Hrakleitas Fragmentai 1. tai itos osms esanios aminai nesupranta mons nei prie igirsdami, nei kart igird.

Mat viskam randantis pagal i osm, Jie panas [jos] nepatyrusius, nors patiria ir tokius kalbesius, ir tokius darbus, kaip a dstau, kiekvien pagal prigimt atskirdamas ir iklodamas, kaip yra. 0 kitiems monms lieka paslpta tai, k jie veikia ovyje, lygiai kaip ir tai, k marai atiduoda miegodami. 2. Su kuo labiausiai be paliovos bendrauja su ia osme, jie nesutaria, ir su kuo kas dien susiduria, tai jiems svetima rodosi. 3. Toki dalyk nenuvokia dauguma, kurie su jais susiduria, ir nepasta patyr, o jiems tiktai regisi. 4. Igirdusieji ir nesuprat panas kurius tai apie juos liudija posakis: Bdami ia nebna. 6. Todl reikia sekti tuo, kas bendra, o daugelis, esant bendrai osmei, gyvena tarsi turt nuosav nuovok. 7. Ovyje bnantiems yra viena ir bendra [pasaulio] sranga, o kiekvienas miegantis nusisuka savik. 8. Miegantieji yra to, kas vyksta pasaulyje, dirbjai ir bendradarbiai. 9. Nedera elgtis ir kalbti it miegantiems. 11. Nuvokimas bendras visiems. 12. Ne mans, bet osms iklausiusiems imintinga sutarti visa viena esant. 13. Yra Viena Imintinga inoti sprendim, visus daiktus per visus vairuojant. 14. Btina inoti, jog karas yra visuotinis, ir teisyb vaidas, ir viskas gimsta per vaid, ir elgiasi [pagal j]. 15. Viena Imintinga vienui viena ir nenori, ir nori vadintis Dzeuso vardu. 16. Dievui visa grau, gera ir teisinga, o mons pasigavo, kad vieni dalykai yra neteisingi, kiti teisingi. 17. Teisybs vardo jie neinot, jei toki dalyk [t.y. neteisybs] nebt. 18. Dievas diena naktis, iema vasara, kova taika, sotis alkis: keiiasi kaip kad kai [kas] sumaiyta su smilkalais vadinama pagal kiekvieno j kvap. 19. Karas vis tvas, vis karalius ir vienus atskleid kaip dievus, kitus kaip mones, vienus vergais padar, kitus laisvaisiais. 20. Nemars mars, mars nemars, kit mirtimi gyvi, kit gyvenimu mir. 21. Tas pat buva gyva ir mir, budintis ir miegantis, jauna ir sena: nes itai, pavirt, yra anuo ir ana tai, vl pavirt, ituo. 22. mogus nakt, kai jo rega ugesinta, usiiebia ibur, o gyvenime [mogus] miegodamas usiiebia mirtimi, buddamas miegu.

23. Mirtis k ovyje regim, o k miegodami miegas. 24. Gimusieji geidauja gyventi ir gauti mirties dalias, ir dar vaikus palieka [naujoms] mirties dalioms gimti. 26. Lavonai u ml imestinesni. 28. Didingos mirties burtas diding atnea dali. 29. Arjo nukautus gerbia dievai ir mons. 30. Mirusi moni laukia tai, ko jie nei tikisi, nei vaizduojasi. 31. Nesitikdamas netikta neatras [yra] nesuiekoma ir neprieinama. 32. Didiuma dievikj dalyk per netikjim ivengia painimo. 33. mogikus vaizdinius laik vaik aislais. 34. Vaizdinimsi vadino ventja liga. 36. mons dl aiki dalyk painimo apsigauna panaiai kaip Homras, kuris buvo u visus graikus imintingesnis. Mat ir j apgavo utlinjsi vaikai, pasak: K pamatme ir sugavome, t paliekame, ko nepamatme ir nepagavome, t neams. 37. Valdovas, kurio yra ta pranaaviet Delfuose, nei osta, nei slepia, bet duoda enkl. 38. Gimtis mgsta slptis. 39. Neikylanti aiktn derm u ikylani galingesn. 40. Jie nesuvokia, kaip isiskirdamas su paiu savimi sutaria: tai atvirkiai apgrta derm, kaip lanko ir lyros. 41. Priepriea naudinga, ir i besiskirianij graiausia derm. 44. Kelias auktyn ir emyn vienas ir tas pats. 45. Rato apskritimo pradia ir pabaiga bendra. 46. Jra tyriausias ir suteriausias vanduo: geriamas ir iganingas uvims, negeriamas ir pratingas monms. 47. Asilai mieliau renkasi iaudus negu auks. 48. Kiauls srutomis diaugiasi labiau negu variu vandeniu. 52. Pagavos: visumos ir nevisumos, sutelktis iskirtis, darna nedarna: i vis viena ir i viena visi. 54. lamtas, pabertas kaip papuola, graiausia darna. 55. tai it daili tvark, vis t pai, nei kas i diev, nei kas i moni sukr, bet buvo ji aminai, ir yra, ir bus aminai gyva ugnis, pagal saik siiebianti ir pagal saik ugstanti. 56. Visi daiktai mainas ugniai ir ugnis visiems taip, kaip auksui preks ir prekms auksas. 57. Ugnies atogros: pirma jra, o i jros perpus em, perpus ugnin vtra. [...] Jra isilieja ir seikjasi iki tokio mato, koks buvo pirma. 58. Ugnis - stygius ir sotis. 59. Ugnis - nuovoki. 60. Visus [daiktus] teis ir pasmerks uklupusi ugnis. 61. Aminastis yra vaikas vaikaujantis, kauliukus metantis: vaiko yra karalyst. 62. it visk vairuoja Perknas. 63. Kiekvienas padaras botagu ganomas. 64. Bdas mogaus dievyb. 65. mogikas bdas nevaldo sprendim, o dievikas valdo.

66. Vyras paikas dievybs akyse, kaip vaikas vyro. 67. Graiausia is bedioni lykti, palyginti su moni gimine. Imintingiausias is moni prie Diev atrodys bezdion ir imintimi, ir groiu, ir visa kuo kitu. 77. Puikyb reikia gesinti labiau negu gaisr. 78. Liaudiai reikia ginti statym nelyginant [miesto] mr. 79. statymas ir vieno valiai paklusti. 80. Tie, kurie osta su protu, turi stiprintis tuo, kas bendra visiems, kaip miestas statymu ir dar daug stipriau, mat visi mogikieji statymai maitinami vieno dievikojo; jo valdos siekia tiek toli, kiek tik nori, ir yra pakankamas visiems, ir [juos] virija. 81. Kilniausieji renkasi Viena vietoj visa ko: aminai tveriani lov vietoj mari [daikt]: taiau dauguma persisotin kaip galvijai. 82. Sveikai nuvokti doryb didiausia ir imintis: ties osti bei elgtis siklausant pagal prigimt. 83. Visiems monms duota save paius painti ir sveikai nuvokti. 84. Nemokikum geriau slpti. 85. Apie didiausiuosius dalykus nesprskime bet kaip. 86. Kieno tik osmes esu girdjs, n vienas to nepasiekia, kad paint Imintinga nuo vis atsiskyrus. 87. Daug ems perkasa aukso iekotojai ir maa teranda. 88. Imintin link vyrai turi bti geri daugybs dalyk inovai. 89. Dauginyb proto neimoko, antraip Hsiod bt imokius ir Pytagor, ar vlgi Ksenofan bei Hekataj. 90. Pytagoras, Mnsarcho sunus, i vis moni labiausiai isimiklino iniarinkystje ir, tuos ratus susirankiojs, imint sau pasidar, dauginyb ir suktyb. 93. Prinje gim Biantas, Teutamo snus, kurio os-m vertesn negu kit. 94. Kok gi prot ar nuovok jie turi? Nuo liaudies daini jie sutirpsta ir mini ima per mokytoj, neinodami, jog daugel blog, maa ger. 95. unes loja ant nepastam. 96. Kvaias mogus links bti sukrstas kiekvienos osms. 98. Hrakleitas peikia sukrusj: O kad vaidas prat i tarpo diev ir moni. 100. Atrodo, pasak kai kuri [Talis] pirmas msi vaigdininkysts. [...] Apie tai liudija ir Hrakleitas. 101. Neturime [kalbti ir elgtis] it savo gimdytoj vaikai. 103. Eidamas sielos rib neatrastum, kad ir kokiu keliu trauktum, tokia joje osms gelm. 104. Sausas spindesys imintingiausia ir kilniausia siela. 105. Sieloms mirtis tapti vandeniu, vandeniui mirtis tapti eme: i ems randasi vanduo, o i vandens siela. 106. Vyras, kai pasigeria, eina vaikio nebrendlio vedamas, griuvindamas, kur traukia nenutuokdamas mat drgn siel turi. 108. monms ne geriau pasiekti ko jie nori: sveikat maloni ir ger padar liga, sot alkis, poils trisas.

109. Sunku kovoti su aistra: ko tik nori, ji perka sielos kaina. 110. Tosna paiosna upsna engiantiems atplsta vis kiti ir kiti vandens, ir sielos kyla garais i drgms. 111. K galima regti, girdti, patirti tam a teikiu pirmenyb. 112. Akys ir ausys blogos liudytojos barbar sielas turintiems monms. 114. Akys tikslesns liudytojos u ausis. 115. Jei visi esantieji daiktai tapt dmais, [juos] atpaint nervs. 119. t pai up nemanoma dusyk engti. 120. Isisklaido ir vl susirenka, o greiiau jau nei vl, nei vliau, bet vienu metu susitelkia ir nuslgsta, ir ateina, ir nueina. 121. tas paias upes engiame ir neengiame, esame [jose] ir nesame. 123 . alti yla, ilti la, drgni dista, sausi lampa. 124. Saul [...] yra kasdien nauja. 125. Saul neperengs saiko antraip j atras Erinyjos, Teisybs padjjos. 126. Jei Sauls nebt, nepaisant kit vaigdi, bt naktis. 127. Daugybs mokytojas Hsiodas, dl kurio jie sitikin, kad jis itin daug ins, tas, kuris nepaino dienos ir nakties: juk yra viena! 130 a. Susitinkant mnesiams tris dienas i eiles nesirodo [mnuo] pirmj, o antroji mnesio pradia: kartais jis pasikeiia per maiau, kartais per daugiau [dien]. 130 b . Mnuo, pasirods treij [dien], tampa pilnatimi eioliktj [mnesio dien] per keturiolika dien. [Laiko], kurio trksta iki saiko, atsikrato per trylika dien.
Hrakleitas. Fragmentai. Aidai, 1995 Vertimas, vadas, komentarai Manto Adomno