Matematikos ir Informatikos institutas

Kæstutis Juðkevièius

LIETUVOS MOKSLAS IR STUDIJOS PASAULIO KOMPIUTERIØ

TINKLUOSE

APÞVALGA

Vilnius 1995
Apþvelgiamos kompiuteriø tinklø galimybës bei jø panaudojimo bûdai
mokslo ir studijø reikalams. Pateiktos þinios apie pasaulio kompiuteriø
tinklø tinklà Internet bei apie Lietuvos, Latvijos, Estijos mokslo ir studijø
kompiuteriø tinklus LITNET, LATNET, EENet. Tokia padëtis buvo 1995 metø
kovo mënesá.
Apþvalga paruoðta remiant Atviros Lietuvos - SOROS fondui.

The possibilities of global computer network Internet for research and

studies are described. The information about Internet and academic and
research networks LITNET, LATNET, EENet of Lithuania, Latvia and Estonia
is presented. The goal of the survey is to encourage scientists to use new
powerfull capabilities of computer networks.
The survey is prepared under support of the Open Lithuania Society -
SOROS foundation.
TURINYS

1. Ávadas 1

2. Pasaulio kompiuteriø tinklas Internet 2

3. kompiuteriø tinklo Internet panaudojimo galimybës mokslo ir studijø reikalams 3

3.1 Elektroniniai laiðkai 3

3.2 Elektroninës konferencijos 4
3.3 Duomenø ir kompiuteriø programø persisiuntimas 5
3.4 Darbas su tolimais kompiuteriais 5
3.5 Keitimasis interaktyviais praneðimais arba “on-line” konferencijos 6
3.6 Naudojimasis mokslo ir studijø institucijø informacinëmis sistemomis 6
3.6.1 World Wide Web 7
3.6.2 Gopher 9
3.6.3 Specialios informacinës sistemos 9
3.7 Priemonës paieðkai 10
3.7.1 Internet informacijos paieðkos sistemos 11

4. Internet kompiuteriø tinklo panaudojimas mokslui ir studijoms Lietuvoje 13

4.1 Lietuvos mokslo ir studijø kompiuteriø tinklas LITNET 13

4.2 Lietuvos mokslo ir studijø informacinës sistemos 14
4.3 Projektai, susijæ su LITNET’o panaudojimu moksle, studijose ir ðvietime 16

5. Latvijos ir Estijos mokslo ir studijø institucijos Internet tinkle 18

5.1 Latvijos mokslo ir studijø kompiuteriø tinklas LATNET 18

5.2 Estijos mokslo ir studijø kompiuteriø tinklas EENet 19

6. Iðvados 20

7. Svarbesniø terminø paaiðkinimas 21

8. Literatûra 24

1 priedas. Internet statistika ir prognozës 26

2 priedas. URL:Universalûs resursø lokatoriai 31
3 priedas. Lietuvos mokslo ir studijø institucijø informacinës sistemos Internet tinkle 32
1. ÁVADAS
Apþvalgoje apraðomos kompiuteriø tinklø galimybës bei jø panaudojimo
bûdai mokslo ir studijø reikalams. Pateiktos þinios apie pasaulio
kompiuteriø tinklø tinklà Internet bei apie Lietuvos, Latvijos, Estijos mokslo
ir studijø kompiuteriø tinklus LITNET, LATNET, EENet. Apþvalgos tikslas -
skatinti mokslo ir studijø darbuotojus naudoti naujas, galingas, sparèiai
tobulinamas darbo priemones - kompiuteriø tinklus.
Apþvalga paruoðta naudojantis literatûra apie Internet kompiuteriø tinklà
ir ðaltiniais, saugojamais Internet tinkle elektroninëje formoje (þiûr.8 skyriø
LITERATÛRA)∗, o taip pat “Lietuvos mokslo ir studijø kompiuteriø tinklo
LITNET eksploatacijos ir vystymo 1995m. projektu” [1], kuriuo maloniai
leido pasinaudoti ðio projekto autoriai: LITNET plëtotës grupë (vadovas
Zenonas Bedalis) ir LITNET valdymo centras (vadovas Rimas Kavaliûnas).
Autorius taip pat dëkoja uþ suteiktà informacijà apie Internet’o
panaudojimà Lietuvos universitetuose ir institutuose ir ðiø institucijø
galimybes Rimui Kavaliûnui (Kauno technologijos universiteto LITNET
valdymo centras), Petrui Ðulcui ir Romualdui Jonuðui (Matematikos ir
informatikos instituto Kompiuteriø tinklø laboratorija), Algimantui Kutkai
(Vilniaus universiteto Skaièiavimo centras). Uþ vertingas pastabas ir
patarimus, ruoðiant ðià apþvalgà, taip pat dëkingas prof. Laimuèiui
Telksniui.
Apþvalga paruoðta remiant Atviros Lietuvos - SOROS fondui.

*
Informacijos ðaltiniai, kurie saugomi elektroniniame pavidale Internet tinkle, nurodomi
naudojant universalius resursø lokatorius (URL). Apie juos þiûr. 2 priede
2. PASAULIO KOMPIUTERIØ TINKLAS INTERNET
Pasaulio mokslo ir studijø institucijos kompiuteriniam ryðiui daugiausia
naudoja kompiuteriø tinklà Internet. Internet - tai tinklø tinklas, kuris
praktiðkai aprëpia visà pasaulá. Interneto branduolá (angl. Core Internet)
sudaro tinklai, naudojantys ryðiui specialius protokolus, ið kuriø pats
svarbiausias yra protokolas IP (angl. Internet Protocol). Á ðá branduolá áeina
vienas svarbiausiø JAV tinklø - JAV nacionalinio mokslo fondo (angl.
National Science Foundation) tinklas NSFNet, Europos tinklai Eunet,
EuropaNET, Ðiaurës ðaliø tinklas NORDUnet ir daugelis kitø. Á já ieina ir
Lietuvos kompiuteriø tinklas LITNET, Latvijos kompiuteriø tinklas LATNET,
Estijos kompiuteriø tinklas EENet. Vartotojai, dirbantys ðiuose tinkluose
gali naudotis visomis galimybëmis, kurias teikia Internet (apie ðias
galimybes þiûr. toliau). Prie Internet branduolio yra prisijungæ ir daug kitø
tinklø, kurie kompiuteriø ryðiui naudoja protokolus, besiskirianèius nuo
Internet protokolø. Ðie tinklai sujungti su Internet per specialius ryðio
kompiuterius - “vartus” (angl. gateways). Tokiø tinklø pavyzdþiai yra gerai
pasaulyje þinomi tinklai BITNET, FidoNet, Minitel, UUCP. Vartotojai,
dirbantys ðiuose tinkluose su Internet branduoliu daþniausiai gali
bendrauti tik per elektroniná paðtà, taèiau nepaisant to, ir ðie tinklai
daþnai laikomi Internet dalimi. Ðioje apþvalgoje Internet sàvokà
naudosime “siauràja” prasme, turëdami omenyje tik tuos tinklus, kurie
ájungti á Internet tiesiogiai.

Pagal 1994 ir 1995 metø ávertinimus [2,34,36], Internet apima 90 ðaliø

(þiûr. 1pav.), sujungia á tinklà apie 4.85 milijonus kompiuteriø, kuriais
naudojasi apie 7-14 milijonø vartotojø. Pagal [35] prie Internet yra
prisijungæ ir juo naudojasi apie 80% viso pasaulio mokslininkø. Labiausiai
iðvystyta Internet dalis yra JAV. Europoje geriausiai iðvystyti tinklai yra
Jungtinëje Karalystëje, Vokietijoje, Prancûzijoje. Azijoje ir Ramiojo
vandenyno regione pirmauja Japonija ir Australija.

Bendrà Internet vystymosi dinamikà nusako tokie skaièiai: per 1994 metus
prisijungusiø prie Internet kompiuteriø padidëjo 119%, kas mënesá Internet
naudotojø padidëdavo keliais ðimtai tûkstanèiø, kas 30 minuèiø
prisijungdavo naujas kompiuteriø tinklas. Mokslo ir studijø darbuotojai
savo reikmëms naudoja apie 30% Internet pajëgumo. Daugiausiai Internet
naudoja komersantai - virð 50%. 1 priede pateikti kiti ádomûs skaièiai ir
grafikai, charakterizuojantys Internet ir jo plëtotës tendencijas.
3. KOMPIUTERIØ TINKLO INTERNET PANAUDOJIMO
GALIMYBËS MOKSLO IR STUDIJØ REIKALAMS
Mokslo ir studijø institucijos (kaip ir visos kitos organizacijos ar pavieniai
asmenys), prisijungusios prie Internet gali naudotis tokiomis galimybëmis:
ν siøsti ir gauti elektroninius laiðkus
ν dalyvauti elektroninëse konferencijose, uþsakyti ir gauti
elektroninius þurnalus, naujienas
ν dirbti su tolimais kompiuteriais
ν atsisiøsti, arba nusiøsti kitiems bylas (failus), kuriose gali bûti
laikoma ávairi informacija: kompiuteriø programos, tekstai,
grafikai, skaitmenizuoti pieðiniai bei fotografijos, audio ir video
áraðai
ν keistis praneðimais arba dalyvauti “on-line” konferencijose
ν naudotis pasaulio mokslo ir studijø saugyklose esanèia informacija.
Trumpai apþvelgsime aukðèiau iðvardintas galimybes. Detalø ðiø
galimybiø apraðymà, jø ágyvendinimui naudojamø kompiuteriø programø
apraðymus galima rasti [13,14,15,16,37]. Èia aiðkumo dëlei galima
paþymëti, kad dauguma Internet tinkle naudojamø programø susideda ið
dviejø daliø: serverio programos ir kliento programos. Serverio programø
pagalba informacija pateikiama Internet tinkle. Ðios programos
instaliuojamos mokslo ir studijø institucijose, teikianèiose informacijà, jas
tvarko kompiuteriø tinklà priþiûrintys specialistai. Kliento programø
pagalba informacija atsisiunèiama ir perþiûrima. Jos yra instaliuojamos
vartotojø kompiuteriuose. Kliento programos yra þymiai paprastesnës uþ
serverio, jomis naudotis gali lengvai iðmokti bet kuris norintis. Vartotojai,
dirbantys operacinës sistemos Windows aplinkoje, darbui su Internet tinklu
rekomenduojamø programø sàraðà gali rasti [21].

3.1 Elektroniniai laiðkai

Keitimasis elektroniniais laiðkais yra labiausiai naudojama Internet’o
galimybë. Palyginus su áprasto laiðko ar fakso siuntimu, informacijos
perdavimas elektroniniu paðtu yra þymiai pigesnis, o lyginant su áprastu
laiðku - ir þymiai greitesnis. Be to, elektroniniuose laiðkuose galima
lengvai persiøsti gana didelës apimties tekstus, o tinkamai uþkodavus - ir
bet kokià kità kompiuteryje saugomà informacijà: grafikus, vaizdus, audio
bei video áraðus. Ðiu metu pasinaudojant standartu MIME [33] sukurta
nemaþa programinës árangos daugialypës (multimedia) informacijos
(teksto, vaizdø, procesø) siuntimui elektroniame laiðke.

Dëka aukðèiau paminëtø sàvybiø, mokslininkai elektroniná paðtà naudoja ne

tik tradicinio turinio laiðkø persiuntimui, bet ir operatyviam bendravimui,
pvz.:
ν svarstant ruoðiamus bendrus moksliniø tyrimø projektus
ν atliekant bendrus mokslinius tyrimus, kuriuose dalyvauja
partneriai ið ávairiø ðaliø
ν vadovaujant uþsienyje gyvenantiems ir dirbantiems doktorantams
ν vedant neakivaizdinius mokymo kursus per kompiuteriø tinklà
 ν svarstant su uþsienio kolegomis naujus mokslinius rezultatus bei jø
bûsimas publikacijas.

Dabartinio elektroninio paðto trûkumas: nëra labai patikimas, sunku

perduodamà informacijà uþslaptinti.

Norint naudotis elektroniniu paðtu, vartotojo kompiuteryje turi bûti

instaliuota speciali darbui su paðtu skirta programa. Be to vartotojas turi
turëti savo elektroninio paðto “dëþutæ”, á kurià automatiðkai patenka visi
jam skirti laiðkai. Laiðkai ten patenka pagal elektroninio paðto adresà, kurá
turi kiekvienas elektroninio paðto vartotojas.

3.2 Elektroninës konferencijos

Elektroninës konferencijos kompiuteriø tinkluose yra labai populiarios, jø
yra keletas tûkstanèiø ir jos vyksta ávairiausiomis temomis. Nemaþa dalis
ið jø yra mokslinës. Kaip pavyzdþius, galima nurodyti elektronines
konferencijas imunologijos srityje - bionet.immunology, matematinës
statistikos srityje - sci.math.stat, ekologiniø þemës ûkio technologijø srityje
- alt.sustainable.agriculture. Elektroniniø konferencijø sàraðà ir informacijà
apie jas galima rasti [12-15,44]. Dauguma elektroniniø konferencijø vyksta
be jokiø apribojimø, jose gali dalyvauti kiekvienas norintis. Dalis
konferencijø vyksta vadovaujant þmonëms (angl. moderators), kurie ið
siunèiamos á konferencijà informacijos atrenka ir platina konferencijos
dalyviø tarpe tik tai, kas jø manymu tikrai atitinka konferencijos temà. Ðie
þmonës gali ne tik cenzûruoti konferencijos medþiagà, bet ir klasifikuoti,
pateikinëti tam tikromis porcijomis ir tam tikrais laiko periodais. Tokiu bûdu
dalis elektroniniø konferencijø tampa labiau panaðiomis á elektroninius
laikraðèius arba angl. “digest”. Elektroninë konferencija gali tapti netgi
tikru elektroniniu þurnalu, kuriame periodiðkai platinami straipsniai. Kaip
pavyzdá, galima nurodyti elektroniná þurnalà ið skaitmeniniø signalø
apdorojimo srities “E-LETTER on Digital Signal Processing” (ásijungti á ðio
þurnalo skaitytojø ratà galima pasiuntus praðymà elektroniniu paðtu:
vkm@eedsp.gatech.edu). Nemaþa dalis mokslinëms temoms skirtø
elektroniniø konferencijø kaip tik ir turi toká pobûdá.

Internet yra galimi du dalyvavimo elektroninëse konferencijose bûdai:

prisijungiant prie Usenet diskusijø grupiø (angl. Usenet discussion groups)
arba ásiraðant á elektroninës konferencijos dalyviø elektroninio paðto
adresø sàraðà (angl. mailing lists).

Informacija, kuria keièiasi Usenet diskusijø grupiø dalyviai saugoma ðias

diskusijas aptarnaujanèiuose kompiuteriuose. Ðiai informacijai tvarkyti
juose yra instaliuota speciali programinë áranga - NNTP serveris (angl. Net
News transfer protocol servers). Paprastai Usenet diskusijø grupes
aptarnaujanèiuose kompiuteriuose saugojama ne vienos, o daugelio
diskusijø medþiaga. Netnews diskusijø dalyvis gali pasirinkti bet kurià
grupæ ir bet kada prie jos prisijungti. Tam kad tapti ðiø diskusijø dalyviu,
reikia turëti galimybæ prisijungti prie kompiuterio su NNTP serveriu ir turëti
savo kompiuteryje specialià Netnews skaitymo programà (angl.
newsreader). Ðios programos pagalba galima perþiûrëti diskusijø grupiø
dalyviø atsiøstus laiðkus, pasiøsti vienai ar kitai diskusijø grupei sàvo
laiðkà.

Tam kad dalyvauti elektroninëse konferencijose, kurios vyksta naudojant

konferencijø dalyviø elektroninio paðto adresø sàraðà, specialios árangos
nereikia. Tam uþtenka turëti galimybæ naudotis elektroniniu paðtu.
Kiekviena elektroninë konferencija turi savo paðto adresà. Bet kurio
 konferencijos dalyvio pasiøsta þinia elektroniniu paðtu ðiuo adresu
patenka á visø konferencijos dalyviø paðto dëþutes. Visa tai tvarko specialûs
Listserv serveriai, kuriø dauguma yra Bitnet tinkle. Ðiø severiø adresus
galima rasti, pvz. [14]. Ðiais adresais reikia siøsti laiðkus, norint
prisiregistruoti prie konferencijø, atsijungti nuo jø, gauti konferencijø
archyvinæ medþiagà. Ðio dalyvavimo elektroninëse konferencijose bûdo
nepatogumas - tenka paèiam tvarkyti tà didelá kieká informacijos, kuris
ateina ið elektroniniø konferencijø.

Dauguma elektroniniø konferencijø yra pasiekiami abiem aukðèiau

minëtais bûdais: prisijungiant prie Usenet diskusijø grupiø arba ásiraðant á
elektroninës konferencijos dalyviø elektroninio paðto adresø sàraðà.

3.3 Duomenø ir kompiuteriø programø

persisiuntimas
Daugelis mokslo ir studijø institucijø yra sukaupæ kompiuteriø informacijos
laikmenyse vertingà medþiagà, kurià ðios institucijos yra paskelbæ vieðai
prieinamà (angl. public). Tai kompiuteriø programos, techninës ataskaitos,
vaizdai, fotografijos, audio ir video áraðai, elektroniniø konferencijø
archyvai. Ðiø institucijø kompiuteriuose instaliuoti FTP serveriai (angl.
FileTransfer Protocol servers), kuriø pagalba ði medþiaga gali bûti
persisiusta per Internet’à á savo kompiuterá. Vartotojo kompiuteryje turi
bûti instaliuota speciali FTP kliento programinë áranga. Naudojantis ðia
áranga susijungiama su nutolusio kompiuterio vieða saugykla, kuri tampa
lyg ir vartotojo kompiuterio papildomu disku. Galima perþiûrëti ðio disko
turiná, atsirinkti norimà medþiagà ir nusikopijuoti á savo diskà.

Vieðø saugyklø yra keletas tûkstanèiø. Apie jas skelbiama Internet

kataloguose [12-15], o taip pat specialiose vieðose saugyklose
saugojamuose bylose (failuose), pvz. URL: ftp://ftp.shsu.edu/pub/ftp-
list/sites.Z. Norimai medþiagai susirasti galima panaudoti ir specialias
paieðkos sistemas (apie jas þiûr. 3.7.1 skyrelyje).

3.4 Darbas su tolimais kompiuteriais

Ði galimybë labai aktuali, kai mokslo ir studijø institucija neturi pakankamai
galingø kompiuteriø savo uþdaviniams spræsti ir norëtø pasinaudoti
galingesniais kompiuteriais kitose institucijose. Tokia situacija, pvz.
susidarë JAV aðtunto deðimtmeèio pabaigoje, kai JAV nacionalinis mokslo
fondas NSF ákûrë penkis labai galingø ir brangiø superkompiuteriø centrus.
Jais pasinaudoti norëjo daugelis institucijø. Tokios galimybës ágyvendinimas
ir buvo vienas ið svarbiausiø plaèiai þinomo NSFNet tinklo sukûrimo
motyvø. Dabar tokià galimybæ turi bet kuris vartotojas, dirbantis su
kompiuteriu, sujungtu su Internet’u. Ta galimybë vadinama Telnet.
Naudodamas specialià kliento programinæ árangà vartotojas gali prisijungti
prie bet kurio kito kompiuterio, kuriame dirba Telnet serveris ir su juo
dirbti. Taèiau naudotis galima tik tomis nutolusio kompiuterio
programomis, kurios yra vieðai prieinamos. Kitomis programomis naudotis
gali tik registruoti vartotojai, pateikæ kompiuteriui tik jiems þinomà
slaptaþodá. Registracijai reikalingas specialus susitarimas, leidþiantis
vartotojui naudotis kitos institucijos kompiuteriø resursais.

Vieðos programos prieinamos visiems, nereikalaujant slaptaþodþio (arba já

vieðai paskelbiant). Apie vieðai prieinamas programas skelbiama
Internet’o kataloguose. Ðiø programø pagalba galima, pavyzdþiui:
 ν þinant uþsienio kolegos elektroninio paðto adresà, gauti apie já
detalesnæ informacijà: namø adresà, telefonø ir fakso numerius
ν prisijungti ir pasinaudoti mokslo ir studijø institucijø vieðai
prieinamomis duomenø bazëmis, pvz. duomenø baze, kurioje
saugomas bibliotekos katalogas
ν prisijungti ir pasinaudoti mokslo ir studijø institucijos
specializuotomis informacinëmis sistemomis

Kai kurie kompiuteriø centrai leidþia naudotis jø kliento programomis

(Gopher, WAIS, Archie ir kt., apie jas þiûr. 3.6 skyriuje).

Kaip taisyklë, su tolimais kompiuteriais per Telnet bendraujama tekstinëje

formoje. Todël didesniø problemø dël bendravimo greièio neiðkyla. Turint
specialià programinæ árangà galima dirbti su tolimais kompiuteriais ir
grafinëje formoje. Taèiau daugeliu atveju dël pernelyg maþo Internet’o ryðiø
kanalø pralaidumo tai bûtø nepraktiðka.

3.5 Keitimasis interaktyviais praneðimais arba “on-

line” konferencijos
Tai galimybë operatyviai bendrauti tarpusavyje þmonëms, vienu metu
dirbantiems prie kompiuteriø skirtingose pasaulio vietose. Tam yra
numatytos ávairios programinës priemonës, viena ið populiaresniø yra
programa Talk. Kiekvienas ið vartotojø, dirbanèiø prie Internet’o prijungto
kompiuterio, þinodamas kito kompiuterio Internet’e adresà gali uþmegzti
tiesioginá ryðá ir pradëti kalbëtis. Pasikalbëjimo metu visi praneðimai,
renkami su klaviatûra, ið karto rodomi kolegos, su kuriuo bendraujama,
kompiuterio monitoriaus ekrane. Naujesnës programos yra padarytos taip,
kad vienu metu gali susijungti ir tokiu bûdu bendrauti keli þmonës.
Pokalbiams, kuriame gali dalyvauti daug þmoniø ir ávairiomis temomis yra
naudojamos dar sudëtingesnës programinës priemonës, kurios specialiai
skirtos “on-line” konferencijoms rengti. Viena ið labiausiai þinomø tokiø
programiniø árangø yra Internet Relay Chat [14]. Naudodami ðià
programinæ árangà ávairiose diskusijose visà parà vienu metu dalyvauja
tûkstanèiai þmoniø. Rengiamos diskusijos ir moksliniais klausimais, ypaè
jos populiarios JAV. Pagrindinë problema - surinkti þmones vienu metu
dalyvauti tokioje konferencijoje. Kai diskusijos dalyviai yra skirtinguose
þemynuose, dël dideliø laiko skirtumø tai padaryti nelengva. Todël
elektroninës konferencijos, kurios vyksta Usenet diskusijø grupëse arba
Listserv grupëse turi ðiuo atþvilgiu pranaðumà.

Ðiuo metu Internet atliekami eksperimentai, kai konferencijø metu per

kompiuteriø tinklà bendraujama balsu ir matant paðnekovus. Kol kas tai tik
eksperimentai. Pagrindinë kliûtis plaèiai naudotis tokiais bendravimo
bûdais - per maþas Internet kanalø pralaidumas net labiausiai
iðvystytuose kraðtuose.

3.6 Naudojimasis mokslo ir studijø institucijø

informacinëmis sistemomis
Galimybë pasinaudoti mokslo ir studijø informacinëmis sistemomis - tai
neabejotinai viena ið geriausiø Internet teikiamø paslaugø mokslininkams.
Ðiø informaciniø sistemø dëka mokslo ir studijø institucijos gali pateikti visà
informacijà apie savæ: apie institucijos sprendþiamus uþdavinius, tyrinëtojø
grupes, naudojamà árangà tyrimui, tyrinëtojø interesus, tyrimø rezultatus.
Iðvystytø ðaliø mokslo ir studijø institucijos tuo labai plaèiai naudojasi, ir
 galima sakyti, nëra nei vieno þinomesnio Vakarø Europos ar JAV
universiteto, kuris neturëtø tokios informacinës sistemos Internet’e. Tai
iliustruoja 2 pav. pateiktas Didþiosios Britanijos mokslo ir studijø
informaciniø sistemø World Wide Web iðsidëstymo þemëlapis. Panaðûs
þemëlapiai ir daugelyje kitø valstybiø (pvz. Prancûzijoje, Vokietijoje,
Ðvedijoje, Suomijoje). Ðios informacinës sistemos leidþia ne tik suþinoti
apie vienas ar kitas mokslo ar studijø institucijas, bet ir gauti informacijà
kas saugojama ðiø institucijø bibliotekose, pasinaudoti daugialypëmis
(multimedia) mokymo priemonëmis, susisiekti su kolegomis.

Labiausiai ðiuo metu paplitæ Internet tinkle dviejø tipø informacinës

sistemos: World Wide Web ir Gopher. Be to, yra visa eilë specialiø
informaciniø sistemø. Trumpai jas apþvelgkime.

3.6.1 World Wide Web

World Wide Web (iðvertus á lietuviø kalbà - Pasaulio voratinklis) informacinë
sistema (daþnai raðoma sutrumpintai WWW) sukurta, Ðveicarijoje,
elementariø daleliø tyrimo centre CERN [29]. WWW autoriai siekë sukurti
patogø instrumentà CERN fizikams skleisti informacijà apie savo darbus ir
naudotis kitø pateikta kompiuteriø tinkle informacija. WWW informacinës
sistemos labai iðpopuliarëjo, ypaè 1993 metais pasirodþius WWW kliento
programinei árangai Mosaic [19]. Ðiuo metu WWW yra pasaulyje labiausiai
naudojama priemonë informacijos pateikimui.

WWW informaciniø sistemø skaièius ir jø panaudojimo intensyvumas

sparèiai auga ir toliau (þiûr. 3 pav.). 1994 metø antroje pusëje WWW
informaciniø sistemø kiekis padvigubëdavo kas du mënesius ir 1995 metø
pradþioje jis jau virðijo 12000 [39].
Kaip ir daugelis duomenø pateikimo sistemø, WWW yra serverio/kliento
sistema. Iðskirtinis WWW bruoþas - ji yra hipertekstinë sistema. Tai
sistema, leidþianti naudotis nuorodomis, áterptomis á elektroniná
dokumentà. Ðias nuorodas vartotojas mato dokumento grafiniame vaizde,
kurá kliento programa rodo kompiuterio ekrane. Nuorodos poþymiu gali
bûti pabrauktas ar kitaip iðryðkintas tekstas, á tekstà áterptas simbolis ar
paveiksliukas. Nurodþius su “pelyte” ar klaviðais norimà nuorodà, kliento
programa atsiunèia ir parodo ekrane nuorodoje paþymëtà dokumentà.
Atsiøstas dokumentas, savo ruoþtu, gali turëti nuorodas á kitus dokumentus
ir t.t. WWW informacinëse sistemose nuorodose paþymëti dokumentai gali
bûti saugojami bet kuriame Internet tinklo kompiuteryje, jie prisiunèiami
prisijungiant prie reikiamo kompiuterio automatiðkai. Nuorodos gali þymëti
ne tik tekstinius dokumentus, bet ir bylas (failus) su statiniais ir judanèiais
vaizdais, garsais. Ðios bylos, nurodþius atitinkamas nuorodas,
automatiðkai prisiunèiamos. Jei juose saugomi vaizdai, tai jie parodomi, o
jei juose saugomi audio áraðai, tai jie atkuriami per kompiuterio audio
sistemà. Tokiu bûdu, vartotojas gali “vaikðèioti” dokumento nuorodomis ir
skaityti tekstus, þiûrëti vaizdus ar klausyti audio áraðus. Dokumentà su
tokiais ryðiais áprasta vadinti hipermedia dokumentu.

Kaip pavyzdys, 4 pav. pateikiamas Dublino universitetinio miestelio

planas, kuris matomas kompiuterio ekrane, susijungus su Dublino
universiteto WWW serveriu (URL: http://www.ucd.ie/campus.html). Ðiame
plane nurodyti visø kitø universiteto WWW informaciniø sistemø adresai ir
parodyta, kokiame pastate jos instaliuotos. Su kompiuterio ”pelyte”
nurodþius pasirinktà informacinæ sistemà, su ja susijungiama.

Failai á WWW kliento kompiuterá atsisiunèiami susijungus su atitinkamais

FTP serveriais. Informacijà apie bylà (failà) ir atitinkamà FTP serverá
saugoma nuorodoje. FTP kliento funkcijas atlieka WWW kliento programa.
Taèiau WWW kliento programa gali susisiekti ir pasinaudoti ne tik su FTP
serveriais, bet ir su ávairiausiomis kitomis informacijos saugojimo
sistemomis. Nuorodose gali bûti paþymëta informacija, kuri saugoma
Usenet diskusijø grupëse, Gopher informacinëse sistemose, duomenø
bazëse, prieinamose per Telnet, bei WAIS sistemas (apie Gopher ir WAIS
sistemas þiûr. 3.7.1 skyrelyje), o taip pat kitose WWW informacinëse
sistemose. Ði informacija nuorodose paþymëta panaudojant universalius
resursø lokatorius URL (apie URL þiûr. 2 priedà), kuriuose nurodomas ir
ðios informacijos prisisiuntimo bûdas. WWW kliento programa analizuoja
URL ir panaudoja tinkamà bûdà informacijai atsisiøsti. Tokiu bûdu, WWW
kliento programa yra universali priemonë informacijos, saugojamos
Internet tinkle ávairiausiais bûdais, perþiûrai. Ðiuo metu yra dvi
populiariausios WWW kliento programos personaliniuose kompiuteriuose -
Mosaic [19] ir Netscape [20].
3.6.2 Gopher
Gopher informacinë sistema sukurta JAV, Minesotos universitete. Iki 1994
metø, kol nebuvo pradëtos labai intensyviai kurti WWW sistemos, Gopher
buvo pagrindinis instrumentas, kuriuo naudojosi pasaulio mokslo ir studijø
institucijos, pateikdamos informacijà apie savo veiklà. Gopher
informacinës sistemos turi vienà didelá privalumà lyginant su WWW - jos
daug maþiau apkrauna Internet ryðio kanalus ir todël “vaikðèiojimas” po
Gopher meniu yra gana greitas. Daugelis mokslo ir studijø institucijø,
sukûræ WWW, iðsaugojo ir anksèiau sukurtà Gopher informacinæ sistemà ir
daþnai jà naudoja WWW nuorodose.

Kaip ir WWW, Gopher yra serverio/kliento sistema. Pagrindinis Gopher

skirtumas lyginant su WWW, yra tas, kad informacija Gopher vartotojui
pateikiama ne hipertekstinio dokumento, o tekstinio meniu pavidalu.
Vartotojui iðsirinkus meniu norimà punktà ir já nurodþius, Gopher kliento
programa gali pateikti ekrane smulkesná meniu, ið kurio vël galima rinktis
koká tai punktà. Tokiu “ðakotu” meniu galima “vaikðèioti” aukðtyn, þemyn,
kol nepasiekiamas punktas, susietas su konkreèia informacija, saugojama
kokiame tai Internet’o kompiuteryje. Nurodþius toká punktà, informacija
atsiunèiama vartotojui. Dël grieþtos ir grynai tekstinës meniu struktûros,
Gopher informacijos pateikimo galimybës, lyginant su WWW, yra þymiai
menkesnës. Taèiau kitais atþvilgiais Gopher (ypaè naujesniø sistemø, pvz.
Gopher+) ir WWW galimybës yra panaðios. Analogiðkai, kaip ir su WWW
nuorodomis, su Gopher meniu punktais gali bûti susieta bet kokia
informacija, saugoma kompiuterio bylose (failuose): tekstai, grafikai,
animacija, audio ir video áraðai. Atsiustà informacijà galima pamatyti
ekrane arba, jei tai audio áraðai, jà perklausyti. Kaip ir WWW, Gopher
kliento programa sugeba susijungti ir atsiøsti á vartotojo kompiuterá
informacijà, kuri saugoma Usenet diskusijø grupëse, duomenø bazëse,
prieinamose per Telnet, bei WAIS, kitose Gopher informacinëse sistemose.

Kaip pavyzdys, 5 pav. pateiktas Amerikos matematikø asociacijos Gopher

meniu (URL: gopher://e-math.ams.com). Tai pirmasis meniu, kuris pasirodo
ekrane susijungus su ðia Gopher informacine sistema. Su kompiuterio
“pelyte” ar klaviatûra nurodþius pirmàjà eilutæ “About this Node”, galima
gauti trumpà ávadinæ informacijà, nurodþius antrà eilutæ “e-MATH Login
Facility” galima per Telnet susijungti su specialia e-Math informacine
sistema (apie specialias informacines sistemas þiûr. 3.6.3 skyrelyje),
nurodþius treèià eilutæ “Welcome Information from the e-MATH Login
Fcility” galima gauti informacijà apie e-Math sistemà, nurodþius kitas
eilutes galima gauti smulkesnius meniu. Su punktais susietos informacijos
charakterá parodo ðalia meniu punktø nupieðtos piktogramos.

3.6.3 Specialios informacinës sistemos

Nepaisant to, kad dauguma naujesniø informaciniø sistemø turi Gopher
arba WWW pavidalà, Internet tinkle dar yra daug informaciniø sistemø,
kurios buvo sukurtos specialiai vienos kokios tai rûðies informacijai
saugoti ir skleisti. Kaip taisyklë, jos dirba tekstiniame reþime, yra
prieinamos per Telnet ir turi savo naudojimosi taisykles. Vienos ið
populiariausiø tokios rûðies informaciniø sistemø yra bibliotekø katalogai
(angl. OPACs - Online Public
 Access Catalogs). Jø pagalba galima suþinoti apie saugomas knygas,
periodinius leidinius, CD-ROM diskus, archyvinius garso ir video áraðus
daugelyje pasaulio mokslo ir studijø institucijø bibliotekose. Ðiose
informacinëse sistemose galima atlikti literatûros ðaltiniø paieðkà ir, jei
esate registruotas vartotojas, gauti referatyvinæ medþiagà. Kai kuriose
informacinëse sistemose, uþ tam tikrà mokestá, galima uþsisakyti
periodiniø leidiniø straipsniø kopijas, kurios atsiunèiamos faksu.

Be OPAC, Internet tinkle yra ir kitø vieðai prieinamø specialiø informaciniø

sistemø. Kaip pavyzdþius, galima paminëti jau anksèiau minëtà sistemà e-
Math, o taip pat tokias informacines sistemas:
ν Nacionalinio mokslo fondo Mokslo ir technologijos informacinë
sistema - The Science & Technology Information System (STIS)
at the National Science Foundation (NSF) - pateikia NSF
publikacijas: projektø, kuriuos finansuoja NSF, apraðymus,
skelbimus apie naujas rëmimo programas, paraiðkø darbø
rëmimui formas, NSF analitines apþvalgas ir kt.
ν Ekstragalaktinë duomenø bazë - NASA/IPAC Extragalactic Database
(NED) - pateikia informacijà apie ekstragalaktinius objektus
(sukaupta medþiaga apie 200000 galaktikø, kvazarø ir tt.), o
taip pat su ðiais objektais susijusià bibliografijà.

Didelë dalis specialiø informaciniø sistemø yra uþdaros, informacijà ið jø

galima gauti tik uþ uþmokestá. Uþmokëjæs pinigus, vartotojas gauna
slaptaþodá. Ðis slaptaþodis “atrakina” áëjimà á reikiamà informacinæ
sistemà.

3.7 Priemonës paieðkai

Viena didþiausiø problemø, su kuria susiduriama naudojantis Internet
tinklu - tai kaip surasti gausybëje kompiuteriniø saugyklø reikiamà
informacijà. Yra keli bûdai:
1. Naudotis Internet katalogais. Jø yra keletas, vieni ið jø yra iðleisti
knygø pavidalu, pvz. [12-15], kiti pateikiami CD-ROM diskuose
arba saugomi vieðuose Internet saugyklose. Ið pastarøjø verta
paminëti [9,23-25,28]. Ðiuose kataloguose pateikta informacija
apie elektronines konferencijas, informacines sistemas, vieðas
duomenø ir programø saugyklas. Yra taip pat keletas katalogø,
skirtø vien tik WWW informacinëms sistemoms [10,11,26,30].
Deja, Internet katalogai, ieðkant mokslinës informacijos, tinkami
tik pradinei paieðkai. Kaip taisyklë, ðie katalogai yra labai
bendro pobûdþio ir atskiros sritys, ypaè mokslinës, nëra labai
gerai apraðytos. Katalogai, atspausdinti áprastu bûdu ant
popieriaus, bûna pasenæ jau leidimo metu.
2. Naudotis informacija ið moksliniø leidiniø, moksliniø konferencijø
medþiagos, elektroniniø konferencijø. Darosi vis labiau áprastu
reiðkiniu, kad mokslininkai moksliniuose leidiniuose ar
konferencijose nurodo mokslinës informacijos ðaltinius Internet
tinkle. Be to pasaulyje yra nemaþai entuziastø, kurie pastoviai
Internet tinkle ieðko savo srities informacijos, sudaro naudingø
vietø Internet tinkle sàraðus ir juos pateikia vieðose saugyklose,
prieinamose per FTP. Kaip pavyzdþius galima nurodyti toká
sàraðà ekonominiø mokslø srityje, kurá sudarë ir nuolat tikslina
Bill Goffe ið Pietø Misisipës universiteto [17], sàraðà medicinos
mokslø srityje, kurio autorius Lee Hancock ið Kanzas
universiteto [18]. Kai kuriose srityse, pvz. fizikoje [32], tokie
entuziastai yra sukûræ net specialias informavimo sistemas.
 Naudojantis tokiais sàraðais ar informacinëmis sistemomis
sutaupoma labai daug laiko.
3. Naudotis specialiomis Internet informacijos paieðkos sistemomis.
Ðios sistemos pagal uþduotà raktaþodá, failo ar dokumento
pavadinimà suranda ir pateikia atitinkamø Internet punktø,
informaciniø sistemø arba dokumentø sàraðà. Toliau
informacijos paieðkà galima tæsti ið sàraðo atsirinktose vietose.
Trumpai apþvelgkime ðias sistemas.

3.7.1 Internet informacijos paieðkos sistemos

Pagrindinës paieðkø sistemø rûðys yra tokios:
4. Paieðkos sistemos norimai medþiagai vieðose duomenø ir
programø saugyklose susirasti. Ðio tipo paieðkos sistemos
pateikia nuorodas á vieðas saugyklas, kuriose saugomos bylos
(failai) su nurodytu pavadinimu. Ieðkomos bylos (failo)
pavadinimà reikia þinoti bent apytikriai. Plaèiausiai þinoma ðios
rûðies paieðkos sistema - Archie. Ðiai paieðkai geriausia turëti
savo kompiuteryje specialià kliento programà. Neturint jos,
galima per Telnet susijungti su vieðai prieinamomis klientø
programomis kituose kompiuteriuose.
5. Sistemos informacijos paieðkai Gopher informacinëse sistemose.
Paieðka atliekama pagal raktaþodþius. Paieðkos rezultatas -
ekrane iðvedami visø Gopher informaciniø sistemø meniu
punktai, kuriuose (arba jø nuorodose) pasitaiko nurodyti
raktaþodþiai. Kadangi Gopher meniu punktuose gali bûti
nuorodos á ávairiausiose formose saugojamà medþiagà (vieðos
duomenø saugyklos, Gopher ir WWW informacinës sistemos,
bibliotekø informacinës sistemos ir t.t.), ði paieðkos forma yra
universali. Ðiø sistemø pagalba galima, pvz., susirasti norimà
medþiagà vieðose duomenø ir programø saugyklose visai
neþinant failo vardo. Plaèiausiai þinoma tokios rûðies paieðkos
sistema - Veronica. Á jà galima kreiptis praktiðkai ið bet kurios
Gopher sistemos.
6. Sistemos informacijos paieðkai WWW informacinëse sistemose.
Kaip ir Gopher paieðkos sistemos, jos ieðko pagal uþduotus
raktaþodþius ir pateikia informacijà apie medþiagà, saugojamà
ne tik WWW serveriuose, bet ir kitose vietose. Paieðkos sistemø
WWW informacinëse sistemose yra sukurta keletas deðimèiø (jø
sàraðas pateiktas [40]), vienos ið plaèiausiai vartojamø yra
eksperimentinë sistema Lycos ( sukurta Carnegie Mellon
universitete pagal Lycos moksliná projektà [22]), o taip pat
sistema World Wide Web Worm [41]. Á pastaràjà paieðkos
sistemà kiekvienà mënesá vidutiniðkai kreipiamasi apie 2
milijonus kartø. Su ðiomis paieðkos sistemomis susijungiama
analogiðkai, kaip ir su WWW, t.y. naudojant WWW kliento
programas.
7. WAIS - sistemos informacijos paieðkai duomenø bazëse. Labiausiai
tinka ieðkant informacijos tekstiniø duomenø bazëse. Paieðka
atliekama pagal uþduotus raktaþodþius nurodytuose duomenø
bazëse. Galima nurodyti ne bet kokias bazes, o tik tas, kurioms
WAIS serveris saugo ið anksto sudarytus indeksiniø þodþiø
sàraðus. Tokiø baziø sàraðà galima rasti Internet kataloguose.
Paieðkos rezultatas - iðvedamas dokumentø, kuriuose surasti
uþduoti raktaþodþiai, sàraðas. Pasirinkæs ið sàraðo norimus
dokumentus, WAIS vartotojas gali juos perþiûrëti arba nurodyti
 ieðkoti papildomø dokumentø, kurie “panaðûs” á atrinktus. WAIS
paieðkai geriausia turëti savo kompiuteryje WAIS kliento árangà.
Neturint jos, galima per Telnet pasinaudoti vieðai prieinamomis
kliento programomis kituose kompiuteriuose.

Be aukðèiau minëtø mokslinës informacijos saugojimo, platinimo ir

paieðkos sistemø, Internet tinkle yra informacinës ir paieðkos sistemos,
kuriø pagalba galima susirasti informacijà apie uþsienio kolegas. Jos gali
pateikti ieðkomo þmogaus adresus, telefonø ir fakso numerius ir pan.
Ieðkant reikia þinoti ieðkomo þmogaus elektroninio paðto adresà arba,
bent apytiksliai, kolegos pavardæ ar mokslo ir studijø institucijos
pavadinimà. Plaèiausiai þinomos tokio tipo paieðkos sistemos - Finger,
Whois.
4. INTERNET KOMPIUTERIØ TINKLO
PANAUDOJIMAS MOKSLUI IR STUDIJOMS LIETUVOJE

4.1 Lietuvos mokslo ir studijø kompiuteriø tinklas

LITNET
Lietuvoje mokslo ir studijø institucijos naudojasi Lietuvos mokslo ir studijø
kompiuteriø tinklu LITNET (angl. Lithuanian Academic and Research
Computer Network). Tai nekomercinis tinklas, kurá remia Lietuvos vyriau-
sybë, Ðiaurës ðaliø ministrø taryba, SOROS fondas, JAV nacionalinis mokslo
fondas (National Science Foundation), Vakarø Europos Sàjunga. LITNET
ákurtas 1991 metais, padedant Norvegijai. Pradþioje ðis tinklas praktiðkai
buvo tinkamas tik elektroniam paðtui. Po techninës rekonstrukcijos, 1994
metø kovo mënesá, LITNET’as tapo Internet’o nariu ir dabar LITNET tinkle
galima pasinaudoti visomis praeitame skyriuje apraðytomis Internet tinklo
galimybëmis.

Ðiuo metu LITNET’u naudojasi daugiau kaip 2000 vartotojø ið 109

organizacijø: 10 universitetø ir 14 akademiniø mokslo tyrimo institutø, 6
bibliotekø, 41 vidurinës mokyklos, 38 vyriausybiniø, sveikatos apsaugos,
visuomeniniø ir kitø nesiekianèiø pelno organizacijø. Dauguma jø yra
Vilniuje ir Kaune. LITNET’o darbà koordinuoja LITNET valdyba, bendrus
techninius klausimus sprendþia LITNET’o techniniø ekspertø grupë.

Lietuvos mokslo ir studijø institucijos jungiasi prie LITNET’o per tris,

tarpusavyje sujungtus, pagrindinius mazgus, kurie yra: Kauno
technologijos universitete (KTU), Matematikos ir informatikos institute
(MII), Vilniaus universitete (VU). 1995 metais numatoma árengti mazgus
Klaipëdoje, Panevëþyje, Ðiauliuose ir Visagine. LITNET’o valdymo centras
yra KTU. LITNET’o tinklas sujungtas su Ðiaurës ðaliø (Danijos, Islandijos,
Norvegijos, Suomijos, Ðvedijos) kompiuteriø tinklu NORDUnet (þiûr. 6
pieð.), o pastarasis su Internet’u, per kurá ryðys nusidriekia po visà
pasaulá.

Dalis mokslo ir studijø institucijø prie aukðèiau minëtø mazgø yra prijungti
tiesiogiai, per nekomutuojamas 19.2 - 64 Kbps• ryðio linijas. Vartotojai,
turintys tiesioginæ ryðio linijà su LITNET’u, gali naudotis elektroniniu
paðtu, dirbti su tolimais kompiuteriais (Telnet galimybë), keistis
interaktyviais praneðimais, atsisiøsti duomenis ir programas ið vieðø
saugyklø (FTP galimybë), naudotis WWW, Gopher ir kitomis informacinëmis
sistemomis. Per VU mazgà LITNET’o vartotojai gali ásijungti á Usenet
diskusijø grupes. Deja, kol kas nei vienas LITNET’o mazgas neteikia
paslaugø, ágalinanèiø dalyvauti “on-line” konferencijose.

Institucijos, turinèios tiesioginá ryðá su LITNET’u gali ne tik gauti

informacijà ið Internet tinklo, bet ir jà pateikti. Lietuvoje jau yra keletas
informaciniø sistemø, kuriomis gali pasinaudoti kitø ðaliø institucijos. Jø
sàraðas pateiktas 3 priede, o sekanèiame skyrelyje pateikta kai kuriø ið jø
trumpa charakteristika.

Vartotojai, neturintys tiesioginio ryðio linijos su LITNET’u, naudojasi

komutuojamomis ryðio (áprastinio telefono) linijomis. Tam tikslui LITNET’o
mazguose KTU, MII ir VU yra árengti modemai, per kuriuos galima
susijungti ið bet kurios Lietuvos vietos. Galima prisijungti terminalo
·
Kbps - kilobitai per sekundæ
 emuliacijos arba SLIP/PPP∗ reþimuose. Pirmuoju atveju vartotojo
kompiuteris tampa áprastu terminalu, kurio pagalba naudojamasi
programomis, esanèiomis LITNET mazgo kompiuteriuose. Ðis darbo
reþimas gana paprastai ágyvendinamas, taèiau praktiðkai tinka tik darbui
su elektroniniu paðtu. SLIP/PPP protokolai specialiai sukurti IP ryðiui per
komutuojamas linijas. SLIP/PPP ryðiui realizuoti reikia sudëtingesnës
programinës árangos, taèiau vartotojas gali naudotis tomis paèiomis
galimybëmis, kaip ir vartotojas, prisijungæs prie LITNET’o tiesioginiu ryðiu.
Deja daþnai, dël blogos ryðio linijø kokybës Lietuvoje (ypaè miestuose),
ryðys per komutuojamas linijas nestabilus. Be to modemø yra per maþai,
susidaro eilës laukianèiø prisijungti. Ribotas ir ryðio greitis ( 2.4 - 28.8
Kbps).

LITNET’o tolesnë plëtra numatyta dviem pagrindinëmis kryptimis: a) dar

nesujungtø su LITNET mokslo ir studijø institucijø prijungimas; b) ryðio tarp
kompiuteriø pralaidumo didinimas ir rezerviniø ryðio kanalø sukûrimas.

Planuojama 1995 metais su LITNET’u tiesioginiu ryðiu sujungti apie 60

punktø: mokslinio tyrimo laboratorijø, moksliniø institutø, universitetø ir jø
fakultetø, laboratorijø, mokyklø. Numatoma, kad didþioji dalis VU, KTU ir
VDU fakultetø kompiuteriø taps tiesiogiai prieinami ið LITNET’o. Trys
punktai, kurie bus árengti Klaipëdos universitete, Ðiauliø ir Panevëþio KTU
filialuose taps naujais LITNET’o mazgais. Planuojama þymiai padidinti
modemø kieká ryðiui per komutuojamus kanalus Visø ðiø pasikeitimø dëka
LITNET’o vartotojø kiekis turëtø iðaugti iki 10000.

Didëjant vartotojø skaièiui, auga tinklø apkrovimas ir esamas ryðio tarp

kompiuteriø pralaidumas darosi per maþas. Darosi per maþas ir ryðio su
kitomis valstybëmis pralaidumas - 64 Kbps. Todël, jei pavyks gauti
finansavimà, numatyta já padidinti. Tai leis plaèiau naudotis patogia ir
vaizdþia daugialype (multimedia) informacija.

Kita problema - ryðio patikimumas. LITNET’o vartotojai jau keletà kartø

susidûrë su atvejais, kai keletai savaièiø nutrûksta tarptautinis ryðys.
Vartotojams, kurie intensyviai naudojasi Internet tinklu, tokie sutrikimai
daro didelæ þalà. Todël LITNET tinklui planuojamas papildomas ryðio
kanalas Kaunas - Stokholmas. Rezervine linija pasitarnaus ir planuojamas
ryðys su Latvija ir Estija, kanalu Vilnius - Ryga.

4.2 Lietuvos mokslo ir studijø informacinës sistemos

Ðiuo metu Lietuvoje yra sukurtos ir veikia ðeðios WWW ir trys Gopher
mokslø ir studijø informacinës sistemos (þiûr. 3 priedà). Be to KTU veikia
FTP ir Listserv serveriai. Toliau pateiktos keletos ádomesniø sistemø
trumpos charakteristikos. Bûtina paþymëti, kad informacinës sistemos yra
pastoviai tobulinamos ir daþnai keièia savo pavidalà. Be to, visa eilë
mokslo ir studijø institucijø (pvz. Vytauto Didþiojo universitetas, KTU)
planuoja sukurti naujas informacines sistemas. Todël 3 priedas ir þemiau
pateiktos charakteristikos atspindi tik situacijà 1995 metø pradþioje.

LITNET’o WWW informacinë sistema. Ji pateikia ávairià informacijà

apie Lietuvà: Lietuvos istorijà, geografijà, þmones, miestus, Lietuvos
naujienas, informacijà uþsienieèiams, vykstantiems á Lietuvà ir pan. Be to,
ðioje sistemoje yra nemaþa bendro pobûdþio informacijos apie LITNET’à,
Lietuvos mokslo ir studijø institucijas. Ðioje sistemoje yra nuorodos á visas
kitas Lietuvos informacines sistemas. LITNET’o WWW informacinë sistema

*
angl. SLIP - Serial Line Internet Protocol, PPP - Point to Point Protocol
yra oficialiai átraukta á CERN WWW sàraðà. Ji matoma Europos valstybiø
þemëlapyje (þiûr. 7 pav.). Á jà áeinama ið ávairiø Internet’o katalogø.

LITNET’o valdymo centro WWW informacinë sistema. Ði informacinë

sistema pateikia bendras þinias apie Lietuvà: trumpà istorijà, informacijà
apie geografinæ padëtá, klimatà, svarbiausius miestus (apie juos suþinoma
nurodþius juos su “pelyte” Lietuvos þemëlapyje), gyventojø kieká ir sudëtá ir
t.t. Pateikiamas þemëlapis su Lietuva, Latvija ir Estija ir kitais artimais
kaimynais, kuriame nurodþius Latvijà ar Estijà iðkvieèiamos ðiø ðaliø
informacinës sistemos. Ið LITNET’o valdymo centro WWW taip pat galima
iðsikviesti Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universitetø WWW
informacines sistemas.

Kauno technologijos universiteto WWW informacinë sistema.

Pateikia trumpà KTU istorijà, informacijà apie KTU administracijà ir senatà,
KTU struktûrà ir specialybes, kurias galima ásigyti KTU. Taip pat pateikia
informacijà apie LITNET’à ir LITNET’o valdymo centrà. Galima iðsikviesti
KTU Gopher informacinæ sistemà.

Kauno technologijos universiteto Gopher informacinë sistema.

Pateikia ið esmës tà paèià informacijà apie KTU, kurià pateikia ir KTU WWW
informacinë sistema, tik kai kà papildant. Be to KTU Gopher sistema
pateikia informacijà apie KTU mokslinius darbuotojus ir jø mokslinius
interesus (tokios galimybës KTU WWW nëra). Yra numatyta paieðka tiek
pagal vardus ir pavardes, tiek ir pagal raktaþodþius. Taip pat yra naujienø
skyrelis, nuorodos á kitas Lietuvos Gopher sistemas, ádomesnes vietas
Internet tinkle ir nuoroda á paieðkos sistemà Veronica.

Vilniaus universiteto WWW informacinë sistema. Joje pateikiami

Vilniaus universiteto apibûdinimas, trumpa universiteto istorija, detali
informacijà apie VU fakultetus ir studijas juose (þiûr. VU WWW fragmentus
8,9 pav.). Taip pat pateikiama nemaþa informacijos apie VU veiklà
kompiuteriø tinklø srityje. Galima suþinoti naujausià VU WWW
panaudojimo statistikà. Naujokams pateikiamas lietuviðkas naudojamosi
Internet tinklu pradþiamokslis. Ið VU WWW galima sujungti su VU Gopher
informacine sistema, VU bibliotekos OPAC sistema, kitomis Lietuvos ir
þymesniomis pasaulio informacinëmis sistemomis.
Informacija VU WWW pateikiama labai patrauklioje ir aiðkioje formoje,
panaudojant WWW grafines galimybes.
4.3 Projektai, susijæ su LITNET’o panaudojimu
moksle, studijose ir ðvietime
Lietuvos mokslo ir studijø institucijos dalyvauja visoje eilëje tarptautiniø
projektø, kuriø tikslas yra iðbandyti ir pritaikyti Internet’o galimybes
mokymui per atstumà, informacijos pateikimui daugialypëje (multimedia)
formoje, bendravimui su kitø ðaliø mokslininkais. Dalis projektø skirti naujø
informaciniø technologijø diegimui ir naudojimui mokyklose, o taip pat ðiø
technologijø skleidimui plaèioje visuomenëje. Toliau pateikiame trumpà ðiø
projektø charakteristikà.

Kompiuterizuotas mokymas per atstumà (telemokymas). Ðio

projekto tikslas - iðbandyti mokymo per atstumà, panaudojant
daugialypes (multimedia) priemones ir kompiuteriø tinklus, galimybes.
Pasirinktos mokymo sritys: elektroniniø schemø projektavimas,
mikrokompiuteriø mokslas, anglø kalbos mokymas. Planuojama mokyti
Vytauto Didþiojo universiteto studentus naudojant Internet’o tinklà ir
Ðvedijos Waxjo universitete sukurtas daugialypes (multimedia) mokymo
priemones. Projekto partneriai - Vytauto Didþiojo universitetas ir Ðvedijos
Waxjo universitetas, projektà remia Ðvedijos vyriausybë.

Copernicus∗ projektas “Europos mokslo ir technologijø perdavimo

tinklas” (angl. ESATT - European Science and Technology Transfer
Network). Projekto galutinis tikslas - suaktyvinti kooperacijà tarp Europos
Sàjungos ir Rytø Europos mokslininkø, tyrinëtojø ir iðradëjø, tam
panaudojant kompiuteriø tinklø galimybes. Pirminiame ESATT projekto
etape numatyti paruoðiamieji darbai: dabartinës situacijos analizë,
potencialiø partneriø ir informacijos mainø tarp jø poreikiø ávertinimas,
rekomendacijø informacijos platinimo ir perdavimo priemonëms
paruoðimas.

Copernicus projektas “Lankstus mokymas per telematinius

tinklus: anglø kalbos mokymo pavyzdys” (angl. Flexible and
distance learning through telematic networks: a case for teaching
english and communication and information technologies).
Projektas skirtas mokymo per atstumà, naudojant Internet tinklà ir
daugialypes (multimedia) priemones, problemoms tirti. Planuojama
sukurti mokymo per atstumà metodikas, atlikti eksperimentus mokant
anglø kalbos. Projektà vykdo Kauno technologijos universiteto Informatikos
fakultetas kartu su partneriais ið Europos Sàjungos ir Rytø Europos.

Copernicus projektas “Informacinës sistemos globalinës

hypermedia technologijos pagrindu” (angl. INSIGHT - Information
Systems Integrated using Global Hypermedia Technology). Projekto
tikslas - perteikti hypermedia technologijà, naudojamà WWW
informacinëse sistemose Centrinei ir Rytø Europai ir sukurti kiekvienoje ðalá
nacionaliná WWW serverá. Projektà vykdo Matematikos ir informatikos
institutas su partneriais ið Europos Sàjungos ir Rytø Europos.

Copernicus projektas “Programinë áranga smulkioms ir

vidutinëms ámonëms”. Dalyvauja Klaipëdos universitetas, TeV Ltd.
(Lietuva), Bulgarijos Technikos universitetas, Anglijos Politechnikos
universitetas ir kiti partneriai ið Vakarø ir Rytø Europos. Vykdant ðá projektà
partneriø bendravimas vyks per Internet tinklà. Tam bus sukurta speciali
WWW informacinë sistema. Didelis dëmesys bus kreipiamas sudëtingø
*
Copernicus - Europos Sàjungos kooperacijos su Centrinës ir Rytø Europos ðalimis mokslo
ir technologijos srityse programa (angl. Cooperation in Science and Technology with
Central and Eastern European Countries)
dokumentø paruoðimui ir talpinimui á WWW PDF (angl. Portable Document
Format) formate, bei matematiniø tekstø konvertavimui á HTML (angl.
Hypertext Markup Language) kalbà.

UNESCO informatikos humanitarams katedros WWW informacinë

sistema. Darbo tikslas - pateikti Internet tinkle informacijà apie
multimedia projektus, realizuojamus UNESCO informatikos humanitarams
katedroje (Matematikos ir informatikos institute): a) elektroninæ knygà
apie lietuviø liaudies lovatiesiø ornamentus, b) mokomajá kompaktiná diskà
studentams muzikologams kursui apie lietuviø liaudies dainas c) duomenø
bazæ su lietuviø kalbos tarmëmis. Darbà remia UNESCO.

Junior Achievement projektas. Ðis projektas skirtas baigiamøjø klasiø

moksleiviø ekonominiam ðvietimui. Projektà remia Atviros Lietuvos -
SOROS fondas. Pagrindinë programa - Taikomoji ekonomika. Á jà áeina ir
speciali kompiuterinio modeliavimo programa (MESE). Pagal ðià programà
vyksta tarptautinës varþybos. 1995m. varþybose dalyvauja 126 komandos
ið 17 ðaliø, tame tarpe 9 komandos ið Lietuvos. Komandos ir varþybø orga-
nizatoriai bendrauja per Internet tinklà.

Baltijos akademinis tinklas ir kompiuterinës paslaugos (angl.

Baltic Academic Network and Computing Services). Projekto tikslas -
sukurti eksperimentiná visuomeniná informaciná kompiuteriø tinklà, kuriuo
naudojantis bet kuris Lietuvos gyventojas galës:
• gauti naujausià informacijà apie valstybiniø, visuomeniniø bei kultûros
organizacijø veiklà,
• dalyvauti elektroninëse diskusijose ávairiais politiniais ir kultûriniais klau-
simais;
• gauti nemokamà elektroninio paðto adresà, kuris leis bendrauti su viso
pasaulio elektroninio paðto adresatais.
Tinklo mazgas bus árengtas Atviros Lietuvos - SOROS fondo informacijos ir
kultûros centre ir bus sujungtas nekomutuojamomis ryðio linijomis su
LITNET’o mazgais.
Projektà, kuriame dalyvauja Atviros Lietuvos fondas, EuroFaculty, EENet,
Latvijos universitetas, remia Atviros visuomenës institutas (angl. Open
Society Institute, New York) ir EuroFaculty. Lietuvoje projektà koordinuoja
Atviros Lietuvos - SOROS fondas.

Naujø technologijø ádiegimas Lietuvos mokyklose. Ðios programos

tikslas - dalyvauti ðvietimo sistemos pertvarkyme, padedant Lietuvos
mokytojams ásisavinti naujas technologijas (daugialypæ informacijà
(multimedia) ir telekomunikacijas), leidþianèias efektyviai spræsti mokymo
uþdavinius. Programà remia ir koordinuoja Atviros Lietuvos - SOROS
fondas. Vykdant projektà ákurtos keturios kompiuterinës mokomosios klasës
Lietuvos mokytojø kvalifikacijos institute, Vilniaus Pedagoginiame
universitete, Vilniaus gamtos ir tiksliøjø mokslø licëjuje, Vilniaus m.
Þemynos mokykloje. Ðiose klasëse vedami mokomieji seminarai
mokytojams, kaupiamos mokomøjø programø bibliotekos. Artimiausiu
metu planuojama 50-yje mokyklø aprûpinti kompiuteriais ir mokomosiomis
programomis. Mokyklø prisijungimui prie LITNET’o skirtas specialus
serveris su modemais.
5. LATVIJOS IR ESTIJOS MOKSLO IR STUDIJØ
INSTITUCIJOS INTERNET TINKLE
Kaimynø latviø ir estø mokslo ir studijø kompiuteriø tinklai LATNET ir EENet
pradëti kurti tuo paèiu metu, kaip ir LITNET Lietuvoje. 1991 metais
pradëtas UNESCO remiamas bendras visø trijø valstybiø kompiuteriø tinklø
magistralës projektas BALTBONE, kurio tikslas buvo sujungti 64 Kbps
kompiuterinio ryðio kanalais per IP á vienà tinklà pagrindinius Baltijos
valstybiø universitetinius miestus: Tartu, Talinà, Rygà, Vilniø, Kaunà. Ðio
projekto dëka buvo suaktyvintas Baltijos ðaliø tinklø kûrimas, taip pat buvo
sujungti á tinklà beveik visi (iðskyrus Vilnius - Ryga) numatyti punktai (þiûr.
10 pav.). Nors formaliai 1993 metais projektas baigtas, Baltijos ðaliø
kompiuteriniai ryðiai plëtojami toliau. Informacijos srautas tarp Baltijos
valstybiø yra kol kas nedidelis, taèiau prognozuojama, kad jis ateityje labai
iðaugs.

Didelæ paramà visø trijø ðaliø tinklø plëtojimui teikia Ðiaurës ðalys. Ðios
paramos dëka Baltijos valstybëse buvo paruoðti kompiuteriø tinklø
specialistai, buvo nupirkta ir instaliuota daug modernios techninës ir
programinës árangos, reikalingos Baltijos ðaliø kompiuteriø tinklø mazgams.
Bûtent ðios paramos dëka 1993/1994 metais Estijos, Latvijos ir Lietuvos
mokslo ir studijø kompiuteriø tinklai EENet, LATNET ir LITNET buvo sujungti
su Internet tinklu. Su Ðiaurës ðaliø parama taip pat mokama uþ
tarptautinio ryðio kanalø nuomà. Paramà teikia ir Skandinavijos
universitetai, JAV nacionalinis mokslo fondas NSF, SOROS fondas.
Paskutiniu metu aktyvëja Vakarø Europos sàjunga. Europos komisija
iniciavo keletà projektø (INSIGHT, ESATT), kurie padës plëtoti veikianèius
kompiuteriø tinklus.

Pagrindinës LATNET ir EENet tinklø problemos yra tos paèios, kaip ir LITNET
tinklo [42]: a) nepakankamas vietiniø ir tarptautiniø ryðio kanalø
pralaidumas ir b) kompiuteriø tinklais kol kas galima realiai naudotis tik
didþiuosiuose miestuose.

5.1 Latvijos mokslo ir studijø kompiuteriø tinklas

LATNET
Latvijos mokslo ir studijø kompiuteriø tinklas LATNET jungia pagrindines
Latvijos akademines institucijas: Latvijos universitetà, Rygos technikos
universitetà, Latvijos mokslø akademijos Elektronikos institutà ir kitus. Be
akademiniø istaigø, LATNET’o paslaugomis naudojasi ir kitos Latvijos
institucijos: Latvijos parlamentas, Latvijos ðvietimo ir mokslo, uþsienio
reikalø, ryðiø ministerijos, Latvijos bankai ir kitos istaigos. Ið viso LATNET’o
tinklu ðiuo metu naudojasi apie 4000 vartotojø. Pagrindinis LATNET’o
mazgas yra Latvijos universiteto Matematikos ir kompiuteriø mokslo
institute. Su ðiuo mazgu daugelis Rygoje esanèiø institucijø sujungti
tiesioginëmis 19.2 Kbps ir 2 Mbps ryðio linijomis. Mokslo ir studijø
institucijos, esanèios kituose Latvijos miestuose (Liepojoje, Daugpilyje,
Rezeknëje ir Jelgavoje) kol kas gali prisijungti prie LATNET’o tik per
komutuojamas ryðiø linijas. Vartotojams, kurie neturi galimybës prisijungti
prie LATNET’o, árengtas LATNET’o terminalø kambarys. Juo gali pasinaudoti
bet kuris Rygoje bestudijuojantis studentas ar aukðtosios mokyklos
profesorius.
 Pagrindinis ðiuo metu ryðys su uþsieniu: 64 Kbps kanalas Ryga - Talinas -
NORDUNet. Yra taip pat X.25 protokolu dirbantis 64 Kbps ryðio kanalas
Ryga - Berlynas. Dirbant IP protokolu ðis kanalas per lëtas, todël
ruoðiamasi jo atsisakyti ir sutaupytas lëðas panaudoti naujo 2 Mbps kanalo
Ryga - Stokholmas árengimui. Ðá kanalà planuojama árengti 1995 metø
pradþioje.

LATNET tinkle veikianèios informacinës sistemos pateiktos 11 pav. Be

WWW ir Gopher informaciniø sistemø, Latvijos universitete veikia vieða
duomenø ir programø saugykla, prieinama per FTP. LATNET’e taip pat
veikia keli Listserv serveriai.

Didþiausià finansinæ paramà LATNET’as, kaip ir LITNET’as, gauna ið

Ðiaurës ðaliø ministrø tarybos. Papildoma techninë parama taip pat
gaunama ið daugelio Skandinavijos universitetø, kurie su Latvijos
aukðtosiomis mokyklomis turi senus tradicinius ryðius. LATNET taip pat
remia Vokietijos vyriausybë, skirdama lëðas DFN (Deutche Forschungsnetz)
projektui. Ðiame projekte numatyta sujungti 10 akademinëms institucijoms
priklausanèiø pastatø Rygoje 100 Mbps pluoðtiniais optiniais kanalais.
Tokiø kanalø árengimas leis Rygos mokslo ir studijø institucijoms naudotis
daugialypëmis (multimedia) informacinëmis sistemomis, galinèiomis
perduoti garsus ir vaizdus.

5.2 Estijos mokslo ir studijø kompiuteriø tinklas

EENet
Ið visø Baltijos ðaliø, Estija turi geriausiai iðvystytà mokslo ir studijø
kompiuteriø tinklà, kuris apima svarbiausias Talino ir Tartu mokslo ir studijø
institucijas. Tai Tartu universitetas, Talino technikos universitetas,
Cheminës fizikos ir biofizikos institutas, Estijos biocentras, Kibernetikos
institutas ir kiti.. Pagrindinis tinklas, prie kurio jungiasi Estijos mokslo ir
studijø institucijos yra EENet. EENet tinklo plëtrà koordinuoja Estijos
kultûros ir ðvietimo ministerijos sudaryta taryba.

EENet tinklas sujungtas su Internet’u dviem 64 Kbps ryðio linijomis:

antþemine linija Talinas - Helsinkis ir palydoviniu kanalu Talinas -
Stokholmas. Estijos kompiuteriø tinklai taip pat sujungti 64 Kbps linija
Talinas - Ryga su Latvijos mokslo ir studijø tinklu LATNET.

Estijoje veikia 10 WWW ir 9 Gopher mokslo ir studijø informacinës

sistemos. Be jø, mokslo ir studijø centruose yra 7 vieðos duomenø ir
programø saugyklos, 2 WHOIS serveriai, keli Listserv serveriai. Viena ið
WWW informaciniø sistemø yra sukurta specialiai viduriniø mokyklø
moksleiviams. Kita WWW informacinë sistema skirta eksperimentiniam
mokymui per atstumà (Institute of Baltic Studies) ir yra viena ið daugelio
tokiø sistemø, ásteigtø realizuojant projektà Global Network Academy [43].
Ðio projekto tikslas - suteikti galimybes þmonëms lavintis per Internet
tinklà.
6. IÐVADOS
8. Internet kompiuteriø tinklo plëtros tendencijos rodo, kad ðiuo metu
pasaulio informacijos infrastruktûroje vyksta esminis
pasikeitimas, kurio dëka atsiranda naujos galimybës mokslo ir
studijø institucijø, pavieniø mokslininkø bei jø grupiø
bendradarbiavimui, naujos galimybës mokymui ir studijoms.
9. Dalis valstybiø (JAV, Didþioji Britanija, Prancûzija, Vokietija,
Skandinavijos ðalys) skiria naujø galimybiø ágyvendinimui ypaè
daug dëmesio ir lëðø. Ðiose valstybëse mokslo ir studijø
institucijos jau dabar pateikia daug informacijos apie
institucijas ir darbuotojus, mokslinius tyrimus, vykdomus ðiose
institucijose, mokomajà medþiagà. Visà ðià informacijà galima
pamatyti ar ja pasinaudoti bet kurioje pasaulio vietoje, kurioje
yra kompiuteris prijungtas prie Internet’o. Panaudodamos tinklø
galimybes, ðios mokslo ir studijø institucijos, gauna reikalingà
informacijà apie mokslinius tyrimus ir studijas kituose
kraðtuose, greitai uþmezga naujus bendradarbiavimo ryðius,
aktyvina ir propaguoja savo tyrimø rezultatus.
10. Lietuva ðiame kontekste, nors ir pradëjo pirmus þingsnius, taèiau ji
labai atsilikusi nuo daugelio ðaliø. Pagrindinës kliûtys nëra
techninës. LITNET tinklo techninës galimybës, remiant Lietuvos
vyriausybei ir uþsienio ðalims, sparèiai plëtojamos. Jau dabar
nemaþai mokslo ir studijø institucijø gali pasinaudoti ðiomis
galimybëmis. Viena ið pagrindiniø atsilikimo prieþasèiø - þiniø
stoka apie pasaulio kompiuteriø tinklø galimybes. Ðias
galimybes menkai þino tiek patys mokslo ir studijø darbuotojai,
tiek ir mokslo ir studijø institucijø vadovai.
11. Lietuvos mokslo ir studijø tinklas LITNET gali ir turi bûti þymiai
geriau panaudotas tiek tradicinei veiklai (literatûros ðaltiniø
paieðkai, keitimuisi su uþsienio kolegomis moksliniø tyrimø
rezultatais) suaktyvinti, tiek ir naujai veiklai (kompiuterizuotam
mokymui per atstumà, moksliniø rezultatø publikacijoms
Internet tinkle, moksliniø rezultatø demonstracijai Internet tinkle
naudojant daugialypës informacijos (multimedia) priemones)
pradëti. Tam reikia:
ν populiarinti mokslo ir studijø tinklo galimybes. Tuo turëtø
uþsiimti Internet mazgai Lietuvoje, mokslo ir studijø
institucijos, dirbanèios informatikos srityje
ν sudaryti sàlygas naudotis Internet tinklu visiems mokslo ir
studijø darbuotojams, kurie kol kas neturi tokiø
galimybiø. Tam reiktø árengti specialias klases LITNET’o
mazguose
ν skatinti mokslo ir studijø institucijø veiklà, kad jos kurtø
modernias mokslo ir studijø institucijø informacines
sistemas, pateiktø informacijà apie savo veiklà pasauliui
ir naudotø jas.
7. SVARBESNIØ TERMINØ PAAIÐKINIMAS
Archie
Paieðkos sistema, kurios pagalba galima surasti vieðà duomenø ir
programø saugyklà, kurioje saugojama ieðkoma byla (failas). Ði sistema
sukurtaMcGill universitete.

Bitas (angl. bit)

Pagrindinis skaitmeninës informacijos saugojimo ir siuntimo vienetas. Turi
dvi reikðmes: 0 ir 1. Aðtuoni bitai sudaro baità (angl. byte).

Byla (angl. File)

Duomenø visuma, saugojama kompiuterio magnetinëse laikmenyse
(diskuose, disketëse, kompaktiniuose diskuose, magnetinëse juostelëse)
kaip atskiras vienetas ir turinti savo vardà. Bylose gali bûti saugojami
tekstai, kompiuteriø programos, vaizdai, garsai. Terminas “byla” kol kas
nëra plaèiai naudojamas, tarp programuotojø ir vartotojø labiau paplitæs
terminas “failas”.

bps (angl. bits per second)

Bitø kiekis, perduodamas per sekundæ ryðio kanalu. Tai matas, kuriuo
matuojamas kompiuterinio ryðio greitis. Kuo jis didesnis, tuo daugiau
informacijos galima persiøsti per tà patá laiko periodà. Dideliems greièiams
matuoti naudojami matai: Kbps (1 Kbps = 1024 bps) ir Mbps (1 Mbps =
1024 Kbps).

Daugialypë informacija ( angl. Multimedia information)

Informacija, kuri pateikiama naudojant vienu metu ávairias informacijos
pateikimo formas: tekstà, vaizdus, garsà. Ðiuolaikiniai kompiuteriai gali
tokià informacijà ávesti á atmintá, saugoti, redaguoti, atgaminti, siøsti per
kompiuteriø tinklus kitiems kompiuteriams. Terminas “daugialypë” kol kas
nëra plaèiai naudojamas, tarp programuotojø ir vartotojø labiau paplitæs
terminas “multimedia”.

Elektroninio paðto adresas

Uþraðomas analogiðkai, kaip ir kompiuterio adresas Internet tinkle, tik prie
kompiuterio adreso pridedamas vartotojo vardas. Pvz., ðios apþvalgos
autoriaus adresas jush@julius.ktl.mii.lt, kur jush - autoriaus pasirinktas
vardas, “@” - specialus simbolis, skaitomas kaip angliðkas þodis “at”.

FTP (angl. File Transfer Protocol)

Internet tinklo protokolas bylø (failø) persiuntimui ið vieno kompiuterio á
kità. FTP pagalba vartotojas gali susijungti su tolimu kompiuteriu ir dirbti
su juo, lyg tai jis bûtø jo papildomas diskas.

Gopher
Informacinë sistema, kuri pateikia vartotojui informacijà panaudojant
“medþio” pavidalo meniu. Sukurta Minesotos universitete (JAV).
Pavadinimas “Gopher” plaèiai paplitæs Minesotos valstijoje (pvz.
Minesotos universitetas irgi daþnai vadinamas “Golden Gophers”), taèiau
jo kilmës niekas tiksliai neþino.

Internet
Kompiuteriø tinklø tinklas, kuris praktiðkai aprëpia visà pasaulá. Interneto
branduolá (angl. Core Internet) sudaro tinklai, naudojantys ryðiui Internet
protokolus, ið kuriø vienas svarbiausiø yra IP.
IP (angl. Internet Protocol)
Pats svarbiausias kompiuteriø tinklo Internet protokolas. Jo dëka duomenys
ið vieno kompiuterio persiunèiami per daugelá kompiuteriø ir jø tinklø á kità
kompiuterá.

Klientas
Kompiuteriø tinklo vartotojas. Ði sàvoka taip pat naudojama apibûdinti
kompiuteriui, kuris naudoja kito kompiuterio resursus. Daþnai naudojama
sàvoka “kliento programa”. Ði sàvoka apibûdina programà, kurios pagalba
naudojamasi tolimo kompiuterio teikiamomis paslaugomis.

Kompiuterio adresas Internet tinkle

32 bitø kodas, kurá turi visi kompiuteriai, prijungti prie Internet’o. Ðis kodas
uþraðomas 4 deðimtainiø skaièiø, atskirtø taðkais, pavidalu. Pvz.
Matematikos ir informatikos instituto kompiuterio “Julius” adresas:
193.219.50.3. Patogumo dëlei, Internet’o vartotojai vietoj kodo gali naudoti
vardà. Pvz., “Juliaus” vardas: julius.ktl.mii.lt. Ðiuos vardus ir atitinkamus
kodus saugo ir deðifruoja speciali srities vardø serverio programa (angl.
Domain Name Server). Lygiai taip pat adresuojami ir ávairûs (pvz. WWW,
Gopher, Archie) serveriai.

Kompiuteriø tinklas
Kompiuteriø tinklà sudaro autonominiai kompiuteriai, sujungti ryðio
priemonëmis ir galintys vienas kitam siøsti duomenis, praneðimus,
komandas. Ryðio priemonës gali bûti labai ávairios: paprastas laidas,
telefono linija, optinis kabelis, radijo (taip pat ir palydovinis) ryðis.

Komutuojama ryðio linija

Tai daþniausiai áprastinë telefono linija, naudojama kompiuteriniam ryðiui.

LITNET
Lietuvos mokslo ir studijø kompiuteriø tinklas. Jungia Lietuvos aukðtasias
mokyklas, akademinius mokslo tyriamuosius institutus, bibliotekas,
vidurines mokyklas, vyriausybines, sveikatos apsaugos, visuomenes ir
kitas nesiekianèias pelno organizacijas. LITNET tinklà tvarko ir aptarnauja
LITNET mazgai, kurie yra Kauno technologijos universitete, Matematikos ir
informatikos institute ir Vilniaus universitete. Per ðiuos mazgus galima
prisijungti prie LITNET’o ir Internet’o ir naudotis visomis ðiø tinklø
galimybëmis.

Modemas
Tai techninis átaisas, kuris sujungia kompiuterá su duomenø perdavimo
linija (daþniausiai su áprasto telefono linija). Labiausiai paplitæ modemai,
kuriø greitis yra nuo 1200 bps iki 19.2 Kbps. Yra ir specialûs modemai,
kurie dirba þymiai didesniais greièiais. Jie naudojami sujungti
kompiuterius per nekomutuojamas telefono linijas.

Nekomutuojama ryðio linija

Ryðio linija, jungianti kompiuterius pastoviu ryðiu. Kaip taisyklë, per
nekomutuojamas ryðio linijas duomenis galima perduoti þymiai didesniu
greièiu, negu per komutuojamas linijas.

Protokolas
Formalus duomenø, siunèiamø per kompiuteriø tinklà, formatø ir taisykliø,
nurodanèiø, kaip kompiuteriai tuos duomenis turi vienas kitam siøsti,
apraðymas. Protokolai gali bûti labai detalûs, apraðantys kiekvieno bito ir
baito kelià, gali bûti ir bendresni, apraðantys, pvz. kaip dviejuose
kompiuteriuose dirbanèios programos turi persiøsti viena kitai bylà (failà).
PPP (angl. Point to Point Protocol)
Internet tinklo protokolas, analogiðkas protokolui SLIP, taèiau naujesnis ir
tobulesnis.

Serveris
Kompiuterio programa, kuri teikia paslaugas prie kompiuterio
prisijungusiems vartotojams. Tam, kad pasinaudoti tomis paslaugomis,
reikia turëti atitinkamà kliento programà. Pvz., daugelyje kompiuteriø yra
instaliuoti ir nuolatos veikia informaciniø sistemø WWW serveriai. Tam, kad
pasinaudoti ðiø informaciniø sistemø paslaugomis, reikia turëti kliento
programà, pvz. Mosaic. Serverio sàvoka taip pat naudojama apibûdinti
kompiuteriui, kuris leidþia pasinaudoti savo resursais kitam, per
kompiuteriná ryðá sujungtam kompiuteriui.

SLIP (angl. Serial Line Internet Protocol)

Internet tinklo protokolas susijungimui su Internet tinklu per nuoseklaus
ryðio linijas (angl. serial line), pvz. per telefono linijà.

Telnet
Internet tinklo protokolas susijungimui su tolimu kompiuteriu, Telnet
pagalba vartotojas gali susijungti su tolimu kompiuteriu ir dirbti su juo, lyg
tai jis bûtø sujungtas su juo tiesiogiai.

Tolimas kompiuteris (angl. remote computer)

Kompiuteris, sujungtas su su kitu kompiuteriu per ryðio linijà. Tai gali bûti
kompiuteris kitoje valstybëje, tai gali bûti ir kompiuteris gretimame
kambaryje.

WAIS (angl. Wide Area Information Service)

Sistema, kurios pagalba galima surasti norimus tekstinius dokumentus
vieðose duomenø bazëse pagal uþduotus raktaþodþius arba jø
kombinacijas.

WWW (angl. World Wide Web)

Informacinë sistema, kuri pateikia vartotojui informacijà hipermedia
pavidale. Sukurta Ðveicarijoje, CERN tyrimø centre. Labiausiai ðiuo metu
paplitusi informacinë sistema.

WWW ávadinë dalis, kelrodis (angl. WWW Home Page)

Tai informacija, kurià pateikia WWW informacinë sistema, susijungus su ja.
Kaip taisyklë, tai ávadinës þinios ir nuorodos, kuriomis pradedant galima
“vaikðèioti” po informacinæ sistemà.
8. LITERATÛRA
1. Lietuvos mokslo ir studijø kompiuteriø tinklo LITNET eksploatacijos
ir vystymo 1995m. projektas, paruoðë LITNET vystymo grupë
(vadovas Z.Bedalis) ir LITNET valdymo centras (vadovas
R.Kavaliûnas).
2. Quarterman, John S., "Preliminary Partial Results of the Second
TIC/MIDS Internet Demographic Survey”, Matrix News, Vol. 4, No.
12, pp. 1-4, 6, Matrix Information and Directory Services, Inc.
(MIDS), Austin, December 1994.
3. Quarterman, John S. and Smoot Carl-Mitchell, "What is the Internet,
Anyway?," Matrix News, Vol. 4, No. 8, 1, Matrix Information and
Directory Services, Inc. (MIDS), Austin, August 1994.
4. Quarterman, John S., "How Big Are the Internet and the Matrix?”,
Matrix News, Vol. 4, No. 10, 1, Matrix Information and Directory
Services, Inc. (MIDS), Austin, October 1994.
5. Chris Adie, Network Access to Multimedia Information, Second
Edition - 9 August, 1993, RARE Project OBR(93)015.
6. J.Martin, There’s Gold in them thar Networks! Searching for
Treasure in all the Wrong places, Ohio State University, December
1991, RFC1290.
7. Community Research on Telematic Systems for Flexible and
Distance Learning: 1992 - 1994, DELTA, an EC Research and
Development Action under the 3rd Framework Programme,
DGXIII/F4, Commision of the European Communities, rue de la Loi
200, 1049, Brussels.
8. Mats Brunell, The BALTnet project - an overview and current status,
Swedish Institute of Computer Science, SICS, 1994.
9. The Whole Internet Catalog,
URL: http://www.digital.com/gnn/wic/index.html
10. Worldwide WWW Information,
URL: http://wings.buffalo.edu/world/
11. World-Wide Web Servers,
URL: http://info.cern.ch/hypertext/DataSources/WWW/Servers.html
12. Harley Hahn & Rick Stout, The Internet Golden Directory, Osborne
McGraw-Hill, 1994.
13. Ed Krol, The Whole Internet User’s Guide and Catalog, O’Reilly and
Associates, Inc., 1992.
14. Harley Hahn & Rick Stout, The Internet Complete Reference,
Osborne McGraw-Hill, 1994.
15. Jonathan Kochmer and NorthWestNet, The Internet Passport:
NortWestNet’s Guide to Our World Online, NortWestNet and
NorthWest Academic Computing Consortium, Inc., Bellevue,
Washington, 1993.
16. Adam Gaffin, EFF’s Internet Guide,
URL: ftp://ftp.eff.org/pub/Net_info/Guidebooks/EFF_Net_Guide/netguide.eff
17. Bill Goffe, RESOURCES FOR ECONOMISTS ON THE INTERNET, Dept.
of Economics and International Business, University of Southern
Mississippi,
URL:ftp://rtfm.mit.edu/pub/usenet/sci.econ.research/econ-resources-faq
18. Lee Hancock, Internet/Bitnet Health Sciences Resources, A Division
of Dykes Library, University of Kansas Medical Center,
URL: ftp://ukanaix.cc.ukans.edu/medlst03.zip
19. NCSA Mosaic Home Page,
URL: http://www.ncsa.uiuc.edu/SDG/Software/Mosaic/NCSAMosaicHome.ht
ml
20. The Netscape Communications Universe,
URL: http://home.mcom.com/
21. Ed Sinkovits, The Winsock Client Listing,
URL: ftp://ftp.cica.indiana,edu/pub/pc/win3/winsock/winter11.doc
22. Carnegie Mellon, Lycos, Catalog of Internet,
URL: http://lycos.cs.cmu.edu/
23. Netscape Communications Internet Directory,
URL: http://home.mcom.com/home/internet-directory.html
24. EINet Galaxy,
URL: http://galaxy.einet.net/
25. SCOTT'S INTERNET HOT LIST,
URL: http://physics.isu.edu/netbook.html
26. Yahoo - A Guide to WWW,
URL: http://akebono.stanford.edu/yahoo/
27. The Unofficial Internet Book List,
URL: ftp://rtfm.mit.edu/pub/usenet/news.answers/internet-services/book-
list
28. Global Network Navigator,
URL: http://www.digital.com/gnn/GNNhome.html
29. World Wide Web Home,
URL: http://info.cern.ch/
30. The WWW Virtual Library,
URL: http://www.w3.org/hypertext/DataSources/bySubject/Overview.html
31. ALIWEB, A Public Service provided by NEXOR,
URL: http://web.nexor.co.uk/public/aliweb/aliweb.html
32. M.Karttunen and G.Nowotny, Physics Around the World,
URL: http://www.physics.mcgill.ca/deptdocs/physics_services.html
33. N. Borenstein, N. Freed, MIME (Multipurpose Internet Mail
Extensions),
Request for Comments: 1341, June 1992.
34. Mark K. Lottor, Domain Survay Observations, January, 1995,
URL: http://www.nw.com
35. The Internet. Dreams and Realities. Fith Annual Conference. The
Alliance of Universities for Democracy, November 10, 1944.
36. NSFNET Networks by Country,
Merit’s Network Information Center, 1 February 1995,
URL: ftp://nic.merit.edu/statistics/nsfnet/nets.by.country
37. GNN's Internet Help Desk,
URL: http://www.digital.com/gnn/helpdesk/index.html
39. Matthew Gray, Growth of the World Wide Web,
URL: http://www.netgen.com/info/growth.htm
40. John December, Internet Tools Summary,
URL: http://www.rpi.edu/Internet/Guides/decemj/itools/top.html
41. Oliver A.McBryan, GENVL and WWWW: Tools for Taming the Web,
URL: http://www.cs.colorado,edu/home/mcbryan/Home.html
42. Guntis Barzdins, Research Networks in the Baltic Countries,
Institute of Mathematics and Computer Science, University of
Latvia,
URL: http://www.eenet.ee/english/Guntis.html
43. Globewide Network Academy FAQ,
URL: http://uu-gna.mit.edu:8001/uu-gna/
44. List of Internet Mailing Lists
 URL: ftp://ftp.nisc.sri.com/netinfo/interest-groups

1 priedas. Internet statistika ir prognozës

Intensyviai vystantis Internet tinklui, labai svarbu yra turëti kuo tikslesnæ
informacijà apie nuolat kintantá Internet dydá, apkrovimà bei kitus Internet
tinklà apibûdinanèius rodiklius. Ðiø rodikliø analizë ágalina ávertinti
svarbiausias Internet’o plëtros tendencijas, prognozuoti galimus
pasikeitimus ir pasiruoðti jiems. Ði informacija taip pat naudinga vertinant
savo ðalies kompiuteriø tinklø bûklæ ir planuojant tolimesná jø plëtojimà.
Internet tinklà apibûdinanèiø rodikliø ávertinimu ir analize uþsiima visa eilë
organizacijø ir firmø, ið kuriø þinomiausios yra tokios: Merit’s Network
Information Centre, Internic, Network Wizards, Matrix Information and
Directory Services (MIDS). Ðiø organizacijø ir firmø pateiktà statistikà
kaupia, analizuoja ir apibendrina Internet tinklà koordinuojanti
organizacija Internet Society (ISOC)1. Ávertinimø ir analizës rezultatai
publikuojami Internet tinkle arba Internet skirtuose leidiniuose (pvz.
Internet Society News). Toliau pateikiame tik keletà ádomesniø rezultatø.
Vienas ið ádomiausiø rodikliø, kuris yra nuolat tikslinamas, tai kompiuteriø,
prisijungusiø prie Internet tinklo, skaièius. Statistikà apie ðá rodiklá,
pradedant nuo 1981 metø, yra ávertinæs Mark K.Lottor. Su rezultatais
galima susipaþinti prisijungus prie firmos Network Wizard (dabartiniu
metu Mark K.Lottor yra ðios firmos sàvininkas) WWW informacinës
sistemos (URL: http://www.nw.com). Nuo 1988 metø ðiam rodikliui ávertinti,
Mark K.Lottor periodiðkai, kas ketvirtá naudoja savo sukurtà programà-
robotà ZONE. Ði programa pereina per viso pasaulio DNS (Domain Name
Systems) serverius ir apskaièiuoja Internet’e registruotø kompiuteriø kieká.
P1.1 lentelëje pateikti skaièiai, rodantys Internet’e registruotø kompiuteriø
kieká ávairiose ðalyse. Ði lentelë sudaryta panaudojant ZONE programos
darbo rezultatus, gautus 1995 sausio mënesá.Sutrumpinimai COM, EDU,
GOV, MIL, ORG, NET, INT atitinka JAV kompiuteriø tinklo padalijimà á
atskiras dalis pagal panaudojimo pobûdá (COM - komercinio pobûdþio, EDU
- mokslo ir ðvietimo reikalams ir t.t.). Bendras kompiuteriø kiekis JAV
gaunamas sudëjus visas dalis ir dar pridëjus dalá, kuri nepriklauso nei
vienai ið minëtø srièiø (þiûr. UNITED STATES).
Bendras prie Internet prijungtø kompiuteriø kiekis 1995 sausio mënesá,
pagal P1.1 lentelæ, lygus 4.85 milijonams. 1994 metø spalio mënesá ðis
skaièius buvo lygus 3.86 milijonams, liepos mënesá - 3.21 milijonams,
sausio mënesá - 2.22 milijonams. Per 1994 metus prisijungusiø prie Internet
kompiuteriø skaièius padidëjo 119%.
ISOC, pasinaudodama Mark Lottor surinkta informacija, pateikë grafikus,
kurie iliustruoja kompiuteriø skaièiaus augimà Internet tinkle 1981 - 1994
metais (þiûr. P1.2 pieð.) ir numatomà tendencijà iki 2000 metø. Prognozë
numato, kad 2000-siais metais kompiuteriø skaièius Internet tinkle pasieks
100 milijonø. ISOC taip pat pateikë grafikus, iliustruojanèius kompiuteriø
skaièiaus augimà Internet tinkle ávairiose ðalyse. Èia pateikiame tik du
grafikus: P1.2 pieð. pateiktas grafikas, parodantis tendencijas 16-oje ðaliø
su geriausiai iðvystytais tinklais (neskaitant JAV), P1.3 pateiktas grafikas,
kuris sudarytas ðaliø grupei, á kurià áeina Lietuva ir Latvija. Ðie, o taip pat
ir kiti grafikai gali bûti atsisiusti ið ISOC vieðos duomenø ir programø
saugyklos (URL: ftp://ftp.isoc.com/isoc/charts).

1
Formaliai Internet valdanèios organizacijos neturi. ISOC yra ið savanoriø sudaryta
organizacija, kuri uþsiima problemomis, bendromis visam Internet tinklui.
 Lentelë P1.1 Kompiuteriø, registruotø Internet’e, kiekis ávairiose
ðalyse. Lentelë sudaryta pagal duomenis2 ið Internet
Domain Survay, January 1995, Network Wizards,
URL:http://www.nw.com

Domains Domains Domains

Domain Hosts Queried Missed Missed

TOTAL 4851843 70860 14860 17%

COM 1316966 27449 10537 28%
EDU 1133502 8043 455 5%
UNITED KINGDOM 241191 2868 138 5%
GOV 209345 1341 174 11%
GERMANY 207717 2784 99 3%
CANADA 186722 2624 235 8%
MIL 175961 602 160 21%
AUSTRALIA 161166 1763 84 5%
ORG 154578 2957 748 20%
NET 150299 2165 483 18%
JAPAN 96632 3961 262 6%
FRANCE 93041 1164 92 7%
NETHERLANDS 89227 736 57 7%
SWEDEN 77594 1013 64 6%
FINLAND 71372 613 17 3%
SWITZERLAND 51512 352 19 5%
NORWAY 49725 831 9 1%
UNITED STATES 37615 2034 428 17%
NEW ZEALAND 31215 238 9 4%
ITALY 30697 927 73 7%
AUSTRIA 29705 557 31 5%
SPAIN 28446 498 48 9%
SOUTH AFRICA 27040 219 13 6%
DENMARK 25935 294 15 5%
BELGIUM 18699 311 16 5%
KOREA, REPUBLIC OF 18049 271 30 10%
TAIWAN, PROVINCE OF CHINA 14618 420 103 20%
ISRAEL 13251 250 11 4%
HONG KONG 12437 142 20 12%
CZECH REPUBLIC 11580 199 0 0%
POLAND 11477 458 40 8%
HUNGARY 8506 115 2 2%
MEXICO 6656 284 51 15%
IRELAND 6219 99 1 1%
PORTUGAL 5999 131 4 3%
SINGAPORE 5252 80 11 12%
FORMER SOVIET UNION 4963 261 18 6%
ICELAND 4735 82 0 0%
GREECE 4000 182 21 10%
CHILE 3054 27 1 4%
TURKEY 2643 73 16 18%
RUSSIAN FEDERATION 1849 212 48 18%
SLOVENIA 1773 108 24 18%
THAILAND 1728 63 14 18%

Lentelës P1.1 tæsinys

2
Á lentelæ átraukti duomenys tik tø ðaliø, kuriose rastas bent vienas kompiuteris,
prisijungæs prie Internet tinklo
Domains Domains Domains
Domain Hosts Queried Missed Missed
MALAYSIA 1606 74 20 21%
SLOVAKIA (Slovak Republic) 1414 77 1 1%
ESTONIA 1396 65 8 11%
ARGENTINA 1262 43 2 4%
COLOMBIA 1127 23 4 15%
CROATIA 1090 65 22 25%
INT 904 70 4 5%
BRAZIL 800 48 17 26%
COSTA RICA 798 23 11 32%
LUXEMBOURG 614 41 5 11%
LATVIA 612 29 4 12%
ROMANIA 597 46 24 34%
UKRAINE 574 77 4 5%
CHINA 569 62 9 13%
VENEZUELA 529 22 15 41%
BERMUDA 474 13 0 0%
INDIA 359 27 2 7%
PHILIPPINES 334 16 2 11%
ECUADOR 325 1 0 0%
KUWAIT 220 9 1 10%
INDONESIA 177 18 2 10%
URUGUAY 172 9 3 25%
PERU 171 22 1 4%
EGYPT 161 6 0 0%
BULGARIA 144 19 3 14%
LITHUANIA 121 13 4 24%
CYPRUS 88 12 0 0%
PUERTO RICO 82 2 0 0%
JAMAICA 76 3 2 40%
ZAMBIA 69 2 0 0%
TUNISIA 57 3 0 0%
NICARAGUA 49 7 2 22%
LIECHTENSTEIN 27 4 0 0%
UNITED KINGDOM 27 1 0 0%
ZIMBABWE 19 2 1 33%
ARMENIA 19 3 0 0%
IRAN (ISLAMIC REPUBLIC OF) 18 1 0 0%
PANAMA 17 4 2 33%
MACAU 12 4 0 0%
ALGERIA 10 2 0 0%
KAZAKHSTAN 7 3 0 0%
FIJI 5 2 0 0%
ANTARCTICA 4 2 0 0%
MOLDOVA, REPUBLIC OF 3 1 0 0%
GREENLAND 3 2 0 0%
FAROE ISLANDS 3 1 0 0%
SAUDI ARABIA 2 1 0 0%
GUINEA 2 1 0 0%
BELARUS 2 1 0 0%
AZERBAIJAN 1 1 2 67%
Kaip rodo grafikas P1.2, intensyviausiai Europoje plëtrojami tinklai
Jungtinëje Karalystëje, Vokietijoje ir Prancûzijoje. Lietuva, kaip rodo grafikas
P1.3, savo vystymusi pralenkia Puerto Rico, Jamaikà, ir atsilieka nuo
Latvijos. Estija, ISOC pateiktuose grafikuose patenka á labiau iðsivysèiusiø,
negu Lietuva ir Latvija, ðaliø grupæ. Tai atitinka ir duomenis, pateiktus P1.1
lentelëje.
Kitas rodiklis, atspindintis Internet’o paplitimà, tai Internet vartotojø
skaièius. Siekdamas ávertinti Internet vartotojø skaièiø, John Quarterman ið
MIDS 1994 spalá iðsiuntë ávairioms Internet organizacijoms beveik 5000
anketø. Preliminarûs atsakymø analizës rezultatai rodo, kad 1994 metø spalá
buvo 7.8 milijonai vartotojø, kurie ne tik naudojasi Internet tinklu, bet ir
gali teikti informacines paslaugas, 13.5 milijonø “grynø” vartotojø, 27.5
milijonø vartotojø, kurie gali naudotis elektroniniu paðtu. Ðie rezultatai
pateikti periodiniame MIDS þurnale Matrix News[]: Quarterman, John S.,
"Preliminary Partial Results of the Second TIC/MIDS Internet Demographic
Survey," Matrix News, vol. 4,no. 12, pp. 1-4,6, Matrix Information and
Directory Services, Inc. (MIDS), Austin, December 1994. Su minëtais
rezultatais, bei kita MIDS statistika apie Internet taip pat galima
susipaþinti prisijungus prie MIDS WWW
(URL: http://www.tic.com/mids/networks.html) arba Gopher
(URL: gopher://gopher.tic.com) informaciniø sistemø.
Dar vienas ádomus Internet rodiklis - vidutinis Internet tinklo vartotojø
amþius. Ðá rodiklá bandë ávertinti Craig Wisneski and Jonathan Litt
straipsnyje “The Average Age of the Internet User”, kurio elektroninæ
publikacija galima rasti ðiuo adresu: URL: gopher://gopher.tic.com.
Analizuodami kitø autoriø surinktus duomenis ir savo anketinës apklausos
rezultatus, jie priëjo prie iðvados, kad tas amþius yra 26 metai.
WWW serveriø kiekio didëjimà nuolatos seka Matthew Gray su savo
sukurta programa - robotu Wanderer. Pagal jo duomenis
(URL: http://www.netgen.com/info/growth.html), 1993 metø birþelá WWW
skaièius buvo lygus 130, po metø - ðis skaièius iðaugo iki 1265, 1995 metø
sausio gale jis jau virðijo 12000. 1994 metø antroje pusëje WWW skaièius
padvigubëdavo kas 2 mënesius, kiekvienà dienà atsirasdavo 50 - 100
naujø WWW informaciniø sistemø. WWW skaièiaus didëjimas átakoja ir á
Internet tinklø apkrovimà. Prognozuojama, kad jei WWW skaièius ir toliau
taip didës, po 3 metø WWW informacijos kiekis, praeinantis pro kompiuteriø
tinklus virðis visà anksèiau pasaulyje sukurtos skaitmeninës informacijos
kieká.
Internet tinklø apkrovimà nuolatos vertina Merit Network Information
Center, kuris nuo 1988 metø koordinuoja JAV nacionalinio mokslo fondo
tinklo NSFNet darbà. NSFNet yra pagrindinis JAV Internet tinklas, per kurá
praeina labai didelë visame Internet cirkuliuojanèios informacijos dalis. Ðis
centras pateikia duomenis (URL: ftp://ftp.merit.edu/statistics/nsfnet), ið
kuriø galima ávertinti kaip apkraunamas Internet tinklas elektroniniu paðtu,
interaktyviu darbu naudojant Telnet, bylø (failø) siuntinëjimu, darbu su
informacinëmis sistemomis. ISOC ðiuos duomenis pateikë grafiðkai (þiûr.
P1.4). Ið jø matyti, kad labiausiai Internet apkraunamas bylø (failø)
siuntinëjimais. Nuo 1993 metø Internet apkrovimas bylø (failø) siuntimu
santykinai pradëjo maþëti, pradëjus didëti informacijos srautui, susijusiam su
WWW informacinëmis sistemomis (þiûr. Other TCP/UDP - www, gopher,
multicasting).
Beje, pasikeitus NSFNet struktûrai, Merit Network Information Center 1995
metø kovo mënesá nutraukia statistikos rinkimà.
2 priedas. URL:Universalûs resursø lokatoriai
Universaliø resursø lokatoriø (angl. Uniform Resource Locator) pagalba
Internet tinkle nurodoma tiksli vieta, kurioje saugojama informacija ir
nurodomas ðios informacijos pateikimo bûdas. Pvz. uþraðas
URL: ftp://ftp.funet.fi/pub/windows/alfa.zip
reiðkia kad:
12. Informacija saugojama byloje (faile) alfa.zip, subkataloge
/pub/windows
13. Ðià informacijà saugo ir tvarko serveris, kurio adresas Internet
tinkle: ftp.funet.fi
14. Serveris dirba naudodamas FTP protokolà.

Ðitaip nurodytà informacijà galima atsisiøsti pasinaudojant pvz. FTP

kliento programine áranga.

Panaðiai nurodoma informacija, kurià galima gauti kitais bûdais, pvz.:

URL: gopher://vm.ktu.lt - nukreipia á Gopher informacinæ sistemà
adresu vm.ktu.lt (Kauno technologijos universitete)

URL: http://neris.mii.lt - nukreipia á World Wide Web informacinæ

sistemà adresu neris.mii.lt ( Matematikos ir informatikos institute)

URL: telnet://munin.vu.lt - nukreipia á OPAC sistemà adresu

munin.vu.lt (Vilniaus universiteto bibliotekoje), prie kurios
jungiamasi per Telnet.

Tikslus URL standarto apraðymas pateiktas dokumente

URL: ftp://ds.internic.net/rfc/rfc1738.txt.
3 priedas. Lietuvos mokslo ir studijø institucijø
informacinës sistemos Internet tinkle
Kauno technologijos universitetas
LITNET NOC WWW
URL: http://nemunas.ktu.lt

Litnet NOC Gopher

URL:gopher://nemunas.sc-uni.ktu.lt

Kaunas University of Technology WWW

http://nemunas.ktu.lt/daiva/kaunas.html

Laboratory of Software Engineering WWW

http://bosas.soften.ktu.lt

Kaunas University of Technology Gopher

URL: gopher://vm.ktu.lt

Kaunas University of Technology FTP

URL: ftp://merkys.ktu.lt

Matematikos ir Informatikos institutas

LITNET WWW
URL: http://neris.mii.lt

Atviros Lietuvos - SOROS fondo WWW

URL: http://adam.osf.lt

Vilniaus universitetas
Vilnius University WWW
URL: http://tauras.vu.lt

Vilnius University Gopher

URL:gopher://gopher.vu.lt

Vilnius University VM WWW

URL:http://www.vm.vu.lt

Vilnius University Library OPAC catalog

URL:telnet://munin.vu.lt