P. 1
Hėrakleitas – Fragmentai

Hėrakleitas – Fragmentai

|Views: 734|Likes:
Published by nuliukas

More info:

Published by: nuliukas on Sep 10, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

05/12/2014

pdf

text

original

Hėrakleitas Fragmentai 1.

Štai šitos Ţosmės esančios amţinai nesupranta ţmonės nei prieš išgirsdami, nei kartą išgirdę. Mat viskam randantis pagal šią Ţosmę, Jie panašūs į [jos] nepatyrusius, nors patiria ir tokius kalbesius, ir tokius darbus, kaip aš dėstau, kiekvieną pagal prigimtį atskirdamas ir išklodamas, kaip yra. 0 kitiems ţmonėms lieka paslėpta tai, ką jie veikia ovyje, lygiai kaip ir tai, ką maršai atiduoda miegodami. 2. Su kuo labiausiai be paliovos bendrauja – su šia Ţosme, – jie nesutaria, – ir su kuo kas dieną susiduria, tai jiems svetima rodosi. 3. Tokių dalykų nenuvokia dauguma, kurie su jais susiduria, ir nepaţįsta patyrę, o jiems tiktai regisi. 4. Išgirdusieji ir nesupratę panašūs į kurčius – tai apie juos liudija posakis: „Būdami čia nebūna“. 6. Todėl reikia sekti tuo, kas bendra, – o daugelis, esant bendrai Ţosmei, gyvena tarsi turėtų nuosavą nuovoką. 7. Ovyje būnantiems yra viena ir bendra [pasaulio] sąranga, o kiekvienas miegantis nusisuka į savišką. 8. Miegantieji yra to, kas vyksta pasaulyje, dirbėjai ir bendradarbiai. 9. Nedera elgtis ir kalbėti it miegantiems. 11. Nuvokimas bendras visiems. 12. Ne manęs, bet Ţosmės išklausiusiems išmintinga sutarti visa viena esant. 13. Yra Viena Išmintinga – ţinoti sprendimą, visus daiktus per visus vairuojantį. 14. Būtina ţinoti, jog karas yra visuotinis, ir teisybė –vaidas, ir viskas gimsta per vaidą, ir elgiasi [pagal jį]. 15. Viena Išmintinga vienui viena ir nenori, ir nori vadintis Dzeuso vardu. 16. Dievui visa graţu, gera ir teisinga, o ţmonės pasigavo, kad vieni dalykai yra neteisingi, kiti – teisingi. 17. Teisybės vardo jie neţinotų, jei tokių dalykų [t.y. neteisybės] nebūtų. 18. Dievas – diena naktis, ţiema vasara, kova taika, sotis alkis: keičiasi kaip kad kai [kas] sumaišyta su smilkalais vadinama pagal kiekvieno jų kvapą. 19. Karas – visų tėvas, visų karalius ir vienus atskleidė kaip dievus, kitus – kaip ţmones, vienus vergais padarė, kitus – laisvaisiais. 20. Nemarūs marūs, marūs nemarūs, kitų mirtimi gyvi, kitų gyvenimu mirę. 21. Tas pat buva gyva ir mirę, budintis ir miegantis, jauna ir sena: nes šitai, pavirtę, yra anuo ir ana tai, vėl pavirtę, šituo. 22. Ţmogus naktį, kai jo rega uţgesinta, uţsiţiebia ţiburį, o gyvenime [ţmogus] miegodamas uţsiţiebia mirtimi, budėdamas – miegu.

1

Kiekvienas padaras botagu ganomas. Arėjo nukautus gerbia dievai ir ţmonės. ir bus – amţinai gyva ugnis. Didţiuma dieviškųjų dalykų per netikėjimą išvengia paţinimo. nei kas iš dievų. 56. 47. 48. Šitą viską vairuoja Perkūnas. Kiaulės srutomis dţiaugiasi labiau negu švariu vandeniu. 61. Ugnies atogrįţos: pirma jūra. Ugnis . Mirtis – ką ovyje regim. pasakę: „Ką pamatėme ir sugavome.. Didingos mirties burtas didingą atneša dalią. [.] Jūra išsilieja ir seikėjasi iki tokio mato. 60. 65. Mat ir jį apgavo utėlinėjęsi vaikai. kaip išsiskirdamas su pačiu savimi sutaria: tai – atvirkščiai apgręţta dermė. Jūra – tyriausias ir suterščiausias vanduo: geriamas ir išganingas ţuvims. tą paliekame. kuris buvo uţ visus graikus išmintingesnis. 26. 41. 58. 52. Mirusių ţmonių laukia tai. 24. nei slepia. 64. Šlamštas. 57. Nesitikėdamas netikėta neatras – [yra] nesuieškoma ir neprieinama. Jie nesuvokia. nei ţosta. Ugnis . 44. darna nedarna: iš visų viena ir iš viena visi. perpus ugninė vėtra. 46. Visi daiktai – mainas ugniai ir ugnis visiems taip. Visus [daiktus] teis ir pasmerks uţklupusi ugnis. Lavonai uţ mėšlą išmestinesni. Gimtis mėgsta slėptis. 33. kauliukus metantis: vaiko yra karalystė. 31. 28. ko nepamatėme ir nepagavome. Štai šitą dailią tvarką. 29. pabertas kaip papuola.stygius ir sotis. Valdovas. Rato apskritimo pradţia ir pabaiga bendra. Amţinastis yra vaikas vaikaujantis. visų tą pačią. 62. – graţiausia darna. Priešprieša naudinga. 2 . ir dar vaikus palieka [naujoms] mirties dalioms gimti. bet buvo ji amţinai. Gimusieji geidauja gyventi – ir gauti mirties dalias. Kelias aukštyn ir ţemyn – vienas ir tas pats. negeriamas ir praţūtingas ţmonėms. 34. bet duoda ţenklą. 45. Neiškylanti aikštėn dermė uţ iškylančią galingesnė. o iš jūros – perpus ţemė. 54. Asilai mieliau renkasi šiaudus negu auksą.23. Ţmogiškus vaizdinius laikė vaikų ţaislais. 59. 36. 38. 55. Ţmogiškas būdas nevaldo sprendimų. sutelktis išskirtis.“ 37.nuovoki. 32. tą nešamės. 30. 39. 63. nei kas iš ţmonių sukūrė. Vaizdinimąsi vadino šventąja liga. 40.. ir iš besiskiriančiųjų – graţiausia dermė. o ką miegodami – miegas. nei vaizduojasi. ir yra. kaip auksui prekės ir prekėms auksas. koks buvo pirma. o dieviškas valdo. Ţmonės dėl aiškių dalykų paţinimo apsigauna panašiai kaip Homėras. ko jie nei tikisi. kaip lanko ir lyros. kurio yra ta pranašavietė Delfuose. pagal saiką įsiţiebianti ir pagal saiką uţgęstanti. Būdas ţmogaus dievybė. Pagavos: visumos ir nevisumos.

100. 81. kaip vaikas – vyro. Liaudţiai reikia ginti įstatymą nelyginant [miesto] mūrą. griuvinėdamas. kurio ţos-mė vertesnė negu kitų. tuos raštus susirankiojęs. Daug ţemės perkasa aukso ieškotojai ir maţa teranda.. ar vėlgi Ksenofaną bei Hekatają. Teutamo sūnus. Sieloms mirtis – tapti vandeniu. nė vienas to nepasiekia. 84. 67. Eidamas sielos ribų neatrastum. antraip Hėsiodą būtų išmokius ir Pytagorą. Kieno tik ţosmes esu girdėjęs. išmintį sau pasidarė. Apie didţiausiuosius dalykus nespręskime bet kaip. 105. 101. 87. Išmintin linkę vyrai turi būti geri daugybės dalykų ţinovai. 83. Puikybę reikia gesinti labiau negu gaisrą. 77. Įstatymas – ir vieno valiai paklusti. 108. 104. o iš vandens – siela. 96. ir yra pakankamas visiems. pasak kai kurių [Talis] pirmas ėmėsi ţvaigţdininkystės. kas bendra visiems. 98. eina vaikio nebrendėlio vedamas. 88. kai pasigeria. – kaip miestas įstatymu ir dar daug stipriau. Visiems ţmonėms duota save pačius paţinti ir sveikai nuvokti. vandeniui mirtis – tapti ţeme: iš ţemės randasi vanduo. 82. – mat visi ţmogiškieji įstatymai maitinami vieno dieviškojo. ir visa kuo kitu. kad paţintų Išmintinga nuo visų atsiskyrus.] Apie tai liudija ir Hėrakleitas. 106. palyginti su ţmonių gimine. 3 . Daugţinybė proto neišmoko. 90. Nemokšiškumą geriau slėpti. Mnėsarcho sunus. Vyras paikas dievybės akyse. sotį – alkis. ir groţiu. kur traukia nenutuokdamas – mat drėgną sielą turi. jog „daugel blogų. 78. 93. kiek tik nori. – tokia joje ţosmės gelmė. jo valdos siekia tiek toli. Kokį gi protą ar nuovoką jie turi? Nuo liaudies dainių jie sutirpsta ir minią ima per mokytoją. Sveikai nuvokti – dorybė didţiausia ir išmintis: tiesą ţosti bei elgtis įsiklausant pagal prigimtį. 94. [. Atrodo. 86. 80.. 89. 95. maţa gerų“. poilsį – triūsas. iš visų ţmonių labiausiai išsimiklino ţiniarinkystėje ir. Priėnėje gimė Biantas. daugţinybę ir suktybę. Tie. kurie ţosta su protu. Graţiausia is beţdţionių šlykšti. Ţmonėms ne geriau pasiekti ko jie nori: sveikatą malonią ir gerą padarė liga. Šunes loja ant nepaţįstamų. Hėrakleitas peikia sukūrusįjį: „O kad vaidas praţūtų iš tarpo dievų ir ţmonių“. Pytagoras. ir [juos] viršija. 79. Kilniausieji renkasi Viena vietoj visa ko: amţinai tveriančią šlovę – vietoj marių [daiktų]: tačiau dauguma persisotinę kaip galvijai.66. Išmintingiausias is ţmonių prieš Dievą atrodys bezdţionė ir išmintimi. 103. turi stiprintis tuo. neţinodami. 85. kad ir kokiu keliu trauktum. Neturime [kalbėti ir elgtis] it savo gimdytojų vaikai. Sausas spindesys – išmintingiausia ir kilniausia siela. Vyras. Kvaišas ţmogus linkęs būti sukrėstas kiekvienos Ţosmės.

bet vienu metu susitelkia ir nuslūgsta. ir nueina. Tosna pačiosna upėsna įţengiantiems atplūsta vis kiti ir kiti vandens. 124. komentarai – Manto Adomėno 4 . atsikrato per trylika dienų. Sunku kovoti su aistra: ko tik nori. kuris nepaţino dienos ir nakties: juk yra viena! 130 a. kad jis itin daug ţinąs. 123 . 120. 112. Saulė neperţengs saiko – antraip ją atras Erinyjos. kurio trūksta iki saiko.] yra kasdien nauja. Į tas pačias upes įţengiame ir neįţengiame. 111. patirti – tam aš teikiu pirmenybę. 126. nepaisant kitų ţvaigţdţių.109. Saulė [. Jei Saulės nebūtų. 114. Hėrakleitas. Aidai. 1995 Vertimas. Fragmentai. Susitinkant mėnesiams tris dienas iš eiles nesirodo [mėnuo] – pirmąją. 110. Šalti šyla. – tas.. [juos] atpaţintų šnervės. ir sielos kyla garais iš drėgmės. Ką galima regėti. Akys tikslesnės liudytojos uţ ausis. [Laiko]. nei vėliau. o antroji – mėnesio pradţia: kartais jis pasikeičia per maţiau. dėl kurio jie įsitikinę. 119. Mėnuo. būtų naktis. Išsisklaido ir vėl susirenka.. Į tą pačią upę neįmanoma dusyk įţengti. Daugybės mokytojas – Hėsiodas. esame [jose] ir nesame. kartais per daugiau [dienų]. pasirodęs trečiąją [dieną]. Jei visi esantieji daiktai taptų dūmais. 130 b . 125. ir ateina. 127. tampa pilnatimi šešioliktąją [mėnesio dieną] per keturiolika dienų. šilti šąla. Teisybės padėjėjos. ji perka sielos kaina. 121. o greičiau jau nei vėl. 115. įvadas. drėgni dţiūsta. Akys ir ausys blogos liudytojos barbarų sielas turintiems ţmonėms. sausi šlampa. girdėti.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->