KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

2

Ketvirtasis leidimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota 2002 08 29 Nr. 05A-109 Išleista Kauno technologijos universiteto lėšomis Junona Almonaitienė (1,4 sk.), Dalia Antinienė (2, 3 sk.), Nomeda Ausmanienė (11, 12 sk.), Rosita Lekavičienė (5, 9, 10 sk.), Gražina Matulienė (6 sk.), Laima Ruibytė (7 sk.), Zita Vasiliauskaitė (8 sk.)

Atsakingoji redaktorė doc. dr. Junona Almonaitienė

Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Laužackas ir doc. dr. Juozas Kasiulis

3

TURINYS
PRATARMĖ ................................................................................................. 7 1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Junona Almonaitienė ....................................................................................9 Kas yra bendravimas....................................................................................... 9 Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11 Sėkmingo bendravimo samprata ................................................................... 14 Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai..................................................................... 21 Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ...................................................... 26 2. PRADĖKIME NUO SAVĘS Dalia Antinienė ........................................ 30 Mūsų Aš vaizdas........................................................................................... 30 Daugialypio Aš vaizdo formos...................................................................... 32 Savistaba....................................................................................................... 35 Bendravimas ir savas pažinimas ................................................................... 37 Savęs pažinimas atsiveriant .......................................................................... 39 Savęs pažinimas ir savigarba ........................................................................ 42 3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinienė.................................. 48 Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48 Asmens tapatumas........................................................................................ 52 4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitienė. .............................. 58 Kas yra socialinis suvokimas .........................................................................58 Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61 Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65 Įvaizdis ir jo kūrimas.....................................................................................68 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti ......................................74 5. ŽODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekavičienė ................................... 77 Pranešimo samprata, ypatumai, analizė .........................................................77 Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai...........................................77 Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai ......................................................... 79 Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė...................................................80 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai......................................................81 Pranešimo priėmimo ypatumai........................................................................81

4

Kalba - tarpusavio įtakos instrumentas......................................................... 84 Kodo pasirinkimas............................................................................. 85 Žodžio komponentai .......................................................................... 87 Žodiniai ,,valdžios instrumentai" .......................................................87 Klausymasis ..................................................................................................89 Kodėl gimęs nesiklausome? ...............................................................90 Vidinės nesiklausymo priežastys ............................................90 Išorinės nesiklausymo priežastys ............................................91 Klausymosi stiliai...............................................................................92 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi......................................................94 Kaip reikia klausyti ............................................................................94 Aktyvus klausymasis...........................................................................96 Nereflektyvus klausymasis ......................................................96 Reflektyvus klausymasis..........................................................97 Kas pagerina klausymąsi....................................................................99 6. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Gražina Matulienė.............................103 Kas yra nežodinis bendravimas...................................................................103 Nežodinio bendravimo elementai................................................................104 Veido išraiška .................................................................................. 104 Žvilgsnis...........................................................................................109 Gestai................................................. : ............................................ 110 Poza ................................................................................................. 111 Kūno sudėjimas................................................................................ 114 Prisilietimas..................................................................................... 117 7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibytė ............................123 Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 ' Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs ........................................................ 124 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125 Tarpasmeninių santykių raida ..................................................................... 129 Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132 Draugystė.................................................................................................... 135 Meilė........................................................................................................... 136 Meilės rūšys................................................................................................ 137 Santykių iširimas ........................................................................................ 142

... 201 Orientacija į dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius ........................................................................ 180 Netiesioginiai konflikto sprendimo būdai......................................................................................... TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI Nomeda Ausmanienė ...................................... 174 Konflikto dinamika.................... sprendimas ...................................... 191 Paslėptos transakcijos .........................152 Bendravimas ir savigarba............................................... tipai........................................................................ kuriuos žaidžiame .............................. 190 Persikertančios transakcijos ............................................. 181 Konfliktiškų asmenybių tipai ................. 163 Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas ........................................................................160 Konflikto samprata.................................... 187 Transakcijos ir asmenybinės pozicijos .................... 182 Tarpasmeninių konfliktų profilaktika................................................156 9...147 Bendravimas ir temperamentas.......................................... 194 Žaidimai............................................................ 183 10................................................................................................... 190 Papildančios transakcijos ......................... 201 Kaip elgtis svečioje šalyje .....................................147 Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai ............................................. 162 Vidinių asmenybės konfliktų tipai...........................................................................149 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis ............................................................................................... KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekavičienė ............................................... 197 11...................................160 Truputis istorijos .... 176 Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktus........................................................................ 187 Transakcijų tipai. 168 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra ......................... E....................................................................................................................... 172 Konflikto struktūra........... 175 Tarpasmeninių konfliktų sprendimas................................................................................... BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA Rosita Lekavičienė......................... 192 Psichologinės pozicijos ......... 196 Gyvenimo scenarijus .................................................................................................. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI Zita Vasiliauskaitė........5 8................................................................................................................................................... 176 Strategijos.................. 203 .............................

... 211 12......... 223 .......................... KAIP IEŠKOTI DARBO Nomeda Ausmanienė ........................................................................................ 216 Pasiruošimas pokalbiui ..................... valdžia bei pagarba ........................................................................................................................................................................ hierarchija.6 Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas....................................... 221 Sugrįžimas į darbo pasaulį.................................. 207 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros............................................................................................. 216 Gyvenimo aprašymas................................................. 222 Išėjimas iš darbo .... 218 Pokalbis ....................... 209 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros .................

Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus. prekybininkams. Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis siūloma pradedant nuo savęs: aiškinantis. Net ir labai ieškodami. išsamiai analizuojama. gestams.. išvaizdai ir kt. Jei konfliktai neišvengiami. nors ir puikiai mokame tą pačią kalbą). Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių.7 PRATARMĖ Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė.mimikai. o kiti sunkiai. Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos.kaip scenoje" nušviečia socialinės aplinkos. kontroliuoti ir kt. kodėl taip dažnai nesusikalbame su pašnekovu.. sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto. „stebėtojų". ir vis daugiau žmonių . įvaizdžio kūrimą. ką gi reiškia posakis „sėkmingas bendravimas". Šiame vadovėlyje stengtasi glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą.. „žiūrovų" įtaką mūsų elgesiui bendraujant. Kaip elgiamės patys. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis. Jame taip pat rasite tyrimais pagrįstų mokslininkų samprotavimų apie draugystę ir meilę. todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos. gebėjimas save suprasti. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. kodėl gi neišmokus. šilumos. kodėl vieni esame namisėdos. Aštuntasis skyrius nušviečia mūsų skirtingumą bendraujant: kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai. . Kuo mums svarbūs tarpusavio santykiai su aplinkiniais. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. sunkiai rastume žmogų. Toliau gvildenami keitimosi žodine informacija ypatumai (pvz. aiškinama skyriuje „Tarpasmeniniai santykiai". Jame taip pat suteikiama žinių apie pirmojo įspūdžio reikšmę bendraujant. Pedagogams.„Socialinis suvokimas". aprašoma ketvirtajame skyriuje . gydytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis". kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis. koks vaidmuo bendraujant tenka kūno kalbai . teigiamų emocijų šaltinis. kaip gerus santykius sukurti ir išlaikyti.jais domėtis. tinkamai konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovėlio skyrius. o kitiems reikia minios draugų. kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. Pirmajame jo skyriuje ieškoma šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą. įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Skyrius „Gyvenime . tapę stebėtojais.

vienuoliktasis ir dvyliktasis. Įvairius šio vadovėlio skyrius rašė skirtingos autorės.8 Dešimtajame pristatomas neįprastas. Kaunas: Poligrafija ir informatika. vyrų ir moterų bendravimo ypatumai) šiame vadovėlyje mažai liečiamos.. kokios problemos jame gvildenamos. ar. pagilinti savo žinias kiekvieno skyriaus pabaigoje ras literatūros sąrašus. „Psichologija" (Myers D. tačiau žaismingas ir populiarus amerikiečių psichologo E.. kurios dar nėra vienareikšmiškai išspręstos. kviečiančių pasvarstyti. 2001). pasirinkusios tas temas. kolegomis užsienyje. bendravimas grupėse. Gilinantis į bendravimo psichologiją labai pravers asmenybės psichologijos. Kaunas: Technologija. 2000). Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiami klausimai. 1997) ir kt. 2000).) Kaunas: Technologija. Pastaruoju metu Lietuvoje išleista gana nemažai psichologijos vadovėlių. G. Linkime sėkmės studijuojant! . Norintieji praplėsti. Jų rasite vadovėliuose „Psichologija studentui" (Matulienė G. psichologų teiginiai pasitvirtina tikrovėje. socialinės psichologijos žinios. kurios juose plačiai pristatytos (pvz. į kurias buvo geriausiai įsigiliną. Kaunas: Technologija. Kasiulis J. suteiks daug praktiškai naudingų žinių norintiems susirasti naują darbą bei sėkmingai bendrauti su verslo ar kt. „Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams" (Valickas G. kuriuose nušviečiami ir tam tikri bendravimo aspektai. „Šeimos psichologija" (Matulienė G. 1999). Berne požiūris į žmonių bendravimą. Suslavičius A. Kai kurios specifinės temos. kuo ten išdėstyta informacija gali būti naudinga jums asmeniškai.. (red. pasigilinti į problemas. kurie padės geriau suprasti. Vilnius: Lietuvos teisės akademija.. Du paskutinieji skyriai. Skyrių pabaigoje rasite dar po keletą klausimų. Tai „Vadovavimo psichologija" (Barvydienė V. jūsų nuomone. Vadovėlio turinys suderintas su Kauno technologijos universiteto Psichologijos katedros studijų moduliu „Bendravimo psichologija".

Netgi tada. į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės. mes imame bendrauti su. Jame paieškosime atsakymų į tokius klausimus: • Kas yra bendravimas? • Kodėl žmonės bendrauja? • Kas yra sėkmingas bendravimas? • Nuo ko priklauso bendravimo sėkmė? • Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ir kaip to išmokti? Kas yra bendravimas Bendravimas yra daugialypis reiškinys.toks. savimi. chaotiškai kunkuliuojantį bendravimo reiškinių „katilą".9 1. Tarpasmeninis bendravimas . klientais. kai šalia nėra nei vieno žmogaus. „pasižiūrėk į save iš šalies" ir pan. kad ji susideda iš keleto dalių. kokių poelgių galime iš jo tikėtis. Kai kurie asmenybės tyrinėtojai tvirtina. koks jis galėtų būti. kas yra bendravimas. regis. atsidūrę vienumoje. panašių į kompiuterio loginius diskus. tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai. keitimasis informacija (komunikacija).posakiai „mane baigia užgraužti sąžinė". įstaigų darbuotojai su savo vadovais.tai „bendravimas" tarp asmenybės dalių. galima paprastai: tai kiekvienam iš mūsų įprasta.. sudėtinės dalys ir aspektai. tarpasmeninis. Negana to. ir aktoriaus pasirodymą publikai. Vaikai bendrauja su tėvais. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai . Šis skyrius . Susitikę . ir susirašinėjimą elektroniniu paštu.tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). Tuomet intrapersonalinis bendravimas . Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys. Norime ar nenorime. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę. Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos . BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Atsakyti į klausimą. bendradarbiais. jaučiame aplinkinių įtaką. mes imame svarstyti. mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. mokame ar nemokame. Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi.. kasdieninė veikla. interpersonalinis).tai pirmas žvilgsnis į. Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio. studentai su dėstytojais.

prasideda komunikacijos procesai. Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių. Kitas svarbus bendravimo aspektas . su kuria bendravome tik keletą minučių. kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). požiūrius ir elgesį. kuriuos „žaidžia" bendraujantys žmonės. Pvz. Supaprastintai galima sakyti. kokią įtaką informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan. kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų . . kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį. gestai. turiniu ir t. viešajame transporte paprašome bendrakeleivių perduoti vairuotojui pinigus už bilietą. Dažnai. priklauso nuo to. parduotuvės darbuotojų prašome pasakyti. bendradarbiavimas. remdamiesi viskuo.. papildyti. savo jausmus viena kitos atžvilgiu. turėdami įvairių tikslų. Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai. kokios yra jos pirkimo išsimokėtinai sąlygos. elgesiu. Psichoterapijos kryptis. mus retai sudomina bendravimo . gali ilgam sugadinti nuotaiką. konfliktai. Nemažo psichologų dėmesio yra susilaukę tokie tarpusavio sąveikos atvejai.žodžių. kaip žmogaus išorėje „perskaityti" jo jausmus ir ketinimus. prekybos agentas. 10 skyrių). Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius.10 stengiamės šį vaizdinį patikslinti. Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas). o mes savo ruožtu . nesąmoningai provokuodami tam tikrą aplinkinių elgesį (žr. gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus. be kita ko. lingvistika. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. Nemandagi. netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį.padaryti tam tikrą įspūdį. nuomonėmis. mimika. sąmoningai naudodamas veiksmingus įtikinėjimo būdus. t.prasmę.tai keitimasis informacija. Komunikacija . vadinama transakcine analize. padeda siekti norimų tikslų. naudojant kokią nors ženklų sistemą. Pvz. pikta pardavėja. kaip įtaiga ir nuostatų keitimas. ką matome ir girdime: naujojo pažįstamo išvaizda. informatika ir kt. Psichologija.. Toks bendravimas paprastai trunka neilgai. Tai tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai. Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. kalbos tonu. gestų ir kt. praneša vieni kitiems apie savo jausmus. siekia nustatyti. grupinis sprendimų priėmimas. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis.tarpusavio sąveika. tarpusavyje bendrauja visai nepažįstami žmonės. kiek kainuoja mus sudominusi prekė. nagrinėja savotiškus „žaidimus". Komunikacijos procesus įvairiais aspektais nagrinėja semiotika.

kokia įstaiga ieško naujo darbuotojo. nei tie.11 partnerių charakterio ypatumai. Tiesa. Mums nėra svarbu. Taigi žmonės šiuo požiūriu nėra išimtis. kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai. Santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai. bitės. Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo. visuomeniniu gyvenimo būdu pasižymi ir beždžionės. Poreikis bendrauti „Žmogus . bendradarbiai. Šio lakaus posakio autoriumi laikomas antikinės Graikijos mąstytojas Aristotelis. darome išvadas. bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai. Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus. Tuo tarpu su kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame daugelį metų ar net visą gyvenimą. Tarp jų ir mūsų susiklosto tarpusavio santykiai. barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo prašymus. jų vertybės. keitimąsi informacija. bendraujant keičiamasi informacija. temperamentas ir pan. . Tačiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejonės yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų. galima sakyti. pageidavimus. draugai. kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. Taigi bendravimas padeda mums gauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus. kas tas žmogus. Pirma. bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz. Tai šeimos nariai ir giminės. jei jo ar jos vietoje būtų bet kas kitas. su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai. Tarpusavio santykiai leidžia patenkinti visai kitokius poreikius. Lygindami save su kitais. negali pakeisti bet kuris kitas. skruzdėlės. tarpusavio įsipareigojimai. Vieni iš kitų sužinome. kur galima pažiūrėti įdomų filmą ir kas laimėjo krepšinio varžybas. su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeistų. Kitaip sakant. vertybės. meilės poreikiai). bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai. Antra. kas mes esame. Bendraudami su pardavėjais. Trečia.. sąveiką ir santykius. ką yra pasiekę aplinkiniai. jog sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą. Žmogaus. Kodėl žmonės bendrauja? Trumpai į šį klausimą galima atsakyti taip: todėl. bendrumo. prieraišumo. interesai ir kt. jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais.tai visuomeniškas gyvūnas". atskleisti kitiems savo individualybę. daryti aplinkiniams įtaką ir pan.

dažniausiai įvardija tokius socialinius poreikius: Bendrumo (priklausymo) poreikis. Maslow.siekis nebūti kitų žeminamam. McClelland nuomone.agresiją. atitikti aukščiausius standartus. Savęs įtvirtinimo poreikis . Maslow. Šis poreikis patenkinamas. Laimėjimų poreikis . klubams ar kitais būdais susiranda bendraminčių. savo vertės jutimo poreikis . Socialiniai poreikiai veikiausiai yra įgyjami gyvenant tarp kitų ir įsisavinant įvairias visuomeninio gyvenimo normas. Jis glaudžiai susijęs su pasitikėjimu savimi. Šios normos perimamos vaikystėje iš mus supančių žmonių. Adler). kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas. Rogers). tai vadinama socializacijos procesu.tai siekis pirmauti. visas bibliografinis aprašas yra literatūros sąraše skyriaus gale. kurios narius sieja šilti jausmai.siekis rasti savo vietą visuomenėje.tie. prieraišumo. Murray. McClelland ir kt. nei psichologiniam savo saugumui. kai žmogus iš aplinkinių nejaučia grėsmės nei fiziniam. Įvairūs autoriai . tenkinant vienus iš jų galima netekti galimybės patenkinti kitus. Svarbiausius socialinius poreikius įvairūs tyrinėtojai įvardija ne visai vienodai. niekinamam. mokslo pažangą. žmonių socialiniame elgesyje galima įžvelgti ir pozityvių. * Pavardė ir data reiškia publikacijos autorių ir datą. H. D. . Tai poreikis jausti. Savigarbos. meilės (A. Aukštą laimėjimų poreikį turintys žmonės nevengia imtis atsakomybės. C. skatinanti ekonomikos augimą. valdžios troškimą (pvz. 1982)*. J. užimti tarp kitų žmonių deramą vietą. vadovauti.12 Socialiniai poreikiai . rizikuoti.. meninę kūrybą ir įkvepianti visuomenės lyderių entuziazmą. Saugumo poreikis patenkinamas tada. kad didesnę įtaką elgesiui turi pozityvūs poreikiai bendrumo. Freud. kai žmogus turi šeimą.tai kibirkštis. laimėjimų poreikis . priklauso kokioms nors organizacijoms. mėgstamus bendramokslius ar bendradarbius. Kai kurie iš jų linkę pabrėžti destruktyviuosius . kad esi tarp žmonių. Socialiniai poreikiai yra prieštaringi. Fisher. kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. kad esi kokios nors grupės.A. ir negatyvių tendencijų. įveikti iššūkius. S. Kiti mano. Iš tiesų. Taigi galima sakyti. daryti įtaką aplinkiniams. kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems žmonėms (R.noras kontroliuoti kitus. D. Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripažinimo poreikis . A. bendruomenės narys.

nušviečiančius jų socialinius ryšius. Tiesa. Nuo jo. pvz. gyvenimo trukmė siejasi su ją bendravimo ypatumais. Pvz. Tokį teiginį patvirtina moksliniai tyrimai. vengti mirties (R. tų. rodantys. kad tie. kuo gali ir nori tapti. kad žmonių fizinė bei psichinė sveikata. Jie 1979 m. Visai tikėtina. Kartais net visai nepažįstami žmonės. kad kai kuriuos socialinius poreikius iš dalies lemia ir prigimtis. Poreikis palaikyti kontaktą .. amžiaus vyrų grupės mirė 30. kaip ir gyvūnų baimė būti nepriimtiems į būrį. Saviaktualizacijos ir saviraiškos poreikis . mylėti ir būti mylimiems bei reikalingiems.gana sąlyginis. Po devynerių metų įvertinus tų pačių žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę paaiškėjo.. Pvz. dauginimosi poreikiams. skatinantis žmones bendrauti.13 Pranašumo poreikis . Berkman ir S. kad bendravimo su aplinkiniais sėkmė kiekvienam iš mūsų yra kur kas svarbesnis dalykas. o kas . Geen.tai atvirų. kita vertus. ir tik 9. siekiant šio poreikio patenkinimo. Tačiau šis skyrimas .turėti artimų draugų rūpintis kitais ir iš jų susilaukti to paties. G. gali būti pamatinis siekis saugoti savo gyvybę. 7000 tiriamųjų paprašė atsakyti į įvairius klausimus.8 proc. galima sakyti. Prieraišumo ir meilės poreikis . priemiesčio stotelėje drauge laukiantys autobuso. Atskleisti savo galimybes ir išreikšti save nepalaikant ryšių su kitais žmonėmis būtų neįmanoma. Socialiniai poreikiai paprastai priešpastatomi įgimtiems biologiniams.noras su kuo nors dalytis emocijomis.6 proc. Pastaroji prielaida leidžia manyti. neretai tenka priešintis aplinkinių spaudimui. Syme Kalifornijoje.jaustis kuo nors pranašesniu už kitus. 1995). nejaukiai jaučiasi nepersimetę vienas su kitu bent keliais žodžiais. tų. noras priklausyti kokiai nors žmonių grupei gali turėti tas pačias šaknis. tapti tuo. kas yra priežastis. kurių socialiniai ryšiai platesni ir intensyvesni. maisto. Vieną plačiai pagarsėjusį tyrimą atliko L. priklauso mūsų gyvenimo kokybė pačia plačiausia prasme. tačiau.. šie duomenys neatskleidžia. nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. užimti išskirtinę padėtį.realizuoti potencialias savo galimybes. užmegzti ryšį. vidutiniškai gyvena ilgiau. net jei jiems nereikia įrodinėti savo pranašumą ar keistis informacija. kurie bendravo daug. per minėtą laikotarpį iš 50-59 m. kurie bendravo mažai. intymių santykių tarp dviejų žmonių siekimas. Tad giluminis motyvas. laužyti visuomenėje priimtas elgesio normas. Gebėjimas bendrauti lemia ne tik laimingesnį šeimyninį gyvenimą ir greitesnį kilimą karjeros laiptais. Afiliacijos poreikis . O jiems būti nepriimtiems beveik visada reiškia žūtį.

kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonumą? Ar toks. bet ji vaidina svarbų vaidmenį ir tarpusavio santykiuose. kad visi mus mėgtų? Iš tiesų sėkmingas. kad tą informaciją. kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija. širdies ligas. gauti galimybę pamatyti save „kitų akimis" ir tenkinti socialinius poreikius. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti kokią nors mintį iki jos „atspindžio" kito žmogaus sąmonėje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje). Gal tiesiog sveikesni žmonės daugiau bendrauja? Tačiau tyrime dalyvavę žmonės iš pradžių savo sveikata iš esmės nesiskyrė. Keitimosi informacija tikslumas . pasveiksta po operacijų. Argail (Argyle). Visada galiojančią sėkmės formulę vargu ar pavyks sukurti. kad kiti adekvačiai (teisingai. taip. kad skleisti tikslią informaciją ir adekvačiai ją suprasti nėra sudėtinga. Jame padarėme išvadą. Taip pat dažniausiai siekiame. kur kas dažniau ieško nusiraminimo vartodami alkoholį. ką sužinojome ankstesniajame skyrelyje. astma. Mums svarbu. kad žmonės. turintys. rūkydami. kurie su niekuo nepalaiko artimų santykių. neiškraipytą. 256-261). Neteisingai suprastas žodis. kaip norime) suprastų. Aplinkinių palaikymas . (Pagal M.komunikacijos proceso ypatybė. 1990. kuris leidžia pasiekti šiuos tikslus. kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo sėkmė pasiekti. kuri mus domina. kas juos palaiko. gestas gali lemti jų atšalimą ar net pabaigą.14 . Kiti tyrimai parodė.svarbus veiksnys. kad bendravimas daro įtaką sveikatai. Tie. padedantis susidoroti su stresu. toliau bendravimas su draugais ir giminėmis. p. remdamiesi tuo. taigi labiau tikėtina. ką jiems ar joms ketiname perduoti. trečioje vietoje . svarbiausias veiksnys šiuo atveju buvo bendravimas šeimoje. Taigi pirmuoju bendravimo sėkmės rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslumą ir interpretavimo adekvatumą. labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu. kai mes priverčiame kitus elgtis taip. tačiau menkai apibrėžta sąvoka. o ne atvirkščiai. Turėdami tikslą keistis informacija. Taigi sėkmingu galima laikyti tokį bendravimą. . arba efektyvus bendravimas dar viena labai dažnai sutinkama. rečiau serga artritu.padarinys. Tyrinėtojų nuomone.priklausymas religinėms organizacijoms ir pan. Sėkmingo bendravimo samprata Kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu? Ar tai toks bendravimas. bet visgi pasigilinkime į šios sąvokos prasmę. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. greičiau įveikia tuberkuliozę. gautume tikslią.

ne vieniši.. kad mama juos skaitė. Nesusikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų priežastimi gali tapti paauglių bei jaunimo vartojamas žargonas.. Kas nevertina savęs. Bendraudami su artimaisiais. kad sėkmingas bendravimas . kokį padarysime įspūdį. kad jums paprasčiausiai nesinori su juo bendrauti. „Nemėtyk!" . Tarpusavio santykių lygmenyje svarbiausias bendravimo sėkmės rodiklis yra sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas. prašyti įvairių įstaigų darbuotojų padaryti tai.. nemaža dalimi priklausys nuo mūsų bendravimo įgūdžių: nuo to. nes jis. kaip paprašysime ir kt. Todėl galima sakyti. kad labai skubate ir ilgiau su juo pasišnekėti neturite laiko. Pvz. Teigiamas požiūris į save. kol pavyko išsiaiškinti. Ar pasiseks gauti tai. kad jai nusibodo bet kur išmėtyti dukters daiktai. imantis prievartos. kurį dukra suprato taip. Nieko negali būti nemalonesnio už žinią. nei kiti. Trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama ne tik keistis informacija. mūsų bendravimo partneriams gali būti visai nepriimtini. Jei toks elgesys dažnai kartojasi. konstruktyvumas. yra gerų santykių su kitais pagrindas. racionalumas. turį savo vietą visuomenėje. kaip šis žodis vartojamas posakyje „nemėtyk bajerių". greičiausiai pasakysite jam. jog mama tiesiog turėjo galvoje tai.. Pvz. Pozityviai vertinantys .. kuris leidžia pasiekti norimus tikslus. ko gero. jų irgi prašome padėti atlikti kokius nors darbus. prisegtą prie ne vietoje paliktų kelių puslapių su jaunatviškus jausmus atskleidžiančiais literatūriniais bandymais. bendradarbiais taip pat turime pačių įvairiausių tikslų. ko viliamės. daryti įtaką jų elgesiui ir pan.15 Jei prieš išvykdami traukiniu į kitą miestą keletui minučių užsuksite į parduotuvę ir ten susitiksite seniai matytą buvusį klasioką. daugelio psichoterapeutų nuomone. jis tampa kliūtimi socialinių poreikių tenkinimui. kai jaučiamės esą vertinami. Turėjo praeiti nemažai laiko..toks. leidžiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaikės komunikacijos situacijomis. Reikės padėti nemažai pastangų. kai kada mums tenka kreiptis pagalbos į nepažįstamus žmones. o savimi pasitikintys žmonės ir į kitus dažniau žiūri teigiamai. paskolinti pinigų. Tačiau kai kurie elgesio būdai.Agnė rado trumputį mamos raštelį. Tikslą galima pasiekti ir elgiantis agresyviai. bet ir įvairiausių kitą tikslų. Galima sakyti. kai gebame paveikti kitų nuomonę. bus linkęs manyti. kad bendraujame sėkmingai. jog sakote tiesą. O čia dar tas „Nemėtyk!". kaip apibūdinsime savo situaciją. Kai kurios mūsų nuostatos ir elgesio būdai leidžia tenkinti šiuos poreikius geriau. Tai visų pirma teigiamas požiūris į save ir į kitus. nevertina ir kitų. ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. kad įrodytumėt jam.

Carnegie. „Džimą Farlėjų gyvenimas anksti išmokė paprastos išminties: kiekvienam eiliniam žmogui jo paties vardas yra daug mielesnis už visus kitus vardus žemėje.. žemindami kitus. kas galvoja.reiškia išprovokuoti tokį jų elgesį. Įkrito į grietinės puodynę dvi varlės. kritiški. Bendraujant su žmonėmis. 91). pasidaro ypač reikšmingi. kurią perduodame. sustiprėja jų neigiamas nusistatymas kitataučių atžvilgiu. kas kitų atžvilgiu nusistatę negatyviai. Viena pamanė. kuriems pasakoma. Manipuliuoti kitais žmonėmis . (. patys taip pat linkę padėti ir bendradarbiauti. Pvz. Kas tikisi iš kitų priešiškumo. pasinaudokite šia pačia psichologine taisykle. kad nesugebės pelnyti aplinkinių pripažinimo. nieko nedarė ir nuskendo. Kai nepasitikima kitų gera valia." (D. Tie. Informacija. kuris būtų mums naudingas.16 aplinkinius tikisi iš jų gero. Ištarkite „alio" tokiu tonu. Eksperimentai rodo. 1983).ir padavėją. Besikapanodama iš grietinės sumušė sviestą. galima tikėtis to žmogaus palankumo tvarkant verslo reikalus.. ir vyriausiąjį administratorių. ji nepraranda paklausos ir šiandien. kad jūs džiaugiatės. lengva pateisinti norą griebtis manipuliacijų. atsispyrė nuo jo ir iššoko. Priešingai. irzlūs. p. patvirtinančiais būtent šį požiūrį. dažniau susiduria su faktais. nelinkę padėti. Antra vis bandė išsilaikyti paviršiuje. ištark jį draugiškai ir būsi pasakęs efektingai veikiantį komplimentą.. Daug tokio pobūdžio patarimų pateikiama pagarsėjusioje D. Jie tarsi siekia pasijusti pranašesni. Pvz. Jie tarsi nori pasirodyti geresni. Negatyvus požiūris į save ir į kitus žmones yra „save išpildančios pranašystės".. pagyrus. nuvertindami kitus. patys su jais elgiasi nemaloniai. kad žmonėms. Jei jums kas nors skambina telefonu. kurie gerai vertina save ir kitus. sutikime žmones gyvai ir entuziastingai. su kuriuo kreipiamės. Štai pora trumpų ištraukėlių iš šios garsios knygos. tie. 1998. (R. Pirmąkart išleista 1938-aisiais. kad jie gavo labai žemus intelekto testo įverčius) kyla noras nuvertinti ir pažeminti kitus. „Jei norime įsigyti draugą.. kuris pasakytų.. vardas veikia magiškai visus . von Oech. arba prašymas. kai kreipiamės individualiais vardais. todėl iš tiesų jo susilaukia. kad jį pasiektų. kad jau vis vien galas. jog jums . kuriuos kas nors nuvertino (pvz. parodžius kam nors dėmesį. jis daro žmogų unikalų tarp kitų žmonių. yra įtarūs. Prisimink bet kurio žmogaus vardą.) Vardas išskiria.. nieko ir nedaro. Pozityvaus požiūrio pranašumą gerai iliustruoja ir tokia pasakėčia. Carnegie knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms".

ar dėmesys jiems rodomas nuoširdžiai. kuris nesiderino su religijos ir moralės normomis. Tai pateisinama. kaip to nuoširdumo išmokti. ar ne.). Keliolika metų jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius. Jį sužavėjo šio politikos veikėjo gebėjimas pasiekti bet kurio užsibrėžto tikslo. kuris reiškia: labas rytas. Tik gaila. jis propagavo elgesį. jis nepasako." (D. nes dauguma žmonių iš prigimties esą kvaili ir linkę į blogį. socialinės psichologijos tyrinėtojai taip pat domėjosi makiavelišku žmonių elgesiu. Viena vertus. 1513 m. Toks elgesys. pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant šachmatų figūromis. Šiame pavadinime „įsiamžino" Niccolo Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527). filosofas. kad įsigyti draugų nėra taip paprasta.. veidmainyste ir apgaule visus priverčiant elgtis taip. Visgi patirtis rodo. 76). 1998. Stebėdami žmones. Beje. Niujorko telefonų kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti „Prašau numerį" tokiu tonu. Machiavelli parašė nedidelį.. kai savų tikslų siekiama sąmoningai manipuliuojant kitais. rašytojas ir istorikas. ir pats D. R. regzti intrigas ir pan. literatūrinei kūrybai. bet garsų traktatą Kunigaikštis (II principe. kartais vadinamas makiavelišku. ar žmogus linkęs meluoti. Išnaudojant jų silpnybes ir apgalvotai įgyvendinant pasirinktą planą. gavusius skirtingus šio testo įverčius specialiai surežisuotose situacijose. turi teisę nesiskaityti su priemonėmis. kai rytoj pakelsite ragelį. Tarnybos reikalais Machiavelli buvo tekę susitikti su Romanijos kunigaikščiu Cesare Borgio. nusirašinėjant..17 paskambino. Carnegie primygtinai kartoja. o esant reikalui ir asmeninius interesus. sudarė testą. papročiais bei įstatymais. pašalintas iš valstybinės tarnybos. Jame diegiama mintis. p. Carnegie. todėl nejaučia sąžinės . vėliau ištremtas į savo dvarą. Remdamasis šiuo pavyzdžiu. psichologai nustatė. Jie tarsi atsiriboja nuo kitų žmonių ir nuo savo pačių emocijų. Prisiminkite tai. Viena iš priežasčių žmonės dažniausiai jaučia. niekad netrūko geidžiančių įvaldyti šį „meną". kad valdovai ir kiti politikai. XX a. kad makiaveliško elgesio šalininkai nevengia pažeisti etikos normų ir pasinaudoti sąžiningųjų „naivumu". pataikauti. Geis 1970 m. jog elgėsi sąžiningai. Machiavelli idėjos susilaukė daugybės prieštaringų komentarų. žlugus respublikai ir į valdžią sugrįžus Medičiams.. 1512 m. pvz. skirtą nustatyti. Ten atsidėjo politikos ir istorijos studijoms. antraip jie neatneš sėkmės. Užklupti „nusikaltimo vietoje". Kita vertus. kad vykdant jo nurodymus būtinas nuoširdumas. kalintas. Aš džiaugiuosi aptarnaudama jus". kaip jam reikia. Sparčiai pasklidę Europoje. klasta. Christie ir F. jie geba žiūrėdami į akis įrodinėti. siekdami apginti šalies. Florencijos politikas.

Dėl šių skirtingų elgesio būdų kyla diskusijos ne tik tarp psichologų. intuityviai į tai atsižvelgę. kitos psichologų grupės tyrimai parodė. įsisąmoninti jausmus ir jų vaidmenį siekiant tikslo. yra polinkis nevaldomai reikšti neigiamas emocijas. Visada geriausia susitelkti ne ties emocine. Tiesa. Svarbi kliūtis. Jei aplinkinių elgesio „veidrodyje" matome ne savo kaukę. siekti žūt būt nugalėti. Tik aiškiai išsakius savo pageidavimus ir lūkesčius. Buvo stebima. ko iš tikrųjų nori. kad apgaudinėti kitus. Rogers. Jau nekalbant apie pykčio protrūkius. Kartais žmonės manipuliuoja kitais ir nesąmoningai. atsakant į kai kuriuos klausimus. patys to nesuvokdami. religijos žinovų. Norint racionaliai elgtis. Ypač svarbu elgtis konstruktyviai kilus įtampai. 1959)). ko norime. ar sako teisybę. jų nuomone. sukritikuoti kitų atliktą darbą. kad melagingi atsakymai buvo gerokai ilgesni. kai jie meluoja ir kai atsako sąžiningai. galime patirti. daugelis mūsų minčių. nekonkretūs. nėra taip lengva. už fasadų ir kaukių. kokie iš tikrųjų esame. reikia stengtis aiškiai pasakyti kitiems. Rogers. Lietuvių enciklopedija. kad dažnai net ir artimų žmonių elgesys neatitinka mūsų lūkesčių. ko iš tiesų nori. Be to. To išvengti padeda nuostata elgtis racionaliai. Berne sukurta transakcinės analizės teorija (žr. konfliktams. bendraudami su kitais. pamiršus svarbiausius tikslus. arba autentiški santykiai. reikia žinoti. Savo tiriamųjų jie paprašė meluoti. Tokį elgesį aiškina E. trukdanti sėkmingai tenkinti įvairius socialinius poreikius. bet ir tarp etikos. atsižvelgiant į savo tikslus ir tikrovės reikalavimus. jausmų ir norų aplinkiniams lieka nežinomi. o tikrus jausmus ir mintis.18 priekaištų. Tokiu atveju išlošiame dar daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams. kuo skiriasi žmonių elgesys. Fisher (1982). Paaiškėjo. turime galimybę pamatyti save „kitų akimis". kurių svarbą kiekvienam žmogui itin pabrėžė humanistinės psichologijos atstovas C. kuriems geriau sekasi. XVIII (1954. Tai savo ruožtu sukelia neigiamą reakciją. susitarimo nežinantys ekspertai turėjo įvertinti. J. pažeminti kitą. Kai. Be to. III. dauguma žmonių nepraleidžia progos patraukti per dantį tuos. Todėl efektyvus bendravimas neatskiriamas nuo savęs pažinimo. t. Nekonstruktyvu. pasak C. ne visuomet ir ne viską būtina atskleisti pirmam . bet ties dalykine konflikto puse. ko gero. Matyt. galima tikėtis. ekspertai gana tiksliai atskyrė melagingus pasisakymus. Webster's New World Encyclopedia (1992). (Pagal R. žmogus meluoja. Todėl nenuostabu. 10 skyrių). slepiamės. kaip žmonės vertina mus tokius. neryžtingi. Tiesa. kad kiti teisingai supras. ar. Makiaveliškos bendravimo strategijos priešingybė yra atviri. pragmatiškai.

vadina neurotiška. jausmus. o kitas. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. ir jums yra tekę atsidurti. o tai tik dar labiau blogina jų santykius su aplinkiniais (E. vienintelė . 2000). nėra per didelė. Kartais pasirenkami tokie socialinių poreikių tenkinimo būdai. Neretai žmones susieja abipusė tarpusavio priklausomybė. kas vienam yra sėkmė. tuo pačiu atsikratydamas atsakomybės naštos. simbiotiniu ryšiu galima vadinti nebrandžią meilę.19 pasitaikiusiam. matyt. Pvz. kitam gali būti visiškas pralaimėjimas. ar kaina. Po kurio laiko imate svarstyti. siekdami patenkinti socialinius poreikius. K. Dreikurs Ferguson. elgesį ir eksperimentuoti. kuomet du žmonės. vengdamas vienatvės. gali griebtis tokio elgesio. Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. Apibendrinant šių žymių psichologų ir psichiatrų įžvalgas. kad susitikę bendrabutyje su kurso draugais po vasaros atostogų.procesas. vaikai. jam paklūsta. kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis laimingam. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius. Iki šiol bandėme įvertinti bendravimo sėkmę tarsi žvelgdami iš vieno jame dalyvaujančiojo pozicijos. kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. atiduoda savo gyvenimą į kitų žmonių rankas. kuomet savo poreikius patenkina ir tikslą pasiekia tik vienas asmuo. kuris neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. Jo nuomone. išbandant naujus elgesio būdus. išėjote į kiemą pažaisti krepšinį. Horney meilę.. Plačiau tai nagrinėjama tarpusavio santykiams skirtame skyriuje. E. tačiau visada verta pasvarstyti. Panagrinėkime vieną situaciją. tenkindami savo socialinius poreikius. siekdami surasti savo vietą tarp kitų. kur būtų geriau surengti pirmą šiais metais kurso vakarėlį. Kelius asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai. taip tapdami nuo jų priklausomi. žmonės atsisako savo asmeninės laisvės. į kurią panašioje. ypač jei jo sėkmė užkerta kelią kitiems siekti savųjų? Tokiu atveju tai. R. Kai kada. Pasiekti. išnaudoja vienas kitą: vienas jaučiasi esąs svarbus ir reikalingas. Tai leidžia pasijusti reikalingiems. tačiau trukdo daryti savarankiškus sprendimus ir atskleisti save. Tačiau bendravimas . Jūsų nuomone. į kurį įsitraukia daugiau nei vienas žmogus. kad kiti būtų patenkinti mūsų elgesiu galima gana greitai. Kaip jau minėta. susaistytiems su aplinkiniais tampriais ryšiais ir atsikratyti vienatvės jausmo. pranašumo siekimas. Dreikurs nuomone. ji skatina analizuoti savo tikslus. galima įvardyti dar vieną bendravimo sėkmės rodiklį: sėkmingas bendravimas toks. Įsivaizduokite. konstruktyviai. kaip perdėtas dėmesio. galėdamas vadovauti ir nurodinėti. užgimusią vien tik bėgant nuo vienatvės ir nerimo. kurią ryžtamės už tai mokėti.

sako. jog poreikių tenkinimas bendraujant neturėtų būti vienpusis. netrukus atsigręžia prieš patį laimėtoją. Bendravimo sėkmės nederėtų sieti su lotynišku posakiu homo homini lupus est (žmogus žmogui vilkas). pasiektos kitų pralaimėjimo sąskaita. tad akivaizdu. kad tai praeis be pėdsakų. Vaikinas. Jus kiti taip pat panašiai apibūdina. Įtarumą ir įtampą dažnai . padariniai iš karto gali ir nepasireikšti. įžeidinėjami.ne todėl kad jis blogas. keletą metų padirbėjęs užsienyje. gražioje vietoje. Dar vienas bendravimo sėkmės rodiklis . kuriuos matome ne paskutinį kartą. kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais žmonėmis. išsakomi įsijautus į visažinio vaidmenį. kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. arba mergina. kad krepšinį jis žaidžia gerai. kai gali kažką pradžiuginti. kad jo idėja geresnė už jūsų.20 visiems daugmaž priimtina vieta yra bendrabutis. Žmonės jaučiasi blogai bendraudami su tais. kai nepaisoma kitų žmonių poreikių. Malonu bendrauti tada. nurodinėjimai ir vertinimai. Todėl trumpalaikės komunikacijos situacijomis. kaip tik išjuokti ir suniekinti tą jo pasiūlymą. net jei tai pateikiama kaip noras padėti. Niekam nepatinka pamokslavimas. Ir vienu. Tai kodėl dabar reikėtų taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo pasiūlymą. kad iš karto nepasijustų esąs čia pats gudriausias. kurie stengiasi parodyti savo pranašumą. o su kitais . jei ignoruosime kitų poreikius bendraudami su tais. „pelnyto atpildo" galime ir nesusilaukti. Jis veikiau apibūdina kraštutines situacijas.blogai. kai nejuntame įtampos. ir kitu atveju „pralaimėjusieji" tikriausiai ims regzti kokį nors „keršto planą". Tas vaikinas jums mažai pažįstamas. Nieko kito nelieka. Tačiau vargu ar pavyks jo išvengti. pasitaikančias bendraujant. yra išvaizdus ir.toks. ypač jei žino. o kaip tik dėl to. kad iš pamaloninto asmens susilauks to paties. tiek kitos panašios „pergalės". Kasdieniame gyvenime žmonės dažniau jaučiasi laimingi. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti sėkmingu. jaučiamės gerai. nes grįžo studijuoti.tai subjektyvūs bendraujančiųjų išgyvenimai. neturėtų tikėtis. Bendraudami su vienais žmonėmis. keletu apgalvotų žingsnių privertusi draugą atsisakyti jo išsvajotos kelionės į kalnus. Netikėtai vienas vaikinas pasiūlo verčiau vykti į jo draugo sodybą netoli nuo miesto. nesijaučiame esą skaudinami. Oras šeštadienį numatomas puikus. Neigiami tokio elgesio. nerimo. Taigi galima daryti išvadą. kuriam pavyko kitų akyse pažeminti savo konkurentą. turi labai „kietą" galvą. žeminami. Sėkmingas bendravimas . Jau spėjot pastebėti. kad iš tiesų geras! Tiek ši.

Cattell. Taip svarstant darosi aišku. kad tokį A. Įsivaizduokime. kad jos elgesys kokiomis nors konkrečiomis sąlygomis bus visai kitoks. visai to nenorėdami. kad toks požiūris į žmogaus elgesį bent iš dalies yra teisingas.21 sukelia noras manipuliuoti kitais. turi vienokius bruožus. Dažniausiai klimatas ar atmosfera apibūdinami kaip geri. atvirumas. kuriuose atsiduriame ir pan. kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi. Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai Nuo ko priklauso tai. ne. Pvz. elgesį lemia tam tikra jos asmenybės savybė geranoriškumas. Eysenck ir kt. susidūrę su sunkumais. nesveiki. palaiko vieni kitus. H. prašoma pagelbėti. jog ji ir ateity elgsis taip. nes pagrįstai manysime. kad bendradarbė A. kad pirma mintis. vartojamos sąvokos bendravimo atmosfera. Allport. Bet ar galime būti tikri. emocinis pastovumas. R. Nors psichologinio klimato neįmanoma „pačiupinėti". sveiki. kad A. psichologai G. psichologinis klimatas ir pan. kuri ateis jums į galvą. taigi ir elgesį bendraujant. lemia asmenybės bruožai. kaip elgėsi anksčiau. kad žmogaus elgesys nėra tik asmenybės bruožų atsiskleidimas tuštumoje. Mums patogu manyti. jis yra svarbi įvairių žmonių grupių. visada elgsis tik šitaip? Be abejo. Konkrečioje situacijoje jį veikia ir įvairios išorinės aplinkybės: vienaip ar kitaip susiklostę tarpusavio santykiai. „lošia atviromis kortomis". kad esame. kad A. Mes linkę sau įvardyti. . vaidmenys. aplinkinių priimami. perskaičius šį klausimą.. ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali būti.. jei mes pastebėjome. dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas. organizacijų sėkmingos veiklos sąlyga. arba atvirkščiai. Kasdieninė mūsų patirtis patvirtina. koks tai žmogus. vertinami. kitokius: tuomet galime mėginti numatyti šių žmonių elgesį. kreipsimės į ją. prasti.. Jie laikėsi požiūrio. pvz. lemiančių elgesį. ją įžeidę. sąžiningumas. o B. Arba kad padėdama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. Aplinkybės gali susiklostyti taip. bus tokia: nuo to. slapti planai ir intrigos. Svarbiausi gero psichologinio klimato požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs. Taigi asmenybės bruožai yra tik vienas iš veiksnių. Kaip tik taip į šį klausimą tikriausiai atsakytų žymūs XX a.. Norint nusakyti bendraujant patiriamus subjektyvius žmonių išgyvenimus.. kad žmogaus elgesį apskritai. dažniausiai neatsisako.

Biheviorizmas . tikėtina.reiškia kartoti kažką. Šį nesudėtingą mokymosi modelį pasiūlė bihevioristai. kad norite sužinoti. pr. Norėdami suprasti. arba. kitaip sakant. panagrinėkime. ar tų. Juk mokytis . Šios raidės reiškia stimulą ir reakciją į jį. kurie jį pažįsta . jis yra išmokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis. Pvz. kuri laikėsi nuostatos. iš Mariaus elgesio. draugiškas. o jei jis pasirodo esąs neefektyvus. kur kas sudėtingesnių poreikių patenkinimo. O kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybės bruožai? Ar jo paties. šnekus. atžalos verksmu parduotuvėje reikalauja iš tėvų nupirkti saldainį. mėgsta nuotykius. vaikinukas. iškeltą šio skyrelio pradžioje. ar žmogus moka bendrauti. jei vaikui priekaištaujama dėl to. kad . vaikas liausis taip elgęsis. kaip apskritai išmokstama tam tikrų elgesio būdų. Vienoks ar kitoks žmogaus elgesys.XX a. kad per pietus jis čepsi ir ima mėsą rankomis. mes jo atsisakome. tiksliau. tad augdamas jis juo naudojasi siekdamas ir įvairių kitų. besimokantis jūsų fakultete kitame kurse. Iš ko jie apie visa tai sprendžia? Matyt. šiek tiek neatsakingas. jog bendravimo ypatumai iš esmės priklauso nuo asmenybės bruožų yra pakankamai argumentuota? Į klausimą. Jei tėvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui. Taigi mokymąsi galima pavaizduoti tokia schema: S —> R. galima atsakyti ir kitaip: bendravimo sėkmė priklauso nuo to. Gali būti. kad kiekvienas žmogus turi tam tikrus asmenybės bruožus. tam tikrą aplinkos poveikį ir jo sukeltą elgesį. kurias pirmasis požiūris buvo linkęs nuvertinti. bendrabučio kaimynų. kaip žmonės mokosi bendrauti. jog psichologija turi tyrinėti ne kokias nors tiesiogiai nematomas ir neapčiuopiamas asmenybės savybes. bihevioristų nuomone. Paprasčiausias tai aiškinantis modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norimą tikslą. vaidmuo. koks žmogus yra Marius.kurso draugų. Asmenybės testu veikiausiai jo netirsite. priklauso nuo aplinkos sąlygų... ką esame matę savo aplinkoje.22 Pasvarstykime. verksmas padeda kūdikiui patenkinti maitinimosi poreikį. jog taip sužinosite. Amerikoje atsiradusi psichologijos kryptis. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. kad Marius yra linksmas. Jau gerokai paaugę. jei jis už tai nubaudžiamas (negauna deserto). ar iš tiesų pagrįsta manyti. mes ir ateityje elgsimės taip pat. Pvz. Tokiame atsakyme kaip tik pabrėžiamas išorinių sąlygų. o mėginsite paklausinėti apie jį tų žmonių. bet elgesį. kurie j į apibūdino? Kaip manote. kurį galima betarpiškai stebėti ir fiksuoti. Įsivaizduokite. ar nuomonė.

mandagus elgesys prie stalo jam veikiausiai taps įpročiu. skleidžiamas žinias bei idėjas. Bet nesunku pastebėti ir esminius jų požiūrio trūkumus. A. kad į tą patį stimulą ne visada reaguojama vienodai. Ginče tarp vidinius arba išorinius elgesio veiksnius pabrėžiančių teorijų šis požiūris užima tarpinę padėtį ir derina abi šias viena kitai prieštaraujančias nuomones. tačiau laikė. kas bus šį kartą. galima pasielgti kitaip. kuri savo ruožtu vėliau daro poveikį jų elgesiui. Kaip matome. taip pat nuo to. šios psichologijos krypties atstovai (J. kaip visada. Pvz. Taigi mūsų elgesys konkrečiu atveju priklausys nuo aplinkos ir nuo mūsų požiūrio į tą aplinką. Panašiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti įtaką agresyvaus arba draugiško.) atskleidė daug svarbių dalykų apie aplinkos įtaką žmonių elgesiui. Nutarus. Bandūra požiūriu. žmogus gali ir pats sau „skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsižvelgti į juos ateityje. kad padariniai gali būti nepageidautini. kad žmogus tik kaip robotas mechaniškai reaguoja į aplinkos poveikius. mes galime svarstyti. mes renkamės. kad svarbiausias tarpininkas tarp aplinkos stimulų ir asmens reakcijų į juos yra žmogaus gebėjimas mąstyti. kaip mes vertinome jų pastangas. kad jis susijęs su vidinėmis asmens ypatybėmis. B. baigę mokyklą. palaikančio elgesio su kitais žmonėmis įsitvirtinimui. kaip aiškinama jų mokymosi modelyje. lemiantis tai. Dabar tai yra priimtiniausias aiškinimas. kokie mokytojai ir ko iki šiol mus mokė.. Pasirinkę kurią nors aukštąją mokyklą . Tačiau žmonės gali numatyti savo elgesio padarinius.23 ateityje jis vengs tokio elgesio. kiekvienas žmogaus veiksmas sukelia ir savęs vertinimo reakcijas. gebėdami numatyti savo elgesio padarinius. Skinner ir kt. Pvz. gebėjimui atsiskleisti arba įtarumui. paskatinamas. bihevioristai iš esmės neaiškino. ką ir kur toliau studijuoti. XX a. vėliau biheviorizmo šalininkai pakeitė ankstesniąją mokymosi schemą tokia: S —>x —>R. kitaip sakant. Tyrinėdami mokymąsi. Jei viskas iš tiesų būtų taip. naudodamasis šakute ir peiliu. Mūsų pasirinkimas bent iš dalies priklausys nuo to. Įvertinę visa tai. joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas. Be to. Koks tai elementas. Savo ruožtu šis elgesys turės įtaką tam. tektų pripažinti.. kaip žmonės išmoksta tam tikrų socialinio elgesio būdų.Bandura sukūrė socialinio mokymosi teoriją. Watson. uždarumui. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse įtaka (determinizmu). valgys mandagiai. formuoti pačią aplinką. jei pasielgsime taip. F. kokia aplinka mus sups ateityje. antrojoje pusėje amerikiečių psichologas A. Jei už tai jis dar bus ir pagiriamas. kurioje teigiama. o taip pat įvairūs asmenybės ypatumai. žmonės savo elgesiu gali keisti.

Asmeniniaipažintiniai veiksniai . Mes visi pažįstame linkusių susikurti problemas žmonių. bet ir iš svetimų klaidų. Bandūra. kurią pasiūlė A.tai mūsų pažintinės galios... iš anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan. o taip pat iš . pvz. „Elgesys yra viena iš įtakingiausių būsimų įvykių determinančių. šiuo atveju tvirtinama. bet ir stebint kitų žmonių elgesį. bet ir elgesys kuria aplinką. Bandūra pasiūlė trijų tarpusavyje priklausomų komponentų modelį (1. kad ne tik aplinka daro įtaką mūsų elgesiui. Šiai sąveikai paaiškinti A. asmenybės bruožai ir kiti vidiniai ypatumai. kad jis deramai įvertino žmonių galimybes mokytis ne tik patiems išbandant vienus ar kitus elgesio būdus. Asmeniniai-pažintiniai veiksniai 1. Myers. kuri vėl darys įtaką mūsų pažiūroms ir elgesiui. 1994 ir D. Bandūra įtvirtino mokymosi teorijoje.24 ar kt. Dar viena naujovė. netikėtos pažintys. o taip pat poreikiai. Bandura ryšiams tarp elgesio. nenumatyti įvykiai. o draugiškai besielgiantys susikuria taikią aplinką esant toms pačioms aplinkybėms. aplinkos ir asmeninių-pažintinių veiksnių paaiškinti (pagal J Feist. pakliūsime į tam tikrą aplinką. kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save neigiamą socialinį klimatą. G. ir įvairūs atsitiktiniai. 1997). visų pirma gebėjimas mąstyti. tai ir aplinkinių elgesys reaguojant į mūsų poelgius.1 pav. Kitaip sakant. Atsitiktinių įvykių reikšmę mūsų gyvenime A. kurią A. 2000) Kaip matyti. Bandūra laikė ypač didele. Aplinka šiuo atveju taip pat suprantama labai plačiai. Agresyvūs žmonės savo elgesiu provokuoja priešišką aplinką. (A. kurioje gyvename. kur jie bebūtų". jausmai. Abipusės įtakos schema. yra tai.1 pav. mes galime mokytis ne tik iš savų.).

be sąmoningos kontrolės ir reguliavimo. p. Jei tokie automatizuoti veiksmai ar jų rezultatai kaskart leidžia patirti teigiamas emocijas. kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti: kokį elgesį skatina. S. visai to nenorėdami." Bilis: „TĖĖTEE. Endler (1976) teiginiai: • Elgesys .aplinkos poveikis). svarbiausia yra tai. Tačiau neretai tėvai skatina tokį elgesį. Bilis: „Tėti. atsižvelgdami į savo poreikius. Tai puikiai iliustruoja ši D. kurie mums patinka.tai nuolatinės tarpusavio sąveikos tarp asmenybės ir aplinkos. kokią reikšmę žmogus jiems suteikia. kokį . palaiko. kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja mūsų tėvai. ilgainiui įgyjame tam tikrų bendravimo įgūdžių ir įpročių. UŽRIŠK MAN BATUS!" Tėvas: „Kiek kartų aš tavęs prašiau nebliauti? Kurį batą pirmiau rišime?" Mokslininkų svarstymus apie tai. apibendrina šie N. Niekas nenori mokyti savo vaikų nepageidautino elgesio. G. išdava • Asmens pozicija sąveikaujant su aplinka yra aktyvi ir sąmoninga • Iš vidinių veiksnių elgesį labiausiai veikia pažintinės galios. Vadinasi. nepritarimo (tai . kaip juos interpretuoja. Įgūdžiais vadinami gerai išmokti veiksmai. temperamentas: vieni žmonės greitai „užsidega". kurie atliekami automatiškai. Tai jau yra įpročiai. kaip mes bendrausime. todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės. draugai. apie jų ir savo pačių elgesį mes darome tam tikras išvadas. minutėlę. į kurią įeina ir mus supantys žmonės. Kita vertus.. vertybes ir kt. pvz. atsiranda poreikis juos kartoti. Mes labiau linkę mokytis iš tų. visų pirma priklausys nuo to. kokią įtaką elgesiui turi vidiniai ir išoriniai veiksniai.ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų. 268) aprašyta situacija.25 sėkmingų poelgių. stebėdami. Bendrauti taip pat mokomės. į kuriuos norėtume būti panašūs. Myers (2000. Bilis: „Ar gali užrišti man batus?" Tėvas (skaito laikraštį). kiti išlieka šalti net tada. kuriais norėtume sekti. tie. kai atmosfera aplinkui gerokai įkaista (tai asmeniniai-pažintiniai veiksniai). Keitimosi . į kuriuos norime būti panašūs (mokymasis stebint). Esame skirtingi ir iš prigimties. tuojau. kuriems simpatizuojame. Kartojantis panašioms situacijoms. tai. negaliu užsirišti batų" Tėvas: „Aha. nors emocijos taip pat yra svarbios • Kalbant apie aplinkos veiksnius.

Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti Elgesys. tarpusavio suvokimo. be abejo. padės suprasti tolesniuose skyriuose išsamiau pristatomi įvairūs bendravimo tarp žmonių dėsningumai.26 informacija. kokie veiksniai turi įtakos bendravimo sėkmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe. Ar galima pakeisti įprastus bendravimo būdus.tai antras prigimimas. Mes galime lavinti savo žodinio ir nežodinio bendravimo įgūdžius. šeimoje ir pan. Mes gebame mąstyti. kokio elgesio norėtumėt atsisakyti. tikimės. ne veltui sakoma. kurie norėtų pakeisti savo bendravimo su aplinkiniais įpročius. Bet čia norėtųsi atkreipti dėmesį į vieną bendrą principą. Geriau mažiau galvoti apie nepageidautiną savo elgesį ir daugiau apie tą. Atsakymas į klausimą. pasitikėjimas. požiūrio į kitus. santykių palaikymo įgūdžiai bei įpročiai. dabartinės ar tos. kurio norėtumėt išmokti. pakeisti įprastą elgesį kitokiu nėra lengva. Rasite paaiškinimų ir praktinių patarimų. be kurių nepavyks sukurti prasmingo. galiojantį bet kuriuo atveju. išmokti susikurti įvaizdį ir prisistatyti. kuri veikė mus anksčiau. Kita vertus. vertinti savo poelgius. Profesionalūs psichologai elgesio keitimui taiko sudėtingesnius metodus. kurie. Tam reikia ir žinių. nebenaudingais. Ji labai didele dalimi priklauso nuo mūsų nuostatų. ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti yra. sąmoningas nusiteikimas dėti pastangas vardan geresnių tarpusavio santykių yra tie kertiniai akmenys. jog pripratimas . o koks galėtų tapti nauju geru jūsų įpročiu. kaip jau minėta. Tokie užsiėmimai padeda pasiekti geresnių rezultatų. visų pirma reikėtų nuspręsti. gebėjimas toleruoti kitokį požiūrį. stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus. Vadovėlyje gana plačiai nagrinėjama tai. turi reikšmingos įtakos mūsų gyvenimo kokybei. ir didelio noro. vertybių. vėliau gali pasirodyti esąs nebeefektyvus. teigiamas. nesame savo aplinkos. padės keisti bent kai kuriuos neefektyvius bendravimo įpročius. Tačiau vien tai nenulems sėkmės bendraujant su aplinkiniais. Siekiant išmokti sėkmingiau bendrauti. manome. numatyti jų padarinius. pagarba kito žmogaus apsisprendimo laisvei. . įkaitai. Ko verta mokytis. kuris išdėstytas ankstesniajame skyrelyje . vadinasi.gera žinia visiems. kurie nepadeda pasiekti norimų tikslų? Šiuolaikinės psichologijos požiūris į žmogaus elgesį ir jo prielaidas. specialias technikas. kurio kažkada esame išmokę. kuriuos laikome nebetinkamais. radikalesnių permainų. tuos. Geranoriškumas.

Pagal Ch. apsaugok nuo draugų. skiriamas už tokį elgesį.27 Bihevioristai svarbiausia priemone. Skinner siūlo laikytis tokių penkių taisyklių: Pagirti ir apdovanoti už pageidautinus poelgius. Handy (1993). o nuo priešų pats apsisaugosiu? Kodėl galima tvirtinti. Kad pastiprinimas būtų kuo veiksmingesnis.nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas paperka labiau nei tas. su kuriuo bendraujame. vienas garsiausių bihevioristų F. Pasvarstykite: • • Ar galima sakyti. padedančia keisti nepageidautiną elgesį. galima arba ne? Kaip. kartais galima pradžiuginti labiau. kad žmonių noras su kuo nors artimai draugauti yra nulemtas prigimties? Kodėl. laikė pastiprinimą. kuo tiksliau įvardijant.visi laižys. kad sėkmingiau bendrauti galima išmokti? Kada galima sakyti. parodant dėmesį. kuriuos įmanoma pasiekti. Pastiprinimas . B. tikslo siekimui? Kaip argumentuotumėt savo atsakymą? Nuo ko labiausiai priklauso mūsų bendravimo su aplinkiniais sėkmė? • • • • . nei per kartus. kurio iš anksto tikimės. Dieve. padarykite tai tuojau pat Kelkite tokius tikslus. nes išspjaus. kurio norima sulaukti ir ateityje. daug mažų pergalių labiau skatina eiti pirmyn. jūsų nuomone. jei savo tikslą pasiekiame. ką sužinojote šiame skyriuje. nei viena didelė Nepamirškite neapčiuopiamų dalykų. kad studentų grupės narius sieja tarpusavio santykiai? Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. už ką Paskatinimo nereikia atidėti metų pabaigai.tai apdovanojimas ar kitoks paskatinimas. galėtumėt paaiškinti patarles: nebūk per saldus . remdamiesi tuo. nei įteikiant premiją Negailėkite staigmenų . tuo užkirsdami kelią asmens.

28 .

29 .

tai procesas. mes turime pradėti nuo savęs: pažinti. Aš vaizdas yra ir socialinio suvokimo dalis. mes aptarsime mūsų Aš prigimtį. kaip mes pažįstame save bendraudami. Savojo Aš gyvavimas prasideda. Taigi kiekvienas žmogus susikuria savo Aš vaizdą. . Kitais žodžiais tariant. gauname atgalinį ryšį. atskleisti savąjį Aš.tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma. turėdami galvoje Socrates patarimą „pažink save". garsus. daugiau ar mažiau įsisąmonintą ir išgyvenamą kaip vienintelę individo vaizdinių ir nuomonių apie save sistemą. kas mes esame ir kokie. Tam. mes galime efektyviau bendrauti? Mūsų Aš vaizdas Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. kuris prasideda ir užsibaigia mumyse. Mes siunčiame savo idėjas. Nepaisant sąvokų įvairovės. PRADĖKIME NUO SAVĘS Bendravimas . žmogaus Aš yra viena iš svarbiausių asmenybės psichologijoje. manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su jį supančiais žmonėmis. Žmogus gimsta neturėdamas Aš vaizdo. „savivaizdis" ir daugybė kitų. ką mums praneša kiti. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. nes žmogus savirefleksijos dėka tampa ne tik suvokimo subjektu. nes tik bendraudami mes galime geriausiai sužinoti. „Aš vaizdas". įsisąmoninimo lygius bei formas. Šiame skyriuje sužinosite: • Kas yra jūsų Aš ir koks jis yra? • Kodėl mūsų Aš yra svarbus bendravime? • Kaip mums pažinti savąjį Aš? • Kodėl. kuria vadovaudamasis jis sąveikauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save. arba Aš vaizdas . kad žmogaus Aš yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys. kai vaikas ima atskirti Aš nuo Ne aš. vaikas pradeda pažinti save. interpretuojame tai. bet ir objektu. jausmus aplinkiniams. vaizdus. Pamažu. kad bendravimas būtų sėkmingas. Dažnai šios sąvokos suprantamos kaip sinonimai. autokoncepcija. Todėl.30 2. remdamiesi savo patirtimi. tačiau tai apibrėžti nėra lengva. suvokiame ir. palyginti pastovią. Taip pat aptarsime. Ką tik gimęs kūdikis skiria įvairius aplinkos daiktus. Psichologinėje literatūroje Aš apibūdinimui vartojami įvairūs terminai: „autokoncepcija". geriau pažindami savąjį Aš. tačiau nesugeba savęs išskirti iš aplinkos.

paprastai nerodo jokių susidomėjimo ženklų. Vėliau vaikas privedamas prie veidrodžio ir stebimos jo reakcijos. Jis įsisąmonina daugybę savo gebėjimų ir savybių. Vaikui nematant. Šitokia reakcija rodo. . kad tirti kūdikių Aš vaizdą sunku. 1991).1 pav). o dalis Aš vaizdo lieka neįsisąmoninta (G. ką kūdikiai žino arba galvoja apie save.31 Suprantama. 1999). kai jis ima vartoti asmeninį įvardį „Aš". kurios viršūnė . G. nes neįmanoma nustatyti. todėl subrendusios asmenybės Aš vaizdas sudėtingas. Ypač savęs įsisąmoninimo ribos išsiplečia paauglystėje (A. Dalį Aš vaizdo žmogus įsisąmonina aiškiai. Tačiau sužinoti apie vyresnių vaikų Aš vaizdą mes galime juos testuodami B.neaiškiai įsisąmoninta ir pagrindas . kuris pasireiškia fraze „Aš pats". Valickas. Suslavičius. o mes priklausome daugeliui grupių. 1991). vidurys . pažvelgę į veidrodį. Paaugliai paprastai išbando įvairius Aš vaizdus skirtingose situacijose. Vaikai nuo 9 iki 12 mėnesių. raudonais dažais išdažoma dėmelė ant jo nosies. Valickas. Paaugliams turėti savąjį Aš labai svarbu. Kadangi suaugusio žmogaus Aš vaizdas formuojasi dalyvaujant įvairiose socialinėse grupėse (T. bręsdamas vaikas vis daugiau sužino apie save. todėl jie stengiasi būti originalūs. todėl jo Aš vaizdas sudėtingėja. Bet nuo 21 iki 24 mėnesių įdėmiai žiūri į veidrodį ir liečia rankomis dėmelę ant savo nosies. kad jie save atpažįsta. 1969). Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo. Aš vaizdą galime įsivaizduoti kaip daugiapakopę piramidę.miglotai. Shibutani. nepriklausomi. Vaikiško negatyvumo periodu. Amsterdam pasiūlytu būdu (G. susidedantis iš daugelio nevienodai įsisąmonintų elementų. Valickas. dalį . vaiko Aš vaizdas dar labiau prasiplečia.įsisąmoninta. Augdamas.neįsisąmoninta dalis (2. Ryškiau galime stebėti vaiko Aš vaizdo formavimosi pradžią.

gali turėti daugybę įvairių Aš vaizdų? Kiekvienas žmogus iš tikrųjų gali turėti keletą įvairių Aš vaizdų. koks yra mūsų Aš vaizdas? Ar jis vientisas. ko mes nesuvokiame. tai ši apgaulė. priklausančią nuo įsisavintų vertybių. o labai įvairiapusiškas pasaulis. tarsi tai būtų paprastas. kaip rašo H. Hesė (Hesse). idealų. Amerikiečių psichologijos patriarchas W. Tai matyti iš to. Pavyzdžiui.32 Taigi kažką apie save mes žinome.jaučiame". Abi šios Aš vaizdo formos yra susijusios su socialine žmogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santykių su kitais žmonėmis. kaip realią subjekto savimonės formą ir idealų Aš . ar žmogus. Todėl mes savo pačių pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplėsti. kaip kvėpavimas ir valgis. Daugialypio Aš vaizdo formos „Bet iš tikrųjų joks „aš".). įprasta kiekvienam žmogui (net turinčiam didžiausių siekimų). „paslepiame" arba išstumiame į pasąmonę. (James W. kažką . pakopų ir būsenų. net naiviausias. formų. Tačiau mumyse egzistuoja ir kažkas. idealusis Aš priklauso nuo vaikystėje reikšmingų mums asmenų įdiegtų normų ir reikalavimų. tampa įvairių bendravimo sunkumų priežastimi. Įvairūs mokslininkai aprašo skirtingas Aš vaizdo formas. kuriomis stengiamės atsikratyti. toks pat gyvenimo reikalavimas. išskyrė empirinį Aš. vieningas. Štai kodėl vienaip ar kitaip pasielgę mes kartais nustembame: kas privertė mus šitaip elgtis? Štai kodėl mus kartais kamuoja nerimas. Kai kurias mums nepriimtinas arba grėsmingas savojo Aš vaizdo dalis mes „pametame". išreikšti žodžiais. Hesse. besikeičiančius įvairiomis aplinkybėmis. atrodo tokia pati būtinybė. . tvirtai suformuluotas ir aiškiai apibrėžtas reiškinys. bloga nuotaika. 1982)." (H. Labai dažnai Aš vaizdo dalys. Keletą jų apžvelgsime. James 1890 m. 1992). paveldėjimų ir galimybių chaosas. nuostatų sistemos (Džeims U. nėra vienovė. O kad kiekvienas skyriumi stengiasi šį chaosą laikyti vienove ir kalba apie savo „aš". padaryti jį vientisesnį. pagilinti savo Aš vaizdą. kurias mes užmirštame. nedidelis žvaigždėtas dangus.įsivaizduojamą subjekto savimonės formą. kad daugelis žmonių turi lanksčius Aš vaizdus. nemalonūs pojūčiai kūne. tik negalime įvardyti. Kaip jums atrodo.

kokį malonu save matyti ir vaizduojamąjį Aš. atspindintį. Lygiai. G. nes apie kitų požiūrį į mus sužinome tik bendraudami. C.dabartinį. kokį(-ią) save matome ir kokiu(-ia) norėtume būti. G. Tai gali būti tiesioginis atgalinis ryšys pokalbio metu arba netiesioginis komentaras.33 Reali ir ideali Aš struktūros išskiriamos ir kitose koncepcijose. atsidurti kito vietoje arba save matyti kitų akimis. Vėliau. dinamiškąjį Aš. kaip žmogui sekasi atlikti savo vaidmenis. Amerikiečių psichologas M. kokia asmenybė. realų asmenybės savęs įsisąmoninimą. Kitų žmonių elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis. Cooley teorijoje veidrodinis Aš yra pasyvus. Aš vaizdas formuojasi atspindint aplinkinių vertinimus mūsų atžvilgiu. mes suvokiame save taip. Tuo tarpu G. Kitais žodžiais tariant. XX a. nes kuo didesnis skirtumas tarp to. gyvenimo tikslais. Žmogus gali vertinti savo elgesį taip. C. Rogers teorija. kurioje išskyrė veidrodinį Aš. jaučiasi nesaugūs. turėtų būti. kurias individas naudoja įvairiems savo asmenybės trūkumams pridengti. Šio autoriaus nuomone. kad žmonės sugeba „išeiti iš savęs". svarbu. Mead (1934) sukūrė Aš vaizdo formavimosi teorijas. y. tokį. priklausomai nuo įsisavintų moralinių normų ir elgesio standartų turinio. arba. nerimą. Priešingu atveju žmonės išgyvena depresiją. kai nugirstame atsiliepimus apie save atsitiktinai. kokia asmenybė galėtų būti. susijusį su asmenybės troškimais. kad žmonės. priklausomai nuo realizavimosi galimybių. kaip kiti žmonės vertina jo elgesį. Rosenberg (1965) išskyrė kelias Aš vaizdo dalis. kokie mes atrodome kitiems. kad gebėjimas matyti save patį kaip objektą . kaip negalime matyti savo veido be veidrodžio. kad žmogaus Aš formuojasi realios sąveikos su kitais žmonėmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to.C. pasižymi socialine pusiausvyra. arba socialinių kaukių įvairovę. Mead teorija skelbia. t. nematydami. įsivaizduojamąjį Aš. taip ir negalime suprasti savo Aš. tyrinėtojai nustatė. jiems trūksta socialinės patirties. idealizuotą Aš. kaip mus mato kiti. Cooley (1902) ir G. nes jis tik atspindi kitų nuomones. potencialų Aš. Mead teigė. tuo didesnę įtampą ir nerimą patiriame. Šiuo atveju yra labai svarbus bendravimas. G. pradžioje du mokslininkai . kaip kitų žmonių arba taip. kad šios dvi Aš vaizdo formos kuo labiau sutaptų. Cooley paskelbė veidrodinio atspindžio teoriją. Jis aprašė esamąjį Aš . C. Mead pastebėjo. Jo nuomone. kurių realusis ir idealusis Aš sutampa arba yra artimi pasitiki savimi. Rogers (1961) atkreipė dėmesį į realaus ir idealaus Aš santykį. remdamiesi C. .tai viena iš specifinių žmogaus ypatybių. Mead savo teorijoje aprašė Aš matomą kitų akimis.

vaizdą. James. Viešąją ir realiąją (privačią) Aš vaizdo dimensijas yra išskyrę W. elgiasi taip. Kai kurie žmonės yra įsitikinę. M. kuriuos M. Markus ir P. Fone esantis Aš vaizdas gali tapti dominuojančiu. tačiau jų viešasis Aš gali stipriai užgožti tikrąjį. bet kiekvienu atveju nori maksimaliai išlikti savimi. . ką jaučia ir mąsto. 1991). kad žmonės skiriasi Aš vaizdo kontrolės ir reguliavimo intensyvumu. Jourard. jie tampa nelankstūs. Antrosios grupės asmenys. S. Snyder (1987). o dominuojantis . Jie stengiasi kuo sąžiningiau išreikšti tai. pasirinkimus. J. auditorijose ir kitur. Galimi Aš integruoja mūsų viltis. Galimi Aš stipriai veikia mūsų elgesį.toks. 1991). tarytum turėtų daugybę Aš vaizdų. norėtume (idealus Aš) ar net bijotume tapti. kad jie turi tikrąjį Aš. priešingai. Snyder priskiria pirmajai grupei. Mes aptarėme kai kurias Aš vaizdo formas.pereiti į foną. Gahagan ir daugelis kitų (G. poreikius. tirdamas viešąjį Aš.34 Psichologai H. Valickas. Todėl gali kilti įvairūs neigiami efektai santykiuose su kitais. Nurius (1986) gilinosi į vieną iš daugelio Aš vaizdo formų . kad jis atitiktų susidariusias aplinkybes ir aplinkinių lūkesčius. Konkrečiu momentu mumyse dominuoja tam tikra Aš vaizdo dalis. Viešuoju Aš besirūpinantys žmonės keičia savo Aš vaizdą. Kiekviename iš mūsų glūdi daugelio galimų Aš atvaizdai. kuo mes galėtume. susirinkimuose. M. o mažiau besirūpinantys nesistengia kurti tam tikro įvaizdžio. kuris stipriai skiriasi nuo visuomenei rodomo Aš vaizdo. kokius mes save parodome kitiems.galimą Aš. todėl jų bendravimas taip pat negali būti efektyvus. Jie yra skirtingi vakarėliuose. Valickas. baimes. Tokie žmonės menkai atskleidžia savo asmeninius jausmus. reguliuoja ir kontroliuoja savo viešai rodomą Aš dalį. gyvenimo kryptį. fantazijas ir siekius į bendrą to. Realus Aš . siekius. Galimi Aš susideda iš to.menkai reguliuoja ir kontroliuoja savo viešąjį Aš. o kitos tampa fonu. pastebėjo. koks esu iš tikrųjų. kuo galėtume būti. Taigi iškyla autentiškumo problema. be pagražinimų su teigiamomis ir neigiamomis ypatybėmis. Viešasis Aš atspindi tai. bendraudami siekia „tiesiog būti savimi". tačiau įvairiose koncepcijose jų yra skiriama dar daugiau. Šiuo pagrindu yra išskiriamas viešas arba parodomasis ir realusis Aš. Didėja atotrūkis tarp žmogaus norų ir elgesio bei veiksmų. norėdami suderinti savo elgesį su socialinių normų reikalavimais (G. Kai kurie žmonės labiau stebi. Nors jie gerai prisitaiko įvairiose socialinėse situacijose. Kai žmonės nereguliuoja savo Aš vaizdo. Šie žmonės gali būti nejautrūs bendravimo partneriai. nelabai atsižvelgdami į situaciją. Žmonės. o kiti priešingai .

Bybee ir jos kolegų tyrimas parodė. jausmus ar norus. Tai gali atsitikti išgirdus savo balso įrašą. 1981). vartoja narkotikus.35 Visi Aš vaizdai atspindi vidinį žmogaus pasaulį ir susieja su gyvenimo patirtimi bei aplinkiniais žmonėmis. pamačius save televizoriuje. netgi tada. mes turėtume nemažai problemų. kalbant apie savistaba. M. Pirma. Carver. F. ima piktnaudžiauti alkoholiu. galime griebtis savistabos vengimo strategijos. kurio metu mes žvelgiame į savo vidinį pasaulį. tačiau kartais susiduriame su kažkuo. Savistaba . lygindami juos su vidiniais standartais ir vertybėmis (C. Tuo metu mes atsigręžiame į save. jausmus.savistaba. Žmonės. jeigu savistaba būtų vienintelis mūsų žinių apie save šaltinis. Savistabos padariniai gali būti įvairūs: skausmingi. savistabai mes skiriame labai mažai laiko. Figurski (1982) atliko tyrimą. Nors mes gana retai sutelkiame dėmesį į save. Csikszentmihalyi ir T. Scheier. procesas. Bybee ir kt. mes randame kai kuriuos atsakymus į mums rūpimus klausimus. jausmus. Faktas. Mes ne tik stebime save. žiūrėdami televizorių ir 1. bėgdami nuo savęs.savižudybė. Trumpai tariant. S. kai mes užsiimame savistaba. Gilintis į save lyginant idealųjį ir realųjį Aš yra nemalonu.tai savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas. ketinimus. . Gali pasirodyti. kad kiti žmonės mus stebi ir 1. ketinimus. kad kuo daugiau žmonės galvoja apie savo idealųjį Aš. savistaba mes negalime pilnai pasikliauti. stebint save veidrodyje ar pajutus. skaitydami knygas. norus. Ir. be saiko valgo. bet ir atliekame savianalizę. J. Kiekvienas sveikos psichikos žmogus gali lengvai „įeiti" į savo vidinį pasaulį ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis. Jeigu analizuodami save mes atrandame kažkokių savo trūkumų. todėl kai kurie žmonės ima vengti šios veiklos. stebėdami save. Norėdami tai patikrinti M. į kurį neverta gilintis. džiuginantys ir pan. kasdienius rūpesčius.1. padedančią mums geriau save pažinti.1. Kraštutinė savistabos užbaigimo forma . jog savistaba yra toks paprastas dalykas. Kiti. imame stebėti ir vertinti savo elgesį. Pavyzdžiui. Ir antra. Savistaba Vienas svarbiausių savęs pažinimo būdų . tuo nerimastingesni ir piktesni jie jaučiasi (J. ne visi mūsų jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami sąmoningam suvokimui. aplinkinius žmones. mąsto apie save stulbinančiai retai. Iš tikrųjų. negalima pamiršti dviejų dalykų. Tačiau. tyrėjų nuomone. stebime savo mintis. kad didžiąją mūsų kasdieninių minčių dalį sudaro mintys apie darbą. 1997). kas paskatina mus domėtis savimi. kad žmonės. kuris patvirtino.

D. stebėsite jo elgesį. galime tai padaryti stebėdami savo elgesį (D. Kai kurie žmonės yra pernelyg nugrimzdę į savo vidinį pasaulį. Kauzalinės atribucijos teorijos kūrėjas F. Tikriausiai sutiksite. kaip žmogus aiškina savo ir kitų žmonių elgesį. mes sprendžiame apie juos. Jos rezultatai buvo tokie: pirmiausia. kad žmonių mintys apie save dažniau yra nemalonios... Tačiau vėliau nustatyta. kad jis dažnai klauso Ryčio Cicino kompaktinių diskų. 1958). kurioje jis pasireiškia ir bandome nuspręsti. Žmonės labiau linkę priskirti vidines priežastis kitų . priskirdami jam vidines arba išorines priežastis (F. dažniau būna prislėgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema.. tikra. Heider teigia. gebėjimai ir pan. D. Bem savęs suvokimo teorija teigia. S. mes dažnai mąstome apie savo neatitikimą mūsų pačių moralinėms nuostatoms ir standartams. rodo. Jeigu mes negalime identifikuoti savo jausmų ar nuostatų kieno nors atžvilgiu. jog savistaba iš tiesų gali būti labai nemaloni ir pavojinga.36 norėdami pabėgti nuo savęs. Bem. kuriose tos nuostatos ir jausmai kyla. NolenHoeksema domėjosi. nors nėra jokio išorės spaudimo ar ribojimų. tai jo elgesiui priskirsite vidines priežastis ir nuspręsite. tu pasiekei gyvenimo tikslą. Dostojevskio apysakos „Užrašai iš pogrindžio" (1956) herojus sako: „Prisiekiu tau. stebėdami savo elgesį tose situacijose. dažniau pasineriantys į savo vidinius išgyvenimus. visiška liga". Kartais mąstymas apie save gali būti būdas išvengti išorės problemų. Heider. Tačiau savianalizė ne visada yra nemaloni. žinoma.savo elgesio stebėjimas. Figurski (1982) teigia.tai aplinkybės. Jeigu pastebėsite. Šis kraštutinumas irgi nėra geras. nusižudo. žmonės. kaip jaučiasi žmonės. Heider pastebėjo. negu vyrai. kad jam tiesiog patinka lietuviškos popmelodijos. Csikszentmihalyi ir T. Kitas svarbus savistabos aspektas . mintys apie save gali būti labai malonios. antra. kad kaip kitų. 1972). taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir išorines priežastis. kad žmonės dažnai bando aiškinti kieno nors elgesį. Mąstydami apie save.tai asmenybės savybės. D. situacijos ir pan. kad tarp to. yra skirtumas. ar jūsų draugui patinka lietuviška pop muzika. Bem teoriją patvirtina ir daugybė tyrimų. Jeigu tau pasisekė. kad apie kitų žmonių jausmus bei nuostatas mes sprendžiame pagal jų elgesį. jeigu jūs bandysite išsiaiškinti. 1990). F. būti perdaug susirūpinusiu savimi yra liga. kad kai mūsų nuostatos ar jausmai nėra aiškiai apibrėžti. kad lygiai taip pat mes sprendžiame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime savo elgesį ir situaciją. F. o išorinės . mąstantys apie save. Pavyzdžiui. M. moterys gilinasi į savo vidines būsenas dažniau. Vidinės priežastys . tai. kodėl mes taip elgiamės. Bem savęs suvokimo teorija teigia.

Jis tampa paprastesnis. kuris laisvalaikiu mėgsta jodinėti. elgesį. o treniruodamasis. mes dažnai pervertiname asmenybės įtaką ir nepakankamai įvertiname situacijos poveikį. ką mes rodome arba kaip jie atspindi mūsų pačių vaizdą. Ši tendencija vadinama „veikėjo-stebėtojo" efektu. kaip mes aiškiname savo elgesį . Didele dalimi savęs pažinimą įtakoja aplinkiniai. kuriose kalbama apie savęs matymą kitų akimis. priklauso mūsų veiklos rezultatai. Gallup (1977) palygino šimpanzių. ir socialiai izoliuotų. Jau W. kad iki vienerių metų vaikai turi daug mažiau socialinio bendravimo patirties nei vyresni. pokalbių temos ir 1. James 1892 m. Ar prisimenate „kūdikio ir raudonos dėmės" testą? Kodėl nuo 9 iki 12 mėnesių vaikai nereaguoja į raudonai išdažytą savo nosį? Viena iš priežasčių yra ta. Jis pastebėjo įvairius Aš vaizdus žmoguje. Jau susipažinome su C. tai įsivaizduotume tik miglotus savo Aš kontūrus. Įsivaizduokite psichologą. pabrėžė socialinių ryšių svarbą savęs pažinimui (Džeims U. Mead teorijomis. Mes esame „veikėjai". 1982). G. Dalyvaudamas tarptautinėje psichologų konferencijoje jis demonstruoja vieną savo Aš aspektą.1. Gebėjimas matyti save kitų akimis labai svarbus savęs pažinimo veiksnys. Cooley ir G. Jis atliko labai panašų į ką tik minėtą „raudonos dėmės" eksperimentą. Beždžionės buvo uždarytos po vieną kambariuose. dirbdamas arklidėje ar bendraudamas su kitais raiteliais jis jau rodo kitą savo Aš. savo elgesį skirtingose situacijose ir suprantame. Bendravimas ir savęs pažinimas Savistaba mes gauname tik dalį informacijos apie save. ar išorinėmis priežastimis. kai bandome paaiškinti kieno nors kito elgesį. Aiškindami kitų elgesį. Mes ne tik save skirtingai parodome įvairiems žmonėms. augusių tarp kitų. Bendravimo svarbą savęs pažinimui parodė ir eksperimentas su didžiosiomis beždžionėmis.37 žmonių elgesiui nei savo. Socialinę patirtį turinčios beždžionės . Vėliau į kambarius buvo įnešti veidrodžiai.). svarbu ir kaip jie priima tai. pasikeičia jo žodynas. besiformuojančius skirtingomis socialinėmis situacijomis. Joms nematant tyrėjai raudonais dažais išdažydavo kaktas. kai bandome išsiaiškinti savo paties poelgių priežastis ir „stebėtojai". Jeigu mes neturėtume jokio „socialinio veidrodžio". todėl savo elgesiui mes linkę priskirti išorines priežastis.ar remdamiesi vidinėmis. kad kiekvienu atveju mūsų elgesys gali būti kitoks. (James W. Mes stebime save. Nuo to.

jos savęs neatpažino. žmonės renkasi panašesnius į save tuo požymiu ar savybe žmones. mes galime išsiaiškinti. su savo jaunesniu broliu ar seserimi arba su savo bendraamžiais. kad jūs surinkote 35 balus. Sis pavyzdys iliustruoja L. kaip testą atliko kiti jūsų grupės nariai. Bendraudami mes ne tik stebime save kitų akimis. kada mes lyginame save su kitais ir antra. kuris matuoja. lygindami save su kitais. kai nesame tikri dėl savo elgesio. kokie yra jūsų gabumai dailei. Jeigu pasakytume. mes ne visada pasirenkame tinkamus asmenis. Lyginimas savęs su pranašesniais už save gali padėti . Jūs galite lyginti save su Picasso. Vadinasi. jausmų. kad žmonės sužino apie savo ypatybes. kiek esame blogesni arba geresni už kitus ir kiek esame panašūs arba skirtingi nuo kitų. kaip jūs reaguojate į kitų žmonių problemas. tikriausiai pagalvotumėte: „Pasirodo aš esu labai jautrus aplinkiniams žmogus". Tačiau. jūs domitės savo gabumais dailei. Natūralu. Ši teorija iškelia du svarbius klausimus: pirma. kad mes lyginame save su geresniais. kad. kaip ir žmonėms. kol nesužinosite. su kuo mes save lyginame. kad jūs pasirinksite trečiąjį variantą. Tai reiškia. kad jūsų grupės draugai surinko nuo 0 iki 20 balų. Kitas klausimas. kai mes nesame tikri. privalote lyginti save su kitais. lygindami save su kitais. suprasite. kai nesame tikri dėl savęs tam tikromis situacijomis.38 demonstravo tokią pačią reakciją kaip ir vaikai . Lygindami save su kitais. kuomet savo savybės lyginamos su kitų žmonių ypatybėmis. kuri skelbia. Tarkime. ar esate gabus(-i).tai žmogaus savęs pažinimo būdas. kad jums pasiūlyta atlikti socialinio jautrumo testą. Tam. Šiuo požiūriu galime skirti du palyginimo tipus: aukštyn orientuotą ir žemyn orientuotą socialini palyginimą. kai nėra objektyvių kriterijų ar apibrėžtų standartų. pavyzdžiui. Tačiau jums šis skaičius nieko nesakys tol. kad suprastumėte. sugebėjimų ir pan.jos tuoj pat ėmė tyrinėti raudonas dėmes ant savo galvų. jeigu jūs stebėsite ir vertinsite savo dailės bendramokslių gabumus. Mes lyginame save su kitais. Paprastai. Taip pat mes lyginame save su kitais. ar mes elgiamės gerai konkrečiu atveju. stipresniais žmonėmis už save. kartu su jumis lankančiais dailės studiją. Aukštyn orientuotas socialinis palyginimas reiškia. Festinger (1954) socialinio palyginimo teoriją. bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais. Mes lyginame save su kitais. su kuo mes save lyginame? Tarkime. bendravimas yra vienas svarbiausių savęs suvokimo ir savęs pažinimo veiksnių. kurių dėka mes galėtume save įvertinti. mes stebime kitus žmones ir lyginame savo elgesį su jų. lygindami save su kitais žmonėmis. Įsivaizduokite. Socialinis palyginimas . Taigi primatams. Tuo tarpu izoliuotos beždžionės nereagavo į dėmes .

Tačiau. Tai vadinama apsisaugojimo arba savo vertės kėlimo strategija (L. mintis. Taigi didelė dalis informacijos. lyginant save su panašiais žmonėmis (D. mes galime pasiekti aukštesnį savęs suvokimo lygį. F. mes galime modeliuoti savęs vertinimą. Dažniausiai tai sukelia įtampą. Taylor. kad tik atsiverdami kitam žmogui. G. Taigi . Kalbėdami apie savo jausmus.39 apibrėžti siektinus standartus. jausmus išgryninti mes galime. Rodyti save kitokius. Arrovrood. savo puikiais gebėjimais kažkurioje srityje. J. Tačiau dar dažniau nesame atviri kitiems. Gibbons. J. Savęs pažinimas atsiveriant Atsiskleisdami kitiems. Savo mintis. kurią mes sužinome apie save. kad apsaugotume kitų jausmus ir pan. kad nesutrikdytume aplinkinių. nes jie jaučia. Kartais mes naudojame socialinį palyginimą. 1993). M. nes jų siunčiama verbalinė ir neverbalinė informacija nėra adekvačios. Thornton ir A. ką apie mūsų vidinį Aš mano aplinkiniai. Taigi mes naudojame žemyn orientuotą socialinį palyginimą. palaikantį mūsų Ego. Porat rašo (1991). nei esame arba slėpti savąjį Aš nuo aplinkinių nenaudinga. Mes negalime atsiverti. dėl kurių dažnai mes negalime būti atviri. nes mes nuolatos matysime save kaip prastesnius. paprastai skleidžia apgaulingus ženklus. lūkesčius. Pirmiausia kyla įtampa apsimetinėjančio žmogaus viduje. mes juos geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname. Mes lyginame save su silpnesniais. 1966). jog taip elgtis turite su visais ir visada. Reis. kurie stengiasi kažką nuslėpti nuo kitų. apie juos pasakodami kitiems. Gerrard ir F. Stebėdami kitus žmones. jog bendrauja ne su tikruoju Aš. tačiau gali ir žeisti mūsų Ego. 1993. E. norus. mes geriau pažįstame save. Turime pripažinti. požiūrius. kad ne visuomet esame atviri sau. Žmonės. o vėliau situacija priverčia įsitempti ir aplinkinius žmones. nuomones. Taigi bendravimas tampa komplikuotas. kokius mus mato kiti. tai naudingiau vis dėlto yra savo savybes vertinti. blogesnius už kitus. X. Aspinvvall ir S. Yra daugybė priežasčių. T. Be to. Socialinis palyginimas yra labai svarbus savęs pažinimui. savęs lyginimas su kitais įtakoja ir patį savęs suvokimo turinį. prastesniais už mus. Mums labai svarbu tikėti savo meistriškumu. Siūlydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame. yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supančiais žmonėmis ir matome save tokius. jeigu mes kalbame apie savęs pažinimą. mes neteigiame.

Atvirumas skatina atsakomąjį partnerio atsiskleidimą. Noras atsiskleisti priklauso nuo visuomenės kultūrinių vertybių. ko nenorime. kurią mes žinome apie save ir kiti žino apie mus.savo baimes. tačiau mes jų nesame įsisąmoninę. Savęs atskleidimas priklauso nuo pasitikėjimo žmogumi. kuriais pasitikime. Labai svarbu atsižvelgti į kito žmogaus norus bei jausmus. tai ji gali tapti rimta kliūtimi savęs atskleidimui. Šio modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. Luft. Šią informaciją apie save mes galime gauti atgaliniu . kam ir kiek atsiverti. fantazijas ir pan. savalaikis ir saikingas savojo Aš atskleidimas bendraujant gali būti labai naudingas. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai. jausmus. išsikalbėjimo apie savo viltis. Psichologijoje siūlomas gana paprastas modelis. kuriam atsiskleidžiame. Pavyzdžiui. kai yra tarpusavio pasitikėjimas. kad jie žinotų apie mus . nuo žmogaus priklausomybės subkultūrinei grupei. Paprastai mes nujaučiame. mūsų vardą. C. Įsivaizduokite. būti empatiškam.40 atsiskleidimas privalo būti diferencijuotas. Todėl nuoširdžiai mes kalbame su tais. Jų garbei modelis vadinamas Johari langu. paslėpta ir nežinoma. Altmann. kad mes pernelyg stipriai kvėpinamės. Neaiški „erdvė" susideda iš dalykų. ką asmuo žino ir ko nežino apie save. psichologinis klimatas ir daugybė kitų veiksnių lemia mūsų atsiskleidimo lygį. jog žmogus nori užmegzti santykius. kuriuos apie mus žino kiti. Jeigu kultūra neskatina artimų santykių. profesiją ir pan. Keturi langai vaizduoja keturias galimas žmogaus Aš „erdves". kad tam tikras savojo Aš atskleidimo laipsnis padeda tarpusavio santykiams. Nors atsiskleidimas ir yra vienas iš būdų. nuogąstavimus. 1972). kad atsiskleidimas skatina tarpusavio santykių užmezgimą (J. rodantys. 1969). kad esame labai triukšmingi ir pan. bei ką žino ir ko nežino apie jį kiti. Paslėptoje „erdvėje" mes slepiame nuo kitų tai. pavyzdžiui. Ji apima informaciją. kuriuo remiantis galima pavaizduoti maskuojamą savąjį Aš ir parodyti galimus Aš pasikeitimus atsiskleidžiant. Ji veikia tik tuomet. Atvira „erdvė" yra vieša. neaiški. nusistovėjusios bendravimo taisyklės. jog tai yra tam tikra subtili abipusio bendravimo forma. Savigarba. aplinkiniai gali pastebėti. Taigi atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradžioje. kurios skirstomos pagal tai. kad kiekvienam žmogui yra būdingos keturios asmenybės „ erdvės ": atvira. padedančių pradėti bendrauti su kitais. Atvirumas priimamas kaip pasitikėjimo ženklas ir savo ruožtu didina partnerio pasitikėjimą mumis. Rogers (1961) teigia. Vadinasi. kai demonstruojami tam tikri nežodiniai pritarimo ženklai. tačiau svarbu neužmiršti. Tuo pačiu atsiskleidimas skatina pasitikėjimą ir padeda užmegzti tarpusavio santykius.

nei mums. tai galime iš kitų apie save sužinoti daugybę dalykų ir šią informaciją perkelti į atvirą „erdvę". kurių mes patys nejuntame. negauname atgalinio ryšio. kad pasikeitus kam nors viename lange. Jeigu bendraudami mes stengiamės gauti atgalinį ryšį. Johari langas Pagrindinis Johari lango principas tas. . Šioje srityje yra dar neatrastos asmenybės ypatybės. pasikeičia ir kiti. kiti žmonės gali pasakyti apie mus tokius dalykus. pasąmonėje glūdintys Aš aspektai.41 ryšiu.2 pav. Ir atvirkščiai. y. Jeigu bendraudami mes atsiveriame. Žodžiu. nei kitiems. 2. Paskutinioji. tai apie mus naujų dalykų sužino aplinkiniai ir vėl mes praplečiame savo atvirą „erdvę". t. mes blogiau suvokiame save. ir giliau pažinti save. jeigu mes užsisklendžiame savyje. kuriuos lemia asmens noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam ryšiui. turi daugiausiai galimybių ir formuoti brandžius tarpasmeninius santykius. Galimi keturi atvirumo stiliai. paslaptingiausia nežinoma „erdvė" yra nepažįstama niekam. ir nuo to nukenčia tarpasmeniniai santykiai. kurie noriai atsiveria bei noriai priima informaciją apie save iš kitų. žmonės.

mūsų Aš atsako į klausimą „kas aš esu" bei apibendrina savęs suvokimą. Kaip istorija. Mūsų Aš kaip istorikas yra vertintojas. verta rizikuoti. Mes jau minėjome. tačiau šios žinios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu. Savojo Aš atskleidimo seką galėtume nusakyti taip: atsiskleidimasatgalinis ryšys-savigarba. galėtumėte būti atviresni. Atskleisdami savo jausmus. Atsakydami į klausimą „kas aš esu". mes dalijamės informacija (supažindiname kitus su savimi. vadinasi. Keturios Johari lango erdvių kitimo galimybės Bendraudami ir atskleisdami savąjį Aš. ar. kad Aš vaizdas yra žinių apie save visuma. tarpusavio santykių stiprėjimą bei gilėj imą. jūs tikriausiai paminėtumėt: „studentas". Vadinasi mes turime ne tik savąjį Aš vaizdą. ir su istoriku.42 Atvirumas visada rizikingas. bet ir jų įvertinimą. Tačiau rizikuodami galime laimėti. 2. nei buvote iki šiol? Savęs pažinimas ir savigarba Savęs pažinimas apima ne tik savo charakteringų bruožų bei ypatybių žinojimą. Savąjį Aš metaforiškai galėtume palyginti ir su istorija.3 pav. Kaip istorikas. jūs esate „geras" arba „blogas" studentas. kiti į tai dažniausiai atsako pasitikėjimu. Bet jūs esate ne bet koks. Jeigu mes kažką atskleidžiame apie save. rizikuojame labiausiai. bet ir pozityvųjį ar . Pamąstykite. Aš ištraukia informaciją apie mus iš mūsų pačių patirties ir iš kitų žmonių. kritikas. Šis pasitikėjimas duoda pagrindą tolimesniam atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidžiančio asmens savigarbą. o aplinkiniai supažindina mus su savimi) bei kuriame abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti. bendraudami su draugais. Šios dalybos sąlygoja savojo Aš ir kitų pažinimą.

Tačiau jeigu jūs patektumėt kartu su juo į valtį. Savęs vertinimas susijęs su savigarba.kai vertiname savo asmenybę apskritai ir apie konkretų lygį konkrečioje situacijoje. Vaikystėje svarbiausią vaidmenį atlieka suaugusiųjų . Ypač tai būdinga vaikystėje. stebėdami savo elgesį ir išorinius situacinius veiksnius. Savigarba taip pat priklauso nuo aplinkinių pritarimo (išreiškiamo žodžiais arba nežodiniais ženklais). savigarbos laipsnis buvo žemesnis. kurioje buvo aukštinama savikontrolė. kokias normas ir vertybes mes esame įsisavinę. Asmenybės savigarba formuojasi. Jaunuolių. Žmonės stengiasi ne tik išlaikyti. Savigarba . Paprastai mes save vertiname įvairiais būdais: lygindami su kitais žmonėmis.žemas. užsidaręs. savo galimybių. Mes galime kalbėti apie bendrą savigarbos lygį . Jeigu jūs augote šeimoje.tai pagarbos pačiam sau. tai galite pradėti savęs nemėgti už tai. kad būtume patrauklūs kitiems. nėra pastovus jausmas. Neigiamas savęs vertinimas susijęs su žema savigarba. girdint ir įsidėmint aplinkinių vertinimus. Tai sąlygoja mūsų prisitaikymą visuomenėje. poelgius. kaip supratote. pasitikėjimo savimi jausmas. o teigiamas . retai leisdavo savo vaikams pasijusti įvertintiems. . nepasitikintis savimi.mokytojų. kurių tėvai buvo autoritariški.43 negatyvųjį Aš. Mes prisitaikome fiziškai. Savigarba priklauso nuo to. tai galbūt sužinotumėt. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas. interiorizuodami (priimdami kaip savus) kitų žmonių vertinimus. kuris yra atstumtas. savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. kad jis yra irklavimo čempionas ir vienintelis jūsų kompanijoje moka valdyti valtį. Savosios vertės jausmas. patvirtinantį mūsų sėkmę. priešpastatydami savo pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus.su aukšta. kad atitiktume jos vertybes ar normas.tėvų ar globėjų vertinimai. kad jo savigarbos lygis . Coopersmith (1967) pastebėjo ryšį tarp jaunuolių savigarbos ir pritarimo. tai savigarba kyla. elgesiu.tai savęs paties. Taigi vaiko adekvataus savęs vertinimo formavimąsi lemia tėvų ir vaikų tarpusavio santykių bei tėvų vertinimų ypatumai. kai vertiname atskiras savo ypatybes. Savigarba įvairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude. bet ir pakelti savigarbos lygį. veiksmus. Jo pasitikėjimas savimi tokioje situacijoje netikėtai išaugtų. todėl siekia pritarimo iš aplinkinių. Jeigu bendraudami gauname teigiamą atgalinį ryšį. emociškai ir intelektualiai. kurio jie susilaukė iš savo tėvų vaikystėje. Mes matome. S. arba savęs vertinimas . Savigarba. vėliau mokykloje . bet prisitaikome ir išoriškai: apranga. Įsivaizduokite žmogų. kad streso metu tampate jautrus(-i).

kurių savigarbos lygis aukštas. Jeigu jūsų savigarba aukšta ir netikėtai jus paliko draugas arba draugė. kai. būdami tarp žmonių jaučiasi bejėgiai. ir atsakomybę už savo veiksmus. Nei vienas iš mūsų negalėtų pasigirti. kad apsaugotų savo Ego ir išlaikytų savigarbą". vertinimą ir savo būsenos vertinimą. H. Šie žmonės rūpinasi kitais ir sugeba užjausti. kitose prasčiau.44 Savęs vertinimas gali būti skirstomas į savo bruožų. Tie. tiesiai. kurie reiškiasi tam tikroje situacijoje ir tam tikru laiku. Jie kalba tvirtai. Tačiau. Šie žmonės jaučiasi gerai. apibūdindami save. Bet jeigu jūsų savigarba žema . užtikrintai. Žema savigarba yra susijusi su menku savęs pažinimu (J. Jų žodžiuose galime įžvelgti ir savo klaidų pripažinimą. būdami ir su pranašesniais už save. Ir aukštą. Žmonės. gerai žino savo teigiamas ir neigiamas puses. kurių savigarbos lygis žemas. Jų žodynas platus ir lankstus. Campbell.ta. bendrauja atvirai. Vienose srityse mums sekasi labiau. Galime susikoncentruoti į vienus savo Aš aspektus ir ignoruoti kitus. akcentuoti studento vaidmenį ar pan. Jie ne tik gerai pažįsta save. neabejodami. arba kai išgirstate komplimentą (jūsų savigarbos lygis gali pakilti). kurių savigarba aukšta. kad žmonės daro viską. jie geba susitelkti ties teigiamais savo Aš bruožais. D. 1990). Kompensuoti savo nesėkmes mes galime. Šiuo atveju išryškėja skirtumas tarp žmonių su aukšta ir žema savigarba. Mūsų savigarbos lygis labai svarbus. jie akcentuoja teigiamas savybes. Mes iš tikrųjų naudojame daugybę būdų šiam tikslui pasiekti. Jie nenori rizikuoti. kad viskas gyvenime sekasi vienodai gerai. Būsenos vertinimas susijęs su savęs vertinimu situacijoje. Dažniausiai žmonės apie save linkę manyti gerai. nes galvoja. kad pozityvūs bruožai yra svarbiausi.. žino įvairius savojo Aš bruožus. galėsite labiau atsidėti studijoms. bet ir tarp šių bruožų išlaiko griežtas ribas. Žmonės. Jie gerai galvoja apie kitus ir patys tikisi pritarimo iš aplinkinių. pervertindami savo vaidmenis. todėl jie nebijo kritikos ir nesėkmių. Mes esame motyvuoti išlaikyti savigarbą.jausitės labai vienišas ir nelaimingas. jų požiūris į save tvirtas. Markus (1980) rašė: „viena didžiausių psichologijos tiesų . ir žemą savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos būdas. Taigi žmonės su žema savigarba blogiau žino savo ypatybes ir jų konkretūs savęs vertinimai nėra aiškiai diferencijuoti. užmegzdami santykius su kitais . nes jis atsispindi bendravime. Taigi kai žmones su aukšta savigarba kažkurioje srityje ištinka nesėkmė. kurie nepasitiki savimi. jūs neišlaikote testo (tai žemina jūsų savigarbą). pvz. o kai kur visai nesiseka. Jie nereikalauja sau ypatingo dėmesio.

alkoholizmas. nusikalstamumas. kurie ieško laimės. jiems trūksta gyvumo. 1978. kurių aukšta savigarba.45 žmonėmis. Jie pesimistai. kad egzistuoja koreliacinis ryšys tarp žemos savigarbos ir gyvenimo problemų (D. Aukšta savigarba .1. B. Žema savigarba brangiai kainuoja. iš tikro tai tylus malonumas būti kažkuo". turėtų geriau užsiimti savigarbos didinimu. tėvai ir draugai? Kuo skiriasi jų sukurti jūsų paveikslai? Jei skiriasi. Jie lengvai pasiduoda įtakai ir nesugeba apsiginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų. apie kitus kalba su pavydu. Iš esmės žmonės. Kalbėdami šie žmonės nuolat sau prieštarauja. Brochner ir A. kurių savigarba žema. Su žema savigarba susijusios tokios bėdos. malonumą teikianti jėga. todėl labai apriboja savo bendravimą. J. Hulton. galinga. jaučiasi laimingi (J. nes tie. kodėl? • . Mokslininkai nustatė. kurių pasiekia. C. Tie. „kaip pasakysi" ir 1. Myers. Jie nepalankiai žiūri į aplinkinius ir tikisi nepritarimo iš kitų. J. dažnai vartoja tokius žodžių junginius kaip „tu geriau žinai". 2000). G. „apsauginių" gestų gausa. Kaip pakito jūsų savęs suvokimas? Ką tuo metu apie save galvojote? Ką tuo metu jautėte savo paties(-čios) atžvilgiu? Kokiu(-ia) jus laiko dėstytojai.priešingai. • Prisiminkite save. kai paskutinį kartą viešai pasisakėte. kaip narkomanija. D Brown. neigiamai vertina savo socialinius gebėjimus ir rezultatus. 1991). Jiems būdinga suglebusi laikysena. Pasvarstykite. Jų kalbos formos būna neryžtingos. Rogers (1961) apie savigarbą rašė: „Tai nėra mėgavimasis savimi.

46 .

47 .

1995. dūsaujančio kaip krosnis. kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam. mes žodžiais.). Van Leemven ir A. Shakespeare pastebėjo. M. Poetas svarstė apie įvairiais gyvenimo tarpsniais atliekamus skirtingus vaidmenis. Dimbleby. Gyvenime vaidmenų yra dar daugiau. Leary. kokio mes pageidaujame. Burton ir R.48 3. Kitais žodžiais tariant. pradėdamas nuo kūdikio. Jūs jau žinote. Sheppard. Tikriausiai patyrėte. o visi žmonės . Taigi mes tampame savo paties Aš „vadybininkais". kareivio. 1996). įsimylėjėlio. mes siekiame pasirodyti taip. Kontaktuodami su kitais. kad mumyse glūdi įvairūs Aš vaizdai. D.tai scena. keičiasi ir jūsų vaidmenys. neverbaliniais signalais bei elgesiu visada prisistatome. kad paveiktume tarpusavio sąveikos procesą (G. R. būdami su kitais. kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenų kad galėtume kontroliuoti kitų požiūri į mus. kad aplinkiniai susidarytų apie mus tokį įspūdį. 1990. kaip mes pasirodome. M. teisuolio su apvaliu pilvuku ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu. P. R. 1996 ir 1. B. Šiame skyriuje aptarsime.tai elgesio būdas. kad visas pasaulis . Nail. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje mes galime rodyti skirtingas savo Aš puses.KAIP SCENOJE Jau XVI amžiuje W.aktoriai. B.1. Būdami tarp kitų žmonių. todėl čia galėsite rasti atsakymus į šiuos klausimus: • • • • Kaip mes pasirodome kitų akivaizdoje ir kaip pasirodydami veikiame kitus? Kokius vaidmenis atliekame? Kokiais būdais siekiame padaryti tam tikrą įspūdį aplinkiniams? Kas padeda mums neprarasti savo tikrojo Aš? Socialiniai vaidmenys Dabar apžvelgsime visuomenei rodomą asmenybės Aš dalį. M. kaip sraigė šliaužiančio į mokyklą. šlepetėmis apsiavusiu juokdariu su nudribusiais skruostais ir per didelėmis jaunystės laikų kelnėmis. arba viešąjį Aš. bendraudami su grupe . siekiančio savęs išaukštinimo net patrankos žiotyse. Šiuos vaidmenis jis labai taikliai apibūdino. Arkin ir J. kad atitiktume savo idealųjį Aš. spiegiančio ant auklės rankų. 1992. moksleivio. Powell. kad kai tik pasikeičia „žiūrovai". A. De Paulo. kokie esame arba norėtume būti (R. Savęs pateikimas . M. GYVENIME .

būdinga kuriai nors veiklos sričiai. Weigold. Tik realiame gyvenime mes esame aktoriai. Kartais gyvenime mums iš tikrųjų tenka gan ciniškai „vaidinti" tam tikrą vaidmenį. iškiltų grėsmė visuomenės tvarkai. 2000. Jeigu žmonės elgtųsi ne taip. 1992). Priklausomai nuo konkrečių sąlygų mes visada esame priversti persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį. Tuo pačiu mes vaidmenis internalizuojame . Įspūdžio kūrimas suprantamas kaip sąmoningas arba nesąmoningas procesas. žodis „vaidmuo" nereiškia apsimestinio. Mūsų atliekamas vaidmuo tampa neatsiejama mūsų Aš vaizdo dalimi (R. mes kuriame ir kontroliuojame įspūdį. tačiau kalbėsime ne apie tokius vaidmenis.. švelnumo.. Goffman.49 arba net su vienu asmeniu. taigi mes turime būti tokie ir elgtis taip. Mes atliekame vaidmenis. 1950). kad „mes kiekvienas visados ir visur. įjungdami į bendrą savo asmenybės kontekstą. Goffman. Apie tai. kaip iš jų reikalauja vaidmuo. daugiau ar mažiau sąmoningai atliekame tam tikrą vaidmenį. Park (1950) knygoje „Rasė ir kultūra" rašo. kad padarytume kitiems trokštamą įspūdį. Kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personažo aspektus.pasisaviname." Vaidmuo socialinėje psichologijoje apibrėžiamas kaip žmogaus elgesio būdų visuma. tikriausiai šeimai iškiltų pavojus. 2000). Neapsirikite. Štai. požiūriai. F. publika ir režisieriai tuo pačiu metu (E. Jei vyras „supainiotų" vaidmenis ir imtų rodyti visa tai kitoms moterims. Aplinka tarytum „deformuoja" mūsų Aš. E. namuose ir kitose vietose mes esame šiek tiek skirtingi. kuriuo mes patys netikime. netikro elgesio. kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitinkantį įvaizdį (E. kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo metafora. Amerikietis sociologas R. E. kaip mes save pateikiame bei valdome įspūdžius. B. bet šventai tikime. priverčia mus vienaip ar kitaip elgtis. įstaigoje. R. Goffman. žmona tikisi sulaukti iš savo vyro dėmesingumo. vaizdžiai rašė amerikiečių antropologas E. Jo socialinio bendravimo teorija remiasi „dramaturginiu" modeliu. . Vaidindami mes ne apgaudinėjame. kiekviena moteris. keisdami savo elgesį taip. kad tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis mes tikimės iš žmogaus joms adekvataus elgesio. Kavinėje. taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo Aš vaizdus. Mūsų Aš turi atitikti konkrečią situaciją. Tai reiškia. paramos. kurio metu asmuo elgiasi viešumoje taip. kaip iš mūsų tikimasi. Kaip ir teatras. pavyzdžiui. realus gyvenimas susideda iš scenos ir užkulisių. idėjos bei veiksmai tuo metu yra tikri. jog mūsų Aš. Schlenker ir M. Park.

. baimę ar susierzinimą. Netgi šypsena kai kada apibūdinama kaip kaukė (J. „išeiti" iš jo nelengva. kaip aktoriai scenoje. Akiniai. kuri privalo „vaidinti" kartu. duodant interviu televizijai ir 1. remdamiesi kaukės idėja. Tačiau čia išryškėja realaus gyvenimo ir scenos skirtumas. dažnai nesuprantami pašaliniams žmonėms. vakarietiškoje kultūroje. Drabužiai padeda mums kurti savo įvaizdį. Drabužių dėka mes galime išreikšti priklausomybę kokiai nors grupei. Drabužiai padeda parodyti išskirtinį asmens vaidmenį tarp eilinių žmonių ir pan. vaidyba susilpnėja. Pabandykite stebėti komandinį „vaidinimą". neatitinkančias visuomenėje susiformavusio idealo. Jais mes maskuojame tai. Siekdami sukurti norimą įspūdį apie save ar savo grupę.pristatyti savo socialinę grupę. Fast. restorane ar kitoje įstaigoje. Drabužiai. Taigi esame įvairių komandų šeimos. Kartais mūsų vaidyba. be įprastinių savo funkcijų. darbovietės. mokyklos. žmonės nenešioja kaukių fizine prasme.. paslėpti ar apsaugoti savo tikrąjį Aš. Komandinę „vaidybą" paprastai koordinuoja lyderis. Mes galime šypsotis ištisą dieną bet šypsena gali slėpti mūsų tikruosius jausmus . Skirtingai nuo kai kurių kitų pasaulio kultūrų. 1970). kurios neatskleidžiamos ne komandos nariams. Jeigu mes netenkame „publikos" arba atsiduriame tarp artimiausių. gali būti asmenybę maskuojanti kaukė. . Didžiausią kaukių pasirinkimą mums siūlo drabužių parduotuvės. ypač jei jie tamsūs. Tam tikros rūšies kaukėmis galima laikyti makiažą ar šukuoseną. mes keičiame ne vien elgesį. pridengiame kūno formas. patikimos įstaigos įspūdį. įsijautus į vaidmenį. Pvz. Taigi dabar. Pavyzdžiu galėtų būti juodi bankininkų kostiumai arba odinės baikerių striukės. pirmojo pasimatymo metu. Sukuriama komanda. Tačiau. Pvz. Kiekvienas profesionalus aktorius geba persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį ir grįžti į save. mūsų. Paprastai mes priklausome įvairioms socialinėms grupėms. simboliai. bet ir išvaizdą bei socialinę aplinką. Goffman skiria individualius ir komandinius vaidmenis. bažnyčios ir daugybės kitų grupių . Realiame gyvenime. atlieka daugybę kitų. Jų bendravime naudojami įvairūs kodai. trumpai apžvelgsime. Vienas iš komandos tikslų . E.50 Mes išmokstame savo vaidmenis realiame gyvenime. firma stengiasi sudaryti aplinkiniams efektyvios. mus puikiai pažįstančių žmonių. norėdami sukurti savo įvaizdį. darnios. kai esate parduotuvėje. kuriant trokštamą įspūdį yra labai stipri.pyktį.nariai. Komandos turi tam tikrų paslapčių. kaip mes valdome savo išorę.1. nes jis tampa mūsų pačių dalimi. ko varžomės. mes naudojame gausybę įvairių kitos rūšies „kaukių".

rinkdamiesi ir išdėliodami įvairius interjero elementus. Šios erdvės skiriasi dekoracijomis. dirbame visuomeninius darbus.. Kai.sau. tuo platesnis atliekamų vaidmenų ratas. kai mes esame tam nepasiruošę.51 Mes manipuliuojame ne tik išvaizda. Kuo įvairesnė mūsų veikla. mes tarytum ruošiamės pasirodymui. lankome įvairius klubus. Žiūrovai įleidžiami į tam tikras teatro vietas. bet kelių įvairių grupių. bet ir aplinka. kodėl maistas yra valgomas kitame kambaryje. Onvell (1951) knygoje „Iš Paryžiaus ir Londono". Įsivaizduokite puikią. Taigi „sceninis gyvenimas" vyksta. Ir. savimonę.1. Kai jis peržengia slenkstį. orus. namiškiai ima vaidinti „pasirinktus vaidmenis". E. stengiamės sukurti ar išlaikyti kokį nors įspūdį kitų akyse. „Stebėkite padavėją einantį iš virtuvės į viešbučio valgomąjį. elgesio normų. visi esame sūnūs ar dukros ir 1. Tuomet aktoriai gali nusimesti kaukes. Jeigu žiūrovai įsiveržia į mūsų namų užkulisius. Pasirodymas paprastai sukuria daug problemų vaikams. Jie kyla. kuriai gimsta kūdikis. namų. laikosi tam tikrų mandagumo taisyklių. Tokį kontrastą yra pastebėjęs ir aprašęs G." Paprastai mes esame ne vienos. Sceninė skirta publikai. kaip ir teatre. Jis sklando virš kilimo iškilmingas. Jie negali suprasti. kaip ir teatras. Gali kilti įvairūs vaidmenų konfliktai. atsisakyti ir . perspektyvią sportininkę. ir kitą vaidmenį. nukentės kitas. atsižvelgdami į savo skonį. kad realus gyvenimas. kai mes rodome tam tikrą savo Aš aspektą. Goffman tvirtina. todėl vaidmenys gali imti trukdyti vienas kitam. atmosfera. buto ar kambario „dekoracijas". Sulaukę svečių. Gross siūlo tokias vaidmenų konflikto sprendimo strategijas: pasirinkti vieną vaidmenį ir atsisakyti kito. kurie nesilaiko savo vaidmenų. Jai. visas nerimas ir susijaudinimas pranyksta nuo veido. bet kaip juos suderinti? Jeigu ji gerai atliks vieną vaidmenį. kalbos ir elgesio normomis. priešingai.. yra skirtingos erdvės.virtuvės zonoje. tvarkome savo butą. kai vieno vaidmens atlikimas prieštarauja kitam. Visi mes mokomės. finansinę padėtį kuriame savo darbo vietos. Vienu metu mes atliekame daug vaidmenų. dirbame. kai nesistengiame aktyviai kurti ar valdyti įspūdžio. Mūsų namuose. laukdami svečių. dalyvaujame politiniame gyvenime. socialinių sluoksnių nariai vienu metu. valome. staiga pasikeičia. gali būti skirstomas į „sceninę" ir „užkulisinę" erdvę. ko gero. pasijuntame nejaukiai. bus svarbūs abu vaidmenys. Ypatingai akivaizdus erdvių kontrastas matomas restoranuose: viešojoje. Visi mes. o užkulisiai . naudojamasi kitais įrankiais ir laikomasi kitokių elgesio normų nei visada. N. Jo pečiai išsitiesia. sportuojame. iš dalies atlikti ir vieną. publikai skirtoje ir užkulisinėje . užkulisiuose mes esame tada.

kad . Tačiau mes ne tik tenkiname aplinkinių lūkesčius. suvoktą vaidmenį kuriame atsispindi mūsų pačių požiūris į tai. mokytojo vaidmuo. tačiau kiekvienas iš mūsų šiek tiek subjektyviai interpretuojame vaidmenį. ir kito vaidmens (Psichologijos žodynas.žmogaus faktinį elgesį šiame vaidmenyje. vertybių vilčių patirties. mokiniai ir tėvai. Paprastai mes prisiimame vaidmenį kaip normalų visuomeninio elgesio būdą. normų bei lūkesčių. Vaidmuo priklauso ne tik nuo visuomeninio elgesio taisyklių. pavyzdžiui. Shaw (1981) išskyrė tris skirtingus vaidmens aspektus: laukiamą vaidmenį . o šeimininkės . kaip rodome save kitiems. Pagalvokite. konfliktas tarp vaidmens atlikėjo ir aplinkinių mažai tikėtinas. kas dera šiam vaidmeniui tam tikromis aplinkybėmis. Toks vertinimų nesutapimas gali būti vaidmenų konflikto priežastimi.tokį vaidmens atlikimą. bet ir nuo subjektyvios atlikėjo nuomonės apie tai. M. Kaip jau minėjome. Jį kiek skirtingai supranta mokyklos administracija. Asmens tapatumas Ankstesniame skyrelyje kalbėjome apie tai. Tikėtina. kurios mokytojo vaidmens sampratos jis laikysis.52 vieno. 1993). kas dera šiam vaidmeniui. vyrui. jog ji pernelyg mažai dėmesio skiria namų ruošai. kad moters santykiai su šiais vaidmenimis bus skirtingi. ir atliktą vaidmenį . Kiekvienas žmogus atlieka vaidmenį priklausomai nuo asmeninių nuostatų. Iškyla konfliktas tarp profesinio ir šeimininkės vaidmenų. Štai. kurio iš mūsų tikisi kiti. Profesinį vaidmenį ji gali išgyventi kaip neatskiriamą savo Aš dalį. o mes esame nuolatos susikoncentravę į vaidmenį.kaip periferinį. Tačiau. gali kilti įvairūs nesklandumai. Vaidmens interpretacija priklauso nuo žmogaus savęs pažinimo bei socialinės situacijos vertinimo. Jeigu šie vaidmenys suderinti. kurdami norimą įspūdį ir atlikdami įvairius vaidmenis. ar neiškyla pavojus prarasti savo tikrąjį Aš? Nepasimesti tarp įvairių visuomeninio elgesio šablonų kuriuos mums primeta aplinka. gali pasirodyti. kiekvienoje konkrečioje situacijoje aplinkiniai iš mūsų tikisi tam tikro elgesio. Štai. Tačiau jeigu šie vaidmens aspektai skiriasi. Taigi pradėjęs dirbti mokykloje mokytojas turi savarankiškai pasirinkti. išorės primestą. pavyzdžiui. kurio žmona užima aukštas pareigas darbe. kuri iš šių strategijų būtų priimtiniausia sportininkei mamai? Kartais pats asmuo ir aplinkiniai skirtingai vertina kokio nors vaidmens reikšmingumą. jeigu visas gyvenimas panašus į teatrą. bet patys individualiai tą vaidmenį interpretuojame.

Pavyzdžiui. Marčia. ieškodami savo tapatumo.su kurios nors profesijos atstovo vaidmeniu. nori apversti pasaulį aukštyn kojomis. T. tapatumą apibūdino trimis aspektais: struktūriniu. Archer bei daugelis kitų mokslininkų. kaip individo. taip pat tikėjimą. Atsakydami į klausimą „kas aš esu?". Si sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save. Paaugliai. J. Pvz. vėliau. dėl didelių fizinių bei kognityvinių pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti profesiją. prisiima moters arba vyro vaidmenį. mes pirmiausia minime lytį ir profesiją. Tapatumas (identitetas) . Erikson (1963). lytinio vaidmens tapatumas dažniausiai visą gyvenimą nekinta. kodėl jų vaikas blaškosi. Kartais jie tyčia save išbando netikėčiausiose situacijose: „žaidžia" metalistus. religijoje. derinančio įvairius socialinius vaidmenis. Erikson įvedė „tapatumo krizės" sąvoką. Kai kurios mūsų identifikacijos yra pastovios. Tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla konfliktai. aiškindamas. Jaunuoliai mieliau bendrauja su bendraamžiais nei su tėvais.su studento. Aš vaizdo vienybę. baigęs mokyklą ir įstojęs į universitetą . kad apibrėžtų tokią tapatumo pasiekos ar vaidmenų sumaišties stadiją. baikerius ir pan.1. dažniausiai svarbiausieji. Vėliausiai. Kai kurie kiti tapatumai gali kisti. Freud. Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologinės raidos teorijos sąvoka. jei žmogus tapatinsis su pensininko vaidmeniu. žmogus ieško savo tapatumo visą gyvenimą. politikoje ir 1. karjeroje. supratimas. Erikson nuomone. Vadinasi.. o dar vėliau . yra linkę eksperimentuoti: sekse. Tėvai negali suprasti. Tuo metu keičiasi vaikų ir tėvų santykiai. socialiniai vaidmenys. išėjus į pensiją. Marčia.S. Išsamiau tapatumo esmę atskleidė E. pankus. atsakant į klausimą „kas aš esu?" ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje. remdamasis E.53 patenkintume jos lūkesčius. S. kaip vaikas perima jam reikšmingų žmonių elgesį. Tam. mums padeda asmens tapatumas. Erikson tapatumo koncepciją praplėtė J. Pirmasis tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo S. tačiau paauglystėje. atrasti savo vietą visuomenėje. Tačiau toks paauglio elgesys yra tik bandymas geriau susivokti savyje. pradėjęs lankyti mokyklą. Struktūriniu aspektu tapatumas . Asmens tapatumas nusako žmogaus vientisumą. E. Sarbin. vaikas tapatinsis su mokinio vaidmeniu. A.1. fenomenologiniu ir elgesio. nekintančios. tautybę ir 1.tai subjektyvus savęs. tapatumo pagrindą sudaro asmenybės prisiimti tam tikri. reiverius. šis tapatumas dar kartą keisis. tapatumo klausimai ypač išryškėja. E. kurį dabar ir aptarsime. Erikson teorija. Jis susijęs su individo vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi. Waterman. E.

Pagal šių kriterijų buvimą ar nebuvimą J. jų siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. A. asmenys įgyja vidinio vientisumo jausmą. Jis neturi aiškaus savivaizdžio.54 suprantamas kaip tam tikra Ego vystymosi stadija. jaučiasi negalįs savo ateities kontroliuoti. spręsdamas.. E. Marčia ir kt. nesvarstant alternatyvų. kokias vertybes pasirinkti ir 1.sprendimo proceso padarinys. Marčia skiria keturis asmens tapatumo lygmenis. Šie lygmenys vadinami neaiškiu tapatumu. Motina suteikia vaikui „vaiko" vaidmenį. prie kurios grupės šlietis. Šioje būsenoje esantis žmogus siekia būti toks. įsitikinimų užbaigtumo stoka. vertybių. Jis nesirūpina savo gyvenimo kryptingumo apibrėžimu. susijęs su asmens tikslų. Ši būsena negali trukti ilgai. fenomenologiniu . Neaiškiu tapatumu tyrinėtojai laiko tokius atvejus. Šioje būsenoje esantys žmonės įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes. Užsisklendimas . Moratoriumo būsena mažiausiai stabili. Waterman nuomone. kokį jį nori matyti aplinkiniai (J. nedaro jokių tvirtų sprendimų. išskyrė du svarbiausius tapatumo kriterijus: įsipareigojimą tam tikrai sričiai ir tapatumo alternatyvų tyrinėjimą. plėtodamas E.1. Waterman teigia. Marčia. Toks tapatumas .kaip unikalus. Erikson teoriją. Prisiėmę tapatumą arba apsisprendę. nes siejasi su troškimu ką nors savo gyvenime pakeisti.1.tarpasmeninę. Šią būseną išgyvenantys žmonės aktyviai tyrinėja alternatyvas. moratoriumu ir pasiektu tapatumu. iš neaiškaus tapatumo ir užsisklendimo būsenų pereiti į pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo būseną. nesvarsto ir neigia poreikį mąstyti apie savo asmeninius tikslus bei vertybes. nes jeigu ji užtrunka. kartais ji dar vadinama krize. asmens tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas. Marčia ir kt.tai tapatumo lygmuo. Tėvų tapatumas. kai vaikas siekia tapatintis su vienu arba abiem tėvais. išoriškai regimą tapatumo pusę (J.tai pereinamoji būsena. užsisklendimu. kai asmuo nėra įsipareigojęs kokiai nors sričiai. A. J. kuo būti. kad įgyvendintų savo pasirinkimus. apibūdinamas kaip įsipareigojimas kokiai nors sričiai. būdinga žmonėms. 1993).. aktyviai kuriantiems savo tapatumą. Moratoriumas . o elgesio aspektas liečia socialinę . O tapatumą žmogus konstruoja. asmenine individo patirtimi paremtas tapatumo formavimosi stilius. Dėl didelio nerimo tapatumo formavimasis gali sulėtėti. Marčia nuomone. Erikson ir J. mėgindami rinktis kurią nors iš jų. kad užsisklendimas dažniausiai būdingas ankstyvajai paauglystei. auga nerimo lygis. . asmeniškai jų neapmąstydami. 1993). religinė bendruomenė suteikia tam tikrą vaidmenį savo nariui ir 1.

Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dėl savo pasirinkimo skiriasi nuo užsisklendimo lygmeniui būdingo nelankstumo ir teisuoliškumo. skirtingumą nuo kitų. Prisiminkime moterį. Marčia ir kt. Asmens tapatumą visada lemia platus kontekstas: šeima. kuri sprendžia dilemą. Kol ji jaučia įtampą.55 Pasiektas tapatumas . Įvairiuose žmogaus raidos tarpsniuose. Retai žmogus išgyvena tik kokią nors vieną būseną (H. o ne sportininkės karjerą. Bosma. Įveikusi konfliktą ir išsirinkusi vieną iš dviejų gyvenimo kelių arba sąmoningai pasirinkus juos abu. kad suaugusi ji rinksis šeimą. ką rinktis . Šioje būsenoje esantys žmonės turi savo pasaulėžiūrą ir yra mažiau priklausomi nuo aplinkinių nuostatų. Žmogus gali vėl pradėti svarstyti alternatyvas. Kad būtų aiškiau. Neaiškaus tapatumo lygmuo būtų tada. Apibūdindami šio tapatumo lygmens asmenis. įvairiomis situacijomis kuri nors viena sritis gali imti dominuoti. į . religijos srityje žmogus gali išgyventi pasiekto tapatumo. būdinga žmonėms.moratoriumo būseną. mokykla. Šiaurės Amerikos ir daugelis Vakarų Europos kultūrų pabrėžia asmens unikalumą. Šis lygmuo nereiškia tapatumo raidos pabaigos. J. Marčia ir S. 1985). Tokiu atveju manytume. kaip jau buvo kalbėta. Pavyzdžiui. tapatumo lygmenys yra dinamiški. A. Archer nurodo.šeimą ar sportą. svarsto. tikėtina. yra suteiktas ir jį galėtume priskirti užsisklendimo lygmeniui. kuriai žmogus priklauso. kultūrinė aplinka. Šiuolaikiniai tapatumo tyrimai patvirtina kultūrinės aplinkos svarbą asmens tapatumo formavimuisi. kad moters tapatumas. Dažniau būsena būna mišri.tai būsena. Rytų kultūra orientuoja žmogų į kolektyvinį tapatumą. kuriai yra įsipareigoję. moteris bus pasiekto tapatumo būsenoje. Marčia teigimu. kam teikti pirmenybę. Todėl vakariečiui jo asmens tapatumas turi atspindėti tam tikrą išskirtinumą. pamėginkim sugrįžti prie ankstesnio skyrelio pavyzdžio. priklausomai nuo jų amžiaus. o tautinės priklausomybės . 1993). išsilavinimo. tol yra moratoriumo būsenoje. jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami (J. kad jie yra rimtai apsvarstę skirtingas požiūrių ar įsitikinimų sistemas ir pasirinkę vieną. išgyvenusiems kritinį periodą ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų tvirtai apsisprendusiems. jei moteriai apskritai pasirinkimo klausimas nebūtų iškilęs ir jai nebūtų svarbu. pabrėžiant šeimos vertę ir ignoruojant ar neigiant karjeros reikšmę. lyties. J. Žmogus gali pereiti iš vienos tapatumo būsenos į kitą. Jeigu ji vaikystėje buvo auginama. Žmonėms. skirtingos sritys nevienodai svarbios.

kai dėl eismo pažeidimo aiškinatės kelių policijos pareigūnui ir kai skundžiatės geležinkelio stoties administracijai dėl vėluojančio traukinio? . darbo kolektyvo ir kitų socialinių grupių. kaip interjeras gali paveikti bendravimo procesą? Kaip keičiasi jūsų Aš.56 abipusius ryšius su kitais. gyvenimo stilių ir sąveikauja su kitais žmonėmis. nes. Todėl Rytų pasaulio žmogui tapatumas neatsiejamas nuo šeimos. jis nusako žmogaus vientisumą. Taigi asmens tapatumas . kuriuo vadovaudamasis žmogus suvokia ir vertina save. Asmens tapatumas yra labai reikšmingas. padeda suvokti savo vietą pasaulyje. renkasi tikslus. įprasmina jo gyvenimo tikslus. bet bandant įvairius vaidmenis. Pasvarstykite: • • • Kaip drabužiai. pervertinant vertybes. užtikrina buvimą pačiu savimi.savo paties vaizdinys. blaškantis. kad jis taptų „scena"? Paaiškinkite. Tačiau tapatumas pasiekiamas ne iš karto. kaip minėjome. šukuosena ir laikysena atspindi jūsų Aš? Kaip galėtumėt pakeisti savo kambario interjerą.

57 .

jau pradedame svarstyti. kad mes. klausos.58 4. tarpusavio santykių suvokimas. darome išvadas apie „nematomus" žmonių ypatumus . tikslus. tikslus. elgesio motyvus? • • • • Kokias klaidas dažniausiai darome.tai pasaulio pažinimas per regos. Kas yra socialinis suvokimas Suvokimas (percepcija) .tai socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas mūsų . uoslės ir kitus pojūčius. SOCIALINIS SUVOKIMAS • Kaip. ypač jei nuomonei susidaryti turime labai mažai laiko? O jeigu jie teisingais. prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu.. ką šneka. nagrinėdami visas mums žinomas su tuo žmogumi susijusias detales: kur jis gyvena. Pagal šiuos ir kitus išorinius požymius sprendžiame apie žmogaus charakterį. vertybes. pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu mūsų jutimo organams.. kitus vidinius ypatumus. kaip rengiasi. kurį šis dirgiklis sukėlė. baigiant pojūčio. kad socialinis suvokimas .. kad kažkas pas mus atėjo. Ar tai pagrįsta? Ar mūsų sprendimai nėra iš anksto pasmerkti būti klaidingi. jų elgesio motyvų. kokia mašina važinėja. remdamiesi tuo.tai žmonių ypatybių.vertybes. ko iš jo galima tikėtis. išgirdę skambant durų skambutį. požiūrius. aiškindami kitų žmonių elgesio priežastis? Ar galima pasikliauti pirmuoju įspūdžiu apie žmogų? Kas yra įvaizdis ir kaip jis kuriamas? Kaip padaryti gerą įspūdį per interviu su potencialiu darbdaviu? Ar nesate pastebėję. norėdami padaryti kuo geresnį įspūdį? Apie visa tai sužinosite šiame skyriuje. Abstrakčiau galima pasakyti. Ši sąvoka apima daugybę reiškinių. kaip turėtume elgtis mes patys. Pvz. koks jis. Socialinis suvokimas . pajuntame džiaugsmą arba nerimą. dar prieš susitikdami su niekad nematytu žmogumi. Nuomonę apie tai stengiamės susidaryti. suprantame. ką regime bei girdime.

• Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą. Savo požiūrį į mus jie vienaip ar kitaip parodo. tikslai. kai ji struktūruota. kalbos turinys. • Kad naują informaciją įterptume į jau turimą socialinės tikrovės vaizdą."). kurią galima „sudėlioti į lentynėles". Norint tai suprasti. kūrybiškas pažinimo procesas. poza. jas tikrinti ir kt. motyvų... Burton ir R. Mes siekiame susidaryti vaizdą apie kito žmogaus ypatybes. ieškodami atsakymų į klausimus: „kas ji(s)?". Tyrimai rodo. Bendraujant mums ne tik ir ne tiek svarbu. „ko siekia?". kad pasirinktume tinkamesnius bendravimo būdus. mimika.). stengiamės suprasti. Susidaryti vaizdą apie kitą žmogų reikia ir dėl to.... . jas žinodami. kas yra šis žmogus (kokia jo padėtis visuomenėje. su kuriais mus sieja įvairūs ryšiai. Todėl mes nuolat tvarkome suvokiamą medžiagą.. Dimbleby (1988) nurodo tokias priežastis: • Kad prisimintume faktus. bet ir kodėl. kaip kitas žmogus atrodo bei elgiasi.59 psichikoje.. „kodėl?". Interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją. tokia. girdime (balso tembras. reikia daryti apibendrinimus. kokią vietą naujasis mūsų pažįstamas užims tarp kitų.. Taigi socialinis suvokimas yra aktyvus. jutimo organais negalime užfiksuoti daugelio socialinių reiškinių.. kaip ir mes juos. vertina.).. nes. Remdamiesi tuo..). jutimo organų fiksuojamus požymius siekiame įvardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partnerių ypatybes.. Ji ypač ryški tik pradėjus bendrauti su žmogumi. Todėl nedelsdami darome išvadas apie įvairias jo ypatybes. Kitaip sakant. Tai daryti taip pat daug lengviau. organizuota medžiaga. („Ja galima pasitikėti"). tikimės numatyti jo elgesį. analizuoti. užuodžiame (kosmetika. mums svarbu suvokti. kurio anksčiau nepažinojome. Gal buvau užėjusi netinkamu laiku?"). kaip vakar. Pvz. intonacija. greičiau pasiektume norimą tikslą.. • Kad galėtume planuoti savo poelgius. savęs vertinimas. Bendraudami mes tiesiogiai.) ir kt. („Šiandien ji ne tokia irzli. pagal tam tikrus išorinius. ką matome (išvaizda. kol nepareikalausi griežtai"). turinčias tam tikrus pavadinimus. kodėl mes tai darome. mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes. • Kad numatytume partnerio elgesį. („Iš jo nepavyks nieko gauti. kito žmogaus ypatybių. Mūsų bendravimo partneriai mus stebi. Visų pirma panagrinėkime. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo. lyginti skirtingu laiku gautą informaciją. („Mano mamai šis vaikinas tikrai nepatiks. • Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. kad geriau prisimenama struktūruota. G.

Pvz. Tai jos charakteris. darydami išvadas apie kitus žmones. makiažas ir pan. kurioje bendraujama. vertybės.antru atveju kito žmogaus požiūrį mes linkę aiškinti jo paties ypatybėmis. • .žodžiais perteikiamas jos turinys. mes vertiname.tai aplinka. Nerimą kelia. • Išvaizda: fizinės asmens charakteristikos (ūgis. įsitikinimai. gal būtume to nepastebėję. taip pat . švelnus-šiurkštus. Galima skirti fizinį ir psichologinį kontekstą. • Kad įvertintume galimybes patenkinti savo poreikius. ir ypač . nusakomus dvipolėmis dimensijomis: nuolaidus-užsispyręs. kad partnerio elgesys mums atrodo nenuspėjamas. jo ketinimų. pvz.60 išreiškia. šukuosena. meilės ir kt. veido bruožai ir kt. pauzės ir pan. bendraudami su jais.priklausymo. irgi jaučiamės nemaloniai. apsvaigusių nuo narkotikų asmenų. Iš kokių išorinių požymių mes sprendžiame apie kitų žmonių ypatybes? Pagrindiniai iš jų yra: Kalba . santūrusemocingas. temperamentas. Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname. O ką būtent apie kitus žmones mes stengiamės suvokti? Kaip svarbiausius dalykus galima nurodyti šiuos: • Asmenybės ypatybės. tai.nežodinė kalbos pusė: balso tembras. Neapibrėžta situacija mums visada kelia nerimą. priskirdami asmenybei bruožus. intonacija. • Kad išvengtume nerimo. jaučiamės nejaukiai. • Poza • Gestai • Mimika. pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose. Kai nesuprantame kito žmogaus. taip pat psichinių ligonių elgesį. Bendraudami dažniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius .). Ir pirmu. Fizinis kontekstas . Paprastai mums sunku numatyti girtų. Užuojautos ir supratimo iš tokio nesulauksi").. („Jis šaltas ir neatidus. manysime. Jų požiūris mums gali patikti arba ne. . todėl. nesaugiai. kontrolės.. („Kuo jis mane laiko! Tikras pasipūtėlis!"). jog jis yra pasiturintis.. papuošalai. o jei būtume sutikę jį darbo vietoje. geranoriškas-savanaudis.apranga. Įtakos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas.. pažiūros. ar bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius. linkęs bendrauti-uždaras.

bendraudami su kuo nors turistinėje kelionėje. Matydami. domimės. turtinė padėtis ir pan.. aptarinėsite jo poelgį su kitais. Be šios informacijos negalime sakyti. Socialinio suvokimo ypatumai Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo. Mes visada stengiamės išsiaiškinti mums nesuprantamų. kas nors gal šypsosi todėl.. Mes norime žinoti.61 • Kiti individualūs ypatumai. pvz. kaip ir bet kokiam kitam. akivaizdžius požymius mes susiejame su vidiniais bei kitais tiesiogiai nefiksuojamais suvokiamo asmens ypatumais. kad yra draugiškas žmogus ir jaučia mums simpatiją. mes ne tik suvokiame. filosofai diskutuoja jau nuo Antikos laikų. tikriausiai to ilgai nepamiršite. kad žinome. • Elgesio priežastys ir motyvai. svarstysite. kad siekia mūsų artimųjų palankumo. Klausimas. Iš tolesnių skyrelių sužinosite. besišypsantį veidą. o kažkas kitas . kuriuos žmones vertina. kiek mūsų susidarytas socialinės tikrovės vaizdas atitinka realybę. su kuo palaiko artimus ryšius ir su kuo nesutaria. Ar apskritai įmanomas atitikimas tarp objektyvaus pasaulio ir subjektyvaus jo atspindžio.. kodėl. pvz. Pvz. jo sveikata.todėl. kuo jis dirba. kas jis.. Visų pirma. Taip „atkuriame" sutrikusį aplinkos stabilumą. pvz. garso ir kt). keistų poelgių priežastis ir motyvus. kokioms dar socialinėms grupėms priklauso.. taip pat. čia pasireiškia ir daug bendrų suvokimo dėsningumų. bet norime suprasti. Pvz. kodėl jis taip padarė. būdingas daiktiškumas: nors suvokimo proceso rezultatas . kas jo šeima.. Mes tarsi mėginame „nusipiešti" jo socialinių ryšių „žemėlapį". kaip įvairius išorinius... • Socialiniai ryšiai. kokius socialinius vaidmenis šis žmogus atlieka įvairiose situacijose. turi akivaizdžią praktinę reikšmę: neteisingas elgesio motyvų interpretavimas . Mes darome prielaidas apie tai. su kuo mus dominantis asmuo bendrauja. socialiniam suvokimui.. fizinių objektų suvokimo (kvapo. nei iš to apsisuks ir nueis. mes jį priskiriame už mūsų egzistuojančiam pasauliui.tik mūsų sąmonėje egzistuojantis tikrovės vaizdas. kad žmogus rodo mums draugiškumą. kokioje dalyvauja visuomeninėje veikloje. jei vakarėlio metu jūsų pašnekovas staiga nei iš šio. Kito žmogaus elgesio priežastis galime aiškinti paties žmogaus ypatybėmis arba susiklosčiusiomis išorinėmis sąlygomis. Pvz. Tai visų pirma asmens gebėjimai ir įpročiai. draugai. • Socialiniai vaidmenys..

Jie kreipėsi į koledžo studentus. kokie esame mes.. 1995). Todėl daug ką galime suvokti netiksliai. ar šie nesutiktų vilkėti marškinėlius su užrašu. daugiau tokių pat žmonių matome aplinkui. kad besidžiaugiančių yra daugiau nei nusiminusių. kurie sutiko. o tie. taigi ir socialinio suvokimo ypatumas yra atrenkamumas.dažnai suvokiame klaidingai. Jei esame nepatenkinti darbo sąlygomis. Yra daug priežasčių manyti. kaip mes. o kai džiaugiamės. kad socialinę tikrovę . Suvokdami socialinę tikrovę. nuostatų. Tam tikru apercepcijos atveju galima laikyti pritarimo iliuziją (falše consensus). taip pat negalime aprėpti visko. Aronson. Tai 1977 m. manė. turi įtaką ne tik pati tikrovė. motyvų ir pan. ką tam tikru momentu galime patirti. koks yra jis. įrodė L. kviečiančiu valgyti vienoje užkandinėje. t. jūs galbūt kartu girdite gatve pravažiuojančias mašinas. Ross ir bendradarbiai. manome. taip pat jaučiate. Pvz. esam įsitikinę. Kognityvinėje psichologijoje tai vadinama apercepcija . kad panašiai galvoja ir dauguma mūsų bendradarbių. Iš aplinkos. mes ne tik atsirenkame tam tikrą informaciją. Tam gali turėti įtakos . iškreiptai.62 gali tapti konflikto priežastimi. y. šnekantis kitus žmones. Svarbus bet kokio. ką norime matyti . Sąmoningai ir tiksliai. įsitikinimai ir 1. kuri pasiekia mūsų sąmonę. kad mūsų nuomonė apie kitą žmogų atspindi ne tik tai. Tie studentai. o kurios ne. Suvokdami kitus žmones. kad jomis patenkinti ir kiti. kai skaitote šią pastraipą. arba projekciją. Bendraudami turime žinoti.kas patvirtina išankstinę nuomonę. priklauso nuo mūsų interesų. manė. kad jau norisi valgyti. Kai jaučiamės nelaimingi ir nusivylę.lemti prastus tolimesnius santykius ir pan. neadekvatus pirmasis įspūdis . kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat. . koks socialinės tikrovės vaizdas susidarys mūsų sąmonėje. atrodo. bet ir tai. kurie buvo prieš. bet ir mūsų pačių ankstesnė patirtis. t. Tam. dabar. Tai polinkis manyti. o taip pat ir iš „vidaus" mūsų jutimo organus vienu metu paprastai pasiekia labai daug įvairių dirgiklių. teiraudamiesi. kad sutiko dauguma jų kolegų. šiek tiek skauda galvą ir t. Taigi mes nesąmoningai atsirenkame tik dalį prieinamos informacijos. kad dauguma prieš (pagal E. nuostatos. o jei jos mums patinka. įsitikinimus. bet ir subjektyviai interpretuojame tą.kitų žmonių elgesio motyvus. tarpusavio santykius ir kt. Dažniausiai mes matome tai. kultūrinės aplinkos suformuoti požiūriai. Kuri tai dalis. kurią informaciją suvoksime.1. su visomis detalėmis paprastai suvokiame tik nedidelę dalį to. Toliau šiame skyriuje nagrinėjamos įvairios socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys.patirties ar vidinės būsenos „papildytu" suvokimu.

63

suvokimo visybiškumas: mes siekiame susidaryti visybišką suvokiamo objekto vaizdą, net jeigu trūksta svarbių detalių. Mes jas nesąmoningai „prikuriame", o dviprasmišką informaciją interpretuojame, derindami prie to, ką jau suvokėme. Asmeninių ypatybių įtaką suvokimui XX a. viduryje išsamiai tyrinėjo psichologai L. Postman, J. Bruner, G. Murphy ir kt. Ji ypač ryškiai atsiskleidė G. Allport ir L. Postman 1945 m. atliktų eksperimentų metu. Šie tyrinėtojai pasinaudojo „sugedusio telefono" žaidimo taisyklėmis. Kai kuriems tyrimo dalyviams parodytos skaidrės, kuriose buvo užfiksuotos įvairios socialinės situacijos. Pvz., vienoje iš jų tiriamieji pamatė du vyrus, baltaodį ir juodaodį, besišnekančius metro. Baltaodis laikė rankoje skustuvą plikais ašmenimis. Matę skaidres tiriamieji turėjo perpasakoti jų turinį kitiems, nemačiusiems, šie - dar kitiems ir t. t. Kaip ir reikėjo tikėtis, kol atkeliavo iki paskutiniųjų klausytojų, pasakojimai gerokai pasikeitė. Jie smarkiai sutrumpėjo, neteko daugelio detalių, o kai kurios iš jų, atvirkščiai, buvo per daug išpūstos, perdėtos. Be to, pokyčiams, kurie atsirado, perpasakojant paveikslėlių turinį, neabejotiną įtaką turėjo tyrimo dalyvių patirtis, požiūriai, nuostatos. Pvz., perpasakojant minėtąją situaciją metro, daugiau nei 50 proc. atvejų skustuvas iš baltaodžio vyro rankos kažkokiu stebuklingu būdu buvo „peršokęs" į juodaodžio ranką (pagal R. J. Fisher, 1982). Suvokimo kategorialumas lemia, kad suvokimo proceso metu socialinės aplinkos faktus, kaip ir bet ką kita, mes automatiškai stengiamės priskirti kokiai nors reiškinių ar objektų kategorijai, klasei. „Tai mergina. Matyt, studentė. Tikriausiai netekėjusi. Turbūt dirbanti" - tokius, pvz., sprendimus nesąmoningai darome, sutikę nepažįstamą merginą. Tam turi įtakos suvokimo stereotipai (žr. toliau), kurie gali ir padėti, ir trukdyti teisingai suvokti socialinę tikrovę. Suvokimui būdinga ir fiksacija: vieną kartą tam tikru būdu suvokus kokį nors objektą, suvokinio bruožai išlieka atmintyje ir tai turi įtakos vėlesniems percepciniams sprendimams. Be to, informacija, kurią gauname anksčiau, yra svaresnė nei vėlesnioji. Tam gali turėti įtakos ir atminties tyrinėtojų nustatytas pradmės efektas: geriau atmintyje išsaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. Todėl tokią didelę reikšmę turi pirmasis įspūdis, kurį susidarome apie kitą žmogų. Pirmojo įspūdžio reikšmę puikiai pademonstravo toks E. Jonės ir jo kolegų (1968) eksperimentas. Tyrimo dalyviai stebėjo kitus asmenis, neva atliekančius intelekto testų užduotis. Visais atvejais „testuojamieji" teisingai

64

atlikdavo 15 užduočių iš 30-ties pateiktųjų. Dalis jų teisingai atsakinėdavo iš pat pradžių, o vėliau pradėdavo klysti. Kitiems, priešingai, iš pradžių „nesisekdavo". Po to tyrimo dalyvių buvo prašoma pasakyti savo nuomonę apie stebėtų žmonių intelektą. Nors, kaip minėta, visi jie teisingai atliko po tiek pat užduočių, intelektualesniais buvo laikomi tie, kurie nuo pat pradžių neklydo (E. Aronson, 1995). Pirmasis įspūdis - tai suvokinys, kuris susiformuoja per kelias pirmąsias bendravimo minutes. Yra tyrimų, kurie rodo, kad sunkiai pakeičiamai nuomonei apie pirmąkart matomą žmogų susidaryti mums pakanka keturių minučių! Įvairiais eksperimentais psichologai yra mėginę išsiaiškinti, ar mes nedarome grubių klaidų taip greitai apsispręsdami. Štai vieno iš jų aprašymas. „Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991, 1992) įrašė į vaizdajuostę, kaip 13 Harvardo universiteto magistrantų mokė žemesnių kursų studentus. Paskui stebėtojai vos po 10 sekundžių žiūrėjo tris nedideles atkarpėles apie kiekvieno dėstytojo elgesį paskaitos pradžioje, viduryje bei pabaigoje ir įvertino kiekvieno dėstytojo pasitikėjimą, energingumą, emocinį šiltumą ir kt. Šie elgesio įvertinimai, kurie rėmėsi 30 sekundžių stebėjimu, stulbinamai atitiko studentų vertinimų vidurkį semestrui pasibaigus." (D. G. Myers, 2000, p. 487488). Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju įspūdžiu galima pasikliauti. Beje, gyvenime gana dažnai susidaro situacijos, kai nuomonę apie kokį nors žmogų turime susidaryti labai greitai. Pvz., atėję į atitinkamą įstaigą, kone per keletą akimirkų turime apsispręsti, ar vertas pasitikėjimo savo paslaugas mums siūlantis advokatas arba nekilnojamo turto prekybos agentas. Daugelis pokalbių su pretendentais į įvairias darbo vietas trunka ne ilgiau kaip 20 min. Tokioms situacijoms kartojantis, mes veikiausiai nejučiomis įgyjame įgūdžius, leidžiančius per trumpą laiką gana tiksliai įvertinti kitus. Kita vertus, žmonės nėra nekintantys „suvokimo objektai". Laikui bėgant, keičiasi visų mūsų nuostatos, požiūriai, gebėjimai ir kt. Todėl kitą žmogų turėtume suvokti vis iš naujo, įvertinti šiuos pokyčius. Manydami, kad apie savo kolegą ar draugą žinome viską ir kad jis nepateiks jokių staigmenų, galime padaryti didelę klaidą. Be to, kaip sako psichologas A. Suslavičius (1999, p. 43) „nekintama nuomonė apie žmogų yra tolygi jo pasmerkimui". Mūsų nuomonę apie kitą žmogų gali stipriai paveikti ne tik pirmasis įspūdis, bet ir ta informacija, kurią gauname dar iki susitikimo su juo. Vienas iš

65

pirmųjų šiai problemai skirtus tyrimus 1946 m. atliko S. Asch. Jo eksperimento dalyviai turėjo apibūdinti asmenį, apie kurį prieš tai buvo gavę tam tikrą informaciją. Jie buvo padalinti į dvi grupes, ir joms abiem perskaityti beveik vienodi neva tą asmenį charakterizuojančių būdvardžių sąrašai. Jie skyrėsi tik vienu žodžiu: pirmajai grupei pasakyta, kad tas asmuo šiltas, antrajai - kad šaltas. Vien to pakako, kad pirmoji grupė dažniau apibūdintų pristatytą asmenį kaip kilnų, geraširdį, linkusį bendrauti ir laimingą. Pirmasis įspūdis arba išankstinė nuomonė lengvai gali virsti „save išpildančia pranašyste". Psichologijoje taip vadinamas reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi. Tarkime, eidami į pirmą susitikimą su iš nuogirdų pažįstamu žmogumi, manote, kad jis bus šiurkštus, nemalonus. Tikėtina, kad nuo pat pirmųjų minučių ir jūs jam nerodysite šilumos ir geranoriškumo. Toks elgesys paskatins šaltą naujojo pažįstamo požiūrį į jus, ir jūsų išankstinė nuomonė veikiausiai pasirodys buvusi „teisinga". Bet viskas galėtų būti atvirkščiai, jei iš anksto būtumėt nusiteikęs sutikti draugišką, malonų žmogų.

Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos
Dabar panagrinėkime, kokie psichologiniai mechanizmai leidžia mums taip greitai pagal žmogaus išorę įvertinti jo vidines savybes, socialinę padėtį ir kita. Svarbiausias vaidmuo čia tenka suvokimo kategorialumui, t. y. informacijos klasifikavimui, automatiškai vykstančiam suvokimo proceso metu. Suvokiamus socialinius reiškinius bei asmenis mes taip pat grupuojame, skirstome į kategorijas: „tai - konfliktas", „ji - feministė" ir pan. Remdamiesi savo patirtimi, su kiekviena iš tokių grupių siejame tam tikrus požymius: „jie vienas kito nemėgsta", „ji nusistačiusi prieš vedybas". Schema - tai požymių, priskiriamų tam tikrai asmenų ar reiškinių kategorijai, rinkinys. Schema taip pat apima mūsų prielaidas apie tai, kodėl šie požymiai vieni su kitais siejasi. Schemos, nusakančios požymius, priskiriamus kokiai nors asmenų kategorijai, vadinamos stereotipais. Stereotipiškai gali būti vertinamos tokios asmenų grupės, kaip pensininkai, studentai, kurios nors profesijos atstovai (medikai, mokytojai, policininkai) ir kt. Labai paplitę yra įvairias etnines, religines grupes apibūdinantys stereotipai, taip pat - lyčių stereotipai („visi čigonai yra..."; „visi musulmonai yra..."; „visi vyrai yra..." ir pan.). Stereotipai dažniausiai apima tokius požymius, kaip įsitikinimai ir vertybės,

66

tipiški elgesio motyvai, tradiciniai vaidmenys ir pan. Pvz., veikiant stereotipui, tikriausiai manysime, kad kiekvienas čigonas, kurį sutiksim gatvėje, bus linkęs pažeisti įstatymus, išvilioti lengvatikių pinigus, nesilaikys pažadų ir pan. Nesunku suprasti, kad stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo procesuose atlieka iš dalies teigiamą, iš dalies ir neigiamą vaidmenį. Teigiama yra tai, kad suvokimo proceso pradžioje jie tarnauja kaip atspirties taškas, o tai leidžia mums greičiau padaryti norimas išvadas, pvz., įvertinti pretendento tinkamumą tam tikram darbui. Kaip jau minėta, per trumpą laiką padarytos išvados nebūtinai bus klaidingos. Stereotipai nėra susiformavę atsitiktinai, jų gyvavimas remiasi tikrovėje pastebėtais faktais. Tačiau, kaip teigia G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 70), tai nepateisina tokio intelektualine ir moraline prasme bankrutavusio stereotipų naudojimo, kurio pavyzdžių apsčiai galima rasti, tarkime, žiniasklaidoje. Štai keletas tokių pavyzdžių („Lietuvos rytas", 2001 m. sausio 27 d.): 1 žinutė. Filmo apie teroristus idėja Praėjusį šeštadienį kadenciją baigusio JAV prezidento Billo Clintono spaudos atstovas Jake'as Siewertas atsakinėjo į žurnalistų klausimus, ką darys buvęs Amerikos vadovas, palikęs Baltuosius rūmus. Komentuodamas gandus, kad jis ketina pasirašyti kelis kontraktus Holivude, J. Siewertas juokaudamas pareiškė: „Prezidento lėktuvą pagrobia teroristai iš Lietuvos. Įkaitu paimtas prezidentas galiausiai su teroristais susitaria: Lietuvai atleidžiama 3,2 milijardo JAV dolerių skola, taip pat suteikiamos paskolos garantijos." Tokia galimo filmo scenarijaus idėja nuskambėjo JAV ir visame pasaulyje. 2 žinutė. Aštriadančiai ir grėsmingi Prieš pusmetį apie Lietuvą savaip pajuokavo daugiausia uždirbantis pasaulio aktorius Melas Gibsonas. „Yra dalykų, už kuriuos reikia pakovoti. Įsivaizduokite: atsikėlęs vieną rytą Los Andžele, jūs pamatote paplūdimiu šliaužiančius golfo lazdomis apsiginklavusius aštriadančius lietuvius, kurie nori ištaškyti jūsų smegenis. Ką jūs darytumėte? Tai priežastis savigynai", - pareiškė aktorius savaitiniame pramogų žurnale „Entertainment Weekly".

Stereotipai . o kitose . 1990). Taktą prarado ir žurnalistas Sindikuotame žurnalistų susivienijime „Paradigm TSA" dirbantis ir su olimpines žaidynes transliavusia MSNBC kabeline televizijos kompanija bendradarbiavęs Mike'as Celizicas Lietuvos krepšininkus savo komentare pavadino „būriu vaikinų iš šalies. o nesėkmes .dažna išankstinės nuomonės apie žmogų susidarymo priežastis. 1980 m. Įdomu tai. norai. G. gerus studentų mokymosi rezultatus linkę laikyti savo nuopelnu. kuriuos išlaikė gerai. kad vienose situacijose dauguma žmonių įvairius poelgius dažniau linkę aiškinti vidinėmis priežastimis. o kitų žmonių veiksmus esam linkę aiškinti vien jų pačių vidinėmis ypatybėmis. o tuos. Morris.. Arkin ir kt. negeranorišku kitų žmonių elgesiu. kurių negali ištarti net jų motinos". Pvz. remdamiesi schemomis. mes nesąmoningai ieškome ją patvirtinančių faktų bei ignoruojame tuos. nustatant atsakomybę už konkrečius poelgius. mes sprendžiame apie kitų žmonių psichines savybes. mes kur kas labiau atsižvelgiame į išorinių veiksnių įtaką.išorinėmis. mano buvus tinkama jų gebėjimų vertinimo priemone. jausmai. Tikriausiai kiekvienas. Tai vadinama atribucija. stereotipais ir išoriškai matomais požymiais.. (pagal Ch. kurį turime galvoje. interpretuojame jų elgesio priežastis. Skiriamos trys atribucijų rūšys: • asmeninių savybių atribucija • žmogaus elgesio priežasčių aiškinimas (kauzalinė atribucija) • atsakomybės už vieną ar kitą poelgį nustatymas (atsakomybės atribucija). bet prastus aiškina pačių studentų netinkamomis nuostatomis ir kt. kurios niekas negali rasti žemėlapyje. gebėjimai). Taigi. nustatė. tyrimą. . kitų žmonių daromas spaudimas. M. pasakys. kad aiškindami apskritai bet kokius savo veiksmus. Aiškinant elgesio priežastis. O ji lemia suvokimo klaidas: turėdami išankstinę nuomonę.67 3 žinutė. Stephan 1980 m. savo sėkmę visi dažniausiai aiškina turimais gebėjimais bei pastangomis. arba išorinės (nepalankiai susiklostę įvairios aplinkybės.. ir turinčių vardus. M. patekęs į autoavariją vairuodamas automobilį. H. nurodomos arba vidinės juos lėmę priežastys (asmens. kurie jos neatitinka. Davis ir W. Taip pat nustatyta.). kuriuos išlaikė blogai netinkama. G. Savo ruožtu dėstytojai.nepalankiomis aplinkybėmis. pagal R. kad studentai tuos egzaminus.

dėl kurio santykio su tikrove galima diskutuoti. kad kažkas stengiasi mus įvertinti. kai kada -papildyti. kurie jau aptarti šiame skyriuje. Įspūdžio ar įvaizdžio kūrimas .tai procesas. Žodis įvaizdis ne atsitiktinai siejasi su įsivaizduoti: nors jis nėra. Kuriant įvaizdį. įvairios organizacijos. ko užsitarnavo. vertindami tą pačią situaciją.: A. Tai vadinama įvaizdžio išsaugojimu bei valdymu. būtinai prisimins vairuotojo išsiblaškymą. gestais ir mimika. bet ir žmonių grupės: sporto komandos. Tuo tarpu kiti. visgi tai . kad dažnai tampame socialinio suvokimo objektais. kodėl žmonės taip galvoja. 1959. kad ir pačiam gali atsitikti nelaimė: ji juk ateina tik pas „nusipelniusius". 1998). Valionienė. kokiu būtume patenkinti. neatsargumą ar greičio pomėgį. yra toks: taip ginamasi nuo minties. Goffman. . iš dalies ar net radikaliai keisti. Ross 1977 m. įvardijo kaip pagrindinę atribucijos klaidą. naudojamos įvairios prisistatymo strategijos. įsiteikinėjantis (meilikaujantis). Todėl viešumoje mes stengiamės atrodyti ir elgtis taip. o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems. 1998). Ja remdamiesi manome. cit. Sukūrus tam tikrą įvaizdį. Šį reiškinį L. jei ne kokios nors išorinės aplinkybės. kad sukurtą vienokį ar kitokį įspūdį ar įvaizdį aplinkiniams (E. Savo įvaizdžius kurti ir valdyti stengiasi ne tik pavieniai asmenys. t. sąmoningai arba ne manipuliuojama visais įmanomais išoriniais požymiais. kurie jos verti. kuriuos stebėdami suvokiame kitą asmenį: kalba. pagal: A. įsitvirtinantis. kad pasaulyje yra teisingumas. savaime suprantama. Kitaip sakant. taigi vien vaizduotės padarinys. Dar vienas atribucijos klaidų šaltinis . jog visi gauna tai. susidaryti apie mus nuomonę. kuriant įvaizdį. sėkmė lydi tuos. pvz. Taigi. y.. Įvaizdis ir jo kūrimas Mes. norima jį išlaikyti. poza. aplinkinių akyse mes kuriame savo įvaizdį. kurio metu asmuo organizuoja savo elgesį viešumoje taip. Įspūdis apie žmogų. jaučiame. įsivaizdavimo rezultatas.kito žmogaus arba mūsų pačių galvoje susiformavęs vaizdinys. Vienas iš aiškinimų. Valionienė.68 kad ji nebūtų įvykusi. išvaizda. arba jo įvaizdis formuojasi pagal įvairius išorinius požymius sprendžiant apie jo socialines ir psichologines ypatybes pagal tuos dėsningumus.dažnai daroma nesąmoninga prielaida. muzikiniai kolektyvai. Įvaizdis yra socialinės percepcijos rezultatas. kad kiti susidarytų apie mus tokį įspūdį. tiesiogine to žodžio prasme. save žeminantis (menkinantis) prisistatymas (plačiau žr.

o tik norime pademonstruoti ir išryškinti savo privalumus bei užmaskuoti trūkumus. kad kontroliuoti kitų žmonių apie mus susidaromą įspūdį esame verčiami nesaugumo jausmo ir nerimo. Valionienė (1998) teigia. kurdamas įvaizdį. jei jis menkai pažįsta pats save. kalbėdami prieš auditoriją) arba „naujoko" vaidmenyje (pvz. kuo nesame. jūs stengiatės vykdyti tam tikrus socialinius nurodymus.. Pirmosiomis tarnybos armijoje savaitėmis jaunuolis jaučiasi nenatūraliai. tarsi apsimestų esąs kareivis.69 Apibendrindama įvairių autorių pastebėjimus. kad esate verčiami atitinkamai elgtis. koks stengiasi pasirodyti. Tai. nes jūs vaidinate vaidmenį. praeina. kai atsiduriame dėmesio centre . kai koks nors sukčius stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą ir išvilioti pinigus. Bet dažnai ir ilgą laiką viešai demonstruojama išvaizda bei elgesys gali įtakoti savojo Aš suvokimą. vertybes. žmogus gali šventai tikėti. esame pristatyti naujam žmonių ratui). Prisistatymas dažnai vyksta jo net neįsisąmoninus.viešai stebimoje pozicijoje (pvz. kas prasidėjo kaip vaidinimas. Tačiau netrukus jausmas. kad žmogaus elgesys. Tuomet mes vienaip ar kitaip prisistatome: mūsų elgesys kinta priklausomai nuo socialinės situacijos užuominų apie tai. 3 skyriuje). Kai kada taip gali būti. žmogus nepraranda savo tapatumo. ir įvaizdis kuriamas nebūtinai iš anksto tai apgalvojus. Prisistatymu paprastai siekiama tam tikrų socialinių ir materialinių rezultatų: tai gali būti pažintis ir artimi santykiai su patraukliais arba žymiais.. kokio elgesio iš mūsų laukiama (plačiau apie prisistatymą žr. savotiškas „vaidinimas". Myers. Pirmosios savaitės po vestuvių yra panašios į žaidimą „namai". priklausymas patrauklioms socialinėms grupėms. pvz. Todėl. kai pasijuntame stebimi ir vertinami. A. y. susituokiate arba įsidarbinate. Tačiau paprastai prisistatydami mes nesiekiame pasirodyti tuo. t. Kartu tai ir priemonė asmens savigarbai stiprinti: ją didina aplinkinių komplimentai. nuostatas. Galbūt iš pradžių šis elgesys jums atrodys svetimas. Tai ypač tikėtina. Tai ypač ryšku tuomet. G. Kurdamas įvaizdį. jo atliekamas vaidmuo keičia įsitikinimus. gyvenimo teatre tampa jumis pačiais. kilimas karjeros laiptais ir 1." (D.1. p. profesinė sėkmė. Taigi įvaizdžio kūrimas dažniausiai visai nereiškia. 2000. „Kai prisiimate naują vaidmenį. jei asmens Aš vaizdas yra nestabilus. autoritetingais asmenimis. 636). kad mes siekiame klaidinti ar apgaudinėti savo bendravimo partnerius. Psichologų jau seniai įrodyta. pagyrimai. tampate universiteto studentu.. . Įvaizdžio kūrimas neretai esti to momento elgesys. kad jis yra kaip tik toks. kuris kyla. pavyzdžiui.

išpildžius mažą reikalavimą. reikalaujančiuose asmeniškai kontaktuoti. kaip mokslinis darbas.dėstytojo.. Myers. nagai). Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai . Pvz. Kuo geresnė vadovo padėtis. kad įvaizdis arba padvigubina galimybes. t. pavyzdžiui. drabužiai. išsilavinimo ir profesinės patirties jau nepakanka. iliustruoja ir reiškinys. 1992 metais buvo apklausti didžiųjų Britanijos įmonių direktoriai. Štai ką apie įvaizdį sako Nomeda Ausmanienė. galbūt tik už užmokestį. kai duodame interviu spaudai ar kalbamės su potencialiu darbdaviu norėdami įsidarbinti. arba visai atima paskutinius šansus rasti darbą. įvaizdis yra svarbus kopimo tarnybiniais laipteliais veiksnys. Atitikti tam tikrą įvaizdį skatina mūsų atliekami socialiniai vaidmenys. laikysena) bei geros manieros. kurių atstovams tenka bendrauti su klientais. kad netgi tokiose srityse. pasisakymas. Pamąstymui pateiksiu keleto tyrimų duomenis. dažnai rodytis ir dirbti viešumoje. teisininko. mimika). t. Šiuolaikinėje konkurencinėje darbo rinkoje. Štai pagrindinės šio tyrimo išvados: • Svarbiausios pozityvaus įvaizdžio priemonės . tokiuose kaip prekyba ir marketingas. vėliau paklusti ir didesniems (D. kontaktas žvilgsniu. gydytojo ir pan. Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau.valyvumas (asmens higienos elementai. apklaustųjų patvirtino. paprašyti padėti įtikinti kitus rengiamos labdaringos akcijos nauda. norint rasti darbą. kuriam prigijo pavadinimas kojos tarpduryje.70 Kad elgesys gali keisti vidines žmogaus ypatybes.verbaliniai ir neverbaliniai komunikaciniai gebėjimai (minties reiškimas raštu. finansų ir buhalterijos sistema. gera artikuliacija. 1990 metais Amerikos Sirakūzų universiteto vadybos katedros darbuotojai apklausė tūkstančių firmų vadovus. vėliau mes keičiame ir savo įsitikinimus. plaukai. sėkmingas įvaizdis nulemia darbo sėkmę. išvaizda (bendras vaizdas. 96 proc. figūra. oda. Tai žmonių polinkis. Ypač dažnai to reikalauja kai kurios profesijos . jų patvirtino. kad darbuose. žmonės jos metu ir patys mieliau aukoja pinigus. tuo labiau jis pabrėžė įvaizdžio reikšmę savo darbo karjerai. y. . pritaikydami juos prie tokio elgesio.asmens prisistatymas. fizinė forma. 2000). kad įsidarbinant svarbiausias veiksnys . 93 proc. kadrų parinkimas. agentūros „Noriu darbo" psichologė: -Šiandieniniai tyrimai rodo. gestikuliacija. y. jau nekalbant apie jo sėkmę.. G. Įvaizdžio kūrimas tampa labai aktualus ir tuomet. Kartą viešai išdėstę kokius nors teiginius. Mokslininkai pažymi.

su kuriais mes galbūt niekuomet nekalbėjome. Kita vertus. ypač į drabužius.71 • Privačių firmų direktoriai ir skyrių vadovai vykusį įvaizdį laiko karjeros sąlyga. Prisiminkite. jūsų elgesyje. Atvirkščiai. turite įeiti į kambarį užkariautojo veidu. kokį įspūdį jis mums daro. kurio jis ieško. Išorinė . kūno pozoje. kaip jus suvokia aplinkiniai ir tai. Didžiausia klaida. koks norėtumėte būti. bet niekuomet nepasiseks. viešai kalbėti. kaip žmogus. Žymus gydytojas arba teisininkas įgyja gerą vardą ne tik gerai eidamas savo pareigas. elkitės taip. Todėl eikite. Jie gali būti perskaityti jūsų veido išraiškoje. geriau sekasi dirbti. ir stengsis jūsų kuo greičiau nusikratyti. kalbėkite. kurį jums galima duoti. jūs turite spinduliuoti pasitikėjimu savimi. kurią galite padaryti. susilaukiate didesnio aplinkinių pripažinimo. kad įmonės įvaizdis turi tiesioginę įtaką jos suklestėjimui. duokite man darbo". jūs labiau savimi pasitikite. priklauso nuo jūsų įvaizdžio. Geriausias patarimas. labai dažnai pasisekimas priklauso nuo nuomonės. jeigu norite. „likimas mane persekioja". kaip kartais jus pagiria: „tu puikiai atrodai". Džiaugsmas ir pasitenkinimas. Jeigu atrodote gerai. t. Kreipkite dėmesį į savo išorinę išvaizdą. jūsų darbas našesnis ir didesnį pripažinimą jis jums atneša. puikūs darbo rezultatai kelia darbingumą. Šie žodžiai nebūtinai turi nuskambėti balsiai. Pamatęs ar išgirdęs visa tai. Kai atrodote gerai. kai kiti žmonės jumis nepasitiki ar net tyčia jums kliudo. kad jūs ne toks žmogus. jeigu norite ieškoti darbo. darbdavys ims jūsų nevertinti ir tuojau pasakys. didžiuojatės ir jaučiate kitų pritarimą. lyg jums visur sekasi. • Visi šiuolaikinių firmų respondentai mano. Jei nuotaika gera. Toks tarpusavio ryšys tęsiasi ir toliau. nes visa tai didina savigarbą ir savivertę. lyg jau būtumėte žmogus. kad jums sektųsi. jausmų. Jūsų įvaizdis lemia darbo rodiklius. „mane užgriuvo visos pasaulio bėdos". jums geriau vengti rodytis žmonėms. yra šis: elkitės taip. kitaip darbdavio neįtikinsite.. bet ir šiaip gyvenime darydamas gerą įspūdį. jeigu jūs ieškote darbo. stiprina ryžtą ir ištvermingumą. Kai nepaisote savo išorės. tai ištarti: „prašau. Jums gali pavykti sėkmingai atlikti darbą ir tada. „esi geros formos" ir t. kyląs iš darbo. atrodykite. svarbesne už kvalifikacijos kėlimo kursus. Mes žmogų vertiname pagal tai. kurie mūsų gerai nepažįsta. „aš savimi jau nepasitikiu". kurią apie mus susidaro kiti. kad esate jam tinkamas žmogus. ieškodami darbo. nuo viso psichinio gyvenimo priklauso jūsų darbingumas. Tai. „neišmeskite manęs lauk". „man taip sunku gyventi". kaip jūs vertinate pats save. jeigu jūs nepasitikėsite savimi ir nemėginsite siekti sėkmės. nes darote jiems malonų įspūdį. pasitikėjimą savimi ir susitelkimą.. Ar tai nepakelia jūsų nuotaikos? Nuo nuotaikos.

kad juos išsiaiškinti ne taip jau lengva. Tenka išgirsti prisipažinimų: „vaikystėje aš perėmiau tėvo kalbėjimo manierą. kūno kalba ir atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą. kai jaučiamės nelaimingi. Savo paties įvaizdį taip pat susiformuojame vaikystėje.. kas buvo kartojama vaikystėje.jis visada ieško atsakymo į klausimus. Jei esate įsitikinęs. Sukūrusios kokią frazę. Šiuo atveju. Jei mes ką nors pakankamai dažnai girdime.„aš nesu toks protingas. „aš esu įkyrus". kurie slypi taip giliai mūsų psichikoje. Tačiau yra įsitikinimų. kuris gali gerai dirbti. pirmiausia reikia išsiaiškinti. Kartais to pakanka. įsitvirtino pasąmonėje. pasitikintį ir laimingą . Kartais. sukurti pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį. vienas sprendimo būdų yra „pozityvūs tvirtinimai" .. Sąmoningai paklauskite savęs: „kas man patinka manyje?" arba „kas man gerai sekasi?" Žmogus turi nuostabią savybę .. Pavyzdžiui: „aš esu mylinti. kad problema išsispręstų.tai. Taip išsiugdomi kompleksai ir neigiami įsitikinimai. Tada jie nusišypso mums. Jei taip galvojate apie save. tarsi būtumėte patraukliausias. kad susiformuotumėte nuomonę apie save jų pavyzdžiu. Kartais fizinių . iš kur jie kilo. tačiau aplinkiniai. Tuomet. kartais intelektualinių . padedantis keisti įvaizdį ..72 išvaizda sukuria pirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės. pasistengia. kurie jums patinka. Taip kilo daugelis mūsų įsitikinimų . protinga ir unikali būtybė". t. Reklamų kompanijos taip pat naudoja šį metodą.„aš neturiu humoro jausmo". ir mūsų nuotaika pagerėja.elgtis priešingai susidariusiai nuomonei. elkitės taip. kuriuos dažnai kartojame garsiai arba mintyse. ir savo motinos niekinamą požiūrį į tėvą". kai jūs įsivaizduosite save patrauklų. kad jie yra nepatenkinti savimi . jos nuolatos kartoja ją. nepakanka tik atkapstyti jų kilmę. Jūs dar nežinote. laikyseną. Kitas metodas.jūs iš tiesų toks pasijusite. kol galiausiai mes imame tuo tikėti. tarsi viskas būtų gerai ir šypsomės žmonėms. kad jums trūksta pasitikėjimo savimi. Daugelis žmonių patiria nesėkmes ir negali jaustis laimingi tik dėl to.paieškoti tokių būdo bruožų. negi galite sėkmingai dirbti ir jaustis laimingi? Daugumą kompleksų atsinešame iš vaikystės.giliai širdyje didelė dalis žmonių jaučia menkavertiškumo kompleksą. elkitės kaip visiškai pasitikintis žmogus. Norint jų atsikratyti. pradedame tuo tikėti. Arba įžvelgiame asmenybės trūkumus . kas ir kokie esate. jei galvojate. jo vertybes. Augdami įgyjame įvairiausių kompleksų. Jei mūsų klausimai bus pozityvūs... mes imame elgtis taip. kurie yra vyresni ir išmintingesni. sulauksime teigiamų .„mano nosis per didelė". Dar vienas būdas pagerinti savo įvaizdį . kaip kiti". tokio žmogaus. „esu per jaunas" ir t.. Jūsų išvaizda. kad jūs nepatrauklus.tai teiginiai. „aš bjaurus".

Pagalvokite. jei nuspręstumėte tai daryti iš anksto viską suplanavę.įveikti • Susipažinkite su „scena". Galima specialiai sudaryti tokias situacijas. Jei jūsų tikslai pozityvūs. kas man patiktų. bei naudokite jas • Galite pasipraktikuoti. kurioje teks bendrauti. keičiant įvaizdį. teigiamų atsakymų reikalaujantys klausimai gali puikiai mums pasitarnauti.kokio įvaizdžio jums reikia. neužmiršti. kaip pirmąsias geriau išnaudoti. Yra ir kitų gerų klausimų. „kokiose srityse aš geriausiai pritaikyčiau savo gebėjimus?". Dimbleby (1988) nurodomi svarbiausi įvaizdžio kūrimo žingsniai. Burton ir R. gali padėti klausimas: Jei manyje būtų kas nors. kad kiti apie jus susidarytų teigiamą įspūdį • Pasverkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses. o antrąsias . kas tai galėtų būti?" Šis klausimas reikalauja teigiamo atsakymo. Pagalvokite. reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką jūsų atžvilgiu. . kurie gali padėti pakeisti nuomonę apie save: „kokios mano stipriosios savybės?". elgesys „tarsi". kokio rezultato norite . kodėl jis turėtų būti būtent toks ir kaip reiktų elgtis. sako autoriai: • Pabandykite sužinoti. kad toks šaltas apskaičiavimas . norint jį sukurti • Įvertinkite situaciją. kaip norėtumėt • Numatykite. kurioje turėsite prisistatyti. Pažinkite save ir kurkite save patys tokius. Pabandykite numatyti. neteisingą vaizdą.nemoralus. ką reikia sakyti bei daryti. išbandydami įvairius elgesio būdus ne viešoje vietoje. kad tai išryškėtų arba tiesiog paklausti • Įvardykite sau.73 atsakymų. kokias žodinės ir nežodinės išraiškos priemones turėtumėt naudoti. kokiais norite būti! O štai G. tačiau atspindi iškreiptą. Kai suriku atrasti mums patinkančius bruožus. „kas man sekasi geriausiai?" Pozityvūs tvirtinimai. nemanykite. susikurti teigiamą įvaizdį. kokie joje bus jūsų bei kitų asmenų vaidmenys. Norint įveikti savo kompleksus ir neigiamus įsitikinimus. ką dabar apie jus galvoja aplinkiniai. kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai. kad sukurtumėt norimą įspūdį. kas joje padėtų atrodyti taip.

jei pastebime ką nors atstumiančio. p. su kuriuo bendraujame žodžius. nei anksčiau sakytus komplimentus ir į tai atsižvelgdami jį vertinsime. kai bendraujame su nepažįstamais žmonėmis. Jis lemia tai. kad pradmės efektas turi didesnę įtaką mūsų sprendimams. Pvz. Tai . pasakytus prieš išsiskiriant. esame linkę nepastebėti jo trūkumų ir ieškome kitų patrauklių savybių.. poelgius įsimename geriau nei viduriniuosius. Ir atvirkščiai. kad kai kurie būdo bruožai visada susiję su kitais. remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami. Daugumą jų jau aptarėme ankstesniuose skyreliuose. ieškome ir .74 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti Apibendrinant šį skyrių. Tai yra: • išankstinė nuomonė • save išpildančios pranašystės • stereotipai • pagrindinė atribucijos klaida • pradmės efektas • baigmės efektas • aureolės efektas • pritarimo iliuzija • vieningumo iliuzija. 75) sudarytą būdingiausių socialinio suvokimo klaidų sąrašą: • dalį informacijos mes praleidžiame • kai kurioms detalėms suteikiame per didelę reikšmę • neteisingai interpretuojame ryšius tarp atskirų suvokiamų elementų • darome neteisingas prielaidas apie žmones. pastebėję kokį nors mums labai patrauklų asmens bruožą. kad dalis mūsų gautos informacijos apie žmogų ima dominuoti ir daro įtaką galutiniam sprendimui. Šie autoriai taip pat išvardija svarbiausius socialinio suvokimo klaidų šaltinius. tad stabtelkime prie jų.baigmės efektas. darydami sprendimus apie žmones. paskutinius žmogaus..baigmės efektas. jo priekaištus. Burton ir R. o baigmės . Aureolės efektas yra gana panašus į pradmės. galima pateikti G. Pastebėta. Dimbleby (1988. Iš čia nurodomų reiškinių mūsų dar neaptarti yra trys . aureolės efektas ir vieningumo iliuzija. susipykę su draugu. prisiminsime geriau. ir jais labiau pasikliaujame. siekdami susidaryti kuo teigiamesnį to asmens vaizdą. Kaip ir pačius pirmuosius.bendraujant su pažįstamais. Pvz.

tiek žodinius. atkreipiant dėmesį tiek į vidinius. kad tas žmogus . Vieningumo iliuzija (falše consistency) pasireiškia. išpažįstama religija? . tautybe. kodėl žmogus pasielgė taip. kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus: kad vienas jo poelgis ar požiūris neprieštaraus kitam. o ne kitaip. • Pabandykite stebėti su kuo nors bendraujantį žmogų ir įvardykite. Jei tokių situacijų neprisimenate. padedančių susidaryti objektyvesnę nuomonę • įsijautimas: pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis.grubus nepraustaburnis. stereotipų poveikio ir kt.) atskleidžia jo asmenybės ypatybes. bet keletą skirtingų paaiškinimų. Todėl.1. • alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas: stengtis rasti ne vieną. kai mes nepagrįstai tikimės.75 daugiau patvirtinimų. siekiant išvengti aureolės efekto. kad panašiomis situacijomis jis visada elgsis daugmaž taip pat ir pan. išvaizdos detalės ir 1. kada jūs padarėte socialinio suvokimo klaidų. judesiai. kad tas asmuo apskritai yra atstumiantis. įsijausti į jo padėtį. Pasvarstykite: Pamėginkite prisiminti. kokie išoriškai stebimi požymiai (balso intonacija. ką pastebime. su turima nuomone ir kreipti dėmesį į prieštaravimus • informacijos lyginimas: įvairias pastebėtas detales lyginti vienas su kitomis. sužinojus apie jį ką nors naujo • duomenų tikrinimas: nuolat lyginti tai. greičiausiai manysime. nors tąkart jis galbūt tik nevykusiai pajuokavo. kartą iš ko nors išgirdę nedraugišką „užsičiaupk!". tiek nežodinius „pranešimus" • sprendimo atidėjimas: stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie žmogų. • Kokie stereotipiški vertinimai labiausiai žeidžia jus asmeniškai? Ar jie susiję su jūsų lytimi. tiek į išorinius poelgį lėmusius veiksnius • papildomos informacijos rinkimas: ieškoti papildomų informacijos šaltinių. O koks elgesys gali padėti išvengti socialinio suvokimo klaidų? Tai: • atidumas detalėms: bendraujant reikia atidžiai stebėti visus. pagalvokite. kada jums gresia pavojus tokių klaidų padaryti. padėtį visuomenėje ir kt. tai leis sukaupti apie jį daugiau ir įvairiapusiškesnės informacijos • nuomonės keitimas: būti nusiteikus keisti savo požiūrį į žmogų.

76 .

su baime ar pan. Schulz von Thun (1996) teigia.. analizė Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas. o pati informacija vadinama pranešimu. su kuo jūs susiduriate kasdien daugybę kartų . bet ir žinios apie siuntėjo asmenį (pvz. Pranešimo samprata. F.tas pats? Ar galima išgirsti tai. siuntėjo norą būti „aukštumoje" ir t. ypatumai. siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių). . kas nepasakoma žodžiais? Šiame skyrelyje pakalbėsime apie tai. ŽODINIS BENDRAVIMAS • • • • • • • Ar žodžių tvarka sakinyje yra psichologiškai svarbi? Kodėl bendravimo partneris neretai išgirsta visai ne tai. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis. turėdami sveikas ausis? Kuo patogūs yra daugiaprasmiai pranešimai? Ar mūsų kalba gali būti valdžios įrankiu? Ar klausymasis ir girdėjimas . Pranešimo turinys: apie ką aš informuoju. Savęs atskleidimas: ką aš pasakau apie save. Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija (pranešimo turinys). ką mes norėjome pasakyti? Kodėl kartais mes būname kurti. tiek sąmoningas norimas savęs pavaizdavimas.77 5. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu. arba bent jau turėtų toks būti. Aptarsime žodinio (verbalinio) bendravimo ypatumus ir pabandysime atsakyti į klausimą.apie keitimąsi žodine informacija. kadangi parodo siuntėjo savijautą. 1. kodėl šis bendravimas dažnai būna toks komplikuotas. Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose. ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame. t. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės.. Beje.). Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz. priėmėjo ir pranešimo terminais. kad kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais. 2.

) ir panagrinėti konkretų pavyzdį.1 pav. 5. ką siuntėjas nori pasakyti apie save (jis nekantrus? nusivylęs? labai stropus?). 4. Taigi savęs atskleidimo aspektas pateikia Aš-pranešimą. jog esant vienodam kreipimuisi. Tai dažnai išryškėja vartojant tam tikras formuluotes. Visam tam priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus. liepti. Pranešimo tarpusavio santykių aspektas liečia ir priėmėją („ką aš tau reiškiu?"). jog suskamba telefonas. o gal: . kokios jis nuomonės yra apie priėmėją arba. o tarpusavio santykių aspektas . neverbalinius signalus. Tarpusavio santykiai: kokios aš nuomonės apie tave. kokie yra jų tarpusavio santykiai. Šiek tiek sunkiau suprasti. Pabandysime schema pavaizduoti pranešimo analizę (žr.Tu-pranešimą (ką aš galvoju apie tave) arba Mespranešimą (kokie yra mūsų tarpusavio santykiai). Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau". Pranešimas parodo. nors garsiai tai nebuvo ištarta.skambinta penkis kartus. tiek paslėptas. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ne tavo nosiai suprasti tai!"). Įdomu.paveikti priėmėją. balso toną. Be to. ką siuntėjas mąsto apie priėmėją.78 3. 5. santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi.1 pav. kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. Pakeliate ragelį ir išgirstate: „Labas. Žodinės komunikacijos psichologinis modelis Įsivaizduokite. jau penkis kartus tau skambinau!" Pranešimo turinys šiuo atveju visai aiškus . pirma. Kreipimasis: ko aš norėčiau paprašyti. Tarpusavio santykių aspekto nereikėtų maišyti su savęs atskleidimo aspektu: pastarasis neliečia priėmėjo. Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras. antra. tarpusavio santykių aspektas gali būti dvejopas: čia gali atsispindėti. priėmėjas čia atlieka vertintojo vaidmenį („ką man sako tavo pranešimas apie tave patį?"). kokie tarpusavio santykiai atsiskleidžia tarp siuntėjo ir priėmėjo (gal nuskambėjo priekaištas: „Tu visada kažkur bastaisi". ką įsakyti. Beveik visų pranešimų tikslas .

Implicitiniai . Konkretaus pranešimo analizė Taigi ką išgirsta priėmėjas. tarpusavio santykiai ir kreipimasis) gali būti ir eksplicitiniai. į kurį aspektą (iš minėtų keturių) jis atkreipia dėmesį? O gal jis netgi negali apsispręsti. mūsų nuomonę apie tą žmogų gali išduoti ir balso tonas.2 pav.2 pav. jog priėmėjas „išgirsta" savo fantazijas. ir implicitiniai.tai tokie pranešimai.tai daugiaprasmiai pranešimai. Mūsų bendrais reikalais visada rūpinuosi aš! 5. savęs atskleidimas. kurių prasmė yra paslėpta.. suprantu kiekvieną žodį. Visi keturi pranešimo aspektai (pranešimo turinys. kai pataikaujame ir pan. tačiau gali būti numanoma. Kartais nebūtina žmogui tiesiogiai sakyti. viltis.79 „Tu man labai svarbus"?) ir ko jis siekia (galbūt „galėjai ir tu pats paskambinti man"). kurie yra suformuluoti aiškiai ir vienprasmiškai. Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai Eksplicitiniai . jei išgirsite: „Duonos ant stalo nebėra!" (vis tiek norima. Vieną iš galimų variantų pavaizduosime 5. Implicitiniai pranešimai yra . kad būtų paduota duonos).) . kai kalbame „iš aukšto". bet ką gi jis norėjo tuo pasakyti?" Jei pranešimas nėra visai aiškus. nuogąstavimus. jei bus sakoma: „Paduok duonos!". Vėliau apie tai dar kalbėsime išsamiau. Pvz. ką apie jį galvojame (tai būtų eksplicitiniai pranešimai). galima pastebėti. formuluotės (pvz.. į ką jam reaguoti: „Atrodo.tai implicitiniai pranešimai. kreipimosi aspektas bus eksplicitinis.. implicitinis..

tačiau žmogus nereaguoja ir toliau skaito.80 gana populiarus. Matai. kaip toli tu nuėjai! 5. savo balso tono: „Aš gi to nesakiau!" Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė Pagal anksčiau pateiktą pranešimo analizės schemą galima nagrinėti ir nežodinius (neverbalinius) pranešimus. 5. ką tu pridarei. Pvz. jog įeinate į laukiamąjį. įsivaizduokite.4 pav. Trys neverbalinio pranešimo (verkimo) aspektai Savaime suprantama.3 pav. be to. 5. verkti galima ir iš laimės. kuriame jau randate laikraštį skaitantį klientą. nes juos naudojantieji lengvai gali išsiginti savo žodžių. Pasisveikinate. pateikta galima tylėjimo pranešimo analizė. Panagrinėkime verkimą (žr. Trys neverbalinio pranešimo (tylėjimo) aspektai . 5.. todėl šią schemos dalį praleisime. iš džiaugsmo.).3 pav.4 pav. Netgi tylėjimas yra pranešimas. Tačiau šiuo atveju sunkiau įvardinti turinio aspektą. šiame pavyzdyje pateiktas tik vienas iš daugelio galimų verkimo siunčiamų pranešimų.

individo aplinka. Tačiau psichologai juokauja. kai vienu metu iš mūsų reikalaujama būti savarankiškais. kad su manimi viskas gerai!" Vadinasi. jei visi siunčiami signalai (ir sakomi žodžiai. valgydamas kepsnį. klausiate: „Kas atsitiko?" ir išgirstate prislėgtu balsu ištariamą atsakymą: „Viskas gerai.. kad šis pranešimas yra nekongruentus. kadangi turi atsarginį variantą . kaip jums sekasi. Pvz. balso tonas. kai priėmėjas yra priklausomas nuo siuntėjo (pvz. ir balso tonas. gestikuliacija.. Pranešimo nekongruentumą kartais išduoda ir perdėtos formuluotės.juk pranešimas dviprasmis. Dėl nemalonios savijautos jūs atsakote: „Turbūt greit mirsiu!" Tačiau jūsų pašnekovas greičiausiai supras. o kartu . jei siunčiami signalai yra skirtingų krypčių. jog sakomi žodžiai neatspindi realybės. vienos krypties. Pranešimo priėmimo ypatumai Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. vaikai ir tėvai). daug nekongruenčių dvigubų pranešimų išgirstame iš tėvų. Nekongruentus pranešimai gali apsunkinti ir trikdyti bendravimą.. o ne balso tonas. nekongruentus pranešimai sukuria dvigubą ryšį. jog kur kas geriau būtų keturios ausys. Pvz. prieštarauja vieni kitiems. Bet kuriuo atveju jis gali išsiginti savo žodžių. jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos. Tačiau ar tai nėra panašu greičiau į pagalbos šauksmą: „Rūpinkis manimi!" Antra vertus.. stengdamiesi pagelbėti draugui. įtūžęs žvilgsnis. jums skauda skrandį.likti priklausomais nuo jų. išduoda būtent sudegęs kepsnys. Pvz. Pvz. Tačiau apie tai. garsus balsas „tiktų" frazei „Aš nebenoriu daugiau tavęs matyti!" Pranešimas vadinamas nekongruenčių. galime išgirsti ir griežtą: „Atsikabink.. vyras šūkteli: „Aš stebiuosi tavo kulinariniais sugebėjimais!" Tai. ir gestikuliacija) yra suderinti. Beje. pikta veido išraiška. o kas nors paklausia. kuris priėmėją neigiamai veikia ypač tada.81 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai Pranešimas vadinamas kongruenčiu. Turbūt supratote.. gali rodyti ir kontekstas. Nekongruentus pranešimai paprastai būdingi tvirtai neapsisprendusiam pranešėjui.. Draugo prislėgtu balsu ištartas „Su manim viskas gerai" lyg ir reikštų „Nesirūpink daugiau manimi"." Pranešimo nekongruentumą dažniausiai rodo mimika. Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį . kad pasakyti žodžiai neatspindi tikrovės: juk jūs dar vaikštote savo kojomis ir visai neblogai atrodote. pamatę nuliūdusį draugą. kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus. aš tau aiškiai pasakiau.

turintį „turinio". „tarpusavio santykių" ir „kreipimosi" ausis. Priklausomai nuo to. galvoti. „Keturausispriėmėjas" Grįžkime prie mūsų pavyzdžio. 5. pateikto skyriaus pradžioje (žr. girdėdamas jo pranešimą/ 5. kad priėmėjas turi laisvę pasirinkti. 5. kurią ausį mes „įjungiame" pokalbyje.). Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia.5 pav.5 pav.). SAVĘS ATSKLEIDIMO AUSIS Kas jis toks? Kas su juo vyksta? TURINIO AUSIS Kaip suprasti turinį? KREIPIMOSI AUSIS TARPUSAVIO SANTYKIŲ AUSIS Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti. 5. Tik retas geba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis".2 pav. į kurią pranešimo dalį jis reaguos.82 priėmėją" (žr. Galimos priėmėjo reakcijos . jausti. ką jis išgirdo jam sakomoje frazėje. jis gali pakrypti į vieną ar kitą pusę. „savęs atskleidimo". Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota. Priėmėjas gali reaguoti labai įvairiai: tai priklausys nuo to.6 pav.

jaučiamės išjuokti. Jis: Taip.nemėgstami ir t... Pateiksime pokalbio pavyzdį: Jis: Šiandien gražus oras. bet vien apie orą nenorėčiau kalbėtis.. Štai kaip atrodytų pokalbis. t. Ji: Aš žinau. Per stiprus „santykių ausies" išlavinimas sunkina mūsų gyvenimą: net indiferentiškus posakius imame interpretuoti siedami su savo asmeniu. žymiai dvasiškai sveikesni yra „savęs atskleidimo" ausies „savininkai". apie tai nėra vieningos nuomonės. Yra pastebėta. kurie turi perdėtai išlavintą „santykių ausį". Palyginus su tais žmonėmis. jei vyras būtų „įjungęs" tik „turinio ausį": Ji: Ar tu dar mane myli? Jis: Pirmiausia. girdime tik to žmogaus savęs atskleidimą: „Koks jis baisus žmogus. a-d variantų. imame jaustis be kaltės kalti. kur reiktų įžvelgti tarpusavio santykių aspektą. Ji: Aš tik norėjau sužinoti. į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš 5. tiesa? Šitoks netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimas vadinamas imunizacija. nes pranešimas interpretuojamas pagal principą „Ką tu praneši apie save?" Kartais ši ausis „veikia" ne visai pagal paskirtį: ten.83 Paanalizuokite. aš žinau.. jei nežiūri . kas yra suprantama žodžiu „meilė"? Tai gali reikšti daug ką. Jis: Jausmai . Su tokiais žmonėmis yra gana sunku bendrauti. taip pat mokslo darbuotojai. jog geriau išlavintą „turinio ausį" turi vyrai.). jei žiūri aptarinėjami. . Štai koks tu esi! Tai patogu. kad tu mane laikai paviršutiniška. jei juokiasi .. t. Arba: Ji: Tu šiandien labai gyvybingas. Jei kas pyksta. kad šiaip darau miegančio įspūdį.laike kintantis fenomenas. (irt.6 pav. jeigu leidžia sau taip apie mane mąstyti!" Taigi automatiškai pakeičiama: Štai koks aš esu! _________________p. ką tu man jauti. „Savęs atskleidimo " ausis kartais dar vadinama „diagnozuojančia ausimi"..

kad šis iš menko krustelėjimo supranta. įsivaizduokite. Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką. ką jie patys jaučia. Šeimininkas: Ko tu ieškai? Peleninės? Tuoj atnešiu! Gražus šiandien oras. Blakar (pagal V. Baigsim gerti kavą ir dar galėsim išeiti pasivaikščioti.tarpusavio įtakos instrumentas Norvegų psichologas R. emocijų stygiumi. kai klausome „turinio ausimi". 2000) teigia.ne vien pasakų šalis. Tėvai džiaugiasi vaiko „supratingumu". Antra vertus. Taigi siuntėjo pasirinkta frazė vienaip ar kitaip . Kalba . tačiau tokia patirtis vėliau virsta kliūtimi nuoširdžiam bendravimui. ką turėtų tuoj pat padaryti. kad ji . Taigi paprasčiausia ir lengviausia bendrauti. tarpusavio įtakojimo instrumentas. svečias dairosi bute. Pirmuoju atveju klausytojas sužino. Psichologizuota jūsų reakcija būtų maždaug tokia: „Šia kritika Jūs tik parodote. Būdami jautrūs kitų poreikiams. ko norėtų ir pan. kad stiklinė yra kone tuščia.. Usmanov. M.1. Geriausia išeitis . Jei Jums asmeniškai blogai . visiškas nesigilinimas į turinio aspektą. Gyvenimas . Čia tiktų toks pokalbio pavyzdys: Ji: Jis: Arba: Pirmą kartą atėjęs į namus pas savo bendradarbį. antruoju.84 Kitas netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimo atvejis -išgirsto pranešimo psichologizavimas. Pvz. kad mūsų kalba yra socialinės valdžios. galime pasakyti: • Stiklinė pusiau tuščia arba • Stiklinė pusiau pilna.gebėti vienodai jautriai reaguoti į visus pranešimo aspektus. kad neišaugote iš savo vaikiškų kelnių. Labai jautri „kreipimosi ausis" išlavinama dar vaikystėje.ieškote kaltės sistemoje" ir 1. vien tik toks bendravimas pradėtų varginti savo „sausumu". Paprastas pavyzdys: žiūrėdami į stiklinę.kone pilna. šio tipo žmonės ima nebesuprasti. jog kas nors kritikuoja kapitalistinę santvarką. perpus pripildytą vandens.

. norėdami pasakyti „Linas pavėlavo". mes turime pasirinkti tarp keleto alternatyvių būdų. kad mūsų kasdieniai neutralūs pokalbiai gali paveikti kitą žmogų . poetai ir rašytojai sumaniai naudojasi žodžio galia. Pvz. kieno ir kokie interesai ar požiūriai atsispindi tam tikrame pasakyme. priėmėjus.jo suvokimą ir požiūrį į aplinką? Pasirodo. ką reiškia. kai kalbame per radiją. ir mezginio akį). y. tačiau galbūt dar neteko girdėti. kuris neretai nepelnytai užmirštamas. mes tą pačią mintį galime išreikšti ir kitaip: „Linas atėjo vėlai" arba „Linas neatėjo laiku" ir pan. akis gali reikšti ir žmogaus akį. nors mūsų kasdienės įtakos sfera gana ribota. reklamoje ir pan. kas buvo pasakyta anksčiau • tai. t. . jo reikšmę. Tačiau visgi „neutralių" pasakymų nebūna: savo siunčiamu pranešimu kitą žmogų paveikiame sąmoningai arba nesąmoningai.. kad būtų diskutuojama apie tai. ir žiedo akį. Net jeigu siuntėjas stengiasi „pasakyti objektyviai". nepakankamai ir per mažai perduoda kažko trūkumo idėją. Taigi kiekvieną kartą norėdami ką nors pasakyti. Ypač ryškus to pavyzdys . Būtent pastarasis aspektas ir domina psichologus: kodėl beveik visiškai sinonimiški pranešimai skirtingai paveikia mus? Reklamos ir politinės propagandos žinovai. sunku suprasti. „Linas sumušė!": ar Linas sumušė kažkokį žmogų. Priėmėjui padeda kontekstas: • situacija • tai.85 paveikia mus. kai mūsų mintys perteikiamos spaudoje. Kas kita. taip. Tačiau funkciškai tai bus tapatūs kodai. Panagrinėkime tai detaliau. kas buvo pasakyta vėliau. O kaipgi mes? Ar tikėtina. televiziją. Žodis valdžia čia pasirinktas neatsitiktinai: mes norime atkreipti dėmesį į tą žodinio bendravimo aspektą. .daugiaprasmiai žodžiai (pvz. reikšmė išliks ta pati.. Kodo pasirinkimas Norėdami išsakyti savo mintį. kai kalba vadinama socialinės valdžios instrumentu.čia įtakos sfera kur kas platesnė. Su panašia problema susiduria ir priėmėjas. y. ją galime užkoduoti įvairiausiais būdais. ar Linas sumušė rekordą? Taigi dekoduodamas priėmėjas turi pasirinkti vieną iš galimų reikšmių. Jis turi dekoduoti siunčiamo pranešimo turinį. todėl ir kalbos poveikio reikšmingumas kitoks. jo pasirinkta „objektyvi frazė" vis tiek struktūruoja ir įtakoja mūsų suvokimą. Tačiau pranešime gali slypėti net kelios prasmės. t. Jeigu mes nežinome konteksto. Būtent tai ir turima omenyje. Esame girdėję kalbininkus diskutuojant dėl įvairių posakių lingvistinio ar stilistinio teisingumo. Visi trys posakiai trūksta. pvz.

ar teiginiai yra teisingi. ar pavogti. milijonus žmonių. kokia bausmė jo laukia. Beje. Nors kiekvienas iš mūsų pateiktų reagavimo variantų atspindi dalį tiesos. R. O jie paliečia tūkstančius. kuris leistų patikrinti. ne visada galima patikrinti. Ši išanalizuota kasdienio gyvenimo situacija susijusi tik su dviem žmonėmis. Tačiau lygiai tie patys ypatumai būdingi teiginiams. Mūsų pateiktame pavyzdyje galima išsiaiškinti.86 Tačiau ypač sunku priėmėjui būna tada. . kuriuos siuntėjas ir priėmėjas privalo atlikti. Mes turime savo mintį ir prasminį jos turinį „paversti" skambančia kalba. ar saldainiai buvo paimti. Algio mama pastebi. Usmanov. vienu metu mes negalime naudoti keleto vienas kitą patikslinančių pasakymų. tiek jo mamai nėra tas pats. 2000) tvirtina. leidžia teigti. Tačiau tiek Algiui. kai siuntėjas būna pasirinkęs neadekvatų pasakymą tam. skambantiems per radiją. ar klaidingi.. kad Algis ar kažkas kitas paėmė /nukniaukė /pavogė saldainius.. Pvz. Mes negalime betarpiškai perduoti visos minties iš savo sąmonės į priėmėjo sąmonę. kad kalba yra socialinės valdžios įrankis. Įtarimas tuoj pat krenta ant Algio. Norėdama kreiptis į sūnų. televiziją ir pan. O tai Algiui leidžia prognozuoti. kuris pabrėžia kažkurį vidinės būsenos aspektą. susijusius su sūnaus poelgiu. kuris pasakymas bus pasirinktas. Maža to. kad nauja saldainių dėžutė beveik tuščia. ar nukniaukti. Blakar (pagal V.. Bet nėra kriterijaus. ką jis norėjo perduoti. rizikuodami būti ne taip suprasti. Savo įtarimą ji gali išreikšti pačiais įvairiausiais būdais: • Tai tu paėmei saldainius? • Tai tu esi tas smaližius? • Tai tu nugvelbei saldainius? • Tai tu nukniaukei saldainius? • Tai tu nušvilpei saldainius? • Tai tu pasisavinai saldainius? • Tai tu pavogei saldainius? Galbūt Algio mama vienu metu išgyvena pačius įvairiausius jausmus. tačiau nei vienas jų adekvačiai nenusako tikrosios vidinės Algio mamos būsenos. M. kad būtent tie pasirinkimai (sąmoningi arba nesąmoningi). ji pasirenka vieną iš daugelio variantų. mes turime rinktis.

Pvz. tamsiaodis žmogus gali būti pavadintas juodaodžiu. pirmieji pumpurai ant medžių. Pvz. tie patys dėsningumai naudojami ir mūsų kasdienėje kalboje. • Emocinis komponentas . nusakantys tą patį objektą. Žodiniai „valdžios instrumentai" Trumpai aptarsime. Beje. kurį iš šių žodžių pasirinko kalbantysis.kiekvienas žodis slepia savyje tris komponentus: referentinį. kai skirtingi žodžiai. sukelia mums skirtingas emocijas.apie amerikiečių agresiją . mes kuriame vieningą vaizdą..87 Žodžio komponentai Be pasirinkimo aspekto. • Referentinis komponentas atspindi žodžio reikšmę.. susijusių su žodžiu. Paprastai. daugeliui kelia teigiamas emocijas. gaivus šiltas vėjas. Tačiau visgi atkreipsime dėmesį į tai. dažniausiai net neįsisąmonindami minėtų trijų komponentų egzistavimo. poezijoje. nors ir neturi jokio ryšio su šio žodžio interpretacija siaurąja prasme. kad galimybė manipuliuoti skirtingais žodžio komponentais nuo seno yra žinoma ir naudojama retorikoje. Žodžių ir sakinių pasirinkimas. ateinantis po žiemos. kadangi atitinkamų žodžių ir sakinių parinkimas struktūruoja realybę „taip. pavasaris . juodaskūriu.. Kitais žodžiais tariant.tai žodžio sukelti jausmai arba emocijos. Tačiau galima rasti pavyzdžių. Ideologijoje ir politikoje tai ypač svarbu.tai tirpstančio sniego upeliukai. spalvotuoju. Kalba.tai metų laikas. buvo komandiruoti į Vietnamą nušviesti karo eigą. • Asociacinis komponentas . negru. mes suprasime jo požiūrį ir jausmus tamsiaodžių ar prasižengusiųjų atžvilgiu. Aukščiau pateiktos asociacijos. Tų instrumentų yra keletas: 1. girdėdami ir suvokdami žodžius. du žurnalistai. susijusios su žodžiu pavasaris. sąmoningai ar ne. A parašė apie amerikiečių dalyvavimą Vietnamo reikaluose. asociacinį ir emocinį. Reklamos kalboje referentinis komponentas „nustumiamas" į šoną. A ir B. Pagal tai.aktyviai eksploatuojamas. pvz. kaip reikia".tai visuma asociacijų. pragmatinį kalbos aspektą. politikoje. Šį aspektą mes jau trumpai aptarėme: tas pats reiškinys gali būti nusakomas įvairiais sinonimiškais žodžiais arba frazėmis. kaipgi siuntėjas įgyvendina galimybę įtakoti priėmėją bendravimo metu. kokius mūsų minėtus „valdžios instrumentus" jis turi. o emocinis . uždarytas į kalėjimą žmogus gali būti pavadintas nusikaltėliu arba nuteistuoju. Pvz. yra dar vienas svarbus žodinio bendravimo aspektas. o konkrečiau . pavasaris . o B ..

2000). y.88 Vietname. A. Akcentavimas ir intonacija.. esąs ribojamas pavydo ir užsispyrimo. savo proto galimybes panaudojantis darbe. y. užjaučiame demonstrantus) ir suabejojame demonstrantų taikumu antruoju atveju (t. y. Asch. kritiškas.. „vienintelis skalbimo muilas. ir su ironija. antrasis . protingas. Krepšinio fano ausiai kur kas maloniau turėtų skambėti pirmasis sakinys. numanome didesnį ar mažesnį policijos aktyvumą pirmuoju atveju (t. Gramatinės formos pasirinkimas.Senas žmogus yra . Pvz.. Naujų žodžių ir posakių sukūrimas. 2. H. suteikusį mums galimybę užsidirbti. darbštus. kad šios būdvardžių eilės yra beveik vienodos. ir išnaudotoju. reklamuojama „vienintelė skalbimo priemonė su balinančiu efektu". Antrasis asmuo atrodė nevykėlis. Jeigu tą patį sakinį pasakysime akcentuodami vis kitą žodį. Svarbi ir frazės intonacija. stropus. Slaptų arba numanomų prielaidų pasirinkimas. 3. Tiriamiesiems pirmasis asmuo atrodydavo lengvai nepasiduodantis svetimoms idėjoms. darbštus. pavydus. „jis sudavė. atkaklus. bet ir situacijos akcentų sukeitimą. nusakomą situaciją iš esmės suvoksime vis kitaip. mes jį galime pavadinti ir darbdaviu. Taigi aktyvios arba pasyvios gramatinės formos pasirinkimas gali lemti ne tik priežastinių ryšių suvokimą. nusakančių asmenybę) eilės nuoseklumo pakeitimai paveikia besiformuojantį įspūdį (V. Pvz. jis man sudavė (t. „tas chuliganas"). impulsyvus. Šis mechanizmas dažniausiai naudojamas siekiant „slapta prastumti" informaciją. S. Jis man sudavė (t. y. Kitas pavyzdys: politikas. Kitas pavyzdys: kalbėdami apie žmogų.pavydus. psichologų eksperimentai įrodė. šiltai. Pvz. jis man sudavė (t. policija apsupo demonstrantus ir demonstrantai buvo apsupti policijos. kurią priėmėjas ne visai norėtų laikyti išeities tašku. jog lygiaverčių elementų (pvz. atkaklus. du sakiniai . galbūt policija buvo priversta užkirsti kelią riaušėms). Lygindami antrąją sakinių porą (nors sakiniai savo turiniu nesiskiria). 4. impulsyvus. 5. neteisingas žodžių naudojimas.. Nuoseklumo pasirinkimas. stropus. ką sako ir ką galvoja. nes leido blogoms savybėms užgožti gerąsias. kritiškas. nors tai visiškai nepriimtina visuomenėje"). aiškina apie „nelabai kenksmingas radioaktyvias nuosėdas". turintis antibakterinių komponentų'. Pvz. Pvz. Usmanov. y. žinantis. „tuščių žodžių" naudojimas.. savo kalboje pasisakantis už tolesnius atominius bandymus. palyginkite du asmenis: pirmasis yra protingas. Palyginkite du sakinius: Žalgiris nugalėjo Real klubą ir Real klubas buvo nugalėtas Žalgirio. Wold ir kt. „sužalojo būtent mane").. tik jose sukeisti pirmas ir paskutinis žodžiai. būdvardžių. Turbūt pastebėjote. tą patį sakinį Aš tave myliu galima ištarti ir jausmingai. 6.

Būtent tai veda į nesusipratimus. 5.viena pagrindinių neefektyvaus bendravimo priežasčių. Taigi mes pasirenkame (sąmoningai arba nesąmoningai) tokias žodines formuluotes. 5.89 neturtingas ir Žmogus yra senas ir neturtingas . kad jis neturtingas. 1997) Taigi sutikite. Antrame sakinyje jau kalbama apie žmogų. Irena (Algirdai)!" . daugiausiai laiko bendravimo procese užima klausymasis (žr. greičiausiai. Klausymasis Nemokėjimas klausyti . kalbėjimui . kad jis senas ir neturtingas. bet ir lemtingos. kokiame mes ir norime bendrauti. Pajutote skirtumą? Jei mama į jus visada kreipiasi mažybine forma (Irute. Burcley-Allen.). ne visai malonius dalykus. kurios gali būti ne tik pavojingos.bendraujant funkcionuoja visiškai skirtingai. Įvairiems komunikacijos aspektams skiriamas laikas: klausymuisi 40 %.labai reikšmingas mūsų bendravimui. klaidas ir problemas. rašymui -9 % (M. Pirmame sakinyje kalbama apie seną žmogų. klausymasis . ir sakoma. Burcley-Allen (1997) teigimu.tai slapta forma gali reikšti daug ką ir.7 pav. tvirtinama. M. kurios sukuria tokį kontekstą. skaitymui -16 %. Algiuk) ir staiga girdite: „Ateik pas mane. be to.7 pav. .35 %.

Vadybininkas W. Vadybininką ištiko šokas. kad klausėsi neefektyviai. kai jis pakeldavo telefono ragelį.. kad tiesiog.vadinasi. • Kurie nenori klausyti kitų išsakomų kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja. komunikacijos proceso laiko. kelia norą replikuoti. klauso. Tad kodėl vis tik klausymasis nėra vertinamas? Kodėl gi mes nesiklausome? Vidinės nesiklausymo priežastys Dažniausiai nesiklausome dėl vidinių priežasčių. perrėkia kitą . kiek jo darbo laiko užima klausymasis. iš JAV nusprendė išsiaiškinti. O klausančio dažnai ir nebūna. • Kurie nesiklauso todėl. Tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. jog vidutiniškai žmonės yra efektyvūs klausytojai tik apie 25 proc.sunkus darbas.. kai jis sužinojo. kad apie 35-40 proc. Bet yra ir gilesnių.. kurios yra gana paprastos: • mums neįdomu • mes mąstome apie savo svarbesnes problemas • mes pavargę • mes susijaudinę • galų gale . Tad nuo vaikystės turėdami šalia savęs žemos bendravimo kultūros pavyzdžius padarome klaidingas išvadas: tyli . Juk klausymasis yra įgūdis. net 13. • Kurie turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu. juk klausymasis .. įrodė savo tiesą ir pan. pats sau.tiesiog tingime klausyti. Nes šiaip ar taip — žmogus įdomiausias yra. Tokiu būdu mūsų aprašytas vadybininkas W. vienas per kitą puolame dalytis naujienomis. Gatvėje susitikę seniai matytą draugą. savo metinio uždarbio. • kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus.90 Aukščiau minėta autorė pateikia tokį pavyzdį.000 dolerių. o būtent 18..vadinasi. net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms.. ne taip greit įžvelgiamų vidinių priežasčių kodėl mes nesiklausome.500 dolerių gauna už tai. Teisingumo dėlei reiktą pridurti. o dauguma įgūdžių formuojasi asmenybės tapsmo laikotarpiu. Prie blogų klausytojų galima priskirti ir tuos. . Jis paprašė sekretorę fiksuoti laiką nuo to momento. nemoka klausyti. kuri trukdo susikaupti. jis gauna tik už klausymąsi.

Vertinama viskas. sienų spalva ir pan. elektros prietaisų keliamas triukšmas trukdo telefono skambučiai bloga akustika trukdyti gali netinkama patalpos temperatūra. • Visi aukščiau paminėti veiksniai gali neatpažįstamai iškreipti priimamą informaciją. atrodytų. Paprastai mes kalbame maždaug 125 žodžių per minutę greičiu.iki 400 žodžių per minutę. Burcley-Allen (1997) nuomone (žr. kad tik kalbantysis gali valdyti situaciją). gali tapti rimtu efektyvaus klausymosi trukdžiu. susikaupti gali trukdyti ir pašnekovo išvaizda. kalbėjimo maniera (akcentas. 5. ankstesnė patirtis.. monotoniškumas). net ir. skirtingi kalbančiojo ir klausančiojo informacijos apdorojimo tempai. Išorinės nesiklausymo priežastys • • • • • • Nedėmesingumo priežastimi gali tapti ir išoriniai veiksniai: pašnekovas kalba per tyliai trukdo transporto. „Sugedusio telefono" principas . kas girdima ir matoma. M. liga). kaip gumos kramtymas klausymąsi apsunkina neatitikimas tarp kalbėjimo greičio ir klausančiojo protinės veiklos. fizinė klausančiojo būsena (nuovargis. jo gestai ir mimika. 5. siunčiamą pranešimą labiausiai „nufiltruoja" klausytojo išankstiniai nusistatymai (pvz. nes tai dažniausiai daugiau ar mažiau liečia klausantįjį. kambario apstatymas. kai kalbama lėtai ir neįdomiai.).8 pav. paremta asmeniniais įsitikinimais. manymas.8 pav. tačiau klausantysis suprastų ir žymiai greitesnį kalbėjimą .91 • Kurie linkę viską vertinti. toks menkniekis. Tokia visa ką vertinanti reakcija. ypač tada.

Emocinis filtras iškreipia mūsų reakciją į dirginančius pranešimo žodžius. tai . tam pačiam žodžiui yra suteikiama kita reikšmė (juk žodžiai daugiareikšmiai!).protingas ar kvailas?" • Sėlinantis klausytojas paslapčia renka tą informaciją.nebūtinai blogas klausytojas. Jame' atsispindi mūsų asmenybė. Kartu priminsime. reikšminga. linksima galva. kuri bus panaudota kalbančiojo puolimui. Suveikus semantiniam filtrui. kurios žodžių tvarka dažniausiai būna pakeista.aktyvus procesas.gerai. klausinėja. Klausymosi stiliaus pasirinkimą įtakoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas. • Klausytojas-aidas linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį. nors mintys klajoja kažkur toli. kodėl tu visa tai pasakoji". lytis. tačiau iš tikrųjų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. skuba daryti išvadas. • Svarstantis klausytojas: „Dabar aš suprantu. įdomi ar pan. Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties.blogai". reikalaujantis dėmesio ir nuolatinių pastangų. kitaip namų aplinkoje. Aukščiau minėtas autorius primena. "taip". • Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę. nevalingai iškreiptas įvairių filtrų bet ir „pagražintas". spėlioja būsimus įvykius. kad klausymasis gali būti susijęs su aktyviu dalyvavimu pokalbyje: juk daug kalbantis pašnekovas .92 Taip pat labai svarbūs yra semantinis ir emocinis filtrai. • Klausytojas-simuliantas vaidina dėmesingą. • Kategoriškas klausytojas: „Tai . "aišku". interesai. charakteris. dažniausiai „nuoširdžiai" žiūrima į akis. statusas. Dėmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas išorinis dėmesys) norint įsiteikti kalbančiajam. koks aš jam atrodau . amžius. pridedant informacijos „nuo savęs". Čia pateiksime keletą netinkamų klausymosi stilių pavyzdžių.praleidžiama. kad klausytojo priimtas pranešimas būna ne tik gerokai „aptrupėjęs". Neretai užbėgama į priekį: klausantysis trukdo kalbančiajam. įterpiami žodeliai "aha". kuri jam naudinga. Klausymosi stiliai Žmonės skiriasi savo klausymosi stiliumi. • įsigilinęs į save klausytojas daugiausiai dėmesio skiria sau: „Įdomu. Taigi efektyvus klausymasis . . • Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi. Visa kita .

• Grubus klausytojas nesiskaito su žodžiais: „visa tai . Ar neužsisvajoju. nesusijusius su aptariama tema arba su ja susijusius tik formaliai. • Analizuojantis klausytojas: „Kada?". • Emocingas klausytojas linkęs aikčioti („oi".. Ar reaguoju į emocionalius žodžius? 4. jei pašnekovas kalba lėtai? 7. „oho"). 1. tai toks klausytojas yra linkęs jį atmesti „kaip neturintį nieko bendra su aptariamu dalyku". Viską vertina racionaliai. telefonu). Kaip reaguoju į pašnekovo elgesio klaidas? 8. „ech". Galbūt aš ne klausau. Jei koks nors išgirstas teiginys nesiderina su logika. • Neadekvatus klausytojas uždavinėja klausimus. Ar kartais neapsimetinėju klausančiu? Galbūt klausausi tik iš mandagumo? 3. Ar aš lengvai atitraukiu dėmesį? 2. dažniausiai nekreipdamas dėmesio į kalbančiojo nežodinį elgesį. juoktis ir pan.93 • Užjaučiantis klausytojas : „Tu visai teisus".niekai". „nesąmonė" ir pan. O koks klausytojas esate jūs? Paklauskite savo draugų arba. Kaip aš klausau. o apsvarstau savo atsakymą? Nustebote dėl savo atsakymų? Ar galite tvirtinti. Ar nesu linkęs daryti skubotas išvadas? 9. jei klausyti visai neįdomu? 6. sąžiningai atsakykite sau į keletą žemiau pateiktų klausimų. „Aš tave užjaučiu". „Duok pavyzdį". prisiminę kokį nors konkretų pokalbį (pvz. kad esate geras klausytojas? Koks jūsų klausymosi stilius? . Ar dažnai nutraukiu kalbantįjį? 5. pasireiškiančias emocijas.

Brownell požiūriu. Vyrai paprastai įdėmiai klausosi tik pirmąsias 10-15 sekundžių. Jau minėjome. kurie iš akustinio impulso virsta nerviniu dirginimu. kai tik tampa aišku.į patį bendravimo procesą. tai jie pertraukia vienas kitą maždaug vienodu dažnumu. tai vyras pertraukia moterį beveik du kartus dažniau. vyrai yra labiau linkę neišklausę iki galo teikti išvadas. kai iš to norima gauti kokios nors naudos sau. Be to. interpretavimas . įvertinimas . kai kalbasi du vyrai arba dvi moterys. Girdėjimas .grįžta prie tų klausimų. Paprastai dėmesingiau klausomasi tų.psichologinė. priešingai. kad visos moterys . klausydama bendravimo partnerio. o vyrai. trukdyti jam išsakyti mintis. negu buvo pasakyta.tai gebėjimas atkartoti pasiųstą pranešimą.idealios klausytojos. ypač tada. profesijos ir 1. kartais netgi skiriamas vyriškas ir moteriškas klausymosi stilius. Atvater teigimu (pagal V.fiziologinė mūsų ypatybė. pasiūlymus.1. niekam tikę. o moterys . jie ima ieškoti.).tai įsisąmoninimas. 5. Moteris. ką dar būtų galima pridurti prie to. ausimis „gaudant" įvairius garsus. Usmanov. kadangi pastarasis susijęs su supratimo komponentu. Be to. 2000). apie ką eina kalba. Tačiau nemanykime. kas pasakyta.ne iškart po pranešimo išsiuntimo daromas . ir nuo interesų. pasiekiančiu tam tikrą smegenų dalį. ir nuo statuso. o moteriškas stilius gali būti nepakankamai efektyvus.9 pav. Skiriasi ir moterų bei vyrų klausymasis. tiek moteriškas. greičiau įvertina jį kaip asmenybę. atsiminimas . o klausymasis .tai gebėjimas įžvelgti pranešime daugiau. kad girdėjimas ir klausymasis nėra tas pats. Moterys rečiau nutraukia kalbantįjį. Apskritai vyrai labiau koncentruojasi į pokalbio turinį. jog klausymosi stilius priklauso nuo daugelio dalykų: ir nuo charakterio. kaip tai galima sukritikuoti. kad klausymąsi įtakoja žmogaus statusas. Bet kai kalba vyras ir moteris.tai tik vienas iš šešių pagrindinių efektyvaus klausymosi komponentų (žr. Taigi girdėjimas . ties kuriais buvo sustota. girdėjimo komponentas reiškia nuolatinę dėmesio koncentraciją. Vyriškas stilius gali sukelti pašnekovui diskomfortą. kurie yra aukštesnio statuso. kad pranešimas buvo pasiųstas. tiek vyriškas klausymosi stiliai turi savų privalumų ir trūkumų. o jei nutraukia jas . I. Kaip reikia klausyti Turbūt jau supratote. Supratimas .94 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi Minėjome. supranta kalbančiojo jausmus.

5. geri klausytojai sąmoningai stebi kalbančiojo nežodinį elgesį -gestus. klausydami kitų. mimiką. A. mintimis. 2000) Minesotos universitete atlikti tyrimai (M.9 pav. Greenberg ir R. • stengiasi atrasti sau įdomios ir naudingos informacijos • įsisąmonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo „nuosprendžių skelbimo" savo pašnekovams • stengiasi atskirti emocijas nuo faktų • labiau pasikliauja pagrindinėmis idėjomis. . susikaupimo parodymas siuntėjui. kad geri klausytojai. įsiklauso į kalbos manierą ir pan.tai savo dėmesingumo. reagavimas . Baron. 1997) parodė. Burcley-Allen.95 sprendimas ar susiklostanti nuomonė. Brownell efektyvaus klausymosi modelis (pagal J. pantomimiką. negu atskirais faktais • be to.

norima žinoti jo mintis ir jausmus. „Įdomu!". Minėtais atvejais tokiam žmogui svarbiausia būti išgirstam. Kad taip neatsitiktų. Užsimezgusi pokalbį. kurias parenkame įvertinę jo neverbalinį elgesį: gestus. neįsižeidžia. • jei klausytojas yra aukštesnio statuso. palaikome trumpomis „nespaudžiančiomis" replikomis. negu kalbantysis. • Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis. pateiksime netinkamų frazių pavyzdžių: „Na negali gi būti. „Tave kažkas neramina?". Paskatinti žmogų išsikalbėti galime trumpomis frazėmis. kūno padėtį. ima „vairuoti" pokalbį ir girdėti tai. klausytojas turėtų pasirinkti nereflektyvų klausymosi būdą. „Tai kodėl dabar taip padarei?" ir pan. Apie tai pakalbėsime smulkiau. Kad būtų aiškiau. • Kai mūsų pašnekovas išgyvena gilius jausmus arba yra labai emocionalus (įtūžęs. nedaro skubotų išvadų. mimiką. kad viskas taip blogai". ką jaučia ar kalba pašnekovas ir niekada „neužkimba" ant pašnekovo „kabliuko".96 Geras klausytojas tiesiog tampa savotišku veidrodžiu: atspindi tai. „Tu dabar atrodai labai laimingas". „Suprantu". „Gal galite smulkiau?" ir pan. Tokia klausymosi forma ypač tinkama. Pvz.). tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". ką nori girdėti. Geras klausytojas visada klausosi aktyviai.antraeilis dalykas. mūsų nuomonė jam . kaip minėjome. kad juo domimasi. „Pradėkite gi pasakoti". nes sumažina įtampą. mes nesikišame į pašnekovo kalbą. liūdnas ir pan.). „Kažkas atsitiko?". . • Kai pašnekovas dega noru išdėstyti savo požiūrį kokiu nors klausimu. y. Neutralios replikos taip pat gali padėti pokalbio pradžioje. „Oho!". kai jis mikčioja. • Kai nori išsikalbėti. aptarti opius asmeninius dalykus. t. Neretai tokiu atveju klausytojas jaučiasi laisviau.. „Tu dėl kažko susirūpinęs?". Aktyvus klausymasis Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir reflektyvus klausymas. Nereflektyvus klausymasis Nereflektyviai klausydamiesi. nesupyksta. tuo parodydamas pašnekovui.

Savo reakciją į išgirstus jausmus galite parodyti ir taip: „Intuicija man sako.. Jūs pasakėt. kad tu norėtum šio darbo. mes parodome. „Reziumuodamas galiu pasakyti. ko nori (motyvacinė empatija). tuo lyg pasiruošdami tolimesniam pokalbio etapui: „Taigi problemos esmė yra.. „Man pasirodė.". Reflektyviai klausydamiesi. „Gal galėtumėte patikslinti.. kad.. problema yra. kaip Jūs suprantate. kad domimės savo pašnekovu. „Tavo žodžiuose aš pajutau.. kad.97 Reflektyvus klausymasis Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių.. „Man atrodo.. • Apibendriname pagrindines pokalbio idėjas. tu jauti. kaip jį gauti"... Tačiau nepatartina vartoti nieko nereiškiančias „raminančias" frazes: „Na. bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija). y. ko žmogus negali ar nenori pasakyti." • Perfrazuojame jo sakomas mintis. išgirsime ir tai... tu tiesiog „atsijungi"." Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms. . „O dabar pasitikrinsime: mes aptarėme šiuos faktus.. ar teisingai suprantame kalbantįjį: „Jūs šią problemą suprantate būtent taip?". „Aš jaučiu. „Rytoj tau bus geriau". „Nedaryk iš musės dramblio!" Tai sumenkina kalbančiojo jausmus.visa tai niekai!". koncentruodamiesi į faktus ir tuo pačiu parodydami. kad. „Jei aš teisingai supratau... Ar teisingai aš supratau?"..". (nusakome ją savais žodžiais). t.. ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija). „Nereikia taip visko imti į širdį ." ir kt. Įsijautę į kitą. mes suvoksime ne tik tai." • Atspindime kalbančiojo jausmus: „Tau atrodo. kad tave gydė neteisingai?".. kad kai tavo viršininkas kalba su tavimi tokiu pilnu įtūžio tonu.". viskas ne taip blogai". Atidžiai klausydamiesi.". bet nežinai. kad supratome esmę: „Kaip aš supratau. retsykiais: • Pasitiksliname..

5. kad nusipirkote naują baltą "Fordą".10 pav.98 Siuntėjas Priėmėjas Aš neseniai nusipirkau automobilį. O kokios spalvos? Baltas. O kokia jo markė? "Fordas" Naujas ar ne? Naujas. Daug paprasčiau būtų. buvę. Patikslinantys klausimai gerina bendravimą . jei iškart būtumėte pasakę.

Empatiškumas. kuris yra suradęs save. jam jaučiama pagarba. o staigūs pozos pokyčiai veikia priešingai. Kito pokalbio metu širdingai linksėkite ir visokiais kitokiais perdėtais būdais atspindėkite partnerio emocijas. tik toks žmogus. su kuriuo norėtųsi pasikalbėti? A." Dažniausiai skiriamos tokios trys klasikinės gero klausymosi ypatybės: 1. falšo nebuvimas. kad jis nėra vienas ir apleistas. kaip ir pašnekovo. Akceptacija. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus. M.nenorim pasakyti nė žodžio. kaip mes patys jaustumėmės. Rezultatus aptarkite su jais. Bendraujama be išankstinių sąlygų. neegoistiškai. Klausytojas jaučia. Kas pagerina klausymąsi Žmonės yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai. 2. Pabandykite pokalbio metu nutaisyti „ledinį" veidą ir visai nereaguoti į pašnekovo žodžius. pamiršti save ir atsigręžti į kitą. bet vis dėlto likti savimi. ką kalbantysis išgyvena emociškai. Turbūt pastebėsite. tik toks žmogus. koks yra: jis nesmerkiamas. Tik toks žmogus gali pagelbėti. Kroeger (pagal B.99 Paeksperimentuokite su artimais draugais. kad jį kažkas supranta ir myli. kuris gali nusigręžti nuo savęs. iš esmės pakeiskite pozą. natūraliai. 1994) į šį klausimą atsako taip: „Tai tik toks žmogus. padeda pašnekovui atsiverti. kuris visą dėmesį nukreipia į klausytoją ir leidžia jam tapti jo dėmesio centru. . be vaidybos. Visais trim atvejais stebėkite pašnekovų būseną. o kai jis įsišnekės. kad klausytojas savais žodžiais išsakytų šiuos išgyvenamus jausmus: juk tada partneris sužino. patekę į kito žmogaus padėtį. Dar vienas eksperimentas: klausykite atkartodami lygiai tokią pat pozą. Tiesumas. 3. Emocijų atspindėjimui svarbu tai. Brewer. kalbantysis priimamas toks. kad trečiuoju atveju delikatus partnerio pozos ir gestų pamėgdžiojimas sukuria komfortišką pokalbio aplinką. tretiems . kur paliekame savo mintis ir įsivaizdavimus ir pradedame galvoti. nebaramas. Empatija prasideda ten. su kitais persimetame mandagumo frazėmis. Klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai.

Klausymasis . jūsų geriausiam draugui. Kai kurie žmonės girdi tik tai. kas jiems žinoma. kaip žmogus reaguos į išgirstus dalykus. priklauso nuo jo profesijos. Girdėti ir klausyti . pažįstama 3. Pažymėkite (aišku. Tai. jūsų nemėgstamam kurso draugui? Nusakykite žodžio „egzaminas" komponentus (referentinį. Žmonės yra linkę kreipti dėmesį į tai. kas jiems įdomu 2.tai nevalingas procesas 5. Kurio aspekto akcentavimas būdingas jūsų mamai? Ką jūs greičiausiai išgirstumėte tokioje mamos frazėje? Kokie klausymosi stiliai būdingi jums. žinių 6.tas pats procesas 7. gyvenimo patirties. asociacinį ir emocinį). jog mama jums sako: „Ir vėl tavo palaidinė ištepta"! Išnagrinėkite mamos siunčiamą pranešimą (pagal šiame skyriuje aptartus keturis aspektus).100 Pasvarstykite: • Įsivaizduokite. kurie klaidingi (K): 1. Mokėjimas klausyti-įgyjamas įgūdis . • • Testas Patikrinkite įgytas žinias apie klausymosi procesą. jūsų šeimos nariams. atsižvelgdami į mamos asmenybės savybes. kurie teiginiai teisingi (T). Žmonės yra linkę laukti arba numatyti tai. ne knygoje!). ką nori girdėti 4.

101 .

102 .

103 6. nepasitenkinimą.tai pats paprasčiausias būdas perduoti pasitenkinimą. 151). tai universalesnė kalba. nes. kad nežodinė kalba yra įtikinamesnė. Nežodinis bendravimas arba kūno kalba . naudodamiesi mokslininkų atliktais tyrimais ir jų parengtomis rekomendacijomis. kad jis yra alkanas. net nemokėdamas kalbėti. lavinti gebėjimus tiksliai apibūdinti save. 1998. p. Kiekvienam pravartu žinoti: • apie ką byloja žmogaus jausmų „skelbimų lenta" . Tyrinėtojų nuomone. skausmą. Mes kalbame balsu. 1968). rodo. kurias žmogus . simpatiją ar antipatiją kitam žmogui. būdamas bet kuriame pasaulio krašte.tai kūno komunikacijos forma. ką jis nori nuslėpti kalbėdamas. Jie tiesiogiai atspindi žmogaus fiziologines reakcijas. todėl yra greitesni už kalbą. Todėl šiame skyrelyje išnagrinėsime įvairius nežodinio bendravimo elementus. Nežodinio bendravimo elementų tinkamas naudojimas leistų patobulinti socialinio bendravimo įgūdžius. išreikšta nesąmoningais gestais ir pozomis (The International Webster's Comprehensive Dictionary of the English Language. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Sakoma. jog įvairių kultūrų atstovai savo stiprius jausmus išreiškia tokia pačia mimika. nes kiekvieną pasakymą lydi nežodiniai signalai. pasako nežodine (neverbaline) arba kūno kalba. vaikai geba išreikšti save kūno kalba. Kas yra nežodinis bendravimas Nežodinis (neverbalinis) bendravimas . Abercrombie. Joje atsispindi emocijos.veidas • iš ko galime spręsti apie emocinę įtampą • kokią informaciją bendravime simbolizuoja rankų padėtys • ką reiškia įtemptas ar atpalaiduotas žmogaus kūnas • ką apie mus informuoja turimi daiktai. Prieš išmokdami žodinę kalbą. Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė vis didesnio mokslininkų dėmesio visame pasaulyje. kūno signalų dėka žmogus gebės paaiškinti. tačiau bendraujame visu kūnu (K. skatinančių domėtis nežodinio bendravimo forma. Faktas. Yra keletas priežasčių. kad žodine kalba žmogus naudojasi norėdamas nuslėpti savo mintis. nenaudojant žodžių. Tačiau tai.

judesys. netgi įvairūs aksesuarai . nes. šukuosena. Panagrinėkime tai išsamiau. nedraugiški ir paniurę veidai darosi dar mažiau patrauklūs. ir lengviau jas perprasti netgi tuomet. kaip keičiasi Jūsų pašnekovo nuotaika bendravimo procese.aukštakulniai bateliai. skrybėlė drauge sudėjus sudaro bendrą žmogaus išvaizdą ir siunčia vienokius ar kitokius signalus į aplinką. jau yra pasiruošę socialinei interakcijai. kūno sudėjimas. jie gali pasitarnauti bendravimo procesui. kad kūdikiai. gestais. Nežodinio bendravimo elementai Veido išraiška Veido išraiška . Žmogaus socialinės raidos procese nežodinio bendravimo repertuaras pasipildo mimika. kosmetika. skarelės. fizinis patrauklumas. Osgood (1966) buvo vienas iš pirmųjų. kad tas pats žmogus gali keistis. leidžia jam be žodžių išreikšti mintį. Veido išraiškos kitimas taip pat rodo. kūno laikysena. Jeigu gerai pažinsite veido išraišką. Gebėjimas veidu išreikšti stiprias emocijas pagyvina veidą. tiek ir tarpasmeniniame bendravime. kad mama suprastų. kurias žmogus jaučia konkrečios situacijos metu. Gražūs jausmai sutaurina veidą. ko kūdikis nori. Tiesa ir tai.sumenkinti jį arba įnešti dviprasmiškumą. nes kūno kalboje atsispindi emocijos. tačiau C. Kūno kalba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais. o kartais ir atvirkščiai . Tai garsas. kad veido išraiška greitai kinta. Esama netgi nuomonių.motinos ir pasaulį išvydusio kūdikio sąveika (interakcija). Dėl to veido išraiškai skiriamas ypatingas vaidmuo socialinės interakcijos procese. Maži kūdikiai siunčia nesudėtingus to paties pobūdžio socialinius signalus. Šio nežodinio bendravimo elementų visiškai pakanka. kai kalbantysis nori jas užmaskuoti. šypsena. tai jos kitimas leis suprasti. todėl turėtume gerai žinoti jos elementus. Veido išraiška.104 jaučia konkrečioje socialinėje situacijoje. judesiai bei gestai. priklausomai nuo situacijos. Nežodinio bendravimo raidos pradžia . žvilgsnis. akiniai. Žmogaus veido išraiška susidomėta jau seniai. pakvietęs 50 žmonių ir paprašęs juos .tai pats svarbiausias nežodinio bendravimo elementas. o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais. iš kurių kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį ir gali paveikti žmonių tarpusavio santykius. . kaklaraiščiai. kaip ir bendraujantys suaugusieji. E. ateidami į pasaulį. būdami svarbūs tiek dalykiniame.

pasireiškiančios skirtingose veido dalyse. nustebimą. pasibjaurėjimo ir baimės emocijos. Emocijų išraiškoje dalyvauja visos veido dalys: kakta. pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į bruožų visumą. tačiau ekspertai jose visose tesugebėjo „išskaityti" tik aštuonetą emocijų: džiaugsmą. Mišrios emocijos taip pat gali reikšti apgavystę arba informacijos nutekėjimą.105 pademonstruoti 40 skirtingų veido išraiškų. kai ji jau buvo išreikšta. V. susidomėjimą ir gėdą. kurių pagalba išreiškiamos vienokios ar kitokios emocijos. nepriklausoma netgi nuo kultūros. akių-vokų bei skruostųburnos padėties: • burna gali būti užčiaupta arba praverta. skruostai lyg pakelti ar padidinti . Antai džiaugsmo emociją veide galime atpažinti iš skruostų-veido. Ne veltui sakoma. tai į ką turime kreipti dėmesį? Pradėti reikėtų nuo to. bjaurėjimasis. Dėl kai kurių veido išraiškų tebediskutuojama. burna-lūpos bei raumenys. Kartais veide gali atsispindėti daugiau nei viena emocija. baimė. apatinėje eilėje iš kairės į dešinę yra nuostabos. pyktis. pyktį. tai yra mišrios emocijos. bet ne emocinės būsenos. panieka (P. Žinia apie blogas ir gąsdinančias naujienas gali būti išreikšta liūdesio ir baimės emociniu deriniu. Ekman ir W. Antai. pykčio ir liūdesio emocijas. nors kai kurios emocijos yra labiau susiję su tam tikromis veido dalimis. gėda ir skausmas. 1982). Ekman. Veido raumenys . jeigu žmogus stengiasi užmaskuoti emociją po to. Viršutinėje eilėje iš kairės į dešinę matote džiaugsmo. kad žmogaus veidas yra jo sielos veidrodis. bjaurėjimąsi. Dėl to galima teigti. kurias pateikė P. liūdesys. Paveikslėlyje matote fotografijas. Mišrios emocijos gali atsirasti veide ir dėl kitų priežasčių. akys-akių vokai. liūdesį. Ar galime pažinti emocijas iš veido išraiškos? Jeigu galime. lokalizuota dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje. Maloniai nustebinto žmogaus veidas gali išreikšti džiaugsmo ir nustebimo emocijas atvira šypsena ir pakeltais antakiais. interesas. yra tik veido išraiška. baimę. tyrinėję emocijų išraišką veide. ar jos iš tikrųjų atspindi emocijas. lūpų kampučiai truputį pakelti • ryškios raukšlės nuo nosies iki lūpų kampučių. Izard (1977) nuomone. nuostaba. Vėliau tyrinėtojai nustatė ir patvirtino tik 6 skirtingas emocines veido išraiškas. Vertinant veido išraišką. E. kad speciali neurologinė sistema. antakiai. Tai buvo džiaugsmas.. formuojantys raukšles nuo nosies iki lūpų kampučių. kad veido išraiška yra universali emocinė kalba.tai itin jautrus organas. t. Pademonstruoti veido išraiškas nebuvo sunku. C. kuris aiškiai ir tiksliai atspindi žmogaus dvasinę būseną. kurioje žmogus augo. y. kontroliuoja tam tikrus veido raumenis. Friesen (1975).

106 • matomos raukšlės apie akis. horizontalios raukšlės. einančios nuo išorinio akies kampučio. šias emocijas išreiškia: • antakių judesius kontroliuojantis raumuo. 6. Liūdesio ir pykčio emocijos matomos iš akių-vokų bei skruostų-burnos padėties. smulkios raukšlelės atsiranda po apatiniu voku. kuris deformuoja antakių liniją • kaktos vidurinėje dalyje susiformuoja trumpos.1 pav. Emocijų išraiška veide .

S. Jau minėtosios džiaugsmo emocijos intensyvi išraiška gali būti tuomet. Atkinson. Lengviausia yra supainioti baimę su bjaurėjimusi. Tačiau žmogaus veido išraiška ir jos iššifravimas yra tik vienas iš bendravimo komponentų sudėtingame nežodinio bendravimo kontekste. kuri teigia. norint sudaryti reikiamą įspūdį. teigiamų jausmų. atvirkščiai. nuostaba . M. paskatinimo netgi meilės kitiems požymis. 1994).107 • • • • Nuostabos emocijai būdinga: ypač pakelti antakiai ištisinės horizontalios raukšlės kaktoje stipriau praverta burna plačiai atvertos akys.54 (M. akiniai.65. L. liūdesys . Jis taip pat mano. kad veido išraiška atspindi du emocijų kraštutinumus. Tompkins. nes mes šypsomės (R. Argyle. Argyle nurodo apytikslius išraiškos atpažinimo procentus: džiaugsmas . aiškinantis veido išraišką. Kiti emocijų tyrinėtojai įsitikinę. baimė . tuo tarpu malonias ir nemalonias emocijas nėra taip sunku atskirti. kai plati šypsena apnuogina dantis. C. pyktis . Tačiau tiksliai iššifruoti veido išraišką ne visada pasiseka netgi ekspertams. 1993). kad skiriasi tų pačių emocijų raiškos būdai. Baimės emocija nėra siejama su kuria nors atskira veido dalimi. Veido išraišką reikšmingai gali pakeisti kosmetika. Antai.mes laimingi. priklausomai nuo jų intensyvumo laipsnio. yra šilumos. Atkinson. dažniausiai suspaudžia lūpas ir tik verbalinei agresijai prasiveržti burna praveriamą. E. kad emocijos yra kūno pokyčių suvokimo padarinys . Pyktis. kad socialinės interakcijos metu veido išraiška yra ypač svarbi abiem jos dalyviams . Veido išraiška ko gero per dažnai prilyginama nuolatinei emocinei būsenai. Ją galima įvertinti tik pagal visų veido dalių išraišką.79. Tačiau yra kai kurios išimtys. reikėtų atsižvelgti į James-Lange teoriją. išreikštas šypsena veide.kalbančiajam ir klausančiajam. amerikiečių supratimu. teigiamas ir neigiamas emocijas (S.57. nes iš tikrųjų ją galima išmokti apdairiai keisti. Manoma. Galbūt tai yra auklėjimo pasekmė. Veido išraiškos atpažinimui geriausiai pasitarnauja situacijos žinojimas.55. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai. nes džiaugsmas. Bem. 1980). t.62. y. bjaurėjimasis . . amerikiečiai net nepažįstamiems žmonėms yra linkę šypsotis ir tai siejama su jų socialine kompetencija. Šypsena taip pat yra galingas interpersonalinio atpildo šaltinis. Smith ir D. plaukai. Jeigu tai tiesa. R. kad lengviau yra atpažinti stiprias bei ilgiau trunkančias emocijas.

Jie taip pat atrodo jaunesni. naudojantis moterų tyrimų rezultatais. Fizionomika (gr. p. siauros akys Asmenybės bruožai nuoširdumas. aukštą kaktą bei lygią odą. Keating. Viena grupė ekspertų rangų būdu turėjo atrinkti 23 fizionomikos ypatybes. 1985). 138) Fizionomikos ypatybės Ryškios. gerai prižiūrėta oda.1 lentelė. Tai ypač būdinga tais atvejais. F. aukštai iškilusius antakius. sąžiningumas mielas. lygi prižiūrėta oda. atlikusių specialius eksperimentus. nes naujas nematytas veidas yra lyginamas ir jam priskiriami pažįstamo žmogaus bruožai. Anot mokslininkų. Lentelė iliustruoja fizionomikos ypatybių ir asmenybės bruožų koreliacinius ryšius. Tyrimo metu dviems grupėms ekspertų buvo pateiktos 24 fotografijos. turintys mažą. negrėsmingi ir mažiau subrendę. nuolankūs. Antai. Argyle. išplėstos akys Neryškūs akių vokai. kai kurie asmenybės bruožai koreliavo su veido išraiška arba fizionomikos ypatybėmis. šypsena Aukštai iškilę antakiai. pasitelkiami asmenybės bruožų terminai. kad brandumo stokojantys veido bruožai moteris daro patraukliomis. Kartais veido išraiškos interpretacija priklauso nuo asmens patirties. išdidumas seksualumas Siauros akys. storos lūpos. yra suvokiami kaip šilti. 1994. Fizionomikos ryšys su asmenybės bruožais (pagal M. silpni. ryškūs dažai Ši lentelė buvo sudaryta. . dėmesio pomėgis. geras pašnekovas reiklumas. visai nepatraukliais (C. lygi.108 Natūraliai veido išraiškai apibūdinti populiarioje. garbingi. o kartais ir mokslinėje literatūroje.gebėjimas suprasti žmogaus vidinę būseną pagal jo veido išraišką. naivūs. žmonės.atvirkščiai. Tačiau paradoksalu. 6. kai nepažįstamojo veidas kažkuo panašus į gerai pažįstamą. physiognomonika) . dideles bei apskritas akis. o kita grupė ekspertų įvertinti fotografijas pagal 35 asmens savybes. o vyrus . apskritą smakrą. priklausomi.

ypač jei pokalbis vyksta neutralia tema • kalbantis pažįstamiems.109 Tyrinėtojai pažymi. Penkiasdešimties valandų pokalbių tyrimą natūralioje aplinkoje . atrodo. lyg vizualiai norima įsitikinti tuo. turint tikslą. kurie vienas kitam patinka.75 sekundės trunkančiu žvilgsniu siekiama pabrėžti kažką svarbaus. jei pašaliečio tikslas yra nesuprantamas arba jis pateikė klausimą. kad jie vaidina nė kiek ne mažesnį vaidmenį. kavinėse išanalizavęs C. atskiri trumpi žvilgsniai gali pastiprinti žodžius ar tam tikras frazes. tikrindami atsakomuosius žvilgsnius. bet taip pat žvilgsnis ir gestai yra tie svarbūs elementai. Žvilgsnis Bendravimo procese kalbėtojas su klausytoju nuolat bendrauja žvilgsniu. trokštama. Tačiau net ir trumpas akių kontaktas yra aiškus ketinimas užmegzti su žmogumi ryšį. tik apsikeičiant žvilgsniu su nepažįstamais • kalbantis nepažįstamiems. papildydami žodinį bendravimą. ką nors apie juos sakant ar suteikiant jiems žodį. parduotuvėse. Žvilgsnis taip pat turi informacijos siuntėjo funkciją. kas buvo pasakyta. kas buvo pasakyta žodžiu. ypač. Goodwin (1981) padarė išvadą. kad ji būtų suprantama kaip laiminga. ir įsitikinsime. Apsikeitimai žvilgsniu ypač skiriasi šiais atvejais: • nesikalbant. Bendravimo pabaigoje žvilgsnis krypsta į kalbantįjį. ypač suprasti kitų reakciją į tai. tačiau susipažinkime ir su kitais nežodinio bendravimo aspektais. kad neretai yra manipuliuojama veido išraiška. kurie sėdi vienas prieš kitą • kalbantis pažįstamiems. Apie 0. Bendravimo pradžioje žvilgsnis dažniausiai nukreipiamas į šalį. nes ilgesnis nepažįstamojo žvilgsnis sukelia nepatogumo jausmą. Su nepažįstamais žmonėmis apsikeičiame labai trumpais žvilgsniais.oficialiuose priėmimuose. kad kalbantieji nori. dėmesinga ar pranašesnė. kurie gali sustiprinti arba įnešti dviprasmiškumą į žodinį bendravimą. kryptingas žvilgsnis gali būti nukreiptas į tam tikrus objektus ar asmenis. Ne tik veido išraiška. todėl jie žvilgčioja į pašnekovus. Vis dėlto svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausančiųjų. Veido išraiška neabejotinai yra labai reikšmingas žmogaus bendrosios išvaizdos elementas. jog jų būtų atidžiai klausomasi. .

kad žvilgsnio dažniai labai kinta. Tai reiškia. Gestai šiek tiek aplenkia kalbos vystymąsi. Napoleonas. nes tai. patirtį.110 Linktelėjimas galva. kalbėtojai daro daugiau klaidų ir ilgina pauzes. Judesys gali išreikšti jausmus. A. norėdamas kitiems padaryti įspūdį. pamojuoja atsisveikindami. 2000. Ilgais žvilgsniais keičiasi įsimylėjėliai! Intensyviu akių žvilgsniu kartais grasinama. pritarimą ar nustebimą. yra emocijų šaltinis. kai ko nors siekia. Judėjimu savo gyvenimą pradeda kūdikiai. Kūno judesių suvokimas bei gebėjimas tiksliai išreikšti savo patirtį retai kada ateina savaime. turintys mažai patirties kurioje nors srityje. kas patraukia jų dėmesį. žvilgsnis. Žmonės. gėrimą ar miegojimą. Bierach. to reikia mokytis. išgyvenimus. 128). galų gale nuleidžiame akis. Kūnas ir jo judesiai yra informacijos šaltinis žmogui. todėl jie padeda išreikšti vaikų norus. Devynių mėnesių kūdikiai jau naudoja kelių rūšių gestus. todėl yra pirmesnis už kalbą. priklausomai nuo dėstomos temos sudėtingumo. kas vyksta kūne. Tačiau tyrinėtojai pabrėžia. žiūrėdavo žvilgsniu. nes kiekvienas kūnas atskleidžia giluminius dalykus. Psichoanalitikai mano. Kūno judesiai pirmiausia yra svarbūs pačiam asmeniui. 1968). bet ir klausančiojo žvilgsnio dažnį. kuris buvo apibūdintas kaip „nepakeliamas išlydyto metalo spindesys" (A. kad vaikų kalba ir gestai vystosi beveik tuo pat metu. Atsakinėdami į pateiktus klausimus. Temos sudėtingumas itin sumažina ne tik kalbančiojo. Mahl. imituodami valgymą. kuris sugeba suprasti savo kūną. pagyvėjusi veido išraiška. Geriausiai to įmanoma išmokti kūno ir judesio terapijos užsiėmimuose. jeigu žvilgsnį ilgiau koncentruoja į klausiantįjį. Kūno judesiai yra artimi psichikai: keičiantis judesiams. rodo susidomėjimą. p. Žvilgsnis gali atlikti ir valdingumo funkciją. Psichologijoje . taip pat ir kitiems žmonėms. kad įmanoma išryškinti netgi pasąmoninę gestų prasmę (G. Agresyvūs ar linkę dominuoti žmonės mėgsta žvelgti atkakliu. Gestai yra viso žmogaus kūno judėjimo dalis. jeigu jie yra pasirengę interpretuoti kūno judesius. kurio neištvėrę. kalbėtojo kompetencijos ir būtinumo susikaupti. vyksta transformacijos psichikoje. todėl svarbu yra jausti ir įsiklausyti į savo kūną. savo išgyvenimus taip pat išreiškia judesiais. Judėjimas yra gyvybės pagrindas. kad kalbančiajam dirbti du darbus yra per didelė apkrova. Gestai Kalbėdami žmonės daro daugybę kūno judesių ypač rankų judesių. veriančiu žvilgsniu. ką nors rodo. Šis faktas mokslininkams tarnauja įrodymu.

nesugebant naudotis kūno kalba. galvos linktelėjimų. kad kalbėdami žmonės žodžiu išreikštas mintis pastiprina ne tik rankų. kad yra daug bendro tarp kalbos ir gestų. kad kalbėtojai. susijaudinimui. • • • . kurios sąmoningai bus suvoktos šiek tiek vėliau. kad mojavimas kumščiu (pykčio išreiškimas). kad žodžiai derintųsi su balso tembru. Dabartinėse moderniose visuomenėse nepriimta sėdėti arba gulėti ant grindų tam reikalui yra naudojamasi baldais.susimąstymui. klūpėjimo ant vieno kelio. Matome. tačiau šiuolaikinė visuomenė dalies jų seniai atsisakė. agresijai. tačiau. Kiekviena iš šių pozų. Galbūt dėl to. nors tyrinėtojai mano. Besistengiantys įtikinti taip pat kalba garsiau ir užtikrintai. susirūpinimas). Beveik kiekvienai situacijai . nes jie išreiškia pasąmonines mintis. sutrikus žmogaus psichikai. Ar tas pats pasakytina ir apie gestus? Gestai yra tyrinėti kur kas mažiau. pirštų. Poza Yra trys pagrindinės žmonėms būdingos pozos: stovėjimas sėdėjimas. žiovulys (nuobodumas) kultūros požiūriu yra universalūs. veido išraiškos aktyvumo. rankos piršto iškėlimas ir galvos nulenkimas (nuraminimas). rankų sukryžiavimas (nerimas. išreikšdami bendrą kūno nusiteikimą. sudaro įvairius pozos variantus. gestai pasirodo pirmiau. Ne mažiau reikšminga bendraujant tai. Gestikuliuojama dažniausiai kalbos pauzių metu ir tai skatina manyti. atrodo. veido užsidengimas rankomis (gėda). pasitenkinimui. naudoja daug daugiau nežodinio bendravimo elementų. gestais bei veido išraiška. atstūmimui. tupėjimas ir klūpėjimas gulėjimas. jų tarpe daugiau gestų rankomis. Psichoanalitikų nuomone. bet ir nepasitikės ja. pasirodo pirmiau nei mintis išreiškiama žodžiais. Įvairių šalių žmonių veido emocinė išraiška yra panaši. stebėjimui. Šiandien nėra stovėjimo ant vienos kojos (nebent tik kaip bausmė kokioje nors socialinėje grupėje). Primityviose visuomenėse pozų buvę apie šimtas. bet ir galvos. akių ar net viso kūno judesiais. Priešingu atveju kalbantieji ne tik sunkiau suvoks informaciją. įtarumui. Yra pastebėta. nepriklausomai netgi nuo kultūros.111 tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama rankų judesiams. kad gestai. pasisveikinimui. jo bendravimas smarkiai pašlyja. antakių. norintys įtikinti klausytojus. sėdėjimo sukryžiavus kojas (lotoso poza). papildyta rankų ir kojų padėtimi.

bent jau tokie reikšmingi elementai. rankų paspaudimas. Ypač išsiskiria pasisveikinimo ir ritualų pozos. Į asmenį. po to jas lėtai keliant aukštyn (Rytų šalys).nuolankumo išraiška. atsilenkimą atgal ir galvos nulenkimą. Pasisveikinimo pozų spektras labai platus: kulnų suglaudimas ir galvos nulenkimas (dauguma Europos šalių. suglaustų delnų pakėlimas prieš krūtinę drauge su lengvu galvos palenkimu (Indija). kuriose nešiojamos skrybėlės).2 pav. Jos pateikiamos pavyzdyje. nusilenkimas drauge su skrybėlės kilstelėjimu (Europos šalys.112 drovumui yra būdingos tam tikros pozos. skrybėlės kilstelėjimas (Europos šalys. kad poza labiausiai priklauso nuo socialinių normų. Argentina). Rosenberg ir J. . Japonai reikšmingomis pozomis laiko krūtinės išstatymą į priekį. sudarytame G. rankos paspaudimas ir galantiškas jos pabučiavimas (Prancūzija. jis gali būti laikomas egocentrišku. abipusis patapšnojimas per petį (eskimų paprotys). Manoma. gali būti nepalankiai žiūrima. patapšnojant per nugarą (Lotynų Amerika). neaiškus r) drovus s) mąstantis t) apsimetantis. vos pastebimas galvos nulenkimas (Didžioji Britanija). Lotynų Amerika). atsisakantis e) stebintis f) patenkintas savimi g) nuoširdžiai priimantis h) ryžtingas. rūpestingas m) piktas. Lotynų Amerika). gilus nusilenkimas (Rytų šalys. įtūžęs n) sujaudintas o) įsitempęs p) nustebęs. tačiau yra universalių visų kultūrų atstovams priimtinų pozų. Specialios ritualų pozos yra būdingos religinių bendruomenių apeigoms.): a) smalsus b) abejojantis c) neutralus d) nepripažįstantis. apribojantis i) slaptas j) ieškantis k) stebintis 1) atidus. draugiškas apsikabinimas. Tik ką paminėtosios pozos labiau būdingos skirtingų kultūrų žmonėms. Japonija). įtarus q) niekšiškas. necivilizuotu. kaip dominavimo . nežinantį pozų reikšmės. Langer (6. Ko gero stipriausiai skiriasi Rytų ir Vakarų šalyse gyvenančių žmonių pozos.

taip pat akcentuoja priešiškumo draugiškumo demonstravimo svarbą nors ir panašiomis pozomis. tačiau be nuolankumo elementų. 205) Amerikos gyventojai. Argyle. 1994.113 6. kaip ir japonai. p. . Pozų reikšmės (pagal M.2 pav.

kitaip sakant. Bet kuriai pozai atspalvio suteikia pasitempimo ar atsipalaidavimo stilius.atitikimas) (D. pasilenkimas pirmyn. Interakcijos atveju pastebimas pozų kongruentumas (lot. 1994). Suaugusieji žmonės ypač linkę pabrėžti savo dominavimą ir statusą. prisilietimas. Pozų elementai susideda iš: • palinkimo . arba atžvilgiu tų. Pozą tyrinėjantys mokslininkai teigia.114 Specifiniai pozų elementai yra būdingi skirtingoms kultūroms. rankas padėdami ant šlaunų.atvirų. Dažniausiai yra skiriami trys kūno formos tipai: • endomorfai: stori. visokiais būdais stengdamiesi didinti savo apimtis.pirmyn. emocijas ir netgi asmens aktyvumą (M. Šiuos pozų elementus dar papildo viso kūno padėties įtempimas ar atpalaidavimas. apvalūs ir minkšti • ektomorfai: aukšti. Argyle.atstūmimo poza. atkišdami pirmyn krūtinę. 1980).tiesių. o betarpiškam bendravimui su mėgstamais. tačiau pagrindiniai dažniausiai turi tą pačią reikšmę. atgal ir į šonus • rankų . Ne dalykiniam. vyrai ją dažniau taiko moterų atžvilgiu. svarbūs yra trys požymiai: ūgis. Nuolankumas ar pavaldumas yra išreiškiamas galvos palenkimu. galva visuomet pakelta. sumažėjimu. Bendraujant su aukšto statuso žmonėmis. ir dar nukreiptos į kitą asmenį . plačiai išskėstos rankos. atviras žvilgsnis ir atsisukimas į asmenį. Nėra ir negali būti atsipalaidavimo pozos su asmenimis.nuoširdaus priėmimo ženklas. Rosenfeld. kad poza gali išreikšti tarpasmeninę nuostatą. congruentia . svoris ir forma. Kūno sudėjimas Kalbant apie kūno sudėjimą. Atpalaiduota poza tinka tik bendraujant su žemesnio socialinio statuso žmonėmis. kurie yra grėsmingi. ploni ir gležni . į šonus įremtos rankos . nusilenkimu.sumažinti interpersonalinį atstumą ir padidinti savitarpio supratimą. kurie mažiau patinka.neigiama nuostata bendraujančiojo atžvilgiu.palenktos. M. uždarų ir ant klubų • galvos . Tokių bendravimo komponentų tikslas . išskėstų ir sukryžiuotų. patraukliais asmenimis būdingi specifiniai komponentai . pakeltos ir pakreiptos į šoną • kojų . Rankos sukryžiuotos skersai kūno .fizinis artumas. Jie tai daro visu ūgiu ištempdami savo kūną. L Trout ir H.

bet ir kūno svoris taip pat yra aplinkinių dėmesio objektas. koks tarp jų ryšys. tačiau vis dėlto yra galimybė jį koreguoti dietomis ir fiziniais pratimais. nebuvo pastebėta. R. Iš to galime daryti išvadą. Kadangi kūno sudėjimas yra siejamas su tam tikromis asmenybės charakteristikomis. kad būtų apvalesnė. ektomorfai yra inteligentiški ir neramūs. stengiantis pasiekti normalų kūno svorį.ploni (tai įtakoja jaunesnis amžius). DeJong (1980). Toje grupėje. o ypač moterys. V. kad kūno sudėjimas yra paveldimas. Sheldon. dažnai yra diskriminuojamos ir pripažįstamos netinkamomis darbui su žmonėmis. netgi atlyginimo dydis apie 12 % skiriasi vyrų. taikomos įvairios dietos. Gal daugiau dėmesio skiriama kūno apimties (nutukimo) kontrolei. vyrai fizinių pratimų pagalba stengiasi suteikti kūnui patrauklią formą. nurodo W. yra silpnas ir neviršija 0. . jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 91 cm. kai kuriose Afrikos valstybėse suspausdavo galvą. P. H.30 koreliacijos koeficiento. 1954). kur jis buvo pristatytas kaip profesorius. Dabartinėse moderniose visuomenėse nesiekiama kūno deformavimo. R. šizofrenikai . tačiau ir jose moterys vis dar dažnai korsetu suveržia liemenį bei minkštomis liemenėlėmis didina krūtinę. kaulėti ir atletiški (W. tačiau ryšys tarp asmenybės ir kūno sudėjimo. Asmenys. Kyla klausimas. turėtume pasidomėti. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 74 cm. kad aplinkiniai reaguoja į ūgį. Wilson padarė išvadą. kaip ir veido išraišką. Nuo seno žinome. Aukštiems vyrams būna lengviau gauti darbą. Dupertuis ir E.115 • mezomorfai: raumeningi. P. ar kūno sudėjimas laikytinas bendravimo elementu. Kūno sudėjimą. o kitoje grupėje. kur jis buvo pristatytas kaip studentas. Wilson (1968) atliko tokį eksperimentą: dviem Australijos studentų grupėms buvo pristatytas šalyje besilankantis anglas ir paprašyta įvertinti jo ūgį. kurie yra aukštesni už 1 m 88 cm nei tų kurie nesiekia 1 m 82 cm. C. Anot minėtų autorių. kiekvieno individo kūno sudėjimas gali būti apibrėžtas pagal minėtus tipus. kad ji būtų geresnė negu ūgiu žemesnių žmonių. kad mezomorfai yra agresyvesni ir dažniau linkę nusikalsti. kitaip jam nebūtų skiriama tiek dėmesio. taip pat galima keisti. Buvo nustatyta. ypatingai į vyrų. tik svarbu turėti tikslą. endomorfai yra atsipalaidavę. nešioja rūbus praplatintais pečiais. kad kai kuriose šalyse kūnai buvo labai deformuojami: Kinijoje būdavo suspaudžiama koja. dažniausiai yra stori. tyrinėtojų nuomone. kad kūno sudėjimas yra nežodinio bendravimo elementas. kad iškreiptą ūgio suvokimą įtakojo anglo akademinis statusas. Ne tik ūgis. laimingi ir tingūs. linkę į depresiją. Stori žmonės. kad ji būtų visai maža. Žinome faktų. kodėl to reikia siekti. Vertinant pardavėjų darbo kokybę. Yra pastebėta. McDermott.

Pasirodo. naudodami kosmetiką. W. godūs ir neturintys savikontrolės jausmo. Gera išvaizda sustiprina asmens pasitikėjimą savimi. tingūs. netgi priskiriant jiems tam tikrus asmenybės bruožus. Argyle. Negalima nesutikti su teiginiu. bet dėl sveikatos problemų. kad patrauklūs vaikai bus protingesni. kūną puošiantys aksesuarai ir simboliai turi kelias prasmes: jie simbolizuoja materialinę gerovę. išreiškia savo priklausymą grupei ne tik plaukais. kad būtent jis įtakoja daugelio skirtingų socialinių grupių tarpasmeninius santykius. kad storuliai yra neatsakingi. kurie ką tik buvo numetę svorio. Taip pat nereikėtų atmesti minties. kad ji yra svarbi ne tik išorine. tačiau. galioja ir fizinio patrauklumo stereotipas.nurodo M. Taigi kūno sudėjimas yra svarbus bendros žmogaus išvaizdos elementas. DeJong tvirtina. ištyrus storulius su skydliaukės sutrikimais. laisvamaniams. Taigi. Galima būtų iškelti hipotezę.116 Svarstydamas tokio išankstinio nusiteikimo prieš storulius priežastis. žmonės linkę suteikti savo kūnui geresnę išvaizdą. maištininkams ir hipiams būdingi ilgi plaukai". tačiau specifinės šukuosenos būdingos tik tam tikroms kultūrinėms grupėms.vienuoliai ir kareiviai nešioja trumpus plaukus. Vienok W. bet ir visa išvaizda. tokios kaip pankai ar skustagalviai. kad patrauklūs vaikai yra fiziškai gražesni. Plaukus galima šukuoti įvairiai. mandagesni. populiaresni. kūno išvaizda yra svarbi sąlyga. tačiau dėl tos pačios priežasties jie lieka atstumti kitų visuomenės piliečių. kad išvaizda atlieka patrauklios asmenybės įvaizdžio funkciją. protas. Subkultūrinės grupės. DeJong teigia. kad stori žmonės yra nemėgstami ne tik dėl kūno svorio. rodo priklausomybę tam tikrai socialinei grupei. Kalbėdami apie žemo intelekto ir . Norėdami būti patrauklesni. nors vis dėlto atstumiami labiau nei turintys normalų kūno svorį. Kaip matėme iš pateiktų pavyzdžių. kad. kreipdami dėmesį į plaukus. aksesuarus bei kitus elementus. o juos nešiojančiam asmeniui suteikia pasitenkinimą ir didina jo kaip asmens patrauklumą. bet ir psichologine prasme. mažiau agresyvūs. Apžvelgę žmogaus išvaizdą įvairiais aspektais. pasirodė. visuomenės atstumtiesiems. kurios atsiranda padidinto svorio atveju. Jau 4-6 metų vaikai supranta. priimant į darbą. Tai yra lyg jų atpažinimo ženklai kitiems tokios socialinės grupės nariams. jiems geriau seksis. „Labai retai žmonės leidžia savo plaukams augti laisvai. Plaukų ilgis priklauso nuo skirtingų socialinių grupių normų . mokytojai galvoja. kad jie buvo mažiau atstumiami. dažniausiai juos kerpa ir šukuoja. ji taip pat yra prielaida formuotis tam tikram požiūriui į kitus panašaus kūno sudėjimo žmones. kad pagrindinė priežastis yra manymas. . matome. kad žmogų puošia išmintis. kaip rodo tyrinėjimų rezultatai.

kvapu. stengiasi jį suformuoti. . 1975).117 dar nepatrauklius vaikus. Yra ir neigiamų dalykų patrauklios išvaizdos žmonių gyvenime: vieni tyrinėtojai nurodo.temperatūra. Dermer. materialių orientacijų. turinčios psichikos problemų. ar patrauklūs žmonės yra nors kiek pranašesni už kitus? To galima tikėtis nebent dėl to. Iš tikrųjų kyla klausimas. kurie atsiliepia į šilumą. Tyrinėtojai taip pat domėjosi patrauklumo ryšiais su psichine būsena. kiti . Tai gana paradoksalu: neturintys fizinio patrauklumo. Tačiau minėti skirtumai yra labai nedideli. 1986). šaltį. Oda tuo tarpu tam tikrais signalais . Bene daugiausia kūno prisilietimo formų būdinga primatams. Sprecher. egoistiškos ir nejautrios nuskriaustiesiems (M. pažymi E. modifikuodami savo išvaizdą. atlikę išsamius tyrimus. užauga nervingi ir pikti. jog patrauklios moterys dažniausiai yra neištikimos. aplinkiniai yra labiau priešiški. 1986).išreiškia savo būseną. kūdikio maitinimas ir kova. geresnės psichologinės būklės. pasirodo. Farina ir bendraautoriai. todėl sunkiau rasti draugų (M. o ne jų gebėjimų rezultatas. 1994). kad tai fizinio patrauklumo. kaip rodo daugybė tyrinėjimų. nori būti įvertinti už jų asmenybines savybes. Prisilietimas aktyvina keletą skirtingos rūšies receptorių. Argyle. Įdomu yra tai. Hatfield ir S. konstatavo. Bene reikšmingiausias prisilietimas yra kūdikiams. jeigu jiems atrodydavo. D. kad patrauklios moterys. jog patrauklumas neturi universalių kriterijų ir yra gana subjektyvus. labiau savimi pasitikintys. socialiai labiau išprusę. aptarsime dar vieną elementą prisilietimą. Sprecher. prakaitu . kad jie turi kitokią socialinę patirtį. skausmą. kad jie turėtų mokytis atsiliekančiųjų klasėse. Ypač tai tinka moterims. mokytojai mano. o būdami patrauklūs. Iš čia tiesiog peršasi išvada. terapeutai tvirtina. Thiel. nepatyrę kūno glamonių. Farina ir kt. kad jiems dažniau pavydima. mažiau dienų praleisdavo psichiatrinėje klinikoje ir lengviau įveikdavo savo problemas iš jos išėję (A. kūno prisilietimo socialinio bendravimo atvejai yra gana neplataus spektro: seksas. kad patrauklios pacientės kelia mažiau rūpesčių gydytojams (E. Hatfield ir S. dėl ko kiti įjuos žiūri palankiau. A. Skirtumų yra rasta nemažai: patrauklūs žmonės yra laimingesni. nes. kad patrauklūs žmonės buvo linkę nevertinti pagyrimų už darbą. dažniausiai sutinkama primityvių organizmų ir kūdikių bei mažų vaikų tarpe. Prisilietimas Kalbant apie nežodinį bendravimą. įtampą. beesąs pati primityviausia socialinio bendravimo forma.teigia. Prisilietimas. spalva. kūdikiai.

Alper (1983. šiltas prisilietimas įsiveržia į meilės. Svetimų žmonių (ir ypač viešose vietose) prisilietimas nėra dažnas reiškinys. Taip pat yra tam tikrų profesijų žmonės. bet tai nelaikoma socialiai reikšmingu prisilietimu. p. panašiai kaip ir beždžionės. išskyrus atskirus individualius atvejus. kaip nežodinio bendravimo elementas. kad prisilietimas turėtų atitikti socialinių ryšių pobūdį. Heslin ir T.bondingas. Tyrinėtojai taip pat atkreipia dėmesį. vieną iš pagarbos elementų. Socialinės interakcijos kontekste prisilietimo požiūriu galime kalbėti tik apie pasisveikinimą. rodo teigiamas ir neigiamas emocijas. Yra prisilietimų.. masažuotojai. transporte. jo socialinės normos yra gana griežtos. šiltas (apima abu pirmuosius atvejus) • meilė.gydytojai. Prisilietimas. intymumo sferą. Pateiktame sąraše nepaminėtas prisilietimas agresijos atveju.118 Atrodo. kad kiekvienas nežodinis elementas bendravimo metu išreiškia tam tikrą asmenybės aspektą. išreiškia šilumą ir dominavimą. Mokslinėje literatūroje gausu faktų. Kadangi bet koks prisilietimas yra asmeninės erdvės pažeidimas. Alper teigia. ypač profesinės karjeros ar pasiekimų sporte atvejais. nes sunku nustatyti. turi įgimtą poreikį prisilietimui ir tai yra ypatingas ryšio su motina šaltinis . intymumas (tarp jų . Heslin ir T.susikibimas rankomis) • seksualinis sužadinimas (gali apimti ir anksčiau aptartuosius atvejus). apibūdinant motinos ir vaiko ryšių kokybę. patrauklumą ir . nors kartais ir malonus. medicinos seserys. kad pirmųjų dvejų metų prisilietimai yra ypač svarbūs tolesnei vaiko raidai. jog prisilietimas nėra labai aiškus bendravimo elementas. nors tokia prisilietimo forma taip pat egzistuoja. Šis iš anglų kalbos kilęs žodis pastaruoju metu plačiai vartojamas. pavyzdžiui. tačiau ir šių asmenų prisilietimai nėra socialiai reikšmingi. mandagus (rankos paspaudimas. R. kurią plačiai aptarėme. gimnastikos instruktoriai. kada draugiškas. bet ne prie kokių nors intymių zonų. pasisveikinimas) • draugiškas. kurį galima vertinti kaip ritualą arba simbolinį aktą. kirpėjai ir kt. atskleidžiančią prisilietimo pobūdį: • funkcinis (profesionalus) • socialus. kurie liečia žmogaus kūną . Veido išraiška. siuvėjai. 217) pasiūlė schemą. susipažįstant ar patvirtinant socialinį ryšį. R. Bendravimo tyrinėtojai nurodo. Prisilietimas socialiai yra priimtinas tik prie tam tikrų kūno dalių: rankų plaštakų ir pečių. kad kūdikiai. Rankos padavimas pasveikinant labai dažnas sėkmės.

buvo taip pat nustatyta. ekstraversija neurotiškumas (-) susirūpinimas. Ieškant nežodinio bendravimo ryšių su asmenybe. baimė (-) susirūpinimas dominantiškumas. jog ryšys tarp asmenybės savybės ir nežodinio bendravimo nebuvo patvirtintas. Nežodinio bendravimo elementai. neurotizmas (-) Pastaba: ženklas (-). 1994. jog pikti. 1994). rodo. pasitikėjimas savimi. baimė dominantiškumas. Argyle. pasitikėjimą pateikta informacija.2 lentelė. 269) Veido išraiška dominantiškumas (-). yra svarbūs visam bendravimo procesui. Nežodinio bendravimo ir asmenybės ryšiai (pagal M. savigarba. Argyle. kaip matėme iš šiame skyrelyje pateiktos teorinės medžiagos ir tyrimų pavyzdžių. jeigu jie yra suderinti su kalba. dominantiškumas. bet dažniau linkę save liesti (M. Beveik visi nežodinio bendravimo elementai vienaip ar kitaip yra siejami su asmenybe. nurodytas prie asmenybės savybių.119 asocijuojasi su teigiamai vertinamu stereotipu. poza išreiškia nuostatą ir emocijas. p. socialiniai įgūdžiai ekstraversija. nepakankamai socialūs ir protiškai atsilikę asmenys rečiau naudoja gestus. Jais pasinaudodami galime padaryti kai kuriuos apibendrinimus: . ekstraversija. gestai ir kiti kūno judesiai. 6. psichikos sutrikimas (-) Erdvės artumas Žvilgsnis Kūno judesiai: savęs lietimas atsipalaidavimas Ekspresija dominantiškumas. sustiprina išreikštas mintis.

3. netgi tokie žmogaus išvaizdos aspektai.120 1. 6. kaip plaukai. 5. jeigu asmens darbinė veikla yra susijusi su bendravimu. 2. o kartais net apsprendžia tarpusavio santykius. kadangi jie sukelia kitų reakciją. lyginant su žodine? Kodėl sakoma. kosmetika. akiniai ar aprangos detalės įtakoja bendravimo procesą. tai svarbi priežastis ją tobulinti. prieštaravimai tarp „kūno kalbos" ir elgesio neigiamai veikia bendravimo procesą. esama ryšio tarp „kūno kalbos" ir asmenybės vertinimo. kad nežodinė kalba yra universalesnė ir įtikinamesnė? Ar galime prognozuoti žmogaus sėkmę iš „kūno kalbos"? Kurie „kūno kalbos" elementai geriausiai atspindi žmogaus emocijas? Ar patrauklumas suteikia pranašumų gyvenime? .išvaizda. simbolizuodami priklausymą tam tikrai socialinei grupei arba suteikdami patrauklumo. nežodinio bendravimo elementai yra svarbi tokių įgūdžių dalis. asmens fizinės savybės . 4. kūno sudėjimas. jam būtini geri bendravimo įgūdžiai. Pasvarstykite: • • • • • Kokį vaidmenį bendravime atlieka nežodinė kalba. fizinis patrauklumas laikytini nežodinio bendravimo elementais. tikslus nežodinio bendravimo įgūdžių panaudojimas padeda lengviau pasiekti tikslą.

121 .

122 .

Bet tai nedaug ką pasako. kai kalbam apie tarpasmeninius santykius. Santykiai dažnai vartojama. Kitas požymis. tai galvojam apie bendravimą. koks jis geras bebūtų. Kokie požymiai apibūdina tokius santykius? Pirmiausia. Kai tik vienas nebeklauso kito. kartu praleistas laikas. Tinkamas bendravimas padeda išlaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius. tarpasmeniniai santykiai pradeda blogėti. kai. . kuris susieja bendraujančių asmenybes. situacinio kontakto su aplinkiniais. neatviras. nebemoka išreikšti savo jausmų ir poreikių. Dėl to mes nusimename. kai nesiseka sutikti mylimojo ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais. Iš tikro mums labai svarbu užmegzti. nebebendrauja. bet sunkiai apibrėžiama sąvoka.123 7. o tiksliau. kas yra tarpasmeniniai santykiai. rodo tų santykių svarbą. kurį savo noru skiriate kitam. Jei laikysim. tai tėra tik formalaus bendravimo pavyzdžiai. kad santykiai tai daiktų padėtis vienas kito atžvilgiu. kodėl viršijome greitį. vertinant tarpasmeninius santykius. ilgai negalime susirasti draugų. yra jų trukmė. tuo tarpu netinkamas gali išardyti tiek dalykinius. atėję į naują kolektyvą. kurti ir išlaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. TARPASMENINIAI SANTYKIAI • • • • • • Kas yra tarpasmeniniai santykiai? Kaip tie santykiai vystosi ir nuo ko priklauso jų pobūdis? Kodėl ir kaip mes atsiskleidžiame bendraudami su įvairiais žmonėmis? Kas lemia žmonių patrauklumą tarpusavio santykiuose? Kas yra meilė ir kokios jos rūšys? Kokios nesėkmingų tarpusavio santykių priežastys? Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio. tai tarpasmeninius santykius galima apibrėžti kaip žmonių padėtį visuomenėje vienas kito atžvilgiu. Kas yra tarpasmeniniai santykiai Pabandykime apibūdinti. Jei mes prašome pardavėjos paduoti mums kepaliuką duonos ar aiškiname policininkui. Laikas. tiek artimus ar romantiškus santykius.

Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs Kaip jau žinote iš ankstesnių skyrių. Tik reikia žinoti. nes nuo mažumės įpratę kitų žmonių buvimą greta sieti su saugumo ir poreikių patenkinimo jausmais. emocinis ir fizinis. y. trunkantį trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą ir atspindintį tam tikrą intelektualinį. . Jei įdėmiau pažvelgtume į savo gyvenimą. poros ir nepriklausantys jokiai draugijai ar bendrijai miršta anksčiau nei tie. 1994). kitų šis poreikis yra silpnesnis (Sh. būti reikalingi. kad būti vienam ir vienišam yra ne tas pat. bet ir emocinio kontakto. t. Mes siekiame ne tik būti su kitais žmonėmis kartu. būti daugelio bendrijų nariu. kad nuolat siekiame būti susiję su kitais žmonėmis. tarpasmeniniai santykiai leidžia patenkinti pagrindinius žmogaus socialinius poreikius. Pabūti vienam su savimi yra netgi būtina. tiek visais. y. t. kad jis būdingas visiems žmonėms. E. nors ir skiriasi savo stiprumu. Tyrimai rodo. tai turėtume pripažinti. Artumas tarp žmonių gali būti intelektinis. Tuo tarpu kiti pagal gimimo eiliškumą vaikai gauna mažiau tėvų dėmesio. draugų. Pagal S. Vieniems yra labai svarbu bet kokioj situacijoj siekti kitų draugijos. priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. S. dalintis jais. nes tie santykiai gali būti paviršutiniški ir stokoti intymumo. Jie gali net turėti keletą draugų. Dar kartą stabtelėkime ties vienais iš svarbiausių -priklausomybės ir prieraišumo poreikiais. tai tiesiog poreikis palaikyti ryšius su kitais. pasitikslintum savo mintis ir įvertintum veiksmus. bet būti vienišais. Taigi tarpasmeninius santykius galime apibūdinti kaip neformalų asmenybių bendravimą.124 Ir turbūt svarbiausias tarpasmeninių santykių ypatumas . t. emocinį ar fizinį bendraujančių artumą. kurie tokius ryšius turi. pirmagimiai ir vienturčiai turi stipresnį afiliacijos poreikį. Schachter šį poreikį pavadino afiliacijos poreikiu ir teigė. o neretai dar ir patiria vyresnių brolių ar seserų agresiją savo atžvilgiu. Nepatenkinę šio poreikio. kad geriau apmąstytum savo gyvenimiškąją situaciją ar susikaupusius jausmus. Taylor. kad žmonės. artumas tarp bendraujančių. Mums reikia turėti šeimą. vieniši ir neturintys draugų. jausti meilės.intymumas. rūpintis kitu. intymumo jausmus. žmonės jaučiasi vieniši. Schachter. Tai nėra priklausymas daiktiška ar išnaudotojiška prasme. neturintys artimų ryšių. Žmonės gali būti artimi tiek vienu iš šių aspektų. y. nepatenkinę priklausomybės poreikio.

aiškintų tokį pasirinkimą tarpasmeniniu patrauklumu: jūs siekiate bendrauti su tais. kurie šiuo metu yra su jumis. 1958) aiškina. tai mūsų santykiai su juo subalansuoti. kai jų buvimas siejamas su teigiamomis emocijomis. kad norint išlaikyti santykius. Todėl. kad bendraudamas su savo naujuoju draugu. 1961) požiūriu kitų žmonių patrauklumas didėja. ir mes mėgstame tuos žmones. kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo asmeniu. į jose dalyvaujančius asmenis. mes kartu su jais išgyvename tam tikromis situacijomis. Daugelis tyrinėtojų. tampa mums reikšmingi. patenkina mūsų poreikius. įdomios kelionės. nuolat kritikuoja jus. mes linkę bendrauti. Newcomb. t. kad mes jiems patinkam ir pan. A. Balanso teorija (F. M. vakarienės drauge niekada nepraras savo reikšmingumo. o ne kitiems? Yra keletas tarpasmeninį patrauklumą aiškinančių teorijų (pagal I. skaniai pavalgę ir atsigėrę. turi panašius interesus ir požiūrius. pasirinkote būtent juos? Jūsų pasirinkimas gali būti visai ne atsitiktinis. kokias emocijas. iš pradžių buvę neutralūs. malonumu. kad žmonių patrauklumas gali padidėti ar sumažėti priklausomai nuo to. Su žmonėmis. Pastiprinimo -jausmų teorija (D. Tokiu atveju jūsų santykiai bus nesubalansuoti. jei žmogus.125 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius Peržvelkite mintyse savo draugų ir gerų pažįstamų ratą. tikėtina. 1994). Įsivaizduokit. kuriuos išgyvename tomis aplinkybėmis. padeda mums. ir atvirkščiai. Kodėl. L. y. sužinote. kurie jums patrauklūs. Ir priešingai. Byrne ir G. Kodėl gi. kad jie panašiai galvoja. atsakydami į šį klausimą. ir bendraudami su juo. Taigi romantiški pietūs. Bordens. jo patrauklumas jums mažėja. svarbu juos susieti su maloniais dalykais. užmegzdami tarpasmeninius santykius. su kuriais jaučiame turį subalansuotus santykius. teigiamas ar neigiamas. 1970) teigia. mes perkeliame jausmus. kad jis laikosi visai priešingos nuomonės apie jums svarbius dalykus. kad žmogaus patrauklumas susijęs su tuo. kad jaučiat didesnį palankumą tiems. vienam iš jūsų reikėtų keisti savo požiūrius arba nuspręsti nekalbėti apie tuos dalykus. nesutinka su jūsų nuomone ar verčia pasijusti blogai. Kiti. Šio požiūrio šalininkai teigia. Jei žmogus. mes teikiam pirmenybę vieniems žmonėms. Horovvitz ir K. kai santykiai su jais yra mus dažniau apdovanojantys. Kad jūsų santykiai įgytų pusiausvyrą. Geri draugai draugystės . Apdovanojimo teorijos (T. S. ir tai didina jo patrauklumą. Clore. Heider. su kuriuo tenka bendrauti. pasirinkdami draugus. su kuriuo bendraujame. kai jūs po sunkių darbų ilsitės prie židinio. Tai sukelia mums teigiamus jausmus. Kuo kiti gali mus apdovanoti? Ogi tuo. pasitenkinimu. jausitės nepatogiai.

su kuriais dažniau kontaktuojame. Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti. kad jūsų draugais ar mylimaisiais tapo tie asmenys. ir tai sukelia taip vadinamą dažnesnio pasirodymo efektą (R. atrodo. Aptarsime juos plačiau.. panašumo reikšmė tarpasmeniniam patrauklumui pabrėžiama visose trijose patrauklumą aiškinančiose teorijose. kas įprasta ir pažįstama ir nerimauja. Jis reiškia. interesų. kas nepažįstama. tiek nevedusių studentų draugystei turėjo didelės įtakos tai. nes priešinga nuostata trukdytų tiek dirbti kartu. pvz. kad tiek vedusių. kurių patrauklumą jums padidino šie patrauklumo veiksniai: fizinis atstumas. mokėtės vienoje klasėje ar kurse. kaip jie buvo apgyvendinti universiteto bendrabutyje .kartu. kurie yra bendri visiems žmonėms. B. nepatinka daugumas aplinkinių. Šiais laikais mes laisvai pasirenkame draugus ir vedybų partnerius. Be abejo. su kuriais susiduriame. Atrodo. Mokslininkai šį efektą aiškina įgimta naujumo baime. Kaip jūs susipažinote su savo geriausia drauge? Nemaža tikimybė. kad mūsų pasirinkimas priklauso tik nuo mūsų valios. o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti juos. gyvenote viename kambaryje ar kaimynystėje ir pan. kad šiais laikais balsavimas už politinį kandidatą yra tas pats. abipusiškumas ir fizinis patrauklumas. kaip viena svarbiausių išgyvenimo strategijų. 1968). Panašumas. Nuostatų ir įsitikinimų. bet subalansuoti santykiai vis tik malonesni ir labiau apdovanojantys nei nesubalansuoti. arti ar toli vienas nuo kito. panašumas. kad paprasčiausiai mums labiau patinka tai. tiek bendrauti. Kaip rodo šimtai tyrimų. Tyrimai rodo. Todėl. Kaip pastebėjote.. Fizinis atstumas. Pasirodo. ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame. kas nuspręsti. Šis polinkis leidžia mums sėkmingai bendradarbiauti su daugeliu žmonių. kad tam tikru jūsų gyvenimo momentu jūs tiesiog atsidūrėte fizinėje erdvėje arti viena kitos. negu nemėgti. iš tikrųjų dažnai jis paklūsta tam tikriems dėsningumams. asmenybės ir net fizinės išvaizdos panašumas . kūdikiai ir jauni gyvūnai teikia pirmenybę tam.126 vardan kartais toleruoja nuomonių neatitikimus. Fizinis artumas leidžia dažniau matyti tam tikrus asmenis. Ir nors mums atrodo. galite atrasti ir savo pažįstamų tarpe tokių. kuriems. Pvz. kai susiduria su tuo. tai galioja bet kuriems objektams. Todėl gali būti. bet jie dažniausiai irgi nėra labai mėgstami kitų. papildymas. Zajonc. kurią skalbimo priemonės ar majonezo rūšį pirkti. Dažnesnio pasirodymo poveikį patrauklumo didėjimui efektyviai išnaudoja reklaminės ir politinės kampanijos. mes labiau linkę surasti patinkančius bruožus kituose ir pamėgti žmones.

Žinojimas. tuo jie patrauklesni vienas kitam ir tuo sėkmingesnis jų bendravimas. tai jis gali nepriimti teigiamos informacijos apie save. Gausybė . O taip pat. mes norime. kad mąstome „teisingai" ir todėl jaučiamės geriau. Tyrimai rodo. kurie mėgsta mus.kilmės. kad juo rūpintųsi. Papildymas. ir tai didina pasitikėjimo ir saugumo jausmus. Be to. fizinis patrauklumas yra labai stiprus bendro žmogaus patrauklumo veiksnys. Sunku nustatyti. sutikę panašiai mąstančius ir jaučiančius. kad į porą dažniau pasirenkami tie asmenys.kai mes įtariame. fizine išvaizda ir socialiniu statusu. Kai mes sutinkame taip pat kaip ir mes galvojančius žmones. Ir kuo santykiai su kitu asmeniu artimesni. religinių. kad kitas asmuo teigiamai apie mus atsiliepia. jei mums patinka kas nors. Abipusiškumas. kuri yra viena iš svarbiausių jūsų gyvenime. nes tai neatitinka jo paties Aš vaizdo. išsilavinimo. politinių. kurie yra panašūs savo asmenybe. asmenybės savybių ir pan. kad kuo daugiau panašumų . kad jų patrauklumas vienas kitam stiprėtų. negu nepanašūs. Visi žinom posakį „priešybės traukia". interesų. jei kitas asmuo pritaria jums daugelyje sričių. norėdamas mums įsiteikti ir.taip. o tuo pačiu ir tų asmenų patrauklumą. Šios taisyklės negalioja turintiems žemą savivertę asmenims. kuris nori. ypač pradinėmis bendravimo stadijomis. stengiasi padaryti mums gerą įspūdį. kad ir ji(s) mus mėgta. tuo daugiau panašumų mes ieškome įvairiose srityse. skonio. kiek panašių nuostatų ar vertybių turi laikytis bendraujantieji. Nėra gerai. turėdamas slaptų ketinimų. Manoma. kurių mes neturime. kai bendraujantys gali papildyti vienas kitą. kad jūs patinkate kitam asmeniui. Kai kada kiti mus traukia. etninių. didina to asmens patrauklumą. įsitikiname. Todėl asmuo su stipriu globos pradu ir trokštantis rūpintis kitu sudarys idealią porą su tuo. Netgi fizinio patrauklumo panašumas yra būdingas daugeliui porų. Jeigu Jonas nepasitiki savimi ir menkai save vertina. kad svarbus veiksnys yra panašių nuostatų santykis ir svarbumas. mes tikime. kad galime numatyti tų žmonių elgesį. kad skirtingumas gali būti naudingas tuomet. Fizinis patrauklumas. Bet manoma. Kita išimtis . patenkindami vienas kito poreikius. Mes mėgstame tuos. Iš tikrųjų. Ar jums patinka gražūs žmonės? Turbūt daugelis atsakys .127 yra labai stiprus patrauklumą sąlygojantis veiksnys. Kodėl panašumas didina patrauklumą? Nuostatų panašumas patenkina mūsų poreikį rasti savo pažiūrų teisingumo patvirtinimą. Tačiau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panašumas. nes turi savybių. turi bendraujantys. išskyrus tą. Daugybė tyrimų patvirtina.

128 tyrimų rodo. kad jau dviejų mėnesių kūdikiai ilgiau fiksuoja žvilgsnį ties tais moterų veidais. 1972). Net gyvūnai. kad yra tam tikri įgimti patrauklumo vertinimo mechanizmai. sąlygoja jų didesnį pasitikėjimą savimi. socialumas. Tai leidžia manyti. Berscheid ir E. kad patrauklumo suvokimas gali būti nulemtas ir biologinių veiksnių. kad nėra tokio dalyko. geresnį savęs vertinimą ir geresnius bendravimo gebėjimus. Nustatytas gana universalus visų kultūrų žmonių ypatumas vertinti simetriškus veidus kaip patrauklesnius. kai. atrodo. sąžiningesni. Mes labiau žavimės simpatiškais kūdikiais. y. teikia pirmenybę simetrijai. Gali būti. sociobiologai. Tiems. turinčių simetrijos. simetriškumas gali atspindėti geresnę sveikatą ir genetinę kokybę. kad mes išmokstam.baisiomis ir negražiomis raganomis. patvirtinančių jų hipotezes. Mokslininkų nuomone. skaitydami pasakas. lyties ir kultūros žmonės vertina visais atžvilgiais geriau nei nepatrauklius. Šiuolaikiniai modeliai ateinančioms kartoms gali atrodyti bjaurūs ar keliantys juoką. pasirinkdami partnerius. yra atlikę nemažai tyrimų. rodančių. kas yra gražu. pamotėmis ir pan. kad palankesnis elgesys. Walster. gyvena visavertį gyvenimą ir būna laimingesni santuokoje. Tai leidžia manyti. vaikų darželyje populiaresni patrauklūs vaikai. seksualumas. susiduriame su teigiamais veikėjais. kurie suvokiami kaip patrauklūs. Iš tikrųjų. D. vienos ryškios savybės (šiuo atveju patrauklumo) poveikis bendram asmens vertinimui. o kas . kurie dažniausiai yra gražūs. kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus. kad jie yra geriau prisitaikę. švelnumas. t. Šio požiūrio skelbėjai. Vertinant patrauklius žmones. kaip universalus grožis. įsisavindami jau egzistuojančias visuomenėje normas ir vertybes. Dion. platesnį socialinių kontaktų ratą (K. priskiriamos įvairios teigiamos savybės įdomumas. kas yra fiziškai patrauklu. Patrauklumo poveikis patiriamas jau nuo pat gimimo. jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais.ne. E. yra gerai" veikia mus nuo pat vaikystės. Amerikiečių psichologų tyrimai rodo. ir neigiamais . Kultūrinis stereotipas „kas gražu. Rubenso paveikslų moterys buvo laikomos gražuolėmis XVII amžiuje. kuriuos suaugę įvertino kaip patrauklesnius. Kokios yra fizinio patrauklumo priežastys ir kriterijai? Įvairios epochos ir kultūros labai skirtingai vertina. pasireiškia jums jau žinomas aureolės efektas. taigi žmonės ir gyvūnai genetiškai užprogramuoti ieškoti partnerių. manoma. kurį jaučia patrauklesni žmonės. Tokiu būdu reprodukcinių galimybių požymiai susiejami su grožio . Yra duomenų. bet pagal šiuolaikinius grožio standartus jos pernelyg storos.

laukiantys eilėje prie kabineto durų. pagal Sh. du nepažįstami. sakykim.). Taylor. peržvelgia vienas kitą. vyru ar žmona. kurį tuo metu atlieka žmogus. prasideda tuomet. jūs galite nemėgti kokio nors studento net ir nebendravę su juo. pereinama į bendrumo stadiją. Siame modelyje santykių raida nuo trumpalaikės sąveikos iki artimų santykių vaizduojama kaip auganti dviejų žmonių tarpusavio priklausomybė (7. Tarpasmeninių santykių raida Gyvenime mes sutinkame daugybę žmonių. Visiems artimiems santykiams būdingi trys pagrindiniai bruožai: • dažna sąveika ir trukmė • daug įvairios bendros veiklos ir kartu patirtų įvykių • didelė įtaka vienas kitam. grožio supratimas įvairiose kultūrose be galo įvairus. Pradinis patrauklumas dažnai lemia. Paviršutiniškas kontaktas yra tarpusavio priklausomybės pradžia.. nors ir yra labai bendrų patrauklumo vertinimo kriterijų. .1 pav. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiamą įspūdį. žymi artimus santykius. nulemtas socialinio vaidmens. Tarpusavio priklausomybės modelis (Levinger ir Snoek. bet matę ar girdėję apie jį. Vis tik. bet santykius palaikome tik su kai kuriais iš jų. ir jo poveikis bendraujančiam yra ribotas. Kai asmuo pastebi ar sužino ką nors apie kitą. Toks bendravimas dažniausiai yra trumpas. geriausiais draugais. ar mes toliau bendrausime su žmonėmis. 1974. kaip nuo paviršutiniško bendravimo pereinama prie vis gilesnio ir artimesnio. prasidedančią nuo nedidelės ir pasibaigiančią ryškia tarpusavio priklausomybe. mes sueiname į paviršutinišką kontaktą. Si stadija gali būti labai svarbi. Daugelis sąveikų ir baigiasi šioje minimalios tarpusavio priklausomybės stadijoje. kai. kai žmonės labai susiję vienas su kitu. 1994). Kai mes persimetame keliais žodžiais su pardavėja. Pastaroji stadija. kai du žmonės pirmą kartą sąveikauja. ar ne. Įsisąmoninimas gali būti vienpusis arba abipusis. kontakto tarp jų dar nėra. neįpareigojantis. kai mes nusprendžiame tęsti santykius su mums patikusiu asmeniu? Tarpasmeninius santykius tyrinėjantys mokslininkai siūlo įvairius santykių raidos modelius. Jei sąveika tarp dviejų žmonių tęsiasi ir toliau. Pvz. O kas vyksta po to. E. dažniausiai . y. bendradarbiais.kalbėdami arba pasikeisdami laiškais. Tai gali būti santykiai su tėvais. paviršutiniškas kontaktas.129 kriterijais. mes galime inicijuoti sąveiką su juo. santykiai pereina į įsisąmoninimo stadiją. Kitas lygis. aiškinančius. t. Iš pradžių du žmonės visiškai nežino apie vienas kito buvimą.

1994) Artimi žmonės dažnai bendrauja. tai geriausio draugo kritika gali ilgam išvesti iš pusiausvyros. Artimi santykiai yra teigiamų emocijų. jausmai turi mums didelę įtaką. pavydo bei nusivylimo jausmus.1 pav. šiek tiek sąveikos) Bendrumas: nedidelė priklausomybė vidutinė priklausomybė didelė priklausomybė 7. Taylor. E. Jei kandžią repliką. greitai pamirštam. Dviejų žmonių tarpusavio priklausomybės modelis (pagal Sh. išgirstą iš kokio nors įstaigos klerko. paramos šaltinis. jų santykiai tęsiasi santykinai ilgą laiką. Artimų žmonių poelgiai. meilės. jie turi daug bendros veiklos ir kartu išgyvena daug įvykių. kad dėl artimiausių žmonių mes galime išgyventi ir stipriausius pykčio. vertinimai. rūpinimosi. .130 Kontakto nėra (du asmenys nesusiję vienas su kitu) Įsisąmoninimas (vienpusės nuostatos ir įspūdžiai) Paviršutiniškas kontaktas (abipusės nuostatos. taigi gali kalbėti apie daugelį dalykų. Bet nereikia užmiršti.

E. atskleidžia kitas santykių raidos modelis. koks jūsų šuns vardas. pvz.2 pav. Tai ir yra santykių plėtra į gylį. pagal Sh. 1973. intymių dalykų apie save. bet ir nenorėtumėte. Taylor. 1994).2 pav. Santykių raida šiame modelyje suprantama kaip palaipsnis savęs atskleidimo procesas. Kaip parodyta 7.131 Kokiu būdu mes tampame tokie artimi vienas kitam. Artimesniems žmonėms atskleidžiate tokią informaciją. ką mėgstate valgyti. kad visas pasaulis apie tai žinotų. Jūs galite kalbėti su savo pažįstamais apie tai. leidžiantis vis giliau ir giliau „įsiskverbti" į kito žmogaus asmenybės vidų. kokie j ūsų karjeros ir gyvenimo planai. E.. 1994) Santykiams plėtojantis nuo paviršutiniškų iki labai artimų. kokios muzikos klausotės ir kur jūs ruošiatės keliauti vasarą.į gylį ir į plotį. Atsiskleidimas į gylį ir įplotį skirtingiems asmenims (pagal Sh. Socialinio įsiskverbimo modelis (Altman ir Taylor. kiek uždirbate. kuri nėra labai intymi. vertybės . bendraujantieji atskleidžia vis daugiau asmeninių. 7.. Taylor. socialinis įsiskverbimas gali vykti dviem kryptimis .

t. . Tik nedaugeliui pačių artimiausių žmonių galite atskleisti savo baimes. Tai kaip galime atskirti atsiskleidimą nuo kitų bendravimo būdų? Dažniausiai nurodomi tokie atsiskleidimo kriterijai: 1. apie kuriuos mes nepasakojame net ir artimiausiems žmonėms. šis procesas labiau panašus į plėtotę spirale. y. kad jaučiame įtampą bendraudami su nepažįstamaisiais. mes atskleidžiame intymią informaciją apie save. kad su tuo žmogumi mes tapsime gerais draugais. mes reiškiame savo nuomonę. ji skirta konkrečiam asmeniui. Kai mes papasakojame apie tai.132 ir poreikiai. jausmus tėvų ir savo paties atžvilgiu. seksualinės fantazijos). Tačiau iš esmės santykių raida priklauso nuo mūsų tarpusavio atsiskleidimo ypatumų. siunčiame kitiems informaciją apie save. Kito žmogaus pažinimo procesas yra sudėtingesnis nei pavaizduota 7. kuomet mes pasidalijame intymia asmenine informacija ir jausmais su kitu asmeniu. Yra mumyse ir tokių dalykų (pvz. kai mes tai siekiame visiško atvirumo su draugais. nes bijom arba tiesiog nenorim dalytis mums reikšmingais dalykais. informacija perduodama žodžiu 3. Galim turėti daug informacijos apie asmenį. Santykių plėtra į plotį negarantuoja. Bet koks verbalinis ar neverbalinis elgesys mus atskleidžia. skausmingus ar reikšmingus išgyvenimus. Derlega (1984) nurodo penkias pagrindines atsiskleidimo priežastis. bet jo vis tik gerai nepažinti. J. interesus. su laiku mes apie žmogų sužinome vis daugiau dalykų. Nėra taip. Kodėl mes atsiskleidžiame kitam asmeniui? V. Kaip nurodo modelio autoriai. nebūtinai labai asmeniškų. kad mes paprasčiausiai diena iš dienos vis daugiau atsiskleidžiame kitam. Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose Kai tik pradedame kalbėti. Taigi atsiskleidimas yra ypatinga pokalbio rūšis. Santykiai taip pat plėtojasi į plotį. tai vengiame jo. todėl toliau pakalbėsime apie šį svarbų bendravimui procesą. pateikiama informacija turi būti asmeninė 2.2 pav. jei jis nėra mums giliai atsiskleidęs. emocijas. ar kad buvome įsimylėję savo mokytoją..

mes turime galimybę geriau įsisąmoninti. Kiti gali patvirtinti. kokie jo privalumai ir kokie atvirumo pavojai. atsiranda nusivylimas kitu asmeniu bei santykiais. pagarbą ir dėmesį mums. nepalankios informacijos apie save atskleidimas gali sumenkinti mūsų įvaizdį. Dalijimasis asmenine informacija ir pasitikėjimas kitu yra svarbus užmezgant santykius ir plėtojant juos intymumo link. Socialinis palyginimas. kad mūsų reakcija yra „visai normali" arba kad mes „persūdėme" šioje situacijoje. Atvirumas gali sumažinti santykių patrauklumą. mes „pasitikriname" savo pažiūrų teisingumą ir tinkamumą. kad juos „iškrautume".133 1. dėl kurių daugumas ir bijo atsiverti. Dažnai net labai artimi žmonės neatskleidžia savo norų tikėdamiesi. Po sunkios darbo dienos galite norėti išsakyti draugui. susilaukti jų kritikos ar neigiamo moralinio vertinimo. tuomet santykiai tampa riboti ir paviršutiniški. galima vengti pasakoti apie tam tikrus dalykus. 3. Tuo pačiu atsiskleidimas gali turėti ir neigiamų padarinių. Iš tikrųjų. kaip atsiskleidimas veikia tarpasmeninių santykių raidą. Asmeninės informacijos atskleidimas daro mus pažeidžiamus. bendraujantieji sužino. Tarpasmeniniuose santykiuose. nes paaiškėja skirtingi norai ir poreikiai. kad jis didina savęs įsisąmoninimą . kas įvyko ir geriau suvokti savo mintis bei išgyvenimus. Socialinė kontrolė. kad atsiskleidimas gali turėti teigiamų ir neigiamų padarinių. reakcijos. Kartais mes kalbam apie savo jausmus vien tam. Toliau panagrinėsime. kuo jie panašūs ir kuo skiriasi jų mintys. kokie jų poreikiai ir kokiu būdu galima juos patenkinti. M. norėdami kontroliuoti situaciją. atsiskleisdami vienas kitam. ką jaučiame. 5. S.. 4. Pvz. nurodo. jausmai. atsiskleidimo tyrinėjimų pradininkas. Savęs suvokimas. kas formuotų apie mus gerą nuomonę. jog serga AIDS. kokios neigiamos reakcijos susilaukia žmonės. Santykių plėtra. kad kitas turėtų juos žinoti ar atspėti. kad apsaugotume savo privatumą. atskleidę savo netradicinę seksualinę orientaciją ar tai. arba atskleisti tai.atsiverdamas žmogus geriau pažįsta save. Mes galime atskleisti ar slėpti informaciją apie save. Jourard (1964). Atvirai išreikšdami savo jausmus ir vertinimus. kaip kiti reaguoja į mūsų informaciją. Dalydamiesi su kitais savo patyrimu ir jausmais. Jausmų išreiškimas. galime įskaudinti kitus. Žinome. Jeigu neatskleidžiame partneriui. Dėl to lūkesčiai dažnai lieka nepatenkinti. kaip nirštate ant savo „šefo" ir kaip blogai jaučiatės. Teigiama yra tai. Tarpasmeniniams santykiams reikia atvirumo. . 2. Matydami.

kad du žmonės atėjo į antrą pasimatymą. Labiausiai ištyrinėta abipusiškumo norma yra tokia: jei mes pasidalijame intymia informacija su kitu asmeniu. Įsivaizduokite.tam tikros atsiskleidimo normos. kad mūsų atsiskleidimas atitiktų . Kaip geriausiai tai padaryti. Vaikystėje savo minčių. Bendraudami su kitais. Taigi egzistuoja atitikimo norma. tą patį gauname iš kito. o kartais ir autobuso ar traukinio bendrakeleiviui. kad kitam visai neįdomus mūsų atsivėrimas • atstūmimas: kaip jau minėta. asmenines paslaptis tie. kuriuos mėgstame ir kuriais pasitikime. Mes žymiai labiau atsiskleidžiame tiems. šeimos ir individualaus patyrimo. mes dažnai intuityviai jaučiame.taip. jog drovisi moterų. nes gali padidinti bendraujančio su jumis nerimą ir gynybiškumą. Kita vertus. kiek jis mums atsiskleidžia . Vaikui nieko nereiškia pasakyti garbiai poniai: „Tu negraži. kuri reikalauja.bausdami ar ignoruodami. kartais atskleidžia kitiems. ji(s) linkęs atskleisti panašų kiekį asmeninės informacijos mums. Bet su sąlyga. padeda suprasti atsiskleidimo normos. tu nepatinki man". atsiskleidimas gali sąlygoti aplinkinių neigiamą reakciją ir socialinį atstūmimą • kontrolės praradimas: asmenys. kuriais pasitikėjome. kunigui. šis gali naudotis tuo. Taigi ar išvis verta atsiskleisti? Atsakymas būtų . gali ją panaudoti. kuriais labai pasitiki . Todėl žmonės linkę jas patikėti tik tiems. bet vienas iš jų neįvertino santykių lygio sakydamas: „Ar nenorėtum susilaukti nuo manęs kūdikio?" Tikriausiai šioje santykių stadijoje merginai toks klausimas gali pasirodyti netinkamas ir ji gali įvertinti tai kaip netaktą bei kišimąsi į intymią teritoriją. Jei Petras papasakoja draugui apie tai. kada ir kiek atsiskleisti. Tokiu būdu atsiranda atsiskleidimo reguliavimo mechanizmai . verta. Atsiskleidimas neturi būti pernelyg greitas. su kuriais mes pasidalijome asmenine informacija. kad įskaudintų ar kontroliuotų mus. kitais .sutuoktiniui. kiek galime jiems atsiskleisti. jausmų ir norų atskleidimas vyksta natūraliai ir spontaniškai. jei žino. Jos priklauso nuo visuomenės.134 V. erzindamas Petrą • išdavystė: deja. asmens patrauklumas priklauso nuo to. Jei mes kalbame apie nereikšmingus dalykus. tuo tampa patrauklesnis. kad toks atsiskleidimas atitinka situaciją ir yra savalaikis. Egzistuoja nerašytos taisyklės kam. kad daugiau jo niekad nepamatys. Jiems patinka būti drauge. artimiems draugams. Bet suaugusieji pradeda reguliuoti atsiskleidimą. Derlega (1984) pabrėžia tokius galimus atsiskleidimo pavojus: • abejingumas: kartais galime patirti nemalonius jausmus supratę. tik reikia tai daryti tinkamai ir laiku. J. Atsiskleidimas yra tampriai susijęs su patrauklumu. vienais atvejais jį skatindami.kuo daugiau atsiskleidžia.

Apibendrinant reikia pažymėti. kaip ir labai uždari. Taisyklės tokios: • draugo interesų gynimas • pasidalijimas geromis žiniomis su draugu • emocinės paramos suteikimas • pasitikėjimas vienas kitu • pagalbos siūlymas. o tai reiškia. Artimais draugais mes laikome žmones. kai esate kartu. o taip pat tai. su kuriais jaučiamės labai artimi ir tampriai tarpusavyje susiję. teikia ir gauna pagalbą. kad draugystės išlaikymui svarbūs priešingi dalykai: • fizinio atsiskyrimo nebuvimas • ištikimybė • toliau mėgti savo draugus . nes atrodo neturintys sveikos nuovokos ir blogai prisitaikę. išreiškia savo emocijas. kurie rodo. kokius padarinius gali sukelti toks atsivėrimas. Bet ir ilgalaikiai artimi tarpasmeniniai santykiai negarantuoja nuolatinio atvirumo. kad išlaikyti draugystę nėra visai paprasta. kai ji reikalinga • siekimas padaryti draugą laimingą. Taigi galima manyti. kad atsiskleidimas yra svarbus tarpasmeninių santykių plėtros veiksnys. kad draugavimas reikalauja laikytis neformalių taisyklių. Hendrick ir C. Draugystė Draugystė ir meilė yra aukščiausia tarpasmeninių santykių raidos pakopa. Šios taisyklės leidžia daryti išvadą. Tarp draugų pasiekiamas didelis intymumas. pasitiki vienas kitu. Studentų retrospektyvinė savo draugysčių analizė išryškino keturias pagrindines draugystės iširimo priežastis: • fizinis atsiskyrimas • naujų draugų atsiradimas • sumažėjęs senų draugų patrauklumas • trukdymai draugystei dėl mylimoj o(osios) atsiradimo ar vedybų.135 tarpasmeninių santykių pobūdį ir partnerio atsiskleidimo lygį. kurių sulaužymas gali pakenkti draugystei. yra nepopuliarūs ir nepatrauklūs. pašnekovo būseną. kad du asmenys laisvai atsiskleidžia vienas kitam. S. Hendrick (1992) aprašo tarpkultūrinių tyrimų rezultatus. Per daug atviri žmonės. Net ir intymūs partneriai turi būti jautrūs vienas kitam ir prieš atsiskleisdami įvertinti laiką.

Jie priklauso nuo paties kūdikio temperamento ir nuo tėvų ar globėjų įgūdžių ir požiūrio į vaiko globą.tai meilės jausmas vienam (arba keliems) priešingos lyties asmenims. saugumo ir meilės. kuris leistų palaikyti draugystę. suaugęs jis nesugebės užmegzti gilaus meilės ryšio. Bowlby prieraišumo teoriją. Pagal J. nevaržomą meilę. Bet yra viena meilės rūšis. Hendrick. patirta motinos glėbyje. kad išmoktų mylėti kitus (S. yra suaugusio žmogaus meilės šaltinis. Bowlby ir kiti autoriai nurodo. neprisirišo prie kokio nors žmogaus. Skiriami tokie prieraišumo tipai: • Saugus prieraišumas atsiranda. 1991). mylavimą ir šiltą balsą. vis tik meilė yra gana dažnas tyrinėjimų objektas.136 • išlaikyti tokį gyvenimo stilių. bet ir kančių šaltinis. Be meilės ir rūpinimosi kūdikystėje mes žūtume. Taip pat ne mažiau svarbu. kuri apima žmogų tam tikru jo gyvenimo momentu labai stipriai . nepaisant to. J. kiek ir mylinčių žmonių. kad meilė. Egzistuoja daugybė meilės rūšių. kurių motinų reakcijos yra nenuspėjamos: kartais ignoruoja kūdikį. Kiekvienas meilės ryšys skirtingas ir turi savo unikalių bruožų. Tokios meilės siekia absoliuti dauguma žmonių. o kartais per daug globoja. kai motina atsiliepia į kūdikio reikmes ir jam pakanka dėmesio ir meilės. mes pasiekiame meilės valdas. bet periodiškai grįžta pas mamą. jei pirmaisiais dviem gyvenimo metais vaikas nepatyrė pakankamai meilės ir turėjo mažai fizinių kontaktų su motina ar ją atstojančiu asmeniu. Hendrick ir C. Taigi vaikas turi būti mylimas. 1992). Motina šiuo atveju nėra nuolatinis saugumo . Meilė Perėję patikimo ir draugystės stadiją. reaguodamas į motinos fizinį artumą. • Nerimastingas prieraišumas dažnai susiformuoja temperamentingiems kūdikiams. Yra tėvų meilė vaikams. Čekuolienė. Kokios yra meilės jausmo šaknys? Meilė prasideda nuo lopšio. Nors tai sudėtingas bei sunkiai apibrėžiamas jausmas. brolių . kad gali susiformuoti skirtingi kūdikio prieraišumo prie motinos stiliai (D. vaikų . ieškodamas kontakto. gal tiek pat. Paaugęs kūdikis džiaugsmingai tyrinėja pasaulį.seserims ir pan. prisiriša prie motinos ir reiškia jai instinktyvią. švelnius prisilietimus.tėvams. Kūdikis. kad ji yra ne tik džiaugsmo.

jautėte įvairius fizinius pojūčius . yra skirtumų tarp kūdikio ir suaugusiojo prieraišumo. Saugiai besijaučiantys suaugusieji prisiminė šiltus santykius tarp jų ir tėvų ir tarp pačių tėvų. kaip saugiai prisirišusiems vaikams. 1987). bet ir teikia globą ir šiltus jausmus. nesugaus prieraišumo stiliaus asmuo. Tokioj aplinkoj augantys kūdikiai tampa palyginti neemocionalūs ir nejautrūs kitiems žmonėms. Jų meilės santykius lydėjo aistra. Tyrimai rodo. bendraudami su kitais.nesišypso..burnos džiūvimą. kurių tėvai. kad gana lengvai suartėja su kitais ir retai nerimauja dėl to. pavydą. Jūs. kad jų tėvai buvo nelaimingi santuokoje (C. didelis seksualumas. Nerimastingo tipo suaugusieji pažymėjo. Ar prisimenate save įsimylėjusį (-ią) „iki ausų"? Šį patyrimą daugelis yra išgyvenęs bent kartą gyvenime. patyręs meilę. bendraudami su kūdikiais. Hazan ir P. kaip kad daro daugelis kitų tėvų. Prieraišumo stilius gyvenimo eigoje gali ir keistis. Nesaugūs suaugusieji apibūdino savo tėvus kaip reiklius. nerodo jiems savo emocijų . širdies daužymąsi. ar mylimieji atsakys į jų jausmą ir ar pasiliks su jais. kritiškus ir nejautrius. paramą ir rūpinimąsi juo paauglystėje ar vėliau. gali pradėti jaustis saugiau bendraudamas su kitais ir gebėti užmegzti ilgalaikius ryšius. jaučia nerimą ir netikrumo jausmą. turbūt. emociniai pakilimai ir nuopuoliai. panašiai kaip ir daugelis įsimylėjėlių. • Nesaugus prieraišumas susidaro kūdikiams. Galbūt jus buvo užvaldžiusios mintys ir fantazijos apie mylimąjį. bet bijo būti atstumti. kad bus jų palikti. Jie siekia meilės. Suaugusieji labiau prisiriša prie bendraamžių jų santykiai dažnai apima ir seksualinį potraukį. Tokio santykių tipo kūdikiai. Daugelis nurodė. kad kūdikio prieraišumo stiliai sukuria pagrindą suaugusiojo prieraišumo prie kitų stiliui. kad jiems sunku rasti tikrą meilę ar visiškai pasitikėti savo partneriu. didelius emocinius svyravimus santykiuose su mylimaisiais. nesijuokia. Aišku. stiprus pavydas. Tuo tarpu nesaugaus tipo atstovai nurodė. Jie paminėjo intymumo baimę. o noras dirbti. žaisti ir visam . Jie nurodė. kad nerimauja dėl to. Saugaus prieraišumo stiliaus suaugusieji savo santykius su kitais vertino kaip laimingesnius ir ilgiau trunkančius nei kitų dviejų stilių asmenys.137 garantas. pvz. Meilės rūšys Aistringa meilė. Suaugusiųjų tarpe formuojantis prieraišumui galioja abipusiškumo principas kiekvienas partneris ne tik gauna. raudonį veide ar sunkumą skrandyje. Shaver.

saugumo ir supratimo. kad jūs patyrėte taip vadinamą aistringą meilę. kurias jaučia išgyvenantieji aistringą meilę. priprantama prie kito žmogaus buvimo greta ir tai jau nesukelia tokio didelio susijaudinimo. Be to. pasitiki vienas kitu. išskyrus tą asmenį. kai labiau pažįstame kitą asmenį. pvz. kiek mylimas asmuo jums skiria laiko ir dėmesio • nerimas ir baimė dėl naujų santykių ateities • pyktis dėl skausmo. sumažėjo iki minimumo? Buvo apėmę stiprūs ir tuo pačiu prieštaringi jausmai . ir susitelkimas tik ties vienu asmeniu pradeda varginti. yra patenkinami. atsiranda dėl to. Partneriška meilė vystosi palengva dviems asmenims kuriant juos patenkinančius santykius. kaip anksčiau. Jai būdingi vidutinio intensyvumo. kuri meilės rūšis yra „tikresnė". kuriuos suteikia .meilė ir neapykanta. Partneriška meilė. o ne stiprios aistros. naujų stimulų. šilti jausmai. Atsiranda mažiau nesusipratimų. rūpinasi vienas kito gerove.138 kitam. Tai tokia meilė. kad pagrindiniai dalykai. Šio sąrašo analizė atskleidžia ir priežastis. Sumišusios emocijos. Šiuo metu aistringoji meilė gali visai išnykti arba peraugti į partnerišką meilę. Kai kurie poreikiai. Šaltu protu peržvelgus šį sąrašą. tiek neigiami jausmai: • dėmesio ir saugumo poreikis • poreikis būti priimtam ir suprastam • poreikis. kodėl aistringa meilė neišvengiamai išblėsta. Kai kuriems atrodo.. kad šios meilės pagrindą sudaro tiek teigiami. mūsų dėmesys vėl nukrypsta į kasdieninį gyvenimą ir mūsų mylimas žmogus tampa tik vienu iš mums brangių dalykų. kurį sukelia santykių netolygumas • jausmų. beveik visiems mums vienu ar kitu metu tai atsitinka. aistra ir pavydas? Jūsų išrinktasis visais atžvilgiais atrodė puikus? Visi požymiai rodo. turi daug ką bendra. žmogui reikia sensorinės įvairovės. minčių ir fantazijų apie mylimą asmenį gausa. Mes labiau pažįstame jo arba jos elgesį. kai du žmonės yra labai artimi vienas kitam. Žmonės labai skiriasi pagal požiūrį. susižavėjimas ir baimė. galima nustebti: „Ir kam to reikia?" Kaip ten bebūtų. kad tavim rūpintųsi • susijaudinimas pažinus kitą asmenį • susijaudinimas dėl seksualinių santykių • frustracija dėl nesusipratimų bendravime • netikrumas ir mylimojo asmenybės nepažinimas • pavydas dėl to. Taigi po kelių savaičių ar mėnesių „beprotybė praeina". todėl sumažėja nerimas ir netikrumas dėl kito asmens.

intymumo ir įsipareigojimų išreikštumą santykiuose (minuso ženklas rodo mažą išreikštumą arba jo nebuvimą.sprendimo. pasitikėjimo • aistros .1 lentelė.1 lentelė). 7. kad myli partnerį ir pasišventimo išlaikyti tą meilę ir ilgalaikius santykius su ja (juo). R. priėmimas ir numatomumas bei pripratimas . susijaudinimo. Stemberg (1997) pasiūlė trikampę meilės teoriją. Stemberg meilės trikampis (pagal E.saugumas.gali tapti nuobodulio tarpusavio santykiuose priežastimi. supratimas. kad partneriška meilė yra ilgalaikių santykių tarp dviejų žmonių pagrindas. Aronson ir T. seksualinio potraukio • įsipareigojimo . pagal kurią meilė gali kilti iš trijų pagrindinių komponentų derinio: • intymumo . tarpusavio supratimo. pliuso .didelį išreikštumą) Meilės rūšys Nėra Aistringa meilė Romantinė meilė Tobula meilė Aistra + + + Intymumas + + Įsipareigojimai + .ryšio ir artumo partneriui jausmo.stiprių jausmų. Meilės rūšys pagal aistros. 1998) Kiekvienas iš nurodytų komponentų įvairiomis proporcijomis jungdamasis su kitais sudaro aštuonias meilės rūšis (7. J. D. R.139 partneriška meilė . J.3 pav. Wilson. Vis tik šeimos tyrinėtojai teigia. AISTRA ĮSIPAREIGOJIMAS 7. Mokslininkai neapsiriboja minėtomis dviem meilės rūšimis. atvirumo.

kuriai būdinga aistra ir intymumas. Žmonės skirtingai supranta ir apibrėžia meilę ir tai gali tapti kliūtimi. Tokie žmonės mano. nuoširdų ryšį ir. o galbūt ir į tobulą meilę. bet pabrėžė. . kai asmuo sako „Aš myliu tave". Jie drovisi intensyvių jausmų ir seksualinio ryšio. Panašiai kaip partneriška meilė. Jų santykiai lengvi. Erotinė meilė. lydima stiprių emocijų. ji dažniausiai palaipsniui išauga iš draugystės. kad meilė yra teigiamų emocijų šaltinis ir svarbiausias gyvenime dalykas. Draugiškoji meilė. Hendrick ir C. abipusio pasitikėjimo. O kartais žmonės nusprendžia būti kartu vedami vien aistros ar seksualinio pasitenkinimo (beprasmė meilė). to nereikalauja iš partnerio. ankstyvo seksualinio ryšio. Meilė nėra labai emociškai sužadinanti. tai gali peraugti į romantinę meilę. intymus dviejų žmonių ryšys. abipusio atsiskleidimo ir supratimo. 2. atitinkančių kiekvieną meilės rūšį. Hendrick. apibūdindamas meilę. liesdami vienas kitą ir trokšta kuo dažnesnio fizinio kontakto. Jo mintys ir fantazijos dažniausiai nerimastingos ir sukasi vien tik apie meilės objektą. asmuo gali jausti didelę aistrą ir fizinį potraukį {aistringa meilė).. patikimas. Jie siekia kuo greičiau užmegzti atvirą. Užvaldanti meilė. neatsiskleisdami vienas kitam. bet tai šiltas. Tuščia meilė gali būti tuomet. Mylintieji mano meilę esant šeimos ir visuomenės pagrindu. Dažnai tai būna meilė . kuri yra visų trijų komponentų junginys. Lee išskyrė 6 meilės tipus. tačiau nėra jos „apsėsti". Santykiams tęsiantis. kai žmogus nusprendžia. net ir nejausdami dvasinio artumo. kad jis mylės kitą nebūdamas jam labai artimas ar draugiškas ir be aistros. Jos autorius J. Kaip matyti. Pabandykite patys rasti gyvenimiškų ir literatūrinių pavyzdžių.iš pirmo žvilgsnio". 3. 1992). sudarytą remiantis pačių žmonių meilės santykių aprašymo analize.140 Partneriška meilė Tuščia meilė Draugystė Beprasmė meilė + + + - + + + Pvz. tai gali reikšti labai įvairius dalykus. Tai aistringa meilė. nes nereikia kontroliuoti stiprių emocijų. Pateiksime dar vieną meilės rūšių klasifikaciją. Mylintieji išreiškia ją žodžiais. 1.. kad kiekvienas asmuo. bet nežinoti apie kitą asmenį intymių dalykų ir nejausti jam jokių įsipareigojimų. kuriant abiem pusėms priimtinus santykius. dažniausiai sujungia daugiau nei vieną tipą (S. Tokia meilė visiškai užvaldo žmogų. nors nori abipusio atvirumo.

J. Atsiranda jausmų kontrolės praradimo jausmas. Jis arba ji reikalauja iš partnerio nuolat rodyti savo meilę. su kuriuo galėtų patenkinti vienas kito poreikius ir kuris jam tiktų įvairiais požiūriais . Melas ir nenuoširdumas yra svarbiausios žaidimo taisyklės. bet nėra pasaulyje tokio svarbaus žmogaus. kaip tenisas ar šachmatai. Kai kada net su keliais partneriais vienu metu. nepaisant savo norų ir interesų. kad seksualinis atitikimas yra svarbus. Ši meilė reiškia visišką atsidavimą mylimam asmeniui. o visas su tuo susijusias problemas galima kartu išspręsti. kurie skatina skirtingo meilės stiliaus dominavimą: • neigiamos emocinės būsenos (vienatvė. Jei vieno iš partnerių jausmai suintensyvėja. Meilė kaip žaidimas. yra pavydus. Tai besąlygiškas rūpinimasis kitu. 6. Pasiaukojanti meilė. Šiems žmonėms meilė yra toks pat žaidimas. Meilės tipas nėra fiksuota asmens savybė. kad vyrams labiau nei moterims būdinga erotinė meilė ir meilė-žaidimas. nerimas. Žmogus gali teikti pirmenybę vienam ar kitam meilės stiliui tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ar su skirtingais partneriais. 4. dėl kurio būtų verta aukotis. taip pat praktišką bei užvaldančią meilę. Pragmatiška meilė. kitas padeda jam išlaikyti savikontrolę ir atstumą. o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo.išvaizda. Tokia meilė retai baigiasi laimingai.ne per daug jausmo ir ne per mažai.141 Troškimas nuolat matyti partnerį yra labai stiprus. Jie mėgsta „žaisti" meilę ir ją laimėti. interesais ir pan. Tyrimai parodė. tuo tarpu moterys dažniau jaučia draugišką meilę. Jis ieško partnerio. išsilavinimu. svarbi gyvenimo dalis. Jei ypatingų problemų nėra. Jacobs (1992) išskyrė keturias meilės ryšių užmezgimo motyvų grupes. Meilė. Nustatyta. „apsėstas" mylimasis jas sukelia pats. kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose . socialine padėtimi. 5. jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. Jis vengia emocinių kraštutinumų ir siekia pažinti partnerį palaipsniui. Mylintieji mėgaujasi seksu ir jo įvairove. atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. Jis įsitikinęs. Pragmatiškas mylimasis žiūri į meilę labai praktiškai. Mažiausiai patenkinamu meilės tipu dauguma laiko meilę kaip žaidimą. R. tačiau nesieja jo su jausmais. kad padidintų jausmų intensyvumą. Tokio tipo asmenys nelinkę užmegzti gilių emocinių ryšių. jo gerbūviu. kad skirtingą meilės stiliaus pasirinkimą gali skatinti emocinės būsenos ir išorinis spaudimas. ir tai daroma nesiekiant įžeisti kito asmens. mano. kad be partnerio meilės jo gyvenimas nieko vertas ir bet kuria kaina siekia tą meilę užsitarnauti. žema savivertė) sąlygoja pasiaukojančią meilę . Žaidimu mėgaujamasi. jo nuomone.

kai savybės. tampa neįdomios ar net erzinančios. kai jų santykiai pradeda šlyti? C. Santykių iširimas Kokia bebūtų meilė. Tyrimai rodo. kad savybės. kodėl realiame gyvenime tiek daug nesusipratimų ir skirtingų požiūrių. nes nesugebama susitarti. Aronson ir T. kad mylimas asmuo turi daug trūkumų. Tokiu būdu iškyla konfliktas tarp nepriklausomybės ir buvimo kartu poreikių. Bandoma pataisyti santykius. . Ši sąvoka įvairiai interpretuojama. deja. draugiški ryšiai tampa nepatenkinančiais. ir santykiai tarp dviejų žmonių išyra. nes žmonių jausmai ir mintys vienas kito atžvilgiu yra gana skirtingi ir nepakartojami. kurios anksčiau žavėjo. nusileisti. pas kuriuos draugus eisim į svečius ir pan. Kaip elgiasi žmonės. „Ja visiškai negalima pasitikėti") (E. kokias televizijos laidas žiūrėsim. Rusbult (1987) nurodo keturis dažniausiai pasitaikančius reagavimo būdus: 1. 1. kurios lėmė pradinį asmens patrauklumą („Jis toks nepaprastas ir taip skiriasi nuo kitų". Su laiku partnerio patrauklumas gali sumažėti ar visai išblėsti. „Ji tokia nenuspėjama") tampa santykių iširimo priežastimis („Aš ir jis neturim nieko bendra". Partneriai pradeda nebepatenkinti vienas kito poreikių. ką valgysim pietums. 2. Jei tai darbiniai santykiai. Kodėl laimingi. dažnai ji baigiasi. siekiant pačiam pasikeisti ar raginant partnerį ką nors keisti. D. Teorinė meilės rūšių įvairovė leidžia mums suprasti. į partnerį žiūrima pernelyg kritiškai. Intymūs santykiai visada reikalauja tam tikro kompromiso: sutarimo. santykių baigiasi dėl to.142 • • • pripažinimo poreikis gali skatinti užvaldančios meilės pasireiškimą amžius ir socialinis spaudimas skatina pragmatišką meilę seksualiniai troškimai sukelia erotinę meilę. Patiriama. kurių anksčiau nesimatė. susijusių su „tikra meile". gali būti daugybė priežasčių. darbuotojas gali aptarti problemas su vadovu. kreipiantis pagalbos į šeimos konsultantą. tačiau galima paminėti kelias dažniau pasitaikančias. kodėl santykiai tarp artimų žmonių gali pablogėti ir galų gale iširti. jis priešpastatomas kitiems. kad 30 proc. teikti pasiūlymus. nelaimingais ir net priešiškais? Aišku. Atsiranda bendravimo problemų. E. Skirtingi motyvai nulemia ir skirtingų partnerių pasirinkimą. 3. Wilson 1998).

3. „Ar būtinai mes turim apie tai kalbėti?" • Sąstingis. laiko. R. kiek stiprūs yra poros įsipareigojimai vienas kitam. žmonės tiesiog stengiasi rečiau matytis. galinčių sukelti prisiminimus ar pažeisti jausmus. Po to ateina gilus skausmas. jo vengiama. 1988): • Diferenciacija. būdingas visiems išgyvenantiems išsiskyrimą su artimais ir mylimais žmonėmis. Kuo jie didesni ir kuo santykiai buvo labiau patenkinantys. lūkesčių mylintieji atiduoda tarpusavio santykiams. kurių trukmė ir seka gali kisti skirtingoms poroms (pagal J. iš pradžių dėl to audringai išgyvenama ir dažnai galvojama apie prarastą partnerį. žmonės jos nenutraukia. intymių santykių iširimo procesas yra ilgas ir skausmingas. vengia kontaktų. kad jis susideda iš kelių pakopų. Palaipsniui bendraujantieji pradeda jausti įtampą ir nepatogumą būdami kartu. Santykių iširimas . Kaip jau minėta. o procesas. • Išsiskyrimas. Laukiama. Būdingi pasakymai: „Geriau apie tai nekalbėkim". Atsiribojama nuo pokalbių apie tarpasmeninius santykius ir rizikingų temų. Šioje santykių stadijoje atsiranda skirtumų akcentavimas.143 2. laukiama baigties. ir atvirkščiai. kol viskas susitvarkys savaime. arba grasinamąjį palikti. Kuo daugiau jausmų. „Pakeičiam temą". • Vengimas. tuo jis mažiau motyvuotas tuos santykius nutraukti. tuo žmonės deda daugiau pastangų juos pagerinti ir išlaikyti. tuo skaudžiau išgyvenamas atsiskyrimas. kuris gali tęstis gana ilgai. M. nes neturi geresnės alternatyvos tokiems santykiams. kad su laiku viskas išeis į gera. Kuo partneris labiau priklausomas nuo kito santykiuose. tik skirtingos trukmės ir intensyvumo. kuriam praėjus asmuo emociškai nutolsta nuo buvusio partnerio ir grįžta į normalų gyvenimą. atsitraukiama. Dažnai. arba panaudojama prievarta. bet bendrumo jausmas gali smarkiai sumažėti. partneris ignoruojamas. tikintis. Siekdami išvengti nemalonumų ir skausmo.kokias pasirinkimo galimybes žmogus turi. Kitas svarbus dalykas . ir nors stiprių konfliktų gali nebūti. . pokalbiai tampa paviršutiniški ir nemalonūs. net ir būdami nelaimingi santuokoje. Nusprendžiama nutraukti santykius ir išsiskiriamą. Toks netekties išgyvenimo ciklas. Dažnai kivirčijamasi. 4. Nutraukiami santykiai. nesutinkama su vienas kito nuomone. Bittner. Vieno ar kito būdo pasirinkimą lemia tai. paliekant partnerį. Knapp teigia. Žodį „mes" dažniau keičia žodis „aš". Susitaikoma su neišvengiamu santykių iširimu. Nutrūkus ryšiams su artimu žmogumi. • Atsiribojimas.ne trumpalaikis aktas.

Rodo susižavėjimą vienas kitu. Suteikia. • Atleidžia vienas kitam klaidas ir trūkumus. kitas jį palaiko. kuriuos turi. Kai vienas yra nusiminęs. apkabina. 1994). vertinant kitus žmones? Paanalizuokite savo atsiskleidimo ypatumus. Pasvarstykite: • • Kodėl žmonėms taip svarbu užmegzti tarpasmeninius santykius? Prisiminkite savo draugus ir pažįstamus. fizinį komfortą vienas kitam.144 Kokie gi turi būti dviejų žmonių santykiai. S. • Yra seksualiai aktyvūs. kaip tu iškepei šį kepsnį" ir pan. intymias mintis. kad tokiose porose sutuoktiniai: • Išreiškia savo meilę žodžiais. Kodėl fizinis patrauklumas turi poveikį. apkloja šiltu pledu ar atneša puodelį karšto šokolado. ir būtų išvengta tokių skausmingų išgyvenimų? Sėkmingoje santuokoje gyvenančių porų tyrimai padeda atsakyti į šį klausimą (I. Kokie iš jums žinomų patrauklumo veiksnių lėmė jūsų pažintį ir tolimesnius santykius su kiekvienu iš jų? Pasvarstykite. kad žmonės jaustųsi patenkinti ir laimingi. Dažnai sako vienas kitam malonius dalykus: „Tu atrodai gražiai su šia suknele" arba „Man taip patiko. • Atsiskleidžia vienas kitam ir linkę išsipasakoti savo slaptas. Seksualiniai santykiai yra svarbi jų gyvenimo dalis. Horowitz ir K. Paprasčiausiai dažnai sako vienas kitam: „Aš myliu tave". kiek svarbus tarpasmeniniams santykiams fizinis asmens patrauklumas. Pavyzdžiui. susikimba rankomis. Jie rodo. Bordens. Kam ir kiek jūs atsiskleidžiate? • • . jei reikia. A. • Paremia vienas kitą emociškai ir materialiai. • Išreiškia savo meilę fiziškai: bučiuoja vienas kitą. yra tolerantiški vienas kito atžvilgiu. Jie dalijasi visais ištekliais.

Sternberg trikampę meilės teoriją. J. iliustruojančių meilės rūšis pagal R. Kas padeda ir kas kliudo palaikyti gerus tarpasmeninius santykius? .145 • • Raskite literatūrinių ar gyvenimiškų pavyzdžių.

146 .

Bendravimas. nes žmogaus lemtis . Dabar manoma. o kitiems reikia minios draugų? Ar žmogaus nuomonė apie save atsispindi jo bendravime? Kodėl ne su visais žmonėmis yra malonu bendrauti? Jei bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika. kas tų savybių visumoje vaidina svarbiausią vaidmenį. kuriose elgsena mažiausiai susijusi su patyrimu. Šis skirstymas yra išlikęs iki šių dienų. Svarbiausia yra tai. kad temperamento tipą lemia įgimtos centrinės nervų sistemos savybės. taip pat stresinėse situacijose. palankioje žmogaus individualumo pasireiškimui. kad ta sąsaja abipusė: daugelio asmenybės savybių atsiradimas bei raiška priklauso nuo to. kaip ir kiek su tuo žmogumi buvo bendraujama vaikystėje. kai jo dar neužgožia aplinkos poveikis. kokio temperamento yra konkretus žmogus. Jis ryškiausiai atsiskleidžia ankstyvojoje vaikystėje. kaip nepaliaujamai kinta jo kūnas bei fizinė aplinka. o kiti sunkiai? Ar su visais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą? Kodėl vieni esame namisėdos. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI • • • • • Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai. Būtent jos ir apsprendžia. Bendravimas ir temperamentas Daugiau kaip prieš 2000 metų antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas išskyrė keturis pagrindinius žmonių tipus. ir naujoje aplinkoje. kaip ir pats asmuo. Tyrimais . bet psichologinė branda ir jaunystė (taip. Beje. kad pastarųjų kitimui žmogus turi palyginti nedidelės įtakos (dar nėra atrasta amžinos jaunystės eliksyro). reikia pažymėti. sangvinikas. Šiuolaikinėje psichologijoje esti įvairių požiūrių į tai. kinta. Tų savybių deriniai ir visuma apibūdina žmogų kaip unikalią asmenybę.augti ir bręsti taip nepaliaujamai. flegmatikas ir melancholikas. kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateiktų savo atsakymą. lemiančius žmonių elgesį ir santykius su kitais: cholerikas. tai ją didele dalimi įtakoja bendraujančių žmonių asmeninės savybės.147 8. Mes sustosime prie kelių pagrindinių asmenybės savybių ir pažiūrėsime. Temperamentas yra įgimtas ir jo tipas nekinta per visą žmogaus gyvenimą. Žinia. kaip jos siejasi su konkretaus žmogaus bendravimo ypatumais. taip!) yra paties žmogaus pastangų rezultatas.

Mat. nors. todėl energingai imasi vadovauti aplinkiniams. žmonių. kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. Įdomiausia tai. tačiau šiuos minusus atperka flegmatiko patikimumas. kad būdamas energingas optimistas. flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai. Nepaklūstantiems jis būna negailestingas. ir tai kelia pasitikėjimą aplinkiniams. pvz.148 nustatyta. kurie jam pasipainioja. kad jo žodis. todėl linkę jo privengti. greičiau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis žmogus. Sangvinikas . užsidegęs jau nauja iniciatyva. įtaigios gestikuliacijos. kuris yra labai aktyvus. jis yra ne per geriausios nuomonės apie kitus. tad aplinkiniai į jį žiūri kaip į pakankamai draugišką ir patikimą žmogų. nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. kad sangviniko ar melancholiko tipui priklauso maždaug po 34 proc. Paklusti jam yra sunku.tai žmogus. nes geras išsikalbėjimas artimam susidūrus su problema . kaip temperamentas veikia mūsų bendravimą.tai aktyvus.patikima liaudiškos psichoterapijos priemonė. ir jis į tai numoja ranka. gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo - .tai neabejotinas lyderis. ir jo energingumas liejasi per kraštus. Kitus kartais erzina lėta flegmatikų galvosena ir veiksmai. Sangvinikas . charakteris. kaip ir cholerikas. Cholerikas dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos. Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeičiamas. Tai pasyvaus temperamento tipas. Atpažinti tokį žmogų bendraudami galime iš jo greitos ir garsios kalbos. kai reikia užmegzti reikalingus ryšius. Temperamento pagrindu formuojasi kitos žmogaus savybės. Cholerikas . Tai labai vertinga savybė..po 16 proc. Tačiau kartais jam trūksta atkaklumo ir ištvermės geriems sumanymams įgyvendinti. Bendraudamas su kitais. Panagrinėkime. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais. jis visiškai tokiais santykiais pasitenkina. Jis elgiasi ne taip impulsyviai. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamą. o melancholiko ir choleriko .tai žmogus. Šio temperamento žmonėms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas. kuris galvoja ramiai. nes choleriką valdo nuotaikos ir įkvėpimas. gestas ar veiksmas galėjo ką nors įžeisti. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokių problemų. todėl dažnai jo dėmesys kam nors ir entuziazmas greitai atšąla. jis nesišvaisto žodžiais. Flegmatikas . bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. Į kitų pastabas dėl grubaus elgesio cholerikas dažniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoširdžiai negali patikėti. Apskritai. Dėl šių savybių choleriko su kitais žmonėmis nesieja gilesni ryšiai.

cholerikas nepamainomas.tai jautrus. Bet. Tačiau reikia pripažinti. Intravertas . Tai. Reikia prisiminti. flegmatikas . Falcon. tačiau jų santykis . įtakojantis žmogaus elgesį ir bendravimą. linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų. kad kiekvienam žmogui iš dalies būdingi visų minėtų temperamentų bruožai. Tai uždaras. melancholikas -puikiausia draugija. vienareikšmio atsakymo nėra (Ch. lygi. neatsispindi nei jo laikysenoje. Hjelle ir D.. vienas žymiausių XX amžiaus psichologų. su skausmu ir baime žvelgiantis į ateitį. todėl galime kalbėti tik apie konkrečiame žmoguje vyraujantį vieną ar kelis temperamento tipus. nei kalboje. Be to. T. dažniausiai vienodos intonacijos. flegmatikas linkęs laikytis atokiau nuo visų. kuri jam.paliūdėjime. Jung. Kartais aplinkiniai flegmatiką skuba apkaltinti šaltumu ir nejautrumu. analitinės psichologijos kūrėjas.pasikalbėjime. Tai liūdnas. Tai greičiau tik „gruntas" ant kurio aplinka ir pats žmogus „tapo" savo nepakartojamą asmenybę. anot jo. nelaimingas žmogus. o daug dažniau temperamentų mišiniai su vyraujančiu vienu ar kelių temperamentų tipu. kai reikia labai greitai spręsti ir veikti. (L.tai žmogus visą dėmesį nukreipęs . Melancholikas . norinčiam išsiverkti ir ieškančiam paguodos išgyvenant skaudžią nesėkmę. J. ką flegmatikas jaučia ir išgyvena. 1992). turint galvoje. kuriuos jis įžvelgia aplinkoje. Flegmatiko kalba bendraujant yra tyli. Ekstravertas .tai žmogus visą dėmesį sutelkęs į išorinį pasaulį. Ziegler.skirtingas. kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai. temperamentas nėra lemiamas veiksnys. Pvz. nemėgstantis didesnių susibūrimų. Siekdamas išvengti skausmo. Melancholiką bendraujant galima pažinti iš graudžios veido išraiškos ir verkšlenančios balso intonacijos. pasyvus žmogus. o melancholikas . kylančio iš susidūrimų su „storžieviškais" aplinkiniais. Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aišku. nieko gero nežada. toks kaltinimas daugeliu atvejų yra perdėtas. 1992). Tai iš tiesų retai kitus suvedžiojantys žmonės. pasiūlė skirstyti visas asmenybes į ekstravertiškas ir intravertiškas. kad žmogui. sangvinikas draugystėje. A. Didelis nervų sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis įskaudintu likimo ir aplinkinių žmonių. Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai C. jame vykstančius įvykius ir žmones. Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje.149 ištesės.

Tačiau jei žmogus patenka į situaciją. aišku. apie kokią situaciją kalbame.150 i savo vidinį pasaulį.. Intravertiškas žmogus gali būti labai uždaras ir linkęs šalintis kitų. nelaimingais ir nuskriaustais. jie mėgsta „devynis kartus pamatuoti". Intravertas linkęs patylėti. net savo išvaizda. dirglus. tiek intravertų tarpe. Tai aktyvūs. tvarkydamas drabužių spintą ar įrankių dėžę. moka jas saugoti. Būti tarp žmonių ir būti tų žmonių dėmesio centre. Akį rėžiantys rūbai. o priverstinis buvimas vienumoje juos slegia. dėl to dažnai patekdamas į viršininkų nemalonę. nei veikiantis žmogus. kad elgėsi kaip koks „mėmė". ekstravertiškas bendravimas bus nepakeičiamas. kad tokių žmonių yra tiek ekstravertų. traukiantys ir prikaustantys aplinkinių žvilgsnį . kaltina save. patyrimą. Toks žmogus . jis mieliau bendraus tik su panašiais į save. turintys organizacinių gebėjimų žmonės. aišku.tai aktyvūs žmonės. lengvai pakeliantis bet kokią aplinkinių nuotaiką ir mėgstantis vadovauti. kuri asmenybės orientacija geresnė . Kaip ir kalbant apie temperamentus. Laisvą laiką jis su įkvėpimu leis namuose.. bendraudamas su kitais. mintis. Turėtume pasakyti. Jis. nes jaučiame. atsakymas priklauso nuo to. ir jis vėliau gailisi. kurioje reikia apginti savo tiesą. Dėl to. Aišku. gali būti ir impulsyvus. bet greičiausiai bus draugiškas. bet ištaisyti situaciją būna labai sunku. kad jie mums nuolat „tampo nervus". Aišku. Intravertai . pvz.puikus svetimų nuotykių ir išpažinčių klausytojas. Bendraudami jie jaučiasi kaip žuvys vandenyje. pvz.tai yra ekstravertui tikras gyvenimas. taikūs. įžeidus. išsiskirs raiškia kalba ir gestikuliacija. Ši savybė kelia pagarbą ir pasitikėjimą aplinkinių akyse. lengvai užmezgantys kontaktus su kitais.santykiuose su kitais greičiau bus ramūs. čia puikiai elgiasi kaip tik intravertas. laiku nepasipriešina ant galvos kraunamoms pareigoms. o nusprendę veiks nesidairydami. Gyvenime mums tenka susitikti su tokiais žmonėmis. įvykių sūkuryje . Ekstravertai . Toks žmogus. vejamas aktyvumo.ekstraverto stichija. Būdamas jautrus ir linkęs į pesimizmą. Tai tikras užkietėjęs namisėda. bet „šaukštai jau būna po pietų". todėl lengvai tampa neteisingo elgesio su juo auka. Prieš priimdami sprendimą. Tuo tarpu ekstravertas. kur reikia patylėti. interesus. su kuriais bendrauti mums nemalonu. Tipišką ekstravertą lengva atpažinti kitų žmonių būryje: jis bus dėmesio centre. jis vėliau gailisi. „kiša savo trigrašį" ne vietoje ir ne laiku. pyksta ant savęs ir aplinkinių.ekstravertiška ar intravertiška. . Tai greičiau mąstantis ir jaučiantis. Situacijoje. jausmus. kartais mėgstama diskutuoti. atsargūs. išklausyti naujo viršininko nuomonę. turintis humoro jausmą.

o šis klausia. po vienu stogu gyvenantys kelių kartų žmonės dažnai neišvengia trinties ir konfliktų. kaip galima naudingai bendrauti. Kirschner. Atpažįstate? Nemalonus tipelis. aplesiną duoda. bet argi ne taip elgiasi piktybiškas intravertas? Kyla klausimas.tai ne šventė. inspektorių. Nesuabsoliutinkime. Visi vaikai Kalėdų seneliui eilėraščius sako. ką sena ragana kalba. nei iš vietos. iš kur tokie žmonės atsiranda? Priežasčių gali būti daug. kiek gali būti naudingas kylant karjeros laiptais.aktyvus karjeristas. tėvelis neša „ožį" į rato vidurį ir liepia deklamuoti. ji pagiria anūkėlę.. Fromm. tapdamas anot E.151 Tiesa. bet ne mažiau bjauriai. veikia tyliai. jo akimis. pašokdins jis dar kitus. Į tas kovas dažnai įtraukiami visi šeimos nariai. Suaugęs toks vaikas „suves sąskaitas".atkerta dukrelė. kad dovanų gautų. ar ne? Intravertas. nors tie kiti nei toje eglutėje buvo. Šeimoje kartais patys suaugusieji mažam ekstravertukui demonstruoja. Močiutė klausia anūkėlės. mokantis bendrauti su reikalingais žmonėmis. tikrintojai nieko įtartino. nei jo gėdos matė. kas pažeistų įstatymus. Kuo ne gera mokykla. Kiekvienas žmogus. ant visos šventės. Taip elgiasi tipiškas intravertukas. ekstravertas savo gebėjimą užmegzti kontaktus ir lengvai bendrauti su kitais gali naudoti savanaudiškiems tikslams kitų sąskaita pasiekti. Pyksta vaikas ant vaikų. Pvz. Patinka tėveliui atsakymas. kaip žodžiu naudos pelnytis? Arba kitas matytas vaizdas. ką jos veltėdis tėvas daro anam kambaryje. .tai ašarų pakalnė. kuri jam kelia tiek nepatogumų ir baimių. slaptai. bet atsiranda koks vienas. saldainį duoda. o anūkėlė atkerta: „ką ten tas tinginys gali veikti". Įsivaizduokime įstaigą. Tuo tarpu vienas tylus. vertas tiek dėmesio. Darbe tvyro neišpasakyta įtampa. pvz. _ . Tipiškas tokio žmogaus pavyzdys . nei dėmesio. kuriam labai nejauku būti ne tik nepažįstamų vaikų būryje. neranda. ir aš jums tai įrodysiu! Atpažinote anoniminių skundų autorių? Liaudiška išmintis sako. Vaikas lekia pas tėvą. lyg įkaltas į grindis.. visi darbuotojai pervargę. 1994). Nereikia jam nei dovanų. gyvenimas . jie „tampys nervus" skirtingai. kitokių tikrintojų. Patinka močiutei atsakymas. išsekę.. Brikman ir R. kuri neatsigina nuo įvairiausių kontrolierių. ant Kalėdų senelio. „prekine asmenybe". Netekęs kantrybės. bet dažniausiai tai auklėjimo klaidų padariniai (R. pagiria dukrelę. „Ką ten senė gero kalbės". bet ir naujoje aplinkoje. kad tyli kiaulė gilią šaknį knisa. „gadinantis nervus".. ramus jų bendradarbis trina delnus po stalu -taip jums ir reikia! Gyvenimas .

mažiau bendraujantys ir 1. Tokią poziciją sąlygoja patyrimas. kad čia kažkas ne taip. nėra vienintelis. žinodami šio žmogaus ūmumą. sukeliantys šiuos simptomus. Peris (1969) teigia. kyla susierzinimas. 1995).nuolatinis santykių aiškinimasis bei konfliktai. Psichologinėje literatūroje žmonės. Mes apsiribosime aptardami labiausiai paplitusius „sunkių" žmonių tipus (L.152 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis Skirstymas į ekstravertus ir intravertus. Nuodingumas pasireiškia mums įvairiais simptomais: • emociniais (pablogėja nuotaika. nei siekti įrodyti savo tiesą (net kai yra tikri.) • fiziniais (imame jausti silpnumą. kuo toliau pasitraukti nuo to žmogaus. o mes patys . su kuriais bendrauti mums yra naudinga. agresyvesnis. gali skaudėti galvą. kuris rodo. pajusti virškinimo sistemos sutrikimus ir 1.kaip galima turėti tokį absurdišką požiūrį! Šio žmogaus stichija . Nuodingieji veikia priešingai.1. Aplinkiniai. Buitinėje . pagerėja savijauta. verta sustoti dar ties vienu asmenybės skirstymu. Ginčuose jis yra profesionalas. imame vengti tolimesnio susidūrimo ir 1. paprastai privengia kontaktų su juo. tampame tylesni. tačiau kartais susidūrimai su juo yra neišvengiami. kad visus žmones. Tankas. kelis. nebūtinai informacine.1. vartoja grubius posakius.). kad mus labiausiai domina bendraujantis žmogus. Tuomet visi sveiko proto žmonės. o gal ir visus čia minėtus simptomus. Maistingieji yra tie. kad pradedame atsargiau kalbėti. teko patirti vieną. Glass. kalba pakeltu balsu. kad jie teisūs). pakyla nuotaika. jo balsas ar jūsų balsas tampa aštresnis. Turint galvoje.1. jog „įveikti" šio tipo „sunkų" žmogų beveik neįmanoma. pasikliaudami savo intuicija. nors ir labai paplitęs.) • elgesio (kyla noras kuo greičiau baigti bendrauti. su kuriais mums tenka susidurti. atidžiau renkame žodžius. su kuriuo susidūrus. gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis.1. atsiranda vidinė įtampa.stipresni. Pabendravus su jais. bet visada . Yra priskaičiuojama iki pusšimčio „sunkių" žmonių tipų. o to poveikio padarinius mes pajuntame vėliau. Tai grubiai ir tiesmukai bendraujantis žmogus.emocine prasme.) • bendravimo (pajuntame. Paprastai kitų atžvilgiu jis elgiasi labai agresyviai. o eilinis žmogus geriausiu atveju . dažniau vadinami „sunkiais" žmonėmis. būtų džiugu su tuo žmogumi daugiau nesusidurti ir 1. o jo veido išraiška rodo nusistebėjimą jumis . mes galime kaip grybus skirstyti į maistinguosius ir nuodinguosius.tik labai besistengiantis mėgėjas. galime imti prakaituoti. Vienas populiariausių šiuolaikinių psichologų F. mieliau būna linkę nusileisti „tankui" ir greičiau baigti bendravimą. Turbūt jūs jau prisiminėte žmogų.

Paprastai jie atlieka susirūpinusio jūsų gyvenimo situacija nenuilstamo patarėjo ir vadovo vaidmenį. dažnas mūsų turime kartaus patyrimo iš bendravimo su visažinančiu žmogumi. apie kurias jūs nė neįtarėte). Tuo pasigirti paprastas mirtingasis dažniausiai negali. smarkiau ima plakti širdis ar pritrūksta oro kvėpuoti. esam nepatenkinti savo išvaizda. lieka jausmas. Laidyti tokias „apnuodytas" strėles jam vienas malonumas. kaltina jus dėl savo dabartinių nesėkmių. jei kas suabejoja jo teisumu. kad strėlė buvo tiksli. Visažinis labai įsižeidžia. Mat savo nuomonei pagrįsti jie apsiginklavę tikromis ar menamomis citatomis. kliūna garo ir jūsų šeimos nariams bei giminėms. Jam visiškai nerūpi jūsų nuomonė. kad jis klysta. Tokie žmonės nepaprastai vargina ir priverčia kitus jaustis menkaverčiais. Ir todėl jis nepalieka jums jokių šansų įsiterpti. Kiekvienas mūsų turime psichologinį „Achilo kulną". Tokios savijautos kaltininkas -snaiperio paleista taikli strėlė į jūsų silpną vietą. Snaiperis.. galėtume jį sulyginti su krokodilu. turite būti pasiruošęs ir labai budrus.snaiperis bendraudamas taikliu žodžiu primena mums ir pabrėžia mūsų įsivaizduojamą arba tikrą nepilnavertiškumą kurioje nors srityje. Granata. Šie žmonės kiša nosį ir į dalykus. padarytomis nuo to laiko. . Save gi jis laiko tiesiog greitai užsiplieskiančiu žmogumi ir stebisi. kurie jų neliečia. ką.153 kalboje tokie žmonės yra vadinami paprastai . o pasikeitusi jūsų veido išraiška. pvz. Paprastai šiuo atveju jūs esate tik statistas. Net jei jūs įrodysite. nuolatos kalbantis ir reiškiantis savo nuomonę visais gyvenimo klausimais. Kartais būna sunku įvardyti. mes sužinome tik tada. Vaizdžiai tariant. kaltas liksite vis tiek jūs. kad kažką labai svarbaus šiuo momentu praradai. mat. materialine padėtimi ar erudicija. kad toks žmogus priklauso „sunkiųjų" žmonių tipui. kai susipažinote (beje. Deja. nes jį laiko neprognozuojamu (neaišku. Tačiau staiga jūs pajuntate. bet ne su jumis. Tai žmogus.akiplėšomis. kaip aplinkiniai to nesupranta ir leidžia sau pykti. atrodytų. Amžinas pesimistas. kuris kalba jums. Išsirėkęs ir emociškai išsikrovęs žmogus-granata labai greitai nurimsta ir toliau gali bendrauti lyg niekur nieko. Tuomet jis ima kaltinti jus nuodėmėmis. kai jis praveria burną. Iš pažiūros tai. Žmogus . Visažinis. Aplinkiniams toks bendravimo būdas kelia nerimą. Tai žmogus. Pabendravus su tokiu žmogumi. kad jūsų neprarytų. jį veikia įkvepiančiai. kad jus išpila prakaitas. ramus ir adekvačiai bendraujantis žmogus. kai jis nei iš šio nei iš to pratrūksta lyg perkūnas iš giedro dangaus. Apie tai. Saugumo sumetimais jie linkę mažiau kontaktuoti su tokio tipo „sunkiu" žmogumi. reikalingas visažiniui kaip dingstis pademonstruoti savo „beribes" žinias. kada jam vėl kas šaus į galvą). bylojanti.

kad esi visavertis gero organizatoriaus komandos narys. Paprastai jis moka savo reikalus pateikti jums taip. Jei į tokį kaimyną kreipsitės degtukų.„bandžiau" arba: „neverta bandyti. jei tai jam bus naudingiau. sakydamas. kuriam tikras bendravimas reiškia galimybę išsakyti savo nesibaigiančias bėdas kitam. lyg mostelėjus burtų lazdele. kad jie nei Dievui žvakė. .. o vėliau pakeičia savo planus jūsų net neįspėję. Aišku. Kartais jis padaro jums smulkią paslaugėlę. Mat. nes kontaktų iniciatorius yra „vartotojas". Amžini pesimistai su entuziazmu dalijasi savo niūriai pesimistiniu požiūriu. pilką žmogelį. tuo tarpu jūsų gyvenimo džiaugsmas ir entuziazmas išblėsta. Šis žmogus visada yra šalia jūsų. Vartotojas. kad. Jūsų darbas tėra tiktai klausyti ir dūsauti kartu su bėdojančiu pašnekovu. po tokių „pasidalinimų savo nuomone" amžini pesimistai atkunta. kad jis pats jau visą mėnesį jų neturi. Šiais sunkiais laikais jie turi apsčiai medžiagos jums įrodyti. Į tai nelaimingasis tik giliai atsidūsta. kai jis mus stipriai apgauna. bet deja. Nepatikimasis. kad aplinkiniai prieš jų pačių valią yra įtraukiami į tarnybą jam. Kartais kyla viltis. Nuolat besiskundžiantis. kad jūs piktnaudžiaujate jo gerumu. gal šį kartą jums pasiseks. nesugebantį kovoti dėl savo interesų. Kaip bebūtų keista. Savo aplinkoje tikrai rasime vienišių. kad dirbti jo darbą jums atrodo viena nauda ir sėkmė. Jei paprašysite žiupsnelio druskos. kai jūs jam esate reikalingas. Kartais klausytojas susigundo paguosti nelaimingąjį. Šį žmogų mes atpažįstame tik tuomet. ir mes dar turime laiko nepakliūti į jų spąstus. deja. kaip jis galėtų padėti besiskundžiančiam. kad tik ko blogo tas besikreipiantis nesumanytų. bailų. Liaudyje apie tokius žmones sakoma. jų nuotaika pagerėja. jis su siaubu akyse sumeluos.viltingą požiūrį į pasaulį. geriausia būna. paprastai žmogus ima galvoti. kuri. pakelia akis į dangų ir ištaria savo sakralinę frazę: „ir už ką man visi tie vargai". ir kad jo dukters devintukai ir aštuntukai irgi yra geri pažymiai. Tai žmogus. vis tiek nieko gero iš to nebus". Išvengti susidūrimo su tokiu žmogumi yra sunku. į kuriuos besiskundžiantis tik mosteli ranka . pasirodo vėliau. kad net dabartinė jūsų sėkmė yra tik didelės nesėkmės pradžia. pvz. kuris organizuoja gyvenimą taip. Tai žmogus. bet jis būtinai primins. kai tokie žmonės atsiskleidžia smulkiuose reikaluose. silpną.154 bet visada . Pirmą kartą susidūręs su juo.. Tokio tipo žmonės paprastai visada lengva ranka prisiima atsakomybę už kokių nors reikalų tvarkymą. yra atlygis už tolimesnę jūsų sunkią tarnystę jam.. Dažnai pažeria eilę patarimų. kuris bus linkęs neturėti su kitais žmonėmis jokių reikalų. Vartotojas be skrupulų tave pakeis kitu. Vengiantis nemalonumų. ne visų tėvų vaikai mokosi tik dešimtukais. bet tai šiuo atveju tėra tik iliuzija. nei velniui šakės.

kad geriausias ginklas . o nuotaika bus sugadinta ir laikas . Negrasinkite. o „amžinas pesimistas" sėkmingai gali jus apvilti kaip „nepatikimas tipas". nes vis tiek nieko nelaimėsite. kad ir kaip norėtųsi pakovoti dėl teisybės! Dar kartą prisiminkime. geriausia. Deja.. kad „sunkus" žmogus nesiduoda išoriniams poveikiams. 4. Būkite tvirti. prisiminkite. protingesnis ir 1. kad „sunkus" žmogus elgiasi taip su visais (ne tik su jumis) ir nemanykite.1. kurių menkavertiškumu galima mėgautis iki soties. kol imame suprasti. Prisiminkite. kurių pakeisti negalime (jis -bendradarbis. bėda ta. „vartotojas" kartu gali būti „tanku" ar „granata".155 Konkurentas. . Gyvenime dažniausiai sutinkame mišrius „sunkių" žmonių tipus. 5. pradedant studijomis ar darbu.nepailstantis pagyrūnas. baigiant gyvenimo draugo ar draugės pasirinkimu. Jokiu būdu nesivelkite į ginčą.). Kyla klausimas. kad jo skirtų mums kaltinimų priežastys yra susijusios ne su mumis. giminė ir t. o su juo pačiu. ir „receptas". kad įžeidimų jūs nusipelnote! 2. kuris siekia aplinkinius nustebinti tuo. Tai nuolat siekiantis pirmauti žmogus. Bet dažnai mes susiduriame su tokiomis aplinkybėmis. Aišku. jis jus nuginčys. Praeina nemažai laiko. Jis veržiasi pirmauti. Taigi laimėti . Jei jūs pasakysite. kaip reikėtų bendrauti su „sunkiu" žmogumi. kad daug dirbote. kad tai būtų konstruktyvu ir abipusiai naudinga. kaimynas. Dažniausiai mes ne iš karto susigaudome.humoras bei kantrybė. Jis išnaudos bet kokią situaciją jums nurungti. tai supratus. kaip „sunkų" žmogų paversti maloniu bendravimo partneriu dar neišrastas. nes jis gindamasis puls. 3. pasistengti daugiau su tuo žmogumi nesusidurti. Konkurentas . Ką daryti tokiu atveju? Štai keletas patarimų: 1. nors jau seniai laikas sustoti. kad dirbo dar daugiau. kad jis už jus yra daug geresnis.jokių šansų.prarastas. pvz. Nekalbėkite su juo iš aukšto ir nesižeminkite. Konkurentas brangina tik tokius draugus. jog „paprasto" žmogaus bandymas susikauti su „sunkiu" žmogumi tebus mėgėjo kova prieš profesionalą. nes jis atsakys tuo pačiu ir nekaltinkite. t. kad susiduriame su „sunkiu" žmogumi.

būsite apkaltinti nemokšiškumu. galima pavadinti savigarba. Žmogus. apgaulės. Taikdarys. kad iš viso su juo kalba: „kas gi aš toks kad su manim turėtų kalbėti?" Jis niekada nieko neprašo. su viskuo sutiks. kaip žmogus save įsivaizduoja ir kaip jis save vertina. abejinga(s) sau ir kitiems. Jis trokšta vienintelio dalyko . tampa apatiška(s). išsiskyrimas su mylimu žmogumi ir 1. Garsi šiuolaikinė psichologė V. Kartais pakanka tik gerai išsimiegoti ar pailsėti savaitgalį ir vėl jausiesi „formoje".). stipriai įtakojantis bendravimo ypatumus. kad labai daug kas gyvenime priklauso tik nuo jų pačių. Savigarba gali būti aukšta ar žema. šalia kurio atsidūrę. Jis padarys viską. kad tik būtų taika ir ramybė. būdinga žemos savigarbos žmonėms. Nuolatinė baimė. Žema savigarba paprastai yra painių. Jo laikysena . kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja ir nieko nesiima daryti be kitų pritarimo. kad gali pabūti šalia jūsų. Todėl jie arba aklai paklūsta kitiems ir žeminasi. Satir teigė. kad tai. Tai priklauso nuo aplinkos. nes tėvų reikalavimai jiems nėra aiškūs ir nuoseklūs. 1972). Tuomet ir mūsų bendravimas su kitais pasikeičia.dar vienas asmenybės aspektas. Taikdarys visada sutinka su kritika jo adresu ir yra dėkingas. pojūtis. nemandagumu. kuris visą laiką su baime „laukia" pajuokos. bejėgiai susidoroti su iškilusia gyvenime problema (neišlaikytas egzaminas. arba grubiai despotiškai pavergia kitus. Bendravimas čia dažniausiai pagrįstas baime ir grėsme. kurie jaučiasi savo gyvenimo šeimininkais ir žino. Dažnai tose šeimose vaikai nesijaučia psichologiškai saugūs. Tai žmogus. jog esi nepajėgus siekti užsibrėžto tikslo ar įveikti kelyje atsiradusios kliūties dažniausiai esti laikinas. nes vaikystėje jam buvo įskiepyta mintis. kai jaučiamės silpni.1. Čia galime išskirti keturis elgesio tipus. Jis laimingas vien dėl to. Kaltintojas. laimei. dėl to nepasitiki kitais ir save izoliuoja. Tokiems žmonėms labai sunku savarankiškai žiūrėti į pasaulį ir nepriklausomai mąstyti. Prisiminkime save tuomet. kad jis yra bejėgis ir auka. jog ko nors prašyti yra egoizmas. Pats jis jaučiasi menkysta. Tai būdinga žmonėms. Satir. pažeminimo ar įžeidimo. kurioje formavosi asmenybė. Visa jo laikysena sako. nejautrumu ar dar kuo nors. būdingus žemos savigarbos žmonėms (V.156 Bendravimas ir savigarba Savigarba . Bet.kad aplinkiniai būtų laimingi bei patenkinti juo. negarbingų tarpasmeninių santykių šeimoje rezultatas. stumia juos į savigyną. Taigi koks žmogus susiformuoja tokioje aplinkoje? Tai žmogus. Jis ar ji dažniau tampa kitų blogo elgesio auka.

demonstruodamas protinius gebėjimus ir erudiciją. Vaikystėje jam buvo sakoma. kad jis nebūtų toks rimtas. kad jis čia svarbiausias. jis ne tik nerimauja. kaip jam išeis. be jokios emocinės išraiškos. Jis jaučiasi nieko vertas. kad jo mintys kažkur kitur. turintis aukštą savigarbą? Tai žmogus. Nusišalinęs.žmogiškos. jis geba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems žmonėms. Aišku. viskas būtų puiku". demonstruojantis šaltumą ir susikaupimą. Būdamas optimistas.. Aukštos savigarbos žmonės. Tai ypač racionalus žmogus. taisyklės . atviri ir pilni pozityvių nuostatų bei gyvenimiškos jėgos. kovok". bet pasijunta tvirčiau. jis lyg pats save stengiasi įtikinti. kaip tai pakeisti. kai stebi jam paklūstančius ir įbaugintus žmones. kad galės kreiptis į kitus. kad visada sugebės priimti svarbius sprendimus savo gyvenime. vienišas ir žemos savigarbos. Žmonės gyvena taip tik todėl. jog nežino. Ką jis bedarytų ar bekalbėtų. Jo kalboje pilna nesuprantamų. kurį suvokiame kaip nuolat kvailiojantį arba kalbantį „ne į temą". Tokios šeimos narių bendravimas būna aiškus ir garbingas. teigia V. tu per daug protingas. Anksčiau. nukreiptos į savitarpio supratimą. nesibaigiančių mokslinių išvedžiojimų. Jei sunkią minutę reikėtų pagalbos. Aukštos savigarbos žmogus jaučia. kad jis čia šeimininkas. kartais grūmoja. Viduje toks žmogus jaučiasi pažeidžiamas. Jo kūno laikysena yra įtempta. Satir. Dabar. vaikystėje. kad gali būti kitaip arba nežino. Viduje jis jaučiasi niekam nereikalingas ir vienišas. Pats jis jaučiasi svarbus ir reikalingas. Koks yra žmogus. Jis kalba pakeltu balsu. Ir šis žmogus tebekovoja. atsakingumo. Ryšiai tarp visų šeimos narių yra natūralūs. skatinančią aukštos savigarbos formavimąsi vaikuose. namuose sukuria atmosferą. neimtų taip visko į galvą ir gyventų. suaugęs. kurioje yra. patekęs į keblią situaciją. Vaikystėje jis girdėdavo: „nedaryk kvailysčių.157 demonstruoja. bet ir ieško išeities. kad klystum". Tai nereiškia. kas vyksta čia ir dabar. jam buvo sakoma „nenusileisk. Tačiau. o balsas monotoniškas. kuris aplink save sukuria sąžiningumo. dažnai rėkia. Visa jo laikysena sako. atjautos ir meilės atmosferą. skatinančios kiekvieno šeimos nario asmenybės augimą. . Tai žmogus.. jis jaučiasi vienišas ir nelaimingas. jis žino. kad jis šio to dar vertas. tai neturi nieko bendra su tuo. kad jis gyvena jame. tarptautinių žodžių. Niekas nenori tokio blogo gyvenimo. Kompiuteris. kad tokį žmogų visada lydi sėkmė. Jis pasikliauja savimi ir žino. augindami vaikus. Bendraudamas jis nereaguoja į klausimus ir jaučiasi visiškai nusišalinęs nuo situacijos. bet nuolat kartoja: „jei ne jūs (ar ne tu). kad pasaulis tampa geresnis jau vien dėl to.

Kokiu elgesiu jis pasireiškia? 2. Socialinių mokslų fakultete prie Psichologijos katedros taip pat veikia nemokama psichologinė konsultacija studentams bei darbuotojams. kaip jums atrodo. veikiama mūsų kintančios aplinkos ir patyrimo. kad visi mes galime jaustis laimingi. KTU. sangviniko. Koks jūsų pačių temperamentas? Kodėl taip manote? 3. Ar kada nors bandėte keisti savo bendravimą su konkrečiu žmogumi? Pasisekė? O jei nepasisekė. tai. Be to. labai svarbi ir paties žmogaus pozicija. formuojasi per visą gyvenimą. Pasvarstykite: 1. Nepamirškime. tik tam reikalingos veiklios mūsų pačių pastangos. kurių žema savigarba? Iš ko apie tai sprendžiate? 4. kuriems būdingas choleriko. flegmatiko ar melancholiko temperamentas.158 Savigarba. Ar galėtumėte prisiminti savo susidūrimą su aukštos savigarbos žmogumi? Kas labiausiai jo elgesyje jums įsiminė? 5. Prisiminkite savo pažįstamus žmones. kad ta ar kita savybė mums trukdo pasiekti užsibrėžto tikslo gyvenime. Be to. Yra išleista nemažai knygų. kaip įveikti vidinius sunkumus. ypač jei matome. patariančių. kodėl? . veikia nemažai prieinamos psichologinės pagalbos tarnybų. Ar pažįstate žmonių. Mes daug ką galime pakeisti savo pačių pastangomis.

159 .

J. politologija ir sociologija.reikšmingas teorinis ir taikomasis mokslas (vien JAV konfliktų problemas tyrinėja dešimtys tyrimo centrų.6-ąjį dešimtmetį ir 6-ojo dešimtmečio pabaigą dabartinį laikmetį. arba konflikto priežastys. nors daugiau ar mažiau šias problemas liečia ir filosofija. Psichologijos moksle galima skirti du stambius konfliktų tyrinėjimo laikotarpius . I. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai.XX a. ėmė ryškėti skirtingos konflikto sampratos.ne visada tinkama konflikto sprendimo strategija? Kada verta pasitraukti iš konflikto? Konfliktas mano. Jeigu konfliktai neišvengiami.pasitikrinkite savo pulsą: greičiausiai išvis negyvenate. Antrojo periodo pradžioje susidomėta pačiu konfliktu: pradėta kurti konflikto psichologijos terminologija. psichoanalizės ar sociometrijos) sudėtinė dalis.. 7-ojo dešimtmečio pabaigos ruošiami konfliktologijos bakalaurai ir magistrai). kodėl gi neišmokus. Trumpai apžvelgsime abiejų periodų svarbiausias kryptis (A. Kai du žmonės pretenduoja į vieną ir tą patį. sunkiai rastume žmogų.. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA • • • • • Ar konfliktas . Šiuolaikinė konfliktologija . istorija. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo išskirtas kaip atskiras tyrimo objektas. Ancupov ir A. sociobiologija. Turbūt supratote.gyvenimo norma? Ar gali konfliktas turėti teigiamas pasekmes? Kodėl kompromisas . gerai konfliktuoti? Truputis istorijos Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija. karo mokslai. matematika. Kas tai? Jeigu Jūs teigiate. konfliktas neišvengiamas.160 9. Šipilov.. . pradžią . netgi menotyra. pedagogika. nuo XX a. 1999)... ką norėjome pasakyti? Net ir labai ieškodami... o buvo plačių koncepcijų (pvz. bet ne pats konfliktas. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. kad niekad nekonfliktuojate . sutikime.. viduje..

161

/ laikotarpio kryptys: Psicho analitinė. S. Freud laikomas vienu pirmųjų žmogaus konfliktiškumo koncepcijos kūrėjų. Nors jis daugiausia domėjosi asmenybės vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis žmogaus dvasinio gyvenimo elementas), didžiausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmeninių konfliktų priežasčių jis patarė ieškoti pasąmonėje. S. Freud pasekėjas A. Adler teigė, kad konfliktai kyla asmenybei bandant išsivaduoti iš nepilnavertiškumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems prieš kitus. K. Horney konfliktų šaltiniu laikė nepakankamą artimųjų, visų pirma tėvų, geranoriškumą individo atžvilgiu. E. Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai žmogus negali realizuoti asmeninių tikslų ir poreikių. Etologinė. Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis mokslininkas, iškėlęs hipotezę, jog pagrindinė socialinių konfliktų priežastis individo ir minios agresyvumas. Pagal jį, gyvūno ir žmogaus agresyvumas niekuo nesiskiria; agresija - nuolatinė gyvo organizmo būsena. Grupinės dinamikos. Buvo pasiūlyta elgesio dinaminės sistemos koncepcija: įtampa kyla tada, kai pažeidžiama pusiausvyra tarp individo ir aplinkos. Ši įtampa pasireiškia konflikto forma. Konflikto šaltiniu gali būti, pvz., grupės lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas asmenybės motyvacijos ir individų tarpusavio sąveikos struktūros reorganizacija. Frustracijos - agresijos. Pasiūlyta nauja konflikto hipotezė: agresija visada kyla dėl frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojančią frustraciją (frustracija - slegianti įtampa, nerimas, neviltis ar pyktis, atsirandantys dėl vidinių ar išorinių kliūčių trukdančių siekti tikslo). Elgesio. Konflikto priežasčių ieškoma ne tik biologinėje elgesio prigimtyje, bet ir socialinėje aplinkoje, kuri keičia įgimtas individo savybes. Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla dėl žmonių emocinių tarpusavio santykių jų tarpusavio simpatijų ir antipatijų. Visi konfliktai - nuo tarpasmeninių iki tarptautinių - gali būti išspręsti erdvėje „perstatant" žmones pagal jų tarpusavio emocinį suderinamumą. Interakcionistinė. Laikoma, kad konflikto priežastys - socialinėje tarpusavio sąveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojūtis. Norėdamas juos panaikinti bei prisitaikyti prie aplinkos, individas imasi aktyvių veiksmų. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai.

162

Sociotropinė. Konfliktai neišvengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai - baimė, bandos jausmas, savęs įtvirtinimo poreikis ir kt. Šie instinktai paveldimi, todėl ir konflikto šaltiniai amžini. // laikotarpio kryptys: Teorinė - žaidimų. Šios krypties atstovai stengiasi sukurti universalią tarpusavio sąveikos konfliktinėse situacijose ir konfliktų sprendimo schemą. Įvairūs elgesio konfliktinėje situacijoje stiliai apibendrinti išskiriant du pagrindinius elgesio tipus - kooperatyvų ir konkurencinį. Konflikto pagrindas nesuderinami tarpusavio sąveikos dalyvių tikslai. Didelis dėmesys teikiamas ir konflikto dalyvių motyvams. Konfliktai gali būti sprendžiami konstruktyviai ir destruktyviai. Organizacijos sistemų teorija. Tiria žmonių konfliktiško elgesio realiose situacijose stilius. Pagal nuostatų konkurento atžvilgiu ir tikslų siekimo derinį autoriai išskyrė penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireikšti konfliktinėje situacijoje: konkurenciją, prisitaikymą, vengimą, kompromisą, bendradarbiavimą. Derybų proceso teorija ir praktika. Tai perspektyvi taikomosios psichologijos kryptis. Tyrinėtojai sprendžia dvi problemas: kas lemia konfliktuojančių pusių pasiryžimą pradėti derybas ir kaip turėtų vykti derybų procesas. Pastaroji problema ištyrinėta geriau.

Konflikto samprata, tipai, sprendimas
Geriausias būdas išspręsti konfliktą-jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du žmonės vienu metu pretenduoja į vieną ir tą patį, konfliktas tampa neišvengiamas. Konfliktas - tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą. Situacija vadinama prieškonfliktine, jeigu: • esant priešpriešai (tikslų, interesų ir t. t.) mes neišgyvename neigiamų emocijų (pvz., diskusijų metu) • nemalonūs jausmai yra išgyvenami, nors mes jų išoriškai neparodome ir atvirai neišsakome savo priešingų pozicijų.

163

Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra „neteisinga", agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį: • konfliktas - santykių, procesų vystymosi šaltinis • konfliktas - signalas asmenybei keistis • konfliktas - galimybė suartėti • konfliktas - galimybė „išelektrinti" įtemptus santykius. Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie: 1. Vidiniai asmenybės konfliktai 2. Socialiniai konfliktai: • tarpasmeniniai • tarpgrupiniai • tarptautiniai. Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Tačiau šio tipo konfliktai, jų motyvai yra paaiškinami lengviau, jeigu lygiagrečiai yra analizuojamos ir sunkios asmenybės situacijos, kurios tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Todėl asmenybės konfliktams skirsime atskirą skyrelį. Vidinių asmenybės konfliktų tipai Jau minėjome, kad sunkios asmenybės situacijos įtakoja mūsų tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenybės situacijoms priskiriami vidiniai sunkumai, krizės ir konfliktai. Beje, paminėti sunkių situacijų tipai tik retais atvejais reiškiasi izoliuotai vienas nuo kito - dažniausiai jie tarsi „susisluoksniuoja" tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybinės krizės nulemia naujų vidinių sunkumų atsiradimą ir pan. Vidiniai sunkumai - tai santykinai nesudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, neryžtingumas, nerasta išeitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbūt nerastume žmogaus, kuris kada nors nebūtų išgyvenęs vidinių sunkumų. Asmenybės krizės - ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai. Skiriamos raidos, neurotinės ir trauminės krizės. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterijų): gyvenimo veiksmų krizės („nežinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo motyvacijos ir tikslų krizės („nežinau, dėl ko gyventi"), gyvenimo prasmės

164

krizės („nežinau, kam apskritai gyventi"). Krizės - tai sunkiausios asmenybės situacijos. Vidiniai asmenybės konfliktai apibrėžiami kaip aštrūs negatyvūs, išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidinių asmenybės struktūrų kovos ir atspindintys prieštaringus ryšius su socialine aplinka. Be to, dėl neigiamų asmenybės išgyvenimų uždelsiamas sprendimo priėmimas. Kas priskiriama vidinėms asmenybės struktūroms? Tai yra : Motyvai. Jie atspindi įvairaus lygio mūsų siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir 1.1.) ir gali būti išreiškiami sąvoka „noriu". Vertybės. Jos gali būti asmenybės („Man vertinga") arba priimtos mūsų vien todėl, kad šių vertybių prisilaikoma visuomenėje, arba jos yra kažkaip kitaip vertingos. Todėl pažymėkime šias vertybes sąvoka „reikia, reikalinga" („Aš turiu"). Savivertė. Ji apibūdinama kaip individo reikšmingumas pačiam sau, kaip savų galimybių, savybių, savo vietos tarp kitų įvertinimas. Savivertė atspindi mūsų pretenzijų lygį, todėl yra lyg savotiška mūsų aktyvumo „žadintoja". Savivertę galima išreikšti sąvoka „galiu" arba „negaliu" („Aš esu"). Mūsų vidiniai konfliktai reiškiasi įvairiose sferose: kognityvinėje sferoje - Aš vaizdo prieštaringumu, žemesne savivertė, savo būsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonėmis dėl savo motyvų ir pan. emocinėje sferoje - emocine įtampa, neigiamais išgyvenimais elgesio sferoje - veiklos kokybės ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu. Sutrikusi asmenybės adaptacija, psichologinio streso sustiprėjimas yra laikomi integruotais visų trijų sferų rodikliais. Priklausomai nuo to, kurios asmenybės struktūros „įsivelia" į vidinį konfliktą, skiriami tokie pagrindiniai vidinių asmenybės konfliktų tipai: 1. Motyvaciniai konfliktai. Jie būna trejopi: • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai patrauklių alternatyvų (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija: negalėdamas apsispręsti, iš kurios šieno kupetos ėsti, jis iš bado nudvėsė).

Savivertės adekvatumas priklauso nuo to. kai individas nesugeba suderinti kelių atliekamų socialinių vaidmenų. dispečerio darbas reikalauja nuolatinės dėmesio koncentracijos. Aptarti asmenybinių konfliktų tipai glaustai nusakomi 9. objektas turi ir patrauklių.1 lentelėje.nuneigiama. Moralės (normatyviniai) konfliktai. 7." Taip interpretavę pirmąjį teiginį. 6... kad nejausčiau disonanso? Protingiausia -mesti rūkyti (bet tam reikia valios!).. Šie konfliktai kyla. Neadekvačios savivertės konfliktai. kaip Sabonis). 3. arba juos atlieka nekokybiškai ir dėl to išgyvena (pvz. kaip jis vertina savo sėkmes ir nesėkmes. kuri blokuoja jų patenkinimą (pvz. kad aš nerūkau" puikiai derėtų prie anksčiau paminėto pirmojo teiginio. noriu būti toks garsus... t. Ką daryti. kad rūkyti kenksminga" ir „žinau. Kognityviniai konfliktai. Pretenzijų ir savo galimybių vertinimo išsiskyrimas sukelia nerimastingumą. Tai konfliktai tarp noro ir pareigos. „žinau. ir nepatrauklių pusių (pvz. Adaptaciniai konfliktai. emocinius „sprogimus" (pvz. Jų priežastis .165 • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai nepatrauklių alternatyvų (ne vienam pažįstama situacija. stengiantis jas realizuoti). gero dėmesio paskirstymo ir perkėlimo. Tačiau dažniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias . dirbantis studentas).kognicijų (žinių. • Kai tas pats tikslas. kai „iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę"). tarp „noriu" ir „reikia" (pvz. nerūkydamas negalėčiau susidoroti su stresu ir t.. „Žinau. disonansą sumažiname iki minimumo arba išvis imame jo nejausti. Tai konfliktai tarp norų ir tikrovės. Pvz. kiek individas yra savikritiškas.. 5. bet sukurta šeima atnešė daugybę „reikia"). . 4. bet neįdomesnis . Nerealizuoto noro arba menkavertiškumo komplekso konfliktai. noriu ir toliau gyventi laisvą studentišką gyvenimą. pakeičiama pirmoji kognicija: „Žala sveikatai yra išgalvota. Vaidmenų konfliktai. O tai būdinga ne kiekvienam).ką daryti?) 2. be to. fizinės ar psichologinės galimybės (pvz. kad aš rūkau". naujai siūlomas darbas yra geriau apmokamas. įsivaizdavimų) prieštaringumas. Jie pasireiškia kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir žmogaus profesinės. aukštos pretenzijos ir nuolatinės nesėkmės.

Jausdami nuolatinę įtampą. nerimastingesni. dirbame ir mokomės neproduktyviai. J. Destruktyvūs konfliktai neretai perauga į gyvenimo krizes ir lemia neurotinių reakcijų susiformavimą. kai vidinis asmenybės konfliktas perauga į neurotinį konfliktą. Ancupov ir A. gali stabdyti asmenybės raidą. bendraudami tampame agresyvesni. nebekontroliuojame savęs. 9.166 Vidiniai konfliktai gali turėti teigiamų ir neigiamu padarinių. Aštrūs vidiniai konfliktai žlugdo ir tarpasmeninius santykius. I. bet jis nieko negali pakeisti. jie gali būti konstruktyvūs (produktyvūs. Dažni ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvumą. neranda racionalios išeities iš susidariusios padėties. gilesnį savęs pažinimą. Šipilov. Tai atsitinka tuomet. atveriantys perspektyvas) ir destruktyvūs (griaunantys asmenybės struktūras). dirglesni. mes imame nebepasitikėti savimi. formuoja adekvačią savivertę. tampame dirglūs. Konstruktyviai sprendžiami konfliktai padeda mums tobulėti. Pagrindiniai vidinių konfliktų tipai (A. kai žmogui vidinis konfliktas yra labai svarbus. 1999) Ypač daug problemų mums kyla tada.1 lentelė. Dažniausiai skiriami tokie neurotinių konfliktų tipai: .

Stengdamiesi realizuoti visas visų vaidmenų funkcijas. Neurasteninis tipas: pasireiškia prieštaravimu tarp asmenybės galimybių ir tarp sau keliamų per didelių reikalavimų. Gyvenimo principų laikymasis padeda išvengti daugelio situacijų. 2.adekvati savivertė. išskirkime prioritetus. Realiai vertinkime situaciją ir. Optimizmas gyvenime . nesigriebkim visų problemų spręsti iškart. .svarbus asmenybės psichinės sveikatos rodiklis. tai vidinius prieštaravimus įveiksime žymiai lengviau. kad tai taptų taisykle. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir aukšti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai žmogui. kurie turėtų padėti nepakliūti į vidinių konfliktų spąstus: • Nuspręskime. elgesio schemos ir adaptyvumas. su aplinkinių keliamais reikalavimais. Isterinis tipas: asmenybės aukštos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos sąlygomis.167 1. Tarpusavy turi derėti stabilios nuostatos. Jei mums pavyks rasti jėgų savyje pakeisti įprastą nebeproduktyvų egzistavimo būdą. Blaiviai vertinkime savo galimybes įgyvendinti tuos norus. • Nusileisdami smulkmenose. tikra. • Mokykimės valdyti savo emocines būsenas. kas mums gyvenime yra vertinga. • Kita vertus. • Tikėkimės geriausios įvykių eigos. Būkime lankstūs. kova tarp norų ir pareigos ir pan. nenukelkim jų „į vėliau". Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei būdingi prieštaringi poreikiai. valią. keiskimės. atsižvelgti į aplinkinių žmonių pretenzijas. • Nepamirškime vis pakoreguoti savo socialinių vaidmenų hierarchiją. neužimkim stručio pozicijos . 3. lankstumas. silpnumas. neišvengiamai įklimpsime į vidinį konfliktą. • Nebūkime savo norų vergai. nedarykime. sąžinės priekaištais ir pan. ištikimybė sau gali reikštis ir kaip inertiškumas. per didelis pastovumas. Per žema arba per aukšta savivertė dažnai susijusi su nenoru arba su nemokėjimu pripažinti sau svarbius dalykus.„galva smėlyje". nemokėjimas prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Toks vertinimo disonansas anksčiau ar vėliau atves į vidinį konfliktą. Vidinių asmenybės konfliktų profilaktika Štai keletas patarimų. • Nekaupkime problemų. konservatyvumas. Antra vertus. susijusių su abejonėmis. • Labai svarbu . jei reikia.

Vidinius konfliktus paprastai mes sprendžiame „įjungdami" savo psichologinius gynybos mechanizmus. nuleiskim negirdomis. Konstruktyvus sprendimas grąžina žmogui dvasinę pusiausvyrą. individualų ritmą. kasdien „dirbantis" psichikos mechanizmas. išsaugoti savigarbą.. kiti tuoj imamės veikti.. kylant vis naujiems vidiniams konfliktams. kad emocijų išgyvenimas ar demonstravimas gali turėti neigiamus padarinius. treti -„skęstame" savo emocijose. Cholerikai paprastai viską sprendžia greitai. Šie mechanizmai mums padeda sukontroliuoti savo emocijas. Gal kitą kartą pasiseks. dingsta įtampa. Beje. tarpasmeninio bendravimo nesklandumus.tai normalus.. jie linkę sukaupti šių konfliktų sprendimų „rinkinį". . Gynybos mechanizmų terminą pirmą kartą 1894 m. todėl labai skiriasi ir mūsų pasirenkamos konfliktų sprendimo strategijos: vieni pasineriame į ilgalaikius apmąstymus. kai patirtis pakužda.168 • Stenkimės nemeluoti. jų stabilumą. vidinių konfliktų. nepriimtinų impulsų. išmokti konstruktyviai žiūrėti į juos. netgi nėra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime susikurti savą vidinių konfliktų sprendimo stilių. Moterys kaskart iš naujo kenčia. kad vidinis konfliktas gali būti išspręstas konstruktyviai ir destruktyviai.. Psichologinė gynyba padeda palaikyti Aš vaizdo stabilumą. Vyrai racionalesni. Psichologinės gynybos mes tiesiog išmokstame gyvenimo bėgyje.geriau išsisukim nuo tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio temą. Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas Jau minėjome. mąsto nesiryždami imtis veiksmų. • Filosofiškai žiūrėkim į gyvenimo nesėkmes. ieškodamos galimų naujo vidinio konflikto sprendimo būdų. Melas gali sukelti kaltės jausmą. išsisukime pajuokavimu.1. intensyvumą ir 1. veikla tampa efektyvesnė. Taigi gynybos mechanizmai gina mus nuo nerimo. Jei negalim pasakyti tiesos . negatyvius išgyvenimus. Taigi temperamentas įtakoja vidinio konflikto sprendimo dinamiškumą: išgyvenimų kilimo greitį. kaltės jausmo. Freud. jiems geriau pralaimėjimas nei užsitęsęs neapibrėžtumas. Psichologinė gynyba . Ko gero. sukauptą patirtį jos lyg ir naujai išgyvena. Melancholikai ilgai svarsto. Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategijų pasirinkimui. tačiau nelinkę grįžti prie ankstesnių išgyvenimų. skirtingo temperamento žmonės skiriasi pasirenkamais konfliktų sprendimo būdais. pavartojo austrų psichiatras S. Mes esame skirtingi.

sąmoningas psichinių reiškinių šalinimas iš sąmonės. Regresija ..169 Neigimas ~ vienas anksčiausiai susiformuojančių ir paprasčiausių gynybos mechanizmų. nes neieškoma sprendimo. tėvų supykintas vaikas daužo žaislą. . objektą ar į save (pvz. Regresija reiškiasi nesąmoningas žmogaus siekimas susilaukti aplinkinių dėmesio ar priversti kitus išspręsti jo problemas. kurias turi jis pats ir kurios yra nepriimtinos pačiam (pačiai). kai priešiškumas. agresyvumas nukreipiamas nuo stipresnio ar reikšmingesnio subjekto į kitą asmenį. tarsi nebūtų baimės šaltinio arba jis būtų netikras. Žmogus tarsi nenori pastebėti to. kaltės jausmą. Išstūmimas . Jis padeda sumažinti nerimą arba kaltės jausmą. Pasireiškia nebrandaus elgesio stereotipais (pvz. bet nepuola tėvų). Prarandama adekvataus elgesio galimybė.. nerimą. jie egzistuoja pasąmonėje ir veržiasi atgal į sąmonę įvairiais būdais (pvz. Tai infantilus mechanizmas. kai traumuojantis šaltinis taip pat gali atsakyti agresyvumu arba atstūmimu. Pakeitimas . kas gali sukelti baimę. Nesąmoningai pykčio objektas pakeičiamas tada. palaikyti teigiamą savęs vertinimą.ankstyvoje vaikystėje susiformuojantis mechanizmas.. padedantis užgniaužti nepasitikėjimą savimi ir nesėkmės baimę. Projekcija pasireiškia perdėtu asmens pastabumu. jausmų. Projekcija . elgesio motyvų priskyrimas kitam individui. o apsiribojama problemos ignoravimu.gynybos mechanizmas. Neigdamas žmogus elgiasi taip. Iš sąmonės išstumti reiškiniai niekur nedingsta. nagų kramtymu). sapnais).nesąmoningas savo neigiamų savybių. nors pavojus ir nesumažėja. Neigimas padeda sulaikyti savo neigiamas emocijas patekus į sunkią situaciją. jautrumu toms žmonių savybėms.

moksliniai tyrinėjimai. t. ieškoma situacijos pliusų ir minusų. susiklosčiusių aplinkybių sureikšminimas.panašių į tiesą priežasčių radimas. kas nepasiekiama individui . jį varginančius įvykius ir nepatiria su tais įvykiais susijusių emocijų.individui ima atrodyti. kad jis valdo situaciją. nerimą keliančių jausmų. Žmogus paprastai tiki savo aiškinimu. nerimo. minčių (seksualinių ar agresyvių) nesąmoningas transformavimas ir patenkinimas socialiai priimtinu būdu (pvz. likimo. nelaiko jo racionalizacija.pasakėčios apie lapę ir „neprinokusias" vynuoges principu. charakterio bruožų perėmimas siekiant išvengti grėsmės iš jų pusės (pvz. kitų žmonių pripažinimą.nesąmoningas atsiribojimas nuo skausmingų. kenkimo kitam pateisinimas ..kitų žmonių vertybių.abstraktus emocinių problemų nagrinėjimas. Atvirkštinis reagavimas .„vardan jo gerovės" ir pan. siekiant paaiškinti savigarbai kenkiančius savo poelgius. Racionalizacija . paauglys vertina tai. Introjekcija . Individas prisimena traumuojančias situacijas.išstumtų nepriimtinų potraukių. Sublimacija -intelektualizacijos sudėtinė dalis.. vaikas perima tėvų požiūrį..). ką vertina jo bendraamžiai). šie aspektai analizuojami ir t. kūryba. Intelektualizacija . kai žmogus savo elgesiu demonstruoja . Sublimacija padeda išvengti nerimo. Šis mechanizmas išsivysto ankstyvoje paauglystėje.. nemalonius. Toks problemų nagrinėjimas turi aiškų tikslą .taip pat intelektualizacijos sudėtinė dalis. profesionalus boksas ir kt. Sublimacija . jų perkėlimas į teorinę plotmę. nuvertinama tai. Racionalizacija .).toks gynybinis mechanizmas. atsiribojimas nuo savo emocinių problemų pasineriant į intensyvią intelekto veiklą (pvz. jausmų.170 Izoliacija . kurį kėlė nepriimtinas potraukis ir suteikia pasitenkinimą. norus (pvz.).

žmonių grupe.dezadaptaciją ir nesibaigiantį konfliktą.užuojauta. kai tuo siekiama išsaugoti ryšius su žmogumi ar grupe ir pakelti savivertę. Identifikacija nesąmoningas žmogaus susitapatinimas su kitu žmogumi. Neįsisąmoninta neapykanta paverčiama demonstratyvia meile. Fantazija . kurių paskirtis . tam tikromis sąlygomis gali sukelti priešingą efektą . tam tikros grupės normų. nejausdama tikros meilės. realizuojant savo tikslus kokioje nors gyvenimo srityje. į vaizduotę. kokia ji yra iš tikrųjų Tai trukdo mums bendrauti ir realizuoti save. požiūris į kitą žmogų kaip į savo paties tęsinį.kompensacijos mechanizmo sudėtinė dalis.padėti žmogui adaptuotis ir išspręsti asmenybinius konfliktus. Todėl psichologinė gynyba vėlesniuose konfliktuose ne visada būna efektyvi: per didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios.171 visiškai priešingas nuostatas. Taigi socialiai nepriimtini poreikiai pakeičiami priimtinais (pvz. svajonėmis. kad ji visai nebloga motina ir pasislėpti nuo galimos neigiamos aplinkinių žmonių reakcijos). įsigyvenimas į kito žmogaus pasaulį. jausmų. Tokiu būdu nesąmoningai bandoma sau įrodyti. Gynybiniai mechanizmai. Toks gynybinių mechanizmų nevienareikšmiškumas susijęs su tuo. Fantazavimas . savo bruožų. norų priskyrimas jam.nesąmoningas arba sąmoningas individo siekimas įveikti savo menkavertiškumo jausmą. . antra. trečia. perėmimas svarbių kitam žmogui vertybių. žaislus.trys glaudžiai susiję psichiniai procesai: pirma. jog dažniausiai jie susiformuoja kaip ankstyvųjų gyvenimo tarpsnių konfliktų produktas.bėgimas nuo realių problemų susijusių su vidiniu konfliktu. vertybių perėmimas. sadistiniai impulsai . savęs įsivaizdavimas kito vietoje.. Menkavertiškumo jausmas kartais kompensuojamas fantazijomis. kurios iš tikrųjų jam yra nebūdingos. Kompensacija . emociniais ryšiais pagrįstas susitapatinimas. Identifikacija . Identifikacija gali būti laikoma kompensacijos mechanizmo sudėtine dalimi. motina perka vaikui gražiausius drabužius.

„jaučia nervinę įtampą". Dažniausiai manome. todėl už savigarbą kovojame. „kenčia". ne visada etiškomis priemonėmis. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet.nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai. „nori įrodyti savo tiesą".1.). deja. elgesį („kovoja tarpusavy".1. Konfliktuodami prarandame laiko perspektyvą.1. Krech ir R. inertiški žmonės. Tam tikras emocijas („išgyvena".itin menka. nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. „rašo skundus" ir 1. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas . Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais. Liepsnojant konfliktui. kad žmonės situaciją ima vertinti kaip konfliktinę. telkiame dėmesį tik į tai. „nori pasiekti savo". Egzistuojančius prieštaravimus („nori skirtingų dalykų". mano esąs teisuolis. jog nusileisdami liksime pažeminti. galintis nurodinėti. užimti prestižinę vietą visuomenėje. . „nusiteikęs karingai" ir 1. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas (D. Konflikto atomazgą nutolina ir kiti veiksniai. Tyrimai rodo. todėl nusileisti priešininkui yra sunku. Konfliktiški yra ir tie žmonės. S. 3. 2. nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. jog socialiniams konfliktams priskiriami: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai konfliktai. Dėl ko dažniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių . Crutchfield. Tam tikrą tipišką tarpusavio sąveiką. kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai.). galimybė lengvai susitaikyti . Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę.). • • • Šiame skyrelyje kalbėsime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius tarpasmeninius . „skirtingi interesai". 1992).172 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra Priminsime. jeigu įžvelgia tris dalykus: 1. neklystantis. kas vykta dabar.konfliktus. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus. „skirtingi tikslai" ir 1. sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. be išankstinių nuostatų. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę.bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą.

2. Tiesioginiai . tačiau vis tiek žeidžia. Pagal intensyvumą: 1.1. Pagal nukreiptumą: 1. patekę į akligatvį. Šalutiniai . Statuso ir vaidmenų . įtakos sferomis.173 Įvairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeninių konfliktų tipai: Pagal poreikius: 1.tarp pavaldinio ir vadovo. Trumpalaikiai. 3. Žemo intensyvumo. 3.tarp vienodo statuso individų. 2. Pagal gyvenimo sferą: 1. Pagal emocinę įtampą: 1. Šeimos.tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens. Politiniai ir 1. normų.kai konfliktai kyla dėl materialių gėrybių. Aukšto intensyvumo. Pagal pozityvių ir negatyvią konflikto elementų santykį: 1.. 2. Išteklių . Pagal pavaldumą: 1. 2. Destruktyvūs. Idėjų. Aukštos įtampos. Pagal trukmę: 1. Vidutinio intensyvumo. 2. Vertikalūs .tiesiogiai mūsų neliečia. Konstruktyvūs.konfliktai kyla nepasidalijus valdžia. Žemos įtampos. Darbo. Horizontalūs . 4. principų konfliktai.nukreipti į mus. Užsitęsę. 2. dėl socialinių vaidmenų neatlikimo ir pan. 3. 3. Vidutinės įtampos. 2. 2. Ilgalaikiai. Buitiniai. . 3. Diagonalus .

socialinėmis. priešininkais. įtakoja jį. Konflikto struktūra Kiekvienas konfliktas turi tam tikrą objektyvų turinį: 1. Konflikto objektu gali būti materialinė. Vėliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti. Konflikto objektas.. priežastis. kuriose vyksta konfliktas. dėl kurios kilo konfliktas. • Kiti dalyviai. kurios siekia abu oponentai. kartais dar vadinami konkurentais. kurstytojas. jo rezultatus ir pan. individo „jėga". Beje. įgūdžiais. socialinė ar dvasinė vertybė. Kartais būna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus. Pvz. Nekontroliuojami. socialiniais ryšiais. Aktyvus . . taip galima skirstyti ir tarpgrupinius. Dažnai konflikte galima rasti asmenį. 2.patys išprovokuojate konfliktą. Objektyviai egzistuojančios ar įsivaizduojamos problemos. 2. Svarbus yra konfliktuojančių pusių statusas. žiniomis. Organizatorius . kurie retkarčiais būna susiję su konfliktu. Asmenys. siekiant patenkinti savo poreikius. branduolys.išgyvenate kito individo sukeltą konfliktą. kitaip tariant. tai mikro ir makroaplinka. Yra ir daugybė kitokių skirstymų. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turinį: 1. • Konfliktuojančius palaikantys individai ar grupės (koalicijos). intelektualinėmis galimybėmis. Kontroliuojami. Sąlygos. Aplinka. Konflikto dalyviai: • Pagrindiniai konflikto dalyviai.vidinė paskata pradėti konfliktą. kurį nusako savo tikslų realizavimo galimybių lygis. išreiškiama jo fizinėmis. Pasyvūs . 2. Motyvai . planuojantis konflikto eigą. 3. pastūmėjęs asmenį į konfliktą. jo socialine patirtimi. ir tarptautinius konfliktus. materialinėmis. Pagal konflikto kontrolę: 1. Aplinkos įvertinimas leidžia analizuoti konfliktą kaip socialinę situaciją.asmuo.174 Pagal konflikto sukėlėją: 1. pradėjusį konfliktą iniciatorių (tačiau konflikto iniciatorius nebūtinai yra neteisus!).

Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz.2 lentelę. Kaip tarpusavyje susiję konflikto etapai. kritimo fazė. 2.). pasidarome negeranoriški savo oponentui. Kaip išoriškai tai pasireiškia? Pasikeičia mūsų nuotaika. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia. Konflikto išsprendimas. kilimo fazė 3.. Konfliktinės situacijos suvokimas. konflikto pikas 4. Atviro konflikto plėtra.175 kadangi jie gali būti slepiami. įsisąmoninąs konfliktinę situaciją imasi aktyvių veiksmų (įspėjimų. Aktyviai reiškiamos savos pozicijos ir reikalavimai. Skiriamos keturios fazės. Konfliktinis elgesys . tikslai. . grasinimų ir pan. 5. konflikto fazės ir konflikto sprendimo galimybės? Pažiūrėkite į 9. Paprastai skiriami penki etapai: 1. konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomųjų veiksmų. 3. Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki išsprendimo) esminius momentus. Jas plačiau aptarsime vėliau. pareiškimų. kuo daugiau ciklų konflikto metu pasikartoja. Konflikto dinamika Konflikto eigą nusako dvi pagrindinės sąvokos: konflikto etapai ir konflikto fazės. įsisąmoninimas. pradedame riboti kontaktus su potencialiu „priešininku". pradinė fazė 2. jėgų ir laiko ekonomija. Kuris nors iš oponentų. „smūgiavimas" į pažeidžiamiausią oponento vietą ir pan. Mūsų „aktyvintojais" konfliktinėje situacijoje gali būti ir interesai.). Savaime suprantama. strategijas ir taktikas. tuo kaskart menkesnės galimybės jį išspręsti. kurios konflikto metu cikliškai gali pasikartoti keletą kartų: 1. 4. vertybės. 2. Beje. Konfliktinės situacijos atsiradimas.konflikto dalyvių priešingos krypties veiksmai. Konflikto fazės glaudžiai siejasi su konflikto etapais.

kai sprendimą reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdžios. o ir prarasti nebėra ką. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia Atviro konflikto plėtra - 46% Mažiau nei 5 % Apie 20 % Tarpasmeninių konfliktų sprendimas Strategijos Dabar pakalbėsime apie tai. Scott. tokie konfliktai greitai užgęsta patys. Konflikto fazių ir etapą santykis Konflikto fazė Konflikto etapas Galimybė išspręsti konfliktą (%) 92% Pradinė Kilimo Pikas Kritimo Konfliktinės situacijos atsiradimas. kad kito pasirinkimo nėra.2 lentelė. jei konfliktas nėra gilus.nelabai. Beje. kai turintis valdžią asmuo vardan grupės saugumo ar gerovės eliminuoja priešiškai nusiteikusį grupės narį. rytoj galime nebenorėti bendradarbiauti. sabotuojame jį.pralaimėti).176 9. Paprastai skiriamos penkios strategijos: • Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija. Priimama oponento pozicija. kartais tai būna svarbiau nei savų interesų gynimas. rimtas: neretai oponentas įvertina tai. y. kadangi pralaimėję mes pradedame priešintis mums primestam sprendimui. G. Šią strategiją tikslinga taikyti tada. nuneigiame konflikto egzistavimą. Šiandien pralaimėję. kokias pasirenkame konflikto strategijas. kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. t. Tačiau ši strategija retai atneša ilgalaikius rezultatus. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu. kai situacija kritiška ir reikia reaguoti žaibiškai (G. kaip mes sprendžiame konfliktus. kai jaučiama. Ši strategija tinkama tuo atveju. kai konflikto baigtis ypatingai svarbi mūsų oponentui. laimėti . kad mes neeskalavome konflikto ir palaikėme draugiškus santykius. nuslopinimas). o mums . • Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida. Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus. savi interesai neginami. Konfliktinės situacijos suvokimas. įsisąmoninimas. kai šansai apginti savo interesus yra . Prisitaikymas tinka ir tada. 1987).

kai mūsų nedalyvavimas jame neįtakoja konflikto raidos ir baigties. problema išaugs dar labiau. G. Ši strategija pateisinama tada. kad ir tu laimėtum". jei konfliktas yra rimtas. Iš tikro ši strategija taikytina tik tada. Nepatariama taikytis prie kito ir tada. kai konfliktas neliečia tiesioginių mūsų interesų ir mes nenorime tuščiai eikvoti jėgų. kai oponentų interesai yra visiškai nesuderinami. kad mūsų pasitraukimas sukels atsakomąjį pasitraukimą.177 labai menki. Konflikto dalyviai nesiima jokių aktyvių veiksmų. oponentas gali dar labiau pakelti savo reikalavimus. Iš konflikto pasitraukiama emociškai (pvz. Vengimo strategija tinkama ir tada. Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. Juk viena iš pusių galėjo būti nerealiai „išpūtusi" savo reikalavimus.. atsižvelgiame į oponento pageidavimus. giname savo interesus. Scott. gerai neišanalizavus kitų galimų sprendimų. neginamos savos teisės. • Vengimas (dar vadinama pasitraukimas. kai mums svarbiau yra išlaikyti bendravimo galimybę. Niekada nenaudokite vengimo strategijos kaip bausmės oponentui. kai abi konfliktuojančios pusės sugeba išdėstyti savo interesų esmę ir išklausyti priešingą nuomonę. tai gali būti toli gražu ne pats optimaliausias konflikto sprendimo variantas. 1987). Neretai „dalijimas pusiau" laikomas teisingiausiu sprendimu. nori paversti prisitaikymą taisykle. kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryšiai. su niekuo nesitariama dėl sprendimo. Sakykime. ir problema išvis bus nebesprendžiama. Kitas netinkamo kompromiso naudojimo pavyzdys . Pagrindinis principas yra toks: "Aš noriu laimėti. negu pilnai apginti savo interesus. • Kompromisas. tikėtina. • Bendradarbiavimas (dar vadinama laimėti-laimėti). Tačiau jei kompromiso buvo griebtasi iškart.. dviems žmonėms reikia . kai esame beviltiškoje padėtyje. jei oponentas visiškai to neįvertina. kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusėms. tad nuolaidos jai būtų visai neskausmingos... randame abi puses tenkinantį sprendimą. kai tokiu būdu galima atkreipti dėmesį į užsitęsusią krizę. kad mums pasitraukus. Ši strategija ypač naudotina tada. Tai abipusės nuolaidos. taip pat esame linkę pasirinkti vengimą. Ši strategija netinkama. neveiklumas). Apie šią strategiją pakalbėkime kiek plačiau. bet taip pat noriu. tylima) arba fiziškai (pvz. gali būti ir taip. (G. išeinama iš patalpos). Tokiu būdu iš savęs atimama galimybė paveikti situacijos eigą. kai kiti bandymai spręsti problemą buvo neefektyvūs. neatsako geranoriškumu. Tai sėkmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime. kai sprendimą reikia rasti labai greitai.kai „pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiejų pusių ir jo imama nebesilaikyti. Be to. Kai imame jaustis neteisūs.

jog jūs norite atsikratyti neigiamų emocijų ir tik tada judėti toliau. galima sustabdyti daugelį konfliktų. o jo poreikis atsigerti. kiek ir jūsų paties.oponentui. kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną. o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis.. Ką daryti. jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir 1. O ką daryti. arbata. 77 žingsnis. pakvieskite tai padaryti ir savo oponentą: „Aš žinau. t. nepertraukinėti. į kurį dedama apelsino žievelės. kad tu sudirgęs. y. S. Večer. Aš sudirgęs ne mažiau nei tu. Ar tu tam pasirengęs?" Parodykit žmogui. stengtis suprasti priešingą nuomonę. konfliktinėje situacijoje visada išsiaiškinkite ne tik konfliktuojančiųjų tikslus. vadinasi. Per daug nemąstydami. Galbūt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą: vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (strategija "laimėti-pralaimėti"). jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat. jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj susispaus apelsino sultis į burną. Kitais žodžiais sakant. Antra. spręsdamos konfliktą: atidžiai išklausyti vienas kitą. jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz. mes turim emocijas „atidėti į šalį". Jei tai negelbsti. reikėtų išsiaiškinti. kad būtų įgyvendintas principas "laimėti-laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti. Būkite „kieti" problemos atžvilgiu ir „minkšti" . Pasiūlykite taisykles. Tad gal jam tiktų kitos sultys.178 pasidalinti apelsiną. ko nori.1. prisitaikymo ar rungtyniavimo strategiją. Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas . jiems dar neįsiliepsnojus. jūs turbūt pasiūlytumėte jį perpjauti pusiau (kompromisas). kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas.gauti apelsiną ir išgerti jo sultis. kurių turėtų laikytis abi pusės.laimėti-laimėti" sudaro šeši pagrindiniai žingsniai (L. o kitas šiandien keps tortą. turbūt teks rinktis vengimo. net jei nesutinkama su girdėtais teiginiais. atakuoti problemą. Išsiaiškinus poreikius ir tikslus. kodėl jie nori to. nepykti ir nereikšti priešiškumo. o ne oponentą. Taigi strategiją . Bet jei mes norim išspręsti problemą. bet ir poreikius. Jei oponentas nesilaiko šių taisyklių. jis nėra geranoriškas arba dar neatsikratęs neigiamų emocijų: teks grįžti į I žingsnį. Būtina atskirti žmones nuo problemos. Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti-laimėti" bus efektyvus tik tuomet. Mūsų atveju gal išaiškėtų. Kontroliuokite emocijas. Padarykite savo priešininką sąjungininku. gerbti vienas kitą. gal mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę).. . 1996): I Žingsnis.

Oponentui parodykit. nuolat priminkite oponentui. požiūriai. veiksmus. kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus. O po to priminkite.?". Sutelkite dėmesį į interesus. Venkite sprendimų apie oponento jausmus. Pažvelkite į situaciją oponento akimis (bet tai nereiškia. „Kiek tai svarbu mano .. Į tai dažnai sureaguojama. Detalus savo motyvų atskleidimas dažnai duoda gerų rezultatų: išlaikoma rami atmosfera. o ne kitaip. Būtinai pripažinkite oponento interesus problemos dalimi. Pabrėžkite. Patartina nekelti labai aukštų reikalavimų. Net jei pats būsite kaltinamas ir kritikuojamas. ieškokite bendrų su oponentu interesų ir aiškinkite savo interesus. Jei jūsų oponentas būtent taip ir pradeda elgtis. „Ką aš prarasiu. Oponentui parodykite pliusus.. Kol kas nesistenkite vertinti tų pasiūlymų protingumo ir pagrįstumo . mandagiai sustabdykite jį: pasakykite. Bet kurio konflikto metu mes įvertiname savo ir oponento interesus: „Ką aš laimėsiu.sprendimų gausa. kuriuos jam teikia priimamas sprendimas. o ne praeities nuoskaudų aptarti. kad dabar svarbiausia . Tačiau neklauskite tiesmukai: „Kodėl tu nedarei to?" Geriau: „Kokia priežastis. Parodykite ir įvertinkite oponento indėlį šioje sudėtingoje konfliktinėje situacijoje. viltis. Tai bus gera terpė tolesniam bendravimui. VI žingsnis. nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis. Nustatykite paslėptus norus ir interesus. Alternatyvių variantų pasiūlymas. nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. Būtent dabar jūs turite išsiaiškinti. V žingsnis. jei taip nesielgia jūsų oponentas? Išlikite tvirti ir pasakykite. Tačiau ką daryti. o apie įgyvendinimą kol kas dar nekalbama. nekritikuokite. Abipusiai naudingo sprendimo varianto priėmimas. kad tau pasirodė geriausia pasielgti būtent taip?" Kalbėdami apie savo interesus. negailėdami jam priskirkite gerų abipusių idėjų nuopelnus. kad jo interesus taip pat atsimenate. kad jūs prisimenate jo interesus. jog pripažįstate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins žmogų)..179 77/ žingsnis.tai stabdytų kūrybinį procesą. atskirkite variantų paiešką nuo jų vertinimo. nugalėkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagundą. kurie galėtų tapti problemos sprendimo pagrindu. tai rodys. kad jūs norite rasti garbingą sprendimą. padėkokit už geranoriškumą. Pasiūlykite (ir oponentą skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variantų. vertinimai. kodėl žmogus pasielgė taip. kad susirinkote čia būtent dėl gerų ateities santykių. kad turite sutikti su jo požiūriu).?". nenuneikite jų. oponentas į situaciją gali pažvelgti jūsų akimis. parodomas jūsų požiūrio pagrįstumas. pageidavimai. Vėliau kartu atrinkite keletą geriausių pasiūlymų. Siame žingsnyje svarbu išlikti konstruktyviems. Pozicijų išsiaiškinimas: išsakomos nuomonės.. o ne į poziciją. IV žingsnis.

Niekada nesusigundykime duoti patarimus. S. net jei jų sprendimas mums atrodys neprotingas. kokių psichologinių rekomendacijų laikytis. 1996) Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktą Kartais kilusį tarpasmeninį konfliktą padeda išspręsti trečiasis asmuo. ką konfliktuojančios pusės turėtų daryti. Faire (1991) pataria: 1. Neįsitraukime į aptarinėjimus apie „siaubingą" konfliktuojančiųjų padėtį. (pvz. kuris nėra suinteresuotas kurios nors pusės pergale ar pralaimėjimu.?" Konflikto sprendimo strategija pasirenkama priklausomai nuo orientacijos į savo arba į oponento interesus. schema rodo. Visų galimų strategijų tarpusavio santykis parodytas 9. Tomas-Kilmann tinklelis (pagal L. Cornelius ir S.1). Paaiškinkime jiems savo vaidmenį: trečiojo asmens paskirtis .ne . imamasi aktyvių individualių veiksmų ir 1. Kaip mes turėtume elgtis. labiau orientuojamasi į oponento interesų patenkinimą.1 pav. asmuo. jog prisitaikymo strategija yra pasyvi. nepulkime palaikyti vienos kurios nors pusės.. t. Večer. kaip nori patys.1 pav. konkurencijos strategija yra priešinga aukščiau minėtajai: siekiama patenkinti savus interesus. y.. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip. užėmus tarpininko poziciją? H..180 priešininkui. 2. nes greit įgysime naujų priešų. savi interesai patenkinami menkai. Savų interesų patenkinimo rodiklis Oponento interesų patenkinimo rodiklis 9. mes galime pateikti nebent alternatyvius pasiūlymus.

Kontroliuokime konfliktuojančiųjų emocijas: jas reikšti galima. įžeidė.. Atskleiskim konfliktuojančiųjų nesugebėjimą įsijausti į kito padėtį.. o tik atspindėti situaciją. atkreipti jų dėmesį į vienas kito požiūrį. ir studentų grupėje..181 vertinti.skatinti abiejų pusių lankstumą. kad tai tave labai supykdė (nuvylė.. Trečiojo asmens tikslas . galbūt po valandėlės jo neigiami jausmai priešininkui pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug. Būkime empatiški. Jei jis save gerbia. Tai universalus konflikto mažinimo būdas.neleistina.." • Pozicijų pasikeitimo principas.. bet pulti . kad dėl kai ko jau pasiektas susitarimas. „nei vienas" ir pan. tegul jis išsilieja.. o kaip savo nuomonę: „Mano požiūriu. Konfliktuojantieji . nesikiškime. Naudinga kartkartėmis paprašyti priešininkus pakartoti tai.. ką sako priešininkas. Verbalizuokime emocijas (išsakykime žodžiais): „Aš matau. reaguokime į kategoriškus tvirtinimus „niekada".. nevaidinkime „gelbėtojų". pertraukime jį ir paklauskime. Paprašykime priešininkų.). požiūrių skirtingumus.. 8. ko jis nenori. Netiesioginiai konflikto sprendinio būdai Psichologijoje be tiesioginių konflikto sprendimo būdų (kai konfliktą sprendžia pačios konfliktuojančios pusės arba padedamos trečiųjų asmenų). tinkantis ir šeimoje.". Būdami trečiaisiais asmenimis konfliktinėje situacijoje. Jei kuris nors iš konfliktuojančiųjų pradeda aiškinti. 5. Orientuokime priešininkus į veiksmą: „Ką jūs galvojate daryti toliau?" Pripažinkime ir priimkime kaip faktą abiejų pusių vertybių. Pagrindinius principus trumpai ir apžvelgsime: • Jausmų išliejimo principas: negesinkime „užsidegusio" žmogaus jausmų. stilių. Nuolat akcentuokime. kurios turinys priklauso nuo konfliktuojančiųjų." ir pan. o ko jis norėtų. 7. 6. skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo būdai. kad savo požiūrį pateiktų ne kaip nepajudinamus faktus.. ką jie ką tik girdėjo: esant emocinei įtampai dažnai negirdima. „Aš manau. Turime rasti aukso vidurį tarp abejingumo ir perdėto įsitraukimo į kitų problemas.. Negatyvius konfliktuojančiųjų teiginius paverskime pozityviais. nuliūdino. 3. Garantuokime vienodas dalyvavimo sąlygas abiem pusėms. Juk jis turi ir neblogų savybių. ir darbe. 9. 4.

sistemingo darbo. Tada oponentai ne tik išgirsta vienas kitą. labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius. pasportuotų ir pan. Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo priešininką. liguistai įžeidus. Iš aplinkinių nori paklusnumo. susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. Kilus konfliktinėms situacijoms. Rigidiškas tipas. Vengia kruopštaus. Labai nerimastingas. skrupulingai atlieka savo darbą. jautrus aplinkinių . Demonstratyvus tipas. jaučiasi visai neblogai. Šis būdas labai veiksmingas.dėmesys nukreipiamas kitur. lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus. Psichologai pabandė suskirstyti konfliktiškas asmenybes į tipus. Nesavikritiškas. kurių privengiame. Neįvertina situacijos pokyčių. prieš atsikertant. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir. gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. pažaistų. Įtarus. daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją. nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus. gerai „pasirodyti". Dažnai agresyvus. išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. kad jie padiskutuotų. • Oponento priverstinio klausymo principas. Pedantiškas tipas. • Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojančiuosius. nepakankamai save kontroliuojantis. jautrus įsivaizduojamam arba realiam neteisingumui. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus. Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos. Nekritiškas sau. nesugeba realizuoti savo planų gyvenime. vertėtų viską nuleisti juokais . Nevaldomas tipas. būdinga paaukštinta savivertė. nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis. Tiesmukiškas ir nelankstus. iššaukiantis. Įsiaudrinęs gali nebekreipti dėmesio į visuotinai priimtas bendravimo normas.182 prašomi „persikūnyti". 4. liepia pasakyti ką tik girdėtą priešininko repliką. nors sunkus. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs. Impulsyvus. Jam nebūdingas racionalus elgesys. nes ruošiame savo triuškinančias replikas. nenuspėjamo elgesio. pretenzingas. 2. Iš gyvenimo patirties nepasimoko. 3. nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo. Konfliktiškų asmenybių tipai Turbūt visi turime pažįstamų. vadindami juos konfliktiškais žmonėmis. Nemoka planuoti veiklos. 1. garbinimo. • Pajuokavimo principas. bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. gėrisi savo „kentėjimais" ir ištverme. Nori būti dėmesio centre.

183 pastaboms. Nepakankamai numato perspektyvą. gestikuliacija.bevalis. kompleksuotumas. šiek tiek nenuoseklaus elgesio. Linkęs į kompromisus. Ne mažiau svarbu yra įvertinti ir tokius asmenybės ypatumus kaip polinkis į riziką. Išoriškai stengiasi neparodyti savo emocinių išgyvenimų. Gali nutraukti ryšius su draugais vien todėl. pakeisti pokalbio temą • nusileisti.oponentas • pajuokauti. dažnai . uždarumas. kilus konfliktui.nenuoseklūs. jei tai mums nėra svarbu • pasakyti. Nesugeba įvertinti realių grupės narių tarpusavio santykių. „Nekonfliktiškas" tipas. Prieškonfliktinė situacija dažniausiai neatsiranda staiga. įtarumas. prieštaringo vidinio pasaulio. siekiant konfliktų išvengti? Ką reikia daryti. Pirmiausia aptarsime savęs koregavimo galimybes prieškonfliktinėje situacijoje. kad nesame dar gerai išstudijavę šios problemos ir norėtumėt prie jos sprendimo grįžti kitą dieną (kai nurims emocijos). kad. jog emocinė įtampa pasidarė per aukšta (pakinta mimika. nereikėtų apsiriboti mūsų oponento priskyrimu tam tikram tipui. kurie suprantami kaip kabinėjimasis. priklausomas nuo aplinkinių nuomonės. Svarbiausia yra laiku pastebėti. Vertinimai . kad ne visada būtent tikra nesantarvė sukelia konfliktą tarp žmonių: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento . o kur . kad probleminė situacija būtų sprendžiama konstruktyviai? Atsakyti galėtume taip: yra du svarbiausi dalykai -pakeiskime savo požiūri į situaciją ir elgesį joje (tai nelengva!) bei paveikime oponento elgesį (o tai padaryti dar sunkiau). nesugeba analizuoti aplinkinių žmonių poelgių priežasčių. jį neretai kankina nemiga. veidas parausta. Natūraliai kyla klausimas. Aplinkinių gali būti nemėgstamas dėl keliamų aukštų reikalavimų. kinta kalbos tempas ir tembras). orientuotas į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę. o subręsta laipsniškai. o kaip reiktų elgtis. kur teisūs esame mes. nuostatų visuma. mąstymo stilius. priklausomumas nuo kitų. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant „grįžti" į normalią tarpusavio sąveiką: • sąžiningai pripažinti. Kenčia pats nuo savęs. Įtaigus. jog jį įžeidė. kad jam pasirodė. Retai apmąsto savo poelgių padarinius. labai išgyvena dėl nesėkmių. 5. galvos skausmai ir pan. Tarpasmeninių konfliktų profilaktika Aptarėme įvairius konfliktų sprendimo būdus. Reikėtų neužmiršti ir to. Priminsime.

Dažna mūsų daroma klaida . jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam pačiam. fiziologinė organizmo būsena. ko jie visiškai nenori daryti. kad pats žmogus norėtų pasikeisti. kad jis suprastų. Tai įvertinę. iš aplinkinių per daug nesitikėkime. pradėkite nuo paprasčiausios.ilgas procesas. kūno judesiai. jog suprantate ir jo poziciją (turbūt ir pats taip elgtumėtės. Jeigu vis tik apie tai partneriui pasakyti reikia.puikus konflikto priešnuodis! O kaip paveikti oponento elgesį. jei būtumėt jo vietoje). jei mūsų bendravimo partneris yra sudirgęs. Todėl mokėkime įvertinti savo būseną ir laiku save sustabdyti. bet ir blogiausią situacijos plėtotės variantą. prie liudininkų. Negatyvios emocijos. Norėdami apginti savo interesus. Be to. Jau minėjome. norint išsaugoti konstruktyvią situacijos eigą? Niekada nereikalaukime iš aplinkinių neįmanomo: to. bet ir jo asmenybės puolimas.ne tik oponento pozicijos kritikavimas.184 motyvų. Jeigu reikia išspręsti keletą komplikuotų problemų. Auklėjimas. jog konfliktiškumo lygį veikia ir mūsų psichikos būsena. vis pereidami prie sudėtingesnių. dažnai nėra būtina jam tai įrodinėti. Jeigu mūsų oponentas yra iš tikro neteisus.jo mimika. agresyviai nusiteikęs ar pan. Daug informacijos apie nepalankią situacijos eigą gali suteikti mūsų bendravimo partnerio nežodinis elgesys . Siūlome dar keletą patarimų. kad žmogų galima radikaliai ir greitai perauklėti pagal mūsų norą. ko jie nesugeba. Todėl patartina būti numačius ne tik geriausią. mokėkime daryti gera. gestai. Neužmirškime ir sveiko humoro jausmo. Tokie reikalavimai neišvengiamai išprovokuos konfliktą. o ne kitiems. Taip pat neturėkime iliuzijų. Neužmirškime. nedarykime to viešai. Karnegis (Carnegie). parodykite oponentui. Nepatartina pradėti spręsti sudėtingas problemas. Šypsodamiesi mes padrąsiname bendravimo partnerį. pavargęs. taip pat rekomenduotina atidėti problemos sprendimą. kuri dienos bėgyje kinta: nuovargis. „Minkšta" pozicija oponento atžvilgiu padeda sušvelninti situaciją ir ją . skirtingai nei jis žiūrime į problemą. šypsena sukelia atsakomąją simpatiją mūsų atžvilgiu. neverskime jo visų akivaizdoje atgailauti. ko jie negalės suspėti atlikti." provokuoja konfliktą. o tuo labiau perauklėjimas . nuoširdus (o ne suvaidintas) domėjimasis žmogaus problema ir šypsena taip pat gali užkirsti kelią konfliktui. Kaip pataria garsusis D. nestumkime oponento „į kampą". balso ypatumai ir kt. nelaukdami už tai apdovanojimo. Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku . netgi bjaurus oras gali išprovokuoti mūsų irzlumą. jog kai mus kamuoja panaši būklė. greičiau pajusime konflikto grėsmę. atsirandančios situacijai kintant ne pagal mūsų numatytą „scenarijų. Svarbu pasiekti.

karštai susiginčijo dėl vieno iš jų vežamo didelio bagažo.išsaugoti savo orumą ir garbę.185 sėkmingai išspręsti. Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime į beviltišką padėtį: įžeistas ir pažemintas jis bus pasirengęs bet kokiam konfliktui. Kurie gynybiniai mechanizmai leidžia mums tapti aklais ir kurčiais tam. Nepamirškime. užimančio dalį praėjimo. nepertraukinėsime jo. Kurie jų yra pavojingi jūsų bendravimui. kas griauna mūsų idealųjį Aš? Įsivaizduokite. Nes juk svarbiausia . Bendraudami sunkiai atsikratome išankstinių nuostatų ir stereotipų. stovintys greta jūsų. jeigu jam leisime išsikalbėti. kad negatyvios emocijos gali būti susijusios ir su kategorišku mūsų kalbos tonu. Oponento neigiamos emocijos greičiau išseks. t. gali išprovokuoti tarpasmeninius konfliktus? Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? • • • LITERATŪRA . y. vienas iš neproduktyvių savivertės kėlimo būdų yra užsimerkti prieš savo realųjį Aš ir tuo pačiu idealizuoti save savo paties akyse. Kaip reaguosite į šį konfliktą? Kokią konflikto sprendimo strategiją būtų protingiausia pasirinkti šiuo atveju? Pasaulį mes suvokiame per savo pačių prizmę. Pasvarstykite: • Kai mūsų realusis ir idealusis Aš labai skiriasi. kuris sukelia jam atsakomąjį norą ginčytis. Paanalizuokite savo požiūrius. jog du troleibuso keleiviai.

186 .

E. suaugusiame žmoguje.pasikeitimą" kontaktais E.tai vadinama dūriais. atsako jam žodiniu arba nežodiniu būdu.). jam kažką pasako. X: Y: 3. (Nusiunčia jam oro bučinį). vieną iš kurių mes pasirenkame . E. Pateiksime transakcijų pavyzdžių: 1.tai vadinama paglostymu (E. kurią jis pavadino transakcine analize. o pastarasis. nužvelgia. BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA • • • • Ar suaugę žmonės žaidžia žaidimus? Kaip nuostatos į save ir į kitus veikia bendravimą? Kada ir kaip parašome savo gyvenimo scenarijų? Vaikas.. sukūręs originalią teoriją.. tarsi trys socialinės pozicijos..šis skyrius. tai yra tarsi trys skirtingi bendravimo lygiai. Berne bendravimą analizuoja kaip tam tikrus mainus: žmogus X siunčia žmogui Y pranešimą (t. X: Y: Ar nori šokolado? (Patenkintas nusišypso). 2.187 10. reaguodamas į tai. ir sudėtinga informacija. X: Kada egzaminas? Y: Poryt. Tėvo ir Suaugusiojo. Autorius į žmonių bendravimą pažvelgė neįprastu. Transakcijose gali būti pateikta ir paprasta. Apie tai . Kas tai? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakė amerikiečių psichologas ir psichoterapeutas Eric Berne (1910-1970). Transakcijos gali būti geranoriškos partnerio atžvilgiu . kiekviena asmenybei būdingos trys Aš būsenos -Vaiko. Berne pavadino transakcija. (Atsisveikindamas pamojuoja). Kitaip tariant. y. Transakcijos ir asmenybinės pozicijos E. Berne vartoja terminą stroking) ir piktavališkos . mosteli ranka ar pan. visai nauju žvilgsniu. Berne teigimu. Tokį .

188 konkrečioje bendravimo situacijoje. kūrybingi.. tingumas. Sakiniai formuluojami be emocijų. nurodinėti ir drausti. nepaklusnumas. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Tu privalai". jaučiame. užduodami atviro tipo klausimai. Jei mumyse prabunda prisitaikantis Vaikas. „Nenukabink nosies". Šioje būsenoje. bendraudami iš šios pozicijos. „ Jis visiškas kvailys". „Aš galvoju. atostogas teks atidėti" ir pan. „Vargšelis". esame baimingi. galvojame apie pasekmes. savo galimybes ir racionaliai išskaičiuojant.1. natūralaus Vaiko pozicijos mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos. Kai mes veikiame. Berne. Beje. Mes laikomės susitarimų.". „Lauke šalta. Priimdami sprendimus. kadangi ir vaikai būna labai įvairūs. originalūs. „Šito tau negalima". Bendraudami iš Suaugusiojo pozicijos. linkę paskatinti ir apginti. mėgstame ironizuoti. veikiama įvertinant realybę. Antra vertus. „Jei ir toliau taip lis lietus. kurių elgesiui būdingiausia viena kuri nors pozicija. jų lyginimu. normų. konkrečiai. esame linkę kitus dogmatiškai vertinti ir kaltinti. kad.. „Pirmiausia nusiramink" ir 1. mes būname užjaučiantys ir besirūpinantys. natūralūs. nekantrumas. nelogiški.". o faktais. Vaiko pozicija savyje slepia tą mažą mergaitę ar tą mažą berniuką. Jei bendraujame iš „mažojo profesoriaus" Vaiko pozicijos. žaismingi. kaip tai darė mūsų tėvai. turima informacija. būname intuityvūs. sugebantys . bendravimo procese pozicijos gali nesunkiai keisti viena kitą. dėmesingi. Suaugusiojo pozicija nepriklauso nuo asmenybės amžiaus. remiamės ne nuostatomis. mes būname dalykiški. tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas. objektyvūs. Ji paremta mūsų patirtimi. elgesį) paprastai mes perimame iš savo tėvų. kuriais mes buvome vaikystėje. Ši asmenybės pozicija gali būti labai įvairi. emocijomis ar nuotaikomis. svajingi. Bendraudami iš laisvo. pretenduojame būti teisuoliais. spontaniški. apsirenk". mes jaučiame gėdą ir kaltę. anot E.. „Raktus palikau darbe". susivaldantys. paguosti ir patarti. sąmoningais sprendimais. mes esame Tėvo būsenoje. Tėvo poziciją (nuostatas. palaikyti.. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Jei palygintume su. egoizmas. nors yra nemažai ir tokių žmonių. stereotipais. Bendraudami iš Tėvo pozicijos mes kalbame autoritariškai. sugebame išklausyti kitą. Taigi Tėvo pozicija gali būti dvejopa: kritiškas Tėvas arba besirūpinantis Tėvas. delsiantys. jiems būdinga argumentacija. kategoriškai. trokštame pagyrimo. bejėgiai. Dabar smulkiau aptarsime minėtas vidines pozicijas. „Kiek tau kartoti vieną ir tą patį". smalsūs. esame kuklūs ir nuolankūs. be to. piktdžiugiškumas. mąstome taip.

bet ir tai. Žemiau pateikti pavyzdžiai leis dar geriau suprasti trijų aptartų vidinių asmenybės pozicijų skirtumus. iš kurios vidinės pozicijos mes kalbame. Norėčiau ir aš mokėti taip linksmintis. parodome nepasitenkinimą mums siunčiamais pamokymais.. Niekas neprivers manęs valgyti tą dvokiančią bjaurastį! Teorijos autorius nurodo. jie palaiko mūsų šeimos sveikatą. „Aš nesugebėsiu". Jeigu ji nesugeba apskaičiuoti savo laiko. Kreipimasis į Vaiko poziciją paprastai būna susijęs su jausmais.189 manipuliuoti kitais: mes žinome. Pvz. į kurią pašnekovo poziciją mes vieną ar kitą frazę adresuojame. kuriais mes norime gauti informacijos. kokios nuostabios spalvos! Reakcija (jaunos sekretorės pavėlavimą į darbą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Vargšelė atrodo taip. „Tai tu tinginys. jeigu mes teisingai su ta dalimi elgiamės.. kuriomis parodome savo nuolankumą arba. Pateiksime keletą Vaiko pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Taip tau ir reikia". „Kodėl šitoje grafoje neįrašytas skaičius?". O. kada .Vaikas: Kopūstai tikrai naudingi. Į Suaugusiojo poziciją siunčiami tie pranešimai. lyg nebūtų akių sumerkusi šią naktį. „Nusprendžiau stoti į KTU" ir kt. net nematydamas laikrodžio. išgyventi meilę ir kt. emocijomis. Kopūstuose daug vitamino C. o ne aš!" ir kt. kad aš nepaskambinau jam". „Man gėda. Anot E. „Palikit mane ramybėje" ir kt. Berne. kiti darbuotojai gali būti nepatenkinti. Į Tėvo poziciją mes nukreipiame tas frazes. norint ką nors pasiekti. kad viskas būtų vertinama dogmatiškai. kad svarbu ne tik tai. „Ką man daryti?". kuriomis lyg ir sutinkame. Pvz.trys šimtai penkiasdešimt litų. Bendravimas iš Vaiko lygio neturėtų būti tapatinamas su suaugusio žmogaus nebrandumu. Reakcija į šiuolaikinio dailininko paveikslą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Kažkokie kliedesiai! Ir ką tai galėtų reikšti? Prie paveikslo nurodyta ir kaina . „Kaip norėčiau šokolado!".. pasitarti. kada reikia verkti. kuri leidžia pajusti gyvenimo džiaugsmą. . tai geriausia asmenybės dalis. kritiškai. atvirkščiai.būti ramiems ir pan. kaltinimais ar vertinimais. Reakcija į kopūstų sriubos kvapą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš.

. Tu man taip pat patinki. kad negaliu susikaupti ir rašyti referatą. V): X: Y: X: Y: Koks vadybininko atlyginimas? Pradžiai .190 Pvz. Tu susitark su dėstytoju ir važiuok kokiai savaitei pas Y: . Tu man tikrai patinki. kaip Vaikas-Vaikas. Berne. jei į pranešimą. Pateiksime pavyzdžių (Tėvo. Pvz. du žmonės gali bendrauti kaip TėvasTėvas. „Pirmiausia tu nusiramink". X: Aš taip jaudinuosi dėl savo mamos sveikatos. atitinka sveikus žmogiškus santykius. kai kartu linksminasi." ir kt.du tūkstančiai litų. „Gal galėtum jau nebepykti ant manęs. kaip Suaugęs-Suaugęs. pasiųstą iš tam tikros vidinės Aš pozicijos... kai sprendžia kokią nors problemą. asmenybė sulaukia norimos reakcijos iš kitos asmenybės tam tikros Aš pozicijos. anot E. S. Toks bendravimas yra nekonfliktiškas ir. Suaugusio ir Vaiko pozicijas atitinkamai žymėsime raidėmis T. kai aptarinėja savo vaikų studentišką gyvenimą. Transakcijų tipai Papildančios transakcijos Transakcijos vadinamos papildančiomis..

atitolsta. kai į siunčiamą pranešimą atsakoma netikėta arba nepageidaujama reakcija.191 X: Y: Aš taip įsiutęs. Tokiu būdu yra pakeičiama bendravimo kryptis. veterinarui reikia parodyti katę. o tu dar nori mane pasodinti prie mašinos vairo! . Pateiksime pavyzdžių: X: Y: Kiek dabar valandų? Tu amžinai kažkur skubi! X: Y: Ar tu galėsi šiandien vakare atvažiuoti paimti mane iš darbo? Šiandien aš turiu tūkstantį darbų! Aistės gimtadieniui turiu parvežti tortą. kad tuoj išmesiu tą prakeiktą kompiuterį pro langą! Ir kas tave taip supykdė? Ką tu pasieksi. žmonės lyg nusisuka vienas nuo kito. Persikertančios transakcijos gali vesti į konfliktą. išmesdamas kompiuterį? Persikertančios transakcijos Persikertančios transakcijos atsiranda tada.

transakcijas pavaizduosime .1 pav. po socialiai priimtina transakcija yra maskuojama tikroji transakcija. Pateiksime studento (X) ir studentės (Y) pokalbio pavyzdį. 10. y.1 pav. Kitaip tariant.socialiniame ir psichologiniame (žr. kad išskalbtum marškinius?! Paslėptos transakcijos Tai sudėtingesnis transakcijų tipas. Taigi bendraujama iškart dviejuose lygmenyse .192 X: Y: X: Y: Klausyk. Nuo papildančių ir persikertančių transakcijų jos skiriasi tuo. Psichologinio lygmens. 1992) Šis transakcijų tipas yra patogus ir mūsų mėgstamas: juk bet kada galime išsiginti psichologinio lygmens.). o socialinis lygmuo yra saugus ir priimtinas. Berne. einam kur nors pasilinksminti! Kada gi tu pagaliau surimtėsi! Kiek kartų tavęs reikia prašyti sutaisyti buto užraktą?! O kiek man reikės maldauti. t. 10. kad bendravimo procese vienu metu čia dalyvauja daugiau negu dvi Aš būsenos. Dvigubų transakcijų modelis (E. kuri yra numanoma. numanomas.

o jų tekstą užrašysime skliausteliuose. Na. arba Aš-Vaiko būseną.. Įsivaizduokite save (Y) automobilių parduotuvėje apžiūrinėjantį patinkantį modelį. (Tu man patinki taip pat. bet jis jums per brangus. o jūsų maištingas vidinis Vaikas turbūt sukiltų prieš tokį „įžeidimą": „Aš perku šį automobilį! Tai kaip tik tai. Taigi. Prie jūsų prieina pardavėjas (X) ir sako: X: Tai mūsų puikiausias sportinis modelis.. X: Gal užeikime pas mane kavos? Aš gyvenu vienas. (Sprendžiant pagal tavo išvaizdą.193 trumpomis rodyklėlėmis.) Y: Iš tikro lauke šalta.. mano pajamos neleidžia man nusipirkti tokį automobilį". ko ieškojau". jūs teisus. .... vaizduojamos ištisinėmis rodyklėmis. kaip įprasta. įtakoti kitus ir įvertinti aplinkinių žmonių poveikį mums. Socialinio lygmens transakcijos. sąmoningai reguliuoti tarpusavio santykius. . nuskambėtų visai skirtingi atsakymai.(Tu man patinki. Priklausomai nuo to.) Dar vienas pavyzdys. mes galime giliau pažinti save. Kava būtų ne pro šalį. analizuodami transakcijas. Jūsų vidinis Suaugusysis atsakytų maždaug taip: „Taip. tas modelis tikrai ne tau) Pardavėjo siųstas pranešimas gali suaktyvinti arba jūsų Aš-Suaugusiojo būseną..

194

Piešdami skirtingo dydžio apskritimus, pavaizduokite savo Aš būsenas: Tėvo, Suaugusiojo, Vaiko. Kitaip tariant, didžiausiu apskritimu žymėkite tą būseną, kuri labiausiai reiškiasi jums bendraujant, ir atvirkščiai, mažiausiu apskritimu - rečiausiai besireiškiančią būseną. Pateiksime piešinukų pavyzdžių:

Psichologinės pozicijos
Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos į save ir į partnerį mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime žmogus užima teigiamą arba neigiamą poziciją savo ir kitų atžvilgiu. Jis gali nuspręsti: Aš esu stiprus. Aš esu kvailas. Aš esu garbingas. Aš esu nenormalus. Aš esu siaubingas. Aš esu angelas. Aš viską darau neteisingai. Aš niekad neklystu. Aš geresnis už kitus. Aš nenusipelniau gyventi. Žmonės yra nuostabūs. Žmonės man duos visko, ko aš noriu. Manęs niekas nemyli. Žmonės yra simpatiški. Žmonės niekada nedaro kitiems gera. Visos aukščiau paminėtos pozicijos iš esmės yra tokios pozicijos: „Aš geras" arba „Aš blogas" ir „Tu geras" arba „Tu blogas". E. Berne aptaria galimus keturis pastarųjų pozicijų derinius (žr. 10.2 pav.): 1. „Aš geras ir tu geras". Tai sėkmę nešanti, sveikos asmenybės pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystėje. Jei tėvai skatina vaiką, džiaugiasi juo, pripažįsta jo laimėjimus, ima formuotis pozityvi nuostata į supantį pasaulį. Būtent tokia nuostata mums padeda būti laimėtojais, turėti patikimų draugų ir veiklos partnerių, konstruktyviai spręsti problemas.

195

2. „Aš geras, o tu blogas". Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti savo pranašumą įvairiausiose srityse („aš stiprus, teisingas, puikus"). Be to, tuo pačiu siekiama sumenkinti, pasmerkti, pažeminti kitą („tu egoistas, silpnas, klystantis"). Ši pozicija yra projekcinė: kiti žmonės kaltinami dėl tų savybių, kurios būdingos pačiam kaltinančiajam. Tokio tipo žmonės ieško tikrų ar įsivaizduojamų priešų, aplink save sėja baimę ir pyktį. Tai žmonės, kurie nuolat jaučiasi apgauti ar persekiojami ir todėl apgaudinėja ar persekioja kitus. 3. „Aš blogas, o tu geras". Tai savęs žeminimo, bejėgiškumo, nepasitikėjimo savimi pozicija. Tokiems žmonėms reikalinga globa, pagalba. Save žeminančios nuostatos ima formuotis dar vaikystėje, kai tėvai užima poziciją „Aš geras, tu blogas", o vaikas statomas į poziciją „Aš blogas, o tu geras". Šios pozicijos žmonės atitolsta nuo kitų, yra linkę į depresiją. 4. „Aš blogas ir tu blogas". Tai beviltiškumo pozicija, neretai asmenybę atvedanti į alkoholizmą, narkomaniją. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame neįmanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystėje, kai tėvai labai demonstruoja savo pranašumą, neleidžia vaikui mąstyti ir veikti pačiam. Vaikas ima blogai galvoti ir apie save, ir apie tėvus.

10.2 pav. E. Berne psichologinių pozicijų rombas

196

Žaidimai, kuriuos žaidžiame
E. Berne į žmonių tarpusavio santykius pažvelgė neįprastai: jo teigimu, didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro psichologiniai žaidimai, turintys tam tikras taisykles, žaidėjus ir numanomą baigtį. Iš psichologinio žaidimo gaunama tam tikra nauda (dažniausiai - psichologinė), tačiau žaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems žaidimo dalyviams. Taigi šie žaidimai nėra linksmi. Žaidimus mes žaidžiame nesąmoningai arba sąmoningai, juos nuolat kartojame (ypač - mėgstamiausius) su tais pačiais ir naujais partneriais. Turbūt ir jūs esate pastebėję, kad kartais kartojate tuos pačius žodžius ta pačia intonacija, o keičiasi tik vieta ir laikas. Žaidimą E. Berne apibrėžia kaip seriją paslėptų papildančių transakcijų, nepertraukiamai sekančių viena paskui kitą, su aiškiai numatoma baigtimi. Kad būtų aiškiau, pateiksime žaidimo „Pabandyk... Taip, bet..." pavyzdį. Įsivaizduokite, jog kalbasi dvi draugės: X: Žinai, jaučiuosi pavargusi, nieko nebenoriu, nėra nuotaikos. Y: Tai šiandien nesimokyk, pailsėk, išeik pasivaikščioti. X: Taip, bet reikia rašyti referatą... Y: Pabandyk susitarti su dėstytoju. Gal atidėtų savaitei..? X: Taip, gal ir atidėtų, bet pasivaikščiojimu nuotaikos sau nepakelsiu... Y: Tai gal nueik pas gydytoją? X: Taip, bet ten tokios eilės... Y: Tai gal suorganizuojame kokį vakarėlį? Pasilinksmintume. X: Taip, bet tai brangiai kainuotų... Y: Tai gal pabandyk... (Ir 1.1. Po kurio laiko įsivyrauja tyla). Kokią psichologinę naudą iš šio žaidimo gavo X? Jūs turbūt pastebėjote, kad žaidimo metu socialiniame lygmenyje vykę procesai („Padėk man!") neatitiko to, kas vyko psichologiniame lygmenyje („Bet tau tai nepavyks!"). Atviras tekstas čia tebuvo kaukė, o svarbiausia buvo paslėpta informacija. Taigi X gauta psichologinė nauda yra ta, kad ji atsidūrė dėmesio centre. Antra, X parodė, kad jos draugė Y ne tokia jau ir protinga, jei nesugeba patarti. Kaip būtų galima nutraukti žaidimą „Pabandyk... Taip, bet..."? Tiesiog žaidžiančio šį žaidimą reikėtų tiesiai paklausti: „O kaip tu pats galvoji spręsti savo problemą?"

197

Taigi žaidimai trukdo atviriems, garbingiems tarpusavio santykiams. Mes žaidžiame iš Aš-Tėvo būsenos, kai kartojame savo tėvų žaistus žaidimus. Mes žaidžiame iš Aš-Suaugusiojo būsenos, kai žaidžiame sąmoningai. Mes žaidžiame iš Aš-Vaiko būsenos, kai žaidimai yra susiję su ankstyvaisiais mūsų išgyvenimais, su vaikystėje priimtais sprendimais apie save ir kitus. E. Berne aprašė daugybę žaidimų. Vien jų pavadinimai jums turbūt sukels jausmą, kad tai jau kažkur anksčiau girdėta, vykę: „Jeigu aš būčiau..."; „Ką pasakys žmonės?"; „Pažiūrėk, ką per tave padariau"; „Jeigu ne tu, tai aš galėčiau..." ir 1.1. Jeigu jus sudomino E. Berne požiūris į mūsų bendravimą kaip į psichologinius žaidimus, būtinai perskaitykite jo knygą „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės".

Gyvenimo scenarijus
E. Berne teigimu, mes jau vaikystėje susikuriame nesąmoningą savo gyvenimo planą - gyvenimo scenarijų. Kad ir kaip būtų keista, psichologinis scenarijus turi labai daug ką bendro su teatro scenarijumi. Ir viename, ir kitame yra tam tikri vaidmenys, dialogai, veiksmai, scenos ir siužetai, vedantys į kulminaciją ir pasibaigiantys teatro scenos (gyvenimo) užsklanda. Psichologinis scenarijus - tai asmenybės gyvenimo veiksmų planas, kuris numato, į kokį tikslą bus orientuota asmenybė ir kokiu būdu to tikslo bus siekiama. Savo gyvenimo dramą žmogus vaidina nesąmoningai; tik retais atvejais ši drama atsitiktinai gali būti įsisąmoninta. Asmeniniai mūsų scenarijai kartais būna panašūs į sentimentalią dramą, kartais - į fantastinius nuotykius, tragediją, farsą, romaną, linksmą komediją ar nuobodžią pjesę. Žmonių vaidinamos dramos gali būti konstruktyvios, destruktyvios ar neproduktyvios, t. y. niekur nevedančios. Kaip yra sukuriamas gyvenimo scenarijus? Vos gimęs vaikas ima kaupti informaciją apie jį supantį pasaulį. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pirmuosius pojūčius, kurie nulemia pačią ankstyviausią informaciją apie save, savo vertingumą. Vaikai, kurie švelniai glaudžiami prie krūtinės, kuriems šypsomasi, kurie šnekinami, kaupia visai kitokią informaciją, negu tie kūdikiai, kurie paimami į rankas su nerimu, priešiškumu ar baime. E. Berne nuomone, pirmieji vaiko savo atžvilgiu išgyventi jausmai greičiausiai ir yra ta galinga jėga, kuri įtakoja visą gyvenimo planą (scenarijų), užimamą psichologinę poziciją gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. Šalia vaiko visada

Pralaimėtoją galima pažinti iš kalbos. Jis dažnai atsigręžia į praeitį: „Jei aš būčiau vedęs kitą. atsiskyrėliu ar pan. nes klauso savo tėvų... Laimėtojas . Ir visa tai vyksta giliai pasąmonėje.. vaikystėje mes gauname daugybę mūsų gyvenimą programuojančių pranešimų: apie mokymosi naudą ir savo galimybes..tai tas žmogus. tai tampa elgesio norma. tu ne viso proto". ar jis yra laimėtojas (kartais mums iš šono gali atrodyti priešingai. galimybė būti savimi. „Neabejoju. Kaip jau minėjome. Laimėtojas realizuoja savo individualumą ir vertina tai kituose. gali padaryti išvadą: „Nereikia mąstyti pačiam".tai tas žmogus. „Mums būtų geriau be tavęs". pralaimėtojo ir nelaimėtojo. Taigi iki septynerių metų mes parašome savo gyvenimo scenarijų. grubumas šeimoje. Laimėtojui svarbu ne tiek sėkmė gyvenime. apie poilsį. kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami. „Vieną dieną tu tikrai tapsi įžymiu". vaikai išmoksta manipuliuoti savimi ir kitais.198 yra tėvai. „Tu tiesiog gimęs būti kunigu". kurį nubaudžia už nesutikimą su suaugusiu. Tokias išvadas vaikas laiko neginčijamomis tiesomis. Pralaimėtojas . Vaikas." Kartais pralaimėtojas „įsikimba" į ateitį. gali nuspręsti: „Nereikia jausti" arba „Nereikia rodyti savo jausmų". kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje numatyto tikslo. „Jei aš būčiau graži. kurių laikydamasis tampa „geru berniuku" arba „gera mergaite". Tam turi įtakos konfliktai. Pralaimėtojo pozicijos mes išmokstame dar vaikystėje.. „Jei aš būčiau turtingas. kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatytą tikslą (tapti lyderiu. sunkus fizinis darbas. Taigi kiekvienas žmogus pats sau nusprendžia. scenarijai gali būti patys įvairiausi. Šie „įgūdžiai" išlieka ir suaugus. laukia iš jos stebuklo: „Kai aš baigsiu . „Tu siaubingas vaikas".. t. Norėdami susidoroti su šiomis problemomis. „Tu lėtas kaip vėžlys". įžymybe. kurie siunčia vaikui pačius įvairiausius pranešimus: „Tu niekada nieko nepasieksi".". auklėjimo ypatumai ir kt. o galbūt... priartiname jį prie realybės. Tačiau turbūt tiksliausia juos būtų skirstyti į tris grupes: laimėtojo. apie sveikatą ir t. specialistu. o paauglystėje šį „kūrinį" papildome naujais faktais. Vaikas. seneliai ar kiti suaugusieji. jei to troško. apie religingumą. kiek autentiškumas. Jis atsiskleidžia. o ne kuria kitiems patinkantį savo paveikslą.).). Kaip matome.".

kodėl? Kokia iš minėtų psichologinių pozicijų jums artimiausia? Kaip manote.panašūs? Jei skiriasi.. jis yra pilkas ir nepastebimas.) ir ją įgyvendina.. tačiau per didele kaina: užima išsvajotą postą tampa lyderiu.. bendraujant su skirtingais žmonėmis? Paprašykite savo draugą (draugę) nupiešti jūsų Aš būsenų portretą. įsisąmonindami vaikystės išgyvenimus ir sprendimus.. save ir kitus jie mato kreivame veidrodyje. kuris niekuo nerizikuoja. Jis niekada netampa lyderiu. nutraukdami tą keistą beviltiškų pasikartojimų grandinę.tai abejonėse paskendę žmonės. jei aš jam nepatiksiu.. jo niekas nepasigenda. kurie gyvenimo scenarijuje numato sau mirtį (savižudybę. Tai žmogus. pvz."... tačiau mainais už tai „gauna" opaligę..." Dar viena pralaimėtojų kategorija su baime laukia būsimų nelaimių: „O kas. Nelaimėtojas .." Taigi pralaimėtojai . Ar šis ir jūsų pieštasis . Tai žmonės.. Tik pažindami save. mirtį nuo vėžio ar pan. kurie pasiekia gyvenimo tikslą. jausti ir suprasti. nelaimi ir nepralaimi. insultą infarktą. girdėti.199 mokyklą... kuri vadinama gyvenimo scenarijumi. namuose? Universitete? Vakarėlyje? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas.". kuriam „ir taip gerai". kokie yra jūsų mėgstamiausi žaidimai? . Beje. „Kai aš praturtėsiu. galime pagaliau pradėti gyventi čia ir dabar. jei aš neteksiu darbo. „Kai pagaliau užaugs vaikai.".tai toks žmogus. turinčiu mėgstamą Aš būseną? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas. pralaimėtojų kategorijai priskiriami ir tie. „O kas bus. O koks jūsų gyvenimo scenarijus? Dar nevėlu jį pakeisti. Pralaimėtojai yra ir tie. priklausomai nuo aplinkybių. kurie patys sau trukdo matyti. Pasvarstykite: • • • • • • Ar galite pavadinti save žmogumi. praleidžiantys gerus dabarties šansus.

200 .

reikėtų pasistengti išmokti bent jau pagrindines mandagumo frazes. dažniausiai kalbame ne gimtąja kalba. gerbdami ir pažindami kultūrą bei laimėjimus kitų.201 11. kiniečiai . kaip perprantame skirtumus tarp mūsų ir kitų šalių kultūros ir kiek stengiamės prie jų prisitaikyti. faksai. taigi galima netiksliai išreikšti savo mintis arba suprasti kitus. Bendraujant su kitos tautybės žmonėmis. dar labiau prancūzais. kad norime juos suprasti ir gerbiame jų kultūrą. „išslysta" daugybė kalbos atspalvių. Futuristas J. Mus lengvai gali užliūliuoti mintis. ne gimtąja kalba. šios pastangos bus deramai įvertintos." Darbo užsienyje sėkmė labai priklauso nuo to. kad pasaulis šiuolaikinių komunikacijos priemonių ir tarptautinės rinkos dėka „sumažėja". Mes visi didžiuojamės savo šalimi. vitrinose matyti kitas įprastines prekes. tuo besididžiuojančių. Kalbant kita. Net jeigu suklysime. mes netampame vis didesnio atskirų kultūrų supanašėjimo liudininkais. Kaip elgtis svečioje šalyje? Paklausus žmonių. įgysime jų pasitikėjimą ir pagarbą. Nežiūrint to. savo kultūra. kokios yra didžiausios bendravimo kliūtys. tesergsti mus Dievas. kad ateityje „švedai taps dar labiau švedais. Šiandien panorėję galime iš vieno žemyno greitai patekti į kitą ir tenai pirkti įprastus gaiviuosius gėrimus. . Neisbit rašo. dažniausiai išgirstame vienintelį atsakymą: visų pirma kalba.dar labiau kiniečiais. TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI • • • • • Kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios? Ar visada galime vadovautis mūsų elgesio normomis? Su kokiais bendravimo barjerais galime susidurti kitose šalyse? Kokie drabužiai priimtini komandiruotėse? Kaip įvairių kultūrų atstovai supranta punktualumą? Šiandieninio žmogaus bendravimo patogumui tarnauja telefonai. tačiau. kad tai reiškia ir kultūrų suartėjimą. internetas. Derėdamiesi su užsienio partneriais. žiūrėti CNN ar pamėgtas kelionių laidas. savo laimėjimais. o prancūzai. kurie daug keliauja po įvairias pasaulio šalis. Taip parodytume.

Vizitinių kortelių dizainui ir spausdinimui įdedama daug darbo. Šalyse. Laisva turistų apranga privertė viešbučių darbuotojus Ispanijos salose raštu prašyti savo svečių neateiti vakarienės su šortais. ar galime vadovautis mūsiškomis elgesio normomis. Pristatydamas savo teoriją. kurias įteikia jums. Prieš atsakingą komandiruotę užsakykite. bet daranti įspūdį ir būtinai profesionali. Gesteland (1997) pasiūlė sistemą. Atkreipkite dėmesį į vizitines korteles. iškylantis bendraujant su užsieniečiais nežodiniai. samprotaukite konservatyviai. Jeigu tai priimtina. būsime palaikyti juokdariu. R. Žinoma. Singapūre. sklindantys iš judesių. geriausia laikytis svečią priimančios šalies papročių net tada. vertinamas mokslinis laipsnis (tai galioja Prancūzijoje. Apsirenkite taip. Šveicarijoje. kaip į susitikimą su aukščiausias pareigas užimančiu jūsų įmonės asmeniu. Šia puse kortelę įteikite jus priimančiam žmogui. tačiau jeigu Vokietijoje per dieną pasakysime daugiau nei vieną šmaikštybę. Kinijoje. jei mums labai sunku juos suvokti. niekas negali iš karto perprasti visų papročių bei kitos šalies taisyklių. neverbaliniai impulsai. Gesteland pirmiausia atsako į klausimą. manierų. kalbą ir išspausdinkite tai kitoje kortelės pusėje. Reikia žinoti. Didžiojoje Britanijoje žmogus. Korėjoje. savo humorą reikia pasilaikyti sau.202 Skirtingose šalyse sąmojingumas ir humoras suprantamas nevienodai. kiekvienam derėtų gauti informacijos. Sutikus kitą žmogų. nesublizgėjęs sąmoju. Kitas ne mažesnis barjeras. užrašykite ant vizitinės kortelės visus savo turimus laipsnius. Renkantis drabužius komandiruotei į užsienį ar į priėmimą. ypač apie draustinus dalykus. visada reikia iš pradžių suprasti. niekada neužtenka paisyti vien tiktai klimato sąlygų. kad į mečetes ir daugelį pagodų (Rytų Azijos šventyklos) neleidžiama įeiti apsiavus. laikomas kvaileliu. Vokietijoje. taip pat žmogaus saviraiška mimikos bei gestų kalba. ar toje šalyje. kur vykstate. Amerikiečių mokslininkas R. arabų šalyse ir daugelyje Pietų Amerikos valstybių). kad jūsų vizitinę kortelę išverstų į tos šalies. Sužinokite. Net per kaitrą neleidžiama pusnuogiams apžiūrinėti bažnyčių ir cerkvių Pietų Europos šalyse. kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios: . drabužių. Atsidūrus užsienyje. Jeigu nieko tikra nežinote. pagal kurią visi tarptautinio verslo papročiai ir praktika logiškai sugrupuoti į tam tikrus modelius. kur keliaujate. bet apie svarbiausius papročius. todėl pasistenkite deramai tai įvertinti. Nuo kultūros tradicijų priklauso įvairios tarpasmeninio nuotolio zonos. kuriuos dažniausiai lemia religija. Jūsų išvaizda turi būti ne rėkianti. kuriose pagarba svarbiau už viską.

nebent norėtų derėtis dėl kuo palankesnių sąlygų). orientuoti į dalykinius reikalus (OR). Taigi yra išskiriami elgesio modeliai. atstovaujantys OS kultūrai. OR verslininkai mano. kad pardavėjas taikysis prie pirkėjo. kad nėra dviejų derybininkų. net jei abu priklauso tai pačiai kultūrai. Jis gali nepaisyti kultūrinių skirtumų. ypač jei šie užsieniečiai. Gesteland (1997).203 Tarptautiniame versle tikimasi. kad yra išaugę itin dinamiškoje. OS žmonės mieliau dirba su šeimos nariais. dažnai be reikalo atidėlioja sprendimus. neturi savo nuomonės. Kasmet . Verslininkai. Amerikiečiai. t. Pavyzdys . yra tiesiog nenuspėjami. eksporto rinkodarininkai paprastai gali greitai užmegzti tiesioginį kontaktą su potencialiais pirkėjais tose rinkose.1 lentelę). o tie. ne visiems aptariamos kultūros verslininkams. • Orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius Kaip teigia R. kuriais galima pasitikėti. kai į reikalus orientuoti eksporto rinkodarininkai bando pradėti verslą į santykius orientuotose rinkose. Tokį atvirumą iliustruoja telemarketingo populiarumas. y. draugais ir gerai pažįstamais asmenimis ar jų grupėmis . daugiausia dėmesio skiria užduotims. Kadangi OR žmonės yra dalykiški ir gana lengvai pradeda dirbti su nepažįstamais. orientacija į dalykinius reikalus. kad atvykėlis taikysis prie vietos papročių. R. suprantama. orientacija į tarpusavio santykius (žr. galbūt todėl. kad jų partneriai.su tais. 11. (Sudarant tarptautinį sandėrį pirkėjo padėtis esti palankesnė.Jungtinės Amerikos Valstijos. Gesteland perspėja. • Tarptautiniame versle tikimasi. 2. Konfliktai kyla tuomet. būdingus daugumai. kurie reiškia kultūros tendencijas. Pateikdamas įvairių kultūrų elgesio versle modelius. kurie orientuojasi į tarpusavio santykius (OS) žmonėms. Jiems nesmagu dirbti su nepažįstamais. šiuolaikiniam pasauliui būdingas toks verslo kultūrų pasiskirstymas: 1. kurie elgtųsi visiškai vienodai. bet. dalykinius reikalus su nepažįstamais verslininkais aptaria gana lengvai. bruožus. Panagrinėkime juos išsamiau. Dauguma OS žmonių laiko OR atstovus įkyriais. įvairių kultūrų visuomenėje. agresyviais ir pernelyg tiesmukais.

204

amerikiečiai perka gaminių ir paslaugų už daugiau kaip 300 milijardų dolerių iš visiškai nepažįstamų asmenų telefonu. Šitokia į dalykinius reikalus orientuota rinkodara reiškia, jog tarp pardavėjo ir pirkėjo tėra vienintelis ryšys - kliento telefono numeris. Suprantama, net Amerikoje, kuo didesnis ir sudėtingesnis sandėris, tuo daugiau pirkėjas norės žinoti apie pardavėją. Tačiau svarbiausia, kad į reikalus orientuotose kultūrose rinkodarininkai gali užmegzti kontaktą su perspektyviu pirkėju be jokio išankstinio paruošimo, bendravimo ar ryšių. Griežtai į tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryšius galima pradėti tik tada, kai pažįstate reikalingus asmenis arba gebate suruošti viską taip, kad būtumėte jiems pristatyti. Visoje OS pasaulio dalyje planuokite užmegzti ryšius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai, tarptautinės mugės ar prekybos misijos metu, arba padedami trečiosios šalies pristatymo. Tam idealiai tiktų aukštas pareigas užimantis asmuo arba organizacija, pažįstama abiem pusėm. Užmegzti kontaktą gali padėti mūsų šalies ambasados komercijos skyrius, prekybos ir pramonės rūmai, prekybos asociacijos, gal net bankas. Verslo derybos paprastai trunka daug ilgiau OS kultūrose nei OR šalyse. Kultūrose, orientuotose į dalykinius reikalus, apie reikalus kalbama jau pirmojo susitikimo metu. OR verslininkai labai pasitiki raštiškomis sutartimis. OR šalyse derybose gali dalyvauti teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. OS kultūros pirmiausia pasitiki tarpusavio santykiais, kurie, jų manymu, padeda išvengti nesusipratimų bei spręsti problemas. OS rinkose pirmiausia susidraugaujama, o tik paskui sudaromas sandėris. OS kultūrose nepasitikėjimas nepažįstamais asmenimis, ypač užsieniečiais, dažnai verčia pareigūnus delsti. Pavyzdžiui, „Volksvvagen" bendrovei prireikė devynerius metus trukusių derybų, kad susitartų su Kinijos valdžia dėl automobilių gamyklos atidarymo; „McDonald's" kompanija dirbo daugiau kaip dvylika metų, kol susitarė su tuometine sovietų valdžia dėl pirmųjų restoranų statybos. Klientas ar partneris iš OS kultūros nori būti tikras, kad ne tik kompanija, bet ir jūs asmeniškai imsitės atsakomybės už bendros veiklos sėkmę, kad palaikysite glaudžius asmeninius ryšius. Reikia laiko, kantrybės ir kartais geležinių kepenų plėtojant patikimus santykius OS rinkose. Panašu, kad išgėrimai pagreitina ryšių įtvirtinimo procesą Rytų Azijoje - tačiau tik tarp vyrų. Moterys tuose vyriškos draugystės ritualuose vis dar yra nepageidaujamos.

205

11.1 lentelė. Verslo kultūrų pasiskirstymas -orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius (R. Gesteland, 1997, p. 18) KULTŪROS . ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Šiaurės ir germaniškoji Europa Didžioji Britanija Šiaurės Amerika Australija ir Naujoji Zelandija Pietų Afrika KULTŪROS. NUOSAIKIAI ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Lotynų ir Rytų Europa Viduržemio jūros regionas Honkongas, Singapūras KULTŪROS. ORIENTUOTOS I TARPUSAVIO SANTYKIUS Arabų valstybės Didžioji Afrikos dalis Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis

OR bei OS verslo kultūros skiriasi ir savo bendravimo būdu. Derybininkai iš OR šalių vertina tiesią, atvirą, nesudėtingą kalbą, o derybininkai iš OS dažnai mieliau vartoja netiesioginį, subtilų, vingrų stilių. Šis skirtumas yra didžiausias nesusipratimų tarp OS ir OR verslo žmonių šaltinis. OR derybininkai, bendraudami su kitais, siekia būti teisingai suprasti. Jie net didžiuojasi tuo, kad sako tai, ką galvoja, ir galvoja tai, ką sako. Pavyzdžiui, olandų verslininkai visiškai pagrįstai garsėja tiesmukiškumu. OS kultūrose tiesumas ir atvirumas, taip vertinami OR šalyse, reikš nesubrendimą ir naivumą, gal net aroganciją. OS kultūrose tik vaikai ir suvaikėję suaugusieji sako tai, ką galvoja, nes jie kitaip nemoka bendrauti. OS derybininkai pirmenybę teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. Jie slepia savo emocijas, ypač neigiamas, stengiasi išsaugoti harmoniją, atidžiai kontroliuodami savo kalbą ir veiksmus, kad neįžeistų ir neįstumtų aplinkinių į nemalonią padėtį. Šios kultūros atstovai nekantravimo, susierzinimo, nusivylimo ar pykčio rodymą suvokia kaip harmonijos ardymą ir laiko tai

206

šiurkštumu bei įžeidimu. OS šalyse reputaciją praranda abi pusės, kai prie pasitarimų stalo vienos pusės derybininkas pradeda karščiuotis. Asmuo, parodęs savo pyktį, t. y. pasielgęs vaikiškai, praranda reputaciją. Be to, atvirai demonstruodamas pyktį, jis priverčia ir kitą pusę prarasti reputaciją. Daugiau nieko ir nereikia, kad net ir perspektyviausios derybos atsidurtų aklavietėje. Daugelis japonų, kinų ir Pietryčių Azijos žmonių žodelį „ne" laiko keiksmažodžiu. Kad neįžeistų, jie verčiau sumurmės: „Tai gali būti sunku" arba „Mes turime į tai pasigilinti". Populiarūs atsakymai „Galbūt" ir „Tai bus nepatogu." Kai Rytų Azijos derybininkai pakeičia temą ar tiesiog nutyla, dažnai tai reiškia: „Pamiršk tai." Pavyzdžiui, daugelis atvykstančiųjų į Japoniją mano pasiekę susitarimą, nes jų partneriai keletą kartų jiems pasakė „taip", lydėdami tą „taip" daugybe šypsenų ir palinksėjimų. Tačiau visai nebūtinai tai reiškia sutikimą. Neužmirškite, kad japonai bet kuria kaina vengia nuomonių priešiškumo arba konfrontacijos. Jeigu jie priversti atsakyti į tiesiai užduotą klausimą, galvoja, kad privalo sutikti, nenorėdami sudrumsti jūsų harmonijos. Jie nemato jokios problemos dėl to, kad vėliau pasirodys su visiškai priešingu sprendimu, priimtu kompanijos reikalų ir gerovės vardan. Mandagus azijiečių, arabų, afrikiečių ir lotynų amerikiečių bendravimo būdas padeda išsaugoti harmoniją. To, ką jie sako prie derybų stalo, tikroji prasmė dažnai būna numanoma, t. y. prasmė aiškėja iš konteksto bei aplinkos. JAV antropologas E. T. Hali sugalvojo šias kultūras tiksliai apibūdinantį terminą - „plataus konteksto" kultūros. Kai kalba šiaurės europiečiai, šiaurės amerikiečiai, australai bei Naujosios Zelandijos gyventojai, didžioji prasmės dalis būna akivaizdi, t. y. išreiškiama žodžiais. Klausytojas sugeba suprasti, kas sakoma, nekreipdamas ypatingo dėmesio į kontekstą. E. T. Hali tai pavadino „siauro konteksto" kultūromis. Danų mokslininkė M. Djursaa, ištyrusi Danijos, Vokietijos bei Didžiosios Britanijos verslininkų elgesį, teigia, kad visos minėtos Europos kultūros, be abejonės, priklauso siaurajam kontekstui, tačiau skirtumai tarp jų taip pat akivaizdūs. Britai akivaizdžiai labiau nei arabai linkę į dalykinius reikalus ir siauresnį kontekstą, bet kartu jie daug labiau nei jų kolegos danai ir ypač vokiečiai linkę į platų kontekstą bei tarpusavio santykius.

207

Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas, hierarchija, valdžia bei pagarba
Formalios kultūros paprastai būna susiskirsčiusios į hierarchijas, kurios atspindi narių padėtį ir valdžią. Tuo tarpu neformalios kultūros labiau vertina egalitarines (pranc. ėgalitaire - lygybė) visuomenes su mažesniais statuso bei valdžios skirtumais. Sunkumų kyla, kai verslininkams iš egalitarinių kultūrų prireikia bendrauti su partneriais iš hierarchija pagrįstų visuomenių. Laisvas neformalus bendravimas piktina aukšto rango žmones iš hierarchinių kultūrų. Iš kitos pusės, neformalių kultūrų atstovai gali palaikyti formalaus elgesio partnerius niūriais, nedraugiškais, pasipūtusiais arba arogantiškais, per daug sureikšminančiais statuso bei užimamų pareigų svarbą. Nesusipratimų būtų išvengta, jeigu abi pusės suvoktų, kad skirtingas elgesys versle priklauso nuo skirtingų kultūros vertybių. Manoma, kad neformalios kultūros vertina visuomenės narių lygybę, o formalių kultūrų vertybių sistema apima hierarchijas ir visuomeninės padėties skirtumus. Formalumas visada susijęs su padėtimi visuomenėje (statusu), organizacijos struktūrine hierarchija bei su tuo, kaip išreiškiama pagarba aukšto statuso asmenims. Tarptautinės rinkodaros specialistai turėtų žinoti, ar bendrauja su formaliomis, ar su neformaliomis kultūromis (žr. 11.2 lentelę). Egalitarinių bei hierarchinių visuomenių skirtumai gali tapti rimta kliūtimi prekyboje. Tarptautinės rinkodaros vadybininkai iš neformalių kultūrų dažnai nesupranta, kaip pabrėžti pagarbą aukšto rango veikėjams iš formalių kultūrų, kurie gali lengvai įsižeisti dėl nepakankamai parodyto dėmesio. Reikia atminti, kad formalūs kreipiniai, t. y. pavardėmis, pareigomis, laipsniais, titulais, pavyzdžiui „Daktare Miuleri", yra vienas iš svarbiausių būdų parodyti savo pagarbą aukšto rango asmenims. Pietų ir Pietryčių Azijoje kostiumas ir kaklaraištis karšto sezono metu yra pagarbos išraiška (sėdėdami su švarku tvankiame kabinete, rodysite dar didesnę pagarbą). Lotynų Amerikoje ir didžiojoje Europos dalyje linkstama su panieka vertinti verslininką, kurio interesai ribojasi vien pinigų „kalimu". Aukštesnė padėtis priskiriama žmogui, sugebančiam protingai kalbėtis apie meną, muziką, literatūrą, istoriją, filosofiją bei kiną. Kilmė, išsilavinimas taip pat gali suteikti aukštesnį statusą.

208 11. Susipažinkite su vietos protokolu. Privalote aiškiai parodyti savo profesines žinias. vyras. p. kokį tik sugebėsite rasti. Turite žinoti. Formalios ir neformalios verslo kultūros (R.2 lentelė. rekomenduojama laikytis trijų žingsnių strategijos: 1. Ypač tai būdinga Pietų Korėjai. kur vyrai verslo pasaulyje tradiciškai įgyja aukštesnį statusą nei moterys. ar jis pirkėjas. Keturios tarptautinio verslo žmonių grupės hierarchinėse kultūrose yra priverstos dirbti nepalankesnėmis sąlygomis. kaip išreikšti pagarbą nepadlaižiaujant. užimantys žemesnes pareigas savose organizacijose • jauni abiejų lyčių žmonės • moterys • bet kurio amžiaus vyrai ir moterys . Jauniems eksporto specialistams. Tai: • žmonės. o ne pasakoti apie jas.tarptautinės rinkodaros ir pardavimų darbuotojai. Būkite tikras savo srities ekspertas. Norvegija FORMALESNĖS KULTŪROS Didžioji Europos dalis Viduržemio jūros regionas Arabų šalys Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis Formalios kultūros linkusios vertinti žmones pagal amžių. 3. lytį. Geros profesinės žinios suteikia statusą. 47) LABAI NEFORMALIOS KULTŪROS Australija JAV VIDUTINIŠKAI NEFORMALIOS KULTŪROS Kanada Naujoji Zelandija Danija. . dirbant su hierarchinių kultūrų pirkėjais. Japonijai ir Saudo Arabijai. kad jus pristatytų pats vyriausias. užimamas pareigas ir pagal tai. 2. ar pardavėjas. Pasistenkite. 1997. Gesteland.

209 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros Skirtingose kultūrose punktualumas yra suprantamas skirtingai. monos . Neįsižeiskite ir nenustebkite. darbotvarkės nepajudinamos. Visiškai kitokios . kad griežtai pagal darbotvarkę dirbantys atvykėliai laisviau traktuojančius laiką kolegas ima laikyti tinginiais.polichroniškos visuomenės. Įsivaizduokite. tai visiškai leistina. parodysite. Viena pasaulio visuomenių grupė garbina laiką. kaip ir jūsų klientui. Svarbiausia . itin svarbu laikas. Suprasdami šio tikslumo arba netikslumo reikšmę tam tikroje šalyje. 11. atvykęs į susitikimą prieš penkias minutes. Konfliktai kyla todėl. Jeigu visą valandą pavėluosite Ispanijoje. Planuodami turėkite kuo didesnę laiko atsargą ir kuo artimiau (geriausia . kai jūsų susitikimą nuolat pertraukinės netikėti lankytojai. bet jeigu daugiau kaip penkias minutes pavėluosite Niujorke . Kada geriausiai pasirodyti vokiečio. Skirtingas laiko ir dienotvarkių suvokimas sukelia konfliktus. parodysime savo pagarbą ir išsiauklėjimą. nes galbūt turėjo pagelbėti draugui ar šeimos nariui. E.vienas. Šioje . Griežtai traktuojančiose laiką visuomenėse punktualumas yra privaloma savybė: dienotvarkės geležinės. Hali šias laiką garbinančias kultūras pavadino monochroniškomis (gr.laikas).susitikinėti asmeniškai) bendraukite su partneriais. jog jūs eksporto vadybininkas. Beje. O gal ankstesnis susitikimas pasibaigė vėliau nei buvo manyta.T. nedrausmingais ir nemandagiais žmonėmis. nes polichroniškose kultūrose nedovanotinai šiurkštų nutraukti susitikimą vien dėl to. jog jums. kita vertus. susitaręs susitikti su klientu. biure? Kada atvykti pas italą.3 lentelę). ypač vertinančio punktualumą. chronos . vergaujančiais pačių susikurtoms elgesio taisyklėms. klerkai su šūsnimis laiškų ir popierių bei atsakymai į telefono skambučius. kad esate suplanavęs kitą. Polichroniškose kultūrose vadybininkas gali vėluoti į susitikimą.būkite kantrūs! Sudarydami sandėrį ar pasirašydami sutartį. kad. atminkite. labai nemandagu pasipūtėliškai žvelgti į polichroniškas kultūras. o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai. kurios mažiau dėmesio skiria punktualumui ir nesikankina dėl terminų (žr. kuris paprastai vėluoja pusvalandį? Vokietijos rinkos specialistai teigia. monochroniškoje kultūroje labai nemandagu būti nepunktualiam.tai derybos gali pasibaigti net neprasidėjusios. tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant arogantiškais pedantais. kad polichroniškose kultūrose santykiai reiškia kur kas daugiau nei prievarta primesti terminai.

nepatariama vėluoti į susitikimus. „polichroniški" klientai ar partneriai tikisi. Orientavimasis į laiką ir dienotvarkes įvairiose verslo kultūrose (R.3 lentelė. Singapūras. Honkongas. prieš 40 metų Japonija. jei vyks Seule. Beje. Taivanis Kinija. Šios šalys yra pavyzdys. 11. o karštesnio klimato kultūrų požiūris į laiką kur kas laisvesnis. geriausiai išreikšite pagarbą net polichroniškoje kultūroje. . kad „monochroniški" vadybininkai visada pasirodys laiku.210 monochroniškoje kultūroje sampratos „punktualumas" ir „patikimumas" labai susijusios. kad.3 lentelę. kad šaltesnio klimato verslo kultūros garbina laikrodį. Atvykdami laiku.pardavėjas visada privalo rodyti pagarbą pirkėjui. o ne kur nors mažame miestelyje. dienotvarkes ir griežtai traktuoja laiką. kaip ir kitoje laisviau laiką traktuojančioje šalyje. Italijoje. susitikimas Pietų Korėjoje tikriausiai prasidės laiku. Atminkite . Pietų Korėja POLICHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Arabų valstybės Afrika Lotynų Amerika Pietų ir Pietryčių Azija Atidžiai pažvelgę į 11. p. net dirbdami laisvai laiką traktuojančiose kultūrose. Be to. Singapūras. plėtojantis verslo santykiams. Ir šiandien žmonės iš pramoninių Pietų Kinijos provincijų labiau kreipia dėmesį į laiką. Kinija ir Pietų Korėja buvo polichroniškos kultūros. pastebėsite. Gesteland. 57) LABAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Šiaurės ir germaniškoji Europa Šiaurės Amerika Japonija VIDUTINIŠKAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Australija ir Naujoji Zelandija Pietų ir Rytų Europa Honkongas. negu menkiau išvystytoje Vidurio Kinijoje. 1997. Taivanis. keičiasi ir verslo kultūra.

11. Tarptautinio verslo ekspertų nuomone. Santūrūs. Ekspresyvūs verslininkai mėgsta kalbėti garsiai. ką tik susitikę pobūvyje.4 lentelė rodo. kad visi girdėtų. kad atkreiptų dėmesį į svarbų punktą. negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliūva į nemalonią padėtį derėdamiesi su ekspresyviais partneriais. garsus balsas reiškia pyktį.5 lentelėje nurodomos distancijos. iš visų jėgų trenkia kumščiu į stalą. jei pokalbis netikėtai trumpam nutrūksta. kurioje pasaulio dalyje užaugome. pavyzdžiui Tailande. . Proksemika: asmeninė erdvė ir distancija tarp asmenų. ištyrus atstumus tarp tos pat lyties įvairių kultūrų verslininkų. du anglai.211 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros Ekspresyvūs žmonės bendrauja visiškai kitaip. monotoniška kalba suvokiama kaip nesvarbi. Kiekvieną žmogų supa nematomas oro sluoksnis. Pavyzdžiui. skirtingų kultūrų atstovų deryboms daugiausia sunkumų gali sudaryti keturi kūno kalbos aspektai. Tačiau atstumas tarp dviejų besimylinčių susitrauks iki nulio. o dažni gestai ir besikeičianti mimika verčia manyti. Dėl didžiulės paraverbalinio ir neverbalinio elgesio ekspresyvumo įvairovės tarptautinio verslo vadovai ir derybininkai patiria nemalonių netikėtumų. Ekspresyviems žmonėms nesmagu. Ekspresyviems verslininkams pašnekovų pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis. stovės per ištiestą ranką vienas nuo kito. ir nuo situacijos. Galima skirti tokias tris bendravimo rūšis: • verbalinis bendravimas apima žodžių ir jų junginių prasmes • paraverbalinė kalba apima tariamų žodžių garsumo įvairovę. kuriose rinkose vyrauja ekspresyvi. Santūrios kultūros atstovai pauzes tarp žodžių vertina ne mažiau už pačius žodžius. o jeigu kokią mintį reikia ypatingai pabrėžti. bet santūrių kultūrų žmonės tokį elgesį laiko nepaprastai šiurkščiu. kurio dydis priklauso nuo to. nei santūresni verslo partneriai. kad žmogus šiek tiek „trenktas". kurioje atsidūrėme. Tyli. 11. Jie dažnai pakelia balsą. o kuriose santūri kultūra. 1. Santūriose kultūrose. tylos ir pašnekovo pertraukimo pokalbio metu momentus • neverbalinis bendravimas .tai kūno kalba.

4 lentelė. Vokiečių rankos paspaudimas tvirtas ir greitas. švelnus. Daug europiečių spaudžia ranką kiekvieną kartą susitikę ir išsiskirdami. fizinis kontaktas. Gesteland.lengvas. Šiaurės amerikiečiai spaudžia ranką tvirtai. Italijoje ir Graikijoje ranką krato apie minutę ir tuo pačiu gal dešimt kartų švelniai paspaudžia. t.212 11. anglų .paprastas ir santūrus. ilgai trunkantis. nuo rankos paspaudimo reikėtų susilaikyti. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo būdų. Tolimuosiuose Rytuose. kad aplinkui susidarytų pakankama erdvė. fizinis kontaktas nėra mėgstamas. pirmiausia prieikite prie vyriausio. Malaizijoje. p. Taivanyje. susitikus su užsienio prekybos partnerio žmona. nors šių šalių verslininkai jau įprato prie trumpo rankos paspaudimo sveikinantis. kai sudaromi prekybiniai sandėriai. Ekspresyvios ir santūrios kultūros (R. o po to jūs iš karto atstumiamas. aukščiausias pareigas . Skandinavijoje yra įprotis ranką paspausti du kartus iš eilės. 1997. Haptika: prisilietimai. tačiau rečiau už europiečius. Įvairių kultūrų žmonės paduoda ranką bei pasisveikina įvairiai. Tačiau. prancūzų . y. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranką.68) LABAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika VIDUTINIŠKAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS JAV ir Kanada Australija ir Naujoji Zelandija Rytų Europa Pietų Azija SANTŪRIOS KULTŪROS Rytų ir Pietryčių Azija Šiaurės ir germaniškoji Europa 2. Japonijoje. Arabų pasisveikinimas gana dažnas. Jeigu pristatinėjate kolegą grupei žmonių.

Pietiečiai pasitiki žmonėmis. 11. Jeigu tenka prisistatyti pačiam.6 lentelėje pateikiama kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose. laikomos įžūliomis. atvirkščiai. taigi ir laikytis asmeninio ar viešojo nuotolio. 4. Turbūt subtiliausia kūno kalbos forma yra žvilgsnis. akių kontaktas. kurios žiūri vyrui į veidą. Santūrių kultūrų atstovai vertina ramesnį neverbalinį elgesį ir nemėgsta atviro emocijų reiškimo. Vidurio ir Rytų Europa Šiaurės Amerika Australija 3.5 lentelė. atvirai rodančiais savo jausmus.60 cm Daugelis Azijos šalių Šiaurės.taip leisite suprasti. ir įtariai žiūri įjuos slepiančius. Ekspresyvūs žmonės labai išraiškingai ir daug gestikuliuoja. Asmeninė erdvė ir reikiamo atstumo išlaikymas (R. 74) NEDIDELĖ. mandagu kalbantis nežiūrėti į pašnekovą.213 užimančio asmens. Afrikos tautų kultūroje. apeikite visus dalyvius iš eilės . . 20 . Tarptautiniams derybininkams ypač svarbūs du kinetikos aspektai: veido mimika ir plaštakų bei rankų judesiai. 1997. Rytuose moterys. jeigu jį gerbiame. p. norėdami pabrėžti savo žodžius. Okuletika: žiūrėjimas tiesiai į akis. Kinetika: kūno judesiai ir gestai. Tuo tarpu japonai ir vokiečiai emocijų demonstravimą gali palaikyti vaikiškumu ir nesubrendėliškumu. kad jums jie visi lygūs. Pas mus priimta šnekantis žiūrėti į pašnekovą. Bet kai su nepažįstamu žmogumi atsiduriame labai ankštoje erdvėje. Skirtingose kultūrose žvilgsnių kontaktai skiriasi.30 cm Arabų šalys Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika DIDELĖ: 40 . 11. Gesteland. Tai rodo susidomėjimą ir pagarbą kalbančiajam. ilgas žvilgsnių kontaktas laikomas įkyrumu.

todėl ja draudžiama prisiliesti. p. vykdami į užsienį bei priimdami kitos šalies derybininką (ypač.skeptiškumą. o papurtymas .214 11. Arabų šalyse. jog ji turi teršiamųjų savybių. ja neleistina nė valgyti. Indijoje kojos . jeigu jis pirkėjas). Musulmonų. Skirtinga neverbalinės kalbos gestų interpretacija atskleidžia vieną iš svarbiausių tarptautinio verslo problemų: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje kultūroje gali tapti labai nemandagus ir įžeidžiantis kitoje." Šis gestas Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju. arabai ištaria „Ne". Gesteland. Pietryčių Azijoje nevalia glostyti vaiko galvos. Kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose (R. nepatingėkite pasidomėti tos šalies papročiais ir kultūra. 1997. Šiaurės amerikiečiai šia veido išraiška parodo susidomėjimą ar nustebimą. pavyzdžiui. nes tikima. Indijoje. Jei kas nors rodo į mus pirštu. 78) INTENSYVUS AKIŲ KONTAKTAS Arabų šalys ir Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa ir Lotynų Amerika STIPRUS IR VIDUTINIŠKAS AKIŲ KONTAKTAS Šiaurės Europa ir Šiaurės Amerika Korėja ir Tailandas NETIESIOGINIS AKIŲ KONTAKTAS Didžioji Azijos dalis Įvairiose kultūrose gali visiškai skirtis kurio nors gesto. Savo vizitinę kortelę teisingiausia paduoti dešine ranka. mes galime pagalvoti: „Jis visai neišauklėtas. vokiečiai nori pasakyti „Jūs protingas". Manoma. kad tokiu būdu galima sužaloti vaiko sielą. . azijiečiai išreiškia nepritarimą. mimikos ar poelgio vertinimas. kaip tik atvirkščiai. Todėl.tai suteršti galinti kūno dalis.. įvairiose kultūrose antakių pakėlimas reiškia visiškai skirtingus dalykus. kuri laikoma sielos buveine. tuo pat metu prilaikant jos alkūnę kairiąja. induizmo ir budistų kultūrose kairė ranka laikoma nešvaria. ir būtų nepagarbu ištiesti jas sėdint prieš tenykštį gyventoją.6 lentelė. Antai vienose šalyse galvos linktelėjimas reiškia „taip".„ne". filipiniečiai ..„Sveiki!". kitose. anglai . Pavyzdžiui. kai paliečiama žmogaus galva.

dalykiniai reikalai ar tarpusavio santykiai? Kokie tarpkultūrinio bendravimo skirtumai sukelia daugiausia nesusipratimų? Kaip paaiškintumėte skirstymą į „siauro" ir „plataus" konteksto kultūras? .215 Pasvarstykite: • • • • Kaip užmegzti pradinį kontaktą OR ir kaip .OS kultūrose? Kas svarbiau tarpkultūrinėse verslo derybose .

gerai save pažinti. jei rūpestingai suplanuosite savo veiksmus ir blaiviai vertinsit situaciją. jums reikės varžytis su kitais. ar praradote senąjį darbą. kurį dirbdami tuos gabumus galėtumėt pritaikyti. kas esate. Nerimas sumažės. kokių turite ypatingų gabumų. išsamus gyvenimo aprašymas ir teigiamas požiūris į ateitį padės kalbėtis su bet kokiu darbdaviu. koks darbas jums idealiai tiktų. Taigi darbo ieškojimą vertinkite ne kaip mūšį.216 12. Sistemingos pastangos. ar ką tik baigėte universitetą. KAIP IEŠKOTI DARBO • • • • Kaip rašyti gyvenimo aprašymą? Kaip reikia pasiruošti pirmajam pokalbiui su darbdaviu? Ką daryti. svarbiausia . gal net pripažins esant netinkamą. Susidarykite savo privalumų sąrašą ir tuomet ieškokite tokio darbo. pažymėkite. Autobiografiją pradėkite nuo to. Kokioje firmoje jums labiau patiktų dirbti: didelėje ar mažoje. ką mėgstate veikti. kaip ieškoti darbo. Užsitęsę ieškojimai įbaugina net labiausiai savimi pasitikinčius. kas labiausiai ir mažiausiai patiko. . mažiau bijosite konkurentų ir padidinsite galimybes gauti norimą vietą. labiausiai atitinkantį jūsų gebėjimus ir patirtį. ar tik ieškote naujų išmėginimų. kad jus tirs ir vertins. nuotykių kupinas laikas. Pamąstykite. Nors darbo ieškojimas galėtų būti nuostabus. daugeliui sukelia nemažą nervinę įtampą. Ieškant darbo. nesvarbu. bet kaip nuoseklias pastangas susirasti užsiėmimą. Ne kiekvienas mėgsta konkurenciją ar protingai reaguoja. Kokių įgijote žinių ir įgūdžių? Pagalvokite. Baisiausia. jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos? Kaip elgtis. prisistatant darbdaviui. kuo jūs rimčiausiai domitės ir. jei jus atleido? Žymi etiketo specialistė A. koks jūsų išsilavinimas ir patirtis bei kokį darbą norėtumėte dirbti. Žinokite. Vanderbilt pateikia daug vertingų patarimų. Gyvenimo aprašymas Gera autobiografija arba darbinės veiklos aprašymas yra svarbiausias dalykas. Jeigu jūs organizuotas ir informuotas žmogus ir į šį procesą žiūrite kaip į kasdieninio gyvenimo dalį. Apibūdinkite savo ankstesnį darbą. žinoma. ką geriausiai mokate.

pavardė. Kita vertus. buvusios tarnybos. autobiografijos pradžioje apibūdinkite juos vienu. Jei turite aukštąjį išsilavinimą. (Darbdaviai nelabai mėgsta darbuotojus. Jei esate baigęs vidurinę mokyklą. įvykdytus projektus. kai kiti pasiūlo didesnį atlyginimą). Jei jūsų gyvenimo aprašyme darbo vietų sąrašas neįprastai ilgas. Rašydami galvokite apie darbą. Tai jūsų vardas. Nepamirškite parašyti. ar dirbate kompiuteriu ir kontoros įranga. Rekomendacijos. savo pareigas ir įsidarbinimo laiką. kuris puikiai jus pažįsta: buvęs dėstytojas arba kolega. Datas galite rašyti arba ne. dviejų. . kad ieškote darbo. metančius darbą. Svarbiausia . namų adresas ir telefonas. Jei turite konkrečių karjeros tikslų. nurodykite jos pavadinimą ir adresą. įgytos patirties bei išsilavinimo aprašymą. trejų ar net po penkerių metų? Autobiografija skirstoma į kelias dalis: biografinius duomenis. nedvejodami sutikit. kurio jūs prašote. Išsilavinimas. kodėl siekiate karjeros? Ką labiausiai norėtumėte veikti? Kokie jūsų planai po vienerių. Reikėtų nurodyti savanoriškus darbus bei kitokią veiklą. adresus. Karjeros tikslai ir darbo motyvai. Biografiniai duomenys. Tačiau dažnai darbus keičiantį žmogų gali palaikyti nepastoviu ar nekompetentingu darbuotoju. niekuomet apie savo motyvus ir tikslus nekalbėti miglotai. geriau duoti namų telefoną nei tarnybinį. dviem sakiniais. Jeigu ką tik baigėte mokyklą. Nesiųskite fizinių duomenų: amžiaus. Jei jūsų darbdavys sutinka parašyti jums rekomendaciją. Apibūdinkite savo veiklos sritį ir pasiekimus. Amerikiečiai mėgdavo kaitalioti darbus karjeros sumetimais. Apie juos galite rašyti motyvaciniame laiške. dėstytas disciplinas. Svarbiausia dalis yra jūsų profesinio gyvenimo santrauka. galite paminėti atliktą praktiką. galit plačiau apžvelgti savo išsilavinimą: pažymių vidurkį (jei jis neblogas). Jei jūs ką tik baigėte universitetą ir jūsų darbo patirtis nedidelė. bet pradėkit nuo mokslinio laipsnio bei vardo ar mokslinio darbo. ūgio ar svorio. Kitais atvejais rekomendaciją jums gali parašyti žmogus. Ankstesnius darbus surašykit chronologine tvarka. pirmiausia apibūdinkite savo išsilavinimą. Nurodykit įstaigų pavadinimus. ar mokate užsienio kalbą. Į sąrašą galite įtraukti po aukštojo mokslo įgytas žinias ir laipsnius. gyvenimo aprašyme karjeros tikslų galit ir nenurodyti. Sąrašą pradėkit nuo paskutinės jūsų darbo vietos. būkite pasiruošęs tai paaiškinti.217 jaukesnėje? Pamąstykite. apdovanojimus ir pagyrimus bei papildomo ugdymo veiklą. Net jeigu jūsų dabartinis darbdavys žino. Tarnyba ir patirtis. nerašykit apie vidurinę.

Nenurodykite pageidaujamo atlyginimo. . Daugiau nei pusę laisvų vietų padeda užpildyti įdarbinimo agentūros ir asmeniniai ryšiai. paskambinkit ir tik paklauskit. Paruoškite sąrašą asmenų. vargu ar būsit pakviesti pokalbio. kad išspausdintų. ar nėra rašybos klaidų. Negavę iš firmos atsakymo septynias dienas ar dešimt dienų. paskambinkit ir pasiteiraukit dėl pokalbio. jau nekalbant apie pasiūlymą dirbti. darbdaviai nemėgsta samdyti tų. kad reikalui esant galite pateikti rekomendacijas. Rašykit mašinėle. o ne ranka. nesusitarę su jais iš anksto. Atidžiai patikrinkite . Rašykite tik ant labai gero balto popieriaus. pasamdykite ką nors. Nurodykite. Tačiau nusiuntę vien gyvenimo aprašymą. Jūsų tikslas susitarti dėl susitikimo. Paprašykite kelis bendradarbius perskaityti ir įvertinti jūsų autobiografiją. Venkite pokalbio apie priėmimą į darbą telefonu. Niekuomet nerašykite į rekomendacijų sąrašą žmonių. adresai ir telefono numeriai. kurie galės jus rekomenduoti. kurie nepaiso jau paties pirmo prašymo. Nemeluokite. Jei skelbiamas tik telefono numeris. (Yra daug tarnybų. Jei neturite rašomosios mašinėlės ar kompiuterio. Jei skelbime parašyta: „Neskambinti". Pagyros ir melas vis tiek išaiškės. Šį sąrašą paduokite darbdaviui per pokalbį. Tekstas turi tilpti viename puslapyje.218 Patarimai rašančiam autobiografiją • • • Įrašykite naujausius faktus. kurios profesionaliai tai padarys). Jame turi būti pavardės. tuomet neskambinkit. Tūkstančiai žmonių randa darbą pagal skelbimus laikraščiuose skelbimų arba verslo puslapiuose. spausdinkite per vieną intervalą tarp eilučių. • • • • • • • Pasiruošimas pokalbiui Ieškančiam darbo skelbimai ir įdarbinimo agentūros yra svarbus informacijos šaltinis.

Įsigilinkite į kompanijos ar pramonės šakos perspektyvas ir problemas. kurią jau įveikiate. vadovų savybės. kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pašnekesys. įdarbinimo politika. 2. tuo geresnį įspūdį padarysit pašnekovui. Sakykit. kurios nėra jūsų gyvenimo aprašyme. bet ir girtis nebūtina. tikrindami jūsų saviraišką. „Kodėl turėčiau jus samdyti?" Darbdaviai dažnai šito klausia. jus pasamdžiusi.219 Bet kokiame. 3. išryškindamas paskutinę silpnybę.. pokalbio klausimai būna neįtikėtinai panašūs. veiklos kryptis. net pirmajame pokalbyje privalote išmanyti apie kompanijos veiklą. Dabar jums pravers surinkta informacija. kad jums pasiūlys darbą. Dažniausi pokalbio klausimai. ar jūs save laikot linksmu žmogumi. Palanki proga įterpti informaciją. kvalifikaciją ir patirtį. Niekuomet nesakykite. ką skaitėt ir girdėjot apie kompaniją: jos vystymasis. kurie dirba jus dominančioje srityje. Pasinaudokite proga ir apibendrinkite savo gebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį. tuo daugiau galimybių. 4. Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi. kad jums darė didelį įspūdį tai. kad darbdaviui neįdomu. ar firmai negresia susijungimas arba pardavimas. Iš anksto paruošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleisti jūsų sugebėjimus.Papasakokite apie save" arba „Kaip jūs save apibūdintumėte?" Atminkit. Daug ką galite sužinoti iš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. skelbiamus finansinius rodiklius. darbo aplinka. Savo kvalifikaciją susiekite su konkrečia firma ir konkrečiu darbu. Turėtumėt žinoti šios kompanijos ir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas. kad esate laikomas patikimu darbuotoju. . moderni produkcija ar darbo stilius. Pakalbėkit su žmonėmis. Pavartykite kompanijos brošiūras ir žinynus. Pateiksime kai kuriuos iš jų. Neapsiribokite vien spaudiniais. ar jūs rimtai nusprendėte ir ar firma turės naudos. Pamėginkite išsiaiškinti. sužinokite apie jos produkciją. Kuo daugiau per pokalbį žinosit apie kompaniją. Praverstų išmanyti kompanijos hierarchiją ir sudėtį skyriaus. „Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių? " Į šį klausimą atsakykit truputį linksmiau. Tokioje situacijoje nedera save menkinti. 1. ar jūs tinkamas kandidatas tam tikram darbui. . kuriame norite dirbti. puikiai sugebat parduoti produkciją arba kiti ne kartą gyrė jūsų gebėjimą vadovauti. „Kodėl norite šio darbo?" Pašnekovas nori sužinoti. Atsakymą kuo išsamiau pagrįskite. paslaugas. Jam terūpi. Užsiminkit. Stenkitės pasitikinčiai kalbėti apie savo įgūdžius. kad domitės dideliu atlyginimu arba jums galima mažiau mokėti. ar mėgstate sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu).

o batai būtinai turi būti nublizginti. Neškitės lagaminėlį. paprašykit draugą. Jei norit pokalbio metu laisvai jaustis.Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norit išeiti) iš dabartinio darbo?" arba „Už ką jus atleido?" Sakykite tiesą ir nekritikuokite buvusio ar dabartinio darbdavio. Pokalbio repeticija. 7. truputį pasikvėpinti ir susilaikyti nuo rėksmingų papuošalų. nemėginkit teisintis. 6. Derybos dėl atlyginimo . Gerai pasiruošę pokalbiui. . kaklaraištis. kol firma neįvardijo pirminės sumos. Vyrams tiktų švarkas. ką firma mano apie pareigas. mes diskutuosime dėl atlyginimo". kad jūsų dabartinis vadovas ar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir paprašykit. Jeigu jie mėgintų išsisukinėti sakydami: „Jeigu mes pasiūlytume jums darbą.. kol pasiūlys darbą.pasakykite. tada paklauskite. Pavyzdžiui. Paprašykit draugą . kai kurios kompanijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėl biudžeto apribojimų mažina etatus. prisipažinkite pašnekovui. renkitės klasikiniu stiliumi ir kukliai ir pritapsit bet kokioje įstaigoje. tačiau yra būdų ją palengvint. ir neapsisprendėte. rekomendacijomis ir kitais tinkamais dokumentais.Kiek jūs uždirbdavote?" Sakykit atvirai. . Kaip pasirinkti drabužius pokalbiui. Jei pokalbis apie pinigus užsimegs prieš tai . kad nori jus įdarbinti. už kokį atlyginimą jūs sutinkate dirbti?". Išgirdę apytikslį dydį.paskutinė ir bene sunkiausia užduotis. kad suruoštų jums pokalbio repeticiją ir suvaidinkit visą pokalbį. Tuomet geriausia paklausti. Taip jis parodys. kiek jie sutiktų jums mokėti. Niekada nediskutuokite apie pinigus. ieškant naujo darbo. Įsidėmėkite pagrindinę derybų taisyklę: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą.220 5. Jei jus atleido ekonominiais sumetimais. kad jūs vis dar bandote išsiaiškinti. kad jie būtų švarūs ir išlyginti. Pripažinkit.. Svarbu. kad neprasitartų jūsų darbovietei anksčiau už jus pačius. pasiprašykit didžiausios siūlomos sumos. kuriuos vilkėtumėte ir pirmąją darbo dieną. Jeigu jie paklaus: "O kiek jūs norėtumėte uždirbti?". . Moterys turėtų vilkėti sijoną ar suknelę.. Jei jus atleido. Jei tebedirbate. diplomatą ar portfelį su gyvenimo aprašymu.Kokio pageidautumėt atlyginimo? " Pokalbį apie užmokestį geriau atidėti. Pasistenkite atrodyti kuo geriausiai ir tinkamiausiai. ką dar atleido ir kodėl. kiek jūsų paslaugos galėtų būti vertos. ką tiksliai jums reikės daryti. atsakykite: „Jeigu jūs siūlote man darbą. Taip pat jūs sužinosite. atsakykite klausimu: „Ar jūs man siūlote darbą?" Jeigu jie atsakys „taip". į kurias jūs pretenduojate. kokį atlyginimą jums galėtų pasiūlyti. Geriausia į pokalbį eiti tais drabužiais. dėvėkit patogius drabužius. kad tikitės didesnės algos. užsiminkit. Laikykitės bendrų švaros ir tvarkos taisyklių. jei tai bus jums naudinga.

Jeigu atvykote į didelį pastatą.221 kritiškai įvertinti jūsų aprangą. todėl turėkit plunksnakotį. pasistenkite kuo geriausiai atrodyti jau lifte. pavardžių. balso tembrą. kai peržengiat firmos slenkstį. tuomet galėsit geriau patyrinėti savo elgesį. užpildykit kiekvieną skiltį. Neblogai būtų šią repeticiją įrašyti į vaizdo ar garso juostą. Kaip rašyti pareiškimą. Pokalbio metu jus gali paprašyti užpildyti pareiškimo anketą. o gal nusišnekat. adresų ir telefonų sąrašą. Pokalbis prasideda nuo tos minutės. reikalingų datų. ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. kuriame aukšte ji įsikūrusi ir per kiek laiko ten nuvyksit? Ar gerai žinot pašnekovo pavardę ir pareigas? Pokalbis Neverta ir sakyti. painiojat atsakymus. ar nervinatės. kiek laiko sugaišit kelyje ir pridėkit mažiausiai ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams. kad galėtumėt atsakyti į klausimus apie išsilavinimą. elgseną. Rašykite įskaitomai. Pamatysit. Paskaičiuokit. rankos paspaudimą ir žvilgsnį. kad į bet kurio lygio pokalbį dėl darbo turit atvykti laiku. Jūsų bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas. Prieš pokalbį patikrinkite: • • • • • • • • • Ar jūsų nagai ir plaukai švarūs? Ar drabužiai neskylėti ir nepurvini? Ar nublizginti batai? Ar pasikartojot surinktą informaciją? Ar pasikartojot atsakymus? Ar pasiėmėt bent porą gyvenimo aprašymų ir rekomendacijų egzempliorių? O plunksnakotį? Ar pasitikslinot pokalbio laiką? Ar žinote tikslų kompanijos adresą. Į klausimą apie atlyginimą galit parašyti „derybų objektas". Vietoj atsakymo nerašykit „Ieškoti gyvenimo aprašyme". Svarbiausi patarimai: .

kad pašnekovo intonacija ir žodžių niuansas gali daryti įtaką jūsų atsakymams. kada pokalbis baigtas. pavyzdžiui. Jis gali pažvelgti į laikrodį arba tiesiog atsistoti. kad jaustumėtės laisvai. jei jūsų kvalifikacija nepriekaištinga. Jums gali pasakyti: „Pranešiu maždaug per savaitę" arba „Paskambinkit po savaitės". kiek dienų truks jūsų pirmosios atostogos. Sėkmingiausiai jis pavyksta tuomet. nei per greitai. Retas darbdavys neigiamai vertins šį faktą. • Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti viršvalandžius. Atsakę į pirmąjį pašnekovo klausimą arba pats ji uždavęs. • Nerūkykite.222 • Sveikindamiesi su pašnekovu. Sugrįžimas į darbo pasaulį Jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos. Susijaudinus ir išsigandus lengva pamesti pokalbio giją. nenutraukite jo. Atidžiai įsiklausykit į pašnekovo klausimus. Jei auginote vaikus. To paklausite tik gavę darbą. Tačiau. • Nesėskite. nedelskit ir išeikit. Jei nedirbdami įgijot naujų profesinių įgūdžių. • Apsikeitę mandagumo frazėmis. kad skyrėte man laiko". bet nebūkit per daug įsitempęs. • Pokalbiui pasibaigus. Pasistenkit pažaboti nervinius įpročius. netaršykit plaukų. • Pradėję kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą. kol jums nepasiūlys. kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. parašykite tai laiške. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. papasakokit apie save ir kodėl tinkate šiam darbui. Atminkit. pavyzdžiui. Išlaikykit vienodą balso intonaciją ir nekalbėkit nei per lėtai. Tikriausiai jis pasistengs. mandagiai atsakykit net jei pašnekovas rūko. Jis padėkos jums už vizitą ir gal būt pasakys. jeigu pašnekovas nukrypsta nuo temos. Jei jums pasiūlys cigaretę. paspauskit ranką ir padėkokit už susitikimą. Kalbėdami žiūrėkit pašnekovui į veidą. pasijusit tvirčiau. Jeigu pašnekovas tylės. Pašnekovas pats duos ženklą. • Pokalbis yra dialogas. bet ne monologas. mokėtės užsienio kalbos arba lankėt kursus. Kėdėje sėdėkite tiesiai. • Pokalbį pradėti leiskit pašnekovui. tuomet jūs paklauskit: „Ar galiu paskambinti po savaitės ir sužinoti galutinį sprendimą?" Išeidamas pažvelkite pašnekovui į akis. tvirtai paspauskite jam ranką ir pasakykite: „Malonu susipažinti" arba „Ačiū. jokiu būdu nejuodinkit darbdavio ar kompanijos. kad jam buvo malonu susitikti. .

persikėlę gyventi į naują vietą ir pan. auginote vaikus . bankrutavus įmonei. kad kuo greičiau rastumėt naują darbą. Jūs derėdavotės su pardavėjais. Stenkitės elgtis taip. Neretai vyresnio amžiaus žmonės ieško darbo jo netekę. paklusnesni ir pastovesni. Jei jus atleido iš darbo. Vyresnio amžiaus kandidatas turėtų išsklaidyti neigiamas nuostatas. tačiau panika ar pyktis padėties neišgelbės. Atsakomybės jausmas susiformuoja per ilgus metus. Manoma. priešingai nei dvidešimtmetės. kulinarė arba įgudusi rankdarbių meistrė? Visi šie darbai reikalauja organizacinių ir vadovavimo gebėjimų. pavyzdžiui. o gyvenimo patirtis išskirtinė vertybė. kad . globojote senelius. Pokalbyje jis turi pabrėžti teigiamą požiūrį į naujoves. Jei išbuvote namuose kelerius metus ir dabar ieškote darbo. Net labai turtingos firmos neapsaugotos nuo sunkumų. nesugebančiais arba nenorinčiais domėtis naujomis technologijomis. Vis dėlto nederėtų pamiršti ir neigiamų bruožų. žinokite.visa tai nepaprastai reikalinga darbe. Dažnai jie laikomi užsispyrusiais. minančių įstaigų slenksčius. Jei kurį laiką nedirbote. Pastaraisiais metais padaugėjo vyresnių nei penkiasdešimties metų žmonių. namų savininkais. Darbdaviai labiausiai vertina tris bruožus: atsakomybę. todėl puikiai paruošia darbui. Trumpalaikiai arba savanoriški darbai padidins jūsų šansus. gebėjimą prisitaikyti ir norą mokytis. nepameskite galvos. Vyresnio amžiaus moterys. būdingesnių vyresnio amžiaus darbuotojams. Kitaip tariant. negu jaunuoliai. Išėjimas iš darbo Vienas didžiausių sukrėtimų mūsų gyvenime yra atleidimas iš darbo. Gal dalyvavote savanoriškoje veikloje. kad vyresni darbuotojai patikimesni. anksti išėję į pensiją. tvarkydavot namus.„Jūs atleistas". vyresnės moterys turi daugiau patirties ir įgūdžių. kad. kalbėdamas apie naujausias verslo kryptis. Atminkit. politinėje kampanijoje. pradedančios dirbti pirmą kartą ar grįžtančios į darbą. ekologiniam judėjime? O gal rinkote labdarą. nelanksčiais. Baisiausi žodžiai darbuotojui . gali jaustis nedrąsiai. buvote išrinkta į visuomeninę tarybą? Gal jūs patyrusi sodininkė. Susijaudinimas yra natūrali būsena. parodyti savo charakterio lankstumą. įvertinkite savo išvaizdą. ryžtą ir entuziazmą. o tai tokio amžiaus žmonėms įaugę į kraują.223 nepamirškite paminėti gyvenimo aprašyme arba laiške. Dirbančios moterys atrodo jaunesnės ir madingesnės.

Nors labai skaudu girdėti kritiką. Rizikuojate negauti rekomendacinio laiško. kodėl jus atleidžia.224 atleidimas iš darbo gali būti pirmas žingsnis į geresnę karjerą ir visavertiškesnį gyvenimą. kad pasimokytumėt iš klaidų ir kitur jų nedarytumei Pasvarstykite: Kaip jūs ruošiatės darbo paieškai? Kaip jūs manote. kurią jaučiate savo darbdaviui ar viršininkui. Norėdami greičiau gauti darbą. gal jūs neatitikote tam tikrų reikalavimų. tačiau svarbu sužinoti atleidimo priežastis. Gal dėl etatų mažinimo. . koks darbas jums labiausiai tinka? Kodėl? Parašykite savo motyvacinį laišką darbdaviui. neliekite pagiežos. Įsivaizduokite. Garbingai reaguokite į šią žinią. Suprantama. kad jus atleido iš darbo. Pabandykite rasti keletą teigiamų šios situacijos pusių. galit paklausti.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful