KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

2

Ketvirtasis leidimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota 2002 08 29 Nr. 05A-109 Išleista Kauno technologijos universiteto lėšomis Junona Almonaitienė (1,4 sk.), Dalia Antinienė (2, 3 sk.), Nomeda Ausmanienė (11, 12 sk.), Rosita Lekavičienė (5, 9, 10 sk.), Gražina Matulienė (6 sk.), Laima Ruibytė (7 sk.), Zita Vasiliauskaitė (8 sk.)

Atsakingoji redaktorė doc. dr. Junona Almonaitienė

Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Laužackas ir doc. dr. Juozas Kasiulis

3

TURINYS
PRATARMĖ ................................................................................................. 7 1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Junona Almonaitienė ....................................................................................9 Kas yra bendravimas....................................................................................... 9 Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11 Sėkmingo bendravimo samprata ................................................................... 14 Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai..................................................................... 21 Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ...................................................... 26 2. PRADĖKIME NUO SAVĘS Dalia Antinienė ........................................ 30 Mūsų Aš vaizdas........................................................................................... 30 Daugialypio Aš vaizdo formos...................................................................... 32 Savistaba....................................................................................................... 35 Bendravimas ir savas pažinimas ................................................................... 37 Savęs pažinimas atsiveriant .......................................................................... 39 Savęs pažinimas ir savigarba ........................................................................ 42 3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinienė.................................. 48 Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48 Asmens tapatumas........................................................................................ 52 4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitienė. .............................. 58 Kas yra socialinis suvokimas .........................................................................58 Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61 Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65 Įvaizdis ir jo kūrimas.....................................................................................68 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti ......................................74 5. ŽODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekavičienė ................................... 77 Pranešimo samprata, ypatumai, analizė .........................................................77 Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai...........................................77 Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai ......................................................... 79 Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė...................................................80 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai......................................................81 Pranešimo priėmimo ypatumai........................................................................81

4

Kalba - tarpusavio įtakos instrumentas......................................................... 84 Kodo pasirinkimas............................................................................. 85 Žodžio komponentai .......................................................................... 87 Žodiniai ,,valdžios instrumentai" .......................................................87 Klausymasis ..................................................................................................89 Kodėl gimęs nesiklausome? ...............................................................90 Vidinės nesiklausymo priežastys ............................................90 Išorinės nesiklausymo priežastys ............................................91 Klausymosi stiliai...............................................................................92 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi......................................................94 Kaip reikia klausyti ............................................................................94 Aktyvus klausymasis...........................................................................96 Nereflektyvus klausymasis ......................................................96 Reflektyvus klausymasis..........................................................97 Kas pagerina klausymąsi....................................................................99 6. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Gražina Matulienė.............................103 Kas yra nežodinis bendravimas...................................................................103 Nežodinio bendravimo elementai................................................................104 Veido išraiška .................................................................................. 104 Žvilgsnis...........................................................................................109 Gestai................................................. : ............................................ 110 Poza ................................................................................................. 111 Kūno sudėjimas................................................................................ 114 Prisilietimas..................................................................................... 117 7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibytė ............................123 Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 ' Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs ........................................................ 124 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125 Tarpasmeninių santykių raida ..................................................................... 129 Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132 Draugystė.................................................................................................... 135 Meilė........................................................................................................... 136 Meilės rūšys................................................................................................ 137 Santykių iširimas ........................................................................................ 142

...................... tipai........................................................................................................... 190 Papildančios transakcijos ................................. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekavičienė ......................................................................................................147 Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai .............................................160 Konflikto samprata......... 201 Orientacija į dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius ............5 8........... 191 Paslėptos transakcijos .................................................................. 183 10............................................................... 181 Konfliktiškų asmenybių tipai ..................................................................... 192 Psichologinės pozicijos ............... sprendimas ............................................................................. 190 Persikertančios transakcijos ...................................................................................................................... 172 Konflikto struktūra.......................... 196 Gyvenimo scenarijus ................ 176 Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktus...................................... 194 Žaidimai............160 Truputis istorijos ............................................ 168 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra .................... E.......................................................................... 197 11........................................................................................................................................................... TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI Nomeda Ausmanienė ................................................................................................................................................. 187 Transakcijų tipai....... 176 Strategijos............................................. 201 Kaip elgtis svečioje šalyje ...................................................... 187 Transakcijos ir asmenybinės pozicijos ................ 162 Vidinių asmenybės konfliktų tipai........................ 175 Tarpasmeninių konfliktų sprendimas.................147 Bendravimas ir temperamentas............149 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis ....... 163 Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas .... 182 Tarpasmeninių konfliktų profilaktika............................... 203 .................................................... 174 Konflikto dinamika................................................................156 9.................................................................................. kuriuos žaidžiame ............................... BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA Rosita Lekavičienė........................ 180 Netiesioginiai konflikto sprendimo būdai....................152 Bendravimas ir savigarba.................................................................................... BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI Zita Vasiliauskaitė...............................

......... 209 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros ................................................................... 207 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros................... 223 ..................... 222 Išėjimas iš darbo ........................................................................6 Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas.............. 211 12..... 218 Pokalbis ....... KAIP IEŠKOTI DARBO Nomeda Ausmanienė ......................................................................................... 221 Sugrįžimas į darbo pasaulį............................................................................................................... hierarchija.............................. valdžia bei pagarba ..................................... 216 Pasiruošimas pokalbiui ......................................................................................... 216 Gyvenimo aprašymas.....

jais domėtis. ir vis daugiau žmonių . kodėl vieni esame namisėdos.mimikai. Skyrius „Gyvenime . kaip gerus santykius sukurti ir išlaikyti. šilumos. ką gi reiškia posakis „sėkmingas bendravimas"..kaip scenoje" nušviečia socialinės aplinkos. „žiūrovų" įtaką mūsų elgesiui bendraujant. Jame taip pat suteikiama žinių apie pirmojo įspūdžio reikšmę bendraujant. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto. kodėl taip dažnai nesusikalbame su pašnekovu... Kaip elgiamės patys. išvaizdai ir kt. kontroliuoti ir kt. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. o kitiems reikia minios draugų. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos. todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos. aprašoma ketvirtajame skyriuje . įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Aštuntasis skyrius nušviečia mūsų skirtingumą bendraujant: kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai. teigiamų emocijų šaltinis. bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. išsamiai analizuojama. Jame taip pat rasite tyrimais pagrįstų mokslininkų samprotavimų apie draugystę ir meilę. . kodėl gi neišmokus. aiškinama skyriuje „Tarpasmeniniai santykiai". Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. gydytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis". kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis. įvaizdžio kūrimą. Kuo mums svarbūs tarpusavio santykiai su aplinkiniais. „stebėtojų". Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis siūloma pradedant nuo savęs: aiškinantis. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus. sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. sunkiai rastume žmogų. Jei konfliktai neišvengiami. Pirmajame jo skyriuje ieškoma šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą. tapę stebėtojais. koks vaidmuo bendraujant tenka kūno kalbai . prekybininkams. o kiti sunkiai. Net ir labai ieškodami.„Socialinis suvokimas". Šiame vadovėlyje stengtasi glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą. Toliau gvildenami keitimosi žodine informacija ypatumai (pvz. Pedagogams. nors ir puikiai mokame tą pačią kalbą). gestams. gebėjimas save suprasti. tinkamai konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovėlio skyrius. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių.7 PRATARMĖ Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams.

tačiau žaismingas ir populiarus amerikiečių psichologo E. Tai „Vadovavimo psichologija" (Barvydienė V. vienuoliktasis ir dvyliktasis. socialinės psichologijos žinios. „Šeimos psichologija" (Matulienė G. Linkime sėkmės studijuojant! . Kaunas: Technologija. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiami klausimai. 1997) ir kt. Įvairius šio vadovėlio skyrius rašė skirtingos autorės. Pastaruoju metu Lietuvoje išleista gana nemažai psichologijos vadovėlių. Kaunas: Poligrafija ir informatika. kuo ten išdėstyta informacija gali būti naudinga jums asmeniškai.. Vadovėlio turinys suderintas su Kauno technologijos universiteto Psichologijos katedros studijų moduliu „Bendravimo psichologija". kurie padės geriau suprasti. pasirinkusios tas temas. Jų rasite vadovėliuose „Psichologija studentui" (Matulienė G.8 Dešimtajame pristatomas neįprastas. Vilnius: Lietuvos teisės akademija. 2000). (red.. Kasiulis J. vyrų ir moterų bendravimo ypatumai) šiame vadovėlyje mažai liečiamos. „Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams" (Valickas G. Skyrių pabaigoje rasite dar po keletą klausimų. bendravimas grupėse. suteiks daug praktiškai naudingų žinių norintiems susirasti naują darbą bei sėkmingai bendrauti su verslo ar kt. 2001). Norintieji praplėsti. ar.. jūsų nuomone. pagilinti savo žinias kiekvieno skyriaus pabaigoje ras literatūros sąrašus. Gilinantis į bendravimo psichologiją labai pravers asmenybės psichologijos.) Kaunas: Technologija. psichologų teiginiai pasitvirtina tikrovėje. Berne požiūris į žmonių bendravimą. 2000). kokios problemos jame gvildenamos. Du paskutinieji skyriai. į kurias buvo geriausiai įsigiliną. kurios dar nėra vienareikšmiškai išspręstos.. kviečiančių pasvarstyti. 1999). Suslavičius A. kuriuose nušviečiami ir tam tikri bendravimo aspektai. Kai kurios specifinės temos. kolegomis užsienyje. pasigilinti į problemas. kurios juose plačiai pristatytos (pvz. Kaunas: Technologija. „Psichologija" (Myers D. G.

Negana to. bendradarbiais. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę. „pasižiūrėk į save iš šalies" ir pan. galima paprastai: tai kiekvienam iš mūsų įprasta. Susitikę . interpersonalinis). Šis skyrius . savimi. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Atsakyti į klausimą. mes imame svarstyti.tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos . Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi. Netgi tada. Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio. mes imame bendrauti su. įstaigų darbuotojai su savo vadovais. ir susirašinėjimą elektroniniu paštu. ir aktoriaus pasirodymą publikai. klientais. kas yra bendravimas. Tarpasmeninis bendravimas . studentai su dėstytojais. regis. kai šalia nėra nei vieno žmogaus. keitimasis informacija (komunikacija). mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. panašių į kompiuterio loginius diskus. Vaikai bendrauja su tėvais. sudėtinės dalys ir aspektai.posakiai „mane baigia užgraužti sąžinė". mokame ar nemokame.. kad ji susideda iš keleto dalių. į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės.9 1.tai „bendravimas" tarp asmenybės dalių. Jame paieškosime atsakymų į tokius klausimus: • Kas yra bendravimas? • Kodėl žmonės bendrauja? • Kas yra sėkmingas bendravimas? • Nuo ko priklauso bendravimo sėkmė? • Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ir kaip to išmokti? Kas yra bendravimas Bendravimas yra daugialypis reiškinys. tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai. chaotiškai kunkuliuojantį bendravimo reiškinių „katilą". koks jis galėtų būti. kokių poelgių galime iš jo tikėtis. Kai kurie asmenybės tyrinėtojai tvirtina.tai pirmas žvilgsnis į. Tuomet intrapersonalinis bendravimas . Norime ar nenorime. atsidūrę vienumoje. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys. jaučiame aplinkinių įtaką.toks. tarpasmeninis. kasdieninė veikla.. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai .

be kita ko.tarpusavio sąveika. Komunikacijos procesus įvairiais aspektais nagrinėja semiotika. vadinama transakcine analize. lingvistika. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis. gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę. nagrinėja savotiškus „žaidimus". 10 skyrių).žodžių. grupinis sprendimų priėmimas. Nemažo psichologų dėmesio yra susilaukę tokie tarpusavio sąveikos atvejai. o mes savo ruožtu . padeda siekti norimų tikslų. kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį.. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas). prasideda komunikacijos procesai. mus retai sudomina bendravimo . kaip įtaiga ir nuostatų keitimas. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus. prekybos agentas. Pvz. Pvz. kalbos tonu. kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). sąmoningai naudodamas veiksmingus įtikinėjimo būdus. Tai tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai. Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus. pikta pardavėja. tarpusavyje bendrauja visai nepažįstami žmonės. elgesiu. Dažnai. mimika.padaryti tam tikrą įspūdį. Kitas svarbus bendravimo aspektas . Nemandagi.prasmę.. gestai. parduotuvės darbuotojų prašome pasakyti. kokios yra jos pirkimo išsimokėtinai sąlygos. bendradarbiavimas. konfliktai. . siekia nustatyti. priklauso nuo to. Komunikacija . Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių. Supaprastintai galima sakyti. su kuria bendravome tik keletą minučių. požiūrius ir elgesį. Psichoterapijos kryptis. informatika ir kt. kaip žmogaus išorėje „perskaityti" jo jausmus ir ketinimus. nesąmoningai provokuodami tam tikrą aplinkinių elgesį (žr.10 stengiamės šį vaizdinį patikslinti. Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius. kiek kainuoja mus sudominusi prekė. Psichologija. kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų . turėdami įvairių tikslų. viešajame transporte paprašome bendrakeleivių perduoti vairuotojui pinigus už bilietą. praneša vieni kitiems apie savo jausmus. savo jausmus viena kitos atžvilgiu. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. t. Toks bendravimas paprastai trunka neilgai. turiniu ir t. ką matome ir girdime: naujojo pažįstamo išvaizda. gestų ir kt. gali ilgam sugadinti nuotaiką. remdamiesi viskuo. kuriuos „žaidžia" bendraujantys žmonės. netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį.tai keitimasis informacija. nuomonėmis. kokią įtaką informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan. naudojant kokią nors ženklų sistemą. papildyti. Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį. Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam.

Taigi žmonės šiuo požiūriu nėra išimtis. Tarp jų ir mūsų susiklosto tarpusavio santykiai. Vieni iš kitų sužinome. bendradarbiai. pageidavimus. bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. atskleisti kitiems savo individualybę. Kitaip sakant. kur galima pažiūrėti įdomų filmą ir kas laimėjo krepšinio varžybas. bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai. meilės poreikiai). Taigi bendravimas padeda mums gauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus. jų vertybės. jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais. jog sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą. Lygindami save su kitais. Tai šeimos nariai ir giminės. kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. nei tie. kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai.11 partnerių charakterio ypatumai. Mums nėra svarbu. jei jo ar jos vietoje būtų bet kas kitas. sąveiką ir santykius. tarpusavio įsipareigojimai. vertybės. kas tas žmogus. Poreikis bendrauti „Žmogus .tai visuomeniškas gyvūnas". interesai ir kt. su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeistų. Santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai. Tarpusavio santykiai leidžia patenkinti visai kitokius poreikius. ką yra pasiekę aplinkiniai. galima sakyti. kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz. skruzdėlės. Žmogaus. Bendraudami su pardavėjais. temperamentas ir pan. kokia įstaiga ieško naujo darbuotojo.. bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai. Tuo tarpu su kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame daugelį metų ar net visą gyvenimą. Tiesa. bitės. prieraišumo. Trečia. Kodėl žmonės bendrauja? Trumpai į šį klausimą galima atsakyti taip: todėl. daryti aplinkiniams įtaką ir pan. kas mes esame. darome išvadas. Antra. Pirma. barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo prašymus. Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus. bendrumo. draugai. Tačiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejonės yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų. su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai. keitimąsi informacija. visuomeniniu gyvenimo būdu pasižymi ir beždžionės. negali pakeisti bet kuris kitas. . bendraujant keičiamasi informacija. Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo. Šio lakaus posakio autoriumi laikomas antikinės Graikijos mąstytojas Aristotelis.

kad esi kokios nors grupės. skatinanti ekonomikos augimą. . Savęs įtvirtinimo poreikis . tai vadinama socializacijos procesu.agresiją. daryti įtaką aplinkiniams. Kai kurie iš jų linkę pabrėžti destruktyviuosius . mokslo pažangą. valdžios troškimą (pvz. mėgstamus bendramokslius ar bendradarbius. meilės (A.tai siekis pirmauti. D. rizikuoti. Socialiniai poreikiai veikiausiai yra įgyjami gyvenant tarp kitų ir įsisavinant įvairias visuomeninio gyvenimo normas. įveikti iššūkius. kai žmogus turi šeimą.siekis rasti savo vietą visuomenėje. S. Savigarbos. ir negatyvių tendencijų.. kad didesnę įtaką elgesiui turi pozityvūs poreikiai bendrumo. Svarbiausius socialinius poreikius įvairūs tyrinėtojai įvardija ne visai vienodai. žmonių socialiniame elgesyje galima įžvelgti ir pozityvių.12 Socialiniai poreikiai . Socialiniai poreikiai yra prieštaringi. Jis glaudžiai susijęs su pasitikėjimu savimi. visas bibliografinis aprašas yra literatūros sąraše skyriaus gale. J. laimėjimų poreikis . McClelland ir kt. meninę kūrybą ir įkvepianti visuomenės lyderių entuziazmą. vadovauti. kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. Aukštą laimėjimų poreikį turintys žmonės nevengia imtis atsakomybės. H. Maslow. * Pavardė ir data reiškia publikacijos autorių ir datą. Freud. Maslow.noras kontroliuoti kitus. užimti tarp kitų žmonių deramą vietą. Taigi galima sakyti. dažniausiai įvardija tokius socialinius poreikius: Bendrumo (priklausymo) poreikis. niekinamam. prieraišumo. C. savo vertės jutimo poreikis . Įvairūs autoriai . priklauso kokioms nors organizacijoms. Iš tiesų. Tai poreikis jausti. Šis poreikis patenkinamas. Adler). bendruomenės narys. tenkinant vienus iš jų galima netekti galimybės patenkinti kitus. Laimėjimų poreikis .tai kibirkštis. nei psichologiniam savo saugumui. kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems žmonėms (R. kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas.siekis nebūti kitų žeminamam. 1982)*. Fisher. Šios normos perimamos vaikystėje iš mus supančių žmonių. McClelland nuomone.A. kad esi tarp žmonių. A. Kiti mano. Rogers).tie. D. Murray. atitikti aukščiausius standartus. klubams ar kitais būdais susiranda bendraminčių. kai žmogus iš aplinkinių nejaučia grėsmės nei fiziniam. Saugumo poreikis patenkinamas tada. kurios narius sieja šilti jausmai. Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripažinimo poreikis .

kuo gali ir nori tapti. tačiau.. kad kai kuriuos socialinius poreikius iš dalies lemia ir prigimtis. Pastaroji prielaida leidžia manyti. Geen. noras priklausyti kokiai nors žmonių grupei gali turėti tas pačias šaknis. Nuo jo. kas yra priežastis. tų. galima sakyti. tų. nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. pvz. Atskleisti savo galimybes ir išreikšti save nepalaikant ryšių su kitais žmonėmis būtų neįmanoma. net jei jiems nereikia įrodinėti savo pranašumą ar keistis informacija.. užmegzti ryšį.8 proc.turėti artimų draugų rūpintis kitais ir iš jų susilaukti to paties. dauginimosi poreikiams. Tad giluminis motyvas. Berkman ir S. O jiems būti nepriimtiems beveik visada reiškia žūtį. užimti išskirtinę padėtį. Socialiniai poreikiai paprastai priešpastatomi įgimtiems biologiniams.gana sąlyginis.13 Pranašumo poreikis . Vieną plačiai pagarsėjusį tyrimą atliko L. 1995). per minėtą laikotarpį iš 50-59 m. Tiesa.noras su kuo nors dalytis emocijomis. Prieraišumo ir meilės poreikis . gali būti pamatinis siekis saugoti savo gyvybę. nušviečiančius jų socialinius ryšius. kad bendravimo su aplinkiniais sėkmė kiekvienam iš mūsų yra kur kas svarbesnis dalykas. skatinantis žmones bendrauti. priemiesčio stotelėje drauge laukiantys autobuso. siekiant šio poreikio patenkinimo. šie duomenys neatskleidžia. Pvz.realizuoti potencialias savo galimybes. mylėti ir būti mylimiems bei reikalingiems.jaustis kuo nors pranašesniu už kitus. Poreikis palaikyti kontaktą . amžiaus vyrų grupės mirė 30. Tačiau šis skyrimas . ir tik 9. intymių santykių tarp dviejų žmonių siekimas. o kas .6 proc. 7000 tiriamųjų paprašė atsakyti į įvairius klausimus. vengti mirties (R. Gebėjimas bendrauti lemia ne tik laimingesnį šeimyninį gyvenimą ir greitesnį kilimą karjeros laiptais. Saviaktualizacijos ir saviraiškos poreikis . kita vertus. gyvenimo trukmė siejasi su ją bendravimo ypatumais. Pvz. neretai tenka priešintis aplinkinių spaudimui. kad tie. Visai tikėtina. kurių socialiniai ryšiai platesni ir intensyvesni. kurie bendravo mažai. Kartais net visai nepažįstami žmonės. Po devynerių metų įvertinus tų pačių žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę paaiškėjo.tai atvirų. Afiliacijos poreikis . kaip ir gyvūnų baimė būti nepriimtiems į būrį. G. Jie 1979 m. rodantys. priklauso mūsų gyvenimo kokybė pačia plačiausia prasme. nejaukiai jaučiasi nepersimetę vienas su kitu bent keliais žodžiais. tapti tuo. kurie bendravo daug. Syme Kalifornijoje. kad žmonių fizinė bei psichinė sveikata. maisto. laužyti visuomenėje priimtas elgesio normas.. vidutiniškai gyvena ilgiau. Tokį teiginį patvirtina moksliniai tyrimai.

Taigi pirmuoju bendravimo sėkmės rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslumą ir interpretavimo adekvatumą. pasveiksta po operacijų. kuris leidžia pasiekti šiuos tikslus. Taigi sėkmingu galima laikyti tokį bendravimą. kad visi mus mėgtų? Iš tiesų sėkmingas. gestas gali lemti jų atšalimą ar net pabaigą. kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo sėkmė pasiekti. kad žmonės. turintys. kurie su niekuo nepalaiko artimų santykių. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti kokią nors mintį iki jos „atspindžio" kito žmogaus sąmonėje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje).14 . astma. Neteisingai suprastas žodis. o ne atvirkščiai. širdies ligas. rečiau serga artritu. kai mes priverčiame kitus elgtis taip. Keitimosi informacija tikslumas .priklausymas religinėms organizacijoms ir pan. (Pagal M.svarbus veiksnys. Aplinkinių palaikymas . greičiau įveikia tuberkuliozę. ką sužinojome ankstesniajame skyrelyje. Gal tiesiog sveikesni žmonės daugiau bendrauja? Tačiau tyrime dalyvavę žmonės iš pradžių savo sveikata iš esmės nesiskyrė. Jame padarėme išvadą. kuri mus domina. arba efektyvus bendravimas dar viena labai dažnai sutinkama.padarinys. remdamiesi tuo. kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija. Sėkmingo bendravimo samprata Kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu? Ar tai toks bendravimas. rūkydami. taigi labiau tikėtina. Turėdami tikslą keistis informacija. 256-261). kad kiti adekvačiai (teisingai. labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu. tačiau menkai apibrėžta sąvoka. p. bet ji vaidina svarbų vaidmenį ir tarpusavio santykiuose.komunikacijos proceso ypatybė. 1990. bet visgi pasigilinkime į šios sąvokos prasmę. gautume tikslią. Tie. kas juos palaiko. ką jiems ar joms ketiname perduoti. kad tą informaciją. Tyrinėtojų nuomone. taip. neiškraipytą. gauti galimybę pamatyti save „kitų akimis" ir tenkinti socialinius poreikius. kad skleisti tikslią informaciją ir adekvačiai ją suprasti nėra sudėtinga. kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonumą? Ar toks. svarbiausias veiksnys šiuo atveju buvo bendravimas šeimoje. Taip pat dažniausiai siekiame. Mums svarbu. padedantis susidoroti su stresu. Kiti tyrimai parodė. trečioje vietoje . kad bendravimas daro įtaką sveikatai. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. toliau bendravimas su draugais ir giminėmis. Visada galiojančią sėkmės formulę vargu ar pavyks sukurti. . kaip norime) suprastų. Argail (Argyle). kur kas dažniau ieško nusiraminimo vartodami alkoholį.

yra gerų santykių su kitais pagrindas. Kas nevertina savęs. kad mama juos skaitė.Agnė rado trumputį mamos raštelį. daugelio psichoterapeutų nuomone. bet ir įvairiausių kitą tikslų. Pvz.toks. Jei toks elgesys dažnai kartojasi. Turėjo praeiti nemažai laiko. Tikslą galima pasiekti ir elgiantis agresyviai. imantis prievartos. O čia dar tas „Nemėtyk!". ne vieniši. Reikės padėti nemažai pastangų. kad labai skubate ir ilgiau su juo pasišnekėti neturite laiko. kol pavyko išsiaiškinti.. prašyti įvairių įstaigų darbuotojų padaryti tai. prisegtą prie ne vietoje paliktų kelių puslapių su jaunatviškus jausmus atskleidžiančiais literatūriniais bandymais. kaip paprašysime ir kt. Tarpusavio santykių lygmenyje svarbiausias bendravimo sėkmės rodiklis yra sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas. Kai kurios mūsų nuostatos ir elgesio būdai leidžia tenkinti šiuos poreikius geriau. mūsų bendravimo partneriams gali būti visai nepriimtini. kaip šis žodis vartojamas posakyje „nemėtyk bajerių". kai jaučiamės esą vertinami. nes jis. bendradarbiais taip pat turime pačių įvairiausių tikslų. bus linkęs manyti. greičiausiai pasakysite jam.. Bendraudami su artimaisiais. nevertina ir kitų. kai kada mums tenka kreiptis pagalbos į nepažįstamus žmones. Tai visų pirma teigiamas požiūris į save ir į kitus. Trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama ne tik keistis informacija.. ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. kad jums paprasčiausiai nesinori su juo bendrauti. kad bendraujame sėkmingai.15 Jei prieš išvykdami traukiniu į kitą miestą keletui minučių užsuksite į parduotuvę ir ten susitiksite seniai matytą buvusį klasioką. Todėl galima sakyti. ko gero.. kai gebame paveikti kitų nuomonę. o savimi pasitikintys žmonės ir į kitus dažniau žiūri teigiamai. jų irgi prašome padėti atlikti kokius nors darbus. kuris leidžia pasiekti norimus tikslus. paskolinti pinigų. konstruktyvumas... „Nemėtyk!" . kurį dukra suprato taip. kad sėkmingas bendravimas . Pozityviai vertinantys . Pvz. jog mama tiesiog turėjo galvoje tai. Nieko negali būti nemalonesnio už žinią. Tačiau kai kurie elgesio būdai. nemaža dalimi priklausys nuo mūsų bendravimo įgūdžių: nuo to. nei kiti. ko viliamės. daryti įtaką jų elgesiui ir pan. kaip apibūdinsime savo situaciją. Nesusikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų priežastimi gali tapti paauglių bei jaunimo vartojamas žargonas. Ar pasiseks gauti tai. kad įrodytumėt jam. Galima sakyti. kad jai nusibodo bet kur išmėtyti dukters daiktai. turį savo vietą visuomenėje. kokį padarysime įspūdį. jis tampa kliūtimi socialinių poreikių tenkinimui. leidžiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaikės komunikacijos situacijomis. jog sakote tiesą. Teigiamas požiūris į save. racionalumas.

kuriems pasakoma. Pirmąkart išleista 1938-aisiais. patvirtinančiais būtent šį požiūrį. nuvertindami kitus.. Priešingai. Pozityvaus požiūrio pranašumą gerai iliustruoja ir tokia pasakėčia. su kuriuo kreipiamės. ji nepraranda paklausos ir šiandien. Viena pamanė. kuris pasakytų. kas galvoja.. Eksperimentai rodo.. parodžius kam nors dėmesį. jis daro žmogų unikalų tarp kitų žmonių. atsispyrė nuo jo ir iššoko. Jie tarsi nori pasirodyti geresni. Jie tarsi siekia pasijusti pranašesni. kad jie gavo labai žemus intelekto testo įverčius) kyla noras nuvertinti ir pažeminti kitus. von Oech. 1983). dažniau susiduria su faktais. patys su jais elgiasi nemaloniai. kuriuos kas nors nuvertino (pvz. kad žmonėms. Carnegie. Štai pora trumpų ištraukėlių iš šios garsios knygos. lengva pateisinti norą griebtis manipuliacijų. Daug tokio pobūdžio patarimų pateikiama pagarsėjusioje D. sustiprėja jų neigiamas nusistatymas kitataučių atžvilgiu. Pvz.. p. ištark jį draugiškai ir būsi pasakęs efektingai veikiantį komplimentą. Manipuliuoti kitais žmonėmis . (R. yra įtarūs. (. pasidaro ypač reikšmingi. kurią perduodame. kad jūs džiaugiatės. Bendraujant su žmonėmis. Tie. vardas veikia magiškai visus . nieko nedarė ir nuskendo. kurie gerai vertina save ir kitus. kritiški. Antra vis bandė išsilaikyti paviršiuje. Jei jums kas nors skambina telefonu. todėl iš tiesų jo susilaukia. kas kitų atžvilgiu nusistatę negatyviai. kad jį pasiektų. Carnegie knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". „Jei norime įsigyti draugą. Kas tikisi iš kitų priešiškumo. pagyrus. Negatyvus požiūris į save ir į kitus žmones yra „save išpildančios pranašystės". žemindami kitus. Prisimink bet kurio žmogaus vardą.16 aplinkinius tikisi iš jų gero. arba prašymas." (D. Įkrito į grietinės puodynę dvi varlės. jog jums ... kad nesugebės pelnyti aplinkinių pripažinimo. galima tikėtis to žmogaus palankumo tvarkant verslo reikalus. Informacija. Ištarkite „alio" tokiu tonu. ir vyriausiąjį administratorių. 1998. kai kreipiamės individualiais vardais.) Vardas išskiria. Pvz. irzlūs. nelinkę padėti.reiškia išprovokuoti tokį jų elgesį. tie. patys taip pat linkę padėti ir bendradarbiauti. nieko ir nedaro. kad jau vis vien galas. sutikime žmones gyvai ir entuziastingai.. 91).ir padavėją. Besikapanodama iš grietinės sumušė sviestą. kuris būtų mums naudingas. „Džimą Farlėjų gyvenimas anksti išmokė paprastos išminties: kiekvienam eiliniam žmogui jo paties vardas yra daug mielesnis už visus kitus vardus žemėje. pasinaudokite šia pačia psichologine taisykle. Kai nepasitikima kitų gera valia.

siekdami apginti šalies. Carnegie. ar žmogus linkęs meluoti. Jame diegiama mintis. kad makiaveliško elgesio šalininkai nevengia pažeisti etikos normų ir pasinaudoti sąžiningųjų „naivumu". literatūrinei kūrybai. Tik gaila. kad vykdant jo nurodymus būtinas nuoširdumas. Sparčiai pasklidę Europoje. pašalintas iš valstybinės tarnybos. Prisiminkite tai. pvz.. kuris nesiderino su religijos ir moralės normomis. Toks elgesys. nusirašinėjant. Viena iš priežasčių žmonės dažniausiai jaučia. kalintas. Jie tarsi atsiriboja nuo kitų žmonių ir nuo savo pačių emocijų. R. bet garsų traktatą Kunigaikštis (II principe. žlugus respublikai ir į valdžią sugrįžus Medičiams. Aš džiaugiuosi aptarnaudama jus". kaip to nuoširdumo išmokti. ar dėmesys jiems rodomas nuoširdžiai.. pataikauti. Remdamasis šiuo pavyzdžiu. todėl nejaučia sąžinės .17 paskambino. Florencijos politikas. jog elgėsi sąžiningai. kaip jam reikia. kad valdovai ir kiti politikai. Geis 1970 m. kartais vadinamas makiavelišku. Jį sužavėjo šio politikos veikėjo gebėjimas pasiekti bet kurio užsibrėžto tikslo. XX a. Ten atsidėjo politikos ir istorijos studijoms. pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant šachmatų figūromis. veidmainyste ir apgaule visus priverčiant elgtis taip. o esant reikalui ir asmeninius interesus. vėliau ištremtas į savo dvarą. Išnaudojant jų silpnybes ir apgalvotai įgyvendinant pasirinktą planą. Keliolika metų jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius. p. Machiavelli idėjos susilaukė daugybės prieštaringų komentarų. niekad netrūko geidžiančių įvaldyti šį „meną". Carnegie primygtinai kartoja. 1998. Visgi patirtis rodo. jie geba žiūrėdami į akis įrodinėti. jis propagavo elgesį." (D. psichologai nustatė. 1513 m. ir pats D. kai rytoj pakelsite ragelį. rašytojas ir istorikas. Beje. Niujorko telefonų kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti „Prašau numerį" tokiu tonu. Tai pateisinama. Stebėdami žmones. kai savų tikslų siekiama sąmoningai manipuliuojant kitais. Užklupti „nusikaltimo vietoje". 76). Viena vertus. gavusius skirtingus šio testo įverčius specialiai surežisuotose situacijose. Tarnybos reikalais Machiavelli buvo tekę susitikti su Romanijos kunigaikščiu Cesare Borgio. socialinės psichologijos tyrinėtojai taip pat domėjosi makiavelišku žmonių elgesiu. klasta. ar ne. sudarė testą. papročiais bei įstatymais. nes dauguma žmonių iš prigimties esą kvaili ir linkę į blogį..).. Machiavelli parašė nedidelį. regzti intrigas ir pan. kuris reiškia: labas rytas. 1512 m. kad įsigyti draugų nėra taip paprasta. Šiame pavadinime „įsiamžino" Niccolo Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527). filosofas. Christie ir F. Kita vertus. turi teisę nesiskaityti su priemonėmis. jis nepasako. skirtą nustatyti. antraip jie neatneš sėkmės.

bet ties dalykine konflikto puse. 1959)). siekti žūt būt nugalėti. Visada geriausia susitelkti ne ties emocine. Buvo stebima. slepiamės. Nekonstruktyvu. Tiesa. Be to. o tikrus jausmus ir mintis. Norint racionaliai elgtis. atsakant į kai kuriuos klausimus. kuo skiriasi žmonių elgesys. Savo tiriamųjų jie paprašė meluoti. Jei aplinkinių elgesio „veidrodyje" matome ne savo kaukę. ko iš tikrųjų nori. įsisąmoninti jausmus ir jų vaidmenį siekiant tikslo. ko iš tiesų nori. kuriems geriau sekasi. kad kiti teisingai supras. kokie iš tikrųjų esame. Tik aiškiai išsakius savo pageidavimus ir lūkesčius. Todėl efektyvus bendravimas neatskiriamas nuo savęs pažinimo. Tokiu atveju išlošiame dar daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams. kai jie meluoja ir kai atsako sąžiningai. turime galimybę pamatyti save „kitų akimis". pažeminti kitą.18 priekaištų. reikia žinoti. pamiršus svarbiausius tikslus. (Pagal R. Makiaveliškos bendravimo strategijos priešingybė yra atviri. galima tikėtis. J. daugelis mūsų minčių. žmogus meluoja. Matyt. Webster's New World Encyclopedia (1992). Tai savo ruožtu sukelia neigiamą reakciją. kurių svarbą kiekvienam žmogui itin pabrėžė humanistinės psichologijos atstovas C. Svarbi kliūtis. kad melagingi atsakymai buvo gerokai ilgesni. nekonkretūs. intuityviai į tai atsižvelgę. kitos psichologų grupės tyrimai parodė. Tiesa. konfliktams. patys to nesuvokdami. jų nuomone. Dėl šių skirtingų elgesio būdų kyla diskusijos ne tik tarp psichologų. Fisher (1982). nėra taip lengva. ko gero. bendraudami su kitais. Rogers. ko norime. t. ar sako teisybę. XVIII (1954. sukritikuoti kitų atliktą darbą. galime patirti. arba autentiški santykiai. ar. To išvengti padeda nuostata elgtis racionaliai. Kartais žmonės manipuliuoja kitais ir nesąmoningai. dauguma žmonių nepraleidžia progos patraukti per dantį tuos. Todėl nenuostabu. reikia stengtis aiškiai pasakyti kitiems. Tokį elgesį aiškina E. Kai. Lietuvių enciklopedija. pasak C. Jau nekalbant apie pykčio protrūkius. susitarimo nežinantys ekspertai turėjo įvertinti. Berne sukurta transakcinės analizės teorija (žr. trukdanti sėkmingai tenkinti įvairius socialinius poreikius. kad apgaudinėti kitus. Rogers. 10 skyrių). pragmatiškai. yra polinkis nevaldomai reikšti neigiamas emocijas. Ypač svarbu elgtis konstruktyviai kilus įtampai. ne visuomet ir ne viską būtina atskleisti pirmam . Paaiškėjo. neryžtingi. atsižvelgiant į savo tikslus ir tikrovės reikalavimus. religijos žinovų. Be to. kad dažnai net ir artimų žmonių elgesys neatitinka mūsų lūkesčių. už fasadų ir kaukių. III. ekspertai gana tiksliai atskyrė melagingus pasisakymus. kaip žmonės vertina mus tokius. jausmų ir norų aplinkiniams lieka nežinomi. bet ir tarp etikos.

19 pasitaikiusiam. susaistytiems su aplinkiniais tampriais ryšiais ir atsikratyti vienatvės jausmo. kuomet du žmonės. Kai kada. jausmus. R. vadina neurotiška. o tai tik dar labiau blogina jų santykius su aplinkiniais (E. vaikai. Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. simbiotiniu ryšiu galima vadinti nebrandžią meilę. kuris neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. jam paklūsta. Tačiau bendravimas . 2000). konstruktyviai. Apibendrinant šių žymių psichologų ir psichiatrų įžvalgas. nėra per didelė. Neretai žmones susieja abipusė tarpusavio priklausomybė. Pasiekti. matyt.procesas. vienintelė . Kaip jau minėta. Po kurio laiko imate svarstyti. ji skatina analizuoti savo tikslus. į kurį įsitraukia daugiau nei vienas žmogus.. Pvz. į kurią panašioje. kaip perdėtas dėmesio. Jo nuomone. K. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius. išnaudoja vienas kitą: vienas jaučiasi esąs svarbus ir reikalingas. kad kiti būtų patenkinti mūsų elgesiu galima gana greitai. vengdamas vienatvės. taip tapdami nuo jų priklausomi. užgimusią vien tik bėgant nuo vienatvės ir nerimo. Dreikurs Ferguson. tačiau trukdo daryti savarankiškus sprendimus ir atskleisti save. Kartais pasirenkami tokie socialinių poreikių tenkinimo būdai. kas vienam yra sėkmė. galima įvardyti dar vieną bendravimo sėkmės rodiklį: sėkmingas bendravimas toks. Jūsų nuomone. Plačiau tai nagrinėjama tarpusavio santykiams skirtame skyriuje. ar kaina. siekdami surasti savo vietą tarp kitų. Tai leidžia pasijusti reikalingiems. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. kur būtų geriau surengti pirmą šiais metais kurso vakarėlį. kurią ryžtamės už tai mokėti. elgesį ir eksperimentuoti. išbandant naujus elgesio būdus. Iki šiol bandėme įvertinti bendravimo sėkmę tarsi žvelgdami iš vieno jame dalyvaujančiojo pozicijos. išėjote į kiemą pažaisti krepšinį. gali griebtis tokio elgesio. tačiau visada verta pasvarstyti. o kitas. kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis laimingam. Horney meilę. kitam gali būti visiškas pralaimėjimas. Kelius asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai. ir jums yra tekę atsidurti. Panagrinėkime vieną situaciją. Dreikurs nuomone. E. kuomet savo poreikius patenkina ir tikslą pasiekia tik vienas asmuo. Įsivaizduokite. ypač jei jo sėkmė užkerta kelią kitiems siekti savųjų? Tokiu atveju tai. kad susitikę bendrabutyje su kurso draugais po vasaros atostogų. tenkindami savo socialinius poreikius. tuo pačiu atsikratydamas atsakomybės naštos. kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. siekdami patenkinti socialinius poreikius. žmonės atsisako savo asmeninės laisvės. atiduoda savo gyvenimą į kitų žmonių rankas. pranašumo siekimas. galėdamas vadovauti ir nurodinėti.

Kasdieniame gyvenime žmonės dažniau jaučiasi laimingi. kad iš pamaloninto asmens susilauks to paties. Tačiau vargu ar pavyks jo išvengti. Todėl trumpalaikės komunikacijos situacijomis. Jau spėjot pastebėti. kuriam pavyko kitų akyse pažeminti savo konkurentą. pasitaikančias bendraujant. net jei tai pateikiama kaip noras padėti. Ir vienu. kad iš tiesų geras! Tiek ši. Jus kiti taip pat panašiai apibūdina. gražioje vietoje. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti sėkmingu. Niekam nepatinka pamokslavimas. o su kitais . Vaikinas. ypač jei žino. jaučiamės gerai. jei ignoruosime kitų poreikius bendraudami su tais. yra išvaizdus ir. netrukus atsigręžia prieš patį laimėtoją. keletą metų padirbėjęs užsienyje. kaip tik išjuokti ir suniekinti tą jo pasiūlymą. Taigi galima daryti išvadą.toks. kad tai praeis be pėdsakų.ne todėl kad jis blogas. kad krepšinį jis žaidžia gerai. nurodinėjimai ir vertinimai.blogai. keletu apgalvotų žingsnių privertusi draugą atsisakyti jo išsvajotos kelionės į kalnus. įžeidinėjami. nes grįžo studijuoti. tad akivaizdu. arba mergina. kuriuos matome ne paskutinį kartą. kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais žmonėmis. kai nepaisoma kitų žmonių poreikių. kad iš karto nepasijustų esąs čia pats gudriausias. Neigiami tokio elgesio. Dar vienas bendravimo sėkmės rodiklis . kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. o kaip tik dėl to.tai subjektyvūs bendraujančiųjų išgyvenimai. Jis veikiau apibūdina kraštutines situacijas. Malonu bendrauti tada. žeminami. Bendraudami su vienais žmonėmis. kad jo idėja geresnė už jūsų. jog poreikių tenkinimas bendraujant neturėtų būti vienpusis. Nieko kito nelieka. Tas vaikinas jums mažai pažįstamas. tiek kitos panašios „pergalės". kai nejuntame įtampos.20 visiems daugmaž priimtina vieta yra bendrabutis. Sėkmingas bendravimas . neturėtų tikėtis. Tai kodėl dabar reikėtų taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo pasiūlymą. „pelnyto atpildo" galime ir nesusilaukti. pasiektos kitų pralaimėjimo sąskaita. Netikėtai vienas vaikinas pasiūlo verčiau vykti į jo draugo sodybą netoli nuo miesto. kai gali kažką pradžiuginti. turi labai „kietą" galvą. kurie stengiasi parodyti savo pranašumą. padariniai iš karto gali ir nepasireikšti. Bendravimo sėkmės nederėtų sieti su lotynišku posakiu homo homini lupus est (žmogus žmogui vilkas). sako. nesijaučiame esą skaudinami. Įtarumą ir įtampą dažnai . ir kitu atveju „pralaimėjusieji" tikriausiai ims regzti kokį nors „keršto planą". Oras šeštadienį numatomas puikus. išsakomi įsijautus į visažinio vaidmenį. Žmonės jaučiasi blogai bendraudami su tais. nerimo.

vartojamos sąvokos bendravimo atmosfera. aplinkinių priimami. arba atvirkščiai. bus tokia: nuo to. o B. lemia asmenybės bruožai. Mums patogu manyti. dažniausiai neatsisako. lemiančių elgesį. Įsivaizduokime. Norint nusakyti bendraujant patiriamus subjektyvius žmonių išgyvenimus. kuri ateis jums į galvą. Jie laikėsi požiūrio. prasti. Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai Nuo ko priklauso tai. R. taigi ir elgesį bendraujant. perskaičius šį klausimą. nes pagrįstai manysime. palaiko vieni kitus. slapti planai ir intrigos. kad žmogaus elgesys nėra tik asmenybės bruožų atsiskleidimas tuštumoje. psichologai G. H. Dažniausiai klimatas ar atmosfera apibūdinami kaip geri.. kad toks požiūris į žmogaus elgesį bent iš dalies yra teisingas. Svarbiausi gero psichologinio klimato požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs. Kaip tik taip į šį klausimą tikriausiai atsakytų žymūs XX a. visada elgsis tik šitaip? Be abejo. turi vienokius bruožus. kad pirma mintis. visai to nenorėdami. ne. jei mes pastebėjome. dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas. kitokius: tuomet galime mėginti numatyti šių žmonių elgesį. kad A. prašoma pagelbėti. vaidmenys. Arba kad padėdama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. Mes linkę sau įvardyti. ją įžeidę.. kaip elgėsi anksčiau. Aplinkybės gali susiklostyti taip. kad A. Konkrečioje situacijoje jį veikia ir įvairios išorinės aplinkybės: vienaip ar kitaip susiklostę tarpusavio santykiai. Bet ar galime būti tikri. Pvz. kad žmogaus elgesį apskritai. kad bendradarbė A. pvz. jis yra svarbi įvairių žmonių grupių. kad tokį A... Taip svarstant darosi aišku. susidūrę su sunkumais. koks tai žmogus. kad jos elgesys kokiomis nors konkrečiomis sąlygomis bus visai kitoks. sąžiningumas. Allport. Kasdieninė mūsų patirtis patvirtina.21 sukelia noras manipuliuoti kitais. kreipsimės į ją. vertinami. Nors psichologinio klimato neįmanoma „pačiupinėti". organizacijų sėkmingos veiklos sąlyga. kad esame.. sveiki. emocinis pastovumas. Taigi asmenybės bruožai yra tik vienas iš veiksnių. jog ji ir ateity elgsis taip. . kuriuose atsiduriame ir pan. ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali būti. Eysenck ir kt. atvirumas. psichologinis klimatas ir pan. Cattell. kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi. „lošia atviromis kortomis". elgesį lemia tam tikra jos asmenybės savybė geranoriškumas. nesveiki.

XX a. vaidmuo.kurso draugų. jog taip sužinosite. galima atsakyti ir kitaip: bendravimo sėkmė priklauso nuo to. kad per pietus jis čepsi ir ima mėsą rankomis. Gali būti. ką esame matę savo aplinkoje. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. o jei jis pasirodo esąs neefektyvus. mes ir ateityje elgsimės taip pat. vaikas liausis taip elgęsis. O kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybės bruožai? Ar jo paties. koks žmogus yra Marius. kur kas sudėtingesnių poreikių patenkinimo. kaip žmonės mokosi bendrauti. Juk mokytis . vaikinukas. o mėginsite paklausinėti apie jį tų žmonių. kurį galima betarpiškai stebėti ir fiksuoti. Amerikoje atsiradusi psichologijos kryptis. Jei tėvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui. jei jis už tai nubaudžiamas (negauna deserto). mes jo atsisakome. Pvz. verksmas padeda kūdikiui patenkinti maitinimosi poreikį. Šios raidės reiškia stimulą ir reakciją į jį. kurie j į apibūdino? Kaip manote. draugiškas. ar tų. kurias pirmasis požiūris buvo linkęs nuvertinti. Šį nesudėtingą mokymosi modelį pasiūlė bihevioristai. bihevioristų nuomone. kaip apskritai išmokstama tam tikrų elgesio būdų. Asmenybės testu veikiausiai jo netirsite. tad augdamas jis juo naudojasi siekdamas ir įvairių kitų. ar iš tiesų pagrįsta manyti. šnekus. bet elgesį. kad Marius yra linksmas. tam tikrą aplinkos poveikį ir jo sukeltą elgesį. kurie jį pažįsta . Paprasčiausias tai aiškinantis modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norimą tikslą. jog psichologija turi tyrinėti ne kokias nors tiesiogiai nematomas ir neapčiuopiamas asmenybės savybes. Įsivaizduokite.. Tokiame atsakyme kaip tik pabrėžiamas išorinių sąlygų. iš Mariaus elgesio. jog bendravimo ypatumai iš esmės priklauso nuo asmenybės bruožų yra pakankamai argumentuota? Į klausimą. šiek tiek neatsakingas. pr.22 Pasvarstykime. kad norite sužinoti. Pvz. jis yra išmokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis. iškeltą šio skyrelio pradžioje. panagrinėkime. mėgsta nuotykius. Iš ko jie apie visa tai sprendžia? Matyt. Vienoks ar kitoks žmogaus elgesys. ar nuomonė. ar žmogus moka bendrauti. arba. priklauso nuo aplinkos sąlygų. jei vaikui priekaištaujama dėl to. kad . Norėdami suprasti. kad kiekvienas žmogus turi tam tikrus asmenybės bruožus. Jau gerokai paaugę. tikėtina. atžalos verksmu parduotuvėje reikalauja iš tėvų nupirkti saldainį.reiškia kartoti kažką. kitaip sakant.. Biheviorizmas . Taigi mokymąsi galima pavaizduoti tokia schema: S —> R. kuri laikėsi nuostatos. bendrabučio kaimynų. besimokantis jūsų fakultete kitame kurse. tiksliau.

bihevioristai iš esmės neaiškino.. kas bus šį kartą.. uždarumui. Ginče tarp vidinius arba išorinius elgesio veiksnius pabrėžiančių teorijų šis požiūris užima tarpinę padėtį ir derina abi šias viena kitai prieštaraujančias nuomones. Jei už tai jis dar bus ir pagiriamas. kaip žmonės išmoksta tam tikrų socialinio elgesio būdų. tačiau laikė.23 ateityje jis vengs tokio elgesio. Watson. Tačiau žmonės gali numatyti savo elgesio padarinius. galima pasielgti kitaip. naudodamasis šakute ir peiliu. mandagus elgesys prie stalo jam veikiausiai taps įpročiu. lemiantis tai. Koks tai elementas.Bandura sukūrė socialinio mokymosi teoriją. žmonės savo elgesiu gali keisti. Dabar tai yra priimtiniausias aiškinimas. vėliau biheviorizmo šalininkai pakeitė ankstesniąją mokymosi schemą tokia: S —>x —>R. baigę mokyklą. kokia aplinka mus sups ateityje. Tyrinėdami mokymąsi. jei pasielgsime taip. kad į tą patį stimulą ne visada reaguojama vienodai. mes renkamės. kaip mes vertinome jų pastangas. kitaip sakant. taip pat nuo to.) atskleidė daug svarbių dalykų apie aplinkos įtaką žmonių elgesiui. kokie mokytojai ir ko iki šiol mus mokė. Be to. kad žmogus tik kaip robotas mechaniškai reaguoja į aplinkos poveikius. Pvz. palaikančio elgesio su kitais žmonėmis įsitvirtinimui. valgys mandagiai. paskatinamas. o taip pat įvairūs asmenybės ypatumai. XX a. ką ir kur toliau studijuoti. kad jis susijęs su vidinėmis asmens ypatybėmis. kaip visada. formuoti pačią aplinką. B. gebėdami numatyti savo elgesio padarinius. Savo ruožtu šis elgesys turės įtaką tam. kurioje teigiama. Įvertinę visa tai. Kaip matome. mes galime svarstyti. Bandūra požiūriu. Nutarus. Jei viskas iš tiesų būtų taip. kad svarbiausias tarpininkas tarp aplinkos stimulų ir asmens reakcijų į juos yra žmogaus gebėjimas mąstyti. šios psichologijos krypties atstovai (J. kaip aiškinama jų mokymosi modelyje. antrojoje pusėje amerikiečių psichologas A. F. Skinner ir kt. A. Taigi mūsų elgesys konkrečiu atveju priklausys nuo aplinkos ir nuo mūsų požiūrio į tą aplinką. žmogus gali ir pats sau „skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsižvelgti į juos ateityje. gebėjimui atsiskleisti arba įtarumui. Bet nesunku pastebėti ir esminius jų požiūrio trūkumus. Pasirinkę kurią nors aukštąją mokyklą . tektų pripažinti. kuri savo ruožtu vėliau daro poveikį jų elgesiui. Mūsų pasirinkimas bent iš dalies priklausys nuo to. kad padariniai gali būti nepageidautini. Pvz. Panašiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti įtaką agresyvaus arba draugiško. kiekvienas žmogaus veiksmas sukelia ir savęs vertinimo reakcijas. joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas. skleidžiamas žinias bei idėjas. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse įtaka (determinizmu).

Atsitiktinių įvykių reikšmę mūsų gyvenime A. 1994 ir D. (A. Bandūra.). kur jie bebūtų". visų pirma gebėjimas mąstyti. kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save neigiamą socialinį klimatą. bet ir stebint kitų žmonių elgesį.. tai ir aplinkinių elgesys reaguojant į mūsų poelgius. šiuo atveju tvirtinama. Dar viena naujovė. Asmeniniai-pažintiniai veiksniai 1. pvz. Bandūra įtvirtino mokymosi teorijoje. o taip pat poreikiai. G. Šiai sąveikai paaiškinti A. 1997). 2000) Kaip matyti. o taip pat iš . Abipusės įtakos schema. Mes visi pažįstame linkusių susikurti problemas žmonių. netikėtos pažintys. mes galime mokytis ne tik iš savų. Bandura ryšiams tarp elgesio. Kitaip sakant.24 ar kt. ir įvairūs atsitiktiniai. Asmeniniaipažintiniai veiksniai . o draugiškai besielgiantys susikuria taikią aplinką esant toms pačioms aplinkybėms. Bandūra laikė ypač didele. jausmai.1 pav. kurioje gyvename. yra tai. kurią A. pakliūsime į tam tikrą aplinką. nenumatyti įvykiai. bet ir iš svetimų klaidų. Agresyvūs žmonės savo elgesiu provokuoja priešišką aplinką. Bandūra pasiūlė trijų tarpusavyje priklausomų komponentų modelį (1. Aplinka šiuo atveju taip pat suprantama labai plačiai. bet ir elgesys kuria aplinką.tai mūsų pažintinės galios. kurią pasiūlė A. kad ne tik aplinka daro įtaką mūsų elgesiui.. aplinkos ir asmeninių-pažintinių veiksnių paaiškinti (pagal J Feist. Myers. kad jis deramai įvertino žmonių galimybes mokytis ne tik patiems išbandant vienus ar kitus elgesio būdus. „Elgesys yra viena iš įtakingiausių būsimų įvykių determinančių. kuri vėl darys įtaką mūsų pažiūroms ir elgesiui. iš anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan.1 pav. asmenybės bruožai ir kiti vidiniai ypatumai.

Tai jau yra įpročiai. atsiranda poreikis juos kartoti. Bilis: „Ar gali užrišti man batus?" Tėvas (skaito laikraštį). Myers (2000. nepritarimo (tai . visų pirma priklausys nuo to. kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti: kokį elgesį skatina.25 sėkmingų poelgių. tai. palaiko. tuojau. išdava • Asmens pozicija sąveikaujant su aplinka yra aktyvi ir sąmoninga • Iš vidinių veiksnių elgesį labiausiai veikia pažintinės galios." Bilis: „TĖĖTEE. apie jų ir savo pačių elgesį mes darome tam tikras išvadas.ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų. į kurią įeina ir mus supantys žmonės. Įgūdžiais vadinami gerai išmokti veiksmai. į kuriuos norėtume būti panašūs.. Kartojantis panašioms situacijoms. nors emocijos taip pat yra svarbios • Kalbant apie aplinkos veiksnius. vertybes ir kt. pvz. Niekas nenori mokyti savo vaikų nepageidautino elgesio. Vadinasi. draugai. 268) aprašyta situacija. kaip mes bendrausime. kuriems simpatizuojame. negaliu užsirišti batų" Tėvas: „Aha. Tačiau neretai tėvai skatina tokį elgesį. kurie atliekami automatiškai. Esame skirtingi ir iš prigimties. Kita vertus. kuriais norėtume sekti. UŽRIŠK MAN BATUS!" Tėvas: „Kiek kartų aš tavęs prašiau nebliauti? Kurį batą pirmiau rišime?" Mokslininkų svarstymus apie tai. kaip juos interpretuoja.aplinkos poveikis). S. p. apibendrina šie N. atsižvelgdami į savo poreikius. kiti išlieka šalti net tada. tie. Mes labiau linkę mokytis iš tų. Endler (1976) teiginiai: • Elgesys . Jei tokie automatizuoti veiksmai ar jų rezultatai kaskart leidžia patirti teigiamas emocijas. be sąmoningos kontrolės ir reguliavimo. G. ilgainiui įgyjame tam tikrų bendravimo įgūdžių ir įpročių. kokį . visai to nenorėdami. kai atmosfera aplinkui gerokai įkaista (tai asmeniniai-pažintiniai veiksniai). svarbiausia yra tai. kokią reikšmę žmogus jiems suteikia. kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja mūsų tėvai. temperamentas: vieni žmonės greitai „užsidega".tai nuolatinės tarpusavio sąveikos tarp asmenybės ir aplinkos. Keitimosi . minutėlę. Bilis: „Tėti. į kuriuos norime būti panašūs (mokymasis stebint). Tai puikiai iliustruoja ši D. kurie mums patinka. kokią įtaką elgesiui turi vidiniai ir išoriniai veiksniai. Bendrauti taip pat mokomės. todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės. stebėdami.

manome. be kurių nepavyks sukurti prasmingo. Atsakymas į klausimą. radikalesnių permainų. kurio kažkada esame išmokę. Tokie užsiėmimai padeda pasiekti geresnių rezultatų.26 informacija. nesame savo aplinkos. Tam reikia ir žinių. Kita vertus. sąmoningas nusiteikimas dėti pastangas vardan geresnių tarpusavio santykių yra tie kertiniai akmenys. Tačiau vien tai nenulems sėkmės bendraujant su aplinkiniais. vertinti savo poelgius. kaip jau minėta. kuri veikė mus anksčiau. Profesionalūs psichologai elgesio keitimui taiko sudėtingesnius metodus. požiūrio į kitus. o koks galėtų tapti nauju geru jūsų įpročiu. išmokti susikurti įvaizdį ir prisistatyti. teigiamas. Vadovėlyje gana plačiai nagrinėjama tai. ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti yra. Ar galima pakeisti įprastus bendravimo būdus. kurie nepadeda pasiekti norimų tikslų? Šiuolaikinės psichologijos požiūris į žmogaus elgesį ir jo prielaidas. gebėjimas toleruoti kitokį požiūrį. Ko verta mokytis. visų pirma reikėtų nuspręsti. stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus. galiojantį bet kuriuo atveju. Mes galime lavinti savo žodinio ir nežodinio bendravimo įgūdžius. Siekiant išmokti sėkmingiau bendrauti. . pakeisti įprastą elgesį kitokiu nėra lengva. šeimoje ir pan. Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti Elgesys. padės suprasti tolesniuose skyriuose išsamiau pristatomi įvairūs bendravimo tarp žmonių dėsningumai. tuos.gera žinia visiems. vadinasi. jog pripratimas . kokio elgesio norėtumėt atsisakyti. be abejo. pagarba kito žmogaus apsisprendimo laisvei. pasitikėjimas. kurio norėtumėt išmokti. ne veltui sakoma.tai antras prigimimas. vertybių. tarpusavio suvokimo. ir didelio noro. kokie veiksniai turi įtakos bendravimo sėkmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe. Geriau mažiau galvoti apie nepageidautiną savo elgesį ir daugiau apie tą. specialias technikas. kuris išdėstytas ankstesniajame skyrelyje . santykių palaikymo įgūdžiai bei įpročiai. kurie. nebenaudingais. Geranoriškumas. Bet čia norėtųsi atkreipti dėmesį į vieną bendrą principą. įkaitai. Mes gebame mąstyti. tikimės. kuriuos laikome nebetinkamais. padės keisti bent kai kuriuos neefektyvius bendravimo įpročius. dabartinės ar tos. turi reikšmingos įtakos mūsų gyvenimo kokybei. kurie norėtų pakeisti savo bendravimo su aplinkiniais įpročius. numatyti jų padarinius. vėliau gali pasirodyti esąs nebeefektyvus. Rasite paaiškinimų ir praktinių patarimų. Ji labai didele dalimi priklauso nuo mūsų nuostatų.

kurio norima sulaukti ir ateityje. jei savo tikslą pasiekiame. nes išspjaus. kad žmonių noras su kuo nors artimai draugauti yra nulemtas prigimties? Kodėl. Pagal Ch. Skinner siūlo laikytis tokių penkių taisyklių: Pagirti ir apdovanoti už pageidautinus poelgius. kartais galima pradžiuginti labiau. tikslo siekimui? Kaip argumentuotumėt savo atsakymą? Nuo ko labiausiai priklauso mūsų bendravimo su aplinkiniais sėkmė? • • • • . galėtumėt paaiškinti patarles: nebūk per saldus . Pastiprinimas . už ką Paskatinimo nereikia atidėti metų pabaigai.nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas paperka labiau nei tas. nei įteikiant premiją Negailėkite staigmenų . o nuo priešų pats apsisaugosiu? Kodėl galima tvirtinti. kuo tiksliau įvardijant. vienas garsiausių bihevioristų F. jūsų nuomone. nei per kartus. kurio iš anksto tikimės. tuo užkirsdami kelią asmens. apsaugok nuo draugų. nei viena didelė Nepamirškite neapčiuopiamų dalykų. daug mažų pergalių labiau skatina eiti pirmyn.tai apdovanojimas ar kitoks paskatinimas. kad sėkmingiau bendrauti galima išmokti? Kada galima sakyti. Handy (1993). Kad pastiprinimas būtų kuo veiksmingesnis. padarykite tai tuojau pat Kelkite tokius tikslus. remdamiesi tuo. galima arba ne? Kaip. skiriamas už tokį elgesį. B. kuriuos įmanoma pasiekti. padedančia keisti nepageidautiną elgesį. Dieve. parodant dėmesį. Pasvarstykite: • • Ar galima sakyti.visi laižys. kad studentų grupės narius sieja tarpusavio santykiai? Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. su kuriuo bendraujame. laikė pastiprinimą. ką sužinojote šiame skyriuje.27 Bihevioristai svarbiausia priemone.

28 .

29 .

mes galime efektyviau bendrauti? Mūsų Aš vaizdas Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. . Savojo Aš gyvavimas prasideda. Žmogus gimsta neturėdamas Aš vaizdo. Aš vaizdas yra ir socialinio suvokimo dalis. suvokiame ir. daugiau ar mažiau įsisąmonintą ir išgyvenamą kaip vienintelę individo vaizdinių ir nuomonių apie save sistemą. remdamiesi savo patirtimi. Nepaisant sąvokų įvairovės. PRADĖKIME NUO SAVĘS Bendravimas . įsisąmoninimo lygius bei formas. mes turime pradėti nuo savęs: pažinti. nes žmogus savirefleksijos dėka tampa ne tik suvokimo subjektu. Taip pat aptarsime. kuris prasideda ir užsibaigia mumyse. mes aptarsime mūsų Aš prigimtį. Pamažu. Todėl. autokoncepcija.tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma. kad žmogaus Aš yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys. Ką tik gimęs kūdikis skiria įvairius aplinkos daiktus. garsus. kad bendravimas būtų sėkmingas. jausmus aplinkiniams. Mes siunčiame savo idėjas. tačiau nesugeba savęs išskirti iš aplinkos. bet ir objektu. „savivaizdis" ir daugybė kitų. kaip mes pažįstame save bendraudami. Šiame skyriuje sužinosite: • Kas yra jūsų Aš ir koks jis yra? • Kodėl mūsų Aš yra svarbus bendravime? • Kaip mums pažinti savąjį Aš? • Kodėl. vaizdus. Psichologinėje literatūroje Aš apibūdinimui vartojami įvairūs terminai: „autokoncepcija". „Aš vaizdas". kai vaikas ima atskirti Aš nuo Ne aš. arba Aš vaizdas . atskleisti savąjį Aš. Tam. Dažnai šios sąvokos suprantamos kaip sinonimai. ką mums praneša kiti. Taigi kiekvienas žmogus susikuria savo Aš vaizdą. Kitais žodžiais tariant. tačiau tai apibrėžti nėra lengva. geriau pažindami savąjį Aš. gauname atgalinį ryšį. interpretuojame tai. vaikas pradeda pažinti save. žmogaus Aš yra viena iš svarbiausių asmenybės psichologijoje.30 2. nes tik bendraudami mes galime geriausiai sužinoti. palyginti pastovią. kuria vadovaudamasis jis sąveikauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. turėdami galvoje Socrates patarimą „pažink save". kas mes esame ir kokie. manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su jį supančiais žmonėmis.tai procesas.

Vaikui nematant. Kadangi suaugusio žmogaus Aš vaizdas formuojasi dalyvaujant įvairiose socialinėse grupėse (T. 1969). 1991). vidurys . kuris pasireiškia fraze „Aš pats". o dalis Aš vaizdo lieka neįsisąmoninta (G.miglotai. Aš vaizdą galime įsivaizduoti kaip daugiapakopę piramidę. Tačiau sužinoti apie vyresnių vaikų Aš vaizdą mes galime juos testuodami B. o mes priklausome daugeliui grupių. nepriklausomi. Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo. Ryškiau galime stebėti vaiko Aš vaizdo formavimosi pradžią. kad tirti kūdikių Aš vaizdą sunku. dalį . Vaikiško negatyvumo periodu. kurios viršūnė . Bet nuo 21 iki 24 mėnesių įdėmiai žiūri į veidrodį ir liečia rankomis dėmelę ant savo nosies. todėl subrendusios asmenybės Aš vaizdas sudėtingas. paprastai nerodo jokių susidomėjimo ženklų.neįsisąmoninta dalis (2. 1999). Šitokia reakcija rodo. raudonais dažais išdažoma dėmelė ant jo nosies. Valickas. kad jie save atpažįsta. susidedantis iš daugelio nevienodai įsisąmonintų elementų.31 Suprantama. Augdamas. bręsdamas vaikas vis daugiau sužino apie save. vaiko Aš vaizdas dar labiau prasiplečia. Paaugliai paprastai išbando įvairius Aš vaizdus skirtingose situacijose.neaiškiai įsisąmoninta ir pagrindas . Paaugliams turėti savąjį Aš labai svarbu. ką kūdikiai žino arba galvoja apie save. 1991). Ypač savęs įsisąmoninimo ribos išsiplečia paauglystėje (A. Shibutani. nes neįmanoma nustatyti. todėl jo Aš vaizdas sudėtingėja.įsisąmoninta. Valickas. Valickas.1 pav). Amsterdam pasiūlytu būdu (G. G. . Dalį Aš vaizdo žmogus įsisąmonina aiškiai. Vaikai nuo 9 iki 12 mėnesių. kai jis ima vartoti asmeninį įvardį „Aš". Suslavičius. pažvelgę į veidrodį. todėl jie stengiasi būti originalūs. Vėliau vaikas privedamas prie veidrodžio ir stebimos jo reakcijos. Jis įsisąmonina daugybę savo gebėjimų ir savybių.

. ko mes nesuvokiame. Abi šios Aš vaizdo formos yra susijusios su socialine žmogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santykių su kitais žmonėmis. priklausančią nuo įsisavintų vertybių. Štai kodėl vienaip ar kitaip pasielgę mes kartais nustembame: kas privertė mus šitaip elgtis? Štai kodėl mus kartais kamuoja nerimas. kažką . tampa įvairių bendravimo sunkumų priežastimi. nemalonūs pojūčiai kūne.32 Taigi kažką apie save mes žinome. Amerikiečių psichologijos patriarchas W. Hesse. tvirtai suformuluotas ir aiškiai apibrėžtas reiškinys. padaryti jį vientisesnį. gali turėti daugybę įvairių Aš vaizdų? Kiekvienas žmogus iš tikrųjų gali turėti keletą įvairių Aš vaizdų. 1992). koks yra mūsų Aš vaizdas? Ar jis vientisas. Kai kurias mums nepriimtinas arba grėsmingas savojo Aš vaizdo dalis mes „pametame". nedidelis žvaigždėtas dangus. net naiviausias. pakopų ir būsenų. „paslepiame" arba išstumiame į pasąmonę. idealusis Aš priklauso nuo vaikystėje reikšmingų mums asmenų įdiegtų normų ir reikalavimų.). tik negalime įvardyti." (H. besikeičiančius įvairiomis aplinkybėmis. Daugialypio Aš vaizdo formos „Bet iš tikrųjų joks „aš". kaip rašo H.jaučiame". bloga nuotaika. Hesė (Hesse). tai ši apgaulė. 1982). atrodo tokia pati būtinybė. kad daugelis žmonių turi lanksčius Aš vaizdus. James 1890 m. toks pat gyvenimo reikalavimas. kaip kvėpavimas ir valgis. o labai įvairiapusiškas pasaulis. formų. Pavyzdžiui. O kad kiekvienas skyriumi stengiasi šį chaosą laikyti vienove ir kalba apie savo „aš". tarsi tai būtų paprastas. Kaip jums atrodo. Labai dažnai Aš vaizdo dalys. Įvairūs mokslininkai aprašo skirtingas Aš vaizdo formas. idealų. išreikšti žodžiais. išskyrė empirinį Aš. pagilinti savo Aš vaizdą. kaip realią subjekto savimonės formą ir idealų Aš . ar žmogus. paveldėjimų ir galimybių chaosas. Tačiau mumyse egzistuoja ir kažkas. nuostatų sistemos (Džeims U. kurias mes užmirštame. vieningas. Keletą jų apžvelgsime. Todėl mes savo pačių pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplėsti. įprasta kiekvienam žmogui (net turinčiam didžiausių siekimų). kuriomis stengiamės atsikratyti.įsivaizduojamą subjekto savimonės formą. Tai matyti iš to. nėra vienovė. (James W.

jiems trūksta socialinės patirties. y. kurioje išskyrė veidrodinį Aš. idealizuotą Aš. XX a. kad žmogaus Aš formuojasi realios sąveikos su kitais žmonėmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to. Mead (1934) sukūrė Aš vaizdo formavimosi teorijas. Jo nuomone. remdamiesi C. potencialų Aš. nerimą. C.33 Reali ir ideali Aš struktūros išskiriamos ir kitose koncepcijose. kokį(-ią) save matome ir kokiu(-ia) norėtume būti. kurias individas naudoja įvairiems savo asmenybės trūkumams pridengti. Cooley teorijoje veidrodinis Aš yra pasyvus. C. kad žmonės. Kitais žodžiais tariant. Rogers (1961) atkreipė dėmesį į realaus ir idealaus Aš santykį. pradžioje du mokslininkai . Amerikiečių psichologas M. Jis aprašė esamąjį Aš . arba. pasižymi socialine pusiausvyra. kaip kitų žmonių arba taip. dinamiškąjį Aš. kaip mus mato kiti. G. kaip kiti žmonės vertina jo elgesį. Mead teigė. kai nugirstame atsiliepimus apie save atsitiktinai. C. kokia asmenybė galėtų būti. kad šios dvi Aš vaizdo formos kuo labiau sutaptų. Tuo tarpu G. t. kurių realusis ir idealusis Aš sutampa arba yra artimi pasitiki savimi. Priešingu atveju žmonės išgyvena depresiją. Mead pastebėjo. Mead teorija skelbia. G. kokie mes atrodome kitiems. Aš vaizdas formuojasi atspindint aplinkinių vertinimus mūsų atžvilgiu.tai viena iš specifinių žmogaus ypatybių. tyrinėtojai nustatė. nes kuo didesnis skirtumas tarp to. kad žmonės sugeba „išeiti iš savęs". Cooley (1902) ir G. kaip negalime matyti savo veido be veidrodžio. tuo didesnę įtampą ir nerimą patiriame. Mead savo teorijoje aprašė Aš matomą kitų akimis. Šio autoriaus nuomone. G. taip ir negalime suprasti savo Aš. kaip žmogui sekasi atlikti savo vaidmenis. Šiuo atveju yra labai svarbus bendravimas. . Lygiai. tokį. Žmogus gali vertinti savo elgesį taip. kokia asmenybė. turėtų būti. jaučiasi nesaugūs. gyvenimo tikslais. nematydami. kokį malonu save matyti ir vaizduojamąjį Aš. atspindintį. įsivaizduojamąjį Aš.dabartinį. nes apie kitų požiūrį į mus sužinome tik bendraudami. Rosenberg (1965) išskyrė kelias Aš vaizdo dalis. kad gebėjimas matyti save patį kaip objektą . Rogers teorija. svarbu. Tai gali būti tiesioginis atgalinis ryšys pokalbio metu arba netiesioginis komentaras. nes jis tik atspindi kitų nuomones. realų asmenybės savęs įsisąmoninimą. priklausomai nuo įsisavintų moralinių normų ir elgesio standartų turinio. priklausomai nuo realizavimosi galimybių. Kitų žmonių elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis. susijusį su asmenybės troškimais. arba socialinių kaukių įvairovę.C. Cooley paskelbė veidrodinio atspindžio teoriją. Vėliau. atsidurti kito vietoje arba save matyti kitų akimis. mes suvokiame save taip.

pastebėjo.pereiti į foną. Gahagan ir daugelis kitų (G. todėl jų bendravimas taip pat negali būti efektyvus. pasirinkimus. kuris stipriai skiriasi nuo visuomenei rodomo Aš vaizdo. fantazijas ir siekius į bendrą to. 1991). Kai kurie žmonės labiau stebi. James. Nors jie gerai prisitaiko įvairiose socialinėse situacijose. jie tampa nelankstūs. Valickas. Šiuo pagrindu yra išskiriamas viešas arba parodomasis ir realusis Aš. auditorijose ir kitur. o dominuojantis . Kai žmonės nereguliuoja savo Aš vaizdo. Viešuoju Aš besirūpinantys žmonės keičia savo Aš vaizdą. Valickas. tirdamas viešąjį Aš. norėtume (idealus Aš) ar net bijotume tapti. be pagražinimų su teigiamomis ir neigiamomis ypatybėmis. Galimi Aš susideda iš to. siekius. kuriuos M. J. kuo mes galėtume. Žmonės. Kiekviename iš mūsų glūdi daugelio galimų Aš atvaizdai. kad jie turi tikrąjį Aš. ką jaučia ir mąsto.toks. Jourard. bendraudami siekia „tiesiog būti savimi".galimą Aš. Mes aptarėme kai kurias Aš vaizdo formas. Konkrečiu momentu mumyse dominuoja tam tikra Aš vaizdo dalis. Realus Aš . Fone esantis Aš vaizdas gali tapti dominuojančiu. norėdami suderinti savo elgesį su socialinių normų reikalavimais (G. tačiau jų viešasis Aš gali stipriai užgožti tikrąjį. susirinkimuose. Snyder priskiria pirmajai grupei. Didėja atotrūkis tarp žmogaus norų ir elgesio bei veiksmų. Tokie žmonės menkai atskleidžia savo asmeninius jausmus. elgiasi taip. vaizdą. Jie stengiasi kuo sąžiningiau išreikšti tai. Todėl gali kilti įvairūs neigiami efektai santykiuose su kitais. bet kiekvienu atveju nori maksimaliai išlikti savimi. tarytum turėtų daugybę Aš vaizdų. Viešąją ir realiąją (privačią) Aš vaizdo dimensijas yra išskyrę W. koks esu iš tikrųjų. M.menkai reguliuoja ir kontroliuoja savo viešąjį Aš. kad žmonės skiriasi Aš vaizdo kontrolės ir reguliavimo intensyvumu. Snyder (1987). poreikius. Jie yra skirtingi vakarėliuose. o mažiau besirūpinantys nesistengia kurti tam tikro įvaizdžio. Galimi Aš integruoja mūsų viltis. reguliuoja ir kontroliuoja savo viešai rodomą Aš dalį. Taigi iškyla autentiškumo problema. 1991). Markus ir P. Kai kurie žmonės yra įsitikinę. Nurius (1986) gilinosi į vieną iš daugelio Aš vaizdo formų . Viešasis Aš atspindi tai. kuo galėtume būti. tačiau įvairiose koncepcijose jų yra skiriama dar daugiau. priešingai. gyvenimo kryptį. nelabai atsižvelgdami į situaciją. Galimi Aš stipriai veikia mūsų elgesį. S. M. . o kiti priešingai . Šie žmonės gali būti nejautrūs bendravimo partneriai.34 Psichologai H. o kitos tampa fonu. kad jis atitiktų susidariusias aplinkybes ir aplinkinių lūkesčius. Antrosios grupės asmenys. baimes. kokius mes save parodome kitiems.

Figurski (1982) atliko tyrimą. norus. aplinkinius žmones. galime griebtis savistabos vengimo strategijos. netgi tada.35 Visi Aš vaizdai atspindi vidinį žmogaus pasaulį ir susieja su gyvenimo patirtimi bei aplinkiniais žmonėmis. tyrėjų nuomone.1. F. ima piktnaudžiauti alkoholiu. Nors mes gana retai sutelkiame dėmesį į save. pamačius save televizoriuje. 1997). Jeigu analizuodami save mes atrandame kažkokių savo trūkumų. Pirma. jausmus. jeigu savistaba būtų vienintelis mūsų žinių apie save šaltinis. Ir.tai savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas. kad kuo daugiau žmonės galvoja apie savo idealųjį Aš. J. Gilintis į save lyginant idealųjį ir realųjį Aš yra nemalonu. jausmus. Tačiau. jog savistaba yra toks paprastas dalykas. Norėdami tai patikrinti M. savistaba mes negalime pilnai pasikliauti.savižudybė. procesas. Žmonės. Ir antra. ketinimus. Kraštutinė savistabos užbaigimo forma . kas paskatina mus domėtis savimi. Pavyzdžiui. negalima pamiršti dviejų dalykų. Kiekvienas sveikos psichikos žmogus gali lengvai „įeiti" į savo vidinį pasaulį ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis. S. tačiau kartais susiduriame su kažkuo. M. kuris patvirtino. Tuo metu mes atsigręžiame į save. imame stebėti ir vertinti savo elgesį. kurio metu mes žvelgiame į savo vidinį pasaulį. savistabai mes skiriame labai mažai laiko. Mes ne tik stebime save. Bybee ir jos kolegų tyrimas parodė. Savistaba Vienas svarbiausių savęs pažinimo būdų . kai mes užsiimame savistaba. stebėdami save. vartoja narkotikus. Savistaba . Carver. kad žmonės.savistaba. kasdienius rūpesčius. Scheier. Bybee ir kt. mes turėtume nemažai problemų. Faktas. Iš tikrųjų. kad kiti žmonės mus stebi ir 1. bėgdami nuo savęs. todėl kai kurie žmonės ima vengti šios veiklos. Kiti. Tai gali atsitikti išgirdus savo balso įrašą. ketinimus. į kurį neverta gilintis. Savistabos padariniai gali būti įvairūs: skausmingi. be saiko valgo. kalbant apie savistaba. 1981).1. bet ir atliekame savianalizę. džiuginantys ir pan. jausmus ar norus. padedančią mums geriau save pažinti. kad didžiąją mūsų kasdieninių minčių dalį sudaro mintys apie darbą. lygindami juos su vidiniais standartais ir vertybėmis (C. Trumpai tariant. tuo nerimastingesni ir piktesni jie jaučiasi (J. Csikszentmihalyi ir T. skaitydami knygas. mąsto apie save stulbinančiai retai. stebint save veidrodyje ar pajutus. žiūrėdami televizorių ir 1. mes randame kai kuriuos atsakymus į mums rūpimus klausimus. stebime savo mintis. Gali pasirodyti. ne visi mūsų jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami sąmoningam suvokimui. .

NolenHoeksema domėjosi. kad jam tiesiog patinka lietuviškos popmelodijos.savo elgesio stebėjimas. 1958).tai aplinkybės. 1972). negu vyrai. kad žmonės dažnai bando aiškinti kieno nors elgesį. jog savistaba iš tiesų gali būti labai nemaloni ir pavojinga. kuriose tos nuostatos ir jausmai kyla. ar jūsų draugui patinka lietuviška pop muzika. kad žmonių mintys apie save dažniau yra nemalonios. Pavyzdžiui. D. antra. būti perdaug susirūpinusiu savimi yra liga.. mintys apie save gali būti labai malonios. Bem teoriją patvirtina ir daugybė tyrimų. nusižudo. stebėsite jo elgesį. priskirdami jam vidines arba išorines priežastis (F. F. gebėjimai ir pan. Heider teigia.36 norėdami pabėgti nuo savęs. kad kai mūsų nuostatos ar jausmai nėra aiškiai apibrėžti. tikra. Figurski (1982) teigia. Jeigu pastebėsite. Šis kraštutinumas irgi nėra geras. rodo. galime tai padaryti stebėdami savo elgesį (D. kad lygiai taip pat mes sprendžiame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime savo elgesį ir situaciją. kodėl mes taip elgiamės. F. Tačiau savianalizė ne visada yra nemaloni. Jos rezultatai buvo tokie: pirmiausia. kad kaip kitų. o išorinės . Kai kurie žmonės yra pernelyg nugrimzdę į savo vidinį pasaulį. mąstantys apie save. Mąstydami apie save. Heider pastebėjo. moterys gilinasi į savo vidines būsenas dažniau. Dostojevskio apysakos „Užrašai iš pogrindžio" (1956) herojus sako: „Prisiekiu tau. Jeigu mes negalime identifikuoti savo jausmų ar nuostatų kieno nors atžvilgiu. S. Kartais mąstymas apie save gali būti būdas išvengti išorės problemų.tai asmenybės savybės. Vidinės priežastys . situacijos ir pan. kad jis dažnai klauso Ryčio Cicino kompaktinių diskų. tai. Bem. kurioje jis pasireiškia ir bandome nuspręsti. Kauzalinės atribucijos teorijos kūrėjas F. visiška liga". Heider. Tikriausiai sutiksite. dažniau pasineriantys į savo vidinius išgyvenimus. mes dažnai mąstome apie savo neatitikimą mūsų pačių moralinėms nuostatoms ir standartams. stebėdami savo elgesį tose situacijose. Tačiau vėliau nustatyta. taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir išorines priežastis.. 1990). Kitas svarbus savistabos aspektas . kaip žmogus aiškina savo ir kitų žmonių elgesį. Bem savęs suvokimo teorija teigia. D. M. žmonės. Jeigu tau pasisekė. tai jo elgesiui priskirsite vidines priežastis ir nuspręsite. kaip jaučiasi žmonės. tu pasiekei gyvenimo tikslą.. Csikszentmihalyi ir T. kad tarp to. Žmonės labiau linkę priskirti vidines priežastis kitų . žinoma. Bem savęs suvokimo teorija teigia. D. nors nėra jokio išorės spaudimo ar ribojimų. yra skirtumas. jeigu jūs bandysite išsiaiškinti. dažniau būna prislėgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema. mes sprendžiame apie juos. kad apie kitų žmonių jausmus bei nuostatas mes sprendžiame pagal jų elgesį.

Didele dalimi savęs pažinimą įtakoja aplinkiniai. Jau susipažinome su C. o treniruodamasis. Gallup (1977) palygino šimpanzių.37 žmonių elgesiui nei savo. mes dažnai pervertiname asmenybės įtaką ir nepakankamai įvertiname situacijos poveikį. pabrėžė socialinių ryšių svarbą savęs pažinimui (Džeims U. Mes stebime save. kuris laisvalaikiu mėgsta jodinėti. ir socialiai izoliuotų. Socialinę patirtį turinčios beždžionės . Cooley ir G. kai bandome išsiaiškinti savo paties poelgių priežastis ir „stebėtojai". (James W. kaip mes aiškiname savo elgesį . Nuo to. Mes esame „veikėjai". Jis tampa paprastesnis. Įsivaizduokite psichologą.). priklauso mūsų veiklos rezultatai. pasikeičia jo žodynas. Beždžionės buvo uždarytos po vieną kambariuose. 1982). dirbdamas arklidėje ar bendraudamas su kitais raiteliais jis jau rodo kitą savo Aš. Jis atliko labai panašų į ką tik minėtą „raudonos dėmės" eksperimentą. kad iki vienerių metų vaikai turi daug mažiau socialinio bendravimo patirties nei vyresni. Gebėjimas matyti save kitų akimis labai svarbus savęs pažinimo veiksnys. pokalbių temos ir 1. elgesį. svarbu ir kaip jie priima tai. kad kiekvienu atveju mūsų elgesys gali būti kitoks. kuriose kalbama apie savęs matymą kitų akimis.ar remdamiesi vidinėmis. todėl savo elgesiui mes linkę priskirti išorines priežastis. Jau W. Joms nematant tyrėjai raudonais dažais išdažydavo kaktas. Bendravimas ir savęs pažinimas Savistaba mes gauname tik dalį informacijos apie save. Ši tendencija vadinama „veikėjo-stebėtojo" efektu. G. Mes ne tik save skirtingai parodome įvairiems žmonėms. savo elgesį skirtingose situacijose ir suprantame. ar išorinėmis priežastimis. Vėliau į kambarius buvo įnešti veidrodžiai. Aiškindami kitų elgesį. Bendravimo svarbą savęs pažinimui parodė ir eksperimentas su didžiosiomis beždžionėmis. ką mes rodome arba kaip jie atspindi mūsų pačių vaizdą. Ar prisimenate „kūdikio ir raudonos dėmės" testą? Kodėl nuo 9 iki 12 mėnesių vaikai nereaguoja į raudonai išdažytą savo nosį? Viena iš priežasčių yra ta. kai bandome paaiškinti kieno nors kito elgesį. besiformuojančius skirtingomis socialinėmis situacijomis. tai įsivaizduotume tik miglotus savo Aš kontūrus. augusių tarp kitų. Dalyvaudamas tarptautinėje psichologų konferencijoje jis demonstruoja vieną savo Aš aspektą.1. Jis pastebėjo įvairius Aš vaizdus žmoguje. James 1892 m. Jeigu mes neturėtume jokio „socialinio veidrodžio". Mead teorijomis.

privalote lyginti save su kitais. Ši teorija iškelia du svarbius klausimus: pirma. Bendraudami mes ne tik stebime save kitų akimis. kai nesame tikri dėl savo elgesio. kada mes lyginame save su kitais ir antra. kad jūs surinkote 35 balus. kad suprastumėte. mes stebime kitus žmones ir lyginame savo elgesį su jų. kad žmonės sužino apie savo ypatybes. kai nesame tikri dėl savęs tam tikromis situacijomis. Lygindami save su kitais. Įsivaizduokite. Natūralu. kaip testą atliko kiti jūsų grupės nariai. Paprastai. kiek esame blogesni arba geresni už kitus ir kiek esame panašūs arba skirtingi nuo kitų. Kitas klausimas. kuri skelbia. kai nėra objektyvių kriterijų ar apibrėžtų standartų. mes ne visada pasirenkame tinkamus asmenis. Šiuo požiūriu galime skirti du palyginimo tipus: aukštyn orientuotą ir žemyn orientuotą socialini palyginimą. kokie yra jūsų gabumai dailei.tai žmogaus savęs pažinimo būdas. kad jūsų grupės draugai surinko nuo 0 iki 20 balų. bendravimas yra vienas svarbiausių savęs suvokimo ir savęs pažinimo veiksnių. su savo jaunesniu broliu ar seserimi arba su savo bendraamžiais. kurių dėka mes galėtume save įvertinti. kad. su kuo mes save lyginame. mes galime išsiaiškinti. kaip jūs reaguojate į kitų žmonių problemas. Jeigu pasakytume. kad jums pasiūlyta atlikti socialinio jautrumo testą. Tam. Vadinasi. kartu su jumis lankančiais dailės studiją. Mes lyginame save su kitais. kaip ir žmonėms. Socialinis palyginimas . jūs domitės savo gabumais dailei. Taigi primatams. bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais.jos tuoj pat ėmė tyrinėti raudonas dėmes ant savo galvų. jeigu jūs stebėsite ir vertinsite savo dailės bendramokslių gabumus. žmonės renkasi panašesnius į save tuo požymiu ar savybe žmones. kad jūs pasirinksite trečiąjį variantą. Lyginimas savęs su pranašesniais už save gali padėti . Taip pat mes lyginame save su kitais. stipresniais žmonėmis už save. Jūs galite lyginti save su Picasso. Tačiau jums šis skaičius nieko nesakys tol. kad mes lyginame save su geresniais. sugebėjimų ir pan. suprasite. lygindami save su kitais. Tarkime.jos savęs neatpažino. kuomet savo savybės lyginamos su kitų žmonių ypatybėmis. lygindami save su kitais žmonėmis. Tuo tarpu izoliuotos beždžionės nereagavo į dėmes . kuris matuoja. Aukštyn orientuotas socialinis palyginimas reiškia. kol nesužinosite. Tai reiškia. Sis pavyzdys iliustruoja L. pavyzdžiui. su kuo mes save lyginame? Tarkime.38 demonstravo tokią pačią reakciją kaip ir vaikai . jausmų. Tačiau. tikriausiai pagalvotumėte: „Pasirodo aš esu labai jautrus aplinkiniams žmogus". Mes lyginame save su kitais. ar mes elgiamės gerai konkrečiu atveju. Festinger (1954) socialinio palyginimo teoriją. lygindami save su kitais. kai mes nesame tikri. ar esate gabus(-i).

lūkesčius. jeigu mes kalbame apie savęs pažinimą. kad nesutrikdytume aplinkinių. Taigi bendravimas tampa komplikuotas. apie juos pasakodami kitiems. Kalbėdami apie savo jausmus. Tai vadinama apsisaugojimo arba savo vertės kėlimo strategija (L. Taigi didelė dalis informacijos. nuomones. 1966). Reis. jausmus išgryninti mes galime. Rodyti save kitokius. X. Arrovrood. jog taip elgtis turite su visais ir visada. nes jų siunčiama verbalinė ir neverbalinė informacija nėra adekvačios. o vėliau situacija priverčia įsitempti ir aplinkinius žmones. kurią mes sužinome apie save. J. tai naudingiau vis dėlto yra savo savybes vertinti. Dažniausiai tai sukelia įtampą. jog bendrauja ne su tikruoju Aš. nei esame arba slėpti savąjį Aš nuo aplinkinių nenaudinga. Kartais mes naudojame socialinį palyginimą. Socialinis palyginimas yra labai svarbus savęs pažinimui. 1993. savęs lyginimas su kitais įtakoja ir patį savęs suvokimo turinį. Stebėdami kitus žmones. Siūlydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame. Taigi mes naudojame žemyn orientuotą socialinį palyginimą. Turime pripažinti. Taylor. Aspinvvall ir S. Porat rašo (1991). nes mes nuolatos matysime save kaip prastesnius. kad apsaugotume kitų jausmus ir pan.39 apibrėžti siektinus standartus. T. Yra daugybė priežasčių. ką apie mūsų vidinį Aš mano aplinkiniai. E. blogesnius už kitus. kokius mus mato kiti. savo puikiais gebėjimais kažkurioje srityje. mintis. mes neteigiame. tačiau gali ir žeisti mūsų Ego. Mes lyginame save su silpnesniais. Thornton ir A. Tačiau dar dažniau nesame atviri kitiems. 1993). J. Pirmiausia kyla įtampa apsimetinėjančio žmogaus viduje. G. dėl kurių dažnai mes negalime būti atviri. palaikantį mūsų Ego. paprastai skleidžia apgaulingus ženklus. požiūrius. Taigi . yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supančiais žmonėmis ir matome save tokius. Žmonės. Mes negalime atsiverti. F. M. Mums labai svarbu tikėti savo meistriškumu. mes galime modeliuoti savęs vertinimą. Savęs pažinimas atsiveriant Atsiskleisdami kitiems. prastesniais už mus. Be to. kad tik atsiverdami kitam žmogui. kurie stengiasi kažką nuslėpti nuo kitų. Tačiau. mes geriau pažįstame save. norus. mes galime pasiekti aukštesnį savęs suvokimo lygį. Gibbons. mes juos geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname. lyginant save su panašiais žmonėmis (D. kad ne visuomet esame atviri sau. nes jie jaučia. Gerrard ir F. Savo mintis.

Ji apima informaciją. kuriam atsiskleidžiame. Savigarba. nuogąstavimus. Neaiški „erdvė" susideda iš dalykų. Pavyzdžiui. pavyzdžiui. kad jie žinotų apie mus . būti empatiškam. fantazijas ir pan. jog tai yra tam tikra subtili abipusio bendravimo forma. C. kuriais pasitikime. 1972). nuo žmogaus priklausomybės subkultūrinei grupei. paslėpta ir nežinoma. 1969). Tuo pačiu atsiskleidimas skatina pasitikėjimą ir padeda užmegzti tarpusavio santykius. nusistovėjusios bendravimo taisyklės. Luft. Paprastai mes nujaučiame. kurios skirstomos pagal tai. kam ir kiek atsiverti. Vadinasi. bei ką žino ir ko nežino apie jį kiti. kuriuos apie mus žino kiti.40 atsiskleidimas privalo būti diferencijuotas. kai demonstruojami tam tikri nežodiniai pritarimo ženklai. kad tam tikras savojo Aš atskleidimo laipsnis padeda tarpusavio santykiams. psichologinis klimatas ir daugybė kitų veiksnių lemia mūsų atsiskleidimo lygį. jausmus. Keturi langai vaizduoja keturias galimas žmogaus Aš „erdves". neaiški. Savęs atskleidimas priklauso nuo pasitikėjimo žmogumi. aplinkiniai gali pastebėti. Psichologijoje siūlomas gana paprastas modelis. Altmann. ko nenorime. rodantys. tačiau mes jų nesame įsisąmoninę. Taigi atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradžioje. mūsų vardą. Labai svarbu atsižvelgti į kito žmogaus norus bei jausmus. kad atsiskleidimas skatina tarpusavio santykių užmezgimą (J. Nors atsiskleidimas ir yra vienas iš būdų. Atvirumas priimamas kaip pasitikėjimo ženklas ir savo ruožtu didina partnerio pasitikėjimą mumis. profesiją ir pan. savalaikis ir saikingas savojo Aš atskleidimas bendraujant gali būti labai naudingas. išsikalbėjimo apie savo viltis. Jeigu kultūra neskatina artimų santykių. Šio modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. Rogers (1961) teigia. tai ji gali tapti rimta kliūtimi savęs atskleidimui. kad kiekvienam žmogui yra būdingos keturios asmenybės „ erdvės ": atvira. Noras atsiskleisti priklauso nuo visuomenės kultūrinių vertybių. Atvirumas skatina atsakomąjį partnerio atsiskleidimą. Jų garbei modelis vadinamas Johari langu. kuriuo remiantis galima pavaizduoti maskuojamą savąjį Aš ir parodyti galimus Aš pasikeitimus atsiskleidžiant. padedančių pradėti bendrauti su kitais. Įsivaizduokite. Atvira „erdvė" yra vieša. kad esame labai triukšmingi ir pan. Ji veikia tik tuomet. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai. Paslėptoje „erdvėje" mes slepiame nuo kitų tai. ką asmuo žino ir ko nežino apie save. kai yra tarpusavio pasitikėjimas. Todėl nuoširdžiai mes kalbame su tais. kad mes pernelyg stipriai kvėpinamės. tačiau svarbu neužmiršti. Šią informaciją apie save mes galime gauti atgaliniu . kurią mes žinome apie save ir kiti žino apie mus. jog žmogus nori užmegzti santykius.savo baimes.

2 pav. Šioje srityje yra dar neatrastos asmenybės ypatybės. mes blogiau suvokiame save. negauname atgalinio ryšio. t. nei kitiems. . Johari langas Pagrindinis Johari lango principas tas. ir giliau pažinti save. kad pasikeitus kam nors viename lange. jeigu mes užsisklendžiame savyje. nei mums. y. turi daugiausiai galimybių ir formuoti brandžius tarpasmeninius santykius.41 ryšiu. paslaptingiausia nežinoma „erdvė" yra nepažįstama niekam. Ir atvirkščiai. tai apie mus naujų dalykų sužino aplinkiniai ir vėl mes praplečiame savo atvirą „erdvę". Galimi keturi atvirumo stiliai. Jeigu bendraudami mes atsiveriame. kurių mes patys nejuntame. kuriuos lemia asmens noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam ryšiui. kurie noriai atsiveria bei noriai priima informaciją apie save iš kitų. ir nuo to nukenčia tarpasmeniniai santykiai. Jeigu bendraudami mes stengiamės gauti atgalinį ryšį. kiti žmonės gali pasakyti apie mus tokius dalykus. pasikeičia ir kiti. Žodžiu. pasąmonėje glūdintys Aš aspektai. 2. žmonės. tai galime iš kitų apie save sužinoti daugybę dalykų ir šią informaciją perkelti į atvirą „erdvę". Paskutinioji.

Savąjį Aš metaforiškai galėtume palyginti ir su istorija. verta rizikuoti. Aš ištraukia informaciją apie mus iš mūsų pačių patirties ir iš kitų žmonių. Mes jau minėjome.3 pav. jūs tikriausiai paminėtumėt: „studentas". kiti į tai dažniausiai atsako pasitikėjimu. Keturios Johari lango erdvių kitimo galimybės Bendraudami ir atskleisdami savąjį Aš. Bet jūs esate ne bet koks. o aplinkiniai supažindina mus su savimi) bei kuriame abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius. 2. ir su istoriku. mes dalijamės informacija (supažindiname kitus su savimi. vadinasi. kritikas. mūsų Aš atsako į klausimą „kas aš esu" bei apibendrina savęs suvokimą. Atskleisdami savo jausmus. Mūsų Aš kaip istorikas yra vertintojas. Tačiau rizikuodami galime laimėti. ar. bet ir jų įvertinimą. rizikuojame labiausiai. Savojo Aš atskleidimo seką galėtume nusakyti taip: atsiskleidimasatgalinis ryšys-savigarba. tačiau šios žinios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu. Kaip istorija. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti. tarpusavio santykių stiprėjimą bei gilėj imą. jūs esate „geras" arba „blogas" studentas. kad Aš vaizdas yra žinių apie save visuma. Šis pasitikėjimas duoda pagrindą tolimesniam atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidžiančio asmens savigarbą. nei buvote iki šiol? Savęs pažinimas ir savigarba Savęs pažinimas apima ne tik savo charakteringų bruožų bei ypatybių žinojimą. Šios dalybos sąlygoja savojo Aš ir kitų pažinimą. Vadinasi mes turime ne tik savąjį Aš vaizdą. Atsakydami į klausimą „kas aš esu".42 Atvirumas visada rizikingas. Kaip istorikas. Jeigu mes kažką atskleidžiame apie save. Pamąstykite. galėtumėte būti atviresni. bet ir pozityvųjį ar . bendraudami su draugais.

kad streso metu tampate jautrus(-i).43 negatyvųjį Aš. Savęs vertinimas susijęs su savigarba. Tačiau jeigu jūs patektumėt kartu su juo į valtį. interiorizuodami (priimdami kaip savus) kitų žmonių vertinimus. Asmenybės savigarba formuojasi. Jeigu bendraudami gauname teigiamą atgalinį ryšį. poelgius. Savigarba įvairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude. nėra pastovus jausmas. elgesiu. savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. Vaikystėje svarbiausią vaidmenį atlieka suaugusiųjų . Mes galime kalbėti apie bendrą savigarbos lygį . todėl siekia pritarimo iš aplinkinių. Žmonės stengiasi ne tik išlaikyti. Įsivaizduokite žmogų. kad jo savigarbos lygis . Savigarba . girdint ir įsidėmint aplinkinių vertinimus.tai pagarbos pačiam sau.tai savęs paties. savigarbos laipsnis buvo žemesnis. tai galbūt sužinotumėt. pasitikėjimo savimi jausmas. bet ir pakelti savigarbos lygį. nepasitikintis savimi. kai vertiname atskiras savo ypatybes. kurioje buvo aukštinama savikontrolė. Ypač tai būdinga vaikystėje. . Jeigu jūs augote šeimoje. kad būtume patrauklūs kitiems. vėliau mokykloje .mokytojų.tėvų ar globėjų vertinimai. Jo pasitikėjimas savimi tokioje situacijoje netikėtai išaugtų. emociškai ir intelektualiai. tai savigarba kyla. veiksmus. kad jis yra irklavimo čempionas ir vienintelis jūsų kompanijoje moka valdyti valtį. Mes matome. kokias normas ir vertybes mes esame įsisavinę. priešpastatydami savo pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus. Neigiamas savęs vertinimas susijęs su žema savigarba. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas. Tai sąlygoja mūsų prisitaikymą visuomenėje.su aukšta. savo galimybių. S. Jaunuolių.kai vertiname savo asmenybę apskritai ir apie konkretų lygį konkrečioje situacijoje. kuris yra atstumtas. tai galite pradėti savęs nemėgti už tai. patvirtinantį mūsų sėkmę. Savigarba taip pat priklauso nuo aplinkinių pritarimo (išreiškiamo žodžiais arba nežodiniais ženklais). o teigiamas . užsidaręs. kurių tėvai buvo autoritariški. Paprastai mes save vertiname įvairiais būdais: lygindami su kitais žmonėmis. Savigarba. Coopersmith (1967) pastebėjo ryšį tarp jaunuolių savigarbos ir pritarimo. Savosios vertės jausmas. kaip supratote. kad atitiktume jos vertybes ar normas. Taigi vaiko adekvataus savęs vertinimo formavimąsi lemia tėvų ir vaikų tarpusavio santykių bei tėvų vertinimų ypatumai. retai leisdavo savo vaikams pasijusti įvertintiems.žemas. kurio jie susilaukė iš savo tėvų vaikystėje. Savigarba priklauso nuo to. Mes prisitaikome fiziškai. bet prisitaikome ir išoriškai: apranga. arba savęs vertinimas . stebėdami savo elgesį ir išorinius situacinius veiksnius.

Šie žmonės rūpinasi kitais ir sugeba užjausti. kurių savigarbos lygis aukštas. Žmonės. kurie nepasitiki savimi. neabejodami. Campbell. o kai kur visai nesiseka. jūs neišlaikote testo (tai žemina jūsų savigarbą). Jie kalba tvirtai. nes jis atsispindi bendravime. Būsenos vertinimas susijęs su savęs vertinimu situacijoje. Taigi žmonės su žema savigarba blogiau žino savo ypatybes ir jų konkretūs savęs vertinimai nėra aiškiai diferencijuoti. užmegzdami santykius su kitais . Mes iš tikrųjų naudojame daugybę būdų šiam tikslui pasiekti. apibūdindami save. jų požiūris į save tvirtas. kitose prasčiau. Jie nereikalauja sau ypatingo dėmesio. Jeigu jūsų savigarba aukšta ir netikėtai jus paliko draugas arba draugė. bendrauja atvirai. vertinimą ir savo būsenos vertinimą. kurių savigarbos lygis žemas. būdami ir su pranašesniais už save. Markus (1980) rašė: „viena didžiausių psichologijos tiesų . kad pozityvūs bruožai yra svarbiausi. Tie. Žmonės. kad viskas gyvenime sekasi vienodai gerai. bet ir tarp šių bruožų išlaiko griežtas ribas. jie akcentuoja teigiamas savybes. žino įvairius savojo Aš bruožus. Šiuo atveju išryškėja skirtumas tarp žmonių su aukšta ir žema savigarba. D. Jie gerai galvoja apie kitus ir patys tikisi pritarimo iš aplinkinių. pvz.ta. Mes esame motyvuoti išlaikyti savigarbą. Nei vienas iš mūsų negalėtų pasigirti.44 Savęs vertinimas gali būti skirstomas į savo bruožų. 1990). arba kai išgirstate komplimentą (jūsų savigarbos lygis gali pakilti). Šie žmonės jaučiasi gerai. Jų žodžiuose galime įžvelgti ir savo klaidų pripažinimą. užtikrintai. Taigi kai žmones su aukšta savigarba kažkurioje srityje ištinka nesėkmė. Jie ne tik gerai pažįsta save. H. kurie reiškiasi tam tikroje situacijoje ir tam tikru laiku. ir žemą savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos būdas.. Vienose srityse mums sekasi labiau. Ir aukštą. Jų žodynas platus ir lankstus. Kompensuoti savo nesėkmes mes galime. kad apsaugotų savo Ego ir išlaikytų savigarbą". Jie nenori rizikuoti. tiesiai. akcentuoti studento vaidmenį ar pan. kad žmonės daro viską. kurių savigarba aukšta. jie geba susitelkti ties teigiamais savo Aš bruožais. Mūsų savigarbos lygis labai svarbus. nes galvoja. Dažniausiai žmonės apie save linkę manyti gerai.jausitės labai vienišas ir nelaimingas. gerai žino savo teigiamas ir neigiamas puses. būdami tarp žmonių jaučiasi bejėgiai. Tačiau. todėl jie nebijo kritikos ir nesėkmių. ir atsakomybę už savo veiksmus. pervertindami savo vaidmenis. kai. Galime susikoncentruoti į vienus savo Aš aspektus ir ignoruoti kitus. Žema savigarba yra susijusi su menku savęs pažinimu (J. galėsite labiau atsidėti studijoms. Bet jeigu jūsų savigarba žema .

Kalbėdami šie žmonės nuolat sau prieštarauja. „kaip pasakysi" ir 1. Su žema savigarba susijusios tokios bėdos. kodėl? • . J. nes tie. • Prisiminkite save. Brochner ir A. Jie pesimistai. Jie lengvai pasiduoda įtakai ir nesugeba apsiginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų. Rogers (1961) apie savigarbą rašė: „Tai nėra mėgavimasis savimi. kurių savigarba žema. jiems trūksta gyvumo. iš tikro tai tylus malonumas būti kažkuo". kad egzistuoja koreliacinis ryšys tarp žemos savigarbos ir gyvenimo problemų (D. Kaip pakito jūsų savęs suvokimas? Ką tuo metu apie save galvojote? Ką tuo metu jautėte savo paties(-čios) atžvilgiu? Kokiu(-ia) jus laiko dėstytojai. kurie ieško laimės. G. Žema savigarba brangiai kainuoja. Iš esmės žmonės. 1991). jaučiasi laimingi (J. todėl labai apriboja savo bendravimą.45 žmonėmis. Jų kalbos formos būna neryžtingos. galinga. 1978. C. nusikalstamumas. J. kaip narkomanija. Aukšta savigarba . Jie nepalankiai žiūri į aplinkinius ir tikisi nepritarimo iš kitų. malonumą teikianti jėga. D Brown.priešingai. kai paskutinį kartą viešai pasisakėte. dažnai vartoja tokius žodžių junginius kaip „tu geriau žinai". B. Mokslininkai nustatė. kurių pasiekia. Pasvarstykite. 2000). „apsauginių" gestų gausa.1. apie kitus kalba su pavydu. Hulton. Tie. Jiems būdinga suglebusi laikysena. turėtų geriau užsiimti savigarbos didinimu. Myers. neigiamai vertina savo socialinius gebėjimus ir rezultatus. tėvai ir draugai? Kuo skiriasi jų sukurti jūsų paveikslai? Jei skiriasi. alkoholizmas. kurių aukšta savigarba.

46 .

47 .

1996). kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenų kad galėtume kontroliuoti kitų požiūri į mus. būdami su kitais. Burton ir R. B. 1992. Šiuos vaidmenis jis labai taikliai apibūdino. Būdami tarp kitų žmonių. teisuolio su apvaliu pilvuku ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu. kaip sraigė šliaužiančio į mokyklą. GYVENIME . Shakespeare pastebėjo. Poetas svarstė apie įvairiais gyvenimo tarpsniais atliekamus skirtingus vaidmenis. Van Leemven ir A. siekiančio savęs išaukštinimo net patrankos žiotyse. kokio mes pageidaujame. Sheppard. bendraudami su grupe . Gyvenime vaidmenų yra dar daugiau.1.tai elgesio būdas. pradėdamas nuo kūdikio. kad visas pasaulis . kareivio.aktoriai. dūsaujančio kaip krosnis. įsimylėjėlio. B. 1995. mes siekiame pasirodyti taip. mes žodžiais. Arkin ir J. Tikriausiai patyrėte.tai scena.). o visi žmonės . Kiekvienoje konkrečioje situacijoje mes galime rodyti skirtingas savo Aš puses. kaip mes pasirodome. Leary. A. Nail. De Paulo. kad aplinkiniai susidarytų apie mus tokį įspūdį. Kontaktuodami su kitais. D. Šiame skyriuje aptarsime. Kitais žodžiais tariant. spiegiančio ant auklės rankų. kokie esame arba norėtume būti (R. Jūs jau žinote. Savęs pateikimas . R. M. M. kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam. 1996 ir 1. M. kad atitiktume savo idealųjį Aš. moksleivio. Taigi mes tampame savo paties Aš „vadybininkais". arba viešąjį Aš.48 3. todėl čia galėsite rasti atsakymus į šiuos klausimus: • • • • Kaip mes pasirodome kitų akivaizdoje ir kaip pasirodydami veikiame kitus? Kokius vaidmenis atliekame? Kokiais būdais siekiame padaryti tam tikrą įspūdį aplinkiniams? Kas padeda mums neprarasti savo tikrojo Aš? Socialiniai vaidmenys Dabar apžvelgsime visuomenei rodomą asmenybės Aš dalį. neverbaliniais signalais bei elgesiu visada prisistatome. Powell. kad kai tik pasikeičia „žiūrovai". Dimbleby. šlepetėmis apsiavusiu juokdariu su nudribusiais skruostais ir per didelėmis jaunystės laikų kelnėmis. P. kad paveiktume tarpusavio sąveikos procesą (G. M. keičiasi ir jūsų vaidmenys. 1990.KAIP SCENOJE Jau XVI amžiuje W. kad mumyse glūdi įvairūs Aš vaizdai. R.

namuose ir kitose vietose mes esame šiek tiek skirtingi. įstaigoje. Goffman. E. įjungdami į bendrą savo asmenybės kontekstą. vaizdžiai rašė amerikiečių antropologas E. F. pavyzdžiui. tačiau kalbėsime ne apie tokius vaidmenis. Goffman. mes kuriame ir kontroliuojame įspūdį. Jei vyras „supainiotų" vaidmenis ir imtų rodyti visa tai kitoms moterims. bet šventai tikime. Neapsirikite. švelnumo. jog mūsų Aš. būdinga kuriai nors veiklos sričiai. tikriausiai šeimai iškiltų pavojus. Mes atliekame vaidmenis. kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo metafora. daugiau ar mažiau sąmoningai atliekame tam tikrą vaidmenį. E. keisdami savo elgesį taip. R.pasisaviname.. Tai reiškia. Amerikietis sociologas R. Park (1950) knygoje „Rasė ir kultūra" rašo. Goffman. Weigold. Štai. 1950).. paramos. idėjos bei veiksmai tuo metu yra tikri. Jeigu žmonės elgtųsi ne taip. Kaip ir teatras. kad padarytume kitiems trokštamą įspūdį. Park. Apie tai. realus gyvenimas susideda iš scenos ir užkulisių. 2000. Jo socialinio bendravimo teorija remiasi „dramaturginiu" modeliu. žmona tikisi sulaukti iš savo vyro dėmesingumo. Mūsų atliekamas vaidmuo tampa neatsiejama mūsų Aš vaizdo dalimi (R. Tik realiame gyvenime mes esame aktoriai. Schlenker ir M. iškiltų grėsmė visuomenės tvarkai. Kartais gyvenime mums iš tikrųjų tenka gan ciniškai „vaidinti" tam tikrą vaidmenį. Mūsų Aš turi atitikti konkrečią situaciją." Vaidmuo socialinėje psichologijoje apibrėžiamas kaip žmogaus elgesio būdų visuma. kaip iš mūsų tikimasi. žodis „vaidmuo" nereiškia apsimestinio. B. Kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personažo aspektus. Kavinėje. Aplinka tarytum „deformuoja" mūsų Aš. Įspūdžio kūrimas suprantamas kaip sąmoningas arba nesąmoningas procesas. Tuo pačiu mes vaidmenis internalizuojame . kaip mes save pateikiame bei valdome įspūdžius. kaip iš jų reikalauja vaidmuo. Priklausomai nuo konkrečių sąlygų mes visada esame priversti persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį. kad „mes kiekvienas visados ir visur. . 2000). kurio metu asmuo elgiasi viešumoje taip. Vaidindami mes ne apgaudinėjame. netikro elgesio. taigi mes turime būti tokie ir elgtis taip. kiekviena moteris. taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo Aš vaizdus. požiūriai. priverčia mus vienaip ar kitaip elgtis. publika ir režisieriai tuo pačiu metu (E. kad tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis mes tikimės iš žmogaus joms adekvataus elgesio. kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitinkantį įvaizdį (E.49 arba net su vienu asmeniu. kuriuo mes patys netikime. 1992).

atlieka daugybę kitų.. neatitinkančias visuomenėje susiformavusio idealo. Goffman skiria individualius ir komandinius vaidmenis. „išeiti" iš jo nelengva. Mes galime šypsotis ištisą dieną bet šypsena gali slėpti mūsų tikruosius jausmus . Tačiau čia išryškėja realaus gyvenimo ir scenos skirtumas. įsijautus į vaidmenį. kuriant trokštamą įspūdį yra labai stipri. gali būti asmenybę maskuojanti kaukė. mes naudojame gausybę įvairių kitos rūšies „kaukių". Kiekvienas profesionalus aktorius geba persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį ir grįžti į save. kaip mes valdome savo išorę. Siekdami sukurti norimą įspūdį apie save ar savo grupę. Realiame gyvenime. Pvz. Vienas iš komandos tikslų . restorane ar kitoje įstaigoje.50 Mes išmokstame savo vaidmenis realiame gyvenime. mokyklos. vakarietiškoje kultūroje. pirmojo pasimatymo metu. Komandinę „vaidybą" paprastai koordinuoja lyderis. duodant interviu televizijai ir 1. mus puikiai pažįstančių žmonių. dažnai nesuprantami pašaliniams žmonėms. Netgi šypsena kai kada apibūdinama kaip kaukė (J. . Skirtingai nuo kai kurių kitų pasaulio kultūrų. Pvz. Pabandykite stebėti komandinį „vaidinimą". Fast. bet ir išvaizdą bei socialinę aplinką. mūsų. norėdami sukurti savo įvaizdį. ko varžomės.1. ypač jei jie tamsūs. mes keičiame ne vien elgesį. 1970). bažnyčios ir daugybės kitų grupių . vaidyba susilpnėja. Akiniai. Pavyzdžiu galėtų būti juodi bankininkų kostiumai arba odinės baikerių striukės. baimę ar susierzinimą. Kartais mūsų vaidyba. Drabužių dėka mes galime išreikšti priklausomybę kokiai nors grupei.pristatyti savo socialinę grupę. patikimos įstaigos įspūdį. Sukuriama komanda. kaip aktoriai scenoje. Paprastai mes priklausome įvairioms socialinėms grupėms. Jais mes maskuojame tai. kuri privalo „vaidinti" kartu. firma stengiasi sudaryti aplinkiniams efektyvios. Taigi dabar. be įprastinių savo funkcijų.pyktį. nes jis tampa mūsų pačių dalimi. Drabužiai padeda mums kurti savo įvaizdį. Taigi esame įvairių komandų šeimos. pridengiame kūno formas. trumpai apžvelgsime. žmonės nenešioja kaukių fizine prasme. darnios. Jeigu mes netenkame „publikos" arba atsiduriame tarp artimiausių. Drabužiai. Drabužiai padeda parodyti išskirtinį asmens vaidmenį tarp eilinių žmonių ir pan. Jų bendravime naudojami įvairūs kodai.nariai. Tam tikros rūšies kaukėmis galima laikyti makiažą ar šukuoseną. paslėpti ar apsaugoti savo tikrąjį Aš. kurios neatskleidžiamos ne komandos nariams. darbovietės. Didžiausią kaukių pasirinkimą mums siūlo drabužių parduotuvės. remdamiesi kaukės idėja. E. Tačiau. Komandos turi tam tikrų paslapčių. simboliai. kai esate parduotuvėje..

„Stebėkite padavėją einantį iš virtuvės į viešbučio valgomąjį. E. finansinę padėtį kuriame savo darbo vietos. tvarkome savo butą. ir kitą vaidmenį. priešingai. gali būti skirstomas į „sceninę" ir „užkulisinę" erdvę. Kuo įvairesnė mūsų veikla. Sceninė skirta publikai. laikosi tam tikrų mandagumo taisyklių.. kaip ir teatre. Gross siūlo tokias vaidmenų konflikto sprendimo strategijas: pasirinkti vieną vaidmenį ir atsisakyti kito. Kai. bet ir aplinka. Onvell (1951) knygoje „Iš Paryžiaus ir Londono". bet kelių įvairių grupių. laukdami svečių.51 Mes manipuliuojame ne tik išvaizda. Ypatingai akivaizdus erdvių kontrastas matomas restoranuose: viešojoje. Žiūrovai įleidžiami į tam tikras teatro vietas. dirbame. Jie kyla. iš dalies atlikti ir vieną. kai nesistengiame aktyviai kurti ar valdyti įspūdžio. naudojamasi kitais įrankiais ir laikomasi kitokių elgesio normų nei visada. valome. kaip ir teatras. kalbos ir elgesio normomis. atsisakyti ir . ko gero. Mūsų namuose. visi esame sūnūs ar dukros ir 1. lankome įvairius klubus. Visi mes mokomės. Sulaukę svečių. Goffman tvirtina. staiga pasikeičia. bet kaip juos suderinti? Jeigu ji gerai atliks vieną vaidmenį. kai mes rodome tam tikrą savo Aš aspektą. Tokį kontrastą yra pastebėjęs ir aprašęs G. bus svarbūs abu vaidmenys. kad realus gyvenimas. yra skirtingos erdvės. o užkulisiai . dalyvaujame politiniame gyvenime. Jo pečiai išsitiesia. stengiamės sukurti ar išlaikyti kokį nors įspūdį kitų akyse. Jis sklando virš kilimo iškilmingas. Ir. orus. kodėl maistas yra valgomas kitame kambaryje. mes tarytum ruošiamės pasirodymui. todėl vaidmenys gali imti trukdyti vienas kitam.sau. Tuomet aktoriai gali nusimesti kaukes. buto ar kambario „dekoracijas". Jeigu žiūrovai įsiveržia į mūsų namų užkulisius. Gali kilti įvairūs vaidmenų konfliktai. atmosfera. sportuojame. kuriai gimsta kūdikis. Šios erdvės skiriasi dekoracijomis.. Įsivaizduokite puikią. Visi mes. savimonę." Paprastai mes esame ne vienos. Jai. tuo platesnis atliekamų vaidmenų ratas. Jie negali suprasti.1.virtuvės zonoje. socialinių sluoksnių nariai vienu metu. elgesio normų. atsižvelgdami į savo skonį. Taigi „sceninis gyvenimas" vyksta. publikai skirtoje ir užkulisinėje . perspektyvią sportininkę. namų. kai vieno vaidmens atlikimas prieštarauja kitam. N. kurie nesilaiko savo vaidmenų. Vienu metu mes atliekame daug vaidmenų. namiškiai ima vaidinti „pasirinktus vaidmenis". nukentės kitas. visas nerimas ir susijaudinimas pranyksta nuo veido. užkulisiuose mes esame tada. dirbame visuomeninius darbus. kai mes esame tam nepasiruošę. rinkdamiesi ir išdėliodami įvairius interjero elementus. Kai jis peržengia slenkstį. pasijuntame nejaukiai. Pasirodymas paprastai sukuria daug problemų vaikams.

1993). o mes esame nuolatos susikoncentravę į vaidmenį. bet ir nuo subjektyvios atlikėjo nuomonės apie tai. Asmens tapatumas Ankstesniame skyrelyje kalbėjome apie tai. jeigu visas gyvenimas panašus į teatrą. kad . Kiekvienas žmogus atlieka vaidmenį priklausomai nuo asmeninių nuostatų. pavyzdžiui. suvoktą vaidmenį kuriame atsispindi mūsų pačių požiūris į tai. normų bei lūkesčių. Vaidmuo priklauso ne tik nuo visuomeninio elgesio taisyklių. kaip rodome save kitiems. Taigi pradėjęs dirbti mokykloje mokytojas turi savarankiškai pasirinkti.52 vieno. ir atliktą vaidmenį . Tačiau jeigu šie vaidmens aspektai skiriasi. Iškyla konfliktas tarp profesinio ir šeimininkės vaidmenų. kurios mokytojo vaidmens sampratos jis laikysis.kaip periferinį. vertybių vilčių patirties. Tačiau.žmogaus faktinį elgesį šiame vaidmenyje. gali pasirodyti. Pagalvokite. Jeigu šie vaidmenys suderinti. mokiniai ir tėvai. išorės primestą. tačiau kiekvienas iš mūsų šiek tiek subjektyviai interpretuojame vaidmenį. bet patys individualiai tą vaidmenį interpretuojame. kurio iš mūsų tikisi kiti. jog ji pernelyg mažai dėmesio skiria namų ruošai. kurdami norimą įspūdį ir atlikdami įvairius vaidmenis. Paprastai mes prisiimame vaidmenį kaip normalų visuomeninio elgesio būdą. Kaip jau minėjome. Jį kiek skirtingai supranta mokyklos administracija. Tikėtina. konfliktas tarp vaidmens atlikėjo ir aplinkinių mažai tikėtinas. kurio žmona užima aukštas pareigas darbe. ar neiškyla pavojus prarasti savo tikrąjį Aš? Nepasimesti tarp įvairių visuomeninio elgesio šablonų kuriuos mums primeta aplinka. mokytojo vaidmuo.tokį vaidmens atlikimą. Profesinį vaidmenį ji gali išgyventi kaip neatskiriamą savo Aš dalį. kad moters santykiai su šiais vaidmenimis bus skirtingi. Vaidmens interpretacija priklauso nuo žmogaus savęs pažinimo bei socialinės situacijos vertinimo. ir kito vaidmens (Psichologijos žodynas. Štai. gali kilti įvairūs nesklandumai. Toks vertinimų nesutapimas gali būti vaidmenų konflikto priežastimi. Shaw (1981) išskyrė tris skirtingus vaidmens aspektus: laukiamą vaidmenį . vyrui. o šeimininkės . Tačiau mes ne tik tenkiname aplinkinių lūkesčius. pavyzdžiui. Štai. kas dera šiam vaidmeniui. kiekvienoje konkrečioje situacijoje aplinkiniai iš mūsų tikisi tam tikro elgesio. kuri iš šių strategijų būtų priimtiniausia sportininkei mamai? Kartais pats asmuo ir aplinkiniai skirtingai vertina kokio nors vaidmens reikšmingumą. kas dera šiam vaidmeniui tam tikromis aplinkybėmis. M.

Pavyzdžiui. vaikas tapatinsis su mokinio vaidmeniu.1. nekintančios. Tėvai negali suprasti. Waterman. Tačiau toks paauglio elgesys yra tik bandymas geriau susivokti savyje. šis tapatumas dar kartą keisis. Kartais jie tyčia save išbando netikėčiausiose situacijose: „žaidžia" metalistus. Erikson nuomone. Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologinės raidos teorijos sąvoka. remdamasis E. Marčia. baikerius ir pan. Struktūriniu aspektu tapatumas . yra linkę eksperimentuoti: sekse. Paaugliai. Tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla konfliktai. atsakant į klausimą „kas aš esu?" ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje. reiverius. mes pirmiausia minime lytį ir profesiją. E. dėl didelių fizinių bei kognityvinių pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti profesiją. Erikson tapatumo koncepciją praplėtė J. mums padeda asmens tapatumas. T. Pirmasis tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo S. atrasti savo vietą visuomenėje. Erikson įvedė „tapatumo krizės" sąvoką. Jaunuoliai mieliau bendrauja su bendraamžiais nei su tėvais. derinančio įvairius socialinius vaidmenis. Atsakydami į klausimą „kas aš esu?". Erikson teorija. ieškodami savo tapatumo. tautybę ir 1. jei žmogus tapatinsis su pensininko vaidmeniu. Tuo metu keičiasi vaikų ir tėvų santykiai. Tapatumas (identitetas) . Archer bei daugelis kitų mokslininkų. supratimas. taip pat tikėjimą.1.tai subjektyvus savęs. pradėjęs lankyti mokyklą. žmogus ieško savo tapatumo visą gyvenimą. Marčia. tapatumą apibūdino trimis aspektais: struktūriniu. Aš vaizdo vienybę. tapatumo pagrindą sudaro asmenybės prisiimti tam tikri.S. tapatumo klausimai ypač išryškėja. Jis susijęs su individo vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi. Kai kurie kiti tapatumai gali kisti. prisiima moters arba vyro vaidmenį. J. Išsamiau tapatumo esmę atskleidė E. socialiniai vaidmenys. religijoje.su studento. kaip individo. fenomenologiniu ir elgesio. nori apversti pasaulį aukštyn kojomis. pankus. Erikson (1963). lytinio vaidmens tapatumas dažniausiai visą gyvenimą nekinta. Vėliausiai. S. karjeroje. vėliau.. politikoje ir 1. Vadinasi. kad apibrėžtų tokią tapatumo pasiekos ar vaidmenų sumaišties stadiją. Si sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save. baigęs mokyklą ir įstojęs į universitetą . išėjus į pensiją. kurį dabar ir aptarsime. Tam. Asmens tapatumas nusako žmogaus vientisumą. A. E. tačiau paauglystėje. Kai kurios mūsų identifikacijos yra pastovios. Sarbin.53 patenkintume jos lūkesčius. kaip vaikas perima jam reikšmingų žmonių elgesį. aiškindamas. E.su kurios nors profesijos atstovo vaidmeniu. Freud. dažniausiai svarbiausieji. kodėl jų vaikas blaškosi. Pvz. o dar vėliau .

Dėl didelio nerimo tapatumo formavimasis gali sulėtėti. susijęs su asmens tikslų. fenomenologiniu . A. apibūdinamas kaip įsipareigojimas kokiai nors sričiai. Marčia.. kuo būti. spręsdamas. asmenine individo patirtimi paremtas tapatumo formavimosi stilius. asmens tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas. asmeniškai jų neapmąstydami. Jis nesirūpina savo gyvenimo kryptingumo apibrėžimu.1. 1993). Marčia ir kt. E. aktyviai kuriantiems savo tapatumą. Užsisklendimas . kai asmuo nėra įsipareigojęs kokiai nors sričiai. Neaiškiu tapatumu tyrinėtojai laiko tokius atvejus. įsitikinimų užbaigtumo stoka. plėtodamas E. Marčia skiria keturis asmens tapatumo lygmenis. išoriškai regimą tapatumo pusę (J. išskyrė du svarbiausius tapatumo kriterijus: įsipareigojimą tam tikrai sričiai ir tapatumo alternatyvų tyrinėjimą.sprendimo proceso padarinys. moratoriumu ir pasiektu tapatumu. Marčia nuomone. nesvarsto ir neigia poreikį mąstyti apie savo asmeninius tikslus bei vertybes. asmenys įgyja vidinio vientisumo jausmą. Šie lygmenys vadinami neaiškiu tapatumu. Šią būseną išgyvenantys žmonės aktyviai tyrinėja alternatyvas. O tapatumą žmogus konstruoja. nesvarstant alternatyvų.54 suprantamas kaip tam tikra Ego vystymosi stadija. J.tai tapatumo lygmuo. Moratoriumo būsena mažiausiai stabili. kokias vertybes pasirinkti ir 1. Erikson ir J. Šioje būsenoje esantys žmonės įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes. Marčia ir kt. 1993). jaučiasi negalįs savo ateities kontroliuoti.1. Waterman teigia. nes jeigu ji užtrunka. Moratoriumas .tarpasmeninę. Erikson teoriją. Tėvų tapatumas. Pagal šių kriterijų buvimą ar nebuvimą J. kokį jį nori matyti aplinkiniai (J. religinė bendruomenė suteikia tam tikrą vaidmenį savo nariui ir 1. nes siejasi su troškimu ką nors savo gyvenime pakeisti. kai vaikas siekia tapatintis su vienu arba abiem tėvais. Waterman nuomone. Jis neturi aiškaus savivaizdžio. Ši būsena negali trukti ilgai. užsisklendimu. . būdinga žmonėms. A.kaip unikalus. Toks tapatumas . kad įgyvendintų savo pasirinkimus.. vertybių. nedaro jokių tvirtų sprendimų. Motina suteikia vaikui „vaiko" vaidmenį. kad užsisklendimas dažniausiai būdingas ankstyvajai paauglystei. o elgesio aspektas liečia socialinę .tai pereinamoji būsena. iš neaiškaus tapatumo ir užsisklendimo būsenų pereiti į pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo būseną. Prisiėmę tapatumą arba apsisprendę. prie kurios grupės šlietis. Šioje būsenoje esantis žmogus siekia būti toks. jų siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. auga nerimo lygis. kartais ji dar vadinama krize. mėgindami rinktis kurią nors iš jų.

kad moters tapatumas. kuriai žmogus priklauso. J. išgyvenusiems kritinį periodą ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų tvirtai apsisprendusiems. Apibūdindami šio tapatumo lygmens asmenis. skirtingos sritys nevienodai svarbios. J.moratoriumo būseną. kam teikti pirmenybę. Pavyzdžiui. Šiaurės Amerikos ir daugelis Vakarų Europos kultūrų pabrėžia asmens unikalumą. Įvairiuose žmogaus raidos tarpsniuose. Žmogus gali pereiti iš vienos tapatumo būsenos į kitą. Rytų kultūra orientuoja žmogų į kolektyvinį tapatumą. Kol ji jaučia įtampą. yra suteiktas ir jį galėtume priskirti užsisklendimo lygmeniui. skirtingumą nuo kitų. Retai žmogus išgyvena tik kokią nors vieną būseną (H. Todėl vakariečiui jo asmens tapatumas turi atspindėti tam tikrą išskirtinumą. Archer nurodo. Šis lygmuo nereiškia tapatumo raidos pabaigos. kuri sprendžia dilemą. kuriai yra įsipareigoję. kultūrinė aplinka. kad suaugusi ji rinksis šeimą. pabrėžiant šeimos vertę ir ignoruojant ar neigiant karjeros reikšmę. Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dėl savo pasirinkimo skiriasi nuo užsisklendimo lygmeniui būdingo nelankstumo ir teisuoliškumo. mokykla. Prisiminkime moterį. tikėtina. jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami (J. Marčia ir S. būdinga žmonėms. Žmonėms. priklausomai nuo jų amžiaus. pamėginkim sugrįžti prie ankstesnio skyrelio pavyzdžio. Tokiu atveju manytume. Neaiškaus tapatumo lygmuo būtų tada.55 Pasiektas tapatumas . svarsto. Dažniau būsena būna mišri. Žmogus gali vėl pradėti svarstyti alternatyvas. įvairiomis situacijomis kuri nors viena sritis gali imti dominuoti. kad jie yra rimtai apsvarstę skirtingas požiūrių ar įsitikinimų sistemas ir pasirinkę vieną.šeimą ar sportą. Kad būtų aiškiau. Šioje būsenoje esantys žmonės turi savo pasaulėžiūrą ir yra mažiau priklausomi nuo aplinkinių nuostatų. Marčia teigimu. 1993). moteris bus pasiekto tapatumo būsenoje. kaip jau buvo kalbėta. religijos srityje žmogus gali išgyventi pasiekto tapatumo. ką rinktis . A.tai būsena. o tautinės priklausomybės . Bosma. Jeigu ji vaikystėje buvo auginama. 1985). o ne sportininkės karjerą. Asmens tapatumą visada lemia platus kontekstas: šeima. Įveikusi konfliktą ir išsirinkusi vieną iš dviejų gyvenimo kelių arba sąmoningai pasirinkus juos abu. Šiuolaikiniai tapatumo tyrimai patvirtina kultūrinės aplinkos svarbą asmens tapatumo formavimuisi. tapatumo lygmenys yra dinamiški. Marčia ir kt. jei moteriai apskritai pasirinkimo klausimas nebūtų iškilęs ir jai nebūtų svarbu. lyties. išsilavinimo. į . tol yra moratoriumo būsenoje.

renkasi tikslus. jis nusako žmogaus vientisumą.savo paties vaizdinys. šukuosena ir laikysena atspindi jūsų Aš? Kaip galėtumėt pakeisti savo kambario interjerą. kad jis taptų „scena"? Paaiškinkite. darbo kolektyvo ir kitų socialinių grupių. užtikrina buvimą pačiu savimi. kuriuo vadovaudamasis žmogus suvokia ir vertina save. blaškantis. Pasvarstykite: • • • Kaip drabužiai. padeda suvokti savo vietą pasaulyje. Tačiau tapatumas pasiekiamas ne iš karto. įprasmina jo gyvenimo tikslus.56 abipusius ryšius su kitais. nes. kai dėl eismo pažeidimo aiškinatės kelių policijos pareigūnui ir kai skundžiatės geležinkelio stoties administracijai dėl vėluojančio traukinio? . bet bandant įvairius vaidmenis. kaip minėjome. Taigi asmens tapatumas . Todėl Rytų pasaulio žmogui tapatumas neatsiejamas nuo šeimos. Asmens tapatumas yra labai reikšmingas. pervertinant vertybes. kaip interjeras gali paveikti bendravimo procesą? Kaip keičiasi jūsų Aš. gyvenimo stilių ir sąveikauja su kitais žmonėmis.

57 .

ko iš jo galima tikėtis. kad socialinis suvokimas . kokia mašina važinėja. kad kažkas pas mus atėjo. kaip rengiasi.tai pasaulio pažinimas per regos. kitus vidinius ypatumus. suprantame. SOCIALINIS SUVOKIMAS • Kaip. darome išvadas apie „nematomus" žmonių ypatumus . Ši sąvoka apima daugybę reiškinių. kaip turėtume elgtis mes patys.. nagrinėdami visas mums žinomas su tuo žmogumi susijusias detales: kur jis gyvena.tai socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas mūsų . dar prieš susitikdami su niekad nematytu žmogumi. uoslės ir kitus pojūčius.vertybes. tikslus. pajuntame džiaugsmą arba nerimą. aiškindami kitų žmonių elgesio priežastis? Ar galima pasikliauti pirmuoju įspūdžiu apie žmogų? Kas yra įvaizdis ir kaip jis kuriamas? Kaip padaryti gerą įspūdį per interviu su potencialiu darbdaviu? Ar nesate pastebėję.. jų elgesio motyvų. kurį šis dirgiklis sukėlė. ypač jei nuomonei susidaryti turime labai mažai laiko? O jeigu jie teisingais. Pagal šiuos ir kitus išorinius požymius sprendžiame apie žmogaus charakterį. ką šneka. Ar tai pagrįsta? Ar mūsų sprendimai nėra iš anksto pasmerkti būti klaidingi. norėdami padaryti kuo geresnį įspūdį? Apie visa tai sužinosite šiame skyriuje. ką regime bei girdime. Kas yra socialinis suvokimas Suvokimas (percepcija) . tikslus. jau pradedame svarstyti. baigiant pojūčio. remdamiesi tuo.tai žmonių ypatybių. Socialinis suvokimas . Abstrakčiau galima pasakyti. pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu mūsų jutimo organams. vertybes. prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu. elgesio motyvus? • • • • Kokias klaidas dažniausiai darome. kad mes.58 4. Nuomonę apie tai stengiamės susidaryti. tarpusavio santykių suvokimas. klausos. išgirdę skambant durų skambutį. koks jis. Pvz. požiūrius..

Mūsų bendravimo partneriai mus stebi. • Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. stengiamės suprasti.. Norint tai suprasti. poza. („Šiandien ji ne tokia irzli. Pvz. Burton ir R. greičiau pasiektume norimą tikslą.. lyginti skirtingu laiku gautą informaciją. mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes. kaip vakar. („Ja galima pasitikėti"). Susidaryti vaizdą apie kitą žmogų reikia ir dėl to. kodėl mes tai darome. • Kad naują informaciją įterptume į jau turimą socialinės tikrovės vaizdą. Todėl mes nuolat tvarkome suvokiamą medžiagą. intonacija. pagal tam tikrus išorinius.. kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo. Ji ypač ryški tik pradėjus bendrauti su žmogumi. Savo požiūrį į mus jie vienaip ar kitaip parodo. su kuriais mus sieja įvairūs ryšiai. turinčias tam tikrus pavadinimus. „ko siekia?". bet ir kodėl.. Visų pirma panagrinėkime. • Kad galėtume planuoti savo poelgius. užuodžiame (kosmetika. Remdamiesi tuo. jas tikrinti ir kt. Tai daryti taip pat daug lengviau. tikslai. mimika. Taigi socialinis suvokimas yra aktyvus. kurio anksčiau nepažinojome. kol nepareikalausi griežtai"). kaip kitas žmogus atrodo bei elgiasi. Bendraujant mums ne tik ir ne tiek svarbu. mums svarbu suvokti. kaip ir mes juos. Interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją.. kurią galima „sudėlioti į lentynėles". Tyrimai rodo.. Bendraudami mes tiesiogiai. • Kad numatytume partnerio elgesį. motyvų.59 psichikoje.. ieškodami atsakymų į klausimus: „kas ji(s)?". girdime (balso tembras. jas žinodami. Todėl nedelsdami darome išvadas apie įvairias jo ypatybes. kūrybiškas pažinimo procesas. savęs vertinimas.. kai ji struktūruota. Kitaip sakant. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. „kodėl?". nes. tikimės numatyti jo elgesį. • Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą. Mes siekiame susidaryti vaizdą apie kito žmogaus ypatybes.) ir kt. reikia daryti apibendrinimus.."). G. kas yra šis žmogus (kokia jo padėtis visuomenėje. kad geriau prisimenama struktūruota. ką matome (išvaizda.. analizuoti...). organizuota medžiaga.). Dimbleby (1988) nurodo tokias priežastis: • Kad prisimintume faktus. kad pasirinktume tinkamesnius bendravimo būdus.). kokią vietą naujasis mūsų pažįstamas užims tarp kitų. („Mano mamai šis vaikinas tikrai nepatiks. Gal buvau užėjusi netinkamu laiku?"). jutimo organų fiksuojamus požymius siekiame įvardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partnerių ypatybes. kito žmogaus ypatybių. tokia. . kalbos turinys. („Iš jo nepavyks nieko gauti. vertina. jutimo organais negalime užfiksuoti daugelio socialinių reiškinių..

Kai nesuprantame kito žmogaus. Bendraudami dažniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius . santūrusemocingas. pauzės ir pan. švelnus-šiurkštus. geranoriškas-savanaudis. papuošalai. Užuojautos ir supratimo iš tokio nesulauksi"). nesaugiai. • . Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname. veido bruožai ir kt. • Išvaizda: fizinės asmens charakteristikos (ūgis. Galima skirti fizinį ir psichologinį kontekstą. temperamentas. Pvz. pažiūros. Iš kokių išorinių požymių mes sprendžiame apie kitų žmonių ypatybes? Pagrindiniai iš jų yra: Kalba . vertybės. Fizinis kontekstas . • Poza • Gestai • Mimika. makiažas ir pan.tai aplinka.60 išreiškia. • Kad įvertintume galimybes patenkinti savo poreikius.apranga. Jų požiūris mums gali patikti arba ne. apsvaigusių nuo narkotikų asmenų. nusakomus dvipolėmis dimensijomis: nuolaidus-užsispyręs. meilės ir kt. kurioje bendraujama. ar bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius. („Kuo jis mane laiko! Tikras pasipūtėlis!"). priskirdami asmenybei bruožus. taip pat .. darydami išvadas apie kitus žmones. jo ketinimų. pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose. Tai jos charakteris.. tai. taip pat psichinių ligonių elgesį. kad partnerio elgesys mums atrodo nenuspėjamas.antru atveju kito žmogaus požiūrį mes linkę aiškinti jo paties ypatybėmis. šukuosena. o jei būtume sutikę jį darbo vietoje. kontrolės. ir ypač . manysime. („Jis šaltas ir neatidus.nežodinė kalbos pusė: balso tembras. Įtakos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. O ką būtent apie kitus žmones mes stengiamės suvokti? Kaip svarbiausius dalykus galima nurodyti šiuos: • Asmenybės ypatybės. Ir pirmu.priklausymo. linkęs bendrauti-uždaras.žodžiais perteikiamas jos turinys.. gal būtume to nepastebėję. . mes vertiname. • Kad išvengtume nerimo. Nerimą kelia. bendraudami su jais. pvz.. jaučiamės nejaukiai. irgi jaučiamės nemaloniai. intonacija. jog jis yra pasiturintis.). įsitikinimai. Neapibrėžta situacija mums visada kelia nerimą. todėl. Paprastai mums sunku numatyti girtų.

Klausimas. • Elgesio priežastys ir motyvai. keistų poelgių priežastis ir motyvus. • Socialiniai ryšiai. o kažkas kitas . • Socialiniai vaidmenys. akivaizdžius požymius mes susiejame su vidiniais bei kitais tiesiogiai nefiksuojamais suvokiamo asmens ypatumais. domimės. Mes darome prielaidas apie tai... kiek mūsų susidarytas socialinės tikrovės vaizdas atitinka realybę. su kuo mus dominantis asmuo bendrauja. draugai. pvz. socialiniam suvokimui. Iš tolesnių skyrelių sužinosite. būdingas daiktiškumas: nors suvokimo proceso rezultatas . kodėl jis taip padarė. bet norime suprasti... kuo jis dirba. Mes visada stengiamės išsiaiškinti mums nesuprantamų. Ar apskritai įmanomas atitikimas tarp objektyvaus pasaulio ir subjektyvaus jo atspindžio. kaip įvairius išorinius. garso ir kt). Taip „atkuriame" sutrikusį aplinkos stabilumą. kodėl. kokioje dalyvauja visuomeninėje veikloje. Mes tarsi mėginame „nusipiešti" jo socialinių ryšių „žemėlapį"... fizinių objektų suvokimo (kvapo.. bendraudami su kuo nors turistinėje kelionėje. filosofai diskutuoja jau nuo Antikos laikų. turtinė padėtis ir pan. kad žmogus rodo mums draugiškumą. Be šios informacijos negalime sakyti. kas jis. Pvz. kad siekia mūsų artimųjų palankumo.. turi akivaizdžią praktinę reikšmę: neteisingas elgesio motyvų interpretavimas .tik mūsų sąmonėje egzistuojantis tikrovės vaizdas. svarstysite. mes ne tik suvokiame. pvz. aptarinėsite jo poelgį su kitais. tikriausiai to ilgai nepamiršite. besišypsantį veidą. čia pasireiškia ir daug bendrų suvokimo dėsningumų. kas nors gal šypsosi todėl. mes jį priskiriame už mūsų egzistuojančiam pasauliui. Socialinio suvokimo ypatumai Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo. jo sveikata.todėl. kokius socialinius vaidmenis šis žmogus atlieka įvairiose situacijose. Pvz. jei vakarėlio metu jūsų pašnekovas staiga nei iš šio. Tai visų pirma asmens gebėjimai ir įpročiai. Pvz. Visų pirma. nei iš to apsisuks ir nueis. su kuo palaiko artimus ryšius ir su kuo nesutaria. kaip ir bet kokiam kitam.. kas jo šeima. Mes norime žinoti. taip pat. pvz. Kito žmogaus elgesio priežastis galime aiškinti paties žmogaus ypatybėmis arba susiklosčiusiomis išorinėmis sąlygomis. Matydami. kokioms dar socialinėms grupėms priklauso.. kuriuos žmones vertina. kad žinome. kad yra draugiškas žmogus ir jaučia mums simpatiją.61 • Kiti individualūs ypatumai.

kitų žmonių elgesio motyvus. motyvų ir pan. Dažniausiai mes matome tai. t. jūs galbūt kartu girdite gatve pravažiuojančias mašinas. Svarbus bet kokio. priklauso nuo mūsų interesų. ką tam tikru momentu galime patirti. neadekvatus pirmasis įspūdis . kai skaitote šią pastraipą. teiraudamiesi. Tai 1977 m.patirties ar vidinės būsenos „papildytu" suvokimu. šnekantis kitus žmones. bet ir tai. Jie kreipėsi į koledžo studentus. o tie. įsitikinimai ir 1.lemti prastus tolimesnius santykius ir pan. mes ne tik atsirenkame tam tikrą informaciją. arba projekciją. su visomis detalėmis paprastai suvokiame tik nedidelę dalį to. Ross ir bendradarbiai. kad panašiai galvoja ir dauguma mūsų bendradarbių. kad dauguma prieš (pagal E. Aronson. taip pat negalime aprėpti visko.dažnai suvokiame klaidingai. o kurios ne. įsitikinimus. o taip pat ir iš „vidaus" mūsų jutimo organus vienu metu paprastai pasiekia labai daug įvairių dirgiklių. manė. ar šie nesutiktų vilkėti marškinėlius su užrašu. Sąmoningai ir tiksliai. Tie studentai. esam įsitikinę. 1995). Jei esame nepatenkinti darbo sąlygomis. kultūrinės aplinkos suformuoti požiūriai. nuostatos. Tam gali turėti įtakos . Pvz. y. kad mūsų nuomonė apie kitą žmogų atspindi ne tik tai. kad socialinę tikrovę . Toliau šiame skyriuje nagrinėjamos įvairios socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys. Iš aplinkos. Yra daug priežasčių manyti. dabar. kurie buvo prieš. kviečiančiu valgyti vienoje užkandinėje. atrodo. t. kad sutiko dauguma jų kolegų. kaip mes. taip pat jaučiate. Bendraudami turime žinoti. Tai polinkis manyti. nuostatų.. kokie esame mes. Suvokdami kitus žmones. koks socialinės tikrovės vaizdas susidarys mūsų sąmonėje. . tarpusavio santykius ir kt. Tam. įrodė L.1. Suvokdami socialinę tikrovę. šiek tiek skauda galvą ir t. kurie sutiko. kad jomis patenkinti ir kiti. kad jau norisi valgyti. manome. Kognityvinėje psichologijoje tai vadinama apercepcija . o kai džiaugiamės. ką norime matyti . taigi ir socialinio suvokimo ypatumas yra atrenkamumas. Kai jaučiamės nelaimingi ir nusivylę.kas patvirtina išankstinę nuomonę. koks yra jis. daugiau tokių pat žmonių matome aplinkui. iškreiptai. Kuri tai dalis. Tam tikru apercepcijos atveju galima laikyti pritarimo iliuziją (falše consensus). Todėl daug ką galime suvokti netiksliai. kurią informaciją suvoksime. Taigi mes nesąmoningai atsirenkame tik dalį prieinamos informacijos. manė. bet ir subjektyviai interpretuojame tą. o jei jos mums patinka.62 gali tapti konflikto priežastimi. kad besidžiaugiančių yra daugiau nei nusiminusių. kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat. bet ir mūsų pačių ankstesnė patirtis. turi įtaką ne tik pati tikrovė. kuri pasiekia mūsų sąmonę.

63

suvokimo visybiškumas: mes siekiame susidaryti visybišką suvokiamo objekto vaizdą, net jeigu trūksta svarbių detalių. Mes jas nesąmoningai „prikuriame", o dviprasmišką informaciją interpretuojame, derindami prie to, ką jau suvokėme. Asmeninių ypatybių įtaką suvokimui XX a. viduryje išsamiai tyrinėjo psichologai L. Postman, J. Bruner, G. Murphy ir kt. Ji ypač ryškiai atsiskleidė G. Allport ir L. Postman 1945 m. atliktų eksperimentų metu. Šie tyrinėtojai pasinaudojo „sugedusio telefono" žaidimo taisyklėmis. Kai kuriems tyrimo dalyviams parodytos skaidrės, kuriose buvo užfiksuotos įvairios socialinės situacijos. Pvz., vienoje iš jų tiriamieji pamatė du vyrus, baltaodį ir juodaodį, besišnekančius metro. Baltaodis laikė rankoje skustuvą plikais ašmenimis. Matę skaidres tiriamieji turėjo perpasakoti jų turinį kitiems, nemačiusiems, šie - dar kitiems ir t. t. Kaip ir reikėjo tikėtis, kol atkeliavo iki paskutiniųjų klausytojų, pasakojimai gerokai pasikeitė. Jie smarkiai sutrumpėjo, neteko daugelio detalių, o kai kurios iš jų, atvirkščiai, buvo per daug išpūstos, perdėtos. Be to, pokyčiams, kurie atsirado, perpasakojant paveikslėlių turinį, neabejotiną įtaką turėjo tyrimo dalyvių patirtis, požiūriai, nuostatos. Pvz., perpasakojant minėtąją situaciją metro, daugiau nei 50 proc. atvejų skustuvas iš baltaodžio vyro rankos kažkokiu stebuklingu būdu buvo „peršokęs" į juodaodžio ranką (pagal R. J. Fisher, 1982). Suvokimo kategorialumas lemia, kad suvokimo proceso metu socialinės aplinkos faktus, kaip ir bet ką kita, mes automatiškai stengiamės priskirti kokiai nors reiškinių ar objektų kategorijai, klasei. „Tai mergina. Matyt, studentė. Tikriausiai netekėjusi. Turbūt dirbanti" - tokius, pvz., sprendimus nesąmoningai darome, sutikę nepažįstamą merginą. Tam turi įtakos suvokimo stereotipai (žr. toliau), kurie gali ir padėti, ir trukdyti teisingai suvokti socialinę tikrovę. Suvokimui būdinga ir fiksacija: vieną kartą tam tikru būdu suvokus kokį nors objektą, suvokinio bruožai išlieka atmintyje ir tai turi įtakos vėlesniems percepciniams sprendimams. Be to, informacija, kurią gauname anksčiau, yra svaresnė nei vėlesnioji. Tam gali turėti įtakos ir atminties tyrinėtojų nustatytas pradmės efektas: geriau atmintyje išsaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. Todėl tokią didelę reikšmę turi pirmasis įspūdis, kurį susidarome apie kitą žmogų. Pirmojo įspūdžio reikšmę puikiai pademonstravo toks E. Jonės ir jo kolegų (1968) eksperimentas. Tyrimo dalyviai stebėjo kitus asmenis, neva atliekančius intelekto testų užduotis. Visais atvejais „testuojamieji" teisingai

64

atlikdavo 15 užduočių iš 30-ties pateiktųjų. Dalis jų teisingai atsakinėdavo iš pat pradžių, o vėliau pradėdavo klysti. Kitiems, priešingai, iš pradžių „nesisekdavo". Po to tyrimo dalyvių buvo prašoma pasakyti savo nuomonę apie stebėtų žmonių intelektą. Nors, kaip minėta, visi jie teisingai atliko po tiek pat užduočių, intelektualesniais buvo laikomi tie, kurie nuo pat pradžių neklydo (E. Aronson, 1995). Pirmasis įspūdis - tai suvokinys, kuris susiformuoja per kelias pirmąsias bendravimo minutes. Yra tyrimų, kurie rodo, kad sunkiai pakeičiamai nuomonei apie pirmąkart matomą žmogų susidaryti mums pakanka keturių minučių! Įvairiais eksperimentais psichologai yra mėginę išsiaiškinti, ar mes nedarome grubių klaidų taip greitai apsispręsdami. Štai vieno iš jų aprašymas. „Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991, 1992) įrašė į vaizdajuostę, kaip 13 Harvardo universiteto magistrantų mokė žemesnių kursų studentus. Paskui stebėtojai vos po 10 sekundžių žiūrėjo tris nedideles atkarpėles apie kiekvieno dėstytojo elgesį paskaitos pradžioje, viduryje bei pabaigoje ir įvertino kiekvieno dėstytojo pasitikėjimą, energingumą, emocinį šiltumą ir kt. Šie elgesio įvertinimai, kurie rėmėsi 30 sekundžių stebėjimu, stulbinamai atitiko studentų vertinimų vidurkį semestrui pasibaigus." (D. G. Myers, 2000, p. 487488). Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju įspūdžiu galima pasikliauti. Beje, gyvenime gana dažnai susidaro situacijos, kai nuomonę apie kokį nors žmogų turime susidaryti labai greitai. Pvz., atėję į atitinkamą įstaigą, kone per keletą akimirkų turime apsispręsti, ar vertas pasitikėjimo savo paslaugas mums siūlantis advokatas arba nekilnojamo turto prekybos agentas. Daugelis pokalbių su pretendentais į įvairias darbo vietas trunka ne ilgiau kaip 20 min. Tokioms situacijoms kartojantis, mes veikiausiai nejučiomis įgyjame įgūdžius, leidžiančius per trumpą laiką gana tiksliai įvertinti kitus. Kita vertus, žmonės nėra nekintantys „suvokimo objektai". Laikui bėgant, keičiasi visų mūsų nuostatos, požiūriai, gebėjimai ir kt. Todėl kitą žmogų turėtume suvokti vis iš naujo, įvertinti šiuos pokyčius. Manydami, kad apie savo kolegą ar draugą žinome viską ir kad jis nepateiks jokių staigmenų, galime padaryti didelę klaidą. Be to, kaip sako psichologas A. Suslavičius (1999, p. 43) „nekintama nuomonė apie žmogų yra tolygi jo pasmerkimui". Mūsų nuomonę apie kitą žmogų gali stipriai paveikti ne tik pirmasis įspūdis, bet ir ta informacija, kurią gauname dar iki susitikimo su juo. Vienas iš

65

pirmųjų šiai problemai skirtus tyrimus 1946 m. atliko S. Asch. Jo eksperimento dalyviai turėjo apibūdinti asmenį, apie kurį prieš tai buvo gavę tam tikrą informaciją. Jie buvo padalinti į dvi grupes, ir joms abiem perskaityti beveik vienodi neva tą asmenį charakterizuojančių būdvardžių sąrašai. Jie skyrėsi tik vienu žodžiu: pirmajai grupei pasakyta, kad tas asmuo šiltas, antrajai - kad šaltas. Vien to pakako, kad pirmoji grupė dažniau apibūdintų pristatytą asmenį kaip kilnų, geraširdį, linkusį bendrauti ir laimingą. Pirmasis įspūdis arba išankstinė nuomonė lengvai gali virsti „save išpildančia pranašyste". Psichologijoje taip vadinamas reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi. Tarkime, eidami į pirmą susitikimą su iš nuogirdų pažįstamu žmogumi, manote, kad jis bus šiurkštus, nemalonus. Tikėtina, kad nuo pat pirmųjų minučių ir jūs jam nerodysite šilumos ir geranoriškumo. Toks elgesys paskatins šaltą naujojo pažįstamo požiūrį į jus, ir jūsų išankstinė nuomonė veikiausiai pasirodys buvusi „teisinga". Bet viskas galėtų būti atvirkščiai, jei iš anksto būtumėt nusiteikęs sutikti draugišką, malonų žmogų.

Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos
Dabar panagrinėkime, kokie psichologiniai mechanizmai leidžia mums taip greitai pagal žmogaus išorę įvertinti jo vidines savybes, socialinę padėtį ir kita. Svarbiausias vaidmuo čia tenka suvokimo kategorialumui, t. y. informacijos klasifikavimui, automatiškai vykstančiam suvokimo proceso metu. Suvokiamus socialinius reiškinius bei asmenis mes taip pat grupuojame, skirstome į kategorijas: „tai - konfliktas", „ji - feministė" ir pan. Remdamiesi savo patirtimi, su kiekviena iš tokių grupių siejame tam tikrus požymius: „jie vienas kito nemėgsta", „ji nusistačiusi prieš vedybas". Schema - tai požymių, priskiriamų tam tikrai asmenų ar reiškinių kategorijai, rinkinys. Schema taip pat apima mūsų prielaidas apie tai, kodėl šie požymiai vieni su kitais siejasi. Schemos, nusakančios požymius, priskiriamus kokiai nors asmenų kategorijai, vadinamos stereotipais. Stereotipiškai gali būti vertinamos tokios asmenų grupės, kaip pensininkai, studentai, kurios nors profesijos atstovai (medikai, mokytojai, policininkai) ir kt. Labai paplitę yra įvairias etnines, religines grupes apibūdinantys stereotipai, taip pat - lyčių stereotipai („visi čigonai yra..."; „visi musulmonai yra..."; „visi vyrai yra..." ir pan.). Stereotipai dažniausiai apima tokius požymius, kaip įsitikinimai ir vertybės,

66

tipiški elgesio motyvai, tradiciniai vaidmenys ir pan. Pvz., veikiant stereotipui, tikriausiai manysime, kad kiekvienas čigonas, kurį sutiksim gatvėje, bus linkęs pažeisti įstatymus, išvilioti lengvatikių pinigus, nesilaikys pažadų ir pan. Nesunku suprasti, kad stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo procesuose atlieka iš dalies teigiamą, iš dalies ir neigiamą vaidmenį. Teigiama yra tai, kad suvokimo proceso pradžioje jie tarnauja kaip atspirties taškas, o tai leidžia mums greičiau padaryti norimas išvadas, pvz., įvertinti pretendento tinkamumą tam tikram darbui. Kaip jau minėta, per trumpą laiką padarytos išvados nebūtinai bus klaidingos. Stereotipai nėra susiformavę atsitiktinai, jų gyvavimas remiasi tikrovėje pastebėtais faktais. Tačiau, kaip teigia G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 70), tai nepateisina tokio intelektualine ir moraline prasme bankrutavusio stereotipų naudojimo, kurio pavyzdžių apsčiai galima rasti, tarkime, žiniasklaidoje. Štai keletas tokių pavyzdžių („Lietuvos rytas", 2001 m. sausio 27 d.): 1 žinutė. Filmo apie teroristus idėja Praėjusį šeštadienį kadenciją baigusio JAV prezidento Billo Clintono spaudos atstovas Jake'as Siewertas atsakinėjo į žurnalistų klausimus, ką darys buvęs Amerikos vadovas, palikęs Baltuosius rūmus. Komentuodamas gandus, kad jis ketina pasirašyti kelis kontraktus Holivude, J. Siewertas juokaudamas pareiškė: „Prezidento lėktuvą pagrobia teroristai iš Lietuvos. Įkaitu paimtas prezidentas galiausiai su teroristais susitaria: Lietuvai atleidžiama 3,2 milijardo JAV dolerių skola, taip pat suteikiamos paskolos garantijos." Tokia galimo filmo scenarijaus idėja nuskambėjo JAV ir visame pasaulyje. 2 žinutė. Aštriadančiai ir grėsmingi Prieš pusmetį apie Lietuvą savaip pajuokavo daugiausia uždirbantis pasaulio aktorius Melas Gibsonas. „Yra dalykų, už kuriuos reikia pakovoti. Įsivaizduokite: atsikėlęs vieną rytą Los Andžele, jūs pamatote paplūdimiu šliaužiančius golfo lazdomis apsiginklavusius aštriadančius lietuvius, kurie nori ištaškyti jūsų smegenis. Ką jūs darytumėte? Tai priežastis savigynai", - pareiškė aktorius savaitiniame pramogų žurnale „Entertainment Weekly".

. Pvz. gebėjimai). kitų žmonių daromas spaudimas. O ji lemia suvokimo klaidas: turėdami išankstinę nuomonę. kurį turime galvoje. mes sprendžiame apie kitų žmonių psichines savybes. Taktą prarado ir žurnalistas Sindikuotame žurnalistų susivienijime „Paradigm TSA" dirbantis ir su olimpines žaidynes transliavusia MSNBC kabeline televizijos kompanija bendradarbiavęs Mike'as Celizicas Lietuvos krepšininkus savo komentare pavadino „būriu vaikinų iš šalies.. kuriuos išlaikė gerai. kurios niekas negali rasti žemėlapyje. Tai vadinama atribucija. bet prastus aiškina pačių studentų netinkamomis nuostatomis ir kt. Tikriausiai kiekvienas.67 3 žinutė.. gerus studentų mokymosi rezultatus linkę laikyti savo nuopelnu.). norai. patekęs į autoavariją vairuodamas automobilį. o kitose . Stephan 1980 m. G. tyrimą. negeranorišku kitų žmonių elgesiu. M. pasakys. stereotipais ir išoriškai matomais požymiais. mes nesąmoningai ieškome ją patvirtinančių faktų bei ignoruojame tuos. Aiškinant elgesio priežastis. kurių negali ištarti net jų motinos". arba išorinės (nepalankiai susiklostę įvairios aplinkybės. mano buvus tinkama jų gebėjimų vertinimo priemone. nustatant atsakomybę už konkrečius poelgius. Stereotipai . kurie jos neatitinka. nurodomos arba vidinės juos lėmę priežastys (asmens. Morris. o tuos. Savo ruožtu dėstytojai. 1980 m. Taigi. Skiriamos trys atribucijų rūšys: • asmeninių savybių atribucija • žmogaus elgesio priežasčių aiškinimas (kauzalinė atribucija) • atsakomybės už vieną ar kitą poelgį nustatymas (atsakomybės atribucija). kad studentai tuos egzaminus. o kitų žmonių veiksmus esam linkę aiškinti vien jų pačių vidinėmis ypatybėmis. interpretuojame jų elgesio priežastis. Įdomu tai. Taip pat nustatyta. (pagal Ch. Davis ir W.. savo sėkmę visi dažniausiai aiškina turimais gebėjimais bei pastangomis. ir turinčių vardus. remdamiesi schemomis. kad aiškindami apskritai bet kokius savo veiksmus. pagal R. G. jausmai.išorinėmis. kad vienose situacijose dauguma žmonių įvairius poelgius dažniau linkę aiškinti vidinėmis priežastimis. o nesėkmes . kuriuos išlaikė blogai netinkama.dažna išankstinės nuomonės apie žmogų susidarymo priežastis.nepalankiomis aplinkybėmis. mes kur kas labiau atsižvelgiame į išorinių veiksnių įtaką. H. 1990). nustatė. Arkin ir kt. M.

. Savo įvaizdžius kurti ir valdyti stengiasi ne tik pavieniai asmenys. vertindami tą pačią situaciją.: A.dažnai daroma nesąmoninga prielaida. Todėl viešumoje mes stengiamės atrodyti ir elgtis taip. 1959. Taigi. kuriant įvaizdį.. Dar vienas atribucijos klaidų šaltinis . naudojamos įvairios prisistatymo strategijos. kurie jau aptarti šiame skyriuje. tiesiogine to žodžio prasme. Kitaip sakant. cit. įsiteikinėjantis (meilikaujantis). 1998). jei ne kokios nors išorinės aplinkybės. y. susidaryti apie mus nuomonę. Ross 1977 m. kad pasaulyje yra teisingumas. ko užsitarnavo. neatsargumą ar greičio pomėgį. įvardijo kaip pagrindinę atribucijos klaidą. sąmoningai arba ne manipuliuojama visais įmanomais išoriniais požymiais. Įvaizdis yra socialinės percepcijos rezultatas. Goffman. pvz. Ja remdamiesi manome. kai kada -papildyti. kurie jos verti. poza. dėl kurio santykio su tikrove galima diskutuoti. kad dažnai tampame socialinio suvokimo objektais. Įspūdis apie žmogų. kodėl žmonės taip galvoja. gestais ir mimika. kad ir pačiam gali atsitikti nelaimė: ji juk ateina tik pas „nusipelniusius". Įspūdžio ar įvaizdžio kūrimas . Vienas iš aiškinimų.kito žmogaus arba mūsų pačių galvoje susiformavęs vaizdinys. jog visi gauna tai. Žodis įvaizdis ne atsitiktinai siejasi su įsivaizduoti: nors jis nėra. visgi tai . Tai vadinama įvaizdžio išsaugojimu bei valdymu. 1998). kurio metu asmuo organizuoja savo elgesį viešumoje taip. Sukūrus tam tikrą įvaizdį. Šį reiškinį L. o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems. yra toks: taip ginamasi nuo minties. įvairios organizacijos. išvaizda. muzikiniai kolektyvai. pagal: A.68 kad ji nebūtų įvykusi. t. būtinai prisimins vairuotojo išsiblaškymą. arba jo įvaizdis formuojasi pagal įvairius išorinius požymius sprendžiant apie jo socialines ir psichologines ypatybes pagal tuos dėsningumus. kokiu būtume patenkinti. taigi vien vaizduotės padarinys. įsivaizdavimo rezultatas. sėkmė lydi tuos.tai procesas. kuriuos stebėdami suvokiame kitą asmenį: kalba. iš dalies ar net radikaliai keisti. kad kiti susidarytų apie mus tokį įspūdį. aplinkinių akyse mes kuriame savo įvaizdį. Valionienė. Įvaizdis ir jo kūrimas Mes. norima jį išlaikyti. Kuriant įvaizdį. savaime suprantama. kad kažkas stengiasi mus įvertinti. įsitvirtinantis. jaučiame. bet ir žmonių grupės: sporto komandos. Valionienė. Tuo tarpu kiti. kad sukurtą vienokį ar kitokį įspūdį ar įvaizdį aplinkiniams (E. save žeminantis (menkinantis) prisistatymas (plačiau žr.

jūs stengiatės vykdyti tam tikrus socialinius nurodymus. Bet dažnai ir ilgą laiką viešai demonstruojama išvaizda bei elgesys gali įtakoti savojo Aš suvokimą. pvz. pagyrimai. Kai kada taip gali būti. tarsi apsimestų esąs kareivis. kuo nesame. A. Kurdamas įvaizdį. o tik norime pademonstruoti ir išryškinti savo privalumus bei užmaskuoti trūkumus. p. Todėl. Myers. kokio elgesio iš mūsų laukiama (plačiau apie prisistatymą žr. kad kontroliuoti kitų žmonių apie mus susidaromą įspūdį esame verčiami nesaugumo jausmo ir nerimo. t.. profesinė sėkmė. esame pristatyti naujam žmonių ratui). Tuomet mes vienaip ar kitaip prisistatome: mūsų elgesys kinta priklausomai nuo socialinės situacijos užuominų apie tai. praeina. Tai. Įvaizdžio kūrimas neretai esti to momento elgesys. kad jis yra kaip tik toks. Pirmosiomis tarnybos armijoje savaitėmis jaunuolis jaučiasi nenatūraliai. 3 skyriuje). Psichologų jau seniai įrodyta. . kalbėdami prieš auditoriją) arba „naujoko" vaidmenyje (pvz. kai atsiduriame dėmesio centre . kilimas karjeros laiptais ir 1. autoritetingais asmenimis. nuostatas. koks stengiasi pasirodyti. Tačiau netrukus jausmas. kuris kyla.1. kad mes siekiame klaidinti ar apgaudinėti savo bendravimo partnerius. tampate universiteto studentu. gyvenimo teatre tampa jumis pačiais. kad žmogaus elgesys. pavyzdžiui. kad esate verčiami atitinkamai elgtis. „Kai prisiimate naują vaidmenį. y. Tai ypač tikėtina. Kartu tai ir priemonė asmens savigarbai stiprinti: ją didina aplinkinių komplimentai. susituokiate arba įsidarbinate. žmogus gali šventai tikėti. savotiškas „vaidinimas". kai koks nors sukčius stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą ir išvilioti pinigus. kas prasidėjo kaip vaidinimas. 636). kurdamas įvaizdį. jo atliekamas vaidmuo keičia įsitikinimus.. kai pasijuntame stebimi ir vertinami." (D. ir įvaizdis kuriamas nebūtinai iš anksto tai apgalvojus. Tai ypač ryšku tuomet. Taigi įvaizdžio kūrimas dažniausiai visai nereiškia. priklausymas patrauklioms socialinėms grupėms. Pirmosios savaitės po vestuvių yra panašios į žaidimą „namai". Galbūt iš pradžių šis elgesys jums atrodys svetimas. Valionienė (1998) teigia. Prisistatymas dažnai vyksta jo net neįsisąmoninus. 2000. Prisistatymu paprastai siekiama tam tikrų socialinių ir materialinių rezultatų: tai gali būti pažintis ir artimi santykiai su patraukliais arba žymiais. nes jūs vaidinate vaidmenį.69 Apibendrindama įvairių autorių pastebėjimus.. vertybes. žmogus nepraranda savo tapatumo. Tačiau paprastai prisistatydami mes nesiekiame pasirodyti tuo.viešai stebimoje pozicijoje (pvz. jei asmens Aš vaizdas yra nestabilus. G. jei jis menkai pažįsta pats save.

arba visai atima paskutinius šansus rasti darbą. mimika).verbaliniai ir neverbaliniai komunikaciniai gebėjimai (minties reiškimas raštu. išvaizda (bendras vaizdas. plaukai. žmonės jos metu ir patys mieliau aukoja pinigus. išsilavinimo ir profesinės patirties jau nepakanka. Šiuolaikinėje konkurencinėje darbo rinkoje. išpildžius mažą reikalavimą. kadrų parinkimas. Kartą viešai išdėstę kokius nors teiginius. Pamąstymui pateiksiu keleto tyrimų duomenis. jų patvirtino. Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau. . apklaustųjų patvirtino. Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai . 2000). drabužiai. 96 proc. paprašyti padėti įtikinti kitus rengiamos labdaringos akcijos nauda. dažnai rodytis ir dirbti viešumoje.asmens prisistatymas. Myers. tokiuose kaip prekyba ir marketingas. Kuo geresnė vadovo padėtis. reikalaujančiuose asmeniškai kontaktuoti. t. jau nekalbant apie jo sėkmę.. įvaizdis yra svarbus kopimo tarnybiniais laipteliais veiksnys. vėliau paklusti ir didesniems (D. norint rasti darbą. Štai pagrindinės šio tyrimo išvados: • Svarbiausios pozityvaus įvaizdžio priemonės . kaip mokslinis darbas. agentūros „Noriu darbo" psichologė: -Šiandieniniai tyrimai rodo. Ypač dažnai to reikalauja kai kurios profesijos . Štai ką apie įvaizdį sako Nomeda Ausmanienė. Pvz. kad darbuose. Mokslininkai pažymi.70 Kad elgesys gali keisti vidines žmogaus ypatybes.valyvumas (asmens higienos elementai. vėliau mes keičiame ir savo įsitikinimus. G. galbūt tik už užmokestį. 1992 metais buvo apklausti didžiųjų Britanijos įmonių direktoriai. pasisakymas. laikysena) bei geros manieros. Atitikti tam tikrą įvaizdį skatina mūsų atliekami socialiniai vaidmenys. sėkmingas įvaizdis nulemia darbo sėkmę. pavyzdžiui. y. finansų ir buhalterijos sistema. t. kad įsidarbinant svarbiausias veiksnys . figūra. kai duodame interviu spaudai ar kalbamės su potencialiu darbdaviu norėdami įsidarbinti. tuo labiau jis pabrėžė įvaizdžio reikšmę savo darbo karjerai. Tai žmonių polinkis. 93 proc.. kuriam prigijo pavadinimas kojos tarpduryje. Įvaizdžio kūrimas tampa labai aktualus ir tuomet. teisininko. pritaikydami juos prie tokio elgesio. oda. y. gestikuliacija. gydytojo ir pan. kad įvaizdis arba padvigubina galimybes. gera artikuliacija.dėstytojo. 1990 metais Amerikos Sirakūzų universiteto vadybos katedros darbuotojai apklausė tūkstančių firmų vadovus. iliustruoja ir reiškinys. kontaktas žvilgsniu. fizinė forma. kurių atstovams tenka bendrauti su klientais. kad netgi tokiose srityse. nagai).

jeigu norite. Išorinė . Šie žodžiai nebūtinai turi nuskambėti balsiai. yra šis: elkitės taip. jeigu norite ieškoti darbo. ieškodami darbo. didžiuojatės ir jaučiate kitų pritarimą. Mes žmogų vertiname pagal tai. susilaukiate didesnio aplinkinių pripažinimo. pasitikėjimą savimi ir susitelkimą. bet ir šiaip gyvenime darydamas gerą įspūdį. Pamatęs ar išgirdęs visa tai. geriau sekasi dirbti. atrodykite. kai kiti žmonės jumis nepasitiki ar net tyčia jums kliudo. kurio jis ieško. „likimas mane persekioja". Jums gali pavykti sėkmingai atlikti darbą ir tada. ir stengsis jūsų kuo greičiau nusikratyti. viešai kalbėti. svarbesne už kvalifikacijos kėlimo kursus. Tai. ypač į drabužius. labai dažnai pasisekimas priklauso nuo nuomonės. „esi geros formos" ir t. Kai nepaisote savo išorės. Jūsų įvaizdis lemia darbo rodiklius. Kreipkite dėmesį į savo išorinę išvaizdą. kaip jūs vertinate pats save. nes darote jiems malonų įspūdį. Kita vertus. kad esate jam tinkamas žmogus. tai ištarti: „prašau. puikūs darbo rezultatai kelia darbingumą. jeigu jūs ieškote darbo. Žymus gydytojas arba teisininkas įgyja gerą vardą ne tik gerai eidamas savo pareigas. lyg jums visur sekasi. Atvirkščiai. Prisiminkite. stiprina ryžtą ir ištvermingumą. koks norėtumėte būti. jausmų. Džiaugsmas ir pasitenkinimas. kaip jus suvokia aplinkiniai ir tai. lyg jau būtumėte žmogus. kitaip darbdavio neįtikinsite. kad įmonės įvaizdis turi tiesioginę įtaką jos suklestėjimui. bet niekuomet nepasiseks. kaip žmogus. jūs labiau savimi pasitikite. nes visa tai didina savigarbą ir savivertę. Kai atrodote gerai. „man taip sunku gyventi". Jie gali būti perskaityti jūsų veido išraiškoje. jūs turite spinduliuoti pasitikėjimu savimi. kurie mūsų gerai nepažįsta. turite įeiti į kambarį užkariautojo veidu. kad jums sektųsi. „neišmeskite manęs lauk". jeigu jūs nepasitikėsite savimi ir nemėginsite siekti sėkmės. kūno pozoje. jūsų darbas našesnis ir didesnį pripažinimą jis jums atneša. Todėl eikite.71 • Privačių firmų direktoriai ir skyrių vadovai vykusį įvaizdį laiko karjeros sąlyga. Ar tai nepakelia jūsų nuotaikos? Nuo nuotaikos. kurį jums galima duoti. priklauso nuo jūsų įvaizdžio.. kokį įspūdį jis mums daro. kalbėkite. nuo viso psichinio gyvenimo priklauso jūsų darbingumas. „aš savimi jau nepasitikiu". „mane užgriuvo visos pasaulio bėdos".. t. kad jūs ne toks žmogus. jums geriau vengti rodytis žmonėms. Didžiausia klaida. Jeigu atrodote gerai. kurią apie mus susidaro kiti. jūsų elgesyje. Geriausias patarimas. elkitės taip. kaip kartais jus pagiria: „tu puikiai atrodai". kyląs iš darbo. kurią galite padaryti. duokite man darbo". Toks tarpusavio ryšys tęsiasi ir toliau. darbdavys ims jūsų nevertinti ir tuojau pasakys. • Visi šiuolaikinių firmų respondentai mano. Jei nuotaika gera. su kuriais mes galbūt niekuomet nekalbėjome.

„mano nosis per didelė". ir mūsų nuotaika pagerėja. Jūsų išvaizda. Sąmoningai paklauskite savęs: „kas man patinka manyje?" arba „kas man gerai sekasi?" Žmogus turi nuostabią savybę . Taip kilo daugelis mūsų įsitikinimų . Jei taip galvojate apie save.. kad susiformuotumėte nuomonę apie save jų pavyzdžiu. Jūs dar nežinote. padedantis keisti įvaizdį . „esu per jaunas" ir t. Tenka išgirsti prisipažinimų: „vaikystėje aš perėmiau tėvo kalbėjimo manierą. sulauksime teigiamų . Pavyzdžiui: „aš esu mylinti.. kartais intelektualinių ..„aš nesu toks protingas.. Daugelis žmonių patiria nesėkmes ir negali jaustis laimingi tik dėl to.tai teiginiai.paieškoti tokių būdo bruožų. Tačiau yra įsitikinimų. Šiuo atveju.jūs iš tiesų toks pasijusite. kai jaučiamės nelaimingi.giliai širdyje didelė dalis žmonių jaučia menkavertiškumo kompleksą. elkitės kaip visiškai pasitikintis žmogus.. Tada jie nusišypso mums. kad jums trūksta pasitikėjimo savimi. kad juos išsiaiškinti ne taip jau lengva. iš kur jie kilo. kad problema išsispręstų. Augdami įgyjame įvairiausių kompleksų. kad jie yra nepatenkinti savimi . laikyseną. pasitikintį ir laimingą . Norint jų atsikratyti. pradedame tuo tikėti.. pirmiausia reikia išsiaiškinti. tarsi viskas būtų gerai ir šypsomės žmonėms. Jei mes ką nors pakankamai dažnai girdime. „aš esu įkyrus". tarsi būtumėte patraukliausias. pasistengia. Kitas metodas.elgtis priešingai susidariusiai nuomonei. Savo paties įvaizdį taip pat susiformuojame vaikystėje. kas ir kokie esate. t. kuris gali gerai dirbti. Taip išsiugdomi kompleksai ir neigiami įsitikinimai. nepakanka tik atkapstyti jų kilmę. negi galite sėkmingai dirbti ir jaustis laimingi? Daugumą kompleksų atsinešame iš vaikystės. Jei mūsų klausimai bus pozityvūs. Kartais to pakanka. įsitvirtino pasąmonėje. elkitės taip.72 išvaizda sukuria pirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės. kol galiausiai mes imame tuo tikėti. Tuomet. jei galvojate. Sukūrusios kokią frazę.jis visada ieško atsakymo į klausimus. Arba įžvelgiame asmenybės trūkumus . tokio žmogaus.tai. kaip kiti". kuriuos dažnai kartojame garsiai arba mintyse. Dar vienas būdas pagerinti savo įvaizdį . kas buvo kartojama vaikystėje. sukurti pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį. kai jūs įsivaizduosite save patrauklų. Jei esate įsitikinęs. Kartais. Kartais fizinių . mes imame elgtis taip. kad jūs nepatrauklus. protinga ir unikali būtybė". vienas sprendimo būdų yra „pozityvūs tvirtinimai" . kūno kalba ir atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą. kurie jums patinka. jo vertybes.„aš neturiu humoro jausmo". jos nuolatos kartoja ją.. tačiau aplinkiniai. kurie slypi taip giliai mūsų psichikoje. Reklamų kompanijos taip pat naudoja šį metodą. ir savo motinos niekinamą požiūrį į tėvą". „aš bjaurus". kurie yra vyresni ir išmintingesni.

Dimbleby (1988) nurodomi svarbiausi įvaizdžio kūrimo žingsniai. „kas man sekasi geriausiai?" Pozityvūs tvirtinimai. reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką jūsų atžvilgiu. kurioje teks bendrauti. Jei jūsų tikslai pozityvūs. kas joje padėtų atrodyti taip. kad toks šaltas apskaičiavimas . jei nuspręstumėte tai daryti iš anksto viską suplanavę. keičiant įvaizdį. neužmiršti. kas tai galėtų būti?" Šis klausimas reikalauja teigiamo atsakymo. bei naudokite jas • Galite pasipraktikuoti.įveikti • Susipažinkite su „scena". kurioje turėsite prisistatyti.nemoralus. Pažinkite save ir kurkite save patys tokius. kokio rezultato norite . Norint įveikti savo kompleksus ir neigiamus įsitikinimus. kas man patiktų. teigiamų atsakymų reikalaujantys klausimai gali puikiai mums pasitarnauti. išbandydami įvairius elgesio būdus ne viešoje vietoje. tačiau atspindi iškreiptą. o antrąsias . kad sukurtumėt norimą įspūdį. ką reikia sakyti bei daryti. Pagalvokite. nemanykite. kokias žodinės ir nežodinės išraiškos priemones turėtumėt naudoti. kad tai išryškėtų arba tiesiog paklausti • Įvardykite sau. kokiais norite būti! O štai G. kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai. kokie joje bus jūsų bei kitų asmenų vaidmenys. Pabandykite numatyti. norint jį sukurti • Įvertinkite situaciją.73 atsakymų. Pagalvokite. . gali padėti klausimas: Jei manyje būtų kas nors. Kai suriku atrasti mums patinkančius bruožus. Burton ir R. kaip norėtumėt • Numatykite.kokio įvaizdžio jums reikia. ką dabar apie jus galvoja aplinkiniai. Yra ir kitų gerų klausimų. neteisingą vaizdą. kaip pirmąsias geriau išnaudoti. kad kiti apie jus susidarytų teigiamą įspūdį • Pasverkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Galima specialiai sudaryti tokias situacijas. elgesys „tarsi". „kokiose srityse aš geriausiai pritaikyčiau savo gebėjimus?". kodėl jis turėtų būti būtent toks ir kaip reiktų elgtis. kurie gali padėti pakeisti nuomonę apie save: „kokios mano stipriosios savybės?". susikurti teigiamą įvaizdį. sako autoriai: • Pabandykite sužinoti.

pasakytus prieš išsiskiriant. ieškome ir . ir jais labiau pasikliaujame. Tai yra: • išankstinė nuomonė • save išpildančios pranašystės • stereotipai • pagrindinė atribucijos klaida • pradmės efektas • baigmės efektas • aureolės efektas • pritarimo iliuzija • vieningumo iliuzija. Dimbleby (1988. galima pateikti G. Daugumą jų jau aptarėme ankstesniuose skyreliuose. kad pradmės efektas turi didesnę įtaką mūsų sprendimams. su kuriuo bendraujame žodžius.. jei pastebime ką nors atstumiančio. nei anksčiau sakytus komplimentus ir į tai atsižvelgdami jį vertinsime.baigmės efektas. paskutinius žmogaus. aureolės efektas ir vieningumo iliuzija. susipykę su draugu. Burton ir R. Pvz. 75) sudarytą būdingiausių socialinio suvokimo klaidų sąrašą: • dalį informacijos mes praleidžiame • kai kurioms detalėms suteikiame per didelę reikšmę • neteisingai interpretuojame ryšius tarp atskirų suvokiamų elementų • darome neteisingas prielaidas apie žmones. kad dalis mūsų gautos informacijos apie žmogų ima dominuoti ir daro įtaką galutiniam sprendimui. Iš čia nurodomų reiškinių mūsų dar neaptarti yra trys .baigmės efektas. remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami. kai bendraujame su nepažįstamais žmonėmis. Šie autoriai taip pat išvardija svarbiausius socialinio suvokimo klaidų šaltinius. Aureolės efektas yra gana panašus į pradmės. prisiminsime geriau. jo priekaištus.bendraujant su pažįstamais. Tai . o baigmės . tad stabtelkime prie jų. darydami sprendimus apie žmones. Pastebėta. siekdami susidaryti kuo teigiamesnį to asmens vaizdą. Jis lemia tai. p. Kaip ir pačius pirmuosius. Pvz..74 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti Apibendrinant šį skyrių. Ir atvirkščiai. esame linkę nepastebėti jo trūkumų ir ieškome kitų patrauklių savybių. pastebėję kokį nors mums labai patrauklų asmens bruožą. kad kai kurie būdo bruožai visada susiję su kitais. poelgius įsimename geriau nei viduriniuosius.

su turima nuomone ir kreipti dėmesį į prieštaravimus • informacijos lyginimas: įvairias pastebėtas detales lyginti vienas su kitomis. kad tas asmuo apskritai yra atstumiantis. kada jums gresia pavojus tokių klaidų padaryti. siekiant išvengti aureolės efekto. padedančių susidaryti objektyvesnę nuomonę • įsijautimas: pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis. kada jūs padarėte socialinio suvokimo klaidų. Todėl. tai leis sukaupti apie jį daugiau ir įvairiapusiškesnės informacijos • nuomonės keitimas: būti nusiteikus keisti savo požiūrį į žmogų. įsijausti į jo padėtį. išpažįstama religija? . ką pastebime.1.) atskleidžia jo asmenybės ypatybes. padėtį visuomenėje ir kt. Pasvarstykite: Pamėginkite prisiminti. bet keletą skirtingų paaiškinimų. kad panašiomis situacijomis jis visada elgsis daugmaž taip pat ir pan. tautybe. kodėl žmogus pasielgė taip. tiek žodinius. kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus: kad vienas jo poelgis ar požiūris neprieštaraus kitam. atkreipiant dėmesį tiek į vidinius. o ne kitaip. Jei tokių situacijų neprisimenate. išvaizdos detalės ir 1. kai mes nepagrįstai tikimės. kartą iš ko nors išgirdę nedraugišką „užsičiaupk!". pagalvokite. kad tas žmogus . • alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas: stengtis rasti ne vieną. stereotipų poveikio ir kt. • Pabandykite stebėti su kuo nors bendraujantį žmogų ir įvardykite. greičiausiai manysime. nors tąkart jis galbūt tik nevykusiai pajuokavo.grubus nepraustaburnis. judesiai. • Kokie stereotipiški vertinimai labiausiai žeidžia jus asmeniškai? Ar jie susiję su jūsų lytimi. kokie išoriškai stebimi požymiai (balso intonacija. tiek į išorinius poelgį lėmusius veiksnius • papildomos informacijos rinkimas: ieškoti papildomų informacijos šaltinių. O koks elgesys gali padėti išvengti socialinio suvokimo klaidų? Tai: • atidumas detalėms: bendraujant reikia atidžiai stebėti visus.75 daugiau patvirtinimų. sužinojus apie jį ką nors naujo • duomenų tikrinimas: nuolat lyginti tai. Vieningumo iliuzija (falše consistency) pasireiškia. tiek nežodinius „pranešimus" • sprendimo atidėjimas: stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie žmogų.

76 .

Savęs atskleidimas: ką aš pasakau apie save. Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz. Pranešimo turinys: apie ką aš informuoju. priėmėjo ir pranešimo terminais. Beje. arba bent jau turėtų toks būti. 2. kas nepasakoma žodžiais? Šiame skyrelyje pakalbėsime apie tai. Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose.). t. tiek sąmoningas norimas savęs pavaizdavimas. ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame. Schulz von Thun (1996) teigia. Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija (pranešimo turinys). su baime ar pan. ypatumai. Aptarsime žodinio (verbalinio) bendravimo ypatumus ir pabandysime atsakyti į klausimą. . kodėl šis bendravimas dažnai būna toks komplikuotas. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas. o pati informacija vadinama pranešimu. Pranešimo samprata. su kuo jūs susiduriate kasdien daugybę kartų . kad kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais. 1. siuntėjo norą būti „aukštumoje" ir t. analizė Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės. ką mes norėjome pasakyti? Kodėl kartais mes būname kurti..77 5. ŽODINIS BENDRAVIMAS • • • • • • • Ar žodžių tvarka sakinyje yra psichologiškai svarbi? Kodėl bendravimo partneris neretai išgirsta visai ne tai.tas pats? Ar galima išgirsti tai.. kadangi parodo siuntėjo savijautą. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu.apie keitimąsi žodine informacija. bet ir žinios apie siuntėjo asmenį (pvz. siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių). turėdami sveikas ausis? Kuo patogūs yra daugiaprasmiai pranešimai? Ar mūsų kalba gali būti valdžios įrankiu? Ar klausymasis ir girdėjimas . F. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis.

Visam tam priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus. liepti. ką siuntėjas nori pasakyti apie save (jis nekantrus? nusivylęs? labai stropus?).) ir panagrinėti konkretų pavyzdį. o tarpusavio santykių aspektas . priėmėjas čia atlieka vertintojo vaidmenį („ką man sako tavo pranešimas apie tave patį?").1 pav. Įdomu.Tu-pranešimą (ką aš galvoju apie tave) arba Mespranešimą (kokie yra mūsų tarpusavio santykiai). Taigi savęs atskleidimo aspektas pateikia Aš-pranešimą. kokie tarpusavio santykiai atsiskleidžia tarp siuntėjo ir priėmėjo (gal nuskambėjo priekaištas: „Tu visada kažkur bastaisi". Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau". antra. tiek paslėptas. Žodinės komunikacijos psichologinis modelis Įsivaizduokite.1 pav.paveikti priėmėją. neverbalinius signalus. Pranešimas parodo. Beveik visų pranešimų tikslas . Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ne tavo nosiai suprasti tai!"). jau penkis kartus tau skambinau!" Pranešimo turinys šiuo atveju visai aiškus .skambinta penkis kartus. Tarpusavio santykių aspekto nereikėtų maišyti su savęs atskleidimo aspektu: pastarasis neliečia priėmėjo. 4. ką įsakyti. Pakeliate ragelį ir išgirstate: „Labas. Šiek tiek sunkiau suprasti. Tarpusavio santykiai: kokios aš nuomonės apie tave. santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi. Tai dažnai išryškėja vartojant tam tikras formuluotes. balso toną. nors garsiai tai nebuvo ištarta. kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras. Pabandysime schema pavaizduoti pranešimo analizę (žr. Pranešimo tarpusavio santykių aspektas liečia ir priėmėją („ką aš tau reiškiu?"). ką siuntėjas mąsto apie priėmėją. tarpusavio santykių aspektas gali būti dvejopas: čia gali atsispindėti. o gal: . kokios jis nuomonės yra apie priėmėją arba. 5. pirma. Kreipimasis: ko aš norėčiau paprašyti. 5. jog suskamba telefonas. Be to. kokie yra jų tarpusavio santykiai. jog esant vienodam kreipimuisi.78 3.

savęs atskleidimas. kreipimosi aspektas bus eksplicitinis. kai kalbame „iš aukšto". Visi keturi pranešimo aspektai (pranešimo turinys. tačiau gali būti numanoma.tai daugiaprasmiai pranešimai. tarpusavio santykiai ir kreipimasis) gali būti ir eksplicitiniai. formuluotės (pvz. jog priėmėjas „išgirsta" savo fantazijas. kai pataikaujame ir pan. jei bus sakoma: „Paduok duonos!". galima pastebėti. kad būtų paduota duonos). suprantu kiekvieną žodį. Mūsų bendrais reikalais visada rūpinuosi aš! 5. Konkretaus pranešimo analizė Taigi ką išgirsta priėmėjas. Kartais nebūtina žmogui tiesiogiai sakyti. Pvz. Implicitiniai .. implicitinis. į kurį aspektą (iš minėtų keturių) jis atkreipia dėmesį? O gal jis netgi negali apsispręsti. kurie yra suformuluoti aiškiai ir vienprasmiškai..tai implicitiniai pranešimai. nuogąstavimus. kurių prasmė yra paslėpta.. Implicitiniai pranešimai yra .. ir implicitiniai. bet ką gi jis norėjo tuo pasakyti?" Jei pranešimas nėra visai aiškus. Vieną iš galimų variantų pavaizduosime 5. mūsų nuomonę apie tą žmogų gali išduoti ir balso tonas.79 „Tu man labai svarbus"?) ir ko jis siekia (galbūt „galėjai ir tu pats paskambinti man"). Vėliau apie tai dar kalbėsime išsamiau.tai tokie pranešimai.) . viltis. į ką jam reaguoti: „Atrodo. ką apie jį galvojame (tai būtų eksplicitiniai pranešimai). Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai Eksplicitiniai .2 pav.2 pav. jei išgirsite: „Duonos ant stalo nebėra!" (vis tiek norima.

savo balso tono: „Aš gi to nesakiau!" Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė Pagal anksčiau pateiktą pranešimo analizės schemą galima nagrinėti ir nežodinius (neverbalinius) pranešimus. kuriame jau randate laikraštį skaitantį klientą.4 pav. kaip toli tu nuėjai! 5. šiame pavyzdyje pateiktas tik vienas iš daugelio galimų verkimo siunčiamų pranešimų.80 gana populiarus. nes juos naudojantieji lengvai gali išsiginti savo žodžių. pateikta galima tylėjimo pranešimo analizė. tačiau žmogus nereaguoja ir toliau skaito.). 5. Matai. iš džiaugsmo. todėl šią schemos dalį praleisime. Pasisveikinate.4 pav. be to..3 pav. Tačiau šiuo atveju sunkiau įvardinti turinio aspektą. Netgi tylėjimas yra pranešimas. ką tu pridarei. verkti galima ir iš laimės. 5. Panagrinėkime verkimą (žr. Pvz. Trys neverbalinio pranešimo (verkimo) aspektai Savaime suprantama.3 pav. įsivaizduokite. 5. jog įeinate į laukiamąjį. Trys neverbalinio pranešimo (tylėjimo) aspektai .

. Pvz. Pvz. jums skauda skrandį. išduoda būtent sudegęs kepsnys. Nekongruentus pranešimai paprastai būdingi tvirtai neapsisprendusiam pranešėjui. Pvz.. o ne balso tonas. Draugo prislėgtu balsu ištartas „Su manim viskas gerai" lyg ir reikštų „Nesirūpink daugiau manimi". vienos krypties. Bet kuriuo atveju jis gali išsiginti savo žodžių. gali rodyti ir kontekstas. kad šis pranešimas yra nekongruentus." Pranešimo nekongruentumą dažniausiai rodo mimika. jog kur kas geriau būtų keturios ausys. Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį . ir balso tonas. Pranešimo priėmimo ypatumai Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. kuris priėmėją neigiamai veikia ypač tada... jei visi siunčiami signalai (ir sakomi žodžiai..likti priklausomais nuo jų. balso tonas. Tačiau ar tai nėra panašu greičiau į pagalbos šauksmą: „Rūpinkis manimi!" Antra vertus. kai vienu metu iš mūsų reikalaujama būti savarankiškais. Nekongruentus pranešimai gali apsunkinti ir trikdyti bendravimą. valgydamas kepsnį. kadangi turi atsarginį variantą . o kas nors paklausia.81 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai Pranešimas vadinamas kongruenčiu. jog sakomi žodžiai neatspindi realybės. Dėl nemalonios savijautos jūs atsakote: „Turbūt greit mirsiu!" Tačiau jūsų pašnekovas greičiausiai supras.juk pranešimas dviprasmis. klausiate: „Kas atsitiko?" ir išgirstate prislėgtu balsu ištariamą atsakymą: „Viskas gerai. kad su manimi viskas gerai!" Vadinasi. kaip jums sekasi. Pranešimo nekongruentumą kartais išduoda ir perdėtos formuluotės. vyras šūkteli: „Aš stebiuosi tavo kulinariniais sugebėjimais!" Tai. Pvz. jei siunčiami signalai yra skirtingų krypčių.. stengdamiesi pagelbėti draugui. kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus. pikta veido išraiška. Beje. daug nekongruenčių dvigubų pranešimų išgirstame iš tėvų. kai priėmėjas yra priklausomas nuo siuntėjo (pvz. gestikuliacija. pamatę nuliūdusį draugą. aš tau aiškiai pasakiau. individo aplinka. galime išgirsti ir griežtą: „Atsikabink. Tačiau psichologai juokauja. ir gestikuliacija) yra suderinti. vaikai ir tėvai). jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos. Tačiau apie tai. kad pasakyti žodžiai neatspindi tikrovės: juk jūs dar vaikštote savo kojomis ir visai neblogai atrodote.. Turbūt supratote. garsus balsas „tiktų" frazei „Aš nebenoriu daugiau tavęs matyti!" Pranešimas vadinamas nekongruenčių. o kartu . įtūžęs žvilgsnis. nekongruentus pranešimai sukuria dvigubą ryšį. prieštarauja vieni kitiems.

pateikto skyriaus pradžioje (žr. galvoti. turintį „turinio".5 pav.6 pav.). Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota. Priklausomai nuo to. 5. SAVĘS ATSKLEIDIMO AUSIS Kas jis toks? Kas su juo vyksta? TURINIO AUSIS Kaip suprasti turinį? KREIPIMOSI AUSIS TARPUSAVIO SANTYKIŲ AUSIS Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti. Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia. „savęs atskleidimo".).82 priėmėją" (žr. 5. 5. Tik retas geba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis". girdėdamas jo pranešimą/ 5. „tarpusavio santykių" ir „kreipimosi" ausis. jausti. į kurią pranešimo dalį jis reaguos. Priėmėjas gali reaguoti labai įvairiai: tai priklausys nuo to. „Keturausispriėmėjas" Grįžkime prie mūsų pavyzdžio. kurią ausį mes „įjungiame" pokalbyje. Galimos priėmėjo reakcijos . ką jis išgirdo jam sakomoje frazėje.2 pav. kad priėmėjas turi laisvę pasirinkti.5 pav. jis gali pakrypti į vieną ar kitą pusę.

žymiai dvasiškai sveikesni yra „savęs atskleidimo" ausies „savininkai".. Yra pastebėta. kad tu mane laikai paviršutiniška. jei nežiūri .. girdime tik to žmogaus savęs atskleidimą: „Koks jis baisus žmogus. Su tokiais žmonėmis yra gana sunku bendrauti. Ji: Aš žinau. į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš 5.6 pav. Ji: Aš tik norėjau sužinoti. jei juokiasi . taip pat mokslo darbuotojai. jeigu leidžia sau taip apie mane mąstyti!" Taigi automatiškai pakeičiama: Štai koks aš esu! _________________p. t. imame jaustis be kaltės kalti. nes pranešimas interpretuojamas pagal principą „Ką tu praneši apie save?" Kartais ši ausis „veikia" ne visai pagal paskirtį: ten. Jis: Taip. ką tu man jauti.nemėgstami ir t.83 Paanalizuokite. . Arba: Ji: Tu šiandien labai gyvybingas. kurie turi perdėtai išlavintą „santykių ausį". Jis: Jausmai . „Savęs atskleidimo " ausis kartais dar vadinama „diagnozuojančia ausimi". Jei kas pyksta. tiesa? Šitoks netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimas vadinamas imunizacija. Štai kaip atrodytų pokalbis. aš žinau. kad šiaip darau miegančio įspūdį. jog geriau išlavintą „turinio ausį" turi vyrai. apie tai nėra vieningos nuomonės.).. jei žiūri aptarinėjami.jaučiamės išjuokti. jei vyras būtų „įjungęs" tik „turinio ausį": Ji: Ar tu dar mane myli? Jis: Pirmiausia... Pateiksime pokalbio pavyzdį: Jis: Šiandien gražus oras. Per stiprus „santykių ausies" išlavinimas sunkina mūsų gyvenimą: net indiferentiškus posakius imame interpretuoti siedami su savo asmeniu. t.laike kintantis fenomenas.. kas yra suprantama žodžiu „meilė"? Tai gali reikšti daug ką. kur reiktų įžvelgti tarpusavio santykių aspektą. Palyginus su tais žmonėmis. a-d variantų. Štai koks tu esi! Tai patogu. bet vien apie orą nenorėčiau kalbėtis. (irt.

Pirmuoju atveju klausytojas sužino. Geriausia išeitis .gebėti vienodai jautriai reaguoti į visus pranešimo aspektus. Jei Jums asmeniškai blogai . 2000) teigia. Baigsim gerti kavą ir dar galėsim išeiti pasivaikščioti. vien tik toks bendravimas pradėtų varginti savo „sausumu". jog kas nors kritikuoja kapitalistinę santvarką. ką turėtų tuoj pat padaryti. Šeimininkas: Ko tu ieškai? Peleninės? Tuoj atnešiu! Gražus šiandien oras. visiškas nesigilinimas į turinio aspektą. Tėvai džiaugiasi vaiko „supratingumu". tačiau tokia patirtis vėliau virsta kliūtimi nuoširdžiam bendravimui. kad mūsų kalba yra socialinės valdžios. M. Gyvenimas . Antra vertus. kad neišaugote iš savo vaikiškų kelnių. Kalba .tarpusavio įtakos instrumentas Norvegų psichologas R. kad šis iš menko krustelėjimo supranta. Psichologizuota jūsų reakcija būtų maždaug tokia: „Šia kritika Jūs tik parodote. Būdami jautrūs kitų poreikiams. kad ji . Pvz. ko norėtų ir pan. įsivaizduokite.84 Kitas netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimo atvejis -išgirsto pranešimo psichologizavimas. kai klausome „turinio ausimi".. šio tipo žmonės ima nebesuprasti.kone pilna. ką jie patys jaučia. Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką. Paprastas pavyzdys: žiūrėdami į stiklinę. Čia tiktų toks pokalbio pavyzdys: Ji: Jis: Arba: Pirmą kartą atėjęs į namus pas savo bendradarbį. emocijų stygiumi. Taigi siuntėjo pasirinkta frazė vienaip ar kitaip . kad stiklinė yra kone tuščia. Labai jautri „kreipimosi ausis" išlavinama dar vaikystėje. tarpusavio įtakojimo instrumentas. Blakar (pagal V.ieškote kaltės sistemoje" ir 1.1. Taigi paprasčiausia ir lengviausia bendrauti. Usmanov. galime pasakyti: • Stiklinė pusiau tuščia arba • Stiklinė pusiau pilna. perpus pripildytą vandens. svečias dairosi bute. antruoju.ne vien pasakų šalis.

Priėmėjui padeda kontekstas: • situacija • tai. „Linas sumušė!": ar Linas sumušė kažkokį žmogų. t. Kas kita. ką reiškia. jo pasirinkta „objektyvi frazė" vis tiek struktūruoja ir įtakoja mūsų suvokimą. ją galime užkoduoti įvairiausiais būdais. nors mūsų kasdienės įtakos sfera gana ribota. priėmėjus.85 paveikia mus. Net jeigu siuntėjas stengiasi „pasakyti objektyviai". kieno ir kokie interesai ar požiūriai atsispindi tam tikrame pasakyme. Tačiau pranešime gali slypėti net kelios prasmės. kai kalbame per radiją. mes tą pačią mintį galime išreikšti ir kitaip: „Linas atėjo vėlai" arba „Linas neatėjo laiku" ir pan. kad mūsų kasdieniai neutralūs pokalbiai gali paveikti kitą žmogų . t. y. Būtent tai ir turima omenyje. televiziją. ir mezginio akį). . kad būtų diskutuojama apie tai. Kodo pasirinkimas Norėdami išsakyti savo mintį. reklamoje ir pan. akis gali reikšti ir žmogaus akį. Jis turi dekoduoti siunčiamo pranešimo turinį. tačiau galbūt dar neteko girdėti. norėdami pasakyti „Linas pavėlavo". mes turime pasirinkti tarp keleto alternatyvių būdų. ar Linas sumušė rekordą? Taigi dekoduodamas priėmėjas turi pasirinkti vieną iš galimų reikšmių. reikšmė išliks ta pati. taip. Visi trys posakiai trūksta. Jeigu mes nežinome konteksto. Būtent pastarasis aspektas ir domina psichologus: kodėl beveik visiškai sinonimiški pranešimai skirtingai paveikia mus? Reklamos ir politinės propagandos žinovai. kas buvo pasakyta anksčiau • tai. Esame girdėję kalbininkus diskutuojant dėl įvairių posakių lingvistinio ar stilistinio teisingumo.. Žodis valdžia čia pasirinktas neatsitiktinai: mes norime atkreipti dėmesį į tą žodinio bendravimo aspektą. kai mūsų mintys perteikiamos spaudoje. . sunku suprasti. Ypač ryškus to pavyzdys . kas buvo pasakyta vėliau. pvz.. Panagrinėkime tai detaliau. poetai ir rašytojai sumaniai naudojasi žodžio galia. todėl ir kalbos poveikio reikšmingumas kitoks. Pvz. kuris neretai nepelnytai užmirštamas. Su panašia problema susiduria ir priėmėjas. nepakankamai ir per mažai perduoda kažko trūkumo idėją. O kaipgi mes? Ar tikėtina..čia įtakos sfera kur kas platesnė. Tačiau visgi „neutralių" pasakymų nebūna: savo siunčiamu pranešimu kitą žmogų paveikiame sąmoningai arba nesąmoningai.daugiaprasmiai žodžiai (pvz. Taigi kiekvieną kartą norėdami ką nors pasakyti. kai kalba vadinama socialinės valdžios instrumentu. y. jo reikšmę. ir žiedo akį.jo suvokimą ir požiūrį į aplinką? Pasirodo. Tačiau funkciškai tai bus tapatūs kodai.

Usmanov. vienu metu mes negalime naudoti keleto vienas kitą patikslinančių pasakymų. kuris pabrėžia kažkurį vidinės būsenos aspektą. ji pasirenka vieną iš daugelio variantų. ką jis norėjo perduoti. Bet nėra kriterijaus. Norėdama kreiptis į sūnų. tačiau nei vienas jų adekvačiai nenusako tikrosios vidinės Algio mamos būsenos. kad būtent tie pasirinkimai (sąmoningi arba nesąmoningi). Ši išanalizuota kasdienio gyvenimo situacija susijusi tik su dviem žmonėmis. milijonus žmonių. Savo įtarimą ji gali išreikšti pačiais įvairiausiais būdais: • Tai tu paėmei saldainius? • Tai tu esi tas smaližius? • Tai tu nugvelbei saldainius? • Tai tu nukniaukei saldainius? • Tai tu nušvilpei saldainius? • Tai tu pasisavinai saldainius? • Tai tu pavogei saldainius? Galbūt Algio mama vienu metu išgyvena pačius įvairiausius jausmus.. kuris pasakymas bus pasirinktas. ar saldainiai buvo paimti. Pvz. Įtarimas tuoj pat krenta ant Algio. ar teiginiai yra teisingi.86 Tačiau ypač sunku priėmėjui būna tada. R. kuris leistų patikrinti. O jie paliečia tūkstančius. 2000) tvirtina. leidžia teigti. M. kad nauja saldainių dėžutė beveik tuščia. kad kalba yra socialinės valdžios įrankis. kad Algis ar kažkas kitas paėmė /nukniaukė /pavogė saldainius. Tačiau tiek Algiui. Mūsų pateiktame pavyzdyje galima išsiaiškinti. ar pavogti. tiek jo mamai nėra tas pats. Beje. . Maža to. O tai Algiui leidžia prognozuoti. kuriuos siuntėjas ir priėmėjas privalo atlikti. Algio mama pastebi. susijusius su sūnaus poelgiu. Blakar (pagal V. televiziją ir pan... Mes negalime betarpiškai perduoti visos minties iš savo sąmonės į priėmėjo sąmonę. Tačiau lygiai tie patys ypatumai būdingi teiginiams. ar nukniaukti. kai siuntėjas būna pasirinkęs neadekvatų pasakymą tam. ar klaidingi. Nors kiekvienas iš mūsų pateiktų reagavimo variantų atspindi dalį tiesos. skambantiems per radiją. kokia bausmė jo laukia. mes turime rinktis. ne visada galima patikrinti. rizikuodami būti ne taip suprasti. Mes turime savo mintį ir prasminį jos turinį „paversti" skambančia kalba.

Pvz. ateinantis po žiemos. A ir B. uždarytas į kalėjimą žmogus gali būti pavadintas nusikaltėliu arba nuteistuoju. pragmatinį kalbos aspektą. susijusios su žodžiu pavasaris. kadangi atitinkamų žodžių ir sakinių parinkimas struktūruoja realybę „taip. Žodžių ir sakinių pasirinkimas. buvo komandiruoti į Vietnamą nušviesti karo eigą. sąmoningai ar ne. o emocinis . tie patys dėsningumai naudojami ir mūsų kasdienėje kalboje. Ideologijoje ir politikoje tai ypač svarbu. yra dar vienas svarbus žodinio bendravimo aspektas. spalvotuoju. • Emocinis komponentas . girdėdami ir suvokdami žodžius. pavasaris . mes suprasime jo požiūrį ir jausmus tamsiaodžių ar prasižengusiųjų atžvilgiu. nusakantys tą patį objektą. asociacinį ir emocinį. • Referentinis komponentas atspindi žodžio reikšmę. kaipgi siuntėjas įgyvendina galimybę įtakoti priėmėją bendravimo metu. Pvz. juodaskūriu. daugeliui kelia teigiamas emocijas. Tačiau galima rasti pavyzdžių.. Pvz. pirmieji pumpurai ant medžių. Šį aspektą mes jau trumpai aptarėme: tas pats reiškinys gali būti nusakomas įvairiais sinonimiškais žodžiais arba frazėmis. du žurnalistai. kurį iš šių žodžių pasirinko kalbantysis. Kitais žodžiais tariant.tai metų laikas. Paprastai. kaip reikia". dažniausiai net neįsisąmonindami minėtų trijų komponentų egzistavimo. Aukščiau pateiktos asociacijos. o B . negru.aktyviai eksploatuojamas. kad galimybė manipuliuoti skirtingais žodžio komponentais nuo seno yra žinoma ir naudojama retorikoje.tai visuma asociacijų. Reklamos kalboje referentinis komponentas „nustumiamas" į šoną. pvz. susijusių su žodžiu. pavasaris .. Žodiniai „valdžios instrumentai" Trumpai aptarsime. poezijoje.tai žodžio sukelti jausmai arba emocijos.. Tačiau visgi atkreipsime dėmesį į tai. A parašė apie amerikiečių dalyvavimą Vietnamo reikaluose. • Asociacinis komponentas . mes kuriame vieningą vaizdą. sukelia mums skirtingas emocijas. kai skirtingi žodžiai.kiekvienas žodis slepia savyje tris komponentus: referentinį.. Pagal tai. kokius mūsų minėtus „valdžios instrumentus" jis turi. nors ir neturi jokio ryšio su šio žodžio interpretacija siaurąja prasme.87 Žodžio komponentai Be pasirinkimo aspekto.tai tirpstančio sniego upeliukai. Kalba. Beje. tamsiaodis žmogus gali būti pavadintas juodaodžiu. gaivus šiltas vėjas. Tų instrumentų yra keletas: 1.apie amerikiečių agresiją . o konkrečiau . politikoje.

tą patį sakinį Aš tave myliu galima ištarti ir jausmingai. kurią priėmėjas ne visai norėtų laikyti išeities tašku. stropus. 5. Palyginkite du sakinius: Žalgiris nugalėjo Real klubą ir Real klubas buvo nugalėtas Žalgirio. bet ir situacijos akcentų sukeitimą. y. kritiškas. Pvz. Wold ir kt. „sužalojo būtent mane"). ir išnaudotoju. šiltai.. jis man sudavė (t. „tuščių žodžių" naudojimas. mes jį galime pavadinti ir darbdaviu. savo kalboje pasisakantis už tolesnius atominius bandymus. galbūt policija buvo priversta užkirsti kelią riaušėms). 4. reklamuojama „vienintelė skalbimo priemonė su balinančiu efektu". y. impulsyvus. Taigi aktyvios arba pasyvios gramatinės formos pasirinkimas gali lemti ne tik priežastinių ryšių suvokimą. atkaklus. Jis man sudavė (t.. turintis antibakterinių komponentų'. Antrasis asmuo atrodė nevykėlis. Slaptų arba numanomų prielaidų pasirinkimas. jog lygiaverčių elementų (pvz. Krepšinio fano ausiai kur kas maloniau turėtų skambėti pirmasis sakinys. y. protingas. žinantis. pavydus.pavydus. kad šios būdvardžių eilės yra beveik vienodos. y. Naujų žodžių ir posakių sukūrimas. Tiriamiesiems pirmasis asmuo atrodydavo lengvai nepasiduodantis svetimoms idėjoms.. neteisingas žodžių naudojimas. „vienintelis skalbimo muilas. Asch.Senas žmogus yra . Turbūt pastebėjote. atkaklus. Pvz. suteikusį mums galimybę užsidirbti.. numanome didesnį ar mažesnį policijos aktyvumą pirmuoju atveju (t. ir su ironija. 6. Pvz. stropus.. nusakančių asmenybę) eilės nuoseklumo pakeitimai paveikia besiformuojantį įspūdį (V. Šis mechanizmas dažniausiai naudojamas siekiant „slapta prastumti" informaciją. „jis sudavė. Kitas pavyzdys: kalbėdami apie žmogų. nors tai visiškai nepriimtina visuomenėje"). nusakomą situaciją iš esmės suvoksime vis kitaip. kritiškas. 2000). Gramatinės formos pasirinkimas. jis man sudavė (t. H. ką sako ir ką galvoja. savo proto galimybes panaudojantis darbe. nes leido blogoms savybėms užgožti gerąsias. Pvz. 2. Lygindami antrąją sakinių porą (nors sakiniai savo turiniu nesiskiria). tik jose sukeisti pirmas ir paskutinis žodžiai. Usmanov. esąs ribojamas pavydo ir užsispyrimo. y.88 Vietname. impulsyvus. du sakiniai . darbštus. psichologų eksperimentai įrodė. „tas chuliganas"). būdvardžių. Akcentavimas ir intonacija. Nuoseklumo pasirinkimas. antrasis . Kitas pavyzdys: politikas. policija apsupo demonstrantus ir demonstrantai buvo apsupti policijos. palyginkite du asmenis: pirmasis yra protingas.. aiškina apie „nelabai kenksmingas radioaktyvias nuosėdas". Jeigu tą patį sakinį pasakysime akcentuodami vis kitą žodį. Svarbi ir frazės intonacija. 3. Pvz. užjaučiame demonstrantus) ir suabejojame demonstrantų taikumu antruoju atveju (t. darbštus. S. A.

kokiame mes ir norime bendrauti. Būtent tai veda į nesusipratimus. Pirmame sakinyje kalbama apie seną žmogų. skaitymui -16 %. Pajutote skirtumą? Jei mama į jus visada kreipiasi mažybine forma (Irute. Antrame sakinyje jau kalbama apie žmogų.7 pav.tai slapta forma gali reikšti daug ką ir. tvirtinama. ne visai malonius dalykus.7 pav. kalbėjimui .bendraujant funkcionuoja visiškai skirtingai. bet ir lemtingos. klausymasis . Įvairiems komunikacijos aspektams skiriamas laikas: klausymuisi 40 %. . rašymui -9 % (M. kad jis neturtingas.35 %. kurios sukuria tokį kontekstą. Algiuk) ir staiga girdite: „Ateik pas mane. 1997) Taigi sutikite. M.labai reikšmingas mūsų bendravimui.viena pagrindinių neefektyvaus bendravimo priežasčių. kad jis senas ir neturtingas. 5. klaidas ir problemas. greičiausiai. 5. Irena (Algirdai)!" . Klausymasis Nemokėjimas klausyti .).89 neturtingas ir Žmogus yra senas ir neturtingas . Taigi mes pasirenkame (sąmoningai arba nesąmoningai) tokias žodines formuluotes. be to. ir sakoma. daugiausiai laiko bendravimo procese užima klausymasis (žr. Burcley-Allen. Burcley-Allen (1997) teigimu. kurios gali būti ne tik pavojingos.

Prie blogų klausytojų galima priskirti ir tuos. juk klausymasis .tiesiog tingime klausyti.vadinasi. • Kurie turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu.90 Aukščiau minėta autorė pateikia tokį pavyzdį. jis gauna tik už klausymąsi.. kad apie 35-40 proc. Gatvėje susitikę seniai matytą draugą. Vadybininkas W.000 dolerių. iš JAV nusprendė išsiaiškinti. įrodė savo tiesą ir pan. O klausančio dažnai ir nebūna. Tokiu būdu mūsų aprašytas vadybininkas W. perrėkia kitą . • kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus.. Juk klausymasis yra įgūdis. Tad kodėl vis tik klausymasis nėra vertinamas? Kodėl gi mes nesiklausome? Vidinės nesiklausymo priežastys Dažniausiai nesiklausome dėl vidinių priežasčių.sunkus darbas. • Kurie nesiklauso todėl. vienas per kitą puolame dalytis naujienomis..500 dolerių gauna už tai. Teisingumo dėlei reiktą pridurti.vadinasi. kuri trukdo susikaupti. net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms. Jis paprašė sekretorę fiksuoti laiką nuo to momento. • Kurie nenori klausyti kitų išsakomų kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja.. . pats sau. nemoka klausyti. kurios yra gana paprastos: • mums neįdomu • mes mąstome apie savo svarbesnes problemas • mes pavargę • mes susijaudinę • galų gale .. klauso. Tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. kai jis sužinojo. kai jis pakeldavo telefono ragelį. Tad nuo vaikystės turėdami šalia savęs žemos bendravimo kultūros pavyzdžius padarome klaidingas išvadas: tyli . jog vidutiniškai žmonės yra efektyvūs klausytojai tik apie 25 proc. ne taip greit įžvelgiamų vidinių priežasčių kodėl mes nesiklausome. Bet yra ir gilesnių. savo metinio uždarbio. kiek jo darbo laiko užima klausymasis. komunikacijos proceso laiko. o dauguma įgūdžių formuojasi asmenybės tapsmo laikotarpiu.. kad tiesiog. net 13. o būtent 18. kad klausėsi neefektyviai. kelia norą replikuoti. Vadybininką ištiko šokas. Nes šiaip ar taip — žmogus įdomiausias yra.

fizinė klausančiojo būsena (nuovargis. Tokia visa ką vertinanti reakcija.). paremta asmeniniais įsitikinimais.. Išorinės nesiklausymo priežastys • • • • • • Nedėmesingumo priežastimi gali tapti ir išoriniai veiksniai: pašnekovas kalba per tyliai trukdo transporto. Vertinama viskas. nes tai dažniausiai daugiau ar mažiau liečia klausantįjį. kas girdima ir matoma. susikaupti gali trukdyti ir pašnekovo išvaizda. atrodytų. jo gestai ir mimika. skirtingi kalbančiojo ir klausančiojo informacijos apdorojimo tempai. Burcley-Allen (1997) nuomone (žr. kai kalbama lėtai ir neįdomiai. tačiau klausantysis suprastų ir žymiai greitesnį kalbėjimą . kad tik kalbantysis gali valdyti situaciją). ypač tada. „Sugedusio telefono" principas . monotoniškumas). manymas. 5.8 pav. elektros prietaisų keliamas triukšmas trukdo telefono skambučiai bloga akustika trukdyti gali netinkama patalpos temperatūra. ankstesnė patirtis. Paprastai mes kalbame maždaug 125 žodžių per minutę greičiu. kalbėjimo maniera (akcentas. toks menkniekis. sienų spalva ir pan. • Visi aukščiau paminėti veiksniai gali neatpažįstamai iškreipti priimamą informaciją. kaip gumos kramtymas klausymąsi apsunkina neatitikimas tarp kalbėjimo greičio ir klausančiojo protinės veiklos. siunčiamą pranešimą labiausiai „nufiltruoja" klausytojo išankstiniai nusistatymai (pvz. gali tapti rimtu efektyvaus klausymosi trukdžiu. kambario apstatymas.iki 400 žodžių per minutę.91 • Kurie linkę viską vertinti.8 pav. 5. M. net ir. liga).

Čia pateiksime keletą netinkamų klausymosi stilių pavyzdžių. kad klausytojo priimtas pranešimas būna ne tik gerokai „aptrupėjęs".gerai. kodėl tu visa tai pasakoji". amžius. pridedant informacijos „nuo savęs". dažniausiai „nuoširdžiai" žiūrima į akis. Jame' atsispindi mūsų asmenybė. "taip".protingas ar kvailas?" • Sėlinantis klausytojas paslapčia renka tą informaciją. kitaip namų aplinkoje. klausinėja. koks aš jam atrodau . . Klausymosi stiliai Žmonės skiriasi savo klausymosi stiliumi.blogai". • Kategoriškas klausytojas: „Tai . nevalingai iškreiptas įvairių filtrų bet ir „pagražintas". • Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę. statusas. "aišku". charakteris.praleidžiama. Neretai užbėgama į priekį: klausantysis trukdo kalbančiajam. kuri bus panaudota kalbančiojo puolimui. • Klausytojas-simuliantas vaidina dėmesingą. įdomi ar pan. • Svarstantis klausytojas: „Dabar aš suprantu. kurios žodžių tvarka dažniausiai būna pakeista. skuba daryti išvadas. interesai. • Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi. kad klausymasis gali būti susijęs su aktyviu dalyvavimu pokalbyje: juk daug kalbantis pašnekovas . • Klausytojas-aidas linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį.nebūtinai blogas klausytojas. Taigi efektyvus klausymasis . Visa kita . Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties. kuri jam naudinga. reikalaujantis dėmesio ir nuolatinių pastangų. Aukščiau minėtas autorius primena. tai . Emocinis filtras iškreipia mūsų reakciją į dirginančius pranešimo žodžius. Suveikus semantiniam filtrui. lytis.aktyvus procesas. įterpiami žodeliai "aha".92 Taip pat labai svarbūs yra semantinis ir emocinis filtrai. Dėmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas išorinis dėmesys) norint įsiteikti kalbančiajam. • įsigilinęs į save klausytojas daugiausiai dėmesio skiria sau: „Įdomu. tam pačiam žodžiui yra suteikiama kita reikšmė (juk žodžiai daugiareikšmiai!). tačiau iš tikrųjų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. nors mintys klajoja kažkur toli. spėlioja būsimus įvykius. reikšminga. Klausymosi stiliaus pasirinkimą įtakoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas. Kartu priminsime. linksima galva.

jei pašnekovas kalba lėtai? 7. • Analizuojantis klausytojas: „Kada?". Ar aš lengvai atitraukiu dėmesį? 2. • Grubus klausytojas nesiskaito su žodžiais: „visa tai . Kaip aš klausau. jei klausyti visai neįdomu? 6. Galbūt aš ne klausau. „Duok pavyzdį". pasireiškiančias emocijas. Ar neužsisvajoju. „oho"). Ar dažnai nutraukiu kalbantįjį? 5. Jei koks nors išgirstas teiginys nesiderina su logika. prisiminę kokį nors konkretų pokalbį (pvz. o apsvarstau savo atsakymą? Nustebote dėl savo atsakymų? Ar galite tvirtinti. „ech". „nesąmonė" ir pan.. tai toks klausytojas yra linkęs jį atmesti „kaip neturintį nieko bendra su aptariamu dalyku".niekai". sąžiningai atsakykite sau į keletą žemiau pateiktų klausimų. nesusijusius su aptariama tema arba su ja susijusius tik formaliai. juoktis ir pan. kad esate geras klausytojas? Koks jūsų klausymosi stilius? . Ar kartais neapsimetinėju klausančiu? Galbūt klausausi tik iš mandagumo? 3. Kaip reaguoju į pašnekovo elgesio klaidas? 8. telefonu). 1. „Aš tave užjaučiu".93 • Užjaučiantis klausytojas : „Tu visai teisus". O koks klausytojas esate jūs? Paklauskite savo draugų arba. Viską vertina racionaliai. Ar nesu linkęs daryti skubotas išvadas? 9. dažniausiai nekreipdamas dėmesio į kalbančiojo nežodinį elgesį. • Emocingas klausytojas linkęs aikčioti („oi". • Neadekvatus klausytojas uždavinėja klausimus. Ar reaguoju į emocionalius žodžius? 4.

jie ima ieškoti. kaip tai galima sukritikuoti.grįžta prie tų klausimų. o jei nutraukia jas . o moterys . Brownell požiūriu. Skiriasi ir moterų bei vyrų klausymasis. kurie yra aukštesnio statuso. o klausymasis . atsiminimas . kartais netgi skiriamas vyriškas ir moteriškas klausymosi stilius.tai įsisąmoninimas.tai gebėjimas įžvelgti pranešime daugiau. kai kalbasi du vyrai arba dvi moterys.idealios klausytojos. kadangi pastarasis susijęs su supratimo komponentu. trukdyti jam išsakyti mintis. ausimis „gaudant" įvairius garsus. kad girdėjimas ir klausymasis nėra tas pats. tai jie pertraukia vienas kitą maždaug vienodu dažnumu. Jau minėjome. Girdėjimas . negu buvo pasakyta. Bet kai kalba vyras ir moteris. Supratimas .).fiziologinė mūsų ypatybė. girdėjimo komponentas reiškia nuolatinę dėmesio koncentraciją. pasiekiančiu tam tikrą smegenų dalį. ir nuo interesų. jog klausymosi stilius priklauso nuo daugelio dalykų: ir nuo charakterio. įvertinimas . 2000). Moteris. Paprastai dėmesingiau klausomasi tų. priešingai. Apskritai vyrai labiau koncentruojasi į pokalbio turinį. 5. Usmanov.9 pav. Tačiau nemanykime. o vyrai. o moteriškas stilius gali būti nepakankamai efektyvus. greičiau įvertina jį kaip asmenybę.tai gebėjimas atkartoti pasiųstą pranešimą. kai tik tampa aišku. Be to. supranta kalbančiojo jausmus.94 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi Minėjome. Moterys rečiau nutraukia kalbantįjį. ties kuriais buvo sustota. kas pasakyta. Taigi girdėjimas . Be to. ir nuo statuso. Vyriškas stilius gali sukelti pašnekovui diskomfortą. profesijos ir 1. ką dar būtų galima pridurti prie to. kurie iš akustinio impulso virsta nerviniu dirginimu. Vyrai paprastai įdėmiai klausosi tik pirmąsias 10-15 sekundžių. klausydama bendravimo partnerio.į patį bendravimo procesą. ypač tada. kad pranešimas buvo pasiųstas. Kaip reikia klausyti Turbūt jau supratote.ne iškart po pranešimo išsiuntimo daromas . Atvater teigimu (pagal V. niekam tikę. kad klausymąsi įtakoja žmogaus statusas. kai iš to norima gauti kokios nors naudos sau. tai vyras pertraukia moterį beveik du kartus dažniau. I. interpretavimas .psichologinė. kad visos moterys . vyrai yra labiau linkę neišklausę iki galo teikti išvadas. tiek vyriškas klausymosi stiliai turi savų privalumų ir trūkumų. tiek moteriškas.tai tik vienas iš šešių pagrindinių efektyvaus klausymosi komponentų (žr. apie ką eina kalba.1. pasiūlymus.

susikaupimo parodymas siuntėjui. 1997) parodė. Greenberg ir R. A. . Burcley-Allen. 5. kad geri klausytojai. Baron.tai savo dėmesingumo. geri klausytojai sąmoningai stebi kalbančiojo nežodinį elgesį -gestus. negu atskirais faktais • be to. reagavimas . įsiklauso į kalbos manierą ir pan.9 pav. 2000) Minesotos universitete atlikti tyrimai (M. mimiką. klausydami kitų. mintimis. pantomimiką.95 sprendimas ar susiklostanti nuomonė. • stengiasi atrasti sau įdomios ir naudingos informacijos • įsisąmonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo „nuosprendžių skelbimo" savo pašnekovams • stengiasi atskirti emocijas nuo faktų • labiau pasikliauja pagrindinėmis idėjomis. Brownell efektyvaus klausymosi modelis (pagal J.

y. „Pradėkite gi pasakoti". Apie tai pakalbėsime smulkiau.96 Geras klausytojas tiesiog tampa savotišku veidrodžiu: atspindi tai. „Tu dėl kažko susirūpinęs?".). liūdnas ir pan. Nereflektyvus klausymasis Nereflektyviai klausydamiesi. ką nori girdėti. tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". Aktyvus klausymasis Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir reflektyvus klausymas. ką jaučia ar kalba pašnekovas ir niekada „neužkimba" ant pašnekovo „kabliuko". „Tu dabar atrodai labai laimingas". mes nesikišame į pašnekovo kalbą. mimiką. nes sumažina įtampą. • Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis. Užsimezgusi pokalbį. „Gal galite smulkiau?" ir pan. kaip minėjome.antraeilis dalykas. klausytojas turėtų pasirinkti nereflektyvų klausymosi būdą. neįsižeidžia. Neutralios replikos taip pat gali padėti pokalbio pradžioje. Neretai tokiu atveju klausytojas jaučiasi laisviau. Kad būtų aiškiau. „Kažkas atsitiko?". „Suprantu". „Tave kažkas neramina?". t. „Įdomu!". • Kai mūsų pašnekovas išgyvena gilius jausmus arba yra labai emocionalus (įtūžęs. „Tai kodėl dabar taip padarei?" ir pan. „Oho!". . Paskatinti žmogų išsikalbėti galime trumpomis frazėmis. • jei klausytojas yra aukštesnio statuso. Pvz. • Kai pašnekovas dega noru išdėstyti savo požiūrį kokiu nors klausimu. Minėtais atvejais tokiam žmogui svarbiausia būti išgirstam. aptarti opius asmeninius dalykus. kūno padėtį.). Geras klausytojas visada klausosi aktyviai. kurias parenkame įvertinę jo neverbalinį elgesį: gestus. pateiksime netinkamų frazių pavyzdžių: „Na negali gi būti.. negu kalbantysis. kad viskas taip blogai". palaikome trumpomis „nespaudžiančiomis" replikomis. nedaro skubotų išvadų. ima „vairuoti" pokalbį ir girdėti tai. norima žinoti jo mintis ir jausmus. kai jis mikčioja. Tokia klausymosi forma ypač tinkama. kad juo domimasi. • Kai nori išsikalbėti. Kad taip neatsitiktų. tuo parodydamas pašnekovui. nesupyksta. mūsų nuomonė jam .

. kad kai tavo viršininkas kalba su tavimi tokiu pilnu įtūžio tonu.. kaip jį gauti". „Rytoj tau bus geriau". kaip Jūs suprantate. problema yra.". Reflektyviai klausydamiesi.... „Nereikia taip visko imti į širdį . „Jei aš teisingai supratau.. ar teisingai suprantame kalbantįjį: „Jūs šią problemą suprantate būtent taip?". „O dabar pasitikrinsime: mes aptarėme šiuos faktus. tuo lyg pasiruošdami tolimesniam pokalbio etapui: „Taigi problemos esmė yra. kad.. „Nedaryk iš musės dramblio!" Tai sumenkina kalbančiojo jausmus. ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija). Ar teisingai aš supratau?".visa tai niekai!". ko žmogus negali ar nenori pasakyti." ir kt. viskas ne taip blogai".. (nusakome ją savais žodžiais). „Man atrodo.. mes suvoksime ne tik tai. „Reziumuodamas galiu pasakyti. „Gal galėtumėte patikslinti."." • Atspindime kalbančiojo jausmus: „Tau atrodo.". „Tavo žodžiuose aš pajutau... Savo reakciją į išgirstus jausmus galite parodyti ir taip: „Intuicija man sako. kad domimės savo pašnekovu.".. „Man pasirodė. „Aš jaučiu. išgirsime ir tai.. koncentruodamiesi į faktus ir tuo pačiu parodydami.97 Reflektyvus klausymasis Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių. tu jauti." • Perfrazuojame jo sakomas mintis... . kad tave gydė neteisingai?". t. Įsijautę į kitą. kad. kad supratome esmę: „Kaip aš supratau. retsykiais: • Pasitiksliname. Atidžiai klausydamiesi. Jūs pasakėt. kad.." Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms. Tačiau nepatartina vartoti nieko nereiškiančias „raminančias" frazes: „Na. tu tiesiog „atsijungi".. ko nori (motyvacinė empatija). bet nežinai. kad tu norėtum šio darbo. bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija). mes parodome.. y. • Apibendriname pagrindines pokalbio idėjas.

O kokios spalvos? Baltas. 5.98 Siuntėjas Priėmėjas Aš neseniai nusipirkau automobilį. O kokia jo markė? "Fordas" Naujas ar ne? Naujas.10 pav. Patikslinantys klausimai gerina bendravimą . kad nusipirkote naują baltą "Fordą". Daug paprasčiau būtų. jei iškart būtumėte pasakę. buvę.

tik toks žmogus. kaip mes patys jaustumėmės. Kito pokalbio metu širdingai linksėkite ir visokiais kitokiais perdėtais būdais atspindėkite partnerio emocijas. koks yra: jis nesmerkiamas. kad klausytojas savais žodžiais išsakytų šiuos išgyvenamus jausmus: juk tada partneris sužino. kur paliekame savo mintis ir įsivaizdavimus ir pradedame galvoti. tik toks žmogus. be vaidybos. Klausytojas jaučia. jam jaučiama pagarba. 3. M. Kroeger (pagal B." Dažniausiai skiriamos tokios trys klasikinės gero klausymosi ypatybės: 1. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus. . kalbantysis priimamas toks. nebaramas. kuris yra suradęs save. Turbūt pastebėsite. Dar vienas eksperimentas: klausykite atkartodami lygiai tokią pat pozą. Pabandykite pokalbio metu nutaisyti „ledinį" veidą ir visai nereaguoti į pašnekovo žodžius. tretiems . Klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai. kad jį kažkas supranta ir myli. pamiršti save ir atsigręžti į kitą. Akceptacija. Tiesumas. kuris visą dėmesį nukreipia į klausytoją ir leidžia jam tapti jo dėmesio centru. o kai jis įsišnekės. Visais trim atvejais stebėkite pašnekovų būseną. kaip ir pašnekovo. kad jis nėra vienas ir apleistas. Empatiškumas. Rezultatus aptarkite su jais.99 Paeksperimentuokite su artimais draugais. falšo nebuvimas. Tik toks žmogus gali pagelbėti. Brewer. natūraliai. 1994) į šį klausimą atsako taip: „Tai tik toks žmogus. kuris gali nusigręžti nuo savęs. Empatija prasideda ten. Kas pagerina klausymąsi Žmonės yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai. kad trečiuoju atveju delikatus partnerio pozos ir gestų pamėgdžiojimas sukuria komfortišką pokalbio aplinką. ką kalbantysis išgyvena emociškai. neegoistiškai. patekę į kito žmogaus padėtį. Emocijų atspindėjimui svarbu tai. iš esmės pakeiskite pozą.nenorim pasakyti nė žodžio. 2. Bendraujama be išankstinių sąlygų. o staigūs pozos pokyčiai veikia priešingai. padeda pašnekovui atsiverti. su kuriuo norėtųsi pasikalbėti? A. su kitais persimetame mandagumo frazėmis. bet vis dėlto likti savimi.

• • Testas Patikrinkite įgytas žinias apie klausymosi procesą. Tai. atsižvelgdami į mamos asmenybės savybes. Mokėjimas klausyti-įgyjamas įgūdis . ne knygoje!). Pažymėkite (aišku. Žmonės yra linkę kreipti dėmesį į tai. pažįstama 3.100 Pasvarstykite: • Įsivaizduokite. Žmonės yra linkę laukti arba numatyti tai. Kurio aspekto akcentavimas būdingas jūsų mamai? Ką jūs greičiausiai išgirstumėte tokioje mamos frazėje? Kokie klausymosi stiliai būdingi jums. gyvenimo patirties. jūsų nemėgstamam kurso draugui? Nusakykite žodžio „egzaminas" komponentus (referentinį. jūsų geriausiam draugui. žinių 6.tas pats procesas 7. ką nori girdėti 4. asociacinį ir emocinį). Kai kurie žmonės girdi tik tai. priklauso nuo jo profesijos. kas jiems įdomu 2. kaip žmogus reaguos į išgirstus dalykus. Girdėti ir klausyti . kurie teiginiai teisingi (T). kas jiems žinoma. jog mama jums sako: „Ir vėl tavo palaidinė ištepta"! Išnagrinėkite mamos siunčiamą pranešimą (pagal šiame skyriuje aptartus keturis aspektus).tai nevalingas procesas 5. kurie klaidingi (K): 1. jūsų šeimos nariams. Klausymasis .

101 .

102 .

Kas yra nežodinis bendravimas Nežodinis (neverbalinis) bendravimas . net nemokėdamas kalbėti. skausmą.tai kūno komunikacijos forma. tačiau bendraujame visu kūnu (K. pasako nežodine (neverbaline) arba kūno kalba. Nežodinis bendravimas arba kūno kalba .tai pats paprasčiausias būdas perduoti pasitenkinimą. lavinti gebėjimus tiksliai apibūdinti save. p. 1998. Prieš išmokdami žodinę kalbą. 151). rodo. Kiekvienam pravartu žinoti: • apie ką byloja žmogaus jausmų „skelbimų lenta" . NEŽODINIS BENDRAVIMAS Sakoma. vaikai geba išreikšti save kūno kalba.veidas • iš ko galime spręsti apie emocinę įtampą • kokią informaciją bendravime simbolizuoja rankų padėtys • ką reiškia įtemptas ar atpalaiduotas žmogaus kūnas • ką apie mus informuoja turimi daiktai. naudodamiesi mokslininkų atliktais tyrimais ir jų parengtomis rekomendacijomis. nepasitenkinimą. būdamas bet kuriame pasaulio krašte. išreikšta nesąmoningais gestais ir pozomis (The International Webster's Comprehensive Dictionary of the English Language. Jie tiesiogiai atspindi žmogaus fiziologines reakcijas. todėl yra greitesni už kalbą. Nežodinio bendravimo elementų tinkamas naudojimas leistų patobulinti socialinio bendravimo įgūdžius. Yra keletas priežasčių. kad jis yra alkanas. skatinančių domėtis nežodinio bendravimo forma. jog įvairių kultūrų atstovai savo stiprius jausmus išreiškia tokia pačia mimika.103 6. Joje atsispindi emocijos. kad žodine kalba žmogus naudojasi norėdamas nuslėpti savo mintis. Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė vis didesnio mokslininkų dėmesio visame pasaulyje. Tyrinėtojų nuomone. 1968). nenaudojant žodžių. Tačiau tai. kūno signalų dėka žmogus gebės paaiškinti. Abercrombie. kurias žmogus . tai universalesnė kalba. nes. Faktas. simpatiją ar antipatiją kitam žmogui. ką jis nori nuslėpti kalbėdamas. nes kiekvieną pasakymą lydi nežodiniai signalai. Mes kalbame balsu. kad nežodinė kalba yra įtikinamesnė. Todėl šiame skyrelyje išnagrinėsime įvairius nežodinio bendravimo elementus.

kaklaraiščiai.tai pats svarbiausias nežodinio bendravimo elementas. kosmetika. būdami svarbūs tiek dalykiniame. Veido išraiškos kitimas taip pat rodo. skrybėlė drauge sudėjus sudaro bendrą žmogaus išvaizdą ir siunčia vienokius ar kitokius signalus į aplinką. jau yra pasiruošę socialinei interakcijai. Nežodinio bendravimo raidos pradžia .104 jaučia konkrečioje socialinėje situacijoje. Osgood (1966) buvo vienas iš pirmųjų. kad veido išraiška greitai kinta. ko kūdikis nori. judesiai bei gestai. netgi įvairūs aksesuarai . jie gali pasitarnauti bendravimo procesui. akiniai. Maži kūdikiai siunčia nesudėtingus to paties pobūdžio socialinius signalus. kurias žmogus jaučia konkrečios situacijos metu. kad kūdikiai. kūno laikysena. o kartais ir atvirkščiai . ir lengviau jas perprasti netgi tuomet. Esama netgi nuomonių. Žmogaus socialinės raidos procese nežodinio bendravimo repertuaras pasipildo mimika. Šio nežodinio bendravimo elementų visiškai pakanka. Tai garsas. kai kalbantysis nori jas užmaskuoti. kūno sudėjimas. pakvietęs 50 žmonių ir paprašęs juos . Kūno kalba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais. žvilgsnis. Veido išraiška. šukuosena. kaip keičiasi Jūsų pašnekovo nuotaika bendravimo procese. o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais. iš kurių kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį ir gali paveikti žmonių tarpusavio santykius. nes. skarelės. šypsena. tiek ir tarpasmeniniame bendravime. .sumenkinti jį arba įnešti dviprasmiškumą. gestais. kaip ir bendraujantys suaugusieji. leidžia jam be žodžių išreikšti mintį. Žmogaus veido išraiška susidomėta jau seniai. ateidami į pasaulį.aukštakulniai bateliai. Jeigu gerai pažinsite veido išraišką. todėl turėtume gerai žinoti jos elementus. kad tas pats žmogus gali keistis. kad mama suprastų. nedraugiški ir paniurę veidai darosi dar mažiau patrauklūs. judesys. Panagrinėkime tai išsamiau.motinos ir pasaulį išvydusio kūdikio sąveika (interakcija). nes kūno kalboje atsispindi emocijos. fizinis patrauklumas. Gebėjimas veidu išreikšti stiprias emocijas pagyvina veidą. Nežodinio bendravimo elementai Veido išraiška Veido išraiška . Dėl to veido išraiškai skiriamas ypatingas vaidmuo socialinės interakcijos procese. Tiesa ir tai. tai jos kitimas leis suprasti. priklausomai nuo situacijos. E. Gražūs jausmai sutaurina veidą. tačiau C.

nustebimą. Veido raumenys . pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į bruožų visumą. tyrinėję emocijų išraišką veide. Ne veltui sakoma. Antai. pykčio ir liūdesio emocijas. kad veido išraiška yra universali emocinė kalba. liūdesį. bjaurėjimąsi. susidomėjimą ir gėdą. nors kai kurios emocijos yra labiau susiję su tam tikromis veido dalimis. kai ji jau buvo išreikšta. Ar galime pažinti emocijas iš veido išraiškos? Jeigu galime. Kartais veide gali atsispindėti daugiau nei viena emocija. gėda ir skausmas. Friesen (1975). bjaurėjimasis. liūdesys. kurias pateikė P. pasireiškiančios skirtingose veido dalyse. Vertinant veido išraišką. pasibjaurėjimo ir baimės emocijos. t. nuostaba. Paveikslėlyje matote fotografijas. ar jos iš tikrųjų atspindi emocijas. baimę. jeigu žmogus stengiasi užmaskuoti emociją po to. Dėl to galima teigti. tai yra mišrios emocijos. kad žmogaus veidas yra jo sielos veidrodis. Maloniai nustebinto žmogaus veidas gali išreikšti džiaugsmo ir nustebimo emocijas atvira šypsena ir pakeltais antakiais. panieka (P. Ekman ir W. kurių pagalba išreiškiamos vienokios ar kitokios emocijos. pyktį. nepriklausoma netgi nuo kultūros. kurioje žmogus augo. Viršutinėje eilėje iš kairės į dešinę matote džiaugsmo. lokalizuota dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje. Dėl kai kurių veido išraiškų tebediskutuojama. interesas. kontroliuoja tam tikrus veido raumenis. Pademonstruoti veido išraiškas nebuvo sunku. C. Žinia apie blogas ir gąsdinančias naujienas gali būti išreikšta liūdesio ir baimės emociniu deriniu. tačiau ekspertai jose visose tesugebėjo „išskaityti" tik aštuonetą emocijų: džiaugsmą. burna-lūpos bei raumenys.. yra tik veido išraiška. 1982). bet ne emocinės būsenos. Mišrios emocijos gali atsirasti veide ir dėl kitų priežasčių.105 pademonstruoti 40 skirtingų veido išraiškų. formuojantys raukšles nuo nosies iki lūpų kampučių. akių-vokų bei skruostųburnos padėties: • burna gali būti užčiaupta arba praverta. kad speciali neurologinė sistema. Mišrios emocijos taip pat gali reikšti apgavystę arba informacijos nutekėjimą. Vėliau tyrinėtojai nustatė ir patvirtino tik 6 skirtingas emocines veido išraiškas.tai itin jautrus organas. Antai džiaugsmo emociją veide galime atpažinti iš skruostų-veido. baimė. kuris aiškiai ir tiksliai atspindi žmogaus dvasinę būseną. akys-akių vokai. Tai buvo džiaugsmas. apatinėje eilėje iš kairės į dešinę yra nuostabos. tai į ką turime kreipti dėmesį? Pradėti reikėtų nuo to. pyktis. y. Izard (1977) nuomone. V. E. Ekman. skruostai lyg pakelti ar padidinti . lūpų kampučiai truputį pakelti • ryškios raukšlės nuo nosies iki lūpų kampučių. Emocijų išraiškoje dalyvauja visos veido dalys: kakta. antakiai.

kuris deformuoja antakių liniją • kaktos vidurinėje dalyje susiformuoja trumpos. Emocijų išraiška veide . Liūdesio ir pykčio emocijos matomos iš akių-vokų bei skruostų-burnos padėties. šias emocijas išreiškia: • antakių judesius kontroliuojantis raumuo. smulkios raukšlelės atsiranda po apatiniu voku. 6. einančios nuo išorinio akies kampučio.106 • matomos raukšlės apie akis. horizontalios raukšlės.1 pav.

S. nes mes šypsomės (R. bjaurėjimasis .55. aiškinantis veido išraišką. kai plati šypsena apnuogina dantis. Veido išraiška ko gero per dažnai prilyginama nuolatinei emocinei būsenai. priklausomai nuo jų intensyvumo laipsnio. Atkinson. nes džiaugsmas. Lengviausia yra supainioti baimę su bjaurėjimusi. y.mes laimingi. kad emocijos yra kūno pokyčių suvokimo padarinys . Ją galima įvertinti tik pagal visų veido dalių išraišką. Šypsena taip pat yra galingas interpersonalinio atpildo šaltinis. liūdesys . pyktis .107 • • • • Nuostabos emocijai būdinga: ypač pakelti antakiai ištisinės horizontalios raukšlės kaktoje stipriau praverta burna plačiai atvertos akys. kad skiriasi tų pačių emocijų raiškos būdai. 1980). Veido išraiškos atpažinimui geriausiai pasitarnauja situacijos žinojimas. R. kad lengviau yra atpažinti stiprias bei ilgiau trunkančias emocijas. M.kalbančiajam ir klausančiajam. E. Jeigu tai tiesa. akiniai.79. Antai. Smith ir D. Baimės emocija nėra siejama su kuria nors atskira veido dalimi. Tompkins. Pyktis. yra šilumos. kuri teigia. išreikštas šypsena veide. norint sudaryti reikiamą įspūdį. Veido išraišką reikšmingai gali pakeisti kosmetika.57.65. kad socialinės interakcijos metu veido išraiška yra ypač svarbi abiem jos dalyviams . tuo tarpu malonias ir nemalonias emocijas nėra taip sunku atskirti. nuostaba . Manoma. 1993). t. Tačiau žmogaus veido išraiška ir jos iššifravimas yra tik vienas iš bendravimo komponentų sudėtingame nežodinio bendravimo kontekste. C. reikėtų atsižvelgti į James-Lange teoriją. nes iš tikrųjų ją galima išmokti apdairiai keisti. Kiti emocijų tyrinėtojai įsitikinę. Jau minėtosios džiaugsmo emocijos intensyvi išraiška gali būti tuomet. Tačiau yra kai kurios išimtys. kad veido išraiška atspindi du emocijų kraštutinumus. Tačiau tiksliai iššifruoti veido išraišką ne visada pasiseka netgi ekspertams. Argyle. baimė . teigiamas ir neigiamas emocijas (S. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai. plaukai. Argyle nurodo apytikslius išraiškos atpažinimo procentus: džiaugsmas . Galbūt tai yra auklėjimo pasekmė. L. dažniausiai suspaudžia lūpas ir tik verbalinei agresijai prasiveržti burna praveriamą. . atvirkščiai. Bem. paskatinimo netgi meilės kitiems požymis.62. amerikiečių supratimu. 1994). Jis taip pat mano.54 (M. Atkinson. teigiamų jausmų. amerikiečiai net nepažįstamiems žmonėms yra linkę šypsotis ir tai siejama su jų socialine kompetencija.

naivūs. aukštai iškilusius antakius. aukštą kaktą bei lygią odą. priklausomi.gebėjimas suprasti žmogaus vidinę būseną pagal jo veido išraišką. negrėsmingi ir mažiau subrendę. garbingi. sąžiningumas mielas. žmonės. 1985). 1994. Tyrimo metu dviems grupėms ekspertų buvo pateiktos 24 fotografijos. nuolankūs. Tačiau paradoksalu. Jie taip pat atrodo jaunesni. 138) Fizionomikos ypatybės Ryškios. geras pašnekovas reiklumas. atlikusių specialius eksperimentus. nes naujas nematytas veidas yra lyginamas ir jam priskiriami pažįstamo žmogaus bruožai. physiognomonika) . kai kurie asmenybės bruožai koreliavo su veido išraiška arba fizionomikos ypatybėmis.1 lentelė. pasitelkiami asmenybės bruožų terminai. o vyrus . Fizionomikos ryšys su asmenybės bruožais (pagal M. storos lūpos. Antai. Tai ypač būdinga tais atvejais. dėmesio pomėgis. siauros akys Asmenybės bruožai nuoširdumas. ryškūs dažai Ši lentelė buvo sudaryta. lygi prižiūrėta oda. naudojantis moterų tyrimų rezultatais. p. kad brandumo stokojantys veido bruožai moteris daro patraukliomis. Fizionomika (gr. Viena grupė ekspertų rangų būdu turėjo atrinkti 23 fizionomikos ypatybes. Anot mokslininkų. F. 6. Lentelė iliustruoja fizionomikos ypatybių ir asmenybės bruožų koreliacinius ryšius. apskritą smakrą. visai nepatraukliais (C. o kita grupė ekspertų įvertinti fotografijas pagal 35 asmens savybes. silpni. Kartais veido išraiškos interpretacija priklauso nuo asmens patirties. yra suvokiami kaip šilti. lygi. o kartais ir mokslinėje literatūroje. kai nepažįstamojo veidas kažkuo panašus į gerai pažįstamą. išplėstos akys Neryškūs akių vokai. gerai prižiūrėta oda.108 Natūraliai veido išraiškai apibūdinti populiarioje. šypsena Aukštai iškilę antakiai. turintys mažą. išdidumas seksualumas Siauros akys. Keating. Argyle. dideles bei apskritas akis.atvirkščiai. .

ir įsitikinsime. Penkiasdešimties valandų pokalbių tyrimą natūralioje aplinkoje . Tačiau net ir trumpas akių kontaktas yra aiškus ketinimas užmegzti su žmogumi ryšį. nes ilgesnis nepažįstamojo žvilgsnis sukelia nepatogumo jausmą. Bendravimo pradžioje žvilgsnis dažniausiai nukreipiamas į šalį. bet taip pat žvilgsnis ir gestai yra tie svarbūs elementai. . ypač. tik apsikeičiant žvilgsniu su nepažįstamais • kalbantis nepažįstamiems. Vis dėlto svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausančiųjų. Bendravimo pabaigoje žvilgsnis krypsta į kalbantįjį. kavinėse išanalizavęs C. Su nepažįstamais žmonėmis apsikeičiame labai trumpais žvilgsniais. kurie gali sustiprinti arba įnešti dviprasmiškumą į žodinį bendravimą. ypač jei pokalbis vyksta neutralia tema • kalbantis pažįstamiems. dėmesinga ar pranašesnė.75 sekundės trunkančiu žvilgsniu siekiama pabrėžti kažką svarbaus. trokštama. papildydami žodinį bendravimą. Apie 0. Veido išraiška neabejotinai yra labai reikšmingas žmogaus bendrosios išvaizdos elementas. Apsikeitimai žvilgsniu ypač skiriasi šiais atvejais: • nesikalbant. atrodo. atskiri trumpi žvilgsniai gali pastiprinti žodžius ar tam tikras frazes.109 Tyrinėtojai pažymi. jei pašaliečio tikslas yra nesuprantamas arba jis pateikė klausimą. kad neretai yra manipuliuojama veido išraiška. lyg vizualiai norima įsitikinti tuo. tačiau susipažinkime ir su kitais nežodinio bendravimo aspektais. Ne tik veido išraiška. kas buvo pasakyta žodžiu. tikrindami atsakomuosius žvilgsnius. kurie sėdi vienas prieš kitą • kalbantis pažįstamiems. kas buvo pasakyta. kad kalbantieji nori. ypač suprasti kitų reakciją į tai. jog jų būtų atidžiai klausomasi. todėl jie žvilgčioja į pašnekovus. kryptingas žvilgsnis gali būti nukreiptas į tam tikrus objektus ar asmenis. Goodwin (1981) padarė išvadą. kad jie vaidina nė kiek ne mažesnį vaidmenį. kad ji būtų suprantama kaip laiminga.oficialiuose priėmimuose. Žvilgsnis Bendravimo procese kalbėtojas su klausytoju nuolat bendrauja žvilgsniu. turint tikslą. Žvilgsnis taip pat turi informacijos siuntėjo funkciją. ką nors apie juos sakant ar suteikiant jiems žodį. parduotuvėse. kurie vienas kitam patinka.

kad žvilgsnio dažniai labai kinta. to reikia mokytis. galų gale nuleidžiame akis. 1968). kalbėtojai daro daugiau klaidų ir ilgina pauzes. kuris sugeba suprasti savo kūną. kai ko nors siekia. Mahl. Judesys gali išreikšti jausmus. kurio neištvėrę. jeigu žvilgsnį ilgiau koncentruoja į klausiantįjį. jeigu jie yra pasirengę interpretuoti kūno judesius. imituodami valgymą. pamojuoja atsisveikindami. kad kalbančiajam dirbti du darbus yra per didelė apkrova. todėl jie padeda išreikšti vaikų norus. Agresyvūs ar linkę dominuoti žmonės mėgsta žvelgti atkakliu. žiūrėdavo žvilgsniu. kuris buvo apibūdintas kaip „nepakeliamas išlydyto metalo spindesys" (A. Temos sudėtingumas itin sumažina ne tik kalbančiojo. 2000. kad įmanoma išryškinti netgi pasąmoninę gestų prasmę (G. Tai reiškia. A. nes kiekvienas kūnas atskleidžia giluminius dalykus. Gestai Kalbėdami žmonės daro daugybę kūno judesių ypač rankų judesių. 128). Judėjimu savo gyvenimą pradeda kūdikiai. yra emocijų šaltinis. Kūno judesiai pirmiausia yra svarbūs pačiam asmeniui. Žmonės. Gestai yra viso žmogaus kūno judėjimo dalis. todėl yra pirmesnis už kalbą. p. priklausomai nuo dėstomos temos sudėtingumo. Tačiau tyrinėtojai pabrėžia. veriančiu žvilgsniu. žvilgsnis. Ilgais žvilgsniais keičiasi įsimylėjėliai! Intensyviu akių žvilgsniu kartais grasinama. pagyvėjusi veido išraiška. kalbėtojo kompetencijos ir būtinumo susikaupti. kas patraukia jų dėmesį. norėdamas kitiems padaryti įspūdį. turintys mažai patirties kurioje nors srityje. Šis faktas mokslininkams tarnauja įrodymu. Atsakinėdami į pateiktus klausimus. Žvilgsnis gali atlikti ir valdingumo funkciją. taip pat ir kitiems žmonėms. todėl svarbu yra jausti ir įsiklausyti į savo kūną. Judėjimas yra gyvybės pagrindas. Psichologijoje . Bierach. nes tai. bet ir klausančiojo žvilgsnio dažnį. pritarimą ar nustebimą. Kūno judesių suvokimas bei gebėjimas tiksliai išreikšti savo patirtį retai kada ateina savaime. Kūnas ir jo judesiai yra informacijos šaltinis žmogui.110 Linktelėjimas galva. savo išgyvenimus taip pat išreiškia judesiais. Napoleonas. išgyvenimus. gėrimą ar miegojimą. Kūno judesiai yra artimi psichikai: keičiantis judesiams. kad vaikų kalba ir gestai vystosi beveik tuo pat metu. Devynių mėnesių kūdikiai jau naudoja kelių rūšių gestus. Geriausiai to įmanoma išmokti kūno ir judesio terapijos užsiėmimuose. rodo susidomėjimą. Psichoanalitikai mano. ką nors rodo. vyksta transformacijos psichikoje. patirtį. Gestai šiek tiek aplenkia kalbos vystymąsi. kas vyksta kūne.

Psichoanalitikų nuomone. jų tarpe daugiau gestų rankomis. kad žodžiai derintųsi su balso tembru. galvos linktelėjimų. Poza Yra trys pagrindinės žmonėms būdingos pozos: stovėjimas sėdėjimas. įtarumui. rankos piršto iškėlimas ir galvos nulenkimas (nuraminimas). bet ir nepasitikės ja. kad kalbėdami žmonės žodžiu išreikštas mintis pastiprina ne tik rankų. gestai pasirodo pirmiau. susirūpinimas). Šiandien nėra stovėjimo ant vienos kojos (nebent tik kaip bausmė kokioje nors socialinėje grupėje). gestais bei veido išraiška. nepriklausomai netgi nuo kultūros. Galbūt dėl to. pirštų. sėdėjimo sukryžiavus kojas (lotoso poza). agresijai. Ar tas pats pasakytina ir apie gestus? Gestai yra tyrinėti kur kas mažiau. žiovulys (nuobodumas) kultūros požiūriu yra universalūs. norintys įtikinti klausytojus. jo bendravimas smarkiai pašlyja. pasisveikinimui. tačiau šiuolaikinė visuomenė dalies jų seniai atsisakė. nors tyrinėtojai mano. Dabartinėse moderniose visuomenėse nepriimta sėdėti arba gulėti ant grindų tam reikalui yra naudojamasi baldais. antakių. tačiau. pasirodo pirmiau nei mintis išreiškiama žodžiais. susijaudinimui. bet ir galvos.111 tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama rankų judesiams. išreikšdami bendrą kūno nusiteikimą. Beveik kiekvienai situacijai . atrodo. rankų sukryžiavimas (nerimas. atstūmimui. kurios sąmoningai bus suvoktos šiek tiek vėliau. Primityviose visuomenėse pozų buvę apie šimtas.susimąstymui. Matome. kad mojavimas kumščiu (pykčio išreiškimas). Yra pastebėta. akių ar net viso kūno judesiais. naudoja daug daugiau nežodinio bendravimo elementų. nes jie išreiškia pasąmonines mintis. klūpėjimo ant vieno kelio. sudaro įvairius pozos variantus. Kiekviena iš šių pozų. veido užsidengimas rankomis (gėda). veido išraiškos aktyvumo. Įvairių šalių žmonių veido emocinė išraiška yra panaši. Gestikuliuojama dažniausiai kalbos pauzių metu ir tai skatina manyti. papildyta rankų ir kojų padėtimi. nesugebant naudotis kūno kalba. stebėjimui. Priešingu atveju kalbantieji ne tik sunkiau suvoks informaciją. Besistengiantys įtikinti taip pat kalba garsiau ir užtikrintai. Ne mažiau reikšminga bendraujant tai. kad yra daug bendro tarp kalbos ir gestų. kad kalbėtojai. • • • . kad gestai. pasitenkinimui. sutrikus žmogaus psichikai. tupėjimas ir klūpėjimas gulėjimas.

įtarus q) niekšiškas. kuriose nešiojamos skrybėlės). gilus nusilenkimas (Rytų šalys. Manoma. Lotynų Amerika). atsilenkimą atgal ir galvos nulenkimą. Tik ką paminėtosios pozos labiau būdingos skirtingų kultūrų žmonėms. draugiškas apsikabinimas. bent jau tokie reikšmingi elementai.2 pav. Lotynų Amerika).112 drovumui yra būdingos tam tikros pozos. neaiškus r) drovus s) mąstantis t) apsimetantis. gali būti nepalankiai žiūrima. kaip dominavimo . tačiau yra universalių visų kultūrų atstovams priimtinų pozų. Pasisveikinimo pozų spektras labai platus: kulnų suglaudimas ir galvos nulenkimas (dauguma Europos šalių. vos pastebimas galvos nulenkimas (Didžioji Britanija). Japonai reikšmingomis pozomis laiko krūtinės išstatymą į priekį. rūpestingas m) piktas. Į asmenį. Ypač išsiskiria pasisveikinimo ir ritualų pozos. Ko gero stipriausiai skiriasi Rytų ir Vakarų šalyse gyvenančių žmonių pozos. rankos paspaudimas ir galantiškas jos pabučiavimas (Prancūzija. necivilizuotu. patapšnojant per nugarą (Lotynų Amerika).): a) smalsus b) abejojantis c) neutralus d) nepripažįstantis. kad poza labiausiai priklauso nuo socialinių normų. Rosenberg ir J. nusilenkimas drauge su skrybėlės kilstelėjimu (Europos šalys. . rankų paspaudimas. Specialios ritualų pozos yra būdingos religinių bendruomenių apeigoms. apribojantis i) slaptas j) ieškantis k) stebintis 1) atidus. abipusis patapšnojimas per petį (eskimų paprotys). nežinantį pozų reikšmės. sudarytame G. jis gali būti laikomas egocentrišku. Langer (6. skrybėlės kilstelėjimas (Europos šalys. Japonija). Jos pateikiamos pavyzdyje. Argentina).nuolankumo išraiška. po to jas lėtai keliant aukštyn (Rytų šalys). įtūžęs n) sujaudintas o) įsitempęs p) nustebęs. suglaustų delnų pakėlimas prieš krūtinę drauge su lengvu galvos palenkimu (Indija). atsisakantis e) stebintis f) patenkintas savimi g) nuoširdžiai priimantis h) ryžtingas.

tačiau be nuolankumo elementų. kaip ir japonai. taip pat akcentuoja priešiškumo draugiškumo demonstravimo svarbą nors ir panašiomis pozomis. 205) Amerikos gyventojai. Argyle. 1994. Pozų reikšmės (pagal M.113 6.2 pav. p. .

palenktos. sumažėjimu. rankas padėdami ant šlaunų. L Trout ir H. Rankos sukryžiuotos skersai kūno .tiesių. nusilenkimu. svoris ir forma.atvirų. apvalūs ir minkšti • ektomorfai: aukšti. kurie yra grėsmingi. tačiau pagrindiniai dažniausiai turi tą pačią reikšmę. atkišdami pirmyn krūtinę. Šiuos pozų elementus dar papildo viso kūno padėties įtempimas ar atpalaidavimas. prisilietimas. Bet kuriai pozai atspalvio suteikia pasitempimo ar atsipalaidavimo stilius. M. congruentia . o betarpiškam bendravimui su mėgstamais. kad poza gali išreikšti tarpasmeninę nuostatą.pirmyn. uždarų ir ant klubų • galvos . į šonus įremtos rankos . visokiais būdais stengdamiesi didinti savo apimtis. 1980). Rosenfeld. svarbūs yra trys požymiai: ūgis.nuoširdaus priėmimo ženklas. Jie tai daro visu ūgiu ištempdami savo kūną.114 Specifiniai pozų elementai yra būdingi skirtingoms kultūroms. Pozų elementai susideda iš: • palinkimo . emocijas ir netgi asmens aktyvumą (M. Kūno sudėjimas Kalbant apie kūno sudėjimą.atitikimas) (D. išskėstų ir sukryžiuotų. Dažniausiai yra skiriami trys kūno formos tipai: • endomorfai: stori. vyrai ją dažniau taiko moterų atžvilgiu. 1994). Argyle. ploni ir gležni . Tokių bendravimo komponentų tikslas . Suaugusieji žmonės ypač linkę pabrėžti savo dominavimą ir statusą.fizinis artumas. galva visuomet pakelta. kitaip sakant. patraukliais asmenimis būdingi specifiniai komponentai .neigiama nuostata bendraujančiojo atžvilgiu. atgal ir į šonus • rankų . ir dar nukreiptos į kitą asmenį . atviras žvilgsnis ir atsisukimas į asmenį. Nuolankumas ar pavaldumas yra išreiškiamas galvos palenkimu.sumažinti interpersonalinį atstumą ir padidinti savitarpio supratimą. kurie mažiau patinka. Pozą tyrinėjantys mokslininkai teigia. Interakcijos atveju pastebimas pozų kongruentumas (lot. Atpalaiduota poza tinka tik bendraujant su žemesnio socialinio statuso žmonėmis. pakeltos ir pakreiptos į šoną • kojų . pasilenkimas pirmyn.atstūmimo poza. Ne dalykiniam. plačiai išskėstos rankos. Nėra ir negali būti atsipalaidavimo pozos su asmenimis. Bendraujant su aukšto statuso žmonėmis. arba atžvilgiu tų.

R. C. Vertinant pardavėjų darbo kokybę. 1954). Anot minėtų autorių. šizofrenikai . Dabartinėse moderniose visuomenėse nesiekiama kūno deformavimo. Gal daugiau dėmesio skiriama kūno apimties (nutukimo) kontrolei. Sheldon. Kyla klausimas. dažnai yra diskriminuojamos ir pripažįstamos netinkamomis darbui su žmonėmis. V. Buvo nustatyta. tačiau ir jose moterys vis dar dažnai korsetu suveržia liemenį bei minkštomis liemenėlėmis didina krūtinę. Žinome faktų. DeJong (1980). o kitoje grupėje. kur jis buvo pristatytas kaip studentas. linkę į depresiją. kaulėti ir atletiški (W. Kūno sudėjimą. taip pat galima keisti.30 koreliacijos koeficiento. Ne tik ūgis. kad iškreiptą ūgio suvokimą įtakojo anglo akademinis statusas. R.ploni (tai įtakoja jaunesnis amžius). vyrai fizinių pratimų pagalba stengiasi suteikti kūnui patrauklią formą. ar kūno sudėjimas laikytinas bendravimo elementu. turėtume pasidomėti. . jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 91 cm. kurie yra aukštesni už 1 m 88 cm nei tų kurie nesiekia 1 m 82 cm. kad mezomorfai yra agresyvesni ir dažniau linkę nusikalsti. endomorfai yra atsipalaidavę. kaip ir veido išraišką. stengiantis pasiekti normalų kūno svorį. P. tačiau vis dėlto yra galimybė jį koreguoti dietomis ir fiziniais pratimais. P. taikomos įvairios dietos. tačiau ryšys tarp asmenybės ir kūno sudėjimo. tik svarbu turėti tikslą. kiekvieno individo kūno sudėjimas gali būti apibrėžtas pagal minėtus tipus. laimingi ir tingūs. Stori žmonės. kad kūno sudėjimas yra paveldimas. Asmenys. Yra pastebėta. yra silpnas ir neviršija 0. kad būtų apvalesnė. kad kūno sudėjimas yra nežodinio bendravimo elementas. Nuo seno žinome. kad ji būtų geresnė negu ūgiu žemesnių žmonių. nebuvo pastebėta. bet ir kūno svoris taip pat yra aplinkinių dėmesio objektas. dažniausiai yra stori. Wilson (1968) atliko tokį eksperimentą: dviem Australijos studentų grupėms buvo pristatytas šalyje besilankantis anglas ir paprašyta įvertinti jo ūgį. Wilson padarė išvadą. Kadangi kūno sudėjimas yra siejamas su tam tikromis asmenybės charakteristikomis. netgi atlyginimo dydis apie 12 % skiriasi vyrų. kur jis buvo pristatytas kaip profesorius. kad kai kuriose šalyse kūnai buvo labai deformuojami: Kinijoje būdavo suspaudžiama koja. Dupertuis ir E. nešioja rūbus praplatintais pečiais. ypatingai į vyrų. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 74 cm. H. kai kuriose Afrikos valstybėse suspausdavo galvą. kitaip jam nebūtų skiriama tiek dėmesio. o ypač moterys. koks tarp jų ryšys. McDermott. Toje grupėje. kad aplinkiniai reaguoja į ūgį. kad ji būtų visai maža. Iš to galime daryti išvadą. tyrinėtojų nuomone. Aukštiems vyrams būna lengviau gauti darbą. kodėl to reikia siekti.115 • mezomorfai: raumeningi. nurodo W. ektomorfai yra inteligentiški ir neramūs.

Apžvelgę žmogaus išvaizdą įvairiais aspektais. kūną puošiantys aksesuarai ir simboliai turi kelias prasmes: jie simbolizuoja materialinę gerovę. Tai yra lyg jų atpažinimo ženklai kitiems tokios socialinės grupės nariams. išreiškia savo priklausymą grupei ne tik plaukais. kad išvaizda atlieka patrauklios asmenybės įvaizdžio funkciją.116 Svarstydamas tokio išankstinio nusiteikimo prieš storulius priežastis. naudodami kosmetiką. DeJong tvirtina. maištininkams ir hipiams būdingi ilgi plaukai". Gera išvaizda sustiprina asmens pasitikėjimą savimi. Argyle. ji taip pat yra prielaida formuotis tam tikram požiūriui į kitus panašaus kūno sudėjimo žmones. priimant į darbą. Taigi kūno sudėjimas yra svarbus bendros žmogaus išvaizdos elementas. tokios kaip pankai ar skustagalviai. kad būtent jis įtakoja daugelio skirtingų socialinių grupių tarpasmeninius santykius. godūs ir neturintys savikontrolės jausmo. Norėdami būti patrauklesni. „Labai retai žmonės leidžia savo plaukams augti laisvai. Plaukus galima šukuoti įvairiai. mažiau agresyvūs. o juos nešiojančiam asmeniui suteikia pasitenkinimą ir didina jo kaip asmens patrauklumą. bet dėl sveikatos problemų. bet ir visa išvaizda. netgi priskiriant jiems tam tikrus asmenybės bruožus. matome. žmonės linkę suteikti savo kūnui geresnę išvaizdą. kad ji yra svarbi ne tik išorine. jiems geriau seksis. nors vis dėlto atstumiami labiau nei turintys normalų kūno svorį. tačiau specifinės šukuosenos būdingos tik tam tikroms kultūrinėms grupėms. kad pagrindinė priežastis yra manymas. kurios atsiranda padidinto svorio atveju. Subkultūrinės grupės. laisvamaniams. Vienok W. tačiau. Jau 4-6 metų vaikai supranta. kad žmogų puošia išmintis. visuomenės atstumtiesiems. bet ir psichologine prasme. Negalima nesutikti su teiginiu. Kalbėdami apie žemo intelekto ir . populiaresni. kad stori žmonės yra nemėgstami ne tik dėl kūno svorio. kad patrauklūs vaikai bus protingesni. tingūs. aksesuarus bei kitus elementus. kad jie buvo mažiau atstumiami. galioja ir fizinio patrauklumo stereotipas. protas. kūno išvaizda yra svarbi sąlyga.nurodo M. Kaip matėme iš pateiktų pavyzdžių. mokytojai galvoja. pasirodė. dažniausiai juos kerpa ir šukuoja. kurie ką tik buvo numetę svorio. Pasirodo. Taip pat nereikėtų atmesti minties. rodo priklausomybę tam tikrai socialinei grupei. Taigi. kaip rodo tyrinėjimų rezultatai. W. kad storuliai yra neatsakingi. . DeJong teigia. kad.vienuoliai ir kareiviai nešioja trumpus plaukus. kreipdami dėmesį į plaukus. ištyrus storulius su skydliaukės sutrikimais. Galima būtų iškelti hipotezę. tačiau dėl tos pačios priežasties jie lieka atstumti kitų visuomenės piliečių. Plaukų ilgis priklauso nuo skirtingų socialinių grupių normų . kad patrauklūs vaikai yra fiziškai gražesni. mandagesni.

dėl ko kiti įjuos žiūri palankiau. Sprecher. jog patrauklumas neturi universalių kriterijų ir yra gana subjektyvus. Hatfield ir S. kūdikio maitinimas ir kova. kad jie turėtų mokytis atsiliekančiųjų klasėse. D. kiti . 1986). materialių orientacijų. Iš čia tiesiog peršasi išvada. Yra ir neigiamų dalykų patrauklios išvaizdos žmonių gyvenime: vieni tyrinėtojai nurodo. kūdikiai. Ypač tai tinka moterims. beesąs pati primityviausia socialinio bendravimo forma. ar patrauklūs žmonės yra nors kiek pranašesni už kitus? To galima tikėtis nebent dėl to. kurie atsiliepia į šilumą. Sprecher.117 dar nepatrauklius vaikus. nori būti įvertinti už jų asmenybines savybes. Hatfield ir S. Tai gana paradoksalu: neturintys fizinio patrauklumo. Prisilietimas Kalbant apie nežodinį bendravimą. Įdomu yra tai. socialiai labiau išprusę. geresnės psichologinės būklės. labiau savimi pasitikintys. konstatavo. Thiel. skausmą.temperatūra. Dermer. kad patrauklios moterys. 1975). Skirtumų yra rasta nemažai: patrauklūs žmonės yra laimingesni. Argyle. aplinkiniai yra labiau priešiški. prakaitu . todėl sunkiau rasti draugų (M. egoistiškos ir nejautrios nuskriaustiesiems (M. pasirodo. Bene daugiausia kūno prisilietimo formų būdinga primatams. A.teigia. 1994). kvapu. kad jiems dažniau pavydima. Prisilietimas. jeigu jiems atrodydavo. Oda tuo tarpu tam tikrais signalais . kad patrauklios pacientės kelia mažiau rūpesčių gydytojams (E. jog patrauklios moterys dažniausiai yra neištikimos. 1986). mokytojai mano. Iš tikrųjų kyla klausimas. nepatyrę kūno glamonių. terapeutai tvirtina. modifikuodami savo išvaizdą. o būdami patrauklūs. šaltį.išreiškia savo būseną. turinčios psichikos problemų. o ne jų gebėjimų rezultatas. kaip rodo daugybė tyrinėjimų. kad patrauklūs žmonės buvo linkę nevertinti pagyrimų už darbą. įtampą. nes. stengiasi jį suformuoti. aptarsime dar vieną elementą prisilietimą. Prisilietimas aktyvina keletą skirtingos rūšies receptorių. Bene reikšmingiausias prisilietimas yra kūdikiams. dažniausiai sutinkama primityvių organizmų ir kūdikių bei mažų vaikų tarpe. kūno prisilietimo socialinio bendravimo atvejai yra gana neplataus spektro: seksas. Farina ir kt. atlikę išsamius tyrimus. užauga nervingi ir pikti. Farina ir bendraautoriai. spalva. kad jie turi kitokią socialinę patirtį. Tačiau minėti skirtumai yra labai nedideli. pažymi E. kad tai fizinio patrauklumo. mažiau dienų praleisdavo psichiatrinėje klinikoje ir lengviau įveikdavo savo problemas iš jos išėję (A. Tyrinėtojai taip pat domėjosi patrauklumo ryšiais su psichine būsena. .

Heslin ir T. kada draugiškas. turi įgimtą poreikį prisilietimui ir tai yra ypatingas ryšio su motina šaltinis . Tyrinėtojai taip pat atkreipia dėmesį. intymumas (tarp jų . Heslin ir T. išskyrus atskirus individualius atvejus. nes sunku nustatyti.bondingas. atskleidžiančią prisilietimo pobūdį: • funkcinis (profesionalus) • socialus. šiltas (apima abu pirmuosius atvejus) • meilė. Šis iš anglų kalbos kilęs žodis pastaruoju metu plačiai vartojamas. Alper (1983. susipažįstant ar patvirtinant socialinį ryšį. tačiau ir šių asmenų prisilietimai nėra socialiai reikšmingi.118 Atrodo. gimnastikos instruktoriai. kurį galima vertinti kaip ritualą arba simbolinį aktą. patrauklumą ir . ypač profesinės karjeros ar pasiekimų sporte atvejais. mandagus (rankos paspaudimas. Mokslinėje literatūroje gausu faktų. bet ne prie kokių nors intymių zonų. Pateiktame sąraše nepaminėtas prisilietimas agresijos atveju. kurią plačiai aptarėme. R. R. p. jo socialinės normos yra gana griežtos. nors tokia prisilietimo forma taip pat egzistuoja. siuvėjai. pasisveikinimas) • draugiškas. kad kūdikiai. kurie liečia žmogaus kūną . Rankos padavimas pasveikinant labai dažnas sėkmės. šiltas prisilietimas įsiveržia į meilės. kad prisilietimas turėtų atitikti socialinių ryšių pobūdį. panašiai kaip ir beždžionės. intymumo sferą. kad kiekvienas nežodinis elementas bendravimo metu išreiškia tam tikrą asmenybės aspektą. pavyzdžiui. kad pirmųjų dvejų metų prisilietimai yra ypač svarbūs tolesnei vaiko raidai. išreiškia šilumą ir dominavimą. kirpėjai ir kt. Kadangi bet koks prisilietimas yra asmeninės erdvės pažeidimas. vieną iš pagarbos elementų. Veido išraiška..susikibimas rankomis) • seksualinis sužadinimas (gali apimti ir anksčiau aptartuosius atvejus). rodo teigiamas ir neigiamas emocijas. Taip pat yra tam tikrų profesijų žmonės.gydytojai. Socialinės interakcijos kontekste prisilietimo požiūriu galime kalbėti tik apie pasisveikinimą. Yra prisilietimų. transporte. jog prisilietimas nėra labai aiškus bendravimo elementas. 217) pasiūlė schemą. Prisilietimas socialiai yra priimtinas tik prie tam tikrų kūno dalių: rankų plaštakų ir pečių. apibūdinant motinos ir vaiko ryšių kokybę. Svetimų žmonių (ir ypač viešose vietose) prisilietimas nėra dažnas reiškinys. masažuotojai. kaip nežodinio bendravimo elementas. bet tai nelaikoma socialiai reikšmingu prisilietimu. Alper teigia. nors kartais ir malonus. Prisilietimas. Bendravimo tyrinėtojai nurodo. medicinos seserys.

Nežodinio bendravimo ir asmenybės ryšiai (pagal M. jog pikti. neurotizmas (-) Pastaba: ženklas (-). Nežodinio bendravimo elementai. dominantiškumas. bet dažniau linkę save liesti (M. jeigu jie yra suderinti su kalba. pasitikėjimas savimi. poza išreiškia nuostatą ir emocijas. 269) Veido išraiška dominantiškumas (-). Argyle. nepakankamai socialūs ir protiškai atsilikę asmenys rečiau naudoja gestus. pasitikėjimą pateikta informacija. Ieškant nežodinio bendravimo ryšių su asmenybe. nurodytas prie asmenybės savybių.2 lentelė. gestai ir kiti kūno judesiai. savigarba. Argyle. yra svarbūs visam bendravimo procesui. kaip matėme iš šiame skyrelyje pateiktos teorinės medžiagos ir tyrimų pavyzdžių. psichikos sutrikimas (-) Erdvės artumas Žvilgsnis Kūno judesiai: savęs lietimas atsipalaidavimas Ekspresija dominantiškumas. Jais pasinaudodami galime padaryti kai kuriuos apibendrinimus: . rodo. buvo taip pat nustatyta. 1994. ekstraversija neurotiškumas (-) susirūpinimas.119 asocijuojasi su teigiamai vertinamu stereotipu. 1994). baimė dominantiškumas. Beveik visi nežodinio bendravimo elementai vienaip ar kitaip yra siejami su asmenybe. sustiprina išreikštas mintis. socialiniai įgūdžiai ekstraversija. jog ryšys tarp asmenybės savybės ir nežodinio bendravimo nebuvo patvirtintas. p. 6. ekstraversija. baimė (-) susirūpinimas dominantiškumas.

kadangi jie sukelia kitų reakciją. prieštaravimai tarp „kūno kalbos" ir elgesio neigiamai veikia bendravimo procesą. kūno sudėjimas. jam būtini geri bendravimo įgūdžiai. esama ryšio tarp „kūno kalbos" ir asmenybės vertinimo.120 1. simbolizuodami priklausymą tam tikrai socialinei grupei arba suteikdami patrauklumo. nežodinio bendravimo elementai yra svarbi tokių įgūdžių dalis. o kartais net apsprendžia tarpusavio santykius. tai svarbi priežastis ją tobulinti. asmens fizinės savybės . 2. akiniai ar aprangos detalės įtakoja bendravimo procesą. lyginant su žodine? Kodėl sakoma. 4. tikslus nežodinio bendravimo įgūdžių panaudojimas padeda lengviau pasiekti tikslą. 3. Pasvarstykite: • • • • • Kokį vaidmenį bendravime atlieka nežodinė kalba. 5. kosmetika. kad nežodinė kalba yra universalesnė ir įtikinamesnė? Ar galime prognozuoti žmogaus sėkmę iš „kūno kalbos"? Kurie „kūno kalbos" elementai geriausiai atspindi žmogaus emocijas? Ar patrauklumas suteikia pranašumų gyvenime? . kaip plaukai. jeigu asmens darbinė veikla yra susijusi su bendravimu.išvaizda. fizinis patrauklumas laikytini nežodinio bendravimo elementais. netgi tokie žmogaus išvaizdos aspektai. 6.

121 .

122 .

kai. tuo tarpu netinkamas gali išardyti tiek dalykinius. Laikas. . kurti ir išlaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. nebebendrauja. tai galvojam apie bendravimą. Iš tikro mums labai svarbu užmegzti. Kitas požymis. tiek artimus ar romantiškus santykius. kuris susieja bendraujančių asmenybes. Bet tai nedaug ką pasako. rodo tų santykių svarbą. Dėl to mes nusimename. kai nesiseka sutikti mylimojo ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais. nebemoka išreikšti savo jausmų ir poreikių. koks jis geras bebūtų. Jei mes prašome pardavėjos paduoti mums kepaliuką duonos ar aiškiname policininkui. kartu praleistas laikas. kodėl viršijome greitį. Santykiai dažnai vartojama. situacinio kontakto su aplinkiniais. neatviras. kurį savo noru skiriate kitam. kas yra tarpasmeniniai santykiai. vertinant tarpasmeninius santykius. Kokie požymiai apibūdina tokius santykius? Pirmiausia. kai kalbam apie tarpasmeninius santykius. bet sunkiai apibrėžiama sąvoka. tarpasmeniniai santykiai pradeda blogėti. tai tėra tik formalaus bendravimo pavyzdžiai. Kas yra tarpasmeniniai santykiai Pabandykime apibūdinti. ilgai negalime susirasti draugų. yra jų trukmė. atėję į naują kolektyvą. tai tarpasmeninius santykius galima apibrėžti kaip žmonių padėtį visuomenėje vienas kito atžvilgiu.123 7. Tinkamas bendravimas padeda išlaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius. Kai tik vienas nebeklauso kito. kad santykiai tai daiktų padėtis vienas kito atžvilgiu. o tiksliau. TARPASMENINIAI SANTYKIAI • • • • • • Kas yra tarpasmeniniai santykiai? Kaip tie santykiai vystosi ir nuo ko priklauso jų pobūdis? Kodėl ir kaip mes atsiskleidžiame bendraudami su įvairiais žmonėmis? Kas lemia žmonių patrauklumą tarpusavio santykiuose? Kas yra meilė ir kokios jos rūšys? Kokios nesėkmingų tarpusavio santykių priežastys? Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio. Jei laikysim.

o neretai dar ir patiria vyresnių brolių ar seserų agresiją savo atžvilgiu. Vieniems yra labai svarbu bet kokioj situacijoj siekti kitų draugijos. rūpintis kitu. būti reikalingi. žmonės jaučiasi vieniši. Pabūti vienam su savimi yra netgi būtina. t. kad geriau apmąstytum savo gyvenimiškąją situaciją ar susikaupusius jausmus. Artumas tarp žmonių gali būti intelektinis. emocinis ir fizinis. nepatenkinę priklausomybės poreikio. Tyrimai rodo. bet ir emocinio kontakto. y. Mes siekiame ne tik būti su kitais žmonėmis kartu. Nepatenkinę šio poreikio. bet būti vienišais. Schachter šį poreikį pavadino afiliacijos poreikiu ir teigė. tai turėtume pripažinti. 1994). Žmonės gali būti artimi tiek vienu iš šių aspektų. priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. intymumo jausmus.intymumas. E. kad jis būdingas visiems žmonėms. pirmagimiai ir vienturčiai turi stipresnį afiliacijos poreikį. t. nors ir skiriasi savo stiprumu. Taylor. Mums reikia turėti šeimą. Schachter. kad nuolat siekiame būti susiję su kitais žmonėmis. Jei įdėmiau pažvelgtume į savo gyvenimą. Jie gali net turėti keletą draugų. nes tie santykiai gali būti paviršutiniški ir stokoti intymumo.124 Ir turbūt svarbiausias tarpasmeninių santykių ypatumas . Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs Kaip jau žinote iš ankstesnių skyrių. Pagal S. y. Tik reikia žinoti. trunkantį trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą ir atspindintį tam tikrą intelektualinį. vieniši ir neturintys draugų. jausti meilės. dalintis jais. draugų. pasitikslintum savo mintis ir įvertintum veiksmus. neturintys artimų ryšių. y. nes nuo mažumės įpratę kitų žmonių buvimą greta sieti su saugumo ir poreikių patenkinimo jausmais. t. Taigi tarpasmeninius santykius galime apibūdinti kaip neformalų asmenybių bendravimą. artumas tarp bendraujančių. tarpasmeniniai santykiai leidžia patenkinti pagrindinius žmogaus socialinius poreikius. kad žmonės. Tai nėra priklausymas daiktiška ar išnaudotojiška prasme. S. . kurie tokius ryšius turi. tai tiesiog poreikis palaikyti ryšius su kitais. kad būti vienam ir vienišam yra ne tas pat. Dar kartą stabtelėkime ties vienais iš svarbiausių -priklausomybės ir prieraišumo poreikiais. poros ir nepriklausantys jokiai draugijai ar bendrijai miršta anksčiau nei tie. tiek visais. būti daugelio bendrijų nariu. kitų šis poreikis yra silpnesnis (Sh. emocinį ar fizinį bendraujančių artumą. Tuo tarpu kiti pagal gimimo eiliškumą vaikai gauna mažiau tėvų dėmesio.

Kuo kiti gali mus apdovanoti? Ogi tuo. kad jie panašiai galvoja. 1958) aiškina. 1970) teigia. vienam iš jūsų reikėtų keisti savo požiūrius arba nuspręsti nekalbėti apie tuos dalykus. Todėl. mes teikiam pirmenybę vieniems žmonėms. Heider. tampa mums reikšmingi. kad žmonių patrauklumas gali padidėti ar sumažėti priklausomai nuo to. kai jų buvimas siejamas su teigiamomis emocijomis. kad bendraudamas su savo naujuoju draugu. užmegzdami tarpasmeninius santykius. kad mes jiems patinkam ir pan. Pastiprinimo -jausmų teorija (D. y. Geri draugai draugystės . padeda mums. Kad jūsų santykiai įgytų pusiausvyrą. mes linkę bendrauti. turi panašius interesus ir požiūrius. jausitės nepatogiai. ir bendraudami su juo. Apdovanojimo teorijos (T. Taigi romantiški pietūs. atsakydami į šį klausimą. L. Tokiu atveju jūsų santykiai bus nesubalansuoti. tikėtina. malonumu. pasirinkote būtent juos? Jūsų pasirinkimas gali būti visai ne atsitiktinis. mes perkeliame jausmus. nesutinka su jūsų nuomone ar verčia pasijusti blogai. Kiti. kad jis laikosi visai priešingos nuomonės apie jums svarbius dalykus. kuriuos išgyvename tomis aplinkybėmis. kai santykiai su jais yra mus dažniau apdovanojantys. Įsivaizduokit. kad žmogaus patrauklumas susijęs su tuo. pasirinkdami draugus. kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo asmeniu. 1994). A. Ir priešingai. Newcomb. M. sužinote. Balanso teorija (F. ir tai didina jo patrauklumą. Šio požiūrio šalininkai teigia. vakarienės drauge niekada nepraras savo reikšmingumo. Jei žmogus. mes kartu su jais išgyvename tam tikromis situacijomis. tai mūsų santykiai su juo subalansuoti. Byrne ir G. Tai sukelia mums teigiamus jausmus. Clore. kokias emocijas. 1961) požiūriu kitų žmonių patrauklumas didėja. Kodėl. kad norint išlaikyti santykius. įdomios kelionės. ir mes mėgstame tuos žmones. su kuriais jaučiame turį subalansuotus santykius. S. iš pradžių buvę neutralūs. ir atvirkščiai. kurie jums patrauklūs. jo patrauklumas jums mažėja. Horovvitz ir K. t. Daugelis tyrinėtojų. pasitenkinimu. patenkina mūsų poreikius. teigiamas ar neigiamas. jei žmogus. Kodėl gi. svarbu juos susieti su maloniais dalykais. nuolat kritikuoja jus. su kuriuo bendraujame. skaniai pavalgę ir atsigėrę. aiškintų tokį pasirinkimą tarpasmeniniu patrauklumu: jūs siekiate bendrauti su tais. Bordens. kurie šiuo metu yra su jumis. Su žmonėmis. su kuriuo tenka bendrauti. kai jūs po sunkių darbų ilsitės prie židinio. į jose dalyvaujančius asmenis. kad jaučiat didesnį palankumą tiems. o ne kitiems? Yra keletas tarpasmeninį patrauklumą aiškinančių teorijų (pagal I.125 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius Peržvelkite mintyse savo draugų ir gerų pažįstamų ratą.

pvz. Pasirodo. Kaip jūs susipažinote su savo geriausia drauge? Nemaža tikimybė.kartu. Jis reiškia. kūdikiai ir jauni gyvūnai teikia pirmenybę tam. Nuostatų ir įsitikinimų. iš tikrųjų dažnai jis paklūsta tam tikriems dėsningumams. kurie yra bendri visiems žmonėms. Be abejo. arti ar toli vienas nuo kito. galite atrasti ir savo pažįstamų tarpe tokių. tiek nevedusių studentų draugystei turėjo didelės įtakos tai. su kuriais susiduriame. kad jūsų draugais ar mylimaisiais tapo tie asmenys. o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti juos. su kuriais dažniau kontaktuojame. abipusiškumas ir fizinis patrauklumas. kad šiais laikais balsavimas už politinį kandidatą yra tas pats. kai susiduria su tuo. interesų. Panašumas. kurią skalbimo priemonės ar majonezo rūšį pirkti. Šiais laikais mes laisvai pasirenkame draugus ir vedybų partnerius. kad mūsų pasirinkimas priklauso tik nuo mūsų valios. tiek bendrauti. ir tai sukelia taip vadinamą dažnesnio pasirodymo efektą (R. Ir nors mums atrodo. 1968). Zajonc. Kaip rodo šimtai tyrimų. atrodo. Tyrimai rodo. nes priešinga nuostata trukdytų tiek dirbti kartu. kas nuspręsti. Todėl. Šis polinkis leidžia mums sėkmingai bendradarbiauti su daugeliu žmonių. mokėtės vienoje klasėje ar kurse. asmenybės ir net fizinės išvaizdos panašumas . bet subalansuoti santykiai vis tik malonesni ir labiau apdovanojantys nei nesubalansuoti. papildymas. Todėl gali būti. Pvz. gyvenote viename kambaryje ar kaimynystėje ir pan. Kaip pastebėjote. Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti. kaip jie buvo apgyvendinti universiteto bendrabutyje . Atrodo. kuriems. Aptarsime juos plačiau.126 vardan kartais toleruoja nuomonių neatitikimus. Mokslininkai šį efektą aiškina įgimta naujumo baime. bet jie dažniausiai irgi nėra labai mėgstami kitų.. ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame. kad paprasčiausiai mums labiau patinka tai. Fizinis atstumas. kad tam tikru jūsų gyvenimo momentu jūs tiesiog atsidūrėte fizinėje erdvėje arti viena kitos. kas įprasta ir pažįstama ir nerimauja. mes labiau linkę surasti patinkančius bruožus kituose ir pamėgti žmones. kurių patrauklumą jums padidino šie patrauklumo veiksniai: fizinis atstumas. B. Fizinis artumas leidžia dažniau matyti tam tikrus asmenis. panašumo reikšmė tarpasmeniniam patrauklumui pabrėžiama visose trijose patrauklumą aiškinančiose teorijose. kad tiek vedusių. Dažnesnio pasirodymo poveikį patrauklumo didėjimui efektyviai išnaudoja reklaminės ir politinės kampanijos.. panašumas. nepatinka daugumas aplinkinių. kas nepažįstama. kaip viena svarbiausių išgyvenimo strategijų. negu nemėgti. tai galioja bet kuriems objektams.

kuris nori. Todėl asmuo su stipriu globos pradu ir trokštantis rūpintis kitu sudarys idealią porą su tuo. fizine išvaizda ir socialiniu statusu. Kodėl panašumas didina patrauklumą? Nuostatų panašumas patenkina mūsų poreikį rasti savo pažiūrų teisingumo patvirtinimą. kad ir ji(s) mus mėgta. kad galime numatyti tų žmonių elgesį. kurių mes neturime. Sunku nustatyti. Fizinis patrauklumas. norėdamas mums įsiteikti ir. asmenybės savybių ir pan.127 yra labai stiprus patrauklumą sąlygojantis veiksnys. Žinojimas. ir tai didina pasitikėjimo ir saugumo jausmus. Bet manoma. O taip pat. o tuo pačiu ir tų asmenų patrauklumą. kurie mėgsta mus. Ir kuo santykiai su kitu asmeniu artimesni. kad juo rūpintųsi. Mes mėgstame tuos. Šios taisyklės negalioja turintiems žemą savivertę asmenims. jei kitas asmuo pritaria jums daugelyje sričių. etninių. tai jis gali nepriimti teigiamos informacijos apie save. įsitikiname. Abipusiškumas. kiek panašių nuostatų ar vertybių turi laikytis bendraujantieji. Visi žinom posakį „priešybės traukia". Manoma. Jeigu Jonas nepasitiki savimi ir menkai save vertina. kad jūs patinkate kitam asmeniui. kad mąstome „teisingai" ir todėl jaučiamės geriau. Netgi fizinio patrauklumo panašumas yra būdingas daugeliui porų. nes tai neatitinka jo paties Aš vaizdo. Kai mes sutinkame taip pat kaip ir mes galvojančius žmones. Nėra gerai. kad į porą dažniau pasirenkami tie asmenys. išsilavinimo.taip. Daugybė tyrimų patvirtina. negu nepanašūs. Tačiau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panašumas. politinių. tuo jie patrauklesni vienas kitam ir tuo sėkmingesnis jų bendravimas. Gausybė . mes tikime. turi bendraujantys. nes turi savybių. tuo daugiau panašumų mes ieškome įvairiose srityse. ypač pradinėmis bendravimo stadijomis. Ar jums patinka gražūs žmonės? Turbūt daugelis atsakys . Tyrimai rodo. Kai kada kiti mus traukia. sutikę panašiai mąstančius ir jaučiančius. mes norime. stengiasi padaryti mums gerą įspūdį. išskyrus tą. kad skirtingumas gali būti naudingas tuomet. didina to asmens patrauklumą. Iš tikrųjų. kad jų patrauklumas vienas kitam stiprėtų. jei mums patinka kas nors. turėdamas slaptų ketinimų.kai mes įtariame. kai bendraujantys gali papildyti vienas kitą. Kita išimtis . kuri yra viena iš svarbiausių jūsų gyvenime. fizinis patrauklumas yra labai stiprus bendro žmogaus patrauklumo veiksnys. kad kitas asmuo teigiamai apie mus atsiliepia.kilmės. kurie yra panašūs savo asmenybe. patenkindami vienas kito poreikius. Papildymas. interesų. skonio. kad kuo daugiau panašumų . kad svarbus veiksnys yra panašių nuostatų santykis ir svarbumas. Be to. religinių.

Tai leidžia manyti. Berscheid ir E. sąlygoja jų didesnį pasitikėjimą savimi. Dion. Vertinant patrauklius žmones. E. Mokslininkų nuomone. Amerikiečių psichologų tyrimai rodo. simetriškumas gali atspindėti geresnę sveikatą ir genetinę kokybę. Nustatytas gana universalus visų kultūrų žmonių ypatumas vertinti simetriškus veidus kaip patrauklesnius. geresnį savęs vertinimą ir geresnius bendravimo gebėjimus. kad jie yra geriau prisitaikę. Tai leidžia manyti. bet pagal šiuolaikinius grožio standartus jos pernelyg storos. pasireiškia jums jau žinomas aureolės efektas. kaip universalus grožis. Net gyvūnai. sąžiningesni. kad mes išmokstam. Tokiu būdu reprodukcinių galimybių požymiai susiejami su grožio . Tiems. Yra duomenų. seksualumas. sociobiologai. Rubenso paveikslų moterys buvo laikomos gražuolėmis XVII amžiuje. priskiriamos įvairios teigiamos savybės įdomumas. rodančių. atrodo. kad palankesnis elgesys. socialumas. kad patrauklumo suvokimas gali būti nulemtas ir biologinių veiksnių. kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus. jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais. vienos ryškios savybės (šiuo atveju patrauklumo) poveikis bendram asmens vertinimui.baisiomis ir negražiomis raganomis. ir neigiamais . t. 1972). pasirinkdami partnerius. vaikų darželyje populiaresni patrauklūs vaikai.128 tyrimų rodo. skaitydami pasakas. lyties ir kultūros žmonės vertina visais atžvilgiais geriau nei nepatrauklius. patvirtinančių jų hipotezes. Šiuolaikiniai modeliai ateinančioms kartoms gali atrodyti bjaurūs ar keliantys juoką. kurie suvokiami kaip patrauklūs. susiduriame su teigiamais veikėjais. Gali būti. Mes labiau žavimės simpatiškais kūdikiais. taigi žmonės ir gyvūnai genetiškai užprogramuoti ieškoti partnerių. platesnį socialinių kontaktų ratą (K. kad nėra tokio dalyko. Kokios yra fizinio patrauklumo priežastys ir kriterijai? Įvairios epochos ir kultūros labai skirtingai vertina. kurie dažniausiai yra gražūs. Walster. Patrauklumo poveikis patiriamas jau nuo pat gimimo. švelnumas. yra atlikę nemažai tyrimų. kas yra fiziškai patrauklu.ne. turinčių simetrijos. Iš tikrųjų. kad jau dviejų mėnesių kūdikiai ilgiau fiksuoja žvilgsnį ties tais moterų veidais. yra gerai" veikia mus nuo pat vaikystės. Kultūrinis stereotipas „kas gražu. o kas . kad yra tam tikri įgimti patrauklumo vertinimo mechanizmai. Šio požiūrio skelbėjai. D. kas yra gražu. įsisavindami jau egzistuojančias visuomenėje normas ir vertybes. kai. teikia pirmenybę simetrijai. kurį jaučia patrauklesni žmonės. gyvena visavertį gyvenimą ir būna laimingesni santuokoje. kuriuos suaugę įvertino kaip patrauklesnius. y. pamotėmis ir pan. manoma.

bendradarbiais. Iš pradžių du žmonės visiškai nežino apie vienas kito buvimą. Pastaroji stadija. ir jo poveikis bendraujančiam yra ribotas. dažniausiai . neįpareigojantis. Visiems artimiems santykiams būdingi trys pagrindiniai bruožai: • dažna sąveika ir trukmė • daug įvairios bendros veiklos ir kartu patirtų įvykių • didelė įtaka vienas kitam. ar mes toliau bendrausime su žmonėmis. grožio supratimas įvairiose kultūrose be galo įvairus. Daugelis sąveikų ir baigiasi šioje minimalios tarpusavio priklausomybės stadijoje. Pvz. kai mes nusprendžiame tęsti santykius su mums patikusiu asmeniu? Tarpasmeninius santykius tyrinėjantys mokslininkai siūlo įvairius santykių raidos modelius.1 pav. Siame modelyje santykių raida nuo trumpalaikės sąveikos iki artimų santykių vaizduojama kaip auganti dviejų žmonių tarpusavio priklausomybė (7. . Taylor. du nepažįstami. bet santykius palaikome tik su kai kuriais iš jų. paviršutiniškas kontaktas. aiškinančius. bet matę ar girdėję apie jį. jūs galite nemėgti kokio nors studento net ir nebendravę su juo. Pradinis patrauklumas dažnai lemia. kai žmonės labai susiję vienas su kitu. geriausiais draugais. ar ne. kai. pagal Sh. E. t. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiamą įspūdį. prasideda tuomet. mes sueiname į paviršutinišką kontaktą. Įsisąmoninimas gali būti vienpusis arba abipusis. Tarpasmeninių santykių raida Gyvenime mes sutinkame daugybę žmonių. žymi artimus santykius. prasidedančią nuo nedidelės ir pasibaigiančią ryškia tarpusavio priklausomybe.). Tarpusavio priklausomybės modelis (Levinger ir Snoek. kaip nuo paviršutiniško bendravimo pereinama prie vis gilesnio ir artimesnio. y. kurį tuo metu atlieka žmogus. santykiai pereina į įsisąmoninimo stadiją. Kitas lygis.kalbėdami arba pasikeisdami laiškais. Kai mes persimetame keliais žodžiais su pardavėja. nulemtas socialinio vaidmens. sakykim. 1974. Tai gali būti santykiai su tėvais. nors ir yra labai bendrų patrauklumo vertinimo kriterijų. Vis tik. Jei sąveika tarp dviejų žmonių tęsiasi ir toliau. Si stadija gali būti labai svarbi. Kai asmuo pastebi ar sužino ką nors apie kitą. kontakto tarp jų dar nėra. Paviršutiniškas kontaktas yra tarpusavio priklausomybės pradžia. vyru ar žmona. 1994). kai du žmonės pirmą kartą sąveikauja. pereinama į bendrumo stadiją. laukiantys eilėje prie kabineto durų. peržvelgia vienas kitą.129 kriterijais. mes galime inicijuoti sąveiką su juo.. O kas vyksta po to. Toks bendravimas dažniausiai yra trumpas.

Taylor. greitai pamirštam. vertinimai. šiek tiek sąveikos) Bendrumas: nedidelė priklausomybė vidutinė priklausomybė didelė priklausomybė 7. . Artimų žmonių poelgiai. meilės. jausmai turi mums didelę įtaką. kad dėl artimiausių žmonių mes galime išgyventi ir stipriausius pykčio.130 Kontakto nėra (du asmenys nesusiję vienas su kitu) Įsisąmoninimas (vienpusės nuostatos ir įspūdžiai) Paviršutiniškas kontaktas (abipusės nuostatos. E. išgirstą iš kokio nors įstaigos klerko. jų santykiai tęsiasi santykinai ilgą laiką. paramos šaltinis. rūpinimosi.1 pav. 1994) Artimi žmonės dažnai bendrauja. Jei kandžią repliką. pavydo bei nusivylimo jausmus. tai geriausio draugo kritika gali ilgam išvesti iš pusiausvyros. Artimi santykiai yra teigiamų emocijų. taigi gali kalbėti apie daugelį dalykų. Dviejų žmonių tarpusavio priklausomybės modelis (pagal Sh. Bet nereikia užmiršti. jie turi daug bendros veiklos ir kartu išgyvena daug įvykių.

į gylį ir į plotį. atskleidžia kitas santykių raidos modelis. Kaip parodyta 7.2 pav. 7. Taylor. Santykių raida šiame modelyje suprantama kaip palaipsnis savęs atskleidimo procesas. bet ir nenorėtumėte. kokie j ūsų karjeros ir gyvenimo planai. kiek uždirbate. koks jūsų šuns vardas. pagal Sh.2 pav. vertybės . socialinis įsiskverbimas gali vykti dviem kryptimis . E. E. intymių dalykų apie save. leidžiantis vis giliau ir giliau „įsiskverbti" į kito žmogaus asmenybės vidų. Jūs galite kalbėti su savo pažįstamais apie tai. bendraujantieji atskleidžia vis daugiau asmeninių. Socialinio įsiskverbimo modelis (Altman ir Taylor. 1973. Artimesniems žmonėms atskleidžiate tokią informaciją. 1994).131 Kokiu būdu mes tampame tokie artimi vienas kitam. kokios muzikos klausotės ir kur jūs ruošiatės keliauti vasarą. ką mėgstate valgyti.. 1994) Santykiams plėtojantis nuo paviršutiniškų iki labai artimų. Taylor. pvz. kad visas pasaulis apie tai žinotų. Atsiskleidimas į gylį ir įplotį skirtingiems asmenims (pagal Sh. kuri nėra labai intymi. Tai ir yra santykių plėtra į gylį..

Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose Kai tik pradedame kalbėti. kuomet mes pasidalijame intymia asmenine informacija ir jausmais su kitu asmeniu. Nėra taip. mes reiškiame savo nuomonę. šis procesas labiau panašus į plėtotę spirale. kad mes paprasčiausiai diena iš dienos vis daugiau atsiskleidžiame kitam. Taigi atsiskleidimas yra ypatinga pokalbio rūšis. skausmingus ar reikšmingus išgyvenimus. todėl toliau pakalbėsime apie šį svarbų bendravimui procesą. seksualinės fantazijos). Tai kaip galime atskirti atsiskleidimą nuo kitų bendravimo būdų? Dažniausiai nurodomi tokie atsiskleidimo kriterijai: 1. informacija perduodama žodžiu 3. jausmus tėvų ir savo paties atžvilgiu. Kai mes papasakojame apie tai. Derlega (1984) nurodo penkias pagrindines atsiskleidimo priežastis. Santykių plėtra į plotį negarantuoja. . su laiku mes apie žmogų sužinome vis daugiau dalykų. ar kad buvome įsimylėję savo mokytoją. ji skirta konkrečiam asmeniui. nes bijom arba tiesiog nenorim dalytis mums reikšmingais dalykais. Tačiau iš esmės santykių raida priklauso nuo mūsų tarpusavio atsiskleidimo ypatumų. siunčiame kitiems informaciją apie save. kad jaučiame įtampą bendraudami su nepažįstamaisiais. nebūtinai labai asmeniškų. Santykiai taip pat plėtojasi į plotį. Bet koks verbalinis ar neverbalinis elgesys mus atskleidžia. Galim turėti daug informacijos apie asmenį. Kito žmogaus pažinimo procesas yra sudėtingesnis nei pavaizduota 7.132 ir poreikiai. Kodėl mes atsiskleidžiame kitam asmeniui? V. kad su tuo žmogumi mes tapsime gerais draugais. tai vengiame jo. jei jis nėra mums giliai atsiskleidęs. apie kuriuos mes nepasakojame net ir artimiausiems žmonėms. Tik nedaugeliui pačių artimiausių žmonių galite atskleisti savo baimes. Kaip nurodo modelio autoriai. t. y. emocijas. bet jo vis tik gerai nepažinti. pateikiama informacija turi būti asmeninė 2. interesus. mes atskleidžiame intymią informaciją apie save. kai mes tai siekiame visiško atvirumo su draugais.. J. Yra mumyse ir tokių dalykų (pvz.2 pav.

Savęs suvokimas. nepalankios informacijos apie save atskleidimas gali sumenkinti mūsų įvaizdį. kaip kiti reaguoja į mūsų informaciją. Toliau panagrinėsime. Mes galime atskleisti ar slėpti informaciją apie save. Po sunkios darbo dienos galite norėti išsakyti draugui. Jeigu neatskleidžiame partneriui. Matydami. Tuo pačiu atsiskleidimas gali turėti ir neigiamų padarinių. jausmai. bendraujantieji sužino. Jausmų išreiškimas. atsiskleidimo tyrinėjimų pradininkas. Socialinė kontrolė. Dalijimasis asmenine informacija ir pasitikėjimas kitu yra svarbus užmezgant santykius ir plėtojant juos intymumo link. Kiti gali patvirtinti. Iš tikrųjų. Tarpasmeniniuose santykiuose. kad jis didina savęs įsisąmoninimą . galima vengti pasakoti apie tam tikrus dalykus. Dažnai net labai artimi žmonės neatskleidžia savo norų tikėdamiesi. 2. tuomet santykiai tampa riboti ir paviršutiniški. kas įvyko ir geriau suvokti savo mintis bei išgyvenimus. Tarpasmeniniams santykiams reikia atvirumo. mes „pasitikriname" savo pažiūrų teisingumą ir tinkamumą. kad kitas turėtų juos žinoti ar atspėti. M. pagarbą ir dėmesį mums. atsiskleisdami vienas kitam. kuo jie panašūs ir kuo skiriasi jų mintys. kas formuotų apie mus gerą nuomonę. ką jaučiame. Santykių plėtra. galime įskaudinti kitus. kaip nirštate ant savo „šefo" ir kaip blogai jaučiatės. reakcijos. Atvirai išreikšdami savo jausmus ir vertinimus. kad atsiskleidimas gali turėti teigiamų ir neigiamų padarinių. Atvirumas gali sumažinti santykių patrauklumą. Jourard (1964). atskleidę savo netradicinę seksualinę orientaciją ar tai. Kartais mes kalbam apie savo jausmus vien tam.atsiverdamas žmogus geriau pažįsta save. kokie jo privalumai ir kokie atvirumo pavojai. . susilaukti jų kritikos ar neigiamo moralinio vertinimo. 4. Asmeninės informacijos atskleidimas daro mus pažeidžiamus. 3. kokie jų poreikiai ir kokiu būdu galima juos patenkinti.133 1. Teigiama yra tai. S.. Žinome. kad juos „iškrautume". atsiranda nusivylimas kitu asmeniu bei santykiais. nes paaiškėja skirtingi norai ir poreikiai. arba atskleisti tai. Dėl to lūkesčiai dažnai lieka nepatenkinti. Pvz. kaip atsiskleidimas veikia tarpasmeninių santykių raidą. jog serga AIDS. Socialinis palyginimas. dėl kurių daugumas ir bijo atsiverti. Dalydamiesi su kitais savo patyrimu ir jausmais. kad apsaugotume savo privatumą. norėdami kontroliuoti situaciją. 5. kad mūsų reakcija yra „visai normali" arba kad mes „persūdėme" šioje situacijoje. kokios neigiamos reakcijos susilaukia žmonės. mes turime galimybę geriau įsisąmoninti. nurodo.

kad įskaudintų ar kontroliuotų mus. Egzistuoja nerašytos taisyklės kam. kad du žmonės atėjo į antrą pasimatymą. Derlega (1984) pabrėžia tokius galimus atsiskleidimo pavojus: • abejingumas: kartais galime patirti nemalonius jausmus supratę. kad toks atsiskleidimas atitinka situaciją ir yra savalaikis. kitais . bet vienas iš jų neįvertino santykių lygio sakydamas: „Ar nenorėtum susilaukti nuo manęs kūdikio?" Tikriausiai šioje santykių stadijoje merginai toks klausimas gali pasirodyti netinkamas ir ji gali įvertinti tai kaip netaktą bei kišimąsi į intymią teritoriją. Bet suaugusieji pradeda reguliuoti atsiskleidimą. Jiems patinka būti drauge. kiek jis mums atsiskleidžia . kad daugiau jo niekad nepamatys.sutuoktiniui. Mes žymiai labiau atsiskleidžiame tiems. atsiskleidimas gali sąlygoti aplinkinių neigiamą reakciją ir socialinį atstūmimą • kontrolės praradimas: asmenys. jausmų ir norų atskleidimas vyksta natūraliai ir spontaniškai. Kaip geriausiai tai padaryti. Labiausiai ištyrinėta abipusiškumo norma yra tokia: jei mes pasidalijame intymia informacija su kitu asmeniu. erzindamas Petrą • išdavystė: deja. šeimos ir individualaus patyrimo. verta. ji(s) linkęs atskleisti panašų kiekį asmeninės informacijos mums. tik reikia tai daryti tinkamai ir laiku. kuriuos mėgstame ir kuriais pasitikime.tam tikros atsiskleidimo normos. tu nepatinki man". nes gali padidinti bendraujančio su jumis nerimą ir gynybiškumą. kada ir kiek atsiskleisti. Vaikystėje savo minčių. Taigi ar išvis verta atsiskleisti? Atsakymas būtų . Įsivaizduokite. Todėl žmonės linkę jas patikėti tik tiems.bausdami ar ignoruodami. Jei mes kalbame apie nereikšmingus dalykus. jei žino. Vaikui nieko nereiškia pasakyti garbiai poniai: „Tu negraži. J. su kuriais mes pasidalijome asmenine informacija. kartais atskleidžia kitiems. o kartais ir autobuso ar traukinio bendrakeleiviui. kuriais labai pasitiki . padeda suprasti atsiskleidimo normos. gali ją panaudoti. Kita vertus. Atsiskleidimas neturi būti pernelyg greitas.kuo daugiau atsiskleidžia. tuo tampa patrauklesnis. Bendraudami su kitais. kad mūsų atsiskleidimas atitiktų . Jei Petras papasakoja draugui apie tai. kiek galime jiems atsiskleisti. vienais atvejais jį skatindami.134 V. kad kitam visai neįdomus mūsų atsivėrimas • atstūmimas: kaip jau minėta.taip. Jos priklauso nuo visuomenės. šis gali naudotis tuo. asmenines paslaptis tie. artimiems draugams. kuriais pasitikėjome. kunigui. tą patį gauname iš kito. Taigi egzistuoja atitikimo norma. mes dažnai intuityviai jaučiame. Tokiu būdu atsiranda atsiskleidimo reguliavimo mechanizmai . asmens patrauklumas priklauso nuo to. jog drovisi moterų. Bet su sąlyga. kuri reikalauja. Atsiskleidimas yra tampriai susijęs su patrauklumu.

kad atsiskleidimas yra svarbus tarpasmeninių santykių plėtros veiksnys. o tai reiškia. kad draugystės išlaikymui svarbūs priešingi dalykai: • fizinio atsiskyrimo nebuvimas • ištikimybė • toliau mėgti savo draugus . teikia ir gauna pagalbą. Artimais draugais mes laikome žmones. Bet ir ilgalaikiai artimi tarpasmeniniai santykiai negarantuoja nuolatinio atvirumo. kad draugavimas reikalauja laikytis neformalių taisyklių. kurie rodo. su kuriais jaučiamės labai artimi ir tampriai tarpusavyje susiję. pašnekovo būseną. kai ji reikalinga • siekimas padaryti draugą laimingą. o taip pat tai. Taigi galima manyti. kai esate kartu. kaip ir labai uždari. nes atrodo neturintys sveikos nuovokos ir blogai prisitaikę. Net ir intymūs partneriai turi būti jautrūs vienas kitam ir prieš atsiskleisdami įvertinti laiką. kurių sulaužymas gali pakenkti draugystei. yra nepopuliarūs ir nepatrauklūs. išreiškia savo emocijas. Draugystė Draugystė ir meilė yra aukščiausia tarpasmeninių santykių raidos pakopa. Taisyklės tokios: • draugo interesų gynimas • pasidalijimas geromis žiniomis su draugu • emocinės paramos suteikimas • pasitikėjimas vienas kitu • pagalbos siūlymas. pasitiki vienas kitu.135 tarpasmeninių santykių pobūdį ir partnerio atsiskleidimo lygį. S. Tarp draugų pasiekiamas didelis intymumas. kad išlaikyti draugystę nėra visai paprasta. kad du asmenys laisvai atsiskleidžia vienas kitam. Apibendrinant reikia pažymėti. Hendrick (1992) aprašo tarpkultūrinių tyrimų rezultatus. Hendrick ir C. Studentų retrospektyvinė savo draugysčių analizė išryškino keturias pagrindines draugystės iširimo priežastis: • fizinis atsiskyrimas • naujų draugų atsiradimas • sumažėjęs senų draugų patrauklumas • trukdymai draugystei dėl mylimoj o(osios) atsiradimo ar vedybų. Per daug atviri žmonės. kokius padarinius gali sukelti toks atsivėrimas. Šios taisyklės leidžia daryti išvadą.

tėvams. Motina šiuo atveju nėra nuolatinis saugumo . bet ir kančių šaltinis. Meilė Perėję patikimo ir draugystės stadiją. Čekuolienė. Nors tai sudėtingas bei sunkiai apibrėžiamas jausmas. Egzistuoja daugybė meilės rūšių. brolių . Hendrick. jei pirmaisiais dviem gyvenimo metais vaikas nepatyrė pakankamai meilės ir turėjo mažai fizinių kontaktų su motina ar ją atstojančiu asmeniu. 1992). neprisirišo prie kokio nors žmogaus. kad ji yra ne tik džiaugsmo. nepaisant to. Bowlby prieraišumo teoriją. vaikų .tai meilės jausmas vienam (arba keliems) priešingos lyties asmenims. kad išmoktų mylėti kitus (S. mes pasiekiame meilės valdas. nevaržomą meilę. gal tiek pat. Kiekvienas meilės ryšys skirtingas ir turi savo unikalių bruožų. o kartais per daug globoja. Taigi vaikas turi būti mylimas. Taip pat ne mažiau svarbu. kai motina atsiliepia į kūdikio reikmes ir jam pakanka dėmesio ir meilės. Skiriami tokie prieraišumo tipai: • Saugus prieraišumas atsiranda. yra suaugusio žmogaus meilės šaltinis. ieškodamas kontakto. Be meilės ir rūpinimosi kūdikystėje mes žūtume. kad meilė. Jie priklauso nuo paties kūdikio temperamento ir nuo tėvų ar globėjų įgūdžių ir požiūrio į vaiko globą. 1991).136 • išlaikyti tokį gyvenimo stilių. Kokios yra meilės jausmo šaknys? Meilė prasideda nuo lopšio. Bet yra viena meilės rūšis. Yra tėvų meilė vaikams. kuri apima žmogų tam tikru jo gyvenimo momentu labai stipriai . prisiriša prie motinos ir reiškia jai instinktyvią. J. Hendrick ir C.seserims ir pan. Paaugęs kūdikis džiaugsmingai tyrinėja pasaulį. • Nerimastingas prieraišumas dažnai susiformuoja temperamentingiems kūdikiams. Pagal J. vis tik meilė yra gana dažnas tyrinėjimų objektas. švelnius prisilietimus. Kūdikis. bet periodiškai grįžta pas mamą. reaguodamas į motinos fizinį artumą. Bowlby ir kiti autoriai nurodo. kiek ir mylinčių žmonių. saugumo ir meilės. Tokios meilės siekia absoliuti dauguma žmonių. kurių motinų reakcijos yra nenuspėjamos: kartais ignoruoja kūdikį. mylavimą ir šiltą balsą. kuris leistų palaikyti draugystę. kad gali susiformuoti skirtingi kūdikio prieraišumo prie motinos stiliai (D. suaugęs jis nesugebės užmegzti gilaus meilės ryšio. patirta motinos glėbyje.

kritiškus ir nejautrius. bet ir teikia globą ir šiltus jausmus. Nerimastingo tipo suaugusieji pažymėjo. bendraudami su kitais. Jų meilės santykius lydėjo aistra. turbūt. pvz. emociniai pakilimai ir nuopuoliai. yra skirtumų tarp kūdikio ir suaugusiojo prieraišumo. paramą ir rūpinimąsi juo paauglystėje ar vėliau. panašiai kaip ir daugelis įsimylėjėlių. jautėte įvairius fizinius pojūčius . Saugiai besijaučiantys suaugusieji prisiminė šiltus santykius tarp jų ir tėvų ir tarp pačių tėvų. didelius emocinius svyravimus santykiuose su mylimaisiais.137 garantas. Aišku. širdies daužymąsi.nesišypso. Nesaugūs suaugusieji apibūdino savo tėvus kaip reiklius. bendraudami su kūdikiais. Jie nurodė. kad nerimauja dėl to. didelis seksualumas. Hazan ir P. raudonį veide ar sunkumą skrandyje. kad gana lengvai suartėja su kitais ir retai nerimauja dėl to. • Nesaugus prieraišumas susidaro kūdikiams. Daugelis nurodė. kad jų tėvai buvo nelaimingi santuokoje (C. kaip kad daro daugelis kitų tėvų. kurių tėvai. žaisti ir visam . Saugaus prieraišumo stiliaus suaugusieji savo santykius su kitais vertino kaip laimingesnius ir ilgiau trunkančius nei kitų dviejų stilių asmenys. Tokioj aplinkoj augantys kūdikiai tampa palyginti neemocionalūs ir nejautrūs kitiems žmonėms. Meilės rūšys Aistringa meilė. Suaugusiųjų tarpe formuojantis prieraišumui galioja abipusiškumo principas kiekvienas partneris ne tik gauna. Jie paminėjo intymumo baimę. bet bijo būti atstumti. patyręs meilę. 1987). Tyrimai rodo. Prieraišumo stilius gyvenimo eigoje gali ir keistis. nesijuokia. pavydą. kad jiems sunku rasti tikrą meilę ar visiškai pasitikėti savo partneriu. Shaver. Tuo tarpu nesaugaus tipo atstovai nurodė. nerodo jiems savo emocijų . gali pradėti jaustis saugiau bendraudamas su kitais ir gebėti užmegzti ilgalaikius ryšius. Tokio santykių tipo kūdikiai. kaip saugiai prisirišusiems vaikams. Suaugusieji labiau prisiriša prie bendraamžių jų santykiai dažnai apima ir seksualinį potraukį. Jie siekia meilės.. Jūs. kad bus jų palikti. jaučia nerimą ir netikrumo jausmą. Ar prisimenate save įsimylėjusį (-ią) „iki ausų"? Šį patyrimą daugelis yra išgyvenęs bent kartą gyvenime. ar mylimieji atsakys į jų jausmą ir ar pasiliks su jais.burnos džiūvimą. nesugaus prieraišumo stiliaus asmuo. stiprus pavydas. o noras dirbti. kad kūdikio prieraišumo stiliai sukuria pagrindą suaugusiojo prieraišumo prie kitų stiliui. Galbūt jus buvo užvaldžiusios mintys ir fantazijos apie mylimąjį.

todėl sumažėja nerimas ir netikrumas dėl kito asmens. saugumo ir supratimo. kurį sukelia santykių netolygumas • jausmų. šilti jausmai. naujų stimulų. kad tavim rūpintųsi • susijaudinimas pažinus kitą asmenį • susijaudinimas dėl seksualinių santykių • frustracija dėl nesusipratimų bendravime • netikrumas ir mylimojo asmenybės nepažinimas • pavydas dėl to. beveik visiems mums vienu ar kitu metu tai atsitinka. kuri meilės rūšis yra „tikresnė". rūpinasi vienas kito gerove. Tai tokia meilė. žmogui reikia sensorinės įvairovės. galima nustebti: „Ir kam to reikia?" Kaip ten bebūtų. ir susitelkimas tik ties vienu asmeniu pradeda varginti. yra patenkinami. sumažėjo iki minimumo? Buvo apėmę stiprūs ir tuo pačiu prieštaringi jausmai . kad šios meilės pagrindą sudaro tiek teigiami. kai du žmonės yra labai artimi vienas kitam. Kai kurie poreikiai. aistra ir pavydas? Jūsų išrinktasis visais atžvilgiais atrodė puikus? Visi požymiai rodo. Žmonės labai skiriasi pagal požiūrį.138 kitam. kad pagrindiniai dalykai. turi daug ką bendra. Kai kuriems atrodo. kiek mylimas asmuo jums skiria laiko ir dėmesio • nerimas ir baimė dėl naujų santykių ateities • pyktis dėl skausmo. Jai būdingi vidutinio intensyvumo. kad jūs patyrėte taip vadinamą aistringą meilę.meilė ir neapykanta. Atsiranda mažiau nesusipratimų. mūsų dėmesys vėl nukrypsta į kasdieninį gyvenimą ir mūsų mylimas žmogus tampa tik vienu iš mums brangių dalykų. susižavėjimas ir baimė. išskyrus tą asmenį. Taigi po kelių savaičių ar mėnesių „beprotybė praeina". priprantama prie kito žmogaus buvimo greta ir tai jau nesukelia tokio didelio susijaudinimo. tiek neigiami jausmai: • dėmesio ir saugumo poreikis • poreikis būti priimtam ir suprastam • poreikis. pvz. Be to. Šio sąrašo analizė atskleidžia ir priežastis. Šiuo metu aistringoji meilė gali visai išnykti arba peraugti į partnerišką meilę. Partneriška meilė vystosi palengva dviems asmenims kuriant juos patenkinančius santykius. kurias jaučia išgyvenantieji aistringą meilę. minčių ir fantazijų apie mylimą asmenį gausa. kai labiau pažįstame kitą asmenį. Šaltu protu peržvelgus šį sąrašą. Sumišusios emocijos. atsiranda dėl to.. pasitiki vienas kitu. kaip anksčiau. Partneriška meilė. Mes labiau pažįstame jo arba jos elgesį. o ne stiprios aistros. kuriuos suteikia . kodėl aistringa meilė neišvengiamai išblėsta.

priėmimas ir numatomumas bei pripratimas .1 lentelė). pasitikėjimo • aistros . 1998) Kiekvienas iš nurodytų komponentų įvairiomis proporcijomis jungdamasis su kitais sudaro aštuonias meilės rūšis (7. R. pagal kurią meilė gali kilti iš trijų pagrindinių komponentų derinio: • intymumo .3 pav.sprendimo. Aronson ir T.didelį išreikštumą) Meilės rūšys Nėra Aistringa meilė Romantinė meilė Tobula meilė Aistra + + + Intymumas + + Įsipareigojimai + . Mokslininkai neapsiriboja minėtomis dviem meilės rūšimis. Vis tik šeimos tyrinėtojai teigia. 7. pliuso . R. kad partneriška meilė yra ilgalaikių santykių tarp dviejų žmonių pagrindas. atvirumo.1 lentelė. seksualinio potraukio • įsipareigojimo . susijaudinimo. supratimas. intymumo ir įsipareigojimų išreikštumą santykiuose (minuso ženklas rodo mažą išreikštumą arba jo nebuvimą. J. AISTRA ĮSIPAREIGOJIMAS 7. Stemberg (1997) pasiūlė trikampę meilės teoriją.139 partneriška meilė .ryšio ir artumo partneriui jausmo. tarpusavio supratimo. J.gali tapti nuobodulio tarpusavio santykiuose priežastimi. Meilės rūšys pagal aistros. Stemberg meilės trikampis (pagal E.saugumas.stiprių jausmų. D. Wilson. kad myli partnerį ir pasišventimo išlaikyti tą meilę ir ilgalaikius santykius su ja (juo).

1... asmuo gali jausti didelę aistrą ir fizinį potraukį {aistringa meilė). dažniausiai sujungia daugiau nei vieną tipą (S. kai asmuo sako „Aš myliu tave". o galbūt ir į tobulą meilę. nuoširdų ryšį ir. Hendrick. 3. Jos autorius J. 2. Draugiškoji meilė. bet tai šiltas.140 Partneriška meilė Tuščia meilė Draugystė Beprasmė meilė + + + - + + + Pvz. Pateiksime dar vieną meilės rūšių klasifikaciją. tai gali reikšti labai įvairius dalykus. Mylintieji išreiškia ją žodžiais. Mylintieji mano meilę esant šeimos ir visuomenės pagrindu. nors nori abipusio atvirumo. kuriai būdinga aistra ir intymumas. Jie drovisi intensyvių jausmų ir seksualinio ryšio. Dažnai tai būna meilė . Tai aistringa meilė. O kartais žmonės nusprendžia būti kartu vedami vien aistros ar seksualinio pasitenkinimo (beprasmė meilė). Kaip matyti. Pabandykite patys rasti gyvenimiškų ir literatūrinių pavyzdžių. atitinkančių kiekvieną meilės rūšį. patikimas. ji dažniausiai palaipsniui išauga iš draugystės. nes nereikia kontroliuoti stiprių emocijų. Hendrick ir C. apibūdindamas meilę. Tokia meilė visiškai užvaldo žmogų. lydima stiprių emocijų. Užvaldanti meilė. tai gali peraugti į romantinę meilę. kad kiekvienas asmuo. Tokie žmonės mano. Meilė nėra labai emociškai sužadinanti. abipusio pasitikėjimo.iš pirmo žvilgsnio". Jo mintys ir fantazijos dažniausiai nerimastingos ir sukasi vien tik apie meilės objektą. kai žmogus nusprendžia. liesdami vienas kitą ir trokšta kuo dažnesnio fizinio kontakto. tačiau nėra jos „apsėsti". Panašiai kaip partneriška meilė. net ir nejausdami dvasinio artumo. 1992). kuriant abiem pusėms priimtinus santykius. sudarytą remiantis pačių žmonių meilės santykių aprašymo analize. intymus dviejų žmonių ryšys. kad meilė yra teigiamų emocijų šaltinis ir svarbiausias gyvenime dalykas. Jų santykiai lengvi. Erotinė meilė. . ankstyvo seksualinio ryšio. Tuščia meilė gali būti tuomet. kad jis mylės kitą nebūdamas jam labai artimas ar draugiškas ir be aistros. Žmonės skirtingai supranta ir apibrėžia meilę ir tai gali tapti kliūtimi. bet pabrėžė. Lee išskyrė 6 meilės tipus. Santykiams tęsiantis. kuri yra visų trijų komponentų junginys. bet nežinoti apie kitą asmenį intymių dalykų ir nejausti jam jokių įsipareigojimų. Jie siekia kuo greičiau užmegzti atvirą. to nereikalauja iš partnerio. neatsiskleisdami vienas kitam. abipusio atsiskleidimo ir supratimo.

socialine padėtimi. kaip tenisas ar šachmatai. Tai besąlygiškas rūpinimasis kitu. Jis įsitikinęs. kad be partnerio meilės jo gyvenimas nieko vertas ir bet kuria kaina siekia tą meilę užsitarnauti. Jis ieško partnerio. jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. Pragmatiškas mylimasis žiūri į meilę labai praktiškai. Jacobs (1992) išskyrė keturias meilės ryšių užmezgimo motyvų grupes. Atsiranda jausmų kontrolės praradimo jausmas. Jei vieno iš partnerių jausmai suintensyvėja. yra pavydus. Pragmatiška meilė. Žmogus gali teikti pirmenybę vienam ar kitam meilės stiliui tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ar su skirtingais partneriais. kad seksualinis atitikimas yra svarbus. dėl kurio būtų verta aukotis. kad padidintų jausmų intensyvumą. Mylintieji mėgaujasi seksu ir jo įvairove. 6. Meilė kaip žaidimas. Tokio tipo asmenys nelinkę užmegzti gilių emocinių ryšių. jo gerbūviu. išsilavinimu. nerimas. Nustatyta. kurie skatina skirtingo meilės stiliaus dominavimą: • neigiamos emocinės būsenos (vienatvė. 4. Meilė.141 Troškimas nuolat matyti partnerį yra labai stiprus. Jis arba ji reikalauja iš partnerio nuolat rodyti savo meilę. Jis vengia emocinių kraštutinumų ir siekia pažinti partnerį palaipsniui. jo nuomone. o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo. Jie mėgsta „žaisti" meilę ir ją laimėti. nepaisant savo norų ir interesų. ir tai daroma nesiekiant įžeisti kito asmens. kad vyrams labiau nei moterims būdinga erotinė meilė ir meilė-žaidimas. Tokia meilė retai baigiasi laimingai. mano. su kuriuo galėtų patenkinti vienas kito poreikius ir kuris jam tiktų įvairiais požiūriais . Kai kada net su keliais partneriais vienu metu.išvaizda. „apsėstas" mylimasis jas sukelia pats. Tyrimai parodė. Ši meilė reiškia visišką atsidavimą mylimam asmeniui. Melas ir nenuoširdumas yra svarbiausios žaidimo taisyklės. Jei ypatingų problemų nėra. Žaidimu mėgaujamasi. bet nėra pasaulyje tokio svarbaus žmogaus. atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. interesais ir pan. žema savivertė) sąlygoja pasiaukojančią meilę . Mažiausiai patenkinamu meilės tipu dauguma laiko meilę kaip žaidimą. kad skirtingą meilės stiliaus pasirinkimą gali skatinti emocinės būsenos ir išorinis spaudimas. kitas padeda jam išlaikyti savikontrolę ir atstumą. tačiau nesieja jo su jausmais. kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose . 5. taip pat praktišką bei užvaldančią meilę. tuo tarpu moterys dažniau jaučia draugišką meilę. J. Meilės tipas nėra fiksuota asmens savybė. R. Šiems žmonėms meilė yra toks pat žaidimas. o visas su tuo susijusias problemas galima kartu išspręsti. svarbi gyvenimo dalis. Pasiaukojanti meilė.ne per daug jausmo ir ne per mažai.

„Ji tokia nenuspėjama") tampa santykių iširimo priežastimis („Aš ir jis neturim nieko bendra". deja. siekiant pačiam pasikeisti ar raginant partnerį ką nors keisti. Teorinė meilės rūšių įvairovė leidžia mums suprasti. Su laiku partnerio patrauklumas gali sumažėti ar visai išblėsti. kai jų santykiai pradeda šlyti? C. į partnerį žiūrima pernelyg kritiškai. kodėl santykiai tarp artimų žmonių gali pablogėti ir galų gale iširti. Tyrimai rodo. Patiriama. dažnai ji baigiasi. . tačiau galima paminėti kelias dažniau pasitaikančias. Ši sąvoka įvairiai interpretuojama. susijusių su „tikra meile". Wilson 1998). nelaimingais ir net priešiškais? Aišku. santykių baigiasi dėl to. Santykių iširimas Kokia bebūtų meilė. kokias televizijos laidas žiūrėsim. Partneriai pradeda nebepatenkinti vienas kito poreikių. ir santykiai tarp dviejų žmonių išyra. darbuotojas gali aptarti problemas su vadovu. kurios lėmė pradinį asmens patrauklumą („Jis toks nepaprastas ir taip skiriasi nuo kitų". Atsiranda bendravimo problemų. 3. Tokiu būdu iškyla konfliktas tarp nepriklausomybės ir buvimo kartu poreikių. nes žmonių jausmai ir mintys vienas kito atžvilgiu yra gana skirtingi ir nepakartojami. Rusbult (1987) nurodo keturis dažniausiai pasitaikančius reagavimo būdus: 1. gali būti daugybė priežasčių. Aronson ir T.142 • • • pripažinimo poreikis gali skatinti užvaldančios meilės pasireiškimą amžius ir socialinis spaudimas skatina pragmatišką meilę seksualiniai troškimai sukelia erotinę meilę. „Ja visiškai negalima pasitikėti") (E. Kaip elgiasi žmonės. kreipiantis pagalbos į šeimos konsultantą. Intymūs santykiai visada reikalauja tam tikro kompromiso: sutarimo. nes nesugebama susitarti. Skirtingi motyvai nulemia ir skirtingų partnerių pasirinkimą. kurių anksčiau nesimatė. teikti pasiūlymus. kurios anksčiau žavėjo. Jei tai darbiniai santykiai. Bandoma pataisyti santykius. kodėl realiame gyvenime tiek daug nesusipratimų ir skirtingų požiūrių. kad mylimas asmuo turi daug trūkumų. kai savybės. tampa neįdomios ar net erzinančios. E. Kodėl laimingi. draugiški ryšiai tampa nepatenkinančiais. kad savybės. 1. D. jis priešpastatomas kitiems. nusileisti. pas kuriuos draugus eisim į svečius ir pan. 2. ką valgysim pietums. kad 30 proc.

Žodį „mes" dažniau keičia žodis „aš". būdingas visiems išgyvenantiems išsiskyrimą su artimais ir mylimais žmonėmis. M. net ir būdami nelaimingi santuokoje. kurių trukmė ir seka gali kisti skirtingoms poroms (pagal J. iš pradžių dėl to audringai išgyvenama ir dažnai galvojama apie prarastą partnerį. Toks netekties išgyvenimo ciklas. Dažnai. arba panaudojama prievarta. Kuo daugiau jausmų. kuriam praėjus asmuo emociškai nutolsta nuo buvusio partnerio ir grįžta į normalų gyvenimą.kokias pasirinkimo galimybes žmogus turi. lūkesčių mylintieji atiduoda tarpusavio santykiams. Kitas svarbus dalykas . paliekant partnerį. Šioje santykių stadijoje atsiranda skirtumų akcentavimas. nes neturi geresnės alternatyvos tokiems santykiams. . tikintis. Kaip jau minėta. o procesas. • Vengimas. • Atsiribojimas. ir nors stiprių konfliktų gali nebūti. tik skirtingos trukmės ir intensyvumo. žmonės jos nenutraukia. „Pakeičiam temą". 1988): • Diferenciacija. Susitaikoma su neišvengiamu santykių iširimu. Kuo jie didesni ir kuo santykiai buvo labiau patenkinantys. • Išsiskyrimas. „Ar būtinai mes turim apie tai kalbėti?" • Sąstingis. tuo jis mažiau motyvuotas tuos santykius nutraukti. Palaipsniui bendraujantieji pradeda jausti įtampą ir nepatogumą būdami kartu. Dažnai kivirčijamasi. Kuo partneris labiau priklausomas nuo kito santykiuose. laiko. laukiama baigties. kiek stiprūs yra poros įsipareigojimai vienas kitam. arba grasinamąjį palikti. jo vengiama. R. atsitraukiama. galinčių sukelti prisiminimus ar pažeisti jausmus. Santykių iširimas . tuo skaudžiau išgyvenamas atsiskyrimas. Būdingi pasakymai: „Geriau apie tai nekalbėkim". 3.ne trumpalaikis aktas. Laukiama. Nusprendžiama nutraukti santykius ir išsiskiriamą. kuris gali tęstis gana ilgai. ir atvirkščiai. Siekdami išvengti nemalonumų ir skausmo. kol viskas susitvarkys savaime. Vieno ar kito būdo pasirinkimą lemia tai. Atsiribojama nuo pokalbių apie tarpasmeninius santykius ir rizikingų temų. 4.143 2. Knapp teigia. Po to ateina gilus skausmas. intymių santykių iširimo procesas yra ilgas ir skausmingas. žmonės tiesiog stengiasi rečiau matytis. tuo žmonės deda daugiau pastangų juos pagerinti ir išlaikyti. kad jis susideda iš kelių pakopų. Bittner. Nutrūkus ryšiams su artimu žmogumi. partneris ignoruojamas. pokalbiai tampa paviršutiniški ir nemalonūs. vengia kontaktų. bet bendrumo jausmas gali smarkiai sumažėti. Nutraukiami santykiai. nesutinkama su vienas kito nuomone. kad su laiku viskas išeis į gera.

kaip tu iškepei šį kepsnį" ir pan. Seksualiniai santykiai yra svarbi jų gyvenimo dalis. • Yra seksualiai aktyvūs. Dažnai sako vienas kitam malonius dalykus: „Tu atrodai gražiai su šia suknele" arba „Man taip patiko. susikimba rankomis. Jie rodo. • Atleidžia vienas kitam klaidas ir trūkumus. kuriuos turi. apkabina. ir būtų išvengta tokių skausmingų išgyvenimų? Sėkmingoje santuokoje gyvenančių porų tyrimai padeda atsakyti į šį klausimą (I. yra tolerantiški vienas kito atžvilgiu. kiek svarbus tarpasmeniniams santykiams fizinis asmens patrauklumas. kitas jį palaiko. • Atsiskleidžia vienas kitam ir linkę išsipasakoti savo slaptas. Suteikia. • Išreiškia savo meilę fiziškai: bučiuoja vienas kitą. kad žmonės jaustųsi patenkinti ir laimingi. 1994). Kodėl fizinis patrauklumas turi poveikį.144 Kokie gi turi būti dviejų žmonių santykiai. Kai vienas yra nusiminęs. apkloja šiltu pledu ar atneša puodelį karšto šokolado. Paprasčiausiai dažnai sako vienas kitam: „Aš myliu tave". S. kad tokiose porose sutuoktiniai: • Išreiškia savo meilę žodžiais. Jie dalijasi visais ištekliais. fizinį komfortą vienas kitam. Bordens. Rodo susižavėjimą vienas kitu. Kokie iš jums žinomų patrauklumo veiksnių lėmė jūsų pažintį ir tolimesnius santykius su kiekvienu iš jų? Pasvarstykite. • Paremia vienas kitą emociškai ir materialiai. Kam ir kiek jūs atsiskleidžiate? • • . Pasvarstykite: • • Kodėl žmonėms taip svarbu užmegzti tarpasmeninius santykius? Prisiminkite savo draugus ir pažįstamus. Pavyzdžiui. vertinant kitus žmones? Paanalizuokite savo atsiskleidimo ypatumus. jei reikia. A. Horowitz ir K. intymias mintis.

J. iliustruojančių meilės rūšis pagal R. Kas padeda ir kas kliudo palaikyti gerus tarpasmeninius santykius? . Sternberg trikampę meilės teoriją.145 • • Raskite literatūrinių ar gyvenimiškų pavyzdžių.

146 .

nes žmogaus lemtis . kokio temperamento yra konkretus žmogus. Jis ryškiausiai atsiskleidžia ankstyvojoje vaikystėje. bet psichologinė branda ir jaunystė (taip. reikia pažymėti. Bendravimas. kad temperamento tipą lemia įgimtos centrinės nervų sistemos savybės. Temperamentas yra įgimtas ir jo tipas nekinta per visą žmogaus gyvenimą. Bendravimas ir temperamentas Daugiau kaip prieš 2000 metų antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas išskyrė keturis pagrindinius žmonių tipus. taip pat stresinėse situacijose. kaip ir kiek su tuo žmogumi buvo bendraujama vaikystėje. kaip nepaliaujamai kinta jo kūnas bei fizinė aplinka. kaip jos siejasi su konkretaus žmogaus bendravimo ypatumais. Tų savybių deriniai ir visuma apibūdina žmogų kaip unikalią asmenybę. Mes sustosime prie kelių pagrindinių asmenybės savybių ir pažiūrėsime. Žinia. Beje. Dabar manoma. kaip ir pats asmuo. kas tų savybių visumoje vaidina svarbiausią vaidmenį. ir naujoje aplinkoje. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI • • • • • Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai. palankioje žmogaus individualumo pasireiškimui. lemiančius žmonių elgesį ir santykius su kitais: cholerikas. kad ta sąsaja abipusė: daugelio asmenybės savybių atsiradimas bei raiška priklauso nuo to. o kitiems reikia minios draugų? Ar žmogaus nuomonė apie save atsispindi jo bendravime? Kodėl ne su visais žmonėmis yra malonu bendrauti? Jei bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika.147 8. Šiuolaikinėje psichologijoje esti įvairių požiūrių į tai.augti ir bręsti taip nepaliaujamai. Būtent jos ir apsprendžia. kai jo dar neužgožia aplinkos poveikis. kuriose elgsena mažiausiai susijusi su patyrimu. sangvinikas. kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateiktų savo atsakymą. Šis skirstymas yra išlikęs iki šių dienų. Svarbiausia yra tai. flegmatikas ir melancholikas. taip!) yra paties žmogaus pastangų rezultatas. o kiti sunkiai? Ar su visais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą? Kodėl vieni esame namisėdos. kad pastarųjų kitimui žmogus turi palyginti nedidelės įtakos (dar nėra atrasta amžinos jaunystės eliksyro). kinta. tai ją didele dalimi įtakoja bendraujančių žmonių asmeninės savybės. Tyrimais .

Į kitų pastabas dėl grubaus elgesio cholerikas dažniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoširdžiai negali patikėti. Tai pasyvaus temperamento tipas. kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamą. Dėl šių savybių choleriko su kitais žmonėmis nesieja gilesni ryšiai. o melancholiko ir choleriko . kad jo žodis. kad sangviniko ar melancholiko tipui priklauso maždaug po 34 proc. jis nesišvaisto žodžiais. Šio temperamento žmonėms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas. Mat. Atpažinti tokį žmogų bendraudami galime iš jo greitos ir garsios kalbos.tai aktyvus. Temperamento pagrindu formuojasi kitos žmogaus savybės. Cholerikas dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos. kurie jam pasipainioja.. Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeičiamas. kad būdamas energingas optimistas. nes choleriką valdo nuotaikos ir įkvėpimas. todėl energingai imasi vadovauti aplinkiniams. nes geras išsikalbėjimas artimam susidūrus su problema . nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. todėl linkę jo privengti. Nepaklūstantiems jis būna negailestingas. kaip ir cholerikas. Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai. Tai labai vertinga savybė.po 16 proc. gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo - .tai žmogus. Paklusti jam yra sunku. jis visiškai tokiais santykiais pasitenkina. Įdomiausia tai. charakteris.patikima liaudiškos psichoterapijos priemonė. bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. tačiau šiuos minusus atperka flegmatiko patikimumas. Cholerikas . kuris yra labai aktyvus. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokių problemų. nors. Sangvinikas . įtaigios gestikuliacijos. Jis elgiasi ne taip impulsyviai. Kitus kartais erzina lėta flegmatikų galvosena ir veiksmai. tad aplinkiniai į jį žiūri kaip į pakankamai draugišką ir patikimą žmogų. ir tai kelia pasitikėjimą aplinkiniams. ir jis į tai numoja ranka. Bendraudamas su kitais. jis yra ne per geriausios nuomonės apie kitus. užsidegęs jau nauja iniciatyva. žmonių. greičiau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis žmogus. gestas ar veiksmas galėjo ką nors įžeisti. kaip temperamentas veikia mūsų bendravimą. Panagrinėkime. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais. kuris galvoja ramiai.tai žmogus. Sangvinikas . Flegmatikas . todėl dažnai jo dėmesys kam nors ir entuziazmas greitai atšąla.tai neabejotinas lyderis. kai reikia užmegzti reikalingus ryšius. ir jo energingumas liejasi per kraštus. Apskritai. pvz.148 nustatyta. Tačiau kartais jam trūksta atkaklumo ir ištvermės geriems sumanymams įgyvendinti.

sangvinikas draugystėje. todėl galime kalbėti tik apie konkrečiame žmoguje vyraujantį vieną ar kelis temperamento tipus. (L..skirtingas. 1992). nei kalboje. Tai uždaras. dažniausiai vienodos intonacijos. įtakojantis žmogaus elgesį ir bendravimą. Pvz. kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai. kai reikia labai greitai spręsti ir veikti. Didelis nervų sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis įskaudintu likimo ir aplinkinių žmonių. Tai liūdnas. Jung. kuriuos jis įžvelgia aplinkoje. kad kiekvienam žmogui iš dalies būdingi visų minėtų temperamentų bruožai.149 ištesės. toks kaltinimas daugeliu atvejų yra perdėtas. analitinės psichologijos kūrėjas. Tai greičiau tik „gruntas" ant kurio aplinka ir pats žmogus „tapo" savo nepakartojamą asmenybę.paliūdėjime.tai žmogus visą dėmesį sutelkęs į išorinį pasaulį. nelaimingas žmogus. neatsispindi nei jo laikysenoje. Melancholikas . nemėgstantis didesnių susibūrimų. Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aišku. norinčiam išsiverkti ir ieškančiam paguodos išgyvenant skaudžią nesėkmę. temperamentas nėra lemiamas veiksnys. Flegmatiko kalba bendraujant yra tyli. pasyvus žmogus. o daug dažniau temperamentų mišiniai su vyraujančiu vienu ar kelių temperamentų tipu. Tai iš tiesų retai kitus suvedžiojantys žmonės. kylančio iš susidūrimų su „storžieviškais" aplinkiniais. 1992). Falcon. flegmatikas linkęs laikytis atokiau nuo visų. Hjelle ir D. cholerikas nepamainomas.tai žmogus visą dėmesį nukreipęs . J. Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai C. Ziegler. o melancholikas . kuri jam. pasiūlė skirstyti visas asmenybes į ekstravertiškas ir intravertiškas. vienas žymiausių XX amžiaus psichologų. anot jo. vienareikšmio atsakymo nėra (Ch.tai jautrus. melancholikas -puikiausia draugija. flegmatikas . ką flegmatikas jaučia ir išgyvena. Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje. Tai. jame vykstančius įvykius ir žmones. Ekstravertas . tačiau jų santykis . A. T. linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų. Tačiau reikia pripažinti. Reikia prisiminti. Kartais aplinkiniai flegmatiką skuba apkaltinti šaltumu ir nejautrumu. nieko gero nežada. Intravertas .pasikalbėjime. su skausmu ir baime žvelgiantis į ateitį. Be to. kad žmogui. Melancholiką bendraujant galima pažinti iš graudžios veido išraiškos ir verkšlenančios balso intonacijos. turint galvoje. lygi. Bet. Siekdamas išvengti skausmo.

Situacijoje. aišku. Akį rėžiantys rūbai. kurioje reikia apginti savo tiesą. išklausyti naujo viršininko nuomonę. aišku. moka jas saugoti. dirglus. išsiskirs raiškia kalba ir gestikuliacija.. . ir jis vėliau gailisi. kad tokių žmonių yra tiek ekstravertų. net savo išvaizda. Aišku. čia puikiai elgiasi kaip tik intravertas. Tipišką ekstravertą lengva atpažinti kitų žmonių būryje: jis bus dėmesio centre. Būdamas jautrus ir linkęs į pesimizmą.ekstravertiška ar intravertiška. „kiša savo trigrašį" ne vietoje ir ne laiku. gali būti ir impulsyvus. mintis. kad elgėsi kaip koks „mėmė".150 i savo vidinį pasaulį. nelaimingais ir nuskriaustais. lengvai užmezgantys kontaktus su kitais. Gyvenime mums tenka susitikti su tokiais žmonėmis. Jis. Intravertiškas žmogus gali būti labai uždaras ir linkęs šalintis kitų. Tai greičiau mąstantis ir jaučiantis. apie kokią situaciją kalbame. įvykių sūkuryje . turintys organizacinių gebėjimų žmonės. lengvai pakeliantis bet kokią aplinkinių nuotaiką ir mėgstantis vadovauti. kartais mėgstama diskutuoti. Būti tarp žmonių ir būti tų žmonių dėmesio centre. laiku nepasipriešina ant galvos kraunamoms pareigoms. pvz. Ekstravertai .santykiuose su kitais greičiau bus ramūs. Toks žmogus . įžeidus. kaltina save. Toks žmogus. todėl lengvai tampa neteisingo elgesio su juo auka.ekstraverto stichija. su kuriais bendrauti mums nemalonu. nes jaučiame. tiek intravertų tarpe. jausmus. Turėtume pasakyti. kur reikia patylėti. Aišku. o nusprendę veiks nesidairydami. kuri asmenybės orientacija geresnė .puikus svetimų nuotykių ir išpažinčių klausytojas. Intravertai . Tai aktyvūs. o priverstinis buvimas vienumoje juos slegia. atsargūs. traukiantys ir prikaustantys aplinkinių žvilgsnį .tai yra ekstravertui tikras gyvenimas. bet ištaisyti situaciją būna labai sunku. vejamas aktyvumo. bendraudamas su kitais. dėl to dažnai patekdamas į viršininkų nemalonę. tvarkydamas drabužių spintą ar įrankių dėžę. pvz. atsakymas priklauso nuo to. patyrimą. jis vėliau gailisi. Tačiau jei žmogus patenka į situaciją. bet „šaukštai jau būna po pietų". Prieš priimdami sprendimą. Dėl to. interesus. Kaip ir kalbant apie temperamentus. bet greičiausiai bus draugiškas. jie mėgsta „devynis kartus pamatuoti". jis mieliau bendraus tik su panašiais į save.tai aktyvūs žmonės. taikūs. Tai tikras užkietėjęs namisėda.. Intravertas linkęs patylėti. ekstravertiškas bendravimas bus nepakeičiamas. Bendraudami jie jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Ši savybė kelia pagarbą ir pasitikėjimą aplinkinių akyse. nei veikiantis žmogus. Laisvą laiką jis su įkvėpimu leis namuose. Tuo tarpu ekstravertas. pyksta ant savęs ir aplinkinių. turintis humoro jausmą. kad jie mums nuolat „tampo nervus".

pašokdins jis dar kitus. Močiutė klausia anūkėlės. Nereikia jam nei dovanų. inspektorių. kuri neatsigina nuo įvairiausių kontrolierių. pagiria dukrelę. bet dažniausiai tai auklėjimo klaidų padariniai (R. ant visos šventės. tapdamas anot E.. tikrintojai nieko įtartino. kaip žodžiu naudos pelnytis? Arba kitas matytas vaizdas. o šis klausia. „prekine asmenybe". lyg įkaltas į grindis. Įsivaizduokime įstaigą. jo akimis. Pvz. kiek gali būti naudingas kylant karjeros laiptais. visi darbuotojai pervargę. saldainį duoda.. aplesiną duoda. jie „tampys nervus" skirtingai. nei iš vietos. neranda. bet atsiranda koks vienas. tėvelis neša „ožį" į rato vidurį ir liepia deklamuoti. Kirschner. slaptai. ekstravertas savo gebėjimą užmegzti kontaktus ir lengvai bendrauti su kitais gali naudoti savanaudiškiems tikslams kitų sąskaita pasiekti.151 Tiesa. Patinka tėveliui atsakymas. „gadinantis nervus". po vienu stogu gyvenantys kelių kartų žmonės dažnai neišvengia trinties ir konfliktų. Darbe tvyro neišpasakyta įtampa. kuri jam kelia tiek nepatogumų ir baimių. nors tie kiti nei toje eglutėje buvo. ar ne? Intravertas. bet argi ne taip elgiasi piktybiškas intravertas? Kyla klausimas. . ką jos veltėdis tėvas daro anam kambaryje. Į tas kovas dažnai įtraukiami visi šeimos nariai. ramus jų bendradarbis trina delnus po stalu -taip jums ir reikia! Gyvenimas . vertas tiek dėmesio. Taip elgiasi tipiškas intravertukas.tai ne šventė. mokantis bendrauti su reikalingais žmonėmis. kad dovanų gautų.. nei jo gėdos matė. Netekęs kantrybės. Tipiškas tokio žmogaus pavyzdys . Kuo ne gera mokykla. Nesuabsoliutinkime. Brikman ir R.. Suaugęs toks vaikas „suves sąskaitas". kas pažeistų įstatymus. kad tyli kiaulė gilią šaknį knisa. Kiekvienas žmogus.aktyvus karjeristas. _ . bet ir naujoje aplinkoje. ir aš jums tai įrodysiu! Atpažinote anoniminių skundų autorių? Liaudiška išmintis sako. kitokių tikrintojų. pvz. Fromm. Vaikas lekia pas tėvą. Visi vaikai Kalėdų seneliui eilėraščius sako. iš kur tokie žmonės atsiranda? Priežasčių gali būti daug. Tuo tarpu vienas tylus. gyvenimas . o anūkėlė atkerta: „ką ten tas tinginys gali veikti". kaip galima naudingai bendrauti.tai ašarų pakalnė. 1994). Pyksta vaikas ant vaikų. ką sena ragana kalba. išsekę. ant Kalėdų senelio. bet ne mažiau bjauriai. kuriam labai nejauku būti ne tik nepažįstamų vaikų būryje. Šeimoje kartais patys suaugusieji mažam ekstravertukui demonstruoja. veikia tyliai. „Ką ten senė gero kalbės". Atpažįstate? Nemalonus tipelis.atkerta dukrelė. Patinka močiutei atsakymas. nei dėmesio. ji pagiria anūkėlę.

152 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis Skirstymas į ekstravertus ir intravertus. kad čia kažkas ne taip. kelis. mes galime kaip grybus skirstyti į maistinguosius ir nuodinguosius. 1995). galime imti prakaituoti. jo balsas ar jūsų balsas tampa aštresnis. Paprastai kitų atžvilgiu jis elgiasi labai agresyviai.). Tuomet visi sveiko proto žmonės. Turint galvoje. pagerėja savijauta. agresyvesnis. Tai grubiai ir tiesmukai bendraujantis žmogus.nuolatinis santykių aiškinimasis bei konfliktai. o eilinis žmogus geriausiu atveju . Aplinkiniai. kuo toliau pasitraukti nuo to žmogaus.) • fiziniais (imame jausti silpnumą. kuris rodo. Yra priskaičiuojama iki pusšimčio „sunkių" žmonių tipų.tik labai besistengiantis mėgėjas.1. su kuriais bendrauti mums yra naudinga. Psichologinėje literatūroje žmonės. Tankas.1. tačiau kartais susidūrimai su juo yra neišvengiami. Glass. Pabendravus su jais. Turbūt jūs jau prisiminėte žmogų. dažniau vadinami „sunkiais" žmonėmis. o to poveikio padarinius mes pajuntame vėliau. jog „įveikti" šio tipo „sunkų" žmogų beveik neįmanoma. žinodami šio žmogaus ūmumą.) • elgesio (kyla noras kuo greičiau baigti bendrauti. Nuodingieji veikia priešingai. kad jie teisūs). imame vengti tolimesnio susidūrimo ir 1. būtų džiugu su tuo žmogumi daugiau nesusidurti ir 1.kaip galima turėti tokį absurdišką požiūrį! Šio žmogaus stichija . mažiau bendraujantys ir 1.1. paprastai privengia kontaktų su juo. atidžiau renkame žodžius. atsiranda vidinė įtampa. pasikliaudami savo intuicija.stipresni. nėra vienintelis.emocine prasme. tampame tylesni. su kuriuo susidūrus. Maistingieji yra tie. nors ir labai paplitęs. kalba pakeltu balsu. Ginčuose jis yra profesionalas. nei siekti įrodyti savo tiesą (net kai yra tikri. gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis. sukeliantys šiuos simptomus. kad mus labiausiai domina bendraujantis žmogus.) • bendravimo (pajuntame. o gal ir visus čia minėtus simptomus. Mes apsiribosime aptardami labiausiai paplitusius „sunkių" žmonių tipus (L. o jo veido išraiška rodo nusistebėjimą jumis . kyla susierzinimas. mieliau būna linkę nusileisti „tankui" ir greičiau baigti bendravimą. verta sustoti dar ties vienu asmenybės skirstymu.1. kad visus žmones. Nuodingumas pasireiškia mums įvairiais simptomais: • emociniais (pablogėja nuotaika. nebūtinai informacine. pajusti virškinimo sistemos sutrikimus ir 1. bet visada . su kuriais mums tenka susidurti. Vienas populiariausių šiuolaikinių psichologų F. kad pradedame atsargiau kalbėti. vartoja grubius posakius. Buitinėje . pakyla nuotaika. teko patirti vieną. Tokią poziciją sąlygoja patyrimas. Peris (1969) teigia. gali skaudėti galvą. o mes patys .

kai susipažinote (beje. kaltina jus dėl savo dabartinių nesėkmių. kurie jų neliečia. kai jis nei iš šio nei iš to pratrūksta lyg perkūnas iš giedro dangaus. kad jis klysta.akiplėšomis. Kiekvienas mūsų turime psichologinį „Achilo kulną". Pabendravus su tokiu žmogumi. ką. padarytomis nuo to laiko. reikalingas visažiniui kaip dingstis pademonstruoti savo „beribes" žinias. Saugumo sumetimais jie linkę mažiau kontaktuoti su tokio tipo „sunkiu" žmogumi. jei kas suabejoja jo teisumu. kad toks žmogus priklauso „sunkiųjų" žmonių tipui. Visažinis labai įsižeidžia. o pasikeitusi jūsų veido išraiška. Amžinas pesimistas. bylojanti. Vaizdžiai tariant. bet ne su jumis. Tačiau staiga jūs pajuntate. Visažinis. pvz. apie kurias jūs nė neįtarėte). kad kažką labai svarbaus šiuo momentu praradai. jį veikia įkvepiančiai. kad strėlė buvo tiksli.. mes sužinome tik tada. Iš pažiūros tai. Jam visiškai nerūpi jūsų nuomonė. Paprastai šiuo atveju jūs esate tik statistas. Kartais būna sunku įvardyti. kai jis praveria burną. Snaiperis. dažnas mūsų turime kartaus patyrimo iš bendravimo su visažinančiu žmogumi. Tai žmogus. Šie žmonės kiša nosį ir į dalykus. Save gi jis laiko tiesiog greitai užsiplieskiančiu žmogumi ir stebisi. kaip aplinkiniai to nesupranta ir leidžia sau pykti. galėtume jį sulyginti su krokodilu. Tai žmogus.153 kalboje tokie žmonės yra vadinami paprastai . Laidyti tokias „apnuodytas" strėles jam vienas malonumas. mat. kuris kalba jums. Aplinkiniams toks bendravimo būdas kelia nerimą. kad jus išpila prakaitas. atrodytų. Ir todėl jis nepalieka jums jokių šansų įsiterpti. kad jūsų neprarytų. esam nepatenkinti savo išvaizda. kada jam vėl kas šaus į galvą). smarkiau ima plakti širdis ar pritrūksta oro kvėpuoti. . nes jį laiko neprognozuojamu (neaišku. Tuomet jis ima kaltinti jus nuodėmėmis. materialine padėtimi ar erudicija. Granata. Mat savo nuomonei pagrįsti jie apsiginklavę tikromis ar menamomis citatomis. ramus ir adekvačiai bendraujantis žmogus. Paprastai jie atlieka susirūpinusio jūsų gyvenimo situacija nenuilstamo patarėjo ir vadovo vaidmenį. Net jei jūs įrodysite.snaiperis bendraudamas taikliu žodžiu primena mums ir pabrėžia mūsų įsivaizduojamą arba tikrą nepilnavertiškumą kurioje nors srityje. Tokios savijautos kaltininkas -snaiperio paleista taikli strėlė į jūsų silpną vietą. lieka jausmas. Žmogus . Tokie žmonės nepaprastai vargina ir priverčia kitus jaustis menkaverčiais. Išsirėkęs ir emociškai išsikrovęs žmogus-granata labai greitai nurimsta ir toliau gali bendrauti lyg niekur nieko. Deja. Apie tai. kaltas liksite vis tiek jūs. kliūna garo ir jūsų šeimos nariams bei giminėms. Tuo pasigirti paprastas mirtingasis dažniausiai negali. turite būti pasiruošęs ir labai budrus. nuolatos kalbantis ir reiškiantis savo nuomonę visais gyvenimo klausimais.

po tokių „pasidalinimų savo nuomone" amžini pesimistai atkunta.„bandžiau" arba: „neverta bandyti. geriausia būna. Kaip bebūtų keista. kad jie nei Dievui žvakė. tuo tarpu jūsų gyvenimo džiaugsmas ir entuziazmas išblėsta. jei tai jam bus naudingiau. Tai žmogus. Jūsų darbas tėra tiktai klausyti ir dūsauti kartu su bėdojančiu pašnekovu. lyg mostelėjus burtų lazdele. ir mes dar turime laiko nepakliūti į jų spąstus. vis tiek nieko gero iš to nebus". Nuolat besiskundžiantis. sakydamas. gal šį kartą jums pasiseks.viltingą požiūrį į pasaulį. pilką žmogelį. kad net dabartinė jūsų sėkmė yra tik didelės nesėkmės pradžia. kad jūs piktnaudžiaujate jo gerumu. kad jis pats jau visą mėnesį jų neturi. Amžini pesimistai su entuziazmu dalijasi savo niūriai pesimistiniu požiūriu.. .. nes kontaktų iniciatorius yra „vartotojas". pvz. kaip jis galėtų padėti besiskundžiančiam. kad aplinkiniai prieš jų pačių valią yra įtraukiami į tarnybą jam. Dažnai pažeria eilę patarimų. Nepatikimasis. bet jis būtinai primins. Jei paprašysite žiupsnelio druskos. Kartais klausytojas susigundo paguosti nelaimingąjį. į kuriuos besiskundžiantis tik mosteli ranka . ne visų tėvų vaikai mokosi tik dešimtukais. yra atlygis už tolimesnę jūsų sunkią tarnystę jam. kuriam tikras bendravimas reiškia galimybę išsakyti savo nesibaigiančias bėdas kitam. Savo aplinkoje tikrai rasime vienišių. Pirmą kartą susidūręs su juo. Vartotojas.154 bet visada . Tokio tipo žmonės paprastai visada lengva ranka prisiima atsakomybę už kokių nors reikalų tvarkymą.. kuri. Aišku. o vėliau pakeičia savo planus jūsų net neįspėję. ir kad jo dukters devintukai ir aštuntukai irgi yra geri pažymiai. kad dirbti jo darbą jums atrodo viena nauda ir sėkmė. bet deja. Paprastai jis moka savo reikalus pateikti jums taip. nei velniui šakės. Mat. kad esi visavertis gero organizatoriaus komandos narys. Tai žmogus. kuris organizuoja gyvenimą taip. Šis žmogus visada yra šalia jūsų. Išvengti susidūrimo su tokiu žmogumi yra sunku. Į tai nelaimingasis tik giliai atsidūsta. Šiais sunkiais laikais jie turi apsčiai medžiagos jums įrodyti. Liaudyje apie tokius žmones sakoma. silpną. deja. Vartotojas be skrupulų tave pakeis kitu. kad. bet tai šiuo atveju tėra tik iliuzija. Kartais jis padaro jums smulkią paslaugėlę. paprastai žmogus ima galvoti. kad tik ko blogo tas besikreipiantis nesumanytų. bailų. kai tokie žmonės atsiskleidžia smulkiuose reikaluose. Jei į tokį kaimyną kreipsitės degtukų. jų nuotaika pagerėja. Šį žmogų mes atpažįstame tik tuomet. pakelia akis į dangų ir ištaria savo sakralinę frazę: „ir už ką man visi tie vargai". pasirodo vėliau. Kartais kyla viltis. kai jis mus stipriai apgauna. jis su siaubu akyse sumeluos. Vengiantis nemalonumų. kuris bus linkęs neturėti su kitais žmonėmis jokių reikalų. nesugebantį kovoti dėl savo interesų. kai jūs jam esate reikalingas.

3. Prisiminkite. Bet dažnai mes susiduriame su tokiomis aplinkybėmis. . pvz. Konkurentas brangina tik tokius draugus. kad daug dirbote.). protingesnis ir 1. nors jau seniai laikas sustoti. kuris siekia aplinkinius nustebinti tuo. kad geriausias ginklas .humoras bei kantrybė. kad tai būtų konstruktyvu ir abipusiai naudinga. Tai nuolat siekiantis pirmauti žmogus. Ką daryti tokiu atveju? Štai keletas patarimų: 1. Jis išnaudos bet kokią situaciją jums nurungti. giminė ir t. o su juo pačiu. geriausia. kaip „sunkų" žmogų paversti maloniu bendravimo partneriu dar neišrastas. prisiminkite. kad įžeidimų jūs nusipelnote! 2. o „amžinas pesimistas" sėkmingai gali jus apvilti kaip „nepatikimas tipas".1. kurių menkavertiškumu galima mėgautis iki soties. 4. Dažniausiai mes ne iš karto susigaudome. nes jis atsakys tuo pačiu ir nekaltinkite. Deja. jog „paprasto" žmogaus bandymas susikauti su „sunkiu" žmogumi tebus mėgėjo kova prieš profesionalą. tai supratus. Kyla klausimas.jokių šansų. o nuotaika bus sugadinta ir laikas . kad „sunkus" žmogus nesiduoda išoriniams poveikiams. kad ir kaip norėtųsi pakovoti dėl teisybės! Dar kartą prisiminkime. Konkurentas . baigiant gyvenimo draugo ar draugės pasirinkimu. kol imame suprasti. t. Negrasinkite. „vartotojas" kartu gali būti „tanku" ar „granata". Taigi laimėti . kad jis už jus yra daug geresnis. Aišku.. kad dirbo dar daugiau.nepailstantis pagyrūnas. ir „receptas". bėda ta. Jokiu būdu nesivelkite į ginčą. kaimynas. kad susiduriame su „sunkiu" žmogumi.155 Konkurentas. kad „sunkus" žmogus elgiasi taip su visais (ne tik su jumis) ir nemanykite. Jei jūs pasakysite. pradedant studijomis ar darbu. Gyvenime dažniausiai sutinkame mišrius „sunkių" žmonių tipus.prarastas. Būkite tvirti. Praeina nemažai laiko. nes jis gindamasis puls. Nekalbėkite su juo iš aukšto ir nesižeminkite. nes vis tiek nieko nelaimėsite. kurių pakeisti negalime (jis -bendradarbis. kaip reikėtų bendrauti su „sunkiu" žmogumi. pasistengti daugiau su tuo žmogumi nesusidurti. Jis veržiasi pirmauti. jis jus nuginčys. kad jo skirtų mums kaltinimų priežastys yra susijusios ne su mumis. 5.

pojūtis. Jis trokšta vienintelio dalyko . bejėgiai susidoroti su iškilusia gyvenime problema (neišlaikytas egzaminas.156 Bendravimas ir savigarba Savigarba . šalia kurio atsidūrę. Bet. abejinga(s) sau ir kitiems. kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja ir nieko nesiima daryti be kitų pritarimo. kaip žmogus save įsivaizduoja ir kaip jis save vertina. su viskuo sutiks.1. Todėl jie arba aklai paklūsta kitiems ir žeminasi. jog ko nors prašyti yra egoizmas. jog esi nepajėgus siekti užsibrėžto tikslo ar įveikti kelyje atsiradusios kliūties dažniausiai esti laikinas. Jis laimingas vien dėl to. būdinga žemos savigarbos žmonėms. Jis ar ji dažniau tampa kitų blogo elgesio auka. Tai priklauso nuo aplinkos. Taikdarys. kurioje formavosi asmenybė. Visa jo laikysena sako. Kartais pakanka tik gerai išsimiegoti ar pailsėti savaitgalį ir vėl jausiesi „formoje". Žema savigarba paprastai yra painių. Tai būdinga žmonėms. Čia galime išskirti keturis elgesio tipus. kurie jaučiasi savo gyvenimo šeimininkais ir žino. pažeminimo ar įžeidimo. Prisiminkime save tuomet. Nuolatinė baimė. stumia juos į savigyną. nemandagumu. Jo laikysena . Taigi koks žmogus susiformuoja tokioje aplinkoje? Tai žmogus. kad tai. stipriai įtakojantis bendravimo ypatumus.dar vienas asmenybės aspektas. Tai žmogus. kad tik būtų taika ir ramybė. Dažnai tose šeimose vaikai nesijaučia psichologiškai saugūs. nejautrumu ar dar kuo nors.). laimei. kad gali pabūti šalia jūsų. tampa apatiška(s). Tokiems žmonėms labai sunku savarankiškai žiūrėti į pasaulį ir nepriklausomai mąstyti. kuris visą laiką su baime „laukia" pajuokos. Savigarba gali būti aukšta ar žema. Bendravimas čia dažniausiai pagrįstas baime ir grėsme. kad jis yra bejėgis ir auka. apgaulės. kai jaučiamės silpni. Garsi šiuolaikinė psichologė V.kad aplinkiniai būtų laimingi bei patenkinti juo. Satir. Pats jis jaučiasi menkysta. 1972). būsite apkaltinti nemokšiškumu. būdingus žemos savigarbos žmonėms (V. negarbingų tarpasmeninių santykių šeimoje rezultatas. Žmogus. nes tėvų reikalavimai jiems nėra aiškūs ir nuoseklūs. Tuomet ir mūsų bendravimas su kitais pasikeičia. išsiskyrimas su mylimu žmogumi ir 1. kad iš viso su juo kalba: „kas gi aš toks kad su manim turėtų kalbėti?" Jis niekada nieko neprašo. Satir teigė. Taikdarys visada sutinka su kritika jo adresu ir yra dėkingas. Jis padarys viską. kad labai daug kas gyvenime priklauso tik nuo jų pačių. galima pavadinti savigarba. nes vaikystėje jam buvo įskiepyta mintis. dėl to nepasitiki kitais ir save izoliuoja. Kaltintojas. arba grubiai despotiškai pavergia kitus.

tai neturi nieko bendra su tuo. kad klystum". Ir šis žmogus tebekovoja. kartais grūmoja.. patekęs į keblią situaciją. nesibaigiančių mokslinių išvedžiojimų. neimtų taip visko į galvą ir gyventų. augindami vaikus.žmogiškos. Tačiau. teigia V. jis ne tik nerimauja. namuose sukuria atmosferą. tarptautinių žodžių. Vaikystėje jis girdėdavo: „nedaryk kvailysčių. Bendraudamas jis nereaguoja į klausimus ir jaučiasi visiškai nusišalinęs nuo situacijos. Viduje toks žmogus jaučiasi pažeidžiamas. Tai nereiškia. o balsas monotoniškas. Tai ypač racionalus žmogus. Pats jis jaučiasi svarbus ir reikalingas. vienišas ir žemos savigarbos. kad jis šio to dar vertas. Žmonės gyvena taip tik todėl. Jis jaučiasi nieko vertas. Aišku. Koks yra žmogus. jam buvo sakoma „nenusileisk. jis jaučiasi vienišas ir nelaimingas. Tai žmogus. atjautos ir meilės atmosferą. Aukštos savigarbos žmogus jaučia. viskas būtų puiku". kaip jam išeis. kurį suvokiame kaip nuolat kvailiojantį arba kalbantį „ne į temą". nukreiptos į savitarpio supratimą. Jei sunkią minutę reikėtų pagalbos. Viduje jis jaučiasi niekam nereikalingas ir vienišas. kuris aplink save sukuria sąžiningumo. kad pasaulis tampa geresnis jau vien dėl to. vaikystėje. Jis pasikliauja savimi ir žino. Jis kalba pakeltu balsu. skatinančios kiekvieno šeimos nario asmenybės augimą. kad jis čia šeimininkas. kaip tai pakeisti. atsakingumo. skatinančią aukštos savigarbos formavimąsi vaikuose. Vaikystėje jam buvo sakoma. be jokios emocinės išraiškos. demonstruodamas protinius gebėjimus ir erudiciją.. turintis aukštą savigarbą? Tai žmogus. kad gali būti kitaip arba nežino. atviri ir pilni pozityvių nuostatų bei gyvenimiškos jėgos. kai stebi jam paklūstančius ir įbaugintus žmones. kovok". Nusišalinęs. kad jis čia svarbiausias. Ką jis bedarytų ar bekalbėtų. Būdamas optimistas. Visa jo laikysena sako. Dabar.157 demonstruoja. taisyklės . dažnai rėkia. jis žino. jog nežino. kad jis nebūtų toks rimtas. Ryšiai tarp visų šeimos narių yra natūralūs. bet ir ieško išeities. kad visada sugebės priimti svarbius sprendimus savo gyvenime. Aukštos savigarbos žmonės. jis geba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems žmonėms. jis lyg pats save stengiasi įtikinti. tu per daug protingas. kad tokį žmogų visada lydi sėkmė. kad jo mintys kažkur kitur. Niekas nenori tokio blogo gyvenimo. kad galės kreiptis į kitus. bet nuolat kartoja: „jei ne jūs (ar ne tu). Anksčiau. kad jis gyvena jame. . Tokios šeimos narių bendravimas būna aiškus ir garbingas. demonstruojantis šaltumą ir susikaupimą. Jo kūno laikysena yra įtempta. Jo kalboje pilna nesuprantamų. kurioje yra. kas vyksta čia ir dabar. Satir. suaugęs. Kompiuteris. bet pasijunta tvirčiau.

kurių žema savigarba? Iš ko apie tai sprendžiate? 4. kad ta ar kita savybė mums trukdo pasiekti užsibrėžto tikslo gyvenime. flegmatiko ar melancholiko temperamentas. kodėl? . KTU. Prisiminkite savo pažįstamus žmones. kaip jums atrodo. veikiama mūsų kintančios aplinkos ir patyrimo. Yra išleista nemažai knygų. kuriems būdingas choleriko.158 Savigarba. ypač jei matome. Kokiu elgesiu jis pasireiškia? 2. Be to. Mes daug ką galime pakeisti savo pačių pastangomis. patariančių. Ar kada nors bandėte keisti savo bendravimą su konkrečiu žmogumi? Pasisekė? O jei nepasisekė. veikia nemažai prieinamos psichologinės pagalbos tarnybų. kaip įveikti vidinius sunkumus. labai svarbi ir paties žmogaus pozicija. tai. Ar galėtumėte prisiminti savo susidūrimą su aukštos savigarbos žmogumi? Kas labiausiai jo elgesyje jums įsiminė? 5. sangviniko. Pasvarstykite: 1. formuojasi per visą gyvenimą. Be to. Socialinių mokslų fakultete prie Psichologijos katedros taip pat veikia nemokama psichologinė konsultacija studentams bei darbuotojams. kad visi mes galime jaustis laimingi. Koks jūsų pačių temperamentas? Kodėl taip manote? 3. tik tam reikalingos veiklios mūsų pačių pastangos. Nepamirškime. Ar pažįstate žmonių.

159 .

I. kad niekad nekonfliktuojate . J. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA • • • • • Ar konfliktas ..pasitikrinkite savo pulsą: greičiausiai išvis negyvenate. o buvo plačių koncepcijų (pvz. Šiuolaikinė konfliktologija . sunkiai rastume žmogų.XX a. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. matematika. Jeigu konfliktai neišvengiami. Trumpai apžvelgsime abiejų periodų svarbiausias kryptis (A. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo išskirtas kaip atskiras tyrimo objektas.gyvenimo norma? Ar gali konfliktas turėti teigiamas pasekmes? Kodėl kompromisas .. Šipilov. sociobiologija. ką norėjome pasakyti? Net ir labai ieškodami. Antrojo periodo pradžioje susidomėta pačiu konfliktu: pradėta kurti konflikto psichologijos terminologija. karo mokslai. Turbūt supratote.. ėmė ryškėti skirtingos konflikto sampratos. psichoanalizės ar sociometrijos) sudėtinė dalis. nuo XX a. gerai konfliktuoti? Truputis istorijos Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija.160 9. Kas tai? Jeigu Jūs teigiate.reikšmingas teorinis ir taikomasis mokslas (vien JAV konfliktų problemas tyrinėja dešimtys tyrimo centrų. arba konflikto priežastys. nors daugiau ar mažiau šias problemas liečia ir filosofija.. sutikime. 7-ojo dešimtmečio pabaigos ruošiami konfliktologijos bakalaurai ir magistrai). .6-ąjį dešimtmetį ir 6-ojo dešimtmečio pabaigą dabartinį laikmetį. konfliktas neišvengiamas..ne visada tinkama konflikto sprendimo strategija? Kada verta pasitraukti iš konflikto? Konfliktas mano. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai. viduje. Kai du žmonės pretenduoja į vieną ir tą patį. politologija ir sociologija. Psichologijos moksle galima skirti du stambius konfliktų tyrinėjimo laikotarpius . pedagogika. netgi menotyra.. bet ne pats konfliktas. pradžią .. kodėl gi neišmokus... istorija. Ancupov ir A. 1999).

161

/ laikotarpio kryptys: Psicho analitinė. S. Freud laikomas vienu pirmųjų žmogaus konfliktiškumo koncepcijos kūrėjų. Nors jis daugiausia domėjosi asmenybės vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis žmogaus dvasinio gyvenimo elementas), didžiausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmeninių konfliktų priežasčių jis patarė ieškoti pasąmonėje. S. Freud pasekėjas A. Adler teigė, kad konfliktai kyla asmenybei bandant išsivaduoti iš nepilnavertiškumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems prieš kitus. K. Horney konfliktų šaltiniu laikė nepakankamą artimųjų, visų pirma tėvų, geranoriškumą individo atžvilgiu. E. Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai žmogus negali realizuoti asmeninių tikslų ir poreikių. Etologinė. Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis mokslininkas, iškėlęs hipotezę, jog pagrindinė socialinių konfliktų priežastis individo ir minios agresyvumas. Pagal jį, gyvūno ir žmogaus agresyvumas niekuo nesiskiria; agresija - nuolatinė gyvo organizmo būsena. Grupinės dinamikos. Buvo pasiūlyta elgesio dinaminės sistemos koncepcija: įtampa kyla tada, kai pažeidžiama pusiausvyra tarp individo ir aplinkos. Ši įtampa pasireiškia konflikto forma. Konflikto šaltiniu gali būti, pvz., grupės lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas asmenybės motyvacijos ir individų tarpusavio sąveikos struktūros reorganizacija. Frustracijos - agresijos. Pasiūlyta nauja konflikto hipotezė: agresija visada kyla dėl frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojančią frustraciją (frustracija - slegianti įtampa, nerimas, neviltis ar pyktis, atsirandantys dėl vidinių ar išorinių kliūčių trukdančių siekti tikslo). Elgesio. Konflikto priežasčių ieškoma ne tik biologinėje elgesio prigimtyje, bet ir socialinėje aplinkoje, kuri keičia įgimtas individo savybes. Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla dėl žmonių emocinių tarpusavio santykių jų tarpusavio simpatijų ir antipatijų. Visi konfliktai - nuo tarpasmeninių iki tarptautinių - gali būti išspręsti erdvėje „perstatant" žmones pagal jų tarpusavio emocinį suderinamumą. Interakcionistinė. Laikoma, kad konflikto priežastys - socialinėje tarpusavio sąveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojūtis. Norėdamas juos panaikinti bei prisitaikyti prie aplinkos, individas imasi aktyvių veiksmų. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai.

162

Sociotropinė. Konfliktai neišvengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai - baimė, bandos jausmas, savęs įtvirtinimo poreikis ir kt. Šie instinktai paveldimi, todėl ir konflikto šaltiniai amžini. // laikotarpio kryptys: Teorinė - žaidimų. Šios krypties atstovai stengiasi sukurti universalią tarpusavio sąveikos konfliktinėse situacijose ir konfliktų sprendimo schemą. Įvairūs elgesio konfliktinėje situacijoje stiliai apibendrinti išskiriant du pagrindinius elgesio tipus - kooperatyvų ir konkurencinį. Konflikto pagrindas nesuderinami tarpusavio sąveikos dalyvių tikslai. Didelis dėmesys teikiamas ir konflikto dalyvių motyvams. Konfliktai gali būti sprendžiami konstruktyviai ir destruktyviai. Organizacijos sistemų teorija. Tiria žmonių konfliktiško elgesio realiose situacijose stilius. Pagal nuostatų konkurento atžvilgiu ir tikslų siekimo derinį autoriai išskyrė penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireikšti konfliktinėje situacijoje: konkurenciją, prisitaikymą, vengimą, kompromisą, bendradarbiavimą. Derybų proceso teorija ir praktika. Tai perspektyvi taikomosios psichologijos kryptis. Tyrinėtojai sprendžia dvi problemas: kas lemia konfliktuojančių pusių pasiryžimą pradėti derybas ir kaip turėtų vykti derybų procesas. Pastaroji problema ištyrinėta geriau.

Konflikto samprata, tipai, sprendimas
Geriausias būdas išspręsti konfliktą-jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du žmonės vienu metu pretenduoja į vieną ir tą patį, konfliktas tampa neišvengiamas. Konfliktas - tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą. Situacija vadinama prieškonfliktine, jeigu: • esant priešpriešai (tikslų, interesų ir t. t.) mes neišgyvename neigiamų emocijų (pvz., diskusijų metu) • nemalonūs jausmai yra išgyvenami, nors mes jų išoriškai neparodome ir atvirai neišsakome savo priešingų pozicijų.

163

Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra „neteisinga", agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį: • konfliktas - santykių, procesų vystymosi šaltinis • konfliktas - signalas asmenybei keistis • konfliktas - galimybė suartėti • konfliktas - galimybė „išelektrinti" įtemptus santykius. Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie: 1. Vidiniai asmenybės konfliktai 2. Socialiniai konfliktai: • tarpasmeniniai • tarpgrupiniai • tarptautiniai. Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Tačiau šio tipo konfliktai, jų motyvai yra paaiškinami lengviau, jeigu lygiagrečiai yra analizuojamos ir sunkios asmenybės situacijos, kurios tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Todėl asmenybės konfliktams skirsime atskirą skyrelį. Vidinių asmenybės konfliktų tipai Jau minėjome, kad sunkios asmenybės situacijos įtakoja mūsų tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenybės situacijoms priskiriami vidiniai sunkumai, krizės ir konfliktai. Beje, paminėti sunkių situacijų tipai tik retais atvejais reiškiasi izoliuotai vienas nuo kito - dažniausiai jie tarsi „susisluoksniuoja" tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybinės krizės nulemia naujų vidinių sunkumų atsiradimą ir pan. Vidiniai sunkumai - tai santykinai nesudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, neryžtingumas, nerasta išeitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbūt nerastume žmogaus, kuris kada nors nebūtų išgyvenęs vidinių sunkumų. Asmenybės krizės - ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai. Skiriamos raidos, neurotinės ir trauminės krizės. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterijų): gyvenimo veiksmų krizės („nežinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo motyvacijos ir tikslų krizės („nežinau, dėl ko gyventi"), gyvenimo prasmės

164

krizės („nežinau, kam apskritai gyventi"). Krizės - tai sunkiausios asmenybės situacijos. Vidiniai asmenybės konfliktai apibrėžiami kaip aštrūs negatyvūs, išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidinių asmenybės struktūrų kovos ir atspindintys prieštaringus ryšius su socialine aplinka. Be to, dėl neigiamų asmenybės išgyvenimų uždelsiamas sprendimo priėmimas. Kas priskiriama vidinėms asmenybės struktūroms? Tai yra : Motyvai. Jie atspindi įvairaus lygio mūsų siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir 1.1.) ir gali būti išreiškiami sąvoka „noriu". Vertybės. Jos gali būti asmenybės („Man vertinga") arba priimtos mūsų vien todėl, kad šių vertybių prisilaikoma visuomenėje, arba jos yra kažkaip kitaip vertingos. Todėl pažymėkime šias vertybes sąvoka „reikia, reikalinga" („Aš turiu"). Savivertė. Ji apibūdinama kaip individo reikšmingumas pačiam sau, kaip savų galimybių, savybių, savo vietos tarp kitų įvertinimas. Savivertė atspindi mūsų pretenzijų lygį, todėl yra lyg savotiška mūsų aktyvumo „žadintoja". Savivertę galima išreikšti sąvoka „galiu" arba „negaliu" („Aš esu"). Mūsų vidiniai konfliktai reiškiasi įvairiose sferose: kognityvinėje sferoje - Aš vaizdo prieštaringumu, žemesne savivertė, savo būsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonėmis dėl savo motyvų ir pan. emocinėje sferoje - emocine įtampa, neigiamais išgyvenimais elgesio sferoje - veiklos kokybės ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu. Sutrikusi asmenybės adaptacija, psichologinio streso sustiprėjimas yra laikomi integruotais visų trijų sferų rodikliais. Priklausomai nuo to, kurios asmenybės struktūros „įsivelia" į vidinį konfliktą, skiriami tokie pagrindiniai vidinių asmenybės konfliktų tipai: 1. Motyvaciniai konfliktai. Jie būna trejopi: • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai patrauklių alternatyvų (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija: negalėdamas apsispręsti, iš kurios šieno kupetos ėsti, jis iš bado nudvėsė).

dispečerio darbas reikalauja nuolatinės dėmesio koncentracijos. Savivertės adekvatumas priklauso nuo to. pakeičiama pirmoji kognicija: „Žala sveikatai yra išgalvota. aukštos pretenzijos ir nuolatinės nesėkmės. kad nejausčiau disonanso? Protingiausia -mesti rūkyti (bet tam reikia valios!).165 • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai nepatrauklių alternatyvų (ne vienam pažįstama situacija. O tai būdinga ne kiekvienam).nuneigiama. ir nepatrauklių pusių (pvz. be to. 3. kaip jis vertina savo sėkmes ir nesėkmes. kai „iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę"). „Žinau. Moralės (normatyviniai) konfliktai. . „žinau. Aptarti asmenybinių konfliktų tipai glaustai nusakomi 9. kad aš nerūkau" puikiai derėtų prie anksčiau paminėto pirmojo teiginio. Kognityviniai konfliktai. nerūkydamas negalėčiau susidoroti su stresu ir t. bet neįdomesnis . objektas turi ir patrauklių. Pretenzijų ir savo galimybių vertinimo išsiskyrimas sukelia nerimastingumą. kiek individas yra savikritiškas." Taip interpretavę pirmąjį teiginį. tarp „noriu" ir „reikia" (pvz. • Kai tas pats tikslas. kad rūkyti kenksminga" ir „žinau. 5. t.ką daryti?) 2. Tačiau dažniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias . disonansą sumažiname iki minimumo arba išvis imame jo nejausti. Nerealizuoto noro arba menkavertiškumo komplekso konfliktai. Tai konfliktai tarp norų ir tikrovės. Ką daryti. noriu ir toliau gyventi laisvą studentišką gyvenimą. naujai siūlomas darbas yra geriau apmokamas.. 6. bet sukurta šeima atnešė daugybę „reikia"). Tai konfliktai tarp noro ir pareigos. Jie pasireiškia kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir žmogaus profesinės.kognicijų (žinių. kaip Sabonis).. dirbantis studentas).. Adaptaciniai konfliktai. emocinius „sprogimus" (pvz. stengiantis jas realizuoti). Neadekvačios savivertės konfliktai. Šie konfliktai kyla. kad aš rūkau". fizinės ar psichologinės galimybės (pvz. 4. arba juos atlieka nekokybiškai ir dėl to išgyvena (pvz. gero dėmesio paskirstymo ir perkėlimo.1 lentelėje. 7. kai individas nesugeba suderinti kelių atliekamų socialinių vaidmenų. įsivaizdavimų) prieštaringumas.. Pvz.. kuri blokuoja jų patenkinimą (pvz... Jų priežastis . noriu būti toks garsus. Vaidmenų konfliktai.

Aštrūs vidiniai konfliktai žlugdo ir tarpasmeninius santykius.166 Vidiniai konfliktai gali turėti teigiamų ir neigiamu padarinių. J. Destruktyvūs konfliktai neretai perauga į gyvenimo krizes ir lemia neurotinių reakcijų susiformavimą. 9. neranda racionalios išeities iš susidariusios padėties. Ancupov ir A. Jausdami nuolatinę įtampą. bet jis nieko negali pakeisti. nerimastingesni. mes imame nebepasitikėti savimi. Konstruktyviai sprendžiami konfliktai padeda mums tobulėti. Tai atsitinka tuomet. tampame dirglūs. kai žmogui vidinis konfliktas yra labai svarbus. Dažni ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvumą. jie gali būti konstruktyvūs (produktyvūs. 1999) Ypač daug problemų mums kyla tada. gali stabdyti asmenybės raidą. gilesnį savęs pažinimą. Šipilov. Dažniausiai skiriami tokie neurotinių konfliktų tipai: . dirglesni. Pagrindiniai vidinių konfliktų tipai (A. bendraudami tampame agresyvesni. dirbame ir mokomės neproduktyviai. atveriantys perspektyvas) ir destruktyvūs (griaunantys asmenybės struktūras). nebekontroliuojame savęs.1 lentelė. formuoja adekvačią savivertę. I. kai vidinis asmenybės konfliktas perauga į neurotinį konfliktą.

Blaiviai vertinkime savo galimybes įgyvendinti tuos norus. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir aukšti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai žmogui. su aplinkinių keliamais reikalavimais. sąžinės priekaištais ir pan. • Nekaupkime problemų. Toks vertinimo disonansas anksčiau ar vėliau atves į vidinį konfliktą. Vidinių asmenybės konfliktų profilaktika Štai keletas patarimų. Gyvenimo principų laikymasis padeda išvengti daugelio situacijų. Per žema arba per aukšta savivertė dažnai susijusi su nenoru arba su nemokėjimu pripažinti sau svarbius dalykus. išskirkime prioritetus. Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei būdingi prieštaringi poreikiai. keiskimės. per didelis pastovumas. silpnumas. Optimizmas gyvenime . Neurasteninis tipas: pasireiškia prieštaravimu tarp asmenybės galimybių ir tarp sau keliamų per didelių reikalavimų. kurie turėtų padėti nepakliūti į vidinių konfliktų spąstus: • Nuspręskime. Stengdamiesi realizuoti visas visų vaidmenų funkcijas. nenukelkim jų „į vėliau". Realiai vertinkime situaciją ir. lankstumas. susijusių su abejonėmis. Isterinis tipas: asmenybės aukštos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos sąlygomis. neužimkim stručio pozicijos .167 1. . 2.adekvati savivertė.svarbus asmenybės psichinės sveikatos rodiklis. • Mokykimės valdyti savo emocines būsenas. • Nepamirškime vis pakoreguoti savo socialinių vaidmenų hierarchiją. valią. elgesio schemos ir adaptyvumas. nesigriebkim visų problemų spręsti iškart. • Nebūkime savo norų vergai. kas mums gyvenime yra vertinga. kova tarp norų ir pareigos ir pan. nedarykime. • Kita vertus. 3. Jei mums pavyks rasti jėgų savyje pakeisti įprastą nebeproduktyvų egzistavimo būdą. tikra. atsižvelgti į aplinkinių žmonių pretenzijas. • Nusileisdami smulkmenose.„galva smėlyje". • Labai svarbu . jei reikia. konservatyvumas. Būkime lankstūs. Tarpusavy turi derėti stabilios nuostatos. nemokėjimas prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Antra vertus. ištikimybė sau gali reikštis ir kaip inertiškumas. neišvengiamai įklimpsime į vidinį konfliktą. kad tai taptų taisykle. tai vidinius prieštaravimus įveiksime žymiai lengviau. • Tikėkimės geriausios įvykių eigos.

. Taigi temperamentas įtakoja vidinio konflikto sprendimo dinamiškumą: išgyvenimų kilimo greitį. Beje. ieškodamos galimų naujo vidinio konflikto sprendimo būdų.1. Taigi gynybos mechanizmai gina mus nuo nerimo. Gal kitą kartą pasiseks. kaltės jausmo. individualų ritmą.tai normalus. Jei negalim pasakyti tiesos . Freud. kai patirtis pakužda. Melas gali sukelti kaltės jausmą. Psichologinės gynybos mes tiesiog išmokstame gyvenimo bėgyje. kad vidinis konfliktas gali būti išspręstas konstruktyviai ir destruktyviai. tačiau nelinkę grįžti prie ankstesnių išgyvenimų. Vyrai racionalesni. negatyvius išgyvenimus. Psichologinė gynyba padeda palaikyti Aš vaizdo stabilumą. treti -„skęstame" savo emocijose. Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategijų pasirinkimui. išmokti konstruktyviai žiūrėti į juos. Gynybos mechanizmų terminą pirmą kartą 1894 m..168 • Stenkimės nemeluoti. nepriimtinų impulsų. kiti tuoj imamės veikti. Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas Jau minėjome. intensyvumą ir 1. kad emocijų išgyvenimas ar demonstravimas gali turėti neigiamus padarinius. nuleiskim negirdomis. Melancholikai ilgai svarsto. skirtingo temperamento žmonės skiriasi pasirenkamais konfliktų sprendimo būdais. netgi nėra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime susikurti savą vidinių konfliktų sprendimo stilių. Ko gero. Psichologinė gynyba .. Moterys kaskart iš naujo kenčia. Šie mechanizmai mums padeda sukontroliuoti savo emocijas. Mes esame skirtingi. todėl labai skiriasi ir mūsų pasirenkamos konfliktų sprendimo strategijos: vieni pasineriame į ilgalaikius apmąstymus. jie linkę sukaupti šių konfliktų sprendimų „rinkinį". • Filosofiškai žiūrėkim į gyvenimo nesėkmes. tarpasmeninio bendravimo nesklandumus. Vidinius konfliktus paprastai mes sprendžiame „įjungdami" savo psichologinius gynybos mechanizmus. kasdien „dirbantis" psichikos mechanizmas. sukauptą patirtį jos lyg ir naujai išgyvena. pavartojo austrų psichiatras S. išsaugoti savigarbą.. Konstruktyvus sprendimas grąžina žmogui dvasinę pusiausvyrą. mąsto nesiryždami imtis veiksmų. vidinių konfliktų.. Cholerikai paprastai viską sprendžia greitai. jų stabilumą. dingsta įtampa. išsisukime pajuokavimu.geriau išsisukim nuo tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio temą. veikla tampa efektyvesnė. kylant vis naujiems vidiniams konfliktams. jiems geriau pralaimėjimas nei užsitęsęs neapibrėžtumas.

sąmoningas psichinių reiškinių šalinimas iš sąmonės. Projekcija pasireiškia perdėtu asmens pastabumu. Tai infantilus mechanizmas. . Prarandama adekvataus elgesio galimybė.. kaltės jausmą. Projekcija .. nes neieškoma sprendimo. jautrumu toms žmonių savybėms. Nesąmoningai pykčio objektas pakeičiamas tada. kai priešiškumas. Jis padeda sumažinti nerimą arba kaltės jausmą. Regresija reiškiasi nesąmoningas žmogaus siekimas susilaukti aplinkinių dėmesio ar priversti kitus išspręsti jo problemas. kas gali sukelti baimę.gynybos mechanizmas. Išstūmimas . nerimą.169 Neigimas ~ vienas anksčiausiai susiformuojančių ir paprasčiausių gynybos mechanizmų. objektą ar į save (pvz. kurias turi jis pats ir kurios yra nepriimtinos pačiam (pačiai). Žmogus tarsi nenori pastebėti to. elgesio motyvų priskyrimas kitam individui. jie egzistuoja pasąmonėje ir veržiasi atgal į sąmonę įvairiais būdais (pvz.ankstyvoje vaikystėje susiformuojantis mechanizmas. palaikyti teigiamą savęs vertinimą. jausmų. Neigimas padeda sulaikyti savo neigiamas emocijas patekus į sunkią situaciją. tėvų supykintas vaikas daužo žaislą. Pakeitimas . kai traumuojantis šaltinis taip pat gali atsakyti agresyvumu arba atstūmimu. Iš sąmonės išstumti reiškiniai niekur nedingsta. nors pavojus ir nesumažėja. bet nepuola tėvų). o apsiribojama problemos ignoravimu. Regresija . sapnais). padedantis užgniaužti nepasitikėjimą savimi ir nesėkmės baimę. tarsi nebūtų baimės šaltinio arba jis būtų netikras. agresyvumas nukreipiamas nuo stipresnio ar reikšmingesnio subjekto į kitą asmenį. nagų kramtymu). Pasireiškia nebrandaus elgesio stereotipais (pvz. Neigdamas žmogus elgiasi taip..nesąmoningas savo neigiamų savybių.

Toks problemų nagrinėjimas turi aiškų tikslą .kitų žmonių vertybių. kad jis valdo situaciją. t. nemalonius. moksliniai tyrinėjimai. nuvertinama tai. atsiribojimas nuo savo emocinių problemų pasineriant į intensyvią intelekto veiklą (pvz. minčių (seksualinių ar agresyvių) nesąmoningas transformavimas ir patenkinimas socialiai priimtinu būdu (pvz. Individas prisimena traumuojančias situacijas. Racionalizacija . kūryba. Intelektualizacija . Sublimacija -intelektualizacijos sudėtinė dalis. kurį kėlė nepriimtinas potraukis ir suteikia pasitenkinimą. Introjekcija . siekiant paaiškinti savigarbai kenkiančius savo poelgius.170 Izoliacija . nerimo.individui ima atrodyti..). Šis mechanizmas išsivysto ankstyvoje paauglystėje.„vardan jo gerovės" ir pan. kenkimo kitam pateisinimas . profesionalus boksas ir kt.nesąmoningas atsiribojimas nuo skausmingų. šie aspektai analizuojami ir t. Sublimacija padeda išvengti nerimo. paauglys vertina tai.taip pat intelektualizacijos sudėtinė dalis.išstumtų nepriimtinų potraukių. susiklosčiusių aplinkybių sureikšminimas. ieškoma situacijos pliusų ir minusų. nelaiko jo racionalizacija. Sublimacija . charakterio bruožų perėmimas siekiant išvengti grėsmės iš jų pusės (pvz. norus (pvz. likimo. kitų žmonių pripažinimą. kai žmogus savo elgesiu demonstruoja . jausmų.panašių į tiesą priežasčių radimas.toks gynybinis mechanizmas. vaikas perima tėvų požiūrį.)..pasakėčios apie lapę ir „neprinokusias" vynuoges principu. Racionalizacija . kas nepasiekiama individui . jų perkėlimas į teorinę plotmę. ką vertina jo bendraamžiai).. nerimą keliančių jausmų.).abstraktus emocinių problemų nagrinėjimas.. Atvirkštinis reagavimas . jį varginančius įvykius ir nepatiria su tais įvykiais susijusių emocijų. Žmogus paprastai tiki savo aiškinimu.

Fantazavimas . vertybių perėmimas. tam tikromis sąlygomis gali sukelti priešingą efektą . jausmų. sadistiniai impulsai . tam tikros grupės normų. Neįsisąmoninta neapykanta paverčiama demonstratyvia meile. žaislus. įsigyvenimas į kito žmogaus pasaulį. Identifikacija gali būti laikoma kompensacijos mechanizmo sudėtine dalimi. Fantazija . Taigi socialiai nepriimtini poreikiai pakeičiami priimtinais (pvz. svajonėmis.trys glaudžiai susiję psichiniai procesai: pirma. savo bruožų.bėgimas nuo realių problemų susijusių su vidiniu konfliktu. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. Toks gynybinių mechanizmų nevienareikšmiškumas susijęs su tuo. Kompensacija . antra. realizuojant savo tikslus kokioje nors gyvenimo srityje. Gynybiniai mechanizmai. trečia. Menkavertiškumo jausmas kartais kompensuojamas fantazijomis. jog dažniausiai jie susiformuoja kaip ankstyvųjų gyvenimo tarpsnių konfliktų produktas.užuojauta. . nejausdama tikros meilės. norų priskyrimas jam. požiūris į kitą žmogų kaip į savo paties tęsinį. Identifikacija nesąmoningas žmogaus susitapatinimas su kitu žmogumi..dezadaptaciją ir nesibaigiantį konfliktą. motina perka vaikui gražiausius drabužius. perėmimas svarbių kitam žmogui vertybių.171 visiškai priešingas nuostatas. žmonių grupe.padėti žmogui adaptuotis ir išspręsti asmenybinius konfliktus. Identifikacija . kad ji visai nebloga motina ir pasislėpti nuo galimos neigiamos aplinkinių žmonių reakcijos). kokia ji yra iš tikrųjų Tai trukdo mums bendrauti ir realizuoti save.nesąmoningas arba sąmoningas individo siekimas įveikti savo menkavertiškumo jausmą. Todėl psichologinė gynyba vėlesniuose konfliktuose ne visada būna efektyvi: per didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios. kurios iš tikrųjų jam yra nebūdingos. emociniais ryšiais pagrįstas susitapatinimas. kurių paskirtis . į vaizduotę. Tokiu būdu nesąmoningai bandoma sau įrodyti.kompensacijos mechanizmo sudėtinė dalis. kai tuo siekiama išsaugoti ryšius su žmogumi ar grupe ir pakelti savivertę.

1. be išankstinių nuostatų. Konfliktiški yra ir tie žmonės. Tyrimai rodo. 1992). jog nusileisdami liksime pažeminti. kas vykta dabar. „nusiteikęs karingai" ir 1.konfliktus. „skirtingi tikslai" ir 1. Egzistuojančius prieštaravimus („nori skirtingų dalykų". jog socialiniams konfliktams priskiriami: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai konfliktai.bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą. 2. nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. „jaučia nervinę įtampą". Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais. sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. . todėl nusileisti priešininkui yra sunku. telkiame dėmesį tik į tai. jeigu įžvelgia tris dalykus: 1. „nori pasiekti savo". 3. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet. „skirtingi interesai". elgesį („kovoja tarpusavy". Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus. Crutchfield. Krech ir R.172 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra Priminsime.itin menka. Tam tikrą tipišką tarpusavio sąveiką. Liepsnojant konfliktui. „nori įrodyti savo tiesą".).1.nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas (D. galintis nurodinėti. deja. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę.1. neklystantis. ne visada etiškomis priemonėmis. nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. mano esąs teisuolis. Tam tikras emocijas („išgyvena".). kad žmonės situaciją ima vertinti kaip konfliktinę. Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę. inertiški žmonės. kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai. „kenčia". užimti prestižinę vietą visuomenėje. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas .). galimybė lengvai susitaikyti . todėl už savigarbą kovojame. „rašo skundus" ir 1. Dažniausiai manome. Dėl ko dažniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių . Konflikto atomazgą nutolina ir kiti veiksniai. • • • Šiame skyrelyje kalbėsime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius tarpasmeninius . Konfliktuodami prarandame laiko perspektyvą. S.

2. tačiau vis tiek žeidžia.. Trumpalaikiai. . Pagal gyvenimo sferą: 1. Pagal trukmę: 1. 3. Horizontalūs . normų. Darbo. Pagal intensyvumą: 1. 2. Užsitęsę. Žemo intensyvumo. Tiesioginiai .nukreipti į mus. Šeimos. 2. Šalutiniai . Aukšto intensyvumo. Destruktyvūs.kai konfliktai kyla dėl materialių gėrybių. Aukštos įtampos.tarp vienodo statuso individų.173 Įvairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeninių konfliktų tipai: Pagal poreikius: 1. Buitiniai. Pagal pozityvių ir negatyvią konflikto elementų santykį: 1.tarp pavaldinio ir vadovo. Vidutinio intensyvumo. 2. Idėjų. 3. Žemos įtampos. 2. 3. 2. 3.tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens. Ilgalaikiai. patekę į akligatvį. 3.1. Išteklių .tiesiogiai mūsų neliečia. 2. įtakos sferomis. 2. Vertikalūs . Pagal nukreiptumą: 1. Diagonalus .konfliktai kyla nepasidalijus valdžia. principų konfliktai. 4. Pagal pavaldumą: 1. Statuso ir vaidmenų . Konstruktyvūs. Pagal emocinę įtampą: 1. Vidutinės įtampos. Politiniai ir 1. dėl socialinių vaidmenų neatlikimo ir pan.

Asmenys. intelektualinėmis galimybėmis. kurie retkarčiais būna susiję su konfliktu. socialinė ar dvasinė vertybė. socialiniais ryšiais. taip galima skirstyti ir tarpgrupinius. Sąlygos. įtakoja jį.patys išprovokuojate konfliktą. Konflikto objektu gali būti materialinė.. kurios siekia abu oponentai. • Kiti dalyviai. tai mikro ir makroaplinka. Konflikto dalyviai: • Pagrindiniai konflikto dalyviai.174 Pagal konflikto sukėlėją: 1. Aplinka. pastūmėjęs asmenį į konfliktą. Vėliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti.išgyvenate kito individo sukeltą konfliktą. materialinėmis. ir tarptautinius konfliktus. Pvz. priešininkais. dėl kurios kilo konfliktas. Nekontroliuojami. 2. 3. kurstytojas. Dažnai konflikte galima rasti asmenį. žiniomis. pradėjusį konfliktą iniciatorių (tačiau konflikto iniciatorius nebūtinai yra neteisus!). branduolys. siekiant patenkinti savo poreikius. Aplinkos įvertinimas leidžia analizuoti konfliktą kaip socialinę situaciją. Yra ir daugybė kitokių skirstymų. Svarbus yra konfliktuojančių pusių statusas. Aktyvus . Konflikto struktūra Kiekvienas konfliktas turi tam tikrą objektyvų turinį: 1. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turinį: 1. Beje. kartais dar vadinami konkurentais. Pasyvūs . įgūdžiais. planuojantis konflikto eigą. 2. Motyvai . Kontroliuojami. Organizatorius . 2.asmuo. jo rezultatus ir pan.vidinė paskata pradėti konfliktą. Pagal konflikto kontrolę: 1. socialinėmis. išreiškiama jo fizinėmis. . Objektyviai egzistuojančios ar įsivaizduojamos problemos. kurį nusako savo tikslų realizavimo galimybių lygis. • Konfliktuojančius palaikantys individai ar grupės (koalicijos). kitaip tariant. kuriose vyksta konfliktas. priežastis. jo socialine patirtimi. individo „jėga". Kartais būna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus. Konflikto objektas.

tikslai. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia. Mūsų „aktyvintojais" konfliktinėje situacijoje gali būti ir interesai. įsisąmoninąs konfliktinę situaciją imasi aktyvių veiksmų (įspėjimų. tuo kaskart menkesnės galimybės jį išspręsti. 2. . „smūgiavimas" į pažeidžiamiausią oponento vietą ir pan. Skiriamos keturios fazės. kritimo fazė. Kaip tarpusavyje susiję konflikto etapai. konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomųjų veiksmų. Paprastai skiriami penki etapai: 1. pradinė fazė 2. Savaime suprantama.175 kadangi jie gali būti slepiami. Konflikto fazės glaudžiai siejasi su konflikto etapais. konflikto pikas 4. Konfliktinis elgesys . Beje. pasidarome negeranoriški savo oponentui.. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz. 5. konflikto fazės ir konflikto sprendimo galimybės? Pažiūrėkite į 9. Konflikto dinamika Konflikto eigą nusako dvi pagrindinės sąvokos: konflikto etapai ir konflikto fazės.konflikto dalyvių priešingos krypties veiksmai. jėgų ir laiko ekonomija. Konflikto išsprendimas. grasinimų ir pan. 2. pareiškimų. kurios konflikto metu cikliškai gali pasikartoti keletą kartų: 1. strategijas ir taktikas. Jas plačiau aptarsime vėliau. įsisąmoninimas.). Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki išsprendimo) esminius momentus.2 lentelę. Kuris nors iš oponentų. Atviro konflikto plėtra. 4.). 3. kilimo fazė 3. Konfliktinės situacijos atsiradimas. Konfliktinės situacijos suvokimas. kuo daugiau ciklų konflikto metu pasikartoja. pradedame riboti kontaktus su potencialiu „priešininku". Aktyviai reiškiamos savos pozicijos ir reikalavimai. Kaip išoriškai tai pasireiškia? Pasikeičia mūsų nuotaika. vertybės.

Atviros konfliktinės sąveikos pradžia Atviro konflikto plėtra - 46% Mažiau nei 5 % Apie 20 % Tarpasmeninių konfliktų sprendimas Strategijos Dabar pakalbėsime apie tai. savi interesai neginami. rytoj galime nebenorėti bendradarbiauti.176 9. kaip mes sprendžiame konfliktus. kad kito pasirinkimo nėra. Prisitaikymas tinka ir tada. Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus. įsisąmoninimas. kai šansai apginti savo interesus yra . nuslopinimas). rimtas: neretai oponentas įvertina tai. laimėti . sabotuojame jį.2 lentelė. kadangi pralaimėję mes pradedame priešintis mums primestam sprendimui. kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. Ši strategija tinkama tuo atveju.nelabai. o ir prarasti nebėra ką. nuneigiame konflikto egzistavimą. Paprastai skiriamos penkios strategijos: • Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija. Šią strategiją tikslinga taikyti tada. Šiandien pralaimėję. kai turintis valdžią asmuo vardan grupės saugumo ar gerovės eliminuoja priešiškai nusiteikusį grupės narį. tokie konfliktai greitai užgęsta patys. • Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida. Tačiau ši strategija retai atneša ilgalaikius rezultatus. kai sprendimą reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdžios. 1987). kartais tai būna svarbiau nei savų interesų gynimas. Scott. kai situacija kritiška ir reikia reaguoti žaibiškai (G.pralaimėti). Beje. kad mes neeskalavome konflikto ir palaikėme draugiškus santykius. t. jei konfliktas nėra gilus. o mums . Konflikto fazių ir etapą santykis Konflikto fazė Konflikto etapas Galimybė išspręsti konfliktą (%) 92% Pradinė Kilimo Pikas Kritimo Konfliktinės situacijos atsiradimas. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu. y. Konfliktinės situacijos suvokimas. Priimama oponento pozicija. kokias pasirenkame konflikto strategijas. G. kai jaučiama. kai konflikto baigtis ypatingai svarbi mūsų oponentui.

tad nuolaidos jai būtų visai neskausmingos. Kai imame jaustis neteisūs. G. randame abi puses tenkinantį sprendimą. gerai neišanalizavus kitų galimų sprendimų. kad ir tu laimėtum". Sakykime.kai „pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiejų pusių ir jo imama nebesilaikyti. Kitas netinkamo kompromiso naudojimo pavyzdys . taip pat esame linkę pasirinkti vengimą. ir problema išvis bus nebesprendžiama. jei oponentas visiškai to neįvertina. su niekuo nesitariama dėl sprendimo. Neretai „dalijimas pusiau" laikomas teisingiausiu sprendimu. • Bendradarbiavimas (dar vadinama laimėti-laimėti). neveiklumas). Scott. Ši strategija netinkama. atsižvelgiame į oponento pageidavimus. kai kiti bandymai spręsti problemą buvo neefektyvūs. tai gali būti toli gražu ne pats optimaliausias konflikto sprendimo variantas. tylima) arba fiziškai (pvz. • Kompromisas. neatsako geranoriškumu. gali būti ir taip. Tai sėkmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime.. Apie šią strategiją pakalbėkime kiek plačiau. kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusėms. Ši strategija pateisinama tada. Pagrindinis principas yra toks: "Aš noriu laimėti. Niekada nenaudokite vengimo strategijos kaip bausmės oponentui. dviems žmonėms reikia . kai mums svarbiau yra išlaikyti bendravimo galimybę. negu pilnai apginti savo interesus. kai oponentų interesai yra visiškai nesuderinami. Konflikto dalyviai nesiima jokių aktyvių veiksmų. giname savo interesus. Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. kad mums pasitraukus. kai konfliktas neliečia tiesioginių mūsų interesų ir mes nenorime tuščiai eikvoti jėgų. kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryšiai. kai sprendimą reikia rasti labai greitai.. kad mūsų pasitraukimas sukels atsakomąjį pasitraukimą. (G. Nepatariama taikytis prie kito ir tada. 1987). Be to. nori paversti prisitaikymą taisykle. problema išaugs dar labiau. Iš tikro ši strategija taikytina tik tada. jei konfliktas yra rimtas. išeinama iš patalpos). neginamos savos teisės. kai mūsų nedalyvavimas jame neįtakoja konflikto raidos ir baigties. tikėtina. Ši strategija ypač naudotina tada..177 labai menki. bet taip pat noriu. Tai abipusės nuolaidos. kai tokiu būdu galima atkreipti dėmesį į užsitęsusią krizę. Tokiu būdu iš savęs atimama galimybė paveikti situacijos eigą. oponentas gali dar labiau pakelti savo reikalavimus. kai esame beviltiškoje padėtyje. Iš konflikto pasitraukiama emociškai (pvz. Tačiau jei kompromiso buvo griebtasi iškart. Juk viena iš pusių galėjo būti nerealiai „išpūtusi" savo reikalavimus. kai abi konfliktuojančios pusės sugeba išdėstyti savo interesų esmę ir išklausyti priešingą nuomonę. • Vengimas (dar vadinama pasitraukimas.. Vengimo strategija tinkama ir tada.

. o jo poreikis atsigerti. Pasiūlykite taisykles. t. mes turim emocijas „atidėti į šalį". kiek ir jūsų paties. o kitas šiandien keps tortą. 1996): I Žingsnis. vadinasi.1.oponentui. Jei tai negelbsti. Ką daryti. nepykti ir nereikšti priešiškumo. jūs turbūt pasiūlytumėte jį perpjauti pusiau (kompromisas). . bet ir poreikius. Galbūt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą: vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (strategija "laimėti-pralaimėti"). Būkite „kieti" problemos atžvilgiu ir „minkšti" . kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną. pakvieskite tai padaryti ir savo oponentą: „Aš žinau. Išsiaiškinus poreikius ir tikslus. arbata. jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj susispaus apelsino sultis į burną. galima sustabdyti daugelį konfliktų. 77 žingsnis. Per daug nemąstydami. reikėtų išsiaiškinti. jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir 1. prisitaikymo ar rungtyniavimo strategiją. Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti-laimėti" bus efektyvus tik tuomet. Ar tu tam pasirengęs?" Parodykit žmogui. Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas . Tad gal jam tiktų kitos sultys. Aš sudirgęs ne mažiau nei tu. net jei nesutinkama su girdėtais teiginiais. stengtis suprasti priešingą nuomonę. y. į kurį dedama apelsino žievelės. kad būtų įgyvendintas principas "laimėti-laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti. spręsdamos konfliktą: atidžiai išklausyti vienas kitą. Padarykite savo priešininką sąjungininku. o ne oponentą. jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz. Jei oponentas nesilaiko šių taisyklių. Mūsų atveju gal išaiškėtų. Bet jei mes norim išspręsti problemą.laimėti-laimėti" sudaro šeši pagrindiniai žingsniai (L. konfliktinėje situacijoje visada išsiaiškinkite ne tik konfliktuojančiųjų tikslus. kodėl jie nori to. turbūt teks rinktis vengimo. jog jūs norite atsikratyti neigiamų emocijų ir tik tada judėti toliau. Būtina atskirti žmones nuo problemos. Večer. O ką daryti. Taigi strategiją . Kitais žodžiais sakant. ko nori. atakuoti problemą. Antra. nepertraukinėti. gerbti vienas kitą. kurių turėtų laikytis abi pusės. S. Kontroliuokite emocijas.178 pasidalinti apelsiną. jiems dar neįsiliepsnojus.gauti apelsiną ir išgerti jo sultis. o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis. kad tu sudirgęs.. kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas. gal mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę). jis nėra geranoriškas arba dar neatsikratęs neigiamų emocijų: teks grįžti į I žingsnį. jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat.

oponentas į situaciją gali pažvelgti jūsų akimis. jei taip nesielgia jūsų oponentas? Išlikite tvirti ir pasakykite. Pasiūlykite (ir oponentą skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variantų. Nustatykite paslėptus norus ir interesus. V žingsnis. Sutelkite dėmesį į interesus.. O po to priminkite. Siame žingsnyje svarbu išlikti konstruktyviems. Alternatyvių variantų pasiūlymas. kurie galėtų tapti problemos sprendimo pagrindu.. jog pripažįstate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins žmogų). negailėdami jam priskirkite gerų abipusių idėjų nuopelnus. požiūriai. veiksmus. nekritikuokite. tai rodys. vertinimai. Pozicijų išsiaiškinimas: išsakomos nuomonės. o ne į poziciją. Tačiau neklauskite tiesmukai: „Kodėl tu nedarei to?" Geriau: „Kokia priežastis. Net jei pats būsite kaltinamas ir kritikuojamas. Venkite sprendimų apie oponento jausmus. o apie įgyvendinimą kol kas dar nekalbama. padėkokit už geranoriškumą.?". Pabrėžkite. kad dabar svarbiausia . Būtinai pripažinkite oponento interesus problemos dalimi. o ne praeities nuoskaudų aptarti. Į tai dažnai sureaguojama. kuriuos jam teikia priimamas sprendimas. kodėl žmogus pasielgė taip. kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus. Kol kas nesistenkite vertinti tų pasiūlymų protingumo ir pagrįstumo . ieškokite bendrų su oponentu interesų ir aiškinkite savo interesus. kad jo interesus taip pat atsimenate. VI žingsnis. parodomas jūsų požiūrio pagrįstumas. kad jūs prisimenate jo interesus. Pažvelkite į situaciją oponento akimis (bet tai nereiškia. nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis. nugalėkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagundą.tai stabdytų kūrybinį procesą. Būtent dabar jūs turite išsiaiškinti.sprendimų gausa. Oponentui parodykite pliusus. Oponentui parodykit. viltis. Tai bus gera terpė tolesniam bendravimui. Bet kurio konflikto metu mes įvertiname savo ir oponento interesus: „Ką aš laimėsiu. nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. nuolat priminkite oponentui. Parodykite ir įvertinkite oponento indėlį šioje sudėtingoje konfliktinėje situacijoje. Patartina nekelti labai aukštų reikalavimų. o ne kitaip. Tačiau ką daryti. nenuneikite jų.. Jei jūsų oponentas būtent taip ir pradeda elgtis.?". kad tau pasirodė geriausia pasielgti būtent taip?" Kalbėdami apie savo interesus. „Ką aš prarasiu. Abipusiai naudingo sprendimo varianto priėmimas. Vėliau kartu atrinkite keletą geriausių pasiūlymų. pageidavimai. mandagiai sustabdykite jį: pasakykite.179 77/ žingsnis. kad jūs norite rasti garbingą sprendimą. IV žingsnis.. atskirkite variantų paiešką nuo jų vertinimo. „Kiek tai svarbu mano . kad turite sutikti su jo požiūriu). Detalus savo motyvų atskleidimas dažnai duoda gerų rezultatų: išlaikoma rami atmosfera. kad susirinkote čia būtent dėl gerų ateities santykių.

Niekada nesusigundykime duoti patarimus. Večer. Cornelius ir S. net jei jų sprendimas mums atrodys neprotingas. Savų interesų patenkinimo rodiklis Oponento interesų patenkinimo rodiklis 9. nepulkime palaikyti vienos kurios nors pusės.180 priešininkui. t. kuris nėra suinteresuotas kurios nors pusės pergale ar pralaimėjimu. ką konfliktuojančios pusės turėtų daryti. konkurencijos strategija yra priešinga aukščiau minėtajai: siekiama patenkinti savus interesus. savi interesai patenkinami menkai. Visų galimų strategijų tarpusavio santykis parodytas 9. (pvz.. Kaip mes turėtume elgtis.?" Konflikto sprendimo strategija pasirenkama priklausomai nuo orientacijos į savo arba į oponento interesus. kokių psichologinių rekomendacijų laikytis. 1996) Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktą Kartais kilusį tarpasmeninį konfliktą padeda išspręsti trečiasis asmuo. mes galime pateikti nebent alternatyvius pasiūlymus. 2.1 pav. nes greit įgysime naujų priešų.1). Neįsitraukime į aptarinėjimus apie „siaubingą" konfliktuojančiųjų padėtį. y. Tomas-Kilmann tinklelis (pagal L. imamasi aktyvių individualių veiksmų ir 1. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip. labiau orientuojamasi į oponento interesų patenkinimą. Faire (1991) pataria: 1.ne . užėmus tarpininko poziciją? H. asmuo. schema rodo. S.1 pav.. kaip nori patys. Paaiškinkime jiems savo vaidmenį: trečiojo asmens paskirtis .. jog prisitaikymo strategija yra pasyvi.

ką sako priešininkas.. o ko jis norėtų. Nuolat akcentuokime.181 vertinti.). ir studentų grupėje. ir darbe.. Juk jis turi ir neblogų savybių. Garantuokime vienodas dalyvavimo sąlygas abiem pusėms. tegul jis išsilieja. skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo būdai. Pagrindinius principus trumpai ir apžvelgsime: • Jausmų išliejimo principas: negesinkime „užsidegusio" žmogaus jausmų. 3. 9.. 6. kad savo požiūrį pateiktų ne kaip nepajudinamus faktus. Jei kuris nors iš konfliktuojančiųjų pradeda aiškinti. 8. požiūrių skirtingumus. kad tai tave labai supykdė (nuvylė. įžeidė. Netiesioginiai konflikto sprendinio būdai Psichologijoje be tiesioginių konflikto sprendimo būdų (kai konfliktą sprendžia pačios konfliktuojančios pusės arba padedamos trečiųjų asmenų). 5. 4.. ko jis nenori.neleistina. atkreipti jų dėmesį į vienas kito požiūrį... Negatyvius konfliktuojančiųjų teiginius paverskime pozityviais. Naudinga kartkartėmis paprašyti priešininkus pakartoti tai. reaguokime į kategoriškus tvirtinimus „niekada". nesikiškime.skatinti abiejų pusių lankstumą. o kaip savo nuomonę: „Mano požiūriu. ką jie ką tik girdėjo: esant emocinei įtampai dažnai negirdima. galbūt po valandėlės jo neigiami jausmai priešininkui pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug. Verbalizuokime emocijas (išsakykime žodžiais): „Aš matau. Būkime empatiški.". Turime rasti aukso vidurį tarp abejingumo ir perdėto įsitraukimo į kitų problemas.... Kontroliuokime konfliktuojančiųjų emocijas: jas reikšti galima. Jei jis save gerbia." • Pozicijų pasikeitimo principas. nuliūdino. Atskleiskim konfliktuojančiųjų nesugebėjimą įsijausti į kito padėtį. Būdami trečiaisiais asmenimis konfliktinėje situacijoje. Trečiojo asmens tikslas . Konfliktuojantieji . „nei vienas" ir pan. kad dėl kai ko jau pasiektas susitarimas. „Aš manau.. 7. pertraukime jį ir paklauskime. bet pulti . kurios turinys priklauso nuo konfliktuojančiųjų." ir pan. stilių.. Tai universalus konflikto mažinimo būdas.. o tik atspindėti situaciją. tinkantis ir šeimoje. Paprašykime priešininkų. nevaidinkime „gelbėtojų". Orientuokime priešininkus į veiksmą: „Ką jūs galvojate daryti toliau?" Pripažinkime ir priimkime kaip faktą abiejų pusių vertybių.

jaučiasi visai neblogai. Psichologai pabandė suskirstyti konfliktiškas asmenybes į tipus. skrupulingai atlieka savo darbą. gerai „pasirodyti". daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją. prieš atsikertant. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir.182 prašomi „persikūnyti". Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos. iššaukiantis. vertėtų viską nuleisti juokais . Nemoka planuoti veiklos. Nesavikritiškas. Impulsyvus. kad jie padiskutuotų. garbinimo.dėmesys nukreipiamas kitur. • Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojančiuosius. Labai nerimastingas. jautrus įsivaizduojamam arba realiam neteisingumui. Vengia kruopštaus. 2. kurių privengiame. nepakankamai save kontroliuojantis. nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo. labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius. nes ruošiame savo triuškinančias replikas. lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus. • Oponento priverstinio klausymo principas. būdinga paaukštinta savivertė. susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. nesugeba realizuoti savo planų gyvenime. išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. Pedantiškas tipas. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus. jautrus aplinkinių . pretenzingas. nenuspėjamo elgesio. vadindami juos konfliktiškais žmonėmis. pasportuotų ir pan. Demonstratyvus tipas. 4. Tiesmukiškas ir nelankstus. bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. Iš gyvenimo patirties nepasimoko. • Pajuokavimo principas. Nevaldomas tipas. nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis. Nori būti dėmesio centre. Kilus konfliktinėms situacijoms. Neįvertina situacijos pokyčių. nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus. Konfliktiškų asmenybių tipai Turbūt visi turime pažįstamų. liepia pasakyti ką tik girdėtą priešininko repliką. nors sunkus. Jam nebūdingas racionalus elgesys. Iš aplinkinių nori paklusnumo. Nekritiškas sau. pažaistų. 1. Dažnai agresyvus. liguistai įžeidus. gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. Šis būdas labai veiksmingas. Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo priešininką. gėrisi savo „kentėjimais" ir ištverme. Įtarus. Tada oponentai ne tik išgirsta vienas kitą. Įsiaudrinęs gali nebekreipti dėmesio į visuotinai priimtas bendravimo normas. sistemingo darbo. Rigidiškas tipas. 3.

Nepakankamai numato perspektyvą. Natūraliai kyla klausimas.nenuoseklūs. Linkęs į kompromisus. Išoriškai stengiasi neparodyti savo emocinių išgyvenimų. orientuotas į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę.bevalis. kad probleminė situacija būtų sprendžiama konstruktyviai? Atsakyti galėtume taip: yra du svarbiausi dalykai -pakeiskime savo požiūri į situaciją ir elgesį joje (tai nelengva!) bei paveikime oponento elgesį (o tai padaryti dar sunkiau). mąstymo stilius. kinta kalbos tempas ir tembras). dažnai . o subręsta laipsniškai. Kenčia pats nuo savęs. kilus konfliktui. galvos skausmai ir pan. Aplinkinių gali būti nemėgstamas dėl keliamų aukštų reikalavimų. „Nekonfliktiškas" tipas. labai išgyvena dėl nesėkmių. o kur . jog jį įžeidė. Gali nutraukti ryšius su draugais vien todėl. kad nesame dar gerai išstudijavę šios problemos ir norėtumėt prie jos sprendimo grįžti kitą dieną (kai nurims emocijos). o kaip reiktų elgtis. Priminsime. nuostatų visuma. kompleksuotumas. jį neretai kankina nemiga. Įtaigus. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant „grįžti" į normalią tarpusavio sąveiką: • sąžiningai pripažinti. uždarumas. jei tai mums nėra svarbu • pasakyti. kur teisūs esame mes. Reikėtų neužmiršti ir to. Prieškonfliktinė situacija dažniausiai neatsiranda staiga. prieštaringo vidinio pasaulio. Vertinimai . Ne mažiau svarbu yra įvertinti ir tokius asmenybės ypatumus kaip polinkis į riziką. gestikuliacija. 5. kad ne visada būtent tikra nesantarvė sukelia konfliktą tarp žmonių: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento . kad. nereikėtų apsiriboti mūsų oponento priskyrimu tam tikram tipui. pakeisti pokalbio temą • nusileisti. siekiant konfliktų išvengti? Ką reikia daryti.183 pastaboms. šiek tiek nenuoseklaus elgesio.oponentas • pajuokauti. kad jam pasirodė. priklausomas nuo aplinkinių nuomonės. Tarpasmeninių konfliktų profilaktika Aptarėme įvairius konfliktų sprendimo būdus. kurie suprantami kaip kabinėjimasis. Svarbiausia yra laiku pastebėti. Pirmiausia aptarsime savęs koregavimo galimybes prieškonfliktinėje situacijoje. veidas parausta. jog emocinė įtampa pasidarė per aukšta (pakinta mimika. priklausomumas nuo kitų. įtarumas. Retai apmąsto savo poelgių padarinius. Nesugeba įvertinti realių grupės narių tarpusavio santykių. nesugeba analizuoti aplinkinių žmonių poelgių priežasčių.

nedarykime to viešai. kad jis suprastų. Dažna mūsų daroma klaida . Todėl mokėkime įvertinti savo būseną ir laiku save sustabdyti. pavargęs. netgi bjaurus oras gali išprovokuoti mūsų irzlumą. Karnegis (Carnegie). ko jie visiškai nenori daryti.ne tik oponento pozicijos kritikavimas. o ne kitiems. agresyviai nusiteikęs ar pan. Norėdami apginti savo interesus. Jeigu reikia išspręsti keletą komplikuotų problemų. kad žmogų galima radikaliai ir greitai perauklėti pagal mūsų norą. Todėl patartina būti numačius ne tik geriausią. balso ypatumai ir kt. Auklėjimas. ko jie nesugeba. parodykite oponentui. greičiau pajusime konflikto grėsmę. Neužmirškime. „Minkšta" pozicija oponento atžvilgiu padeda sušvelninti situaciją ir ją . Jeigu mūsų oponentas yra iš tikro neteisus. Be to. kuri dienos bėgyje kinta: nuovargis. ko jie negalės suspėti atlikti. atsirandančios situacijai kintant ne pagal mūsų numatytą „scenarijų. Negatyvios emocijos." provokuoja konfliktą. Siūlome dar keletą patarimų. Kaip pataria garsusis D. neverskime jo visų akivaizdoje atgailauti. Jeigu vis tik apie tai partneriui pasakyti reikia. nestumkime oponento „į kampą". jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam pačiam. jei būtumėt jo vietoje). jog kai mus kamuoja panaši būklė. bet ir blogiausią situacijos plėtotės variantą. jog konfliktiškumo lygį veikia ir mūsų psichikos būsena. prie liudininkų. dažnai nėra būtina jam tai įrodinėti. Šypsodamiesi mes padrąsiname bendravimo partnerį. nuoširdus (o ne suvaidintas) domėjimasis žmogaus problema ir šypsena taip pat gali užkirsti kelią konfliktui. skirtingai nei jis žiūrime į problemą. Taip pat neturėkime iliuzijų. šypsena sukelia atsakomąją simpatiją mūsų atžvilgiu.jo mimika. vis pereidami prie sudėtingesnių.puikus konflikto priešnuodis! O kaip paveikti oponento elgesį.184 motyvų. Tokie reikalavimai neišvengiamai išprovokuos konfliktą. jei mūsų bendravimo partneris yra sudirgęs. jog suprantate ir jo poziciją (turbūt ir pats taip elgtumėtės. kad pats žmogus norėtų pasikeisti. Tai įvertinę. bet ir jo asmenybės puolimas. kūno judesiai. nelaukdami už tai apdovanojimo. taip pat rekomenduotina atidėti problemos sprendimą. Daug informacijos apie nepalankią situacijos eigą gali suteikti mūsų bendravimo partnerio nežodinis elgesys . Svarbu pasiekti. gestai. pradėkite nuo paprasčiausios. Jau minėjome. o tuo labiau perauklėjimas . mokėkime daryti gera. Nepatartina pradėti spręsti sudėtingas problemas. norint išsaugoti konstruktyvią situacijos eigą? Niekada nereikalaukime iš aplinkinių neįmanomo: to. Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku . iš aplinkinių per daug nesitikėkime.ilgas procesas. Neužmirškime ir sveiko humoro jausmo. fiziologinė organizmo būsena.

vienas iš neproduktyvių savivertės kėlimo būdų yra užsimerkti prieš savo realųjį Aš ir tuo pačiu idealizuoti save savo paties akyse. t. Kurie gynybiniai mechanizmai leidžia mums tapti aklais ir kurčiais tam. kad negatyvios emocijos gali būti susijusios ir su kategorišku mūsų kalbos tonu. Nes juk svarbiausia . nepertraukinėsime jo. Kurie jų yra pavojingi jūsų bendravimui. stovintys greta jūsų. Paanalizuokite savo požiūrius. Nepamirškime. y. kas griauna mūsų idealųjį Aš? Įsivaizduokite.185 sėkmingai išspręsti. karštai susiginčijo dėl vieno iš jų vežamo didelio bagažo. Bendraudami sunkiai atsikratome išankstinių nuostatų ir stereotipų. gali išprovokuoti tarpasmeninius konfliktus? Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? • • • LITERATŪRA . Oponento neigiamos emocijos greičiau išseks. Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime į beviltišką padėtį: įžeistas ir pažemintas jis bus pasirengęs bet kokiam konfliktui. jog du troleibuso keleiviai. Pasvarstykite: • Kai mūsų realusis ir idealusis Aš labai skiriasi. Kaip reaguosite į šį konfliktą? Kokią konflikto sprendimo strategiją būtų protingiausia pasirinkti šiuo atveju? Pasaulį mes suvokiame per savo pačių prizmę.išsaugoti savo orumą ir garbę. jeigu jam leisime išsikalbėti. užimančio dalį praėjimo. kuris sukelia jam atsakomąjį norą ginčytis.

186 .

o pastarasis. visai nauju žvilgsniu. jam kažką pasako. (Atsisveikindamas pamojuoja). Autorius į žmonių bendravimą pažvelgė neįprastu. (Nusiunčia jam oro bučinį).šis skyrius. ir sudėtinga informacija. Kitaip tariant. X: Kada egzaminas? Y: Poryt. Transakcijos gali būti geranoriškos partnerio atžvilgiu . sukūręs originalią teoriją.. 2. Transakcijos ir asmenybinės pozicijos E.tai vadinama dūriais. Berne vartoja terminą stroking) ir piktavališkos . tai yra tarsi trys skirtingi bendravimo lygiai.).. Tokį . Berne teigimu.pasikeitimą" kontaktais E. mosteli ranka ar pan. Kas tai? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakė amerikiečių psichologas ir psichoterapeutas Eric Berne (1910-1970).. vieną iš kurių mes pasirenkame . atsako jam žodiniu arba nežodiniu būdu. Apie tai . X: Y: Ar nori šokolado? (Patenkintas nusišypso). X: Y: 3. suaugusiame žmoguje. reaguodamas į tai. E. Berne pavadino transakcija.tai vadinama paglostymu (E. kurią jis pavadino transakcine analize. kiekviena asmenybei būdingos trys Aš būsenos -Vaiko. Pateiksime transakcijų pavyzdžių: 1. tarsi trys socialinės pozicijos.187 10. BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA • • • • Ar suaugę žmonės žaidžia žaidimus? Kaip nuostatos į save ir į kitus veikia bendravimą? Kada ir kaip parašome savo gyvenimo scenarijų? Vaikas. Berne bendravimą analizuoja kaip tam tikrus mainus: žmogus X siunčia žmogui Y pranešimą (t. E. Transakcijose gali būti pateikta ir paprasta. y. Tėvo ir Suaugusiojo. nužvelgia.

Priimdami sprendimus. spontaniški. nelogiški. tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas. jų lyginimu. dėmesingi. tingumas. Kai mes veikiame. delsiantys. esame kuklūs ir nuolankūs. piktdžiugiškumas. „Lauke šalta.. trokštame pagyrimo. „Jei ir toliau taip lis lietus. nekantrumas. egoizmas. Ši asmenybės pozicija gali būti labai įvairi. stereotipais. apsirenk". pretenduojame būti teisuoliais. mes būname užjaučiantys ir besirūpinantys. kuriais mes buvome vaikystėje. sugebantys . be to. svajingi. normų. Dabar smulkiau aptarsime minėtas vidines pozicijas. mes jaučiame gėdą ir kaltę. „Nenukabink nosies". esame linkę kitus dogmatiškai vertinti ir kaltinti. kūrybingi.. Antra vertus. savo galimybes ir racionaliai išskaičiuojant. susivaldantys. kad. esame baimingi. natūralūs.". Bendraudami iš Suaugusiojo pozicijos. mes būname dalykiški. Ji paremta mūsų patirtimi. smalsūs. nors yra nemažai ir tokių žmonių. Vaiko pozicija savyje slepia tą mažą mergaitę ar tą mažą berniuką. bendraudami iš šios pozicijos. Taigi Tėvo pozicija gali būti dvejopa: kritiškas Tėvas arba besirūpinantis Tėvas.". jaučiame. elgesį) paprastai mes perimame iš savo tėvų. nurodinėti ir drausti. paguosti ir patarti. veikiama įvertinant realybę. Suaugusiojo pozicija nepriklauso nuo asmenybės amžiaus. Bendraudami iš laisvo. „Aš galvoju. Tėvo poziciją (nuostatas. kadangi ir vaikai būna labai įvairūs. Jei mumyse prabunda prisitaikantis Vaikas. „Pirmiausia nusiramink" ir 1. žaismingi. „Kiek tau kartoti vieną ir tą patį".. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Tu privalai". „Šito tau negalima". Mes laikomės susitarimų. nepaklusnumas. natūralaus Vaiko pozicijos mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos. Beje. palaikyti. jiems būdinga argumentacija.1. „ Jis visiškas kvailys". originalūs. konkrečiai. bejėgiai. užduodami atviro tipo klausimai.. mes esame Tėvo būsenoje. bendravimo procese pozicijos gali nesunkiai keisti viena kitą. būname intuityvūs. emocijomis ar nuotaikomis. sugebame išklausyti kitą. atostogas teks atidėti" ir pan. remiamės ne nuostatomis. anot E. sąmoningais sprendimais. Sakiniai formuluojami be emocijų. mąstome taip.188 konkrečioje bendravimo situacijoje. kategoriškai. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Jei palygintume su. „Vargšelis". Šioje būsenoje. kurių elgesiui būdingiausia viena kuri nors pozicija. „Raktus palikau darbe". Bendraudami iš Tėvo pozicijos mes kalbame autoritariškai. turima informacija. galvojame apie pasekmes. objektyvūs. kaip tai darė mūsų tėvai. Berne. mėgstame ironizuoti. Jei bendraujame iš „mažojo profesoriaus" Vaiko pozicijos. linkę paskatinti ir apginti. o faktais.

kiti darbuotojai gali būti nepatenkinti. Pateiksime keletą Vaiko pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Taip tau ir reikia". kad viskas būtų vertinama dogmatiškai. lyg nebūtų akių sumerkusi šią naktį. kuriomis parodome savo nuolankumą arba. į kurią pašnekovo poziciją mes vieną ar kitą frazę adresuojame. Anot E. O. norint ką nors pasiekti. „Nusprendžiau stoti į KTU" ir kt. Pvz. Berne. kuriomis lyg ir sutinkame. „Ką man daryti?". Norėčiau ir aš mokėti taip linksmintis.Vaikas: Kopūstai tikrai naudingi.. „Kodėl šitoje grafoje neįrašytas skaičius?". Jeigu ji nesugeba apskaičiuoti savo laiko. išgyventi meilę ir kt. kokios nuostabios spalvos! Reakcija (jaunos sekretorės pavėlavimą į darbą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Vargšelė atrodo taip. kada reikia verkti. net nematydamas laikrodžio.. pasitarti. „Aš nesugebėsiu". Kopūstuose daug vitamino C. „Palikit mane ramybėje" ir kt. „Tai tu tinginys. kaltinimais ar vertinimais. kuriais mes norime gauti informacijos.. Į Suaugusiojo poziciją siunčiami tie pranešimai. „Kaip norėčiau šokolado!". atvirkščiai. kad svarbu ne tik tai. Reakcija į šiuolaikinio dailininko paveikslą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Kažkokie kliedesiai! Ir ką tai galėtų reikšti? Prie paveikslo nurodyta ir kaina . parodome nepasitenkinimą mums siunčiamais pamokymais. Į Tėvo poziciją mes nukreipiame tas frazes. kada . Pvz. jeigu mes teisingai su ta dalimi elgiamės. „Man gėda. o ne aš!" ir kt. kad aš nepaskambinau jam". Reakcija į kopūstų sriubos kvapą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš. iš kurios vidinės pozicijos mes kalbame. Bendravimas iš Vaiko lygio neturėtų būti tapatinamas su suaugusio žmogaus nebrandumu. . emocijomis. Žemiau pateikti pavyzdžiai leis dar geriau suprasti trijų aptartų vidinių asmenybės pozicijų skirtumus. Kreipimasis į Vaiko poziciją paprastai būna susijęs su jausmais.trys šimtai penkiasdešimt litų. bet ir tai. Niekas neprivers manęs valgyti tą dvokiančią bjaurastį! Teorijos autorius nurodo. kritiškai.189 manipuliuoti kitais: mes žinome. jie palaiko mūsų šeimos sveikatą. kuri leidžia pajusti gyvenimo džiaugsmą.būti ramiems ir pan. tai geriausia asmenybės dalis.

X: Aš taip jaudinuosi dėl savo mamos sveikatos.du tūkstančiai litų.. Tu man tikrai patinki.. „Gal galėtum jau nebepykti ant manęs. pasiųstą iš tam tikros vidinės Aš pozicijos. Suaugusio ir Vaiko pozicijas atitinkamai žymėsime raidėmis T. kai aptarinėja savo vaikų studentišką gyvenimą. kad negaliu susikaupti ir rašyti referatą. Tu man taip pat patinki. Pateiksime pavyzdžių (Tėvo. Transakcijų tipai Papildančios transakcijos Transakcijos vadinamos papildančiomis.190 Pvz. du žmonės gali bendrauti kaip TėvasTėvas.. Pvz. „Pirmiausia tu nusiramink". kaip Vaikas-Vaikas. atitinka sveikus žmogiškus santykius. Berne. kaip Suaugęs-Suaugęs. anot E. jei į pranešimą. S. kai kartu linksminasi. Toks bendravimas yra nekonfliktiškas ir. kai sprendžia kokią nors problemą. Tu susitark su dėstytoju ir važiuok kokiai savaitei pas Y: .. V): X: Y: X: Y: Koks vadybininko atlyginimas? Pradžiai . asmenybė sulaukia norimos reakcijos iš kitos asmenybės tam tikros Aš pozicijos." ir kt.

191 X: Y: Aš taip įsiutęs. Persikertančios transakcijos gali vesti į konfliktą. o tu dar nori mane pasodinti prie mašinos vairo! . veterinarui reikia parodyti katę. kai į siunčiamą pranešimą atsakoma netikėta arba nepageidaujama reakcija. žmonės lyg nusisuka vienas nuo kito. atitolsta. išmesdamas kompiuterį? Persikertančios transakcijos Persikertančios transakcijos atsiranda tada. Tokiu būdu yra pakeičiama bendravimo kryptis. Pateiksime pavyzdžių: X: Y: Kiek dabar valandų? Tu amžinai kažkur skubi! X: Y: Ar tu galėsi šiandien vakare atvažiuoti paimti mane iš darbo? Šiandien aš turiu tūkstantį darbų! Aistės gimtadieniui turiu parvežti tortą. kad tuoj išmesiu tą prakeiktą kompiuterį pro langą! Ir kas tave taip supykdė? Ką tu pasieksi.

Dvigubų transakcijų modelis (E.1 pav. o socialinis lygmuo yra saugus ir priimtinas. kad bendravimo procese vienu metu čia dalyvauja daugiau negu dvi Aš būsenos. Psichologinio lygmens. y. Taigi bendraujama iškart dviejuose lygmenyse .1 pav. kuri yra numanoma. 10. Pateiksime studento (X) ir studentės (Y) pokalbio pavyzdį. Kitaip tariant. numanomas. 1992) Šis transakcijų tipas yra patogus ir mūsų mėgstamas: juk bet kada galime išsiginti psichologinio lygmens. transakcijas pavaizduosime .socialiniame ir psichologiniame (žr. t.). einam kur nors pasilinksminti! Kada gi tu pagaliau surimtėsi! Kiek kartų tavęs reikia prašyti sutaisyti buto užraktą?! O kiek man reikės maldauti. 10. kad išskalbtum marškinius?! Paslėptos transakcijos Tai sudėtingesnis transakcijų tipas. Nuo papildančių ir persikertančių transakcijų jos skiriasi tuo. po socialiai priimtina transakcija yra maskuojama tikroji transakcija.192 X: Y: X: Y: Klausyk. Berne.

Prie jūsų prieina pardavėjas (X) ir sako: X: Tai mūsų puikiausias sportinis modelis. o jūsų maištingas vidinis Vaikas turbūt sukiltų prieš tokį „įžeidimą": „Aš perku šį automobilį! Tai kaip tik tai. įtakoti kitus ir įvertinti aplinkinių žmonių poveikį mums. .) Y: Iš tikro lauke šalta. analizuodami transakcijas.. Socialinio lygmens transakcijos. (Tu man patinki taip pat. nuskambėtų visai skirtingi atsakymai. Taigi. jūs teisus. X: Gal užeikime pas mane kavos? Aš gyvenu vienas. Priklausomai nuo to..193 trumpomis rodyklėlėmis. o jų tekstą užrašysime skliausteliuose. arba Aš-Vaiko būseną. Įsivaizduokite save (Y) automobilių parduotuvėje apžiūrinėjantį patinkantį modelį.) Dar vienas pavyzdys. (Sprendžiant pagal tavo išvaizdą... Kava būtų ne pro šalį. bet jis jums per brangus.. mano pajamos neleidžia man nusipirkti tokį automobilį". ko ieškojau". Na. Jūsų vidinis Suaugusysis atsakytų maždaug taip: „Taip. sąmoningai reguliuoti tarpusavio santykius. vaizduojamos ištisinėmis rodyklėmis. kaip įprasta. .. tas modelis tikrai ne tau) Pardavėjo siųstas pranešimas gali suaktyvinti arba jūsų Aš-Suaugusiojo būseną.. mes galime giliau pažinti save.(Tu man patinki.

194

Piešdami skirtingo dydžio apskritimus, pavaizduokite savo Aš būsenas: Tėvo, Suaugusiojo, Vaiko. Kitaip tariant, didžiausiu apskritimu žymėkite tą būseną, kuri labiausiai reiškiasi jums bendraujant, ir atvirkščiai, mažiausiu apskritimu - rečiausiai besireiškiančią būseną. Pateiksime piešinukų pavyzdžių:

Psichologinės pozicijos
Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos į save ir į partnerį mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime žmogus užima teigiamą arba neigiamą poziciją savo ir kitų atžvilgiu. Jis gali nuspręsti: Aš esu stiprus. Aš esu kvailas. Aš esu garbingas. Aš esu nenormalus. Aš esu siaubingas. Aš esu angelas. Aš viską darau neteisingai. Aš niekad neklystu. Aš geresnis už kitus. Aš nenusipelniau gyventi. Žmonės yra nuostabūs. Žmonės man duos visko, ko aš noriu. Manęs niekas nemyli. Žmonės yra simpatiški. Žmonės niekada nedaro kitiems gera. Visos aukščiau paminėtos pozicijos iš esmės yra tokios pozicijos: „Aš geras" arba „Aš blogas" ir „Tu geras" arba „Tu blogas". E. Berne aptaria galimus keturis pastarųjų pozicijų derinius (žr. 10.2 pav.): 1. „Aš geras ir tu geras". Tai sėkmę nešanti, sveikos asmenybės pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystėje. Jei tėvai skatina vaiką, džiaugiasi juo, pripažįsta jo laimėjimus, ima formuotis pozityvi nuostata į supantį pasaulį. Būtent tokia nuostata mums padeda būti laimėtojais, turėti patikimų draugų ir veiklos partnerių, konstruktyviai spręsti problemas.

195

2. „Aš geras, o tu blogas". Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti savo pranašumą įvairiausiose srityse („aš stiprus, teisingas, puikus"). Be to, tuo pačiu siekiama sumenkinti, pasmerkti, pažeminti kitą („tu egoistas, silpnas, klystantis"). Ši pozicija yra projekcinė: kiti žmonės kaltinami dėl tų savybių, kurios būdingos pačiam kaltinančiajam. Tokio tipo žmonės ieško tikrų ar įsivaizduojamų priešų, aplink save sėja baimę ir pyktį. Tai žmonės, kurie nuolat jaučiasi apgauti ar persekiojami ir todėl apgaudinėja ar persekioja kitus. 3. „Aš blogas, o tu geras". Tai savęs žeminimo, bejėgiškumo, nepasitikėjimo savimi pozicija. Tokiems žmonėms reikalinga globa, pagalba. Save žeminančios nuostatos ima formuotis dar vaikystėje, kai tėvai užima poziciją „Aš geras, tu blogas", o vaikas statomas į poziciją „Aš blogas, o tu geras". Šios pozicijos žmonės atitolsta nuo kitų, yra linkę į depresiją. 4. „Aš blogas ir tu blogas". Tai beviltiškumo pozicija, neretai asmenybę atvedanti į alkoholizmą, narkomaniją. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame neįmanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystėje, kai tėvai labai demonstruoja savo pranašumą, neleidžia vaikui mąstyti ir veikti pačiam. Vaikas ima blogai galvoti ir apie save, ir apie tėvus.

10.2 pav. E. Berne psichologinių pozicijų rombas

196

Žaidimai, kuriuos žaidžiame
E. Berne į žmonių tarpusavio santykius pažvelgė neįprastai: jo teigimu, didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro psichologiniai žaidimai, turintys tam tikras taisykles, žaidėjus ir numanomą baigtį. Iš psichologinio žaidimo gaunama tam tikra nauda (dažniausiai - psichologinė), tačiau žaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems žaidimo dalyviams. Taigi šie žaidimai nėra linksmi. Žaidimus mes žaidžiame nesąmoningai arba sąmoningai, juos nuolat kartojame (ypač - mėgstamiausius) su tais pačiais ir naujais partneriais. Turbūt ir jūs esate pastebėję, kad kartais kartojate tuos pačius žodžius ta pačia intonacija, o keičiasi tik vieta ir laikas. Žaidimą E. Berne apibrėžia kaip seriją paslėptų papildančių transakcijų, nepertraukiamai sekančių viena paskui kitą, su aiškiai numatoma baigtimi. Kad būtų aiškiau, pateiksime žaidimo „Pabandyk... Taip, bet..." pavyzdį. Įsivaizduokite, jog kalbasi dvi draugės: X: Žinai, jaučiuosi pavargusi, nieko nebenoriu, nėra nuotaikos. Y: Tai šiandien nesimokyk, pailsėk, išeik pasivaikščioti. X: Taip, bet reikia rašyti referatą... Y: Pabandyk susitarti su dėstytoju. Gal atidėtų savaitei..? X: Taip, gal ir atidėtų, bet pasivaikščiojimu nuotaikos sau nepakelsiu... Y: Tai gal nueik pas gydytoją? X: Taip, bet ten tokios eilės... Y: Tai gal suorganizuojame kokį vakarėlį? Pasilinksmintume. X: Taip, bet tai brangiai kainuotų... Y: Tai gal pabandyk... (Ir 1.1. Po kurio laiko įsivyrauja tyla). Kokią psichologinę naudą iš šio žaidimo gavo X? Jūs turbūt pastebėjote, kad žaidimo metu socialiniame lygmenyje vykę procesai („Padėk man!") neatitiko to, kas vyko psichologiniame lygmenyje („Bet tau tai nepavyks!"). Atviras tekstas čia tebuvo kaukė, o svarbiausia buvo paslėpta informacija. Taigi X gauta psichologinė nauda yra ta, kad ji atsidūrė dėmesio centre. Antra, X parodė, kad jos draugė Y ne tokia jau ir protinga, jei nesugeba patarti. Kaip būtų galima nutraukti žaidimą „Pabandyk... Taip, bet..."? Tiesiog žaidžiančio šį žaidimą reikėtų tiesiai paklausti: „O kaip tu pats galvoji spręsti savo problemą?"

197

Taigi žaidimai trukdo atviriems, garbingiems tarpusavio santykiams. Mes žaidžiame iš Aš-Tėvo būsenos, kai kartojame savo tėvų žaistus žaidimus. Mes žaidžiame iš Aš-Suaugusiojo būsenos, kai žaidžiame sąmoningai. Mes žaidžiame iš Aš-Vaiko būsenos, kai žaidimai yra susiję su ankstyvaisiais mūsų išgyvenimais, su vaikystėje priimtais sprendimais apie save ir kitus. E. Berne aprašė daugybę žaidimų. Vien jų pavadinimai jums turbūt sukels jausmą, kad tai jau kažkur anksčiau girdėta, vykę: „Jeigu aš būčiau..."; „Ką pasakys žmonės?"; „Pažiūrėk, ką per tave padariau"; „Jeigu ne tu, tai aš galėčiau..." ir 1.1. Jeigu jus sudomino E. Berne požiūris į mūsų bendravimą kaip į psichologinius žaidimus, būtinai perskaitykite jo knygą „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės".

Gyvenimo scenarijus
E. Berne teigimu, mes jau vaikystėje susikuriame nesąmoningą savo gyvenimo planą - gyvenimo scenarijų. Kad ir kaip būtų keista, psichologinis scenarijus turi labai daug ką bendro su teatro scenarijumi. Ir viename, ir kitame yra tam tikri vaidmenys, dialogai, veiksmai, scenos ir siužetai, vedantys į kulminaciją ir pasibaigiantys teatro scenos (gyvenimo) užsklanda. Psichologinis scenarijus - tai asmenybės gyvenimo veiksmų planas, kuris numato, į kokį tikslą bus orientuota asmenybė ir kokiu būdu to tikslo bus siekiama. Savo gyvenimo dramą žmogus vaidina nesąmoningai; tik retais atvejais ši drama atsitiktinai gali būti įsisąmoninta. Asmeniniai mūsų scenarijai kartais būna panašūs į sentimentalią dramą, kartais - į fantastinius nuotykius, tragediją, farsą, romaną, linksmą komediją ar nuobodžią pjesę. Žmonių vaidinamos dramos gali būti konstruktyvios, destruktyvios ar neproduktyvios, t. y. niekur nevedančios. Kaip yra sukuriamas gyvenimo scenarijus? Vos gimęs vaikas ima kaupti informaciją apie jį supantį pasaulį. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pirmuosius pojūčius, kurie nulemia pačią ankstyviausią informaciją apie save, savo vertingumą. Vaikai, kurie švelniai glaudžiami prie krūtinės, kuriems šypsomasi, kurie šnekinami, kaupia visai kitokią informaciją, negu tie kūdikiai, kurie paimami į rankas su nerimu, priešiškumu ar baime. E. Berne nuomone, pirmieji vaiko savo atžvilgiu išgyventi jausmai greičiausiai ir yra ta galinga jėga, kuri įtakoja visą gyvenimo planą (scenarijų), užimamą psichologinę poziciją gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. Šalia vaiko visada

kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje numatyto tikslo. Ir visa tai vyksta giliai pasąmonėje. Pralaimėtojo pozicijos mes išmokstame dar vaikystėje. o galbūt. Kaip matome. Tam turi įtakos konfliktai. apie poilsį.". pralaimėtojo ir nelaimėtojo.. gali nuspręsti: „Nereikia jausti" arba „Nereikia rodyti savo jausmų". „Tu siaubingas vaikas". Pralaimėtoją galima pažinti iš kalbos. kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami.. ar jis yra laimėtojas (kartais mums iš šono gali atrodyti priešingai. galimybė būti savimi.. Vaikas. „Neabejoju. Laimėtojui svarbu ne tiek sėkmė gyvenime.. „Mums būtų geriau be tavęs". Taigi kiekvienas žmogus pats sau nusprendžia.). Kaip jau minėjome. „Jei aš būčiau graži.. o ne kuria kitiems patinkantį savo paveikslą. priartiname jį prie realybės.198 yra tėvai. laukia iš jos stebuklo: „Kai aš baigsiu . seneliai ar kiti suaugusieji. tai tampa elgesio norma.. Norėdami susidoroti su šiomis problemomis. Pralaimėtojas . „Tu tiesiog gimęs būti kunigu". specialistu. Jis atsiskleidžia.). scenarijai gali būti patys įvairiausi. Laimėtojas . t.. „Vieną dieną tu tikrai tapsi įžymiu". gali padaryti išvadą: „Nereikia mąstyti pačiam". „Tu lėtas kaip vėžlys". Tokias išvadas vaikas laiko neginčijamomis tiesomis." Kartais pralaimėtojas „įsikimba" į ateitį. apie religingumą. įžymybe. auklėjimo ypatumai ir kt. kurių laikydamasis tampa „geru berniuku" arba „gera mergaite". Jis dažnai atsigręžia į praeitį: „Jei aš būčiau vedęs kitą.tai tas žmogus.". o paauglystėje šį „kūrinį" papildome naujais faktais. Vaikas. nes klauso savo tėvų. sunkus fizinis darbas. kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatytą tikslą (tapti lyderiu. kiek autentiškumas. apie sveikatą ir t. Laimėtojas realizuoja savo individualumą ir vertina tai kituose.tai tas žmogus. tu ne viso proto". jei to troško. Tačiau turbūt tiksliausia juos būtų skirstyti į tris grupes: laimėtojo. Šie „įgūdžiai" išlieka ir suaugus. vaikystėje mes gauname daugybę mūsų gyvenimą programuojančių pranešimų: apie mokymosi naudą ir savo galimybes. atsiskyrėliu ar pan.. kurie siunčia vaikui pačius įvairiausius pranešimus: „Tu niekada nieko nepasieksi". „Jei aš būčiau turtingas. grubumas šeimoje. Taigi iki septynerių metų mes parašome savo gyvenimo scenarijų. kurį nubaudžia už nesutikimą su suaugusiu. vaikai išmoksta manipuliuoti savimi ir kitais.

kodėl? Kokia iš minėtų psichologinių pozicijų jums artimiausia? Kaip manote.tai abejonėse paskendę žmonės. insultą infarktą.". Nelaimėtojas ... mirtį nuo vėžio ar pan.tai toks žmogus. jei aš jam nepatiksiu." Dar viena pralaimėtojų kategorija su baime laukia būsimų nelaimių: „O kas. namuose? Universitete? Vakarėlyje? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas. pvz. Beje.". kurie patys sau trukdo matyti. kuriam „ir taip gerai". „O kas bus. kurie pasiekia gyvenimo tikslą. Pasvarstykite: • • • • • • Ar galite pavadinti save žmogumi.. jis yra pilkas ir nepastebimas. kokie yra jūsų mėgstamiausi žaidimai? .. priklausomai nuo aplinkybių. tačiau mainais už tai „gauna" opaligę. Pralaimėtojai yra ir tie. bendraujant su skirtingais žmonėmis? Paprašykite savo draugą (draugę) nupiešti jūsų Aš būsenų portretą.. įsisąmonindami vaikystės išgyvenimus ir sprendimus. tačiau per didele kaina: užima išsvajotą postą tampa lyderiu. jausti ir suprasti.".. „Kai pagaliau užaugs vaikai. jei aš neteksiu darbo.. galime pagaliau pradėti gyventi čia ir dabar. pralaimėtojų kategorijai priskiriami ir tie. „Kai aš praturtėsiu.. save ir kitus jie mato kreivame veidrodyje. Tai žmogus. Ar šis ir jūsų pieštasis . O koks jūsų gyvenimo scenarijus? Dar nevėlu jį pakeisti..panašūs? Jei skiriasi. kuri vadinama gyvenimo scenarijumi.199 mokyklą. kuris niekuo nerizikuoja. nutraukdami tą keistą beviltiškų pasikartojimų grandinę. Tik pažindami save. Tai žmonės. nelaimi ir nepralaimi. praleidžiantys gerus dabarties šansus..... Jis niekada netampa lyderiu. kurie gyvenimo scenarijuje numato sau mirtį (savižudybę. jo niekas nepasigenda. turinčiu mėgstamą Aš būseną? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas." Taigi pralaimėtojai .) ir ją įgyvendina. girdėti.

200 .

201 11. tesergsti mus Dievas. Futuristas J. kad tai reiškia ir kultūrų suartėjimą. kad pasaulis šiuolaikinių komunikacijos priemonių ir tarptautinės rinkos dėka „sumažėja". gerbdami ir pažindami kultūrą bei laimėjimus kitų. faksai. Nežiūrint to. Kaip elgtis svečioje šalyje? Paklausus žmonių. . Kalbant kita. Taip parodytume. Bendraujant su kitos tautybės žmonėmis. kad norime juos suprasti ir gerbiame jų kultūrą. dažniausiai kalbame ne gimtąja kalba. o prancūzai. Mes visi didžiuojamės savo šalimi. įgysime jų pasitikėjimą ir pagarbą. savo laimėjimais. savo kultūra. tuo besididžiuojančių. kad ateityje „švedai taps dar labiau švedais. internetas. mes netampame vis didesnio atskirų kultūrų supanašėjimo liudininkais. dažniausiai išgirstame vienintelį atsakymą: visų pirma kalba. kokios yra didžiausios bendravimo kliūtys. taigi galima netiksliai išreikšti savo mintis arba suprasti kitus. Net jeigu suklysime.dar labiau kiniečiais. reikėtų pasistengti išmokti bent jau pagrindines mandagumo frazes. TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI • • • • • Kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios? Ar visada galime vadovautis mūsų elgesio normomis? Su kokiais bendravimo barjerais galime susidurti kitose šalyse? Kokie drabužiai priimtini komandiruotėse? Kaip įvairių kultūrų atstovai supranta punktualumą? Šiandieninio žmogaus bendravimo patogumui tarnauja telefonai. kurie daug keliauja po įvairias pasaulio šalis. žiūrėti CNN ar pamėgtas kelionių laidas. Mus lengvai gali užliūliuoti mintis. vitrinose matyti kitas įprastines prekes. Derėdamiesi su užsienio partneriais." Darbo užsienyje sėkmė labai priklauso nuo to. „išslysta" daugybė kalbos atspalvių. kaip perprantame skirtumus tarp mūsų ir kitų šalių kultūros ir kiek stengiamės prie jų prisitaikyti. Neisbit rašo. dar labiau prancūzais. ne gimtąja kalba. tačiau. kiniečiai . šios pastangos bus deramai įvertintos. Šiandien panorėję galime iš vieno žemyno greitai patekti į kitą ir tenai pirkti įprastus gaiviuosius gėrimus.

bet apie svarbiausius papročius. kur vykstate. Jeigu nieko tikra nežinote. Laisva turistų apranga privertė viešbučių darbuotojus Ispanijos salose raštu prašyti savo svečių neateiti vakarienės su šortais. kuriose pagarba svarbiau už viską. sklindantys iš judesių. Apsirenkite taip. samprotaukite konservatyviai. visada reikia iš pradžių suprasti. tačiau jeigu Vokietijoje per dieną pasakysime daugiau nei vieną šmaikštybę. nesublizgėjęs sąmoju. kur keliaujate. Kinijoje. kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios: . bet daranti įspūdį ir būtinai profesionali. Korėjoje. Nuo kultūros tradicijų priklauso įvairios tarpasmeninio nuotolio zonos. kiekvienam derėtų gauti informacijos. kalbą ir išspausdinkite tai kitoje kortelės pusėje. ypač apie draustinus dalykus. R. ar toje šalyje. Reikia žinoti. kad į mečetes ir daugelį pagodų (Rytų Azijos šventyklos) neleidžiama įeiti apsiavus. kuriuos dažniausiai lemia religija. savo humorą reikia pasilaikyti sau. taip pat žmogaus saviraiška mimikos bei gestų kalba. Šveicarijoje. iškylantis bendraujant su užsieniečiais nežodiniai. manierų. niekada neužtenka paisyti vien tiktai klimato sąlygų.202 Skirtingose šalyse sąmojingumas ir humoras suprantamas nevienodai. arabų šalyse ir daugelyje Pietų Amerikos valstybių). būsime palaikyti juokdariu. todėl pasistenkite deramai tai įvertinti. Šalyse. neverbaliniai impulsai. kad jūsų vizitinę kortelę išverstų į tos šalies. Atkreipkite dėmesį į vizitines korteles. Sutikus kitą žmogų. niekas negali iš karto perprasti visų papročių bei kitos šalies taisyklių. Net per kaitrą neleidžiama pusnuogiams apžiūrinėti bažnyčių ir cerkvių Pietų Europos šalyse. drabužių. Pristatydamas savo teoriją. geriausia laikytis svečią priimančios šalies papročių net tada. ar galime vadovautis mūsiškomis elgesio normomis. Jūsų išvaizda turi būti ne rėkianti. pagal kurią visi tarptautinio verslo papročiai ir praktika logiškai sugrupuoti į tam tikrus modelius. Didžiojoje Britanijoje žmogus. Singapūre. vertinamas mokslinis laipsnis (tai galioja Prancūzijoje. kurias įteikia jums. Jeigu tai priimtina. Kitas ne mažesnis barjeras. Žinoma. Vizitinių kortelių dizainui ir spausdinimui įdedama daug darbo. užrašykite ant vizitinės kortelės visus savo turimus laipsnius. Prieš atsakingą komandiruotę užsakykite. Atsidūrus užsienyje. Renkantis drabužius komandiruotei į užsienį ar į priėmimą. kaip į susitikimą su aukščiausias pareigas užimančiu jūsų įmonės asmeniu. laikomas kvaileliu. jei mums labai sunku juos suvokti. Amerikiečių mokslininkas R. Gesteland (1997) pasiūlė sistemą. Šia puse kortelę įteikite jus priimančiam žmogui. Sužinokite. Vokietijoje. Gesteland pirmiausia atsako į klausimą.

11. kurie orientuojasi į tarpusavio santykius (OS) žmonėms. Pateikdamas įvairių kultūrų elgesio versle modelius. galbūt todėl.su tais. • Tarptautiniame versle tikimasi. būdingus daugumai. orientacija į tarpusavio santykius (žr. Jiems nesmagu dirbti su nepažįstamais.Jungtinės Amerikos Valstijos. agresyviais ir pernelyg tiesmukais. šiuolaikiniam pasauliui būdingas toks verslo kultūrų pasiskirstymas: 1. atstovaujantys OS kultūrai. daugiausia dėmesio skiria užduotims. kai į reikalus orientuoti eksporto rinkodarininkai bando pradėti verslą į santykius orientuotose rinkose.1 lentelę). kurie reiškia kultūros tendencijas. draugais ir gerai pažįstamais asmenimis ar jų grupėmis . Konfliktai kyla tuomet. kad atvykėlis taikysis prie vietos papročių. Taigi yra išskiriami elgesio modeliai. Tokį atvirumą iliustruoja telemarketingo populiarumas. bruožus. kad nėra dviejų derybininkų. kuriais galima pasitikėti. Kadangi OR žmonės yra dalykiški ir gana lengvai pradeda dirbti su nepažįstamais. įvairių kultūrų visuomenėje. kurie elgtųsi visiškai vienodai. dalykinius reikalus su nepažįstamais verslininkais aptaria gana lengvai. neturi savo nuomonės. Panagrinėkime juos išsamiau. Jis gali nepaisyti kultūrinių skirtumų. R. Pavyzdys . kad jų partneriai. orientuoti į dalykinius reikalus (OR). Verslininkai. (Sudarant tarptautinį sandėrį pirkėjo padėtis esti palankesnė. kad pardavėjas taikysis prie pirkėjo. dažnai be reikalo atidėlioja sprendimus. net jei abu priklauso tai pačiai kultūrai. OR verslininkai mano. orientacija į dalykinius reikalus. OS žmonės mieliau dirba su šeimos nariais. ypač jei šie užsieniečiai. • Orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius Kaip teigia R. t. o tie. eksporto rinkodarininkai paprastai gali greitai užmegzti tiesioginį kontaktą su potencialiais pirkėjais tose rinkose. 2. kad yra išaugę itin dinamiškoje. bet.203 Tarptautiniame versle tikimasi. y. suprantama. Dauguma OS žmonių laiko OR atstovus įkyriais. Gesteland perspėja. yra tiesiog nenuspėjami. nebent norėtų derėtis dėl kuo palankesnių sąlygų). Gesteland (1997). Amerikiečiai. ne visiems aptariamos kultūros verslininkams. Kasmet .

204

amerikiečiai perka gaminių ir paslaugų už daugiau kaip 300 milijardų dolerių iš visiškai nepažįstamų asmenų telefonu. Šitokia į dalykinius reikalus orientuota rinkodara reiškia, jog tarp pardavėjo ir pirkėjo tėra vienintelis ryšys - kliento telefono numeris. Suprantama, net Amerikoje, kuo didesnis ir sudėtingesnis sandėris, tuo daugiau pirkėjas norės žinoti apie pardavėją. Tačiau svarbiausia, kad į reikalus orientuotose kultūrose rinkodarininkai gali užmegzti kontaktą su perspektyviu pirkėju be jokio išankstinio paruošimo, bendravimo ar ryšių. Griežtai į tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryšius galima pradėti tik tada, kai pažįstate reikalingus asmenis arba gebate suruošti viską taip, kad būtumėte jiems pristatyti. Visoje OS pasaulio dalyje planuokite užmegzti ryšius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai, tarptautinės mugės ar prekybos misijos metu, arba padedami trečiosios šalies pristatymo. Tam idealiai tiktų aukštas pareigas užimantis asmuo arba organizacija, pažįstama abiem pusėm. Užmegzti kontaktą gali padėti mūsų šalies ambasados komercijos skyrius, prekybos ir pramonės rūmai, prekybos asociacijos, gal net bankas. Verslo derybos paprastai trunka daug ilgiau OS kultūrose nei OR šalyse. Kultūrose, orientuotose į dalykinius reikalus, apie reikalus kalbama jau pirmojo susitikimo metu. OR verslininkai labai pasitiki raštiškomis sutartimis. OR šalyse derybose gali dalyvauti teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. OS kultūros pirmiausia pasitiki tarpusavio santykiais, kurie, jų manymu, padeda išvengti nesusipratimų bei spręsti problemas. OS rinkose pirmiausia susidraugaujama, o tik paskui sudaromas sandėris. OS kultūrose nepasitikėjimas nepažįstamais asmenimis, ypač užsieniečiais, dažnai verčia pareigūnus delsti. Pavyzdžiui, „Volksvvagen" bendrovei prireikė devynerius metus trukusių derybų, kad susitartų su Kinijos valdžia dėl automobilių gamyklos atidarymo; „McDonald's" kompanija dirbo daugiau kaip dvylika metų, kol susitarė su tuometine sovietų valdžia dėl pirmųjų restoranų statybos. Klientas ar partneris iš OS kultūros nori būti tikras, kad ne tik kompanija, bet ir jūs asmeniškai imsitės atsakomybės už bendros veiklos sėkmę, kad palaikysite glaudžius asmeninius ryšius. Reikia laiko, kantrybės ir kartais geležinių kepenų plėtojant patikimus santykius OS rinkose. Panašu, kad išgėrimai pagreitina ryšių įtvirtinimo procesą Rytų Azijoje - tačiau tik tarp vyrų. Moterys tuose vyriškos draugystės ritualuose vis dar yra nepageidaujamos.

205

11.1 lentelė. Verslo kultūrų pasiskirstymas -orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius (R. Gesteland, 1997, p. 18) KULTŪROS . ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Šiaurės ir germaniškoji Europa Didžioji Britanija Šiaurės Amerika Australija ir Naujoji Zelandija Pietų Afrika KULTŪROS. NUOSAIKIAI ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Lotynų ir Rytų Europa Viduržemio jūros regionas Honkongas, Singapūras KULTŪROS. ORIENTUOTOS I TARPUSAVIO SANTYKIUS Arabų valstybės Didžioji Afrikos dalis Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis

OR bei OS verslo kultūros skiriasi ir savo bendravimo būdu. Derybininkai iš OR šalių vertina tiesią, atvirą, nesudėtingą kalbą, o derybininkai iš OS dažnai mieliau vartoja netiesioginį, subtilų, vingrų stilių. Šis skirtumas yra didžiausias nesusipratimų tarp OS ir OR verslo žmonių šaltinis. OR derybininkai, bendraudami su kitais, siekia būti teisingai suprasti. Jie net didžiuojasi tuo, kad sako tai, ką galvoja, ir galvoja tai, ką sako. Pavyzdžiui, olandų verslininkai visiškai pagrįstai garsėja tiesmukiškumu. OS kultūrose tiesumas ir atvirumas, taip vertinami OR šalyse, reikš nesubrendimą ir naivumą, gal net aroganciją. OS kultūrose tik vaikai ir suvaikėję suaugusieji sako tai, ką galvoja, nes jie kitaip nemoka bendrauti. OS derybininkai pirmenybę teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. Jie slepia savo emocijas, ypač neigiamas, stengiasi išsaugoti harmoniją, atidžiai kontroliuodami savo kalbą ir veiksmus, kad neįžeistų ir neįstumtų aplinkinių į nemalonią padėtį. Šios kultūros atstovai nekantravimo, susierzinimo, nusivylimo ar pykčio rodymą suvokia kaip harmonijos ardymą ir laiko tai

206

šiurkštumu bei įžeidimu. OS šalyse reputaciją praranda abi pusės, kai prie pasitarimų stalo vienos pusės derybininkas pradeda karščiuotis. Asmuo, parodęs savo pyktį, t. y. pasielgęs vaikiškai, praranda reputaciją. Be to, atvirai demonstruodamas pyktį, jis priverčia ir kitą pusę prarasti reputaciją. Daugiau nieko ir nereikia, kad net ir perspektyviausios derybos atsidurtų aklavietėje. Daugelis japonų, kinų ir Pietryčių Azijos žmonių žodelį „ne" laiko keiksmažodžiu. Kad neįžeistų, jie verčiau sumurmės: „Tai gali būti sunku" arba „Mes turime į tai pasigilinti". Populiarūs atsakymai „Galbūt" ir „Tai bus nepatogu." Kai Rytų Azijos derybininkai pakeičia temą ar tiesiog nutyla, dažnai tai reiškia: „Pamiršk tai." Pavyzdžiui, daugelis atvykstančiųjų į Japoniją mano pasiekę susitarimą, nes jų partneriai keletą kartų jiems pasakė „taip", lydėdami tą „taip" daugybe šypsenų ir palinksėjimų. Tačiau visai nebūtinai tai reiškia sutikimą. Neužmirškite, kad japonai bet kuria kaina vengia nuomonių priešiškumo arba konfrontacijos. Jeigu jie priversti atsakyti į tiesiai užduotą klausimą, galvoja, kad privalo sutikti, nenorėdami sudrumsti jūsų harmonijos. Jie nemato jokios problemos dėl to, kad vėliau pasirodys su visiškai priešingu sprendimu, priimtu kompanijos reikalų ir gerovės vardan. Mandagus azijiečių, arabų, afrikiečių ir lotynų amerikiečių bendravimo būdas padeda išsaugoti harmoniją. To, ką jie sako prie derybų stalo, tikroji prasmė dažnai būna numanoma, t. y. prasmė aiškėja iš konteksto bei aplinkos. JAV antropologas E. T. Hali sugalvojo šias kultūras tiksliai apibūdinantį terminą - „plataus konteksto" kultūros. Kai kalba šiaurės europiečiai, šiaurės amerikiečiai, australai bei Naujosios Zelandijos gyventojai, didžioji prasmės dalis būna akivaizdi, t. y. išreiškiama žodžiais. Klausytojas sugeba suprasti, kas sakoma, nekreipdamas ypatingo dėmesio į kontekstą. E. T. Hali tai pavadino „siauro konteksto" kultūromis. Danų mokslininkė M. Djursaa, ištyrusi Danijos, Vokietijos bei Didžiosios Britanijos verslininkų elgesį, teigia, kad visos minėtos Europos kultūros, be abejonės, priklauso siaurajam kontekstui, tačiau skirtumai tarp jų taip pat akivaizdūs. Britai akivaizdžiai labiau nei arabai linkę į dalykinius reikalus ir siauresnį kontekstą, bet kartu jie daug labiau nei jų kolegos danai ir ypač vokiečiai linkę į platų kontekstą bei tarpusavio santykius.

207

Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas, hierarchija, valdžia bei pagarba
Formalios kultūros paprastai būna susiskirsčiusios į hierarchijas, kurios atspindi narių padėtį ir valdžią. Tuo tarpu neformalios kultūros labiau vertina egalitarines (pranc. ėgalitaire - lygybė) visuomenes su mažesniais statuso bei valdžios skirtumais. Sunkumų kyla, kai verslininkams iš egalitarinių kultūrų prireikia bendrauti su partneriais iš hierarchija pagrįstų visuomenių. Laisvas neformalus bendravimas piktina aukšto rango žmones iš hierarchinių kultūrų. Iš kitos pusės, neformalių kultūrų atstovai gali palaikyti formalaus elgesio partnerius niūriais, nedraugiškais, pasipūtusiais arba arogantiškais, per daug sureikšminančiais statuso bei užimamų pareigų svarbą. Nesusipratimų būtų išvengta, jeigu abi pusės suvoktų, kad skirtingas elgesys versle priklauso nuo skirtingų kultūros vertybių. Manoma, kad neformalios kultūros vertina visuomenės narių lygybę, o formalių kultūrų vertybių sistema apima hierarchijas ir visuomeninės padėties skirtumus. Formalumas visada susijęs su padėtimi visuomenėje (statusu), organizacijos struktūrine hierarchija bei su tuo, kaip išreiškiama pagarba aukšto statuso asmenims. Tarptautinės rinkodaros specialistai turėtų žinoti, ar bendrauja su formaliomis, ar su neformaliomis kultūromis (žr. 11.2 lentelę). Egalitarinių bei hierarchinių visuomenių skirtumai gali tapti rimta kliūtimi prekyboje. Tarptautinės rinkodaros vadybininkai iš neformalių kultūrų dažnai nesupranta, kaip pabrėžti pagarbą aukšto rango veikėjams iš formalių kultūrų, kurie gali lengvai įsižeisti dėl nepakankamai parodyto dėmesio. Reikia atminti, kad formalūs kreipiniai, t. y. pavardėmis, pareigomis, laipsniais, titulais, pavyzdžiui „Daktare Miuleri", yra vienas iš svarbiausių būdų parodyti savo pagarbą aukšto rango asmenims. Pietų ir Pietryčių Azijoje kostiumas ir kaklaraištis karšto sezono metu yra pagarbos išraiška (sėdėdami su švarku tvankiame kabinete, rodysite dar didesnę pagarbą). Lotynų Amerikoje ir didžiojoje Europos dalyje linkstama su panieka vertinti verslininką, kurio interesai ribojasi vien pinigų „kalimu". Aukštesnė padėtis priskiriama žmogui, sugebančiam protingai kalbėtis apie meną, muziką, literatūrą, istoriją, filosofiją bei kiną. Kilmė, išsilavinimas taip pat gali suteikti aukštesnį statusą.

dirbant su hierarchinių kultūrų pirkėjais. 2. 1997. Pasistenkite. Norvegija FORMALESNĖS KULTŪROS Didžioji Europos dalis Viduržemio jūros regionas Arabų šalys Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis Formalios kultūros linkusios vertinti žmones pagal amžių. p. Turite žinoti. 47) LABAI NEFORMALIOS KULTŪROS Australija JAV VIDUTINIŠKAI NEFORMALIOS KULTŪROS Kanada Naujoji Zelandija Danija. užimantys žemesnes pareigas savose organizacijose • jauni abiejų lyčių žmonės • moterys • bet kurio amžiaus vyrai ir moterys . Būkite tikras savo srities ekspertas. Susipažinkite su vietos protokolu. Japonijai ir Saudo Arabijai. Keturios tarptautinio verslo žmonių grupės hierarchinėse kultūrose yra priverstos dirbti nepalankesnėmis sąlygomis. Ypač tai būdinga Pietų Korėjai. kur vyrai verslo pasaulyje tradiciškai įgyja aukštesnį statusą nei moterys.tarptautinės rinkodaros ir pardavimų darbuotojai. kad jus pristatytų pats vyriausias. Geros profesinės žinios suteikia statusą. Formalios ir neformalios verslo kultūros (R. o ne pasakoti apie jas. Privalote aiškiai parodyti savo profesines žinias. lytį. ar pardavėjas. užimamas pareigas ir pagal tai. Gesteland.2 lentelė. rekomenduojama laikytis trijų žingsnių strategijos: 1. ar jis pirkėjas. Jauniems eksporto specialistams. kaip išreikšti pagarbą nepadlaižiaujant.208 11. kokį tik sugebėsite rasti. Tai: • žmonės. . 3. vyras.

jog jūs eksporto vadybininkas.polichroniškos visuomenės. parodysite. Viena pasaulio visuomenių grupė garbina laiką. E. Kada geriausiai pasirodyti vokiečio.T. susitaręs susitikti su klientu. Svarbiausia .susitikinėti asmeniškai) bendraukite su partneriais. kurios mažiau dėmesio skiria punktualumui ir nesikankina dėl terminų (žr. O gal ankstesnis susitikimas pasibaigė vėliau nei buvo manyta. kad polichroniškose kultūrose santykiai reiškia kur kas daugiau nei prievarta primesti terminai. kad griežtai pagal darbotvarkę dirbantys atvykėliai laisviau traktuojančius laiką kolegas ima laikyti tinginiais. o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai. Griežtai traktuojančiose laiką visuomenėse punktualumas yra privaloma savybė: dienotvarkės geležinės. klerkai su šūsnimis laiškų ir popierių bei atsakymai į telefono skambučius. kai jūsų susitikimą nuolat pertraukinės netikėti lankytojai. tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant arogantiškais pedantais. ypač vertinančio punktualumą. jog jums. monos .tai derybos gali pasibaigti net neprasidėjusios. Polichroniškose kultūrose vadybininkas gali vėluoti į susitikimą. nes polichroniškose kultūrose nedovanotinai šiurkštų nutraukti susitikimą vien dėl to. 11. Hali šias laiką garbinančias kultūras pavadino monochroniškomis (gr. kad. parodysime savo pagarbą ir išsiauklėjimą. atvykęs į susitikimą prieš penkias minutes. Įsivaizduokite. labai nemandagu pasipūtėliškai žvelgti į polichroniškas kultūras. kad esate suplanavęs kitą. Konfliktai kyla todėl.vienas. Šioje . kita vertus. vergaujančiais pačių susikurtoms elgesio taisyklėms.būkite kantrūs! Sudarydami sandėrį ar pasirašydami sutartį. biure? Kada atvykti pas italą. Jeigu visą valandą pavėluosite Ispanijoje.laikas). itin svarbu laikas. Suprasdami šio tikslumo arba netikslumo reikšmę tam tikroje šalyje.3 lentelę). Beje. atminkite. nes galbūt turėjo pagelbėti draugui ar šeimos nariui. kaip ir jūsų klientui. tai visiškai leistina. bet jeigu daugiau kaip penkias minutes pavėluosite Niujorke . monochroniškoje kultūroje labai nemandagu būti nepunktualiam. darbotvarkės nepajudinamos. Visiškai kitokios . chronos . Planuodami turėkite kuo didesnę laiko atsargą ir kuo artimiau (geriausia . Neįsižeiskite ir nenustebkite.209 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros Skirtingose kultūrose punktualumas yra suprantamas skirtingai. Skirtingas laiko ir dienotvarkių suvokimas sukelia konfliktus. kuris paprastai vėluoja pusvalandį? Vokietijos rinkos specialistai teigia. nedrausmingais ir nemandagiais žmonėmis.

Kinija ir Pietų Korėja buvo polichroniškos kultūros.3 lentelę. plėtojantis verslo santykiams. p. negu menkiau išvystytoje Vidurio Kinijoje. Singapūras. kad „monochroniški" vadybininkai visada pasirodys laiku. Beje. nepatariama vėluoti į susitikimus. o ne kur nors mažame miestelyje. dienotvarkes ir griežtai traktuoja laiką. Pietų Korėja POLICHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Arabų valstybės Afrika Lotynų Amerika Pietų ir Pietryčių Azija Atidžiai pažvelgę į 11. Atvykdami laiku. net dirbdami laisvai laiką traktuojančiose kultūrose. kad šaltesnio klimato verslo kultūros garbina laikrodį.pardavėjas visada privalo rodyti pagarbą pirkėjui.3 lentelė. 57) LABAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Šiaurės ir germaniškoji Europa Šiaurės Amerika Japonija VIDUTINIŠKAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Australija ir Naujoji Zelandija Pietų ir Rytų Europa Honkongas. „polichroniški" klientai ar partneriai tikisi. Be to. Taivanis. 11. keičiasi ir verslo kultūra. Honkongas. Orientavimasis į laiką ir dienotvarkes įvairiose verslo kultūrose (R. susitikimas Pietų Korėjoje tikriausiai prasidės laiku. Singapūras. 1997.210 monochroniškoje kultūroje sampratos „punktualumas" ir „patikimumas" labai susijusios. Italijoje. o karštesnio klimato kultūrų požiūris į laiką kur kas laisvesnis. kaip ir kitoje laisviau laiką traktuojančioje šalyje. . Ir šiandien žmonės iš pramoninių Pietų Kinijos provincijų labiau kreipia dėmesį į laiką. prieš 40 metų Japonija. kad. geriausiai išreikšite pagarbą net polichroniškoje kultūroje. Atminkite . Šios šalys yra pavyzdys. pastebėsite. jei vyks Seule. Gesteland. Taivanis Kinija.

211 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros Ekspresyvūs žmonės bendrauja visiškai kitaip. Santūrios kultūros atstovai pauzes tarp žodžių vertina ne mažiau už pačius žodžius.tai kūno kalba. Santūriose kultūrose. Santūrūs. o kuriose santūri kultūra. jei pokalbis netikėtai trumpam nutrūksta. nei santūresni verslo partneriai. o jeigu kokią mintį reikia ypatingai pabrėžti. Jie dažnai pakelia balsą. 1. garsus balsas reiškia pyktį. monotoniška kalba suvokiama kaip nesvarbi. stovės per ištiestą ranką vienas nuo kito. kad atkreiptų dėmesį į svarbų punktą. . Ekspresyvūs verslininkai mėgsta kalbėti garsiai. negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliūva į nemalonią padėtį derėdamiesi su ekspresyviais partneriais. 11. du anglai. skirtingų kultūrų atstovų deryboms daugiausia sunkumų gali sudaryti keturi kūno kalbos aspektai. Tačiau atstumas tarp dviejų besimylinčių susitrauks iki nulio. kurioje atsidūrėme. kad visi girdėtų. Pavyzdžiui. iš visų jėgų trenkia kumščiu į stalą. kurioje pasaulio dalyje užaugome. kurio dydis priklauso nuo to. ištyrus atstumus tarp tos pat lyties įvairių kultūrų verslininkų. Tyli. pavyzdžiui Tailande. Galima skirti tokias tris bendravimo rūšis: • verbalinis bendravimas apima žodžių ir jų junginių prasmes • paraverbalinė kalba apima tariamų žodžių garsumo įvairovę. Kiekvieną žmogų supa nematomas oro sluoksnis. tylos ir pašnekovo pertraukimo pokalbio metu momentus • neverbalinis bendravimas . Dėl didžiulės paraverbalinio ir neverbalinio elgesio ekspresyvumo įvairovės tarptautinio verslo vadovai ir derybininkai patiria nemalonių netikėtumų. Ekspresyviems žmonėms nesmagu. kuriose rinkose vyrauja ekspresyvi.5 lentelėje nurodomos distancijos. Proksemika: asmeninė erdvė ir distancija tarp asmenų. ir nuo situacijos. bet santūrių kultūrų žmonės tokį elgesį laiko nepaprastai šiurkščiu. ką tik susitikę pobūvyje. Tarptautinio verslo ekspertų nuomone. 11.4 lentelė rodo. Ekspresyviems verslininkams pašnekovų pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis. kad žmogus šiek tiek „trenktas". o dažni gestai ir besikeičianti mimika verčia manyti.

Skandinavijoje yra įprotis ranką paspausti du kartus iš eilės. kad aplinkui susidarytų pakankama erdvė. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranką.4 lentelė. 1997. t. Italijoje ir Graikijoje ranką krato apie minutę ir tuo pačiu gal dešimt kartų švelniai paspaudžia. kai sudaromi prekybiniai sandėriai. p.paprastas ir santūrus. prancūzų . fizinis kontaktas. susitikus su užsienio prekybos partnerio žmona. Vokiečių rankos paspaudimas tvirtas ir greitas. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo būdų. Šiaurės amerikiečiai spaudžia ranką tvirtai. pirmiausia prieikite prie vyriausio. Daug europiečių spaudžia ranką kiekvieną kartą susitikę ir išsiskirdami. Gesteland. Tačiau. Arabų pasisveikinimas gana dažnas. nors šių šalių verslininkai jau įprato prie trumpo rankos paspaudimo sveikinantis. fizinis kontaktas nėra mėgstamas. Japonijoje.212 11. y. Malaizijoje. Taivanyje. o po to jūs iš karto atstumiamas. anglų .68) LABAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika VIDUTINIŠKAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS JAV ir Kanada Australija ir Naujoji Zelandija Rytų Europa Pietų Azija SANTŪRIOS KULTŪROS Rytų ir Pietryčių Azija Šiaurės ir germaniškoji Europa 2. Tolimuosiuose Rytuose. tačiau rečiau už europiečius. ilgai trunkantis. Ekspresyvios ir santūrios kultūros (R. nuo rankos paspaudimo reikėtų susilaikyti. Haptika: prisilietimai. Įvairių kultūrų žmonės paduoda ranką bei pasisveikina įvairiai. Jeigu pristatinėjate kolegą grupei žmonių. švelnus. aukščiausias pareigas .lengvas.

p. 20 . 11. Santūrių kultūrų atstovai vertina ramesnį neverbalinį elgesį ir nemėgsta atviro emocijų reiškimo. Tarptautiniams derybininkams ypač svarbūs du kinetikos aspektai: veido mimika ir plaštakų bei rankų judesiai. kad jums jie visi lygūs. akių kontaktas.30 cm Arabų šalys Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika DIDELĖ: 40 . kurios žiūri vyrui į veidą. Vidurio ir Rytų Europa Šiaurės Amerika Australija 3. 74) NEDIDELĖ. Pietiečiai pasitiki žmonėmis. 1997. atvirai rodančiais savo jausmus. ilgas žvilgsnių kontaktas laikomas įkyrumu. Jeigu tenka prisistatyti pačiam. mandagu kalbantis nežiūrėti į pašnekovą. Okuletika: žiūrėjimas tiesiai į akis. 4. jeigu jį gerbiame. Skirtingose kultūrose žvilgsnių kontaktai skiriasi. Turbūt subtiliausia kūno kalbos forma yra žvilgsnis. Tai rodo susidomėjimą ir pagarbą kalbančiajam. Pas mus priimta šnekantis žiūrėti į pašnekovą.213 užimančio asmens. norėdami pabrėžti savo žodžius. Ekspresyvūs žmonės labai išraiškingai ir daug gestikuliuoja. Kinetika: kūno judesiai ir gestai. 11. Bet kai su nepažįstamu žmogumi atsiduriame labai ankštoje erdvėje.taip leisite suprasti. Afrikos tautų kultūroje.60 cm Daugelis Azijos šalių Šiaurės. Gesteland. laikomos įžūliomis. .6 lentelėje pateikiama kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose. apeikite visus dalyvius iš eilės . atvirkščiai.5 lentelė. ir įtariai žiūri įjuos slepiančius. Asmeninė erdvė ir reikiamo atstumo išlaikymas (R. Tuo tarpu japonai ir vokiečiai emocijų demonstravimą gali palaikyti vaikiškumu ir nesubrendėliškumu. Rytuose moterys. taigi ir laikytis asmeninio ar viešojo nuotolio.

filipiniečiai . Antai vienose šalyse galvos linktelėjimas reiškia „taip". mes galime pagalvoti: „Jis visai neišauklėtas. Skirtinga neverbalinės kalbos gestų interpretacija atskleidžia vieną iš svarbiausių tarptautinio verslo problemų: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje kultūroje gali tapti labai nemandagus ir įžeidžiantis kitoje.. jog ji turi teršiamųjų savybių.„ne". Kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose (R. Musulmonų.214 11. todėl ja draudžiama prisiliesti.skeptiškumą. pavyzdžiui. kai paliečiama žmogaus galva. Savo vizitinę kortelę teisingiausia paduoti dešine ranka. nes tikima. įvairiose kultūrose antakių pakėlimas reiškia visiškai skirtingus dalykus.tai suteršti galinti kūno dalis. Indijoje. jeigu jis pirkėjas). p. Pavyzdžiui. azijiečiai išreiškia nepritarimą." Šis gestas Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju. Indijoje kojos .6 lentelė. Gesteland. Arabų šalyse. kad tokiu būdu galima sužaloti vaiko sielą. ir būtų nepagarbu ištiesti jas sėdint prieš tenykštį gyventoją. Manoma. mimikos ar poelgio vertinimas. Todėl. tuo pat metu prilaikant jos alkūnę kairiąja. 1997. Jei kas nors rodo į mus pirštu. induizmo ir budistų kultūrose kairė ranka laikoma nešvaria.„Sveiki!". vokiečiai nori pasakyti „Jūs protingas". anglai . kitose. ja neleistina nė valgyti. o papurtymas . nepatingėkite pasidomėti tos šalies papročiais ir kultūra. arabai ištaria „Ne".. Pietryčių Azijoje nevalia glostyti vaiko galvos. . vykdami į užsienį bei priimdami kitos šalies derybininką (ypač. kuri laikoma sielos buveine. 78) INTENSYVUS AKIŲ KONTAKTAS Arabų šalys ir Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa ir Lotynų Amerika STIPRUS IR VIDUTINIŠKAS AKIŲ KONTAKTAS Šiaurės Europa ir Šiaurės Amerika Korėja ir Tailandas NETIESIOGINIS AKIŲ KONTAKTAS Didžioji Azijos dalis Įvairiose kultūrose gali visiškai skirtis kurio nors gesto. kaip tik atvirkščiai. Šiaurės amerikiečiai šia veido išraiška parodo susidomėjimą ar nustebimą.

215 Pasvarstykite: • • • • Kaip užmegzti pradinį kontaktą OR ir kaip .OS kultūrose? Kas svarbiau tarpkultūrinėse verslo derybose .dalykiniai reikalai ar tarpusavio santykiai? Kokie tarpkultūrinio bendravimo skirtumai sukelia daugiausia nesusipratimų? Kaip paaiškintumėte skirstymą į „siauro" ir „plataus" konteksto kultūras? .

žinoma. Autobiografiją pradėkite nuo to. Apibūdinkite savo ankstesnį darbą. Kokioje firmoje jums labiau patiktų dirbti: didelėje ar mažoje. Žinokite. Baisiausia. . mažiau bijosite konkurentų ir padidinsite galimybes gauti norimą vietą. kurį dirbdami tuos gabumus galėtumėt pritaikyti. gal net pripažins esant netinkamą. svarbiausia . Nerimas sumažės. kuo jūs rimčiausiai domitės ir. labiausiai atitinkantį jūsų gebėjimus ir patirtį. jei rūpestingai suplanuosite savo veiksmus ir blaiviai vertinsit situaciją. bet kaip nuoseklias pastangas susirasti užsiėmimą. Pamąstykite. Užsitęsę ieškojimai įbaugina net labiausiai savimi pasitikinčius. Taigi darbo ieškojimą vertinkite ne kaip mūšį. Nors darbo ieškojimas galėtų būti nuostabus. jums reikės varžytis su kitais. Ieškant darbo. jei jus atleido? Žymi etiketo specialistė A. Ne kiekvienas mėgsta konkurenciją ar protingai reaguoja. Susidarykite savo privalumų sąrašą ir tuomet ieškokite tokio darbo. Sistemingos pastangos. ar ką tik baigėte universitetą. kas esate. koks jūsų išsilavinimas ir patirtis bei kokį darbą norėtumėte dirbti.216 12. Gyvenimo aprašymas Gera autobiografija arba darbinės veiklos aprašymas yra svarbiausias dalykas. kad jus tirs ir vertins. ar tik ieškote naujų išmėginimų. daugeliui sukelia nemažą nervinę įtampą. KAIP IEŠKOTI DARBO • • • • Kaip rašyti gyvenimo aprašymą? Kaip reikia pasiruošti pirmajam pokalbiui su darbdaviu? Ką daryti. pažymėkite. jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos? Kaip elgtis. išsamus gyvenimo aprašymas ir teigiamas požiūris į ateitį padės kalbėtis su bet kokiu darbdaviu. nuotykių kupinas laikas. kaip ieškoti darbo. kas labiausiai ir mažiausiai patiko. ką mėgstate veikti. koks darbas jums idealiai tiktų. ar praradote senąjį darbą. prisistatant darbdaviui.gerai save pažinti. kokių turite ypatingų gabumų. nesvarbu. Vanderbilt pateikia daug vertingų patarimų. ką geriausiai mokate. Kokių įgijote žinių ir įgūdžių? Pagalvokite. Jeigu jūs organizuotas ir informuotas žmogus ir į šį procesą žiūrite kaip į kasdieninio gyvenimo dalį.

gyvenimo aprašyme karjeros tikslų galit ir nenurodyti. dviem sakiniais. metančius darbą. Svarbiausia dalis yra jūsų profesinio gyvenimo santrauka. Net jeigu jūsų dabartinis darbdavys žino. kad ieškote darbo. kurio jūs prašote. Į sąrašą galite įtraukti po aukštojo mokslo įgytas žinias ir laipsnius. dėstytas disciplinas. Jei turite aukštąjį išsilavinimą. nurodykite jos pavadinimą ir adresą. Apibūdinkite savo veiklos sritį ir pasiekimus. adresus. geriau duoti namų telefoną nei tarnybinį. kuris puikiai jus pažįsta: buvęs dėstytojas arba kolega. Amerikiečiai mėgdavo kaitalioti darbus karjeros sumetimais. buvusios tarnybos. trejų ar net po penkerių metų? Autobiografija skirstoma į kelias dalis: biografinius duomenis. Tarnyba ir patirtis. kodėl siekiate karjeros? Ką labiausiai norėtumėte veikti? Kokie jūsų planai po vienerių. namų adresas ir telefonas. Biografiniai duomenys. pavardė. apdovanojimus ir pagyrimus bei papildomo ugdymo veiklą. pirmiausia apibūdinkite savo išsilavinimą. ūgio ar svorio. (Darbdaviai nelabai mėgsta darbuotojus. Jei esate baigęs vidurinę mokyklą. Tačiau dažnai darbus keičiantį žmogų gali palaikyti nepastoviu ar nekompetentingu darbuotoju. savo pareigas ir įsidarbinimo laiką. kai kiti pasiūlo didesnį atlyginimą). įgytos patirties bei išsilavinimo aprašymą. Kita vertus. niekuomet apie savo motyvus ir tikslus nekalbėti miglotai. galit plačiau apžvelgti savo išsilavinimą: pažymių vidurkį (jei jis neblogas). Svarbiausia . Ankstesnius darbus surašykit chronologine tvarka. dviejų. ar mokate užsienio kalbą. ar dirbate kompiuteriu ir kontoros įranga. Tai jūsų vardas. nedvejodami sutikit. nerašykit apie vidurinę. Jei jūs ką tik baigėte universitetą ir jūsų darbo patirtis nedidelė. Sąrašą pradėkit nuo paskutinės jūsų darbo vietos. Karjeros tikslai ir darbo motyvai. galite paminėti atliktą praktiką. . Išsilavinimas. Jeigu ką tik baigėte mokyklą. Rekomendacijos. Nurodykit įstaigų pavadinimus. autobiografijos pradžioje apibūdinkite juos vienu. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. Jei jūsų gyvenimo aprašyme darbo vietų sąrašas neįprastai ilgas. įvykdytus projektus.217 jaukesnėje? Pamąstykite. Nepamirškite parašyti. Nesiųskite fizinių duomenų: amžiaus. Rašydami galvokite apie darbą. Datas galite rašyti arba ne. bet pradėkit nuo mokslinio laipsnio bei vardo ar mokslinio darbo. Kitais atvejais rekomendaciją jums gali parašyti žmogus. Jei jūsų darbdavys sutinka parašyti jums rekomendaciją. Reikėtų nurodyti savanoriškus darbus bei kitokią veiklą. Jei turite konkrečių karjeros tikslų. Apie juos galite rašyti motyvaciniame laiške.

Jei neturite rašomosios mašinėlės ar kompiuterio. Nemeluokite. (Yra daug tarnybų. spausdinkite per vieną intervalą tarp eilučių. Nurodykite. adresai ir telefono numeriai. Tačiau nusiuntę vien gyvenimo aprašymą. Paruoškite sąrašą asmenų. Jei skelbime parašyta: „Neskambinti". tuomet neskambinkit. Daugiau nei pusę laisvų vietų padeda užpildyti įdarbinimo agentūros ir asmeniniai ryšiai. Atidžiai patikrinkite . kad reikalui esant galite pateikti rekomendacijas. paskambinkit ir pasiteiraukit dėl pokalbio. kad išspausdintų. kurie nepaiso jau paties pirmo prašymo. Niekuomet nerašykite į rekomendacijų sąrašą žmonių. Nenurodykite pageidaujamo atlyginimo. • • • • • • • Pasiruošimas pokalbiui Ieškančiam darbo skelbimai ir įdarbinimo agentūros yra svarbus informacijos šaltinis. pasamdykite ką nors.218 Patarimai rašančiam autobiografiją • • • Įrašykite naujausius faktus. darbdaviai nemėgsta samdyti tų. nesusitarę su jais iš anksto. Jame turi būti pavardės. Venkite pokalbio apie priėmimą į darbą telefonu. Jei skelbiamas tik telefono numeris. vargu ar būsit pakviesti pokalbio. Rašykite tik ant labai gero balto popieriaus. Tūkstančiai žmonių randa darbą pagal skelbimus laikraščiuose skelbimų arba verslo puslapiuose. Tekstas turi tilpti viename puslapyje. ar nėra rašybos klaidų. Paprašykite kelis bendradarbius perskaityti ir įvertinti jūsų autobiografiją. o ne ranka. Negavę iš firmos atsakymo septynias dienas ar dešimt dienų. . jau nekalbant apie pasiūlymą dirbti. Jūsų tikslas susitarti dėl susitikimo. kurios profesionaliai tai padarys). Šį sąrašą paduokite darbdaviui per pokalbį. kurie galės jus rekomenduoti. Rašykit mašinėle. paskambinkit ir tik paklauskit. Pagyros ir melas vis tiek išaiškės.

Pateiksime kai kuriuos iš jų. 2. ką skaitėt ir girdėjot apie kompaniją: jos vystymasis. kuriame norite dirbti. kad darbdaviui neįdomu. Dabar jums pravers surinkta informacija. „Kodėl norite šio darbo?" Pašnekovas nori sužinoti. 1. Savo kvalifikaciją susiekite su konkrečia firma ir konkrečiu darbu. Neapsiribokite vien spaudiniais. išryškindamas paskutinę silpnybę. . kurie dirba jus dominančioje srityje. veiklos kryptis. vadovų savybės. Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi. kad jums darė didelį įspūdį tai. ar mėgstate sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). sužinokite apie jos produkciją. Pakalbėkit su žmonėmis. įdarbinimo politika. ar jūs rimtai nusprendėte ir ar firma turės naudos. pokalbio klausimai būna neįtikėtinai panašūs. ar jūs tinkamas kandidatas tam tikram darbui. Iš anksto paruošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleisti jūsų sugebėjimus. Turėtumėt žinoti šios kompanijos ir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas. Palanki proga įterpti informaciją. paslaugas. Dažniausi pokalbio klausimai. Jam terūpi. Pasinaudokite proga ir apibendrinkite savo gebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį. Stenkitės pasitikinčiai kalbėti apie savo įgūdžius. tuo daugiau galimybių. Tokioje situacijoje nedera save menkinti. Sakykit. „Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių? " Į šį klausimą atsakykit truputį linksmiau. tuo geresnį įspūdį padarysit pašnekovui. kvalifikaciją ir patirtį. kad domitės dideliu atlyginimu arba jums galima mažiau mokėti. Užsiminkit. Pavartykite kompanijos brošiūras ir žinynus. kurios nėra jūsų gyvenimo aprašyme. Daug ką galite sužinoti iš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. puikiai sugebat parduoti produkciją arba kiti ne kartą gyrė jūsų gebėjimą vadovauti. . moderni produkcija ar darbo stilius. Kuo daugiau per pokalbį žinosit apie kompaniją. Praverstų išmanyti kompanijos hierarchiją ir sudėtį skyriaus. Pamėginkite išsiaiškinti. Atsakymą kuo išsamiau pagrįskite. skelbiamus finansinius rodiklius. kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pašnekesys. tikrindami jūsų saviraišką. ar jūs save laikot linksmu žmogumi. darbo aplinka.219 Bet kokiame. kad esate laikomas patikimu darbuotoju. kurią jau įveikiate. Įsigilinkite į kompanijos ar pramonės šakos perspektyvas ir problemas. kad jums pasiūlys darbą..Papasakokite apie save" arba „Kaip jūs save apibūdintumėte?" Atminkit. 3. Niekuomet nesakykite. jus pasamdžiusi. bet ir girtis nebūtina. „Kodėl turėčiau jus samdyti?" Darbdaviai dažnai šito klausia. 4. ar firmai negresia susijungimas arba pardavimas. net pirmajame pokalbyje privalote išmanyti apie kompanijos veiklą.

Niekada nediskutuokite apie pinigus. 7. Pripažinkit.220 5. Geriausia į pokalbį eiti tais drabužiais. kad jie būtų švarūs ir išlyginti. ieškant naujo darbo. kiek jie sutiktų jums mokėti. prisipažinkite pašnekovui. ir neapsisprendėte. Vyrams tiktų švarkas. pasiprašykit didžiausios siūlomos sumos..pasakykite. Jei pokalbis apie pinigus užsimegs prieš tai . . kad nori jus įdarbinti. o batai būtinai turi būti nublizginti. kol pasiūlys darbą. Jeigu jie paklaus: "O kiek jūs norėtumėte uždirbti?". Taip pat jūs sužinosite. Laikykitės bendrų švaros ir tvarkos taisyklių.paskutinė ir bene sunkiausia užduotis. renkitės klasikiniu stiliumi ir kukliai ir pritapsit bet kokioje įstaigoje. Derybos dėl atlyginimo . rekomendacijomis ir kitais tinkamais dokumentais. už kokį atlyginimą jūs sutinkate dirbti?". Taip jis parodys.Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norit išeiti) iš dabartinio darbo?" arba „Už ką jus atleido?" Sakykite tiesą ir nekritikuokite buvusio ar dabartinio darbdavio. kad jūsų dabartinis vadovas ar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir paprašykit. Jei norit pokalbio metu laisvai jaustis. į kurias jūs pretenduojate. Svarbu. Išgirdę apytikslį dydį. Įsidėmėkite pagrindinę derybų taisyklę: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. Jei jus atleido ekonominiais sumetimais. diplomatą ar portfelį su gyvenimo aprašymu. Tuomet geriausia paklausti.. kad neprasitartų jūsų darbovietei anksčiau už jus pačius. kad tikitės didesnės algos. Pasistenkite atrodyti kuo geriausiai ir tinkamiausiai. Pokalbio repeticija. Pavyzdžiui. ką dar atleido ir kodėl. ką firma mano apie pareigas. Jei jus atleido. kad jūs vis dar bandote išsiaiškinti.Kokio pageidautumėt atlyginimo? " Pokalbį apie užmokestį geriau atidėti. mes diskutuosime dėl atlyginimo". Moterys turėtų vilkėti sijoną ar suknelę. Jeigu jie mėgintų išsisukinėti sakydami: „Jeigu mes pasiūlytume jums darbą. ką tiksliai jums reikės daryti. Kaip pasirinkti drabužius pokalbiui. Paprašykit draugą . kuriuos vilkėtumėte ir pirmąją darbo dieną. truputį pasikvėpinti ir susilaikyti nuo rėksmingų papuošalų.. paprašykit draugą. kiek jūsų paslaugos galėtų būti vertos. Neškitės lagaminėlį. kol firma neįvardijo pirminės sumos. užsiminkit. atsakykite klausimu: „Ar jūs man siūlote darbą?" Jeigu jie atsakys „taip". 6. nemėginkit teisintis. kaklaraištis. dėvėkit patogius drabužius. kokį atlyginimą jums galėtų pasiūlyti. tada paklauskite. Gerai pasiruošę pokalbiui. . Jei tebedirbate. kad suruoštų jums pokalbio repeticiją ir suvaidinkit visą pokalbį. kai kurios kompanijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėl biudžeto apribojimų mažina etatus.Kiek jūs uždirbdavote?" Sakykit atvirai. tačiau yra būdų ją palengvint. . jei tai bus jums naudinga. atsakykite: „Jeigu jūs siūlote man darbą.

kad į bet kurio lygio pokalbį dėl darbo turit atvykti laiku. rankos paspaudimą ir žvilgsnį. pasistenkite kuo geriausiai atrodyti jau lifte. Svarbiausi patarimai: . kiek laiko sugaišit kelyje ir pridėkit mažiausiai ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams. Jeigu atvykote į didelį pastatą. reikalingų datų. Neblogai būtų šią repeticiją įrašyti į vaizdo ar garso juostą. Į klausimą apie atlyginimą galit parašyti „derybų objektas". Pokalbis prasideda nuo tos minutės.221 kritiškai įvertinti jūsų aprangą. kai peržengiat firmos slenkstį. ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. Jūsų bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas. pavardžių. Kaip rašyti pareiškimą. o gal nusišnekat. Pokalbio metu jus gali paprašyti užpildyti pareiškimo anketą. Vietoj atsakymo nerašykit „Ieškoti gyvenimo aprašyme". balso tembrą. Paskaičiuokit. tuomet galėsit geriau patyrinėti savo elgesį. ar nervinatės. Pamatysit. Rašykite įskaitomai. užpildykit kiekvieną skiltį. kad galėtumėt atsakyti į klausimus apie išsilavinimą. painiojat atsakymus. adresų ir telefonų sąrašą. Prieš pokalbį patikrinkite: • • • • • • • • • Ar jūsų nagai ir plaukai švarūs? Ar drabužiai neskylėti ir nepurvini? Ar nublizginti batai? Ar pasikartojot surinktą informaciją? Ar pasikartojot atsakymus? Ar pasiėmėt bent porą gyvenimo aprašymų ir rekomendacijų egzempliorių? O plunksnakotį? Ar pasitikslinot pokalbio laiką? Ar žinote tikslų kompanijos adresą. todėl turėkit plunksnakotį. kuriame aukšte ji įsikūrusi ir per kiek laiko ten nuvyksit? Ar gerai žinot pašnekovo pavardę ir pareigas? Pokalbis Neverta ir sakyti. elgseną.

pasijusit tvirčiau. Atsakę į pirmąjį pašnekovo klausimą arba pats ji uždavęs. kad pašnekovo intonacija ir žodžių niuansas gali daryti įtaką jūsų atsakymams. mokėtės užsienio kalbos arba lankėt kursus. • Pokalbis yra dialogas. netaršykit plaukų. kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. nedelskit ir išeikit. • Nesėskite. Jeigu pašnekovas tylės. pavyzdžiui. Jis gali pažvelgti į laikrodį arba tiesiog atsistoti. paspauskit ranką ir padėkokit už susitikimą. • Pradėję kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą. Tačiau. • Apsikeitę mandagumo frazėmis. Pašnekovas pats duos ženklą. . To paklausite tik gavę darbą. Jei auginote vaikus. Išlaikykit vienodą balso intonaciją ir nekalbėkit nei per lėtai. kad jaustumėtės laisvai. • Pokalbiui pasibaigus. jeigu pašnekovas nukrypsta nuo temos. jei jūsų kvalifikacija nepriekaištinga. Jei nedirbdami įgijot naujų profesinių įgūdžių. Atidžiai įsiklausykit į pašnekovo klausimus. Pasistenkit pažaboti nervinius įpročius. Kėdėje sėdėkite tiesiai. bet ne monologas. Retas darbdavys neigiamai vertins šį faktą. jokiu būdu nejuodinkit darbdavio ar kompanijos. Jei jums pasiūlys cigaretę. kad jam buvo malonu susitikti. mandagiai atsakykit net jei pašnekovas rūko. papasakokit apie save ir kodėl tinkate šiam darbui. • Pokalbį pradėti leiskit pašnekovui. Susijaudinus ir išsigandus lengva pamesti pokalbio giją. Atminkit. kad skyrėte man laiko". Sugrįžimas į darbo pasaulį Jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos. pavyzdžiui. • Nerūkykite. tvirtai paspauskite jam ranką ir pasakykite: „Malonu susipažinti" arba „Ačiū. Sėkmingiausiai jis pavyksta tuomet. kada pokalbis baigtas. kiek dienų truks jūsų pirmosios atostogos. tuomet jūs paklauskit: „Ar galiu paskambinti po savaitės ir sužinoti galutinį sprendimą?" Išeidamas pažvelkite pašnekovui į akis. Kalbėdami žiūrėkit pašnekovui į veidą. bet nebūkit per daug įsitempęs. nenutraukite jo. parašykite tai laiške. nei per greitai. • Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti viršvalandžius. kol jums nepasiūlys. Tikriausiai jis pasistengs. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. Jums gali pasakyti: „Pranešiu maždaug per savaitę" arba „Paskambinkit po savaitės".222 • Sveikindamiesi su pašnekovu. Jis padėkos jums už vizitą ir gal būt pasakys.

nepameskite galvos. priešingai nei dvidešimtmetės. todėl puikiai paruošia darbui. žinokite. buvote išrinkta į visuomeninę tarybą? Gal jūs patyrusi sodininkė. Jei kurį laiką nedirbote. tvarkydavot namus. o tai tokio amžiaus žmonėms įaugę į kraują. pradedančios dirbti pirmą kartą ar grįžtančios į darbą. nesugebančiais arba nenorinčiais domėtis naujomis technologijomis. Dirbančios moterys atrodo jaunesnės ir madingesnės.visa tai nepaprastai reikalinga darbe. Vyresnio amžiaus kandidatas turėtų išsklaidyti neigiamas nuostatas. bankrutavus įmonei. auginote vaikus . Atsakomybės jausmas susiformuoja per ilgus metus. paklusnesni ir pastovesni. vyresnės moterys turi daugiau patirties ir įgūdžių. Pastaraisiais metais padaugėjo vyresnių nei penkiasdešimties metų žmonių. kad vyresni darbuotojai patikimesni. Neretai vyresnio amžiaus žmonės ieško darbo jo netekę. Jūs derėdavotės su pardavėjais. gali jaustis nedrąsiai. Net labai turtingos firmos neapsaugotos nuo sunkumų. Atminkit. Baisiausi žodžiai darbuotojui . Susijaudinimas yra natūrali būsena. kad . anksti išėję į pensiją. Manoma. būdingesnių vyresnio amžiaus darbuotojams. įvertinkite savo išvaizdą. namų savininkais. Stenkitės elgtis taip. Vyresnio amžiaus moterys. tačiau panika ar pyktis padėties neišgelbės. gebėjimą prisitaikyti ir norą mokytis. Darbdaviai labiausiai vertina tris bruožus: atsakomybę. Jei jus atleido iš darbo. Dažnai jie laikomi užsispyrusiais. Gal dalyvavote savanoriškoje veikloje. politinėje kampanijoje. kad kuo greičiau rastumėt naują darbą. minančių įstaigų slenksčius.„Jūs atleistas". negu jaunuoliai. o gyvenimo patirtis išskirtinė vertybė. kad. ryžtą ir entuziazmą. Trumpalaikiai arba savanoriški darbai padidins jūsų šansus. Išėjimas iš darbo Vienas didžiausių sukrėtimų mūsų gyvenime yra atleidimas iš darbo. persikėlę gyventi į naują vietą ir pan. Pokalbyje jis turi pabrėžti teigiamą požiūrį į naujoves. kulinarė arba įgudusi rankdarbių meistrė? Visi šie darbai reikalauja organizacinių ir vadovavimo gebėjimų. globojote senelius. Jei išbuvote namuose kelerius metus ir dabar ieškote darbo. pavyzdžiui. kalbėdamas apie naujausias verslo kryptis. nelanksčiais. Vis dėlto nederėtų pamiršti ir neigiamų bruožų. Kitaip tariant. parodyti savo charakterio lankstumą. ekologiniam judėjime? O gal rinkote labdarą.223 nepamirškite paminėti gyvenimo aprašyme arba laiške.

galit paklausti. Gal dėl etatų mažinimo. gal jūs neatitikote tam tikrų reikalavimų. kad jus atleido iš darbo. Nors labai skaudu girdėti kritiką. neliekite pagiežos. kodėl jus atleidžia. kurią jaučiate savo darbdaviui ar viršininkui. kad pasimokytumėt iš klaidų ir kitur jų nedarytumei Pasvarstykite: Kaip jūs ruošiatės darbo paieškai? Kaip jūs manote. tačiau svarbu sužinoti atleidimo priežastis. . Garbingai reaguokite į šią žinią. Įsivaizduokite. Suprantama. Norėdami greičiau gauti darbą.224 atleidimas iš darbo gali būti pirmas žingsnis į geresnę karjerą ir visavertiškesnį gyvenimą. koks darbas jums labiausiai tinka? Kodėl? Parašykite savo motyvacinį laišką darbdaviui. Pabandykite rasti keletą teigiamų šios situacijos pusių. Rizikuojate negauti rekomendacinio laiško.