KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

2

Ketvirtasis leidimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota 2002 08 29 Nr. 05A-109 Išleista Kauno technologijos universiteto lėšomis Junona Almonaitienė (1,4 sk.), Dalia Antinienė (2, 3 sk.), Nomeda Ausmanienė (11, 12 sk.), Rosita Lekavičienė (5, 9, 10 sk.), Gražina Matulienė (6 sk.), Laima Ruibytė (7 sk.), Zita Vasiliauskaitė (8 sk.)

Atsakingoji redaktorė doc. dr. Junona Almonaitienė

Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Laužackas ir doc. dr. Juozas Kasiulis

3

TURINYS
PRATARMĖ ................................................................................................. 7 1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Junona Almonaitienė ....................................................................................9 Kas yra bendravimas....................................................................................... 9 Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11 Sėkmingo bendravimo samprata ................................................................... 14 Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai..................................................................... 21 Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ...................................................... 26 2. PRADĖKIME NUO SAVĘS Dalia Antinienė ........................................ 30 Mūsų Aš vaizdas........................................................................................... 30 Daugialypio Aš vaizdo formos...................................................................... 32 Savistaba....................................................................................................... 35 Bendravimas ir savas pažinimas ................................................................... 37 Savęs pažinimas atsiveriant .......................................................................... 39 Savęs pažinimas ir savigarba ........................................................................ 42 3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinienė.................................. 48 Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48 Asmens tapatumas........................................................................................ 52 4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitienė. .............................. 58 Kas yra socialinis suvokimas .........................................................................58 Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61 Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65 Įvaizdis ir jo kūrimas.....................................................................................68 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti ......................................74 5. ŽODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekavičienė ................................... 77 Pranešimo samprata, ypatumai, analizė .........................................................77 Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai...........................................77 Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai ......................................................... 79 Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė...................................................80 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai......................................................81 Pranešimo priėmimo ypatumai........................................................................81

4

Kalba - tarpusavio įtakos instrumentas......................................................... 84 Kodo pasirinkimas............................................................................. 85 Žodžio komponentai .......................................................................... 87 Žodiniai ,,valdžios instrumentai" .......................................................87 Klausymasis ..................................................................................................89 Kodėl gimęs nesiklausome? ...............................................................90 Vidinės nesiklausymo priežastys ............................................90 Išorinės nesiklausymo priežastys ............................................91 Klausymosi stiliai...............................................................................92 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi......................................................94 Kaip reikia klausyti ............................................................................94 Aktyvus klausymasis...........................................................................96 Nereflektyvus klausymasis ......................................................96 Reflektyvus klausymasis..........................................................97 Kas pagerina klausymąsi....................................................................99 6. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Gražina Matulienė.............................103 Kas yra nežodinis bendravimas...................................................................103 Nežodinio bendravimo elementai................................................................104 Veido išraiška .................................................................................. 104 Žvilgsnis...........................................................................................109 Gestai................................................. : ............................................ 110 Poza ................................................................................................. 111 Kūno sudėjimas................................................................................ 114 Prisilietimas..................................................................................... 117 7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibytė ............................123 Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 ' Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs ........................................................ 124 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125 Tarpasmeninių santykių raida ..................................................................... 129 Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132 Draugystė.................................................................................................... 135 Meilė........................................................................................................... 136 Meilės rūšys................................................................................................ 137 Santykių iširimas ........................................................................................ 142

...................................................................................... 176 Strategijos.. TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI Nomeda Ausmanienė ............. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI Zita Vasiliauskaitė............................................................................................. 203 .... BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA Rosita Lekavičienė...... 192 Psichologinės pozicijos ....................................... E..................................................................................... 187 Transakcijos ir asmenybinės pozicijos ......................................................... 176 Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktus.................................. tipai.................................................................... sprendimas ...................................... 190 Persikertančios transakcijos .................. 175 Tarpasmeninių konfliktų sprendimas............................................................... 172 Konflikto struktūra.....................................149 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis ............................................................. 180 Netiesioginiai konflikto sprendimo būdai........................................................................ KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekavičienė .............................................................................................. 182 Tarpasmeninių konfliktų profilaktika................................................ 168 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra ....................................................... 181 Konfliktiškų asmenybių tipai ................................................................................ 201 Kaip elgtis svečioje šalyje ..................................156 9........................................................................................................................................................................................... 163 Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas ..5 8.......... kuriuos žaidžiame .....147 Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai .... 162 Vidinių asmenybės konfliktų tipai........................... 190 Papildančios transakcijos .............147 Bendravimas ir temperamentas............................................... 183 10............................................ 187 Transakcijų tipai...................................................................................................................................................................160 Truputis istorijos ........................... 174 Konflikto dinamika............152 Bendravimas ir savigarba................... 194 Žaidimai............................................................................................................................................ 197 11...... 191 Paslėptos transakcijos ............ 196 Gyvenimo scenarijus .......................................................... 201 Orientacija į dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius ...............160 Konflikto samprata......

.... 216 Pasiruošimas pokalbiui .......................... 211 12................ 221 Sugrįžimas į darbo pasaulį.............................................. 223 ................................. 207 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros...................................... 216 Gyvenimo aprašymas.............................................................. valdžia bei pagarba ............................ 209 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros ........................................................................................................................ hierarchija..... 218 Pokalbis .. 222 Išėjimas iš darbo ..............................................................................................................6 Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas............................ KAIP IEŠKOTI DARBO Nomeda Ausmanienė .........................................................

nors ir puikiai mokame tą pačią kalbą). kodėl vieni esame namisėdos. sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. išsamiai analizuojama. kodėl gi neišmokus. įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Jame taip pat rasite tyrimais pagrįstų mokslininkų samprotavimų apie draugystę ir meilę. Jei konfliktai neišvengiami. ką gi reiškia posakis „sėkmingas bendravimas". kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams. o kiti sunkiai. tinkamai konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovėlio skyrius. Šiame vadovėlyje stengtasi glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą. o kitiems reikia minios draugų. kodėl taip dažnai nesusikalbame su pašnekovu.kaip scenoje" nušviečia socialinės aplinkos. Pirmajame jo skyriuje ieškoma šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą.. Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis siūloma pradedant nuo savęs: aiškinantis.. gebėjimas save suprasti. teigiamų emocijų šaltinis. Jame taip pat suteikiama žinių apie pirmojo įspūdžio reikšmę bendraujant. todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos. aiškinama skyriuje „Tarpasmeniniai santykiai".7 PRATARMĖ Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai.mimikai. prekybininkams. Kuo mums svarbūs tarpusavio santykiai su aplinkiniais. „stebėtojų". Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių. Net ir labai ieškodami. sunkiai rastume žmogų. Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos. „žiūrovų" įtaką mūsų elgesiui bendraujant. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. gydytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis". Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. kaip gerus santykius sukurti ir išlaikyti. gestams. šilumos. . Skyrius „Gyvenime . įvaizdžio kūrimą. ir vis daugiau žmonių . kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis.„Socialinis suvokimas".jais domėtis. bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. aprašoma ketvirtajame skyriuje . koks vaidmuo bendraujant tenka kūno kalbai . Pedagogams. Kaip elgiamės patys. tapę stebėtojais. išvaizdai ir kt. Toliau gvildenami keitimosi žodine informacija ypatumai (pvz. Aštuntasis skyrius nušviečia mūsų skirtingumą bendraujant: kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai.. kontroliuoti ir kt.

„Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams" (Valickas G. Skyrių pabaigoje rasite dar po keletą klausimų. kolegomis užsienyje. kviečiančių pasvarstyti.) Kaunas: Technologija. Kai kurios specifinės temos. kurie padės geriau suprasti. pagilinti savo žinias kiekvieno skyriaus pabaigoje ras literatūros sąrašus.. 1999). Berne požiūris į žmonių bendravimą. bendravimas grupėse. vienuoliktasis ir dvyliktasis. Vadovėlio turinys suderintas su Kauno technologijos universiteto Psichologijos katedros studijų moduliu „Bendravimo psichologija". 2000). 2000). į kurias buvo geriausiai įsigiliną. Du paskutinieji skyriai. pasigilinti į problemas. Jų rasite vadovėliuose „Psichologija studentui" (Matulienė G.. Tai „Vadovavimo psichologija" (Barvydienė V. jūsų nuomone. Vilnius: Lietuvos teisės akademija. kurios juose plačiai pristatytos (pvz. Kaunas: Technologija. 2001). Norintieji praplėsti. G. Kaunas: Technologija. Įvairius šio vadovėlio skyrius rašė skirtingos autorės. suteiks daug praktiškai naudingų žinių norintiems susirasti naują darbą bei sėkmingai bendrauti su verslo ar kt.8 Dešimtajame pristatomas neįprastas. vyrų ir moterų bendravimo ypatumai) šiame vadovėlyje mažai liečiamos. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiami klausimai.. kuriuose nušviečiami ir tam tikri bendravimo aspektai.. Kaunas: Poligrafija ir informatika. tačiau žaismingas ir populiarus amerikiečių psichologo E. pasirinkusios tas temas. Suslavičius A. Kasiulis J. „Šeimos psichologija" (Matulienė G. psichologų teiginiai pasitvirtina tikrovėje. (red. socialinės psichologijos žinios. Linkime sėkmės studijuojant! . 1997) ir kt. „Psichologija" (Myers D. Gilinantis į bendravimo psichologiją labai pravers asmenybės psichologijos. Pastaruoju metu Lietuvoje išleista gana nemažai psichologijos vadovėlių. kokios problemos jame gvildenamos. ar. kuo ten išdėstyta informacija gali būti naudinga jums asmeniškai. kurios dar nėra vienareikšmiškai išspręstos.

tai pirmas žvilgsnis į. Netgi tada. savimi. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę. regis. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai . atsidūrę vienumoje. tarpasmeninis. Jame paieškosime atsakymų į tokius klausimus: • Kas yra bendravimas? • Kodėl žmonės bendrauja? • Kas yra sėkmingas bendravimas? • Nuo ko priklauso bendravimo sėkmė? • Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ir kaip to išmokti? Kas yra bendravimas Bendravimas yra daugialypis reiškinys. koks jis galėtų būti. kas yra bendravimas. kai šalia nėra nei vieno žmogaus. į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės. mes imame bendrauti su. keitimasis informacija (komunikacija). kasdieninė veikla.. sudėtinės dalys ir aspektai. galima paprastai: tai kiekvienam iš mūsų įprasta. Norime ar nenorime. ir susirašinėjimą elektroniniu paštu. mes imame svarstyti. kad ji susideda iš keleto dalių. Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi. ir aktoriaus pasirodymą publikai. panašių į kompiuterio loginius diskus. kokių poelgių galime iš jo tikėtis. Tuomet intrapersonalinis bendravimas . chaotiškai kunkuliuojantį bendravimo reiškinių „katilą".tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija).toks. Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos . Tarpasmeninis bendravimas .posakiai „mane baigia užgraužti sąžinė". mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys. jaučiame aplinkinių įtaką. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Atsakyti į klausimą. bendradarbiais. klientais. Vaikai bendrauja su tėvais. studentai su dėstytojais. įstaigų darbuotojai su savo vadovais. Negana to. „pasižiūrėk į save iš šalies" ir pan. Susitikę . interpersonalinis).9 1. Kai kurie asmenybės tyrinėtojai tvirtina. mokame ar nemokame. Šis skyrius . tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai.tai „bendravimas" tarp asmenybės dalių. Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio..

kalbos tonu. bendradarbiavimas. konfliktai. gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę. turiniu ir t.tai keitimasis informacija. t. prekybos agentas. kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį. papildyti. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus. gestai. kokią įtaką informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan. netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus. vadinama transakcine analize. naudojant kokią nors ženklų sistemą. grupinis sprendimų priėmimas. kaip žmogaus išorėje „perskaityti" jo jausmus ir ketinimus. Nemandagi. parduotuvės darbuotojų prašome pasakyti. nesąmoningai provokuodami tam tikrą aplinkinių elgesį (žr. Tai tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas)..10 stengiamės šį vaizdinį patikslinti. kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis. ką matome ir girdime: naujojo pažįstamo išvaizda. su kuria bendravome tik keletą minučių. Komunikacija . Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius. Toks bendravimas paprastai trunka neilgai.tarpusavio sąveika. 10 skyrių). savo jausmus viena kitos atžvilgiu. Pvz. o mes savo ruožtu . kiek kainuoja mus sudominusi prekė. prasideda komunikacijos procesai. remdamiesi viskuo. nuomonėmis. mimika. požiūrius ir elgesį.žodžių. viešajame transporte paprašome bendrakeleivių perduoti vairuotojui pinigus už bilietą. praneša vieni kitiems apie savo jausmus. informatika ir kt. kuriuos „žaidžia" bendraujantys žmonės. nagrinėja savotiškus „žaidimus". padeda siekti norimų tikslų.padaryti tam tikrą įspūdį.prasmę. Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. tarpusavyje bendrauja visai nepažįstami žmonės. Nemažo psichologų dėmesio yra susilaukę tokie tarpusavio sąveikos atvejai. Dažnai. be kita ko. kaip įtaiga ir nuostatų keitimas. priklauso nuo to. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. Psichologija. Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių.. kokios yra jos pirkimo išsimokėtinai sąlygos. elgesiu. mus retai sudomina bendravimo . Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai. Supaprastintai galima sakyti. . gestų ir kt. pikta pardavėja. siekia nustatyti. kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų . Komunikacijos procesus įvairiais aspektais nagrinėja semiotika. Pvz. lingvistika. Psichoterapijos kryptis. Kitas svarbus bendravimo aspektas . turėdami įvairių tikslų. Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį. sąmoningai naudodamas veiksmingus įtikinėjimo būdus. gali ilgam sugadinti nuotaiką.

pageidavimus. bendradarbiai. interesai ir kt. negali pakeisti bet kuris kitas. Tarpusavio santykiai leidžia patenkinti visai kitokius poreikius. Pirma. nei tie. kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai. jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais. kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz. kur galima pažiūrėti įdomų filmą ir kas laimėjo krepšinio varžybas. jei jo ar jos vietoje būtų bet kas kitas. skruzdėlės. Tiesa. kas mes esame. kokia įstaiga ieško naujo darbuotojo. barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo prašymus. jų vertybės. vertybės. Kitaip sakant. kas tas žmogus. Mums nėra svarbu. bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai. Santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai. prieraišumo. Antra. galima sakyti. . bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai. Tačiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejonės yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų. Tuo tarpu su kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame daugelį metų ar net visą gyvenimą. sąveiką ir santykius. Vieni iš kitų sužinome. Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo. Taigi bendravimas padeda mums gauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus. darome išvadas. keitimąsi informacija. draugai. bitės.11 partnerių charakterio ypatumai. jog sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą. bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. atskleisti kitiems savo individualybę. Lygindami save su kitais. temperamentas ir pan. Taigi žmonės šiuo požiūriu nėra išimtis. meilės poreikiai). bendraujant keičiamasi informacija. ką yra pasiekę aplinkiniai.tai visuomeniškas gyvūnas". bendrumo. Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus. kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. Poreikis bendrauti „Žmogus . su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeistų.. Šio lakaus posakio autoriumi laikomas antikinės Graikijos mąstytojas Aristotelis. visuomeniniu gyvenimo būdu pasižymi ir beždžionės. daryti aplinkiniams įtaką ir pan. Tai šeimos nariai ir giminės. Žmogaus. su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai. Kodėl žmonės bendrauja? Trumpai į šį klausimą galima atsakyti taip: todėl. Tarp jų ir mūsų susiklosto tarpusavio santykiai. tarpusavio įsipareigojimai. Bendraudami su pardavėjais. Trečia.

tai kibirkštis. priklauso kokioms nors organizacijoms. meilės (A.12 Socialiniai poreikiai . kad esi kokios nors grupės. tai vadinama socializacijos procesu. McClelland ir kt. Maslow. mokslo pažangą. meninę kūrybą ir įkvepianti visuomenės lyderių entuziazmą. rizikuoti. Adler). Saugumo poreikis patenkinamas tada. įveikti iššūkius. Savigarbos. kai žmogus iš aplinkinių nejaučia grėsmės nei fiziniam. Iš tiesų. Tai poreikis jausti. vadovauti. Šios normos perimamos vaikystėje iš mus supančių žmonių..tie. Aukštą laimėjimų poreikį turintys žmonės nevengia imtis atsakomybės. Fisher. prieraišumo. visas bibliografinis aprašas yra literatūros sąraše skyriaus gale. skatinanti ekonomikos augimą. savo vertės jutimo poreikis . H. D. Kai kurie iš jų linkę pabrėžti destruktyviuosius . C. Murray. valdžios troškimą (pvz. kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems žmonėms (R.tai siekis pirmauti. 1982)*. daryti įtaką aplinkiniams. Socialiniai poreikiai veikiausiai yra įgyjami gyvenant tarp kitų ir įsisavinant įvairias visuomeninio gyvenimo normas. Taigi galima sakyti. Laimėjimų poreikis . Įvairūs autoriai . mėgstamus bendramokslius ar bendradarbius.siekis nebūti kitų žeminamam. Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripažinimo poreikis . . užimti tarp kitų žmonių deramą vietą. bendruomenės narys. žmonių socialiniame elgesyje galima įžvelgti ir pozityvių. J.A. Šis poreikis patenkinamas. niekinamam.agresiją. McClelland nuomone. nei psichologiniam savo saugumui. Rogers). kai žmogus turi šeimą. Socialiniai poreikiai yra prieštaringi. * Pavardė ir data reiškia publikacijos autorių ir datą. Freud. S. laimėjimų poreikis . kurios narius sieja šilti jausmai. klubams ar kitais būdais susiranda bendraminčių. kad esi tarp žmonių. Savęs įtvirtinimo poreikis . kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas. tenkinant vienus iš jų galima netekti galimybės patenkinti kitus. Jis glaudžiai susijęs su pasitikėjimu savimi. ir negatyvių tendencijų. dažniausiai įvardija tokius socialinius poreikius: Bendrumo (priklausymo) poreikis. Kiti mano. atitikti aukščiausius standartus. Svarbiausius socialinius poreikius įvairūs tyrinėtojai įvardija ne visai vienodai.siekis rasti savo vietą visuomenėje. A.noras kontroliuoti kitus. D. kad didesnę įtaką elgesiui turi pozityvūs poreikiai bendrumo. Maslow.

G. vengti mirties (R.13 Pranašumo poreikis .tai atvirų. nejaukiai jaučiasi nepersimetę vienas su kitu bent keliais žodžiais. šie duomenys neatskleidžia. galima sakyti. Berkman ir S. Tiesa. Vieną plačiai pagarsėjusį tyrimą atliko L. net jei jiems nereikia įrodinėti savo pranašumą ar keistis informacija. ir tik 9. Pastaroji prielaida leidžia manyti.. noras priklausyti kokiai nors žmonių grupei gali turėti tas pačias šaknis.8 proc.noras su kuo nors dalytis emocijomis. Atskleisti savo galimybes ir išreikšti save nepalaikant ryšių su kitais žmonėmis būtų neįmanoma.turėti artimų draugų rūpintis kitais ir iš jų susilaukti to paties. užmegzti ryšį. siekiant šio poreikio patenkinimo. Po devynerių metų įvertinus tų pačių žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę paaiškėjo. 7000 tiriamųjų paprašė atsakyti į įvairius klausimus. Tad giluminis motyvas. kurie bendravo daug. kad kai kuriuos socialinius poreikius iš dalies lemia ir prigimtis. amžiaus vyrų grupės mirė 30. tačiau. Tačiau šis skyrimas . o kas . dauginimosi poreikiams.gana sąlyginis.realizuoti potencialias savo galimybes. rodantys. neretai tenka priešintis aplinkinių spaudimui. Pvz. nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Gebėjimas bendrauti lemia ne tik laimingesnį šeimyninį gyvenimą ir greitesnį kilimą karjeros laiptais. mylėti ir būti mylimiems bei reikalingiems. Kartais net visai nepažįstami žmonės. Socialiniai poreikiai paprastai priešpastatomi įgimtiems biologiniams. tapti tuo. kita vertus. gyvenimo trukmė siejasi su ją bendravimo ypatumais. Nuo jo. Geen.. kaip ir gyvūnų baimė būti nepriimtiems į būrį. nušviečiančius jų socialinius ryšius. Tokį teiginį patvirtina moksliniai tyrimai. O jiems būti nepriimtiems beveik visada reiškia žūtį. skatinantis žmones bendrauti. priklauso mūsų gyvenimo kokybė pačia plačiausia prasme. 1995). tų. Poreikis palaikyti kontaktą . kad žmonių fizinė bei psichinė sveikata.6 proc. kad bendravimo su aplinkiniais sėkmė kiekvienam iš mūsų yra kur kas svarbesnis dalykas. kurie bendravo mažai. Visai tikėtina. tų. Afiliacijos poreikis . pvz. Syme Kalifornijoje. Pvz. užimti išskirtinę padėtį. kas yra priežastis. gali būti pamatinis siekis saugoti savo gyvybę. kad tie. Saviaktualizacijos ir saviraiškos poreikis .jaustis kuo nors pranašesniu už kitus. priemiesčio stotelėje drauge laukiantys autobuso. kuo gali ir nori tapti. Prieraišumo ir meilės poreikis . Jie 1979 m. kurių socialiniai ryšiai platesni ir intensyvesni. per minėtą laikotarpį iš 50-59 m. intymių santykių tarp dviejų žmonių siekimas. laužyti visuomenėje priimtas elgesio normas. vidutiniškai gyvena ilgiau. maisto..

toliau bendravimas su draugais ir giminėmis. gestas gali lemti jų atšalimą ar net pabaigą. . gautume tikslią. greičiau įveikia tuberkuliozę. Neteisingai suprastas žodis. kuri mus domina. Jame padarėme išvadą. neiškraipytą. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti kokią nors mintį iki jos „atspindžio" kito žmogaus sąmonėje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje). remdamiesi tuo. kad kiti adekvačiai (teisingai. kaip norime) suprastų. Taigi sėkmingu galima laikyti tokį bendravimą. kur kas dažniau ieško nusiraminimo vartodami alkoholį. 1990. gauti galimybę pamatyti save „kitų akimis" ir tenkinti socialinius poreikius. Kiti tyrimai parodė. Tyrinėtojų nuomone. ką jiems ar joms ketiname perduoti. kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija. kas juos palaiko. taip. Argail (Argyle). p. Taip pat dažniausiai siekiame. Gal tiesiog sveikesni žmonės daugiau bendrauja? Tačiau tyrime dalyvavę žmonės iš pradžių savo sveikata iš esmės nesiskyrė. kad visi mus mėgtų? Iš tiesų sėkmingas. Tie. o ne atvirkščiai. arba efektyvus bendravimas dar viena labai dažnai sutinkama. kad tą informaciją. bet ji vaidina svarbų vaidmenį ir tarpusavio santykiuose. kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo sėkmė pasiekti. Visada galiojančią sėkmės formulę vargu ar pavyks sukurti.komunikacijos proceso ypatybė. Keitimosi informacija tikslumas . ką sužinojome ankstesniajame skyrelyje. kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonumą? Ar toks. kai mes priverčiame kitus elgtis taip. turintys.svarbus veiksnys. Sėkmingo bendravimo samprata Kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu? Ar tai toks bendravimas. labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu. pasveiksta po operacijų. padedantis susidoroti su stresu. rūkydami. Aplinkinių palaikymas .14 . astma. Turėdami tikslą keistis informacija. tačiau menkai apibrėžta sąvoka. rečiau serga artritu. Mums svarbu. trečioje vietoje . kad žmonės. taigi labiau tikėtina. širdies ligas. kad skleisti tikslią informaciją ir adekvačiai ją suprasti nėra sudėtinga. kurie su niekuo nepalaiko artimų santykių.padarinys. (Pagal M.priklausymas religinėms organizacijoms ir pan. Taigi pirmuoju bendravimo sėkmės rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslumą ir interpretavimo adekvatumą. kad bendravimas daro įtaką sveikatai. 256-261). Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. svarbiausias veiksnys šiuo atveju buvo bendravimas šeimoje. bet visgi pasigilinkime į šios sąvokos prasmę. kuris leidžia pasiekti šiuos tikslus.

kad įrodytumėt jam. kai jaučiamės esą vertinami. prašyti įvairių įstaigų darbuotojų padaryti tai. racionalumas. yra gerų santykių su kitais pagrindas. kad sėkmingas bendravimas . Reikės padėti nemažai pastangų. mūsų bendravimo partneriams gali būti visai nepriimtini. nemaža dalimi priklausys nuo mūsų bendravimo įgūdžių: nuo to. „Nemėtyk!" . prisegtą prie ne vietoje paliktų kelių puslapių su jaunatviškus jausmus atskleidžiančiais literatūriniais bandymais. kaip šis žodis vartojamas posakyje „nemėtyk bajerių". jog sakote tiesą. Nieko negali būti nemalonesnio už žinią.. Pvz. o savimi pasitikintys žmonės ir į kitus dažniau žiūri teigiamai. ko gero. jis tampa kliūtimi socialinių poreikių tenkinimui. kad jums paprasčiausiai nesinori su juo bendrauti. nei kiti. Todėl galima sakyti. Jei toks elgesys dažnai kartojasi. Ar pasiseks gauti tai. kuris leidžia pasiekti norimus tikslus. daryti įtaką jų elgesiui ir pan. Pozityviai vertinantys . Nesusikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų priežastimi gali tapti paauglių bei jaunimo vartojamas žargonas. kol pavyko išsiaiškinti.. Pvz. kaip apibūdinsime savo situaciją. Teigiamas požiūris į save. Tarpusavio santykių lygmenyje svarbiausias bendravimo sėkmės rodiklis yra sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas. bus linkęs manyti. kad jai nusibodo bet kur išmėtyti dukters daiktai. daugelio psichoterapeutų nuomone. Bendraudami su artimaisiais. Galima sakyti. jog mama tiesiog turėjo galvoje tai.. Tai visų pirma teigiamas požiūris į save ir į kitus. nevertina ir kitų. kurį dukra suprato taip. kad mama juos skaitė. Trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama ne tik keistis informacija. ko viliamės. kad bendraujame sėkmingai. ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. Turėjo praeiti nemažai laiko. ne vieniši. Tikslą galima pasiekti ir elgiantis agresyviai. paskolinti pinigų. O čia dar tas „Nemėtyk!"... Tačiau kai kurie elgesio būdai. turį savo vietą visuomenėje. kokį padarysime įspūdį. imantis prievartos. bendradarbiais taip pat turime pačių įvairiausių tikslų. kai gebame paveikti kitų nuomonę.toks. kad labai skubate ir ilgiau su juo pasišnekėti neturite laiko. Kas nevertina savęs. Kai kurios mūsų nuostatos ir elgesio būdai leidžia tenkinti šiuos poreikius geriau. nes jis.15 Jei prieš išvykdami traukiniu į kitą miestą keletui minučių užsuksite į parduotuvę ir ten susitiksite seniai matytą buvusį klasioką. konstruktyvumas. jų irgi prašome padėti atlikti kokius nors darbus. kai kada mums tenka kreiptis pagalbos į nepažįstamus žmones.Agnė rado trumputį mamos raštelį. kaip paprašysime ir kt. greičiausiai pasakysite jam. bet ir įvairiausių kitą tikslų. leidžiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaikės komunikacijos situacijomis..

sutikime žmones gyvai ir entuziastingai. Pvz. nieko nedarė ir nuskendo. kuriems pasakoma. pasinaudokite šia pačia psichologine taisykle. Kai nepasitikima kitų gera valia. sustiprėja jų neigiamas nusistatymas kitataučių atžvilgiu. 1983). Kas tikisi iš kitų priešiškumo. (R. „Jei norime įsigyti draugą. pagyrus.. patys taip pat linkę padėti ir bendradarbiauti. su kuriuo kreipiamės. Carnegie knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". parodžius kam nors dėmesį. kad jį pasiektų." (D. Ištarkite „alio" tokiu tonu. kad jie gavo labai žemus intelekto testo įverčius) kyla noras nuvertinti ir pažeminti kitus. patvirtinančiais būtent šį požiūrį. Daug tokio pobūdžio patarimų pateikiama pagarsėjusioje D.. Eksperimentai rodo. lengva pateisinti norą griebtis manipuliacijų. pasidaro ypač reikšmingi. nieko ir nedaro. galima tikėtis to žmogaus palankumo tvarkant verslo reikalus. Manipuliuoti kitais žmonėmis . Besikapanodama iš grietinės sumušė sviestą. patys su jais elgiasi nemaloniai. vardas veikia magiškai visus . žemindami kitus. kas kitų atžvilgiu nusistatę negatyviai. atsispyrė nuo jo ir iššoko. arba prašymas. Įkrito į grietinės puodynę dvi varlės. kritiški.. jog jums . Jie tarsi nori pasirodyti geresni. tie. Pirmąkart išleista 1938-aisiais. Prisimink bet kurio žmogaus vardą. nelinkę padėti. Štai pora trumpų ištraukėlių iš šios garsios knygos. 91). nuvertindami kitus. Jei jums kas nors skambina telefonu. von Oech. kurie gerai vertina save ir kitus. jis daro žmogų unikalų tarp kitų žmonių. kad žmonėms. todėl iš tiesų jo susilaukia. kuriuos kas nors nuvertino (pvz. Viena pamanė.. dažniau susiduria su faktais. irzlūs. Bendraujant su žmonėmis. (. Negatyvus požiūris į save ir į kitus žmones yra „save išpildančios pranašystės". kurią perduodame.. kuris pasakytų. Pvz. 1998. yra įtarūs.) Vardas išskiria. „Džimą Farlėjų gyvenimas anksti išmokė paprastos išminties: kiekvienam eiliniam žmogui jo paties vardas yra daug mielesnis už visus kitus vardus žemėje.reiškia išprovokuoti tokį jų elgesį..ir padavėją. kad nesugebės pelnyti aplinkinių pripažinimo.16 aplinkinius tikisi iš jų gero. Informacija. Priešingai. Pozityvaus požiūrio pranašumą gerai iliustruoja ir tokia pasakėčia. kuris būtų mums naudingas. ir vyriausiąjį administratorių. ji nepraranda paklausos ir šiandien. kas galvoja. Carnegie. kai kreipiamės individualiais vardais. Antra vis bandė išsilaikyti paviršiuje. Tie. Jie tarsi siekia pasijusti pranašesni. kad jau vis vien galas. ištark jį draugiškai ir būsi pasakęs efektingai veikiantį komplimentą. kad jūs džiaugiatės.. p.

o esant reikalui ir asmeninius interesus. Viena vertus. jis propagavo elgesį. Viena iš priežasčių žmonės dažniausiai jaučia. Aš džiaugiuosi aptarnaudama jus". kuris reiškia: labas rytas. vėliau ištremtas į savo dvarą. 1513 m. kaip jam reikia. ar dėmesys jiems rodomas nuoširdžiai. pataikauti. pvz. kai rytoj pakelsite ragelį. p. antraip jie neatneš sėkmės. 1512 m. Florencijos politikas. Prisiminkite tai. Christie ir F. Niujorko telefonų kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti „Prašau numerį" tokiu tonu. bet garsų traktatą Kunigaikštis (II principe. Sparčiai pasklidę Europoje. jis nepasako. Remdamasis šiuo pavyzdžiu. Stebėdami žmones. papročiais bei įstatymais. psichologai nustatė. Jį sužavėjo šio politikos veikėjo gebėjimas pasiekti bet kurio užsibrėžto tikslo. siekdami apginti šalies. Užklupti „nusikaltimo vietoje". veidmainyste ir apgaule visus priverčiant elgtis taip. 76). skirtą nustatyti. regzti intrigas ir pan. sudarė testą. kartais vadinamas makiavelišku. Tarnybos reikalais Machiavelli buvo tekę susitikti su Romanijos kunigaikščiu Cesare Borgio. kaip to nuoširdumo išmokti. gavusius skirtingus šio testo įverčius specialiai surežisuotose situacijose. Machiavelli idėjos susilaukė daugybės prieštaringų komentarų.). Išnaudojant jų silpnybes ir apgalvotai įgyvendinant pasirinktą planą. Carnegie primygtinai kartoja. kad makiaveliško elgesio šalininkai nevengia pažeisti etikos normų ir pasinaudoti sąžiningųjų „naivumu". todėl nejaučia sąžinės . Ten atsidėjo politikos ir istorijos studijoms. kad įsigyti draugų nėra taip paprasta. Keliolika metų jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius. pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant šachmatų figūromis. kai savų tikslų siekiama sąmoningai manipuliuojant kitais. Kita vertus. žlugus respublikai ir į valdžią sugrįžus Medičiams. XX a..17 paskambino. niekad netrūko geidžiančių įvaldyti šį „meną". kad vykdant jo nurodymus būtinas nuoširdumas. pašalintas iš valstybinės tarnybos." (D. kuris nesiderino su religijos ir moralės normomis. Jame diegiama mintis. R. kalintas. 1998. Jie tarsi atsiriboja nuo kitų žmonių ir nuo savo pačių emocijų. Tik gaila. ar žmogus linkęs meluoti. Geis 1970 m. literatūrinei kūrybai. socialinės psichologijos tyrinėtojai taip pat domėjosi makiavelišku žmonių elgesiu. Machiavelli parašė nedidelį. rašytojas ir istorikas. kad valdovai ir kiti politikai. Beje. jog elgėsi sąžiningai. filosofas. ir pats D.. ar ne. Šiame pavadinime „įsiamžino" Niccolo Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527). nes dauguma žmonių iš prigimties esą kvaili ir linkę į blogį. klasta. turi teisę nesiskaityti su priemonėmis. Tai pateisinama... nusirašinėjant. Toks elgesys. jie geba žiūrėdami į akis įrodinėti. Carnegie. Visgi patirtis rodo.

Jau nekalbant apie pykčio protrūkius. susitarimo nežinantys ekspertai turėjo įvertinti.18 priekaištų. atsižvelgiant į savo tikslus ir tikrovės reikalavimus. arba autentiški santykiai. III. kad dažnai net ir artimų žmonių elgesys neatitinka mūsų lūkesčių. sukritikuoti kitų atliktą darbą. ne visuomet ir ne viską būtina atskleisti pirmam . Kartais žmonės manipuliuoja kitais ir nesąmoningai. XVIII (1954. Rogers. įsisąmoninti jausmus ir jų vaidmenį siekiant tikslo. ko iš tiesų nori. kitos psichologų grupės tyrimai parodė. jausmų ir norų aplinkiniams lieka nežinomi. galime patirti. Ypač svarbu elgtis konstruktyviai kilus įtampai. atsakant į kai kuriuos klausimus. Tokiu atveju išlošiame dar daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams. jų nuomone. Matyt. religijos žinovų. Buvo stebima. kuriems geriau sekasi. Dėl šių skirtingų elgesio būdų kyla diskusijos ne tik tarp psichologų. kad apgaudinėti kitus. nėra taip lengva. t. slepiamės. kuo skiriasi žmonių elgesys. J. ko norime. kad kiti teisingai supras. ar. Berne sukurta transakcinės analizės teorija (žr. 10 skyrių). Be to. Todėl efektyvus bendravimas neatskiriamas nuo savęs pažinimo. kad melagingi atsakymai buvo gerokai ilgesni. Visada geriausia susitelkti ne ties emocine. kai jie meluoja ir kai atsako sąžiningai. ekspertai gana tiksliai atskyrė melagingus pasisakymus. žmogus meluoja. Tokį elgesį aiškina E. Webster's New World Encyclopedia (1992). siekti žūt būt nugalėti. (Pagal R. Jei aplinkinių elgesio „veidrodyje" matome ne savo kaukę. Norint racionaliai elgtis. daugelis mūsų minčių. dauguma žmonių nepraleidžia progos patraukti per dantį tuos. reikia žinoti. Tiesa. bendraudami su kitais. intuityviai į tai atsižvelgę. Savo tiriamųjų jie paprašė meluoti. yra polinkis nevaldomai reikšti neigiamas emocijas. pasak C. pažeminti kitą. Tiesa. To išvengti padeda nuostata elgtis racionaliai. Makiaveliškos bendravimo strategijos priešingybė yra atviri. kurių svarbą kiekvienam žmogui itin pabrėžė humanistinės psichologijos atstovas C. Todėl nenuostabu. 1959)). konfliktams. ko gero. Rogers. o tikrus jausmus ir mintis. pamiršus svarbiausius tikslus. kaip žmonės vertina mus tokius. Paaiškėjo. Lietuvių enciklopedija. patys to nesuvokdami. Nekonstruktyvu. galima tikėtis. Svarbi kliūtis. pragmatiškai. Fisher (1982). Be to. ko iš tikrųjų nori. Tai savo ruožtu sukelia neigiamą reakciją. neryžtingi. nekonkretūs. Kai. bet ties dalykine konflikto puse. turime galimybę pamatyti save „kitų akimis". reikia stengtis aiškiai pasakyti kitiems. už fasadų ir kaukių. Tik aiškiai išsakius savo pageidavimus ir lūkesčius. kokie iš tikrųjų esame. trukdanti sėkmingai tenkinti įvairius socialinius poreikius. ar sako teisybę. bet ir tarp etikos.

gali griebtis tokio elgesio. Tai leidžia pasijusti reikalingiems. elgesį ir eksperimentuoti. R. Kaip jau minėta. kuomet savo poreikius patenkina ir tikslą pasiekia tik vienas asmuo. ar kaina. Pvz. K. kad susitikę bendrabutyje su kurso draugais po vasaros atostogų. Tačiau bendravimas . Iki šiol bandėme įvertinti bendravimo sėkmę tarsi žvelgdami iš vieno jame dalyvaujančiojo pozicijos. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius. o tai tik dar labiau blogina jų santykius su aplinkiniais (E. vengdamas vienatvės. galėdamas vadovauti ir nurodinėti. Neretai žmones susieja abipusė tarpusavio priklausomybė. Po kurio laiko imate svarstyti. Kartais pasirenkami tokie socialinių poreikių tenkinimo būdai. į kurią panašioje.. Pasiekti. vadina neurotiška. Įsivaizduokite. tačiau trukdo daryti savarankiškus sprendimus ir atskleisti save. kuomet du žmonės. jausmus. atiduoda savo gyvenimą į kitų žmonių rankas. kas vienam yra sėkmė. nėra per didelė. vaikai. o kitas. išėjote į kiemą pažaisti krepšinį. siekdami surasti savo vietą tarp kitų. kitam gali būti visiškas pralaimėjimas. tačiau visada verta pasvarstyti. kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. Dreikurs Ferguson. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. Jo nuomone. ji skatina analizuoti savo tikslus. vienintelė . matyt. ir jums yra tekę atsidurti.procesas. kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis laimingam. kaip perdėtas dėmesio. Horney meilę. Dreikurs nuomone. į kurį įsitraukia daugiau nei vienas žmogus. išnaudoja vienas kitą: vienas jaučiasi esąs svarbus ir reikalingas. 2000).19 pasitaikiusiam. simbiotiniu ryšiu galima vadinti nebrandžią meilę. užgimusią vien tik bėgant nuo vienatvės ir nerimo. susaistytiems su aplinkiniais tampriais ryšiais ir atsikratyti vienatvės jausmo. taip tapdami nuo jų priklausomi. kad kiti būtų patenkinti mūsų elgesiu galima gana greitai. kur būtų geriau surengti pirmą šiais metais kurso vakarėlį. ypač jei jo sėkmė užkerta kelią kitiems siekti savųjų? Tokiu atveju tai. Kai kada. Plačiau tai nagrinėjama tarpusavio santykiams skirtame skyriuje. konstruktyviai. išbandant naujus elgesio būdus. tuo pačiu atsikratydamas atsakomybės naštos. Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. kurią ryžtamės už tai mokėti. siekdami patenkinti socialinius poreikius. Jūsų nuomone. Apibendrinant šių žymių psichologų ir psichiatrų įžvalgas. E. tenkindami savo socialinius poreikius. žmonės atsisako savo asmeninės laisvės. kuris neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. Panagrinėkime vieną situaciją. pranašumo siekimas. galima įvardyti dar vieną bendravimo sėkmės rodiklį: sėkmingas bendravimas toks. jam paklūsta. Kelius asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai.

žeminami. Įtarumą ir įtampą dažnai . ir kitu atveju „pralaimėjusieji" tikriausiai ims regzti kokį nors „keršto planą". kurie stengiasi parodyti savo pranašumą. netrukus atsigręžia prieš patį laimėtoją. yra išvaizdus ir. kad iš karto nepasijustų esąs čia pats gudriausias. keletą metų padirbėjęs užsienyje. kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. ypač jei žino. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti sėkmingu. kad iš tiesų geras! Tiek ši. sako. Tai kodėl dabar reikėtų taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo pasiūlymą. „pelnyto atpildo" galime ir nesusilaukti. Vaikinas. kai gali kažką pradžiuginti. įžeidinėjami. nesijaučiame esą skaudinami. keletu apgalvotų žingsnių privertusi draugą atsisakyti jo išsvajotos kelionės į kalnus. Jau spėjot pastebėti. Bendravimo sėkmės nederėtų sieti su lotynišku posakiu homo homini lupus est (žmogus žmogui vilkas). padariniai iš karto gali ir nepasireikšti. kai nepaisoma kitų žmonių poreikių.blogai. Netikėtai vienas vaikinas pasiūlo verčiau vykti į jo draugo sodybą netoli nuo miesto.toks. kai nejuntame įtampos. Ir vienu. gražioje vietoje. Tačiau vargu ar pavyks jo išvengti. o su kitais . Kasdieniame gyvenime žmonės dažniau jaučiasi laimingi.ne todėl kad jis blogas. nerimo.20 visiems daugmaž priimtina vieta yra bendrabutis. jaučiamės gerai. Neigiami tokio elgesio. net jei tai pateikiama kaip noras padėti. Nieko kito nelieka. Niekam nepatinka pamokslavimas. kaip tik išjuokti ir suniekinti tą jo pasiūlymą. pasitaikančias bendraujant. neturėtų tikėtis. kad jo idėja geresnė už jūsų. jog poreikių tenkinimas bendraujant neturėtų būti vienpusis. tiek kitos panašios „pergalės". Taigi galima daryti išvadą. nes grįžo studijuoti. pasiektos kitų pralaimėjimo sąskaita. Todėl trumpalaikės komunikacijos situacijomis. kuriuos matome ne paskutinį kartą. išsakomi įsijautus į visažinio vaidmenį. Dar vienas bendravimo sėkmės rodiklis . nurodinėjimai ir vertinimai. tad akivaizdu. Tas vaikinas jums mažai pažįstamas. kuriam pavyko kitų akyse pažeminti savo konkurentą. o kaip tik dėl to. Jis veikiau apibūdina kraštutines situacijas. kad iš pamaloninto asmens susilauks to paties. kad tai praeis be pėdsakų. arba mergina. turi labai „kietą" galvą.tai subjektyvūs bendraujančiųjų išgyvenimai. jei ignoruosime kitų poreikius bendraudami su tais. Sėkmingas bendravimas . kad krepšinį jis žaidžia gerai. Malonu bendrauti tada. Bendraudami su vienais žmonėmis. kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais žmonėmis. Oras šeštadienį numatomas puikus. Jus kiti taip pat panašiai apibūdina. Žmonės jaučiasi blogai bendraudami su tais.

nesveiki. kad tokį A. Dažniausiai klimatas ar atmosfera apibūdinami kaip geri. Nors psichologinio klimato neįmanoma „pačiupinėti". Įsivaizduokime. kad jos elgesys kokiomis nors konkrečiomis sąlygomis bus visai kitoks. arba atvirkščiai.. prasti. Jie laikėsi požiūrio. kuriuose atsiduriame ir pan. koks tai žmogus. Kasdieninė mūsų patirtis patvirtina. kad žmogaus elgesį apskritai. „lošia atviromis kortomis".. lemia asmenybės bruožai. jis yra svarbi įvairių žmonių grupių. Mes linkę sau įvardyti. vaidmenys. kitokius: tuomet galime mėginti numatyti šių žmonių elgesį. vertinami. kad A. Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai Nuo ko priklauso tai. kad bendradarbė A. ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali būti.. kaip elgėsi anksčiau. psichologinis klimatas ir pan. . nes pagrįstai manysime. Cattell. taigi ir elgesį bendraujant. kad žmogaus elgesys nėra tik asmenybės bruožų atsiskleidimas tuštumoje. atvirumas. Eysenck ir kt. Aplinkybės gali susiklostyti taip. Mums patogu manyti. Svarbiausi gero psichologinio klimato požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs. bus tokia: nuo to. visada elgsis tik šitaip? Be abejo. kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi. jog ji ir ateity elgsis taip. jei mes pastebėjome.. Konkrečioje situacijoje jį veikia ir įvairios išorinės aplinkybės: vienaip ar kitaip susiklostę tarpusavio santykiai. dažniausiai neatsisako. organizacijų sėkmingos veiklos sąlyga. kreipsimės į ją. Norint nusakyti bendraujant patiriamus subjektyvius žmonių išgyvenimus. elgesį lemia tam tikra jos asmenybės savybė geranoriškumas.. visai to nenorėdami. slapti planai ir intrigos. Pvz. dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas. kuri ateis jums į galvą. vartojamos sąvokos bendravimo atmosfera. kad esame. sąžiningumas. kad pirma mintis. emocinis pastovumas. ne. lemiančių elgesį.21 sukelia noras manipuliuoti kitais. Kaip tik taip į šį klausimą tikriausiai atsakytų žymūs XX a. aplinkinių priimami. prašoma pagelbėti. palaiko vieni kitus. kad toks požiūris į žmogaus elgesį bent iš dalies yra teisingas. R. psichologai G. Allport. kad A. turi vienokius bruožus. Arba kad padėdama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. o B. sveiki. Bet ar galime būti tikri. perskaičius šį klausimą. Taip svarstant darosi aišku. ją įžeidę. pvz. H. Taigi asmenybės bruožai yra tik vienas iš veiksnių. susidūrę su sunkumais.

mėgsta nuotykius. Norėdami suprasti. kurie jį pažįsta . Įsivaizduokite. arba. kurias pirmasis požiūris buvo linkęs nuvertinti. jog psichologija turi tyrinėti ne kokias nors tiesiogiai nematomas ir neapčiuopiamas asmenybės savybes. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. Pvz. jei vaikui priekaištaujama dėl to. vaikas liausis taip elgęsis. tam tikrą aplinkos poveikį ir jo sukeltą elgesį. tiksliau.XX a. jis yra išmokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis. Jau gerokai paaugę.. Tokiame atsakyme kaip tik pabrėžiamas išorinių sąlygų. Paprasčiausias tai aiškinantis modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norimą tikslą. Biheviorizmas . kad . šiek tiek neatsakingas. ar nuomonė.reiškia kartoti kažką. pr. šnekus. iš Mariaus elgesio. Gali būti. vaidmuo. kad Marius yra linksmas. o mėginsite paklausinėti apie jį tų žmonių. jog bendravimo ypatumai iš esmės priklauso nuo asmenybės bruožų yra pakankamai argumentuota? Į klausimą. kitaip sakant. Šį nesudėtingą mokymosi modelį pasiūlė bihevioristai. Vienoks ar kitoks žmogaus elgesys. kad kiekvienas žmogus turi tam tikrus asmenybės bruožus. kuri laikėsi nuostatos. iškeltą šio skyrelio pradžioje. Juk mokytis . koks žmogus yra Marius. bihevioristų nuomone. ar iš tiesų pagrįsta manyti. ką esame matę savo aplinkoje. mes ir ateityje elgsimės taip pat. atžalos verksmu parduotuvėje reikalauja iš tėvų nupirkti saldainį. galima atsakyti ir kitaip: bendravimo sėkmė priklauso nuo to.kurso draugų. O kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybės bruožai? Ar jo paties. panagrinėkime. tikėtina. bet elgesį. o jei jis pasirodo esąs neefektyvus. Taigi mokymąsi galima pavaizduoti tokia schema: S —> R. kad per pietus jis čepsi ir ima mėsą rankomis. bendrabučio kaimynų. Jei tėvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui. verksmas padeda kūdikiui patenkinti maitinimosi poreikį. Pvz. Asmenybės testu veikiausiai jo netirsite. ar tų. priklauso nuo aplinkos sąlygų. Šios raidės reiškia stimulą ir reakciją į jį. besimokantis jūsų fakultete kitame kurse. kurį galima betarpiškai stebėti ir fiksuoti. kaip žmonės mokosi bendrauti. kad norite sužinoti. draugiškas. kurie j į apibūdino? Kaip manote. vaikinukas. kur kas sudėtingesnių poreikių patenkinimo. mes jo atsisakome. kaip apskritai išmokstama tam tikrų elgesio būdų. tad augdamas jis juo naudojasi siekdamas ir įvairių kitų. jog taip sužinosite. ar žmogus moka bendrauti. Amerikoje atsiradusi psichologijos kryptis. Iš ko jie apie visa tai sprendžia? Matyt.22 Pasvarstykime. jei jis už tai nubaudžiamas (negauna deserto)..

kaip mes vertinome jų pastangas. XX a. tačiau laikė. Savo ruožtu šis elgesys turės įtaką tam. kad svarbiausias tarpininkas tarp aplinkos stimulų ir asmens reakcijų į juos yra žmogaus gebėjimas mąstyti. žmonės savo elgesiu gali keisti. mandagus elgesys prie stalo jam veikiausiai taps įpročiu. Tačiau žmonės gali numatyti savo elgesio padarinius. Skinner ir kt. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse įtaka (determinizmu). Tyrinėdami mokymąsi. kokia aplinka mus sups ateityje. kaip visada.. Pasirinkę kurią nors aukštąją mokyklą . Panašiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti įtaką agresyvaus arba draugiško. skleidžiamas žinias bei idėjas. Jei už tai jis dar bus ir pagiriamas. taip pat nuo to. naudodamasis šakute ir peiliu. paskatinamas. šios psichologijos krypties atstovai (J. Ginče tarp vidinius arba išorinius elgesio veiksnius pabrėžiančių teorijų šis požiūris užima tarpinę padėtį ir derina abi šias viena kitai prieštaraujančias nuomones. mes galime svarstyti. baigę mokyklą. lemiantis tai. kas bus šį kartą. kokie mokytojai ir ko iki šiol mus mokė. Pvz. kaip žmonės išmoksta tam tikrų socialinio elgesio būdų. jei pasielgsime taip. Nutarus. uždarumui. gebėdami numatyti savo elgesio padarinius. Įvertinę visa tai. Pvz. žmogus gali ir pats sau „skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsižvelgti į juos ateityje. A. kad jis susijęs su vidinėmis asmens ypatybėmis. kitaip sakant. Be to. kaip aiškinama jų mokymosi modelyje. Bet nesunku pastebėti ir esminius jų požiūrio trūkumus. ką ir kur toliau studijuoti. Mūsų pasirinkimas bent iš dalies priklausys nuo to.23 ateityje jis vengs tokio elgesio. o taip pat įvairūs asmenybės ypatumai. Jei viskas iš tiesų būtų taip. Taigi mūsų elgesys konkrečiu atveju priklausys nuo aplinkos ir nuo mūsų požiūrio į tą aplinką. Watson. antrojoje pusėje amerikiečių psichologas A.Bandura sukūrė socialinio mokymosi teoriją. kiekvienas žmogaus veiksmas sukelia ir savęs vertinimo reakcijas. joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas. formuoti pačią aplinką. palaikančio elgesio su kitais žmonėmis įsitvirtinimui. kuri savo ruožtu vėliau daro poveikį jų elgesiui.) atskleidė daug svarbių dalykų apie aplinkos įtaką žmonių elgesiui. tektų pripažinti. bihevioristai iš esmės neaiškino. kurioje teigiama. galima pasielgti kitaip. Dabar tai yra priimtiniausias aiškinimas. valgys mandagiai. Kaip matome. mes renkamės. Bandūra požiūriu. F. kad padariniai gali būti nepageidautini. vėliau biheviorizmo šalininkai pakeitė ankstesniąją mokymosi schemą tokia: S —>x —>R. B.. kad žmogus tik kaip robotas mechaniškai reaguoja į aplinkos poveikius. gebėjimui atsiskleisti arba įtarumui. kad į tą patį stimulą ne visada reaguojama vienodai. Koks tai elementas.

nenumatyti įvykiai. visų pirma gebėjimas mąstyti. 1997). Atsitiktinių įvykių reikšmę mūsų gyvenime A.24 ar kt. jausmai. kurią pasiūlė A. Bandura ryšiams tarp elgesio. tai ir aplinkinių elgesys reaguojant į mūsų poelgius. Dar viena naujovė. iš anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan. Mes visi pažįstame linkusių susikurti problemas žmonių. kur jie bebūtų". kurioje gyvename.1 pav. Myers. kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save neigiamą socialinį klimatą. o taip pat iš . o draugiškai besielgiantys susikuria taikią aplinką esant toms pačioms aplinkybėms. Kitaip sakant. kurią A. Bandūra pasiūlė trijų tarpusavyje priklausomų komponentų modelį (1.. pvz. Agresyvūs žmonės savo elgesiu provokuoja priešišką aplinką. Abipusės įtakos schema. (A. Asmeniniaipažintiniai veiksniai . bet ir elgesys kuria aplinką. Asmeniniai-pažintiniai veiksniai 1. Bandūra įtvirtino mokymosi teorijoje. Bandūra laikė ypač didele. Bandūra. bet ir iš svetimų klaidų.tai mūsų pažintinės galios. 1994 ir D. 2000) Kaip matyti. ir įvairūs atsitiktiniai.. G. „Elgesys yra viena iš įtakingiausių būsimų įvykių determinančių. Šiai sąveikai paaiškinti A. kuri vėl darys įtaką mūsų pažiūroms ir elgesiui. netikėtos pažintys. pakliūsime į tam tikrą aplinką. bet ir stebint kitų žmonių elgesį. kad jis deramai įvertino žmonių galimybes mokytis ne tik patiems išbandant vienus ar kitus elgesio būdus.1 pav. Aplinka šiuo atveju taip pat suprantama labai plačiai.). kad ne tik aplinka daro įtaką mūsų elgesiui. asmenybės bruožai ir kiti vidiniai ypatumai. o taip pat poreikiai. aplinkos ir asmeninių-pažintinių veiksnių paaiškinti (pagal J Feist. mes galime mokytis ne tik iš savų. šiuo atveju tvirtinama. yra tai.

Kita vertus. kokį . draugai. į kuriuos norėtume būti panašūs. tuojau. kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti: kokį elgesį skatina. palaiko. Tai puikiai iliustruoja ši D. Mes labiau linkę mokytis iš tų. stebėdami. Esame skirtingi ir iš prigimties. Niekas nenori mokyti savo vaikų nepageidautino elgesio. Jei tokie automatizuoti veiksmai ar jų rezultatai kaskart leidžia patirti teigiamas emocijas. kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja mūsų tėvai. Bilis: „Tėti. Bilis: „Ar gali užrišti man batus?" Tėvas (skaito laikraštį). G. kurie mums patinka. kurie atliekami automatiškai. ilgainiui įgyjame tam tikrų bendravimo įgūdžių ir įpročių.tai nuolatinės tarpusavio sąveikos tarp asmenybės ir aplinkos. visai to nenorėdami. kokią reikšmę žmogus jiems suteikia. Vadinasi. vertybes ir kt. 268) aprašyta situacija. visų pirma priklausys nuo to. apie jų ir savo pačių elgesį mes darome tam tikras išvadas. į kuriuos norime būti panašūs (mokymasis stebint).. svarbiausia yra tai. apibendrina šie N. kai atmosfera aplinkui gerokai įkaista (tai asmeniniai-pažintiniai veiksniai). tai. UŽRIŠK MAN BATUS!" Tėvas: „Kiek kartų aš tavęs prašiau nebliauti? Kurį batą pirmiau rišime?" Mokslininkų svarstymus apie tai. į kurią įeina ir mus supantys žmonės. Myers (2000.25 sėkmingų poelgių. išdava • Asmens pozicija sąveikaujant su aplinka yra aktyvi ir sąmoninga • Iš vidinių veiksnių elgesį labiausiai veikia pažintinės galios. tie. pvz. nors emocijos taip pat yra svarbios • Kalbant apie aplinkos veiksnius." Bilis: „TĖĖTEE. Endler (1976) teiginiai: • Elgesys . kuriais norėtume sekti. kiti išlieka šalti net tada.ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų. kaip mes bendrausime. p. Įgūdžiais vadinami gerai išmokti veiksmai. todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės. temperamentas: vieni žmonės greitai „užsidega". S. be sąmoningos kontrolės ir reguliavimo. kaip juos interpretuoja. Kartojantis panašioms situacijoms. Keitimosi . minutėlę. kokią įtaką elgesiui turi vidiniai ir išoriniai veiksniai. Bendrauti taip pat mokomės. atsižvelgdami į savo poreikius.aplinkos poveikis). kuriems simpatizuojame. Tai jau yra įpročiai. negaliu užsirišti batų" Tėvas: „Aha. nepritarimo (tai . atsiranda poreikis juos kartoti. Tačiau neretai tėvai skatina tokį elgesį.

Geranoriškumas. pakeisti įprastą elgesį kitokiu nėra lengva. stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus. įkaitai. kurio kažkada esame išmokę. tarpusavio suvokimo. turi reikšmingos įtakos mūsų gyvenimo kokybei. Bet čia norėtųsi atkreipti dėmesį į vieną bendrą principą. tuos. Vadovėlyje gana plačiai nagrinėjama tai. galiojantį bet kuriuo atveju. Tam reikia ir žinių. visų pirma reikėtų nuspręsti. padės suprasti tolesniuose skyriuose išsamiau pristatomi įvairūs bendravimo tarp žmonių dėsningumai. kuriuos laikome nebetinkamais. Tokie užsiėmimai padeda pasiekti geresnių rezultatų. numatyti jų padarinius. vėliau gali pasirodyti esąs nebeefektyvus. sąmoningas nusiteikimas dėti pastangas vardan geresnių tarpusavio santykių yra tie kertiniai akmenys. tikimės. kurio norėtumėt išmokti. Atsakymas į klausimą. Siekiant išmokti sėkmingiau bendrauti. kurie nepadeda pasiekti norimų tikslų? Šiuolaikinės psichologijos požiūris į žmogaus elgesį ir jo prielaidas. . Tačiau vien tai nenulems sėkmės bendraujant su aplinkiniais. pasitikėjimas. Ko verta mokytis. vadinasi. vertybių. Profesionalūs psichologai elgesio keitimui taiko sudėtingesnius metodus. kurie norėtų pakeisti savo bendravimo su aplinkiniais įpročius. manome. be abejo. ne veltui sakoma. Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti Elgesys. kuris išdėstytas ankstesniajame skyrelyje . kuri veikė mus anksčiau. Kita vertus. vertinti savo poelgius. kokie veiksniai turi įtakos bendravimo sėkmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe. Rasite paaiškinimų ir praktinių patarimų. pagarba kito žmogaus apsisprendimo laisvei. gebėjimas toleruoti kitokį požiūrį.tai antras prigimimas. o koks galėtų tapti nauju geru jūsų įpročiu.26 informacija. ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti yra. dabartinės ar tos. radikalesnių permainų. kaip jau minėta. jog pripratimas . specialias technikas. kurie. kokio elgesio norėtumėt atsisakyti. nesame savo aplinkos.gera žinia visiems. santykių palaikymo įgūdžiai bei įpročiai. ir didelio noro. nebenaudingais. be kurių nepavyks sukurti prasmingo. Ar galima pakeisti įprastus bendravimo būdus. Mes galime lavinti savo žodinio ir nežodinio bendravimo įgūdžius. Geriau mažiau galvoti apie nepageidautiną savo elgesį ir daugiau apie tą. Ji labai didele dalimi priklauso nuo mūsų nuostatų. padės keisti bent kai kuriuos neefektyvius bendravimo įpročius. teigiamas. šeimoje ir pan. išmokti susikurti įvaizdį ir prisistatyti. Mes gebame mąstyti. požiūrio į kitus.

galima arba ne? Kaip. skiriamas už tokį elgesį. ką sužinojote šiame skyriuje. kartais galima pradžiuginti labiau. jūsų nuomone. B. Handy (1993). Pastiprinimas . Kad pastiprinimas būtų kuo veiksmingesnis.nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas paperka labiau nei tas. galėtumėt paaiškinti patarles: nebūk per saldus . kad studentų grupės narius sieja tarpusavio santykiai? Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. Pagal Ch. už ką Paskatinimo nereikia atidėti metų pabaigai. vienas garsiausių bihevioristų F.tai apdovanojimas ar kitoks paskatinimas. kad žmonių noras su kuo nors artimai draugauti yra nulemtas prigimties? Kodėl. remdamiesi tuo. kad sėkmingiau bendrauti galima išmokti? Kada galima sakyti. nei įteikiant premiją Negailėkite staigmenų . jei savo tikslą pasiekiame. su kuriuo bendraujame. padarykite tai tuojau pat Kelkite tokius tikslus. nei viena didelė Nepamirškite neapčiuopiamų dalykų.visi laižys. kurio iš anksto tikimės. kuo tiksliau įvardijant. Dieve. o nuo priešų pats apsisaugosiu? Kodėl galima tvirtinti. apsaugok nuo draugų. Skinner siūlo laikytis tokių penkių taisyklių: Pagirti ir apdovanoti už pageidautinus poelgius. laikė pastiprinimą. parodant dėmesį. Pasvarstykite: • • Ar galima sakyti. kuriuos įmanoma pasiekti. tuo užkirsdami kelią asmens. kurio norima sulaukti ir ateityje. padedančia keisti nepageidautiną elgesį.27 Bihevioristai svarbiausia priemone. nei per kartus. tikslo siekimui? Kaip argumentuotumėt savo atsakymą? Nuo ko labiausiai priklauso mūsų bendravimo su aplinkiniais sėkmė? • • • • . daug mažų pergalių labiau skatina eiti pirmyn. nes išspjaus.

28 .

29 .

daugiau ar mažiau įsisąmonintą ir išgyvenamą kaip vienintelę individo vaizdinių ir nuomonių apie save sistemą. vaizdus. tačiau tai apibrėžti nėra lengva. nes tik bendraudami mes galime geriausiai sužinoti. remdamiesi savo patirtimi. Taip pat aptarsime. palyginti pastovią. garsus. bet ir objektu. jausmus aplinkiniams. interpretuojame tai. Tam. autokoncepcija. Mes siunčiame savo idėjas. kaip mes pažįstame save bendraudami.tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma. Kitais žodžiais tariant. suvokiame ir. ką mums praneša kiti. Taigi kiekvienas žmogus susikuria savo Aš vaizdą. mes galime efektyviau bendrauti? Mūsų Aš vaizdas Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. PRADĖKIME NUO SAVĘS Bendravimas . „Aš vaizdas". kai vaikas ima atskirti Aš nuo Ne aš. Šiame skyriuje sužinosite: • Kas yra jūsų Aš ir koks jis yra? • Kodėl mūsų Aš yra svarbus bendravime? • Kaip mums pažinti savąjį Aš? • Kodėl. arba Aš vaizdas . manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su jį supančiais žmonėmis. atskleisti savąjį Aš. turėdami galvoje Socrates patarimą „pažink save". vaikas pradeda pažinti save. „savivaizdis" ir daugybė kitų. tačiau nesugeba savęs išskirti iš aplinkos. mes aptarsime mūsų Aš prigimtį. Savojo Aš gyvavimas prasideda. kad žmogaus Aš yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys. Todėl. Žmogus gimsta neturėdamas Aš vaizdo. Psichologinėje literatūroje Aš apibūdinimui vartojami įvairūs terminai: „autokoncepcija". Ką tik gimęs kūdikis skiria įvairius aplinkos daiktus. kad bendravimas būtų sėkmingas. mes turime pradėti nuo savęs: pažinti. Aš vaizdas yra ir socialinio suvokimo dalis. kas mes esame ir kokie. įsisąmoninimo lygius bei formas. kuria vadovaudamasis jis sąveikauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save. geriau pažindami savąjį Aš. žmogaus Aš yra viena iš svarbiausių asmenybės psichologijoje.30 2.tai procesas. . kuris prasideda ir užsibaigia mumyse. Dažnai šios sąvokos suprantamos kaip sinonimai. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. nes žmogus savirefleksijos dėka tampa ne tik suvokimo subjektu. Nepaisant sąvokų įvairovės. gauname atgalinį ryšį. Pamažu.

Kadangi suaugusio žmogaus Aš vaizdas formuojasi dalyvaujant įvairiose socialinėse grupėse (T. Ypač savęs įsisąmoninimo ribos išsiplečia paauglystėje (A. todėl jo Aš vaizdas sudėtingėja. o dalis Aš vaizdo lieka neįsisąmoninta (G. Dalį Aš vaizdo žmogus įsisąmonina aiškiai. Shibutani. kai jis ima vartoti asmeninį įvardį „Aš". nes neįmanoma nustatyti. Vaikui nematant. Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo.31 Suprantama.įsisąmoninta.neaiškiai įsisąmoninta ir pagrindas . Aš vaizdą galime įsivaizduoti kaip daugiapakopę piramidę. pažvelgę į veidrodį. Tačiau sužinoti apie vyresnių vaikų Aš vaizdą mes galime juos testuodami B. Amsterdam pasiūlytu būdu (G. todėl jie stengiasi būti originalūs. kad jie save atpažįsta. Augdamas. todėl subrendusios asmenybės Aš vaizdas sudėtingas. Suslavičius. G. susidedantis iš daugelio nevienodai įsisąmonintų elementų. raudonais dažais išdažoma dėmelė ant jo nosies. dalį . Šitokia reakcija rodo.miglotai. ką kūdikiai žino arba galvoja apie save. Vaikiško negatyvumo periodu. kad tirti kūdikių Aš vaizdą sunku. vaiko Aš vaizdas dar labiau prasiplečia. kuris pasireiškia fraze „Aš pats". Valickas.1 pav). 1991). . Jis įsisąmonina daugybę savo gebėjimų ir savybių. Vėliau vaikas privedamas prie veidrodžio ir stebimos jo reakcijos. 1991). 1969). Vaikai nuo 9 iki 12 mėnesių. 1999).neįsisąmoninta dalis (2. bręsdamas vaikas vis daugiau sužino apie save. vidurys . Ryškiau galime stebėti vaiko Aš vaizdo formavimosi pradžią. Paaugliams turėti savąjį Aš labai svarbu. Valickas. nepriklausomi. Paaugliai paprastai išbando įvairius Aš vaizdus skirtingose situacijose. o mes priklausome daugeliui grupių. Valickas. Bet nuo 21 iki 24 mėnesių įdėmiai žiūri į veidrodį ir liečia rankomis dėmelę ant savo nosies. kurios viršūnė . paprastai nerodo jokių susidomėjimo ženklų.

nemalonūs pojūčiai kūne. Abi šios Aš vaizdo formos yra susijusios su socialine žmogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santykių su kitais žmonėmis. koks yra mūsų Aš vaizdas? Ar jis vientisas. idealų. atrodo tokia pati būtinybė. Hesse. Įvairūs mokslininkai aprašo skirtingas Aš vaizdo formas. tik negalime įvardyti. Tai matyti iš to. vieningas. idealusis Aš priklauso nuo vaikystėje reikšmingų mums asmenų įdiegtų normų ir reikalavimų. ar žmogus. priklausančią nuo įsisavintų vertybių. Kai kurias mums nepriimtinas arba grėsmingas savojo Aš vaizdo dalis mes „pametame". kažką . O kad kiekvienas skyriumi stengiasi šį chaosą laikyti vienove ir kalba apie savo „aš".įsivaizduojamą subjekto savimonės formą. kad daugelis žmonių turi lanksčius Aš vaizdus. kaip rašo H. formų. Keletą jų apžvelgsime. (James W. kurias mes užmirštame. gali turėti daugybę įvairių Aš vaizdų? Kiekvienas žmogus iš tikrųjų gali turėti keletą įvairių Aš vaizdų. Kaip jums atrodo. padaryti jį vientisesnį. tai ši apgaulė. Todėl mes savo pačių pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplėsti. . Amerikiečių psichologijos patriarchas W. pakopų ir būsenų. 1982). toks pat gyvenimo reikalavimas. kaip realią subjekto savimonės formą ir idealų Aš . tampa įvairių bendravimo sunkumų priežastimi. besikeičiančius įvairiomis aplinkybėmis. Daugialypio Aš vaizdo formos „Bet iš tikrųjų joks „aš". nedidelis žvaigždėtas dangus. James 1890 m. Tačiau mumyse egzistuoja ir kažkas. 1992). tarsi tai būtų paprastas. kuriomis stengiamės atsikratyti." (H. išskyrė empirinį Aš. Štai kodėl vienaip ar kitaip pasielgę mes kartais nustembame: kas privertė mus šitaip elgtis? Štai kodėl mus kartais kamuoja nerimas. pagilinti savo Aš vaizdą. o labai įvairiapusiškas pasaulis. „paslepiame" arba išstumiame į pasąmonę. ko mes nesuvokiame. tvirtai suformuluotas ir aiškiai apibrėžtas reiškinys. Pavyzdžiui. net naiviausias. įprasta kiekvienam žmogui (net turinčiam didžiausių siekimų). Labai dažnai Aš vaizdo dalys. paveldėjimų ir galimybių chaosas. nuostatų sistemos (Džeims U. Hesė (Hesse). bloga nuotaika.32 Taigi kažką apie save mes žinome. išreikšti žodžiais. nėra vienovė. kaip kvėpavimas ir valgis.).jaučiame".

arba. idealizuotą Aš. Jis aprašė esamąjį Aš . Vėliau. kaip žmogui sekasi atlikti savo vaidmenis. G. susijusį su asmenybės troškimais. G. C. Cooley paskelbė veidrodinio atspindžio teoriją. kurioje išskyrė veidrodinį Aš. arba socialinių kaukių įvairovę. Kitais žodžiais tariant. pasižymi socialine pusiausvyra. Mead (1934) sukūrė Aš vaizdo formavimosi teorijas. įsivaizduojamąjį Aš. t. Tuo tarpu G. kad žmonės sugeba „išeiti iš savęs". svarbu. Lygiai. kad žmogaus Aš formuojasi realios sąveikos su kitais žmonėmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to. kaip negalime matyti savo veido be veidrodžio. XX a. Kitų žmonių elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis. kokį(-ią) save matome ir kokiu(-ia) norėtume būti. y. kaip kiti žmonės vertina jo elgesį. dinamiškąjį Aš. Mead teigė. Priešingu atveju žmonės išgyvena depresiją. nes kuo didesnis skirtumas tarp to.33 Reali ir ideali Aš struktūros išskiriamos ir kitose koncepcijose. tokį. Tai gali būti tiesioginis atgalinis ryšys pokalbio metu arba netiesioginis komentaras. kokie mes atrodome kitiems. nes jis tik atspindi kitų nuomones. jaučiasi nesaugūs. C. pradžioje du mokslininkai . Šio autoriaus nuomone. kokia asmenybė. Mead pastebėjo. G. kad žmonės.tai viena iš specifinių žmogaus ypatybių. kaip mus mato kiti. Cooley teorijoje veidrodinis Aš yra pasyvus. kokį malonu save matyti ir vaizduojamąjį Aš. Amerikiečių psichologas M. kad gebėjimas matyti save patį kaip objektą . kai nugirstame atsiliepimus apie save atsitiktinai. kaip kitų žmonių arba taip. Rogers teorija. Žmogus gali vertinti savo elgesį taip.C. Jo nuomone. nes apie kitų požiūrį į mus sužinome tik bendraudami. realų asmenybės savęs įsisąmoninimą. Rogers (1961) atkreipė dėmesį į realaus ir idealaus Aš santykį. priklausomai nuo įsisavintų moralinių normų ir elgesio standartų turinio.dabartinį. priklausomai nuo realizavimosi galimybių. nematydami. jiems trūksta socialinės patirties. turėtų būti. kurių realusis ir idealusis Aš sutampa arba yra artimi pasitiki savimi. C. kokia asmenybė galėtų būti. gyvenimo tikslais. nerimą. kad šios dvi Aš vaizdo formos kuo labiau sutaptų. kurias individas naudoja įvairiems savo asmenybės trūkumams pridengti. Mead savo teorijoje aprašė Aš matomą kitų akimis. Cooley (1902) ir G. potencialų Aš. Šiuo atveju yra labai svarbus bendravimas. atsidurti kito vietoje arba save matyti kitų akimis. remdamiesi C. Aš vaizdas formuojasi atspindint aplinkinių vertinimus mūsų atžvilgiu. mes suvokiame save taip. tuo didesnę įtampą ir nerimą patiriame. Rosenberg (1965) išskyrė kelias Aš vaizdo dalis. Mead teorija skelbia. atspindintį. . tyrinėtojai nustatė. taip ir negalime suprasti savo Aš.

o dominuojantis . bendraudami siekia „tiesiog būti savimi". tačiau jų viešasis Aš gali stipriai užgožti tikrąjį. Jie yra skirtingi vakarėliuose. pasirinkimus. Nors jie gerai prisitaiko įvairiose socialinėse situacijose. Galimi Aš integruoja mūsų viltis. kad jis atitiktų susidariusias aplinkybes ir aplinkinių lūkesčius. Snyder (1987). elgiasi taip. Didėja atotrūkis tarp žmogaus norų ir elgesio bei veiksmų. Taigi iškyla autentiškumo problema. Nurius (1986) gilinosi į vieną iš daugelio Aš vaizdo formų . Kai kurie žmonės labiau stebi. M. susirinkimuose. Viešasis Aš atspindi tai. Kai žmonės nereguliuoja savo Aš vaizdo. gyvenimo kryptį. J. M. Šiuo pagrindu yra išskiriamas viešas arba parodomasis ir realusis Aš. Fone esantis Aš vaizdas gali tapti dominuojančiu. Žmonės. Jourard. S. fantazijas ir siekius į bendrą to. 1991). kuris stipriai skiriasi nuo visuomenei rodomo Aš vaizdo. bet kiekvienu atveju nori maksimaliai išlikti savimi. Antrosios grupės asmenys. kad žmonės skiriasi Aš vaizdo kontrolės ir reguliavimo intensyvumu. . Galimi Aš susideda iš to. Tokie žmonės menkai atskleidžia savo asmeninius jausmus. reguliuoja ir kontroliuoja savo viešai rodomą Aš dalį. kuo galėtume būti. koks esu iš tikrųjų. Gahagan ir daugelis kitų (G. James. auditorijose ir kitur. Konkrečiu momentu mumyse dominuoja tam tikra Aš vaizdo dalis. o kiti priešingai . tirdamas viešąjį Aš. Viešuoju Aš besirūpinantys žmonės keičia savo Aš vaizdą. siekius. Todėl gali kilti įvairūs neigiami efektai santykiuose su kitais. be pagražinimų su teigiamomis ir neigiamomis ypatybėmis. norėdami suderinti savo elgesį su socialinių normų reikalavimais (G.menkai reguliuoja ir kontroliuoja savo viešąjį Aš. Galimi Aš stipriai veikia mūsų elgesį. Markus ir P. o kitos tampa fonu. pastebėjo. kuo mes galėtume. norėtume (idealus Aš) ar net bijotume tapti. nelabai atsižvelgdami į situaciją. tarytum turėtų daugybę Aš vaizdų. Valickas. ką jaučia ir mąsto. poreikius.34 Psichologai H. kokius mes save parodome kitiems. baimes. kad jie turi tikrąjį Aš. Snyder priskiria pirmajai grupei. todėl jų bendravimas taip pat negali būti efektyvus. o mažiau besirūpinantys nesistengia kurti tam tikro įvaizdžio.pereiti į foną. Kiekviename iš mūsų glūdi daugelio galimų Aš atvaizdai. Jie stengiasi kuo sąžiningiau išreikšti tai. vaizdą. Kai kurie žmonės yra įsitikinę. Valickas. 1991). Mes aptarėme kai kurias Aš vaizdo formas. Realus Aš . priešingai. Šie žmonės gali būti nejautrūs bendravimo partneriai. tačiau įvairiose koncepcijose jų yra skiriama dar daugiau. jie tampa nelankstūs.toks. Viešąją ir realiąją (privačią) Aš vaizdo dimensijas yra išskyrę W.galimą Aš. kuriuos M.

aplinkinius žmones. negalima pamiršti dviejų dalykų. Ir. imame stebėti ir vertinti savo elgesį. ketinimus. netgi tada. Tai gali atsitikti išgirdus savo balso įrašą.savistaba. bet ir atliekame savianalizę. . mąsto apie save stulbinančiai retai. mes turėtume nemažai problemų.tai savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas. ketinimus. lygindami juos su vidiniais standartais ir vertybėmis (C. bėgdami nuo savęs. ne visi mūsų jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami sąmoningam suvokimui. todėl kai kurie žmonės ima vengti šios veiklos. Gilintis į save lyginant idealųjį ir realųjį Aš yra nemalonu. Kiti. mes randame kai kuriuos atsakymus į mums rūpimus klausimus. skaitydami knygas. F. Savistaba . procesas. Csikszentmihalyi ir T. Jeigu analizuodami save mes atrandame kažkokių savo trūkumų. Figurski (1982) atliko tyrimą. Trumpai tariant. kuris patvirtino. savistabai mes skiriame labai mažai laiko. kai mes užsiimame savistaba. jog savistaba yra toks paprastas dalykas. tuo nerimastingesni ir piktesni jie jaučiasi (J. Carver. Faktas. be saiko valgo. Tuo metu mes atsigręžiame į save. savistaba mes negalime pilnai pasikliauti. norus. Norėdami tai patikrinti M. padedančią mums geriau save pažinti.1. kurio metu mes žvelgiame į savo vidinį pasaulį. kalbant apie savistaba. Ir antra. ima piktnaudžiauti alkoholiu. Iš tikrųjų. 1997). Savistabos padariniai gali būti įvairūs: skausmingi. kad žmonės. vartoja narkotikus. stebint save veidrodyje ar pajutus. Bybee ir kt. tačiau kartais susiduriame su kažkuo. kad didžiąją mūsų kasdieninių minčių dalį sudaro mintys apie darbą. Gali pasirodyti. Kiekvienas sveikos psichikos žmogus gali lengvai „įeiti" į savo vidinį pasaulį ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis. stebime savo mintis. galime griebtis savistabos vengimo strategijos. jausmus. žiūrėdami televizorių ir 1.1. Pirma. Nors mes gana retai sutelkiame dėmesį į save. kas paskatina mus domėtis savimi.savižudybė.35 Visi Aš vaizdai atspindi vidinį žmogaus pasaulį ir susieja su gyvenimo patirtimi bei aplinkiniais žmonėmis. kasdienius rūpesčius. į kurį neverta gilintis. pamačius save televizoriuje. Mes ne tik stebime save. Pavyzdžiui. kad kiti žmonės mus stebi ir 1. Scheier. jausmus ar norus. 1981). kad kuo daugiau žmonės galvoja apie savo idealųjį Aš. Tačiau. M. jausmus. jeigu savistaba būtų vienintelis mūsų žinių apie save šaltinis. S. džiuginantys ir pan. tyrėjų nuomone. Žmonės. J. Savistaba Vienas svarbiausių savęs pažinimo būdų . Kraštutinė savistabos užbaigimo forma . Bybee ir jos kolegų tyrimas parodė. stebėdami save.

kad jam tiesiog patinka lietuviškos popmelodijos. antra. stebėdami savo elgesį tose situacijose. rodo.savo elgesio stebėjimas. mes dažnai mąstome apie savo neatitikimą mūsų pačių moralinėms nuostatoms ir standartams. Jos rezultatai buvo tokie: pirmiausia. Heider. Tikriausiai sutiksite. D. Pavyzdžiui.tai aplinkybės. tai. Bem savęs suvokimo teorija teigia. kurioje jis pasireiškia ir bandome nuspręsti. kad lygiai taip pat mes sprendžiame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime savo elgesį ir situaciją. yra skirtumas. tikra. S. D. galime tai padaryti stebėdami savo elgesį (D. kad kaip kitų. kad jis dažnai klauso Ryčio Cicino kompaktinių diskų. žinoma. Žmonės labiau linkę priskirti vidines priežastis kitų . o išorinės . kodėl mes taip elgiamės. taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir išorines priežastis. dažniau pasineriantys į savo vidinius išgyvenimus. Bem teoriją patvirtina ir daugybė tyrimų. kuriose tos nuostatos ir jausmai kyla. kad kai mūsų nuostatos ar jausmai nėra aiškiai apibrėžti. Dostojevskio apysakos „Užrašai iš pogrindžio" (1956) herojus sako: „Prisiekiu tau. mąstantys apie save. Kauzalinės atribucijos teorijos kūrėjas F. gebėjimai ir pan. kad žmonių mintys apie save dažniau yra nemalonios. ar jūsų draugui patinka lietuviška pop muzika. Šis kraštutinumas irgi nėra geras.. priskirdami jam vidines arba išorines priežastis (F. Jeigu mes negalime identifikuoti savo jausmų ar nuostatų kieno nors atžvilgiu. žmonės. dažniau būna prislėgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema. nusižudo. NolenHoeksema domėjosi. 1990). jeigu jūs bandysite išsiaiškinti. F. Jeigu pastebėsite. kad apie kitų žmonių jausmus bei nuostatas mes sprendžiame pagal jų elgesį. D. situacijos ir pan. negu vyrai. mes sprendžiame apie juos. Mąstydami apie save. Heider teigia. stebėsite jo elgesį. Kartais mąstymas apie save gali būti būdas išvengti išorės problemų. kad tarp to. Tačiau vėliau nustatyta. būti perdaug susirūpinusiu savimi yra liga. Csikszentmihalyi ir T. 1972). Vidinės priežastys . F.. Kai kurie žmonės yra pernelyg nugrimzdę į savo vidinį pasaulį. nors nėra jokio išorės spaudimo ar ribojimų. tu pasiekei gyvenimo tikslą. M. visiška liga". kaip žmogus aiškina savo ir kitų žmonių elgesį.tai asmenybės savybės. Bem. Tačiau savianalizė ne visada yra nemaloni. mintys apie save gali būti labai malonios. jog savistaba iš tiesų gali būti labai nemaloni ir pavojinga. 1958).36 norėdami pabėgti nuo savęs.. kad žmonės dažnai bando aiškinti kieno nors elgesį. Kitas svarbus savistabos aspektas . tai jo elgesiui priskirsite vidines priežastis ir nuspręsite. Bem savęs suvokimo teorija teigia. moterys gilinasi į savo vidines būsenas dažniau. kaip jaučiasi žmonės. Jeigu tau pasisekė. Figurski (1982) teigia. Heider pastebėjo.

37 žmonių elgesiui nei savo. G. kaip mes aiškiname savo elgesį . Vėliau į kambarius buvo įnešti veidrodžiai. mes dažnai pervertiname asmenybės įtaką ir nepakankamai įvertiname situacijos poveikį. Jis tampa paprastesnis. Beždžionės buvo uždarytos po vieną kambariuose. dirbdamas arklidėje ar bendraudamas su kitais raiteliais jis jau rodo kitą savo Aš. elgesį. kai bandome išsiaiškinti savo paties poelgių priežastis ir „stebėtojai". pokalbių temos ir 1. kai bandome paaiškinti kieno nors kito elgesį. Jau susipažinome su C.). Gebėjimas matyti save kitų akimis labai svarbus savęs pažinimo veiksnys. James 1892 m. Ši tendencija vadinama „veikėjo-stebėtojo" efektu. Mes esame „veikėjai". kad iki vienerių metų vaikai turi daug mažiau socialinio bendravimo patirties nei vyresni. pabrėžė socialinių ryšių svarbą savęs pažinimui (Džeims U. Jau W. Cooley ir G. Ar prisimenate „kūdikio ir raudonos dėmės" testą? Kodėl nuo 9 iki 12 mėnesių vaikai nereaguoja į raudonai išdažytą savo nosį? Viena iš priežasčių yra ta. ką mes rodome arba kaip jie atspindi mūsų pačių vaizdą. Gallup (1977) palygino šimpanzių. Jeigu mes neturėtume jokio „socialinio veidrodžio". o treniruodamasis. Joms nematant tyrėjai raudonais dažais išdažydavo kaktas. todėl savo elgesiui mes linkę priskirti išorines priežastis. Didele dalimi savęs pažinimą įtakoja aplinkiniai. (James W. Mes ne tik save skirtingai parodome įvairiems žmonėms. kad kiekvienu atveju mūsų elgesys gali būti kitoks. Mead teorijomis. Socialinę patirtį turinčios beždžionės . kuris laisvalaikiu mėgsta jodinėti. Dalyvaudamas tarptautinėje psichologų konferencijoje jis demonstruoja vieną savo Aš aspektą. tai įsivaizduotume tik miglotus savo Aš kontūrus. pasikeičia jo žodynas.ar remdamiesi vidinėmis. savo elgesį skirtingose situacijose ir suprantame. Bendravimas ir savęs pažinimas Savistaba mes gauname tik dalį informacijos apie save. besiformuojančius skirtingomis socialinėmis situacijomis. Bendravimo svarbą savęs pažinimui parodė ir eksperimentas su didžiosiomis beždžionėmis. augusių tarp kitų. kuriose kalbama apie savęs matymą kitų akimis. priklauso mūsų veiklos rezultatai. Aiškindami kitų elgesį. Jis atliko labai panašų į ką tik minėtą „raudonos dėmės" eksperimentą. Nuo to. Įsivaizduokite psichologą. ir socialiai izoliuotų. svarbu ir kaip jie priima tai. 1982). Mes stebime save. Jis pastebėjo įvairius Aš vaizdus žmoguje. ar išorinėmis priežastimis.1.

lygindami save su kitais. Tačiau jums šis skaičius nieko nesakys tol. Aukštyn orientuotas socialinis palyginimas reiškia. privalote lyginti save su kitais. žmonės renkasi panašesnius į save tuo požymiu ar savybe žmones. kuri skelbia. Įsivaizduokite. kuris matuoja. kaip jūs reaguojate į kitų žmonių problemas. stipresniais žmonėmis už save. Sis pavyzdys iliustruoja L. lygindami save su kitais. Lygindami save su kitais. kai nesame tikri dėl savo elgesio. Bendraudami mes ne tik stebime save kitų akimis. Socialinis palyginimas . kuomet savo savybės lyginamos su kitų žmonių ypatybėmis. sugebėjimų ir pan. tikriausiai pagalvotumėte: „Pasirodo aš esu labai jautrus aplinkiniams žmogus". Ši teorija iškelia du svarbius klausimus: pirma. kaip testą atliko kiti jūsų grupės nariai. pavyzdžiui. Paprastai. bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais. ar mes elgiamės gerai konkrečiu atveju. kol nesužinosite. mes galime išsiaiškinti. kaip ir žmonėms. jausmų. Mes lyginame save su kitais. kai mes nesame tikri. Natūralu. kokie yra jūsų gabumai dailei. Tai reiškia. su kuo mes save lyginame. Vadinasi. jūs domitės savo gabumais dailei. kurių dėka mes galėtume save įvertinti. suprasite. kad jums pasiūlyta atlikti socialinio jautrumo testą. kad žmonės sužino apie savo ypatybes. Tam. kad jūs pasirinksite trečiąjį variantą. bendravimas yra vienas svarbiausių savęs suvokimo ir savęs pažinimo veiksnių. kad mes lyginame save su geresniais. Taip pat mes lyginame save su kitais.jos savęs neatpažino. Tačiau. Jūs galite lyginti save su Picasso. kad jūsų grupės draugai surinko nuo 0 iki 20 balų.38 demonstravo tokią pačią reakciją kaip ir vaikai . Tarkime. Mes lyginame save su kitais. kad suprastumėte. kai nėra objektyvių kriterijų ar apibrėžtų standartų. ar esate gabus(-i). Tuo tarpu izoliuotos beždžionės nereagavo į dėmes . Festinger (1954) socialinio palyginimo teoriją. mes stebime kitus žmones ir lyginame savo elgesį su jų. kad. kiek esame blogesni arba geresni už kitus ir kiek esame panašūs arba skirtingi nuo kitų. Lyginimas savęs su pranašesniais už save gali padėti . Šiuo požiūriu galime skirti du palyginimo tipus: aukštyn orientuotą ir žemyn orientuotą socialini palyginimą. lygindami save su kitais žmonėmis. Jeigu pasakytume. kai nesame tikri dėl savęs tam tikromis situacijomis. mes ne visada pasirenkame tinkamus asmenis.tai žmogaus savęs pažinimo būdas. kad jūs surinkote 35 balus. su savo jaunesniu broliu ar seserimi arba su savo bendraamžiais. jeigu jūs stebėsite ir vertinsite savo dailės bendramokslių gabumus. su kuo mes save lyginame? Tarkime. Taigi primatams. kartu su jumis lankančiais dailės studiją.jos tuoj pat ėmė tyrinėti raudonas dėmes ant savo galvų. Kitas klausimas. kada mes lyginame save su kitais ir antra.

Tai vadinama apsisaugojimo arba savo vertės kėlimo strategija (L. Savo mintis. Gibbons. blogesnius už kitus. Aspinvvall ir S. Taylor. Socialinis palyginimas yra labai svarbus savęs pažinimui. Be to. prastesniais už mus. jeigu mes kalbame apie savęs pažinimą. 1966). X. mintis. kad ne visuomet esame atviri sau. J. Siūlydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame. mes galime pasiekti aukštesnį savęs suvokimo lygį. savęs lyginimas su kitais įtakoja ir patį savęs suvokimo turinį. kokius mus mato kiti. tai naudingiau vis dėlto yra savo savybes vertinti. ką apie mūsų vidinį Aš mano aplinkiniai. nuomones. dėl kurių dažnai mes negalime būti atviri. Stebėdami kitus žmones. kad nesutrikdytume aplinkinių. jog taip elgtis turite su visais ir visada. Mums labai svarbu tikėti savo meistriškumu. apie juos pasakodami kitiems. yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supančiais žmonėmis ir matome save tokius. savo puikiais gebėjimais kažkurioje srityje. Dažniausiai tai sukelia įtampą. Tačiau. Taigi didelė dalis informacijos. Yra daugybė priežasčių. palaikantį mūsų Ego. lūkesčius. G. mes galime modeliuoti savęs vertinimą. Tačiau dar dažniau nesame atviri kitiems. F. Taigi . nei esame arba slėpti savąjį Aš nuo aplinkinių nenaudinga. 1993. Taigi mes naudojame žemyn orientuotą socialinį palyginimą. jausmus išgryninti mes galime. Žmonės. kurie stengiasi kažką nuslėpti nuo kitų. mes geriau pažįstame save. mes neteigiame. Taigi bendravimas tampa komplikuotas. Arrovrood. Mes negalime atsiverti. nes mes nuolatos matysime save kaip prastesnius. nes jų siunčiama verbalinė ir neverbalinė informacija nėra adekvačios. M. norus. požiūrius. kurią mes sužinome apie save. Rodyti save kitokius. kad tik atsiverdami kitam žmogui. nes jie jaučia. Thornton ir A. Gerrard ir F. Kartais mes naudojame socialinį palyginimą. kad apsaugotume kitų jausmus ir pan. 1993). Kalbėdami apie savo jausmus. o vėliau situacija priverčia įsitempti ir aplinkinius žmones. paprastai skleidžia apgaulingus ženklus. Mes lyginame save su silpnesniais.39 apibrėžti siektinus standartus. tačiau gali ir žeisti mūsų Ego. J. mes juos geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname. lyginant save su panašiais žmonėmis (D. T. Reis. Savęs pažinimas atsiveriant Atsiskleisdami kitiems. E. jog bendrauja ne su tikruoju Aš. Porat rašo (1991). Turime pripažinti. Pirmiausia kyla įtampa apsimetinėjančio žmogaus viduje.

Nors atsiskleidimas ir yra vienas iš būdų. kuriuos apie mus žino kiti. Jų garbei modelis vadinamas Johari langu. fantazijas ir pan. Todėl nuoširdžiai mes kalbame su tais. mūsų vardą. Noras atsiskleisti priklauso nuo visuomenės kultūrinių vertybių. kad esame labai triukšmingi ir pan. kai demonstruojami tam tikri nežodiniai pritarimo ženklai. tačiau svarbu neužmiršti. nuogąstavimus. Atvirumas priimamas kaip pasitikėjimo ženklas ir savo ruožtu didina partnerio pasitikėjimą mumis. jog žmogus nori užmegzti santykius. Vadinasi.savo baimes. Ji apima informaciją. psichologinis klimatas ir daugybė kitų veiksnių lemia mūsų atsiskleidimo lygį. kuriam atsiskleidžiame. Ji veikia tik tuomet. bei ką žino ir ko nežino apie jį kiti. C. Paprastai mes nujaučiame. Paslėptoje „erdvėje" mes slepiame nuo kitų tai. Keturi langai vaizduoja keturias galimas žmogaus Aš „erdves". kad kiekvienam žmogui yra būdingos keturios asmenybės „ erdvės ": atvira. Savigarba. kuriais pasitikime. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai. Pavyzdžiui. Neaiški „erdvė" susideda iš dalykų. kurios skirstomos pagal tai. Savęs atskleidimas priklauso nuo pasitikėjimo žmogumi. 1972). Luft. kurią mes žinome apie save ir kiti žino apie mus. Įsivaizduokite. paslėpta ir nežinoma. padedančių pradėti bendrauti su kitais. kad jie žinotų apie mus . ką asmuo žino ir ko nežino apie save. jog tai yra tam tikra subtili abipusio bendravimo forma. Atvira „erdvė" yra vieša. kad tam tikras savojo Aš atskleidimo laipsnis padeda tarpusavio santykiams. Tuo pačiu atsiskleidimas skatina pasitikėjimą ir padeda užmegzti tarpusavio santykius. Altmann. 1969). savalaikis ir saikingas savojo Aš atskleidimas bendraujant gali būti labai naudingas. aplinkiniai gali pastebėti.40 atsiskleidimas privalo būti diferencijuotas. kuriuo remiantis galima pavaizduoti maskuojamą savąjį Aš ir parodyti galimus Aš pasikeitimus atsiskleidžiant. išsikalbėjimo apie savo viltis. Taigi atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradžioje. nuo žmogaus priklausomybės subkultūrinei grupei. būti empatiškam. kai yra tarpusavio pasitikėjimas. Jeigu kultūra neskatina artimų santykių. Rogers (1961) teigia. nusistovėjusios bendravimo taisyklės. Psichologijoje siūlomas gana paprastas modelis. Šią informaciją apie save mes galime gauti atgaliniu . kad atsiskleidimas skatina tarpusavio santykių užmezgimą (J. ko nenorime. jausmus. neaiški. profesiją ir pan. rodantys. tai ji gali tapti rimta kliūtimi savęs atskleidimui. Labai svarbu atsižvelgti į kito žmogaus norus bei jausmus. kad mes pernelyg stipriai kvėpinamės. Atvirumas skatina atsakomąjį partnerio atsiskleidimą. kam ir kiek atsiverti. Šio modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. pavyzdžiui. tačiau mes jų nesame įsisąmoninę.

Šioje srityje yra dar neatrastos asmenybės ypatybės. kuriuos lemia asmens noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam ryšiui. Jeigu bendraudami mes atsiveriame. y. mes blogiau suvokiame save. pasąmonėje glūdintys Aš aspektai.41 ryšiu. 2. Jeigu bendraudami mes stengiamės gauti atgalinį ryšį. Galimi keturi atvirumo stiliai. Johari langas Pagrindinis Johari lango principas tas. kurie noriai atsiveria bei noriai priima informaciją apie save iš kitų. tai apie mus naujų dalykų sužino aplinkiniai ir vėl mes praplečiame savo atvirą „erdvę". ir giliau pažinti save. Ir atvirkščiai. t. Žodžiu. nei mums. negauname atgalinio ryšio. turi daugiausiai galimybių ir formuoti brandžius tarpasmeninius santykius.2 pav. tai galime iš kitų apie save sužinoti daugybę dalykų ir šią informaciją perkelti į atvirą „erdvę". nei kitiems. žmonės. ir nuo to nukenčia tarpasmeniniai santykiai. pasikeičia ir kiti. jeigu mes užsisklendžiame savyje. . kad pasikeitus kam nors viename lange. paslaptingiausia nežinoma „erdvė" yra nepažįstama niekam. Paskutinioji. kurių mes patys nejuntame. kiti žmonės gali pasakyti apie mus tokius dalykus.

nei buvote iki šiol? Savęs pažinimas ir savigarba Savęs pažinimas apima ne tik savo charakteringų bruožų bei ypatybių žinojimą. Vadinasi mes turime ne tik savąjį Aš vaizdą. Keturios Johari lango erdvių kitimo galimybės Bendraudami ir atskleisdami savąjį Aš. 2. Šis pasitikėjimas duoda pagrindą tolimesniam atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidžiančio asmens savigarbą. Šios dalybos sąlygoja savojo Aš ir kitų pažinimą. Savąjį Aš metaforiškai galėtume palyginti ir su istorija.3 pav. ir su istoriku. mūsų Aš atsako į klausimą „kas aš esu" bei apibendrina savęs suvokimą. tarpusavio santykių stiprėjimą bei gilėj imą. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti. verta rizikuoti. o aplinkiniai supažindina mus su savimi) bei kuriame abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius. Aš ištraukia informaciją apie mus iš mūsų pačių patirties ir iš kitų žmonių.42 Atvirumas visada rizikingas. tačiau šios žinios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu. bendraudami su draugais. Atsakydami į klausimą „kas aš esu". bet ir jų įvertinimą. Kaip istorija. bet ir pozityvųjį ar . Mes jau minėjome. ar. vadinasi. Kaip istorikas. Mūsų Aš kaip istorikas yra vertintojas. Jeigu mes kažką atskleidžiame apie save. kiti į tai dažniausiai atsako pasitikėjimu. kad Aš vaizdas yra žinių apie save visuma. Tačiau rizikuodami galime laimėti. Savojo Aš atskleidimo seką galėtume nusakyti taip: atsiskleidimasatgalinis ryšys-savigarba. kritikas. Atskleisdami savo jausmus. mes dalijamės informacija (supažindiname kitus su savimi. jūs tikriausiai paminėtumėt: „studentas". jūs esate „geras" arba „blogas" studentas. rizikuojame labiausiai. Pamąstykite. galėtumėte būti atviresni. Bet jūs esate ne bet koks.

. tai galite pradėti savęs nemėgti už tai. kai vertiname atskiras savo ypatybes. Mes galime kalbėti apie bendrą savigarbos lygį . Savigarba įvairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude. retai leisdavo savo vaikams pasijusti įvertintiems. kurioje buvo aukštinama savikontrolė. Savigarba priklauso nuo to. savigarbos laipsnis buvo žemesnis. Savigarba . Jeigu bendraudami gauname teigiamą atgalinį ryšį. girdint ir įsidėmint aplinkinių vertinimus. kuris yra atstumtas. Paprastai mes save vertiname įvairiais būdais: lygindami su kitais žmonėmis. Savigarba.kai vertiname savo asmenybę apskritai ir apie konkretų lygį konkrečioje situacijoje. kad jo savigarbos lygis . nepasitikintis savimi. Jo pasitikėjimas savimi tokioje situacijoje netikėtai išaugtų. Žmonės stengiasi ne tik išlaikyti. todėl siekia pritarimo iš aplinkinių. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas. nėra pastovus jausmas. savo galimybių. Ypač tai būdinga vaikystėje. Coopersmith (1967) pastebėjo ryšį tarp jaunuolių savigarbos ir pritarimo. pasitikėjimo savimi jausmas. Savosios vertės jausmas. kad būtume patrauklūs kitiems. S. savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. tai galbūt sužinotumėt.mokytojų. stebėdami savo elgesį ir išorinius situacinius veiksnius.tėvų ar globėjų vertinimai. Vaikystėje svarbiausią vaidmenį atlieka suaugusiųjų . kurių tėvai buvo autoritariški. bet ir pakelti savigarbos lygį. priešpastatydami savo pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus. užsidaręs. vėliau mokykloje . kurio jie susilaukė iš savo tėvų vaikystėje.43 negatyvųjį Aš. Mes prisitaikome fiziškai. Jaunuolių. kaip supratote.tai pagarbos pačiam sau. kad jis yra irklavimo čempionas ir vienintelis jūsų kompanijoje moka valdyti valtį. kokias normas ir vertybes mes esame įsisavinę. arba savęs vertinimas . bet prisitaikome ir išoriškai: apranga. kad atitiktume jos vertybes ar normas. Jeigu jūs augote šeimoje. Mes matome. poelgius.tai savęs paties. patvirtinantį mūsų sėkmę. tai savigarba kyla. Tačiau jeigu jūs patektumėt kartu su juo į valtį. veiksmus. Neigiamas savęs vertinimas susijęs su žema savigarba. Įsivaizduokite žmogų. Tai sąlygoja mūsų prisitaikymą visuomenėje. elgesiu. kad streso metu tampate jautrus(-i). o teigiamas . Savigarba taip pat priklauso nuo aplinkinių pritarimo (išreiškiamo žodžiais arba nežodiniais ženklais). interiorizuodami (priimdami kaip savus) kitų žmonių vertinimus. emociškai ir intelektualiai. Savęs vertinimas susijęs su savigarba. Taigi vaiko adekvataus savęs vertinimo formavimąsi lemia tėvų ir vaikų tarpusavio santykių bei tėvų vertinimų ypatumai.žemas. Asmenybės savigarba formuojasi.su aukšta.

ir žemą savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos būdas. kad pozityvūs bruožai yra svarbiausi. pervertindami savo vaidmenis. bendrauja atvirai. Campbell. D. Jeigu jūsų savigarba aukšta ir netikėtai jus paliko draugas arba draugė. užtikrintai. Nei vienas iš mūsų negalėtų pasigirti. Tie. Jie gerai galvoja apie kitus ir patys tikisi pritarimo iš aplinkinių. Šie žmonės jaučiasi gerai. H. kurie nepasitiki savimi. būdami tarp žmonių jaučiasi bejėgiai. kurie reiškiasi tam tikroje situacijoje ir tam tikru laiku. Taigi kai žmones su aukšta savigarba kažkurioje srityje ištinka nesėkmė. Šie žmonės rūpinasi kitais ir sugeba užjausti. akcentuoti studento vaidmenį ar pan. Taigi žmonės su žema savigarba blogiau žino savo ypatybes ir jų konkretūs savęs vertinimai nėra aiškiai diferencijuoti. Būsenos vertinimas susijęs su savęs vertinimu situacijoje. jie geba susitelkti ties teigiamais savo Aš bruožais. kurių savigarba aukšta. nes galvoja. todėl jie nebijo kritikos ir nesėkmių. Kompensuoti savo nesėkmes mes galime. apibūdindami save. jie akcentuoja teigiamas savybes. Žmonės. o kai kur visai nesiseka. Jie nereikalauja sau ypatingo dėmesio. Jų žodžiuose galime įžvelgti ir savo klaidų pripažinimą. Bet jeigu jūsų savigarba žema . žino įvairius savojo Aš bruožus. kad viskas gyvenime sekasi vienodai gerai. Jų žodynas platus ir lankstus. Vienose srityse mums sekasi labiau. kurių savigarbos lygis aukštas. 1990). Tačiau.. tiesiai. galėsite labiau atsidėti studijoms. neabejodami. kai. ir atsakomybę už savo veiksmus. arba kai išgirstate komplimentą (jūsų savigarbos lygis gali pakilti). vertinimą ir savo būsenos vertinimą. Mūsų savigarbos lygis labai svarbus.jausitės labai vienišas ir nelaimingas. nes jis atsispindi bendravime. Dažniausiai žmonės apie save linkę manyti gerai. būdami ir su pranašesniais už save. gerai žino savo teigiamas ir neigiamas puses. kad žmonės daro viską.44 Savęs vertinimas gali būti skirstomas į savo bruožų. kad apsaugotų savo Ego ir išlaikytų savigarbą". Jie kalba tvirtai. kurių savigarbos lygis žemas. Markus (1980) rašė: „viena didžiausių psichologijos tiesų . bet ir tarp šių bruožų išlaiko griežtas ribas. Žmonės. Žema savigarba yra susijusi su menku savęs pažinimu (J. Galime susikoncentruoti į vienus savo Aš aspektus ir ignoruoti kitus. jų požiūris į save tvirtas. Jie nenori rizikuoti. Šiuo atveju išryškėja skirtumas tarp žmonių su aukšta ir žema savigarba. užmegzdami santykius su kitais .ta. pvz. jūs neišlaikote testo (tai žemina jūsų savigarbą). kitose prasčiau. Mes iš tikrųjų naudojame daugybę būdų šiam tikslui pasiekti. Mes esame motyvuoti išlaikyti savigarbą. Jie ne tik gerai pažįsta save. Ir aukštą.

apie kitus kalba su pavydu. kad egzistuoja koreliacinis ryšys tarp žemos savigarbos ir gyvenimo problemų (D. B.priešingai.45 žmonėmis. G. nusikalstamumas. kurių pasiekia. Jiems būdinga suglebusi laikysena. alkoholizmas. turėtų geriau užsiimti savigarbos didinimu. Rogers (1961) apie savigarbą rašė: „Tai nėra mėgavimasis savimi. kai paskutinį kartą viešai pasisakėte. Tie. Jie nepalankiai žiūri į aplinkinius ir tikisi nepritarimo iš kitų. Hulton. Su žema savigarba susijusios tokios bėdos. jiems trūksta gyvumo. neigiamai vertina savo socialinius gebėjimus ir rezultatus. iš tikro tai tylus malonumas būti kažkuo". 2000). 1991).1. kurių savigarba žema. Myers. „apsauginių" gestų gausa. C. 1978. todėl labai apriboja savo bendravimą. dažnai vartoja tokius žodžių junginius kaip „tu geriau žinai". jaučiasi laimingi (J. Brochner ir A. malonumą teikianti jėga. Mokslininkai nustatė. Iš esmės žmonės. tėvai ir draugai? Kuo skiriasi jų sukurti jūsų paveikslai? Jei skiriasi. D Brown. kurie ieško laimės. galinga. kaip narkomanija. • Prisiminkite save. Jie pesimistai. Kaip pakito jūsų savęs suvokimas? Ką tuo metu apie save galvojote? Ką tuo metu jautėte savo paties(-čios) atžvilgiu? Kokiu(-ia) jus laiko dėstytojai. Kalbėdami šie žmonės nuolat sau prieštarauja. „kaip pasakysi" ir 1. J. kurių aukšta savigarba. Jų kalbos formos būna neryžtingos. Žema savigarba brangiai kainuoja. Pasvarstykite. Aukšta savigarba . J. kodėl? • . nes tie. Jie lengvai pasiduoda įtakai ir nesugeba apsiginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų.

46 .

47 .

Kontaktuodami su kitais. o visi žmonės . mes siekiame pasirodyti taip. R. Powell. Dimbleby. Poetas svarstė apie įvairiais gyvenimo tarpsniais atliekamus skirtingus vaidmenis. Tikriausiai patyrėte. siekiančio savęs išaukštinimo net patrankos žiotyse. Šiuos vaidmenis jis labai taikliai apibūdino. moksleivio. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje mes galime rodyti skirtingas savo Aš puses. pradėdamas nuo kūdikio. neverbaliniais signalais bei elgesiu visada prisistatome. todėl čia galėsite rasti atsakymus į šiuos klausimus: • • • • Kaip mes pasirodome kitų akivaizdoje ir kaip pasirodydami veikiame kitus? Kokius vaidmenis atliekame? Kokiais būdais siekiame padaryti tam tikrą įspūdį aplinkiniams? Kas padeda mums neprarasti savo tikrojo Aš? Socialiniai vaidmenys Dabar apžvelgsime visuomenei rodomą asmenybės Aš dalį. Gyvenime vaidmenų yra dar daugiau. kad paveiktume tarpusavio sąveikos procesą (G. Savęs pateikimas .tai scena. Jūs jau žinote. kaip mes pasirodome. 1996). Arkin ir J. M.aktoriai. keičiasi ir jūsų vaidmenys. R. kad aplinkiniai susidarytų apie mus tokį įspūdį. šlepetėmis apsiavusiu juokdariu su nudribusiais skruostais ir per didelėmis jaunystės laikų kelnėmis. mes žodžiais. 1992. kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenų kad galėtume kontroliuoti kitų požiūri į mus. kad visas pasaulis . kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam. kaip sraigė šliaužiančio į mokyklą. Taigi mes tampame savo paties Aš „vadybininkais". kokie esame arba norėtume būti (R. kad mumyse glūdi įvairūs Aš vaizdai. būdami su kitais.tai elgesio būdas. Van Leemven ir A.1. kokio mes pageidaujame. M. M. De Paulo. A. Burton ir R. M. kad atitiktume savo idealųjį Aš. B. Nail. teisuolio su apvaliu pilvuku ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu. bendraudami su grupe . kareivio. 1995.KAIP SCENOJE Jau XVI amžiuje W. dūsaujančio kaip krosnis. D. B. GYVENIME . Sheppard.). Shakespeare pastebėjo. P. 1990. spiegiančio ant auklės rankų. arba viešąjį Aš. Būdami tarp kitų žmonių. 1996 ir 1. Šiame skyriuje aptarsime. Leary. įsimylėjėlio. kad kai tik pasikeičia „žiūrovai".48 3. Kitais žodžiais tariant.

Įspūdžio kūrimas suprantamas kaip sąmoningas arba nesąmoningas procesas. Weigold. Mūsų atliekamas vaidmuo tampa neatsiejama mūsų Aš vaizdo dalimi (R. kad padarytume kitiems trokštamą įspūdį. Kaip ir teatras. Jei vyras „supainiotų" vaidmenis ir imtų rodyti visa tai kitoms moterims. Jeigu žmonės elgtųsi ne taip. 1950)." Vaidmuo socialinėje psichologijoje apibrėžiamas kaip žmogaus elgesio būdų visuma. būdinga kuriai nors veiklos sričiai. priverčia mus vienaip ar kitaip elgtis. netikro elgesio. kad tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis mes tikimės iš žmogaus joms adekvataus elgesio. kurio metu asmuo elgiasi viešumoje taip. Kartais gyvenime mums iš tikrųjų tenka gan ciniškai „vaidinti" tam tikrą vaidmenį. Kavinėje. . įstaigoje. 2000). kaip mes save pateikiame bei valdome įspūdžius. Goffman. Štai. E. paramos. kaip iš mūsų tikimasi. kiekviena moteris. Amerikietis sociologas R. Goffman. kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitinkantį įvaizdį (E. kuriuo mes patys netikime. taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo Aš vaizdus. švelnumo. kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo metafora. Mes atliekame vaidmenis.49 arba net su vienu asmeniu. Tuo pačiu mes vaidmenis internalizuojame .. jog mūsų Aš. keisdami savo elgesį taip. vaizdžiai rašė amerikiečių antropologas E. iškiltų grėsmė visuomenės tvarkai. Mūsų Aš turi atitikti konkrečią situaciją. kaip iš jų reikalauja vaidmuo. tikriausiai šeimai iškiltų pavojus. idėjos bei veiksmai tuo metu yra tikri. R. Tik realiame gyvenime mes esame aktoriai.. realus gyvenimas susideda iš scenos ir užkulisių. publika ir režisieriai tuo pačiu metu (E. Goffman. Tai reiškia. Park. bet šventai tikime. daugiau ar mažiau sąmoningai atliekame tam tikrą vaidmenį. 2000. F. Kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personažo aspektus. Park (1950) knygoje „Rasė ir kultūra" rašo. žmona tikisi sulaukti iš savo vyro dėmesingumo. taigi mes turime būti tokie ir elgtis taip. Jo socialinio bendravimo teorija remiasi „dramaturginiu" modeliu. kad „mes kiekvienas visados ir visur. Vaidindami mes ne apgaudinėjame. pavyzdžiui. E. įjungdami į bendrą savo asmenybės kontekstą. Aplinka tarytum „deformuoja" mūsų Aš. žodis „vaidmuo" nereiškia apsimestinio. mes kuriame ir kontroliuojame įspūdį. Priklausomai nuo konkrečių sąlygų mes visada esame priversti persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį.pasisaviname. Neapsirikite. Apie tai. Schlenker ir M. namuose ir kitose vietose mes esame šiek tiek skirtingi. tačiau kalbėsime ne apie tokius vaidmenis. B. 1992). požiūriai.

kaip aktoriai scenoje. vakarietiškoje kultūroje. 1970). Mes galime šypsotis ištisą dieną bet šypsena gali slėpti mūsų tikruosius jausmus . ypač jei jie tamsūs. mūsų. . firma stengiasi sudaryti aplinkiniams efektyvios. „išeiti" iš jo nelengva. Tačiau čia išryškėja realaus gyvenimo ir scenos skirtumas. E. Jais mes maskuojame tai. pridengiame kūno formas. mokyklos. Didžiausią kaukių pasirinkimą mums siūlo drabužių parduotuvės. Drabužiai padeda parodyti išskirtinį asmens vaidmenį tarp eilinių žmonių ir pan. kuri privalo „vaidinti" kartu. be įprastinių savo funkcijų. Taigi esame įvairių komandų šeimos. mes keičiame ne vien elgesį.. Vienas iš komandos tikslų . Drabužiai padeda mums kurti savo įvaizdį. kai esate parduotuvėje. bet ir išvaizdą bei socialinę aplinką. Tačiau. simboliai. Pvz. žmonės nenešioja kaukių fizine prasme. Jų bendravime naudojami įvairūs kodai. Netgi šypsena kai kada apibūdinama kaip kaukė (J.50 Mes išmokstame savo vaidmenis realiame gyvenime. duodant interviu televizijai ir 1. patikimos įstaigos įspūdį. remdamiesi kaukės idėja. darnios. Komandinę „vaidybą" paprastai koordinuoja lyderis. Pavyzdžiu galėtų būti juodi bankininkų kostiumai arba odinės baikerių striukės. Paprastai mes priklausome įvairioms socialinėms grupėms.pyktį. Komandos turi tam tikrų paslapčių. restorane ar kitoje įstaigoje. paslėpti ar apsaugoti savo tikrąjį Aš. Taigi dabar. gali būti asmenybę maskuojanti kaukė. Jeigu mes netenkame „publikos" arba atsiduriame tarp artimiausių. trumpai apžvelgsime. Drabužių dėka mes galime išreikšti priklausomybę kokiai nors grupei. Kiekvienas profesionalus aktorius geba persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį ir grįžti į save. Drabužiai. Siekdami sukurti norimą įspūdį apie save ar savo grupę. Sukuriama komanda.1. pirmojo pasimatymo metu. Tam tikros rūšies kaukėmis galima laikyti makiažą ar šukuoseną. atlieka daugybę kitų. kuriant trokštamą įspūdį yra labai stipri. kaip mes valdome savo išorę. darbovietės.pristatyti savo socialinę grupę. Pvz. Pabandykite stebėti komandinį „vaidinimą". Akiniai. įsijautus į vaidmenį. bažnyčios ir daugybės kitų grupių . kurios neatskleidžiamos ne komandos nariams. vaidyba susilpnėja. ko varžomės. Kartais mūsų vaidyba. dažnai nesuprantami pašaliniams žmonėms. Realiame gyvenime. norėdami sukurti savo įvaizdį. Skirtingai nuo kai kurių kitų pasaulio kultūrų. nes jis tampa mūsų pačių dalimi. neatitinkančias visuomenėje susiformavusio idealo. mus puikiai pažįstančių žmonių. Fast.nariai.. baimę ar susierzinimą. mes naudojame gausybę įvairių kitos rūšies „kaukių". Goffman skiria individualius ir komandinius vaidmenis.

nukentės kitas. Gross siūlo tokias vaidmenų konflikto sprendimo strategijas: pasirinkti vieną vaidmenį ir atsisakyti kito.. Jis sklando virš kilimo iškilmingas. Kai. N. kad realus gyvenimas. iš dalies atlikti ir vieną. finansinę padėtį kuriame savo darbo vietos. atsisakyti ir . kalbos ir elgesio normomis. naudojamasi kitais įrankiais ir laikomasi kitokių elgesio normų nei visada. Ypatingai akivaizdus erdvių kontrastas matomas restoranuose: viešojoje. yra skirtingos erdvės.virtuvės zonoje. užkulisiuose mes esame tada. Pasirodymas paprastai sukuria daug problemų vaikams. kodėl maistas yra valgomas kitame kambaryje. Kai jis peržengia slenkstį. visi esame sūnūs ar dukros ir 1. lankome įvairius klubus. pasijuntame nejaukiai. tuo platesnis atliekamų vaidmenų ratas. namų. kai mes rodome tam tikrą savo Aš aspektą. bet kaip juos suderinti? Jeigu ji gerai atliks vieną vaidmenį. kai mes esame tam nepasiruošę. kai vieno vaidmens atlikimas prieštarauja kitam. kurie nesilaiko savo vaidmenų. Gali kilti įvairūs vaidmenų konfliktai." Paprastai mes esame ne vienos. perspektyvią sportininkę. publikai skirtoje ir užkulisinėje . Šios erdvės skiriasi dekoracijomis. dirbame. namiškiai ima vaidinti „pasirinktus vaidmenis". Tokį kontrastą yra pastebėjęs ir aprašęs G. bet ir aplinka. orus.sau.51 Mes manipuliuojame ne tik išvaizda. dirbame visuomeninius darbus.. Kuo įvairesnė mūsų veikla. Žiūrovai įleidžiami į tam tikras teatro vietas. dalyvaujame politiniame gyvenime. atsižvelgdami į savo skonį. tvarkome savo butą. Goffman tvirtina. Jie negali suprasti. Visi mes mokomės. ir kitą vaidmenį. Tuomet aktoriai gali nusimesti kaukes. bus svarbūs abu vaidmenys. Sceninė skirta publikai. rinkdamiesi ir išdėliodami įvairius interjero elementus. elgesio normų. Jie kyla. E. socialinių sluoksnių nariai vienu metu. ko gero. laikosi tam tikrų mandagumo taisyklių. Onvell (1951) knygoje „Iš Paryžiaus ir Londono". Jeigu žiūrovai įsiveržia į mūsų namų užkulisius. laukdami svečių. kuriai gimsta kūdikis. Mūsų namuose. Vienu metu mes atliekame daug vaidmenų. visas nerimas ir susijaudinimas pranyksta nuo veido. o užkulisiai .1. „Stebėkite padavėją einantį iš virtuvės į viešbučio valgomąjį. todėl vaidmenys gali imti trukdyti vienas kitam. mes tarytum ruošiamės pasirodymui. Sulaukę svečių. kaip ir teatre. Įsivaizduokite puikią. priešingai. buto ar kambario „dekoracijas". sportuojame. Ir. kaip ir teatras. Jo pečiai išsitiesia. stengiamės sukurti ar išlaikyti kokį nors įspūdį kitų akyse. staiga pasikeičia. Jai. Taigi „sceninis gyvenimas" vyksta. kai nesistengiame aktyviai kurti ar valdyti įspūdžio. valome. bet kelių įvairių grupių. Visi mes. savimonę. atmosfera. gali būti skirstomas į „sceninę" ir „užkulisinę" erdvę.

kad moters santykiai su šiais vaidmenimis bus skirtingi. Jį kiek skirtingai supranta mokyklos administracija. Štai. bet ir nuo subjektyvios atlikėjo nuomonės apie tai. Shaw (1981) išskyrė tris skirtingus vaidmens aspektus: laukiamą vaidmenį . o šeimininkės . Tačiau. pavyzdžiui.tokį vaidmens atlikimą. bet patys individualiai tą vaidmenį interpretuojame. Vaidmens interpretacija priklauso nuo žmogaus savęs pažinimo bei socialinės situacijos vertinimo. jeigu visas gyvenimas panašus į teatrą. ar neiškyla pavojus prarasti savo tikrąjį Aš? Nepasimesti tarp įvairių visuomeninio elgesio šablonų kuriuos mums primeta aplinka.52 vieno.kaip periferinį. gali kilti įvairūs nesklandumai. Pagalvokite. Tačiau mes ne tik tenkiname aplinkinių lūkesčius. ir atliktą vaidmenį . išorės primestą. o mes esame nuolatos susikoncentravę į vaidmenį.žmogaus faktinį elgesį šiame vaidmenyje. Asmens tapatumas Ankstesniame skyrelyje kalbėjome apie tai. Kiekvienas žmogus atlieka vaidmenį priklausomai nuo asmeninių nuostatų. kurio žmona užima aukštas pareigas darbe. Iškyla konfliktas tarp profesinio ir šeimininkės vaidmenų. kuri iš šių strategijų būtų priimtiniausia sportininkei mamai? Kartais pats asmuo ir aplinkiniai skirtingai vertina kokio nors vaidmens reikšmingumą. tačiau kiekvienas iš mūsų šiek tiek subjektyviai interpretuojame vaidmenį. Paprastai mes prisiimame vaidmenį kaip normalų visuomeninio elgesio būdą. kas dera šiam vaidmeniui. M. ir kito vaidmens (Psichologijos žodynas. kurio iš mūsų tikisi kiti. jog ji pernelyg mažai dėmesio skiria namų ruošai. Tačiau jeigu šie vaidmens aspektai skiriasi. kurios mokytojo vaidmens sampratos jis laikysis. Vaidmuo priklauso ne tik nuo visuomeninio elgesio taisyklių. Profesinį vaidmenį ji gali išgyventi kaip neatskiriamą savo Aš dalį. kad . Štai. vertybių vilčių patirties. kaip rodome save kitiems. mokytojo vaidmuo. kiekvienoje konkrečioje situacijoje aplinkiniai iš mūsų tikisi tam tikro elgesio. gali pasirodyti. normų bei lūkesčių. pavyzdžiui. Kaip jau minėjome. kas dera šiam vaidmeniui tam tikromis aplinkybėmis. 1993). mokiniai ir tėvai. Tikėtina. Jeigu šie vaidmenys suderinti. kurdami norimą įspūdį ir atlikdami įvairius vaidmenis. konfliktas tarp vaidmens atlikėjo ir aplinkinių mažai tikėtinas. Toks vertinimų nesutapimas gali būti vaidmenų konflikto priežastimi. vyrui. Taigi pradėjęs dirbti mokykloje mokytojas turi savarankiškai pasirinkti. suvoktą vaidmenį kuriame atsispindi mūsų pačių požiūris į tai.

Vėliausiai.S. Erikson nuomone. Jaunuoliai mieliau bendrauja su bendraamžiais nei su tėvais. Jis susijęs su individo vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi. Erikson (1963). E. T. tapatumą apibūdino trimis aspektais: struktūriniu. baigęs mokyklą ir įstojęs į universitetą .su studento. nori apversti pasaulį aukštyn kojomis. kad apibrėžtų tokią tapatumo pasiekos ar vaidmenų sumaišties stadiją. pankus.tai subjektyvus savęs. Marčia. lytinio vaidmens tapatumas dažniausiai visą gyvenimą nekinta. Tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla konfliktai. tautybę ir 1. Tačiau toks paauglio elgesys yra tik bandymas geriau susivokti savyje. vėliau. Tapatumas (identitetas) . E. Paaugliai. Marčia. vaikas tapatinsis su mokinio vaidmeniu.1. A. Kai kurios mūsų identifikacijos yra pastovios. kaip vaikas perima jam reikšmingų žmonių elgesį. atrasti savo vietą visuomenėje. Waterman. socialiniai vaidmenys. kaip individo. kodėl jų vaikas blaškosi. žmogus ieško savo tapatumo visą gyvenimą. Si sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save.1. ieškodami savo tapatumo. atsakant į klausimą „kas aš esu?" ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje. tačiau paauglystėje. pradėjęs lankyti mokyklą.su kurios nors profesijos atstovo vaidmeniu. jei žmogus tapatinsis su pensininko vaidmeniu. Archer bei daugelis kitų mokslininkų. Erikson tapatumo koncepciją praplėtė J. J. Pavyzdžiui. nekintančios. Erikson įvedė „tapatumo krizės" sąvoką. Vadinasi. dėl didelių fizinių bei kognityvinių pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti profesiją. mums padeda asmens tapatumas. Sarbin. S. supratimas. prisiima moters arba vyro vaidmenį. Asmens tapatumas nusako žmogaus vientisumą. remdamasis E. Pirmasis tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo S.53 patenkintume jos lūkesčius. o dar vėliau . Kai kurie kiti tapatumai gali kisti. yra linkę eksperimentuoti: sekse.. Aš vaizdo vienybę. E. reiverius. religijoje. Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologinės raidos teorijos sąvoka. politikoje ir 1. taip pat tikėjimą. Tam. fenomenologiniu ir elgesio. Kartais jie tyčia save išbando netikėčiausiose situacijose: „žaidžia" metalistus. Freud. kurį dabar ir aptarsime. Atsakydami į klausimą „kas aš esu?". baikerius ir pan. aiškindamas. derinančio įvairius socialinius vaidmenis. išėjus į pensiją. Erikson teorija. Pvz. tapatumo klausimai ypač išryškėja. karjeroje. šis tapatumas dar kartą keisis. tapatumo pagrindą sudaro asmenybės prisiimti tam tikri. mes pirmiausia minime lytį ir profesiją. dažniausiai svarbiausieji. Tuo metu keičiasi vaikų ir tėvų santykiai. Išsamiau tapatumo esmę atskleidė E. Tėvai negali suprasti. Struktūriniu aspektu tapatumas .

nes jeigu ji užtrunka. asmenys įgyja vidinio vientisumo jausmą. Ši būsena negali trukti ilgai. fenomenologiniu . Jis neturi aiškaus savivaizdžio. . plėtodamas E. nesvarstant alternatyvų. Užsisklendimas . kad įgyvendintų savo pasirinkimus. Šie lygmenys vadinami neaiškiu tapatumu. įsitikinimų užbaigtumo stoka. E. Pagal šių kriterijų buvimą ar nebuvimą J. kad užsisklendimas dažniausiai būdingas ankstyvajai paauglystei. susijęs su asmens tikslų. kuo būti..sprendimo proceso padarinys. J. Dėl didelio nerimo tapatumo formavimasis gali sulėtėti. Erikson ir J. vertybių. užsisklendimu.1. asmens tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas. Marčia skiria keturis asmens tapatumo lygmenis.tai pereinamoji būsena. Erikson teoriją. kai asmuo nėra įsipareigojęs kokiai nors sričiai. Šioje būsenoje esantys žmonės įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes. o elgesio aspektas liečia socialinę . A. kokį jį nori matyti aplinkiniai (J.tai tapatumo lygmuo. Marčia ir kt. būdinga žmonėms. Marčia. moratoriumu ir pasiektu tapatumu. išoriškai regimą tapatumo pusę (J. auga nerimo lygis. Motina suteikia vaikui „vaiko" vaidmenį. jaučiasi negalįs savo ateities kontroliuoti. Neaiškiu tapatumu tyrinėtojai laiko tokius atvejus. Prisiėmę tapatumą arba apsisprendę. nedaro jokių tvirtų sprendimų.54 suprantamas kaip tam tikra Ego vystymosi stadija. asmenine individo patirtimi paremtas tapatumo formavimosi stilius. Marčia ir kt. iš neaiškaus tapatumo ir užsisklendimo būsenų pereiti į pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo būseną. nesvarsto ir neigia poreikį mąstyti apie savo asmeninius tikslus bei vertybes. jų siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais.kaip unikalus. O tapatumą žmogus konstruoja. nes siejasi su troškimu ką nors savo gyvenime pakeisti. kai vaikas siekia tapatintis su vienu arba abiem tėvais. asmeniškai jų neapmąstydami. Waterman nuomone. Šioje būsenoje esantis žmogus siekia būti toks.1. prie kurios grupės šlietis. 1993). A. apibūdinamas kaip įsipareigojimas kokiai nors sričiai. 1993). Waterman teigia. aktyviai kuriantiems savo tapatumą.tarpasmeninę. Marčia nuomone. kokias vertybes pasirinkti ir 1. Šią būseną išgyvenantys žmonės aktyviai tyrinėja alternatyvas. religinė bendruomenė suteikia tam tikrą vaidmenį savo nariui ir 1. kartais ji dar vadinama krize. spręsdamas.. mėgindami rinktis kurią nors iš jų. Jis nesirūpina savo gyvenimo kryptingumo apibrėžimu. Moratoriumo būsena mažiausiai stabili. Toks tapatumas . Tėvų tapatumas. Moratoriumas . išskyrė du svarbiausius tapatumo kriterijus: įsipareigojimą tam tikrai sričiai ir tapatumo alternatyvų tyrinėjimą.

tai būsena. Žmonėms. A. svarsto. kuriai žmogus priklauso. religijos srityje žmogus gali išgyventi pasiekto tapatumo. o ne sportininkės karjerą. Žmogus gali vėl pradėti svarstyti alternatyvas. Retai žmogus išgyvena tik kokią nors vieną būseną (H. kaip jau buvo kalbėta. Šiaurės Amerikos ir daugelis Vakarų Europos kultūrų pabrėžia asmens unikalumą. Šioje būsenoje esantys žmonės turi savo pasaulėžiūrą ir yra mažiau priklausomi nuo aplinkinių nuostatų. Tokiu atveju manytume. pamėginkim sugrįžti prie ankstesnio skyrelio pavyzdžio. Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dėl savo pasirinkimo skiriasi nuo užsisklendimo lygmeniui būdingo nelankstumo ir teisuoliškumo. moteris bus pasiekto tapatumo būsenoje. J. Įvairiuose žmogaus raidos tarpsniuose. Bosma. tol yra moratoriumo būsenoje. skirtingos sritys nevienodai svarbios.šeimą ar sportą. Kad būtų aiškiau. Marčia teigimu. Pavyzdžiui. mokykla.55 Pasiektas tapatumas . pabrėžiant šeimos vertę ir ignoruojant ar neigiant karjeros reikšmę. Archer nurodo. Įveikusi konfliktą ir išsirinkusi vieną iš dviejų gyvenimo kelių arba sąmoningai pasirinkus juos abu. jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami (J. Šiuolaikiniai tapatumo tyrimai patvirtina kultūrinės aplinkos svarbą asmens tapatumo formavimuisi. Dažniau būsena būna mišri. lyties. įvairiomis situacijomis kuri nors viena sritis gali imti dominuoti. 1993). kad jie yra rimtai apsvarstę skirtingas požiūrių ar įsitikinimų sistemas ir pasirinkę vieną. Rytų kultūra orientuoja žmogų į kolektyvinį tapatumą. Todėl vakariečiui jo asmens tapatumas turi atspindėti tam tikrą išskirtinumą. jei moteriai apskritai pasirinkimo klausimas nebūtų iškilęs ir jai nebūtų svarbu. kuriai yra įsipareigoję. išgyvenusiems kritinį periodą ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų tvirtai apsisprendusiems. yra suteiktas ir jį galėtume priskirti užsisklendimo lygmeniui. kam teikti pirmenybę. kuri sprendžia dilemą. Neaiškaus tapatumo lygmuo būtų tada. Marčia ir kt. skirtingumą nuo kitų. o tautinės priklausomybės . tikėtina. kultūrinė aplinka. kad moters tapatumas. Marčia ir S. būdinga žmonėms. ką rinktis . Apibūdindami šio tapatumo lygmens asmenis. Asmens tapatumą visada lemia platus kontekstas: šeima.moratoriumo būseną. Kol ji jaučia įtampą. Prisiminkime moterį. tapatumo lygmenys yra dinamiški. J. išsilavinimo. 1985). priklausomai nuo jų amžiaus. kad suaugusi ji rinksis šeimą. į . Žmogus gali pereiti iš vienos tapatumo būsenos į kitą. Šis lygmuo nereiškia tapatumo raidos pabaigos. Jeigu ji vaikystėje buvo auginama.

renkasi tikslus. padeda suvokti savo vietą pasaulyje. nes. jis nusako žmogaus vientisumą. darbo kolektyvo ir kitų socialinių grupių. kad jis taptų „scena"? Paaiškinkite. Taigi asmens tapatumas . Asmens tapatumas yra labai reikšmingas. kuriuo vadovaudamasis žmogus suvokia ir vertina save.56 abipusius ryšius su kitais.savo paties vaizdinys. kai dėl eismo pažeidimo aiškinatės kelių policijos pareigūnui ir kai skundžiatės geležinkelio stoties administracijai dėl vėluojančio traukinio? . įprasmina jo gyvenimo tikslus. Pasvarstykite: • • • Kaip drabužiai. kaip minėjome. bet bandant įvairius vaidmenis. blaškantis. šukuosena ir laikysena atspindi jūsų Aš? Kaip galėtumėt pakeisti savo kambario interjerą. Tačiau tapatumas pasiekiamas ne iš karto. gyvenimo stilių ir sąveikauja su kitais žmonėmis. pervertinant vertybes. Todėl Rytų pasaulio žmogui tapatumas neatsiejamas nuo šeimos. užtikrina buvimą pačiu savimi. kaip interjeras gali paveikti bendravimo procesą? Kaip keičiasi jūsų Aš.

57 .

. jau pradedame svarstyti. nagrinėdami visas mums žinomas su tuo žmogumi susijusias detales: kur jis gyvena. Nuomonę apie tai stengiamės susidaryti.tai žmonių ypatybių. tikslus. kad kažkas pas mus atėjo. Pvz. norėdami padaryti kuo geresnį įspūdį? Apie visa tai sužinosite šiame skyriuje. darome išvadas apie „nematomus" žmonių ypatumus . kaip turėtume elgtis mes patys. Abstrakčiau galima pasakyti. remdamiesi tuo. kaip rengiasi. elgesio motyvus? • • • • Kokias klaidas dažniausiai darome. jų elgesio motyvų. uoslės ir kitus pojūčius.. Kas yra socialinis suvokimas Suvokimas (percepcija) .58 4. SOCIALINIS SUVOKIMAS • Kaip. ypač jei nuomonei susidaryti turime labai mažai laiko? O jeigu jie teisingais. aiškindami kitų žmonių elgesio priežastis? Ar galima pasikliauti pirmuoju įspūdžiu apie žmogų? Kas yra įvaizdis ir kaip jis kuriamas? Kaip padaryti gerą įspūdį per interviu su potencialiu darbdaviu? Ar nesate pastebėję. požiūrius. kurį šis dirgiklis sukėlė. pajuntame džiaugsmą arba nerimą. ko iš jo galima tikėtis. vertybes. baigiant pojūčio. kad mes. pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu mūsų jutimo organams. Ar tai pagrįsta? Ar mūsų sprendimai nėra iš anksto pasmerkti būti klaidingi. tikslus. kitus vidinius ypatumus. kokia mašina važinėja.tai socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas mūsų . klausos. dar prieš susitikdami su niekad nematytu žmogumi. Pagal šiuos ir kitus išorinius požymius sprendžiame apie žmogaus charakterį. prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu. ką regime bei girdime.tai pasaulio pažinimas per regos.vertybes. kad socialinis suvokimas . suprantame. išgirdę skambant durų skambutį. koks jis. ką šneka. tarpusavio santykių suvokimas. Socialinis suvokimas . Ši sąvoka apima daugybę reiškinių..

turinčias tam tikrus pavadinimus. . („Iš jo nepavyks nieko gauti. su kuriais mus sieja įvairūs ryšiai.)... • Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą. intonacija. Visų pirma panagrinėkime. savęs vertinimas. „ko siekia?".59 psichikoje. Burton ir R. • Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. poza. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. organizuota medžiaga. • Kad numatytume partnerio elgesį. analizuoti. („Mano mamai šis vaikinas tikrai nepatiks. pagal tam tikrus išorinius. kaip vakar. kalbos turinys. G.. jutimo organais negalime užfiksuoti daugelio socialinių reiškinių. kol nepareikalausi griežtai"). mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes. tikimės numatyti jo elgesį. kito žmogaus ypatybių. Bendraudami mes tiesiogiai. Todėl mes nuolat tvarkome suvokiamą medžiagą. kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo. Interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją. kaip ir mes juos. Bendraujant mums ne tik ir ne tiek svarbu.. Ji ypač ryški tik pradėjus bendrauti su žmogumi. užuodžiame (kosmetika. kad geriau prisimenama struktūruota. Susidaryti vaizdą apie kitą žmogų reikia ir dėl to. Tyrimai rodo. kad pasirinktume tinkamesnius bendravimo būdus. mimika. Dimbleby (1988) nurodo tokias priežastis: • Kad prisimintume faktus. kokią vietą naujasis mūsų pažįstamas užims tarp kitų.) ir kt.. Mūsų bendravimo partneriai mus stebi. („Šiandien ji ne tokia irzli. motyvų. kurio anksčiau nepažinojome. jas žinodami.. reikia daryti apibendrinimus. Gal buvau užėjusi netinkamu laiku?"). Todėl nedelsdami darome išvadas apie įvairias jo ypatybes. „kodėl?". Taigi socialinis suvokimas yra aktyvus."). kas yra šis žmogus (kokia jo padėtis visuomenėje. kai ji struktūruota.. kodėl mes tai darome. Norint tai suprasti. bet ir kodėl. • Kad naują informaciją įterptume į jau turimą socialinės tikrovės vaizdą.. greičiau pasiektume norimą tikslą. mums svarbu suvokti..). ką matome (išvaizda.. Savo požiūrį į mus jie vienaip ar kitaip parodo. Remdamiesi tuo.. lyginti skirtingu laiku gautą informaciją. kūrybiškas pažinimo procesas. ieškodami atsakymų į klausimus: „kas ji(s)?". nes. Mes siekiame susidaryti vaizdą apie kito žmogaus ypatybes. stengiamės suprasti. tikslai. jas tikrinti ir kt. Kitaip sakant.). jutimo organų fiksuojamus požymius siekiame įvardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partnerių ypatybes.. Tai daryti taip pat daug lengviau. („Ja galima pasitikėti"). tokia. Pvz.. girdime (balso tembras. vertina. • Kad galėtume planuoti savo poelgius. kaip kitas žmogus atrodo bei elgiasi. kurią galima „sudėlioti į lentynėles".

• Kad išvengtume nerimo. švelnus-šiurkštus. vertybės. meilės ir kt. apsvaigusių nuo narkotikų asmenų. jog jis yra pasiturintis. makiažas ir pan. Neapibrėžta situacija mums visada kelia nerimą. („Jis šaltas ir neatidus. linkęs bendrauti-uždaras. manysime. kad partnerio elgesys mums atrodo nenuspėjamas. papuošalai. Bendraudami dažniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius . pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose. Įtakos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. jo ketinimų.nežodinė kalbos pusė: balso tembras. priskirdami asmenybei bruožus. veido bruožai ir kt. pauzės ir pan.antru atveju kito žmogaus požiūrį mes linkę aiškinti jo paties ypatybėmis. („Kuo jis mane laiko! Tikras pasipūtėlis!"). ir ypač . Nerimą kelia. o jei būtume sutikę jį darbo vietoje. • Kad įvertintume galimybes patenkinti savo poreikius. todėl. Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname. Užuojautos ir supratimo iš tokio nesulauksi"). Pvz... • Išvaizda: fizinės asmens charakteristikos (ūgis..tai aplinka. temperamentas. taip pat psichinių ligonių elgesį. gal būtume to nepastebėję. kontrolės. santūrusemocingas. geranoriškas-savanaudis. Jų požiūris mums gali patikti arba ne.priklausymo.60 išreiškia. . Tai jos charakteris. bendraudami su jais. Fizinis kontekstas . pažiūros. mes vertiname. jaučiamės nejaukiai. šukuosena. Paprastai mums sunku numatyti girtų. nesaugiai. O ką būtent apie kitus žmones mes stengiamės suvokti? Kaip svarbiausius dalykus galima nurodyti šiuos: • Asmenybės ypatybės. • . intonacija. darydami išvadas apie kitus žmones.žodžiais perteikiamas jos turinys. kurioje bendraujama. tai. Kai nesuprantame kito žmogaus. • Poza • Gestai • Mimika. įsitikinimai. taip pat .apranga. pvz. ar bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius. Galima skirti fizinį ir psichologinį kontekstą. Ir pirmu. irgi jaučiamės nemaloniai.. nusakomus dvipolėmis dimensijomis: nuolaidus-užsispyręs.). Iš kokių išorinių požymių mes sprendžiame apie kitų žmonių ypatybes? Pagrindiniai iš jų yra: Kalba .

Iš tolesnių skyrelių sužinosite.61 • Kiti individualūs ypatumai. pvz. Mes visada stengiamės išsiaiškinti mums nesuprantamų. o kažkas kitas . Ar apskritai įmanomas atitikimas tarp objektyvaus pasaulio ir subjektyvaus jo atspindžio. nei iš to apsisuks ir nueis. • Socialiniai vaidmenys.. kuo jis dirba. garso ir kt). Taip „atkuriame" sutrikusį aplinkos stabilumą. kad siekia mūsų artimųjų palankumo. domimės.. pvz. kas jo šeima. tikriausiai to ilgai nepamiršite. su kuo mus dominantis asmuo bendrauja. fizinių objektų suvokimo (kvapo. kuriuos žmones vertina.todėl. kodėl. Visų pirma. kad žinome. Kito žmogaus elgesio priežastis galime aiškinti paties žmogaus ypatybėmis arba susiklosčiusiomis išorinėmis sąlygomis. kad yra draugiškas žmogus ir jaučia mums simpatiją.. Mes darome prielaidas apie tai. besišypsantį veidą. Socialinio suvokimo ypatumai Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo... Mes tarsi mėginame „nusipiešti" jo socialinių ryšių „žemėlapį". kaip įvairius išorinius. kokioje dalyvauja visuomeninėje veikloje. turtinė padėtis ir pan. jo sveikata. Pvz. bendraudami su kuo nors turistinėje kelionėje. Pvz. akivaizdžius požymius mes susiejame su vidiniais bei kitais tiesiogiai nefiksuojamais suvokiamo asmens ypatumais. svarstysite. • Elgesio priežastys ir motyvai. kad žmogus rodo mums draugiškumą. taip pat. kaip ir bet kokiam kitam.. socialiniam suvokimui. mes jį priskiriame už mūsų egzistuojančiam pasauliui. čia pasireiškia ir daug bendrų suvokimo dėsningumų. pvz. su kuo palaiko artimus ryšius ir su kuo nesutaria.. jei vakarėlio metu jūsų pašnekovas staiga nei iš šio. Be šios informacijos negalime sakyti... draugai. Klausimas.tik mūsų sąmonėje egzistuojantis tikrovės vaizdas. Pvz. Tai visų pirma asmens gebėjimai ir įpročiai. mes ne tik suvokiame. keistų poelgių priežastis ir motyvus. • Socialiniai ryšiai. kodėl jis taip padarė.. bet norime suprasti. aptarinėsite jo poelgį su kitais. kas nors gal šypsosi todėl. kiek mūsų susidarytas socialinės tikrovės vaizdas atitinka realybę. būdingas daiktiškumas: nors suvokimo proceso rezultatas . kas jis. kokioms dar socialinėms grupėms priklauso. filosofai diskutuoja jau nuo Antikos laikų. Mes norime žinoti. turi akivaizdžią praktinę reikšmę: neteisingas elgesio motyvų interpretavimas . kokius socialinius vaidmenis šis žmogus atlieka įvairiose situacijose. Matydami.

nuostatų. manome. o tie. manė. mes ne tik atsirenkame tam tikrą informaciją. Taigi mes nesąmoningai atsirenkame tik dalį prieinamos informacijos. iškreiptai. Tam gali turėti įtakos . kaip mes.kitų žmonių elgesio motyvus. kurią informaciją suvoksime.dažnai suvokiame klaidingai. arba projekciją. koks yra jis. manė. kultūrinės aplinkos suformuoti požiūriai. teiraudamiesi. Pvz. ar šie nesutiktų vilkėti marškinėlius su užrašu. taip pat negalime aprėpti visko.lemti prastus tolimesnius santykius ir pan. Bendraudami turime žinoti. Tai 1977 m.patirties ar vidinės būsenos „papildytu" suvokimu. Kai jaučiamės nelaimingi ir nusivylę. įrodė L. Suvokdami kitus žmones. motyvų ir pan.kas patvirtina išankstinę nuomonę. kuri pasiekia mūsų sąmonę. daugiau tokių pat žmonių matome aplinkui. o taip pat ir iš „vidaus" mūsų jutimo organus vienu metu paprastai pasiekia labai daug įvairių dirgiklių. kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat. dabar. y. bet ir subjektyviai interpretuojame tą. Kuri tai dalis. kad jomis patenkinti ir kiti. kurie sutiko. bet ir tai. su visomis detalėmis paprastai suvokiame tik nedidelę dalį to. įsitikinimai ir 1. kad panašiai galvoja ir dauguma mūsų bendradarbių. Dažniausiai mes matome tai. Sąmoningai ir tiksliai. Tam. kad dauguma prieš (pagal E. įsitikinimus. Iš aplinkos. kad sutiko dauguma jų kolegų. Yra daug priežasčių manyti. bet ir mūsų pačių ankstesnė patirtis. Toliau šiame skyriuje nagrinėjamos įvairios socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys. Aronson. koks socialinės tikrovės vaizdas susidarys mūsų sąmonėje. Tai polinkis manyti.1. jūs galbūt kartu girdite gatve pravažiuojančias mašinas. Suvokdami socialinę tikrovę. o kai džiaugiamės. atrodo. šiek tiek skauda galvą ir t. ką tam tikru momentu galime patirti. kviečiančiu valgyti vienoje užkandinėje. nuostatos. Tam tikru apercepcijos atveju galima laikyti pritarimo iliuziją (falše consensus). Ross ir bendradarbiai. Jei esame nepatenkinti darbo sąlygomis. kai skaitote šią pastraipą.62 gali tapti konflikto priežastimi. tarpusavio santykius ir kt. t. kad mūsų nuomonė apie kitą žmogų atspindi ne tik tai. ką norime matyti . kad besidžiaugiančių yra daugiau nei nusiminusių. Todėl daug ką galime suvokti netiksliai. o jei jos mums patinka. kad socialinę tikrovę .. kad jau norisi valgyti. Svarbus bet kokio. taigi ir socialinio suvokimo ypatumas yra atrenkamumas. Tie studentai. Kognityvinėje psichologijoje tai vadinama apercepcija . priklauso nuo mūsų interesų. neadekvatus pirmasis įspūdis . esam įsitikinę. turi įtaką ne tik pati tikrovė. Jie kreipėsi į koledžo studentus. o kurios ne. 1995). kokie esame mes. kurie buvo prieš. šnekantis kitus žmones. t. taip pat jaučiate. .

63

suvokimo visybiškumas: mes siekiame susidaryti visybišką suvokiamo objekto vaizdą, net jeigu trūksta svarbių detalių. Mes jas nesąmoningai „prikuriame", o dviprasmišką informaciją interpretuojame, derindami prie to, ką jau suvokėme. Asmeninių ypatybių įtaką suvokimui XX a. viduryje išsamiai tyrinėjo psichologai L. Postman, J. Bruner, G. Murphy ir kt. Ji ypač ryškiai atsiskleidė G. Allport ir L. Postman 1945 m. atliktų eksperimentų metu. Šie tyrinėtojai pasinaudojo „sugedusio telefono" žaidimo taisyklėmis. Kai kuriems tyrimo dalyviams parodytos skaidrės, kuriose buvo užfiksuotos įvairios socialinės situacijos. Pvz., vienoje iš jų tiriamieji pamatė du vyrus, baltaodį ir juodaodį, besišnekančius metro. Baltaodis laikė rankoje skustuvą plikais ašmenimis. Matę skaidres tiriamieji turėjo perpasakoti jų turinį kitiems, nemačiusiems, šie - dar kitiems ir t. t. Kaip ir reikėjo tikėtis, kol atkeliavo iki paskutiniųjų klausytojų, pasakojimai gerokai pasikeitė. Jie smarkiai sutrumpėjo, neteko daugelio detalių, o kai kurios iš jų, atvirkščiai, buvo per daug išpūstos, perdėtos. Be to, pokyčiams, kurie atsirado, perpasakojant paveikslėlių turinį, neabejotiną įtaką turėjo tyrimo dalyvių patirtis, požiūriai, nuostatos. Pvz., perpasakojant minėtąją situaciją metro, daugiau nei 50 proc. atvejų skustuvas iš baltaodžio vyro rankos kažkokiu stebuklingu būdu buvo „peršokęs" į juodaodžio ranką (pagal R. J. Fisher, 1982). Suvokimo kategorialumas lemia, kad suvokimo proceso metu socialinės aplinkos faktus, kaip ir bet ką kita, mes automatiškai stengiamės priskirti kokiai nors reiškinių ar objektų kategorijai, klasei. „Tai mergina. Matyt, studentė. Tikriausiai netekėjusi. Turbūt dirbanti" - tokius, pvz., sprendimus nesąmoningai darome, sutikę nepažįstamą merginą. Tam turi įtakos suvokimo stereotipai (žr. toliau), kurie gali ir padėti, ir trukdyti teisingai suvokti socialinę tikrovę. Suvokimui būdinga ir fiksacija: vieną kartą tam tikru būdu suvokus kokį nors objektą, suvokinio bruožai išlieka atmintyje ir tai turi įtakos vėlesniems percepciniams sprendimams. Be to, informacija, kurią gauname anksčiau, yra svaresnė nei vėlesnioji. Tam gali turėti įtakos ir atminties tyrinėtojų nustatytas pradmės efektas: geriau atmintyje išsaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. Todėl tokią didelę reikšmę turi pirmasis įspūdis, kurį susidarome apie kitą žmogų. Pirmojo įspūdžio reikšmę puikiai pademonstravo toks E. Jonės ir jo kolegų (1968) eksperimentas. Tyrimo dalyviai stebėjo kitus asmenis, neva atliekančius intelekto testų užduotis. Visais atvejais „testuojamieji" teisingai

64

atlikdavo 15 užduočių iš 30-ties pateiktųjų. Dalis jų teisingai atsakinėdavo iš pat pradžių, o vėliau pradėdavo klysti. Kitiems, priešingai, iš pradžių „nesisekdavo". Po to tyrimo dalyvių buvo prašoma pasakyti savo nuomonę apie stebėtų žmonių intelektą. Nors, kaip minėta, visi jie teisingai atliko po tiek pat užduočių, intelektualesniais buvo laikomi tie, kurie nuo pat pradžių neklydo (E. Aronson, 1995). Pirmasis įspūdis - tai suvokinys, kuris susiformuoja per kelias pirmąsias bendravimo minutes. Yra tyrimų, kurie rodo, kad sunkiai pakeičiamai nuomonei apie pirmąkart matomą žmogų susidaryti mums pakanka keturių minučių! Įvairiais eksperimentais psichologai yra mėginę išsiaiškinti, ar mes nedarome grubių klaidų taip greitai apsispręsdami. Štai vieno iš jų aprašymas. „Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991, 1992) įrašė į vaizdajuostę, kaip 13 Harvardo universiteto magistrantų mokė žemesnių kursų studentus. Paskui stebėtojai vos po 10 sekundžių žiūrėjo tris nedideles atkarpėles apie kiekvieno dėstytojo elgesį paskaitos pradžioje, viduryje bei pabaigoje ir įvertino kiekvieno dėstytojo pasitikėjimą, energingumą, emocinį šiltumą ir kt. Šie elgesio įvertinimai, kurie rėmėsi 30 sekundžių stebėjimu, stulbinamai atitiko studentų vertinimų vidurkį semestrui pasibaigus." (D. G. Myers, 2000, p. 487488). Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju įspūdžiu galima pasikliauti. Beje, gyvenime gana dažnai susidaro situacijos, kai nuomonę apie kokį nors žmogų turime susidaryti labai greitai. Pvz., atėję į atitinkamą įstaigą, kone per keletą akimirkų turime apsispręsti, ar vertas pasitikėjimo savo paslaugas mums siūlantis advokatas arba nekilnojamo turto prekybos agentas. Daugelis pokalbių su pretendentais į įvairias darbo vietas trunka ne ilgiau kaip 20 min. Tokioms situacijoms kartojantis, mes veikiausiai nejučiomis įgyjame įgūdžius, leidžiančius per trumpą laiką gana tiksliai įvertinti kitus. Kita vertus, žmonės nėra nekintantys „suvokimo objektai". Laikui bėgant, keičiasi visų mūsų nuostatos, požiūriai, gebėjimai ir kt. Todėl kitą žmogų turėtume suvokti vis iš naujo, įvertinti šiuos pokyčius. Manydami, kad apie savo kolegą ar draugą žinome viską ir kad jis nepateiks jokių staigmenų, galime padaryti didelę klaidą. Be to, kaip sako psichologas A. Suslavičius (1999, p. 43) „nekintama nuomonė apie žmogų yra tolygi jo pasmerkimui". Mūsų nuomonę apie kitą žmogų gali stipriai paveikti ne tik pirmasis įspūdis, bet ir ta informacija, kurią gauname dar iki susitikimo su juo. Vienas iš

65

pirmųjų šiai problemai skirtus tyrimus 1946 m. atliko S. Asch. Jo eksperimento dalyviai turėjo apibūdinti asmenį, apie kurį prieš tai buvo gavę tam tikrą informaciją. Jie buvo padalinti į dvi grupes, ir joms abiem perskaityti beveik vienodi neva tą asmenį charakterizuojančių būdvardžių sąrašai. Jie skyrėsi tik vienu žodžiu: pirmajai grupei pasakyta, kad tas asmuo šiltas, antrajai - kad šaltas. Vien to pakako, kad pirmoji grupė dažniau apibūdintų pristatytą asmenį kaip kilnų, geraširdį, linkusį bendrauti ir laimingą. Pirmasis įspūdis arba išankstinė nuomonė lengvai gali virsti „save išpildančia pranašyste". Psichologijoje taip vadinamas reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi. Tarkime, eidami į pirmą susitikimą su iš nuogirdų pažįstamu žmogumi, manote, kad jis bus šiurkštus, nemalonus. Tikėtina, kad nuo pat pirmųjų minučių ir jūs jam nerodysite šilumos ir geranoriškumo. Toks elgesys paskatins šaltą naujojo pažįstamo požiūrį į jus, ir jūsų išankstinė nuomonė veikiausiai pasirodys buvusi „teisinga". Bet viskas galėtų būti atvirkščiai, jei iš anksto būtumėt nusiteikęs sutikti draugišką, malonų žmogų.

Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos
Dabar panagrinėkime, kokie psichologiniai mechanizmai leidžia mums taip greitai pagal žmogaus išorę įvertinti jo vidines savybes, socialinę padėtį ir kita. Svarbiausias vaidmuo čia tenka suvokimo kategorialumui, t. y. informacijos klasifikavimui, automatiškai vykstančiam suvokimo proceso metu. Suvokiamus socialinius reiškinius bei asmenis mes taip pat grupuojame, skirstome į kategorijas: „tai - konfliktas", „ji - feministė" ir pan. Remdamiesi savo patirtimi, su kiekviena iš tokių grupių siejame tam tikrus požymius: „jie vienas kito nemėgsta", „ji nusistačiusi prieš vedybas". Schema - tai požymių, priskiriamų tam tikrai asmenų ar reiškinių kategorijai, rinkinys. Schema taip pat apima mūsų prielaidas apie tai, kodėl šie požymiai vieni su kitais siejasi. Schemos, nusakančios požymius, priskiriamus kokiai nors asmenų kategorijai, vadinamos stereotipais. Stereotipiškai gali būti vertinamos tokios asmenų grupės, kaip pensininkai, studentai, kurios nors profesijos atstovai (medikai, mokytojai, policininkai) ir kt. Labai paplitę yra įvairias etnines, religines grupes apibūdinantys stereotipai, taip pat - lyčių stereotipai („visi čigonai yra..."; „visi musulmonai yra..."; „visi vyrai yra..." ir pan.). Stereotipai dažniausiai apima tokius požymius, kaip įsitikinimai ir vertybės,

66

tipiški elgesio motyvai, tradiciniai vaidmenys ir pan. Pvz., veikiant stereotipui, tikriausiai manysime, kad kiekvienas čigonas, kurį sutiksim gatvėje, bus linkęs pažeisti įstatymus, išvilioti lengvatikių pinigus, nesilaikys pažadų ir pan. Nesunku suprasti, kad stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo procesuose atlieka iš dalies teigiamą, iš dalies ir neigiamą vaidmenį. Teigiama yra tai, kad suvokimo proceso pradžioje jie tarnauja kaip atspirties taškas, o tai leidžia mums greičiau padaryti norimas išvadas, pvz., įvertinti pretendento tinkamumą tam tikram darbui. Kaip jau minėta, per trumpą laiką padarytos išvados nebūtinai bus klaidingos. Stereotipai nėra susiformavę atsitiktinai, jų gyvavimas remiasi tikrovėje pastebėtais faktais. Tačiau, kaip teigia G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 70), tai nepateisina tokio intelektualine ir moraline prasme bankrutavusio stereotipų naudojimo, kurio pavyzdžių apsčiai galima rasti, tarkime, žiniasklaidoje. Štai keletas tokių pavyzdžių („Lietuvos rytas", 2001 m. sausio 27 d.): 1 žinutė. Filmo apie teroristus idėja Praėjusį šeštadienį kadenciją baigusio JAV prezidento Billo Clintono spaudos atstovas Jake'as Siewertas atsakinėjo į žurnalistų klausimus, ką darys buvęs Amerikos vadovas, palikęs Baltuosius rūmus. Komentuodamas gandus, kad jis ketina pasirašyti kelis kontraktus Holivude, J. Siewertas juokaudamas pareiškė: „Prezidento lėktuvą pagrobia teroristai iš Lietuvos. Įkaitu paimtas prezidentas galiausiai su teroristais susitaria: Lietuvai atleidžiama 3,2 milijardo JAV dolerių skola, taip pat suteikiamos paskolos garantijos." Tokia galimo filmo scenarijaus idėja nuskambėjo JAV ir visame pasaulyje. 2 žinutė. Aštriadančiai ir grėsmingi Prieš pusmetį apie Lietuvą savaip pajuokavo daugiausia uždirbantis pasaulio aktorius Melas Gibsonas. „Yra dalykų, už kuriuos reikia pakovoti. Įsivaizduokite: atsikėlęs vieną rytą Los Andžele, jūs pamatote paplūdimiu šliaužiančius golfo lazdomis apsiginklavusius aštriadančius lietuvius, kurie nori ištaškyti jūsų smegenis. Ką jūs darytumėte? Tai priežastis savigynai", - pareiškė aktorius savaitiniame pramogų žurnale „Entertainment Weekly".

mes kur kas labiau atsižvelgiame į išorinių veiksnių įtaką. Tai vadinama atribucija.nepalankiomis aplinkybėmis. G.dažna išankstinės nuomonės apie žmogų susidarymo priežastis. kurį turime galvoje. tyrimą. stereotipais ir išoriškai matomais požymiais. mano buvus tinkama jų gebėjimų vertinimo priemone. G. mes nesąmoningai ieškome ją patvirtinančių faktų bei ignoruojame tuos. (pagal Ch. Morris. arba išorinės (nepalankiai susiklostę įvairios aplinkybės. o tuos. remdamiesi schemomis. M. o nesėkmes . nustatė. Stephan 1980 m. mes sprendžiame apie kitų žmonių psichines savybes. Taktą prarado ir žurnalistas Sindikuotame žurnalistų susivienijime „Paradigm TSA" dirbantis ir su olimpines žaidynes transliavusia MSNBC kabeline televizijos kompanija bendradarbiavęs Mike'as Celizicas Lietuvos krepšininkus savo komentare pavadino „būriu vaikinų iš šalies. M. o kitose . Tikriausiai kiekvienas. patekęs į autoavariją vairuodamas automobilį. Taip pat nustatyta. kitų žmonių daromas spaudimas. interpretuojame jų elgesio priežastis. kuriuos išlaikė gerai. Taigi. negeranorišku kitų žmonių elgesiu. kurie jos neatitinka. o kitų žmonių veiksmus esam linkę aiškinti vien jų pačių vidinėmis ypatybėmis. Įdomu tai. O ji lemia suvokimo klaidas: turėdami išankstinę nuomonę. norai. . bet prastus aiškina pačių studentų netinkamomis nuostatomis ir kt.). Davis ir W. kurių negali ištarti net jų motinos". Savo ruožtu dėstytojai. kad aiškindami apskritai bet kokius savo veiksmus.išorinėmis. 1980 m. kurios niekas negali rasti žemėlapyje.. savo sėkmę visi dažniausiai aiškina turimais gebėjimais bei pastangomis. kad vienose situacijose dauguma žmonių įvairius poelgius dažniau linkę aiškinti vidinėmis priežastimis. pasakys. gebėjimai). H. Stereotipai . kuriuos išlaikė blogai netinkama. nustatant atsakomybę už konkrečius poelgius. Aiškinant elgesio priežastis.. kad studentai tuos egzaminus.67 3 žinutė. ir turinčių vardus. Arkin ir kt. nurodomos arba vidinės juos lėmę priežastys (asmens. Skiriamos trys atribucijų rūšys: • asmeninių savybių atribucija • žmogaus elgesio priežasčių aiškinimas (kauzalinė atribucija) • atsakomybės už vieną ar kitą poelgį nustatymas (atsakomybės atribucija). jausmai.. Pvz. pagal R. 1990). gerus studentų mokymosi rezultatus linkę laikyti savo nuopelnu.

dažnai daroma nesąmoninga prielaida. cit. . kurio metu asmuo organizuoja savo elgesį viešumoje taip.: A. Valionienė. įsivaizdavimo rezultatas. Ross 1977 m. neatsargumą ar greičio pomėgį. Savo įvaizdžius kurti ir valdyti stengiasi ne tik pavieniai asmenys. naudojamos įvairios prisistatymo strategijos. sąmoningai arba ne manipuliuojama visais įmanomais išoriniais požymiais. Žodis įvaizdis ne atsitiktinai siejasi su įsivaizduoti: nors jis nėra. įvairios organizacijos. Tai vadinama įvaizdžio išsaugojimu bei valdymu. vertindami tą pačią situaciją. Tuo tarpu kiti. taigi vien vaizduotės padarinys. kodėl žmonės taip galvoja. Įvaizdis yra socialinės percepcijos rezultatas.tai procesas. bet ir žmonių grupės: sporto komandos. Taigi. jei ne kokios nors išorinės aplinkybės. sėkmė lydi tuos. gestais ir mimika. kad kiti susidarytų apie mus tokį įspūdį. kuriant įvaizdį. iš dalies ar net radikaliai keisti. kokiu būtume patenkinti. kad pasaulyje yra teisingumas. dėl kurio santykio su tikrove galima diskutuoti. įsiteikinėjantis (meilikaujantis). tiesiogine to žodžio prasme. Sukūrus tam tikrą įvaizdį. 1959. Įvaizdis ir jo kūrimas Mes. kad dažnai tampame socialinio suvokimo objektais. Todėl viešumoje mes stengiamės atrodyti ir elgtis taip. Goffman. Įspūdžio ar įvaizdžio kūrimas . Vienas iš aiškinimų. ko užsitarnavo. susidaryti apie mus nuomonę. pvz.68 kad ji nebūtų įvykusi. Ja remdamiesi manome. aplinkinių akyse mes kuriame savo įvaizdį. muzikiniai kolektyvai. įsitvirtinantis. visgi tai . jaučiame.kito žmogaus arba mūsų pačių galvoje susiformavęs vaizdinys. įvardijo kaip pagrindinę atribucijos klaidą. kai kada -papildyti. Šį reiškinį L.. norima jį išlaikyti. kad ir pačiam gali atsitikti nelaimė: ji juk ateina tik pas „nusipelniusius". kad sukurtą vienokį ar kitokį įspūdį ar įvaizdį aplinkiniams (E. Įspūdis apie žmogų. arba jo įvaizdis formuojasi pagal įvairius išorinius požymius sprendžiant apie jo socialines ir psichologines ypatybes pagal tuos dėsningumus. išvaizda. savaime suprantama. kad kažkas stengiasi mus įvertinti. y. Dar vienas atribucijos klaidų šaltinis . jog visi gauna tai. 1998). būtinai prisimins vairuotojo išsiblaškymą. save žeminantis (menkinantis) prisistatymas (plačiau žr. pagal: A. kurie jos verti. kurie jau aptarti šiame skyriuje. 1998). t. Kitaip sakant. kuriuos stebėdami suvokiame kitą asmenį: kalba. yra toks: taip ginamasi nuo minties. poza. o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems. Valionienė. Kuriant įvaizdį.

jo atliekamas vaidmuo keičia įsitikinimus. ir įvaizdis kuriamas nebūtinai iš anksto tai apgalvojus. nuostatas. susituokiate arba įsidarbinate. žmogus gali šventai tikėti. pagyrimai. p. Kartu tai ir priemonė asmens savigarbai stiprinti: ją didina aplinkinių komplimentai. Tai ypač tikėtina. kalbėdami prieš auditoriją) arba „naujoko" vaidmenyje (pvz. Taigi įvaizdžio kūrimas dažniausiai visai nereiškia. G. priklausymas patrauklioms socialinėms grupėms. kai koks nors sukčius stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą ir išvilioti pinigus. esame pristatyti naujam žmonių ratui). Tai. kad jis yra kaip tik toks. tarsi apsimestų esąs kareivis.1. Psichologų jau seniai įrodyta. Prisistatymas dažnai vyksta jo net neįsisąmoninus. Įvaizdžio kūrimas neretai esti to momento elgesys. tampate universiteto studentu. 2000. kad mes siekiame klaidinti ar apgaudinėti savo bendravimo partnerius. kad kontroliuoti kitų žmonių apie mus susidaromą įspūdį esame verčiami nesaugumo jausmo ir nerimo. 636). kuo nesame. profesinė sėkmė. kad esate verčiami atitinkamai elgtis. Galbūt iš pradžių šis elgesys jums atrodys svetimas. Myers. Pirmosios savaitės po vestuvių yra panašios į žaidimą „namai". Tuomet mes vienaip ar kitaip prisistatome: mūsų elgesys kinta priklausomai nuo socialinės situacijos užuominų apie tai. Kai kada taip gali būti. kokio elgesio iš mūsų laukiama (plačiau apie prisistatymą žr. Tai ypač ryšku tuomet. kai atsiduriame dėmesio centre . pavyzdžiui.. Pirmosiomis tarnybos armijoje savaitėmis jaunuolis jaučiasi nenatūraliai. vertybes. kai pasijuntame stebimi ir vertinami. y.. A. kuris kyla. t. Prisistatymu paprastai siekiama tam tikrų socialinių ir materialinių rezultatų: tai gali būti pažintis ir artimi santykiai su patraukliais arba žymiais. praeina. kad žmogaus elgesys.69 Apibendrindama įvairių autorių pastebėjimus. Bet dažnai ir ilgą laiką viešai demonstruojama išvaizda bei elgesys gali įtakoti savojo Aš suvokimą. autoritetingais asmenimis. Tačiau paprastai prisistatydami mes nesiekiame pasirodyti tuo. pvz. koks stengiasi pasirodyti. Todėl. kurdamas įvaizdį.. jūs stengiatės vykdyti tam tikrus socialinius nurodymus. . o tik norime pademonstruoti ir išryškinti savo privalumus bei užmaskuoti trūkumus. Valionienė (1998) teigia. savotiškas „vaidinimas". gyvenimo teatre tampa jumis pačiais. kas prasidėjo kaip vaidinimas.viešai stebimoje pozicijoje (pvz. jei jis menkai pažįsta pats save. „Kai prisiimate naują vaidmenį. 3 skyriuje). nes jūs vaidinate vaidmenį." (D. jei asmens Aš vaizdas yra nestabilus. Tačiau netrukus jausmas. kilimas karjeros laiptais ir 1. žmogus nepraranda savo tapatumo. Kurdamas įvaizdį.

jų patvirtino. išpildžius mažą reikalavimą.. pasisakymas. nagai). y. G. dažnai rodytis ir dirbti viešumoje. Kuo geresnė vadovo padėtis. Mokslininkai pažymi. agentūros „Noriu darbo" psichologė: -Šiandieniniai tyrimai rodo. kadrų parinkimas. gestikuliacija. iliustruoja ir reiškinys. mimika). norint rasti darbą. plaukai.valyvumas (asmens higienos elementai. drabužiai. 1990 metais Amerikos Sirakūzų universiteto vadybos katedros darbuotojai apklausė tūkstančių firmų vadovus. Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai . kontaktas žvilgsniu. kaip mokslinis darbas. įvaizdis yra svarbus kopimo tarnybiniais laipteliais veiksnys. figūra. arba visai atima paskutinius šansus rasti darbą. teisininko. Pamąstymui pateiksiu keleto tyrimų duomenis. Štai pagrindinės šio tyrimo išvados: • Svarbiausios pozityvaus įvaizdžio priemonės . . išsilavinimo ir profesinės patirties jau nepakanka. pavyzdžiui. pritaikydami juos prie tokio elgesio. gera artikuliacija.70 Kad elgesys gali keisti vidines žmogaus ypatybes. t. 93 proc. Kartą viešai išdėstę kokius nors teiginius. kurių atstovams tenka bendrauti su klientais. kad netgi tokiose srityse. oda. sėkmingas įvaizdis nulemia darbo sėkmę. Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau. kuriam prigijo pavadinimas kojos tarpduryje. y. laikysena) bei geros manieros. Šiuolaikinėje konkurencinėje darbo rinkoje. Atitikti tam tikrą įvaizdį skatina mūsų atliekami socialiniai vaidmenys.dėstytojo. Pvz. tuo labiau jis pabrėžė įvaizdžio reikšmę savo darbo karjerai. Štai ką apie įvaizdį sako Nomeda Ausmanienė. gydytojo ir pan. Įvaizdžio kūrimas tampa labai aktualus ir tuomet. išvaizda (bendras vaizdas. apklaustųjų patvirtino.. kad įsidarbinant svarbiausias veiksnys . kad įvaizdis arba padvigubina galimybes. kai duodame interviu spaudai ar kalbamės su potencialiu darbdaviu norėdami įsidarbinti. Ypač dažnai to reikalauja kai kurios profesijos . vėliau paklusti ir didesniems (D. jau nekalbant apie jo sėkmę. Tai žmonių polinkis. kad darbuose. 1992 metais buvo apklausti didžiųjų Britanijos įmonių direktoriai. t. žmonės jos metu ir patys mieliau aukoja pinigus. fizinė forma. vėliau mes keičiame ir savo įsitikinimus. reikalaujančiuose asmeniškai kontaktuoti. 2000).asmens prisistatymas.verbaliniai ir neverbaliniai komunikaciniai gebėjimai (minties reiškimas raštu. 96 proc. tokiuose kaip prekyba ir marketingas. finansų ir buhalterijos sistema. galbūt tik už užmokestį. paprašyti padėti įtikinti kitus rengiamos labdaringos akcijos nauda. Myers.

kaip jūs vertinate pats save. kai kiti žmonės jumis nepasitiki ar net tyčia jums kliudo. tai ištarti: „prašau.. kad esate jam tinkamas žmogus. Didžiausia klaida. Prisiminkite.71 • Privačių firmų direktoriai ir skyrių vadovai vykusį įvaizdį laiko karjeros sąlyga. Jie gali būti perskaityti jūsų veido išraiškoje. Todėl eikite. elkitės taip. jums geriau vengti rodytis žmonėms.. stiprina ryžtą ir ištvermingumą. kurią galite padaryti. jeigu jūs nepasitikėsite savimi ir nemėginsite siekti sėkmės. kaip jus suvokia aplinkiniai ir tai. viešai kalbėti. jeigu norite. • Visi šiuolaikinių firmų respondentai mano. „esi geros formos" ir t. jūsų darbas našesnis ir didesnį pripažinimą jis jums atneša. nuo viso psichinio gyvenimo priklauso jūsų darbingumas. kad jums sektųsi. Jei nuotaika gera. kurią apie mus susidaro kiti. kad įmonės įvaizdis turi tiesioginę įtaką jos suklestėjimui. duokite man darbo". susilaukiate didesnio aplinkinių pripažinimo. Pamatęs ar išgirdęs visa tai. lyg jau būtumėte žmogus. jūs labiau savimi pasitikite. Kreipkite dėmesį į savo išorinę išvaizdą. nes darote jiems malonų įspūdį. turite įeiti į kambarį užkariautojo veidu. priklauso nuo jūsų įvaizdžio. jūs turite spinduliuoti pasitikėjimu savimi. su kuriais mes galbūt niekuomet nekalbėjome. kurio jis ieško. Atvirkščiai. kurie mūsų gerai nepažįsta. jeigu norite ieškoti darbo. Mes žmogų vertiname pagal tai. Tai. nes visa tai didina savigarbą ir savivertę. didžiuojatės ir jaučiate kitų pritarimą. ir stengsis jūsų kuo greičiau nusikratyti. jūsų elgesyje. jeigu jūs ieškote darbo. kad jūs ne toks žmogus. Išorinė . Jums gali pavykti sėkmingai atlikti darbą ir tada. darbdavys ims jūsų nevertinti ir tuojau pasakys. „man taip sunku gyventi". kaip kartais jus pagiria: „tu puikiai atrodai". ieškodami darbo. ypač į drabužius. Kai nepaisote savo išorės. kitaip darbdavio neįtikinsite. atrodykite. Džiaugsmas ir pasitenkinimas. Žymus gydytojas arba teisininkas įgyja gerą vardą ne tik gerai eidamas savo pareigas. „likimas mane persekioja". bet niekuomet nepasiseks. svarbesne už kvalifikacijos kėlimo kursus. kokį įspūdį jis mums daro. kurį jums galima duoti. yra šis: elkitės taip. pasitikėjimą savimi ir susitelkimą. Geriausias patarimas. kyląs iš darbo. t. „neišmeskite manęs lauk". bet ir šiaip gyvenime darydamas gerą įspūdį. lyg jums visur sekasi. Kita vertus. „mane užgriuvo visos pasaulio bėdos". labai dažnai pasisekimas priklauso nuo nuomonės. Toks tarpusavio ryšys tęsiasi ir toliau. Jūsų įvaizdis lemia darbo rodiklius. puikūs darbo rezultatai kelia darbingumą. kūno pozoje. Jeigu atrodote gerai. Šie žodžiai nebūtinai turi nuskambėti balsiai. Ar tai nepakelia jūsų nuotaikos? Nuo nuotaikos. koks norėtumėte būti. geriau sekasi dirbti. kaip žmogus. kalbėkite. jausmų. „aš savimi jau nepasitikiu". Kai atrodote gerai.

„aš esu įkyrus". Kartais.72 išvaizda sukuria pirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės. jei galvojate. kurie jums patinka. „aš bjaurus". jos nuolatos kartoja ją. pasitikintį ir laimingą . Kitas metodas. vienas sprendimo būdų yra „pozityvūs tvirtinimai" . kurie slypi taip giliai mūsų psichikoje. Tenka išgirsti prisipažinimų: „vaikystėje aš perėmiau tėvo kalbėjimo manierą. kas ir kokie esate. Jei taip galvojate apie save.jūs iš tiesų toks pasijusite. Jei esate įsitikinęs..elgtis priešingai susidariusiai nuomonei. padedantis keisti įvaizdį .„aš neturiu humoro jausmo". tarsi viskas būtų gerai ir šypsomės žmonėms. protinga ir unikali būtybė". Daugelis žmonių patiria nesėkmes ir negali jaustis laimingi tik dėl to. elkitės kaip visiškai pasitikintis žmogus. tačiau aplinkiniai.. Šiuo atveju.„mano nosis per didelė". t. kūno kalba ir atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą. tokio žmogaus. Taip kilo daugelis mūsų įsitikinimų . „esu per jaunas" ir t. įsitvirtino pasąmonėje. kuris gali gerai dirbti. Jūs dar nežinote.giliai širdyje didelė dalis žmonių jaučia menkavertiškumo kompleksą. Tada jie nusišypso mums. kuriuos dažnai kartojame garsiai arba mintyse. Jei mūsų klausimai bus pozityvūs. Sąmoningai paklauskite savęs: „kas man patinka manyje?" arba „kas man gerai sekasi?" Žmogus turi nuostabią savybę .tai. kai jūs įsivaizduosite save patrauklų. kartais intelektualinių . pradedame tuo tikėti. tarsi būtumėte patraukliausias. kad juos išsiaiškinti ne taip jau lengva. Kartais fizinių . Jei mes ką nors pakankamai dažnai girdime. mes imame elgtis taip. ir savo motinos niekinamą požiūrį į tėvą". elkitės taip. Taip išsiugdomi kompleksai ir neigiami įsitikinimai. kad problema išsispręstų. Tuomet. kad jūs nepatrauklus. laikyseną. kol galiausiai mes imame tuo tikėti.. kad susiformuotumėte nuomonę apie save jų pavyzdžiu.paieškoti tokių būdo bruožų. Pavyzdžiui: „aš esu mylinti. kad jie yra nepatenkinti savimi . Norint jų atsikratyti. Savo paties įvaizdį taip pat susiformuojame vaikystėje. nepakanka tik atkapstyti jų kilmę. Dar vienas būdas pagerinti savo įvaizdį . sulauksime teigiamų . kas buvo kartojama vaikystėje. Augdami įgyjame įvairiausių kompleksų. ir mūsų nuotaika pagerėja. kad jums trūksta pasitikėjimo savimi. pirmiausia reikia išsiaiškinti.„aš nesu toks protingas.tai teiginiai.. Jūsų išvaizda. sukurti pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį. iš kur jie kilo.. Tačiau yra įsitikinimų. Sukūrusios kokią frazę. Kartais to pakanka..jis visada ieško atsakymo į klausimus. kurie yra vyresni ir išmintingesni.. pasistengia. Arba įžvelgiame asmenybės trūkumus . kaip kiti". Reklamų kompanijos taip pat naudoja šį metodą. negi galite sėkmingai dirbti ir jaustis laimingi? Daugumą kompleksų atsinešame iš vaikystės. kai jaučiamės nelaimingi. jo vertybes.

kad tai išryškėtų arba tiesiog paklausti • Įvardykite sau. bei naudokite jas • Galite pasipraktikuoti. tačiau atspindi iškreiptą. Pabandykite numatyti. reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką jūsų atžvilgiu. Pagalvokite. neužmiršti. Galima specialiai sudaryti tokias situacijas. Pagalvokite. Jei jūsų tikslai pozityvūs.įveikti • Susipažinkite su „scena". ką reikia sakyti bei daryti. „kas man sekasi geriausiai?" Pozityvūs tvirtinimai. kad toks šaltas apskaičiavimas . Burton ir R.73 atsakymų. teigiamų atsakymų reikalaujantys klausimai gali puikiai mums pasitarnauti. kokio rezultato norite . keičiant įvaizdį. Norint įveikti savo kompleksus ir neigiamus įsitikinimus. neteisingą vaizdą.kokio įvaizdžio jums reikia. Pažinkite save ir kurkite save patys tokius. kokiais norite būti! O štai G. kodėl jis turėtų būti būtent toks ir kaip reiktų elgtis.nemoralus. kad kiti apie jus susidarytų teigiamą įspūdį • Pasverkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses. kurie gali padėti pakeisti nuomonę apie save: „kokios mano stipriosios savybės?". kas tai galėtų būti?" Šis klausimas reikalauja teigiamo atsakymo. kaip pirmąsias geriau išnaudoti. kurioje turėsite prisistatyti. kokias žodinės ir nežodinės išraiškos priemones turėtumėt naudoti. nemanykite. kurioje teks bendrauti. . „kokiose srityse aš geriausiai pritaikyčiau savo gebėjimus?". išbandydami įvairius elgesio būdus ne viešoje vietoje. ką dabar apie jus galvoja aplinkiniai. Yra ir kitų gerų klausimų. kad sukurtumėt norimą įspūdį. kaip norėtumėt • Numatykite. kas man patiktų. norint jį sukurti • Įvertinkite situaciją. jei nuspręstumėte tai daryti iš anksto viską suplanavę. Dimbleby (1988) nurodomi svarbiausi įvaizdžio kūrimo žingsniai. gali padėti klausimas: Jei manyje būtų kas nors. kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai. o antrąsias . elgesys „tarsi". susikurti teigiamą įvaizdį. kas joje padėtų atrodyti taip. kokie joje bus jūsų bei kitų asmenų vaidmenys. Kai suriku atrasti mums patinkančius bruožus. sako autoriai: • Pabandykite sužinoti.

darydami sprendimus apie žmones. o baigmės . remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami. Pvz. Jis lemia tai. pasakytus prieš išsiskiriant. kad dalis mūsų gautos informacijos apie žmogų ima dominuoti ir daro įtaką galutiniam sprendimui. Pastebėta. prisiminsime geriau. jei pastebime ką nors atstumiančio. poelgius įsimename geriau nei viduriniuosius.. Burton ir R. Kaip ir pačius pirmuosius. 75) sudarytą būdingiausių socialinio suvokimo klaidų sąrašą: • dalį informacijos mes praleidžiame • kai kurioms detalėms suteikiame per didelę reikšmę • neteisingai interpretuojame ryšius tarp atskirų suvokiamų elementų • darome neteisingas prielaidas apie žmones. paskutinius žmogaus. aureolės efektas ir vieningumo iliuzija. susipykę su draugu. Dimbleby (1988. Pvz. jo priekaištus. siekdami susidaryti kuo teigiamesnį to asmens vaizdą. tad stabtelkime prie jų. pastebėję kokį nors mums labai patrauklų asmens bruožą. kad pradmės efektas turi didesnę įtaką mūsų sprendimams.bendraujant su pažįstamais. Tai . kad kai kurie būdo bruožai visada susiję su kitais. Šie autoriai taip pat išvardija svarbiausius socialinio suvokimo klaidų šaltinius. nei anksčiau sakytus komplimentus ir į tai atsižvelgdami jį vertinsime. esame linkę nepastebėti jo trūkumų ir ieškome kitų patrauklių savybių.baigmės efektas..baigmės efektas. kai bendraujame su nepažįstamais žmonėmis. galima pateikti G. Daugumą jų jau aptarėme ankstesniuose skyreliuose. p. ieškome ir . Ir atvirkščiai. su kuriuo bendraujame žodžius. Iš čia nurodomų reiškinių mūsų dar neaptarti yra trys . ir jais labiau pasikliaujame.74 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti Apibendrinant šį skyrių. Aureolės efektas yra gana panašus į pradmės. Tai yra: • išankstinė nuomonė • save išpildančios pranašystės • stereotipai • pagrindinė atribucijos klaida • pradmės efektas • baigmės efektas • aureolės efektas • pritarimo iliuzija • vieningumo iliuzija.

tiek nežodinius „pranešimus" • sprendimo atidėjimas: stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie žmogų. tai leis sukaupti apie jį daugiau ir įvairiapusiškesnės informacijos • nuomonės keitimas: būti nusiteikus keisti savo požiūrį į žmogų. • Pabandykite stebėti su kuo nors bendraujantį žmogų ir įvardykite. išvaizdos detalės ir 1. išpažįstama religija? . pagalvokite. sužinojus apie jį ką nors naujo • duomenų tikrinimas: nuolat lyginti tai. • Kokie stereotipiški vertinimai labiausiai žeidžia jus asmeniškai? Ar jie susiję su jūsų lytimi. kodėl žmogus pasielgė taip. greičiausiai manysime.) atskleidžia jo asmenybės ypatybes. padėtį visuomenėje ir kt. Jei tokių situacijų neprisimenate. kai mes nepagrįstai tikimės. siekiant išvengti aureolės efekto. ką pastebime.75 daugiau patvirtinimų. tiek į išorinius poelgį lėmusius veiksnius • papildomos informacijos rinkimas: ieškoti papildomų informacijos šaltinių. nors tąkart jis galbūt tik nevykusiai pajuokavo. kad tas žmogus . su turima nuomone ir kreipti dėmesį į prieštaravimus • informacijos lyginimas: įvairias pastebėtas detales lyginti vienas su kitomis. kokie išoriškai stebimi požymiai (balso intonacija. kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus: kad vienas jo poelgis ar požiūris neprieštaraus kitam. o ne kitaip. Pasvarstykite: Pamėginkite prisiminti.grubus nepraustaburnis. kad panašiomis situacijomis jis visada elgsis daugmaž taip pat ir pan. stereotipų poveikio ir kt. tautybe. kartą iš ko nors išgirdę nedraugišką „užsičiaupk!". bet keletą skirtingų paaiškinimų. Vieningumo iliuzija (falše consistency) pasireiškia. padedančių susidaryti objektyvesnę nuomonę • įsijautimas: pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis. kada jūs padarėte socialinio suvokimo klaidų. Todėl. kada jums gresia pavojus tokių klaidų padaryti. kad tas asmuo apskritai yra atstumiantis. O koks elgesys gali padėti išvengti socialinio suvokimo klaidų? Tai: • atidumas detalėms: bendraujant reikia atidžiai stebėti visus. įsijausti į jo padėtį. tiek žodinius. judesiai. atkreipiant dėmesį tiek į vidinius. • alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas: stengtis rasti ne vieną.1.

76 .

su baime ar pan. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu. kad kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais.tas pats? Ar galima išgirsti tai. Schulz von Thun (1996) teigia. su kuo jūs susiduriate kasdien daugybę kartų . . 2. Savęs atskleidimas: ką aš pasakau apie save. arba bent jau turėtų toks būti. ypatumai. ką mes norėjome pasakyti? Kodėl kartais mes būname kurti.. Aptarsime žodinio (verbalinio) bendravimo ypatumus ir pabandysime atsakyti į klausimą. 1. ŽODINIS BENDRAVIMAS • • • • • • • Ar žodžių tvarka sakinyje yra psichologiškai svarbi? Kodėl bendravimo partneris neretai išgirsta visai ne tai. t. analizė Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo. kodėl šis bendravimas dažnai būna toks komplikuotas. bet ir žinios apie siuntėjo asmenį (pvz. kadangi parodo siuntėjo savijautą. F. tiek sąmoningas norimas savęs pavaizdavimas. o pati informacija vadinama pranešimu. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis.. Beje. siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių). Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz. siuntėjo norą būti „aukštumoje" ir t. turėdami sveikas ausis? Kuo patogūs yra daugiaprasmiai pranešimai? Ar mūsų kalba gali būti valdžios įrankiu? Ar klausymasis ir girdėjimas . Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija (pranešimo turinys). priėmėjo ir pranešimo terminais. Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose.). Pranešimo turinys: apie ką aš informuoju.77 5. Pranešimo samprata. ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas. kas nepasakoma žodžiais? Šiame skyrelyje pakalbėsime apie tai.apie keitimąsi žodine informacija.

jog suskamba telefonas. balso toną. Pabandysime schema pavaizduoti pranešimo analizę (žr. Kreipimasis: ko aš norėčiau paprašyti. Beveik visų pranešimų tikslas . pirma. kokios jis nuomonės yra apie priėmėją arba. ką įsakyti. Tarpusavio santykiai: kokios aš nuomonės apie tave. Žodinės komunikacijos psichologinis modelis Įsivaizduokite. jog esant vienodam kreipimuisi. Pranešimas parodo.Tu-pranešimą (ką aš galvoju apie tave) arba Mespranešimą (kokie yra mūsų tarpusavio santykiai).) ir panagrinėti konkretų pavyzdį. 5. 4. Tarpusavio santykių aspekto nereikėtų maišyti su savęs atskleidimo aspektu: pastarasis neliečia priėmėjo. kokie tarpusavio santykiai atsiskleidžia tarp siuntėjo ir priėmėjo (gal nuskambėjo priekaištas: „Tu visada kažkur bastaisi". Pakeliate ragelį ir išgirstate: „Labas. neverbalinius signalus. 5. o gal: . tarpusavio santykių aspektas gali būti dvejopas: čia gali atsispindėti. ką siuntėjas nori pasakyti apie save (jis nekantrus? nusivylęs? labai stropus?).1 pav. Šiek tiek sunkiau suprasti. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ne tavo nosiai suprasti tai!"). Visam tam priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus.1 pav. ką siuntėjas mąsto apie priėmėją. Įdomu. kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. Taigi savęs atskleidimo aspektas pateikia Aš-pranešimą.78 3. liepti.paveikti priėmėją. santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi. Be to. Tai dažnai išryškėja vartojant tam tikras formuluotes. nors garsiai tai nebuvo ištarta. priėmėjas čia atlieka vertintojo vaidmenį („ką man sako tavo pranešimas apie tave patį?"). tiek paslėptas. antra.skambinta penkis kartus. Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau". Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras. Pranešimo tarpusavio santykių aspektas liečia ir priėmėją („ką aš tau reiškiu?"). kokie yra jų tarpusavio santykiai. jau penkis kartus tau skambinau!" Pranešimo turinys šiuo atveju visai aiškus . o tarpusavio santykių aspektas .

Vieną iš galimų variantų pavaizduosime 5. tačiau gali būti numanoma. kai kalbame „iš aukšto". Mūsų bendrais reikalais visada rūpinuosi aš! 5. ką apie jį galvojame (tai būtų eksplicitiniai pranešimai). galima pastebėti. ir implicitiniai. savęs atskleidimas. jei bus sakoma: „Paduok duonos!". jog priėmėjas „išgirsta" savo fantazijas. Implicitiniai pranešimai yra . formuluotės (pvz. jei išgirsite: „Duonos ant stalo nebėra!" (vis tiek norima. į kurį aspektą (iš minėtų keturių) jis atkreipia dėmesį? O gal jis netgi negali apsispręsti. kai pataikaujame ir pan.79 „Tu man labai svarbus"?) ir ko jis siekia (galbūt „galėjai ir tu pats paskambinti man").tai tokie pranešimai. Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai Eksplicitiniai . Visi keturi pranešimo aspektai (pranešimo turinys. kad būtų paduota duonos).) . viltis. Konkretaus pranešimo analizė Taigi ką išgirsta priėmėjas..tai implicitiniai pranešimai. suprantu kiekvieną žodį. Vėliau apie tai dar kalbėsime išsamiau.2 pav. kurių prasmė yra paslėpta. tarpusavio santykiai ir kreipimasis) gali būti ir eksplicitiniai.2 pav. į ką jam reaguoti: „Atrodo. implicitinis.. Pvz. mūsų nuomonę apie tą žmogų gali išduoti ir balso tonas. Implicitiniai . kurie yra suformuluoti aiškiai ir vienprasmiškai.. bet ką gi jis norėjo tuo pasakyti?" Jei pranešimas nėra visai aiškus.. kreipimosi aspektas bus eksplicitinis. Kartais nebūtina žmogui tiesiogiai sakyti. nuogąstavimus.tai daugiaprasmiai pranešimai.

įsivaizduokite. ką tu pridarei. pateikta galima tylėjimo pranešimo analizė. 5. be to.3 pav. šiame pavyzdyje pateiktas tik vienas iš daugelio galimų verkimo siunčiamų pranešimų.3 pav. Panagrinėkime verkimą (žr. savo balso tono: „Aš gi to nesakiau!" Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė Pagal anksčiau pateiktą pranešimo analizės schemą galima nagrinėti ir nežodinius (neverbalinius) pranešimus. kuriame jau randate laikraštį skaitantį klientą.80 gana populiarus.4 pav. 5. 5. tačiau žmogus nereaguoja ir toliau skaito. Matai. iš džiaugsmo. Trys neverbalinio pranešimo (tylėjimo) aspektai . Netgi tylėjimas yra pranešimas. nes juos naudojantieji lengvai gali išsiginti savo žodžių. todėl šią schemos dalį praleisime. jog įeinate į laukiamąjį. Trys neverbalinio pranešimo (verkimo) aspektai Savaime suprantama. Tačiau šiuo atveju sunkiau įvardinti turinio aspektą. Pvz.4 pav. kaip toli tu nuėjai! 5.). verkti galima ir iš laimės.. Pasisveikinate.

balso tonas.. gestikuliacija. garsus balsas „tiktų" frazei „Aš nebenoriu daugiau tavęs matyti!" Pranešimas vadinamas nekongruenčių. o ne balso tonas. jog sakomi žodžiai neatspindi realybės. kai priėmėjas yra priklausomas nuo siuntėjo (pvz. galime išgirsti ir griežtą: „Atsikabink. Tačiau psichologai juokauja. daug nekongruenčių dvigubų pranešimų išgirstame iš tėvų. kaip jums sekasi. Dėl nemalonios savijautos jūs atsakote: „Turbūt greit mirsiu!" Tačiau jūsų pašnekovas greičiausiai supras. jei siunčiami signalai yra skirtingų krypčių. kad šis pranešimas yra nekongruentus. vaikai ir tėvai). jei visi siunčiami signalai (ir sakomi žodžiai. aš tau aiškiai pasakiau. valgydamas kepsnį. nekongruentus pranešimai sukuria dvigubą ryšį." Pranešimo nekongruentumą dažniausiai rodo mimika. gali rodyti ir kontekstas. kadangi turi atsarginį variantą . išduoda būtent sudegęs kepsnys.juk pranešimas dviprasmis. jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos. kuris priėmėją neigiamai veikia ypač tada. ir balso tonas. individo aplinka.81 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai Pranešimas vadinamas kongruenčiu. Turbūt supratote. Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį .. stengdamiesi pagelbėti draugui.. Nekongruentus pranešimai gali apsunkinti ir trikdyti bendravimą. įtūžęs žvilgsnis. Beje. kai vienu metu iš mūsų reikalaujama būti savarankiškais. jog kur kas geriau būtų keturios ausys. kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus. Pranešimo nekongruentumą kartais išduoda ir perdėtos formuluotės. vienos krypties. Draugo prislėgtu balsu ištartas „Su manim viskas gerai" lyg ir reikštų „Nesirūpink daugiau manimi". Tačiau apie tai.. Bet kuriuo atveju jis gali išsiginti savo žodžių. Pranešimo priėmimo ypatumai Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. kad pasakyti žodžiai neatspindi tikrovės: juk jūs dar vaikštote savo kojomis ir visai neblogai atrodote. Pvz. kad su manimi viskas gerai!" Vadinasi. jums skauda skrandį. Tačiau ar tai nėra panašu greičiau į pagalbos šauksmą: „Rūpinkis manimi!" Antra vertus. ir gestikuliacija) yra suderinti. o kas nors paklausia. pikta veido išraiška. vyras šūkteli: „Aš stebiuosi tavo kulinariniais sugebėjimais!" Tai. prieštarauja vieni kitiems. o kartu . klausiate: „Kas atsitiko?" ir išgirstate prislėgtu balsu ištariamą atsakymą: „Viskas gerai. Pvz. Nekongruentus pranešimai paprastai būdingi tvirtai neapsisprendusiam pranešėjui.likti priklausomais nuo jų. pamatę nuliūdusį draugą. Pvz. Pvz....

kad priėmėjas turi laisvę pasirinkti. Galimos priėmėjo reakcijos . Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota.82 priėmėją" (žr. galvoti.6 pav. Priklausomai nuo to. turintį „turinio". SAVĘS ATSKLEIDIMO AUSIS Kas jis toks? Kas su juo vyksta? TURINIO AUSIS Kaip suprasti turinį? KREIPIMOSI AUSIS TARPUSAVIO SANTYKIŲ AUSIS Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti. ką jis išgirdo jam sakomoje frazėje. „Keturausispriėmėjas" Grįžkime prie mūsų pavyzdžio. kurią ausį mes „įjungiame" pokalbyje. Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia. Priėmėjas gali reaguoti labai įvairiai: tai priklausys nuo to. jis gali pakrypti į vieną ar kitą pusę. pateikto skyriaus pradžioje (žr. 5. 5. girdėdamas jo pranešimą/ 5.). į kurią pranešimo dalį jis reaguos. 5. „tarpusavio santykių" ir „kreipimosi" ausis.5 pav. „savęs atskleidimo".5 pav.2 pav. jausti.). Tik retas geba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis".

. imame jaustis be kaltės kalti. Su tokiais žmonėmis yra gana sunku bendrauti. girdime tik to žmogaus savęs atskleidimą: „Koks jis baisus žmogus..). kur reiktų įžvelgti tarpusavio santykių aspektą. jei nežiūri . ką tu man jauti.6 pav. Pateiksime pokalbio pavyzdį: Jis: Šiandien gražus oras. Yra pastebėta.. kas yra suprantama žodžiu „meilė"? Tai gali reikšti daug ką. žymiai dvasiškai sveikesni yra „savęs atskleidimo" ausies „savininkai". tiesa? Šitoks netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimas vadinamas imunizacija. taip pat mokslo darbuotojai. aš žinau. apie tai nėra vieningos nuomonės. Štai koks tu esi! Tai patogu. jei vyras būtų „įjungęs" tik „turinio ausį": Ji: Ar tu dar mane myli? Jis: Pirmiausia. jog geriau išlavintą „turinio ausį" turi vyrai.jaučiamės išjuokti. Jis: Taip. jei žiūri aptarinėjami. jei juokiasi . t. Palyginus su tais žmonėmis.laike kintantis fenomenas.nemėgstami ir t.. a-d variantų. Ji: Aš žinau. bet vien apie orą nenorėčiau kalbėtis. „Savęs atskleidimo " ausis kartais dar vadinama „diagnozuojančia ausimi".. . Arba: Ji: Tu šiandien labai gyvybingas. Per stiprus „santykių ausies" išlavinimas sunkina mūsų gyvenimą: net indiferentiškus posakius imame interpretuoti siedami su savo asmeniu. kad šiaip darau miegančio įspūdį. kurie turi perdėtai išlavintą „santykių ausį". t. Jei kas pyksta.83 Paanalizuokite. Jis: Jausmai . nes pranešimas interpretuojamas pagal principą „Ką tu praneši apie save?" Kartais ši ausis „veikia" ne visai pagal paskirtį: ten. į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš 5. Štai kaip atrodytų pokalbis. Ji: Aš tik norėjau sužinoti. jeigu leidžia sau taip apie mane mąstyti!" Taigi automatiškai pakeičiama: Štai koks aš esu! _________________p. kad tu mane laikai paviršutiniška.. (irt.

Tėvai džiaugiasi vaiko „supratingumu". M.kone pilna. kad mūsų kalba yra socialinės valdžios. Būdami jautrūs kitų poreikiams. kad ji . Taigi paprasčiausia ir lengviausia bendrauti. vien tik toks bendravimas pradėtų varginti savo „sausumu". Čia tiktų toks pokalbio pavyzdys: Ji: Jis: Arba: Pirmą kartą atėjęs į namus pas savo bendradarbį. šio tipo žmonės ima nebesuprasti. Pirmuoju atveju klausytojas sužino. kai klausome „turinio ausimi". jog kas nors kritikuoja kapitalistinę santvarką. Taigi siuntėjo pasirinkta frazė vienaip ar kitaip . Blakar (pagal V. Gyvenimas .84 Kitas netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimo atvejis -išgirsto pranešimo psichologizavimas. svečias dairosi bute. Labai jautri „kreipimosi ausis" išlavinama dar vaikystėje. tarpusavio įtakojimo instrumentas. įsivaizduokite. Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką. Jei Jums asmeniškai blogai .tarpusavio įtakos instrumentas Norvegų psichologas R. Antra vertus. antruoju. visiškas nesigilinimas į turinio aspektą. emocijų stygiumi. galime pasakyti: • Stiklinė pusiau tuščia arba • Stiklinė pusiau pilna. kad stiklinė yra kone tuščia. ko norėtų ir pan. Baigsim gerti kavą ir dar galėsim išeiti pasivaikščioti. tačiau tokia patirtis vėliau virsta kliūtimi nuoširdžiam bendravimui. perpus pripildytą vandens.. Kalba .1.ieškote kaltės sistemoje" ir 1. kad neišaugote iš savo vaikiškų kelnių.ne vien pasakų šalis. Šeimininkas: Ko tu ieškai? Peleninės? Tuoj atnešiu! Gražus šiandien oras. Pvz. ką turėtų tuoj pat padaryti. Paprastas pavyzdys: žiūrėdami į stiklinę. Geriausia išeitis . Psichologizuota jūsų reakcija būtų maždaug tokia: „Šia kritika Jūs tik parodote. ką jie patys jaučia. Usmanov. kad šis iš menko krustelėjimo supranta.gebėti vienodai jautriai reaguoti į visus pranešimo aspektus. 2000) teigia.

tačiau galbūt dar neteko girdėti. priėmėjus. kad būtų diskutuojama apie tai. Panagrinėkime tai detaliau. sunku suprasti. mes tą pačią mintį galime išreikšti ir kitaip: „Linas atėjo vėlai" arba „Linas neatėjo laiku" ir pan. ir mezginio akį). norėdami pasakyti „Linas pavėlavo". Tačiau pranešime gali slypėti net kelios prasmės. poetai ir rašytojai sumaniai naudojasi žodžio galia. kuris neretai nepelnytai užmirštamas. kai kalbame per radiją. Tačiau funkciškai tai bus tapatūs kodai.čia įtakos sfera kur kas platesnė. Tačiau visgi „neutralių" pasakymų nebūna: savo siunčiamu pranešimu kitą žmogų paveikiame sąmoningai arba nesąmoningai. Jeigu mes nežinome konteksto. jo reikšmę.jo suvokimą ir požiūrį į aplinką? Pasirodo.. Priėmėjui padeda kontekstas: • situacija • tai. y.. O kaipgi mes? Ar tikėtina.85 paveikia mus. kieno ir kokie interesai ar požiūriai atsispindi tam tikrame pasakyme. ją galime užkoduoti įvairiausiais būdais. kas buvo pasakyta anksčiau • tai. taip. jo pasirinkta „objektyvi frazė" vis tiek struktūruoja ir įtakoja mūsų suvokimą. nepakankamai ir per mažai perduoda kažko trūkumo idėją. Visi trys posakiai trūksta. kas buvo pasakyta vėliau. Ypač ryškus to pavyzdys . kai kalba vadinama socialinės valdžios instrumentu. pvz. mes turime pasirinkti tarp keleto alternatyvių būdų.daugiaprasmiai žodžiai (pvz. t. Esame girdėję kalbininkus diskutuojant dėl įvairių posakių lingvistinio ar stilistinio teisingumo. Net jeigu siuntėjas stengiasi „pasakyti objektyviai". Žodis valdžia čia pasirinktas neatsitiktinai: mes norime atkreipti dėmesį į tą žodinio bendravimo aspektą. akis gali reikšti ir žmogaus akį. nors mūsų kasdienės įtakos sfera gana ribota. Kodo pasirinkimas Norėdami išsakyti savo mintį. ir žiedo akį. kai mūsų mintys perteikiamos spaudoje. reklamoje ir pan. Jis turi dekoduoti siunčiamo pranešimo turinį. Būtent pastarasis aspektas ir domina psichologus: kodėl beveik visiškai sinonimiški pranešimai skirtingai paveikia mus? Reklamos ir politinės propagandos žinovai. ar Linas sumušė rekordą? Taigi dekoduodamas priėmėjas turi pasirinkti vieną iš galimų reikšmių. Būtent tai ir turima omenyje. reikšmė išliks ta pati. „Linas sumušė!": ar Linas sumušė kažkokį žmogų. t. televiziją. Kas kita. Su panašia problema susiduria ir priėmėjas. . y. kad mūsų kasdieniai neutralūs pokalbiai gali paveikti kitą žmogų . Taigi kiekvieną kartą norėdami ką nors pasakyti. Pvz.. ką reiškia. todėl ir kalbos poveikio reikšmingumas kitoks. .

kokia bausmė jo laukia. Mes negalime betarpiškai perduoti visos minties iš savo sąmonės į priėmėjo sąmonę. mes turime rinktis. kai siuntėjas būna pasirinkęs neadekvatų pasakymą tam. rizikuodami būti ne taip suprasti. Savo įtarimą ji gali išreikšti pačiais įvairiausiais būdais: • Tai tu paėmei saldainius? • Tai tu esi tas smaližius? • Tai tu nugvelbei saldainius? • Tai tu nukniaukei saldainius? • Tai tu nušvilpei saldainius? • Tai tu pasisavinai saldainius? • Tai tu pavogei saldainius? Galbūt Algio mama vienu metu išgyvena pačius įvairiausius jausmus. ką jis norėjo perduoti. ar nukniaukti. Usmanov. Tačiau lygiai tie patys ypatumai būdingi teiginiams. televiziją ir pan. susijusius su sūnaus poelgiu. vienu metu mes negalime naudoti keleto vienas kitą patikslinančių pasakymų. Norėdama kreiptis į sūnų. skambantiems per radiją. M. Maža to. Mūsų pateiktame pavyzdyje galima išsiaiškinti. tačiau nei vienas jų adekvačiai nenusako tikrosios vidinės Algio mamos būsenos. ar pavogti. Beje. ar klaidingi. leidžia teigti. kad būtent tie pasirinkimai (sąmoningi arba nesąmoningi). ar teiginiai yra teisingi. kuris pabrėžia kažkurį vidinės būsenos aspektą. O jie paliečia tūkstančius. tiek jo mamai nėra tas pats.. kuris leistų patikrinti. kad Algis ar kažkas kitas paėmė /nukniaukė /pavogė saldainius. ne visada galima patikrinti. Algio mama pastebi.86 Tačiau ypač sunku priėmėjui būna tada. Įtarimas tuoj pat krenta ant Algio. Blakar (pagal V. Mes turime savo mintį ir prasminį jos turinį „paversti" skambančia kalba. milijonus žmonių. ji pasirenka vieną iš daugelio variantų. kad nauja saldainių dėžutė beveik tuščia. kuris pasakymas bus pasirinktas.. Bet nėra kriterijaus. kuriuos siuntėjas ir priėmėjas privalo atlikti.. Ši išanalizuota kasdienio gyvenimo situacija susijusi tik su dviem žmonėmis. ar saldainiai buvo paimti. Tačiau tiek Algiui. R. Nors kiekvienas iš mūsų pateiktų reagavimo variantų atspindi dalį tiesos. O tai Algiui leidžia prognozuoti. . kad kalba yra socialinės valdžios įrankis. 2000) tvirtina. Pvz.

susijusios su žodžiu pavasaris.. • Referentinis komponentas atspindi žodžio reikšmę. mes kuriame vieningą vaizdą. tie patys dėsningumai naudojami ir mūsų kasdienėje kalboje. Pagal tai.kiekvienas žodis slepia savyje tris komponentus: referentinį. ateinantis po žiemos.. • Asociacinis komponentas . uždarytas į kalėjimą žmogus gali būti pavadintas nusikaltėliu arba nuteistuoju. o emocinis . pavasaris . du žurnalistai. kad galimybė manipuliuoti skirtingais žodžio komponentais nuo seno yra žinoma ir naudojama retorikoje. kaip reikia". Tačiau galima rasti pavyzdžių. kurį iš šių žodžių pasirinko kalbantysis. Reklamos kalboje referentinis komponentas „nustumiamas" į šoną.tai žodžio sukelti jausmai arba emocijos. sąmoningai ar ne. buvo komandiruoti į Vietnamą nušviesti karo eigą. Pvz. kokius mūsų minėtus „valdžios instrumentus" jis turi.tai tirpstančio sniego upeliukai. dažniausiai net neįsisąmonindami minėtų trijų komponentų egzistavimo. yra dar vienas svarbus žodinio bendravimo aspektas. politikoje. Beje. o konkrečiau . mes suprasime jo požiūrį ir jausmus tamsiaodžių ar prasižengusiųjų atžvilgiu. Kitais žodžiais tariant. juodaskūriu. susijusių su žodžiu.aktyviai eksploatuojamas.. nusakantys tą patį objektą. Paprastai. Žodžių ir sakinių pasirinkimas. spalvotuoju. pvz.. Pvz. pavasaris . kadangi atitinkamų žodžių ir sakinių parinkimas struktūruoja realybę „taip.87 Žodžio komponentai Be pasirinkimo aspekto. tamsiaodis žmogus gali būti pavadintas juodaodžiu. • Emocinis komponentas . negru. kai skirtingi žodžiai. sukelia mums skirtingas emocijas. A parašė apie amerikiečių dalyvavimą Vietnamo reikaluose. Tų instrumentų yra keletas: 1. nors ir neturi jokio ryšio su šio žodžio interpretacija siaurąja prasme. Šį aspektą mes jau trumpai aptarėme: tas pats reiškinys gali būti nusakomas įvairiais sinonimiškais žodžiais arba frazėmis. o B . poezijoje. Ideologijoje ir politikoje tai ypač svarbu. Tačiau visgi atkreipsime dėmesį į tai. kaipgi siuntėjas įgyvendina galimybę įtakoti priėmėją bendravimo metu. Aukščiau pateiktos asociacijos. asociacinį ir emocinį. A ir B. pragmatinį kalbos aspektą. Žodiniai „valdžios instrumentai" Trumpai aptarsime. Pvz.tai metų laikas. Kalba. gaivus šiltas vėjas.apie amerikiečių agresiją . girdėdami ir suvokdami žodžius. daugeliui kelia teigiamas emocijas.tai visuma asociacijų. pirmieji pumpurai ant medžių.

pavydus. Pvz. Turbūt pastebėjote. S. užjaučiame demonstrantus) ir suabejojame demonstrantų taikumu antruoju atveju (t. Pvz. Pvz. numanome didesnį ar mažesnį policijos aktyvumą pirmuoju atveju (t. Tiriamiesiems pirmasis asmuo atrodydavo lengvai nepasiduodantis svetimoms idėjoms. Jeigu tą patį sakinį pasakysime akcentuodami vis kitą žodį. 2000). kritiškas. y. esąs ribojamas pavydo ir užsispyrimo. Kitas pavyzdys: politikas. neteisingas žodžių naudojimas. žinantis. darbštus. „vienintelis skalbimo muilas. Taigi aktyvios arba pasyvios gramatinės formos pasirinkimas gali lemti ne tik priežastinių ryšių suvokimą. turintis antibakterinių komponentų'. Pvz. du sakiniai . atkaklus. protingas. tik jose sukeisti pirmas ir paskutinis žodžiai.. ir išnaudotoju. Naujų žodžių ir posakių sukūrimas. A. nors tai visiškai nepriimtina visuomenėje"). ir su ironija. suteikusį mums galimybę užsidirbti. darbštus. „tas chuliganas").Senas žmogus yra . galbūt policija buvo priversta užkirsti kelią riaušėms). H. mes jį galime pavadinti ir darbdaviu. „sužalojo būtent mane"). 5. impulsyvus. 2. Svarbi ir frazės intonacija. jog lygiaverčių elementų (pvz.. Akcentavimas ir intonacija.pavydus. aiškina apie „nelabai kenksmingas radioaktyvias nuosėdas". y.. Kitas pavyzdys: kalbėdami apie žmogų.. Usmanov. tą patį sakinį Aš tave myliu galima ištarti ir jausmingai. bet ir situacijos akcentų sukeitimą. Asch. y. Jis man sudavė (t. jis man sudavė (t. y. ką sako ir ką galvoja. Slaptų arba numanomų prielaidų pasirinkimas. Palyginkite du sakinius: Žalgiris nugalėjo Real klubą ir Real klubas buvo nugalėtas Žalgirio. Lygindami antrąją sakinių porą (nors sakiniai savo turiniu nesiskiria). policija apsupo demonstrantus ir demonstrantai buvo apsupti policijos. savo kalboje pasisakantis už tolesnius atominius bandymus. impulsyvus. šiltai. kurią priėmėjas ne visai norėtų laikyti išeities tašku.88 Vietname. Nuoseklumo pasirinkimas. y. stropus. „jis sudavė. nes leido blogoms savybėms užgožti gerąsias. 3. atkaklus. būdvardžių. Antrasis asmuo atrodė nevykėlis. savo proto galimybes panaudojantis darbe. Pvz. antrasis .. Gramatinės formos pasirinkimas. stropus. Krepšinio fano ausiai kur kas maloniau turėtų skambėti pirmasis sakinys. 6. nusakančių asmenybę) eilės nuoseklumo pakeitimai paveikia besiformuojantį įspūdį (V. 4. „tuščių žodžių" naudojimas.. Wold ir kt. jis man sudavė (t. reklamuojama „vienintelė skalbimo priemonė su balinančiu efektu". kritiškas. palyginkite du asmenis: pirmasis yra protingas. nusakomą situaciją iš esmės suvoksime vis kitaip. psichologų eksperimentai įrodė. kad šios būdvardžių eilės yra beveik vienodos. Šis mechanizmas dažniausiai naudojamas siekiant „slapta prastumti" informaciją.

kalbėjimui .viena pagrindinių neefektyvaus bendravimo priežasčių. klaidas ir problemas. Burcley-Allen. Taigi mes pasirenkame (sąmoningai arba nesąmoningai) tokias žodines formuluotes. klausymasis .labai reikšmingas mūsų bendravimui.35 %. 5.89 neturtingas ir Žmogus yra senas ir neturtingas . kokiame mes ir norime bendrauti. kurios sukuria tokį kontekstą. Irena (Algirdai)!" .tai slapta forma gali reikšti daug ką ir. kurios gali būti ne tik pavojingos. daugiausiai laiko bendravimo procese užima klausymasis (žr. Klausymasis Nemokėjimas klausyti .7 pav. skaitymui -16 %.). Algiuk) ir staiga girdite: „Ateik pas mane. Būtent tai veda į nesusipratimus. bet ir lemtingos.bendraujant funkcionuoja visiškai skirtingai. be to. tvirtinama. Antrame sakinyje jau kalbama apie žmogų. 5. . 1997) Taigi sutikite. ne visai malonius dalykus. Burcley-Allen (1997) teigimu. ir sakoma. Pirmame sakinyje kalbama apie seną žmogų. M. kad jis senas ir neturtingas. Įvairiems komunikacijos aspektams skiriamas laikas: klausymuisi 40 %.7 pav. kad jis neturtingas. greičiausiai. Pajutote skirtumą? Jei mama į jus visada kreipiasi mažybine forma (Irute. rašymui -9 % (M.

kad klausėsi neefektyviai... pats sau. jog vidutiniškai žmonės yra efektyvūs klausytojai tik apie 25 proc. • Kurie nesiklauso todėl.500 dolerių gauna už tai. juk klausymasis . • Kurie turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu..tiesiog tingime klausyti. kad tiesiog. Teisingumo dėlei reiktą pridurti. Tad kodėl vis tik klausymasis nėra vertinamas? Kodėl gi mes nesiklausome? Vidinės nesiklausymo priežastys Dažniausiai nesiklausome dėl vidinių priežasčių. • kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus. komunikacijos proceso laiko. Vadybininką ištiko šokas. Vadybininkas W. kuri trukdo susikaupti.vadinasi. kiek jo darbo laiko užima klausymasis. Prie blogų klausytojų galima priskirti ir tuos. kurios yra gana paprastos: • mums neįdomu • mes mąstome apie savo svarbesnes problemas • mes pavargę • mes susijaudinę • galų gale .sunkus darbas.000 dolerių. kai jis pakeldavo telefono ragelį. įrodė savo tiesą ir pan. Jis paprašė sekretorę fiksuoti laiką nuo to momento. klauso. kai jis sužinojo. Juk klausymasis yra įgūdis. Tad nuo vaikystės turėdami šalia savęs žemos bendravimo kultūros pavyzdžius padarome klaidingas išvadas: tyli . kad apie 35-40 proc. jis gauna tik už klausymąsi. net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms. o būtent 18. . • Kurie nenori klausyti kitų išsakomų kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja. net 13.. savo metinio uždarbio. o dauguma įgūdžių formuojasi asmenybės tapsmo laikotarpiu. O klausančio dažnai ir nebūna. Nes šiaip ar taip — žmogus įdomiausias yra.vadinasi. ne taip greit įžvelgiamų vidinių priežasčių kodėl mes nesiklausome. kelia norą replikuoti..90 Aukščiau minėta autorė pateikia tokį pavyzdį. perrėkia kitą . iš JAV nusprendė išsiaiškinti. Tokiu būdu mūsų aprašytas vadybininkas W. nemoka klausyti.. Tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. Bet yra ir gilesnių. vienas per kitą puolame dalytis naujienomis. Gatvėje susitikę seniai matytą draugą.

toks menkniekis. Išorinės nesiklausymo priežastys • • • • • • Nedėmesingumo priežastimi gali tapti ir išoriniai veiksniai: pašnekovas kalba per tyliai trukdo transporto. manymas. nes tai dažniausiai daugiau ar mažiau liečia klausantįjį.8 pav.. fizinė klausančiojo būsena (nuovargis. kambario apstatymas. gali tapti rimtu efektyvaus klausymosi trukdžiu. monotoniškumas). M. kas girdima ir matoma. kad tik kalbantysis gali valdyti situaciją). atrodytų. ankstesnė patirtis. kai kalbama lėtai ir neįdomiai.91 • Kurie linkę viską vertinti. elektros prietaisų keliamas triukšmas trukdo telefono skambučiai bloga akustika trukdyti gali netinkama patalpos temperatūra. liga). jo gestai ir mimika. net ir.8 pav. kalbėjimo maniera (akcentas. Vertinama viskas. siunčiamą pranešimą labiausiai „nufiltruoja" klausytojo išankstiniai nusistatymai (pvz. paremta asmeniniais įsitikinimais. skirtingi kalbančiojo ir klausančiojo informacijos apdorojimo tempai. kaip gumos kramtymas klausymąsi apsunkina neatitikimas tarp kalbėjimo greičio ir klausančiojo protinės veiklos. sienų spalva ir pan. Paprastai mes kalbame maždaug 125 žodžių per minutę greičiu. tačiau klausantysis suprastų ir žymiai greitesnį kalbėjimą . Burcley-Allen (1997) nuomone (žr. susikaupti gali trukdyti ir pašnekovo išvaizda.iki 400 žodžių per minutę. 5. 5. Tokia visa ką vertinanti reakcija.). • Visi aukščiau paminėti veiksniai gali neatpažįstamai iškreipti priimamą informaciją. „Sugedusio telefono" principas . ypač tada.

kitaip namų aplinkoje. pridedant informacijos „nuo savęs". tam pačiam žodžiui yra suteikiama kita reikšmė (juk žodžiai daugiareikšmiai!). . nevalingai iškreiptas įvairių filtrų bet ir „pagražintas". koks aš jam atrodau . interesai. reikšminga. reikalaujantis dėmesio ir nuolatinių pastangų. įterpiami žodeliai "aha". kurios žodžių tvarka dažniausiai būna pakeista. įdomi ar pan. • įsigilinęs į save klausytojas daugiausiai dėmesio skiria sau: „Įdomu. Klausymosi stiliaus pasirinkimą įtakoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas.gerai. Neretai užbėgama į priekį: klausantysis trukdo kalbančiajam. kuri jam naudinga. • Svarstantis klausytojas: „Dabar aš suprantu.92 Taip pat labai svarbūs yra semantinis ir emocinis filtrai.blogai". tačiau iš tikrųjų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. nors mintys klajoja kažkur toli. Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties. lytis. kuri bus panaudota kalbančiojo puolimui. linksima galva.protingas ar kvailas?" • Sėlinantis klausytojas paslapčia renka tą informaciją. spėlioja būsimus įvykius. amžius. Aukščiau minėtas autorius primena. skuba daryti išvadas. Suveikus semantiniam filtrui. kodėl tu visa tai pasakoji". kad klausymasis gali būti susijęs su aktyviu dalyvavimu pokalbyje: juk daug kalbantis pašnekovas . dažniausiai „nuoširdžiai" žiūrima į akis. klausinėja. Taigi efektyvus klausymasis .nebūtinai blogas klausytojas. Klausymosi stiliai Žmonės skiriasi savo klausymosi stiliumi. Čia pateiksime keletą netinkamų klausymosi stilių pavyzdžių. kad klausytojo priimtas pranešimas būna ne tik gerokai „aptrupėjęs". Visa kita . Dėmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas išorinis dėmesys) norint įsiteikti kalbančiajam. • Kategoriškas klausytojas: „Tai .praleidžiama. • Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi.aktyvus procesas. • Klausytojas-aidas linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį. • Klausytojas-simuliantas vaidina dėmesingą. tai . Emocinis filtras iškreipia mūsų reakciją į dirginančius pranešimo žodžius. "aišku". statusas. charakteris. Kartu priminsime. "taip". • Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę. Jame' atsispindi mūsų asmenybė.

Jei koks nors išgirstas teiginys nesiderina su logika. Ar nesu linkęs daryti skubotas išvadas? 9. „ech". o apsvarstau savo atsakymą? Nustebote dėl savo atsakymų? Ar galite tvirtinti. juoktis ir pan. sąžiningai atsakykite sau į keletą žemiau pateiktų klausimų. prisiminę kokį nors konkretų pokalbį (pvz. • Analizuojantis klausytojas: „Kada?". nesusijusius su aptariama tema arba su ja susijusius tik formaliai. • Grubus klausytojas nesiskaito su žodžiais: „visa tai . jei pašnekovas kalba lėtai? 7. O koks klausytojas esate jūs? Paklauskite savo draugų arba. „Duok pavyzdį". Kaip aš klausau. dažniausiai nekreipdamas dėmesio į kalbančiojo nežodinį elgesį. pasireiškiančias emocijas. Viską vertina racionaliai. • Emocingas klausytojas linkęs aikčioti („oi". „Aš tave užjaučiu". tai toks klausytojas yra linkęs jį atmesti „kaip neturintį nieko bendra su aptariamu dalyku".niekai". • Neadekvatus klausytojas uždavinėja klausimus. „nesąmonė" ir pan.93 • Užjaučiantis klausytojas : „Tu visai teisus". Ar kartais neapsimetinėju klausančiu? Galbūt klausausi tik iš mandagumo? 3. Ar reaguoju į emocionalius žodžius? 4. Ar dažnai nutraukiu kalbantįjį? 5. kad esate geras klausytojas? Koks jūsų klausymosi stilius? .. Ar neužsisvajoju. jei klausyti visai neįdomu? 6. „oho"). Galbūt aš ne klausau. 1. Ar aš lengvai atitraukiu dėmesį? 2. telefonu). Kaip reaguoju į pašnekovo elgesio klaidas? 8.

Paprastai dėmesingiau klausomasi tų.).fiziologinė mūsų ypatybė. jog klausymosi stilius priklauso nuo daugelio dalykų: ir nuo charakterio. profesijos ir 1. pasiūlymus.tai įsisąmoninimas.tai gebėjimas atkartoti pasiųstą pranešimą. tiek vyriškas klausymosi stiliai turi savų privalumų ir trūkumų. ir nuo statuso. Bet kai kalba vyras ir moteris. kartais netgi skiriamas vyriškas ir moteriškas klausymosi stilius. kadangi pastarasis susijęs su supratimo komponentu. Be to. jie ima ieškoti. atsiminimas .94 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi Minėjome. tai jie pertraukia vienas kitą maždaug vienodu dažnumu. Jau minėjome.9 pav.idealios klausytojos. kad visos moterys . tiek moteriškas. negu buvo pasakyta. kad klausymąsi įtakoja žmogaus statusas.tai gebėjimas įžvelgti pranešime daugiau. ir nuo interesų. ties kuriais buvo sustota. kad girdėjimas ir klausymasis nėra tas pats. Usmanov. Moteris. Supratimas . trukdyti jam išsakyti mintis. Kaip reikia klausyti Turbūt jau supratote. niekam tikę. greičiau įvertina jį kaip asmenybę. 5. I. kaip tai galima sukritikuoti. kai tik tampa aišku. ypač tada. priešingai. Moterys rečiau nutraukia kalbantįjį.tai tik vienas iš šešių pagrindinių efektyvaus klausymosi komponentų (žr. Apskritai vyrai labiau koncentruojasi į pokalbio turinį. vyrai yra labiau linkę neišklausę iki galo teikti išvadas. kai iš to norima gauti kokios nors naudos sau.psichologinė. kas pasakyta. o klausymasis .grįžta prie tų klausimų. Girdėjimas . apie ką eina kalba. o moterys . ką dar būtų galima pridurti prie to. Be to. o vyrai. girdėjimo komponentas reiškia nuolatinę dėmesio koncentraciją.ne iškart po pranešimo išsiuntimo daromas . 2000). tai vyras pertraukia moterį beveik du kartus dažniau. Tačiau nemanykime. įvertinimas . ausimis „gaudant" įvairius garsus. pasiekiančiu tam tikrą smegenų dalį. kai kalbasi du vyrai arba dvi moterys. Atvater teigimu (pagal V. supranta kalbančiojo jausmus.į patį bendravimo procesą. interpretavimas . kurie yra aukštesnio statuso. Taigi girdėjimas . Skiriasi ir moterų bei vyrų klausymasis. Brownell požiūriu. kurie iš akustinio impulso virsta nerviniu dirginimu.1. kad pranešimas buvo pasiųstas. o jei nutraukia jas . Vyrai paprastai įdėmiai klausosi tik pirmąsias 10-15 sekundžių. Vyriškas stilius gali sukelti pašnekovui diskomfortą. o moteriškas stilius gali būti nepakankamai efektyvus. klausydama bendravimo partnerio.

95 sprendimas ar susiklostanti nuomonė. pantomimiką. . geri klausytojai sąmoningai stebi kalbančiojo nežodinį elgesį -gestus. negu atskirais faktais • be to. mimiką. Brownell efektyvaus klausymosi modelis (pagal J. A. kad geri klausytojai.tai savo dėmesingumo. klausydami kitų. • stengiasi atrasti sau įdomios ir naudingos informacijos • įsisąmonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo „nuosprendžių skelbimo" savo pašnekovams • stengiasi atskirti emocijas nuo faktų • labiau pasikliauja pagrindinėmis idėjomis. Greenberg ir R. 2000) Minesotos universitete atlikti tyrimai (M. mintimis. 1997) parodė. Baron. Burcley-Allen. susikaupimo parodymas siuntėjui. įsiklauso į kalbos manierą ir pan. 5. reagavimas .9 pav.

Kad taip neatsitiktų. mūsų nuomonė jam . „Tave kažkas neramina?". kaip minėjome. Paskatinti žmogų išsikalbėti galime trumpomis frazėmis.antraeilis dalykas. neįsižeidžia. Minėtais atvejais tokiam žmogui svarbiausia būti išgirstam. pateiksime netinkamų frazių pavyzdžių: „Na negali gi būti. „Tu dėl kažko susirūpinęs?". liūdnas ir pan. y.). nesupyksta.96 Geras klausytojas tiesiog tampa savotišku veidrodžiu: atspindi tai. klausytojas turėtų pasirinkti nereflektyvų klausymosi būdą. • Kai mūsų pašnekovas išgyvena gilius jausmus arba yra labai emocionalus (įtūžęs. Aktyvus klausymasis Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir reflektyvus klausymas. norima žinoti jo mintis ir jausmus. Pvz. tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". „Pradėkite gi pasakoti". • Kai nori išsikalbėti. mes nesikišame į pašnekovo kalbą. Neutralios replikos taip pat gali padėti pokalbio pradžioje. Kad būtų aiškiau. mimiką. Neretai tokiu atveju klausytojas jaučiasi laisviau. Nereflektyvus klausymasis Nereflektyviai klausydamiesi. nedaro skubotų išvadų. Geras klausytojas visada klausosi aktyviai. Apie tai pakalbėsime smulkiau. „Tai kodėl dabar taip padarei?" ir pan. Užsimezgusi pokalbį. • Kai pašnekovas dega noru išdėstyti savo požiūrį kokiu nors klausimu. Tokia klausymosi forma ypač tinkama. „Tu dabar atrodai labai laimingas". kai jis mikčioja. tuo parodydamas pašnekovui. aptarti opius asmeninius dalykus. „Oho!". „Gal galite smulkiau?" ir pan. t.). kūno padėtį. ką nori girdėti. ima „vairuoti" pokalbį ir girdėti tai. „Suprantu". nes sumažina įtampą. ką jaučia ar kalba pašnekovas ir niekada „neužkimba" ant pašnekovo „kabliuko". • jei klausytojas yra aukštesnio statuso.. negu kalbantysis. palaikome trumpomis „nespaudžiančiomis" replikomis. kad viskas taip blogai". kurias parenkame įvertinę jo neverbalinį elgesį: gestus. „Kažkas atsitiko?". kad juo domimasi. „Įdomu!". . • Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis.

(nusakome ją savais žodžiais). „O dabar pasitikrinsime: mes aptarėme šiuos faktus... kaip jį gauti". „Tavo žodžiuose aš pajutau... „Man pasirodė.. kad domimės savo pašnekovu. „Aš jaučiu.. problema yra. ko žmogus negali ar nenori pasakyti. kad tu norėtum šio darbo. koncentruodamiesi į faktus ir tuo pačiu parodydami. kad.. Tačiau nepatartina vartoti nieko nereiškiančias „raminančias" frazes: „Na." • Perfrazuojame jo sakomas mintis.. kad tave gydė neteisingai?"." Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms. mes suvoksime ne tik tai. „Nereikia taip visko imti į širdį .. ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija). tuo lyg pasiruošdami tolimesniam pokalbio etapui: „Taigi problemos esmė yra. Įsijautę į kitą. „Jei aš teisingai supratau...". „Reziumuodamas galiu pasakyti. „Rytoj tau bus geriau". kad.. „Nedaryk iš musės dramblio!" Tai sumenkina kalbančiojo jausmus. kad kai tavo viršininkas kalba su tavimi tokiu pilnu įtūžio tonu..." ir kt. Ar teisingai aš supratau?". kad supratome esmę: „Kaip aš supratau.. ar teisingai suprantame kalbantįjį: „Jūs šią problemą suprantate būtent taip?".visa tai niekai!".". išgirsime ir tai. viskas ne taip blogai". . y." • Atspindime kalbančiojo jausmus: „Tau atrodo.. kad. bet nežinai. kaip Jūs suprantate. Atidžiai klausydamiesi. • Apibendriname pagrindines pokalbio idėjas.". Savo reakciją į išgirstus jausmus galite parodyti ir taip: „Intuicija man sako. Reflektyviai klausydamiesi.. Jūs pasakėt.97 Reflektyvus klausymasis Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių. ko nori (motyvacinė empatija). „Man atrodo. tu jauti. retsykiais: • Pasitiksliname. tu tiesiog „atsijungi". „Gal galėtumėte patikslinti. t. mes parodome.".. bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija).

buvę. jei iškart būtumėte pasakę. Patikslinantys klausimai gerina bendravimą .98 Siuntėjas Priėmėjas Aš neseniai nusipirkau automobilį.10 pav. 5. O kokios spalvos? Baltas. O kokia jo markė? "Fordas" Naujas ar ne? Naujas. kad nusipirkote naują baltą "Fordą". Daug paprasčiau būtų.

Turbūt pastebėsite.99 Paeksperimentuokite su artimais draugais. neegoistiškai.nenorim pasakyti nė žodžio. kad jį kažkas supranta ir myli. Visais trim atvejais stebėkite pašnekovų būseną. Dar vienas eksperimentas: klausykite atkartodami lygiai tokią pat pozą. Kas pagerina klausymąsi Žmonės yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai. Rezultatus aptarkite su jais. o kai jis įsišnekės. Tiesumas. patekę į kito žmogaus padėtį. 1994) į šį klausimą atsako taip: „Tai tik toks žmogus. pamiršti save ir atsigręžti į kitą. o staigūs pozos pokyčiai veikia priešingai. kuris yra suradęs save. falšo nebuvimas. kad trečiuoju atveju delikatus partnerio pozos ir gestų pamėgdžiojimas sukuria komfortišką pokalbio aplinką. Klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai. tik toks žmogus. bet vis dėlto likti savimi. Empatiškumas. kad klausytojas savais žodžiais išsakytų šiuos išgyvenamus jausmus: juk tada partneris sužino. Akceptacija. . Emocijų atspindėjimui svarbu tai. kuris gali nusigręžti nuo savęs. kaip mes patys jaustumėmės. ką kalbantysis išgyvena emociškai. be vaidybos. Kroeger (pagal B. kad jis nėra vienas ir apleistas. koks yra: jis nesmerkiamas. Brewer. iš esmės pakeiskite pozą. tik toks žmogus. 3. kaip ir pašnekovo. padeda pašnekovui atsiverti. kuris visą dėmesį nukreipia į klausytoją ir leidžia jam tapti jo dėmesio centru. Empatija prasideda ten. Tik toks žmogus gali pagelbėti. kur paliekame savo mintis ir įsivaizdavimus ir pradedame galvoti." Dažniausiai skiriamos tokios trys klasikinės gero klausymosi ypatybės: 1. M. Klausytojas jaučia. Pabandykite pokalbio metu nutaisyti „ledinį" veidą ir visai nereaguoti į pašnekovo žodžius. su kitais persimetame mandagumo frazėmis. su kuriuo norėtųsi pasikalbėti? A. kalbantysis priimamas toks. 2. Kito pokalbio metu širdingai linksėkite ir visokiais kitokiais perdėtais būdais atspindėkite partnerio emocijas. Bendraujama be išankstinių sąlygų. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus. nebaramas. tretiems . jam jaučiama pagarba. natūraliai.

jūsų geriausiam draugui. Girdėti ir klausyti . jog mama jums sako: „Ir vėl tavo palaidinė ištepta"! Išnagrinėkite mamos siunčiamą pranešimą (pagal šiame skyriuje aptartus keturis aspektus). Mokėjimas klausyti-įgyjamas įgūdis . jūsų šeimos nariams. Klausymasis . kurie teiginiai teisingi (T). kas jiems įdomu 2. jūsų nemėgstamam kurso draugui? Nusakykite žodžio „egzaminas" komponentus (referentinį. ką nori girdėti 4. Kurio aspekto akcentavimas būdingas jūsų mamai? Ką jūs greičiausiai išgirstumėte tokioje mamos frazėje? Kokie klausymosi stiliai būdingi jums. Žmonės yra linkę laukti arba numatyti tai.tas pats procesas 7. atsižvelgdami į mamos asmenybės savybes. kas jiems žinoma. Tai.tai nevalingas procesas 5. žinių 6. Pažymėkite (aišku. Žmonės yra linkę kreipti dėmesį į tai. ne knygoje!). Kai kurie žmonės girdi tik tai.100 Pasvarstykite: • Įsivaizduokite. pažįstama 3. kurie klaidingi (K): 1. kaip žmogus reaguos į išgirstus dalykus. priklauso nuo jo profesijos. asociacinį ir emocinį). gyvenimo patirties. • • Testas Patikrinkite įgytas žinias apie klausymosi procesą.

101 .

102 .

151). išreikšta nesąmoningais gestais ir pozomis (The International Webster's Comprehensive Dictionary of the English Language. nes. būdamas bet kuriame pasaulio krašte. ką jis nori nuslėpti kalbėdamas. Todėl šiame skyrelyje išnagrinėsime įvairius nežodinio bendravimo elementus. Jie tiesiogiai atspindi žmogaus fiziologines reakcijas. Kiekvienam pravartu žinoti: • apie ką byloja žmogaus jausmų „skelbimų lenta" . skatinančių domėtis nežodinio bendravimo forma.tai kūno komunikacijos forma. jog įvairių kultūrų atstovai savo stiprius jausmus išreiškia tokia pačia mimika.veidas • iš ko galime spręsti apie emocinę įtampą • kokią informaciją bendravime simbolizuoja rankų padėtys • ką reiškia įtemptas ar atpalaiduotas žmogaus kūnas • ką apie mus informuoja turimi daiktai. kad nežodinė kalba yra įtikinamesnė. Prieš išmokdami žodinę kalbą. kūno signalų dėka žmogus gebės paaiškinti.tai pats paprasčiausias būdas perduoti pasitenkinimą. Tačiau tai. rodo. 1968). todėl yra greitesni už kalbą. lavinti gebėjimus tiksliai apibūdinti save. nes kiekvieną pasakymą lydi nežodiniai signalai. Abercrombie. p. Nežodinio bendravimo elementų tinkamas naudojimas leistų patobulinti socialinio bendravimo įgūdžius. Yra keletas priežasčių. Kas yra nežodinis bendravimas Nežodinis (neverbalinis) bendravimas . tai universalesnė kalba. nepasitenkinimą. Tyrinėtojų nuomone. Faktas. net nemokėdamas kalbėti. kad žodine kalba žmogus naudojasi norėdamas nuslėpti savo mintis. Joje atsispindi emocijos. kurias žmogus . tačiau bendraujame visu kūnu (K. vaikai geba išreikšti save kūno kalba. naudodamiesi mokslininkų atliktais tyrimais ir jų parengtomis rekomendacijomis. Nežodinis bendravimas arba kūno kalba . kad jis yra alkanas. nenaudojant žodžių. pasako nežodine (neverbaline) arba kūno kalba. simpatiją ar antipatiją kitam žmogui. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Sakoma. skausmą. Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė vis didesnio mokslininkų dėmesio visame pasaulyje.103 6. 1998. Mes kalbame balsu.

Panagrinėkime tai išsamiau.104 jaučia konkrečioje socialinėje situacijoje. kaip ir bendraujantys suaugusieji. šukuosena. netgi įvairūs aksesuarai . nedraugiški ir paniurę veidai darosi dar mažiau patrauklūs. kad tas pats žmogus gali keistis. ko kūdikis nori. Šio nežodinio bendravimo elementų visiškai pakanka. o kartais ir atvirkščiai . leidžia jam be žodžių išreikšti mintį. kaklaraiščiai. Osgood (1966) buvo vienas iš pirmųjų. ateidami į pasaulį. todėl turėtume gerai žinoti jos elementus. akiniai. . pakvietęs 50 žmonių ir paprašęs juos . Nežodinio bendravimo elementai Veido išraiška Veido išraiška . kad kūdikiai. tai jos kitimas leis suprasti. tiek ir tarpasmeniniame bendravime. nes kūno kalboje atsispindi emocijos. fizinis patrauklumas. gestais. jau yra pasiruošę socialinei interakcijai. Veido išraiška. iš kurių kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį ir gali paveikti žmonių tarpusavio santykius. Esama netgi nuomonių. Veido išraiškos kitimas taip pat rodo. Tai garsas. šypsena. skarelės. judesys. ir lengviau jas perprasti netgi tuomet. Dėl to veido išraiškai skiriamas ypatingas vaidmuo socialinės interakcijos procese. jie gali pasitarnauti bendravimo procesui. Jeigu gerai pažinsite veido išraišką. kai kalbantysis nori jas užmaskuoti.motinos ir pasaulį išvydusio kūdikio sąveika (interakcija). Gebėjimas veidu išreikšti stiprias emocijas pagyvina veidą. Nežodinio bendravimo raidos pradžia . Žmogaus socialinės raidos procese nežodinio bendravimo repertuaras pasipildo mimika. judesiai bei gestai. Kūno kalba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais. kad mama suprastų. o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais. kūno laikysena.aukštakulniai bateliai. kaip keičiasi Jūsų pašnekovo nuotaika bendravimo procese. Gražūs jausmai sutaurina veidą. kurias žmogus jaučia konkrečios situacijos metu. nes. skrybėlė drauge sudėjus sudaro bendrą žmogaus išvaizdą ir siunčia vienokius ar kitokius signalus į aplinką.tai pats svarbiausias nežodinio bendravimo elementas.sumenkinti jį arba įnešti dviprasmiškumą. žvilgsnis. kad veido išraiška greitai kinta. E. priklausomai nuo situacijos. kosmetika. Maži kūdikiai siunčia nesudėtingus to paties pobūdžio socialinius signalus. Žmogaus veido išraiška susidomėta jau seniai. būdami svarbūs tiek dalykiniame. kūno sudėjimas. Tiesa ir tai. tačiau C.

bet ne emocinės būsenos. Friesen (1975). Ekman ir W. akys-akių vokai. Žinia apie blogas ir gąsdinančias naujienas gali būti išreikšta liūdesio ir baimės emociniu deriniu. t. pyktį. interesas. kuris aiškiai ir tiksliai atspindi žmogaus dvasinę būseną. Mišrios emocijos taip pat gali reikšti apgavystę arba informacijos nutekėjimą. gėda ir skausmas. Dėl to galima teigti. Veido raumenys . nustebimą. Ekman. Antai. apatinėje eilėje iš kairės į dešinę yra nuostabos. kurioje žmogus augo. Paveikslėlyje matote fotografijas. E. pykčio ir liūdesio emocijas. Maloniai nustebinto žmogaus veidas gali išreikšti džiaugsmo ir nustebimo emocijas atvira šypsena ir pakeltais antakiais. Tai buvo džiaugsmas. nors kai kurios emocijos yra labiau susiję su tam tikromis veido dalimis. jeigu žmogus stengiasi užmaskuoti emociją po to. lūpų kampučiai truputį pakelti • ryškios raukšlės nuo nosies iki lūpų kampučių. kad speciali neurologinė sistema. Emocijų išraiškoje dalyvauja visos veido dalys: kakta. baimę. pyktis. liūdesys. kai ji jau buvo išreikšta.tai itin jautrus organas. liūdesį. Pademonstruoti veido išraiškas nebuvo sunku. baimė. kontroliuoja tam tikrus veido raumenis. kad veido išraiška yra universali emocinė kalba. panieka (P. burna-lūpos bei raumenys. Vėliau tyrinėtojai nustatė ir patvirtino tik 6 skirtingas emocines veido išraiškas. kad žmogaus veidas yra jo sielos veidrodis.105 pademonstruoti 40 skirtingų veido išraiškų. pasibjaurėjimo ir baimės emocijos. Dėl kai kurių veido išraiškų tebediskutuojama. nepriklausoma netgi nuo kultūros. kurių pagalba išreiškiamos vienokios ar kitokios emocijos. pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į bruožų visumą. susidomėjimą ir gėdą. tyrinėję emocijų išraišką veide. antakiai. ar jos iš tikrųjų atspindi emocijas.. yra tik veido išraiška. tačiau ekspertai jose visose tesugebėjo „išskaityti" tik aštuonetą emocijų: džiaugsmą. nuostaba. Viršutinėje eilėje iš kairės į dešinę matote džiaugsmo. C. 1982). Izard (1977) nuomone. skruostai lyg pakelti ar padidinti . bjaurėjimasis. kurias pateikė P. Kartais veide gali atsispindėti daugiau nei viena emocija. Vertinant veido išraišką. Antai džiaugsmo emociją veide galime atpažinti iš skruostų-veido. akių-vokų bei skruostųburnos padėties: • burna gali būti užčiaupta arba praverta. lokalizuota dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje. tai yra mišrios emocijos. Mišrios emocijos gali atsirasti veide ir dėl kitų priežasčių. Ar galime pažinti emocijas iš veido išraiškos? Jeigu galime. formuojantys raukšles nuo nosies iki lūpų kampučių. V. bjaurėjimąsi. pasireiškiančios skirtingose veido dalyse. y. Ne veltui sakoma. tai į ką turime kreipti dėmesį? Pradėti reikėtų nuo to.

kuris deformuoja antakių liniją • kaktos vidurinėje dalyje susiformuoja trumpos. smulkios raukšlelės atsiranda po apatiniu voku. Liūdesio ir pykčio emocijos matomos iš akių-vokų bei skruostų-burnos padėties. horizontalios raukšlės. šias emocijas išreiškia: • antakių judesius kontroliuojantis raumuo. einančios nuo išorinio akies kampučio. Emocijų išraiška veide .106 • matomos raukšlės apie akis. 6.1 pav.

Jau minėtosios džiaugsmo emocijos intensyvi išraiška gali būti tuomet. nes mes šypsomės (R. M. Argyle nurodo apytikslius išraiškos atpažinimo procentus: džiaugsmas . tuo tarpu malonias ir nemalonias emocijas nėra taip sunku atskirti. Atkinson. R. Antai. Ją galima įvertinti tik pagal visų veido dalių išraišką. kad socialinės interakcijos metu veido išraiška yra ypač svarbi abiem jos dalyviams . 1994). Jeigu tai tiesa. nuostaba . kuri teigia.107 • • • • Nuostabos emocijai būdinga: ypač pakelti antakiai ištisinės horizontalios raukšlės kaktoje stipriau praverta burna plačiai atvertos akys. Tačiau žmogaus veido išraiška ir jos iššifravimas yra tik vienas iš bendravimo komponentų sudėtingame nežodinio bendravimo kontekste. Tačiau yra kai kurios išimtys. kad lengviau yra atpažinti stiprias bei ilgiau trunkančias emocijas. teigiamų jausmų. amerikiečių supratimu. C. S. dažniausiai suspaudžia lūpas ir tik verbalinei agresijai prasiveržti burna praveriamą. E.kalbančiajam ir klausančiajam. y. Pyktis. bjaurėjimasis . pyktis . paskatinimo netgi meilės kitiems požymis. liūdesys . amerikiečiai net nepažįstamiems žmonėms yra linkę šypsotis ir tai siejama su jų socialine kompetencija. Baimės emocija nėra siejama su kuria nors atskira veido dalimi. Smith ir D. teigiamas ir neigiamas emocijas (S. Galbūt tai yra auklėjimo pasekmė. norint sudaryti reikiamą įspūdį. kad skiriasi tų pačių emocijų raiškos būdai. atvirkščiai. yra šilumos. Lengviausia yra supainioti baimę su bjaurėjimusi. išreikštas šypsena veide.79. nes džiaugsmas. reikėtų atsižvelgti į James-Lange teoriją. nes iš tikrųjų ją galima išmokti apdairiai keisti. Tompkins.62. kad emocijos yra kūno pokyčių suvokimo padarinys . priklausomai nuo jų intensyvumo laipsnio. aiškinantis veido išraišką. .65. Bem. kai plati šypsena apnuogina dantis. Veido išraišką reikšmingai gali pakeisti kosmetika. plaukai. Veido išraiškos atpažinimui geriausiai pasitarnauja situacijos žinojimas.57. Veido išraiška ko gero per dažnai prilyginama nuolatinei emocinei būsenai. t. Tačiau tiksliai iššifruoti veido išraišką ne visada pasiseka netgi ekspertams. 1980). L. Argyle. Šypsena taip pat yra galingas interpersonalinio atpildo šaltinis. kad veido išraiška atspindi du emocijų kraštutinumus. akiniai. Atkinson. Manoma. Jis taip pat mano. 1993).55. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai.mes laimingi. Kiti emocijų tyrinėtojai įsitikinę. baimė .54 (M.

išdidumas seksualumas Siauros akys. nuolankūs. 1994. naivūs. priklausomi. storos lūpos. turintys mažą. Tačiau paradoksalu. lygi prižiūrėta oda. silpni. Jie taip pat atrodo jaunesni. atlikusių specialius eksperimentus.atvirkščiai. kai kurie asmenybės bruožai koreliavo su veido išraiška arba fizionomikos ypatybėmis. siauros akys Asmenybės bruožai nuoširdumas. .1 lentelė. yra suvokiami kaip šilti. Fizionomika (gr. Antai. Fizionomikos ryšys su asmenybės bruožais (pagal M. 138) Fizionomikos ypatybės Ryškios. kad brandumo stokojantys veido bruožai moteris daro patraukliomis. o kartais ir mokslinėje literatūroje. Tai ypač būdinga tais atvejais. šypsena Aukštai iškilę antakiai. physiognomonika) . gerai prižiūrėta oda. Tyrimo metu dviems grupėms ekspertų buvo pateiktos 24 fotografijos. visai nepatraukliais (C. 1985). garbingi. geras pašnekovas reiklumas. aukštai iškilusius antakius. Kartais veido išraiškos interpretacija priklauso nuo asmens patirties. Anot mokslininkų. nes naujas nematytas veidas yra lyginamas ir jam priskiriami pažįstamo žmogaus bruožai. F. išplėstos akys Neryškūs akių vokai. Viena grupė ekspertų rangų būdu turėjo atrinkti 23 fizionomikos ypatybes. Argyle.gebėjimas suprasti žmogaus vidinę būseną pagal jo veido išraišką. lygi. aukštą kaktą bei lygią odą. p. dėmesio pomėgis. Keating. apskritą smakrą. ryškūs dažai Ši lentelė buvo sudaryta. pasitelkiami asmenybės bruožų terminai. o vyrus . kai nepažįstamojo veidas kažkuo panašus į gerai pažįstamą. dideles bei apskritas akis. naudojantis moterų tyrimų rezultatais. žmonės. 6. sąžiningumas mielas. negrėsmingi ir mažiau subrendę. Lentelė iliustruoja fizionomikos ypatybių ir asmenybės bruožų koreliacinius ryšius. o kita grupė ekspertų įvertinti fotografijas pagal 35 asmens savybes.108 Natūraliai veido išraiškai apibūdinti populiarioje.

ir įsitikinsime. Goodwin (1981) padarė išvadą. ypač suprasti kitų reakciją į tai. kad ji būtų suprantama kaip laiminga. kad jie vaidina nė kiek ne mažesnį vaidmenį. ypač. Bendravimo pradžioje žvilgsnis dažniausiai nukreipiamas į šalį.75 sekundės trunkančiu žvilgsniu siekiama pabrėžti kažką svarbaus. Ne tik veido išraiška.oficialiuose priėmimuose. atrodo. ką nors apie juos sakant ar suteikiant jiems žodį. Apie 0. parduotuvėse. Penkiasdešimties valandų pokalbių tyrimą natūralioje aplinkoje . kryptingas žvilgsnis gali būti nukreiptas į tam tikrus objektus ar asmenis. papildydami žodinį bendravimą. kurie vienas kitam patinka. tačiau susipažinkime ir su kitais nežodinio bendravimo aspektais. dėmesinga ar pranašesnė. Bendravimo pabaigoje žvilgsnis krypsta į kalbantįjį. Žvilgsnis taip pat turi informacijos siuntėjo funkciją. tik apsikeičiant žvilgsniu su nepažįstamais • kalbantis nepažįstamiems. kad neretai yra manipuliuojama veido išraiška. bet taip pat žvilgsnis ir gestai yra tie svarbūs elementai. trokštama. Tačiau net ir trumpas akių kontaktas yra aiškus ketinimas užmegzti su žmogumi ryšį. ypač jei pokalbis vyksta neutralia tema • kalbantis pažįstamiems. Žvilgsnis Bendravimo procese kalbėtojas su klausytoju nuolat bendrauja žvilgsniu. nes ilgesnis nepažįstamojo žvilgsnis sukelia nepatogumo jausmą. Vis dėlto svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausančiųjų. kurie sėdi vienas prieš kitą • kalbantis pažįstamiems. Veido išraiška neabejotinai yra labai reikšmingas žmogaus bendrosios išvaizdos elementas. kurie gali sustiprinti arba įnešti dviprasmiškumą į žodinį bendravimą. todėl jie žvilgčioja į pašnekovus. jei pašaliečio tikslas yra nesuprantamas arba jis pateikė klausimą. Apsikeitimai žvilgsniu ypač skiriasi šiais atvejais: • nesikalbant. . Su nepažįstamais žmonėmis apsikeičiame labai trumpais žvilgsniais. jog jų būtų atidžiai klausomasi. kad kalbantieji nori. kas buvo pasakyta žodžiu. lyg vizualiai norima įsitikinti tuo. atskiri trumpi žvilgsniai gali pastiprinti žodžius ar tam tikras frazes. tikrindami atsakomuosius žvilgsnius. kas buvo pasakyta. turint tikslą. kavinėse išanalizavęs C.109 Tyrinėtojai pažymi.

Bierach. todėl yra pirmesnis už kalbą. 2000. Gestai šiek tiek aplenkia kalbos vystymąsi. kad įmanoma išryškinti netgi pasąmoninę gestų prasmę (G. Kūnas ir jo judesiai yra informacijos šaltinis žmogui. kad vaikų kalba ir gestai vystosi beveik tuo pat metu. kas patraukia jų dėmesį. turintys mažai patirties kurioje nors srityje. pagyvėjusi veido išraiška. Judėjimu savo gyvenimą pradeda kūdikiai. Mahl. taip pat ir kitiems žmonėms. Judesys gali išreikšti jausmus. jeigu jie yra pasirengę interpretuoti kūno judesius. kuris buvo apibūdintas kaip „nepakeliamas išlydyto metalo spindesys" (A. gėrimą ar miegojimą. Kūno judesiai pirmiausia yra svarbūs pačiam asmeniui. Geriausiai to įmanoma išmokti kūno ir judesio terapijos užsiėmimuose. yra emocijų šaltinis. Napoleonas. kalbėtojai daro daugiau klaidų ir ilgina pauzes. išgyvenimus. kai ko nors siekia. nes kiekvienas kūnas atskleidžia giluminius dalykus. Temos sudėtingumas itin sumažina ne tik kalbančiojo. rodo susidomėjimą. kurio neištvėrę. kad žvilgsnio dažniai labai kinta. patirtį. priklausomai nuo dėstomos temos sudėtingumo. p. galų gale nuleidžiame akis. Žvilgsnis gali atlikti ir valdingumo funkciją. pritarimą ar nustebimą. ką nors rodo. Judėjimas yra gyvybės pagrindas. jeigu žvilgsnį ilgiau koncentruoja į klausiantįjį. kas vyksta kūne. Tačiau tyrinėtojai pabrėžia. Šis faktas mokslininkams tarnauja įrodymu. Psichoanalitikai mano. Kūno judesiai yra artimi psichikai: keičiantis judesiams. todėl jie padeda išreikšti vaikų norus. bet ir klausančiojo žvilgsnio dažnį. žvilgsnis. todėl svarbu yra jausti ir įsiklausyti į savo kūną. veriančiu žvilgsniu. savo išgyvenimus taip pat išreiškia judesiais. A. vyksta transformacijos psichikoje. Gestai yra viso žmogaus kūno judėjimo dalis. Devynių mėnesių kūdikiai jau naudoja kelių rūšių gestus. Psichologijoje . to reikia mokytis. norėdamas kitiems padaryti įspūdį. nes tai. Atsakinėdami į pateiktus klausimus. 128). kuris sugeba suprasti savo kūną. kalbėtojo kompetencijos ir būtinumo susikaupti. Gestai Kalbėdami žmonės daro daugybę kūno judesių ypač rankų judesių. Kūno judesių suvokimas bei gebėjimas tiksliai išreikšti savo patirtį retai kada ateina savaime. imituodami valgymą. kad kalbančiajam dirbti du darbus yra per didelė apkrova. 1968). Agresyvūs ar linkę dominuoti žmonės mėgsta žvelgti atkakliu. pamojuoja atsisveikindami. Tai reiškia. žiūrėdavo žvilgsniu.110 Linktelėjimas galva. Žmonės. Ilgais žvilgsniais keičiasi įsimylėjėliai! Intensyviu akių žvilgsniu kartais grasinama.

pirštų. kad mojavimas kumščiu (pykčio išreiškimas). Primityviose visuomenėse pozų buvę apie šimtas. išreikšdami bendrą kūno nusiteikimą. susirūpinimas). tačiau šiuolaikinė visuomenė dalies jų seniai atsisakė. Poza Yra trys pagrindinės žmonėms būdingos pozos: stovėjimas sėdėjimas. kad gestai. agresijai. rankos piršto iškėlimas ir galvos nulenkimas (nuraminimas). kad kalbėdami žmonės žodžiu išreikštas mintis pastiprina ne tik rankų. nes jie išreiškia pasąmonines mintis. gestai pasirodo pirmiau. naudoja daug daugiau nežodinio bendravimo elementų. pasirodo pirmiau nei mintis išreiškiama žodžiais. sėdėjimo sukryžiavus kojas (lotoso poza). papildyta rankų ir kojų padėtimi. kad kalbėtojai. kurios sąmoningai bus suvoktos šiek tiek vėliau. bet ir nepasitikės ja.susimąstymui. Ne mažiau reikšminga bendraujant tai. akių ar net viso kūno judesiais. sudaro įvairius pozos variantus. Gestikuliuojama dažniausiai kalbos pauzių metu ir tai skatina manyti. Galbūt dėl to. bet ir galvos. įtarumui. Yra pastebėta. jų tarpe daugiau gestų rankomis. Dabartinėse moderniose visuomenėse nepriimta sėdėti arba gulėti ant grindų tam reikalui yra naudojamasi baldais. Matome. galvos linktelėjimų. rankų sukryžiavimas (nerimas. nepriklausomai netgi nuo kultūros. pasitenkinimui. norintys įtikinti klausytojus. klūpėjimo ant vieno kelio. Priešingu atveju kalbantieji ne tik sunkiau suvoks informaciją. veido išraiškos aktyvumo. nesugebant naudotis kūno kalba. jo bendravimas smarkiai pašlyja. tupėjimas ir klūpėjimas gulėjimas. stebėjimui. Kiekviena iš šių pozų. atrodo. gestais bei veido išraiška. Įvairių šalių žmonių veido emocinė išraiška yra panaši. Besistengiantys įtikinti taip pat kalba garsiau ir užtikrintai. sutrikus žmogaus psichikai. antakių. Beveik kiekvienai situacijai . Psichoanalitikų nuomone. susijaudinimui. kad yra daug bendro tarp kalbos ir gestų. Ar tas pats pasakytina ir apie gestus? Gestai yra tyrinėti kur kas mažiau. veido užsidengimas rankomis (gėda). Šiandien nėra stovėjimo ant vienos kojos (nebent tik kaip bausmė kokioje nors socialinėje grupėje). nors tyrinėtojai mano. atstūmimui. žiovulys (nuobodumas) kultūros požiūriu yra universalūs. • • • . kad žodžiai derintųsi su balso tembru. tačiau. pasisveikinimui.111 tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama rankų judesiams.

bent jau tokie reikšmingi elementai.): a) smalsus b) abejojantis c) neutralus d) nepripažįstantis. po to jas lėtai keliant aukštyn (Rytų šalys). suglaustų delnų pakėlimas prieš krūtinę drauge su lengvu galvos palenkimu (Indija). neaiškus r) drovus s) mąstantis t) apsimetantis. Ko gero stipriausiai skiriasi Rytų ir Vakarų šalyse gyvenančių žmonių pozos. Lotynų Amerika). . rankų paspaudimas. rūpestingas m) piktas. Langer (6.nuolankumo išraiška. draugiškas apsikabinimas. abipusis patapšnojimas per petį (eskimų paprotys). atsilenkimą atgal ir galvos nulenkimą. kuriose nešiojamos skrybėlės). apribojantis i) slaptas j) ieškantis k) stebintis 1) atidus. Jos pateikiamos pavyzdyje. įtarus q) niekšiškas. kaip dominavimo . Į asmenį. patapšnojant per nugarą (Lotynų Amerika). sudarytame G. Japonija). Specialios ritualų pozos yra būdingos religinių bendruomenių apeigoms. Tik ką paminėtosios pozos labiau būdingos skirtingų kultūrų žmonėms. nusilenkimas drauge su skrybėlės kilstelėjimu (Europos šalys. Rosenberg ir J. gilus nusilenkimas (Rytų šalys. įtūžęs n) sujaudintas o) įsitempęs p) nustebęs. gali būti nepalankiai žiūrima. skrybėlės kilstelėjimas (Europos šalys. necivilizuotu. jis gali būti laikomas egocentrišku. Ypač išsiskiria pasisveikinimo ir ritualų pozos. vos pastebimas galvos nulenkimas (Didžioji Britanija). Japonai reikšmingomis pozomis laiko krūtinės išstatymą į priekį. Pasisveikinimo pozų spektras labai platus: kulnų suglaudimas ir galvos nulenkimas (dauguma Europos šalių.112 drovumui yra būdingos tam tikros pozos. Argentina). kad poza labiausiai priklauso nuo socialinių normų. tačiau yra universalių visų kultūrų atstovams priimtinų pozų. Lotynų Amerika). rankos paspaudimas ir galantiškas jos pabučiavimas (Prancūzija. atsisakantis e) stebintis f) patenkintas savimi g) nuoširdžiai priimantis h) ryžtingas. nežinantį pozų reikšmės. Manoma.2 pav.

p. 1994. Pozų reikšmės (pagal M.113 6. kaip ir japonai. Argyle. tačiau be nuolankumo elementų. taip pat akcentuoja priešiškumo draugiškumo demonstravimo svarbą nors ir panašiomis pozomis.2 pav. 205) Amerikos gyventojai. .

plačiai išskėstos rankos. congruentia . Pozų elementai susideda iš: • palinkimo . galva visuomet pakelta. Tokių bendravimo komponentų tikslas . o betarpiškam bendravimui su mėgstamais. patraukliais asmenimis būdingi specifiniai komponentai . Rosenfeld. arba atžvilgiu tų. Jie tai daro visu ūgiu ištempdami savo kūną.atitikimas) (D. 1994). M. Nėra ir negali būti atsipalaidavimo pozos su asmenimis. kurie yra grėsmingi. atgal ir į šonus • rankų . Šiuos pozų elementus dar papildo viso kūno padėties įtempimas ar atpalaidavimas. nusilenkimu. Dažniausiai yra skiriami trys kūno formos tipai: • endomorfai: stori.sumažinti interpersonalinį atstumą ir padidinti savitarpio supratimą. vyrai ją dažniau taiko moterų atžvilgiu.atvirų.atstūmimo poza. Ne dalykiniam. Pozą tyrinėjantys mokslininkai teigia. sumažėjimu. Suaugusieji žmonės ypač linkę pabrėžti savo dominavimą ir statusą.neigiama nuostata bendraujančiojo atžvilgiu.pirmyn. Argyle. rankas padėdami ant šlaunų.nuoširdaus priėmimo ženklas. kurie mažiau patinka. Bendraujant su aukšto statuso žmonėmis.palenktos. svoris ir forma. emocijas ir netgi asmens aktyvumą (M.fizinis artumas. Nuolankumas ar pavaldumas yra išreiškiamas galvos palenkimu. Kūno sudėjimas Kalbant apie kūno sudėjimą. Bet kuriai pozai atspalvio suteikia pasitempimo ar atsipalaidavimo stilius. Interakcijos atveju pastebimas pozų kongruentumas (lot. L Trout ir H. kad poza gali išreikšti tarpasmeninę nuostatą. apvalūs ir minkšti • ektomorfai: aukšti. Rankos sukryžiuotos skersai kūno . visokiais būdais stengdamiesi didinti savo apimtis.tiesių. 1980). atviras žvilgsnis ir atsisukimas į asmenį. ir dar nukreiptos į kitą asmenį . atkišdami pirmyn krūtinę. kitaip sakant. prisilietimas. uždarų ir ant klubų • galvos . į šonus įremtos rankos .114 Specifiniai pozų elementai yra būdingi skirtingoms kultūroms. svarbūs yra trys požymiai: ūgis. pasilenkimas pirmyn. Atpalaiduota poza tinka tik bendraujant su žemesnio socialinio statuso žmonėmis. pakeltos ir pakreiptos į šoną • kojų . tačiau pagrindiniai dažniausiai turi tą pačią reikšmę. ploni ir gležni . išskėstų ir sukryžiuotų.

Kyla klausimas. V. C. Buvo nustatyta. 1954). kaulėti ir atletiški (W. kitaip jam nebūtų skiriama tiek dėmesio. Žinome faktų. Stori žmonės. Nuo seno žinome. ektomorfai yra inteligentiški ir neramūs. Sheldon. R. Ne tik ūgis. stengiantis pasiekti normalų kūno svorį. DeJong (1980). dažniausiai yra stori. bet ir kūno svoris taip pat yra aplinkinių dėmesio objektas. McDermott. kodėl to reikia siekti. nurodo W. tik svarbu turėti tikslą.30 koreliacijos koeficiento. kad ji būtų geresnė negu ūgiu žemesnių žmonių. Iš to galime daryti išvadą. Gal daugiau dėmesio skiriama kūno apimties (nutukimo) kontrolei. Toje grupėje. o kitoje grupėje. P. Yra pastebėta. taikomos įvairios dietos. kurie yra aukštesni už 1 m 88 cm nei tų kurie nesiekia 1 m 82 cm. Wilson padarė išvadą. kur jis buvo pristatytas kaip studentas. ar kūno sudėjimas laikytinas bendravimo elementu. kaip ir veido išraišką. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 74 cm. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 91 cm. kad aplinkiniai reaguoja į ūgį. P. Vertinant pardavėjų darbo kokybę.115 • mezomorfai: raumeningi. tačiau ir jose moterys vis dar dažnai korsetu suveržia liemenį bei minkštomis liemenėlėmis didina krūtinę. endomorfai yra atsipalaidavę. ypatingai į vyrų. nebuvo pastebėta.ploni (tai įtakoja jaunesnis amžius). kad ji būtų visai maža. kad iškreiptą ūgio suvokimą įtakojo anglo akademinis statusas. kad kai kuriose šalyse kūnai buvo labai deformuojami: Kinijoje būdavo suspaudžiama koja. dažnai yra diskriminuojamos ir pripažįstamos netinkamomis darbui su žmonėmis. šizofrenikai . netgi atlyginimo dydis apie 12 % skiriasi vyrų. kur jis buvo pristatytas kaip profesorius. H. Kūno sudėjimą. Dupertuis ir E. . turėtume pasidomėti. kad mezomorfai yra agresyvesni ir dažniau linkę nusikalsti. tačiau ryšys tarp asmenybės ir kūno sudėjimo. R. kad būtų apvalesnė. kad kūno sudėjimas yra nežodinio bendravimo elementas. Kadangi kūno sudėjimas yra siejamas su tam tikromis asmenybės charakteristikomis. Asmenys. tačiau vis dėlto yra galimybė jį koreguoti dietomis ir fiziniais pratimais. vyrai fizinių pratimų pagalba stengiasi suteikti kūnui patrauklią formą. o ypač moterys. tyrinėtojų nuomone. Aukštiems vyrams būna lengviau gauti darbą. kiekvieno individo kūno sudėjimas gali būti apibrėžtas pagal minėtus tipus. Dabartinėse moderniose visuomenėse nesiekiama kūno deformavimo. laimingi ir tingūs. Wilson (1968) atliko tokį eksperimentą: dviem Australijos studentų grupėms buvo pristatytas šalyje besilankantis anglas ir paprašyta įvertinti jo ūgį. koks tarp jų ryšys. taip pat galima keisti. kad kūno sudėjimas yra paveldimas. linkę į depresiją. nešioja rūbus praplatintais pečiais. yra silpnas ir neviršija 0. Anot minėtų autorių. kai kuriose Afrikos valstybėse suspausdavo galvą.

Plaukus galima šukuoti įvairiai. bet dėl sveikatos problemų. tingūs. Kalbėdami apie žemo intelekto ir . kad išvaizda atlieka patrauklios asmenybės įvaizdžio funkciją. išreiškia savo priklausymą grupei ne tik plaukais. ji taip pat yra prielaida formuotis tam tikram požiūriui į kitus panašaus kūno sudėjimo žmones. bet ir visa išvaizda. kad jie buvo mažiau atstumiami. protas. Kaip matėme iš pateiktų pavyzdžių. DeJong teigia.vienuoliai ir kareiviai nešioja trumpus plaukus. Jau 4-6 metų vaikai supranta. kad patrauklūs vaikai bus protingesni. Subkultūrinės grupės. populiaresni. mandagesni.116 Svarstydamas tokio išankstinio nusiteikimo prieš storulius priežastis. Taip pat nereikėtų atmesti minties. W. „Labai retai žmonės leidžia savo plaukams augti laisvai. pasirodė. Pasirodo. matome. kūną puošiantys aksesuarai ir simboliai turi kelias prasmes: jie simbolizuoja materialinę gerovę. kad žmogų puošia išmintis. Argyle. kurie ką tik buvo numetę svorio. Negalima nesutikti su teiginiu. laisvamaniams. kreipdami dėmesį į plaukus. tokios kaip pankai ar skustagalviai. Taigi. Galima būtų iškelti hipotezę. kad pagrindinė priežastis yra manymas. kaip rodo tyrinėjimų rezultatai. kad būtent jis įtakoja daugelio skirtingų socialinių grupių tarpasmeninius santykius. DeJong tvirtina. žmonės linkę suteikti savo kūnui geresnę išvaizdą. visuomenės atstumtiesiems. Plaukų ilgis priklauso nuo skirtingų socialinių grupių normų .nurodo M. kad. mažiau agresyvūs. o juos nešiojančiam asmeniui suteikia pasitenkinimą ir didina jo kaip asmens patrauklumą. kurios atsiranda padidinto svorio atveju. bet ir psichologine prasme. . Taigi kūno sudėjimas yra svarbus bendros žmogaus išvaizdos elementas. kad stori žmonės yra nemėgstami ne tik dėl kūno svorio. aksesuarus bei kitus elementus. kad ji yra svarbi ne tik išorine. Gera išvaizda sustiprina asmens pasitikėjimą savimi. priimant į darbą. Vienok W. netgi priskiriant jiems tam tikrus asmenybės bruožus. Norėdami būti patrauklesni. Tai yra lyg jų atpažinimo ženklai kitiems tokios socialinės grupės nariams. naudodami kosmetiką. mokytojai galvoja. tačiau dėl tos pačios priežasties jie lieka atstumti kitų visuomenės piliečių. tačiau. ištyrus storulius su skydliaukės sutrikimais. tačiau specifinės šukuosenos būdingos tik tam tikroms kultūrinėms grupėms. kad patrauklūs vaikai yra fiziškai gražesni. maištininkams ir hipiams būdingi ilgi plaukai". jiems geriau seksis. galioja ir fizinio patrauklumo stereotipas. rodo priklausomybę tam tikrai socialinei grupei. Apžvelgę žmogaus išvaizdą įvairiais aspektais. kad storuliai yra neatsakingi. godūs ir neturintys savikontrolės jausmo. kūno išvaizda yra svarbi sąlyga. dažniausiai juos kerpa ir šukuoja. nors vis dėlto atstumiami labiau nei turintys normalų kūno svorį.

Dermer. Thiel. Hatfield ir S. kad patrauklūs žmonės buvo linkę nevertinti pagyrimų už darbą. beesąs pati primityviausia socialinio bendravimo forma. Tyrinėtojai taip pat domėjosi patrauklumo ryšiais su psichine būsena. terapeutai tvirtina. įtampą. geresnės psichologinės būklės. ar patrauklūs žmonės yra nors kiek pranašesni už kitus? To galima tikėtis nebent dėl to.teigia. nes. o būdami patrauklūs. socialiai labiau išprusę. užauga nervingi ir pikti. turinčios psichikos problemų. Yra ir neigiamų dalykų patrauklios išvaizdos žmonių gyvenime: vieni tyrinėtojai nurodo.temperatūra. kad jiems dažniau pavydima. D. Įdomu yra tai. Prisilietimas. šaltį. kvapu. kad patrauklios pacientės kelia mažiau rūpesčių gydytojams (E. kad patrauklios moterys. todėl sunkiau rasti draugų (M. Skirtumų yra rasta nemažai: patrauklūs žmonės yra laimingesni. nepatyrę kūno glamonių. mokytojai mano. kaip rodo daugybė tyrinėjimų. Iš tikrųjų kyla klausimas. jeigu jiems atrodydavo. kūdikio maitinimas ir kova. aplinkiniai yra labiau priešiški. 1986). Bene daugiausia kūno prisilietimo formų būdinga primatams. kad jie turėtų mokytis atsiliekančiųjų klasėse. kūdikiai. Hatfield ir S. Prisilietimas Kalbant apie nežodinį bendravimą. kad jie turi kitokią socialinę patirtį. atlikę išsamius tyrimus. Sprecher. 1975). kurie atsiliepia į šilumą. . Sprecher. Oda tuo tarpu tam tikrais signalais . 1994). Argyle. skausmą. materialių orientacijų. egoistiškos ir nejautrios nuskriaustiesiems (M. kūno prisilietimo socialinio bendravimo atvejai yra gana neplataus spektro: seksas. A. dažniausiai sutinkama primityvių organizmų ir kūdikių bei mažų vaikų tarpe. 1986). kad tai fizinio patrauklumo. kiti . Farina ir kt. jog patrauklumas neturi universalių kriterijų ir yra gana subjektyvus. jog patrauklios moterys dažniausiai yra neištikimos. Bene reikšmingiausias prisilietimas yra kūdikiams. spalva. pažymi E. Ypač tai tinka moterims. prakaitu . nori būti įvertinti už jų asmenybines savybes. Tai gana paradoksalu: neturintys fizinio patrauklumo. Tačiau minėti skirtumai yra labai nedideli. labiau savimi pasitikintys.išreiškia savo būseną. mažiau dienų praleisdavo psichiatrinėje klinikoje ir lengviau įveikdavo savo problemas iš jos išėję (A. Prisilietimas aktyvina keletą skirtingos rūšies receptorių. Farina ir bendraautoriai. konstatavo. Iš čia tiesiog peršasi išvada. aptarsime dar vieną elementą prisilietimą. pasirodo. dėl ko kiti įjuos žiūri palankiau. modifikuodami savo išvaizdą. stengiasi jį suformuoti.117 dar nepatrauklius vaikus. o ne jų gebėjimų rezultatas.

nes sunku nustatyti. medicinos seserys. mandagus (rankos paspaudimas. kada draugiškas. kad prisilietimas turėtų atitikti socialinių ryšių pobūdį. rodo teigiamas ir neigiamas emocijas. Heslin ir T. tačiau ir šių asmenų prisilietimai nėra socialiai reikšmingi. išreiškia šilumą ir dominavimą. Rankos padavimas pasveikinant labai dažnas sėkmės. panašiai kaip ir beždžionės. patrauklumą ir . nors tokia prisilietimo forma taip pat egzistuoja. gimnastikos instruktoriai. Taip pat yra tam tikrų profesijų žmonės.gydytojai. Tyrinėtojai taip pat atkreipia dėmesį. Kadangi bet koks prisilietimas yra asmeninės erdvės pažeidimas. jog prisilietimas nėra labai aiškus bendravimo elementas. bet ne prie kokių nors intymių zonų. transporte.118 Atrodo.bondingas. Mokslinėje literatūroje gausu faktų. kurią plačiai aptarėme. šiltas prisilietimas įsiveržia į meilės. atskleidžiančią prisilietimo pobūdį: • funkcinis (profesionalus) • socialus. Socialinės interakcijos kontekste prisilietimo požiūriu galime kalbėti tik apie pasisveikinimą. turi įgimtą poreikį prisilietimui ir tai yra ypatingas ryšio su motina šaltinis . susipažįstant ar patvirtinant socialinį ryšį. masažuotojai. nors kartais ir malonus. intymumas (tarp jų . intymumo sferą. apibūdinant motinos ir vaiko ryšių kokybę. pavyzdžiui. Yra prisilietimų. kurie liečia žmogaus kūną . kad kūdikiai. Prisilietimas. jo socialinės normos yra gana griežtos. R. šiltas (apima abu pirmuosius atvejus) • meilė. 217) pasiūlė schemą. Šis iš anglų kalbos kilęs žodis pastaruoju metu plačiai vartojamas. siuvėjai. kirpėjai ir kt. p. R.susikibimas rankomis) • seksualinis sužadinimas (gali apimti ir anksčiau aptartuosius atvejus).. kad kiekvienas nežodinis elementas bendravimo metu išreiškia tam tikrą asmenybės aspektą. Heslin ir T. išskyrus atskirus individualius atvejus. Bendravimo tyrinėtojai nurodo. kaip nežodinio bendravimo elementas. bet tai nelaikoma socialiai reikšmingu prisilietimu. Svetimų žmonių (ir ypač viešose vietose) prisilietimas nėra dažnas reiškinys. pasisveikinimas) • draugiškas. Alper teigia. kad pirmųjų dvejų metų prisilietimai yra ypač svarbūs tolesnei vaiko raidai. Pateiktame sąraše nepaminėtas prisilietimas agresijos atveju. vieną iš pagarbos elementų. ypač profesinės karjeros ar pasiekimų sporte atvejais. Alper (1983. Prisilietimas socialiai yra priimtinas tik prie tam tikrų kūno dalių: rankų plaštakų ir pečių. Veido išraiška. kurį galima vertinti kaip ritualą arba simbolinį aktą.

baimė (-) susirūpinimas dominantiškumas. 1994). Nežodinio bendravimo ir asmenybės ryšiai (pagal M. jeigu jie yra suderinti su kalba. ekstraversija. jog ryšys tarp asmenybės savybės ir nežodinio bendravimo nebuvo patvirtintas. neurotizmas (-) Pastaba: ženklas (-). yra svarbūs visam bendravimo procesui. savigarba. 6. p. rodo. Beveik visi nežodinio bendravimo elementai vienaip ar kitaip yra siejami su asmenybe. pasitikėjimas savimi. nepakankamai socialūs ir protiškai atsilikę asmenys rečiau naudoja gestus. psichikos sutrikimas (-) Erdvės artumas Žvilgsnis Kūno judesiai: savęs lietimas atsipalaidavimas Ekspresija dominantiškumas. ekstraversija neurotiškumas (-) susirūpinimas.2 lentelė. nurodytas prie asmenybės savybių. baimė dominantiškumas. poza išreiškia nuostatą ir emocijas. 1994. jog pikti. Argyle. kaip matėme iš šiame skyrelyje pateiktos teorinės medžiagos ir tyrimų pavyzdžių. buvo taip pat nustatyta. Nežodinio bendravimo elementai. gestai ir kiti kūno judesiai. Argyle. sustiprina išreikštas mintis. bet dažniau linkę save liesti (M. 269) Veido išraiška dominantiškumas (-). dominantiškumas. socialiniai įgūdžiai ekstraversija.119 asocijuojasi su teigiamai vertinamu stereotipu. Ieškant nežodinio bendravimo ryšių su asmenybe. Jais pasinaudodami galime padaryti kai kuriuos apibendrinimus: . pasitikėjimą pateikta informacija.

3. kosmetika. fizinis patrauklumas laikytini nežodinio bendravimo elementais. 4. jeigu asmens darbinė veikla yra susijusi su bendravimu. kad nežodinė kalba yra universalesnė ir įtikinamesnė? Ar galime prognozuoti žmogaus sėkmę iš „kūno kalbos"? Kurie „kūno kalbos" elementai geriausiai atspindi žmogaus emocijas? Ar patrauklumas suteikia pranašumų gyvenime? . kadangi jie sukelia kitų reakciją. lyginant su žodine? Kodėl sakoma. netgi tokie žmogaus išvaizdos aspektai. 6. 5. o kartais net apsprendžia tarpusavio santykius. tikslus nežodinio bendravimo įgūdžių panaudojimas padeda lengviau pasiekti tikslą. asmens fizinės savybės .120 1. tai svarbi priežastis ją tobulinti. 2. kaip plaukai. nežodinio bendravimo elementai yra svarbi tokių įgūdžių dalis. Pasvarstykite: • • • • • Kokį vaidmenį bendravime atlieka nežodinė kalba. jam būtini geri bendravimo įgūdžiai. esama ryšio tarp „kūno kalbos" ir asmenybės vertinimo. prieštaravimai tarp „kūno kalbos" ir elgesio neigiamai veikia bendravimo procesą. kūno sudėjimas. akiniai ar aprangos detalės įtakoja bendravimo procesą.išvaizda. simbolizuodami priklausymą tam tikrai socialinei grupei arba suteikdami patrauklumo.

121 .

122 .

yra jų trukmė. Kai tik vienas nebeklauso kito. o tiksliau. Iš tikro mums labai svarbu užmegzti. kuris susieja bendraujančių asmenybes. tai tarpasmeninius santykius galima apibrėžti kaip žmonių padėtį visuomenėje vienas kito atžvilgiu. kas yra tarpasmeniniai santykiai. tai tėra tik formalaus bendravimo pavyzdžiai. rodo tų santykių svarbą. neatviras. kai nesiseka sutikti mylimojo ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais. tuo tarpu netinkamas gali išardyti tiek dalykinius. ilgai negalime susirasti draugų. tarpasmeniniai santykiai pradeda blogėti. TARPASMENINIAI SANTYKIAI • • • • • • Kas yra tarpasmeniniai santykiai? Kaip tie santykiai vystosi ir nuo ko priklauso jų pobūdis? Kodėl ir kaip mes atsiskleidžiame bendraudami su įvairiais žmonėmis? Kas lemia žmonių patrauklumą tarpusavio santykiuose? Kas yra meilė ir kokios jos rūšys? Kokios nesėkmingų tarpusavio santykių priežastys? Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio. kurti ir išlaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. Jei mes prašome pardavėjos paduoti mums kepaliuką duonos ar aiškiname policininkui. nebebendrauja. tai galvojam apie bendravimą. Tinkamas bendravimas padeda išlaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius. situacinio kontakto su aplinkiniais. kad santykiai tai daiktų padėtis vienas kito atžvilgiu. . nebemoka išreikšti savo jausmų ir poreikių. Santykiai dažnai vartojama. Kokie požymiai apibūdina tokius santykius? Pirmiausia. kartu praleistas laikas. vertinant tarpasmeninius santykius. Bet tai nedaug ką pasako. kurį savo noru skiriate kitam. tiek artimus ar romantiškus santykius. kai kalbam apie tarpasmeninius santykius. Kas yra tarpasmeniniai santykiai Pabandykime apibūdinti. kodėl viršijome greitį. Jei laikysim. koks jis geras bebūtų. Kitas požymis. atėję į naują kolektyvą. bet sunkiai apibrėžiama sąvoka. Laikas. kai. Dėl to mes nusimename.123 7.

kurie tokius ryšius turi. Nepatenkinę šio poreikio. nors ir skiriasi savo stiprumu. tiek visais. bet būti vienišais.intymumas. nepatenkinę priklausomybės poreikio.124 Ir turbūt svarbiausias tarpasmeninių santykių ypatumas . nes nuo mažumės įpratę kitų žmonių buvimą greta sieti su saugumo ir poreikių patenkinimo jausmais. emocinis ir fizinis. pasitikslintum savo mintis ir įvertintum veiksmus. kitų šis poreikis yra silpnesnis (Sh. pirmagimiai ir vienturčiai turi stipresnį afiliacijos poreikį. jausti meilės. tarpasmeniniai santykiai leidžia patenkinti pagrindinius žmogaus socialinius poreikius. y. kad žmonės. trunkantį trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą ir atspindintį tam tikrą intelektualinį. S. Schachter. Artumas tarp žmonių gali būti intelektinis. Mes siekiame ne tik būti su kitais žmonėmis kartu. kad geriau apmąstytum savo gyvenimiškąją situaciją ar susikaupusius jausmus. . priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. kad jis būdingas visiems žmonėms. tai tiesiog poreikis palaikyti ryšius su kitais. tai turėtume pripažinti. Pagal S. kad būti vienam ir vienišam yra ne tas pat. artumas tarp bendraujančių. Pabūti vienam su savimi yra netgi būtina. Žmonės gali būti artimi tiek vienu iš šių aspektų. Jie gali net turėti keletą draugų. t. nes tie santykiai gali būti paviršutiniški ir stokoti intymumo. Taylor. y. Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs Kaip jau žinote iš ankstesnių skyrių. būti reikalingi. emocinį ar fizinį bendraujančių artumą. Schachter šį poreikį pavadino afiliacijos poreikiu ir teigė. intymumo jausmus. Dar kartą stabtelėkime ties vienais iš svarbiausių -priklausomybės ir prieraišumo poreikiais. E. rūpintis kitu. Taigi tarpasmeninius santykius galime apibūdinti kaip neformalų asmenybių bendravimą. Vieniems yra labai svarbu bet kokioj situacijoj siekti kitų draugijos. žmonės jaučiasi vieniši. Tuo tarpu kiti pagal gimimo eiliškumą vaikai gauna mažiau tėvų dėmesio. būti daugelio bendrijų nariu. dalintis jais. poros ir nepriklausantys jokiai draugijai ar bendrijai miršta anksčiau nei tie. Tai nėra priklausymas daiktiška ar išnaudotojiška prasme. t. Mums reikia turėti šeimą. 1994). Tyrimai rodo. y. vieniši ir neturintys draugų. o neretai dar ir patiria vyresnių brolių ar seserų agresiją savo atžvilgiu. neturintys artimų ryšių. kad nuolat siekiame būti susiję su kitais žmonėmis. draugų. Jei įdėmiau pažvelgtume į savo gyvenimą. t. bet ir emocinio kontakto. Tik reikia žinoti.

A. Su žmonėmis. įdomios kelionės. tampa mums reikšmingi. mes kartu su jais išgyvename tam tikromis situacijomis. kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo asmeniu. pasirinkdami draugus. tai mūsų santykiai su juo subalansuoti. pasitenkinimu. ir atvirkščiai. Balanso teorija (F. iš pradžių buvę neutralūs. kad žmogaus patrauklumas susijęs su tuo. turi panašius interesus ir požiūrius. 1958) aiškina. vienam iš jūsų reikėtų keisti savo požiūrius arba nuspręsti nekalbėti apie tuos dalykus. skaniai pavalgę ir atsigėrę. Heider. Geri draugai draugystės . mes linkę bendrauti. Ir priešingai. sužinote. Įsivaizduokit. ir mes mėgstame tuos žmones. malonumu. S. Šio požiūrio šalininkai teigia. į jose dalyvaujančius asmenis. 1994). užmegzdami tarpasmeninius santykius. kad žmonių patrauklumas gali padidėti ar sumažėti priklausomai nuo to. Kiti. Kad jūsų santykiai įgytų pusiausvyrą. teigiamas ar neigiamas. Kodėl. mes teikiam pirmenybę vieniems žmonėms. su kuriais jaučiame turį subalansuotus santykius. 1961) požiūriu kitų žmonių patrauklumas didėja. Kuo kiti gali mus apdovanoti? Ogi tuo. nesutinka su jūsų nuomone ar verčia pasijusti blogai. kad jaučiat didesnį palankumą tiems. Newcomb. y. L. Horovvitz ir K. kad bendraudamas su savo naujuoju draugu. Jei žmogus. jausitės nepatogiai. Daugelis tyrinėtojų. jei žmogus. Todėl. kuriuos išgyvename tomis aplinkybėmis. kad norint išlaikyti santykius. t. kurie šiuo metu yra su jumis. padeda mums. kad jie panašiai galvoja. Clore. su kuriuo tenka bendrauti. kad jis laikosi visai priešingos nuomonės apie jums svarbius dalykus. Byrne ir G. svarbu juos susieti su maloniais dalykais. patenkina mūsų poreikius. nuolat kritikuoja jus. su kuriuo bendraujame.125 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius Peržvelkite mintyse savo draugų ir gerų pažįstamų ratą. Taigi romantiški pietūs. Pastiprinimo -jausmų teorija (D. M. kurie jums patrauklūs. ir bendraudami su juo. kai jūs po sunkių darbų ilsitės prie židinio. tikėtina. ir tai didina jo patrauklumą. kai santykiai su jais yra mus dažniau apdovanojantys. Tokiu atveju jūsų santykiai bus nesubalansuoti. Tai sukelia mums teigiamus jausmus. Kodėl gi. atsakydami į šį klausimą. Bordens. 1970) teigia. pasirinkote būtent juos? Jūsų pasirinkimas gali būti visai ne atsitiktinis. jo patrauklumas jums mažėja. kad mes jiems patinkam ir pan. kokias emocijas. o ne kitiems? Yra keletas tarpasmeninį patrauklumą aiškinančių teorijų (pagal I. kai jų buvimas siejamas su teigiamomis emocijomis. vakarienės drauge niekada nepraras savo reikšmingumo. mes perkeliame jausmus. aiškintų tokį pasirinkimą tarpasmeniniu patrauklumu: jūs siekiate bendrauti su tais. Apdovanojimo teorijos (T.

Tyrimai rodo.. mes labiau linkę surasti patinkančius bruožus kituose ir pamėgti žmones. panašumas. Kaip pastebėjote. Ir nors mums atrodo. tiek bendrauti. Pvz. ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame.kartu. 1968). kad paprasčiausiai mums labiau patinka tai. Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti. Dažnesnio pasirodymo poveikį patrauklumo didėjimui efektyviai išnaudoja reklaminės ir politinės kampanijos. B. bet subalansuoti santykiai vis tik malonesni ir labiau apdovanojantys nei nesubalansuoti. kurią skalbimo priemonės ar majonezo rūšį pirkti. Atrodo.. interesų. kad mūsų pasirinkimas priklauso tik nuo mūsų valios. Šiais laikais mes laisvai pasirenkame draugus ir vedybų partnerius. negu nemėgti. Aptarsime juos plačiau. Pasirodo. Kaip rodo šimtai tyrimų. su kuriais dažniau kontaktuojame. kas įprasta ir pažįstama ir nerimauja. Fizinis artumas leidžia dažniau matyti tam tikrus asmenis. atrodo. pvz. Kaip jūs susipažinote su savo geriausia drauge? Nemaža tikimybė. tai galioja bet kuriems objektams. arti ar toli vienas nuo kito. Zajonc. kūdikiai ir jauni gyvūnai teikia pirmenybę tam. ir tai sukelia taip vadinamą dažnesnio pasirodymo efektą (R. galite atrasti ir savo pažįstamų tarpe tokių. o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti juos. panašumo reikšmė tarpasmeniniam patrauklumui pabrėžiama visose trijose patrauklumą aiškinančiose teorijose. iš tikrųjų dažnai jis paklūsta tam tikriems dėsningumams. asmenybės ir net fizinės išvaizdos panašumas . kaip viena svarbiausių išgyvenimo strategijų. tiek nevedusių studentų draugystei turėjo didelės įtakos tai. kad tam tikru jūsų gyvenimo momentu jūs tiesiog atsidūrėte fizinėje erdvėje arti viena kitos. abipusiškumas ir fizinis patrauklumas. Šis polinkis leidžia mums sėkmingai bendradarbiauti su daugeliu žmonių. Mokslininkai šį efektą aiškina įgimta naujumo baime. su kuriais susiduriame. Nuostatų ir įsitikinimų. papildymas. kas nuspręsti. kai susiduria su tuo. kad jūsų draugais ar mylimaisiais tapo tie asmenys. Be abejo.126 vardan kartais toleruoja nuomonių neatitikimus. Fizinis atstumas. bet jie dažniausiai irgi nėra labai mėgstami kitų. Todėl gali būti. kaip jie buvo apgyvendinti universiteto bendrabutyje . kuriems. Todėl. kas nepažįstama. nes priešinga nuostata trukdytų tiek dirbti kartu. mokėtės vienoje klasėje ar kurse. kurių patrauklumą jums padidino šie patrauklumo veiksniai: fizinis atstumas. gyvenote viename kambaryje ar kaimynystėje ir pan. kad šiais laikais balsavimas už politinį kandidatą yra tas pats. nepatinka daugumas aplinkinių. kurie yra bendri visiems žmonėms. kad tiek vedusių. Jis reiškia. Panašumas.

kai bendraujantys gali papildyti vienas kitą. Kai kada kiti mus traukia. nes tai neatitinka jo paties Aš vaizdo. kuri yra viena iš svarbiausių jūsų gyvenime. Kita išimtis . kurių mes neturime. Iš tikrųjų. kurie yra panašūs savo asmenybe. Kodėl panašumas didina patrauklumą? Nuostatų panašumas patenkina mūsų poreikį rasti savo pažiūrų teisingumo patvirtinimą. mes tikime. Abipusiškumas.127 yra labai stiprus patrauklumą sąlygojantis veiksnys. kiek panašių nuostatų ar vertybių turi laikytis bendraujantieji. turėdamas slaptų ketinimų. kad skirtingumas gali būti naudingas tuomet. nes turi savybių. išsilavinimo. politinių. kad ir ji(s) mus mėgta. Mes mėgstame tuos. Manoma. Visi žinom posakį „priešybės traukia". jei kitas asmuo pritaria jums daugelyje sričių. kad kuo daugiau panašumų . Sunku nustatyti. jei mums patinka kas nors. Bet manoma.taip. kad mąstome „teisingai" ir todėl jaučiamės geriau. patenkindami vienas kito poreikius. ir tai didina pasitikėjimo ir saugumo jausmus. didina to asmens patrauklumą. Šios taisyklės negalioja turintiems žemą savivertę asmenims. tuo daugiau panašumų mes ieškome įvairiose srityse. kurie mėgsta mus. Papildymas. Kai mes sutinkame taip pat kaip ir mes galvojančius žmones. Nėra gerai. kad svarbus veiksnys yra panašių nuostatų santykis ir svarbumas. kad jūs patinkate kitam asmeniui. kad jų patrauklumas vienas kitam stiprėtų. turi bendraujantys. Ar jums patinka gražūs žmonės? Turbūt daugelis atsakys . sutikę panašiai mąstančius ir jaučiančius. O taip pat. o tuo pačiu ir tų asmenų patrauklumą. norėdamas mums įsiteikti ir. ypač pradinėmis bendravimo stadijomis. Fizinis patrauklumas.kilmės.kai mes įtariame. kad galime numatyti tų žmonių elgesį. negu nepanašūs. etninių. kuris nori. tai jis gali nepriimti teigiamos informacijos apie save. Jeigu Jonas nepasitiki savimi ir menkai save vertina. fizine išvaizda ir socialiniu statusu. kad kitas asmuo teigiamai apie mus atsiliepia. kad į porą dažniau pasirenkami tie asmenys. skonio. Ir kuo santykiai su kitu asmeniu artimesni. Tačiau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panašumas. Todėl asmuo su stipriu globos pradu ir trokštantis rūpintis kitu sudarys idealią porą su tuo. Žinojimas. Be to. Daugybė tyrimų patvirtina. religinių. Gausybė . įsitikiname. fizinis patrauklumas yra labai stiprus bendro žmogaus patrauklumo veiksnys. Netgi fizinio patrauklumo panašumas yra būdingas daugeliui porų. stengiasi padaryti mums gerą įspūdį. išskyrus tą. tuo jie patrauklesni vienas kitam ir tuo sėkmingesnis jų bendravimas. kad juo rūpintųsi. Tyrimai rodo. asmenybės savybių ir pan. mes norime. interesų.

baisiomis ir negražiomis raganomis. jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais. Tiems. yra atlikę nemažai tyrimų. Walster.ne. rodančių. socialumas. manoma. atrodo. sąlygoja jų didesnį pasitikėjimą savimi. Iš tikrųjų. kurie dažniausiai yra gražūs. Yra duomenų. yra gerai" veikia mus nuo pat vaikystės.128 tyrimų rodo. simetriškumas gali atspindėti geresnę sveikatą ir genetinę kokybę. skaitydami pasakas. y. ir neigiamais . Kokios yra fizinio patrauklumo priežastys ir kriterijai? Įvairios epochos ir kultūros labai skirtingai vertina. Patrauklumo poveikis patiriamas jau nuo pat gimimo. Vertinant patrauklius žmones. švelnumas. bet pagal šiuolaikinius grožio standartus jos pernelyg storos. pasirinkdami partnerius. kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus. teikia pirmenybę simetrijai. sociobiologai. kurį jaučia patrauklesni žmonės. sąžiningesni. Berscheid ir E. turinčių simetrijos. Šiuolaikiniai modeliai ateinančioms kartoms gali atrodyti bjaurūs ar keliantys juoką. Net gyvūnai. seksualumas. E. susiduriame su teigiamais veikėjais. patvirtinančių jų hipotezes. Tai leidžia manyti. vienos ryškios savybės (šiuo atveju patrauklumo) poveikis bendram asmens vertinimui. kaip universalus grožis. D. kai. o kas . kad yra tam tikri įgimti patrauklumo vertinimo mechanizmai. kad patrauklumo suvokimas gali būti nulemtas ir biologinių veiksnių. Dion. taigi žmonės ir gyvūnai genetiškai užprogramuoti ieškoti partnerių. Kultūrinis stereotipas „kas gražu. Amerikiečių psichologų tyrimai rodo. Mes labiau žavimės simpatiškais kūdikiais. kas yra gražu. kad jau dviejų mėnesių kūdikiai ilgiau fiksuoja žvilgsnį ties tais moterų veidais. įsisavindami jau egzistuojančias visuomenėje normas ir vertybes. t. Mokslininkų nuomone. kad palankesnis elgesys. Nustatytas gana universalus visų kultūrų žmonių ypatumas vertinti simetriškus veidus kaip patrauklesnius. kuriuos suaugę įvertino kaip patrauklesnius. kas yra fiziškai patrauklu. priskiriamos įvairios teigiamos savybės įdomumas. pasireiškia jums jau žinomas aureolės efektas. Šio požiūrio skelbėjai. Rubenso paveikslų moterys buvo laikomos gražuolėmis XVII amžiuje. vaikų darželyje populiaresni patrauklūs vaikai. platesnį socialinių kontaktų ratą (K. kurie suvokiami kaip patrauklūs. Tai leidžia manyti. gyvena visavertį gyvenimą ir būna laimingesni santuokoje. kad nėra tokio dalyko. pamotėmis ir pan. 1972). kad jie yra geriau prisitaikę. geresnį savęs vertinimą ir geresnius bendravimo gebėjimus. Gali būti. lyties ir kultūros žmonės vertina visais atžvilgiais geriau nei nepatrauklius. Tokiu būdu reprodukcinių galimybių požymiai susiejami su grožio . kad mes išmokstam.

peržvelgia vienas kitą. ar ne. santykiai pereina į įsisąmoninimo stadiją. Tarpasmeninių santykių raida Gyvenime mes sutinkame daugybę žmonių. bendradarbiais. neįpareigojantis. kaip nuo paviršutiniško bendravimo pereinama prie vis gilesnio ir artimesnio. laukiantys eilėje prie kabineto durų. Įsisąmoninimas gali būti vienpusis arba abipusis. Siame modelyje santykių raida nuo trumpalaikės sąveikos iki artimų santykių vaizduojama kaip auganti dviejų žmonių tarpusavio priklausomybė (7. Pastaroji stadija. Kai mes persimetame keliais žodžiais su pardavėja. Toks bendravimas dažniausiai yra trumpas.kalbėdami arba pasikeisdami laiškais. t. Kitas lygis. Pvz.).. Vis tik. y. prasideda tuomet. prasidedančią nuo nedidelės ir pasibaigiančią ryškia tarpusavio priklausomybe. Jei sąveika tarp dviejų žmonių tęsiasi ir toliau. bet matę ar girdėję apie jį. Tarpusavio priklausomybės modelis (Levinger ir Snoek. E. Paviršutiniškas kontaktas yra tarpusavio priklausomybės pradžia. O kas vyksta po to. bet santykius palaikome tik su kai kuriais iš jų. grožio supratimas įvairiose kultūrose be galo įvairus. nulemtas socialinio vaidmens. mes sueiname į paviršutinišką kontaktą. 1974. kai žmonės labai susiję vienas su kitu. ir jo poveikis bendraujančiam yra ribotas. kai du žmonės pirmą kartą sąveikauja. . jūs galite nemėgti kokio nors studento net ir nebendravę su juo. pagal Sh. 1994). kai. kontakto tarp jų dar nėra. nors ir yra labai bendrų patrauklumo vertinimo kriterijų. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiamą įspūdį. ar mes toliau bendrausime su žmonėmis. paviršutiniškas kontaktas.1 pav. Daugelis sąveikų ir baigiasi šioje minimalios tarpusavio priklausomybės stadijoje. kai mes nusprendžiame tęsti santykius su mums patikusiu asmeniu? Tarpasmeninius santykius tyrinėjantys mokslininkai siūlo įvairius santykių raidos modelius. pereinama į bendrumo stadiją. Taylor. žymi artimus santykius. Iš pradžių du žmonės visiškai nežino apie vienas kito buvimą. kurį tuo metu atlieka žmogus. geriausiais draugais. mes galime inicijuoti sąveiką su juo.129 kriterijais. aiškinančius. Tai gali būti santykiai su tėvais. Pradinis patrauklumas dažnai lemia. du nepažįstami. Kai asmuo pastebi ar sužino ką nors apie kitą. dažniausiai . sakykim. Visiems artimiems santykiams būdingi trys pagrindiniai bruožai: • dažna sąveika ir trukmė • daug įvairios bendros veiklos ir kartu patirtų įvykių • didelė įtaka vienas kitam. vyru ar žmona. Si stadija gali būti labai svarbi.

rūpinimosi. jie turi daug bendros veiklos ir kartu išgyvena daug įvykių. meilės. paramos šaltinis. išgirstą iš kokio nors įstaigos klerko. . Artimi santykiai yra teigiamų emocijų.1 pav. taigi gali kalbėti apie daugelį dalykų. E. Bet nereikia užmiršti. jų santykiai tęsiasi santykinai ilgą laiką. tai geriausio draugo kritika gali ilgam išvesti iš pusiausvyros. Artimų žmonių poelgiai. Taylor. kad dėl artimiausių žmonių mes galime išgyventi ir stipriausius pykčio. Jei kandžią repliką. pavydo bei nusivylimo jausmus.130 Kontakto nėra (du asmenys nesusiję vienas su kitu) Įsisąmoninimas (vienpusės nuostatos ir įspūdžiai) Paviršutiniškas kontaktas (abipusės nuostatos. greitai pamirštam. Dviejų žmonių tarpusavio priklausomybės modelis (pagal Sh. jausmai turi mums didelę įtaką. šiek tiek sąveikos) Bendrumas: nedidelė priklausomybė vidutinė priklausomybė didelė priklausomybė 7. 1994) Artimi žmonės dažnai bendrauja. vertinimai.

bendraujantieji atskleidžia vis daugiau asmeninių. Tai ir yra santykių plėtra į gylį.. socialinis įsiskverbimas gali vykti dviem kryptimis . bet ir nenorėtumėte. atskleidžia kitas santykių raidos modelis. intymių dalykų apie save. 1994).2 pav.2 pav.131 Kokiu būdu mes tampame tokie artimi vienas kitam. Jūs galite kalbėti su savo pažįstamais apie tai.į gylį ir į plotį. pagal Sh. Artimesniems žmonėms atskleidžiate tokią informaciją. ką mėgstate valgyti. leidžiantis vis giliau ir giliau „įsiskverbti" į kito žmogaus asmenybės vidų. kokios muzikos klausotės ir kur jūs ruošiatės keliauti vasarą. Atsiskleidimas į gylį ir įplotį skirtingiems asmenims (pagal Sh. pvz. Kaip parodyta 7. Taylor. Taylor. 1994) Santykiams plėtojantis nuo paviršutiniškų iki labai artimų. koks jūsų šuns vardas. 1973. Santykių raida šiame modelyje suprantama kaip palaipsnis savęs atskleidimo procesas.. 7. kiek uždirbate. vertybės . Socialinio įsiskverbimo modelis (Altman ir Taylor. kuri nėra labai intymi. E. kad visas pasaulis apie tai žinotų. kokie j ūsų karjeros ir gyvenimo planai. E.

Kai mes papasakojame apie tai. Yra mumyse ir tokių dalykų (pvz. Tai kaip galime atskirti atsiskleidimą nuo kitų bendravimo būdų? Dažniausiai nurodomi tokie atsiskleidimo kriterijai: 1.. t. pateikiama informacija turi būti asmeninė 2.132 ir poreikiai. Tačiau iš esmės santykių raida priklauso nuo mūsų tarpusavio atsiskleidimo ypatumų. Kaip nurodo modelio autoriai. seksualinės fantazijos). . šis procesas labiau panašus į plėtotę spirale. interesus. mes reiškiame savo nuomonę. kuomet mes pasidalijame intymia asmenine informacija ir jausmais su kitu asmeniu. ji skirta konkrečiam asmeniui. su laiku mes apie žmogų sužinome vis daugiau dalykų. tai vengiame jo. kad jaučiame įtampą bendraudami su nepažįstamaisiais.2 pav. Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose Kai tik pradedame kalbėti. siunčiame kitiems informaciją apie save. mes atskleidžiame intymią informaciją apie save. jei jis nėra mums giliai atsiskleidęs. J. Derlega (1984) nurodo penkias pagrindines atsiskleidimo priežastis. nebūtinai labai asmeniškų. Kodėl mes atsiskleidžiame kitam asmeniui? V. jausmus tėvų ir savo paties atžvilgiu. Santykiai taip pat plėtojasi į plotį. kai mes tai siekiame visiško atvirumo su draugais. Tik nedaugeliui pačių artimiausių žmonių galite atskleisti savo baimes. kad mes paprasčiausiai diena iš dienos vis daugiau atsiskleidžiame kitam. skausmingus ar reikšmingus išgyvenimus. bet jo vis tik gerai nepažinti. Kito žmogaus pažinimo procesas yra sudėtingesnis nei pavaizduota 7. emocijas. Bet koks verbalinis ar neverbalinis elgesys mus atskleidžia. y. nes bijom arba tiesiog nenorim dalytis mums reikšmingais dalykais. Galim turėti daug informacijos apie asmenį. todėl toliau pakalbėsime apie šį svarbų bendravimui procesą. Taigi atsiskleidimas yra ypatinga pokalbio rūšis. kad su tuo žmogumi mes tapsime gerais draugais. ar kad buvome įsimylėję savo mokytoją. Nėra taip. Santykių plėtra į plotį negarantuoja. informacija perduodama žodžiu 3. apie kuriuos mes nepasakojame net ir artimiausiems žmonėms.

galima vengti pasakoti apie tam tikrus dalykus. kad apsaugotume savo privatumą. 2. Dažnai net labai artimi žmonės neatskleidžia savo norų tikėdamiesi. Tuo pačiu atsiskleidimas gali turėti ir neigiamų padarinių. kas formuotų apie mus gerą nuomonę. jog serga AIDS. ką jaučiame.. Toliau panagrinėsime. Matydami. Žinome. kaip kiti reaguoja į mūsų informaciją. reakcijos. Po sunkios darbo dienos galite norėti išsakyti draugui. susilaukti jų kritikos ar neigiamo moralinio vertinimo. kad juos „iškrautume". kokios neigiamos reakcijos susilaukia žmonės. Tarpasmeniniuose santykiuose. mes turime galimybę geriau įsisąmoninti.133 1. Atvirumas gali sumažinti santykių patrauklumą. norėdami kontroliuoti situaciją. Tarpasmeniniams santykiams reikia atvirumo. Teigiama yra tai. kaip nirštate ant savo „šefo" ir kaip blogai jaučiatės. nepalankios informacijos apie save atskleidimas gali sumenkinti mūsų įvaizdį. kas įvyko ir geriau suvokti savo mintis bei išgyvenimus. Jausmų išreiškimas. arba atskleisti tai. 3. nurodo. Jourard (1964). S. Iš tikrųjų. atskleidę savo netradicinę seksualinę orientaciją ar tai. Pvz. mes „pasitikriname" savo pažiūrų teisingumą ir tinkamumą. kad atsiskleidimas gali turėti teigiamų ir neigiamų padarinių. galime įskaudinti kitus. Atvirai išreikšdami savo jausmus ir vertinimus. atsiranda nusivylimas kitu asmeniu bei santykiais. tuomet santykiai tampa riboti ir paviršutiniški. bendraujantieji sužino. kad kitas turėtų juos žinoti ar atspėti. Dalijimasis asmenine informacija ir pasitikėjimas kitu yra svarbus užmezgant santykius ir plėtojant juos intymumo link. atsiskleidimo tyrinėjimų pradininkas. kokie jų poreikiai ir kokiu būdu galima juos patenkinti. Mes galime atskleisti ar slėpti informaciją apie save. jausmai. Socialinė kontrolė. atsiskleisdami vienas kitam. kokie jo privalumai ir kokie atvirumo pavojai. Asmeninės informacijos atskleidimas daro mus pažeidžiamus. 5. Kartais mes kalbam apie savo jausmus vien tam. Socialinis palyginimas. Kiti gali patvirtinti. 4. kad jis didina savęs įsisąmoninimą .atsiverdamas žmogus geriau pažįsta save. M. kuo jie panašūs ir kuo skiriasi jų mintys. . kaip atsiskleidimas veikia tarpasmeninių santykių raidą. dėl kurių daugumas ir bijo atsiverti. Savęs suvokimas. pagarbą ir dėmesį mums. Santykių plėtra. Dėl to lūkesčiai dažnai lieka nepatenkinti. kad mūsų reakcija yra „visai normali" arba kad mes „persūdėme" šioje situacijoje. Jeigu neatskleidžiame partneriui. nes paaiškėja skirtingi norai ir poreikiai. Dalydamiesi su kitais savo patyrimu ir jausmais.

Bet suaugusieji pradeda reguliuoti atsiskleidimą.sutuoktiniui. jog drovisi moterų. Mes žymiai labiau atsiskleidžiame tiems. su kuriais mes pasidalijome asmenine informacija. kiek galime jiems atsiskleisti. Taigi ar išvis verta atsiskleisti? Atsakymas būtų . Labiausiai ištyrinėta abipusiškumo norma yra tokia: jei mes pasidalijame intymia informacija su kitu asmeniu. padeda suprasti atsiskleidimo normos. kiek jis mums atsiskleidžia . Įsivaizduokite. tuo tampa patrauklesnis.tam tikros atsiskleidimo normos. kad du žmonės atėjo į antrą pasimatymą. jei žino. erzindamas Petrą • išdavystė: deja. o kartais ir autobuso ar traukinio bendrakeleiviui.kuo daugiau atsiskleidžia. Jei mes kalbame apie nereikšmingus dalykus. šeimos ir individualaus patyrimo. artimiems draugams. gali ją panaudoti. Kaip geriausiai tai padaryti. Bendraudami su kitais. kad kitam visai neįdomus mūsų atsivėrimas • atstūmimas: kaip jau minėta. Bet su sąlyga. kada ir kiek atsiskleisti. Derlega (1984) pabrėžia tokius galimus atsiskleidimo pavojus: • abejingumas: kartais galime patirti nemalonius jausmus supratę. nes gali padidinti bendraujančio su jumis nerimą ir gynybiškumą. kuri reikalauja. Vaikystėje savo minčių. šis gali naudotis tuo. kad daugiau jo niekad nepamatys. kitais . kad įskaudintų ar kontroliuotų mus. bet vienas iš jų neįvertino santykių lygio sakydamas: „Ar nenorėtum susilaukti nuo manęs kūdikio?" Tikriausiai šioje santykių stadijoje merginai toks klausimas gali pasirodyti netinkamas ir ji gali įvertinti tai kaip netaktą bei kišimąsi į intymią teritoriją. tik reikia tai daryti tinkamai ir laiku. tą patį gauname iš kito. kuriais labai pasitiki . verta. atsiskleidimas gali sąlygoti aplinkinių neigiamą reakciją ir socialinį atstūmimą • kontrolės praradimas: asmenys. Todėl žmonės linkę jas patikėti tik tiems. J. kunigui. ji(s) linkęs atskleisti panašų kiekį asmeninės informacijos mums. mes dažnai intuityviai jaučiame. jausmų ir norų atskleidimas vyksta natūraliai ir spontaniškai. Kita vertus. tu nepatinki man". asmenines paslaptis tie.134 V. Jei Petras papasakoja draugui apie tai. Jiems patinka būti drauge. Atsiskleidimas yra tampriai susijęs su patrauklumu. kad mūsų atsiskleidimas atitiktų . kad toks atsiskleidimas atitinka situaciją ir yra savalaikis. kuriais pasitikėjome. Tokiu būdu atsiranda atsiskleidimo reguliavimo mechanizmai . Jos priklauso nuo visuomenės.bausdami ar ignoruodami. Vaikui nieko nereiškia pasakyti garbiai poniai: „Tu negraži. kartais atskleidžia kitiems.taip. asmens patrauklumas priklauso nuo to. Taigi egzistuoja atitikimo norma. vienais atvejais jį skatindami. Atsiskleidimas neturi būti pernelyg greitas. kuriuos mėgstame ir kuriais pasitikime. Egzistuoja nerašytos taisyklės kam.

pašnekovo būseną. kurių sulaužymas gali pakenkti draugystei. o taip pat tai. kad atsiskleidimas yra svarbus tarpasmeninių santykių plėtros veiksnys. nes atrodo neturintys sveikos nuovokos ir blogai prisitaikę. išreiškia savo emocijas. pasitiki vienas kitu. kad draugystės išlaikymui svarbūs priešingi dalykai: • fizinio atsiskyrimo nebuvimas • ištikimybė • toliau mėgti savo draugus . Šios taisyklės leidžia daryti išvadą. S. Hendrick ir C. Draugystė Draugystė ir meilė yra aukščiausia tarpasmeninių santykių raidos pakopa.135 tarpasmeninių santykių pobūdį ir partnerio atsiskleidimo lygį. Apibendrinant reikia pažymėti. su kuriais jaučiamės labai artimi ir tampriai tarpusavyje susiję. kai ji reikalinga • siekimas padaryti draugą laimingą. Hendrick (1992) aprašo tarpkultūrinių tyrimų rezultatus. Taigi galima manyti. kaip ir labai uždari. Bet ir ilgalaikiai artimi tarpasmeniniai santykiai negarantuoja nuolatinio atvirumo. Artimais draugais mes laikome žmones. Studentų retrospektyvinė savo draugysčių analizė išryškino keturias pagrindines draugystės iširimo priežastis: • fizinis atsiskyrimas • naujų draugų atsiradimas • sumažėjęs senų draugų patrauklumas • trukdymai draugystei dėl mylimoj o(osios) atsiradimo ar vedybų. kad išlaikyti draugystę nėra visai paprasta. kokius padarinius gali sukelti toks atsivėrimas. Tarp draugų pasiekiamas didelis intymumas. teikia ir gauna pagalbą. Per daug atviri žmonės. kad draugavimas reikalauja laikytis neformalių taisyklių. o tai reiškia. kurie rodo. yra nepopuliarūs ir nepatrauklūs. Net ir intymūs partneriai turi būti jautrūs vienas kitam ir prieš atsiskleisdami įvertinti laiką. kad du asmenys laisvai atsiskleidžia vienas kitam. Taisyklės tokios: • draugo interesų gynimas • pasidalijimas geromis žiniomis su draugu • emocinės paramos suteikimas • pasitikėjimas vienas kitu • pagalbos siūlymas. kai esate kartu.

mes pasiekiame meilės valdas. reaguodamas į motinos fizinį artumą. Hendrick ir C. Kokios yra meilės jausmo šaknys? Meilė prasideda nuo lopšio. Paaugęs kūdikis džiaugsmingai tyrinėja pasaulį.seserims ir pan. Kūdikis.tai meilės jausmas vienam (arba keliems) priešingos lyties asmenims. kuris leistų palaikyti draugystę. Nors tai sudėtingas bei sunkiai apibrėžiamas jausmas. gal tiek pat. Jie priklauso nuo paties kūdikio temperamento ir nuo tėvų ar globėjų įgūdžių ir požiūrio į vaiko globą. Yra tėvų meilė vaikams. Hendrick. Pagal J. • Nerimastingas prieraišumas dažnai susiformuoja temperamentingiems kūdikiams. Be meilės ir rūpinimosi kūdikystėje mes žūtume. kiek ir mylinčių žmonių. neprisirišo prie kokio nors žmogaus. prisiriša prie motinos ir reiškia jai instinktyvią. Bowlby ir kiti autoriai nurodo.136 • išlaikyti tokį gyvenimo stilių. Skiriami tokie prieraišumo tipai: • Saugus prieraišumas atsiranda. suaugęs jis nesugebės užmegzti gilaus meilės ryšio. mylavimą ir šiltą balsą. Kiekvienas meilės ryšys skirtingas ir turi savo unikalių bruožų. kurių motinų reakcijos yra nenuspėjamos: kartais ignoruoja kūdikį. Tokios meilės siekia absoliuti dauguma žmonių. kad išmoktų mylėti kitus (S. ieškodamas kontakto. kad meilė. kai motina atsiliepia į kūdikio reikmes ir jam pakanka dėmesio ir meilės. kad ji yra ne tik džiaugsmo. 1992). švelnius prisilietimus. Meilė Perėję patikimo ir draugystės stadiją. Taip pat ne mažiau svarbu. J. Taigi vaikas turi būti mylimas. Bowlby prieraišumo teoriją. brolių . bet periodiškai grįžta pas mamą. Čekuolienė. 1991). bet ir kančių šaltinis. saugumo ir meilės. Motina šiuo atveju nėra nuolatinis saugumo . Bet yra viena meilės rūšis. vaikų .tėvams. nevaržomą meilę. Egzistuoja daugybė meilės rūšių. patirta motinos glėbyje. kad gali susiformuoti skirtingi kūdikio prieraišumo prie motinos stiliai (D. jei pirmaisiais dviem gyvenimo metais vaikas nepatyrė pakankamai meilės ir turėjo mažai fizinių kontaktų su motina ar ją atstojančiu asmeniu. vis tik meilė yra gana dažnas tyrinėjimų objektas. o kartais per daug globoja. yra suaugusio žmogaus meilės šaltinis. kuri apima žmogų tam tikru jo gyvenimo momentu labai stipriai . nepaisant to.

raudonį veide ar sunkumą skrandyje. didelius emocinius svyravimus santykiuose su mylimaisiais. 1987). paramą ir rūpinimąsi juo paauglystėje ar vėliau. nesijuokia. Tokioj aplinkoj augantys kūdikiai tampa palyginti neemocionalūs ir nejautrūs kitiems žmonėms. • Nesaugus prieraišumas susidaro kūdikiams. kad jiems sunku rasti tikrą meilę ar visiškai pasitikėti savo partneriu. nesugaus prieraišumo stiliaus asmuo. pvz. Suaugusiųjų tarpe formuojantis prieraišumui galioja abipusiškumo principas kiekvienas partneris ne tik gauna. Jie nurodė. turbūt. kad nerimauja dėl to. bet ir teikia globą ir šiltus jausmus. kad jų tėvai buvo nelaimingi santuokoje (C. yra skirtumų tarp kūdikio ir suaugusiojo prieraišumo. o noras dirbti. patyręs meilę..nesišypso. bendraudami su kitais. Jie paminėjo intymumo baimę. Suaugusieji labiau prisiriša prie bendraamžių jų santykiai dažnai apima ir seksualinį potraukį. Daugelis nurodė. nerodo jiems savo emocijų . Galbūt jus buvo užvaldžiusios mintys ir fantazijos apie mylimąjį. Shaver. Tuo tarpu nesaugaus tipo atstovai nurodė.137 garantas. jaučia nerimą ir netikrumo jausmą. emociniai pakilimai ir nuopuoliai. Saugiai besijaučiantys suaugusieji prisiminė šiltus santykius tarp jų ir tėvų ir tarp pačių tėvų. Hazan ir P. Meilės rūšys Aistringa meilė. Jų meilės santykius lydėjo aistra. kaip kad daro daugelis kitų tėvų. bet bijo būti atstumti. širdies daužymąsi. kritiškus ir nejautrius. Prieraišumo stilius gyvenimo eigoje gali ir keistis. ar mylimieji atsakys į jų jausmą ir ar pasiliks su jais. pavydą. Jūs. stiprus pavydas. jautėte įvairius fizinius pojūčius . žaisti ir visam . kad bus jų palikti. kad kūdikio prieraišumo stiliai sukuria pagrindą suaugusiojo prieraišumo prie kitų stiliui. Saugaus prieraišumo stiliaus suaugusieji savo santykius su kitais vertino kaip laimingesnius ir ilgiau trunkančius nei kitų dviejų stilių asmenys. Jie siekia meilės. didelis seksualumas. Tokio santykių tipo kūdikiai. panašiai kaip ir daugelis įsimylėjėlių. kaip saugiai prisirišusiems vaikams.burnos džiūvimą. Tyrimai rodo. Nerimastingo tipo suaugusieji pažymėjo. Aišku. Ar prisimenate save įsimylėjusį (-ią) „iki ausų"? Šį patyrimą daugelis yra išgyvenęs bent kartą gyvenime. kad gana lengvai suartėja su kitais ir retai nerimauja dėl to. bendraudami su kūdikiais. Nesaugūs suaugusieji apibūdino savo tėvus kaip reiklius. gali pradėti jaustis saugiau bendraudamas su kitais ir gebėti užmegzti ilgalaikius ryšius. kurių tėvai.

mūsų dėmesys vėl nukrypsta į kasdieninį gyvenimą ir mūsų mylimas žmogus tampa tik vienu iš mums brangių dalykų. kai labiau pažįstame kitą asmenį.. Partneriška meilė vystosi palengva dviems asmenims kuriant juos patenkinančius santykius. kiek mylimas asmuo jums skiria laiko ir dėmesio • nerimas ir baimė dėl naujų santykių ateities • pyktis dėl skausmo. pvz. aistra ir pavydas? Jūsų išrinktasis visais atžvilgiais atrodė puikus? Visi požymiai rodo. žmogui reikia sensorinės įvairovės. kaip anksčiau. ir susitelkimas tik ties vienu asmeniu pradeda varginti. šilti jausmai. kurias jaučia išgyvenantieji aistringą meilę. Jai būdingi vidutinio intensyvumo. Šaltu protu peržvelgus šį sąrašą. kad šios meilės pagrindą sudaro tiek teigiami. Tai tokia meilė. Žmonės labai skiriasi pagal požiūrį. todėl sumažėja nerimas ir netikrumas dėl kito asmens. galima nustebti: „Ir kam to reikia?" Kaip ten bebūtų. Atsiranda mažiau nesusipratimų. kad jūs patyrėte taip vadinamą aistringą meilę. susižavėjimas ir baimė. Be to.138 kitam. Partneriška meilė. Šiuo metu aistringoji meilė gali visai išnykti arba peraugti į partnerišką meilę. kai du žmonės yra labai artimi vienas kitam. kuriuos suteikia . išskyrus tą asmenį. atsiranda dėl to. sumažėjo iki minimumo? Buvo apėmę stiprūs ir tuo pačiu prieštaringi jausmai . minčių ir fantazijų apie mylimą asmenį gausa. Sumišusios emocijos. rūpinasi vienas kito gerove. pasitiki vienas kitu. kurį sukelia santykių netolygumas • jausmų. saugumo ir supratimo. kad pagrindiniai dalykai. priprantama prie kito žmogaus buvimo greta ir tai jau nesukelia tokio didelio susijaudinimo.meilė ir neapykanta. turi daug ką bendra. Taigi po kelių savaičių ar mėnesių „beprotybė praeina". kuri meilės rūšis yra „tikresnė". naujų stimulų. kodėl aistringa meilė neišvengiamai išblėsta. beveik visiems mums vienu ar kitu metu tai atsitinka. yra patenkinami. Šio sąrašo analizė atskleidžia ir priežastis. tiek neigiami jausmai: • dėmesio ir saugumo poreikis • poreikis būti priimtam ir suprastam • poreikis. Kai kuriems atrodo. Kai kurie poreikiai. kad tavim rūpintųsi • susijaudinimas pažinus kitą asmenį • susijaudinimas dėl seksualinių santykių • frustracija dėl nesusipratimų bendravime • netikrumas ir mylimojo asmenybės nepažinimas • pavydas dėl to. o ne stiprios aistros. Mes labiau pažįstame jo arba jos elgesį.

Vis tik šeimos tyrinėtojai teigia. susijaudinimo. pasitikėjimo • aistros . Mokslininkai neapsiriboja minėtomis dviem meilės rūšimis.stiprių jausmų. Meilės rūšys pagal aistros.didelį išreikštumą) Meilės rūšys Nėra Aistringa meilė Romantinė meilė Tobula meilė Aistra + + + Intymumas + + Įsipareigojimai + .3 pav. D. AISTRA ĮSIPAREIGOJIMAS 7. Stemberg meilės trikampis (pagal E. 7. J.sprendimo. intymumo ir įsipareigojimų išreikštumą santykiuose (minuso ženklas rodo mažą išreikštumą arba jo nebuvimą.gali tapti nuobodulio tarpusavio santykiuose priežastimi. R. tarpusavio supratimo.saugumas.1 lentelė).ryšio ir artumo partneriui jausmo. pliuso . pagal kurią meilė gali kilti iš trijų pagrindinių komponentų derinio: • intymumo . R. seksualinio potraukio • įsipareigojimo . Aronson ir T. kad partneriška meilė yra ilgalaikių santykių tarp dviejų žmonių pagrindas. Stemberg (1997) pasiūlė trikampę meilės teoriją. J. supratimas. Wilson.139 partneriška meilė . 1998) Kiekvienas iš nurodytų komponentų įvairiomis proporcijomis jungdamasis su kitais sudaro aštuonias meilės rūšis (7.1 lentelė. kad myli partnerį ir pasišventimo išlaikyti tą meilę ir ilgalaikius santykius su ja (juo). priėmimas ir numatomumas bei pripratimas . atvirumo.

apibūdindamas meilę. intymus dviejų žmonių ryšys. asmuo gali jausti didelę aistrą ir fizinį potraukį {aistringa meilė). Jų santykiai lengvi. Lee išskyrė 6 meilės tipus. Kaip matyti. kuri yra visų trijų komponentų junginys. o galbūt ir į tobulą meilę. net ir nejausdami dvasinio artumo. Panašiai kaip partneriška meilė. bet tai šiltas. Santykiams tęsiantis. 1992). 3. neatsiskleisdami vienas kitam. Mylintieji mano meilę esant šeimos ir visuomenės pagrindu. to nereikalauja iš partnerio. Erotinė meilė. Tuščia meilė gali būti tuomet. patikimas.iš pirmo žvilgsnio". . nes nereikia kontroliuoti stiprių emocijų. Jo mintys ir fantazijos dažniausiai nerimastingos ir sukasi vien tik apie meilės objektą. tai gali reikšti labai įvairius dalykus. abipusio atsiskleidimo ir supratimo. kuriant abiem pusėms priimtinus santykius. kuriai būdinga aistra ir intymumas. kai asmuo sako „Aš myliu tave". sudarytą remiantis pačių žmonių meilės santykių aprašymo analize... nuoširdų ryšį ir. liesdami vienas kitą ir trokšta kuo dažnesnio fizinio kontakto. abipusio pasitikėjimo. tačiau nėra jos „apsėsti". ankstyvo seksualinio ryšio.140 Partneriška meilė Tuščia meilė Draugystė Beprasmė meilė + + + - + + + Pvz. 1. Meilė nėra labai emociškai sužadinanti. Tokia meilė visiškai užvaldo žmogų. Hendrick ir C. 2. tai gali peraugti į romantinę meilę. bet nežinoti apie kitą asmenį intymių dalykų ir nejausti jam jokių įsipareigojimų. kad meilė yra teigiamų emocijų šaltinis ir svarbiausias gyvenime dalykas. nors nori abipusio atvirumo. Hendrick. Tokie žmonės mano. Tai aistringa meilė. Užvaldanti meilė. atitinkančių kiekvieną meilės rūšį. Pateiksime dar vieną meilės rūšių klasifikaciją. dažniausiai sujungia daugiau nei vieną tipą (S. Jos autorius J. kad kiekvienas asmuo. Draugiškoji meilė. Pabandykite patys rasti gyvenimiškų ir literatūrinių pavyzdžių. Mylintieji išreiškia ją žodžiais. Dažnai tai būna meilė . O kartais žmonės nusprendžia būti kartu vedami vien aistros ar seksualinio pasitenkinimo (beprasmė meilė). ji dažniausiai palaipsniui išauga iš draugystės. Žmonės skirtingai supranta ir apibrėžia meilę ir tai gali tapti kliūtimi. lydima stiprių emocijų. Jie drovisi intensyvių jausmų ir seksualinio ryšio. Jie siekia kuo greičiau užmegzti atvirą. bet pabrėžė. kai žmogus nusprendžia. kad jis mylės kitą nebūdamas jam labai artimas ar draugiškas ir be aistros.

nepaisant savo norų ir interesų. Jis vengia emocinių kraštutinumų ir siekia pažinti partnerį palaipsniui. 6. o visas su tuo susijusias problemas galima kartu išspręsti. Žaidimu mėgaujamasi.išvaizda. Meilė. Mylintieji mėgaujasi seksu ir jo įvairove. su kuriuo galėtų patenkinti vienas kito poreikius ir kuris jam tiktų įvairiais požiūriais .141 Troškimas nuolat matyti partnerį yra labai stiprus. taip pat praktišką bei užvaldančią meilę. tačiau nesieja jo su jausmais. Tokio tipo asmenys nelinkę užmegzti gilių emocinių ryšių. socialine padėtimi. išsilavinimu. Meilė kaip žaidimas. Jis įsitikinęs. Kai kada net su keliais partneriais vienu metu. Jis arba ji reikalauja iš partnerio nuolat rodyti savo meilę. Jis ieško partnerio. kad be partnerio meilės jo gyvenimas nieko vertas ir bet kuria kaina siekia tą meilę užsitarnauti. Tokia meilė retai baigiasi laimingai. „apsėstas" mylimasis jas sukelia pats. Melas ir nenuoširdumas yra svarbiausios žaidimo taisyklės. Tyrimai parodė. Pragmatiška meilė. jo gerbūviu. ir tai daroma nesiekiant įžeisti kito asmens. Tai besąlygiškas rūpinimasis kitu. Meilės tipas nėra fiksuota asmens savybė. kad skirtingą meilės stiliaus pasirinkimą gali skatinti emocinės būsenos ir išorinis spaudimas. bet nėra pasaulyje tokio svarbaus žmogaus. jo nuomone. žema savivertė) sąlygoja pasiaukojančią meilę . kaip tenisas ar šachmatai. nerimas. kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose . Mažiausiai patenkinamu meilės tipu dauguma laiko meilę kaip žaidimą. jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. mano. yra pavydus. Žmogus gali teikti pirmenybę vienam ar kitam meilės stiliui tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ar su skirtingais partneriais. Jie mėgsta „žaisti" meilę ir ją laimėti. kad vyrams labiau nei moterims būdinga erotinė meilė ir meilė-žaidimas. Šiems žmonėms meilė yra toks pat žaidimas. 5. Jei vieno iš partnerių jausmai suintensyvėja. o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo. Pasiaukojanti meilė. kitas padeda jam išlaikyti savikontrolę ir atstumą. interesais ir pan. R. kad padidintų jausmų intensyvumą.ne per daug jausmo ir ne per mažai. Nustatyta. Atsiranda jausmų kontrolės praradimo jausmas. Jei ypatingų problemų nėra. Ši meilė reiškia visišką atsidavimą mylimam asmeniui. svarbi gyvenimo dalis. kurie skatina skirtingo meilės stiliaus dominavimą: • neigiamos emocinės būsenos (vienatvė. 4. kad seksualinis atitikimas yra svarbus. J. Pragmatiškas mylimasis žiūri į meilę labai praktiškai. Jacobs (1992) išskyrė keturias meilės ryšių užmezgimo motyvų grupes. atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. tuo tarpu moterys dažniau jaučia draugišką meilę. dėl kurio būtų verta aukotis.

Aronson ir T. Partneriai pradeda nebepatenkinti vienas kito poreikių. darbuotojas gali aptarti problemas su vadovu. Kodėl laimingi. „Ja visiškai negalima pasitikėti") (E. Patiriama. kodėl realiame gyvenime tiek daug nesusipratimų ir skirtingų požiūrių. kodėl santykiai tarp artimų žmonių gali pablogėti ir galų gale iširti. „Ji tokia nenuspėjama") tampa santykių iširimo priežastimis („Aš ir jis neturim nieko bendra". Atsiranda bendravimo problemų. Intymūs santykiai visada reikalauja tam tikro kompromiso: sutarimo. Bandoma pataisyti santykius.142 • • • pripažinimo poreikis gali skatinti užvaldančios meilės pasireiškimą amžius ir socialinis spaudimas skatina pragmatišką meilę seksualiniai troškimai sukelia erotinę meilę. kreipiantis pagalbos į šeimos konsultantą. kai jų santykiai pradeda šlyti? C. 2. kurios lėmė pradinį asmens patrauklumą („Jis toks nepaprastas ir taip skiriasi nuo kitų". 3. tačiau galima paminėti kelias dažniau pasitaikančias. gali būti daugybė priežasčių. D. kai savybės. Wilson 1998). kurių anksčiau nesimatė. ir santykiai tarp dviejų žmonių išyra. santykių baigiasi dėl to. Kaip elgiasi žmonės. susijusių su „tikra meile". 1. Skirtingi motyvai nulemia ir skirtingų partnerių pasirinkimą. pas kuriuos draugus eisim į svečius ir pan. nes žmonių jausmai ir mintys vienas kito atžvilgiu yra gana skirtingi ir nepakartojami. kokias televizijos laidas žiūrėsim. . nes nesugebama susitarti. jis priešpastatomas kitiems. Ši sąvoka įvairiai interpretuojama. Santykių iširimas Kokia bebūtų meilė. kurios anksčiau žavėjo. deja. Jei tai darbiniai santykiai. Su laiku partnerio patrauklumas gali sumažėti ar visai išblėsti. kad mylimas asmuo turi daug trūkumų. Tokiu būdu iškyla konfliktas tarp nepriklausomybės ir buvimo kartu poreikių. dažnai ji baigiasi. draugiški ryšiai tampa nepatenkinančiais. E. į partnerį žiūrima pernelyg kritiškai. Tyrimai rodo. tampa neįdomios ar net erzinančios. Teorinė meilės rūšių įvairovė leidžia mums suprasti. siekiant pačiam pasikeisti ar raginant partnerį ką nors keisti. kad savybės. nelaimingais ir net priešiškais? Aišku. teikti pasiūlymus. nusileisti. kad 30 proc. Rusbult (1987) nurodo keturis dažniausiai pasitaikančius reagavimo būdus: 1. ką valgysim pietums.

iš pradžių dėl to audringai išgyvenama ir dažnai galvojama apie prarastą partnerį. Kuo daugiau jausmų. ir atvirkščiai. Būdingi pasakymai: „Geriau apie tai nekalbėkim". galinčių sukelti prisiminimus ar pažeisti jausmus. bet bendrumo jausmas gali smarkiai sumažėti. Toks netekties išgyvenimo ciklas. arba panaudojama prievarta. kiek stiprūs yra poros įsipareigojimai vienas kitam. tuo jis mažiau motyvuotas tuos santykius nutraukti. partneris ignoruojamas. nesutinkama su vienas kito nuomone. 3. „Pakeičiam temą". Siekdami išvengti nemalonumų ir skausmo. net ir būdami nelaimingi santuokoje. . Nusprendžiama nutraukti santykius ir išsiskiriamą. žmonės jos nenutraukia. kad su laiku viskas išeis į gera. Dažnai kivirčijamasi. Nutraukiami santykiai. lūkesčių mylintieji atiduoda tarpusavio santykiams. laukiama baigties. • Atsiribojimas. ir nors stiprių konfliktų gali nebūti. paliekant partnerį.ne trumpalaikis aktas. Dažnai.kokias pasirinkimo galimybes žmogus turi. 1988): • Diferenciacija. M. Kaip jau minėta. Santykių iširimas . pokalbiai tampa paviršutiniški ir nemalonūs. jo vengiama. Laukiama. arba grasinamąjį palikti. Bittner. • Išsiskyrimas. Atsiribojama nuo pokalbių apie tarpasmeninius santykius ir rizikingų temų. „Ar būtinai mes turim apie tai kalbėti?" • Sąstingis. Po to ateina gilus skausmas. kad jis susideda iš kelių pakopų.143 2. intymių santykių iširimo procesas yra ilgas ir skausmingas. Kitas svarbus dalykas . kurių trukmė ir seka gali kisti skirtingoms poroms (pagal J. būdingas visiems išgyvenantiems išsiskyrimą su artimais ir mylimais žmonėmis. žmonės tiesiog stengiasi rečiau matytis. Nutrūkus ryšiams su artimu žmogumi. • Vengimas. tuo skaudžiau išgyvenamas atsiskyrimas. o procesas. laiko. tik skirtingos trukmės ir intensyvumo. Knapp teigia. 4. Kuo partneris labiau priklausomas nuo kito santykiuose. kol viskas susitvarkys savaime. Susitaikoma su neišvengiamu santykių iširimu. Vieno ar kito būdo pasirinkimą lemia tai. atsitraukiama. Šioje santykių stadijoje atsiranda skirtumų akcentavimas. nes neturi geresnės alternatyvos tokiems santykiams. R. tikintis. Žodį „mes" dažniau keičia žodis „aš". Kuo jie didesni ir kuo santykiai buvo labiau patenkinantys. Palaipsniui bendraujantieji pradeda jausti įtampą ir nepatogumą būdami kartu. kuris gali tęstis gana ilgai. tuo žmonės deda daugiau pastangų juos pagerinti ir išlaikyti. kuriam praėjus asmuo emociškai nutolsta nuo buvusio partnerio ir grįžta į normalų gyvenimą. vengia kontaktų.

Dažnai sako vienas kitam malonius dalykus: „Tu atrodai gražiai su šia suknele" arba „Man taip patiko. Kokie iš jums žinomų patrauklumo veiksnių lėmė jūsų pažintį ir tolimesnius santykius su kiekvienu iš jų? Pasvarstykite.144 Kokie gi turi būti dviejų žmonių santykiai. intymias mintis. Horowitz ir K. Jie dalijasi visais ištekliais. susikimba rankomis. • Atleidžia vienas kitam klaidas ir trūkumus. Seksualiniai santykiai yra svarbi jų gyvenimo dalis. 1994). Paprasčiausiai dažnai sako vienas kitam: „Aš myliu tave". • Atsiskleidžia vienas kitam ir linkę išsipasakoti savo slaptas. Jie rodo. Kodėl fizinis patrauklumas turi poveikį. Kam ir kiek jūs atsiskleidžiate? • • . kad žmonės jaustųsi patenkinti ir laimingi. kad tokiose porose sutuoktiniai: • Išreiškia savo meilę žodžiais. • Yra seksualiai aktyvūs. yra tolerantiški vienas kito atžvilgiu. kaip tu iškepei šį kepsnį" ir pan. kuriuos turi. Suteikia. Pavyzdžiui. • Išreiškia savo meilę fiziškai: bučiuoja vienas kitą. Kai vienas yra nusiminęs. Pasvarstykite: • • Kodėl žmonėms taip svarbu užmegzti tarpasmeninius santykius? Prisiminkite savo draugus ir pažįstamus. S. Rodo susižavėjimą vienas kitu. • Paremia vienas kitą emociškai ir materialiai. apkloja šiltu pledu ar atneša puodelį karšto šokolado. kiek svarbus tarpasmeniniams santykiams fizinis asmens patrauklumas. jei reikia. A. vertinant kitus žmones? Paanalizuokite savo atsiskleidimo ypatumus. fizinį komfortą vienas kitam. kitas jį palaiko. apkabina. Bordens. ir būtų išvengta tokių skausmingų išgyvenimų? Sėkmingoje santuokoje gyvenančių porų tyrimai padeda atsakyti į šį klausimą (I.

Sternberg trikampę meilės teoriją.145 • • Raskite literatūrinių ar gyvenimiškų pavyzdžių. Kas padeda ir kas kliudo palaikyti gerus tarpasmeninius santykius? . J. iliustruojančių meilės rūšis pagal R.

146 .

Dabar manoma. kinta. flegmatikas ir melancholikas. Mes sustosime prie kelių pagrindinių asmenybės savybių ir pažiūrėsime. kokio temperamento yra konkretus žmogus. Šis skirstymas yra išlikęs iki šių dienų. Tų savybių deriniai ir visuma apibūdina žmogų kaip unikalią asmenybę. tai ją didele dalimi įtakoja bendraujančių žmonių asmeninės savybės. kaip nepaliaujamai kinta jo kūnas bei fizinė aplinka. lemiančius žmonių elgesį ir santykius su kitais: cholerikas. ir naujoje aplinkoje. Bendravimas. Būtent jos ir apsprendžia. Jis ryškiausiai atsiskleidžia ankstyvojoje vaikystėje.augti ir bręsti taip nepaliaujamai. kai jo dar neužgožia aplinkos poveikis. taip pat stresinėse situacijose. kaip ir pats asmuo. kad pastarųjų kitimui žmogus turi palyginti nedidelės įtakos (dar nėra atrasta amžinos jaunystės eliksyro). kaip jos siejasi su konkretaus žmogaus bendravimo ypatumais. Žinia. kuriose elgsena mažiausiai susijusi su patyrimu. o kitiems reikia minios draugų? Ar žmogaus nuomonė apie save atsispindi jo bendravime? Kodėl ne su visais žmonėmis yra malonu bendrauti? Jei bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika. kaip ir kiek su tuo žmogumi buvo bendraujama vaikystėje. Temperamentas yra įgimtas ir jo tipas nekinta per visą žmogaus gyvenimą. bet psichologinė branda ir jaunystė (taip. kad ta sąsaja abipusė: daugelio asmenybės savybių atsiradimas bei raiška priklauso nuo to. Svarbiausia yra tai. reikia pažymėti. o kiti sunkiai? Ar su visais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą? Kodėl vieni esame namisėdos. kad temperamento tipą lemia įgimtos centrinės nervų sistemos savybės. palankioje žmogaus individualumo pasireiškimui. Tyrimais . BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI • • • • • Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai.147 8. taip!) yra paties žmogaus pastangų rezultatas. kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateiktų savo atsakymą. sangvinikas. kas tų savybių visumoje vaidina svarbiausią vaidmenį. Bendravimas ir temperamentas Daugiau kaip prieš 2000 metų antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas išskyrė keturis pagrindinius žmonių tipus. Šiuolaikinėje psichologijoje esti įvairių požiūrių į tai. Beje. nes žmogaus lemtis .

Atpažinti tokį žmogų bendraudami galime iš jo greitos ir garsios kalbos. kad jo žodis.tai žmogus. kad būdamas energingas optimistas.tai neabejotinas lyderis. Į kitų pastabas dėl grubaus elgesio cholerikas dažniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoširdžiai negali patikėti. Kitus kartais erzina lėta flegmatikų galvosena ir veiksmai. jis nesišvaisto žodžiais.patikima liaudiškos psichoterapijos priemonė. gestas ar veiksmas galėjo ką nors įžeisti. gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo - . Šio temperamento žmonėms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas. žmonių. Dėl šių savybių choleriko su kitais žmonėmis nesieja gilesni ryšiai. todėl energingai imasi vadovauti aplinkiniams. ir jo energingumas liejasi per kraštus. Nepaklūstantiems jis būna negailestingas. Sangvinikas . Tai labai vertinga savybė. Apskritai. Mat. kai reikia užmegzti reikalingus ryšius. charakteris. kuris yra labai aktyvus. nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. užsidegęs jau nauja iniciatyva. Įdomiausia tai. kad sangviniko ar melancholiko tipui priklauso maždaug po 34 proc. tad aplinkiniai į jį žiūri kaip į pakankamai draugišką ir patikimą žmogų. jis yra ne per geriausios nuomonės apie kitus.tai aktyvus. Jis elgiasi ne taip impulsyviai. kaip ir cholerikas. greičiau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis žmogus.tai žmogus. Sangvinikas . Tai pasyvaus temperamento tipas. ir tai kelia pasitikėjimą aplinkiniams. kurie jam pasipainioja. kaip temperamentas veikia mūsų bendravimą. Paklusti jam yra sunku. Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai.po 16 proc. nors. Cholerikas dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos. įtaigios gestikuliacijos. Flegmatikas . flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. todėl linkę jo privengti. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokių problemų. Cholerikas . todėl dažnai jo dėmesys kam nors ir entuziazmas greitai atšąla. ir jis į tai numoja ranka. pvz. Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeičiamas. Temperamento pagrindu formuojasi kitos žmogaus savybės. Bendraudamas su kitais. Tačiau kartais jam trūksta atkaklumo ir ištvermės geriems sumanymams įgyvendinti. bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamą.. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais. nes choleriką valdo nuotaikos ir įkvėpimas. Panagrinėkime.148 nustatyta. kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. tačiau šiuos minusus atperka flegmatiko patikimumas. o melancholiko ir choleriko . nes geras išsikalbėjimas artimam susidūrus su problema . jis visiškai tokiais santykiais pasitenkina. kuris galvoja ramiai.

T. Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aišku. dažniausiai vienodos intonacijos.tai žmogus visą dėmesį nukreipęs . Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje.tai jautrus. melancholikas -puikiausia draugija. Bet.paliūdėjime. nieko gero nežada.. pasiūlė skirstyti visas asmenybes į ekstravertiškas ir intravertiškas. sangvinikas draugystėje. kuri jam. įtakojantis žmogaus elgesį ir bendravimą. anot jo. o melancholikas . flegmatikas linkęs laikytis atokiau nuo visų. Tai. Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai C. neatsispindi nei jo laikysenoje. Didelis nervų sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis įskaudintu likimo ir aplinkinių žmonių. kylančio iš susidūrimų su „storžieviškais" aplinkiniais. kuriuos jis įžvelgia aplinkoje. lygi. Kartais aplinkiniai flegmatiką skuba apkaltinti šaltumu ir nejautrumu. flegmatikas . J. ką flegmatikas jaučia ir išgyvena. vienareikšmio atsakymo nėra (Ch.pasikalbėjime. kad kiekvienam žmogui iš dalies būdingi visų minėtų temperamentų bruožai. nei kalboje. Siekdamas išvengti skausmo. Be to. Reikia prisiminti. Ziegler.149 ištesės. nelaimingas žmogus. toks kaltinimas daugeliu atvejų yra perdėtas. Jung. o daug dažniau temperamentų mišiniai su vyraujančiu vienu ar kelių temperamentų tipu. cholerikas nepamainomas. Tačiau reikia pripažinti. Melancholikas . turint galvoje. norinčiam išsiverkti ir ieškančiam paguodos išgyvenant skaudžią nesėkmę. Falcon. 1992). kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai. Melancholiką bendraujant galima pažinti iš graudžios veido išraiškos ir verkšlenančios balso intonacijos. Pvz. (L. Ekstravertas . A. Tai iš tiesų retai kitus suvedžiojantys žmonės. kai reikia labai greitai spręsti ir veikti. Tai liūdnas. analitinės psichologijos kūrėjas. Hjelle ir D. vienas žymiausių XX amžiaus psichologų. su skausmu ir baime žvelgiantis į ateitį. todėl galime kalbėti tik apie konkrečiame žmoguje vyraujantį vieną ar kelis temperamento tipus.skirtingas. Tai greičiau tik „gruntas" ant kurio aplinka ir pats žmogus „tapo" savo nepakartojamą asmenybę. pasyvus žmogus. temperamentas nėra lemiamas veiksnys. 1992). jame vykstančius įvykius ir žmones. Flegmatiko kalba bendraujant yra tyli. nemėgstantis didesnių susibūrimų. Intravertas . tačiau jų santykis . linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų.tai žmogus visą dėmesį sutelkęs į išorinį pasaulį. kad žmogui. Tai uždaras.

Ši savybė kelia pagarbą ir pasitikėjimą aplinkinių akyse. nes jaučiame. . ir jis vėliau gailisi.santykiuose su kitais greičiau bus ramūs. Jis. išklausyti naujo viršininko nuomonę. čia puikiai elgiasi kaip tik intravertas. taikūs.150 i savo vidinį pasaulį. išsiskirs raiškia kalba ir gestikuliacija. įvykių sūkuryje . turintys organizacinių gebėjimų žmonės.ekstraverto stichija. bet ištaisyti situaciją būna labai sunku. kaltina save. atsakymas priklauso nuo to. su kuriais bendrauti mums nemalonu. Bendraudami jie jaučiasi kaip žuvys vandenyje. jis vėliau gailisi.ekstravertiška ar intravertiška. Gyvenime mums tenka susitikti su tokiais žmonėmis. pyksta ant savęs ir aplinkinių. kartais mėgstama diskutuoti. Tai tikras užkietėjęs namisėda. gali būti ir impulsyvus. net savo išvaizda. ekstravertiškas bendravimas bus nepakeičiamas.. kuri asmenybės orientacija geresnė .tai yra ekstravertui tikras gyvenimas. „kiša savo trigrašį" ne vietoje ir ne laiku. Laisvą laiką jis su įkvėpimu leis namuose. kur reikia patylėti. turintis humoro jausmą. Intravertai . Prieš priimdami sprendimą. interesus. Aišku. apie kokią situaciją kalbame. Toks žmogus . patyrimą. Akį rėžiantys rūbai. jis mieliau bendraus tik su panašiais į save. pvz. dirglus. traukiantys ir prikaustantys aplinkinių žvilgsnį . tvarkydamas drabužių spintą ar įrankių dėžę. vejamas aktyvumo. Tačiau jei žmogus patenka į situaciją. laiku nepasipriešina ant galvos kraunamoms pareigoms. kad tokių žmonių yra tiek ekstravertų. o nusprendę veiks nesidairydami. lengvai užmezgantys kontaktus su kitais. Intravertas linkęs patylėti. aišku. moka jas saugoti. Tuo tarpu ekstravertas. tiek intravertų tarpe. aišku. nelaimingais ir nuskriaustais.puikus svetimų nuotykių ir išpažinčių klausytojas. o priverstinis buvimas vienumoje juos slegia. pvz. Tipišką ekstravertą lengva atpažinti kitų žmonių būryje: jis bus dėmesio centre. Būti tarp žmonių ir būti tų žmonių dėmesio centre. Toks žmogus. kad elgėsi kaip koks „mėmė". kurioje reikia apginti savo tiesą. Būdamas jautrus ir linkęs į pesimizmą.tai aktyvūs žmonės. jie mėgsta „devynis kartus pamatuoti". įžeidus. bendraudamas su kitais. lengvai pakeliantis bet kokią aplinkinių nuotaiką ir mėgstantis vadovauti. Situacijoje. Ekstravertai . kad jie mums nuolat „tampo nervus". Aišku. atsargūs. Dėl to. nei veikiantis žmogus. mintis. bet „šaukštai jau būna po pietų". bet greičiausiai bus draugiškas. Tai greičiau mąstantis ir jaučiantis. Tai aktyvūs. jausmus.. dėl to dažnai patekdamas į viršininkų nemalonę. Kaip ir kalbant apie temperamentus. Turėtume pasakyti. Intravertiškas žmogus gali būti labai uždaras ir linkęs šalintis kitų. todėl lengvai tampa neteisingo elgesio su juo auka.

bet dažniausiai tai auklėjimo klaidų padariniai (R. mokantis bendrauti su reikalingais žmonėmis. „prekine asmenybe". kitokių tikrintojų. ant Kalėdų senelio. ekstravertas savo gebėjimą užmegzti kontaktus ir lengvai bendrauti su kitais gali naudoti savanaudiškiems tikslams kitų sąskaita pasiekti. Pvz. inspektorių. Tipiškas tokio žmogaus pavyzdys . tėvelis neša „ožį" į rato vidurį ir liepia deklamuoti. lyg įkaltas į grindis. o šis klausia. visi darbuotojai pervargę. Suaugęs toks vaikas „suves sąskaitas". tapdamas anot E. . Įsivaizduokime įstaigą.. veikia tyliai. saldainį duoda. _ . Kirschner. kiek gali būti naudingas kylant karjeros laiptais.aktyvus karjeristas. tikrintojai nieko įtartino.tai ašarų pakalnė. nei dėmesio. kas pažeistų įstatymus. iš kur tokie žmonės atsiranda? Priežasčių gali būti daug. nei jo gėdos matė. Patinka močiutei atsakymas.atkerta dukrelė. gyvenimas . slaptai. ir aš jums tai įrodysiu! Atpažinote anoniminių skundų autorių? Liaudiška išmintis sako. aplesiną duoda.. o anūkėlė atkerta: „ką ten tas tinginys gali veikti". pagiria dukrelę. ramus jų bendradarbis trina delnus po stalu -taip jums ir reikia! Gyvenimas . kad tyli kiaulė gilią šaknį knisa. ar ne? Intravertas. Pyksta vaikas ant vaikų. ji pagiria anūkėlę. išsekę. nors tie kiti nei toje eglutėje buvo. Kuo ne gera mokykla. Darbe tvyro neišpasakyta įtampa. jie „tampys nervus" skirtingai. Patinka tėveliui atsakymas. Į tas kovas dažnai įtraukiami visi šeimos nariai.. Taip elgiasi tipiškas intravertukas. Brikman ir R. Kiekvienas žmogus. kad dovanų gautų. Tuo tarpu vienas tylus. bet ir naujoje aplinkoje. Fromm. bet argi ne taip elgiasi piktybiškas intravertas? Kyla klausimas. Šeimoje kartais patys suaugusieji mažam ekstravertukui demonstruoja. vertas tiek dėmesio. ant visos šventės. pašokdins jis dar kitus. bet ne mažiau bjauriai. 1994). jo akimis. Nesuabsoliutinkime. pvz.tai ne šventė. „Ką ten senė gero kalbės". Vaikas lekia pas tėvą. po vienu stogu gyvenantys kelių kartų žmonės dažnai neišvengia trinties ir konfliktų. „gadinantis nervus". Netekęs kantrybės. Nereikia jam nei dovanų. bet atsiranda koks vienas. Atpažįstate? Nemalonus tipelis. ką sena ragana kalba. Močiutė klausia anūkėlės. kuriam labai nejauku būti ne tik nepažįstamų vaikų būryje. nei iš vietos. neranda. kaip žodžiu naudos pelnytis? Arba kitas matytas vaizdas.. ką jos veltėdis tėvas daro anam kambaryje. kaip galima naudingai bendrauti. kuri neatsigina nuo įvairiausių kontrolierių.151 Tiesa. Visi vaikai Kalėdų seneliui eilėraščius sako. kuri jam kelia tiek nepatogumų ir baimių.

Psichologinėje literatūroje žmonės. Buitinėje . mieliau būna linkę nusileisti „tankui" ir greičiau baigti bendravimą. kyla susierzinimas. Tokią poziciją sąlygoja patyrimas. pasikliaudami savo intuicija. Nuodingumas pasireiškia mums įvairiais simptomais: • emociniais (pablogėja nuotaika. jog „įveikti" šio tipo „sunkų" žmogų beveik neįmanoma. su kuriuo susidūrus. Mes apsiribosime aptardami labiausiai paplitusius „sunkių" žmonių tipus (L. kad mus labiausiai domina bendraujantis žmogus. Turbūt jūs jau prisiminėte žmogų. nėra vienintelis. imame vengti tolimesnio susidūrimo ir 1.) • elgesio (kyla noras kuo greičiau baigti bendrauti. kuris rodo. kad čia kažkas ne taip. pajusti virškinimo sistemos sutrikimus ir 1. teko patirti vieną. kad visus žmones. Peris (1969) teigia.) • fiziniais (imame jausti silpnumą. kelis. Ginčuose jis yra profesionalas. agresyvesnis.emocine prasme. paprastai privengia kontaktų su juo. Tuomet visi sveiko proto žmonės. dažniau vadinami „sunkiais" žmonėmis. Pabendravus su jais. Aplinkiniai. kuo toliau pasitraukti nuo to žmogaus. o to poveikio padarinius mes pajuntame vėliau. nors ir labai paplitęs.1. Glass.1. 1995). o gal ir visus čia minėtus simptomus. galime imti prakaituoti. atidžiau renkame žodžius. pagerėja savijauta. mažiau bendraujantys ir 1. Paprastai kitų atžvilgiu jis elgiasi labai agresyviai. o jo veido išraiška rodo nusistebėjimą jumis . su kuriais mums tenka susidurti. vartoja grubius posakius. Maistingieji yra tie. o eilinis žmogus geriausiu atveju .1. jo balsas ar jūsų balsas tampa aštresnis. Nuodingieji veikia priešingai. tampame tylesni. mes galime kaip grybus skirstyti į maistinguosius ir nuodinguosius.tik labai besistengiantis mėgėjas.). tačiau kartais susidūrimai su juo yra neišvengiami. būtų džiugu su tuo žmogumi daugiau nesusidurti ir 1.) • bendravimo (pajuntame. Yra priskaičiuojama iki pusšimčio „sunkių" žmonių tipų.kaip galima turėti tokį absurdišką požiūrį! Šio žmogaus stichija .nuolatinis santykių aiškinimasis bei konfliktai.stipresni. Tai grubiai ir tiesmukai bendraujantis žmogus. Vienas populiariausių šiuolaikinių psichologų F. pakyla nuotaika. nebūtinai informacine. sukeliantys šiuos simptomus. su kuriais bendrauti mums yra naudinga. o mes patys . gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis. Tankas. kad pradedame atsargiau kalbėti. kad jie teisūs). gali skaudėti galvą. bet visada . Turint galvoje. atsiranda vidinė įtampa.1.152 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis Skirstymas į ekstravertus ir intravertus. žinodami šio žmogaus ūmumą. verta sustoti dar ties vienu asmenybės skirstymu. nei siekti įrodyti savo tiesą (net kai yra tikri. kalba pakeltu balsu.

Išsirėkęs ir emociškai išsikrovęs žmogus-granata labai greitai nurimsta ir toliau gali bendrauti lyg niekur nieko. . mat. lieka jausmas. Amžinas pesimistas. padarytomis nuo to laiko. Vaizdžiai tariant. materialine padėtimi ar erudicija. kad strėlė buvo tiksli. kurie jų neliečia.snaiperis bendraudamas taikliu žodžiu primena mums ir pabrėžia mūsų įsivaizduojamą arba tikrą nepilnavertiškumą kurioje nors srityje. Tuo pasigirti paprastas mirtingasis dažniausiai negali. Paprastai jie atlieka susirūpinusio jūsų gyvenimo situacija nenuilstamo patarėjo ir vadovo vaidmenį. smarkiau ima plakti širdis ar pritrūksta oro kvėpuoti. Ir todėl jis nepalieka jums jokių šansų įsiterpti. Žmogus . kaltas liksite vis tiek jūs. galėtume jį sulyginti su krokodilu. kaip aplinkiniai to nesupranta ir leidžia sau pykti. Visažinis labai įsižeidžia. apie kurias jūs nė neįtarėte). kad jus išpila prakaitas. ramus ir adekvačiai bendraujantis žmogus. kaltina jus dėl savo dabartinių nesėkmių. jį veikia įkvepiančiai. nes jį laiko neprognozuojamu (neaišku. kai jis nei iš šio nei iš to pratrūksta lyg perkūnas iš giedro dangaus. Tai žmogus. dažnas mūsų turime kartaus patyrimo iš bendravimo su visažinančiu žmogumi. jei kas suabejoja jo teisumu. Snaiperis. Deja. kad toks žmogus priklauso „sunkiųjų" žmonių tipui. reikalingas visažiniui kaip dingstis pademonstruoti savo „beribes" žinias. kuris kalba jums. kai jis praveria burną. pvz. Šie žmonės kiša nosį ir į dalykus. Tokios savijautos kaltininkas -snaiperio paleista taikli strėlė į jūsų silpną vietą. turite būti pasiruošęs ir labai budrus. Iš pažiūros tai. Granata. Kartais būna sunku įvardyti. Apie tai. mes sužinome tik tada. Paprastai šiuo atveju jūs esate tik statistas. Tokie žmonės nepaprastai vargina ir priverčia kitus jaustis menkaverčiais. Mat savo nuomonei pagrįsti jie apsiginklavę tikromis ar menamomis citatomis. Kiekvienas mūsų turime psichologinį „Achilo kulną". o pasikeitusi jūsų veido išraiška. Visažinis. nuolatos kalbantis ir reiškiantis savo nuomonę visais gyvenimo klausimais. Tuomet jis ima kaltinti jus nuodėmėmis. Net jei jūs įrodysite. kad jūsų neprarytų. Save gi jis laiko tiesiog greitai užsiplieskiančiu žmogumi ir stebisi. Tačiau staiga jūs pajuntate. Laidyti tokias „apnuodytas" strėles jam vienas malonumas. kad kažką labai svarbaus šiuo momentu praradai.. kada jam vėl kas šaus į galvą). kai susipažinote (beje. bylojanti. esam nepatenkinti savo išvaizda.153 kalboje tokie žmonės yra vadinami paprastai . Pabendravus su tokiu žmogumi. Aplinkiniams toks bendravimo būdas kelia nerimą. Tai žmogus. ką. kad jis klysta. Saugumo sumetimais jie linkę mažiau kontaktuoti su tokio tipo „sunkiu" žmogumi. atrodytų. kliūna garo ir jūsų šeimos nariams bei giminėms. Jam visiškai nerūpi jūsų nuomonė.akiplėšomis. bet ne su jumis.

kad net dabartinė jūsų sėkmė yra tik didelės nesėkmės pradžia. Tai žmogus. tuo tarpu jūsų gyvenimo džiaugsmas ir entuziazmas išblėsta. nesugebantį kovoti dėl savo interesų.„bandžiau" arba: „neverta bandyti. Aišku. Šiais sunkiais laikais jie turi apsčiai medžiagos jums įrodyti. Savo aplinkoje tikrai rasime vienišių. jei tai jam bus naudingiau. kad aplinkiniai prieš jų pačių valią yra įtraukiami į tarnybą jam. ir mes dar turime laiko nepakliūti į jų spąstus. Šį žmogų mes atpažįstame tik tuomet. yra atlygis už tolimesnę jūsų sunkią tarnystę jam. nei velniui šakės. Kaip bebūtų keista. Dažnai pažeria eilę patarimų. Vartotojas be skrupulų tave pakeis kitu. pilką žmogelį. kai jis mus stipriai apgauna. nes kontaktų iniciatorius yra „vartotojas". po tokių „pasidalinimų savo nuomone" amžini pesimistai atkunta. geriausia būna. kad jie nei Dievui žvakė. kad jis pats jau visą mėnesį jų neturi. lyg mostelėjus burtų lazdele. Amžini pesimistai su entuziazmu dalijasi savo niūriai pesimistiniu požiūriu. kuriam tikras bendravimas reiškia galimybę išsakyti savo nesibaigiančias bėdas kitam. kad jūs piktnaudžiaujate jo gerumu. Paprastai jis moka savo reikalus pateikti jums taip. Jūsų darbas tėra tiktai klausyti ir dūsauti kartu su bėdojančiu pašnekovu. kad dirbti jo darbą jums atrodo viena nauda ir sėkmė. jis su siaubu akyse sumeluos. kad.. Tai žmogus. Kartais jis padaro jums smulkią paslaugėlę. bet tai šiuo atveju tėra tik iliuzija. bailų. ne visų tėvų vaikai mokosi tik dešimtukais. pasirodo vėliau. Vengiantis nemalonumų. kad tik ko blogo tas besikreipiantis nesumanytų. Liaudyje apie tokius žmones sakoma.. Kartais klausytojas susigundo paguosti nelaimingąjį. vis tiek nieko gero iš to nebus". Šis žmogus visada yra šalia jūsų.154 bet visada . bet jis būtinai primins. Pirmą kartą susidūręs su juo. gal šį kartą jums pasiseks.. į kuriuos besiskundžiantis tik mosteli ranka . kuri. kad esi visavertis gero organizatoriaus komandos narys. silpną. Jei į tokį kaimyną kreipsitės degtukų. Mat. kuris organizuoja gyvenimą taip. Nepatikimasis. kuris bus linkęs neturėti su kitais žmonėmis jokių reikalų. kai jūs jam esate reikalingas.viltingą požiūrį į pasaulį. Nuolat besiskundžiantis. Į tai nelaimingasis tik giliai atsidūsta. kai tokie žmonės atsiskleidžia smulkiuose reikaluose. Jei paprašysite žiupsnelio druskos. . Išvengti susidūrimo su tokiu žmogumi yra sunku. ir kad jo dukters devintukai ir aštuntukai irgi yra geri pažymiai. sakydamas. Tokio tipo žmonės paprastai visada lengva ranka prisiima atsakomybę už kokių nors reikalų tvarkymą. paprastai žmogus ima galvoti. jų nuotaika pagerėja. deja. Vartotojas. bet deja. pakelia akis į dangų ir ištaria savo sakralinę frazę: „ir už ką man visi tie vargai". Kartais kyla viltis. o vėliau pakeičia savo planus jūsų net neįspėję. pvz. kaip jis galėtų padėti besiskundžiančiam.

Jei jūs pasakysite. kad dirbo dar daugiau. Prisiminkite. kad tai būtų konstruktyvu ir abipusiai naudinga. kuris siekia aplinkinius nustebinti tuo. Bet dažnai mes susiduriame su tokiomis aplinkybėmis. „vartotojas" kartu gali būti „tanku" ar „granata". kad „sunkus" žmogus nesiduoda išoriniams poveikiams..155 Konkurentas. geriausia. Gyvenime dažniausiai sutinkame mišrius „sunkių" žmonių tipus. tai supratus. 5. nors jau seniai laikas sustoti. kaimynas. 4. Praeina nemažai laiko. Būkite tvirti. 3. Taigi laimėti . pasistengti daugiau su tuo žmogumi nesusidurti. Konkurentas .jokių šansų. Nekalbėkite su juo iš aukšto ir nesižeminkite.humoras bei kantrybė. Jis išnaudos bet kokią situaciją jums nurungti. kad įžeidimų jūs nusipelnote! 2. kad jo skirtų mums kaltinimų priežastys yra susijusios ne su mumis. pradedant studijomis ar darbu. kad ir kaip norėtųsi pakovoti dėl teisybės! Dar kartą prisiminkime. o su juo pačiu. kad „sunkus" žmogus elgiasi taip su visais (ne tik su jumis) ir nemanykite. ir „receptas". Dažniausiai mes ne iš karto susigaudome. kol imame suprasti. baigiant gyvenimo draugo ar draugės pasirinkimu.). Konkurentas brangina tik tokius draugus. Negrasinkite. kad geriausias ginklas . Tai nuolat siekiantis pirmauti žmogus. kad susiduriame su „sunkiu" žmogumi.1.prarastas.nepailstantis pagyrūnas. o nuotaika bus sugadinta ir laikas . Aišku. kad daug dirbote. bėda ta. protingesnis ir 1. nes jis gindamasis puls. Jokiu būdu nesivelkite į ginčą. kaip reikėtų bendrauti su „sunkiu" žmogumi. giminė ir t. jog „paprasto" žmogaus bandymas susikauti su „sunkiu" žmogumi tebus mėgėjo kova prieš profesionalą. kurių pakeisti negalime (jis -bendradarbis. Ką daryti tokiu atveju? Štai keletas patarimų: 1. nes vis tiek nieko nelaimėsite. . t. kurių menkavertiškumu galima mėgautis iki soties. o „amžinas pesimistas" sėkmingai gali jus apvilti kaip „nepatikimas tipas". nes jis atsakys tuo pačiu ir nekaltinkite. kad jis už jus yra daug geresnis. jis jus nuginčys. pvz. Deja. Kyla klausimas. Jis veržiasi pirmauti. kaip „sunkų" žmogų paversti maloniu bendravimo partneriu dar neišrastas. prisiminkite.

pojūtis. Jis padarys viską. Bendravimas čia dažniausiai pagrįstas baime ir grėsme. Dažnai tose šeimose vaikai nesijaučia psichologiškai saugūs. su viskuo sutiks. kurie jaučiasi savo gyvenimo šeimininkais ir žino. nes vaikystėje jam buvo įskiepyta mintis. nemandagumu. Visa jo laikysena sako. jog ko nors prašyti yra egoizmas. Tai būdinga žmonėms. kad tik būtų taika ir ramybė. Tai žmogus. kad iš viso su juo kalba: „kas gi aš toks kad su manim turėtų kalbėti?" Jis niekada nieko neprašo. kad jis yra bejėgis ir auka. galima pavadinti savigarba. negarbingų tarpasmeninių santykių šeimoje rezultatas. apgaulės. tampa apatiška(s). būdingus žemos savigarbos žmonėms (V. šalia kurio atsidūrę. kurioje formavosi asmenybė. Prisiminkime save tuomet. kai jaučiamės silpni. Nuolatinė baimė. stipriai įtakojantis bendravimo ypatumus.). kad labai daug kas gyvenime priklauso tik nuo jų pačių. kad tai. Jis ar ji dažniau tampa kitų blogo elgesio auka. kaip žmogus save įsivaizduoja ir kaip jis save vertina. Tai priklauso nuo aplinkos. Todėl jie arba aklai paklūsta kitiems ir žeminasi. kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja ir nieko nesiima daryti be kitų pritarimo. Satir. 1972). Jo laikysena . stumia juos į savigyną. pažeminimo ar įžeidimo. Čia galime išskirti keturis elgesio tipus. Žmogus.156 Bendravimas ir savigarba Savigarba . Pats jis jaučiasi menkysta. laimei. nes tėvų reikalavimai jiems nėra aiškūs ir nuoseklūs. Satir teigė.kad aplinkiniai būtų laimingi bei patenkinti juo. jog esi nepajėgus siekti užsibrėžto tikslo ar įveikti kelyje atsiradusios kliūties dažniausiai esti laikinas. Tuomet ir mūsų bendravimas su kitais pasikeičia. Tokiems žmonėms labai sunku savarankiškai žiūrėti į pasaulį ir nepriklausomai mąstyti. Kartais pakanka tik gerai išsimiegoti ar pailsėti savaitgalį ir vėl jausiesi „formoje".dar vienas asmenybės aspektas. Garsi šiuolaikinė psichologė V. Taigi koks žmogus susiformuoja tokioje aplinkoje? Tai žmogus. Žema savigarba paprastai yra painių. nejautrumu ar dar kuo nors. Kaltintojas. bejėgiai susidoroti su iškilusia gyvenime problema (neišlaikytas egzaminas. Savigarba gali būti aukšta ar žema. kuris visą laiką su baime „laukia" pajuokos. būdinga žemos savigarbos žmonėms. išsiskyrimas su mylimu žmogumi ir 1. Taikdarys visada sutinka su kritika jo adresu ir yra dėkingas. būsite apkaltinti nemokšiškumu.1. kad gali pabūti šalia jūsų. arba grubiai despotiškai pavergia kitus. dėl to nepasitiki kitais ir save izoliuoja. Jis laimingas vien dėl to. abejinga(s) sau ir kitiems. Jis trokšta vienintelio dalyko . Taikdarys. Bet.

Satir. Niekas nenori tokio blogo gyvenimo. kad gali būti kitaip arba nežino. augindami vaikus. Koks yra žmogus. kad jis šio to dar vertas. namuose sukuria atmosferą. kad jis nebūtų toks rimtas. kurį suvokiame kaip nuolat kvailiojantį arba kalbantį „ne į temą". kai stebi jam paklūstančius ir įbaugintus žmones. Vaikystėje jis girdėdavo: „nedaryk kvailysčių. jam buvo sakoma „nenusileisk. Aišku. Tačiau. dažnai rėkia. Aukštos savigarbos žmonės. kas vyksta čia ir dabar. Jei sunkią minutę reikėtų pagalbos. skatinančią aukštos savigarbos formavimąsi vaikuose. taisyklės . teigia V. tai neturi nieko bendra su tuo. kad jis gyvena jame. bet nuolat kartoja: „jei ne jūs (ar ne tu). Jo kalboje pilna nesuprantamų. demonstruodamas protinius gebėjimus ir erudiciją. kad jis čia svarbiausias. Viduje jis jaučiasi niekam nereikalingas ir vienišas. Tai ypač racionalus žmogus. atjautos ir meilės atmosferą. Ryšiai tarp visų šeimos narių yra natūralūs. kad jis čia šeimininkas. Kompiuteris. Nusišalinęs.. Jis pasikliauja savimi ir žino. tarptautinių žodžių. jog nežino. jis geba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems žmonėms. . kad klystum". turintis aukštą savigarbą? Tai žmogus. be jokios emocinės išraiškos. Tokios šeimos narių bendravimas būna aiškus ir garbingas. kad tokį žmogų visada lydi sėkmė. vienišas ir žemos savigarbos. Pats jis jaučiasi svarbus ir reikalingas. jis lyg pats save stengiasi įtikinti. nukreiptos į savitarpio supratimą. patekęs į keblią situaciją. bet pasijunta tvirčiau. viskas būtų puiku". Viduje toks žmogus jaučiasi pažeidžiamas. kurioje yra. Anksčiau.. bet ir ieško išeities. Jis jaučiasi nieko vertas. Tai nereiškia. kaip jam išeis.žmogiškos. Visa jo laikysena sako. Bendraudamas jis nereaguoja į klausimus ir jaučiasi visiškai nusišalinęs nuo situacijos. nesibaigiančių mokslinių išvedžiojimų. neimtų taip visko į galvą ir gyventų. Jo kūno laikysena yra įtempta. kad visada sugebės priimti svarbius sprendimus savo gyvenime. kad pasaulis tampa geresnis jau vien dėl to. Tai žmogus. Vaikystėje jam buvo sakoma. jis ne tik nerimauja.157 demonstruoja. o balsas monotoniškas. demonstruojantis šaltumą ir susikaupimą. Ką jis bedarytų ar bekalbėtų. Žmonės gyvena taip tik todėl. jis jaučiasi vienišas ir nelaimingas. kuris aplink save sukuria sąžiningumo. tu per daug protingas. Būdamas optimistas. suaugęs. jis žino. kad galės kreiptis į kitus. kartais grūmoja. Dabar. atviri ir pilni pozityvių nuostatų bei gyvenimiškos jėgos. atsakingumo. kad jo mintys kažkur kitur. kovok". Aukštos savigarbos žmogus jaučia. vaikystėje. Ir šis žmogus tebekovoja. Jis kalba pakeltu balsu. kaip tai pakeisti. skatinančios kiekvieno šeimos nario asmenybės augimą.

Prisiminkite savo pažįstamus žmones. Nepamirškime. kaip jums atrodo. kodėl? . Pasvarstykite: 1. formuojasi per visą gyvenimą. veikiama mūsų kintančios aplinkos ir patyrimo. tik tam reikalingos veiklios mūsų pačių pastangos. kaip įveikti vidinius sunkumus. patariančių. Kokiu elgesiu jis pasireiškia? 2. kad ta ar kita savybė mums trukdo pasiekti užsibrėžto tikslo gyvenime. ypač jei matome. Be to. Ar kada nors bandėte keisti savo bendravimą su konkrečiu žmogumi? Pasisekė? O jei nepasisekė. tai. Ar pažįstate žmonių. kuriems būdingas choleriko. Be to. veikia nemažai prieinamos psichologinės pagalbos tarnybų. Mes daug ką galime pakeisti savo pačių pastangomis. Socialinių mokslų fakultete prie Psichologijos katedros taip pat veikia nemokama psichologinė konsultacija studentams bei darbuotojams. Ar galėtumėte prisiminti savo susidūrimą su aukštos savigarbos žmogumi? Kas labiausiai jo elgesyje jums įsiminė? 5. kad visi mes galime jaustis laimingi. flegmatiko ar melancholiko temperamentas. KTU. Koks jūsų pačių temperamentas? Kodėl taip manote? 3.158 Savigarba. kurių žema savigarba? Iš ko apie tai sprendžiate? 4. sangviniko. labai svarbi ir paties žmogaus pozicija. Yra išleista nemažai knygų.

159 .

Antrojo periodo pradžioje susidomėta pačiu konfliktu: pradėta kurti konflikto psichologijos terminologija. sunkiai rastume žmogų. kodėl gi neišmokus. pedagogika. 1999).6-ąjį dešimtmetį ir 6-ojo dešimtmečio pabaigą dabartinį laikmetį.. arba konflikto priežastys.160 9. viduje. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA • • • • • Ar konfliktas . Šiuolaikinė konfliktologija . nuo XX a. bet ne pats konfliktas. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo išskirtas kaip atskiras tyrimo objektas.. Kas tai? Jeigu Jūs teigiate. politologija ir sociologija. Jeigu konfliktai neišvengiami.gyvenimo norma? Ar gali konfliktas turėti teigiamas pasekmes? Kodėl kompromisas . kad niekad nekonfliktuojate .ne visada tinkama konflikto sprendimo strategija? Kada verta pasitraukti iš konflikto? Konfliktas mano. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai. o buvo plačių koncepcijų (pvz.. ėmė ryškėti skirtingos konflikto sampratos. nors daugiau ar mažiau šias problemas liečia ir filosofija. Kai du žmonės pretenduoja į vieną ir tą patį. istorija... ką norėjome pasakyti? Net ir labai ieškodami. psichoanalizės ar sociometrijos) sudėtinė dalis. Trumpai apžvelgsime abiejų periodų svarbiausias kryptis (A. karo mokslai. sociobiologija... gerai konfliktuoti? Truputis istorijos Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą.. konfliktas neišvengiamas. J. I. Šipilov.reikšmingas teorinis ir taikomasis mokslas (vien JAV konfliktų problemas tyrinėja dešimtys tyrimo centrų. Psichologijos moksle galima skirti du stambius konfliktų tyrinėjimo laikotarpius . Ancupov ir A. sutikime. pradžią .pasitikrinkite savo pulsą: greičiausiai išvis negyvenate. matematika.. Turbūt supratote. netgi menotyra. 7-ojo dešimtmečio pabaigos ruošiami konfliktologijos bakalaurai ir magistrai).XX a. .

161

/ laikotarpio kryptys: Psicho analitinė. S. Freud laikomas vienu pirmųjų žmogaus konfliktiškumo koncepcijos kūrėjų. Nors jis daugiausia domėjosi asmenybės vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis žmogaus dvasinio gyvenimo elementas), didžiausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmeninių konfliktų priežasčių jis patarė ieškoti pasąmonėje. S. Freud pasekėjas A. Adler teigė, kad konfliktai kyla asmenybei bandant išsivaduoti iš nepilnavertiškumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems prieš kitus. K. Horney konfliktų šaltiniu laikė nepakankamą artimųjų, visų pirma tėvų, geranoriškumą individo atžvilgiu. E. Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai žmogus negali realizuoti asmeninių tikslų ir poreikių. Etologinė. Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis mokslininkas, iškėlęs hipotezę, jog pagrindinė socialinių konfliktų priežastis individo ir minios agresyvumas. Pagal jį, gyvūno ir žmogaus agresyvumas niekuo nesiskiria; agresija - nuolatinė gyvo organizmo būsena. Grupinės dinamikos. Buvo pasiūlyta elgesio dinaminės sistemos koncepcija: įtampa kyla tada, kai pažeidžiama pusiausvyra tarp individo ir aplinkos. Ši įtampa pasireiškia konflikto forma. Konflikto šaltiniu gali būti, pvz., grupės lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas asmenybės motyvacijos ir individų tarpusavio sąveikos struktūros reorganizacija. Frustracijos - agresijos. Pasiūlyta nauja konflikto hipotezė: agresija visada kyla dėl frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojančią frustraciją (frustracija - slegianti įtampa, nerimas, neviltis ar pyktis, atsirandantys dėl vidinių ar išorinių kliūčių trukdančių siekti tikslo). Elgesio. Konflikto priežasčių ieškoma ne tik biologinėje elgesio prigimtyje, bet ir socialinėje aplinkoje, kuri keičia įgimtas individo savybes. Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla dėl žmonių emocinių tarpusavio santykių jų tarpusavio simpatijų ir antipatijų. Visi konfliktai - nuo tarpasmeninių iki tarptautinių - gali būti išspręsti erdvėje „perstatant" žmones pagal jų tarpusavio emocinį suderinamumą. Interakcionistinė. Laikoma, kad konflikto priežastys - socialinėje tarpusavio sąveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojūtis. Norėdamas juos panaikinti bei prisitaikyti prie aplinkos, individas imasi aktyvių veiksmų. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai.

162

Sociotropinė. Konfliktai neišvengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai - baimė, bandos jausmas, savęs įtvirtinimo poreikis ir kt. Šie instinktai paveldimi, todėl ir konflikto šaltiniai amžini. // laikotarpio kryptys: Teorinė - žaidimų. Šios krypties atstovai stengiasi sukurti universalią tarpusavio sąveikos konfliktinėse situacijose ir konfliktų sprendimo schemą. Įvairūs elgesio konfliktinėje situacijoje stiliai apibendrinti išskiriant du pagrindinius elgesio tipus - kooperatyvų ir konkurencinį. Konflikto pagrindas nesuderinami tarpusavio sąveikos dalyvių tikslai. Didelis dėmesys teikiamas ir konflikto dalyvių motyvams. Konfliktai gali būti sprendžiami konstruktyviai ir destruktyviai. Organizacijos sistemų teorija. Tiria žmonių konfliktiško elgesio realiose situacijose stilius. Pagal nuostatų konkurento atžvilgiu ir tikslų siekimo derinį autoriai išskyrė penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireikšti konfliktinėje situacijoje: konkurenciją, prisitaikymą, vengimą, kompromisą, bendradarbiavimą. Derybų proceso teorija ir praktika. Tai perspektyvi taikomosios psichologijos kryptis. Tyrinėtojai sprendžia dvi problemas: kas lemia konfliktuojančių pusių pasiryžimą pradėti derybas ir kaip turėtų vykti derybų procesas. Pastaroji problema ištyrinėta geriau.

Konflikto samprata, tipai, sprendimas
Geriausias būdas išspręsti konfliktą-jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du žmonės vienu metu pretenduoja į vieną ir tą patį, konfliktas tampa neišvengiamas. Konfliktas - tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą. Situacija vadinama prieškonfliktine, jeigu: • esant priešpriešai (tikslų, interesų ir t. t.) mes neišgyvename neigiamų emocijų (pvz., diskusijų metu) • nemalonūs jausmai yra išgyvenami, nors mes jų išoriškai neparodome ir atvirai neišsakome savo priešingų pozicijų.

163

Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra „neteisinga", agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį: • konfliktas - santykių, procesų vystymosi šaltinis • konfliktas - signalas asmenybei keistis • konfliktas - galimybė suartėti • konfliktas - galimybė „išelektrinti" įtemptus santykius. Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie: 1. Vidiniai asmenybės konfliktai 2. Socialiniai konfliktai: • tarpasmeniniai • tarpgrupiniai • tarptautiniai. Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Tačiau šio tipo konfliktai, jų motyvai yra paaiškinami lengviau, jeigu lygiagrečiai yra analizuojamos ir sunkios asmenybės situacijos, kurios tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Todėl asmenybės konfliktams skirsime atskirą skyrelį. Vidinių asmenybės konfliktų tipai Jau minėjome, kad sunkios asmenybės situacijos įtakoja mūsų tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenybės situacijoms priskiriami vidiniai sunkumai, krizės ir konfliktai. Beje, paminėti sunkių situacijų tipai tik retais atvejais reiškiasi izoliuotai vienas nuo kito - dažniausiai jie tarsi „susisluoksniuoja" tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybinės krizės nulemia naujų vidinių sunkumų atsiradimą ir pan. Vidiniai sunkumai - tai santykinai nesudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, neryžtingumas, nerasta išeitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbūt nerastume žmogaus, kuris kada nors nebūtų išgyvenęs vidinių sunkumų. Asmenybės krizės - ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai. Skiriamos raidos, neurotinės ir trauminės krizės. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterijų): gyvenimo veiksmų krizės („nežinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo motyvacijos ir tikslų krizės („nežinau, dėl ko gyventi"), gyvenimo prasmės

164

krizės („nežinau, kam apskritai gyventi"). Krizės - tai sunkiausios asmenybės situacijos. Vidiniai asmenybės konfliktai apibrėžiami kaip aštrūs negatyvūs, išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidinių asmenybės struktūrų kovos ir atspindintys prieštaringus ryšius su socialine aplinka. Be to, dėl neigiamų asmenybės išgyvenimų uždelsiamas sprendimo priėmimas. Kas priskiriama vidinėms asmenybės struktūroms? Tai yra : Motyvai. Jie atspindi įvairaus lygio mūsų siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir 1.1.) ir gali būti išreiškiami sąvoka „noriu". Vertybės. Jos gali būti asmenybės („Man vertinga") arba priimtos mūsų vien todėl, kad šių vertybių prisilaikoma visuomenėje, arba jos yra kažkaip kitaip vertingos. Todėl pažymėkime šias vertybes sąvoka „reikia, reikalinga" („Aš turiu"). Savivertė. Ji apibūdinama kaip individo reikšmingumas pačiam sau, kaip savų galimybių, savybių, savo vietos tarp kitų įvertinimas. Savivertė atspindi mūsų pretenzijų lygį, todėl yra lyg savotiška mūsų aktyvumo „žadintoja". Savivertę galima išreikšti sąvoka „galiu" arba „negaliu" („Aš esu"). Mūsų vidiniai konfliktai reiškiasi įvairiose sferose: kognityvinėje sferoje - Aš vaizdo prieštaringumu, žemesne savivertė, savo būsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonėmis dėl savo motyvų ir pan. emocinėje sferoje - emocine įtampa, neigiamais išgyvenimais elgesio sferoje - veiklos kokybės ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu. Sutrikusi asmenybės adaptacija, psichologinio streso sustiprėjimas yra laikomi integruotais visų trijų sferų rodikliais. Priklausomai nuo to, kurios asmenybės struktūros „įsivelia" į vidinį konfliktą, skiriami tokie pagrindiniai vidinių asmenybės konfliktų tipai: 1. Motyvaciniai konfliktai. Jie būna trejopi: • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai patrauklių alternatyvų (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija: negalėdamas apsispręsti, iš kurios šieno kupetos ėsti, jis iš bado nudvėsė).

nuneigiama. bet neįdomesnis . „žinau. Ką daryti. įsivaizdavimų) prieštaringumas.1 lentelėje. ir nepatrauklių pusių (pvz. Šie konfliktai kyla. tarp „noriu" ir „reikia" (pvz. stengiantis jas realizuoti). dirbantis studentas)." Taip interpretavę pirmąjį teiginį. 5. arba juos atlieka nekokybiškai ir dėl to išgyvena (pvz. emocinius „sprogimus" (pvz. 7. Nerealizuoto noro arba menkavertiškumo komplekso konfliktai.. gero dėmesio paskirstymo ir perkėlimo. fizinės ar psichologinės galimybės (pvz. kiek individas yra savikritiškas. kad aš rūkau". bet sukurta šeima atnešė daugybę „reikia"). dispečerio darbas reikalauja nuolatinės dėmesio koncentracijos. Tai konfliktai tarp noro ir pareigos. Vaidmenų konfliktai. aukštos pretenzijos ir nuolatinės nesėkmės. kad nejausčiau disonanso? Protingiausia -mesti rūkyti (bet tam reikia valios!). kai „iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę"). kad rūkyti kenksminga" ir „žinau. Pretenzijų ir savo galimybių vertinimo išsiskyrimas sukelia nerimastingumą. Tačiau dažniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias . 4. Neadekvačios savivertės konfliktai. Adaptaciniai konfliktai. Aptarti asmenybinių konfliktų tipai glaustai nusakomi 9.. kai individas nesugeba suderinti kelių atliekamų socialinių vaidmenų.. be to. Savivertės adekvatumas priklauso nuo to. nerūkydamas negalėčiau susidoroti su stresu ir t.kognicijų (žinių.. pakeičiama pirmoji kognicija: „Žala sveikatai yra išgalvota.. noriu būti toks garsus. • Kai tas pats tikslas. „Žinau. 6. kaip Sabonis). O tai būdinga ne kiekvienam).ką daryti?) 2.165 • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai nepatrauklių alternatyvų (ne vienam pažįstama situacija. objektas turi ir patrauklių. t. Kognityviniai konfliktai. kad aš nerūkau" puikiai derėtų prie anksčiau paminėto pirmojo teiginio. naujai siūlomas darbas yra geriau apmokamas. Pvz. . Jų priežastis . Tai konfliktai tarp norų ir tikrovės. Jie pasireiškia kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir žmogaus profesinės.. disonansą sumažiname iki minimumo arba išvis imame jo nejausti. 3.. kuri blokuoja jų patenkinimą (pvz. noriu ir toliau gyventi laisvą studentišką gyvenimą. kaip jis vertina savo sėkmes ir nesėkmes. Moralės (normatyviniai) konfliktai.

mes imame nebepasitikėti savimi. neranda racionalios išeities iš susidariusios padėties. Dažni ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvumą. 9. jie gali būti konstruktyvūs (produktyvūs. kai vidinis asmenybės konfliktas perauga į neurotinį konfliktą. nebekontroliuojame savęs. 1999) Ypač daug problemų mums kyla tada. Šipilov. dirbame ir mokomės neproduktyviai. Destruktyvūs konfliktai neretai perauga į gyvenimo krizes ir lemia neurotinių reakcijų susiformavimą. Dažniausiai skiriami tokie neurotinių konfliktų tipai: . Jausdami nuolatinę įtampą. Konstruktyviai sprendžiami konfliktai padeda mums tobulėti. formuoja adekvačią savivertę. nerimastingesni. Tai atsitinka tuomet. bet jis nieko negali pakeisti. bendraudami tampame agresyvesni. tampame dirglūs. I. Ancupov ir A. J. Pagrindiniai vidinių konfliktų tipai (A. dirglesni. gali stabdyti asmenybės raidą. kai žmogui vidinis konfliktas yra labai svarbus. gilesnį savęs pažinimą. atveriantys perspektyvas) ir destruktyvūs (griaunantys asmenybės struktūras).166 Vidiniai konfliktai gali turėti teigiamų ir neigiamu padarinių.1 lentelė. Aštrūs vidiniai konfliktai žlugdo ir tarpasmeninius santykius.

kas mums gyvenime yra vertinga. Gyvenimo principų laikymasis padeda išvengti daugelio situacijų. Antra vertus. elgesio schemos ir adaptyvumas.adekvati savivertė. kurie turėtų padėti nepakliūti į vidinių konfliktų spąstus: • Nuspręskime. nedarykime. • Nepamirškime vis pakoreguoti savo socialinių vaidmenų hierarchiją. . Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei būdingi prieštaringi poreikiai. valią. 2.svarbus asmenybės psichinės sveikatos rodiklis.167 1. 3. nesigriebkim visų problemų spręsti iškart. Jei mums pavyks rasti jėgų savyje pakeisti įprastą nebeproduktyvų egzistavimo būdą. jei reikia. Blaiviai vertinkime savo galimybes įgyvendinti tuos norus. Realiai vertinkime situaciją ir. nemokėjimas prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. tikra. Isterinis tipas: asmenybės aukštos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos sąlygomis. Optimizmas gyvenime . kad tai taptų taisykle. • Nebūkime savo norų vergai. Vidinių asmenybės konfliktų profilaktika Štai keletas patarimų. Būkime lankstūs. kova tarp norų ir pareigos ir pan. Per žema arba per aukšta savivertė dažnai susijusi su nenoru arba su nemokėjimu pripažinti sau svarbius dalykus. ištikimybė sau gali reikštis ir kaip inertiškumas. • Labai svarbu . silpnumas. su aplinkinių keliamais reikalavimais. Neurasteninis tipas: pasireiškia prieštaravimu tarp asmenybės galimybių ir tarp sau keliamų per didelių reikalavimų. konservatyvumas. susijusių su abejonėmis. neišvengiamai įklimpsime į vidinį konfliktą. Toks vertinimo disonansas anksčiau ar vėliau atves į vidinį konfliktą. neužimkim stručio pozicijos . • Nusileisdami smulkmenose. Tarpusavy turi derėti stabilios nuostatos. lankstumas. • Mokykimės valdyti savo emocines būsenas. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir aukšti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai žmogui. • Tikėkimės geriausios įvykių eigos. atsižvelgti į aplinkinių žmonių pretenzijas. • Kita vertus. nenukelkim jų „į vėliau". per didelis pastovumas. keiskimės. tai vidinius prieštaravimus įveiksime žymiai lengviau. Stengdamiesi realizuoti visas visų vaidmenų funkcijas. išskirkime prioritetus.„galva smėlyje". sąžinės priekaištais ir pan. • Nekaupkime problemų.

dingsta įtampa. jie linkę sukaupti šių konfliktų sprendimų „rinkinį". Jei negalim pasakyti tiesos . nepriimtinų impulsų. kad vidinis konfliktas gali būti išspręstas konstruktyviai ir destruktyviai. intensyvumą ir 1. vidinių konfliktų..tai normalus. pavartojo austrų psichiatras S. kylant vis naujiems vidiniams konfliktams. kaltės jausmo. treti -„skęstame" savo emocijose. jiems geriau pralaimėjimas nei užsitęsęs neapibrėžtumas. Melancholikai ilgai svarsto. negatyvius išgyvenimus.. Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategijų pasirinkimui.geriau išsisukim nuo tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio temą.1. • Filosofiškai žiūrėkim į gyvenimo nesėkmes. Taigi temperamentas įtakoja vidinio konflikto sprendimo dinamiškumą: išgyvenimų kilimo greitį. Psichologinė gynyba . kasdien „dirbantis" psichikos mechanizmas. Ko gero. tarpasmeninio bendravimo nesklandumus. jų stabilumą. . Moterys kaskart iš naujo kenčia. Vyrai racionalesni. Vidinius konfliktus paprastai mes sprendžiame „įjungdami" savo psichologinius gynybos mechanizmus. Šie mechanizmai mums padeda sukontroliuoti savo emocijas. išmokti konstruktyviai žiūrėti į juos. Konstruktyvus sprendimas grąžina žmogui dvasinę pusiausvyrą. nuleiskim negirdomis. todėl labai skiriasi ir mūsų pasirenkamos konfliktų sprendimo strategijos: vieni pasineriame į ilgalaikius apmąstymus. kai patirtis pakužda. Melas gali sukelti kaltės jausmą. Gal kitą kartą pasiseks.168 • Stenkimės nemeluoti. Beje.. kiti tuoj imamės veikti. mąsto nesiryždami imtis veiksmų. išsaugoti savigarbą. Taigi gynybos mechanizmai gina mus nuo nerimo. Psichologinė gynyba padeda palaikyti Aš vaizdo stabilumą.. Cholerikai paprastai viską sprendžia greitai. Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas Jau minėjome. ieškodamos galimų naujo vidinio konflikto sprendimo būdų. Gynybos mechanizmų terminą pirmą kartą 1894 m. Mes esame skirtingi. išsisukime pajuokavimu. kad emocijų išgyvenimas ar demonstravimas gali turėti neigiamus padarinius. tačiau nelinkę grįžti prie ankstesnių išgyvenimų. Freud. netgi nėra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime susikurti savą vidinių konfliktų sprendimo stilių. veikla tampa efektyvesnė. sukauptą patirtį jos lyg ir naujai išgyvena. skirtingo temperamento žmonės skiriasi pasirenkamais konfliktų sprendimo būdais. individualų ritmą. Psichologinės gynybos mes tiesiog išmokstame gyvenimo bėgyje.

Pakeitimas . bet nepuola tėvų). Nesąmoningai pykčio objektas pakeičiamas tada. Iš sąmonės išstumti reiškiniai niekur nedingsta. objektą ar į save (pvz. Regresija reiškiasi nesąmoningas žmogaus siekimas susilaukti aplinkinių dėmesio ar priversti kitus išspręsti jo problemas. tėvų supykintas vaikas daužo žaislą. elgesio motyvų priskyrimas kitam individui.. kurias turi jis pats ir kurios yra nepriimtinos pačiam (pačiai). Pasireiškia nebrandaus elgesio stereotipais (pvz. o apsiribojama problemos ignoravimu. kai traumuojantis šaltinis taip pat gali atsakyti agresyvumu arba atstūmimu. . jautrumu toms žmonių savybėms.169 Neigimas ~ vienas anksčiausiai susiformuojančių ir paprasčiausių gynybos mechanizmų. Prarandama adekvataus elgesio galimybė. agresyvumas nukreipiamas nuo stipresnio ar reikšmingesnio subjekto į kitą asmenį.sąmoningas psichinių reiškinių šalinimas iš sąmonės. nes neieškoma sprendimo.. kaltės jausmą. nerimą. nors pavojus ir nesumažėja.nesąmoningas savo neigiamų savybių. Jis padeda sumažinti nerimą arba kaltės jausmą.ankstyvoje vaikystėje susiformuojantis mechanizmas. padedantis užgniaužti nepasitikėjimą savimi ir nesėkmės baimę. Žmogus tarsi nenori pastebėti to. Regresija . Neigimas padeda sulaikyti savo neigiamas emocijas patekus į sunkią situaciją. Projekcija . Neigdamas žmogus elgiasi taip. palaikyti teigiamą savęs vertinimą. Projekcija pasireiškia perdėtu asmens pastabumu.. nagų kramtymu). tarsi nebūtų baimės šaltinio arba jis būtų netikras. Išstūmimas . kas gali sukelti baimę.gynybos mechanizmas. Tai infantilus mechanizmas. sapnais). kai priešiškumas. jie egzistuoja pasąmonėje ir veržiasi atgal į sąmonę įvairiais būdais (pvz. jausmų.

). t. Žmogus paprastai tiki savo aiškinimu. siekiant paaiškinti savigarbai kenkiančius savo poelgius.. norus (pvz. Intelektualizacija .pasakėčios apie lapę ir „neprinokusias" vynuoges principu. Sublimacija . Sublimacija -intelektualizacijos sudėtinė dalis. Atvirkštinis reagavimas . kurį kėlė nepriimtinas potraukis ir suteikia pasitenkinimą. profesionalus boksas ir kt. Individas prisimena traumuojančias situacijas. nerimo.abstraktus emocinių problemų nagrinėjimas.nesąmoningas atsiribojimas nuo skausmingų. minčių (seksualinių ar agresyvių) nesąmoningas transformavimas ir patenkinimas socialiai priimtinu būdu (pvz.). kūryba. jį varginančius įvykius ir nepatiria su tais įvykiais susijusių emocijų. atsiribojimas nuo savo emocinių problemų pasineriant į intensyvią intelekto veiklą (pvz.. susiklosčiusių aplinkybių sureikšminimas.„vardan jo gerovės" ir pan. ką vertina jo bendraamžiai). nuvertinama tai. Racionalizacija . jausmų. Šis mechanizmas išsivysto ankstyvoje paauglystėje. likimo. Introjekcija . kitų žmonių pripažinimą. moksliniai tyrinėjimai. vaikas perima tėvų požiūrį. Racionalizacija .taip pat intelektualizacijos sudėtinė dalis.). charakterio bruožų perėmimas siekiant išvengti grėsmės iš jų pusės (pvz. nelaiko jo racionalizacija. šie aspektai analizuojami ir t.170 Izoliacija .toks gynybinis mechanizmas. kenkimo kitam pateisinimas . kas nepasiekiama individui .. Toks problemų nagrinėjimas turi aiškų tikslą . Sublimacija padeda išvengti nerimo.panašių į tiesą priežasčių radimas. kai žmogus savo elgesiu demonstruoja .kitų žmonių vertybių. jų perkėlimas į teorinę plotmę. nemalonius. paauglys vertina tai.išstumtų nepriimtinų potraukių.. nerimą keliančių jausmų. kad jis valdo situaciją.individui ima atrodyti. ieškoma situacijos pliusų ir minusų.

žmonių grupe. Identifikacija . Toks gynybinių mechanizmų nevienareikšmiškumas susijęs su tuo. tam tikros grupės normų. Taigi socialiai nepriimtini poreikiai pakeičiami priimtinais (pvz. Menkavertiškumo jausmas kartais kompensuojamas fantazijomis. Neįsisąmoninta neapykanta paverčiama demonstratyvia meile. Identifikacija gali būti laikoma kompensacijos mechanizmo sudėtine dalimi. emociniais ryšiais pagrįstas susitapatinimas.trys glaudžiai susiję psichiniai procesai: pirma. jog dažniausiai jie susiformuoja kaip ankstyvųjų gyvenimo tarpsnių konfliktų produktas. Fantazija . . norų priskyrimas jam. Kompensacija . antra. nejausdama tikros meilės.171 visiškai priešingas nuostatas. trečia. sadistiniai impulsai . Tokiu būdu nesąmoningai bandoma sau įrodyti. kad ji visai nebloga motina ir pasislėpti nuo galimos neigiamos aplinkinių žmonių reakcijos).dezadaptaciją ir nesibaigiantį konfliktą. kurios iš tikrųjų jam yra nebūdingos. įsigyvenimas į kito žmogaus pasaulį. žaislus. svajonėmis. Todėl psichologinė gynyba vėlesniuose konfliktuose ne visada būna efektyvi: per didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios. jausmų. perėmimas svarbių kitam žmogui vertybių. požiūris į kitą žmogų kaip į savo paties tęsinį. Fantazavimas . kokia ji yra iš tikrųjų Tai trukdo mums bendrauti ir realizuoti save.. Identifikacija nesąmoningas žmogaus susitapatinimas su kitu žmogumi. tam tikromis sąlygomis gali sukelti priešingą efektą . vertybių perėmimas.padėti žmogui adaptuotis ir išspręsti asmenybinius konfliktus.užuojauta. savo bruožų.kompensacijos mechanizmo sudėtinė dalis. kurių paskirtis . kai tuo siekiama išsaugoti ryšius su žmogumi ar grupe ir pakelti savivertę. realizuojant savo tikslus kokioje nors gyvenimo srityje. savęs įsivaizdavimas kito vietoje.nesąmoningas arba sąmoningas individo siekimas įveikti savo menkavertiškumo jausmą.bėgimas nuo realių problemų susijusių su vidiniu konfliktu. Gynybiniai mechanizmai. motina perka vaikui gražiausius drabužius. į vaizduotę.

mano esąs teisuolis. 3. Liepsnojant konfliktui. Konfliktiški yra ir tie žmonės.konfliktus. Tyrimai rodo. • • • Šiame skyrelyje kalbėsime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius tarpasmeninius . elgesį („kovoja tarpusavy". inertiški žmonės. 1992). Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet. „jaučia nervinę įtampą".1. jog nusileisdami liksime pažeminti. „skirtingi tikslai" ir 1. nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. jog socialiniams konfliktams priskiriami: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai konfliktai.1. Konflikto atomazgą nutolina ir kiti veiksniai. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus. Crutchfield. „rašo skundus" ir 1. Tam tikrą tipišką tarpusavio sąveiką. „nori įrodyti savo tiesą". Krech ir R.itin menka. Dėl ko dažniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių . S. „nori pasiekti savo".nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai. neklystantis.1. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas . Tam tikras emocijas („išgyvena". todėl nusileisti priešininkui yra sunku.172 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra Priminsime. be išankstinių nuostatų. galimybė lengvai susitaikyti . nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. . „nusiteikęs karingai" ir 1. sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. telkiame dėmesį tik į tai.). „kenčia".bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą. 2.). „skirtingi interesai". užimti prestižinę vietą visuomenėje. jeigu įžvelgia tris dalykus: 1. ne visada etiškomis priemonėmis. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas (D. todėl už savigarbą kovojame.). Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais. Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę. Dažniausiai manome. kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai. Konfliktuodami prarandame laiko perspektyvą. galintis nurodinėti. kas vykta dabar. Egzistuojančius prieštaravimus („nori skirtingų dalykų". kad žmonės situaciją ima vertinti kaip konfliktinę. deja.

Pagal nukreiptumą: 1. Statuso ir vaidmenų . 2. 3. Trumpalaikiai. Politiniai ir 1. Destruktyvūs. 2. Žemo intensyvumo. Pagal trukmę: 1. principų konfliktai.1. Vidutinės įtampos.konfliktai kyla nepasidalijus valdžia. Buitiniai. 3. Žemos įtampos. Idėjų. dėl socialinių vaidmenų neatlikimo ir pan. Diagonalus . Šeimos. Pagal emocinę įtampą: 1. Konstruktyvūs. patekę į akligatvį. Pagal gyvenimo sferą: 1.nukreipti į mus. 2. Aukšto intensyvumo.tarp vienodo statuso individų. Vidutinio intensyvumo. . 4. Tiesioginiai . Išteklių .. tačiau vis tiek žeidžia. 2. 2. Darbo. įtakos sferomis.tarp pavaldinio ir vadovo. 2. Pagal pozityvių ir negatyvią konflikto elementų santykį: 1. Šalutiniai . normų. 2. 2. Horizontalūs .173 Įvairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeninių konfliktų tipai: Pagal poreikius: 1.kai konfliktai kyla dėl materialių gėrybių. Vertikalūs . Aukštos įtampos.tiesiogiai mūsų neliečia. 3. 3. Ilgalaikiai. Užsitęsę. 3. Pagal pavaldumą: 1.tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens. Pagal intensyvumą: 1.

asmuo. dėl kurios kilo konfliktas. 2. planuojantis konflikto eigą. žiniomis. individo „jėga". Sąlygos. kurie retkarčiais būna susiję su konfliktu.išgyvenate kito individo sukeltą konfliktą. Vėliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti. kurios siekia abu oponentai. Objektyviai egzistuojančios ar įsivaizduojamos problemos. pastūmėjęs asmenį į konfliktą. ir tarptautinius konfliktus. Dažnai konflikte galima rasti asmenį. Pasyvūs . priežastis.vidinė paskata pradėti konfliktą. 2. materialinėmis. Konflikto objektu gali būti materialinė. Asmenys. Pagal konflikto kontrolę: 1. Aplinka. Beje. Aktyvus .174 Pagal konflikto sukėlėją: 1.. Konflikto dalyviai: • Pagrindiniai konflikto dalyviai. kurį nusako savo tikslų realizavimo galimybių lygis. taip galima skirstyti ir tarpgrupinius. 3. priešininkais. kartais dar vadinami konkurentais. 2. . Kartais būna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus. tai mikro ir makroaplinka. pradėjusį konfliktą iniciatorių (tačiau konflikto iniciatorius nebūtinai yra neteisus!). socialinė ar dvasinė vertybė. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turinį: 1. • Kiti dalyviai. siekiant patenkinti savo poreikius. kuriose vyksta konfliktas. Organizatorius . intelektualinėmis galimybėmis.patys išprovokuojate konfliktą. Konflikto objektas. įgūdžiais. Yra ir daugybė kitokių skirstymų. įtakoja jį. Motyvai . socialinėmis. išreiškiama jo fizinėmis. Aplinkos įvertinimas leidžia analizuoti konfliktą kaip socialinę situaciją. Konflikto struktūra Kiekvienas konfliktas turi tam tikrą objektyvų turinį: 1. jo rezultatus ir pan. Nekontroliuojami. kurstytojas. Svarbus yra konfliktuojančių pusių statusas. branduolys. kitaip tariant. jo socialine patirtimi. Pvz. socialiniais ryšiais. Kontroliuojami. • Konfliktuojančius palaikantys individai ar grupės (koalicijos).

Atviros konfliktinės sąveikos pradžia. kurios konflikto metu cikliškai gali pasikartoti keletą kartų: 1.. . 3. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz. konflikto fazės ir konflikto sprendimo galimybės? Pažiūrėkite į 9. strategijas ir taktikas. konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomųjų veiksmų. Kaip tarpusavyje susiję konflikto etapai. 4. pradedame riboti kontaktus su potencialiu „priešininku". Mūsų „aktyvintojais" konfliktinėje situacijoje gali būti ir interesai. kritimo fazė. Atviro konflikto plėtra. grasinimų ir pan. jėgų ir laiko ekonomija. Savaime suprantama. įsisąmoninimas. Jas plačiau aptarsime vėliau. Konfliktinės situacijos suvokimas.2 lentelę.konflikto dalyvių priešingos krypties veiksmai. kilimo fazė 3. Aktyviai reiškiamos savos pozicijos ir reikalavimai.). 2. pradinė fazė 2. Kuris nors iš oponentų. „smūgiavimas" į pažeidžiamiausią oponento vietą ir pan. pasidarome negeranoriški savo oponentui. Beje. įsisąmoninąs konfliktinę situaciją imasi aktyvių veiksmų (įspėjimų. Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki išsprendimo) esminius momentus. Konfliktinės situacijos atsiradimas. konflikto pikas 4. Kaip išoriškai tai pasireiškia? Pasikeičia mūsų nuotaika. Konfliktinis elgesys . Paprastai skiriami penki etapai: 1. tuo kaskart menkesnės galimybės jį išspręsti. 2. vertybės. Skiriamos keturios fazės. tikslai. Konflikto išsprendimas.175 kadangi jie gali būti slepiami. pareiškimų.). Konflikto dinamika Konflikto eigą nusako dvi pagrindinės sąvokos: konflikto etapai ir konflikto fazės. Konflikto fazės glaudžiai siejasi su konflikto etapais. 5. kuo daugiau ciklų konflikto metu pasikartoja.

t. rimtas: neretai oponentas įvertina tai.pralaimėti). kadangi pralaimėję mes pradedame priešintis mums primestam sprendimui. Konflikto fazių ir etapą santykis Konflikto fazė Konflikto etapas Galimybė išspręsti konfliktą (%) 92% Pradinė Kilimo Pikas Kritimo Konfliktinės situacijos atsiradimas. kai situacija kritiška ir reikia reaguoti žaibiškai (G. o ir prarasti nebėra ką. nuslopinimas).nelabai. kartais tai būna svarbiau nei savų interesų gynimas. • Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida. Paprastai skiriamos penkios strategijos: • Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija. tokie konfliktai greitai užgęsta patys. nuneigiame konflikto egzistavimą. kai konflikto baigtis ypatingai svarbi mūsų oponentui.176 9. Prisitaikymas tinka ir tada. sabotuojame jį. kad kito pasirinkimo nėra.2 lentelė. kai turintis valdžią asmuo vardan grupės saugumo ar gerovės eliminuoja priešiškai nusiteikusį grupės narį. rytoj galime nebenorėti bendradarbiauti. įsisąmoninimas. Ši strategija tinkama tuo atveju. kai šansai apginti savo interesus yra . kad mes neeskalavome konflikto ir palaikėme draugiškus santykius. o mums . kai jaučiama. Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu. Tačiau ši strategija retai atneša ilgalaikius rezultatus. Scott. laimėti . jei konfliktas nėra gilus. Priimama oponento pozicija. kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. G. kokias pasirenkame konflikto strategijas. Šiandien pralaimėję. Konfliktinės situacijos suvokimas. Beje. kaip mes sprendžiame konfliktus. Šią strategiją tikslinga taikyti tada. y. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia Atviro konflikto plėtra - 46% Mažiau nei 5 % Apie 20 % Tarpasmeninių konfliktų sprendimas Strategijos Dabar pakalbėsime apie tai. 1987). savi interesai neginami. kai sprendimą reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdžios.

ir problema išvis bus nebesprendžiama. kai abi konfliktuojančios pusės sugeba išdėstyti savo interesų esmę ir išklausyti priešingą nuomonę. Juk viena iš pusių galėjo būti nerealiai „išpūtusi" savo reikalavimus. neatsako geranoriškumu. Pagrindinis principas yra toks: "Aš noriu laimėti. G. su niekuo nesitariama dėl sprendimo. Kai imame jaustis neteisūs. Tokiu būdu iš savęs atimama galimybė paveikti situacijos eigą. kai mūsų nedalyvavimas jame neįtakoja konflikto raidos ir baigties. (G. išeinama iš patalpos). gerai neišanalizavus kitų galimų sprendimų. tad nuolaidos jai būtų visai neskausmingos. dviems žmonėms reikia . neginamos savos teisės. neveiklumas). Kitas netinkamo kompromiso naudojimo pavyzdys . Apie šią strategiją pakalbėkime kiek plačiau. kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryšiai. • Bendradarbiavimas (dar vadinama laimėti-laimėti).. problema išaugs dar labiau. taip pat esame linkę pasirinkti vengimą. tai gali būti toli gražu ne pats optimaliausias konflikto sprendimo variantas. Konflikto dalyviai nesiima jokių aktyvių veiksmų. nori paversti prisitaikymą taisykle. kai sprendimą reikia rasti labai greitai. Ši strategija ypač naudotina tada. • Kompromisas.kai „pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiejų pusių ir jo imama nebesilaikyti. kai tokiu būdu galima atkreipti dėmesį į užsitęsusią krizę. Vengimo strategija tinkama ir tada. giname savo interesus. tikėtina. kad mūsų pasitraukimas sukels atsakomąjį pasitraukimą. Tai sėkmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime.. oponentas gali dar labiau pakelti savo reikalavimus. Neretai „dalijimas pusiau" laikomas teisingiausiu sprendimu. • Vengimas (dar vadinama pasitraukimas. atsižvelgiame į oponento pageidavimus. Scott. Be to. negu pilnai apginti savo interesus. 1987). kad ir tu laimėtum". bet taip pat noriu. Tačiau jei kompromiso buvo griebtasi iškart. kai kiti bandymai spręsti problemą buvo neefektyvūs. Tai abipusės nuolaidos. gali būti ir taip. kai esame beviltiškoje padėtyje. kad mums pasitraukus. kai mums svarbiau yra išlaikyti bendravimo galimybę. tylima) arba fiziškai (pvz. Ši strategija netinkama. Ši strategija pateisinama tada.177 labai menki. Iš konflikto pasitraukiama emociškai (pvz. Nepatariama taikytis prie kito ir tada. Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. Iš tikro ši strategija taikytina tik tada. jei oponentas visiškai to neįvertina.. kai konfliktas neliečia tiesioginių mūsų interesų ir mes nenorime tuščiai eikvoti jėgų. jei konfliktas yra rimtas.. kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusėms. kai oponentų interesai yra visiškai nesuderinami. Niekada nenaudokite vengimo strategijos kaip bausmės oponentui. randame abi puses tenkinantį sprendimą. Sakykime.

kurių turėtų laikytis abi pusės. o kitas šiandien keps tortą. Ką daryti. Večer. Antra.gauti apelsiną ir išgerti jo sultis. Būtina atskirti žmones nuo problemos. pakvieskite tai padaryti ir savo oponentą: „Aš žinau. Išsiaiškinus poreikius ir tikslus. S. jūs turbūt pasiūlytumėte jį perpjauti pusiau (kompromisas). t. reikėtų išsiaiškinti. o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis. kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas. kodėl jie nori to. jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj susispaus apelsino sultis į burną. jiems dar neįsiliepsnojus.1. Padarykite savo priešininką sąjungininku. Ar tu tam pasirengęs?" Parodykit žmogui. jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir 1. Būkite „kieti" problemos atžvilgiu ir „minkšti" . kad būtų įgyvendintas principas "laimėti-laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti. Per daug nemąstydami. net jei nesutinkama su girdėtais teiginiais.laimėti-laimėti" sudaro šeši pagrindiniai žingsniai (L. 1996): I Žingsnis. kad tu sudirgęs. jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat. nepertraukinėti. į kurį dedama apelsino žievelės. vadinasi. mes turim emocijas „atidėti į šalį". y. Galbūt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą: vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (strategija "laimėti-pralaimėti").178 pasidalinti apelsiną. Jei oponentas nesilaiko šių taisyklių. kiek ir jūsų paties. gerbti vienas kitą. o jo poreikis atsigerti. 77 žingsnis. o ne oponentą. . prisitaikymo ar rungtyniavimo strategiją. arbata. kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną. jog jūs norite atsikratyti neigiamų emocijų ir tik tada judėti toliau. stengtis suprasti priešingą nuomonę. ko nori. Kontroliuokite emocijas. Mūsų atveju gal išaiškėtų. nepykti ir nereikšti priešiškumo. Bet jei mes norim išspręsti problemą. spręsdamos konfliktą: atidžiai išklausyti vienas kitą. atakuoti problemą. O ką daryti. gal mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę). jis nėra geranoriškas arba dar neatsikratęs neigiamų emocijų: teks grįžti į I žingsnį. Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas . konfliktinėje situacijoje visada išsiaiškinkite ne tik konfliktuojančiųjų tikslus.oponentui.. bet ir poreikius. Taigi strategiją . Pasiūlykite taisykles. jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz.. Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti-laimėti" bus efektyvus tik tuomet. turbūt teks rinktis vengimo. Tad gal jam tiktų kitos sultys. galima sustabdyti daugelį konfliktų. Kitais žodžiais sakant. Jei tai negelbsti. Aš sudirgęs ne mažiau nei tu.

kurie galėtų tapti problemos sprendimo pagrindu. kad jūs norite rasti garbingą sprendimą.?". kad jo interesus taip pat atsimenate. kodėl žmogus pasielgė taip. Kol kas nesistenkite vertinti tų pasiūlymų protingumo ir pagrįstumo . Abipusiai naudingo sprendimo varianto priėmimas. Nustatykite paslėptus norus ir interesus. o ne kitaip. „Ką aš prarasiu. nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis.. Oponentui parodykite pliusus. nugalėkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagundą. Venkite sprendimų apie oponento jausmus. O po to priminkite. Net jei pats būsite kaltinamas ir kritikuojamas. Pažvelkite į situaciją oponento akimis (bet tai nereiškia. nekritikuokite. kuriuos jam teikia priimamas sprendimas. Bet kurio konflikto metu mes įvertiname savo ir oponento interesus: „Ką aš laimėsiu. jog pripažįstate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins žmogų). kad dabar svarbiausia . pageidavimai.tai stabdytų kūrybinį procesą. Būtent dabar jūs turite išsiaiškinti. Parodykite ir įvertinkite oponento indėlį šioje sudėtingoje konfliktinėje situacijoje.179 77/ žingsnis. Tačiau ką daryti. VI žingsnis. „Kiek tai svarbu mano . veiksmus. kad turite sutikti su jo požiūriu). padėkokit už geranoriškumą. negailėdami jam priskirkite gerų abipusių idėjų nuopelnus. Į tai dažnai sureaguojama. kad tau pasirodė geriausia pasielgti būtent taip?" Kalbėdami apie savo interesus. o apie įgyvendinimą kol kas dar nekalbama. kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus. nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis. parodomas jūsų požiūrio pagrįstumas. Oponentui parodykit.. požiūriai. mandagiai sustabdykite jį: pasakykite. IV žingsnis. o ne į poziciją. Detalus savo motyvų atskleidimas dažnai duoda gerų rezultatų: išlaikoma rami atmosfera. Tačiau neklauskite tiesmukai: „Kodėl tu nedarei to?" Geriau: „Kokia priežastis. Vėliau kartu atrinkite keletą geriausių pasiūlymų. vertinimai. oponentas į situaciją gali pažvelgti jūsų akimis. nuolat priminkite oponentui. jei taip nesielgia jūsų oponentas? Išlikite tvirti ir pasakykite. Sutelkite dėmesį į interesus. ieškokite bendrų su oponentu interesų ir aiškinkite savo interesus. Būtinai pripažinkite oponento interesus problemos dalimi. nenuneikite jų. kad susirinkote čia būtent dėl gerų ateities santykių.sprendimų gausa. Tai bus gera terpė tolesniam bendravimui. Patartina nekelti labai aukštų reikalavimų. Pabrėžkite. Alternatyvių variantų pasiūlymas. Pozicijų išsiaiškinimas: išsakomos nuomonės. o ne praeities nuoskaudų aptarti.. Siame žingsnyje svarbu išlikti konstruktyviems.?". V žingsnis. tai rodys. viltis. kad jūs prisimenate jo interesus. atskirkite variantų paiešką nuo jų vertinimo.. Pasiūlykite (ir oponentą skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variantų. Jei jūsų oponentas būtent taip ir pradeda elgtis.

Savų interesų patenkinimo rodiklis Oponento interesų patenkinimo rodiklis 9. asmuo. labiau orientuojamasi į oponento interesų patenkinimą. jog prisitaikymo strategija yra pasyvi. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip.1 pav. savi interesai patenkinami menkai. Tomas-Kilmann tinklelis (pagal L. Cornelius ir S. nes greit įgysime naujų priešų. net jei jų sprendimas mums atrodys neprotingas.1 pav. Visų galimų strategijų tarpusavio santykis parodytas 9.. 2. Paaiškinkime jiems savo vaidmenį: trečiojo asmens paskirtis . nepulkime palaikyti vienos kurios nors pusės. 1996) Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktą Kartais kilusį tarpasmeninį konfliktą padeda išspręsti trečiasis asmuo. S. schema rodo. Niekada nesusigundykime duoti patarimus. konkurencijos strategija yra priešinga aukščiau minėtajai: siekiama patenkinti savus interesus. Kaip mes turėtume elgtis. imamasi aktyvių individualių veiksmų ir 1. y. Večer. kokių psichologinių rekomendacijų laikytis.. t.ne . mes galime pateikti nebent alternatyvius pasiūlymus.1). kaip nori patys.. Neįsitraukime į aptarinėjimus apie „siaubingą" konfliktuojančiųjų padėtį. ką konfliktuojančios pusės turėtų daryti.180 priešininkui. Faire (1991) pataria: 1. (pvz. kuris nėra suinteresuotas kurios nors pusės pergale ar pralaimėjimu. užėmus tarpininko poziciją? H.?" Konflikto sprendimo strategija pasirenkama priklausomai nuo orientacijos į savo arba į oponento interesus.

pertraukime jį ir paklauskime." • Pozicijų pasikeitimo principas.).neleistina.. Atskleiskim konfliktuojančiųjų nesugebėjimą įsijausti į kito padėtį. o kaip savo nuomonę: „Mano požiūriu. ko jis nenori. Jei jis save gerbia..181 vertinti. Netiesioginiai konflikto sprendinio būdai Psichologijoje be tiesioginių konflikto sprendimo būdų (kai konfliktą sprendžia pačios konfliktuojančios pusės arba padedamos trečiųjų asmenų). galbūt po valandėlės jo neigiami jausmai priešininkui pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug. Jei kuris nors iš konfliktuojančiųjų pradeda aiškinti. Verbalizuokime emocijas (išsakykime žodžiais): „Aš matau.. įžeidė."... Juk jis turi ir neblogų savybių... 6... 8. ką jie ką tik girdėjo: esant emocinei įtampai dažnai negirdima. Orientuokime priešininkus į veiksmą: „Ką jūs galvojate daryti toliau?" Pripažinkime ir priimkime kaip faktą abiejų pusių vertybių. bet pulti . Tai universalus konflikto mažinimo būdas. „Aš manau. nesikiškime. „nei vienas" ir pan. požiūrių skirtingumus. Trečiojo asmens tikslas . Nuolat akcentuokime.. Naudinga kartkartėmis paprašyti priešininkus pakartoti tai. skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo būdai. stilių." ir pan. kad savo požiūrį pateiktų ne kaip nepajudinamus faktus. 9. ir studentų grupėje. ką sako priešininkas. 7. Būkime empatiški. Garantuokime vienodas dalyvavimo sąlygas abiem pusėms. kad dėl kai ko jau pasiektas susitarimas. atkreipti jų dėmesį į vienas kito požiūrį. kad tai tave labai supykdė (nuvylė. nuliūdino. o ko jis norėtų. Pagrindinius principus trumpai ir apžvelgsime: • Jausmų išliejimo principas: negesinkime „užsidegusio" žmogaus jausmų. Negatyvius konfliktuojančiųjų teiginius paverskime pozityviais. ir darbe. Būdami trečiaisiais asmenimis konfliktinėje situacijoje. 3. Paprašykime priešininkų. nevaidinkime „gelbėtojų". tinkantis ir šeimoje.. reaguokime į kategoriškus tvirtinimus „niekada".skatinti abiejų pusių lankstumą. kurios turinys priklauso nuo konfliktuojančiųjų. 5. o tik atspindėti situaciją. 4.. Konfliktuojantieji . tegul jis išsilieja. Turime rasti aukso vidurį tarp abejingumo ir perdėto įsitraukimo į kitų problemas. Kontroliuokime konfliktuojančiųjų emocijas: jas reikšti galima.

Nesavikritiškas. Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo priešininką. nesugeba realizuoti savo planų gyvenime. Pedantiškas tipas. 2. susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. 4. gėrisi savo „kentėjimais" ir ištverme. bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. liepia pasakyti ką tik girdėtą priešininko repliką. nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo. Iš aplinkinių nori paklusnumo. Impulsyvus. daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją. būdinga paaukštinta savivertė. Šis būdas labai veiksmingas. lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus. nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis. gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. pretenzingas. Nemoka planuoti veiklos. • Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojančiuosius. pažaistų. Labai nerimastingas. Įsiaudrinęs gali nebekreipti dėmesio į visuotinai priimtas bendravimo normas. liguistai įžeidus. Konfliktiškų asmenybių tipai Turbūt visi turime pažįstamų. gerai „pasirodyti". Psichologai pabandė suskirstyti konfliktiškas asmenybes į tipus. • Pajuokavimo principas. 3. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus. jaučiasi visai neblogai. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs.dėmesys nukreipiamas kitur. Dažnai agresyvus. jautrus aplinkinių . Vengia kruopštaus. vertėtų viską nuleisti juokais . Nekritiškas sau. nenuspėjamo elgesio. skrupulingai atlieka savo darbą. pasportuotų ir pan. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir. Demonstratyvus tipas. Įtarus. Nori būti dėmesio centre. kad jie padiskutuotų. garbinimo. Tada oponentai ne tik išgirsta vienas kitą. sistemingo darbo. prieš atsikertant. Neįvertina situacijos pokyčių. 1. Nevaldomas tipas. nepakankamai save kontroliuojantis. nors sunkus. nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus. labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius. iššaukiantis. išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. • Oponento priverstinio klausymo principas. Jam nebūdingas racionalus elgesys. kurių privengiame. vadindami juos konfliktiškais žmonėmis. nes ruošiame savo triuškinančias replikas. Tiesmukiškas ir nelankstus. Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos. Rigidiškas tipas. Kilus konfliktinėms situacijoms. jautrus įsivaizduojamam arba realiam neteisingumui.182 prašomi „persikūnyti". Iš gyvenimo patirties nepasimoko.

Svarbiausia yra laiku pastebėti. o kaip reiktų elgtis. Tarpasmeninių konfliktų profilaktika Aptarėme įvairius konfliktų sprendimo būdus. kad nesame dar gerai išstudijavę šios problemos ir norėtumėt prie jos sprendimo grįžti kitą dieną (kai nurims emocijos). pakeisti pokalbio temą • nusileisti. gestikuliacija. kilus konfliktui. Prieškonfliktinė situacija dažniausiai neatsiranda staiga. kad jam pasirodė.bevalis. prieštaringo vidinio pasaulio. Linkęs į kompromisus. kurie suprantami kaip kabinėjimasis. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant „grįžti" į normalią tarpusavio sąveiką: • sąžiningai pripažinti. o subręsta laipsniškai. kad probleminė situacija būtų sprendžiama konstruktyviai? Atsakyti galėtume taip: yra du svarbiausi dalykai -pakeiskime savo požiūri į situaciją ir elgesį joje (tai nelengva!) bei paveikime oponento elgesį (o tai padaryti dar sunkiau). nuostatų visuma. uždarumas. šiek tiek nenuoseklaus elgesio. Vertinimai . priklausomumas nuo kitų. Ne mažiau svarbu yra įvertinti ir tokius asmenybės ypatumus kaip polinkis į riziką. įtarumas. Išoriškai stengiasi neparodyti savo emocinių išgyvenimų. mąstymo stilius. veidas parausta. Pirmiausia aptarsime savęs koregavimo galimybes prieškonfliktinėje situacijoje. 5. „Nekonfliktiškas" tipas. jei tai mums nėra svarbu • pasakyti. kinta kalbos tempas ir tembras). jog emocinė įtampa pasidarė per aukšta (pakinta mimika. siekiant konfliktų išvengti? Ką reikia daryti. Natūraliai kyla klausimas. Priminsime. nesugeba analizuoti aplinkinių žmonių poelgių priežasčių. Nepakankamai numato perspektyvą. kad ne visada būtent tikra nesantarvė sukelia konfliktą tarp žmonių: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento . Reikėtų neužmiršti ir to. jog jį įžeidė.183 pastaboms. Įtaigus.nenuoseklūs. kad.oponentas • pajuokauti. labai išgyvena dėl nesėkmių. priklausomas nuo aplinkinių nuomonės. dažnai . kompleksuotumas. nereikėtų apsiriboti mūsų oponento priskyrimu tam tikram tipui. Gali nutraukti ryšius su draugais vien todėl. galvos skausmai ir pan. Retai apmąsto savo poelgių padarinius. kur teisūs esame mes. orientuotas į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę. Aplinkinių gali būti nemėgstamas dėl keliamų aukštų reikalavimų. Kenčia pats nuo savęs. Nesugeba įvertinti realių grupės narių tarpusavio santykių. o kur . jį neretai kankina nemiga.

jog konfliktiškumo lygį veikia ir mūsų psichikos būsena. Dažna mūsų daroma klaida . jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam pačiam. kuri dienos bėgyje kinta: nuovargis. kad žmogų galima radikaliai ir greitai perauklėti pagal mūsų norą. kad jis suprastų. Norėdami apginti savo interesus.ilgas procesas. Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku . ko jie nesugeba. pavargęs. Negatyvios emocijos. ko jie visiškai nenori daryti. Neužmirškime ir sveiko humoro jausmo. skirtingai nei jis žiūrime į problemą. Be to. mokėkime daryti gera. Karnegis (Carnegie).184 motyvų. vis pereidami prie sudėtingesnių. Šypsodamiesi mes padrąsiname bendravimo partnerį. Svarbu pasiekti. balso ypatumai ir kt. netgi bjaurus oras gali išprovokuoti mūsų irzlumą. Tokie reikalavimai neišvengiamai išprovokuos konfliktą. Jau minėjome. nelaukdami už tai apdovanojimo. greičiau pajusime konflikto grėsmę. kūno judesiai. jei būtumėt jo vietoje). nestumkime oponento „į kampą". gestai. Jeigu vis tik apie tai partneriui pasakyti reikia. Todėl mokėkime įvertinti savo būseną ir laiku save sustabdyti. atsirandančios situacijai kintant ne pagal mūsų numatytą „scenarijų. taip pat rekomenduotina atidėti problemos sprendimą. Nepatartina pradėti spręsti sudėtingas problemas.puikus konflikto priešnuodis! O kaip paveikti oponento elgesį. bet ir jo asmenybės puolimas. pradėkite nuo paprasčiausios.ne tik oponento pozicijos kritikavimas. Kaip pataria garsusis D. Jeigu mūsų oponentas yra iš tikro neteisus. bet ir blogiausią situacijos plėtotės variantą. jog suprantate ir jo poziciją (turbūt ir pats taip elgtumėtės. Tai įvertinę. prie liudininkų. jei mūsų bendravimo partneris yra sudirgęs. Auklėjimas. Jeigu reikia išspręsti keletą komplikuotų problemų. Taip pat neturėkime iliuzijų. nedarykime to viešai. Todėl patartina būti numačius ne tik geriausią. fiziologinė organizmo būsena." provokuoja konfliktą. iš aplinkinių per daug nesitikėkime. „Minkšta" pozicija oponento atžvilgiu padeda sušvelninti situaciją ir ją . šypsena sukelia atsakomąją simpatiją mūsų atžvilgiu. Neužmirškime. Siūlome dar keletą patarimų. jog kai mus kamuoja panaši būklė. agresyviai nusiteikęs ar pan. neverskime jo visų akivaizdoje atgailauti. Daug informacijos apie nepalankią situacijos eigą gali suteikti mūsų bendravimo partnerio nežodinis elgesys .jo mimika. o ne kitiems. dažnai nėra būtina jam tai įrodinėti. norint išsaugoti konstruktyvią situacijos eigą? Niekada nereikalaukime iš aplinkinių neįmanomo: to. o tuo labiau perauklėjimas . kad pats žmogus norėtų pasikeisti. nuoširdus (o ne suvaidintas) domėjimasis žmogaus problema ir šypsena taip pat gali užkirsti kelią konfliktui. ko jie negalės suspėti atlikti. parodykite oponentui.

Paanalizuokite savo požiūrius.185 sėkmingai išspręsti. Oponento neigiamos emocijos greičiau išseks. Bendraudami sunkiai atsikratome išankstinių nuostatų ir stereotipų. kas griauna mūsų idealųjį Aš? Įsivaizduokite. t. Nepamirškime. Nes juk svarbiausia . vienas iš neproduktyvių savivertės kėlimo būdų yra užsimerkti prieš savo realųjį Aš ir tuo pačiu idealizuoti save savo paties akyse. jeigu jam leisime išsikalbėti. jog du troleibuso keleiviai. stovintys greta jūsų. Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime į beviltišką padėtį: įžeistas ir pažemintas jis bus pasirengęs bet kokiam konfliktui. kad negatyvios emocijos gali būti susijusios ir su kategorišku mūsų kalbos tonu. y. gali išprovokuoti tarpasmeninius konfliktus? Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? • • • LITERATŪRA . Kurie gynybiniai mechanizmai leidžia mums tapti aklais ir kurčiais tam. Kurie jų yra pavojingi jūsų bendravimui. Kaip reaguosite į šį konfliktą? Kokią konflikto sprendimo strategiją būtų protingiausia pasirinkti šiuo atveju? Pasaulį mes suvokiame per savo pačių prizmę. užimančio dalį praėjimo. kuris sukelia jam atsakomąjį norą ginčytis. Pasvarstykite: • Kai mūsų realusis ir idealusis Aš labai skiriasi.išsaugoti savo orumą ir garbę. karštai susiginčijo dėl vieno iš jų vežamo didelio bagažo. nepertraukinėsime jo.

186 .

(Atsisveikindamas pamojuoja).. X: Kada egzaminas? Y: Poryt. BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA • • • • Ar suaugę žmonės žaidžia žaidimus? Kaip nuostatos į save ir į kitus veikia bendravimą? Kada ir kaip parašome savo gyvenimo scenarijų? Vaikas. Tokį . 2. vieną iš kurių mes pasirenkame . Berne vartoja terminą stroking) ir piktavališkos . jam kažką pasako.). Kitaip tariant. reaguodamas į tai.187 10. Transakcijos gali būti geranoriškos partnerio atžvilgiu . Berne teigimu. Pateiksime transakcijų pavyzdžių: 1. Tėvo ir Suaugusiojo. visai nauju žvilgsniu. Autorius į žmonių bendravimą pažvelgė neįprastu. Berne pavadino transakcija. (Nusiunčia jam oro bučinį).. Berne bendravimą analizuoja kaip tam tikrus mainus: žmogus X siunčia žmogui Y pranešimą (t. tarsi trys socialinės pozicijos. o pastarasis.. mosteli ranka ar pan. E. atsako jam žodiniu arba nežodiniu būdu. Kas tai? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakė amerikiečių psichologas ir psichoterapeutas Eric Berne (1910-1970).tai vadinama dūriais. X: Y: Ar nori šokolado? (Patenkintas nusišypso). ir sudėtinga informacija.šis skyrius. sukūręs originalią teoriją. tai yra tarsi trys skirtingi bendravimo lygiai. X: Y: 3. nužvelgia. kiekviena asmenybei būdingos trys Aš būsenos -Vaiko. E.tai vadinama paglostymu (E. Apie tai . Transakcijos ir asmenybinės pozicijos E.pasikeitimą" kontaktais E. suaugusiame žmoguje. Transakcijose gali būti pateikta ir paprasta. kurią jis pavadino transakcine analize. y.

piktdžiugiškumas. „Vargšelis". trokštame pagyrimo. delsiantys. Ji paremta mūsų patirtimi. sąmoningais sprendimais. Jei mumyse prabunda prisitaikantis Vaikas. bejėgiai. Bendraudami iš Tėvo pozicijos mes kalbame autoritariškai. nors yra nemažai ir tokių žmonių. turima informacija. jų lyginimu. mėgstame ironizuoti..188 konkrečioje bendravimo situacijoje. „Šito tau negalima". kurių elgesiui būdingiausia viena kuri nors pozicija. būname intuityvūs. „ Jis visiškas kvailys". jiems būdinga argumentacija. galvojame apie pasekmes.. esame kuklūs ir nuolankūs. kadangi ir vaikai būna labai įvairūs. nurodinėti ir drausti.1. originalūs.". emocijomis ar nuotaikomis. nekantrumas. svajingi. normų. jaučiame. bendraudami iš šios pozicijos. „Kiek tau kartoti vieną ir tą patį". Ši asmenybės pozicija gali būti labai įvairi. užduodami atviro tipo klausimai. pretenduojame būti teisuoliais. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Tu privalai". konkrečiai. Taigi Tėvo pozicija gali būti dvejopa: kritiškas Tėvas arba besirūpinantis Tėvas. egoizmas. anot E. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Jei palygintume su. Suaugusiojo pozicija nepriklauso nuo asmenybės amžiaus. mes jaučiame gėdą ir kaltę. apsirenk". esame linkę kitus dogmatiškai vertinti ir kaltinti.. mes būname dalykiški. kategoriškai. Antra vertus. kaip tai darė mūsų tėvai. žaismingi. „Lauke šalta. veikiama įvertinant realybę. linkę paskatinti ir apginti. be to. mes būname užjaučiantys ir besirūpinantys. stereotipais. atostogas teks atidėti" ir pan. Kai mes veikiame. nelogiški. Bendraudami iš laisvo. bendravimo procese pozicijos gali nesunkiai keisti viena kitą. savo galimybes ir racionaliai išskaičiuojant. natūralaus Vaiko pozicijos mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos. spontaniški. Bendraudami iš Suaugusiojo pozicijos. paguosti ir patarti. „Pirmiausia nusiramink" ir 1. Jei bendraujame iš „mažojo profesoriaus" Vaiko pozicijos. „Jei ir toliau taip lis lietus. Šioje būsenoje. objektyvūs. o faktais. kūrybingi. elgesį) paprastai mes perimame iš savo tėvų. Mes laikomės susitarimų. remiamės ne nuostatomis. nepaklusnumas. natūralūs. Tėvo poziciją (nuostatas. sugebame išklausyti kitą. Priimdami sprendimus. mąstome taip. mes esame Tėvo būsenoje. kad. susivaldantys.. Dabar smulkiau aptarsime minėtas vidines pozicijas. dėmesingi. smalsūs. kuriais mes buvome vaikystėje. palaikyti. tingumas. esame baimingi. „Aš galvoju.". sugebantys . Beje. Sakiniai formuluojami be emocijų. „Raktus palikau darbe". „Nenukabink nosies". Vaiko pozicija savyje slepia tą mažą mergaitę ar tą mažą berniuką. Berne. tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas.

„Ką man daryti?". Žemiau pateikti pavyzdžiai leis dar geriau suprasti trijų aptartų vidinių asmenybės pozicijų skirtumus. „Tai tu tinginys. . lyg nebūtų akių sumerkusi šią naktį.trys šimtai penkiasdešimt litų. Norėčiau ir aš mokėti taip linksmintis. Kopūstuose daug vitamino C.Vaikas: Kopūstai tikrai naudingi. „Kaip norėčiau šokolado!". atvirkščiai. Jeigu ji nesugeba apskaičiuoti savo laiko. tai geriausia asmenybės dalis. jeigu mes teisingai su ta dalimi elgiamės. kada . O. norint ką nors pasiekti. kuriomis parodome savo nuolankumą arba. kokios nuostabios spalvos! Reakcija (jaunos sekretorės pavėlavimą į darbą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Vargšelė atrodo taip. kritiškai. kad viskas būtų vertinama dogmatiškai. Berne. kuri leidžia pajusti gyvenimo džiaugsmą. o ne aš!" ir kt.. Reakcija į kopūstų sriubos kvapą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš.189 manipuliuoti kitais: mes žinome. Anot E... net nematydamas laikrodžio.būti ramiems ir pan. „Palikit mane ramybėje" ir kt. kaltinimais ar vertinimais. „Man gėda. Reakcija į šiuolaikinio dailininko paveikslą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Kažkokie kliedesiai! Ir ką tai galėtų reikšti? Prie paveikslo nurodyta ir kaina . parodome nepasitenkinimą mums siunčiamais pamokymais. į kurią pašnekovo poziciją mes vieną ar kitą frazę adresuojame. kada reikia verkti. kad aš nepaskambinau jam". „Nusprendžiau stoti į KTU" ir kt. pasitarti. kiti darbuotojai gali būti nepatenkinti. Pvz. Į Suaugusiojo poziciją siunčiami tie pranešimai. Kreipimasis į Vaiko poziciją paprastai būna susijęs su jausmais. „Kodėl šitoje grafoje neįrašytas skaičius?". išgyventi meilę ir kt. Pvz. Bendravimas iš Vaiko lygio neturėtų būti tapatinamas su suaugusio žmogaus nebrandumu. iš kurios vidinės pozicijos mes kalbame. jie palaiko mūsų šeimos sveikatą. Į Tėvo poziciją mes nukreipiame tas frazes. kuriomis lyg ir sutinkame. bet ir tai. kuriais mes norime gauti informacijos. emocijomis. Niekas neprivers manęs valgyti tą dvokiančią bjaurastį! Teorijos autorius nurodo. kad svarbu ne tik tai. Pateiksime keletą Vaiko pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Taip tau ir reikia". „Aš nesugebėsiu".

kai sprendžia kokią nors problemą.. S. pasiųstą iš tam tikros vidinės Aš pozicijos.. kaip Suaugęs-Suaugęs. kad negaliu susikaupti ir rašyti referatą. Tu man taip pat patinki. anot E. kai kartu linksminasi.190 Pvz. Toks bendravimas yra nekonfliktiškas ir. „Pirmiausia tu nusiramink"." ir kt. Pateiksime pavyzdžių (Tėvo. du žmonės gali bendrauti kaip TėvasTėvas. „Gal galėtum jau nebepykti ant manęs. X: Aš taip jaudinuosi dėl savo mamos sveikatos. V): X: Y: X: Y: Koks vadybininko atlyginimas? Pradžiai . atitinka sveikus žmogiškus santykius.. Tu man tikrai patinki. Tu susitark su dėstytoju ir važiuok kokiai savaitei pas Y: .du tūkstančiai litų. Suaugusio ir Vaiko pozicijas atitinkamai žymėsime raidėmis T. kai aptarinėja savo vaikų studentišką gyvenimą. Transakcijų tipai Papildančios transakcijos Transakcijos vadinamos papildančiomis.. kaip Vaikas-Vaikas. jei į pranešimą. Berne. Pvz. asmenybė sulaukia norimos reakcijos iš kitos asmenybės tam tikros Aš pozicijos.

Persikertančios transakcijos gali vesti į konfliktą. veterinarui reikia parodyti katę. išmesdamas kompiuterį? Persikertančios transakcijos Persikertančios transakcijos atsiranda tada. Pateiksime pavyzdžių: X: Y: Kiek dabar valandų? Tu amžinai kažkur skubi! X: Y: Ar tu galėsi šiandien vakare atvažiuoti paimti mane iš darbo? Šiandien aš turiu tūkstantį darbų! Aistės gimtadieniui turiu parvežti tortą. kad tuoj išmesiu tą prakeiktą kompiuterį pro langą! Ir kas tave taip supykdė? Ką tu pasieksi. Tokiu būdu yra pakeičiama bendravimo kryptis. žmonės lyg nusisuka vienas nuo kito. atitolsta.191 X: Y: Aš taip įsiutęs. o tu dar nori mane pasodinti prie mašinos vairo! . kai į siunčiamą pranešimą atsakoma netikėta arba nepageidaujama reakcija.

socialiniame ir psichologiniame (žr. Kitaip tariant. Psichologinio lygmens.1 pav.).192 X: Y: X: Y: Klausyk. 10. Pateiksime studento (X) ir studentės (Y) pokalbio pavyzdį. t. Berne. y. einam kur nors pasilinksminti! Kada gi tu pagaliau surimtėsi! Kiek kartų tavęs reikia prašyti sutaisyti buto užraktą?! O kiek man reikės maldauti. kuri yra numanoma. Taigi bendraujama iškart dviejuose lygmenyse . kad bendravimo procese vienu metu čia dalyvauja daugiau negu dvi Aš būsenos. Dvigubų transakcijų modelis (E. o socialinis lygmuo yra saugus ir priimtinas. po socialiai priimtina transakcija yra maskuojama tikroji transakcija. transakcijas pavaizduosime . 1992) Šis transakcijų tipas yra patogus ir mūsų mėgstamas: juk bet kada galime išsiginti psichologinio lygmens. 10. kad išskalbtum marškinius?! Paslėptos transakcijos Tai sudėtingesnis transakcijų tipas. Nuo papildančių ir persikertančių transakcijų jos skiriasi tuo. numanomas.1 pav.

įtakoti kitus ir įvertinti aplinkinių žmonių poveikį mums. Taigi.(Tu man patinki. mano pajamos neleidžia man nusipirkti tokį automobilį". (Sprendžiant pagal tavo išvaizdą..) Dar vienas pavyzdys. o jų tekstą užrašysime skliausteliuose. (Tu man patinki taip pat. kaip įprasta. Na.. tas modelis tikrai ne tau) Pardavėjo siųstas pranešimas gali suaktyvinti arba jūsų Aš-Suaugusiojo būseną. sąmoningai reguliuoti tarpusavio santykius.. arba Aš-Vaiko būseną. analizuodami transakcijas. vaizduojamos ištisinėmis rodyklėmis. mes galime giliau pažinti save. . Jūsų vidinis Suaugusysis atsakytų maždaug taip: „Taip. X: Gal užeikime pas mane kavos? Aš gyvenu vienas... Socialinio lygmens transakcijos.193 trumpomis rodyklėlėmis. Prie jūsų prieina pardavėjas (X) ir sako: X: Tai mūsų puikiausias sportinis modelis. . Priklausomai nuo to. jūs teisus. bet jis jums per brangus.) Y: Iš tikro lauke šalta. o jūsų maištingas vidinis Vaikas turbūt sukiltų prieš tokį „įžeidimą": „Aš perku šį automobilį! Tai kaip tik tai. nuskambėtų visai skirtingi atsakymai. ko ieškojau".. Kava būtų ne pro šalį. Įsivaizduokite save (Y) automobilių parduotuvėje apžiūrinėjantį patinkantį modelį..

194

Piešdami skirtingo dydžio apskritimus, pavaizduokite savo Aš būsenas: Tėvo, Suaugusiojo, Vaiko. Kitaip tariant, didžiausiu apskritimu žymėkite tą būseną, kuri labiausiai reiškiasi jums bendraujant, ir atvirkščiai, mažiausiu apskritimu - rečiausiai besireiškiančią būseną. Pateiksime piešinukų pavyzdžių:

Psichologinės pozicijos
Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos į save ir į partnerį mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime žmogus užima teigiamą arba neigiamą poziciją savo ir kitų atžvilgiu. Jis gali nuspręsti: Aš esu stiprus. Aš esu kvailas. Aš esu garbingas. Aš esu nenormalus. Aš esu siaubingas. Aš esu angelas. Aš viską darau neteisingai. Aš niekad neklystu. Aš geresnis už kitus. Aš nenusipelniau gyventi. Žmonės yra nuostabūs. Žmonės man duos visko, ko aš noriu. Manęs niekas nemyli. Žmonės yra simpatiški. Žmonės niekada nedaro kitiems gera. Visos aukščiau paminėtos pozicijos iš esmės yra tokios pozicijos: „Aš geras" arba „Aš blogas" ir „Tu geras" arba „Tu blogas". E. Berne aptaria galimus keturis pastarųjų pozicijų derinius (žr. 10.2 pav.): 1. „Aš geras ir tu geras". Tai sėkmę nešanti, sveikos asmenybės pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystėje. Jei tėvai skatina vaiką, džiaugiasi juo, pripažįsta jo laimėjimus, ima formuotis pozityvi nuostata į supantį pasaulį. Būtent tokia nuostata mums padeda būti laimėtojais, turėti patikimų draugų ir veiklos partnerių, konstruktyviai spręsti problemas.

195

2. „Aš geras, o tu blogas". Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti savo pranašumą įvairiausiose srityse („aš stiprus, teisingas, puikus"). Be to, tuo pačiu siekiama sumenkinti, pasmerkti, pažeminti kitą („tu egoistas, silpnas, klystantis"). Ši pozicija yra projekcinė: kiti žmonės kaltinami dėl tų savybių, kurios būdingos pačiam kaltinančiajam. Tokio tipo žmonės ieško tikrų ar įsivaizduojamų priešų, aplink save sėja baimę ir pyktį. Tai žmonės, kurie nuolat jaučiasi apgauti ar persekiojami ir todėl apgaudinėja ar persekioja kitus. 3. „Aš blogas, o tu geras". Tai savęs žeminimo, bejėgiškumo, nepasitikėjimo savimi pozicija. Tokiems žmonėms reikalinga globa, pagalba. Save žeminančios nuostatos ima formuotis dar vaikystėje, kai tėvai užima poziciją „Aš geras, tu blogas", o vaikas statomas į poziciją „Aš blogas, o tu geras". Šios pozicijos žmonės atitolsta nuo kitų, yra linkę į depresiją. 4. „Aš blogas ir tu blogas". Tai beviltiškumo pozicija, neretai asmenybę atvedanti į alkoholizmą, narkomaniją. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame neįmanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystėje, kai tėvai labai demonstruoja savo pranašumą, neleidžia vaikui mąstyti ir veikti pačiam. Vaikas ima blogai galvoti ir apie save, ir apie tėvus.

10.2 pav. E. Berne psichologinių pozicijų rombas

196

Žaidimai, kuriuos žaidžiame
E. Berne į žmonių tarpusavio santykius pažvelgė neįprastai: jo teigimu, didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro psichologiniai žaidimai, turintys tam tikras taisykles, žaidėjus ir numanomą baigtį. Iš psichologinio žaidimo gaunama tam tikra nauda (dažniausiai - psichologinė), tačiau žaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems žaidimo dalyviams. Taigi šie žaidimai nėra linksmi. Žaidimus mes žaidžiame nesąmoningai arba sąmoningai, juos nuolat kartojame (ypač - mėgstamiausius) su tais pačiais ir naujais partneriais. Turbūt ir jūs esate pastebėję, kad kartais kartojate tuos pačius žodžius ta pačia intonacija, o keičiasi tik vieta ir laikas. Žaidimą E. Berne apibrėžia kaip seriją paslėptų papildančių transakcijų, nepertraukiamai sekančių viena paskui kitą, su aiškiai numatoma baigtimi. Kad būtų aiškiau, pateiksime žaidimo „Pabandyk... Taip, bet..." pavyzdį. Įsivaizduokite, jog kalbasi dvi draugės: X: Žinai, jaučiuosi pavargusi, nieko nebenoriu, nėra nuotaikos. Y: Tai šiandien nesimokyk, pailsėk, išeik pasivaikščioti. X: Taip, bet reikia rašyti referatą... Y: Pabandyk susitarti su dėstytoju. Gal atidėtų savaitei..? X: Taip, gal ir atidėtų, bet pasivaikščiojimu nuotaikos sau nepakelsiu... Y: Tai gal nueik pas gydytoją? X: Taip, bet ten tokios eilės... Y: Tai gal suorganizuojame kokį vakarėlį? Pasilinksmintume. X: Taip, bet tai brangiai kainuotų... Y: Tai gal pabandyk... (Ir 1.1. Po kurio laiko įsivyrauja tyla). Kokią psichologinę naudą iš šio žaidimo gavo X? Jūs turbūt pastebėjote, kad žaidimo metu socialiniame lygmenyje vykę procesai („Padėk man!") neatitiko to, kas vyko psichologiniame lygmenyje („Bet tau tai nepavyks!"). Atviras tekstas čia tebuvo kaukė, o svarbiausia buvo paslėpta informacija. Taigi X gauta psichologinė nauda yra ta, kad ji atsidūrė dėmesio centre. Antra, X parodė, kad jos draugė Y ne tokia jau ir protinga, jei nesugeba patarti. Kaip būtų galima nutraukti žaidimą „Pabandyk... Taip, bet..."? Tiesiog žaidžiančio šį žaidimą reikėtų tiesiai paklausti: „O kaip tu pats galvoji spręsti savo problemą?"

197

Taigi žaidimai trukdo atviriems, garbingiems tarpusavio santykiams. Mes žaidžiame iš Aš-Tėvo būsenos, kai kartojame savo tėvų žaistus žaidimus. Mes žaidžiame iš Aš-Suaugusiojo būsenos, kai žaidžiame sąmoningai. Mes žaidžiame iš Aš-Vaiko būsenos, kai žaidimai yra susiję su ankstyvaisiais mūsų išgyvenimais, su vaikystėje priimtais sprendimais apie save ir kitus. E. Berne aprašė daugybę žaidimų. Vien jų pavadinimai jums turbūt sukels jausmą, kad tai jau kažkur anksčiau girdėta, vykę: „Jeigu aš būčiau..."; „Ką pasakys žmonės?"; „Pažiūrėk, ką per tave padariau"; „Jeigu ne tu, tai aš galėčiau..." ir 1.1. Jeigu jus sudomino E. Berne požiūris į mūsų bendravimą kaip į psichologinius žaidimus, būtinai perskaitykite jo knygą „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės".

Gyvenimo scenarijus
E. Berne teigimu, mes jau vaikystėje susikuriame nesąmoningą savo gyvenimo planą - gyvenimo scenarijų. Kad ir kaip būtų keista, psichologinis scenarijus turi labai daug ką bendro su teatro scenarijumi. Ir viename, ir kitame yra tam tikri vaidmenys, dialogai, veiksmai, scenos ir siužetai, vedantys į kulminaciją ir pasibaigiantys teatro scenos (gyvenimo) užsklanda. Psichologinis scenarijus - tai asmenybės gyvenimo veiksmų planas, kuris numato, į kokį tikslą bus orientuota asmenybė ir kokiu būdu to tikslo bus siekiama. Savo gyvenimo dramą žmogus vaidina nesąmoningai; tik retais atvejais ši drama atsitiktinai gali būti įsisąmoninta. Asmeniniai mūsų scenarijai kartais būna panašūs į sentimentalią dramą, kartais - į fantastinius nuotykius, tragediją, farsą, romaną, linksmą komediją ar nuobodžią pjesę. Žmonių vaidinamos dramos gali būti konstruktyvios, destruktyvios ar neproduktyvios, t. y. niekur nevedančios. Kaip yra sukuriamas gyvenimo scenarijus? Vos gimęs vaikas ima kaupti informaciją apie jį supantį pasaulį. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pirmuosius pojūčius, kurie nulemia pačią ankstyviausią informaciją apie save, savo vertingumą. Vaikai, kurie švelniai glaudžiami prie krūtinės, kuriems šypsomasi, kurie šnekinami, kaupia visai kitokią informaciją, negu tie kūdikiai, kurie paimami į rankas su nerimu, priešiškumu ar baime. E. Berne nuomone, pirmieji vaiko savo atžvilgiu išgyventi jausmai greičiausiai ir yra ta galinga jėga, kuri įtakoja visą gyvenimo planą (scenarijų), užimamą psichologinę poziciją gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. Šalia vaiko visada

tu ne viso proto". Ir visa tai vyksta giliai pasąmonėje. Jis dažnai atsigręžia į praeitį: „Jei aš būčiau vedęs kitą. „Vieną dieną tu tikrai tapsi įžymiu".. Laimėtojas realizuoja savo individualumą ir vertina tai kituose. Vaikas.. Pralaimėtojo pozicijos mes išmokstame dar vaikystėje. t. Taigi kiekvienas žmogus pats sau nusprendžia. auklėjimo ypatumai ir kt. gali nuspręsti: „Nereikia jausti" arba „Nereikia rodyti savo jausmų". laukia iš jos stebuklo: „Kai aš baigsiu .).tai tas žmogus. galimybė būti savimi. sunkus fizinis darbas. Tam turi įtakos konfliktai. Jis atsiskleidžia. Kaip jau minėjome. „Tu siaubingas vaikas". apie religingumą. vaikai išmoksta manipuliuoti savimi ir kitais.".. „Jei aš būčiau graži.. „Tu lėtas kaip vėžlys". kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami. pralaimėtojo ir nelaimėtojo. kurių laikydamasis tampa „geru berniuku" arba „gera mergaite".). Laimėtojas .". o galbūt. Šie „įgūdžiai" išlieka ir suaugus. atsiskyrėliu ar pan. kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatytą tikslą (tapti lyderiu. vaikystėje mes gauname daugybę mūsų gyvenimą programuojančių pranešimų: apie mokymosi naudą ir savo galimybes. gali padaryti išvadą: „Nereikia mąstyti pačiam".. įžymybe. kurį nubaudžia už nesutikimą su suaugusiu.. tai tampa elgesio norma.. grubumas šeimoje. „Jei aš būčiau turtingas. Vaikas. Laimėtojui svarbu ne tiek sėkmė gyvenime. ar jis yra laimėtojas (kartais mums iš šono gali atrodyti priešingai. „Mums būtų geriau be tavęs". priartiname jį prie realybės. Pralaimėtoją galima pažinti iš kalbos. Tačiau turbūt tiksliausia juos būtų skirstyti į tris grupes: laimėtojo. kiek autentiškumas.198 yra tėvai. o paauglystėje šį „kūrinį" papildome naujais faktais. kurie siunčia vaikui pačius įvairiausius pranešimus: „Tu niekada nieko nepasieksi". „Neabejoju. o ne kuria kitiems patinkantį savo paveikslą. apie sveikatą ir t. „Tu tiesiog gimęs būti kunigu". scenarijai gali būti patys įvairiausi. Tokias išvadas vaikas laiko neginčijamomis tiesomis. Taigi iki septynerių metų mes parašome savo gyvenimo scenarijų. kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje numatyto tikslo. Pralaimėtojas . seneliai ar kiti suaugusieji.." Kartais pralaimėtojas „įsikimba" į ateitį. specialistu. Norėdami susidoroti su šiomis problemomis. apie poilsį. nes klauso savo tėvų. jei to troško. Kaip matome.tai tas žmogus.

nutraukdami tą keistą beviltiškų pasikartojimų grandinę. Tai žmonės.tai abejonėse paskendę žmonės. Tik pažindami save. jo niekas nepasigenda. O koks jūsų gyvenimo scenarijus? Dar nevėlu jį pakeisti. jei aš jam nepatiksiu. kokie yra jūsų mėgstamiausi žaidimai? . jausti ir suprasti. Pralaimėtojai yra ir tie... kuriam „ir taip gerai". kurie gyvenimo scenarijuje numato sau mirtį (savižudybę. įsisąmonindami vaikystės išgyvenimus ir sprendimus.". „O kas bus." Taigi pralaimėtojai .. Nelaimėtojas . kuri vadinama gyvenimo scenarijumi.. galime pagaliau pradėti gyventi čia ir dabar.tai toks žmogus. nelaimi ir nepralaimi. kodėl? Kokia iš minėtų psichologinių pozicijų jums artimiausia? Kaip manote. mirtį nuo vėžio ar pan.. namuose? Universitete? Vakarėlyje? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas.. pralaimėtojų kategorijai priskiriami ir tie. save ir kitus jie mato kreivame veidrodyje.. Ar šis ir jūsų pieštasis ..". tačiau per didele kaina: užima išsvajotą postą tampa lyderiu. praleidžiantys gerus dabarties šansus..panašūs? Jei skiriasi.) ir ją įgyvendina. kuris niekuo nerizikuoja." Dar viena pralaimėtojų kategorija su baime laukia būsimų nelaimių: „O kas. jis yra pilkas ir nepastebimas. kurie pasiekia gyvenimo tikslą. „Kai pagaliau užaugs vaikai. Beje. kurie patys sau trukdo matyti... turinčiu mėgstamą Aš būseną? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas. girdėti. Pasvarstykite: • • • • • • Ar galite pavadinti save žmogumi. insultą infarktą. priklausomai nuo aplinkybių.".. pvz. bendraujant su skirtingais žmonėmis? Paprašykite savo draugą (draugę) nupiešti jūsų Aš būsenų portretą. tačiau mainais už tai „gauna" opaligę. „Kai aš praturtėsiu. Jis niekada netampa lyderiu.199 mokyklą. Tai žmogus. jei aš neteksiu darbo..

200 .

. Kaip elgtis svečioje šalyje? Paklausus žmonių. kad ateityje „švedai taps dar labiau švedais. dar labiau prancūzais. Nežiūrint to.dar labiau kiniečiais." Darbo užsienyje sėkmė labai priklauso nuo to. taigi galima netiksliai išreikšti savo mintis arba suprasti kitus. savo kultūra. kurie daug keliauja po įvairias pasaulio šalis. tačiau. Mus lengvai gali užliūliuoti mintis. Taip parodytume.201 11. Net jeigu suklysime. o prancūzai. dažniausiai išgirstame vienintelį atsakymą: visų pirma kalba. savo laimėjimais. įgysime jų pasitikėjimą ir pagarbą. Derėdamiesi su užsienio partneriais. žiūrėti CNN ar pamėgtas kelionių laidas. Mes visi didžiuojamės savo šalimi. kiniečiai . dažniausiai kalbame ne gimtąja kalba. ne gimtąja kalba. šios pastangos bus deramai įvertintos. vitrinose matyti kitas įprastines prekes. „išslysta" daugybė kalbos atspalvių. reikėtų pasistengti išmokti bent jau pagrindines mandagumo frazes. Kalbant kita. Futuristas J. tuo besididžiuojančių. kokios yra didžiausios bendravimo kliūtys. Šiandien panorėję galime iš vieno žemyno greitai patekti į kitą ir tenai pirkti įprastus gaiviuosius gėrimus. faksai. Bendraujant su kitos tautybės žmonėmis. kaip perprantame skirtumus tarp mūsų ir kitų šalių kultūros ir kiek stengiamės prie jų prisitaikyti. tesergsti mus Dievas. gerbdami ir pažindami kultūrą bei laimėjimus kitų. TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI • • • • • Kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios? Ar visada galime vadovautis mūsų elgesio normomis? Su kokiais bendravimo barjerais galime susidurti kitose šalyse? Kokie drabužiai priimtini komandiruotėse? Kaip įvairių kultūrų atstovai supranta punktualumą? Šiandieninio žmogaus bendravimo patogumui tarnauja telefonai. kad norime juos suprasti ir gerbiame jų kultūrą. mes netampame vis didesnio atskirų kultūrų supanašėjimo liudininkais. kad tai reiškia ir kultūrų suartėjimą. internetas. Neisbit rašo. kad pasaulis šiuolaikinių komunikacijos priemonių ir tarptautinės rinkos dėka „sumažėja".

visada reikia iš pradžių suprasti. todėl pasistenkite deramai tai įvertinti. manierų. Sutikus kitą žmogų. Laisva turistų apranga privertė viešbučių darbuotojus Ispanijos salose raštu prašyti savo svečių neateiti vakarienės su šortais. laikomas kvaileliu. iškylantis bendraujant su užsieniečiais nežodiniai. kuriose pagarba svarbiau už viską. drabužių. kuriuos dažniausiai lemia religija. kur keliaujate. geriausia laikytis svečią priimančios šalies papročių net tada. Didžiojoje Britanijoje žmogus. Renkantis drabužius komandiruotei į užsienį ar į priėmimą. Jūsų išvaizda turi būti ne rėkianti. Kitas ne mažesnis barjeras. Nuo kultūros tradicijų priklauso įvairios tarpasmeninio nuotolio zonos. Apsirenkite taip. bet daranti įspūdį ir būtinai profesionali. Šalyse. Amerikiečių mokslininkas R. Gesteland pirmiausia atsako į klausimą. tačiau jeigu Vokietijoje per dieną pasakysime daugiau nei vieną šmaikštybę. savo humorą reikia pasilaikyti sau. ar galime vadovautis mūsiškomis elgesio normomis. pagal kurią visi tarptautinio verslo papročiai ir praktika logiškai sugrupuoti į tam tikrus modelius. kad jūsų vizitinę kortelę išverstų į tos šalies. Sužinokite. R. kaip į susitikimą su aukščiausias pareigas užimančiu jūsų įmonės asmeniu. Vizitinių kortelių dizainui ir spausdinimui įdedama daug darbo.202 Skirtingose šalyse sąmojingumas ir humoras suprantamas nevienodai. niekas negali iš karto perprasti visų papročių bei kitos šalies taisyklių. ar toje šalyje. Reikia žinoti. Net per kaitrą neleidžiama pusnuogiams apžiūrinėti bažnyčių ir cerkvių Pietų Europos šalyse. kiekvienam derėtų gauti informacijos. Korėjoje. kad į mečetes ir daugelį pagodų (Rytų Azijos šventyklos) neleidžiama įeiti apsiavus. samprotaukite konservatyviai. būsime palaikyti juokdariu. niekada neužtenka paisyti vien tiktai klimato sąlygų. kur vykstate. Atsidūrus užsienyje. Šia puse kortelę įteikite jus priimančiam žmogui. ypač apie draustinus dalykus. Kinijoje. taip pat žmogaus saviraiška mimikos bei gestų kalba. Gesteland (1997) pasiūlė sistemą. Prieš atsakingą komandiruotę užsakykite. sklindantys iš judesių. Šveicarijoje. nesublizgėjęs sąmoju. Pristatydamas savo teoriją. Vokietijoje. Singapūre. kalbą ir išspausdinkite tai kitoje kortelės pusėje. Žinoma. kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios: . užrašykite ant vizitinės kortelės visus savo turimus laipsnius. arabų šalyse ir daugelyje Pietų Amerikos valstybių). Jeigu nieko tikra nežinote. bet apie svarbiausius papročius. jei mums labai sunku juos suvokti. neverbaliniai impulsai. Jeigu tai priimtina. Atkreipkite dėmesį į vizitines korteles. vertinamas mokslinis laipsnis (tai galioja Prancūzijoje. kurias įteikia jums.

dalykinius reikalus su nepažįstamais verslininkais aptaria gana lengvai. galbūt todėl. ypač jei šie užsieniečiai. Kasmet . Verslininkai. Pavyzdys . 11. kai į reikalus orientuoti eksporto rinkodarininkai bando pradėti verslą į santykius orientuotose rinkose. t. kurie reiškia kultūros tendencijas. kad nėra dviejų derybininkų. Pateikdamas įvairių kultūrų elgesio versle modelius. kurie elgtųsi visiškai vienodai. ne visiems aptariamos kultūros verslininkams. (Sudarant tarptautinį sandėrį pirkėjo padėtis esti palankesnė. Panagrinėkime juos išsamiau. orientuoti į dalykinius reikalus (OR). agresyviais ir pernelyg tiesmukais.1 lentelę). • Orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius Kaip teigia R. kad atvykėlis taikysis prie vietos papročių. bet. suprantama. nebent norėtų derėtis dėl kuo palankesnių sąlygų). Taigi yra išskiriami elgesio modeliai. OR verslininkai mano. Kadangi OR žmonės yra dalykiški ir gana lengvai pradeda dirbti su nepažįstamais. dažnai be reikalo atidėlioja sprendimus. 2. net jei abu priklauso tai pačiai kultūrai. Dauguma OS žmonių laiko OR atstovus įkyriais. Konfliktai kyla tuomet. kad pardavėjas taikysis prie pirkėjo. bruožus. orientacija į tarpusavio santykius (žr. Jiems nesmagu dirbti su nepažįstamais.203 Tarptautiniame versle tikimasi. kad yra išaugę itin dinamiškoje. Gesteland perspėja. y. orientacija į dalykinius reikalus. o tie. būdingus daugumai. eksporto rinkodarininkai paprastai gali greitai užmegzti tiesioginį kontaktą su potencialiais pirkėjais tose rinkose.Jungtinės Amerikos Valstijos. Jis gali nepaisyti kultūrinių skirtumų.su tais. kuriais galima pasitikėti. atstovaujantys OS kultūrai. draugais ir gerai pažįstamais asmenimis ar jų grupėmis . • Tarptautiniame versle tikimasi. kad jų partneriai. šiuolaikiniam pasauliui būdingas toks verslo kultūrų pasiskirstymas: 1. OS žmonės mieliau dirba su šeimos nariais. neturi savo nuomonės. Gesteland (1997). kurie orientuojasi į tarpusavio santykius (OS) žmonėms. įvairių kultūrų visuomenėje. daugiausia dėmesio skiria užduotims. R. Amerikiečiai. yra tiesiog nenuspėjami. Tokį atvirumą iliustruoja telemarketingo populiarumas.

204

amerikiečiai perka gaminių ir paslaugų už daugiau kaip 300 milijardų dolerių iš visiškai nepažįstamų asmenų telefonu. Šitokia į dalykinius reikalus orientuota rinkodara reiškia, jog tarp pardavėjo ir pirkėjo tėra vienintelis ryšys - kliento telefono numeris. Suprantama, net Amerikoje, kuo didesnis ir sudėtingesnis sandėris, tuo daugiau pirkėjas norės žinoti apie pardavėją. Tačiau svarbiausia, kad į reikalus orientuotose kultūrose rinkodarininkai gali užmegzti kontaktą su perspektyviu pirkėju be jokio išankstinio paruošimo, bendravimo ar ryšių. Griežtai į tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryšius galima pradėti tik tada, kai pažįstate reikalingus asmenis arba gebate suruošti viską taip, kad būtumėte jiems pristatyti. Visoje OS pasaulio dalyje planuokite užmegzti ryšius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai, tarptautinės mugės ar prekybos misijos metu, arba padedami trečiosios šalies pristatymo. Tam idealiai tiktų aukštas pareigas užimantis asmuo arba organizacija, pažįstama abiem pusėm. Užmegzti kontaktą gali padėti mūsų šalies ambasados komercijos skyrius, prekybos ir pramonės rūmai, prekybos asociacijos, gal net bankas. Verslo derybos paprastai trunka daug ilgiau OS kultūrose nei OR šalyse. Kultūrose, orientuotose į dalykinius reikalus, apie reikalus kalbama jau pirmojo susitikimo metu. OR verslininkai labai pasitiki raštiškomis sutartimis. OR šalyse derybose gali dalyvauti teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. OS kultūros pirmiausia pasitiki tarpusavio santykiais, kurie, jų manymu, padeda išvengti nesusipratimų bei spręsti problemas. OS rinkose pirmiausia susidraugaujama, o tik paskui sudaromas sandėris. OS kultūrose nepasitikėjimas nepažįstamais asmenimis, ypač užsieniečiais, dažnai verčia pareigūnus delsti. Pavyzdžiui, „Volksvvagen" bendrovei prireikė devynerius metus trukusių derybų, kad susitartų su Kinijos valdžia dėl automobilių gamyklos atidarymo; „McDonald's" kompanija dirbo daugiau kaip dvylika metų, kol susitarė su tuometine sovietų valdžia dėl pirmųjų restoranų statybos. Klientas ar partneris iš OS kultūros nori būti tikras, kad ne tik kompanija, bet ir jūs asmeniškai imsitės atsakomybės už bendros veiklos sėkmę, kad palaikysite glaudžius asmeninius ryšius. Reikia laiko, kantrybės ir kartais geležinių kepenų plėtojant patikimus santykius OS rinkose. Panašu, kad išgėrimai pagreitina ryšių įtvirtinimo procesą Rytų Azijoje - tačiau tik tarp vyrų. Moterys tuose vyriškos draugystės ritualuose vis dar yra nepageidaujamos.

205

11.1 lentelė. Verslo kultūrų pasiskirstymas -orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius (R. Gesteland, 1997, p. 18) KULTŪROS . ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Šiaurės ir germaniškoji Europa Didžioji Britanija Šiaurės Amerika Australija ir Naujoji Zelandija Pietų Afrika KULTŪROS. NUOSAIKIAI ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Lotynų ir Rytų Europa Viduržemio jūros regionas Honkongas, Singapūras KULTŪROS. ORIENTUOTOS I TARPUSAVIO SANTYKIUS Arabų valstybės Didžioji Afrikos dalis Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis

OR bei OS verslo kultūros skiriasi ir savo bendravimo būdu. Derybininkai iš OR šalių vertina tiesią, atvirą, nesudėtingą kalbą, o derybininkai iš OS dažnai mieliau vartoja netiesioginį, subtilų, vingrų stilių. Šis skirtumas yra didžiausias nesusipratimų tarp OS ir OR verslo žmonių šaltinis. OR derybininkai, bendraudami su kitais, siekia būti teisingai suprasti. Jie net didžiuojasi tuo, kad sako tai, ką galvoja, ir galvoja tai, ką sako. Pavyzdžiui, olandų verslininkai visiškai pagrįstai garsėja tiesmukiškumu. OS kultūrose tiesumas ir atvirumas, taip vertinami OR šalyse, reikš nesubrendimą ir naivumą, gal net aroganciją. OS kultūrose tik vaikai ir suvaikėję suaugusieji sako tai, ką galvoja, nes jie kitaip nemoka bendrauti. OS derybininkai pirmenybę teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. Jie slepia savo emocijas, ypač neigiamas, stengiasi išsaugoti harmoniją, atidžiai kontroliuodami savo kalbą ir veiksmus, kad neįžeistų ir neįstumtų aplinkinių į nemalonią padėtį. Šios kultūros atstovai nekantravimo, susierzinimo, nusivylimo ar pykčio rodymą suvokia kaip harmonijos ardymą ir laiko tai

206

šiurkštumu bei įžeidimu. OS šalyse reputaciją praranda abi pusės, kai prie pasitarimų stalo vienos pusės derybininkas pradeda karščiuotis. Asmuo, parodęs savo pyktį, t. y. pasielgęs vaikiškai, praranda reputaciją. Be to, atvirai demonstruodamas pyktį, jis priverčia ir kitą pusę prarasti reputaciją. Daugiau nieko ir nereikia, kad net ir perspektyviausios derybos atsidurtų aklavietėje. Daugelis japonų, kinų ir Pietryčių Azijos žmonių žodelį „ne" laiko keiksmažodžiu. Kad neįžeistų, jie verčiau sumurmės: „Tai gali būti sunku" arba „Mes turime į tai pasigilinti". Populiarūs atsakymai „Galbūt" ir „Tai bus nepatogu." Kai Rytų Azijos derybininkai pakeičia temą ar tiesiog nutyla, dažnai tai reiškia: „Pamiršk tai." Pavyzdžiui, daugelis atvykstančiųjų į Japoniją mano pasiekę susitarimą, nes jų partneriai keletą kartų jiems pasakė „taip", lydėdami tą „taip" daugybe šypsenų ir palinksėjimų. Tačiau visai nebūtinai tai reiškia sutikimą. Neužmirškite, kad japonai bet kuria kaina vengia nuomonių priešiškumo arba konfrontacijos. Jeigu jie priversti atsakyti į tiesiai užduotą klausimą, galvoja, kad privalo sutikti, nenorėdami sudrumsti jūsų harmonijos. Jie nemato jokios problemos dėl to, kad vėliau pasirodys su visiškai priešingu sprendimu, priimtu kompanijos reikalų ir gerovės vardan. Mandagus azijiečių, arabų, afrikiečių ir lotynų amerikiečių bendravimo būdas padeda išsaugoti harmoniją. To, ką jie sako prie derybų stalo, tikroji prasmė dažnai būna numanoma, t. y. prasmė aiškėja iš konteksto bei aplinkos. JAV antropologas E. T. Hali sugalvojo šias kultūras tiksliai apibūdinantį terminą - „plataus konteksto" kultūros. Kai kalba šiaurės europiečiai, šiaurės amerikiečiai, australai bei Naujosios Zelandijos gyventojai, didžioji prasmės dalis būna akivaizdi, t. y. išreiškiama žodžiais. Klausytojas sugeba suprasti, kas sakoma, nekreipdamas ypatingo dėmesio į kontekstą. E. T. Hali tai pavadino „siauro konteksto" kultūromis. Danų mokslininkė M. Djursaa, ištyrusi Danijos, Vokietijos bei Didžiosios Britanijos verslininkų elgesį, teigia, kad visos minėtos Europos kultūros, be abejonės, priklauso siaurajam kontekstui, tačiau skirtumai tarp jų taip pat akivaizdūs. Britai akivaizdžiai labiau nei arabai linkę į dalykinius reikalus ir siauresnį kontekstą, bet kartu jie daug labiau nei jų kolegos danai ir ypač vokiečiai linkę į platų kontekstą bei tarpusavio santykius.

207

Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas, hierarchija, valdžia bei pagarba
Formalios kultūros paprastai būna susiskirsčiusios į hierarchijas, kurios atspindi narių padėtį ir valdžią. Tuo tarpu neformalios kultūros labiau vertina egalitarines (pranc. ėgalitaire - lygybė) visuomenes su mažesniais statuso bei valdžios skirtumais. Sunkumų kyla, kai verslininkams iš egalitarinių kultūrų prireikia bendrauti su partneriais iš hierarchija pagrįstų visuomenių. Laisvas neformalus bendravimas piktina aukšto rango žmones iš hierarchinių kultūrų. Iš kitos pusės, neformalių kultūrų atstovai gali palaikyti formalaus elgesio partnerius niūriais, nedraugiškais, pasipūtusiais arba arogantiškais, per daug sureikšminančiais statuso bei užimamų pareigų svarbą. Nesusipratimų būtų išvengta, jeigu abi pusės suvoktų, kad skirtingas elgesys versle priklauso nuo skirtingų kultūros vertybių. Manoma, kad neformalios kultūros vertina visuomenės narių lygybę, o formalių kultūrų vertybių sistema apima hierarchijas ir visuomeninės padėties skirtumus. Formalumas visada susijęs su padėtimi visuomenėje (statusu), organizacijos struktūrine hierarchija bei su tuo, kaip išreiškiama pagarba aukšto statuso asmenims. Tarptautinės rinkodaros specialistai turėtų žinoti, ar bendrauja su formaliomis, ar su neformaliomis kultūromis (žr. 11.2 lentelę). Egalitarinių bei hierarchinių visuomenių skirtumai gali tapti rimta kliūtimi prekyboje. Tarptautinės rinkodaros vadybininkai iš neformalių kultūrų dažnai nesupranta, kaip pabrėžti pagarbą aukšto rango veikėjams iš formalių kultūrų, kurie gali lengvai įsižeisti dėl nepakankamai parodyto dėmesio. Reikia atminti, kad formalūs kreipiniai, t. y. pavardėmis, pareigomis, laipsniais, titulais, pavyzdžiui „Daktare Miuleri", yra vienas iš svarbiausių būdų parodyti savo pagarbą aukšto rango asmenims. Pietų ir Pietryčių Azijoje kostiumas ir kaklaraištis karšto sezono metu yra pagarbos išraiška (sėdėdami su švarku tvankiame kabinete, rodysite dar didesnę pagarbą). Lotynų Amerikoje ir didžiojoje Europos dalyje linkstama su panieka vertinti verslininką, kurio interesai ribojasi vien pinigų „kalimu". Aukštesnė padėtis priskiriama žmogui, sugebančiam protingai kalbėtis apie meną, muziką, literatūrą, istoriją, filosofiją bei kiną. Kilmė, išsilavinimas taip pat gali suteikti aukštesnį statusą.

rekomenduojama laikytis trijų žingsnių strategijos: 1. ar pardavėjas. Turite žinoti. Gesteland. Japonijai ir Saudo Arabijai.208 11. Formalios ir neformalios verslo kultūros (R. užimantys žemesnes pareigas savose organizacijose • jauni abiejų lyčių žmonės • moterys • bet kurio amžiaus vyrai ir moterys . Susipažinkite su vietos protokolu. lytį. 1997. kad jus pristatytų pats vyriausias. kaip išreikšti pagarbą nepadlaižiaujant. Keturios tarptautinio verslo žmonių grupės hierarchinėse kultūrose yra priverstos dirbti nepalankesnėmis sąlygomis. o ne pasakoti apie jas. vyras. Geros profesinės žinios suteikia statusą.2 lentelė. 47) LABAI NEFORMALIOS KULTŪROS Australija JAV VIDUTINIŠKAI NEFORMALIOS KULTŪROS Kanada Naujoji Zelandija Danija. Tai: • žmonės. Privalote aiškiai parodyti savo profesines žinias. Norvegija FORMALESNĖS KULTŪROS Didžioji Europos dalis Viduržemio jūros regionas Arabų šalys Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis Formalios kultūros linkusios vertinti žmones pagal amžių. Būkite tikras savo srities ekspertas. kokį tik sugebėsite rasti. . p. užimamas pareigas ir pagal tai. 2. dirbant su hierarchinių kultūrų pirkėjais. kur vyrai verslo pasaulyje tradiciškai įgyja aukštesnį statusą nei moterys. Ypač tai būdinga Pietų Korėjai. Jauniems eksporto specialistams. Pasistenkite. ar jis pirkėjas.tarptautinės rinkodaros ir pardavimų darbuotojai. 3.

nes polichroniškose kultūrose nedovanotinai šiurkštų nutraukti susitikimą vien dėl to. jog jūs eksporto vadybininkas.polichroniškos visuomenės. kurios mažiau dėmesio skiria punktualumui ir nesikankina dėl terminų (žr.būkite kantrūs! Sudarydami sandėrį ar pasirašydami sutartį. biure? Kada atvykti pas italą. labai nemandagu pasipūtėliškai žvelgti į polichroniškas kultūras. itin svarbu laikas.vienas. parodysime savo pagarbą ir išsiauklėjimą. vergaujančiais pačių susikurtoms elgesio taisyklėms. kad polichroniškose kultūrose santykiai reiškia kur kas daugiau nei prievarta primesti terminai. ypač vertinančio punktualumą. o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai. tai visiškai leistina. Planuodami turėkite kuo didesnę laiko atsargą ir kuo artimiau (geriausia .susitikinėti asmeniškai) bendraukite su partneriais. susitaręs susitikti su klientu. monochroniškoje kultūroje labai nemandagu būti nepunktualiam. tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant arogantiškais pedantais. O gal ankstesnis susitikimas pasibaigė vėliau nei buvo manyta. Jeigu visą valandą pavėluosite Ispanijoje. parodysite. darbotvarkės nepajudinamos. E. kuris paprastai vėluoja pusvalandį? Vokietijos rinkos specialistai teigia. Svarbiausia . Polichroniškose kultūrose vadybininkas gali vėluoti į susitikimą. chronos . kai jūsų susitikimą nuolat pertraukinės netikėti lankytojai. Skirtingas laiko ir dienotvarkių suvokimas sukelia konfliktus. atvykęs į susitikimą prieš penkias minutes. kad esate suplanavęs kitą. Šioje .T. Įsivaizduokite. Neįsižeiskite ir nenustebkite.tai derybos gali pasibaigti net neprasidėjusios. Viena pasaulio visuomenių grupė garbina laiką. Hali šias laiką garbinančias kultūras pavadino monochroniškomis (gr. jog jums.209 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros Skirtingose kultūrose punktualumas yra suprantamas skirtingai. Konfliktai kyla todėl. nedrausmingais ir nemandagiais žmonėmis. Suprasdami šio tikslumo arba netikslumo reikšmę tam tikroje šalyje. Beje. kita vertus.3 lentelę).laikas). kaip ir jūsų klientui. kad griežtai pagal darbotvarkę dirbantys atvykėliai laisviau traktuojančius laiką kolegas ima laikyti tinginiais. nes galbūt turėjo pagelbėti draugui ar šeimos nariui. Griežtai traktuojančiose laiką visuomenėse punktualumas yra privaloma savybė: dienotvarkės geležinės. kad. bet jeigu daugiau kaip penkias minutes pavėluosite Niujorke . Kada geriausiai pasirodyti vokiečio. 11. klerkai su šūsnimis laiškų ir popierių bei atsakymai į telefono skambučius. atminkite. monos . Visiškai kitokios .

o karštesnio klimato kultūrų požiūris į laiką kur kas laisvesnis. Kinija ir Pietų Korėja buvo polichroniškos kultūros.pardavėjas visada privalo rodyti pagarbą pirkėjui. dienotvarkes ir griežtai traktuoja laiką. susitikimas Pietų Korėjoje tikriausiai prasidės laiku. Šios šalys yra pavyzdys. Singapūras. pastebėsite. geriausiai išreikšite pagarbą net polichroniškoje kultūroje. Taivanis Kinija. 1997. Pietų Korėja POLICHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Arabų valstybės Afrika Lotynų Amerika Pietų ir Pietryčių Azija Atidžiai pažvelgę į 11.3 lentelė. . o ne kur nors mažame miestelyje. „polichroniški" klientai ar partneriai tikisi. 11.3 lentelę. Singapūras. Beje. 57) LABAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Šiaurės ir germaniškoji Europa Šiaurės Amerika Japonija VIDUTINIŠKAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Australija ir Naujoji Zelandija Pietų ir Rytų Europa Honkongas. negu menkiau išvystytoje Vidurio Kinijoje. Atvykdami laiku.210 monochroniškoje kultūroje sampratos „punktualumas" ir „patikimumas" labai susijusios. Taivanis. jei vyks Seule. Ir šiandien žmonės iš pramoninių Pietų Kinijos provincijų labiau kreipia dėmesį į laiką. Honkongas. prieš 40 metų Japonija. Be to. Orientavimasis į laiką ir dienotvarkes įvairiose verslo kultūrose (R. Gesteland. kad „monochroniški" vadybininkai visada pasirodys laiku. kad šaltesnio klimato verslo kultūros garbina laikrodį. plėtojantis verslo santykiams. keičiasi ir verslo kultūra. Atminkite . kaip ir kitoje laisviau laiką traktuojančioje šalyje. kad. net dirbdami laisvai laiką traktuojančiose kultūrose. p. nepatariama vėluoti į susitikimus. Italijoje.

Proksemika: asmeninė erdvė ir distancija tarp asmenų. o dažni gestai ir besikeičianti mimika verčia manyti. Ekspresyviems žmonėms nesmagu. negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliūva į nemalonią padėtį derėdamiesi su ekspresyviais partneriais. garsus balsas reiškia pyktį. o jeigu kokią mintį reikia ypatingai pabrėžti. Pavyzdžiui. Tačiau atstumas tarp dviejų besimylinčių susitrauks iki nulio. kad atkreiptų dėmesį į svarbų punktą.4 lentelė rodo. Jie dažnai pakelia balsą. 11. . du anglai. bet santūrių kultūrų žmonės tokį elgesį laiko nepaprastai šiurkščiu. jei pokalbis netikėtai trumpam nutrūksta. Ekspresyvūs verslininkai mėgsta kalbėti garsiai. skirtingų kultūrų atstovų deryboms daugiausia sunkumų gali sudaryti keturi kūno kalbos aspektai. o kuriose santūri kultūra. stovės per ištiestą ranką vienas nuo kito. Santūriose kultūrose. kurioje pasaulio dalyje užaugome. kurioje atsidūrėme. iš visų jėgų trenkia kumščiu į stalą. nei santūresni verslo partneriai. Ekspresyviems verslininkams pašnekovų pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis. 1. pavyzdžiui Tailande. kad visi girdėtų. tylos ir pašnekovo pertraukimo pokalbio metu momentus • neverbalinis bendravimas .5 lentelėje nurodomos distancijos.211 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros Ekspresyvūs žmonės bendrauja visiškai kitaip. Tarptautinio verslo ekspertų nuomone. monotoniška kalba suvokiama kaip nesvarbi. ištyrus atstumus tarp tos pat lyties įvairių kultūrų verslininkų. 11. Santūrios kultūros atstovai pauzes tarp žodžių vertina ne mažiau už pačius žodžius. Tyli. Kiekvieną žmogų supa nematomas oro sluoksnis. Galima skirti tokias tris bendravimo rūšis: • verbalinis bendravimas apima žodžių ir jų junginių prasmes • paraverbalinė kalba apima tariamų žodžių garsumo įvairovę. ką tik susitikę pobūvyje. kuriose rinkose vyrauja ekspresyvi. ir nuo situacijos. Dėl didžiulės paraverbalinio ir neverbalinio elgesio ekspresyvumo įvairovės tarptautinio verslo vadovai ir derybininkai patiria nemalonių netikėtumų. Santūrūs.tai kūno kalba. kad žmogus šiek tiek „trenktas". kurio dydis priklauso nuo to.

nuo rankos paspaudimo reikėtų susilaikyti. švelnus. prancūzų . ilgai trunkantis. anglų . kad aplinkui susidarytų pakankama erdvė. Daug europiečių spaudžia ranką kiekvieną kartą susitikę ir išsiskirdami. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo būdų.paprastas ir santūrus. Ekspresyvios ir santūrios kultūros (R. Japonijoje. Arabų pasisveikinimas gana dažnas. aukščiausias pareigas . fizinis kontaktas. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranką. fizinis kontaktas nėra mėgstamas. Tačiau. Jeigu pristatinėjate kolegą grupei žmonių. Skandinavijoje yra įprotis ranką paspausti du kartus iš eilės. o po to jūs iš karto atstumiamas.4 lentelė. tačiau rečiau už europiečius.lengvas. Haptika: prisilietimai. Įvairių kultūrų žmonės paduoda ranką bei pasisveikina įvairiai. Gesteland. p. susitikus su užsienio prekybos partnerio žmona. t. 1997.68) LABAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika VIDUTINIŠKAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS JAV ir Kanada Australija ir Naujoji Zelandija Rytų Europa Pietų Azija SANTŪRIOS KULTŪROS Rytų ir Pietryčių Azija Šiaurės ir germaniškoji Europa 2. nors šių šalių verslininkai jau įprato prie trumpo rankos paspaudimo sveikinantis. pirmiausia prieikite prie vyriausio. Taivanyje. Šiaurės amerikiečiai spaudžia ranką tvirtai. Tolimuosiuose Rytuose. kai sudaromi prekybiniai sandėriai. Italijoje ir Graikijoje ranką krato apie minutę ir tuo pačiu gal dešimt kartų švelniai paspaudžia. Malaizijoje.212 11. Vokiečių rankos paspaudimas tvirtas ir greitas. y.

1997. Turbūt subtiliausia kūno kalbos forma yra žvilgsnis. ilgas žvilgsnių kontaktas laikomas įkyrumu. Pas mus priimta šnekantis žiūrėti į pašnekovą.213 užimančio asmens. taigi ir laikytis asmeninio ar viešojo nuotolio. ir įtariai žiūri įjuos slepiančius. 11. kurios žiūri vyrui į veidą.5 lentelė. Gesteland. Santūrių kultūrų atstovai vertina ramesnį neverbalinį elgesį ir nemėgsta atviro emocijų reiškimo.30 cm Arabų šalys Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika DIDELĖ: 40 . Afrikos tautų kultūroje.taip leisite suprasti. Okuletika: žiūrėjimas tiesiai į akis. mandagu kalbantis nežiūrėti į pašnekovą. Asmeninė erdvė ir reikiamo atstumo išlaikymas (R. kad jums jie visi lygūs. Kinetika: kūno judesiai ir gestai. akių kontaktas. jeigu jį gerbiame. Pietiečiai pasitiki žmonėmis. 4. 74) NEDIDELĖ. norėdami pabrėžti savo žodžius. atvirai rodančiais savo jausmus. Tarptautiniams derybininkams ypač svarbūs du kinetikos aspektai: veido mimika ir plaštakų bei rankų judesiai. Ekspresyvūs žmonės labai išraiškingai ir daug gestikuliuoja. Jeigu tenka prisistatyti pačiam. Skirtingose kultūrose žvilgsnių kontaktai skiriasi. Tuo tarpu japonai ir vokiečiai emocijų demonstravimą gali palaikyti vaikiškumu ir nesubrendėliškumu. Bet kai su nepažįstamu žmogumi atsiduriame labai ankštoje erdvėje. Rytuose moterys. p. 11. .6 lentelėje pateikiama kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose. laikomos įžūliomis. atvirkščiai. apeikite visus dalyvius iš eilės . Tai rodo susidomėjimą ir pagarbą kalbančiajam.60 cm Daugelis Azijos šalių Šiaurės. Vidurio ir Rytų Europa Šiaurės Amerika Australija 3. 20 .

Kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose (R.6 lentelė. Indijoje kojos . Savo vizitinę kortelę teisingiausia paduoti dešine ranka. jog ji turi teršiamųjų savybių. Šiaurės amerikiečiai šia veido išraiška parodo susidomėjimą ar nustebimą. filipiniečiai . vokiečiai nori pasakyti „Jūs protingas". anglai . tuo pat metu prilaikant jos alkūnę kairiąja.tai suteršti galinti kūno dalis." Šis gestas Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju. 1997. įvairiose kultūrose antakių pakėlimas reiškia visiškai skirtingus dalykus.skeptiškumą.„Sveiki!". kuri laikoma sielos buveine. Gesteland. Antai vienose šalyse galvos linktelėjimas reiškia „taip". azijiečiai išreiškia nepritarimą. kai paliečiama žmogaus galva. Musulmonų. pavyzdžiui. ja neleistina nė valgyti. kaip tik atvirkščiai. todėl ja draudžiama prisiliesti. Todėl. mimikos ar poelgio vertinimas. jeigu jis pirkėjas). nepatingėkite pasidomėti tos šalies papročiais ir kultūra. Pietryčių Azijoje nevalia glostyti vaiko galvos. o papurtymas . Manoma.214 11.„ne". 78) INTENSYVUS AKIŲ KONTAKTAS Arabų šalys ir Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa ir Lotynų Amerika STIPRUS IR VIDUTINIŠKAS AKIŲ KONTAKTAS Šiaurės Europa ir Šiaurės Amerika Korėja ir Tailandas NETIESIOGINIS AKIŲ KONTAKTAS Didžioji Azijos dalis Įvairiose kultūrose gali visiškai skirtis kurio nors gesto. Jei kas nors rodo į mus pirštu. kad tokiu būdu galima sužaloti vaiko sielą. kitose. mes galime pagalvoti: „Jis visai neišauklėtas. p. vykdami į užsienį bei priimdami kitos šalies derybininką (ypač. Skirtinga neverbalinės kalbos gestų interpretacija atskleidžia vieną iš svarbiausių tarptautinio verslo problemų: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje kultūroje gali tapti labai nemandagus ir įžeidžiantis kitoje. induizmo ir budistų kultūrose kairė ranka laikoma nešvaria... . Indijoje. nes tikima. Arabų šalyse. Pavyzdžiui. arabai ištaria „Ne". ir būtų nepagarbu ištiesti jas sėdint prieš tenykštį gyventoją.

215 Pasvarstykite: • • • • Kaip užmegzti pradinį kontaktą OR ir kaip .OS kultūrose? Kas svarbiau tarpkultūrinėse verslo derybose .dalykiniai reikalai ar tarpusavio santykiai? Kokie tarpkultūrinio bendravimo skirtumai sukelia daugiausia nesusipratimų? Kaip paaiškintumėte skirstymą į „siauro" ir „plataus" konteksto kultūras? .

mažiau bijosite konkurentų ir padidinsite galimybes gauti norimą vietą. kokių turite ypatingų gabumų. pažymėkite. Ieškant darbo. jei jus atleido? Žymi etiketo specialistė A. Taigi darbo ieškojimą vertinkite ne kaip mūšį. išsamus gyvenimo aprašymas ir teigiamas požiūris į ateitį padės kalbėtis su bet kokiu darbdaviu. koks darbas jums idealiai tiktų. ar praradote senąjį darbą. Baisiausia. . Kokioje firmoje jums labiau patiktų dirbti: didelėje ar mažoje. Susidarykite savo privalumų sąrašą ir tuomet ieškokite tokio darbo. labiausiai atitinkantį jūsų gebėjimus ir patirtį.216 12. nuotykių kupinas laikas. jei rūpestingai suplanuosite savo veiksmus ir blaiviai vertinsit situaciją. kas labiausiai ir mažiausiai patiko.gerai save pažinti. kaip ieškoti darbo. Žinokite. bet kaip nuoseklias pastangas susirasti užsiėmimą. prisistatant darbdaviui. Jeigu jūs organizuotas ir informuotas žmogus ir į šį procesą žiūrite kaip į kasdieninio gyvenimo dalį. žinoma. ką mėgstate veikti. ką geriausiai mokate. kad jus tirs ir vertins. Kokių įgijote žinių ir įgūdžių? Pagalvokite. ar ką tik baigėte universitetą. daugeliui sukelia nemažą nervinę įtampą. Vanderbilt pateikia daug vertingų patarimų. Pamąstykite. ar tik ieškote naujų išmėginimų. Užsitęsę ieškojimai įbaugina net labiausiai savimi pasitikinčius. nesvarbu. jums reikės varžytis su kitais. Autobiografiją pradėkite nuo to. Ne kiekvienas mėgsta konkurenciją ar protingai reaguoja. Apibūdinkite savo ankstesnį darbą. kuo jūs rimčiausiai domitės ir. koks jūsų išsilavinimas ir patirtis bei kokį darbą norėtumėte dirbti. KAIP IEŠKOTI DARBO • • • • Kaip rašyti gyvenimo aprašymą? Kaip reikia pasiruošti pirmajam pokalbiui su darbdaviu? Ką daryti. Gyvenimo aprašymas Gera autobiografija arba darbinės veiklos aprašymas yra svarbiausias dalykas. Sistemingos pastangos. kas esate. jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos? Kaip elgtis. Nors darbo ieškojimas galėtų būti nuostabus. Nerimas sumažės. gal net pripažins esant netinkamą. kurį dirbdami tuos gabumus galėtumėt pritaikyti. svarbiausia .

adresus. gyvenimo aprašyme karjeros tikslų galit ir nenurodyti. . Tai jūsų vardas. Kita vertus. įgytos patirties bei išsilavinimo aprašymą. Svarbiausia dalis yra jūsų profesinio gyvenimo santrauka. Apibūdinkite savo veiklos sritį ir pasiekimus. ar mokate užsienio kalbą. ar dirbate kompiuteriu ir kontoros įranga. Apie juos galite rašyti motyvaciniame laiške. kuris puikiai jus pažįsta: buvęs dėstytojas arba kolega. apdovanojimus ir pagyrimus bei papildomo ugdymo veiklą. nerašykit apie vidurinę. kad ieškote darbo. Jei jūsų gyvenimo aprašyme darbo vietų sąrašas neįprastai ilgas. Jei esate baigęs vidurinę mokyklą. Amerikiečiai mėgdavo kaitalioti darbus karjeros sumetimais. kodėl siekiate karjeros? Ką labiausiai norėtumėte veikti? Kokie jūsų planai po vienerių. geriau duoti namų telefoną nei tarnybinį. Jeigu ką tik baigėte mokyklą. Karjeros tikslai ir darbo motyvai. galite paminėti atliktą praktiką. dviem sakiniais. Rašydami galvokite apie darbą. savo pareigas ir įsidarbinimo laiką. Jei jūs ką tik baigėte universitetą ir jūsų darbo patirtis nedidelė. Biografiniai duomenys. galit plačiau apžvelgti savo išsilavinimą: pažymių vidurkį (jei jis neblogas). Reikėtų nurodyti savanoriškus darbus bei kitokią veiklą. Sąrašą pradėkit nuo paskutinės jūsų darbo vietos. Kitais atvejais rekomendaciją jums gali parašyti žmogus. dėstytas disciplinas. buvusios tarnybos. Datas galite rašyti arba ne. namų adresas ir telefonas. nurodykite jos pavadinimą ir adresą. trejų ar net po penkerių metų? Autobiografija skirstoma į kelias dalis: biografinius duomenis. Tarnyba ir patirtis. Net jeigu jūsų dabartinis darbdavys žino. Rekomendacijos. Jei jūsų darbdavys sutinka parašyti jums rekomendaciją. Ankstesnius darbus surašykit chronologine tvarka. pirmiausia apibūdinkite savo išsilavinimą. Nurodykit įstaigų pavadinimus.217 jaukesnėje? Pamąstykite. niekuomet apie savo motyvus ir tikslus nekalbėti miglotai. Nepamirškite parašyti. bet pradėkit nuo mokslinio laipsnio bei vardo ar mokslinio darbo. pavardė. Jei turite aukštąjį išsilavinimą. įvykdytus projektus. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. kurio jūs prašote. nedvejodami sutikit. Svarbiausia . (Darbdaviai nelabai mėgsta darbuotojus. Išsilavinimas. autobiografijos pradžioje apibūdinkite juos vienu. Į sąrašą galite įtraukti po aukštojo mokslo įgytas žinias ir laipsnius. kai kiti pasiūlo didesnį atlyginimą). Jei turite konkrečių karjeros tikslų. Tačiau dažnai darbus keičiantį žmogų gali palaikyti nepastoviu ar nekompetentingu darbuotoju. metančius darbą. Nesiųskite fizinių duomenų: amžiaus. dviejų. ūgio ar svorio.

Tačiau nusiuntę vien gyvenimo aprašymą. Tekstas turi tilpti viename puslapyje. Šį sąrašą paduokite darbdaviui per pokalbį. kurie nepaiso jau paties pirmo prašymo. darbdaviai nemėgsta samdyti tų. Jei skelbiamas tik telefono numeris. Paruoškite sąrašą asmenų. Daugiau nei pusę laisvų vietų padeda užpildyti įdarbinimo agentūros ir asmeniniai ryšiai. jau nekalbant apie pasiūlymą dirbti. Venkite pokalbio apie priėmimą į darbą telefonu. paskambinkit ir pasiteiraukit dėl pokalbio. o ne ranka. Nurodykite. Nenurodykite pageidaujamo atlyginimo. Rašykite tik ant labai gero balto popieriaus.218 Patarimai rašančiam autobiografiją • • • Įrašykite naujausius faktus. Pagyros ir melas vis tiek išaiškės. Niekuomet nerašykite į rekomendacijų sąrašą žmonių. Negavę iš firmos atsakymo septynias dienas ar dešimt dienų. vargu ar būsit pakviesti pokalbio. Rašykit mašinėle. kad išspausdintų. Nemeluokite. spausdinkite per vieną intervalą tarp eilučių. Paprašykite kelis bendradarbius perskaityti ir įvertinti jūsų autobiografiją. . ar nėra rašybos klaidų. Tūkstančiai žmonių randa darbą pagal skelbimus laikraščiuose skelbimų arba verslo puslapiuose. tuomet neskambinkit. paskambinkit ir tik paklauskit. kurios profesionaliai tai padarys). kurie galės jus rekomenduoti. kad reikalui esant galite pateikti rekomendacijas. nesusitarę su jais iš anksto. adresai ir telefono numeriai. • • • • • • • Pasiruošimas pokalbiui Ieškančiam darbo skelbimai ir įdarbinimo agentūros yra svarbus informacijos šaltinis. Jei neturite rašomosios mašinėlės ar kompiuterio. Jame turi būti pavardės. pasamdykite ką nors. Jei skelbime parašyta: „Neskambinti". Atidžiai patikrinkite . (Yra daug tarnybų. Jūsų tikslas susitarti dėl susitikimo.

Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi. įdarbinimo politika. ką skaitėt ir girdėjot apie kompaniją: jos vystymasis. 2. ar firmai negresia susijungimas arba pardavimas.219 Bet kokiame. Turėtumėt žinoti šios kompanijos ir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas. vadovų savybės. Praverstų išmanyti kompanijos hierarchiją ir sudėtį skyriaus. ar mėgstate sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). Pakalbėkit su žmonėmis. kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pašnekesys. Atsakymą kuo išsamiau pagrįskite. puikiai sugebat parduoti produkciją arba kiti ne kartą gyrė jūsų gebėjimą vadovauti. ar jūs tinkamas kandidatas tam tikram darbui. Stenkitės pasitikinčiai kalbėti apie savo įgūdžius. „Kodėl norite šio darbo?" Pašnekovas nori sužinoti. . Tokioje situacijoje nedera save menkinti. pokalbio klausimai būna neįtikėtinai panašūs. Jam terūpi. kad domitės dideliu atlyginimu arba jums galima mažiau mokėti. ar jūs rimtai nusprendėte ir ar firma turės naudos. Pamėginkite išsiaiškinti. Dabar jums pravers surinkta informacija. Palanki proga įterpti informaciją. kad jums darė didelį įspūdį tai. „Kodėl turėčiau jus samdyti?" Darbdaviai dažnai šito klausia. tikrindami jūsų saviraišką. Pasinaudokite proga ir apibendrinkite savo gebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį. net pirmajame pokalbyje privalote išmanyti apie kompanijos veiklą. Neapsiribokite vien spaudiniais. Iš anksto paruošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleisti jūsų sugebėjimus. 3. paslaugas. veiklos kryptis. kuriame norite dirbti. kurios nėra jūsų gyvenimo aprašyme. ar jūs save laikot linksmu žmogumi. kad darbdaviui neįdomu. Daug ką galite sužinoti iš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. tuo daugiau galimybių. „Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių? " Į šį klausimą atsakykit truputį linksmiau. kurie dirba jus dominančioje srityje. bet ir girtis nebūtina. kurią jau įveikiate. . jus pasamdžiusi. skelbiamus finansinius rodiklius. Įsigilinkite į kompanijos ar pramonės šakos perspektyvas ir problemas. tuo geresnį įspūdį padarysit pašnekovui.Papasakokite apie save" arba „Kaip jūs save apibūdintumėte?" Atminkit.. 1. darbo aplinka. Dažniausi pokalbio klausimai. kad jums pasiūlys darbą. Pavartykite kompanijos brošiūras ir žinynus. kad esate laikomas patikimu darbuotoju. Niekuomet nesakykite. Užsiminkit. išryškindamas paskutinę silpnybę. moderni produkcija ar darbo stilius. kvalifikaciją ir patirtį. Savo kvalifikaciją susiekite su konkrečia firma ir konkrečiu darbu. Pateiksime kai kuriuos iš jų. sužinokite apie jos produkciją. 4. Kuo daugiau per pokalbį žinosit apie kompaniją. Sakykit.

Jei norit pokalbio metu laisvai jaustis. Jei jus atleido ekonominiais sumetimais. tačiau yra būdų ją palengvint. Jei tebedirbate. mes diskutuosime dėl atlyginimo". . Niekada nediskutuokite apie pinigus. Jei pokalbis apie pinigus užsimegs prieš tai . atsakykite klausimu: „Ar jūs man siūlote darbą?" Jeigu jie atsakys „taip". . jei tai bus jums naudinga. Neškitės lagaminėlį. pasiprašykit didžiausios siūlomos sumos. Jeigu jie mėgintų išsisukinėti sakydami: „Jeigu mes pasiūlytume jums darbą. Pripažinkit. kai kurios kompanijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėl biudžeto apribojimų mažina etatus. Išgirdę apytikslį dydį. Moterys turėtų vilkėti sijoną ar suknelę. kad neprasitartų jūsų darbovietei anksčiau už jus pačius.paskutinė ir bene sunkiausia užduotis. kad tikitės didesnės algos. . už kokį atlyginimą jūs sutinkate dirbti?"... kad suruoštų jums pokalbio repeticiją ir suvaidinkit visą pokalbį. Kaip pasirinkti drabužius pokalbiui. kuriuos vilkėtumėte ir pirmąją darbo dieną. Tuomet geriausia paklausti. Pokalbio repeticija. kad jie būtų švarūs ir išlyginti. Geriausia į pokalbį eiti tais drabužiais. dėvėkit patogius drabužius. kol firma neįvardijo pirminės sumos. 6. Pasistenkite atrodyti kuo geriausiai ir tinkamiausiai. Vyrams tiktų švarkas. atsakykite: „Jeigu jūs siūlote man darbą. į kurias jūs pretenduojate. Pavyzdžiui. Taip jis parodys. Gerai pasiruošę pokalbiui. kad nori jus įdarbinti. 7. užsiminkit. Įsidėmėkite pagrindinę derybų taisyklę: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. Derybos dėl atlyginimo . diplomatą ar portfelį su gyvenimo aprašymu. ką firma mano apie pareigas. prisipažinkite pašnekovui. kokį atlyginimą jums galėtų pasiūlyti. Jeigu jie paklaus: "O kiek jūs norėtumėte uždirbti?". kad jūsų dabartinis vadovas ar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir paprašykit..Kokio pageidautumėt atlyginimo? " Pokalbį apie užmokestį geriau atidėti. ką tiksliai jums reikės daryti. o batai būtinai turi būti nublizginti. Jei jus atleido. kiek jie sutiktų jums mokėti.220 5. kol pasiūlys darbą. kaklaraištis. truputį pasikvėpinti ir susilaikyti nuo rėksmingų papuošalų.Kiek jūs uždirbdavote?" Sakykit atvirai. Svarbu. kiek jūsų paslaugos galėtų būti vertos. rekomendacijomis ir kitais tinkamais dokumentais. Paprašykit draugą . kad jūs vis dar bandote išsiaiškinti. Laikykitės bendrų švaros ir tvarkos taisyklių. renkitės klasikiniu stiliumi ir kukliai ir pritapsit bet kokioje įstaigoje.Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norit išeiti) iš dabartinio darbo?" arba „Už ką jus atleido?" Sakykite tiesą ir nekritikuokite buvusio ar dabartinio darbdavio. ieškant naujo darbo. nemėginkit teisintis. ir neapsisprendėte. ką dar atleido ir kodėl. Taip pat jūs sužinosite. tada paklauskite. paprašykit draugą.pasakykite.

rankos paspaudimą ir žvilgsnį. kuriame aukšte ji įsikūrusi ir per kiek laiko ten nuvyksit? Ar gerai žinot pašnekovo pavardę ir pareigas? Pokalbis Neverta ir sakyti. ar nervinatės. ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. užpildykit kiekvieną skiltį. pavardžių. elgseną. o gal nusišnekat. tuomet galėsit geriau patyrinėti savo elgesį. kiek laiko sugaišit kelyje ir pridėkit mažiausiai ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams. Paskaičiuokit. painiojat atsakymus. kad į bet kurio lygio pokalbį dėl darbo turit atvykti laiku. adresų ir telefonų sąrašą. Prieš pokalbį patikrinkite: • • • • • • • • • Ar jūsų nagai ir plaukai švarūs? Ar drabužiai neskylėti ir nepurvini? Ar nublizginti batai? Ar pasikartojot surinktą informaciją? Ar pasikartojot atsakymus? Ar pasiėmėt bent porą gyvenimo aprašymų ir rekomendacijų egzempliorių? O plunksnakotį? Ar pasitikslinot pokalbio laiką? Ar žinote tikslų kompanijos adresą. balso tembrą. Rašykite įskaitomai. todėl turėkit plunksnakotį. Jūsų bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas. Jeigu atvykote į didelį pastatą.221 kritiškai įvertinti jūsų aprangą. Neblogai būtų šią repeticiją įrašyti į vaizdo ar garso juostą. Pokalbio metu jus gali paprašyti užpildyti pareiškimo anketą. Vietoj atsakymo nerašykit „Ieškoti gyvenimo aprašyme". Pokalbis prasideda nuo tos minutės. Pamatysit. Kaip rašyti pareiškimą. kad galėtumėt atsakyti į klausimus apie išsilavinimą. kai peržengiat firmos slenkstį. pasistenkite kuo geriausiai atrodyti jau lifte. reikalingų datų. Į klausimą apie atlyginimą galit parašyti „derybų objektas". Svarbiausi patarimai: .

papasakokit apie save ir kodėl tinkate šiam darbui. netaršykit plaukų. • Pokalbiui pasibaigus. Sugrįžimas į darbo pasaulį Jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos. Jei jums pasiūlys cigaretę. kad pašnekovo intonacija ir žodžių niuansas gali daryti įtaką jūsų atsakymams. • Nerūkykite. . Pašnekovas pats duos ženklą. Jei nedirbdami įgijot naujų profesinių įgūdžių. Pasistenkit pažaboti nervinius įpročius. pavyzdžiui. jeigu pašnekovas nukrypsta nuo temos. Tačiau. Jis gali pažvelgti į laikrodį arba tiesiog atsistoti. nei per greitai. • Pokalbis yra dialogas. Išlaikykit vienodą balso intonaciją ir nekalbėkit nei per lėtai. bet nebūkit per daug įsitempęs. jokiu būdu nejuodinkit darbdavio ar kompanijos. • Pokalbį pradėti leiskit pašnekovui. Susijaudinus ir išsigandus lengva pamesti pokalbio giją.222 • Sveikindamiesi su pašnekovu. pasijusit tvirčiau. kol jums nepasiūlys. Jeigu pašnekovas tylės. Jei auginote vaikus. kada pokalbis baigtas. Atidžiai įsiklausykit į pašnekovo klausimus. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. pavyzdžiui. To paklausite tik gavę darbą. tvirtai paspauskite jam ranką ir pasakykite: „Malonu susipažinti" arba „Ačiū. Tikriausiai jis pasistengs. tuomet jūs paklauskit: „Ar galiu paskambinti po savaitės ir sužinoti galutinį sprendimą?" Išeidamas pažvelkite pašnekovui į akis. Jums gali pasakyti: „Pranešiu maždaug per savaitę" arba „Paskambinkit po savaitės". • Apsikeitę mandagumo frazėmis. Kalbėdami žiūrėkit pašnekovui į veidą. mokėtės užsienio kalbos arba lankėt kursus. kad jaustumėtės laisvai. nedelskit ir išeikit. • Nesėskite. • Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti viršvalandžius. nenutraukite jo. parašykite tai laiške. kiek dienų truks jūsų pirmosios atostogos. kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. Retas darbdavys neigiamai vertins šį faktą. kad skyrėte man laiko". Atminkit. paspauskit ranką ir padėkokit už susitikimą. • Pradėję kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą. Atsakę į pirmąjį pašnekovo klausimą arba pats ji uždavęs. Jis padėkos jums už vizitą ir gal būt pasakys. mandagiai atsakykit net jei pašnekovas rūko. Kėdėje sėdėkite tiesiai. jei jūsų kvalifikacija nepriekaištinga. Sėkmingiausiai jis pavyksta tuomet. bet ne monologas. kad jam buvo malonu susitikti.

bankrutavus įmonei. Gal dalyvavote savanoriškoje veikloje. Trumpalaikiai arba savanoriški darbai padidins jūsų šansus. namų savininkais. Atsakomybės jausmas susiformuoja per ilgus metus. gali jaustis nedrąsiai. kad .223 nepamirškite paminėti gyvenimo aprašyme arba laiške. negu jaunuoliai. priešingai nei dvidešimtmetės. Jūs derėdavotės su pardavėjais. nepameskite galvos. politinėje kampanijoje. Vis dėlto nederėtų pamiršti ir neigiamų bruožų. Jei išbuvote namuose kelerius metus ir dabar ieškote darbo. persikėlę gyventi į naują vietą ir pan. Kitaip tariant. Vyresnio amžiaus moterys. Dirbančios moterys atrodo jaunesnės ir madingesnės. ekologiniam judėjime? O gal rinkote labdarą. būdingesnių vyresnio amžiaus darbuotojams. Susijaudinimas yra natūrali būsena. auginote vaikus . parodyti savo charakterio lankstumą. todėl puikiai paruošia darbui. paklusnesni ir pastovesni. Net labai turtingos firmos neapsaugotos nuo sunkumų. kad. kad vyresni darbuotojai patikimesni. pradedančios dirbti pirmą kartą ar grįžtančios į darbą. o gyvenimo patirtis išskirtinė vertybė. gebėjimą prisitaikyti ir norą mokytis. Baisiausi žodžiai darbuotojui . vyresnės moterys turi daugiau patirties ir įgūdžių. Atminkit. pavyzdžiui. kad kuo greičiau rastumėt naują darbą. Vyresnio amžiaus kandidatas turėtų išsklaidyti neigiamas nuostatas.visa tai nepaprastai reikalinga darbe. anksti išėję į pensiją. globojote senelius. Stenkitės elgtis taip. Manoma. minančių įstaigų slenksčius. buvote išrinkta į visuomeninę tarybą? Gal jūs patyrusi sodininkė. Išėjimas iš darbo Vienas didžiausių sukrėtimų mūsų gyvenime yra atleidimas iš darbo. kalbėdamas apie naujausias verslo kryptis. nesugebančiais arba nenorinčiais domėtis naujomis technologijomis. o tai tokio amžiaus žmonėms įaugę į kraują. Pastaraisiais metais padaugėjo vyresnių nei penkiasdešimties metų žmonių. tačiau panika ar pyktis padėties neišgelbės. Jei kurį laiką nedirbote. tvarkydavot namus. įvertinkite savo išvaizdą. Darbdaviai labiausiai vertina tris bruožus: atsakomybę. nelanksčiais. Pokalbyje jis turi pabrėžti teigiamą požiūrį į naujoves. Neretai vyresnio amžiaus žmonės ieško darbo jo netekę. žinokite. kulinarė arba įgudusi rankdarbių meistrė? Visi šie darbai reikalauja organizacinių ir vadovavimo gebėjimų.„Jūs atleistas". ryžtą ir entuziazmą. Jei jus atleido iš darbo. Dažnai jie laikomi užsispyrusiais.

Garbingai reaguokite į šią žinią. Įsivaizduokite. neliekite pagiežos. Gal dėl etatų mažinimo. kurią jaučiate savo darbdaviui ar viršininkui. gal jūs neatitikote tam tikrų reikalavimų. Norėdami greičiau gauti darbą. kodėl jus atleidžia. kad pasimokytumėt iš klaidų ir kitur jų nedarytumei Pasvarstykite: Kaip jūs ruošiatės darbo paieškai? Kaip jūs manote. galit paklausti. koks darbas jums labiausiai tinka? Kodėl? Parašykite savo motyvacinį laišką darbdaviui. Rizikuojate negauti rekomendacinio laiško. kad jus atleido iš darbo. Suprantama.224 atleidimas iš darbo gali būti pirmas žingsnis į geresnę karjerą ir visavertiškesnį gyvenimą. Nors labai skaudu girdėti kritiką. Pabandykite rasti keletą teigiamų šios situacijos pusių. . tačiau svarbu sužinoti atleidimo priežastis.