KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

STUDENTUI

Kaunas • Technologija • 2002

Vadovėlį parengė: Dalia Antinienė (II sk.), Nomeda Ausmanienė (I sk.), Juozas Jakštys (V sk.), Rosita Lekavičienė (VIII sk.), Laima Lupeikienė (VII sk.), Eglė Markevičienė (III sk.), Gražina Matulienė (III, V sk.), Eglė Paužienė (IV, VII sk.), Danguolė Tomkevičienė (VI sk.), Zita Vasiliauskaitė (I sk.), Loreta Zajančkauskaitė (V sk.) Atsakingoji redaktorė doc. dr. Gražina Matulienė Antrasis pataisytas leidimas

Recenzavo:

doc. dr. A. Petrulytė, doc. dr. J. Kasiulis

© KTU Psichologijos katedra, 2002

ISBN 9986 - 13 - 736 - 5

TURINYS
PRATARMĖ I S k y r i u s . PSICHOLOGIJA - TAI MOKSLAS APIE MANE PSICHOLOGIJOS MOKSLO PRIEŠISTORĖ ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGUOS KRYPTYS PSICHOLOGUOS MOKSLO SAMPRATA PSICHOLOGUOS ŠAKOS PSICHOLOGIJOJE NAUDOJAMI METODAI II S k y r i u s . BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI NERVINIO A U D I N I O STRUKTŪRA NERVŲ SISTEMOS DALYS GALVOS SMEGENYS REFLEKSINĖ CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS VEIKLA..... III Skyrius. PAŽINTINIAI PROCESAI KĄ IR KAIP SUVOKIAME ... : Jutimo sistemos Suvokimas DĖMESYS IR JO YPATUMAI KĄ IR KAIP ATSIMENAME A t m i n t i e s rūšys Atminties struktūros Kodėl užmirštame MĄSTYMAS '. J u t i m i n i s p a ž i n i m a s ir m ą s t y m a s Mąstymas ir kalba Socialinė mąstymo p r i g i m t i s Mąstymo logika ir psichologija Mąstymas k a i p procesas •. Mąstymo rūšys V a i z d i n i s mąstymas Veiksminis mąstymas Problemos sprendimo strategijos IV Skyrius. MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI EMOCIJOS Emocijų kilmės teorijos 'Emocijų išraiška ...... Emocijų v a l d y m a s Emocinės būsenos Emocijų funkcijos Poreikių a p i b ū d i n i m a s Poreikių hierarchija Motyvų esmė ir funkcijos Į s i s ą m o n i n t i ir n e į s i s ą m o n i n t i motyvai Motyvų kova ir kaita EMOCIJŲ ĮVAIROVĖ V Skyrius. ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS INDIVIDUALIOS ASMENYBĖS SAVYBĖS Asmenybės samprata Temperamentas ir charakteris 5 8 8 11 17 19 21 27 28 31 33 38 41 42 43 46 51 53 55 56 57 61 62 63 64 66 67 71 71 75 76 80 80 81 84 89 90 98

POREIKIAI ir MOTYVACIJA

100 102 103 104 105 107 118 118 118 122

100

4 Sugebėjimai ir jų vertinimas . Intelekto matavimo testai Diskusija dėl intelekto prigimties Paveldimumo ir aplinkos poveikis intelektui ASMENYBĖS TEORIJOS Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos Bruožų krypties asmenybės teorijos Bihevioristinės (elgesio) krypties asmenybės teorijos Humanistinės asmenybės teorijos Kognityvinės (pažinimo) asmenybės teorijos Egzistencinės krypties asmenybės teorijos ASMENYBES BRANDOS APIBŪDINIMAS VI Skyrius. SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU Kas yra savimonė AŠ - VAIZDAS .: Aš - vaizdo apibūdinimas Aš - vaizdo įsisąmoninimas Aš - vaizdo pastovumas Aš - vaizdo turinys Aš - vaizdo formos ............ Aš - vaizdo vystymasis :...... SAVĘS VERTINIMAS ............ Savęs v e r t i n i m o t u r i n y s '. Savęs vertinimo veiksniai Savęs vertinimo lygiai Kaip s t i p r i n t i savosios vertės jausmą ir pasitikėjimą savimi ..: Pasitikėjimas savimi bendravime PSICHINES GYNYBOS BŪDAI KONTROLĖS LOKUSAS .' SAVIRAIŠKA IR SAVIAKTUALIZACIJA . SAVIAKTUALIZACIJOS BŪDAI VII Skyrius. PSICHIKOS SUTRIKIMAI NORMALUMAS PSICHIKOS SUTRIKIMAI PSICHOTERAPIJA VIII Skyrius. AŠ IR KITI AŠ GRUPĖJE Kokių būna grupių Grupės tikslai ir normos Grupės struktūra '. Sociometrija Lyderystė Grupė ir asmenybė Konformizmas AŠ BENDRAUJU Bendravimo apibūdinimas : Konfliktas Kaip klausyti? Kaip nereikia kalbėti? Bendravimo orientacijos Bendravimo būdai .

TURINYS 126 128 133 136 139 140 157 163 167 171 171 174 . 177 177 178 178 180 183 184 186 188 188 188 189 194 196 198 202 206 207 209 213 213 214 222 231 231 232 233 233 234 237 238 238 240 241 251 254 255 257 258

PRATARMĖ
„Pažvelkite į save, p a ž i n k i t e MVC, domėkitės s a v i m i ; savo protą ir valią, eikvojamus kitiems dalykams, nukreipkite į save; jūs i š š v a i s t o t e save, išbarstote; susikaupkite, sutelkite dėmesį į save, jus išduoda, jus išblaško, jus vagia iš jūsų pačių".
Užrašas Delfų Apolono orakulo šventyklos frontone.

;

.

.

Jau iš Antikos laikų žinomas raginimas „Pažink save!" ir klausimas „Kas yra žmogus?" Niekas nesiginčys, jei pasakysime, kad žmogus - viena iš sudėtingiausių sistemų, egzistuojančių pasaulyje. Taigi savęs suvokimo ir pažinimo kelias yra sunkus ir reikalaujantis drąsos bei mūsų proto ir valios pastangų. Jis gali suteikti ne tik pažinimo džiaugsmą, bet ir nemalonių, o gal net skausmingų potyrių. Bet eiti šiuo keliu verta, nes savęs pažinimas tai kelias į laisvę būti pačiu savimi. Tai galimybė atsiskleisti, išreikšti, realizuoti visa, kas mums suteikta. Tai galimybė padovanoti sau ir pasauliui tikrąjį save.

- ar aš tikrai žinau, ko noriu ir ko siekiu? Kokie mano gilieji poreikiai? (Savo poreikių ir siekių įsisąmoninimas): - ar visada galiu pasakyti, kodėl elgiuosi taip, o ne kitaip? Ko savo elgesiu siekiu? (Savo elgesio ir motyvų suvokimas); - ar galėčiau išvardinti visus silpnuosius ir stipriuosius savo būdo, charakterio ir temperamento bruožus? (Savo bruožu ir savybių pažinimas ir įvertinimas);

Ką reiškia suvokti, suprasti, pažinti save? Pamąstykime:

mokantis. atvira. dirbant? Ir dar keletas klausimu: kaip ir ką aš suvokiu? Kaip ir ką aš atsimenu? Kaip lavinti atminti ir lengviau įsiminti? Kaip aš mastau? Kaip gimsta mintis? Kaip kyla naujos idėjos? Koks mano pašaukimas? Ar aš galiu tapti kūrėju?. kad galėtume sėkmingai išreikšti ir realizuoti save veikloje. o kartu ir pagarbos sau mums reikia. likimas? . būdingas ne tik šiam mokslui. netgi . diktuoja rūpestis dėl jo gerovės.ar žinau.ar esu perpratęs savo sugebėjimus. Šiandien kalbėti apie žmogaus psichologiją yra madinga. kurias. kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. kodėl man kyla vienokie ar kitokie išgyvenimai? . meilėje.Ir taip toliau. dėl kokių priežasčių mane ištinka nesėkmės bendraujant. Štai kokios įvairiapusės informacijos apie save. Psichologija vis dėlto imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą. bet ir mums patiems: žmogus pasirodo esąs sudėtinga. kas daugiausia atsakingas už mano gyvenimą ..ar galiu pasakyti. .aš pats ar išorinės aplinkybės. žmonės. . piktnaudžiavimą narkotikais. tarpasmeniniuose santykiuose. o tik pastangos.. o kartais ir labai prieštaringa būtybė. problemas mokykloje ir šeimoje.. tačiau artumas iškart nutolsta per mokslinio nagrinėjimo distanciją.ar jaučiu savo vertę ir reikšmingumą.. ar gerbiu save. Tai kupinas įtampos ir dinamiškas santykis.ar gerai pažįstu savo jausmus ir emocijas. priklausomai nuo situacijos. Tokių dalykų aptinkame beveik kiekviename laikraščio puslapyje: publikacijose apie nusikaltimus. kartu ir noras perprasti ir numatyti elgesį. galimybes. ar esu savimi patenkintas? (Santykio su pačiu savimi įvertinimas). Bet ši sistema nėra pats žmogus.O kaip. ar galiu pasakyti. .6 PRATARMĖ .ar mano siekiai visada atitinka mano galimybes? (Savo aspiracijų lygio suvokimas).ar galėčiau tiksliai apibūdinti savo santykius su žmonėmis. Taigi ryškėja kontūrai mokslo apie mus ir mūsų santykius su artimaisiais. savo bendravimo stilių. tinkamumą vienai ar kitai veiklai? (Savo galimybių pažinimas). • (Savo jausmų ir emocijų pažinimas). . savo padėtį įvairiose žmonių grupėse? (Savo vietos tarp žmonių suvokimas ir vertinimas). kuriai apibūdinti neužtenka vienareikšmių sąvokų.

tarpusavio ryšių. taip susidaro išankstinės nuomonės. kurie aptinkami įvairiausiuose žurnaluose. dažnai susiduriame su psichologijos sąvokomis. Tokiame psichologijos populiarinime (reklamoje. skleidžiami neapgalvoti ir nepagrįsti teiginiai. Čia. kurių pagalba argumentuotai galėtume įvertinti įvairias psichologijos koncepcijas.PRATARME 7 kultūriniai ir politiniai įvykiai neretai siejami su psichologijos teorijomis. kaip ir „asmenybiniuose" testuose.sąvokos nuvalkiojamos. pigiuose romanuose ar filmuose) slypi paviršutiniškumo pavojus . Todėl yra svarbu įgyti išsamių ir sistemingų žinių. kurių tikroji prasmė mažai žinoma. netenka savosios prasmės. .

8 SKYRIUS PSICHOLOGIJA TAI MOKSLAS APIE MANE ~ PSICHOLOGIJOS MOKSLO PRIEŠISTORE ARBA PRIELAIDOS ATSIRASTI PSICHOLOGIJOS MOKSLUI Šiandien teigiama. atsirasti mokslinei psichologijai. ką galima veikti. psichologija pradėjo formuotis 5 amžiuje prieš Kristų senovės Graikijos filosofų darbuose. Ryškiausias graikų idealistas . Sielos yra nevienalytės -jos turi ir protingumo (siekia harmoningos rimties). ir juslingumo (sąlyčio su tuo.Platonas (427 .). biologija. Apie dvasiškumo centrą spiečiasi idėjos .nežemiško pasaulio protingumo išraiška. buvo filosofija. kad nežemiškasis idealusis pasaulis turi savo tvarką (1. bandė spręsti žmogaus sielos problemas. kaip mokslas.370 m. turi gilią praeitį. siekimo).nežemiško pasaulio gyvastingumo liudijimas.atomų.). kad ji sudaryta iš smulkių dalelyčių .347 a. veikti). kad siela materiali.1 pav. logika ir kt. Ilgą laiką psichologinius klausimus kėlė filosofai ir. impulsyvumo (trokšta judėti. bet trumpą istoriją. Apie idėjų sferą skrieja sielos .visiškas (absoliutus) dvasiškumas. Kaip ir dauguma šiuolaikinių mokslų (fizika. prieš Kristų) sakė. o tik samprotavo. Filosofinėje psichologijoje susiformavo idealistinis ir materialistinis požiūris į sielą. . Jo centre yra visos esamybės pradžia . Atomistinio materializmo pradininkas senovės Graikijoje Demokritas (460 . prieš Kristų) teigė. Filosofai neatlikinėjo tyrimų. remdamiesi svarstymu bei logikos principais. Taigi pirmoji prielaida. tačiau nebandė tų išvadų patikrinti ar įrodyti. kad psichologija.

prieš Kristų) parašė pirmąją knyga „De anima" („Apie sielą"). apie kuriuos jis žino. klausą.322 m.protingi. Seniausia dalis . viso miesto. tokį j i s gavo ir gyvenimą. kad šis modelis sutampa su žmogaus smegenų sandara. žodžiu. Smulkiau apie tai skaitykite skyrelyje „Biologiniai elgesio pagrindai". „ M a i t i n a n č i ą j a sielą" jis laiko g y v y b i n g u m o p r a d u .asociacijų ryšius ir mąstymą.regą. d a u g i a u .1650) idėjos. Jiems rūpės visų žmonių. susivaldantys. Jis pateikė labai plačią sielos samprata. Jas dengia didžiosios smegenys.smegenų kamienas . kurie yra pačiam žmogui pažįstami. Įdomu. Impulsyvią sielą gavę žmonės turės polėkių. idealaus pasaulio modelis Aristotelis (384 . o kūnas. Dualizmas pripažįsta du savarankiškus pradus: sielą ir kūną. šiandien vadinama sąmone. apskaičiuojantys. „Juntančiai sielai" priskyrė suvokimą ir jutimą. Aristotelis daug dėmesio skyrė žmogaus juslių arba jutimų aprašymui. kurie „mąstančioje sieloje" reiškiasi kaip supratimas arba valia. Descartes) (1596.jie mylės žemę. lytėjimą. Kokia sielą žmogus gavo. . uoslę. darbą. namus ir šeima. ką Dekartas kalbėjo apie sielą. Mąstymą Dekartas laikė svarbiausia dvasios savybe. Svarbiausia ir sunkiausia užduotimi Aristotelis laikė „iki galo perprasti sielos prigimtį". Virš kamieno esančios vidurinės smegenys veikia tarsi emocijų ir instinktų valdymo pultas. Jutiminį pažinimą Aristotelis laikė būtina protinio pažinimo sąlyga. sieks kažko aukščiau. skonį. moką visas gyvenimo aplinkybes pakreipti norima 1. skirtą sielos reiškiniams aiškinti. kadangi „siela yra viso gyvenimo pagrindas". Tai. trauks paprastas daiktiškas gyvenimas . Žmones. o jos trijų elementu modelis yra nepaprastai išsami t e o r i j a . veikiantis pagal mechanikos dėsnius. visos valstybės reikalai. Juos ir reikia tirti.TAI MOKSLAS_APIE_MANE _ 9 Siela yra žmogaus lemtis. Platono nežemiškojo linkme. Nuo šio veikalo pasirodymo iki 18 amžiaus mokslas apie žmogaus vidinius išgyvenimus (sielą) buvo vadinamas animastika. g a v u s i u s s i e l ą su stipriu jusliniu pradu. Psichologijai taip pat svarbios yra prancūzų filosofo R. Dekartas buvo dualistas.PSICHOLOGIJA . Arčiausiai idėjų sferos skriejusią s i e l ą gavę ž m o n ė s bus į ž v a l g ū s . Žmogaus sielą sudaro reiškiniai. yra mate- .1 pav. Dekarto (R. Žmogaus siela yra pažini pačiam žmogui. Jis išskyrė penkis žmogaus jutimus . atsakingos už aukštąją nervinę veiklą .valdo tokias gyvybiškai svarbias funkcijas kaip kvėpavimas ir kraujotaka.

liaudies išmintis ir jos sukauptas patyrimas.10 _ I SKYRIUS rialus.kūrėsi įvairios psichologijos mokyklos. Psichologija. 19 a. melancholikas ir flegmatikas). intensyviai besivystantis mokslas. Jis dargi bandė aiškinti. kurios turi specialų tyrimo objektą ir formuluoja savus uždavinius. jog egzistuoja išorinė realybė. Psichologijos mokslo formavimąsi netiesiogiai skatino matematikos.377 m. apimantis daugybę tyrimo sričių ir problemų). (mąstau.apie 200) visapusiškai atskleidė ryšius tarp psichinių ir fizinių reiškinių. nuo ko tai priklauso.tai jaunas. empeiria patyrimas). sukūrė sąvoką temperamentas ir išskyrė 4 jo tipus (cholerikas.gamtos mokslai (medicina. kad žmonės skiriasi savo elgesio dinamikos ypatumais. kad žmogus gimsta kaip tabula rasa. ypač tiriant regą. Garsus Dekarto teiginys „Cogito.y. kuri pagrindiniu pažinimo šaltiniu ėmė laikyti ne mastymą. kurioje viską pojūčiais įrašo patyrimas. 18 . dar kiti yra ramūs. kiti greiti. Pavyzdžiui. t. kaip ir kokiu greičiu juda nervinis impulsas. Psichikos buveine jis laikė smegenis.tai gyvenimiška psichologija. Vieni yra lėti. Jis teigia. (švari lenta). vadinasi. lot. biologija). ir tokiu būdu savaime įjungė ir analizavo regėjimo pojūčius. bet abejoti sąmonės reiškiniais negalima. kurio uždavinys . fiziologija. 19 a.tirti ir nagrinėti žmogaus sielą (psichiką) laboratorijoje. Fiziologai sukaupė nemažai medžiagos ir nustatė tam tikrus psichologijos dėsningumus. prie Kristų) teigė. Anglų filosofas ir pedagogas Dž. pabaigoje išsiskyrė atskiros psichologijos šakos (šis procesas vyksta ir dabar). lot. K. Psichologijos vystymasis vyko dar vienu aspektu . Locke) (1632 1704) teigė. Fiziologai pradėjo psichiką tirti specialiais moksliniais metodais. Vėliau filosofijoje susiformavo empirizmo srovė. pabaigoje subrendo sąlygos psichologijai tapti atskiru mokslu. Šie mokslai sukaupė daug vertingų žinių apie žmogaus organizmą. o patyrimą (gr. ergo sum". kad galima abejoti. Galenas (apie 130 . Trečioji prielaida mokslinei psichologijai atsirasti . fizikos. sangvinikas. jie svarstė. Taip formavosi atskiros psichologijos kryptys. fiziologai labai plačiai nagrinėjo žmogaus nervų sistemos klausimus. Jutimo regos fiziologija perėjo prie regos psichologijos.19 a. o kiti staigūs. Dar viena prielaida atsirasti psichologijos mokslui . esu). astronomijos vystymasis. kuriose įvairiais istoriniais laikotarpiais įsivyraudavo vienas ar kitas požiūris į žmogaus psichiką. Lokas (J. . Graikų gydytojas Hipokratas (460 .

Džeimsas (W.1927) teigė. kad evoliucijos procese išlieka tik stipriausi. M. Struktūralizmas . Woodworth) (1862 . B. kad psichologijai buvo iškelti mokslinio tyrimo kriterijai. tiriamajam reikėjo stebėti ir nusakyti. Sąmonę galima suskaidyti į elementus . sudaro sąmonės turinį. Darvino (Ch. Tačiau šis metodas susilaukė daug kritikos. struktūralistinis požiūris į sąmonę pasirodė labai supaprastintas. Vuntas (W. Hall) (įkūręs Amerikos psichologijos asociaciją). R.TAI MOKSLAS APIE MANE 11 ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS Struktūralizmas V. B. Vudvortsas (R. buvo planuojami ataskaitos apie patyrimą įgūdžiai. glaudžiai susijusią su patyrimu.pojūčius. Holas (G. Leipcige įkūrė pirmąją p s i c h o l o g i n i ų t y r i m ų l a b o r a t o r i j ą . vaizdus.1962). Su šiuo faktu siejama psichologijos. Miunsterbergas (H. Tai.PSICHOLOGIJA . kurie. Ketelas (J.1910). E. Laboratorinėmis sąlygomis. kas vyksta sąmonėje. Savistaba. Vunto. Titchener) (1867. Munsterberg) (taikomosios psichologijos pradininkas). kad sąmonės turinys gali betarpiškai atsiskleisti žmogui ir tuo remiantis buvo sukurtas tyrimo metodas introspekcija. kuriais vadovaujantis buvo siekiama atlikti tyrimus ir gauti objektyvius rezultatus. Wundt) (1931 . Buvo perimta Č. Tičenerio (E. Dž. jog psichologijos uždavinys yra tirti žmogaus sąmonės struktūrą. jausmus.1903) teigė. Spenser) (1820 . kas vyksta jo sąmonėje. Žmogiškasis subjektyvumas lėmė tyrimo duomenų įvairovę ir sunkumus juos pakartoti. Buvo manoma. Introspekcija tai ne paprasta savistaba. kurios atstovai (be jau minėto) V. jungdamiesi pagal asociacijų dėsningumus. James) (1842 . Be to. Pagrindiniai šios krypties atstovų nuopelnai yra tie. Tiriamieji būdavo specialiai paruošiami tyrimui juos treniruojant. kad psichologijos uždavinys yra tirti tai. Funkcionalizmas Ryškiausi atstovai V. kaip savarankiško mokslo. Spenseris (H. H. išliko kai kuriuose tyrimuose iki šių dienų. H. Toje laboratorijoje savo mokslinę karjerą pradėjo tokie žymūs mokslininkai kaip G. ką žmogus gali papasakoti. kaip psichika padeda žmogui prisitaikyti prie aplinkos. kad prisitaikymo prie aplinkos dėsnis galioja ir . nėra tapatu tam. C a t t e l ) ( i n d i v i d u a l i ų skirtumų psichologijos p r a d i n i n k a s ) . kaip papildomas informacijos šaltinis.1920) 1879 m. S. S. atsiradimas. Buvo teigiama. Darwin) mintis. pateikiant įvairius stimulus.psichologijos kryptis.

Torndaikas (E. Tuo metu gyveno ir kūrė: H. Biheviorizmas Dž. padedantį organizacijoms spręsti iškilusias psichologines problemas. kad jų teorijos rėmėsi daugiau asmenine savistaba nei kitų žmonių stebėjimu bei eksperimentais. Tyrimų su gyvūnais rezultatai parodė. kuri buvo funkcionalizmo tyrimo objektas. Skott) (1869. profesinės atrankos bei vadovavimo problemų sprendimui. D.12 I SKYRIUS žmogui. turi tyrinėti elgesį. Svarbiausia yra tai. D. Thorndike) (1874 . Vidinė psichinė realybė. kas susiję su poreikiais ir suteikia psichinei būčiai formą. A. Dėl to bihevioristai buvo karštai kritikuojami savo amžininkų. Pats elgesys buvo suprantamas kaip organizmo reakcijų į aplinkos stimulus visuma. Jį domino. Votsonas (J. iškėlė idėją. Be to. Holas (H. E. Žinant patyrimą. imta naudoti viščiukus. Funkcionalizmo atstovai buvo kritikuojami už tai.Vudvortsas sukoncentravo dėmesį į motyvacijos tyrinėjimus. V. . kad apdovanojimas turi teigiamos įtakos išmokimui.1911) . „sąmonė". Bine (A.1958). Ž m o g a u s v i d i n i s gyvenimas yra u n i k a l u s ir nepakartojamas. kad elgesys yra sąlygotas patyrimo ir yra tiesioginis jo rezultatas. jog psichologija. D. lengvai galima prognozuoti elgesį. išleistoje knygoje „Psichologijos pagrindai" teigė. Skotas įkūrė pirmąjį psichologinio konsultavimo centrą. kuri nebūtinai atitinka pasaulio objektyvumą. V. negali būti objektyviai stebima bei tiriama.1924) . peles ir kitus gyvūnus. Binet) (1957 . Tokios sąvokos kaip „protas". Buvo teigiama. Ketelas (A. Psichiniai procesai buvo siejami su smegenų veikla. kas skatina žmogų veikti tuo ar kitu būdu. R.1955) -pirmasis pritaikęs psichologijos žinias reklamos kūrimui. Skotas (V. pradžioje. kad žmogaus sąmonė atlieka prisitaikymo prie aplinkos funkciją. Sąmonė atrenka tai. B.pedagoginės psichologijos pradininkas. ryškiausi biheviorizmo krypties atstovai. V. žmogaus vidinis gyvenimas yra nuolatinė pojūčių ir patirties tėkmė. Funkcionalistų įnašas į psichologijos mokslą yra svarbus. Vėliau tie rezultatai buvo naudojami bandant paaiškinti žmogaus elgesį.protinio išsivystymo diagnostikos pradininkas. „išgyvenimas" ir kitos prarado prasmę. siekdama būti moksline. Džeimsas 1890 m. R. kaip žmogus jaučiasi savoje vidinėje psichinėje erdvėje. Psichikos apraiškos turi būti stebimos elgsenoje. Hall) (1844 . Watson) (1878 . Cattell) (1860-1944)-protinių sugebėjimų testo kūrėjas.1949). B. nes pateikė dinaminę psichikos sampratą ir sąlygojo spartų taikomosios psichologijos vystymąsi XX a. tai uždraudus. Pradiniuose elgesio tyrinėjimo etapuose dalyvavo vaikai. kuris gali būti objektyviai stebimas.

Skinner) (1907 . nes vyksta nervu sistemos lygmenyje i r n e p r i k l a u s o n u o s u b j e k t o v a l i o s a r n e r v ų . kad elgesys nėra taip lengvai nusakomas.1959) įvedė tarpinių kintamųjų sąvoką. kur figūra ir fonas lyg ir nevalingai keičiasi vietomis (žr. Tolman) (1886 . Tai ir yra silpniausia biheviorizmo vieta. k a i p M.pavidalas. Objektyvumo siekimas tyrimuose buvo pažangus žingsnis. bet kritikai buvo negailestingi bihevioristams už žmogaus ir gyvūnu elgesio sutapatinimą. kaip buvo įsivaizduojama. kaip figūra išskiriama iš fono. matome medžius. Pagrindinis geštaltpsichologu dėmesys buvo sutelktas suvokimo ir atminties tyrinėjimui. poskyrį „Ką ir kaip suvokiame"). Kofka (K. kad pažintiniai procesai.tai į g i m t a s sugebėjimas suvokiamą informaciją organizuoti į tam tikras formas (gestalt (vok. Pagrindinė psichikos ypatybė . o ne sensorinius segmentus. Skineris (B. suvokimo priklausomybė nuo fono ir t.) . Buvo sakoma. s t r u k t ū r i š k u m a s . B. perkardami suvokiamą objektą.TAI MOKSLAS A P I E MANE _ _ _ _13 Nežiūrint minėto trūkumo (beje. K.1990) tyrinėjo bausmės ir įvairių pastiprinimo sistemų įtaką išmokimui. V. Kohler) (1887 . F. bihevioristai iškėlė psichologinių tyrimų objektyvumo problemą. esminio). Wertheimer) (1880-1943). Tyrimai parodė.PSICHOLOGIJA. Tolmenas (E. Pastiprinimo dėka išmokimas yra automatiškas. Neobihevioristai darė toli siekiančias išvadas: stimulų ir pastiprinimo dėka galima formuoti bet kokį elgesį. . Tyrinėjant mąstymą. Suvokiamo vaizdo visuma nėra tapati jo elementų sumai.t. kad elgesio modifikacija gali būti pasiekiama norimo elgesio teigiamo pastiprinimo dėka. Geštaltpsichologija Ši k r y p t i s siejama su tokias vardais. Č. Ch. Keleris (W. yra grindžiamas universaliais mechanizmais. Gana greitai paaiškėjo. Šis metodas plačiai taikomas ir šiandien pedagogikoje ir psichiatrijoje. buvo nustatyta tokie y p a t u m a i : k o n s t a n t i š k u m a s . Vertheimeris (M. F. kai žiūrime pro langą. Informacijos „perstruktūravimo" mechanizmas buvo perkeltas į kūrybinio mąstymo bei netikėto sprendimo atradimo paaiškinimą. kurie yra bendri gyvūnams ir žmonėms. buvo nustatyta. Sąvokos „figūra" ir „fonas" geštaltpsichologams buvo svarbiausios. Neobiheviorizmo atstovas E. kuri apėmė p a ž i n t i n i u s ir motyvacinius elgesio komponentus. anot Tolmeno. kad. forma). manipuliuoti individu. Jie siekė paaiškinti. I š m o k i m a s . Koffka) (1886-1941). Tyrinėjant suvokimą (dažniausiai regėjimu). Visumos organizacija nulemia atskirų ją sudarančiu dalių ypatybes ir funkcijas. Figūros ir fono problema akivaizdi dvigubuose paveikslėliuose.1967).

Šios krypties nuopelnai psichologijai aiškiai persveria trūkumus. už sąmonės ir pasąmonės santykio antagonizmą (todėl Froido teorija yra vadinama panseksualistine). Sąmonės lygmenyje jų pasirodymas yra uždraustas. sąvokos netikslios. Pirmiausia psichoanalizė buvo vadinama neurozių gydymo metodu. pavadintų potraukiais. Jis įvedė psichologinės gynybos terminą. kurių pagrindą sudaro instinktai. Be to. kad jos teiginiai ne visada pagrįsti e k s p e r i m e n t i n i a i s įrodymais. kuris yra vienas iš svarbiausių šiandieninėje psichoterapijoje. Tačiau seksualinis potraukis (libido) skatina veikti ir laipsniškai vystosi bręstant asmenybei. kad vaikystės patyrimas. Z. Žmogaus psichikoje išskiriami 3 lygmenys . dar v ė l i a u . Froido (S. yra seksualinis. išstumiamas iš sąmonės. Šiandien mažai kas ginčysis dėl to. Nors iki Z. vidiniai konfliktai yra labai svarbūs asmenybės gyvenime. Froidas atkreipė dėmesį į seksualinės sferos svarbą žmogaus psichiniam funkcionavimui. Psichoanalizė Ši kryptis siejama su Z.) biheviorizmo klestėjimo laikais ir oponavo jam. būtent jis bandė atskleisti d i n a m i š k u s ryšius tarp sąmonės ir pasąmonės. kad gestaltpsichologai atkakliai domėjosi psichikoje vykstančiais procesais (suvokimu. kalbiniais apsirikimais. kad jų elgesys yra sąlygotas pasąmoninių jėgų. nukrypimais nuo adekvataus elgesio. Pagrindinis instinktas. kad pasąmoniniai procesai įtakoja mūsų elgesį. o teiginiams trūksta apibrėžtumo. Z. mąstymu ir kt. todėl jie išstumiami į pasąmonę. Ši kryptis buvo kritikuota dėl to. Tačiau tie potraukiai veikia ir be sąmonės žinios. stebėdamas savo pacientus. Z. ego (pasąmoninis) ir superego (sąmoningas).id (nesąmoningas). bet tapo psichinės visumos dalimi. pasireikšdami sapnais. Froidas buvo kritikuojamas už seksualinio potraukio (libido) asmenybės gyvenime sureikšminimą ir suabsoliutinimą. Tačiau svarbu yra tai.1939) vardu.plačiai žinoma ir į t a k i n g a psichologijos k r y p t i m i . Visybiškumo idėja buvo panaudota ir vėliau. įtakodami profesijos pasirinkimą bei kūrybą. . Sąmonė jau nebuvo s u p r a n t a m a kaip u ž d a r a erdvė. nes būtent jo apraiškos labiausiai ribojamos visuomeniniame gyvenime. vėliau ji tapo psichologine teorija. Tačiau prieš du trečdalius amžiaus tai buvo novatoriška. jo teorija nebuvo tikrinama eksperimentiškai. aiškinant grupės dinamiką bei kuriant gestalt-terapijos metodus. Froido taip pat buvo kalbama apie pasąmonę. Freud) (1856 .14 l SKYRIUS produktyviai veikia mąstymą. Froidas buvo praktikuojantis psichiatras ir. suprato.

H.1980). Froidui. bet aiškumo. savaip revizavo Z. Horney) (1885 . Jungas (C.(A. Neisser. analitinės psichologijos kūrėjas. kai ji perimama receptoriuose.1949). Fromas (E. kurios ryškiausias atstovas U. Pastarojoje yra užfiksuota žmonijos patirtis. (Plačiau apie tai skaitykite poskyryje „Asmenybės teorijos"). Adler) (1870 . Buvo sukurta daugybė pažinimo procesų blokų. šiandien sudarančias neopsichoanalitinės krypties turinį. bet populiariausiam ir įtakingiausiam XX a. (Plačiau žr. Fromm) (1900 . kad žmogaus asmenybė susiformuoja iki 5 metų amžiaus. Froido pažiūras..1937). teigia. A. 1928). individuali pasąmonė ir kolektyvinė pasąmonė. Dėl fizinio nepajėgumo vaikas jaučia nepilnavertiškumą ir jo gyvenimo tikslu tampa to komplekso įveikimas bei jo kompensacija save įtvirtinant.PSICHOLOGIJA . kurie u ž t i k r i n d a v o informacijos saugojimą (išskirtos ilgalaikė ir trumpalaikė atmintys) ir komandų vykdymą.Asmenybės teorijos"). Horni (K. Vystydamasi asmenybė perima kolektyvinės pasąmonės turinį. Adleris. 1902) . Neiseris (U.1952). Froido mokiniai liko ištikimi mokytojo idėjoms. K. Neopsichoanalizė Ne visi Z. kurdami savo teorijas. bet bendra gyvybinė energija. Jung) (1825-1961). kad pasąmonėje glūdi ne užspaustas nepatenkintas seksualinis potraukis. pabrėždami socialinės aplinkos įtaką asmenybės formavimuisi ir funkcionavimui. nes tada asmeniui yra būdingas tam tikras „gyvenimo stilius". Nors teorinių schemų daugėjo. Bandyta ieškoti analogiškų procesų.tai žymiausi autoriai. E. kurie. individualiosios psichologijos kūrėjas. Kognityvinės psichologijos uždavinys .išsiaiškinti. Psichikoje yra išskiriami 3 lygmenys: sąmonė. kurie vyksta kompiuteryje. gabiausi jų sukūrė savo teorijas. psichologijos mokslininkui. kas vyksta su sensorine informacija po to.. vyksta individualizacija ir tuo ji save realizuoja.TAI MOKSLAS A P I E MANE 15 Šios idėjos priklausė Z. teigė. . Salivanas (H. nors labiausiai kritikuojamam. Sullivan) (1892 . E. Kognityvinė psichologija Tai šiuolaikinė psichologijos kryptis. Erikson. poskyrį . Eriksonas (E. deja. K. ne.

V. S. motyvacijos. 7) žmogus . Nors kiekvienas iš čia paminėtų atstovų sukūrė savo teoriją (plačiau žr. Rodžerso (C. Tai optimistinis požiūris į žmogų. J. žmogaus išgyvenimas išoriniame ir vidiniame pasaulio ir savęs pasaulyje . atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai. 6) žmogus turi tam tikrą laisvės laipsnį. Remiamasi nuostata. Maslou (A. nes dažnai sunku nustatyti skirtumą tarp to. kaip „atrankos" mechanizmo. supratimui. intencionali ir kūrybiška esybė. Pagrindinis psichologijos tyrimo objektas unikali žmogaus asmenybė. kaip ir statistiniai apibendrinimai. Tokia esminė pozicija buvo a r t i m a ir m o k s l i n i n k a m s Ž. K r i t i k a jų a t ž v i l g i u d a ž n i a u s i a i siejama su pasąmonės procesų ignoravimu bei aplinkos vaidmens žmogaus elgsenoje sumenkinimu. atminties organizacijos analizei. Piaget). 4) gyvenimas turi būti suprantamas kaip vientisas žmogaus brendimo ir būties procesas. stipri kontrolė.pagrindinė psichinė realybė. 5) žmogus yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija. ir to. Frankl) ir kitais vardais. Franklio (V.aktyvi. Kelly). susijusį su prasme ir vertybėmis. Kelis (G.'tikslios teiginių formuluotės. Kognityvistų tyrimams būdingas griežtas eksperimentavimas. Toks humanistinis požiūris nutolsta nuo mokslinės psichologijos. G. ką žmogus galvoja apie save. kuriomis vadovaujasi pasirinkdamas. Rogers). . 2) kiekvienas žmogus yra unikalus. 3) žmogus yra atviras pasauliui. Maslow). P i a ž e (J. Humanistinė psichologija Tai bene labiausiai paplitusi šiandieninė psichologijos kryptis. su kuriais sutinka visi šios krypties atstovai: 1) žmogus turi būti suprantamas ir tiriamas kaip visuma. siejama su A. S. nes pagrindinis vaidmuo čia tenka žmogiškajam patyrimui.16 ___ I SKYRIUS Tuomet buvo iškeltas uždavinys parodyti. Bruner). daugiausia dėmesio skyrusiems vaizdinio mąstymo tyrinėjimui. Tai yra kritikos objektas. Bruneris (J. K. jog pažinimo procesai v a i d i n a lemiamą vaidmenį žmogaus elgsenoje. todėl atskiro atvejo analizė ne m a ž i a u pateisinama. bet galima išskirti bendrus teiginius. paremtas meile ir pasitikėjimu. kad kiekvienas žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. poskyryje „Asmenybės teorijos"). kas jis yra iš tikrųjų.

teologija.TAI MOKSLAS A P I E MANE 17 Tačiau humanistinės psichologijos atstovai daugiau orientuoti rūpintis konkretaus žmogaus gyvenimo kokybe nei kurti teorijas. ja pasinaudoti. aiškinant reiškinius.y. Šiandien pačioje psichologijoje vienu metu egzistuoja įvairios kryptys. vyraujančios teorinės ir praktinės sistemos. Tačiau tai nebūtų visiškai teisinga ir tikslu šiuolaikinio mokslo p o ž i ū r i u . kol jaunas" ir pan. kurios ir yra praktikos apibendrinimo rezultatas.. Siekiant išvengti painiavos. žmogaus sielą) . Gyvenime terminas „psichologija" gali turėti įvairių reikšmių. gyvenimiškas žinias.). Skirtingu mokyklų atstovai.PSICHOLOGIJA . „psichika" vartojama ir gyvūnų vidiniams išgyvenimams apibūdinti). mintims ir troškimams į v a r d y t i psichologijoje yra vartojamas „psichikos" terminas (beje. reiškimosi formas ir mechanizmus. Kiekvienas žmogus gali stebėti. t. Galime sakyti. jų kilmę. psichinį ir dvasinį. Kiekvienas turi tam tikrų žinių apie psichologiją.y. jausmus. analizuoti ir aiškinti savo ir kitų elgesį. taigi ir skirtingi požiūriai į tai.psichologija. Reikia pripažinti metodų bei teorijų įvairovę ir. bei tyrimo metodais.medicina ir biologija. išryškindami ir sureikšmindami vieną ar kita psichikos aspektą. raidą. daug psichologinių pastebėjimų yra liaudies kūryboje (pvz. jaunimo psichologija). „Nekask duobės kitam . psichologija reiškia mokslą apie sielą. PSICHOLOGIJOS MOKSLO SAMPRATA Žodis „psichologija" yra kilęs iš dviejų senovės graikų kalbos žodžių: psyche .mokslas.. „Lenk medi. kad šiandieninėje psichologijoje nėra vieningos paradigmos.siela ir logos . mintis. Bet tai nėra mokslinės žinios! . Taigi psichologija yra m o k s l a s . kaip apie vientisą dvasinę substanciją. o dvasinį (t.pats įkrisi". Bet vientisumo negalima įvesti dirbtinai suteikus pirmenybę vienai kuriai nors krypčiai. įvardinti tam tikrus reiškinius (pvz. Gausių eksperimentinių ir teorinių tyrimų rezultatai leidžia išskirti tris žmogaus egzistencijos lygmenis: f i z i n į . apsprendžiančios mokslą. praturtina psichologijos mokslą naujais faktais. giliau jį tyrinėdami. Juos tyrinėja atskiros mokslo šakos: fizinį . vidiniams išgyvenimams. Taigi. kas yra šis mokslas. Gerai žino ir pavaizduoja žmogaus vidinius išgyvenimus rašytojai. Jis gali žymėti buitines. psichinį . t i r i a n t i s p s i c h i n i u s reiškinius. grynai etimologiniu aspektu. Dabartinė psichologija-tai intensyviai besivystantis mokslas.

keldama mokslines hipotezes ir jas tikrindama.tai mokslas apie psichikos faktus. kaip savarankiškas mokslas. . analizuoti ir klasifikuoti faktus. Empiriniai faktai . reikalingi dėsniai.žodžius. Poskyryje „Šiuolaikinės psichologijos kryptys" jūs susipažinote su įvairiomis psichologijos mokslo teorijomis.y. Gali būti fiksuojami ir elgsenos rezultatai (įvykdyta ar neįvykdyta užduotis.). žodis „suvokti" buityje reiškia „suprasti".tai apibendrinantys teiginiai. apibrėžtą mokslinę reikšmę. Kiekvienas mokslas kuria teorijas. b) motorika arba judesiai. Teorija . piešiniai ir kt. Norint kažką s u k l a s i f i k u o t i . paremtas patyrimu) tyrinėjimu. Pavyzdžiui. Kiekvienas mokslas siekia kaupti. kvėpavimo dažnis ir pan. psichologijoje „suvokti" . empeiria .tai susidaryti šiuo metu veikiančio objekto vaizdą. t. supratimo. Apie tai skaitykite poskyryje „Psichologijoje naudojami metodai". Mokslas siekia ne tik aprašyti. surinkti faktus. Galime išskirti šiuos elgsenos lygius: a) fiziologinės reakcijos (pulsas. dėsnius ir mechanizmus. Kiekvienas mokslas turi specialius terminus . kaip specifinės nervų sistemos funkcijos.). Psichologijos objektas keitėsi kartu su psichinių reiškinių prigimties aiškinimu. kaip mokslui? 1. nerviniai impulsai. 2. 4. prakaito išsiskyrimas. būdus. kurie nusako būtinus. c) kalbinės reakcijos.18 I SKYRIUS Kas būdinga psichologijai. Psichologija tūri savo mokslinius metodus. Psichologijos istorijoje psichikos samprata kito nuo mistiško bekūnės sielos pripažinimo iki materialistinio psichikos. kraujospūdis. 5. Pagal psichinių reiškinių įsisąmoninimo lygį dabartinė psichologija išskiria dvi tyrimo sritis: sąmonę ir pasąmonę. Taigi b u i t i š k a s i s psichologijos supratimas gerokai skiriasi nuo mokslinio. kuri gali būti tyrėjo užfiksuota. 3. remiasi empiriniu (gr. .tai elgsena. Psichologija taip pat turi tikslą ieškoti dėsningumų. esminius ir pasikartojančius faktus. bet ir juos paaiškinti. Psichologija.pažinimas. kurie leidžia aiškinti faktus. kuriais yra r e n k a m i ją dominantys f a k t a i . kurie turi tikslią. numatyti būsimų faktų pasirodymą bei interpretuoti naujus faktus. Psichologija .

išskyrus žmogų). pavyzdžiui. ėjimu. Psichiniai procesai . Kartais psichologijos mokslo . Psichiniais procesais galime laikyti. Tai žmogaus temperamentas. nepriklausantys nuo dirginimų. Visa. bet ir žinoti apie šį pažinimą. psichines būsenas ir psichines savybes. kalbėjimu ir t.tai toji psichinių reiškinių dalis. Rubinšteino. Savo asmenybės įvertinimas sudaro pagrindą kitiems svarbiems savimonės veiksmams: savo elgesio kontrolei.PSICHOLOGIJA . Savo asmenybės. neįsisąmoninti norai. taip pat glūdi pasąmonėje. pavyzdžiui. potraukiai. Tai gali būti kūrybinis įkvėpimas. Žmogus pažįsta ne tik išorinį pasaulį.tai dinamiški. rašymu. Tai mūsų sapnai. veikiant išoriniams ar vidiniams dirginimams. Pagal tai jie skirstomi į tris rūšis . PSICHOLOGIJOS SAKOS Šiuolaikinė psichologija apima labai įvairias žmonių psichinio gyvenimo sritis.psichinius procesus. sąmonė yra „išgyvenimo ir žinojimo vienovė".). Psichinės savybės yra santykinai pastovūs psichiniai reiškiniai. Pagal tai. emocijų ir valios. nerimas. dažnai besikeičiantys reiškiniai. Psichiniai reiškiniai skiriasi savo pastovumu ir vaidmeniu asmenybės ' veikloje. hipnozės reiškiniai. sugebėjimus ir kt. gabumai. uždavinio sprendimą ir pan. jos santykių su aplinka pažinimas vadinamas savimone. jiems nutrūkus: Jie dar skirstomi į tris rūšis: pažinimo. Dar vaikystėje žmogus ima skirti save nuo kitų.TAI MOKSLAS APIE MANE 19 Sąmonė . kas susiję su mūsų pagrindiniais gyvenimo įgūdžiais. bet ir pats save. kuri leidžia mums ne tik pažinti pasaulį ir save. Pasąmonė .tai psichinių reiškinių dalis. kurie prasideda. apie ką žmogus gali duoti žodinę ataskaitą. kokiu aspektu yra tiriamas psichologijos objektas. instinktai. tam tikro vaizdo suvokimą. pakili ar prislėgta nuotaika. Jas n u l e m i a anatominės fiziologinės individo ypatybės bei žmogaus patirtis. sugebėjimai. jo reguliavimui ir saviauklai. Pasak psichologo S. pamiršti praeities vaizdai ar potyriai.t. kuri nepasiekia sąmonės arba yra iš jos išstumta. ir baigiasi. Galima pasakyti. lyginti juos su kitų žmonių atitinkamais reiškiniais.. yra skiriamos įvairios psichologijos šakos. valią. kad sąmonė yra visa tai. Psichinėms būsenoms priskiriami pastovesni psichiniai reiškiniai. jausmus. kuriems būdingas gana pastovus psichinės veiklos lygis. prognozuoti būsimus tikrovės reiškinius (to nesugeba niekas. Jis pradeda pažinti ir vertinti savo psichinius reiškinius (protą. charakteris.

Zoopsichologijos objektas . keičiantis amžiui. Socialinė psichologija tyrinėja. Ji yra visos psichologijos pamatas. apibūdina pagrindines psichologijos sąvokas.pažinti ir paaiškinti gyvūnų elgesį. žmogaus ir mašinų . Ji tiria medicinos personalo ir ligonio santykius.). kurios tikslas . . Amžiaus tarpsnių arba raidos psichologija tiria žmogaus psichikos dinamiką įvairiais amžiaus tarpsniais.aiškinti žmogaus psichikos dėsningumus atskirose veiklos rūšyse ir pateikti konkrečias rekomendacijas. Medicininė psichologija nagrinėja įvairių susirgimų.gyvūnų psichikos tyrimai.y. Tik vėliau ėmė formuotis taikomoji psichologija. tyrinėja profesines asmenybes ypatybes.20 I SKYRIUS šakos yra skiriamos pagal tyrimo uždavinius. jaunuolio. Tačiau bendrosios psichologijos raida priklauso ir nuo kitų psichologijos šakų.y. kaip žmonės veikia vienas kitą. suvokimą. Jos tikslas .. t. vertiname save bei vieni kitus ir pan. . Tai mokslas apie įvairaus dydžio žmonių grupių funkcionavimo ypatumus (kaip suvokiame. metodus. kaip.). atmintį. keičiasi žmogaus elgesys ir kokie psichikos ypatumai būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui. Fundamentaliosios psichologijos šakos Bendroji psichologija sistemina visas psichologijos disciplinas.žmogaus psichikos sutrikimai. psichol o g i n i u s aspektus. Ji tiria psichinės veiklos ir psichinio vystymosi sutrikimus. paauglio. Taikomosios psichologijos mokslo šakos Darbo ir inžinerinė psichologija. subrendusio žmogaus psichologija ir gerontopsichologiją. Ji tiria sveiko suaugusio žmogaus psichikos funkcionavimą. Tai fundamentaliosios arba pamatinės šakos ir taikomosios šakos. Psichologijos šakas galime sugrupuoti į dvi dideles grupes. pagrindžia bendrus psichologijos metodus. dėmesį. t. darbo mokslinio organizavimo problemas. seno žmogaus psichologiją. psichologinių veiksnių įtaką ligai bei somatinės (kūno) ligos poveikį psichikai. P s i c h o l o g i j a k a i p s a v a r a n k i š k a s mokslas p i r m i a u s i a vystėsi fundamentalių tyrimų kryptimi. Galime išskirti vaiko. Patopsichologijos objektas . Įvairius psichikos procesus (jutimą. rezultatų pritaikymo sritis. mąstymą ir kt.

kaip supranta. Sporto psichologija atskleidžia sportininkų rengimo psichologines sąlygas. tėvystės ir motinystės aspektus.psichofiziologija (tiria psichinių procesu fiziologinius komponentus). tiria sportininku elgesį varžybose. Moksliniais tyrimais siekiama atrasti tai. bet labai aktyviai veikia psichologai praktikai. aprašyti. kiek gramatinės struktūros yra bendros visiems žmonėms ir t. neuropsichologija (tiria psichinių funkcijų mechanizmus ir lokalizaciją smegenyse): psicholingvistika (tiria. kaip plėtoti partnerių bendravimą. Organizacinė psichologija tiria konkrečioje organizacijoje vykstančius reiškinius ir jų ryšį su organizacijų veiklos efektyvumu. poliklinikose. šeimos ir santuokos transformavimosi problemas.psichologo praktiko veikla. versle ir kitur. sportinių įgūdžių formavimosi ypatybes. Psichodiagnostiką . nežinoma. k ū r y b i n i u sugebėjimu struktūrą ir pan. Kūrybos (arba inovacijų) psichologija a i š k i n a mokslinės. vesti derybas. moko. Šiandien intensyviai vystosi reklamos. kurie betarpiškai dirba su žmonėmis ten. kad psichologas turi tikslą nustatyti fakto buvimą. Įvairių mokslo sričių integracijos procese atsiranda naujos disciplinos . Šeimos psichologija analizuoja partnerio pasirinkimo.t. Galima išskirti mokslinius psichologinius tyrimus ir psichodiagnostiką. darbo produktyvumo didinimo psichologines sąlygas. reiškinių. psichofarmakologija ( t i r i a į v a i r i ų cheminių medžiagų įtaką psichikai) ir kt.). kas nauja. kur reikalinga jų pagalba: ligoninėse. šeimos kūrimo. teisės.PSICHOLOGIJA_-_TAI M O K S L A S _ A P I E _ M A N E _ 21 sąveiką. vaikų ir tėvų įvairiais amžiaus tarpsniais problemas bei jų sprendimo būdus. techninės. šeimos nariu tarpusavio ryšius. Šiuo metu ne tik vykdomi moksliniai psichologiniai tyrimai. asmenybės tobulėjimo darbe galimybes ir pan. meninės kūrybos procesų dėsningumus. Pedagoginė psichologija tiria mokymo ir auklėjimo psichologinius dėsningumus. . kurti ar patikrinti psichologines teorijas. PSICHOLOGIJOJE NAUDOJAMI METODAI Moksliniai psichologiniai tyrimai pasižymi tuo. Naudojantis mokslo žiniomis. kaip žmogus kalbos pagalba reiškia savo mintis. suformuoti dėsnius. siekiama pažinti vieną kurį nors konkretų atvejį. ekologinė ir kitos psichologijos šakos. Vadovavimo psichologija tiria efektyvius vadovavimo būdus. domisi žmogaus ir aplinkos sąveikos psichologiniu aspektu. paaiškinti ryšius tarp įvairių faktu. spręsti konfliktus. santykių tarp moksleivių ir mokytojų ypatybes ir pan.

stebėti juos atitinkamais laiko tarpais. . kai ieškoma ryšio tarp tam tikrų psichinių reiškinių. Faktai gali būti renkami įvairiomis stebėjimo priemonėmis: a) Stebėjimas natūraliomis gyvenimo sąlygomis. Kad stebėjimas būtų objektyvus.y. turi tam tikrų būdų . • sudarant ir keičiant sąlygas. kai norime gauti informaciją apie tai. kol tos sąlygos susidarys. kurios yra artimos natūralioms.. kai tyrėjas yra suvokiamas. Todėl šios sąlygos yra sukuriamos dirbtinai (pvz. d) Stebėjimas dalyvaujant. Ši strategija leidžia spręsti apie priežastis. vaikų elgesį). sutaupoma daug laiko. kai norima gauti naujų duomenų apie elgesį. taikant matematinius statistinius metodus. o tik konstatuoja Psichologijoje galime išskirti tris mokslinio tyrimo strategijas: Eksperimentinė strategija: reiškiniai tiriami aktyviai juos veikiant. Koreliacinis tyrimas naudojamas tuomet. pamačius avariją ir pan. kai nesikišame į stebimą situacija. Šiuo būdu naudojamės. Kyla klausimas. procedūras galima kartoti. Savo instrukcijomis jis sukelia stebimą reiškinį.metodų. o faktus tinkamai fiksuoti bei klasifikuoti. bet reiktų ilgai laukti. vairuotojų elgesys.tai objektyvus duomenų rinkimo būdas. b) Stebėjimas tyrėjo sudarytomis sąlygomis. tyrėjas nėra suvokiamas (pvz. t. sektose ir pan. kas vyksta uždarose grupėse.). magnetofonais ir pan. stebimus duomenis tiksliai apibrėžti. Naudojant šį būdą. reikia naudotis aparatūra (videoaparatūra. Tokiu būdu gaunamos išvados nepaaiškina priežasčių.). reiškiniams sukelti ir registruoti pasitelkiama technika. tiriame gyvūnų elgseną. faktus. savižiną ir kt. laboratorijoje. kai žmogus savo jutimo organų pagalba tikslingai suvokia daiktus ir reiškinius. Tyrėjas siekia įeiti į kažkokią grupę ir stebėti tos grupės narius „iš vidaus". c) Stebėjimas kontroliuojamose sąlygose vyksta dirbtinėje aplinkoje. kai norime aiškintis natūraliai vykstančius reiškinius.22 l SKYRIUS Aprašomoji arba stebėjimo strategija naudojama. kaip žinių sistema.. išreikšti juos skaičiais. Kiekvienas mokslas. Šis būdas labai tinka socialinio elgesio tyrimams. kuriais jis renka žinias apie savo tiriamus objektus. kokie būdai yra naudojami psichologijoje gauti empirinius duomenis? Galime išskirti šiuos duomenų rinkimo bei matavimo būdus: Stebėjimas .

Be to. Šiuo būdu gauname informaciją apie žmogaus savęs pažinimą.2 pav.). žodžiu.PSICHOLOGIJA . ūgį). Gauss). Psichologiniais testais įvertinami psichiniai reiškiniai. pvz. etaloninės grupės. sudarė A. Testai gali būti naudojami tiriamųjų atrankai. Testą naudojant. Testas . Apklausa raštu .y. tai . Jei grupės gerai parinktos.tai standartinės užduotys. ką iš jų galima sužinoti. t. Testo sudarytojai paprastai ištiria dideles įvairaus amžiaus. poreikius.. Tyrėjo tiesiogiai nedomina patys veiksmai. Normalusis skirstinys nusakomas dviem skaičiais: centru u ir Normalusis (Pvz.2 pav.. S. kuriuos pateikia testo sudarytojai. psichinę sveikatą) ar prognozuoti ligą. Gausas (K. Tokių duomenų nesurinksi stebėdamas. Kuriant testą. Tiriamojo požymio Dažnis reiškimosi d a ž n i a i tolygiai (pvz.normatyvinės. mąstymą. Moivre). kiekvienas savo rezultatus gali palyginti su duomenimis. Normaliojo s k i r s t i n i o modelis idealiu atveju yra simetriškas.TAI MOKSLAS APIE MANE 23 Apklausa . savęs vertinimą. Normalusis skirstinys .. F. Laplasas (P. kurių negalima tiesiogiai stebėti.subjektyvumas. Ne visi žmonės sugeba save išsamiai analizuoti. atmintį.pokalbiai. tai tiriant tam tikrą savybę (pvz. reikia nustatyti ryšį tarp tiriamos psichinės savybės ir užduočių atlikimo. ūgis cm) skirstinys s t a n d a r t i n i u nuokrypiu 5.y. ar testo užduotys iš tiesų atspindi tyrėją dominančią savybę (tai testo validumas). interviu. F. tiriamajam žodžiu ar raštu atsakant į pateiktus klausimus. P. gabius vaikus. klausimynai. Silpnoji šio būdo pusė . S. Šį tikimybinį modelį. nepriklausomai vienas nuo kito. jais galima atrinkti žmones. išsiaiškinti. asmenis su psichikos sutrikimais. ne visada nori atvirai pateikti informaciją apie save. įvairios socialinės padėties žmonių grupes. Laplace) ir K. t. žinias iš savižinos srities. Muavras (A. dažnai nori save parodyti palankesnėje šviesoje. žmonių skaičius) pasiskirsto abipus tam tikro dažniausio rodiklio.tai įvairios anketos.. dėmesį. bet domina. seniau patirti įvykiai gali būti užmiršti.duomenų rinkimas. kuris yra skirstinio centras. turėtų būti gautas šios savybės normalusis skirstinys (1. kuris rodo atskirų r o d i k l i ų 1. iš kurių atlikimo pagal tam tikrus kriterijus galime įvertinti žmogaus psichines savybes (intelektą. išsilavinimo. turinčius tam tikrų psichologinių savybių.

Asmenybės klausimynai gali būti skirti matuoti vienai savybei. Ar iš tiesų testas tinka miesto ir kaimo gyventojams? Ar tinka įvairaus amžiaus žmonių grupėms? Ar tinka konkrečiai kultūrai? Labai rizikinga perkelti nepritaikytus testus iš vienos kultūros į kitą. yra ne gamtos. Tačiau intelektas. Šiandieninės psichologijos požiūriu akivaizdu. Pvz. kai norime įvertinti individo pasirengimą profesinei veiklai. to net nežinodamas. ar norma yra patikimai nustatyta. kur mokiniui dar reikia tobulintis. bet žmogaus sugalvoti reiškiniai. kad tam tikromis sąlygomis. kad bet koks žmogaus aktyvumas yra įtakojamas jo poreikių ir interesų.. projecto .išmesti į priekį) testus. Šiuos testus paprastai sudaro užduočių kompleksai. nuostatas bei kitus savo asmenybės aspektus. kurių didžioji dalis yra neįsisąmoninta. koks rezultatas laikytinas vidutiniu. todėl psichologus visada domina. Testas turi tikti visiems konkrečios kultūros atstovams. Projekciniams testams būdingos nekonkrečios ir daugiaprasmės užduotys. Pirmojo tipo testus sudaro klausimai. depresyvumas ar pažangumas mokykloje. Žinių testais matuojamas individo žinių ir įgūdžių lygis. arba iškart kelioms ar keliolikai. Asmenybės testai paprastai skirstomi į asmenybės klausimynus ir. Atskirai verta panagrinėti projekcinius (lot. jausmus. nepritaikytas mūsų kultūrai? Gal lietuvių studentų depresijos norma skiriasi nuo amerikiečių studentų normos? ' Pagal matavimo sritį testus galima suskirstyti į tris tipus: žinių. lemia ne pats nukrypstantysis. Vidutinis rezultatas vadinamas norma.24 l SKYRIUS nukrypimą nuo centro. projekcinius testus. žmogus gali projektuoti (atskleisti) savo giliausius troškimus.. išbandžius Lietuvoje JAV. gabumų ir asmenybės. Šie testai naudojami. į kuriuos . o visuomenės apibrėžtas vidurkis. potyrius ir pan. Yra manoma. Kramer). paaiškėjo. o pagal gamtos pavyzdį sukonstruotas vidutinis žmogus tėra minties fikcija. kad l i e t u v i ų studentų rezultatai yra aukštesni už amerikiečių. nerimui. „Šis biologinis pasiskirstymo dėsnis ir jo vaizdavimas varpo pavidalo kreive leidžia nustatyti ir psichikos srityje. Bendrųjų gabumų testai vadinami intelekto testais (plačiau apie juos skyreliuose „Sugebėjimai ir jų vertinimas" ir „Intelekto matavimo testai"). nuo ko ir kiek nukrypsta. pvz. Pagal pateikiamų užduočių pobūdį projekciniai testai skirstomi į: . aukštesniu už vidutinį ir žemesniu už vidutinį" O. kai norime nustatyti mokymo metodų efektyvumą ar sritis. sukurtą depresinių nuotaikų testą. atsakydamas žmogus suteikia informacijos apie savo elgesį. Gabumų testai yra skirti būsimos veiklos rezultatų prognozavimui. Bet gal taip nėra? Gal tik testas neadaptuotas. Kas. Taigi norma yra sutartinis dydis. Krameris (O. motyvus.

į v a i r i o s formos. bandydami suprasti savo ir kitų žmonių elgesio priežastis. Taigi nepulkime į paniką. tiriamajam skiriama užduotis nupiešti namą. kurios kyla.. bet būtinai derina tai su pokalbiu bei stebėjimu (pvz. Geriausiai pažinsime save ne iš a t s i t i k t i n i ų testų rezultatų.t. kad žmogus pavargęs. Roršacho testo užduoties pavyzdys ištartų panašioje situacijoje. pvz.TAI MOKSLAS APIE MANE 25 1.PSICHOLOGIJA . kai jais naudojasi ne specialistai. kuriose tiriamasis turi užbaigti pateiktus sakinius. Apie tai gali spręsti tik specialistas. žmogų (H-T-P testas) arba fantastini gyvūną ir t. neramus. kuriuos jis 1. suvokiant konkrečią rašalo dėmę. nes dėl tyrėjo subjektyvumo yra galimybė skirtingai interpretuoti gautus duomenis. Interpretacinius. Ne visada pasiseka gauti panašius duomenis pakartotinuose tyrimuose. žemi intelekto testo rezultatai gali rodyti ir tai.3 pav. kuriuos sudaro neapibrėžti stimulai. Tiriamasis dažniausiai negali įspėti testo panaudojimo tikslo. konkrečiai kultūrai nepritaikytais testais ar tuo atveju.. Asociacinius. jei žurnale išspausdinto testo rezultatai rodys prastus mūsų mąstymo sugebėjimus ar tvirtins mus esant isterikais. todėl sumažėja duomenų iškreipimo tikimybė. Pirmiausia . E k s p r e s y v i n i u s . 2. o tai galima išaiškinti tik pasikalbėjus su tiriamuoju). 3. Nors testais siekiama gauti objektyvių duomenų. Tik projekcinių testų ( ne kokių kitų) pagalba atskleidžiami psichikos gelmėje glūdintys asmenybės ypatumai. . T i r i a m a j a m reikia išvardinti visas asociacijas. piešinius arba įrašyti į nurodyto personažo lūpas žodžius. Psichologas niekada nesprendžia apie žmogaus savybes vien iš testų rezultatų. Pavyzdžiui. čia taip pat galimi apsirikimai.tai nepakankamas tų testų tikslumas ir patikimumas. periodinių leidinių populiariais testais. susijaudinęs. Dėl tos priežasties projekciniai testai renkant ir kaupiant mokslinę informaciją yra retai naudojami. o sistemingai gilindamiesi į savo vidinį pasaulį. Todėl neverta aklai tikėti testų (ypač abejotino patikimumo) rezultatais. Tačiau šie testai turi ir trūkumų. medį. pavyzdžiui. p r i m e n a n č i o s r a š a l o dėmes R o r š a c h o teste. kuriuose užduotys susiję su laisva tiriamojo raiška.

Kokios yra teigiamos ir neigiamos psichologijos populiarinimo pusės? 4. 2. Vilnius. Bendroji psichologija. Psichologijos žodynas. 1998. Statistika su statistika. Tokios psichologinės pagalbos rezultatas . Psichologijos žodynas. 9. Klausimai pamąstymui 1. ir kiti. Ozolas R. 1991. Fūrst M. Kodėl dabartinė psichologija neturi vieningos paradigmos? Literatūra 1. Siela. Vilnius. Martišius V. Jacikevičius A. 6. 1998. bet žmogus.gilesnis savęs pažinimas ir sėkmingesnis gyvenimo problemų sprendimas. Vilnius. 1986. Kuo galime paaiškinti psichologijos šakų įvairovę? 5. Vilnius. Tuomet naudojami psichologinio konsultavimo ar problemų sprendimo įvairiose grupėse metodai (plačiau apie juos skaitykite poskyryje „Psichoterapija"). Vilnius. ne tik kaupiami duomenys apie mūsų psichinio gyvenimo dėsningumus. Psichologijos metodai. Vilnius. 1983. Eksperimentinės psichologijos įvadas. 5. Sakalauskas V. 1999. 1998. 1988. Vilnius. 7. Vilnius. Mokslas. Vilnius.26 l SKYRIUS Šiandieninėje psichologijoje. Kokios pagrindinės prielaidos psichologijai tapti atskiru mokslu? 2. 3. Psichologija. 10. Vilnius. Etninės psichologijos įvadas. Jacikevičius A. Gyvensena. Kas būdinga psichologijai kaip mokslui? 3. Psichologijos įvadas studijų pradžiai. 8. . Pasakojimai apie filosofus ir filosofiją. Kuo skiriasi psichologijos mokslinio tyrimo strategijos nuo duomenų rinkimo būdų? 6. Bliumas R. dažnai ieško profesionalios psichologo pagalbos. naudojant įvairiausius tyrimo metodus. 1993. Rimkutė E. susidūręs su psichologinio pobūdžio problemomis. 1993. 4.

mes tik norime atkreipti dėmesį į tai. kaip į „juodąją dėžę". Nesistebėkite. kai mes sapnuojame. pažinimo procesus elgsenos ir psichikos biologinių mechanizmų supratimas labai reikalingas. Šiame skyriuje jūs susipažinsite su pačiais esminiais dalykais: nervų sistemos sandara. galvos smegenų funkcijomis bei struktūra. tačiau daro didžiulę pažangą. mes galime pažvelgti į žmogų. Taip pat sužinosite apie paprasčiausią žmogaus nervų sistemos veiklos mechanizmą . nutikusius prieš daugybę metų. veiksmai . bet ir mokslininkus biopsichologus._ 27 SKYRIUS BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI Ar suprantate žodžius. . norai. kad pradėjome tokiu k e i s t u k l a u s i m u . svajonės. Atsivertę knygą „Psichologija studentui".refleksą. atsakymų į visus juos biopsichologai nežino. Galbūt mąstėte kada nors apie tai. o iš jos išeina idėjos. liūdime ar svajojame? Šie ir daugelis kitų klausimų domina ne tik jus. tai jūsų kūne kažkas vyksta. kad jausmai.motyvaciją. Šiuos kūne vykstančius procesus mes mėginsime aptarti skyriuje. jausmai. džiaugiamės. Tad kam gi mums reikia gilintis į biologinius elgesio pagrindus? Be abejonės.viskas gimsta mūsų fiziniame kūne. jos struktūriniais vienetais . Be abejo. Suprasdami. į kurią suplaukia gausybė informacijos. tarpusavio santykius. pavadintame . kas vyksta. jausmus. emocijas.neuronais. Jūs tikriausiai norėjote geriau sužinoti apie žmonių mąstymą. tačiau tokios psichologijos studijos būtų paviršutiniškos. norai. jie bando atsakyti į daugybę klausimų. kaip mūsų smegenys kaupia prisiminimus apie įvykius. Studijuojant bet kurią psichologijos sritį . kuriuos dabar skaitote? Jūs tikriausiai stebitės.biologiniais elgesio pagrindais. jog jeigu jūs skaitote ir suprantate.

vadinamo soma. Tuo tarpu žmogaus kūne jų yra nuo 10 iki 30 milijardu. Neuronai būna įvairūs: skirtingos formos ir dydžio.28_ II SKYRIUS NERVINIO AUDINIO STRUKTŪRA Žmogaus nervinis audinys susideda iš ląstelių. Kiekvienas gimstame su tam tikru neuronų „komplektu". Bet svarbiausia. Subrendęs žmogus kasdien jų netenka apie 10 tūkstančių. kur jie esti ir kokias funkcijas atlieka nervų. laikui bėgant neuronai žūsta ir nebeatsinaujina.daugiausiai neuroglijos.neuronų. tačiau skirtingai nuo kitų ląstelių. ir ataugų: dendritų bei aksono. Jų struktūra priklauso nuo to. o po keturiasdešimties šis rodiklis padvigubėja.kūno. Žinduolių kūnuose rasta daugiau kaip 200 rūšių neuronų. sistemoje. Neuronus dengia membrana. . motorinis neuronas. Bestuburių gyvūnų nervų sistema sudaryta iš dešimčių ar šimtų nervinių ląstelių . kad nervinės ląstelės dalyvauja. esantis nugaros smegenyse smegenų gumburo neuronas smegenėlių neuronas smegenų žievės neuronas 2. vadinamų neuronais ir pagalbinių elementų . Jie skiriasi savo dydžiu ir forma. Nejį^enai skiriasi nuo kitų organizmo ląstelių. visi jie susideda iš trijų pagrindinių dalių . perdirbant informaciją.1 pav. o gal ir dar daugiau. priklausomai nuo lokalizacijos ir atliekamos funkcijos Kokią funkciją beatliktų neuronai.

Mielino dangalas yra ne ištisinis. paprastai. šalia esančių. Aksonai perduoda nervinius signalus iš neurono kūno kitiems neuronams. k o k y b i š k a i besiskiriančių ataugų skaičių. kaip ir kitų. Neuronas susideda iš kūno (somos) ir ataugų . kad apsaugotų aksoną nuo kitų. raumenims. Dendritai ląstelėje atlieka „antenos" vaidmenį . jis veikia kaip elektrinis izoliatorius.nemielininiai. Kiekvienas neuronas turi tik vieną aksoną. vadinami mielininiais. nervinius signalus į neuroną perduodančios ataugos vadinamos dendritais.priima informaciją iš kitų neuronų bei j u n t a m ų j ų ląstelių. Kas vieną du milimetrus jis nutrūksta. Jeigu dangalo nebūtų. Kai kurie aksonai galuose atsišakoja ir savo atšakomis liečiasi su kitų neuronu dendritais ar kūnais.2 pav. Ranvje sąsmaukos . Vieni aksonai. pilki. būna padengti mielino sluoksniu. Visi neuronai turi nevienodą. Mielinas yra tarytum dangalas. Nutrūkimo vietos vadinamos Ranvje sąsmaukomis. yra ilgesnė už dendritą atauga. vadinamų receptoriais. panašiu į riebalus. todėl atrodo lyg būtų balti. Ji gali siekti net vieno metro ilgį. ląstelių kūną sudaro branduolys bei citoplazma su joje esančiais organoidais.aksono ir dendritų Nervinių. gaubiantis elektros laidą. Kiti aksonai . Aksonas. Trumpesnės. informacija aksonuose susimaišytų. ir perduoda ją somai bei aksonui. liaukoms.BIOLOGINIAI_PSICHOLOGIJOS_ PAGRINDAI 29 2. Jis reikalingas. Jų gali būti nuo vieno iki kelių šimtų.

Juos skiria siauras apie 20 . kaipgi nervinė ląstelė perduoda „elektrinę žinutę" kitai? Aksonu plintantis nervinis im. epilepsija.t.mielino sinapsinį plyšį.2. susidedančios iš kelių ar net kelių šimtų aksonų. Tačiau vėliau elektron i n i s m i k r o s k o p a s p a r o d ė . noradrenalinas ir kt. Kasmet atrandama naujų jų rūšių. atmintį. Nustatyta. Nervais perduodami nerviniai impulsai . Mediatorius (acetilcholinas. priimančiomis jo signalus. aksonai Neuronai perduoda informaciją vienas kitam per sinapses. sudarytą iš „elektros laidų" .50 nanometrų pločio plyšys. Mediatoriai gali lemti mūsų nuotaiką. Parkinsono. Paaiškėjus.3 pav. plintantys nervinėmis ląstelėmis. judesius ir daugelį kitų psichikos reiškinių. Alzheimerio ir t. jais ypatingai susidomėta.aksonų ir izoliacinės medžiagos . Aksonų grupės.) juda link priimančio neurono ir jaudina jo membraną. Todėl žmogaus nervų sistema veikia labai greitai. Sis aksonų pluoštas vadinamas nervu.elektrocheminės prigimties signalai. Tad. Sinapse vadinamas nervinį impulsą perduodančio aksono jungties taškas su kitais neuronais ir ląstelėmis.30 11 SKYRIUS padidina signalo sklidimo greitį. kuris gali siekti iki 130 metrų per sekundę. kad įvairūs sutrikimai siejasi su neuromediatorių veikla. Todėl nervinis impulsas gali plisti toliau. kad neuronai niekada nesusiliečia. panašų į elektros kabelį. sudaro pluoštą. . gamaamino sviesto rūgštis. Ilgą laiką mokslininkai manė. Kiekvienas neuronas su kitomis nervinėmis ląstelėmis gali sudaryti iki tūkstančio sinapsių. kad kai kurių mediatorių veikla į t a k o j a tokias ligas kaip depresija. serotoninas. miegą. kad k o n t a k t a s tarp n e u r o n ų yra betarpiškas.m e d i a t o r i a u s išsiskyrimą į gos . Sėdmeninis nervas panašus į kapulsas paskatina cheminės medžiabelį.

Struktūros ir vietos požiūriu skiriamos dvi nervų sistemos dalys: centrinė ir periferinė. Biopsichologai. jų komunikavimas . fiziologai ir kitų sričių specialistai domisi šia sfera. Vienas su kitu neuronai kornunikuoja per sinapses NERVŲ SISTEMOS DALYS Jūs ką tik susipažinote su neuronų struktūra. biochemikai. sužinojote. Dabar pamėginsime įgytas žinias perkelti į žmogaus kūno kontekstą. kaip jie „bendrauja" tarpusavyje. dalį.tarpdalykinio studijavimo objektas. nes padeda giliau atskleisti mūsų psichikos ir elgsenos reiškinius. kitaip dar vadinamą autonominę. Centrine nervų sistemą sudaro nervinės ląstelės. Nauji jų atradimai labai reikšmingi. Nervų sistema yra skirstoma dviem požiūriais: struktūros bei vietos ir funkciniu.BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI 11 Nervų sistemos ląstelės. Šiai nervų sistemos daliai mes skirsime daugiausia . susitelkusios galvos ir nugaros smegenyse.4 pav. 2. Funkciniu požiūriu nervų sistema turi somatinę ir vegetacinę.

32

II

SKYRIUS

dėmesio. T a č i a u p r a d ė s i m e nuo gyvybiškai svarbios periferinės nervų centrinė sistemos, be kurios jūs negalėtumėte nervų net užbaigti skaityti šio sakinio. sistema Periferinė nervų sistema perduoda informaciją į centrinę nervų sistemą ir iš jos. Periferinė nervų periferinė nervų sistema sudaryta iš nervų, jungiančiu sistema galvos ir nugaros smegenis su įvairiais audiniais ir organais. Juntamieji nervai perduoda signalus iš į v a i r i ų j u n t a m ų j ų ląstelių - receptorių, o j u d i n a m i e j i p e r d u o d a impulsus raumenims, liaukoms ir t.t. Somatinė nervų sistema specializuota priimti iš aplinkos informaciją ir valdyti judesius. Kai jūs kramtote gumą, kasotės pakaušį ar atliekate bet kokį kitą valingą veiksmą, dirba somatinė jūsų nervų sistemos dalis. Priešingai negu somatinės, vegetacinės nervų sistemos veikla nevalinga. Mums nereikia iš anksto nuspręsti ir priversti savo širdį plakti ar skrandį virškinti. Vegetacinė nervų sistema valdo mūsų vidaus orga- 2.5 pav. Žmogaus nervų sistema skirstoma į nų: žarnyno, širdies, kraujagyslių ir centrinę ir periferinę. Centrinę nervų k i t ų darbą bei medžiagų apykaitą. sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys. Somatinė ir vegetacinė nervų siste- Periferine - 43 nervų poros mos tarpusavyje susijusios. Pavyzdžiui, rašant rankos judesius valdo somatinė sistema, o jos raumenis aprūpina krauju - vegetacinė. Taigi abi sistemos dirba sutartinai. Vegetacinę nervų sistemą dar galime skirstyti į dvi skirtingai veikiančias sistemas - simpatinę ir parasimpatinę. Simpatinė nervų sistema paruošia kūną būsimai veiklai. Pamėginkite prisiminti, kaip jūs jautėtės kokioje nors Jums nutikusioje grėsmingoje situacijoje. Tikriausiai jūsų širdis ėmė greičiau plakti, išpylė prakaitas, paraudote, išsiplėtė akių vyzdžiai ir pan. Šitaip pasikeisti jus privertė simpatinė nervų sistema. Parasimpatinę nervų sistema veikia priešingai. Ji yra organizmo tausojimo sistema. Ji sulėtina kai kurias kūno funkcijas, taupo energiją, o kai kurių kūno funkcijų

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

33

veiklą pagreitina. Pavyzdžiui, normalizuoja širdies veiklą, sutraukia akiu vyzdžius, mažina kraujo spaudimą ir t.t. Visa tai parasimpatinė nervų sistema atlieka neuromediatoriaus acetilcholino dėka. Kartu dirbdamos ir s u b a l a n s u o d a m o s v i e n a kita, s i m p a t i n ė ir parasimpatinė nervų sistemos padeda organizmui išlaikyti pusiausvyrą, vadinamą homeostaze. Homeostazė - tai pastovi, ideali organizmo vidinė būsena. Atlikę labai paprastą bandymą, jūs galite pamatyti, kaip veikia simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Stiprokai perbraukite savo kairiąją plaštaką dešiniosios rankos nagu. Matote, atsirado balta juosta. Ji atsirado, nes simpatinė nervų sistema iš karto sureagavo i poveiki, t.y. susiaurino kraujagysles. Vėliau balta juosta pradingsta - atsiranda raudona. Taip atsitinka dėl kraujagyslių išsiplėtimo, kurį sukelia parasimpatinė nervų sistema. Parasimpatinė nervų sistema siekia atstatyti pusiausvyrą, todėl badavusias ląsteles pamaitina geriau. Galų gale pranyksta ir raudona juosta, plaštakoje ženklų nebelieka. Kraujagyslių skersmuo tampa įprastu ramybės būsenai. Centrinė nervu sistema, kaip jau buvo minėta, sudaryta iš galvos ir nugaros smegenų. Nugaros smegenys - tai stuburo kanale esanti centrinės nervų sistemos dalis, viršuje pereinanti i galvos smegenis. Nugaros smegenys yra apie 45 cm ilgio ir apie l cm 2 storio. Jos gerai apsaugotos, nes glūdi kauliniame stuburo kanale. Primityvių stuburinių gyvūnu nugaros smegenys yra pagrindinė centrinės nervų sistemos dalis. Žmogaus organizme jos atlieka paprastesnes funkcijas. Pirmiausia, nugaros smegenys tiekia informaciją iš periferinės nervų sistemos į aukštesnius - žievės centrus ir iš j ų . Tačiau periferinė nervų sistema reikšminga žmogaus nervų sistemos dalis. Sužalojus nugaros smegenis gali atsirasti labai didelių negalių. Be to, nugaros smegenyse yra daugelio nesąlyginių refleksų centrai. Apie nesąlyginius refleksus kalbėsime kiek vėliau. Vis dėlto psichologai labiau domisi ne nugaros smegenimis, bet sudėtingesne centrinės nervų sistemos dalimi - galvos smegenimis. GALVOS SMEGENYS Vieną vakarą poną P. S. ištiko priepuolis - nedidelis kraujo išsiliejimas į smegenis. Kraujo išsiliejimo pasekmės būna labai įvairios. Žmogus gali mirti, būti suparalyžiuotas, jam gali sutrikti atmintis ar atsirasti dar kitokių problemų. Ponui P. S. pasisekė, nes jo smegenų sužalojimas paliko nelabai sunkias pasekmes -jis negalėjo įsiminti vaisių ir daržovių pavadinimų. Gavęs

34

11 SKYRIUS

apelsiną arba obuolį, jis apstulbdavo ir niekaip negalėdavo jų įvardyti. Pono P. S. verbaliniai sugebėjimai ir atmintis visiems kitiems dalykams išliko nepakitę. Be abejo, P. S. tokia situacija trikdė, tačiau ši nedidelė negalia jam netrukdė normaliai gyventi ir dirbti. Pasakojimas apie pono P. S. negalią rodo, kad normalus žmogaus elgesys priklauso nuo normalaus smegenų funkcionavimo. Bet kokie struktūriniai ar fiziologinių procesų pakitimai smegenyse atsiliepia psichikai. Suprasdami, kad smegenys - tai psichinės veiklos organas, psichologai daugiausiai dėmesio ir skiria jiems studijuoti. Žmogaus galvos smegenys yra labai sudėtingos. Sudėtingesnio už jas objekto gamtoje tikrai nėra. Smegenys niekada nesiilsi. Netgi tada, kai mes miegame, jose vyksta sudėtingiausi elektriniai ir cheminiai reiškiniai. Galvos smegenys valdo visas organizmo funkcijas. Jose gimsta mintys, idėjos, jausmai, jų dėka mes suvokiame pasaulį, atsimename ir t.t. Galvos smegenys - tai centrinės nervų sistemos organas, esantis kaukolės ertmėje. Jos paprastai sveria nuo tūkstančio šimto gramų iki dviejų k i l o g r a m ų . Tačiau nemanykite, kad žmogaus protiniai sugebėjimai tiesiogiai priklauso nuo smegenų masės. Daugelio žymių žmonių smegenų masė buvo labai skirtinga. Pavyzdžiui, chemiko J. Lybigo smegenys svėrė 1325 g, rašytojo B. Franko - 1017 g, o I. Turgenevo - 2012 g. Dabar pamėginsime susipažinti su žmogaus galvos smegenų struktūra ir funkcijomis. Pagrindinės smegenų dalys išvardintos 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Pagrindinės smegenų dalys

BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

35

2.6 pav. Scheminis galvos smegenų vaizdas

Užpakalines smegenis sudaro keletas svarbių struktūrų. Nugaros smegenų tęsinys yra pailgosios smegenys. Jos atlieka daugelį gyvybiškai svarbių funkcijų: kontroliuoja kvėpavimą, širdies darbą, kraujospūdį, virškinimą. Prieš pailgąsias smegenis yra išsipūtusi struktūra, vadinama tiltu, nes jungia žemesnes ir aukštesnes smegenų sritis. Tiltas kontroliuoja miegą, dėmesį, raumenų darbą. Kita struktūra užpakalinėse smegenyse - tinklinis darinys. Jis driekiasi per visą galvos smegenų kamieną. Pažiūrėjus pro mikroskopą, jis atrodo sudarytas iš tankaus neuronų tinklo, todėl ir pavadintas tinkliniu dariniu. Jis reguliuoja miegą, dėmesį, išmokimą, raumenų tonusą, kvėpavimą, sąmonę. Smegenėlės - didžiausia užpakalinių smegenų dalis. Jų paviršius išraizgytas gausių vagų ir vingių. Smegenėlių funkcija koordinuoti judesius, palaikyti kūno padėties pusiausvyrą. Tarp priekinių ir užpakalinių smegenų, virš tilto, yra vidurinės smegenys. Nors vidurinės smegenys gana mažos, bet atlieka svarbias funkcijas. Visi signalai, einantys iš nugaros smegenų, turi perkirsti šią struktūrą. Vadinasi, ji atlieka laidininko funkciją. Be to, vidurinėse smegenyse yra kai kurių jutimo organų, pavyzdžiui, regos ar klausos požieviniai nerviniai centrai.

36

II

SKYRIUS

Didžiausią dali žmogaus smegenų sudaro priekinės smegenys. Vienas iš priekinių smegenų struktūros elementų yra gumburas. Gumburą mes galime sulyginti su „centriniu valdymo pultu". Jis filtruoja ir paskirsto informaciją į į v a i r i a s smegenų žievės sritis. Po gumburo eina pagumburis, labai maža, maždaug pupos dydžio struktūra, tačiau ji Įtakoja mūsų emocijas, poreikius; maistui, vandeniui, miegui, lytiniam aktyvumui ir t.t. Be to, pagumburis reguliuoja hormonines organizmo funkcijas. Vidurinių smegenų apačioje prisitvirtinusi pasmegeninė liauka arba hipofizis. Tai svarbi vidaus sekrecijos liauka. Limbinė sistema sudaryta iš kelių tarpusavyje susijusių ir integruotai dirbančių komponentų. Ši sistema reguliuoja emocijas, atlieka nemenką, vaidmenį motyvuojant, išmokstant, atminties procesuose. Mokslininkus labiausiai domina didieji smegenų pusrutuliai, nes,'pagal žemesniųjų smegenų skyrių pranešimus, jie tvarko visą organizmo veiklą. Jie yra tobuliausia iš visų galvos smegenų struktūrų. Du, tarpusavyje susijungę didžiąja smegenų jungtimi, pusrutuliai yra apgaubti išorinio sluoksnio - žievės. Žievė - tai plonas, maždaug dviejų penkių milimetrų storio, labai raukšlėtas, išraizgytas įvairaus gylio vingiais, sluoksnis. Todėl didieji pusrutuliai, apgaubti žievės, atrodo panašūs į didžiulį graikišką riešutą.
didžioji smegenų jungtis

2.7 pav.

didieji pusrutuliai Kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius sujungia didžioji smegenų jungtis

Mes nesame „dešiniasmegeniai" ar „kairiasmegeniai". kai (1939) galvos smegenyse vykstantiems elektrinės prigimties reiškiniams tirti buvo pradėta taikyti . kompensuodami vienas kito trūkumus. kad kairysis pusrutulis yra atsakingas už mąstymą ir kalbą. Sperry) ištyrė (1974). kad „kiekvienas pusrutulis gyvena savo gyvenimą". 2. Jas matote 2. Pirmosios psichologų žinios apie smegenis buvo gautos tyrinėjant gyvūnus.BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS_PAGRINDAI 37 Jeigu Jums kokiu nors būdu pavyktų ištiesinti smegenų žievę.8 paveiksle. pakaušio ir smilkinio. Pagal funkcijas smegenų žievė dalijama į įvairius laukus arba zonas . Didžiosios smegenų jungties dėka pusrutuliai dirba labai sinchroniškai. Mokslininkai įrodė. Smegenų žievė padalinta į keturias skiltis. skirtumų pervertinti nederėtų. Galvos smegenų žievė savo funkcijomis ir struktūra nėra vienalytė. mirusių žmonių smegenis ar ligonių su pažeistomis smegenimis elgseną ir mąstymą. tačiau jie atlieka ne identiškas funkcijas. Tuo tarpu žiurkės smegenų išklotinė sutilptų ant nedidelio pašto ženklo.8 pav. o dešinysis . vadinamas kaktos. Kelios gilios vagos dalija ją į keturias skiltis. tai ji būtų maždaug tokio dydžio kaip aštuoni šios knygos lapai. Labai daug pasiekta.klausos. motorinę ir kitas.už emocijas ir erdvės suvokimą. Bet kuri sąmoninga smegenų veikla vyksta tam tikrose galvos smegenų žievės zonose Kairysis ir dešinysis pusrutuliai atrodo labai panašiai. Tai projekcinė žievė. todėl abu jie yra vienodai reikšmingi. E. Speris (E. momens. regos. tai yra specializuojasi tam tikroje srityje. Nors pusrutuliai ir specializuoti.

REFLEKSINĖ CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS VEIKLA Šio skyrelio pradžioje jūs sužinojote apie struktūrinį nervų sistemos vienetą . o dabar susipažinsite su pagrindiniu žmogaus nervų sistemos mechanizmu .nesąlyginiai. Taip sužadinamas reflekso vyksmas. Įsivaizduokite. Dirginimus gali sukelti įvairios kilmės dirgikliai.neuroną. pirmiausiai turi būti tam tikra priežastis. išsivystė evoliucijos eigoje.38 II SKYRIUS elektroencefalogramos (EEG) analizė. ir įgyti . Receptoriai transformuoja dirginimą į nervinį impulsą ir mechanizmas ima veikti. kuriame dirginimai transformuojami į nervinius impulsus. Uodo įkandimas sudirgina odoje esančius receptorius. Šis perduoda informaciją rankos raumenims ir priverčia ją staigiai atsitraukti. Dirgiklis veikia receptorių. dalyvaujant centrinei nervų sistemai. Nervinis impulsas sklinda juntamuoju arba įcentriniu neuronu. Tokia reakcija vadinama reflekso lanku.refleksu. EEG metodika plačiai taikoma įvairių sutrikimų diagnostikai. Dar didesnis žingsnis pirmyn buvo žengtas dėl pasiekimų elektrofiziologijoje. Kompiuterinė tomografija. kompiuterinėje technologijoje ir naujienų molekulinėje biologijoje. kad jums į ranką kanda uodas. susiformavę per gyvenimą nesąlyginių refleksų pagrindu. Įcentrinis neuronas impulsą perduoda nugaros smegenims. nuolatos atranda daug vertingos. tai yra dirginimas. Refleksą galėtume apibrėžti kaip organizmo atsakomąją reakciją į vidinės ar išorinės aplinkos dirginimą. Kad refleksas vyktų. Reflekso anatominiu pagrindu laikomas reflekso lankas. Refleksai gali būti dvejopi: įgimti . pavyzdžiui. Sukeltos refleksinės reakcijos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo dirgiklio stiprumo ir trukmės. magnetinis branduolinis rezonansas ir kitos diagnostinės priemonės dar labiau paspartino smegenų tyrimus. Pastaruoju metu mokslininkai.sąlyginiai. Čia gaunama informacija apdorojama ir siunčiama į išcentrinį arba j u d i n a m ą j į neuroną. pasitelkę modernią techniką. cheminis arba mechaninis. praktinės naudos turinčios informacijos apie mūsų smegenyse vykstančius procesus. .

kad jo iššifravimu užsiimtų žievė. Nesąlyginiam refleksui pasireikšti pakanka vien tik nugaros smegenų ir kamieno. Todėl kai kurios refleksinės reakcijos būna neįsisąmonintos. .BIOLOGINIAI PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI __ 39 2.į tinklini darinį. gali plisti toliau nugaros smegenimis iki galvos smegenų. Kai uodą p a m a t o m e ir atpažįstame. Nervinis impulsas. galvos smegenų žievė tokiame reflekse gali nedalyvauti. Jei signalas bus įvertintas kaip svarbus. Tinklinis darinys sužadina žievę ir priverčia mus atkreipti dėmesį į signalą . arba netiesiogiai į tinklinį darinį. Apie jį sužinosite kitame skyriuje.kandimą.9 pav. Dėmesį atkreipiame sukiodami galvą ir ieškodami jo akimis. Pastarasis „nusprendžia". prasidės labai sudėtingas procesas. Susidaro reflekso lankas. galvos smegenys programuoja antros rankos reakciją į nemalonu sudirginimą. o po to keliauti dviemis skirtingomis kryptimis. Tuo metu impulsas toliau keliauja į galvos smegenis: tiesiogiai i gumburą ir žievę. nervinis impulsas plinta nuo rankos į nugaros smegenis. Tačiau sugrįžkime vėl prie ankstesnio pavyzdžio. Mes nuvejame uodą ranka Reflekso lanką visada sudaro mažiausiai trys dalys: įcentriniai bei išcentriniai nervai ir smegenų centrai. o nuo jų atgal. Pirmąja . ar signalas pakankamai svarbus. sukeltas uodo įkandimo. įkandus uodui.į gumburą bei žievę ir antrąja . vadinamas suvokimu.

1997. Dauguma organizmo apsauginių reakcijų įvyksta anksčiau. mūsų gyvybė dažnai priklauso nuo paties paprasčiausio nervų sistemos veiklos akto . 3.įvyko prieš suvokimą. negu žmogus suvokia gresiantį pavojų. . Vilnius. Vadinasi.reflekso. o buvo suvoktas tik vėliau. Nervų sistemos vystymasis ir histofiziologija. 1989. Nerviniai elgesio mechanizmai. Literatūra 1. 1996. spręsti uždavinius. Neuroetologija. tačiau žmogaus elgesį lemia ne jis. logiškai ir abstrakčiai mąstyti.rankos atsitraukimas . Mankienė A. Vilnius. Vitkus A. daryti išvadas.40 II SKYRIUS Taigi refleksinė reakcija . bet gebėjimas protauti. Apie visa tai jūs sužinosite paskaitę tolimesnius šios knygos puslapius. 2. Kaunas. Nors refleksas yra svarbus elgesio mechanizmas. nes impulsas į galvos smegenis iškart nesklido. Žmogaus nervų sistemos normalioji anatomija. Vaitkevičienė G.

SKYRIUS
PAŽINIMO PROCESAI

Žmogaus psichika yra vientisa. Žmogus juk negali iš pradžių sukaupti dėmesį, paskui pajusti, po to suvokti, tada įsiminti ir g a l i a u s i a i pradėti mąstyti. Net patys paprasčiausi psichiniai reiškiniai yra glaudžiai susiję ir , priklauso nuo visos asmenybės ypatumų. Bet, kad geriau pažintume save, savo vidinį gyvenimą, asmenybės psichinio gyvenimo visumą, pabandysime išskaidyti į atskirus psichinius reiškinius ir juos paanalizuosime, o toliau, aptardami asmenybę, stengsimės visa tai „sintetinti", „susieti". Pažinimo procesai - tai įvairių psichinių procesų sistema, kuri dalyvauja pažinime ir kur atskirais atvejais tai vieni, tai kiti procesai tampa dominuojančiais. Pažinimo procesai įgalina individą orientuotis aplinkoje, susidaryti aplinkos vaizdą, pažinti ir suprasti save kaip individą. Pažinimo procesai yra būdingi ir gyvūnams, ir žmonėms, bet žmogaus pažinimo procesai yra sudėtingesni. Žmogaus pažinimas yra socialiai sąlygotas, i s t o r i š k a i išsivystęs. Žmogus pažįsta tiek, kiek jis įvaldo žinių sistemas, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, jūsų tikslas - sukurti nauja technologija. Jeigu jūs norite dirbti šioje srityje, jeigu norite kurti kažką naujo, tai turite įvaldyti esamas žinias, žinoti tai, kas pasiekta technologijų srityje. Kiekvienas žmogus yra ribojamas visuomenėje egzistuojančio pažinimo. Jis pažįsta tai, ką visuomenė yra sukūrusi. Žmogaus pažinimas galimas tam tikrų psichinių procesų dėka.

42

III

SKYRIUS

KĄ IR KAIP MES SUVOKIAME? S. B., inteligentiškas 52 metų vyriškis, nuo gimimo buvo aklas. Prieš metus jam buvo atlikta sėkminga chirurginė operacija ir grąžintas regėjimas. Kai pirmą kartą buvo nuimti tvarsčiai, S.B., išgirdęs pažįstamą gydytojo balsą, pasisuko į tą pusę, bet pamatė tik dėmę. Jis suprato, kad tai turėtų būti veidas, kadangi iš ten sklido balsas, tačiau matyti jo negalėjo. Jam buvo sunku pamatyti tokį daiktų pasaulį, kokį mes išvystame, atmerkę akis. Psichologai stengėsi išsiaiškinti, koks S. B. regimasis pasaulis. Užduodavo jam klausimų, pateikdavo paprastų suvokimo testų. Paaiškėjo, kad jis savotiškai suvokia atstumą: pavyzdžiui, jis manė, kad, laikydamasis už palangės krašto, kojomis galės pasiekti šaligatvį, kai. iš tikrųjų atstumas buvo bent 10 kartų didesnis. Atstumus jis nustatydavo tik pačiupinėjęs daiktus rankomis. Išmokęs atpažinti palatos kampe stovinčią kėdę, nepažindavo jos, žiūrėdamas iš viršaus. Aprašytasis atvejis gali padėti suprasti, kaip žmogus pažįsta aplinką. Kodėl gi S. B. negalėjo suvokti regimojo pasaulio tokio, kaip mes jį suvokiame? Ar tai reiškia, kad nepakanka sveikų akių, kad žmogaus regimasis pasaulis taptų prasminga erdve, kurioje yra nemažai pažįstamų daiktų, žinomų atstumų ir spalvų? Iš tiesų, kodėl mes nesitikime, ištiesę ranką paliesti debesį? Juk ilgai žiūrint į dangų, ima atrodyti, kad debesys visai netoli. Tačiau mes tvirtai ž i n o m e , kad debesys p l a u k i a a u k š t a i d a n g u j e , kad ji.e mums yra nepasiekiami. Vadinasi, tam, kad matytume daiktus, turime dar kai ką žinoti, t.y. turime įgauti regėjimo patirties, kurios stokojo S. B. Kuo skiriasi jutimas ir suvokimas? Informacija apie pasaulį gali ateiti skirtingais keliais: mes -matome vaizdus, girdime garsus, užuodžiame kvapus, jaučiame skonį, šiurkštumą, šilumą, skausmą. Šiuos kanalus galime pavadinti mūsų langais į pasaulį pro kiekvieną iš jų matyti labai skirtingi reginiai. Šie kanalai vadinami jutimo sistemomis (klausos, regos, lytėjimo ir kt.). Informacijos apie aplinką gavimo procesas vadinamas jutimu, o jo rezultatas yra įvairių rūšių pojūčiai (regos, klausos, lytėjimo, uoslės ir. kt.). Terminas „jutimas" apibūdina tą procesą, kuris būdingas S. B. (ir kitiems sėkmingai išoperuotiems akliesiems), taip pat ką tik gimusiems kūdikiams. Jų pojūčiai tik „užrašo" gaunamą informaciją, apibūdina kokią nors daikto savybę, nenusakydami, koks tai daiktas. Orientuotis pagal tokią informaciją beveik neįmanoma. Suaugusio žmogaus pojūčiai iš karto interpretuojami, patirtis padeda išsiaiškinti,

PAŽINTINIAI PROCESAI

43

kokiam objektui gali priklausyti užfiksuotoji savybė. Galima net teigti, kad grynas pojūtis tėra abstrakcija. Lyginant su grynu pojūčiu, bet koks jutimo organus veikiantis stimulas yra kažkas daugiau: sąmonėje vienaip ar kitaip kyla su šiuo pojūčiu susijusios idėjos ir asociacijos, sukuriamas vaizdinys to objekto, kuriam toji jutiminė savybė priklauso. Kai mūsų regėjimo lauke atsiduria gabalas rudos plokštumos, pavadiname jį rašomuoju stalu. } suvoktą stalo vaizdą įeina ir jo užpakalinė dalis, kurios tuo metu nematome, jo tiesūs kampai (nors matome juos netaisyklingus), jo dydis ir svoris (iš patirties žinome, kad stalas didelis ir sunkus). Tik tada, kai interpretuojame gaunamą informaciją, tvarkome ją vadovaudamiesi savo patirtimi, galime sakyti, jog suvokiame vieną ar kitą objektą.

Jutimo sistemos
Dabar jau turbūt aišku, kad jutimas ir suvokimas nėra tas pats. Išsiaiškinti, kaip vyksta šie procesai galima tik susipažinus su fiziologiniu jutimo mechanizmu. Suvokimo procesas, kurio rezultatai leidžia mums orientuotis aplinkoje, priklauso nuo jutimo sistemų ir nuo smegenų būklės. Mūsų kūnas aprūpintas specialiomis informaciją renkančiomis jutiminėmis (arba sensorinėmis) sistemomis, kurios registruoja aplinkoje vykstančius pasikeitimus. Žmogaus kūne yra ląstelių grupių, reaguojančių į tam tikrą energijos rūšį. Šios ląstelės vadinamos receptoriais. Vieni receptoriai reaguoja į oro vibraciją, tam tikrą mechaninės energijos formą, kurią mes suvokiame kaip garsą. Kitos ląstelės yra jautrios tokiai elektromagnetinės energijos formai, kurią žmogus suvokia kaip šviesą. Dar kitos reaguoja į šilumą, spaudimą ir kt. Receptoriai tarsi patefonas, transformuojantis mechaninę vibraciją j elektros signalus, priimtą energiją paverčiantis elektrocheminiais signalais, kuriais jau naudojasi žmogaus nervų sistema. Jei energijos pakanka, ji „įjungia" nervinį impulsą, kuris perduoda užkoduotą informaciją apie šio dirgiklio savybes. Impulsai keliauja nervinėmis ląstelėmis į atitinkamą smegenų sritį. Pojūčhį rūšį/s Dar Aristotelis tvirtino, kad žmogus turi penkias jutimo sistemas ir todėl jam būdingi penkių rūšių pojūčiai: regos, klausos, lytėjimo, uoslės ir skonio. Šiuolaikiniai psichologai išvardija daugiau kaip dešimtį skirtingų pojūčių.

Pojūčius galima skirstyti įvairiai. Bene aiškiausia yra pojūčių klasifikacija pagal energijos rūšį, kuriai receptorius yra jautrus. Pradėsime

44

III

SKYRIUS

nuo žmogui mažiau svarbių pojūčių, o baigsime svarbiausiais - klausa ir regėjimu. 1. Cheminiai pojūčiai Jiems priklauso skonis ir uoslė, padedantys gyvūnams susigaudyti, kurie chemikalai yra naudingi, o kurie pavojingi. Paprastai mes manome, . kad uoslės ir skonio jutiminės-sistemos yra atskiros, tačiau iš tiesų jos labai artimai susijusios. Tai gali patvirtinti kiekvienas bent kartą sirgęs sloga: . netekus uoslės, maistas atrodo beskonis. Pasirodo, kad žmogus yra jautresnis kvapui negu skoniui. Skonio ir uoslės receptoriai reaguoja Į chemines medžiagas. Receptoriai dažniausiai skiriami pagal dirginimo vietą: jei cheminės medžiagos veikia burnos ir gerklės receptorius, jaučiame skoni, o nosyje esančius receptorius veikiančios medžiagos sukelia uoslės pojūčius. 2. Padėties pojūčiai Tai kūno padėties (kinesteziniai) bei pusiausvyros (vestibuliariniai) pojūčiai. Jie informuoja apie žmogaus kūno judėjimą. Kūno padėties pojūčiai suteikia informaciją apie kūno dalių padėtį . judant. Mums nėra reikalo žiūrėti į savo kojas, jei norime sužinoti, ar jos sukryžiuotos, ar stovime tiesiai. Šią informaciją gauname iš receptorių, esančių sąnariuose, raumenyse ir sausgyslėse. Pusiausvyros pojūtis informuoja apie galvos (o kartu ir kūno) padėtį ir j u d ė j i m ą Žemės atžvilgiu. Ši informacija dažniausiai nepasiekia sąmonės, tačiau padeda mums išsilaikyti statiems, nepargriūti. 3. Odos pojūčiai Tai spaudimas, lietimas, šiluma, šaltis ir skausmas. Mūsų. oda yra sudaryta iš dviejų ląstelių sluoksnių. Išorinis, apsauginis sluoksnis vadinamas epiderminiu. Jis yra sudarytas iš negyvų ląstelių. Po epidermiu • yra dermis. Dermyje gausu receptorių. Dauguma jų specializuoti, t.y. reaguoja į vieną iš penkių stimulų, o kai kurios ląstelės gali reaguoti į keletą dirgikliu. Si jutimo sistema informuoja apie objektų, besiliečiančių su kūno paviršiumi, savybes. Jautriausia oda yra tų kūno dalių, kuriomis mes daugiausia tyrinėjame aplinką: rankų pirštų, lūpų ir liežuvio. Skausmas žmogui yra gyvybiškai reikalingas. Negaunant Įspėjamųjų signalų, galima neatkreipti dėmesio į sunkius susižeidimus. Mokslininkai mano, kad žmogaus kūne yra specialių nervinių galūnėlių, reaguojančių į pavojingą poveikį. Dauguma skausmo receptorių reaguoja į skirtingus stimulus. Pavyzdžiui, odoje esantys receptoriai yra jautrūs

PAŽINTINIAI PROCESAI

45

įpjovimui, nudegimui, chemikalų poveikiui (dėl kurio pažeidžiamas audinys, ar sutrinka kraujo cirkuliacija). Primityviausia reakcija į skausmą yra refleksas. Apie refleksinę centrinės nervų sistemos v e i k l ą jūs jau skaitėte skyrelyje „ B i o l o g i n i a i elgesio pagrindai". Žmonių reakcija į skausmą yra labai nevienoda. Tai p r i k l a u s o nuo psichologinių ypatybių, nuo į v y k i o i n t e r p r e t a v i m o , į t a i g o s , dėmesio ir nerimo stiprumo. Kai kurių Afrikos genčių nėščios moterys dirba laukuose iki gimdymo sąrėmių, o pagimdžiusios netrukus vėl traukia į l a u k u s . Mat šiose gentyse viešpatauja įsitikinimas, kad nėštumas ir gimdymas yra visiškai natūralus ir neskausmingas procesas, todėl jų moterys gimdydamos nejaučia ypatingų skausmų. Interpretuojamas taip pat gali būti dantų skausmas. A t l i k u s tyrimus su studentais, paaiškėjo, jog jie daug jautresni dantų s k a u s m u i , sėdėdami dantisto kėdėje nei kontoroje. Vadinasi, kai mes tikimės traumos, mums labiau skauda. Įtaiga taip pat gali pakeisti skausmo interpretavimą: pavyzdžiui, 35% ligonių skausmus gali sumažinti mediciniškai neutrali medžiaga, jeigu įteigiama, kad tai efektyvūs vaistai (tai yra vadinama placebo efektu).

Tai antrasis pagal svarbą žmogaus pojūtis. Jis atsiranda specialiose ausų ląstelėse, reaguojančiose į staigius oro slėgimo p a s i k e i t i m u s . Klausa suteikia mums galimybę kalbėtis su kitais žmonėmis, taigi ji yra bendravimo įrankis. Be kalbos garsų, mes g a l i m e p r i i m t i gana p l a t ų k i t o k i ų garsų diapazoną (žmogus sugeba atskirti apie 400 000 skirtingų garsų). O muzikų ir aklųjų klausos galimybės dažnai būna dar platesnės. Garso intensyvumui išreikšti yra pasirinktas decibelas. Žemiausias žmogaus ausiai girdimas garsas yra lygus 30 decibelų (lengvas šnabždesys). Klausos kritinio lygio pradžia laikoma 80 decibelų. Toki lygį a t i t i n k a sunkusis transportas, važiuojantis magistrale, arba triukšminga gamykla, jeigu tai trunka daugiau nei 8 valandas. Neišvengiamą klausos praradimą per 2 valandas gali sukelti 180 decibelų garsas (baikerių keliamas triukšmas). 5. Regėjimas Sis pojūtis mums teikia pagrindinę informaciją apie aplinką, Įgalina mus savarankiškai veikti, lengvai orientuotis. Regimoji informacija papildo ir mūsų bendravimą kalba: padeda gauti informacijos apie kito žmogaus jausmus, ketinimus.

4. Klausa

kad konkrečiam regėjimo objektui (pavyzdžiui. Tinklainė yra sudaryta iš milijonų šviesai jautrių ląstelių. Plačiau nagrinėta regimoji suvokimo erdvė. glostomam katinui) būdingos tam tikros savybės (jo kailis minkštas ir švelnus). atrodo. Tą aplinkos dalį. todėl pastarąjį panagrinėsime plačiau. Lytėjimo erdvė yra vienokia. Tai nulėmė regimosios informacijos gausumas bei įvairovė. Jos priima gaunamą informaciją ir siunčia optiniu nervu į atitinkamas smegenų sritis. suvoktume pilną įvairių garsų girdimąją erdvę. Tik iš patirties žinome. Antai. vyzdys susitraukia. tarsi žiūrėtume nebylų filmą. Vyzdį juosia spalvotas diskas. Aiškus regėjimo vaizdas projektuojamas vidiniame akies paviršiuje . Pagal gaunamą informaciją pasaulį mes suvokiame skirtingais matavimais: formuojasi atskiros suvokimo erdvės. jei neliečiame aplinkos daiktų ir negirdime garsų. Tik suvokę aplinką. Kai apšvietimas labai menkas. . Jis reguliuoja vyzdžio atsivėr i m ą . kurią mes galime matyti vienu metu.1 pav. Reginčiojo žmogaus atskaitos sistema visada remiasi regimąja informacija: mes viską vertiname iš reginčioje pozicijos. Kaip ir filmavimo kameroje. Akį galime pavaizduoti kaip ertmę.tinklainėje. Šios erdvės beveik neturi sąlyčio taškų.visai kitokia. o aklasis šito negali. Teisingai fokusuoti vaizdą padeda ragena ir lęšiukas. vyzdys stengiasi gauti kuo d a u g i a u šviesos ir ima 3. Suvokimas Suaugusiems žmonėms orientuotis padeda nejutimas. Regintis žmogus net ir užrištomis akimis skiriasi nuo aklojo: jis derina girdimąją ir lytėjimo informaciją su regimąja atskaitos sistema. Tai sąlygoja skirtingi pojūčiai. Akies sandara plėstis. Informaciją apie aplinką gauname įvairiais būdais.1 pav. kurios priekyje yra anga šviesai patekti . o girdimoji ar regimoji . jei užsimerktume ir įsiklausytume. vadinamas rainele.vyzdys (3. atvaizdas akies tinklainėje yra apverstas. o kai apšvietimas ryškus.). vadiname regėjimo lauku. galime deramai veikti. regimoji erdvė mus supa.46 III SKYRIUS Regėjimo receptoriai yra akyse. o suvokimas (percepcija).

bet suvokiame. o mes matome trimatę erdvę. nors jo vaizdas tinklainėje yra ovalus. Bet vis dėlto egzistuoja tam tikri dėsningumai. kad aplinkos objektai turi tam tikrų pastovių požymių (suvokimo konstantiškumas). Žiūrėdamas žmogus visada domisi: Koks tai objektas? (formos suvokimo aspektai). kad kitoje gatvės pusėje stovintis automobilis tikrai yra mažesnis už stovintį šalia. mes nuolat apdorojame ir organizuojame iš tinklainės gaunamus duomenis. pirmiausia turime atskirti ji nuo fono. yra pastovios formos.ilgas kelias. Žvelgdami rudenį į mišką. Mes visada skaidome savo regimąjį pasauli į figūrą ir foną (3.vienu metu matome figūrą su išilginiais brūkšniais kitu . kuriuos stebime iš įvairių pozicijų. raudoną. esant įvairioms apšvietimo sąlygoms. Žinoma. spalvos. vaizdai tinklainėje yra dvimačiai. vaizdas tinklainėje didėja.2 pav. Kur jis yra? (padėties ir gylio suvokimas). koks tai objektas.). nors tinklainėje pastarojo vaizdas daug mažesnis. Žvelgiant į šį p i e š i n į automatiškai keičiasi mūsų suvokimo fonas ir figūra . bet 3. kad mums artinantis keičiasi automobilio dydis. todėl mes patys jo beveik nepastebime. dydžio.2 pav. Vaizdas tinklainėje skiriasi nuo to. iš įvairaus nuotolio ir. nemanome.su skersais. Suvokdami aplinką. Sieninį laikrodį mes suvokiame kaip apvalų. mes ne tik atskiriame figūrą nuo fono. Sis procesas vyksta labai g r e i t a i ir automatiškai. pagal kuriuos suvokiame regimąją aplinką.PAŽINTINIAI PROCESAI __ 47 Regimosios erdvės suvokimo ypatumai Tarp vaizdo akių tinklainėje ir suvokto regimojo objekto . žalią). ką suvokiame egzistuojant aplink. Žmogaus suvokimui dar būdingas visybiškumas. Be to. kad objektai. Formos s u v o k i m a s t a i p pat g a l i m e j u o s s k i r s t y t i į spygliuočius ir lapuočius. galime skirstyti medžius pagal spalvas (geltoną. Tai reiškia. Be to. Jeigu einame automobilio link. Kaip suvokiame formą? Norėdami sužinoti. Aplinkos objektus paprastai grupuojame automatiškai: mūsų „protinga akis" pati . tačiau ir šiuo atveju nemanome.

Jie liudija apie vaizdo gilumą. 3. objekto visumos suvokimas. ilgis.). o arčiau esantys jo dalių objektai užstoja esančius toliau. Tačiau užtenka šias figūras patalpinti tam tikroje aplinkoje.4 pav. reljefas. jei pažįstamas daiktas yra Mes suvokiame ovalą. Kartais galime orientuotis pagal šešėlius. Objekto padėties suvokimas . jis toli. nežiūrint to.4 paveikslo A dalyje aiškiai matome skirtingo dydžio statines. Objektai paprastai suvokiami izoliuotai. ir statinių dydžių santykis pasikeis (B ir C dalys). trimatiškumą. vadinasi. aukštis. r e i k i a žinoti. kad trūksta kai kurių mažas.4 pav. (pavyzdžiui.48 III SKYRIUS Kaip suvokiame objekto padėtį erdvėje? sutvarko gaunamą medžiagą ir atskiras dalis bei elementus priskiria prasmingai visumai (3.). Norint t i k s l i n g a i veikti. 3. kaip daiktai išsidėstę erdvėje: koks jų plotis.3 pav.3 pav. krintančius nuo stebimų objektų. 3. Iš to s p r e n d ž i a m e apie to o b j e k t o dydį 3.

Žmogus dažnai daro suvokimo klaidų. Tai nagrinėja socialinė psichologija. o ieškančiam gatvėje kokio nors žmogaus.)? Ebinhauzo ir Tičnerio iliuzija: tas pats apskritimas tarp didesnių atrodo mažesnis. tik jam priartėjus. sėdint stovinčio traukinio vagone ir žiūrint į gretimais bėgiais važiuojantį traukinį. Atskira suvokimo sritis yra kito žmogaus suvokimas. kad tai visai ne tas žmogus. priklauso ir nuo mūsų vidinės būsenos. bet ir nuo suvokėjo savybių. nes daugiau nei pusę raidžių žodžiuose skaitytojai Suvokimo iliuzijos . Antai. Kai tinklainėje atsispindi judesys.5 pav. darbo pobūdis: dailininkai daug geriau skiria spalvas. aplinkos daiktų judėjimo iliuzijos kyla mūsų akiu obuoliams nevalingai judant. alkani tiriamieji daug tiksliau ir greičiau a t p a ž į s t a trumpai rodomas maisto produktu nuotraukas. vadinama socialine percepcija (žr. Minėtieji požymiai įvertinami taip pat labai greitai. Tai. kuri linija ilgesnė-AB ar CD (žr. Nematuodami liniuote. Kai kurios suvokimo iliuzijos būdingos visiems žmonėms. pasakykite. 3. Suvokėjo įtaka Suvokimą visada įtakoja ir suvokėjo asmenybė . Pavyzdžiui. degustatoriai pagal skonį tobuliau atskiria įvairių rūšių maistą. kurioje vietoje yra mus dominantys daiktai.6 pav. o ne akys. Plačiai žinoma Miulerio ir Lajerio iliuzija. ir jų išvengti galima tik po ilgų treniruočių. t.PAŽINTINIAI PROCESAI 49 Vadovaudamiesi šiais požymiais ir dar daugybe kitų. kad judame mes patys. užuodžiame. priklauso ne vien nuo suvokiamos medžiagos. mes iš patirties manome. ir sąmoningų pastangų mums retai kada prireikia. negu tarp mažesnių (žr. gali nuolat šmėkščioti būtent „pažįstamas" siluetas ir. girdime. Suvokimą įtakoja ir profesinės žinios. kad juda daiktas. kad daiktai sukasi aplink mus. jo elgesio interpretacija. ką matome aplink save. Pavyzdžiui. Galima apsigauti ir priimant girdimąja informaciją. inžinieriai greičiau ir tiksliau suvokia brėžinyje parodytą detalę. įsitikinama. ką mes matome.). atrodo. į v a i r i ų kito žmogaus savybių pastebėjimas. Kartais suvokimo klaidų darome ir skaitydami. Orientuotis trukdo tai. nuostatų (ką tikimės pamatyti toje situacijoje). skyrių „Aš ir kiti"). 3. kad nėra pastovios atskaitos sistemos. Įsibauginęs žmogus gali krūmą palaikyti priešu.tai. galime nustatyti. negu sotūs. motyvacijos (kas mums svarbu). mūsų suvokimas kartais yra apgaulingas. y. dar kurį laiką atrodo. Tokiais atvejais sakoma: „man pasirodė" ar man „pasigirdo". gėrimus. kai greitai sukamės ant vienos kojos ir staiga sustojame.

mes prie jo adaptuojamės. bet ir pavojinga. remdamiesi tam tikrais pažįstamais požymiais. skonio. Ebinhauzo ir Tičnerio iliuzija Adaptacija Pojūčiai ne visuomet yra vienodai stiprūs. jo oras mums atrodo labai nemalonus. Šie pavyzdžiai liudija žmogaus jutimo sistemų lankstumą. Kai įeiname iš lauko į neišvėdintą kambarį. Regos. beveik nieko nematome („tamsu nors į akį durk"). bet. Miulerio ir Lajerio iliuzija 3. uoslės. tačiau netrukus pradedame skirti aplinkos daiktus. Patekę iš šviesios patalpos į tamsią.prie didelio triukšmo priprasti ne tik sunku. Jei stimulas nekinta. . Jei skaitant reikėtų suvokti kiekvieną skiemenį ir raidę.ilgainiui jo bruožai mūsų nedirgina. temperatūros receptoriai adaptuojasi lengviau ir greičiau. III SKYRIUS papildo patys.50 .5 pav. Jutimo sistemų gebėjimas prisitaikyti prie gaunamos informacijos. Sunkiausiai adaptuojasi klausos receptoriai . Akys taip pat gali priprasti prie itin gražaus ar prie bjauraus veido .6 pav. vadinamas adaptacija. pabuvę čia kurį laiką. greitai skaityti negalėtume. 3. priprantame.

o pertraukos laukiantis mokinys jį išgirs visada. interesai ir vertybės taip pat gerokai veikia mūsų dėmesį. stiprius ir besikeičiančius dirgiklius: išgirstame stiprų garsą. ištirti. krūptelime išgirdę kažką netikėto (pavyzdžiui. tai atliekame pagal garso kryptį. Kodėl mes atkreipiame dėmesį į tuos. alkanas filmo žiūrovas pastebės. Poreikiai. nepastebime. o visa kita skendi tamsoje (dėmesio fonas). kitų žmonių beveik nematome. o ne į kitus objektus? Yra n u s t a t y t a tokia b e n d r i a u s i a t e n d e n c i j a : ž m o g u s suvokia informatyviausius dalykus. kad virtuvėje švilpia kažin kada užkaistas arbatinukas. pajuntame intensyvų kvapą. kurio kalbą norėtume išgirsti. leidžiančius jam orientuotis nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Jeigu vis dėlto pasirenkame pašnekovą. intonaciją bei garso a u k š t į ) . Vienu metu mes galime pajusti tik nedidelę aplinkos dirgiklių ir stimulų dalį. . B e n d r a u d a m i su p a š n e k o v u . Tyrinėtojai tokio pobūdžio klausymą pavadino kokteilių pobūvio fenomenu. skaičiavimo technika besidomintis žmogus knygyne iš karto pastebės naują knygą apie programavimą. ir nukreipti jį gali nebent stiprūs ar netikėti dirgikliai (gal durų skambutis ar nuo sienos krintantis paveikslas). apšviečiami nauji objektai. šurmulį. mintys. Tai selektyvaus dėmesio fenomenas. Dėmesys sutelktas į knygos siužetą. bet dingsta senieji. t a i p p a t s t e n g i a m ė s ž i ū r ė t i į informatyviausią kūno dalį . skaitydami įdomų detektyvą. Taigi mes esame panašūs į prožektorius . Draugų kompanijoje. nepavojingi.. Antai. erdviame bute šie gyvena. jų balsai susilieja į bendrą triukšmą. nes jose matyti besikeičiantys kito žmogaus jausmai. netikėtus. kokiame gražiame. o filologas abejingai praeis pro šalį. sukoncentravę dėmėsi į pašnekesį su bičiuliu. Prožektorių paslinkus. Dėmesys panašus į prožektorių tamsoje: stipri šviesa išplėšia iš tamsos tam tikrus aplinkos objektus. Pasikartojančiais dirgikliais ilgainiui nustojama domėtis. nes jie jau yra pažįstami. Mes atkreipiame dėmesį pirmiausia į naujus. tampančius dėmesio objektais. Į pasakojimą įsijautęs mokytojas gali neišgirsti pamokos pabaigą skelbiančio skambučio. o bendrabutyje gyvenanti šeima atkreips dėmesį į tai.akis. PAŽINTINIAI PROCESAI 51 DĖMESYS IR JO YPATUMAI Mes suvokiame toli gražu ne visus aplinkos objektus ir įvykius. šūvį).iš visos aplinkos sąmoningai išskiriame ir suvokiame tik tai. kalbančiojo lūpų judesius ir balso savybes (kalbos greitį. ką apšviečia mūsų dėmesio šviesa. ką valgo filmo herojai.

tai jo sutelkimas (arba koncentravimas) į objektą.apie septynis regimuosius objektus ir tris. įdomumas ir t. Per trumpą laiką (sekundės dalį) žmogus gali aprėpti ribotą elementų kiekį . o kartais sunkiai pakeliamas. įdomūs. be jokių valios p a s t a n g ų sukoncentruojame dėmesį.. reikšmingumas: nelengva susikaupti triukšmingoje aplinkoje arba kai ką nors skauda. Dėmesio perkėlimas . t. o kartais ir menkas trukdymas išblaško dėmesį. naujumas. kiek laiko sugebame išlaikyti dėmesį.y. keturis garsus. Dėmesio ypatybės . Dažnai koks nors dirgiklis mus taip užvaldo. D ė m e s i o intensyvumas . Dėmesio intensyvumas panašus į danties skausmą: kartais jis būna vos maudžiantis. kad aplinkui „nieko nematome ir negirdime". jų dėmesys netrukus susilpnėja.52 III SKYRIUS Kiekvieną iš jų paaiškinsime plačiau. objektų ir dėmesį paskirstyti. Neretai kai kurie. veiklos pobūdis.tai sąmonės nukreipimas nuo dėmesio objekto į foną arba iš vienos veiklos į kitą. T a i valingas dėmesys. kiti greit pavargsta. Apie dėmesio sutelktumą sprendžiame iš jo atsparumo pašalinių įvykių ar objektų poveikiui. kas rašoma v a d o v ė l y j e . O kartais turime prisiversti klausytis dėstytojo pasakojimo ar stengtis suprasti. Dėmesio patvarumą skatina teigiamos emocijos. Dėmesio patvarumą . Dėmesio perkėlimo ypatumai sąlygoja mūsų susikaupimo naujai veiklai greitį ir laiko panaudojimo efektyvumą. Žiūrėdami įdomų filmą ar krepšinio rungtynes. Vieni žmonės gali dirbti ilgai ir efektyviai.nusako dėmesio trukmė. Dėmesio platumas .t. Nevalingą dėmesio perkėlimą skatina pašalinių poveikių stiprumas. nukreiptą į vieną objektą. neįprasti) patys patraukia mūsų dėmesį.tai mūsų gebėjimas vienu metu suvokti keletą įvykių.objektai (nauji.

PAŽINTINIAI PROCESAI 53 Dėmesys paskirstomas. ilgai išlaikyti intensyvų dėmesį ir atsispirti pašaliniam poveikiui (blaškymui). nepaprastų dalykų. stengtis organizuoti savo darbus taip.dėmesį lavina susidomėjimas veikla ir protinis aktyvumas. stenkimės aplinkui rasti nuostabių. tuo sunkiau juos vienu metu atlikti. . imtis kito darbo tik baigus ankstesnį. todėl pratinkimės dirbti įvairiomis sąlygomis. sunku mokytis. kai tenka vienu metu atlikti keletą darbų. glostyti katiną (nesudėtingas veiksmas) ir skaityti. įsisąmoninti. Susilpnėjus dėmesiui. beveik nereikalaujantys dėmesio). Pagrindiniai dėmesio lavinimo principai yra šie: . Antai. laikomi dėmesingais. Kaip lavinti dėmesingumą? Žmonės.teks išsiugdyti atsparumą išorės poveikiams. neatlėgus įtampai bei nerimui. neverstų panikuoti. . Šis žmogus (vadinkime jį S. sunku rašyti rašinį ir mintyse spręsti uždavinį (panaši mąstymo veikla) arba mokantis vairuoti automobilį. dėmesingai.nepailsėję.) atgamindavo bet kokią žodžių eilę bet kuriuo metu ir bet kokiomis sąlygomis. dėmesio sutelkimo problemų nekils. jog ko nespėsi ar pritruks j ė g ų . Lurija labai susidomėjo ir 30 metų nuo susitikimo dienos tyrė šį fenomenalų atvejį. dėmesio blaškymui. nes gyvenimas nelepins . nerimo.. KĄ IR KAIP ATSIMENAME? Pradėdami gilintis į atminties procesus. Tai priklauso nuo įgudimo ir užduočių sudėtingumo: kuo darbai ar suvokimo objektai panašesni. panagrinėkime konkretų pavyzdį. Lavindami dėmesį. ar . l a b a i smarkaus emocinio jaudulio). kad viskas mums „trukdo". s u n k i a i s u s i k a u p i a m e ar išlaikome dėmesį. Smalsumas -viena pažangą skatinančių jėgų. kuriuo A. Vieną dieną į garsaus rusu psichologo A. jei būsime labai susidomėję. Tokiems žmonėms visose srityse lengva pasiekti gerų rezultatų.nesistenkime sudaryti darbui „šiltnamio" sąlygų. mieguistumo. tiek laikinu poveikių ar būsenų (nuovargio. Tai gali būti sąlygota tiek" nervų sistemos ypatumų (tikrasis išsiblaškymas pasitaiko retai). nesvarbu. kad esi atsakingas už savo veiklos rezultatus. kuo dažniau kelkime klausimus. Deja. paprasta važiuoti dviračiu ir dainuoti (abu šie veiksmai a u t o m a t i z u o t i . nesiblaškant. kalbėti su keleiviu. kad esame išsiblaškę. nepašalinę jo pagrindinės priežasties . Lurijos laboratoriją atėjo žmogus. galime išugdyti vertingas jo ypatybes. sugebantys greitai susikaupti.reikia prisiversti dirbti ramiai. kad šie būtų atliekami normaliu greičiu. skundžiamės. bet dėmesingumo nepadidinsime. .

ją apibūdiname kaip sugebėjimą įsiminti. III SKYRIUS tuos žodžius jis buvo girdėjęs prieš savaitę. Saugojimas. Žmogus greitai randa atminties saugyklose reikalingą informaciją ir ją atkuria (beje. Jeigu žmogus neatsimena. o kartais tam reikia didesnių pastangų (tenka kartoti. jai suteikiama tinkama atmintyje laikyti forma.". Kq vadiname atmintimi? Sąvoka „atmintis" mums gerai pažįstama . Taigi unikali S. negalėjo kontroliuoti žodžių „kodavimo".. Psichologai pabrėžia. Galinga atmintis veikė mąstymą: mintys šokinėdavo nuo vaizdinio prie vaizdinio ir būdavo sunku suvokti sudėtingus santykius ir abstrakčias idėjas. Sunku atskirai kalbėti apie kažkurią vieną šių procedūrų. tarsi užrašoma specialiais atminties kodais.atrodo. Gauta informacija parengiama saugojimui. automatiškai pakeičia juos į gyvus ir pastovius vaizdinius. kuriuos gali matyti arba justi jų skonį. Atminties procesai. kada kas nors sumanys jais pasinaudoti. kartais informacijai atgaminti reikia daug laiko ir pastangų). ieškoti loginių ryšių tarp elementų ir pan. Įsiminimas (arba informacijos kodavimas). kad įsimindamas žodžius. kurie plūsdavo vienas po kito.). Skaitant žodžiai jam sukeldavo vaizdinius. kvapą: „paprastai jusdavau skonį ir svorį. Atsiminimas . Todėl apie atminties procesų efektyvumą tenka spręsti vien pagal atsiminimą. negalima pasakyti. dinamiška. užgoždami teksto prasmę. Kartais informacija užkoduojama labai greitai. kas buvo įsiminta. ir man nereikėdavo stengtis žodžio prisiminti . sugebėdavo taip ilgai išsaugoti informaciją? Jis pats aiškino. 2.54 .tai ne spinta.. . prieš mėnesį ar prieš daugelį metų. laikyti ir po kiek laiko atgaminti jutimų dėka surinktą informaciją. Kaip S. Atminties „sandėlis" yra sudėtinga. automatiškai. Mūsų atminties „sandėlis" . Net paprasčiausiam atminties reiškiniui visada būdingi trys procesai: įsiminimas. 1. jis savaime iškildavo. biblioteka ar kompiuterio atmintis: informacijos vienetai čia neišrikiuoti vienas šalia kito ir nelaukia. ar jis įsiminė ir ar informacija yra saugoma. Tačiau S. kad atminties veikimas yra sudėtingas reiškinys.tai atkūrimas atmintyje to. atmintis daugiau problemų iškeldavo nei išspręsdavo. 3. saugojimas ir atsiminimas. ilgainiui kintanti sistema.

Atpažinimas 1 klausimas: kas perneša neigiamą krūvį? a) atomai. Atpažindami ' mes identifikuojame matomą ar girdimą objektą su jo vaizdu mūsų atmintyje.t. o duomenis apie jį mes gauname skirtingais kanalais. 2 klausimas: kaip vadinama didžiausia Saulės sistemos planeta? .• B. Atkurdami informaciją. Vaizdinė atmintis . rašyti. Kai informacija atgaminama ne visai tiksliai. be pastangų. kai tenka atsiminti daug informacijos ir dalis jos užmirštama. rekonstruojame menkiau įsimintus elementus. Paprastai atkuriama tada. c) jonai. ką atsimename. laikyti atmintyje ir atsiminti judesius ir jų seką. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas. 2 klausimas: Ar jaunuolis. vaizdinę ir žodinę. Sakoma. tačiau lengviau yra atpažinti matytą ar girdėtą informaciją. Pagal tai. yra Petras? Atsakant į šiuos klausimus. sėdintis prieš mane troleibuse. pasitelkiamas atpažinimas. kai neturime su kuo lyginti. Informacija atsimenama vaizdiniu pavidalu . emocinę.tai sugebėjimas įsiminti. Atgaminimas •• 1 klausimas: kiek jums metų? .Jei esame primiršę astronomiją. Atminties rūšys Mes sugebame atsiminti labai skirtingą informaciją -juk aplinkinis pasaulis yra labai įvairus. koks yra pažįstamo . Taigi informacija atgaminama tada. kaip atrodo mūsų draugai. neturime kopijos ir tenka ją atsiminti patiems. papildome logiškais samprotavimais ir ankstesnio patyrimo faktais.atsimename.tai objektų. atpasakojama „savais žodžiais". • .PAŽINTINIAI PROCESAI 55 Yra keli atsiminimo būdai: A.Atgaminame greitai. Be motorinės atminties nemokėtume vaikščioti. atmintis skirstoma į motorinę (judesių). d) skylutės. bėgti ir t. šokti. atgaminame ilgiau. b) elektronai. susiduriame su informacijos atkūrimu. reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas. saugojimas atmintyje ir atsiminimas. kad geri sportininkai iškart pagauna kokį nors judesį. Aš nemačiau Petro nuo mokyklos baigimo. sunkiau nei pirmuoju atveju. Motorinė atmintis .

filosofinės idėjos ir t. Jeigu išsigandome. Normaliomis sąlygomis žmogus įsimena maždaug septynis objektus . kad pykome. bet ir savo vidinę būseną tuo metu. Šiuo atveju . saugomos atmintyje minutes. Žodinė a t m i n t i s tai yra i n f o r m a c i j o s kodavimas žodžiais. Grupuodami įsimenamą medžiagą i didesnius derinius. Kai kurie mokslininkai teigia. todėl nuolat skatina mus imtis tų veiksmų ar •nuo jų atgraso. kad švitrinis popierius yra šiurkštus ir t. džiaugėmės. jį atsimename vos keletą sekundžių. Trumpalaikės atminties informacija perduodama į ilgalaikę atmintį. seniai užmirštus įvykius.56 III SKYRIUS žmogaus balsas. kad ji saugo viską. Paprastai žvilgtelėję į telefono. Atminties struktūros Kokios struktūros leidžia mums saugoti informaciją? Jų yra dvi: trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis. dokumento ar banko sąskaitos numerį. obuolio skonis. Žodine atmintimi yra paremtas sistemingas žinių įgijimas. koks yra mūsų namas. sakinius į idėjas. Tai gali būti labai paprasta ir labai sudėtinga informacija: žmogaus vardas. Sąmonė išsaugo tos akimirkos mintis.tokia yra trumpalaikės atminties apimtis. Emocinė atmintis -jausmų. jeigu bendravimas su kokiu žmogumi mus erzina. stengiamės vakare nekelti kojos iš namų. valandas. . Mes atsimename ne vien tai. dangaus spalva. ką žmogus patyrė. Ilgalaikės atminties apimtis neribota. Hipnozės metu žmonės taip pat atsimena daugiau. kurios kelia malonias emocijas. Pavyzdžiui. galime įsiminti ir daugiau: tada įsiminimo objektas bus naujasis prasmingas darinys. galime jungti raides į žodžius. Žmogaus atsimenami išgyvenimai visada siejasi su kokia nors veikla. nei gali atgaminti normaliai. jausmus. žodžius į sakinius. Kiekvienas žodis nėra mums vien atskiri garsai-jis turi prasmę. Ji leidžia „prikelti" didžiulius informacijos klodus ir yra mūsų žinių bei patirties pagrindas. Tai mūsų sąmonės centras. išgyvenimų įsiminimas. katino kailio švelnumas ir sudėtingos formulės. Žinios.t. vengsime su juo matytis. informaciją. naudojamės trumpalaike atmintimi. t. atrodo. pakalnutės kvapas. užsienio ar programavimo kalbų elementai. Dažnai net nežymus prisiminimas prikelia iš atminties. dienas a metus. užtat visada norėsime vėl atsidurti situacijose. laikymas atmintyje ir atsiminimas. kol užrašome ar ištariame. eidami tamsia gatve. yra mūsų ilgalaikės atminties objektas. jie ir atsimenami.

žmogaus atminties principas kiek kitoks: mūsų atmintis pati atsisako pasenusios informacijos. Smulkmenos „išdulka" iš galvos. pavadinimus. žmonių vardus ir veidus. tikriausiai nesugebėtumėte atsakyti. . Kodėl užmirštame? Dalies informacijos nuolat netenkame: užmirštame mokslo faktus.).t. Žinoma. praėjusius įvykius. Kodėl taip atsitinka? Kokią informaciją pirmiausiai prarandame? Pasvarstykime. Savo atmintį prilyginę kompiuterinei (nors toks sugretinimas nėra tikslus). Šiuo atveju užmiršimas atlieka adaptacijos funkciją.PAŽINTINIAI PROCESAI 57 Taigi ilgalaikės atminties informacija mes naudojamės nuolatos. Trumpalaikė atmintis kontroliuoja atgaminimą (3. nes trejų metų senumo informacijos mums visai nereikia. Neatsimintumėte. kad ši informacija tik užima vietą. nebent tai būtų kokia svarbi data. veiksmus ir t. aštuntą valandą.7 pav. ir tiek. ką veikėte prieš trejus metus liepos pirmąjį pirmadienį. galėtume teigti. Jeigu kas paklaustų.

ir dabar juos daug sunkiau prisiminti. Vėliau domėjimasis silpnėja. daryti platesnes išvadas. jog šiais atvejais veikiantis gynybinis išstūmimo mechanizmas automatiškai apsaugo žmogų nuo nerimą keliančios informacijos. Be to. o paskui vėl stabilizuojasi (3. kad atskirčiau vieną banknotą nuo kito. skaičių eiles. kaip atrodo šimtą kartų matyto vadovėlio viršelis.8 pav. Vos įsiminęs kažkokią i n f o r m a c i j ą . Z. Jeigu mokykloje mokėtės vokiečių kalbą. o tiksliau prisiminti jų piešinį visai nebūtina). vargu ar galėtume tiksliai nurodyti. ėmus bendrauti vokiškai. mokslininkas konstatavo. d i d ž i u l i a i nereikalingos informacijos srautai gali tarsi užtvindyti mūsų atmintį ir ją paralyžiuoti. priklauso nuo daugelio veiksnių. ką žinau. Užmiršimo kreivės. užmirštamos medžiagos kiekis labai priklauso nuo jos įdomumo ir aktualumo. galime susikoncentruoti į svarbius dalykus. ką įsimename. j galvą nuolatos lįs angliški atitikmenys: naujoji informacija (angliški žodžiai) užgožė senąją (vokiškus žodžius). todėl baigiamoji dalis taip pat įsimenama greitai. Kiek užmirštame? Užmiršimo eigą galima pavaizduoti kreive. nustatytos įvairiais atminties tyrimo metodais Įsiminimo veiksniai Tai. Dar kitus užmiršimo atvejus specialistai aiškina interferencijos reiškiniu. Medžiagos pabaiga vėl suaktyvina mąstymą. pro k u r į praeiname kelis kartus per dieną ir t. žmogus a t s i m e n a ją 100%. vėliau. Dėl interferencijos blogiausiai įsimenama medžiagos vidurinė dalis: ja užgožia pradinė informacijos dalis (dėl naujumo ji dar įdomi).).58 III SKYRIUS Užmiršę smulkmenas. kad p a c i e n t a i negali p r i s i m i n t i į t a m p ą keliančių d a l y k ų . Pastebėjęs. Ypač sunku atsiminti panašią informaciją (pavyzdžiui. t. namas. Froidas dar mini motyvuotą užmiršimą. kurios mums kur kas svarbesnės nei tikslūs kokių nors objektų vaizdai.8 pav. 3. man užtenka to. kai sąmoningai ar nesąmoningai išstumiama nerimą kelianti informacija.anglų. o universitete . Kartais net . Siekdami informacijos ekonomiškumo. Aišku. Vėliau atgaminamos medžiagos kiekis staigiai mažėja. Žmonės linkę atsiminti tik reikalingas aplinkos detales (pavyzdžiui. po kurių vėliau tenka įsiminti su skaičiais susijusią informaciją).

kofeino.PAŽINTINIAI PROCESAI 59 patys nežinome. kas mums įdomu (deja. Taigi kartojimas yra garantuotas įsiminimo būdas." b) kartosime deramai paskirstytais laiko tarpais: medžiaga turi būti kartojama su pertraukėlėmis. o svarbias žinias. Mes patys intuityviai ieškome įsimenamos medžiagos loginių ryšių. Kartojimas.9 pav. nes viena jos dalis stelbia kitą. kuo daugiau ją kartojame. Kuo dažniau susiduriame su kokia nors medžiaga. nors jis atima daug laiko ir reikalauja nemažų pastangų. išdėstyti medžiagą. įsimename su dideliu vargu. kodėl į galvą „stringa" kokia antraeilė informacija. Toks mechaniškas „iškalimas" yra varginantis ir dažnai neefektyvus: prisiminkime užmiršimo kreivę . struktūrizavimui ir organizavimui. rodos. liūtas. kad informacija galvoje turi „susigulėti". kartodami „sukišti" juos į ilgalaikę atmintį. Sužadinimas. Todėl dažnai stengiamės rasti greitesnių ir įdomesnių įsiminimo būdų. (3. y. katinas. tuo geriau ir atsimename. briedis. šuo. mes „pasimetame". t. Tai l i u d i j a apie tendenciją vengti varginamo kartojimo. kiškis. narnos i n f o r m a c i j o s t u r i n i o ir i n d i v i d u a l i ų s a v y b i ų . Kartais netgi sakome. pantera. stirna. derintų su kartojimu (apie tai kalbėsime vėliau). kai nervų sistema yra vidutiniškai sužadinta. Medžiagos įprasminimo procesas. dramblys. Dažna įsiminimo klaida yra ta. Efektyviau įsiminsime tais atvejais. vykstant medžiagos „apdorojimui". leopardas. kiaunė.po keletos d i e n ų atgaminsime vos 25 .) . koala.:• . kurių ilgis priklauso nuo įsime. Geriau įsimenama. III. karvė. lūšis. rasti loginių ryšių tarp atskirų faktų ar patiems susidaryti originalias asociacijas. dėl centrinės nervų sistemos stimuliavimo (nikotino. kad stengiamės „iškalti" faktus. Sužadinimas gali kilti dėl stipraus motyvo ar emocijos. kartosime medžiagą nedidelėmis atkarpomis. kengūra. Svarbiausiais įsiminimo veiksniais laikoma: I. kai: a) kartojimą kaitaliosime su atsiminimu. narkotikų). kartojimo negali pakeisti jokios priemonės. Pabandykime įsiminti šių žodžių sąrašą: vilkas. II. Kartojimą svarbu tinkamai organizuoti. lapė. avis. Puikiai įsimename tai. ne visada mokomuosius dalykus).y. t. antilopė.30% nerišlios informacijos. O gal įsiminti lengviau būtų šiuos žodžius tinkamai sugrupavus? . įsiminimą gali palengvinti galimybė tam tikru būdu pakeisti. Kai tenka į s i m i n t i daug. Kai informacijos daug.

o antrųjų . varža. kad pasakėte žodį „kopūstas".9 pav. vaizdus: „geriau vieną kartą pamatyti. .60 III SKYRIUS 3. kiek įsiminėte žodžių. idėją ar bendrą prasmę. amperas. o jos galimybės yra ribotos. negu šimtą kartų išgirsti" byloja liaudies išmintis. Nepriklausomai nuo to. Efektyviausiai atsimename tuomet. rezistorius. Todėl neverta bandyti įsiminti nesuprastą informaciją. kopūstas. lituoklis. kai vaizdinė ir žodinė informacija papildo viena kitą. išdėstant ją pagal „hierarchinio medžio" schemą Rasti loginius ryšius. Įsiminimo sėkmė labai priklauso ir nuo medžiagos pobūdžio. Vieni žmonės lengviau įsimena žodžius. voltmetras. Mat nepanašūs elementai atsimenami daug lengviau. tranzistorius. nes tada tektų pasikliauti vien mechanine atmintimi. Dauguma žmonių geriau atsimena. susisteminti elementus galimas tik tada. stabilitronas. o kiti vaizdus: pirmųjų geriau išlavinta girdimoji atmintis. emiteris.regimoji. O dabar pabandykite įsiminti šiuos žodžius: transformatorius. Kartais lengviau įsiminti informaciją. kai įžvelgiame vidinę medžiagos struktūrą. didžiausia tikimybė.

ir tik knygoje galime atskirai apie juos rašyti ir analizuoti. Ką reiškia „gera atmintis"? 2. kas jus labiausiai skiria nuo kitų žmonių. bet ar visuomet pasisekdavo rasti atsakymus? Jeigu dar nepradėjote atidžiai skaityti. ausys girdi. ir visa tai drauge su kitais jutimais suteikia jums žinių apie tai. jie leidžia jums pajusti pasauli. išgirsti ar pačiupinėti. tai jau nemažai sužinojote. kad jūsų išvaizda . Išsamesnį atsakymą galėsite sužinoti tik perskaitę šį skyrelį. kad psichologija . tai būtent dabar jums kyla klausimas.yra tai.PAŽINTINIAI PROCESAI 61 1. Jūsų akys mato. kad „išmąstėme".akių. burna jaučia skonį. jie turi kažką ir labai specifiško. Kol nepradėjote studijuoti psichologijos. Kodėl dauguma žmonių užmiršta smulkmenas. Dėl minėtosios priežasties kyla dar visa eilė klausimų. mąstydami mes atliekame sudėtingas protines operacijas ir gauname rezultatus. apie kuriuos daug kartu galvojote. nes. tikriausiai manėte. Tokiu specifiškumu itin pasižymi mąstymas. koks yra pasaulis. ausų. nosis užuodžia kvapus. Tikriausiai jus vis dar kažkiek stebina. Būdami tampriai susiję.tai mokslas apie jus. nosies ir burnos forma bei dydis . jūs rasite daug dalykų. Visi minėtieji dalykai buvo pavadinti pažintiniais procesais. kurias kiti atsimena? Kodėl užmirštame? 4. ar reikia šį skyrelį skaityti? Kam j u m s tas mąstymas reikalingas? Trumpai galima būtų nurodyti dvi priežastis: 1) dėl savęs pažinimo. tačiau tikroji veido bruožų paskirtis nėra vien tik jūsų atpažinimas. Kaip saugoma informacija? 5. Iš dalies jūs teisūs. 2) dėl galimybės pasinaudoti praktiniame gyvenime. Tikrai taip yra. Todėl ir sakoma. kuriuos ne visuomet įmanoma pamatyti. Kaip veikia žmogaus atmintis? 3. Psichiniai pažinimo procesai tarpusavyje yra labai susipynę. nes skaitydami knygą. Ar gali žmogus pagerinti savo atmintį? MĄSTYMAS Jeigu nuosekliai skaitėte jums skirtą knygele „Psichologija studentui". Štai kai kurie iš jų: Kaip mes mąstome? Ar mąstymas yra proto veikla? Kaip mintys bendrauja tarpusavyje? Klausimai pamąstymui: .

Tačiau visapusiškam pasaulio pažinimui nepakanka jutiminio pasaulio vaizdo.motorinis mąstymas. Locke). Mąstymas visais atvejais gali būti apibūdintas kaip „proto kalba". Vienas iš mąstymo būdų siejasi su sakinių srautu. ko prieš tai nebuvo pojūčiuose" Dž. kurią mes įsivaizduojame savo protu. Mąstymo šaltinis visada yra jutiminis pažinimas. kai svajojame ko nors laukdami. reikšmingas visai visuomenei. Mąstymas atsiranda praktinės veiklos ir jutiminio pažinimo sandūroje. kad jas sėkmingai galėtume išspręsti. taigi jis yra mūsų galvos smegenų vykdomas tikrovės atspindys.. neatskleistos tų ryšių priežastys ir pasekmės. Mąstant vyksta gilesnis išorinio pasaulio pažinimas. suvokimą bei vaizduotę. Panaudodami pojūčius. Kitas mąstymo būdas gali turėti ryšį su vaizdu. kai tapome paveikslą ir ypač. kai planuojame atostogas. Pažintinė veikla. Tai mąstymas vaizdais. Jutiminis pažinimas ir mąstymas „Nieko nėra prote..62 III SKYRIUS Koks ryšys tarp mąstymo ir kalbos? Ar mąstymas yra socialus? Ar mąstymas padeda spręsti problemas? Gyvenime mes nuolat susiduriame su neatidėliotinomis problemomis ir užduotimis. Per pojūčius ir suvokimą mąstymas yra susijęs su išoriniu pasauliu. kurį gauname per pojūčius ir suvokimą. galima sakyti. įvykių ir reiškinių tarpusavio ryšiai. bet visai nebūtinai tai turi būti didelis atradimas. išeiname už jutiminio pasaulio . kai rašome laišką ar esame dėl ko nors susirūpinę. Daugiausia dėmesio motoriniam mąstymui yra paskyrę raidos procesų tyrinėtojai. prasidėjusi pojūčiais ir suvokimu. Pastarųjų metų tyrinėtojai suaugusiems žmonėms yra linkę priskirti teorinio (propozicinio) ir vaizdinio mąstymo būdus. Galimas ir trečias mastymo būdas . jei kažkas neatitinka mūsų turimų žinių. Kitaip sakant. Tam. Lokas (J. Mąstydami mes atrandame sau kažką naujo. kai einame ko nors pirkti. susijęs su „proto judesiu". kurį mes įsivaizduojame kaip „paklusimą savo protui". reikalingas gilus mus supančio pasaulio pažinimas. Šiame darbe daugiausia dėmesio skirsime suaugusiųjų mąstymui. n e p a ž i n t o . kai norime išspręsti problemą. ypač ta jo dalimi. toliau pereina į mąstymą. siedami ji su vaikų raida. Kada mes mąstome? Mąstome. nes juose neatspindėti daiktų. Tai verbalinis mąstymas.

greičiu? Mąstymas . kad joms esą būdingos tam tikros savybės. Raštas yra vadinamas fiksuota kalba. tuo aiškiau ji gali būti išreikšta žodžiu ar rašytine kalba. judančių 50 000 km/ sek. Kai mąstome. kurių neaptikome suvokime ir kurių negalime pastebėti tiesiogiai. Pavyzdžiui. Kuo g i l i a u apgalvota mintis. Mokslininkai mano. mūsų mintys lyg ir „aprengiamos" kalbos rūbais kalbos išraiškos priemonėmis Tai yra esminis skiriamasis gyvūnų ir žmogaus •. Tik žodyje mintis įgyja materialųjį apvalkalą. Natų skaitymas yra artimas garsinio rašto skaitymui. Apie tokias dalelytes galime tik mąstyti. yra garsinis raštas. kokiomis formomis žmogaus mąstymas vyktų. kad tarpplanetinis erdvėlaivis. Rašto ženklai reiškia vienus ar kitus kalbos elementus. vargu ar esame pajėgūs suvokti skirtumą tarp dangaus kūnų. judančių 300 000 km/sek greičiu nuo kūnų. pieštinis raštas (lotyniškai „pietus" . analizės ir s i n t e z ė s b ū d u apibendrintas tikrovės atspindys. tai neįmanoma jų betarpiškai suvokti. psichikos bruožas.tai betarpiškai susijęs su kalba socialiai sąlygotas psichinis procesas. Tačiau žinome pakankamai pavyzdžių. Bene sudėtingiausia šiuolaikinėje fizikoje yra elementarių dalelių teorija. Kita. Pati seniausia raštijos forma buvo piktografinis. bet ir su kalba. gerai ištyrinėta rašto rūšis. kad egzistuoja tokios nematomos dalelės ir bando įrodyti. Tik kalbos dėka nuo pažinimo objekto įmanoma atskirti tą ar kitą savybę ir išreikšti tą savybę specialiu žodžiu sąvoka. kuriuos mato prieš akis.PAŽINTINIAI PROCESAI 63 pažinimo ribų. kur jau nepakanka jutiminio pažinimo. galime suprasti. kurio paskirtis yra atskleisti kažką naujo. O štai Morzės . judėdamas 50 000 km/sek greičiu vis dėlto juda 6 kartus lėčiau negu sklinda šviesos •spindulys. jis neįmanomas be kalbos. kuriame kiekvienas rašytinis simbolis reiškia kalbos garsą.pieštas). Tuo tarpu. Mąstymas ir kalba Mąstymo procesui būdingas ne tik ryšys su jutiminiu pažinimu. ir tik tuomet mintis tampa realia tikrove mums patiems ir kitiems žmonėms. jog žmogus gali skaityti ne tik rašmenis. Gyvūnai operuoja daiktais. Gyvūnų mąstymas yra tik vaizdinis. tačiau pačios mažiausios dalelės neįmanoma pamatyti net paties galingiausio mikroskopo pagalba. Nesvarbu. Pavyzdys. Kadangi dalelių negalima pamatyti. Mąstymo procese pradedame pažinti tokias mus supančio pasaulio savybes ir santykius. Galėtume netgi pasakyti. kad mąstymas prasideda ten.

kad kalbai išmokti nereikia specialių pastangų. istoriškai sąlygotą esmę. Bendrasis kalbos nagrinėjimas visais trimis aspektais yra vadinamas semiotika. įgytų žmogaus socialinės raidos procese. kol neišreiškia savo minčių garsiai. Taigi mąstymas yra tiesiogiai susijęs su kalba. Pasirodo. jei sukauptos žinios įtvirtinamos ir perduodamos žmogaus žmogui. Tačiau beveik kiekvienas gali naudotis milžinišku kalbos sistemos kompleksu. frazių reikšmėmis. Dėl to kiekviena žmonių bendruomenė turi savo kalbą. kad garsiai formuluodami savo mintis kitiems.64 III SKYRIUS abėcėle galima užrašyti mintis ne tik popieriuje. Sukauptos patirties įsisavinimas reikalauja didelių mąstymo pastangų ir kūrybiškumo. glūdi svarbiausios diskursyvinio (lotyniškai„discursivus" . Kalba taip pat turi semantinį aspektą .ne. Kalba taip pat turi pirmaeilės reikšmės minčių ryšiams susiformuoti. nors įsisavinama jau paruošta . Minčių formulavime reikšmingas vaidmuo priklauso vidinei kalbai: spręsdami uždavinį. pagrįstas samprotavimais) mąstymo prielaidos. Socialinė mąstymo prigimtis Glaudus mąstymo ryšys su kalba išreiškia žmogaus mąstymo socialinę. tačiau. Tikrovė yra tokia: kai kurie žmonės gali skaityti. Šiuo atveju kalbos prasmė yra nustatyti reikšmes. Visų žmonijos raidos rezultatų pažinimas vyksta kalbos dėka ir yra įkūnytas rašytinėje kalboje. Galėtume išskirti kelis kalbos aspektus. Taigi žmogaus protinis vystymasis vyksta žinių įsisavinimo procese. kurios pasiekia klausytoją. minčių formulavime. Šis kalbos bruožas kartais mus dalinai suklaidina. Vienas iš jų vadinasi pragmatinis. kai kurie gerai žaidžia šachmatais. kai kurie lengvai išmoksta matematika. nuolat ir nuolat organizuodama mūsų socialine aplinką.protinis. kad kai kurie moksleiviai. Tai kalbos taisyklės arba kalbos ženklų santykiai. nes mes pernelyg dažnai manome. Specialūs tyrimai. o kiekviena žmogiška. Žodyje. Kalba veikia tik socialinėje sferoje. o kartais ir studentai. Trečiasis kalbos aspektas yra sintaksinis. kartos kartai.ne. normaliai išsivysčiusi būtybė yra pajėgi įsisavinti savo gimtąją kalbą bei ja efektyviai naudotis. tuo pat metu aiškiau suprantame jas ir patys. tačiau visa tai įmanoma tik tuo atveju. atlikti psichologiniu eksperimentų metu. mes ne būtinai kalbame garsiai. įrodė. sunkiai sprendžia uždavinius. galima būtų sakyti. o kiti . kalbame patys sau. Pažinimui yra būtinas perimamumas visų žinių. bet perduoti jas garso ar šviesos signalais. bet ne visi. o kiti . o pats procesas taipogi yra sąlygotas žmonijos istorinės visuomeninės raidos.tai „žaidimas" posakiu.

Neįsijungęs į žmonių bendruomenę. tačiau ji yra kokybiškai skirtinga. Mokslininkas pripažįsta. Dienoraštyje rašoma. Apie mąstymo socialinę prigimtį kalba ir toks ypatingas momentas žmogaus kaip būtybės unikalumas išmokti kalbą. N.vadovauja suaugusieji. iš kurio sužinome. Chomskis pateikia nemažai eksperimentų aprašymų. Kas su jumis būtų. kuriems nepasisekė susipažinti su žmonijos sukaupta patirtimi. kai šimpanzės ir gorilos buvo mokomos specialiai. Kai prie valgančios mergaitės kas nors prieidavo. Kiplingas . kaip jį auginę gyvūnai. Jaunesnioji netrukus mirė. jis nerodė jokių proto požymių. R. o vyresnioji išgyveno apie dešimt metų. 1920 metais Indijoje daktaras Singhas vilkų gūžtoje kartu su vilkiukais rado dvi mergaites: vieną . kad mergaitė vaikščiojo keturpėsčia. nemokėjo kalbėti ir vaikščiojo keturiomis. Chomsky) mano. Dažniausiai tai vykdavo. protiniu požiūriu tebuvo nedaug pranašesni už gyvūnus. Nepriklausomai nuo to. ji urgzdavo. Mauglio patrauklumu užkariavo daugybės žmonių simpatijas. Per ketverius metus mergaitė teįstengė išmokti 6. Anglų rašytojas D.45 žodžius. Visi minėti atvejai liudija. o per septynerius . laikui atėjus. kur vaikas augtų. kad žmogaus sugebėjimas išmokti kalbą yra unikalus. b e r n i u k a s nieko n e g a l ė j o prisiminti iš ankstesnio savo gyvenimo tarp gyvūnų. Turime ir kitų pavyzdžių: prancūzų filosofas E. kad žmonės. žmogus kaip asmenybė negali vystytis ir lieka tokiu. Septyniolikmetės mergaitės išsivystymas prilygo ketverių metų vaiko išsivystymui. ar kitos būtybės gali išmokti žmonių kalbą? Plačiai tyrinėjantis šią problemą Noamas Chomskis (N. jis pasikeis fiziškai. Gydytojas rašė jos dienoraštį. jog naktimis ji staugdavo. Toks teiginys leidžia iškelti klausimą. kita . Taigi darome išvadą. gyvenusį tarp lokių. kad psichinį žmogaus vystymąsi lemia visuomeninė aplinka. o mėsą valgydavo tik nuo grindų. vandeni lakdavo. Po daugelio metų pagaliau išmokęs s u p r a s t i žmonių kalba. Kondijakas 1754 metais rašė apie lietuvį berniuką.dviejų metų. bet ž m o g i š k ų s a v y b i ų nepraradusį žmogaus -vilkiūkščio paveikslą. jei neturėtumėte galimybės susipažinti su ankstesnių kartų sukaupta patirtimi ir nepasinaudotumėte jų darbo vaisiais? Šis klausimas panašus į klausimą apie Mauglį? Visi gerai prisimename patrauklų pasakojimą apie žvėries išaugintą.PAŽINTINIAI_ PROCESAI 65 žinių sistema.septynerių. Kai žmonės jį rado. o pačiam įsisavinimo procesui . kad ir kitos būtybės turi savo komunikacijos sistemą. jog žmogaus fizinis ir psichinis vystymasis vyksta nevienodai. tačiau psichinės savybės taip vystytis negali.mokymui . . Šių l a u k i n i ų stebėjimai rodo.

nes negalime teigti. kad gorilų ir šimpanzių gestai ir vokalizacijos sugebėjimai yra neskaitlingi. yra tiriamas žmogaus mąstymas. svarbu. kurioje atsispindi bendrieji.66 III SKYRIUS kai jos turėdavo apie vienerius metus. kurioms priskiriama sąvokos. pasitelkiant formaliąją logiką ir psichologiją. Taigi jų komunikacijos efektyvumas. kad ji įsisavino sąvokos „daugiau" reikšmę. Pavyzdžiui.yra mintis. Kaip jau buvo minėta. Mąstymo logika ir psichologija Istorinio .metalas. pasakyme „Žemė sukasi apie Saulę" patvirtiname objektyvaus ryšio tarp dviejų dangaus kūnų erdvėje buvimą. kad beprasmės mintys ir bet kokia tvarka išreikšti žodžiai gali tarnauti žmonių tarpusavio supratimui. tai turime pasakyti. Kodėl mes apie tai kalbame? Dėl to. Mes su jumis jau kalbėjome apie mąstymo ir kalbos santykį. greta minėtųjų skirtingų ženklų išmokimo. vėliau tai reiškė „daugiau pieno". Iš pradžių sąvoką „daugiau" ji siejo su glostymu. lyginant su žmonių.fizikos.išvadų. pasakant sau ar raštu. ar tai svarbu psichologijai? Taip. Sprendiniai . Taigi jūs jau žinote. tačiau pilnai atitinkantis jų poreikius. Per penkis metus šimpanzės sugebėdavo išmokti apie 140 skirtingų ženklų. Taigi jis laidus elektrai".tai ryšio tarp tikrovės reiškinių ir daiktų arba tarp savybių ir požymių atspindys. Mokslininkai padarė išvadą.tai toks ryšys tarp minčių (sąvokų. Eksperimente aprašoma šimpanzė Vašoje ( Washoe ). Pavyzdys: "Visi metalai laidūs elektrai. Sąvoka . Kadangi logika yra mokslas apie minčių tarpusavio santykius bei nuoseklų jų sujungimą. Mąstymo tyrime logika ir psichologija viena kitą papildo. buvo tai. biologijos. chemijos. kad pažinimo teorijos bendrųjų principų pagalba. Alavas . Samprotavimai . . Taip susiformuoja mokslų . psichologijos sistema. Sąvokų turinys atsiskleidžia sprendiniuose. Jie visuomet išreiškiami bet kuria žodine forma: garsiai pasakant. įgalinantį nuo dviejų sprendinių pereiti prie trečiojo .visuomeninio vystymosi pažinimo procese yra sisteminamos ir tobulinamos mokslo žinios. kalbos pagalba atsiranda ir išauga svarbiausių žmonijos pasiekimų ir jų rezultatų pažinimas. kad pagrindinė kalbos sandaros dalis yra žodis. sprendiniai ir samprotavimai. Tuo tarpu svarbiausias mąstymo elementas yra sąvoka. kai iš vieno ar kelių sprendinių gauname išvestinį sprendinį. Mokslo žinių sistema sudaro pažinimo teorijos arba gnoseologijos pagrindą. Tokie sprendiniai dar vadinami silogizmais. Įžymusis graikų išminčius Aristotelis silogizmu vadino loginį metodą. sprendinių). kurios didžiausias pasiekimas. yra nedidelis. Logika tiria logines mąstymo formas. esminiai ir skiriamieji tikrovės reiškinio ar daikto požymiai.

Jeigu kiekvieną atskirą objektą vadintume skirtingu vardu. t. Psichologija tiria mastymo proceso dėsningumus. Kokia sąvokų funkcija mąstymo aiškinimosi procese? Sąvokos mūsų gyvenime atlieka daugybę funkcijų. Pavyzdžiui. Mąstymui išsiaiškinti psichologijoje mes taip pat turime pasinaudoti sąvokomis. kas yra paveldima genetiškai. kurie susiformuoja mąstymo metu. Taip darydami. Kadangi mąstymo procesas ir jo rezultatas yra tarpusavyje susiję. kėkštui . Kalbėdami apie mąstymą. tarp pažinimo produktų. reikėtų milžiniško žodyno. esminė mąstymo veiklos pusė. planai. žinias apie juos. Mąstymas kaip procesas Tirti mąstymo procesą . kurių dėka suformuojami pažinimo rezultatai. Keisdami daiktus arba sutvarkydami . Tuo pat metu mąstymas pats yra veikla. Taigi logikos dėsniai. ir daugybei kitų). t. • Mąstymas yra išorinės praktinės veiklos procesas. daiktui priskiriame visas savybes. nes jie neatspindi mąstymo proceso. kurioje atsispindi bendros ir esminės daiktu savybės. prielaidos. Mąstymo procesas yra toji kita. tačiau jų nepakanka visapusiškai paaiškinti žmogaus mąstymą. Taigi esminiai sąvokos „paukštis" bruožai turėtų atspindėti ne tik ' prototipą. kurios rezultatai sudaro galimybes praktinei veiklai. dar vartojame asociacijos sąvoką. y. y. Logikos tikslas . žmonės aptinka vidinius tikrovės reiškinių santykius. yra svarbūs. Kiekvienam iš mūsų galvojant (žinių įsisavinimo procese. žaidimo ar darbinės veiklos metu. atitinkantys logikos reikalavimus. Ar tai mažai? Taigi priskirdami objektą tam tikrai sąvokai. Tačiau minėtos savybės tinka tik geriausiems paukščių atstovams (lakštingalai. bet ir biologinę prigimtį. Antai. raudongurklei. kurios asocijuojasi su sąvoka. bet visai netinka tokiems paukščiams kaip strutis ar pingvinas.išaiškinti ryšį tarp pažinimo rezultatų. sąvoka „paukštis" turėtų apimti tokias paukščių prototipui būdingas savybes kaip „skristi" ir „čiulbėti". Sąvoka psichologijoje yra mąstymo forma. tai.PAŽINTINIAI PROCESAI 67 Nors logika ir psichologija mąstymo tyrime viena kitą papildo. tiek pat tarpusavyje siejasi logika ir psichologija. mes jį kategorizuojame. pasiūlymai. bendraujant ar kūrybos procese) atsiranda ir vystosi naujos mintys. Iš čia seka antroji sąvokos funkcija . Mąstymo ryšys su veikla rodo • esminius mąstymo raidos-ypatumus. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia 60 000 žodžių. tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. žinoma. kurį lemia veiklos tikslai ir rezultatai. kurią tiria psichologija.reiškia išsiaiškinti vidines pažinimo rezultatų susiformavimo priežastis.

Mokslinių sąvokų . „auga ant medžių". Tai priklauso nuo patirties ir išmokimo. kaip išorinės sąlygos veikia per vidines. Žinodami sąvokų savybes. kaip tos sąvokos yra susijusios viena su kita. Sąvokos yra skirstomos į buitines. Jais gali būti laikomi išoriniai gyvenimo faktai. Buitinių . kuris yra suformuluotas taip: • išorinės sąlygos veikia per vidines. Kalbėdami apie mąstymą. sąvoka „jaunas". Tokiais išoriniais faktais '. iliustruojantis. Pavyzdžiui. turime kalbėti apie mastymo produktus. kiekvienu tokiu atveju mes kai ką žinome apie tų daiktų savybes. jau reikia turėti tam tikrų žinių. o dabar jums pateikiamas pavyzdys. įsisavino ar neįsisavino studentai Bendrosios psichologijos kurso žinias. . gali būti ir mūsų pavyzdyje pateikiami faktai. „teisingumas" yra skirtos moralinėms žmogaus . sąvokų turini sudaro bendrieji vaizdiniai. Ikimokslinės sąvokos keičiasi į platesnes. sąvoka „valgymas" tinka veiksmui apibrėžti. Žinoma. dažnai susiduriant su panašiais daiktais ar vaizdiniais. o ta dalį neįžiūrimų savybių praleidžiame. Tos vidinės sąlygos . mes taip pat žinome. Naudotis mokslinėmis sąvokomis neužtenka patirties. savybėms išreikšti. „obuolys" yra platesnės sąvokos „vaisiai" narys. Analizuodama išorinius faktus. Pavyzdžiui. didėjant patyrimui. Savo kasdieninėje kalboje mes naudojame daugybę sąvokų. kaip antai: „turi sėklas".amžiui nurodyti. „tam tikros spalvos". išsprendė ar neišsprendė studentas uždavinį. bet asocijuojasi ir su aiškiai matomomis savybėmis: „apskritas". kaip savaime suprantamą. „yra valgomas''. Panašiai elgėmės ir su sąvoka „paukštis". Pavyzdžiui. Detaliau apie tai galėsite pasiskaityti skyriuje „Mūsų norai ir jausmai". kuri sąvoka yra platesnė. pasinaudojus minėtais išoriniais faktais. ikimokslines ir mokslines. kūrime didesnis vaidmuo priklauso žodžiui. jausmai ir emocijos. Apibrėždami tam tikras sąvokas. Pavyzdžiui. priskiriame jį kategorijai '• „obuolys". sąvoka „obuolys" asocijuojasi su sunkiai įžiūrimomis savybėmis. psichologija remiasi determinizmo principu. jog visuomet žinome. pasisekė ar nepasisekė studentams suvokti intelekto sąvoką? Psichologijos tikslas šiuo atveju yra atskleisti vidini mąstymo procesą. Jos įgyjamos kaupiantis gyvenimo patirčiai. surado ar nesurado uždavinio sprendimo būdą. sąvokos „tiesa". Taigi priskirdami objektui matomas savybes.68 III SKYRIUS ~ sąvoka mums leidžia prognozuoti informaciją. kurią gal net nesame pasirengę suvokti.tai mūsų norai. negalima tvirtinti.

PAŽINTINIAI PROCESAI

_ _ _ _ _ _ _ _

_

69

Pavyzdys. Grupei Sankt Peterburgo universiteto Psichologijos fakulteto studentu buvo pasakyta, kad į auditoriją kelis kartus įeis jiems nepažįstamas žmogus. Jų uždavinys - atidžiai stebėti įėjusįjį ir po kiekvieno pasirodymo kruopščiai užrašyti savo įspūdžius. Pirmąkart nepažįstamasis pravėrė duris į auditorija, kažko lyg ir paieškojo akimis ir, tyliai atsiprašęs, uždarė jas. Antrąkart nepažįstamasis įėjo į auditoriją labai susikaupęs ir minutėle stabtelėjo prie stalo. Trečiąkart jis buvo dar aktyvesnis: praėjo pro sėdinčių studentų eiles, pažiūrėjo į užrašus, pagrasė pirštu studentei, norėjusiai užkalbinti draugę, žvilgterėjo pro langą ir išėjo. Praslinkus trejetui minučių, nepažįstamasis vėl pasirodė auditorijoje ir raiškiai ėmė skaityti S. Michalkovo pasakėčią, kol ji pertraukė. Penktojo pasirodymo metu jis davė penkių minučių interviu, kurio metu studentai galėjo pateikti visokius klausimus, išskyrus tokius, kurie informuotų apie jo asmens savybes. Eksperimento rezultatai parodė, kad studentai pakankamai gerai apibūdino nepažįstamojo išorę, jo apsirengimą, tačiau jų t i k s l a s buvo atskleisti ir vidines nepažįstamojo savybes. Deja, net ir psichologijos studentai nepažįstamojo atžvilgiu neturėjo vieningos nuomonės ir išskyrė tai vienas, tai kitas savybes, kurias laikė esant svarbiausiomis. Nesutapo netgi studentų požiūris į nepažįstamąjį: vieniems jis buvo patrauklus, simpatiškas, kitiems padarė nemalonų įspūdį, dar kitiems jis pasirodė piktas. Pavyzdys iliustruoja ne tik tai, kad išorinės sąlygos veikia netiesiogiai, transformuodamosi per vidines sąlygas - kiekvieno iš mūsų psichine būseną, mintis, jausmus, bet ir tai, kad mąstymo procesas reikalauja iš mūsų kruopštaus mąstymo operacijų atlikimo. Taigi, kokios yra tos mąstymo operacijos? Pagrindinės mąstymo proceso operacijos - tai analizė, sintezė ir apibendrinimas. A n a l i z ė - t a i atskirų objekto d a l i ų , e l e m e n t ų , s a v y b i ų , r y š i ų išskyrimas. Kitaip sakant - tai pažinimo objekto išskaidymas į atskirus komponentus. Tai tas pat, kas tam tikro mechanizmo išardymas jo pažinimo tikslu. Skirtumas, žinoma, yra esminis, nes mąstymo procese objektas yra suskaidomas tik mintyse. Analizės metu paaiškėja daikto savybių reikšmė: esminės, įdomios ar reikšmingos savybės veikia kaip aktyvūs dirgikliai ir stimuliuoja galvos smegenų žievę. Fiziologinės indukcijos dėsnis yra toks: tuo pat metu yra slopinama diferenciacija tų savybių, kurios yra s i l p n i dirgikliai. Taigi analizės, kaip psichinio proceso, fiziologinis pagrindas yra dirginimo ir slopinimo santykio nustatymas tam tikruose galvos smegenų centruose.

70

III SKYRIUS

Sintezė - tai sujungimas mintyse išskirtųjų objekto dalių ir santykių i visumą. Fiziologinis sintezės pagrindas - laikinų nervinių ryšių galvos smegenų žievėje suvedimas. Nors analizė ir sintezė yra viena kitai priešingos operacijos, tačiau jos tarpusavyje nenutrūkstamai susiję. Jų ryšys geriausiai išaiškėja pažinimo proceso palyginime, nes pažintis su išorinio pasaulio objektais vyksta palyginimo būdu. Palyginimas - tai jau kelias į apibendrinimą. Apibendrinimas - tai dar viena iš svarbių mąstymo operacijų. Apibendrindami du lyginamus dalykus, pirmiausia, žinoma, analizės dėka, mintyse išskiriame tai, kas jiems yra bendra. Apibendrinimą nesunkiai galime suprasti, aptarę dvi sąvokas: „tiesiogiai" ir „tarpiškai". Pavyzdys. Žmogaus ūgį galima išmatuoti tiesiogiai, pridėjus liniuotę, tačiau graikų filosofas Talis šeštame amžiuje prieš mūsų erą tokio pobūdžio užduotį atliko kitaip. Jo užduotis buvo netgi sudėtingesnė, nes j i s matavo piramidės aukštį. Kaipjis.tai padarė? Tą valandą, kai jo šešėlio ilgis susilygino su ūgiu, jis išmatavo piramidės šešėlio ilgį. Taigi Talis išmatavo piramidės aukštį ne tiesiogiai, o tarpiškai ir priėjo išvadą: jei šešėlio ilgis lygus ūgiui, vadinasi, piramidės šešėlio ilgis lygus jos aukščiui. Kitas pavyzdys, įsivaizduokime stiklinę. Suvokdami ją, sąmonėje apibendriname daug įvairių jutimų. Užsimerkime ir pabandykime susidaryti stiklinės vaizdą sąmonėje pagal daugybę d e t a l i ų : formą, dydį, svorį, sienelių storį, glotnumą. Tačiau stikline yra ne vien tai, kas buvo paminėta. Ji taip pat yra gėrimo įrankis, bet gali būti ir vertingas bei gražus daiktas. Taigi tarpiškumas yra apibendrinimas mąstant, leidžiantis tarpiškai pažinti tai, ko negalime pažinti tiesiogiai. Apibendrinimui šiuo atveju tarnauja žinios iš aplinkos, kurias mes gauname per pojūčius ir kurios, be abejo, yra išorinio pasaulio poveikio į mūsų jutimo organus rezultatas. Apibendrinime dalyvauja sąvoka, išreiškianti bendruosius ir esminius požymius, taip pat ir žodis, kuris įvairiose kalbose turi skirtingus pavidalus. Apibendrindami, išskirdami, kas daiktams ar reiškiniams yra bendra, galime tai atlikti dviem būdais: a) pagal panašumą; b) pagal esmę. Bendrumo pagal išorinį panašumą galime rasti ir tarp labai skirtingų daiktų. Pavyzdžiui, į bendrą daiktų klasę pagal spalvą galime apjungti tokius daiktus: vyšnią, bijūną, kraują, žalią mėsą, virtą vėžį. Tačiau jų išorinis panašumas visai neišreiškia minėtų daiktų esminių savybių. Dėl tos priežasties apibendrinimai, padaryti vien išorinių požymių pagrindu, neturi didelės vertės ir gali netgi vesti prie klaidingų išvadų. Esminiai daikto požymiai gali būti nustatyti tik analizės ir sintezės būdu. Nemokėjimas išskirti bendro esminio požymio iš kelių daiktų yra didelis mąstymo trūkumas. Apie mąstymo sutrikimus detaliau žiūrėkite skyriuje „ Psichikos sutrikimai".

PAŽINTINIAI PROCESAI

71

Taigi analizė, sintezė ir apibendrinimas padeda nustatyti vidinius, specifinius mąstymo dėsningumus. Mąstymo proceso, kaip ir bet kokios kitos veiklos vyksmui, yra būtinas poreikis. Todėl, tirdama mąstymą, psichologija taip pat tiria poreikius bei motyvus, paskatinusius žmogų pažintinei veiklai. Plačiau apie poreikius ir motyvus galėsite pasiskaityti skyriuje „Mūsų norai ir jausmai".

Mąstymo rūšys
Psichologijoje tradiciškai yra išskiriamos tokios mąstymo rūšys: vaizdinis, veiksminis ir teorinis - abstraktus mąstymas. Kai kuriose, ypač seniau išleistose psichologijos knygose, mąstymo rūšių yra išskiriama daugiau. Jose, greta jau minėtųjų mąstymo rūšių, galime rasti ir tokias: intuityvus, vaizdinis - veiksminis, vaizdinis - erdvinis, praktinis, loginis, kūrybinis bei teorinis mąstymas. Pačioje naujausioje literatūroje kitos mąstymo rūšys yra išvedamos iš vaizdinio ir veiksminio. A b s t r a k t u s , mokslinis mąstymas yra įgavęs naują pavadinimą - propozicinis mąstymas. Detaliau aptarsime vaizdinio ir veiksminio mąstymo rūšis.

Vaizdinis mąstymas
Vaizdinis mąstymas yra labai tampriai susijęs su suvokimu. Dauguma iš mūsų jaučiame, kad mąstome vaizdais. Kartais mums netgi atrodo, kad mes susigrąžiname praeities suvokimą ar bent jo dalį, ir tai turi įtakos dabarties suvokimo realybei. Pavyzdžiui, jeigu mūsų paklaustų „kokios formos yra vokiečių kerdžiaus ausys", dauguma tikriausiai atsakytų, kad jų įvaizdį kuria vokiečių piemens galvos vaizdinys. Jeigu jūsų paklaustų „kiek langų yra jūsų tėvų gyvenamajame name", jūs tikriausiai pradėtumėte nuo kambarių įsivaizdavimo, vėliau dar kartą peržvelgtumėte tą įvaizdį, užuot paprasčiausiai suskaičiavę visus buto langus. Pateiktieji pavyzdžiai yra subjektyvūs įspūdžiai, bet jie rodo, jog vaizdai apima tuos pačius procesus, k a i p ir s u v o k i m a s . O b j e k t ų ir v i e t ų įsivaizdavimas turi vaizdinių elementų: mes matome vokiečių kerdžių, tėvų butą savo „proto" akimis. Dar daugiau, mūsų protinė veikla, kuri vyksta su minėtais vaizdiniais, atrodo panaši į veiklą su realiais vaizdiniais objektais. Savo vaizduotėje mes „skanuojame" savo tėvų butą tokiu pat būdu, kaip skanuotume ir tikrą kambarį.

72

III SKYRIUS

Vaizduotė yra panaši į suvokimą, nes jai padeda toji pati smegenų dalis, tačiau suvokimas yra pirminis; vaizduotė - antrinis procesas. Išvada, jog vaizduotei ir suvokimui talkininkauja toji pati smegenų dalis buvo suformuluota ištyrus žmones, kurie patyrė dešiniojo pusrutulio smegenų sužalojimus. Apie pastaruosius tyrimus detaliau. Žmonės su dešiniojo pusrutulio smegenų pakenkimais gali atmesti arba ignoruoti kairiajame regėjimo lauke atsirandančius vaizdinius. Vyrai gali pamiršti nusiskusti kairiąją veido pusę. Toks vaizdo ignoravimas išsiplečia iki vaizduotės. Žmonės su šiuo sutrikimu, paprašyti mintyse įsivaizduoti jiems gerai žinomą dalyką (pavyzdžiui, didele parduotuvę) ir pasakyti, kas ir kokia tvarka joje išdėstyta, gali papasakoti tik apie daiktus, esančius kairėje vaizdo pusėje. Pasirodo, kad smegenų sužalojimas sukelia panašias ir suvokimo, ir vaizduotės problemas. Tą akivaizdžiai rodo pastarųjų metų tyrinėtojų rezultatai. Tyrinėtojai taip pat pateikia duomenų, jog smegenų žievės aktyvumas yra didesnis tuomet, kai žmonės naudojasi vaizduote, užuot atlikę tik žodines užduotis. Pavyzdys. Respondentą paprašė mintinai atlikti aritmetinę užduotį: skaičiuoti atgal, pradedant skaičiumi 50, kiekvienąkart atimant po .3. Kita užduotis buvo susijusi su vaizduote: reikėjo įsivaizduoti pasivaikščiojimą kaimyno gyvenamoje teritorijoje. Vaikščioti reikėjo pradėti prie savo namo durų ir toliau eiti į kaimyno teritoriją, darant posūkius dešinėn ir kairėn. Atliekant abi minėtas užduotis, respondentui buvo matuojamas kraujo tekėjimo intensyvumas skirtingose smegenų žievės vietose. Rezultatai parodė, kad kraujo tekėjimo intensyvumas buvo didesnis vaizduotės užduoties atlikimo atveju nei mintinai atliekant aritmetinę užduotį. Mąstymo procesų tyrinėtojai ypač akcentuoja protinės veiklos,, atliekamos vaizduotės pagalba, panašumą su realia veikla. Šiuo tikslu siūlome susipažinti su dar vienu eksperimentu. Tai vaizdų skanavimo eksperimentas. Respondentams buvo pasiūlyta susipažinti su fiktyvios salos žemėlapiu. Žemėlapyje buvo 7 svarbios vietovės - išgalvoti objektai. Atidžiai peržiūrėjus žemėlapi, jis buvo padėtas i šalį, o respondentai buvo paprašyti ji įsivaizduoti, atkreipiant dėmesį į tam tikrus objektus (pavyzdžiui, į medį, buvusį salos pietuose). (Žr. 3.10 pav.). Po ta eksperimentatorius nurodė kitą objektų išsidėstymą ir pasiūlė įsivaizduoti medį, buvusį šiauriniame salos taške. Respondentai turėjo pradėti žiūrėti į įsivaizduojamą objektą nuo konkretaus objekto vietos ir skanuoti vaizdus tol, kol surasdavo nurodytą objektą kitoje vietoje.

PAŽINTINIAI PROCESAI

73

Eksperimento rezultatai parodė, kad respondentų atsakymų greitis priklausė nuo atstumo tarp pirmojo objekto vietos ir vėliau nurodytosios vietos. Mokslininkai p a d a r ė išvadą, kad t i r i a m i e j i skanavo vaizdus tuo pačiu būdu, kaip skanuotų realius objektus. Kitas vaizduotės ir suvokimo panašumas yra jų sąlyčio taškas su mažos apimties dydžiais. Tyrinėtojai teigia, kad televizoriaus ekrane matomo paveikslo dydžio suvokimas priklauso nuo j a m e esančių detalių dydžio. Tačiau žmogaus smegenyse nėra ekrano, ir mokslininkai linkę manyti, kad vaizdiniai atsiranda tarpininkau3.10 pav. Vaizdų skanavimo žemėlapis jant protui, o jų apimtis priklauso Vaizduotėje tiriamasis skanuoja salą nuo detalių kiekio, kurias galime pietų - šiaurės k r y p t i m i , ieškodamas aptikti vaizduotėje.

Pavyzdys. Eksperimento metu respondentai buvo paprašyti įsivaizduoti jiems gerai pažįstamą gyvūną, pavyzdžiui, katę. Vėliau jų buvo paprašyta pasakyti, ar įsivaizduojamas gyvūnas turi kokią nors ypatingą savybę. Rezultatai parodė, kad respondentai greičiau pastebėdavo svarbias savybes, tokias kaip „galva", kur kas lėčiau sekdavosi priimti sprendimą dėl mažų savybių, tokių kaip „letenėlės". Kitas pavyzdys. Respondentai buvo paprašyti įsivaizduoti skirtingų dydžių gyvūną - mažą, vidutinį ir didelį. Po to jiems buvo pasiūlyta nuspręsti, ar jų vaizdiniai pasižymi kokia nors ypatinga savybe. Pasitvirtino ta pati išvada: lengviau buvo priimti sprendimą dėl dideliu vaizdinių nei dėl mažų. Taigi vaizduotėje, kaip ir suvokime, kuo didesnis vaizdas, tuo lengviau jame galima atpažinti detales. Kaip vyksta vaizdo kūrimas?

n u r o d y t ų j ų objektų. Atrodo, jog vaizduotė sukuria kažką panašaus į tikrą žemėlapį, kurio skanavimo trukmė priklauso nuo atstumo tarp objektų, kuriuos reikia surasti.

chemikų. geriausiai apibendrino graikai žodžiu „enthusiasmos" (entuziazmas).tai įsitikinimas.74 III SKYRIUS Yra daug pasakojimų apie mokslininkus ir menininkus. Synectikos esmė . kurie linkę kūrybiškumą identifikuoti pagal sukurtą produktą. Tai. kuri staigiai susisuko į uždarą kilpą. Mokslininkas norėjo nustatyti benzolo molekulės struktūrą. Šiuolaikiniai kūrybos proceso tyrinėtojai siūlo naują kūrybinio problemų sprendimo būdą. Manoma. Savo mintis jis vystydavo naudodamasis terminais „daugiau ar mažiau aiškus vaizdas. kurio metu randamas-problemos sprendimas. Vieną naktį jis susapnavo gyvatės pavidalo figūrą. asmenybės auklėjimas ar aplinka. nes vis daugiau pasigirsta nuomonių. gydytojų bei inžinierių darbas. Kūrybiškumas gali būti analizuojamas kaip proceso produktas arba kaip pats procesas. siejama su garsių asmenybių patvirtinimais.žvilgsnis į tą pačią problemą. matematika. Gal jums atrodys šiek tiek neįprasta. Tiesioginė šio žodžio prasmė . manė. kad tokiu būdu įmanomas greitesnis problemos sprendimo prašviesėjimas. kad. peržiūrėti visą kūrybos procesą.problemos brendimo laikotarpis. Pasiruošimas . inkubacija. kas apsprendžia kūrybiškumą: intelektas. Vaizdo kūrimo pavyzdį bene aiškiausiai iliustruoja žymaus vokiečių chemiko Frydricho Augusto Kekulės fon Štradonico gyvenimo epizodas. prašviesėjimas ir patvirtinimas. Dėl tos priežasties tyrinėtojai aiškinasi. Manoma.Dievas viduje. . Individo kūrybos procesą. Tokiu būdu yra vertinamas rašytojų. kuris domino žmoniją nuo seniausių laikų. ar žmonės turi vaizdinio mąstymo dovaną. pagrindiniu kriterijumi laiko jo vertinimą pagal originalaus darbo ar idėjos kokybę. kad šioje fazėje labai svarbios yra pasąmoninės asociacijos. tokiuose kaip fizika. kas šiandien žinoma apie kūrybos procesą. daiktus. bet vaizdinis mąstymas yra itin efektyvus abstrakčiuose moksluose. mokslininkų. žmones. Mokslininkai. darbštumas. tokios istorijos geriausiai parodo. vadinamą synectika. architektų. kandančią savo uodegą. Kūrybiškumas itin domina socialinių procesų tyrinėtojus. jog yra keturios kūrybos proceso fazės. Prašviesėjimas arba insaitas (insight) tai procesas. Tai pasiruošimas. Patvirtinimo stadijoje reikia užpildyti trūkstamas vietas. kurį pasirinktinai galima atgaminti ar sukonstruoti". jog problema tikrai egzistuoja. jog visuomenės ateities raktas glūdi mokslo ir technologijų kūrybiniuose sprendimuose bei inovacijose. Sakoma. kuriančius v a i z d i n i o mąstymo pagalba. kad jis labai retai mąstydavo žodžiais. Albertas Einšteinas yra sakęs. būtent. mintis ar jausmus nauju požiūriu. Inkubacija. Graham Wallas 1926 metais patobulinęs Hermano Helmholco (Herman Helmholtz) bendrąją kūrybos proceso analizę.

Ar veiksminis mąstymas būdingas tik vaikams? Suaugusiojo žmogaus mąstyme taip pat yra veiksminio mąstymo darinių. Ryškiausias šio mąstymo šalininkas buvo kognityvinės t e o r i j o s atstovas. mokymasis važiuoti dviračiu. vaiko mąstymas darosi sudėtingesnis ir efektyvesnis dėl sąveikos su aplinka. daugelio mokslininkų problemos išsispręsdavo sapnuose. išgirsite spragtelėjimą. Pavyzdžiui. kaip jis tai atlieka praktiškai. kol pasiekiame mums visai aiškų lygį. suradus tinkamą numerį. su kuriais jis susipažįsta. Pirmasis dalinis tikslas yra surasti pirmąjį skaičių. kad jums reikia apskaičiuoti nežinomo užrakto derinį. buvo benzolo molekulės struktūra. susijusių su motoriniais sugebėjimais. kad vaizdiniai yra ne tik mokslininkų. ir jūs atliekate štai tokią procedūrą: (ar tai ne veiksminis mąstymas) lėtai sukate . Tai ne vienintelis atvejis. siekiame tikslo. maždaug iki 3 metų. Užuot bandę rasti keturis skaičius atsitiktinai. vyraujantis būna veiksminis mąstymas. spręsdami problemas. bet ir daugelio rašytojų bei dailininkų kūrybos šaltinis. kaip jo siekiame? Viskas tarytum paprasta: siekdami galutinio tikslo. Tačiau vaikai ir suaugę nuolat patiria naujas sąveikas su aplinka. pagal tai. rankomis. Yra žinoma tik tai. todėl jie konstruoja ir rekonstruoja turimas žinias apie pasaulį ir taip tobulina mąstymą. norėdami sužinoti. kas yra jų viduje. tačiau pamažu vietoj kiekvieno veiksmo praktinio atlikimo ima juos. Siame laikotarpyje vaikas dar nesugeba atlikti veiksmų mintyse. kad. Smalsūs vaikai net sulaužo žaislus. kad derinys yra iš keturių skaičių ir. Piaže nuomone. automobiliu. kai užduoties sprendimas buvo rastas sapne.tai mąstymas veiksmais. tačiau vargu ar suvokiame būdus. Sakykime. pasirodo. Veiksminis mąstymas Veiksminis mąstymas . kiekviename iš jų stengdamiesi rasti vieną iš keturių skaičių derinio.PAŽINTINIAI PROCESAI 75 Gyvatės pavidalo figūra. Vaikas analizuoja ir jungia objektus. Jūsų galutinis tikslas yra surasti reikiamą derini. kad. Ikimokykliniame amžiuje.atlikti viduje. Tyrinėtojai pažymi. Tai galime pailiustruoti pavyzdžiu. turime jį padalinti į dalinius tikslus. dauguma žmonių dalina tikslą į mažesnius tikslus. Praktinę veiklą jis laikė svarbiausia kiekvieno vaiko vystymesi. Interiorizavimo dėka vidinis veiksmas virsta to veiksmo vaizdiniu. šveicarų psichologas Žanas Piaže (Jean Piaget). Visi suprantame. Taip i š o r i n i s v e i k s m a s interiorizuojamas. Taigi su vaizdiniu mąstymu yra tampriai susijęs kūrybinis mąstymas.

Ar yra esminis skirtumas tarp to. Viena iš strategijų yra sumažinti skirtumą tarp dabartines problemos sprendimo būsenos (situacijos) ir tikslo s i e k i m o .76 • III SKYRIUS užraktą. bet jis nevažiuoja. Dėl to buvo iškeltas mažesnis tikslas . Šioje strategijoje dabartinė būsena yra lyginama su tikslo siekimo būsena. Kitas svarbus dalykas . atsidursime arčiau tikslo. ieškodami problemos sprendimo strategijos. kurio suradimas ir yra vienas iš mažesnių tikslu. norint surasti tarp jų esminį skirtumą.kaip žmonės mintyse įsivaizduoja problemą. bet mąstyti garsiai. nesusijusi su žiniomis apie kurį nors iš keturių skaičių. . būsenos (situacijos). kad problemų sprendime svarbiausias įrankis yra mąstymas. Kai įgijome žinių apie pirmąjį skaičių. tikėdamiesi išgirsti spragtelėjimą. kad dabartinė situacijos sprendimo būsena trukdo pasinaudoti šia procedūra. kas yra dabar ir ko aš noriu? Taip. ir jūs atliekate vėl tą pačia procedūra.surasti antrąjį skaičių. tyrinėtojai kartais prašo respondentų ne tik mąstyti. bus ta. kuri liks. Dar kartą paanalizuokime jau anksčiau pateiktąją s i t u a c i j ą apie užrakto derinio problemą. Kitas dalinis tikslas . Ko reikia. o jie patys analizuoja žodinius atsakymus. ir mes galėsime jį sumažinti tik nustatydami antrąjį skaičių ir t. Kita iš strategijų . Aš noriu savo sūnų leisti Į vaikų darželį.y. kad pirmojo skaičiaus radimas yra mažesnis tikslas. siauresnį tikslą. kurioje turi būti surastas galutinis sprendimas. kurį pasiekę. Taip elgiatės ir su kitais skaičiais. autoremonto parduotuvėje. Tai atstumas.sumažinti skirtumą tarp abiejų tikslų. sumažinus skirtumą. Problemos sprendimo strategijos Tikriausiai nustebsite išgirdę. Pavyzdys. mes suformuluojame naują.t. Jeigu paaiškėja. Kas galėtų ( kokia procedūra ) pakeisti šį dalyką? Mano automobilis. dabar esama padėtis. Taigi svarbiausia mintis. siekdami likusių dalinių tikslų. kad mes iškelsime mažesnį tikslą. O kur jį gauti? Be abejo. laikantis nuomonės. tokiu būdu pašalindami kliūti. Faktinė t. Todėl žvilgterėkime į galimus sprendimo būdus. Stengdamiesi išspręsti sunkią problemą. nes tai siejasi su pasirengimu ją spręsti. kad jis važiuotų? Reikia pakeisti sena akumuliatorių nauju.ketinimų užbaigimo analizė. vis tiek liko skirtumas tarp dabartinės ir tikslo siekimo būsenos.

tai aiškiai įsivaizduoti vienuolio kelione į kalno viršūnę ir mintyse uždėti šį vaizdą ant vienuolio kelionės nuo kalno. negu pirmoji . vos poros pėdų pločio takas. Atgal vienuolis ėjo nevienodu tempu. ir tai atsitiks tiksliai tuo pačiu dienos metu. einant taku. Problemos pateikimas Sugebėjimas išspręsti problemą priklauso ne t i k nuo strategijos pasirinkimo. praleistų šventykloje.PAŽINTINIAI PROCESAI 77 Ketinimų užbaigimo analizė yra sudėtingesnė. bet ir nuo to. Ši . ką jūs turite padaryti . Siauras. gali būti naudojamos bet kurioms problemoms spręsti. saulei tekant. Toliau pamatysime. kad. dėl to jomis galima naudotis. tačiau problemos sprendimui tai yra svarbus veiksmas. Vienuolis kilo palaipsniui.. kai mažai žinoma apie problemą. Pateiktojo pavyzdžio atveju autodetalių parduotuvė yra gal net priešingos krypties strategija. buvo didesnis negu kopiant į kalną. Vieną rytą. jis pradėjo savo kelionę atgal tuo pačiu taku ir tuo pačiu laiku saulei tekant. jei įsivaizduosite. jo vidutinis greitis. strategija ypač tinka matematikos užduočių sprendimui. problemoms spręsti pasitelkiamos stipresnės specifinės procedūros. dažnai sustodamas ant kalno pailsėti.skirtumu sumažinimo. esančią kalno viršuje.. kad visos minėtosios strategijos nereikalauja specifinių žinių. Leidžiantis nuo kalno. Panagrinėkime pavyzdį. Vienu atveju svarbesnis yra teorinis problemos pateikimas. vienuolis pradėjo lipti į kalną.nuo kalno viršaus. dažnai sustodamas kelyje. kaip mes ją pateikiame. tačiau ji yra patogesnė. Jums geriau seksis. nes leidžia veikti netgi tada. įsivaizduodami visą vienuolio kelionę. ieškodami atsakymo. jei tik laikinai sumažiname skirtumą tarp dabartinės ir tikslo siekimo būsenos. iš esmės. Jis pasiekė šventyklą prieš saulei nusileidžiant. Visa. raitėsi aplink kalną ir vedė į šventykla. Svarbiausia yra tai. o kitas . Autodetalių parduotuvės ieškojimas laikinai net atitolina nuo pagrindinio tikslo. Kai kurie iš jūsų. kuria vienuolis pasinaudos abiejose kelionėse. Dar viena iš strategijų yra tikslo siekimas priešinga kryptimi. Įrodykite. Tyrinėtojų nuomone. nei vaikų darželis. visos trys minėtosios strategijos yra labai bendro pobūdžio ir. Tačiau šią problemą lengviau išspręsite. kad yra ypatinga vieta. įgijus daugiau žinių. kad vienas vienuolis pradeda lipti nuo kalno apačios. pradėsite nuo teorinio (propozicinio) problemos pateikimo. žinoma. Po keletos dienų. kitu atveju efektyvesnis būna vaizdo sukūrimas.

tuo pačiu metu. Ekspertai ir naujokai taip pat skiriasi pagal strategijų naudojimą.fizikos uždavinių sprendimas.pradeda nuo ligos ir ieško ją atitinkančių simptomų. Tie skirtumai. ar jos sutampa. Šachmatų meistrai įsimena apie 50 000 kombinacijų ir yra išmokę. gali tai puikiai atgaminti. kad galėtų iškart imtis problemos prieš sudarant lygtis. kai tik jos atsiranda lentoje. pradeda nuo lygčių. tikriausiai. kur yra toji ypatinga vieta. Tyrinėdami problemų sprendimus. glūdi šachmatų žaidimo meistriškumas. Ekspertai sklandžiai atsimena. kad yra ypatinga vieta). tiesiog „mato" įmanomus ėjimus. aišku. žaidžiant šachmatais) ekspertai sprendžia užduotis kokybiškai skirtingai nei pradedantieji. manoma. Mąstydami mes naudojamės tam . Naujokai. nepatyrę gydytojai . Jeigu jos sutampa. vos penkias sekundes žvilgterėjęs į 20 figūrų išsidėstymą lentoje. Tyrinėtojai yra pastebėję. o tik. apie juos netgi nemąstydamas. atvirkščiai. atsiranda tiek dėl skirtingų ekspertų ir naujokų problemos įsivaizdavimų. Patyręs šachmatininkas. Panašią situaciją tyrinėtojai yra pastebėję medicinos ekspertų bei naujokų tarpe. kad nebuvote prašomi nurodyti. įsivaizdavime. negu jie gali panaudoti iškilusiai problemai spręsti. kad ekspertai.78 III SKYRIUS Nesvarbu.ekspertas ar fizikos profesorius įsivaizduoja uždavinį tų fizikos dėsnių požiūriu. pavesdami problemos sprendimą kompiuteriui. kaip elgtis. manoma esant tam tikro panašumo tarp žmogaus mąstymo ir kompiuterio veiklos. ekspertai stengiasi taip sudaryti veikimo planą. Geriausia to iliustracija . Spręsdami fizikos uždavinius. kurie yra reikalingi sprendimui. kompiuterio programa pasiūlo problemos sprendimo teorinį aspektą. Kartais mokslininkai naudoja savo verbalines žinias. Pasirodo. dar mintyse neturėdami bendro uždavinio sprendimo plano. (Prisiminkite. kad ekspertai turi daug daugiau specifinių vaizdinių atmintyje.2 figūras. ją visai kitaip įsivaizduoja. Labiau patyrę gydytojai pradeda nuo simptomų ir ieško galimo susirgimo. tiek dėl skirtingų strategijų. nes besipraktikuodami metų metais jie suformavo atmintyje daugelio įmanomų kombinacijų įsivaizdavimą. Taigi. Ekspertai prieš naujokus Yra pastebėta. tuo tarpu naujokas tegali atgaminti tik 7 + . tuo tarpu studentai tai daro paviršiaus savybių požiūriu. Taigi prityręs šachmatininkas. jie susitiks kelyje tam tikroje atkarpoje ir. negu naujokai. mokslininkai vis dažniau naudoja p a n a š u m o į kompiuterį metodą. kad tam tikrose srityse (fizikoje. Fizikas . geografijoje. Po to jie lygina kompiuteriu gautas išvadas su savo būdu gautomis ir žiūri. skirtingai nuo naujokų. susidūrę su nauja problema. kokiu greičiu jie eis.

Tačiau galėtume pasakyti. 1993. New York. Strelau J. Klausiniai ir temos pagalvojimui 1. jog žmogaus veikla taip pat yra „užprogramuota" jo prigimtyje. išvadų darymas.B. Atkinson R. A. Language and mind. .PAŽINTINIAI PROCESAI 79 tikrais psichiniais procesais. Kuo skiriasi sąvoka nuo žodžio? 2. šie skirtumai dažniausiai reiškia ir sugebėjimų skirtumus. Chomsky N. 3. 5. Būtent. 1986. Furst M. The mind. Smith E. kad yra esminis skirtumas. Platonovas K.. Kas sieja vaizduotę ir suvokimą? 4. atminties panaudojimas.Vilnius. Tam tikra prasme ir kompiuteris atlieka tuos pačius veiksmus. Wilson J. New York. NewYork. kurį mašina turi atlikti tam tikra seka. USA: Harcout Brace & Company. Įdomioji psichologija.. Atkinson R. A. Pe. Kokias žinote mąstymo rūšis? 5. 1966. Patirtis ir protas rodo žmones esant skirtingus. Jie gali būti ir labai paprasti: tai skaitymas. Psichologija. Sugebėjimų skirtumai gali būti kokybiniai ir kiekybiniai. Ar kalba yra unikalus žmogaus sugebėjimas? Kodėl? 3. 7. 1991. 1999. būtina pabrėžti. lyginimas. Introduction to Psychology. 1964. 8. Bem D. R.. kas yra užprogramuota.B. Be abejo. Kuo skiriasi ekspertų ir naujokų problemų sprendimo būdai? Literatūra 1. Eysenck H. 1987. 4. Personality dimensions and arousal.. Vilnius. M o c a . lyginant žmogaus veiklą su kompiuteriu: kompiuteris gali atlikti tik tai. . 2. Apie tai skaitykite skyrelyje „Sugebėjimai ir jų vertinimas". nes kiekviena programa tai yra detalus instrukcijų rinkinys.

sąlyginai pastovią psichinę būseną. Jausmai ir emocijos lietuvių kalboje yra sinonimai. kurią jaučia pats žmogus ir kurią mato aplinkiniai. disforija.. Nuotaiką kai kurie autoriai vertina kaip sudėtine emocijų dalį. Sadokas (B. afektas? Įvairūs autoriai šias sąvokas vartoja skirtingai. jausmas. turinčią savų ypatumų. Kartais afektu vadina emocijų išraišką. anhedonija. todėl nesistengsime .80 IV SKYRUS MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI EMOCIJOS Emocinio gyvenimo įvairovė ir mūsų priklausomybė nuo išgyvenimų kelia daug klausimų: • Kam žmogui iš viso reikia emocijų ir jausmų? Gal geriau vadovautis vien protu. nuotaika. kurią mato kiti žmonės ir kuri kinta priklausomai nuo išgyvenamos emocijos H. Nuotaiką nagrinėsime kaip ilgalaike. tai depresija. euforija. gedėjimas B. ekstazė. pyktis. nes emociniai išgyvenimai kartais esti visai nenaudingi ir net trukdo bendrauti ar dirbti? O kartais kelia tik skausmą ir rūpestį. kokias emocijas žmogus išgyvena šiuo metu? • Ką gali mums parodyti mūsų kūnas? • Kokią informaciją galime perskaityti kito žmogaus veide? Ką vadiname emocija? Kaip atskirti sąvokas: emocija. • Kodėl žmonės jaučia? Nuo ko priklauso tai. Kaplan (H. ką žmogus išgyvena? • Ar visi žmonės jaučia vienodai? Iš ko galima spręsti. Afektą mes nagrinėsime kaip trumpą ir ryškią emocinę reakciją. Kaplan). Sadock).

Mūsų norai ir jausmai yra neatsiejami. kad verkiame. G. Tiesiogiai sužadinta nervų sistema veikia kūną visiškai nepriklausomai nuo žmogaus valios ar įpročių. Minėti autoriai apvertė keliamą klausimą. Jis teigia. Tada kyla emocijos bei fiziologiniai organizmo pokyčiai. Visos emocijos atsirado evoliucijos procese. Pvz. supykusio žmogaus veido raumenų susitraukimas primena pasirengusio pulti žvėries išraišką. „Mes bijome. Darvin) teigia (1S72).tai reakcija. somatinius ir elgesio komponentus. nes bėgame"). Langės (K. psichikai vystantis. mes šypsomės. jog emocijos yra tam tikru momentu kylantys išgyvenimai. Cannon) (1927) ir P. o ne atvirkščiai. Bard) . kokią informacija jos mums perduoda apie mūsų poreikių patenkinimą. o jų išraiška . santykius su kitais žmonėmis ir pan. Bardas (P. kiti žvelgia giliau į žmogaus pasąmonės t u r i n į . kurį žmogus vienaip ar kitaip supranta. Pirmasis. kurie parodo. o dėl to esame l i ū d n i . o emocijų išraiškos . kaip žmogus vertina situaciją. susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo metu. ' Pradėjus organizmo fiziologinėse reakcijose ieškoti emocijų priežasčių.tai instinktyvių veiksmų rudimentas (palikimas). Fiziologiniai procesai-emocijų šaltinis. Emocijos kyla dėl judesio (kaip sakė V. Darvinas (Ch.tai buvusių n a u d i n g ų j u d e s i ų liekanos. Tačiau j a u s m ų s ą v o k ą d a ž n i a u n a u d o s i m e apibūdindami taip vadinamus aukštesniuosius jausmus.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 81 i š r y š k i n t i j ų s k i r t u m ų . kad emocijų kilmė yra gyvuliška ir.. aplinkos priėmimą. Todėl labai svarbu mokėti atpažinti savo emocijas ir suprasti. dar kiti sieja emocijas su motyvacijos sfera. Emocijų kilmės teorijos Emocijų kilmė aiškinama labai įvairiai. kad. Džeimsas. G. kad pirmiausia egzistuoja išorinis stimulas. o ne pasekmė. Č. neurofiziologai V. vegetacinių procesų tyrimu (fiziologinė samprata). Teigiamų emocijų išraiškos judesiai yra priešingi neigiamų emocijų išraiškos judesiams. kad emocijų kilmė nulemta pakitimų motorinėje sferoje. emocijos turėtų i š n y k t i . Džeimso (W. Jie turi tarpusavyje susijusius psichinius. Emocijos . Kanonas (V. Artimas Darvinui yra amerikiečių filosofo ir psichologo V. mes ne dėl to verkiame.. Pasitenkinimo reakcijos išraiška yra priešinga pykčio išraiškai: veido raumenys atsipalaiduoja. kažkada turėjusi prisitaikomąją reikšmę. Iki jų buvo teigiama. Lange) (1885) psichofiziologinis požiūris. James) (1884) bei danų gyd. Daugelis emocijų kilmės teorijų autorių apsiriboja smegenų požievio funkcijų. K. Galime teigti. bandydamas atskleisti biologinę emocijų p r i g i m t i . kad liūdime. Pvz.

tikslingumo ir pan. širdies plakimą ir panašiai) susiejame su išorinio pasaulio įvykiais ir tokiu būdu įvardiname savo emocijas. Šachterio (S. esantys mūsų psichikos Id sluoksnyje (žr. Arnold) (1960) aktyvacinė emocijų teorija.ego). limbinės sistemos ir kitų galvos smegenų dalių įtaką žmogaus emocijų atsiradimui. Froidas (S. Froidas manė. ji įgyja emocijų išraišką.Froidas daugiausia kalbėjo apie baimės jausmą ir nerimą. hipotaliamuso. Lindsli) (1951) ir M. kad emocijos glūdi giluminiuose žmogaus psichikos sluoksniuose. lyg uždėdami tam tikrą etiketę. ir kyla vidinė įtampa. t. kad kiltų emocija. Tokiu būdu bandoma ieškoti „tilto" tarp kūno ir proto. Sąmoningai ši įtampa ir jos iškrovimas išgyvenami kaip emocija. Emocijų šaltinis . būtinas fiziologinis jaudinimas ir kognityvinis situacijos vertinimas tuo pat metu.išgąstis). Tokia yra dinaminė arba psichoanalitinė emocijų teorija. apie kurios sužadinantį poveikį nieko neįtarė. skirtingai reaguoja. XX amžiaus pradžioje Z. kai tam tikros situacijos ar stimulo suvokimas sukelia pakitimus kūne (pvz. Lindslio (D. E. Pagal S. Zingerio (J. Emocijos gali kilti dviem būdais: įprastu. Jei potraukių jėga per didele. Schachter) ir J. Singer) dviejų faktorių teoriją (1964) emocijos kyla. Žmonės. mes susigūžiame arba puolame bėgti). atskleidus retikuliacinės formacijos reikšmę emocijų atsiradimui. tyrimo metu gavę adrenalino injekciją. sutikę miške vilką. pusiausvyrą ir ramybę. Tačiau tuoj pat šiai minčiai pasipriešino humanistinės pakraipos atstovai. poskyrį „Asmenybės teorijos"). malonumo principą keičiant realybės principu. Vystantis asmenybei ir kitiems psichikos dariniams (Ego ir Super. V. įtampa turi išsikrauti. kad jos niekaip nebando paaiškinti aukštesniųjų jausmų (apie tai kalbėsime • toliau) atsiradimo. Taigi.tai instinktyvūs potraukiai. kad žmogus -tai ne fiziologinė sistema. didėja ir įtampa. Z.biologiniai potraukiai.82 IV SKYRIUS (1931) iškėlė atskirų smegenų darinių svarbos emocijų atsiradimui klausimą ir chirurginiais eksperimentais įrodė taliamuso. Kanonas į emocijų kilmės aiškinimą įvedė homeostazės sąvoką. Šie pakitimai siunčia žinią į smegenis ir taip kyla tam tikros emocijos patyrimas (šiuo atveju . Visų šių teorijų ir samprotavimų pagrindinis trūkumas yra tas. Potraukiams didėjant. kuri susiformavo. kai aplinkos įvykiai vertinami . Panašiais principais paremta D. Emocijos .linksma ar įtempta. Arnold (M. E. kokia aplinkui atmosfera . Freud) iškėlė emocijų reikšmę ir Įtaką žmogaus gyvenimui bei jo vystymuisi. Z. kad emocijų pagalba žmogui pavyksta pasiekti homeostazę. Šiems potraukiams atsiradus. prakaitavimą. teigdami. tai žmogaus veiklos r e g u l i a t o r i u s ..y. tai vidinė varomoji jėga. Išsikraudama per motoriką. Fiziologinį susijaudinimą (drebuli. Šio principo esmė yra ta. Nuo tada psichologų dėmesys emocijoms ir motyvacijai ypatingai sustiprėjo. atsiranda aukštesnieji jausmai. ir jo egzistavimo tikslas neapsiriboja homeostazės pasiekimu. priklausomai nuo to.

teisingas ar ne). kaip jis vertina situaciją ir kokią jai teikia reikšmę. ) (1981) sukūrė informacinę emocijų teoriją. kad turimų priemonių užtenka. S. bet neturi tam tinkamo paaiškinimo. turinti tris komponentus: . Tai lemia ir emocijos stiprumą. todėl stengiasi gauti kuo daugiau žinių. Aišku. Jei randamas emociogeninis paaiškinimas ir įvertinimas (nesvarbu.veiklos impulsus. Lazarus)kognityvinė fenomenologinė teorija (1973) j emocijas žiūri kaip į procesą. Kilusios emocijos pobūdį lemia situacijos vertinimas. R. . Taigi. sukeliantys emocinę įtampą. o jų visi nori patirti kuo daugiau. Kilus poreikiui. Žmogaus emocijos priklauso nuo to. S. Autorius skiria tris pagrindines emocijų formas: baimės. nes tai priklauso tik nuo subjektyvaus vertinimo.kognityvinį vertinimą. kaip galima poreikį patenkinti. pykčio ir liūdesio reakcijas. Rusų psichofiziologas P. žmogaus išgyvenamos emocijos priklauso nuo poreikio bei turimos ir reikalingos informacijos apie jo patenkinimo galimybes. neįmanoma. Situacija gali būti įvertinta kaip grėsminga arba kaip palanki. Jeigu sužino. Lazaro(R.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 83 kaip reikšmingi. "ir neįprastu. Šis vertinimas sukelia poreikį atlikti prisitaikymo veiksmus. svarbiausias emocijos impulsas yra poreikis. ar bus emocija. Prognozuoti. kai žmogus suvokia savyje esančią fiziologine įtampą. Simonovas (. kokia emocija kiekvienu atveju kils: v . patiria neigiamas emocijas. ir jos pobūdį.tai sudėtinga organizmo būsena. Pasak jos.somatinę reakciją. kiekvienas žmogus •neigiamas emocijas siekia nuslopinti. įvertinus kilusio poreikio jėgą ir kokybę. kuri ir priskiriama sukėlėjui. žmogus sugretina turimas poreikio patenkinimo priemones su būtinomis priemonėmis įtampai pašalinti. kyla atitinkami jausmai. Tada vyksta priežasčių ieškojimo procesas. kyla teigiami emociniai išgyvenimai. . Jeigu jis pristinga galimybių pasiekti norimą tikslą. galime apskaičiuoti. Palanki situacija ir teigiamos emocijos šioje teorijoje mažai nagrinėjamos. Emocijos ženklą (teigiamą ar neigiamą) ir intensyvumą lemia turima žmogaus informacija apie tai kaip galima šį poreikį patenkinti. ar ne. Emocijos .

informacija Kai žmogus nejaučia jokio poreikio. liūdi ir džiaugiasi.tiesiog susierzinimas prasiveržė į paviršių. Ir . Jei kažkas nepasisekė. jei kitam . kaip mus supantys žmonės verkia ir juokiasi. N = O. pavydas.84 .pyktį. Pirmieji darbai.Ir).poreikis. y. asmeniniu reikšmingumu. N . Matome žmonių emocines būsenas. greta verbalinio žmonių bendravimo. t. su jo vertybėmis.tai tiesiog bendro nepasitenkinimo išraiška: Dažnai vaiko pasakojimas apie įvykius darželyje . kyla teigiami savęs vertinimo jausmai. Jei gero įvykio priežastį priskiriame sau. ir to priežastį randame savyje. Kūdikio verksmas gali ir neturėti konkretaus tikslo . nes svarbiausias tikslas yra ne papasakoti. yra svarbiausia priemonė.dėkingumo jausmas.emocijos. P. Žymiai plačiau Įvykio. tačiau neigiamų emocijų jam kyla nedaug). Mus dažnai apima liūdesys. t. (It . Išreikšti savo emocijas mes stengiamės nuo pat mažumės. Kuo daugiau turime informacijos. jausmus bei troškimus. Kylančios emocijos priklauso nuo įvykio vertinamo teigiamai arba neigiamai. Žmogaus saviraiškos galimybės yra dvejopos: įgimtos ir įgytos. kokias priežastis tam įvykiui žmogus priskiria. Bernard) ir H. Emocijų išraiška Kasdieniniame gyvenime nuolat matome. Neigiamos emocijos atsiranda tada. Emocija arba jausmas išgyvenami kaip reakcija į juos sukelianti Įvykį.padriki tauškalai. aspiracijų lygiu ir pan. . •_ . džiaugsmas. matome emocijų išraiškas. pasirodę 1982 m.reikalinga ). IV SKYRIUS E = N(It . ' .. I . jaučiame kaltę. kad dar nesukurta teorija.nekyla jokių emocijų. tai ir E = O . o jei kitame . rizikuodamas žmogus labai nedaug žino apie galimybę pasiekti tikslą. kai turimos informacijos nepakanka. galinti paaiškinti visą išgyvenimų įvairove. It < Ir arba It = 0. Simonovo teorija suteikia galimybę nustatyti emocijos ženklą. Emocinė išraiška. Kai moteris plepa telefonu. tuo stipresnės kyla teigiamos emocijos. Jeigu vyras nusikeikė išmetęs plaktuką. Vis dėlto reikia pažymėti. Tai yra susiję su kiekvienu žmogumi individualiai.turima. kur E . y. Jausmo kokybė ir intensyvumas priklauso nuo to. jaudina . jis tai padarė be jokio tikslo . iš kurių d a ž n i a u s i a i ir sprendžiame apie žmogaus išgyvenimus. sukėlusio emocijų ypatumus ir jų ryši su žmogumi nagrinėja atribucinė emocijų kilmės teorija. o išsikrauti. barasi. Bernardui (B. padedanti suprasti žmonėms vienas kitą. Weiner). Veineriui (H. bet ji taip pat nėra universali (pavyzdžiui. priklausė B. ji tiesiog mėgina išsklaidyti savo vienatvę. rodo vienas kitam švelnumą.

turime atidžiai įsižiūrėti. Mimika. Apie žmogaus išgyvenimus byloja ir įvairūs organizmo pakitimai.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 85 naujausios žinios. panaudojant turimą energiją (mobilizacijos reakcija). mentaliniai ir socialiniai stresoriai veikia žmogaus o r g a n i z m ą (per retikuliacinę formaciją. streso atveju fiziniai.taip pat i š r e i š k i a e m o c i j a s . Emocijų išraiška papildo ir praturtina žmonių bendravimą. Tada k ū d i k i u i svarbu. tapti . O kartu ir motinos miminė emocijų išraiška vaidina svarbų vaidmenį normaliam kūdikio vystymuisi. Šiuo atveju jau mūsų jausmai nėra tokie svarbūs išsakyti. kokias ir kokio stiprumo emocijas išgyvena pašnekovas. Pvz. Nusiminusio. išsiskyrimą.pantomimika . hipotaliamusą ir hipofizę bei s i m p a t i n e nervų sistema).kūdikio ryšyje. kurių ilgiau nebegalime savyje laikyti. seilės). mūsų organizmas į stresą gali reaguoti skirtingai: proveržiu bėgti. kovoti. Susijaudinus greičiau ir stipriau plaka širdis. Suaugusiųjų komunikacijoje emocijų išraiška taip pat yra svarbus veiksnys. stengtis b ū t i empatiški (žr. ką žmogus išgyvena. prislėgto žmogaus laikysena skiriasi nuo linksmo žmogaus. Apie penktus gyvenimo metus mes išmokstame bendrauti kitais tikslais . kaip reikėtų elgtis. noradrenalino.išsakyti savo jausmus. lengviau suprasti kitus. kortizolio). supykus greičiau ir giliau kvėpuojama. įvairių liaukų veikla (teka ašaros. pantomimika bei balso ypatumai papildo žodinę informaciją. jei norime geriau pažinti. siekdami tam tikro tikslo.norėdami ką nors pranešti. išsiplečia arba susitraukia kraujo indai (susigėdęs žmogus parausta). o kartais ir sąmoningai juos slepiame ar nesąmoningai maskuojame. kai verbalinis bendravimas dar nėra abipusis. kad mama teisingai suprastų jo ašaras ir šypsenas. o kartais net išduoda priešingus jausmus. laikysena. Priklausomai nuo jų santykio. psichiniai. Žmogaus emocijų išraiška turi didelę biologine ir socialinę reikšmę. kurie atsakingi už organizmo reakcijas. Tad. Itin svarbų vaidmenį emocinė veido išraiška arba mimika vaidina ankstyvajame motinos . Išorė dažnai suteikia vertingos informacijos apie t a i .. kurios kitų žmonių suprantamos jų išraiškos pagalba. prakaitas. Veido išraiškos pasikeitimai vadinami mimika. baimės ar pasitenkinimo demonstravimą. Ryškiausiai emocine būseną išduoda veido raumenų veikla. Kūno judesiai . skatindami hormonų (adrenalino. Pirminis ir primityvus pokalbio tikslas . pakinta raumenų (veido ir kūno) judesiai. eisena . „Emocinės būsenos"). ką jaučia ir ko iš mūsų laukia. sustingti. įsiklausyti į pašnekovą.gestai. Apie žmogaus išgyvenamas emocijas dažniausiai sprendžiame iš jo veido išraiškos. Visi žmonių socialiniai ryšiai ir tarpusavio santykiai paremti emocijomis. kurio pagalba žmonės gali parodyti savo jausmus. Šie signalai parodo kitam.

y. Beje. dažnai esti daugiaprasmė.sumišimas. Galime jausti širdies ritmo pokyčius. Kokiais simptomais pasireiškia įvairios emocijos. Darvino aprašytu aspektu.biologiniu C. 2) įprastas judesys. Yra pakankamai svarbu. išmoktos? Didžiausias dėmesys skiriamas mimikos nagrinėjimui. gal net paniką. yra žmonių. keliamų nagrinėjant emocijų išraiškas. t. kai pašnekovas žiovauja. Jei norime. nekeltų mums vidinės įtampos.. q . patys pasirinkdami atvirumo laipsnį ir riziką. v . domisi.liūdesys. Pvz. galime spėti.džiaugsmas. arba j i s tiesiog pavargęs.perdėtai džiūgauja. galima pamatyti šiame profilyje: Simptomas: v Širdies plakimas Širdies dūžiai Paraudimas Rankų drėkimas Drebulys Emocija: x . kad jie nesikauptų mūsų viduje. įgimtos. galime ramiai išsakyti ne tik teigiamus.86 IV SKYRIUS nejudriu. ar nulemtos socialinių veiksnių. 6 . išreikšta ne žodinėmis formomis. turime mokytis reikšti savo jausmus pakankamai atvirai. Todėl naivu tikėtis. nes ją patogiausia stebėti ir tirti. t. kad žinios apie mimikos bei pantomimikos ypatumus leis „perskaityti kitą žmogų lyg atverstą knygą". slėptis (slopinimo reakcija). bet ir neigiamus savo jausmus. Ar mes žinome.y. kokiu būdu parodyti savo jausmą. Viena svarbiausių problemų. kad mus teisingai suprastų pašnekovas. kad suprastų kitas žmogus? Ar emocinės reakcijos yra sąlygotos genetiškai.baimė Tačiau nedera užmiršti. meluoja. Vertinant jau minėtu evoliuciniu . y. „žvelgdami į akis". nerimą. yra emocijų kilmės klausimas. kad pokalbis jam visai neįdomus. . liūdi. Išmokę kontroliuoti savo emocijų verbalinį ir neverbalinį pasireiškimą. Mimikai teikiama pirmenybė prieš pantomimiką ir balso išraišką. kad informacija apie išgyvenamas emocijas. Daug vaisingesnės gali būti pastangos nuodugniau suprasti pašnekovo jausmus. ir kad bendravimo partneris pažintų mūsų emocinį pasaulį. sąmoningai demonstruojančių pageidaujamas emocijas . išraiškos judesiai evoliucijos eigoje yra perėję tris etapus: 1) valingas ir naudingas judesys. t. veido išraiškos judesiams.

pasirodo. Ar žmogus gali ir kaip tiksliai jis gali atpažinti kito žmogaus emocijas iš jo reakcijų? Taip drąsiai galima būtų galvoti. bet panašiai. imituojančios emocijas ir spontaninių emocijų išraiškų fotografijos.y. Tai yra organizuoto socialinio individo (žmogaus) prisitaikymo gyvenime priemonė ir būdas. Tai prieštaravo kitų tyrimų rezultatams ir kasdieniniams pastebėjimams. Tyrimuose buvo naudoti mimikos reakcijų piešiniai. būdingų tik vienai konkrečiai emocijai išreikšti. K. Izardas (K. įgimtas judesys kaip emocijų išraiškos priemonė.nemalonumas. •. todėl vėliau autorius prašė tiriamųjų suvaidinti tas pačias emocijas. Šliosbergas (H. remiantis Č. Izard) ypač pabrėžia emocijų išraiškos adaptacinę (prisitaikymo) funkciją. Tiriant jų atpažinimą. kurioje galima patalpinti tam tikrą išraišką ir apibūdinti ją kiekybiškai. Tuo remdamasis H. Landžio (C. Tyrimai parodė. Tyrimai rodo. kad imitavimo atveju žmogaus mimika atitinka bendrai . Darvino teorija. natūralų ir intensyvų stimulą. kad atskiros emocijos gali turėti pastovią išraišką. ir kad kiekvienas individas turi tik jam būdingų mimikos išraiškų repertuarą. Taigi atrodo. aktorių nuotraukos. tam tikrai išraiškai p r i s k i r i a n t kokybiškai t a p a č i a s emocijas. kad nėra t i p i š k ų visiems žmonėms reakcijų. Įdomūs K.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 87 3) paveldėtas. tuo lengviau ją identifikuoti (atpažinti). kuris sukeldavo spontaniškas žmonių reakcijas (pvz. pastebėta. Kiekviena išraiška turi tam tikrą specifinę biologinę reikšmę. kad kuo stipresnė emocija ir ryškesnė ekspresija (išraiška). kad emocijos dažnai apibūdinamos ne vienodai. Tiriamiesiems autorius pateikdavo netikėtą. 2) priėmimas . Įrodyta. Schlosberg) emocijų išraiškas pavaizdavo skale. kad nėra absoliučiai universalių į g i m t ų emocinių reakcijų.pasyvumas.. t.atmetimas. charakterizuojančia jas pagal tris kriterijus: 1) malonumas . Landis) eksperimentai. o ten. 3) aktyvumas . prašo kišti ranką į tamsų vandenį. o tam tikros mimikos reakcijos yra glaudžiai susijusios su konkrečiomis emocijomis ir jas išreiškia. Pastebėta. Si skalė sudaro visumą. pilna varlių).

Kitos (baimė. Vienas išraiškas galime v a d i n t i valingais j u d e s i a i s .savitą. Kai kurios emocijos (pyktis. kad tam tikras emocijų išraiškos būdas yra įgimtas. aukštos inteligencijos žmonių tarpe.konvencionalią ir 2) spontanišką . tyrimai. valdyti ir sąmoningai kontroliuoti. neapykanta) yra aiškiai nukreiptos į išorę ir yra žmogaus sąveikos su socialine aplinka forma. Įsisąmoninant ir verbalizuojant jausmus. Jie akcentuoja sugebėjimą įsisąmoninti čia ir dabar kylantį jausmą. Kitas žingsnis mokėjimas suvoktą jausmą išsakyti atvirai. nesvarbu. t. Visi autoriai taip pat sutinka. pamėgdžiojimo keliu. kaip tai pasireiškia žmogaus vystymosi eigoje. koks jis bebūtų . liūdesys ir nustebimas. nukreiptas į išorę ar į save.nevalingomis mimikos reakcijomis. J. kai reaguojame tokiu pat tinkamu ir naudingu būdu. Todėl K. meilė. Tą įrodo aklų vaikų. 3) individualūs ypatumai. Nuomonės skiriasi.88 IV_SKYRIUS_ visų priimtas ekspresijos formas. Dauguma emocijų išraiškų yra universalios Įvairiu kultūrų žmonėms (ašaros yra universali liūdesio. Reikovskij) skiria tris faktorius. . neturinčių galimybės vizualiai išmokti išraiškos būdų. Taigi apie žmogaus emocijas pagal veido išraišką galime spręsti tik iš nekonvencionalių reakcijų. niekinimo ir pajuokos išraiškos). Visi emocijų išraiškas nagrinėjantys autoriai sutinka.džiaugsmo ir pasitenkinimo. nulemtos genetiškai. kad socializacijos procese mes išmokstame emocijas. Jų lyginimas su reginčių vaikų vystymusi. imitaciniu. o kitas .tai džiaugsmas arba laimė. 2) socialiai išmokstami būdai. kaip ankstesnėje situacijoje. universalus. Tokį bruožą dažnai sutinkame psichosomatinėmis ligomis sergančių.teigiamas ar neigiamas. Mokėjimą išreikšti savo jausmus žodžiais. Tačiau įvairiose kultūrose emocijos skiriasi savo socialinėmis funkcijomis ir turi skirtingas demonstravimo normas. liūdesys) daugiau yra egocentriško pobūdžio ir yra atspindys to. Nesugebėjimas ar sunkumas.y. sąžiningai ir atsakingai. išgąstis. psichologijoje vadinamas aleksitimija. kas vyksta žmogaus viduje. Landis siūlo skirti dvi emocines išraiškas: 1) priimtą . juos pavadinti ir išsakyti su atsakomybe nagrinėja patyriminės psichologijos atstovai. Reaguoti į tam tikrą situaciją išmokstame dviem būdais: klasikiniu išmokimu. turinčius įtakos emocijų išraiškos formavimuisi: 1) įgimtos išraiškos schemos. tačiau jos nesutampa su to paties žmogaus spontaninėmis reakcijomis. Kai kurios emocijų išraiškos reakcijos yra paveldimos. o juokas. kurių išraiška yra Įgimta . leidžia kalbėti apie elementarias emocijas. Reikovskis (J. susidomėjimas.

sukeliama ramybės būsena. ramybės. Kitas būdas sąmoningai siekti dažnesnio teigiamų emocijų patyrimo tai vieno iš neurolingvistinio programavimo autorių F. r a u m e n ų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų. E. iš karto pasijusime nusiraminę ir galėsime tiksliau vertinti situaciją nerimo. gerklų. pasitenkinimo išorinis rodiklis. Pvz. Tai atsispindi ir maloniame. kaip jos valdo mūsų kūną.. kad savo mintyse turime naudoti kuo mažiau neigiamą patirtį sukeliančių žodžių . Taigi mažinant psichinį jautrumą. Plačiau apie autogeninės treniruotės. iš baimės įsitempia liežuvio. Pajutę „suakmenėjusi" veidą ir sunkų kvėpavimą atpažįstame s u s i j a u d i n i m ą ar į s k a u d i n i m ą . pradėdami nuo raumenų įtampos valdymo (prisiminkite Džemso . Autogeninės treniruotės metodą ištobulino vokiečių gydytojas Dž. tikimės atpažinti baimę ar nerimą.raktų. galėtume išmokti valdyti savo emocijas. mažinti jų aktyvumą. saviįtaigos metodus ir jų taikymą skaitykite poskyryje „Psichoterapija". Raumenų atpalaidavimas rodo pasitenkinimą. elgesį.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 89 kurie linkę viską vertinti protu ir priimti racionaliai. atsikratoma nerimo ir nervinės įtampos. Tuo tarpu. Puceliko (F. santykius bei jų sukeliamas emocijas. Jos metu atpalaiduojami raumenys.Langės emocijų kilmės teoriją). lūpų. Emocijų valdymas Norėdami kontroliuoti savo emocijų i š r a i š k ą . kurių poveikis pagrįstas principu: žodis automatiškai veikia kūną. Svarbiausia čia yra tai. dvasine pusiausvyrą. Pvz. įtaigos. besišypsančiame veide. reikia atpalaiduoti raumenis. Pastebėję r a u m e n ų į t a m p ą . ir kuo daugiau . Taigi pasinaudodami autogenine treniruote.. nes atsipalaiduoja veido raumenys. Kiekvienas jausmas savitai pakeičia mūsų s a v i j a u t ą . mažai įsiklausydami į savo emocijų pasaulį. pirmiausia turime išmokti jas atpažinti. Jis nustatė. pusiausvyros. sprando raumenys. Šiuo metodu atpalaidavę raumenis. užuot sau mintyse sakę: . H. kad kiekviena emocinę būseną atitinka tam tikros raumenų grupės įtampa. Džeikobsonas (E. Džeikobsonas tyrinėjo emocinių būsenų ir raumenų įtampos registravimo metodus.teigiamų. ramybę. Šulcas (J. įtampos ar streso atveju. Čia pravartu būtų pastudijuoti emocijų išraišku pavyzdžius ir kartas nuo karto savęs paklausti: „Ką aš jaučiu? Ko aš noriu? Ko man trūksta?" Supratę savo poreikius. H. To pasiekiame tam tikrų specialių savi įtaigos formulių pagalba. S h u l t z ) ir a m e r i k i e č i ų p s i c h o f i z i o l o g a s E. Jacobson). prislėgta nuotaika turi ryšį su kvėpavimo organų raumenų įtampa. reguliuojamos įvairios organizmo funkcijos. Pucelik) siūlomų taisyklių laikymasis. galime stebėti.

O trečioji buvo jaunų alkoholikų grupė. . įsivaizduoti tai. geras emocijas ir prisiminimus. Tai gali būti labai intensyvi baimė. jog visa tai įrodo vidinės kalbos įtaką mūsų emocinei savijautai. O trečioji grupė . Kaip galvojame. kurį lydi organizmo išoriniai bei vidiniai pakitimai.tik 2 teigiamus ir 458 neigiamus žodžius. stiprus įniršis. stiprų teigiamą ar neigiamą emocinį išgyvenimą. Jo išraiška priklauso nuo žmogaus.tai reakcija į įvykusią situaciją. Afektas . per nustatytą laiką savo mintyse ištarė 50 teigiamų ir 500 neigiamą patirtį sukeliančių žodžių. kurie mokėsi prasčiau ir neturėjo perspektyvos. kylančios neigiamos emocijos pasidaro labai intensyvios ir gali peraugti į afekto būseną. Antroji grupė . kad pirmosios grupės tiriamieji. Tos būsenos skiriasi intensyvumu. Taigi žinote. Iš pradžių. kurie ir ateičiai užprogramuoja palankius mums įvykius. o negali to padaryti. Šios teorijos pagrinde glūdi teiginys. o tada sunku valdyti savo emocijas ir elgesį. Apie visa tai jūs jau girdėjote. vidinę įtampą ir norą ją pašalinti. šiandien man nelabai gera diena". žinia. Tuo pačiu principu turėtume galvoti ir apie save (ne „koks aš kvailas". džiaugsmas ar neviltis. kad mūsų mintys yra tam tikra kalba. Afektu vadiname trumpalaikį. Reikovskis aprašo tris pagrindines afekto savybes: 1) „Užburto rato" fenomenas . man taip prastai sekasi". Geras to Įrodymas . Gerų žodžių ir minčių buvimas mūsų sąmonėje žadina teigiamą patirtį. Afekto būsenos pagrindas . nes garsiai galvoti nėra taip paprasta. Vėliau 8 valandas jiems teko mąstyti garsiai. į kuri yra nukreiptos. ženklu (teigiamu ar neigiamu) ir objektu.minėto autoriaus atliktas eksperimentas. mokslininkai pamatė. Emocinės būsenos Žmogus išgyvena platų emocinių būsenų spektrą. neturėjo darbo ir turėjo problemų kasdieniniame gyvenime. svarstyti. kaip norėčiau. Kita grupė buvo suformuota iš studentų. derėtų galvoti: „Šiandien aš jaučiuosi ne toks laimingas. kas susiję su išgyvenama emocija. kad mūsų mintys kuria mūsų gyvenimą. Panagrinėkime dažniau pasitaikančias emocines būsenas. Kai žmogus jaučia kokį nors stiprų poreikį.90_ IV SKYRIUS „Kokia šiandien bloga diena. Todėl juos ir vadina raktais. Paskaičiavę duomenis. kurie nesimokė. Trijų grupių jaunų žmonių buvo prašyta į mikrofoną įrašinėti savo mintis. o kartu ir gyvenimo sėkmei. aš jaučiuosi toks žioplas.vidinis konfliktas tarp kilusių poreikių ar norų ir galimybių juos patenkinti. Taigi matome. taip ir gyvename.50 teigiamų ir 1500 neigiamų žodžių raktų. turinčių perspektyvą darbe. J. kai susipažinote su mastymu. Eksperimente dalyvavo grupė gerai besimokančių studentų.tai ryški tendencija prisiminti. bet „aš neprotingai pasielgiau!" ). jie treniravosi.

Afektai beveik nevaldomi. Informacijos trūkumas taip pat gali skatinti baimės arba didelio nerimo atsiradimą. • 3) Blokavimas. Visa. ką įmanoma padaryti. Aistra. Patirtas ar pažįstamas pavojus retai kelia didele baimę. skatina budrumą. įvyksta susiliejimas su pasauliu. ką noriu girdėti". jam atrodo. Baimei būdinga įtampa. visaapimantis sąmoningesnis. aistrą keliančioje srityje. Baimė kyla žmogui susidūrus su pavojumi. Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros objektą. Baimę sukelia netikėtas. kas su jais siejasi. slopina sąmonę. ji visada siejasi su. tai tarytum biologinė apsauginė reakcija. Pirmiausia išsivysto atsiskyrimo nuo mamos baimė.aktyvi veikla juos dominančioje. pilnutinės laimės momentams. Pasitaiko aistringų įsimylėjėlių (tai gali būti ir trumpalaikės aistros pavyzdys). Baimė skirstoma į tris formas: paprasta baimė. padidina jautrumą. todėl užburto rato nutraukti beveik neįmanoma. Normaliomis sąlygomis ji padeda išvengti pavojaus. įsijungia gynybos mechanizmai. yra stiprus išgyvenimas. konkrečiu aplinkos objektu (asmeniu. stokojanti harmonijos veikla. dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu ir atliekantis reguliacinę funkciją bei darantis poveikį žmogaus veiklai. Ilgalaikė ir pernelyg didelė baimė kenkia žmogui. kai žmogus dažnai net beviltiškose situacijose nemato realių įvykių ar skausmingų dalykų („matau tik tai. daiktu. Svarbiausias „aistruolių" bruožas. Tie patys bruožai būdingi ir teigiamiems afektams. Maslow). girdžiu tik tai. tai tik sumažinti emocijų intensyvumą arba labai stiprų išgyvenimą pakeisti kita tokia pat stipria emocija. ką noriu matyti. aistringų programuotojų ar radiotechnikų.išgyvenimams. žr. kad jis liko nesuprastas. slopina skausmą. maksimaliems . su absoliutaus priklausymo jam jausmui rašo A. aistringų krepšinio sirgalių ar liaudies meno propaguotojų. nežinomas reiškinys. sutrikdo jo psichine veiklą. susijaudinimas. Didelė baimė mažina žmogaus veiklumą. Tokiu atveju žmogaus neveikia įrodinėjimai.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 91 2) Itin silpna kontrolė. Tačiau tai labiau pastovus. Tačiau ji įspėja žmogų apie gresianti pavojų. sugebėjimą prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Maslou (A. įtampa nutolsta. parengia būsimai veiklai. Šias baimes . Be baimės būtume lengvai pažeidžiami. kai visos baimės. naujas. bijome būti palikti ir užmiršti. Afekto situacijoje ypač stipriai veikia neigimas. nes automatiškai į s i j u n g i a gynybos mechanizmai ir savisaugos reakcija. kaip ir afektas. Afektai užblokuoja viską. gyvenimo krypčiai ir pan. „Psichikos sutrikimai"). atima sugebėjimą teisingai suvokti realybę. netikrumas. Priešingai nerimui. ramesnis jausmas. žmogus nespėja patirti baimės. siaubas ir išgąstis. įvykiu). Kiekvienas žmogus pradeda bijoti jau vaikystėje. pakitęs suvokimas. Grėsmingai situacijai užklupus netikėtai.

Dažniausiai kalbame apie reaktyvinę depresiją. keičiasi ir žmogaus patiriamos baimės. dingsta prisirišimas prie mylimų žmonių. jų nuomonės ir sprendimai. bejėgiškumo. šaukimu ir pan. Viskas. visais atvejais žmogus linkęs iškreipti esamą gyvenimo situaciją. išskirtos pagal jų atsiradimo priežastis ir pasireiškimo formas. apleidžia savo darbus ir pareigas.nei anksčiau mėgti užiėmimai. nuolatinis nuovargis. . Kovai su ja dažnai tenka pasitelkti psichologijos specialistų pagalbą. susijusi su poreikiu sumažėjimu. endogeninė . kryptingą veiklą. Neurotinė. kankina bejėgiškumo jausmas. Kiek vėliau atsiranda svetimų žmonių baimė. Galima ir taip vadinamoji simptominė depresija. kas buvo. patekusiam į sunkią situaciją ir praeina šią situaciją išsprendus. pamačius nepažįstamą žmogų. Tokia depresinė būsena arba depresinė -nuotaika. yra nenaudinga. nei darbai ar valgiai. Vidutiniška baimė parengia žmogų susidūrimui su realiais pavojais ir būsimais apribojimais. atsiranda kiekvienam žmogui. kuriais mus gąsdina tėvai (raganos. kai kurie kūno funkcijų sutrikimai. . ligos ir kitos baimės. viršininkų. informacijos rinkimą. Žmogui augant ir keičiantis gyvenimo situacijai. pikti žmonės). Smulkiau apie .tai ilgai trunkanti nelaimingumo būsena: depresijos kankinamo žmogaus niekas nebedžiugina . nes skatina problemų sprendimą. nulemta somatinio susirgimo. Tas pats pasakytina ir perspektyvos atžvilgiu: nesimato nieko džiugaus. nesėkmės. patologinius depresijos aspektus žiūrėk poskyryje „Psichikos sutrikimai". kylančią atsiradus gyvenimo sunkumams. Depresijos vystymąsi galime palyginti su posakiu „lašas po lašo ir akmenį pratašo" . Jis tolsta nuo kitų žmonių. aiškiai išreikšta nepasitenkinimo demonstravimu. motoriniu slopinimu bei psichinio aktyvumo sumažėjimu. trukdanti gyventi. subjektyvaus nesugebėjimo jausmai. t e n k i n t i savo poreikius. kaip sudėtinę jų dalį. tačiau pernelyg stipri ir asmenybę dezorganizuojanti baimė. Taip atsiranda su bendravimu. . lieka pesimistinės mintys ir vertinimai. d a l y v a u t i kai kurioje veikloje. užmaskuota. Psichoanalitiniu požiūriu depresijos atsiradime pirmiausia iškyla nepakankamumo. geri įvykiai užmirštami. Depresija . Tokios savijautos kamuojamiems žmonėms labai svarbus yra aplinkinių palaikymas ir vertinimas. Apie patologinę baimę žr. Ji priklauso nuo to. Depresija . Dar vėliau pradedame bijoti tamsos. poskyryje „Psichikos sutrikimai". darbine veikla susijusių baimių: egzaminų. atrodo nereikšminga.tai prislėgta ir liūdna nuotaika. Esant depresinei būsenai.92 IV SKYRIUS išreiškiame verkimu.tai eilė gyvenimo smūgių ir mikrotraumų.visa tai depresijos formos. „baisių" gyvūnų ir tokių dalyku. kaip ligonis reaguoja į savo ligą. pasiekimai nuvertinami. Tam tikra dozė baimės. kiekvienoje Įtemptoje situacijoje yra vertinga. mokymusi.

siekimą padėti kitam. poreikius.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 93 Empatija . 2.emocinė būsena. domėjimusi kitais. emocinį į s i j a u t i m ą į kito žmogaus išgyvenimus) derėtų skirti nuo užuojautos kitam žmogui.y.psichinė būsena. Nerimo priežastys primena baimės atsiradimo priežastis. tačiau skirtingai nuo baimės. kaip asmenybės bruožas. Numatančioji (predikacinė) empatija. silpnas savęs stebėjimas. Emocinė empatija. susidūrus su frustruojančiomis situacijomis. Tai nesėkmės išgyvenimas tais atvejais. o taip pat nuo gyvenime susiformavusių pastovių asmenybės emocinio reagavimo į gyvenimo s u n k u m u s formų. bendravimu. didėjant žmogaus gyvenimo patirčiai ir yra susijęs su jo emocionalumu. kuri sąlygoja jo altruistinį elgėsi. pasireiškianti kaip žmogaus sugebėjimas numatyti kito žmogaus emocines reakcijas konkrečiose situacijose. Frustraciją lydi įvairios neigiamos emocijos: pyktis. Pagrindinis empatijos skirtumas nuo kitų tarpusavio supratimo būdų yra silpna refleksija. susiduria su kliūtimis ir pamato arba įsivaizduoja. atsirandančių siekiant tikslo ir sprendžiant problemas. padeda susidoroti su iškylančiais sunkumais ir išlikti pakankamai tvirtam. momentinės emocinės būsenos. Žmogaus sugebėjimas adekvačiai įvertinti nepalankią situaciją ir numatyti išeities kelius yra susijęs su asmenybės atsparumu neigiamiems aplinkos poveikiams. palyginimai ir panašiai. domėtis kitais. susierzinimas ir kt. j jo pasaulio supratimą. tarsi persikėlimas (vaizduotėje) į kito jausmus. kad jo tikslai nepasiekiami. Empatijos atveju susitelkimas į savo vidinius išgyvenimus. Tikra empatiškumą (išgyvenimą kartu. problemos neišsprendžiamos. optimizmu. Paprastai skiriamos trys empatijos formos: 1. siekdamas tikslo. paremta projekcijos mechanizmu. 3. patekusio į frustruojančią situaciją. Frustracija . Empatijos sugebėjimas didėja. pagrįsta intelektiniais psichiniais procesais: analogijų ieškojimas. sugebėjimu pamėgdžioti motorines bei emocines kito žmogaus reakcijas. Frustracijos lygis priklauso nuo frustratoriaus (priežasties) jėgos. įsijautimas į jo išgyvenimus. kai žmogus. Kognityvinė empatija. galimos įtampos ar nelaimės. Empatiškas žmogus moka suprasti kitą žmogų. sukelta objektyviai neįveikiamų arba žmogaus nuomone neįveikiamų sunkumų ar kliūčių. t. nerimo šaltinio negalime tiksliai nurodyti . Nerimas . yra tolerantiškas. kylanti dėl gresiančio pavojaus. Frustraciją galime vertinti kaip psichologinio streso formą.tai kito žmogaus emocinės būsenos pajutimas. nuo žmogaus. Tolerancija frustracijai arba atsparumas frustratoriui. Visas dėmesys yra koncentruojamas į kito žmogaus išgyvenimus ir betarpišką emocinę patirtį. Empatiškumas yra individuali žmogaus savybė. socialiniu lankstumu. jausmus ir mintis yra minimalus.

ryškūs pasikeitimai žmogaus gyvenime (artimo žmogaus mirtis. Sugebėjimas vietoje automatinio nerimo patirti taip vadinamąjį signalinį nerimą yra susijęs su Ego funkcijomis (suvokimu. Kaip žmogaus emocinė būsena. 2. stabilus individo polinkis išgyventi nerimą tam tikru intensyvumu. Vieniems žmonėms tas pats dalykas atrodo keliantis grėsmę. t. Neuroendokrininiu (adrenalino . neaiškus ekonominis statusas. kai kurioms moterims nerimą sukelia namų ruošos rutina ir t. kad nerimas yra būtina žmogaus kaip dvasinės būtybės egzistavimo sąlyga: „žmogui reikia nerimo.t. kas esi ir to. finansinė atsakomybė.94 IV SKYRIUS ( k a r t a i s s a k o m a : „ n e r a m u . jis išgyvena nerimą. kad a t s i t i k s kažkas bloga"). kas nori būti". dozuotos įtampos tarp to. Nerimas pasireiškia trimis organizmo lygiais. konfliktai namie). Egzistencinės psichologijos atstovas V.). nugalėti nesėkmes. nežinomybės jausmą. ieškoti. Psichoanalitikai nerimo priežasčių ieško ankstyvosios vaikystės patirtyje.epinefrino išsiskyrimu). Pvz. Nerimas verčia žmogų būti aktyviu. vedybos. Tai ir kasdieninio gyvenimo sunkumai bei problemos. Kai mūsų psichiką stimuliuoja per stiprūs išoriniai ir vidiniai šaltiniai. atmestumo. 1. Psichiniu (neįsisąmoninti būgštavimai). N e r i m a s analizuojamas ir aprašomas dviem lygiais: 1.nuolatinis laiko trūkumas. Signalinio nerimo sukeltas nemalonus pojūtis aktyvuoja. kuri primena vaikystėje patirtą vienišumo. vienišumo bei suvokiamos būtinybės atitikti tam tikrus standartus. perpildo ją jaudinimu. t. paleidžia malonumo siekimo energiją. Kaip asmenybės bruožas (nerimastingumas). Sunkumai gali būti įvairiausi .. laikinas emocinis procesas. įveikti kliūtis. vienišumas. Norėdami nuslopinti nerimą. atgaminimu). mąstymu. ligos. Visais lygiais pasireiškiantį nerimą galima įvertinti įvairių psichologinių metodikų pagalba. kitiems ne. 2. atskirti fantazijas nuo realybės. kuri duoda jėgų Ego suvaldyti nerimą stimuliuojančias fantazijas. Frankl) mano. nesaugi aplinka. Jeigu suaugęs žmogus patenka į situaciją. . Somatiniu arba motoriniu . nepasitenkinimas darbu. Franklis (V.y. rasinės ir tautinės problemos. Tyrinėtojai nurodo keletą nerimo priežasčių: įvairios socialinės problemos (valstybės santvarka. studentai nerimą dažnai jaučia dėl netinkamo laiko organizavimo.visceraliniu (įvairios organizmo sistemos reaguoja į padidėjusią epinefrino produkciją). tada vystosi nesuvaldomas automatinis nerimas. nėštumas. skyrybos ir t. Tai sąmoningai suvokiamas subjektyvus grėsmės pojūtis. kurio intensyvumas tam pačiam žmogui gali keistis. 3.

pasireiškianti kaip ilgalaikis teigiamas ar neigiamas emocinis žmogaus veiklos fonas. keliančius grėsmę individo gerovei. Ryškesni išgyvenimai staiga arba palaipsniui gali pakeisti nuotaiką. ir H. minčių kryptį bei žmogaus elgesį. pasipiktinęs. pasireikšdama nestipriais difuziškais išgyvenimais.koncentracija: susimąstęs. Taip buvo apibūdinama bendra organizmo reakcija į bet kokį nemalonų poveikį. E . turime rasti jo priežastis. susinervinęs. galima gana tiksliai ir išsamiai aprašyti tam tikru momentu esančią nuotaiką.sąlyginai ilgalaikė. narkotikai). C . B . suerzinti ar n u l i ū d i n t i . H . kuriame galime skirti ryškesnes figūras. reikia psichologo pagalbos. Pabandykite! Stresas . kuriame išsiskiria daugiau ar mažiau ryškūs atskiri išgyvenimai. . Streso priežastimi gali būti įvairiausi ekstremalūs poveikiai. žvalus.agresija: piktas. Palyginkime tai su fonu.socialumas: nuoširdus. rūpestingas. budrus. susikoncentravęs. susierzinęs. Nouliai (W. MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 95 visų pirma. svarbūs įvykiai. alkoholis. susijaudinęs. Nowli) išskyrė aštuonis jų įvairovę atspindinčius ir apibūdinančius faktorius: A . Įveikti nerimą pačiam dažnai yra per sunku. A t s i r a d u s i nuotaika paveikia vėliau k y l a n č i a s emocines reakcijas. gana pastovi psichinė . jautrus. D . atsipalaidavęs. ir objektyviai vertinti situaciją darosi sunku.būsena. nes nerimui pasiekus didelį intensyvumą. sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę . kad prisitaikytų prie sunkių sąlygų. Tarp šių komponentų yra abipusis ryšys. nerūpestingas. jis tampa dezorganizuojančiu žmogaus veiklą. nepasitikintis. Selje (H. Ekstremaliose situacijose kiekvienas organizmas turi savybę sutelkti savo vidines jėgas tam. ir H. susikaupęs. farmakologiniai preparatai (vaistai. Aprašydami nuotaikas. Priklausomai nuo • mūsų nuotaikos tas pats įvykis gali nudžiuginti.egocentriškumas: įsigilinęs. Selye). Jis sakė: „Stresas . gyvenimo druska".tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir įtampos būsena. V. Nuotaika. Jos priežastį sunku aptikti. F . Ji tarsi „nuspalvina" mūsų psichinius procesus.aktyvumas: energingas. G ..malonumas: patenkintas.depresija: liūdnas. Bet ir nuotaika gali veikti patiriamus išgyvenimus. beviltiškas. Tai organizmo reakcija į aplinkos veiksnius. Derinant minėtas dimensijas. Nuotaiką gali sąlygoti savijauta (iš nuotaikos pokyčių kartais diagnozuojama prasidedanti liga. Streso sąvoką pirmasis panaudojo biologas ir gydytojas H. Kaip tiksliau galėtume apibūdinti šia dažnai vartojamą • sąvoką? Nuotaika . susitelkęs. .nerimas: neramus. moterų priešmenstruacinis sindromas pasireiškia būtent nuotaikos pokyčiais).

kai organizmo budrumas labai padidėja. • psichologinis. kad žmogaus organizmas geriausiai funkcionuoja. skatinantis veiklumą. problemos šeimoje. skatinantis energingai veikti. psichologinės problemos. stresas gali peraugti į distresą. „Kančiabe pastangų"-kai organizmas nesipriešina negatyviems poveikiams iš aplinkos ir be kovos pasiduoda. veikiamas ribotų stresorių. Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys. nesėkmės. 2) emocini. Dažnai jis veikia kaip teigiamas. Emocinio streso atveju kinta žmogaus psichinių procesų eiga. darbe. alkio. 3) psichosocialinį. nelaimės. Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. infekcijos ir kt.taip vadinama reakcija. gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą ir dezorganizuoti visą veiklą. Psichologinis stresas skirstomas į: 1) informacinį. Šiuo atveju žmogus nesugeba susitvarkyti su užduotimi. M. motyvacinė struktūra. karščio. kuris veda į organizmo jėgų bei atsparumo s u m a ž ė j i m ą . neigiami išgyvenimai bei chroniškas stresas veikia mūsų fizinį kūną ir jo funkcijas. Frankenhaeuzer) skiria tris dažniausias organizmo reakcijas į stresą : 1.). laiku priimti teisingo sprendimo ir atsakomybės už sprendimo pasekmes. Apie psichologinių faktorių įtaką somatiniams susirgimams ir . kai yra grėsminga situacija. aktyviai ieškoti išeities stresinėje situacijoje. kuris pradeda neigiamai veikti mūsų psichinę būseną. kurį sukelia konfliktai. sukeltas fizinių stresorių (šalčio. kuris kyla. tai stresas perauga į distresą. „Pastangos be kančių" . Eksperimentais įrodyta. arba jie pernelyg intensyvūs. kai organizmas mobilizuojasi įveikti stresą ir visas vidines jėgas nukreipia kovai. emocinę savijautą. kai stresoriai muš veikia pastoviai. o kartu sutelkiamos jėgos ir organizmas mobilizuojamas kliūčių įveikimui. Priklausomai nuo stresoriaus rūšies ir jo poveikio būdo. Ji aiškinasi. 3. . elgesio būdas. „Pastangos su kančia" . kaip emocinės. . slopindamas savo veiklą. su socialine žmogaus adaptacija susijusios priežastys. netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. Ir tik tada. Tai nagrinėja atskira medicininės psichologijos kryptis psichosomatika. išradingumą. Frankenhauzeris (M. traumos. stresas gali būti: • fiziologinis. ilgai ar itin intensyviai. atsiranda streso baimė. 2. mobilizuojantis jėgas faktorius. įtampa ir pan.96 IV_SKYRIUS pusiausvyrą. kuris kyla dėl informacijos pertekliaus. netikrumas dėl ateities. pavojus. pastovios neigiamos emocijos. Jei jų yra per daug.

jaučiate nerimą ar įtampą . Kaip elgiatės streso atveju? Jei elgiatės irzliai. o iškvėpdami vis giliau atpalaiduokite raumenis. oro trūkumą. išgyvenimus. geras poilsis. Įsiklausykite į savo d v a s i n i u s ir e m o c i n i u s išgyvenimus. kilusi pažinus kito jausmus. Užuojauta . pablogėjusi atmintis. Dažnai žmogus. Prisiminkite bangų ošimą. pasitempkite visu kūnu. jus kamuoja pykčio protrūkiai. n e m a l o n u m u . sutrikimas. sveika mityba. į t a m p a . mokėjimas džiaugtis. nes niekas negali mūsų a p s a u g o t i nuo j a u d i n a n č i ų į v y k i ų . įsivaizduokite esą prie jūros ar žydinčioje pievoje. nulemtus streso. turinčiais mums labai stiprų poveikį per tam tikrą laiko tarpą (artimų draugų praradimai.tai psichiniai streso požymiai. kas jums miela ir gražu. dažniau norite rūkyti. N u o t a i k o s s v y r a v i m a s . Testų pagalba galima nustatyti savo gyvenimo stiliaus rizikos laipsnį. susijęs su vidine įtampa. jautresniu streso poveikiui. padidėjusį kraujospūdį. padidintas poreikis kalbėti. sujaudinimas. ramesni. sužinojęs apie kito nelaimę. savęs pažinimas. Ar galime patys atpažinti. visai išvengti streso neįmanoma. o kartu ir ieškojimas galimybių jo išvengti. Tai siejama su įvykiais. nuovargį. lengvą vėjelio dvelkimą ir kita. išgerti alkoholio ar medikamentų. mirtys. nekantriai. kurio buvimas daro žmogų lengviau pažeidžiamu. pajuskite malonią saulės šilumą. gyvenimo stresorių kiekį.patogiai atsisėskite. tai galite atpažinti elgesio pokyčius. Tai asmens psichinio aktyvumo pakilimas. didelės nesėkmės ir pan. susirūpinimas. skrandžio spazmus. t o b u l ė j i m a s ) padės tapti atsparesniu streso poveikiui. Pabandykite vieną iš atsipalaidavimo būdų! Jeigu esate nuvargę ir suirzę. mokėjimas atsipalaiduoti. nerimas. žlugimo jausmas .tai paties subjekto emocinė būsena.) Galima taip pat nustatyti asmenybės bruožų rinkinį. kelis kartus per nosį lėtai ir giliai įkvėpkite. pajunta . pasirąžykite ir atsipalaiduokite. padidinus atsparumą stresui. Toks j a u yra gyvenimas. sveikesni. Ramiai pasėdėkite užmerkę akis. Tačiau neigiamų streso pasekmių galima išvengti arba jas sumažinti. jog mūsų organizmas tam tikru momentu yra veikiamas streso? Įsiklausykite į savo fizinį kūną. miego ir apetito sutrikimai. Sveikos gyvensenos taisyklių laikymasis (judėjimas. Pabūkite taip keletą minučių ir pakilsite pailsėję. kojų ir rankų šalimą. Ką jis jaučia? Streso būsenoje pastebėsite šiuos fizinius požymius: sustiprėjusį širdies plakimą. nesugebėjimu atsipalaiduoti. prislėgtumas. Tai yra būdai prognozuoti distreso atsiradimo pavojų. neviltis. keisti aktyvios veiklos ir poilsio formas.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 97 tiesiogiai streso sukeltus psichikos sutrikimus skaitykite poskyryje „Psichikos sutrikimai". į t a m p o s ir p a v o j ų . Ar galima streso išvengti? Kaip natūralaus gyvenimo reiškinio.

susijęs su realiu praradimu. o ko geriau vengti. kokios jų funkcijos. susijęs su abejingumu. 3) autistiniai. Iš ko suprantame. kad emocijų išraiška būtu adekvati ir padėtų. sutartiniai.staigi. intensyvi nerimo ataka. egzistavimas vienu metu. turintys apibrėžtą reikšmę. Panika . Vaikas tarsi pasako. liūdesį. Emocijos . kaip vaikas vertina įvykusią situaciją. sužinome. Jo emocijos atlieka komunikacinę (bendravimo) f u n k c i j ą . Pamatę graudžiai v e r k i a n t į vaiką. džiaugsmingas nusiteikimas. neigiamas emocijas. Kognityvinis vertinimas pažinimo procesų pagalba atspindi objektyvias aplinkos savybes. prislėgtas nusiteikimas. kad vaikui liūdna.padidėjęs nemalonus motorinis ir psichologinis aktyvumas. Tai glaudžiai susiję su emocijų išraiška ir sugebėjimu ja suprasti. Emocijų ženklas rodo. kas aplinkoje jam svarbu.dviejų priešingų jausmų. Euforija. kad jo mama kažkur nuėjo ir ilgai negrįžta. bandome paguosti. nes užjausdamas žmogus nebūtinai kartu jaučia ir išgyvena visus suvoktus sunkumus." Emocijų funkcijos Norėdami suprasti. prieiname prie jo. dirglus. y. išsiaiškinti. Svarbu. Tačiau tai nėra empatija. realius santykius. pakilus. 2) konvenciniai. Taigi emocijos atlieka vertinamąją funkciją. Kalbėdami su verkiančiu vaiku. nerimą. panagrinėkime pavyzdį.liūdesys. epizodinė. Komunikacijai yra svarbios trys emocijas išreiškiančių judesių rūšys: 1) natūralūs. nukreipti į patį save. su k u r i o m i s dažniau susiduriame: Įtampa .pažemintas. susidomėjimo nebuvimu. parodančią žmogui. Paminėsime dar keletą sąvokų. kam gi iš viso reikalingos emocijos. neskirti emocijų perdavimui ar demonstravimui. susijusi su jausmų p e r t e k l i u m i ir ryškiais fiziologiniais pokyčiais.emocionalumo ir aktyvumo lygio sumažėjimas. Ambivalencija . Apatija . Apie tai mes jau kalbėjome skyrelyje „Emocijų išraiška". Tuo tarpu emocijos teikia subjektyvią informaciją. kad jam reikia pagalbos? Iš jo emocinės būsenos ir išraiškos. Tai sukėlė vaikui baimę. Gedėjimas . t.intensyvus. bendri visiems žmonėms išraiškos judesiai. Disforija .98 IV SKYRIUS jam gailestį ir užuojautą. o ne apsunkintų bendravimo procesą. susijusių su emocinėmis būsenomis. nukreiptų į tą patį žmogų. kad jam blogai. siekiantys sukelti aiškiai numatytą reakciją. kas jam nutiko. judesiai. reikalinga ir naudinga.

Neigiamos emocijos skatina mus pasiaiškinti. jei mums kažką skauda. maksimalus siekimas teigiamų ir minimalus .malonumas. Teigiamos emocijos atpalaiduoja žmogų nuo įtampos. atpažinti jas ir reguliuoti savo gyvenimą taip. Teigiamos emocijos padidina aktyvumą ir pakelia veiklos tonusą. Dž. nepasitenkinimą ar pan. kas mums įdomu ar naudinga. Teigiamų emocijų panaudojimas jėgų atstatymui relaksacijos . ar mes iš tiesų gyvename taip.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 99 ženklas atspindi reakciją į situaciją (teigiamas . kad padeda atpažinti ir įsisąmoninti. atmintį). Pajutę neigiamų emocijų antplūdį (depresiją. Gal būt mes kažkam skiriame per mažai dėmesio. Viltis žmogui padeda sudėtingiausiose situacijose. kad žmogaus veiklos pagrindas . Teigiamos emocijos rodo. Paguostas vaikas gali pradėti veikti (šiuo atveju . Jos reguliuoja nervinius .vegetacinius bei psichinius procesus (mąstymą. Emocijos gali globaliai paveikti žmonių santykius ir bendravimą. '• Jau aptartojo verkiančio vaiko patirtos neigiamos emocijos (silpnumas. Daug mažiau kalbama apie teigiamas emocijas ir jų reikšmę žmogaus elgesiui ir veiklai. dėmesį.ei mūšų netenkina santykiai su artimais žmonėmis. Vertinamoji emocijų funkcija žmogui yra gyvybiškai svarbi tuo. gal stokojame dėmesio savo fiziniam kūnui. gal kalta saviraiška. j. kurios didina į t a m p ą . kurių pasiekimo rezultatas juos sukeltų. noras patirti smagumą ir išvengti kentėjimo. Mes greičiau suprantame ir lengviau įsimename tai. kad mūsų organizmas yra sveikas. ko mums labiausiai šiuo momentu trūksta. paguosti. nerimą. neigiamas . reikia siekti tokių tikslų. Si funkcija gali būti dvejopa: psichinės veiklos tonuso pakėlimas arba slopinimas. suteikti viltį.ieškoti mamos). užduodame sau klausimą. skatiname jo teigiamų emocijų atsiradimą. Šiuo atveju emocijos atliks skatinamąją funkciją. padeda įveikti stresines situacijas ir sunkumus.). Psichologijoje labai daug dėmesio kreipiama neigiamų emocijų ir jų traumuojančio poveikio nagrinėjimui. Vadinasi.palankus situacijos vertinimas. ramina. o mes galime vaiką nuraminti. nusivylimas) slopina jo aktyvumą. Pagal tai emocijos skirstomos į stenines. Kartais tam gali tekti įdėti daug pastangų.neigiamų emocijų. Ar emocijos gali būti veiklos motyvu? Kai kas sako: „taip . kad pašalintume nemalonią būseną. palaiko veiklumą ir organizmo atsparumą. kad mūsų dvasinis gyvenimas mus tenkina. kaip norėtume. Hedonistinės krypties atstovai mano. Emocijos atlieka ir įvairiapusę reguliacinę funkciją. Milis (J. o neigiamos .emocija svarbus. išsekimas.priešiškas). a k t y v i n a n č i a i skatina veiklą ir astenines.Milli) siūlo „gudrios laimės strategiją": norint išgyventi malonumą.slopina. bet ne vienintelis veikios motyvas". Tai nuovargis. s l o p i n a n č i a s ir dezorganizuojančias veiklą.

ieškote knygų bibliotekoje... POREIKIAI IR MOTYVACIJA Motyvai. kančios link teigiamų emocijų.poreikis. siekdamas patenkinti savo poreikį. įtampos. kaip galima būtų šio poreikio sukeltą įtampą pašalinti ir savo veiklą nukreipia į tuos objektus. Kokie čia veikia dėsniai? Pirmiausia. atsiranda slėgio skirtumo stimuliuojamoji jėga. Taip ir žmogui . žmogus pirmiausia kreipia žvilgsnį į aplinką . kovoti. skatinantys žmogaus veiklą. Jis tučtuojau prisipildo. Kiekvienas žmogus. tenkindamas maiti- . Jei veikla neduoda t e i g i a m ų rezultatų.pailsėti. kyla nusivylimas. atsiranda jėga . bendrauti. judėti. pavyzdžiui. Poreikių apibūdinimas Jokia veikla neprasideda be priežasties. einate į paskaitas. kurie (žinoma iš patirties) padeda numalšinti alkį. o gal linksmintis? • Be ko žmogus negalėtų gyventi? • Kodėl kartais žmogus atsisako gyvybei būtinų dalykų ir pasirenka pražūtingą veiklą? • Kiek galima rasti būdų tam pačiam poreikiui patenkinti? Į šiuos klausimus galime rasti atsakymus kitame poskyryje. varanti vandenį į indą. neigiamos emocijos neatslūgsta. išreiškia jo santykį su aplinka. emoqijos kinta nuo nepasitenkinimo. Taip jis. Vienas.ieško. o po to skanauja. Ši įtampos būsena išreiškia kiekvieno žmogaus priklausomybę nuo gyvenimo sąlygų. pusryčiaujate. apsirengti. Jusdamas kokį nors poreikį. kepa. be ją sužadinančio stimulo. norėdamas valgyti. skatinantis šį trūkumą užpildyti. Šios jėgos dėka skatinamojo veiksmo tuštuma užpildoma. įsivaizduokime tuščią į vandenį panardintą indą. Tenkinant poreiki. poreiki patenkinti suriku arba neįmanoma.l00_ IV SKYRIUS pagalba padeda išvengti f i z i n i o išsekimo ir iš jo k y l a n č i ų neigiamu išgyvenimų. Įsivaizduokite eilinę savo dieną: atsikeliate. įtampa lieka. mokytis. dirbti. kviečiate draugus kartu papietauti ar pasilinksminti. ir ankstesnis diskomfortas ar įtampa atslūgsta. pavalgyti.susidarius tuštumai ar trūkumui kurioje nors sielos kertelėje. dengia stalą. kuris atsispindi emociniuose išgyvenimuose. verda. Kas lemia jūsų veiklą? • Kas žmogui yra svarbiausia . norėdamas valgyti ir jausdamas malonumą gaminti maistą. elgiasi skirtingai. priklausomai nuo poreikio patenkinimo sėkmingumo.

t. Emocijos sąlygoja elgesio ir Veiklos reakcijas. galime reguliuoti ir atstatyti pusiausvyrą. kyla teigiamos emocijos. I n f o r m a c i j a patenka j protą. Jei išgyvename nepasitikėjimą. mėgstantis pietauti su kolegomis. patiria malonumą. kurių vienas . numatoma tolesnė v e i k l a . Pavyzdys. išsirinkti t i n k a m i a u s i ą variantą. mes. Neturėdami maisto. o gal konkurso lygis labai žemas. tai.y. Visi šie žmonės patenkins poreikį maitintis sau priimtiniausiu būdu. Atlikus tokį darbą. t. kuriamos idėjos. t. Tai mūsų komunikacija (kalba. Kitas. . ką gaunu atitinka mano poreikius.atsakymą. gavę net ir teigiama savo darbo įvertinimų. Jei ne. ryžtis veikti pagal savo planą ir t. ar tai. norėdamas patikti draugei. Jei kokie nors išgyvenimai ar nemalonios situacijos išugdo mumyse pastovų nepilnavertiškumo jausmą. savaip naudodamas suvokimo ir p o j ū č i ų kanalus. teigiami atsakomieji jausmai. kad tai pataikavimas. formuojamos nuomonės. v e r t i n a m a informacija. lyginama su t u r i m a i s stereotipais. ką kiti žmonės vertina ir priima kaip informaciją iš mūsų. Tik išsianalizavę savo poreikius. Jei tam tikru momentu daminuoja įvertinimo poreikis. jie turėjo pagalvoti. kiekvieną karta kyla klausimas. V ė l i a u perdirbta informacija keliauja į poreikių sferą. kyla poreikis dirbti kitaip. neturėdamas sąlygų dirbti su technika ir patikrinti savo idėjų teisingumo. sunkiai juo pasitikėsime. ar tai mažina mano vidinę įtampą ir nepasitenkinimą. Galime galvoti. kur mąstymo pagalba ji analizuojama ir interpretuojama: sprendžiami į v a i r ū s k l a u s i m a i . Suprantama. apgalvoti savo galimybes. neturėdamas ryšio su aplinka. kyla neigiamos emocijos. Vadinasi. kilusi iš buvusio trūkumo ar stokos. atsiranda nepasitenkinimas savimi ir savo sugebėjimais. Ir emocijos kyla atitinkamai mūsų įsitikinimams. Jei informacija atitinka mūsų lūkesčius. verbalinė arba neverbalinė emocijų išraiška) ir atitinkama veikla.maitinimosi. kaip tai padaryti. pajutę norą valgyti. kad jo padarytas darbas netinkamas. Trečias. kviečia ją į restoraną. nepatenkinsime maitinimosi poreikio. kad bet kokį poreikį jaučiantis žmogus negali p a š a l i n t i įtampos. eina į kavinę. taigi patenkina bent keletą poreikių. netgi neapdorojant informacijos mąstymu ir nesigilinant i šiuo metu dominuojančius savo poreikius. konstruktorius negalės kūrybiškai p a t o b u l i n t i kokio nors mechanizmo. ieškomos priežastys. Aplinka teikia žmogui informacija. mūsų elgesys bus neteisingas ir toje situacijoje netinkamas.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 101 nimosi poreiki. mano tikslus. o žmogus gauna laišką . pagrindimas ir t. kurią kiekvienas subjektas priima kitaip.

priklausyti kokiai nors bendrijai . žmogus nori gerbti save už tam tikrus pasiekimus ir būti gerbiamas kitų. oro bei miego trūkumą. šeimoje. kur daug maisto. bendraujant su kitais žmonėmis. kyla poreikis jaustis saugiau. Visa kita jam nesvarbu. kiekvienam mūsų saviti. Jis mano. veikti nepavojingoje aplinkoje: noras turėti pastovų darbą. priklausantys nuo įgimtų savybių. atsiranda poreikis jaustis Įvertintam. Poreikių hierarchija Gyvūnų poreikiai yra instinktyvūs. Laisvė. kurioje atsispindi įvairių žmogaus poreikių ryšys. Nuolatos alkanam žmogui Utopija yra ta šalis. meilė. yra socializuoti.šeimai. tampa efektyvūs esantys a u k š č i a u ir keičia motyvaciją. . bendrumo jausmas. poreikis yra pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis. Kai patenkinti saugumo poreikiai. jie yra • tiesiogiai susiję su organizmo išlikimu. kiekvienas žmogus gimsta turėdamas penkių rūšių poreikius. Vadinasi. pagarba netenka reikšmes. Kartu jie yra individualūs. Mat. kad būtų laimingas. būti ramiam dėl ateities. žmogus trokšta būti mylimas ir mylėti. santaupų. (A. Kai patenkinami žemesnieji poreikiai. Maslou) Kai f i z i o l o g i n i a i poreikiai bent iš dalies patenkinti.alkį. giminei ir pan. būti mėgstamas kitų. jei būtų tikras. kad niekad nepritrūks maisto. Skaudžiausiai juntame fiziologinius poreikius . troškulį. o žmogaus bręsta visuomenėje. būti pripažintam visuomenėje. Maslou pateikė savitą poreikių klasifikaciją. Autoriaus nuomone. Amerikiečių psichologas A. kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo. Alkanam svarbiausia yra gauti pavalgyti.102 IV SKYRIUS Taigi poreikiai yra įtampa. kurie išsidėstę pagal tam tikrą hierarchiją. egzistuojančią kiekviename žmoguje. darbe. Bent iš dalies patenkinus meilės poreikius. skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos.

y. įsitikinimai. motyvai skatina žmogaus elgesį ir jį nukreipia. tos veiklos procesas arba jos rezultatai gali kelti pasitenkinimą arba. Ar pakankama jo šios veiklos motyvacija? Gal apskritai jo nedomina mokslas. supratus savo poreikį ir jo patenkinimo galimybes). šis poreikis tampa veiklos motyvu. vadinamos motyvais. Motyvai žmogaus gyvenime atlieka kelias funkcijas. noru pritapti pfie kitų žmonių. Žmogus.(t. Jei žmogus dirba kokį nors darbą ar mokosi. kas ją sukelia ir ieško būdų tai pašalinti. • Pavyzdžiui. Pirmiausia. Tai pastangos aktualizuoti. t. Motyvų esmė ir funkcijos Veiklos priežastys. aistra. kokių motyvų skatinamas žmogus ką nors veikia. Mūsų veiklai daro įtaką noras elgtis pagal papročius. motyvai padeda pajusti savo veiklos prasmę. susijusios su subjektyvių poreikių patenkinimu. poreikis perauga į motyvą. atsiranda noras ją keisti. Taigi. prie savo grupės ir panašiai. Tuomet kinta motyvai. Si intensyvi ilgalaikė emocija daro žmogų aktyvų ir skatina jį atkakliai siekti tikslo.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 103 Pagaliau žmogus pradeda siekti išreikšti save. padėsiantį šį poreikį patenkinti. Motyvu gali būti mūsų interesai. pavyzdžiui. Kokio nors elgesio paskata gali būti susijusi ir su mada. Priklausomai nuo to. o gal tik inžinerinės veiklos perspektyva? Gal jo mokymosi motyvai yra primesti iš šalies. studentas nenori lankyti paskaitų ar kurti kokių nors projektų. kai žmogus aptinka veiklos objektą. priešingai . atlikdamas kitokio pobūdžio veiklą. kartu keisdami žmogaus veiklos pobūdį konkrečioje situacijoje. nejausdamas malonumo ir pasitenkinimo. dalyvauja ją kontroliuojant ir keičiant. . gyvenimo tikslai. Motyvu paprastai tampa įsisąmonintas poreikis. Be to. neteikia pasitenkinimo. visų pirma stengiasi suprasti. galvoti pagal visuotinai priimtą normą. Įsisąmoninus įtampą sukėlusias priežastis ir suradus objektą.nusivylimą. vertybės. kyla motyvacija ieškoti naujų veiklos krypčių. skatina pradėti aktyviai veikti. atskleisti ir efektyviai panaudoti savo potencines galimybes. pajutęs kokį nors trūkumą ir įtampą. Kai kada veiklą skatinančių motyvų funkcijas gali atlikti ir emocijos. o ne vidiniai? Galbūt tas studentas jaustų pasitenkinimą. sakome esant nepakankamą šios veiklos motyvaciją. y. kuris padės ją pašalinti . kuri jam atrodytų reikšminga ir asmeniškai prasmingai motyvuota? Jei veikla nėra asmenybei reikšminga.

Plečiantis veiklos sferai. atsiranda naujos veiklos priežastys. Tai racionalizacija. Tai ypač padeda mokantis: jei suprasime. Perspektyva . 2. įsisąmoninti ir neįsisąmoninti motyvai kai žmogus supranta. Turime jausti. ką nors darydamas. savo veikloje turime aptikti tokių uždavinių. Šiuos motyvus išreiškia interesai. Norėdami sustiprinti motyvaciją. kas jį skatina veiklai. nemato perspektyvos. Tai mūsų potraukiai. Savo veiklos reikšmės supratimas. bando racionaliai paaiškinti savo veiklos priežastis. teigiamas emocijas. reikšmės ir naudos. kad ir kiti žmones jaučia tą patį. kurią apsivijusi vynuogė sirpino dideles uogas.t. neįsisąmonindamas tikrųjų veiklos motyvų. Kaip sustiprinti tokios veiklos motyvaciją? Štai keletas dėsningumų: 1. kartu kinta ir motyvai. koks yra jo poreikių turinys. (plačiau apie tai skyriuje „Savimonė: koks aš esu"). tuomet sakome. įsitikinimai. kokia yra tikroji jo elgsenos priežastis. ką ir mes ir t. žinoma. kartais racionaliai aiškindamas savo elgesio priežastis.artimų ir tolimų veiklos tikslų supratimas. siekiai. kurios perspektyva aiški. kaip jas bus galima panaudoti darbe ar gyvenime. Lapė priėjo prie aukštos tvoros. kai neigiami jausmai slepiami po paslaugiu elgesiu ir perkėlimas. kurių dėka mes išsprendžiame skaudžius konfliktus tarp neįsisąmonintų potraukių ir sąmoningos jų kontrolės. domėjimąsi.104 IV SKYRIUS Tačiau yra ir atvirkštinis ryšys tarp motyvų ir veiklos. Jei žmogus. Neįsisąmonintų motyvų pavyzdžiu gali būti pasakėčia apie lapę ir vynuoges. kai įvaizduojame. 3. rezultatų . Neįsisąmoninti motyvai yra tada. kurių sprendimas sukeltų vidinius prieštaravimus. Juk kartais esame priversti dirbti mums neįdomų darbą. tačiau lapė pasiekti uogų neįstengė. kad mūsų darbas yra svarbus ir naudingas mums patiems arba kitiems žmonėms. nepasitenkinimą bei norą išspręsti. pasiteisina prieš kitus ir save patį. Psichoanalitikai tai vadina pasąmonės gynybos mechanizmais. Dažnai žmogus. negu tokiai veiklai. Tada ji išdidžiai nusisuko ir nueidama tarė: „Šitos vynuoges žalios"! Taip ir žmogus. kai pavojingoje situacijoje neišreikšti jausmai išreiškiami netinkamoje aplinkoje. kai žmogus nesupranta. Teorinių bei praktinių žinių reikšmės supratimas. Šių uždavinių efektyvus išsprendimas sukelia pasitenkinimą. kintant jos sąlygoms. kad motyvai yra įsisąmoninti. tai motyvacija mokytis padidės. nuostatos. maskavimas. ir projekcija. 4. kas skatina veikti. . kam bus reikalingos žinios. tai motyvacija šiai veiklai bus menkesnė.

mes dažniausiai į s i v a i z d u o j a m e tos veiklos rezultatą.niekas negalės jos kaltinti.t. kokios jam reikia. Nugali tas motyvas. pasirinkdami vieną ar kitą veiklą. Nugalėjus vienam motyvui. Tokio elgesio motyvų iškreipimo. Priklausomai nuo to. tuo lengviau ir veikiau pasirenkame savo veiklą. Tada žmogus sąmoningai „kuria" elgesio priežastis. kai žmogus yra kuo nors kaltinamas. ar pamiegoti ir dirbti savarankiškai. Kiekvienam yra tekę svarstyti. Tikslas gali tapti motyvu. Štai kolega parodo naują. vyksta vidinė motyvų kova. kurie gali būti nepriimtini ar nesuprantami kitiems. mergina sugalvojo labai paprastą priežastį . kai jam gresia bausmė.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 105 Tuo pat metu gali būti griebiamasi to paties aiškinimosi mechanizmo ir sąmoningai. žmogus j a u č i a s i pasirengęs veiklai. Nenorėdama jo įskaudinti. Įvertinės jos galimybes. netikrų priežasčių dažniausiai griebiamasi situacijose. . Kuo greičiau išskiriamas svarbiausias motyvas. Kai žmogus turi pasirinkti vieną iš kelių skirtingų tikslų. Šioje situacijoje studento veiklos motyvai gali būti žinių. studentas renkasi vieną ar kitą iš minėtų studijavimo stilių. jis į s i t i k i n a . kuri motyvų grupė dominuoja per visą semestrą. norint užmaskuoti tikruosius veiksmo motyvus. o ji pati nesunkiai išsisuks iš sunkios situacijos. ir atvirkščiai. kuriuo remdamiesi gal kada galėsime ir patys įsikišti į motyvų kovą. Tikslai ir motyvai labai susiję. mergina sakosi vaikinui nenorinti eiti į pasimatymą dėl blogo oro. ji būtent tokia.studentas nori atlikti tam tikrus skaičiavimus ir galų gale aptinka naują programą.šiuo atveju tikslas tampa veiklos motyvu. tada per sesija nesunkiai gautų gerus pažymius. Tačiau dažnas egzaminui ruošiasi tik paskutinę naktį. Rezultato vaizdas vadinamas veiklos tikslu. o tuomet gerų sesijos rezultatų nelauk. kad greičiausiai priežastis kita . kurios galėtų pateisinti jo elgėsi a p l i n k i n i ų akyse. draugų ieškojimas ir t. Motyvų kova ir kaita Ką nors veikdami. įdomią ir naudingą programą. Pavyzdžiui. kuris motyvų hierarchijoje tuo momentu stovi aukščiau. gero įvertinimo siekimas arba linksmas laiko leidimas. Panagrinėkime pavyzdį. ar keltis anksti rytą ir eiti į paskaitas. pažinčių.jis jai nepatinka. Tačiau gudresnis vaikinas supras. Gali būti ir kitaip . Šiuo atveju motyvas tampa veiklos tikslu. kad . ką geriau veikti. Studentas per visą semestrą turėtų nuolatos mokytis. ir studentas tuojau „užsidega" išmokti dirbti su ja .

kaip ego jį sprendžia ir kas veikia sprendimus. kaip keičiasi mokymosi motyvai. Kiekvieno žmogaus veiklos motyvai su amžiumi kinta. Aukštesnėse klasėse pagrindiniai mokymosi motyvai susiję su įsivaizduojama savo padėtimi ateityje. Įvairių poreikių patenkinimo sunkumai dažnai sukelia neigiamas emocijas. Assagiolli) teigia. Valia . Tai sąmoningas žmogaus elgesio ir veiklos reguliavimas. propagandos. t. Būtent šį evoliucijos eigoje susiformavusį darini psichosintezėje vadina valia.y. Mes galime pasiduoti išoriniam socialinių apribojimų. jaučiantis atsakomybę už savo veiklos rezultatus.nuo klasės draugų. Asadžioli (R. susijęs su vidinių ir išorinių kliūčių nugalėjimu. Visą žmonijos evoliuciją galima vertinti kaip palaipsnį šios laisvės pasireiškimą. norint pasiekti tikslą. Pradinėse klasėse pagrindinis mokymosi motyvas yra siekimas įgyti mokinio statusą . y. o ne išorinių jėgų poveikyje. Tam reikalinga valia. pirmauti. reklamos spaudimui. kaip mums yra geriausiai. t. tačiau mes taip pat galime priimti visiškai laisvus sprendimus ir būti atsakingi už savo apsisprendimą.ego struktūrų) įtaką žmogaus gyvenime akcentuoja psichoanalitikai. Žmogus. Disonansas kuria nemalonią įtampos būseną ir didina motyvaciją kažką keisti. organizmo sugebėjimą laisvai funkcionuoti pagal savo vidinę prigimtį. kuri gali reguliuoti ne tik mūsų elgesio ar veiklos krypties pasirinkimą. akcentuoja psichosintezės atstovai. įsitikinimų. Ji ugdoma kaip asmenybės savybė. Valią. . interesų. Ją naudodamas. kad liktų kuo mažiau disharmonijos. netgi galime veikti instinktyviai.106 IV SKYRIUS Motyvų kovos rezultatai. kaip asmenybės savireguliacijos centro funkciją atliekančią struktūrą. žinių bei elgesio vadinasi kognityviniu disonansu. žmogus tampa stipresnis ir laisvesnis. asmenybė priversta keisti mąstymo ir elgesio būdą taip. Pasekime. nors tai pareikalautų ir stiprios valios.tai toji mūsų dalis. nes.mokiniai stengiasi mokytis. Kai jis per daug didelis. dažnai atsisakys kai kurių malonumų. Valią jis vertina kaip žmogaus „autonomiškumą". būti protingiausiam. neatsilikti. Neatitikimas arba disharmonija tarp kokių nors įsitikinimų. nes tai nauja ir įdomi veikla. Vidinio konflikto (konflikto tarp asmenybės id ir super . kad valia mums tarnauja kaip raktas į asmeninę laisvę ir jėgą. motyvų pasikeitimai dažnai priklauso nuo asmenybės nuostatų. nagrinėdami. gyvenimo tikslų. R. bet ir mūsų galimybę tam tikroje situacijoje ir tam tikru metu jaustis taip. Mes galime veikti pagal savo įpročius. Vidurinėse klasėse vyrauja noras užimti tam tikrą v i e t ą kolektyve. vertybių. kad išmuša žmogų iš pusiausvyros ir jam tenka ieškoti pagalbos. automatiškai. Kartais vidinis konfliktas t a r p p o r e i k i ų ir pasirinkimų būna toks stiprus. tenka nugalėti kliūtis ir veikti toliau.

Plačiausiai paplitęs skirstymas į teigiamas. skausmas. kad klasifikuoti emocijų iš viso neįmanoma: žmogus kiekvieną kartą atsiduria kitokioje situacijoje ir negali patirti lygiai tokio pat išgyvenimo. reikia valios pastangų. Franklis valios laisvę sieja su atsakomybe už pasirinkimus. be kurios ji b ū t ų savivalė. pyktis. nerimas. susižavėjimas. skriauda. kaip juos įgyvendins. kad esate dar mokinys. Ką pasirinkti: eiti pas draugą ar mokytis? Vyksta motyvų kova. triumfas. Jei jūs suprantate. savitvarda ir organizuotumas. kad mokytis ir gerai atlikti užduotis. . sudaro veiklos planą ir t. padedančių susikaupti.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI ' 107 V. bendras visų psichinių procesų reguliavimas. kaltė. nepasitenkinimas. energingumas. Svarbiausios valios funkcijos yra veiklos motyvų ir tikslų pasirinkimas. bjaurėjimasis. ryžtingumas. sielvartas. savarankiškumas. apatija. Žmonėms yra būdingos įvairios valios proceso savybės: tikslingumas. atkaklumas. drąsumas. . Įsivaizduokite. neapykanta. beviltiškumas. kad mažiausiai kelios emocijos yra bendros visiems žmonėms. neigiamas ir neutralias: . liūdesys. NEIGIAMOS (nemalonios): gailestis. psichologai susiduria su problema. žingeidumas. pyktis. motyvacijos reguliavimas. TEIGIAMOS (malonios): džiaugsmas. sėdite už stalo. laimė. mokotės. jaudinimasis. įniršis. depresija. pavydas. Kai kurie autoriai mano. melancholija. palaima. priima sprendimus. malonumas. žvalumas. pergalė. nepriklausomai nuo amžiaus ir kultūros . baimė. pasitenkinimas. ramybė. O kiek daug sugeba jausti žmogus? Tyrinėtojai mano. psichinių ir fizinių galimybių nukreipimas į tikslą. euforija. svarbesnis tikslas. aktyvumas. irzlumas. Žmogus įsisąmonina veiklos motyvus. pasyvumas. Draugas jus kviečia į svečius. baimė. pasibjaurėjimas. Klasifikuodami emocijas.tai džiaugsmas. t. pagal kokius kriterijus derėtų skirstyti emocines būsenas. Kad gerai atliktumėte šią veiką. Taip nugali mokymosi motyvas. meilė. įsitraukti į darbą ir pasiekti norimų rezultatų. nuostaba ir liūdesys. humaniškumas. simpatija. širdgėla. priimate sprendimą šį vakarą mokytis. impulsyvumas. bet rytoj kontrolinis darbas. Valinga veikla gali būti paprasta ir sudėtinga. panieka. EMOCIJŲ ĮVAIROVĖ . iniciatyvumas. aistra. gėda. numato. bejėgiškumas. energingumas. Staiga suskamba telefonas.

Priešiškumas kitam lieka tol. kai negauni to. žiaurumas. O nustebimas gali būti tiek teigiamas. kas padėtų jaustis geriau. kad kitas žmogus sužinotų apie mūsų jausmus ir pakeistų savo . Kiekvienam gali kažkas patikti. Taigi. Sveikose šeimose vaikai jaučiasi pasaulio centru ir nenori taikstytis su apribojimais bei pasitraukti iš šios pozicijos. sustingimas. Tai sugebėjimas atskirti malonumo principą nuo realybės. pasireiškiantis įniršiu. pokyčių. Tiesiog nori to. Dažnai jis būna tarytum dviejų metų vaiko pykčio palikimas suaugusiame žmoguje. Priešiškumas turi savo prasme . apibūdindamas vaiko vystymosi fazę. ryžtingumas.y. t. kažkas nepatikti. sugeba supykti. įvairaus stiprumo. Konstruktyvaus agresyvumo požymiai yra šie: valingumas. Jį sudaro pykčio priežastys (dėl ko supykstame). neturinčios pliuso ar minuso ženklo.neapykanta. kai jis mokomas švaros įgūdžių. protingumas. kaip kaupiamas priešiškumas ir kaip jis išreiškiamas. Antrąjį pyktį reikėtų efektyviai parodyti. t. elgesį. abejingumas tai NEUTRALIOS emocijos. kol nesugebame atleisti. Jis gali būti kelių rūšių. pasitikėjimas. ko nori. ypač vaikystėje. interesas. skatinantis gynybą.jis yra savisaugos priemonė (panašiai kaip baimė. Froidas. Kitoks yra pyktis. Destruktyvios agresijos bruožai: nevalingumas. energija.108 IV SKYRIUS Susidomėjimas. kurioje negalėtų kilti pykčio jausmas. Nėra gyvenime tokios situacijos. bet jausmas. galingu. kerštingumas. svarbu mokėti atleisti tam. bet nuobodulys irgi yra emocija. Suaugusio žmogaus galioje išmokti konstruktyviai ir tinkamai pyktį išreikšti. Išmokimas susitaikyti su apribojimais padeda ir suaugusiam žmogui priimti realybę ir suvokti. Kiekvieno žmogaus pykčio priežastys slypi kasdieninėse gyvenimo situacijose. kad ne visada viską galima gauti arba pakeisti situaciją. Pirmąjį pyktį būtina pažinti ir nuo jo išsivaduoti. judėjimo. bet gerokai efektyvesnė). ko nori. Pyktis ir agresyvumas Kiekvienas žmogus kartais supyksta. agresiją. Adekvatus pyktis . įspėjantis apie pavojų. meilei priešingu jausmu. pikta mintis • ar veiksmas.tai kiekvieno žmogaus teisė. kuriai būdingas pasyvumas. Pyktis yra sudėtingas jausmas. Itin stiprus pyktis virsta įniršiu. o ilgalaikis pyktis . kai kas nors žmogui . tiksliau. „Analinio" pykčio terminą pasiūlė Z. ko nori. tiek ir neigiamas. kad patys išsivaduotume nuo mus naikinančio pykčio. Keista.y. santykių su kitais stoka. trukmės ar pobūdžio. kai šis tarsi nežino. padaro negerai. pakenkia ir kuris kyla tam. Pyktis ir jo stilius formuojasi individualiai. kuris kyla. kaip nerimas ar baimė. veiklos sustingimas. ir viskas. Pyktis yra ne tik signalas. nejautrumas. rasti ką nors. • • . kad situacija pasikeistų.

Agresija kaip instinktyvus elgesys. Psichikos gynybos m e c h a n i z m ų dėka (ypač perkėlimo) mirties energija nukreipiama į išorę. sakyti tiesą. kuri nukreipta į kito žmogaus fizinį sužalojimą. susijęs su mirties energija. taip. Pirmasis apie tai rašė Z. Bandūra) mano. arba savęs žalojimas. Tai elgesio forma. nedidelis pyktis padeda veikti. kaip reakcija į agresiją sukeliančius aplinkos stimulus.K. trukdo bendrauti. kuris žmogų išskiria iš kitų organizmų. nuo savęs į kitus žmones. Kitas šią teorijų grupę atstovaujantis autorius . kad agresija vertinama kaip socialiai išmokto elgesio forma. Savo veiklos pradžioje a u t o r i u s agresiją vertino tik k a i p r e a k c i j ą į seksualinių poreikių patenkinimo blokavimą.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 109 Pyktis padidina bendrą jautrumą. Įpykusiam žmogui draugas gali virsti priešu. Jo manymu. neturi įgimtų pradmenų. Agresija kaip išmoktas socialinis elgesys. palankumo jausmą. nukreipta i gyvenimo griovimą. veiksmas ar nusiteikimas.tai individo elgesys. agresija. kyla iš kovos instinkto. sirgimas į v a i r i o m i s ligomis buvo vertinama kaip greičiausias ir prieinamiausias to instinkto pasireiškimo rezultatas. kad egzistuoja kitas didelis savarankiškas instinktas. Agresija taip pat gali b ū t i nukreipta į save. susidariusios situacijos ar savo pačių trūkumus. bet nuslopina užuojautos. Lorenz). Šios teorijos esmė yra ta. 1. Lorencas (K. nesugeba teisingai vertinti situacijos.y. Tokiu būdu žmogaus gyvenimą veikia nuolatinė įtampa tarp seksualinio ir agresijos instinktų. t. Viena jos formų -suicidas (žr. Tačiau po pirmojo pasaulinio karo Froidas pamatė. Agresija dažniausiai atsiranda kaip žmogaus reakcija į frustruojančią situaciją. tendencija pakliūti į žalojančias situacijas ar įvykius. pagreitina ir sustiprina reakcijas. Žmogaus pasirengimas agresyviam elgesiui vertinamas kaip sąlyginai pastovus asmenybės bruožas agresyvumas. Yra kelios agresijos teorijos. kad agresyvios tendencijos. jis nebepajėgia atlikti sudėtingesnių veiksmų. kylančios esant frustracijai. Agresija . 2. „Psichikos sutrikimai"). Žmogus veikia prieš kitus dėl dviejų priežasčių: . Froidas. nukreiptas l fizinės ar psichinės žalos suteikimą kitam. kaip ir bet kuri kita aktyvumo forma. Kita vertus. Įniršio apimtas žmogus nepaiso aplinkybių ir nejaučia atsakomybės už savo veiksmus. Bandūra (A. A. apsiginti. Savidestrukcija. nukreipta i kitą žmogų jo žalojimo ar įskaudinimo tikslu: Tuo tarpu kitas žmogus nori to skausmo i š v e n g t i . Su šiuo instinktu susijusi energija kyla spontaniškai. pamatyti kitų žmonių. Supykusio žmogaus psichinė veikla būna vienpusė. Jį Froidas pavadino thanatos. Kito žmogaus n u ž u d y m ą vadiname h o m i c i d u .

bet ir paties žmogaus vidinės ramybės bei gerovės išsaugojimui. jo agresijos šaknų ieškoma organiniuose galvos smegenų pokyčiuose. tiesioginė provokacija iš kitų. Kas gi lemia agresyvų elgesį? 1. pasitelkdami agresiją. kad nuolat agresyvūs žmonės yra turėję galvos smegenų traumą dėl patirtos prievartos vaikystėje. kodėl tai nesusiję laiko atžvilgiu? Prievarta juk patirta vaikystėje. Tokiu būdu akcentuojamas ryšys tarp fizinės prievartos. Aplinkos faktoriai: oro užterštumas didina asmens dirglumą. narkotikų. agresyvaus elgesio modelio viešas demonstravimas (pvz. ji agresyvumą didina. 3. mokymo ir išorinės situacijos. 3.neuroanatominės struktūros nulemtas elgesys. Jei žmogus susiduria su natūralia ir sveika erotika (pvz. Be abejo. tiesioginė. D. Jei s t i m u l i a c i j a perdėm intensyvi. 2. Socialiniai faktoriai: frustracija visada yra lydima agresijos. agresyvių impulsų atsiradimas yra veikiamas hormonų. skausmas didina agresyvias tendencijas ir skatina jas išreikšti. gražios nuogo kūno nuotraukos).. Dolardas (J. Chomskaja) (1987) tyrimai patvirtina įvairių smegenų struktūrų pokyčių įtaką žmonių išgyvenamoms emocijoms. o agresyvus elgesys atsiranda gerokai vėliau? Neuropsichologiniai E. Jei žmogus yra pastoviai agresyvus. Agresijos šaknys nėra vienareikšmiškos. kareiviai per karą apdovanojami už žmonių žudymą. 2) yra priverstas tiesiogiai agresyviai reaguoti dėl ypatingos socialinės aplinkos būklės. Levis (D. „plika". Buvimas minioje tarp kitų keičia agresyvumo lygį. kine). Lewis) atliko (1986) tyrimus ir pamatė. Kyla klausimas. Todėl konstruktyvi. o priklauso nuo agresoriaus patyrimo. galvos traumos ir žiauraus elgesio. Agresija . Chomskajos (E. Daugiau neigiamų intensyvių emocinių išgyvenimų patiria žmonės su pakenkimais kairiajame pusrutulyje.. Dollard). Tai žiaurų elgesį biologiškai pastiprina. jo agresyvumas mažėja. Situaciniai faktoriai: didelė fiziologinė įtampa. o agresija visada kyla iš frustracijos teigia J. Neišreikšta agresija gali prasiveržti įvairiais nenuspėjamais būdais. alkoholio ir kitų medžiagų. vaistų. . ilgas buvimas triukšme erzina ir tuo pačiu didina agresyvumą. Seksualinė stimuliacija veikia agresyvumą priklausomai nuo erotinės medžiagos. Pavyzdžiui. verbalinė agresyvių jausmų išraiška yra svarbi ne tik adekvačių santykių palaikymui bendraujant.110 IV SKYRIUS 1) yra išmokęs tokių reagavimo ir atsakymo į poveikį būdų iš praeities. profesionalūs sportininkai nugali varžybose. Fizinį skausmą patyrusios aukos išmoksta agresyvaus elgesio ir taip pat kenčia dėl neurologinių pasekmių. Ji gali tapti įvairių sutrikimų varomąja jėga.

taip ir meilė. įtemptas.taisyklė". Būti velnio . Ji pasireiškia geranoriškumu. apsėstu .išimtis.tai aukštas teigiamo emocinio požiūrio lygis. o seksualinis aktas veikia kaip Meilė ir intymumas . atsakomybe. išskiriantis jos objektą iš kitų ir perkeliantis jį į subjekto poreikių ir interesų centrą. Tai yra intensyvus. duodanti ir priimanti meilę be baimės jausmo. Aistros sąvoką esame aptarę anksčiau. Meilė . Hugo (V. Buvimas intymiuose santykiuose su kitu aktyviai veikia mylimo žmogaus augimo ir laimės pojūtį. Meilė turi intymų pobūdį ir dažnai pasireiškia situacinėmis švelnumo. m a l o n u m u . o taip pat muzikai. pastovumu ir įtampa. kiekvienam žmogui kiekvienu atveju yra skirtinga. nepaprastas jausmas. Asmenybė. sąlyginai pastovus žmogaus jausmas. Apie meilę. Meilė . į tikslą. atsirandančią asmenybės augimo ir brendimo procese. Pabandykime apibrėžti meilę. kuris yra specifinis vyrų ir moterų santykių požymis. dažnas. žmogus leidžia mylėti save. turi sugebėjimą palaikyti ir vystyti intymius ir artimus santykius su žmonėmis.nuo simpatijos iki aistros.tai kupinas paslapties. kas yra meilė. o kartais ir nusivylimą primenantis jausmas. būti moters apsėstu . Romantikas savyje kuria svajones ir idėjas. Dėl to meilė yra svarbus veiksnys asmenybės formavimuisi. Meilė kitam priešingos lyties žmogui turi savo ypatumų. Brandi heteroseksualinė meilė pasižymi intymumu. „aš koncepcijos" susidarymui. susijusią su išsivysčiusiu moraliniu elgesiu kitų žmonių atžvilgiu. kurios išgyvenamos priklausomai nuo asmenybės bruožų. Tačiau tą jausmą apibūdinti. Su meilės sąvoka dažnai siejame įsimylėjimo ir romantikos sąvokas. fiziologiškai nulemtas seksualinių poreikių ir pasireiškiantis socialiai suformuotu siekimu būti maksimaliai įtrauktu į kito žmogaus gyvenimą. Intymumą brandžiuose seksualiniuose santykiuose R. gamtai. kad sužadintų ir kito poreikį atsakyti tokiu pat intensyvumu. Įsimylėjimas . noru bendrauti ir teikti pagalbą. Simpatija . Fromas (E. kai mylėdamas pats. Meilė vystosi taip. susižavėjimo. Į meilės sąvoką įeina platus emocinių reiškinių spektras . žavėjimusi. apie produktyvią meilę. pasakyti. tėvynei. Gali būti meilė tėvams. Fromm). pasireiškiančią rūpesčiu. Hugo).visiems pažįstamas. pavydo emocijomis.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI _111 „Kodėl sakome „Įsimylėjęs"? Reikia sakyti „apsėstasis". pilnas išsipildančių ir neišsipildančių svajonių. vaikams. be konflikto. malonią šypseną keliantis. May) vadina „aktyviu gavimu". Kaip ir laimės pojūtis. partneriui.tai pastovus teigiamas žmogaus nusiteikimas kito žmogaus arba žmonių grupės atžvilgiu. Mėjus (R. dailei. kurios veda žmogų į priekį. Taip rašė V. pagarba kitam daug rašo E. tikrai sunku. Tokie santykiai sukuria tikrą žinojimą apie meilę sau ir kitam.

šilta. lyties tapatumo ir seksualinio elgesio.tai aistringa meilė. kultūros. švelnumo patyrimą. ieškoti. 4. Visi malonūs impulsai ir malonumo siekiantis aktyvumas. antrinių lytinių požymių buvimo. Malonaus elgesio siekimą gali motyvuoti tiek seksualiniai.rami. Lee). kai „spontaniškame sprendime du plius du lygu keturi. patikima meilė . siekiant pilno fizinio užkariavimo. tai sukuriama patyrimo. yra siekimas tikslo parodyti save kaip berniuką arba vyrą. (1977) J. A.y.meilė kaip galimybė būti reikšmingai atspindėtam kitame žmoguje. kad esi vyras arba moteris. R. Tai tas pat. lengvai leidžiantis išdavystės galimybę.tai biologinė seksualumo charakteristika. 3. 2. Ly (J. Froidas. Froido. kitais psichikos negalavimais. A. Dž.draugystė. ką žmogus sako ar daro. įvyksta klaida ir gauname: du plius du lygu penki". Nepatenkintas libido gali prasiveržti netikėtomis formomis. vystymąsi. Eros . ištyręs 1400 žmonių. o empiriškai ją patikrinęs. pavadinta libido. Henrick) iškyrė 6 meilės stilius arba atspalvius: 1. Pragma . kaip mergaitę arba moterį". A s m e n s s e k s u a l u m a s p r i k l a u s o nuo t r i j ų tarpusavyje susijusių faktorių: seksualinio identiškumo. K. genetinio fondo. Jie veikia asmenybės augimą. Šiuolaikinę meilės tipologiją siūlo.žaidimas be gilaus jausmo.112 IV SKYRIUS katalizatorius. savo vertės ir pagarbos sau didinimą. formuojasi atitinkamos lyties rolės ir su jomis susijęs elgesys. neurozėmis. Psichoseksualinių ar organinių faktorių įtakoje vystymasis gali sutrikti ir seksualinis identiškumas nesutampa su lyties tapatumu. Henrick (K. būti aktyviems. tiek ir n e s e k s u a l i n i a i i m p u l s a i . mokymosi. anot Z. funkcionavimą ir visi drauge yra vadinami asmenybės psichoseksualiniais faktoriais. .meilė iš išskaičiavimo.kyla iš liudus ir storge derinio: protinga. retsykiais tai gali būti atsiskyrimo nuo kito bei praradimo jausmas. Seksualumą ir jo įtaką mūsų gyvenimui bei elgsenai akcentavo Z. Pats bendriausias meilės skirstymas galėtų būti toks: . Money) teigia: "Viskas. susižavėjimas.hedonistinė meilė . Egzistuoja įvairios meilės rūšys. Liudus . Tai nėra pastovu nuo gimimo. Priklausomai nuo lyties tapatumo. Monėjus (J. lengvai pasiduodanti sąmoningai kontrolei . t. yra nulemti seksualinio instinkto. instrukcijų pagalba.meilė kaip seksualinio potraukio patenkinimas. Lyties tapatumo formavimasis priklauso nuo tėvų. skatina gyventi. Seksualinis identiškumas arba tapatumas .tai asmenybės subjektyvus jausmas. . Mėjus aprašo seksualinės meilės vertę kaip savęs pažinimą. Šio potraukio varomoji jėga. Apie 2-3 metus kiekviemas iš mūsų žinome: „Aš esu berniukas" arba „Aš esu mergaitė". kurti. Storge . Lyties tapatumas .

Si jausmą sudaro: 1. Baimė prarasti meilę.y. Nuosavybės jausmas. James). Nuo to priklauso jų ženklai . o jaunoms moterims būdingi storge. dažnai iškyla pavydo problema. Agape . Šių jausmų pobūdis priklauso nuo asmenybės motyvacijos sferos ir nuo aukštesniųjų poreikių patenkinimo. atradimo džiaugsmas. sukeliami minties darbo. silpni vaikai.tai pilnas įvykusio proceso įsisąmoninimas. bijo būti dar labiau nuvertintas. su jį supančiais žmonėmis. 6. Ankstesnieji jausmai S o c i a l i n i ų s ą l y g ų n u l e m t u s i r a s m e n y b ė s v y s t y m o s i eigoje atsirandančius jausmus vadiname aukštesniaisiais jausmais. kad jauniems vyrams būdingesni eros ir liudus komponentai. 3. kad meilės objektas priklauso man kaip daiktas.teigiami arba neigiami. bijo. kylantys pažintinėje veikloje. Tai baimė. apsėdimas. kad kažkas už mane yra geresnis ir mano partneriui gali labiau patikti. žinių troškimas. Tiriant pastebėta. Supratimo jausmas . 2. tai jis bijo palyginimo. vyrų ir moterų n u o s t a t o s bei prerogatyvos nesutampa. kurį nagrinėja E. R e n k a n t i s p a r t n e r į . .tai maisto. Jei žmogus nepasitiki savimi. Palyginimo baimė. Tokioje s i t u a c i j o j e p a s i j u n t a m e ir galime sureaguoti kaip maži." Jei yra kokie nors santykiai tarp objektų. abejonė. Manija . o kartu ir jo rūpestį. pažįstu šiuos jausmus. kuriuos išreiškiame verksmu ar riksmu jau pirmosiomis savo gyvenimo dienomis . saugumo j a u s m ą . Dažnai sakome: „jaučiu supratimą. Sąlyginai mūsų išgyvenamus jausmus galime skirstyti taip: Intelektiniai jausmai: nustebimas. meilės poreikiai. t. kuriuose tuos santykius pažįstame teigia V. smalsumas. Tai jausmas. kad jo neigiami "bruožai ar nesugebėjimai bus atskleisti ar išryškinti. Tai jausmai. kuriam būdingas nepasitikėjimas ir priklausomybė nuo potraukio objekto. Kiekvienas intelektinis jausmas atitinka organizmo adaptacines reakcijas ir nuostatas.tai prarasti jo meile.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI 113 5. pragma ir manija meilės s t i l i a u s b r u o ž a i . šilumos ir saugumo. tai yra jausmai. Jie išreiškia žmogaus santykį su aplinka. apstulbimas. eros ir storge sintezė. Prarasti savo meilės objektą . Pirmieji pagrindiniai poreikiai. jaučiasi esąs menkas ir nevertas. Dažniausiai tai priklauso nuo savęs vertinimo.atsidavusi meilė. Fromas.eros ir Hudus derinys: iracionali meilė. jo sėkmingumo bei vaisingumo. Kalbant apie meilę. Manija yra b ū d i n g a paaugliams ir jaunimui. Džeimsas (W. Prarasti sau svarbių žmonių meilę kiekvienas bijome nuo pat kūdikystės. globą.

Komiškumas kyla tada. nesutampa vertinimo kriterijai. yra skirtinga ir priklauso nuo kultūros. Tačiau viltis gali kilti ir dėl grynai subjektyvaus praeities patyrimo. Didingumas savo atžvilgiu kyla iš savo galios žinojimo. meno kūriniai. gamtos reiškiniai.t. Koki turinį į tai mes įdedame. o antroji . Komiškumo jausmas gali atsirasti. Būna situacijų. Komiškumas gali būti išreikštas trimis lygiais: . Tai sudaro žmogaus vertybių pagrindą ir lemia elgesio bei santykių normas. tobulumo ar jėgos pajautimo. Didingumo jausmą sukelia įžymūs. Estetiniai jausmai: gėrėjimasis. Tą galime pajusti kalnuose. o joje dalyvaujančios pusės komiškumo nesuvokia. geros nuotaikos išraiška. kas mums turi absoliučios prasmės charakteristiką. žmogaus suvokimą pralenkiantys reiškiniai. Komiškumo jausmas kyla. džiaugsmo. Įvykių ir reiškinių priėmimu. Religingumas perduodamas tradiciškai. susijusi su pilnu ir bepriekaištingu informacijos.tai psichikos būsena.viską nuvainikuoja ir neatitinka įvykio svarbumo (anekdotinis komiškumas). ir atspindi numatomą jo realaus išsipildymo tikimybę. Komiškumas turi savo objektą ir egzistuojanti tam tikrą jo santykį su subjektu. nesėkmės vengimas. kai juokinga tik iš šalies.114 IV SKYRIUS Praktiniai jausmai. kai pirmoji pokšto dalis sukuria reikšmingumo situaciją. kylantis laukiant norimo įvykio. Religiniai jausmai kyla patiriant kažką. veikia rimtai. įsiterpus pašaliniam. situacijos. kur žmogus negali savęs sulyginti su reiškiniu. Viltis . jaučia prieš jį savo menkumą. Įdomi yra komiškumo sąvoka. Kartais itin didelė motyvacija gali suteikti viltį visiškai be realaus pagrindo.tai emocinis išgyvenimas. Jie kyla suvokiant reiškinius. referentinės grupės ir t. grožio pajautimas sąmoningai ar nesąmoningai vertinant aplinkos grožį. Franklis rašė: „Estetinis išgyvenimas yra vienas iš trijų pagrindinių pasaulio pažinimo būdų: veikla. atsiranda padėties ir realybės neatitikimas. grožio pajautimas. Komiškumas nuo juokingumo skiriasi intensyvumu (juokingumas yra intensyvesnis). V. matant tam tikros situacijos įvairias puses (komedijų kūrybos principas). didingumo. kuriuose yra estetinės vertybės . kančia". kai šie santykiai pasidaro daugiaprasmiai. Viltis paprastai s u s i f o r m u o j a s u p r a n t a n t objektyvias priežastis. kilnumo. nuo k u r i ų priklauso laukiamas įvykis. Tikėjimas . priklauso ir formuojasi vaikystėje. atspindi žmogaus kaip dvasinės būtybės egzistenciją.žmonių tarpusavio santykiai. nes j i s gali būti laimės. Juokas nėra tik su komiškumu susijęs dalykas. atspindintys žmogaus veiklą ir santykį su ja: pareiga. Religinis tikėjimas yra susijęs su nematerialaus pasaulio įjungimu į savo pasaulio vaizdą. šventykloje. sėkmės troškimas. komiškumo ir tragiškumo jausmai. kyla prieštaravimų beprasmiškumo suvokime. komiškumas gali sustiprėti.

Moraliniai jausmai. Toks įvertinimas mums svarbus tiek. įvertinus savo poelgius bei mintis ir nusprendus.kaltė dėl prarasto ryšio su absoliutu ar gamta. ir nubaudus save už tai.tai būtinas sveikos asmenybės elementas. netobulumus. padarę „kažką ne taip"? Ką reiškia pajusti kaltę? Tyrinėtojai teigia. už savo gyvenimo būdą ir tėkmę.tai subjektyvus žmogaus jausmas. nebent juokas. kurios yra svarbios individui ir sudaro jo įsitikinimų esmę. Kaltė . Jos atveju yra galimas ir būtinas realus užmokestis.MŪSŲ NORAI IR JAUSMAI . patiriame kaltės jausmą. . Kas skatina mus laikytis žmogiškųjų moralės normų ir taisyklių? Kas yra tas sąžinės balsas. Tada komiškumas perauga į tragiškumą. Ji atspindi ironizuojančiojo silpnumą. rodo tariamą pranašumą. kuri padeda užmaskuoti repliką. Jumoras vertinamas kaip intelekto ir kūrybiškumo požymis. galimybių praradimo. kur sugebame pamatyti realias gyvenime esančias priešybes. Juokas .blevyzgomis. Skiriama reali. kai už išjuokiamų trūkumų jaučiami teigiami dalykai. Tai kaltė. Vonegutas (K. padedantis suvokti skirtumą tarp to. Jie atspindi žmogaus santykius su kitais žmonėmis ir pačiu s a v i m i . nemoralios. išreiškiama seksualinio juoko forma. kad viena pagrindinių sąžinės ir moralaus elgesio formavimosi sąlygų yra kaltės jausmas. elgesio. s ą ž i n ė . 115 . draugystė. etines ar religines normas.kaltė dėl ryšio su artimu žmogumi praradimo ar ribotų ryšių su juo. . Vonegut) rašė: „Brandumas . Jei čia klostosi „kas nors ne taip". ir kai į blogį pradedame žiūrėti kaip i dėsningą reiškinį. . . Jis apima žmogų. kiek jaučiamės atsakingi už savo santykius su aplinkiniais. geraširdiškumas. . nepadorios. Mėjus skiria (1983) tris šios kaltės variantus: . Realią kaltę sukelia realus prasižengimas. pasitikėjimas. Egzistencinės psichologijos atstovai minėtąją kaltę vertina kaip pozityvią jėgą žmogaus gyvenime plačiąja prasme. kylantis pažeidus moralines. Psichoanalitikai jas vertina kaip paslėptą agresiją. koks esi ir koks turi būti. K. Tragiškumas gimsta ten. neatitinkančios žmogiškųjų vertybių. kad jos yra negeros.vaistas nuo visko pasaulyje". Neurotinė kaltė kyla dėl į s i v a i z d u o j a m o p r a s i ž e n g i m o ar d r a u d i m o pažeidimo. kurią pajuntame. meilė. .ironija. jų apleidimo ar ignoravimo. neurotinė ir egzistencinė kaltė. „graužatis". dažnai naudojama santykiuose tarp paauglių. Tai atsakomybės jausmo vystymosi prielaida. jose jumoro nėra.jumoru. meilė. Kaltės jausmas . Tai pagrindas susiformuoti sąžinei ir moraliam elgesiui.kaltė dėl savęs nerealizavimo. a t s a k o m y b ė .kartus nusivylimas ir nėra kitos išeities. R. gėda.

Tuo tarpu gėdos jausmas kyla dėl realių ar įsivaizduojamų sankcijų iš kitų žmonių.viršininkų. parodantis mūsų tikrą. į kurią pasineriame ir galime ja mėgautis. palyginti. išstumti . kai yra tikras. kur nebaudžiama beprasmiškai. įstatymo). nepaaiškina nuobaudų prasmės. vystosi ne sąžinė. vykstančius aplink mus ir mumyse.jis reikalauja atgailos ir atpirkimo. negreitai. kad supranta.vyresnių. suaugęs . atsakomybė. o ne todėl. nes nuspalvina pažintinius procesus. žmogus gali nesunkiai „paslysti". Tai labiau susiję su baime. kad būtent emocijos sieja visas asmenybės sferas. protingų samprotavimų nepakeistą reakciją į reiškinius. esant šiltiems santykiams šeimoje. netinkamai. kad kaltės jausmo negalima užmiršti. Ar galime teigti. Kokiu būdu įvairūs autoriai ieško „tilto" tarp proto ir jausmų? 4. Tai lyg indikatorius. tuo tarpu tas. tarpasmeninius santykius ir mūsų santykius su pačiu savimi. o nurodoma. Emocijos yra mūsų gyvenimo žavesys. Žmonių kaltės „slenkstis" yra labai nevienodas: vienus kaltės jausmas apima ir dėl nereikšmingų dalykų. Norisi daryti išvadą. kitus. Kodėl jausmų įsisąmoninimas ir išraiška yra svarbu žmogaus sveikatai ir dvasinei pusiausvyrai? 5. •. kas padaryta nedorai. Jei tėvai vaiką griežtai baudžia. kad jos susijusios su visa mūsų veikla. Ar visada galime tiksliai įvertinti vidinę žmogaus būseną pagal jos išorinį pasireiškimą? 3. kad niekas apie tai nesužinos. kurio elgesį reguliuoja atsakingumas. Nuolatinė baimė keičia žmogaus elgesio priežastis: tokiu atveju žmogus nedaro nedorų darbų. nes bijo (vaikas . ne kaltės jausmas. kad tikrai gyvename. šitaip nepasielgs. jausdami. o baimė. jo šviesa. Įdomu. ' Vadovaudamasis baime. nepalieka galimybės pasitaisyti.116 IV SKYRIUS Atsakomybės jausmas pradedamas ugdyti dar vaikystėje. jog taip daryti nedera. viešosios nuomonės. Santykis tarp b a i m ė s ir k a l t ė s jausmo a p i b ū d i n a žmogaus m o r a l i n į b r a n d u m ą . Klausimai pagalvojimui 1. Tačiau kiekvienu atveju kaltės jausmas kyla iš vidaus. kad emocijos ir troškimas jas patirti skatina žmogų tam tikrai veiklai? 2. jei atima vaikui galimybę pasijusti vėl mylimu. Normalus kaltės jausmas susiformuoja. nepameluotą. Kodėl kartais žmogus pats vienas negali susidoroti su savo išgyvenimais? .

1981. Emotionspsychologie. Zūrich. Užrašai sau.. 1990. 7. 5.. Menas mylėti. Keturi jausmai ir ką su jais daryti. Žmogus ieško prasmės.. Sitte E. 18. Lankford V. Fromas E. Vilnius. Mano pastangos tapti asmenybe. Kai sudūžta meilė. T.O. 1990. 4. Wesen-Entstehung-Bewaltigung. 1998. Boston. 2.Barby K. 15. Sollmann U. Frankl V. Psychology: Boundaries and frontiers. Fromas E. Gerbing D. 1989. Berlin. D. Savigarba: kelias į sėkmę ir meilę. 1-3. Savireguliacija ir streso įveikimas (užsiėmimu vadovas). Turėti ar būti. 13. Schmidt-Atzert L. W. Vilnius. Management by Korper. Parrot W.MŪSŲ_ NORAI IR JAUSMAI 117 Literatūra 1. 20. Carlson N. Harre R. New York. 1992. 1998. 1992. R.. 11. Vilnius. 1997. Padėk sau. Psychology. Angst. Rainwater J. Meilės psichologija. 9. Prather H. Stein S. A. Kaunas. Vilnius. Pikūnas J. 8. 17. Vilnius. .. Vilnius. Logoterapijos santrauka. Porat F. London. Vilnius. Buskist W. Zūrich. 1997. The science of behavior. 1993. Psychology. The emotions: social. 1994. London. Blimenthal . cultural and biological demensions. 10. 14. Agression und Anpassung. Katzenstein A.vis vien sakyti gyvenimui TAIP. 6. 12. 1990 . 19. 1991. 1990. 1989. 1996. Po labai artimo žmogaus mirties. E.. 3. 16. 1998. Tinkamiausia pagalba išsiskyrimo skausmui įveikti. Kaunas. Berlin. 1994. Kaunas. Morhom C. 1998.. Bandzevičienė R. Mitscherlich. Wenn ein Mensch stirbt.. 2 nd. Vilnius. Benjamin L.

kuris pajėgus save suvokti. nesakome juk „kūdikio asmenybė". Bendriausia prasme asmenybe galime vadinti kiekvieną žmogų. Buitiniame lygyje asmenybėmis vadinami žmonės. savo veikloje pasiekę .118 _ V SKYRIUS ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS Individualumas tai yra tos žmogaus savybės ir psichiniai procesai. Psichologų požiūris skiriasi. jos tapsmas yra dinamiškas procesas. tačiau asmenybė taip pat gali virsti individu (pavyzdžiui. Asmenybė yra sudėtinga psichinių savybių visuma. Asmenybė yra svarbi kaip individualybė su jos jausmais. Kalbėdami apie žmogaus unikalumą. jeigu dėl psichinės ligos sutrinka jos ryšiai su aplinka. tik jam vienam būdingų savybių derinį. sąmoningai veikti bei skirti save nuo likusio pasaulio (Aš ir ne Aš). Galima tapti asmenybe. suvokiantį aplinką bei save ir kontroliuojantį savo veiksmus. reikšmingų rezultatu. kuriais vienas žmogus skiriasi nuo kito. tai pat nesakome ir „gyvūno asmenybė". nes jie asmenybe laiko tokį žmogų. vartojame individualumo sąvoką. deformuojasi savas suvokimas ir žmogus praranda savimonę). poreikiais. Taigi asmenybe negimstama. INDIVIDUALIOS ASMENYBES SAVYBES Asmenybės samprata Asmenybė yra suvokiama keliais lygiais. Asmenybės ir individualumo santykį . A s m e n y b ė vystosi p a l e n g v a . išgyvenimais. sugebėjimais ir motyvais.

kad asmenybė yra visų žmogiškųjų savybių viršūnė. Miasiščevas. Ananjevas. D ž e i m s a s (W. tempas. Veiklos dinamika. o individualybė . linkę nagrinėti asmenybę pagal jos struktūrines dalis: • a) poreikių. per individualias psichologines savybes bei susiformavusias nuostatas. Asmenybė yra itin sudėtingas fenomenas.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 119 aiškiai yra išreiškęs B.asmenybės kaip veiklos subjekto „giluma". savisauga). c) poelgių. p a ž i n i m o ir b e n d r a v i m o procese transformuojasi per konkrečias gyvenimiškosios veiklos sąlygas. jeigu nepaminėsime sąžinės. „simpatiški". O dabar grįžkime į asmenybės sampratą.tai jau asmenybės temperamento ir charakterio sritis. Sąžinė . V. Galimybės atlikti tam tikrą darbą priklauso nuo sugebėjimų ir intelekto. kas yra tikroji asmenybė ir kuo ji skiriasi nuo tos. Manau. kokia yra tos veiklos prasmė asmenybei. Minėtosios asmenybės struktūros pasireiškia bet kurioje žmogaus veikloje. ir jums yra įdomu. todėl jas galima išskirti ir atskirai išanalizuoti. kurio rezultatas žavi ir visus kitus. Tokius visybiškus rezultatus su visybiškais efektais gali sukurti tik tokios . Antai poreikių ir motyvacijos kontekste galima analizuoti. kodėl tam tikra veikla atliekama. net „žavūs". kuri nėra pastovi ir kuri kinta taip lengvai. Apie visa tai plačiau žiūrėkite „Asmenybės teorijos". c) sugebėjimus. o kiti ne? Kas lemia mūsų individualias savybes? Koks makro ir mikro aplinkos vaidmuo asmenybės formavimosi procese? Asmenybės elgesys veiklos. b) jausmų ir emocijų (tame tarpe ir savęs vertinimo). kai savo veiksmais sukuria produktą. Tačiau asmenybės struktūrų sąrašas bus nepilnas. todėl į ją yra daug skirtingų požiūrių.tai asmenybės moralinės atsakomybės už savo elgesį jausmas. Nemažai tyrinėtojų. V. sakydamas. Džeimsas nurodo tris pagrindines tokių santykių sritis: a) asmenybę sudarančių elementų. Kaip atskirti. James) linkę analizuoti asmenybę per santykių sistemą. b) temperamentą ir charakterį. motyvacijos ir valios sferą. Bene daugiausia asmenybės tyrinėtojų siūlo analizuoti asmenybę pagal jos savybes. greitis • bei intensyvumas . Kiti asmenybės t y r i n ė t o j a i V. kas yra toji asmenybės giluma? Kodėl vieni žmonės yra „patrauklūs". kurie kyla dėl jausmų ir emocijų (rūpinimasis savimi. . kaip švarko stilius ar šukuosena? Tikroji asmenybė pasireiškia ten ir tada.

kad kiekviena asmenybė savaip atskleidžia kažką naujo. Asmenybės unikalumas pasireiškia tuo. išreikštas elgesiu „sau" ir „kitiems". asmenybės kryptingumą arba dominuojančius santykius galime . Šiuolaikinės psichologijos požiūriu asmenybės charakteristika persunkia visą psichologijos sistemos turinį. c) požiūrį į išorinį pasaulį. melas ir kitos savybės. dominuojantys santykiai. kuriuos spręsdama ji pati iškyla. Tai yra santykiai. Taip formuojasi vidinio ir išorinio pasaulio santykis. b) požiūrį į save. „reikia". kad tik minėtieji žmonės nusipelnę vadintis asmenybėmis. tik tuomet jis ima žiūrėti į save kaip į žmogų. Dėl to asmenybės jėga visada yra i n d i v i d u a l i a i išreikšta per kitų reikmes. sąlygotas visuomenės ir jo santykių su visuomene. tuo svarbesnė asmenybė. kas leidžiama ir kas draudžiama. todėl pirmiausia jis turi įsižiūrėti į kitą žmogų kaip į veidrodį. kas socialiai reikšminga žmonijai. Tačiau neverta manyti. Žmogaus asmenybė matuojama realių užduočių. Todėl ir buvo paminėta.120 • V SKYRIUS asmenybės. kurių bazėje formuojasi charakterio bruožai: iniciatyva. kad asmenybė galutinai susiformuoja ir atsiskleidžia spręsdama ne tik savo asmeniškas. Niutoną ir Spinozą. kuriose sukoncentruota visa. Viso to pagrindas yra visuomenės socialinės normos. bet ir reguliuoja savo elgesį. Su sąvoka „noriu" atsiranda ir kitos sąvokos . Daugybė santykių. Tai pasakytina apie ypač iškilias asmenybes . nusakantis drauge ir žmonių tarpusavio ryšius. Žmogus „gimsta be veidrodžio rankoje" ir be filosofinio apmąstymo „aš esu aš". tačiau ji tą padaro geriau. mastais. besistengiančių atskleisti daiktų ar reiškinių esme. negu visuma individų. Tuo ji ne tik patenkina poreikį bendrauti. Bethoveną ir Napoleoną. kad būtų išskirti asmenybės struktūroje . atvirumas. Mikelandželą ir Tolstojų.„galima". Asmenybė formuojasi bendraudama su žmonėmis. bet ir kitiems žmonėms reikšmingas problemas. k u r i e rodo asmenybės įvairiapusiškumą ir turtingumą. orientuoja mus į tai. „privaloma". Požiūris į žmogų yra esminis.Platoną ir Euklidą. Žmogaus santykiai su tikrove leidžia kalbėti apie asmenybės santykių struktūrą. Nors tą „nauja" ji atskleidžia visiems. „negalima". Jau ankstyvajame vaiko amžiuje formuojasi suvokimas to. Taigi apibrėžti pagal: a) požiūri į kitus žmones. kurie parodytų asmenybės kryptingumą. uždarumas. bailumas. Kuo platesnis žmonių ratas laiko tas problemas reikšmingomis. drąsa. Asmenybė savo esme yra žmogus.

estetines (ar žmogus laiko svarbiu grožį ir pagal kokius kriterijus jį vertina): . yra pastovios ir kinta sunkiai (pavyzdžiui. Pavyzdžiui. Nuostata nuteikia asmenybę atlikti savo vaidmenį tam tikru būdu. ar atsižvelgia i visų interesus).ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 121 Asmenybės kryptingumą lemia ir i n d i v i d u a l i vertybių sistema. visuomenės normos. . Vertybės susiformuoja auklėjimo ir patirties dėka. padeda įvaldyti jį atitinkančio elgesio standartus. j o m i s ž m o g u s v a d o v a u j a s i d i r b d a m a s . Asmenybės vertybės pasireiškia būtent per nuostatas. G. susijusi su siekiamu idealu. . bendraudamas ir vertindamas. idealus ir kaip jų siekia). kuri išreiškia žmogaus pasirengimą tam tikram veiksmui ir apsprendžia jo aktyvumą. Kiekvienai asmenybei būdingos vertybinės orientacijos. aktyvią poziciją gyvenime ir smerkti besiskundžiančius. Allport) siūlo išskirti keletą pagrindinių vertybių grupių: . G. . tai jis gali susidaryti teigiamas nuostatas į kitus taip pat manančius žmones. Šerifas (M. materialinė nauda. kurie tokio ryšio gali ir neturėti. Olporto teigimu. Nuostatos yra išmoktos. politinių bei estetinių nuostatų sistema. Vertybės . Nuostatos yra susijusios su poreikiais ir tuo skiriasi nuo įpročių. . 3. pasireiškiančios per vertybes ir nuostatas. žmogui patekus į ypatingas sąlygas. mokymasis.religines (ką žmogui reiškia religija). Jos nulemia tiek asmenybės tikslus. jeigu žmogus itin vertina materialinės gerovės kūrimą.asmenybės dorovinių. tiek būdus tiems t i k s l a m s p a s i e k t i . nuostatų turinį jungia du reikšmių komponentai: a) prisitaikymas prie tikrovės. Sherif) nurodo šiuos svarbiausius nuostatų požymius: 1. Nuostatos yra gana pastovūs dariniai.socialines (ką jam reiškia bendravimas. Ši sistema bet . socialinių. 2. Socialinė nuostata tai psichologinė parengtis.teorines (kaip vertinamas pažinimas.politines (ar turi politinius Įsitikinimus. atsirandanti buvusios patirties pagrindu ir valdanti asmenybės elgesį jai reikšmingų situacijų ir objektų atžvilgiu. bet ne įgimtos. Nuostatos yra susijusios su vertybių sistema. ar laiko svarbiu). ar žmogus jo siekia. Olportas (G. Amerikiečių psichologas M. kaip vertina kitus žmones. varžosi su jais. Vieną vertybę gali išreikšti keletas nuostatų. sudarančių vientisą sistemą. ar bus pasiryžęs bet kokiomis priemonėmis jos siekti). verčiančias pakeisti požiūrį i pasaulį). b) subjektyvi dvasinė būsena. bet nieko neveikiančius.ekonomines (kiek svarbi ekonominė veikla.

Norint pažinti tiek savo. sudarytą iš galvos ir stuburo smegenų. reikia suvokti priežastis. Temperamento ir nervų sistemos procesų ryšys (pagal Pavlovą) Pagal šias savybes I. ir gyvūnai. Rusų mokslininkas I. verta prisiminti charakterį ir temperamentą. kas asmenybėje yra įgimta. . tiek gyvūnus skirstyti fiziologiniu pagrindu pagal jaudinimo ir slopimo procesų savybes (5. tiek kito žmogaus asmenybe.unikalaus. nors pats žmogus to gali sąmoningai nesuvokti. lemiančias jos veiklos kryptingumą. individualaus genų derinio. Temperamentu vadinama įgimtų centrinės nervų sistemos savybių išraiška.): -jų jėgą (gali būti stiprūs ir silpni).1 pav. o kas susiformuoja raidos procese. Pavlovas išskyrė 4 temperamentų tipus. -paslankumą (ar lengvai pereinama nuo vienos būsenos prie kitos).1 pav. kad tos savybės vyraus jo asmenybėje? Taigi norint geriau pažinti. kadangi Pavlovo tipai priminė Hipokrato aprašytus temperamentų požymius. -pusiausvyrą (lengvai ar sunkiai grįžtama į pradinę padėtį). Tai priklauso nuo genotipo . 5. jiems pritaikęs dar Hipokrato temperamentų pavadinimus. Žinoma.122 V SKYRIUS kokiu atveju nukreipia asmenybės veiklą konkrečia linkme. Ar tai reiškia. turi ir žmonės. Centrinę nervų sistemą. Pavlovas pasiūlė tiek žmones. Temperamentas ir charakteris Žmogus jau gimsta su jam būdingomis tam tikromis savybėmis. Pavlovo temperamentų klasifikacija buvo daug kritikuota ir pripažinta gana ribota.

Bidstrupo pavaizduotų skrybėlės savininkų? . dėmesio ir emocinių išgyvenimų ypatybes. apibūdinant žmogaus priklausomybę vienam ar kitam temperamento tipui.2 pav.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 123 tačiau ja patogu naudotis. Kuriam temperamento tipui priklauso kiekvienas iš šių H. bandant numatyti jo veiklos tempus. 5.

Kant) taip pat domėjosi temperamento tipų pasireiškimu asmenybėje. pagyrimus. bet ištvermingai. . linkęs dažnai keisti veiklą. turi stiprų pareigos jausmą. "o apie tai. o paskutiniosios grupės kūdikiai verkdavo silpnai ir tyliai. optimistas. todėl kartais pažada. Vieni iš jų verkdavo intensyviai ir garsiai. įžvelgti sunkumus ir kliūtis. visada pasirengęs padėti kitiems. atsargus. Kiti po stipraus reikalavimo dar kurį laiką negalėdavo nurimti (cholerikai).flegmatikas: šaltakraujis. nemėgsta viešumos. tačiau trūksta ištvermės. visi šie vaikai buvo kartas nuo karto surenkami. Kantas (I. ar galės ištesėti pažadą. kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. nerūpestingas. greiti veiklos tempai. Kiekvieno žmogaus temperamente rasime visų temperamentų bruožų. Jie buvo priskirti sangviniko tipui. nemėgsta monotonijos. ko nors imdamasis daugiausia . mėgsta pripažinimą. (5. patvirtinantį įgimtų nervų sistemos savybių reikšmę žmogaus elgesiui. Eysenck) šiek tiek praplėtė temperamento sąvoką. Verta paminėti pavyzdį. negalvodamas. nuolat randa priežasčių nerimauti. galvoja ne apie sėkmę. kiti gali jo nemėgti dėl polinkio vadovauti. bet sunkiai ir nusiramina. veikia lėtai. nepatiklus. taktiškas. nelengvai susijaudina. yra valingas ir principingas. ką tik gimusių kūdikių elgesį ir suskirstė juos į 4 temperamentų tipus pagal tai. bet gavę maisto tuojau nurimdavo. kartais šykštus. elgiasi rafinuotai ir ceremoningai.).sangvinikas: linksmas. įgimtomis savybėmis laikydamas žmogaus polinkį į ekstraversiją ir intraversiją (orientacija į aplinką arba į save).124 V SKYRIUS Vokiečių filosofas I. apklausiami. Dar kiti maisto pradėdavo reikalauti pavėluotai. mėgsta bendrauti ir yra mėgiamas. Jis gana išsamiai aprašė temperamento tipų kraštutines. ar tikrai galės ištesėti. todėl ypatingų laimėjimų gali ir nepasiekti. Pasirodė. tačiau vis dėlto dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės. kad spėjimas apie priklausomybę vienam ar kitam temperamento tipui pasitvirtino daugeliu atvejų. Reikėtų paminėti ir tai. Aizenkas (H. tačiau pavalgę lengvai nurimdavo (flegmatikai). . emocinį stabilumą ir neurotizmą. pamaitinti dar ilgai verkšlendavo (jie buvo priskirti melancholiko tipui).3 pav. kaip išvengti nesėkmės.melancholikas: j a u t r u s . todėl. . . pasipūtimo. kaip jie elgdavosi prašydami maisto. Anglų psichologas H.cholerikas: greitai užsiplieskia ir greitai nurimsta. ilgai svarsto. Metams bėgant. savimyla. yra išdidus. Anglų psichologas (Chess) stebėjo (1970). prieš pažadėdamas. stebimi. labiausiai išreikštas savybes: .

intuityvų mąstymą. Tai rodo. kai visiškai vienodas įgimtas savybes (genotipą) turintys berniukai tuojau po gimimo buvo atskirti ir išaugo skirtingomis sąlygomis. judėjimo duomenys) taip pat įtakoja asmenybės formavimąsi. Verta prisiminti garsųjį Mallifert dvynių atvejį (JAV). kūrybingumą. kad jie yra labai svarbūs. nors jie pasirinko tą pačią profesiją. klausos. Asmenybės savybės iš dalies priklauso ir nuo to.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 125 5. Kairysis kontroliuoja loginį mąstymą. Apibendrinant įgimtų veiksnių reikšmę. nes įvairių hormonų kiekio santykis lemia žmogaus veiklos tempus. emocines reakcijas. kuris iš didžiųjų galvos smegenų pusrutulių yra labiau išsivystęs. taip pat pavadino savo sūnus ir šunis. ne mažiau reikšmės asmenybės susiformavimui turi ir aplinka. nors įgimtos savybės ir labai svarbios. kad. intraversijos ir emocinio stabilumo ryšys su temperamento tipais (pagal Aisenką) Temperamento ypatybes galima aiškinti ir hormoninių liaukų veiklos skirtumais. abiejų brolių asmenybės ryškiai skyrėsi. todėl smarkesnis vieno ar kito iš pusrutulių išsivystymas gali lemti žmogaus p o l i n k į į konkrečią veiklos rūšį. Atsitiktinai susitikus po 39 metų pasirodė. regos. . dešinysis . Ekstraversijos. reikia pabrėžti. tačiau ne vieninteliai. Įgimtos fizinės savybės (išorės bruožai. kad.3 pav.

pradedant nuo pirmojo judesio. aplinka. yra visiškai aiški praktinė sugebėjimų prasmė. Kiekvienas žmogus nori būti protingas. o kai kurie nori būti netgi protingesniais už kitus. Tai. Nuo to priklauso.būti judriam ir energingam. Charakterio formavimąsi veikia pasaulėžiūra.tai. būtent.ilgai ir kruopščiai dirbti. netgi išvaizdoje. todėl verta nagrinėti juos ne pavieniui. ugdyti naudingus bruožus. drąsiai jaučiasi. To paties temperamento žmonės. Kiekvienas temperamentas turi savo privalumų. Tokie vertinimai nėra teisingi. Tačiau už j a u t r u m ą ir atsargumą pašiepiamam vaikui gali susiformuoti nepasitikėjimas savimi. Sugebėjimai ir jų vertinimas Sis skyrius kiekvienam yra neabejotinai reikšmingas. augantys skirtingoje aplinkoje. stiprus nerimas ir kaltės jausmas. patirties sluoksniu. ko jis nesugeba: iš choleriko .unikalių psichinių savybių. netriukšmauti. intelektas. Kalbėdami apie temperamentus. nuo pirmos sėkmingai baigtos klasės. susiduriame su vertinimo problema: vieniems iš jų priskiriami „geri". Kuo dažniausiai giriasi tėvai? Savo protingais vaikais. o iš flegmatiko . kokios temperamento savybės buvo skatinamos ir kokios slopinamos. nuo pirmojo ištarto žodžio. Pavyzdžiui. Tai priklauso nuo to. tarsi padengiama auklėjimo. kas yra įgimta. tačiau ir nereikalauti iš vaiko to. išmoksta būti atviresnis. kurioje daugelis nori išsiskirti. Net ir nestudijavusiems tokio mokslo kaip psichologija. o kaip visumą. elgesyje. o kitiems „blogi" bruožai. bet ir pats žmogus jas sąmoningai keisdamas ir tobulindamas. Charakteris . Charakteris formuojasi temperamento pagrindu. Bruožai gali skirtingai pasireikšti įvairiose situacijose. Charakteris pasireiškia visoje asmenybės veikloje. nei pernelyg gerų temperamento bruožų. visuma. aplinka.126 V SKYRIUS Jeigu temperamento savybių žmogus pats pasirinkti negali. ir tie patys bruožai gali būti skirtingai vertinami skirtingose situacijose. Protiniai sugebėjimai . kadangi nėra nei absoliučiai blogų. pasireiškiančių asmenybei būdingais poelgiais. kokie charakterio bruožai susiformuoja jų pagrindu. švelniai skatinamas melancholiško temperamento vaikas ima domėtis aplinka. Į įgimtas vaiko temperamento savybes reikėtų itin atsižvelgti jį auklėjant. Įžvelgti gerąsias aplinkos savybes. Ir taip visą gyvenimą vis . gali turėti visiškai skirtingus charakterius. Jo savybes gali formuoti ne tik aplinka. kalboje. bendravime. tai jo charakterį formuoja aplinka ir jo paties sąmoningos pastangos. jausmai. toji sritis.

sveikatos ar politinės pakraipos. Nors sugebėjimų problema žmonėms visuomet aktuali. kad abiejų rūšių testuose kartais naudojami panašaus tipo klausimai. kad sugebėjimų testai yra • itin naudingi. Gabumų testų paskirtis . pabandysime pažvelgti į ją abiem požiūriais. Intelekto prigimtį. 3. Kad ir kaip prieštaringai ją vertintume. Gabumų ar pasiekimų testai? . sakydami. kai tik sugebėjimų testai buvo pirmąkart sukurti. Šiuolaikines intelekto teorijas ir intelekto matavimo technikas. kad pagaliau pasibaigė „pažinčių" metas. gerai apmokamą darbą. valstybės vadovuose ir t.t. padedant jaunimui pasirinkti profesiją ar priimant į darbą. mokytojuose. o testų rezultatai gana dažnai koreliuoja tarpusavyje.prognozuoti mokymo rezultatus. ir kiekvienas protingas jaunikaitis ir panelė bus objektyviai įvertinti. veiklos įgūdžių bei lyderiavimo kokybės kur kas labiau priklauso asmenybės sugebėjimai studijuoti ar dirbti darbą. Nežiūrint to. jie buvo vertinami. Šiame skyrelyje kalbėsime apie: . Kiti mano. Tačiau reikia pasakyti ir tai. kai norime gauti profesionalų. Dauguma ir dabar tebesilaiko nuomonės.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 127 ieškome sugebėjimų patys savyje. 5. Individuali atranka. 1. kai testų pagalba žmonės galėjo gauti prestižinį darbą. tačiau ji ypač parūpsta. Tai buvo pirmas kartas. kad nuo asmenybės motyvacijos. 4. Intelektą ir bandymus jį išmatuoti. 2. kaip pats objektyviausias ir besališkiausias metodas nustatyti asmenybės sugebėjimams ir talentams. Šio požiūrio šalininkai teigia. politikuose. jog psichologiniai testai yra siauri ir riboti. vargu ar pasiseks jos išvengti. savo vaikuose. studijuoti aukštesnio • tipo mokyklose. Kadangi tai visiems labai aktuali problema. pasiekimų testai yra skirti nustatyti meistriškumo įgūdžiams ir tuo metu esančioms asmens galimybėms. Gabumus ir pasiekimus. mūsų šalyje tai yra gana naujas dalykas. dėl to jie negali išmatuoti visų darbui reikalingų savybių. kad ji plačiai taikoma. Paveldimumo bei aplinkos poveiki intelektui. priimant į darbą. XIX amžiaus pabaigoje. nepriklausomai nuo šeimos socialinės padėties. Ką iš tikrųjų matuoja testai? Bent jau teoriniu požiūriu yra skirtumas tarp gabumų ir pasiekimų. šiandien jau yra mūsų gyvenimo kasdienybė. Vieni tuo labai džiaugiasi.

Galton). ką individas pasieks mokymosi ar specialių treniruočių procese. figūrų ir kokybinių rodiklių išsiaiškinimą. Darwin). kurie turėtų išmatuoti specifinį subjekto meistriškumą. Darvino (Ch. galinčiais turėti įtakos intelekto testo rodikliams. Antai muzikinių gabumų. Galtonas (F. Apie juos jūs jau galėjote pasiskaityti I-ojo skyriaus 5 poskyryje „Psichologijoje naudojami metodai". atrenkant kandidatus lėktuvo pilotavimui. Bendrųjų gabumų kontinuume rasime tai. tačiau juose dažniausiai nebūna klausimų apie praktinius įgūdžius. tuo tarpu kitame kontinuumo gale rasime bendruosius gabumus. kad gabumų ar pasiekimų matavimas labiau priklauso nuo testo tikslo. Intelekto testai apima verbalinių. profilis atsidurs viename kontinuumo gale. Intelekto testai yra gabumų testai. o ne nuo jo turinio. nes čia bus matuojami specifiniai įgūdžiai.gabumų testų.128 V SKYRIUS Pavyzdys. Šiek tiek vėliau mes būtinai susipažinsime su veiksniais. skirti prognozuoti bendrą atlikimo sėkmę. Intelekto matavimo testai Kalbėdami apie intelekto matavimą. Psichologiniams testams yra keliami specialūs reikalavimai. ir pasiekimų testų. Studentams. • Taigi pasirodo. Be jau minėtųjų . pabandęs sukurti intelekto testą. kad geras mechanikos žinojimas leidžia prognozuoti skrydžių sėkmę. kuri jums ne tik suteiks informacijos. kaip ir gabumų vairuoti automobilį. Susidomėjimą žmogaus individualiais skirtumais Galtonas paveldėjo iš savo pusbrolio. evoliucijos teorijos kūrėjo Č. baigiantiems mechanikos pagrindus. tokius kaip kompetencija mokytis į v a i r i ų dalykų.specifiškumo kontinuume. Pasirodo. Pirmasis žmogus. Tačiau šiuo atveju naudojamas testas jau matuos gabumus. buvo gamtininkas ir matematikas F. Intelektą Galtonas suprato kaip išskirtinius jautrumo ir suvokimo įgūdžius. gali būti pašildytas testas. Bendra ar specifiška? Gabumų testai gali būti vertinami bendrumo . nustatantis įsisavintos kurso medžiagos meistriškumą. neišvengiamai turime žvilgterėti į istoriją. Tačiau panašūs klausimai gali pasitaikyti ir testų rinkinyje. yra testų. bet ir pralinksmins. skirtų abiejų dimensijų matavimui. kurie yra skirti būsimos veiklos prognozei. Tai bus pasiekimų matavimas. ką įprasta vadinti intelektu. Tačiau bendrieji intelekto testai negali prognozuoti. kurie yra . Tai atsitiko prieš šimtą metų.

Simon). Pirmasis intelekto testas. Čia buvo nustatytos amžiaus normos. tuo asmuo yra intelektualesnis. jeigu PA atitinka CA. Bendradarbiaudamas su kitu prancūzų psichologu T. įgavusi Stanford . Tuo atveju. svarstė Galtonas. artimas ir šiandien tebenaudojamam. reakcijų greitį. t. vaikas žinos daugiau nei kiti tokio pat amžiaus vaikai. Binet). kurį žmogus pasiekė pagal savo rezultatus. regėjimo aštrumą. L. PA rodo raidos tarpsni. bet protavimo bei problemų sprendimo galimybes. IQ bus didesnis už 100. pritaikė jam patogų indeksą . Dideliam savo nusivylimui Galtonas nustatė. atlikęs testo standartizaciją. atskaitos taškas yra jo amžiaus žmonių rezultatų vidurkis. kad intelektas tikriausiai turėtų atspindėti ne suvokimo įgūdžius. jis reiškia IQ dydį. tai.Binet pavadinimą. Termenas (L. Stanfordo universitete. 1881 metais Prancūzijos vyriausybė paprašė Bine sukurti testą. galima palyginti PA su vaiko chronologiniu amžiumi (CA). buvo sukonstruotas prancūzų psichologo A.Intelekto koeficientas: Skaičius 100 šiuo atveju buvo panaudotas kaip koeficientas. kuris buvo nustatomas pagal gimimo datą.y. . IQ bus mažesnis. Bine suprato. Kadangi visa informacija gaunama per pojūčius. kurių vaikų išsivystymas yra per lėtas pradėti lankyti normalią mokyklą. Svarbiausiu momentu intelekto koncepcijoje Bine laikė proto amžių (PA). jeigu PA bus didesnis. kurio pagalba būtų galima nustatyti. Terman). Simonu (T. 1884 metais savo sukurtų testų pagalba jis išmatavo daugiau kaip 9000 Londono parodos lankytojų štai tokius duomenis: galvos dydį. Originalusis Bine testas vėliau buvo adaptuotas Amerikoje.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 129 perduodami iš vienos kartos į kitą. kai PA yra žemesnis už CA. Naudojant Bine metodą.IQ (Intelligence quotient) . 1916 metais buvo oficialiai atspausdinta intelekto skalė. 1905 metais Bine išspausdino intelekto skale. kuo jautresnis ir tikslesnis yra jų suvokimas. Bine (A. kad pagal galvos dydį bei reakcijų greitį neįmanoma diferencijuoti žymių anglu mokslininkų nuo paprastų miestiečių. klausos slenkstį ir vaizdinę atminti.

žemiau nei 70.labai gabūs.4.Binet IQ pasiskirstymo kreivė iliustruoja skirtingą individų lygį. Intervale tarp 90 ir 110 taškų yra normalus intelektas. Veksleris paruošė intelekto skalę ne tik vaikams. Taip pat.gabūs. Intervalas tarp 110 iki 120 (8) . pažymėtas skaičiumi 7. 6 .3. IQ rodiklis nuo 90 iki 110 laikomas vidutiniu.normalūs. Nuo 70 iki 90 .normalūs.Binet teste buvo matuojami keturi intelekto rodikliai: verbalinis protavimas. . bet prislopinti.riba tarp atsilikimo ir normos: 5 .1. 1939 metais Davidas Veksleris sukūrė intelekto testą matuoti skirtingiems sugebėjimams. virš 130 . o nuo 130 iki 200 (10) rodo aukščiausio intelekto išraišką. abstraktus . kiekybinis protavimas (aritmetinis) ir trumpalaikė atmintis.Binet. tarp 120 iki 130 .Binet skalė buvo skirta 6-8 metų vaikams. bet ir suaugusiems.labai aukštu. Wechsler) intelekto testas. Psichologinėje literatūroje ji žinoma WAIS (Wechsler Adults Intelligence Scale) pavadinimu. kaip ir Stanford . Vekslerio (D. sunkiai atsilikę . Vekslerio intelekto testas yra vienas iš labiausiai žinomų ir šiuo metu plačiausiai taikomų. Piešinyje šis intervalas pažymėtas žodžiu „atsilikę". kaip pasiskirstęs įvairaus lygio intelektas.130 V SKYRIUS IQ pasiskirstymo kreivė Stanford . rodo atsilikimą nuo normalaus išsivystymo. D. Šioje kreivėje nuo O iki 70 taškų yra parodytas žemas intelektas. šiek tiek atsilikę . vidutiniškai atsilikę . IQ pasiskirstymo varpo pavidalo kreivė leidžia pamatyti. Šiame intervale dar yra pažymėtas skirtingas atsilikimo lygis: visiškai atsilikę . Stanford . Jau minėtoji Stanford .vizualinis protavimas.2. 1958 metais Veksleris taip pat sukūrė testą ir vaikų intelektui matuoti WISC (Wechsler Intelligence Scale for Children).

susikaupimas).motorinė koordinacija). IQ išvedamas iš abiejų dalių: verbalinės ir užduočių atlikimo. sąvokų sudarymas). Apibendrinimas (loginis -abstraktus mąstymas. atliekant monotoniškas . N e u ž b a i g t i p a v e i k s l ė l i a i (dėmesio koncentravimas. Konkrečios užduotys (neverbalinė dalis): l. 4. Verbalinė dalis: 1. Matematinis mąstymas (proto lankstumas. vaizdinė . pavyzdžiui: kas bendra tarp inžinieriaus ir gydytojo? 5. Paveikslėlių išdėliojimas chronologine tvarka (socialinių situacijų supratimas). pavyzdžiui: kodėl tamsūs rūbai šiltesni už šviesius? 2. Įvertinus visus rezultatus. 5.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 131 Intelekto testą suaugusiems sudaro 11 smulkesnių subtestų. Skaičių kartojimas tiesiogine ir atvirkštine tvarka (dėmesys ir atmintis). 1. užduotis. 4. 3. Vekslerio intelekto skalė leidžia įvertinti kiekvieną užduotį atskirai ir visumą. Iš atskirų detalių reikia sudėti visą figūrą (dalies ir visumos ryšių suvokimas). Bendrosios žinios (vertinamas akiračio platumas). Figūrų sudėjimas. Žodynas (kalbos žinių ir žinomų sąvokų vertinimas). Supratingumas (praktinės informacijos ir patirties įvertinimas). Testas yra padalintas į dvi dalis: verbalinę ir konkrečių užduočių. Šiuo būdu ypač patogu diagnozuoti specifines mokymosi problemas. . Atkreiptinas dėmesys į verbalinės ir užduočių dalies skirtumus. Testas .mozaika (gebėjimas suvokti ir analizuoti erdvines figūras). Dėl to tiriantysis turi galimybę įvertinti tiriamojo intelekto silpnąsias ir stipriąsias puses. 6. sudaromas intelekto profilis. pavyzdžiui: kodėl blogos kompanijos reikia vengti? 3. Skaičių ir simbolių testas (susikaupimas. v i z u a l i atmintis ).

„Geri" testai turi atitikti statistinius reikalavimus.Binet patikimumo koeficientas yra 90. jie pasidomėjo galimais vertinimo nukrypimais. Abu minėtieji intelekto testai: Standford .132 V SKYRIUS 5. užduočių ir bendrą vertinimą. atitinka minėtuosius reikalavimus. kuriems priklauso ir mūsų aptartieji StandfordBinet ir Vekslerio.1 lentelėje yra pateikti 16 metu berniuko testo rezultatai. nei verbalinę testo dalį. Taigi vertinimą jie linkę sieti su proto .y.80 intervalo ribose. prognozuoja pasiekimus mokykloje ir kartu matuoja kažką tokio. Kalbant apie psichologinius testus. Bendrųjų gabumų testai. J. M. keletą pastabų tenka pasakyti apie „geriems" testams keliamus reikalavimus. 462) koreliaciją tarp IQ ir mokyklos pažymių esant ne mažiau 50. kad respondentui geriau sekėsi atlikti konkrečias užduotis. kad mokytojai linkę geriau vertinti amžiumi jaunesnius ir blogiau . Sattler) nurodo (1988. jie konstatavo. t. Koreliacinės analizės būdu palyginę mokytojų pateiktus duomenis su Vekslerio intelekto skalės rezultatais.Binet ir Vekslerio. Pateiktieji duomenys rodo. ką žmonės vadina „sumanumu". Tikėdamiesi tampresnių ryšių tarp abiejų vertinimų.vyresnius. Satleris (J. M. Vekslerio .apie 91. Testo a t l i k ė j o u ž d u o č i ų a t l i k i m o IQ yra 13 t a š k ų didesnis už verbalinės dalies IQ. Mokslininkams kilo mintis paprašyti vidurinės mokyklos mokytojų įvertinti savo klasės mokinius sumanumo požiūriu. Standford . Testų prognozes intelekto tyrinėtojai yra linkę lyginti su realiais mokyklos pažymiais. jog koreliacija svyruoja 60 . Jie apima verbalinę. p. Paaiškėjo gana Įdomus dalykas: pasirodė. būti patikimi ir validūs.

mėgdavo sakyti Bine. kyla ne atsitiktinai. Šios krypties atstovai tikėjo. Tokiems praktiniams sugebėjimams mokslininkai linkę priskirti sveiką nuovoka. anot jų. tačiau tenka atsižvelgti į tai.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 133 amžiumi. Toki sudėtingą fenomeną nėra įmanoma paaiškinti tiksliai ir visapusiškai objektyviai. aiškinant stebėtus ar apklaustus žmones.štai kuo turi pasižymėti intelektinė veikla. Antrasis nukrypimas buvo susijęs su lytimi: mokytojai pervertino mergaites ir nepakankamai įvertino berniukus. todėl pastebėjo. Taip intelektą suprato ir Bine. galintis aprūpinti tikslesne informacija. gerai suprasti ir gerai mąstyti. iniciatyvą bei sugebėjimą adaptuotis tam tikroje situacijoje. Manoma. Bine sujungė įvairiapusiškus dalykus. Taigi faktorinė analizė parodo. Dauguma psichologų intelektą vertina kaip bendruosius gabumus. Diskusija dėl intelekto prigimties Ši diskusija. yra santykinai nepriklausomi. o jų socialinė orientacija. kad „sumanūs" vaikai gauna tikrai aukštesnius balus nei nuobodūs (monotoniški). Jeigu tarp dviejų testų yra reikšminga koreliacija. ar iš t i k r ų j ų yra toksai dalykas kaip „bendrasis intelektas". jog intelektas tai yra fundamentalūs sugebėjimai. be abejonės. yra faktorinė analizė. jeigu jie lengvai bendrauja. ramūs mokiniai ne tik nelaikomi sumaniais. kiek tokių esminių veiksnių įeina į koreliaciją ir koks kiekvieno iš tų veiksnių lyginamasis svoris. sakydamas. Kai kurie psichologai kėlė klausimą.Tiksliai įvertinti. kurių stoka vaidina itin svarbų vaidmenį praktiniame gyvenime. išreikštus per supratingumą bei mastymą. kad protiniai gabumai. Kadangi intelektas siejamas su žmogaus vieta gyvenime. Tai proga prisiminti du itin žymius f a k t o r i n ė s a n a l i z ė s k ū r ė j u s . bet netgi yra nemėgstami mokytojų. S p i r m e n ą . kad intelekto tyrime ši technika ir toliau tebevaidina svarbų vaidmenį. o ne su IQ. Savo sukonstruotame teste. Taigi ne intelekto rodikliai juos padaro „sumaniais".a n g l ų p s i c h o l o g ą Č. yra savanoriškai aktyvūs. Ši technika leidžia nustatyti minimalų kintamųjų kiekį. Mokslininkai padarė bendrą išvadą. samprotavo tyrinėtojai. . Panašių dalykų tikėjosi iš intelekto ir Veksleris. . Uždari. kad: „intelektas tai yra globalūs individo sugebėjimai tikslingai veikti. kuris yra būtinas. jo įvertinimas turi būti kiek įmanoma tikslesnis. racionaliai mąstyti ir efektyviai veikti . Vienintelis būdas. pasitiki savimi. • . kurie pasireiškia įvairiais būdais. aplinkoje". Čia gal netinka sudėtingi faktorinės analizės aiškinimai. kad mokykloje vaikai laikomi „sumaniais". tikriausiai jie matuoja tuos pačius esminius gabumus. kuriuos matuoja atskiri intelekto subtestai.

tačiau veiksnių interpretavimas yra psichologinių svarstymų dispozicijoje. Kognityvistams svarbiausi yra šie momentai: 1. keičiasi ir tikslas. . Kokie psichiniai procesai yra įtraukiami į intelekto testus? 2. erdvė. Faktorinė analizė intelekto tyrimuose buvo dominuojantį iki 1960 metų. Tai verbalinis supratimas. Thurstone. Anot Terstono. atmintis. atsirado naujas požiūris j intelektą. turinčios ryšį su atsakymo reakcijomis. 1904) ir JAV psichologą L. kuri padėtų nustatyti kiekvieno psichinio proceso efektyvumą. suvokimo greitis ir mąstymas. Tokiu atveju svarbiausia yra pasirinkti informaciją. skaičiai. Terstoną (L. 1938). t. tų procesų greičio bei tikslumo. kurie gali sudaryti intelektualaus elgesio pagrindą. Kokį poveikį minėtieji procesai daro psichinės informacijos pateikimui? Taigi kognityvistams rūpi nustatyti psichinius procesus. Kaip tiksliai ir greitai šie procesai vyksta? 3. kuriuos pavadino pirminiais protiniais sugebėjimais. Tai gali būti akių judesiai bei galvos smegenų žievės potencialios galimybės. Ypač daug psichologijai pasitarnavo Terstonas.y. žodyno sklandumas. Intelekto testo bazėje jis išskyrė septynis veiksnius. Spearman. Prasidėjus kognityvinės psichologijos erai.134 V SKYRIUS (Ch. faktorinė analizė yra grynai matematinis procesas. Keičiantis požiūriui. Šios krypties atstovai bandė pažvelgti į intelektą per kognityvinius procesus. Žmonių individualūs skirtumai kognityvistų požiūriu priklauso nuo labai specifinių procesų. Kas gi yra tie svarbūs procesai? Tai subjekto atsakomosios reakcijos.

teigdamas. Tas trūkumas gali būti matakomponentų lygyje (strategijos pasirinkimas. Sternbergas padarė išvadą. Eksperimentų metu jis stengdavosi identifikuoti komponentus pagal tikslo siekimą. Stengdamasis įrodyti savo požiūrio privalumą. sukūręs intelekto komponentų modelį. nustatant silpnąsias ir stipriąsias intelekto puses. J.ASMENYBĖ IR_INDIVIDUALUMAS 135 Ž y m i a u s i a s šio p o ž i ū r i o atstovas yra R. Vertinant visa tai. Atlikęs ilgalaikių eksperimentų seriją. nes šiandieniai intelekto testai iš tikrųjų gerai diagnozuoja dvi pirmąsias sugebėjimų rūšis. kokie procesai sukelia minėtą trūkumą. Sternbergo nuomone. bet nepakankamai dvi paskutiniąsias. ignoruoti Sternbergo nuomonės negalima. 2. kad. kad. Sugebėjimą motyvuoti save. • • 4. tačiau žemą apibendrinimų lygį. Iš 5. testuojantysis naudojasi psichinių procesų rinkiniu.2 lentelės matome. Tai ir patvirtina Sternbergo išvadą. įvertinant adaptacinius ir motyvacijos sugebėjimus praktinių problemų sprendimo procese. Sternberg). i š s k i r d a m a s p e n k i a s intelekto komponentų grupes. kad. Sugebėjimą mokytis iš patirties. patys reikšmingiausi individualūs skirtumai (intelektas iš individualių skirtumų ypač svarbus) yra informacijos kodavimo (encoding) ir lyginimo procesai. sprendžiant problemą). operatyviai įgyvendinant savo tikslus. Jo nuomone. kuriuos v a d i n a komponentais ir jo tikslas yra sukelti tam tikrą atsaką į intelekto teste pateiktus klausimus. visi sugebėjimai galėtų tilpti į keturias grupes (klasterius): 1. Sternbergas pateikė labai rimtus motyvus. Sugebėjimą abstrakčiai mąstyti. bet ir „praktinį" intelektą. asmuo turi aukštą supratingumą. besikeičiančiame pasaulyje. J. išsaugojimo komponentų lygyje (lėtas arba netikslus informacijos atgaminimas) arba . Informacijos procesų analizės požiūriu galima diagnozuoti. jog reikia ieškoti naujų būdų. atrinkdamas iš intelekto testo specifinius tikslus. kad jo pateiktasis intelekto komponentų rinkinys jungia ne tik „akademinį". 3. . Sternbergas (R. pavyzdžiui. Jų pagalba galima įsitikinti. siekiant tikslo. Sugebėjimą adaptuotis įnoringame. Tai kuo gi skiriasi faktorinis požiūris į intelektą nuo informacijos procesų požiūrio? Terstono pirminių protinių sugebėjimų faktoriai yra naudingi. Sternbergas apjungia jų kur kas daugiau.

kurioje mes augome. R. . Atkinson. vienaląsčių dvynių.72. I l i u s t r a c i j a i ž v i l g t e r ė k i m e Į duomenis. ar skirtumus intelekte nulemia tai. Paveldimumo (genotipo) ir aplinkos poveikis intelektui Jau buvo minėta. Nežiūrint akivaizdžių intelekto ir paveldimumo ryšių. komfortas ankstyvojoje vaikystėje. augusius drauge ir atskirai. paveldėję panašius genus. tačiau nuomonės išsiskiria. į tuos pačius duomenis galime pažvelgti ir kitu. sveikata. dažniausiai minimi šie veiksniai: mityba. tačiau neaiškus lieka to poveikio laipsnis. 1993. Atkinson. emocinis klimatas aplinkoje. ar jie yra sąlygoti aplinkos. Nekelia abejonių faktas. Turime pakankamai ir vienokios ir kitokios rūšies tyrimų. kad paveldimumas turi poveikį intelektui. Introduction to Psychology. Manoma. Tą patį galėtume pasakyti ir apie brolius. Dabar ir aptarsime tuos veiksnius. kuo glaudesni genetiniai ryšiai. be abejo. vienaląsčių dvynių.60. augusių atskirai . p. Labiausiai diskusinis yra klausimas. Tėvų ir vaikų IQ koreliacija tėra tik 40. Racionaliausia. intelektas didesnis nei tų. aukštesniu IQ. aplinkos aspektu.47. Todėl neabejotina. kai bandoma išsiaiškinti. augusių drauge . dvynių . kuriuos pateikė tyrinėtojai (R. kad tam tikri intelekto aspektai yra įgimti. akivaizdžiai skirsis savo akademiniais sugebėjimais ir. ką paveldėjome genetiškai. Todėl mokslininkai padarė išvadą. Bene svarbiausiu veiksniu genetikos ir intelekto santykyje yra laikoma IQ koreliacija tarp genetiškai susijusių asmenų. tuo tarpu brolių. Aptarsime kai kuriuos iš jų detaliau. kurių socialinė aplinka buvo skirtinga. Kalbant apie aplinkos poveikį intelekto raidai. kur vaikas augo. augusių drauge net 86. matyt.136 V SKYRIUS perdavimo komponentu lygyje (nesugebėjimas perkelti iš vienos situacijos į kitą tai. t. būtų vertinti minėtuosius požiūrius ne jų pirmumo.y. Antai. kurie augo atskirai. kad intelektas tuo panašesnis. o tokių pat dvynių. bet turėję geresnes prenatalines (iki gimimo) sąlygas ir geriau emociškai stimuliuoti. kad skiriasi žmonių intelektas. kas buvo išmokta). C. augusių drauge. 479). kas yra labiau reikšmingas: paveldimumas ar aplinka. USA: Harcourt Brace College Publishers. kad netgi du vaikai. kurie gali daryti poveikį intelektui. jog intelektas gali būti įtakojamas. Dauguma tyrinėtojų yra įsitikinę. o vienas kito papildymo prasme. L. santykis su suaugusiais.

mokė juos konstruoti daiktus iš kaladėlių. tegauna tik namų aplinkos poveikį. mokymą. gimę žemo intelekto šeimose. mokytojai atliko tą darbą. Votsonas (J. teigiamai koreliuodami tarpusavyje. vienas iš įtakingiausių šios krypties teoretikų. atpažinti daiktus pagal didumą bei platuma. kad negali būti ir kalbos apie gebėjimų bei psichinių savybių paveldėjimą. Todėl mokslininkai rekomendavo išankstini tokių vaikų intelekto skatinimą. Taigi vaiko prigimtis (genotipas) ir aplinka. 1965 metais JAV Kongresas įkūrė Kovos su skurdu fondą. Tiesą pasakius. kuris gali netgi nuskurdinti jų prigimtines galimybes. visa namų aplinka atlieka intelektualų vaidmenį. teigia. Skirtingi individai. Kitaip sakant. kad bendrasis intelektas iš dalies yra paveldimas. bendraudami su vaikais. Aplinka yra lyg vaiko asmenybės formavimosi funkcija. Pasirodė. dar labiau padidina intelekto vystymosi galimybes. aprūpindami juos knygomis. Reaktyvi interakcija. ne vienodai ją interpretuoja. atpažinti spalvas. patekę į tą pačią aplinką. gyvenančių socialiai remtinose šeimose. Specialiai paruošti mokytojai dirbo su vaikais namuose keletą kartų per '. Piktas ir jautrus vaikas į grubų tėvų elgesį reaguos kitaip nei ramus ar džiugus. gavo aukštesnius balus. Iš jų minimos dvi: pasitikėjimas savimi ir socialinė kompetencija. kad patys. Dž. taigi ir skirtingai į ją reaguoja. intravertas . kurio tikslas buvo atlikti specialų 2-5 metų vaikų. kiek žaidė su vaikais. t. jie sukuria savo vaikams intelektą stimuliuojančias sąlygas. Galimi trys aplinkos ir vaiko asmenybės formavimosi interakcijos būdai: reaktyvus.savaitę. Pavyzdys.juos . Aplinkos poveikį intelektui mokslininkai demonstruoja netgi labai paprastais faktais. Tie vaikai skyrėsi nuo intelektualiai neskatintų ir kitomis psichologinėmis savybėmis. Watson). jog vaikų iš žemesnio socialinio statuso šeimų kognityvinė raida atsilieka dar jiems net nepradėjus lankyti mokyklos. jie ne tiek dirbo. Aukšto intelekto tėvai dažniausiai perduoda tokį pat intelektą savo vaikams.y. sužadinantis ir proaktyvus. Ekstravertas vaikas su malonumu priims aplinkos įvykius ir žmones. Bet reikšminga yra ir tai. kurį turėtų atlikti vaikais besirūpinantys tėvai. kurie buvo intelektualiai skatinami. būdami aukšto intelekto. Mokymasis ir yra toji aplinkos sąlyga. Buvo sulaukta teigiamų tokios veiklos rezultatų. Vis dėlto kol kas lieka stabili nuomonė. kuri keičia žmogų. jog vaikai. Trumpai tariant.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 137 Aplinkos poveikio intelektui kryptį ypač remia bihevioristinės krypties atstovai. pasirūpindami jų muzikiniu bei estetiniu lavinimu. Tuo tarpu vaikai. nes tik mokymosi procese formuojasi asmenybės bruožai. Vaiko genotipo ir aplinkos ryšiai nėra vienareikšmiai. Yra nustatyta. įvertinus juos Stanford-Binet arba Vekslerio intelekto testais.

aplinkos interakcija yra tuo stipresnė. Proaktyvi interakcija. Proaktyvi asmens . susilpnėja koreliacija tarp vaiko genotipo ir jo aplinkos. Kiekvienas vaikas iš objektyvių aplinkybių išskiria (išgauna) subjektyvią psichologinę aplinką. Tačiau jam augant. Neabejotina. ginčas dėl paveldimumo ir aplinkos vargu ar gali būti išspręstas kurio nors vieno naudai. Sugebėjimai tai yra psichinių savybių visuma.darbas ar mokymasis . ir toji subjektyvi aplinka formuoja jo asmenybės vystymąsi. galime priartėti prie objektyvaus jos vertinimo. kai jis pats ima rinktis ir kurti savo aplinką. Todėl gali būti. Kaip matome iš aptartųjų teorijų ir pavyzdžių. vyksta skirtingai nei reaktyvios ir sužadinančios aplinkos atvejais. bet taip pat apie emocinę .y. tiek aplinka. Tai pasakytina ne tik apie intelektą. kuo vaikas yra jaunesnis ir stipriau ribojamas tėvų sukurtos aplinkos. Apie šią interakciją galima pasakyti labai paprastai: malonūs žmonės sužadina malonią aplinką. Bet kuri veikla . Paaugę vaikai gali keisti aplinką ir kurti ją pagal savo poreikius. kad sugebėjimai išryškėja tik veikloje. jog asmenybės raidai svarbu tiek paveldimumas (genotipas). kad nauja aplinka gali paveikti asmenybę. Svarbu yra pažymėti. sensorinius jutiminius procesus.kelia žmogui didelius reikalavimus. proaktyvi interakcija didėja su amžiumi. Proaktyvi interakcija . Sužadinanti interakcija. Vienas asmuo žalingą veiksmą interpretuos kaip tyčinį priešiškumą ir reaguos skirtingai nuo asmens. Tik taip žvelgdami į problemą. kad netgi vaikas. Paklusnus vaikas sužadins palankesnį tėvų auklėjimo stilių nei agresyvus. tegul ir labai išvystyta psichinė savybė.tai procesas. pavyzdžiui. sugebėjimai. Nervingas ir nepatenkintas kūdikis tėvams sužadins mažesnį norą jį glausti ir imti ant rankų. kuris tą patį veiksmą suvoks kaip nejautrumą.motyvacinę sferą. priešiški sužadina priešišką aplinką.138 _ V SKYRIUS ignoruos. Reaktyvi asmens . todėl padidėja proaktyvios interakcijos poveikis. gali keisti tėvus bei jų požiūrį į auklėjimą. t. kad tokių didelių reikalavimų negali vykdyti kokia nors viena. Todėl aišku. Taigi įmanoma. Kiekvienas individas sužadina tik jam būdingas kitų reakcijas.aplinkos interakcija vyksta visą žmogaus gyvenimą. kaip besiformuojanti asmenybė. kurio metu individas aktyviai dalyvauja savo asmenybės formavime. Kaip matome. .

Kuo skiriasi Alfredo Bine ir Stanford-Bine intelekto matavimo testai? 2. Visos šios teorijos savaip teisingos. pasakose. kurį būtų galima visiškai paneigti.asmenybės bruožų unikalumą. kurios skatina asmenybę vystytis ir funkcionuoti. Antikos filosofai taip pat domėjosi žmogaus asmenybės sandara. vidurio psichologija buvo neatsiejama nuo filosofijos. Filosofų darbuose randame asmenybės teorijų užuomazgas.psichinių procesų visumą. Ar galima intelekto testų pagalba išmatuoti motyvaciją ir lyderiškumą? 4. papildydamos viena kitą. Senajame ir Naujajame Testamentuose randame aiškiai suformuluotas pažiūras į asmenybę. dar kiti . Vieni apibrėžimų autoriai akcentuoja asmenybės santyki su aplinka. Kokie veiksniai įtakoja IQ? ASMENYBES TEORIJOS • Asmenybė yra pernelyg sudėtinga. kaip ji funkcionuoja. religiniuose raštuose pavyzdžiui. Kodėl faktorinė analizė yra perspektyvus metodas intelekto tyrimuose? 5. kas gi yra žmogaus asmenybė. kurios dažniausiai atspindi laikmečio požiūrį į asmenybę. Beveik iki 19 a. Pavyzdžiui.jų priskaičiuojama beveik 80 ir tarp jų nėra nė vieno. jos veiklą. kiti . todėl visos jos egzistuoja lygiagrečiai. Kiekviena asmenybės teorija bando pateikti asmenybės modeli. varomąsias jėgas. kuris paaiškintų asmenybės struktūrą.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 139 Klausimai pagalvojimui 1. kad ją būtų galima paaiškinti vienu teoriniu modeliu. Ką matuoja WAIS? 3. taip pat. funkcionavimu: Aristotelis. pastebėjimų galima rasti mituose. Be to. I. indų Vedose. Platonas ir Hipokratas nagrinėjo sielos prigimtį. Demokritas siūlė skaidyti •ją į atomus. jos elgesio dėsningumus siekia neatmenamus laikus: įvairių faktų. Nėra netgi vieningo asmenybės apibrėžimo . numato asmenybės pažinimo būdus. Dekartas žmogaus elgesį aiškino refleksų teorija. Sokratą domino gyvenimo prasmės klausimas. Spinoza nagrinėjo jausmų dėsningumus. istoriniuose veikaluose. kaip nustatyti sutrikimus ir juos pašalinti. Panašiai yra ir su asmenybės teorijomis: jų yra daug ir kiekviena vis kitais aspektais bando paaiškinti. Kantas išsamiai aprašė temperamentų tipus. kiekviena asmenybės teorija remiasi filosofinėmis prielaidomis. Pirmieji bandymai a p i b ū d i n t i žmogaus asmenybę. .

Todėl konkrečią asmenybės teoriją sunku priskirti kuriai nors vienai grupei. Ši kryptis vadinama psichodinamine. Literatūroje asmenybė visuomet sudėtinga ir daugialypė. Šios krypties teorijos dar vadinamos psichoanalitinėmis. ypač literatūroje. mąstymą ir veiklą sąlygoja vidiniai veiksniai. teorijų kryptis ir pagrindinius jų autorius.140 V SKYRIUS Ir šių dienų filosofija nagrinėja žmogaus problemą ir stengiasi atsakyti į pagrindinius klausimus: kas yra žmogus ir kokia jo vieta bei paskirtis pasaulyje? Filosofinis žmogaus paveikslas yra apibendrintas ir todėl kiekvienas iš mūsų galime a t p a ž i n t i savo žmogiškąją prigimtį ir pamatyti savo žmogiškąją esmę. Todėl tiksliau yra kalbėti apie asmenybės teorijų kryptis. Asmenybės pažinimą literatūroje tobuliausiai praturtina romanai. privalumų ir trūkumų. atskleidžia jų elgėsi įtakojančius veiksnius ir tuo pačiu sudaro galimybę apibūdinti konkrečią asmenybę bei prognozuoti jos veiksmus. Psichodinaminės krypties asmenybės teorijos Šiai krypčiai atstovaujantys autoriai teigia. Asmenybės teorijas tik su tam tikromis išlygomis galima suskirstyti į grupes. t. kuriuose herojus kaip asmenybė atsiskleidžia ilgame realaus gyvenimo periode. ypatybės didžiąja dalimi priklauso nuo istorinės epochos ir kultūros.y. kuo skiriasi žmonės. asmenybės samprata nuo seno egzistuoja mene. . ilgalaikių stebėjimų bei išsamių tyrimu rezultatais ir jais grindžia savo teiginius. iš kurių "kiekviena turi savo panašumų ir skirtumų. Be filosofijos. sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės. tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai. vidinių jėgų sąveika. Filosofinis žmogaus asmenybės atskleidimas ir literatūriniai portretai yra įdomūs pažintine prasme. o jos . Grožinėje literatūroje kiekvienas autorius pateikia savitą asmenybės v a i z d ą . p o e l g i ų nuoseklumą. Tačiau tik asmenybės mokslas ir asmenybės teorijos parodo.nuo asmenybės gimimo iki tikėtino tapsmo brandžia asmenybe. . Trumpai apžvelgsime svarbesnes ir plačiau žinomas asmenybės . kad asmenybės jausmus. Dauguma jų dėl savo iškeltų problemų gali priklausyti kelioms grupėms. nes nagrinėja asmenybės raidą ilgesnį laiko tarpą . tačiau asmenybės teorijos mokslas remiasi . individualumą. i š r e i š k i a n t i p a g r i n d i n i u s jos bruožus.

kurios žmogus negali kontroliuoti ir dažnai net nesuvokia jos turinio. kad žmogaus elgesiui didelę įtaką daro biologiniai instinktai ir ypač pabrėžė seksualinių potraukių vaidmenį normaliai ir patologinei asmenybės raidai. Pagrindinė šios teorijos mintis b u v o ta. Froidas paskelbė asmenybės teoriją. o toliau kelia pasąmoninius konfliktus. kurią taip pat sudaro 3 dalys (5. Žmogaus psichikoje Z. žmogus nekontroliuoja savo pasąmonės ir net nežino jos turinio. p r i m e n a n t i neribotos apimties saugyklą.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS _141 Vienos gydytojas Z. Freud) asmenybės teorija . į kurią išstumiami nemalonūs prisiminimai. Froidas išskyrė 3 lygius: -sąmonę (tai tarsi matoma ledkalnio viršūnė.4 pav. nesąmoningų poelgių priežasčių. paremtą stebėjimų rezultatais su tam laikmečiui itin neįprastomis idėjomis. užmiršimų. į kurią patenka visa. apsirikimų. kuriuos žmogus mano užmiršęs. Froido (S. -pasąmonę (pati r e i k š m i n g i a u s i a d a l i s . Froidas (1856-1939) buvo pirmasis ir žymiausias šios pakraipos asmenybės teorijos autorius. būtent pasąmonėje reikėtų ieškoti Įvairių sapnų.): Psichodinaminė Z. kada nors gauta informacija. Z. kurią žmogus gali kontroliuoti). Minėti psichikos lygiai pasireiškia visoje žmogaus asmenybėje. kad žmogaus elgesį lemia pasąmonė. kurią pastangų dėka galima perkelti į sąmonės lygį). į pasąmonę patekusios neišspręstos problemos niekur nedingsta. Froidas manė. griaunančius žmogaus asmenybe iš vidaus). nedidelė psichikos dalis. Ilgą laiką dirbąs gydytoju ir tyres isterinių sutrikimų turinčius pacientus. -priešsąmonę (joje yra informacija. Z.

Vėlesnėse studijose Z. bendrauti su aplinka.viršutinis asmenybės sluoksnis. kokiu būdu šiuose amžiaus tarpsniuose žmogus patenkina malonumo poreikį.142 V SKYRIUS Id . ignoruodama aplinkos reikalavimus. kad asmenybė iš esmės susiformuoja iki 4-5 metų amžiaus.iš šalies. projekciją. E g o . Pagal tai. kuris yra pasąmonės energijos šaltinis. Froidas teigė. Superego . kuriais asmenybė nesąmoningai reaguoja į iškilusią grėsmingą situaciją. Si asmenybės dalis vadovaujasi malonumo siekimu. kai žmonės lengvai atsisako šių taisyklių ir ima vadovautis instinktais (pavyzdžiui. įsisavina ir ima jomis vadovautis kaip savomis. Išgyventi asmenybei padeda pasąmonėje glūdintys gynybiniai mechanizmai. Pagrindiniai instinktai. dažni ir asmenybės konfliktai su aplinka dėl poreikių patenkinimo. jos normomis. nes normos tarsi primetamos. Asmenybės dalys nuolat konfliktuoja tarpusavyje. didžiausią reikšmę turintis asmenybės sluoksnis. teikiantis ją asmenybei iš įgimtų instinktų maistui. išstumiami i pasąmonę (kur būdami kelia vidinius konfliktus ir įtampą) arba netiesiogiai . į save arba į aplinką nukreiptos agresijos. Froidas nemažai rašė apie masių psichologiją. nuolat prieštarauja tarpusavyje ir sąlygoja asmenybės veiklą. Jie gali būti patenkinami tiesioginiu būdu.y. Gali būti situacijų. veikiama pasąmonės ir ankstyvos vaikystės patirties. To pasekmėje žmogus nuolat gyvena į t a m p o j e . besivadovaujanti realybės principu. visuomenės normas.sąmoningoji asmenybės dalis. Z. Jos dėka žmogus gali suderinti savo poreikius su visuomenės normomis. Ego suderina id principą „noriu" su superego principu „reikia". teikiantys gyvybinę energiją (libido). kol žmogus pasiekia lytinę brandą. asmenybė . Jeigu kurios nors fazės metu kyla problemos ir jos laiku neišsprendžiamos. Tai gyvybės. veikiamas v i d i n i ų ir i š o r i n i ų k o n f l i k t ų . išskiriamos psichoseksualinio vystymosi fazės. giminės pratęsimui ir agresijai.seniausias. tiesiog išstumiama į pasąmonę. kas nemalonu. ir geriausiu atveju žmogus jas internalizuoja. minioje). Iš jų būtų galima paminėti išstūmimą (tai. kaip pakinta žmogaus elgesys minioje ir kaip tuo moka pasinaudoti įvairios diktatūros. racionalizaciją. intelektualizaciją ir kitus. v a n d e n i u i . Jeigu asmenybėje vyrauja šis pradas. giminės pratęsimo (Eros) ir mirties. apie tai. Tačiau vystosi ji ir toliau iki tol. kurį žmogus įgyja patirties ir auklėjimo dėka.sublimacijos būdu (pasirenkant visuomenei priimtiną jų patenkinimo formą. Tai pati nepastoviausia asmenybės dalis. perkeliant juos Į kokią nors veiklą). t. orui. žmogus išgyvena konfliktus su visuomene. destrukcijos (Thanatos) instinktai. suformuotas visuomenės normų ir taisyklių. pamirštama).

. Jo esmė yra ta. šaukiant suaugusius. bendraujant su vyresniais. Froidą brandi asmenybė yra asmuo. geria. netvarkingas. kas tik ateina į galvą. Froidas išskyrė tokias vystymosi stadijas: • oralinė fazė (iki l metų) susijusi su kūdikyste. tik išsprendusi savo vidinius ir išorinius konfliktus. ilgalaikius ryšius su savo artimaisiais (sutuoktiniu ir vaikais) ir atliekantis visuomenei reikalingą darbą. žmogus turi įsisąmoninti savo potraukius ir išmokti juos tenkinti natūraliu. • falinėje fazėje (3-6 metai) dėmesys nukrypsta į išorinius lyties požymius. Z. suaugusiam žmogui gali kilti problemos. sugebantis palaikyti gilius. Nors Z. Jeigu tai daroma ne laiku arba itin griežtai. Jeigu asmenybė išsprendžia savo vidinius konfliktus. lytinio brendimo metu. iki lytinio brendimo seksualiniai impulsai užslopinti. Z. kad terapeutas padeda klientui išsakyti viską. kuris iki šių dienų vis dar yra plačiai taikomas. susipažįstant su aplinkos daiktais. tuomet ji tampa psichiškai sveika ir brandžia. . sutrinka jos santykis su aplinka. T a č i a u . Taigi pagal Z. reikalaujant dėmesio. jeigu p r o b l e m a lieka neišspręsta. suaugęs žmogus nemalonioje situacijoje pradeda kartoti kūdikio elgesį: valgo.nuo 5-6 m. Jeigu kūdikio poreikiai ignoruojami.valgant. .šaukia. Vaikai išgyvena vadinamąjį Edipo kompleksą. * latentinė (užslėpta) . Froidas pasiūlė psichoanalizės metodą.y. jaučia stiprų potraukį priešingos lyties tėvui ir norą konkuruoti su tos pačios l y t i e s t ė v u .ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 143 užsifiksuoja toje fazėje.y. Froidas išsamiai nepateikė brandžios asmenybės koncepcijos. surasti jame neišspręstus konfliktus ir juos išspręsti. rūko. Taigi asmenybė gali sėkmingai funkcionuoti. t. jos metu vaikas įgyja įvairių socialinių ir pažinimo įgūdžių. tačiau subrendimą siejo su psichine sveikata ir apibūdino gana paprastai: sugebėti mylėti ir dirbti. visuomenei priimtinu būdu. • analinėje fazėje (1-3 metų) malonumų ir konfliktų šaltiniu tampa šalinimo organai. Į pasąmonę perėję konfliktai trukdo žmogui gerai jaustis. bando atskleisti pasąmonės turinį. p e d a n t i š k a s . vaikas susitapatina su savo lyties tėvu ir perima savo lyties elgesio m o d e l į . įsitempęs arba. p a b r ė ž t i n a i t v a r k i n g a s . t. suaugės žmogus gali būti itin smulkmeniškas. daug kalba. todėl tokiais atvejais reikalinga terapija. kai vaikas mokomas naudotis tualetu. kai pagrindinis malonumas pasiekiamas burnos dėka . • genitalinėje fazėje. atvirkščiai — labai neorganizuotas. J e i g u ši p r o b l e m a s ė k m i n g a i išsprendžiama.

Asmeninės pasąmonės turinys nesunkiai vėl gali pereiti į sąmonę.G. todėl žmogui galima padėti. Kitaip yra su kolektyvine pasąmone. Šis Z. kurių atsisako kiti ir pan. Jungas vadina emocijų sukeltas asociacijas. . K. kad daugelio psichinių susirgimų priežastys yra psichologiniai veiksniai. Froido pasąmonės procesų atskleidimas padėjo geriau pažintižmogų.aš. Froido mokinys ir bendradarbis. kurios teoriškai ir praktiškai taikomos ir šiandien. jungiantis mintis.gali skatinti žmogų priimti pareigas. Asmeninei pasąmonei priklauso ir tie išgyvenimai.siekimas valdyti kitus . pojūčius. Jis buvo įsitikinės. Jung) analitinė asmenybės teorija K. Ego (lot. Asmeninėje pasąmonėje gana svarbią vietą užima kompleksai. Froidui ir tai buvo pagrindinė priežastis K. Jungas (1875-1961).144 V SKYRIUS Z. Froido. vado kompleksas . iš dalies tarpusavyje susijusias. jausmus ar mintis. yra tikrai dideli. Froido nuopelnai mokslui. • Asmenybėje K. tai yra mūsų sąmonė. ir buvo išstumti. jis tyrinėjo neįsisąmonintų dinaminių potraukių įtaką žmogaus veiklai ir elgesiui.G. keliantys skausmą. Jungo (C. G. Froidas. ypač psichologijai ir psichiatrijai. G. bet ir išorinio pasaulio suvokimas. Jis įrodė. Jungą nutolinusi nuo Z. Kolektyvinės pasąmonės iškėlimas nepatiko Z. Kaip ir Z. Kompleksais K. Tai sąmonės centras. kurie buvo pamiršti. buvo Z. kaip visumą. Pavyzdžiui. K. Asmeninė (individualioji) pasąmonė. jausmus. kad žmogų veikia pasąmonės vaizdiniai. tačiau juk būtent ji davė pradžia daugeliui kitų asmenybės teorijų. Kompleksai gali turėti įtakos neįsisąmonintam žmogaus elgesiui. Ji išeina už individualios psichikos ribų. kurie yra s u s i j ę tarpusavyje. G. Į ego įeina ne tik vidinio. tendencijos. Iš esmės. kad pasąmonėje glūdi žymiai daugiau nei nuslopinti seksualumo ir agresijos potraukiai. Jo teoriją galima ir kritikuoti už ribotą požiūrį į žmogaus galimybes. bet įgimti ir išsamesniam jų paaiškinimui Jungas panaudojo kolektyvinės pasąmonės terminą. kurių dėka mes suvokiame save kaip žmogų. Jungas manė. Šveicarijos psichologas ir psichiatras. sistemas: Ego. Ego ir asmeninė pasąmonė įgijami žmogui gyvenant. siekimai. Froido. Ją sudaro aukščiau įsisąmoninti išgyvenimai. Šie vaizdiniai nėra įgyti.) . kurie buvo nemalonūs. Jungas išskyrė tris. asmeninę pasąmonę ir kolektyvine pasąmonę. bei žinios apie jį. kurie yra kilę iš žmonijos evoliucijos ir istorijos. Tačiau skirtingai nuo Z. taikant psichologinius metodus. Jungas šiems potraukiams neteikė lemiamos reikšmės. atsiminimus. G. G.

sapnuose ir fantazijose.tai archetipiški priešingos lyties vaizdiniai. Jungas manė. kurie pasireiškia ankstesniųjų kartų mituose. kad archetipu negalima p a ž i n t i tiesiogiai. Jungas skyrė ypatinga dėmesį. Anima moko . idėja. Svarbesnių archetipų charakteristikos pagal L.G. p. Archetipai. Kolektyvinėje pasąmonėje glūdi slaptas polinkis būtent taip.Jungas. Motina. Animus. Anima ir Animus . Dievas ir kiti. Iš šių archetipų arčiausiai sąmonės yra Anima. Svarbiausi jos komponentai yra archetipai. G. Jų dėka moteris ir vyras geriau supranta vienas kitą. Archetipų yra daug: Senas išminčius. kuriuos žmogus turi konkrečiai dar nesusidūręs su priešinga lytimi. G. Šešėlis.A. kuris sudaro savotišką psichikos lauką. yra susiję su sąmone skirtingu laipsniu.pirminis vaizdinys yra universali minties forma. Kolektyvinės pasąmonės pažinimui K. kuriuos aprašė K. pasakose. Šie du archetipai išsikristalizavo iš vyrų ir moterų bendruomeninio gyvenimo patirties.3 lentelėje. Jungą tai gilesnis pasąmonės sluoksnis. 201). o tik per jų įvaizdžius.J. Persona ir Šešėlis. pavyzdžiai pateikti 5. Persona. o ne kitaip suvokti tikrove. Hjelle ir D. Archetipas (gr. Archetipų. Pagal K. Ziegler (1997. jungianti visą žmoniją ir egzistuojantį už atskiro individo ribų.) . mene. Tėvas. sudarantys kolektyvinės sąmonės turinį. turinti savyje emocine galią.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 145 Kolektyvinė (transpersonalinė) pasąmonė atspindi žmonijos evoliucijos elementus ir yra bendra visiems žmonėms.

Tai įvyksta antroje gyvenimo pusėje. Šešėlyje iš sąmonės yra išstumtas patyrimas. jei žmogus per daug neįsijaučia į vaidmenį ir nepasidaro svetimas sau. Kaukė gali būti naudinga. K. Ugdydami asmenybę. kad spręsdama savo problemas. kuriuos žmogus nori parodyti kitiems ir nori. tuo labiau save ribojame.) . iš to.savo priešiškumo ir neigiamo nusiteikimo kuriam nors žmogui analizė. . kurį galima nusivilkti. pasireiškia tik tada. Savastis. Taigi Personą galima skirti prisitaikymo prie aplinkos archetipui.). kad kiti jį tokį matytų. būtent. pvz. kuris visą laiką dėvi intelektualo kaukę. įsisąmoninta ir. Nelanksti Persona uždaro žmogų vieno vaidmens rėmuose ir taip trukdo prisitaikyti prie aplinkos. nes tuomet ne tik projektuojame nenorimas neigiamas ypatybes į kitus. žmogui vis labiau bręstant. vaidina abejingą . Nagrinėdamas asmenybės struktūrą. pilnatvės siekimą. reiškiantis vienovės. nes jie dažniausiai paslėpti. K. kas jau įvyko. Persona. Žodis „persona" reiškia kaukę. kas išgyventa. Šešėlio bruožus asmenybei sunku įžvelgti. Jungo nuomone.svarbiausias asmenybės archetipas. Jis turi tuos bruožus. Dalis Šešėlio yra asmeninėje pasąmonėje ir pasireiškia gyvenime: sudėtingoje situacijoje žmogus pasielgia netikėtai.. harmonijos. priešinasi savo jausmams. yra universalesni ir apima žmonių bendruomenes. Šešėlis . Jo simbolis yra mandala arba magiškasis ratas. Tai tas įvaizdis. tačiau turi sunkumų savo emociniame gyvenime.dažnai yra jausmingas. O Savastis . o. žmogus. nes susideda tik iš to. K. kurį ego pateikia išoriniam pasauliui ir išreiškia tuos bruožus. paprasčiausiai. Po to galvoja ir aiškinasi: „Lyg ne aš taip pasielgiau". priešiškumas kokiai nors žmonių grupei (negrams.tai tamsioji mūsų asmenybės dalis. G. angl. kuo labiau nepriimame savo trūkumų. apie kurį grupuojasi visos kitos dalys. didiname kaip tik tą „didesniąją asmenybę". kai visiškai susiformuoja ir išsiugdo visos kitos asmenybės dalys. bet iki galo jos pažinti negalime. Neatpažintas Šešėlis yra pavojingas. Šešėlio bruožai. harmonijos. Savastis (selfs.tai „didesnė asmenybė". ir visuomenė.146 V SKYRIUS vyrą nuoširdumo ir tam tikro švelnumo. Savastis yra asmenybės centras. bet ir leidžiame jam mus užvaldyti.G. Jis atspindi pasąmoninį poreikį siekti prieštaringų asmenybės aspektų. naudotą senovės graikų teatre. Vienas iš būdų atskleisti savo šešėlio bruožus . Jungas Personą lygino su paltu. kuriuos neigiamai vertina ir pats žmogus. turinti daug galimybių ir suvokiama tik iš dalies. Pavyzdžiui. pirmiausia vadovautųsi protu. kai žmogus ieško Dievo ir galutinės prasmės. kad Ego atitinka „mažesnę asmenybę". o animus moko moterį tam tikros vyriškos laikysenos. susiję su kolektyvine pasąmone. Jungas atkreipė dėmesį. plėšikams ir pan. Savastis atsiskleidžia tik tuomet. Arba.G.

pasinaudodama Jungo asmenybės tipologija. JAV psichologė J. kurio pagalba galima nustatyti asmenybės tipą (16 asmenybės tipų). Intravertas užsisklendęs savyje. Objektus mato tokius. Žymus K. formuojant darbo komandas. sukūrė klausimyną. Pagal dominuojančią nuostatą žmonės skirstomi į intravertus ir ekstravertus. 3) jaučiantis ekstravertas. jis nustatė m ą s t a n t į . 2) mąstantis intravertas. Juntantis (sensorinis) tipas tikrovę suvokia realiai ir vengia vertinimų. Pagal tai. bet viena iš jų yra dominuojanti. Šis klausimynas „Myers Briggs Type Indicator" plačiai taikomas Vakaruose. j u n t a n t į i r i n t u i t y v ų asmenybės tipą. jautriai reaguoja. Mąstantis tipas apie objektus sprendžia vadovaudamasis logika ir argumentais.. slypi pusiaukelėje tarp sąmonės ir pasąmonės. greitai užmezga kontaktus su kitais žmonėmis. Jungas gavo aštuonis pagrindinius asmenybės tipus: 1) mąstantis ekstravertas. Jungas išskyrė keturias psichikos funkcijas: mastymą ir j a u t i m ą . galime sakyti.Jungo indėlis į psichologiją yra asmenybės tipologijos sukūrimas. Briggs). Jis išskyrė dvi esmines asmenybės nuostatas: intraversiją (orientaciją į savo vidinį pasaulį) ir ekstraversiją (orientaciją į išorinį pasaulį). 6) juntantis ekstravertas. naudojasi tuo. Kreipia dėmesį į detales ir tikslumą. j a u č i a n t į . M. Intuityvus tipas tikrovę suvokia nuojautos ir betarpiškos įžvalgos dėka. Abi šios nuostatos glūdi kiekvienoje asmenybėje. korektiškas. parenkant personalą organizacijoms. ką jam sako jo vidinis balsas. Ekstravertas judrus. kokia iš šių f u n k c i j ų yra d o m i n u o j a n t i .G. geras arba blogas ir kreipia dėmesį į tarpasmeninius santykius.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 147 Taigi Savastis auga ir tobulėja asmenybei bręstant ir. kokie jie yra. gyvai reaguoja į aplinką. Be šių nuostatų. M. Jaučiantis tipas labiau vadovaujasi emocijomis ir objektus vertina tokiomis kategorijomis: malonus arba nemalonus. Asmenybės tipologija . stengiasi būti vienas. 7) intuityvus ekstravertas. Brigs (J. Turi lakią vaizduotę ir ieško naujų galimybių. 4) jaučiantis intravertas. Sujungęs dominuojančią nuostatą su tipais pagal vyraujančią funkciją. 8) intuityvus intravertas. pojūčius ir intuiciją. 5) juntantis intravertas.

austrų gydytojas. vienovės ir visapusiškumo. psichiatras. kurios paskirtis -jungti kitas funkcijas ir įveikti jų prieštaringumus. buvo Z. Froidas teigė. Trascendentinė funkcija išlygina sąmonės ir pasąmonės vaidmenį asmenybei ir padeda siekti. . Jo nuomone. Froido bendradarbis.148 V SKYRIUS K. tuomet ir iškyla gyvenimo prasmės klausimas. bet ir su Visata. Jungas detaliai nevardija brandžios asmenybės bruožų. kad asmenybės branda pasiekiama tik gyvenimo rudenį. Jungas išskyrė dar ir penktąją (transcendentinę) funkciją. Tačiau. asmenybė artėja prie savasties ir palaipsniui bręsta. nepakartojamu. laikui bėgant. kaupia turtą. unikaliu. Asmenybės raida Z. siekia karjeros. tačiau neteikė jam lemiamos reikšmės. Jungas vartojo individuacijos terminą. K. deja. kad asmenybės raidą iš esmės apsprendžia vaikystė. Žmogus vis labiau gilinasi į savo vidinį pasaulį ir susimąsto. maždaug iki 35-40 metų. pilnesnis atsiskleidimas. A Adlerio (A Adler) individualioji asmenybės teorija A. jų pažiūros išsiskyrė. Šis procesas vyksta visą žmogaus gyvenimą. tad jam beveik nelieka laiko gilintis į savo vidinį pasaulį. tai ilgas kelias ir. kuria šeimą. K. žmogus labiau orientuojasi į išorinį pasaulį: įgyja profesiją. individuacijos procese vyksta ir sąmonės augimas. palaipsniui atskleidžia savo pasąmonės gelmes ir pajunta vidinį integralumą bei harmoniją ne tik su savimi. G. Adleris nors ir neneigė seksualinio potraukio vaidmens asmenybės gyvenime. G. Adleris (1870-1937) . naujas požiūris į save bei pasaulį. G. kuris reiškia atskirų asmenybės dalių diferenciaciją ir jų maksimalų išaugimą. Į žmogaus psichiką jis žiūrėjo kaip į nedalomą visumą ir stengėsi atskleisti socialinio konteksto reikšmę žmogaus individualumui. Pirmoje gyvenimo pusėje. tapti vientisu. Sulaukus 35-40 metų. tampa visapusiškesne. Asmenybės brendimas. vykstantį visą gyvenimą. Jungas šį procesą išnagrinėjo kaip dinamini. A. Ji reiškiasi simboliškai ir juntama kaip nauja nuostata. daugelis žmonių būna nemažai pasiekę. ir pasąmonės . Pagal Jungą pagrindinis gyvenimo tikslas . Bręsdama asmenybė vis labiau tobulina savo pagrindines keturias psichologinesjimkcijas ir tinkamai jas naudoja.tai visiškai realizuoti savąjį „aš". Jis taip pat pabrėžė. kokia visų jo pasiekimų prasmė mirties akivaizdoje. kad turi vykti ir integracijos procesas. Kalbėdamas apie asmenybės raidą. tačiau įsitikinės. ne visi jį nukeliauja.

priklausomas nuo kitų. kad didžiausių laimėjimų žmonės pasiekia tose srityse. Adleris labiau orientavosi i asmenybės ateiti. kaip jai pavyksta. problemos. susikuria individualų gyvenimo stilių. pirmauti ir kompensuoti savo silpnumą. žmogus visa gyvenimą siekia to paties tikslo ar laikosi pastovios elgesio krypties. kad visuomet a t s i r a n d a kas nors pranašesnis už ją. G. esąs silpnesnis. galima teigti. Būtent. Optimistas elgiasi drąsiai ir realiai. o galiausiai. Taigi norint suprasti asmenybę. stengiasi kompensuoti savo menkavertiškumo jausmą ir nuo to. kelintas iš eilės vaikas jis buvo šeimoje ir kiek gavo dėmesio bei meilės. aktyvumo lygis. kuri jis pavadino socialiniu interesu. pranašumo. kur kažkada jautėsi mažai sugebantys. asmenybė kompensuoja susiformavusį vaikystėje menkavertiškumo jausmą. Tai yra todėl. A. kai žmogus susiduria su sunkumais. nepakankamai kompensavęs menkavertiškumo jausmą. reikia žinoti jos gyvenimo stilių. kad žmogus sąmoningai nesuvokia savo gyvenimo stiliaus ir gyvena ne pagal j į . Tada ir kyla įvairūs konfliktai. K. nuostatos. žmogus negali būti pranašesnis ir tobulesnis už Gamtą ir Visatą. Menkavertiškumo jausmas kiekviename asmenybės raidos lygmenyje yra santykinai pastovus. tuo tarpu A. Jo nuomone. asmenybė. Vaikąs nuo pat gimimo jaučia . Tai išryškėja. Froidas akcentavo pasąmonės vaidmenį. Adleris manė. Visa tai jis pavadino gyvenimo stiliumi. asmenybės veiklos motyvas ir varomoji jėga yra jos augimo. Adlerio. siekdama savo tikslų. Jungas iškėlė dar ir kolektyvinės pasąmonės svarbą. Gali būti. kurios atsispindi santykiuose su aplinka. A. kad menkavertiškumo jausmo formavimuisi turi įtakos gimstamumo seka žmogaus elgesys ir siekiai priklauso nuo to. yra specifinė asmens buvimo pasaulyje jausena. į jos susidarytą gyvenimo planą ir jo įgyvendinimą. Gyvenimo stilius suformuoja ir savitus problemų sprendimo būdus. ir visa tolesnė jo veikla yra kryptingas šio s t i l i a u s įgyvendinimas. Adleris pabrėžė visuomeninę žmogaus prigimtį ir įgimtą bendrumo jausmo poreikį. stengiasi išvengti socialiai būtinų veiksmų. o pesimistas. Jį žmogus pasirenka 5-6 gyvenimo metais. jeigu vaikas jaučiasi mažiau sugebantis už bendraamžius. Pasak A. . šis jausmas ypač sustiprėja. Taigi asmenybė. Siekdama pranašumo (vėliau A.ASMENYBĖ IR_INDIVIDUALUMAS 149 Z. priklauso žmogaus psichinė sveikata ir subrendimo lygis. mažai galintis. Gyvenimo stiliui būdingos savitos idėjos. siekdama tobulumo. Todėl neretai pasitaiko. Adleris akcentavo tobulumo siekimą). ir. siekiant savų tikslų. o Šis neatsiejamai susijęs su žmogui įgimtu menkavertiškumo jausmu. tobulumo siekimas. čia ir pasireiškia įgimtas noras tobulėti. A. Adlerio nuomone. Be to.

orientuota į ateitį. bet svarbu yra tai. Be to. Subrendęs žmogus. Horni (K. turinčias tam tikrus psichologinius sutrikimus ir asmenybės subrendimą matė iš tos pozicijos. vaikas jaučiasi atstumtas. Pasaulis įsivaizduojamas pilnas melo. tai yra toks žmogus. iš kurių vienas aukščiausių yra „idealusis Aš". siekia savo tikslu. Taip pat ji nesutiko su Z. norimu ir priimtinu žmogumi. kad egzistuoja universalios psichoseksualinio vystymosi stadijos. Jeigu vaikui trūksta dėmesio. kad subrendusi asmenybė šių sutrikimų neturi. kad moters psichinė raida priklauso nuo lytinių organų anatomijos. jog nerimas kyla dėl to. Horney) socialinė kultūrinė asmenybės teorija K. apsaugotu nuo pavojaus ir priešiško išorinio pasaulio. K. Adleris ypač pabrėžė. Adlerį žmogus nėra griežtai priklausomas nuo instinktų ir aplinkos. Bazinį nerimą ji apibūdina kaip asmens nereikšmingumo. Adleris dar sukuria kūrybiškojo Aš (Selfs. Brandi asmenybė turi būti pakankamai kompensavusi savo menkavertiškumo jausmą vidutiniškai stipriu pranašumo siekimu. Šiuo atveju pagrindinis motyvas yra būti mylimu.150 V SKYRIUS Dėl to psichoterapija padeda žmogui suvokti ir įsisąmoninti jo individualų gyvenimo stilių. Jungas ir A. Horni įveda bazinio nerimo sąvoką. Froido principų. Adlerį. Bazinio nerimo ištakos slypi nesaugioje vaikystėje. kad asmenybė. kurios nulemia asmenybės raidos kryptingumą. Horni nesutiko su Z. kurie neprieštarauja visuomenės tikslams ir turi surasti savo socialinius uždavinius. skriaudos. kokiu asmuo norėtų tapti. Froido nuomone. A. K. Horni teigė. pasimetimo. turi būti suinteresuotas ir kitų žmonių gerove. brandi asmenybė turi turėti aukštus gyvenimo tikslus.) sąvoką. tačiau daug ką matė kitu aspektu. jis gali aktyviai reguliuoti savo elgesį bei kurti savo paties gyvenimą. Froido teiginiu. jo elgesys gali tapti neurotinis. kad Aš pabrėžia valios laisvę. tėvų meilės ir šilumos. Pagal A. panašiai kaip K. Horni (1885-1952). bejėgiškumo pavojingame pasaulyje jausmą. pagal A. Jis turi įsijausti į kitą ir matyti jo akimis. K. neneigė pagrindinių Z. įžeidimų. A. užpuolimų ir išdavysčių. kad tarpasmeniniuose santykiuose trūksta saugumo jausmo. Adleris. Savo apimtimi ji maždaug tolygi „gyvenimo stiliui" ir atlieka panašias funkcijas. Horni nuomone. K. angl. . Adleris daugiausia nagrinėjo asmenybes. G. K. normaliam vaiko vystymuisi svarbiausia yra patenkinti jo saugumo poreikį. A. nerimauja.

kitų išnaudojimo ir pan. aktyvų darbą ir pan. . gintų ir kad jis būtų reikalingas kitiems. valdžios. pavyzdžiui: meilės. Neurotiniai poreikiai s u k e l i a v i d i n i u s k o n f l i k t u s . Horni sugrupavo neurotinius poreikius ir išskyrė tris asmenybės orientacijas. Yra įvairių neurotinių poreikių. Norėdamas apsaugoti save nuo bazinio nerimo ir susijusio su juo bejėgiškumo. Horni pastebėjo. neurotinis meilės poreikis: žmogus reikalauja iš kitų meilės ir susižavėjimo. Nusileidžiantis tipas vadovaujasi iracionalia nuostata: „Jeigu aš nusileisiu. Savo vėlesniuose darbuose K. bet yra nepaprastai jautrus kritikai ir net paprasčiausiam nutolimui. kad priešiškasis tipas sugeba elgtis taktiškai ir draugiškai. P a v y z d ž i u i . Tačiau po išoriniu mandagumu gali slėptis pyktis ir priešiškumas. priešiškumas ir kitų eksploatavimas. . Orientacija į žmones (nusileidžiantis tipas) numato asmenybės bendravimo ir bendradarbiavimo stilių. Kuo daugiau bus meilės. pasikliauti kitais ir giluminio nepasitikėjimo bei priešiškumo kitais priežastimi. tačiau visuomet siekia kontroliuoti ir valdyti kitus. pripažinimo. kuriam būdinga dominavimas. Dėl savo realaus ar Įsivaizduojamo nepakankamumo žmogus norėtų perduoti atsakomybe kitiems. tuo daugiau jos norės. kurios pasireiškia bendraujant su kitais žmonėmis. K. draugystę. tobulumo. neadekvačių pagrindu. Šios orientacijos padeda sumažinti nerimą ir siekti patenkinamo gyvenimo lygio. ramindamas save. ir poreikis vis tiek nebus patenkintas. tai kova prieš visus. priešiškumo ir nesaugumo jausmo. siekia aukštesnio prestižo ir savo asmeninių ambicijų patenkinimo. jis turi įtakos žmogaus santykiams su aplinkiniais ir yra potencialaus konflikto tarp noro pasitikėti.tai toks elgesio stilius. K. s i e k i a nepriklausomybės ir be emocijų. bejėgiškumas ir meilės poreikis. neš juos bandoma patenkinti neracionalia.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 151 Be to. bet dėl nepasitikėjimo ir p r i e š i š k u m o nesugeba to įgyvendinti ir veltui eikvoja psichinę energiją. Orientacija „nuo žmonių" (atsiskyręs tipas). Orientacija „prieš žmones" (priešiškasis tipas). slysta gyvenimo paviršiumi. tai su manimi viskas bus gerai". kuriam būdingas neryžtingumas. Jie nenori artimų santykių. vengia ž m o n i ų . N u s i l e i džiančiam tipui reikia. kad žmonės yra agresyvūs ir gyvenimas. nepaisant jokių aplinkybių. kad jį mylėtų. Tokie žmonės klaidingai mano: „Jei aš atsiskirsiu. Horni aprašė dešimt tokių strategijų ir pavadino jas neurotiniais poreikiais. asmeninio žavesio. Orientacija „prieš žmones" . tai man niekas nekenks". Priešiškasis tipas įsitikinęs. asmuo susikuria įvairias gynybines strategijas. nepriklausomybės ir savarankiškumo. Šis tipas vadovaujasi nuostata neleisti savęs įtraukti į meilės romanus.

Eriksonas neatmetė pagrindinių Z. Eriksono (E. Horni atkreipė dėmesį į socialinio konteksto įtaką asmenybės vystymuisi. jis nesugeba pasirinkti tinkamos strategijos ir visą laiką naudojasi tik viena strategija. Tačiau E. jeigu vaikystėje patyrė meilę. asmeninių. Horni mano. pasitikėjimą. kuri tęsiasi tam tikrą amžiaus tarpsnį. kuriuos žmogus gali įveikti. kuris priklauso nuo rūpinimosi vaiku. kad konfliktus sukelia socialinės sąlygos. o neurotiškas suvokia tik vieną iš šių orientacijų ir neigia ar visai atsisako kitų. tačiau asmenybės vystymąsi skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo jausmą. kad šias strategijas daugiau ar mažiau taiko kiekvienas iš mūsų. E. kad tuomet. kuris vaikystėje jautriai pergyveno sunkumus. Šioje stadijoje formuojasi vaiko pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu.psichosocialinėmis krizėmis. o jįjtgal asmenybės ryšį su socialine aplinka. rūpestį. Ego. Superego) ir psichoseksualinės raidos stadijos. E.4 lentelėje. kad K. Erikson) asmenybės raidos teorija E. Norėdamas pabrėžti socialinių ir kultūros veiksnių įtaką žmogaus vystymuisi. Eriksonas savo teoriją pavadino psichosocialine asmenybės vystymosi teorija. Jis sukūrė asmenybės nuolatinio keitimosi gyvenime teoriją. nuo kurių išsprendimo priklauso tolimesnis asmenybės vystymasis. Eriksonas mano. socialinių ir kultūros veiksnių įtaką asmenybės vystymuisi. Froido mokinys ir pasekėjas. kuriems įtakos turėjo kultūra ir socialinės sąlygos. Sveikas žmogus išsprendžia savo vidinius konfliktus. Visa tai apsunkina jo asmenybės formavimąsi kitose stadijose.152 V SKYRIUS K. naudodamasis visomis strategijomis. Eriksonas įvertino somatinių (kūno). kad kiekvienoje vystymosi stadijoje. davė pagrindo jos teoriją vadinti socialine kultūrine asmenybės teorija. Priklausomai nuo situacijos. Horni mano. Tai. toleranciją ir šilumą. E. pasidaro įtarus. kuriuo rūpinamasi nepakankamai. Psichosocialinio vystymosi stadijos pateiktos 5. kad šiame laikotarpyje įgytas nepasitikėjimas . asmenybės komponentus (Id. žmogui iškyla specifinės problemos (raidos krizės). Potencialus neurotikas yra tas. • Asmenybės vystymosi stadijų charakteristika Pirmoji stadija. Pasitikėjimas žmonėmis ir savimi padeda nugalėti sunkumus kitose vaiko augimo stadijose. Eriksonas (1902-1994) buvo Z. Froido teiginių apie sąmonę ir pasąmonę. E. Taigi K. Jis akcentavo. Eriksonas teigė. o vystymosi kiekvienoje stadijoje krizes . kai motina yra pareiginga ir jautri. Neurotiniai poreikiai sukelia vidinius konfliktus. pradeda bijoti jį supančių žmonių ir aplinkos. Vaikas. E. kūdikis pasitiki ja ir kartu įgyja pagrindą pasitikėti kitais žmonėmis.

Ziegler D. 1997 p..A. .J. 53 p.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 153 Lentelė sudaryta pagal R. Žukauskienę. 1996.. ir Hjelle L. 220-235.

E. Nekantrūs tėvai. Į šiuos klausimus jis ne visuomet laiku randa atsakymą.154 __ V SKYRIUS vėliau gali būti nugalėtas. Pagal E. Ketvirtoji stadija. ir čia kyla vaidmenų sumaišties pavojus. Vaikui žaidžiant. tai formuosis iniciatyvumas. ir sprendimas gali būti atidėtas kuriam laikui. nes kūdikis turi įgimtą vidinį sugebėjimą. atsiranda smalsumas ir kūrybiškumo užuomazgos.trečiaisiais gyvenimo metais vaikas siekia viską daryti pats (pavyzdžiui. f o r m u o j a n t i s asmenybės t a p a t u m u i . kai norės tapti savarankišku. Trečioji stadija. Meistriškumo ir darbštumo jausmo atsiradimas labai priklausys nuo to. Jeigu tėvai vaikui neleis savarankiškai veikti. Tėvai. pašaukimo. be to. ką gali pats vaikas. kuris sudaro potencialią galimybę ateityje siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti. Jau ne vaikas. Šioje stadijoje sprendžiamas psichosocialinis konfliktas tarp iniciatyvos ir kaltės jausmo. savarankiškumą. būsimos profesijos ir karjeros.žaidimų amžius. kad vaikui. jis gali studijuoti keliuose universitetuose. kuris šiuo metu neįgis savarankiškumo jausmo. Eriksonas pavadino psichosocialiniu moratoriumu. Joje psichosocialinės krizės sprendimo rezultatai priklauso nuo tėvų pasiruošimo suteikti vaikams laisvę jų galimybių ribose. jeigu jam truks pripažinimo ir meilės. jei asmuo nesugeba pasirinkti specialybės. Antraisiais .. tai gali susiformuoti menkavertiškumo jausmas. Sprendimo atidėjimą E. Penktoji stadija. kurie daro tai. bet dar nesuaugęs paauglys. pasitikėjimą įgyti. Kiek iniciatyva viršys kaltės jausmą. bus sunku paauglystėje ir vėliau. priklauso nuo to. Eriksonas pabrėžė. padeda jam įgyti autonomijos (savarankiškumo) jausmą ir ugdyti valią. nuo jo pažangumo ir nuo to. Eriksoną tai . ką jis nori ir gali. Jeigu tėvai skatins vaiko smalsumą. auga jo aktyvumas. Eriksonas vertino kaip svarbiausią. Jeigu vaikui labai nesiseka. kiek jį palaikys artimieji. Jaunųjų žmonių nesugebėjimą surasti savo . Pvz. jis turi spręsti naujas žaidimo užduotis. arba nuolat jį skubina. kaip vaikui seksis mokykloje. kūrybą. Antroji stadija. formuoja vaikui abejojimo savimi ir gėdos j a u s m ą . išeiti į kariuomenę. tai formuosis kaltės ir menkavertiškumo jausmai. Šią stadiją E. Tik labai stiprus neigiamas patyrimas gali palikti neišdildomą žalą. pasaulėžiūros ir kt. kiek ir kaip tėvai leis pasireikšti vaiko valiai. vertybių. ir tuo būdu susitapatinimo su profesija klausimas atidedamas ilgesniam laikui. Savarankiškumo atsiradimas ir augimas tuo pačiu stiprina pirmojoje stadijoje įgytą pasitikėjimą kitais. apsirengti) ir labai didžiuojasi savo naujais sugebėjimais. kurie leidžia vaikui atlikti tai. susidarius palankesnėms sąlygoms. Tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių. turi atsakyti į klausimą „kas aš esu" Įvairiais požiūriais: lyties.

Šio tarpsnio krizės įveikimo teigiamos pasekmės . Veiklumas yra esminė suaugusiųjų savybė. vaikais besirūpinančiose organizacijose. o socialinis darinys.siekiui. nepajėgus atsiduoti ir nėra ištikimas nei kitam asmeniui. Eriksonas suprato kaip sugebėjimą priimti visuomenės moralę. meilės siekimas. prarasti save kito artumoje. neturįs ką kitam duoti.tai vidinės laisvės pajautimas. kitam asmeniui. Neigiamas tapatumo krizės sprendimo pavyzdys yra jauno žmogaus susitapatinimas su nusikalstamo pasaulio „herojais" ir įsijungimas į jų veiklą. nebijodamas prarasti savęs. žmonės gali ugdyti ir auklėti jaunąją kartą. Šio etapo psichosocialinės krizės rezultatų diapazonas . formaliai mokydami vaikų darželiuose ar mokyklose. yra noras priartėti prie žmonių. etiką ir ideologiją. nei savo siekiams dėl savo nepastovumo. bendradarbiauti. Žmogus jaučia. Kito artumas jo nebaugina. iš kitos .ištikimybę. auginti vaikus. kartu kurti šeimą. įkvėptiems išgyvenimams. Iš tiesų. ką daryti. Jei žmogus jau yra atradęs savo tapatybę. gimdyti. juos auklėti. . Jei tapatybes krizė neišsprendžiama. Eriksonas pavadino identiškumo krize. idealui. kas jis yra ir ko nori). Jaunas žmogus jaučiasi nežinąs. kurią E. jis neturi vidinės laisvės. Veiklumas apima produktyvumą ir kūrybingumą. lieka vaidmenų sumaištis (jaunuolis nežino. intymumo poreikis.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS ____155 tapatumą E. Sugebėti bendrauti. Daugeliui tai reiškia tapti tėvu ar motina. Šioje stadijoje jaunas žmogus įžengia į suaugusiųjų pasaulį ir jo laukia nauji išbandymai. Identiškumo krizė arba vaidmenų sumaištis dažniausiai pasireiškia nesugebėjimu pasirinkti karjeros kelią ir arba tęsti mokslą. namų židinį .nuo veiklumo iki stagnacijos (sustingimo). Neįveikus šio amžiaus krizės. ' Šeštoji stadija. žmogus subręsta meilei.tai savotiškas menas Net ir netapę gimdytojais. jis tampa pakankamai stiprus. Septintoji stadija. tai ryšiai yra ne asmeniški. kad galėtų atsiduoti kam nors .baimė netekti individualybės. Teigiamas šio etapo krizės įveikimas formuoja naują vertingą asmenybės savybę . Baimė prarasti savąjį „aš" veda į stiprų izoliacijos jausmą ir pasinėrimą į s a v e . Taigi teigiamai išsprendus šeštosios psichosocialinės stadijos krizę. laukia neigiamos pasekmės: baimė pasimesti kito akivaizdoje. Iš vienos pusės. kad atsiduodamas artimam socialiniam ryšiui. yra etinis jausmas ir moralė. jis praturtina savo asmenybę vertinga patirtimi. tapdami globėjais ar dirbdami įvairiose. bet stereotipiški ir formalūs. susiformavęs šioje stadijoje. Kai kurie asmenys dėl ypatingų polinkių ir talentų gali atsiduoti kūrybiniam darbui. Jeigu netgi ir užmezga ryšį su kitu asmeniu.

Pozityviai neišsprendus šių krizių. Asmenybės branda . dažniausiai sukuria darnią šeimą ir tampa pavyzdžiu jaunajai kartai. t. t. t.praeities.mirties. to. Neįveikus šios stadijos psichosocialinės krizės. žmogus darnos nejaučia. Eriksoną . intymumo. Tai . kas vyksta šiuo metu. Jie dirba iš būtino reikalo ir neproduktyviai. Išmintis pagal E. bet ir tėvai . žmogus praturtėja pats. kad asmenybė pasiekia brandą antroje gyvenimo pusėje. iniciatyvos. autonomijos. to. Paskutinės stadijos krizės įveikimas didele dalimi priklauso nuo to.kūrybiškumo. o jei jis to nedaro ir tesirūpina savimi.tai besąlygiškas gyvenimo reikšmės supratimas mirties akivaizdoje. taip pat gali turėti sunkumu. o vyresnioji karta priklauso nuo jaunosios. veiksmingumo jausmą.y. to. kad ne veltui gyveno. „Subrendęs žmogus turi būti reikalingas". Eriksonas. o tikrasis brandumas ir gyvenimo išmintis pasiekiami senatvėje. Šiame laikotarpyje vyksta svarbus ir galutinis vidinis „susitvarkymas" trimis aspektais: . Žmogus.y. Eriksoną ne tik vaikai priklauso nuo tėvų. yra tos nuomonės.nuo vaikų. . Rūpindamasis kitais. kas jau įvyko. kaip buvo įveiktos praeitų etapų krizės. apima neramumas.į56 V SKYRIUS Pagal E. altruizmo pasireiškimas žmoguje. kuri prasideda maždaug nuo 65 metų ir trunka iki mirties. stagnacija. produktyviai dirbti ir jausti vidinę darną bei harmoniją su Visata. E. kaip ir Jungas. o senatvėje visa tai susilieja į vidinę darną . Brandą jis apibūdina kaip sugebėjimą intymiai bendrauti su kitais asmenimis. Šios krizės įveikimo teigiamos pasekmės . . tada jis regresuoja. Tai paskutinioji žmogaus brendimo stadija. kas įvyks .dabarties. Tokie žmonės turi darbo problemų. Tokie žmonės tiksliai žino.y. kuriam pavyko jas pozityviai įveikti. Žmogus nesugeba įsijausti į kitu problemas ir poreikius. Eriksonas mano.bergždumas.ateities.žmogus įgyja integruotumą ir suvokia. auklėdami savo vaikus. įgyja pasitikėjimo. atsiranda stagnacija. kad asmenybė bręsta visą gyvenimą. o kurti jiems iš viso sunku ar net neįmanoma. gailestis dėl be prasmės pragyvento gyvenimo. ko gyvenime siekia. Aštuntoji stadija. meistriškumo.

ir" tuo paaiškinamas kiekvieno žmogaus skirtingumas ir unikalumas. todėl gali sudaryti daug derinių. n a g r i n ė d a m a s asmenybės sandarą. Iš „Vaiko" pozicijos kilę mūsų pasakymai išreiškia tiesiog dabar atsiradusius norus. Suaugusiojo (racionaliai. kad asmenybės bruožai yra pastovūs. užimame tėvo. išreiškia jos nuostatas ir pasireiškia beveik visose situacijose. Tai seniausia asmenybės teorijų grupė. elgesio tipus. Berne (1910-1970). pažiūras. kurių metu mes vienas kitam perduodame kokią nors informaciją. Įvairiausi bruožai gali būti skirtingai išreikšti. a m e r i k i e č i ų psichiatras. suaugusiojo arba vaiko poziciją. kritika. normos. E. • Tėvo pozicija mūsų bendravime remiasi žiniomis ar į s i t i k i n i m a i s . objektyviai aplinką vertinantis pradas) ir Vaiko (emocijos. o jo tikslas buvo padėti žmogui suvokti. Berne savo teoriją pavadino transakcine analize. Minėtieji lygiai egzistuoja jau vaikystėje. . kūryba. šeimos kultūros bei tėvų elgesio.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 157 E. „Suaugusiojo" pozicija . jų santykis asmenybėje kinta. Paprasčiausias tokio žmonių skirstymo pavyzdys kasdieniniame gyvenime yra bandymas priskirti žmonėms vieną ar kitą elgesio tipą pagal išorės bruožus. charakterio bruožus. kuriuos mes gavome iš kitų ir patys nepatikrinome. Berne (E. išsivaduoti nuo jam primesto vaidmens ir tapti autentiška asmenybe. Nuo senų laikų buvo bandoma suskirstyti žmones į tipus pagal jų išorines savybes. Vaikas renkasi savo gyvenimo scenarijų ir poziciją veikiamas auklėjimo. tačiau vystantis. Transakcinę analizę E. dažniausiai patys to sąmoningai nesuvokdami. išgyvenimus ar pojūčius. Bruožų krypties asmenybės teorijos Asmenybės bruožų teorijos remiasi prielaida. Berne taikė psichoterapijoje. išskyrė 3 lygius: Tėvo (moraliniai vertinimai. Bendraudami mes. norėdamas pabrėžti. kad žmonių bendravimą galima analizuoti kaip tam tikros rūšies mainus. iš kurios pozicijos jis bendrauja. o pačią transakciją galima traktuoti kaip bendravimo vienetą.tai mūsų išsakytos mintys. žaismingumas. globa). kurios yra paremtos mūsų patyrimu ir apmąstymais. kuris galėtų taip padaryti"). malonumo siekimas). remiantis pirmuoju į s p ū d ž i u („jis panašus į tokį. Daugialypė asmenybės struktūra ypač pasireiškia bendravime. Berne) transakcinės analizės teorija E.

cholerikas (tulžis). racionalūs. intelektualią veiklą. siauri klubai. Pirmąją. būtent. ilgomis galūnėmis. melancholikas (juodoji tulžis). stipria plaukų danga. Hipokrato terminai. E. Graikijos gydytojas Hipokratas. sportiškus. altetiniam tipui priklausantys žmonės domisi fizine veikla. Piknikus . Tokių grynų tipų pasitaiko retai. palyginus su visu kūnu. Krečmeris (E.stambios kaulų ir raumenų struktūros. flegmatikas (gleivės). Krečmeris manė. nes aprašyti t e m p e r a m e n t ų atstovų elgesio b r u o ž a i tapo p a g r i n d u . žmonių tipologiją pagal kūno struktūrą pateikė vokiečių psichiatras E.y. bet pasižymi mąstymo ir emocijų nepaslankumu (viskozinio tipo temperamentas). kad kūno sandara susijusi su temperamento tipu. plonus žmones su aštriais veido bruožais. Prieš Hipokratą buvo mėginta skirstyti žmones pagal kosminio elemento juose prigimtį. ištįsę) priskiriami šizotimikų tipui. Krečmeris vadina displastinėmis.vertikaliai ištįsusius. plačius žmones. trapecijos formos nugara. atlikęs daugybę antropometrinių matavimų. raumeningus.Tai yra tuomet. pėdos ir plaštakos didelės. kosminės ugnies kiekį ir pan. Jis pasiūlė žmones skirstyti į tris tipus: 1. išsamiais tyrimais paremtą. trumpo kaklo ir galūnių. t u r i įtakos asmenybės veiklai ir netgi įtakoja polinkį į charakterio akcentuacijas bei tam tikrus psichikos sutrikimus. silpnesnės plaukų dangos. Atletikus . 2. tačiau išliko.158 V SKYRIUS Dar antikos laikais. Atletikai plačiapečiai. Temperamentų pavadinimai vartojami iki šiol: sangvinikas (vyrauja kraujas). t. nuotaikų kaita. yra linkę į uždarumą.5 pav. linkusius tukti. suskirstė žmones į 4 temperamentus pagal juose vyraujantį skystį. Pavyzdžiui. skirstant į temperamentus kūno struktūros (konstrukcijos) ar nervų sistemos savybių pagrindu. 3. Kretschmer). kai kuri nors kūno dalis yra pernelyg didelė ar maža. piknikai (apkūnieji) yra ciklotimiški. pasižymintys energija. Astenikus . jautrūs. Netipiškas kūno formas E.vidutinio ir žemo ūgio.. . astenikai (aukšti. Tai pateikta 5. Astenikai dažniausiai būna liesi ir silpni. tačiau neretai sutinkame ir liesus. agresyvumu.

2) somatotonikas (kūno žmogus) . prastokai miega. vienas iš žymiausių ir labiausiai vertinamų asmenybės psichologų. amerikiečių psichologas V. dėl to greičiau pavargsta. mėgstąs gardžiai pavalgyti. Krečmerio mokinys. lemiančius jos veiklą ir elgesį. 3) cerebrotonikas (smegenų žmogus) -liesas. . mėgstantis bendrauti ir sunkesnėse situacijose ieškantis kitų pagalbos. ieškantis fizinio komforto. Į V.storas žmogus.atletiškos kūno sudėties. greitų reakcijų. tačiau išskyrė tris kitokius tipus. Scheldon) pratęsė žmonių skirstymą į temperamento tipus pagal sandarą. Olporto (G. Šeldonas (W. nebijantis rizikos. Allport) asmenybės teorija nagrinėja asmenybės bruožų derinius. Olportas (1897 -1967). G. Tai: 1) viscerotonikas (vidurių žmogus) . draugiškas. siekia būti vienasfnervingas. tačiau vis dėlto išoriniai bruožai kažkiek sąlygoja asmenybės vystymąsi: jie veikia žmogaus savęs suvokimą ir aplinkinių vertinimus. kad nors bandymai skirstyti žmones į tipus pagal išorinius duomenis nėra visiškai pagrįsti. Apibendrinant galima akcentuoti. konkuruojantis.ASMENYBE IR INDIVIDUALUMAS 159 E. prislėgtas rūpesčių. Šeldono tipologiją JAV buvo atkreiptas dėmesys atrenkant sportininkus. laikosi socialinių normų. Jis atstovauja psichologijos krypčiai. energingas. G. agresyvus. vadinamai bruožų teorija.

kas žmogus yra iš tikrųjų. G. Asmenybės raidos procesas G. Bruožas tai polinkis. Asmenybės elgesį galima prognozuoti tik žinant pagrindinius bruožus. elgtis taip pat ar panašiai plačiame situacijų diapazone. Olportas manė. kaip kiti. Kiekvienas žmogus turi keletą tokių bruožu.tai objektyvi realybė. kur jie galėtų naudingiau pasireikšti. dažniausiai vienas.160 V SKYRIUS G. šerdinius bruožus turi ne visi žmonės. kad asmenybė . būdingą jai elgesį bei mąstymą ir rodo žmogaus santykį su tikrove. iš kitos bruožai skatina asmenybę ieškoti tokių situacijų. Taigi asmenybės bruožai iš vienos pusės sąlygoja iš dalies pastovų asmenybės elgesį. G. nors pagrindiniai bruožai iš dalies lieka pastovūs. Antrasis apibrėžimas iškelia asmenybėje vykstančių pasikeitimų dinamiką ir akcentuoja. kad asmenybę sudaro svarbiausi bruožai . šerdiniai .tai bruožai. kurie persmelkia visą asmenybę ir apsprendžia jos gyvenimo būdą ir tikslą. kurie pasireiškia visose situacijose ir nusako asmenybės elgesį. kad egzistuoja vidinis veiksnys. Olportas manė. vienintelius ir nepakartojamus atskiro žmogaus bruožus. Pateikiame du G. jis įvedė bruožų koncepciją ir bruožus traktavo kaip elgesio mato vienetą. Psichofizinės sistemos nulemia asmenybės individualumą elgesyje ir mąstyme. kuriuose akcentuojama. Terminą „būdingas elgesys" reikia suprasti kaip i n d i v i d u a l i u s . Pagrindinių bruožų pavyzdžiu gali būti asmens savybės. Asmenybė yra psichofizinių žmogaus organizmo sistemų dinaminė organizacija. todėl pagal juos galima lyginti žmones) ir individualūs. Pirmasis apibrėžimas akcentuoja. Šis procesas labai ilgas ir praktiškai . Olportas išskyrė tris bruožų tipus: pagrindiniai. Olportas pateikė apie 50 įvairių asmenybės apibrėžimų. kad tai tikroji individo esmė. Olporto siūlomus ir labiausiai apibendrintus asmenybės apibrėžimus: 1.jie asmenybės esmė. pateikiamos rekomendacijose (sąžiningumas. Asmenybė yra tai. turi mažesnę įtaką asmens elgesiui ir jų yra daug. kad asmenybė auga ir bręsta visą gyvenimą. Olporto teorijoje vadinamas tapsmu. Tokių bruožų yra mažai. G. be to.pasireiškia tik konkrečiose situacijose. kad kiekvienas žmogus iš dalies elgiasi pastoviai ir ne taip. Norėdamas tai išsamiau paaiškinti.). šalutiniai . Bruožai gali būti bendrieji (juos turi visi. palaikantis psichofizinių sistemų darną. kuri nulemia savitą. 2. atsakingumas ir pan.

bet nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir žiūrėti į savo nesėkmes paprastai. kad asmenybės bruožus galima išdėstyti hierarchine tvarka: išskyrė keturis superbruožus ir pavadino tipais (intraversija. Sugebėjimas ieškoti išeities iš sunkios s i t u a c i j o s arba su ja susitaikyti. apibendrinęs jas. bendrus visoms teorijoms. tiksliau. 5. RB . Sugebėjimas objektyviai vertinti save. nes nėra galutinės ribos. bet dabartimi ir ateitimi.Sugebėjimas adekvačiai suvokti tikrovę ir atitinkamai veikti.tai istorija. formuojasi iš tam tikrų specifinių reakcijų. . Olportas buvo įsitikinęs. Asmenybės struktūros hierarchinis modelio fragmentas. kurie apibūdina specifines konkretaus tipo savybes arba jį charakterizuoja kažkiek paviršutiniškai. Sugebėjimas užmegzti nuoširdų kontaktą su kiekvienu žmogumi. Eysenk) (1916 . išskyrė šešis kriterijus. Gilus savo Aš jutimas. 316 . Anglų psichologas H. neurotizmas). kurie. tam tikras brandžios asmenybės elgesio ypatybes: 1. Praeitis . G.6 pav.. 3. Šaltinis: X . ekstraversija.specifinė reakcija. Tipai jungia keletą sudėtinių bruožų. pasitelkiant savianalizę ir humoro jausmą. emocinis stabilumas.1997) manė. kad žmogus gyvena ne tik praeitimi.reakcijos būdas. savo ruožtu. SR . 5. 2. Vidinė harmonija ir gyvenimo filosofija.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 161 nesibaigia. Aizenkas (H. P. Olportas peržiūrėjo įvairias brandžios asmenybės koncepcijas ir. 4. Bruožai sujungia daugelį įprastų reakcijų. 3uep . tiksliau įprastų reagavimo būdų. 6. ir reikia kūrybiškai žvelgti į ateitį. 1997. G.

kaip matome 5. Abiejose ašyse išsidėstę žmogaus savybės pagal normalaus pasiskirstymo dėsnį (Hauso kreivę) sudaro nenutrūkstamą kontinuumą.emociniam stabilumui nustatyti.162 V SKYRIUS Pavyzdžiui. Temperamentų tipai dojamas. Šis klausimynas yra gana plačiai nau5. choleriko. Aizenko amenybės klausimynų (Eysenck Personality Inventory). Žinoma. kurių pagalba įvertinamas asmens polinkis meluoti ir. Intraversijos . Ketelas.ekstraversijos ir neurotizmo . kuriuose atitinkamai pavaizduotos melancholiko. Visa grupė įprastų reakcijų sudaro (suformuoja) kalbumo bruožą. o kraštiniai taškai apibūdina tipišką intravertą ar tipišką ekstravertą ir tipiškai neurotišką ar emocionaliai stabilų.tai gali būti reakcija. diagnozuoti psichiniams nukrypimams. Jų pagrindu yra konstruojami įvairūs testai. Apie tai jau buvo rašyta V skyriaus pradžioje. ir tipams. tuomet tai yra įprastas būdas sveikinti kitą žmogų. kurie skirti intraversijai . Bruožų lygyje kalbumas.7 pav. Šis įprastas būdas gali būti susijęs su kitomis įprastomis reakcijomis. Papildomai yra įjungti 9 klausimai. atsižvelgiant į tai. šias teorijas galima ir kritikuoti. Vienas iš jų H. savotiškos ir naudingos praktikoje. visuomeninių renginių lankymas ir t. ar visi žmonės vienodai supranta tuos pačius bruožų . sangviniko ir flegmatiko savybės (charakteristikos). gyvumu. Minėtų bruožų junginys charakterizuoja ekstraversijos tipą (ekstravertą). vertinti testo rezultatus.neurotizmas. tokiomis kaip: polinkis kalbėtis su žmonėmis. Intravertas pasižymi priešingomis savybėmis.. koreliuoja su aktyvumu. H. Aizenkas kaip ir R. sudarytas iš 48 klausimų. Kitą ašį sudaro neurotinis stabilumas .ekstraversija sudaro vieną žmogaus savybių kontinuumo ašį.t.emocinio stabilumo ašys sudaro keturis kvadrantus. sukūrė nemažai klausimynų asmenybės tipams nustatyti. stebime žmogų.6 pav.ekstraversijai ir neurotizmui . Bruožų teorijos yra įdomios. kad žmogus taip ir elgsis. Jeigu jis tai daro visuomet. skirti nustatyti asmenybės bruožams. kuris sutikės kitą žmogų šypsosi ir tiesia ranką . nerūpestingumu ir kitais bruožais. Intraversija . be to. nes bruožų buvimas dar nereiškia. neaišku.

Pavlovo atrastą klasikinio sąlygojimo principą galima taikyti ir žmonėms. kad rusų mokslininko I. vos tik išgirdus šią melodiją. Tęsdami tyrimus. kad esant vienodiems stimulams. Po kelių pakartojimų. Tai jau neobiheviorizmas.tai elgesio reakcijų visuma. Tačiau B. Bihevioristinės (elgesio) krypties asmenybės teorijos Bihevioristinės krypties atstovai daugiausia dėmesio skiria tam. kurio elgesys nors ir sudėtingesnis. Jis pripažino. Asmenybė jų požiūriu .operantinis arba instrumentinis sąlygojimas. priklausomai nuo to. nuotaiką.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 163 pavadinimus. ar baudžiamas. individų elgsena įvairuoja ir buvusią schemą S—>R pakeitė schema S--> x --> R. Skineris CB. kuris iš dalies susijęs su pačiu individu. Operantinis sąlygojimas yra mokymasis. Skineris manė. ką žmonės daro ir kokios aplinkybės priverčia juos vienaip ar kitaip pasielgti. kai individas yra linkęs atlikti tam tikrą veiksmą arba jo neatlikti. svarbesnis yra kitas sąlyginės reakcijos tipas . atsinaujina malonūs pojūčiai. Watson) (1878-1958). B i h e v i o r i s t i n ė s krypties t e o r i j ų p r a d i n i n k a s yra JAV p s i c h o l o g a s Dž. Bihevioristai taip pat nagrinėjo mokymo ir išmokimo įtaką gyvūnų bei žmonių elgsenai. pristatant naujos rūšies alų. Pavyzdžiui. lankytojams transliuojama gerai žinoma populiari melodija. susiję su naujos markės alumi. F. kad žmogui mokantis. bare. tačiau iš esmės beveik nesiskiria nuo kitų gyvūnų. Jis teigė. kur x reiškia tarpinį tarp stimulo ir reakcijos neapibrėžtą veiksnį. Testai taip pat iš dalies atspindi momento savijautą. JAV psichologas B. bihevioristai pastebėjo. Votsonas (J. tačiau vis dėlto jie yra nepakeičiami praktiškai nustatant asmenybės savybes. . Žmogus yra labiausiai išsivystęs gyvūnas. ir skatina žmogų nusipirkti būtent to alaus. Dabar tai dažnai pritaikoma prekyboje ir paslaugų teikimo sferoje. F. ar jis anksčiau už tai buvo skatinamas.stimulą) ir atsako į jį tam tikru veiksmu (R-reakcija). kad žmonės ir gyvūnai elgesio išmoksta dėl sąlyginių refleksų susidarymo. F. Individas gauna iš aplinkos dirgiklį (S. Skinner) (1904-1990) toliau plėtė idėjas apie elgesio priklausomybę nuo aplinkos.

stebėjimas. Taigi B. F. užtikrinantis nuolatinį grįžtamąjį ryšį. Jeigu to padaryti neįmanoma. Norint išmokyti individą konkretaus elgesio. Dabar diegiamas kompiuterizuotas mokymasis. tikslus pasakymas. Tuo tarpu paprasta neigiama reakcija į mums nepatikusį žmogaus elgesį. piniginis apdovanojimas. B. kad žmogaus elgesį galima visiškai kontroliuoti. sėkmingai atlikus prieš tai pateiktas užduotis (grįžtamasis ryšys). siekiant. Skinerio teoriją buvo sukurta nemažai elgesio formavimo metodų. F. koks objektas sukelia nepageidaujamą žmogaus elgesį konkrečioje situacijoje. kas ir kodėl konkrečiai mums nepatinka jo poelgyje arba nepritarimas elgesiui) gali priversti žmogų nekartoti tokio poelgio. jų pateikimo būdą ir kartojimų skaičių. (pavyzdžiui. jeigu neigiamas . jam asmeniškai „gera" yra tai. kuris įgyvendinamas po vieną dalį. .F. kad įvairaus amžiaus asmenis gerai veikia pagyrimas ir galimybė praleisti laiką su artimu žmogumi. svarbu surasti tinkamus pastiprinimus.y.socialinis įvertinimas. reikėtų ją pašalinti. Pagal B. tai elgesys kartojamas ir išmokstamas. Jeigu pastiprinimas teigiamas. Programuotas mokymasis.164 V SKYRIUS Paskatinimas yra procesas. Didelę reikšmę turi B. Jis nepripažino minties vertybių. Skinerio pasiūlyta funkcinė elgesio analizė. padedančių žmonėms konkrečiais atvejais. Tam sudaromas elgesio pakeitimo planas. įveikiant stresą. kur leidimą pereiti prie sudėtingesnių užduočių. Pastiprinimo efektyvumą galima įvertinti pagal tai. savotiškai apdovanojamas.y. kitiems . galima palaipsniui išmokyti žmogų mažiau į ją reaguoti. ir buvo įsitikinęs. Tačiau Skineris nepripažįsta įgimto gėrio ir blogio pažinimo. Pastebėta. galima traktuoti kaip teigiamą pastiprinimą (žmogus laukia pagyrimo). t. kas padeda išlikti. Skinerio išmokimo teorija plačiai paplito JAV ir buvo pritaikyta • pedagogikoje. kurie gali būti taikomi psichoterapijoje. yra pagrįstas B. Neigiamo pastiprinimo nereikia painioti su bausme. laisvės. formuoti norima linkme ir kurti žmonių visuomenę. kiek jis pakeičia individo elgesį.žmogus tokio elgesio nekartos. Skinerio išmokimo teorija. padedant atsikratyti įvairių baimių. Svarbu parinkti pastiprinimą. kai pageidaujamas elgesys yra pastiprinamas. Vieniems labiau tinka materialinis skatinimas. pavyzdžiui. kas individui teikia teigiamus padarinius. t. Toks metodas ypač naudingas. kad jis kartotųsi ateityje. F. teigiamas jo darbo rezultatų įvertinamas. Sužinojus tikslią konkretaus elgesio priežastį. atitinkantį individo lūkesčius. F. nes bausmių taikymas gali sukelti neigiamas emocijas ir visiškai nelauktus rezultatus. Panaši visuomenė buvo sukurta Tarybų Sąjungoje. Skinerio elgesio mokymo ir mokymosi teorijos pagrindu buvo sukurta nemažai metodikų. pavyzdžiui.

tačiau akcentavo pažinimo (kognityvinį) procesų vaidmenį asmenybės elgesiui . kurie asmenybės elgesio priežastis aiškina vien tik aplinkos poveikiu arba vien tik vidiniais asmenybės veiksniais. iš esmės. kad žmogaus elgesys griežtai priklauso nuo aplinkos. Ši A. kad a p l i n k a daro didelę į t a k ą žmogaus veiklai. Remdamasis kognityvine žmogaus elgesio s a m p r a t a . tuo didesnį poveikį. A. Žmogaus elgesio forma vimosi modelis pagal Jį perima. pagal jį. esant toms pačioms aplinkos sąlygoms. Froido psichoanalitinės teorijos. Bandūra.8 pav. Šis trijų komponentų abipusio determinizmo modelis skinasi nuo vienpusiškų modelių. aplinkos ir elgesio veiksnių tarpusavio sąveika. A. ne asmenybė. B. Bandurą. Tokį elgesio priežastingumo aiškinimo principą A. 378 Aplinkos poveikį elgesiui išsamiai paaiškino F.. Bandūra). o jos reakcijos. kuris vyksta operantinio mokymosi būdu. Skinerio teorija. galima sakyti. o aplinka. Skineris. optimaliai prisitaikęs prie savo aplinkos. asmuo. kurie priklauso nuo asmenybės vidinių veiksniu . kad tam tikras elgesys visuomenėje nepriimtinas. kuri modifikuoja jo biologinių poreikių tenkinimo būdus. arba bando kitus A. Bandūros teoriją galime traktuoti kaip biheviorizmą iš „vidaus". B.A. Pagal šį modelį žmogaus elgesį lemia nuolatinė pažinimo. Kuo labiau išvystyti žmogaus pažintiniai sugebėjimai. Taigi brandi asmenybė. iš esmės. 1997. Pažinimo komponento įtraukimas į žmogaus elgesio išmokimo procesą leidžia geriau atskleisti žmogaus prigimti bei jo galimybes. Asmenybės vystymąsi jis suprato kaip nuolatini prisitaikymą prie aplinkos reikalavimų. yra statistiškai vidutinė. taip pat manė. B. p. Pastarojoje teigiama. stebėdamas kitų elgesį.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 165 Tuo požiūriu. kurio elgesys konkrečioje visuomenėje yra labiausiai pageidaujamas ir dažniausiai skatinamas. gimęs 1925 m. žmogus gali daryti savo elgesiui. Šaltinis: elgesio budus.žmogus mokosi. A. kad pats žmogus įtakoja savo elgesį. J. modifikavo biheviorizmą. Bandūros teorija buvo pavadinta socialine kognityvine asmenybės teorija. brandi asmenybė yra asmuo. arba atsisako. F.8pav. Ziegler D. Todėl. Hjelle L. Bandūra pavadino savitarpio determinizmu.. kad žmogaus įgimtasis pradas „Id" trokšta tik biologinių poreikių patenkinimo ir tik vėliau išsivystę Ego ir Superego leidžia žmogui suvokti. Skinerį labiau domino ne žmogus. Įvertinant tai. standartinė konkrečioje visuomenėje. Bandūra (A. Bundtira. nesiskiria nuo Z. o pažinimo procesų. aplinkos reakciją į tą elgesį ir arba5. F. Kanados psichologas A. . 5.

Pavyzdžiui. Elgesys. jeigu asmuo yra skatinamas tai daryti. ir perėjimą prie vidinės kontrolės. Jau minėtasis automobilio vairavimas ar gimnastikos pratimai kopijuojami stebint instruktoriui. automobilio vairavimas. kuri paties nustatyta. Galimi ir mažesni paskatinimai už mažesnius įvykdytus darbus. p. arba pasiekta užsibrėžto elgesio norma. stebėdami kitų elgesį. tai paprastai taip nebus elgiamasi. Jis manė. kaip yra pateikiamas. modeliuodami kitų asmenų veiksmus. elgesį. 5. kad žmonės gali reguliuoti savo elgesį.G. Už tai jis gali apdovanoti save kelione į užsienį arba nusipirkti kokį nors vertingą daiktą.9 pav.166 V SKYRIUS A. žmogus pasiekė gerų sportinių rezultatų arba nustojo rūkyti. Tačiau modeliavimas gali paskatinti ir kūrybišką elgesį. Pavyzdžiui. kai atliktas koks nors darbas. Elgesio savireguliavimas A. kaip dažnai išmokti veiksmai bus naudojami gyvenime. kaip juos atliks. Savireguliacijos pripažinimas rodo esminį nutolimą nuo išimtinio pasikliovimo aplinkos kontrole. Bandura išskyrė keturias mokymosi stebint stadijas.C. kada stebėtojas įsidėmi pagrindinius veiksmus.y. Berliner D. A.9 pav. kurio buvo išmokta stebint kitus. 5. Daugeliu atveju modeliuojamas elgesys turi būti išmokstamas taip. Išmokimo proceso stebint stadijos Šaltinis: Gage N. gimnastikos pratimai ir pan. kitaip sakant. kurių mokosi. Bandūra pabrėžė. o toliau pats formuoja savo veiksmų arba elgesio stilių. Bandūra rimtai pažiūrėjo į tai. Motyvacijos stadija pasako. naudojant operantinio sąlygojimo metodus. 207 Atgaminimo stadijoje „prieš" atlikdamas veiksmus. kai žmogus pats reguliuoja savo elgesį ir už sėkmingus veiksmus pats save paskatina. o paskui kuriamas savo atlikimo stilius.. virsta realiu. Čia svarbūs lūkesčiai ir žinojimas apie galimą pastiprinimą bei jo pobūdį. t. Jeigu už tam tikrą elgesį bus baudžiama. . kad žmonės daug ko gali išmokti. o tai yra labai svarbus išlikimo ir vystymosi faktorius. 1993. savęs apdovanojimą tuomet. žmogus mėgina įsivaizduoti. kad mokymasis stebint yra trumpesnis. Savireguliacija numato savęs paskatinimą.

A. Maslou (A. A. taip pat jo socialinė kognityvinė asmenybės teorija labai prisidėjo prie asmenybės problemų supratimo bei aiškinimo. Froido krypties psichoanalizei. norint pakeisti savo elgesį. atsakanti už savo veiksmus. disfunkcinį asmenybės elgesį. planuojanti ir kurianti. Pastaruoju metu ji plačiai taikoma ir tampa vis populiaresnė. tačiau buvo tos nuomonės. kurių patenkinimas tampa asmenybės . siekiant užsibrėžto tikslo. ir taip pat numatyti savęs paskatinimą už kiekvienos smulkesnės užduoties sėkmingą įveikimą. kad kiekvieną asmenybę formuoja tik jai vienai būdingas pasaulio suvokimas. iškeliant žmogiškosios būties reikšmingumą. Nors humanistinės krypties asmenybės teorijų autoriai skirtingai traktavo asmenybę. orientuota į augimą ir tobulėjimą. Bandūros idėjos sėkmingai naudojamos psichoterapijoje. asmenybė pati yra aktyvi. JAV psicho-logas. kada ir kaip atlikti konkrečias mažesnes užduotis. Asmenybės teoriją jis grindė žmogaus poreikiais. Čia svarbu vertinti savo pasiekimus ir pastangas toje veikloje. be to. Individualus realybės suvokimas. Bandūra atliko nemažai bandymų ir pritaikė mokymosi modeliuojant bei asmenybės savireguliacijos principus. Bandūros nuomone. Buvo vienas iš ryškiausių humanistinės psichologijos teorijos atstovų. Jau vien savistaba suteikia daug informacijos pamąstymui. sujungia tris vidinius pro- Humanistinės krypties asmenybės teorijos Humanizmo teorijoje asmenybės sąvoka tampa centrine ir ypač p a b r ė ž i a m a asmenybės a t s a k o m y b ė u ž savo p o e l g i u s . modifikuojant nepageidautiną. Humanistinė psichologija gimė kaip protestas tuo metu vyravusiam biheviorizmui ir iš dalies Z. • savo atliktų veiksmų vertinimą. o ne instinktai. cesus: Savireguliavimas. Planuojant savo veiksmus. O savo veiksmus dažniausiai vertiname lygindami su kitų veiksmais. Maslow) (1908 . Visi šie procesai yra svarbūs. • savo veiksmų planavimą. kuri mums yra asmeniškai reikšmingiausia ir su kuria siejame savo ateitį. A.1970). reikia detaliai numatyti. Humanistinės psichologijos atsiradimą po Antrojo pasaulinio karo paskatino psichologijos atotrūkis nuo konkretaus žmogaus ir jo problemų bei esminių žmogiškųjų vertybių perkainavimas. F i l o s o f i n ė humanizmo teorija yra metodologinis pagrindas specialioms žmogaus teorijoms.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 167 • savo veiksmų stebėjimą. bruožai ar pastiprinimai reguliuoja elgesį.

kokią jis gaus iš to naudą. todėl kiekvienas skirtingu būdu realizuoja šią tendenciją. Savęs aktualizavimo esmė . kad A. su asmenybės augimu. Maslou. A u k š č i a u s i a s ž m o g a u s p o r e i k i s saviaktuatisacija. žmogus gali tapti pilnai subrendusia. išskyrė bendrus bruožus. Saviaktualizacija . politikų). . Kai bendravimas yra motyvuotas stokos.konstruoti). kurie yra dabar. Labai svarbu. save realizuojančia asmenybe. Pavyzdžiui.168 V SKYRIUS veiklos ir a u g i m o m o t y v a i s . (Plačiau apie A. pasiekusiems saviaktualizaciją. žmogaus gyvenimo kelias. brandžia. Jeigu dominuoja būties motyvacija. Realistiškesnis požiūris į pasaulį. O būties motyvuotas suvokimas yra daug platesnis: žmogus žvelgia į ateitį. Tik pažinęs ir įsisąmoninęs savo poreikius.y. nevengtų tobulėti. kurie būdingi save aktualizavusiems. Maslou taip pat kalbėjo apie stokos ir būties motyvaciją.y. menininkų. Stokos motyvacija susijusi su žemesniaisiais poreikiais ir mažina psichinę įtampą. galima sakyti.III skyrelyje „Poreikių hierarchija"). A. Tačiau žmonėms. kuris motyvuotas stokos. Maslou siejo su asmenybės brendimu: kuo labiau asmenybė save aktualizavo. t. savęs atskleidimas ir realizavimas. žmogus. Atsiribojimas nuo aplinkos (iš dalies) ir vienatvės poreikis. Svarbu pabrėžti. 3. subrendusiems žmonėms: 1. bendraudamas su kitais. rašytojų. Būties motyvacija nesumažina psichinės įtampos. poreikių hierarchija gali ir nepasireikšti. tuo jis ir privalo būti" (dailininkas turi tapyti. patį bendravimą su kitu žmogus suvokia kaip vertybę ir tai dvasiškai praturtina bendraujančius. įtakoja asmenybės suvokimą. Maslou žmogaus poreikius ir jų „piramide" . ištyręs daug save aktualizavusių asmenybių (mokslininkų. t. suvokia ir mato tik tuos poreikius. ji taikoma statistinėje žmonių populiacijoje. tai. Koncentravimasis į svarbias problemas ir smulkmenų ignoravimas.įžvelgti ir įgyvendinti savo gabumus bei potencialias galimybes. tenkindama tuos poreikius. su žmogaus laisvu pasirinkimu. 2. A. 5. Maslou poreikių hierarchija galioja daugumai žmonių. išreiškė. tiksliau pasakius. Spontaniškumas ir paprastumas. filosofų. atrastų savo tikslus ir siekius. mąstymą ir kitus psichinius procesus. talentingi dailininkai kūrė net badaudami. Bendravimas taip pat gali būti motyvuotas stokos arba būties poreikiais. konstruktorius . tuo ji yra brandesnė. Būties motyvacija yra susijusi su aukštesniais poreikiais. Tolerancija kitiems ir pakantumas savo silpnesnėms savybėms. 4. „Kuo žmogus gali būti.tai ilgas procesas. Antai žmogus. Motyvacijos lygis. su jo vertybėmis bei tikslais. Saviaktualizaciją A. kad žmogus nesustotų ties žemesniųjų poreikių tenkinimu. iš dalies. nes augimas ir tobulėjimas reikalauja tam tikros įtampos. Kiekvienas žmogus yra kitoks. atskleidė. mąsto.

Todėl kiekviena asmenybė gali potencialiai pasiekti saviaktualizacijos lygį ir gyvenu visapusišką. Gilesni tarpasmeniniai santykiai. A. JAV psichologas. ypač džiaugsmo. 11. vystytis. glūdinti pačioje žmogaus prigimtyje. Rodžersas matė savirealizacijos poreikyje. kūrybiškas procesas. 12. Jų dėka milijonai amerikiečių įgijo galimybę atskleisti savo kūrybiškumą ir pajusti pilnavertiškesnį gyvenimą. Rodžersas teigė. Net ir aukščiausią saviaktualizacijos lygį pasiekė asmenys patiria silpnumo akimirkų. Maslou matė žmogų kaip augantį. Sukūrė humanistinę asmenybės teoriją ir psichoterapijos sistemą. 9. tačiau jo teoriniai darbai turėjo didele įtaką psichologams praktikams. Dauguma eilinių. Gėrio ir blogio atskyrimas. A. Tobulų žmonių nėra. Maslou akcentavo žmogaus individualybę bei unikalumą ir nesistengė žmones skirstyti į konkrečius tipus. vadinamą nedirektyviąja psichoterapija. Pateikęs save aktualizavusių asmenybių bruožus. kad. 8. kuriuo jis ir vadovaujasi. nes jį visuomet žadina savirealizavimo tendencija. Kūrybiškumas. Harmoningam vystymuisi būtina sąlyga 6. Neįprastų įspūdžių ir stiprių išgyvenimų dažnesnis patyrimas. K. . Pagrindini asmenybės veiklos ir brendimo šaltinį K. Maslou pastebi. Jis tvirtino. nors manė. Maslou darbų įtakoje JAV gimė asmenybės augimo judėjimas. 7. Nuoširdesnis jausmų reiškimas. „vidutinių" žmonių yra nepasiekę savirealizacijos ir gyvena tenkindami stokos poreikius. A. panaudoti savo sugebėjimus.1987). Maslou buvo vienas pagrindinių humanistinės psichologijos krypties teoretikų ir kūrėjų. pagrįstas moralės jausmas. jeigu žmogui leidžiama pasirinkti. Tačiau A.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 169 Didesnis savarankiškumas (autonomija) ir atsparumas išorės Įtakoms. Daugiausia dėmesio skyrė save aktualizavusioms asmenybėms. Stiprus. vienas iš humanistinės psichologijos kūrėjų. Rodžersas (C. A. Jis nedirbo praktinio darbo. Taip pat žmogui yra įgimtas gėrio ir blogio suvokimas. Maslou buvo įsitikinęs. Šiuo metu Lietuvoje taip pat organizuojamos asmenybės augimo grupės. kad jų nėra labai daug. buvo organizuota daug asmenybės g r u p i ų . pilnavertį gyvenimą. kad žmogaus prigimtyje slypi kūrybiškumas. A. o saviaktualizacija yra savitas. kad brandi asmenybė nebūtinai turi visus šiuos bruožus. Demokratiškesnis charakteris. 14. jis visuomet pasirinks augimą ir plėtrą. 10. o ne stovėjimą vietoje. Jumoro jausmas. kad žmogui įgimta siekti. Rogers) (1902 . Didesnis visuomeninis aktyvumas. K. kurie stengėsi padėti žmonėms giliau pažinti ir pilniau atskleisti save. praturtinti savo asmenybę. kaip nuolat tampantį. 13.

koks jis yra ir duoda jam laisvę pasirinkti tikslus. Psichinė sveikata yra tapimo. Tik pokalbio metu pabandžius pažvelgti iš jo požiūrio taško. K. Neįmanoma iki galo pažinti kito žmogaus pasaulio suvokimo. realybė suvokiama iškreiptai. atskleidęs savo gabumus. mokyme (mokytojas atlieka tik konsultanto vaidmenį) ir valdyme. . tai žmogus visiškai realizavęs savo prigimtį. atvira patirčiai bei gyvenančia dabartimi. Pilnai ir harmoningai funkcionuojančia asmenybe.y. Kuo jie labiau sutampa. taikoma įvairiose praktinės veiklos srityse: psichoterapijoje. t. koks jis yra). Brandi asmenybė besąlygiškai priima save ir yra atvira naujam patyrimui bei išgyvenimui. Nepagrįsti reikalavimai iškreipia žmogaus savęs suvokimą ir slopina vystymąsi.tėvų pagarba ir meilė vaikystėje be jokių išlygų (vaikas turi būti mylimas ir gerbiamas toks. K. tai ilgas nenutrūkstantis procesas.tereikia pažinti save. kurie jį patenkintų ir nebūtų žalingi kitiems. Jei jie nesutampa arba prieštarauja. Rodžerso idealas ir galutinis nedirektyviosios terapijos tikslas visiškai funkcionuojanti asmenybė (fuly functioning). augimo rezultatas.besąlygiškai priimti ir gerbti kiekvieną žmogų tokį. kuris priklauso nuo paties žmogaus pastangų. atskleisti savo siekius ir galimybes. Asmenybė pilnai suvokia save. Rodžerso i š v y s t y t a nedirektyvioji. tuo žmogus geriau suvokia save aplinkoje ir geriau jaučiasi. koks jis yra. tačiau šis suvokimas (aš vaizdas) nėra vienalytis: jį sudaro idealus ir realus savęs suvokimas. yra būdas patirti besąlygiškai teigiamą vertinimą per pokalbį. kad asmenybės brendimas. vadinamame patirties lauku.y. Psichoterapeutas priima ir vertina klientą tokį. Kiekvienas žmogus gyvena savo pasaulyje. Rodžersas manė. t. ir tapęs visapusiškai funkcionuojančiu asmeniu. Asmenybės branda K. ir dėl to kyla problemos. Pagrindinė humanistinių asmenybės teorijų idėja . gali tapti kiekvienas .170 V SKYRIUS . juos suderinti. Brandi asmenybė. sutrikimai. Tokio besąlygiško vertinimo ir priėmimo įtakoje žmogus pradeda giliau suvokti save ir per tam tikrą laiką pats savo noru sukuria ir išugdo savo tikslus ir užduotis. galima suvokti žmogaus elgesio priežastis. į klientą orientuota psichoterapija.

kad žmogus pažįsta aplinką. vertindamas jos detales per vertinimų sistemą. žmogus jaučiasi gerai. reikia išsiaiškinti jos konstruktus. kilus poreikiui. todėl. Egzistencinės krypties asmenybės teorijos Šios krypties teorijų šaknys slypi filosofų egzistencialistų darbuose ir idėjose. vadinamą asmeniniais kostruktais. Sartras (J. nuostata „visi žmonės gali būti ir geri. laisvės. Ž.1947) sukūrė lauko teoriją. K. Jų rėmuose apibendrinama viskas. kančios. susikuria įtampa. Jaspersas (K. Kai naujos žinios patvirtina jau turimus konstruktus. Haidegeris (M. Heidegger). ir blogi") arba konkretesni („visi žmonės gali būti geri arba blogi. Tillichas (P. Šios teorijos nėra plačiai taikomos praktikoje . vienišumo. priklausomai nuo aplinkybių"). Kierkegaard). nukreiptą į ateitį. Elgesį lemia dabartis. per kuriuos ji vertina aplinką bei reguliuoja santykius su kitais žmonėmis (vadinamosios „rolių gardelės"). P. Tilich) ir kt. Norint pažinu asmenybę. . Ši įtampa siekia išsilyginti. Didelę įtaką egzistencinės krypties teorijoms padarė filosofai S.jai atstovaujantys autoriai pabrėžė aplinkos reikšmę asmenybės funkcionavimui. arba psichologinė erdvė. Kiekvienas poreikis turi teigiamą arba neigiamą valentingumą. Egzistencinė psichologija nagrinėja žmogaus būtį pasaulyje ir pagrindinius jo egzistencijos klausimus: gyvenimo prasmės. Konstruktų sistema yra individuali.jos įdomios kaip teoriniai asmenybės funkcionavimo modeliai.Levino. kurioje kalbama ne tiek apie pačią asmenybę. per pažinimą. Pasak K. Lewin) (1890 . todėl nukreipia žmogaus elgesį viena ar kita linkme. būtent. Asmenybė pasireiškia. atsakomybės. ji atspindi žmogaus nuostatas ir vertybes.1996) teigė. Jaspers). nors pats jis to gali ir nesuvokti. yra fiksuota laike. M. P. mirties. abi jos sąveikauja su aplinka per suvokimą. Asmenybės veiklą galima pavaizduoti vektorių judėjimu erdvėje. Kelly) (1905 . K. kiek apie jos santykį su aplinka. P. Šie konstruktai yra tarsi pažinimo ir vertinimo rėmai-jie gali būti platūs (pvz. JAV psichologas Dž. Sartre). kyla įtampa. Žmogaus elgesys tikslingas ir nukreiptas į ateitį. Kierkegoras (S.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 171 Kognityvinės (pažinimo) asmenybės teorijos Si teorijų grupė taip vadinama kognityvine neatsitiktinai . ką žmogus pažįsta. Levinas (K. Kelis (G. pažinimą. Aplinka. asmenybės neįmanoma nagrinėti atskirai nuo aplinkos. Asmenybė sudaryta iš dviejų dalių: vidinės ir išorinės. Kai aplinka neatitinka konstruktų (netelpa į jų rėmus arba prieštarauja). .

Franklis kelis metus išbuvo nacių koncentracijos stovykloje ir ten labai aiškiai suvokė. Nereikia būti jūreiviu. (18811966) aprašė žmogiškosios būties pasaulyje lygmenis. kad žmogus be Dievo . kaip biologinio individo. Franklis (V. Froidas) arba galios (kaip . kurie įtakoja žmogaus elgesį. vok. Prasmė motyvuoja jo gyvenimą. elgesį. ir net nežmoniškose sąlygose žmogus gali likti laisvas dvasiškai ir kilnus. Binsvangerio nuomone. 3. kad žmogaus egzistencija nyksta. Frankl). yra austrų psichologas ir psichiatras.172 V SKYRIUS Egzistencinė psichologija atskleidžia žmogaus buvimą pasaulyje ir tai. Prasmės ieškojimas yra pagrindinis žmogaus siekis. jei Įgimta „valia prasmei atrasti" neišsivysto į sėkmingą gyvenimo tikslo ir prasmės atradimą. ką jam kas nors pasaulyje reiškia.y.). vok. Šis pasaulis yra žmogui suteiktas (niekas nepasirenka. Pasaulis. kreipdamasi į dvasines vertybes. ir išskyrė tris dimensijas: 1. Buvimas yra nuolatinis tapsmas ir supratimas kaip sąmoninga sąveika su kitais žmonėmis. kad žinotum. kas vyksta aplinkui. tai malonumo siekimas (kaip manė Z. savikontrolės ir vidinės vertės jausmo. gamtos pasauliu ir kaip nuolatinis siekis gyventi prasmingai. kas veikia jo vidinį ir išorinį gyvenimą. . Jis mano. Jis ypač pabrėžė žmogaus „prasmės siekimą".tai kompasas be magnetinio lauko. Binswanger). pajuntamas egzistencinis vakuumas tuštuma. kad „joks vėjas nepadeda plaukti tam laivui. „Mittwelt" pasaulis apima visus tarpasmeninius santykius. kaip žmogus suvokia ir priima tai. gimęs 1905 m.. Franklis pripažįsta. Aplinkinis gamtos pasaulis (Umwelt. Apleidus dvasinį pasaulį. Binsvangeris (L. V. Tai santykių su savimi būdas.išorės pasaulis sąlygoja žmogaus. misijos atradimą. V. tampama tarsi lukštu be branduolio. tai žmogaus subjektyvus matymas to. Šveicarų psichiatras L. kuris neturi savo paskirties uosto". vertybių supratimo. kuriame žmogus egzistuoja drauge su kitais žmonėmis (Mittwelt. kada ir kur gimti). jei jis nesiekia ko nors aukščiau. kad žmogus gali viską iškęsti. kai žino dėl ko.). geri tarpusavio santykiai yra labai svarbūs žmogui. Tai apriboja žmogų. Franklį klaidinga yra teigti. „Umwelt" . savo gyvenimo tikslų. Franklis tvirtina. kad gyvenimo įprasminimui reikia gyvenimo tikslo. V. kad paprasto kasdieninio gyvenimo nepakanka. „Eigenwelt". t. V. Žmogus yra atsakingas už savo pasirinktą egzistencijos būdą. Savo dvasinio pasaulio gelmes asmenybė siekia atskleisti bręsdama. vok. 2. kad pagrindinis žmogaus polinkis. Savų išgyvenimų pasaulis (Eigenwe]t). Pagal V.nuosavas pasaulis.

patiria „egzistencinę frustraciją".. Logoterapijos tikslas . bet anaiptol ne psichikos liga. V. V. Franklis juos vadina kūrybinėmis. gėrį.protas). „protas". todėl žmogaus pareiga . Logoterapija yra į prasmę orientuota psichoterapija. Problema yra įprasminti savo kančią. ją reikia priimti.teikti pagalba žmogui (pacientui). Kiekvienas turi savo ypatingą gyvenimo misija. Todėl niekas negali jo pakeisti. Gyvenimas kelia jam savo problemų. Logoterapija kaip tik ir padeda žmogui surasti savo uždavinius ir situacine prasmę. žmogus kai ką gauna iš pasaulio ir praturtina save. kiekviena sąžiningai atlikta pareiga yra savotiška kūryba. Taigi realizuodamas kūrybines vertybes. o ne vidinę pusiausvyrą. telkianti dėmesį į ateitį. pergyvendamas gamtą. Adleris). Trys keliai veda žmogų į prasmingą gyvenimą. kalte ir mirtimi. reikšmingiausia iš kurių yra prasmės siekimo slopinimas. ir todėl kiekvienas žmogus yra atsakingas už gyvenimą.pagalbą ir meilę kitiems žmonėms. nepagydomos . Be abejo. Savęs realizavimas ateina savaime. kurį reikia įgyvendinti. Patirdamas tiesą. patirybinėmis ir nuostatinėmis (elgesio) vertybėmis. bet ir kaip ją surasti. kur ieškoti prasmės. jaučia egzistencinį vakuumą. konkretu pašaukimą. Logoterapija ne tik nurodo. jog klausiama jo paties. o tai siejasi su drąsa. Klaidinga taip pat yra laikyti savęs aktualizavimą pagrindiniu žmogaus siekiu (kaip teigė su tam tikrais papildymais A. Per nesugrąžinamai praeinančius gyvenimo momentus žmogus gauna naują patirtį. Skausmas ir kančia nėra problema. Tai gali sukelti neurozes. jeigu situacijos pakeisti negalime. žmogus kažką duoda pasauliui. kitaip sakant . siekiant prasmės už savęs.noos'' . jaučiant atsakomybę.graikiškas žodis („prasmė". k u r i pavadino Logoterapija. net jo neviltis dėl gyvenimo vertės. grožį. Franklis sukūrė naują psichoterapijos metodą. Žmogus. Jis mano.ASMENYBĖ IR INDIVIDUALUMAS 173 tvirtino A.atsiliepti į tuos klausimus. o konkrečiai reikia surasti s i t u a c i n ę prasmę: gyvenime yra daug p o t e n c i a l i ų p r a s m i ų . kultūros kūrinius bei žmogaus meile. Absoliučios prasmės galima tik siekti. Maslou). Bet kilniausia gyvenimo prasmė atsiskleidžia nusistatymo vertybėse. „tvarka").į prasmes. „Logos" . tuštumą. ieškančiam gyvenimo prasmės. prasmės ieškojimas žmogui sukelia vidinę įtampa. Žmogaus rūpestis. Noogenines neurozes sukelia egzistencinės problemos. Visiems skirta susitikti su tragiškaisiais gyvenimo aspektais: skausmu. ir. save pamiršus ir save viršijant. Iš tiesų. bet turėtų suvokti. kurias žmogui (pacientui) reikės rasti ateityje. kurias Franklis pavadino noogeninėmis (graikiškai . niekas negali jo gyvenimo pakartoti. nematantis gyvenimo prasmės. naujus jausmus. yra egzistencinė problema. už padarytus darbus. Žmogus neturėtų klausti: „Kokia mano gyvenimo prasmė?". Tačiau kaip tik tokia Įtampa yra būtina psichinės sveikatos prielaida. kad kiekvienas gerai atliktas darbas. už.

galima teigti. gerai f u n k c i o n u o j a n č i a i s ir ieškančiais gyvenimo prasmės. Logoterapijos specialistas turi gerbti asmenybe. žmogaus asmenybė. Daug autorių akcentuoja asmenybės brandą kaip asmenybės siekį ir jos raidos rezultatą. įvairių požiūrių apie asmenybę žinojimas ir sugebėjimas derinti tas žinias. kad net ir dabar jo gyvenimas turi prasmę. kaip įtikinti ligonį. t. Tokius žmones logoterapija siekia padaryti atsakingais. . kurio jis negali rasti niekur kitur". Tam. logoterapija nereikalinga religingiems žmonėms. daugiau kalbėjo apie žmogų. Pilnesnį asmenybės vaizdą padeda susidaryti teorijų integracija. Bręsdamas žmogus tampa vis žmogiškesnių. Asmenybės brandos požymiai pateikti 5.y. turėdamas omenyje. t. kokia teorija vadovaujasi autorius. kaip ir kiti egzistencinės psichologijos atstovai.y. Franklis primena. kad kiekviena teorija turi privalumų ir trūkumų. Subrendusiu V. Vis dėlto kraštutinėse situacijose religija darosi reikšminga. „religija žmogui suteikia dvasinį inkarą. Pagal V. tokį saugumo jausmą.174_ V SKYRIUS ligos atveju nieko kito nebelieka. kuris atrado savo misiją ir įprasmino savo gyvenimą. Tuo jos visos yra vertingos. svarbu žinoti. V. Franklį. neprimesti jai savo filosofijos. tačiau kiekvieną teoriją iš dalies galima pritaikyti savęs ir kitų pažinimui. tik transcendencijoje (nebūtinai religijoje). Asmenybės branda V. Franklis. Franklis laikė žmogų. vertybių ir neprivalo rūpintis kliento religiniu gyvenimu. reikia iš anksto susikurti individualų savo asmenybės brandos vaizdą. Žmogaus brendimas pagal jį. ji reikalinga kenčiantiems beprasmybę. vis labiau pamiršta save ir atiduoda save kitiems (V. • ASMENYBES BRANDOS APIBŪDINIMAS Apžvelgus pagrindines asmenybės teorijas. tai ilgai trunkantis procesas. be abejo. kad tai asmenybė. Kiekvienam yra svarbu tapti brandesnių ir siekti vis pilnesnės brandos.3 lentelėje. Franklis tai vadino savęs viršijimu). Skaitant įvairią literatūrą apie asmenybę. kad kančios ir mirties prasmė gali būti surasta tik už kenčiančio žmogaus. .

Kaunas. Kasiulis J. USA. literatūra 1. 2. Mokymasis ir asmenybės brendimas. Psichoanalizė. 5. . Asmenybės subrendimo požymiai Lentelė sudaryta panaudojant J. Bieliauskaitė R. Šaltinis: Pikūnas J. Barvydienė V. Elgesio teorija ir žmogaus modeliai.. Psichologija 16.Pikūno duomenis.ASMENYBE IR INDIVIDUALUMAS 175 5. 1997. Brabantas Ž. Smith E..F. Bandūra A. Vilnius. 1998. 1993. Atkinson R. 137-154. Introduction to Psychology. p.E. 4. 1994.. 6. Kepalaitė A.206. Bem D.L. Kaunas. Butkienė G.. Atkinson R. Vadovavimo psichologija.C. 1993.3 lentelė.J. 3.. 1996. Asmenybės psichologija. Vilnius. 1994. p.

Sternberg R. 9.J. 22. 1993. 14. Mokslas. 1997. Z teorija. 1994. p. Vertybių sistema humanistinėje ir egzistencinėje psichologijoje. Psichologija 16..Boydstun D. 1996. 1996. 23. 1986. Assessment of children. New York. 1992. Kaunas. Ca eepyp. 1997. Raidos psichologiją. c. X .Vis vien sakyti gyvenimui (Žmogus ieško prasmės).. p. 2 5 . 1998. p. Pikūnas J. Katiliūtė . 1988. 24. Trimakas K. Vilnius.. 1992. 1997. Humanistinė psichologija.Siela. 18.3-18. Psichologija 17. Trimakas K. Kočiūnas R.C. 1994. 104-121.720. Kočiūnas R.E. 16. 15. M o c a . c. Psichologija 15. 12. Lepeškienė V. . ce . Psichologija 12.B. 21. Beyond IQ: a triarchic theory of human intelligence. Plužek Z. . Berliner D. 1996. Vilnius. 1997. San Diego. Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą. Kaunas. 26. Psichologija studentui. Vilnius. K. Vilnius. Asmenybės raida gyvenime. 27.5-33. Teop . Kaunas. A. Sattler J. 11. 1997. . 20. Biheviorizmas ir humanistinė psichologija: Dvi žmogaus prigimties sampratos. 17. 7. Kaunas. ep . Jacikevičius A. 19. p.176 V SKYRIUS Frankl V. 1992. M O C K B . 1997. 10. Gyvensena. Paškus A. 1985. 8.. O c . 1996. Žukauskienė R. Furst M.608. Pastoracinė psichologija. Psichologija 12.M.B. 13. 1996. Kaunas.. Idėjų sankryžoje: Kritinis skerspjūvis.. Gage N.G. Teop . Vilnius. Egzistencinė psichologija ir terapija. Vilnius. Maslow A. p y A. Pedagoginė psichologija. Žmogaus aukščiausi skrydžiai. Psichologija.5-24.

Savimonės padedami mes išskiriame save (AŠ) iš viso likusio objektyvaus pasaulio (ne AŠ) (6. o kitiems tai sunkiai sekasi? • Kodėl ir kaip mes patys save apgaudinėjame? • Kodėl yra svarbu save mylėti? • Kas yra atsakingas už mano gyvenimą? Kas yra savimonė Skirtingai nuo gyvūnų. kylančius ieškant savojo „Aš". kad tai sąmonės dalis. apimanti paties savęs įsisąmoninimą. bet ir patys save. .1 pav. Dabar pats laikas gautąsias žinias sujungti ir pritaikyti savęs ir kitų pažinimui. Galima sakyti. • Iš kur žinau.VI SKYRIUS SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU Iki šiol kalbėjome apie atskirus mūsų psichikos procesus . Šis žmogaus sugebėjimas suvokti ir geriau ar menkiau pažinti savo vidinį pasaulį pavadintas savimone. mes suvokiame ir pažįstame ne tik mus supantį išorinį pasaulį. Kartu paieškokime atsakymų į kai kuriuos klausimus. nukreipta nuo išorinio pasaulio į mūsų AŠ.). t. kad aš tikrai esu aš? • Kodėl talentingas inžinierius gali turėti žemą savigarbą? • Kiek veidų turi manasis „Aš"? • Kas gali būti bendro tarp pernelyg save aukštinančio ir save žeminančio žmogaus? • Kodėl vieni žmonės lengvai priima komplimentus.tarsi bandėme pamatyti žmogų iš skirtingų pusių. y.

Šio proceso rezultatas būtų savęs . pirmiausiai reikėtų suprasti kaip savęs pažinimo ir vertinimo procesą. jau esame aptarę . savo bruožų. kaip be galo sudėtingos veikiančios „sistemos". y. Požiūris į save susiformuoja vėliausiai. nukreiptą į išorinį pasaulį. ir gaudamas iš jos grįžtamąją informaciją. kad aš tikrai esu aš Savimonę. savo vietos pasaulyje suvokimas. o savimonė siekia padidinti paties žmogaus. daro lankstesnę. žmones. Savimonės dėka žmogus išskiria save (AŠ) iš viso likusio objektyvaus pasaulio (ne AŠ) Taigi savimonė . poreikių ir galimybių. pažinimas ir vertinimas (ką konkrečiai reiškia suvokti ir pažinti save. padėdama mums pažinti aplinką. efektyvumą ir patikimumą. arba iš kur žinau. reaguodamas į ją.žr.savas paties. kai jau yra susiklostęs požiūris į išorės daiktus. Žmogus save pažįsta veikdamas ir bendraudamas.178 VI SKYRIUS pav. po to. šis procesas nueina ilgą ir sudėtingą raidos kelią. reiškinius. tikslingesnę ir efektyvesnę mūsų veiklą. pažindamas aplinką. Pratarmę). t. AŠ -VAIZDAS Aš-vaizdo apibūdinimas. Sąmonė. arba savęs įsisąmoninimą. Be abejo.

Taigi galima sakyti. esama žmonių. arba Aš-sistema. kad būtų lengviau suprasti Aš-vaizdo esmę ir sandarą. o kai kurie nurodo tam . Aiškumo dėlei tai galima pavaizduoti maždaug taip: Aš-vaizdas visada sąlygoja mūsų asmenybės aktyvumą ir galimybes. nusiteikimą savo paties atžvilgiu. save perprantant ir kaupiant žinias apie save. arba Aš-koncepcija. savo vertingumo išgyvenimą. proceso . ko įprastoje būsenoje nepajėgtų. bet ir kiek išreikšti mumyse vieni ar kiti bruožai). Taigi kas yra Aš-vaizdas? Aš-vaizdas . vadinamas Aš-vaizdu. Aš vaizdo turinys formuojasi ilgus metus.. kokią ji save pačią mato. savo vietą . Taigi Aš-vaizdas yra savimonės.t.vaizdas skatina ar slopina mūsų aktyvumą. Čia laikomasi pirmojo požiūrio. išgyvenama kaip unikalus Aš. Todėl atskirti žinias apie save ir savęs vertinimą yra labai sunku. arba savęs suvokimo. Vadinasi.tai vaizdinių ir sprendimų apie save (savo bruožus ir sugebėjimus. kad mūsų Aš-vaizdas ir mūsų veikla bei aktyvumas yra tarpusavyje susiję.tokia. be abejo. sėkminga ar nesėkminga mūsų veikla atitinkamai veikia Aš-vaizdą. Ji yra palyginti pastovi.tai asmenybė . labiau ar menkiau įsisąmoninta. o gal net • ir neįmanoma. „O jeigu negaliu. Tai savęs paties įsivaizdavimas. „aš kai ką galiu". Dalis autorių šiuos terminus vartoja kaip sinonimus. jis iš tiesų sugeba atlikti tai. kas mums būdinga. Kiekvieno iš mūsų Aš-vaizde galima išskirti du aspektus: 1. „aš nieko negaliu". vienas nuo kito priklauso. t. Antra vertus. Pavyzdžiui. įrodo hipnozė: įteigus žmogui vienas ar kitas jo Aš galimybes. tikrus jų skirtumus.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 179 vaizdas. palankus arba nepalankus Aš . kuris tarsi persmelkia visą savęs suvokimą ir Aš-vaizdą. Žinias apie save (tai ne tik žinojimas. išgyvename. Toms žinioms apie save. tai nieko ir nedarysiu". nesame abejingi: mes . išgyvenimus ir motyvus. 2. Kad nuo savojo Aš suvokimo priklauso žmonių galimybės. tarp žmonių ir t. Savosios vertės jausmą (savęs įvertinimą).• produktas. Sąlyginai tai atskiriama tik dėl to.) sistema. . y. O trumpiau: Aš-vaizdas . jas vienaip ar kitaip vertiname. priimame arba nepriimame. apie save manančių: „aš viską galiu".

. y. Įsisąmonintų ir neįsisąmonintų elementų požiūriu Aš-vaizdą galime įsivaizduoti kaip tam tikrą sistema su „sąmoninga" viršūne ir „pasąmoniniu" pagrindu (6.. . centras. kuriam svarbu kitų akyse pasirodyti padoriu. C. kas suvokiama labai aiškiai. Aš dėka juntame.). Be to. t. kodėl taip yra). jei kuklumas „neįrašytas" į jam reikšmingų savybių sąrašą). Froido asmenybės schemą). (Agresyvus žmogus. Aš-vaizdas visada turi kažką. Tai gali būti savybės. A. leidžia mums pajusti savo asmenybės vientisumą. nesuvokia savo agresyvumo. kažką. vidinio pasaulio ašis. Galima suvokti turint vienas ar kitas savybes. norus. tačiau nesuprasti vidinių ar išorinių jų priežasčių. (Aplinkinių vertinimu kuklus žmogus gali savęs nelaikyti kukliu.2 pav.tai tarsi mūsų asmenybės šerdis. tačiau nežino. išgyvename save kaip tą patį praeityje. Todėl kiekvieno mūsų Aš . (Prisiminkite Z. o dar dalelė savęs vaizdo lieka apskritai neįsisąmoninta. ir jų suvokimas gali sumenkinti savigarbą. dabartyje ir ateityje ir šitaip suvokiame bei jaučiame tapatumą sau. o nuolatinius savo susidūrimus su aplinkiniais aiškina kaip „kovą už teisybę"). Kaip ir kiti psichiniai reiškiniai. (Žmogus supranta esąs perdėtai smulkmeniškas. kurių savyje nepastebėjome. veiksmus ir pan. jausmus. lieka už aiškaus suvokimo ribos? Apžvelkime tris tokių savybių grupes. nes jos mums paprasčiausiai nereikšmingos. kas suvokiama ne taip aiškiai. B. arba ko aš nežinau apie save . Kai kurios savybės neįsisąmoninamos dėl to. kad asmenybei jos yra nepriimtinos: prieštarauja jau susiklosčiusiam Aš-vaizdui. Aš-vaizdo įsisąmoninimas. Kokios savybės paprastai „pasprunka" nuo mūsų sąmonės.180 VI SKYRIUS Mūsų Aš susieja į visumą įvairias mūsų mintis.

jog moters pasąmonėje slypi baimė. Štai disharmoniškos. Toks sapnas gali reikšti. Tokios būsenos priežasčių pats N. Sąmonės lygmenyje N. kodėl jaučia priešiškumą metais jaunesniam broliui (priežastis . kad nesugebės būti puiki motina. Tokiu būdu jo įsisąmonintasis Aš ir savigarba lieka nepažeisti. kad sąmonė įsiterpia į sapnus kaip cenzorė.ankstyvojoje vaikystėje išgyventa trauma. kurio N. kaip aš galėjau taip pasielgti"? Tačiau kartais visiškai netikėtai sau imame ir pasielgiame labai kilniaširdiškai ir tolerantiškai. stengiasi „neprileisti" iki sąmonės. „išsiderinusios" asmenybės pavyzdys. anksčiau nelabai aiškiai suvokta ir sunkiai paaiškinama savybė . Taigi prasiplėtė viršutinės Aš-vaizdo dalies ribos. kartais būsima mama susapnuoja savo vaisių taip. Sakykime.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 181 Šių Aš-vaizdo dalių santykis nuolat kinta. išreiškiantys priešiškumą ir agresyvumą.„priešiškumas broliui" tapo visiškai Įsisąmoninta. gimus broliukui ir netekus dalies tėvų dėmesio). tiek neigiamų)". kad galiu būti toks. o į savas slaptas problemas ar norus žiūrima tarsi iš šalies. žemas savęs vertinimas. Tuo tarpu „santarvė" tarp suvokiamų ir nesuvokiamų savo paties bruožų. Manoma. sugebėjimas įsisąmoninti ir pripažinti mums nemalonią informaciją apie save rodytų mūsų asmenybės brandumą. Tuo tarpu pasąmonėje viešpatauja nepasitikėjimas savimi. aiškiai prasilenkdamas su realiomis galimybėmis. konfliktai iškyla į paviršių miegant. turės problemų su . baimės. per psichoterapijos seansus žmogus suvokė. Pasąmonėje glūdintys slapti. Vadinasi. Dar viena iš tokios akistatos galimybių yra sapnai. įžeidumu. neaktyvus ir pan. nesuvokia. blogos nuotaikos. kad patys netikime. kad nėštumas gali sujaukti jos įprastinį gyvenimą. kurį mes sąmoningai suvokiame. šiurkštumu. Galbūt moteris bijo. y. kad turiu tokių savybių (tiek teigiamų. tarsi matytų jį iš šono. Jis nuolat jaučiasi prislėgtas. Dideli prieštaravimai tarp įsisąmonintų ir neįsisąmonintų mūsų Aš dalių gali iškreipti asmenybės vystymąsi. Arba pasakome ką nors tokio išmintingo. Sakykime. sąmonei nepriimtini norai. Pasąmonėje! paslėpti mūsų asmenybės aspektai gali būti labai nemalonūs. o po to pasijuntame nepatogiai: „Ir kas man atsitiko. kad susitikti „akis į akį" su savo pasąmone mums padeda ne tik nevalingi poelgiai. Tačiau pasąmonėje slypintis prastas savęs vertinimas reiškiasi dideliu N. situacijoms ar simboliams. konfliktiškumu. Dėl to sapnas yra priimtinas. Taigi kiekvieno mūsų Aš yra žymiai didesnis nei tas Aš. nepripažįsta. t. į kokią nors smulkmeną mes sureaguojame stipriu pykčio priepuoliu. „Aš nė neįsivaizdavau. Pavyzdžiui. vertina save labai gerai. Nemalonius ar „nepadorius" jausmus ir norus ji perduoda kitiems sapne veikiantiems asmenims. Psichoanalitikai teigia. sukelti elgesio sutrikimus. jog tai tikrai mūsų žodžiai.

Taigi šiuo sapnu moters pasąmonė signalizavo apie pavojingą atotrūkį tarp jos vidinio dvasinio gyvenimo. kuri grąžino ją į dalykinių reikalų sūkurį. Moteris jaučia stiprų pasipiktinimą. Pernelyg atsidavus profesinei veiklai. neramus jaunuolis. Vyras išreiškia tą moters dalį. Moteris mato savo vyrą. moteris pasijuto lengviau. jog greitai susidursime su problema. Džonsono. tai gali reikšti. Ji prisimena. šeimai. žmogus nuolat sapnuodavo žiurkę. savo dvasiniam gyvenimui. šaukia jam. kuri nė minutės negalėjo pasėdėti ramiai ir mėgo. Džonsonas aiškina. . Johnson vaizdžiai sako. Šiek tiek pakeitusi savo dienotvarkę. Jei sapne žmogus sužeidžia ar užmuša kitą žmogų. lėkti visu greičiu. kad visada vengdavo kalbėti apie savo poreikius. K u o m e t sapne bandome nuo ko nors pabėgti. tačiau jis negirdi.182 VI SKYRIUS Užmegzdami ryšį su savo pasąmone (sapnų. Jie praneša apie kokią nors ypatingai didelę mūsų baimę arba kitas nuslopintas ir neigiamai veikiančias emocijas. iš tikrųjų norime „užsimerkti" ir nepastebėti kokios nors esminės savo problemos. vaizduotės. apribojusi savo profesines pareigas ir daugiau energijos nukreipusi į jai svarbius. ir išorinės „valkatiškos" profesinės veiklos. Po to iš kažkur atsiranda keistas. žiūrėti į įvykius iš šono. jis suprato. kad mūsų pasąmonė ir sąmonė galėtų ' bendrauti ir bendradarbiauti. Pasąmonėje mes galime atrasti savojo Aš sveikata. Sapne ji jautėsi taip. Džonsonas (R. Pavyzdžiui. atsitraukimo į save. atsigręžti veidu į mus persekiojantį savojo Aš aspektą ir susitarti su juo. patrauklumą. Jis pateikia įdomų jaunos dalykiškos ir veiklios moters sapno. Automobilis simbolizuoja jos pernelyg didelį užimtumą darbo reikalais. tai gali reikšti. kuri siekia ramybės. bejėgiškumą ir iš dalies vienišumą. susikaupimo. arba jį kas nors sužeidžia. tarsi kažkas ją įstūmė į šita „judėjimo priemonę". kuri visada norėjo būti kolektyvinio gyvenimo centre. Jungo pasekėjas psichoanalitikas R. mes turime galimybę ne tik išspręsti savo vidinius prieštaravimus. Moteris sapnuoja. pavyzdį. yra vieni vertingiausių pažintinių sapnų. į kurią nenorime kreipti dėmesio. R. kad jis nori atsikratyti kurios nors jam nereikalingos savojo Aš dalies. kad šio sapno vaizdinius reikia suprasti kaip atskirų tos moters asmenybės dalių ir jos vidinio gyvenimo simbolius. bet „užmirštus" gyveno aspektus. Jis įsėda šalia jos į automobilį ir ją nusiveža. kurį sapne atstovavo vyras. Sužeidimas gali simbolizuoti ir per menką rūpinimąsi tariamai nereikalingu savo asmenybės aspektu. panašus į valkatą. anot R. K. graužiančią jam kaklą. jog sapnai yra „sukurti" tam. padėjusio jai geriau suvokti save. įjungusi mašinos variklį. meditacijos pagalba) ir giliau save įsisąmonindami. todėl nori savo nėštumą tarsi „nutolinti". jai nebeliko laiko namams. praras gerą fizinę formą. kad ieško savo automobilio raktų. ir tos nuslopintos emocijos jį „graužė" iš vidaus. Košmarai. Šiuo atveju reikėtų sustoti. Išanalizavęs sapną. kad raktus turi jos vyras. O jei negalime pajudėti iš vietos arba judame per lėtai. Automobilį vairavęs neramus „valkata" išreiškia tą moters asmenybės dalį.

įžiūri ir praleidžia tą informaciją. keliančių mums naujus reikalavimus. Visą informaciją apie save mes vertiname tendencingai. Šią temą jau pradėjome gvildenti ankstesniame skyrelyje. aš buvau pavargęs ir galbūt iš tikrųjų pasirodžiau . Tai susiję su mūsų suvokimo atrenkamumu. kaip mes priimame neatitinkančią jo informaciją: esame „atviri" ar „uždari" jai. ir rigidiškas (sustingęs). augimo. kai kalbėjome apie asmenybei nepriimtiną. neįprastų aplinkybių.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 183 . tuo daugiau galimybių keistis turi mūsų Aš-vaizdas. pažiūrėkime į šį paveikslą: Aš-vaizdo pastovumas. Sąmonė randa. Kartą jis išgirdo. Vadinasi. kuri patvirtina tam tikrą pageidaujamą savybę (kiekvienas mato tai. arba kodėl žmonės skirtingai priima komplimentus Susiformavusiam mūsų Aš-vaizdui būdinga patį save palaikyti. išliekant nepakitusiu. Kad dar aiškiau suprastume Aš-vaizdo vietą mūsų psichikoje. kuri slypi pasąmonėje ir „neįleidžiama" į sąmonę. stiprybės. atsinaujinimo. Koks galimas R. nuobodus". jos savęs vaizdui prieštaraujančią informaciją. Mūsų Aš-vaizdo pastovumas kaip tik ir priklauso nuo to. kuo „atviresni" esame informacijai apie save (ir neigiamai. kaip kažkas pavadino jo kalbas ir sąmojus nuobodžiais ir lėkštais. mokykloje laikytas gabiu matematikai ir gerai manantis apie savo gabumus. jaunuolis. Tai ypač svarbu prisitaikant prie naujų. ką nori matyti). kas esame iš tikrųjų. galime suprasti. Arba: „Jo žemas lygis". kaip ši nepriimtina informacija patenka į pasąmonę? . Vadinasi. Tuo tarpu mums netinkama informacija (ar bent jos dalis) gali būti blokuojama arba iškraipoma. Tačiau kyla klausimas. atsakas? „Tas žmogus nesupranta juokų". išminties šaltinius. nusiunčiant ją į pasąmonę. laiko save įdomiu ir sąmojingu. Tarkime. įstojęs į universiteto matematikos . Arba: „Bendraudamas su juo. ir teigiamai). kad R. Todėl Aš -vaizdas gali būti ir labilus (kintantis). Sakykime.

jog tai atsitiktinumas. jautrumu. žmogus tarsi netenka savęs suvokimo ir vertinimo pagrindo. ir taip išlaikys turimą sąmoningą savęs vertinimo lygį. Pavyzdžiui. Be to. tai jis nepriims naujos informacijos. • Žmonės gali būti „uždari" ne tik neigiamai. turintiems neigiamą požiūrį į save. Kai Aš-vaizdas yra per daug kintantis arba. negali patikėti. ir kiekviena sėkmė ar nesėkmė keičia jo požiūrį į save. bet ir teigiamai informacijai apie save. poskyrį „Psichinės gynybos būdai"). o per egzaminą įvertintas „puikiai". mano.184 VI SKYRIUS ' fakultetą. per daug pastovus. Jei šis studentas yra „atviras" naujai informacijai apie save. taip mes nubaudžiame ir giriantį mus žmogų. jog nėra labai gabus. Realiai įvertinęs savo galimybes. taip nėra. Aš-vaizdo turinys. Turėdamas nepastovų. koks yra iš tikrųjų. Tai trukdo žmogui prisitaikyti prie naujos aplinkos. jog universitete yra kiti matematinių gabumų vertinimo kriterijai nei mokykloje. Tuo tarpu „sustingusį" savęs vaizdą turinčiam žmogui būdinga stipri psichinė gynyba . įtampa. Taigi mūsų Aš-vaizdo pastovumą ir turimą savęs vertinimo lygį padeda išlaikyti nesąmoninga psichinė gynyba (žr. Todėl jis tampa priklausomas nuo išorinių aplinkybių. tampa vidutinišku studentu. jei studentas. jis yra uždaras „teigiamai" informacijai. arba kas man svarbiausia vertinant save Aš-vaizdo turinį sudaro informacija (žinios) apie save. („Pasirodo. jis supras. Jums tik pasirodė". Pavyzdžiui. kaip jiems sakoma: „Kajus. jis nekels sau tikslo bet kokia kaina būti „tarp pirmųjų" kaip anksčiau ir susitaikys su esama padėtimi. nes nežino. . lengvai kintanti Aš-vaizdą. gali kilti įvairių problemų. nes nuvertiname jo nuomonę. bet tik ne savo vidutiniškais gabumais. atsisakydami mums siūlomos „dovanos". savo profesinį lygį laikęs vidutinišku. kad tikrai yra tokie. Toks uždarumas teigiamai informacijai apie save yra labiau būdingas žmonėms. Ją galima padalyti į tokias grupes: • požiūris į savo išvaizdą. Jeigu minėtame pavyzdyje studentas matematikas yra labai gynybiškas. ir ims kukliau vertinti savo gabumus. nepakankamai save vertinantiems. jie pasimeta. mes n u s k r i a u d ž i a m e save. Savo nesėkmes jis aiškins labai įvairiai.visa nauja informacija apie save pertvarkoma taip. ko iš savęs tikėtis. aš nesu toks gabus. atvirkščiai. keisti požiūrį į save. kad ji nepažeistų susidariusio Aš-vaizdo. išgirdę komplimentą. nors stropiai dirba. kaip maniau"). Tai pasireikš padidėjusiu nerimu. Taip prieštaraudami pagyrimo autoriui. Tačiau jo pasąmonėje slypės sumažėjęs savęs vertinimas.

gabus technikai j a u n u o l i s pasirinks studijas technikos universitete). t. kadangi šiai savybei jis neteikia didelės reikšmės. neigiančią mūsų vyraujantį Aš-vaizdo faktorių. šio žmogaus vyraujantis Aš-vaizdo faktorius. kad tiesiausias kelias į draugystę . Šie faktoriai sudaro tam tikrą sistemą. žmogus gali laikyti save talentingu fiziku. įvertinimą. Pavyzdžiui. Tuo tarpu ankstesniais laikais savęs įvertinimui svarbesnės buvo savybės. siekdami išlaikyti savosios vertės lygį. kur vyraujantis Aš-vaizdo faktorius gali geriausiai pasireikšti. kad šiuolaikinėje visuomenėje savęs vertinimui ypatingai svarbus yra intelekto faktorius (prisiminkime. Galima sakyti.pripažinti ir patvirtinti žmogaus vyraujantį savęs vaizdo faktorių (išvaizdą. kai kiti žmonės mūsų vyraujančio savęs vertinimo kriterijaus ne tik nepalaiko. sprendimai apie savo moralines savybes.vyriškumo vertinimas. a m ž i ų . bet būti labai menkos savigarbos. ką žmogus savyje labai vertina. arba pagrindinis savęs vertinimo kriterijus. ką mes patys savyje vertiname. Pasitaiko atvejų.y. o moraliniais bruožais. nusakančios žmogaus socialinę ir turtine padėtį. . Tuomet. Beje. i n f o r m a c i j a apie savo s o c i a l i n i u s vaidmenis ( l y t į . intelektą ar kitą jam ypač svarbią savybę). žmogus paprastai vėl pasirenka tokias veiklos sritis. kad dabartinio studento Ašvaizde vyraujantys faktoriai paprastai būna profesinė kompetencija ir biologinis vaidmuo. yra moralinės savybės. jog yra neigiama ar ignoruojama tai. bet ignoruoja ar net neigia. savo fizinės išorės.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 185 • • • • savo emocionalumo įvertinimas.y. paspirtį (pavyzdžiui. tampa svarbiausiu savęs vertinimo kriterijumi. Vadinasi. vertina mus ne pagal tai. Kiekviena tokia grupė žinių apie save vadinama A š . Kuris Aš. profesiją).-vaizdo faktorius taps vyraujančiu. tyrimai rodo. Savęs suvokimo ir vertinimo procese vienas kuris nors faktorius vyrauja. moteriškumo . kad jaunuolis laikytų save protingu ar patraukliu) Susiformavus pagrindiniam savęs vertinimo kriterijui. y. Dažnai žmonių tarpusavio konfliktai kyla būtent dėl to. nes grindžia ją ne profesiniais. t. Kitas žmogus gali save laikyti estetiškai neišsilavinusiu.v a i z d o faktoriumi. kaip žmogus reaguoja i vertinimus „Tu protingas" arba „Esi visiškas kvailys"). požiūris į savo intelektą ir sugebėjimus. Įdomu. kurioje veiklos srityje asmenybė jaučiasi labiausiai kompetentinga ir kur anksčiau ji yra sulaukusi sėkmės ar palaikymo (kartais pakanka netgi vieno aplinkinių pagyrimo. t. kur jis gauna didžiausią aplinkinių palaikymą. bet tai jo savigarbos nesumažina. dažnai priklauso nuo to. mes iškreipiame informaciją.

Tyrimais nustatyta. kad šio nesutapimo laipsnis turi nemažai įtakos mūsų veiklos aktyvumui ir sėkmei. mano supratimu. menkavertiškumo jausmą. kad šitokia mūsų Aš įvairovė gerokai apsunkina teisingos savivertės formavimąsi. pasitikėjimą savo jėgomis ir kartu sąlygoja sėkmingą veiklą. atrodau kitiems žmonėms). fizinį Aš. Koks yra santykis tarp mūsų realaus ir idealaus Aš? Sveikam žmogui tarp realaus ir idealaus Aš būdingas tam tikras atotrūkis. kūrybinga asmenybė. Paprastai toks realaus ir idealaus Aš atotrūkis būdingas neurotiškiems žmonėms ir pereinamajame amžiuje. Kiti autoriai mini dar dvasinį Aš. Tačiau šis atotrūkis gali būti susijęs ir su aukštu intelekto lygiu bei kūrybiškumu. skirtingai nei vidutinių gabumų vaikams. Didelis skirtumas. byloja apie asmenybės vidinius konfliktus. o ta. Dažnai net brandaus amžiaus žmogui sunku pasiekti darnos tarp daugybės savojo Aš formų. Todėl paauglystėje dažnai dominuoja perdėtas vaizdinys apie save (pavyzdžiui. kaip virstu eiliniu miesčioniu ir tokį save matau ateityje). idealųjį Aš (koks norėčiau tapti. tai tarsi atskiras idealiojo Aš variantas): daugybė parodomųjų (reprezentacinių) Aš (savotiškų kaukių. kokia realiai galiu tapti. nesėkmes veikloje. taip pat šeimyninį Aš. orientuodamasis į moralės normas. tarpasmeninių santykių sunkumus. koki man būtų malonu save matyti). jei tai būtų įmanoma). paauglystėje bei ankstyvojoje jaunystėje. mano idealas-dvasinga. t. Matyt. Tačiau problema yra ne ta. galima būtų atrasti ir daugiau Aš veidų. arba kiek veidų turi manasis Aš V a i z d i n i u o s e apie save v i s u o m e t g a l i m a aptikti realųjį Aš (įsisąmoninta vaizdinį apie save šiuo momentu). idealizuotąjį Aš (koks norėčiau tapti. begalinį paauglio pasitikėjimą savimi lengvai pakeičia visiškas nepasitikėjimas). Kalbama netgi apie fantastinį Aš (koks norėčiau tapti. skaudžius ar intymius savojo Aš bruožus ir polinkius). kai žmogus labai intensyviai ieško savojo Aš. Mažas skirtumas tarp realaus ir idealaus Aš liudija apie asmenybės vidinę pusiausvyrą.y.186 VI SKYRIUS Aš-vaizdo formos. o ką jau kalbėti apie jaunuolį. taip pat mūsų savosios vertės jausmui. tai nebūtinai teigiamas savęs įsivaizdavimas: pavyzdžiui. Tai dar ne viskas. Žmogaus sielos tyrinėtojai tvirtina. atvirkščiai. ateities Aš (tokią asmenybę. tačiau aš j a u č i u . kiek ir kokių Aš iš tikrųjų yra. Skiriamas ir veidrodinis Aš (koks aš. socialinį Aš. kad aukšto intelekto paaugliams. kurių tikslas paslėpti neigiamus. intymųjį Aš. būdingas žymiai didesnis atotrūkis tarp tų . sukelia pasyvumą.

nes kiekvienas mūsų atliekamas vaidmuo (praeivio. Jeigu mūsų reprezentacinis Aš smarkiai keičiasi. Pirmuoju atveju žmogus. Tačiau kokia kaina? Asmenybės vidinių prieštaravimų. „Aš-vaizdo pastovumas". mums b ū d i n g a „savas sukūrimo" strategija.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 187 savybių. kai siekiama pateisinti kitų žmonių lūkesčius mūsų atžvilgiu. Baumeister) ištyrė. Kuo gi tada skiriasi kūrybiška asmenybė nuo neurotiškos? Didelis kūrybiškos asmenybės savikritiškumas ir žema neurotiškos asmenybės . t. Lyginant su idealiuoju Aš. Kai norime paslėpti savo trūkumus. Jeigu įvairiose auditorijose mes pasirodome beveik tuo pačiu „veidu". mylimojo) reikalauja atskiro parodomojo Aš.savotiška mūsų vizitinė kortelė. kurias norėtų turėti. Šį faktą galima paaiškinti žmogaus siekimu gerai atrodyti ne tik iš šalies. „prisigerina" jai. „priderina" savąjį Aš prie konkrečios auditorijos skonio. vadinasi. truputį malonesnį. strategijos: „prisiderinimo" ir „savęs sukūrimo". einant per skirtingas auditorijas. „Savęs sukūrimo" strategijos griebiamasi. . neveiklumą. Tiksliau. kad žmogus gali priimti jį kaip realybę. bėgimą nuo realaus pasaulio. kurių mąstymo lankstumas dažnai derinasi su nepasitenkinimu savimi. truputį gražesnį. studento. Reprezentacinis Aš . kad abiem atvejais siekiama tobulumo. Tačiau kartais parodomasis Aš taip „įauga į kraują". Psichologas R. dideliu jautrumu. arba savęs pateikimo kitiems. y. Parodomasis Aš ypač parankus tada. vadinasi. moksle ar darbe). pateikiama kitiems. ir tų. Ji kelia sau sudėtingus uždavinius ir tuo išlaiko savigarba. skyrelius „Aš-vaizdo įsisąmoninimas". „Psichinės gynybos būdai"). daugybė vizitinių kortelių. norint kitiems padaryti įspūdį tomis savybėmis. apsiginti nuo kitų smalsumo ar galimos pašaipos. siekdamas užkariauti aplinkinių simpatijas. Kiekviename tokiame Aš mes pateikiame save truputį geresni. normalaus jos vystymosi sutrikimų kaina (žr. Baumeisteris (R. savigarba panašūs tuo. bet ir savo paties akyse. Tuo tarpu neurotiškam žmogui savo trūkumų pripažinimas ar net jų „padidinimas" netampa stimulu juos įveikti. kurias jie sau prisiskiria. normų. Paprastai mes patys puikiai suvokiame skirtumą tarp savo realaus ir reprezentacinio Aš. mums priimtinesnė „prisigerinimo" strategija. Tačiau kūrybinga asmenybė šį konfliktą sprendžia veikloje (kūryboje. reikalavimų. o tėra tik priemonė pateisinti savo nesėkmes. realūs asmenybės pasiekimai ir savybės jai atrodo menki. o tie lūkesčiai nesutampa su mūsų tikraisiais jausmais ir įsitikinimais. mums vėl pasitarnauja parodomasis Aš. kurios įeina į idealųjį Aš. Panašiai yra ir su kūrybiškomis asmenybėmis. kad žmonėms būdingos dvi savęs reprezentavimo. o realusis Aš paprasčiausiai išstumiamas į pasąmonę.

Aš-vaizdo turinys. Vaikui augant. Atsiranda ir iki tam tikro laipsnio stiprėja atotrūkis tarp realaus ir idealaus Aš. unikalumo suvokimas. plečiasi. nes ieškoma atsakymų į naujai iškilusius klausimus apie save ir savo galimybes: „kas aš?".y. pagrindiniai savęs vertinimo kriterijai (pavyzdžiui. E). Paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje labai smarkiai keičiasi savęs suvokimo turinys ir struktūra. Maždaug antraisiais trečiaisiais gyvenimo metais jau pradedame atskirti save nuo aplinkos „Aš" nuo ne „Aš" (vaiko kalboje tai pasireiškia įvardžio „aš" atsiradimu: vietoje „Mantukas nori miegelio" vaikas sako „Aš noriu miegelio"). y. t.intelekto. „kuo aš noriu ir galiu būti?". arba ką naujo augant sužinome apie save Kokiomis kryptimis vystosi Aš-vaizdas asmenybei bręstant? A. B.). elgesio tikslai ir motyvai. išorinių požymių fiksavimo („aš geras. moralinių savybių ir pan. atran. paauglystėje vyraujantį išvaizdos faktorių vėliau pakeičia kiti . žinios apie save. atskirų savęs pajautimo momentų ankstyvojoje vaikystėje ar net kūdikystėje. Paauglystę Aš-vaizdas „pasitinka" kaip gana pastovi ir sudėtinga sistema. G. E. nes klausau mamos"). Pradžioje jį sudaro tik savo kūno bruožų ir išvaizdos suvokimas bei vertinimas. kad mūsų Aš-vaizdą sudaro žinios apie save ir savosios vertės jausmas (savęs įvertinimas). Keičiasi Aš-vaizdo faktorių reikšmingumas. Suvokiamos savybės ir bruožai tampa vis labiau apibendrinti. kiek jo turinio pagilėjimą ir išsiplėtimą. SAVĘS VERTINIMAS Savęs vertinimo turinys. nes daviau jam saldainį") prie pastovaus elgesio įvertinimų („aš geras. Taigi mūsų savęs suvokimas prasideda nuo. dama vis daugiau savo ir kitų žmonių skirtumų. . „kuo aš tapsiu?".188 VI SKYRIUS Aš-vaizdo vystymasis. pereinama nuo atsitiktinių. Tačiau šie pakitimai reiškia ne tiek Aš-vaizdo pobūdžio pasikeitimą. palaipsniui įjungiamos įvairiausios asmenybės savybės. arba kodėl yra svarbu save mylėti Jau žinome. Stiprėja savojo Aš individualumo. t. „koks aš?".

ar tai būtų profesija. Aspiracijų lygis Aspiracijų (siekimų) lygis . savanaudiškumu ar išpuikimu. kaip jis gali pasireikšti. Levis) arba nuo ko priklauso savosios vertės lygis Aptarkime plačiau keletą aplinkybių.tai vertinamasis požiūrio į save aspektas. turinčiu už ką save gerbti ir kitiems sukeliančiu pagarbą. Tai besąlygiškas savęs priėmimas su visai trūkumais ir privalumais.tai keliami sau didžiausi tikslai. gilesnis už tai. veiklos tikslų ir krypčių pasirinkimą bei jos efektyvumą. koks esu" arba: „Rimtuose reikaluose manimi galima pasikliauti"). • mūsų auklėjimas vaikystėje. lydimu sėkmės.tai meilė sau. kuriuos manome atitinkant mūsų galimybes ir kuriuos norime Įgyvendinti. draugiškas santykis ir sutarimas su savimi. Galiausiai . Savosios vertės jausmą galima išskaidyti į dvi dalis: savigarbą ir simpatiją sau.tai pirmiausia savo unikalumo suvokimas ir pripažinimas. Tai domėjimasis savuoju Aš. patikimu žmogumi.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 189 Savosios vertės suvokimas yra nepaprastai svarbi asmenybės charakteristika. energingu. Savosios vertės lygis reguliuoja mūsų elgesį įvairiausiose gyvenimo srityse. eilėraščiai ar išvaizda? Mumyse glūdinčią neatskleistą paslaptį verta mylėti. . Meilė sau . Asmenybės savigarba . Nuo bendro asmenybės požiūrio į save labai priklauso sėkminga jos raida. savęs pripažinimas. apsisprendimą krizinėse situacijose ir t. " Tuo tarpu simpatiją sau išreiškia daugiau emocijos ir jausmai savo paties atžvilgiu. „Mylėk savo artimą kaip patsai save". • savęs lyginimas su kitais. ar mes laikome save gabiu. (Būdinga tokia save gerbiančio žmogaus nuomonė: „Aš pats sukūriau save tokį. Savęs vertinimo veiksniai. stipriai veikia mūsų tarpasmeninius santykius. sugebančiu kontroliuoti savo gyvenimą. n e t u r i n t i nieko bendro su e g o i z m u . tikrai ." (V.meilė sau. • aplinkinių žmonių įvertinimas. Įsiklausykime: „Argi neaišku. valingu. Jis išreiškia tai. t. sakoma Šventajame Rašte. kad kiekvienas žmogus yra nepalyginamai didesnis. Taip. kurios gali veikti savosios vertės jausmą: • atitikimas tarp aspiracijų (siekimų) ir realių laimėjimų (arba galimybių). šiluma sau pačiam. artumas. platesnis.

iš kurio žmogui sunku ištrūkti vien savo paties jėgomis. Šis siekimų lygis gali būti realus (tikroviškas) arba nerealus. ko siekiame.nepakankamai vertina (žr. už galimybes. Jam būdingas nerimas. savęs vertinimo lygis krenta. Tiek per aukštą. Taip susidaro užburtas ratas. kuris nuvertina savo galimybes. James) „savigarbos formulė": SAVIGARBA SĖKMĖ (pasiekimai arba realios galimybės) =----------------------------------------------- ASPIRACIJOS (tai. tuo aukštesnė mūsų savigarba. kurio aspiracijų lygis yra per žemas. tuoj pat „nuleidžia rankas". patyręs nesėkmę. sėkmingai pasiekus tikslus. susidūręs su kliūtimis. nepasitikėjimas savimi. nesugeba prognozuoti. Nerealus siekimų lygis gali būti dvejopas: a) per aukštas. jis vengia bet kokios rizikos ir lenktyniavimo. Tokiam žmogui svarbiau yra išvengti nesėkmės nei patirti sėkmę. kad žmogaus siekimai atitinka jo realias galimybes. o nepasisekus . toliau sau kelia dar didesnius uždavinius. Jis krenta tiek. Toks aspiracijų lygis reiškia. atvirkščiai. tiek per žemą aspiracijų lygį turintis ž'mogus nesugeba realiai įvertinti savo galimybių: pirmuoju atveju jas ir save pervertina. mūsų siekius apsprendžia savo galimybių įsivaizdavimas. žmogus pasitiki savimi. kiek mūsų siekimai viršija . nebijo gyvenimo sunkumų. Esant tikroviškam siekimų lygiui. pervertinamos savo galimybės. Aiškiau suprasti šį ryšį padeda amerikiečių psichologo V.renkasi paprastesnius. žmogui sunku prisitaikyti prie gyvenimo reikalavimų. Jis yra nesavikritiškas. įgyvendinęs sau iškeltus tikslus. y. Džeimso (W. b) per žemas. moka nusileisti. kai žmogus. toliau imasi sudėtingesnių uždavinių. t. ko siekiame) Kaip paaiškinti šią „sausą" formulę? Kuo labiau mūsų realūs laimėjimai viršija tai. geba savikritiškai įvertinti savo galimybes. Žmogus. Realus aspiracijų lygis yra toks. kai žmogus. Ir.190 VI SKYRIUS Kitaip sakant. antruoju . kai. o dažnos nesėkmės jį gali privesti prie savęs nuvertinimo. toliau sau keliami mažesni uždaviniai. Jei aspiracijų lygis yra per aukštas. paprastai gyvenime pasiekia mažiau nei galėtų pagal savo sugebėjimus. Taigi mūsų aspiracijų lygis ir savęs vertinimas yra tiesiogiai susiję.y. neretai išstumiamo į pasąmonę. skyrelį „Savęs vertinimo lygiai"). o negalėdamas jų įveikti. t. Gali būti atvirkščiai: jau turimas pasąmoninis nepilnavertiškumo jausmas yra kompensuojamas per aukštu aspiracijų lygiu. kai aspiracijos kur kas didesnės už realius pasiekimus.

Žmogus tarsi žvelgia į kitus. kaip Aš-vaizdo dalis. be abejo. ir mūsų savęs vertinimas. Kai vaikas vienas pradeda eiti į mokykla. kaip pats atrodo. viršijančias jo galimybes). kaip su juo elgiasi. Kai daugelio žmonių nuomonė . su amžiumi keičiasi ir tos žmonių grupės. reikėtų suderinti savo siekius su galimybėmis sumažinti aspiracijas iki galimybių lygio. kurių nuomonė labiausiai veikia mūsų savigarbą. Įvairiais amžiaus tarpsniais kitų žmonių įvertinimas nevienodai veikia mūsų požiūrį į save. Šiuo atveju pirmiausia būtina gerai išsiaiškinti. Vėliau.. atsižvelgiant i tai. y. pritarimais ir pan. stoja j universitetą ir patiria nesėkmę. To nepadarę apribotume savęs realizavimą ir savo asmenybės augimą. Paauglystėje į pirmą vietą iškyla bendraamžių vertinimas. tai jo 1 savosios vertės jausmo nesustiprina. abiturientas. y. Remiantis pateikta formule. kad matytų. save gerbiantieji. kaip jie reaguoja j mus. jam pasidaro labai svarbu.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 191 realias galimybes (laimėjimus). pažinti savo jėgas. Per individualų pokalbį asmeniniais klausimais merginos buvo „palaikomos" pagyrimais. yra suaugusių šeimos narių įvertinimas. tikslindami požiūrį į save. Vadinasi. Geras savo sugebėjimų pažinimas reikalingas ir tam. Savigarbos mažėjimą sukelia nesėkmės suvokimas ir išgyvenimas: „Aš nepajėgiu šito padaryti". Po tyrimo daugumos studenčių savęs vertinimas buvo padidėjęs. Štai vieno tyrimo pavyzdys. kad aplinkinių nuomonė nevienodai veikia kiekvieną iš mūsų: menkos savigarbos asmenybės labiau priklauso nuo kitų vertinimo nei pasitikintys savimi. Su amžiumi ši įtaka dažniausiai mažėja. ar jį pripažįsta svetimi ir nepažįstami suaugę žmonės. kad nenuvertintume savo galimybių. t. Be to. Suprantama. keltume jas atitinkančius tikslus. Prieš pokalbį su studentėmis buvo nustatytas kiekvienos jų savęs vertinimo lygis. išvada b ū t ų tokia: norint i š l a i k y t i teigiamą požiūri į save. Tyrimai rodo. labiau orientuojamės į individualiai mums reikšmingų žmonių ar žmonių grupių vertinimus. parduotuvę. kiną. yra glaudžiai susijęs su kitų žmonių • nuomone apie mus. Pavyzdžiui. Ankstyvoje vaikystėje svarbiausias. • Aplinkinių žmonių įvertinimas Žmogaus Aš-vaizdas formuojasi ir yra įtvirtinamas bendraujant su kitais žmonėmis. buvo reiškiama gera nuomonė apie jas. turintis nerealiai aukštas aspiracijas (t. Šiame amžiuje vaiko savęs vepHnimui išskirtinai svarbi mokytojo nuomonė apie jį.

Tėvai saugo vaiką nuo visų nepalankių poveikių. lygindami save su kitais. Sunkumai prasideda tada. Savęs lyginimas su kitais Savęs vertinimo lygį mes tiksliname ne tik atsižvelgdami į aplinkinių nuomonę apie mus. kad savęs vertinimas nuolat keitėsi: jis sumažėdavo po susitikimo su labai „padoriu" žmogumi. Perdėta vaiko globa. Paskui priimamajame pasirodydavo dar vienas „pretendentas" į tą pačią vieta: puikiai apsirengęs. kad jis susidurtų tik su lengvai išsprendžiamomis problemomis. Mažėjant šeimoms. o jeigu aplinkinių sprendimai apie mus skirtingi . Norintis įsidarbinti žmogus firmos priimamajame pildydavo anketą. stengiasi. Pasirodė. savo realių galimybių. .192 - VI SKYRIUS apie mus sutampa. Vadinasi. inteligentiškos išvaizdos vyriškis su portfeliu arba netvarkingas. žmonės nesąmoningai koreguoja savąją vertę. kurių įveikti jo paprasčiausiai neišmokė. 3) „pavyzdingo vaiko" auklėjimas. iškreiptas Aš-vaizdas. kad jis gali susidoroti su bet kokiomis problemomis.laikomės savo požiūrio į save. Aptarkime keletą netinkamo auklėjimo stilių. bet pagerėdavo po susitikimo su „apsileidėliu". kai toks nesavarankiškas vaikas. mes linkę perimti ją. gaudamas tik vienpusę teigiamą informaciją apie save ir savo. Taip aplink vaiką kuriamas išgalvotas pasaulis. Čia jis susiduria su realiomis problemomis. iš šeimos globos išeina į platesnę aplinką. perdėtas savęs vertinimas. bet ir lygindami save su kitais. apsileidęs „tipas". Koks pavojus čia slypi? Vaikas. 2) perdėtas žavėjimasis vaiku. Jis nežino savo trūkumų ir silpnybių. pasitikintis savimi. šis auklėjimo stilius tampa vis dažnesnis. Po to tikrajam kandidatui pasiūlydavo dar sykį užpildyti tą pačią anketą. Jiems priskiriama: 1) perdėta vaiko globa. 4) pernelyg griežtas auklėjimas. turintis pernelyg gerą nuomonę apie save. Auklėjimas šeimoje Požiūris į save didele dalimi yra mūsų šeimos „augintinis": tėvų elgesys su mumis vaikystėje dažnai nulemia bendra mūsų „savijautą" visam gyvenimui. kurioje turėjo įvertinti ir kai kurias savo asmenines savybes. Taip susiformuoja netikroviškas. galimybes. įsitikina. Šį teiginį iliustruoja įdomus eksperimentas.

kaip besielgtų. Iš šalies matome tik „nesuprastą". skausmingai pajunta. Šiuo atveju už vaiko galimybes viršijančių reikalavimų neįvykdymą jis yra ne tik kaltinamas. Taigi vaikas turi dar mažiau galimybių džiaugtis savo veiklos rezultatais ir pajusti savo vertę. Tuo tarpu. paklusniu ar gabiu iš esmės yra jų pačių tuščiagarbiškumo tenkinimas: toks pavyzdingas vaikas tarsi sustiprina šeimos prestižą. nuvertinančią ir žeminančią kitus žmones asmenybę. Stiprus skriaudos. susiformuoja per aukštas aspiracijų (siekimų) lygis. be saiko giriamas už tikrus ir tariamus laimėjimus. kad jie yra patenkinti vaiko elgesiu. o tik jo poelgi („Tu blogai pasielgei"). Pernelyg griežtas auklėjimas yra šiek tiek panašus į aptartąjį. kaip namie. jo piešiniais. ir klasėje pamatęs dar 20-30 vaikų. vaikas vėlgi gauna tik vienpusę teigiamą informaciją apie save ir ima. kad ne jis yra pasaulio centras. kurie atitiktų jo galimybes. perdėtą jautrumą kritikai ir pan. Kaip formuoti teigiamą vaiko p o ž i ū r į į save. save ir kitus gerbiančią. besąlygiškai tenkina visus jo įgeidžius. menkavertiškumo •jausmą. kurie tikrai neviršija jo jėgų.tokios yra šio auklėjimo pasekmės. Ir kad niekas taip. kaip tai darydavo namiškiai. liguistas jautrumas. kartais pagyrūnišką. už šeimos ribų esanti aplinka nepalaiko perdėtai aukšto vaiko savęs vertinimo. nepripažinimo išgyvenimas gali sukelti nepilnavertiškumo jausmą. nesižavi. Jo pasekmės . Tai tam tikras „globojančio auklėjimo" variantas. 2. Tokiu būdu. rodantis. Tėvų noras matyti savo vaiką . neigiamai vertinti ne patį vaiką kaip asmenybę ( „Tu esi blogas"). „gerai išauklėtu". Be to. kaip ugdyti savimi pasitikinčią. bet dažnai ir griežtai baudžiamas. o bausti tik už tų reikalavimų" nevykdymą. Šiuo atveju visa šeima žavisi vaiku. Ir kad vaikai žaidžia pagal taisykles ir nepadeda jam laimėti. „padoriu". Toks vaikas.itin aukštai save vertinti. šias bausmes žymiai rečiau paįvairina pagyrimas ar kitoks tėvų elgesys. užsisklendimas savyje .SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 193 Perdėtas žavėjimasis vaiku. ką jis bedarytų. atėjęs į mokyklą. Visus realius vaiko pasiekimus įvertinti pagyrimu. negu jis gali. „Pavyzdingo vaiko" auklėjimas. kartais pasipūtusią ar pagiežingą. Nuolat būdamas dėmesio centre. Savęs niekinimo tendencijos. kuris šiuo atveju dažniausiai išstumiamas į pasąmonę. reikalaujant iš vaiko daugiau. pavyzdžiui. Kelti vaikui tik tokius reikalavimus.nuolatinės nesėkmės ir nuolatinis savęs kaltinimas dėl jų (pradžioje už jas vaiką kaltina ' tėvai). stiprią asmenybę? Štai keletas svarbiausių sąlygų: 1. galiausiai tai suformuoja žemą savosios vertės lygį. sunkumų nebijančią. nepriklausomai nuo to.

adekvatumą)? Nuomonės apie save teisingumą paprastai parodo: 1) atitikimas tarp mūsų siekių ir realių laimėjimų. koks jis yra iš tikrųjų.) Narcisizmas -tai savo kūno bruožų. o tuo pačiu ir asmenybės orientavimąsi aplinkoje.senovės graikų mitologijos personažas: tai jaunuolis. Tokiais atvejais vaikas tiesiog nežino. „Tu nežinai". įsitikinimas savo išskirtinumu ir tobulumu. o kada blogai. Kas būdinga pernelyg save vertinančiai. padedant ir palaikant jį. o kitąsyk jis visiškai nuvertinamas. kad vaikas už tokį patį poelgį vienąkart yra baudžiamas. o kaskart skatinti: „Pabandyk". 4. 2) mūsų požiūrio į save sutapimas su kitų žmonių požiūriu į mus. objektyvumą. vienąsyk juo be saiko žavimasi. jam sunku susigaudyti. V e n g t i nenuoseklumo auklėjime.tik tiek. gyvenimo patirties. tačiau nesaugant jo nuo sunkumų it gėlės šiltnamyje). arba kaip teisingai aš vertinu save Pagal ką sprendžiame apie žmogaus savęs vertinimo tikroviškumą (realumą. Toks žmogus labiausiai domisi savimi. o kitais . o kitąkart lieka „nepastebėtas". Nenuoseklus auklėjimas apsunkina ne tik savęs vertinimo. Skiriami tokie savęs vertinimo lygiai: 2) tikroviška (adekvati) savivertė. Mūsų savivertės realumas su amžiumi didėja. Suteikti vaikui galimybę savo sumanymus ir darbus užbaigti iki galo. nuo tos. aspiracijų (siekių) lygio „nusistovėjimo". Suaugusių žmonių požiūris į save yra realesnis ir objektyvesnis nei jaunuolių. gėrėjimasis jais. kartu gyvai dalyvaujant jo reikaluose. kiek jie jam 1) padidinta savivertė (savęs pervertinimas). Savęs vertinimo lygiai. o pastarųjų tikroviškesnis nei paauglių. . bet ir viso Aš-vaizdo formavimąsi. teisingumą. . Nekalbėti vaikui: „Tau šitai niekada nepavyks". „Tu negali". 6. pamilęs savo atvaizdą šulinyje. kad tai priklauso nuo proto brandos. Skatinti vaiką patį įveikti sudėtingesnes problemas (žinoma. arba vadinamajai narcisistinei asmenybei? (Narcizas . Galima manyti. beje. asmenybės savybių bei poelgių aukštinimas. leisti jam išreikšti save.194 VI SKYRIUS 3. meilės sunykęs ir dievų paverstas gėle. 3) sumažinta savivertė (savęs nuvertinimas). neatliekant šito už jį. Nenuoseklus auklėjimas pasireiškia tuo. 5. pasipūtimas ir nekritiškas požiūris į save.kada jis elgiasi gerai.

Šiais jausmais paranku manipuliuoti (istorijoje rastume ne vieną pavyzdį). jaučiasi nejaukiai. kad aplinkiniai jį vertina neigiamai. Jis nelaiko savęs blogesniu už kitus. bėga nuo tikrovės į svajonių pasaulį. nuolat graužiasi dėl trūkumų. ji į tai reaguoja pykčio. toks žmogus dažnai pats neigiamai vertina kitus.savi norai. o kiti negerbia j ų . Menkos savigarbos žmonės rečiau sulaukia aplinkinių simpatijų. prireikus sugeba keisti savo sumanymus ir nuomonę. Jie pakliūna į uždarą ratą: negerbia savęs. Kai aplinkiniai tokią asmenybę demaskuoja arba paprasčiausiai ją ignoruoja. { savosios grupės įžeidimą toks žmogus reaguoja labai aistringai. Jis sunkiai išgyvena visas savo veiklos nesėkmes. Todėl dažnai yra užsisklendęs. nepasitikintis aplinkiniais. Įdomus reiškinys yra grupinis narcisizmas . Kaip reiškiasi napakankamas savęs vertinimas? Kas rodo žmogų turint menkavertiškumo jausmą? Pirmiausia tai lengvai pažeidžiamas. dažniau yra grupės atstumiami. jausmu. Tyrimais patvirtinta. Jis iš anksto yra įsitikinęs. Tikroviškas savosios vertės jausmas įgalina žmogų kritiškai žiūrėti į save. sukaustytas. Grupiniu narcisizmu yra pagrįsta sporto sirgalių psichologija.„aš" ir „mano". kad kažką pasakė ar padarė ne taip. kaip į asmeninį. . neatitinkančiu realios situacijos. Mėgstamiausi jo žodžiai . bendraudamas su kitais. gerbia ir priima save tokį. tikslų. kelti sau pakankamai realius tikslus. tiek neigiamam savo asmenybės vertinimui žmogus. yra pernelyg drovus. nemandagumas išnyksta). taip mano dvidešimt penki iš šimto žemos savigarbos jaunuolių ir tik vienas iš šimto .žmogaus žavėjimasis savimi kaip tam tikros grupės nariu. bet jei žaviesi savo grupe. kad gali įveikti savo silpnybes. Pavyzdžiui. savos idėjos ir planai. Toks žmogus pasitiki savimi ir savo jėgomis. Antra vertus. yra įtarus.su visais privalumais ir trūkumais. Menkinantis save žmogus.tiek teigiamam.itin save vertinantis vaikinas išgyveno depresiją. negeranoriškas. keršto ar kitu dažnai pernelyg stipriu. . turintys teisingą požiūrį j save. yra geranoriški kitų atžvilgiu. kaip mes patys žiūrime į save (jei tik neperdedame). paprastai jiems kyla mažiau bendravimo problemų. koks yra . jie yra populiarūs ir lengvai tampa lyderiais. metė mokslą. kai su juo nepanoro draugauti jam patikusi mergaitė. nepaprastai jautrus bet kokiam . Juk žmonės linkę žiūrėti į mus taip. kremtasi. (Atvirai žavėtis savimi lyg ir nepatogu. nacionalizmas.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 195 naudingi. Svarbiausia jam . Pavyzdžiui. sportą. atsisakyti nuo nepagrįstų siekių. veiksmų. kad žmonės. izoliuojami. nuolat derinti savo galimybes ir sugebėjimus su gyvenimo reikalavimais. tiki.aukštos savigarbos.

Kuo menkesnė asmenybės savigarba. formuoja pasyvumą. Kaip jautiesi. Bower) ir G. kuriuo labiausiai pasitiki. kad pernelyg aukšta savivertė iš tikrųjų yra stropiai paslėptas pasąmonėje nepilnavertiškumo jausmas (žr. Kartu mokykis dovanoti nuoširdžius komplimentus savo draugams tegul tai tampa įpročiu. o po to iš eilės vienas kitam paaiškinkite. Šio jausmo neišugdysime be savo paties pastangų. tuo didesnė tikimybė. turinčių žemiausią savivartės lygį. 1. skyrelius „Aš-vaizdo įsisąmoninimas" ir „Psichinės gynybos būdai"). Amerikiečių psichologai Š. Tačiau neverta laukti burtininko. Baueris (G. n e r y ž t i n g u m ą . Tyrimai rodo. kodėl tą ar kitą bruožą įtraukėte į sąrašą. kad 2/3 jaunuolių. Ieškok savyje gerų bruožų ir savo stipriųjų pusių: A. B. juo pasidžiaugti. Bet tai reikia mokėti. šauniu." (V. Kaip stiprinti savosios vertės jausmą ir pasitikėjimą savimi Nepakankamas savęs vertinimas ir nepasitikėjimas savimi . kai draugas tave giria? Išmok nuoširdžiai priimti pagyrimą. Levis) Nepasitikėjimas savimi ir bendravimo sunkumai labai apriboja aktyvią asmenybės veiklą. ir tave tokiu laikys. ir atlik šį pratimą kartu su juo: abu surašykite ne mažiau dešimties vienas kito simpatiškiausių bruožų. ką moki daryti geriau už kitus ir pan. kuris padovanos mums savosios vertės jausmą ir pasitikėjimą savimi. nesavarankiškumą. Iš savo draugų pasirink vieną. kad savęs pervertinimas ir savęs nuvertinimas yra du nepalyginami dalykai. pavyzdžiui.tai problema. jaučiasi labai vieniši. rečiau užima renkamas pareigas. Iš teigiamai save vertinančių jaunuolių vienišumą išgyvena maždaug trečdalis. remdamiesi praktika. kad ji kenčia nuo vienišumo (būti vienišam ir išgyventi vienatvę . Nenuvertink komplimento autoriaus nuomonės. Susirašyk lapą komplimentų sau: tai. dėl kurios į psichologus kreipiasi nemažai žmonių. Atrodytų.196_ VI SKYRIUS „Reikia tik pasijusti. kas patinka savyje. teigia. Žemos savigarbos žmonės vengia visuomeninio gyvenimo. . kad pasitikėjimas savimi yra išmokto savęs vertinimo ir tam tikrų bendravimo įgūdžių visuma.skirtingi dalykai). Bauer (Sh. Padidinti savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi gali padėti keletas paprastų patarimų. Tačiau psichologai. Vadinasi. kas suteikia tau tvirtumo ir pasitikėjimo įvairiose situacijose. Bower) mano. Geriausia .tiesiog padėkok už malonų žodį. jį galima stiprinti.

O tai pasitikėjimo savimi nedidina. Taip išvengsi įtampos. žmogus jaučiasi raudonuojąs. sakyk „stop". padaryk tą patį kito žmogaus atžvilgiu. tampi pernelyg drovus. Nežinai. stenkis kuo greičiau jo atsisakyti. negalvok. Kaskart pradėjęs save kuo nors kaltinti. 4. Grįžęs į „savo" vietą. drabužiai ar protas yra puikus kritikos taikinys. Jau nebūsi vienišas vakarėlyje. Pavyzdžiui. Kartą per savaitę į magnetofono kasetę įrašyk visus tos savaitės savo pasiekimus. išsakyk viską." D. 8. Pavyzdžiui. kol tavo balsas skambės tvirtai ir įtikinamai." P a v y z d ž i u i . tada sugalvok greitus ir tvirtus atsakymus. su kuriuo galėtum pasidalinti savo Įtampa. kad jo skruostai maloniai raustelėjo. 7. Nemalonios frazės dažnai kartojasi.SAVIMONĖ:_KOKS_AŠ_ESU 197 2. Antraip nuolat galvosi. ir toks požiūris jau yra virtęs tavo įpročiu. kai jam tenka kalbėti žmonių būrelyje. kol pats neatkreipi į juos dėmesio. 3. nesijausi vienintelė drovi būtybė tarp kolegų ar pan. kad ir tu. Prisėsk prie pasirinkto asmens pats. Po to persėsk į to žmogaus kėdę ir pabandyk atsakyti iš jo pozicijos. kas susiję su tavo pasimetimu ir varžymusi bendraujant su juo. Pavyzdžiui. Atmink. 6. Juk dažnai . Užsirašyk frazes.. jei ko nežinai ar nesupratai. Kreipdamasis į šį žmogų. Pastatęs vieną priešais kitą dvi kėdes. kuo skiriasi šie du kreipiniai į save: „Tu baidykle! Ir vėl palikai dviratį po lietumi! Tu sugadini visus savo daiktus!" „Tu palikai savo dviratį po l i e t u m i . Surašyk žmones. atsisėsk ant vienos ir įsivaizduok. kurie tave atstumia arba kurių draugijoje prarandi pasitikėjimą savimi. „Aš turiu teisę vadovautis savo pačios (-ties) vertybėmis ir normomis". rask joje žmogų. o tuo galima pasinaudoti ir iš anksto „pasiruošti". Jei draugijoje jautiesi vienišas. Pavyzdžiui. 5. „Aš turiu teisę daryti klaidas ir nebūti tobula (-as)". Būtų puiku. Ir taip toliau. kad tai tavo kaltė. E. Būk nuoširdus ir neapsimetinėk. Sugalvok kuo d a u g i a u pabaigų sakiniui „Aš t u r i u teise. „Aš turiu teisę jaustis vertinga (-u) ir gerbti save. kurios ypač išmuša iš vėžių. tavo išvaizda. Jei visgi savikritikos negali išvengti. stenkis ją tinkamai suformuluoti. jei atsargiau elgtumeis su savo daiktais. kuri atsiranda tokiose situacijose. C. Stenkis objektyviai suprasti nemalonia tau situaciją. ką reiškia vienas ar kitas pavadinimas valgiaraštyje? Paklausk. net jei kiti elgiasi su manimi nepriimtinai". jog kitoje kėdėje sėdi pirmasis žmogus iš tavo sudaryto sąrašo. nesupratai apie ką kalbama? Paklausk. O jiems atrodo. dviese jums abiems bus jaukiau. jei kas nors su tavimi elgiasi atšiauriai. Perrašyk kasetę tiek kartų. Jeigu nuolat pastebi kitų trūkumus. pagalvok. Nebūk per daug kritiškas. kad žmonės net nepastebi tau akivaizdžių nemalonių dalykų..

Jis lemia. Tiesą sakant. leidžia aktyviau dalyvauti savo pačių gyvenime. Tikrai. . neįžeisdamas jo ir nesukeldamas agresijos. Emmons) pasitikintį savimi elgesį pasiūlė nagrinėti. Tad ar verta būti tuo kaltuoju? Kiekvienas turi teisę pasakyti: „Elgiuosi taip todėl. Šios mažos pergalės stiprins pasitikėjimą savimi. Alberti) ir M. kad pirmieji du atsakymo variantai nėra patys tinkamiausi.. Tiesų. arba pasitikintis savimi elgesys . kiek kartų galima kartoti tau tą patį.198 VI SKYRIUS agresyviai besielgiantis žmogus taip bando įveikti savo sumišimą... kad taip jaučiu". kaip vienas iš savęs vertinimo aspektų. Per daug nesiteisink. kaip žmogus sugebės ginti savo poziciją ir paveikti partnerį. kad teisinasi kaltasis. . gretinant jį su nepasitikinčiu savimi ir agresyviu elgesiu.. Tylomis „nenuryk" įžeidimo. nesaugumo jausmą. turi itin didelę įtaką mūsų bendravimui ir tarpusavio santykiams. kad prieš tave užlįstų eilėje ar kitaip nemandagiai elgtųsi. Ir pats venk slėpti nepasitikėjimą savimi tokiu būdu. 10. Antruoju atveju. Gink savo teises. neįžeidžiant kito žmogaus ir nesukeliant agresijos. Psichologai R..mažiau priklausyti nuo aplinkinių paskatinimo ir pagyrimo. Pasitikėjimas savimi bendravime.. paprašyk įžeidėją pagrįsti ir paaiškinti savo mintis." Aišku.. kad tu pagaliau atstotum !" 2. 9. Aš šiandien dar turiu pasimatyti. aš nenoriu susitikinėti su tavimi ir bus geriau. Įsivaizduokime. Pasitikėjimas savimi bendravime suteikia mums didesnę pasirinkimo galimybę. Jos atsakymas galėtų skambėti taip: 1.ir nesileisti į tolimesnius aiškinimus. kad įkyrus gerbėjas dvidešimtmetei studentei Laimai eilinį kartą siūlo susitikti. „Na. jei atvirai tai pasakysiu. su draugėmis. Tai labai svarbu. Tai mokėjimas: . jausmus ir mintis..kreiptis į kitą žmogų su prašymu ar klausimu. tačiau grubų pirmąjį Laimos atsakymą galima pavadinti agresyviu.." 3. . vengdama užgauti savo gerbėjo .sakyti „ne". . supranti. tačiau priimti šį pasiūlymą būtų nesąžininga. Neleisk. „Aš nenoriu užgauti tavo jausmų. Pasitikėjimas savimi bendravime Pasitikėjimas savimi. įžeidžiančiu pašnekovą. Emonsas (M.. apginti savo interesus ir teises.priimti kritiką ar neigiamą atsakymą savo atžvilgiu. „Klausyk. poreikius. tačiau ji nenori pasiūlymo priimti. lūkesčius. Įprasta manyti. Alberti (R.tai sugebėjimas suvokti ir atvirai išsakyti savo norus.

tačiau jie pagrįsti tuo pačiu principu: į bendravimo partnerį žiūrima . . šiuo atveju mes negalvojame ir negraužiame savęs. nuomonės slėpimas. • Agresija . Aišku.tai siekimas patenkinti savo poreikius. vengia akių kontakto. Ji gali pasireikšti sarkazmu ar giliai paslėpta ironija. pasitikintis savimi. nusižemina. atstumtu. Pavyzdžiui.tai savo poreikių. kad pasielgėme ne taip. Aptarkime kiekvieną iš šių elgesio tipų atskirai. N e r e t a i agresorius nuteikia prieš save kitus žmones. Agresyvus elgesys . O tai yra ne kas kita. su įkarščiu išlieja savo jausmus. kurie ateityje gali atsilyginti jam tuo pačiu. palikdama jam netikrą viltį ir apsunkindama save pačią. Tačiau aplinkiniai žmonės dažniausiai suvokia agresyvią potekstę.tai ne tik fizinės jėgos panaudojimas ar „stiprūs išsireiškimai". darome tai ne priverstinai. aiškintis ir teisintis. vertina jį. jausmų. o vadovaudamiesi savo valia.y. bijant likti nesuprastu. tačiau toks elgesys nereiškia brandaus pasitikėjimo savimi. iššaukiančiu tonu. jis skaudina save. Jis primeta savo nuomonę ir valią. Trečiojo tipo.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 199 ' jausmus. tyliu balsu. ji nedrįsta pasakyti. Kuo „subtiliau" išreiškiama agresija. į bendravimo partnerį žiūri iš aukšto. Vengdamas skaudinti pašnekovą. gali būti ir taip. visai ne dėl nepasitikėjimo savimi. pažemintu. kaip paslėpta agresija. Jis skaudina partnerį ir neleidžia įskaudinti savęs. kad mes patenkiname partnerio interesus. Kartais toks žmogus bando situaciją „imti į savo rankas". todėl dažnai tampa jų m a n i p u l i a v i m o auka. Nors agresyvus ir nepasitikintis savimi elgesys iš pirmo žvilgsnio labai skiriasi. Tačiau ji pasielgia nesąžiningai. kaip turėjome ar norėjome. Nors agresyviai besielgiantis žmogus dažnai apgina savo interesus. . kritikuoja ir įžeidinėja. Jis kalba garsiai. Skirtingai nuo nepasitikinčio savimi žmogaus. ką iš tikrųjų galvoja. pats pradėdamas manipuliuoti partneriu. Nepasitikintis savimi žmogus nemoka aiškiai išreikšti savo norų bei poreikių ir tuo pačiu yra „bejėgis" atsilaikyti prieš kitų žmonių reikalavimus. žeminant kitą žmogų ir ignoruojant jo poreikius bei teisėtus reikalavimus. Šiuo atveju žmogus dažniausiai pradeda kalbėti anksčiau nei jo pašnekovas spėja užbaigti savo mintį. ignoruoja savo jausmus. tuo s u n k i a u pats agresorius į ž v e l g i a ją savo veiksmuose. T. atsakymas padėtų jai išvaduoti save ir gerbėją iš nemalonių emocijų. Jam sunku tiksliai suformuluoti savo poziciją arba jis visai jos neišsako. dėl mažiausios pašnekovo kritikos jo atžvilgiu jis pradeda atsiprašinėti. atsisakydami savųjų. Nepasitikintis savimi elgesys . su viskuo sutinka. Šiuo atveju žmogus dažniausiai kalba abejodamas.

Jis mielai aptarinėja pasiūlytą temą. sugeba išklausyti priešingą pusę. išsako savo nuomonę (pritarimą ar nepritarimą). kad apgynė savo poziciją. Vadinasi. Žmogus kalba tvirtai. Toks geranoriškumas ir tvirtumas skatina geranorišką atsakomąją bendravimo partnerio reakciją ir jo norą teigiamai išspręsti problemą. Po to ji dar ilgai piktinasi. o po to visą vakarą nerimauja ir prastai pasirengia kolokviumui. nei kitam. mesteli draugei: . Tuo tarpu jos draugė ateina į pasimatymą bjaurios nuotaikos. Rasa. nuo jo reikia gintis..200 VI SKYRIUS su nepasitikėjimu. Studentė Rasa gyvena bendrabutyje. poziciją. meilę. kurią ji labai saugo. atvirai parodo savo jausmus (pyktį. kokia brangi jai yra brolio dovana ir kad dėl to ji negalinti vėrinio paskolinti. 3) Pasitikintis savimi elgesys. pripažinusi Rasos neigiamo atsakymo . o įtikintas pagrįstų argumentų. kad tokio brangaus daikto negalima skolinti svetimiems. prašo paskolinti gana brangų vėrinį. kad su vėriniu gali kas nors nutikti.. Rasa silpnai šūkteli: „Žinoma paimk!" Taip ji ignoruoja savo jausmus. išpildo netinkamą draugės prašymą. o nepasitikintis savimi žmogus iš karto atvirai parodo. kaip toji galėjo taip kvailai prašyti. kad atsisako pergalės šiame susirėmime. Taktiškai. kad negaliu paskolinti!". nevengia akių kontakto. ir užgniaužusi nerimą. kaip į priešininką. Pasitikintis savimi žmogus su pagarba žiūri į pašnekovą. Nuvijusi mintį. kad yra įsitikinęs savo reikalavimų teisingumu ir pagrįstumu. apgailestavimą). eidama į pasimatymą. Panagrinėkime dar vieną konkrečią situaciją.puolimas". bet tvirtai Rasa kaimynei paaiškina. kuri sugadina visą vakarą jai ir jos vaikinui. ji negali susikaupusi mokytis. Pasitikinčio savimi elgesio modelis. norintį pakenkti. Galimi tokie Rasos elgesio variantai ir galimos jų pasekmės: 1) Nepasitikintis savimi elgesys. eiti į kompromisą. Skirtumas tarp šių dviejų elgesio tipų yra tik tas. Kaimynei išėjus. Rasa išlieka rami ir patenkinta savimi. neslėpdama nepasitenkinimo. neužsikirsdamas.Žinoma. Rasą ima graužti sąžinė dėl savo grubumo. Tai Rasos brolio dovana. Jos draugė. pakankamai garsiai. Jos kambario draugė. Savo ramybe ir tvirtumu jis aiškiai parodo partneriui. 2) Agresyvus elgesys. kad agresyvus žmogus naudoja taktiką „geriausia gynyba . Jis laiko save lygiaverčiu bendravimo partneriu ir nesuteikia skausmo nei sau. ruošdamasi rytdienos kolokviumui. gali pakeisti savo . Rasos ir jos kaimynės santykiuose atsiranda stipri įtampa. Vakarą ji planuoja praleisti.

suspausti kumščiai. stiprus ir aiškus balsas. tiesi stovėsena. kai mums reikia ko nors prašyti. Lindenfi 1d taip pat konkrečiai apibūdina pasitikinčio savimi žmogaus gestus ir kalbą: * Naudotini gestai Rami laikysena. Savo teiginius paremkite atitinkamais ir tiksliais faktais. tikslesni. nesukryžiuotos. kiek įmanoma. Išmokite ramiai reaguoti į kritiką ar pažeminimą (geriausia praktikuotis su draugais). būkite pasiruošęs vėl ramiai pradėti viską iš naujo. netgi išvaizdą. ką nors kritikuoti ar pareikšti pretenzijas. ranka pridengta burna. žvilgsnis nukreiptas pašnekovui tiesiai į akis. Pabandykite numatyti galimas neigiamas pasekmes ir iš anksto apgalvokite savo reakciją. Lindenfield) pasiūlytą formulę PTMAP: • Pozityvumas Sudarykite įspūdį. * Gestai. abiems pusėms palankaus sprendimo. švelnus monotoniškas balsas. • Tikslumas Būkite. aukštas . G. nejaučia didelės nuoskaudos ir greitai susiranda kitą papuošalą. Lingenfild (G. bandymas pernelyg priartėti prie pašnekovo. baksnojimas pirštu.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 201 pagrįstumą. • Mandagumas Pakoreguokite savo kalbą. atlošti pečiai. Mokantis pasitikinčio savimi elgesio. • Pasiruošimas Parepetuokite įžanginę kalbą. kurių reikėtų vengti Nervingi judesiai. kūno laikysena sėdint . pravartu prisiminti psichologės G. abi kojos pėdomis remiasi į žemę. nuleistos akys. jei įmanoma. nuleisti pečiai. jog tikitės pozityvių pokalbio rezultatų ir.tiesi arba kiek palinkusi į priekį. sukryžiuotos ant krūtinės rankos. Pasitikintys savimi žmonės nebijo neigiamo atsakymo. ryžtinga eisena. Tokiu būdu parodysite pagarbą savo partneriui (organizacijai ar atskiram individui). pauzes. nesugniaužtais kumščiais rankos. atpalaiduoti raumenys. • Atkaklumas Gavęs neigiamą atsakymą. Tai suteiks jums daugiau pasitikėjimo pačioje pradžioje ir leis sėkmingai tęsti savo kalbą. spalvingas ir išraiškingas kalbos tonas. daužymas ranka j stalą.

. sėkmingesnių kitoje veiklos ar gyvenimo srityje. kad aš... Ši nevalinga saviapgaulė.....(jei tikrai nesate padaręs ko nors.. Aš neleisiu.. Ką jūs manote apie. kad esi silpnas.... jaunuolis. Kompensacijos mechanizmas gali pasireikšti ir taip: žmogus. tai nesvarbu.... Nuo jų asmenybė stengiasi apsisaugoti. nors pastaroji toli gražu PSICHINĖS GYNYBOS BŪDAI. gali visą dėmesį sutelkti intelektualinei veiklai. įvairios grimasos. kartais vadinamų ego (lot.. Jūs tikriausiai galvojate. arba suvokiamos informacijos apie save ir aplinką iškraipymas. Man nepatinka.. arba kaip išsaugomas Aš-vaizdo pastovumas ir savosios vertės jausmas Suvokimas. jausmų. Aptarkime. Kompensacija . Aš noriu. ima laikyti save geresniu. motyvų. kad kažkas jaučia tau antipatiją.. 1.. nervinga ar sarkastiška šypsena. Būkite angelas. asmenybės bruožų.. už ką reikėtų atsiprašyti). Kai tik mūsų norimam savęs vertinimo lygiui iškyla grėsmė sumažėti... Aš žinau. Pavyzdžiui.. kuriam kažkas svarbaus nesiseka ilgesnį laiką... e. išgyvendamas.. kad kažką sugebi prasčiau už kitus. kad.Ar negalėtumėte.Atleiskite. * Vartotinos frazės Aš norėčiau. Aš jaučiu. Būkite toks geras.. kuriuo siekiame išspręsti prieštaravimus tarp esamo Aš-vaizdo ir jo neatitinkančių savo paties potraukių.žmogus savo trūkumus (realius ar įsivaizduojamus) ir jų sukeltą menkavertiškumo jausmą kompensuoja pasiekimais kokiose nors kitose gyvenimo srityse arba fantazijose bei svajonėse. .. norų. Aptarkime keletą pagrindinių psichinės gynybos b ū d ų . minčių. kurių reikėtų vengti Mhm. * Frazės. kad esi dėl ko nors kaltas ir panašiai..) .202 VI SKYRIUS ar priekabus tonas. kad jūs. žaisminga ar flirtuojanti veido išraiška..„aš" gynybos mechanizmais. kelia grėsmę savosios vertės jausmui.. padeda mums išsaugoti savosios vertės jausmą bei apskritai išvengti nemalonių ir skaudžių emocijų. pradeda veikti vienokia ar kitokia psichinė gynyba..Ar nebūtumėte toks malonus man padėti? O. Kaip mes galėtumėme išspręsti. kad nėra pakankamai fiziškai stiprus.. O pažeista savimeilė ir savigarba visada yra lydima skaudžių išgyvenimų.. T a i g i p s i c h i n ę gynybą g a l i m a a p i b ū d i n t i kaip žmogaus nesąmoningą savęs apgaudinėjimą.

turime „neleisti" jo pasiekimams „aplenkti" mūsiškių. alkoholio vartojimu. kas svarbu ir mums. „tegul draugams viskas sekasi. kur mes norime ką nors pasiekti. žmogus savo elgesį ar norus aiškina labiau. tai yra nelaikome tokiais reikšmingais. . Nepajėgdama pasiekti vynuogių. kritikos) autoriaus arba informacijos turinio sumenkinimu: „kaip jis gali kritikuoti. kaip reikalautų jo vertybių sistema. tam reikia ir laiko. žmogus mėgina save pateisinti. „gražesnėmis" priežastimis nei tikrosios. kuris yra menkesnis už mūsų galimybes ir dėl to nesukelia pasitenkinimo. jei panorėčiau. neretai tokį kompensacijos būdą naudoja paaugliai). tegul jiems sekasi ne daugiau nei mums". kurie padėtų be ypatingų pastangų ir greitai atstatyti pažeistą savigarbą ar ją sustiprinti. Todėl sužlugus keliems tokiems mėginimams.suteikiama didesnė vertė pasiektam tikslui. Paprasčiau tai „įrodyti" agresyvumu ir grubumu. tai mes sau „leidžiame" džiaugtis bičiulių pasiekimais ir įvertinti juos kaip tikrai reikšmingus. greitai bėgti"). lapė „numoja" į jas letena: „vynuogės dar rūgščios".s u m a ž i n a m a s ar s u m e n k i n a m a s savigarbą pažeidusio įvykio. Žodžiu. mažiau sudėtinga už ankstesniąją. Elgdamasis ne taip. kurios mums nėra reikšmingos ir aktualios. Kad išlaikytume savo savigarbą. (Beje.. Todėl juos nuvertiname. O štai įdomus nuvertinimo taktikos pavyzdys. 2. Sakykime. bet aš galiu. Nuvertinimas gali pasireikšti ir informacijos (pvz. . Racionalizacija gali reikštis įvairiomis formomis: a) Nuvertinimas . „Kitaip pasielgti buvo neįmanoma". priimtinomis. Tačiau jeigu sėkmė lydi mūsų draugą ten. Tuomet teisinamasi būtinybe: „Šiais laikais be kyšio nieko negausi''. kumščiais ir keiksmais. Kitu atveju žmogui gali kilti noras ieškoti tokių veiklos sričių ar tokių elgesio būdu. jis tampa mūsų konkurentu. Nauja „kompensuojanti" veikla dažnai būna lengvesnė. asmenybė gali net pradėti degraduoti. Racionalizacija . tačiau tai. suteikdamas savo veiksmams "kilnią motyvaciją". vyriškumą ir drąsą nelengva įrodyti darbais. .SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 203 nėra jam tokia svarbi arba žmogus joje realiai net nedalyvauja („Man nesiseka mokslai. nepasiektų tikslų. privertusios netinkamai pasielgti. b) Sureikšminimas . kuriose mes patys nesiekiame rezultatų. pats būdamas ne ką geresnis". Klasikiniu tokios nuvertinimo taktikos pavyzdžiu gali būti lapė iš Ezopo pasakėčios. Sureikšminamos gali būti ir aplinkybės. susijęs su mums artimų • žmonių ar draugų laimėjimų vertinimu. savo vaidmens arba kito žmogaus reikšmingumas. kokie jie yra iš tikrųjų. Jeigu mūsų draugams sekasi tose srityse.siekdamas išsaugoti savigarbą. „šiame straipsnyje nėra nieko naujo".

6. žmogus. nes tai pakenktų jos savęs. visi taip daro". troškimai. visuomenei p r i i m t i n u ar net naudingu būdu. Į pasąmonę išstumti dalykai niekur nedingsta. Gelbėdamasis nuo savigarbos pažeidimo ir kaltės jausmo. Savo nesėkmės ir kaltės gali būti sumenkinamos. ką pripažinę sau. . Kitaip sakant. Pavyzdžiui.204 VI SKYRIUS c) Savęs lyginimas su kitais .kitiems žmonėms priskiriame savo pačių dažniausiai nepriimtinus asmenybės bruožus. Sublimacija .iš sąmonės pašalinami. 4. motyvus. kurie nori pasirodyti". užmiršimu. dažniausiai pats to nesuvokdamas. Neigimas . prieštarauja mūsų pačių etiniams ar kitokiems įsitikinimams. "Mane labai erzina tie. p u l d a m a s kitus. Projekcija . pasijustume nepatogiai ar skaudžiai išgyventume. jiems irgi tenka". Neigimo atveju žmogus elgiasi taip. įvaizdžiui. „kiti dar blogesni". ignoruojami.pasiteisinama tuo. kaltindamas j u o s savomis silpnybėmis ir „nuodėmėmis": „Visi žmonės yra egoistai". „Užmirštame" tai. Pavyzdžiui. gali atrodyti. tarsi jį slegianti problema neegzistuotų. chirurgo veikloje. norai. kad jo tai visiškai nejaudina. kaltės jausmą keliantis seksualinis potraukis gali virsti menine ar moksline kūryba. Seksualinio potraukio sublimacija būtų ir erotinių filmų ar paveikslų žiūrėjimas. Minėtame pavyzdyje apie mokytoją jos išstumtas pyktis ilgainiui gali pasireikšti galvos skausmais. 5. jausmus. kaip geros mokytojos. Štai sergantis žmogus gali neigti savo ligą. perkelia šį nepasitenkinimą savimi į kitus. tik jau iškreiptu pavidalu.„nematomi". „įžvelgdamas" savo klaidas kituose. jog visi nepatenkinti jo darbu. mintys.nemaloni. Pavyzdžiui. nurodant autoritetingus asmenis: „jie irgi taip daro. kas kelia nerimą ar grėsmę mūsų prestižui. kad „ne aš vienas. Pavyzdžiui. savyje juos neigdami. nepriimtina realybė ar savo paties norai ir jausmai . kuris nepatenkintassavo pareigomis. karyboje. bet šito nenori pripažinti. j i s g i n a . susijusios su neigiamais išgyvenimais. Žmogui. telefono numerio. žmogus gali pamiršti artimo bičiulio gimtadienį. vengdamas apie ją kalbėti ir gydytis. potraukius. nes tas neseniai jį buvo įžeidęs. Išstūmimas . savąjį Aš. Agresijos impulsai gali būti realizuojami profesionaliame sporte. vardo ar pavadinimo). tai yra neigti patį nemalonaus jausmo faktą. 3. Išstūmimas kartais pasireiškia ir konkrečios informacijos (datos.asmenybei nepriimtinų potraukių (pirmiausia seksualinių ir agresijos) energija nukreipiama ir realizuojama netiesioginiu. smarkiai sukritikuotas žmogus gali sakyti (ir pats tuo tikėti). mokytoja gali jausti pyktį mokiniams. tai yra „užmirštami" savajam Aš nepriimtini ar nemalonūs jausmai. „Jis iš pavydo taip pasielgė". o veržiasi atgal į sąmonę.

žmogus jaučia ir elgiasi visiškai priešingai savo tikriems. tuo nesąmoningai siekdamas užuojautos ar versdamas kitus išspręsti jo problemas. nes „sublimuota energija kuria civilizaciją" (Z. „Tapimas vaiku" tarsi pateisina savo paties silpnumą. Arba vaiko priešiškumas diktatoriškiems tėvams vėliau gyvenime gali būti perkeliamas i visus kitus vadovaujančius asmenis (mokytojus. ypač atsakomybės reikalaujančiose situacijose. arba netiesioginis i n s t i n k t y v i ų potraukių tenkinimas visuomenei priimtina veikla. O tai trukdo žmogui sėkmingai bendrauti ir veikti. dažnai „lengviau prieinamą" žmogų ar daiktą. bet nepriimtiniems jausmams ir norams. į pasąmonę gali būti išstūmusi neigiamus jausmus jo atžvilgiu. liguistai pergyvenanti dėl vaiko saugumo.žmogus vaikiškai elgiasi emociškai įtemptose. nesugebėjimą susitvarkyti su situacija. Jie yra ne savęs ugdymo rezultatas. pilnai realizuojant save gyvenime. bijo ji parodyti kitiems. 7.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 205 Z. Arba motina.neigiamos arba teigiamos emocijos. Perkėlimas . o psichinės gynybos vaisius. Pernelyg didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios. Froido teigimu. viršininkus). išsaugoti savigarbą ir išvengti skaudžių išgyvenimų bei vidinio diskomforto. kurias sunku sau pripažinti ar nėra galimybės jų išreikšti. 8. daiktų gadinimu. Regresija gali pasireikšti verksmu. Tačiau nėra lengva padėti sau ar kitam žmogui sumažinti per didelį gynybiškumą. Priešybė (atvirkštinis reagavimas) . Psichinė gynyba yra naudinga. paliekant tą vietą atvirą. įpročiu kramtyti nagus. tikėjimu įvairiais pranašais ir šarlatanais. Paprastas vieno ar kito gynybos būdo „demaskavimas" gali tik dar labiau tą gynybiškumą padidinti. sublimacija. yra pats svarbiausias ir veiksmingiausias iš visų psichinės gynybos būdų. kol naudojama saikingai. nepasiūlant pagalbos ją sustiprinti ar išgydyti. kokia ji yra iš tikrųjų. 9. nukreipiamos i kitą. Kai kurie bruožai mumyse susiformuoja tarsi savaime. Regresija . Negalima iš žmogaus atimti apsauginio skydo. Tačiau ji naudinga tik iki tol. Froidas). mums to nesuvokiant ir tame procese tarytum nedalyvaujant. Tokiu būdu agresija viršininko atžvilgiu gali būti perkeliama į šeimą. Čia verta . atnešantis žmogui realų pasitenkinimą. Taip prasideda savojo įvaizdžio iškraipymas. pašėlusiu automobilio vairavimu ar kitokiomis vaikiškomis „paikystėmis". Naudingas jis ir visuomenei. rizikingu. Mat žmogus baiminasi savo silpnumo. kuriuo jis pridengia silpną ar skaudamą vietą. Pagrindinių savojo Aš gynybos mechanizmų apibūdinimas rodo. koks sudėtingas yra žmogaus vidinis pasaulis. Pernelyg meilūs ir paslaugūs žmonės dažnai pasąmonėje slepia priešiškumą ir pyktį kitiems. nes padeda palaikyti Aš-vaizdo pastovumą.

„Nors turiu tam gabumų. . mokoma naujo. yra jo asmeninių savybių. kad darau jiems įtaką..kiti žmonės. moko mus atsargiau spręsti apie save ir kitus. kas vyksta su mumis. ir mūsų asmeninę atsakomybę už tai. Kontrolės lokusas yra svarbi savęs ir savo galimybių suvokimo charakteristika. „Mano draugų skaičius visų pirma priklauso nuo manęs ir mano elgesio". sukūręs kontrolės lokuso sąvoką. . Tai kraštutiniai tipai kontrolės lokuso skalėje.šitaip . Amerikiečių psichologas Dž. Mums būdingas vienoks ar kitoks kontrolės lokusas didelia dalimi lemia mūsų savarankiškumą ir aktyvumą.y. t. skelbiantį: „Niekada neieškokite klaidų [. priežasties lokusą (vietą) randame arba savyje. kas su mumis vyksta. Kad galėtume objektyviau į v e r t i n t i tiek save. verta prasibrauti pro painų savojo Aš gynybos mechanizmų labirintą. Kontrolės lokusas . kad mes patys kontroliuojame savo gyvenimą (tai bus vidinės kontrolės lokusas). Išorinės kontrolės atveju tokio susietumo jausmo nėra. Jis įsitikinęs. jaučiu. visada turi savo priežastis. reagavimo. atsitiktinumas. arba kas atsakingas už mano gyvenimą Visa. žinojimas. KONTROLĖS LOKUSAS.tai žmogaus polinkis atsakomybę už savo gyvenimą ir veiklos rezultatus priskirti išorinėms jėgoms arba savo paties sugebėjimams bei pastangoms. bet man retai paveda vadovauti".]. tačiau daryti tai reikia su išmanymu. Be to. kurioje kiekvienas iš mūsų galėtų surasti savo vietą. jeigu nežinote. kad mumyse veikia psichinė gynyba. aš jaučiu savo paties ryšį su savo gyvenimo įvykiais. skirstė žmones į du tipus: vidinės kontrolės tipas („savo gyvenimo šeimininkas") ir išorinės kontrolės tipas („marionetė"). kas su juo vyksta. ar aš jaučiu tiesioginį ryšį tarp savęs ir savo elgesio bei veiklos. likimas (išorinės kontrolės lokusas). Tokiu būdu pripažįstame..mąsto „savo gyvenimo šeimininkas".206 VI SKYRIUS prisiminti vieną iš Merfio dėsnių. kurio metu žmogui padedama susikurti realų teigiamą požiūrį į save. siekiant savo tikslų. atitinkančio situaciją. Rotter). tiek kitus. Šių priežasčių mes galime ieškoti savyje arba aplinkoje. arba išorėje. ką su jomis veikti". Jei man būdinga vidinė kontrolė. arba jį kontroliuoja išorinės jėgos . kad visa. Gynybiškumo mažinimas yra lėtas ir laipsniškas procesas. Jis parodo. Roteris (J. sugebėjimų ir jo veiklos rezultatas. ir aš jaučiuosi esąs marionetė likimo ar kitų žmonių rankose (nebūtinai dėl to išgyvendamas).

paremtas bausmėmis. linkę siekti kompromiso. tuo reikšmingesnius tikslus jis sau kelia. įpratęs visada pasikliauti savimi. „lemtingų" aplinkybių susiklostymu ar tuo. „marionečių" vadovavimo stilius dažniau būna autoritarinis. Yra duomenų. kad „marionetės" ir „šeimininkai" skiriasi tam tikrais asmenybės bruožais. siekdami sudėtingų tikslų. jausdamasis bejėgiu organizuoti savo gyvenimą. ką nors keisti darbe. tiek aukštojoje mokykloje. agresyvumas. kas vyrauja. Žmogus. Tuo tarpu „marionetė" sėkmę dažniau aiškins kaip savo nuopelną. jų darbo produktyvumas didesnis ir pasitenkinimas pačiu darbu žymiai aukštesnis. „Marionetės" dažniausiai tenkinasi smulkiomis sėkmėmis. tuo tarpu „marionetėms" dažniau būdingas nerimas. Gryni „šeimininkai" ir „marionetės" retai sutinkami gyvenime. kad aš tapčiau tuo. savo asmenybės galimybes. kantresni. Šie žmonės yra linkę atidėlioti problemų sprendimą. kol už mus jas išspręs koks nors kitas žmogus. kokiam problemų sprendimo būdui mes teikiame pirmenybę: laukiame. Svarbu yra tai. kad „šeimininkai" sėkmingai mokosi tiek vidurinėje. keisti savo tikslus. Tuo tarpu „šeimininkai" tarpusavio santykiuose yra geranoriškesni. Ir tuo didesnė tikimybė. kol nusišypsos laimė. Yra ir dar vienas svarbus skirtumas tarp „šeimininkų" ir „marionečių". o nesėkmę . kad pasiryžęs jis sugebės vienaip ar kitaip keisti savo gyvenimą ar darbą norima linkme. pralaimėjimo priežasčių taip pat ieškos savyje.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 207 samprotauja „marionetės" tipo žmogus. kad galėtume maksimaliai išreikšti ir realizuoti save. teigiamu savęs įvertinimu ir savojo Aš priėmimu. įtarumas.atsitiktinumu. užsiimti lengvu ir paprastu darbu. komanduojantis. pasitikėjimu savimi. ar „imame" likimą į savo rankas. Mūsų polinkis į vidinę ar išorinę kontrolę ypač išryškėja nesėkmės atveju. kol viskas išsispręs savaime. ir kito tipo bruožų. kurie parodė. Kuo labiau žmogus įsitikinęs. kad jo savirealizacija priklauso nuo jo paties pastangų ir sugebėjimų. kuo galiu būti? SAVIRAIŠKA IR SAVIAKTUALIZACIJA. nepasitikėjimas savimi. „Šeimininkas" pasižymi emocine pusiausvyra. Apskritai žmonių tarpe jie populiaresni. Ir dar. kad įstengtume tapti . arba vartai į Tikrąjį Save Žinome. Sakysime. depresyvumas. Kiekvienas iš mūsų turi ir vieno. Yra atlikta daugybė t y r i m ų . „Seimininkai" pasitenkinimą ir gyvenimo „skonį" jaučia spręsdami rimtas problemas. kad kiti „pakišo-koją". Taigi: kas atsakingas už tai. „Seimininkai" taip pat yra darbštesni. jog pažinti save reikia dėl to.

kartais vaikai elgiasi visiškai priešingai nei tėvai. reikalauja nemažai energijos ir atkaklumo. kad asmenybės augimą stabdo baimė. kas manyje savaime troško raiškos.tai ir reiškia aktualizuoti save. realizuodamas šią jam savotiškai „primestą" programą. Joną pamokslais atvertęs jos gyventojus į dorą. Kaip jau minėta. tolimesnis asmenybės tobulėjimas. Maslou teigia. priešiškumas sau ir kitiems. monotoniškai reikalų ir rūpesčių karuselei. jis aprašo „Jonos kompleksą". perimdamas jų santykius.. Tai gyvenimas „pasroviui". Pavyzdžiui. paliepimu išmetusi Joną į krantą netoli Ninevijos. pasidavus kasdienybės tėkmei.. Neigiama šeimos įtaka. Tai susitaikymas su tuo.siūlo) mūsų prigimtis. savęs aktualizavimo. (Joną . Nuvykęs į ją.) „Jonos kompleksas" išreiškia savęs. savojo pašaukimo realizavimo baimę. Dažnai mes bėgame nuo atsakomybės. panašiai kaip Joną bandė veltui bėgti nuo savojo likimo". O kas kliudo kiekvienam iš mūsų kuo visapusiškiau išreikšti ir realizuoti save. likimas ar netgi atsitiktinumas. Tačiau per audrą jį pasivijusi jūrų pabaisa. o tai. kuo galėtume būti? Štai kai kurie mūsų asmenybės augimo „stabdžiai". kuria diktuoja (o tiksliau . suprantama. taip pat dykinėjimas.208 VI SKYRIUS tikruoju savimi. Joną nepaklusęs ir plaukęs laivu priešinga kryptimi. Tačiau dažniausiai jie visada įgyja gana ribotą savęs ir savo galimybių įsivaizdavimą. Kodėl tai buvo begaliniai sunku?" . plėtoti savo vidinį gyvenimą. . tapti tuo. tik skirtingai. Maslou poreikių hierarchiją). Vaikystėje susiformavęs požiūris į save ir savo galimybes yra toks tvirtas.biblinis personažas. kad jau nebeįmanomos kokios nors permainos. Tuo tarpu bet kuri permaina galima tik įveikus savąją inerciją. kuri riboja mūsų asmenybės individualų vystymąsi: „Mes bijomės tiek blogiausio savyje. „Man taip knietėjo išgyventi tai. Tiesa. Tapti tuo. nerandant laiko pabūti ir pabendrauti su savimi. > Savo paties inercija. pamirštant bent retkarčiais nusistebėti: „Tai aš!". kad žmogus gali nugyventi visą gyvenimą.klausia rašytojo Hermano Hesės herojus Demianas. kuo galiu tapti . tobulėti. A. tiek geriausio. Dievas Jahvė jam Įsakė vykti į Asirijos sostinę Nineviją ir pranešti jos gyventojams apie jų laukiančią Dievo bausmę už nedorą elgesį. savęs išreiškimo ir savo galimybių realizavimo poreikis yra žmogaus poreikių hierarchijos viršūnėje (prisimininkite A. Gyvenimo pradžioje vaikas kaupia žinias apie aplinkinį pasaulį ir esamas galimybes. kuri Dievo Jahvės . Savąjį elgesio būdą jis formuoja mėgdžiodamas suaugusiuosius. Būtent šis poreikis skatina mūsų asmenybę bręsti.

kuria linkme turėtume nukreipti savo sugebėjimus. energijos ir laiko. kaskart nuoširdžiai. yra kur kas sunkiau spręsti įvairius vidinius konfliktus (kai susiduria dvi ar kelios. neturi tvirto savo veiksmų ir poelgių pagrindo.nuolatinis pasirinkimas tarp ėjimo į priekį ir atsitraukimo. Pamiršę savo drovumą ar išpuikimą. yra svarbu ir reikšminga. nuolat pervargsta ir sekina save. Žmogus. karjeros. priešingos vertybės) ir išvengti skaudžių išgyvenimų. „visa galva" pasinerkime į tai. Saviaktualizacija . bet ir teigiamų) ir nemoka laisvai ir tinkamai jų reikšti. atrodytų. kalte ir kt. kuriam neaiškios jo paties vertybės. kas mūsų nuomone. kai joms neprieštarauja nė vienas mūsų veiksmas. Jis nesugeba susidoroti su sunkumais ir stresinėmis situacijomis. žengti dešimt saviaktualizacijos žingsnelių. neapgalvotus sprendimus. 2. ieškant mus patenkinančio gyvenimo būdo. asmenybės tobulėjimo. numatyti konkrečių uždavinių ir kontroliuoti jų įgyvendinimo. ko mums iš tikrųjų gyvenime reikia. o ne baimę. Gyvenimas . Dešimt kartų per dieną pasirinkti protingą riziką. vadinasi. Kas galėtų padėti mums tapti tikruoju savimi? Štai A. nerimu. Ar toks žmogus gali laisvai ir visapusiškai džiaugtis gyvenimu ir savimi? Saviaktualizacijos būdai. Savęs valdymo įgūdžių stoka. Jis nesugeba visiškai atsipalaiduoti. Tai nesugebėjimas planuoti savo ateities. ko ir kaip siekiame. niekur neatvykstant. nemokantis teisingai paskirstyti jėgų. o ne atgal. Tai blaškymasis tarp įvairių galimybių. Kai sprendimus nulemia aiškiai suvoktos mūsų vertybės. Visada rinktis žingsnį pirmyn. pažangos ir regresijos. Dažnai jis gerai nepažįsta savęs. savo „didelę" gyvenimo patirti ir išankstinį kritiškumą. nemoka atstatyti savo jėgų ir energijos. linkęs p r i i m t i impulsyvius. Gerai nežinant savo vertybių hierarchijos. ką veikiame. savo jausmų (ne tik neigiamų.SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 209 Neaiškiai suvokiamos savosios vertybės. su nemaloniais ir varginančiais jausmais . mes jaučiame savo gyvenimo prasmingumą ir harmoniją. 1. Įsijausti į tai. Tai savo gyvenimo krypties nesuvokimas ir beprasmis klaidžiojimas.tai daugybė atskirų pažangių pasirinkimų: .tai pasirinkimas to. gyvena tarsi išsibarstęs. Todėl jis elgiasi neryžtingai ir nenuosekliai. Žmogus. Vertybės . kuo užsiimame. tarsi vaikai. Maslou pasiūlyti kai kurie asmenybės saviraiškos ir saviaktualizacijos būdai.baime. kas su mumis vyksta. Migloti asmeniniai tikslai. Pirmiausiai tai neaiškumas.

210 Vi SKYRIUS sąžiningumas vietoje melo. net pasakyti. kaip šitai tinka ten. Pabandykime susikurti sąlygas tokiems išgyvenimams. muzikos klausymo ar knygos skaitymo. Pažinti ir atrasti save. 4. kad galėtume būti s ą ž i n i n g i sau ir p r i s i i m t i atsakomybę. prisiimdami atsakomybę. kad galėtume ir kitiems žmonėms sąžiningai pasakyti savo tikrąją nuomonę. ar tai būtų vynas ar saldainis. pagalba kitam vietoje nusigręžimo nuo žmogaus. . kartu ir aktualizuojame. laimingiausias ekstazės akimirkas (galbūt meilės. 3. mes aktualizuojame ir realizuojame save. didžiulio džiaugsmo akimirkų. o ne a t s i t r a u k i m ą .vardan savęs. kuris iš jų pirmesnis. Nutraukime nuo savęs šydą: pažvelkime į savo gerąsias ir blogąsias savybes. pasak A. Frazė „aš abejoju" dažnai reiškia mūsų nesąžiningumą sau. išsiaiškinkime visas savo galimybes. mūsų viduje. Kad galėtume nuoširdžiai išgyventi ką nors be jokio išankstinio kitų primesto n u s i t e i k i m o . nes mes paprasčiausiai bijome p r i s i i m t i atsakomybę už savo pasirinkimą.tai nėra saviaktualizacijos ir savirealizacijos būdas. Žinoma. gal tai padaryti bus sunku. 8. Tapti tik antros kategorijos inžinieriumi ar vadybininku . Būti sąžiningu sau ir nebijoti atsakomybės. Maslou.dar geriau save pažįstame. įsisąmoninkime savo problemas. Stengtis būti drąsiu ir laikytis savo įsitikinimų. viršininkas ar valstybės veikėjas. 5. Venkime meluoti sau ir apsimetinėti prieš save.turime būti drąsūs ir nepriklausomi. 7. Tik tada galėsime išvengti „Įsakymo" mėgti ką nors todėl. Savęs pažinimo ir saviaktualizacijos neįmanoma griežtai atskirti. 6. Įsiklausyti į savojo Aš balsą. kad tai mėgsta mūsų svečias ar draugas. kad g a l ė t u m e p a s i r i n k t i ėjimą į priekį. įkvėpimo.susikaupkime ir pasistenkime „išgirsti". o realizuodami ir ugdydami save . Stenkimės kuo geriau atlikti užsibrėžtus darbus. Ar galėtume dabar prisiminti visus savo nuostabiausius išgyvenimus. suvokime gyvenimo tikslą. nuolat ir daug dirbti. Ko nors siekiant. Ieškoti taurių išgyvenimų ir potyrių. filmas ar knyga . Ar mes tikrai tą ar kitą dalyką mėgstame? Nesvarbu. bet stenkimės . ką išgirdome iš savojo Aš . iškeliame į „dienos šviesą" savąją esmę. Greičiausiai tai dvi susipynusios vieno begalinio proceso pusės: aiškiau suvokdami ir suprasdami save. ribinių potyrių: katarsio. galbūt kūrybinio įkvėpimo)? Nevenkime tokių. Kiekvieną sykį. tai.

d a ž n a i yra s k a u s m i n g a nepilnavertiškumo jausmo. kaip nors protingai paaiškinti ar kitaip nuvertinti).' SAVIMONĖ: KOKS AŠ ESU 211 Jei mums nesiseka išreikšti. kas yra sėkmė. Pagaliau. Pirmiausia . bet ir moka kovoti už pergalę. pasekmė.tolerancija tam. į v e r t i n t i '• patirtį. Pabandykime paeksperimentuoti su savimi. tarp proto ir jausmo. Mylėkime. gali kantriai palaukti. būdingus sėkmingai save išreiškiančiai ir aktualizuojančiai asmenybei. Froido asmenybes teoriją). o silpnybių įveikimui). Tokios būsenos. kylančio dėl nepakankamo savęs realizavimo. Sėkmingai save aktualizuojančių žmonių gyvenime yra praradę prasmę į v a i r ū s t r a d i c i n i a i prieštaravimai: tarp asmeninių ir visuomeninių interesų. bando suprasti savo jausmus. o ir kitų žmonių priėmimas tokiais. . išnagrinėjęs daugelio įžymių žmonių (mokslininkų. jaučiame nepaliaujamą.tai išradingumas ir kūrybiškumas (nesvarbu. Jie nevengia analizuoti savęs. nusimeskime kasdieninių rūpesčių naštą. „įgyvendinti" savęs. tai nieko nevertas dalykas"). kaip a g r e s y v u m a s ar d e p r e s i j a . su visais privalumais ir trūkumais (todėl energija eikvojama ne nuolatinei savigraužai. ar ruoštų valgį). . Maslou. tarp malonumo ir pareigos. Ir dar. kokie yra. Jie patys džiaugiasi savo gyvenimo ir "veiklos vaisiais ir džiugina kitus. jaučia atsakomybę už save. Tai savęs. Jis išskyrė bruožus. Būkime sau atviresni ir atidesni. politikų. Arba blaškomės nuo pernelyg drąsių sprendimų ir poelgių iki visiško nepasitikėjimo savo jėgomis. kad visos šios be galo skirtingos asmenybės yra ir kai kuo panašios. Jie jaučia visą gyvenimo skonį.Tuomet tarsi be priežasties užsidarome savyje. (Tai priešinga atmetimui: „Aš šito nesuprantu. Tai žvilgsnio šviežumas. nuobodulio ar dvasios sąstingio. nes jie ne tik žino. o jei reikia. Ego ir Superego (prisiminkime Z. auginkime ir tobulinkime save. Tai aiškių gyvenimo tikslų turėjimas (todėl asmenybės energija ir sugebėjimai neeikvojami veltui. vadinasi. kuriuos tokia asmenybė labai vertina ir sureikšmina (kai tuo tarpu kiti žmonės paprastai stengiasi juos „pamiršti". Tuo tarpu save ir savo galimybes realizuojantys žmonės nejaučia nuolatinio nerimo dėl to. nes jos verčia susikaupti ir išbandyti save. . Taigi palikime nors truputėli laiko sau. dažnai neįsisąmonintą nepasitenkinimą savimi ir aplinkiniais. padarė išvadą. daugiaprasmiška. kas nežinoma. kaip juos vertina aplinkiniai. neišbarstomi). o kartu . nesuprantama. sugebėjimas įžvelgti jau žinomų dalykų naujus bruožus. Jie netgi džiaugiasi kliūtimis. tai gausūs jau minėti taurieji išgyvenimai ir potyriai. ar žmogus konstruotų naują mechanizmą. taip pat ir prieštaravimai tarp Id. menininkų) biografijas. A. tarp dvasingumo ir juslingumo.pabandykime pagyventi naujai. pažaisti . atradėju.

K a o6pa o a . 1998. Laisvas žmogus ar auka? Kaunas. Savigarba: kelias į sėkmę ir meilę. K a c p o ce6 c o c e . C e e . 2000. M o c a . Vilnius. Pikūnas J. 8. K a ea o c o e y . 6. 17. 1996. Kaunas. Ką reikėtų žinoti apie teigiamą savęs vertinimą/ Psichologoja tau. 1995. 1994. 1994. Nr. C e c . 1991. 1994. Kaip pasakyti ne/Psichologija tau. Vilnius. Suslavičius A. 14. 13. M o c a . Kaunas.L. 1994. . c . Vilnius. 10. 20. Pae - e . 1998. K a o B. 1986. Vilimienė R. 12. 1993. Nr. H. VVinch. 1995. 22. C a c a e p y . 9.. 1998. JAV)/Psichologija tau. Ca e e p 6 y p . H o a T .. Šiauliai. Nr. . Rainwater J. M o a . 11. Hay L. 1992.212 VI SKYRIUS Literatūra 1. c x o c e : eop p a a . 1992. ppyu . Dyer W. C a ce6e a p e . Ca e e p y p . Kaunas.. 18. 1994. 1995. ye p o e ! Coco oc coac c o 6 o . 4. Porat F. Acca P . 2001. C a p B .W. 7. K a o B. Paremiamoji psichologija: kaip įtvirtinti savąjį ego ir išlikti savimi. 16. M o c a . Ca e e p y p . 1991. Savęs vertinimas .nauja socialinė vakcina (Interviu su B. Bulotaitė L. 5. Nr. Valickas G. 21.3. M o c a . M o c a . 2. 19. Colombero G. H o a T .3. Vidinio išgijimo kelias: kad geriau sutartume su savimi. p o p a a op c eepe c e 6 .l. Žmogaus tapsmas: savigarba ar gėda/Psichologija tau. im 15. Asmenybės savęs vertinimas. 3. C a eepyp. Padėk sau. Mylėdamas save tu būsi laimingas. Asmenybės vystymasis: kelias į savęs atradimą. epc P. Lepeškienė V. 1995.2. P. He a c e a p a . C e p e y e p e o c ce6e.

Jos vertinamos kaip priešybės. patologinius psichikos pasireiškimus. būtinai yra normalu? NORMALUMAS Apibrėžti psichinę sveikatą ir normalumą yra svarbi ir sudėtinga užduotis. dėsnius ir y p a t u m u s . b ū d i n g u s d a u g e l i u i ž m o n i ų . Šiuo metu dauguma teorinių ir klinikinių koncepcijų normalumą nagrinėja keturiais požiūriais: 1. Tačiau kartais psichikos procesuose ar jų f u n k c i o n a v i m e atsiranda ypatumų. priešingas ligoms ir sutrikimams. Anksčiau sveikata buvo suprantama kaip dalykas. kalbant apie idealius reiškinius. Šis požiūris remiasi tradiciniu medicininiu . * Kas yra normalu.psichiatriniu požiūriu į sveikatą ir liga. kurie iškreipia tikrovės priėmimą ir mažina p r i s i t a i k y m o prie aplinkos galimybes. sutinkamus beveik kiekvieno žmogaus psichikoje ar jos pasireiškimuose. kalbėjome apie n o r m a l i u s r e i š k i n i u s . Normalumas kaip utopija. būdingų ne kiekvienam. kas priimta daugumos. Tada k a l b a m e apie nenormalius. . 2. o kas patologiška? * Kokio sunkumo patologijos galime net nepastebėti? * Ar tai.213 VII SKYRIUS PSICHIKOS SUTRIKIMAI Nagrinėdami į v a i r i u s psichikos procesus. Harmoningas ir optimalus psichikos struktūrų funkcionavimas įmanomas tik nagrinėjant i d e a l i ą asmenybę. Normalumas kaip sveikata.

o atskirų epizodų pradžia dažnai susijusi su stresiniais įvykiais ar situacijomis. o ne normalumo faktas. Šis požiūris paremtas matematinio statistinio vidurkio principu. Ši būklė vadinama bipoliniu sutrikimu. džiugi nuotaika (manija). Pažiūrėkime. dirbtį didinant savo vertę ir adaptuotis. E. Froidas (S. dažniausiai depresija (su nerimu arba be jo) arba pakilumas. Rankas (Otto Rank): normalumas-tai sugebėjimas gyventi be baimės. Kai kurių sutrikimų atveju būna nuotaikų svyravimų: prislėgta (depresija) ir pakili. būti lanksčiu ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. 4. kai nagrinėjamos struktūros viduryje yra norma. A. Eriksonas (E.tai sugebėjimas sėkmingai pereiti per visus gyvenimo periodus. Klein): normalumą rodo charakterio stiprumas.214 VII SKYRIUS 3. PSICHIKOS SUTRIKIMAI 1. sugebėjimas susidoroti su konfliktinėmis emocijomis. jį taip pat gali sukelti ir somatinės problemos: . Normalumas kaip procesas.tai ideali fikcija. Tarp pakilimų ir nuopuolių žmogus jaučiasi visai normaliai. Jis gali būti paveldimas. Kubi (Laurence Kubie): normalumas . kuri gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. kur kalbėjome apie emocines būsenas: Ten aptarėme kai kuriuos depresijai būdingus požymius arba simptomus.sugebėjimas mokytis iš patyrimo. L. M. Adler): su asmenybės psichine sveikata yra susiję jos sugebėjimai išvystyti socialinį jausmą. Erikson): n o r m a l u m a s . kaip normalumą apibūdina skirtingi tai pačiai psichoanalitinei krypčiai priklausantys autoriai: Z. Daugelis šių sutrikimų kartojasi.patologija. Normalus egzistavimas yra galutinis kiekvienos sistemos rezultatas. būti produktyviu. O. Žvilgterėkime į poskyrį „Emocijos". kaltės ar nerimo ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Čia akcentuojami pokyčiai ir procesai. Tačiau yra ir kitaip pasireiškiančių depresijos formų. o kraštuose . sugebėjimas patirti malonumą be konflikto ir sugebėjimas mylėti. Freud): normalumas . Klein (M. H. Normalumas kaip vidurkis. jo sugebėjimas adaptuotis prie realybės ir būti autonomišku. Nuotaikos (afektinių) sutrikimų svarbiausias bruožas yra pasikeitusi nuotaika. Hartmanas (Heinz Hartmann): asmenybės psichinę sveikatą ir potenciją normalumui atspindi bekonfliktinis ego. Adleris (A.

Jis pažeidžia vieną iš šimto žmonių. kad reikia skubėti.didelės veiklos planavimas (moksle. dėmesio susilpnėjimas.neįprasto pakilumo jausmas.didybės jausmas. . anksčiau nei įprasta. 3) somatiniai simptomai (nubundama 2-3 vai. psichomotorinis slopinimas arba sujaudinimas.y. Kai kurie žmonės depresija suserga ir esant gana normalioms gyvenimo'sąlygoms. nelaimė) gali išprovokuoti natūralias psichologines ar biologines depresijos tendencijas.mažesnis miego poreikis. 5% žmonių per mėnesį sumažėjęs svoris. visuomenėje) arba jausmas. . lytinių santykių nesaikingumas. pasireiškianti nuovargiu ir aktyvumo sumažėjimu). susilpnėjusios emocinės reakcijos į įvykius ir aplinką). kad mintys greitai bėga. interesų ir pasitenkinimo praradimas. sumažėjęs lytinis potraukis. psichologinių ir kitų veiksnių darinys. kai dėmesys pernelyg lengvai nukrypsta į išorinius nereikšmingus dalykus. mintys apie savižudybę.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 215 galvos sužeidimai. tarpasmeninės problemos paaštrina šią būseną ir sudaro palankias sąlygas jai gilėti. depresija praeina. . pervargimas.minčių antplūdis arba pojūtis. euforija ar dirglumas. netinkamai panaudotos investicijos biznyje). Paminėsime dažniausiai pasireiškiančius manijos simptomus: . kaltės jausmas.didesnis nei įprasta poreikis kalbėti arba pojūtis. o stresai. t. Tai įvairių biologinių. savęs nuvertinimas ar pasitikėjimo savimi sumažėjimas. Didžiosios depresijos priežastis nebūna viena. genetinių. pakinta smegenų veikla: atsiranda specifinių medžiagų (serotonino) trūkumas. darbe. • 2) kiti simptomai (nesugebėjimas susikaupti. Todėl depresiją galime vadinti „chemine" liga. juodos mintys apie ateitį. interesų ir pasitenkinimo praradimas bei energijos stoka. Sergant depresija. . kurie turi blogas pasekmes (per didelės išlaidos. Skiriamos trys simptomų grupės: 1) pagrindiniai (bloga nuotaika. neurologinės ar bendro pobūdžio ligos. fizinės ligos. . .išsiblaškymas. darbai. miego ir apetito sutrikimai). Kartais depresiją gali sukelti per didelis alkoholio ar narkotikų vartojimas. blogesnė savijauta ryte. kai žmogus negali sustoti kalbėjęs. Tam tikros gyvenimo sąlygos (staigus stresas. . Atsisakius žalingos medžiagos vartojimo.

Visuomeninė padėtis. kuri lydi kitus psichikos sutrikimus (schizofreniją. Klinikinėje psichologijoje susiduriame su dvejopo tipo baime. Fobijos mechanizmo esmė yra nerimo perkėlimas nuo pirminės situacijos ar objekto. kurios metu plataus spektro spinduliai padeda žmogui prailginti dieną keletu valandų. gyvenimo beprasmiškumo jausmas. Mat. Moteris dažniau į savižudybe veda gyvenimo krizių išgyvenimas ir nesugebėjimas jų įveikti. Apie 30% suicidų ir 15% suicidinių bandymų įvyksta sergant endogenine depresija. trūkumas drąsos pradėti gyvenimą iš naujo. Šia liga gali susirgti kiekvienas. kurie yra tik tikrojo nerimo šaltinio pakaitalai. socialinės padėties. į kitą situaciją ar objektą. jos taip nusivilia. Toks perkėlimas - . Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka daugiau kaip 30 suicidų. Depresija gydoma antidepresantais. apie 50% yra narkomanijos pasekmė. socialiniai sunkumai ir nesugebėjimas jų įveikti. -. jei ji negydoma. nepriklausomai nuo išsilavinimo. beviltiškos somatinės ligos. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos išsivystymą į s u n k e s n ę formą.4 kartus nei moterims dažnesnė priežastis yra materialinės krizės. Pasijutusios vienišos. o suicidinių bandymų įvyksta apie 5000. šviesos terapija arba šių metodų deriniu. lyties bei amžius (depresija serga visokio amžiaus žmonės. šviesa gerai skatina minėtosios medžiagos. kad depresijos gydymui efektyviai naudojama šviesos terapija. stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai turi bendrą istorinį ryšį su neurozės koncepcija ir esminį ryšį su psichologiniais ligos atsiradimo faktoriais. Įdomu. serotonino. nereikalingos ar atstumtos. Neuroziniai. kurią vadiname fobija. Nuo 7% iki 21% suicidų įvyksta dėl alkoholio poveikio. Jos pagrindą sudaro giliai asmenybėje slypintis nerimas. Žmogus pradeda bijoti dalykų. kai yra mažai natūralios saulės šviesos.vienišumas. psichoterapija. ir. net maži vaikai). Tuo tarpu vyrams 3. trukmę ir formą skiriama lengva. vidutinio sunkumo ir sunki depresija. didėja suicido rizika. suprantama baimės reakcija ir patologine baime. Depresija suserga kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras. p a d e d a žmogui išvengti neigiamo ligos poveikio kasdieniniam gyvenimui ir veiklai. sugebėjimas išlaikyti šeimą vyrams yra svarbus savęs vertinimo ir jo pokyčių kriterijus. gamybą žmogaus smegenyse. 2.216 VII SKYRIUS Pagal šių simptomų pasireiškimo intensyvumą. nusivylimas meile. bipolinį sutrikimą). sukėlusio baimę. Pasaulyje kasdien nusižudo apie 1000 žmonių. Depresijai būdingos mintys apie savižudybę. kad nebemato prasmės toliau gyventi. Todėl depresija dažniau atsiranda rudenį ar ankstyvą pavasarį. Savižudybę lydinčios priežastys dažniausiai yra: . normalia.

kuris padeda nematyti ir nepriimti tikrovės tokios. Jos gali pasireikšti paraudimu. Tai pasąmoninis gynybos mechanizmas. buvimas minioje ar negalėjimas nedelsiant ir lengvai pabėgti į saugią vietą (paprastai į namus). todėl jų negalima prognozuoti. Skiriamos penkios normalios adaptacijos stadijos. autobusu ar lėktuvu. Stresogeninis poveikis ar ilgalaikės nemalonios aplinkybės yra pagrindinės šių sutrikimų priežastys.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 217 neišspręstų vidinių konfliktų pasekmė. rankų virpėjimu. pykinimu ir pan. Jos paprastai susijusios su žemu savo vertės pojūčiu ir kritikos baime. bet ir artimai su tuo susiję aspektai. smaugimo pojūčiu. Neigimas.pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Fobiją keliančių situacijų esminis bruožas daugumoje yra negalėjimas nedelsiant pabėgti iš jų.ne tik atvirų erdvių baimė. Panika . Stresorius gali paveikti individo socialinę aplinką (gedėjimas ar išsiskyrimas) ir platesnes socialines asmenybės vertybes (migracija ar pabėgėlio likimas). . Nerimą keliančių situacijų bandoma išvengti arba jų vengiama su baime. Baimė įeiti į parduotuvę. bet gali paliesti ir jo artimuosius bei bendruomenę. sukelianti socialinės veiklos ar įgūdžių sutrikimus.tai subjektyvaus distreso ar emocijų sutrikimo būsena. keliauti vienam traukiniu. Jie pasireiškia staiga prasidedančiu širdies plakimu. Šioje stadijoje kiekvienas tarytum stengiamės save apgauti. kad įvykę pokyčiai nėra tokie baisūs. Agorafobija . todėl tokių situacijų vengiama. svaigimu bei realybės pojūčio sutrikimais. Socialinės fobijos dažnai prasideda paauglystėje ir koncentruojasi ties baime atsidurti santykinai mažos žmonių grupės dėmesio centre (priešingai negu minioje). kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar aplinkybėmis. pvz. Adaptacijos sutrikimai . pasireiškianti prisitaikymo prie stresogeninių gyvenimo pokyčių ar įvykių laikotarpiu. Stresorius gali paveikti individą. skausmu krūtinėje. kokia jinai yra su jos skaudžiais įvykiais ar pasikeitimais.. esant pasikeitusioms gyvenimo sąlygoms ar aplinkybėms. įsivaizduodamas. būti minioje ar viešoje vietoje. Reakcijos į sunkų ar užsitęsusį stresą susijusios su prisitaikymo m e c h a n i z m ų s u t r i k i m u ir socialinės veiklos problemų a t s i r a d i m u . 1.

susitaiko su likimu.218 VII SKYRIUS 2. pradeda ieškoti naujų g a l i m y b i ų . Nuotaikai ir jausmams būdingas neadekvatumas. kas gero dar liko ar naujo atsirado. sistemas bei vidinius pojūčius. Kyla klausimas. ambivalencija. pereiti. Gali atrodyti. Siekiame ieškoti kelių situacijos pakeitimui. adaptacija vyksta normaliai. kas vyksta centras. 4. Gali atrodyti. nenuoseklus. kuriam būdingi esminiai tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvačios arba blankios emocijos. Haliucinacijos (ypač klausos) gali komentuoti individo elgesį ar mintis. . išgyvenamas liūdesys ir širdgėla. Gali atsirasti kliedesių. Nuolatiniai s o m a t i n i a i n u s i s k u n d i m a i .dažniausias ir svarbiausias šios grupės sutrikimas. Suvokus. Priėmimas. Kyla teisėtas pyktis. Žmogus susitaiko su pokyčiais.y. žmogus gali patirti adaptacijos sutrikimą. 3.tai žmogaus susirūpinimas. nuolatinis medicininio ištyrimo reikalavimas. s u s i r ū p i n i m a s savo s v e i k a t a . kad mintis bei veiksmus absurdiškai veikia natūralios ar antgamtinės jėgos. nutrūkstantis. Derėjimasis. Jei žmogui pavyksta jas konstruktyviai išgyventi. pasireiškiantį įvairiais simptomais. į kitą žmogų ar į Dievą. o ne fizinėse problemose. kodėl man tai atsitiko. haliucinacijų ir kitų suvokimo sutrikimų: spalvos ir garsai gali atrodyti per daug gyvi ar kokybiškai pasikeitę. S o m a t o f o r m i n i s sutrikimas .tai n u o l a t i n i a i somatiniai nusiskundimai. kas dėl to yra kaltas. kad situacija neišvengiama. nukreiptas j save. negatyvizmas. 3. ieškome. Mąstymas tampa neaiškus. schizotipinis ir kliedesinis sutrikimai: Schizofrenija . Depresija. kad pokyčiai egzistuoja. kad jis serga viena ar daugiau sunkių ir progresuojančių somatinių ligų. Schizofrenija. jis vis mažiau domisi išoriniu pasauliu. dėmesio koncentracija į kai kuriuos kūno organus. o neesminiai paprastų daiktų požymiai gali atrodyti svarbesni už visą objektą ar situaciją. t a č i a u jų atsiradimo priežastis glūdi psichologinėse. Žmogus realiai jaučia nemalonaus pojūčius. t. jog simptomai neturi somatinio pagrindo. Pyktis. Hipochondrinis sutrikimas. valios sutrikimas. ramiai sutinka skaudžius įvykius. nepaisant pakartotinų neigiamų rezultatų bei gydytojų įtikinėjimų. kad subjektas yra visko. . žmogų dažnai apima depresija. ' Jei adaptacijos procese šių stadijų perkopimas yra sutrikdomas. bandydami sumažinti skaudžių pokyčių reikšmę. 5.

Didelę reikšmę čia turi kultūrinės ir šeimos tradicijos. o pažinimo arba sensoriniai pokyčiai yra minimalūs ir sunkiai pastebimi. kuriuos jungia bendra etiologija. Sąmonė būna aiški. pažeidimas ar kitoks pakenkimas.kasdieniniame gyvenime. spektras. Šių sutrikimų atveju yra labai svarbu ankstyva diagnostika ir savalaikis efektyvus gydymas. kuris kelia sau nepaprastai aukštus reikalavimus. sutrikimas. tačiau gal svarbiausią vaidmenį vaidina žmogaus psichologinis. tokių kaip sąmonė ir dėmesys. Kai alkoholio ar kitos medžiagos vartojimas tampa svarbesniu už bet kurį kitą poreikį. atsiradę dėl alkoholio. 2. tabako vartojimo. intelektas ir mokymasis sutrikimas arba sensorinių procesų. ypač svarbu saugoti galvą nuo traumų. sukeliantis smegenų disfunkciją. Siekiant išvengti smegenų pakenkimų. Tai platus sutrikimų. tokių kaip atmintis. 5. p a k i l u m a s . Psichikos ir elgesio sutrikimai. turi perfekcionisto bruožų. nerimas) arba b e n d r a i nukenčia asmenybė ir elgesys. besiskiriančių sunkumu. kurios suteikia normaliai asmenybei galimybę pajusti savo individualumą.y. Sutrikimas paliečia svarbiausias psichikos funkcijas. t. Tai pastebi ne tik klinicistai. nesaugus. Didesnė rizika susirgti šia liga tam. sutrikimų daugiausia pasitaiko dėl alkoholio vartojimo. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai. Todėl savimi būtina pasirūpinti. aiški smegenų liga. kai d a u g i a u s i a nukenčia suvokimas (atsiranda haliucinacijos). jausmai ir veiksmai yra žinomi bei jaučiami kartu su kitais. 4. kad apie 30% alkoholikų tėvų vaikų tampa priklausomais ir aktyviai vartoja alkoholį. Galima išskirti dvi pagrindines sutrikimų grupes: 1. nors tam tikri kognityviniai trūkumai gali atsirasti. anksčiau buvusį svarbiu. Ar kiekvienas gali tapti alkoholiku? Ištyrinėta. galime kalbėti apie priklausomybės sindromą. Priklausomybė nuo alkoholio turi savo psichologines charakteristikas. Tai sutrikimai. Sindromai. unikalumą bei kryptingai orientuoti savo veiklą. . Sindromai. intelektas paprastai išlieka. nuotaika ir emocijos (depresija. kuris nuo mažens jaučiasi vienišas. kurių. jog intymiausios mintys. kai pastebimas stiprus ir nenugalimas troškimas jas vartoti. mąstymo turinys (atsiranda kliedesiai). Šių . emocinis brandumas. nerimastingas socialiniuose kontaktuose.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 219 Jaučiama. struktūroje vyrauja pažinimo (kognityvinių) funkcijų. Tai sutrikimai. Dalis šios rūšies sutrikimų yra negrįžtami ir progresuojantys. bet ir mes . įvairių narkotinių medžiagų. o kiti gali savaime ar bent laikinai išnykti. atsiradę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

6. . . Nervinė bulimija .visuomenės ir profesijos priverstas vartotojas. . . Valgymo sutrikimai.psichopatologijos nulemtas alkoholizmas su absoliučia priklausomybe ir kontrolės praradimu.probleminiai arba konfliktiniai vartotojai. badauja. nustatoma itin griežta svorio riba. kai žmogus sąmoningai sumažina ir palaiko mažą kūno svorį. Mokymasis efektyviai ir atvirai bendrauti. Psichopatologija reiškiasi panašiai kaip anoreksijos. sumažina į t a m p ą ir nerimą. kuriam priklausomybė gali neišsivystyti. vengiama „storinančio maisto". todėl l i g o n i a i imasi kraštutinių priemonių suvalgyto maisto „storinančiam" efektui panaikinti: sukelia vėmimą. Nervinė anoreksija . tačiau tik laikinai. Sergančiųjų alkoholizmu skinami keturi tipai (Jellinek. Šiuo atveju atsiranda liguista baimė sustorėti. p s i c h o l o g i n i ų m e c h a n i z m ų bei a s m e n y b i n i o pažeidžiamumo įtaką. Pagrindinės šios ligos priežastys lieka neaiškios. kuriuos alkoholis veikia raminančiai. tačiau vis daugiau duomenų rodo sociokultūrinių ir biologinių p r i e ž a s č i ų s ą v e i k ą . Kūno svoris išlieka bent 15% mažesnis nei turėtų būti arba Quetelet kūno masės indeksas (kūno svoris kilogramais padalintas iš ūgio metrais kvadrato) yra lygus 17. baimė pastorėti įgauna psichopatologinį pobūdi ir tampa įkyria pervertinimo idėja.tai sutrikimas. leidžia atviriau bendrauti ir išsakyti jausmus. 1960): .tai sindromas. vartoja vidurius laisvinančius vaistus ir pan.buitinis girtavimas su psichofiziologine priklausomybe ir apsinuodijimo požymiais. Nervinės anoreksijos atveju sąmoningai mažinamas svoris. konstruktyviai spręsti savo vidinius konfliktus ir problemas be alkoholio pagalbos padeda nutraukti žudantį alkoholio vartojimą. Sutrikimas yra susijęs su įvairaus lygio nepakankama mityba. atveju. bet atsiranda nuolatiniai somatiniai sutrikimai.5 arba mažesnis. sutrinka kūno svorio suvokimas. tačiau kartais pasitaiko tarp paauglių berniukų bei jaunų vyrų.220_ VII SKYRIUS nemoka išreikšti savo jausmų ar yra mažo atsparumo frustracijai. padidina pasitikėjimą savimi ir socialinės drąsos jausmą. Tarp jų skiriami du svarbūs ir aiškūs sindromai: nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Sutrikimas dažniausiai pasireiškia paauglėms mergaitėms ir jaunoms moterims. Alkoholis žmogui padeda atsipalaiduoti. pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu dėl kūno svorio.

Mokymosi įgūdžių turi būti išmokoma ir išmokstama. ugdymas ir lavinimas. kokybės ar laiko sutrikimais. Kai kurie šių būklių ir elgesio stereotipai atsiranda ankstyvosiose individualios raidos stadijose. t.tai sulėtintos arba nepilnos protinės raidos būsena. bet šis pažeidimas gali būti ir nepastebimas. Tai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai. Nors adaptacinis elgesys visada būna pažeistas. dažnai pasitaikantis žemo savęs vertinimo jausmas bei adaptacijos mokykloje ir santykių su bendraamžiais problemos . Tai specifiniai skaitymo sutrikimai. kurie yra pastovūs ir atspindi asmeniui būdingą elgesį ir santykių su savimi bei kitais būdą.. 9.y. kurių metu ankstyvosiose raidos stadijose sutrinka normalus mokymosi įgūdžių įsisavinimas. Jie yra konstitucinių veiksnių ir socialinio patyrimo pasekmė. Psichologinės raidos sutrikimai ar jos sulėtėjimas atsiranda vaikystėje ir šeimose dažnai pasitaiko ne vienas. Gali būti aritmetinių sugebėjimų sutrikimas. Neorganiniai miego sutrikimai pasireiškia miego trukmės.budrumo ritmo sutrikimais bei nenormaliais įvykiais miego metu (somnambulizmas. Protinis atsilikimas . kalbos išraiškos bei kalbos supratimo sutrikimai. Svarbiausia jų atsiradimo priežastis yra emociniai faktoriai. kai asmenys lengvai protiškai atsilikę. Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai a p i m a daugybę kliniškai reikšmingų būklių ir elgesio stereotipų. t. Tai nėra vien tik biologinės raidos funkcija. Tai specifiniai tarimo ir kalbos. arba gyvena globojančioje ir palaikančioje socialinėje aplinkoje. .tokia yra emocijų ir elgesio sutrikimų išraiška. mieguistumu. raidžių suvokimo sutrikimas. tuo tarpu kiti sutrikimai atsiranda vėlesniuose gyvenimo etapuose. Jų korekcijai didelį vaidmenį turi pedagoginė veikla. Emocinės problemos. elgesio sutrikimai.PSICHIKOS SUTRIKIMAI__ 221 7. p a s i r e i š k i a n t y s v y s t y m o s i metu i r apsprendžiantys bendrąjį intelekto lygį. nemiga. motorinius ir socialinius sugebėjimus. kai s u t r i n k a į g ū d ž i a i . kalbinius. garsinio skaitymo įgūdžiai. 8. naktinis siaubas ar košmariški sapnai). Su šiais sutrikimais tampriai susijęs emocijų bei elgesio sutrikimas. miego .y. hiperaktyvumo sindromas. • 10. pažintinius. skaitomų žodžių pažinimas. kai pažeisti skaitymo suvokimo įgūdžiai.

mąstymas. Psichoterapijoje naudojamos specialios technikos ir metodai. iš tikrųjų. patirties ir jo psichinės sveikatos? 2. orientuotis į pasąmonę. psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo santykis gali būti išreikštas dviem vieno kontinuumo poliais.psichoterapija ir psichologinis konsultavimas . Kognityvinė terapija visada turi ryšį su kūno ir elgsenos terapija. išmokimą. vyksta per pažinimą. Ką būtų galima pasakyti žmogui. Gydomi visi p s i c h i n i a i žmogaus procesai ypač emocijos. 17). jų kilme bei įvairove. Anot R. elgesio terapijoje-emocijų. Procedūrų požiūriu jie. Psichoterapijos poliuje siekiama giliau analizuoti problemas. Kaip nustatyti ribą tarp sveiko. Kočiūno. Ar galima tapatinti haliucinacijas ir suvokimo iliuzijas? 3. p. optimalaus ir sveiko pažinimo procesų suvokimo. orientacija į situacines problemas. jausmų. 1995. Painiavą kartais kelia nelabai vykęs . Dvi psichologinės pagalbos sritys . Psichoterapija . Pačios terapijos rūšys nusako siekiamus tikslus. Kočiūnas. jausmų. y.psichikos gydymas kompleksiniu poveikiu. elgsenos ir kognityvinę. optimalesnio ir efektyvesnio elgesio. struktūriškai pertvarkyti asmenybę (R. savimonė. t. Kas yra psichoterapija? Kokių psichoterapijų esama? Ko galime tikėtis iš psichoterapijos? Ar galimi kiti poveikio būdai į žmogaus psichiką? Štai tokie ir su jais tampriai susiję klausimai bus aptariami šiame skyrelyje. kas yra psichoterapija ir kas jai sukuria sąlygas. interpretacijomis. Beveik kiekviena psichoterapija remiasi tam tikrais paaiškinimais. normalaus kraštutinumo ir patologijos? PSICHOTERAPIJA Šiame poskyryje susipažinsime. siekimą sveikesnio kūno. galima pateikti tris terapijos rūšis: kūno. Kaip tai pasiekiama? Kūno terapijoje svarbiu laikytinas judesys. sprendžiamas kliniškai sveikų individų sąmonės lygyje. integruojantis kvėpavimas. lavinimu. o kartais netgi sutapatinami. trumpa bendravimo analizė ir bendravimo būdų kitimas. kuris gal niekad neateis į psichoterapiją? Atsakant j šį klausimą.šiandieninėje literatūroje dažnai vartojami kaip sinonimai. arba pažinimo procesų terapiją. tačiau tarp jų yra ir s k i r t u m ų . poelgių įsisąmoninimas. yra panašūs. Psichologinio konsultavimo poliuje darbas yra grindžiamas palaikymu. prisiminimą. Koks yra ryšys tarp žmogaus išgyvenimų.222 VII SKYRIUS Klausimai pagalvojimui 1.

draugišku bendravimu.pasekmės. Rogers). išgyvenimams būnant kartu. ar asmenybė suvokia. kuriuos galima pakeisti ir kurių negalima pakeisti. Dažniausiai yra taip: kaip vertiname asmenybę. K. problemų sprendimu. Iš arti ir per pakankamą atstumą galima pamatyti netobulumo kilmę. t. y. universalių ir bendražmogiškų klausimų kėlimu bei atsakymų ieškojimu. reikalingas pakankamas sąžiningumas. kurios skiriasi jų pagrinde glūdinčių teorijų įvairove. Vadinasi. geštalto bei elgesio terapija.t.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 223 gerų interpretacijų bei paaiškinimų naudojimas. Jūs būsite supažindinti su populiariausiomis psichoterapijos kryptimis: psichoanalitine. Tačiau kalbant apie save. Rodžersas tyrinėjo išorinius ir vidinius dalykus. giliam ryšiui. psichoterapija apima pilnesnę. kad žmogaus ateitį bei savijautą lemia savimonės lygis. pasitikėjimu. Psichologinėje literatūroje aprašoma nemažai psichoterapijos krypčių. Pasirodo. yra susijusi su teigiamais pasikeitimais. egzistencine. taip pat ne visada yra paprasta. Šio amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje humanistinės psichologijos atstovas K. K. jų aptarimams ar patarimams. kad pagrindinė sąlyga padėti prasidėti teigiamiems . totalesnę realizaciją. labiau įsigilinti į tai. kas trukdo ir kas padeda. Psichoterapijos procesas ir jos rezultatas susijęs ir su mokymusi. Kartais tai būna gana keblu. K. Kaip matome. ugdymas ar efektyvus vadovavimas.kokia problemos kilmė ir ar pati problema suformuluota. Dali yra pasakęs. Psichoterapijos sėkmę lemia psichoterapeuto ir kliento psichoterapinis kontaktas. Tada natūraliai kyla kitas klausimas . kad geriau apie save yra kalbėti pačiam. psichoterapijos funkcijos neapsiriboja ligonio pasveikimu ar sveikimu. susidarančiam tarp dviejų žmonių. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas psichoterapiniam kontaktui. Buvo tyrinėtas dviejų žmonių gilaus autentiško bendravimo galimybės. neužtenka psichoterapiją suprasti kaip gydymą. Rodžersas pastebėjo.blogos ir t. kurioje pakankamai autentiškai ir realiai galima kalbėti apie save. Skiriama individuali ir grupinė psichoterapija. Rodžersas manė. o įvardinta problema dar gali būti visai ne ta. Tik toks kalbėjimas apie save turi prasmę ir yra vertingas. Psichoterapija yra būtent toji sritis. Rodžerso (C. Psichoterapija. o aktyviam klausymuisi. S. taip vertiname ir teigiamus pasikeitimus ateityje. kokios priežastys ir kokios. ir realizacijos būdus. į asmenį orientuota terapija K. Čia prasideda pačių interpretacijų vertinimas: kurios yra geros.. Rodžerso mokykla didesnį dėmesį skyrė ne problemų analizei. kurios . kaip ir mokymas. ypač nesusiejant jų su esama problema ar situacija. kas vyksta su ja ir jos aplinkoje. kad įvardinti problemą. pagrįstas abipusia pagarba. išmokimu.

ryžto. valią ir sprendimą. kaip gyvenimiškų orentacijų pasirinkimus. kaip apie vienybės. juda į tai.nuo savo fasado. Tada susidaro naujas laisvės ir perspektyvos santykis. Psichoterapijoje. daryti .atskleisti žmogaus buvimą pasaulyje (being in the world. Tikslas . kuo jis nėra . Žmogus. visiško tarpusavio supratimo siekį.224 VII SKYRIUS pasikeitimams. bendravimo su kitais pagrindą. ir savą. 2. Pergyvenantis klausymas . May). buvimą su kitais kaip asmenybėmis. Kiekvienas žmogus gali pasirinkti vertybes. kokį apie save ji pati turi.). Rodžersas laikė svarbiu ne tik terapijoje. atskleisti savo būtį.asmens priėmimas su visu pasikeitimų potencialu. kaip gero gyvenimo elementą. Terapeutui svarbu priimti tokį asmenybės vertinimą. Tam reikalingos trys sąlygos: 1. riziką. Mėjus (R. kuo viduje jis realiai yra. tikslus. 4 dešimtmetyje sukūrė egzistencinės psichoterapijos sistemą. Jis traukiasi nuo to.XX a. juda tam tikra kryptimi.paties realaus žmogaus buvimo fakto konstatavimas. 3. kurios tikslas . p e r s m e l k i a n t i esminį egzistencijos siekimą. ryšių supratimą bei malonumus. kad galėtų būti procesu. kaltės problemas. apie kūrybą.R. paprastai visada susiduriama su šiuo pasirinkimu.būdas suprasti. mokytojo ir mokinio tarpusavio santykių atitikimas. pasaulinio lygio problemų sprendimuose. kurią pasirenka. Terapeuto ir kliento. atsirandančius kovojant dėl savito gyvenimo būdo. Kito žmogaus priėmimą K. gyvenimo savaimingumą. nerimo. buvimas savimi . Rodžersas ypač vertino ir akcentavo pasirinkimų svarbą. K. JAV psichologas R. aktyvumą. Mėjus skyrė tris būties aspektus: išorinį pasaulį. Ši psichoterapija siekė padėti žmogui įsisąmoninti ir patirti savo egzistenciją. unikalų žmogaus kaip asmenybės pasaulį. kaip pati asmenybė save supranta. Besąlygiškai geras santykis . įsisąmonindamas ir priimdamas save. tikslus bei sprendimus. Valią jis suprato kaip visą žmogaus būtį pasaulyje. Taip pat galima kalbėti ir apie pilnatviškumą. Todėl pasidaro įmanoma kalbėti apie gerą gyvenimą. Jis kalbėjo apie meilę. yra priešais esančio asmens kaip žmogaus įvertinimas.laiku padėti žmogui sujungti troškimą. atsakomybę. Egzistencinė psichologija ir psichoterapija svarsto laisvės. angl. Buvimas savimi nėra tikslas. tačiau kartu įžiūrėjo trūkumus. Buvimas savimi iškelia klausimus: kaip būti ir kam būti? Į šiuos klausimus atsakymų ieško egzistencinė psichoterapija ir logoterapija. psichologinio konsultavimo metu. Egzistencinė psichologija skatina asmenybę būti autonomiška. bet išplėtė iki reikšmingumo visuomeniniuose procesuose.

prisiimti už juos atsakomybę. Šių savybių neturintį žmogų F. 4-5 dešimtmetyje JAV. Franklis siūlo užpildyti 3 tipų vertybėmis: kūrybos pobūdžio (gyvenimui prasmę suteikia darbas). vertybiniai konfliktai sukelia neurozes. susiformavusi XX a. psichinį ir dvasinį. V.individualioje psichologijoje. Logoterapija susiformavo XX a. vok. estetinių j a u s m ų išgyvenimą.) . moraliniai. Detaliau apie asmenybės teorijas skaitykite poskyryje „Asmenybės teorijos". jausminėmis vertybėmis (gyvenimas tampa prasmingu per meilę. viduryje kaip sistema. Pati egzistencija. Franklio logoterapija ir F. turinti. Rodžerso. Peris) Geštalto terapija. K. asmens ar asmenybės gyvenime. geriau pažinti dvasine realybę. Tačiau kančia prasminga tik nepakeičiamų aplinkybių ' atžvilgiu.tikslą padėti žmogui rasti gyvenimo prasmę. pasitikintis savimi. humanistinės psichologijos krypčiai priklauso V. savo vientisumą suvokiantis. Franklis skyrė tris žmogaus būties lygmenis: somatinį. kad vidinė. Adleris . Susidariusią tuštumą. turi neįkainuojamą vertę individo. Be jau minėtojo K. Franklis. Perlzo (F. sisteminė visumos organizacija lemia ją sudarančių dalių savybes ir funkcijas. teigė. p a t i r i a n t ir pergyvenant kančią. kelti sau naujus tikslus. Pasitaiko atvejų. Dvasiniai. . o A. Giluminė psichologija pagrindine asmenybės emocinių sutrikimų priežastimi laikė pasąmonėje vykstančius procesus. kaip opozicija psichoanalitinei ir elgesio terapijai. nerandant prasmės.begalinė ir joje be galo daug klausimų. Giluminės psichoterapijos principus taikė Z. 1-3 dešimtmetyje Vokietijoje. Geštaltinė psichologija-visybės psichologija. unikalios patirties momentai. V. Logoterapijos krypties pradininkas buvo austras V. Geštalto terapijos tikslas padėti žmogui įgyti asmenybės vientisumą. f o r m u o j a n t nuostatas į l i k i m ą ) . Šios mokyklos pažiūros konfrontavo su psichoanalitine ir individualios psichologijos mokykla.tai laisvė pasirinkti nuostatą savo somatinės ir psichinės būties atžvilgiu. Tik nepriklausomas.pastovius ir universalius būties momentus. Autentiškai išgyvenami. žmogus yra stiprus. Froidas psichoanalitinėje terapijoje. Egzistencinė psichologija ir psichoterapija nagrinėja egzistencines dimensijas . savo norų bei gabumų. Dvasinė būtis . nesudaro vientisos srovės. priklausomas nuo savęs.PSICHIKOS SUTRIKIMAI ___ _ 225 sprendimus. būtis (Dasein. Ieškoma prasmės ir būdų kaip realizuoti dvasinę b ū t į . Jungas analitinėje psichologijoje. atsiradusi XX a. Humanistinė psichologija ir psichoterapija. Perlzas laikė neurotišku. Jie taip pat praturtina ir bendrą supratimą. kurie nėra tapatūs asmens jausmams bei emocijoms. kai gauti atsakymai diktuoja naujus klausimus ir naujus atsakymus.

Ziegfeld). pabrėžiant mokytojo asmenybę. tai ir supratimas. visiško džiaugsmo siekimą. Edukacinis procesas tai ne tik išmokslinimas ar įsitikinimas. kad tam juos reikia „laikyti it brangakmenius laisvėje". Neilsas (W. Minėtoji mokymo sistema grindžiama žmoguje esančia gyvybiško troškimo mokytis prielaida. humanistinės mokymo ir mokymosi formos. Anglijoje ir Prancūzijoje siejasi su ilgalaikėmis nacionalinėmis ir istorinėmis tradicijomis. smalsumą. Velsas taip pat kalbėjo apie estetinio auklėjimo svarbą. kad žmogiška istorija vis labiau darosi panaši į varžybas tarp auklėjimo ir katastrofos. interesus. Holts (J. didelis dėmesys yra skiriamas vaiko . šiandien verta prisiminti anglų publicistą ir rašytoją. Holts) svarbiu laikė mokymą būtinų buitinių dalykų. kreipiamas dėmesys į turimus mokytojo jausmus. Šios sistemos principas mokantis leisti patirti daugiau gryno džiaugsmo ir gyvenant labiau ekstaziškai. bet tvirtino. Ypač kreipiamas dėmesys į patirtį. Holts nuomone. valią. išlikti atviru ir d ž i a u g s m i n g u . Estetinio auklėjimo teorija ir praktika JAV. praturtinančią asmenybę.1970 metais ypatingai išryškėjo alternatyvios mokymo sistemos.tai erdvė. jų profilaktiką ir terapiją. Nepaisant vaikų gabumų ir talentingumo. 1960 . Vienas iš šios krypties atstovų V. J. Wells). pasitikėjimą. II generalinėje asamblėjoje Hagoje 1958 metais akcentavo meno socialinio vaidmens svarbą.išmokimo procese naujai traktuojamas polinkis į stresą. ir efektyvių tikslų integravimą. J. dar 1920 metais pastebėjusį. H. Kalbant apie psichinius sutrikimus. „Tarptautinės bendrijos auklėjimas per meną" prezidentas. J. kreipiant dėmesį j intelektualius mokymosi aspektus. neignoruojant humanistinės žmogaus ir proceso sampratos. „kaip vystyti intelektą". pagrindiniu laikant kognityvinių. Leonard (G. gyvenimo patyrimus. kurie žmogiškai reikalingi ir kartu skatina linksmumą. nevystant estetinių gyvenimo elementų". Jos atsirado kaip reakcija į tradicinio mokymo apribojimus. Neills) svarbiu laikė vaikų tapsmą save valdančiais ir reguliuojančiais. kurioje vaikai patiria mokymosi sujungimą su realiu gyvenimu. Daug laiko skiriama mokymo procesui. D a u g i a u s i a laiko jame skiriama f a k t i n e i medžiagai. panaudojimą. Jis sakė. įvaldymą. Neilsas priartino mokymąsi prie bendro kritiškumo ir tai davė produktyvius rezultatus. V. Tokias alternatyvias mokymosi sistemas aptaria S. Krippner). Mokymo . Leonard's) sistema akcentuota į mokymąsi ir ekstazę. jų įsisąmoninimą. Kripneris (S. įsitikinimus. Velsą (H. poreikių tenkinimą ir motyvacijos stiprinimą. kad „negalima vystytis kaip civilizuotai nacijai. klasė .226 VII SKYRIUS Kai kurias mokymo sistemas taip pat galima laikyti terapiškai arba ugdančiai organizuotomis (kaip prielaida gerai terapijai ir kaip būdas jos rezultatams egzistuoti). afektus bei afektines pozicijas. F. kartu tai ir pagalba visapusiškai ir pilnatviškai asmenybei. Zygfeldas (F. nuomonę.

Jis kalbėjo apie sisteminį susitelkimą.platesnis klausimas nei atskiros meno šakos įsisavinimas piešimo . Mokymosi procesas tampa vis labiau liberaliu „laisvu piešimu". Socialines ir politines aplinkybes jis laikė rimtomis kliūtimis. reikalinga iš meninių žinių gauti tai. Pozityvių asmenybės savybių vystymasis neišvengiamai sutrukdo priešingybėms: meilės pagalba išvengiame neapykantos. bet gali padėti netgi meno atgimimui. pažinimu. pasiekiame bendrumo jausmą.mokykloje. Vaiko vystymasis vyksta • per emocinę psichinio gyvenimo sferą. Meniniai užsiėmimai vertinami pagal tai. tiek terapijoje sisteminio mokymo nepakankamas vertinimas. per betarpišką estetinio skonio formavimąsi. Kalbama ir apie meno terapines gydomąsias galimybes. Labiausiai imta vertinti individualybę. akcentuojamas „pedagoginis nesikišimas". H. Pagrindinis sėkmingo auklėjimo kriterijus H. Impulsai. Minėtas autorius buvo įsitikinęs. kiek jie atitinka unikalius asmenybės poreikius. Tiek mokyme. Anglų filosofas ir rašytojas V. Richardson) taip pat didelį dėmesį skyrė saviraiškai. Jungo pažiūros. Kiekvienam vaikui jaunam žmogui. kad toks 'mokymas padeda ne tik individualybės. buvo kalbama daug. išlaisvinami auklėjimo metu. kaip auklėjimo pagrindą. Rydas (H. tačiau ne visada ši idėja būdavo priimama rimtai. Anot H. pastangas ir darbštumo įjungimą j praktinę veiklą. Morris) rašė: „menų mokymas . įgūdžiais. „Auklėjimas per meną" laikomas terapija nuo visuomenės socialinių ligų. kad apie meną. Rydas buvo . stichiškumo absoliutinimas skatina ribotus simbolius arba formalias formas realaus ir visapusiško pasaulio pažinimo sąskaita. Menas padeda įveikti visuomeninius. Read) . H. asmenybinius bei individualius prieštaravimus". socialinius.aktyvus mokymo per meną atstovas Anglijoje dideles meno galimybes matė asmenybei integruojantis į visuomenę ir primindavo. užkerta kelią egoistiniams ir antisocialiems veiksmams. Gana eklektiškoms H. Jis kalbėjo taip pat apie Platono idealistinių idėjų panaudojimą šiuolaikiniams poreikiams ir sąlygoms. Rydui buvo asmens individualaus „tipo" išskyrimas su nepakartojamais ir specifiniais meninio reiškimo ypatumais. sugebėjimų vystymui ir sistemingam mokymui. Ričardsonas (M.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 227 individualybės išlaisvinimui ir laisvam reiškimuisi. asmenybės vystymuisi. Morisas (W. Vėliau vaiko kūrybiškumas pradėtas vertinti vaiko vertybių struktūros ' požiūriu. vertino žinias ir meistriškumą. Froido estetikos ir filosofijos supratimas taip pat K. M. Rydo pažiūroms įtakos turėjo Z. Visybišku žmogus tampa tik suvokdamas grožį. Rydo „vietoje transformacijos į harmoningą visuomenę dažnai neišvengiamai pasukama socialinės disharmonijos ir „susvetimėjimo" keliu. kas atitinka unikalias jo vertybių struktūras. Klasikinė meninio auklėjimo sistema rėmėsi griežtais reikalavimais ir disciplina.

A. Kai kurie prancūzų autoriai. Vatsas mato labai paprastus rytų mokymų tikslus. kurie tarpusavyje yra pozityviai susiję. A. ir „ekspertus" žinančius viską apie nieką". ne tik įtakoja gyvenimo energiją. A.užburtas ratas) probleminių ratų. Anot jo. k u l t ū r i n į kontekstą. V a i t h e d a s (A. Žinių nuotrupas laikė antraeiliu dalyku. Vats (A.pagalbinė priemonė. A. Psichoterapija ir išsilaisvinimo mokymai turi du sąlyčio taškus: 1. Vaithedas taip pat vertino intelektualinę ir dvasinę žmogaus kultūra. kuriuose pasiklysta ilgai tyrinėjantys psichines energijas. okultines teorijas ir panašiai. vidinį savo egzistavimo pajautimą. Asmenybės išsilaisvinimą iš sąlygotumų. Svarbus yra jo pozicijos kritiškumas visuomenės atžvilgiu.„inteligentiškumas" ir „kūrybiškumas". žinančius. reinkarnacijas. realizacijos tikslas ir rezultatas . eklektišką geštaltpsichologijos ir K. lyginant su tais sudėtingumais. gerai informuotas žmogus gali būti nuobodokas. kuriame asmenybė vystosi. jie dažnai netgi neadekvačiai vertinami. „Eksperto" ir „Diletanto" vertingumui išsaugoti Vaithedas kelia klausimą apie technologinio ir liberalaus auklėjimo suderinimą. Jo nuomone. Svarbiausiu auklėjimo kriterijumi jis laiko bendrą stilių. kūrybą laikė „sąveika su Dievu". Jis kritikavo „diletantus". mokymo. Vatsas kalba apie pakitusias sąmonės būsenas ir socialine sveikatą. „kurioziškumą". psichoterapijoje nepakankamai panaudojami rytų metodai. apibendrinantį užbaigtą ir ekonomišką veiklą. išmokimo. Teorinės žinios apie kitas kultūras padeda suprasti savo kultūrą.228 VII SKYRIUS kritikuojamas už „besistemiškumą". viršžmogiškus sugebėjimus. W h i t e h e a d ) ieškojo pusiausvyros tarp diletantizmo ir siauros specializacijos. teigiamų pasikeitimų stoką. bet ir betarpiškai veikia mąstymą. Menas. . Tuo tarpu elementarus rytų kultūrų nežinojimas dažnai sukuria paslapties atmosferą. o kultūra . Psichoterapijos. į kurią vakarų žmogus projektuoja savo fantazijas. Amerikietiškoje teorijoje psichoterapijos kontekste buvo tyrinėjamas „kūrybos fenomenas". Amerikiečių psichoterapeutas A. Taigi išeities taškas yra specialios žinios. išsivadavimui iš beprasmiškų sansaros (sansara . Vatso nuomone socialiniai institutai turi būti sukurti unikalių asmenybių ugdymui. Watts) šiuolaikiškai ir problematiškai tyrinėjo psichoterapiją ir jos egzistavimo bei reiškimosi būdus vakaruose ir r y t u o s e . Jungo psichoanalizės idėjų sujungimą. bet pabrėžė intuiciją ir pedagoginį jausmą. akcentuoja vakarų psichoterapijos užstrigimą. anot Vaithedo. panašiai kaip ir senovės graikai. šiek tiek apie viską. realizuojasi. 2. Sąmonės transformaciją. kritinę situaciją.

Theory and Experience. ypač tai pasakytina apie estetinį auklėjimą.PSICHIKOS SUTRIKIMAI 229 Galinga psichoterapinė priemonė yra tarpkultūriniai lyginimai. Kriščiūnas A.Alkoholizmas Alternatyvos.L. Brabant G. Kočiūnas R. Psichoterapijoje labai svarbia laikoma jausmų iškrova. Synopsis of psychiatry. Luban-Plozza B.. 1994. 1998. Vilnius. Reclaiming Your Self. 4. Kaplan H. 7. Denmark. J. 6. Individuali psichoterapija ir psichodinamikos mokslas. Vilnius. Behavioral Sciences. kurie keičiasi psichoterapijos proceso įtakoje. tačiau jis remiasi trimis svarbiausiais psichoterapinį procesą apibūdinančiais komponentais: jausmais. turime galimybę rinktis: pasilikti su tais sunkumais ar ieškoti problemų sprendimo būdų. 1995. 8. Bendriausiai išsilaisvinimo kelią galima nusakyti kaip mažiausio pasipriešinimo kelią. Switzerland. turinčių socialinę potekste įveikimo. Psichologinis konsultavimas. 1992. 1990. skatina žmogaus išsilaisvinimą. Vilnius.. realus pokyčių garantas yra veiksmas ar elgesys. DesRoches B. ieškant išsilaisvinimo kelių. • Ko galime tikėtis iš psichoterapijos? Apibendrintai galima būtų pasakyti. USA. padedantis siekti pasąmoningų užtvarų. Psychosomatic Disorders in General Practice. 1997. Kūno pažinimo ir bendravimo pratimai. Vilnius. Taigi susidūrę su psichologiniais sunkumais. dėl kurios jausmai išgyvenami. Kočiūnas R. 3. „ikimokslinių" disciplinų tyrinėjimas. beprasmių problemų. Psichoanalizė. Alkoholis . Neuroziniai negalavimai ir jų gydymas. Poldinger W. bus labai individualus. tačiau ne mažiau svarbu suprasti tą realią situaciją. 6 ed.y. kuriame nusakomas individo vaidmuo ir identiškumas. Melanas D. t. Vilnius. mąstymu ir elgesiu. Literatūra . ne tik psichoterapija. Clinical Psychiatry. 9. Knill Ch. Nematomas dramblys. F. Kaip matėte iš pateiktosios apžvalgos. 1991. Nissen J. The codependent's recovery plan. neįsisąmonintų. 5. be abejo. Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. individualybės vystymąsi bei integraciją į visuomenę. 1985. 10. jog poveikis. Neurozė. Vilnius. New York. pasikliovimą prigimtiniais jausmais. Knill M. Ph. Kalbant apie psichoterapiją. Kad ir kokiais svarbiais laikytume jausmus ir mąstymą. bet ir kai kurios auklėjimo teorijos. 2. 1994. 1. svarbus yra socialinis kontekstas. 1994. Sadock B.

230

VII SKYRIUS

11. Panika. Epizodinis nerimo paroksizmas. Vilnius, 1998. 12. Peseschkian Noss Rat. Psychosomatik und positive psychotherapie. German: Springerverlas, Berlin, Meidelberg, 1991. 13. Rainwater J. Padėk sau. Vilnius, 1994. 14. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. Ženeva, 1992. 15. M a . P y o o c y . Bopoe, 1994. 16. P y o c x o e p a . o p e . P o a B.E. T a , 1985. 17. A. c e p a . B a a . , 1997.

231

VII SKYRIUS
AŠ IR KITI

• Ar sugebėjimas suprasti žmones priklauso nuo to, ar moki Į pasaulį pažvelgti kito akimis? O gal nuo ko nors kito? • Kuris bendravimo partneris man patrauklesnis - savo savybėmis panašus į mane, ar mano priešingybė? • Kuo vadovas skiriasi nuo lyderio? • Ar konfliktai visada pragaištingi? Šie ir daugybė kitų „kodėl" dengia mūsų bendravimo sėkmės paslaptį, kurią, deja, ne visi lengvai įmename. Be įvairiausių sugebėjimų (muzikai, matematikai, šachmatams, sportui ir kt.) yra dar vienas nepaprastas talentas - mokėjimas bendrauti. Mokydamiesi mes bendraujame, dirbdami - bendraujame, žaisdami - taipogi. Bendraujame ir konfliktuodami, ir galvodami, ir džiaugdamiesi. Be bendravimo mūsų veikla neįmanoma, netenka prasmės. Kaskart greitėja mūsų gyvenimo tempas, tūkstančiai saitų sieja mus su kitais žmonėmis. Mūsų nuotaika, pasakytas žodis, gestas veikia aplinkinius žmones ir kaip bumerangas grįžta atgal. Šiame skyriuje ir pakalbėkime apie asmenybės santykius su kitais.

AŠ GRUPĖJE
Jūs - studentai. Studijos - pagrindinė jūsų veikla, todėl visų pirma esate savo studentiškos grupės nariai. Bet kartu priklausote ir dar vienai

232

VIII SKYRIUS

grupei - savo šeimai. Galbūt jūs gyvenate bendrabutyje? Jei taip, tai esate dar vienos - kambario draugų - grupės narys. Vakarais einate į krepšinio treniruotes? Štai jums dar viena grupė. O gal kartu su bičiuliais baigiate konstruoti naują kompiuterį? Tai taipogi grupė. Galėtume tęsti be galo. Mes visi priklausome grupėms. Mažoji grupė - tai negausi socialinė bendrija, kurios narius sieja tiesioginis ir pastovus asmeninis kontaktas ir pastovi veikla. Grupė skiriasi nuo paprasto žmonių susibūrimo tuo, kad jos narius sieja bendravimo normos ir tikslai, tam tikra struktūra, vaidmenų pasiskirstymas ir kt.

Kokių būna grupių?
Grupes galima skirstyti įvairiu pagrindu, tačiau dažniausiai jos skirstomos į formalias ir neformalias. Formaliomis vadinamos tokios grupės, kuriose narių padėtį ir elgesį reglamentuoja organizacijos taisyklės (sakykime, studentų grupė). Neformali grupė neturi aiškiai apibrėžtų tikslų ir pasižymi ryškiais emociniais tarpusavio santykiais. Neformalios grupės struktūrą kuria pati grupė; joje vadovaujamasi nerašytomis taisyklėmis. Tai kiemo paauglių kompanija, vienodą hobi turinčių žmonių grupelė ir pan. Neformali grupė gali egzistuoti formalios grupės viduje ir netgi nulemti jos kryptingumą. Pavyzdžiui, kelių kūrybingų studentų branduolys gali „uždegti" visą grupę. Galimas ir kitas grupių skirstymas, pvz.: laisvos ir privalomos grupės. Į laisvas grupes mes įstojame savo noru: tai įvairūs sporto klubai, kultūrinės draugijos ir t.t. Privalomų grupių nariais tampame nepriklausomai nuo savo norų: gimdami mes negalime pasirinkti šeimos, tautybės, rasės. Tiesa, vėliau po tam tikrų formalumų, galime pasikeisti tautybę ir tokiu būdu „pabėgti" iš privalomos grupės. Grupės skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminė grupė yra pagrindinė žmogui. Paprastai tai būna šeima, sporto komanda, studijų grupė ir pan. Pirminei grupei būdingi tamprūs santykiai kiekvieno su kiekvienu ir tai, jog ji būna nedidelė. Antrinės grupės dažniausiai būna didesnės, santykiai jose formalesni. Pvz., krepšinio klubą galima pavadinti antrine grupe, į kurią įeina daug pirminių - krepšinio komandų. Plačiau nagrinėtina referentinė grupė. Ne visos, o būtent referentinė grupė yra reikšmingas kriterijus, vertinant save ir kitus (ar veikla tose grupėse teikia pasitenkinimą). Referentine vadinama grupė, kurios normos, tikslai, elgesio standartai yra mūsų asmenybės kriterijus, renkantis tą ar kitą elgsenos būdą. Paprasčiau sakant, mes stengiamės elgtis taip, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų tie mums reikšmingi „kiti".

AŠ IR KITI

.

233

Beje, referentine grupe mums nebūtinai turi tapti ta grupė, kurios faktišku nariu esame. Pvz., jaunuolis žavisi miesto alpinistų klubu, apie kurį daug skaitė ir girdėjo; tai ir bus jo referentinė grupė, nors pats jis nėra faktiškas jos narys. Referentine gali būti netgi realiai neegzistuojanti, Įsivaizduojama grupė (pvz., videofilmų superherojai ar knygų personažai).

Grupės tikslai ir normos
Ir formali, ir neformali grupė turi savo tikslą. Siekiant tikslo, paprastai ne visų grupės narių indėlis yra vienodas. Jei dalis grupės narių mažai teprisideda prie bendro tikslo siekimo, tai gali susilpnėti bendra grupės motyvacija to tikslo siekti. Tikslo siekimas taip pat susijęs ir su grupės narių vertinimais:, kuo daugiau prisidedame prie bendro tikslo įgyvendinimo, tuo labiau būsime grupėje vertinami. Antra vertus, grupės tikslas - tai ir savęs vertinimo atskaitos taškas: jeigu dėl mano kaltės pralaimėtos sportinės varžybos, tai blogo vertinimo susilauksiu ne tik iš kitų komandos narių, bet ir iš savęs paties. Priklausydami kokiai nors grupei, jūs laikotės tam tikrų elgesio taisyklių. Tai - grupės normos. Šios normos ne visada sutampa su visuomenėje priimtomis etikos normomis. Be to, grupės normos skiriasi įsisąmoninimu: kai kurios elgesio taisyklės gali būti dažnai deklaruojamos ir pabrėžiamos, o kitos, tik numanomos, nors grupei jos gali būti ir labai reikšmingos.

Grupės struktūra
Priklausydami kuriai nors grupei, užimame joje tam tikrą vietą. Taigi grupės statusų hierarchijoje esame lyderio, atstumtojo, o gal būt žmogaus su vidutiniu statusu, pozicijoje (8.1 pav.). Statusą galime apibrėžti kaip asmenybės vertę grupėje. Skiriamas socialinis ir mažosios grupės statusas. Socialinis statusas - tai asmenybės, atliekančios tam tikrą socialinį vaidmenį visuomenėje, prestižas. Jūsų socialinis vaidmuo studento. Studento prestižas, jo vertinimas visuomenėje yra gana aukštas,

8.1 pav. Statusų hierarchija grupėje

234

VIII SKYRIUS

lyginant, pavyzdžiui, su vidurinės mokyklos moksleiviu. Tuo tarpu mažojoje grupėje (pavyzdžiui, studentų) yra kitaip: aukšto socialinio statuso studentas gali turėti labai žemą statusą konkrečioje studentu grupėje. Susiformavusiai grupės statusų hierarchijai būdingas santykinis stabilumas. Visi esame suinteresuoti didinti savąjį statusą. Statusas gali būti keliamas socialiai priimtinais arba nepriimtinais būdais. Geri egzaminų pažymiai, platus apsiskaitymas - tai priimti statuso kėlimo būdai, kurie gal būt padidina jūsų verte studentų grupėje. Nepriimtini statuso kėlimo būdai agresyvumas, gynybinis nuvertinimas, kai „į miltus sutrinami" kolegos sugebėjimai, ypač iškilus nekompetencijos grėsmei. Nepriimtiniems būdams priskiriama ir pataikavimas lyderiui. Tyrinėjant grupės struktūrą, pastebėta, jog asmenybės savęs vertinimas susijęs su statuso kitimu: kintant mūsų padėčiai grupėje, pradedame taikyti sau kitą teisių ir pareigų sistema, keičiame nuomonę ir apie save patį. Kuo mūsų statusas aukštesnis, tuo labiau grupės nariai toleruos mūsų elgesio įvairovę.

Sociometrija
Tai vienas iš grupės tyrimo metodų, kurią pasiūlė Dž. Morenas (J. Moreno). Sociometrija tiriami mažojoje grupėje susiklostę tarpusavio santykiai, t.y. kiekybiškai nustatomos individų simpatijos, abejingumas arba antipatijos. Tyrimo eiga. Kiekvienas grupės narys popieriaus lape individualiai užrašo tuos grupės narius, su kuriais norėtų (arba, atvirkščiai, nenorėtų) dalyvauti kokioje nors veikloje, pvz., būti vienoje sportinėje komandoje, kartu ruoštis egzaminams, atostogauti ir pan. Tai sociometriniai kriterijai. Jie gali būti siejami su kokios nors užduoties vykdymu, su mokymusi, poilsiu, bendru laiko leidimu ir t.t. Sociometriniame eksperimente paprastai naudojami 3 -7 kriterijai. Tyrimo dalyviams yra leidžiamas tam tikras pasirinkimų skaičius. Jis gali būti fiksuotas (pvz., prašoma išvardinti 3 (arba 4, 5 ir pan.) grupės narius pagal pateiktą kriterijų) arba laisvas, kai pasirinkimų skaičius neribojamas. Rezultatų analizė. Tyrimo rezultatai yra užrašomi pasirinkimo matricose. Jų yra tiek, kiek kriterijų buvo pateikta. Teigiami pasirinkimai matricose pažymimi „+", neigiami „-". Paprastumo dėlei kiekvienam grupės nariui yra suteikiamas numeris (8.2 pav.)

visų grupės narių skaičiaus be vieno):.abipusių pasirinkimų skaičius ' Grupės integratyvumas apibūdinimas kaip vieneto santykis su skaičiumi narių.y.grupės narių skaičius .AŠ IR KITI 235 Apibendrinus matricos duomenis.grupės narių skaičius . Jis yra lygus grupės nario gautų pasirinkimų sumai.i nario gauti neigiami pasirinkimai Grupės sutelktumo indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: N. kurių niekas nepasirinko: . galima nustatyti kiekvieno grupės nario sociometrinį statusą. n . padalintai iš maksimalaus galimų pasirinkimų skaičiaus (t.i nario gauti teigiami pasirinkimai .

skaičius Sociometrinio tyrimo rezultatus galima pavaizduoti sociogramoje. Tai yra schema. Sociogramos pavyzdys (1) 8. kurioje akivaizdžiai atsispindi grupės bendravimo struktūra.236 VIII SKYRIUS .4 pav. negavusių nei vieno pasirinkimo. Sociogramos pavyzdys (2) .3 pav. Sociogramoje naudojama tokia simbolika: 8.narių.

3. nes lyderis „viską žino pats". lyderystę sąlygoja pati situacija. 8. Demokratinis lyderis . paslankumas ir pan.y. Grupėje nebijoma pasakyti savo nuomonę. Lyderis pasitiki grupe. kaip norima. sugebėjimai. Liberalusis lyderis elgiasi taip. nuo kurios ir prasideda lyderio kilimas. sociograma sudaryta piramidės principu: lyderis . Dėl to šis stilius dar vadinamas anarchiniu. empatija. nuosekliausiai. maksimaliai koncentruoja valdžią savo rankose.AŠ IR KITI 237 Sociogramos gali būti piešiamos dvejopai. Autoritarinis lyderis netoleruoja grupės nuomonės. jog tie patys asmenys įvairiose grupėse užima nevienodą padėtį. Ar vertas lyderio vardo jūsų studentų grupės vadovas. vyras šeimoje gali būti ryškus lyderis. „Lyderystė kaip situacijos funkcija". . „Lyderio bruožų teorija".) padeda individui-bet kokioje grupėje užimti viešpataujančią padėtį. 8. priimdamas sprendimus.3 pav. nenubaus.„saviškis".tai grupės vidinės raidos rezultatas. o lyderiu tampama neoficialiai. nuo jo darbo stiliaus.besilaikantis grupės normų ir vertybių. o izoliuotasis narys labiausiai nutolęs nuo centro. tam tikrų įgimtu savybių rinkinys (ekstravertiškumas. o darbe . parodyti iniciatyvą. Grupės lyderiu tampa individas. t. t. demokratinis ir liberalusis. intelektas.4 pav. lyg būtų eilinis grupės narys. 2. įsakinėja grupės nariams. Grupėje leidžiama elgtis taip. Skiriami tokie klasikiniai lyderystės (taip pat ir vadovavimo) stiliai: autoritarinis. Grupėje niekas nerodo iniciatyvos.viršūnėje. Svarbiausias jos teiginys -„žmonės gimsta lyderiais". Vadinasi. nervinių procesų stiprumas. komanduoja. Tai labai priklauso nuo vadovo bendravimo su grupės nariais. (Pavyzdžiui. Lyderystė Šiuolaikinėje socialinėje psichologijoje labiausiai paplitusios šios lyderystės teorijos: 1.y. Lyderystė . suteikiama visiška laisvė. seniūnas? T u r b ū t jau supratote. tariasi su ja. Neretai sutapatiname sąvokas „lyderis" ir „vadovas". Yra pastebėta. o žemiausią poziciją užima negavęs pasirinkimo narys. nes niekas neišjuoks. Beje. juos baudžia. sociograma žiedinė: centre -lyderis. jog vadovai būna skiriami arba renkami. „Lyderystė kaip grupės funkcija".kolegų atstumtas ir pan. dažnai vadovas ir lyderis yra tas pats žmogus.).

kurios „grįžta" į asmenybę ir ją keičia. Kai priiminėjami grupei svarbūs sprendimai. normos. kaip kiti. Kai elgiamasi taip. Konformizmas gali būti dvejopas: 1. Todėl galima sakyti. siekdami savo tikslų kartu su grupe. asmenybė grupėje dažniausiai realizuoja socialinio pripažinimo poreikį. Konformizmas Turbūt esate pastebėję. Tai vadinama nuolaidumu. kaip grupė vertina mus. yra neatitikmuo tarp to. o tai suteikia emocinį komfortą ir saugumą. žymiai dažniau save pervertiname nei nepakankamai įvertiname. galime pasidalinti joje ne tik sėkme. Be to. o bendri tikslai bus pasiekiami. kaip mes vertiname savo faktiškąją padėtį grupėje ir to. kad grupė šiek tiek suniveliuoja asmenybes: grupės nariams sunku elgtis k i t a i p nei t i k i s i grupė. Jeigu norite pažinti asmenybę. vertybines orientacijas. nuostatų. kurioms ji priklauso. kad ne visi žmonės sėkmingai sugeba apginti savo nuomonę grupės akivaizdoje. Už savavališką elgesį gresia grupės sankcijos.238 VIII SKYRIUS Grupė ir asmenybė Grupę sudaro atskiros asmenybės. Beje. netikruoju konformizmu (pvz. pasidomėkite grupėmis. Vienoda elgsena su kitais grupės nariais dar nenusako konformizmo esmės. Antra vertus. nors minėtos aprangos . asmenybė neretai j u n t a grupės s p a u d i m ą . Svarbiausia yra tai. neužgožiant individualybės. jos elgesį. tačiau pati grupė nėra paprasta asmenybių suma. kurių padėtis tarpasmeninių santykių sistemoje yra objektyviai žema (nepatenkinama). Žinodami šių grupių nuostatas.pajusti bendrumo jausmą ir asmenybės autonomiją asmenybė tobulės ne kitų sąskaita. pasiriša kaklaraištį. būdamas vienas. vadinamas konformizmu. asmenybės statusą bei dalyvavimo aktyvumą šiose grupėse. Juk iš gausybės narių nuomonių. Kaip asmenybė jaučia savąjį Aš grupėje? Pasirodo. Jeigu kiekvienas grupės narys sugebės realizuoti dvi pagrindines bendravimo vertybes . esant realiam arba į s i v a i z d u o j a m a m grupės spaudimui. galėsite prognozuoti jos elgesį tam tikrose situacijose. kaip jis nemąstytų arba nesielgtų.. Toks elgesio arba įsitikinimų pakeitimas. bet viduje tam nepritariama. vertybinės orientacijos. nenorėdamas išsiskirti iš kitų susitikime dalyvaujančių žmonių. jog žmogus ima mąstyti ar elgtis taip. Ypač linkę save pervertinti tie. vertinimų formuojasi grupės nuostatos. vaikinas apsivelka kostiumą. bet ir nesėkme.

kai grupė jo nebeveikia.t. Ašo eksperimente pateiktos linijos: etaloninė kuo tikėti: aplinkinių vertinimu ar savo linija .). o jis nežino 8. Septynių žmonių grupė (šeši iš jų buvo apmokyti eksperimentatoriaus. S. „Naivusis tiriamasis" sunerimsta: „Kas gi čia vyksta? Jie apako ar aš?" Eksperimentatorius jau laukia jo atsakymo. išskyrus vieną . 8. Ašo teigimu. jog tai atkarpa C. Tačiau ką gi jis girdi? Pirmasis vertintojas pareiškia. kai individas laikosi grupės nuomonės ir tada. atliko tokį eksperimentą. jog eksperimentiškai tirti šį reiškinį nėra labai sunku. Ašas (S. „Naivusis" tiriamasis pažymėtas rodykle S.) palyginimui: A. Tiriamieji: S.5 pav. „Naivus tiriamasis" savo atsakymą pateikia šeštasis.„naivųjį tiriamąjį". kurios nariai imituoja kasdieninius socialinius reiškinius. 2. Laboratorijose sumodeliuojama lyg ir mikrovisuomenė. Trečiasis p r i t a r i a p i r m i e s i e m s ir t.patvirtina. Išnykus grupės spaudimui.. 8. jeigu šalia tiriamojo nėra kitų žmonių.6 pav.X ir linijos akimis? (žr. kurio reakcijos ir yra fiksuojamos.6 pav. Asch). Antrasis . Ašo eksperimento metu. grįžtama prie savo ankstesnės nuomonės ir elgsenos. tai 99% atsakymų būna teisingi. Jau iš pat pradžių jis be vargo nustato. kuri iš trijų atkarpų yra lygi etaloninei atkarpai (žr. Konformizmo tyrinėtojai teigia. S.5 pav. B ir C. Jei tiriamasis girdi jo nuomonei prieštaraujančius atsakymus. Visi eksperimento dalyviai būna specialiai apmokyti eksperimentatoriaus. pasišalinus iš grupės. AŠ IR KITI • 239 jis labai nemėgsta). Kai nuoširdžiai tikima tuo. ką turi kalbėti) buvo susodinta prie stalo ir jų prašoma įvertinti. jog tai yra atkarpa B. tai net 37% tiriamųjų pakeičia savo nuomonę ir pateikia . Vienas iš žymesnių konformizmo tyrinėtojų. 8. ką įteigia grupė.

Padidinus grupės narių skaičių. šis procentas nekinta. Tyrinėtojų duomenimis. jog didinant grupės narių skaičių. Be to. Jei šalia „naiviojo" tiriamojo būdavo 1-2 žmonės. minėti 37% tiriamųjų ima elgtis konformistiškai. grupės spaudimo efektas nedidėja. kurios metu perduodama informacija ir patenkinami saugumo. t. dominavimo ir kiti poreikiai. ką pastebi ar pajaučia. saviraiškos. Pirmieji bendravimo įspūdžiai yra labai svarbūs: pažindami kitą asmenybę. Jeigu žmonės taip lengvai keičia nuomonę esant minimaliam spaudimui. palaikantis „naiviojo tiriamojo" nuomonę. AŠ BENDRAUJU Mūsų bendravimas kupinas staigmenų. Bendravimas . tai galima tik numanyti.tai dviejų arba daugiau žmonių tarpusavio sąveika. Bendravimo apibūdinimas B e n d r a v i m o procesas yra d a u g i a p l a n i s ir s u d ė t i n g a s . I aspektas: Bendravimas kaip žmonių tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). galime tikėtis bendravimo sėkmės. išreikšto grupės spaudimo keisti nuomonę. Pastebėta.240 VIII SKYRIUS klaidingą atsakymą. pastarasis dažniausiai imdavo priešintis grupės spaudimui. Įdomu pastebėti. kurį išgirdo iš kitų eksperimento dalyvių. todėl paanalizuosime jį įvairiais aspektais. i š š i f r u o t i tai. kas vyksta.y. minėtas efektas beveik nepasireikšdavo. smagių minučių ir konfliktų. Bendravimas atsirado kartu su žmonija. jos. kai grupė atvirai spaudžia ir netgi taiko sankcijas. Panagrinėsime kai kuriuos bendravimo psichologijos aspektus. Tokie rezultatai kelia nerimą: juk eksperimentuose nebuvo atviro.. efektai yra šie: . sugebėdami tiksliai „skaityti" vieni kitus. kai grupė yra iš 3 . jog tarpusavio suvokimo procese reiškiasi įvairūs efektai. stengiasi „perskaityti" viena kitą. Jeigu grupėje atsirasdavo nors vienas.4 žmonių. Be to. tačiau šio meno dar nesame gerai įvaldę. Dažniausiai pasitaikantys . net 75% tiriamųjų analogiškuose eksperimentuose bent epizodiškai elgdavosi konformiškai. formuojamės ir patys. kur grupės nariai mažiau pažįstami. prieštaravimų. kurių patys bendraujantieji sąmoningai nesuvokia. konformizmas labiau reiškiasi ten. Kai bendraudamos susitinka dvi asmenybės.

Naujumo ir pirmumo efektas. t. Iš graikų kalbos kilęs žodis „stereotipas" reiškia „tvirtą atspaudą". „apkūnūs žmonės yra geraširdžiai" (14 apklaustųjų) ir pan.egoistas". Jei suvokiamasis žmogus yra nepažįstamas. Buvo nustatyti tokie stereotipai: „mažas ūgis rodo valdžios siekimą" (tvirtino 5 apklaustieji). kartais net iškreipta samprata apie koki nors objektą.y. nuostatą į šį žmogų formuoja a n k s č i a u ..y. reiškiasi pirmumo efektas. Antra vertus. „vienturtis vaikas šeimoje .tvirta valia" (9 apklaustieji).a p i e jį gauta informacija. jog tam tikros savybės sukelia viena kitą. reiškiasi naujumo efektas. Socialinis stereotipas fiksuoja santykinai pastovius. naujausia informacija apie šį žmogų „nugali" ankstesnę informaciją. • Rusų psichologas A. Šis efektas pasireiškia tuo.tai bendras palankumas ar nepalankumas kitam asmeniui bendravimo procese. Blogo analogijų ieškojimo efektas. kad gerai pažįstu žmones!" II aspektas: Bendravimas kaip pasikeitimas informacija (komunikacija). Iš tokio tipo žmonių dažnai girdime replikas: „ko iš jo norėti! Ar aš nesakiau.sustiprinami. Naudodamiesi stereotipais. kad suvokiantysis žmogus iš panašių pagal išvaizdą žmonių tikisi ir panašių jų vidinių savybių. kaip elgtis tuo ar kitu atveju. poelgiai „nepastebimi". šiltas ir pan. Andoros fenomenas arba save išpildanti pranašystė. kaip jie suvokia kitų žmonių išorės bruožus.pedantai" ir pan. tai manoma. o pageidaujami . Ši nuostata neretai yra nediferencijuota: nepageidaujamos žmogaus savybės. ) apklausė 72 žmones. t. jei žmogus malonus. Bodaliovas (A. stereotipai padeda mums greičiau susiorientuoti. . Suvokiantysis žmogus tiki. Turbūt ne kartą esame pritarę abejotinoms „tiesoms": „visi pietiečiai karšto būdo". Loginio paklydimo efektas. nebeįžvelgiame individualių asmenybės savybių arba priskiriame jai visai nebūdingus trūkumus ar privalumus. Jeigu suvokiamasis žmogus yra pažįstamas. Pvz. „visi buhalteriai . tai yra supaprastinta. pateikia daugybę gatavų receptų. Taigi mes pradedame „ieškoti prasmės" ankstesnėje patirtyje.AŠ IR KITI 241_ Stereotipizacijos efektas. neatsižvelgdami į tos patirties ribotumą. Kitais žodžiais sakant. patikimas. Aureolė . bet nebūtinai esminius objekto bruožus. Tai ypač būdinga pesimistams. schematizuota. jog jis bus garbingas. „kvadratinis smakras . Aureolės efektas. kurie apie žmogų susirenka atitinkančią jo pesimistinius lūkesčius informaciją.

kūno judesiai. o 60-80% atitenka neverbalinei (nežodinei) komunikacijai. mimika. nekontroliuojami ženklai. Neverbalinių ženklų reikšmė priklauso ir nuo konteksto.80. 2. suprantame. italai . Pajutę prieštaravimą tarp girdimų žodžių ir stebimų gestų bei mimikos.neplanuotai atsirandantys. Gestai. Pirmieji rimtesni tyrimai atlikti tik septinto dešimtmečio pradžioje. Konvencionalūs . J a p o n i j o j e tas pats ženklas r e i š k i a d i d e l į nemalonumą: pašalinimą iš darbo.242 VIII SKYRIUS Kaip mes keičiamės informacija? Tikiuosi tokio jūsų atsakymo: kalbos dėka. tuo mažiau išvystyta jo gestų bei kūno judesių kalba. nes jie negali išmokti neverbalinių ženklų dėl turimo regos ar klausos defekto. tai yra genetiškai perduodami iš kartos į kartą. jog jam labai šalta. Oksfordo universiteto psichologų duomenimis. kurie neverbaliniai ženklai yra mūsų išmokstami gyvenimo bėgyje. Taigi egzistuoja ir kita kalba. anglai . Mokslas apie neverbalinę žmonių elgseną yra dar labai jaunas. mimika.120. Psichologų tarpe diskutuojama. kadangi neverbaliniai ženklai turi po keletą reikšmių. Gestikuliacijos gausa skiriasi ir skirtingo socialinio statuso atstovai: kuo aukštesnė žmogaus socialinė padėtis.. tai „kūno kalba". regėdami žiemą ant suolo sėdintį žmogų. atskiros tautos labai skiriasi pagal n a u d o j a m ų gestų gausumą. Prieš pateikdami įvairių neverbalinių ženklų reikšmes. Tačiau.0. prancūzai . kūno judesiai papildo vienas kitą ir padeda atskleisti tikrąją jų reikšmę. Tačiau psichologiniai tyrimai rodo. norėtume jus įspėti. Pavyzdžiui. kuriai būdinga gestai. kurčius ir kurčnebylius žmones. jei tokioje pat pozoje . todėl kūno kalbą sunku sufalsifikuoti. Pvz. Interpretuodami stebimo žmogaus kūno kalbą. niekada nesistenkite jos suskaidyti į sudėtinius vienetus. sunkią situaciją ar pan. kurie yra į g i m t i . užmaršumą. suomiai . Skiriami du neverbalinių ženklų tipai: 1. Spontaniški . sočiai pavalgę mes brūkštelime pirštu s a u per k a k l ą .. pakaušio pasikasymas gali reikšti nepasitikėjimą. Atskiro gesto ar veido išraiškos interpretavimas mus gali labai suklaidinti. tvirtai sukryžiavusį rankas ant krūtinės. per l valandą meksikiečiai padaro beveik 180 gestų. Ji ypatinga tuo. netiesos sakymą ir tiesiog nešvarius plaukus. Atsakymo į minėtus klausimus ieškoma stebint aktus. mes nesąmoningai labiau pasitikime pastaraisiais. jog yra sąlygota mūsų pasąmonės.skirtingose tautose tie patys ženklai turi skirtingas reikšmes. Buvo pastebėtas įdomus faktas. Jie atspindi gilius pasąmoninius išgyvenimus. jo prestižas. Pvz. jog verbaliniu (žodiniu) būdu mes perduodame tik 20-40% informacijos. Pasirodo.l.

paspaudžiamą per daug stipriai (B) 8.9 pav. Pateiksime keletą dažnai sutinkamų neverbalinių ženklų ir jų paaiškinimų. • Ženklų interpretacijos pavyzdžiai (pagal A. dominuojanti (B).7 pav.AŠ IR KITI _ 243 pastebėtume žmogų sėdintį už derybų stalo. tai galėtume traktuoti kaip neigiamą arba gynybinį jo požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Taip pat gali būti naudojama „sutramdant" agresyvų pasisveikinimą . Pease)): 8. Naudojama savo nuoširdumui. agresyvi (C) pa.Delno padėtys: patikli (A).Pasisveikinimas-„pirštinė". Agresyvaus žmogaus pasisveikinimas: ranka paduodama nesulenkta (A). Pizą (A. garbingumui pabrėžti. ranka .

nosies lietimas dažnai būna susijęs su netiesos sakymu.244 VIII SKYRIUS 8. Pasisveikinimas spustelint alkūnę ar petį galimas tik esant abipusiai šiltiems. Neutralus klausymasis (A) ir klausymasis susidomėjus (B). neužtikrintumu kalbant . Lūpų dengimas.10 pav.12 pav. emocionaliems santykiams. nepritariantis klausymasis (C) 8.11 pav. Kitu atveju taip besisveikinantis pabrėžia savo aukštesni statusą 8.

jog žmogui svarsto. Smakro „paglostymo" judesiai byloja apie bandymą priimti sprendimą (A. Neužtikrintai meluojantys kartais nesąmoningai atlieka šį judesį .13 pav. „tempia" laiką (C) 8. „Bokšto statymo" ženklai budingi savimi pasitikintiems žmonėms.AŠ IR KITI 245 8. Ženklo variantai: kalbant (A) ir klausant (B) . B).15 pav. taip pat turintiems aukštą statusą visuomenėje bei vadovams. Manipuliacijos akiniais taip pat rodo.14 pav. Apykaklės timptelėjimas būdingas įpykintam arba stipriai nusiminusiam žmogui.

neigiamai nusiteikusio. rezervuoti santykiai (B) .246 VIII SKYRIUS 8.18 pav. sukryžiuotos kojos). jaučiančio viršumą žmogaus laikysena (A). bandančio „suimti save į rankas" žmogaus laikysena (B. Rankų suėmimo už nugaros ženklai: pasitikinčio savimi. C) . pasiruošimas veikti (B. atviri santykiai (A) ir uždaras kūnas (sunertos rankos. C) 8.16 pav.17 pav. Starto pozos: pasiruošimas baigti pokalbį (rankos ant kelių. A). Tarpusavio santykiai ir neverbalinė kūno kalba: atviras kūnas.

. vaizduojančių kasdienos situacijas. Kasdienės situacijos ir kūno kalba Teisingą 1-4 situacijų analizę jūs galite rasti A.19 pav. o kurie .. Pizo knygoje. Kaip tik dabar ir pabandysime atsakyti j klausimą. Analizuodami pasistenkite atsakyti sau į tokius klausimus: kokie šių žmonių tarpusavio santykiai? Kurie jų jaučiasi pasitikintys savimi. veiklūs. o jų visumą. Patikrink save! Trumpai aptarsime verbalinio (žodinio) bendravimo ypatumus. kodėl žmonių bendravimas dažnai būna toks komplikuotas ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame. užsidarę 8.. dominuojantys. .neužtikrinti.AŠ IR KITI 247 Dabar pateiksime keletą paveikslėlių. Pabandykite suprasti ne pavienius neverbalinius ženklus.

Kreipimasis (arba: ko aš norėčiau paprašyti. Savęs atskleidimas (arba: ką aš pats apie save pasakau). 2. įsakyti). Tarpasmeninės komunikacijos psichologinis modelis . Beje. nors garsiai tai nebuvo ištarta. Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose. tiek paslėptas. Pranešimas parodo. 8.).. priėmėjo ir pranešimo terminais.. Pranešimo turinys (arba: apie ką aš informuoju). balso tone. Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau".248 VIII SKYRIUS Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo. o pati informacija vadinama pranešimu. kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. kadangi parodo siuntėjo savijautą. bet ir informacija apie siuntėjo asmenį (pvz. siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių). 1.paveikti priėmėją. neverbaliniuose signaluose. Santykiai (arba: kokios aš nuomonės apie tave).) ir panagrinėti konkretų pavyzdį. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės. Šiam aspektui priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus. jog esant vienodam kreipimuisi. Pabandysime schematiškai pavaizduoti pranešimo analizę (žr.t. santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas. Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras. Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ ne tavo nosiai suprasti tai!"). liepti. tiek sąmoningas.20 pav. Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija. Įdomu pastebėti. Kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais. arba bent jau turėtų toks būti.20 pav. norimas savęs pavaizdavimas. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis. 3. norą būti „aukštumoje" ir t. Beveik visų pranešimų tikslas . Tai dažnai išryškėja tam tikrų formuluočių naudojime. 4. 8. su baime ar pan. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu.

jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos.23 pav.21 pav. Pavyzdys iš kasdienybės: moteris sėdi prie vairo. girdėdamas jo pranešimą? 8. jausti.21 pav.23 pav. 8.). galvoti. jog mašina važiuoja vyras ir moteris (žr. T u r b ū t supratote. Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. 8. Tačiau psichologai juokauja.AŠ IR KITI 249 Pavyzdys: įsivaizduokite.22 pav. 8. kaip parodyta 8. kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus. jog kur kas geriau būtų keturios ausys.). Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį priėmėją" (žr. Kas jis per vienas? Kas su juo vyksta? Kaip suprasti t u r i n į ? Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti. „Keturausis priėmėjas" . vyras siunčia pranešimą Tuomet vyro siunčiamą pranešimą galima išanalizuoti taip.

jei nežiūri-nemėgiami ir t. Šiuo požiūriu skiriami įvairūs sąveikos tipai. III aspektas: . Perdėtas „santykinės ausies" išvystymas sunkina mūsų gyvenimą: net i n d i f e r e n t i š k u s posakius imame interpretuoti per savo asmenį. kad šis iš menko krustelėjimo supranta. ten ir gali pakrypti pokalbis. ką jie patys jaučia. taip pat mokslo darbuotojai.bendradarbiavimas ir varžymasis. Tik retas sugeba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis". Labai jautri „kreipimosi ausis" išvystoma dar vaikystėje. Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia. Priėmėjas g a l i reaguoti labai į v a i r i a i : tai priklausys nuo to. Būdami jautrūs kitų poreikiams. Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota. ką turėtų tuoj pat padaryti. G r į ž k i m e prie mūsų pateikto pavyzdžio (žr. turi laisve pasirinkti. Jei kas pyksta. Akivaizdu.23 pav. jog šie tipai yra kraštutiniai. į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš a) . Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką.). ką jis išgirdo jam mestelėtoje replikoje. Šiuos du kraštutinius tipus galima nusakyti ir kitais žodžiais: „santarvė" ir „konfliktas" arba „prisitaikymas" ir „opozicija" ir pan. Paanalizuokite. jei žiūri-aptarinėjami.250 VIII SKYRIUS P r i k l a u s o m a i nuo to.d) variantų? Yra pastebėta.t. iš esmės. kad priėmėjas. ko norėtų ir pan. Tėvai džiaugiasi tokiu vaiko „susigaudymu". o Bendravimas kaip tarpusavio sąveika (interakcija). šio tipo žmonės ima nebesuprasti. 8. jog geriau išvystytą „turinio ausį" turi vyrai. kurią ausi mes „įsijungiame" pokalbyje. jei juokiasi-jaučiamės išjuokti. tačiau tokia patirtis vėliau virsta k l i ū t i m i nuoširdžiam bendravimui. imame jaustis kalti. tačiau pagrindiniai yra du . į kurią pranešimo pusę jis reaguos.

arba 1) konfliktai. Konfliktai dar gali būti skirstomi į: 1) konstruktyvius konfliktus. . 2) destruktyvius konfliktus. Plačiau gvildensime dar vieną bendravimo formą. Konfliktiški yra tie žmonės. kurie atsiranda. kaip bendraujant vystosi asmenybė. mano esąs teisuolis. Varžantis tenkinami tik vieno žmogaus ar vienos grupės poreikiai. Yra ir kitokių konfliktų skirstymų: 1) paslėpti arba nenumatyti konfliktai.tai maždaug vienodo stiprumo. sakome. Lotynų kalbos žodis „conflictus" reiškia susidūrimą. Vadovaujantis tokia nuostata. kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai. kilę dėl asmenybės savybių. 2) atviri arba numatyti konfliktai. Konfliktas Jei bendraudami vienas kitam padedame realizuoti poreikius ir patiriame abipusę naudą. Pagal formą konfliktai skirstomi taip: 1) asmenybės konfliktai. nuomonių.nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai. socialinėje psichologijoje susiformavo įvairios kryptys. kurie stimuliuoja grupės dinamiką. be išankstinių nuostatų.AŠ IR KITI 251 tarp jų yra daugybė kitų sąveikos tipų.bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą.konfliktą. Konfliktas . Konfliktas visada sukelia stiprius emocinius išgyvenimus. interesų. kaip bendravimo aspektas. sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. aiškinančios. Interakcija. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet. naudingi kaip profilaktika prieš grupės sąstingj. laikomas bene svarbiausiu. Dėl ko dažniausiai kyla konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konflikto priežasčių . inertiški žmonės. bet priešingos krypties jėgų sąveika. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas . kad bendradarbiaujame. kurie ardo grupę. 2) tarpasmeniniai konfliktai. 2) situacijos sąlygoti konfliktai. tai yra nesuderinamų motyvų. nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. užimti prestižinę vietą visuomenėje. nuotaikų susidūrimas. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus. 3) konfliktai tarp grupių. | konfliktą su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę. bendraujant dviem žmonėms.

Jis gali užjausti. Liepsnojant konfliktui. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir. pasportuotų ir pan. Tada . susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. liepia pasakyti ką tik girdėtą „priešininko" repliką. K o n f l i k t u o d a m i prarandame laiko perspektyvą. Sprendžiant konfliktą tiesiogiai. konfliktuojančius. daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją. tinkantis ir šeimoje.. Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais.. Juk jis turi ir neblogų savybių. Šis būdas labai veiksmingas. Tad kaip „užgesinti" konfliktą? Konflikto sprendimo būdai gali būti.. paprastai dalyvauja abi konfliktuojančios pusės. kur kas daugiau tokių. prisiimti atsakomybę už konflikto sprendimo kokybę. kad jie padiskutuotų. Jei jis save gerbia. galintis nurodinėti. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas. 4. gal būt po valandėlės jo neigiami j a u s m a i „priešininkui" pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug. todėl nusileisti „priešininkui" yra sunku. ir studentų grupėje . telkiame dėmesį tik į tai. todėl už savigarba yra kovojama. Konfliktuojant paprastai menkai girdime savo „priešininką". „Oponento priverstinio klausymo" principas. Dažniausiai manome. 3. jog liks neatkurta savoji vertė. Tačiau rasti tokį neutralų asmenį gana sunku. kas vyksta dabar.. nes ruošiame savo „triuškinančias" replikas. nešališkasis asmuo. Tai universalus konflikto mažinimo būdas. o kartais ir trečiasis. 2) netiesioginiai. K o n f l i k t o atomazgą n u t o l i n a ir kiti veiksniai. „Agresijos apnuoginimo" principas: patartina nepastebimai suvesti. nors sunkus. nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. ne visada etiškomis priemonėmis. tegul jis išsilieja. galimybė lengvai susitaikyti itin menka. Jausmų išliejimo principas: negesinkite „užsidegusio" žmogaus jausmų.252 VIII SKYRIUS neklystantis. prieš atsikertant.konfliktuojantieji prašomi „persikūnyti". nesikiškite. kurie pasirengę palaikyti vieną ar kitą puse. ir darbe. Yra keletas netiesioginių konfliktų sprendimo būdų: 1. 1) tiesioginiai. deja. „Pozicijų pasikeitimo" principas. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę." 2. pažaistų.

mes nueiname lengviausiu keliu: neieškome konstruktyvaus konflikto sprendimo. Tyrimai įvairiuose Rusijos i n s t i t u t u o s e parodė. 2) atviras ir efektyvus abiejų konfliktuojančių pusių bendravimas. į kurias buvote įveltas ir jūs. atsisakoma pripažinti. Konfliktų sprendimo taktikos . vertėtų viską nuleisti juokais . Jums pasitraukus iš konfliktinės situacijos sprendimo. Fizinis arba emocinis pasitraukimas. skiriasi tik jos intensyvumas. Taktika „laimėti . Nuslopinimas. valandų konfliktams spręsti. kad tam tikrų reagavimų būdų mes išmokstame dar vaikystėje. norint laimėti bet kuria kaina). Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs. 3. t a i yra p a g r i n d i n į k o n f l i k t ą sukėlusios priežasties išsiaiškinimas. nes pralaimėjusieji beveik visada priešinasi jiems primestiems sprendimams. jog dėl netinkamo tarnautoju parinkimo įvairiose valstybės įmonėse kasmet sugaištama apie 18 mln. Anglų mokslininkai apskaičiavo. 2. kad konfliktas egzistuoja. problema gali dar labiau paaštrėti ir pan. Juos dabar trumpai ir aptarsime. Tik retais atvejais tokia „taika" iš tikrųjų atstato gerus santykius. 1. Esama ir daugiau konflikto sprendimo būdų. išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. Pasirodo. Ši taktika neduoda ilgalaikių rezultatų.AŠ IR KITI 253 oponentai ne tik išgirsta vienas kitą. atsakomojo atsitraukimo. bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. Pabandykite susikaupti ir prisiminti keletą konfliktinių situacijų. jūs galite susilaukti dar didesnių reikalavimų. Pajuokavimo principas. kaip elgėtės? Tikriausiai sutiksite. 5. k o n f l i k t o lokalizavimas (bet ne atvirkščiai: siekimas instinktyviai pereiti į totalų puolimą. Tvirtindami. jog 50% mokslo darbuotojų norėtų pakeisti savo darbovietes dėl konfliktinės atmosferos. Kaip į jas reagavote? Ką kalbėjote. emocijų kontrolė. jog dažniausiai mūsų reakcija būna beveik vienoda. T.pralaimėti". y. kad tai yra „natūralu". Svarbiausios sąlygos konfliktui išspręsti: 1) k o n f l i k t o esmės atskleidimas. tai yra savo klaidų pripažinimas. o tik dar kartą pademonstruojame tvirtus savo „konfliktavimo įgūdžius".dėmesys nukreipiamas kitur.

tik neatrastų konflikto sprendimo variantų. į kurį dedama apelsino žievelės. k o n f l i k t i n ė j e s i t u a c i j o j e v i s a d a i š s i a i š k i n k i t e ne tik konfliktuojančiųjų tikslus. spėlioja būsimus įvykius.laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti. Padarykite savo priešininką sąjungininku. reikėtų išsiaiškinti. Kaip klausyti? Išsiaiškinome. Išsiaiškinus poreikius ir tikslus. klausinėja.laimėti" bus efektyvus tik tuomet. kiek ir jūsų paties.klausantysis trukdo kalbančiajam: skuba daryti išvadas. Tad gal jam tiktų kitos sultys. Tik iš pirmo žvilgsnio šį būdą galima laikyti tinkamu visiems konfliktų sprendimams. kad ir tu laimėtum". bet taip pat noriu..pralaimėti"). Sugebėjimas klausyti kito . jiems dar neįsiliepsnojus. dviems žmonėms reikia pasidalinti apelsiną. Antra. Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir t.gauti apelsiną ir išgerti jo sultis. galima sustabdyti daugelį konfliktų. o kitas šiandien keps tortą. mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę). jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj suspaus apelsino sultis į burną. bet ir poreikius. Neretai būna kur kas geresnių. Sakykime.atsigerti. kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną. jūs t u r b ū t p a s i ū l y t u m ė t e j į p e r p j a u t i p u s i a u (kompromisas). 5.gana retas bruožas. O ką daryti.254 VIII SKYRIUS 4. Jos principas yra toks: „Aš noriu laimėti. kodėl jie nori to. kad būtų įgyvendintas principas „laimėti . Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas .vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (taktika „laimėti . ko nori. Taktika „laimėti . Mūsų atveju gal išaiškėtų. Pasirodo. „Užbėgimas į priekį" . Ką daryti. Kompromisas. kad nemokėjimas išklausyti oponento. o jo poreikis . Per daug nemąstydami. kas labiausiai trukdo sėkmingai spręsti konfliktus. Gal būt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą . jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz. Kitais žodžiais sakant. Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti . kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas.laimėti". . arbata. t. Dažniausiai pasitaikančios klausymosi klaidos: 1. dėl jo nebuvimo kasdieniniame bendravime kyla daug keblumų. jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat. o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis.

kad domimės savo pašnekovu. a t i d ž i a i nestebėdami ir neklausydami kalbančiojo. tačiau iš t i k r ų j ų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. nekalbėk. t. po kambarį. Teks tuojau pat gailėtis dėl neapgalvotos kalbos". tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. ko žmogus negali ar nenori pasakyti. mes suvoksime ne tik tai. ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija). Senovinėse molinėse lentelėse galima perskaityti p i r m ą j į pamokymą apie tai. kelia norą replikuoti. Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių. Įsijautę į kitą. ar netgi paties kalbančiojo apžiūrinėjimas.AŠ IR KITI 255 2. ritmiškumu. retsykiais pasitiksliname. . balso tembru. ko nori (motyvacinė empatija). ar teisingai suprantame kalbantįjį. kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis. nes sumažina įtampą. Reflektyviai klausydamiesi. Tokia klausymosi forma ypač tinkama. 3.sugebėjimas aiškiai reikšti savo mintis. 2) reflektyvus klausymas. mes nesikišame į pašnekovo kalbą. . išgirsime ir tai. Kalbantįjį trikdo mūsų klaidžiojantis žvilgsnis pro l a n g ą . apibendriname pagrindines pokalbio idėjas. Skiriamos dvi klausymosi formos: 1) nereflektyvus klausymas.). „taip". Neutralios replikos ypač padeda pokalbio pradžioje. Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties. tempu. jei esi suirzęs. perfrazuojame jo sakomas mintis. y. kai nori išsikalbėti. „Gal galite smulkiau?" ir pan. į t e r p i a m i žodeliai „aha". tik klausome ir įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija). perduodamos gestais. Lyg ir rodomas išorinis dėmesys kalbančiajam (linksima galva. netenkame informacijos. Neigiama nuostata kalbančiojo atžvilgiu trukdo susikaupti. taip pat tada. kaip reikia k a l b ė t i : „Nepraverk burnos. Nereflektyviai klausydamiesi. Ne veltui viena iš pirmųjų civilizacijos istorijoje žinomų mokymo įstaigų buvo retorikos mokyklos. Kaip nereikia kalbėti? Viena iš efektyvaus bendravimo sudėtinių dalių . Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms. „Suprantu". kai mūsų pašnekovas labai emocionalus. mimika. saugok lūpas. „aišku"). net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms. Atidžiai klausydamiesi. 4. mes parodome.

kurios netrukdo gyventi! Nesiginčykite su tuo. Noras visada prieštarauti. spręsti.. Pasąmonėje toks žmogus jaučia norą save įtvirtinti. bet negi jis ne už tiesą?" Aišku jis taip pat už tiesą. niekada nesakykite žmogui: „Ne.visiems būna linksma. kodėl negalite sutikti. išskyrus tą. Tai. su kuo sutinkate (garsiai. jei jums priešgyniaujama? Paklauskite savęs: „Aš už tiesą." B. iš kurio juokiamasi.tai nebrandžios asmenybės požymis. aš sutinku su tuo. kaip bendravimo partnerio nuomonės negerbimas.. ne vien jums! Nesiginčykite dėl smulkmenų. Neužmirškite. visada." C.. Įsitikinkite. niekada. nekeldami ginčo. ko gero. Paaiškinkite. tačiau sąmoningai tai suvokia visai kitaip: piktinasi kito neteisumu ir nori atstatyti „teisingumą". Tokiu atveju juokinga būna visiems. o ne išsiaiškinti. mes „trinktelime" dar kartą: „Tu ką.". Nepiktnaudžiaukite ir žodžiais „visi. „savaime suprantama" ir pan. Ginčas. Kategoriškumas. Ką daryti. „be abejonės". Tačiau labiausiai paplitęs ir kartu pavojingiausias juokas būna nukreiptas į kitą žmogų. O kuris esate labiau teisus.256 VIII SKYRIUS Šiame skyrelyje trumpai apžvelgsime kai kurias psichologines kalbėjimo klaidas. su kuo nesutinkate: „O su tuo man sutikti sunku" arba „Tai aš ne visai suprantu". jeigu jūs esate iš tų. Pabrėžkite. kad . juoko nesupranti?" O ar jūs taip nesielgiate? . jūs neteisus!". ar teisingai supratote pašnekovą: „Jūs norėjote pasakyti. tik supranta jis tą tiesą visai kitaip. Taktiškai išsakykite. 4. kad . D. „aš manau". O tai jį nuteiks prieš jus! Todėl patariame iš savo žodyno išbraukti tokius žodžius: „akivaizdu". bet ir paniekinančiai numojant ranka. Jeigu norite žmogui paprieštarauti. ginčytis . 1. trokšta laimėjimo. „mano požiūriu". Jeigu nenorite bereikalingo konflikto.aš galvoju.. Kur kas geriau būtų: . kuriam svarbiau yra pasiginčyti. aišku. Kai kalbėdami mes pajuokaujame apie save arba abstrakčiai .. Tai yra ne kas kita. Kur kas pagarbiau ir „minkščiau" būtų pasakyti: „Man sunku su jumis sutikti". pasakykite ' savo nuomonę. o ne mintyse): „Taip. 2.. 3. niekas. jog užgauti. visur". Jei jam įdomu. pažeminti žmogų galima ne tik žodžiu. Jeigu žmogus įsižeidžia.. pašaipiai žvelgiant. Juokavimas pokalbyje. bet jis gali būti ir labai įžeidus. kad . kurie greitai sudirgsta. siūlome pasinaudoti tokiu algoritmu: A. puikus dalykas. Prieštaravimas.

Tačiau tie patarimai retai mus pamoko. bijo jos netekti. kurių dėka asmenybė tobulėja. panaudoti jus savo tikslais. bendravimo situacijos produktyvumą nulemia asmenybės vertybinės orientacijos. . tuo rečiau kyla noras kam nors įgelti. o su trečiu bendraudami jūs pailsite. Fromas (E. kad gėrio šaltinis yra išorėje. Jų yra keturi: 1 tipas.„imti". 2 tipas. nelankstūs. ką turi kiti ir neįvertina to. pavydumas. Tokio tipo žmogui būdingas įsitikinimas. tačiau skiriasi tuo. kai jūsų to prašo ir tik tokius. Jie pervertina tai. kad žmonės mėgsta patarinėti. 3 tipas. jog kiekvienam iš jų yra būdingas savitas bendravimo stilius: vienas gal būt siekia jumis manipuliuoti. Tačiau pravartu būtų prisiminti tokią taisyklę: jokia bendravimo technika nepadės. Šie žmonės taip pat mano. Eikvojimas jiems kelia nerimą. „Kaupimo" orientacija. patarsime ir mes jums: duokite patarimus tik tada. kad stengiasi ne „gauti" iš kitų. Šio tipo žmonės jaučiasi saugūs tik sukaupę daugybę daiktų bei idėjų. pastebėjote. už kuriuos padėkos. kūrybiška. galinčių padaryti jūsų bendravimą efektyvesniu. kuo patys disponuoja. 5. Patarimo davimas. Fromas aprašė taip pat neproduktyvaus bendravimo tipus. Pasak jo. Tokio tipo žmonės lojalūs. T u r b ū t pastebėjote. Fromm) skyrė produktyvi. „Imlioji" orientacija. ko nori. Tai tik keletas patarimų. yra pedantiški. Jeigu jūs esate iš mėgstančiųjų patarinėti. kuris spręstų jo problemas. Jie sutinka su viskuo ir su visais: slopina savo sugebėjimus. tol ir jūsų bendravimas bus amžinas karas su pergalės troškimu ir dažnais pralaimėjimais. dėkingi už pagalbą. jog gerovės šaltinis išorėje. tampa savarankiška. „Išnaudotojiška" orientacija. ir neproduktyvų bendravimą. kitas vargina savo tykiu nuolankumu.AŠ IR KITI 257 Kuo asmenybė brandesnė. (materialių daiktų ir dvasinių vertybių) yra paimti iš išorinio pasaulio. Bendravimo orientacijos Bendraudami su aplinkiniais. cinizmas. Šie žmonės bijo naujovių. todėl vienintelis būdas gauti tai. Į ką orientuojasi žmogus bendraudamas? Amerikiečių psichologas E. jei jūs nepakeisite esminių savo nuostatų. Artimus santykius su kitais žmonėmis jie vertina kaip įsibrovimą j jų psichologine aplinką. Tokio tipo žmogus kaip liana: jis moka gyventi tik „apsiraizgęs" tvirtą žmogų. Jie pasijunta saugūs tik tada. kai yra remiami. bet dažnai supykdo. Jiems būdingas įtarumas. Kol jūs bendrausite kaip karys. Dėl to jis stengiasi „įsigyti" draugą. sentimentalūs. kaskart vis labiau panyra į priklausomybę nuo kitų. E. o .

jog populiarias savybes diktuoja rinka. visiškai nepaisoma kitų nuomonės. o rinkos reikalavimai nėra stabilūs. Jausdamasis kaip prekė „asmenybių turguje". Į bendravimo partnerį žiūrima „iš viršaus". Jeigu nuostata į bendravimą yra visiškai priešinga. kad kitiems nesisektų". kad man sektųsi. Svarbu. kad jiems būdingos ir primityvios tarpasmeninės reakcijos: 1. kad sėkmės nusipelniau aš. Pavyzdžiui.. Pavydas: matant kieno nors sėkmę.258 VIII SKYRIUS 4 tipas. 2. Todėl jie neturi artimųjų."). kuri ir informuoja. Tiesiog „užsidedama" viena iš „kaukių".). kokio norima bendravimo. Tai sukelia nesaugumo jausmą. Pavyzdžiui. Tokiu bendravimu siekiama ne tiek materialinės. mokėjimas palaikyti dialogą ir rasti t a r p a s m e n i n i ų p r o b l e m ų s p r e n d i m u s . o ne kas nors kitas!" . troleibusuose. kai į bendravimo partnerį žiūrima kaip į varžovą. Piktadžiugiškumas: svetima nelaimė sukelia džiaugsmą: „Maža. valytojai ir pan. pastebime skirtingą žmonių bendravimo kultūrą. Manipuliaciniu vadinamas toks bendravimas. y. Bendravimo būdai Bendraudami ir žiūrėdami. kaip bendrauja kiti. kiek psichologinės naudos. kokio jums reikia". Jie neturi savojo Aš. Primityviai bendraujant. būti populiariems. Iš tikrųjų kaltas yra tik jis pats. Optimalus bendravimas.absoliučios adaptacijos bei savo paklausos išsaugojimo bet kokiomis sąlygomis. Toks žmogus nesugeba nei mylėti. toks bendravimas vadinamas primityviu. Ši orientacija neproduktyvi . nei neapkęsti. „tigro kaukė" (čia aš stipriausias. jo nesieja su kitais jokie emociniai ryšiai. kurį reikia nugalėti. v a d i n a m a s konvenciniu bendravimu. kuris mums reikalingas arba kuris kliudo.žmogus praranda savąjį Aš. Pagrindinis tokio tipo žmonių tikslas . t. žmogus siekia tik vieno tikslo . „nulio kaukė" (neliesk manęs!). nes: „Akivaizdu. nes jis nuolat kinta pagal principą: „aš toks. į bendravimo partnerį žiūrima kaip į daiktą. bijok manęs!) ypač būdinga žemesnės socialinės pakopos žmonėms (restorano durininkui. Žinome. aš seniai būčiau baigęs universitetą!". pavydas neslepiamas.turėti paklausą. Jų apstu gatvėse. „Rinkos" orientacija. pastebėsime.. jam vis „įduriant" („Jeigu nebūtų tavęs . Taigi jis siekia sukelti žmonai kaltės jausmą ir atsikrato sąžinės graužimo. Standartizuotas bendravimo būdas dar vadinamas „kaukių kontaktu". Plačiau nagrinėdami minėtus neoptimalius bendravimo būdus. vyras sako žmonai: „Jei nebūtų tavęs.

5. St. ar tai įgimta. kalbėkime apie problemą. Judesių kalba pagal A. Abejingumas: didžiuojamasi abejingumu kito dvasinei ir fizinei kančiai: „Ji neapsuko man galvos savo ašaromis!" 5. Aš ir mes. būkime natūralūs. 1979. Linkime sėkmingai taikyti šias taisykles gyvenime! Klausimai pamąstymui 1. Pasitenkinimas: sulaukus kokių nors privilegijų. 7. tuo lengviau įveikia bendravimo kliūtis. Myers D. Levis V. su kuriuo bendraujame.. New York. Vilnius. giriamasi ir su pasitenkinimu stebimas kitų pavydas: „Jis net pažaliavo iš pavydo!" 4. Vilnius. Literatūra . 4. pavyzdžiui. neturtu ir pan. Žmonių grupių (socialinė) psichologija. 1980. B. 8. • būkime tolerantiški. išmokime atvirai reikšti savo mintis. Vilnius. Vilnius. Vertėtų taip pat priminti kelias sėkmingo bendravimo taisykles: • žiūrėkime į situaciją akimis to žmogaus. paaukštinimo. Darbo psichologija. 1994. Paul. ar išmokta savybė? 1. Jacikevičius A. Social Psychology. nekoncentruokime dėmesio į nepatinkančias kito • asmens savybes. bet ir išgirsti kitą. Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? 3. kartais net imama girtis savo iškentėtomis ligomis. jausmus. Sočiai Psychology. geranoriški savo partneriams. Levis V. 6. Kokie socialinės percepcijos dėsningumai ypač dažnai stebimi visuomeniniame gyvenime? 4. Wilson T. kitų asmenybės ypatumus. interpretuojant neverbalinius ženklus? Kokios klaidos būdingiausios? 2. Bendravimo kultūrą visada apsprendžia partnerių psichologinis pasirengimas. 1995. Juo daugiau žmonės turi žinių apie bendravimo dėsningumus. • nusimeskime „kaukes". Pizą. Lapė J. Kas yra empatiškumas? Pamąstyk. 1994. Social Psychology. Menas būti savimi. G. Ambicijos: menkinami kitų pasiekimai. 1983. New York. 1998. 3. Brewer M. Kodėl neretai suklystama. Vilnius. Aronson E. iškeliant savo geras savybes. 1990. 2.AŠ IR KITI _ 259 3. savo. • stenkimės ne tik matyti.

1993. Xpec o c o n . 1995. 13. 11. 12. .260 VIII SKYRIUS 9. M o c a . Socialinė psichologija. .M. pa a . 1992. K o M. 1994. Kaunas. Ka o c c ce6e : n p a a a Ka . o o p e Hpa : c . 1993.. M a E .. eo . 10. e p .Opecp: M p o c p y ypa o 6 e . M o c a . Suslavičius A. M o c a . M o c a . Ca I I e e p 6 y p . 1992. Kpo . Kop X. ep E. 14. . oope : c cy6u. .

Užsakymas 53. LT-3000 Kaunas Įrišo AB spaustuvė „Spindulys". 10. 27.Leidyklos „Technologija" knygas galima užsisakyti internetu wvw. 2002 06 24.lt . K. Kaina sutartinė.spindulys. 73. LT-3006 Kaunas Spausdino UAB „Epaisas". 16. S. Gedimino g.25 apsk.knygininkas. Daukanto g. 1.lt SL 344. leid. LT-3000 Kaimas www. Donelaičio g. Leidykla „Technologija".

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful