užsibrėžto tikslo. O savo veiksmus dažniausiai vertiname lygindami su kitų veiksmais. A. Maslou (A. be to. asmenybė pati yra aktyvi. planuojanti ir kurianti. cesus: Savireguliavimas. Asmenybės teoriją jis grindė žmogaus poreikiais. Visi šie procesai yra svarbūs. Planuojant savo veiksmus. kada ir kaip atlikti konkrečias mažesnes užduotis. Bandūra atliko nemažai bandymų ir pritaikė mokymosi modeliuojant bei asmenybės savireguliacijos principus. iškeliant žmogiškosios būties reikšmingumą.

Spontaniškumas ir paprastumas. patį bendravimą su kitu žmogus suvokia kaip vertybę ir tai dvasiškai praturtina bendraujančius. Svarbu pabrėžti. suvokia ir mato tik tuos poreikius. su jo vertybėmis bei tikslais. A. su asmenybės augimu. Kiekvienas žmogus yra kitoks. Maslou žmogaus poreikius ir jų „piramide" . politikų). Antai žmogus. mąsto. brandžia. ji taikoma statistinėje žmonių populiacijoje. Realistiškesnis požiūris į pasaulį. tuo ji yra brandesnė. žmogaus gyvenimo kelias. Tolerancija kitiems ir pakantumas savo silpnesnėms savybėms. Savęs aktualizavimo esmė . subrendusiems žmonėms: 1. save realizuojančia asmenybe. tenkindama tuos poreikius.konstruoti). kuris motyvuotas stokos. t. nevengtų tobulėti. menininkų. Jeigu dominuoja būties motyvacija. kurie yra dabar. . Maslou siejo su asmenybės brendimu: kuo labiau asmenybė save aktualizavo. mąstymą ir kitus psichinius procesus. todėl kiekvienas skirtingu būdu realizuoja šią tendenciją. iš dalies. tiksliau pasakius. kad žmogus nesustotų ties žemesniųjų poreikių tenkinimu. Maslou poreikių hierarchija galioja daugumai žmonių. ištyręs daug save aktualizavusių asmenybių (mokslininkų. Pavyzdžiui. pasiekusiems saviaktualizaciją. t. išskyrė bendrus bruožus. A u k š č i a u s i a s ž m o g a u s p o r e i k i s saviaktuatisacija. 4. Koncentravimasis į svarbias problemas ir smulkmenų ignoravimas. tuo jis ir privalo būti" (dailininkas turi tapyti. O būties motyvuotas suvokimas yra daug platesnis: žmogus žvelgia į ateitį. kad A. atskleidė. poreikių hierarchija gali ir nepasireikšti. Maslou taip pat kalbėjo apie stokos ir būties motyvaciją. Kai bendravimas yra motyvuotas stokos.y. Tik pažinęs ir įsisąmoninęs savo poreikius. žmogus gali tapti pilnai subrendusia. filosofų. Tačiau žmonėms. Bendravimas taip pat gali būti motyvuotas stokos arba būties poreikiais. (Plačiau apie A. talentingi dailininkai kūrė net badaudami. kurie būdingi save aktualizavusiems.tai ilgas procesas. bendraudamas su kitais. rašytojų. konstruktorius . žmogus.įžvelgti ir įgyvendinti savo gabumus bei potencialias galimybes.168 V SKYRIUS veiklos ir a u g i m o m o t y v a i s . galima sakyti. tai. Atsiribojimas nuo aplinkos (iš dalies) ir vienatvės poreikis. 5. Būties motyvacija nesumažina psichinės įtampos. Labai svarbu. su žmogaus laisvu pasirinkimu. nes augimas ir tobulėjimas reikalauja tam tikros įtampos. išreiškė. „Kuo žmogus gali būti. 2. kokią jis gaus iš to naudą. 3. Motyvacijos lygis. savęs atskleidimas ir realizavimas. Saviaktualizacija .III skyrelyje „Poreikių hierarchija"). įtakoja asmenybės suvokimą. Saviaktualizaciją A. atrastų savo tikslus ir siekius. A. Būties motyvacija yra susijusi su aukštesniais poreikiais. Stokos motyvacija susijusi su žemesniaisiais poreikiais ir mažina psichinę įtampą.y. Maslou.

7. A. Neįprastų įspūdžių ir stiprių išgyvenimų dažnesnis patyrimas. Maslou matė žmogų kaip augantį. K. Tobulų žmonių nėra. kurie stengėsi padėti žmonėms giliau pažinti ir pilniau atskleisti save. ypač džiaugsmo. Rodžersas (C. jeigu žmogui leidžiama pasirinkti. o saviaktualizacija yra savitas. Maslou buvo įsitikinęs. Jis tvirtino. JAV psichologas. A. kuriuo jis ir vadovaujasi. Didesnis visuomeninis aktyvumas. Pagrindini asmenybės veiklos ir brendimo šaltinį K. A. K.1987). Maslou akcentavo žmogaus individualybę bei unikalumą ir nesistengė žmones skirstyti į konkrečius tipus. kad jų nėra labai daug. vienas iš humanistinės psichologijos kūrėjų. nors manė. Sukūrė humanistinę asmenybės teoriją ir psichoterapijos sistemą. vystytis. o ne stovėjimą vietoje. kad žmogaus prigimtyje slypi kūrybiškumas. „vidutinių" žmonių yra nepasiekę savirealizacijos ir gyvena tenkindami stokos poreikius. buvo organizuota daug asmenybės g r u p i ų . vadinamą nedirektyviąja psichoterapija. Demokratiškesnis charakteris. Jumoro jausmas. 10. kad brandi asmenybė nebūtinai turi visus šiuos bruožus. panaudoti savo sugebėjimus. 8. 13. 14. Kūrybiškumas. praturtinti savo asmenybę. Tačiau A. pilnavertį gyvenimą. Rodžersas matė savirealizacijos poreikyje. A. Jų dėka milijonai amerikiečių įgijo galimybę atskleisti savo kūrybiškumą ir pajusti pilnavertiškesnį gyvenimą. pagrįstas moralės jausmas. Jis nedirbo praktinio darbo. nes jį visuomet žadina savirealizavimo tendencija. glūdinti pačioje žmogaus prigimtyje. 12. Nuoširdesnis jausmų reiškimas. kūrybiškas procesas. Rodžersas teigė. Gėrio ir blogio atskyrimas. jis visuomet pasirinks augimą ir plėtrą. Harmoningam vystymuisi būtina sąlyga 6. Pateikęs save aktualizavusių asmenybių bruožus. 11. Maslou buvo vienas pagrindinių humanistinės psichologijos krypties teoretikų ir kūrėjų. Daugiausia dėmesio skyrė save aktualizavusioms asmenybėms. kad žmogui įgimta siekti. Dauguma eilinių. tačiau jo teoriniai darbai turėjo didele įtaką psichologams praktikams. . kaip nuolat tampantį. Gilesni tarpasmeniniai santykiai. Rogers) (1902 . Taip pat žmogui yra įgimtas gėrio ir blogio suvokimas. kad. Maslou pastebi. Net ir aukščiausią saviaktualizacijos lygį pasiekė asmenys patiria silpnumo akimirkų. Todėl kiekviena asmenybė gali potencialiai pasiekti saviaktualizacijos lygį ir gyvenu visapusišką. A.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 169 Didesnis savarankiškumas (autonomija) ir atsparumas išorės Įtakoms. Šiuo metu Lietuvoje taip pat organizuojamos asmenybės augimo grupės. 9. Maslou darbų įtakoje JAV gimė asmenybės augimo judėjimas. Stiprus.

į klientą orientuota psichoterapija.y. atvira patirčiai bei gyvenančia dabartimi. K. juos suderinti. Tokio besąlygiško vertinimo ir priėmimo įtakoje žmogus pradeda giliau suvokti save ir per tam tikrą laiką pats savo noru sukuria ir išugdo savo tikslus ir užduotis. vadinamame patirties lauku. K. Kiekvienas žmogus gyvena savo pasaulyje. tai žmogus visiškai realizavęs savo prigimtį. Psichinė sveikata yra tapimo. atskleidęs savo gabumus. Nepagrįsti reikalavimai iškreipia žmogaus savęs suvokimą ir slopina vystymąsi. Psichoterapeutas priima ir vertina klientą tokį. koks jis yra ir duoda jam laisvę pasirinkti tikslus. tačiau šis suvokimas (aš vaizdas) nėra vienalytis: jį sudaro idealus ir realus savęs suvokimas. galima suvokti žmogaus elgesio priežastis. Asmenybė pilnai suvokia save. mokyme (mokytojas atlieka tik konsultanto vaidmenį) ir valdyme. Brandi asmenybė. tuo žmogus geriau suvokia save aplinkoje ir geriau jaučiasi. Pagrindinė humanistinių asmenybės teorijų idėja . . Neįmanoma iki galo pažinti kito žmogaus pasaulio suvokimo. kad asmenybės brendimas. koks jis yra). taikoma įvairiose praktinės veiklos srityse: psichoterapijoje. t. ir tapęs visapusiškai funkcionuojančiu asmeniu. augimo rezultatas. atskleisti savo siekius ir galimybes.tėvų pagarba ir meilė vaikystėje be jokių išlygų (vaikas turi būti mylimas ir gerbiamas toks. Jei jie nesutampa arba prieštarauja.170 V SKYRIUS . Pilnai ir harmoningai funkcionuojančia asmenybe. Brandi asmenybė besąlygiškai priima save ir yra atvira naujam patyrimui bei išgyvenimui. gali tapti kiekvienas . kuris priklauso nuo paties žmogaus pastangų. Rodžersas manė. kurie jį patenkintų ir nebūtų žalingi kitiems. koks jis yra. tai ilgas nenutrūkstantis procesas.besąlygiškai priimti ir gerbti kiekvieną žmogų tokį. realybė suvokiama iškreiptai. yra būdas patirti besąlygiškai teigiamą vertinimą per pokalbį. Asmenybės branda K. ir dėl to kyla problemos. Rodžerso idealas ir galutinis nedirektyviosios terapijos tikslas visiškai funkcionuojanti asmenybė (fuly functioning).y. t. Kuo jie labiau sutampa. sutrikimai. Rodžerso i š v y s t y t a nedirektyvioji. Tik pokalbio metu pabandžius pažvelgti iš jo požiūrio taško.tereikia pažinti save.

kančios. kad žmogus pažįsta aplinką. Kelly) (1905 . kiek apie jos santykį su aplinka. laisvės. nukreiptą į ateitį.1996) teigė. Kai aplinka neatitinka konstruktų (netelpa į jų rėmus arba prieštarauja).jos įdomios kaip teoriniai asmenybės funkcionavimo modeliai. Elgesį lemia dabartis. P. Kelis (G. P. kilus poreikiui. žmogus jaučiasi gerai. susikuria įtampa.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 171 Kognityvinės (pažinimo) asmenybės teorijos Si teorijų grupė taip vadinama kognityvine neatsitiktinai . Pasak K. atsakomybės. P. ir blogi") arba konkretesni („visi žmonės gali būti geri arba blogi. Kai naujos žinios patvirtina jau turimus konstruktus. yra fiksuota laike. kyla įtampa.jai atstovaujantys autoriai pabrėžė aplinkos reikšmę asmenybės funkcionavimui. Didelę įtaką egzistencinės krypties teorijoms padarė filosofai S. nors pats jis to gali ir nesuvokti. Jaspers). nuostata „visi žmonės gali būti ir geri. Asmenybė pasireiškia. per kuriuos ji vertina aplinką bei reguliuoja santykius su kitais žmonėmis (vadinamosios „rolių gardelės"). Aplinka. . asmenybės neįmanoma nagrinėti atskirai nuo aplinkos. todėl nukreipia žmogaus elgesį viena ar kita linkme. . ji atspindi žmogaus nuostatas ir vertybes. Heidegger). vienišumo. pažinimą. K. Žmogaus elgesys tikslingas ir nukreiptas į ateitį. todėl. Jaspersas (K. reikia išsiaiškinti jos konstruktus. Tillichas (P. K. abi jos sąveikauja su aplinka per suvokimą. būtent. Egzistencinė psichologija nagrinėja žmogaus būtį pasaulyje ir pagrindinius jo egzistencijos klausimus: gyvenimo prasmės. ką žmogus pažįsta. Norint pažinu asmenybę. Sartre). vadinamą asmeniniais kostruktais. Asmenybė sudaryta iš dviejų dalių: vidinės ir išorinės. Jų rėmuose apibendrinama viskas. Kierkegaard). Kiekvienas poreikis turi teigiamą arba neigiamą valentingumą. Egzistencinės krypties asmenybės teorijos Šios krypties teorijų šaknys slypi filosofų egzistencialistų darbuose ir idėjose.1947) sukūrė lauko teoriją. mirties. Haidegeris (M. Sartras (J. Levinas (K. M. Lewin) (1890 . Kierkegoras (S. Asmenybės veiklą galima pavaizduoti vektorių judėjimu erdvėje. Šie konstruktai yra tarsi pažinimo ir vertinimo rėmai-jie gali būti platūs (pvz. Tilich) ir kt. Šios teorijos nėra plačiai taikomos praktikoje . priklausomai nuo aplinkybių"). Konstruktų sistema yra individuali. Ž. kurioje kalbama ne tiek apie pačią asmenybę. per pažinimą.Levino. arba psichologinė erdvė. JAV psichologas Dž. vertindamas jos detales per vertinimų sistemą. Ši įtampa siekia išsilyginti.

(18811966) aprašė žmogiškosios būties pasaulyje lygmenis. V. V.išorės pasaulis sąlygoja žmogaus. kuriame žmogus egzistuoja drauge su kitais žmonėmis (Mittwelt. Pagal V. kad paprasto kasdieninio gyvenimo nepakanka. kas veikia jo vidinį ir išorinį gyvenimą. gimęs 1905 m. vok. gamtos pasauliu ir kaip nuolatinis siekis gyventi prasmingai. savo gyvenimo tikslų. Jis ypač pabrėžė žmogaus „prasmės siekimą". Pasaulis. „Umwelt" . pajuntamas egzistencinis vakuumas tuštuma.). kad pagrindinis žmogaus polinkis.nuosavas pasaulis. kaip žmogus suvokia ir priima tai. kad „joks vėjas nepadeda plaukti tam laivui. Binswanger). tai malonumo siekimas (kaip manė Z.). Franklis pripažįsta. ir net nežmoniškose sąlygose žmogus gali likti laisvas dvasiškai ir kilnus. savikontrolės ir vidinės vertės jausmo. Apleidus dvasinį pasaulį. Tai santykių su savimi būdas. vok. kreipdamasi į dvasines vertybes. ir išskyrė tris dimensijas: 1. jei Įgimta „valia prasmei atrasti" neišsivysto į sėkmingą gyvenimo tikslo ir prasmės atradimą.172 V SKYRIUS Egzistencinė psichologija atskleidžia žmogaus buvimą pasaulyje ir tai. Aplinkinis gamtos pasaulis (Umwelt. kaip biologinio individo. elgesį. jei jis nesiekia ko nors aukščiau. Savo dvasinio pasaulio gelmes asmenybė siekia atskleisti bręsdama. vok. kada ir kur gimti). Tai apriboja žmogų. Jis mano. ką jam kas nors pasaulyje reiškia. Franklis kelis metus išbuvo nacių koncentracijos stovykloje ir ten labai aiškiai suvokė. misijos atradimą. Buvimas yra nuolatinis tapsmas ir supratimas kaip sąmoninga sąveika su kitais žmonėmis. 2. „Eigenwelt". „Mittwelt" pasaulis apima visus tarpasmeninius santykius. V. vertybių supratimo. Prasmė motyvuoja jo gyvenimą. Nereikia būti jūreiviu. t. kuris neturi savo paskirties uosto". yra austrų psichologas ir psichiatras. Froidas) arba galios (kaip . Šis pasaulis yra žmogui suteiktas (niekas nepasirenka.. Žmogus yra atsakingas už savo pasirinktą egzistencijos būdą. Prasmės ieškojimas yra pagrindinis žmogaus siekis. kurie įtakoja žmogaus elgesį. V. Frankl). Franklis tvirtina.y. geri tarpusavio santykiai yra labai svarbūs žmogui.tai kompasas be magnetinio lauko. Savų išgyvenimų pasaulis (Eigenwe]t). kai žino dėl ko. tampama tarsi lukštu be branduolio. tai žmogaus subjektyvus matymas to. . kas vyksta aplinkui. kad žmogaus egzistencija nyksta. Franklį klaidinga yra teigti. 3. Binsvangerio nuomone. kad žmogus gali viską iškęsti. kad žmogus be Dievo . kad gyvenimo įprasminimui reikia gyvenimo tikslo. kad žinotum. Šveicarų psichiatras L. Binsvangeris (L. Franklis (V.

gėrį. ieškančiam gyvenimo prasmės. bet turėtų suvokti. „protas".graikiškas žodis („prasmė". Franklis juos vadina kūrybinėmis. Franklis sukūrė naują psichoterapijos metodą. niekas negali jo gyvenimo pakartoti.pagalbą ir meilę kitiems žmonėms. kalte ir mirtimi. ir. „tvarka").. kultūros kūrinius bei žmogaus meile. jeigu situacijos pakeisti negalime. ją reikia priimti. „Logos" . Klaidinga taip pat yra laikyti savęs aktualizavimą pagrindiniu žmogaus siekiu (kaip teigė su tam tikrais papildymais A. Gyvenimas kelia jam savo problemų. kurias žmogui (pacientui) reikės rasti ateityje. todėl žmogaus pareiga .noos'' . Visiems skirta susitikti su tragiškaisiais gyvenimo aspektais: skausmu. telkianti dėmesį į ateitį. yra egzistencinė problema. kitaip sakant .į prasmes. Absoliučios prasmės galima tik siekti.teikti pagalba žmogui (pacientui). jaučia egzistencinį vakuumą. Logoterapijos tikslas .protas). Tačiau kaip tik tokia Įtampa yra būtina psichinės sveikatos prielaida. Taigi realizuodamas kūrybines vertybes.atsiliepti į tuos klausimus. Trys keliai veda žmogų į prasmingą gyvenimą. Be abejo. Žmogus. jaučiant atsakomybę. Jis mano. Bet kilniausia gyvenimo prasmė atsiskleidžia nusistatymo vertybėse. Adleris). Noogenines neurozes sukelia egzistencinės problemos. kurias Franklis pavadino noogeninėmis (graikiškai . patirybinėmis ir nuostatinėmis (elgesio) vertybėmis. už padarytus darbus. kad kiekvienas gerai atliktas darbas. jog klausiama jo paties. ir todėl kiekvienas žmogus yra atsakingas už gyvenimą. kurį reikia įgyvendinti. k u r i pavadino Logoterapija. pergyvendamas gamtą. V. Žmogus neturėtų klausti: „Kokia mano gyvenimo prasmė?". grožį. nepagydomos . Problema yra įprasminti savo kančią. kiekviena sąžiningai atlikta pareiga yra savotiška kūryba. Savęs realizavimas ateina savaime. prasmės ieškojimas žmogui sukelia vidinę įtampa. reikšmingiausia iš kurių yra prasmės siekimo slopinimas. net jo neviltis dėl gyvenimo vertės. už.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 173 tvirtino A. bet ir kaip ją surasti. Kiekvienas turi savo ypatingą gyvenimo misija. naujus jausmus. Skausmas ir kančia nėra problema. Patirdamas tiesą. o tai siejasi su drąsa. Tai gali sukelti neurozes. konkretu pašaukimą. V. o ne vidinę pusiausvyrą. siekiant prasmės už savęs. Maslou). save pamiršus ir save viršijant. bet anaiptol ne psichikos liga. Per nesugrąžinamai praeinančius gyvenimo momentus žmogus gauna naują patirtį. tuštumą. Iš tiesų. kur ieškoti prasmės. Logoterapija yra į prasmę orientuota psichoterapija. žmogus kažką duoda pasauliui. Todėl niekas negali jo pakeisti. Logoterapija kaip tik ir padeda žmogui surasti savo uždavinius ir situacine prasmę. o konkrečiai reikia surasti s i t u a c i n ę prasmę: gyvenime yra daug p o t e n c i a l i ų p r a s m i ų . Žmogaus rūpestis. patiria „egzistencinę frustraciją". Logoterapija ne tik nurodo. nematantis gyvenimo prasmės. žmogus kai ką gauna iš pasaulio ir praturtina save.

Tuo jos visos yra vertingos. Skaitant įvairią literatūrą apie asmenybę. Tokius žmones logoterapija siekia padaryti atsakingais. Franklis laikė žmogų. vertybių ir neprivalo rūpintis kliento religiniu gyvenimu.3 lentelėje. kaip įtikinti ligonį. įvairių požiūrių apie asmenybę žinojimas ir sugebėjimas derinti tas žinias. kad kiekviena teorija turi privalumų ir trūkumų. kuris atrado savo misiją ir įprasmino savo gyvenimą. tokį saugumo jausmą. V. vis labiau pamiršta save ir atiduoda save kitiems (V.174_ V SKYRIUS ligos atveju nieko kito nebelieka. ji reikalinga kenčiantiems beprasmybę. kad net ir dabar jo gyvenimas turi prasmę. Pilnesnį asmenybės vaizdą padeda susidaryti teorijų integracija. Franklis. „religija žmogui suteikia dvasinį inkarą. svarbu žinoti. . t. neprimesti jai savo filosofijos. tai ilgai trunkantis procesas. gerai f u n k c i o n u o j a n č i a i s ir ieškančiais gyvenimo prasmės. Pagal V. • ASMENYBES BRANDOS APIBŪDINIMAS Apžvelgus pagrindines asmenybės teorijas. kaip ir kiti egzistencinės psichologijos atstovai. kad kančios ir mirties prasmė gali būti surasta tik už kenčiančio žmogaus. Vis dėlto kraštutinėse situacijose religija darosi reikšminga.y. t. Franklį. Daug autorių akcentuoja asmenybės brandą kaip asmenybės siekį ir jos raidos rezultatą. tik transcendencijoje (nebūtinai religijoje). Bręsdamas žmogus tampa vis žmogiškesnių. Žmogaus brendimas pagal jį. Franklis primena. galima teigti. kurio jis negali rasti niekur kitur". logoterapija nereikalinga religingiems žmonėms. . Asmenybės branda V. Franklis tai vadino savęs viršijimu).y. reikia iš anksto susikurti individualų savo asmenybės brandos vaizdą. Kiekvienam yra svarbu tapti brandesnių ir siekti vis pilnesnės brandos. kad tai asmenybė. be abejo. Subrendusiu V. daugiau kalbėjo apie žmogų. žmogaus asmenybė. kokia teorija vadovaujasi autorius. Asmenybės brandos požymiai pateikti 5. Tam. turėdamas omenyje. Logoterapijos specialistas turi gerbti asmenybe. tačiau kiekvieną teoriją iš dalies galima pritaikyti savęs ir kitų pažinimui.

Butkienė G. p. Asmenybės subrendimo požymiai Lentelė sudaryta panaudojant J.3 lentelė.F. Brabantas Ž. 5.ASMENYBE IR INDIVIDUALUMAS 175 5. Vilnius. 3. 6. Atkinson R..206. Kasiulis J. USA. 1997.Pikūno duomenis. 1998. Psichologija 16. Vilnius. Kepalaitė A. Kaunas. Elgesio teorija ir žmogaus modeliai. 1996. Psichoanalizė.J. 1994. Bem D. 1993. Barvydienė V. 1993. 1994.L. Bieliauskaitė R. literatūra 1. Bandūra A. 137-154. Smith E... 2. Introduction to Psychology. 4.. Vadovavimo psichologija..C. Atkinson R. Asmenybės psichologija. .E. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Kaunas. Šaltinis: Pikūnas J. p.

Vilnius. 7. ep .5-33. Ca eepyp.E. 1997. Lepeškienė V. Plužek Z. 1988. Teop . Pastoracinė psichologija. 10. 1992. M o c a . Pikūnas J. 1997. Kaunas. Trimakas K. Katiliūtė . 1985.. 1997. 2 5 . 1998. Z teorija. Furst M. 27.G. 20. Psichologija 12. O c .B. 19. p. 23.Vis vien sakyti gyvenimui (Žmogus ieško prasmės). Raidos psichologiją.C. 12. Sternberg R. 26. p. 21. 16. Žmogaus aukščiausi skrydžiai. 11. Vilnius. Vilnius.720. Asmenybės raida gyvenime. 15. X . 1997. 1996.. 1996. 1996. 22. 24.. Gyvensena. Psichologija 17. 1992. Paškus A. Psichologija 16. Psichologija 15. Psichologija.608. Beyond IQ: a triarchic theory of human intelligence. San Diego. ce . Vilnius. 17. Psichologija 12.Siela. 1992. . Vertybių sistema humanistinėje ir egzistencinėje psichologijoje. p y A.. 1993. Mokslas. Humanistinė psichologija. 18. 104-121. Kaunas.Boydstun D.176 V SKYRIUS Frankl V. c. c. 1996. Gage N. . Berliner D. New York.3-18. p. p. 1996.B. Pedagoginė psichologija. Egzistencinė psichologija ir terapija. Jacikevičius A. 14.M. Kočiūnas R. 9. 1997. Teop . Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą. . Žukauskienė R. Kaunas. Idėjų sankryžoje: Kritinis skerspjūvis. 1994.. K.. Kaunas. Kočiūnas R. Vilnius. 1986. 1994. Kaunas. Sattler J. M O C K B .5-24. Maslow A. Assessment of children. 1997.J. Vilnius. 13. Psichologija studentui. Biheviorizmas ir humanistinė psichologija: Dvi žmogaus prigimties sampratos. 8. Trimakas K. A.

VI SKYRIUS SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU Iki šiol kalbėjome apie atskirus mūsų psichikos procesus . Dabar pats laikas gautąsias žinias sujungti ir pritaikyti savęs ir kitų pažinimui.tarsi bandėme pamatyti žmogų iš skirtingų pusių. Savimonės padedami mes išskiriame save (AŠ) iš viso likusio objektyvaus pasaulio (ne AŠ) (6. apimanti paties savęs įsisąmoninimą. mes suvokiame ir pažįstame ne tik mus supantį išorinį pasaulį. t. nukreipta nuo išorinio pasaulio į mūsų AŠ.). Galima sakyti. bet ir patys save. kylančius ieškant savojo „Aš". o kitiems tai sunkiai sekasi? • Kodėl ir kaip mes patys save apgaudinėjame? • Kodėl yra svarbu save mylėti? • Kas yra atsakingas už mano gyvenimą? Kas yra savimonė Skirtingai nuo gyvūnų. • Iš kur žinau. Kartu paieškokime atsakymų į kai kuriuos klausimus. kad tai sąmonės dalis.1 pav. y. kad aš tikrai esu aš? • Kodėl talentingas inžinierius gali turėti žemą savigarbą? • Kiek veidų turi manasis „Aš"? • Kas gali būti bendro tarp pernelyg save aukštinančio ir save žeminančio žmogaus? • Kodėl vieni žmonės lengvai priima komplimentus. Šis žmogaus sugebėjimas suvokti ir geriau ar menkiau pažinti savo vidinį pasaulį pavadintas savimone. .

ir gaudamas iš jos grįžtamąją informaciją. poreikių ir galimybių. arba iš kur žinau. Pratarmę). daro lankstesnę. Požiūris į save susiformuoja vėliausiai.178 VI SKYRIUS pav. t. nukreiptą į išorinį pasaulį. y. padėdama mums pažinti aplinką. pažinimas ir vertinimas (ką konkrečiai reiškia suvokti ir pažinti save. reiškinius. Šio proceso rezultatas būtų savęs . jau esame aptarę . po to.žr. Be abejo. tikslingesnę ir efektyvesnę mūsų veiklą. kaip be galo sudėtingos veikiančios „sistemos". arba savęs įsisąmoninimą. pažindamas aplinką. pirmiausiai reikėtų suprasti kaip savęs pažinimo ir vertinimo procesą. efektyvumą ir patikimumą. Savimonės dėka žmogus išskiria save (AŠ) iš viso likusio objektyvaus pasaulio (ne AŠ) Taigi savimonė . reaguodamas į ją. AŠ -VAIZDAS Aš-vaizdo apibūdinimas. o savimonė siekia padidinti paties žmogaus. savo bruožų. savo vietos pasaulyje suvokimas. Žmogus save pažįsta veikdamas ir bendraudamas. kad aš tikrai esu aš Savimonę. žmones. šis procesas nueina ilgą ir sudėtingą raidos kelią. Sąmonė. kai jau yra susiklostęs požiūris į išorės daiktus.savas paties.

kad mūsų Aš-vaizdas ir mūsų veikla bei aktyvumas yra tarpusavyje susiję. vadinamas Aš-vaizdu. Tai savęs paties įsivaizdavimas. y. Dalis autorių šiuos terminus vartoja kaip sinonimus.t. ko įprastoje būsenoje nepajėgtų. 2. priimame arba nepriimame. Taigi galima sakyti. savo vietą . Todėl atskirti žinias apie save ir savęs vertinimą yra labai sunku. Savosios vertės jausmą (savęs įvertinimą). apie save manančių: „aš viską galiu". esama žmonių.tai vaizdinių ir sprendimų apie save (savo bruožus ir sugebėjimus. nesame abejingi: mes . bet ir kiek išreikšti mumyse vieni ar kiti bruožai). arba savęs suvokimo. išgyvenama kaip unikalus Aš.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 179 vaizdas.tokia. labiau ar menkiau įsisąmoninta. savo vertingumo išgyvenimą. Toms žinioms apie save.. Sąlyginai tai atskiriama tik dėl to. Kad nuo savojo Aš suvokimo priklauso žmonių galimybės. išgyvename. o kai kurie nurodo tam .) sistema. palankus arba nepalankus Aš . Aš vaizdo turinys formuojasi ilgus metus. Pavyzdžiui. jas vienaip ar kitaip vertiname. kuris tarsi persmelkia visą savęs suvokimą ir Aš-vaizdą. arba Aš-koncepcija. Čia laikomasi pirmojo požiūrio. „O jeigu negaliu. tikrus jų skirtumus. sėkminga ar nesėkminga mūsų veikla atitinkamai veikia Aš-vaizdą. Aiškumo dėlei tai galima pavaizduoti maždaug taip: Aš-vaizdas visada sąlygoja mūsų asmenybės aktyvumą ir galimybes. O trumpiau: Aš-vaizdas . išgyvenimus ir motyvus. jis iš tiesų sugeba atlikti tai. t. Taigi kas yra Aš-vaizdas? Aš-vaizdas . „aš kai ką galiu". o gal net • ir neįmanoma. tai nieko ir nedarysiu". tarp žmonių ir t. nusiteikimą savo paties atžvilgiu. Taigi Aš-vaizdas yra savimonės. kas mums būdinga. „aš nieko negaliu". Žinias apie save (tai ne tik žinojimas. be abejo.tai asmenybė . . Ji yra palyginti pastovi. vienas nuo kito priklauso. Antra vertus. arba Aš-sistema. įrodo hipnozė: įteigus žmogui vienas ar kitas jo Aš galimybes. kokią ji save pačią mato.• produktas.vaizdas skatina ar slopina mūsų aktyvumą. Vadinasi. Kiekvieno iš mūsų Aš-vaizde galima išskirti du aspektus: 1. proceso . save perprantant ir kaupiant žinias apie save. kad būtų lengviau suprasti Aš-vaizdo esmę ir sandarą.

kuriam svarbu kitų akyse pasirodyti padoriu. tačiau nesuprasti vidinių ar išorinių jų priežasčių. . Kaip ir kiti psichiniai reiškiniai. Aš-vaizdas visada turi kažką. (Aplinkinių vertinimu kuklus žmogus gali savęs nelaikyti kukliu. išgyvename save kaip tą patį praeityje. nes jos mums paprasčiausiai nereikšmingos. o dar dalelė savęs vaizdo lieka apskritai neįsisąmoninta. vidinio pasaulio ašis.tai tarsi mūsų asmenybės šerdis. o nuolatinius savo susidūrimus su aplinkiniais aiškina kaip „kovą už teisybę"). veiksmus ir pan. B. Froido asmenybės schemą). arba ko aš nežinau apie save . kodėl taip yra). (Žmogus supranta esąs perdėtai smulkmeniškas. Be to. kad asmenybei jos yra nepriimtinos: prieštarauja jau susiklosčiusiam Aš-vaizdui. Įsisąmonintų ir neįsisąmonintų elementų požiūriu Aš-vaizdą galime įsivaizduoti kaip tam tikrą sistema su „sąmoninga" viršūne ir „pasąmoniniu" pagrindu (6.. lieka už aiškaus suvokimo ribos? Apžvelkime tris tokių savybių grupes. jei kuklumas „neįrašytas" į jam reikšmingų savybių sąrašą). Aš dėka juntame. Aš-vaizdo įsisąmoninimas. kas suvokiama labai aiškiai.180 VI SKYRIUS Mūsų Aš susieja į visumą įvairias mūsų mintis. (Agresyvus žmogus. tačiau nežino. Kai kurios savybės neįsisąmoninamos dėl to. C.2 pav. . Kokios savybės paprastai „pasprunka" nuo mūsų sąmonės. dabartyje ir ateityje ir šitaip suvokiame bei jaučiame tapatumą sau. nesuvokia savo agresyvumo. A. kurių savyje nepastebėjome. Tai gali būti savybės. jausmus.). centras. norus. t. Todėl kiekvieno mūsų Aš . leidžia mums pajusti savo asmenybės vientisumą. y. Galima suvokti turint vienas ar kitas savybes. (Prisiminkite Z. kažką. kas suvokiama ne taip aiškiai. ir jų suvokimas gali sumenkinti savigarbą.

kurio N. Vadinasi. kad galiu būti toks. Tuo tarpu „santarvė" tarp suvokiamų ir nesuvokiamų savo paties bruožų. Tačiau pasąmonėje slypintis prastas savęs vertinimas reiškiasi dideliu N. tarsi matytų jį iš šono. nesuvokia. neaktyvus ir pan. Arba pasakome ką nors tokio išmintingo. šiurkštumu. aiškiai prasilenkdamas su realiomis galimybėmis. Dėl to sapnas yra priimtinas. Sakykime. t. kad turiu tokių savybių (tiek teigiamų. Galbūt moteris bijo. kad nesugebės būti puiki motina. kad sąmonė įsiterpia į sapnus kaip cenzorė. Psichoanalitikai teigia. išreiškiantys priešiškumą ir agresyvumą.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 181 Šių Aš-vaizdo dalių santykis nuolat kinta.„priešiškumas broliui" tapo visiškai Įsisąmoninta. jog tai tikrai mūsų žodžiai. blogos nuotaikos. Jis nuolat jaučiasi prislėgtas. Dideli prieštaravimai tarp įsisąmonintų ir neįsisąmonintų mūsų Aš dalių gali iškreipti asmenybės vystymąsi. kad nėštumas gali sujaukti jos įprastinį gyvenimą. tiek neigiamų)". konfliktiškumu. situacijoms ar simboliams. vertina save labai gerai. konfliktai iškyla į paviršių miegant. Sakykime. nepripažįsta. o po to pasijuntame nepatogiai: „Ir kas man atsitiko. kad susitikti „akis į akį" su savo pasąmone mums padeda ne tik nevalingi poelgiai. Toks sapnas gali reikšti. įžeidumu. anksčiau nelabai aiškiai suvokta ir sunkiai paaiškinama savybė . „išsiderinusios" asmenybės pavyzdys. kad patys netikime. Sąmonės lygmenyje N. žemas savęs vertinimas. Dar viena iš tokios akistatos galimybių yra sapnai. gimus broliukui ir netekus dalies tėvų dėmesio). „Aš nė neįsivaizdavau. baimės. Pavyzdžiui. kodėl jaučia priešiškumą metais jaunesniam broliui (priežastis . sukelti elgesio sutrikimus. Pasąmonėje glūdintys slapti. kartais būsima mama susapnuoja savo vaisių taip. Štai disharmoniškos. Tokios būsenos priežasčių pats N. sugebėjimas įsisąmoninti ir pripažinti mums nemalonią informaciją apie save rodytų mūsų asmenybės brandumą. Tokiu būdu jo įsisąmonintasis Aš ir savigarba lieka nepažeisti. stengiasi „neprileisti" iki sąmonės. Taigi prasiplėtė viršutinės Aš-vaizdo dalies ribos.ankstyvojoje vaikystėje išgyventa trauma. Pasąmonėje! paslėpti mūsų asmenybės aspektai gali būti labai nemalonūs. Tuo tarpu pasąmonėje viešpatauja nepasitikėjimas savimi. o į savas slaptas problemas ar norus žiūrima tarsi iš šalies. Taigi kiekvieno mūsų Aš yra žymiai didesnis nei tas Aš. sąmonei nepriimtini norai. y. per psichoterapijos seansus žmogus suvokė. turės problemų su . jog moters pasąmonėje slypi baimė. Manoma. kaip aš galėjau taip pasielgti"? Tačiau kartais visiškai netikėtai sau imame ir pasielgiame labai kilniaširdiškai ir tolerantiškai. Nemalonius ar „nepadorius" jausmus ir norus ji perduoda kitiems sapne veikiantiems asmenims. kurį mes sąmoningai suvokiame. į kokią nors smulkmeną mes sureaguojame stipriu pykčio priepuoliu.

mes turime galimybę ne tik išspręsti savo vidinius prieštaravimus. todėl nori savo nėštumą tarsi „nutolinti". ir tos nuslopintos emocijos jį „graužė" iš vidaus. ir išorinės „valkatiškos" profesinės veiklos. graužiančią jam kaklą. tai gali reikšti. K u o m e t sapne bandome nuo ko nors pabėgti. kuri nė minutės negalėjo pasėdėti ramiai ir mėgo. . atsitraukimo į save. Džonsonas aiškina. K. tai gali reikšti. Johnson vaizdžiai sako. atsigręžti veidu į mus persekiojantį savojo Aš aspektą ir susitarti su juo.182 VI SKYRIUS Užmegzdami ryšį su savo pasąmone (sapnų. kad mūsų pasąmonė ir sąmonė galėtų ' bendrauti ir bendradarbiauti. praras gerą fizinę formą. susikaupimo. Džonsono. patrauklumą. Sužeidimas gali simbolizuoti ir per menką rūpinimąsi tariamai nereikalingu savo asmenybės aspektu. Moteris sapnuoja. tarsi kažkas ją įstūmė į šita „judėjimo priemonę". yra vieni vertingiausių pažintinių sapnų. kad jis nori atsikratyti kurios nors jam nereikalingos savojo Aš dalies. Automobilis simbolizuoja jos pernelyg didelį užimtumą darbo reikalais. tačiau jis negirdi. pavyzdį. Šiek tiek pakeitusi savo dienotvarkę. į kurią nenorime kreipti dėmesio. jai nebeliko laiko namams. kad visada vengdavo kalbėti apie savo poreikius. Išanalizavęs sapną. apribojusi savo profesines pareigas ir daugiau energijos nukreipusi į jai svarbius. Pasąmonėje mes galime atrasti savojo Aš sveikata. Sapne ji jautėsi taip. Pavyzdžiui. bet „užmirštus" gyveno aspektus. bejėgiškumą ir iš dalies vienišumą. R. Jungo pasekėjas psichoanalitikas R. panašus į valkatą. šeimai. Jie praneša apie kokią nors ypatingai didelę mūsų baimę arba kitas nuslopintas ir neigiamai veikiančias emocijas. žmogus nuolat sapnuodavo žiurkę. kurį sapne atstovavo vyras. Vyras išreiškia tą moters dalį. Jei sapne žmogus sužeidžia ar užmuša kitą žmogų. Košmarai. kuri siekia ramybės. kuri visada norėjo būti kolektyvinio gyvenimo centre. Jis įsėda šalia jos į automobilį ir ją nusiveža. kuri grąžino ją į dalykinių reikalų sūkurį. jis suprato. žiūrėti į įvykius iš šono. kad raktus turi jos vyras. lėkti visu greičiu. padėjusio jai geriau suvokti save. jog greitai susidursime su problema. meditacijos pagalba) ir giliau save įsisąmonindami. Taigi šiuo sapnu moters pasąmonė signalizavo apie pavojingą atotrūkį tarp jos vidinio dvasinio gyvenimo. jog sapnai yra „sukurti" tam. Moteris mato savo vyrą. Džonsonas (R. Ji prisimena. Automobilį vairavęs neramus „valkata" išreiškia tą moters asmenybės dalį. savo dvasiniam gyvenimui. Jis pateikia įdomų jaunos dalykiškos ir veiklios moters sapno. moteris pasijuto lengviau. Pernelyg atsidavus profesinei veiklai. kad ieško savo automobilio raktų. įjungusi mašinos variklį. iš tikrųjų norime „užsimerkti" ir nepastebėti kokios nors esminės savo problemos. neramus jaunuolis. vaizduotės. anot R. O jei negalime pajudėti iš vietos arba judame per lėtai. Po to iš kažkur atsiranda keistas. Šiuo atveju reikėtų sustoti. arba jį kas nors sužeidžia. Moteris jaučia stiprų pasipiktinimą. kad šio sapno vaizdinius reikia suprasti kaip atskirų tos moters asmenybės dalių ir jos vidinio gyvenimo simbolius. šaukia jam.

pažiūrėkime į šį paveikslą: Aš-vaizdo pastovumas. atsakas? „Tas žmogus nesupranta juokų". kuo „atviresni" esame informacijai apie save (ir neigiamai. arba kodėl žmonės skirtingai priima komplimentus Susiformavusiam mūsų Aš-vaizdui būdinga patį save palaikyti. Koks galimas R. kaip mes priimame neatitinkančią jo informaciją: esame „atviri" ar „uždari" jai. ir rigidiškas (sustingęs). Visą informaciją apie save mes vertiname tendencingai. Arba: „Jo žemas lygis". Vadinasi. kai kalbėjome apie asmenybei nepriimtiną. aš buvau pavargęs ir galbūt iš tikrųjų pasirodžiau . Tai susiję su mūsų suvokimo atrenkamumu. kuri slypi pasąmonėje ir „neįleidžiama" į sąmonę. įžiūri ir praleidžia tą informaciją. Tuo tarpu mums netinkama informacija (ar bent jos dalis) gali būti blokuojama arba iškraipoma. įstojęs į universiteto matematikos . nusiunčiant ją į pasąmonę. kad R. mokykloje laikytas gabiu matematikai ir gerai manantis apie savo gabumus. atsinaujinimo. Vadinasi. galime suprasti. nuobodus". Tarkime. jos savęs vaizdui prieštaraujančią informaciją. ką nori matyti). Sąmonė randa. Arba: „Bendraudamas su juo. jaunuolis. kaip kažkas pavadino jo kalbas ir sąmojus nuobodžiais ir lėkštais. Mūsų Aš-vaizdo pastovumas kaip tik ir priklauso nuo to. keliančių mums naujus reikalavimus.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 183 . Kad dar aiškiau suprastume Aš-vaizdo vietą mūsų psichikoje. Tačiau kyla klausimas. Šią temą jau pradėjome gvildenti ankstesniame skyrelyje. Todėl Aš -vaizdas gali būti ir labilus (kintantis). kaip ši nepriimtina informacija patenka į pasąmonę? . kuri patvirtina tam tikrą pageidaujamą savybę (kiekvienas mato tai. tuo daugiau galimybių keistis turi mūsų Aš-vaizdas. stiprybės. neįprastų aplinkybių. kas esame iš tikrųjų. išliekant nepakitusiu. išminties šaltinius. augimo. Sakykime. Kartą jis išgirdo. ir teigiamai). laiko save įdomiu ir sąmojingu. Tai ypač svarbu prisitaikant prie naujų.

ko iš savęs tikėtis. Savo nesėkmes jis aiškins labai įvairiai. ir kiekviena sėkmė ar nesėkmė keičia jo požiūrį į save. Taip prieštaraudami pagyrimo autoriui. Tai trukdo žmogui prisitaikyti prie naujos aplinkos. Jums tik pasirodė". kaip maniau"). savo profesinį lygį laikęs vidutinišku. jog universitete yra kiti matematinių gabumų vertinimo kriterijai nei mokykloje. Jei šis studentas yra „atviras" naujai informacijai apie save. Tuo tarpu „sustingusį" savęs vaizdą turinčiam žmogui būdinga stipri psichinė gynyba . per daug pastovus. atvirkščiai. Turėdamas nepastovų. žmogus tarsi netenka savęs suvokimo ir vertinimo pagrindo. tampa vidutinišku studentu.184 VI SKYRIUS ' fakultetą. Be to. lengvai kintanti Aš-vaizdą. mes n u s k r i a u d ž i a m e save. kaip jiems sakoma: „Kajus. o per egzaminą įvertintas „puikiai".visa nauja informacija apie save pertvarkoma taip. bet ir teigiamai informacijai apie save. jautrumu. nors stropiai dirba. bet tik ne savo vidutiniškais gabumais. nes nuvertiname jo nuomonę. jei studentas. nepakankamai save vertinantiems. . ir ims kukliau vertinti savo gabumus. („Pasirodo. nes nežino. Jeigu minėtame pavyzdyje studentas matematikas yra labai gynybiškas. ir taip išlaikys turimą sąmoningą savęs vertinimo lygį. taip mes nubaudžiame ir giriantį mus žmogų. turintiems neigiamą požiūrį į save. taip nėra. Todėl jis tampa priklausomas nuo išorinių aplinkybių. kad tikrai yra tokie. arba kas man svarbiausia vertinant save Aš-vaizdo turinį sudaro informacija (žinios) apie save. Kai Aš-vaizdas yra per daug kintantis arba. mano. įtampa. išgirdę komplimentą. gali kilti įvairių problemų. Aš-vaizdo turinys. jis yra uždaras „teigiamai" informacijai. jis supras. Tai pasireikš padidėjusiu nerimu. negali patikėti. jog nėra labai gabus. Toks uždarumas teigiamai informacijai apie save yra labiau būdingas žmonėms. jie pasimeta. aš nesu toks gabus. • Žmonės gali būti „uždari" ne tik neigiamai. koks yra iš tikrųjų. keisti požiūrį į save. Pavyzdžiui. jog tai atsitiktinumas. Taigi mūsų Aš-vaizdo pastovumą ir turimą savęs vertinimo lygį padeda išlaikyti nesąmoninga psichinė gynyba (žr. kad ji nepažeistų susidariusio Aš-vaizdo. poskyrį „Psichinės gynybos būdai"). Ją galima padalyti į tokias grupes: • požiūris į savo išvaizdą. atsisakydami mums siūlomos „dovanos". Tačiau jo pasąmonėje slypės sumažėjęs savęs vertinimas. tai jis nepriims naujos informacijos. Realiai įvertinęs savo galimybes. jis nekels sau tikslo bet kokia kaina būti „tarp pirmųjų" kaip anksčiau ir susitaikys su esama padėtimi. Pavyzdžiui.

tyrimai rodo. Kitas žmogus gali save laikyti estetiškai neišsilavinusiu. y. Dažnai žmonių tarpusavio konfliktai kyla būtent dėl to. intelektą ar kitą jam ypač svarbią savybę). vertina mus ne pagal tai.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 185 • • • • savo emocionalumo įvertinimas.v a i z d o faktoriumi. mes iškreipiame informaciją. siekdami išlaikyti savosios vertės lygį. . Vadinasi. kurioje veiklos srityje asmenybė jaučiasi labiausiai kompetentinga ir kur anksčiau ji yra sulaukusi sėkmės ar palaikymo (kartais pakanka netgi vieno aplinkinių pagyrimo. bet ignoruoja ar net neigia. požiūris į savo intelektą ir sugebėjimus. kadangi šiai savybei jis neteikia didelės reikšmės. kad jaunuolis laikytų save protingu ar patraukliu) Susiformavus pagrindiniam savęs vertinimo kriterijui. ką mes patys savyje vertiname. nes grindžia ją ne profesiniais. moteriškumo . kad dabartinio studento Ašvaizde vyraujantys faktoriai paprastai būna profesinė kompetencija ir biologinis vaidmuo. Tuo tarpu ankstesniais laikais savęs įvertinimui svarbesnės buvo savybės. Savęs suvokimo ir vertinimo procese vienas kuris nors faktorius vyrauja.y.y. Galima sakyti. kai kiti žmonės mūsų vyraujančio savęs vertinimo kriterijaus ne tik nepalaiko. yra moralinės savybės. Šie faktoriai sudaro tam tikrą sistemą. dažnai priklauso nuo to. nusakančios žmogaus socialinę ir turtine padėtį. paspirtį (pavyzdžiui. Pasitaiko atvejų. neigiančią mūsų vyraujantį Aš-vaizdo faktorių. kad tiesiausias kelias į draugystę . žmogus paprastai vėl pasirenka tokias veiklos sritis. bet tai jo savigarbos nesumažina. savo fizinės išorės. i n f o r m a c i j a apie savo s o c i a l i n i u s vaidmenis ( l y t į . o moraliniais bruožais. kaip žmogus reaguoja i vertinimus „Tu protingas" arba „Esi visiškas kvailys"). kad šiuolaikinėje visuomenėje savęs vertinimui ypatingai svarbus yra intelekto faktorius (prisiminkime. sprendimai apie savo moralines savybes.pripažinti ir patvirtinti žmogaus vyraujantį savęs vaizdo faktorių (išvaizdą. t. kur vyraujantis Aš-vaizdo faktorius gali geriausiai pasireikšti.vyriškumo vertinimas.-vaizdo faktorius taps vyraujančiu. t. Kiekviena tokia grupė žinių apie save vadinama A š . gabus technikai j a u n u o l i s pasirinks studijas technikos universitete). Tuomet. profesiją). bet būti labai menkos savigarbos. šio žmogaus vyraujantis Aš-vaizdo faktorius. Kuris Aš. žmogus gali laikyti save talentingu fiziku. a m ž i ų . ką žmogus savyje labai vertina. kur jis gauna didžiausią aplinkinių palaikymą. Pavyzdžiui. Įdomu. tampa svarbiausiu savęs vertinimo kriterijumi. Beje. arba pagrindinis savęs vertinimo kriterijus. t. jog yra neigiama ar ignoruojama tai. įvertinimą.

intymųjį Aš. t. Tai dar ne viskas. atvirkščiai. mano supratimu. tai nebūtinai teigiamas savęs įsivaizdavimas: pavyzdžiui. nesėkmes veikloje. Tačiau šis atotrūkis gali būti susijęs ir su aukštu intelekto lygiu bei kūrybiškumu. Kalbama netgi apie fantastinį Aš (koks norėčiau tapti. skirtingai nei vidutinių gabumų vaikams. o ta. Mažas skirtumas tarp realaus ir idealaus Aš liudija apie asmenybės vidinę pusiausvyrą. mano idealas-dvasinga. taip pat šeimyninį Aš. Matyt. Tačiau problema yra ne ta. kurių tikslas paslėpti neigiamus. galima būtų atrasti ir daugiau Aš veidų. Dažnai net brandaus amžiaus žmogui sunku pasiekti darnos tarp daugybės savojo Aš formų. atrodau kitiems žmonėms). ateities Aš (tokią asmenybę. kai žmogus labai intensyviai ieško savojo Aš. socialinį Aš. Koks yra santykis tarp mūsų realaus ir idealaus Aš? Sveikam žmogui tarp realaus ir idealaus Aš būdingas tam tikras atotrūkis. kad šio nesutapimo laipsnis turi nemažai įtakos mūsų veiklos aktyvumui ir sėkmei. Didelis skirtumas. begalinį paauglio pasitikėjimą savimi lengvai pakeičia visiškas nepasitikėjimas). tai tarsi atskiras idealiojo Aš variantas): daugybė parodomųjų (reprezentacinių) Aš (savotiškų kaukių. Žmogaus sielos tyrinėtojai tvirtina. menkavertiškumo jausmą. taip pat mūsų savosios vertės jausmui. jei tai būtų įmanoma). Todėl paauglystėje dažnai dominuoja perdėtas vaizdinys apie save (pavyzdžiui. fizinį Aš. o ką jau kalbėti apie jaunuolį. būdingas žymiai didesnis atotrūkis tarp tų . orientuodamasis į moralės normas.186 VI SKYRIUS Aš-vaizdo formos.y. arba kiek veidų turi manasis Aš V a i z d i n i u o s e apie save v i s u o m e t g a l i m a aptikti realųjį Aš (įsisąmoninta vaizdinį apie save šiuo momentu). tarpasmeninių santykių sunkumus. byloja apie asmenybės vidinius konfliktus. kad aukšto intelekto paaugliams. kaip virstu eiliniu miesčioniu ir tokį save matau ateityje). Kiti autoriai mini dar dvasinį Aš. pasitikėjimą savo jėgomis ir kartu sąlygoja sėkmingą veiklą. Paprastai toks realaus ir idealaus Aš atotrūkis būdingas neurotiškiems žmonėms ir pereinamajame amžiuje. kiek ir kokių Aš iš tikrųjų yra. idealizuotąjį Aš (koks norėčiau tapti. skaudžius ar intymius savojo Aš bruožus ir polinkius). Skiriamas ir veidrodinis Aš (koks aš. Tyrimais nustatyta. sukelia pasyvumą. idealųjį Aš (koks norėčiau tapti. kūrybinga asmenybė. koki man būtų malonu save matyti). kokia realiai galiu tapti. kad šitokia mūsų Aš įvairovė gerokai apsunkina teisingos savivertės formavimąsi. paauglystėje bei ankstyvojoje jaunystėje. tačiau aš j a u č i u .

normalaus jos vystymosi sutrikimų kaina (žr. Pirmuoju atveju žmogus. truputį gražesnį. Šį faktą galima paaiškinti žmogaus siekimu gerai atrodyti ne tik iš šalies. Baumeisteris (R. „prisigerina" jai. t. reikalavimų.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 187 savybių. neveiklumą. normų. Tuo tarpu neurotiškam žmogui savo trūkumų pripažinimas ar net jų „padidinimas" netampa stimulu juos įveikti. y. Panašiai yra ir su kūrybiškomis asmenybėmis. Tiksliau. Tačiau kūrybinga asmenybė šį konfliktą sprendžia veikloje (kūryboje. norint kitiems padaryti įspūdį tomis savybėmis. kad žmonėms būdingos dvi savęs reprezentavimo. apsiginti nuo kitų smalsumo ar galimos pašaipos. kurios įeina į idealųjį Aš. o tėra tik priemonė pateisinti savo nesėkmes. pateikiama kitiems. Jeigu įvairiose auditorijose mes pasirodome beveik tuo pačiu „veidu". skyrelius „Aš-vaizdo įsisąmoninimas". „Psichinės gynybos būdai"). nes kiekvienas mūsų atliekamas vaidmuo (praeivio. vadinasi. studento. arba savęs pateikimo kitiems. o tie lūkesčiai nesutampa su mūsų tikraisiais jausmais ir įsitikinimais. vadinasi. moksle ar darbe). Kiekviename tokiame Aš mes pateikiame save truputį geresni. bet ir savo paties akyse. Tačiau kokia kaina? Asmenybės vidinių prieštaravimų. Lyginant su idealiuoju Aš. dideliu jautrumu. . Psichologas R. Ji kelia sau sudėtingus uždavinius ir tuo išlaiko savigarba. kad abiem atvejais siekiama tobulumo. kurių mąstymo lankstumas dažnai derinasi su nepasitenkinimu savimi. strategijos: „prisiderinimo" ir „savęs sukūrimo". kai siekiama pateisinti kitų žmonių lūkesčius mūsų atžvilgiu. Jeigu mūsų reprezentacinis Aš smarkiai keičiasi. ir tų. realūs asmenybės pasiekimai ir savybės jai atrodo menki. mylimojo) reikalauja atskiro parodomojo Aš. einant per skirtingas auditorijas. kurias norėtų turėti. „priderina" savąjį Aš prie konkrečios auditorijos skonio. truputį malonesnį. Kuo gi tada skiriasi kūrybiška asmenybė nuo neurotiškos? Didelis kūrybiškos asmenybės savikritiškumas ir žema neurotiškos asmenybės . „Savęs sukūrimo" strategijos griebiamasi. Kai norime paslėpti savo trūkumus. o realusis Aš paprasčiausiai išstumiamas į pasąmonę. savigarba panašūs tuo. siekdamas užkariauti aplinkinių simpatijas. Reprezentacinis Aš . kurias jie sau prisiskiria. Paprastai mes patys puikiai suvokiame skirtumą tarp savo realaus ir reprezentacinio Aš. mums vėl pasitarnauja parodomasis Aš. Tačiau kartais parodomasis Aš taip „įauga į kraują". bėgimą nuo realaus pasaulio. mums b ū d i n g a „savas sukūrimo" strategija. Parodomasis Aš ypač parankus tada. „Aš-vaizdo pastovumas". Baumeister) ištyrė.savotiška mūsų vizitinė kortelė. kad žmogus gali priimti jį kaip realybę. daugybė vizitinių kortelių. mums priimtinesnė „prisigerinimo" strategija.

y.intelekto. Suvokiamos savybės ir bruožai tampa vis labiau apibendrinti. pagrindiniai savęs vertinimo kriterijai (pavyzdžiui. palaipsniui įjungiamos įvairiausios asmenybės savybės. E). arba ką naujo augant sužinome apie save Kokiomis kryptimis vystosi Aš-vaizdas asmenybei bręstant? A. „kuo aš noriu ir galiu būti?". . Stiprėja savojo Aš individualumo. dama vis daugiau savo ir kitų žmonių skirtumų. B. arba kodėl yra svarbu save mylėti Jau žinome. Atsiranda ir iki tam tikro laipsnio stiprėja atotrūkis tarp realaus ir idealaus Aš. paauglystėje vyraujantį išvaizdos faktorių vėliau pakeičia kiti . išorinių požymių fiksavimo („aš geras. Maždaug antraisiais trečiaisiais gyvenimo metais jau pradedame atskirti save nuo aplinkos „Aš" nuo ne „Aš" (vaiko kalboje tai pasireiškia įvardžio „aš" atsiradimu: vietoje „Mantukas nori miegelio" vaikas sako „Aš noriu miegelio"). atran. nes klausau mamos"). t.). moralinių savybių ir pan. pereinama nuo atsitiktinių. žinios apie save. Pradžioje jį sudaro tik savo kūno bruožų ir išvaizdos suvokimas bei vertinimas. SAVĘS VERTINIMAS Savęs vertinimo turinys. plečiasi. t. kiek jo turinio pagilėjimą ir išsiplėtimą. Taigi mūsų savęs suvokimas prasideda nuo. Keičiasi Aš-vaizdo faktorių reikšmingumas.y. G.188 VI SKYRIUS Aš-vaizdo vystymasis. elgesio tikslai ir motyvai. nes ieškoma atsakymų į naujai iškilusius klausimus apie save ir savo galimybes: „kas aš?". kad mūsų Aš-vaizdą sudaro žinios apie save ir savosios vertės jausmas (savęs įvertinimas). Aš-vaizdo turinys. atskirų savęs pajautimo momentų ankstyvojoje vaikystėje ar net kūdikystėje. E. Paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje labai smarkiai keičiasi savęs suvokimo turinys ir struktūra. Paauglystę Aš-vaizdas „pasitinka" kaip gana pastovi ir sudėtinga sistema. „koks aš?". „kuo aš tapsiu?". unikalumo suvokimas. nes daviau jam saldainį") prie pastovaus elgesio įvertinimų („aš geras. Tačiau šie pakitimai reiškia ne tiek Aš-vaizdo pobūdžio pasikeitimą. Vaikui augant.

Įsiklausykime: „Argi neaišku. veiklos tikslų ir krypčių pasirinkimą bei jos efektyvumą. artumas. Jis išreiškia tai. savanaudiškumu ar išpuikimu. t. tikrai .tai keliami sau didžiausi tikslai. kaip jis gali pasireikšti. Galiausiai .tai vertinamasis požiūrio į save aspektas. n e t u r i n t i nieko bendro su e g o i z m u . patikimu žmogumi.tai pirmiausia savo unikalumo suvokimas ir pripažinimas. ar mes laikome save gabiu.meilė sau. Tai domėjimasis savuoju Aš. turinčiu už ką save gerbti ir kitiems sukeliančiu pagarbą. „Mylėk savo artimą kaip patsai save". Savosios vertės lygis reguliuoja mūsų elgesį įvairiausiose gyvenimo srityse. ar tai būtų profesija. energingu. gilesnis už tai." (V. kad kiekvienas žmogus yra nepalyginamai didesnis. Savęs vertinimo veiksniai. koks esu" arba: „Rimtuose reikaluose manimi galima pasikliauti"). • savęs lyginimas su kitais. kurios gali veikti savosios vertės jausmą: • atitikimas tarp aspiracijų (siekimų) ir realių laimėjimų (arba galimybių). Meilė sau . stipriai veikia mūsų tarpasmeninius santykius. kuriuos manome atitinkant mūsų galimybes ir kuriuos norime Įgyvendinti. (Būdinga tokia save gerbiančio žmogaus nuomonė: „Aš pats sukūriau save tokį. valingu. Levis) arba nuo ko priklauso savosios vertės lygis Aptarkime plačiau keletą aplinkybių. lydimu sėkmės. šiluma sau pačiam. savęs pripažinimas. sakoma Šventajame Rašte. Aspiracijų lygis Aspiracijų (siekimų) lygis .tai meilė sau. apsisprendimą krizinėse situacijose ir t. . eilėraščiai ar išvaizda? Mumyse glūdinčią neatskleistą paslaptį verta mylėti. • aplinkinių žmonių įvertinimas. Savosios vertės jausmą galima išskaidyti į dvi dalis: savigarbą ir simpatiją sau. Nuo bendro asmenybės požiūrio į save labai priklauso sėkminga jos raida. Asmenybės savigarba . • mūsų auklėjimas vaikystėje. draugiškas santykis ir sutarimas su savimi. " Tuo tarpu simpatiją sau išreiškia daugiau emocijos ir jausmai savo paties atžvilgiu.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 189 Savosios vertės suvokimas yra nepaprastai svarbi asmenybės charakteristika. sugebančiu kontroliuoti savo gyvenimą. Tai besąlygiškas savęs priėmimas su visai trūkumais ir privalumais. Taip. platesnis.

James) „savigarbos formulė": SAVIGARBA SĖKMĖ (pasiekimai arba realios galimybės) =----------------------------------------------- ASPIRACIJOS (tai.y. žmogus pasitiki savimi. žmogui sunku prisitaikyti prie gyvenimo reikalavimų. atvirkščiai. toliau sau keliami mažesni uždaviniai. kai žmogus. kuris nuvertina savo galimybes. Žmogus. Jei aspiracijų lygis yra per aukštas.nepakankamai vertina (žr. kai žmogus.190 VI SKYRIUS Kitaip sakant. pervertinamos savo galimybės. Jam būdingas nerimas. Taigi mūsų aspiracijų lygis ir savęs vertinimas yra tiesiogiai susiję. t. kai. Aiškiau suprasti šį ryšį padeda amerikiečių psichologo V. jis vengia bet kokios rizikos ir lenktyniavimo. Nerealus siekimų lygis gali būti dvejopas: a) per aukštas. nesugeba prognozuoti. toliau sau kelia dar didesnius uždavinius. įgyvendinęs sau iškeltus tikslus. iš kurio žmogui sunku ištrūkti vien savo paties jėgomis. geba savikritiškai įvertinti savo galimybes. Ir. Šis siekimų lygis gali būti realus (tikroviškas) arba nerealus. už galimybes. o dažnos nesėkmės jį gali privesti prie savęs nuvertinimo. Toks aspiracijų lygis reiškia. Tokiam žmogui svarbiau yra išvengti nesėkmės nei patirti sėkmę. patyręs nesėkmę. o nepasisekus . Jis yra nesavikritiškas. nebijo gyvenimo sunkumų. Esant tikroviškam siekimų lygiui. tuo aukštesnė mūsų savigarba. moka nusileisti. Džeimso (W. neretai išstumiamo į pasąmonę. toliau imasi sudėtingesnių uždavinių. b) per žemas. ko siekiame. Jis krenta tiek. kai aspiracijos kur kas didesnės už realius pasiekimus. kurio aspiracijų lygis yra per žemas. kad žmogaus siekimai atitinka jo realias galimybes. sėkmingai pasiekus tikslus. Gali būti atvirkščiai: jau turimas pasąmoninis nepilnavertiškumo jausmas yra kompensuojamas per aukštu aspiracijų lygiu.renkasi paprastesnius. tuoj pat „nuleidžia rankas". tiek per žemą aspiracijų lygį turintis ž'mogus nesugeba realiai įvertinti savo galimybių: pirmuoju atveju jas ir save pervertina. Taip susidaro užburtas ratas. Tiek per aukštą. nepasitikėjimas savimi. paprastai gyvenime pasiekia mažiau nei galėtų pagal savo sugebėjimus. antruoju . y. kiek mūsų siekimai viršija . savęs vertinimo lygis krenta. Realus aspiracijų lygis yra toks. t. susidūręs su kliūtimis. ko siekiame) Kaip paaiškinti šią „sausą" formulę? Kuo labiau mūsų realūs laimėjimai viršija tai. mūsų siekius apsprendžia savo galimybių įsivaizdavimas. skyrelį „Savęs vertinimo lygiai"). o negalėdamas jų įveikti.

Įvairiais amžiaus tarpsniais kitų žmonių įvertinimas nevienodai veikia mūsų požiūrį į save. Pavyzdžiui. ar jį pripažįsta svetimi ir nepažįstami suaugę žmonės. atsižvelgiant i tai. Kai daugelio žmonių nuomonė . kurių nuomonė labiausiai veikia mūsų savigarbą. be abejo.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 191 realias galimybes (laimėjimus). kaip su juo elgiasi. kaip pats atrodo. parduotuvę. Šiame amžiuje vaiko savęs vepHnimui išskirtinai svarbi mokytojo nuomonė apie jį. reikėtų suderinti savo siekius su galimybėmis sumažinti aspiracijas iki galimybių lygio. tikslindami požiūrį į save. y. t. yra suaugusių šeimos narių įvertinimas. keltume jas atitinkančius tikslus. yra glaudžiai susijęs su kitų žmonių • nuomone apie mus. kaip Aš-vaizdo dalis. Ankstyvoje vaikystėje svarbiausias. kiną. pritarimais ir pan. jam pasidaro labai svarbu. tai jo 1 savosios vertės jausmo nesustiprina. ir mūsų savęs vertinimas. kaip jie reaguoja j mus. Be to. Po tyrimo daugumos studenčių savęs vertinimas buvo padidėjęs. Paauglystėje į pirmą vietą iškyla bendraamžių vertinimas. To nepadarę apribotume savęs realizavimą ir savo asmenybės augimą. kad nenuvertintume savo galimybių. y. su amžiumi keičiasi ir tos žmonių grupės. Tyrimai rodo. save gerbiantieji. buvo reiškiama gera nuomonė apie jas. Savigarbos mažėjimą sukelia nesėkmės suvokimas ir išgyvenimas: „Aš nepajėgiu šito padaryti". labiau orientuojamės į individualiai mums reikšmingų žmonių ar žmonių grupių vertinimus. Su amžiumi ši įtaka dažniausiai mažėja. stoja j universitetą ir patiria nesėkmę. kad matytų. • Aplinkinių žmonių įvertinimas Žmogaus Aš-vaizdas formuojasi ir yra įtvirtinamas bendraujant su kitais žmonėmis. Kai vaikas vienas pradeda eiti į mokykla. Geras savo sugebėjimų pažinimas reikalingas ir tam. viršijančias jo galimybes). kad aplinkinių nuomonė nevienodai veikia kiekvieną iš mūsų: menkos savigarbos asmenybės labiau priklauso nuo kitų vertinimo nei pasitikintys savimi. Suprantama. abiturientas. Prieš pokalbį su studentėmis buvo nustatytas kiekvienos jų savęs vertinimo lygis. Šiuo atveju pirmiausia būtina gerai išsiaiškinti. Vadinasi. Štai vieno tyrimo pavyzdys. Žmogus tarsi žvelgia į kitus. Per individualų pokalbį asmeniniais klausimais merginos buvo „palaikomos" pagyrimais.. turintis nerealiai aukštas aspiracijas (t. pažinti savo jėgas. Vėliau. Remiantis pateikta formule. išvada b ū t ų tokia: norint i š l a i k y t i teigiamą požiūri į save.

stengiasi. įsitikina. Perdėta vaiko globa. žmonės nesąmoningai koreguoja savąją vertę. lygindami save su kitais. Taip susiformuoja netikroviškas. mes linkę perimti ją. inteligentiškos išvaizdos vyriškis su portfeliu arba netvarkingas. pasitikintis savimi. 2) perdėtas žavėjimasis vaiku. kad savęs vertinimas nuolat keitėsi: jis sumažėdavo po susitikimo su labai „padoriu" žmogumi. gaudamas tik vienpusę teigiamą informaciją apie save ir savo. Jiems priskiriama: 1) perdėta vaiko globa. Mažėjant šeimoms. 4) pernelyg griežtas auklėjimas. iš šeimos globos išeina į platesnę aplinką. 3) „pavyzdingo vaiko" auklėjimas. Savęs lyginimas su kitais Savęs vertinimo lygį mes tiksliname ne tik atsižvelgdami į aplinkinių nuomonę apie mus. savo realių galimybių. Po to tikrajam kandidatui pasiūlydavo dar sykį užpildyti tą pačią anketą. Auklėjimas šeimoje Požiūris į save didele dalimi yra mūsų šeimos „augintinis": tėvų elgesys su mumis vaikystėje dažnai nulemia bendra mūsų „savijautą" visam gyvenimui.laikomės savo požiūrio į save. Koks pavojus čia slypi? Vaikas. o jeigu aplinkinių sprendimai apie mus skirtingi . Taip aplink vaiką kuriamas išgalvotas pasaulis. iškreiptas Aš-vaizdas. . Pasirodė. Paskui priimamajame pasirodydavo dar vienas „pretendentas" į tą pačią vieta: puikiai apsirengęs. Čia jis susiduria su realiomis problemomis. Šį teiginį iliustruoja įdomus eksperimentas. turintis pernelyg gerą nuomonę apie save. bet pagerėdavo po susitikimo su „apsileidėliu". šis auklėjimo stilius tampa vis dažnesnis. Aptarkime keletą netinkamo auklėjimo stilių. Norintis įsidarbinti žmogus firmos priimamajame pildydavo anketą. kurių įveikti jo paprasčiausiai neišmokė.192 - VI SKYRIUS apie mus sutampa. galimybes. kad jis gali susidoroti su bet kokiomis problemomis. Sunkumai prasideda tada. Tėvai saugo vaiką nuo visų nepalankių poveikių. kai toks nesavarankiškas vaikas. perdėtas savęs vertinimas. kurioje turėjo įvertinti ir kai kurias savo asmenines savybes. Jis nežino savo trūkumų ir silpnybių. Vadinasi. kad jis susidurtų tik su lengvai išsprendžiamomis problemomis. bet ir lygindami save su kitais. apsileidęs „tipas".

ką jis bedarytų. Kaip formuoti teigiamą vaiko p o ž i ū r į į save. pavyzdžiui. „Pavyzdingo vaiko" auklėjimas. neigiamai vertinti ne patį vaiką kaip asmenybę ( „Tu esi blogas"). vaikas vėlgi gauna tik vienpusę teigiamą informaciją apie save ir ima. galiausiai tai suformuoja žemą savosios vertės lygį.nuolatinės nesėkmės ir nuolatinis savęs kaltinimas dėl jų (pradžioje už jas vaiką kaltina ' tėvai).itin aukštai save vertinti. ir klasėje pamatęs dar 20-30 vaikų. kuris šiuo atveju dažniausiai išstumiamas į pasąmonę. Savęs niekinimo tendencijos. skausmingai pajunta. rodantis. nuvertinančią ir žeminančią kitus žmones asmenybę. o tik jo poelgi („Tu blogai pasielgei"). liguistas jautrumas. kartais pasipūtusią ar pagiežingą. Šiuo atveju už vaiko galimybes viršijančių reikalavimų neįvykdymą jis yra ne tik kaltinamas. kaip besielgtų. „padoriu". o bausti tik už tų reikalavimų" nevykdymą. kurie tikrai neviršija jo jėgų. stiprią asmenybę? Štai keletas svarbiausių sąlygų: 1. kaip namie. kaip ugdyti savimi pasitikinčią. Tokiu būdu. paklusniu ar gabiu iš esmės yra jų pačių tuščiagarbiškumo tenkinimas: toks pavyzdingas vaikas tarsi sustiprina šeimos prestižą.tokios yra šio auklėjimo pasekmės. Tai tam tikras „globojančio auklėjimo" variantas. Taigi vaikas turi dar mažiau galimybių džiaugtis savo veiklos rezultatais ir pajusti savo vertę. Jo pasekmės . „gerai išauklėtu". kartais pagyrūnišką. Tuo tarpu. kurie atitiktų jo galimybes. Kelti vaikui tik tokius reikalavimus. Be to. nepripažinimo išgyvenimas gali sukelti nepilnavertiškumo jausmą. jo piešiniais. Tėvų noras matyti savo vaiką . Ir kad niekas taip. šias bausmes žymiai rečiau paįvairina pagyrimas ar kitoks tėvų elgesys. susiformuoja per aukštas aspiracijų (siekimų) lygis. bet dažnai ir griežtai baudžiamas. Pernelyg griežtas auklėjimas yra šiek tiek panašus į aptartąjį. Nuolat būdamas dėmesio centre. kad jie yra patenkinti vaiko elgesiu. kaip tai darydavo namiškiai. Ir kad vaikai žaidžia pagal taisykles ir nepadeda jam laimėti. Toks vaikas. Stiprus skriaudos. atėjęs į mokyklą. užsisklendimas savyje . už šeimos ribų esanti aplinka nepalaiko perdėtai aukšto vaiko savęs vertinimo. Iš šalies matome tik „nesuprastą". nesižavi. perdėtą jautrumą kritikai ir pan. kad ne jis yra pasaulio centras. besąlygiškai tenkina visus jo įgeidžius. reikalaujant iš vaiko daugiau. sunkumų nebijančią.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 193 Perdėtas žavėjimasis vaiku. Visus realius vaiko pasiekimus įvertinti pagyrimu. Šiuo atveju visa šeima žavisi vaiku. 2. nepriklausomai nuo to. save ir kitus gerbiančią. menkavertiškumo •jausmą. negu jis gali. be saiko giriamas už tikrus ir tariamus laimėjimus.

o kitąsyk jis visiškai nuvertinamas. o kitais . jam sunku susigaudyti. Nenuoseklus auklėjimas apsunkina ne tik savęs vertinimo. Suaugusių žmonių požiūris į save yra realesnis ir objektyvesnis nei jaunuolių.tik tiek.194 VI SKYRIUS 3. Nekalbėti vaikui: „Tau šitai niekada nepavyks". objektyvumą. o kaskart skatinti: „Pabandyk". o pastarųjų tikroviškesnis nei paauglių. Nenuoseklus auklėjimas pasireiškia tuo.senovės graikų mitologijos personažas: tai jaunuolis. leisti jam išreikšti save. bet ir viso Aš-vaizdo formavimąsi. meilės sunykęs ir dievų paverstas gėle.) Narcisizmas -tai savo kūno bruožų. gėrėjimasis jais. vienąsyk juo be saiko žavimasi. asmenybės savybių bei poelgių aukštinimas. Skiriami tokie savęs vertinimo lygiai: 2) tikroviška (adekvati) savivertė. 2) mūsų požiūrio į save sutapimas su kitų žmonių požiūriu į mus. gyvenimo patirties. beje. pamilęs savo atvaizdą šulinyje. Suteikti vaikui galimybę savo sumanymus ir darbus užbaigti iki galo. o kitąkart lieka „nepastebėtas". „Tu nežinai". koks jis yra iš tikrųjų. aspiracijų (siekių) lygio „nusistovėjimo". Mūsų savivertės realumas su amžiumi didėja. Toks žmogus labiausiai domisi savimi. 6. Savęs vertinimo lygiai. kad vaikas už tokį patį poelgį vienąkart yra baudžiamas. . „Tu negali". adekvatumą)? Nuomonės apie save teisingumą paprastai parodo: 1) atitikimas tarp mūsų siekių ir realių laimėjimų. V e n g t i nenuoseklumo auklėjime. 5. Skatinti vaiką patį įveikti sudėtingesnes problemas (žinoma. kad tai priklauso nuo proto brandos. įsitikinimas savo išskirtinumu ir tobulumu. neatliekant šito už jį. kartu gyvai dalyvaujant jo reikaluose. 4. o tuo pačiu ir asmenybės orientavimąsi aplinkoje. . o kada blogai. kiek jie jam 1) padidinta savivertė (savęs pervertinimas). Tokiais atvejais vaikas tiesiog nežino. arba vadinamajai narcisistinei asmenybei? (Narcizas . tačiau nesaugant jo nuo sunkumų it gėlės šiltnamyje). padedant ir palaikant jį. Kas būdinga pernelyg save vertinančiai. teisingumą. arba kaip teisingai aš vertinu save Pagal ką sprendžiame apie žmogaus savęs vertinimo tikroviškumą (realumą. 3) sumažinta savivertė (savęs nuvertinimas). nuo tos. pasipūtimas ir nekritiškas požiūris į save.kada jis elgiasi gerai. Galima manyti.

kelti sau pakankamai realius tikslus. Todėl dažnai yra užsisklendęs. bėga nuo tikrovės į svajonių pasaulį. bet jei žaviesi savo grupe. negeranoriškas. jaučiasi nejaukiai. sportą. kai su juo nepanoro draugauti jam patikusi mergaitė. nemandagumas išnyksta). Antra vertus. yra įtarus. Įdomus reiškinys yra grupinis narcisizmas . prireikus sugeba keisti savo sumanymus ir nuomonę. yra pernelyg drovus.žmogaus žavėjimasis savimi kaip tam tikros grupės nariu.aukštos savigarbos.su visais privalumais ir trūkumais. kaip mes patys žiūrime į save (jei tik neperdedame). sukaustytas. jausmu. (Atvirai žavėtis savimi lyg ir nepatogu. . atsisakyti nuo nepagrįstų siekių. Svarbiausia jam . tiek neigiamam savo asmenybės vertinimui žmogus. nuolat graužiasi dėl trūkumų. izoliuojami. Kaip reiškiasi napakankamas savęs vertinimas? Kas rodo žmogų turint menkavertiškumo jausmą? Pirmiausia tai lengvai pažeidžiamas. Grupiniu narcisizmu yra pagrįsta sporto sirgalių psichologija. tiki. jie yra populiarūs ir lengvai tampa lyderiais. Šiais jausmais paranku manipuliuoti (istorijoje rastume ne vieną pavyzdį). tikslų. Menkos savigarbos žmonės rečiau sulaukia aplinkinių simpatijų. bendraudamas su kitais. Jis nelaiko savęs blogesniu už kitus. Kai aplinkiniai tokią asmenybę demaskuoja arba paprasčiausiai ją ignoruoja. kaip į asmeninį. savos idėjos ir planai. taip mano dvidešimt penki iš šimto žemos savigarbos jaunuolių ir tik vienas iš šimto .tiek teigiamam. keršto ar kitu dažnai pernelyg stipriu. Tikroviškas savosios vertės jausmas įgalina žmogų kritiškai žiūrėti į save. kad gali įveikti savo silpnybes. .SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 195 naudingi. o kiti negerbia j ų . Pavyzdžiui. ji į tai reaguoja pykčio. Pavyzdžiui. Toks žmogus pasitiki savimi ir savo jėgomis. kremtasi.savi norai. Jis iš anksto yra įsitikinęs. turintys teisingą požiūrį j save. veiksmų. paprastai jiems kyla mažiau bendravimo problemų. kad žmonės. metė mokslą. koks yra . { savosios grupės įžeidimą toks žmogus reaguoja labai aistringai. nepaprastai jautrus bet kokiam . Mėgstamiausi jo žodžiai . kad kažką pasakė ar padarė ne taip. Juk žmonės linkę žiūrėti į mus taip. neatitinkančiu realios situacijos. yra geranoriški kitų atžvilgiu. toks žmogus dažnai pats neigiamai vertina kitus. Tyrimais patvirtinta. Jie pakliūna į uždarą ratą: negerbia savęs. nacionalizmas. dažniau yra grupės atstumiami.„aš" ir „mano". kad aplinkiniai jį vertina neigiamai. gerbia ir priima save tokį. Jis sunkiai išgyvena visas savo veiklos nesėkmes. nuolat derinti savo galimybes ir sugebėjimus su gyvenimo reikalavimais. nepasitikintis aplinkiniais.itin save vertinantis vaikinas išgyveno depresiją. Menkinantis save žmogus.

šauniu. n e r y ž t i n g u m ą . Iš teigiamai save vertinančių jaunuolių vienišumą išgyvena maždaug trečdalis. teigia.tai problema.skirtingi dalykai). o po to iš eilės vienas kitam paaiškinkite. jaučiasi labai vieniši. skyrelius „Aš-vaizdo įsisąmoninimas" ir „Psichinės gynybos būdai"). kad pernelyg aukšta savivertė iš tikrųjų yra stropiai paslėptas pasąmonėje nepilnavertiškumo jausmas (žr. nesavarankiškumą. kad pasitikėjimas savimi yra išmokto savęs vertinimo ir tam tikrų bendravimo įgūdžių visuma. pavyzdžiui. kai draugas tave giria? Išmok nuoširdžiai priimti pagyrimą. Atrodytų. Geriausia . formuoja pasyvumą. Bauer (Sh. . rečiau užima renkamas pareigas. Kaip jautiesi. Ieškok savyje gerų bruožų ir savo stipriųjų pusių: A. Tačiau neverta laukti burtininko. Šio jausmo neišugdysime be savo paties pastangų. Levis) Nepasitikėjimas savimi ir bendravimo sunkumai labai apriboja aktyvią asmenybės veiklą. kodėl tą ar kitą bruožą įtraukėte į sąrašą. Bower) mano. Susirašyk lapą komplimentų sau: tai. remdamiesi praktika. dėl kurios į psichologus kreipiasi nemažai žmonių. Žemos savigarbos žmonės vengia visuomeninio gyvenimo. Nenuvertink komplimento autoriaus nuomonės. kas patinka savyje." (V. Padidinti savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi gali padėti keletas paprastų patarimų.196_ VI SKYRIUS „Reikia tik pasijusti. turinčių žemiausią savivartės lygį. kad 2/3 jaunuolių. B. kuris padovanos mums savosios vertės jausmą ir pasitikėjimą savimi. Tačiau psichologai. kuriuo labiausiai pasitiki. juo pasidžiaugti. Iš savo draugų pasirink vieną. jį galima stiprinti. kad savęs pervertinimas ir savęs nuvertinimas yra du nepalyginami dalykai. Bet tai reikia mokėti. Kartu mokykis dovanoti nuoširdžius komplimentus savo draugams tegul tai tampa įpročiu. Kuo menkesnė asmenybės savigarba. ką moki daryti geriau už kitus ir pan. 1. Bower) ir G. Vadinasi. ir tave tokiu laikys. Baueris (G. Amerikiečių psichologai Š. kad ji kenčia nuo vienišumo (būti vienišam ir išgyventi vienatvę . kas suteikia tau tvirtumo ir pasitikėjimo įvairiose situacijose.tiesiog padėkok už malonų žodį. Tyrimai rodo. Kaip stiprinti savosios vertės jausmą ir pasitikėjimą savimi Nepakankamas savęs vertinimas ir nepasitikėjimas savimi . ir atlik šį pratimą kartu su juo: abu surašykite ne mažiau dešimties vienas kito simpatiškiausių bruožų. tuo didesnė tikimybė.

jei kas nors su tavimi elgiasi atšiauriai." P a v y z d ž i u i .SAVIMONĖ:_KOKS_AŠ_ESU 197 2. Pavyzdžiui. Kartą per savaitę į magnetofono kasetę įrašyk visus tos savaitės savo pasiekimus. nesupratai apie ką kalbama? Paklausk. tada sugalvok greitus ir tvirtus atsakymus. kas susiję su tavo pasimetimu ir varžymusi bendraujant su juo. kol tavo balsas skambės tvirtai ir įtikinamai. o tuo galima pasinaudoti ir iš anksto „pasiruošti". kol pats neatkreipi į juos dėmesio. sakyk „stop". ir toks požiūris jau yra virtęs tavo įpročiu. Nebūk per daug kritiškas. 4. Kaskart pradėjęs save kuo nors kaltinti. kad jo skruostai maloniai raustelėjo.. tavo išvaizda. 6. atsisėsk ant vienos ir įsivaizduok. O jiems atrodo. negalvok. Jau nebūsi vienišas vakarėlyje. O tai pasitikėjimo savimi nedidina. Nežinai. su kuriuo galėtum pasidalinti savo Įtampa." D. Sugalvok kuo d a u g i a u pabaigų sakiniui „Aš t u r i u teise. kuo skiriasi šie du kreipiniai į save: „Tu baidykle! Ir vėl palikai dviratį po lietumi! Tu sugadini visus savo daiktus!" „Tu palikai savo dviratį po l i e t u m i . Būk nuoširdus ir neapsimetinėk. stenkis kuo greičiau jo atsisakyti. Atmink. Jeigu nuolat pastebi kitų trūkumus. Po to persėsk į to žmogaus kėdę ir pabandyk atsakyti iš jo pozicijos. „Aš turiu teisę jaustis vertinga (-u) ir gerbti save. 8. „Aš turiu teisę vadovautis savo pačios (-ties) vertybėmis ir normomis". 3. Pavyzdžiui. išsakyk viską. E. padaryk tą patį kito žmogaus atžvilgiu. drabužiai ar protas yra puikus kritikos taikinys. Užsirašyk frazes. C. Perrašyk kasetę tiek kartų. nesijausi vienintelė drovi būtybė tarp kolegų ar pan. Stenkis objektyviai suprasti nemalonia tau situaciją. „Aš turiu teisę daryti klaidas ir nebūti tobula (-as)". Kreipdamasis į šį žmogų. Prisėsk prie pasirinkto asmens pats. Ir taip toliau. kai jam tenka kalbėti žmonių būrelyje. Pastatęs vieną priešais kitą dvi kėdes. jog kitoje kėdėje sėdi pirmasis žmogus iš tavo sudaryto sąrašo. Pavyzdžiui. rask joje žmogų. Surašyk žmones. Antraip nuolat galvosi. 5. žmogus jaučiasi raudonuojąs. kad žmonės net nepastebi tau akivaizdžių nemalonių dalykų. jei ko nežinai ar nesupratai. ką reiškia vienas ar kitas pavadinimas valgiaraštyje? Paklausk. jei atsargiau elgtumeis su savo daiktais. dviese jums abiems bus jaukiau. kurie tave atstumia arba kurių draugijoje prarandi pasitikėjimą savimi. net jei kiti elgiasi su manimi nepriimtinai". pagalvok. kuri atsiranda tokiose situacijose. kad ir tu. tampi pernelyg drovus. Būtų puiku. Juk dažnai . 7. Nemalonios frazės dažnai kartojasi. Pavyzdžiui. Grįžęs į „savo" vietą. Jei draugijoje jautiesi vienišas. stenkis ją tinkamai suformuluoti. Jei visgi savikritikos negali išvengti. Taip išvengsi įtampos. kad tai tavo kaltė. kurios ypač išmuša iš vėžių..

tačiau priimti šį pasiūlymą būtų nesąžininga. . kad tu pagaliau atstotum !" 2. Pasitikėjimas savimi bendravime Pasitikėjimas savimi. lūkesčius." Aišku. Šios mažos pergalės stiprins pasitikėjimą savimi. Pasitikėjimas savimi bendravime suteikia mums didesnę pasirinkimo galimybę. Tikrai. „Na. Tiesų. įžeidžiančiu pašnekovą. Pasitikėjimas savimi bendravime.. kad prieš tave užlįstų eilėje ar kitaip nemandagiai elgtųsi. neįžeisdamas jo ir nesukeldamas agresijos. „Aš nenoriu užgauti tavo jausmų.tai sugebėjimas suvokti ir atvirai išsakyti savo norus.. Jis lemia. apginti savo interesus ir teises. kad taip jaučiu". Tylomis „nenuryk" įžeidimo. supranti. kaip žmogus sugebės ginti savo poziciją ir paveikti partnerį. Įsivaizduokime. vengdama užgauti savo gerbėjo .ir nesileisti į tolimesnius aiškinimus. aš nenoriu susitikinėti su tavimi ir bus geriau. . poreikius. .mažiau priklausyti nuo aplinkinių paskatinimo ir pagyrimo...198 VI SKYRIUS agresyviai besielgiantis žmogus taip bando įveikti savo sumišimą. Aš šiandien dar turiu pasimatyti. arba pasitikintis savimi elgesys . Neleisk. 10. „Klausyk.. su draugėmis." 3.. Antruoju atveju. jei atvirai tai pasakysiu.priimti kritiką ar neigiamą atsakymą savo atžvilgiu. Tiesą sakant.sakyti „ne". Tai mokėjimas: . Gink savo teises. neįžeidžiant kito žmogaus ir nesukeliant agresijos. . kad pirmieji du atsakymo variantai nėra patys tinkamiausi. 9. Tad ar verta būti tuo kaltuoju? Kiekvienas turi teisę pasakyti: „Elgiuosi taip todėl.. Psichologai R. paprašyk įžeidėją pagrįsti ir paaiškinti savo mintis. gretinant jį su nepasitikinčiu savimi ir agresyviu elgesiu. Alberti (R. Tai labai svarbu. Alberti) ir M.. tačiau ji nenori pasiūlymo priimti. Emonsas (M.kreiptis į kitą žmogų su prašymu ar klausimu. Įprasta manyti. kaip vienas iš savęs vertinimo aspektų. kad teisinasi kaltasis.. kiek kartų galima kartoti tau tą patį. kad įkyrus gerbėjas dvidešimtmetei studentei Laimai eilinį kartą siūlo susitikti. Ir pats venk slėpti nepasitikėjimą savimi tokiu būdu. nesaugumo jausmą. leidžia aktyviau dalyvauti savo pačių gyvenime. jausmus ir mintis. Jos atsakymas galėtų skambėti taip: 1. Per daug nesiteisink. tačiau grubų pirmąjį Laimos atsakymą galima pavadinti agresyviu. turi itin didelę įtaką mūsų bendravimui ir tarpusavio santykiams.. Emmons) pasitikintį savimi elgesį pasiūlė nagrinėti.

aiškintis ir teisintis. N e r e t a i agresorius nuteikia prieš save kitus žmones. ignoruoja savo jausmus. kritikuoja ir įžeidinėja. kaip paslėpta agresija. atsakymas padėtų jai išvaduoti save ir gerbėją iš nemalonių emocijų. palikdama jam netikrą viltį ir apsunkindama save pačią. Agresyvus elgesys .tai ne tik fizinės jėgos panaudojimas ar „stiprūs išsireiškimai". Jam sunku tiksliai suformuluoti savo poziciją arba jis visai jos neišsako. . Jis kalba garsiai. iššaukiančiu tonu.tai savo poreikių. darome tai ne priverstinai. jis skaudina save. vertina jį. šiuo atveju mes negalvojame ir negraužiame savęs. visai ne dėl nepasitikėjimo savimi.y. pažemintu. bijant likti nesuprastu. tačiau jie pagrįsti tuo pačiu principu: į bendravimo partnerį žiūrima . į bendravimo partnerį žiūri iš aukšto. Aptarkime kiekvieną iš šių elgesio tipų atskirai. . Nors agresyvus ir nepasitikintis savimi elgesys iš pirmo žvilgsnio labai skiriasi. Aišku. kurie ateityje gali atsilyginti jam tuo pačiu.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 199 ' jausmus. gali būti ir taip. Šiuo atveju žmogus dažniausiai pradeda kalbėti anksčiau nei jo pašnekovas spėja užbaigti savo mintį. kad pasielgėme ne taip. o vadovaudamiesi savo valia. Tačiau aplinkiniai žmonės dažniausiai suvokia agresyvią potekstę. tačiau toks elgesys nereiškia brandaus pasitikėjimo savimi. todėl dažnai tampa jų m a n i p u l i a v i m o auka. su viskuo sutinka. Kuo „subtiliau" išreiškiama agresija. kaip turėjome ar norėjome. Nepasitikintis savimi žmogus nemoka aiškiai išreikšti savo norų bei poreikių ir tuo pačiu yra „bejėgis" atsilaikyti prieš kitų žmonių reikalavimus. vengia akių kontakto. kad mes patenkiname partnerio interesus. pats pradėdamas manipuliuoti partneriu. nuomonės slėpimas. Nors agresyviai besielgiantis žmogus dažnai apgina savo interesus.tai siekimas patenkinti savo poreikius. su įkarščiu išlieja savo jausmus. atstumtu. • Agresija . Kartais toks žmogus bando situaciją „imti į savo rankas". ką iš tikrųjų galvoja. T. Trečiojo tipo. jausmų. tyliu balsu. nusižemina. Skirtingai nuo nepasitikinčio savimi žmogaus. tuo s u n k i a u pats agresorius į ž v e l g i a ją savo veiksmuose. Vengdamas skaudinti pašnekovą. dėl mažiausios pašnekovo kritikos jo atžvilgiu jis pradeda atsiprašinėti. ji nedrįsta pasakyti. Pavyzdžiui. Tačiau ji pasielgia nesąžiningai. Šiuo atveju žmogus dažniausiai kalba abejodamas. atsisakydami savųjų. žeminant kitą žmogų ir ignoruojant jo poreikius bei teisėtus reikalavimus. Jis primeta savo nuomonę ir valią. pasitikintis savimi. Nepasitikintis savimi elgesys . O tai yra ne kas kita. Ji gali pasireikšti sarkazmu ar giliai paslėpta ironija. Jis skaudina partnerį ir neleidžia įskaudinti savęs.

kokia brangi jai yra brolio dovana ir kad dėl to ji negalinti vėrinio paskolinti. neslėpdama nepasitenkinimo. išsako savo nuomonę (pritarimą ar nepritarimą). 3) Pasitikintis savimi elgesys. kad negaliu paskolinti!". mesteli draugei: .. Kaimynei išėjus. 2) Agresyvus elgesys.puolimas". kurią ji labai saugo. kuri sugadina visą vakarą jai ir jos vaikinui. pripažinusi Rasos neigiamo atsakymo .200 VI SKYRIUS su nepasitikėjimu. Vakarą ji planuoja praleisti. Jos kambario draugė. Jis laiko save lygiaverčiu bendravimo partneriu ir nesuteikia skausmo nei sau. norintį pakenkti. Skirtumas tarp šių dviejų elgesio tipų yra tik tas. nei kitam. Rasos ir jos kaimynės santykiuose atsiranda stipri įtampa. kaip toji galėjo taip kvailai prašyti. o įtikintas pagrįstų argumentų. eiti į kompromisą. kaip į priešininką. atvirai parodo savo jausmus (pyktį. poziciją. o po to visą vakarą nerimauja ir prastai pasirengia kolokviumui. Tuo tarpu jos draugė ateina į pasimatymą bjaurios nuotaikos. bet tvirtai Rasa kaimynei paaiškina. nuo jo reikia gintis. kad yra įsitikinęs savo reikalavimų teisingumu ir pagrįstumu. Vadinasi. Rasa. prašo paskolinti gana brangų vėrinį. ji negali susikaupusi mokytis. gali pakeisti savo . Pasitikintis savimi žmogus su pagarba žiūri į pašnekovą. išpildo netinkamą draugės prašymą. pakankamai garsiai. Tai Rasos brolio dovana. kad tokio brangaus daikto negalima skolinti svetimiems. Galimi tokie Rasos elgesio variantai ir galimos jų pasekmės: 1) Nepasitikintis savimi elgesys. Jos draugė.. kad atsisako pergalės šiame susirėmime. Rasą ima graužti sąžinė dėl savo grubumo. o nepasitikintis savimi žmogus iš karto atvirai parodo. Po to ji dar ilgai piktinasi. neužsikirsdamas. Rasa silpnai šūkteli: „Žinoma paimk!" Taip ji ignoruoja savo jausmus. Savo ramybe ir tvirtumu jis aiškiai parodo partneriui. sugeba išklausyti priešingą pusę. nevengia akių kontakto. eidama į pasimatymą.Žinoma. ir užgniaužusi nerimą. kad agresyvus žmogus naudoja taktiką „geriausia gynyba . Studentė Rasa gyvena bendrabutyje. Rasa išlieka rami ir patenkinta savimi. meilę. Panagrinėkime dar vieną konkrečią situaciją. apgailestavimą). Žmogus kalba tvirtai. Jis mielai aptarinėja pasiūlytą temą. Taktiškai. Nuvijusi mintį. ruošdamasi rytdienos kolokviumui. kad apgynė savo poziciją. kad su vėriniu gali kas nors nutikti. Toks geranoriškumas ir tvirtumas skatina geranorišką atsakomąją bendravimo partnerio reakciją ir jo norą teigiamai išspręsti problemą. Pasitikinčio savimi elgesio modelis.

Išmokite ramiai reaguoti į kritiką ar pažeminimą (geriausia praktikuotis su draugais). Lindenfield) pasiūlytą formulę PTMAP: • Pozityvumas Sudarykite įspūdį. ranka pridengta burna. stiprus ir aiškus balsas. jei įmanoma. kurių reikėtų vengti Nervingi judesiai. nesugniaužtais kumščiais rankos. netgi išvaizdą.tiesi arba kiek palinkusi į priekį. suspausti kumščiai. tikslesni. atpalaiduoti raumenys. daužymas ranka j stalą.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 201 pagrįstumą. * Gestai. G. baksnojimas pirštu. nejaučia didelės nuoskaudos ir greitai susiranda kitą papuošalą. bandymas pernelyg priartėti prie pašnekovo. spalvingas ir išraiškingas kalbos tonas. tiesi stovėsena. Lindenfi 1d taip pat konkrečiai apibūdina pasitikinčio savimi žmogaus gestus ir kalbą: * Naudotini gestai Rami laikysena. aukštas . kai mums reikia ko nors prašyti. Pasitikintys savimi žmonės nebijo neigiamo atsakymo. ką nors kritikuoti ar pareikšti pretenzijas. nuleisti pečiai. sukryžiuotos ant krūtinės rankos. Lingenfild (G. kiek įmanoma. nesukryžiuotos. pauzes. jog tikitės pozityvių pokalbio rezultatų ir. atlošti pečiai. Pabandykite numatyti galimas neigiamas pasekmes ir iš anksto apgalvokite savo reakciją. būkite pasiruošęs vėl ramiai pradėti viską iš naujo. Savo teiginius paremkite atitinkamais ir tiksliais faktais. nuleistos akys. Tokiu būdu parodysite pagarbą savo partneriui (organizacijai ar atskiram individui). Tai suteiks jums daugiau pasitikėjimo pačioje pradžioje ir leis sėkmingai tęsti savo kalbą. abiems pusėms palankaus sprendimo. žvilgsnis nukreiptas pašnekovui tiesiai į akis. • Atkaklumas Gavęs neigiamą atsakymą. pravartu prisiminti psichologės G. ryžtinga eisena. Mokantis pasitikinčio savimi elgesio. • Tikslumas Būkite. abi kojos pėdomis remiasi į žemę. • Mandagumas Pakoreguokite savo kalbą. • Pasiruošimas Parepetuokite įžanginę kalbą. švelnus monotoniškas balsas. kūno laikysena sėdint .

* Frazės.. Kaip mes galėtumėme išspręsti..žmogus savo trūkumus (realius ar įsivaizduojamus) ir jų sukeltą menkavertiškumo jausmą kompensuoja pasiekimais kokiose nors kitose gyvenimo srityse arba fantazijose bei svajonėse. išgyvendamas... minčių... už ką reikėtų atsiprašyti).. Aš noriu. kad. žaisminga ar flirtuojanti veido išraiška.. Aš žinau. Būkite toks geras. Aš jaučiu. kad kažkas jaučia tau antipatiją...Ar nebūtumėte toks malonus man padėti? O... e....202 VI SKYRIUS ar priekabus tonas.. Aptarkime. tai nesvarbu. kad esi dėl ko nors kaltas ir panašiai. kuriam kažkas svarbaus nesiseka ilgesnį laiką. Kompensacijos mechanizmas gali pasireikšti ir taip: žmogus.) . gali visą dėmesį sutelkti intelektualinei veiklai. kurių reikėtų vengti Mhm. Kompensacija . arba kaip išsaugomas Aš-vaizdo pastovumas ir savosios vertės jausmas Suvokimas. Būkite angelas. sėkmingesnių kitoje veiklos ar gyvenimo srityje...... norų.. padeda mums išsaugoti savosios vertės jausmą bei apskritai išvengti nemalonių ir skaudžių emocijų.(jei tikrai nesate padaręs ko nors. kelia grėsmę savosios vertės jausmui. pradeda veikti vienokia ar kitokia psichinė gynyba. kad kažką sugebi prasčiau už kitus.. nervinga ar sarkastiška šypsena. 1. Aptarkime keletą pagrindinių psichinės gynybos b ū d ų . Nuo jų asmenybė stengiasi apsisaugoti.Ar negalėtumėte. įvairios grimasos.. jausmų.Atleiskite. * Vartotinos frazės Aš norėčiau.. asmenybės bruožų. kuriuo siekiame išspręsti prieštaravimus tarp esamo Aš-vaizdo ir jo neatitinkančių savo paties potraukių. arba suvokiamos informacijos apie save ir aplinką iškraipymas. Man nepatinka.„aš" gynybos mechanizmais. kartais vadinamų ego (lot... Pavyzdžiui.. Ką jūs manote apie. Kai tik mūsų norimam savęs vertinimo lygiui iškyla grėsmė sumažėti.. T a i g i p s i c h i n ę gynybą g a l i m a a p i b ū d i n t i kaip žmogaus nesąmoningą savęs apgaudinėjimą.. jaunuolis. . nors pastaroji toli gražu PSICHINĖS GYNYBOS BŪDAI. Aš neleisiu.. kad nėra pakankamai fiziškai stiprus.. ima laikyti save geresniu. motyvų. Ši nevalinga saviapgaulė.. kad jūs.. O pažeista savimeilė ir savigarba visada yra lydima skaudžių išgyvenimų. Jūs tikriausiai galvojate. kad esi silpnas. kad aš.

suteikiama didesnė vertė pasiektam tikslui. Sakykime. Žodžiu. Nepajėgdama pasiekti vynuogių. kokie jie yra iš tikrųjų. Nauja „kompensuojanti" veikla dažnai būna lengvesnė. nepasiektų tikslų. kuriose mes patys nesiekiame rezultatų. 2. suteikdamas savo veiksmams "kilnią motyvaciją". Racionalizacija gali reikštis įvairiomis formomis: a) Nuvertinimas . Tačiau jeigu sėkmė lydi mūsų draugą ten. kurie padėtų be ypatingų pastangų ir greitai atstatyti pažeistą savigarbą ar ją sustiprinti. greitai bėgti"). . „tegul draugams viskas sekasi. tegul jiems sekasi ne daugiau nei mums". vyriškumą ir drąsą nelengva įrodyti darbais. kas svarbu ir mums. (Beje. Nuvertinimas gali pasireikšti ir informacijos (pvz. turime „neleisti" jo pasiekimams „aplenkti" mūsiškių. Sureikšminamos gali būti ir aplinkybės. Paprasčiau tai „įrodyti" agresyvumu ir grubumu. privertusios netinkamai pasielgti. kritikos) autoriaus arba informacijos turinio sumenkinimu: „kaip jis gali kritikuoti. priimtinomis. Klasikiniu tokios nuvertinimo taktikos pavyzdžiu gali būti lapė iš Ezopo pasakėčios.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 203 nėra jam tokia svarbi arba žmogus joje realiai net nedalyvauja („Man nesiseka mokslai. savo vaidmens arba kito žmogaus reikšmingumas. Todėl juos nuvertiname. tam reikia ir laiko. kaip reikalautų jo vertybių sistema. mažiau sudėtinga už ankstesniąją. neretai tokį kompensacijos būdą naudoja paaugliai). kumščiais ir keiksmais. Jeigu mūsų draugams sekasi tose srityse. tai yra nelaikome tokiais reikšmingais. jei panorėčiau. Racionalizacija . tačiau tai. susijęs su mums artimų • žmonių ar draugų laimėjimų vertinimu. Tuomet teisinamasi būtinybe: „Šiais laikais be kyšio nieko negausi''. O štai įdomus nuvertinimo taktikos pavyzdys. kuris yra menkesnis už mūsų galimybes ir dėl to nesukelia pasitenkinimo. jis tampa mūsų konkurentu. tai mes sau „leidžiame" džiaugtis bičiulių pasiekimais ir įvertinti juos kaip tikrai reikšmingus. „šiame straipsnyje nėra nieko naujo". Kitu atveju žmogui gali kilti noras ieškoti tokių veiklos sričių ar tokių elgesio būdu. kur mes norime ką nors pasiekti. alkoholio vartojimu. .. Kad išlaikytume savo savigarbą.siekdamas išsaugoti savigarbą. b) Sureikšminimas . „gražesnėmis" priežastimis nei tikrosios. lapė „numoja" į jas letena: „vynuogės dar rūgščios". kurios mums nėra reikšmingos ir aktualios. „Kitaip pasielgti buvo neįmanoma". bet aš galiu. žmogus savo elgesį ar norus aiškina labiau. Todėl sužlugus keliems tokiems mėginimams. asmenybė gali net pradėti degraduoti. Elgdamasis ne taip. pats būdamas ne ką geresnis". žmogus mėgina save pateisinti.s u m a ž i n a m a s ar s u m e n k i n a m a s savigarbą pažeidusio įvykio. .

kaltindamas j u o s savomis silpnybėmis ir „nuodėmėmis": „Visi žmonės yra egoistai". motyvus. Pavyzdžiui.asmenybei nepriimtinų potraukių (pirmiausia seksualinių ir agresijos) energija nukreipiama ir realizuojama netiesioginiu. nes tas neseniai jį buvo įžeidęs. Neigimo atveju žmogus elgiasi taip. „įžvelgdamas" savo klaidas kituose. Minėtame pavyzdyje apie mokytoją jos išstumtas pyktis ilgainiui gali pasireikšti galvos skausmais. 3. Projekcija . žmogus gali pamiršti artimo bičiulio gimtadienį. „Užmirštame" tai.nemaloni. . p u l d a m a s kitus. nepriimtina realybė ar savo paties norai ir jausmai . tai yra „užmirštami" savajam Aš nepriimtini ar nemalonūs jausmai. jiems irgi tenka". Pavyzdžiui. visi taip daro". Savo nesėkmės ir kaltės gali būti sumenkinamos. dažniausiai pats to nesuvokdamas. tarsi jį slegianti problema neegzistuotų. pasijustume nepatogiai ar skaudžiai išgyventume. žmogus.kitiems žmonėms priskiriame savo pačių dažniausiai nepriimtinus asmenybės bruožus. visuomenei p r i i m t i n u ar net naudingu būdu.iš sąmonės pašalinami. „Jis iš pavydo taip pasielgė". karyboje. „kiti dar blogesni". nurodant autoritetingus asmenis: „jie irgi taip daro.204 VI SKYRIUS c) Savęs lyginimas su kitais . Štai sergantis žmogus gali neigti savo ligą. Pavyzdžiui. telefono numerio. j i s g i n a . savyje juos neigdami. troškimai. kaltės jausmą keliantis seksualinis potraukis gali virsti menine ar moksline kūryba. "Mane labai erzina tie. vardo ar pavadinimo). potraukius. Į pasąmonę išstumti dalykai niekur nedingsta. Pavyzdžiui. įvaizdžiui. jog visi nepatenkinti jo darbu. Išstūmimas . ką pripažinę sau. Žmogui. kad jo tai visiškai nejaudina. nes tai pakenktų jos savęs. kas kelia nerimą ar grėsmę mūsų prestižui. Agresijos impulsai gali būti realizuojami profesionaliame sporte. susijusios su neigiamais išgyvenimais. 5. mintys. Išstūmimas kartais pasireiškia ir konkrečios informacijos (datos. tik jau iškreiptu pavidalu. Seksualinio potraukio sublimacija būtų ir erotinių filmų ar paveikslų žiūrėjimas. kad „ne aš vienas. kuris nepatenkintassavo pareigomis. savąjį Aš. vengdamas apie ją kalbėti ir gydytis. užmiršimu. smarkiai sukritikuotas žmogus gali sakyti (ir pats tuo tikėti). kurie nori pasirodyti". perkelia šį nepasitenkinimą savimi į kitus. 4. gali atrodyti. jausmus. tai yra neigti patį nemalonaus jausmo faktą. norai. ignoruojami. Sublimacija . chirurgo veikloje. Kitaip sakant. kaip geros mokytojos.„nematomi". 6. bet šito nenori pripažinti. Neigimas . Gelbėdamasis nuo savigarbos pažeidimo ir kaltės jausmo. mokytoja gali jausti pyktį mokiniams.pasiteisinama tuo. o veržiasi atgal į sąmonę. prieštarauja mūsų pačių etiniams ar kitokiems įsitikinimams.

Regresija . 7. Tokiu būdu agresija viršininko atžvilgiu gali būti perkeliama į šeimą.neigiamos arba teigiamos emocijos. Tačiau ji naudinga tik iki tol. „Tapimas vaiku" tarsi pateisina savo paties silpnumą. atnešantis žmogui realų pasitenkinimą. mums to nesuvokiant ir tame procese tarytum nedalyvaujant. Paprastas vieno ar kito gynybos būdo „demaskavimas" gali tik dar labiau tą gynybiškumą padidinti. pašėlusiu automobilio vairavimu ar kitokiomis vaikiškomis „paikystėmis". įpročiu kramtyti nagus. Tačiau nėra lengva padėti sau ar kitam žmogui sumažinti per didelį gynybiškumą. 8. pilnai realizuojant save gyvenime. Čia verta . O tai trukdo žmogui sėkmingai bendrauti ir veikti. dažnai „lengviau prieinamą" žmogų ar daiktą. nepasiūlant pagalbos ją sustiprinti ar išgydyti. Mat žmogus baiminasi savo silpnumo. daiktų gadinimu. Regresija gali pasireikšti verksmu.žmogus jaučia ir elgiasi visiškai priešingai savo tikriems. arba netiesioginis i n s t i n k t y v i ų potraukių tenkinimas visuomenei priimtina veikla. bet nepriimtiniems jausmams ir norams. koks sudėtingas yra žmogaus vidinis pasaulis. ypač atsakomybės reikalaujančiose situacijose. Kai kurie bruožai mumyse susiformuoja tarsi savaime. liguistai pergyvenanti dėl vaiko saugumo.žmogus vaikiškai elgiasi emociškai įtemptose. tikėjimu įvairiais pranašais ir šarlatanais. yra pats svarbiausias ir veiksmingiausias iš visų psichinės gynybos būdų. viršininkus). Negalima iš žmogaus atimti apsauginio skydo. Pernelyg meilūs ir paslaugūs žmonės dažnai pasąmonėje slepia priešiškumą ir pyktį kitiems. kurias sunku sau pripažinti ar nėra galimybės jų išreikšti. Pernelyg didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios. Arba motina. nukreipiamos i kitą. nes „sublimuota energija kuria civilizaciją" (Z. rizikingu. Arba vaiko priešiškumas diktatoriškiems tėvams vėliau gyvenime gali būti perkeliamas i visus kitus vadovaujančius asmenis (mokytojus. bijo ji parodyti kitiems. Priešybė (atvirkštinis reagavimas) . paliekant tą vietą atvirą. Perkėlimas . kol naudojama saikingai. išsaugoti savigarbą ir išvengti skaudžių išgyvenimų bei vidinio diskomforto. tuo nesąmoningai siekdamas užuojautos ar versdamas kitus išspręsti jo problemas. Froidas).SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 205 Z. nesugebėjimą susitvarkyti su situacija. sublimacija. nes padeda palaikyti Aš-vaizdo pastovumą. 9. kokia ji yra iš tikrųjų. o psichinės gynybos vaisius. Taip prasideda savojo įvaizdžio iškraipymas. į pasąmonę gali būti išstūmusi neigiamus jausmus jo atžvilgiu. Naudingas jis ir visuomenei. Psichinė gynyba yra naudinga. Pagrindinių savojo Aš gynybos mechanizmų apibūdinimas rodo. kuriuo jis pridengia silpną ar skaudamą vietą. Jie yra ne savęs ugdymo rezultatas. Froido teigimu.

Kontrolės lokusas yra svarbi savęs ir savo galimybių suvokimo charakteristika. skirstė žmones į du tipus: vidinės kontrolės tipas („savo gyvenimo šeimininkas") ir išorinės kontrolės tipas („marionetė"). jeigu nežinote. likimas (išorinės kontrolės lokusas).. sugebėjimų ir jo veiklos rezultatas. „Nors turiu tam gabumų.y. Roteris (J. reagavimo. visada turi savo priežastis. Amerikiečių psichologas Dž. verta prasibrauti pro painų savojo Aš gynybos mechanizmų labirintą. arba kas atsakingas už mano gyvenimą Visa. „Mano draugų skaičius visų pirma priklauso nuo manęs ir mano elgesio". yra jo asmeninių savybių. Mums būdingas vienoks ar kitoks kontrolės lokusas didelia dalimi lemia mūsų savarankiškumą ir aktyvumą. Jis parodo. Rotter). skelbiantį: „Niekada neieškokite klaidų [. Tai kraštutiniai tipai kontrolės lokuso skalėje. siekiant savo tikslų. ką su jomis veikti". priežasties lokusą (vietą) randame arba savyje. tačiau daryti tai reikia su išmanymu. žinojimas. jaučiu. kad mes patys kontroliuojame savo gyvenimą (tai bus vidinės kontrolės lokusas). ir mūsų asmeninę atsakomybę už tai. kad visa.206 VI SKYRIUS prisiminti vieną iš Merfio dėsnių. Išorinės kontrolės atveju tokio susietumo jausmo nėra. t. tiek kitus.tai žmogaus polinkis atsakomybę už savo gyvenimą ir veiklos rezultatus priskirti išorinėms jėgoms arba savo paties sugebėjimams bei pastangoms. arba išorėje.]. mokoma naujo. . aš jaučiu savo paties ryšį su savo gyvenimo įvykiais.. Šių priežasčių mes galime ieškoti savyje arba aplinkoje. KONTROLĖS LOKUSAS. Tokiu būdu pripažįstame. . kas vyksta su mumis. kurioje kiekvienas iš mūsų galėtų surasti savo vietą. Jei man būdinga vidinė kontrolė. arba jį kontroliuoja išorinės jėgos . Gynybiškumo mažinimas yra lėtas ir laipsniškas procesas. Kad galėtume objektyviau į v e r t i n t i tiek save. ar aš jaučiu tiesioginį ryšį tarp savęs ir savo elgesio bei veiklos. Jis įsitikinęs. Be to.mąsto „savo gyvenimo šeimininkas". Kontrolės lokusas . kurio metu žmogui padedama susikurti realų teigiamą požiūrį į save. atsitiktinumas. kas su mumis vyksta. kad mumyse veikia psichinė gynyba.kiti žmonės. moko mus atsargiau spręsti apie save ir kitus. kad darau jiems įtaką. bet man retai paveda vadovauti". sukūręs kontrolės lokuso sąvoką. ir aš jaučiuosi esąs marionetė likimo ar kitų žmonių rankose (nebūtinai dėl to išgyvendamas).šitaip . atitinkančio situaciją. kas su juo vyksta.

arba vartai į Tikrąjį Save Žinome. siekdami sudėtingų tikslų. Šie žmonės yra linkę atidėlioti problemų sprendimą. kol už mus jas išspręs koks nors kitas žmogus. savo asmenybės galimybes. jausdamasis bejėgiu organizuoti savo gyvenimą. ar „imame" likimą į savo rankas. Kuo labiau žmogus įsitikinęs. agresyvumas. „Marionetės" dažniausiai tenkinasi smulkiomis sėkmėmis. kad pasiryžęs jis sugebės vienaip ar kitaip keisti savo gyvenimą ar darbą norima linkme. „Šeimininkas" pasižymi emocine pusiausvyra. o nesėkmę . įtarumas. Sakysime. kokiam problemų sprendimo būdui mes teikiame pirmenybę: laukiame. pralaimėjimo priežasčių taip pat ieškos savyje. linkę siekti kompromiso. Gryni „šeimininkai" ir „marionetės" retai sutinkami gyvenime. teigiamu savęs įvertinimu ir savojo Aš priėmimu. tiek aukštojoje mokykloje. Yra atlikta daugybė t y r i m ų . pasitikėjimu savimi. kad galėtume maksimaliai išreikšti ir realizuoti save. Žmogus. „lemtingų" aplinkybių susiklostymu ar tuo. kad aš tapčiau tuo. kad „šeimininkai" sėkmingai mokosi tiek vidurinėje. kol viskas išsispręs savaime. kurie parodė. Ir dar. kantresni. komanduojantis. Yra ir dar vienas svarbus skirtumas tarp „šeimininkų" ir „marionečių". užsiimti lengvu ir paprastu darbu. nepasitikėjimas savimi. „marionečių" vadovavimo stilius dažniau būna autoritarinis. Mūsų polinkis į vidinę ar išorinę kontrolę ypač išryškėja nesėkmės atveju. keisti savo tikslus.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 207 samprotauja „marionetės" tipo žmogus. kol nusišypsos laimė.atsitiktinumu. Svarbu yra tai. tuo reikšmingesnius tikslus jis sau kelia. kad įstengtume tapti . paremtas bausmėmis. ką nors keisti darbe. Ir tuo didesnė tikimybė. „Seimininkai" taip pat yra darbštesni. Kiekvienas iš mūsų turi ir vieno. tuo tarpu „marionetėms" dažniau būdingas nerimas. depresyvumas. jų darbo produktyvumas didesnis ir pasitenkinimas pačiu darbu žymiai aukštesnis. kad „marionetės" ir „šeimininkai" skiriasi tam tikrais asmenybės bruožais. Taigi: kas atsakingas už tai. ir kito tipo bruožų. Tuo tarpu „šeimininkai" tarpusavio santykiuose yra geranoriškesni. kad kiti „pakišo-koją". Yra duomenų. Apskritai žmonių tarpe jie populiaresni. Tuo tarpu „marionetė" sėkmę dažniau aiškins kaip savo nuopelną. kad jo savirealizacija priklauso nuo jo paties pastangų ir sugebėjimų. įpratęs visada pasikliauti savimi. kas vyrauja. kuo galiu būti? SAVIRAIŠKA IR SAVIAKTUALIZACIJA. jog pažinti save reikia dėl to. „Seimininkai" pasitenkinimą ir gyvenimo „skonį" jaučia spręsdami rimtas problemas.

priešiškumas sau ir kitiems. o tai. tolimesnis asmenybės tobulėjimas. Tapti tuo. Savąjį elgesio būdą jis formuoja mėgdžiodamas suaugusiuosius. A.siūlo) mūsų prigimtis. kad žmogus gali nugyventi visą gyvenimą. Tačiau per audrą jį pasivijusi jūrų pabaisa. Maslou poreikių hierarchiją). savęs išreiškimo ir savo galimybių realizavimo poreikis yra žmogaus poreikių hierarchijos viršūnėje (prisimininkite A. Tiesa. Kodėl tai buvo begaliniai sunku?" .klausia rašytojo Hermano Hesės herojus Demianas. Joną pamokslais atvertęs jos gyventojus į dorą. „Man taip knietėjo išgyventi tai.. > Savo paties inercija. jis aprašo „Jonos kompleksą". savęs aktualizavimo. kas manyje savaime troško raiškos. realizuodamas šią jam savotiškai „primestą" programą. Maslou teigia. Tuo tarpu bet kuri permaina galima tik įveikus savąją inerciją. perimdamas jų santykius.208 VI SKYRIUS tikruoju savimi. O kas kliudo kiekvienam iš mūsų kuo visapusiškiau išreikšti ir realizuoti save. kuri riboja mūsų asmenybės individualų vystymąsi: „Mes bijomės tiek blogiausio savyje. (Joną . tapti tuo. tobulėti. pasidavus kasdienybės tėkmei. Joną nepaklusęs ir plaukęs laivu priešinga kryptimi. pamirštant bent retkarčiais nusistebėti: „Tai aš!".tai ir reiškia aktualizuoti save. kuria diktuoja (o tiksliau . Gyvenimo pradžioje vaikas kaupia žinias apie aplinkinį pasaulį ir esamas galimybes. kad asmenybės augimą stabdo baimė. Dievas Jahvė jam Įsakė vykti į Asirijos sostinę Nineviją ir pranešti jos gyventojams apie jų laukiančią Dievo bausmę už nedorą elgesį. tik skirtingai.) „Jonos kompleksas" išreiškia savęs. suprantama. kuri Dievo Jahvės . . kuo galėtume būti? Štai kai kurie mūsų asmenybės augimo „stabdžiai". Tai susitaikymas su tuo. Tačiau dažniausiai jie visada įgyja gana ribotą savęs ir savo galimybių įsivaizdavimą.biblinis personažas. kuo galiu tapti . plėtoti savo vidinį gyvenimą. panašiai kaip Joną bandė veltui bėgti nuo savojo likimo". paliepimu išmetusi Joną į krantą netoli Ninevijos. Būtent šis poreikis skatina mūsų asmenybę bręsti. nerandant laiko pabūti ir pabendrauti su savimi. Kaip jau minėta. taip pat dykinėjimas. Tai gyvenimas „pasroviui". Vaikystėje susiformavęs požiūris į save ir savo galimybes yra toks tvirtas. kad jau nebeįmanomos kokios nors permainos.. reikalauja nemažai energijos ir atkaklumo. Nuvykęs į ją. savojo pašaukimo realizavimo baimę. monotoniškai reikalų ir rūpesčių karuselei. Pavyzdžiui. likimas ar netgi atsitiktinumas. Neigiama šeimos įtaka. Dažnai mes bėgame nuo atsakomybės. tiek geriausio. kartais vaikai elgiasi visiškai priešingai nei tėvai.

gyvena tarsi išsibarstęs.tai daugybė atskirų pažangių pasirinkimų: .tai pasirinkimas to. savo „didelę" gyvenimo patirti ir išankstinį kritiškumą. o ne baimę. o ne atgal. nuolat pervargsta ir sekina save. karjeros. ko mums iš tikrųjų gyvenime reikia.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 209 Neaiškiai suvokiamos savosios vertybės. pažangos ir regresijos. nemokantis teisingai paskirstyti jėgų. 1. Kas galėtų padėti mums tapti tikruoju savimi? Štai A. linkęs p r i i m t i impulsyvius. Dešimt kartų per dieną pasirinkti protingą riziką. Žmogus. kai joms neprieštarauja nė vienas mūsų veiksmas. nemoka atstatyti savo jėgų ir energijos. Tai nesugebėjimas planuoti savo ateities. asmenybės tobulėjimo. Todėl jis elgiasi neryžtingai ir nenuosekliai. kalte ir kt. Migloti asmeniniai tikslai. atrodytų. Maslou pasiūlyti kai kurie asmenybės saviraiškos ir saviaktualizacijos būdai. energijos ir laiko. Žmogus. ko ir kaip siekiame. Įsijausti į tai. kas mūsų nuomone. nerimu.nuolatinis pasirinkimas tarp ėjimo į priekį ir atsitraukimo. neturi tvirto savo veiksmų ir poelgių pagrindo. 2. savo jausmų (ne tik neigiamų. Gyvenimas . Pamiršę savo drovumą ar išpuikimą. Visada rinktis žingsnį pirmyn. Jis nesugeba susidoroti su sunkumais ir stresinėmis situacijomis. ieškant mus patenkinančio gyvenimo būdo. niekur neatvykstant. tarsi vaikai. neapgalvotus sprendimus. Tai savo gyvenimo krypties nesuvokimas ir beprasmis klaidžiojimas.baime. Savęs valdymo įgūdžių stoka. Pirmiausiai tai neaiškumas. vadinasi. yra svarbu ir reikšminga. kuo užsiimame. numatyti konkrečių uždavinių ir kontroliuoti jų įgyvendinimo. Vertybės . Kai sprendimus nulemia aiškiai suvoktos mūsų vertybės. Saviaktualizacija . Dažnai jis gerai nepažįsta savęs. kaskart nuoširdžiai. „visa galva" pasinerkime į tai. Gerai nežinant savo vertybių hierarchijos. Jis nesugeba visiškai atsipalaiduoti. žengti dešimt saviaktualizacijos žingsnelių. ką veikiame. mes jaučiame savo gyvenimo prasmingumą ir harmoniją. su nemaloniais ir varginančiais jausmais . kas su mumis vyksta. priešingos vertybės) ir išvengti skaudžių išgyvenimų. kuriam neaiškios jo paties vertybės. bet ir teigiamų) ir nemoka laisvai ir tinkamai jų reikšti. Tai blaškymasis tarp įvairių galimybių. yra kur kas sunkiau spręsti įvairius vidinius konfliktus (kai susiduria dvi ar kelios. Ar toks žmogus gali laisvai ir visapusiškai džiaugtis gyvenimu ir savimi? Saviaktualizacijos būdai. kuria linkme turėtume nukreipti savo sugebėjimus.

kartu ir aktualizuojame. išsiaiškinkime visas savo galimybes. kad galėtume ir kitiems žmonėms sąžiningai pasakyti savo tikrąją nuomonę. įsisąmoninkime savo problemas. Ieškoti taurių išgyvenimų ir potyrių. 4. Greičiausiai tai dvi susipynusios vieno begalinio proceso pusės: aiškiau suvokdami ir suprasdami save. Ar mes tikrai tą ar kitą dalyką mėgstame? Nesvarbu. kaip šitai tinka ten. 3. kad galėtume būti s ą ž i n i n g i sau ir p r i s i i m t i atsakomybę. mes aktualizuojame ir realizuojame save.dar geriau save pažįstame. Kiekvieną sykį. mūsų viduje. o ne a t s i t r a u k i m ą .tai nėra saviaktualizacijos ir savirealizacijos būdas. pagalba kitam vietoje nusigręžimo nuo žmogaus. 7. nes mes paprasčiausiai bijome p r i s i i m t i atsakomybę už savo pasirinkimą. 5. filmas ar knyga . 6. bet stenkimės . ar tai būtų vynas ar saldainis. Kad galėtume nuoširdžiai išgyventi ką nors be jokio išankstinio kitų primesto n u s i t e i k i m o . tai. gal tai padaryti bus sunku. suvokime gyvenimo tikslą. kad tai mėgsta mūsų svečias ar draugas.susikaupkime ir pasistenkime „išgirsti". galbūt kūrybinio įkvėpimo)? Nevenkime tokių. nuolat ir daug dirbti. kad g a l ė t u m e p a s i r i n k t i ėjimą į priekį. ribinių potyrių: katarsio. Pabandykime susikurti sąlygas tokiems išgyvenimams. Ar galėtume dabar prisiminti visus savo nuostabiausius išgyvenimus. 8. Ko nors siekiant. ką išgirdome iš savojo Aš . Tapti tik antros kategorijos inžinieriumi ar vadybininku . pasak A. įkvėpimo.turime būti drąsūs ir nepriklausomi. Įsiklausyti į savojo Aš balsą. Žinoma. Stengtis būti drąsiu ir laikytis savo įsitikinimų. net pasakyti.210 Vi SKYRIUS sąžiningumas vietoje melo. o realizuodami ir ugdydami save . Tik tada galėsime išvengti „Įsakymo" mėgti ką nors todėl. iškeliame į „dienos šviesą" savąją esmę. viršininkas ar valstybės veikėjas. kuris iš jų pirmesnis. didžiulio džiaugsmo akimirkų. . Frazė „aš abejoju" dažnai reiškia mūsų nesąžiningumą sau. Savęs pažinimo ir saviaktualizacijos neįmanoma griežtai atskirti. Maslou. Būti sąžiningu sau ir nebijoti atsakomybės. prisiimdami atsakomybę. Venkime meluoti sau ir apsimetinėti prieš save. Nutraukime nuo savęs šydą: pažvelkime į savo gerąsias ir blogąsias savybes. muzikos klausymo ar knygos skaitymo. Pažinti ir atrasti save.vardan savęs. Stenkimės kuo geriau atlikti užsibrėžtus darbus. laimingiausias ekstazės akimirkas (galbūt meilės.

tai nieko nevertas dalykas"). būdingus sėkmingai save išreiškiančiai ir aktualizuojančiai asmenybei. tarp malonumo ir pareigos. Mylėkime.tai išradingumas ir kūrybiškumas (nesvarbu. kas yra sėkmė. neišbarstomi). jaučiame nepaliaujamą.Tuomet tarsi be priežasties užsidarome savyje. nuobodulio ar dvasios sąstingio. Jis išskyrė bruožus. Tai aiškių gyvenimo tikslų turėjimas (todėl asmenybės energija ir sugebėjimai neeikvojami veltui. kaip a g r e s y v u m a s ar d e p r e s i j a . Jie jaučia visą gyvenimo skonį. sugebėjimas įžvelgti jau žinomų dalykų naujus bruožus. Froido asmenybes teoriją). nes jie ne tik žino. kuriuos tokia asmenybė labai vertina ir sureikšmina (kai tuo tarpu kiti žmonės paprastai stengiasi juos „pamiršti". kylančio dėl nepakankamo savęs realizavimo. bet ir moka kovoti už pergalę. padarė išvadą. Pirmiausia . o kartu . . Arba blaškomės nuo pernelyg drąsių sprendimų ir poelgių iki visiško nepasitikėjimo savo jėgomis.tolerancija tam. Maslou. su visais privalumais ir trūkumais (todėl energija eikvojama ne nuolatinei savigraužai. taip pat ir prieštaravimai tarp Id. Ego ir Superego (prisiminkime Z. „įgyvendinti" savęs. kokie yra. Ir dar. Jie nevengia analizuoti savęs. Sėkmingai save aktualizuojančių žmonių gyvenime yra praradę prasmę į v a i r ū s t r a d i c i n i a i prieštaravimai: tarp asmeninių ir visuomeninių interesų. pasekmė. Taigi palikime nors truputėli laiko sau. politikų. nesuprantama. A. Tuo tarpu save ir savo galimybes realizuojantys žmonės nejaučia nuolatinio nerimo dėl to. o jei reikia. Tai savęs. dažnai neįsisąmonintą nepasitenkinimą savimi ir aplinkiniais. Tai žvilgsnio šviežumas. į v e r t i n t i '• patirtį. daugiaprasmiška. Jie patys džiaugiasi savo gyvenimo ir "veiklos vaisiais ir džiugina kitus. Tokios būsenos. d a ž n a i yra s k a u s m i n g a nepilnavertiškumo jausmo. Pabandykime paeksperimentuoti su savimi. ar žmogus konstruotų naują mechanizmą. kad visos šios be galo skirtingos asmenybės yra ir kai kuo panašios. Jie netgi džiaugiasi kliūtimis. ar ruoštų valgį). kaip nors protingai paaiškinti ar kitaip nuvertinti). o silpnybių įveikimui). . išnagrinėjęs daugelio įžymių žmonių (mokslininkų. Pagaliau. .pabandykime pagyventi naujai. (Tai priešinga atmetimui: „Aš šito nesuprantu. pažaisti . gali kantriai palaukti.' SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 211 Jei mums nesiseka išreikšti. menininkų) biografijas. bando suprasti savo jausmus. tai gausūs jau minėti taurieji išgyvenimai ir potyriai. auginkime ir tobulinkime save. nusimeskime kasdieninių rūpesčių naštą. vadinasi. jaučia atsakomybę už save. tarp dvasingumo ir juslingumo. o ir kitų žmonių priėmimas tokiais. tarp proto ir jausmo. atradėju. nes jos verčia susikaupti ir išbandyti save. Būkime sau atviresni ir atidesni. kas nežinoma. kaip juos vertina aplinkiniai.

1995. He a c e a p a . Valickas G. ye p o e ! Coco oc coac c o 6 o . 19. M o c a . 1998. 1992. C e e . 9. Asmenybės savęs vertinimas. Vilnius. C e c . im 15. c . P. 8. 1993. C a ce6e a p e . JAV)/Psichologija tau. 4. C e p e y e p e o c ce6e. Nr. Nr. 2. K a o B.. 1986. . 14. Hay L. 1995. Pikūnas J. 1998. K a o6pa o a . ppyu . 1992. M o c a . VVinch.3. C a p B . Rainwater J. 12. K a ea o c o e y . 22. Suslavičius A. 17. 13. H. K a o B. Paremiamoji psichologija: kaip įtvirtinti savąjį ego ir išlikti savimi. Bulotaitė L. 10. Acca P . C a c a e p y . 3.W. 2001. H o a T . Kaunas. 1995. Vidinio išgijimo kelias: kad geriau sutartume su savimi. Laisvas žmogus ar auka? Kaunas. 21. 6. 18.l. M o c a . Žmogaus tapsmas: savigarba ar gėda/Psichologija tau. Porat F. 1994.3. Šiauliai. Savigarba: kelias į sėkmę ir meilę. 1994. 1995. Ką reikėtų žinoti apie teigiamą savęs vertinimą/ Psichologoja tau. 1996. 16. epc P.. Lepeškienė V. 1994. Kaunas. p o p a a op c eepe c e 6 . Ca e e p y p . 1994. 1994. 1998. M o c a . Dyer W.2. Kaunas. 5. 2000.L. Kaip pasakyti ne/Psichologija tau. C a eepyp. c x o c e : eop p a a . 1991.. M o a . H o a T . 7. M o c a . Pae - e . Vilnius. Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą. Padėk sau. Vilnius.nauja socialinė vakcina (Interviu su B.212 VI SKYRIUS Literatūra 1. 20. 1991. . 11. Nr. Ca e e p y p . K a c p o ce6 c o c e . Colombero G. Ca e e p 6 y p . Savęs vertinimas . Mylėdamas save tu būsi laimingas. Vilimienė R. Nr.

Tada k a l b a m e apie nenormalius. sutinkamus beveik kiekvieno žmogaus psichikoje ar jos pasireiškimuose. Šiuo metu dauguma teorinių ir klinikinių koncepcijų normalumą nagrinėja keturiais požiūriais: 1. * Kas yra normalu. . b ū d i n g u s d a u g e l i u i ž m o n i ų . kalbėjome apie n o r m a l i u s r e i š k i n i u s . Jos vertinamos kaip priešybės. Anksčiau sveikata buvo suprantama kaip dalykas. būdingų ne kiekvienam. kas priimta daugumos. kalbant apie idealius reiškinius.psichiatriniu požiūriu į sveikatą ir liga. būtinai yra normalu? NORMALUMAS Apibrėžti psichinę sveikatą ir normalumą yra svarbi ir sudėtinga užduotis.213 VII SKYRIUS PSICHIKOS SUTRIKIMAI Nagrinėdami į v a i r i u s psichikos procesus. Harmoningas ir optimalus psichikos struktūrų funkcionavimas įmanomas tik nagrinėjant i d e a l i ą asmenybę. patologinius psichikos pasireiškimus. Normalumas kaip utopija. Tačiau kartais psichikos procesuose ar jų f u n k c i o n a v i m e atsiranda ypatumų. o kas patologiška? * Kokio sunkumo patologijos galime net nepastebėti? * Ar tai. Šis požiūris remiasi tradiciniu medicininiu . dėsnius ir y p a t u m u s . 2. priešingas ligoms ir sutrikimams. Normalumas kaip sveikata. kurie iškreipia tikrovės priėmimą ir mažina p r i s i t a i k y m o prie aplinkos galimybes.

kuri gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Klein (M. 4. PSICHIKOS SUTRIKIMAI 1. E.tai sugebėjimas sėkmingai pereiti per visus gyvenimo periodus. Jis gali būti paveldimas. kur kalbėjome apie emocines būsenas: Ten aptarėme kai kuriuos depresijai būdingus požymius arba simptomus. Eriksonas (E. Normalumas kaip procesas. A. o ne normalumo faktas. O. būti produktyviu. H. Adler): su asmenybės psichine sveikata yra susiję jos sugebėjimai išvystyti socialinį jausmą. o atskirų epizodų pradžia dažnai susijusi su stresiniais įvykiais ar situacijomis. Pažiūrėkime. Erikson): n o r m a l u m a s .patologija. džiugi nuotaika (manija). Tačiau yra ir kitaip pasireiškiančių depresijos formų. Klein): normalumą rodo charakterio stiprumas. M. Freud): normalumas . Šis požiūris paremtas matematinio statistinio vidurkio principu. dažniausiai depresija (su nerimu arba be jo) arba pakilumas. Adleris (A. sugebėjimas patirti malonumą be konflikto ir sugebėjimas mylėti. Daugelis šių sutrikimų kartojasi. kaip normalumą apibūdina skirtingi tai pačiai psichoanalitinei krypčiai priklausantys autoriai: Z. L. Rankas (Otto Rank): normalumas-tai sugebėjimas gyventi be baimės.214 VII SKYRIUS 3. kai nagrinėjamos struktūros viduryje yra norma. Čia akcentuojami pokyčiai ir procesai. Hartmanas (Heinz Hartmann): asmenybės psichinę sveikatą ir potenciją normalumui atspindi bekonfliktinis ego. dirbtį didinant savo vertę ir adaptuotis. būti lanksčiu ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. o kraštuose . Nuotaikos (afektinių) sutrikimų svarbiausias bruožas yra pasikeitusi nuotaika. Froidas (S. Normalus egzistavimas yra galutinis kiekvienos sistemos rezultatas.tai ideali fikcija. Normalumas kaip vidurkis. Ši būklė vadinama bipoliniu sutrikimu. Žvilgterėkime į poskyrį „Emocijos". sugebėjimas susidoroti su konfliktinėmis emocijomis. jį taip pat gali sukelti ir somatinės problemos: . kaltės ar nerimo ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. jo sugebėjimas adaptuotis prie realybės ir būti autonomišku. Tarp pakilimų ir nuopuolių žmogus jaučiasi visai normaliai. Kai kurių sutrikimų atveju būna nuotaikų svyravimų: prislėgta (depresija) ir pakili.sugebėjimas mokytis iš patyrimo. Kubi (Laurence Kubie): normalumas .

3) somatiniai simptomai (nubundama 2-3 vai. kad reikia skubėti. lytinių santykių nesaikingumas. . Kai kurie žmonės depresija suserga ir esant gana normalioms gyvenimo'sąlygoms. Skiriamos trys simptomų grupės: 1) pagrindiniai (bloga nuotaika. neurologinės ar bendro pobūdžio ligos. kaltės jausmas. . interesų ir pasitenkinimo praradimas bei energijos stoka. juodos mintys apie ateitį. pakinta smegenų veikla: atsiranda specifinių medžiagų (serotonino) trūkumas. darbe. depresija praeina.mažesnis miego poreikis. kai dėmesys pernelyg lengvai nukrypsta į išorinius nereikšmingus dalykus. savęs nuvertinimas ar pasitikėjimo savimi sumažėjimas.didesnis nei įprasta poreikis kalbėti arba pojūtis. netinkamai panaudotos investicijos biznyje). tarpasmeninės problemos paaštrina šią būseną ir sudaro palankias sąlygas jai gilėti. . nelaimė) gali išprovokuoti natūralias psichologines ar biologines depresijos tendencijas. dėmesio susilpnėjimas. susilpnėjusios emocinės reakcijos į įvykius ir aplinką). genetinių. 5% žmonių per mėnesį sumažėjęs svoris. Todėl depresiją galime vadinti „chemine" liga. . fizinės ligos. t. psichomotorinis slopinimas arba sujaudinimas. o stresai. • 2) kiti simptomai (nesugebėjimas susikaupti. sumažėjęs lytinis potraukis. darbai. interesų ir pasitenkinimo praradimas.išsiblaškymas. Tam tikros gyvenimo sąlygos (staigus stresas. visuomenėje) arba jausmas. Sergant depresija. miego ir apetito sutrikimai).minčių antplūdis arba pojūtis. Atsisakius žalingos medžiagos vartojimo. euforija ar dirglumas. Paminėsime dažniausiai pasireiškiančius manijos simptomus: . kad mintys greitai bėga. mintys apie savižudybę. Kartais depresiją gali sukelti per didelis alkoholio ar narkotikų vartojimas. pasireiškianti nuovargiu ir aktyvumo sumažėjimu). Jis pažeidžia vieną iš šimto žmonių.neįprasto pakilumo jausmas. kai žmogus negali sustoti kalbėjęs. pervargimas. psichologinių ir kitų veiksnių darinys. . Didžiosios depresijos priežastis nebūna viena. kurie turi blogas pasekmes (per didelės išlaidos. . .didybės jausmas.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 215 galvos sužeidimai.didelės veiklos planavimas (moksle.y. anksčiau nei įprasta. Tai įvairių biologinių. blogesnė savijauta ryte.

2. Fobijos mechanizmo esmė yra nerimo perkėlimas nuo pirminės situacijos ar objekto. normalia. Įdomu.vienišumas. Apie 30% suicidų ir 15% suicidinių bandymų įvyksta sergant endogenine depresija. Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka daugiau kaip 30 suicidų. jos taip nusivilia. šviesa gerai skatina minėtosios medžiagos. Tuo tarpu vyrams 3. Visuomeninė padėtis. Žmogus pradeda bijoti dalykų. kad depresijos gydymui efektyviai naudojama šviesos terapija. apie 50% yra narkomanijos pasekmė. Depresija gydoma antidepresantais. kurios metu plataus spektro spinduliai padeda žmogui prailginti dieną keletu valandų. Moteris dažniau į savižudybe veda gyvenimo krizių išgyvenimas ir nesugebėjimas jų įveikti. kuri lydi kitus psichikos sutrikimus (schizofreniją. šviesos terapija arba šių metodų deriniu. kurie yra tik tikrojo nerimo šaltinio pakaitalai. trūkumas drąsos pradėti gyvenimą iš naujo. Neuroziniai. kad nebemato prasmės toliau gyventi. lyties bei amžius (depresija serga visokio amžiaus žmonės. jei ji negydoma. socialiniai sunkumai ir nesugebėjimas jų įveikti. Mat. -. Pasaulyje kasdien nusižudo apie 1000 žmonių. Nuo 7% iki 21% suicidų įvyksta dėl alkoholio poveikio. serotonino. gyvenimo beprasmiškumo jausmas. Šia liga gali susirgti kiekvienas. psichoterapija. Todėl depresija dažniau atsiranda rudenį ar ankstyvą pavasarį. Pasijutusios vienišos. sukėlusio baimę. o suicidinių bandymų įvyksta apie 5000. bipolinį sutrikimą).216 VII SKYRIUS Pagal šių simptomų pasireiškimo intensyvumą. Savižudybę lydinčios priežastys dažniausiai yra: . kai yra mažai natūralios saulės šviesos. Klinikinėje psichologijoje susiduriame su dvejopo tipo baime. stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai turi bendrą istorinį ryšį su neurozės koncepcija ir esminį ryšį su psichologiniais ligos atsiradimo faktoriais. Jos pagrindą sudaro giliai asmenybėje slypintis nerimas. Depresija suserga kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras. suprantama baimės reakcija ir patologine baime. socialinės padėties. Depresijai būdingos mintys apie savižudybę. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos išsivystymą į s u n k e s n ę formą. sugebėjimas išlaikyti šeimą vyrams yra svarbus savęs vertinimo ir jo pokyčių kriterijus. beviltiškos somatinės ligos. nusivylimas meile. nepriklausomai nuo išsilavinimo. kurią vadiname fobija. didėja suicido rizika.4 kartus nei moterims dažnesnė priežastis yra materialinės krizės. trukmę ir formą skiriama lengva. Toks perkėlimas - . nereikalingos ar atstumtos. net maži vaikai). į kitą situaciją ar objektą. ir. vidutinio sunkumo ir sunki depresija. p a d e d a žmogui išvengti neigiamo ligos poveikio kasdieniniam gyvenimui ir veiklai. gamybą žmogaus smegenyse.

pvz. Baimė įeiti į parduotuvę. 1. pykinimu ir pan. Fobiją keliančių situacijų esminis bruožas daugumoje yra negalėjimas nedelsiant pabėgti iš jų.. bet ir artimai su tuo susiję aspektai. kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis. Stresogeninis poveikis ar ilgalaikės nemalonios aplinkybės yra pagrindinės šių sutrikimų priežastys. skausmu krūtinėje. Reakcijos į sunkų ar užsitęsusį stresą susijusios su prisitaikymo m e c h a n i z m ų s u t r i k i m u ir socialinės veiklos problemų a t s i r a d i m u . buvimas minioje ar negalėjimas nedelsiant ir lengvai pabėgti į saugią vietą (paprastai į namus). autobusu ar lėktuvu.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 217 neišspręstų vidinių konfliktų pasekmė. Agorafobija .pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Socialinės fobijos dažnai prasideda paauglystėje ir koncentruojasi ties baime atsidurti santykinai mažos žmonių grupės dėmesio centre (priešingai negu minioje). . būti minioje ar viešoje vietoje. sukelianti socialinės veiklos ar įgūdžių sutrikimus. Skiriamos penkios normalios adaptacijos stadijos. esant pasikeitusioms gyvenimo sąlygoms ar aplinkybėms. Jie pasireiškia staiga prasidedančiu širdies plakimu. Adaptacijos sutrikimai . rankų virpėjimu. Panika . Stresorius gali paveikti individą. todėl jų negalima prognozuoti. Jos gali pasireikšti paraudimu. kad įvykę pokyčiai nėra tokie baisūs. Tai pasąmoninis gynybos mechanizmas. įsivaizduodamas. kuris padeda nematyti ir nepriimti tikrovės tokios.ne tik atvirų erdvių baimė. todėl tokių situacijų vengiama. keliauti vienam traukiniu. bet gali paliesti ir jo artimuosius bei bendruomenę. smaugimo pojūčiu. Nerimą keliančių situacijų bandoma išvengti arba jų vengiama su baime.tai subjektyvaus distreso ar emocijų sutrikimo būsena. Neigimas. pasireiškianti prisitaikymo prie stresogeninių gyvenimo pokyčių ar įvykių laikotarpiu. Stresorius gali paveikti individo socialinę aplinką (gedėjimas ar išsiskyrimas) ir platesnes socialines asmenybės vertybes (migracija ar pabėgėlio likimas). Šioje stadijoje kiekvienas tarytum stengiamės save apgauti. kokia jinai yra su jos skaudžiais įvykiais ar pasikeitimais. Jos paprastai susijusios su žemu savo vertės pojūčiu ir kritikos baime. svaigimu bei realybės pojūčio sutrikimais.

jog simptomai neturi somatinio pagrindo. Priėmimas. nukreiptas j save. kas gero dar liko ar naujo atsirado. schizotipinis ir kliedesinis sutrikimai: Schizofrenija . pasireiškiantį įvairiais simptomais. Siekiame ieškoti kelių situacijos pakeitimui. ' Jei adaptacijos procese šių stadijų perkopimas yra sutrikdomas. Kyla klausimas. dėmesio koncentracija į kai kuriuos kūno organus.218 VII SKYRIUS 2. kas vyksta centras. ambivalencija. kad situacija neišvengiama. kad jis serga viena ar daugiau sunkių ir progresuojančių somatinių ligų. nuolatinis medicininio ištyrimo reikalavimas. . kuriam būdingi esminiai tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvačios arba blankios emocijos. Nuotaikai ir jausmams būdingas neadekvatumas. 4. Hipochondrinis sutrikimas. Žmogus susitaiko su pokyčiais. bandydami sumažinti skaudžių pokyčių reikšmę. sistemas bei vidinius pojūčius.dažniausias ir svarbiausias šios grupės sutrikimas.tai n u o l a t i n i a i somatiniai nusiskundimai. ramiai sutinka skaudžius įvykius. S o m a t o f o r m i n i s sutrikimas .tai žmogaus susirūpinimas. Gali atrodyti. haliucinacijų ir kitų suvokimo sutrikimų: spalvos ir garsai gali atrodyti per daug gyvi ar kokybiškai pasikeitę. negatyvizmas. nepaisant pakartotinų neigiamų rezultatų bei gydytojų įtikinėjimų. Suvokus. Gali atsirasti kliedesių. į kitą žmogų ar į Dievą. kodėl man tai atsitiko. Derėjimasis. o ne fizinėse problemose. Gali atrodyti. s u s i r ū p i n i m a s savo s v e i k a t a . pradeda ieškoti naujų g a l i m y b i ų . kad subjektas yra visko. o neesminiai paprastų daiktų požymiai gali atrodyti svarbesni už visą objektą ar situaciją. išgyvenamas liūdesys ir širdgėla. Depresija. Kyla teisėtas pyktis. 5. Haliucinacijos (ypač klausos) gali komentuoti individo elgesį ar mintis. nenuoseklus. nutrūkstantis. adaptacija vyksta normaliai. Jei žmogui pavyksta jas konstruktyviai išgyventi. kad pokyčiai egzistuoja. valios sutrikimas. pereiti. kas dėl to yra kaltas. žmogus gali patirti adaptacijos sutrikimą. jis vis mažiau domisi išoriniu pasauliu. 3. . žmogų dažnai apima depresija. ieškome. kad mintis bei veiksmus absurdiškai veikia natūralios ar antgamtinės jėgos. Nuolatiniai s o m a t i n i a i n u s i s k u n d i m a i . susitaiko su likimu. 3. Žmogus realiai jaučia nemalonaus pojūčius. Mąstymas tampa neaiškus.y. Schizofrenija. t. t a č i a u jų atsiradimo priežastis glūdi psichologinėse. Pyktis.

tokių kaip sąmonė ir dėmesys. kuris kelia sau nepaprastai aukštus reikalavimus. Šių sutrikimų atveju yra labai svarbu ankstyva diagnostika ir savalaikis efektyvus gydymas. . nuotaika ir emocijos (depresija. Kai alkoholio ar kitos medžiagos vartojimas tampa svarbesniu už bet kurį kitą poreikį. ypač svarbu saugoti galvą nuo traumų.kasdieniniame gyvenime. jausmai ir veiksmai yra žinomi bei jaučiami kartu su kitais. o pažinimo arba sensoriniai pokyčiai yra minimalūs ir sunkiai pastebimi. Tai pastebi ne tik klinicistai. sukeliantis smegenų disfunkciją. 2. 5. Didesnė rizika susirgti šia liga tam.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 219 Jaučiama. intelektas ir mokymasis sutrikimas arba sensorinių procesų. Ar kiekvienas gali tapti alkoholiku? Ištyrinėta. Siekiant išvengti smegenų pakenkimų. kurių. 4. galime kalbėti apie priklausomybės sindromą. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai. Sindromai. besiskiriančių sunkumu. p a k i l u m a s . turi perfekcionisto bruožų. mąstymo turinys (atsiranda kliedesiai). bet ir mes . nerimastingas socialiniuose kontaktuose. Didelę reikšmę čia turi kultūrinės ir šeimos tradicijos. kurios suteikia normaliai asmenybei galimybę pajusti savo individualumą. Priklausomybė nuo alkoholio turi savo psichologines charakteristikas. atsiradę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. nors tam tikri kognityviniai trūkumai gali atsirasti. kuriuos jungia bendra etiologija. unikalumą bei kryptingai orientuoti savo veiklą. sutrikimų daugiausia pasitaiko dėl alkoholio vartojimo. atsiradę dėl alkoholio. Todėl savimi būtina pasirūpinti. Šių . Sindromai. kai pastebimas stiprus ir nenugalimas troškimas jas vartoti. Galima išskirti dvi pagrindines sutrikimų grupes: 1. anksčiau buvusį svarbiu. spektras. tačiau gal svarbiausią vaidmenį vaidina žmogaus psichologinis. Tai sutrikimai. įvairių narkotinių medžiagų. kuris nuo mažens jaučiasi vienišas. Sutrikimas paliečia svarbiausias psichikos funkcijas. tokių kaip atmintis. Sąmonė būna aiški. Tai platus sutrikimų. Tai sutrikimai. kai d a u g i a u s i a nukenčia suvokimas (atsiranda haliucinacijos). pažeidimas ar kitoks pakenkimas. o kiti gali savaime ar bent laikinai išnykti. sutrikimas. emocinis brandumas. aiški smegenų liga. nesaugus. t. jog intymiausios mintys. Psichikos ir elgesio sutrikimai. nerimas) arba b e n d r a i nukenčia asmenybė ir elgesys. kad apie 30% alkoholikų tėvų vaikų tampa priklausomais ir aktyviai vartoja alkoholį. struktūroje vyrauja pažinimo (kognityvinių) funkcijų. Dalis šios rūšies sutrikimų yra negrįžtami ir progresuojantys. intelektas paprastai išlieka.y. tabako vartojimo.

vartoja vidurius laisvinančius vaistus ir pan. Sergančiųjų alkoholizmu skinami keturi tipai (Jellinek. pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio. Sutrikimas yra susijęs su įvairaus lygio nepakankama mityba. sutrinka kūno svorio suvokimas. kuriuos alkoholis veikia raminančiai. leidžia atviriau bendrauti ir išsakyti jausmus. Alkoholis žmogui padeda atsipalaiduoti. . todėl l i g o n i a i imasi kraštutinių priemonių suvalgyto maisto „storinančiam" efektui panaikinti: sukelia vėmimą. p s i c h o l o g i n i ų m e c h a n i z m ų bei a s m e n y b i n i o pažeidžiamumo įtaką. tačiau kartais pasitaiko tarp paauglių berniukų bei jaunų vyrų. badauja. . Valgymo sutrikimai. tačiau vis daugiau duomenų rodo sociokultūrinių ir biologinių p r i e ž a s č i ų s ą v e i k ą .5 arba mažesnis. konstruktyviai spręsti savo vidinius konfliktus ir problemas be alkoholio pagalbos padeda nutraukti žudantį alkoholio vartojimą. Šiuo atveju atsiranda liguista baimė sustorėti. Sutrikimas dažniausiai pasireiškia paauglėms mergaitėms ir jaunoms moterims. bet atsiranda nuolatiniai somatiniai sutrikimai. Nervinė bulimija . tačiau tik laikinai. Nervinė anoreksija . 6. Tarp jų skiriami du svarbūs ir aiškūs sindromai: nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. padidina pasitikėjimą savimi ir socialinės drąsos jausmą. kai žmogus sąmoningai sumažina ir palaiko mažą kūno svorį.tai sutrikimas.probleminiai arba konfliktiniai vartotojai. kuriam priklausomybė gali neišsivystyti.psichopatologijos nulemtas alkoholizmas su absoliučia priklausomybe ir kontrolės praradimu. Psichopatologija reiškiasi panašiai kaip anoreksijos. nustatoma itin griežta svorio riba. .buitinis girtavimas su psichofiziologine priklausomybe ir apsinuodijimo požymiais. Kūno svoris išlieka bent 15% mažesnis nei turėtų būti arba Quetelet kūno masės indeksas (kūno svoris kilogramais padalintas iš ūgio metrais kvadrato) yra lygus 17. Nervinės anoreksijos atveju sąmoningai mažinamas svoris.220_ VII SKYRIUS nemoka išreikšti savo jausmų ar yra mažo atsparumo frustracijai. sumažina į t a m p ą ir nerimą. atveju. Mokymasis efektyviai ir atvirai bendrauti. . vengiama „storinančio maisto". baimė pastorėti įgauna psichopatologinį pobūdi ir tampa įkyria pervertinimo idėja.visuomenės ir profesijos priverstas vartotojas. 1960): .tai sindromas. Pagrindinės šios ligos priežastys lieka neaiškios.

Su šiais sutrikimais tampriai susijęs emocijų bei elgesio sutrikimas. mieguistumu. .budrumo ritmo sutrikimais bei nenormaliais įvykiais miego metu (somnambulizmas. Gali būti aritmetinių sugebėjimų sutrikimas. Nors adaptacinis elgesys visada būna pažeistas.tai sulėtintos arba nepilnos protinės raidos būsena. miego . Jie yra konstitucinių veiksnių ir socialinio patyrimo pasekmė. Protinis atsilikimas . motorinius ir socialinius sugebėjimus. dažnai pasitaikantis žemo savęs vertinimo jausmas bei adaptacijos mokykloje ir santykių su bendraamžiais problemos . pažintinius.PSICHIKOS SUTRIKIMAI__ 221 7. t. Jų korekcijai didelį vaidmenį turi pedagoginė veikla. Svarbiausia jų atsiradimo priežastis yra emociniai faktoriai. t. Tai specifiniai tarimo ir kalbos. kurie yra pastovūs ir atspindi asmeniui būdingą elgesį ir santykių su savimi bei kitais būdą. tuo tarpu kiti sutrikimai atsiranda vėlesniuose gyvenimo etapuose.tokia yra emocijų ir elgesio sutrikimų išraiška. raidžių suvokimo sutrikimas. Tai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai.. Tai specifiniai skaitymo sutrikimai. hiperaktyvumo sindromas. 9. Emocinės problemos. Kai kurie šių būklių ir elgesio stereotipai atsiranda ankstyvosiose individualios raidos stadijose.y. 8. Neorganiniai miego sutrikimai pasireiškia miego trukmės. Mokymosi įgūdžių turi būti išmokoma ir išmokstama. kurių metu ankstyvosiose raidos stadijose sutrinka normalus mokymosi įgūdžių įsisavinimas. kai asmenys lengvai protiškai atsilikę. • 10. Tai nėra vien tik biologinės raidos funkcija. Psichologinės raidos sutrikimai ar jos sulėtėjimas atsiranda vaikystėje ir šeimose dažnai pasitaiko ne vienas. p a s i r e i š k i a n t y s v y s t y m o s i metu i r apsprendžiantys bendrąjį intelekto lygį. nemiga. Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai a p i m a daugybę kliniškai reikšmingų būklių ir elgesio stereotipų.y. skaitomų žodžių pažinimas. ugdymas ir lavinimas. arba gyvena globojančioje ir palaikančioje socialinėje aplinkoje. garsinio skaitymo įgūdžiai. kokybės ar laiko sutrikimais. kai pažeisti skaitymo suvokimo įgūdžiai. kai s u t r i n k a į g ū d ž i a i . elgesio sutrikimai. naktinis siaubas ar košmariški sapnai). kalbos išraiškos bei kalbos supratimo sutrikimai. bet šis pažeidimas gali būti ir nepastebimas. kalbinius.

siekimą sveikesnio kūno. Procedūrų požiūriu jie. išmokimą. Painiavą kartais kelia nelabai vykęs . Kočiūnas. Gydomi visi p s i c h i n i a i žmogaus procesai ypač emocijos. elgesio terapijoje-emocijų. jausmų. lavinimu. orientuotis į pasąmonę. 1995. jausmų. mąstymas.psichoterapija ir psichologinis konsultavimas . Kognityvinė terapija visada turi ryšį su kūno ir elgsenos terapija. vyksta per pažinimą. p. Kas yra psichoterapija? Kokių psichoterapijų esama? Ko galime tikėtis iš psichoterapijos? Ar galimi kiti poveikio būdai į žmogaus psichiką? Štai tokie ir su jais tampriai susiję klausimai bus aptariami šiame skyrelyje. psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo santykis gali būti išreikštas dviem vieno kontinuumo poliais. orientacija į situacines problemas. trumpa bendravimo analizė ir bendravimo būdų kitimas.222 VII SKYRIUS Klausimai pagalvojimui 1. Kaip nustatyti ribą tarp sveiko. Kaip tai pasiekiama? Kūno terapijoje svarbiu laikytinas judesys. y. Psichoterapija . poelgių įsisąmoninimas. optimalesnio ir efektyvesnio elgesio. Pačios terapijos rūšys nusako siekiamus tikslus. Koks yra ryšys tarp žmogaus išgyvenimų. savimonė. yra panašūs. Anot R. jų kilme bei įvairove. arba pažinimo procesų terapiją. Psichoterapijoje naudojamos specialios technikos ir metodai. prisiminimą.šiandieninėje literatūroje dažnai vartojami kaip sinonimai.psichikos gydymas kompleksiniu poveikiu. kuris gal niekad neateis į psichoterapiją? Atsakant j šį klausimą. tačiau tarp jų yra ir s k i r t u m ų . iš tikrųjų. sprendžiamas kliniškai sveikų individų sąmonės lygyje. normalaus kraštutinumo ir patologijos? PSICHOTERAPIJA Šiame poskyryje susipažinsime. o kartais netgi sutapatinami. struktūriškai pertvarkyti asmenybę (R. Ar galima tapatinti haliucinacijas ir suvokimo iliuzijas? 3. Ką būtų galima pasakyti žmogui. patirties ir jo psichinės sveikatos? 2. Psichoterapijos poliuje siekiama giliau analizuoti problemas. Beveik kiekviena psichoterapija remiasi tam tikrais paaiškinimais. elgsenos ir kognityvinę. interpretacijomis. galima pateikti tris terapijos rūšis: kūno. Psichologinio konsultavimo poliuje darbas yra grindžiamas palaikymu. kas yra psichoterapija ir kas jai sukuria sąlygas. t. integruojantis kvėpavimas. Kočiūno. Dvi psichologinės pagalbos sritys . 17). optimalaus ir sveiko pažinimo procesų suvokimo.

kas trukdo ir kas padeda. Rodžersas manė. Psichoterapija yra būtent toji sritis. ugdymas ar efektyvus vadovavimas. Dažniausiai yra taip: kaip vertiname asmenybę. pagrįstas abipusia pagarba. kas vyksta su ja ir jos aplinkoje. Rodžersas pastebėjo. universalių ir bendražmogiškų klausimų kėlimu bei atsakymų ieškojimu. kad įvardinti problemą. draugišku bendravimu. K. kokios priežastys ir kokios. o aktyviam klausymuisi. Tačiau kalbant apie save. problemų sprendimu. K. Dali yra pasakęs. Psichoterapijos sėkmę lemia psichoterapeuto ir kliento psichoterapinis kontaktas. Buvo tyrinėtas dviejų žmonių gilaus autentiško bendravimo galimybės. Kartais tai būna gana keblu. psichoterapijos funkcijos neapsiriboja ligonio pasveikimu ar sveikimu. geštalto bei elgesio terapija. o įvardinta problema dar gali būti visai ne ta.blogos ir t. labiau įsigilinti į tai. išmokimu. Iš arti ir per pakankamą atstumą galima pamatyti netobulumo kilmę.kokia problemos kilmė ir ar pati problema suformuluota. yra susijusi su teigiamais pasikeitimais. Psichoterapijos procesas ir jos rezultatas susijęs ir su mokymusi. K. giliam ryšiui. Vadinasi. Rodžersas tyrinėjo išorinius ir vidinius dalykus. taip vertiname ir teigiamus pasikeitimus ateityje. kad geriau apie save yra kalbėti pačiam. ar asmenybė suvokia. ypač nesusiejant jų su esama problema ar situacija. totalesnę realizaciją. jų aptarimams ar patarimams. kuriuos galima pakeisti ir kurių negalima pakeisti. kurios . Tik toks kalbėjimas apie save turi prasmę ir yra vertingas. Jūs būsite supažindinti su populiariausiomis psichoterapijos kryptimis: psichoanalitine. y.. kad žmogaus ateitį bei savijautą lemia savimonės lygis. Rodžerso (C. Rodžerso mokykla didesnį dėmesį skyrė ne problemų analizei. kurios skiriasi jų pagrinde glūdinčių teorijų įvairove. Rogers). susidarančiam tarp dviejų žmonių.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 223 gerų interpretacijų bei paaiškinimų naudojimas. Šio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje humanistinės psichologijos atstovas K. Čia prasideda pačių interpretacijų vertinimas: kurios yra geros. Psichoterapija. egzistencine.t. Skiriama individuali ir grupinė psichoterapija. Tada natūraliai kyla kitas klausimas . Kaip matome. išgyvenimams būnant kartu. kad pagrindinė sąlyga padėti prasidėti teigiamiems . S. taip pat ne visada yra paprasta. neužtenka psichoterapiją suprasti kaip gydymą. pasitikėjimu. reikalingas pakankamas sąžiningumas. kurioje pakankamai autentiškai ir realiai galima kalbėti apie save. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas psichoterapiniam kontaktui. kaip ir mokymas.pasekmės. t. psichoterapija apima pilnesnę. ir realizacijos būdus. Pasirodo. Psichologinėje literatūroje aprašoma nemažai psichoterapijos krypčių. į asmenį orientuota terapija K.

būdas suprasti. buvimas savimi .paties realaus žmogaus buvimo fakto konstatavimas. nerimo. Pergyvenantis klausymas . atskleisti savo būtį. Buvimas savimi iškelia klausimus: kaip būti ir kam būti? Į šiuos klausimus atsakymų ieško egzistencinė psichoterapija ir logoterapija. Todėl pasidaro įmanoma kalbėti apie gerą gyvenimą.R. aktyvumą. p e r s m e l k i a n t i esminį egzistencijos siekimą. atsakomybę. tačiau kartu įžiūrėjo trūkumus. psichologinio konsultavimo metu. 4 dešimtmetyje sukūrė egzistencinės psichoterapijos sistemą. May). Psichoterapijoje. paprastai visada susiduriama su šiuo pasirinkimu. Terapeutui svarbu priimti tokį asmenybės vertinimą. apie kūrybą. kurią pasirenka. Kito žmogaus priėmimą K. riziką. kaltės problemas. ryžto. įsisąmonindamas ir priimdamas save. kaip apie vienybės. Valią jis suprato kaip visą žmogaus būtį pasaulyje. atsirandančius kovojant dėl savito gyvenimo būdo. Ši psichoterapija siekė padėti žmogui įsisąmoninti ir patirti savo egzistenciją. kokį apie save ji pati turi. valią ir sprendimą. Besąlygiškai geras santykis . Jis traukiasi nuo to. kad galėtų būti procesu. unikalų žmogaus kaip asmenybės pasaulį. Mėjus skyrė tris būties aspektus: išorinį pasaulį. pasaulinio lygio problemų sprendimuose. buvimą su kitais kaip asmenybėmis. visiško tarpusavio supratimo siekį. angl.). Tikslas . yra priešais esančio asmens kaip žmogaus įvertinimas. Terapeuto ir kliento. Rodžersas laikė svarbiu ne tik terapijoje. juda į tai. ryšių supratimą bei malonumus. 3. Žmogus.laiku padėti žmogui sujungti troškimą. JAV psichologas R. Rodžersas ypač vertino ir akcentavo pasirinkimų svarbą. kuo viduje jis realiai yra. bet išplėtė iki reikšmingumo visuomeniniuose procesuose. Mėjus (R. kaip pati asmenybė save supranta. tikslus. gyvenimo savaimingumą. kaip gyvenimiškų orentacijų pasirinkimus. Buvimas savimi nėra tikslas. Jis kalbėjo apie meilę. kuo jis nėra .XX a. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti vertybes.atskleisti žmogaus buvimą pasaulyje (being in the world. juda tam tikra kryptimi. daryti . 2.asmens priėmimas su visu pasikeitimų potencialu. ir savą. kurios tikslas . K. bendravimo su kitais pagrindą. Egzistencinė psichologija ir psichoterapija svarsto laisvės. Egzistencinė psichologija skatina asmenybę būti autonomiška. mokytojo ir mokinio tarpusavio santykių atitikimas. Tada susidaro naujas laisvės ir perspektyvos santykis. tikslus bei sprendimus.nuo savo fasado. Taip pat galima kalbėti ir apie pilnatviškumą. kaip gero gyvenimo elementą. Tam reikalingos trys sąlygos: 1.224 VII SKYRIUS pasikeitimams.

kai gauti atsakymai diktuoja naujus klausimus ir naujus atsakymus. V. Be jau minėtojo K. Franklis siūlo užpildyti 3 tipų vertybėmis: kūrybos pobūdžio (gyvenimui prasmę suteikia darbas).tikslą padėti žmogui rasti gyvenimo prasmę. Ieškoma prasmės ir būdų kaip realizuoti dvasinę b ū t į . pasitikintis savimi. p a t i r i a n t ir pergyvenant kančią. nerandant prasmės.PSICHIKOS SUTRIKIMAI ___ _ 225 sprendimus. Pati egzistencija. savo vientisumą suvokiantis. Froidas psichoanalitinėje terapijoje.begalinė ir joje be galo daug klausimų. žmogus yra stiprus. Geštalto terapijos tikslas padėti žmogui įgyti asmenybės vientisumą. viduryje kaip sistema. kurie nėra tapatūs asmens jausmams bei emocijoms. Franklis. savo norų bei gabumų. kaip opozicija psichoanalitinei ir elgesio terapijai. Logoterapijos krypties pradininkas buvo austras V. Dvasinė būtis . Tik nepriklausomas. Adleris . Egzistencinė psichologija ir psichoterapija nagrinėja egzistencines dimensijas . Geštaltinė psichologija-visybės psichologija. . sisteminė visumos organizacija lemia ją sudarančių dalių savybes ir funkcijas. geriau pažinti dvasine realybę. Tačiau kančia prasminga tik nepakeičiamų aplinkybių ' atžvilgiu. asmens ar asmenybės gyvenime. psichinį ir dvasinį. būtis (Dasein. Jie taip pat praturtina ir bendrą supratimą. vok. Perlzo (F. Šios mokyklos pažiūros konfrontavo su psichoanalitine ir individualios psichologijos mokykla. Humanistinė psichologija ir psichoterapija. atsiradusi XX a. Franklio logoterapija ir F. Rodžerso. jausminėmis vertybėmis (gyvenimas tampa prasmingu per meilę. K. turinti. unikalios patirties momentai. Giluminė psichologija pagrindine asmenybės emocinių sutrikimų priežastimi laikė pasąmonėje vykstančius procesus.) . turi neįkainuojamą vertę individo. Šių savybių neturintį žmogų F. nesudaro vientisos srovės. Autentiškai išgyvenami. Perlzas laikė neurotišku. kad vidinė. Dvasiniai. humanistinės psichologijos krypčiai priklauso V. Peris) Geštalto terapija. Pasitaiko atvejų.tai laisvė pasirinkti nuostatą savo somatinės ir psichinės būties atžvilgiu. Giluminės psichoterapijos principus taikė Z.individualioje psichologijoje. Jungas analitinėje psichologijoje. Susidariusią tuštumą. Franklis skyrė tris žmogaus būties lygmenis: somatinį. moraliniai.pastovius ir universalius būties momentus. o A. Detaliau apie asmenybės teorijas skaitykite poskyryje „Asmenybės teorijos". priklausomas nuo savęs. vertybiniai konfliktai sukelia neurozes. prisiimti už juos atsakomybę. kelti sau naujus tikslus. Logoterapija susiformavo XX a. teigė. V. 4-5 dešimtmetyje JAV. susiformavusi XX a. estetinių j a u s m ų išgyvenimą. f o r m u o j a n t nuostatas į l i k i m ą ) . 1-3 dešimtmetyje Vokietijoje.

Vienas iš šios krypties atstovų V. F. Šios sistemos principas mokantis leisti patirti daugiau gryno džiaugsmo ir gyvenant labiau ekstaziškai. nevystant estetinių gyvenimo elementų". įvaldymą. kad tam juos reikia „laikyti it brangakmenius laisvėje". smalsumą. D a u g i a u s i a laiko jame skiriama f a k t i n e i medžiagai.226 VII SKYRIUS Kai kurias mokymo sistemas taip pat galima laikyti terapiškai arba ugdančiai organizuotomis (kaip prielaida gerai terapijai ir kaip būdas jos rezultatams egzistuoti). „kaip vystyti intelektą". kurioje vaikai patiria mokymosi sujungimą su realiu gyvenimu. humanistinės mokymo ir mokymosi formos. Tokias alternatyvias mokymosi sistemas aptaria S. Kalbant apie psichinius sutrikimus. afektus bei afektines pozicijas. nuomonę. Leonard (G. bet tvirtino. panaudojimą. poreikių tenkinimą ir motyvacijos stiprinimą.išmokimo procese naujai traktuojamas polinkis į stresą. pasitikėjimą. Edukacinis procesas tai ne tik išmokslinimas ar įsitikinimas. įsitikinimus. V. tai ir supratimas. Jos atsirado kaip reakcija į tradicinio mokymo apribojimus. Neilsas (W. jų profilaktiką ir terapiją. Estetinio auklėjimo teorija ir praktika JAV. visiško džiaugsmo siekimą.1970 metais ypatingai išryškėjo alternatyvios mokymo sistemos. Minėtoji mokymo sistema grindžiama žmoguje esančia gyvybiško troškimo mokytis prielaida. Krippner). Neilsas priartino mokymąsi prie bendro kritiškumo ir tai davė produktyvius rezultatus. Holts nuomone. kad žmogiška istorija vis labiau darosi panaši į varžybas tarp auklėjimo ir katastrofos. Anglijoje ir Prancūzijoje siejasi su ilgalaikėmis nacionalinėmis ir istorinėmis tradicijomis. J. Leonard's) sistema akcentuota į mokymąsi ir ekstazę. kurie žmogiškai reikalingi ir kartu skatina linksmumą. Zygfeldas (F. J.tai erdvė. Ziegfeld). neignoruojant humanistinės žmogaus ir proceso sampratos. pabrėžiant mokytojo asmenybę. šiandien verta prisiminti anglų publicistą ir rašytoją. Holts (J. kreipiant dėmesį j intelektualius mokymosi aspektus. interesus. pagrindiniu laikant kognityvinių. Daug laiko skiriama mokymo procesui. valią. praturtinančią asmenybę. Ypač kreipiamas dėmesys į patirtį. Velsas taip pat kalbėjo apie estetinio auklėjimo svarbą. ir efektyvių tikslų integravimą. gyvenimo patyrimus. J. „Tarptautinės bendrijos auklėjimas per meną" prezidentas. dar 1920 metais pastebėjusį. Jis sakė. klasė . kreipiamas dėmesys į turimus mokytojo jausmus. Neills) svarbiu laikė vaikų tapsmą save valdančiais ir reguliuojančiais. didelis dėmesys yra skiriamas vaiko . Nepaisant vaikų gabumų ir talentingumo. 1960 . kad „negalima vystytis kaip civilizuotai nacijai. II generalinėje asamblėjoje Hagoje 1958 metais akcentavo meno socialinio vaidmens svarbą. išlikti atviru ir d ž i a u g s m i n g u . jų įsisąmoninimą. Wells). Velsą (H. Kripneris (S. H. Holts) svarbiu laikė mokymą būtinų buitinių dalykų. Mokymo . kartu tai ir pagalba visapusiškai ir pilnatviškai asmenybei.

pasiekiame bendrumo jausmą. Impulsai. Rydo „vietoje transformacijos į harmoningą visuomenę dažnai neišvengiamai pasukama socialinės disharmonijos ir „susvetimėjimo" keliu. Pagrindinis sėkmingo auklėjimo kriterijus H. Rydui buvo asmens individualaus „tipo" išskyrimas su nepakartojamais ir specifiniais meninio reiškimo ypatumais. Morisas (W. kiek jie atitinka unikalius asmenybės poreikius. buvo kalbama daug. Jis kalbėjo apie sisteminį susitelkimą. sugebėjimų vystymui ir sistemingam mokymui. Vaiko vystymasis vyksta • per emocinę psichinio gyvenimo sferą. bet gali padėti netgi meno atgimimui. Gana eklektiškoms H. pastangas ir darbštumo įjungimą j praktinę veiklą. „Auklėjimas per meną" laikomas terapija nuo visuomenės socialinių ligų. Menas padeda įveikti visuomeninius. H. kas atitinka unikalias jo vertybių struktūras. Jis kalbėjo taip pat apie Platono idealistinių idėjų panaudojimą šiuolaikiniams poreikiams ir sąlygoms. H. reikalinga iš meninių žinių gauti tai.platesnis klausimas nei atskiros meno šakos įsisavinimas piešimo .aktyvus mokymo per meną atstovas Anglijoje dideles meno galimybes matė asmenybei integruojantis į visuomenę ir primindavo. kaip auklėjimo pagrindą. Jungo pažiūros. Read) . Minėtas autorius buvo įsitikinęs.mokykloje. Morris) rašė: „menų mokymas . Rydas buvo .PSICHIKOS SUTRIKIMAI 227 individualybės išlaisvinimui ir laisvam reiškimuisi. socialinius. Socialines ir politines aplinkybes jis laikė rimtomis kliūtimis. kad toks 'mokymas padeda ne tik individualybės. vertino žinias ir meistriškumą. Rydas (H. Anglų filosofas ir rašytojas V. Meniniai užsiėmimai vertinami pagal tai. Kiekvienam vaikui jaunam žmogui. Pozityvių asmenybės savybių vystymasis neišvengiamai sutrukdo priešingybėms: meilės pagalba išvengiame neapykantos. Anot H. Visybišku žmogus tampa tik suvokdamas grožį. Tiek mokyme. tačiau ne visada ši idėja būdavo priimama rimtai. Kalbama ir apie meno terapines gydomąsias galimybes. per betarpišką estetinio skonio formavimąsi. Labiausiai imta vertinti individualybę. Froido estetikos ir filosofijos supratimas taip pat K. stichiškumo absoliutinimas skatina ribotus simbolius arba formalias formas realaus ir visapusiško pasaulio pažinimo sąskaita. asmenybinius bei individualius prieštaravimus". Klasikinė meninio auklėjimo sistema rėmėsi griežtais reikalavimais ir disciplina. M. asmenybės vystymuisi. pažinimu. Vėliau vaiko kūrybiškumas pradėtas vertinti vaiko vertybių struktūros ' požiūriu. įgūdžiais. Mokymosi procesas tampa vis labiau liberaliu „laisvu piešimu". Rydo pažiūroms įtakos turėjo Z. akcentuojamas „pedagoginis nesikišimas". išlaisvinami auklėjimo metu. Ričardsonas (M. Richardson) taip pat didelį dėmesį skyrė saviraiškai. užkerta kelią egoistiniams ir antisocialiems veiksmams. kad apie meną. tiek terapijoje sisteminio mokymo nepakankamas vertinimas.

akcentuoja vakarų psichoterapijos užstrigimą. kritinę situaciją. gerai informuotas žmogus gali būti nuobodokas. mokymo. k u l t ū r i n į kontekstą.pagalbinė priemonė. A. Vats (A.„inteligentiškumas" ir „kūrybiškumas". „kurioziškumą". Svarbus yra jo pozicijos kritiškumas visuomenės atžvilgiu. Vaithedas taip pat vertino intelektualinę ir dvasinę žmogaus kultūra.228 VII SKYRIUS kritikuojamas už „besistemiškumą". žinančius. Menas. išsivadavimui iš beprasmiškų sansaros (sansara . okultines teorijas ir panašiai. Vatso nuomone socialiniai institutai turi būti sukurti unikalių asmenybių ugdymui. anot Vaithedo. Tuo tarpu elementarus rytų kultūrų nežinojimas dažnai sukuria paslapties atmosferą. A. viršžmogiškus sugebėjimus. o kultūra . Vatsas kalba apie pakitusias sąmonės būsenas ir socialine sveikatą. bet ir betarpiškai veikia mąstymą. ne tik įtakoja gyvenimo energiją. reinkarnacijas. Psichoterapijos. išmokimo. Taigi išeities taškas yra specialios žinios. jie dažnai netgi neadekvačiai vertinami. „Eksperto" ir „Diletanto" vertingumui išsaugoti Vaithedas kelia klausimą apie technologinio ir liberalaus auklėjimo suderinimą. Jungo psichoanalizės idėjų sujungimą. Jis kritikavo „diletantus". Kai kurie prancūzų autoriai. 2. ir „ekspertus" žinančius viską apie nieką". kuriuose pasiklysta ilgai tyrinėjantys psichines energijas. Amerikietiškoje teorijoje psichoterapijos kontekste buvo tyrinėjamas „kūrybos fenomenas". Žinių nuotrupas laikė antraeiliu dalyku. teigiamų pasikeitimų stoką. kurie tarpusavyje yra pozityviai susiję. realizacijos tikslas ir rezultatas . A. Teorinės žinios apie kitas kultūras padeda suprasti savo kultūrą.užburtas ratas) probleminių ratų. Amerikiečių psichoterapeutas A. kūrybą laikė „sąveika su Dievu". Svarbiausiu auklėjimo kriterijumi jis laiko bendrą stilių. . Asmenybės išsilaisvinimą iš sąlygotumų. panašiai kaip ir senovės graikai. realizuojasi. Vatsas mato labai paprastus rytų mokymų tikslus. apibendrinantį užbaigtą ir ekonomišką veiklą. vidinį savo egzistavimo pajautimą. Watts) šiuolaikiškai ir problematiškai tyrinėjo psichoterapiją ir jos egzistavimo bei reiškimosi būdus vakaruose ir r y t u o s e . Anot jo. Sąmonės transformaciją. lyginant su tais sudėtingumais. A. kuriame asmenybė vystosi. psichoterapijoje nepakankamai panaudojami rytų metodai. Psichoterapija ir išsilaisvinimo mokymai turi du sąlyčio taškus: 1. bet pabrėžė intuiciją ir pedagoginį jausmą. į kurią vakarų žmogus projektuoja savo fantazijas. Jo nuomone. W h i t e h e a d ) ieškojo pusiausvyros tarp diletantizmo ir siauros specializacijos. šiek tiek apie viską. eklektišką geštaltpsichologijos ir K. V a i t h e d a s (A.

realus pokyčių garantas yra veiksmas ar elgesys. mąstymu ir elgesiu. Kriščiūnas A. Kočiūnas R. 1995. Knill Ch. 1992. 4. 1994. Nematomas dramblys. 1994. tačiau jis remiasi trimis svarbiausiais psichoterapinį procesą apibūdinančiais komponentais: jausmais. neįsisąmonintų. Literatūra . 1997. Theory and Experience. 7.L. USA. Vilnius. individualybės vystymąsi bei integraciją į visuomenę. Denmark. DesRoches B. kuriame nusakomas individo vaidmuo ir identiškumas. Luban-Plozza B.. Vilnius. Psychosomatic Disorders in General Practice. Individuali psichoterapija ir psichodinamikos mokslas. 1985. Sadock B. J. Psichologinis konsultavimas.. dėl kurios jausmai išgyvenami. • Ko galime tikėtis iš psichoterapijos? Apibendrintai galima būtų pasakyti. padedantis siekti pasąmoningų užtvarų. Nissen J. Synopsis of psychiatry. ieškant išsilaisvinimo kelių. Neuroziniai negalavimai ir jų gydymas. Kočiūnas R. Kūno pažinimo ir bendravimo pratimai. jog poveikis. Psichoterapijoje labai svarbia laikoma jausmų iškrova. Brabant G. Vilnius. Clinical Psychiatry. Taigi susidūrę su psichologiniais sunkumais. 9. 5. Psichoanalizė. The codependent's recovery plan. turime galimybę rinktis: pasilikti su tais sunkumais ar ieškoti problemų sprendimo būdų. Kalbant apie psichoterapiją. turinčių socialinę potekste įveikimo. 1994. Knill M.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 229 Galinga psichoterapinė priemonė yra tarpkultūriniai lyginimai. Vilnius. „ikimokslinių" disciplinų tyrinėjimas. beprasmių problemų. pasikliovimą prigimtiniais jausmais. Reclaiming Your Self. Kad ir kokiais svarbiais laikytume jausmus ir mąstymą. Bendriausiai išsilaisvinimo kelią galima nusakyti kaip mažiausio pasipriešinimo kelią. Vilnius. Kaplan H. F. Neurozė. New York. 1. 6. be abejo. 1991. Behavioral Sciences. skatina žmogaus išsilaisvinimą. Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. Melanas D. ne tik psichoterapija. Ph. t. 8. 1998. Poldinger W. Alkoholis . 10. 3. 6 ed. bet ir kai kurios auklėjimo teorijos. 2. ypač tai pasakytina apie estetinį auklėjimą.y. svarbus yra socialinis kontekstas. bus labai individualus. 1990. Switzerland.Alkoholizmas Alternatyvos. kurie keičiasi psichoterapijos proceso įtakoje. Kaip matėte iš pateiktosios apžvalgos. tačiau ne mažiau svarbu suprasti tą realią situaciją. Vilnius.

230

VII SKYRIUS

11. Panika. Epizodinis nerimo paroksizmas. Vilnius, 1998. 12. Peseschkian Noss Rat. Psychosomatik und positive psychotherapie. German: Springerverlas, Berlin, Meidelberg, 1991. 13. Rainwater J. Padėk sau. Vilnius, 1994. 14. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Ženeva, 1992. 15. M a . P y o o c y . Bopoe, 1994. 16. P y o c x o e p a . o p e . P o a B.E. T a , 1985. 17. A. c e p a . B a a . , 1997.

231

VII SKYRIUS
AŠ IR KITI

• Ar sugebėjimas suprasti žmones priklauso nuo to, ar moki Į pasaulį pažvelgti kito akimis? O gal nuo ko nors kito? • Kuris bendravimo partneris man patrauklesnis - savo savybėmis panašus į mane, ar mano priešingybė? • Kuo vadovas skiriasi nuo lyderio? • Ar konfliktai visada pragaištingi? Šie ir daugybė kitų „kodėl" dengia mūsų bendravimo sėkmės paslaptį, kurią, deja, ne visi lengvai įmename. Be įvairiausių sugebėjimų (muzikai, matematikai, šachmatams, sportui ir kt.) yra dar vienas nepaprastas talentas - mokėjimas bendrauti. Mokydamiesi mes bendraujame, dirbdami - bendraujame, žaisdami - taipogi. Bendraujame ir konfliktuodami, ir galvodami, ir džiaugdamiesi. Be bendravimo mūsų veikla neįmanoma, netenka prasmės. Kaskart greitėja mūsų gyvenimo tempas, tūkstančiai saitų sieja mus su kitais žmonėmis. Mūsų nuotaika, pasakytas žodis, gestas veikia aplinkinius žmones ir kaip bumerangas grįžta atgal. Šiame skyriuje ir pakalbėkime apie asmenybės santykius su kitais.

AŠ GRUPĖJE
Jūs - studentai. Studijos - pagrindinė jūsų veikla, todėl visų pirma esate savo studentiškos grupės nariai. Bet kartu priklausote ir dar vienai

232

VIII SKYRIUS

grupei - savo šeimai. Galbūt jūs gyvenate bendrabutyje? Jei taip, tai esate dar vienos - kambario draugų - grupės narys. Vakarais einate į krepšinio treniruotes? Štai jums dar viena grupė. O gal kartu su bičiuliais baigiate konstruoti naują kompiuterį? Tai taipogi grupė. Galėtume tęsti be galo. Mes visi priklausome grupėms. Mažoji grupė - tai negausi socialinė bendrija, kurios narius sieja tiesioginis ir pastovus asmeninis kontaktas ir pastovi veikla. Grupė skiriasi nuo paprasto žmonių susibūrimo tuo, kad jos narius sieja bendravimo normos ir tikslai, tam tikra struktūra, vaidmenų pasiskirstymas ir kt.

Kokių būna grupių?
Grupes galima skirstyti įvairiu pagrindu, tačiau dažniausiai jos skirstomos į formalias ir neformalias. Formaliomis vadinamos tokios grupės, kuriose narių padėtį ir elgesį reglamentuoja organizacijos taisyklės (sakykime, studentų grupė). Neformali grupė neturi aiškiai apibrėžtų tikslų ir pasižymi ryškiais emociniais tarpusavio santykiais. Neformalios grupės struktūrą kuria pati grupė; joje vadovaujamasi nerašytomis taisyklėmis. Tai kiemo paauglių kompanija, vienodą hobi turinčių žmonių grupelė ir pan. Neformali grupė gali egzistuoti formalios grupės viduje ir netgi nulemti jos kryptingumą. Pavyzdžiui, kelių kūrybingų studentų branduolys gali „uždegti" visą grupę. Galimas ir kitas grupių skirstymas, pvz.: laisvos ir privalomos grupės. Į laisvas grupes mes įstojame savo noru: tai įvairūs sporto klubai, kultūrinės draugijos ir t.t. Privalomų grupių nariais tampame nepriklausomai nuo savo norų: gimdami mes negalime pasirinkti šeimos, tautybės, rasės. Tiesa, vėliau po tam tikrų formalumų, galime pasikeisti tautybę ir tokiu būdu „pabėgti" iš privalomos grupės. Grupės skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminė grupė yra pagrindinė žmogui. Paprastai tai būna šeima, sporto komanda, studijų grupė ir pan. Pirminei grupei būdingi tamprūs santykiai kiekvieno su kiekvienu ir tai, jog ji būna nedidelė. Antrinės grupės dažniausiai būna didesnės, santykiai jose formalesni. Pvz., krepšinio klubą galima pavadinti antrine grupe, į kurią įeina daug pirminių - krepšinio komandų. Plačiau nagrinėtina referentinė grupė. Ne visos, o būtent referentinė grupė yra reikšmingas kriterijus, vertinant save ir kitus (ar veikla tose grupėse teikia pasitenkinimą). Referentine vadinama grupė, kurios normos, tikslai, elgesio standartai yra mūsų asmenybės kriterijus, renkantis tą ar kitą elgsenos būdą. Paprasčiau sakant, mes stengiamės elgtis taip, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų tie mums reikšmingi „kiti".

AŠ IR KITI

.

233

Beje, referentine grupe mums nebūtinai turi tapti ta grupė, kurios faktišku nariu esame. Pvz., jaunuolis žavisi miesto alpinistų klubu, apie kurį daug skaitė ir girdėjo; tai ir bus jo referentinė grupė, nors pats jis nėra faktiškas jos narys. Referentine gali būti netgi realiai neegzistuojanti, Įsivaizduojama grupė (pvz., videofilmų superherojai ar knygų personažai).

Grupės tikslai ir normos
Ir formali, ir neformali grupė turi savo tikslą. Siekiant tikslo, paprastai ne visų grupės narių indėlis yra vienodas. Jei dalis grupės narių mažai teprisideda prie bendro tikslo siekimo, tai gali susilpnėti bendra grupės motyvacija to tikslo siekti. Tikslo siekimas taip pat susijęs ir su grupės narių vertinimais:, kuo daugiau prisidedame prie bendro tikslo įgyvendinimo, tuo labiau būsime grupėje vertinami. Antra vertus, grupės tikslas - tai ir savęs vertinimo atskaitos taškas: jeigu dėl mano kaltės pralaimėtos sportinės varžybos, tai blogo vertinimo susilauksiu ne tik iš kitų komandos narių, bet ir iš savęs paties. Priklausydami kokiai nors grupei, jūs laikotės tam tikrų elgesio taisyklių. Tai - grupės normos. Šios normos ne visada sutampa su visuomenėje priimtomis etikos normomis. Be to, grupės normos skiriasi įsisąmoninimu: kai kurios elgesio taisyklės gali būti dažnai deklaruojamos ir pabrėžiamos, o kitos, tik numanomos, nors grupei jos gali būti ir labai reikšmingos.

Grupės struktūra
Priklausydami kuriai nors grupei, užimame joje tam tikrą vietą. Taigi grupės statusų hierarchijoje esame lyderio, atstumtojo, o gal būt žmogaus su vidutiniu statusu, pozicijoje (8.1 pav.). Statusą galime apibrėžti kaip asmenybės vertę grupėje. Skiriamas socialinis ir mažosios grupės statusas. Socialinis statusas - tai asmenybės, atliekančios tam tikrą socialinį vaidmenį visuomenėje, prestižas. Jūsų socialinis vaidmuo studento. Studento prestižas, jo vertinimas visuomenėje yra gana aukštas,

8.1 pav. Statusų hierarchija grupėje

234

VIII SKYRIUS

lyginant, pavyzdžiui, su vidurinės mokyklos moksleiviu. Tuo tarpu mažojoje grupėje (pavyzdžiui, studentų) yra kitaip: aukšto socialinio statuso studentas gali turėti labai žemą statusą konkrečioje studentu grupėje. Susiformavusiai grupės statusų hierarchijai būdingas santykinis stabilumas. Visi esame suinteresuoti didinti savąjį statusą. Statusas gali būti keliamas socialiai priimtinais arba nepriimtinais būdais. Geri egzaminų pažymiai, platus apsiskaitymas - tai priimti statuso kėlimo būdai, kurie gal būt padidina jūsų verte studentų grupėje. Nepriimtini statuso kėlimo būdai agresyvumas, gynybinis nuvertinimas, kai „į miltus sutrinami" kolegos sugebėjimai, ypač iškilus nekompetencijos grėsmei. Nepriimtiniems būdams priskiriama ir pataikavimas lyderiui. Tyrinėjant grupės struktūrą, pastebėta, jog asmenybės savęs vertinimas susijęs su statuso kitimu: kintant mūsų padėčiai grupėje, pradedame taikyti sau kitą teisių ir pareigų sistema, keičiame nuomonę ir apie save patį. Kuo mūsų statusas aukštesnis, tuo labiau grupės nariai toleruos mūsų elgesio įvairovę.

Sociometrija
Tai vienas iš grupės tyrimo metodų, kurią pasiūlė Dž. Morenas (J. Moreno). Sociometrija tiriami mažojoje grupėje susiklostę tarpusavio santykiai, t.y. kiekybiškai nustatomos individų simpatijos, abejingumas arba antipatijos. Tyrimo eiga. Kiekvienas grupės narys popieriaus lape individualiai užrašo tuos grupės narius, su kuriais norėtų (arba, atvirkščiai, nenorėtų) dalyvauti kokioje nors veikloje, pvz., būti vienoje sportinėje komandoje, kartu ruoštis egzaminams, atostogauti ir pan. Tai sociometriniai kriterijai. Jie gali būti siejami su kokios nors užduoties vykdymu, su mokymusi, poilsiu, bendru laiko leidimu ir t.t. Sociometriniame eksperimente paprastai naudojami 3 -7 kriterijai. Tyrimo dalyviams yra leidžiamas tam tikras pasirinkimų skaičius. Jis gali būti fiksuotas (pvz., prašoma išvardinti 3 (arba 4, 5 ir pan.) grupės narius pagal pateiktą kriterijų) arba laisvas, kai pasirinkimų skaičius neribojamas. Rezultatų analizė. Tyrimo rezultatai yra užrašomi pasirinkimo matricose. Jų yra tiek, kiek kriterijų buvo pateikta. Teigiami pasirinkimai matricose pažymimi „+", neigiami „-". Paprastumo dėlei kiekvienam grupės nariui yra suteikiamas numeris (8.2 pav.)

Jis yra lygus grupės nario gautų pasirinkimų sumai. padalintai iš maksimalaus galimų pasirinkimų skaičiaus (t. n .grupės narių skaičius . kurių niekas nepasirinko: .i nario gauti teigiami pasirinkimai .i nario gauti neigiami pasirinkimai Grupės sutelktumo indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: N. galima nustatyti kiekvieno grupės nario sociometrinį statusą.AŠ IR KITI 235 Apibendrinus matricos duomenis.grupės narių skaičius .abipusių pasirinkimų skaičius ' Grupės integratyvumas apibūdinimas kaip vieneto santykis su skaičiumi narių.y. visų grupės narių skaičiaus be vieno):.

narių.236 VIII SKYRIUS .3 pav. kurioje akivaizdžiai atsispindi grupės bendravimo struktūra. Sociogramos pavyzdys (1) 8.4 pav. Tai yra schema. Sociogramos pavyzdys (2) . Sociogramoje naudojama tokia simbolika: 8. negavusių nei vieno pasirinkimo. skaičius Sociometrinio tyrimo rezultatus galima pavaizduoti sociogramoje.

Tai labai priklauso nuo vadovo bendravimo su grupės nariais. Grupės lyderiu tampa individas.tai grupės vidinės raidos rezultatas. Dėl to šis stilius dar vadinamas anarchiniu. maksimaliai koncentruoja valdžią savo rankose.kolegų atstumtas ir pan. priimdamas sprendimus. nuosekliausiai.) padeda individui-bet kokioje grupėje užimti viešpataujančią padėtį. įsakinėja grupės nariams.y. tam tikrų įgimtu savybių rinkinys (ekstravertiškumas. parodyti iniciatyvą. Liberalusis lyderis elgiasi taip. t. intelektas.y. „Lyderystė kaip grupės funkcija". 2. tariasi su ja. sociograma sudaryta piramidės principu: lyderis . 3. kaip norima. Lyderystė . seniūnas? T u r b ū t jau supratote. t. o lyderiu tampama neoficialiai. 8. nes lyderis „viską žino pats". Autoritarinis lyderis netoleruoja grupės nuomonės. 8. Ar vertas lyderio vardo jūsų studentų grupės vadovas. Beje. Svarbiausias jos teiginys -„žmonės gimsta lyderiais". Lyderis pasitiki grupe. nuo jo darbo stiliaus.AŠ IR KITI 237 Sociogramos gali būti piešiamos dvejopai. komanduoja.3 pav. nes niekas neišjuoks. Yra pastebėta. jog tie patys asmenys įvairiose grupėse užima nevienodą padėtį. lyderystę sąlygoja pati situacija. Grupėje nebijoma pasakyti savo nuomonę. nenubaus. Neretai sutapatiname sąvokas „lyderis" ir „vadovas". Demokratinis lyderis . nervinių procesų stiprumas.„saviškis".4 pav. vyras šeimoje gali būti ryškus lyderis.). jog vadovai būna skiriami arba renkami. Grupėje niekas nerodo iniciatyvos. „Lyderio bruožų teorija".viršūnėje. (Pavyzdžiui. sugebėjimai. Grupėje leidžiama elgtis taip. dažnai vadovas ir lyderis yra tas pats žmogus. Skiriami tokie klasikiniai lyderystės (taip pat ir vadovavimo) stiliai: autoritarinis. suteikiama visiška laisvė. Vadinasi. Lyderystė Šiuolaikinėje socialinėje psichologijoje labiausiai paplitusios šios lyderystės teorijos: 1. demokratinis ir liberalusis. o izoliuotasis narys labiausiai nutolęs nuo centro. nuo kurios ir prasideda lyderio kilimas. empatija. . juos baudžia. sociograma žiedinė: centre -lyderis. „Lyderystė kaip situacijos funkcija". o darbe .besilaikantis grupės normų ir vertybių. o žemiausią poziciją užima negavęs pasirinkimo narys. paslankumas ir pan. lyg būtų eilinis grupės narys.

esant realiam arba į s i v a i z d u o j a m a m grupės spaudimui. būdamas vienas. nors minėtos aprangos . asmenybė neretai j u n t a grupės s p a u d i m ą . kurios „grįžta" į asmenybę ir ją keičia. kaip jis nemąstytų arba nesielgtų. Todėl galima sakyti. Toks elgesio arba įsitikinimų pakeitimas. Kai elgiamasi taip. kaip grupė vertina mus. kad grupė šiek tiek suniveliuoja asmenybes: grupės nariams sunku elgtis k i t a i p nei t i k i s i grupė. Jeigu kiekvienas grupės narys sugebės realizuoti dvi pagrindines bendravimo vertybes . pasiriša kaklaraištį. kurių padėtis tarpasmeninių santykių sistemoje yra objektyviai žema (nepatenkinama). netikruoju konformizmu (pvz. galime pasidalinti joje ne tik sėkme. Juk iš gausybės narių nuomonių.. kaip kiti.pajusti bendrumo jausmą ir asmenybės autonomiją asmenybė tobulės ne kitų sąskaita. Svarbiausia yra tai. o tai suteikia emocinį komfortą ir saugumą. tačiau pati grupė nėra paprasta asmenybių suma. o bendri tikslai bus pasiekiami. galėsite prognozuoti jos elgesį tam tikrose situacijose. bet viduje tam nepritariama. Beje. Kai priiminėjami grupei svarbūs sprendimai. nuostatų. Už savavališką elgesį gresia grupės sankcijos. vertybines orientacijas. kurioms ji priklauso. bet ir nesėkme. Tai vadinama nuolaidumu. Antra vertus. vertybinės orientacijos. siekdami savo tikslų kartu su grupe. pasidomėkite grupėmis. asmenybė grupėje dažniausiai realizuoja socialinio pripažinimo poreikį. asmenybės statusą bei dalyvavimo aktyvumą šiose grupėse. kaip mes vertiname savo faktiškąją padėtį grupėje ir to. jog žmogus ima mąstyti ar elgtis taip. vertinimų formuojasi grupės nuostatos. žymiai dažniau save pervertiname nei nepakankamai įvertiname. neužgožiant individualybės. vadinamas konformizmu. Ypač linkę save pervertinti tie. yra neatitikmuo tarp to. Be to. normos. nenorėdamas išsiskirti iš kitų susitikime dalyvaujančių žmonių. Konformizmas Turbūt esate pastebėję. Konformizmas gali būti dvejopas: 1. Jeigu norite pažinti asmenybę. jos elgesį. Kaip asmenybė jaučia savąjį Aš grupėje? Pasirodo.238 VIII SKYRIUS Grupė ir asmenybė Grupę sudaro atskiros asmenybės. vaikinas apsivelka kostiumą. Vienoda elgsena su kitais grupės nariais dar nenusako konformizmo esmės. Žinodami šių grupių nuostatas. kad ne visi žmonės sėkmingai sugeba apginti savo nuomonę grupės akivaizdoje.

kai individas laikosi grupės nuomonės ir tada. Antrasis . tai 99% atsakymų būna teisingi. S. „Naivusis" tiriamasis pažymėtas rodykle S. ką turi kalbėti) buvo susodinta prie stalo ir jų prašoma įvertinti. AŠ IR KITI • 239 jis labai nemėgsta). Kai nuoširdžiai tikima tuo. o jis nežino 8. Visi eksperimento dalyviai būna specialiai apmokyti eksperimentatoriaus.). kai grupė jo nebeveikia. Ašo eksperimento metu. Ašas (S.„naivųjį tiriamąjį". Tiriamieji: S. jog eksperimentiškai tirti šį reiškinį nėra labai sunku.) palyginimui: A. Konformizmo tyrinėtojai teigia. „Naivusis tiriamasis" sunerimsta: „Kas gi čia vyksta? Jie apako ar aš?" Eksperimentatorius jau laukia jo atsakymo. Laboratorijose sumodeliuojama lyg ir mikrovisuomenė. Ašo teigimu. „Naivus tiriamasis" savo atsakymą pateikia šeštasis.6 pav. 2. kurios nariai imituoja kasdieninius socialinius reiškinius. atliko tokį eksperimentą.patvirtina. Ašo eksperimente pateiktos linijos: etaloninė kuo tikėti: aplinkinių vertinimu ar savo linija . Asch). Trečiasis p r i t a r i a p i r m i e s i e m s ir t. Vienas iš žymesnių konformizmo tyrinėtojų.X ir linijos akimis? (žr. kurio reakcijos ir yra fiksuojamos.5 pav. pasišalinus iš grupės.5 pav. jog tai atkarpa C. Septynių žmonių grupė (šeši iš jų buvo apmokyti eksperimentatoriaus. tai net 37% tiriamųjų pakeičia savo nuomonę ir pateikia . 8. išskyrus vieną .. jog tai yra atkarpa B.t. Jei tiriamasis girdi jo nuomonei prieštaraujančius atsakymus. Tačiau ką gi jis girdi? Pirmasis vertintojas pareiškia. Išnykus grupės spaudimui. 8. jeigu šalia tiriamojo nėra kitų žmonių. S. ką įteigia grupė. kuri iš trijų atkarpų yra lygi etaloninei atkarpai (žr. Jau iš pat pradžių jis be vargo nustato.6 pav. B ir C. grįžtama prie savo ankstesnės nuomonės ir elgsenos. 8.

Įdomu pastebėti. kai grupė yra iš 3 . net 75% tiriamųjų analogiškuose eksperimentuose bent epizodiškai elgdavosi konformiškai.. ką pastebi ar pajaučia. kas vyksta. šis procentas nekinta. sugebėdami tiksliai „skaityti" vieni kitus. I aspektas: Bendravimas kaip žmonių tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). Jeigu žmonės taip lengvai keičia nuomonę esant minimaliam spaudimui. jog didinant grupės narių skaičių. i š š i f r u o t i tai. Tokie rezultatai kelia nerimą: juk eksperimentuose nebuvo atviro. Be to. efektai yra šie: .y. Panagrinėsime kai kuriuos bendravimo psichologijos aspektus.240 VIII SKYRIUS klaidingą atsakymą. smagių minučių ir konfliktų. prieštaravimų.4 žmonių. kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo. tai galima tik numanyti. minėti 37% tiriamųjų ima elgtis konformistiškai. Dažniausiai pasitaikantys . pastarasis dažniausiai imdavo priešintis grupės spaudimui. AŠ BENDRAUJU Mūsų bendravimas kupinas staigmenų. Pastebėta. išreikšto grupės spaudimo keisti nuomonę. Bendravimas . jos. kai grupė atvirai spaudžia ir netgi taiko sankcijas. Pirmieji bendravimo įspūdžiai yra labai svarbūs: pažindami kitą asmenybę. Jeigu grupėje atsirasdavo nors vienas. dominavimo ir kiti poreikiai. minėtas efektas beveik nepasireikšdavo. Be to. galime tikėtis bendravimo sėkmės. formuojamės ir patys. grupės spaudimo efektas nedidėja. saviraiškos. Kai bendraudamos susitinka dvi asmenybės. t. kurį išgirdo iš kitų eksperimento dalyvių. stengiasi „perskaityti" viena kitą. palaikantis „naiviojo tiriamojo" nuomonę. tačiau šio meno dar nesame gerai įvaldę. konformizmas labiau reiškiasi ten. Tyrinėtojų duomenimis. todėl paanalizuosime jį įvairiais aspektais.tai dviejų arba daugiau žmonių tarpusavio sąveika. kurių patys bendraujantieji sąmoningai nesuvokia. Bendravimas atsirado kartu su žmonija. Jei šalia „naiviojo" tiriamojo būdavo 1-2 žmonės. Padidinus grupės narių skaičių. Bendravimo apibūdinimas B e n d r a v i m o procesas yra d a u g i a p l a n i s ir s u d ė t i n g a s . jog tarpusavio suvokimo procese reiškiasi įvairūs efektai. kur grupės nariai mažiau pažįstami.

y. Suvokiantysis žmogus tiki. Naudodamiesi stereotipais. Turbūt ne kartą esame pritarę abejotinoms „tiesoms": „visi pietiečiai karšto būdo". jog tam tikros savybės sukelia viena kitą. . „kvadratinis smakras . Loginio paklydimo efektas. patikimas. Taigi mes pradedame „ieškoti prasmės" ankstesnėje patirtyje. t. kad suvokiantysis žmogus iš panašių pagal išvaizdą žmonių tikisi ir panašių jų vidinių savybių. Bodaliovas (A. • Rusų psichologas A. ) apklausė 72 žmones. schematizuota. stereotipai padeda mums greičiau susiorientuoti.tvirta valia" (9 apklaustieji). Socialinis stereotipas fiksuoja santykinai pastovius. reiškiasi pirmumo efektas. Naujumo ir pirmumo efektas. jei žmogus malonus. nuostatą į šį žmogų formuoja a n k s č i a u . Antra vertus.egoistas". poelgiai „nepastebimi".a p i e jį gauta informacija.y. Šis efektas pasireiškia tuo. jog jis bus garbingas. Iš tokio tipo žmonių dažnai girdime replikas: „ko iš jo norėti! Ar aš nesakiau. tai yra supaprastinta. t. „apkūnūs žmonės yra geraširdžiai" (14 apklaustųjų) ir pan. Ši nuostata neretai yra nediferencijuota: nepageidaujamos žmogaus savybės. kaip elgtis tuo ar kitu atveju. Jei suvokiamasis žmogus yra nepažįstamas.pedantai" ir pan.. naujausia informacija apie šį žmogų „nugali" ankstesnę informaciją. Aureolė . Kitais žodžiais sakant. „vienturtis vaikas šeimoje . Iš graikų kalbos kilęs žodis „stereotipas" reiškia „tvirtą atspaudą".tai bendras palankumas ar nepalankumas kitam asmeniui bendravimo procese. šiltas ir pan. pateikia daugybę gatavų receptų. Tai ypač būdinga pesimistams.AŠ IR KITI 241_ Stereotipizacijos efektas. kartais net iškreipta samprata apie koki nors objektą. neatsižvelgdami į tos patirties ribotumą. „visi buhalteriai . Blogo analogijų ieškojimo efektas. reiškiasi naujumo efektas.sustiprinami. Andoros fenomenas arba save išpildanti pranašystė. tai manoma. o pageidaujami . Buvo nustatyti tokie stereotipai: „mažas ūgis rodo valdžios siekimą" (tvirtino 5 apklaustieji). bet nebūtinai esminius objekto bruožus. Aureolės efektas. nebeįžvelgiame individualių asmenybės savybių arba priskiriame jai visai nebūdingus trūkumus ar privalumus. kurie apie žmogų susirenka atitinkančią jo pesimistinius lūkesčius informaciją. Pvz. kad gerai pažįstu žmones!" II aspektas: Bendravimas kaip pasikeitimas informacija (komunikacija). Jeigu suvokiamasis žmogus yra pažįstamas. kaip jie suvokia kitų žmonių išorės bruožus.

tvirtai sukryžiavusį rankas ant krūtinės. sunkią situaciją ar pan. Gestikuliacijos gausa skiriasi ir skirtingo socialinio statuso atstovai: kuo aukštesnė žmogaus socialinė padėtis. suomiai . atskiros tautos labai skiriasi pagal n a u d o j a m ų gestų gausumą. nes jie negali išmokti neverbalinių ženklų dėl turimo regos ar klausos defekto. per l valandą meksikiečiai padaro beveik 180 gestų. italai . Konvencionalūs . Pavyzdžiui. 2. pakaušio pasikasymas gali reikšti nepasitikėjimą. Pirmieji rimtesni tyrimai atlikti tik septinto dešimtmečio pradžioje. Pvz. užmaršumą. kadangi neverbaliniai ženklai turi po keletą reikšmių. tai yra genetiškai perduodami iš kartos į kartą.. jo prestižas. prancūzai . Pasirodo. o 60-80% atitenka neverbalinei (nežodinei) komunikacijai. kurie neverbaliniai ženklai yra mūsų išmokstami gyvenimo bėgyje. sočiai pavalgę mes brūkštelime pirštu s a u per k a k l ą . jog yra sąlygota mūsų pasąmonės. suprantame. Skiriami du neverbalinių ženklų tipai: 1. kūno judesiai. tuo mažiau išvystyta jo gestų bei kūno judesių kalba.242 VIII SKYRIUS Kaip mes keičiamės informacija? Tikiuosi tokio jūsų atsakymo: kalbos dėka. Atskiro gesto ar veido išraiškos interpretavimas mus gali labai suklaidinti. jei tokioje pat pozoje . nekontroliuojami ženklai.0. mimika. Tačiau. kurie yra į g i m t i . niekada nesistenkite jos suskaidyti į sudėtinius vienetus. Tačiau psichologiniai tyrimai rodo. Pvz. kurčius ir kurčnebylius žmones.120. Mokslas apie neverbalinę žmonių elgseną yra dar labai jaunas. Ji ypatinga tuo. netiesos sakymą ir tiesiog nešvarius plaukus. anglai .neplanuotai atsirandantys. Jie atspindi gilius pasąmoninius išgyvenimus. Interpretuodami stebimo žmogaus kūno kalbą.skirtingose tautose tie patys ženklai turi skirtingas reikšmes. kūno judesiai papildo vienas kitą ir padeda atskleisti tikrąją jų reikšmę. mimika. Spontaniški . Atsakymo į minėtus klausimus ieškoma stebint aktus. Oksfordo universiteto psichologų duomenimis. Buvo pastebėtas įdomus faktas. Neverbalinių ženklų reikšmė priklauso ir nuo konteksto. kuriai būdinga gestai. jog verbaliniu (žodiniu) būdu mes perduodame tik 20-40% informacijos. todėl kūno kalbą sunku sufalsifikuoti. Prieš pateikdami įvairių neverbalinių ženklų reikšmes.. mes nesąmoningai labiau pasitikime pastaraisiais.80. Gestai. tai „kūno kalba". Psichologų tarpe diskutuojama. jog jam labai šalta.l. norėtume jus įspėti. Taigi egzistuoja ir kita kalba. Pajutę prieštaravimą tarp girdimų žodžių ir stebimų gestų bei mimikos. J a p o n i j o j e tas pats ženklas r e i š k i a d i d e l į nemalonumą: pašalinimą iš darbo. regėdami žiemą ant suolo sėdintį žmogų.

Pateiksime keletą dažnai sutinkamų neverbalinių ženklų ir jų paaiškinimų. dominuojanti (B).9 pav. Naudojama savo nuoširdumui.Pasisveikinimas-„pirštinė". agresyvi (C) pa. ranka . Taip pat gali būti naudojama „sutramdant" agresyvų pasisveikinimą . Pizą (A.AŠ IR KITI _ 243 pastebėtume žmogų sėdintį už derybų stalo. Pease)): 8.7 pav.Delno padėtys: patikli (A). • Ženklų interpretacijos pavyzdžiai (pagal A. garbingumui pabrėžti. Agresyvaus žmogaus pasisveikinimas: ranka paduodama nesulenkta (A). tai galėtume traktuoti kaip neigiamą arba gynybinį jo požiūrį į susiklosčiusią situaciją. paspaudžiamą per daug stipriai (B) 8.

11 pav.10 pav. Pasisveikinimas spustelint alkūnę ar petį galimas tik esant abipusiai šiltiems. nosies lietimas dažnai būna susijęs su netiesos sakymu. Kitu atveju taip besisveikinantis pabrėžia savo aukštesni statusą 8. Lūpų dengimas.12 pav. nepritariantis klausymasis (C) 8.244 VIII SKYRIUS 8. emocionaliems santykiams. Neutralus klausymasis (A) ir klausymasis susidomėjus (B). neužtikrintumu kalbant .

Smakro „paglostymo" judesiai byloja apie bandymą priimti sprendimą (A. B). Manipuliacijos akiniais taip pat rodo.13 pav.15 pav.AŠ IR KITI 245 8. taip pat turintiems aukštą statusą visuomenėje bei vadovams.14 pav. Neužtikrintai meluojantys kartais nesąmoningai atlieka šį judesį . jog žmogui svarsto. Apykaklės timptelėjimas būdingas įpykintam arba stipriai nusiminusiam žmogui. „tempia" laiką (C) 8. „Bokšto statymo" ženklai budingi savimi pasitikintiems žmonėms. Ženklo variantai: kalbant (A) ir klausant (B) .

jaučiančio viršumą žmogaus laikysena (A).246 VIII SKYRIUS 8. C) 8. sukryžiuotos kojos). atviri santykiai (A) ir uždaras kūnas (sunertos rankos.18 pav. A). bandančio „suimti save į rankas" žmogaus laikysena (B.17 pav. rezervuoti santykiai (B) .16 pav. neigiamai nusiteikusio. Starto pozos: pasiruošimas baigti pokalbį (rankos ant kelių. C) . Tarpusavio santykiai ir neverbalinė kūno kalba: atviras kūnas. pasiruošimas veikti (B. Rankų suėmimo už nugaros ženklai: pasitikinčio savimi.

AŠ IR KITI 247 Dabar pateiksime keletą paveikslėlių. . Analizuodami pasistenkite atsakyti sau į tokius klausimus: kokie šių žmonių tarpusavio santykiai? Kurie jų jaučiasi pasitikintys savimi. kodėl žmonių bendravimas dažnai būna toks komplikuotas ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame. veiklūs. Pizo knygoje. Kaip tik dabar ir pabandysime atsakyti j klausimą. Patikrink save! Trumpai aptarsime verbalinio (žodinio) bendravimo ypatumus. užsidarę 8. Pabandykite suprasti ne pavienius neverbalinius ženklus.neužtikrinti. vaizduojančių kasdienos situacijas. o kurie .19 pav.. o jų visumą.. dominuojantys. Kasdienės situacijos ir kūno kalba Teisingą 1-4 situacijų analizę jūs galite rasti A..

Pabandysime schematiškai pavaizduoti pranešimo analizę (žr.248 VIII SKYRIUS Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo. Tarpasmeninės komunikacijos psichologinis modelis . 2. Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija. arba bent jau turėtų toks būti. siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių). nors garsiai tai nebuvo ištarta. balso tone. Savęs atskleidimas (arba: ką aš pats apie save pasakau). Tai dažnai išryškėja tam tikrų formuluočių naudojime. Santykiai (arba: kokios aš nuomonės apie tave). 8. 3.t. tiek sąmoningas. o pati informacija vadinama pranešimu. Pranešimo turinys (arba: apie ką aš informuoju). bet ir informacija apie siuntėjo asmenį (pvz. su baime ar pan. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ ne tavo nosiai suprasti tai!").20 pav.. Beje. Įdomu pastebėti. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas. santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi. Šiam aspektui priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus. Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės.) ir panagrinėti konkretų pavyzdį. Pranešimas parodo. Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau".paveikti priėmėją. kadangi parodo siuntėjo savijautą. Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras.). Kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais. jog esant vienodam kreipimuisi. neverbaliniuose signaluose.20 pav. 8. 1. Kreipimasis (arba: ko aš norėčiau paprašyti. kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. tiek paslėptas. įsakyti). Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose. liepti. Beveik visų pranešimų tikslas . priėmėjo ir pranešimo terminais. norimas savęs pavaizdavimas.. norą būti „aukštumoje" ir t. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu. 4.

). Tačiau psichologai juokauja.23 pav. jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos. kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus.21 pav. T u r b ū t supratote.21 pav.AŠ IR KITI 249 Pavyzdys: įsivaizduokite. kaip parodyta 8.). 8. 8.23 pav. jog mašina važiuoja vyras ir moteris (žr. Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį priėmėją" (žr. jog kur kas geriau būtų keturios ausys. Kas jis per vienas? Kas su juo vyksta? Kaip suprasti t u r i n į ? Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti. Pavyzdys iš kasdienybės: moteris sėdi prie vairo. Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. jausti. „Keturausis priėmėjas" .22 pav. 8. vyras siunčia pranešimą Tuomet vyro siunčiamą pranešimą galima išanalizuoti taip. galvoti. girdėdamas jo pranešimą? 8.

G r į ž k i m e prie mūsų pateikto pavyzdžio (žr. III aspektas: . Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota. Būdami jautrūs kitų poreikiams. Akivaizdu. Jei kas pyksta.250 VIII SKYRIUS P r i k l a u s o m a i nuo to. Tėvai džiaugiasi tokiu vaiko „susigaudymu". ten ir gali pakrypti pokalbis. Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia. Šiuos du kraštutinius tipus galima nusakyti ir kitais žodžiais: „santarvė" ir „konfliktas" arba „prisitaikymas" ir „opozicija" ir pan.23 pav. Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką. ką turėtų tuoj pat padaryti. kad šis iš menko krustelėjimo supranta. kad priėmėjas. ką jis išgirdo jam mestelėtoje replikoje. jei juokiasi-jaučiamės išjuokti. Tik retas sugeba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis". Šiuo požiūriu skiriami įvairūs sąveikos tipai. ko norėtų ir pan. jog šie tipai yra kraštutiniai. jei nežiūri-nemėgiami ir t. Paanalizuokite.). turi laisve pasirinkti. tačiau pagrindiniai yra du . Perdėtas „santykinės ausies" išvystymas sunkina mūsų gyvenimą: net i n d i f e r e n t i š k u s posakius imame interpretuoti per savo asmenį. jog geriau išvystytą „turinio ausį" turi vyrai. šio tipo žmonės ima nebesuprasti.d) variantų? Yra pastebėta. Labai jautri „kreipimosi ausis" išvystoma dar vaikystėje. o Bendravimas kaip tarpusavio sąveika (interakcija). ką jie patys jaučia. į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš a) . iš esmės. kurią ausi mes „įsijungiame" pokalbyje.t. Priėmėjas g a l i reaguoti labai į v a i r i a i : tai priklausys nuo to. taip pat mokslo darbuotojai.bendradarbiavimas ir varžymasis. tačiau tokia patirtis vėliau virsta k l i ū t i m i nuoširdžiam bendravimui. į kurią pranešimo pusę jis reaguos. jei žiūri-aptarinėjami. 8. imame jaustis kalti.

AŠ IR KITI 251 tarp jų yra daugybė kitų sąveikos tipų. naudingi kaip profilaktika prieš grupės sąstingj. 2) destruktyvius konfliktus. kurie stimuliuoja grupės dinamiką. tai yra nesuderinamų motyvų. sakome. Yra ir kitokių konfliktų skirstymų: 1) paslėpti arba nenumatyti konfliktai. mano esąs teisuolis. sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. inertiški žmonės. bendraujant dviem žmonėms. Konfliktai dar gali būti skirstomi į: 1) konstruktyvius konfliktus. interesų. kilę dėl asmenybės savybių. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus. Interakcija. Konfliktas Jei bendraudami vienas kitam padedame realizuoti poreikius ir patiriame abipusę naudą. Konfliktiški yra tie žmonės.bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą. bet priešingos krypties jėgų sąveika. 3) konfliktai tarp grupių.konfliktą.nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai. kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai. 2) situacijos sąlygoti konfliktai. socialinėje psichologijoje susiformavo įvairios kryptys. laikomas bene svarbiausiu. Dėl ko dažniausiai kyla konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konflikto priežasčių . Lotynų kalbos žodis „conflictus" reiškia susidūrimą. Pagal formą konfliktai skirstomi taip: 1) asmenybės konfliktai. .tai maždaug vienodo stiprumo. kurie atsiranda. kaip bendravimo aspektas. Konfliktas visada sukelia stiprius emocinius išgyvenimus. kurie ardo grupę. Plačiau gvildensime dar vieną bendravimo formą. Varžantis tenkinami tik vieno žmogaus ar vienos grupės poreikiai. nuotaikų susidūrimas. 2) tarpasmeniniai konfliktai. kaip bendraujant vystosi asmenybė. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas . arba 1) konfliktai. aiškinančios. nuomonių. | konfliktą su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę. 2) atviri arba numatyti konfliktai. Konfliktas . kad bendradarbiaujame. Vadovaujantis tokia nuostata. be išankstinių nuostatų. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet. užimti prestižinę vietą visuomenėje. nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio.

kur kas daugiau tokių. pasportuotų ir pan. Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais. kad jie padiskutuotų. Jis gali užjausti.. nes ruošiame savo „triuškinančias" replikas. 4.. Yra keletas netiesioginių konfliktų sprendimo būdų: 1.. nešališkasis asmuo. Jausmų išliejimo principas: negesinkite „užsidegusio" žmogaus jausmų. Liepsnojant konfliktui. ir studentų grupėje . jog liks neatkurta savoji vertė. Tada . 3. Sprendžiant konfliktą tiesiogiai. paprastai dalyvauja abi konfliktuojančios pusės. K o n f l i k t o atomazgą n u t o l i n a ir kiti veiksniai.252 VIII SKYRIUS neklystantis. Tad kaip „užgesinti" konfliktą? Konflikto sprendimo būdai gali būti. deja. gal būt po valandėlės jo neigiami j a u s m a i „priešininkui" pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug. 2) netiesioginiai. Dažniausiai manome. Tačiau rasti tokį neutralų asmenį gana sunku.konfliktuojantieji prašomi „persikūnyti". 1) tiesioginiai. kurie pasirengę palaikyti vieną ar kitą puse.. ir darbe. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir. Tai universalus konflikto mažinimo būdas. tegul jis išsilieja. galintis nurodinėti. kas vyksta dabar. nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. Jei jis save gerbia. K o n f l i k t u o d a m i prarandame laiko perspektyvą. konfliktuojančius. ne visada etiškomis priemonėmis. todėl nusileisti „priešininkui" yra sunku. prisiimti atsakomybę už konflikto sprendimo kokybę. tinkantis ir šeimoje. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas. pažaistų. galimybė lengvai susitaikyti itin menka. liepia pasakyti ką tik girdėtą „priešininko" repliką. nors sunkus. „Agresijos apnuoginimo" principas: patartina nepastebimai suvesti. telkiame dėmesį tik į tai. todėl už savigarba yra kovojama." 2. susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. Juk jis turi ir neblogų savybių. o kartais ir trečiasis. „Oponento priverstinio klausymo" principas. „Pozicijų pasikeitimo" principas. Šis būdas labai veiksmingas. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę. Konfliktuojant paprastai menkai girdime savo „priešininką". daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją. prieš atsikertant. nesikiškite.

Ši taktika neduoda ilgalaikių rezultatų. tai yra savo klaidų pripažinimas. Taktika „laimėti .pralaimėti". y. atsakomojo atsitraukimo. Esama ir daugiau konflikto sprendimo būdų. 2. mes nueiname lengviausiu keliu: neieškome konstruktyvaus konflikto sprendimo. jog 50% mokslo darbuotojų norėtų pakeisti savo darbovietes dėl konfliktinės atmosferos. jūs galite susilaukti dar didesnių reikalavimų. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs. atsisakoma pripažinti. k o n f l i k t o lokalizavimas (bet ne atvirkščiai: siekimas instinktyviai pereiti į totalų puolimą. 5. Pasirodo. Jums pasitraukus iš konfliktinės situacijos sprendimo. kad tai yra „natūralu". 3. Tyrimai įvairiuose Rusijos i n s t i t u t u o s e parodė. kaip elgėtės? Tikriausiai sutiksite. valandų konfliktams spręsti. bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. kad tam tikrų reagavimų būdų mes išmokstame dar vaikystėje. Pajuokavimo principas. kad konfliktas egzistuoja. į kurias buvote įveltas ir jūs.dėmesys nukreipiamas kitur. vertėtų viską nuleisti juokais . išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. Svarbiausios sąlygos konfliktui išspręsti: 1) k o n f l i k t o esmės atskleidimas. skiriasi tik jos intensyvumas. norint laimėti bet kuria kaina). emocijų kontrolė. Tvirtindami. Pabandykite susikaupti ir prisiminti keletą konfliktinių situacijų. Juos dabar trumpai ir aptarsime. Kaip į jas reagavote? Ką kalbėjote. problema gali dar labiau paaštrėti ir pan.AŠ IR KITI 253 oponentai ne tik išgirsta vienas kitą. nes pralaimėjusieji beveik visada priešinasi jiems primestiems sprendimams. Konfliktų sprendimo taktikos . 1. jog dažniausiai mūsų reakcija būna beveik vienoda. jog dėl netinkamo tarnautoju parinkimo įvairiose valstybės įmonėse kasmet sugaištama apie 18 mln. Anglų mokslininkai apskaičiavo. t a i yra p a g r i n d i n į k o n f l i k t ą sukėlusios priežasties išsiaiškinimas. Nuslopinimas. T. Tik retais atvejais tokia „taika" iš tikrųjų atstato gerus santykius. 2) atviras ir efektyvus abiejų konfliktuojančių pusių bendravimas. o tik dar kartą pademonstruojame tvirtus savo „konfliktavimo įgūdžius". Fizinis arba emocinis pasitraukimas.

klausantysis trukdo kalbančiajam: skuba daryti išvadas. mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę). Jos principas yra toks: „Aš noriu laimėti. kad ir tu laimėtum". Kaip klausyti? Išsiaiškinome. o jo poreikis . kas labiausiai trukdo sėkmingai spręsti konfliktus. kad būtų įgyvendintas principas „laimėti .. kad nemokėjimas išklausyti oponento. dviems žmonėms reikia pasidalinti apelsiną. į kurį dedama apelsino žievelės. jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz. Sugebėjimas klausyti kito . o kitas šiandien keps tortą. Išsiaiškinus poreikius ir tikslus.gauti apelsiną ir išgerti jo sultis. Kitais žodžiais sakant. Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. Per daug nemąstydami. kodėl jie nori to. Pasirodo. Sakykime. arbata. Padarykite savo priešininką sąjungininku. tik neatrastų konflikto sprendimo variantų.pralaimėti").254 VIII SKYRIUS 4.laimėti". o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis. „Užbėgimas į priekį" . kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną. Neretai būna kur kas geresnių. Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas .laimėti" bus efektyvus tik tuomet.gana retas bruožas. Antra.atsigerti. bet taip pat noriu. Gal būt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą . Mūsų atveju gal išaiškėtų. Tik iš pirmo žvilgsnio šį būdą galima laikyti tinkamu visiems konfliktų sprendimams. jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat. kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas. ko nori. spėlioja būsimus įvykius. jūs t u r b ū t p a s i ū l y t u m ė t e j į p e r p j a u t i p u s i a u (kompromisas). . jiems dar neįsiliepsnojus. Kompromisas. t. Ką daryti. galima sustabdyti daugelį konfliktų. Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti . kiek ir jūsų paties. dėl jo nebuvimo kasdieniniame bendravime kyla daug keblumų. jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir t. O ką daryti. Tad gal jam tiktų kitos sultys. reikėtų išsiaiškinti.vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (taktika „laimėti . jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj suspaus apelsino sultis į burną. 5. bet ir poreikius. klausinėja.laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti. k o n f l i k t i n ė j e s i t u a c i j o j e v i s a d a i š s i a i š k i n k i t e ne tik konfliktuojančiųjų tikslus. Taktika „laimėti . Dažniausiai pasitaikančios klausymosi klaidos: 1.

kai nori išsikalbėti. „Gal galite smulkiau?" ir pan. saugok lūpas. t. Tokia klausymosi forma ypač tinkama. bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija). Atidžiai klausydamiesi.AŠ IR KITI 255 2. ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija). jei esi suirzęs. Neigiama nuostata kalbančiojo atžvilgiu trukdo susikaupti. Kalbantįjį trikdo mūsų klaidžiojantis žvilgsnis pro l a n g ą . a t i d ž i a i nestebėdami ir neklausydami kalbančiojo. nekalbėk. balso tembru. y. 3. tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. nes sumažina įtampą. net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms. perfrazuojame jo sakomas mintis. Įsijautę į kitą. mes nesikišame į pašnekovo kalbą.). apibendriname pagrindines pokalbio idėjas. . „Suprantu". ko žmogus negali ar nenori pasakyti. perduodamos gestais. Teks tuojau pat gailėtis dėl neapgalvotos kalbos". 4. Neutralios replikos ypač padeda pokalbio pradžioje. kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis. tik klausome ir įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". ar teisingai suprantame kalbantįjį. kaip reikia k a l b ė t i : „Nepraverk burnos. Senovinėse molinėse lentelėse galima perskaityti p i r m ą j į pamokymą apie tai. kelia norą replikuoti. kai mūsų pašnekovas labai emocionalus. į t e r p i a m i žodeliai „aha". kad domimės savo pašnekovu. Kaip nereikia kalbėti? Viena iš efektyvaus bendravimo sudėtinių dalių . ar netgi paties kalbančiojo apžiūrinėjimas. 2) reflektyvus klausymas. Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms. .sugebėjimas aiškiai reikšti savo mintis. mes parodome. mimika. po kambarį. ritmiškumu. tempu. Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių. Ne veltui viena iš pirmųjų civilizacijos istorijoje žinomų mokymo įstaigų buvo retorikos mokyklos. retsykiais pasitiksliname. taip pat tada. ko nori (motyvacinė empatija). tačiau iš t i k r ų j ų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. Reflektyviai klausydamiesi. Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties. Lyg ir rodomas išorinis dėmesys kalbančiajam (linksima galva. netenkame informacijos. mes suvoksime ne tik tai. „aišku"). išgirsime ir tai. „taip". Nereflektyviai klausydamiesi. Skiriamos dvi klausymosi formos: 1) nereflektyvus klausymas.

Pasąmonėje toks žmogus jaučia norą save įtvirtinti. iš kurio juokiamasi. bet negi jis ne už tiesą?" Aišku jis taip pat už tiesą. bet jis gali būti ir labai įžeidus. visur". 3. ko gero. jei jums priešgyniaujama? Paklauskite savęs: „Aš už tiesą.tai nebrandžios asmenybės požymis. Ginčas.aš galvoju. Tai yra ne kas kita. Įsitikinkite. 2. Pabrėžkite. su kuo nesutinkate: „O su tuo man sutikti sunku" arba „Tai aš ne visai suprantu". kurios netrukdo gyventi! Nesiginčykite su tuo. siūlome pasinaudoti tokiu algoritmu: A. nekeldami ginčo. Jeigu norite žmogui paprieštarauti. Neužmirškite. „aš manau".. bet ir paniekinančiai numojant ranka. o ne mintyse): „Taip. Kur kas geriau būtų: . pasakykite ' savo nuomonę. jog užgauti. jūs neteisus!". D. Tai. Nepiktnaudžiaukite ir žodžiais „visi. juoko nesupranti?" O ar jūs taip nesielgiate? . Kur kas pagarbiau ir „minkščiau" būtų pasakyti: „Man sunku su jumis sutikti". ginčytis . O kuris esate labiau teisus. pažeminti žmogų galima ne tik žodžiu. kaip bendravimo partnerio nuomonės negerbimas.256 VIII SKYRIUS Šiame skyrelyje trumpai apžvelgsime kai kurias psichologines kalbėjimo klaidas. Kai kalbėdami mes pajuokaujame apie save arba abstrakčiai . Jeigu nenorite bereikalingo konflikto. 4. spręsti. kad . tik supranta jis tą tiesą visai kitaip. o ne išsiaiškinti. Prieštaravimas. kuriam svarbiau yra pasiginčyti. ne vien jums! Nesiginčykite dėl smulkmenų. Ką daryti.. kad . su kuo sutinkate (garsiai... Noras visada prieštarauti. visada. tačiau sąmoningai tai suvokia visai kitaip: piktinasi kito neteisumu ir nori atstatyti „teisingumą".". Jei jam įdomu. Kategoriškumas." C.. kodėl negalite sutikti. aišku. 1. mes „trinktelime" dar kartą: „Tu ką. aš sutinku su tuo.. niekada nesakykite žmogui: „Ne. „mano požiūriu"..visiems būna linksma. jeigu jūs esate iš tų. „be abejonės". Tokiu atveju juokinga būna visiems. „savaime suprantama" ir pan. Jeigu žmogus įsižeidžia. niekas." B. kurie greitai sudirgsta. Taktiškai išsakykite. Paaiškinkite. puikus dalykas. kad . O tai jį nuteiks prieš jus! Todėl patariame iš savo žodyno išbraukti tokius žodžius: „akivaizdu". niekada. Tačiau labiausiai paplitęs ir kartu pavojingiausias juokas būna nukreiptas į kitą žmogų. trokšta laimėjimo. pašaipiai žvelgiant. ar teisingai supratote pašnekovą: „Jūs norėjote pasakyti. Juokavimas pokalbyje. išskyrus tą.

pavydumas. „Kaupimo" orientacija. tačiau skiriasi tuo. jei jūs nepakeisite esminių savo nuostatų. Fromas (E. sentimentalūs. Tačiau pravartu būtų prisiminti tokią taisyklę: jokia bendravimo technika nepadės. kaskart vis labiau panyra į priklausomybę nuo kitų.„imti". Jie pervertina tai. „Imlioji" orientacija. tampa savarankiška. kai jūsų to prašo ir tik tokius. kurių dėka asmenybė tobulėja. „Išnaudotojiška" orientacija. 5. pastebėjote. Tokio tipo žmogui būdingas įsitikinimas. Jų yra keturi: 1 tipas. Eikvojimas jiems kelia nerimą. Artimus santykius su kitais žmonėmis jie vertina kaip įsibrovimą j jų psichologine aplinką. Fromm) skyrė produktyvi. Į ką orientuojasi žmogus bendraudamas? Amerikiečių psichologas E. kuo patys disponuoja. Dėl to jis stengiasi „įsigyti" draugą. ko nori. ir neproduktyvų bendravimą. Tačiau tie patarimai retai mus pamoko. patarsime ir mes jums: duokite patarimus tik tada. galinčių padaryti jūsų bendravimą efektyvesniu. Jie pasijunta saugūs tik tada. kuris spręstų jo problemas. Tokio tipo žmogus kaip liana: jis moka gyventi tik „apsiraizgęs" tvirtą žmogų. E. Jie sutinka su viskuo ir su visais: slopina savo sugebėjimus. Bendravimo orientacijos Bendraudami su aplinkiniais. o . kai yra remiami. Tokio tipo žmonės lojalūs. panaudoti jus savo tikslais. o su trečiu bendraudami jūs pailsite. Jiems būdingas įtarumas. kad stengiasi ne „gauti" iš kitų. tol ir jūsų bendravimas bus amžinas karas su pergalės troškimu ir dažnais pralaimėjimais. Fromas aprašė taip pat neproduktyvaus bendravimo tipus. Šie žmonės taip pat mano. 3 tipas. Kol jūs bendrausite kaip karys. T u r b ū t pastebėjote. ką turi kiti ir neįvertina to. Jeigu jūs esate iš mėgstančiųjų patarinėti. . bendravimo situacijos produktyvumą nulemia asmenybės vertybinės orientacijos. kitas vargina savo tykiu nuolankumu. todėl vienintelis būdas gauti tai. yra pedantiški. nelankstūs. kad gėrio šaltinis yra išorėje. (materialių daiktų ir dvasinių vertybių) yra paimti iš išorinio pasaulio. Patarimo davimas. kad žmonės mėgsta patarinėti. Pasak jo. cinizmas. dėkingi už pagalbą.AŠ IR KITI 257 Kuo asmenybė brandesnė. bet dažnai supykdo. 2 tipas. jog kiekvienam iš jų yra būdingas savitas bendravimo stilius: vienas gal būt siekia jumis manipuliuoti. Šio tipo žmonės jaučiasi saugūs tik sukaupę daugybę daiktų bei idėjų. už kuriuos padėkos. jog gerovės šaltinis išorėje. kūrybiška. bijo jos netekti. tuo rečiau kyla noras kam nors įgelti. Šie žmonės bijo naujovių. Tai tik keletas patarimų.

jam vis „įduriant" („Jeigu nebūtų tavęs . Žinome. nes jis nuolat kinta pagal principą: „aš toks. Pavyzdžiui.). Jeigu nuostata į bendravimą yra visiškai priešinga. v a d i n a m a s konvenciniu bendravimu. Tiesiog „užsidedama" viena iš „kaukių".žmogus praranda savąjį Aš."). kuris mums reikalingas arba kuris kliudo. Jų apstu gatvėse. kad jiems būdingos ir primityvios tarpasmeninės reakcijos: 1. Svarbu. kad man sektųsi. kad kitiems nesisektų". pastebime skirtingą žmonių bendravimo kultūrą. kiek psichologinės naudos.258 VIII SKYRIUS 4 tipas. Primityviai bendraujant. pavydas neslepiamas. vyras sako žmonai: „Jei nebūtų tavęs. o ne kas nors kitas!" . „nulio kaukė" (neliesk manęs!). kokio jums reikia". toks bendravimas vadinamas primityviu. nei neapkęsti. troleibusuose. Tai sukelia nesaugumo jausmą. Todėl jie neturi artimųjų. Tokiu bendravimu siekiama ne tiek materialinės. Pagrindinis tokio tipo žmonių tikslas . nes: „Akivaizdu.. žmogus siekia tik vieno tikslo . kad sėkmės nusipelniau aš. Piktadžiugiškumas: svetima nelaimė sukelia džiaugsmą: „Maža. kai į bendravimo partnerį žiūrima kaip į varžovą. kokio norima bendravimo.turėti paklausą. mokėjimas palaikyti dialogą ir rasti t a r p a s m e n i n i ų p r o b l e m ų s p r e n d i m u s . 2. Toks žmogus nesugeba nei mylėti. y. visiškai nepaisoma kitų nuomonės. Taigi jis siekia sukelti žmonai kaltės jausmą ir atsikrato sąžinės graužimo. Bendravimo būdai Bendraudami ir žiūrėdami. Jausdamasis kaip prekė „asmenybių turguje". kaip bendrauja kiti. kurį reikia nugalėti. Jie neturi savojo Aš. Pavyzdžiui. valytojai ir pan. Standartizuotas bendravimo būdas dar vadinamas „kaukių kontaktu". jo nesieja su kitais jokie emociniai ryšiai. „tigro kaukė" (čia aš stipriausias. o rinkos reikalavimai nėra stabilūs. t. „Rinkos" orientacija.. Pavydas: matant kieno nors sėkmę. bijok manęs!) ypač būdinga žemesnės socialinės pakopos žmonėms (restorano durininkui. Ši orientacija neproduktyvi . Plačiau nagrinėdami minėtus neoptimalius bendravimo būdus. pastebėsime. Optimalus bendravimas. Į bendravimo partnerį žiūrima „iš viršaus". jog populiarias savybes diktuoja rinka. aš seniai būčiau baigęs universitetą!". būti populiariems. Manipuliaciniu vadinamas toks bendravimas. kuri ir informuoja.absoliučios adaptacijos bei savo paklausos išsaugojimo bet kokiomis sąlygomis. į bendravimo partnerį žiūrima kaip į daiktą. Iš tikrųjų kaltas yra tik jis pats.

New York. paaukštinimo. Myers D. išmokime atvirai reikšti savo mintis. su kuriuo bendraujame. Vilnius. New York. Brewer M. Judesių kalba pagal A. Vilnius.AŠ IR KITI _ 259 3. Ambicijos: menkinami kitų pasiekimai. Levis V. Vilnius. pavyzdžiui.. 1990. kartais net imama girtis savo iškentėtomis ligomis. 3. jausmus. geranoriški savo partneriams. Sočiai Psychology. 1995. interpretuojant neverbalinius ženklus? Kokios klaidos būdingiausios? 2. Jacikevičius A. 1980. giriamasi ir su pasitenkinimu stebimas kitų pavydas: „Jis net pažaliavo iš pavydo!" 4. Literatūra . 8. 7. B. kalbėkime apie problemą. 1994. Bendravimo kultūrą visada apsprendžia partnerių psichologinis pasirengimas. Abejingumas: didžiuojamasi abejingumu kito dvasinei ir fizinei kančiai: „Ji neapsuko man galvos savo ašaromis!" 5. būkime natūralūs. tuo lengviau įveikia bendravimo kliūtis. iškeliant savo geras savybes. kitų asmenybės ypatumus. nekoncentruokime dėmesio į nepatinkančias kito • asmens savybes. 1998. Kas yra empatiškumas? Pamąstyk. Vilnius. Pasitenkinimas: sulaukus kokių nors privilegijų. 5. ar išmokta savybė? 1. 2. Vilnius. 4. Social Psychology. 6. ar tai įgimta. Juo daugiau žmonės turi žinių apie bendravimo dėsningumus. neturtu ir pan. Lapė J. G. Social Psychology. Darbo psichologija. Paul. bet ir išgirsti kitą. Aš ir mes. Menas būti savimi. Vertėtų taip pat priminti kelias sėkmingo bendravimo taisykles: • žiūrėkime į situaciją akimis to žmogaus. Wilson T. 1983. Kodėl neretai suklystama. Kokie socialinės percepcijos dėsningumai ypač dažnai stebimi visuomeniniame gyvenime? 4. 1979. • būkime tolerantiški. Aronson E. Levis V. 1994. Pizą. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. savo. • stenkimės ne tik matyti. Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? 3. Linkime sėkmingai taikyti šias taisykles gyvenime! Klausimai pamąstymui 1. St. • nusimeskime „kaukes".

M o c a . ep E. 13. 1994. Ca I I e e p 6 y p . Kpo . e p . o o p e Hpa : c . oope : c cy6u. 12. 1993. pa a . 1995. K o M. . 11. . M o c a . eo . . 1992.260 VIII SKYRIUS 9. M a E .. Socialinė psichologija. 1992. Xpec o c o n . Ka o c c ce6e : n p a a a Ka . Kaunas. . Suslavičius A.M. 10. M o c a . 14. Kop X.Opecp: M p o c p y ypa o 6 e . M o c a . 1993..

25 apsk. 27. 16. LT-3006 Kaunas Spausdino UAB „Epaisas".spindulys. 73.knygininkas. K. 2002 06 24. leid. Donelaičio g. 1.lt . S.Leidyklos „Technologija" knygas galima užsisakyti internetu wvw. LT-3000 Kaunas Įrišo AB spaustuvė „Spindulys". 10. Leidykla „Technologija". Daukanto g. Gedimino g.lt SL 344. Užsakymas 53. LT-3000 Kaimas www. Kaina sutartinė.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful