1

Generolo Jono Þemaièio
Lietuvos karo akademija
KARO ARCHYVAS
XIX
Vilnius
2004
ISSN 1392-6489
2
3
„Karo archyvas“ – tæstinis Generolo Jono Þemaièio
Lietuvos karo akademijos Mokslo centro leidinys
Mokslinis redaktorius ir sudarytojas
plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, Generolo Jono
Þemaièio Lietuvos karo akademija.
Redaktoriø kolegijos nariai:
prof. habil. dr. Algirdas Aþubalis, Generolo Jono
Þemaièio Lietuvos karo akademija,
prof. habil. dr. Gþegoðas Blaðèykas (Grzegosz
Blaszczyk), Poznanës Adomo Mickevièiaus universitetas
(Lenkijos Respublika),
doc. dr. Pranas Janauskas, Vytauto Didþiojo
universitetas, Humanitariniø mokslø fakultetas,
dr. Eriksas Jekabsonas (Eriks Jekabsons), Latvijos
universitetas,
doc. dr. Vytautas Lesèius, Vilniaus universitetas,
Istorijos fakultetas,
dr. Valdas Rakutis, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos
karo akademija, Vytauto Didþiojo universitetas,
prof. habil. dr. Valdemaras Rezmeras (Waldemar
Rezmer), Mikalojaus Koperniko universitetas (Torûnë,
Lenkijos Respublika),
dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas.
Stilistë Nijolë Andriuðienë
Virðelio dailininkë Inga Dambrauskienë
Maketavo Giedrë Nevierienë
© Generolo Jono Þemaièio
Lietuvos karo akademija, 2004
4
TURINYS
AKMENS AMÞIAUS KARYBA LIETUVOJE
dr. Egidijus Ðatavièius, Vilniaus universitetas ............................................... 6
KERNAVËS GYNYBINIS KOMPLEKSAS
prof. dr. Aleksas Luchtanas, dokt. Manvydas Vitkûnas,
Vilniaus universitetas .................................................................................... 30
LIETUVOS KARO VADAI IR KARIAI 1380 M.
KULIKOVO MÛÐYJE
Ið Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës tarptautinio vaidmens
problematikos
doc. dr. Romas Batûra,
Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija .................................... 84
LIETUVOS KARO AVIACIJOS LAKÛNØ IR ÞVALGØ
RENGIMAS 1919–1932 M.
Estela Gruzdienë, Vytauto Didþiojo universitetas ...................................... 150
LIETUVIØ SAVISAUGOS (APSAUGOS) BATALIONØ KARIØ
NUOSTOLIAI VOKIETIJOS–SSRS KARO METU (1941–1945)
dr. Rimantas Zizas, Lietuvos istorijos institutas......................................... 179
VOKIETIJOS POLITIKA ÁTRAUKIANT ANTROJO PASAULINIO KARO
METAIS UÞIMTØ BALTIJOS ÐALIØ GYVENTOJUS Á POLICIJOS IR
KARINIUS DALINIUS IR JOS REZULTATAI
dr. Petras Stankeras ......................................................................................... 344
KRAÐTO APSAUGOS DEPARTAMENTAS IR JO VEIKLA
1990–1991 M.
dr. Gintautas Surgailis,
Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija ................................... 414
5
SOMMAIRE
L’ART MILITAIRE DANS L’ÂGE DE LA PIERRE EN LITUANIE
Dr. Egidijus Ðatavièius, l’université de Vilnius .............................................. 6
L’ENSEMBLE DÉFENSIF DE KERNAVË
Dr. Aleksas Luchtanas, Manvydas Vitkûnas,
l’université de Vilnius ................................................................................... 30
LES COMMANDANTS MILITAIRES ET LES SOLDATS DANS LA
BATAILLE DE KULIKOV EN 1380
De la problématique du rôle international de la Grand Duché de la
Lituanie Chargé de cours
Dr. Romas Batûra,
L’académie de guerre de la Lituanie du Général Jonas Þemaitis ............. 84
L’INSTRUCTION DES PILOTES DE L’AVIATION MILITAIRE
ET DES AGENTS SECRETS DE LA LITUANIE EN 1919-1932
Estela Gruzdienë, l’université de Vytautas Magnus................................... 150
LES PERTES DES SOLDATS DES BATAILLONS DE DÉFENSE
LITUANIENS PENDANT LA GUERRE L’ALLEMAGNE –
L’ U.R.S.S. (1941–1945)
Dr. Rimantas Zizas, l’institut de l’histoire de la Lituanie ............................... 179
LA POLITIQUE DE L’ALLEMAGNE ET SES RÉSULTATS
CONCERNANT L’INCORPORATION DES HABITANTS
DES PAYS BALTES OCCUPÉS DANS LES FORMATIONS
POLICIÈRES ET MILITAIRES PENDANT LA SECONDE
GUERRE MONDIALE
Dr. Petras Stankeras ........................................................................................ 344
LE DÉPARTEMENT DE LA DÉFENSE DU PAYS ET SON
ACTIVITÉ EN 1990 – 1991
Dr. Gintautas Surgailis,
l’académie militaire de la Lituanie du Général Jonas Þemaitis.............. 414
6
AKMENS AMÞIAUS KARYBA LIETUVOJE
Dr. Egidijus Ðatavièius
Vilniaus universitetas
Ávadas
Þmonijos istorijoje gausu ávairiausiø konfliktiniø si-
tuacijø, kuriø vienos buvo iðspræstos taikiai, kitos, deja, – su
ginklu rankose. Taip santykius aiðkinosi pavieniai asmenys,
bendruomenës, gentys, valstybës ir civilizacijos. Taigi karai
ir karybos menas, galima sakyti, buvo tarsi pasaulio visuo-
menës raidos stimulas, kita vertus, tà paþangà lëmë ir ekono-
miniai bei visuomeniniai pokyèiai. Ne kitaip klostësi ir anks-
tyviausioji mûsø kraðto istorija, dar vadinama prieðistore. Tø
laikø þmonës neturëjo raðto, todël negalëjo sukurti ir raðyti-
niø ðaltiniø. Tad iki mûsø dienø senuosius karinius konflik-
tus kaip nebylûs liudytojai mena tik ávairiausi akmeniniai,
kauliniai, raginiai ir metaliniai ginklai, átvirtinimø liekanos,
kapai, juose randami skeletai su ásmigusiais strëliø antga-
liais bei durtinëmis ir kirstinëmis þymëmis, jø ákapës ir kt.
Ðiame straipsnyje bus bandoma atsakyti á klausimà,
ar buvo kariniø susidûrimø, konfliktø akmens amþiuje, më-
ginama ieðkoti jø pëdsakø lietuviðkoje archeologinëje me-
dþiagoje, ávardyti jø atsiradimo prieþastis ir pasekmes.
Raðant ðá straipsná kilo nemaþai ir problemø. Visø pir-
ma – tai bemaþ iki ðiol netyrinëta tema, labiau bûdinga vë-
lesniø laikø archeologijai ir istorijai. Lietuvos archeologø
surinktà medþiagà ðiuo aspektu bandyta apibûdinti kone tik
7
vienà kartà ir tai tik prabëgomis
1
. Be to, didþioji dalis me-
dþiagos daugelio autoriø interpretuojama nevienareikðmið-
kai, pavyzdþiui, tiriant mirusiøjø su smurtiniø traumø pëd-
sakais palaikus, sunku atskirti, ar jie buvo nuþudyti, ar tapo
nelaimingø atsitikimø medþioklëje aukomis. Kita vertus, per-
þvelgus senesniàjà literatûrà susidaro áspûdis, jog akmens
amþiuje jokiø kariniø susidûrimø negalëjo bûti, o turimi aki-
vaizdûs faktai daþniausiai interpretuojami kaip aukojimo
apeigø árodymai ar su tuo susijæ dalykai. Bene geriausiai to-
kiø tyrimø sunkumus ir interpretacijø vingrybes rodo XX a.
pabaigoje Alpiø ledynuose rasto „Ledo þmogaus“ (Ötzi) ty-
rimai: ið pradþiø jo þûtis sieta su aukojimu, o pastaruoju me-
tu, atlikus naujausius tyrimus, nustatyta, kad jis þuvo kari-
nio konflikto metu
2
.
Deja, Lietuvoje tokio tipo medþiagos, aptiktos tyrinëjant
ávairiø akmens amþiaus laikotarpiø objektus, ypaè paleolito ir
mezolito, turime nedaug, tad pagalbon bus pasitelkiama ir kai-
myniniø bei tolimesniø kraðtø archeologinë medþiaga.
Paleolitas (daugiau nei prieð 11 600 m.)

Seniausius karinius konfliktus liudijanèiø árodymø
aptikti nëra taip paprasta, nes, sekant amþiø juosta toliau á
praeitá, sparèiai maþëja tiek paèiø liudytojø (ðiuo atveju –
archeologinës medþiagos, radiniø), tiek ir su jais susijusiø
antriniø dalykø. Kad jø surandama – atsitiktinumas ir kartu
kruopðtaus darbo rezultatas. Dabartiniu metu turimi duome-
nys leidþia teigti, kad kadaise kaþko nepasidalijo dar prieð
apie 68 000 m. gyvenæ þmoniø giminës atstovai – neanderta-
1
Kuncevièius A. Baltø karyba // Istorija. T. XLIX-L. Vilnius, 2001. P. 66–76.
2
Fowler B. Iceman: Uncovering the Life and Times of a Prehistoric Man Found in an Alpine
Glacier. 2002, Macmillan; Spindler K. The Man in the Ice: the preserved body of a Neolithic
man reveals the secrets of the Stone Age. London, 1994; Spindler K. The Man in the Ice: the
discovery of a 5,000-year-old body reveals the secrets of the Stone Age. New York, 2001;
Sulzenbacher G. The Glacier Mummy: discovering the Neolithic Age with the Iceman. 2002,
Folioverlag.
3
Visos ðiame straipsnyje pateikiamos datos yra kalendorinës.
8
lieèiai. Irake, Ðanidaro (Shanidar) urve, aptikta keletas palai-
kø: vieno jø skeletas suþalotas titnago antgaliu
4
. Kad egzis-
tavo kanibalizmas (buvo valgomi nuþudyti prieðininkai), grei-
èiausiai liudija pakankamai daþnai urvinëse gyvenvietëse ran-
damos pavienës kaukolës ar kiti skeleto kaulai. Kiek dau-
giau galimø árodymø aptinkama vëlyvajame paleolite (prieð
45 000–11 600 m.). Pavyzdþiui, 1986 m. Dolni Vestonice, II gy-
venvietëje (Èekija), surastas vienalaikis trigubas kapas (pa-
laidoti 3 paaugliai): vieno ið skeletø (tikriausiai vyriðkos ly-
ties asmens) ðonkaulyje matyti durtinë þymë. Tad greièiau-
siai visi ðie trys asmenys yra vieno konflikto aukos. Kapas
datuojamas apie 25 000 m. pr. Kr
5
. Tuo tarpu ant Koske (Cos-
quer) urvo (Prancûzija) sienos yra pavaizduotas nuþudytas
þmogus (vyras). Atvaizdas sukurtas maþdaug prieð 20 000
metø èia gyvenusiø Soliutrë ar Madleno kultûros atstovø

.
Ðiuo metu turimais duomenimis, á Lietuvos teritorijà
pirmieji gyventojai atsikraustë tik vëlyvojo paleolito paèioje
pabaigoje, maþdaug prieð 15 000 metø. Tai buvo Hamburgo
(gal ir Federmeserio) kultûros atstovai, ðiauriausiai gyvenæ
to meto Europos gyventojai, atklydæ á mûsø kraðtà ið vakarø
(dabartinës Vokietijos, Danijos, Vakarø Lenkijos). Juos XII–X
tûkstantmetyje pr. Kr. pakeitë Bromës, Arensburgo ir Svidrø
kultûrø þmonës. Ið aptinkamø gyvenvieèiø liekanø galima
spræsti, jog jie gyveno nedidelëmis 5–7 asmenø ðeimomis.
Vertësi medþiokle, þvejyba, rankiojimu. Tarpusavyje skirtin-
gø kultûrø atstovai maþai bendraudavo: skyrësi ne tik jø áran-
kiai ir ginklai, bet tikriausiai ir paproèiai ar net kalba.
4
Shanidar 1. 2003. http://www.mnh.si.edu/anthro/humanorigins/ha/shanidar.html (paskutinio
prisijungimo laikas: 2004-02-15); Sillen A. Stone age murder. 2003. http://www.outthere.co.za/
may97/archmay.html (paskutinio prisijungimo laikas 2004-02-15); Trinkaus E. The Shanidar
Neandertals. New York, 1983.
5
Alt K. W., Pichler S., Vach W., Klima B., Vlcek E., Sedlmeier J. Twenty-five Thousand-year-
old Triple Burial from Dolni Vestonice – an Ice Age Family? // American Journal of Physical
Anthropology. T. 102. P. 123–131; Shreeve J. The Neandertal Enigma: solving the mystery of
modern human origins. New York, 1995.
6
Cosquer cave. 2003. http://www.public.coe.edu/~jlliljeq/cosquer_cave.htm (paskutinio
prisijungimo laikas: 2004-02-15)
9
Deja, apie to meto karinius susidûrimus mûsø kraðte
jokiø duomenø iki ðiol neturime. Remdamiesi turima skur-
dþia tyrimø medþiaga galime tik spëlioti, daryti menkai pa-
grástas iðvadas, kad skirtingø kultûrø atstovai vertësi ta pa-
èia ûkine veikla – ðiaurës elniø medþiokle, todël vieni kitus,
ypaè gyvenantys nedideliame regione, galëjo vertinti kaip
konkurentus ir tam tikrais atvejais nevengti konfliktø.
Vienas ið seniausiø medþioklës ánagiø-ginklø yra ietis.
Greièiausiai ietims naudotø akmeniniø antgaliø Eurazijoje yra
aptinkama jau nuo itin senø laikø – ankstyvojo paleolito pa-
baigos (prieð 400 000–300 000 m.). O paprastos medinës, uþaðt-
rintu galu ietys galëjo bûti naudojamos nuo dar ankstesniø
laikø. Lankai ir strëlës atsirado þymiai vëliau. Jø genezë sieja-
ma su ávairiomis Eurazijos–Ðiaurës Afrikos vëlyvojo paleolito
vidurinio etapo ar pabaigos kultûrø grupëmis. Paminëtina ir
tai, jog tiek Australijos, tiek Amerikos þemynø senieji gyven-
tojai lankø ir strëliø negamino ir nenaudojo
7
.
Paleolito pabaigoje Pietryèiø Baltijos regione pa-
grindinis ginklas-medþioklës ánagis buvo ákotinis antga-
lis, ið titnago skeltës pagamintas pailgas, smailus dirbinys
susiaurinta átveriamàja dalimi. Sprendþiant ið svorio, sun-
kesnieji (daugiau nei 5 g) buvo naudojami kaip ietigaliai,
o lengvesnieji (iki 5 g) – kaip strëliø antgaliai (1 pav.: 1–
10). Plaèiai gaminti ir kauliniai-raginiai antgaliai (ðeivos,
irklo formos). Visi jie buvo átveriami, tvirtinami prie me-
diniø koteliø. Antgaliai skyrësi ir savo morfologinëmis bei
fizinëmis savybëmis: vieni (siauri ir smailûs) ásmigdavo
giliai á kûnà, kiti (platûs, stori) padarydavo didesnæ þaiz-
dà, dar kiti – ir viena, ir kita. Norint ietá nusviesti toliau,
naudota svaidyklë – pailgas raginis dirbinys su uþbarzda
viename ið galø. Ðie dirbiniai daþnai puoðti ámantriais rað-
tais ar net skulptûriniais raiþiniais. O to meto lankai – pa-
prastos konstrukcijos, pagaminti ið medþio kamieno ar ða-
kos. Kaip ginklai dar galëjo bûti naudojami ávairûs akme-
7
Ðîçóà Æ.-Æ. Êîïúåìåòàëêà è ëóê äîèñòîðè÷åñêèõ îõîòíèêîâ. Òåõíèêà è
ñðàâíèòåëüíàÿ äåìîãðàôèÿ // Ðîññèéñêàÿ àðõåîëîãèÿ. 1996. T. 2. C. 5–21.
10
niniai ar kauliniai-raginiai peiliai/durklai ir ið ðiaurës el-
nio rago ar kaulo pagaminti vienaeiliai þeberklo tipo dir-
biniai su stambiomis retai iðdëstytomis uþbarzdomis bei
Liungbiu tipo kapliai/kirviai (1 pav.:11).
Apibendrinant galima teigti, kad ðioje epochoje kari-
niai susidûrimai, matyt, buvo pakankamai retas reiðkinys. Ir
tam yra átikinamas paaiðkinimas. Tuo metu teritorijos buvo
menkai apgyventos, bendruomenës – maþos, o þaliavø ir mais-
to – gausu, todël nebuvo prieþasèiø jiems daþnai kilti. O bu-
vusius pavienius susidûrimus galima bandyti aiðkinti kon-
fliktinëmis situacijomis, atsiradusiomis dalijantis grobá, ren-
kantis gyvenamàjà vietà. To meto þmonës – pusiau klajok-
liai, gyvenantys tundros ir miðkatundrës sàlygomis.
Tikëtina, kad paèioje pradþioje karyba tiek savo taktikà,
tiek strategijà bei ginklus bus tiesiogiai perëmusi ið medþiok-
lës, nes kova su stambiu þvërimi – tai irgi savotiðkas ginkluotas
susidûrimas, reikalaujantis gerø sekimo, persekiojimo, pasalos
rengimo, puolimo, atsitraukimo ágûdþiø. Ðioje epochoje specia-
lizuotø ir vien tik karybai skirtø ginklø dar nebuvo.
Mezolitas (prieð 11 600–7 800 m.)
Mezolito epocha nuo seno daugelio tyrinëtojø yra su-
prantama kaip harmoningiausias þmonijos ir gamtos bei pa-
èiø þmoniø tarpusavyje sugyvenimo laikotarpis. Deja, atides-
nës turimos medþiagos studijos liudija visai kà kita.
Mezolito epochoje atsekami pakankamai dideli pakiti-
mai visuomeniniame ir ekonominiame to meto gyvenime. La-
bai pagerëjus klimatinëms sàlygoms, Lietuvoje sparèiai iðplinta
miðkai, o kartu ir miðko gyvûnija. Tai savo ruoþtu lëmë ir me-
dþioklës ánagiø-ginklø sparèià kaità. Stambokus ákotinius ant-
galius keièia lengvesni ir sudëtingesnës konstrukcijos ánagiai.
Pastebima ryðkesnë jø diferenciacija: strëliø antgaliams daþ-
niau naudoti pavieniai smulkûs mikrolitai (trapecijos, lancetai,
ástriþai retuðuotos mikroskeltës) ar keletas jø (pavyzdþiui, lan-
cetas + nelygiaðonis trikampis), o ieèiø antgaliai paprastai bu-
11
vo gaminami derinant ávairiø tipø mikrolitus, kurie buvo ástato-
mi á korpuse iðrëþtus griovelius ir suklijuojami (2 pav.: 1–16).
Plaèiai iðplito ávairiø tipø kauliniai-raginiai antgaliai, durklai,
peiliai, smaigai, kirveliai (2 pav.: 17–24).
To meto þmonës daþniausiai kûrësi prie vandens, ypaè
mëgo seklias pakrantes, kur átekëdavo ar iðtekëdavo upeliai.
Atrodo, kad apsirûpinant maistu svarbesnis vaidmuo jau te-
ko þvejybai, o ne medþioklei. Tai nulëmë gyventojø sëslu-
mà. Pastebimas ir spartus gyventojø skaièiaus augimas. Ati-
tinkamai didëjo ir gyvenvietës – dabar jas tikriausiai sudarë
kelios ðeimos. Pradeda formuotis gentinë struktûra.
Pakankamai aiðkiai apie to meto karinius susidûri-
mus galime spræsti ið tolimesniø ir kaimyniniø kraðtø ar-
cheologinës medþiagos, ypaè laidojimo objektø. Pavyz-
dþiui, Ðiaurës Amerikoje, Kolumbijos upës pakrantëje (Va-
ðingtono valstija), vanduo iðplovë apie 9 300–9 600 m. senu-
mo þmogaus, pavadinto Kenevicko (Kennewick) vardu, ske-
letà, á kurio dubenkaulá buvo ástrigæs ið vulkaninës kilmës
uolienos pagamintas bifasinis antgalis. Antgalis pasidengæs
kauliniu audiniu, o tai rodo, kad þmogus po ðio suþeidimo
iðgyveno
8
. Europoje, Azilio kultûros areale, aptinkama duo-
biø, kuriose palaidota iki keliø deðimèiø þmoniø galvø, gau-
siai apipiltø raudona ochra. Tai gali bûti susijæ su kaniba-
lizmu. Neabejotinø kanibalizmo pëdsakø aptinkama Piet-
vakariø Baltijos regione, mezolito pabaigos Ertebiolës kul-
tûros gyvenvietëse. Þmoniø skeletø kaulai èia daþnai ran-
dami iðbarstyti po visà gyvenvietës plotà, aptinkami net
ðiukðlynuose (kiaukutynuose). Taip greièiausiai buvo el-
giamasi su nukautø prieðø kûnais. Nuo mezolito epochos
pradeda plisti paprotys mirusiuosius laidoti pastoviuose
kapinynuose, o kartu ir vienalaikiuose grupiniuose kapuo-
se. Tokie kapai, jeigu palaidoti ne vien vaikai, moterys ar
8
Powell J. F., Rose J. C. Report on the Osteological Assessment of the „Kennewick Man”
Skeleton (CENWW.97.Kennewick). 2003. http://www.cr.nps.gov/aad/kennewick/
powell_rose.htm.
12
moteris su vaiku, labiau sietini su kariniais susidûrimais.
Nors, kita vertus, ankstyvosiose visuomenëse uþpuolimo
atveju buvo þudomi ne vien tik vyrai, bet ir moterys, vaikai.
Pastarieji dël silpnesnio kûno sudëjimo net galëjo bûti pa-
trauklesni prieðininkai kovos metu. Tad ir nukentëti galë-
davo daþniau. Panaðiai elgtasi ir vëlesniais (mongolø-toto-
riø, Vokieèiø ordino) laikais, kai buvo iðþudomi iðtisi kai-
mai, papilës ar stambesnës gyvenvietës, kà ne kartà yra uþ-
fiksavæ ankstyvieji raðytiniai ðaltiniai.
Kad prieðiðkø susidûrimø padaþnëjo, patvirtina tiek
koviniø, tiek ginantis patirtø traumø pëdsakai skeletuose bei
á juos ásmigæ ginklai. Tokiø kariniø susidûrimø pëdsakø daþ-
nai randama Europoje – nuo Prancûzijos ir Danijos vakaruo-
se iki Ukrainos rytuose. Daþnai jø aptinkama ir Ertebiolës
kultûros kapuose. Pavyzdþiui, Str¸by Egede kapinyne (Dani-
ja), grupiniame 8 asmenø kape, rasti palaikai su smurtinës
mirties pëdsakais

. Keleto nuðautø þmoniø kapai rasti Ved-
baeko kapinyne (Danija). Trijø asmenø (vyro, moters, vaiko)
vienalaikiame grupiniame kape Nr. 19 palaidoto vyro skele-
te, tarp antro ir treèio kaklo slankstelio, rastas ástrigæs kauli-
nis antgalis, o kape Nr. 7 – á ilgàjá vamzdiná kaulà ásmigæs
trapecinis antgalis
10
. Kitame Skateholmo I kapinyne (Ðvedija),
kape Nr. 13, taip pat aptikti suaugusio vyro palaikai su á du-
benkaulá ásmigusiu trapeciniu antgaliu
11
.
Ðalia po vandeniu atsidûrusios M¸llegabeto gyvenvie-
tës (Danija) surasti þmogaus palaikai luote. 25 m. amþiaus
vyro kaukolëje matyti 4 cm ilgio tikriausiai kirvio smûgio
pëdsakai (gydyti), luote rastas strëlës, greièiausiai ðautos á ðá
þmogø, trapecinis antgalis
12
.
9
Brinch-Petersen. Str¸by Egede // Archäologisches Korrespondenzblatt. T. 18. 1988. P. 121–
125.
10
Bennicke P. Palaeopathology of Danish Skeletons. K¸benhavn, 1985, Akademisk Forlag.
11
Mithen J. S. The Mesolithic Age // The Oxford Illustrated Prehistory of Europe. Oxford,
New York, 1994. P. 121–123.
12
Gr¸n O., Skaarup J. M¸llegabet II – a Submerged Mesolithic Site and a „Boat Burial“ from
¯r¸ // Journal of Danish Archaeology. T. 10. Odense, 1991. P. 38–50.
13
Ádomûs rezultatai gauti atlikus Danijos mezolitiniø ka-
pø osteologinius tyrimus. Nustatyta, kad daugumoje kau-
koliø yra ryðkûs smurtiniø traumø pëdsakai (pakitusios pro-
porcijos, ádubimai), palikti smûgiuojant kuoka-vëzdu. Be to,
tokiø traumø pëdsakø randama gerokai daugiau tiriant me-
zolito nei vëlesniø epochø mirusiøjø palaikus
13
.
Buvus kariniø konfliktø tikriausiai akivaizdþiai liu-
dija Pietryèiø Ispanijoje aptikti mezolito pabaiga–neolito
pradþia datuojami uolø raiþiniai, kuriuose pavaizduoti
dviejø lankininkø grupiø kariniai susidûrimai. Pavyzdþiui,
Cueva del Roure vietovëje 4 lankininkai kovoja su 3
lankininkais, Les Dogueso vietovëje – 11 lankininkø su 9, o El
Molino de las Fuentes vietovëje – 15 lankininkø su 20
14
.
Panaðiø liudijimø randame ir Lietuvoje. Paminëtinas
Duonkalnio kapinynas, kur tiriant palaikus daþnai aptinkama
traumø pëdsakø. Kape Nr. 4 palaidotas 50–55 m. vyras, kurio
kaukolëje pastebimos skalpavimo þymës, rieðas taip pat pa-
þeistas, matyti sugijusios traumos pëdsakai, galima aptikti ir
peties sànario patologijos pëdsakø
15
. Kapas – apie 8 000 m.
senumo. Traumos, padarytos buku daiktu, þymës matyti ir ka-
pe Nr. 3 palaidotos 25–30 m. moters kaukolëje
16
.
Apibendrinant galima pasakyti, kad mezolito epochos
osteologinë medþiaga aiðkiai liudija, jog kariniø susidûrimø
skaièiaus Ðiaurës Europoje, o kartu (tikëtina) ir Lietuvoje, di-
13
Bennicke P. Palaeopathology of Danish Skeletons. K¸benhavn, 1985, Akademisk Forlag. P.
98–101
14
Mithen J. S. The Mesolithic Age // The Oxford Illustrated Prehistory of Europe. Oxford,
New York, 1994. P. 131–134; Thorpe N. Origins of War: Mesolithic conflict in Europe //
British Archaeology. 2000 april No. 52.
15
Jankauskas R. Duonkalnis: vëlyvojo neolito gyvenvietë, alkas ir kapinynas (Janapolës apyl.,
Telðiø raj.). Paleopatologiniai duomenys // Lietuvos archeologija. T. 4. Vilnius, 1985. P. 58–61;
Jankauskas R. Lietuvos gyventojø antropologija: nuo seniausiø laikø iki XIII a. // Istorija. T.
XLIX–L. Vilnius, 2001. P. 38-45; Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological
remains from Neolithic Lithuania // Archaeologia Baltica. T. 1. Vilnius, 1995, P. 12–19.
16
Jankauskas R. Duonkalnis: vëlyvojo neolito gyvenvietë, alkas ir kapinynas (Janapolës apyl.,
Telðiø raj.). Paleopatologiniai duomenys // Lietuvos archeologija. T. 4. Vilnius, 1985. P. 58–61;
Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological remains from Neolithic Lithuania //
Archaeologia Baltica. T. 1. Vilnius, 1995, P. 12–19.
14
dëjimas greièiausiai yra susijæs su bendruomeniø tarpusa-
vio kovomis, vykusiomis stengiantis uþimti ir iðlaikyti tur-
tingas gamtiniø iðtekliø vietas.
Neolitas (prieð 7 800–4 100/4 000 m.)
Neolito epochos iðskirtinis poþymis – þymûs kultûri-
niø-etniniø grupiø teritorijø pokyèiai. Taip ankstyvojo ne-
olito pabaigoje–viduriniajame neolite Narvos kultûros atsto-
vø apgyventà ðiaurinæ ir rytinæ dalá uþima finougrø gentys,
priskiriamos ðukinës-duobelinës keramikos kultûrai. Vidu-
riniajame neolite Lietuvà tikriausiai pasiekia ir piltuvëliniø
tauriø bei rutuliniø amforø kultûrø þmonës, o vëlyvajame
neolite – virvelinës keramikos ir laiviniø kovos kirviø kultû-
ra. Vidurio ir Ðiaurës Europoje tokio kultûrinio persigrupa-
vimo pëdsakø randama gerokai daugiau. Sprendþiant ið vë-
lesniø laikø analogijø, toks kultûrinis-etninis persigrupavi-
mas negalëjo vykti taikiai. Padaþnëjusiø kariniø susidûrimø
atvejus liudija antropologinë medþiaga, randami ginklai, gy-
venvieèiø padëtis ir iðplanavimas, pakitusi ideologija.
Bene akivaizdþiausiai buvusius karinius susidûrimus
liudija Talheimo vietovëje (Vokietija) esanti masinë kapavietë,
kurioje rasti 34 skeletai. Tai 16 vaikø ir paaugliø (kûdikiø ne-
rasta), 18 suaugusiøjø, tarp jø 9 vyrø ir 7 moterø, kûnai (dau-
guma 20–30 m. amþiaus, tik keli vyresni kaip 50 m.). Daugu-
ma jø – su smurtiniø traumø pëdsakais. Pavyzdþiui, daugiau
nei pusëje kaukoliø matyti aiðkûs smûginiø suþeidimø pëd-
sakai. Vienose ið jø – keleto centimetrø ilgio ir 2–3 cm ploèio
ovalios skylës, kitose – buku daiktu palikti keliolikos centi-
metrø dydþio ádubimai ir deformacijos. Dar 2 kaukolëse yra
ástrigusiø titnaginiø strëliø antgaliø þymiø. Visi ðie suþeidi-
mai buvo mirtini. Kad tai to paties karinio konflikto aukos,
liudija ir chaotiðka kûnø padëtis – skeletai sumesti vienas ant
kito, nerasta ákapiø. Ði kapavietë priskiriama linijinës-juosti-
nës keramikos kultûrai ir datuojama maþdaug 5 000 m. pr. Kr.
Skylës kaukolëse padarytos ðiai kultûrai bûdingais ðlifuotais
15
titnaginiais kirviais. Akivaizdu, kad ávyko konfliktas tarp tos
paèios kultûros þmoniø grupiø
17
.
Tokiø vienalaikiø grupiniø kapø daug aptikta ir mû-
sø kaimynystëje – Latvijoje, viename didþiausiø Europoje
Zvejniekø kapinyne. Dalis jø – neabejotini kariniø konflik-
tø árodymai. Pavyzdþiui, vienalaikiame grupiniame kape
Nr. 178-182 rasti 5 asmenø skeletai (4 vyrø ir 1 moters), vie-
no vyro dubenkaulyje aiðkiai matyti aðtriu daiktu padaryti
ákirtimai bei kiaurymës, o stuburo slankstelyje yra ástrigæs
titnaginis lapo formos antgalis. Dar vieno palaidoto asmens
yra paþeista kaukolë. Traumø pëdsakai matyti ir kitø as-
menø skeletuose
18 
. Ðie palaikai yra apie 7 000 m. senumo
19
.
Pasak V. Derumso, visi ðie sunkûs suþeidimai – mirtini
20
.
Smurtine mirtimi, matyt, miræ ir grupiniuose kapuose Nr.
220-225 (2 vyrai, 3 paaugliai, 1 vaikas) bei Nr. 274-278 (3 vy-
rai, 2 paaugliai) palaidoti asmenys, nes keleto jø krûtinës
srityje aptikti strëliø antgaliai
21
. Paprastai tokio tipo ákapës
taip nëra dedamos. Pirmasis ið jø yra maþdaug 6 000 m. se-
numo. Smurtine mirtimi miræ asmenys tikriausiai yra palai-
doti ir dar keliuose kapuose (Nr. 101-102, 206-209, 242-245,
258-261, 279-280, 282-284)
22
.
Vienas ið tokiø atvejø yra Lietuvoje, Kretuono 1B gy-
venvietëje (Ðvenèioniø r.), aptiktas grupinis vienalaikis 5 as-
menø kapas (Nr. 2-6)
23 
. Kad ten palaidoti vienu metu þuvæ
asmenys, liudija kûnø padëtis (jie glaudþiai ir kompaktiðkai
suguldyti) bei mirusiojo Nr. 2 krûtinës srityje rastas lancetinis
17
Bogucki P. The Talheim Neolithic Mass Burial // Tombs, Graves and Mummies / ed. Gahn G.
P. London, 1996. P. 48–49.
18
Zagorskis F. Zvejnieku akmens laikmeta kapulauks. Riga, 1987.
19
Zagorska I. The Art from Zvejnieki Burial ground, Latvia // Prehistoric Art in the Baltic
Region / Vilniaus dailës akademijos darbai. T. 20. Vilnius, 2000. P. 91, Tab. 1.
20
Derums V. Tautas veselîba un dziedniecîba senajâ Baltijâ. Rîga, 1978. P. 42–43.
21
Zagorskis F. Zvejnieku akmens laikmeta kapulauks. Riga, 1987.
22
Ðiuo metu atliekama pakartotinë kapinyne atkastø kapø antropologinë analizë gali smarkiai
pakoreguoti duomenis apie mirusiøjø lytinæ priklausomybæ.
23
Kiek atokiau ðiaurës vakarø kryptimi aptiktas kapas Nr. 1 tikriausiai ðiam kompleksui
nepriklauso. Tai patvirtina ir C14 datos. Jis apie 200–300 m. vëlyvesnis.
16
strëlës antgalis
24
. Tai 4 vyrø ir vaiko kapas. Be to, kape Nr. 3
palaidoto 50–55 m. amþiaus vyro kaukolës virðugalvyje ma-
tomi 8 ávairios formos ir dydþio defektai, kurie interpretuoti-
ni kaip buku daiktu (ginklu) padarytø sugijusiø suþalojimø
pëdsakai
25
. Sprendþiant ið antropologinës medþiagos anali-
zës (mirusiesiems bûdingi ðvelnûs mongolidø bruoþai), èia
greièiausiai buvo palaidoti ne per seniausiai atklydæ á ðias
teritorijas finougrø kilties ðukinës-duobelinës keramikos kul-
tûros atstovai, karinio susidûrimo metu nukauti vietos Nar-
vos kultûros þmoniø. Kapavietë yra apie 6 400 m. senumo.
Panaðiø smurtiniø þymiø ir traumø pëdsakø, liudi-
janèiø buvus kariniø susidûrimø, nustatyta ir tiriant Duon-
kalnio kapinyno neolitiniuose kapuose rastus palaikus. Pa-
vyzdþiui, kape Nr. 6 rasti 35–40 m. moters palaikai su sugiju-
siu alkûnkaulio lûþiu. Tai tipiðka ginantis patirta trauma. Ka-
pe Nr. 7 rasti vyresnio nei 55 m. vyro su sugijusio raktikaulio
lûþio pëdsakais palaikai
26
.
Viduriniame ir vëlyvajame neolite pradeda keistis ir
paèios gyvenvietës. Sekliø eþerø pakrantëse daugiau atsiran-
da poliniø gyvenvieèiø. Daþniausiai manoma, kad tai susijæ
su tuomete jø ûkine veikla (þvejyba)
27
. Taèiau ið dalies tai
galëjo bûti nulemta ir siekio apsisaugoti nuo nepraðytø sve-
èiø. Tokios gyvenvietës sunkiau pastebimos ir prieinamos,
jas lengviau ginti. Panaðiø, neabejotinai gynybos tikslais áreng-
24
Girininkas A. Kretuono 1-os gyvenvietës vidurinio neolito kapai (Ðvenèioniø raj., Reðkutënø
apyl., Reðkutënø k.). Archeologiniai tyrimai // Lietuvos archeologija. T. 4. Vilnius, 1985. P. 5–
9.
25
Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological remains from Neolithic Lithuania /
/ Archaeologia Baltica. T. 1. Vilnius, 1995, P. 12–19; Jankauskas R. Kretuono 1-os gyvenvietës
vidurinio neolito kapai (Ðvenèioniø raj., Reðkutënø apyl., Reðkutënø k.). Paleopatologiniai
duomenys // Lietuvos archeologija. T. 4. Vilnius, 1985. P. 13.
26
Jankauskas R. Duonkalnis: vëlyvojo neolito gyvenvietë, alkas ir kapinynas (Janapolës apyl.,
Telðiø raj.). Paleopatologiniai duomenys // Lietuvos archeologija. T. 4. Vilnius, 1985. P. 58–61;
Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological remains from Neolithic Lithuania //
Archaeologia Baltica. T. 1. Vilnius, 1995, P. 12–19. Neatmestina tikimybë, kad visi (ar bemaþ
visi) ðio kapinyno kapai datuotini mezolito laikotarpio pabaiga.
27
Girininkas A. Rytø Pabaltijo neolito–senojo þalvario amþiaus ûkinio ir visuomeninio gyvenimo
modelis // Lietuvos istorijos metraðtis. 1999 metai. Vilnius, 2000. P. 19.
17
tø, bet jau geleþies amþiaus gyvenvieèiø daug rasta visame
pietiniame Baltijos regione.
Vëlyvajame neolite atsiranda ir pirmosios átvirtintos
gyvenvietës. Kol kas Lietuvoje tokios gyvenvietës rastos dvi
– Ðventojoje ir prie Kretuono eþero. Ðventosios 1A gyven-
vietëje tyrimø metu pavyko aptikti maþdaug 150 m ilgio
aptvarà. Jis eþero pakrantæ juosë lenkta linija. Aptvaro pa-
grindà sudarë dvi daþniausiai po porà sukaltø statmenø
kuolø eilës. Kuolai sukalti giliai á gruntà 20–100 cm tarpais.
Vienà eilæ nuo kitos skyrë apie 0,5 m tarpas, kuris buvo uþ-
pildytas iðilgai suguldytomis kartimis, samanomis, puðø þie-
ve, o apaèia – neretai ir akmenimis. Pietinëje pusëje, netoli
eþero kranto, bûta vartø, kuriuos þymëjo du stambûs ðakoti
kuolai. Uþ jø bûta ðiukðlyno
28
.
Kitas aptvaras rastas tyrinëjant Þemaitiðkës 1-àjà gy-
venvietæ (Ðvenèioniø r.). Jis sudëtingesnës konstrukcijos. Gy-
venvietæ ðiaurës rytuose jis juosë puslankiu trimis lygiagre-
èiomis eilëmis, tarp kuriø buvo 4–7 m tarpai. Aptvarai áreng-
ti ið ákaltø á þemæ stulpø ir iðpinti. Uþ antro ir treèio aptvaro
buvo iðkasti platûs ir gilûs grioviai. Kol kas ðioje gyvenvie-
tëje aptvaras atkastas tik nedideliame plotelyje, tad tikslus jo
planas neþinomas. Pasak tyrimø autoriaus, sienoje buvo ap-
tikta ásmigusiø trikampiø antgaliø
29
. Ðiuo atveju èia galëjo
gintis vietiniai Narvos kultûros þmonës tiek nuo kitø kaimy-
niniø bendruomeniø, tiek nuo svetimos virvelinës kerami-
kos kultûros þmoniø.
Aptvarai Ðiaurës ir Vidurio Europoje atsirado dar
ankstyvajame neolite kartu su linijinës-juostinës keramikos
kultûra. Vëliau tokie aptvarai tveriami ir kitø kultûrø (Leng-
jelio, piltuvëliniø tauriø) gyvenvietëse. Ðiø kultûrø þmonës
jau vertësi gyvulininkyste ir þemdirbyste. Paèiose gyven-
vietëse aptinkama daug pastatø. Aptvarai èia gali tiek juos-
ti paèià gyvenvietæ, tiek bûti gyvenvietës pakraðtyje. Jø kon-
28
Rimantienë R. Akmens amþius Lietuvoje. Vilnius, 1996. P. 268–269.
29
Girininkas A. Kretuonas. Vidurinis ir vëlyvasis neolitas // Lietuvos archeologija. T. 7.
Vilnius, 1990. P. 20, 90–91.
18
strukcija ávairi (tvoros, grioviai). Ðiø aptvarø paskirtis aið-
kinama ávairiai: atseit jie þymëjo kaimo teritorijà, tai esan-
èios kulto ar gyvuliø laikymo vietos ir t. t. Taèiau visa tai
galima aiðkinti ir kariniu aspektu: taip buvo apsaugomas
pats kaimas ir (ar) gyvuliø banda nuo netikëtø iðpuoliø. Á
kai kuriø archeologø teiginius, kad tai negali bûti átvirtini-
mai (nes jie esà per menki ir jø grioviai daþnai bûna uþpilti
ðiukðlëmis), galima atsakyti taip: ðios tvoros daþnai stip-
resnës nei randamos lietuviðkuose ankstyvuosiuose pilia-
kalniuose, nors dël jø gynybinës paskirties ðiuo metu lyg
niekas ir neabejoja. O grioviai prisipildo natûraliai, ðalinant
ðiukðles ið gyvenvietës teritorijos. Panaðiai elgtasi ir pilia-
kalniuose, kur ðiukðlës nuo kalno buvo pilamos þemyn, nors
tai ir maþino kalno aukðtá. Paprastai èia aptinkamas pakan-
kamai storas kultûrinis sluoksnis. Be to, neolitiniø aptvarø
grioviuose daþnai aptinkama ir pavieniø þmoniø skeletø
kaulø. Tai irgi galima paaiðkinti: jie rodo, kad bûta kariniø
susidûrimø. Padrikai iðmëtytø þmoniø kaulø daþnai aptin-
kama piliakalniø aikðtelëse. Be to, reljefo formas neigiamai
veikia erozija, þmogaus ûkinë veikla.
Menki ankstyvieji gyvenvieèiø átvirtinimai tikriausiai
rodo, kad to meto nedidelës karinës grupelës dar nebuvo pa-
sirengusios ðiuos átvirtinimus pulti: trûko þmoniø ir mate-
rialiniø iðtekliø, kad bûtø galima pulti ir ilgiau iðlaikyti juos
apsuptus, neturëta technikos átvirtinimams griauti.
Èia tiktø ðiek tiek nukrypti á þymiai vëlesnius laikus.
Kad baltø gentims ilgà laikà nelabai sekësi uþimti átvirtinimus
ir pilis, rodo ir ankstyvøjø viduramþiø raðytiniai ðaltiniai. Daþ-
niausiai uþtekdavo gyvenamàsias teritorijas nusiaubti.
Bet gráþkime prie temos. To meto kariniai iðpuoliai
tikriausiai buvo pagrásti trumpalaikiais ir greitais ásiverþi-
mais á kitø bendruomeniø nesaugomas teritorijas. Pagrin-
dinis grobis – maisto atsargos, naminiai gyvuliai, reti ir pres-
tiþiniai ginklai bei darbo árankiai. Kad ði prielaida yra tei-
singa, patvirtina ir tai, jog tyrinëjant ankstyviausius gyven-
19
vieèiø átvirtinimus (ar aptvarus) paprastai neaptinkama jo-
kiø þymesniø gaisrø pëdsakø, kuriuos bûtø galima sieti su
uþpuolimais, nes prieðingu atveju sudegtø ir visas numa-
tomas grobis.
Neolito pabaiga–bronzos amþiaus pradþia datuoja-
mø titnaginiø ir akmeniniø dirbiniø pavyksta rasti ir Ðiau-
rës Rytø Lietuvoje, ankstyvøjø piliakalniø apatiniuose kul-
tûrinio sluoksnio horizontuose. Ir tai daugiausia su karyba
susijæ daiktai – trikampiai strëliø antgaliai, kovos ir univer-
salûs akmeniniai kirviai su skyle kotui (Nevieriðkës, Sokið-
kës). Galbût tai nedidelës átvirtintos gyvenvietës liekanos
ar apþvalgos vieta, skirta gretimo kaimo ar didesnio terito-
rinio vieneto apsaugai uþtikrinti. Kol kas tinkamesnio pa-
aiðkinimo nëra. Bet tikriausiai ðio periodo pabaigoje teks
gilintis á bronzos amþiaus viduryje staiga atsiradusiø pilia-
kalniø genezæ, nes jie negalëjo atsirasti ið niekur. Matyt, tai
vëlyvajame neolite atsiradusiø átvirtintø gyvenvieèiø toles-
nës raidos rezultatas. Tokià mintá patvirtina ir bronzos am-
þiaus pradþios osteologinë medþiaga – þmoniø kaukoliø
skliautai, deformuoti mirtinø impresiniø lûþiø (Kretuonas
1C, Turlojiðkë)
30
. Tai jau akivaizdûs suaktyvëjusiø kariniø
konfliktø padariniai.
Neolito epochoje smarkiai kinta ir patys medþioklës
ánagiai-ginklai. Itin pagausëja kirvio tipo dirbiniø, ypaè tai
pasakytina apie Lenkijoje (ir kitose ðalyse), titnago gavy-
bos vietose, masiðkai gamintus átveriamuosius ðlifuotus kir-
vius, kurie eksportuoti iki 300–400 km spinduliu. Neabejo-
tina, dalis jø buvo naudojami kaip ginklai (panaðaus tipo
buvo naudoti Talheime). Nedaug tokiø dirbiniø rasta ir Lie-
tuvoje. Negana to, vëlyvajame neolite pasirodo ir pirmieji
30
Jankauskas R. Traumatic lesions in human osteological remains from Neolithic Lithuania /
/ Archaeologia Baltica. T. 1. Vilnius, 1995, P. 12–14; Jankauskas R. Lietuvos gyventojø
antropologija: nuo seniausiø laikø iki XIII a. // Istorija. Lietuvos aukðtøjø mokyklø mokslo
darbai. T. XLIX–L. Vilnius, 2001. P. 39–40; Jankauskas R., Urbanavièius U. Preliminarûs
2000 m. archeologiniø kasinëjimø antropologinës medþiagos tyrimø rezultatai // Archeologiniai
tyrinëjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. P. 246.
20
tikrieji kovos kirviai, á mûsø kraðtus greièiausiai patekæ kartu
su virvelinës keramikos kultûros þmonëmis. Tai ið tvirtø
akmens rûðiø pagaminti specifinës formos (smarkiai profi-
liuoti), visu ðlifuotu pavirðiumi ir su skyle kotui dirbiniai,
daþnai gaminti pagal bronziniø kirviø analogus (turi spe-
cialiai suformuotas imitacines liejimo siûles), dël savo for-
mos vadinami laiviniais kovos kirviais (4 pav.: 3–6). Prie
ginklø tikriausiai priskirtini ir dviaðmeniai kirviai tiek smai-
lëjanèiais, tiek bukais aðmenimis (4 pav.: 1–2). Jø ðoninës
plokðtumos daþnai nusklembtos (facetuotos). Ðie dviejø ti-
pø kirviai – tai ne darbui skirti ánagiai. Daugëja ir titnagi-
niø durklø, kuriø visas pavirðius plokðèiai retuðuojamas
(pav. 3: 12). Iki tol labiau naudoti kauliniai-raginiai durklai
(3 pav.: 25–26), kartais su ástatytais titnago aðmenimis. Kei-
èiasi ir ðaunamieji bei svaidomieji ánagiai. Palaipsniui ið-
nyksta kauliniai antgaliai (3 pav.: 13–24), o jø vietà uþima
titnaginiai. Periodo pabaigoje jau vyrauja plokðèiai retuðuo-
tu pavirðiumi 2–5 cm dydþio ávairiø tipø trikampiai, rom-
bo, lapo formos dirbiniai, naudoti kaip strëliø antgaliai (3
pav.: 7–10). Tokie pat, tik 3–4 kartus didesni, dirbiniai nau-
doti ir ieèiø smaigaliams gaminti (3 pav.: 11). Pasirodo ir
pirmosios buoþës, matyt, pakeitusios ávairias medines kuo-
kas ar vëzdus. Visi ðie dirbiniai nebûtinai turëjo bûti nau-
dojami kaip ginklai. Jie galëjo bûti ir valdþios – asmens ar
grupës – jëgos ir átakos simbolis.
Sparèiai tobulëjant ginkluotei kinta ir pati ideologi-
ja. Atsiradus ir plëtojantis gamybiniam ûkiui (þemdirbys-
tei, gyvulininkystei), itin svarbus to meto visuomenëje tam-
pa vyro, gynëjo – kario, vaidmuo. Daugelyje vëlyvojo ne-
olito – bronzos amþiaus pradþios vyrø kapø aptinkama jau
nebe medþioklës ánagiø, bet tikrø ginklø – laiviniø kovos
kirviø, trikampiø antgaliø, peiliø-durklø. Ásigali protëviø
kultas: pradedami garbinti miræ þymûs giminës, bendruo-
menës vyrai, matyt, kadaise to nusipelnæ gindami savàjá ar
puldami svetimà turtà. Jo atspindþius aiðkiai matome gau-
21
siau randamose þmoniø ar tik jø veidø skulptûrëlëse, ku-
rios daþnai dedamos ir á kapus
31
. Neolito antrojoje pusëje
Lietuvoje jau aptinkama ir naminio arklio pavieniø kaulø
32
.
Tai rodo, kad arkliai galëjo bûti naudojami kaip transporto
priemonë tolimiems karo þygiams.
Taigi visi èia pateikti faktai ir jø interpretacijos aki-
vaizdþiai liudija, kad kariniai susidûrimai, konfliktai atsira-
do dar þmonijos prieðauðryje, galbût net kartu su paèiu þmo-
gumi. Pastebimas akivaizdus jø skaièiaus per visà akmens
amþiaus laikotarpá didëjimas. Taigi kai kuriø tyrinëtojø pa-
mëgti samprotavimai apie taikià Senàjà Europà
33
, matyt, në-
ra visiðkai teisingi.
31
Butrimas A. Human Figurines in Eastern-Baltic Prehistoric Art // Prehistoric Art in the
Baltic region / Vilniaus dailës akademijos darbai. T. 20. Vilnius, 2000. P. 7–29.
32
Daugnora L., Girininkas A. Osteoarcheologija Lietuvoje. Vidurinysis ir vëlyvasis holocenas.
Vilnius, 1996.
33
Gimbutas M. The Goddesses and Gods of Old Europe. Berkeley, 1982; Gimbutas M. The
Language of the Goddesses. San Francisco, 1989; Gimbutas M. The Civilization of the
Goddesses. San Francisco, 1991; Gimbutienë M. Senoji Europa. Vilnius, 1996. P. 10–11,
151–253.
22
1 pav. Vëlyvojo paleolito medþioklës ánagiai-ginklai: ávairiø tipø titnaginiai
ákotiniai antgaliai, priskirtini Hamburgo (1–3), Bromës (4–7), Arensburgo
(8), Svidrø (9–10) kultûroms, ir ið ðiaurës elnio rago pagamintas
Liungbiu tipo kaplys/kirvis (11)
23
2 pav. Mezolito epochos medþioklës ánagiai-ginklai.
Ávairiø tipø mikrolitiniai antgaliai-aðmenëliai: trapecijos (1–3) ástriþai
retuðuotu galu (4–6), statmenai retuðuota nugarële (7–8), lygiaðoniai trikampiai (9–
10), nelygiaðonis trikampis (11), rombiniai skersinukai (12–13), lancetai (14–16).
Kaulo-rago dirbiniai: uþbarzdinis antgalis su vienoje kraðtinëje ástatytais aðmenëliais
(17), kûginiai antgaliai (18–20), kirvis (21), uþbarzdiniai antgaliai (22–23), strëlë su
ástatytu titnaginiu antgaliu ir aðmenëliais (24)
24
3 pav. Neolito epochos medþioklës ánagiai-ginklai. Titnago dirbiniai:
trapecijos (1–2), lancetai (3–6), nuoskaliniai ávairiø tipø trikampiai antgaliai
(7–10), ietigalis (11), durklas (12). Kaulo-rago dirbiniai: plokðtieji antgaliai
(13–15), kûginiai antgaliai (16–24), durklai (25–26)
25
4 pav. Vëlyvojo neolito–bronzos amþiaus pradþios ginklai: dviaðmeniai
kirviai (1–2) ir ávairiø tipø laiviniai kovos kirviai (3–6)
26
Iðvados
Seniausiø kariniø susidûrimø pëdsakø pasaulyje ga-
lima aptikti dar ið paleolito laikø. Beveik visada tai pavie-
niai asmenø ar nedideliø þmoniø grupiø susidûrimø atve-
jai. Átikinamesnës jø prieþastys – bandymas pasisavinti grobá
– maisto atsargas, uþgrobti patogià gyventi teritorijà ar siekis
jà iðsaugoti. Lietuvoje jokiø galimø ðio laikotarpio kariniø
susidûrimø pëdsakø kol kas neaptikta.
Nuo mezolito laikotarpio pastebimas laipsniðkas kari-
niø susidûrimø skaièiaus augimas. Matyt, tai lëmë spartus gy-
ventojø skaièiaus bei bendruomeniø didëjimas, siekimas val-
dyti turtingas maisto iðtekliø, kuriø kiekis gamtoje yra ribo-
tas, vietas. Pagrindiniai tokiø susidûrimø liudytojai – pavie-
niai ir grupiniai kapai, kuriuose randama þmoniø palaikø su
smurtiniø traumø, suþeidimø pëdsakais, ástrigusiais ginklais.
Viduriniame ir vëlyvajame neolite smarkiai iðauga
smurtine mirtimi mirusiø asmenø kapø skaièius. Tai tikriau-
siai sietina su þymiais kultûriniais-etniniais pokyèiais Piet-
ryèiø Baltijos regione. Plëtojantis gamybiniam ûkiui bei pra-
dëjus naudoti metalà, daugiau atsirado ir bendruomenës tur-
to, kurá jau reikëjo nuolat saugoti tiek nuo svetimøjø, tiek
nuo nepageidaujamø gamtiniø veiksniø. Tikëtina, kad dël to
atsirado ir pirmosios átvirtintos gyvenvietës (Ðventoji 1A, Þe-
maitiðkë 1). Be to, ðiuo laikotarpiu atsiranda ir pirmieji tikrieji
ginklai (strëliø ir ieèiø antgaliai, kovos kirviai, durklai) – pres-
tiþo ir valdþios simboliai, iðryðkëja vyro vaidmuo visuomenë-
je, ásigali protëviø kultas. Visa tai lëmë tolesná spartø kariniø
konfliktø skaièiaus Lietuvoje augimà bronzos amþiuje.
Áteikta 2003-06-13
27
Résumé
L’art militaire dans l’âge de la pierre en Lituanie
Dr. Egidijus Ðatavièius, l’université de Vilnius
Cet article cherche la réponse de la question – est-ce
qu’il y avait des collisions et des conflits militaires à l’âge de
la pierre; on essaye de trouver leurs traces dans le matériel
archéologique lituanien, trouver leur raisons et leurs résultats.
Les traces les plus vieux des conflits militaires viennent
du pal éolithe. Presque toujours ce sont les cas des conflits
entre deux personnes ou entre de petits groupes de gens. Les
raisons peuvent être l’appropriation de la proie – des réserves
alimentaires, l’occupation du territoire et son défense. Il n’y a
pas de traces des conflits militaires de cette période en Lituanie.
Depuis le mésolithique le nombre des conflits
militaires augmente. C’était le résultat de l’augmentation du
nombre des habitants et des communautés, du besoin d’avoir
des territoires riches en ressources alimentaires. Les témoins
de ces conflits – les tombes ou les fosses communes avec les
traces des traumatismes et les armes. Un tombe de ce type est
trouvé dans le cimetière de Duonkalnis.
Le nombre des tombes des personnes tuées augmente
très vite à l’époque du néolithique du milieu et tardif (les
cimetières de Duonkalnis et Kretuonas). La cause est les
changements culturels –ethniques dans la région Baltique de
Sud-Est. Le développement de l’économie de production et
l’apparition du métal ont incité l’augmentation du bien de
communautés et il fallait le protéger contre les étrangers. Peut
être que c’est la raison de l’apparition des cités fortifiées
(Šventoji 1A, Þemaitiðkë 1). D’ailleurs, pendant cette période
de premiers armes apparaissent (les bouts des flèches et des
lances, les haches de guerre, les poignards) – les symboles
du prestige et du pouvoir, le rôle d’homme dans la société
augmente, le culte des ancêtres s’établit. Tout cela était la
28
cause de l’augmentation du nombre des conflits militaires à
l’âge de bronze en Lituanie.
Summary
Stone age warfare in Lithuania
Egidijus Ðatavièius, Vilnius University
There were almost no written records about prehis-
toric (Stone Age) wars and warfare. The traditional point of
view in Lithuanian historiography states that Baltic tribes were
surprisingly peaceful. Well-known researchers of the Baltic
prehistory (M. Gimbutas, R. Rimantienë and others) tend to
confirm this characterization. On the other hand, it is difficult
to believe that the coexistence of different palaeolithic-
neolithic societies and unification of the Balts were peaceful.
In this article author more carefully will try to answer
a question were there warfare conflicts in Stone Age Lithuania,
and will attempt to look for their traces in our archaeological
material, as well as define their causes of origin and effects.
In Europe the oldest traces of warfare conflicts are detected
from the palaeolithic times. Nearly always it is solitary in-
stances of military conflicts between individual persons or
small groups of people. Their more likely causes could be
misappropriation of reserve ration of food, capture of more
comfortable places for living or aspiration to preserve them.
Till now any real traces of military conflicts from the
palaeolithic have been found in Lithuania.
From the mesolithic time a gradual increase of war-
fare conflicts are noticed. Most likely, that was determined of
increase of population, aspirations to rule over territories with
rich natural and food resourses, which amount in the nature
(region) are limited. The main witnesses of such conflicts are
individual and collective-mass graves with traces of violent
29
injuries and wounds as well as embedded points in the hu-
man skeletons. Such remains are widespread in Europe, from
Atlantic France and Denmark in the West to the Ukraine in
the East. One such grave with violent injuries have been found
in Duonkalnis gravefield.
In the middle and late neolithic the amount of graves
with violent injuries and wounds increase markedly
(Duonkalnis, Kretuonas 1). Most likely that is linked with
sudden and large scale cultural-ethnic changes in the South-
East Baltic region. In the developing of neolithization pro-
cesses and appearing of the first metal ware, stone age com-
munities accumulated more wealth and resources, that must
be constantly protected from both strangers and undesirable
natural factors. It is probable, that’s why the first fortificated
settlements, such as Ðventoji 1A and Þemaitiðkë 1, appeared
in the end of the late neolithic. Besides, in this period the first
real specialize weapons (points of arrows and spears, war-
axes, daggers, knobs and others) – the symbols of the pres-
tige and power – appeared. Also the man’s role like warrior
and defender came to light in prehistoric society and the an-
cestors’ cult became firmly established. All of that predeter-
mined subsequent rapid militarization of society and, of
course, increased warfare conflicts in Lithuania in Bronze Age.
30
KERNAVËS GYNYBINIS KOMPLEKSAS
Prof. dr. Aleksas Luchtanas
Dokt. Manvydas Vitkûnas
Vilniaus universitetas
Ávadas
Savo moksline verte ne tik Lietuvos, bet ir visos Rytø
Europos mastu unikalus Kernavës archeologiniø ir istoriniø
paminklø kompleksas nuosekliai tyrinëjamas nuo 1979 metø.
Per tà laikà sukaupta daug mokslinës informacijos, atspindin-
èios Neries vidurupio baseino apgyvendinimo raidà ir kultû-
rinæ kaità nuo mezolito laikotarpio pradþios iki ðiø dienø.
Didþiulës nelaimës, iðtikusios Kernavës gyventojus,
– prieðø antpuoliai. Pasirengimas gynybai, ginklø gamyba ir
átvirtinimø statyba bei remontas buvo vienas svarbiausiø gy-
venimo senojoje Kernavëje aspektø.
Ðio straipsnio tikslas – apibendrinti I a. pr. Kr.–XIV a.
Kernavës archeologinæ medþiagà, leidþianèià atsekti èia eg-
zistavusio ávairialaikio gynybinio komplekso raidà, aptarti
archeologiðkai pastebimus kariniø susidûrimø pëdsakus, ras-
tus ávairiø laikotarpiø ginklus.
Nuo pirmøjø gyventojø pasirodymo Kernavës teritori-
joje 8 tûkst. m. pr. Kr. iki straipsnyje aptariamo periodo pra-
dþios èia taip pat veikiausiai bûta kariniø susidûrimø, randa-
ma ginkluotës likuèiø, taèiau kol kas negalima iðskirti átvir-
tintø gyvenvieèiø, nëra rasta jokiø átvirtinimø ar akivaizdþiø
31
kovø, sugriovimø pëdsakø. I a. pr. Kr.–II a. datuojama pirmoji
Kernavëje, ant Aukuro kalno piliakalnio, átvirtinta gyvenvie-
të, su kuria siejama gynybinio komplekso formavimosi pra-
dþia, o XIV a. pabaigoje (1390 m.) ðis kompleksas ir viduram-
þiø Kernavës miestas þlugo. Straipsnyje kalbama apie Kerna-
vës gynybiná kompleksà – átvirtintø gyvenvieèiø, piliø, þval-
gakalnio, kelio (medgrindos) árengimà, konstrukcijas ir panau-
dojimà kovose. Kompleksas suvokiamas kaip statiniø ir kitø
konstrukcijø, skirtø apsaugai ir gynybai nuo prieðo, visuma.
Kernavë – ankstyvasis Rytø Lietuvos miestas – labiau-
siai þinoma kaip vienas reikðmingiausiø viduramþiø Lietu-
vos politiniø centrø. Didesnë radiniø dalis aptikta XIII–XIV
a. datuojamuose archeologiniuose paminkluose. Ðie amþiai
– didþiausio Kernavës iðkilimo ir istorinës reikðmës laiko-
tarpis. Tai liudija archeologiniai duomenys ir istoriniai ðalti-
niai. Taèiau Kernavë neiðkilo tuðèioje vietoje, nors anksèiau
buvo manoma, kad XIII–XIV a. Kernavë „yra tipiðkas „nau-
jas“ centras, atsiradæs kaip stipraus kunigaikðèio rezidenci-
ja; bendruomeninëje epochoje ji buvo nereikðminga gyven-
vietë“
1
. Turimi duomenys leidþia teigti kà kita – jau senaja-
me geleþies amþiuje, ypaè antrojoje jo pusëje, èia buvo kles-
tintis gyvenvieèiø ir átvirtinimø kompleksas. Nuo I tûkstant-
meèio pradþios nuosekliai vyko gyvenvieèiø ir átvirtinimø
evoliucija: palaipsniui jos tapo ankstyvaisiais viduramþiø
miestais. Per ilgà laikà Kernavëje atsirado palankios sàlygos
árengti feodalinæ rezidencijà, o vëliau bent tam tikru periodu
jai tapti ankstyvàja sostine – sostapiliu.
Straipsnyje trumpai apþvelgsime XIII–XIV a. raðytinius
ðaltinius, padedanèius suvokti Kernavës reikðmæ to meto Lie-
tuvos valstybëje bei leidþianèius tiksliau datuoti daugelio
aptariamø paminklø stratigrafinius sluoksnius. Atskirai ap-
tarsime antropologiniø tyrimø medþiagà, leidusià atsekti
XIII–XIV a. kernaviðkiø patirtas traumas, dalá kuriø galima
sieti su kariniais susidûrimais.
1
Gudavièius E. Miestø atsiradimas Lietuvoje. Vilnius, 1991, p. 57.
32
Autoriai tikisi, kad ðis straipsnis padës papildyti ar-
cheologijos ir istorijos mokslø þinias apie mûsø protëviø
karybà Lietuvos valstybës prieðauðriu, jos kûrimo ir
átvirtinimo bei sunkiø kovø dël laisvës laikotarpiu.
I. Kernavës archeologiniø paminklø
tyrinëjimai
Kernavës gynybinio komplekso tyrinëjimai neatsieja-
mi nuo visø Kernavëje esanèiø archeologiniø objektø tyrimø.
Iki XX a. ankstyvoji Kernavës praeitis liko apgaubta
Renesanso epochos legendø bei padavimø. XIX a. pirmojoje
pusëje–XIX a. viduryje Kernave susidomi Lietuvos archeo-
logijos pradininkai. Pirmuosius archeologinius kasinëjimus
Kernavëje ir jos apylinkëse atliko broliai Tiðkevièiai (E. Tys-
zkiewicz, K. Tyszkiewicz)
2, 3
, V. Kondratovièius-Syrokomlë (W.
Kondratowicz-Syrokomla)
4
, A. Pliateris (A. Plater). Taèiau ma-
þos apimties kasinëjimai Aukuro kalno ir Mindaugo sosto
piliakalniuose neatneðë laukiamø sensacingø rezultatø. Tik
po ðimtmeèio, 1979 m., Vilniaus universitetui pradëjus nuo-
seklius mokslinius tyrimus, palaipsniui atskleidþiama garsi
ðios vietovës praeitis.
Per 23 tyrinëjimø sezonus Kernavëje surasta daug nau-
jø, iki tol neþinomø archeologiniø paminklø. Taèiau iðtirtas
tik apie 1 proc. milþiniðkos kultûrinio rezervato teritorijos.
1989 m. Kernavëje buvo ákurtas pirmasis Lietuvoje speciali-
zuotas Valstybinis archeologijos ir istorijos muziejus-rezer-
vatas, kurio tikslas – saugoti, tirti bei populiarinti ðios unika-
lios vietovës paveldà. Kernavëje atliekami moksliniai tyri-
mai, apimantys visø laikotarpiø paminklus, suteikia galimy-
bæ atkurti svarbiausius Lietuvos prieðistorës raidos etapus.
2
Tyszkiewicz E. Rzut oka na ýrodùa archeologii krajowej, czyli opisanie zabytków niektórych
staroýytnoúci, odkrytych w zachodnich guberniach Cesarstwa Rossyiskiego, Wilno, 1842, p. 5.
3
Tyszkiewicz K. Wilja i jej brzegi, Drezno, 1871.
4
Syrokomla W. Wycieczki po Litwie, Wilno, 1860.
33
Per 1979 m. pavasariná atlydá nuslinkus rytiniam Min-
daugo sosto piliakalnio ðlaitui, prieð pradedant tvarkymo dar-
bus, buvo nuspræsta atlikti archeologinius paminklo tyrinë-
jimus. Tai buvo pirmoji Vilniaus universiteto archeologinë
ekspedicija Kernavëje. 1979–1982 m. iðtirta beveik visa pilia-
kalnio aikðtelë (458 kv. m), iðskyrus pietiná jos galà
5, 6, 7
. Stra-
tigrafiðkai ir pagal radinius piliakalnyje iðskirti du pagrindi-
niai apgyvendinimo horizontai (IV–VIII a., XIII–XIV a.) bei
dviejø gaisrø pëdsakai.
Tais paèiais 1979 m. tyrinëta ir dalis gyvenvietës, esan-
èios á ðiaurës rytus nuo Lizdeikos kalno piliakalnio
8
. Á rytus ir
ðiaurës rytus nuo piliakalnio tæsiasi lygus laukas. Jame arche-
ologiðkai iðtirtas 254 kv. m plotas. Aptikti, apardyti ariant, VI–
XIV a. neátvirtintø gyvenvieèiø kultûriniø sluoksniø likuèiai.
2002 metais ðio paminklo teritorijoje iðtirta dar 200 kv. m.
Tyrinëjant Mindaugo sosto piliakalná suþinota, jog
apie 2 km á ðiaurës vakarus nuo Kernavës iðlikusi 23 pilka-
piø grupë. 1981–1984 m. iðtirti 6 vëlyvojo geleþies amþiaus
pradþia (IX–X a.) datuotini pilkapiai – bûdingi Rytø Lietu-
vos pilkapiø kultûros laidojimo paminklai.
1983 m. pradëtas tyrinëti didþiausias Kernavës pilia-
kalnis – Pilies kalnas
9
. Kasinëjimai buvo tæsiami ir 1985 m.
10 
Archeologiðkai iðtirtas 518 kv. m aikðtelës plotas. Aptiktos
XIII–X a. pr. Kr. neátvirtintos gyvenvietës kultûrinio sluoks-
nio liekanos bei VI–XIV a. apimantys kultûriniø sluoksniø
5
Kulikauskas P., Luchtanas A. Archeologiniai tyrinëjimai Kernavëje 1979 metais //
Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje [toliau – ATL] 1978 ir 1979 metais, Vilnius, 1980, p.
35–38.
6
Volkaitë-Kulikauskienë R. „Mindaugo sostu“ vadinamo Kernavës piliakalnio tyrinëjimai //
ATL 1980 ir 1981 metais, Vilnius, 1982, p. 28–32.
7
Volkaitë-Kulikauskienë R. Kernavës piliakalnio „Mindaugo Sostas“ tyrinëjimai // ATL 1982 ir
1983 metais, Vilnius, 1984, p. 35–38.
8
Kulikauskas P., Luchtanas A. Archeologiniai tyrinëjimai Kernavëje 1979 metais // ATL 1978
ir 1979 metais, Vilnius, 1980, p. 37–38.
9
Volkaitë-Kulikauskienë R. Kernavës „Pilies Kalno“ tyrinëjimai 1983 m. // ATL 1982 ir 1983
metais, Vilnius, 1984, p. 38–40.
10
Luchtanas A. Kernavës Pilies kalno tyrinëjimai // ATL 1984 ir 1985 metais, Vilnius, 1986, p.
32–35.
34
horizontai. Pirmaisiais ðios teritorijos apgyvendinimo etapais
èia bûta neátvirtintos gyvenvietës. XIII–XIV a. piliakalnio te-
ritorijoje jau buvo átvirtinta aukðtutinë Kernavës miesto da-
lis, tankiai uþstatyta amatininkø bei pirkliø sodybomis.
1983 metø rudená þvalgant Kernavës apylinkes buvo
aptikta nauja akmens bei geleþies amþiaus gyvenvietë. 1983–
1984 m. iðtirtas 595 kv. m

gyvenvietës plotas. 1986 m. gegu-
þës mën. Pajautos slënyje, á pietvakarius nuo Pilies kalno,
melioracijos tranðëjoje, aptiktos medinio kelio, akmenø grin-
dinio liekanos, iðversti pastatø sienojai. Taip melioratoriø
„dëka“ buvo atrastas þemutinis viduramþiø Kernavës mies-
tas. Platûs archeologiniai tyrinëjimai èia buvo atliekami 1986–
1989 m.
11, 12
, 1992–1993 m.
13 
ir 1995 m.
14 
Archeologiðkai tyri-
nëtas 1750 kv. m miesto plotas, esantis á pietus nuo Pilies
kalno piliakalnio.
Lietuvos TSR kultûros ministerijos „iniciatyva“ 1985 m.
buvo sausinami grioviai aplink Mindaugo sosto piliakalná. At-
liekant archeologinæ prieþiûrà padarytas griovio tarp Mindau-
go sosto ir Aukuro kalno piliakalniø (15 kv. m) pjûvis. Aptikti
Aukuro kalno papëdës sutvirtinimai – akmenø grindiniai, nu-
statyta, kad griovys buvo 3 m gilesnis negu dabartinis. Pagrin-
dinë Kernavës pilis – kunigaikðèio rezidencija ant Aukuro kal-
no – buvo ið trijø pusiø apsupta griovio, pilno vandens, nuo
Neries jà saugojo pelkëtas Pajautos slënis. 1992–1993 metais
Aukuro kalno piliakalnis tyrinëtas plaèiau
15
. Archeologiðkai
iðtirtas 194 kv. m

piliakalnio aikðtelës plotas. Stratigrafiðkai ir
pagal radinius piliakalnyje iðsiskyrë trys pagrindiniai apgy-
vendinimo horizontai, datuojami I a. pr. Kr.–XIV a., bei ryðkûs
11
Luchtanas A. Tyrinëjimai Kernavëje // ATL 1986 ir 1987 metais, Vilnius, 1988, p. 137–142.
12
Luchtanas A. Tyrinëjimai Pajautos slënyje Kernavëje // ATL 1988 ir 1989 metais, Vilnius.
1990, p. 148–152.
13
Karnatka G. Miesto Pajautos slënyje Kernavëje tyrinëjimai // ATL 1992 ir 1993 metais,
Vilnius, 1994, p. 236–238.
14
Luchtanas A. Miesto Pajautos slënyje Kernavëje tyrinëjimai 1995 metais // ATL 1994 ir 1995
metais, Vilnius, 1996, p. 254–255
15
Luchtanas A. „Aukuro kalno“ piliakalnio Kernavëje tyrinëjimai // ATL 1992 ir 1993 metais,
Vilnius, 1994, p. 50-53..
35
keturiø gaisrø pëdsakai. Gausûs archeologiniai radiniai, ypaè
didelis importiniø dirbiniø bei prabangos daiktø kiekis, ro-
do, kad viduramþiais ant Aukuro kalno piliakalnio stovëjusi
medinë pilis buvo pagrindinë gynybinio piliakalniø komplek-
so dalis – kunigaikðèio rezidencija.
1989 m. þvalgant Kernavës kultûrinio rezervato teri-
torijà, apie 0,4 km á rytus nuo Lizdeikos kalno piliakalnio
Vilniaus universiteto archeologinë ekspedicija aptiko penk-
tà iki tol neþinotà Kernavës Kriveikiðkiø piliakalná
16
. Arche-
ologiðkai tyrinëta 15 kv. m paminklo teritorijos. Þymesniø
átvirtinimø liekanø neaptikta, rasta I tûkstantmeèio vidurio
bei XIV a. keramikos. Manoma, kad piliakalnis turëjo saugo-
ti XIII–XIV a. miesto prieigas. Gali bûti, kad piliakalnis atli-
ko daugiau sakralinæ funkcijà, kadangi á ðiauræ nuo jo buvo
to paties laikotarpio kapinynas.
Taigi Kernavës gynybiniø átvirtinimø kompleksà su-
darë 5 piliakalniai, ið kuriø visi, iðskyrus Lizdeikos kalnà,
yra daugiau ar maþiau tyrinëti.
1989 m. þvalgymø metu, be Kriveikiðkiø piliakalnio,
abipus Kernavëlës upelio þioèiø aptiktos dvi neátvirtintos gy-
venvietës. Deðiniajame upelio krante buvusi gyvenvietë pri-
skiriama neolitui ir pirmiesiems mûsø eros amþiams. Terito-
rijoje atlikti þvalgomieji tyrinëjimai (36 kv. m).
1989 metais, be iðvardytø paminklø, taip pat aptiktas
unikalus visame Baltijos regione brûkðniuotosios keramikos
kultûros degintinis kapinynas. Paminklas yra Pajautos slë-
nyje. Archeologiðkai iðtirta 1 902 kv. m paminklo teritorijos.
Kernavës viduramþiø (XIII–XIV a.) paveldas yra uni-
kalus, kadangi já sudaro ne tik penkiø piliakalniø gynybinë
sistema bei puikiai iðlikæ miesto kultûriniai sluoksniai, bet ir
to meto kapinynas. Viduramþiø Kernavës kapinynas aptik-
tas 1993 metø rudená, tyrinëtas 1994–1996, 1998–1999 ir 2002
16
Luchtanas A. Þvalgomieji tyrinëjimai Kernavëje ir jos apylinkëse // ATL 1988–1989 metais,
Vilnius, 1990, p. 195–196.
36
metais
17, 18, 19
. Paminklas rastas virðutinëje Neries terasoje. Ap-
tikti 292 XIII–XIV a. Kernavës miesto gyventojø kapai.
Pastarøjø metø Kernavës archeologiniai tyrinëjimai pa-
rodë, kad Kernavës miestas viduramþiais neapsiribojo vien
Pajautos slënio bei piliakalniø teritorija. Sodybø, kur gausiai
aptikta metaliniø ir organiniø medþiagø dirbiniø, liekanos
rastos bei tyrinëtos ir virðutinëje upës terasoje, apie 200 m á
ðiauræ nuo Lizdeikos kalno piliakalnio
20
.

Èia kasinëta XIII–
XIV a. sodybos kiemo dalis (423 kv. m). 1992 metais kasinëta
Kernavës dvarvietë (200 kv. m dvaro teritorijos), Kernavës
senøjø baþnyèiø teritorijoje tyrinëtos XIV a. pabaigos–XVIII
a. kapinaitës (598 kv. m)
21, 22
, Kernavës miestelio dalis (16 kv.
m), jos XV–XX a. kultûrinis sluoksnis
23
.
Taigi 24 metus atliekant nuoseklius mokslinius tyri-
mus suþinota, kad pirmieji gyventojai ðioje vietovëje ásikûrë
dar 9–8 tûkst. m. pr. Kr., senojo akmens amþiaus – paleolito
pabaigoje. Nuo tø laikø èia nuolat gyvena þmonës.
Iki ðiol Kernavëje tæsiami platûs archeologiniai tyrinë-
jimai, leidþiantys sukaupti labai daug archeologinës medþia-
gos. Ðis archeologiniø paminklø kompleksas ir jo tyrinëjimø
duomenys suteikia mums unikalià galimybæ paþinti ðios Lie-
tuvos vietovës tûkstantmetæ praeitá ir daugybæ jos aspektø, jie
ateityje padës atsakyti á daugelá dar neaiðkiø klausimø, leis
geriau paþinti mûsø protëviø gyvensenà, taip pat ir vienà ma-
þiausiai iðtirtø senovës Lietuvos gyvenimo srièiø – karybà.
17
Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø XIII–XIV a. kapinynas // ATL 1994 ir 1995 metais, Vilnius,
1996, p. 149–154.
18
Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø senkapiai // ATL 1996 ir 1997 metais, Vilnius, 1998, p.
248–249.
19
Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø XIII–XIV a. senkapis // ATL 1998 ir 1999 metais, Vilnius,
2000, p. 332–334.
20
Vaièiûnienë D. Kernavës virðutinio miesto tyrinëjimai // ATL 1998 ir 1999 metais, Vilnius,
2000, p. 131–134.
21
A. Jankauskas, A. Luchtanas. Senøjø Kernavës baþnyèiø tyrinëjimai // ATL 1988 ir 1989
metais, Vilnius, 1990, p. 138–139.
22
Karnatka G. XV–XVII a. senkapio tyrinëjimai Kernavëje // ATL 1990 ir 1991 metais,
Vilnius, 1992, p. 79–82.
23
Luchtanas A. Þvalgomieji tyrinëjimai Kernavëje, Kerniaus gatvëje Nr. 6 // ATL 1996 ir 1997
metais, Vilnius, 1998, p. 397–399.
37
Darbø, skirtø tiktai Kernavës gynybinio komplekso
tyrimams, iki ðiol beveik nebuvo. Pirmasis darbas, kuriame
apibendrinta iki 1988 metø apie piliakalnius ir juose buvu-
sius átvirtinimus sukaupta medþiaga, – Vilniaus universi-
teto Istorijos fakulteto absolvento Eligijaus Ðmidto diplo-
minis darbas
24
.
2. Gamtinës sàlygos
Kurdami gyvenvietes, statydami gynybinius átvirtini-
mus, pritaikydami gynybinëms reikmëms piliakalnius, Ker-
navës gyventojai puikiai iðnaudojo palankias gamtines sàly-
gas. Kernavës archeologiniø paminklø kompleksas ásikûræs
deðiniajame Neries upës krante. Plaèiame (apie 0,5 km plo-
èio) slënyje, vadinamame Pajautos slëniu, pirmojoje antsal-
pinëje terasoje, buvo ávairialaikës gyvenvietës ir XIII–XIV a.
Kernavës miesto þemutinë dalis. Antrosios ir treèiosios tera-
sø telikæ pëdsakai. Ketvirtosios terasos pakraðtyje, iðraiþyta-
me raguvø, ant gamtos ir þmogaus suformuotø piliakalniø,
buvo ávairialaikës átvirtintos ir neátvirtintos gyvenvietës, pi-
laitës-slëptuvës, vëliau – Kernavës pilis su prieðpiliais ir
aukðtutinë miesto dalis, ásikûrusi ant Pilies kalno piliakal-
nio bei á ðiauræ ir rytus nuo Lizdeikos kalno piliakalnio. Dar
toliau á rytus buvo XIII–XIV a. Kernavës–Kriveikiðkiø kapi-
nynas ir Þvalgakalnio piliakalnis.
Piliakalniø komplekso teritorijoje gausu ðaltiniø. Ypaè
ðaltiniuoti Pilies kalno piliakalnio ðlaitai. Èia vietomis netgi
susidariusios maþytës pelkutës. Tarp Lizdeikos kalno pilia-
kalnio ir kitø piliakalniø Neries link teka Pajautos upelis, da-
væs vardà visai deðiniajame Neries krante plytinèio slënio at-
karpai ties Kernave.
Gamtinës sàlygos atskirose Pajautos slënio dalyse
nuo seno skiriasi. Intensyviausiai nuo mezolito laikotarpio
iki mûsø dienø gyvenama Neries pakrantëje, sausoje
24
Ðmidtas E. Kernavës gynybinë sistema XIII–XIV a. Diplominis darbas (rankraðtis), Vilnius,
1988.
38
aukðtumëlëje, kuri yra neaukðta polediniu laikotarpiu tarp
dabartinës Neries upës vagos ir buvusios senvagës viduri-
nëje Pajautos slënio dalyje upës tëkmës suneðta smëlio ir
þvyro sala. Èia bûta akmens amþiaus (mezolito ir neolito)
bei bronzos amþiaus gyvenvieèiø, kurios (ákurtosios salo-
je) buvo pakankamai gerai apsaugotos. Ankstyvajame ge-
leþies amþiuje (V–I a. pr. Kr.) èia bûta brûkðniuotosios ke-
ramikos kultûros kapinyno, I–II a. – nedidelës brûkðniuoto-
sios keramikos kultûros gyvenvietës.
Vidurinë Pajautos slënio dalis tarp buvusios salos ir
piliakalniø buvo labai drëgna. Apie 500 m. pr. Kr., subatlan-
èio periodo pradþioje, Rytø Europoje klimatas tapo atðiau-
resnis, nukrito vidutinë temperatûra, pakilo gruntiniø van-
denø, upiø ir eþerø lygis. Lietuvoje krituliø kiekis padidëjo
1,5 karto
25
. Dël to þemumose susidarë drëgmës perteklius,
iðsiplëtë pelkiø plotai, daug anksèiau apgyventø vietø tapo
nebetinkamos gyventi
26
.
Apie 200 metus, prasidëjus antrajam subatlanèio peri-
odui, klimatas tapo kur kas sausesnis ir ðiltesnis, pelkiø plotai
labai sumaþëjo, upës pasidarë maþiau vandeningos. Ðis sau-
sas ir ðiltas periodas tæsësi nuo III a. iki VII a. vidurio. Ðiuo
laikotarpiu daug gyvenvieèiø buvo ákurta þemose, prieð tai
gyventi netinkamose vietose. Kernavëje þmonës vël apsigy-
veno Neries pakrantëse, o piliakalniai ir toliau liko svarbûs
kaip gynybiniai átvirtinimai bei átvirtintos gyvenvietës, kurio-
se dalis þmoniø gyveno nuolatos, o pavojaus metu galëjo ási-
tvirtinti ir gintis Pajautos slënio gyvenvieèiø gyventojai. Kad
Neries pakrantës gyventojai greitai ir patogiai áveiktø gamti-
næ kliûtá, skirianèià juos nuo piliakalniø, – pelkes, per jas bu-
vo nutiestas medinis kelias – medgrinda. Tai bene ryðkiausias
25
Ñåéáóòèñ À. Àðõåîëîãè÷åñêèå èçìåíåíèÿ ëàíäøàôòîâ Ëèòâû (ãåîãðàôè÷åñêèå,
ïàëåîáîòàíè÷åñêèå, èñòîðè÷åñêèå è ëèíãâèñòè÷åñêèå äàííûå) // Àíòðîïîãåííàÿ
ýâîëþöèÿ ãåîñèñòåì è èõ êîìïîíåíòîâ. Ìîñêâà, 1987, ñ. 249.
26
Ìåäâåäåâ À. Ì. Ïîñåëåíèÿ êóëüòóðû øòðèõîâàííîé êåðàìèêè Áåëàðóñè
(íåêîòîðûå ýêîíîìè÷åñêèå è ñîöèàëüíûå àñïåêòû â ðàññåëåíèè) // Ãiñòàðû÷íà –
àðõåàëàãi÷íû çáîðíiê. Ò.3. Ìiíñê, 1994, ñ. 76.
39
nepatogiø gamtinës aplinkos sàlygø koregavimo senovës Ker-
navëje pavyzdys. Medgrinda laikytina ne tik kasdienëms reik-
mëms, bet ir apsaugai nuo prieðø skirtu árenginiu.
Jau II tûkstantmeèio pradþioje ir viduramþiais ker-
naviðkiai stipriai pakeitë piliakalniø komplekso reljefà: ly-
gino piliakalniø aikðteles, pylë pylimus, aukðtino piliakal-
niø ðlaitus, tarp piliakalniø gilino griovius. Pilies kalno pi-
liakalnio tyrinëjimø metu pastebëta, kad ðaltiniø iðgrauþ-
tos gana gilios griovos, buvusios kai kuriose piliakalnio aikð-
telës vietose, uþpiltos þemëmis XIII–XIV a. tvarkant ir lygi-
nant piliakalnio aikðtelæ.
Gana nesunku paaiðkinti, kodël gyventojai negráþo
nuolat gyventi á Pajautos slëná po V a. buvusio prieðø ant-
puolio. IV a. klimatas Europoje atvëso, o V a. viduryje þemy-
ne temperatûra buvo maþiausia per pastaruosius 2000 metø
(skaièiuojant nuo mûsø dienø). Dirvos pasidarë gerokai drëg-
nesnës, pakilo gruntiniø vandenø, upiø ir eþerø lygis, iðsi-
plëtë pelkiø plotai. Tai lëmë þema temperatûra, gausûs kri-
tuliai, Baltijos jûros transgresija. Dalis upiø slëniø buvo uþ-
tvindyti, pasidengë potvyniø sànaðomis, uþpelkëjo ir tapo
nebetinkami gyventi
27
. Pajautos slënyje virð III a.–V a. vidu-
rio gyvenvieèiø kultûrinio sluoksnio daugelyje vietø paste-
bimas sànaðø bei durpiø sluoksnelis. Tai liudija, kad Neries
potvyniai apsemdavo gyvenvieèiø vietas, o pakilus grunti-
niø vandenø lygiui pradëjo formuotis aukðtapelkë. Taigi þmo-
nes pasitraukti ið Pajautos slënio privertë gamtiniø sàlygø
pokyèiai ir su jais sutapæs klajokliø antpuolis, po kurio á nu-
siaubtas ir tikriausiai sudegintas gyvenvietes pelkëjanèiame
slënyje gyventojai nebegráþo. Beje, negalime atmesti ir ant-
ros prielaidos, jog þmones palikti gyvenvietes privertë ne kla-
jokliø antpuolis, o kiek anksèiau ávykæs didþiulis potvynis.
Vienà ið didþiausiø gamtos keliamø problemø ávai-
rialaikiø gyvenvieèiø bei viduramþiø Þemutinio miesto Pa-
jautos slënyje gyventojams këlë Neries potvyniai. Aiðkûs vi-
27
Ñåäîâ Â.Â. Ñëàâÿíå â äðåâíîñòè. Ìîñêâà, 1994, c. 296–297.
40
duramþiais vykusiø potvyniø pëdsakai randami ðalia tvorø
liekanø Þemutiniame mieste. Didesnë miesto dalis ásikûrë
durpingoje senvagës vietoje. Vietomis bûta uþpelkëjusiø plo-
tø, galbût maþø eþerëliø, augo nendrynai. Vasarà pelkëti plo-
tai ir Neries upë tapdavo natûralia kliûtimi prie Kernavës ið
pietø artëjanèiam prieðui.
Taigi Kernavës gyventojus supo vaizdinga ir ávairiø
kraðtovaizdþio elementø turtinga gamtinë aplinka. Kernavës
ir jos apylinkiø gamtiniai iðtekliai buvo naudojami kasdienia-
me kernaviðkiø gyvenime ir árengiant gynybiná kompleksà.
3. Kernavës apgyvendinimo raida
I a. pr. Kr.– XIV a.
Prieð pradëdami nagrinëti Kernavës gynybinio kom-
plekso plëtrà apie 1500 metø trukusiu laikotarpiu, pabandy-
sime pateikti Kernavës apgyvendinimo raidos schemà.
Kernavëje pirmieji gyventojai pasirodë mezolito pra-
dþioje, tad èia buvo gyvenama jau nuo akmens amþiaus. Se-
niausiø gyventojø pëdsakø Kernavëje pavyko aptikti prie
Neries, Pajautos slënio pakraðtyje. Apie IX–VIII tûkstantmetá
prieð Kr. èia pasirodë vëlyvojo paleolito medþiotojai – svid-
rø kultûros atstovai. Gerokai intensyviau Kernavës apylin-
kës buvo apgyvendinamos mezolito bei neolito epochose. Itin
palankios gyvenimo sàlygos – þuvinga upë, èia pat veðëju-
sios derlingos pievos, dideli medþioklës plotai virðutinëje
Neries terasoje – lëmë, kad ðioje vietovëje nuolat buvo gyve-
nama jau nuo VIII–VII tûkstantmeèio prieð Kr.
Iki pat mûsø eros pradþios Kernavëje gyveno negausi
bendruomenë. Bene ádomiausias iki mûsø laikø iðlikæs anks-
tyvojo geleþies amþiaus paminklas – plokðtinis kapinynas su
degintiniais kapais greta Pajautos upelio þioèiø priskiriamas
brûkðniuotos keramikos kultûrai.
Taèiau Kernavës apgyvendinimo laikotarpio iki Kris-
taus gimimo nenagrinësime, nes tai jau kita tema.
41
Piliakalniø panaudojimo, ávairialaikiø gyvenvieèiø
raidos bei miesto atsiradimo ir plëtros aptariamuoju laiko-
tarpiu schema yra tokia:
1. (I a. pr. Kr.–II a. po Kr.) Átvirtinta Aukuro kalno pi-
liakalnio gyvenvietë – tipiðkas brûkðniuotosios keramikos
kultûros gynybinis-gyvenamasis objektas, Kernavës gynybi-
nio komplekso uþuomazga. Iki pat Kernavës sunaikinimo XIV
a. pabaigoje ðis piliakalnis buvo pagrindinis gynybinio kom-
plekso objektas. Nedidelë brûkðniuotosios keramikos kul-
tûros gyvenvietë buvo ir Pajautos slënyje. Jos pëdsakø rasta
2003 metø rudená, tyrimai dar tik pradëti.
Ant Aukuro kalno piliakalnio buvusià gyvenvietæ II
a. pabaigoje–III a. pradþioje sunaikino netikëtai kilæs gaisras.
Tai liudija perdegæs molis, kuriuo buvo drëbtos sienos, bei
gausûs degësiai, taip pat perdegusi brûkðniuotoji keramika,
apsilydæ metaliniai dirbiniai. Po gaisro gyvenvietë atstato-
ma, taèiau jau randama miðrios èia gyvenusios etninës gru-
pës pëdsakø – grublëtosios keramikos su brûkðniavimo þy-
mëmis. Kernavëje apsigyveno nemaþa naujø gyventojø gru-
pë. Tai, kad iki jø atëjimo buvusi gyvenvietë sudegë, leidþia
spëti, jog ðis atëjimas nebuvo taikus. Veikiausiai brûkðniuo-
tosios keramikos kultûros gyventojai bandë ginti piliakalná.
Vis dëlto ðià prielaidà galinèiø patvirtinti árodymø praktið-
kai neturime – ðiame piliakalnio sluoksnyje nerasta tokiø ryð-
kiø antpuolio pëdsakø, kaip datuojamo V a. gaisro sluoks-
nyje. Á Kernavæ ir kitas Rytø Lietuvos vietoves atëjo nauji gy-
ventojai, vakarø baltø etninio elemento atstovai. Ið miðrios
gyventojø masës kilo Rytø Lietuvos pilkapiø kultûros atsto-
vai – tiesioginiai lietuviø protëviai.
2. (III a.–V a. vidurys) Ant Aukuro kalno piliakalnio
átvirtinta gyvenvietë, kurioje randama ankstyvosios grublë-
tosios keramikos, ant Mindaugo sosto piliakalnio átvirtinta
gyvenvietë bei atviro tipo gyvenvietës Pajautos slënyje. I a.
po Kr. viduryje ramø Kernavës gyvenimà nutraukë Didþiojo
tautø kraustymosi ávykiai. Mediniai átvirtinimai ir pastatai
ant centrinio Aukuro kalno piliakalnio buvo sudeginti, kul-
42
tûriniame sluoksnyje rasta keliasdeðimt klajokliams bûdin-
gø trisparniø strëliø antgaliø. Ðis uþpuolimas siejamas su hu-
nø prasiskverbimu á Lietuvà. Tuo paèiu metu apleidþiamos
gyvenvietës Pajautos slënyje. Ðiuo atveju lemiamà vaidmená
suvaidino ne staigûs prieðø antpuoliai, bet ryðkus klimato
pablogëjimas. Pakilo gruntinio vandens lygis, gyventi slëny-
je pasidarë nebeámanoma, todël naujos gyvenvietës kûrësi
virðutinëje terasoje, ðalia piliakalniø.
3. (V a. vid.–XII a.) Piliakalniai-slëptuvës – Mindaugo
sostas ir Lizdeikos kalnas (iki II tûkstantmeèio pradþios), Au-
kuro kalnas (iki I tûkstantmeèio paskutiniojo ketvirèio). I tûks-
tantmeèio pabaigoje – ankstyvoji feodalinë pilaitë ant Auku-
ro kalno piliakalnio. Nuo II tûkstantmeèio pradþios – pilis
ant Aukuro kalno piliakalnio, prieðpiliai ant Mindaugo sos-
to ir Lizdeikos kalno piliakalniø. Neátvirtintos gyvenvietës
ant Pilies kalno piliakalnio bei 4-ojoje antsalpinëje Neries te-
rasoje, ðalia Lizdeikos kalno piliakalnio. Ðiam laikotarpiui
taip pat priklauso Kernavës pilkapynas, priskiriamas vëly-
vajam geleþies amþiui.
III a.–V a. viduryje Kernavëje jau formuojasi gynybi-
nis kompleksas, labai glaudþiai susijæs su didelëmis neátvir-
tintomis gyvenvietëmis Pajautos slënyje. Veikiausiai pagrin-
dinë átvirtinta gyvenvietë buvo ant Aukuro kalno piliakal-
nio, greta jos, ant Mindaugo sosto piliakalnio, iðaugo panaði
gyvenvietë. Ðiose átvirtintose gyvenvietëse buvo nuolat gy-
venama, taip pat jos turëjo tapti prieglobsèiu ir gynybos vie-
ta daugeliui gyventojø prieðø antpuoliø metu.
4. (XIII a.–1390 m.) Kunigaikðèio rezidencija – pilis ant
Aukuro kalno piliakalnio, átvirtinti prieðpiliai ant Mindaugo
sosto ir (tikriausiai) Lizdeikos kalno piliakalniø, neaiðkios
paskirties Þvalgakalnio piliakalnis, átvirtinta Aukðtutinio
miesto dalis ant Pilies kalno piliakalnio, neátvirtinta Aukðtu-
tinio miesto dalis 4-ojoje antsalpinëje Neries terasoje, á ðiau-
ræ nuo Lizdeikos kalno piliakalnio, Þemutinis miestas Pa-
43
jautos slënyje (1 pav.). Ðiam laikotarpiui taip pat priskiria-
mas Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas, datuojamas XIII a. ant-
ràja puse–XIV a.
Apie XII–XIII a. senasis gentinis centras tampa stam-
bia feodaline pilimi. Ant Aukuro kalno piliakalnio ásikûrë
kunigaikðèio rezidencija, kiti piliakalniai atliko gynybinæ
funkcijà. Ðalia piliakalniø apsigyveno amatininkai ir pirkliai.
XIII a. viduryje Kernavë ágavo visus feodalinio miesto po-
þymius. Virðutinëje miesto dalyje, Pilies kalno piliakalnio
teritorijoje, greièiausiai gyveno kunigaikðèio dvarui dirbæ
amatininkai – èia nepastebëta siauresnës amatø specializa-
cijos. Apatiniame mieste, Pajautos slënyje, tyrinëjimø metu
aptiktos specializuotos amatininkø sodybos: kauladirbio,
juvelyro ir kt. Mieste susiformavo gatviø, vedanèiø link Ne-
ries, tinklas. Kiekvienoje aukðtomis tvoromis aptvertoje so-
dyboje stovëjo keli pastatai – gyvenamasis namas ir 2–3 dirb-
tuvës. Sodybos sklypas uþimdavo nuo 7 iki 9 arø. Ðalia mies-
to, Kriveikiðkëse, virðutinëje terasoje, buvo pagrindinës
miestieèiø bendruomenës kapinës. Laidojimo paproèiai bei
aptiktos ákapës atspindi ne tik paskutinës Europoje pago-
niðkos valstybës tradicijas, bet ir aplinkiniø kraðtø krikð-
èioniðkosios kultûros átakà.
XIII–XIV a. piliakalniø kompleksas buvo ankstyvojo
Kernavës miesto administracinis ir gynybinis branduolys.
Jame galima iðskirti keturias pagrindines funkcines zonas:
rezidencinæ-gynybinæ (Aukuro kalno piliakalnis), gynybi-
næ (Mindaugo sosto ir tikriausiai Lizdeikos kalno piliakal-
niai po 1365 m.), gynybinæ-gyvenamàjà (du èia paminëti
piliakalniai iki 1365 m. ir Pilies kalno piliakalnis per visà
laikotarpá) ir gynybinæ-þvalgybinæ (Þvalgakalnis). Ðiuo
atveju labiausiai diskutuotinas Mindaugo sosto piliakalnio
funkcijø kitimas XIV a.
44
45
Autorius – Aleksas Luchtanas, dailininkë – Dalia Grigonienë
1 pav. XIII–XIV a. Kernavës pilies ir miesto rekonstrukcinis pieðinys.
46
Ilgiausias viduramþiø Kernavës klestëjimo laikotar-
pis – XIII a. paskutinis ketvirtis–XIV a. pirma pusë. Tuo me-
tu Kernavë buvo ne tik vienas stambiausiø Lietuvos etninës
kultûros centrø, bet ir Didþiojo kunigaikðèio rezidencija. XIV
a. viduryje ir antroje pusëje Kernavës vaidmuo maþëja. Ypaè
katastrofiðki miestui buvo 1365 m. kryþiuoèiø antpuolio pa-
dariniai. Gaisrø ir sugriovimø pëdsakai ryðkûs daugelyje ty-
rinëtø Kernavës archeologiniø paminklø. Piliø gynybinë sis-
tema po sugriovimø taip ir nebuvo visiðkai atkurta. Dar vie-
nas 1390 m. kryþiuoèiø antpuolis galutinai sugriovë senàjà
Lietuvos sostinæ – ji ilgiems ðimtmeèiams liko tik buvusios
valstybës simbolis. Po paskutinio antpuolio miestas ir pilys
jau niekuomet nebuvo atstatyti. Gyventojai paliko slëná ir kû-
rësi virðutinëje upës terasoje, dabartinio miestelio teritorijo-
je. Senojo miesto lieknas gana greitai paslëpë storas sànaði-
nis (aliuvinis) þemiø sluoksnis, puikiai uþkonservavæs visas
organines medþiagas, kartu ir miestelënø gyvenimo pëdsa-
kus. Skirtingai nuo daugelio kitø viduramþiø paminklø, Pa-
jautos slënyje bei piliakalniuose gyvybë, kaip ir bet kokia
juos ardanti ûkinë veikla, nutrûko staiga. Taip susiklosèius
istorijai, Kernavëje nuo pat XIV a. pabaigos piliakalniai, jø
bei miesto kultûriniai sluoksniai iðliko nepaliesti ir iki mûsø
dienø iðsaugojo neákainojamà informacijà.
4. Kernavë XIII–XIV a. raðytiniuose
ðaltiniuose
Þiniø apie Kernavæ XIII–XIV a. pateikia to meto raðy-
tiniai ðaltiniai – kaimyniniø kraðtø metraðèiai ir kronikos. Juo-
se minimi istoriniai ávykiai, kuriø dalis tiesiogiai atsispindi
archeologiniø tyrinëjimø medþiagoje. Kernavës istorijà liu-
dijanèius raðytiniø ðaltiniø duomenis savo diplominiame dar-
be yra apibendrinusi J. Adomaitytë
28
.
28
Adomaitytë J. Kernavës istorija raðytiniø ðaltiniø duomenimis. Diplominis darbas. Vilniaus
universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos ir etnologijos katedra. 1992.
47
Pirmà kartà Kernavës vardas minimas XIII amþiaus
„Eiliuotojoje Livonijos kronikoje“
29
. Kronikininkas eiliuota-
me tekste mini 1279 metais ávykusá Livonijos ordino þygá á
Lietuvà, taip pat ir Kernavæ, kunigaikðèio Traidenio þemæ.
Tuomet Kernavës uþimti prieðams nepavyko, kalavijuoèiai
nusiaubë tik jos apylinkes.
Livonijos riteriø þygá iki pat Kernavës mini ir Herma-
nas Vartbergë, nurodantis kità datà – 1278 metus
30
.
1290 m. Rygos miesto skolø knyga patvirtina, kad Ker-
navës pirkliai prekiavo su kaimyniniais kraðtais
31
. Knygoje
buvo fiksuojami ið ávairiø ðaliø atvykusiø pirkliø, 1286–1352
metais prekiavusiø Rygoje, kreditiniai-prekybiniai santykiai.
Joje minimi Kernavës pirkliai Rameizë ir Studilë.
Kernavë, bûdama stambus lietuviø gynybinis centras,
kovoje su Kryþiuoèiø ordinu pateko á 1384–1402 m. Ordino
þvalgø sudarytus Lietuvos keliø apraðus (vegeberichtus),
1863 metais istoriko Teodoro Hirðo paskelbtus Leipcige ið-
leistame Prûsijos istorijos ðaltiniø rinkinyje
32
. (Ðià publikaci-
jà á lietuviø kalbà iðvertë Juozas Jurginis
33
.) Per Kernavæ ëjo
penki kryþiuoèiø marðrutai á pietrytinæ Lietuvos dalá: 1) ið
Kulvos á Maiðiagalà; 2) nuo Nevëþio upës á Vilniø; 3) ið Vil-
kijos palei Nerá á Vilniø; 4) ið Romainiø á Trakus ir Vilniø; 5)
ið Labûnavos á Vilniø. Keliø apraðuose minimos kai kurios
ir dabar egzistuojanèios netolimø apylinkiø gyvenvietës (Gel-
vonai, Labûnava, Paparèiai). Teigiama, kad kraðte „yra gerø
keliø ir pastoviui visko uþtenka“. Daug dëmesio buvo ski-
riama brastø per upes apraðymui. Minimos net trys brastos
per Nerá prie Kernavës: „Pirmoji brasta per Nerá aukðèiau
Kernavës tokiu atstumu, kad galima girdëti ðauksmà, netoli
nuo karaliaus bûstinës; kita brasta nuo ðitos brastos yra per
du ðauksmus, prie Sidaro kiemo“. Dar viena brasta buvo
29
Livländische Reimchronik. Livländische Reimchronik. Paderborn, 1889, p. 191.
30
Livonijos kronikos. Vilnius, 1991, p. 173.
31
Das Rigische Schuldbuch (1826–1352). St. Peterburg, 1872, p. 84–85.
32
Scriptores Rerum Prussicarum, Bd. 1, 1861, Bd.2, 1863, Bd. 3, 1866. Leipzig, 1863.
33
Kraðtas ir þmonës. Vilnius, 1983, p 8–41.
48
Neryje, „netoli Kernavës uþ pusës mylios prie vieno kalno,
vadinamo Ataþvalga“
34
. Veikiausiai „Ataþvalga“ vadinamas
aukðtas skardis, dabar þinomas Baltojo kalno vardu. Èia Ne-
ris gana sekli ir dabar, vasarà netgi iðkyla salelës. Citatoje
minëtas brastas tektø sieti su seklumomis ties Semeniðkiø
kaimu, kur ðiuo metu Neryje yra didelë sala.
Lietuviø kovos su Kryþiuoèiø ordinu neaplenkë ir Ker-
navës. 1365 m. kryþiuoèiai surengë þygá á Lietuvà, kurio pa-
grindine prieþastimi tapo Kæstuèio sûnaus Butauto, norëju-
sio uþimti Vilniø ir tapti Lietuvos valdovu, perbëgimas pas
kryþiuoèius
35
: „1365 m. ðv. Jokûbo – liepos 25 d. – Kæstuèio,
lietuviø karaliaus, sûnus pagonis su 15 raiteliø atvyko á
Karaliauèiaus pilá, kur buvo pakrikðtytas Henriku.
Imperatorius já paskelbë kunigaikðèiu, o sveèiai ið Vokietijos
padovanojo jam daug dovanø. Tapæs krikðèionimi jis Marijos
Dangun Ëmimo dienà (rugpjûèio 15 d.) nuvedë didájá magistrà
á visa niokojantá þygá lietuviø þemën, maþdaug ties Vilniaus
ir Ukmergës pilimis, jis sudegino Kernavës ir Maiðiagalos
pilis. Ten uþtruko dvylika dienø, iðsivedë daug belaisviø,
daug lietuviø iðþudë“
36
.
1390 metø pradþioje prie Kernavës artëjo didþiulë Kry-
þiuoèiø ordino ir jo sàjungininkø kariuomenë, vadovaujama
marðalo Engelharto Rabës. Ordino pusëje ðá kartà kariavo ir
Vytautas. Sàjungininkai uþëmë Maiðiagalà. Kernavës gynë-
jai patys padegë pilá, prieðpilius ir pasitraukë. Ðio þygio me-
tu þuvo daug Ordino riteriø, daug lietuviø buvo paimta á
nelaisvæ. Torûnës analuose ir Dietmaro bei Jono ið Posilgës
kronikose teigiama, kad ðiame kryþiuoèiø þygyje dalyvavo
net 40 tûkstanèiø þmoniø
37
.
XIV a. Kernavës miesto ir piliø kultûriniame sluoksny-
je akivaizdûs dviejø dideliø gaisrø pëdsakai. Ypaè ryðkûs su
1365 m. kryþiuoèiø antpuoliu siejami gaisrø padariniai.
34
Ten pat, p. 28–30
35
Kuèinskas A. Kæstutis. V., 1998, p. 77–78.
36
Scriptores Rerum Prussicarum , Bd. 2, 1863, s. 554; Bd. 3, 1866, s. 594-585; Livonijos
kronikos. Vilnius, 1991, p. 188.
37
Scriptores Rerum Prussicarum , Bd. 2, 1863, s. 641; Bd. 3, 1866, s. 162.
49
Po 1390 metø gaisro pilis daugiau nebuvo atstatyta.
Þemutinis miestas nesudegë, taèiau buvo apleistas, uþklo-
tas didelio pavasarinio Neries potvynio neðmenimis ir nuo
piliakalniø ðlaitø nuplautos þemës sluoksniu. Esant aukðtam
gruntinio vandens lygiui, po susidariusiu durpingu sluoks-
niu puikiai uþsikonservavo organinës medþiagos.
XIV a. pabaigoje tarp kitø Lietuvos miestø (Vilniaus,
Kauno, Senøjø ir Naujøjø Trakø, Ukmergës, Maiðiagalos, Per-
lojos, Punios, Krëvos) Kernavë minima „Rusø miestø sàra-
ðe“
38
. Ipatijaus metraðtyje, raðytame XIV a. pabaigoje–XV a.
pradþioje, iðliko trumpa þinutë apie tai, kad Gediminas pra-
dëjo valdyti Naugardukà ir Kernavæ
39
.
Raðytiniai ðaltiniai pateikia duomenø ir apie pasku-
tinájá dalinës Kernavës kunigaikðtystës valdovà – Jogailos
brolá Vygandà. 1386 m. savo privilegija Jogaila skyrë já Ker-
navës kunigaikðèiu
40
. 1388 m. Vygandas prisiekë karaliui ir
jo þmonai Jadvygai
41
.
Po 1390 m. þygio Kernavës pilis kronikose daugiau
neminama. XIV–XV a. sandûroje pradëjo plëstis ketvirtojo-
je Neries terasoje (dabartinëje vietoje) esantis miestelis. Ta-
èiau atsikûrusi Kernavë savo ankstesnës svarbos jau nieka-
da nebeatgavo.
Raðytiniai ðaltiniai patvirtina svarbø Kernavës vaid-
mená ankstyvosios Lietuvos valstybës istorijoje, paaiðkina ir
leidþia tiksliai datuoti archeologiniø tyrinëjimø metu atse-
kamus dideliø prieðo antpuoliø ir sugriovimø pëdsakus.
38
Íîâãîðîäñêàÿ ïîëíàÿ ëåòîïèñü ñòàðøåãî è ìëàäøåãî èçâîäîâ. Ìîñêâà–Ëåíèíãðàä,
1950, c. 476.
39
Ïîëíîå ñîáðàíèå ðóññêèõ ëåòîïèñåé. Ò.2. Ñàíêò-Ïåòåðáóðã, 1843, c. 227.
40
Daniùowicz I. Skarbiec dipùomatów. T.1. Wilno, 1860, s. 262.
41
Codex Epistolaris Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae (1376–1430). Cracoviae, 1882, p. 14–15.
50
5. Piliakalniø átvirtinimai, pastatai, kovø
pëdsakai ir ginklai
Kernavës piliakalniø kompleksas pradëtas apgyven-
dinti gana anksti. Jau II tûkst. pr. Kr. pabaigoje þmonës gyve-
no Pilies kalno piliakalnio teritorijoje. Tai veikiausiai buvo
neátvirtintos gyvenvietës. Maþdaug Kristaus gimimo laiko-
tarpiu buvo apgyvendintas Aukuro kalno, IV–V a. – Mindau-
go sosto piliakalniai. Tikriausiai tada buvo apgyvendintas ir
ligi ðiol netyrinëtas Lizdeikos kalno piliakalnis. Intensyviau-
siai piliakalniai naudoti XIII–XIV a.
Piliakalniai buvo palaipsniui tvirtinami, o po didþiau-
siø antpuoliø ir visiðko sugriovimo atliekami didelës apim-
ties rekonstrukciniai darbai. Didþiausius atstatymo darbus te-
ko atlikti po 1365 m. kryþiuoèiø ir jø sàjungininkø antpuolio.
Gamta teikë Kernavei pakankamai patikimà apsaugà.
Pagrindinæ átvirtintà gyvenvietæ, o vëliau ir piliakalná-slëp-
tuvæ bei feodalinæ pilá árengus Aukuro kalno piliakalnyje, já
ið trijø pusiø supo gretimi piliakalniai. Labai tikëtina, kad
krantinio piliakalnio poþymiø turintis Mindaugo sosto pi-
liakalnis ið pradþiø nuo gretimos aukðtumos nebuvo visið-
kai atskirtas ir tik vëliau buvo iðkastas didþiulis juos skirian-
tis griovys. Krantinio tipo Lizdeikos piliakalnis nuo gretimos
aukðtumos atskirtas grioviais ir pylimu, kuriam árengti rei-
këjo palyginti nedaug darbo. Anksèiausiai pradëtas naudoti
ir vëliausiai átvirtintas Pilies kalno piliakalnis – XIII–XIV a.,
veikiausiai tik XIV a. sustiprintas pylimu. Ðiam menkiausiai
gamtos apsaugotam piliakalniui átvirtinti prireikë didþiuliø
darbo sànaudø, sutelkti daug þmoniø. Tai tapo ámanoma tik
susiformavus valstybei. Nuo Pajautos slënio pusës piliakal-
niø prieigas saugojo Neris ir didelës pelkës rytinëje ir vaka-
rinëje slënio dalyse.
Panaudodami turimus archeologiniø tyrimø duomenis
trumpai aptarsime visuose piliakalniuose buvusius átvirtinimus
bei statinius, jø vietà Kernavës gynybiniame komplekse.
51
1 etapas (I a. pr. Kr.–II a.)
Ðiuo laikotarpiu apgyvendintas Aukuro kalno piliakal-
nis – centrinis Kernavës piliakalniø komplekse. Piliakalnio ðlai-
tai statûs, nuo 13 m (ðiaurinëje pusëje) iki 18 m (pietinëje pu-
sëje) aukðèio. Aikðtelës ilgis – 53 m, plotis – 20 m. Seniausiojo
brûkðniuotosios keramikos kultûrai priskiriamo kultûrinio
sluoksnio pëdsakø aptikta piliakalnio aikðtelës pakraðèiuose
ir ðlaite. Aikðtelës pakraðèiuose (iðskyrus rytiná ir pietrytiná
ðlaitus) yra siaurø (apie 1,0–1,2 m ploèio) terasëliø liekanos.
Dalis ðiø terasëliø nuslinkusios arba uþpiltos þemiø sluoks-
niu vëlesniais laikais lyginant ir pleèiant aikðtelæ. Pietinëje te-
rasëlëje, esanèioje apie 1,5 m þemiau aikðtelës virðaus, bei pi-
liakalnio ðlaite rasti stulpinës konstrukcijos pastato likuèiai.
Panaðu, jog tai yra dalis ilgojo pastato, juosusio visà aikðtelæ
arba bent jau jos dalá. Pastatas pastatytas ant tvirto molingo
grunto, sienos – ið á þemæ kas 0,8–1,1 m ákastø stulpø, tarpai
tarp jø uþpildyti 12–20 cm storio vertikaliai sustatytais ràste-
liais, apie 6 cm storio ðakomis ir jaunø medþiø kamienais.
Tokios sienos buvo apdrëbtos moliu, kuriame bûta ávairiø or-
ganiniø priemaiðø, ðiaudø ir, atrodo, mëðlo likuèiø. Sienø pëd-
sakai – stulpavietës ir apdegusio molio tinko, kuriame atsi-
spaudë ràsteliø ir ðakø kontûrai, griuvësiai. Laikantieji stul-
pai buvo 20–25 cm skersmens, ákasti iki 40 cm gylio duobëse,
apdëti akmenimis. Sienos buvo drëbtos moliu ne tik ið lauko,
bet ir ið vidaus. Pagal molio tinko likuèius matyti, kad sienø
tinkas patalpø viduje buvo kruopðèiai iðlygintas rankomis. Pa-
stato sienoje nuo piliakalnio aikðtelës pusës buvo 0,9 m plo-
èio tarpas – áëjimo vieta. Pastato sienos nuo aikðtelës ir nuo
piliakalnio ðlaito pusës tokios paèios, tik arèiau ðlaito buvusi
siena papildomai sustiprinta – apatinë jos dalis ið iðorës api-
pilta þemëmis, tiesa, neaiðku, iki kokio aukðèio. Iðkart virð ðio
þemiø pylimo prasidëjo status piliakalnio ðlaitas.
Ið pastato konstrukcijos matyti, kad pastato iðorinë sie-
na buvo viso piliakalnio gynybinës sienos dalis. Tai pastebi-
ma ir kituose brûkðniuotosios keramikos kultûros piliakal-
52
niuose – Aukðtadvaryje, taip pat Mukukalnyje, Dievukalny-
je (Latvija), Zborovièiuose (Baltarusija). Zborovièiuose kaip
iðorinë ilgojo pastato siena buvo naudojamas piliakalnio py-
limas
42
. Matyt, panaðiais tikslais buvo sutvirtintos þemëmis
ir ant Aukuro kalno piliakalnio stovëjusio pastato iðorinës
sienos. Kai kuriuose brûkðniuotosios keramikos kultûros pi-
liakalniuose taip pat pastebima tendencija statyti pastatus pi-
liakalniø ðlaituose, geriau nuo vëjo apsaugotose vietose. Tai
paþymima kalbant apie Aukuro kalno piliakalnio pietinio ðlai-
to teritorijoje stovëjusio pastato dalá, kuri buvo labai gerai
apsaugota nuo ðiaurës vëjø.
Tirtos ilgojo pastato dalies plotis – 4 metrai, ilgis ne-
nustatytas. Veikiausiai tai yra viena ið ilgojo pastato patal-
pø. Jos viduryje buvo árengtas artimos ovalui formos 1,9 m
ilgio, 0,9 m ploèio þidinys su 10–15 cm ploèio akmenø vole-
liu pakraðèiuose.
Pastato viduje rasta gana nemaþai I–II a. datuojamø
dirbiniø, dalis jø buvo visiðkai sveiki. Rasta nedaug ginkluo-
tës fragmentø. Aptiktas vienas masyvus raginis strëlës ant-
galis (2 pav.) bei kito antgalio virðûnë. Pirmojo antgalio ilgis
– 7 cm, plotis – iki 1,9 cm. Antgalio smaigalys padarytas ástri-
þai nusklembus rago galà. Ámovoje ið abiejø pusiø iðgræþtos
skylutës vinutëms, kuriomis antgalis tvirtintas prie medinio
kotelio. Antgalis ornamentuotas trimis siauresnëmis ir viena
platesne juostele. Antrojo antgalio rasta tik virðûnë. Gali bû-
ti, jog tai ietigalio virðûnë. Panaðus raginis ietigalis rastas I
tûkstantmeèiu prieð Kr. datuojamame Narkûnø piliakalnio
sluoksnyje
43
. Taip pat I a. pr. Kr.–II a. periodui skirtinas labai
sunykæs geleþinis átveriamasis strëlës antgalis sunykusia áko-
te. Antgalis plokðèias, karklo lapà primenanèios formos. Ant-
galis rastas viename sluoksnyje su raginiais antgaliais. Dël
radinio sunykimo sunku já priskirti konkreèiam tipui.
42
Ãðàóäîíèñ ß. Ñòðîèòåëüñòâî íà òåððèòîðèè êóëüòóðû øòðèõîâàííîé êåðàìèêè
// Ïðîáëåìû ýòíîãåíåçà è ýòíè÷åñêîé èñòîðèè áàëòîâ. Âèëüíþñ, 1985, ñ. 141.
43
Grigalavièienë E. Þalvario ir ankstyvasis geleþies amþius Lietuvoje. Vilnius, 1995, p. 108.
53
2 etapas (III a.–V a. vid.)
Didþioji gyventojø dalis aptariamo laikotarpio Ker-
navëje gyveno didelëse neátvirtintose gyvenvietëse, ásikûru-
siose Pajautos slënyje, deðiniajame Neries krante. Jos uþëmë
platø pakrantës ruoþà nuo vakarinës slënio dalies iki Seme-
liðkiø kaimo ir tæsësi toliau á rytus link dabartinio Vilniaus
rajono Grabijolø kaimo. Pagrindinis Aukuro kalno piliakal-
nio gynybinis objektas – atkurta átvirtinta gyvenvietë. Panaði
gyvenvietë ákurta ir ant Mindaugo sosto piliakalnio. Pilia-
kalnius ir gyvenvietes Neries krante jungë per pelkëtà vidu-
rinæ Pajautos slënio dalá nutiestas medinis kelias – medgrin-
da, kuris buvo svarbus kernaviðkiams saugantis prieðo. Ðiuo
keliu antpuolio metu gyventojai galëjo greitai pasitraukti ið
neátvirtintø gyvenvieèiø á piliakalnius.
Gyvenimas Aukuro kalno piliakalnio teritorijoje atgi-
jo apie IV a. Ðiam laikotarpiui priskirtini menki statiniø liku-
2 pav. Raginis I–II a. strëlës antgalis, rastas Aukuro kalno piliakalnyje
54
èiai, ankstyvoji grublëtoji keramika, ávairûs dirbiniai. III a.–
V a. viduryje èia buvo átvirtinta gyvenvietë. Ðiam laikotar-
piui derëtø priskirti piliakalnio aikðtelës pakraðtyje bei piet-
rytiniame ðlaite suklotam ðlaitui sustiprinti skirto keturiø
sluoksniø akmenø grindinio apatiná sluoksná. Taip pat rasta
gana daug ávairaus dydþio stulpavieèiø, dalá kuriø reikëtø
priskirti IV a.–V a. viduryje èia stovëjusiems pastatams ir átvir-
tinimams. Vis dëlto akivaizdu, jog aptariamo laikotarpio pi-
liakalnio kultûrinis sluoksnis labai menkas – tai stulpavie-
tës, nesudaranèios aiðkesnës sistemos, ir degësiø sluoksnis,
daugelyje vietø nukastas arba permaiðytas vëlesniø laikø sta-
tybø metu. Èia stovëjæ pastatai sudegë V a. prieðø antpuolio
metu. Tai liudija minëtasis gaisro sluoksnis, jame surasti tri-
sparniai lanko strëliø antgaliai, suskaldyti þmoniø kaulai, su-
degæ grûdai, perdegusi keramika.
Apie III–IV a. gyvenvietë ákurta ir ant Mindaugo sosto
piliakalnio, kuris yra piliakalniø komplekso ðiaurinëje daly-
je. Ðio piliakalnio ðlaitai statûs – 20–23 m aukðèio. Aikðtelës
ilgis – 57 m, plotis – iki 17 m. Jos ðiauriniame gale yra nu-
pjauto kûgio pavidalo 5 m aukðèio pylimas. Ðiaurinio ðlaito
aukðtis su pylimu – 15 m.
Mindaugo sosto piliakalnyje gyvenvietës pëdsakai ga-
na ryðkûs. Vietomis rastos pagal pakankamai aiðkø planà ið-
dëstytos stulpavieèiø grupës, leidþianèios atsekti pastatø kon-
tûrus. Átvirtinimø pëdsakø rasti nepavyko. Taèiau kaþkokie
átvirtinimai (bent jau staèiø ràstø tvora) turëjo bûti, nes pilia-
kalnio aikðtelëje stovëjo gyvenamieji pastatai. Vargu ar þmo-
nës bûtø statæ bûstus ant piliakalnio, kurá nuo gretimø aukð-
tumø skiria gilios griovos, kur susisiekimas su aplinkine te-
ritorija nepatogus, jei piliakalnis nebûtø teikæs papildomos
apsaugos. Ant gretimo, gerokai þemesnio Aukuro kalno pi-
liakalnio buvo átvirtinta gyvenvietë. Jo saugumas bei gyny-
binis pajëgumas gerokai sumaþëtø prieðui uþëmus Mindau-
go sosto piliakalná – nuo jo labai patogu apðaudyti visà Au-
kuro kalno piliakalná. Taip ir atsitiko V a. – kaip parodë tuo-
met ávykusio klajokliø antpuolio metu á Aukuro kalno pilia-
55
kalná ásmigusiø strëliø antgaliø padëties analizë, dalis strë-
liø buvo paleistos nuo Mindaugo sosto piliakalnio. O Min-
daugo sosto piliakalnyje ásmigusiø strëliø trisparniø antga-
liø nerasta. Tai nerodo, kad ðio piliakalnio gyvenvietë visið-
kai nebuvo átvirtinta ir jos net nereikëjo apðaudyti. Tikriau-
siai puolimas buvo labai staigus, todël nestipriai átvirtinta
gyvenvietë buvo uþimta lengvai ir greitai, o vëliau padegta.
Pagal iðlikusias stulpavietes pavyko rekonstruoti vie-
nà piliakalnio aikðtelës vakarinëje dalyje stovëjusá pastatà.
Jis buvo nedidelis – 3,5x3,5 m, karkasas – stulpinës konstruk-
cijos. Kampuose buvo ákasti 20–25 cm skersmens ràstai, per-
pinti ðakomis, taip iðpintos sienos apdrëbtos moliu. Stogas
galëjo bûti dviðlaitis arba keturðlaitis, þemai nuleistas. Pa-
state rastas þidinys
44
. Panaðiai turëjo atrodyti ir kiti piliakal-
nio pastatai. Ant Mindaugo sosto, kaip ir Aukuro kalno, pi-
liakalnio pastatai ir átvirtinimai sudegë V a. ávykusio antpuo-
lio metu. Tai liudija gausus degësiø sluoksnis þemiausiame
kultûrinio sluoksnio horizonte.
Medgrinda – vienintelis Lietuvoje plaèiau tyrinëtas I
tûkstantmeèio po Kr. medinis kelias, rastas vidurinëje Pajau-
tos slënio dalyje, buvusios senvagës vietoje. Sprendþiant pa-
gal negausià medþiagà (ankstyvosios grublëtosios kerami-
kos ðukæ) bei bendrà medgrindos ir gretimø paminklø topo-
grafijà, ji priskirtina III a.–V a. vid. laikotarpiui. Medgrinda,
ëjusi per negyvenamà pelkëtà vidurinæ Pajautos slënio dalá,
jungë gyvenvietæ, ásikûrusià Pajautos slënyje, Neries pakran-
tëje, ir piliakalniø kompleksà. Ji suklota labai tvarkingai ið
2,3–2,7 m ilgio, 8–13 cm ploèio puðiniø ràsteliø. Tarpai tarp
jø labai nedideli. Medgrinda veikiausiai árengta III a. pradþio-
je, kai buvo ákurta didelë gyvenvietë Pajautos slënyje bei su-
sidarë palankios gamtinës sàlygos jà árengti. Apie 200 metus
atðilo klimatas ir krito upiø, eþerø bei pelkiø vandens lygis
45
.
44
Kulikauskienë R. Kà slepia Kernavës piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas, Nr. 3, Vilnius,
1984, p. 13–14.
45
Ìåäâåäåâ À. Ì. Ïîñåëåíèÿ êóëüòóðû øòðèõîâàííîé êåðàìèêè Áåëàðóñè
(íåêîòîðûå ýêîíîìè÷åññêèå è ñîöèàëüíûå àñïåêòû â ðàññåëåíèè) // Ãiñòàðû÷íà –
àðõåàëàãi÷íû çáîðíiê. Ò.3. Ìiíñê, 1994, ñ. 77.
56
Pelkë Pajautos slënyje tapo seklesnë. Manytume, jog med-
grinda buvo klojama taip: numatytoje jos trasoje klojami nu-
pjautø nendriø pluoðtai, kurie, kiek ámanoma, slegiami ir
lyginami, o ant jø dedami puðiniai ràsteliai. Po medgrinda,
tarp jos ir natûralaus grunto (þvyro – buvusio senvagës dug-
no), yra apie 0,4–0,5 m storio durpiø su stambiais, nevisið-
kai supuvusiais nendriø gabalais sluoksnis. Nendrës, bû-
damos atsparios drëgmei, vandenyje lëtai puvo ir buvo pa-
kankamai tvirtas pagrindas virð jø suklotai medgrindai. Abi-
pus medgrindos taip pat augo pelkiniai nendrynai. Med-
grinda buvo intensyviai naudojama – ràsteliø gruntinë da-
lis apvali, o virðutinë dalis tarsi suplokðtëjusi, lyg nusitry-
nusi nuo intensyvaus arba ilgà laikà trukusio pësèiøjø ju-
dëjimo. Tai liudija, kad medgrinda nebuvo tiktai antpuoliø
metu gyventojams ið gyvenvietës á piliakalnius pasitraukti
skirtas slaptas kelias (juoba kad tirtoji medgrindos dalis be-
veik tiesi, be staigiø vingiø, bûtinø slaptiems keliams), bet
pagrindinë tarp gyvenvietës ir piliakalniø komplekso einan-
ti susisiekimo arterija. Ji neteko reikðmës ir buvo apleista, o
vëliau sunyko pelkëje po V a. klajokliø antpuolio, kai þmo-
nës nebegyveno Pajautos slënyje.
Kernavës gynybinis kompleksas labai didelá sukrëti-
mà patyrë apie V a. vidurá ávykusio klajokliø antpuolio me-
tu. Ðio antpuolio pëdsakø aptikta Aukuro kalno piliakalnyje
ir (gana neryðkûs) Mindaugo sosto piliakalnyje bei Pajautos
slënyje. Aukuro kalno piliakalnyje rastas intensyvaus gaisro
paliktas sluoksnis, perdegusios grublëtosios keramikos, su-
anglëjusiø grûdø, senyvo amþiaus vyro apatinis þandikau-
lis, 6–7 metø amþiaus vaiko suskaldytas apatinis þandikau-
lis. Aukuro kalno piliakalnyje aptikta 14 trisparniø strëliø ant-
galiø (3 pav.), bûdingø visø pirma hunams ir jiems artimoms
klajokliø tautoms. Tokio tipo strëliø antgaliai, pasiþymintys
puikiomis aerodinaminëmis savybëmis ir didele kaunamàja
galia, Eurazijos stepëse þinomi nuo paskutiniøjø a. pr. Kr.
iki X a. Ðis radiniø kompleksas sietinas su vieno ið hunø bû-
riø V a. viduryje surengtø þygiø á baltø þemes. Ðio þygio pëd-
57
sakø aptinkama ne tik Kernavëje, bet ir Aukðtadvaryje, Plin-
kaigalyje ir kitur. Spëjama, kad Kernavëje pirmiausia buvo
uþimta silpnai átvirtinta Mindaugo sosto piliakalnio gyven-
vietë, o vëliau nuo jo ir nuo tuo metu neapgyvendinto Pilies
kalno piliakalnio bei Pajautos slënio pusës (tai rodo ásmigu-
siø á þemæ strëliø antgaliø iðsidëstymas) buvo apðaudyta ant
Aukuro kalno piliakalnio stovëjusi átvirtinta gyvenvietë
46
. Po
to gyvenvietë buvo sudeginta. Tai liudija degësiø sluoksnis,
jame aptikti suskaldyti þmoniø kaulai, nulûþæs kovos peilio,
galbût priklausiusio hunø kariui, galas, taip pat siauraaðme-
nio geleþinio kirvio nuskilæs aðmenø fragmentas. Tikëtina,
kad dalis þmoniø smulkesniø kaulø sudegë, sunyko ir ne-
identifikuoti. Be abejonës, Aukuro kalno piliakalnyje ásitvir-
tinæ Kernavës gyventojai gynësi, antraip nebûtø buvæ reika-
lo apðaudyti piliakalná. O ðtai Mindaugo sosto piliakalnyje
rastas gaisro sluoksnis, taèiau nerasta trisparniø strëliø ant-
galiø. III a.–V a. pirmosios pusës gyvenvietëse Pajautos slë-
nyje taip pat pastebëta, kad jos apleistos staiga: palikta daug
buities daiktø, puodai suduþæ tose vietose, kur stovëjo, ran-
dami iðtisi jø ðukiø lizdai. Manytume, kad Kernavës antpuo-
lio schema buvo tokia: veikiausiai nuo Aukðtadvario atjojæ
klajokliai persikëlë per Nerá, taèiau buvo laiku pastebëti, to-
dël bent jau dalis Pajautos slënyje buvusiø gyvenvieèiø gy-
ventojø spëjo iðsislapstyti aplinkiniuose miðkuose ir pelkë-
se, o kiti ásitvirtino Aukuro kalno piliakalnyje ir kartu su èia
gyvenanèiais þmonëmis gynësi. Ant Mindaugo sosto pilia-
kalnio buvusi gyvenvietë nebuvo ginama arba pasiprieðinta
silpnai, todël ðis piliakalnis be didelio vargo buvo uþimtas.
Atkakliausiai prieðinosi Aukuro kalno piliakalnio gynëjai. Ðià
átvirtintà gyvenvietæ prieðai apðaudë, puolë ir paëmë ðtur-
mu, apiplëðë ir padegë, o gyventojus iðþudë.
46
Ëóõòàí À. Á. Âîèíà V âåêà â Ëèòâå // Ãiñòàðû÷íà – àðõåàëàãi÷íû çáîðíiê. Ò.11.
Áåëàðóñü ó ñiñòýìå Åóðàïåéñêiõ êóëòóðíûõ ñóâÿçÿó. Ìiíñê., 1997, ñ. 15–20.
58
Ðis klajokliø antpuolis ne-
pakeitë etninës gyventojø sudë-
ties – gráþo gyvi likæ gyventojai,
kurie atstatë Aukuro kalno, Min-
daugo sosto ir tikriausiai Lizdei-
kos kalno (archeologø netyrinë-
tame) piliakalniø átvirtinimus.
Gyvenvietës Pajautos slënyje ne-
buvo atstatytos: gyventojai ásikû-
rë saugesnëse vietose – ant Pilies
kalno piliakalnio ir aukðtumoje
ðalia Lizdeikos kalno piliakalnio.
Visi III a.–V a. vid. laiko-
tarpiui priskiriami ginklai taip
pat rasti Aukuro kalno piliakal-
nyje. Tai – geleþinis ámovinis ie-
tigalis (4 pav.), vieno kovos pei-
lio fragmentas bei vienas strëlës
antgalis (neskaitant klajokliams
priskiriamø trisparniø antgaliø).
3 pav. Geleþinis trisparnis
strëlës antgalis, rastas Aukuro
kalno piliakalnyje
Ietigalis lauro lapo formos briaunota plunksna, 19 cm ilgio.
Plunksnos ilgis – 11 cm, plotis – 3,8 cm, storis – 0,7, ámovos
ilgis – 8 cm, skersmuo – 1,9 cm. Remiantis V. Kazakevièiaus
sudaryta klasifikacija, ðis ietigalis priskirtas 1A tipui. Tokio
tipo ietigaliai, datuojami I tûkstantmeèio pirmàja puse, daþ-
niausiai randami Vakarø Lietuvos kapinynuose, apie III a.
datuojamuose kapuose. Pavieniø tokio tipo ietigaliø taip pat
yra aptikta arèiau Rytø Lietuvos, Birþø, Rokiðkio rajonuo-
se
47
. Aukuro kalno piliakalnyje rastà ietigalá galima skirti ðiam
tipui, taèiau gali bûti, kad tai yra vëlesniø laikø dirbinys, tik
savo forma panaðus á aptarto tipo ietigalius.
47
Êàçàêÿâè÷þñ Â. Îðóæèå áàëòñêèõ ïëåì¸í II–VIII âåêîâ íà òåðèòîðèè Ëèòâû.
Âèëüíþñ, 1988, c. 22–24.
59
Átveriamasis lanko strëlës
antgalis yra pailgo rombo formos
plokðèia plunksna, su neþymiu
laipteliu ties perëjimu tarp plunks-
nos ir ákotës. Antgalio ilgis – 8,1 cm,
plotis – 2 cm, storis – 0,2 cm. Ðis ant-
galis tipologiðkai artimas V. Kaza-
kevièiaus iðskirtam B tipui, datuo-
jamam I tûkstantmeèio pirmàja pu-
se. Artimiausi aptariamo antgalio
analogai rasti Aukðtadvario pilia-
kalnyje
48
.
Masyvaus kovos peilio ið-
likusios dalies ilgis – 8 cm, geleþ-
tës plotis – 2,6 cm, nugarëlës sto-
ris – 0,4 cm. Lietuvoje kovos pei-
liai apie III a. pirmiausia pradëti
naudoti vakarinëje jos dalyje. I
tûkstantmeèio viduriu datuoja-
muose archeologiniuose pamin-
kluose jie jau aptinkami ir Rytø
bei Pietø Lietuvoje, taèiau yra re-
tas radinys
49
. Kernavëje ðis peilio
fragmentas rastas gaisro sluoks-
nyje, siejamame su klajokliø (grei-
èiausiai hunø) antpuoliu V a. Ðia-
me kontekste pakankamai ádo-
mus yra norvegø archeologo G.
Gjessingo teiginys, kad kovos pei-
4 pav. Geleþinis ámovinis
ietigalis, rastas Aukuro kalno
piliakalnyje
liø iðplitimas Europoje sietinas su hunø antplûdþiu Didþio-
jo tautø kraustymosi metu. Galbût ðis peilio fragmentas yra
hunø kario kovos peilio, sulûþusio Aukuro kalno piliakal-
nio ðturmo metu, dalis?
48
Ten pat, p. 65–67.
49
Ten pat, p. 85.
60
3 etapas (V a. vid.–XII a.)
Po V a. ávykusio prieðø antpuolio vël pradëtas nau-
doti Aukuro kalno piliakalnis. Deja, nëra galimybiø tiksliau
datuoti ðio piliakalnio raidos etapø viduriniame (V–IX a.) bei
vëlyvajame (X–XII a.) geleþies amþiuje. Piliakalnyje rasta ga-
na nemaþai ðio laikotarpio stulpavieèiø, ûkiniø duobiø, ávai-
riø radiniø, taèiau dël perstatymø, vykusiø II tûkst. pradþio-
je–XIV a., aptariamo laikotarpio kultûrinis sluoksnis dauge-
lyje vietø permaiðytas arba sunaikintas.
Daugelis ðiuo laikotarpiu datuojamø stulpavieèiø yra
10–25 cm skersmens, iki 40 cm gylio, dalis jø sutvirtintos ak-
menimis. Tam tikri stulpavieèiø sistemos pëdsakai, esantys
aikðtelës pakraðèiuose, liudija, kad èia bûta gynybiniø átvir-
tinimø. Tai, kad piliakalnis buvo vertinamas kaip svarbus
gynybinis objektas, liudija aikðtelës pietiniame ir pietrytinia-
me ðlaituose esantys ðlaitø tvirtinimo akmenø grindiniais
pëdsakai. Èia aptikti keturi akmenø grindiniai, sukloti vie-
nas virð kito. Apatinis sluoksnis klotas senajame geleþies am-
þiuje, o likusieji – V–XII a. ir galbût viduramþiø pradþioje.
Kai kurie smulkûs radiniai, aptinkami tarp grindiniø, nepri-
eðtarauja ðiai prielaidai. Atrodo, kad tvirtinant ðlaitus ir per-
tvarkant piliakalná po V a. gaisro link ðlaitø buvo nustumta
dalis þemiø kartu su kultûriniu sluoksniu ið centrinës pilia-
kalnio dalies. Vidurinio geleþies amþiaus sluoksnio likuèiai
priskirtini apatiniam kultûrinio sluoksnio horizontui, o vë-
lyvojo geleþies amþiaus – virðutiniam kultûrinio sluoksnio
horizontui. Veikiausiai aptariamo laikotarpio pradþioje Au-
kuro kalno piliakalnio pilaitëje-slëptuvëje nuolat nebuvo gy-
venama. Ja rûpinosi aplinkiniø kaimeliø, tikriausiai egzista-
vusiø (taèiau dar neaptiktø arba greièiausiai sunaikintø) da-
bartinio Kernavës miestelio teritorijoje ir apylinkëse, galbût
kai kuriose Pajautos slënio vietose, gyventojai. Panaðiø pi-
liakalniø-slëptuviø aptariamu laikotarpiu Lietuvoje bûta ga-
na nemaþai. Sprendþiant pagal jø tyrinëjimø duomenis, ant
piliakalniø stovëjusiomis medinëmis pilaitëmis naudojosi
61
aplinkiniø kaimø bendruomeniø þmonës. Jos buvo nuolat
stiprinamos, remontuojamos, perstatomos, nes daugëjo tarp-
gentiniø susidûrimø, plëðikavimø, gerëjo karinë organizaci-
ja, tobulëjo ginklai. Be to, mediniø gynybiniø pilaièiø sienø
stulpai, ràstai puvo, kas keliolika ar keliasdeðimt metø juos
reikëjo perstatyti. Tokiose pilaitëse galëjo bûti saugomos vi-
sos bendruomenës grûdø atsargos ir kt., o vëliau, piliakal-
niams-slëptuvëms tampant gentinës diduomenës pilimis-re-
zidencijomis, ir surinkta duoklë
50
. I tûkstantmeèio antrosios
pusës kultûrinio sluoksnio likuèiai piliakalnyje labai menki,
taèiau tam tikri poþymiai (ûkinës duobës bei kai kurie buiti-
nës paskirties radiniai) leidþia spëti, kad paskutiniame I tûks-
tantmeèio ketvirtyje ðio piliakalnio, skirtingai nei Mindaugo
sosto piliakalnio, teritorijoje vël pradëta nuolat gyventi. Tai
sietina su gentinës diduomenës iðsiskyrimu, vykusiu apie
IX–X a.
51 
Be abejonës, bendruomenës pilaitës-slëptuvës ne-
galëjo ið karto pakeisti feodalinë pilis. Turëjo bûti pereina-
masis laikotarpis, kai bendruomeninius átvirtinimus palaips-
niui uzurpuoja turtingieji bendruomenës nariai, ilgainiui ta-
pæ kunigaikðèiais. Veikiausiai toks procesas vyko ir Aukuro
kalno piliakalnyje. Kada ant Aukuro kalno piliakalnio buvo
pastatyta feodalinë pilis, sunku pasakyti. Tai ávyko X–XIII a.,
labiausiai tikëtina – XII–XIII a.
Nieko negalima pasakyti apie ant Mindaugo sosto pi-
liakalnio nuo V a. vidurio iki II tûkstantmeèio pradþios sto-
vëjusius pastatus ir átvirtinimus. R. Kulikauskienës nuomo-
ne, apie I tûkstantmeèio vidurá þmonës piliakalná apleido, o
gyvenimas èia vël atgijo tik II tûkstantmeèio pradþioje
52
. Eta-
pà, kai èia buvo pastatyta gerai átvirtinta feodalinë pilis, pi-
liakalnio tyrinëtoja datuoja IX–XIII a.
53 
Vis dëlto labiau ti-
këtina, kad iki to laiko piliakalnis nebuvo visiðkai apleistas,
50
Tautavièius A. Vidurinis geleþies amþius Lietuvoje (V–IX a.). Vilnius, 1996, p. 12–15.
51
Ten pat, p. 280-285.
52
Kulikauskienë R. Kà slepia Kernavës piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas, Nr. 3, Vilnius,
1984, p. 14.
53
Volkaitë-Kulikauskienë R. Lietuva valstybës prieðauðriu. Vilnius, 2001, p. 360.
62
jame stovëjo pilaitë-slëptuvë, kurios pëdsakai sunaikinti áren-
giant iki 1365 m. egzistavusià pilá – ant Aukuro kalno pilia-
kalnio stovëjusios pagrindinës pilies prieðpilá.
Geleþies amþiaus neátvirtinta gyvenvietë ant Pilies kal-
no piliakalnio atsiranda I tûkstantmeèio viduryje. Á Neries
(Pajautos) slëná besileidþiantys piliakalnio ðlaitai statûs, iki
30 m aukðèio. Ðiaurëje ir ðiaurës vakaruose nuo gretimø aukð-
tumø piliakalná skiria 150 m ilgio pylimas, kurio aukðtis aikð-
telës pusëje siekia 3,5–4 m, iðorinëje pusëje – 5,5–6 m. Uþ jo
yra griovys, kurio virðutinës dalies plotis – 20–25 m, gylis –
2,7–3,5 m. Piliakalnio aikðtelë 180 m ilgio, 100 m ploèio. Tu-
rimi archeologiniø tyrinëjimø duomenys liudija, kad I tûks-
tantmeèio pirmojoje pusëje piliakalnis nebuvo gyvenamas.
Gyvenvietë uþëmë tik rytinæ aikðtelës dalá. Ankstyvo-
jo etapo kultûrinis sluoksnis geriau iðliko tik duobëse ir pir-
minio pavirðiaus ádubimuose. Vidurinio geleþies amþiaus lai-
kotarpiui priklauso akmenimis iðgrásta ûkinë duobë ir daug
dideliø stulpavieèiø. Aptikta gana panaðiø 25–30 cm sker-
smens, 20–40 cm gylio plokðèiadugniø stulpavieèiø – pasta-
tø karkasà sudariusiø stulpø liekanø. Stulpai buvo masyvûs,
gana giliai ákasami á natûralø molingà piliakalnio pavirðiø.
Ðios stulpavietës sudaro dvi lygiagreèias viena kitai eiles, at-
stumas tarp eiliø – 5–5,5 m, atstumas tarp stulpø eilëse – 0,3–
0,7 m. Tai pastato, kurio ilgio nepavyko nustatyti, pëdsakai.
Gyvenimas Pilies kalno piliakalnio gyvenvietëje tæsë-
si ir II tûkstantmeèio pradþioje. Ðio laikotarpio kultûrinio
sluoksnio likuèiai labai menki – aiðkesnës sistemos nesuda-
ranèios stulpavietës ir keramikos fragmentai. Tuo laiku èia
buvo neátvirtinta gyvenvietë.
Apie V a. vid.–IX a. Kernavëje buvusius gynybinius
átvirtinimus, jø konstrukcijà ir bendrà gynybinës sistemos
struktûrà spræsti sunku dël duomenø stokos. Veikiausiai to
meto Kernavëje buvo 1–3 piliakalniai-slëptuvës. Jø likuèiai
sunaikinti pertvarkant Aukuro kalno ir Mindaugo sosto pi-
liakalnius, R. Volkaitës-Kulikauskienës teigimu, IX–XII a.,
63
árengiant èia pilá
54
. Be abejonës, II tûkstantmeèio pradþioje
Kernavëje buvo árengta pilis ant Aukuro kalno piliakalnio
bei átvirtintas Mindaugo sosto piliakalnio ir tikriausiai Liz-
deikos kalno piliakalnio prieðpilis. Apie Kernavæ palietusius
karinius konfliktus iki XIII a. neturime jokiø duomenø. Ker-
navës, kaip vieno svarbiausiø Rytø Lietuvos centrø, reikðmë
tolydþio didëjo, taèiau spræsti apie to meto kernaviðkiø kari-
næ organizacijà galime tik pagal bendras to meto karybos plët-
ros tendencijas (genties diduomenës iðsiskyrimas ir su tuo
susijæs kariaunos atsiradimas bei kt.). Tai ne vietiniø, bet pla-
tesniø tyrinëjimø tema.
Ginklø, kuriuos neabejodami galëtume priskirti vidu-
riniam geleþies amþiui (iðskyrus minëtus V a. datuojamus
radinius) Kernavëje nerasta. Galbût vidurinio ir ypaè vëly-
vojo geleþies amþiaus laikotarpiui bûtø galima priskirti kai
kuriuos strëliø antgalius, taèiau, norint tiksliau juos suklasi-
fikuoti pagal tipus ir datuoti, reikalinga detali analizë.
Unikaliausias ginkluotës pavyzdys, rastas Kernavëje,
yra analogø Lietuvoje ir kaimyniniuose kraðtuose neturintis
bronzinis strëlës antgalis (5 pav.), aptiktas giliai ásmigæs á áþe-
mio smëlá Pajautos slënyje, ðalia Mitkiðkiø vienkiemio. Ant-
galio ilgis – 6,8 cm, plotis – 1 cm, storis – 0,7 cm. Antgalis
lietas sudedamoje ið dviejø daliø formoje. Plunksna – suplo-
to rombo skerspjûvio, jos ðonuose yra grioveliai, skirti aero-
dinaminëms strëlës savybëms pagerinti. Ties perëjimu á ap-
valaus skerspjûvio smailëjanèià ákotæ yra neþymus laiptelis.
Nustatyti antgalio kilmæ ir chronologijà labai sudëtinga. Ar-
timos formos antgaliai X–XI a. po Kr. buvo naudojami Pietø
Sibire – Chakasijoje, Tuvoje, bet neatmetama prielaida, jog
tai gali bûti ir vietos meistro gaminys. Vis dëlto labiau tikëti-
na, kad ðis antgalis priklauso strëlei, kuri pateko á Lietuvà ið
kitø kraðtø. Remdamiesi èia nurodyta artimø formø antgaliø
chronologija, ðá antgalá skiriame vëlyvajam geleþies amþiui.
54
Ten pat, p. 360–361.
64
Aukuro kalno piliakalnyje
rastas átveriamasis svaidomosios ie-
ties antgalis lauro lapo formos
plunksna, datuojamas vëlyvuoju ge-
leþies amþiumi. Jo ilgis – 11,8 cm,
plunksnos plotis – 2,5 cm, storis – 0,7
cm. Lietuvoje ankstyviausios svaido-
mosios ietys atsirado apie VII a., bu-
vo naudojamos vëlyvajame geleþies
amþiuje ir vëliau, net iki XVI a.
55 
Taip pat vëlyvuoju geleþies
amþiumi datuojamas ðalmo apsaugi-
nio þiedelinio kaklo tinklo fragmen-
tas, aptiktas Aukuro kalno piliakal-
nyje. V–XII a. etapui (dalis galbût ið
senojo geleþies amþiaus laikotarpio)
priklauso siauraaðmeniai kirviai bei
jø nuolauþos, rastos Kernavës arche-
ologiniø paminklø komplekse. Ðie
universalûs dirbiniai buvo skirti dar-
5 pav. Bronzinis strëlës
antgalis, rastas Pajautos
slënyje
55
Volkaitë-Kulikauskienë R. Ginklai // Lietuviø materialinë kultûra IX–XIII amþiuje. T. 2.
Vilnius, 1981, p. 9.
bui ir kovai. Vëlyvuoju geleþies amþiumi datuotinas kalavi-
jas, rastas Aukðtutiniame mieste. Já aptarsime kartu su kitais
kalavijø fragmentais apþvelgdami XIII–XIV a. ginklus.
4 etapas (XIII–XIV a.)
Ðis laikotarpis – didþiausio Kernavës iðkilimo ir su-
klestëjimo metas. Neabejotina, kad ðiuo laikotarpiu egzista-
vo kunigaikðèio rezidencija – pilis, átvirtinti prieðpiliai, ne-
aiðkios paskirties Þvalgakalnio piliakalnis, átvirtinta Aukð-
tutinio miesto dalis Pilies kalno piliakalnio teritorijoje bei ne-
átvirtinta jo dalis, esanti á ðiauræ nuo Lizdeikos kalno pilia-
kalnio, Þemutinis miestas Pajautos slënyje. Viduramþiø Ker-
navë – vienas svarbiausiø politiniø, ûkiniø, gynybiniø ir gal-
bût dvasiniø Lietuvos valstybës centrø.
65
Strateginë Aukuro kalno piliakalnio padëtis (ðis pilia-
kalnis – centrinis, geriausiai apsaugotas visame piliakalniø
komplekse), stipriø átvirtinimø pëdsakai ir itin gausiai pilia-
kalnyje randami prabangà liudijantys dirbiniai patvirtina
prielaidà, jog ant ðio piliakalnio viduramþiais buvo pagrin-
dinë Kernavës pilis ir kunigaikðèio dvaras.
Labai nedaug tegalima pasakyti apie Aukuro kalno
piliakalnio pastatus ir átvirtinimus, egzistavusius iki 1365 m.
gaisro. Su XIII a.–XIV a. pirmosios pusës kultûrinio sluoks-
nio horizontu siejama tik dalis radiniø ir molinës krosnies
likuèiai. Tikriausiai ant Aukuro kalno piliakalnio stovëjusi
pilis daugeliu aspektø panaði á ant Mindaugo sosto piliakal-
nio iki 1365 m. stovëjusá prieðpilá.
Po gaisro Aukuro kalno piliakalnyje nebuvo atlieka-
mi tokie dideli rekonstrukciniai darbai kaip Mindaugo sosto
piliakalnyje. Degësiai buvo sustumti á aikðtelës pakraðèius,
galbût nuþerti nuo ðlaitø ir pastatyta nauja galinga pilis. Jos
sienø pagrindà aikðtelës pakraðèiuose, kaip ir Mindaugo sosto
piliakalnyje, sudarë 50–60 cm ploèio vidutinio dydþio akme-
nø juosta. Masyvûs, akmenimis sutvirtinti vertikalûs stulpai
laikë ið horizontaliø ràstø suklotà gynybinæ sienà – galerijà,
turëjusià pastogæ su ðaudymo angomis. Galerijos plotis – 3–
3,5 m. Ið lauko pusës siena buvo padengta molio tinku, kuris
buvo atsparesnis padegamosioms strëlëms bei padëjo iðlai-
kyti ðilumà kiemo pusëje buvusiose patalpose.
Sienos apatinëje dalyje, iðorinëje pusëje, buvo eilë nu-
smailintø kuolø, átvirtintø horizontaliai arba nulenktø á ðlai-
to apaèià. Dël ðios papildomos gynybos priemonës prieðui
gerokai sunkiau buvo prieiti prie pilies sienø.
Aukuro kalno rytinio ðlaito apatinëje dalyje, toje pu-
sëje, kur tekëjo Pajautos upelis, rasta labai daug sutvirtinan-
èiø ðlaità akmenø. Atsekti net trys grindiniø sluoksniai. Ma-
tyt, siekiant apsaugoti piliakalná nuo pavasario potvyniø metu
iðtvinstanèio upelio griaunamojo poveikio, apsauginiai grin-
diniai buvo periodiðkai taisomi.
66
Tarp Mindaugo sosto ir Aukuro kalno piliakalniø ið-
kastas griovys buvo 2–2,2 m gilesnis nei dabar. Vienoje vie-
toje per já ið þvyro ir molio buvo supiltas apie 2 m aukðèio
pylimas. Ðis pylimas supiltas siekiant reguliuoti vandens ly-
gá tarp Mindaugo sosto, Aukuro kalno bei Pilies kalno pilia-
kalniø esanèiame griovyje. Kernavës piliakalniø komplekse
buvo visa grioviø ir pylimø sistema, reguliavusi vandens
srautus ir leidusi panaudoti Pajautos upelio bei gausiø ðalti-
niø vandená papildomoms vandens uþtvaroms Aukuro kal-
no prieigose ið ðiaurinës, ðiaurës rytø ir ðiaurës vakarø pu-
sës árengti. Kunigaikðèiø rezidencija buvo ið trijø pusiø ap-
supta griovio su vandeniu.
Mindaugo sosto piliakalnio iki XIV a. antrosios pusës
teritorijoje egzistavusio prieðpilio liekanos buvo beveik sunai-
kintos atliekant rekonstrukcijà po prieðø antpuolio 1365 m. Ga-
lima pasakyti, kad iki 1365 m. piliakalnio aikðtelæ juosë medinë
gynybinë siena, padengta molio tinku, turëjusi 1,40–1,55 m plo-
èio akmeniná pamatà, vietomis sutvirtintà molio skiediniu. Pa-
mato aukðèio nustatyti nepavyko, nes didelë jo dalis suardyta,
iðimti akmenys panaudoti naujo prieðpilio konstrukcijoms su-
tvirtinti. Piliakalnio aikðtelëje stovëjo pastatai, ræsti ið horizon-
taliø ràstø, taip pat stulpiná karkasà turëjæ pastatai. Pavyko rasti
tik ràstø pëdsakus, stulpavietes bei krosnies pado liekanas. Pa-
statø sienos ið iðorës buvo padengtos molio tinku (Kulikaus-
kienë R., 1984, p. 14). Piliakalnio pastatuose ir aikðtelëje vieto-
mis buvo lentø grindys, plûkto molio aslos ir akmenø grindinë-
liai. Kieme bûta ávairaus dydþio ûkiniø duobiø.
1365 m. gaisrui visiðkai sunaikinus ant piliakalnio sto-
vëjusius pastatus, netrukus èia buvo árengtas naujas átvirtin-
tas prieðpilis (6 pav.). Taèiau prieð tai buvo atlikti dideli re-
konstrukciniai darbai. Pirmiausia atgabenta daug smëlio, ant
viso aikðtelës pavirðiaus supiltas 0,5–1,5 m storio sluoksnis,
palaidojæs degësius ir griuvësius. Virð jo suplûktas 0,3–0,8 m
storio molio sluoksnis, kuriuo buvo siekiama sustiprinti iðly-
gintà aikðtelæ. Atrodo, kad molio sluoksnis storesnis po stati-
niais. Paskutiniame piliakalnio gyvavimo etape aikðtelæ juosë
67
ilgas pastatas, kurio paskirtis buvo keleriopa. Pastato karkasà
sudarë taðyti 11x25 cm, 11x26 cm skersmens ràstai, kurie tam
tikru atstumu buvo ákasami á þemæ ir sustiprinami akmeni-
mis. Tarpai tarp karkaso ràstø buvo uþpildomi horizontaliais
ràstais ir akmenimis. Sienos buvo padengiamos molio tinku.
Pastato plotis – apie 3,4 m, stogas veikiausiai buvo vienðlai-
tis
56
. Aikðtelës pakraðèiu, kur buvo iðorinës pastato sienos (kar-
tu ir gynybinës prieðpilio sienos), sudëtas akmenø pamatas,
sustiprintas moliu. Pastatas buvo suskirstytas á atskiras patal-
pas. Jokiø patalpø apðildymo árenginiø pëdsakø nepastebëta.
Dviejose vietose rasta suanglëjusiø grûdø. Ðalia vienos ið pa-
talpø, kurioje buvo aptikta grûdø liekanø, rasta cilindrinë spy-
na. Turbût ðia spyna buvo rakinamos grûdø saugyklos durys.
6 pav. Mindaugo sosto piliakalnio prieðpilio, datuojamo XIV a. antràja puse,
rekonstrukcinis pieðinys. Autorë – Regina Volkaitë-Kulikauskienë,
dailininkas – Jurijus Sazonovas
56
Kulikauskienë R. Kà slepia Kernavës piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas, Nr. 3, Vilnius,
1984, p. 14.
68
XIII ir XIV a. sluoksniuose rasta analogiðkø dirbiniø
(geleþiniø peiliø, skustuvø, ávairiø apkalø, keramikos ðukiø),
taèiau XIV a. antrosios pusës sluoksnyje nerasta verpstukø
ir kitø moterø darbà liudijanèiø dirbiniø, didesniø ûkiniø
duobiø, þidiniø ir kitø nuolatiná ir intensyvø gyvenimà pi-
liakalnio teritorijoje liudijanèiø objektø. Mindaugo sosto pi-
liakalnio funkcijos iki 1365 m. gaisro ir po jo skyrësi. Iki su-
griovimo piliakalnio prieðpilis buvo gynybinis-gyvenama-
sis, jame virë áprastas kasdienis gyvenimas. Po rekonstrukci-
jos prieðpilis tikriausiai tapo tiktai gynybiniu statiniu, kuria-
me buvo laikomos maisto (turbût ir ginklø) atsargos.
Prieðpilyje, ið ðiaurës pusës dengusiame pilies Au-
kuro kalno piliakalnio prieigas, tikriausiai budëjo negausi
kariø águla.
Ant Lizdeikos kalno piliakalnio XIII–XIV a. buvo ryti-
nis Kernavës pilies prieðpilis, o prieð tai galbût – piliakalnis-
slëptuvë, kuriuo naudojosi ðalia piliakalnio buvusios vidu-
riniuoju geleþies amþiumi datuojamos neátvirtintos gyven-
vietës bendruomenë. Didelæ dalá piliakalnio nuplovë Pajau-
tos upelis. Ið ðiaurës ir vakarø piliakalná juosia gilios dau-
bos, pietinis ðlaitas leidþiasi á Neries (Pajautos) slëná. Ðlaitai
statûs, 25–30 m aukðèio. Rytuose, kur piliakalnis siekia aukð-
tumà, supiltas 4,5 m aukðèio kûgio pavidalo pylimas (iðori-
nëje pusëje jo aukðtis siekia 6 m), uþ jo buvo du grioviai (vir-
ðutinës dalies plotis – 2–3 m, gylis – 1–1,5 m, tarpas tarp grio-
viø – 20 m). Piliakalnis archeologø netyrinëtas.
Pilies kalno piliakalnio teritorijoje XIII–XIV a. buvo
aukðtutinë átvirtinta viduramþiø Kernavës miesto dalis, uþ-
ëmusi apie 2 ha plotà. Ðiame piliakalnyje atsekti du XIII–XIV
a. kultûrinio sluoksnio horizontai, sietini su 1365 ir 1390 m.
prieðø antpuoliais. Pylimas piltas dviem etapais. Pirmas ne-
aukðtas (iki 0,8 m aukðèio) pylimëlis supiltas iki 1365 m. At-
rodo, kad ant pylimëlio bûta kaþkokiø statiniø, galbût staèiø
ràstø tvoros. Po 1365 m. pylimas gerokai paaukðtintas ir pa-
platintas, taèiau jokiø karkaso pëdsakø nepastebëta. Iðtyrus
dalá piliakalnio aikðtelës, rastos trijø pastatø liekanos.
69
Pilies kalno piliakalnio teritorijoje gyventa ávairiø spe-
cializacijø amatininkø ir tikriausiai pirkliø. Jø kasdienio gy-
venimo sàlygos buvo panaðios kaip ir Þemutinio miesto Pa-
jautos slënyje gyventojø, tik pavasará sodybø neuþliedavo pa-
tvinusios Neries vandenys, o gresiant prieðø antpuoliui, dau-
giau vilèiø iðsaugoti savo turtà teikë piliakalnio átvirtinimai.
Þvalgakalnis (Kriveikiðkiø piliakalnis) yra atokiau nuo
pagrindinio Kernavës piliakalniø komplekso, 0,4 km á piet-
ryèius nuo Lizdeikos kalno piliakalnio. Vakarinis ir pietinis
ðlaitai leidþiasi á Neries ir Kernavëlës slëná, yra statûs, 20–22
m aukðèio. Ðiaurëje nuo gretimos aukðtumos piliakalná ski-
ria 4 m aukðèio kûgio pavidalo pylimas, rytuose – griovys.
Aikðtelë maþytë – 11 m ilgio, 5 m ploèio. Pylimo virðuje rasta
átvirtinimø liekanø, supiltiniame sluoksnyje – viena grublë-
tosios keramikos ir keletas þiestø puodø ðukiø.
Þvalgakalnio piliakalnis galëjo bûti skirtas brastoms
per Nerá aukðèiau Mitkiðkiø vienkiemio stebëti ir kontroliuoti.
Nuo piliakalniø gerai matomos brastø prieigos, nuo jø palei
Þvalgakalná link pagrindiniø piliakalniø ëjæs kelias. Vidu-
ramþiais, kai didumà Pajautos slënio rytinës dalies uþëmë
pelkës, tai buvo patogiausia susisiekimo trasa. Galbût viena
ið piliakalnio funkcijø buvo bûti kernaviðkiø slëptuve prie-
ðø antpuolio atveju.
Apie viduramþiø kernaviðkiø karinæ organizacijà rem-
damiesi archeologiniais duomenimis beveik nieko negalime
pasakyti. Staigaus prieðø antpuolio metu savo gyvybes ir turtà
stodavo ginti visi gyventojai. Jei prieðas bûdavo pastebëtas
ið anksto, dalis gyventojø (moterys, vaikai, seniai) galëdavo
pasitraukti á gretimus kalvotus ir pelkëtus miðkus.
Tokiame svarbiame ankstyvosios Lietuvos valstybës
centre kaip Kernavë turëjo bûti rinktinis kunigaikðèio kariau-
nos bûrys. Tyrinëjant Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynà neap-
tikta jokios archeologinës medþiagos, kuri bylotø apie kariø
sluoksnio egzistavimà viduramþiø Kernavëje. Galbût kariai
buvo laidojami kitoje vietoje
57
.
57
Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas ir Rytø Lietuvos senkapiai // Baltø archeologija,
1998 Nr. 1(11–12), p. 46.
70
Raðytiniai ðaltiniai liudija buvus tris didelius prieðø
þygius á Kernavæ. 1279 m. kalavijuoèiai nusiaubë Kernavës
apylinkes, o 1365 ir 1390 m. kryþiuoèiø þygiai baigësi Ker-
navës miesto ir pilies komplekso sunaikinimu. Archeologi-
nëje medþiagoje aiðkiai atsekami dviejø paskutiniøjø ant-
puoliø pëdsakai.
1365 m. ávyko arðios gynëjø kautynës su kryþiuoèiø ir
jø sàjungininkø kariuomene. Pavienius kautyniø momentus
padeda atsekti ir archeologiniø tyrimø duomenys.
Gyventojai tikriausiai spëjo pasitraukti ið miesto Pa-
jautos slënyje á piliakalnius, taèiau antpuolis buvo gana stai-
gus, todël turtà teko slëpti paskubomis. Tai liudija ir Pilies
kalno piliakalnyje aptiktas iðtraukto kuolo duobutëje pasku-
bomis paslëptas lietuviðkø sidabriniø pusapvalës lazdelës
formos lydiniø lobis.
Aukuro kalno piliakalnis buvo apðaudytas nuo tarp
ðio ir Pilies kalno piliakalnio esanèios griovos pusës bei ið
Pajautos slënio. Tai pavyko nustatyti atlikus dalies piliakal-
nyje rastø arbaleto strëliø antgaliø padëties analizæ. Kai ku-
rie antgaliai buvo giliai ásmigæ á kultûriná sluoksná, o vienas
ilgas, masyvus antgalis rastas áþemyje, vertikalioje padëtyje.
Tai rodo, kad buvo ðaudoma labai aukðta trajektorija, kai strë-
lës krito ant gynëjø galvø „tarsi ið dangaus“. Mindaugo sos-
to piliakalnyje rasto arbaleto strëlës antgalio padëtis liudija,
kad ðis piliakalnis buvo apðaudytas ið ðiaurës rytø pusës.
Taigi prieðo kariai ðaudë á prieðpilá ir nuo aukðtumos, su ku-
ria jungiasi Lizdeikos kalno piliakalnis.
Sunku kà nors pasakyti apie gynëjø veiksmus. Ant Au-
kuro kalno buvusios pilies gynëjai kovësi pilies sienø virðu-
tinëje dalyje, galerijose, kur turëjo bûti ðaudymo angos. Lai-
mëti pavyko kryþiuoèiams ir jø sàjungininkams. Mûðis bai-
gësi dideliu gaisru, sunaikinusiu piliakalnio teritorijoje sto-
vëjusius pastatus. Miestas Pajautos slënyje nesudegë, taèiau
keliems ar net keliolikai metø liko apleistas ir sunyko.
Per keletà ar keliolika metø Kernavës gynybinis kom-
pleksas buvo atstatytas, dar labiau sutvirtintas, ypaè pilia-
71
kalniø aikðtelës ir pastatai, taèiau Pilies kalno gynybiniai átvir-
tinimai nebuvo iki galo baigti – ant pylimø nepastatytos gy-
nybinës sienos ar bent jau aðtriakuoliø tvoros. Tai liudija vals-
tybës valdovus neteikus Kernavei iðskirtinës strateginës reikð-
mës, nors etnografinëje Rytø Lietuvoje savo dydþiu ir ûkine
reikðme jai teprilygo Vilnius. XIV a. antroje pusëje jau buvo
akivaizdu, kad efektyviai pasiprieðinti Kryþiuoèiø ordino ka-
riuomenei galës tik mûrinës pilys, kokios buvo statomos, pa-
vyzdþiui, Kaune, Gardine, Senuosiuose Trakuose ir kitur.
Kernavëje mûriniai pastatai net nepradëti statyti.
Raðytiniai ðaltiniai liudija, kad 1390 m. kernaviðkiai
patys padegë pilá, prieðpilius ir pasitraukë. Vadinasi, besiar-
tinantis prieðas buvo pastebëtas ið anksto. Apie tai galëjo pra-
neðti þvalgai. Taip pat tikëtina, kad Neries pakrantëse egzis-
tavo signaliniø piliakalniø sistema. Galbût tokios paskirties
galëjo bûti piliakalnis, esantis deðiniajame Neries krante, apie
10 km þemiau Kernavës, netoli Èiobiðkio miestelio. Ðis pilia-
kalnis, nuo seno vadinamas Þvalgakalniu, datuojamas II tûks-
tantmeèio pradþia
58
.
Po 1390 m. Kernavës gynybinis kompleksas nustojo
egzistuoti.
Viduramþiø Kernavëje ginklø rasta gana nedaug (ið-
skyrus strëliø antgalius). Tik vienas ginklas – kovos peilis
1998 m. rastas Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne
59
. Ginklai –
labai svarbûs daiktai, prieðo geidþiamas grobis, todël po
1365 m. antpuolio likæ þuvusiø kariø ginklai, be abejo, tu-
rëjo bûti surinkti. 1390 m. antpuolio metu gyventojai pasi-
traukdami paliko daug buities daiktø, taèiau ginklus sten-
gësi pasiimti su savimi.
Kernavëje nerasta në vieno sveiko kalavijo. Aukðtuti-
niame mieste buvusioje sodyboje prie pat áþemio, rasta ke-
turgubai sulankstyta dviaðmenio kalavijo geleþtës dalis (36
cm ilgio, 3,5 cm ploèio). Ðalia – Z tipo kalavijo rankenos dalis
58
Zabiela G. Lietuvos medinës pilys. Vilnius, 1995, p. 261.
59
Vëlius G. Kernavës miesto bendruomenë XIII–XIV amþiuje. Daktaro disertacija.
Humanitariniai mokslai, istorija (05H). Vilnius, 2001, p. 93.
72
su buoþele, be skersinio. Buoþelë ornamentuota, padengta
sidabru. Ðis radinys analogiðkas Z tipo kalavijui, rastam Uk-
mergës apylinkëse ir datuojamam XII–XIII a. Kernavëje aptik-
to kalavijo dalys (7 pav.) rastos ne pirminëje vietoje. Veikiau-
siai ðis radinys á sodybos teritorijà pateko ið suardyto deginti-
nio kapo, buvusio visai kitoje vietoje
60
. V. Kazakevièius Z ti-
po kalavijus datuoja X a. antràja puse–XII a.
61 
Aukuro kalno
piliakalnio papëdëje rasta þalvarinë masyvi kalavijo rankenos
buoþë, kurios pavirðius puoðtas keturiais iðkilimais – briau-
nomis. Paèiame Aukuro kalno piliakalnyje rasta kalavijo ran-
kenos skersinio dalis. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyno terito-
rijoje atsitiktinai rasta tuðèiavidurë kalavijo buoþë
62
.
7 pav. Kalavijo dalys, rastos Aukðtutiniame mieste, sodybos kieme
60
Vaièiûnienë D. Kernavës virðutinio miesto (treèio Kernavës piliakalnio „Lizdeikos kalno“ AR
1132 senovës gyvenvietës) 1999 metø archeologiniø tyrinëjimø ataskaita. Lietuvos istorijos
instituto rankraðtynas, byla [toliau – LII R B] 3304, p. 18–20. Vaièiûnienë D. Kernavës
virðutinio miesto tyrinëjimai // ATL 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p. 133.
61
Kazakevièius V. IX–XIII a. baltø kalavijai. Vilnius, 1996, p. 77.
62
Vëlius G. Kernavës–Kriveikiðkiø kapinynas. 1996 m. archeologiniø tyrinëjimø ataskaita. LII
R B. 2648, p. 42.
73
Þemutiniame mieste rasta raginë kalavijo makðties
apkala, ið ðonø puoðta figûrinëmis ataugëlëmis. Apkalos
kraðtuose buvo dvi geleþinës kniedës su keturkampëmis
plokðtelëmis. Aukuro kalno piliakalnyje rastas á makðties galo
geleþinæ apkalà panaðus geleþinis dirbinys.
49 cm ilgio, 3,6 cm ploèio ties kriaunomis, su trikampio
skersinio pjûvio geleþte kovos peilis (8 pav.) rastas Kernavës–
Kriveikiðkiø kapinyne, 18–20 metø amþiaus vyro kape Nr.
160. Prie kriaunø medinëmis kniedëmis pritvirtinta medinë
rankena su 1,6 cm ploèio þalvariniais apkaustais ties geleþtës
pradþia. Radinys datuojamas XIV a.
63
63
Vëlius G. Kernavës miesto bendruomenë XIII–XIV amþiuje. Daktaro disertacija.
Humanitariniai mokslai, istorija (05H). Vilnius, 2001, p. 93.
8 pav. Kovos peilis, rastas Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne
74
9 pav. Geleþinis ámovinis ietigalis,
rastas Aukuro kalno piliakalnyje
Geleþinis ámovinis ieti-
galis (9 pav.) rastas Aukuro kal-
no piliakalnyje. Jo ilgis – 175
mm, plunksna – 113x32 mm,
ámovos skersmuo – 25 mm.
Geleþinë rombinio
skersinio pjûvio ietigalio
plunksna rasta Pilies kalno pi-
liakalnyje, XIII–XIV a. sluoks-
nyje. Jos ilgis – 9,2 cm, plotis
– 2,4 cm, storis – 0,6 cm.
Dvi geleþiniø ietigaliø
ámovos aptiktos Mindaugo
sosto piliakalnyje
64
.
Þemutiniame mieste
rastas vienintelis kovos (dai-
lidës?) kirvis (10 pav.), kurio
matmenys – 56x83 mm, bei
daugiabriaunio formos 21x40
mm geleþinë buoþë su 16 mm
skersmens skyle kotui per vi-
durá
65
. Daugiabriaunio for-
mos buoþës buvo plaèiai nau-
dojamos senojoje Rusioje.
Tikriausiai kariui pri-
klausë Aukuro kalno piliakal-
nyje, permaiðytame sluoksny-
je, rastas geleþinis átveriama-
sis peilis tiesia nugarële su
grioveliu kraujui nubëgti vir-
ðutinëje aðmenø dalyje. Jo
matmenys – 133x15x4,5 mm.
10 pav. Geleþinis kovos (dailidës?)
kirvis, rastas Þemutiniame mieste
64
Kulikauskienë R., Kulikauskas P. Kernavës piliakalnio (vadinamo „Mindaugo sostu“) ir Kernavës
pilkapiø tyrinëjimai 1981 m. Ataskaita. LII R B. 975, p. 33; Kulikauskienë R. Kernavës piliakalnio,
vad. „Mindaugo sostu“, 1982 m. tyrinëjimai. Ataskaita. LII R B. 992, p. 34.
65
Karnatka G. Miesto Pajautos slënyje, Ðirvintø raj., tyrinëjimai 1992 m. Ataskaita. LII R B.
2219, p. 26.
75
Kernavëje, daugiausia Aukuro kalno piliakalnyje, ras-
ta apie 30 strëliø antgaliø arba jø fragmentø (ákoèiø). Didþiàjà
jø dalá sudaro ávairaus dydþio átveriamieji (11 pav.) ir ámovi-
niai arbaleto strëliø antgaliai. Beveik visi antgaliai priklauso
1365 m. gaisro sluoksniui. Tais metais antpuolyje dalyvavo
kryþiuoèiai bei jø sàjungininkai, Butauto vedami lietuviai, tad
á Kernavës gynëjus skriejo ne tik vokiðkos, bet ir lietuviðkos
strëlës. Ið kryþiuoèiams nebûdingø antgaliø paminëtini 2 ylos
formos antgaliai, rasti Aukuro kalne. Antgaliø ilgis atitinka-
mai – 8,2 ir 8,8 cm, plunksnø ilgis – 6,2 ir 5,2 cm, plotis – 0,9 ir
1,2 cm, storis – apie 0,3 cm. Manoma, kad tokio tipo antgaliai,
11 pav. Geleþinis átveriamasis
arbaleto strëlës antgalis, rastas
Þemutiniame mieste
bûdingi XIII–XIV a., pateko á
Lietuvà ið slavø þemiø
66
. Min-
daugo sosto ir Aukuro kalno
piliakalniuose rasti átveria-
mieji antgaliai plokðèia tri-
kampe plunksna turi daug
analogø Lietuvos archeologi-
nëje medþiagoje
67
. Be to, ap-
tikta ir kitø formø strëliø ant-
galiø, kurie tipologiðkai gali
bûti sugrupuoti tik atlikus
nuoseklesnius tyrimus. Ðie
antgaliai veikiausiai yra prie
pilies vykusiø kovø reliktai.
Apsauginës ginkluo-
tës liekanos labai menkos.
Mindaugo sosto piliakalnyje
rastas 92 mm skersmens ap-
valus geleþinis apkalas su
skylutëmis pakraðèiuose
68
.
Galbût tai plokðèias antsky-
66
Zabiela G. Lietuvos medinës pilys. Vilnius, 1995, p. 123.
67
Ten pat, p. 122.
68
Kulikauskienë R., Kulikauskas P. Kernavës piliakalnio (vadinamo „Mindaugo sostu“) ir
Kernavës pilkapiø tyrinëjimai 1981 m. Ataskaita. LII R B. 975, p. 33.
76
dis. Aukðtutiniame mieste rasta keletas grandininiø marðki-
niø fragmentø
69
.
Taigi XIII–XIV a. Kernavëje praktiðkai buvo naudojami
visø to meto Lietuvoje þinomø rûðiø ginklai. Be to, gynyboje ga-
lëjo bûti naudojami ir kiti archeologiðkai sunkiai nustatomi bû-
dai – akmenø, ràstø svaidymas, karðto vandens liejimas ir pan.
Daugiau suþinoti apie praeities kovas padeda osteo-
loginiuose objektuose matomos traumos (kaulø lûþiai), daþ-
niausiai siejamos su neramiais senovës ávykiais. Buvo ko-
vojama ne tik su iðorës prieðais, be abejonës, pasitaikydavo
rimtø konfliktø ir bendruomenës viduje. Kai kurias trau-
mas sukeldavo buitiniai suþalojimai. Èia paminësime tik
tuos XIII–XIV a. kernaviðkiø suþalojimus, kurie galëjo atsi-
rasti kariniø konfliktø metu.
Kernavës–Kriveikiðkiø kapinyne rastø keturiø asme-
nø griauèiuose pastebëti vadinamieji gynybiniai suþalojimai,
kai þmogus, stengdamasis apsiginti nuo smûgio á galvà, ban-
do uþsidengti kaire (retai – deðine) ranka, kuri smûgio metu
sulauþoma. Visais keturiais atvejais lûþimai sugijo
70 
. Ilgieji
lûþæ kaulai taisyklingai nesuauga, jei nebûna imobilizuoti.
Suþalotiems þmonëms buvo tvirtinami átvarai. Tai liudija eg-
zistavus pirminæ traumatologinæ pagalbà. Be to, tiriant vyrø
kapus pastebëta þastikauliø, ðlaunikauliø, skruostikauliø lû-
þiø bei sugijusi kirstinë momens kaulo þaizda.
Kape Nr. 164 palaidoto 50–55 metø amþiaus vyro galva
buvo ne antropologinëje padëtyje. Galbût ji buvo nukirsta. Deja,
neiðliko kaklo slanksteliø, kurie leistø patikrinti ðià prielaidà.
Þiauraus nuþudymo, ávykusio tikriausiai XIII a. pra-
dþioje, pëdsakø aptikta Þemutiniame mieste, amatininko –
kauladirbio sodybos kieme, ðalia dirbtuvës (pastato Nr. 8). Èia
buvo rastos á þemæ ákastos þmogaus kaukolës dalys. Kitø ske-
69
Vaièiûnienë D. Kernavës virðutinio miesto (treèio Kernavës piliakalnio „Lizdeikos kalno“ AR
1132 senovës gyvenvietës) 1999 metø archeologiniø tyrinëjimø ataskaita. Lietuvos istorijos
instituto rankraðtynas, byla (toliau - LII R B) 3304, p. 12.
70
Vëlius G. Kernavës miesto bendruomenë XIII–XIV amþiuje. Daktaro disertacija.
Humanitariniai mokslai, istorija (05H). Vilnius, 2001, p. 33.
77
leto kaulø nerasta. Atlikus antropologinius tyrimus paaiðkë-
jo, jog tai – 25–35 metø amþiaus vyro kaukolë. Þmogus þuvo
nuo sunkiø smurtiniø suþalojimø, aiðkiai matomø kaukolës
veido dalyje. Kirsta ið virðaus aukai stovint arba klûpant. Nu-
kirsta dalis kairiojo kaktos gumburo ir antakio lanko. Iðliku-
sios suþalojimø linijos liudija, kad ginklo aðmenys buvo kiek
iðtrupëjæ
71
. Aukos mirties aplinkybës nëra aiðkios. Galva grei-
èiausiai buvo nukirsta ir uþkasta arba uþpilta ðiukðlëmis so-
dybos kieme. Kur dingo likusios kûno dalys – neaiðku.
Neabejotina, kad dalis Kernavës–Kriveikiðkiø kapi-
nyne palaidotø þmoniø yra þuvæ, pavyzdþiui, 1365 m. kry-
þiuoèiø antpuolio metu, taèiau kauluose nëra suþalojimø
pëdsakø. Veikiausiai prieðø ginklai mirtinai kliudë minkð-
tuosius audinius, vidaus organus, taèiau nesuþalojo skeletø.
G. Vëlius bando sieti su 1365 m. ávykiais dalá Kernavës–Kri-
veikiðkiø kapinyno kapø, pirmiausia vienalaikius dvigubus
kapus (Nr. 22, 23, 25, 122). Pirmieji trys dvigubi kapai sudaro
kompaktiðkà grupæ. Keli dvigubi kapai vienoje vietoje liu-
dija vienalaikæ grupës asmenø mirtá.
Antropologiniø tyrimø duomenys liudija, kad XIII–
XIV a. kernaviðkiø gyvenimas buvo gana nelengvas ir nera-
mus. Gyventojai kentë nuo ávairiø ligø, prieðø antpuoliø. Tur-
tinë diferenciacija ir kiti bendruomenës viduje vykæ procesai
kurstë nesantaikà ir tarpusavio vaidus, dalis kuriø, be abejo-
nës, baigdavosi þmoniø suþalojimais ir mirtimi.
71
Jankauskas R., Zakaras A. Traces of skull lesion caused by sharp instrument on the 13 th C.
ad // Medicina Legalis Baltica, 1993, N. 3–4, p. 113–114.
78
Iðvados
Kernavës archeologiniø paminklø komplekso tyrinë-
jimø duomenys suteikia gana daug informacijos apie Rytø
Lietuvos gyventojø statytus gynybinius átvirtinimus, naudo-
tà ginkluotæ ir ðiame regione nuo Kristaus gimimo iki vidu-
ramþiø vykusias kovas. I a. pr. Kr.–XIV a. Kernavës gynybiná
kompleksà galima apibûdinti ðiais pagrindiniais teiginiais:
1. Kernavës raida I a. pr. Kr.–XIV a. – nuosekli gyven-
vieèiø ir átvirtinimø komplekso raida nuo piliakalnyje átvir-
tintos gyvenvietës iki ankstyvøjø viduramþiø miesto.
2. Kernavës apgyvendinimo raida I–XIV a. remiantis
archeologijos paminklø tyrinëjimø duomenimis skirstoma á
keturis pagrindinius etapus: 1) I a. pr. Kr.–II a.; 2) III a.–V a.
vid.; 3) V a. vid.–XII a.; 4) XIII–XIV a.
3. Kernavës gynybinis kompleksas árengtas maksima-
liai iðnaudojant palankias gamtines sàlygas. Tai leido paly-
ginti nedidelëmis darbo sànaudomis pastatyti galingus gy-
nybinius átvirtinimus.
4. I a. pr. Kr.–II a. Kernavëje, ant Aukuro kalno pilia-
kalnio, buvo átvirtinta brûkðniuotosios keramikos kultûros
þmoniø gyvenvietë. Ji sudegë maþdaug tuo paèiu laiku, kai
II–III a. sandûroje á Kernavæ atëjo nauji gyventojai ið vakarø
baltø arealo, atneðæ grublëtosios keramikos gamybos tradi-
cijà. Ateiviai asimiliavo senuosius gyventojus, dalá jø tikriau-
siai iðþudë arba iðvijo. Tikëtina, kad átvirtinta Aukuro kalno
piliakalnio gyvenvietë sudegë ginkluoto konflikto tarp se-
nøjø gyventojø ir atëjûnø metu.
5. Atëjus naujiems gyventojams, gyvenvieèiø tinklas
Kernavëje ir jos apylinkëse labai iðsiplëtë. III a.–V a. vid. – in-
tensyviausio Kernavës apgyvendinimo laikotarpis, neskaitant
viduramþiø epochos. V a. Kernavë patyrë klajokliø (veikiau-
siai hunø) antpuolá. Dël to etninë gyventojø sudëtis nepasi-
keitë. Buvo apleistos gyvenvietës Pajautos slënyje. III a.–V a.
viduryje Kernavëje ëmë formuotis gynybinis kompleksas, ku-
rá ið pradþiø sudarë dvi átvirtintos gyvenvietës (Aukuro kalno
79
ir Mindaugo sosto piliakalniø) bei medgrinda, jungusi pilia-
kalnius su neátvirtintomis gyvenvietëmis Pajautos slënyje.
6. I tûkstantmeèio antroji pusë ir II tûkstantmeèio pra-
dþia – ne toks intensyvus Kernavës apgyvendinimo laikotar-
pis. Kernavë ðiuo laikotarpiu – þemdirbiø gyvenvieèiø kom-
plekso centras, kuriame piliakalniai-slëptuvës iðsiskiriant gen-
tinei diduomenei palaipsniui paverèiami feodalinëmis pilimis.
7. III–XII a. Kernavë – Rytø Lietuvos pilkapiø kultû-
ros gyventojø, sudariusiø lietuviø gentá, vienas centrø, for-
muojantis Lietuvos valstybei XIII a. peraugæs á valstybinës
reikðmës ekonominá ir administraciná-politiná bei gynybiná
centrà. Kaip gentinës, o vëliau valstybinës reikðmës centras,
Kernavë per visà aptariamà laikotarpá iðsiskyrë ið daugelio
vienalaikiø Rytø Lietuvos gyvenvieèiø savo dydþiu, átvirti-
nimø galingumu, ekonominiu pajëgumu.
8. XIII–XIV a. Kernavëje buvo vienas svarbiausiø Lie-
tuvos administraciniø-politiniø, gynybiniø ir ekonominiø
centrø. Tai buvo miestas, kurio daugumos gyventojø pragy-
venimo ðaltiniu tampa ne þemës ûkis ir jam artimos ûkio ða-
kos, bet amatai, prekyba ir karyba.
9. Viduramþiø Kernavës mieste skirtinos trys pagrindi-
nës funkcinës zonos: administracinë-gynybinë (piliakalniai, iðsky-
rus Pilies kalnà), gyvenamoji-gynybinë (Pilies kalno piliakalnis)
bei gyvenamoji (miestas Pajautos slënyje ir miesto dalis á ðiauræ
nuo Lizdeikos kalno piliakalnio). Ant Aukuro kalno piliakalnio
buvo pagrindinë Kernavës pilis ir valdovo rezidencija, kurioje
buvo sukaupta didelë prabangà liudijanèiø daiktø dalis.
10. XIV a. Kernavë buvo du kartus sudeginta prieðø
þygiø metu (1365 ir 1390 m.). Ðiuos istorinius faktus, uþfiksuo-
tus raðytiniuose ðaltiniuose, patvirtina archeologiniø tyrimø
duomenys. Iki 1365 m. gaisro mieste Pajautos slënyje gyventa
intensyviau nei po jo. 1390 m. gaisras sustabdë Kernavës, kaip
vieno svarbiausiø viduramþiø Lietuvos centrø, plëtrà.
11. XIV a. Kernavë buvo vienas svarbiausiø gynybi-
niø centrø Lietuvoje, svarbi pilis vakarinëse Vilniaus priei-
gose, taèiau po 1365 m. kryþiuoèiø antpuolio uþtrukæ gyny-
80
binio komplekso atstatymo ir ávirtinimo darbai ir tai, kad
nebuvo mûriniø statiniø, liudija, jog visos valstybës gynybos
mastu Kernavës reikðmë palaipsniui maþëjo.
Áteikta 2003 -10-01
81
Résumé
L’ensemble défensif de Kernavë
Dr. Aleksas Luchtanas, l’université de Vilnius
Manvydas Vitkûnas, l’université de Vilnius
Les données des recherches dans l’ensemble des
monuments archéologiques de Kernavë donnent beaucoup
d’information sur les fortifications défensives construites par
les habitants de la Lituanie de l’est, sur l’armement usé et sur
les luttes dans cette région pendant la période de la naissance
de Christ jusqu’au Moyen Age. L’ensemble défensif de
Kernavë est construit en se servant au maximum des condi-
tions naturelles. C’est pourquoi les fortifications défensives
puissantes ont été construites aux ressources de travail
relativement petites.
L’évolution de Kernavë du I siècle av. J.-C. au XIV
siècle – l’évolution conséquente de l’ensemble des cités et des
fortifications, de la cité – château fortifié jusqu’à la ville du
moyen âge. L’évolution de l’habitation de Kernavë du I au
XIV siècle, s’appuyant sur les données des recherches des
monuments archéologiques, peut être divisée en quatre étapes
principales : 1) I siècle av. J.-C. – II siècle ; 2) III siècle – le
milieu de V siècle ; 3) le milieu de V siècle – XII siècle ; 4)
XIII siècle – XIV siècle.
Du I siècle au II siècle à Kernavë, sur le château de la
colline de Aukuras, il y avait la cité fortifiée de la population
de la culture de la céramique tracée des lignes. Elle a été brûlée
presque au même temps quand au jointure du II – III siècles
de nouveaux habitants sont venus à Kernavë des territoires
des Baltes de l’ouest et qui ont apporté la culture nouvelle
de la céramique rude. Des nouveau venus ont assimilé des
anciens habitants, peut être certains étaient tués ou chassés.
A l’arrivée de nouveaux habitants, le réseau des cités
s’est accru à Kernavë et ses environnements. Du III siècle au
82
milieu du V siècle – la période de l’habitation le plus intense
de Kernavë sans compter l’époque du Moyen Age. Au V siècle
Kernavë a subi une attaque des nomades. Mais le corps
ethnique n’a pas changé. Les cités dans la vallée de Pajauta
ont été abandonnées. Du III siècle au milieu du V siècle, à
Kernavë, l’ensemble défensif a commencé à se former, qui au
début comprenait deux cités fortifiées (celle de la colline de
Aukuras et celle de la colline du château de Mindaugo sostas)
et le chemin qui assemblait les collines des châteaux où les
cités n’étaient pas fortifiées dans la vallée de Pajauta.
La deuxième partie du I millénaire et le début du II
millénaire – la période moins intense en ce qui concerne
l’habitation de Kernavë. A cette époque Kernavë est le centre
de l’ensemble des cités des agriculteurs où peu à peu, quand
les grands seigneurs de tribu se distinguent, les collines des
châteaux – abris deviennent les châteaux féodaux. Kernavë aux
III-XII siècles – un des centres des habitants de la culture des
tertres funéraires de la Lituanie de l’Est, qui formaient la tribu
lituanienne, et qui est devenu le centre économique, adminis-
tratif – politique et défensif d’une importance nationale dans
le procès de la formation de l’Etat de la Lituanie au XIII siècle.
Etant le centre d’une importance de tribu, plus tard nationale,
pendant la période analysée, Kernavë se distinguait des autres
cités de la Lituanie de l’Est par sa grandeur, la puissance des
fortifications et la capacité économique.
Du XIII siècle au XIV siècle Kernavë est un des plus
importants centres administratifs – politiques, défensifs et
économiques de la Lituanie. C’était la ville dont la plupart
d’habitants gagne son pain en faisant des métiers, le commerce
et l’art de la guerre, mais non plus l’agriculture et les métiers
proches. Sur la colline du château de Aukuras il y avait le
château principal de Kernavë et la résidence du souverain où
il y avait beaucoup d’objets somptueux. Sur les collines de
Mindaugo sosto et, peut être, de Lizdeika il y avait des avant
châteaux. La partie supérieure de la ville était fortifiée sur la
colline de Pilis. La partie d’en bas de la ville, qui n’était pas
83
fortifiée, étaient située dans la vallée de la rivière de Neris,
nommée la vallée de Pajauta.
Au XIV siècle Kernavë a été brûlée deux fois pendant
les campagnes des ennemis (1365 et 1390). Les données des
recherches archéologiques certifient ces faits historiques qui
sont fixés dans les sources écrites. En 1390, l’incendie a arrêté
le développement de Kernavë, un des centres les plus
importants de la Lituanie du moyen âge.
Au XIV siècle, Kernavë a été le centre défensif impor-
tant de la Lituanie, le château important à l’accès de
Vilnius, mais, après les attaques des chevaliers de l’Ordre
Teutonique en 1365, les travaux de reconstruction et de forti-
fications durent, il n’y avait pas de bâtiments en maçonnerie
et tout ces faits témoignent que Kernavë perd l’importance
nationale dans le domaine de la défense de l’Etat.
84
LIETUVOS KARO VADAI IR KARIAI 1380 M.
KULIKOVO MÛÐYJE
Ið Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës tarptautinio
vaidmens problematikos
Doc. dr. Romas Batûra
Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija
XIII–XV a. tarptautiniuose santykiuose, atremiant vo-
kieèiø Kryþiuoèiø ordino ir totoriø Aukso ordos agresijà, Lie-
tuvos valstybës, Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës, jos ka-
riniø pajëgø bei vadø vaidmuo buvo svarbus. Tai pasireiðkë
ir XIV a. antrojoje pusëje, 1380 m. rugsëjo 8 d., Kulikovo mû-
ðyje, kuriame prie Dono aukðtupio Rusios kariuomenë atrë-
më ir sumuðë tuometinio Aukso ordos valdovo (pagrindinë
jo valdoma teritorija buvo tarp Volgos ir Dniepro, Ðiaurës
Kaukazas, stepës prie Juodosios jûros ir Krymas) Mamajaus
didþiulæ daugiatautæ kariuomenæ. Maskvos ir Vladimiro di-
dysis kunigaikðtis Dmitrijus Ivanovièius (1362–1389) po ðios
pergalë gavo Doniðkio pravardæ. Ði pergalë sustiprino Ru-
sios valstybæ, vilkusià ilgalaiká Aukso ordos jungà, átvirtino
Maskvà kaip rusø þemiø vienijimo centrà.
Tarptautinë mûðio reikðmë. Netrukus po mûðio perga-
lei áamþinti sukurtame meniniame-istoriniame kûrinyje „Uþdo-
në“ („Zadonðèina“) paþymëta, kad apie já ðlovë pasklido iki Ge-
leþiniø Vartø (greièiausiai Derbento tvirtovës, esanèios tarp Kas-
85
pijos jûros ir Kaukazo kalnø), iki Ornaèo (greièiausiai Urgen-
èo, Chorezmo sostinës), iki Romos, Kafos (Genujos prekybos
centro pietinëje Krymo pakrantëje), iki Tyrnovo (Bulgarijoje),
iki Cargrado (Konstantinopolio, Bizantijos imperijos sostinës)
1
.
Paþymëtina, kad Vakaruose, Kryþiuoèiø ordino, Ðv. Ro-
mos imperijos (Vokietijos, Liubeko) regione, þinia apie Kuliko-
vo mûðá nuaidëjo ankstesnio Lietuvos valdovo Algirdo kariuo-
menës pirmojo Rytø Europoje didelio ásiverþimo á Aukso or-
dos valdas ir totoriø sutriuðkinimo prie Mëlynøjø Vandenø
1362–1363 m.

fone: Rusios ir Mamajaus Aukso ordos mûðá 1380
m. prie Dono minëti vokieèiø, Ordino ðaltiniai vadina Mëlynø-
jø Vandenø mûðiu („prope Bloen Wassir“, „bi Blowasser“)
3
.
Istoriografijoje Kulikovo mûðio reikðmë iðkeliama iki
tarptautinio, pasaulinio lygmens. Já bandoma lyginti su 451
m. mûðiu Katalauno laukuose, kur Romos karvedþio Aeti-
jaus vadovaujama kariuomenë atrëmë Atilos hunus, bei su
mûðiu prie Puatje, kuomet 732 m. frankø karalius atrëmë ara-
bø ásiverþimà, kai buvo ginama Vakarø Europa. Tokià reikð-
mæ, kalbant apie Rytø Europos gynybà nuo ásiverþimø ið Azi-
jos, dar XIX a. bandyta suteikti Kulikovo mûðiui
4
. Mûsø lai-
kais pasaulinë, ypaè Rytø Europos, pietø ir rytø slavams, Ku-
likovo mûðio svarba akcentuojama ir dël to, kad jis ávyko,
kai visi slavai ið vienos pusës buvo smarkiai spaudþiami Os-
manø imperijos, o ið kitos – Aukso ordos
5
. Kulikovo mûðis
laikomas svarbia gaire tautø iðsivaduojamøjø kovø istorijo-
je
6
, manoma, kad tai buvo didþiausias iðsivaduojamasis mû-
ðis viduramþiø Europoje
7
, turëjæs milþiniðkà reikðmæ Rusi-
1
Çàäîíùèíà, Ñêàçàíèÿ è ïîâåñòè î Êóëèêîâñêîé áèòâå (toliau – ÑÏÊ), Ëåíèíãðàä,
1982, ñ. 10, 134.
2
R. Batûra Lietuva tautø kovoje prieð Aukso Ordà, Vilnius, 1975, p. 220–300.
3 Scriptores rerum Prussicarum (toliau – SRP), III, Leipzig, 1866, S. 114–115.
4
Ñ. Ì. Ñîëîâüåâ. Ñî÷èíåíèÿ. Êí. II, Èñòîðèÿ Ðîññèè ñ äðåâíåéøèõ âðåìåí, Ò.
3–4, Ì., 1988, ñ. 277–278.
5
Ä. Ñ. Ëèõà÷åâ. Ìèðîâîå çíà÷åíèå Êóëèêîâñêîé ïîáåäû, ÑÏÊ, ñ. 255.
6
ÑÏÊ, ñ. 262 (Â. Ò. Ïàøóòî).
7
Ten pat, p. 291 (À. À. Êèðïè÷íèêîâ). Laikomas vienu didþiausiu viduramþiais vykusiø
mûðiø, daugeliu atvejø lëmusiu rusø þemiø ir visos Rytø Europos istoriná likimà. – Â. À.
Êó÷êèí. Ïîáåäà íà Êóëèêîâîì ïîëå, Âîïðîñû èñòîðèè, 1980, ¹ 8, ñ. 3.
86
jos istorijoje iki pat 1812 m.
8
, átvirtinæs Maskvà kaip rusø þe-
miø vienijimo centrà.
Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorijoje ta situ-
acija turi prieðtaringà reikðmæ. Mamajaus Aukso ordos di-
plomatiniai ir kariniai veiksmai komplikavo Lietuvos padë-
tá Jogailos valdymo pradþioje politinës vidaus krizës sàlygo-
mis, bet tam tikrø LDK jëgø, ypaè karo vadø, vaidmuo Kuli-
kovo mûðyje Rusios pusëje parodo LDK vadø – Algirdo ir
Karijoto sûnø (Andriaus ir Dmitrijaus Algirdaièiø, Dmitri-
jaus Bobroko Volynieèio) – bei ginkluotøjø pajëgø reikðmæ
tarptautinëje arenoje.
Siekiant giliau panagrinëti ðias Lietuvos istorijos pro-
blemas, visø pirma Lietuvos karo vadø ir kariø vaidmená ðia-
me tarptautinio masto mûðyje, ið pradþiø ávertinkime pro-
blemos ðaltinius ir istoriografijà.
I. Ðaltiniai ir tyrinëjimai
Ðaltiniai. Netrukus po mûðio Rusioje pasirodë pirmieji
pasakojimai ir uþraðai apie ðiuos svarbius ávykius. Ðiuo pa-
grindu palaipsniui susiformavo dviejø tipø metraðtiniai pa-
sakojimai (letopisnije povesti) – trumpieji ir platieji.
Trumpajame metraðtiniame pasakojime nurodoma,
kad Ordos kunigaikðtis Mamajus, surinkæs didelæ kariuome-
næ bei „visà Polovcø ir Totoriø þemæ“, pasitelkæs „friagus“
(Krymo genujieèius), èerkesus, „jasus“ (osetinus), þygiavo
prieð didájá kunigaikðtá Dmitrijø Ivanovièiø, kuris, suþinojæs
apie artëjantá prieðà, ëjo jo pasitikti. Persikëlus per Okà suþi-
nota, kad Mamajus uþ Dono stovi ir laukia pagalbos – Jogai-
los su lietuviø kariuomene. Didysis kunigaikðtis þygiavo uþ
Dono, prie Nepriadvos þioèiø ávyko þiaurus mûðis. Dievas
padëjo didþiajam kunigaikðèiui, o Mamajaus pagoniðkieji
pulkai pabëgo...

Ðiame trumpame pasakojime, kaip mato-
8
Ì. Í. Òèõîìèðîâ. Êóëèêoâñêàÿ áèòâà 1380 ã., Ïîâåñòè î Êóëèêîâñêîé áèòâå
(toliau – ÏÊá), Ì., 1959, ñ. 335.
9
Êðàòêàÿ ëåòîïèñíàÿ ïîâåñòü, ÑÏÊ, ñ. 14–15, 138–139.
87
me, yra þinutë ir apie Lietuvos didájá kunigaikðtá Jogailà
10
.
Platusis metraðtinis pasakojimas pateikia kur kas dau-
giau duomenø apie Rusios, totoriø bei Jogailos (Lietuvos)
kariuomeniø veiksmus, apie Algirdaièiø atvykimà padëti
Dmitrijaus Ivanovièiaus Rusios pajëgoms.
Plaèiai kalbama apie Mamajaus pasiuntinius, pasiøs-
tus á Lietuvà pas Jogailà, ir Riazanës kunigaikðtá Olegà, apie
susitarimà susijungti prie Okos, Maskvos didþiojo kunigaikð-
èio þygá pasitikti prieðo, atvykimà á Kolomnà. Èia paþymi-
ma, kad prie didþiojo kunigaikðèio pajëgø prisijungë Algir-
daièiai: Andrius, Polocko kunigaikðtis, ir jo brolis Dmitrijus,
Briansko kunigaikðtis. Pasakojama, kaip pereita Oka, pasiek-
tas Donas, po ilgø svarstymø per já persikelta ir kaip 1380 m.
rugsëjo 8 d. atkakliame mûðyje „uþ Dono<...> prie Nepriad-
vos þioèiø“ Mamajaus Aukso ordos pajëgos buvo nugalë-
tos
11
. Taigi èia suþinome ir apie Algirdaièiø prisijungimà.
Poetinio pasakojimo „Uþdonë“ („Zadonðèina“) siuþe-
to centre – „ið Lietuvos þemës du broliai Algirdaièiai, An-
drius ir jo brolis Dmitrijus bei Dmitrijus Volynietis. Tai drà-
sûs Lietuvos sûnûs<...>, garbingi karvedþiai“, ugdyti trimi-
tø garsø, „ietimi maitinti, aðtriu kalaviju girdyti Lietuvos þe-
mëje“, tai Algirdo sûnûs, Gedimino anûkai, „Skolomendo“
proanûkiai, subûræ „ðaunios Lietuvos ponus“, pasiryþæ ið-
bandyti „savo lietuviðkus kalavijus á totoriø ðalmus“, su ku-
riais „dràsios Lietuvos 70 000 ðarvuotos kariuomenës“
12
.Tarp
þuvusiøjø, ðalia 40 Maskvos bajorø, 12 Beloozero kunigaikð-
èiø ir kitø, minimi ir „30 Lietuvos ponø“
13
.
Kulikovo mûðis plaèiai apraðomas ir ávairiuose rusø
metraðèiuose. Manoma, kad anksèiausias metraðtinio pasako-
jimo variantas atsispindi Ermolino ir Lvovo metraðèiuose
14
,
10
Ten pat, p. 14, 138
11
Ïðîñòðàííàÿ ëåòîïèñíàÿ ïîâåñòü, ÑÏÊ, ñ. 16–24, 140–148.
12
Çàäîíùèíà, ÑÏÊ, ñ. 8–9, 132–133; Çàäîíùèíà. Ïîäãîòîâêà À. À. Çèìèíà (toliau
– ÇÇ), Òóëà, 1980, ñ. 78–79.
13
Çàäîíùèíà, ÑÏÊ, ñ. 13, 137; ÇÇ, ñ. 85.
14
Ïîëíîå ñîáðàíèå ðóññêèõ ëåòîïèñåé (toliau – ÏÑÐË), ò. 23 (Åðì.), ÑÏá., 1910, ñ.
125–126; ò. 20, ÷. 1 (Ëüâ.), ÑÏá., 1910, ñ. 200–202.
88
jis atsirado greitai po ávykiø, dar XIV a. pabaigoje. Tuomet
pasirodë ir „Uþdonë“
15
. Átikimiausia, kad „Uþdonë“ buvo su-
kurta XIV a. 9-ajame deðimtmetyje
16
.
Kiek platesnis mus pasiekæs metraðtinio pasakojimo
variantas yra Naugardo IV
17 
ir kiti metraðèiai. Tyrinëjimai
rodo, kad labai artimas pirminiam variantui pasakojimas ið-
liko minëto Naugardo IV Dubrovskio metraðtyje, sudaryta-
me LDK teritorijoje, Polocke, mûðio dalyvio Andriaus Algir-
daièio aplinkoje, apie 1386 m.
18 
Akcentuojamas ir Tverës þiniø ankstyvumas
19
, negau-
sios ankstyvosios maskviðkës þinios
20
. Platesnis metraðtinis pa-
sakojimas atsispindi Maskvos 1479–1480 m. sàvade
21
, kitos þi-
nios – XV a. paskutiniojo deðimtmeèio sutrumpintuose met-
raðtiniuose sàvaduose
22 
bei daugelyje kitø rusø metraðèiø.
Vokieèiø kronikos taip pat mini 1380 m. rugsëjo 8 d.
rusø ir totoriø kovà. Detmaro–Liubeko miesto kronika, raðy-
ta 1385–1395 m., mini svarbø rusø ir totoriø mûðá, kai rusai
su dideliu grobiu gráþo namo, susidûrë su lietuviais, kurie
juos sumuðë ir atëmë grobá
23
. Panaðiai pasakojama Kryþiuo-
èiø ordino Posilgës kronikoje (raðytoje
1360–1405 m.)
24
. Tø metø rusø ir totoriø kovà mini ir
Torunës analai
25
.
15
Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå Ðóññêîãî öåíòðàëèçîâàííîãî ãîñóäàðñòâà â XIV–
XV âåêàõ, Ì., 1960, ñ. 596.
16
Ë. À. Äìèòðèåâ. Ëèòåðàòóðíàÿ èñòîðèÿ ïàìÿòíèêîâ Êóëèêîâñêîãî öèêëà, ÑÏÊ,
ñ. 310; „Uþdonës“ pradþioje buvo daina, greit po mûðio sukurta, uþraðyta XV a. 8-ajame
deðimtmetyje, XVI a. 4-ojo deðimtmeèio pradþioje sudaryta Plaèioji redakcija – ÇÇ, ñ. 15; Â.
À. Êó÷êèí. Ïîáåäà..., ñ. 7.
17
ÏÑÐË, ò. 4, ÷. 1, âûï. 1, Ïåòðîãðàä, 1915, ñ. 311–320; ò. 4, ÷. 1, âûï. 2, 1925, ñ.
321–324; Ñï. Äóáðîâñêîãî, ñ. 486–487; Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 597.
18
Ñ. Í. Àçáåëåâ. Îá óñòíûõ èñòî÷íèêàõ ëåòîïèñíûõ òåêñòîâ, Ëåòîïèñè è õðîíèêè.
1976 ã., Ì., 1976, ñ. 82–87.
19
ÏÑÐË, ò. 15, âûï. 1 (Ðîã.), Ì., 1965, ñòá. 139–140; Â. À. Êó÷êèí. Ïîáåäà..., ñ. 6;
À. À. Ãîðñêèé. Ìîñêâà è Îðäà, Ì., 2001, ñ. 99.
20
Òðîèöêàÿ ëåòîïèñü (toliau – ÒË), Ì. Ä. Ïðèñåëêî⠖ ðåêîíñòðóêöèÿ òåêñòà, Ì-
Ë., 1950, ñ. 419–420; ÏÑÐË, ò. 18, ÑÏá., 1913, ñ. 129–130.
21
ÏÑÐË, ò. 25 (Ìîñê.), Ì-Ë., 1949, ñ. 201–202.
22
ÏÑÐË, ò. 27, Ì-Ë., 1962, ñ. 252–253 (1493 m.), 331–332 (1495 m.).
23
SRP, t. 3, Leipzig, 1866, S. 114–115.
24
Ten pat.
25
Ten pat. Z. Ivinskis. Rinktiniai raðtai, t. II, Roma, 1986, p. 78–79, 83–85, 71–72.
89
Centrinis Kulikovo ciklo paminklas – „Sakmë apie
Mamajaus sumuðimà“ („Skazanija o Mamaevom poboiðèe“,
toliau tekste – „Sakmë“) – karinis istorinis pasakojimas, ið-
likæs nuoraðuose
26
. Jo yra kelios redakcijos
27
, kuriø seniau-
sioji – pagrindinë, kai kuriø tyrinëtojø nuomone, atsirado
artimu mûðiui laikotarpiu, XIV a. pabaigoje
28 
ar XV a. 1-
ajame ketvirtyje
29
, ne anksèiau kaip XV a. viduryje
30 
ar pan.
Spëjama, kad „Sakmë“ sukurta XIV a. pabaigoje–XVI a. 4–
5-ajame deðimtmetyje.
V. Mingaliovas mano, kad „Sakmës “ ðaltinis – Platu-
sis metraðtinis pasakojimas, o jos redagavimas, Kulikovo mû-
ðio dalyviø lietuviø kunigaikðèiø Algirdaièiø idealizavimas,
galëjo sietis su kunigaikðèiais Bielskiais, Lietuvos didþiojo
kunigaikðèio Algirdo palikuonimis – ið Lietuvos 1482 m. ið-
vyto, persikëlusio á Maskvà Feodoro Bielskio sûnumis. XVI
a. pirmoje pusëje vienas jø – Dmitrijus Bielskis buvo þymus
karo vadas, o kitas – Ivanas Bielskis – taip pat karvedys ir
aktyvus politikas, ne kartà buvæs Rusijos vyriausybës vado-
vu, permainingoje kovoje dël valdþios du kartus 1538–1540
m. ir 1542 m. buvo tremtyje vienuolyne, Beloozere. „Sakmës“
tikslas galbût buvo iðkelti Bielskiø politinæ reikðmæ. Kitø ty-
rinëtojø nuomone, „Sakmë“ greièiausiai buvo paraðyta anks-
èiau, bet ne vëliau kaip XV a. pabaigoje–XVI a. pradþioje
31
.
26
Ñëîâî î ïîëêó Èãîðåâå è ïàìÿòíèêè Êóëèêîâñêîãî öèêëà (toliau – ÑÏÈÏÊÖ),
Ì.–Ë., 1966, ñ. 535–556.
27
ÏÊá, ñ. 41–207, 243–332; CÏÊ, ñ. 25–127, 149–252.
28
È. Á. Ãðåêîâ. Âîñòî÷íàÿ Åâðîïà è óïàäîê Çîëîòîé Îðäû (íà ðóáåæå XIV–XV â.
â.), Ì., 1975, ñ. 400–401.
29
ÏÊá, ñ. 423 (Ë. À. Äìèòðèåâ).
30
Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå «Ñêàçàíèÿ î Ìàìàåâîì ïîáîèùå»,
ÑÏÈÏÊÖ, ñ. 505.
31
Â. Ñ. Ìèíãàëåâ. Ëåòîïèñíàÿ ïîâåñòü – èñòî÷íèê «Ñêàçàíèÿ î Ìàìàåâîì
ïîáîèùå», Òðóäû Ìîñêîâñêîãî ãîñóäàðñòâåííîãî èñòîðèêî-àðõèâíîãî èíñòèòóòà,
ò. 24, âûï. 2, Ìîñêâà, 1966, ñ. 52–72; V. Mingaliovas. Genealoginis padavimas apie
Lietuvos kunigaikðèiø dalyvavimà Kulikovo mûðyje ir literatûrinë tradicija, Kraðtotyra, Vilnius,
1970, p. 43–47; Â. Ñ. Ìèíãàëåâ. «Ñêàçàíèå î Ìàìàåâîì ïîáîèùå» è åãî èñòî÷íèêè,
Àâòîðåôåðàò äèñ. êàíä. èñò. íàóê, Ìîñêâà–Âèëüíþñ, 1971; Ë. À. Äìèòðèåâ.
Ëèòåðàòóðíàÿ èñòîðèÿ..., ñ. 338; ÇÇ, ñ. 14.
90
„Sakmëje“ yra keletas istoriniø-literatûriniø siuþetø, plë-
tojamø siekiant paryðkinti idëjines kûrinio spalvas. Jau pirmi-
niame tekste
32 
1380 m. prieð Rusià veikæs Lietuvos valdovas
Jogaila vadinamas jo tëvo Algirdo vardu. Toliau plaèiai kal-
bama apie diplomatinæ Riazanës kunigaikðèio susiraðinëjimo
su Algirdu, Algirdo su Mamajumi korespondencijà, jø susi-
jungimà. Plaèiame bendrø ávykiø kontekste kalbama apie Al-
girdo kariuomenës þygá iki Odojevo, apie Andriaus ir Dmitri-
jaus Algirdaièiø atvykimà su kariuomene á pagalbà Maskvos
didþiajam kunigaikðèiui Dmitrijui Ivanovièiui prie Berezui,
vietovës netoli Dono, ypatingà Rusios valdovo dëmesá ðiai pa-
galbai, apie didþiojo kunigaikðèio tarimàsi su Algirdaièiais
dël kariuomeniø persikëlimo per Donà, apie tai, kaip didysis
kunigaikðtis su Algirdaièiais ir kartu su Lietuvos kunigaikð-
èiais atvykusiu þymiu karvedþiu Dmitrijumi Bobroku Voly-
nieèiu rikiuoja pulkus, jo „pranaðystæ“ prieð mûðá, t. y. kari-
nës situacijos ávertinimà, vadovavimà lemiamà smûgá toto-
riams sudavusiam pasalos pulkui, Rusios didájá kunigaikðtá
suþeidus ir jam pasitraukus, mûðio lauke iki pergalës liku-
sius lietuviø kunigaikðèius Algirdaièius
33
. Taigi, panaðiai kaip
ir „Uþdonëje“, „Sakmëje“ daug vietos ir svarbiø akcentø ski-
riama lietuviø kunigaikðèiams ir karo vadams.
Tyrimais nustatyta, kad „Sakmës“ bei „Uþdonës“ au-
toriai buvo þmonës, susijæ su daliniu Rusios kunigaikðèiu Vla-
dimiru Andrejevièiumi (didþiojo kunigaikðèio Dmitrijaus Iva-
novièiaus pusbroliu), artimais jo dvarui lietuviø kunigaikð-
èiais Algirdaièiais ir Dmitrijumi Volynieèiu (Karijotaièiu).
Antrojo po didþiojo kunigaikðèio Rusioje kunigaikð-
èio Vladimiro Andrejevièiaus þmona buvo Lietuvos valdovo
Algirdo dukra Elena Algirdaitë. „Sakmëje“ ðlovinami dviejø
jos broliø þygdarbiai Kulikovo mûðyje
34
. Svarbu, kad „Sakmë-
32
Ë. À. Äìèòðèåâ, Ëèòåðàòóðíàÿ èñòîðèÿ..., ñ. 333; To paties, Ê ëèòåðàòóðíîé èñòîðèè
«Ñêàçàíèÿ î Ìàìàåâîì ïîáîèùå», ÏÊá, ñ. 406–421.
33
Ñêàçàíèå î Ìàìàåâîì ïîáîèùå. Îñíîâíàÿ ðåäàêöèÿ, ÑÏÊ, ñ. 25–48, 149–173.
34
Ð. Ã. Ñêðûííèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà. Ïðîáëåìû èçó÷åíèÿ, Êóëèêîâñêàÿ áèòâà
â èñòîðèè è êóëüòóðå íàøåé Ðîäèíû. Ìîñêîâñêèé óíèâåðñèòåò (toliau – ÊÁÈÊ),
1983, ñ. 62.
91
je“ glûdi istoriniai faktai, neuþfiksuoti kituose ðaltiniuose
35
.
„Sakmë“ toliau plito, buvo redaguojama. Vadinamoji
Kiprijono redakcija sudaryta 1526–1530 m., sujungus Metrað-
tiná pasakojimà ir „Sakmæ“. Toks tekstas apie Kulikovo mûðá
pateko á XVI a. pirmosios pusës Maskvos metropolito kated-
roje sudarytà platøjá Nikono metraðtá
36
.
Nikono metraðèio pagrindu XVI a. 7-ajame deðimtme-
tyje (vëliausiai iki 1570 m.) caro Ivano IV Þiauriojo ásakymu
buvo sudarytas iliustruotas sàvadas, kuriame Kulikovo mû-
ðá apraðantis „Sakmës“ tekstas (Kiprijono redakcija) iliustruo-
tas 191 miniatiûra
37
.
Miniatiûrose lietuviðkàja tematika vaizduojamas Lie-
tuvos didysis kunigaikðtis Algirdas (Jogaila), siunèiantis sa-
vo pasiuntiná su raðtu pas Mamajø, Algirdaitis su savo ka-
riais, Dmitrijaus Volynieèio stebëjimas prieð mûðá, pasalos
pulko su vadu prieðakyje iðëjimas puolimui ir kt.
38 
Algirdaièiai Kulikovo mûðyje vaizduojami net ir iko-
nose. Ðtai á Jaroslavlio srities dailës muziejø pateko XVII a.
ikona (È-394), kurioje pagal „Sakmæ“ vaizduojami ir „du bro-
liai Lietuvos kunigaikðèiai, Algirdaièiai, þygiuojantys su ka-
riais Dmitrijui á pagalbà“
39
.
35
Ten pat, p. 58.
36
ÏÑÐË, ò. 11 (Íèê.), Ì., 1965, ñ. 46–69; ÑÏÊ, ñ. 49–72, 174–197; Á. Ì. Êëîññ.
Íèêîíîâñêèé ñâîä è ðóññêèå ëåòîïèñè XVI–XVII âåêîâ, Ì., 1980, ñ. 51–54, 127–
128; À. À. Äìèòðèåâ. Ëèòåðàòóðíàÿ èñòîðèÿ..., ñ. 335.
37
Á. Ì. Êëîññ. Íèêîíîâñêèé ñâîä..., ñ. 206–214; Ë. À. Äìèòðèåâ. Ëèòåðàòóðíàÿ
èñòîðèÿ..., ñ. 356.
38
Ë. À. Äìèòðèåâ. Ëîíäîíñêèé ëèöåâîé ñïèñîê «Ñêàçàíèÿ...», Òðóäû îòäåëà
äðåâíåðóññêîé ëèòåðàòóðû (toliau – ÒÎÄÐË), ò. 28, Ë., 1974, ñ. 155–179; ÑÏÊ, tarp
p. 64 ir 65; Maskvos ir Peterburgo knygø saugyklose iðliko 8 iliustruoti „Sakmës“ nuoraðai.
XVII a. rankraðtyje, saugomame Maskvoje, Valstybiniame istorijos muziejuje, vaizduojamos ir
kitos lietuviðkos scenos: kun. Dmitrijus Ivanovièius bei jo kariai susitinka su sàjungininkais –
Algirdo sûnø Andriaus ir Dmitrijaus daliniais (Ëèöåâàÿ ðóêîïèñü XVII â. èç ñîáðàíèÿ
Ãîñóäàðñòâåííîãî Èñòîðè÷åñêîãî ìóçåÿ â Ìîñêâå. Ñêàçàíèå î Ìàìàåâîì ïîáîèùå.
Ñîñò. Ò. Â. Äèàíîâà, Êàëèíèí, 1980).
39
Â. Â. Ôèëàòîâ. Èçîáðàæåíèÿ «Ñêàçàíèÿ î Ìàìàåâîì ïîáîèùå» íà èêîíå XVII
â., ÒÎÄÐË, XVI, Ì.– Ë., 1960, ðèñ. 2, ñ. 403.
92
Istoriografija. Á pirmosios Kijeve spausdintos (1674 m.)
rusø istorinës knygos „Sinopsio“ 3-iàjá leidimà (1680 m.)
átrauktas atskiros redakcijos „Sakmës“ tekstas apie Kuliko-
vo mûðá, kuriame minimas Algirdaièiø atvykimas á pagalbà
Maskvos didþiajam kunigaikðèiui Dmitrijui Ivanovièiui, Vo-
lynieèio pranaðystë prieð mûðá
40
.
Kritinës rusø istoriografijos XVIII a. pradininkas V. Ta-
tiðèevas savo „Rusijos istorijoje“ Kulikovo mûðá nuðvieèia
pagal Nikono metraðèio „Sakmës “ variantà, bet, atrodo, pa-
naudojo apie tuos ávykius ir neþinomus duomenis
41
, taip pat
ir apie Algirdaièiø veiksmus.
XIX a. 2-ajame deðimtmetyje N. Karamzinas „Rusijos
valstybës istorijoje“ remiasi metraðèiais, neatmetami ir Ni-
kono pateikti „Sakmës “ tekstai, akcentuojami Jogailos veiks-
mai, Algirdaièiø, Dmitrijaus Volynieèio nuopelnai
42
.
XIX a. viduryje ir antrojoje pusëje S. Solovjovas pa-
rengë daugiatomæ „Rusijos istorijà nuo seniausiø laikø“, ku-
rioje, pabrëþæs Kulikovo mûðio pasaulinæ istorinæ
reikðmæ, Algirdaièius vos pamini, o Dmitrijus Voly-
nietis-Bobrokas jam yra tik Maskvos vaivada
43
.
Rusø karybos istoriografijoje N. Golicynas, nuðvies-
damas Kulikovo epochà, trumpai pamini Jogailos susitari-
mà su Mamajum, raðo apie Algirdaièiø prisijungimà ties Ko-
lomna, jø pasiûlymà pereiti Donà, paþymi, kad rusø kariuo-
menæ mûðiui rikiavo Dmitrijus Volynietis, po to jis faktiðkai
vadovavo pasalos pulkui, o Algirdaièiai kovësi Rusios ka-
riuomenës centre; Jogaila, nepriëjæs 30–40 varstø iki mûðio
lauko, suþinojæs apie Mamajaus pralaimëjimà, pasuko atgal
ir skubiai patraukë á Lietuvà
44
.
40
Ñèíîïñèñ, ÑÏá., 1810, ñ. 151–153, 160–163.
41
Â. Í. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ Ðîññèéñêàÿ, ò. 5, Ì.–Ë., 1965, ñ. 139–149; À. Ä. Ãîðñêèé.
Êóëèêîâñêàÿ áèòâà 1380 ã. â èñòîðè÷åñêîé íàóêå, ÊÁÈÊ, ñ. 20; À. Í.
Êèðïè÷íèêîâ. Âåëèêîå Äîíñêîå ïîáîèùå, ÑÏÊ, ñ. 291, 298–299.
42
Í. Ì. Êàðàìçèí. Èñòîðèÿ ãîñóäàðñòâà Ðîññèéñêîãî, ò. 5, ÑÏá., 1819, ñ. 61–78.
43
Ñ. Ì. Ñîëîâüåâ. Ñî÷èíåíèÿ. Êí. II. Èñòîðèÿ Ðîññèè ñ äðåâíåéøèõ âðåìåí. Ò.
3–4, ñ. 275–277.
44
Í. Ñ. Ãîëèöûí. Ðóññêàÿ âîåííàÿ èñòîðèÿ. ×. 1, ÑÏá., 1877, ñ. 181–191.
93
N. Michnevièius, laikydamas geriausiais viduramþiø
pabaigos rusø ir Vakarø Europos karo meno pavyzdþiais 1380
m. Kulikovo mûðá ir 1346 m. prie Kresi vykusá mûðá, Kuliko-
vo mûðio metu trumpai aptaria Jogailos ir Algirdaièiø pozi-
cijas (Andriaus Algirdaièio – deðiniajame sparne, Dmitrijaus
Algirdaièio – uþ didþiojo pulko, daliniame rezerve, Dmitri-
jaus Volynieèio-Bobroko – pasalos pulke)
45
.
Vilniaus universiteto prof. J. Lelevelis kunigaikðèiø
ir karaliø istorijoje (Vilnius, 1824 m.), o vëliau Lietuvos Di-
dþiosios Kunigaikðtystës istorijoje (Paryþius, 1839 m.), nu-
ðviesdamas XIV a. tarptautinius santykius, Maskvos Rusios
pasiprieðinimo totoriams pradþià, paþymëjo, kad Lietuva
ðiuose ávykiuose nemaþai dalyvavo, 1380 m. Kulikovo lau-
ke rusø ir lietuviø kunigaikðèiai, vadovaujami Dmitrijaus
Doniðkio, nugalëjo Mamajø
46
.
T. Narbutas „Lietuviø tautos istorijoje“ Jogailos ryðá
su Mamajum ir Kulikovo mûðá nuðvieèia siedamas su vidaus
kova Lietuvoje, jis mano, kad Jogaila tikriausiai turëjo slaptà
mintá – iðlaukus paþiûrëti, kaip seksis totoriams. Autorius
raðo apie „Lietuvos kunigaikðèiø Andriaus ir Kaributo Dmit-
rijaus“ Dmitrijui Ivanovièiui duotà patarimà perkelti kariuo-
menæ uþ Dono, kurá jis priëmë, apie Jogailos, buvusio per 50
ar maþiau varstø nuo Dono, greità pasitraukimà, suþinojus
apie totoriø pralaimëjimà
47
.
XIX a. 1-ojoje pusëje S. Daukantas plaèiajai visuome-
nei skirtuose Lietuvos istorijos darbuose paþymi, kad „toto-
riai telkë lietuvius á karæ<...>“, Jogaila, þygiuodamas toto-
riams á talkà, pavëlavo, o sutikæs po Kulikovo mûðio gráþ-
tanèius rusus be kovos, ðiems pabëgus, paëmë jø grobá
48
.
45
Ì. Ï. Ìèõíåâè÷. Îñíîâà ðóññêîãî âîåííîãî èñêóññòâà, ÑÏá., 1898, ñ. 11–14.
46
J. Lelewel. Dzieje Litwy i Rusi, Dzieùa, t. X, Warszawa, 1969, s. 155.
47
T. Narbutas. Lietuviø tautos istorija, 5 t., Vilnius, 2001, p. 252–253; T. Narbutt. Dzieje
narodu litewskiego, t. V, Wilno, 1839, s. 266–269; juo sekë J. I. Kraszewski. Litwa, t. II,
Warszawa, 1850, s. 342.
48
S. Daukantas. Istorija þemaitiðka, t. II, Vilnius, 1995, p. 14; Raðtai, II t., Vilnius, 1976, p.
548–549.
94
XIX a. 2-osios pusës lenkø istoriografijoje K. Stadnic-
kis parengë Gediminaièiø gyvenimo apybraiþas, aptarë Jo-
gailos broliø Andriaus ir Dmitrijaus Algirdaièiø veiklà, nu-
ðvietë ir Kulikovo mûðio ávykius, akcentuodamas, kad Jo-
gailos neveiklumas turëjo átakos totoriø pralaimëjimui, ban-
dë kritiðkai sugretinti rusø metraðèius ir Vakarø ðaltinius
49
.
J. Volfas patikslino duomenis apie Kulikovo mûðio
dalyvius – Algirdaièius, paþymëdamas, kad Andrius Algir-
daitis ir Vingoltas – tai atskiri asmenys, kad ankstyvojoje is-
toriografijoje painiojami Dmitrijus Algirdaitis Vyresnysis su
broliu Kaributu-Dmitrijumi
50
.
S. Smolka, tirdamas pirmuosius Jogailos valdymo Lie-
tuvoje metus, atskleidë Lietuvos vidaus ir tarptautinæ situa-
cijà 1379–1380 m., Kulikovo kautyniø iðvakarëse, aptarë Jo-
gailos sàjungà su Mamajum, Jogailos pozicijà mûðio metu ir
po jo. Jis priëjo prie iðvados, kad ið didelio þygio, kuris turë-
jo átvirtinti Lietuvos valdþià visose rusø þemëse, Jogaila grá-
þo patyræs skaudø politiná pralaimëjimà
51
.
Su pastaràja iðvada nesutiko A. Prochaska, kuris Jo-
gailai skirtame darbe teigë, kad koalicijà prieð Jogailà, ku-
riai priklausë ir Ordinas, Lietuvos didysis kunigaikðtis su-
gebëjo iðskaidyti, tam panaudodamas ir sàjungà su Mama-
jum, kuris ðià koalicijà izoliavo Rytuose. Smûgis, Jogailos ka-
riuomenës suduotas rusø pajëgoms po Kulikovo mûðio, ver-
tinamas kaip atsakas á koalicijos LDK valdø puolimà Kuli-
kovo mûðio iðvakarëse, kai Jogaila, nesileisdamas á gilesná
konfliktà, pasitenkino grobiu
52
.
M. Gruðevskis „Ukrainos–Rusios istorijoje“, remda-
masis Nikono metraðèio þiniomis apie Lietuvos kovà su Te-
mirezu (Ordos kunigaikðèiu) 1374 m., mano, kad Lietuva dar
tuomet galëjo remti Mamajø jo kovoje su kitais totoriø emy-
49
K. Stadnicki. Bracia Wùadysùawa-Jagieùùy Olgierdowicza, Lwów, 1867, s. 24–26, 42.
50
J. Wolff. Ród Gedimina, Kraków, 1886, s. 71, 88–91.
51
S. Smolka. Kiejstut i Jagieùùo, Kraków, 1888, s. 23–36.
52
A. Prochaska. Król Wùadysùaw Jagieùùo. T. 1, Kraków, 1908, s. 36–39.
95
rais, palaikydama su juo kompromisinius santykius LDK
pietryèiø þemëse. Tai galëjo iðlikti ir 1380 m. situacijoje
53
.
F. Koneènis Rusijos istorijoje glaustai paþymi, kad Lie-
tuvos didysis kunigaikðtis Jogaila siekë panaudoti Mamajø
savo tikslams ir negalvojo laikytis su juo sudarytos sutarties,
todël veltui Mamajus jo laukë savaitæ ir daugiau ir dël to pa-
tyrë pralaimëjimà Kulikovo mûðyje
54
.
Po Pirmojo pasaulinio karo L. Kolankovskis raðë LDK
(1377–1499 m.) istorijà, kurioje paþymi, kad Maskvos valdo-
vas, kurio pusëje buvo abu Algirdaièiai, sumuðë Mamajø,
bet kukliau baigësi jo susidûrimas su Jogailos pajëgomis, ku-
ris, gerai informuotais Ordino ðaltiniais, sumuðë Maskvos pa-
jëgas ir atëmë ið totoriø paimtà grobá, taèiau svarbesnis Jo-
gailos þygio rezultatas buvo Dmitrijaus Algirdaièio iðstûmi-
mas ið Severø regiono. Pabrëþiama, kad pergalë kovoje su
Mamajumi labai iðkëlë Rusioje Maskvos pirmaujantá vaid-
mená, labai susilpnino Jogailos vidaus pozicijas
55
.
Panaðiai problemà nuðvieèia ir H. Paðkevièius
56
. Ki-
tame savo darbe jis paþymi, kad Jogaila 1380 m., nors ir bu-
vo susitaræs su Mamajum, á mûðio laukà nepavëlavo, bet,
prisimindamas tëvo patyrimà, sàmoningai vengë to rizikin-
go mûðio, kuriame turëjo bûti totoriø sàjungininkas
57 
, ap-
taria ir Kulikovo mûðio dalyvio Dmitrijaus Volynieèio Ka-
rijotaièio giminystës ryðius
58
.
J. Puzyna, tirdamas Karijoto Gediminaièio ir jo sûnø
veiklà, ávertindamas Karamzinà, pabrëþia svarbø lietuviø ka-
ro vadø Algirdaièiø, Dmitrijaus Volynieèio Karijotaièio ir ki-
tø vaidmená Kulikovo kautynëse
59
.
53
Ì. Ãðóøåâñüêèé. Iñòîðiÿ Óêðàïíè–Ðóñè, ò. 4, Êèïâ–Ëüâiâ, 1907, ñ. 83.
54
F. Koneczny. Dzieje Rosyi, t. 1, Warszawa, 1917, s. 395.
55
L. Kolankowski. Dzieje Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego za Jagiellonów, t. 1, Warszawa,
1930, s. 19–20.
56
H. Paszkiewicz. Jagiellonowie a Moskwa, t. 1, Warszawa, 1933, s. 437–439, 443.
57
H. Paszkiewicz. O genezie i wartoúci Krewa, Warszawa, 1938, s. 126.
58
Ten pat, p. 286.
59
J. Puzyna. Korjat i Korjatowicze, Ateneum Wileñskie, 1930, z. 3–4, s. 434–438.
96
Remdamasis LDK Èernygovo–Severø þemës istorijos
iðsamiais tyrimais, S. M. Kuèinskis pateikë naujø samprota-
vimø apie Kulikovo mûðá, t. y. plaèiau aptarë Jogailos pajë-
gø pavëlavimo problemà, rusø kariuomenës, kuriai jis po mû-
ðio sudavë smûgá, sudëtá, tolesnius Jogailos veiksmus (ku-
riuos metraðèiai mini pasakodami apie 1379 m., o autoriaus
nuomone, tai galëjo ávykti 1380 m.) prieð vidaus prieðinin-
kus – Algirdaièius – prie Trubèevsko ir Starodubo
60
.
Lietuvoje I. Jonynas apþvelgë pirmuosius politinius Lie-
tuvos didþiojo kunigaikðèio Jogailos veiksmus sudëtingomis
vidaus kovos, Ordino agresijos ir jo politiniø intrigø sàlygo-
mis, paliesdamas kai kuriuos santykius su totoriais ir Kuliko-
vo mûðio aspektus
61
. Apybraiþose apie Algirdo sûnus Andriø
ir Dmitrijø paþymima, kad rusø metraðèiai aukðtai vertino An-
driaus ir jo brolio vaidmená Kulikovo kautynëse
62
, rusø istori-
nëse legendose giriamas jø strateginis sumanumas
63 
.
Apie Jogailos ir totoriø ryðius raðoma kolektyvinia-
me darbe „Jogaila“
64
. Apþvelgiant Kæstuèio veiklà, taip pat,
taèiau ðiek tiek plaèiau, palieèiami ir kai kurie mûsø te-
mos klausimai
65
.
Antrojo pasaulinio karo metais vokieèiø istoriko B.
Spulerio monografijoje „Aukso Orda. Mongolai Rusijoje“
trumpai pasakojama apie Kulikovo mûðá, apie lietuviø da-
lyvavimà totoriø pusëje, minima, kad Jogaila ið rusø atëmë
didþiàjà totoriø grobio dalá
66
.
Trumpai apie Jogailos þygá, surengtà padëti sàjungi-
ninkui Mamajui kovoje su Dmitrijumi, Maskvos pusëje ko-
vojanèius du Jogailos brolius Andriø ir Dmitrijø raðoma Z.
Ivinskio „Lietuvos istorijoje iki Vytauto Didþiojo mirties“,
60
S. M. Kuczyñski. Ziemie Czernihowsko–Siewierskie pod rzàdami Litwy, Warszawa, 1936, s.
202–205.
61
I. Jonynas. Jogaila, Þidinys, 1934, nr. 10, p. 265–266.
62
I. Jonynas. Lietuvos didieji kunigaikðèiai, Vilnius, 1996, p. 51.
63
Ten pat, p. 56.
64
Jogaila, red. A. Ðapoka, Kaunas, 1935, p. 91 (P. Ðleþas).
65
A. Kuèinskas. Kæstutis lietuviø tautos gynëjas, Marijampolë, 1938, p. 166–167.
66
B. Spuler. Die Goldene Horde. Die Mongolen in Russland. 1223–1502. Leipzig, 1943, S. 127.
97
paþymint, kad tolesniems Maskvos ir Vilniaus santykiams
fataliðkas buvo tas Jogailos pavëlavimas á Kulikovo kauty-
nes. Lieka paslaptis, kodël Jogaila uþdelsë þygiuoti á kau-
tynes, kurios reiðkë pirmàjà Maskvos sëkmæ laisvinantis ið
totoriø jungo
67
.
„Lietuvos TSR istorijoje“ trumpai paminëta, kad 1380
m. su rusø kariuomene iðvien ëjo Algirdo sûnûs Andrius ir
Dmitrijus. Tuo tarpu Jogaila su savo kariuomene vyko padë-
ti Mamajui. Mamajaus kariuomenë buvo sutriuðkinta Jogai-
lai nepriartëjus, ir dël to Jogailos pagalba nebuvo pasinau-
dota
68
: Jogailos pajëgos nesuspëjo susijungti su Mamajaus
pajëgomis ir kautynëse nedalyvavo
69
.
M. Juèas, tyrinëdamas Rusios metraðèius kaip Lietu-
vos istorijos ðaltiná, atkreipë dëmesá á kai kuriuos teksto, susi-
jusio su Kulikovo mûðiu ir Jogailos veiksmais, pokyèius Mask-
vos metraðtiniame XV a. pradþios sàvade, atspindinèiame Lie-
tuvos ir Rusios suartëjimà kovojant su totoriais
70
, á kai kuriuos
Naugardo ir Smolensko metraðèio redagavimo prasmës paki-
timus, atsiradusius dël 1380 m. ávykiø
71 
. Plaèiai analizuoda-
mas LDK padëtá Kulikovo mûðio metu, autorius mano, jog
nëra abejonës, kad Jogaila buvo Mamajaus sàjungininkas, ta-
èiau ar Jogaila ið tikrøjø þygiavo padëti Mamajui, bet pavëla-
vo, ar tyèia vëlavo ir laukë mûðio baigties, neaiðku. Autorius
sutinka su abejotina A. Choroðkeviè nuomone, kuri neigia, kad,
Jogailos þygiui pasibaigus sëkmingai, Èernigovo þemëje ga-
lëjo bûti atkurta Lietuvos didþiojo kunigaikðèio valdþia
72
.
67
Z. Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didþiojo mirties, Roma, 1978; Vilnius, 1991, p.
273, 318.
68
Lietuvos TSR istorija, I t., Vilnius, 1957, p. 124 (J. Þiugþda); Èñòîðèÿ Ëèòîâñêîé ÑÑÐ,
Âèëüíþñ, 1978, ñ. 50 (J. Jurginis).
69
Lietuvos TSR istorija/1, Vilnius, 1985, p. 60 (J. Jurginis).
70
Ì. À. Þ÷àñ. Ðóññêèå ëåòîïèñè XIV–XV â. â. êàê èñòî÷íèê ïî èñòîðèè Ëèòâû,
Lietuvos TSR MA Darbai, A., 2(5), 1958, p. 74.
71
M. Juèas. Lietuvos metraðèiai, Vilnius, 1968, p. 29–30; M. Juèas. Lietuvos metraðèiai ir
kronikos, Vilnius, 2002, p. 26–27.
72
M. Juèas. Kulikovo mûðis ir Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë, Lietuvos istorijos metraðtis,
1981 m., Vilnius, 1982, p. 23–27.
98
Trumpai yra ávertintas LDK pajëgø ánaðas á Rusios pergalæ ko-
voje su totoriais Kulikovo kautynëse
73
.
Lenkijoje, nuðviesdamas Jogailos epochà, S. M. Ku-
èinskis svarstë Jogailos veiksmus 1380 m.
74 
J. Sikorskio visuotinës karybos istorijoje, kalbant apie
Kulikovo mûðá, minimi Jogailos ir Mamajaus santykiai
75
.
Apie Kulikovo mûðá uþsimenama J. Ochmanskio vei-
kaluose, kuriuose pateikta Lietuvos
76 
ir Rusijos
77 
istorijos
sintezë. Autorius aptaria Gediminaièiø ir Algirdaièiø –
Kulikovo mûðio dalyviø – aplinkos lietuviðkà istorinæ
tradicijà, pastebimà „Uþdonëje“
78
. Jogailai skirtoje
monografijoje kalbama apie Jogailos iniciatyva (!) su
Mamajum sudarytà sàjungà, Jogailos þygá iki Odojevo,
susidûrimà su rusø kariuomene po Kulikovo mûðio
79
.
Po Antrojo pasaulinio karo rusø sovietinëje istoriog-
rafijoje Kulikovo problema susilaukë nemaþo dëmesio.
Buvo publikuotas „Uþdonës“ tekstas pagal S. Ðambi-
nago tyrinëjimus
80
. V. Adrianova-Peretc paskelbë visà jos
teksto rekonstrukcijà
81
.
73
R. Batûra. Lietuvos kova su Aukso Orda, Mokslas ir gyvenimas, 1966, nr. 10, p. 30; R.
Batûra. Lituanistinës Kulikovo mûðio problemos, Mokslas ir gyvenimas, 1980, nr. 10, p. 28–
29, 33.
74
S. M. Kuczyñski. Wùadyslaw Jagieùùo 1350–1434, Warszawa, 1971, s. 23–25; Król Jagieùùo
ok. 1351–1434, Warszawa, 1985, 1987, s. 34–35.
75
J. Sikorski. Zarys historii wojskowoúci powszechnej do koñca wieku XIX, Warszawa, 1972,
s. 174–176.
76
J. Ochmañski. Historia Litwy, Wroclaw–Warszawa–Kraków, 1967, s. 50.
77
J. Ochmañski. Dzieje Rosji do roku 1861, Warszawa–Poznañ, 1974, s. 75–76. Trumpai ir L.
Bazylow. Historia Rosji, Wrocùaw–Warszawa…, 1975, s. 72.
78
J. Ochmañski. Giedyminowicze – „prawnuki Skoùomendowy“, Dawna Litwa, Olsztyn, 1986,
s. 21; J. Ochmanskis. Gediminaièiai – „Skalmanto provaikaièiai“, Senoji Lietuva, Vilnius,
1996, p. 20–21.
79
J. Krzyýaniakowa, J. Ochmañski. Wùadysùaw II Jagieùùo, Wroclaw–Warszawa…, 1990, s. 59–60.
80
«Çàäîíùèíà». Ïóáëèêàöèÿ òåêñòà, ïðèìå÷àíèé è ïîñëåñëîâèÿ Ñ. Ê. Øàìáèíàãî,
Ì., 1947.
81
Àäðèàíîâà-Ïåðåòö Â. Ï. «Çàäîíùèíà». Òåêñò è ïðèìå÷àíèÿ, Òðóäû îòäåëà
äðåâíåðóññêîé ëèòåðàòóðû, ò. 5, Ì-Ë., 1947, ñ. 194–224.
99
1949 m. iðleidþiamos „Senovës Rusios karinës sak-
mës“, tarp jø – Kulikovo ciklo kûriniai
82
.
„Karo meno istorijoje“ Kulikovo mûðá apþvelgë A.
Strokovas
83
, knygos apie Dmitrijø Doniðká autoriai, analizuo-
dami Jogailos pozicijà, Algirdaièiø, Dmitrijaus Bobroko vaid-
mená mûðyje
84
.
B. Grekovo ir A. Jakubovskio veikale „Aukso Ordos
istorija“ akcentuojamas Dmitrijaus Bobroko Volynieèio, at-
vykusio ið Lietuvos, vaidmuo Kulikovo kautynëse
85
.
„SSSR istorijos apybraiþose (II d., XIV–XV a.)“ paþymi-
ma, kad prie Voroneþo Mamajus priëmë Riazanës kunigaikð-
èio Olego ir Jogailos pasiuntinius. Derybose siekta suvienyti
Lietuvos, Riazanës ir Ordos veiksmus puolant Rusià. Rusios
pajëgoms esant prie Dono, prisijungë Algirdo sûnûs. Taip Jo-
gailos planai sutriuðkinti Rusià bendromis lietuviø ir Ordos jë-
gomis þlugo. Jogaila nuo Odojevo gráþo. Mûðio baigtá lëmë pa-
salos pulkas, vadovaujamas Vladimiro Andrejevièiaus ir Dmit-
rijaus Bobroko Volynieèio
86 
(jo lietuviðka kilmë nutylima).
Kulikovo mûðio 575 m. jubiliejui paminëti iðëjo popu-
liarus P. Karyðkovskio leidinys, kuriame aptariami Jogailos,
Algirdaièiø, Bobroko veiksmai, pabrëþiamas Dmitrijaus Algir-
daièio didvyriðkumas mûðyje, atitraukiant totoriø pajëgas
87
.
M. Tichomirovas pirmenybæ teikë Maskvos sàvadams,
siekë iðkelti Maskvos didþiojo kunigaikðèio vaidmená, savaip
paaiðkinti su Algirdaièiais susijusius klausimus
88
.
E. Razino „Karo meno istorijoje“ iðsamiai apraðytos
Kulikovo kautynës, kaip Algirdaièiai ir Bobrokas vadovavo
pulkams
89
.
82
Âîèíñêèå ïîâåñòè äðåâíåé Ðóñè, Ì., 1949.
83
Ñòðîêîâ À. À. Èñòîðèÿ âîåííîãî èñêóññòâà, ò. 1, Ì., 1955, ñ. 268–299.
84
À. Â. Êàðàñåâ, Ã. È. Îñüêèí. Äèìèòðèé Äîíñêîé, Ì., 1950, ñ. 32–52.
85
Á. Ä. Ãðåêîâ, À. Þ. ßêóáîâñêèé. Çîëîòàÿ Îðäà è åë ïàäåíèå, Ì.-Ë., 1950, ñ. 242.
86
Î÷åðêè èñòîðèè ÑÑÑÐ, ÷. II (XIV–XV â. â.), Ì., 1953, ñ. 222.
87
Ï. Êàðûøêîâñêèé. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, Ì., 1955, ñ. 41–55.
88
Ì. Í. Òèõîìèðîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà 1380 ã., Âîïðîñû èñòîðèè, 1955, ¹ 8;
ÏÊá., ñ. 335–376.
89
Ðàçèí Å. À. Èñòîðèÿ âîåííîãî èñêóññòâà, ò. 2, Ì., 1957, ÑÏá–Ì., 1999, ñ. 279–280.
100
1959 m. iðleistas Kulikovo mûðio ðaltiniø rinkinys, pa-
rengtas M. Tichomirovo, V. Rþigos, L. Dmitrijevo, kuriame
publikuoti „Uþdonës“, Metraðtinio pasakojimo, „Sakmës “
tekstai, jø vertimai, komentarai ir minëtø rengëjø studijos
90
.
Be aptarto M. Tichomirovo darbo, V. Rþiga èia analizuoja „Uþ-
donæ“, kaip literatûriná XIV a. 9-ojo deðimtmeèio paminklà
91
,
L. Dmitrijevas – „Sakmës“ literatûrinæ istorijà
92
, aptardami
joje Dmitrijaus Volynieèio ir Algirdaièiø ávaizdþius.
L. Èerepninas stambioje monografijoje apie rusø cen-
tralizuotos valstybës susidarymà detaliai tiria ir Kulikovo
mûðio epochà, problemos ðaltinius bei svarbias su LDK su-
sijusias temas: Mamajaus planus su Jogailos pagalba suduo-
ti smûgá Maskvai, Algirdaièiø vaidmens atspindá seniausiuo-
se metraðèiø tekstuose, Algirdaièiø ir Bobroko iniciatyvà, Al-
girdaièiø pagalbos Rusiai vaizdavimo idëjinæ prasmæ ir kt.
93 
Trumpai apie Jogailos pozicijà Kulikovo mûðio situa-
cijoje uþsimena mordviø istorikas M. Safargalijevas bei rusø
istorikas I. Grekovas
94
.
1966 m. pasirodë kolektyvinis darbas, skirtas „Sakmës
apie Igorio þygᓠir Kulikovo ciklo kûriniø lyginamajai ana-
lizei
95
, kuriame, kaip minëjome, pateikiami archyviniai ran-
kraðtiniai „Uþdonës“ tekstø nuoraðai,
96 
o ið tyrinëjimø, svar-
biø nagrinëjant mûsø temà, ypaè reikðminga J. Begunovo stu-
dija apie jos istoriná pagrindà
97
. Autorius plaèiai analizuoja
Lietuvos kunigaikðèiø Algirdaièiø, Bobroko bei Jogailos si-
tuacijà Kulikovo mûðyje remdamasis „Sakmës“ kontekstu
98
.
90
ÏÊá.
91
Ten pat, p. 380–381.
92
Ten pat, p. 430, 433, 438.
93
Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 596–623.
94
Ì. Ã. Ñàôàðãàëèåâ. Ðàñïàä Çîëîòîé Îðäû, Ñàðàíñê, 1960, ñ. 133, 135; È. Á.
Ãðåêîâ. Î÷åðêè ïî èñòîðèè ìåæäóíàðîäíûõ îòíîøåíèé Âîñòî÷íîé Åâðîïû XIV–
XVI â. â., Ì., 1963, ñ. 61–62.
95
ÑÏÈÏÊÖ.
96
Ten pat, p. 535–556.
97
Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå «Ñêàçàíèÿ î Ìàìàåâîì ïîáîèùå», ten
pat, p. 477–523.
98
Ten pat, p. 499–502, 505–517.
101
Nuðviesdamas Rytø Europos ir Aukso ordos situacijà
XIV–XV a. sandûroje, I. Grekovas paþymi, kad Mamajus kûrë
Maskvai prieðiðkà koalicijà – jà sudarë Lietuva, Riazanë, Kafa,
iðdëstë kai kuriuos abejotinus samprotavimus apie Jogailos
veiksmus po Kulikovo mûðio. Jo nuomone, dël sudëtingos po-
litinës situacijos Jogaila prieð mûðá uþëmë laukimo pozicijà,
matyt, nenorëdamas visiðkos Mamajaus pergalës prie Dono
99
.
Algirdaièiø dalyvavimà Dmitrijaus Doniðkio kariuomenëje,
anot Èerepnino, vertina kaip idëjos – Ðiaurës rytø ir Pietvaka-
riø rusø þemiø staèiatikiø siekio susivienyti ásikûnijimà
100
.
A. Kirpiènikovas, apraðydamas XIII–XV a. Rusios ka-
rybà, tos epochos ginklus (ietis, kirvius, kalavijus ir kardus,
buoþes, ðalmus ir kt.), Kulikovo mûðá, pabrëþë, kad èia euro-
pinës kovos rikiuotës lyginimas su azijietiðkàja pasirodë esàs
vienas paèiø dràsiausiø ir áþûliausiø, kokiø tik regëjo vidu-
ramþiø Rytø ir Vakarø mûðiø istorija
101
. Jis atkreipë dëmesá á
„Uþdonëje“ pateiktame mûðio apraðyme vakarietiðkø ginklø
reikðmæ, palyginti su totoriø ginklais, ir mano, kad tai liudi-
ja, jog vyravo rusø, o ne rytietiðki ginklai, nes „Uþdonëje“
lietuviø kalavijai, vokiðkos sulikos (lengvosios ietys), friagø
(italø) durklai, maskvietiðki skydai lyginami su totoriø kar-
dais, ðarvais ir èerkesø bei totoriø ðalmais
102
. Taèiau galima
patikslinti: „lietuviø kalavijai“, „vokiðkos sulikos“
103 
„Uþ-
donëje“ minimi ir kaip Algirdaièiø ginklai. Taigi LDK kariø
ginklai ágyja tarptautinæ simbolinæ reikðmæ.
Èia daugiausia gali bûti tam tikro áspûdþio, literatûri-
nës iðmonës momentø, nes, kaip rodo tyrimai, mongolø-to-
toriø ginkluotë, ypaè gynybinë, XIV a. 2-oje pusëje–XV a. pra-
dþioje buvo ávairi, techniðkai ir funkciðkai tobula, tobulina-
ma Centrinëje Azijoje, Èingizidø imperijoje. Dauguma gin-
99
È. Á. Ãðåêîâ. Âîñòî÷íàÿ Åâðîïà è óïàäîê Çîëîòîé Îðäû (íà ðóáåæå XIV–XV â.
â.), Ì., 1975, ñ. 130, 132–133.
100Ten pat, p. 136.
101
À. Í. Êèðïè÷íèêîâ. Âîåííîå äåëî íà Ðóñè â XIII–XV â. â., Ëåíèíãðàä, 1976, ñ. 16.
102
Ten pat, p. 18; plg. to paties. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ñ. 69–87 (rusø ginkluotë europietiðka,
Vakarø, Rytø ir savos gamybos).
103
ÑÏÊ, ñ. 9, 133; ÇÇ, ñ. 78.
102
klø gaminta Aukso ordoje, dalá ginkluotës, ypaè brangios, bu-
vo ásiveþama ið Artimøjø Rytø, jà, matyt, Aukso ordos valdo-
vø uþsakymu gamino ir Pietø Europos (italø) meistrai. Toto-
riø-mongolø ðarvai turëjo didelæ átakà Azijos ir Europos gy-
nybinës ginkluotës raidai. Mamajaus totoriø kariuomenëje bûta
ir „tikrø“ europieèiø – genujieèiø. Konkretûs duomenys apie
Rusios ginkluotæ kuklesni (plg. ÊÁÈÊ, ñ. 238–269).
1980 m. buvo iðleistas akademinis Kulikovo mûðiui
skirtas straipsniø rinkinys
104
, kuriame L. Beskrovnas detaliai
nuðvietë rusø mûðio istoriografijà
105 
ir patá mûðá
106
, pabrëþë,
kad Mamajus daug dëmesio skyrë Jogailos þygiui, aptarë at-
sargaus Jogailos þygio prieþastis
107
, Algirdaièiø prisijungi-
mà prie Dono, ties Berezui vietove, Dmitrijaus Algirdaièio ir
Dmitrijaus Bobroko Volynieèio vaidmenis mûðyje
108
, Jogai-
los vaidmená po mûðio ir atsitraukimo prieþastis
109
.
Tame paèiame leidinyje B. Floria apþvelgë Lietuvos
ir Rusios santykius prieð Kulikovo mûðá, tylomis apeidamas
lietuviø istorikø tyrinëjimus, iðsamiai aptarë Andriaus Al-
girdaièio veiksmus pasitraukiant á Pskovà. Pagal XVII a. ar-
chyvo apraðe minimas dvi neiðlikusias Andriaus Algirdai-
èio ir Dmitrijaus Doniðkio sutartis, jo nuomone, tarp jø bûta
susitarimo
110
. Autorius analizavo Mamajaus ir Jogailos sàjun-
gà. Manë, kad 1380 m. Jogailos þygio tikslai ne visai buvo
ágyvendinti dël jo kariuomenëje buvusiø baltarusiø ir ukrai-
nieèiø galimo palankumo Maskvai
111
.
I. Grekovas manë, kad kylanti Vladimiro kunigaikð-
tystë siekia iðjudinti tarp Maskvos ir Vilniaus esanèià pusiau-
104
Êóëèêîâñêàÿ áèòâà. Ñáîðíèê ñòàòåé, Ì., 1980.
105
Ten pat, p. 6–25.
106
Ë. Ò. Áåñêðîâíûé. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ten pat, p. 214–245.
107
Ten pat, p. 223–224.
108
Ten pat, p. 232–241.
109
Ten pat, p. 223–224.
110
Á. Í. Ôëîðÿ. Ëèòâà è Ðóñü ïåðåä áèòâîé íà Êóëèêîâñêîì ïîëå, Êóëèêîâñêàÿ
áèòâà. Ñáîðíèê, Ì., 1980, ñ. 159–162.
111
Ten pat, p. 170–173.
103
svyrà, kurià palaikydami Aukso ordos valdovai galëjo iðlai-
kyti Rytø Europos ðaliø kontrolæ
112
.
V. Kuèkinas aptarë Kulikovo pergalæ
113
, ávertinæs ðalti-
nius, pateikdamas savità kai kuriø problemø sprendimo va-
riantà, pavyzdþiui, patá mûðá bandydamas lokalizuoti kairia-
jame Nepriadvos krante ir tik jo tàsà – deðiniajame
114
, palietë
Algirdaièius, Dmitrijø Bobrokà Volynietá. Autorius mano, kad
Jogaila galëjo paimti Odojevà, Novosilo kunigaikðèio centrà,
ir po mûðio kaip tik ið jo atimti dalá laimëto grobio
115
.
Akademiniame A. Kirpiènikovo darbe apie Kulikovo
mûðá pabrëþiama, jog prieð kautynes pulkus rikiavo patyræs
vaivada Dmitrijus Bobrokas Volynietis
116
, kad Algirdaièiai
prie Dmitrijaus Ivanovièiaus kariuomenës prisijungë prie Be-
rezui vietovës (netoli Dono iðtakø), o jø atvesta „ðarvuota ka-
riuomenë“ sustiprino Rusios pajëgas prieð lemiamà mûðá
117
,
kuriame Algirdaièiai kovësi prieðakiniame pulke, Dmitrijus
Volynietis – pasalos pulke
118
, o Dmitrijus Algirdaitis su savo
kariais – uþ didþiojo pulko (Tatiðèevo duomenimis)
119
.
1982 m. iðëjo naujas „Sakmiø ir pasakojimø apie Kuli-
kovo mûðᓠleidinys, kuriame pateikiami mûsø aptartø ðalti-
niø senovës rusø tekstai bei vertimai, tekstologiniai bei istori-
niai-literatûriniai komentarai
120
, taip pat tyrinëtojø studijos.
D. Lichaèiovas paþymëjo, kad Mamajus, patraukda-
mas á savo pusæ Lietuvà, siekë izoliuoti Maskvà
121
.
Plëtodamas istorinës mûðio reikðmës temà, V. Paðuta
palietë kai kuriuos Lietuvos istorijos klausimus
122
.
112
È. Á. Ãðåêîâ. Ìåñòî Êóëèêîâñêîé áèòâû â ïîëèòè÷åñêîé æèçíè Âîñòî÷íîé
Åâðîïû êîíöà XIV â., Êóëèêîâñêàÿ áèòâà. Ñáîðíèê, ñ. 130–131.
113
Â. À. Êó÷êèí. Ïîáåäà íà Êóëèêîâîì ïîëå, ÂÈ, 1980, ¹ 8, ñ. 3–21.
114
Ten pat, p. 16–19.
115
Ten pat, p. 20.
116
À. Í. Êèðïè÷íèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, Ëåíèíãðàä, 1980, ñ. 48, 89.
117
Ten pat, p. 42.
118
Ten pat, p. 50–51 ir schema (pagal Dubrovskio nuoraðà).
119
Ten pat, p. 99.
120
ÑÏÊ, ñ. 7–252.
121
Ten pat, p. 257.
122
Â. Ò. Ïàøóòî. Èñòîðè÷åñêîå çíà÷åíèå Êóëèêîâñêîé áèòâû, ÑÏÊ, ñ. 262–290.
104
A. Kirpiènikovas, pateikdamas naujà savo darbo apie
didájá mûðá prie Dono redakcijà, visø pirma akcentuoja „Sak-
mës“ ir V. Tatiðèevo tekstø, pateikianèiø kitø dar neþinomø
faktø, reikðmæ
123
. Mûðyje Andrius Algirdaitis, anot Tatiðèe-
vo, kovësi deðiniajame sparne
124
.
L. Dmitrijevas atskleidë Kulikovo ciklo paminklø li-
teratûrinæ istorijà, paþymëdamas jau pirminiame „Sakmës“
tekste buvusio Algirdo (vietoj ið tikrøjø veikusio Jogailos)
vardo simbolinæ reikðmæ – autorius tuo norëjæs pabrëþti Mask-
vos didþiojo kunigaikðèio jëgà, ypatingà Kulikovo mûðio
svarbà (kartu su Mamajum atremiamas ir senas Maskvos prie-
ðas Algirdas)
125
. To siekta ir Algirdà prieðprieðinant Algirdai-
èiams
126
. Simbolinis dël bûsimos þmoniø þûties sielvartau-
janèios þemës sudvasintas paveikslas kuriamas epizode, kai
Dmitrijus Bobrokas Volynietis klausosi þemës garsø
127
.
R. Dmitrijeva analizavo „Uþdonës“ ðaltinio (Sofoni-
jaus) autorystës, kuri siejama su Algirdaièiais, vakarinëmis
þemëmis
128
, t. y. su LDK, klausimà.
Kulikovo mûðio 600 metø jubiliejui paminëti Maskvoje
surengtos konferencijos (1980 m. rugsëjis), kurià organizavo
Maskvos universitetas, valstybiniai Maskvos Kremliaus ir
Istorijos muziejai, tematika apëmë istorijos, meno ir
muziejininkystës problemas
129
. Ið daugelio temø ypaè
paþymëtina A. Gorskio plati Kulikovo mûðio ðaltiniø,
mokslinës istoriografijos bei kitos rusø literatûros apþvalga
130
ir R. Skrynikovo mûðio problemø analizë, kuriose nemaþai
dëmesio skiriama Algirdaièiams ir Dmitrijui Bobrokui
131
.
123
À. Í. Êèðïè÷íèêîâ. Âåëèêîå Äîíñêîå ïîáîèùå, ÑÏÊ, ñ. 291.
124
Ten pat, p. 299.
125
Ë. À. Äìèòðèåâ. Ëèòåðàòóðíàÿ èñòîðèÿ ïàìÿòíèêîâ Êóëèêîâñêîãî öèêëà, ÑÏÊ,
ñ. 333, 340.
126
Ten pat, p. 348–349.
127
Ten pat, p. 351.
128
Ð. Ï. Äìèòðèåâà. Îá àâòîðå «Çàäîíùèíû», ÑÏÊ, ñ. 366.
129
ÊÁÈÊ.
130
À. Ä. Ãîðñêèé. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà..., ñ. 15–42.
131
Ð. Ã. Ñêðûíèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà..., ñ. 43–70.
105
R. Skrynikovas aptaria vidaus skilimo Lietuvoje 1379
m. aplinkybëmis Andriaus Algirdaièio ir Maskvos pajëgø þy-
gá prieð LDK, Dmitrijaus Algirdaièio perëjimà á Maskvos pu-

132
. Mano, kad „Sakmë“ ir „Uþdonë“ susijusios su dalinio
kunigaikðèio Vladimiro Andrejevièiaus ir jo þmonos Elenos
Algirdaitës aplinka (Algirdaièiais ir Dmitrijumi Volynieèiu),
galëjo bûti sukurtos jø valdose buvusiame Troicos-Sergijaus
vienuolyne
133
. Analizuojamas kariuomenës daliniø iðsidësty-
mas, taip pat Algirdaièiø, Bobroko Volynieèio padëtá nuðvie-
èiantys ðaltiniai. Jø, kaip þymiausiø vadø, veikla atskleidþia-
ma ðalia didþiojo kunigaikðèio ir jo pusbrolio veiksmø
134
.
Lietuviø karo vadø reikðmë pabrëþta populiarioje, jau-
nimui skirtoje O. Tichomirovo knygelëje „Kulikovo lauke“:
á Maskvos didþiojo kunigaikðèio kariuomenæ ásiliejo stam-
bûs daliniai, kuriuos atvedë broliai Algirdaièiai; Dmitrijus
Ivanovièius ir patyræs vaivada Bobrokas numatë pulkø vie-
tas ir vadus, pastarasis vadovavo pasalos pulkui, o Dmitri-
jus Algirdaitis, Briansko kunigaikðtis, – rezerviniam pulkui;
Andriui, Polocko kunigaikðèiui, buvo pavestas deðinës ran-
kos pulkas, kuris nuvijo Ordos karius nuo deðiniojo sparno;
mûðio sûkuryje kairiojo sparno gelbëti savo karius iðvedë
Dmitrijus Algirdaitis; Bobrokas savo pasalos pulkui nurodë
lemiamo puolimo momentà
135
.
V. Kuèkinas, pateikdamas Dmitrijaus Doniðkio istori-
ná portretà, atskleidþia jo asmenybæ sudëtingø Rusios–Or-
dos–Lietuvos santykiø fone. Nuðviesdamas 1380 m., kalba
apie Mamajaus sieká susijungti su Jogaila bendram þygiui,
apie Dmitrijaus strateginius veiksmus, Dono perëjimà aukð-
èiau Nepriadvos þioèiø ir mûðá jos kairiajame krante (Algir-
daièiai mûðyje neminimi)
136
, sunkià Rusios situacijà, kuri
132
Ten pat, p. 49.
133
Ten pat, p. 58–62.
134
Ten pat, p. 63–67.
135
Î. Òèõîìèðîâ. Íà ïîëå Êóëèêîâñêîì, èçä. «Ìàëûø», Ì., 1980, ñ. 16, 18, 20,
21, 24, 29.
136
Â. À. Êó÷êèí. Äìèòðèé Äîíñêîé, ÂÈ, 1995, ¹ 5–6, ñ. 75–76.
106
susidarë kitais metais po mûðio dël Aukso ordos chano Toch-
tamiðo agresyviø veiksmø.
Amerikieèiø Harperio karinë enciklopedija, parengta
R. Ernesto ir Trevoro N. Dupuy, – „Pasaulio karø istorija“
(nuo 3500 m. pr. Kr. iki mûsø dienø, 1–4 laidos, 1970–1991
m.), „Poligono“ leidyklos 1997 m. laidoje papildyta Rytø Eu-
ropos ir Rusios istorijos straipsniais, tarp jø ir apie Kulikovo
mûðá
137 
(sekant E. Razinu (1957 m.), pateikiant maþiau duo-
menø apie lietuvius), raðo apie Mamajaus pastangas patraukti
á savo pusæ Jogailà, kuris prisijungë prie totoriø-mongolø ben-
dram þygiui prieð Maskvà, kad Lietuvos kariuomenë atþy-
giavo iki Odojevo, apie prie Berezui vietovës prie rusø ka-
riuomenës prisijungusius Pskovo ir Briansko karius, vado-
vaujamus dviejø lietuviø kunigaikðèiø – Jogailos broliø. Pa-
þymima, kad totoriø sàjungininkas Jogaila buvo pakeliui ið
Odojevo link Dono, o rugsëjo 8-osios ryte – uþ 30–40 km nuo
rusø pozicijø
138
. Raðoma apie Rusios kariuomenës pasalos
pulkà, kurio vado Dmitrijaus Bobroko Volynieèio ðlovë bu-
vo seniai þinoma Rusioje, jo itin tinkamu laiku mûðyje toto-
riams suduotà lemiamà smûgá. O Mamajaus sàjungininkas
Jogaila, bûdamas su 30 000 kariø netoli mûðio lauko, suþino-
jæs apie totoriø sutriuðkinimà, greitai pasuko atgal á Lietuvà.
Komentuojama mûðio eiga, pagrindiniai jo etapai, paþymint,
kad Kulikovo mûðis rodo aukðtà rusø kariuomenës karybos
meno lygá
139
. Iðkeliamas Maskvos didþiojo kunigaikðèio
Dmitrijaus Doniðkio vaidmuo, nutylima Algirdaièiø reikð-
më, jie tiesiogiai ið viso nebeminimi.
Ukrainos istoriografijoje, kalbant apie Kulikovo mû-
ðá, minimi Dmitrijus Bobrokas ið Volynës, Algirdaièiai – An-
drius ir Dmitrijus – ir jø Briansko ir Polocko pajëgos, paþy-
137
Ð. Ý. Äþïþè è Ò. Í. Äþïþè. Âñåìèðíàÿ èñòîðèÿ âîèí. Êí. 1. 3500 ãîä äî Ð. Õ.
– 1400 ãîä îò Ð. Õ., Ïîëèãîí, ÑÏá.-Ìîñêâà, 1997, ñ. 858–868.
138
Ten pat, p. 858–862.
139
Ten pat, p. 863, 866, 868.
107
mint, kad „lemiamomis minutëmis rusø tautai á pagalbà at-
ëjo ukrainieèiø, baltarusiø ir lietuviø kariniai daliniai“
140
.
Naujoje G. Saganovièiaus Baltarusijos istorijoje paþy-
mima, kad agresyvi Maskvos politika, Severø miestø uþëmi-
mas paskatino Jogailà sudaryti sàjungà su Mamajumi. 1380 m.
Jogaila vedë kariuomenæ, kad susijungtø su Mamajumi ir kar-
tu veiktø prieð Maskvos kunigaikðtá Dmitrijø, bet lemiamu mo-
mentu to nepadarë, ir totoriai Kulikovo lauke buvo sutriuð-
kinti. Mûðyje Maskvos pusëje kovojo Jogailos broliai Andrius
ir Dmitrijus Algirdaièiai, Dmitrijus Bobrokas, vadovavæ deði-
nës ir kairës rankos pulkams, ir taip prisidëjo prie istorinës
pergalës. Greièiausiai Jogaila vengë kovoti todël, kad jo ka-
riuomenæ daugiausia sudarë Baltarusijos gyventojai
141
.
„Lietuvos istorijoje“ paþymima, kad Jogaila, sudaræs
taikà su Ordinu, su Aukso orda prieð Maskvà sudarë koalici-
jà, 1380 m. LDK kariuomenë þygiavo padëti totoriams kovoti
su Maskva, bet dël neaiðkiø prieþasèiø nespëjo á lemiamà
mûðá Kulikovo lauke
142
, nespëjo arba stovëjo „vienos dienos
kelio atstumu“ nuo vietos, kur totoriai buvo sumuðti
143
.
E. Gudavièiaus populiarioje „Lietuvos istorijoje“ ga-
na plaèiai aptarta 1378–1379 m. LDK vidaus ir tarptautinë si-
tuacija, Algirdo sûnø Andriaus ir Briansko kunigaikðèio De-
metrijaus pasitraukimas á Maskvos kunigaikðtystæ. Vokieèiø
ordino spaudþiama Lietuvos valstybë negalëjo to sutrukdy-
ti. Jogaila ieðkojo iðeities suartëdamas su Aukso orda. Lietu-
vos ir totoriø sàjunga tapo natûralia Maskvos iðkilimo pa-
sekme. Aukso ordos chanas Mamajus susitarë su Jogaila 1380
m. vasaros pabaigoje – rudens pradþioje surengti didelá þygá
prieð Maskvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ. Dël sumanaus rusø
manevro nepavyko susijungti lietuviø ir totoriø kariuome-
nëms: Jogailà nuo mûðio vietos skyrë vienos dienos þygis.
140
Èñòîðèÿ Óêðàèíñêîé ÑÑÐ, ò. II, Êèåâ, 1982, ñ. 138–140.
141
Ã. Ñàãàíîâè÷. Íàðûñ ãiñòîðûi Áåëàðóñi, Ìiíñê, 2001, ñ. 77–78.
142
Kiaupa Z., Kiaupienë J., Kuncevièius A. Lietuvos istorija iki 1795 m., V., 1995, p. 140 (J.
Kiaupienë).
143
Makauskas B. Lietuvos istorija, Kaunas, 2000, p. 65.
108
Rugsëjo 8 d. mûðyje rusai pasiekë áspûdingà pergalæ. Jogai-
lai pavyko sumuðti jau besiskirstanèios rusø kariuomenës
ariergardà ir atimti gausø grobá.
Su Lietuvos sàjungininkais Jogailos broliai Andrius ir
Demetrijus kovësi rusø gretose (jø nuomonë daug lëmë pri-
imant pasiteisinusá persikëlimo per Donà planà). Dalinë lie-
tuviø kariuomenës pergalë ðiek tiek pristabdë Gediminaièiø
dinastijos krizæ
144
.
M. Juèas, kritiðkai vertindamas ir naujausià rusø, bal-
tarusiø istoriografijà, paþymi, kad ði Krëvos sutartá aiðkina
kaip Kulikovo mûðio pasekmæ
145
. Sutinkame, kad vien tai ak-
centuoti jokiu bûdu negalima.
Naujai apþvelgdamas Maskvos ir Ordos santykius A.
Gorskis paþymi, kad, nepasitikëdamas vien tik savo jëgomis,
Mamajus sudarë sàjungà su naujuoju Lietuvos didþiuoju ku-
nigaikðèiu Jogaila Algirdaièiu ir surengë þygá, savo mastais
XIV a. neturintá precedento. Aptardamas ðaltiniø patikimu-
mo klausimus, plaèiame kontekste paminëdamas, kad Algir-
daièiai dalyvavo Kulikovo mûðyje, A. Gorskis konstatuoja,
kad rusø kariuomenë, siekdama neleisti susijungti Mamajui
su Jogaila, priëjo Dono aukðtupá ir ten sutriuðkino Mama-
jaus ordos pajëgas
146
.
Taigi raðytiniai ðaltiniai, kuriems bûdinga sava speci-
fika ir tendencijos, gana plaèiai apraðo Rusios pergalæ ir Lie-
tuvos karo vadø, ið dalies ir kariø, dalyvavimà Kulikovo mû-
ðyje. Gausioje keliø ðimtmeèiø istoriografijoje vienaip ar ki-
taip paliesta daugelis mûsø temos klausimø, taèiau ne visa-
da jie vertinami Lietuvos istorijos poþiûriu, daþnai priima-
ma ðaltiniuose perdëtø ávykiø interpretacija (visø pirma kal-
bant apie Jogailà), kai kas nutylima, nesukaupti visi mums
rûpimi ðaltiniø duomenys, apskritai mûsø nagrinëjama te-
ma nëra apibendrinanèio darbo.
144
Gudavièius E. Lietuvos istorija. Nuo seniausiø laikø iki 1569 m., V., 1999, p. 146–148.
145
Juèas M. Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vid. – XIX a. pr.), V., 2000, p. 32, 35.
146
Ãîðñêèé À. À. Ìîñêâà è Îðäà, Ì., 2001, ñ. 96–99.
109
Ðiame darbe sieksime ávertinti LDK Jogailos vyriau-
sybës pozicijà tarptautinës ir vidaus padëties, dviejø frontø
ir Kulikovo ávykiø situacijoje, Lietuvos didþiojo kunigaikð-
èio Jogailos taktinio manevro esmæ, prieðtaringiausiai verti-
namà istoriografijoje, o svarbiausia – LDK pajëgø ir karo va-
dø dalyvavimà ir vaidmená Kulikovo mûðyje: lietuviø karo
vadø kovinæ patirtá, Algirdaièiø pajëgas ir prisijungimo prie
Rusios kariuomenës klausimus, lietuviø karo vadø vaidme-
ná Kulikovo mûðio iðvakarëse ir jo metu, ypaè ginant deðinájá
Rusios kariuomenës sparnà, centrinio didþiojo pulko uþnu-
gará, bei vadovaujant pasalos pulkui, sudavusiam lemiamà
smûgá Mamajaus pajëgoms.
Kalbame apie LDK karo vadus ir LDK pajëgas. Nors
oficialiai tuo metu Lietuvos valstybei atstovavo Jogaila, ta-
èiau politinio skilimo sàlygomis Algirdaièiai, atsidûræ kitoje
nei valdovas politinëje pusëje su nemaþomis LDK karinëmis
pajëgomis, patys bûdami LDK, visø pirma valdovo ir tëvo
Algirdo karinës patirties atstovai, greièiausiai ir dokumen-
tiðkai tapdami Dmitrijaus Doniðkio sàjungininkais, kaip „Lie-
tuvos þemës“, Lietuvos pajëgos, laikinai pabuvæ Rusioje ir
suvaidinæ svarbø vaidmená Kulikovo mûðyje, po mûðio
Dmitrijaus Maskviðkio „atleidþiami<...> su didele meile ir
dovanomis“, vël gráþæ á Lietuvà, manome, gali bûti traktuo-
jami kaip LDK vadai, o jø kariuomenë – kaip dalinës LDK
pajëgos. Panaðiai traktuotume ir tuomet netiesiogiai Jogailai
buvusià pavaldþià Kæstuèio kariuomenæ.
Toliau detaliau aptarsime mûsø minëtas problemas.
110
II. LDK tarptautinë padëtis ir Lietuvos
valdovo Jogailos pozicija
LDK tarptautinë ir vidaus padëtis XIV a. 8-ajame
deðimtmetyje. Du frontai
Ilgos Lietuvos kovos su totoriø Aukso ordos agresija
XIII–XV a. istorijoje
147 
XIV a. 8-asis deðimtmetis buvo kovø
ir kompromisø metas.
1372 m. viduryje buvo sudaryta Lietuvos ir Maskvos
kunigaikðtystës taikos sutartis
148
. Kitais metais Ordoje vyra-
vo suirutë, „daugelis Ordos kunigaikðèiø tarp savæs buvo
iðmuðti, o totoriø krito be skaièiaus“
149
. Ordà vëliau keletà
metø valdë tarp savæs nesutariantys keli emyrai
150
. Ordos vi-
daus kova pasinaudojo Maskvos didysis kunigaikðtis Dmit-
rijus, kuris 1374 m. „buvo nesantaikoje su totoriais ir su Ma-
majum“ (tai greièiausiai reiðkë, kad Ordai buvo nesumokëta
duoklë). Þemutiniame Naugarde kilo antitotoriðkas liaudies
judëjimas, Mamajaus pasiuntiniai buvo iðmuðti
151
.
Pastarieji ávykiai atsitiko po to, kai 1374 m. Lietuva
sëkmingai kovojo su totoriais: „ëjo Lietuva prieð totorius,
prieð Temirezà (Temeriø), ir buvo tarp jø mûðis“ („didelis
mûðis“)
152
. Nepakankamai aiðki minëto totoriø kunigaikðèio
pozicija
153
. Tai bandoma sieti ir su Jurgio Karijotaièio, vieno
ið lietuviø kunigaikðèio, Podolëje iðrinkimu Moldavijos ku-
147
R. Batûra. Lietuvos…; to paties. Kova prieð Aukso Ordà.
148
ÏÑÐË, ò. 15, â. 1, ñòá. 103; Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 575.
149
ÏÑÐË, ò. 11, ñ. 19.
150
Á. Ä. Ãðåêîâ, À. Þ. ßêóáîâñêèé. Çîëîòàÿ Îðäà, ñ. 285–287.
151
ÏÑÐË, ò. 15, â. 1, ñòá. 106–109; Ë. Â. ×åðåïíèí, Îáðàçîâàíèå..., ñ. 584.
152
ÏÑÐË, ò. 15, â. 1, ñòá. 106; ò. 11, ñ. 21; plg. Edigëjaus antpuolyje prieð Rusià dalyvavo
„kunigaikðtis Obriagimas, Temirezo sûnus“ (ÒË, ñ. 339, 468).
153
Istoriografijoje vyrauja nuomonë, kad ðie faktai atsispindi Lietuvos veiksmus Mamajaus
pusëje (Ì. Ãðóøåâüñêèé. Iñòîðiÿ..., ò. 4, 1907, ñ. 83; S. M. Kuczyñski. Antimoskiewska
iniciatywa Litwy…, 1936, s. 25; to paties, Ziemie Czernihowsko–Siewierskie…, 1936, s. 201;
to paties, Studia z dziejów Europy Wschodniej X–XVII w., Warszawa, 1965, s. 176), taèiau
átikimø to árodymø nëra.
111
nigaikðtystës valdytoju. 1374 m. „kunigaikðtá Jurgá moldavai
pasikvietë bûti jø vaivada<...>“. Dël to manoma, kad Teme-
ris galëjo bûti totoriø kunigaikðtis, kovojæs prieð Lietuvos áta-
kà Moldavijoje
154
. Kiekvienu atveju tai pirmas po Mëlynøjø
Vandenø (1362–1363) ginkluotas Lietuvos veiksmas prieð to-
torius, gal ásikiðimas á Ordos vidaus ávykius, vienaip ar ki-
taip silpninæs Aukso ordos átakà Rytø Europoje, galëjæs tu-
rëti átakos ir pirminiam pasiprieðinimui jø valdþiai Rusioje.
Vienu metu vykusi Rusios ir Lietuvos jëgø kova su
Aukso orda atspindi aktualius abiem ðalims siekius
155
.
Tais 1374 m. lietuviø karvedþiai kunigaikðtis Jurgis
Karijotaitis ir Jakðas Litavoras sëkmingai kovojo su totoriais
pietuose, prie Dnestro
156
.
Stoti á kovà su Lietuva ir Rusia Mamajaus orda nedrá-
so, taèiau dël totoriø diplomatijos pavyko áþiebti Tverës ir
Maskvos konfliktà. Tverës kunigaikðtis Michailas kreipësi pa-
galbos á Lietuvà. Tverë tikëjosi paramos „ið Lietuvos ir ið to-
toriø“. Tverës ir Maskvos konflikte Lietuva ir totoriai palai-
kë Tveræ
157
. Tais ir vëlesniais metais Lietuvai ypaè sunkus
tapo vakarø frontas.
1373–1376 m. Livonijos ordinas ið ðiaurës niokojo Lie-
tuvà iki Ukmergës, Giedraièiø, Dubingiø. Atkaklios kovos vy-
ko prie Ðventosios ir Nemuno, Þemaitijoje. Kryþiuoèiai buvo
priëjæ iki Vilniaus apylinkiø ir Trakø, pietuose – iki Brastos
prie Vakarø Bûgo. Kæstutis, Algirdas, Andrius Algirdaitis va-
dovavo atsakomiesiems smûgiams, nukreiptiems á Ordino te-
ritorijas Prûsijoje ir Livonijoje. Tai buvo sunkûs þygiai. Ðtai
154
Lietuvos metraðtis. Bychovco kronika. Parengë R. Jasas, V., 1971, p. 76; J. Wolff. Kniaziowie
Litewsko-ruscy, Warszawa, 1897, s. 177; J. Puzyna. Korjat i Korjatowicze, s. 439; Á. Í.
Ôëîðÿ. Ëèòâà è Ðóñü..., ñ. 153–154.
155
Ã. Ì. Ïðîõîðîâ. Ïîâåñòü î Ìèòÿå, Ë., 1978, ñ. 28–29.
156
S. Krakowski. Korjatowicze, AW, 1938, z. 1, s. 268; J. Puzyna. Pierwsze wystàpienie
Korjatowiczów, ten pat, z. 2, s. 68; H. Paszkiewicz. W sprawie roli politycznej Korjatowiczów,
ten pat, s. 336.
157
ÏÑÐË, ò. 15, â. 1, ñòá. 109–113; ò. 11, ñ. 22–24; Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå...,
ñ. 578–581; È. Á. Ãðåêîâ. Î÷åðêè..., ñ. 59; to paties, Âîñòî÷íàÿ Åâðîïà..., ñ. 87–89;
Ã. Ì. Ïðîõîðîâ. Ïîâåñòü..., ñ. 31–38; H. Paszkiewicz. Jagiellonowie…, s. 428.
112
Dauguvos apylinkëse vieno þygio þiemà metu lietuviai dël
gilaus sniego ir blogo kelio neteko daugiau kaip tûkstanèio
arkliø, 50 vyrø prigërë su ginklais, kai bandë perplaukti upæ.
1376 m. kova pietryèiuose iðsiplëtë iki Belzo, Lucko, kai teko
gintis nuo Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko agresijos,
surengiant atsakomàjá smûgá iki Vyslos aukðtupio ir Kroku-
vos apylinkiø
158
. Stipraus Kryþiuoèiø ordino spaudimo Lie-
tuvai metu, 1377 m. geguþæ, mirë Lietuvos didysis kunigaikð-
tis Algirdas, vienas didþiausiø viduramþiø valstybininkø, val-
dovo soste palikæs savo jaunesnájá sûnø Jogailà. Didþiojo ku-
nigaikðèio sostas bûdavo paliekamas senojo lietuviø tikëjimo
sûnums (pagonims). Gediminaièiai, priëmæ staèiatikybæ, lai-
kyti antrarûðiais kunigaikðèiais
159
.
Padëtis ðalyje buvo sunki. Dar tëvui gyvam esant vaidi-
næ svarbø vaidmená valstybëje vyresnieji Jogailos broliai An-
drius ir Dmitrijus Algirdaièiai bei kiti Gediminaièiai (Liubar-
tas, Karijotaièiai) neiðkart pripaþino jaunàjá valdovà. Tuoj pat,
1377 m. liepà–rugsëjá, agresijà prieð pietvakarinæ LDK teritorijà
ávykdë Vengrijos ir Lenkijos karalius Liudvikas Anþu, karinius
antpuolius ir diplomatines intrigas, siekdamas suskaldyti Lie-
tuvà, tæsë Kryþiuoèiø ordinas. Viso ðito pasekmë – Lietuvos vals-
tybë Volynëje, Podolëje, rytinëje dalyje suskilo á dalis.
Andrius, vyriausias Lietuvos didþiojo kunigaikðèio
sûnus, be abejonës, laikë save tiesioginiu Algirdo ápëdiniu
Lietuvos soste. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio sosto perda-
vimas ne jam, o broliui Jogailai, pagimdytam kitos motinos,
turëjo já nustatyti prieð Jogailà, taèiau pastaràjá palaikë Kæs-
tutis. Jogaila savo valdymo pradþioje stengësi nekeisti tëvo
nustatyto valdymo. Jis greièiausiai patvirtino savo vyresniuo-
sius brolius jø valdomose kunigaikðtystëse. Taèiau tai nesu-
laikë Andriaus nuo rizikingø veiksmø. Andrius paliko Po-
158
H. Vartbergë, H. Latvis, H. Vartbergë. Livonijos kronikos, V., 1991, p. 198–205; Vygandas
Marburgietis. Naujoji Prûsijos kronika, V., 1999, p. 146–154; H. Paszkiewicz. Jagiellonowie…,
s. 426–427.
159
H. Paszkiewicz. Poczàtki Rusi, Kraków, 1996, s. 236; D. Baronas. Trys Vilniaus kankiniai,
V., 2000, p. 111.
113
lockà, nuvyko á Pskovà, ið èia – á Naugardà, o vëliau – á Mask-
và, pas didájá kunigaikðtá Dmitrijø, kuris já priëmë labai ma-
loniai. Galëjo bûti dokumentiðkai sudaryta Andriaus Algir-
daièio ir Dmitrijaus Maskviðkio sàjunga (þinoma apie dvi jø
sudarytas neiðlikusias sutartis)
160
. Ði sàjunga buvo labai rei-
kalinga Maskvos didþiajam kunigaikðèiui ieðkant paramos
prieð Aukso ordos totoriø grësmæ, ypaè po Rusios kariuo-
menës sutriuðkinimo 1377 m. mûðyje prie Pjanos, o Andriui
Algirdaièiui – siekiant sustiprinti savo pozicijas Lietuvos Di-
dþiojoje Kunigaikðtystëje.
Ieðkodami iðeities ið tokios sunkios situacijos, Jogaila
ir Kæstutis 1379 m. rugsëjo 29 d. sudarë sutartá su Ordinu,
kuris ásipareigojo nepulti kai kuriø Lietuvos teritorijø.
Po Maskvos didþiojo kunigaikðèio Dmitrijaus Ivanovi-
èiaus pajëgø, dalyvaujant prieð Jogailà stojusiam vyresniajam
broliui Andriui Algirdaièiui, rytiniø LDK valdø puolimo
(Trubèevskas, Starodubas) 1379 m. gruodá
161 
Lietuvos valdo-
vas Jogaila, matyt, siekdamas visø pirma uþtikrinti vakariniø
sienø saugumà, 1380 m. vasario 27 d. ir geguþës 31 d. sudarë
sutartis su Ordinu
162
. Neásipareigodamas remti vokieèiø rite-
riø
163
, Jogaila ágijo galimybæ veikti kita, rytø, kryptimi.
160
H. Paszkiewicz. O genezie…, s. 61–68; to paties. Jagiellonowie…, s. 61–68; to paties. Poczàtki…,
s. 256–257; I. Jonynas. Andrius, DLK Algirdo sûnus, Lietuviðkoji enciklopedija, t. 1, Kaunas,
1933, stb. 578–579; to paties. Lietuvos didieji kunigaikðèiai, p. 50; Á. Í. Ôëîðÿ. Ëèòâà è
Ðóñü..., ñ. 162.
161
ÒË, ñ. 418–419.
162
Minëtos 1379–1380 m. sutartys nerodo Jogailos prieðiðkumo Kæstuèiui, pirmoji jø buvo
sudaryta kartu (Codex diplomaticus Lithuaniae, edit. E. Raczyñski, Vratislaviae, 1845, p. 53–
55; I. Jonynas. Jogaila, Þidinys, 1934, nr. 10, p. 261–266; H. Paszkiewicz. O genezie…, s. 74–
75, 88, 91). Plg.: L. Kolankowski. Dzieje WKL…, t. 1, s. 16–17; È. Á. Ãðåêîâ. Âîñòî÷íàÿ
Åâðîïà..., ñ. 99–100.
163
H. Paszkiewicz. O genezie…, s. 92.
114
LDK Jogailos vyriausybës santykiai su Aukso orda
Po Lietuvos ir Aukso ordos kovos 1374 m., tam tikro
bendradarbiavimo, susijusio su 1375 m. Tverës ávykiais, iki
1380 m. vasaros ir rudens faktø apie Lietuvos ir Ordos santy-
kius beveik neturime
164
.
Galima manyti, kad 1380 m. vasarà Lietuvos didysis
kunigaikðtis Jogaila turëjo kontaktø su Mamajum. Metraðti-
niame pasakojime sakoma, jog kai Mamajus atëjo á Rusià, „pra-
dëjo siøsti á Lietuvà pagoniui Jogailai ir <...> Riazanës Olegui
<…> Ir sutarë Mamajus <...> su Lietuva ir <...> su Olegu stoti
(atvykti) jiems prie Okos Semiono dienà“
165
, t. y. rugsëjo1-àjà.
Tai tarsi rodo, kad sutarties iniciatorius buvo Mamajus, sie-
kiantis sukaupti kuo didesnes pajëgas Rusiai pulti.
Mamajaus siûloma sutartimi Lietuvos valdovas turëjo
pasinaudoti pirmiausia siekdamas paðalinti valstybës susi-
skaldymà ir stabilizuoti padëtá rytinëse LDK þemëse. Oficia-
liai nesutikti su Mamajaus pasiûlymu, manome, bûtø reiðkæ
palikti ðià valstybës dalá toliau skilti ir totoriams puldinëti.
Riazanës kunigaikðtis Olegas, bijodamas artëjanèios
grësmës, sudarë sutartá su Lietuvos didþiuoju kunigaikðèiu
Jogaila
166
.
Yra þiniø apie Olego pas Mamajø ir pas Jogailà pa-
siøstà pasiuntiná
167
. „Sakmëje“ kalbama apie Jogailos (Algir-
do) pasiuntiná ir laiðkà Mamajui
168
, o jos Iðplëstojoje redakci-
joje nurodomas ir pasiuntinio (minimo visose redakcijose)
vardas – Barteð’as, „iðmintingas þmogus ið Èekø þemës“
169
,
164
Tvirtinti, kad tuo metu, t. y. 8-ojo deð. pabaigoje, Ordos ir Lietuvos sàjunga tapo dar
glaudesnë, kalbëti apie bendras pastangas (È. Á. Ãðåêîâ. Âîñòî÷íàÿ Åâðîïà..., ñ. 104)
vargu ar yra pagrindo.
165
Ëåòîïèñíàÿ ïîâåñòü (Í4Ë), ÏÊá, ñ. 30; ÑÏÊ, ñ. 16; Ë. Â. ×åðåïíèí.
Îáðàçîâàíèå..., ñ. 599–601.
166Äóõîâíûå è äîãîâîðíûå ãðàìîòû âåëèêèõ è óäåëüíûõ êíÿçåé XIV–XVI â. â.,
Ì.-Ë., 1950, ¹ 10, ñ. 29–30; Â. À. Êó÷êèí. Ïîáåäà..., ñ. 6.
167
ÑÏÊ, ñ. 16.
168
Ten pat, p. 27; Â. Í. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ..., ò. 5, ñ. 140.
169
ÑÏÊ, ñ. 75, 76.
115
kuris gráþæs apibûdino iðdidø Mamajø ir jo kariuomenæ.
Ðie konkretûs duomenys apie Jogailos pasiuntiná gali bûti
autentiðki
170
.
Jogailos pajëgos
Kaip liudija ðaltiniai, „Lietuvos kunigaikðtis Jogaila
atëjo su visa lietuviø jëga Mamajui <...> á pagalbà“
171 
arba
„su visa Lietuviø ir Liachø jëga“
172
, „sukaupæs daug Lietu-
vos ir variagø, ir þemaièiø“
173
, „su visa jëga lietuviø ir þe-
maièiais, ir liachais“
174
. Taèiau galima galvoti, kad Jogailos
jëgos nebuvo tokios didelës, kaip atrodo ið pirmo þvilgsnio.
Pasakojimo apie Kulikovo mûðá tekste minimi „lia-
chai“ galëjo atsirasti dël 1386 m. Polocko ávykiø
175 
arba ap-
skritai dël Lietuvos ir Lenkijos vëlesniø ryðiø, kaip kad atsi-
tiko metraðtiniame tekste nuðvieèiant 1372 (1373) m. ávy-
kius
176
. Paþymëtina, kad ir vëliau (1432 m.) netgi Lietuvos
didþiojo kunigaikðèio aktuose lietuviai katalikai vadinti „lia-
chais“
177
. Tai taip pat galëjo turëti átakos, kad ðis terminas
buvo átrauktas á rusø metraðèius.
Apskritai „liachø“ pajëgø paminëjimas, kalbant apie
1372 m., taip pat ir Jogailos 1380 m. þygius, mums atrodo,
170
Plg. XIV a. 9-ajame deðimtmetyje Andriaus Algirdaièio aplinkoje þinomas pasiuntinys Bratoða
– R. Petrauskas. Lietuvos diduomenë XIV a. pabaigoje–XV a., V., 2003, p. 82–83, 217–218.
171
Ëåòîïèñíàÿ ïîâåñòü, ÏÊá, ñ. 38; ÑÏÊ, ñ. 22.
172
«ñ âñåþ ñèëîþ Ëèòîâüñêîþ è Ëÿòñêîþ» – ÏÑÐË, ò. 4, ÷. 1, â. 1, ñ. 311; ò. 25, ñ.
201.
173
Ñêàçàíèå (Îñí. ðåä.), ÏÊá, ñ. 58.
174
Óñòþæñêèé ëåòîïèñíûé ñâîä, Ì.-Ë., 1950, ñ. 58.
175
Ñ. Í. Àçáåëåâ. Îá óñòíûõ èñòî÷íèêàõ ëåòîïèñíûõ òåêñòîâ, Ëåòîïèñè è õðîíèêè
1976 ã., Ì., 1976, ñ. 84, 87.
176
ÒË, ñ. 394 ir kt. metraðèiai. R. Batûra. Lietuva..., p. 37–38.
177
Ñîáðàíèå äðåâíèõ ãðàìîò è àêòîâ ãîðîäîâ: Âèëüíû, Êîâíà, Òðîê..., ÷. 1, Âèëüíî,
1843, ¹ 2–4, ñ. 2–5 («âèëåíñêèõ ìåñòè÷îâú ëÿõîâú è ðóñè»; plg.: „... fidei Catholicae
Cultoribus quam etiam Ruthenis…“; «... âñåìú ìåñòè÷îì âèëåíñêèì íàøîå âåðû
ðèìñêîå è ðóñêèì øòî ñóòü ðóñêîå âåðû...»).
116
nëra pagrástas autentiðka medþiaga. Tà patá greièiausiai gali-
ma pasakyti ir apie „variagus“
178
.
Turint omenyje átemptà padëtá LDK vakaruose ir ki-
tas aplinkybes, vargu ar kiek didesnës ir „þemaièiø“ (t. y.
vakarø lietuviø) pajëgos galëjo bûti átrauktos á tolimà þygá á
Rytus. 1380 m. vasario ir geguþës sutartys su Kryþiuoèiø or-
dinu rodo, kad tuo metu didysis kunigaikðtis Jogaila ið Vil-
niaus tiesiogiai valdë tik dalá Lietuvos teritorijos
179 
(kità da-
lá Kæstutis valdë ið Trakø), tiesiogiai disponavo ir ne visomis
karinëmis pajëgomis. Todël metraðèio þodþius, kad Jogaila
þygiavo pagal susitarimà su Mamajumi „su visa Lietuvos jë-
ga“, reikëtø vertinti ir tai turint omenyje.
Esant sudëtingiausiai situacijai Rytuose, labai neuþ-
tikrintai Vakaruose ir valstybës viduje, Jogailos þygis á Odo-
jevo rajonà ir ryðiai su Mamajum, matyt, negali bûti traktuo-
jami kaip ryþtingi veiksmai prieð Maskvà, glaudþiai politið-
kai bendradarbiaujant su totoriais ir siekiant su jais susijung-
ti
180
, su iðlygomis reikia vertinti ir tvirtinimà, kad Jogaila tuo
metu darë politiná spaudimà Dmitrijui Maskviðkiui
181
.
Jogailos strateginis manevras
Pasakojant apie tolesnius ávykius, Jogaila, jo kariuo-
menë, Metraðtinio pasakojimo liudijimu, þygiuojanti susi-
jungti su totoriais, „<...> truputá nespëjo laiku <...> viena die-
na (þygio) ar maþiau <...>“
182
, nepriþygiavusi „<...> 30 varstø
apsisuko ir pabëgo atgal ne keliais“
183
. „Sakmëje“ paraðyta,
178
Tuo labiau kad „Sakmëje“ figûruoja ir „Dunojaus variagai“ (greta „Dunojaus totoriø“,
„äóíàéñêèìè âðàãàìè“ ir t. t., þr. toliau). Yra nuomonë, kad Jogailos jëgø sudëtyje 1380 m.
minimi „variagai“ – tai senojo baltø ir slavø Pamario, Vyslos–Nemuno regiono atstovai (Â. Á.
Âèëèíáàõîâ. Áàëòèéñêèå ñëàâÿíå, Slavia occidentalis, t. 25, Poznañ, 1965, s. 184), kad
tai greièiausiai kryþiuoèiai ( J. Krzyýaniakova, J. Ochmañski. Wùadyslaw II Jagieùùo, s. 60), bet
Ordino kronikos apie tai neraðo.
179
H. Paszkiewicz. O genezie…, s. 69, 153.
180
È. Á. Ãðåêîâ. Î÷åðêè..., ñ. 61; Î÷åðêè èñòîðèè ÑÑÑÐ XIV–XV â. â., Ì., 1953, ñ.
529.
181
È. Á. Ãðåêîâ. Âîñòî÷íàÿ Åâðîïà..., ñ. 135.
182
ÏÊá, ñ. 38; ÑÏÊ, ñ. 22; ÏÑÐË, ò. 23, ñ. 126; ò. 11, ñ. 66.
183
ÏÑÐË, ò. 27, ñ. 253, 332; ò. 22, ÷. 1, ñ. 415; Óñòþæñêèé ëåòîïèñíûé ñâîä, ñ. 60.
117
kad „<...> atvyko prie Odojevo pilies <...> ir nuo tada èia
buvo nejudëdamas“
184
.
Pripaþástama, kad informacija, jog Jogaila buvo vie-
nos dienos kelio ar 30 varstø atstumu nuo mûðio lauko, yra
patikima, taèiau abejotina, kad jis gráþo nuo Odojevo
185
. Isto-
riografijoje kartais remiamasi minëtais ðaltiniais, kuriuose tei-
giama, kad Jogaila siekë susijungti, bet dël ávairiø prieþas-
èiø nespëjo (dël prieðiðkos Aukðtupio kunigaikðèiø pozici-
jos, neturëdamas duomenø apie savo brolio, Briansko kuni-
gaikðèio Dmitrijaus Algirdaièio, veiksmus, neaiðkios padë-
ties Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës viduje) sustojo ir
negalëjo laiku atvykti pas Mamajø
186
. Taèiau vyrauja nuo-
monë, kad, atsiþvelgdamas á sudëtingà situacijà ir ávairias
prieþastis, Jogaila greièiausiai „pavëlavo“ sàmoningai ir lû-
kuriavo, nes nebuvo suinteresuotas Mamajaus pergale ir jo
átakos padidëjimu Rytø Europoje. Be to, lëmë ir tai, kad da-
lis LDK pajëgø (Algirdaièiø) buvo Dmitrijaus Ivanovièiaus
kariuomenëje
187
. Remdamasis tëvo karvedþio patirtimi, jis sà-
moningai laukë, siekdamas karo sunkumus permesti Mama-
jaus kariuomenei
188
. Tai buvo manevras, atliktas siekiant sta-
bilizuoti padëtá, sustiprinti LDK valstybingumà rytinëse te-
ritorijose, atkurti savo átakà Okos aukðtupyje
189
.
Kryþiuoèiø ordino kronikose raðoma (Detmaras ir Po-
silgë), kad, rusams gráþtant nugalëjus totorius, juos sutriuð-
kino lietuviai (uþmuðë labai daug rusø) ir paëmë ið jø didelá
grobá, atimtà ið totoriø
190
. Galvojama, kad Jogailos pajëgos
kaþkur Dono prieigose puolë rusø kariuomenæ
191
. Tai, ma-
184
Ñêàçàíèå (Îñí. ðåä.), ÏÊá, ñ. 58; ÑÏÊ, ñ. 35–36.
185
Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå..., ñ. 509–510.
186
S. M. Kuczyñski. Ziemie…, s. 203–204.
187
S. Smolka. Kiejstut…, s. 35–40; Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 611–612; È. Á.
Ãðåêîâ. Âîñòî÷íàÿ Åâðîïà..., ñ. 134.
188
H. Paszkiewicz. O genezie…, s. 233.
189
R. Batûra. Lituanistinës…, p. 28; Á. Í. Ôëîðÿ. Ëèòâà è Ðóñü..., ñ. 171–172; M. Juèas.
Kulikovo mûðis..., p. 25.
190
SRP, III, p. 114–115; Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå..., ñ. 507.
191
Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå..., ñ. 507–509; L. Kolankowski. Dzieje
WKL, s. 19.
118
tyt, galëjo bûti kokie nors prieðakiniai Dmitrijaus Maskvið-
kio daliniai
192
, nedidelis susidûrimas nedalyvaujant pagrin-
dinëms pajëgoms
193
, galbût Aukðtupio kunigaikðèiø daliniai,
dalyvaujant Odojevo pajëgoms
194
.
Manoma, kad po Kulikovo kautyniø Jogailos pajëgos
galëjo suduoti smûgá Andriui ir Dmitrijui Algirdaièiams ir
uþvaldyti Severø teritorijas. Brianskà, Starodubà, Severø Nau-
gardà ir kt. Jogaila perdavë savo bendraþygiui Dmitrui Al-
girdaièiui-Kaributui
195
.
Taip Jogaila ðioje teritorijoje atkûrë didþiojo kunigaikð-
èio valdþià ir neleido tai LDK daliai atskilti.
Ðaltiniai mini, kad Mamajus siûlæs Jogailai sujungti
kariuomenes rugsëjo 1 dienà. Kai Dmitrijaus Maskviðkio pa-
jëgos persikëlë per Okà, suþinota, kad Mamajus uþ Dono „lau-
kuose stovi ir laukia Jogailos, lietuviø kariuomenës pagal-
bos“
196
, „ir stovëjo 3 savaites <...>, kai susitelkæ nori bendrai
pasiekti pergalæ“
197
, „<...> caras Kuzmino gatëje stovi, bet ne-
skuba, laukia Lietuvos Algirdo“ (t. y. Jogailos)
198
. Mamajus
dar jo laukë ir rugsëjo pradþioje.
Laukdamas Jogailos Mamajus prarado galimybæ suduo-
ti savo prieðininkui staigø, netikëtà smûgá. Tuo gerai pasinau-
dojo Maskvos didysis kunigaikðtis, greitai sutelkæs kariuome-
næ ir organizavæs þygá pasitikti prieðo
199
. Sàmoningas Jogailos
„neveiklumas“ dël minëtø aplinkybiø tam tikra prasme prisi-
dëjo prie Mamajaus pralaimëjimo. O tai turëjo átakos, kad pra-
ëjo ir galimo totoriø ásiverþimo á LDK valdas pavojus.
Jogailos ir Algirdaièiø situacijà prieð mûðá galbût ga-
na realiai atspindi „Sakmë“. Jogaila (Algirdas), apsvarstæs su-
192
K. Stadnicki. Bracia Wùadislawa-Jagieùùy, Ùwów, 1867, s. 25; S. Smolka. Kiejstut…, s. 35.
193
H. Paszkiewicz. Jagiellonowie…, s. 439; È. Á. Ãðåêîâ. Âîñòî÷íàÿ Åâðîïà..., ñ. 132–
133.
194
S. M. Kuczyñski. Ziemie…, s. 204.
195
Ten pat, p. 205.
196
ÒË, ñ. 419.
197
Ëåòîïèñíàÿ ïîâåñòü, ÏÊá, ñ. 31; ÑÏÊ, ñ. 18.
198
Ñêàçàíèå (Îñí. ðåä.), ÏÊá, ñ. 61; ÑÏÊ, ñ. 37; Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé
îñíîâå..., ñ. 490.
199
Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 603.
119
sidariusià padëtá, galimybæ paremti Dmitrijø Maskviðká ar
Mamajø, ávertinæs tai, kad broliai (sûnûs) Algirdaièiai buvo
Rusios kariuomenës eilëse, tarsi yra pareiðkæs: „Padëk, Die-
ve, mano broliams (vaikams), o ne Mamajui“
200
. Taigi uþëmë
laukimo pozicijà.
Pasakojimas apie Jogailos „pabëgimà“ –
tik literatûrinë priemonë
Rusø Plaèiajame metraðtiniame pasakojime Kulikovo
mûðio apraðymo pabaigoje yra platokas tekstas apie Jogailos
kariuomenës pabëgimà, kai jis tiktai suþinojo apie Dmitrijaus
Maskviðkio pergalæ: „Kai tik suþinojo Jogaila Algirdaitis ir vi-
sa jo jëga, kad didysis kunigaikðtis kovësi su Mamajum ir nu-
galëjo já, kad Mamajus pabëgo, tai në kiek nedelsdami lietu-
viai su Jogaila pabëgo atgal dideliu greièiu (strimagalviais),
niekieno nepersekiojami. Tuo metu, nemaèius didþiojo kuni-
gaikðèio, nei jo kariuomenës, nei jo ginklø, o tik jo vardo Lie-
tuva bijodavo, jà apimdavo sàmyðis. Ne taip, kaip ðiais lai-
kais, kai Lietuva tyèiojasi ir iðjuokia mus“
201
.
Pagal tai rusø istoriografijoje sutinkama, kad Jogaila
skubiai pabëgo niekieno nevejamas
202
, taip pat beveik be
iðlygø ir su tuo, kad Jogaila pasuko atgal „dideliu greièiu“,
taip teigia ir karybos istorikai
203
. Taèiau èia aptarta ðaltiniø
ir ávykiø visuma bei ðis Metraðtinio pasakojimo tekstas, ku-
ris apskritai orientuotas á XV a. ávykius, rodo, kad ðie ávy-
kiai gana aiðkiai perdëti, tai daroma didesniam meniniam
áspûdþiui pasiekti
204
.
200
Ñêàçàíèå, ÏÊá, ñ. 308.
201
Ïðîñòðàííàÿ ëåòîïèñíàÿ ïîâåñòü, ÑÏÊ, ñ. 22; ÏÑÐË, ò. 4, ñ. 82; ò. 25, ñ. 205; ò.
11, ñ. 66. Tai siejama su XV a. 1-ojo deðimtmeèio antroje pusëje átemptais Maskvos didþiojo
kunigaikðèio Vasilijaus ir Vytauto santykiais (Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 620).
202
Ë. Ã. Áåñêðîâíûé. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ñ. 244; À. Í. Êèðïè÷íèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ
áèòâà, ñ. 100; À. Í. Êèðïè÷íèêîâ. Âåëèêîå Äîíñêîå..., ñ. 361.
203
Å. À. Ðàçèí. Èñòîðèÿ..., ñ. 287 (1957, 1999); Ð. Ý. Äþïþè..., Âñåìèðíàÿ..., êí. 1,
ñ. 867.
204
Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå..., ñ. 509.
120
III. LDK pajëgø dalyvavimas Kulikovo
mûðyje
Lietuvos vadø ir kariø vaidmuo
1379–1380 m. tarp Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtys-
tës ir Maskvos Didþiosios Kunigaikðtystës iðkilæ prieðtaravi-
mai silpnino Rytø Europos ðaliø jëgas Aukso ordos agresi-
jos akivaizdoje. Sieká tas jëgas suvienyti tam tikra prasme at-
spindi kai kuriø LDK karo vadø ir kariø dalyvavimas DMK
pusëje kovojant su puolanèia Mamajaus Aukso orda.
Kulikovo lauke 1380 m. Rusia, susikovusi su Mama-
jaus pajëgomis, iðkovojo svarbià pergalæ. Rusios pusëje ðiuo-
se kariniuose ávykiuose dalyvavo ir tam tikros Lietuvos, LDK,
pajëgos, kurias, ðaltiniø duomenimis, ryðkiausiai atstovauja
patyræ karo vadai, vyresnieji Lietuvos didþiojo kunigaikðèio
Algirdo sûnûs Andrius ir Dmitrijus Algirdaièiai bei Algirdo
brolio Karijoto sûnus Dmitrijus Volynietis Bobrokas.
Lietuviø karvedþiø kovinë patirtis
Dmitrijus Volynietis Karijotaitis
205 
– Lietuvos kuni-
gaikðèiø Gediminaièiø ðeimos, kuri ilgai vadovavo LDK ka-
rinei ir diplomatinei kovai su Aukso orda, atstovas. Dar XIV
a. 5-ojo deðimtmeèio pabaigoje sudëtingiausiomis tarptauti-
nëmis aplinkybëmis pats tëvas Karijotas vadovavo Lietuvos
didþiojo kunigaikðèio Algirdo pasiuntinybei: pasiuntiniams,
siunèiamiems á Aukso ordà. Jo sûnûs aktyviai kovojo su Or-
da Podolëje ir, matyt, dalyvavo triuðkinant totoriø pajëgas
Mëlynøjø Vandenø mûðyje (1363 m.). Jie tæsë kovà ir vëliau.
Podolëje valdæs Aleksandras Karijotaitis energingai kovojo
205
S. Smolka. Kiejstut…, s. 27–28; J. Puzyna. Korjat i Korjatowicze…, s. 434–438; S. Krakowski.
Korjatowicze, s. 266; H. Paszkiewicz. O geneze…, s. 286; Ë. À. Äìèòðèåâ. Ïðèìå÷àíèÿ ê
«Ñêàçàíèè», Ðóññêèå ïîâåñòè XV–XVI â., Ì.-Ë., 1958, ñ. 363; Â. Ô. Ðæèãà, Ì. Í.
Òèõîìèðîâ. Ïðèìå÷àíèÿ ê «Çàäîíùèíå», ÏÊá, ñ. 222; Ñîâåòñêàÿ èñòîðè÷åñêàÿ
ýíöèêëîïåäèÿ, ò. 2, Ì., 1962, ñ. 494; Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå...,
ñ. 500.
121
su Orda ir þuvo apie 1380 m.
206
, t. y. beveik Kulikovo mûðio
laikotarpiu. Karijotaièiai dalyvavo ir kitame LDK fronte – ko-
vojo su Kryþiuoèiø ordinu.
Tokiomis aplinkybëmis subrendo talentingas karo va-
das Dmitrijus Karijotaitis. Mums atrodo, kad Dmitrijus Vo-
lynietis Karijotaitis á Dmitrijaus Maskviðkio tarnybà galëjo
atvykti, kai buvo sudaroma Lietuvos ir Rusios 1371 m. taika
ir ávyko Algirdo dukros Elenos ir Maskvos didþiojo kuni-
gaikðèio pusbrolio kunigaikðèio Vladimiro Andrejevièiaus,
su kuriuo Dmitrijus Karijotaitis ateityje, Kulikovo mûðyje,
bus glaudþiai susijæs, jungtuvës (Karijotaitis galëjo bûti Al-
girdaitës palydoje)
207
. Matyt, kaip didelæ karinæ patirtá turin-
èiam karo vadui, Maskvos didysis kunigaikðtis pavedë jam
vadovauti Rusios kariuomenei þygiuose á Riazanæ, vëliau – á
Bulgarà, kai buvo kovojama dël Volgos kelio, ir t. t. Jis akty-
viai veikë ir pasiþymëjo Kulikovo mûðyje.
Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Algirdo vyresnysis sû-
nus Andrius Algirdaitis jau nuo XIV a. 5-ojo deðimtmeèio
pradþios dalyvavo tëvo vadovaujamoje karinëje ir diploma-
tinëje veikloje
208
. Ilgà laikà valdæs Polockà, Andrius, ypaè XIV
a. 8-ajame deðimtmetyje, vadovavo LDK ðiaurës vakarø fron-
tui kovoje su Kryþiuoèiø ordinu (Dauguvos regione – su Li-
vonija)
209
. Didelëse karinëse operacijose jis veikë kartu su Kæs-
tuèiu – 1372 m. toli á ðiaurës rytus nuo Maskvos, Perejeslav-
lio, Kaðino regione
210
, tampa tarsi ir treèiuoju asmeniu vals-
tybëje, deðiniàja didþiojo kunigaikðèio Algirdo ranka.
Su Andriumi kai kuriuose 8-ojo deðimtmeèio þygiuo-
se dalyvavo ir jo brolis Dmitrijus Algirdaitis, valdæs Druckà
ir Brianskà
211
. Taigi abu Algirdaièiai valdë dideles ir svar-
bias teritorijas LDK ðiaurës rytuose ir rytuose. Abu, kaip ir
206
ÏÑÐË, ò. 17, ñòá. 82, 100 ir kt.; J. Wolff. Kniaziowie…, s. 177; J. Puzyna. Korjat i
Korjatowicze…, s. 441.
207
ÒË, ñ. 392–393; ÏÑÐË, ò. 25, ñ. 186–187; ò. 15, â. 1, ñòá. 96–99; R. Batûra.
Lietuva…, p. 36-37.
208
ÍÏË, ñ. 354.
209
SRP, II, p. 104–111.
210
ÏÑÐË, ò. 15, ñòá. 431; ÒË, ñ. 394; Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 572.
211
S. M. Kuczyñski. Ziemie…, s. 152–153, 175.
122
Dmitrijus Volynietis Karijotaitis, matyt, dalyvavo LDK ko-
voje su Orda, turëjo didelæ vadovavimo kariams patirtá.
Po tëvo mirties Andrius Algirdaitis, per Pskovà ir D.
Naugardà atvykæs á Maskvà pas didájá kunigaikðtá Dmitrijø
212
,
tuoj pat buvo átrauktas á Rusios kovà su Aukso orda.
Jau 1378 m. Voþos mûðyje Andrius Algirdaitis
vadovauja deðiniajam sparnui
Prieð Aukso ordos Mamajaus kariuomenæ, vadovau-
jamà Begièo, 1378 m. rugpjûtá stojo rusø Dmitrijaus Ivanovi-
èiaus pajëgos. Tverës sàvade, kuriame daugiausia uþfiksuo-
ta lietuviðkø þiniø, skaitome, kad mûðyje prie Voþos su di-
dþiuoju kunigaikðèiu ëjo „Andrius Polocko ir Pronsko kuni-
gaikðtis Danilas. Ir smogë ið vienos pusës Polockietis, o ið
kitos Danilas, o didysis kunigaikðtis centre“. Panaðiai raðo-
ma ir Nikono metraðtyje
213
. Maskvos ir kituose sàvaduose An-
drius Algirdaitis neminimas, o vieno ið pulkø vadu kartais
vadinamas didþiojo kunigaikðèio okolnièius Timofejus
214
. Is-
toriografijoje tvirtinama, kad Andrius Algirdaitis dalyvavo
Voþos kautynëse
215
, nes já mini geriausiai apie ávykius, susi-
jusius su LDK, informuoti Tverës kilmës sàvadai
216
. Tai bu-
vo pirmasis laimëtas Rusios mûðis su totoriais, prie ðios per-
galës neabejotinai prisidëjo ir patyræs karo vadas Andrius Al-
girdaitis, nors tai daþnai nutylima
217
.
Patyræ karo vadai Algirdaièiai bei Dmitrijus Karijo-
taitis dalyvavo ir Kulikovo mûðyje.
212
ÍÏË, ñ. 375.
213
ÏÑÐË, ò. 15, ñòá. 439; ò. 11, ñ. 42; Â. Í. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ..., ò. 5, ñ. 136.
214
ÒË, ñ. 415; ÏÑÐË, ò. 25, ñ. 199; ò. 15, â. 1, ñòá. 134 ir kt.
215
Â. Å. Äàíèëåâè÷. Î÷åðê èñòîðèè Ïîëîòñêîé çåìëè, ñ. 164; Î÷åðêè èñòîðèè
ÑÑÑÐ, ÷. 2, ñ. 221; Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå..., ñ. 514; È. Á.
Ãðåêîâ. Âîñòî÷íàÿ Åâðîïà..., ñ. 92,97; Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 594 (mini
abu variantus).
216
R. Batûra. Lietuva…, p. 48.
217
Plg. À. Â. Êàðàñåâ, Ã. È. Îñüêèí. Äìèòðèé Äîíñêîé, ñ. 27–32; Å. À. Ðàçèí.
Èñòîðèÿ..., ñ. 267–268; Ð. Ã. Ñêðûííèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà..., ñ.47–48; Ð.Ý.
Äþïþè..., Âñåìèðíàÿ.., I, ñ. 858, bei kiti autoriai.
123
Giminystës ryðiai
Kodël maskvieèiai Kulikovo mûðyje taip pasitikëjo
lietuviø karo vadais?
Andrius Algirdaitis ir Dmitrijus Volynietis-Karijotai-
tis, þymûs lietuviai karo vadai, jau prieð Kulikovo ávykius,
kaip matëme, pasiþymëjo mûðiuose padëdami Maskvos di-
dþiajam kunigaikðèiui. Abu pagrindiniai Rusios valdovai –
didysis kunigaikðtis Dmitrijus Ivanovièius ir jo pusbrolis da-
linis Borovsko (esanèio á pietvakarius nuo Maskvos, prie Prot-
vos – Pratuvos) kunigaikðtis Vladimiras Andrejevièius buvo
susigiminiavæ su ðiais lietuviø kunigaikðèiais.
Vladimiro Andrejevièiaus þmona Elena Algirdaitë,
kaip minëjome, buvo Algirdo dukra. Tai padëjo jam sustip-
rëti, iðplësti savo valdas. Jis pastatë svarbø pietiná strateginá
Rusios centrà Serpuchovà. Algirdaitës palydoje buvæs Dmit-
rijus Volynietis Karijotaitis vedë didþiojo kunigaikðèio Dmit-
rijaus Maskviðkio seserá Anà. Taigi Algirdaièiai Rusioje ap-
sistodavo pas savo seserá – dalinæ kunigaikðtienæ, prie jos
vyro kunigaikðèio Vladimiro Andrejevièiaus. Kulikovo lai-
kotarpiu toje aplinkoje su Algirdaièiais veikë ir Dmitrijus Vo-
lynietis-Karijotaitis.
Visi ðie trys lietuviø kunigaikðèiai – Gediminaièiai,
karo vadai, giminystës ryðiais buvo susijæ su abiem Rusios
valdovais, Kulikovo mûðio vadais
218
.
218
ÑÏÊ, ñ. 383; Ð. Ã. Ñêðûííèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ñ. 62, 65.
124
Algirdaièiø prisijungimo prie Rusios kariuomenës
Kulikovo mûðio iðvakarëse klausimai
Algirdaièiø atvykimas ir prisijungimas prie Dmitri-
jaus Maskviðkio kariuomenës ðaltiniuose vaizduojamas dve-
jopai. Metraðtiniame pasakojime sakoma, kad Kolomnoje (á
pietryèius nuo Maskvos, prie Okos) susirinko didelë Mask-
vos kariuomenë, „nuo pasaulio pradþios nebuvo tokios ru-
sø kunigaikðèiø jëgos <...>. Dar, be to, suspëjo to karo metu
ið toli didieji kunigaikðèiai Algirdaièiai nusilenkti ir patar-
nauti: kunigaikðtis Andrius Polocko su pskovieèiais ir jo bro-
lis kunigaikðtis Dmitrijus Briansko su visais savo vyrais“
219
.
Toliau kalbama apie likusiøjø prisijungimà prie Okos, ties
Lopasnos þiotimis, kad vëliau priartëta prie Dono.
„Sakmëje“ apie tai yra platus ir sudëtingas pasakoji-
mas. Jo pradþioje pabrëþiama, kad dviejø Algirdaièiø iðvy-
kimo ið Lietuvos viena ið pagrindiniø prieþasèiø buvo blogi
santykiai su tëvu, nes jie, bûdami krikðèionys, negalëjo gy-
venti „negarbëje“
220
. Istoriografijoje ðis „Sakmës“ teiginys lai-
komas neteisingu, nes esà pats Algirdas prieð mirtá pasikrikð-
tijo
221 
. Taèiau reikëtø áspëti, kad negalima remtis vëlyvomis
genealogijomis
222
. Tà patá galima pasakyti ir apie ðá epizodà,
apraðytà Lietuvos metraðtyje, Bychovco kronikoje
223
. Pskovo
metraðèiai liudija, kad dar XIV a. 5-ojo deðimtmeèio pradþioje
jau seniai Vitebske valdantis Algirdas, kaip ir jo sûnus An-
drius, nebuvo pasikrikðtijæ
224 
(pastarasis krikðtijosi tik prieð
tapdamas kunigaikðèiu Pskove). Tuo labiau jog Algirdas, uþ-
ëmæs Lietuvos didþiojo kunigaikðèio sostà Vilniuje, liko stab-
meldys. Kariaujantá su Maskva Lietuvos didájá kunigaikðtá
Algirdà Konstantinopolio patriarchas vadina bedieviu, o lie-
219
Ëåòîïèñíàÿ ïîâåñòü, ÏÊá, ñ. 31; ÑÏÊ, ñ. 17.
220
Ñêàçàíèå (Îñí. ðåä.), ÏÊá, ñ. 58; ÑÏÊ, ñ. 36.
221
Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå..., ñ. 513.
222
Dël jø vertinimo þr. Â. Ò. Ïàøóòî. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 73–76.
223
ÏÑÐË, ò. 17, ñòá. 498; ò. 33, ñ. 139; Lietuvos metraðtis. Bychovco kronika, p. 77.
224
Ïñêîâñêèå ëåòîïèñè (toliau – ÏË), â. 1, Ì.-Ë., 1941, ñ. 18–19; â. 2, Ì., 1955, ñ. 24.
125
tuvius – ugnies garbintojais. Algirdas buvo ir palaidotas pa-
gal lietuviø paproèius
225
. Rusø metraðèiai, apraðydami 1377
m. ávykius, paþymi, kad „mirë Lietuvos didysis kunigaikðtis
Algirdas Gediminaitis, blogiui iðtikimas ir bedievis ir negar-
bingas“
226
. Taigi taip prieðiðkai staèiatikiø apibûdinamas pro-
tëviø tradicijoms iðtikimas Lietuvos valdovas.
Lietuva, rodydama tolerancijà Vakarø ir Rytø krikð-
èionybës ðakoms, vienos nepriëmë dël Kryþiuoèiø ordino ag-
resijos, o staèiatikybë nebûtø paðalinusi etninëms lietuviø
þemëms kilusios teutonø grësmës
227
. Matyt, dël to Algirdas á
Lietuvos valdovo sostà ið nekrikðtytø savo sûnø pagal tradi-
cijas iðrinko vyriausiàjá ir kitais atvejais labiausiai tinkantá
valstybæ valdyti sûnø – Jogailà. Tai galbût taip pat prisidëjo
prie konflikto su vyriausiuoju broliu Andriumi. Tai, matyt,
tam tikra prasme ir perteikta „Sakmës“ epizode apie Algir-
daièiø pasiruoðimà prisijungti prie Rusios kariuomenës.
Algirdaièiø pajëgø telkimas
Toliau ávairiose „Sakmës“ redakcijose ir nuoraðuose
nurodoma, kad Dmitrijaus Algirdaièio kariuomenë pasiren-
gusi þygiui, nes buvo sutelkta „kovai su Dunojaus toto-
riais“
228
, „Dunojaus variagais“
229
, „Dunojaus agarianais“
230
,
„turkais“. Yra mananèiø, kad ðie terminai apibûdina turkø
karines pajëgas, plëtusias agresijà bulgarø þemëje
231
, bet pa-
siprieðinimo turkø agresijai tema dirbtinai susieta su lietu-
viø kunigaikðèio Dmitrijaus Algirdaièio ávaizdþiu
232
.
225
SRP, t. 2, S. 113; H. Vartbergë, p. 206; Baltø mitologijos ðaltiniai, t. 1. Sud. N. Vëlius.
Vilnius, 1996, p. 424–425 (1370 m.).
226
ÒË, ñ. 402; ÏÑÐË, ò. 25, ñ. 193; ò. 15, â. 1, ñ. 117. Plg. D. Baronas. Trys Vilniaus
kankiniai, V., 2000, p. 44, 65, 88–89, 108.
227
J. Ochmañski. Biskupstwo wileñskie w úredniowieczu, Poznañ, 1972, s. 6.
228
Ñêàçàíèå (Îñí. ðåä.), ÏÊá, ñ. 59; ÑÏÊ, ñ. 36.
229
Ten pat (Ëåòîï. ðåä.), ÏÊá, ñ. 23; ÑÏÊ, ñ. 91; plg. ÏÊá, ñ. 138 («âðàã»).
230
Ten pat (Ïî Çàáåë. ñï.), ñ. 183.
231
Ë. À. Äìèòðèåâà, Ì. Í. Òèõîìèðîâ. Ïðèìå÷àíèÿ, ÏÊá, ñ. 285.
232
Ë. Â. ×åðåïíèí. Îòðàæåíèå ìåæäóíàðîäíîé æèçíè XIV– íà÷àëà XV â. â ìîñêîâñêîì
ëåòîïèñàíèè, Ìåæäóíàðîäíûå ñâÿçè Ðîñcèè äî XVII â. Ì., 1961, ñ. 243.
126
Èia reikia paþymëti, kaip minëjome, kad 1374 m. Jur-
gis Karijotaitis tapo Valachø vaivada, ëmë valdyti Moldavi-
jà, ten kovojo su totoriais
233
. Podolëje valdæs Aleksandras Ka-
rijotaitis taip pat kovojo su tais paèiais totoriais ir þuvo tais
paèiais metais, kuriais ávyko ir Kulikovo mûðis (apie 1380
m.)
234
. Taigi Karijotaièiai dalyvavo kovoje su totoriais pieti-
nëse þemëse, taip pat ir Padunojo teritorijose. Galbût tam tikra
prasme á pagalbà jiems galëjo bûti permetamos pajëgos ið
rytiniø LDK daliø, Karijotaièiai galëjo bendradarbiauti su Al-
girdaièiais. Dël to Dmitrijus Algirdaitis tuo tikslu galëjo telkti
kariuomenæ „kovai su Padunojo totoriais“, kas atsispindi ir
Pagrindinëje „Sakmës“ redakcijoje
235
.
Taigi ðis teksto fragmentas, matyt, ne tik prapleèia pa-
tikimesniàjà „Sakmës“ faktografijà, bet ir suteikia galimybæ
nauju aspektu nuðviesti lietuviø ir Ordos santykius bei pa-
dëtá Kulikovo mûðio iðvakarëse.
Prisijungimas netoli Dono
Toliau, kitaip negu Metraðtiniame pasakojime, „Sak-
mëje“ kalbama, kad abiejø Algirdaièiø jungtinës pajëgos „at-
skubëjo prie Dono <...> ir vietovëje, vadinamoje Berezui“,
susijungë su Dmitrijaus Ivanovièiaus kariuomene
236
. Istoriog-
rafijoje sutinkama su tuo, kad lietuviø kunigaikðèiø pajëgos
prisijungë ties Berezui vietove, Dono prieigose
237 
(apie 30 km
nuo jo aukðtupio).
233
ÏÑÐË, ò. 17, ñòá. 82, 100; A. Czoùowski. Sprawy woùoskie w Polsce do r. 1412, Kwart.
Hist., 1891, R. 5, S. 572–573; W. Abraham. Zaùoýenia biskupstwa..., Ksiæga pamiàtkowa…
universitetu Lwowskiego, t. 1, Lwów, 1912, s. 8–9; J. Puzyna. Pierwsze wystàpienie
Koriatowiczów, s. 68.
234
ÏÑÐË, ò. 17, ñòá. 82, 100, 171, 279, 328, 454; J. Puzyna. Korjat…, s. 439–441.
235
Vëlesnëse redakcijose, stiprëjant turkø agresijai Balkanuose, totoriai galëjo virsti agarianais,
turkais. Nuo XV a. pabaigos þinomi jø bendri veiksmai.
236
Ñêàçàíèå (Îñí. ðåä.), ÏÊá, ñ. 60; ÑÏÊ, ñ. 37; «... ê ðåöå Äîíó...» – Óñòþæñêèé
ëåòîïèñíûé ñâîä, ñ. 59;
Â. Í. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ..., ñ. 144.
237
Á. Ä. Ãðåêîâ, À. Þ. ßêóáîâñêèé. Çîëîòàÿ Îðäà..., ñ. 292; Î÷åðêè èñòîðèè ÑÑÑÐ,
÷. 2, ñ. 223; Å. À. Ðàçèí. Èñòîðèÿ..., ñ. 276; Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 611;
À. Í. Êèðïè÷íèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ñ. 42; À. Ã. Áåñêðîâíûé. Êóëèêîâñêàÿ
áèòâà, ñ. 232; Ð. Ý. Äþïþè... Âñåìèðíàÿ..., ñ. 860.
127
Yra mananèiø (remiantis Metraðtiniu pasakojimu), kad
Algirdaièiø prisijungimas ávyko Kolomnoje
238
. Manoma, kad
Algirdaièiai 1380 m. gyveno toli nuo Lietuvos sienø, Perejes-
lavlyje, Pskove ir negalëjo atþygiuoti ið Severø Naugardo ir
Briansko þemiø (t. y. ið „Severo“, kaip nurodoma „Sakmë-
je“). Taèiau, atrodo, 1379 m. faktai
239 
gali bûti aiðkinami ki-
taip. Regis, átikima nuomonë, kad iki 1380 m. Brianskà valdë
Dmitrijus Algirdaitis ir tik dël Jogailos þygio turëjo já apleis-
ti, o Uþgirio Perejeslavlá greièiausiai gavo valdyti po Kuli-
kovo mûðio
240
. Ðiuo atveju „Sakmës“ duomenys yra priimti-
ni. O Metraðtinis pasakojimas, vaizduodamas rusø kariuo-
meniø telkimàsi, ðiuo atveju, matyt, apibendrino ávykius, nors
ir jo tekste, atrodo, galima pastebëti, kad Algirdaièiø atvyki-
mo epizodas atskiriamas (frazëmis: „åùå æå ê òîìó<…> „â
òîé ÷èí ðàãîçíûé“) nuo ankstesnæ jëgø koncentracijà prie
Kolomnos apraðanèio epizodo.
Algirdaièiø atvykimà padëti Dmitrijaus Ivanovièiaus
rusø kariuomenei apraðo Metraðtinis pasakojimas: „<...> at-
skubëjo <...> ið toli didieji kunigaikðèiai Algirdaièiai nusi-
lenkti ir patarnauti, kunigaikðtis Andrius Polockietis su psko-
vieèiais, jo brolis Dmitrijus Brianskietis su visais savo vy-
rais“
241 
(kariais).
„Uþdonëje“ pabrëþiama, kad abu Algirdaièiai ir
Dmitrijus Volynietis atvyko ið „Lietuvos þemës“, „tai drà-
sûs sûnûs, <...> þinomi karvedþiai, <...> ieties galu iðmai-
tinti Lietuvos þemëje“
242
. Ir „Sakmëje“ paþymëta, kad su lie-
tuviø kunigaikðèiais Algirdaièiais atvyko „vaivada<...> var-
du Dmitrijus Bobrokas, kilæs ið Volynës þemës, kuris áþy-
mus buvo karo vadas“
243
.
238
Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå..., ñ. 515.
239
ÒË, ñ. 418–419.
240
L. Kolankowski. Dzieje WKL, s. 19–20; S. M. Kuczyñski. Ziemie Czernihowsko-Siewerskie…,
s. 156.
241
Ëåòîïèñíàÿ ïîâåñòü, ÏÊá, ñ. 31; ÑÏÊ, ñ. 17.
242
Çàäîíùèíà, ÏÊá, ñ. 11; ÑÏÈÏÊÖ, ñ. 536, 542, 549, 552; ÑÏÊ, ñ. 8–9.
243
Ñêàçàíèå (Îñí. ðåä.), ÏÊá, ñ. 62; ÑÏÊ, ñ. 38–39.
128
Algirdaièiø kariniø pajëgø sudëtis
Kokios karinës pajëgos ir ið kur atvyko su Algirdai-
èiais? Metraðtiniame pasakojime raðoma, kad Andrius Algir-
daitis Polockietis atvyko „su pskovieèiais“. Tuo remiantis is-
toriografijoje teigiama, jog pskovieèiai dalyvavo Kulikovo
mûðyje
244
, paþymima, kad mûðyje kovojo, matyt, tik kuni-
gaikðèio Andriaus Algirdaièio kariauna, kitaip Pskovo met-
raðèiai bûtø paminëjæ mûðyje þuvusius pskovieèius
245
. Ta-
èiau kartu pabrëþiama, kad fakto, jog pskovieèiai dalyvavo
su Andriumi Algirdaièiu, nepatvirtina kiti ðaltiniai
246
. S. Az-
belevo tyrinëjimai rodo, jog artimiausias pirminiam metrað-
tinis pasakojimas yra Naugardo IV Dubrovskio metraðtyje,
kuriame, kalbant apie kariuomenës telkimà 1380 m.,
praneðama, kad atvyko „kunigaikðtis Andrius Polockietis su
polockieèiais“ (vëliau atsirado pataisa – vietoje
„polockieèiai“ áraðyta „pskovieèiai“). Tuo remiantis tampa
akivaizdu, kad Andrius Algirdaitis atvyko á Pskovà su savo
Polocko kariauna, kuri buvo su juo ir 1380 m. kare
247
.
Remiantis tuo, kad Polocko kariauna dalyvavo mûðy-
je, teigiama, jog jo pulkuose Kulikovo lauke buvo ir baltaru-
siø
248
. Ar joje, be paties Algirdaièio, buvo lietuviø?
Senosiose baltø þemëse atsiradæ slaviðkieji Polockas
ir Vitebskas jau nuo XIII a. vidurio buvo Lietuvai pavaldûs,
ten valdë Lietuvos kunigaikðèiai. XIV a. pirmojoje pusëje Vi-
tebsko ir Polocko kunigaikðèiai dar labiau tapo pavaldûs Lie-
tuvos valdovui Gediminui. XIV a. 5-ame deðimtmetyje Al-
girdas Gediminaitis, valdæs Vitebskà, tapæs Lietuvos valdo-
vu, savo sûnui Andriui valdyti paskyrë Polockà
249
.
244
Â. Å. Äàíèëåâè÷. Î÷åðê..., ñ. 166; Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 607.
245
Ì. Í. Òèõîìèðîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ÏÊá, ñ. 358.
246
À. Å. Ïðåñíÿêîâ. Îáðàçîâàíèå Âåëèêîðóññêîãî ãîñóäàðñòâà, Ïãð., 1918, ñ. 322.
247
Ñ. Í. Àçáåëåâ. Îá óñòíûõ èñòî÷íèêàõ..., ñ. 82, 86–87.
248
Ì. Í. Òèõîìèðîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà..., ñ. 353.
249
Â. Å. Äàíèëåâè÷. Î÷åðê..., ñ. 136–159; I. Jonynas. Lietuvos didieji kunigaikðèiai, p.
33–34.
129
Polocko kunigaikðtis Andrius Algirdaitis, be ðaukti-
niø kariuomenës, turëjo savo „draugæ“, kariaunà, „300 ge-
riausiøjø“ kariø, su kuriais 8-ojo deðimtmeèio viduryje, ko-
vodamas su Livonijos ordinu, atlikdavo sudëtingiausias sku-
bias uþduotis
250
. 300 buvo tam tikras lietuviø (ir kryþiuoèiø)
kariuomenës kariø skaièius. Anksèiau, XIII amþiuje, lietuviø
kunigaikðtis Daumantas vyko „á Pskovà su 300 lietuviø“
251
.
Palyginkime – 1410 m. birþelá, prieð Þalgirio mûðá, Vytautas
ið kiekvienos Þemaièiø þemës (jos buvo gana smulkios) su-
telkë po 400 kariø
252
.
Polocko, Vitebsko lietuviai kunigaikðèiai, be vietiniø
ðauktiniø, turëjo savo lietuviø pajëgas ir lietuvius vadus.
Taip Polocko kunigaikðtis Tautvilas 1262 m. prie Dorpato (Jur-
jevo, Tartu) veikë „su polockieèiais ir 500 Lietuvos“
253
, t. y.
500 lietuviø kariø. Tautvilas, jo sûnus, Polocke turëjo „savo
vyrus“ (karius), kartu minimi „Polocko bajorai“
254
. Dar Al-
girdo valdymo Vitebske metu þinomas jo karo vadas kuni-
gaikðtis Jurgis Vytautaitis
255
. Pats Algirdas svarbesniuose to
meto karo þygiuose prieð Ordinà turëjo „vyrus savo Lietu-
vius („Ëèòîâúêîâú“, „Ëèòîâíèêîâ“, „ëèòîâñêèõú“) ir vi-
tebskieèius“
256
. Taigi ir èia buvo sukurta „maþoji“ kariauna
(kunigaikðèio tarnybos þmonës, jo tarnai), kuri padidëdavo
prisijungus kunigaikðèio þemiø bajorams
257
.
XIV a. 8-ojo deðimtmeèio ir XV a. pirmosios pusës me-
dþiaga rodo, kad Polocko þemës rytinëje dalyje, á pietryèius
nuo Polocko, á pietus nuo Vitebsko, Vabalèiø (Obolcø, Vo-
bolcø) valsèiuje, iðliko etninë lietuviðka sala. Èia nemaþai
valstieèiø buvo lietuviai (pvz., jø vardai: Svirklis, Dobutis,
250
SRP, 2, p. 105.
251
ÍÏË, ñ. 85.
252
S. M. Kuczyñski. Choràgiew Miednicka Jana Dùugosza, Europa-Sùowiañszczyzna-Polska.
Studia ku uczczeniu prof. K. Tymienieckiego, Poznañ, 1970, s. 443.
253
ÍÏË, ñ. 83.
254
Ten pat, p. 84.
255
Ïñêîâñêèå ëåòîïèñè, â. 1, ñ. 18; â. 2, ñ. 24, 95.
256
Ten pat.
257
D. Baronas. Trys Vilniaus kankiniai, p. 101.
130
Rimeiðis ir kt.), buvo kai kuriø lietuviø bajorø (Kurkuèio ir
kt.), taip pat ir Algirdaièiø valdos
258
.
Remiantis visais ðiais faktais galima, matyt, tvirtinti,
kad Andriaus Algirdaièio Polocko kariø dalinyje buvo ir lie-
tuviø, kurie dalyvavo Kulikovo mûðyje, panaðiai kaip tëvo
Algirdo „lietuviai“.
Ir kituose stambiuose LDK slaviðkøjø þemiø centruose
buvo lietuviø daliniø, kuriems vadovavo vadai – valdovo vie-
tininkai
259
. Podolëje veikæ Karijotaièiai turëjo savo kariaunas
(þinomas jø vadas Jakðas Litavoras (minëtas anksèiau). Todël,
matyt, lietuviø kariø turëjo ir Dmitrijus Volynietis Karijotai-
tis, juo labiau Dmitrijus Algirdaitis, iki pat Kulikovo mûðio
iðvakariø valdæs rytines LDK teritorijas. Èia, kaip atrodo, ir
buvo sutelktos Algirdaièiø pajëgos, kurios „su visais savo vy-
rais“, „su visais polockieèiais ir brianskieèiais“
260
, kartu su
Dmitrijumi Volynieèiu Karijotaièiu, artëjant Jogailos pajëgoms,
prisijungë prie Rusios Dmitrijaus Ivanovièiaus kariuomenës.
Ðioms á pagalbà su Algirdaièiais atvykusioms „Lietu-
vos“, „Lietuvos þemës“ pajëgoms „Uþdonëje“ skiriama daug
dëmesio. Dmitrijaus Algirdaièio þodþiais broliui sakoma, kad
susirinko „su mumis dràsiø lietuviø 70 000“ (7000)
261
. Ðis skai-
èius, matyt, jau buvo pirminiame „Uþdonës“ tekste ir ið jo pa-
teko ir á „Sakmæ“
262
. Istoriografijoje kartais raðoma, kad ið su-
rinktos 150 000 Rusios kariuomenës Andriaus ir Dmitrijaus
258
Codex diplomaticus ecclesiae cathedralis necnon dioeceseos Vilnensis, Vol. 1, Kraków, 1948,
N 9; Äîêóìåíòû Ìîñêîâñêîãî àðõèâà Ìèíèñòåðñòâà Þñòèöèè, ò. 1, âûä. Ì. Äîâíàð-
Çàïîëüñêèé, Ì., 1897, ñ. 10 (¹ 2, 14), 11 (¹ 4, 10, 11); J. Ochmañski. Ludnoúã
litewska we wùoúãi Obolñe, Acta Baltice-Slavica, V, 1967, s. 147–158; To paties, Litewska granica
etniczna na wschodzie od epoki plemiennej do XVI w. Poznañ, 1981, s. 57–58.
259
ÏÑÐË, ò. 17, ñòá. 68.
260
Óñòþæñêèé ëåòîïèñíûé ñâîä., ñ. 59.
261
Çàäîíùèíà, ÏÊá, ñ. 11, 22; ÑÏÈÏÊÖ, ñ. 537, 542, 552;ÑÏÊ, ñ. 9.
262
Ë. À. Äìèòðèåâ. Âñòàâêè èç «Çàäîíùèíû»..., ÑÏÈÏÊÖ, ñ. 420–421; Í. Ñ.
Äåìêîâà. Çàèìñòâîâàíèå èç «Çàäîíùèíû»..., ten pat, p. 454–455; plg. Â. Ï.
Àäðèàíîâà-Ïåðåòö. Çàäîíùèíà, ÒÎÄÐË, ò. 5, 1947, ñ. 211 (tai, jog nenurodomas
lietuviø kariuomenës kariø skaièius Ê-Á, leidþia spëti, kad tas vëlesnëse redakcijose atsiradæs
skaièius yra paimtas ið „Sakmës“). Vëlesniuose „Sakmës“ nuoraðuose nurodoma, kad Algirdaièiø
pajëgas sudarë „46 000 ðarvuotos kariuomenës“ (ÏÊá, ñ. 184), 40 000 nurodyta metraðtiniame
sàvade (Óñòþæñêèé ëåòîïèñíûé ñâîä, ñ. 59).
131
Algridaièiø atvesti kariai sudarë 40 000, dar neþinant, kiek at-
sivedë treèiasis lietuviø karo vadas – Dmitrijus Volynietis
263
.
Minëtuose ðaltiniuose pateikti skaièiai, þinoma, padi-
dinti, ir beatodairiðkai jais pasitikëti negalima. Pavyzdþiui,
„Uþdonëje“ nurodyta, jog ið viso rusø kariuomenæ sudarë
„300 000“
264 
kariø (taigi pagal ðià istorinæ tradicijà LDK pajë-
goms proporcingai tektø nemaþa dalis). Mokslininkai, rem-
damiesi kai kuriais metraðtiniais duomenimis, mano, kad re-
aliai rusø kariuomenëje, dalyvavusioje kovoje su Mamaju-
mi, buvo 100–150 tûks.
265 
ar 170 tûkst.
266 
kariø, preciziðkiau
ir realiau skaièiuojant, ðis skaièius, matyt, nebûtø didesnis
kaip 50–60 tûkst., o atmetus gurguolininkus, tiekëjus, tiesio-
giai mûðyje, kaip manoma, galëjo dalyvauti 40–45 tûkst. þmo-
niø
267
, taèiau ir pastarieji skaièiai gali bûti per dideli.
Pagal spëjamas proporcijas, matyt, tiksliau apie LDK
pajëgø, átrauktø á Dmitrijaus Ivanovièiaus kariuomenæ, dydá
galima spræsti ið „Uþdonëje“ pateiktø þuvusiøjø Kulikovo
lauke skaièiaus. Be „40 didþiøjø Maskvos bojarinø, 12 Belo-
ozero kunigaikðèiø, 20 Kolomnos bojarinø, 40 Serpuchovo
bajorø, þuvo ir „30 Lietuvos ponø“
268 
(toliau panaðiai iðvar-
dyti Perejeslavlio, Kostromos, Vladimiro, Suzdalës ir kt. bo-
jarinai). Þuvo galbût 596 bojarinai, bajorai, todël tie 30 Lietu-
vos ponø sudarytø apie 5 proc. visø þuvusiøjø (neskaièiuo-
jan daugelio eiliniø kovotojø).
„Uþdonëje“ paþymima, kad ið viso þuvo 250
tûkst.
269 
kariø, taigi, ðio ðaltinio duomenimis, þuvo per 80 proc.
rusø kariuomenës. Nors ðiais skaièiais tikëti negalima, bet, at-
rodo, kad pergalës kaina buvo didelë
270
, todël mûðyje galëjo
þûti didþioji dalis Algirdaièiø kariuomenës, „Lietuvos ponø“.
263
J. Puzyna. Korjat i Korjatowicze, s. 437.
264
Çàäîíùèíà, ÏÊá, ñ. 17; ÑÏÈÏÊÖ, ñ. 537, 543.
265
Ì. Í. Òèõîìèðîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà..., ñ. 352; Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå...,
ñ. 607.
266
Â. À. Êó÷êèí. Ïîáåäà..., ñ. 11.
267
Å. À. Ðàçèí. Èñòîðèÿ..., ñ. 272; À. Í. Êèðïè÷íèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ñ. 66.
268
Çàäîíùèíà, ÏÊá, ñ. 17; ÑÏÈÏÊÖ, ñ. 540; ÑÏÊ, ñ. 13; Ñêàçàíèå, ÏÊá, ñ. 106, 153.
269
Çàäîíùèíà, ÏÊá, ñ. 17.
270
Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 622.
132
Ponai – tai þymiausi, stambiausi, „geriausieji“ LDK
bajorai, „barones“
271
, „didieji bajorai“ („bestin bayorin“, „gros-
ze bajorin“)
272
, „nobilibusque viris dominis“
273
, „barones, no-
biles“ („panowie, slachta“)
274
, „nobilibus ac strennuis viris do-
minis“
275
, „magnificis et strenuis“ – «ïàíîâå»
276
, LDK diduo-
menë. Pavyzdþiui, ir K. Astikas (dalyvavæs sudarant 1398 m.
Salyno sutartá su Ordinu, 1398–1442 m. – Uþpaliø ir Pienio-
niø seniûnas, 1418–1442 m. – Vilniaus kaðtelionas), Kæsgaila
Valmantaitis (dalyvavæs sudarant 1401 m. Vilniaus ir Lenki-
jos sutartá, 1410 m. – Ukmergës seniûnas, nuo 1412 m. – ilga-
laikis (su pertraukomis) Þemaitijos seniûnas)
277 
bei kiti. Ið
didikø, ponø buvo skiriami didþiojo kunigaikðèio „vaiva-
dos ir vietininkai“
278
. „Artimi jo bièiuliai“, „ponai“-patarëjai
prie Jogailos (Algirdo) prieð Kulikovo mûðá minimi „Sakmë-
je“
279
. XIV a. pabaigoje (1399 m.) Vytauto kariuomenëje buvo
„daug jo kunigaikðèiø ir ponø“
280
.
Ir XV a. tarptautiniu mastu didikai (ponai), net ir kar-
tu su kunigaikðèiais, nesudarë daugiau kaip 1 proc. visø kil-
mingøjø
281
, todël tai, kad Kulikovo mûðyje þuvo „30 Lietu-
271
Gedimino laiðkai (parengë V. Paðuta, I. Ðtal), Vilnius, 1966, nr. 12, p. 97 (1324 m.);
Chartularium Lithuaniae…Gedimino laiðkai (parengë S. C. Rowell), Vilnius, 2003, nr. 41, p.
133–134.
272
SRP, III, S. 240 (1400 m.), 265, 267; Skarga zmudzinów (A. Doubek), AW, 1930, z. 3–4,
s. 878–879; Â. Ò. Ïàøóòî. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 160.
273
CDCV, I, N 28, p. 47 (1397 m.).
274
Zbiór praw litewskich od r. 1389…, Poznañ, 1841, s. 3; Akta unji…, Kraków, 1932, N 39,
s. 37 (1401 m. dok., bet iðlikæs vëlesniuose tekstuose).
275
CDCV, I, N 55, p. 86 (1411 m.).
276
Ñîáðàíèå äðåâíèõ ãðàìîò è àêòîâ ãîðîäîâ Âèëüíû... (toliau – ÑÃÀÃ), ÷. 1, 1843,
¹ 3–4 (1432 ã.).
277
R. Petrauskas. Lietuvos diduomenë XIV a. pabaigoje–XV a., V., 2003, p. 52–55, 214–215, 250.
278
CDCV, I, N 23, p. 39; ÑÃÀÃ, I, ¹ 3–4; Ì. Ëþáàâñêèé. Ëèòîâñêî-ðóññêèé ñåéì,
Ì., 1900, ñ. 319–320; H. Ùowmiañski. Studja…, I, s. 325; K. Aviþonis. Die Entstehung und
Entwicklung des litauischen Adels im 13. und 14. Jahrhundert bis zur litauisch-polnischen
Union im Jahre 1385, Berlin, 1932, S. 83; J. Jurginis. Baudþiavos ásigalëjimas Lietuvoje, V.,
1962, p. 108–109; E. Gudavièius. Ðlëktø atsiskyrimas nuo bajorø..., Lietuvos TSR MA Darbai,
A, 2 (51) t., 1975, p. 97–105.
279
Ñêàçàíèå, ÏÊá, ñ. 308.
280
ÏË, 2, ñ. 31.
281
R. Petrauskas. Lietuvos diduomenë, p. 56.
133
vos ponø“, liudytø, jog eiliniø Lietuvos bajorø galëjo þûti ne
maþiau kaip 300, o kitø kariø dar gerokai daugiau.
Tikslesniø duomenø apie kariuomenës, kurià valsty-
bës gynybai suburdavo LDK „ponai“, dydá turime ið 1528 m.
kariuomenës suraðymo. Vidutiniðkai vienas ponas, didikas ið-
rengdavo 27 þirgus
282
. Pavyzdþiui, ponas Vilniaus vaivada tu-
rëjo pristatyti 466, Trakø vaivada – 426 þirgus, Þemaitijos se-
niûnas – 371 þirgà, be to, ið visø jo ponios dvarø turëjo bûti
pristatyti 246 þirgai ir t. t. Yra ir maþesniø skaièiø, pavyzdþiui,
ponas Kijevo vaivada turëjo iðrengti 43 þirgus, ponas P. Naru-
ðevièius – 9 þirgus. Tuo metu ponas Polocko vaivada ið visø
dvarø pristatë 244 þirgus, Polocko þemë (vidutiniai ir smul-
kieji þemvaldþiai, Polocko miestieèiai) – 712 þirgø
283
.
Turimais duomenimis, „Uþdonëje“ minëtas skaièius
„70 000 Lietuvos“, þinoma, yra padidintas (hiperbolizuotas),
taèiau ten pat pasitaikantis skaièius „7 000“ (variantas) gali
bûti realesnis (turint omenyje ir stambiøjø bajorø, ponø val-
dø pokyèius). Kiekvienu atveju Kulikovo mûðyje galëjo da-
lyvauti keletas tûkstanèiø Lietuvos kariuomenës, Algirdai-
èiø, LDK pajëgø kariø.
Lietuvos kariuomenës dydþiai, nurodyti „Uþdonëje“
ir „Sakmëje“, matyt, tam tikra prasme liudija, kad „Lietuvos
þemës“ Dmitrijui Ivanovièiui suteikë galbût nemaþà pagal-
bà (ypaè turint galvoje to meto tarptautinæ situacijà ir grësmæ
ið Jogailos pajëgø pusës). Þinant, kad tai buvo palyginti di-
delës slavø ir lietuviø pajëgos, daugiausia, matyt, ið LDK ðiau-
rës rytø dalies, ðis gana nemaþas „Lietuvos“, „Lietuvos þe-
mës“ pajëgoms ðaltiniuose skiriamas dëmesys yra visiðkai
suprantamas.
282
E. Gudavièius. Lietuvos paðauktinës kariuomenës organizacijos bruoþai, Karo archyvas,
XIII, V., 1992, p. 93.
283
Ëèòîâñêàÿ ìåòðèêà, Ðóññêàÿ èñòîðè÷åñêàÿ áèáëèîòåêà, ò. 33, Ïåòðîãðàä, 1915,
ñòá. 8–10, 192–195; Ì. Ëþáàâñêèé. Ëèòîâñêî-ðóññêèé ñåéì, ñ. 355–366.
134
Lietuviai karo vadai karo tarybos prieðakyje
Kulikovo mûðá apraðanèiuose ðaltiniuose, nuðvieèiant
visà karinæ kampanijà ir patá mûðá, daug vietos skiriama lie-
tuviø karo vadams – Algirdaièiams ir Dmitrijui Volynieèiui
Karijotaièiui. Jie prieð mûðá buvo átraukti á prie didþiojo ku-
nigaikðèio sudarytà 7, 8 ar 9 asmenø, vardais iðskaièiuotø
kunigaikðèiø, matyt, vadovaujanèià grupæ
284
. Taigi trys lie-
tuviai sudarë vadovybës grupës treèdalá ar daugiau, be to,
tai buvo patys þymiausi, vaidinæ svarbiausià, lemiamà
vaidmená mûðyje karo vadai.
Lietuvos karo vadai pulkø rikiuotëje mûðio
iðvakarëse
Prieð mûðá LDK kunigaikðèiø Andriaus ir Dmitrijaus
Algirdaièiø daliniai buvo prieðakiniame pulke – avangarde,
Dmitrijus Volynietis – jungtinës rusø kariuomenës pasalos
pulke. Visa Rusios kariuomenë mûðio iðvakarëse buvo pa-
dalyta á 6 pulkus. Jø rikiuotës apraðymas, kuriame paþymëta
ir lietuviø vadø vieta, iðliko 1539 m. Naugardo Dubrovskio
metraðtiniame sàvade, kuriame apraðyta, kaip ið tikrøjø pul-
kai buvo iðsirikiavæ Kulikovo lauke
285
.
Pulkø iðsidëstymo schema sudaryta pagal ðio Nau-
gardo metraðèio tekstà. Tokia reali pradinë situacija galëjo
bûti, o vëliau ji galëjo keistis.
Dar þygio metu Kolomnoje pradëjus rikiuoti pulkus,
anot „Sakmës“, kairës rankos pulko (vëlesnëse redakcijose –
prieðakinio pulko) vadu buvo paskirtas Glebas, Briansko,
Drucko (á pietvakarius nuo Orðos) kunigaikðtis, t. y. LDK ku-
nigaikðtis, istoriografijoje laikomas Dmitrijaus Algirdaièio sû-
284
Çàäîíùèíà, ÏÊá, ñ. 12, 23 (iðvardijimas laikomas antriniu); ÑÏÈÏÊÖ, ñ. 537,
543, 553.
285
ÏÑÐË, ò. 4, ÷. 1, â. 2, ñ. 486; Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå..., ñ. 500–
502 (ir schema pagal metraðtá); À. Í. Êèðïè÷íèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ñ. 50–51 (ir
schema); to paties, Âåëèêîå Äîíñêîå..., ñ. 293; Ð. Ã. Ñêðûíèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà...,
ñ. 63–64.
135
numi, nors bandoma já sieti ir su Briansko kunigaikðèiu Ro-
manu, kiek vëlesniu Vytauto vietininku Smolenske
286
. Taigi
ið ðeðiø Kulikovo mûðyje dalyvavusiø Rusios kariuomenës
pulkø vadø tikrai trys, o galbût keturi karo vadai buvo lietu-
viai – Gediminaièiai, lietuvis vadovavo ir svarbiausiam, mû-
ðio baigtá lëmusiam pasalos pulkui.
Lietuviø karo vadø vaidmuo atsiskleidë svarbiausio-
se Kulikovo mûðio situacijose.
Lietuviø karo vadø sprendþiamasis þodis pasitarime
prie Dono, lëmusiame pozicijø pasirinkimà
Svarbus momentas Rusios kariuomenës þygyje pasi-
tinkant Mamajaus pajëgas buvo karo vadø pasitarimas prie
Dono: jame svarstyta, ar laukti totoriø pajëgø ðiame, kairiaja-
me, upës krante, ar persikelti per Donà ir ten pasitikti prieðà.
Metraðtiniame pasakojime gana trumpai bendrai kal-
bama apie pasitarimà („daug galvota“), apie dvi nuomones
dël persikëlimo, kurias pareiðkus didysis kunigaikðtis „ása-
kë tiltus per Donà tiesti ir brastas þvalgyti“, ruoðtis persikel-
ti
287
, o „Sakmëje“ ðis klausimas sukonkretintas: „<…> didy-
sis kunigaikðtis pradëjo galvoti su savo broliu ir su <...> bro-
liais lietuviø kunigaikðèiais: „Èia liksime ar Donà pereisi-
me?“ Ir tarë jam Algirdaièiai: „Jei nori stiprios kariuomenës
padëties, tai ásakyk per Donà keltis <...>“.
288
Nikono metraðtyje raðoma: „<…> pradëjo kalbëti Lie-
tuvos kunigaikðèiai Algirdaièiai, kunigaikðtis Andrius ir ku-
nigaikðtis Dmitrijus, Lietuvos Jogailos Algirdaièio broliai, taip
taræ: „Jei èia liksime, silpni bus rusø kariai, jei á anà pusæ Dono
pereisime, stiprûs ir dràsûs bus: visi gyvybës atsiþadës <…>
laukdami mirties; o jei áveiksime totorius, tebus ðlovë tau ir
visiems; jei bûsim jø iðmuðti, tai visi kartu mirsime“
289
.
286
Ñêàçàíèå, ÑÏÊ, ñ. 34, 58, 89, 399; J. Puzyna. Korjat i Korjatowicze, s. 437; Þ. Ê.
Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå..., ñ. 492–493.
287
Ëåòîïèñíàÿ ïîâåñòü, ÏÊá, ñ. 33–34; ÑÏÊ, ñ. 19–20.
288
Ñêàçàíèå..., ÏÊá, ñ. 61, 94–95, 139–140; ÑÏÊ, ñ. 37–38 ir kt.
289
ÏÑÐË, ò. 11, ñ. 56.
136
Po Algirdaièiø argumentø „didysis kunigaikðtis ása-
kë visiems kariams keltis per Donà“
290
.
Ustiugo metraðtyje raðoma, kad su lietuviø kunigaikð-
èiais atvykæs patyræs karvedys Dmitrijus Bobrokas tarë di-
dþiajam kunigaikðèiui: „Jei nori smarkiai kovoti, tai persi-
kelkim per Donà pas totorius“
291
.
„Sakmës“ variantuose priduriama, kad po karðtø dis-
kusijø dël persikëlimo Algirdaièiai savo veiksmais parodë
pavyzdá: „<…> patys abu broliai suplakë savo þirgus ir per-
ëjo Dono upæ ir visa jø jëga paskui juos“
292
.
V. Tatiðèevas Algirdaièiø vaidmená persikeliant per
Donà atskleidþia remdamasis Nikono metraðèiu
293
.
Mûsø epochoje M. Tichomirovas abejojo, kad idëjà per-
sikelti per Donà pirmieji iðkëlë Algirdaièiai, ir jà priskiria pa-
èiam didþiajam kunigaikðèiui
294
.
Nemaþai autoriø, neminëdami Algirdaièiø, kalba apie
pasitarimà keltis uþ Dono, akcentuodami Rusios didþiojo kuni-
gaikðèio numatytus aktyvius veiksmus kaip priemonæ pergalei
pasiekti
295
. „Pasaulio karø istorijos“ rusiðkuose papildymuose
pabrëþiama Dmitrijaus Doniðkio, kaip karo vado, siekusio ak-
tyviais veiksmais primesti savo valià prieðininkui, veikla
296
, vi-
siðkai neminint aptartos lietuviø karo vadø veiklos.
L. Èerepninas aptaria visas keturias Dono perëjimo ini-
ciatyvos versijas: 1) pagal Ermolino ir Lvovo metraðèius – idë-
ja apëmë dauguma kariø, ir didysis kunigaikðtis davë ásaky-
mà persikelti per Donà; 2) Naugardo, Voskresenijos ir Tipog-
rafinis metraðèiai tai sieja su „didþiais kariais ir karvedþiais“;
3) „Sakmës“ ir Nikono metraðèio teigimu, keltis per Donà nu-
tarta po to, kai ðià mintá palaikë lietuviø kunigaikðèiai Algir-
290
Ñêàçàíèå (Îñí. ðåä.), ÏÊá, ñ. 61.
291
ÓËÑ, ñ. 59.
292
Ñêàçàíèå (ïî Çàáåë. ñï.), ÏÊá, ñ. 186.
293
Â. Í. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ..., ñ. 144–145.
294
Ì. Í. Òèõîìèðîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà..., ñ. 366–367.
295
Å. À. Ðàçèí. Èñòîðèÿ..., ñ. 276–277; Ë. Ã. Áåñêðîâíûé. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ñ.
233; Â. À. Êó÷êèí. Ïîáåäà..., ñ. 14.
296
Ð. Ý. Äþïþè..., Âñåìèðíàÿ..., ñ. 861.
137
daièiai; 4) Ustiugo metraðtyje teigiama, kad didþiajam kuni-
gaikðèiui patarimà pereiti Donà davë Dmitrijus Bobrokas. Èia
siekta idëjà personifikuoti, ji uþvaldë daugelá rusø kariø
297
.
Faktà, kad Algirdaièiai priverèia svyruojantá didájá ku-
nigaikðtá keltis per Donà, J. Begunovas aiðkina bendrame
„Sakmës apie Algirdaièius“, organiðkai ásiliejusios á „Sakmæ
apie Mamajaus sumuðimà“, kontekste, ið to ir kitø faktø da-
rydamas iðvadà, kad pastaroji sakmë yra meninio-publicisti-
nio pobûdþio kûrinys
298 
.
Lietuviø karo vadai, jei jie prisijungë prie Rusios ka-
riuomenës, kaip manoma, prie Dono, greièiausiai turëjo tiks-
lesniø duomenø apie Jogailos ir Mamajaus totoriø pajëgø pa-
dëtá. Turint omenyje ir jø didelæ kovinæ patirtá, galima galvoti,
kad minëtuose ðaltiniuose akcentuota jø iniciatyva keltis per
Donà yra reali. Pirmi per Donà tikriausiai galëjo persikelti Al-
girdaièiø daliniai, nes jø kariuomenë (kaip liudija Naugardo
Dubrovskio metraðtis) tuo metu buvo jungtiniø pajëgø prie-
ðakiniame pulke. Tokiam traktavimui ðaltiniai neprieðtarauja.
Taigi lietuviø karo vadai daug prisidëjo, kad Ru-
sios kariuomenë mûðio lauke uþimtø patogià pozicijà. Ir
kituose epizoduose ðaltiniai patvirtina, kad lietuviø karo
vadai, Maskvos didþiojo kunigaikðèio patarëjai, vaidino
svarbø vaidmená.
Dmitrijaus Volynieèio Karijotaièio karinë „pranaðystë“
– þvalgyba prieð mûðá
Karvedþio Dmitrijaus Volynieèio Karijotaièio patirtá
liudija ir þvalgybos epizodas, kada jis naktá prieð mûðá, kai
Dmitrijus Volynietis didþiajam kunigaikðèiui praneðë, kad
„pasakys apie savo stebëjimà, nes jau seniai vakaro þara uþ-
geso. Dmitrijus Volynietis, paëmæs su savimi didájá kuni-
gaikðtá („Sakmës“ metraðtinëje redakcijoje: „didysis kuni-
gaikðtis Dmitrijus Ivanovièius, paëmæs su savimi tik savo brolá
297
Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 613–614.
298
Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå..., ñ. 515–517.
138
kunigaikðtá Vladimirà ir lietuviø kunigaikðèius“
299
),nuvyko
á Kulikovo laukà, esantá tarp abiejø pulkø. Ásiklausæs á nak-
ties garsus totoriø (girdëjosi smarkus bildesys ir triukðmas)
ir rusø pusëje („buvo didinga tyluma“), nulipo nuo þirgo ir
priglaudæs prie þemës ausá ilgai klausësi. Anksèiau pagal
tuos poþymius daug mûðiø numatë. Ir tada Dmitrijus Voly-
nietis iðpranaðauja rytdienos pergalæ kovoje su totoriais, nors
ir didele kaina („kariø daug kris“), pataria didþiajam kuni-
gaikðèiui anksti rytà ásakyti kariams sësti ant savo þirgø ir
gerai apsiginkluoti, nes ryte totoriai ruoðiasi puolimui („ryte
nori su mumis matytis“)
300
.
Karo istoriografijoje atkreiptas dëmesys á ðià Dmitri-
jaus Volynieèio akcijà, kaip þvalgybà prieð mûðá
301
. Plaèiai
aptariama ði situacija, kurioje dalyvauja Dmitrijus Bobrokas,
Algirdaièiai, kaip realiø ávykiø atspindys
302
. Kartu Dmitri-
jaus Volynieèio klausymasis, pridëjus ausá prie þemës, jos
raudos, kai prieð mûðá þemë sielvartauja dël þmoniø þûties,
yra ryðkiausias viso pasakojimo simbolinis gamtos sudvasi-
nimo epizodas, þmoniðkas ir humaniðkas
303
.
Taigi ir ðiame „pranaðystës“ – þvalgybos prieð mûðá –
epizode akcentuota didelë, net simbolinë lietuviø karo vado
(vadø) reikðmë.
Lietuviø karo vadai prieð mûðá rikiuoja visus Rusios
pulkus
„Sakmëje“ raðoma: „<…> pradëjo didysis kunigaikð-
tis Dmitrijus Ivanovièius su savo broliu Vladimiru Andreje-
vièiumi ir su lietuviø kunigaikðèiais Andriumi ir Dmitriju-
mi Algirdaièiais iki 6 val. pulkus tvarkyti“. Toliau paþymi-
ma, kad atvykæs su lietuviø kunigaikðèiais þymus karo va-
das Dmitrijus Bobrokas iðdëstë pulkus pagal pajëgumà, nu-
299
Ñêàçàíèå (Ëåòîï. ðåä.), ÏÊá, ñ. 97.
300
Ñêàçàíèå (Îñí. ðåä.), ÏÊá, ñ. 64–65; Â. Ì. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ..., ñ. 145.
301
Å. À. Ðàçèí. Èñòîðèÿ..., ñ. 282.
302
Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 614.
303
Ë. À. Äìèòðèåâ. Ëèòåðàòóðíàÿ èñòîðèÿ..., ñ. 351.
139
rodë, kaip ir kur kam dera stovëti. Jam „Sakmëje“ uþ vykusá
kariuomenës iðdëstymà Kulikovo lauke priskiriami visi nuo-
pelnai: „Ir matësi gerai iðrikiuoti pulkai, sustatyti stipraus
karvedþio Dmitrijaus Bobroko Volynieèio pamokymu“
304
. Ka-
ro meno ir kitoje istoriografijoje sutinkama su tuo, kad kovos
gretas iðrikiuoti buvo pavesta þymiam karo vadui vaivadai
Dmitrijui Bobrokui Volynieèiui, o jo pagalbininkai buvo lie-
tuviø kunigaikðèiai
305
, nors tai daþnai nutylima
306
.
LDK pajëgos mûðio metu. Svarbus lietuviø karo
vadø vaidmuo
Kulikovo mûðyje su Mamajaus vadovaujamomis Auk-
so ordos ir jos talkininkø pajëgomis kovësi bendros Rusios pa-
jëgos ir LDK daliniai bei vadai: „<…> puolë ðaunûs rusø kuni-
gaikðèiai, lietuviø galiûnai dideles totoriø pajëgas ir smogë“
307
.
Algirdaièiai ir jø kariai mûðio iðvakarëse, kaip minë-
jome, bei galbût mûðio pradþioje kovësi prieðakiniame pul-
ke, atrëmusiame pirmuosius totoriø kariuomenës smûgius.
Vëliau mûðio metu, kai buvo persirikiuota, minima,
kad Algirdaièiai kovojo kituose pulkuose. V. Tatiðèevas, ma-
tyt, turëjæs ir kitos ðaltiniø informacijos, paþymi, kad, didþia-
jam kunigaikðèiui esant centre, deðinëje (deðiniajame pulke)
stovëjo Algirdaièiai su Severø Naugardo pulkais ir pskovie-
èiais, o toliau patikslina, kad deðiniajame sparne kunigaikð-
tis Andrius Algirdaitis ne kartà atakavo totorius ir daugelá jø
iðmuðæs, bet nedrásæs toliau vytis, matydamas didþiojo pul-
ko sunkià padëtá
308
, kovësi toliau. Karo meno istoriografijoje
304
Ñêàçàíèå (Îñí. ðåä.), ÏÊá, ñ. 62.
305
Å. À. Ðàçèí. Èñòîðèÿ..., ñ. 279; Þ. Ê. Áåãóíîâ. Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå..., ñ.
499–500; À. Í. Êèðïè÷íèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ñ. 48, 89; to paties, Âåëèêîå
Äîíñêîå..., ñ. 293.
306
Plg. Ð. Ý. Äþïþè..., Âñåìèðíàÿ..., ñ. 863 (tik minima, kad Dmitrijus Doniðkis iðdëstë
savo pulkus).
307
Çàäîíùèíà (Ñ), ÑÏÈÏÊÖ, ñ. 553; kituose nuoraðuose ðiame epizode lietuviai neminimi.
Plg. ir «Çàäîíùèíà», ÑÏÊ, ñ. 10.
308
Â. Í. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ..., ñ. 145–146.
140
paþymima, kad Andrius Algirdaitis vadovavo deðiniajam pul-
kui ir mûðyje padëjo centrui
309
.
Atrëmus totorius deðiniajame sparne, jie metësi prieð
kairájá Rusios kariuomenës sparnà ir já pralauþë.
„Kunigaikðtis Dmitrijus Algirdaitis uþ didþiojo pulko
stojo á tà vietà, kur atitrûko kairysis pulkas, ir puolë su Severë-
nais (tai greièiausiai LDK Trubèevsko daliniai) ir pskovieèiais
didájá totoriø pulkà“
310
, sunki kova tæsësi. Karybos mokslinëje
istoriografijoje teigiama, kad daliniame didþiojo pulko rezer-
ve, uþ jo kairiojo sparno, buvo kariauna, vadovaujama lietu-
viø kunigaikðèio Dmitrijaus Algirdaièio, kuris smogë pro kai-
rájá rusø kariuomenës sparnà prasiverþusiems totoriams, sie-
kusiems iðeiti á didþiojo pulko uþnugará. Manoma, jog tai, kad
didysis pulkas turëjo rezervà, kuris surengë atakà, atitiko Ti-
mûro karinës taktikos „Pergaliø knygos“ nuostatas
311
. Tai pri-
stabdë prieðà, bet dalinys greièiausiai þuvo.
Totoriams puolant, ið mûðio pasitraukus suþeistam di-
dþiajam kunigaikðèiui, didysis rusø kariuomenës pulkas pa-
tyrë didþiulius nuostolius. Vladimiro ir Suzdalës daliniuose
þuvo daug kariø, bet totoriai negalëjo prasimuðti, nes „ Brians-
ko kunigaikðtis Glebas ir didþiojo kunigaikðèio tûkstantinin-
kas Timofejus Vasiljevièius, dràsûs ir labai stiprûs, smarkiai
kovojo ir neleido totoriams nugalëti“
312
. Taigi ir centrinio pul-
ko gynyboje pasiþymëjæs vienas ið vadø – kunigaikðtis Gle-
bas, kaip minëta, galbût buvo Dmitrijaus Algirdaièio sûnus
(Algirdo vaikaitis), LDK kunigaikðtis ir karo vadas.
Ir taip mûðio metu „pagonys ëmë nugalëti“. Tuomet,
kaip liudija „Sakmë“, buvæs pasalos pulke, paslëptame gi-
raitëje prie Dono, „didþiojo kunigaikðèio pusbrolis kunigaikð-
tis Vladimiras Andrejevièius nekantraudamas kreipësi á fak-
309
Å. À. Ðàçèí. Èñòîðèÿ..., ñ. 280; À. Í. Êèðïè÷íèêîâ. Âåëèêîå Äîíñêîå..., ñ. 299.
310
Â. Í. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ..., ñ. 146.
311
Å. Ðàçèí. Èñòîðèÿ..., ñ. 279; À. Í. Êèðïè÷íèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ñ. 99; to
paties, Âåëèêîå Äîíñêîå..., ñ. 300; Ë. Ã. Áåñêðîâíûé. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ñ. 237,
241–242.
312
Â. Í. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ..., ñ. 146.
141
tiná ðio pulko vadà Dmitrijø Volynietá Karijotaitá: „Kokia ið
mûsø stovëjimo nauda <...>? Jau mûsø kunigaikðèiai ir bajo-
rai, visi rusø sûnûs veltui þûva nuo pagoniø <...>!“ Ir tarë
Dmitrijus: „Nelaimë, kunigaikðti, didþiulë, dar neatëjo mû-
sø laikas: ne laiku pradësi, þalos turësi<...>“, – ir nurodo, kiek
pakentëti iki parankaus momento.
„Rusø sûnûs pulke karèiai verkë, matydami savo
draugus, pagoniø muðamus<...>. Volynietis atkirto jiems sa-
kydamas: „Palaukite truputá, ateis jûsø laikas <...>“. Atëjo
aðtunta valanda dienos. Pietø vëjas papûtë mums ið uþnuga-
rio. Suðuko Volynietis galingu balsu: „<...> mûsø laikas at-
ëjo, patogus laikas atëjo!“. Ir tarë: „Broliai mano, drauguþiai,
smokite <...>!“. Bendraminèiai drauguþiai iðpuolë ið þalio-
sios giraitës tarsi sakalai <...>, smogë <...> tai didelei jëgai
totoriø. O jø vëliavas kreipë stiprus karvedys Dmitrijus Vo-
lynietis. Ir pradëjo pagonis totorius kirsti be gailesèio <...> Ir
apsigræþë pagonys <...>, ir pabëgo“
313
.
Pasalos rezervinio pulko, vadovaujamo Dmitrijaus
Volynieèio Karijotaièio, netikëtas smûgis á per rusø kariuo-
menës eiles prasiverþusiø totoriø sparnà lëmë Kulikovo mû-
ðio baigtá, totoriø kariuomenës sutriuðkinimà.
Dmitrijaus Volynieèio – „lietuviø karvedþio“
314
, vado-
vavusio pasalos pulkui, vaidmuo atsispindi istoriografijoje
315
.
Laiku paskelbtas Dmitrijaus Volynieèio ásakymas pa-
salos pulkui smogti karo meno istoriografijoje labai vertina-
mas. Joje, deja, net neuþsimenama apie Dmitrijaus Volynie-
èio lietuviðkà kilmæ, pabrëþiama, kad jo vadovavimas buvo
veiksmingas, paþymint, kad surengti pasalos pulko arba ben-
drojo rezervo manevrà reikëjo didelës jo vadovybës stipry-
bës. Per anksti pulkà átraukus á mûðá, nebûtø pasiektas neti-
këtumo efektas, o pavëlavus tai padaryti, mûðis galëjo baig-
tis pagrindiniø rusø pajëgø pralaimëjimu. Todël ypatingo
313
Ñêàçàíèå (Îñí. ðåä.), ÏÊá, ñ. 70–71.
314
Â. Í. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ..., ñ. 146 («âîåâîäà ëèòîâñêèé»).
315
Ë. Ã. Áåñêðîâíûé. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ñ. 241–242; Ð. Ã. Ñêðûííèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ
áèòâà, ñ. 67, ir kt.
142
dëmesio nusipelno Dmitrijaus Volynieèio pavyzdinis pasa-
los pulko smûgiui momento parinkimas
316
.
Taigi Kulikovo mûðyje trys lietuviø karo vadai su sa-
vo daliniais suvaidino labai svarbø vaidmená. Deðiniajame
sparne – Andrius Algirdaitis, didþiojo pulko uþnugario ir
sparno gynyboje vadovavæs daliniam rezervui – Dmitrijus
Algirdaitis ir vadovavæs pasalos, rezervo, pulkui, nulëmu-
siam persilauþimà ir kautyniø baigtá, – Dmitrijus Bobrokas
Volynietis Karijotaitis.
Kunigaikðtis Glebas, galbût Gediminaitis, LDK kuni-
gaikðtis, buvo vienas ið didþiojo pulko gynybos organizatoriø.
Suþeistas didysis kunigaikðtis Dmitrijus Maskviðkis
pasitraukia ið mûðio. Mûðio didvyriai – lietuviø karo
vadai
Dar iki lemiamo pasalos pulko smûgio, suduoto prasi-
verþusiems totoriams, prieðas ágijo persvarà, „rusø kariai ir
vaivados kaip medþiai linko prie þemës po þirgø kanopomis.
Patá didájá kunigaikðtá labai suþeidë ir nuo þirgo nubloðkë, jis
buvo priverstas ið mûðio pasitraukti negalëdamas kovoti ir pa-
sislëpë giraitëje Dievo iðsaugotas. Didþiojo kunigaikðèio vë-
liavos buvo pakirstos“
317
. Kitame pasakojimo apie suþeidimà
variante sakoma, kad didysis kunigaikðtis du kartus buvo nu-
blokðtas nuo þirgo ir smarkiai suþeistas, „jis sunkiai pasitrau-
kë ið mûðio á giraitæ, pasislëpë ir gulëjo ant þemës po naujai
nukirstu ðakotu bei lapuotu medþiu“
318
. Didþiojo kunigaikð-
èio suþeidimo ir pasitraukimo aplinkybiø interpretacijos met-
raðèiuose buvo ávairios, bet pats faktas neginèytinas
319
, tik kar-
tais manoma, kad didysis kunigaikðtis Dmitrijus Maskviðkis,
316
À. Å. Ðàçèí. Èñòîðèÿ..., ñ. 290–291; Ð. Ý. Äþïþè..., Âñåìèðíàÿ..., ñ. 868.
317
Ñêàçàíèå..., ÏÊá, ñ. 69–70.
318
ÏÑÐË, ò. 11, ñ. 60; Â. Í. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ..., ñ. 146.
319
Ë. Â. ×åðåïíèí. Îáðàçîâàíèå..., ñ. 617–621; Ð. Ã. Ñêðûííèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ
áèòâà..., ñ. 43; Ð. Ý. Äþïþè..., Âñåìèðíàÿ..., ñ. 866. Kartais pats didþiojo kunigaikðèio
Dmitrijaus Maskviðkio suþeidimo ir pasitraukimo ið mûðio faktas nutylimas: Å. À. Ðàçèí.
Èñòîpèÿ..., ñ. 284.
143
smûgiø apsvaigintas, stebuklingai iðvengæs mirties, pasitrau-
kë ið mûðio, suþeistas be sàmonës greièiausiai gulëjo ne girai-
tëje po medþiu, bet mûðio lauke tarp þuvusiøjø
320
.
Kaip pasakojama „Sakmëje“, mûðiui pasibaigus, da-
linis kunigaikðtis Vladimiras Andrejevièius mûðio lauke,
nuklotame þuvusiøjø kûnais, „stojo ant kaulø“. Jis „nerado
savo brolio didþiojo kunigaikðèio pulke, o tik lietuviø ku-
nigaikðèius Algirdaièius“
321
. Algirdaièiai su kitais kuni-
gaikðèiais bei kariais persekiojo bëgantá prieðà ir prieð sau-
lëlydá gráþæ á mûðio laukà simboliðkai pergalei áprasminti
„stojo ant kaulø“
322
, kur juos, kaip minëta, jau rado po di-
dþiojo kunigaikðèio antrasis pagal svarbà kunigaikðtis Vla-
dimiras Andrejevièius.
Netrukus, kaip minëta, suþeistas, be sàmonës buvo
rastas ir didysis kunigaikðtis Dmitrijus Maskviðkis. Atgaivin-
tas jis taip pat atvyksta á mûðio laukà ðvæsti pergalës.
Pagal to meto metraðtinæ tradicijà, jei kunigaikðtis as-
meniðkai dalyvavo þygyje ar mûðyje, minimas tik jo var-
das. Todël oficialusis metraðtis trumpai mini, kad „didysis
kunigaikðtis Dmitrijus Ivanovièius su kitais rusø kunigaikð-
èiais ir vaivadomis, bajorais <...> ir su likusiais rusø pul-
kais stojo ant kaulø, dëkojo Dievui ir gyrë savo kariaunà,
kad smarkiai kovojo <...>, ir ið èia gráþo á Maskvà su didele
pergale“
323
. Detalesniame Metraðtiniame pasakojime, suda-
rytame ðiek tiek vëliau, paþymëta, kad drauge su Dmitriju-
mi Ivanovièiumi „ant kaulø“ stovëjo ir jo brolis (pusbrolis)
Vladimiras Andrejevièius
324
.
Oficialumo nevarþomoje „Uþdonëje“ iðvardyti mûðio
didvyriø vardai, pagerbiant oficialiuosius ir tikruosius mû-
ðio vadus – „didájá kunigaikðtá Dmitrijø Ivanovièiø ir jo brolá
Vladimirà Andrejevièiø ir du Lietuvos þemës sûnus brolius
320
À. Í. Êèðïè÷íèêîâ. Âåëèêîå Äîíñêîå..., ñ. 295.
321
ÑÏÊ, ñ. 72.
322
Â. Í. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ..., ñ. 147.
323
ÏÑÐË, ò. 15, â. 1, ñòá. 140.
324
Ëåòîïèñíàÿ ïîâåñòü, ÏÊá, ñ. 38.
144
Algirdaièius, Andriø ir jo brolá Dmitrijø, bei Dmitrijø Voly-
nietá
325
, taigi visus tris Gediminaièius.
Po mûðio gráþtant namo, perëjus Donà, didysis kuni-
gaikðtis Dmitrijus Ivanovièius „atleidþia kunigaikðtá Dmit-
rijø Algirdaitá ir visus lietuviø kunigaikðèius su didele meile
ir dovanomis“
326
.
Kulikovo mûðio didvyriai vël Lietuvos Didþiojoje
Kunigaikðtystëje, didþiøjø kunigaikðèiø Jogailos ir
Vytauto tarnybose
Pagaliau abu Algirdaièiai gráþo á LDK, po ávairiø po-
litiniø peripetijø stojo á didþiojo kunigaikðèio Jogailos (Dmit-
rijus), vëliau – á Vytauto (Andrius) tarnybà. Abu Algirdai-
èiai, greièiausiai ir Dmitrijus Volynietis Karijotaitis bei Gle-
bas Gediminaitis (?), paèioje XIV a. pabaigoje prisijungë prie
Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytauto vadovaujamos ka-
riuomenës Vorsklos þygyje ir mûðyje prie Vorsklos upës 1399
m., atrodo, visi þuvo
327
.
LDK pajëgø dalyvavimo Kulikovo mûðyje tarptau-
tinë reikðmë
Þymiø lietuviø karo vadø ir LDK pajëgø ánaðas Kuli-
kovo mûðyje á Rusios pergalæ prieð galingas Aukso ordos
pajëgas liudija LDK kariniø pajëgø, ypaè jos vadø, veiksmø
ir patirties tarptautinæ reikðmæ, nes Algirdaièiai ir Karijotai-
tis áspûdingai pratæsë Algirdo, Kæstuèio, Gedimino LDK gar-
bingas kovines tradicijas.
LDK kariniø pajëgø, Lietuvos karo vadø pagalba Ru-
siai kovoje su Aukso orda ir kitais chanatais, tokia áspûdinga
325
ÑÏÈÏÊÖ, ñ. 536; ÑÏÊ, ñ. 8; Ð. Ã. Ñêðûííèêîâ. Êóëèêîâñêàÿ áèòâà, ñ. 66.
326
Â. Í. Òàòèùåâ. Èñòîðèÿ..., ñ. 149.
327
ÒË, ñ. 451; ÏÑÐË, ò. 15, â. 1, ñòá. 165; ò. 32, Ì., 1975, ñ. 148; Lietuvos metraðtis.
Bychovco kronika, V., 1971, p. 103; J. Puzyna. Korjat i Korjatowicze…, s. 438; Z. Ivinskis.
Lietuvos istorija, p. 317; I. Jonynas. Lietuvos didieji kunigaikðèiai, p. 55, 56; Þ. Ê. Áåãóíîâ.
Îá èñòîðè÷åñêîé îñíîâå..., ñ. 516.
145
1380 m. Kulikovo mûðyje, toliau buvo teikiama: 1382 m. lietu-
viø kunigaikðèiui Ostejui ginant Maskvà, 1408 m. Ðvitrigailai
ir LDK pajëgoms – ginant Vladimirà ir kt. Rusios miestus, taip
pat 1439 m. ir 1451 m.
328 
Visa tai ir ðiuo aspektu patvirtina,
kad LDK vaidino svarbø tarptautiná vaidmená ne tik Kuliko-
vo epochoje, bet apskritai XIV a. 2-oje pusëje–XV a. viduryje.
328
R. Batûra. LDK jëgos Rusios gynybinëje kovoje prieð totoriø feodalø puolimus (XIV a. 9-
deð. – XV a. vid.), Istorija, 33 t., Vilnius, 1994, p. 3–17.
146
Iðvados
1. Tarptautinës reikðmës 1380 m. Kulikovo mûðá nu-
ðvieèiantys ðaltiniai, raðyti XIV a. pabaigoje–XVI amþiuje, lei-
dþia atskleisti Lietuvos karo vadø ir kariø vaidmená mûðyje.
Istoriografijoje ði tema vienaip ar kitaip atsispindi, taèiau api-
bendrinamo darbo nëra.
2. XIV a. 8-ajame deðimtmetyje, LDK sunkaus gynybi-
nio, keliais frontais vykusio karo laikotarpiu, mirus didþia-
jam kunigaikðèiui Algirdui ir Lietuvos Didþiojoje Kunigaikð-
tystëje tarp Algirdaièiø ávykus skilimui, didysis kunigaikð-
tis Jogaila surengë karo þygá ir stabilizavo padëtá valstybës
pietryèiuose. Jis turëjo kontaktø su Aukso ordos valdovu Ma-
majum, bet sàmoningai delsë, uþëmë „stebëtojo“ pozicijà. Ru-
sios paribiuose Mamajus laukë didþiojo kunigaikðèio Jogai-
los kariuomenës, todël Rusios pajëgos galëjo mobilizuotis ir
pasirengti kovai.
3. Á Rusios didþiojo kunigaikðèio Dmitrijaus Maskvið-
kio telkiamà kariuomenæ ásitraukusios LDK kunigaikðèiø Al-
girdaièiø Andriaus ir Dmitrijaus karinës pajëgos buvo dide-
lë parama Rusiai pirmiausia dël karo vadø pritaikytos ver-
tingos kovinës patirties. Algirdaièiø kariaunose buvo slavø
ir lietuviø ponø, bajorø ir eiliniø kariø.
4. Kulikovo kampanijoje ir paèiame mûðyje lietuviø karo
vadø Andriaus ir Dmitrijaus Algirdaièiø bei Dmitrijaus Volynie-
èio Karijotaièio vaidmuo buvo labai svarbus. Ketvirtas vadas –
Glebas, galbût Dmitrijaus Algridaièio sûnus, LDK kunigaikðtis.
5. Lietuvos karo vadø argumentai lëmë, kad buvo pri-
imtas sprendimas keltis per Donà. Rusios kariuomenë tai pa-
darë ir uþëmë svarbias strategines pozicijas.
6. Lietuviø karo vadai, visø pirma Dmitrijus Volynie-
tis Karijotaitis, prieð mûðá iðrikiavo visus Rusios pulkus.
7. Mûðio metu LDK pajëgos ir vadai suvaidino labai svar-
bø vaidmená: Algirdaièiai ir jø kariai mûðio pradþioje kovësi
prieðakiniame, vëliau – deðiniajame pulke, sëkmingai atrëmu-
siame totoriø puolimà, èia pagrindinis vadas buvo Andrius Al-
147
girdaitis, suteikæs didelæ pagalbà centriniam didþiajam pulkui.
Kunigaikðtis Dmitrijus Algirdaitis kovojo ir vadova-
vo didþiojo pulko rezervui, neleidusiam prasiverþusiems to-
toriams ið uþnugario apeiti didájá pulkà.
Centrinio didþiojo pulko gynyboje pasiþymëjo LDK
kunigaikðtis Glebas.
Pasalos pulkui vadovavo Dmitrijus Volynietis Karijotai-
tis. Jo tinkamai pasirinktas laikas smûgiui á prasiverþusiø totoriø
sparnà lëmë Mamajaus Aukso ordos pajëgø sutriuðkinimà.
8. Mûðio metu suþeistas didysis Maskvos kunigaikð-
tis Dmitrijus buvo priverstas pasitraukti ið kovos. Ðalia ofi-
cialiøjø mûðio didvyriø – didþiojo kunigaikðèio Dmitrijaus
Maskviðkio ir jo pusbrolio dalinio Rusios kunigaikðèio Vla-
dimiro Andrejevièiaus – jais tapo pagrindiniai faktiðkieji mû-
ðio vadai – LDK kunigaikðèiai Andrius ir Dmitrijus Algirdai-
èiai bei þymus karo vadas Dmitrijus Volynietis Karijotaitis.
Jie puikiai tarptautiniu mastu 1380 m. Kulikovo mûðyje rep-
rezentavo LDK karinës vadovybës, Gedimino, Kæstuèio, Al-
girdo ir savo kovinæ patirtá.
9. Savo indëlá áneðë ir þemesnieji LDK vadai bei kariai.
Mûðyje þuvo „30 Lietuvos ponø“ ir daug jø kariaunø kariø.
10. Vëlesniais metais minëti LDK vadai gráþo á Lietu-
và, stojo á Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø Jogailos ir Vytau-
to tarnybas, Vytauto kariuomenæ.
Áteikta 2003-10-30
148
Résumé
Les commandants militaires et les soldats dans la bataille
de Kulikov en 1380
De la problématique du rôle international de la Grand
Duché de la Lituanie
Chargé de cours, Dr. Romas Batûra
L’académie de guerre de la Lituanie du Général Jonas
Þemaitis
En 1380, les forces de la Russie ont écrasé l’armée
multinationale immense du seigneur Mamajus de l’Orde
dans la bataille de Kulikov près d’amont de Don. En
s’appuyant sur les sources principaux de la problème de la
fin du XIV et du XVI siècles et sur l’analyse de
l’historiographie, l’aide importante des commandants
militaires de la Grand Duché de la Lituanie – les forces
militaires de ducs Andrius et Dmitrijus Algirdaièiai – est très
évidente, surtout l’expérience militaire appliquée. Dans
l’armée de Algirdaièiai il y avait des seigneurs, des
gentilshommes et des soldats non gradés slaves et lituaniens
de la Grand Duché de la Lituanie.
Dans la campagnie de Kulikov et dans la bataille, les
arguments des commandants militaires lituaniens – Andrius
et Dmitrijus Algirdaièiai et Dmitrijus Volynietis Karijotaitis
– déterminaient que l’armée a passé le Don et a occupé les
positions stratégiques. Avant la bataille, ils mettaient en rang
les régiments de la Russie. Dans la bataille, Algirdaièiai et
leurs forces se battaient dans le régiment du devant, plus tard
– dans celui de droite (le commandant principal – Andrius
Algirdaitis), c’est-à-dire dans ceux qui ont fait reculer les
Tatars, dans ceux qui ont aidé les forces centrales de la Russie.
Le duc Dmitrijus Algirdaitis commandait les troupes
de réserve, qui ont arrêté les Tatars percés dans l’arrière.
149
Le duc de la Grand Duché de la Lituanie Glebas (peut
être le fils de Dmitrijus Algirdaitis) s’est distingué par la
défense du régiment central.
Dmitrijus Volynietis Karijotaitis commandait le
régiment d’embuscade. Le moment bien choisi de l’attaque
du flan des Tatars a déterminé la défaite des Tatars.
Les commandants réels de la bataille, les grands ducs
Andrius et Dmitrijus Algirdaièiai et Dmitrijus Volynietis
Karijotaitis, ont devenus les héros auprès les héros officiels –
le grnd duc de la Russie Dmitrijus de Moscou (qui a été blessé
et qui s’est retiré de la bataille) et son cousin, le duc partiel
de la Russie Vladimir Andrejeviè. Ils ont représenté très bien
l’expérience militaire du commandement militaire de la
grande duchesse de la Lituanie.
30 de seigneurs lituaniens et le grand nombre de leurs
soldats one été tués dans la bataille.
Plus tard, les commandants mentionnés sont revenus
en Lituanie et ils ont fait leurs services dans l’armée de
Vytautas et dans les services de Jogaila et Vytautas.
150
LIETUVOS KARO AVIACIJOS LAKÛNØ IR ÞVALGØ
RENGIMAS 1919–1932 M.
Estela Gruzdienë
Vytauto Didþiojo universitetas
Atkuriant Lietuvos valstybingumà ypaè sunkiomis sà-
lygomis buvo formuojama Lietuvos kariuomenë, turëjusi nuo
prieðø apginti jaunà valstybæ. Kariuomenës vadovybës pla-
nuose buvo numatyta Lietuvoje ádiegti naujà ginklø rûðá –
aviacijà. Tai daryti vertë ir tai, kad Lietuvai grasinæ prieðai
turëjo savo aviacijà ir jà sëkmingai naudojo. Karo lakûnus,
þvalgus ir mechanikus karinë vadovybë Lietuvoje buvo nu-
maèiusi rengti 1919 m. sausio 30 d. pradëtos formuoti inþine-
rinës kuopos aviacijos bûryje, kuriam vadovauti buvo pa-
skirtas karininkas K. Fugalevièius. Taigi aviacijos bûrio ir
Aviacijos mokyklos ákûrimas – vienalaikis reiðkinys. Ávykiai
aviacijos bûryje ir Karo aviacijos mokykloje vieni kitiems darë
átakà ir vieni kitus papildë. Aviacijos specialistø rengimo ko-
kybë tiesiogiai priklausë nuo Aviacijos dalies vado dëme-
sio, lektoriø, mokyklai skiriamo benzino ar maisto daviniø
kiekio. Ji savo ruoþtu taip pat aktyviai dalyvavo Aviacijos
dalies gyvenime: mokyklos mokiniai ëjo sargybà, skrisdavo
á frontà atlikti skirtø uþduoèiø. Nuo mokykloje besimokan-
èiøjø priklausë Lietuvos aviacijos ateitis. Patys mokiniai bu-
vo tokie entuziastingi ir turëjo tiek daug noro tapti tikrais
lakûnais ir þvalgais, jog skraidymas ir lëktuvø prieþiûra jø
buvo laikomi malonumu, o ne prievole ar darbu.
151
Ðá aviacijos specialistø rengimo Lietuvos Respubliko-
je laikotarpá galima suskirstyti á tris periodus. Pirmasis peri-
odas – laikotarpis nuo Karo aviacijos mokyklos ákûrimo iki
jos uþdarymo (1919 03 12–1919 12 16) iðleidus pirmàjà spe-
cialistø laidà, antrasis – personalo rengimo etapas, kai ið kitø
kariuomenës rûðiø buvo imami kadrai ir ugdomi savi avia-
toriai Vytauto Didþiojo karininkø kursuose bei mokomi mo-
komojoje eskadrilëje (1920–1932 10 01), ir treèiasis – 1932 m.,
kai karo aviacijos personalas buvo rengiamas naujai sufor-
muotoje Aviacijos mokykloje.
Pagrindinis ðio straipsnio tikslas – apþvelgti ir áver-
tinti pirmuosius þingsnius rengiant ir ugdant Lietuvos avia-
cijos specialistus, t. y. pirmàjá ir antràjá lakûnø ir þvalgø ug-
dymo periodus.
Sunkus ir dinamiðkas laikotarpis paskelbus nepriklau-
somybæ, kovos dël jos puikiai atsispindëjo ir Karo aviacijos
mokyklos istorijoje. Analizuojant ðià temà iðkilo problema –
informacija apie mokyklos kûrimà yra iðsklaidyta arba pa-
teikta tik buvusiø mokyklos absolventø atsiminimuose. Yra
ir visai neiðtirtø temø, pavyzdþiui, Karo aviacijos mokyklos
mokymo programos struktûra ir mokymo eiga, „skraidan-
èio“ (karo lëktuvø) personalo rengimas uþdarius Karo avia-
cijos mokyklà, iðleidusià tik vienà laidà. Ðiame straipsnyje
tai ir pabandysiu atskleisti ir turimas þinias susisteminti.
J. Pyragiaus redaguotoje knygoje „Mûsø sparnai“
1
, ið-
leistoje minint Lietuvos karo aviacijos 10-metá, raðoma apie
pirmosios Karo aviacijos mokyklos kûrimà, aptariami pagrin-
diniai jos uþsibrëþti tikslai. Taèiau yra ásivëlusiø klaidø nu-
rodant datas, nors naudotasi ir archyviniais dokumentais, jo-
je atsispindi tik pirmasis aviacijos kûrimo deðimtmetis, bet
jis nevertinamas. JAV iðeivijos iðleistoje V. Statkaus knygoje
„Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918–1940 m.“
2
pateikta ir
informacija, gauta ið periodiniø leidiniø, atsiminimø apie Ka-
1
Mûsø sparnai. 1919–1929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deðimtmeèio sukaktuvëms
paminëti), red. kpt. J. Pyragius, Kaunas, 1929.
2
Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918–1940 m., Chicago, 1986.
152
ro aviacijos mokyklà, jos pirmuosius absolventus, taèiau ma-
þai dëmesio skirta aviacijos specialistø rengimo po mokyk-
los uþdarymo problemai. Joje panaudota informacija pateik-
ta jau minëtoje J. Pyragiaus knygoje. Pagrindinis darbo trû-
kumas yra tas, kad autorius neturëjo galimybës naudotis ar-
chyvine medþiaga. Sovietinës okupacijos metais iðeivijoje
leisti „Plieno sparnai“

uþpildë didþiàsias aviacijos istorijos
spragas amþininkø atsiminimais, spausdintais tarpukario Lie-
tuvoje. A. Gamziuko biografinëje apybraiþoje apie gen. A.
Gustaitá „Antanas Norëjo Bûti Ore“

nemaþa vertingos me-
dþiagos ir apie Aviacijos mokyklos raidà, ir apie dëstomuo-
sius dalykus, mokymà skraidyti. V. Lesèius knygoje „Lietu-
vos kariuomenë 1918–1920m.“

visos tuometinës Lietuvos ka-
riuomenës kontekste trumpai apþvelgë ir Aviacijos mokyk-
los bei Aviacijos dalies kûrimo istorijà.
Karo aviacijos mokyklos ákûrimas
Oficialiai uþfiksuota, kad Karo aviacijos mokykla bu-
vo ákurta 1919 m. kovo 12 d. Pirmuoju Aviacijos daliai iðleis-
tu ásakymu Karo aviacijos mokyklos virðininku buvo paskir-
tas krn. K. Fugalevièius, karo valdininkas J. Elisonas – tos
mokyklos mokytoju, o po keleto dienø – instruktoriumi. Ta-
èiau ákurti mokyklà ir jà atidaryti pradëta planuoti dar anks-
èiau. Jau 1919 m. sausio 30 d. pradëjus formuoti inþinerijos
kuopà, vadovaujamà M. Nurko, ir jos aviacijos bûriui vado-
vauti paskyrus krn. Konstantinà Fugalevièiø
6
, kariuomenës
vadovybë buvo suplanavusi ákurti tokio profilio mokyklà.
Aviacijos bûrys vienu metu turëjo atlikti dvi uþduotis: ka-
riauti su bolðevikais bei jaunus vaikinus rengti karo lakû-
3
Narakas J. Kokia buvo mûsø karo aviacija, Plieno sparnai, 1970, Nr. 1, p. 15–17.
4
Gamziukas A. Antanas Norëjo Bûti Ore, Kaunas, 1997.
5
Lesèius V. Lietuvos kariuomenë 1918–1920 m., Vilnius, 1998.
6
Konstantinas Fugalevièius (1893–1919 09 03) nuo 1914 m. tarnavo Kauno tvirtovës aviacijos
bûryje, buvo baigæs Kijevo praporðèikø mokyklà, carinës Rusijos aviacijoje tarnavæs oro þvalgu,
jam buvo suteiktas kapitono laipsnis, 1919 m. sausio pradþioje gráþo á Lietuvà, 1919 m. sausio
30 d. buvo paskirtas vadovauti aviacijos bûriui.
153
nais. Tapæs aviacijos bûrio vadu, K. Fugalevièius tuo paèiu
metu pradëjo kurti ir Karo aviacijos mokyklà. Jis ieðkojo sa-
vanoriø jaunuoliø, norinèiø tapti lakûnais, bei rûpinosi mo-
kyklos patalpomis. Patalpø trûko, todël Karo aviacijos mo-
kykla buvo atidaryta K. Fugalevièiaus tëvø namuose, Þalia-
kalnyje (dab. Savanoriø pr. 42). Keli mokomieji lëktuvai, ati-
tekæ mokyklai, buvo neoficialiai nupirkti ið vokieèiø dalinio
Flieger Abteilung Nr. 425, buvusio Kauno Aleksoto aerodrome
nuo 1915 metø.
Konstantinas Fugalevièius
(Ið Lietuvos aviacijos muziejaus rinkiniø – toliau LAM)
154
Karo aviacijos mokykla buvo tiesiogiai pavaldi Avia-
cijos dalies vadui, nors turëjo savo raðtinæ, antspaudà. Nors
mokykla galëjo leisti savo ásakymus, taèiau visi svarbûs
sprendimai taip pat buvo nurodomi ásakymuose, skirtuose
Aviacijos daliai
7
. Pagal kariuomenës vadovybës sumanymà
ði mokykla turëjo rengti visus aviacijai reikalingus specialis-
tus: lakûnus, þvalgus, motoristus (t. y. mechanikus). Moki-
niai vilkëjo inþinerijos daliniø karinæ uniformà, kurios mun-
duro apykaklë buvo apsiûta sidabrine juostele, o tamsiai þa-
lio aksomo pilotë buvo su avietinës spalvos virvele ir dviem
sukryþiuotomis sidabro spalvos juostelëmis virðuje. Unifor-
mos dalis buvo ir durklas juodose makðtyse.
Á Karo aviacijos mokyklà jaunuoliø buvo priimta ga-
na daug. Kovo 12 d. buvo priimtas 21 mokinys: J. Pranckevi-
èius, Kundrotas, S. Stanaitis, J. Zauka, V. Rauba, J.Kumpis,
Jakimavièius, Budrevièius, A. Staðaitis, Kvesko, Petrauskas,
V. Ðenbergas, J. Ðabanavièius, Grauþinis, A. Babilius, Ambra-
ziejus, Misevièius, S. Sabas, M.Vaicekauskas, Suchoverskis,
Kanapinskas
8
.
7
Mûsø sparnai. 1919–1929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deðimtmeèio sukaktuvëms
paminëti), p. 28.
8
Mûsø sparnai (Lietuvos karo aviacijos deðimtmeèio sukaktuvëms paminëti), red. J. Pyragius,
p. 27.
155
A. Gustaitis su Aviacijos mokyklos uniforma 1919 m.
(LAM)
156
Mokyklai jau veikiant dar iki pat rugpjûèio mën. bu-
vo priimami vis nauji mokiniai
9
. Buvo gauti J. Ðalkausko,
V. Ðvitrio, A. Gustaièio, L. Ðliuþinsko, Germano, T. Ðakma-
no, L. Virbicko, Kazakevièiaus, V. Rusecko, Junkerio, Las-
tausko, Kazlausko, B. Sidaravièiaus, Janulionio, V. Liðaus-
ko, S. Tumo, L. Pesecko, V. Jablonskio, K. Kanaukos, V. Eli-
sono, Kvasnevskio, P. Brazdþiûno, V. Fironto, G. Bezuma-
vièiaus, T. Sereikos, B. Sruogos, R. Ðidlausko, K. Brazdþio-
nio, J. Dobkevièiaus praðymai.
Aviacijos mokyklos mokiniai prie lëktuvø angaro.
Sëdi ið kairës: T. Ðakmanas, A. Gustaitis, mokyklos virðininkas J.
Laurinaitis, K. Brazdþionis, V. Ruseckas. Stovi ið kairës: V. Liðauskas, B.
Sidaravièius, L. Virbickas, A. Babilius, L. Peseckas, J. Dobkevièius, X, V.
Ðidlauskas, J. Pranckevièius, X, V. Firontas, S. Tumas, K. Kanauka, S. Sabas,
J. Ðalkauskas, V. Elisonas, T. Sereika, H. Bezumavièius, K. Grauþinis, A.
Staðaitis, V. Jablonskis, V. Ðenbergas, P. Brazdþiûnas, S. Stanaitis, J. Zauka.
1919 m. ruduo (LAM)
9
Kandidatø á Aviacijos mokyklà praðymai. 1919 m. // LCVA, F.1451, ap. 3, b. 3, l. 1–10.
157
Reikalavimai stojantiesiems buvo gana dideli. Jau-
nuoliai privalëjo turëti ne maþesná kaip 6 klasiø iðsilavinimà
ir – kas bene svarbiausia! – bûti stiprios sveikatos. Po medi-
cininio patikrinimo buvo priimti 48 mokiniai
10
.
Nemaþai Karo aviacijos mokyklos mokiniø jau turëjo
pakankamai ir þiniø, ir patirties vienoje ar kitoje srityje. Pa-
vyzdþiui, Jonas Zauka buvo baigæs 2 dvasinës seminarijos kur-
sus, Jurgis Dobkevièius – mokæsis Politechnikos institute, Vin-
cas Ruseckas – baigæs 3 mokytojø seminarijos klases, Antanas
Gustaitis á Karo aviacijos mokyklà stojo baigæs Imperatoriaus
Aleksandro I susisiekimo keliø inþinieriø institutà.
Buvo ir tokiø, kurie neturëjo iðsilavinimà patvirtinan-
èiø dokumentø (pvz., Leonardas Peseckas )
11
, bet jiems ke-
lias á Aviacijos mokyklà taip pat nebuvo uþkirstas. Susirin-
kus mokiniams ið ávairiø lietuviðkø gimnazijø paaiðkëjo, kad
ne visi gali susikalbëti lietuviðkai, pasak vëlesnio Karo avia-
cijos mokyklos virðininko J. Laurinaièio, net kilo abejoniø, ar
kai kurie ið viso moka raðyti
12
.
Mokyklos vadovø kaita
Karo aviacijos mokyklai krn. K. Fugalevièius vadova-
vo iki nelaimingo atsitikimo.
Balandþio mënesá Lietuvos kariuomenë ëmë telktis
puolimui. Balandþio 4-àjà F. Ðulcas ir K. Fugalevièius þvalgë
raudonarmieèiø pozicijas dviem kryptimis: Jonavos–Panevë-
þio ir Ukmergës–Panevëþio. Ðiose teritorijose mëtë ir bom-
bas. Prie Panevëþio lëktuvas buvo apðaudytas, benzino ba-
kas pramuðtas, K. Fugalevièiui suþeista ranka
13
.
10
Ástojusiø á Karo aviacijos mokyklà mokiniø skaièius skirtinguose ðaltiniuose nesutampa. J.
Pyragius vienur raðo, jog ástojo 50 mokiniø (Mûsø sparnai, red. J. Pyragius, K., 1929, p. 11–
12, 27–29), kitur – 48 (kpt. J. Pyragius, Karo aviacijos mokykla 1919–1929, Karys, K., 1929,
Nr. 49/50, p. 819). Naujausiuose tyrimuose pateikiamas ástojusiøjø skaièius – 48 (V. Lesèius,
Lietuvos kariuomenë 1918–1920, V., 1998, p. 389; A. Gamziukas, G. Ramoðka, Lietuvos
karinë aviacija 1919–1940 m., K., 1999, p. 18. Archyviniø duomenø, patikslinanèiø ðá skaièiø,
nepavyko rasti.
11
Bendrieji dalykai mokiniams lakûnams ir þvalgams // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, l. 7.
12
Laurinaitis J. M. Karo aviacijos mokyklà prisimenant, Mûsø þinynas, 1925, t. 1, p. 179–180.
13
Ramoðka G. Lietuvos karo aviacija Nepriklausomybës karuose, Plieno sparnai, 1994, Nr. 2, p. 3.
158
Jis kurá laikà gydësi Kauno ir Berlyno ligoninëse. Su-
sirgæs nepagydoma liga gráþo á Kaunà ir 1919 m. rugsëjo 3 d.
nusiðovë. Aviacijos mokyklos mokiniai prisimena já buvus
rimtà, energingà ir darbðtø aviacijos specialistà.
Tuomet laikinuoju Karo aviacijos mokyklos virðinin-
ku buvo paskirtas karininkas, rusø tarnybos generolas majo-
ras R. Okuliè-Kazarinas, kuris vadovavo mokyklai 1919 m.
balandþio 4–20 dienomis. Eidamas ðias pareigas jis susirgo
ir 1919 m. balandþio 27 d. mirë. Nuo balandþio 20 d. iki ge-
guþës 29 d. ir nuo liepos 6 d. iki rugpjûèio 7 d. ðias pareigas
ëjo karo valdininkas J. Elisonas. Jis kariuomenës vadovybei
akcentavo, jog klaidingai ásivaizduojama, kad lakûnus reng-
ti trukdo lëktuvø stygius. Mokyklos virðininkas siûlë kuo
greièiau spræsti esminius klausimus: paskirti mokyklai nuo-
latinius lektorius, iðspræsti dëstytojø transporto klausimus,
sutvarkyti mokiniø buitá bei, kiek ámanoma, Karo aviacijos
mokykloje besimokantiesiems suteikti galimybæ kuo daugiau
laiko praleisti besimokant, o ne atliekant karo tarnybà.
Nuo 1919 m. geguþës 29 d. iki liepos 6 d. Aviacijos
mokyklos virðininko pareigas ëjo karininkas I. Adamkavi-
èius
14
. Jam vadovaujant Karo aviacijos mokykla persikëlë á
barakus, esanèius netoli Cepelino angaro Linksmadvaryje
15
.
Mokyklos patalpos nebuvo pritaikytos mokytis. Vadovëliø
ið viso nebuvo. Pamokos daþniausiai vykdavo èia pat – bu-
tuose, dirbtuvëse, o vasarà – lauke
16
.
1919 m. rugpjûèio 7 d. Karo aviacijos mokyklos vairà
perëmë karininkas J. M. Laurinaitis
17
, kuris, anot J. Pyragiaus,
„nors ir nebûdamas aviacijos specialistas, bet darbðtus ir su-
sidomëjæs aviacija, sutvarkë mokyklà <...> tiek, kiek ano me-
14
KAM. Aviacijos mokyklos virðininko 1919 m. geguþës 28 d. raportas Aviacijos dalies vadui
Nr. 15 // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, p. 29.
15
Mûsø sparnai. 1919–1929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deðimtmeèio sukaktuvëms
paminëti), red. kpt. J. Pyragius, p. 29.
16
Ten pat, p. 32.
17
KAM. Aviacijos mokyklos virðininko 1919 m. rugpjûèio 7 d. pareiðkimas Aviacijos dalies
vadui // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, p. 16.
159
to sàlygos leido“
18
. J. Laurinaitis pradëjo reikalauti, kad la-
kûnai, þvalgai ir mechanikai bûtø mokomi pagal dëstytojø
parengtas programas. Buvo sudaryta speciali komisija, atsa-
kinga uþ aviatoriams reikalingos literatûros vertimà
19
, mo-
kykloje ávesta grieþtesnë drausmë, o spalio mënesá Karo avia-
cijos mokykla ið barakø, ásikûrusiø greta diriþablio angaro,
buvo perkelta á Linksmadvario dvaro pastatus
20
.
Vis nauji paskiriami mokyklos vadovai nespëdavo nei
ásigilinti á einamuosius mokyklos reikalus, nei jø iðspræsti,
todël daþna Karo aviacijos mokyklos virðininkø kaita buvo
þalinga – nuo to nukentëdavo karo lakûnø ugdymas.
O. Dahlbeko vaidmuo kuriant Karo aviacijos
mokyklà
Nuo 1919 m. balandþio 1 d. Aviacijos dalies inspekto-
riumi pradëjæs dirbti ðvedø majoras Olë Dahlbekas (Olle Dahl-
beck) rûpinosi visais Aviacijos dalies reikalais, taip pat pri-
þiûrëjo ir Karo aviacijos mokyklos darbà. Jis rûpinosi mokyk-
los organizaciniais reikalais, teikë iðsamius pasiûlymus, pa-
reikðdavo pastabø, á kurias daugiau ar maþiau buvo atsiþvelgta
rengiant mokyklos mokymo planus ir vidaus struktûrà.
Aviacijos dalies inspektorius O. Dahlbekas kariuome-
nës vadovybei pateikë aviacijos specialistø rengimo planà,
kuris dël lëðø stokos nebuvo ágyvendintas. Jo nuomone, Avia-
cijos mokykla turi rengti tik lakûnus ir þvalgus. Jis siûlë avia-
cijos virðininkui kuo greièiau suformuoti atskirà mechanikø
mokyklà. Á jà ið visø kariuomenës daliø turëtø bûti atrenka-
ma 30 mokiniø
21
.
18
Mûsø sparnai. 1919–1929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deðimtmeèio sukaktuvëms
paminëti), red. kpt. Pyragius, p. 28.
19
KAM. Aviacijos mokyklos virðininko 1919 m. lapkrièio 2 d. pareiðkimas Aviacijos dalies
vadui // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, l.29.
20
Gamziukas A. Antanas Norëjo Bûti Ore, p. 40.
21
Aviacijos dalies inspektoriaus raportas Nr. 8, 1919 m. rugpjûèio 20 d. // LCVA, f. 929, ap. 1,
b. 333, l.767.
160
Inspektorius taip pat pateikë nemaþai pastabø dël Avia-
cijos dalyje ir Aviacijos mokykloje esamos prastos padëties.
Jos buvo ne be pagrindo. Aviacijos mokyklos mokiniai per daug
laiko praleisdavo sargyboje, rikiuotës pratybose, todël maþai
laiko likdavo lakûnø ágûdþiams ugdyti. „Faktiðkai kartais at-
sitinka taip, kad mokinys, kuris privalo pradëti savo uþsiëmi-
mus ir skraidyti 4 val. ryto, stovëjo poste iki pirmos valandos
nakties. Taip, þinoma, toliau tæstis negali, ypatingai jø pirmø-
jø praktiniø ágûdþiø formavimosi laikotarpyje“
22
, – 1919 m.
rugpjûèio 20 d. raporte raðo O. Dahlbekas. 1919 m. rugpjûèio
mën. atlikæs patikrinimà Aviacijos mokykloje, inspektorius pa-
stebëjo, kad ji rengia mokinius per ilgai, disciplinos blogai ið-
dëstomos, mokiniams duodamas prastas maistas
23
.
Labai trûko gerø karo aviacijos specialistø – tiek la-
kûnø, tiek þvalgø. Inspektorius suvokë, kad per trumpà lai-
kà neámanoma visø priimtøjø á Karo aviacijos mokyklà pa-
rengti gerais lakûnais. Jis siûlë „ið mokiniø pilotø grupës at-
rinkti 4 geriausius mokinius, jiems suteikti iðimtinai tik skrai-
dymo pamokas tam, kad jie galëtø laikyti egzaminus kaip
galima greièiau“
24
. Inspektorius pabrëþë, kad „tai padaryti
bûtina, norint pasiekti rezultatø artimiausioje ateityje, kadan-
gi instruktoriø ir mokykliniø aparatø kiekis yra labai ribo-
tas“
25
. O. Dahlbeko manymu, „esant geram orui ir esant pa-
kankamam kiekiui gero benzino, pirmieji mokiniai jau turi
bûti paruoðti maþdaug per mënesá“
26
. Ðis pasiûlymas buvo
priimtas ir ágyvendinamas, taèiau, kaip su kartëliu uþsime-
na Aviacijos dalies inspektorius, nebuvo atsiklausta jo nuo-
monës atrenkant gabiausius mokinius.
O. Dahlbekas besikuriant Lietuvos karo aviacijai bu-
vo tarsi idëjø generatorius. Jis pateikdavo siûlymus gerai ap-
galvojæs, taèiau visiðkai neatsiþvelgdavo á esamà situacijà.
22
Ten pat, l. 766.
23
Ten pat.
24
Ten pat.
25
Ten pat.
26
Ten pat.
161
Atrodo, jam net nerûpëjo, ar siûlomiems patobulinimams at-
likti bus lëðø, ar juos ágyvendinti leis susiklosèiusi situacija.
Inspektorius kûrë aviacijos plëtros ir Karo aviacijos mokyk-
los ateities planus.
Aviacijos dalies inspektoriaus O. Dahlbeko vaidmuo
Lietuvos aviacijos kûrimo istorijoje iðliko svarus, kadangi jo
galvoje gimæ Aviacijos mokyklos perorganizavimo variantai
ir racionalûs pasiûlymai dël visos Aviacijos dalies patobuli-
nimo buvo pradëti ágyvendinti susiklosèius palankioms ap-
linkybëms, praëjus dar 3–4 metams.
Teorinis ir praktinis aviatoriø rengimas Karo
aviacijos mokykloje
Kaip jau minëta, Karo aviacijos mokyklos tikslas bu-
vo rengti visus reikalingus aviacijos specialistus – pilotus,
þvalgus ir mechanikus. Buvo numatyta, jog mokyklos moki-
niai pirmiausia iðklausys didesnæ teorinio kurso dalá, iðlai-
kys egzaminus, po to bus mokomi praktiniø dalykø, reika-
lingø lakûnams ir þvalgams
27
.
1919 m. personalas turëjo bûti rengiamas greitai ir ge-
rai, taèiau sàlygos tam buvo nepalankios. Karo aviacijos mo-
kyklos darbo pradþia buvo sudëtinga. Trûko specialistø, ga-
linèiø rengti lakûnus, vadovëliø ið viso nebuvo. Besitæsiant
kovoms dël nepriklausomybës, teorinis rengimas mokyklo-
je vyko pripuolamai, kadangi dëstytojai turëjo skristi á frontà
atlikti kariniø uþduoèiø. Pratybø instruktoriais teko skirti
samdytus vokieèiø lakûnus ir þvalgus
28
.
Sudaryta 8–10 mënesiø teorinio mokymo programa
apëmë 954 valandø mokymo kursà
29
. Taèiau pirmaisiais mo-
kyklos gyvavimo mënesiais nebuvo laikomasi jokios moky-
mo programos, nes trûko dëstytojø. Aviacijos mokyklos vir-
27
KAM Aviacijos mokyklos virðininko 1919 m. liepos 7 d. pareiðkimas Aviacijos dalies vadui
Nr. 469 // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, l. 19.
28
Mûsø sparnai. 1919–1929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deðimtmeèio sukaktuvëms
paminëti), red. kpt. Pyragius, p. 31.
29
Lesèius V. Lietuvos kariuomenë 1918–1920, p. 390.
162
ðininko, karo valdininko J. Elisono rûpesèiu mokiniai ið pra-
dþiø bent iðklausë trumpà teoriná kursà, kurio metu buvo
dëstomi karinio statuto pagrindai, rikiuotës pradmenys, su-
paþindinama su kulkosvaidþiø rûðimis.
30
Bendrieji dalykai mokiniams lakûnams ir þvalgams // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, l. 7.
Deðinëje prie stalo – Aviacijos mokyklos virðininkas karinin-
kas Jonas Martynas Laurinaitis (1894 02 01–1966 09 25) 1919 m.
(LAM)
1919 m. rudená, Karo aviacijos mokyklai vadovaujant
J. M. Laurinaièiui, padëtis jau buvo pakitusi. Bûsimieji lakû-
nai buvo iðklausæ aviacijos teorijos, aeronavigacijos, meteo-
rologijos, taktikos, lietuviø kalbos, rikiuotës, motorø, aero-
grametrijos, „lakiojimo [t.y. skraidymo] pëstininkø tikslams“,
artilerijos, bevielio telegrafo, aerofotogrametrijos, fotografi-
jos, lengvøjø kulkosvaidþiø, kulkø „Maksim“, bombø
30 
mo-
komøjø dalykø kursus. Nors (vertinant ðiandien) daugelis
tø dalykø galëjo bûti dëstomi kaip viena disciplina, taèiau,
nesant grieþtai nustatytø mokymo programø, kiekvienas dës-
163
tytojas stengësi suteikti to meto sàlygomis paèiø reikðmin-
giausiø ir reikalingiausiø, taip pat ir skrydþiø á frontà metu,
praktiðkai panaudojamø þiniø.
Aviacijos mokyklos mokiniai klasëje.
Ið kairës: V. Rauba, J. Pranckevièius, T. Ðakmanas, X, B. Sidaravi-
èius, S. Tumas, X, A. Babilius, H. Bezumavièius, K. Kanauka, V. Jablonskis,
A. Gustaitis, K. Brazdþionis, P. Brazdþiûnas, X, L. Peseckas, X, T. Sereika, X,
V. Firontas, S. Sabas, X, X, X, K. Grauþinis, A. Staðaitis, J. Dobkevièius, L.
Virbickas. 1919 m. (LAM)
Skatinamas kuo greièiau uþbaigti lakûnø rengimo pro-
gramà, Karo aviacijos mokyklos virðininkas krn. J. Elisonas
kariuomenës vadovybei pateikë pasiûlymus, kaip sparèiau
paruoðti taip reikalingus pirmuosius lakûnus. Tiesa, jo min-
tys visiðkai sutapo su anksèiau minëto Aviacijos dalies ins-
pektoriaus O. Dahlbeko nuomone, jog ið tikrøjø reikëtø ið
keleto geriausiø mokiniø sudaryti nuolatinæ „bûsimøjø skra-
jotojø grupæ, kuriai pravartu bûtø paskirti nuolatinis instruk-
torius-skrajotojas ir kuris nors nuolatinis mokomasai apara-
164
tas“
31
. Nuo rugpjûèio 7 d. J. M. Laurinaitá paskyrus eiti Karo
aviacijos mokyklos virðininko pareigas, buvo pradëta aktyviau
ruoðtis iðleisti ðià pirmàjà laidà. Aviacijos dalies vadas
perþiûrëjo einamø mokslo dalykø programas, lakûnø – pilotø
egzaminø projektà
32
. Rugsëjo 29 d. Aviacijos mokyklos
virðininkas J. Laurinaitis Aviacijos dalies vadui P. Petroniui
praneðë, jog „teorijos mokslas mokykloj baigiamas. Uþ
mënesio, daugiausiai pusantro, galësime pirmàjà laidà iðleisti,
reikia tik intensyviai pratæsti lakstymus“
33
. Taèiau praktiniø
pratybø bûsimiems karo lakûnams eigà stipriai trukdë ir
didelæ átakà jai darë iðorinës ir vidinës kliûtys. Instruktoriai ir
vëliau mokiniai buvo siunèiami á frontà, besimokantys lakûnai
taip pat turëjo eiti sargybà, nebuvo atleidþiami nuo tarnybos,
todël praleidinëdavo paskaitas
34
. Net ir sëkmingø mokymø
ore metu buvo ágyjami tik skraidymo pagrindai. (Mokiniai
praktikos ágijo vëliau, jau skraidydami eskadrilëje ir
vykdydami karines uþduotis fronte.) Be to, mokymas skraidyti
truko tiek, kiek turëta benzino. Mokomieji skrydþiai vyko nuo
birþelio mën. pabaigos su pertraukomis iki lapkrièio mën.,
kadangi, kaip ir visoje Aviacijos dalyje, buvo nuolatinis benzino
stygius. Daþnai atsitikdavo, – raðo J. Pyragius, – kad mokiniai,
norëdami skraidyti, turëdavo bëgti su skardine miestan ir uþ
nuosavus pinigus pirktis ið vokieèiø „ðmugelio bûdu“ keletà
litrø „drek-benzolio“. Nors ir menkiausiai lëktuvo daliai
sugedus ar sulûþus, taip pat tekdavo ilgai laukti, kol jà
pataisys, arba net su nuosavais pinigais, surinktais ið grupës
mokiniø, siøsti vokietá mechanikà á Eitkûnus, kad ten sutaisytø.
Mokoma valdyti lëktuvà buvo individualiai, todël in-
struktorius sugaiðdavo daug laiko, kol pirmuosius ágûdþius
31
KAM Aviacijos mokyklos virðininko 1919 m. liepos 19 d. Aviacijos dalies vadui praneðimas
Nr. 521 // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, l. 18.
32
KAM Aviacijos mokyklos virðininko 1919 m. rugpjûèio 28 d. Aviacijos dalies vadui praneðimas
Nr. 681 // Ten pat, l. 35.
33
KAM Aviacijos mokyklos virðininko 1919 m. rugsëjo 29 d. Aviacijos dalies vadui praneðimas
Nr. (neáskaitomas) // Ten pat, l. 25.
34
KAM. Aviacijos mokyklos virðininkui 1919 m. liepos 19 d. pareiðkimas Aviacijos dalies
vadui. Nr. 519 // Ten pat, l. 20.
165
ágydavo vienas mokinys. Liepos 21 d. trys instruktoriai – H.
Roteris (H. Rotter), F. Ðulcas (F. Schultz) ir E. Kuligovskis (E.
Kuligowski) – pradëjo mokyti po ðeðis mokinius. Pirmoje (in-
struktoriaus H. Roterio) grupëje buvo ðeði mokiniai lakûnai:
A. Gustaitis, V. Jablonskis, V. Rauba, J. Zauka, L. Sliuþinskas
ir A. Staðaitis, antroje (instruktoriaus F. Ðulco) – A. Babilius, J.
Kumpis, V. Liðauskas, V. Ðenbergas, S. Sabas, M. Vaicekaus-
kas, treèioje (instruktoriaus E. Kuligovskio) – S. Stanaitis, V.
Ðvitris, B. Sidaravièius, L. Peseckas, S. Tumas, G. Bezumavi-
èius ir J. Dobkevièius.
Aviacijos dalies karininkai 1919 m. rudená.
Sëdi ið kairës: B. Martinaitis, O. Dahlbekas, inspektuojantys dalá
gen. V. Slabaðevièius ir krn. E. Adamkavièius, E. Ðalkauskas. Stovi: F. Ðul-
cas, H. Roteris, P. Soltanas, J. Grigiðkis, P. Hiksa, V. Þivatovas, Z. Knystau-
tas, Lechneris, Ðvezigas, Veinðenkas, P. Jancevièius, Ditrichas, uþ jø – S.
Jakðtys, E. Kuligovskis ir E. Ðulcas (LAM)
166
1919 m. vasaros pabaigoje pirmieji pradëjæ mokytis
skraidyti (V. Rauba, J. Kumpis, A. Gustaitis, L. Ðliuþinskas,
A. Staðaitis, V. Ðenbergas ir J. Dobkevièius) skraidë savaran-
kiðkai lëktuvu Albatros B II. Likusieji ruoðësi tapti oro þval-
gais. Mokykla gavo dar vienà ið bolðevikø atimtà anglø ga-
mybos lëktuvà Sopwith, kuris buvo atgabentas ið Jiezno. To-
kio tipo lëktuvai su rotaciniu varikliu po Pirmojo pasaulinio
karo jau nebuvo gaminami. Be to, ðis lëktuvas veþant gele-
þinkeliu buvo gerokai apgadintas ir já pavyko sutaisyti tik
pasibaigus Nepriklausomybës kovoms. 1919 m. rudeniop
skraidymo pamokos vël nutrûko, nes 1919 m. spalio 28 d.
avarijoje þuvo krn. F. Ðulcas, iðmokæs savarankiðkai skraidy-
ti tik vienà mokiná – J. Kumpá. Kitas instruktorius H. Roteris,
iðleidæs L. Ðliuþinskà, V. Raubà ir A. Staðaitá, pabëgo. Po ðio
ávykio vokieèiai instruktoriai buvo atleisti
35
, liko tik vienas
krn. P. Hiksa, bet jam vienam tiek daug mokiniø mokyti bu-
vo neámanoma, be to, dar reikëjo suteikti galimybæ prakti-
kuotis ir kitiems mokiniams – þvalgams.
Mokyklos virðininkas J. M. Laurinaitis, matydamas,
kad tokiomis aplinkybëmis greitai gerø lakûnø ir þvalgø ne-
bus galima parengti, keletà kartø praðë vadovybës (raðtu ir
þodþiu) iðsiøsti uþsienin nors ðeðis geresnius mokinius uþ-
baigti aviacijos mokslø. Raðtai buvo nuëjæ iki kraðto apsau-
gos ministro, bet, trûkstant lëðø, liko be pasekmiø
36
.
1919 m. spalio mën. pabaigoje pasikeitë Aviacijos da-
lies vadovybë. Spalio 26 d. vietoj krn. P. Petronio buvo pa-
skirtas kpt. V. Gavelis. Taèiau lapkrièio 20 d. kpt. V. Gavelis
tampa ðios dalies vado padëjëju, vadu paskiriamas anglas
mjr. È. R. Karas (C. R. Carr).
1919 m. rudená 2 savaites mokiniai buvo iðsiøsti á Ka-
ro mokyklà patikrinti statutø ir rikiuotës þiniø. Po ðio patik-
rinimo vyr. ltn. Jankauskas suskirstë mokinius á dvi grupes –
stipresniøjø (A. Babilius, P. Brazdþiûnas, J. Dobkevièius, V.
35
1919 m. lapkrièio 14 d. ásakymas Aviacijos dalies vadui Nr.157 // LCVA, f. 929, ap. 1, b. 334, l. 41.
36
Mûsø sparnai. 1919–1929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deðimtmeèio sukaktuvëms
paminëti), red. kpt. Pyragius, p. 34.
167
Firontas, K. Grauþinis, A. Gustaitis, V. Jablonskis, K. Kanau-
ka, J. Kumpis, B. Sidaravièius, S. Stanaitis, A. Staðaitis, T. Ðak-
manas, R. Ðidlauskas, L. Virbickas) ir visai silpnø (G. Bezu-
mavièius, K. Braþdþionis, V. Elisonas, L. Peseckas, J. Pranc-
kevièius, S. Svilas, T. Sereika, J. Ðabanavièius, J. Ðalkauskas,
V. Ðenbergas, S. Tumas, M. Vaicekauskas, A. Vasnevskis,J.
Zauka). L. Sliuþinskas ir V. Liðauskas „dël netikusio, kaipo
kariðkiams elgimosi, negali bûti kuomet nors pakelti á kari-
ninko laipsniu“
37
. Aviacijos mokyklos mokiniø mokymas Ka-
ro mokykloje „sukëlë nepageidaujamos trinties“. Atsirado
priekaiðtø dël aviatoriø iðskirtinës laikysenos, reikalaujamos
drausmës nesilaikymo
38
. Kaip tik Karo mokykloje pirmà kartà
pastebimos „svetimø tarp savø“ pozicijos uþuomazgos. Avia-
toriai, palyginti su kitais kariuomenës specialistais, visuo-
met manë esà iðskirtiniai.
1919 m. gruodþio 13 d. Karo aviacijos mokyklos mo-
kiniø þinias ávertino gen. ltn. J. Kubiliaus (Kraðto apsaugos
ministerija) vadovaujama komisija, kurià sudarë kpt. Jan-
kauskas, ltn. Kepalas (Karo mokykla), mjr. Josiukas ir kpt. J.
M. Laurinaitis (Karo aviacijos mokykla)
39
.
Po 9,5 mën. mokymo 1919 m. gruodþio 16 d. Karo avia-
cijos mokykla iðleido pirmàjà laidà. Mokyklà baigë 34 lakû-
nai ir þvalgai: A. Gustaitis, V. Rauba, J. Kumpis, T. Ðakma-
nas, P. Braþdþiûnas, K. Grauþinis, K. Kanauka, J. Zauka, A.
Babilius, R. Ðidlauskas, L. Virbickas, V. Jablonskis, J. Pranc-
kevièius, V. Firontas, A. Vasnevskis, A. Staðaitis, J. Dobkevi-
èius, V. Elisonas, S. Stanaitis, B. Sidaravièius, V. Ðvitris, L.
Peseckas, V. Ruseckas, V. Ðenbergas, S. Tumas, K. Brazdþio-
nis, T. Sereika, S. Sabas, J. Sabanavièius, J. Ðalkauskas, G. Be-
zumavièius, M. Vaièekauskas, L. Ðliuþinskas, V. Liðauskas.
Ið jø 23 buvo leitenantai, 11 – puskarininkiø. Jiems Aviacijos
dalyje laipsniai buvo pakelti iki leitenanto. Tai buvo pirmie-
ji ir paskutiniai pirmosios Lietuvos Respublikos aviatoriai,
37
Karo mokyklos vyr. ltn. Jankausko raportas Karo mokyklos virðininko padëjëjui. 1919 m.
gruodþio 11 d. // LCVA, f. 1451, ap. 3, b. 2, l. 96.
38
Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918–1940 m., p. 184.
39
Gamziukas A. Antanas Norëjo Bûti Ore, p. 42.
168
dalyvavæ kovose ir apgynæ savo Tëvynæ. Dël sunkios finan-
sinës padëties ir vis dar besitæsianèio konflikto su lenkais pa-
rengusi pirmuosius Lietuvos aviatorius Karo aviacijos mo-
kykla buvo iðformuota
40
.
Nors ir buvo susidurta su sunkumais, karo aviacijos
lakûnø, þvalgø ir mechanikø pirmasis rengimo etapas buvo
sëkmingas: pavyko iðugdyti puikius karo lakûnus, uþsigrû-
dinusius mûðiuose, sugebëjusius vadovauti, modernizuoti
Lietuvos karo aviacijà.
1920 m. pradþioje buvo sudarytas mokomasis bûrys,
kuris balandþio 1 d. performuotas á oro eskadrilæ. Baigusieji
Karo aviacijos mokyklà, èia priimti mokiniais lakûnais, to-
bulino savo ágûdþius. Ðios eskadrilës vadu buvo paskirtas
krn. P. Hiksa, kuris kartu su O. Rahnu (Otto Rahn), Ragainës
vokieèiu, dirbo ir instruktoriaus darbà, ugdydamas lietuviø
aviatoriø profesionalumà.
Aviacijos personalo rengimas 1920–1932 metais
1920–1932 m. lakûnø ir þvalgø rengimas tæsësi, taèiau
kitomis sàlygomis. 1920 m. birþelio 12 d. á Aviacijos dalá at-
vyko karo lakûnas, rusø baltagvardieèiø Denikino armijos
gen. mjr. J. Kraucevièius. Jis buvo paskirtas dalies vado pa-
dëjëju. Tø paèiø metø liepos 18 d. J. Kraucevièius skiriamas
á Aviacijos dalies vado pareigas. Aviacijos dalyje prasidëjo
dideliø permainø ir reorganizacijos metas. Karo aviacija bu-
vo pavadinta oro laivynu. J. Kraucevièius siekë sunorminti,
áteisinti ir apibrëþti aviacijos statusà. Jis nusiuntë Generali-
niam ðtabui „Pamatiniø aviacijos dësniø projektà“, kuris ta-
po ne tik Lietuvos karo aviacijos nuostatomis, bet ir jos atei-
ties vizija, kurioje buvo vieta skirta ir jûrø aviacijai. Juose
taip pat buvo numatyta ir aviacijos personalo ugdymo tvar-
ka. Karininkai, galintys sudaryti aviacijos branduolá, turëjo
bûti priimami „ið ávairiø kariuomenës rikiuotës daliø, surink-
ti á mokomàjà eskadrilæ ir sëkmingai uþbaigæ aviacijos mokslà.
40
Lesèius V. Lietuvos kariuomenë 1918–1920 m., p. 389.
169
Mokytis skraidymø leidþiama iki 25 proc. kareiviø, bet tik
baigusiø ne maþiau 6 klasiø gimnazijos arba tolygios mo-
kyklos ir prisirengusiø technikos atþvilgiu“
41
. Tai buvo pir-
mieji þingsniai, atlikti norint, kad aviacija taptø prestiþine,
privilegijuota kariuomenës dalimi.
1920–1921 metais karo aviacijos struktûra baigiama for-
muoti, nusistovi aviacijos karininkø ir kareiviø santykiai. Karo
aviacija pradeda egzistuoti savarankiðkai, palaipsniui atsi-
sakoma svetimðaliø samdomø karininkø, vadovø pareigas
perima Nepriklausomybës kovose dalyvavæ karo vadai.
1920 m. rugsëjo 1 d. buvo suformuota mokomoji es-
kadrilë. Jos vadu buvo paskirtas mjr. A. Senatorskis
42
, instruk-
toriumi – vyr. ltn. Rahnas. Mokomajai eskadrilei buvo perduoti
visi mokomieji Albatros tipo lëktuvai
43
. Á mokomosios eskadri-
lës balansà buvo átraukta ir fotolaboratorija, kuria rûpinosi lais-
vai samdomas Ðulcas. Nuo rugsëjo 22 d. karo lakûnas vyr. ltn.
P. Hiksa buvo atleistas ið oro eskadrilës vado pareigø ir pa-
skirtas mokomosios eskadrilës vyr. instruktoriumi. Mokoma-
jai eskadrilei, be mjr. A. Senatorskio, vadovavo vyr. ltn. A. Gus-
taitis (nuo 1923 m. kovo 22 d.)
44
, vyr. ltn. V. Èemarka (nuo 1925
m. spalio 19 d.), kpt. V. Reimontas (nuo 1927 m. geguþës 18
d.), kpt. È. Januðkevièius (1932 m. spalio 10 d.).
1921 m. kovo mën. pradþioje vël susirûpinta savø ka-
rininkø ugdymu, prie mokomosios eskadrilës surengti spe-
cialûs karininkø kursai lakûnams ir þvalgams. Jiems vado-
vauti buvo paskirtas mjr. A. Senatorskis. Kursø tikslas buvo
rengti ið ðiø ir kitø daliø atsiøstus karininkus, kad jie galëtø
papildyti aviacijos personalo gretas, bei pagilinti jau turimø
aviacijos karininkø þinias
45
. Norinèiøjø papildyti karo avia-
cijos karininkø gretas buvo ieðkoma kasmet, to klausiant pa-
41
Pareiðkimas Generalinio ðtabo virðininkui „Pamatiniø aviacijos dësniø projektas“, 4 §, 1920
m. // LCVA, f. 929, ap. 1, b. 439, l. 580.
42
1920 m. rugsëjo 7 d. ásakymas Mokomajai oro eskadrilei Nr.1 // LCVA, f. 531, ap. 1, b. 258, l. 2.
43
Mikënas J. Gyvenimo skrydis, Kaunas, 1994, p. 23.
44
Ásakymas aviacijai Nr. 9, 1923 m. vasario 7d. // LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 66, l. 13.
45
Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918–1940 m., p. 185.
170
èiø karininkø, tarnaujanèiø kitose kariuomenës dalyse. Kan-
didatams buvo keliama nemaþai reikalavimø, pvz.: turëti ne
maþesná kaip vienø metø rikiuotës staþà, bûti ne vyresniems
kaip 28 metø amþiaus, tikti pagal nustatytà bendrojo
iðsilavinimo cenzà – bûti baigus 8 klases, turëti stiprià
sveikatà bei gerai atestuotiems
46
. Tikrinant dël tinkamumo
tarnybai aviacijoje fizinio krûvio iðbandymui atlikti tokie
karininkai ið kitø daliø vienam mënesiui buvo
komandiruojami á aviacijà.
1921 m. kovo mën. suformuotø kursø pirmàjà laidà sudarë
karininkai, baigæ Karo aviacijos mokyklà ir atsiøsti ið kitø
kariuomenës daliø
47
. Teorinis kursas, kuris trukdavo apie 8
mënesius, buvo dëstomas Vytauto Didþiojo aukðtøjø karininkø
kursø Aviacijos skyriuje nuo spalio 1 d. iki birþelio 1 d.
48
Mokomojoje eskadrilëje mokiniai atlikdavo skraidymo praktikà.
Kursuose besitobulinantys karininkai tik po savarankiðko
skrydþio kovos lëktuvu turëjo ðansà patekti á oro eskadrilæ.
1921 m. gruodþio pabaigoje formuojant antràjà aviaci-
jos laidà nebuvo surinktas reikiamas skaièius norinèiøjø tapti
lakûnais, todël aviacijos specialistø gretas papildysiantis bû-
rys buvo formuojamas ið baigusiøjø Karo mokyklà. Jie ir su-
darë antràjà aviacijos karininkø kursø laidà
49
.
Aviacijos karininkø kursai prie mokomosios eskadri-
lës iki 1926 m. buvo organizuojami kasmet. Teorinio kurso
dëstymo lygis Vytauto Didþiojo karininkø kursuose nuolat
kilo: buvo tobulinamos programos, kvieèiamasi geresniø lek-
toriø. Aviatoriø mokymo programoje daugiausia dëmesio bu-
vo skiriama aviacijos dalykams. 1921 m. pirmajai aviacijos
kursø laidai buvo dëstoma aviacijos taktika (dëstë gen. ltn. J.
Kraucevièius), aviacijos istorija, motorø kursas (ltn. Krauce-
46
KAM Vyriausiojo ðtabo 1929 m. lapkrièio 29 d. aplinkraðtis // LCVA, f. 1481, ap. 1, b. 30,
l. 191.
47
1921m. kovo 1d. Aviacijos dalies vado pareiðkimas Nr. 708 Generalinio ðtabo virðininkui //
LCVA, f. 929, ap. 1, b. 439, l. 580.
48
Aviacijos komplektavimas. 1923 m. rugsëjo 21 d. // LCVA, f. 1323, b. 68, ap. 1, l. 63.
49
Ten pat.
171
vièius), aviacijos teorija (ltn. A. Gustaitis), aviacijos ginklai,
aeronavigacija, fotografija ir fotogrammetrija, topografija, ar-
tilerija (mjr. Senatorskis), technologija (inþ. Bliumentalis), ra-
dijo telegrafija (ltn. Olsufjevas)
50
, o 1923 m. laidos programa
iðsiplëtë: pradëtas dëstyti aviacijos technologijos ir aparatø
reguliavimo kursas. Kursuose dëstë gen. J. Kraucevièius, plk.
ltn. Janavièius, vyr. ltn. A. Gustaitis, ltn. Tallat Kelpða, ltn. J.
Dobkevièius
51
ir kiti jau Lietuvoje ágijæ aviacijos specialisto
iðsilavinimà karininkai. Tinkami kandidatai bûdavo palieka-
mi aviacijoje ir kariuomenës ásakymu perkeliami èia tarnau-
ti, o netinkami gráþdavo á savo dalis.
Kelti savo kvalifikacijà kariai ir karininkai buvo suinte-
resuoti ir finansiðkai. Kariai, ágijæ karo lakûno arba þvalgo sta-
tusà, gaudavo 50 litø didesná atlyginimà nei kitø kariuomenës
daliø kariai, turintys tà patá laipsná ar einantys tas paèias pa-
reigas. Kareiviams – karo lakûnams buvo mokama 50 proc.
karo lakûno leitenanto pagrindinës algos. Uþ naujo arba sure-
montuoto lëktuvo iðbandymà ore lakûnas gaudavo 25 litus
52
.
Karininkai, sëkmingai uþbaigæ teorijos kursà DLK Vy-
tauto aukðtøjø karininkø kursø Aviacijos skyriuje, ágydavo
teisæ tarnauti aviacijoje, aviacijos virðininko buvo skiriami ar-
ba lakûnais, arba þvalgais ir privalëjo iðtarnauti ðioje srityje 2
metus. Jie turëjo ir kitø teisiø, privilegijø ir prievoliø. Kari-
ninkams buvo leidþiama neðioti Aukðtøjø karininkø kursø
Aviacijos skyriaus þenklà, suteikiamos 2 mënesiø atostogos,
pakeliamas karinis laipsnis
53
. Tuo tarpu karininkai, nebaigæ
kurso, aviacijos virðininko nuoþiûra buvo paliekami aviaci-
joje „dël ne rikiuotës tarnystës“
54 
arba, perkeliant ið aviaci-
jos, komandiruojami á Generalinio ðtabo Rikiuotës skyriø.
50
Mûsø sparnai. 1919–1929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deðimtmeèio sukaktuvëms
paminëti), red. kpt. Pyragius, p. 50.
51
Ásakymas aviacijai Nr. 45, 1923 m. birþelio 8 d. // LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 66, l. 66.
52
Ásakymas aviacijai Nr. 30, 1923 m. balandþio 19 d. // LCVA, f.1323, ap. 1, b. 66, l. 43.
53
DLK Vytauto aukðtøjø karininkø kursø ástatai // LCVA, f. 1451, ap. 1, b. 55, l. 82.
54
Aviacijos komplektavimas. 1923 m. rugsëjo 21 d. // LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 68, l. 63.
172
1927 m. kovo 5 d. laikinai eiti aviacijos virðininko pa-
reigas Vyriausiojo ðtabo ásakymu buvo paskirtas gen. ðt. plk.
ltn. S. Pundzevièius. Jis, nors ir ne aviacijos specialistas, ëmësi
tvarkyti administracinius reikalus. Ugdant aviatorius ir su-
teikiant jiems iðsilavinimà dar buvo pakankamai spragø. Nors
nuo 1921 m. lakûnams ir þvalgams prie mokomosios eskad-
rilës buvo organizuoti karininkø kursai, Vytauto Didþiojo
aukðtøjø karininkø kursø Aviacijos skyriuje buvo skaitomos
paskaitos, taèiau augant poreikiams viso to jau nebepakako.
Trûko ir techninës srities vadovëliø. Artëjant aviacijos
ákûrimo deðimtmeèiui ði problema pradëta spræsti. 1928 m.
mjr. A. Gustaièiui, tik kà baigusiam Prancûzijos aukðtàjà
aeronautikos ir mechanikos konstrukcijø mokyklà (l’Ecole
Superieure d’Aeronautique et de Constructions Mecaniques) ir
ágijusiam inþinieriaus specialybæ
55
, buvo pavesta rengti
reikalingus vadovëlius „ávairiais technikos reikalais“. Taip pat
susirûpinta, kad visuomenë maþai informuota apie Lietuvos
karo aviacijà, todël imtasi jà populiarinti. Kpt. A. Svilui buvo
pavesta surinkti „ávairiø statistikos þiniø ið aviacijos
darbuotës“, o kpt. J. Pyragiui – rûpintis aviacijos istorijos
raðymu. Trûkstant lietuviðkosios terminijos, buvo paskirti ir
konsultantai – kpt. V. Jablonskis, kpt. J. Rapðys, ltn. B. Vaivada.
Ðiuo laikotarpiu ið aviacijos karininkø ne tik buvo reikalauta
atsakingiau atlikti pareigas, bet ir buvo sudarytos geresnës
sàlygos gauti kariná iðsilavinimà Lietuvoje.
Apie tai, kad lakûnø mokymas nëra lengvas ir greitai
atliekamas darbas, savo atsiminimuose raðë Juozas Narakas.
Jis teigë, jog neuþtenka to, kad jaunuolis gali valdyti aparatà
– reikia ið jo dar padaryti karo lakûnà, kuris, naudodamasis
lëktuvu ir specialia ginkluote, galëtø ir mokëtø kovoti su prie-
ðu
56
. Jo nuomone, specialus lakûnø mokymas ir rengimas,
esant palankioms sàlygoms, uþtrunka apie 2–3 metus.
55
Ásakymas aviacijai Nr. 117, 1 §, 1922 m. gruodþio 1 d. // LCVA, f. 1323, ap. 1, b. 172, l. 96.
56
Narakas J. Kokia buvo mûsø aviacija, Plieno sparnai, 1970, Nr. 1, p. 15.
173
Pilotø ir þvalgø rengimas ir tolesnis jø lavinimas bu-
vo susijæ su skrydþiais. Tam buvo reikalingi ávairûs lëktuvai
– pradedant paèiais pagrindiniais ir baigiant moderniausiais
kovos lëktuvais
57
.
1932 m. pabaigoje buvo ávertintas lëktuvø personalo
poreikis, pastebëtas didelis suinteresuotumas tarnauti aviaci-
joje, pradëtos organizuoti 5-oji ir 6-oji eskadrilës, sargybø kuo-
pa, prieðlëktuvinë kuopa ir Aviacijos mokykla
58
. Aviacijos mo-
kykloje buvo karininkø bei puskarininkiø skyriai. Mokykla
rengë lakûnus, þvalgus, mechanikus ir oro ðaulius. Karinin-
kai, kaip ir 1921–1932 metais, bûdavo atrenkami ið kitø kariuo-
menës rûðiø karininkø bei Karo mokyklos absolventø tarpo
59
.
Mokyklos virðininku paskirtas plk. ltn. V. Reimontas mokiniø
prisimenamas kaip grieþtai reikalavæs drausmës, bet teisingas
vadovas. Baigusiesiems mokyklà bûdavo suteikiamas jaunes-
niojo puskarininkio laipsnis ir II rango karo lakûno vardas.
1933 m. S. Pundzevièius patvirtino „Karo aviacijos le-
kiojanèio personalo á rangus pakëlimo taisykles“. Tai buvo
naujovë, kadangi buvusi trijø aviacijos personalo skirstymo
pakopomis – mokinys lakûnas – karo lakûnas (tas pats ir þval-
gams) – sistema buvo pakeista skirstymo rangais tvarka – mo-
kinys lakûnas – II rango karo lakûnas, I rango karo lakûnas, –
ávedanèia tam tikrus normatyvinius pakeitimus, pvz., „mo-
kiniais-lakûnais laikomi aviacijos kursø klausytojai, ginklø
rûðiø, oro þvalgø kursø klausytojai, puskarininkiø lakûnø
mokyklos mokiniai ir aviacijos aspirantai“
60
.
Taigi 1921–1932 m. karo aviacijos skraidantis perso-
nalas buvo rengiamas keliais bûdais:
1. Ið kitø kariuomenës daliø buvo atrenkami karinin-
kai, kurie teoriná kursà iðeidavo ir skraidymo praktikà atlik-
davo aviacijoje.
57
Ten pat, p. 15.
58
Ásakymas aviacijai Nr. 38, 1932 m. spalio 1 d. // LCVA, f. 1323, b. 1, ap. 101, l. 17.
59
Gamziukas A. Aviacija Lietuvoje 1919–1940 m, p. 14.
60
Priedas prie ásakymo Nr. 1, 1933 m. rugsëjo 30 d. // LCVA, f. 1323, b. 1, ap. 26, l. 30.
174
Buvusiø mokiniø ir instruktoriø susitikimas Aviacijos
mokyklos baigimo 15-øjø metiniø proga Aviacijos
karininkø ramovëje.
Ið kairës sëdi: T. Ðakmanas, J. Ðabanavièius, G. Bezumavièius, in-
struktorius P. Hiksa, mokyklos virðininkas J. Laurinaitis, A. Gustaitis, A.
Staðaitis, B. Sidaravièius, A. Babilius; stovi: V. Liðauskas, L. Ðliuþinskas, V.
Firontas, V. Ðenbergas, L.Virbickas, L. Peseckas, V. Ðidlauskas, V. Ðvitrys, K.
Kanauka ir V. J ablonskis. 1934 m. gruodþio 16 (LAM)
2. Karininkai ið kitø kariuomenës daliø stodavo á Vytau-
to Didþiojo aukðtøjø karininkø kursø Aviacijos skyriø, kur iðei-
davo teoriná kursà. Kai kurie lektoriai buvo aviacijos karinin-
kai. Skraidymo praktikà jie atlikdavo mokomojoje eskadrilëje
61
.
61
L. Lendraitis. Karo aviacijos mokykla, Karys, 1939, Nr. 10, p. 313.
175
Esant ypaè sunkioms savos valstybës atkûrimo sàly-
goms, ginkluotosios pajëgos nelengvai, bet nuolat augo, plë-
tojosi, buvo modernizuojamos. Karo aviacija tuo metu buvo
visiðkai nauja sritis, reikalaujanti labai dideliø finansiniø ið-
tekliø ir þmoniø, dalyvaujanèiø kuriamajame darbe, atsida-
vimo. Tai ypaè atsiskleidë ugdant aviacijos personalà. Ne-
nutrûkæs lakûnø ir þvalgø rengimas nuo 1919 iki 1932 metø
lëmë ir skatino spartø Lietuvos karo aviacijos augimà. Ðiame
darbe neginèijamà vaidmená atliko pirmoji Karo aviacijos mo-
kykloje iðugdyta lakûnø karta, visà savo gyvenimà skyrusi
aviacijai. 1929 m. duomenimis, ið baigusiøjø Karo aviacijos
mokyklos pirmàjà laidà 4 karininkai þuvo, 8 toliau tarnavo
aviacijoje, 4 – kitose kariuomenës dalyse, kiti buvo kariuo-
menës atsargos karininkai
62
.
Nenutrûkæs lakûnø ir aviacijos þvalgø rengimas, nors
ir su DLK Vytauto aukðtøjø karininkø kursø vëliava, sudarë
prielaidas 1932 metais atkurti Aviacijos mokyklà ir, ágijus
brandesnës patirties, sëkmingai toliau tæsti ðá darbà.
Áteikta 2003-09-22
62
Mûsø sparnai. 1919–1929. Lietuvos aviacija (Lietuvos karo aviacijos deðimtmeèio sukaktuvëms
paminëti), red. kpt. Pyragius, p. 35.
176
Résumé
L’instruction des pilotes de l’aviation militaire et des
agents secrets de la Lituanie en 1919 - 1932
Estela Gruzdienë
L’université de Vytautas Magnus
En 1918 – 1919, en restituant l’Etat de la Lituanie,
l’armée se formait qui devait défende l’état jeune des ennemis.
Les unités de l’armée étaient formées suivant les exemples
des états modernes, c’est pourquoi l’aviation a été crée comme
l’arme nouveau. La création de l’école de l’aviation a été un
deuxième pas après la formation du régiment d’aviation.
L’instruction des spécialistes d’aviation en 1919 – 1932 peut
être mise en trois périodes. Cet article analyse deux premières
périodes – de 1919 à 1932.
La première - le 12 mars 1919 – le 1 décembre 1932 –
période comprend la création et la clôture de l’école
d’aviation, les premières spécialistes.
L’article discute les problèmes de la création de l’école
de l’aviation militaire, le changement des directeurs, les
programmes de l’instruction, la vie quotidienne des étudiants
et des professeurs.
Malgré toutes les pénuries, le 16 décembre 1919, 34
pilotes et agents secrets ont achevé l’école de l’aviation
militaire après les cours qui ont duré 9,5 mois.
La deuxième période – 1920-1932 – exprime la variante
intéressante et compliquée d’instruire le personnel, c’est-à-
dire on réagissait très vite aux besoins de l’aviation et on
organisait l’instruction du personnel des officiers
partiellement instruits dans les domaines d’autres armes. C’est
pour cela l’instruction du personnel continuait et après la
fermeture de l’école d’Aviation militaire: les connaissances
théoriques étaient enseignées dans le secteur de l’aviation des
cours des officiers de Vytautas Magnus. La durée des cours
177
théoriques a été 8 mois. Le 1 septembre 1920, l’Escadrille -
école a été formée pour l’acquisition de la pratique en vol.
les commandants de cette escadrille ont été le major
A.Senatorskis, le lieutenant - chef A.Gustaitis, le lieutenant –
chef V.Èemarka, le caporal V.Reimontas, le capitaine
È.Januðkevièius. Ces cours des officiers auprès de l’escadrille
– école ont eu lieu jusqu’à 1926. Le niveau d’enseignement
de la théorie augmentait constamment: on perfectionnait et
adaptait les programmes selon les besoins de l’armée
moderne, on invitait les conférenciers. Les étapes de
l’instruction des spécialistes d’aviation ont été réussies et ont
apporté les résultats attendus, le plus important était instruire
des pilotes et agents secrets de guerre, capables d’accomplir
les missions, défendre la patrie et servir avec succès dans
l’aviation militaire de la Lituanie.
L’instruction des pilotes d’aviation et des agents se-
crets continue, quoique partagée en deux places – les Cours
supérieurs des officiers de Vytautas Magnus et l’Escadrille –
école – a donné la possibilité de continuer avec succès
l’instruction du personnel dans la troisième période
d’instruction des aviateurs en 1932, quand l’Ecole d’aviation
a été crée de nouveau et a commencé à instruire des
spécialistes d’aviation.
178
Summary
The preparation and education of the aviation specialists
in 1919-1932 in Lithuania
Estela Gruzdienë
University of Vytautas Magnus
When Lithuania became an independent country, dur-
ing 1918-1919 an independent army was being formed. It had
to defend the country from possible invaders. The
subdividisions of the army were being formed according to
the examples, of the often-developed countries. Thus the prepa-
ration of the aviation specialists became essential. First of all
the aviation platoon was formed and afterwards the War Avia-
tion School was founded. The preparation of the aviation spe-
cialists in 1919-1932 could be divided into tree periods.
The first period (March 12, 1919 – December 16, 1919)
comprises the foundation of the War aviation school, the gradu-
ation of the aviators from the aviation school and it closing.
The second period (1920-1932) was interesting and
complicated enough because the preparation of the aviation
specialists was divided into two parts. The yang officers from
the other divisions of the army who wanted to become the
aviators, were supposed to study the aviation theory in
Vytautas Magnus Officers courses. These courses took place
approximately for 8 months. In the continuation of the stud-
ies officers were taught to handle war airplanes in the Practi-
cal Flying Squadron.
The commanders of the Squadron were major
Senatorskis, vyr. let. Gustaitis, vyr. ltn. Èemarka, kept.
Reimontas, kept Januðkevièius.
Therefore those two periods of the preparation and
education of the aviators were influential. The maintenance
of this educational system gave the incentive to establish the
Aviation School in 1932.
179
LIETUVIØ SAVISAUGOS (APSAUGOS) BATALIONØ
KARIØ NUOSTOLIAI VOKIETIJOS–SSRS KARO METU
(1941–1945)
Dr. Rimantas Zizas
Lietuvos istorijos institutas
Ávadas
1941–1945 m. Vokietijos ir Sovietø Sàjungos kare Lie-
tuva kaip valstybë nedalyvavo. Ji ðio karo iðvakarëse (1940
m.) buvo Sovietø Sàjungos okupuota ir aneksuota. Sovie-
tø ir jà pakeitusi naciø okupacija lëmë, kad Lietuvos þmo-
nës kariavo abiejose fronto pusëse – ir vienø, ir kitø oku-
pantø karinëse pajëgose. Antrojo pasaulinio karo laikotar-
pio lietuviø karybos istorija, deja, ið esmës tëra tik vokið-
kos ir rusiðkos kilmës lietuviðkø kariniø formuoèiø istori-
ja. Sovietø Sàjungos pusëje, Raudonosios armijos sudëty-
je, kovojo Raudonosios armijos 16-oji lietuviðkoji ðauliø
divizija, pradëta formuoti jau 1941 m. pabaigoje Rusijoje
(Gorkio sr.), 1944 m. rudená kurá laikà veikë ið reokupuo-
tos Lietuvos vyrø mëginta suformuoti 50-oji ðauliø atsar-
gos divizija. Vokietijos pusëje veikusiø lietuviðkø formuo-
èiø vaizdas buvo daug margesnis ir sudëtingesnis – lietu-
viø savisaugos (apsaugos) batalionai, statybos (inþineri-
jos) batalionai, vadinamieji vietinës savisaugos bûriai, 1944
180
m. nesëkmingai bandyta formuoti Lietuvos vietinë rinkti-
në, Tëvynës apsaugos rinktinë.
Lietuviø savisaugos (apsaugos) batalionai buvo
gausiausia, pastoviausia, ilgiausiai (beveik visà karo lai-
kotarpá) veikusi, dalyvavusi kovose su sovietiniais, taip
pat lenkø, ukrainieèiø partizanais, Raudonosios armijos
daliniais lietuviðka karinë formuotë. Visø kitø lietuviðkø
formuoèiø, iðskyrus tik statybos (inþinerijos) batalionus (jie
pradëti formuoti 1943 m. balandþio mën. po SS lietuviø
legiono boikoto), veikla buvo trumpalaikë ir epizodiðka.
Deja, tenka kalbëti ir apie dar vienà savisaugos batalionø
veiklos ir istorijos iðskirtiná bruoþà: kai kurie batalionai ar
jø padaliniai talkininkavo naciams jø organizuotose nusi-
kalstamose akcijose, visø pirma – þydø þudynëse. Apskri-
tai ið visø lietuviðkø formuoèiø lietuviø savisaugos bata-
lionø veiklos istorijà galima laikyti paèia prieðtaringiau-
sia, tragiðkiausia dël pasekmiø, iki ðiol maþiausiai iðtirta.
Savisaugos batalionø istorijos klausimais pradëta
raðyti jau vokieèiø okupacijos metais, jais domëtasi per
visà ilgà sovietmeèio laikotarpá, jø istorija domimasi ir da-
bar, nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Be abejo, do-
mëjimosi prieþastys kiekvienu istorijos laikotarpiu buvo
skirtingos: vokietmeèiu oficialiojoje spaudoje buvo pa-
skelbta nemaþai apologetiniø, batalionus ir apskritai lie-
tuviø dalyvavimà kovoje su bolðevizmu ðlovinusiø pub-
licistiniø straipsniø
1
, sovietmeèiu, atvirkðèiai – juos nieki-
nusiø, siekusiø parodyti batalionø kariø nusikaltimus, be-
veik visà dëmesá skyrusiø jø dalyvavimui masinëse „tary-
biniø þmoniø“ (t. y. þydø) þudynëse, stengiantis sukom-
1
1943 m. pradþioje savaitraðtyje „Karys“ raðyta, kad batalionø kariø kovø epizodø apraðymai,
nors ir pasirodo periodinëje spaudoje, nesukuria „bendrojo mûsø narsiøjø vyrø þygiø ir gyvenimo
vaizdo“. Todël buvo rengiamas didesnis leidinys apie batalionø kûrimàsi ir jø kovas (þr. Ruoðiamas
leidinys apie mûsø batalionus, Karys, 1943, sausio 30, p. 5). Taèiau apie tokio leidinio iðleidimà
duomenø nëra.
181
promituoti „burþuazinius nacionalistus“
2
.
Sovietmeèiu tik politinës, ideologinës prieþastys, so-
vietinës propagandos interesai ir tikslai neleido ignoruoti fak-
to, kad savisaugos batalionai egzistavo, ir nutylëti jø istori-
jos klausimø, savaime aiðku, tendencingai nuðviestø. Suby-
rëjus Sovietø Sàjungai, ðiuo poþiûriu Lietuvos (kaip ir Latvi-
jos bei Estijos), visuomenës sàmonë ir istoriografijos padëtis
gerokai skyrësi, palyginti su padëtimi Rusijoje ir kitose bu-
vusiose sovietinëse respublikose: ten sovietmeèiu kruopð-
èiai buvo slepiami ir nutylimi faktai, kad „Didþiojo Tëvynës
karo“ metais apie 1,5 mln. „tarybiniø pilieèiø“ (visø pirma
rusø) kariavo nacistinës Vokietijos pusëje, tarnavo naciø oku-
pantø sukurtose nacionalinëse karinëse (vermachto), polici-
jos, SS kariuomenës formuotëse. Uþtat dabar Rusijoje labai
domimasi ðiais karo istorijos klausimais, gausiai leidþiami
iðversti Vakarø autoriø ir originalûs rusø istorikø darbai.
Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, savisaugos bata-
lionø istorija pradëta domëtis moksliniais tikslais. Taèiau li-
teratûros jø istorijos klausimais Lietuvoje nëra daug. Tam áta-
kos turi daugelis aplinkybiø, tarp jø ir jau minëta kompli-
kuota, skaudi dël savo pasekmiø batalionø veikla. Objekty-
vesnis, sàþiningesnis poþiûris á batalionø istorijà, deja, nepa-
neigia sovietinës istoriografijos teiginiø, kad kai kurie ið jø
dalyvavo rengiant ir vykdant holokausto akcijas, kitus oku-
pantø represinius veiksmus net ir prieð lietuviø tautà, atsklei-
dþia iðeivijos autoriø ir paèiø savisaugos batalionø kariø at-
siminimø spragas ir nutylëjimus. Beje, matyt, ir dël to ne-
daug pasirodo buvusiø savisaugos batalionø kariø atsimini-
2
Sovietmeèiu LSSR mokslø akademijos Archyviniams dokumentams skelbti redakcija,
vadovaujama B. Baranausko, ilgai rengë ir pasiûlë á LSSR valstybinës politinës ir mokslinës
literatûros leidyklos 1961 m. leidybos planus átraukti leidiná „Savisaugos daliniai (hitlerininkø
ir lietuviðkøjø nacionalistø suorganizuoti daliniai kovai su pasiprieðinimo faðistiniams
okupantams Didþiojo Tëvynës karo metu judëjimu)“. 1961 m. toks leidinys iðleistas (þr. J.
Vicas, SS tarnyboje: dokumentinis leidinys apie lietuviø apsaugos daliø ávykdytus nusikaltimus,
Vilnius, 1961). Vëliau ilgai rengtas dokumentø rinkinys „Burþuaziniø nacionalistø policiniai
batalionai“, jame turëjo bûti skelbiami dokumentai apie savisaugos ir Lietuvos vietinës rinktinës
batalionus. Ðis leidinys iðleistas 1970 m., þr.: Nacionalistø talka hitlerininkams, Vilnius, 1970.
182
mø, todël sunkiau aiðkintis ir nuðviesti jø istorijos proble-
mas. Istorinëje literatûroje batalionø veiklos klausimais gali-
ma rasti nemaþai diskutuotinø, netiksliø, pagraþintø teigi-
niø, faktø, detaliø. Kita vertus, istoriografijoje yra ávairios ap-
imties ir tematikos darbø batalionø istorijos klausimais

ir
tam tikrø istoriografiniø „laimëjimø“. Apskritai objektyviau
moksliðkai dar neiðtirta daugelis batalionø istorijos klausi-
mø, nedaug yra apibendrinamøjø darbø.
Ðio straipsnio (ir prie jo pateikiamo priedo) tikslas –
pasigilinti á vienà ið istoriografijoje beveik netyrinëtø lietuviø
savisaugos batalionø istorijos problemø – jø nuostolius, patir-
tus kovose su partizanais, Raudonàja armija ir kt., batalionø
kariø þûèiø ir mirèiø problemà, kiekybinæ jos iðraiðkà, paneigti,
demitologizuoti istoriografijoje egzistuojanèius teiginius, di-
delius, nerealiai iðpûstus nuostoliø skaièius, nepagrástus, ne-
argumentuotus vertinimus, apskritai atspindinèius ðiuo po-
þiûriu apgailëtinà istoriografijoje susiklosèiusià padëtá, objek-
tyviau juos ávertinti. Nustatyti, kokie buvo savisaugos bata-
lionø realûs nuostoliai, svarbu siekiant atskleisti, geriau su-
vokti ne tik batalionø istorijà, bet ir apskritai vokieèiø oku-
3
Pirmiausia bûtina paminëti straipsnius ir atsiminimus, paskelbtus JAV nuo 1950 m. atkurta-
me þurnale „Karys“: L. B., Lietuviø apsaugos daliniø 257 bn., Karys, 1979, Nr. 3, p. 94–101;
Nr. 4, p. 135–139; Nr. 5, p. 181–186; Nr. 6, p. 230–233; M. Ð., Anoj pusëj eþero, Karys, 1982,
Nr. 2, p. 63–67; Gen. ðt. mjr. A. Levickis, Prisiminimø nuotrupos ið 15-to Gardino bataliono,
Karys, 1977, Nr. 10, p. 379–384; K. Leknickas, Naujokø batalionas 1942–1944 metais:
atsiminimai, Karys, 1985, Nr. 3, p. 109–111; 1985, Nr. 4, p. 150–160; K. Leknickas, Liûdnas
Lietuvos kario likimas: atsiminimø uþbaiga, Karys, 1985, Nr. 5, p. 202–204; H. C. Kudreikis,
Adutiðkio batalionas, Karys, 1989, Nr. 4, p. 170–171; Nr. 5, p. 211–212; Nr. 6, p. 254–258
ir kt. Kiti paminëtini darbai: P. Stankeras, Lietuviø policija 1941–1944 metais, Vilnius, 1998;
Henry L. Gaidis, A history of the Lithuanian military forces in World War II 1939–1945,
Chicago, Illinois, 1998; A. Bubnys, Lietuviø vieðoji policija ir policijos batalionai (1941–
1944), Genocidas ir rezistencija, 1998, Nr. 1(3), p. 81–104; 253-iasis lietuviø policijos bata-
lionas (1943–1944), Genocidas ir rezistencija, 1998, Nr. 2(4), p. 104–120; Lietuviø policijos
2-asis (Vilniaus) ir 252-asis batalionai (1941–1944), Genocidas ir rezistencija, 2000, Nr. 2(8),
p. 42–55; Penktasis lietuviø policijos batalionas (1941–1944), Genocidas ir rezistencija,
2001, Nr. 1(9), p. 44–50; Lietuviø policijos batalionai Pskovo srityje ir Kurðe: 13-asis ir 10
(256)-asis batalionai (1942–1945), Genocidas ir rezistencija, 2001, Nr. 2(10), p. 31–43; St.
Knezys, Kauno karo komendantûros Tautinio darbo batalionas 1941 m., Genocidas ir rezis-
tencija, 2000, Nr. 1(7), p.122–147; R. Zizas, Lietuvos kariai savisaugos batalionuose (1941–
1944 m.), Lietuvos archyvai, t. 11, Vilnius, 1998, p. 38–71 ir kt.
183
pacijos metø procesus ir reiðkinius: jie rodo lietuviø tautos
dalyvavimo kare Vokietijos pusëje pobûdá, mastà ir pasekmes.
Nenuostabu, kad apie lietuviø savisaugos batalionø di-
delius nuostolius propagandiniais sumetimais raðyta sovieti-
nëje istoriografijoje. J. Vico tvirtinimu, vokieèiø okupacijos me-
tais laikraðèiai „mirgëte mirgëjo“ praneðimais apie þuvusiuo-
sius. Esà viename batalione, 1942 m. stovëjusiame ties Veliki-
je Luki, per kautynes liko tik apie 30 kareiviø ir karininkø, kai
kurie batalionai Rytø fronte buvo visiðkai sunaikinti ir kt.

Kad
ir kaip bûtø keista, taèiau panaðø vaizdà galima susidaryti ir
ið darbø, iðleistø Vakaruose (atkûrus nepriklausomybæ – ir Lie-
tuvoje). Antai R. J. Misiûno, R. Taageperos knygoje pateiktoje
lentelëje „Mirtys karo ir okupacijos metais (1940–1945)“ nuro-
domi tokie apytikriai okupuotø Baltijos valstybiø þmoniø, bu-
vusiø Vokietijos ir Suomijos armijose, „mirèiø skaièiai“: Lie-
tuva – 10 tûkst., Latvija – 40 tûkst., Estija – 15 tûkst. (Atsiþvel-
giant á tai, kad Lietuvoje nebuvo suformuotas SS legionas, su
Raudonàja armija ir partizanais kovojo tik savisaugos (tik ið
dalies statybos (inþinerijos) batalionai), neiðvengiamai didþiau-
sias buvo savisaugos batalionø þuvusiø kariø skaièius.) Ðiø
autoriø nuomone, batalionai buvo laikomi daugiausia takti-
niais, o ne kovos daliniais, jiems daþnai tekdavo kontroliuoti
vietos gyventojus arba vykdyti antipartizanines operacijas. Ið
to daroma abejotina iðvada: batalionø nuostoliø procentas esà
buvo didelis, ið estø 36-ojo policijos bataliono 450 vyrø, pa-
siøstø á Stalingradà, gráþo tik 72
5
. Ðio 1942 m. rudená prie Dono
Raudonosios armijos apsupto ir sunaikinto bataliono nuosto-
liai buvo iðskirtiniai ne tik lietuviø, bet ir estø batalionø gyva-
vimo istorijoje, todël vargu ar jo þûties faktas tinka bendres-
nëms iðvadoms daryti. Dar didesnius (nerealesnius) batalio-
nø nuostoliø skaièius pateikia iðeivijos autorius A. Damuðis.
Jo apytikriais apskaièiavimais, vien tik „dezertyravusiø ið ka-
4
J. Vicas, SS tarnyboje, p. 85.
5
R. J. Misiûnas, R. Taagepera, Baltijos valstybës: priklausomybës metai, 1940–1990, Vilnius,
1992, p. 62–63, 300.
184
rinio transporto, pagalbos bei sargybos daliniø, suðaudytø bei
mirusiø koncentracijos stovyklose“ buvo 13 tûkst. þmoniø
6
.
Ðiuo atveju pateikiant lietuviðkø kariniø formuoèiø nuosto-
lius siekiama sustiprinti lietuviø tautos pasiprieðinimo ir kan-
èios vokieèiø okupacijos metais áspûdá.
Taigi ið tokiø apibendrintø „apytikriø“ duomenø ir
neþinia kuo remiantis atliktø „apskaièiavimø“ susidaro áspû-
dis, kad savisaugos batalionai patyrë didþiuliø nuostoliø. At-
skirø batalionø nuostoliø didinimo (apskritai batalionø vaid-
mens sureikðminimo) tendencijø galima pastebëti ir batalio-
nø kariø atsiminimuose. Antai buvæs 7-ojo savisaugos bata-
liono karys Br. Butënas raðo apie daugelio likimo draugø þûtá,
apie „kastuvëliø kautynes“, bataliono verþimàsi pro „pagrin-
dinius Stalingrado þiedus“ ir kt.

Neneigiant ðio bataliono ga-
limø nuostoliø, vis dëlto atrodytø, jog toks vaizdas sudra-
matintas ir neatitinka istorinës tikrovës.
Autoriai, atidþiau tyrinëjæ savisaugos batalionø isto-
rijos klausimus, remiasi toli graþu ne tokiais áspûdingai di-
deliais batalionø nuostoliø skaièiais. Lietuviø antinacinio
pogrindþio 1944 m. kovo 17 d. ðaltinyje „Savisaugos dali-
niai“ tvirtinta, kad iki kovo 1 d. þuvo 451 karys, tarp þuvu-
siøjø 8 karininkai, á nelaisvæ pateko 1 karininkas. Dezertyrø
– apie 2 300, visi jie tebëra sàraðuose, ið jø apie 430 surasta
ir nubausta. Tuo pat metu kai kurie duomenys apie batalio-
nø nuostolius buvo paskelbti lietuviø antinacinio pogrin-
dþio laikraðtyje „Á laisvæ“: þuvo per 450 vyrø, ið jø 8 kari-
ninkai, suþeistøjø daug daugiau
8
. „Lietuviø enciklopedijo-
je“ pateiktais duomenimis, batalionø nuostoliai buvo dar
maþesni: iki 1944 m. liepos mën. þuvo apie 400 vyrø, ið jø
15 karininkø, suþeistø buvo apie 1 tûkst., ið jø 100 liko inva-
6
A. Damuðis, Lietuvos gyventojø aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario (1940–
1959) metais, Kaunas, 1991, p. 28.
7
Br. Butënas, Svetimo karo kelias // J. Semaðkaitë, Priesaika: Jonas Semaðka-Liepa ir
bendraþygiai, Dokumentinis esë, Vilnius, 2000, p. 181–184.
8
Savisaugos daliniai /1944 m./ III. 17, Lietuvos ypatingasis archyvas (toliau – LYA), f. 3377, ap.
58, b. 265, l. 110. Maðinraðtis; Savisaugos daliniai, Á laisvæ, 1944, kovo 27, Nr. 5(28).
185
lidai
9
. Ðie duomenys apie batalionø nuostolius neatrodytø
labai dideli. Beje, jie taip pat gali bûti diskutuotini, jø tiks-
lumas gali kelti abejoniø – neaiðku, kas ir kuo remdamasis
juos pateikë, kiek batalionø kariø galëjo þûti vëliau – nuo
1944 m. kovo iki 1945 m. pavasario, kai batalionø nebeliko.
Tiriant savisaugos batalionø nuostoliø problemà, dël
konkreèios istorinës medþiagos vertingiausi yra iðvardyti is-
toriko A. Bubnio darbai, kuriuose nuðvieèiama atskirø bata-
lionø istorija, reikðmingi leidiniai ðia tematika – savisaugos
batalionø karo kapeliono Z. Ignonio (Ignatavièiaus) atsimi-
nimø knyga, taip pat A. Martinionio sudarytas lietuviø savi-
saugos ir statybos (inþinerijos) batalionø kariø atsiminimø
rinkinys
10
. Jame yra nemaþai vertingø duomenø apie bata-
lionø nuostolius, kariø þûèiø aplinkybes, su tuo susijusiø
konkreèiø faktø, detaliø ir kt.
Savisaugos batalionø istorijà tirti sunku ir dël to, kad Lie-
tuvos archyvuose stokojama archyviniø ðaltiniø. Lietuvos cen-
triniame valstybës archyve (LCVA) iðsamiausiai galima nagri-
nëti batalionø veiklos iki 1942 m. pavasario laikotarpá, iðlikæ vë-
lesnio laikotarpio dokumentai yra fragmentiðki, epizodiðki, re-
miantis jais galima atskleisti tik kai kuriø batalionø ir tik kai
kuriais jø gyvavimo laikotarpiais vykdytà veiklà. Lietuvos ar-
chyvuose dar maþiau dokumentø, kuriuose esama duomenø
apie batalionø kariø nuostolius. Lietuvos ypatingajame archy-
ve (LYA) apskritai nemaþai medþiagos apie savisaugos batalio-
nus, taèiau sovietinës represinës struktûros daugiausia domë-
josi likusiais gyvais, o ne þuvusiais (mirusiais) batalionø kariais.
Galima manyti, kad apskritai nemaþai medþiagos apie
lietuviø savisaugos batalionus saugoma Vokietijos (ið dalies
ir Rusijos) archyvuose. Taèiau dëti dideles viltis, kad joje yra
duomenø apie batalionø nuostolius ir lietuviø kariø þûtis,
matyt, nereikëtø: kaip matyti ið kai kuriø rusø autoriø dar-
9
K. Aliðauskas, Lietuvos kariuomenë 1918–1944, Lietuviø enciklopedija, t. 15: Lietuva, Antrasis
leidimas, Vilnius, 1990, p. 120.
10
Z. Ignonis, Praeitis kalba: Dienoraðtiniai uþraðai, Gudija, 1941–1944, Brooklyn, N.Y., 1980;
A. Martinionis, Rytø fronte – atkaklûs mûðiai, Vilnius, 2000.
186
bø, Vokietijos vermachte buvo fiksuojamos tik vokieèiø ka-
riø netektys, o já aptarnavusiø kariniø formuoèiø nuostoliai
buvo traktuojami kaip civiliniø gyventojø þûtys
11
. Dauguma
lietuviø savisaugos batalionø vykdë bûtent tokias – apsau-
gos, pagalbines, policijos – funkcijas, jø kariø þûtys vokieèiø
ðaltiniuose gali bûti paprasèiausiai neuþfiksuotos.
Taigi lietuviø savisaugos batalionø kariø nuostoliø ið-
aiðkinimas ir nustatymas – ávairiais poþiûriais sudëtinga moks-
linë problema, nelengvas, kruopðtaus darbo reikalaujantis uþ-
davinys. Siekiant juos bent apytikriai nustatyti, surinkti duo-
menis apie þuvusius (mirusius) batalionø karius, reikia studi-
juoti ir analizuoti ávairius archyvinius ðaltinius, vokieèiø oku-
pacijos metø spaudà, memuarinæ literatûrà ir kt.
Siekdamas iðsikelto tikslo, ðio straipsnio autorius ëjo
dviem keliais: 1) analizuodamas ávairius vokieèiø okupacijos
laikotarpio ðaltinius apie savisaugos batalionus ir jø veiklà ir ið
jø duomenø darydamas iðvadas apie kariø nuostoliø mastus;
2) straipsnio priede pateikdamas 1941–1945 m. þuvusiø (miru-
siø) kariø sàraðà kartu su konkreèiais ið ávairiø ðaltiniø surink-
tais faktais ir duomenimis apie þuvusius (mirusius) karius. Rei-
kia paþymëti, kad straipsnyje apsiribojama vien tik vadinamai-
siais tiesioginiais, negràþinamaisiais nuostoliais, kuriuos suda-
ro koviniai nuostoliai (þuvusieji kovose, mirusieji nuo suþeidi-
mø) ir kiti (ne kovø metu patirti) nuostoliai (þuvusieji per ávai-
rius nelaimingus atsitikimus, mirusieji nuo ligø, paèiø vokie-
èiø suðaudytieji ir kt.). Be ðiø, buvo ir kitø nuostoliø, kai kuriø
rûðiø labai dideliø, pvz., nuostoliø dël dezertyravimo ið bata-
lionø. Jie straipsnyje netyrinëjami ir neaptariami.
Reikëtø keletà þodþiø tarti ir dël kai kuriø straipsnyje
vartojamø sàvokø. Terminas „karys“ vartojamas kaip karei-
vius, puskarininkius ir karininkus ávardijanti sàvoka. Auto-
rius kaip istoriðkai tikslesnæ sàvokà vartoja þodþiø junginá
„lietuviø savisaugos (apsaugos) batalionai“, jo sutrumpin-
tus variantus „lietuviø savisaugos batalionai“, „batalionai“
11
Þr.: Ëþäñêèå ïîòåðè ïðîòèâíèêà, http//www.soldat.ru
187
(o ne „policijos batalionai“). Taip ðie batalionai vadinami pir-
miniuose lietuviðkuose ðaltiniuose, ið dalies ir istoriografijo-
je, svarbiausia, autoriaus nuomone, jie turi daugiau sàsajø ir
panaðumø su kariuomene, o ne su policija (tai aiðkinama ir
stengiamasi pagrásti ðiame straipsnyje). Galima remtis ir is-
toriografijoje randamomis istorinëmis analogijomis: pirma-
sis pavadinimas vartojamas ávardijant Lietuvos vietinës rink-
tinës batalionus, kurie pagal savo kilmæ, struktûrà, pavaldu-
mà buvo labai panaðûs á savisaugos batalionus ir laikomi bû-
simos Lietuvos kariuomenës branduoliu.
Autorius nuoðirdþiai dëkoja straipsná recenzavusiems
humanitariniø mokslø daktarams plk. Stasiui Kneziui ir plk. ltn.
Gintautui Surgailiui. Jø pareikðtos pastabos leido patobulinti
straipsná, iðvengti kai kuriø klaidø ir netikslumø. Autorius ypaè
dëkingas plk. St. Kneziui ne tik uþ vertingas pastabas, bet ir uþ
geranoriðkai pateiktus archyvinius savo tyrimø duomenis apie
þuvusius batalionø karius, jais papildytas ir patikslintas priede
skelbiamas þuvusiø (mirusiø) kariø sàraðas.
Straipsnis iliustruotas nuotraukomis ið kitø leidiniø: A.
Martinionis, Rytø fronte – atkaklûs mûðiai (Vilnius, 2000), J. Rut-
kiewicz, W. N. Kulikow, Wojsko Litewskie 1918–1940: litewskie
formacje zbrojne 1940–1953 (Warszawa, 2002), vokieèiø okupaci-
jos metais leisto þurnalo „Savaitë“, savaitraðèio „Karys“, savisau-
gos batalionø kariø giminiø ir artimøjø asmeniniø albumø.
Lietuviø savisaugos (apsaugos) batalionai: kai kurie
bendrieji istorijos klausimai
Kalbant apie lietuviø savisaugos batalionø veiklos, jø
kariø nuostoliø klausimus, reikia bent trumpai aptarti kai ku-
riuos bendruosius, svarbesnius jø istorijos reiðkinius ir fak-
tus: kokiomis istorinëmis aplinkybëmis ðie batalionai atsira-
do ir veikë, koks buvo jø santykis su kariuomene ir policija
ir kt. Iki ðiol istoriografijoje aiðkiø ir vienareikðmiø atsaky-
mø á ðiuos klausimus nëra.
Sovietø Sàjunga 1940 m. vasarà okupavo ir aneksavo
nepriklausomà Lietuvos valstybæ. Praradusios nepriklauso-
188
mybæ, valstybingumà tautos tragedijos sudedamoji dalis bu-
vo ir Lietuvos kariuomenës, kaip vienos ið svarbiausiø vals-
tybës institucijø, valstybingumo garanto, naikinimas, jos prie-
vartinis pertvarkymas á vadinamàjà Liaudies kariuomenæ,
Raudonosios armijos 29-àjá nacionaliná teritoriná korpusà.
Prasidëjæs Vokietijos ir SSRS karas pagrindines kor-
puso pajëgas (179-àjà ir 184-àjà ðauliø divizijas) uþklupo ryti-
niame Lietuvos pakraðtyje – Pabradës ir Varënos poligonuo-
se. Raudonoji armija Lietuvos teritorijoje nesugebëjo rimèiau
pasiprieðinti Vokietijos vermachtui. Juo labiau netenka kal-
bëti apie patyrusiø sovietizavimo, rusinimo ir skaudþias rep-
resines akcijas lietuviø daliniø pasiprieðinimà. Lietuviai ka-
riai nenorëjo trauktis ið savo tëvynës á SSRS „gilumà“, siekë
„atsipalaiduoti“ (atitrûkti) nuo Raudonosios armijos, masið-
kai dezertyravo ir pasiduodavo vokieèiams.
„Atsipalaidavæ“ lietuviai kariai rinkosi savo dislokaci-
jos vietose Varënoje, Pabradëje, Vilniuje ir kitur, dalis jø iðsi-
skirstë, gráþo á namus. Lietuviø kariø, kaip ir visø Lietuvos
þmoniø, nuotaikos nebuvo visai vienodos, vienareikðmës, ta-
èiau apskritai pakilios, optimistinës: dþiaugtasi karo pradþia,
vokieèiø armijai reikðta pagarba ir dëkingumas uþ „iðvadavi-
mà“, viltasi, jog Vokietijos kariai „atneða Lietuvai laisvæ“, kad
bus atkurtas Lietuvos valstybingumas ir jos kariuomenë ir kt.
Lietuvius karius pasiekë per Kauno radijà paskelbta
deklaracija apie Lietuvos valstybës atkûrimà, Lietuvos laiki-
nosios vyriausybës sudarymà, raginimai valstybës tarnauto-
jams gráþti á savo tarnybas. Kaune ir Vilniuje nedelsiant im-
tasi konkreèiø organizaciniø þingsniø Lietuvos kariuomenei
atkurti ir organizuoti. Kaune ásikûrë Lietuvos ginkluotøjø pa-
jëgø ðtabas. 1941 m. birþelio 28 d. buvo ákurta Pabradës rink-
tinë, tà paèià dienà sudarytas Lietuvos kariuomenës Vilniaus
águlos ðtabas, jo virðininku paskirtas plk. J. Juknevièius, pa-
skirti ðtabo skyriø virðininkai ir kiti pareigûnai
12
.
12
R. Zizas, Lietuvos kariai savisaugos batalionuose, p. 39.
189
Vokieèiø karinë valdþia pirmosiomis okupacijos die-
nomis leido minëti Lietuvos kariuomenës vardà, netrukdë
atkurti lietuviø karinius dalinius. Antai Vilniaus karo komen-
danto von Ostmano 1941 m. birþelio 26 d. ásakyme buvo skel-
biama, kad „Lietuvos kariuomenë ir Lietuvos civiliai eina sar-
gybà“. Tiesa, jie privalëjo ant rankovës neðioti baltus raið-
èius su atspaudu Militarbefehshaber von Vilnius ir su hakenkroi-
cu (svastika) viduryje
13
. Kai kurie tø dienø liudininkai savo
atsiminimuose paþymi, kad pirmosiomis dienomis santykiai
su vokieèiø armija buvæ draugiðki, vokieèiø rodytas reikia-
mas „prielankumas ir pritarimas“
14
.
Taèiau greitai padëtis pradëjo keistis, nes apskritai oku-
pantø vokieèiø planuose nebuvo vietos bent daliniam Lietuvos
suverenumui, taigi nesirengta atkurti ir Lietuvos kariuomenës.
Vilniuje gestapas ëmë spausti vokieèiø komendantûrà,
kad ði grieþtintø savo pozicijà dël lietuviø kariø ir jø planø at-
kurti Lietuvos kariuomenæ. Liepos 5 d. á karo komendantûrà
Vilniuje atvykæs vokieèiø armijos vadas nurodë, jog neturi bûti
leidþiami politiniai sambûriai, profesinës sàjungos ir kurtis „lie-
tuviø valstybei“. Sudaryti lietuviø „armijà“ taip pat neleistina,
leidþiama tik kurtis „vietinei savisaugai“, kuriai kartu su lietu-
viais vadais vadovautø ir vokieèiø karo lauko komendantûra.
Taigi Vilniuje Lietuvos kariuomenës atkûrimo procesas
ið esmës tuo ir baigësi. Plk. ltn. A. Ðpokevièius 1941 m. liepos 7
d. iðleido paskutiná ásakymà „Lietuvos kariuomenës daliø Vil-
niaus águlai“, kitas – liepos 9 d. – ásakymas jo jau buvo pasira-
ðytas kaip Lietuviø savisaugos daliø (LSD) vado. Ðio ásakymo 1
punkte skelbta: „Nuo ðios dienos buvusios Lietuvos kariuome-
nës likuèiams vadintis „Lietuviø savisaugos daliniais“ (Litauis-
che Selbschutzeiheiten)
15
. Lietuvos kariuomenë privalëjo „tvarkin-
gai ir organizuotai likviduotis“, vëliau dar ne kartà pabrëþta,
kad Raudonosios armijos lietuviø daliniø likuèiai yra paleidþia-
mi, jog „lietuviø kariuomenë“ nebeegzistuoja.
13
Vilniaus miesto karo vado ásakymas, Naujoji Lietuva, 1941, birþelio 29.
14
J. Abraitis, Gedimino pulko likimas: Atsiminimai, Vilnius, 1994, p. 83.
15
R. Zizas, Lietuvos kariai savisaugos batalionuose, p. 41.
190
Ávykiai panaðiai klostësi visoje Lietuvoje. Vokieèiai nie-
kur neleido atkurti Lietuvos kariuomenës daliniø. Kaip þino-
ma, jie nereagavo ir á Lietuvos laikinosios vyriausybës siûly-
mà „organizuoti“ tautiná korpusà, kuris dalyvautø „þygyje
prieð bolðevizmà“. Taèiau vokieèiai ypaè nepasitikëjo ir sku-
bëjo paleisti buvusius Raudonosios armijos lietuviðkus dali-
nius. 1941 m. liepos viduryje pradëta organizuoti vadinamoji
„Vilniaus atstatymo tarnyba“ (VAT). Jà turëjo sudaryti tik trys
(Savisaugos, Tvarkos ir Darbo) batalionai. Visi kiti lietuviai ka-
riai (jø Vilniuje galëjo bûti apie 4–5 tûkst.) turëjo bûti paleisti
„neribotø atostogø“. Tiesa, netrukus buvo gautas ásakymas su-
daryti dar vienà batalionà sargybø tarnybai Baltarusijoje eiti
(ðis batalionas vadintas Lydos arba Gardino batalionu, vëliau
tapo 15-uoju lietuviø savisaugos batalionu). Paleistus su „at-
leidimo liudijimais“, bet nespëjusius iðvykti karius Vilniuje
teko gaudyti, ið jø ðiuos liudijimus atiminëti
16
.
Vokieèiai labiau pasitikëjo ið 1941 m. birþelio antiso-
vietinio ginkluoto sukilimo dalyviø (tarp jø buvo nemaþai
sovietø ið Lietuvos kariuomenës demobilizuotø kariø) su-
darytais savisaugos daliniais.
Kodël vokieèiai neleido atsikurti „lietuviø kariuome-
nei“, o tik (jø terminais kalbant) „vietinei savisaugai“, t. y.
savisaugos (apsaugos) formuotëms, ir kà tai reiðkë? Visø pir-
ma vokieèiams, suplanavusiems greità ir pergalingà „þaibo
karà“ su SSRS, ið pradþiø „iðvaduotø“ Rytø Europos tautø
karinë pagalba „þygyje prieð bolðevizmà“ atrodë nereikalin-
ga. Buvo ir politinë okupuotø Rytø Europos tautø tam tikro
atribojimo „nuo kryþiaus þygio prieð bolðevizmà“ pusë: oku-
pantai vokieèiai nenorëjo „susiriðti“ sau rankø ateityje, kai
bûtø sprendþiamas ðiø tautø likimas, kuo nors politiðkai ási-
pareigoti, nes nacionaliniø kariniø formuoèiø dalyvavimas
ðiame þygyje, naciø supratimu, galëjo reikðti tautø pretenzi-
jas á valstybingumà, kelti politinio pripaþinimo problemà.
16
B. Raugas, Lietuvos batalionai vokietmetyje // J. P. Kedys, Terorizuojama ir naikinama
Lietuva, 1938–1991, Klaipëda, 1994, p. 354.
191
Todël okupantai vokieèiai ir leido atsikurti Lietuvos gin-
kluotosioms pajëgoms, taèiau niekaip kitaip, kaip tik steigiant
pagalbinës policijos dalinius, pavaldþius vokieèiø policijai
(þandarmerijai), jø skaièius taip pat buvo ribotas. Ðie daliniai
turëjo atlikti tik „savisaugos“, tvarkos ir rimties palaikymo
funkcijas. Tai matyti ir ið savotiðkai ta prasme ádomiø vokieèiø
aukðtø pareigûnø kalbø, pasakytø 1941 m. iðlydint á Rytus
pirmuosius lietuviø savisaugos batalionus. Generalinis
komisaras von Rentelnas, iðlydëdamas 1941 m. lapkritá ið Kauno
á Ðiaurës fronto uþnugará 5-àjá savisaugos batalionà, iðkilmingai
kalbëjo apie ðio bataliono laukianèià „policijos tarnybà“: esà
„vokieèiø karinës pajëgos“ ima vienà bolðevizmo tvirtovæ po
kitos, o „iðlaisvintoje ðalyje vis dar lieka ávairiø uþdaviniø, kurie
reikalauja panaudoti tikrus vyrus“. Taigi vokieèiai turëjo imti
„bolðevizmo tvirtoves“, o „iðlaisvintø“ kraðtø „tikriems vyrams“
buvo skirtas tik politiðkai niekuo neápareigojantis policininkø
vaidmuo jø uþnugaryje.
Vilniuje 1941 m. spalá, iðlydint vykstantá á Lenkijà sau-
goti Maidaneko karo belaisviø stovyklos (vëliau ji tapo koncen-
tracijos stovykla) 2-àjá savisaugos batalionà SS, Vilniaus miesto
ir srities policijos vadas plk. P. Kriegas kalbëjo apie reicho SS ir
policijos vado H. Himlerio ðiam batalionui skirtà garbingà uþ-
duotá – „pakeisti vienà vokieèiø policijos batalionà“
17
.
Tiesa, po pralaimëjimo prie Maskvos 1941 m. pabaigoje,
1942 m. „ðaltos“ þiemos Rusijoje, „þaibo karo“ þlugimo vokieèiø
pareigûnø retorika pradëjo keistis. Vokieèiø karo cenzûra „Ka-
ryje“ 1942 m. vasarà jau leido kritikuoti nuomonæ, kad lietuviø
batalionai vykdo policijos uþdavinius: „tokia nuomonë“ esà „yra
perdëm klaidinga,<…> mûsø batalionai vykdo tik kariuomenës
statomus uþdavinius“
18
. Tø paèiø metø spalio 26 d. per savisau-
gos batalionø kariø priesaikos ceremonijà Kaune SS ir policijos
vadas Lietuvoje gen. mjr. L. Wysockis padëjo vainikà Karo mu-
ziejaus sodelyje ant Lietuvos neþinomojo kareivio kapo
19
.
17
Naujoji Lietuva, 1941, lapkrièio 5, 12.
18
Mûsø batalionai Ðiaurës fronte, Karys, 1942, liepos 25, p. 4.
19
Karys, 1942, spalio 31, p. 8.
192
1942 m. rugpjûtá Lietuvoje lankësi ir savisaugos
(apsaugos) dalinius Kaune, Panevëþyje, Vilniuje inspektavo
Vokietijos Tvarkos policijos vado pavaduotojas gen. ltn. J.
Kamptzas.
Nuotraukoje: ið deðinës J. Kamptzas, ryðiø karininkas prie SS ir
policijos vado Lietuvoje mjr. G. Songinas, mjr. Dungsas. Prieðais juos stovi
252-ojo bataliono jaun. leitenantas Pr. Grinius.
193
Savisaugos daliniø pavadinimai ðiek tiek keitësi, vyko
dalinë jø reorganizacija (ið pradþiø ákurta, vëliau panaikinta
savisaugos daliniø vado institucija, ákurtos ir likviduotos 4 apy-
gardos ir jø ðtabai, savisaugos daliniø ðtabas reorganizuotas á
Ryðiø karininko ðtabà, kartu susiaurintos lietuviø karininkø
teisës ir kt.). Po visø reorganizacijø ir pasikeitimø batalionai
galëjo veikti ne tik Lietuvos teritorijoje. Ið esmës per visà oku-
pacijos laikotarpá vokieèiø poþiûris á savisaugos batalionus,
jø paskirtá ir vaidmená ið esmës maþai keitësi. Iki 1944 m. ba-
landþio okupantai vokieèiai juos vadino Schutzmannschaft der
Ordnungspolizei (sutrumpintai – Schuma) batalionais, jiems bu-
vo skirtas vokieèiø pagalbinës policijos vaidmuo.
Toks vaidmuo, naciø rasinës teorijos ir jomis grásti oku-
pacinës politikos tikslai Lietuvoje, visa karo veiksmø eiga, vis
labiau nepalanki Vokietijai, silpnino ið pradþiø stiprià motyva-
cijà, skatinusià prisidëti prie „kryþiaus þygio prieð bolðevizmà“.
Patiems savisaugos batalionø kariams, lietuviðkos ad-
ministracijos pareigûnams, okupuotos Lietuvos visuomenei
buvo neaiðkus ir nesuprantamas batalionø statusas, jø pri-
skyrimas ir pavaldumas policijai, tai beveik visø vertinta kaip
lietuvá kará þeminantis dalykas. 1941 m. rudená á Ðiaurës fron-
tà iðsiøsto 5-ojo savisaugos bataliono vadovybës 1942 m. rað-
te vokieèiø uþnugario 584-osios srities komendantui apie lie-
tuviø savanoriø tarnybà Rytø fronte buvo raðoma: „Duotas
mums „Schutzmannschafto“ vardas nepatenkina mûsø noro
gauti tinkamà vietà ðiame karo þygyje. Mûsø teisinë padëtis
tuo neiðsprendþiama. Ðis pavadinimas lietuvio akyse labai
nepopuliarus, nes jis niekam neþinomas ir su ðiuo vardu ne-
siriða jokios teisës. Vokieèiø pareigûnai ðá vardà prilygina
policijos vardui, bet tikrumoje tai yra institucija tarp civilio
þmogaus ir policijos. Jei mes atliktume savo pareigas savo
Tëvynëje, tai gal tas bûtø pateisinama, bet kai turime stovëti
ðalia vokieèiø kareivio ir atlikti uþdavinius kareiviðkus, ir
vadintis tokiu pusiau policininko vardu, tai mes su tuo ne-
194
sutinkame. Teisiniai mes paliekame ir toliau nepripaþinti, ne-
prilyginti mes nei policijai, nei kariuomenei“
20
.
Tauragës miesto policijos nuovados virðininkas 1941
m. rugpjûèio 7 d. raðte Tauragës apskrities virðininkui skun-
dësi, kad vokieèiø karinë vadovybë apsaugos kuopos parei-
gûnus laiko pagalbine policija, ir visà atsakomybæ uþ viso-
kius jø veiksmus skyrë vieðajai policijai. Policijos nuovados
virðininkas vokieèiø karo komendantui bandë aiðkinti, kad
apsaugos kuopos kareiviai nëra pagalbinë policija, kad jie
nepriklauso jo kompetencijai, bet buvo priverstas paklusti
vokieèiø karo komendanto nurodymams
21
.
Net provokiðka Lietuviø nacionalistø partija (LNP) lie-
tuviø batalionø, kurie priklausytø policijai, o ne vermachtui,
nelaikë politiðkai tinkama „Lietuvos dëjimosi á Naujosios Eu-
ropos kûrimà“ forma ir prieð tai protestavo
22
. Paþymëtina,
kad 1943 m. buvo pareikðta neigiama nuomonë ir apie SS ka-
riuomenæ, SS lietuviø legionà, kalbant apie juos kaip apie
„grieþtai nepriimtinà“, svetimà Lietuvos ginkluotøjø pajëgø
organizavimo formà, reikðtas siekis kurti lietuviø kariuome-
næ su lietuviðka vadovybe, kur bûtø jauèiama lietuviðka dva-
sia ir buvusios kariuomenës tradicijos
23
.
Didþioji Lietuvos visuomenës dalis, net ir oficialûs pa-
reigûnai, á savisaugos batalionus, nors jie priklausë ir buvo
pavaldûs policijai, þiûrëjo kaip á kariuomenës (o ne polici-
jos) dalinius, Lietuvos kariuomenës „nenutrûkstamumo rep-
rezentantus“. Lietuviø savisaugos daliniø ryðiø karininkas
prie vokieèiø Tvarkos policijos vado Lietuvoje plk. ltn. A.
Ðpokevièius sveikindavo batalionø karius Lietuvos kariuo-
menës (o ne policijos) ðventës proga, linkëdamas garbingai
20
R. Zizas, Lietuvos kariai savisaugos batalionuose (priedas), p. 65.
21
Lietuvos centrinis valstybës archyvas (toliau – LCVA), f. R-1476, ap. 1, b. 3, l. 136.
22
Metmenys Lietuviø nacionalistø partijos ruoðiamo pro memoria Reicho vyriausybei Berlyne,
ten pat, f. R-1520, ap. 1, b. 2, l.4; LYA, f. 3377, ap. 55, b. 38, l. 80.
23
Lietuviø nacionalistø partijos (LNP) generalinio sekretoriaus Z. Blyno karo metø dienoraðtis,
LYA, f. 3377, ap. 55, b. 239, l. 125; Kodël SS legionas mums nepriimtinas, Lietuviø fronto
biuletenis, 1943, lapkrièio 26, Nr. 11, p. 7.
195
tæsti Lietuvos kariuomenës (o ne policijos) tradicijas
24
.
Batalionø kariai stengësi vilkëti Lietuvos kariuome-
nës uniformà
25
, batalionams vadovavo buvusios Lietuvos ka-
riuomenës karininkai, vadovaudamiesi Lietuvos kariuome-
nës statutais, laikësi joje nusistovëjusios tvarkos ir tradicijø.
Skyrësi savisaugos batalionø ir lietuviø vieðosios policijos
ginkluotë: savisaugos daliniai buvo ginkluoti sunkiaisiais ir
lengvaisiais kulkosvaidþiais, kitais automatiniais ginklais,
policija daugiausia – tik ðautuvais ir kt.
Taigi tarp savisaugos ir policijos daliniø buvo nema-
þai formaliø ir esminiø skirtumø. Paþymëtina, kad vokieèiai
tik 1944 m. balandá lietuviø batalionams (þymiai vëliau negu
estø ir latviø) buvo suteiktas policijos batalionø pavadini-
mas ir vokieèiø policijai prilygstantis statusas.
Trumpai pasakyti, kas buvo savisaugos batalionai
veiklos, funkcijø poþiûriu, nelengva. Batalionams buvo ski-
riamos ávairios uþnugario funkcijos, ið jø svarbiausios – ka-
riniø komunikacijø, ypaè geleþinkeliø, ávairiø kariniø ir ûki-
niø objektø, taip pat karo belaisviø stovyklø, ákalinimo vie-
tø, þydø getø apsauga, jie siøsti vykdyti rekvizicijø, gaudyti
gyventojø darbams á Vokietijà. Pradëjus plëstis partizaninei
kovai, batalionai naudoti kovai su partizanais, net ir kauty-
nëse su Raudonàja armija fronte. Batalionai buvo þymimi in-
deksais, kurie reiðkë jø paskirtá: „W“ – sargybø, „E“ (Ersatz)
– atsargos, naujokø, „F“ – fronto, kovos batalionai.
Taigi batalionai vykdë ávairias specifines, „miðrias“
funkcijas. Taèiau jie vis dëlto buvo karinës paskirties formuo-
tës. Panaðias uþnugario policijos funkcijas karo metais vyk-
dë ir vermachto daliniai. Atsiþvelgiant á visa tai, atrodytø, ne
visai logiðki, diskutuotini istoriografijoje ásigalëjæ savisau-
gos batalionø pavadinimai „policijos batalionai “ ar „lietu-
24
Aukomis remkime lietuvius karius, Tëviðkë (Ðiauliai), 1943, rugsëjo 10, p.1; Karys, 1943,
lapkrièio 20, p. 10.
25
Antai Policijos departamento direktorius V. Reivytis 1941 m. rugpjûèio 28 d. ápareigojo
apskrièiø policijos vadus skubiai praneðti, kiek apskrityse yra Lietuvos kariuomenës aprangos,
ginklø, amunicijos, visa tai turëjo bûti perduota savisaugos daliniams, LCVA, f. R-500, ap. 1,
b. 3, l. 693.
196
viø policiniai rikiuotës padaliniai“
26
. Savisaugos batalionai
visø pirma buvo okupantø likviduotos Lietuvos kariuome-
nës, o ne Lietuvos policijos organizacinë tàsa, o jø veiklos
istorija – prieðtaringas, dramatiðkas laikotarpis ir komplikuo-
tos istorijos puslapis.
Taip juos vertinti leistø ir istoriografijoje ásigalëjæs po-
þiûris á 1944 m. pradþioje bandytà formuoti Vietinæ rinktinæ,
kaip á bûsimos atkurtos Lietuvos kariuomenës (o ne polici-
jos) uþuomazgà. Vietinës rinktinës batalionai buvo formuo-
jami vadovaujantis bûtent savisaugos (apsaugos) batalionø
nuostatomis, juos vokieèiai vertino kaip „policijos batalio-
nus“, jie, kaip ir savisaugos batalionai, gaudavo vokieèiø
Tvarkos policijos vado suteiktà numerá (nuo 301 numerio),
buvo pavaldûs vokieèiø policijai, jiems buvo skirta „bandi-
tø naikinimo“ funkcija ir kt.
27 
Nors vokieèiø okupacijos metais buvo daug ávairiø
veiksniø, kurie trukdë kurti savisaugos batalionus ir juos
panaudoti okupantø vokieèiø interesams, vis dëlto prieðta-
ringoje ir nevienareikðmëje karo meto Lietuvos situacijoje
buvo ir palankiø savisaugos batalionams atsirasti ir veikti
aplinkybiø. Visà vokieèiø okupacijos laikotarpá buvo gyva
Lietuvos valstybingumo, kartu ir lietuviðkø kariniø pajë-
gø, sudarytø kompromiso su okupantu bûdu, atkûrimo idë-
ja. Siekta turëti karines pajëgas, kurios, susiklosèius palan-
kioms aplinkybëms, galëtø tapti atkurtos Lietuvos kariuo-
menës branduoliu. Manyta, jog vokieèiai, ðlyjant jø reika-
lams fronte, taps vis nuolaidesni ir sukalbamesni, padarys
kompromisø sprendþiant lietuviðkø kariniø formuoèiø su-
darymo klausimus.
Be politinës, idealistinës kovos su bolðevizmu moty-
vacijos, Lietuvos interesø gynimo („mûsø kariuomenë – mû-
sø reikalø sargybai“), buvo nemaþai ir kitø stoti á batalionus
26
P. Stankeras, Lietuviø policija 1941–1944 metais, p. 130 ir kt.
27
Pirmojo Lietuvos generalinio tarëjo gen. P. Kubiliûno 1944 m. vasario 2 d. raðtas „Sàlygos,
pasiûlytos naujø Lietuvos daliniø sudarymui“, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 265, l. 102; SS;
Policijos gen. majoro K. Hintzës raðtas gen. ltn. P. Plechavièiui, ten pat, l. 128.
197
ir tarnauti juose skatinusiø prieþasèiø. Karininkai stojo á juos
norëdami dirbti pagal savo profesijà, gyventi kario gyveni-
mà. Ne paskutinë vieta teko materialiniams motyvams: dau-
gelá stojanèiøjø viliojo neblogas atlyginimas, ávairios privi-
legijos ir kt. Antinacinio pogrindþio leidiniuose su sarkaz-
mu ir ironija buvo paþymima, kad vokieèiai vilioja „geru el-
gesiu, geru atlyginimu, gausiu aprûpinimu, alkoholio ir ta-
bako paþadais“
28
. Tarnyba batalionuose daþnai buvo pasi-
renkama kaip alternatyva, vengiant iðveþimo priverstiniams
darbams á Vokietijà ir kt.
Plk. ltn. A. Ðpokevièius 1941 m. liepos 31 d. ásakyme,
kreipdamasis á „Vilniaus atstatymo tarnybos“, t. y. pirmuo-
sius Vilniuje suformuotus savisaugos batalionus, pabrëþë:
„Tegul neatsiranda nei vieno vyro, kuris bent kuo suterðtø
iðvaduotos Lietuvos kario vardà <…>“
29
. Deja, „iðvaduoto-
jø“ okupacinë, rasinë genocido, represijø politika, konkre-
tûs jiems iðkilæ uþdaviniai savo uþnugaryje tramdant oku-
puotø tautø pasiprieðinimà ðiurkðèia karine jëga ir þiauria
taktika lëmë kitaip: batalionai tapo okupacinës politikos ir
represijø vykdymo árankiais, kai kurie jø dalyvavo masinëse
þydø þudyniø (holokausto) ir kitose nusikalstamose akcijose,
paliko kruvinà pëdsakà, sukompromitavo ir suterðë lietuvio
kario vardà. Yra didþiulis skirtumas tarp garbingos kovos su
ginkluotu prieðu ir negailestingo susidorojimo su beginkliais,
nekaltais civiliniais gyventojais. Deja, savisaugos batalionø
istorijoje bûta ir vieno, ir kito.
Á batalionus stota kaip á karines formuotes – siekiant
kovoti su bolðevikais, tapti bûsimos Lietuvos valstybës ka-
riais, ir stojusiøjø asmeninë tragedija buvo tai, kad okupan-
tai vokieèiai juos átraukë á nusikalstamas akcijas, privertë jas
vykdyti. Kita vertus, tai anaiptol nereiðkia, kad visi batalio-
nø kariai tapo nusikaltëliais.
28
Lietuvos laisvës kovotojø sàjungos (LLKS) 1942 m. birþelio 7 d. atviras laiðkas vokieèiø
civilinës valdþios komisarams Lietuvoje, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 10, l. 71.
29
LCVA, f. R-660, ap.2, b. 2a, l. 10.
198
Vokieèiai ir savisaugos daliniø (matyt, 12-ojo bataliono)
kareiviai vykdant mirties nuosprendá suimtiems sovietinio
pogrindþio dalyviams Minske (1941 m. ruduo)
Nors ir nedaug, yra þinoma faktø apie pasitraukimà
ið batalionø protestuojant prieð atgrasias kariams operacijas.
Kaune formuoto 252-ojo bataliono karininkas, laikinai ëjæs ir
ðio bataliono vado pareigas, kapitonas E. Poèebutas 1942 m.
spalio 14–lapkrièio 2 d. su 80 kareiviø buvo pasiøstas á Vil-
niaus sritá, kad iðkraustytø lenkø ûkininkus ið ûkiø ir saugo-
tø ðaudomus þydus. Gráþæs E. Poèebutas paraðë raportà, pra-
ðydamas iðleisti já á atsargà, nes panaðiø uþduoèiø jis kaip
karininkas daugiau vykdyti negalás. Bataliono vadas majo-
ras Br. Bajerèius kreipësi á vokieèius, kad jo kareiviams pa-
naðûs uþdaviniai nebûtø skiriami
30
. Nenoras dalyvauti nusi-
kalstamose okupantø akcijose, taip pat ir kitos prieþastys vertë
ið batalionø masiðkai dezertyruoti.
Savisaugos batalionams, kaip, beje, ir kitoms lietuvið-
koms formuotëms, sudarytoms vokieèiø okupacijos metais
Lietuvoje, nebuvo lemta tapti atkurtos Lietuvos kariuome-
nës daliniais. Savisaugos batalionø, kaip Lietuvos „pradiniø
30
A. Eidintas, Þydai, lietuviai ir holokaustas, Vilnius, 2002, p. 283.
199
ginkluotø pajëgø“, kûrimas, siekiai jas turëti ir iðlaikyti „vi-
sà laikà, taigi ir /vokieèiø/ okupacijoje“
31 
brangiai kainavo.
Istoriografijoje nëra vienos nuomonës, kiek batalionø
vokieèiø okupacijos metais ið viso Lietuvoje buvo suformuota
ir kiek juose tarnavo vyrø. Autoriaus nuomone, buvo sufor-
muoti ne maþiau kaip 26 batalionai. Tai batalionai Nr. 1–15,
250–259 ir batalionas „Lietuva“, taip pat keletas maþesniø pa-
daliniø: kavalerijos eskadronas, reprezentacinë kuopa, tech-
ninë kuopa, veikusi prie 9-ojo bataliono Kaune.
Paþymëtina, kad daugiausia batalionø suformuota ne
Vilniuje, kur telkësi dauguma nuo Raudonosios armijos ati-
trûkusiø lietuviø kariø, o Kaune. Ðá faktà savo atsiminimuo-
se paþymëjo ir lietuviø savisaugos batalionø organizatorius
Vilniuje, vëliau savisaugos daliniø inspektorius, jø ryðiø ka-
rininkas prie vokieèiø Tvarkos policijos vado Lietuvoje plk.
ltn. A. Ðpokevièius. Jo þodþiais tariant, didþiausia savisau-
gos daliniø santalka buvo Kaune, ten buvo keli batalionai,
ginkluoti lengvaisiais pëstininkø ginklais, „atrodo, kad ðiø
formacijø demobilizacija nepalietë, nes tai buvo ne Lietuvos
kariuomenës vienetai, bet sukilëliai“.
Kaune 1941 m. rudená batalionuose tarnavo apie 3 470
savanoriø
32
. Taigi okupantai, kaip jau minëta, labiau pasiti-
këjo ne batalionais, suformuotais ið Raudonojoje armijoje tar-
navusiø lietuviø kariø, o batalionais, sudarytais daugiausia
ið 1941 m. antisovietinio sukilimo dalyviø. Apie tai bylotø ir
tokie faktai: savanoriai ið Kaune 1941 m. vasarà sudaryto Tau-
tinio darbo apsaugos (vëliau 1-ojo (13-ojo) bataliono 3-iosios
kuopos) bûrio, J. Hamanno „skrajojanèio bûrio“ sudëtyje ðau-
dë þydus daugelyje Lietuvos vietoviø, Kaune (o ne Vilniuje)
suformuotas 2-asis (12-asis) batalionas 1941 m. spalio pradþio-
je buvo pasiøstas á Baltarusijà vykdyti „ypatingàsias uþduo-
tis“, t. y. þydø þudyniø akcijas.
31
J. Abraitis, Gedimino pulko likimas (atsiminimai), Vilnius, 1994, p. 95.
32
Plk. ltn. A. Ðpokevièius, Lietuvos jaunimas kovose prieð okupantus, Lietuviø dienos, 1959,
balandis, Nr. 4, p. 18; LYA, f. 3377, ap. 55, b. 37, l. 200.
200
Apskritai Lietuva neiðnaudojo jai suteikto limito: ne-
suformavo tiek batalionø, kiek buvo leista. Vienu metu nuro-
dytas batalionø skaièius neegzistavo, kai kurie batalionai bu-
vo sujungti, kai kurie jø veikë trumpà laikà, nebuvo visiðkai
sukomplektuoti. 1942 m. rugpjûèio mën. batalionuose buvo
341 karininkas, 1 772 puskarininkiai bei virðilos, 6 275 karei-
viai, ið viso 8 388 kariðkiai
33
. Antinacinio pogrindþio ðaltinio
duomenimis, 1944 m. kovo mën. batalionø sàraðuose bûta apie
8 tûkst. þmoniø
34
. Ið viso batalionuose per visà okupacijos lai-
kotarpá galëjo tarnauti apie 12–13 tûkst. Lietuvos vyrø.
Batalionø kariø nuostoliø problema pogrindþio ir
oficialiojoje lietuviðkoje spaudoje
Nacionalinë pogrindþio spauda grieþtai neigiamai ver-
tino Vokietijos siekius átraukti okupuotos Lietuvos þmones á
karo veiksmus, priversti besàlygiðkai dalyvauti kare jos pu-
sëje. Ji laikësi tarptautine teise pagrástos nuostatos, kad oku-
pantas neturi teisës okupuotame kraðte vykdyti mobilizaci-
jø. Pogrindþio spauda ypaè prieðinosi batalionø siuntimui
uþ Lietuvos ribø, jø veiklà Rytuose lietuviø tautos interesø
poþiûriu laikë betiksle ir beprasme, naudinga tik nacistinës
Vokietijos – antrojo Lietuvos okupanto – interesams. Antai
pogrindþio laikraðtyje „Laisvës kovotojas“ raðyta: „Bolðeviz-
mas yra mirtinas mûsø tautos prieðas, ir to niekas geriau uþ
mus paèius neþino <…> Bet lietuviø tauta nenori kovoti vo-
kieèiø interesø þenkle ir leisti, kad jos sûnø kraujas lietøsi
kur nors tarp Leningrado ir Krymo. Lietuviø tauta nori ginti
tik savo gyvybæ, savo valstybës sienas“. Kitas pogrindþio laik-
raðtis „Nepriklausoma Lietuva“ grieþtai atmetë „visas suges-
tijas“, kad Lietuvos jëgas verta svetur eikvoti, pabrëþë, jog
lietuvis gali kovoti tik dël savo kraðto iðlaisvinimo ið oku-
panto valdþios, nesvarbu, kad ir kas jis bûtø – bolðevikas ar
33
Masinës þudynës Lietuvoje (1941–1944), Dokumentø rinkinys, 1 dalis, Vilnius, 1965, p.
322–323.
34
Savisaugos daliniai, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 265, l.110.
201
nacis, nes lietuvis, bûdamas maþos tautos sûnus, savo gyvy-
bæ ir jëgas „tegalás panaudoti tik Lietuvai“
35
.
Todël gausi ir átakinga visuomenëje lietuviø pogrin-
dþio spauda ið negatyviø pozicijø raðë apie batalionø veiklà,
ignoravo (lietuviø tautos interesø poþiûriu) jø beprasmæ ko-
và. Tik deðinioji katalikiðkoji spauda ðiek tiek daugiau dë-
mesio skyrë ir objektyviau raðë apie lietuviø karius Rytuose.
Pogrindinis laikraðtis „Á laisvæ“ 1943 m. vasario 16 d., prasi-
dëjus propagandinei kampanijai prieð SS lietuviø legiono stei-
gimà, praneðë, kad lietuviø batalionai Rytuose turëjo nuos-
toliø, kovodami ne su „banditais“, kaip esà visur skelbiama,
o fronte su reguliariàja sovietø kariuomene. Vienas batalio-
nas buvo apsuptas prie Mogiliovo, verþdamiesi ið apsupties
þuvo ltn. [A.] Kemeklis ir 6 jo vyrai, netoli Voroneþo buvo
apsuptas kitas batalionas, kuris, verþdamasis ið apsupties,
neteko treèdalio kariø
36
. Be jokios abejonës, laikraðtyje raðy-
ta apie lietuviø savisaugos 11-àjá ir 7-àjá batalionus. Vëliau
laikraðtis patikslino, kad þuvo 50-60 7-ojo bataliono vyrø.
1944 m. kovo pabaigoje leidinyje „Á laisvæ“ pateikti
bendri duomenys apie lietuviø savisaugos batalionø nuos-
tolius, kurie bene tiksliausiai atspindëjo realià padëtá. Laik-
raðtis raðë apie tai, kad ið batalionø beliko maþiau negu du
treèdaliai to, kas buvo pradëjus juos organizuoti, þuvo per
450 vyrø, suþeistøjø dar daugiau. Laikraðtis vardijo prieþas-
tis, dël kuriø batalionø eilës retëjo: „traktavimas kaip polici-
ninkø, netaktiðkas vokieèiø ryðiø karininkø elgesys, menkas
kariø aprûpinimas, o svarbiausia, þinios, kad po visà Rytø
frontà iðblaðkyti lietuviai nesijautë turá idealà, uþ kurá galëtø
kovoti ir mirti“
37
. Net keli batalionai buvo iðformuoti, kai ku-
rie atkelti á Lietuvà, 3 batalionai átraukti á vermachtà ir kt.
Tai, kad pogrindþio spauda, turinti neigiamà nuomo-
næ batalionø formavimo, o ypaè jø siuntimo á Rytus ir veik-
35
Mobilizacijø reikalu, Laisvës kovotojas, 1944, Nr. 19, p. 2; Tautieèiai, Nepriklausoma Lietuva,
1943, kovo 1, p.4.
36
Á laisvæ, 1943, vasario 16; Lietuviø batalionai Rytuose, Á laisvæ, 1943, kovo 1.
37
Savisaugos daliniai, Á laisvæ, 1943, kovo 27.
202
los ten klausimu, bûdama neblogai informuota apie padëtá
batalionuose, neskelbë duomenø apie didelius batalionø
nuostolius, reiðkë viena – tokiø nuostoliø nebuvo. Apie juos
duomenø neturëjo ir sovietinio pogrindþio agentûra Lietu-
voje: jos ðaltiniai 1943 m. viduryje Maskvà informavo apie
tai, kad suþeista apie 400–500 batalionø kariø, o þuvusiuo-
sius, vietos spaudos þiniomis, esà galima suskaièiuoti „ant
pirðtø“
38
. Taèiau tai netrukdë sovietinei propagandai ið Mask-
vos skelbti visiðkai tikrovës neatitinkanèiø faktø: esà, kai su-
mobilizuoti á apsaugos batalionus ir iðsiøsti uþ Lietuvos ri-
bø lietuviai pareikalavo gràþinti juos á Lietuvà, vokieèiai ëmë
juos be jokio pasigailëjimo ðaudyti: 315 (!) lietuviø kariø bu-
vo suðaudyti Stolbcuose (Baltarusijoje) ir keletas ðimtø Kos-
topolyje (Ukrainoje)
39
.
Pogrindþio spaudos nepalankus poþiûris ir skelbia-
mi faktai apie padëtá savisaugos batalionuose vokieèiø oku-
pacinei politikai ir propagandai buvo þalingi, këlë neigiamà
Lietuvos visuomenës reakcijà dël lietuviø kariø kovos tikslø
ir aukø prasmës. Todël su pogrindþio spauda ir jo „ðnibþ-
danèia“ (þodine) propaganda aktyviai kovojo oficialioji lie-
tuviðka spauda. Ði spauda atkakliai neigë gandus apie kai
kuriø batalionø didelius nuostolius Rytuose. Laikraðtis „At-
eitis“ 1943 m. gandus apie kai kuriø batalionø „visiðkà su-
naikinimà“ vertino kaip sufabrikuotus, kirðinanèius visuo-
menæ, „piktos valios prasimanymà“, esà nëra pagrindo kal-
bëti apie „kokius ypatingus nuostolius“, ðie gandai yra sklei-
dþiami siekiant aiðkaus tikslo – ábauginti ir atbaidyti nuo ka-
rinës tarnybos rugpjûèio pabaigoje
40
. Dël platintø gandø tiks-
lø „Ateitis“ buvo visiðkai teisi. Dar labiau piktinosi „Kario“
savaitraðtis: esà tariamø nuostoliø iðpûtimas ar ðlykðti mela-
38
1943 m. liepos–rugpjûèio mën. paþyma apie faðistinius savisaugos dalinius, LYA, f. 1, b. 74, l. 1.
39
LKP(b) 1943 m. rugsëjo mën. atsiðaukimas „Lietuviai, tarnaujantieji vokieèiams“, Kovoje
prieð hitlerinæ okupacijà: Lietuvos KP(b) atsiðaukimai Didþiojo Tëvynës karo metu, Vilnius,
1948, p. 107.
40
Mûsø kariai ir mes, Ateitis, 1943, balandþio 17, p.1; A. Gailiûnas, Fronto karys mûsø
spaudos ðviesoje, Ateitis, 1943, rugpjûèio 31, p.3.
203
gystë apie visiðkai sunaikintus vienà ar kità mûsø batalio-
nus yra eilinis gandas, kurio tikrovëj saldþiai trokðta þmoni-
jos kraujo iðtroðkæ stalininiai Maskvos þmogëdros. Esà buvo
mëginama ir piktesniø gandø apie vienà mûsø daliná (7-àjá
savisaugos batalionà ? - R. Z.) paskleisti
41
.
Piktai neigdama gandus apie didelius batalionø nuos-
tolius Rytuose, oficialioji spauda pirðo okupuotos Lietuvos
visuomenei nuomonæ, jog lietuviø savanoriø kova Rytuose
su bolðevizmu yra kova dël savo tautos laisvës ir laimingos
ateities „naujojoje Europoje“, esà ðios kovos faktà neginèija-
mai árodo ir mûsø þuvusiøjø kariø aukos
42
. Taigi kova su
bolðevizmu laikyta tam tikra politine vertybe, o ðios kovos
aukos – didþiai prasmingomis. Todël faktø apie kariø þûtis
oficialioji spauda nenutylëjo, o atvirkðèiai - stengësi jas ið-
aukðtinti, iðkelti, pagerbti. Spaudoje raðyta apie Rytuose „þu-
vusiø broliø“ kapus, kuriuose ðalia vokieèio, ispano, latvio,
esto amþino poilsio atgulë toli nuo Tëvynës, nuo artimøjø
atsidûræs lietuvis karys
43
. 1943 m. pavasará, suþlugus mëgi-
nimams ásteigti SS lietuviø legionà, faktai apie lietuviø daly-
vavimà kare vokieèiø pusëje tapo ypaè aktualûs, „deficiti-
niai“, jø reikëjo net ir Vokietijos spaudai. Oficialiosios spau-
dos darbuotojams, siunèiamiems á Rytus karo koresponden-
tams buvo keliamas uþdavinys – skelbti medþiagà apie lie-
tuviø kariø kovà, didesniø ar maþesniø daliniø „bûdinges-
niø“ kautyniø, þygiø, buities, nuotykiø apraðymus, apskri-
tai kuo plaèiau pasakoti pasauliui apie mûsø kariø þygius
44
.
Suprantama, oficialioji spauda negalëjo atskleisti ir ne-
atskleidë realios padëties lietuviø savisaugos batalionuose,
jø kariø nuotaikø, nusivylimo ir nepasitenkinimo savo pa-
dëtimi, neraðë apie ðiø procesø rezultatà – gausø dezertyra-
vimà ið batalionø, nutylëjo skaudþiausius, masiðkiausius ka-
riø þûèiø atvejus ir kt. Nepaisant to, jà, visø pirma savaitraðtá
41
Stipri dvasia, Karys, 1943, geguþës 15, p. 2.
42
Mûsø aukos tautos kovoje prieð bolðevizmà, Panevëþio apygardos balsas, 1942, kovo 22.
43
Z. Gerulaitis, Lietuvis karys Rytuose, Ateitis, 1943, sausio 6, p.3.
44
Medþiaga ið mûsø kariø gyvenimo vokieèiø spaudai, Karys, 1943, geguþës 29.
204
„Karys“, galima laikyti svarbiu istorijos ðaltiniu, kuriame ga-
lima rasti nemaþai vertingos informacijos apie savisaugos ba-
talionø nuostolius ir jø kariø þûtis.
Savaitraðtyje „Karys“ ir kitoje spaudoje buvo skelbia-
mi oficialûs þuvusiø kariø sàraðai, trumpi praneðimai apie ka-
riø þûtis, uþuojautos, nekrologai ir kita informacija. Tiesa, ma-
tyt, padidëjus batalionø nuostoliams, spaudoje nuo 1944 m.
pradþios tokia informacija pradëta riboti. „Ateitis“ 1944 m. sau-
sio 25 d., o „Karys“ vasario 12 d. praneðë, kad pavieniø asme-
nø bei ástaigø uþuojautos þuvusiø kariø giminëms ir artimie-
siems nebus skelbiamos, taèiau þuvusiøjø (mirusiøjø) ðeimø
nariai, giminës, daliniø vadai ir toliau turëjo teisæ jas skelbti
45
.
Taigi „martirologinës“ informacijos oficialioje spaudoje netrû-
ko beveik iki pat vokieèiø okupacijos pabaigos.
Dël ðiø sumetimø oficialioji spauda reguliariai raðë
apie lietuviø kariø þûtis Rytuose. Antai Ðiauliuose leista „Të-
viðkë“ 1942 m. rugsëjo pabaigoje paþymëjo, kad nemaþai
„mûsø narsiø vyrø jau þuvo Rytø kovose“
46
, panaðiai popu-
liariame þurnale „Savaitë“ raðë virðila A. Gailiûnas: „Toli nuo
Tëvynës ilsisi nemaþas skaièius lietuviø kariø, paguldþiu-
siø galvas kovoje su bolðevikais. Jie palaidoti bendruose ka-
puose su vokieèiø ir kitø tautybiø þuvusiais kariais“. A. Gai-
liûnas minëjo graþiai sutvarkytus kariø kapus D. vietovëje
(matyt, Dedovièiuose, Pskovo sr. – R. Z.), þuvusiø kariø lai-
dotuves: laidojama „be aðarø, be gedulo vëliavø ir sentimen-
talumo. Atsisveikinama trimis ðûviø salvëmis. Laidotuvëse
daþniausiai dalyvauja vokieèiø karo kapelionai, bet pasku-
tiniu laiku jau yra atvykæs ir lietuviø kapelionas, kuris èia
pat kapuose uþ þuvusius atlaiko pamaldas ir dalyvauja lai-
dotuvëse. Reikia manyti, kad, karui pasibaigus, þuvusiø ka-
riø palaikai bus perkelti á Tëvynæ“
47
.
45
Kronika: Uþuojautos nuo ðiol nebus spausdinamos, Ateitis, 1944, sausio 25, p. 6; Karys,
1944, vasario 12.
46
Tëviðkë,1942, rugsëjo 25.
47
Vrð. A. Gailiûnas, Fronte þuvusiø kapai, Savaitë, 1942, spalio 31, Nr. 20, p. 389.
205
Jaunesnysis puskarininkis J. Susmaras 1943 m. raðë apie
kariø kapus prie Dniepro, Ukrainoje: „<…> prieð mane kelio-
mis eilëmis driekiasi kapø kryþiai <…> Vienoje eilëje suran-
du 3 lietuviø kariø kapus: jie þuvo 1942 m. gruodþio 21 d.“
48
Daugëjo þuvusiø kariø ir jiems pastatytø kryþiø ir Lie-
tuvos þemëje. „Karyje“ 1943 m. buvo raðoma: „Á miestelá, esan-
tá Lietuvos pasienyje, vyksta veþimø kolona <…> pagaliau
kolona priartëja prie A. miestelio, veþimai sustoja miestelio
aikðtëje, ið jø iðkeliama keletas lavonø <…> Tai naujos X.
bataliono aukos, þuvusios kovoj prieð bolðevizmà<…>“.
49 
(Matyt, èia apraðytos 2-ojo savisaugos bataliono kariø laido-
tuvës Adutiðkio miestelyje. – R. Z.)
Lietuviø savisaugos batalionø kariai kovojo, deja, dël
svetimø interesø Rusijos platybëse – nuo Azovo jûros pie-
tuose iki Ilmenio eþero ðiaurëje. Visur, kur jie kovojo, buvo
ir þuvusiøjø. Lietuvos baþnyèiose pagerbiant þuvusiuosius
vykdavo iðkilmingos pamaldos. Vienos ið tokiø pamaldø uþ
Vilniaus apygardos batalionø þuvusius karius 1943 m. liepà
ávyko Vilniaus katedroje
50
.
Oficialioji spauda taip pat nuolat raðë apie suþeistus
lietuvius karius, këlë jø ðeimø rûpybos, socialinës ir morali-
nës globos klausimus. Raðyta apie Rytuose suþeistø lietuviø
kariø gydymà Kauno, Panevëþio, Ðiauliø, Vilniaus, Rygos ka-
ro ligoninëse. 1942 m. pabaigoje Kauno karo ligoninëje buvo
„daug Rytø fronto kovotojø“, tarp jø nemaþai ir „mûsø tautie-
èiø“. 1943 m. geguþës pradþioje sveikstanèiøjø kariø kuopoje
(á jà buvo surenkami kariai ið ávairiø karo ligoniniø; kuopos
vadas kpt. /D./ Meiþys) buvo apie 90 lietuviø kariø. 1943 m.
rugpjûèio pabaigoje Kauno klinikose gydësi apie 70 suþeistø
lietuviø kariø
51
. 1944 m. vasario mën. Vilniaus karo ligoninë-
se buvo gydoma apie 200 kariø (tarp jø apie 90 vokieèiø)
52
.
48
Jul. Susmaras, Kariø kapai prie Dniepro, Karys, 1943, liepos 3.
49
K. Karpavièius, Lietuvos þemë puoðiasi kryþiais, Karys, 1943, birþelio 5.
50
Karys, 1943, liepos 17.
51
Á laisvæ: Kauno dienraðtis, 1942, vasario 18; gruodþio 12; Tëviðkë (Ðiauliai), 1942, vasario
20; vasario 27; kovo 6; balandþio 3; Ateitis, 1943, sausio 8; rugpjûèio 30; Panevëþio apygardos
balsas, 1943, rugpjûèio 28.
52
Suþeistieji kariai graþiai pagerbti, Naujoji Lietuva, 1944, vasario 23.
206
Oficialiosios spaudos duomenys daugmaþ atitinka ar-
chyviniø ðaltiniø apie suþeistuosius pateiktus duomenis. Iki
1943 m. lapkrièio 16 d. Vilniaus karo ligoninëse ið viso buvo
gydomi 153 suþeisti lietuviai kariai, tarnaujantys vermach-
te
53
. Iki 1944 m. pavasario Vilniaus Èiurlionio g. buvusioje
karo ligoninëje buvo gydomi beveik vien tik vokieèiai. Vil-
niaus kraðte iðsiplëtus partizanø kovai, lietuviø kariø ir po-
licininkø skaièius ëmë didëti. Balandþio pradþioje ðioje ligo-
ninëje gydësi apie 100 suþeistø lietuviø
54
.
1943 m. spaudoje buvo paminëtos 1941–1942 m. ið Lie-
tuvos á Rytus iðsiøstø batalionø veiklos metinës. 1943 m. pa-
vasará minëta 13-ojo savisaugos bataliono vienø metø kovø
Rytuose (Ðiaurës fronte) sukaktis. „Visas mûsø nueitas Rytø
lygumomis kelias nulaistytas lietuvio kario krauju, sudrë-
kintas jo prakaitu <…> Tie kaimai, tie kolchozai niekuomet
neiðdils ið mûsø atminties, nes jie visi buvo paimti per kovà,
aplaistyti mûsø paèiø krauju“, – raðyta „Karyje“
55
.
Vienø metø „jubiliejø“ Rytuose minëjo ir 7-asis savi-
saugos batalionas, iðsiøstas á Ukrainà 1942 m. pavasará, vë-
liau atsidûræs Voroneþo placdarme, tarp Voroneþo ir Staling-
rado, 1943 m. pradþioje sugràþintas á Lietuvà. Oficialioji spau-
da ðia proga neigë, kad batalionas patyrë daug nuostoliø. Vir-
ðila A. Ivanauskas 1943 m. birþelá raðë: „<…>lygiai prieð me-
tus buvome visi, o ðiandien jau kai kuriø draugø mûsø tarpe
nebëra. Vieni gráþo atgal Lietuvon, o kiti liko amþinai ilsëtis
Ukrainos þemëj, atþymëti kukliais, pilkais lietuviðkais kry-
þeliais. Nors, tiesa, mûsø bataliono þuvusiø ar mirusiø skai-
èius maþas, tik apie 10 (o pikti gandai Lietuvoje savo laiku
buvo paskelbæ, kad þuvæs beveik visas mûsø batalionas)“
56
.
53
Suþeistø Vermachto daliniø lietuviø kariø skaièius Vilniaus karo ligoninëse (Vermachto
komendantûros 1943 m. lapkrièio 17 d. sàraðas), Lietuvos centrinis valstybës archyvas (LCVA),
f. R-978, ap. 2, b. 14, l. 63.
54
Nepamirðkime mûsø kariø ðiose Velykose, Naujoji Lietuva, 1944, balandþio 8.
55
Psk. J. M-tis, 13 bataliono sukaktis: vieneri metais Rytuose, Karys, 1943, balandþio 10.
Ádomu paþymëti, kad minint ðio bataliono veiklos metines spaudoje stambiu ðriftu buvo
nurodytas jo numeris. Neaiðku, kas lëmë toká „atvirumà“ – karo cenzûros neapsiþiûrëjimas,
bataliono „nuopelnai“ , SS lietuviø legiono steigimo 1943 m. nesëkmë ar kitos prieþastys.
56
A. Ivanauskas, Paminëjome savo metines Rytuose, Karys, 1943, birþelio 26.
207
Tø paèiø metø liepos mën. „Karyje“ skelbtas tæstinis
leitenanto [Kazio?] Treèioko straipsnis „Praëjusios þiemos
kautynëse“. Nors bataliono numeris, vietovës, kariø pavar-
dës neminimos, remiantis daugeliu faktø galima tvirtinti, kad
straipsnyje raðyta apie 7-ojo bataliono kovos kelià ir batalio-
no verþimàsi ið Ostrogoþsko apylinkëse grësusios apsupties
á pietus nuo Voroneþo. Ðia publikacija, kurioje raðyta apie
keliø apsupties þiedø (kartu su vokieèiø ir vengrø daliniais)
pralauþimà, pradëtas kurti iki ðiol istoriografijoje „gyvas“ mi-
tas apie tariamà bataliono patekimà su feldmarðalo F. Pau-
liaus grupuote á apsuptá prie Stalingrado. (Ið tikrøjø batalio-
nas á Stalingrado katilà nebuvo patekæs, jis kartu su vengrø ir
vokieèiø daliniais iðsiverþë ið grësusios apsupties.) Nors ið
detalaus iðsiverþimo apraðymo atrodytø, kad batalionas tu-
rëjo patirti nemaþai nuostoliø, minimi tik 2 sunkiai suþeisti
lietuviai kariai ir nesunkiai suþeistas puskarininkis, batalio-
no nuostoliai buvo „gana menki“
57
. Apskritai iðskirtinis ofi-
cialiosios spaudos dëmesys 7-ojo bataliono trumpam kovi-
nës veiklos epizodui 1943 m. sausá Voroneþo srityje rodo,
koks „deficitas“ lietuviø savisaugos batalionø veikloje buvo
tokie faktai ir kad pasigirti nebuvo kuo.
1943 m. oficialioji spauda, apibendrindama lietuviø
savisaugos batalionø kariø nuostolius, patirtus kovoje su
„bolðevizmu“ per dvejus metus (1941–1942), pagrástai darë
iðvadà, kad jie yra palyginti menki, juos kartkartëmis sten-
giasi iðpûsti tik „pikta prieðo propaganda“
58
. (Oficialioji spau-
da prieðu laikë ir nacionalinæ pogrindþio spaudà.) Vëlesni
batalionø nuostoliai oficialiojoje spaudoje liko neapibendrinti.
Taèiau apskritai oficialiosios ir pogrindþio spaudos
polemikoje su batalionø nuostoliais, lietuviø kariø þûtimis
susijæ klausimai nuðviesti gerokai realiau negu kai kuriuose
minëtuose ðiuolaikiniø autoriø darbuose. Vokieèiø okupa-
cijos metais propagandinëje idëjinëje kovoje, polemizuojant
batalionø nuostoliø, jø kariø þûèiø klausimais, vertinant ávai-
57
Ltn. Treèiokas, Praëjusios þiemos kautynëse, Karys, 1943, liepos 10; liepos 17; liepos 24.
58
Konferencija ir mûsø vyrai Rytuose, Ateitis, 1943, balandþio 18; Karys, 1943, balandþio 24.
208
rias kitas jø netektis, nebuvo perþengta visiðko nesiskaitymo
su realiais istoriniais faktais riba.
Batalionø kariø nuostolius lëmæ bendrieji veiksniai
Pasiremiant vokieèiø okupacijos metø spauda, kaip
svarbiu ðaltiniu ir iðeities taðku, vertinant lietuviø savisau-
gos batalionø kariø nuostolius, galima daryti prielaidà, kad
jie bent iki 1944 m. pavasario ið tikrøjø buvo palyginti nedi-
deli. Pagrindþiant tokià prielaidà reikëtø bent ðiek tiek pasi-
aiðkinti jos svarbesnes bendràsias prieþastis, ávairaus pobû-
dþio veiksnius ir aplinkybes.
Frontui greitai nutolus á Rytus, okupuota Lietuva tapo
„giliu“ ir ramiu vokieèiø kariuomenës uþnugariu. Kraðto sau-
gumui uþtikrinti ir tvarkai palaikyti uþteko lietuviø vieðosios
policijos pajëgø. Todël dauguma 1941–1942 m. suformuotø sa-
visaugos batalionø buvo iðsiøsti uþ Lietuvos ribø. Batalionø
iðsiuntimas á Rytus, á kariniu poþiûriu pavojingus regionus,
apskritai buvo viena svarbiausiø bendrøjø aplinkybiø, lëmu-
siø jø nuostolius.
Batalionø nuostolius Rytuose lëmë jø paskirtis ir funk-
cijos, kurios buvo ávairios ir neretai keitësi: tai priklausë nuo
bendrosios karinës padëties ir padëties batalionø dislokacijos
vietose, okupantø tikslø ir poreikiø. Taèiau esminë, svarbiau-
sia, aplinkybë buvo ta, kad batalionai buvo ne fronte, o uþnu-
garyje veikusios karinës formuotës, vykdþiusios daugiausia
pagalbines, aptarnavimo, policijos uþduotis, joms buvo ski-
riamos pirmiausia sargybø, apsaugos (komunikacijø, ypaè ge-
leþinkeliø, ávairiø kariniø ir ûkiniø objektø, karo belaisviø sto-
vyklø ir kt.) funkcijos. Tik pradëjus komplikuotis padëèiai
Rytuose, kraðtutiniais atvejais lietuviø savisaugos batalionai
pradëti naudoti ne tik sargybø tarnybai, bet ir kovai su parti-
zanais, uþduotims pafrontëje ar net ir paèiame fronte vykdyti.
Taèiau net ir lietuviø „fronto“ batalionai vykdë ið es-
mës pagalbines, prieðakiniø fronto daliniø aptarnavimo, jø ap-
saugos funkcijas. Fronto linija Rytuose tæsësi kelis tûkstanèius
209
kilometrø ir, aiðku, kai kuriuose ruoþuose iðtiso fronto nebu-
vo, tokiose vietose susidarë palankios sàlygos ið sovietinio á
vokieèiø uþnugará skverbtis partizanø bûriams ir grupëms (pri-
reikus ir gráþti atgal). Vokieèiø armijø fronto juosta á gilumà
nebuvo platesnë nei 10 km. Uþ prieðakiniø daliø buvo iðsidës-
tæ jø ðtabai ir uþnugario daliniai, didesniø junginiø ðtabai, da-
liniai, iðvykstantys ið fronto poilsio, armijø rezervas. Toliau
nuo fronto linijos, iðskyrus didesnius miestus, kariniø daliniø
beveik nebuvo. Tik iðilgai link fronto ëjusiø geleþinkeliø ir plen-
tø buvo dislokuotos rezervo ir apsaugos dalys. Toliau kaip
30–50 km nuo magistraliniø keliø kariniø daliniø taip pat be-
veik nebuvo
59
. Kontroliuoti milþiniðkas okupuotas teritorijas
Rytuose vokieèiai paprasèiausiai neturëjo jëgø, susidarë pa-
lankios sàlygos partizaninei veiklai.
Taigi buvimas fronte nebûtinai reiðkë kovà prieðaki-
nëse linijose. Lietuviø savisaugos „fronto“ batalionø veiklos
pobûdis matyti ið vokieèiø Ðiaurës fronte nuo 1941 m. pabai-
gos veikusio 5-ojo savisaugos bataliono konkreèios veiklos.
Ðio bataliono 1-oji kuopa saugojo Ilmenio eþero vakarinæ pa-
krantæ. Nors ja ëjo vokieèiø kariuomenës prieðakinës linijos,
sovietø daliniai stovëjo kitoje eþero pusëje (uþ 30 km). 1942
m. þiemà Raudonajai armijai pradëjus puolamàjà Demjans-
ko operacijà, ðios kuopos dalis pateko á apsuptá, joje bûdami
jos kariai saugojo Chmelio kaimà, taèiau ðio kaimo sovietai
në karto nemëgino pulti. Bataliono 2-oji kuopa 1941–1942 m.
þiemà saugojo Loknios–Cholmo kelio ruoþà, dalyvavo kau-
tynëse su puolanèia Raudonàja armija ir sovietiniais partiza-
nais, vëliau saugojo kaimà prie Lovatës. 3-ioji kuopa visà þie-
mà ramiai praleido saugodama sandëlius ir kitus karinius
objektus Lugos apylinkëse. Tokios bataliono padaliniø funk-
cijos lëmë ir atitinkamus jø nuostolius, smarkiau nukentëjo
tik 2-oji kuopa. Nuo 1942 m. vasaros iki 1944 m. pradþios 5-
asis batalionas saugojo geleþinkelio linijas
60
.
59
À. Ïîïîâ, ÍÊÂÄ è ïàðòèçàíñêîå äâèæåíèå, Ìîñêâà, 2003, ñ. 70.
60
A. Bubnys, Penktasis lietuviø policijos batalionas, p. 45–46.
210
Apskritai lietuviø savisaugos batalionø nuostolius Ry-
tuose daugiausia lëmë kova su sovietiniais partizanais. Taèiau
partizanø veiklos 1941–1942 m. kaip batalionø nuostoliø veiks-
nio nereikëtø pervertinti ir sureikðminti. Sovietø partizaninis
karas dël daugelio aplinkybiø toli graþu ne ið karto tapo masi-
nis („visaliaudinis“), organizuotas, kariniu poþiûriu efektyvus
ir kt. Sovietinë vadovybë nuo 3-iojo deðimtmeèio pabaigos bu-
vo atsisakiusi partizaninio karo idëjos, kariniu poþiûriu su-
stiprëjusios SSRS karinë doktrina skelbë, jog, kilus karui, jo
veiksmai vyks prieðo teritorijoje, siûlymai rengtis partizani-
niam karui, sovietiniu þargonu kalbant, buvo vertinami kaip
„silpnadvasiðkumo“ reiðkiniai, partizanø „kadrai“ buvo su-
naikinti per 1937–1938 m. stalinines represijas ir kt. Naujau-
sioje rusø istoriografijoje daroma iðvada, kad 1941–1942 m. so-
vietiniai partizanai okupuotose SSRS teritorijose nedarë esmi-
nio poveikio karo veiksmø eigai, nekëlë didelio pavojaus ir
netrukdë vokieèiø karo maðinai skverbtis á SSRS gilumà. Par-
tizaninis judëjimas ëmë stiprëti tik nuo 1942 m. vidurio
61
.
Paþymëtina, kad pirmøjø lietuviø savisaugos batalio-
nø, pasiøstø 1941 m. á Baltarusijà, svarbiausias uþdavinys bu-
vo ne kovoti su partizanais, o valyti teritorijà nuo uþsilikusiø
Raudonosios armijos likuèiø ir vokieèiams prieðiðkø „elemen-
tø“, konvojuoti sovietø karo belaisviø grupes á karo belaisviø
stovyklas, jas saugoti, eiti sargybà prie ávairiø kitø kariniø bei
ûkiniø objektø ir kt. Ðios funkcijos nekëlë didesnio pavojaus
batalionø kariams ir nepareikalavo didesniø jø aukø.
Vis dëlto sovietiniø partizanø karas vokieèiø okupuo-
tose teritorijose Rytuose plëtojosi ir stiprëjo, ávairûs uþnuga-
rio apsaugos uþdaviniai ilgainiui tapo pavojingi, reikalau-
jantys aukø. Batalionai buvo siunèiami á aktyviausios parti-
zanø veiklos regionus, sovietiniai partizanai, nepaisydami
nuostoliø ir pasekmiø vietos gyventojams, siekë vykdyti di-
versijas susisiekimo linijose, ypaè geleþinkeliuose, puldinë-
ti vokieèiams gyvybiðkai svarbius karinius ir ûkinius objek-
tus – degalø, ginklø, ðaudmenø, maisto sandëlius ir kt.
61
Â. È. Áîÿðñêèé, Ïàðòèçàíû è àðìèÿ: Èñòîðèÿ óòåðÿííûõ âîçìîæíîñòåé, Ìèíñê,
2003, c. 87, 91 ir kt.
211
Savisaugos batalionø viena svarbiausiø veiklos srièiø
Rytuose buvo geleþinkeliø apsauga nuo juos masiðkai
puldinëjusiø sovietiniø partizanø
212
Galbût lietuviø savisaugos dalinio karys (apie tai galima
spræsti ið lietuviðkos kokardos kepurëje)
1943 m. þiemà Rytuose
213
Okupuotoje SSRS teritorijoje stiprëjant partizaniniam karui
nuo partizanø antpuoliø teko saugoti derliø ir já nuimti
suvarytus gyventojus
Apskritai batalionø kovoje su partizanais galima iðskirti
du svarbesnius laikotarpius: 1) 1941–1943 m. vidurys, kai Vo-
kietija kariniu poþiûriu dominavo, puolë visu frontu, partiza-
ninis karas dar nebuvo iðsiplëtæs, savisaugos batalionai daly-
vavo didelio masto ir intensyviuose puolamuosiuose veiks-
muose ir operacijose valant miðkus ir gyvenamàsias vietoves
nuo prieðiðkø elementø, juos persekiojant ir naikinant; 2) lai-
kotarpis nuo 1943 m. vidurio, kai Vokietija negráþtamai prara-
do karinæ strateginæ iniciatyvà, sovietiniø partizanø veikla la-
bai iðsiplëtë, vokieèiams vis labiau ëmë trûkti pajëgø kovai su
jais, lietuviø savisaugos batalionai, iðblaðkyti atskirais smul-
kiais padaliniais (kuopomis, puskuopëmis, bûriais, skyriais)
átvirtintuose atsparos punktuose daugiausia tik gynësi, sau-
gojo svarbiausias komunikacijas ir karinius objektus.
214
Vienas þymiausiø sovietiniø partizanø vadø Baltaru-
sijoje F. Markovas 1943 m. apie okupantø vokieèiø kovos su
partizanais taktikà raðë, jog prieðo pajëgos Vileikos srityje ir
Lietuvoje (matyt, jis turëjo omenyje Rytø Lietuvà – R. Z.) yra
didelës: Pastovyje – apie 2 tûkst. vokieèiø ir policininkø, Vi-
leikoje – 800, visuose rajonø centruose – po 100–120 vokie-
èiø, policininkø ir lietuviø. Be to, veikia vokieèiø ir policijos
pajëgø smulkiø atsparos punktø specialus tinklas. Visos ðios
águlos gerai átvirtintos (dzotai, apkasai, mûriniai namai, spyg-
liuotø vielø uþtvaros) ir ginkluotos. Águloms ásakyta nesëdë-
ti, visomis pajëgomis iðvykti á savo veiklos zonas, organizuoti
pasalas partizanams jø judëjimo vietose, paruoðø grupëms
kaimuose, apskritai gaudyti nedideles partizanø grupes ar-
ba apsupti dideles jø pajëgas
62
.
Panaðiai apie kovos taktikà su partizanais Rytuose tuo
paèiu metu raðyta ir „Karyje“: „Mûsø bataliono atskirai sto-
vinèios kuopos vykdë ávairius kautyniø uþdavinius: valë di-
dþiulius spygliuoèiø miðkus nuo uþfrontës ginkluotø gau-
jø, krëtë átartinus kolchozus, lydëjo á surinkimo punktus ja-
vø ir galvijø transportus ir N. geleþinkelio ruoþe vykdë pa-
salas prieð bolðevikø banditus, kurie kartais mëgindavo ið-
sprogdinti geleþinkelio bëgius, uþpuldinëdavo karinius eðe-
lonus ir ávairiausiais bûdais stengësi sutrukdyti normalø tie-
kimà frontui“
63
.
Netiesiogiai batalionø nuostolius ið dalies lëmë dau-
gelis jau minëtø bendrøjø politiniø, psichologiniø, materia-
liniø su jø padëtimi susijusiø aplinkybiø: Vokietijos reicho
negatyvi politika Lietuvos suverenumo klausimu, okupuo-
tos Lietuvos visuomenës neigiamas nusistatymas prieð bata-
62
K. Voroðilovo brigados komisaro F. Markovo 1943 m. vasario 24 d. praneðimas Baltarusijos
KP(b) CK sekretoriui P. Kalininui apie partizanø veiklà Vileikos srityje // Âñåíàðîäíîå
ïàðòèçàíñêîå äâèæåíèå â Áåëîðóññèè â ãîäû Âåëèêîé Îòå÷åñòâåííîé âîéíû:
äîêóìåíòû è ìàòåðèàëû â òðëõ òîìàõ, êíèãà ïåðâàÿ (íîÿáðü 1942 ã.- èþíü 1943
ã.), Ìèíñê,1973, ñ. 180.
63
Psk. J. Mikðtas, Naikiname desantininkø organizuojamas banditø gaujas, Karys, 1943,
balandþio 17.
215
lionus, lietuviø antinacinio pogrindþio átaka, jo demoralizuo-
jamasis vaidmuo, batalionø kariø jausta vokieèiø jiems tai-
kyta diskriminavimo politika, neaiðkus batalionø statusas,
aiðkiø kovos tikslø, motyvø neturëjimas ir kitos prieþastys
menkino lietuviø kariø kovingumà, norà kariauti ir lieti krau-
jà uþ Vokietijos interesus. Kita vertus, vokieèiai nepasitikë-
jo (ir èia beveik nebuvo iðimèiø) politiðkai nepatikimais, men-
kai kariauti apmokytais ir aprûpintais lietuviø batalionais,
neskyrë jiems sudëtingesniø (kartu ir pavojingesniø) uþduo-
èiø. Visa tai maþino batalionø kariø nuostolius.
Savaime suprantama, batalionø, iðblaðkytø didþiulëje
nuo Ilmenio eþero ðiaurëje iki Azovo jûros pietuose plytinèio-
je SSRS teritorijoje, padëtis ir veikla turëjo specifiniø bruoþø,
kovos intensyvumas, kartu ir patirtø nuostoliø mastai skyrësi.
Rytuose veikusiø savisaugos batalionø
nuostoliai
Vokietijos Rytø frontas buvo suskirstytas á tris didþiu-
lius barus: Ðiaurës, Centro (viduriná) ir Pietø frontus. Suformuo-
ti lietuviø savisaugos batalionai buvo siunèiami á visus ðiuos
fronto barus – Pskovo, Novgorodo sritis (Ðiaurës fronto armijø
uþnugará), Baltarusijà (Centro fronto armijø uþnugará), Ukrainà
ir Rusijos pietines sritis (Pietø fronto armijø uþnugará).
Batalionø nuostoliai Baltarusijoje. Pirmieji lietuviø
savisaugos batalionai, iðsiøsti uþ Lietuvos ribø, iðvyko á Bal-
tarusijà. 1941 m. vasarà ten jau buvo iðsiøsti 15-asis, spalio
pradþioje – 2 (12)-asis, lapkrièio mën. – 3-iasis batalionai. Vë-
liau, 1942–1944 m., Baltarusijoje (ið dalies ir Rytø Lietuvoje
bei Latvijoje, Pskovo sr., Rusijoje) veikë 2-asis (Vilniaus apy-
gardos), 251-asis, 253–255-asis, 257-asis batalionai ir kitø ba-
talionø atskiri padaliniai, 1944 m. birþelá – ir 13-asis batalio-
nas (Pskovo srityje). Nereikia pamirðti, kad 1942 m. balandá
prie Lietuvos generalinës srities buvo prijungtos Aðmenos,
Svyriø apskritys, prie naujos Eiðiðkiø apskrities priskirti kai
kurie baltarusiðki valsèiai (ið viso apie 4 tûkst. kv. km, 200
216
tûkst. gyventojø), ðiose teritorijose lietuviðkos savivaldos ad-
ministracija, lietuviø policija ir savisaugos batalionai veikë
kaip Lietuvos teritorijoje. Plk. ltn. A. Ðpokevièius raðë, kad
savisaugos batalionø Vilniaus apygardai buvo keltas uþda-
vinys – ásitvirtinti Rusijos ir Lietuvos 1920 m. sutartimi
Lietuvai priskirtoje teritorijoje, „daryti viskà“, kad Lietuvai
priklausytø Pinø (Pinsko) balø ir tarp Pastovio ir Mogiliovo
esantys kreidos laukai
64
.
Dël toli siekianèiø kai kuriø Lietuvos kariðkiø ir poli-
tikos veikëjø, dalies visuomenës puoselëtø vilèiø iðplësti Lie-
tuvos teritorijà á Rytus ir siekiø joje „ásitvirtinti“ buvo leng-
viau (nesukëlë prieðiðkos visuomenës reakcijos) iðsiøsti sa-
visaugos batalionus á Baltarusijà, tai turëjo átakos batalionø
kariø kovos motyvacijai, kartu ir jø aukø prasmei pateisinti.
1942 m. oficialiojoje spaudoje su nemaþu patosu pra-
dëta raðyti apie lietuviø savisaugos batalionø veiklà Ry-
tuose, visø pirma Baltarusijoje (Gudijoje). Ið 1942 m. rude-
ná „Karyje“ apie vieno lietuviø savisaugos bataliono veik-
là Baltarusijoje (ið pateiktø pasiþymëjusiø kariø pavardþiø
aiðku, jog tai buvo 3-iasis batalionas (vadas kpt. Pr. Amb-
raziûnas, vëliau kpt. J. Aleksa) raðyta: batalionas sunkio-
mis karo meto sàlygomis nuþygiuodavo per dienà 35–45
km pelkëtais Gudijos keliais ir klastingais miðkais, vien
tik pësèiomis nuëjo per 2 tûkst. km, ávykdë daugiau kaip
180 kautyniø uþdaviniø
65
. Ið pateiktø duomenø galima da-
ryti iðvadà, jog 3-iasis ir kiti batalionai intensyviai ir sëk-
mingai „valë“ Baltarusijos miðkus ir vietoves, ið pradþiø
retai susidurdami su prieðu ir be didesniø aukø. Antai 1942
m. balandþio 20 d. kautynëse su partizanais þuvæs 3-iojo
bataliono karys J. Navikas buvo tik antroji ðio bataliono
auka Baltarusijoje
66
.
64
Plk. ltn. A. Ðpokevièius, Lietuvos jaunimas kovose prieð okupantus, p. 18.
65
Padëka kautynëse pasiþymëjusiems mûsø vyrams, Karys, 1942, spalio 17.
66
Palaidotas Rytuose þuvæs eil. Julius Navikas, Karys, 1942, geguþës 16.
217
Ir vis dëlto 3-iasis lietuviø savisaugos batalionas ko-
voje su sustiprëjusiais sovietiniais partizanais Baltarusijoje
patyrë vienà pirmøjø masinës kariø þûties atvejø.
1942 m. geguþës 9 d. á sovietiniø partizanø pasalà Ko-
pylio (Minsko sr.) apylinkëse pateko ðio bataliono 1-osios kuo-
pos 3-iasis bûrys. 3-iojo bataliono karys V. Dalinkevièius pri-
simena, kad tà dienà 30-ies kariø bûrys iðvyko á Kopylá pa-
rengti batalionui patalpas. Nuvykus ten, buvo gautas prane-
ðimas, kad á vienà kaimà iðëjo ir negráþo 9 rusai policininkai
ir 2 vokieèiai. Bûrys ir 2 vokieèiai, iðsiøsti ieðkoti dingusiø-
jø, papuolë á partizanø pasalà: á bûrá staiga pasipylë kulkø
kruða, kariai, neturëdami jokios priedangos, krito ant þemës.
Vieni daugiau nebepakilo, kiti bandë aklai atsiðaudyti, ne-
matydami, kur slepiasi prieðas. Tik kiek vëliau pastebëtas
medyje ásitaisæs partizanø kulkosvaidininkas. Ðioje pasaloje
ið viso þuvo 17 lietuviø kariø. Atvykus pastiprinimui ið bata-
liono 1-osios kuopos, bûrio likuèiai atsitraukë
67
.
Ði pasala ir jos tragiðki rezultatai uþfiksuoti ir so-
vietiniø partizanø ðaltiniuose. Ið K. Voroðilovo brigados
Nr. 300 istorijos matyti, kad 1942 m. geguþës 9 d. prie Ðeð-
takø kaimo (5 km á vakarus nuo Kopylio) ðios brigados 27
Kotovskio bûrio ir dar dviejø bûriø partizanai, ginkluoti
ðautuvais ir automatais, pasaloje sunaikino 12 vokieèiø. Á
mûðio vietà padëti vokieèiams ið Slucko atvyko „3-iasis
lietuviø baudëjø“ batalionas. Iðskleistàja rikiuote, trimis
kolonomis baudëjai puolë sovietinius partizanus. Ðie pri-
sileido baudëjus iki 25 m atstumu ir ið visø ginklø palei-
do ugná. „Lietuviø baudëjø“ pirmoji kolona buvo nuðluo-
ta, vëliau partizanai atakavo 2-àjà ir 3-iàjà kolonas. „Bau-
dëjai“ pabëgo, palikæ mûðio lauke daugiau kaip 60 þuvu-
siøjø. Partizanai nuostoliø neturëjo, iðskyrus suþeistà bû-
rio vadà, surinkæ trofëjus, jie pakeitë dislokacijos vietà. Esà
þinia apie pirmàjà partizanø pergalæ plaèiai pasklido ap-
linkiniuose rajonuose, nuo jos prasidëjusi ðlovinga Kopy-
67
A. Martinionis, Rytø fronte – atkaklûs mûðiai, p. 35.
218
lio kraðto partizanø veikla, kurià vëliau praturtino naujos
pergalës. Kotovskio bûrys pradëjo masiðkai augti
68
.
Pasala, á kurià papuolë 3-iojo savisaugos bataliono
bûrys, apraðyta su sovietiniø partizanø dokumentams bû-
dingu patosu, apraðyme esama iðkraipymø bei pervertinti
kovos rezultatai, taèiau ið tikrøjø tai buvo pirmoji didelë
sovietiniø Baltarusijos partizanø surengta karinë akcija ir
vienas pirmøjø jø laimëjimø kovojant ne tik su „lietuviø
baudëjais“, bet apskritai su vokieèiø antipartizaninëmis pa-
jëgomis. Jà galima laikyti viena skaudþiausiø kovoje su par-
tizanais lietuviø savisaugos batalionø patirtø netekèiø ne
tik 1942 m., bet ir per visà naciø okupacijos laikotarpá.
Ðios masinës 3-iojo bataliono kariø þûties faktà savo pa-
rodymuose KGB po karo minëjo ir bataliono vadas kpt. Pr.
Ambraziûnas. Jis nurodë, kad papuolusiam á pasalà 27–28 vy-
rø bûriui vadovavo j. ltn. [Povilas] Ðepetys, per susiðaudymà
þuvo apie 20 vyrø. Ðá ávyká savo knygoje minëjo ir Z. Ignonis
69
.
3-iojo bataliono masinës kariø þûties faktas buvo nu-
tylëtas oficialiojoje lietuviðkoje spaudoje. Þuvusiø kariø pa-
vardes paminëjo tik Ðiauliuose leista „Tëviðkë“. Ðiame laik-
raðtyje 1942 m. birþelio 12 d. paskelbtas „vieno Vilniaus apy-
gardos bataliono, esanèio Rytuose“, þuvusiø kariø sàraðas.
Jame ið viso iðvardytos 19 þuvusiø kariø pavardës, taèiau
nurodytos tik 2 atskirai þuvusiø kariø þûties datos. Kitø 17
þuvusiø kariø þûties datø nëra, matyt, taip siekta „uþmas-
kuoti“ jø masinës þûties faktà. Taèiau visi jie 1942 m. gegu-
þës 9 d. þuvo sovietiniø partizanø surengtoje pasaloje Ko-
pylio apylinkëse (þr. priedà).
68
Âñeíàðîäíîå ïàðòèçàíñêîå äâèæåíèå â Áåëîðóññèè â ãîäû Âåëèêîé Îòå÷åñòâåííîé
âîéíû (èþíü 1941–èþëü 1944): Äîêóìåíòû è ìàòåðèàëû â òðëõ òîìàõ, ò. 1, Ìèíñê,
1967, ñ. 590.
69
Pr. Ambraziûno 1950 m. spalio 30 d. parodymai, LYA, f. 3377, ap. 55., b. 54, l. 165; Z.
Ignonis, Praeitis kalba…, p. 57.
219
Tokius praneðimus apie batalionø kariø þûtis gaudavo
þuvusiøjø tëvai, giminës ir artimieji. Praneðimø tekstas
nebuvo vienodas, ávairavo
70
Birþø Kalëdø senelis mûsø bunkeriuose, Naujosios Birþø þinios, 1944, sausio 22, p. 2 (Birþø
apskritis globojo batalionà. – R. Z.); M. Adomaièio 1944 m. rugpjûèio 23 d. parodymai, LYA,
f. 3377, ap. 55, b. 54, l. 139–144.
71
Z. Ignonis, Praeitis kalba, p. 75.
Ið 3-iojo bataliono kariø parodymø KGB matyti, kad
ðis batalionas Baltarusijos teritorijoje veikë beveik visà vo-
kieèiø okupacijos laikotarpá. Batalionas, „maþais dalinëliais
plaèiai iðsisklaidæs Baltgudijos þemës erdvëje“, veikë Mins-
ko, Molodeèno, Voloþino, Starobino, Luþkø, Vileikos, Lydos
apylinkëse, saugojo ávairius karinius ir ûkinius objektus, ko-
vojo su sovietiniais partizanais
70
, be abejo, patirdamas nuos-
toliø. Karo kapelionas Z. Ignonis (Ignatavièius), aplankæs 3-
iàjá batalionà, paþymëjo, kad „vyrø moralë maþai dþiuginan-
ti“, vadai viskam abejingi, nesirûpina savo vyrø elgesiu
71
.
220
1942 m. geguþës 9 d. sovietiniø partizanø pasaloje þuvusiø
3-iojo bataliono kariø laidotuvës Kopilyje, Baltarusijoje
Neabejotina, jog panaðiø masiniø þûèiø atvejø patyrë
ir kiti Baltarusijoje veikæ batalionai. Remiantis Baltarusijos
vokieèiø saugumo policijos ir SD 1942 m. birþelio 26 d. pra-
neðimu, matyt, þydø þudyniø akcijai vykdyti Baranovièiuo-
se buvo sudaryta speciali komanda. Jà sudarë 8 vokieèiø SS
karininkai, 2 Naugarduko gebietskomisariato pareigûnai, þan-
darmerijos leitenantas ir vachmistras, 15 lietuviø ir rusø po-
licininkø. Birþelio 9 d. komanda atvyko á Nalibokus (á ðiauræ
nuo Stolbcø). Visa komanda, iðskyrus 1 SS karininkà, 4 vertë-
jus ir vairuotojà, sunaikinta pasaloje, apðaudþius jà ið kul-
kosvaidþiø. Sovietiniø partizanø ðaltinio duomenimis, tà die-
nà prie Nalibokø po 2 val. trukusio mûðio sunaikintas viena-
me kaime þydus ðaudæs baudëjø bûrys, tarp þuvusiøjø buvo
ir 10 lietuviø
72
. (Þinomos 6 þuvusiø l942 m. birþelio 9 d. prie
Nalibokø lietuviø pavardës (galbût jø tiek ir buvo), bet ne-
aiðku, kokiam batalionui jie priklausë.)
72
Âñåíàðîíîå ïàðòèçàíñêîå äâèæåíèå â Áåëîðóññèè â ãîäû Âåëèêîé Îòå÷åñòâåííîé
âîéíû, ò.1, ñ. 376, 213.
221
1941 m. spalio pradþioje á Baltarusijà atvykæs 12-asis
savisaugos batalionas turëjo uþduotá iðvalyti nuo Raudono-
sios armijos likuèiø ir sovietiniø partizanø Minsko, Boriso-
vo, Slucko sritis. 1941 m. rudená ðis batalionas, buvæs tiesio-
ginëje vokieèiø 11-ojo rezervinës policijos bataliono vado F.
Lechthalerio þinioje, dalyvavo masinëse þydø þudynëse ir
ðaudant sovietinius karo belaisvius, vëliau vykdë sargybø
tarnybà Ðacke, Uzdoje, Kopilyje, Minske ir kitur, kovojo su
sovietiniais partizanais, turëjo nuostoliø. Z. Ignonis savo at-
siminimø knygoje teigia, kad batalione, kuriame tarnavo ltn.
Plungë, viename susidûrime su bolðevikais þuvo 15 lietuviø
kariø (Jonas Plungë tarnavo 12-ajame batalione, taigi pana-
ðu, kad þuvusieji priklausë ðiam batalionui. – R. Z.). Z. Igno-
nis taip pat raðo, kad prie Papernicos buvo sunaikintas visas
sargybø postas – þuvo 14 lietuviø kariø, jo teigimu, Starobi-
no cerkvës ðventoriuje 1944 m. pavasará buvo palaidota daug
kovose þuvusiø lietuviø
73
.
Buvusio 15-ojo bataliono kario A. Daunio teigimu, Ba-
ranovièiuose buvo palaidota 18 lietuviø kariø, ið jø 9 þuvu-
sieji buvo ne ðio dalinio (bataliono) kariai
74
.
255-ojo bataliono kario J. Stankevièiaus tvirtinimu,
1943 m. vasarà (liepos ar rugpjûèio mën.) sovietiniai partiza-
nai puolë ðio bataliono kuopos ðtabà, po 4 valandas trukusiø
kautyniø jie uþëmë 2 pagrindinius bunkerius, þuvo jø águ-
los, ið viso 9 vyrai (taèiau mini tik dviejø þuvusiøjø pavar-
des – Navicko ir Urbanavièiaus). Partizanai buvo persirengæ
vokieèiø uniformomis, tai sukëlë sumaiðtá, lietuviai neþino-
jo, á rusus ar vokieèius ðaudo
75
.
J. Stankevièius, matyt, klysta, nurodydamas ðiø kau-
tyniø datà ir þuvusiøjø skaièiø. Ið archyviniø ðaltiniø matyti,
kad 255-ojo bataliono 2-osios kuopos grandinis J. Urbanavi-
èius þuvo 1943 m. rugsëjo 5 d. Ið kuopos karininkø ir kariø
uþuojautos þuvusiøjø giminëms ir artimiesiems „Karyje“ ga-
73
Z. Ignonis, Praeitis kalba…, p. 169, 194, 280.
74
A. Martinionis, Lietuviø kariuomenës tragedija, Vilnius, 1993, p. 125–126.
75
A. Martinionis, Rytø fronte – atkaklûs mûðiai, p. 75.
222
lima spræsti, kad ið viso kartu su J. Urbanavièiumi þuvo 6
kariai
76
. Panaðiø netikslumø (nuostoliø sureikðminimo) gali
bûti ir kitø autoriø cituotuose atsiminimuose.
Stiprëjant sovietiniø partizanø veiklai savisaugos da-
liniø padëtis Baltarusijoje darësi sunki. Lietuviai kariai, ável-
ti á represijø politikà, á sunkià kovà su partizanais, vis aið-
kiau suprato karo beprasmiðkumà, buvo nusivylæ savo ko-
vos idealais, vokieèiais ir jø politika. Sovietinë agentûra fik-
savo tokias batalionø kariø nuotaikas ir jø kraðtutines apraið-
kas: „<…> kovoti jau nesinori, atsibodo ir visos kalbos apie
lietuviø iðvadavimà ið bolðevikø jungo“, netgi teigta, kad bû-
sià geriau su „bolðevikø valdþia gyventi, negu po smurtiðku
ir apgaulingu vokieèiø kumðèiu“. 255-ojo bataliono vienas
„komunistiðkai nusiteikæs“ karys 1942 m. gruodá neva svie-
dë á kareiviø bûrá granatà, nuo kurios 4 kareiviai þuvo, 3 bu-
vo suþeisti
77
. Batalionø kariai daþnai sabotuodavo vokieèiø
ásakymus, uþ okupantø vokieèiø nugarø ëjo á kompromisus
su sovietiniais partizanais ir vietiniais gyventojais. Be abejo,
tai silpnino batalionø kariø ir sovietiniø partizanø bei vieti-
niø gyventojø prieðiðkumà, apskritai veikë kaip nuostolius
ðvelninantis ir þûtis maþinantis veiksnys. 1943 m. balandþio
mën. ið sovietinio uþnugario á Baltarusijà atvykæs sovietinio
pogrindþio vadovas M.Ðumauskas buvo nustebintas, jo þo-
dþiais tariant, „keisto dalyko“ - vietiniai gyventojai buvo ge-
ros nuomonës apie lietuvius, tarnaujanèius „baudþiamuo-
siuose bûriuose“, esà jie kalba apie nenorà tarnauti vokie-
èiams. Kartu su vokieèiais Begomlyje buvo dislokuotas ir lie-
tuviø dalinys, to dalinio karininkas lietuvis neleidæs sude-
ginti Begomlio, kai tai padaryti norëjo vietiniai policininkai.
Beresniovkos kaimo gyventojai kalbëjæ panaðiai: jei ne lietu-
viai, jø kaimas bûtø nuðluotas nuo þemës pavirðiaus, lietu-
viai neleidæ þudyti kaimo þmoniø ir kt.
78 
76
Þuvusiøjø kartoteka, LCVA, f. R-1018, ap. 1, b. 147, l. 101; Karys, 1943, spalio 2.
77
LYA, f. 1, ap. 1, b. 32, l. 92; b. 22, l. 163.
78
M. Ðumausko (Kazimiero) 1943 m. balandþio 25 d. laiðkas A. Snieèkui, LYA, f. 1, ap. 1, b.
51, l.5.
223
1942 m. viduryje Polesës srityje, Mozyrio mieste, sto-
vëjusius lietuviø „baudþiamuosius bûrius“ sovietiniai par-
tizanai mëgino persivilioti á savo pusæ, bet jie nesutikæ. Lie-
tuviai partizanø atstovams kalbëjæ: „Pasitraukite ið ðios teri-
torijos, mes nenorime su jumis kariauti“. Esà partizanai taip
ir padaræ
79
. Remiantis kitu sovietiniø partizanø ðaltiniuose
uþfiksuotu liudijimu, Mogiliovo srityje, Bielinièiuose, dislo-
kuoti lietuviai kariai 1942 m. gruodþio mën. praneðë vietos
gyventojams apie vokieèiø planuojamà þmoniø gaudyniø
operacijà, nurodë jiems bëgti ten, kur jos metu stovësià lietu-
viai kareiviai, jie leidæ pabëgti suimtiems þmonëms ir kt.
80 
Ið Baltarusijoje dislokuotø batalionø ryðiais su sovie-
tiniais partizanais bene labiausiai pasiþymëjo 257-asis bata-
lionas, kai buvo dislokuotas Svyriø apylinkëse, ryðius su par-
tizanais palaikë net bataliono ðtabas
81
. Tarpininko tarp lietu-
viø batalionø ir sovietiniø partizanø vaidmená atliko buvæs
ðio bataliono karininkas V. Ðlapelis, patekæs sovietiniams
partizanams á nelaisvæ, vëliau pats tapæs sovietiniu partiza-
nu. Kai kurios atskirai dislokuotos lietuviø kariø águlos ve-
dë su baltarusiø sovietiniais partizanais derybas, kurios kar-
tais baigdavosi „draugiðkais susitarimais“. Antai Bielkø lie-
tuviø águla (joje buvo nuo 18 iki 28 vyrø) ir sovietiniai parti-
zanai 1943 m. liepos 18 d. susitarë, kad lietuviai kariai neðau-
dys á arti „vaikðèiojanèius“ partizanus, jei ðie jø neuþpuls
82
.
Apie lietuviø kariø santykius su sovietiniais partizanais by-
loja ir toks pavyzdys: sovietiniai partizanai jø 1943 m. sausá
nukauto 257-ojo bataliono Ðemetavos águlos puskarininkio J.
Jakðto palaikus gràþino batalionui
83
.
79
Sovietinio partizano gruzino 1943 m. balandþio 22 d. parodymai, ten pat, f. 16895, ap. 2, b.
186, l. 155.
80
R. Zizas, Lietuvos kariai savisaugos batalionuose, p. 53.
81
B. Raugas, Lietuvos batalionai vokietmetyje // J. P. Kedys, Terorizuojama ir naikinama
Lietuva, 1938–1991, Klaipëda, 1994, p. 358–360.
82
LYA, f. 1, ap. 1, b. 74. l. 12.
83
Sovietiniø partizanø Þalgirio junginio ðtabo 1944 m. sausio 26 d. laiðkas Ðemetavos águlos
virðininkui, LYA. F. 60, ap.1 b. 1, l. 45.
224
Ðiø faktø ir jø reikðmës batalionø ir sovietiniø partiza-
nø santykiams, be abejo, nereikia pervertinti. Arðiø susidûri-
mø su sovietiniais partizanais ir aukø turëjo net ir 257-asis ba-
talionas: antai 1944 m. geguþës pradþioje susidûrime su parti-
zanais prie Svyriø eþero þuvo ðio bataliono puskarininkis ir 4
kareiviai
84
. Taèiau dël to sumaþëjo kruvinø ginkluotø konfliktø
tikimybë, sustiprëjo vokieèiø nepasitikëjimas lietuviais, kai
kur vokieèiai buvo priversti lietuvius nuginkluoti, perkelti á
kitas, ne tokias svarbias (ir pavojingas) vietas, pakeisti juos þy-
miai patikimesniais latviø ir estø daliniais. Visa tai – vokieèiø
ásakymø sabotavimas, kovos su partizanais imitavimas ar net
pasitraukimas ið jos – maþino batalionø nuostolius.
Vieni didþiausiø nuostoliø kovose su partizanais bu-
vo Baltarusijoje (taip pat ir Rytø Lietuvoje) 2-ojo lietuviø sa-
visaugos bataliono patirti nuostoliai. Ðis batalionas 1942 m.
gruodþio pradþioje gráþo ið Liublino (Lenkija), kur saugojo
Maidaneko koncentracijos stovyklà. 1943 m. vasario-balan-
dþio mën. dalyvavo operacijose prieð sovietinius partizanus
Sebeþo, Opoèkos rajonuose (Pskovo sr.), vëliau batalionas ap-
sistojo Ðvenèioniø apskrityje ir iki 1944 m. daugiausia kovo-
jo su sovietiniais partizanais.
Kaip matyti ið bataliono þuvusio kario Edmundo (Za-
borskio? – R. Z.) dienoraðèio, 1943 m. pavasará bataliono ka-
riai Pskovo srityje, pasienyje su Latvija, valë miðkus nuo „par-
tizanø gaujø“, degino kaimus, kur gyveno partizanai, gyve-
no kaip klajokliai kûrendami lauþus, maitinosi „kaip ameri-
konai“ – kepë ir virë „bekoniukus“ ir viðtas. 1943 m. kovo 6
d. 1 bataliono kareivis buvo nukautas (K. Pragulbickas), 3 –
lengvai suþeisti. Dienoraðtis nutrûksta 1943 m. balandþio pra-
dþioje, vëliau þuvo ir jo autorius
85
.
1943 m. geguþës pabaigoje ar birþelio pradþioje bata-
liono 2-osios kuopos á þvalgybà pasiøstà bûrá apsupo sovie-
tiniai partizanai. Þuvo bûrininkas j. psk. J. Þadeika ir 11 vy-
84
L. B., Lietuviø apsaugos daliniø 257 bn., Karys, 1979, Nr. 5, p. 183.
85
LYA, f. 1, ap. 1, b. 437, l. 46–49.
225
rø, 4 suþeistieji buvo iðneðti ið mûðio lauko
86
.
Kovose su sovietiniais partizanais ið viso þuvo apie
30, buvo suþeista daugiau kaip 50 ðio bataliono vyrø. Besi-
traukiantá á Vakarus 2-àjá batalionà 1944 m. liepos 30 d. Sas-
navos apylinkëse (Marijampolës aps.) smarkiai apðaudë rau-
donarmieèiø artilerija ir tankai. Galëjo þûti nemaþai batalio-
no kariø, kiti iðsibëgiojo, treti pasiekë Vokietijà ir buvo pa-
skirstyti po ávairius vokieèiø karinius dalinius
87
.
Nuo 1942 m. spalio Baltarusijoje veikusio ne visos eta-
tinës sudëties 254-ojo bataliono (populiariai vadinto Naujo-
kø batalionu) þmoniø nuostoliai buvo tokie: þuvo 7, suþeisti
3, paimti á nelaisvæ 5 kariai
88
.
Apskritai Baltarusijoje veikusiø lietuviø savisaugos
batalionø buvo palyginti dideli nuostoliai. Galima daryti prie-
laidà, kad daugelis ðio straipsnio priede áraðytø kariø, nors
nepavyko nustatyti, kokiam konkreèiai batalionui jie priklau-
së, þuvo Baltarusijoje. Matyt, didesni buvo tik vokieèiø Ðiau-
rës fronte ir pafrontëje – Pskovo ir Novgorodo srityse – vei-
kusiø batalionø nuostoliai.
Batalionø nuostoliai Ðiaurës fronto uþnugaryje. Vo-
kieèiø Ðiaurës fronte (jo uþnugaryje) veikë 250-asis, 13-asis,
5-asis, 10 (256)-asis batalionai.
Apie 250-ojo bataliono veiklà jokiø duomenø nëra, kai
kurie autoriai net nenurodo, kad toks batalionas egzistavo.
Taèiau vokiðkuose ir lietuviðkuose ðaltiniuose ðis batalionas
yra minimas, 1942 m. jo dislokacijos vieta nurodoma Pskovo
sritis, 1944 m. pavasará jis buvo Daugpilyje
89
.
Vokieèiø Ðiaurës fronte didþiausius nuostolius patyrë
13-asis savisaugos batalionas. Ðis batalionas (ypaè jo 3-ioji kuo-
86
K. Jurkûno 1952 m. geguþës 25 d. parodymai, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 55, l. 133; A.
Martinionis, Rytø fronte – atkaklûs mûðiai, p. 57.
87
A. Martinionis, Rytø fronte – atkaklûs mûðiai, p. 57; A. Bubnys, Lietuvos policijos 2-asis
(Vilniaus) ir 252-asis batalionai (1941–1944), p. 49.
88
K. Leknickas, Liûdnas Lietuvos kario likimas, Karys, 1985, Nr. 5, p. 203.
89
Lietuviø policiniø batalionø dislokacija ir pavaldumas, Masinës þudynës Lietuvoje (1941–
1944): Dokumentø rinkinys, 1 dalis, Vilnius, 1965, p. 321–322; Savisaugos daliniai, 1944 m.
kovo 17d., LYA, f. 3377, ap. 58, b. 265, l.110.
226
pa) Lietuvoje liûdnai pagarsëjo dël dalyvavimo þydø þudyniø
akcijose. Ið pradþiø já rengtasi siøsti á Baltarusijà, taèiau, sustip-
rëjus partizanø veiklai Leningradà puolusios vokieèiø kariuo-
menës uþnugaryje, 1942 m. kovo mën. 13-asis batalionas buvo
pasiøstas á Pskovo sritá
90
. Apie jo kelià á vienà didþiausiø tuo
metu sovietiniø partizanø veiklos „epicentrø“, intensyvius ko-
vos su sovietiniais partizanais veiksmus ir patirtus nuostolius
vos èia atvykus galima spræsti ið daugelio dokumentø. Tai ma-
tyti ir ið ðio bataliono þuvusio kareivio uþraðø (jis, matyt, pri-
klausë bataliono 3-iajai kuopai): „<…> iðvykome ið Kauno [1942
m.] kovo 11 d., Rygoje buvome kovo 12 d., Rusijoje – kovo 13 d.,
Dedovièiø stotyje [Pskovo sr. – R. Z.] – kovo 15 d., Doroþkino
kaime – kovo 22 d.“ Balandþio 4 d. vykdyta þvalgyba, per jà
mirtinai suþeisti 2 kariai
91
, balandþio 29 d. 2 kariai þuvo Ploko-
bogo kaime, geguþës 4 d. suþeistas bataliono vadas [N. Gasënas
– R. Z.] ir kuopos vadas [ltn. N. Jakubauskas – R. Z.], geguþës 16
d. vyko „sunkus mûðis“, uþimti 2 kaimai, suþeisti 6 kariai, ið jø
1 – mirtinai, geguþës 19 d. buvo suþeistø (1 mirtinai), geguþës
28 d. mirtinai suþeisti 3 kariai. Ðia data uþraðai nutrûksta, matyt,
þuvo ir pats jø autorius
92
.
Kareivis, kuris vëliau þuvo, matyt, fiksavo tik 3-iosios kuo-
pos kovas su partizanais ir jos nuostolius, kovos veiksmø ir nuos-
toliø vaizdas jo uþraðuose toli graþu neiðsamus. Bataliono kariø
susidûrimai su sovietiniais partizanais prasidëjo jau kovo 22 d.
(vos tik batalionui atvykus) ir vyko kone kasdien, kovo 27 d. kau-
tynëse nuðauta 12 partizanø, naktá á geguþës 4 d. vykusiame mû-
ðyje kartu su bataliono vadu N. Gasënu suþeista 15 kariø, sovie-
tiniai partizanai taip pat patyrë nemaþai nuostoliø ir kt.
93 
90
Jau nuo 1941m. rudens Pskovo ir Novgorodo srityse sovietiniai partizanai pradëjo kontroliuoti
didelæ teritorijà tarp Dno, Beþanicø, Cholmo, Staraja Rusa (ið viso apie 9,6 tûkst. kv. km).
Vadinamojo „partizanø kraðto“ centras buvo Dedovièiø apylinkës. Vokieèiai siekë ðá kraðtà
likviduoti, ypaè po to, kai partizanai 1942 m. vasará uþpuolë Dedovièius. 1942 m. rudená tai
jiems pavyko padaryti.
91
Vienas ið þuvusiø kareiviø buvo grandinis A. Rudminas, matyt, pirmoji bataliono auka
atvykus á Pskovo sr. (þr. priedà).
92
LYA, f. 1771, ap. 5, b. 138, l. 1–2.
93
A. Bubnys, Lietuviø policijos batalionai Pskovo srityje ir Kurðe, p. 32–33.
227
Ið A. Bubnio ir St. Knezio darbø galima daryti iðvadà,
kad ðis batalionas, kaip joks kitas lietuviø batalionas, su sovie-
tiniais partizanais Rytuose ir vëliau kovojo aktyviai, ánirtingai,
be kompromisø, kartu patyrë ir nemaþø nuostoliø. Yra þiniø,
kad 1942 m. pavasará, per staèiatikiø Velykas, puolant sovieti-
niams partizanams þuvo 13 lietuviø kareiviø ir 1 karininkas, ki-
tame mûðyje þuvo ltn. P. Mikelsko vadovaujamos kuopos 11
kariø. (P. Mikelsko kuopa ið pradþiø priklausë 1-ajam (Vilniaus
apygardos) savisaugos batalionui, 1942 m. sausá ji buvo pasiøs-
ta á Pskovo sritá sargybø tarnybon, geguþës mën. átraukta á 13-
ojo bataliono sudëtá.) Birþelio 3 d. batalionas puolë dviejuose
kaimuose ásitvirtinusius partizanus, jo veiksmus rëmë 5 vokie-
èiø vidutiniai tankai ir greitaðaudës maþo kalibro patrankos.
1942 m. rudená batalionas perkeltas á Novgorodo sritá, Staraja
Rusos apylinkes, ten kasë apkasus, statë átvirtinimus, saugojo
tiltus, kovojo su partizanais, vykdë baudþiamàsias akcijas. Nuo
1943 m. þiemos iki 1944 m. birþelio batalionas veikë Pskovo sri-
tyje (Loknios, Aðevo miestelio apylinkëse, Opoèkos rajone). Ið
daugelio 13-ojo bataliono kariniø susidûrimø su sovietiniais par-
tizanais paminëtinas bataliono 3-iosios (P. Mikelsko vadovau-
jamos) kuopos dalyvavimas kartu su vokieèiø daliniais 1943
m. kovo 14–27 d. didelëje antpartizaninëje operacijoje Dedovi-
èiø, Poþerevicø ir Beþanicø rajonuose. Vykdant ðià operacijà vie-
nas ið susidûrimø su sovietiniais partizanais truko 4 valandas,
partizanai buvo priversti trauktis, palikæ 23 þuvusiuosius. 1944
m. sausio mën. buvo suþeisti 7 bataliono „jagdkomandos“ na-
riai. I3-asis batalionas dalyvavo ir kovoje su sovietiniais Balta-
rusijos partizanais: 1944 m. birþelio 1–10 d. kartu su kitais ávai-
riø tautybiø batalionais jis vykdë didelæ antipartizaninæ opera-
cijà Dysnos–Drisos rajone. 1944 m. liepà ið Pskovo srities bata-
lionas traukësi á Latvijos teritorijà
94
.
Yra tvirtinimø, kad 1942–1944 m. Rusijoje buvo suþeista
apie 60 vien 1-osios kuopos kareiviø ir karininkø, þuvo 39 bata-
liono kariai. Dideliø nuostoliø traukdamasis batalionas patyrë
94
Ten pat, p. 32–38; St. Knezys, Kauno karo komendantûros Tautinio darbo batalionas 1941
m., Genocidas ir rezistencija, Nr. 1(7), 2000, p. 143–144.
228
Latvijoje. 1944 m. rugpjûèio pradþioje batalionas buvo pasiøs-
tas á frontà stabdyti frontà prie Gulbenës (Latvija) pralauþusiø
raudonarmieèiø, èia þuvo daugiau kaip 100 bataliono kareiviø
95
.
Ðie batalionø nuostolius liudijantys skaièiai yra apy-
tiksliai, juos patikrinti dël dokumentø stokos neámanoma.
Netiesiogiai apie didelius 13-ojo bataliono nuostolius byloja
raudonarmieèiø ir sovietiniø partizanø mûðiuose paimtø sa-
visaugos batalionø kariø laiðkø gausa. (Jie saugomi LYA, LPJÐ
fonde, kai kurie laiðkai publikuoti.) Tarp jø daugiausia laið-
kø, paþymëtø FP 12951 (tai – 13-ojo bataliono karo lauko paðto
numeris). Apskritai galima daryti iðvadà, kad 13-asis bata-
lionas patyrë paèius didþiausius nuostolius. Jie labai iðsiski-
ria ið visø kitø lietuviø savisaugos batalionø patirtø nuosto-
liø. Toliau pateikiamame þuvusiø (mirusiø) kariø sàraðe ára-
ðyta daugiau kaip 90 ðio bataliono kariø pavardþiø.
Ðiaurës fronte veikusio 5-ojo savisaugos bataliono veik-
los pobûdis ir nuostoliai jau buvo ðiek tiek aptarti kalbant apie
„fronto“ batalionø nuostolius. Ið ðio bataliono padaliniø iðsi-
skiria 2-osios kuopos nuostoliai. 1942 m. vasario mën. Novgo-
rodo srityje vyko atkaklios kovos dël Cholmo miesto. Cholmà
vasario 18 d. puolë ir jo dalá trumpam uþëmë sovietiniai parti-
zanai
96
. Mûðiuose prie Cholmo dalyvavusi 2-oji kuopa saugo-
jo Loknios–Cholmo kelio ruoþà, 1942 m. sausio pabaigoje kuo-
pa gavo ásakymà uþimti svarbø kaimà, kurá prieð tai nesëk-
mingai puolë vokieèiø kuopa. 2-oji kuopa sëkmingai ávykdë
uþduotá, vëliau ji buvo perkelta á kaimà prie Lovatës, èia vo-
kieèiams ir lietuviams teko atremti smarkø sovietø puolimà
97
.
Kokie buvo 2-osios kuopos nuostoliai mûðiuose prie Cholmo?
A. Bubnys daro iðvadà, kad mûðiuose prie Cholmo (ir apskri-
tai) bataliono nuostoliai buvo gana menki, þuvo maþiau kaip
10, suþeista ir dezertyravo keliolika kareiviø
98
.
95
A. Bubnys, Lietuviø policijos batalionai Pskovo srityje ir Kurðe, p. 37; A. Martinionis, Rytø
fronte – atkaklûs mûðiai, p. 40–41.
96
Âåëèêàÿ Îòå÷åñòâåííàÿ âîéíà 1941–1945: Ñëîâàðü-ñïðàâî÷íèê, Mocêâà, 1985, ñ. 456.
97
A. Bubnys, Penktasis lietuviø policijos batalionas, p. 45–46.
98
Ten pat, p. 47.
229
Daug lietuviø kariø, þuvusiø Ðiaurës fronte ir jo uþnugaryje,
buvo palaidota vokieèiø kariø kapuose Dedovièiuose
(Pskovo sr., 25 km á pietryèius nuo Porchovo miesto)
230
Vis dëlto 5-ojo bataliono nuostoliai, matyt, buvo ðiek tiek
didesni. Buvæ 5-ojo bataliono 2-osios kuopos vadai ltn. J. Bal-
èiûnas ir V. Draugelis 1944 m. vasario 27 d. Cholmo kautyniø
pabaigos antrøjø metiniø proga apsilankë Kaune, Karo muzie-
juje, padëjo vainikus þuvusiems prie Cholmo savo kovos drau-
gams atminti, muziejaus lankytojø knygoje suraðë vasario 2–26
d. þuvusiø kariø pavardes, nurodë tikslias jø þûties datas. Ið
viso þuvusiøjø sàraðe uþfiksuotos 16 þuvusiø kariø pavardës
99
.
1943 m. pabaigoje, sovietiniams partizanams uþpuo-
lus 5-ojo bataliono saugomà geleþinkelio tiltà, þuvo 2–3 par-
tizanai, 6–7 bataliono kariai ir vokieèiai
100
.
Sovietams pralauþus Leningrado blokadà, 5-asis bata-
lionas, trumpai pailsëjæs Lietuvoje, vël iðvyko á Rytus, iki 1944
m. geguþës mën. saugojo geleþinkelius Ostrovo rajone (Pskovo
sr.). Liepos pabaigoje batalionas pradëjo saugoti Baltijos jûros
pakrantæ tarp Ventspilio ir Paviluostos Latvijoje. 1944 m. pabai-
goje ar 1945 m. pradþioje vokieèiai batalionà nuginklavo.
5-ojo bataliono veiklos pabaigà lydëjo tragiðki ávykiai,
batalionas, deja, patyrë ir nekoviniø nuostoliø. Saugodami Bal-
tijos pakrantæ bataliono kariai leido latviams kateriais iðplaukti
á Ðvedijà. Vokieèiø karo lauko teismas 7 karius nuteisë mirties
bausme. Jie suðaudyti bataliono akivaizdoje, egzekucijà pri-
versti ávykdyti atrinkti 1-osios kuopos kareiviai
101
. Yra liudiji-
mø, kad po egzekucijos per suðaudytøjø kapà pagal koman-
dà perþygiavo visas batalionas
102
. Jei visa tai tiesa, okupantai
vokieèiai skaudþiai pasityèiojo ir paþemino 5-ojo bataliono ka-
rius, bataliono, kuris jiems buvo nemaþai nusipelnæs nuo 1941
m. pabaigos kovodamas Ðiaurës fronto uþnugaryje.
Ðiaurës fronto pafrontëje nuo 1943 m. balandþio vei-
kæs 10(256)-asis batalionas didesniø nuostoliø nepatyrë. Ap-
skritai ðis batalionas, á kurá buvo atrenkami rasiniu poþiûriu
rinktiniai vyrai – „mëlynakiai blondinai“, ið kitø batalionø ir
99
Kauno Karo muziejaus lankytojø paraðai ir uþraðai, LYA. F. 16895, ap. 1, b. 54, l. 186.
100
Pr. Ambraziûno 1950 m. spalio 30 d. parodymai, LYA, f. 3377, ap. 55, b.54, l. 166.
101
J. Laucë, Penktasis savisaugos batalionas, Vilnius, 1998, p. 60–63.
102
J. Semaðkaitë, Jonas Semaðka-Liepa ir bendraþygiai, Vilnius, 2000, p. 156.
231
lietuviø policininkø formuoèiø Rytuose neiðsiskyrë, niekuo
nepasiþymëjo. Minëtame 1944 m. kovo mën. dokumente, ku-
riame pateikti apibendrinti duomenys apie savisaugos bata-
lionø nuostolius, nurodyta, kad batalionas buvo netekæs 13
þmoniø
103
. Lietuviø nacionalinio pogrindþio ðaltiniuose bu-
vo raðoma, kad ðis batalionas buvo dislokuotas prie Volcho-
vo upës, ties Grigorjevsku. Ið 1943 m. kovo 27 d. iðvykusiø
papildyti batalionà 380 policininkø belikæ 138. Kai kurie jø
pabëgo, daug jø neva þuvo. Novgorodo pilyje per bombar-
davimà þuvo per 15 ið Kauno á bunkerius vykusiø kariø. Ba-
taliono bunkeriai (átvirtinimai) buvo apðaudyti ið „katiuðø“.
1943 m. birþelio 3–4 d. sovietai ðaudæ dujiniais sviediniais.
Nuo dujø mirë 3, per 10 kariø apsinuodijo. Ið bataliono daug
kariø dezertyravo
104
. (Ðie visi duomenys, matyt, yra ne visai
tikslûs ir patikimi.) 1945 m. paskutinius du karo mënesius
batalionas dalyvavo mûðiuose su puolanèiais sovietø dali-
niais Kurðe, taèiau duomenø apie bataliono nuostolius nëra.
Ið visø lietuviø savisaugos batalionø vokieèiø Ðiaurës
fronto uþnugaryje veikæ 13-asis ir 256-asis batalionai buvo vie-
ninteliai, iðsilaikæ iki pat Vokietijos ir SSRS karo pabaigos.
Batalionø nuostoliai Ukrainoje ir Pietø Rusijoje. Èia,
vokieèiø Pietø fronto uþnugaryje, veikë 4-asis, 7-asis, 8-asis,
11-asis lietuviø savisaugos batalionai. Apie jø bendrus nuos-
tolius spræsti sunku, daugiausia nuostoliø galbût patyrë 7-asis
batalionas. Kaip minëta, spaudos (oficialiosios ir pogrindinës)
duomenimis, jo nuostoliai galëjo siekti nuo 10 iki 50–60 vyrø.
7-asis (ið pradþiø 4-asis) batalionas buvo suformuotas
Kaune, 1942 m. kovà iðsiøstas á Lvovà (Lembergà), ið èia ba-
landþio pradþioje perkeltas á Vinicos sritá ir dislokuotas at-
skiromis kuopomis Proskurove, Nemirove, Litine, Gaisine,
vëliau kuopos iðskirstytos á dar maþesnes grupes. Bataliono
padaliniai saugojo prie strateginës reikðmës kelio ið Rumu-
nijos á Stalingradà (vadinamosios 4-osios Berlyno autostra-
dos) tiesimo darbø dirbusius karo belaisvius ir þydus (bata-
103
LYA, f. 3377, ap. 58, b. 265, l. 110.
104
Ten pat, Dokumentø rinkinys, Nr. 167, p. 11.
232
liono kareiviai dalyvavo juos ðaudant). Kai 1942 m. lapkritá
Raudonoji armija apsupo vokieèiø armijas prie Stalingrado,
7-asis batalionas buvo surinktas á vienà vietà, apie mënesá
mokytas kariauti ir gruodþio pabaigoje pasiøstas á Ostrogoþ-
skà, esantá netoli Korotojako miesto, Voroneþo srityje.
1943 m. sausá Raudonoji armija pradëjo prie Stalingra-
do apsuptos vokieèiø grupuotës likvidavimà, kartu buvo puo-
lama ir sparnuose, siekiant atstumti nepapuolusias á Staling-
rado katilà vokieèiø armijas nuo apsupties þiedo. Raudonoji
armija puolë ir Voroneþo placdarmà: prie Korotojako pralauþ-
tas vengrø armijos, o toliau á pietus, prie Novaja Kalitva, italø
armijos frontas. Vengrø daliniai, Raudonosios armijos spau-
dþiami, traukësi á vakarus ir ðiauræ. Atsiuntus pastiprinimà,
vokieèiams pavyko kuriam laikui stabilizuoti frontà
105
. Kartu
su vengrø ir vokieèiø daliniais, gresiant prasiverþusiø Rau-
donosios armijos daliniø apsupèiai, ið Ostrogoþsko traukësi
ir 7-asis lietuviø savisaugos batalionas, bet tai nebuvo trauki-
masis ið apsupties prie Stalingrado. Menkai ginkluotas, kari-
niu poþiûriu blogai parengtas batalionas traukdamasis pakri-
ko, iðsisklaidë á atskiras grupes, vëliau ilgai rinkosi ið anksto
numatytoje susirinkimo vietoje Charkove.
Taigi 7-ojo bataliono vaidmens minëtuose mûðiuose
ir jo patirtø nuostoliø, matyt, nereiktø pervertinti. Ádomu, kad
ir minëtas Vl. Ðlapelis, raðydamas apie lietuviø savisaugos
batalionus, kaip „þymesnᓠlietuviø savisaugos batalionø is-
torijos „faktà“ iðskyrë 7-àjá batalionà, taèiau akcentavo ne jo
nuostolius, o tai, kad batalionas buvo „iðblaðkytas“: jo kariai
gráþo á Lietuvà maþesnëmis ar didesnëmis grupëmis, Kaune
á telkimosi vietà neatvyko daugiau kaip 100 þmoniø, jie pasi-
liko slapstytis namuose
106
. Kad ir kaip ten bûtø, 7-ojo lietu-
viø savisaugos bataliono neiðtiko R. J. Misiûno ir R. Taage-
peros minimo estø 36-ojo bataliono likimas, kai ið ðio bata-
liono 450 vyrø, pasiøstø á Stalingradà, gráþo tik 72
107
.
105
Ê. Òèïïåëüñêèðõ, Èñòîðèÿ Âòîðîé ìèðîâîé âîéíû, Ìîñêâà, 1956, ñ. 265–266.
106
Vl. Ðlapelis, Lietuviø kariø pabëgimas ið lietuviø batalionø, LYA, f. 1, ap. 1, b. 53, l. 63.
107
R. J. Misiûnas, R. Taagepera, Baltijos valstybës:priklausomybës metai 1940–1980, p. 62–63.
233
1943 m. þiemà á Lietuvà gráþusio 7-ojo bataliono 3 kuo-
pos buvo pasiøstos á Vilniaus kraðtà kovoti su partizanais, o
4-oji kuopa saugojo karo belaisviø stovyklà Alytuje
108
. 1944
m. batalionas buvo iðformuotas.
4-asis savisaugos batalionas, suformuotas Vilniuje,
saugojo karo belaisviø stovyklà Naujojoje Vilnioje. 1942 m.
iðsiøstas á Lvovà eiti sargybos prie belaisviø stovyklø, taèiau
pakeliui á Ukrainà buvo gautas ásakymas vykti á Stalino miestà
(nuo 1961 m. – Doneckas). Bataliono padaliniai buvo plaèiai
iðmëtyti Ukrainoje ir Pietø Rusijoje – Rostove (prie Azovo
jûros), Taganroge ir kitur. 1943 m. spalio 29 d. Ukrainoje ko-
voje su partizanais þuvæs J. Dièiûnas buvo pirmoji 4-ojo ba-
taliono auka
109
. Yra duomenø, kad 4-asis batalionas, pana-
ðiai kaip ir 7-asis batalionas, buvo iðblaðkytas ir patyrë nuos-
toliø 1943 m. Raudonajai armijai puolant ið Stalingrado plac-
darmo, taèiau konkretesniø þiniø apie bataliono patirtus
nuostolius nëra. 1943 m. pabaigoje batalionas buvo sugrà-
þintas á Vilniø. Minëtame 1944 m. kovo 17 d. dokumente „Sa-
visaugos daliniai“ apie 4-àjá batalionà raðoma, kad ið jo su-
daryta sunkiøjø priemoniø (kulkosvaidþiø? – R. Z.) kuopa,
leitenantas Èernius su 22 kariais patekæs á nelaisvæ, leitenan-
tas Kriðtopaitis (Z. Kriðtaponis? – R. Z.) su 12 savo þmoniø
þuvo; ið viso þuvusiøjø toje kuopoje apie 30
110
. Taigi 4-ojo
bataliono kariø nuostoliai gali bûti ne maþesni, o gal net ir
didesni uþ 7-ojo bataliono nuostolius.
11-asis lietuviø savisaugos batalionas (buvæs Kauno
apygardos 3-iasis batalionas) ið Kauno á Ukrainà iðvyko 1942
m. balandþio 28 d. Jis buvo miðrios sudëties, be lietuviø,
jame buvo ir vokieèiø. Batalionas buvo dislokuotas Þitomi-
re, Korostenyje ir kitose vietovëse (Pavlovgrade, Krivoj Ro-
ge, Kremenece), be sargybø tarnybø, dalyvavo rekvizuojant
108
L. Juciaus 1950 m. sausio 20 d. parodymai, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 53, l. 275-276.
109
A. Ivanauskas, Netekome dviejø kovos draugø, Karys, 1943, gruodþio 4.
110
A. A. artilerijos majoras Leonardas Jurkðas, Karys, 1958, balandis, Nr. 168 (L. Jurkðas buvo
ðio bataliono vadas); Henry L. Gaidis, A history of the Lithuanian military forces in World
war II 1939–1945, p. 135; Savisaugos daliniai, /1944m./, kovo 17 d., LYA, f. 3377, ap. 58, b.
265, l. 110.
234
ið gyventojø grûdus, kovojo su sovietiniais partizanais, turë-
jo uþduotá slopinti partizaniná judëjimà Korostenio apylin-
këse, kartu su vokieèiø, slovakø, latviø daliniais kovojo ir su
ukrainieèiø partizanais
111
.
Pogrindþio spaudoje ir pokariniuose jø kariø paro-
dymuose galima rasti nemaþai prieðtaringø faktø apie 11-ojo
bataliono veiklà. Pogrindþio spaudoje raðyta, kad ðis bata-
lionas neva buvo „iðskirstytas“ uþ nelegalios lietuviðkos
spaudos platinimà, ginklø á Lietuvà gabenimà, nusistatymà
prieð vokieèius ir ryðius su partizanais. Ið bataliono á Lietuvà
dezertyravo daugiau kaip 120 kariø. 1944 m. pavasará bata-
liono likuèiai gràþinti á Kaunà, kareiviai ëjo sargybà, priartë-
jus Raudonajai armijai, batalionas pakriko
112
. Galima daryti
prielaidà, kad batalionas nebuvo kovingas dalinys ir nepaty-
rë dideliø nuostoliø.
Apie 11-ojo bataliono kariø nuostolius yra ádomus KGB
dokumentas. LSSR KGB vyr. tardytojas Akuratovas 1952 m. ko-
vo mën. apþiûrëjo ir apraðë Korostenio miesto centre (senosiose
miesto kapinëse) 7 lietuviø kariø, þuvusiø kovose su partiza-
nais, kapus ir ant jø pastatytus paminklus. Visi paminklai 1952
m. jau buvo iðvartyti ir iðmëtyti 7–8 m spinduliu, 4 ið jø gulëjo
uþraðais á virðø, kiti 3 buvo áðalæ á gruntà uþraðais á apaèià (1
paminklo saugumietis nepajëgë atversti). Apþiûros protokole
jis uþfiksavo (neaiðku, ar tiksliai) 5 þuvusiø kariø pavardes, jø
gimimo ir þûties datas: tai buvo eil. K. Anukðtis, ltn. A. Kemek-
lis, R. Markevièius, psk. P. Kriðtaponis, eil. Z. Ðidlauskas (kiti 2
þuvæ kariai dël minëtos prieþasties liko neávardyti)
113
.
Ið lietuviø kariø þûties datø galima daryti iðvadà, kad
nuo 1942 m. pabaigos iki 1943 m. vidurio Korostenio apylin-
këse þuvo 7 ðio bataliono kariai.
111
E. Þukausko 1944 m. gruodþio 10–11 d. parodymai, J. Jackûno (bataliono vado) 1952 m.
kovo 20 d. parodymai, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 53, l.286–291, 294, 304–305.
112
Á laisvæ (pogrindþio laikraðtis), 1943, spalio 30, p. 3; E. Þukausko 1944 m. gruodþio 10 d.
parodymai, LYA, f.3377, ap. 55, b.53, l. 289–290; J. Paðkausko 1961 m. liepos 14 d. parodymai,
ten pat, b. 137, l. 63–64.
113
KGB 1952 m. kovo 22 d. apþiûros protokolas, LYA, ap. 55, b. 53, l. 315.
235
1942 m. balandþio mën. á Ukrainà buvo iðsiøstas Kau-
ne suformuotas 8-asis lietuviø savisaugos batalionas. Bata-
lionas buvo dislokuotas Kirovograde, èia ëjo sargybø tarny-
bas, saugojo karo belaisviø stovyklà, karinius sandëlius, pat-
ruliavo, vëliau panaðias funkcijas vykdë Kijeve. Sovietiniø
partizanø ðaltiniø duomenimis, 1943 m. rudená Ðiaurës Va-
karø Ukrainoje batalionas dalyvavo kovos veiksmuose prieð
partizanus. 1944 m. pavasará bataliono likuèiams Lvove va-
dovavo leitenantas Ðernas
114
.
114
A. Pesacko 1951 m. balandþio 24 d. parodymai, ten pat, b. 59, l. 18; St. Ðereivos 1945 m.
gruodþio 30 d. parodymai, ten pat, b. 154, l.54–55; Centrinio partizaninio judëjimo ðtabo
(CPJÐ) Þvalgybos skyriaus virðininko plk. S. Anisimovo 1943 m. raðtas Lietuvos partizaninio
judëjimo ðtabo (LPJÐ) Þvalgybos skyriaus virðininkui B. Baranauskui, ten pat, f. 1, ap. 1, b.
18, l. 191; Á laisvæ (pogrindþio laikraðtis), 1944, kovo 27.
Lietuviø kariø kapiniø Korostenyje
(Ukrainoje) fragmentas
236
Batalionø nuostoliai Lietuvoje
Kaip minëta, frontui greitai nutolus á Rytus, Lietuva
tapo tolimu ir ramiu vokieèiø fronto uþnugariu. Dël to pa-
èioje Lietuvoje lietuviø savisaugos batalionø nuostoliai bu-
vo menki. Visø pirma sovietinis ginkluotas pogrindis kari-
niu poþiûriu buvo silpnas ir negalëjo kelti batalionams di-
desnës grësmës. Politiniu poþiûriu jo silpnumà lëmë tai, kad
jis neturëjo didesnës kraðto gyventojø paramos. Kalbant apie
partizanø veiklà, kaip svarbiausià batalionø nuostolius lë-
musá veiksná, reikia iðskirti Rytø Lietuvà, kur nuo 1943 m.
rudens ëmë stiprëti sovietiniai partizanai, ypaè lenkø (Armi-
ja Krajova), ir padaþnëjo jø veiksmai.
Per visà naciø okupacijos laikotarpá ið Lietuvos nebu-
vo iðsiøsti 1-asis, 6-asis, 9-asis, 10-asis (trumpai veikæs), 14-
asis, uþ Lietuvos generalinës srities (su prijungtomis balta-
rusiðkomis teritorijomis) ribø – ir 253-iasis, 254-asis, 257-asis,
okupacijos pabaigoje suformuoti 258-asis, 259-asis batalio-
nai, ið Vokietijoje atsidûrusiø lietuviø suformuotas batalio-
nas „Lietuva“ (galbût iðskyrus pavienius ðiø batalionø pa-
dalinius). Batalionø siuntimà uþ Lietuvos ribø pristabdë pa-
èioje Lietuvoje sustiprëjusi partizanø veiklos grësmë, blogë-
janti Vokietijos bendra karinë padëtis fronte. 1943 m. vasarà
po pralaimëto Kursko mûðio Vokietija galutinai prarado stra-
teginæ iniciatyvà, nuo tol vokieèiai tik traukësi ir gynësi, o
Raudonoji armija puolë visu frontu.
1943 m. rudená imtasi priemoniø, kad bûtø sutrukdytas
sovietiniø partizanø desantiniø grupiø ir baltarusiø partizanø
skverbimasis á Lietuvà, sustiprinta rytinës Lietuvos sienos ap-
sauga. Tam tikslui èia buvo sutelkti 2-ojo, 7-ojo, 253-iojo, 254-
ojo, 257-ojo batalionø, veikusiø Vakarø Baltarusijoje ir Rytø Lie-
tuvoje, padaliniai. Nuo Bogino eþero (Vileikos sr.) Drisviatos–
Medzialkos upiø pakrantëmis iki Pastovio lietuviai kariai kasë
apkasus, rengë átvirtinimø linijà. 1943 m. rugsëjo 5 d. prie Bogi-
no eþero M. Ðumausko vadovaujami sovietiniai partizanai su-
siðaudë su, jo þodþiais tariant, „broliais lietuviais“, ðie pradëjo
237
ðaudyti ið minosvaidþiø á miðkà, kuriame telkësi partizanai. Rug-
sëjo 22 d. Bogino eþero apylinkëse lietuviø kariø pasaloje þuvo
2 sovietiniai partizanai lietuviai
115
. 1943 m. rugsëjo pabaigoje
vokieèiai surengë didelæ Vakarø Baltarusijos miðkø (Naruèio,
Kazënø ir kt.) valymo operacijà. Jos metu buvo gaudomi ne tik
partizanai, bet ir þmonës darbams á Vokietijà, deginami kai-
mai, konfiskuojamas gyventojø turtas. Operacijoje dalyvavo ir
lietuviø batalionø daliniai. Sovietiniai partizanai patyrë daug
nuostoliø, nemaþai jø þuvo, partizanø pajëgos buvo iðblaðky-
tos, suardyti su gyventojais uþmegzti ryðiai ir kt. Apskritai savi-
saugos batalionø telkimas Rytø Lietuvoje labai apsunkino ir pri-
stabdë sovietiniø partizanø skverbimàsi á Lietuvà
116
, jø, taip pat
ir lenkø partizanø veiklà.
Savaime suprantama, ir iki 1943 m. rudens Lietuvoje
bûta batalionø kariø ávairiø pavieniø, atsitiktiniø þûèiø, Ry-
tuose suþeistø ir á Lietuvà sugràþintø kariø mirties atvejø. Vie-
nas ið tokiø atsitiktiniø, masiðkesniø kariø þûties Lietuvoje at-
vejø buvo 1942 m. kovo mën. pabaigoje. „Karyje“ ir kitoje Lie-
tuvos spaudoje raðyta, kad „eidami tarnybos pareigas“ þuvo
8 Vilniaus apygardos savisaugos daliniø kariai, jie iðkilmin-
gai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinëse
117
. Kariø þûties da-
tos ir aplinkybiø oficialioji spauda nenurodë, taèiau neabejo-
tina, jog þuvæ kariai buvo sovietinës aviacijos bombardavimo
Vilniuje aukos. Apie ðá bombardavimà savo atsiminimuose raðë
vilnietis þurnalistas, Ðtuthofo koncentracijos stovyklos kalinys
R. Mackonis: Vilniuje 1942 m. kovo 24 d. [turëtø bûti kovo 23
d. – R. Z.] apie 21 val. pasigirdo lëktuvø ûþesys, ant miesto
pasipylë bombos, labiausiai nukentëjo kareivinës prie Jëzuitø
g., savisaugos daliniai. Èia bomba pataikë á kareivines, jø ge-
roka dalis nugriauta, keliolika lietuviø kariø þuvo vietoje, dau-
gumas suþeista. Ðio bombardavimo metu þuvo kun. K. Èibi-
115
M. Ðumausko (Kazimiero) 1943 m. rugsëjo 25 d. radiograma A. Snieèkui, LYA, f.1, ap.1, b.
409, l. 71; M. Ðumausko 1943 m. laiðkas A. Snieèkui, ten pat, b. 6, l. 26–27.
116
M. Ðumausko 1943 m. laiðkas A. Snieèkui, ten pat, b. 31, l. 43; b.438, l. 77.
117
Þuvo tarnybos pareigas eidami, Karys, 1942, balandþio 4; Sovietinë Lietuvos gyvenimo
apþvalga, Tëviðkë, 1942, balandþio 10; Naujoji Lietuva, 1942, kovo 31; Þemaièiø þemë, 1942,
balandþio 11.
238
ras, arkivyskupas M. Reinys, kun. Taðkûnas buvo suþeisti. Tai
buvo pirmasis nuo karo pradþios bolðevikø lëktuvø pasiro-
dymas virð Vilniaus
118
. Galima spëti, jog þuvusieji priklausë
2-ajam savisaugos batalionui.
1941–1942 m. Lietuvoje ávyko ir vienas kitas savisau-
gos batalionø kariø ginkluotas susidûrimas valant miðkus ir
gyvenamàsias vietoves nuo uþsilikusiø karo belaisviø. An-
tai 1942 m. sausio 26 d. puskarininkio Umbraso vadovauja-
mi Trakuose dislokuoto dalinio 4 vyrai susiðaudë su 4 rusø
kareiviais, kurie slapstësi Þydiðkiø kaime pas ûkininkà Kle-
pikovà: 1 rusas nuðautas, kitas suþeistas, o kiti 2 su Klepiko-
vu suimti
119
. Savisaugos dalinio vyrai nuostoliø neturëjo.
Nors sovietinis partizaninis judëjimas ðiek tiek plëtë-
si ir stiprëjo, savisaugos daliniø susirëmimai su sovietiniais
partizanais (iðskyrus Rytø Lietuvà) buvo reti, ginkluotø kon-
fliktø nuostoliai – menki. Antai 1942 m. pabaigoje buvo nu-
statyta, kad Dusetø valsèiuje laikosi apie 30 „rusø banditø“.
Policija, bûdama negausi ir blogai ginkluota, pasikvietë lie-
tuviø savisaugos kuopà, kad ji likviduotø banditus. 1943 m.
vasario 14 d. vykdant operacijà buvo pastebëta bëganti apie
25 ginkluotø þmoniø grupë. Kariai mëgino juos apðaudyti,
taèiau banditai neatsiðaudydami dingo miðko tankmëje
120
.
1943 m. birþelio pradþioje 7-ojo bataliono 2-ajai kuo-
pai ðukuojant miðkà Rokiðkio apskrityje, Kamajø valsèiuje,
jos priekinis patrulis susidûrë su sovietiniais partizanais, esà
þuvo 5 kariai (policininkai)
121
.
Sovietiniø partizanø K. Kalinausko bûrio ataskaitoje
tvirtinama, kad 1943 m. naktá á rugsëjo 16 d. bûrio partizanø
buvo uþpulta Kazitiðkiø águla („garnizonas“). Þuvo 1 polici-
118
R. Mackonis, Amþiaus liudininko uþraðai: atsiminimai, Vilnius, 2001, p. 321. Autorius
suklydo nurodydamas bombardavimo ir kun. K. Èibiro þûties datà; Apie Vilniaus bombardavimà
þr.: Ûkininko patarëjas, 1942, balandþio 3; Lietuviø enciklopedija, t. 4, South Boston. 1954,
p. 179; P. Matekûnas, Okupacijø metai Vilniuje, Karys, 1989, Nr. 9, p. 396.
119
Lietuvos liaudis Didþiajame Tëvynës kare: Dokumentø ir medþiagos rinkinys, Vilnius,
1982, p. 51.
120
Pogrindinio laikraðèio „Á laisvæ“ redakcijos rankraðtis, LYA, f. 3377, ap.58, b. 263, l. 202.
121
L. Juciaus 1950 m. sausio 20 d. parodymai, LYA. F.3377, ap. 55, b. 53, l. 278.
239
ninkas. Po to águla iðsikraustë. Rugsëjo 23 d. 20 sovietiniø
partizanø bûrys puolë Astraviðkiø kaime buvusiø lietuviø
kareiviø ðtabà ir neva nukovë 23 kareivius ir 1 karininkà
122
.
Ðie sovietiniø ðaltiniø duomenys labai abejotini.
1943 m. lapkrièio pradþioje 2-ojo, 7-ojo batalionø pada-
liniai, ið Kauno atvykusi reprezentacinë kuopa, lietuviø poli-
cija, vokieèiai valë Rokiðkio, Utenos, Panevëþio, Birþø apskri-
èiø miðkus. Lapkrièio 6 d. vokieèiø ir lietuviø daliniams va-
lant Þaliosios girià (Panevëþio aps.) nukauti 6 banditai, per
susiðaudymà þuvo ir 2 vokieèiai (Hofbauer ir Meyer), vienas
vokietis karys sunkiai suþeistas. Þuvusieji palaidoti Panevë-
þio kariø kapinëse
123
, apie lietuviø nuostolius duomenø nëra.
1943 m. lapkrièio 24 d. Vieðintø valsèiuje 11 sovieti-
niø partizanø susikovë su savisaugos daliniø komanda. 3 par-
tizanai nukauti, kiti pasislëpë miðke
124
.
Lapkrièio 28 d. Ðvenèioniø aps., Adutiðkio vls., Pauþu-
pio kaime, vokieèiø ir lietuviø kareiviai apsupo 6 sovietinius
partizanus. Þuvo 2 partizanai, vienas ið jø Raþas (tikroji pa-
vardë – J. Noreika) þuvo neva giedodamas internacionalà
125
.
1943 m. gruodþio 11 d. Rokiðkio aps. Miliûnø kaimo
laukuose susekti 5 ginkluoti „banditai“. Per susiðaudymà su
savisaugos dalinio kariais 1 banditas nukautas, kiti pabëgo.
Panaðus savisaugos dalinio ir banditø susidûrimas ávyko
1944 m. sausio 10 d. Panevëþio aps., Vieðintø vls., Þlobiðkiø
kaime: ið 4 ginkluotø banditø 1 nukautas, kiti 3 pabëgo
126
.
Tokiø smulkiø savisaugos batalionø padaliniø susi-
dûrimø su sovietiniais partizanais pavyzdþiø galima pateik-
ti nemaþai, taèiau juose batalionø patirti nuostoliai buvo men-
ki, kariø þûtys – retos, ginkluotuose susirëmimuose daþniau-
siai þûdavo tik sovietiniai partizanai.
122
K. Kalinausko bûrio ataskaita. LYA, f. 1, ap. 1, b. 438, l. 215.; D. Rociaus (Baðkio) 1943 m.
rugsëjo 29 d. radiograma A. Snieèkui, ten pat, b. 409, l. 111.
123
Dviejø kritusiø kovoje prieð bolðevizmà karþygiø laidotuvës, Panevëþio apygardos balsas,
1943, lapkrièio 27.
124
Policijos praneðimas, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 266, l. 8.
125
LYA, f. 1771, ap. 7, b. 270, l. 6.
126
Policijos praneðimai, LYA. F. 3377, ap. 58, b. 266, l. 17, 35.
240
127
S. Apyvalos (Griko) 1944 m. geguþës 24 d. radiograma, LYA, f. 1, ap. 1, b. 412, l. 287;
St. Andriukaitis, Þalgirio partizanø bûrio veikla 1943–1944 m., LYA, f. 3377, ap. 22, b. 9, l.
22.
128
H. C. Kudreikis, Adutiðkio batalionas, Karys, 1989, Nr. 4, p. 170; A. Martinionis, Rytø
fronte – atkaklûs mûðiai, p. 63.
Sovietiniø partizanø ðaltiniuose uþfiksuota bene vie-
nintelë didelë „sëkminga“, skaudþiø pasekmiø prieðui turë-
jusi pasala, surengta kaþkur tarp Ignalinos ir Ðvenèioniø Pa-
stovio kavalerijos eskadrono raiteliams. Apie jos rezultatus
A. Snieèkø Maskvoje informavæs S. Apyvala raðë, jog „Vil-
niaus“ bûrio grupë 1944 m. geguþës 19 d. ið pasalø nukovë
18 þmoniø, tarp jø 1 leitenantà, ir suþeidë 5 lietuvius raite-
lius ið kavalerijos mokyklos Pastovyje. Sovietinis partizanas
St. Andriukaitis savo atsiminimuose gyrësi, kad tada iððau-
dæ „visus iki vieno“ 25 „plechavièiukø kavaleristus“. Esà „pa-
sisekë“ pabëgti tik vienam arkliui su negyvu raiteliu, sovie-
tiniai partizanai surinkæ daug balnø ir ginklø
127
. Yra duome-
nø, kad tarp sovietiniø partizanø, susidorojusiø su savisau-
gos eskadrono kavaleristais, buvo ir Vl. Ðlapelis, buvæs savi-
saugos batalionø karininkas. (Taigi didele savo buvusiø ben-
draþygiø kraujo kaina buvusiam savisaugos batalionø kari-
ninkui teko pelnyti sovietiniø partizanø vadø pasitikëjimà.)
Sovietiniø partizanø pasala kavalerijos eskadrono raite-
liams ir jos skaudûs rezultatai atsispindi ir savisaugos daliniø
kariø atsiminimuose. Partizanams apðaudþius neilgà kavaleristø
kolonà ið kulkosvaidþiø ir automatø, kavaleristai ðoko nuo ar-
kliø á pakelës griovius ir bandë gintis. Þuvo 11 kariø (jie palai-
doti Adutiðkio kapinëse). Grandiniui K. ástrigo pentinai balno
kilpoje ir arklys iðvilko já gyvà per sovietiniø partizanø ugná
128
.
Kovodami su sovietiniais ir lenkø partizanais lietu-
viø savisaugos batalionai didþiausius nuostolius patyrë Ry-
tø Lietuvoje ir Vakarø Baltarusijos rajonuose, vokieèiø pri-
skirtuose Lietuvos generalinei srièiai. Èia, kaip niekur kitur
Lietuvoje, nuo 1943 m. rudens ði kova darësi nepalyginamai
intensyvesnë, nuoþmesnë, su didesniais þmoniø nuostoliais.
Apskritai batalionø santykiai su sovietiniais partizanais sky-
241
rësi nuo jø santykiø su lenkø partizanais, turëjo nemaþai ið-
skirtiniø, specifiniø bruoþø.
Rytø Lietuvoje nuo 1943 m. intensyviausiose partiza-
nø veiklos vietose (panaðiai kaip Baltarusijoje) veikë savi-
saugos batalionø ir lietuviø policijos atsparos punktai (kitur
Lietuvoje jø nebuvo). Ðiø punktø uþdavinys buvo kontroliuo-
ti teritorijà, trukdyti „banditams“ judëti, kovoti su maþesnë-
mis jø grupëmis, atlikti þvalgybà, rengti pasalas partizanams
ir kt. Antai 253-iojo savisaugos bataliono padaliniai 1944 m.
pradþioje buvo iðdëstyti „puskuopëmis“ (ne maþiau kaip po
40 kariø kiekvienoje) didelëje Pietryèiø Lietuvos teritorijoje
(Jaðiûnuose, Valkininkuose, Rûdiðkëse, Rakliðkëse ir ki-
tur)
129 
ir dar smulkesniais padaliniais atsparos punktuose
ávairiems ûkiniams objektams saugoti.
Kariniu poþiûriu nei sovietiniai, nei lenkø partiza-
nai, veikæ Rytø Lietuvoje, nebuvo pajëgûs pulti ir likviduoti
didesniø, gerai átvirtintø savisaugos batalionø atsparos punk-
tø. Antai 1944 m. kovo pradþioje 253-iojo savisaugos batalio-
no Rakliðkiø atsparos punkte buvo 16 kariø, ginkluotø 1 sun-
kiuoju, 3 lengvaisiais kulkosvaidþiais, ðautuvais, Baltininkø
atsparos punkte – 42 kariai, ginkluoti 2 sunkiaisiais, 4 leng-
vaisiais kulkosvaidþiais, ðautuvais
130
. Tokiø atsparos punk-
tø uþimti partizanai neástengdavo.
Partizanai nebuvo pajëgûs kautis su savisaugos bata-
lionø neblogai parengtais, nuolat aprûpinamais ginklais ir
ðaudmenimis padaliniais ir atvirose kautynëse.
Bëda buvo ta, kad pleèiantis partizaninei veiklai rei-
këjo ginti vis daugiau objektø, o jëgø neuþteko. Antai 253-
iojo bataliono 4-osios kuopos vadas ltn. M. Cieminis 1944 m.
sausio 4 d. raporte bataliono vadui praðë Gaidþiûniðkiø dva-
ro apsaugà padidinti bent iki 13 þmoniø. Anot jo, apsaugos
dydá nustatë „ne specialistai, bet turbût civiliai“, kurie vie-
129
253-iojo bataliono vado 1944 m. sausio 13 d. operatyvinis ásakymas Nr. 1, LCVA, f. R-666,
ap. 1, b. 4, l. 247.
130
253-iojo bataliono 4-osios kuopos vado 1944 m. kovo 3 d. raportas bataliono vadui, ten
pat, b.7, l. 168.
242
tos sàlygø neþino ir nesupranta, kad kaþkur miðke esanèio
dvaro nuo 100 banditø puolimo negali apsaugoti 6 þmonës,
turintys 1 lengvàjá kulkosvaidá, be reikalo esà tik rizikuoja-
ma þmoniø gyvybëmis
131
.
Partizanai puldinëjo tik nedidelius, atokesnius atspa-
ros punktus, maþesnes kariø grupes. 253-iojo bataliono 5-
osios kuopos vadas kpt. V. Asipauskas raporte bataliono va-
dui paþymëjo, kad „pavieniø asmenø ið atramos punktø ið-
vykimas beveik kiekvienu atveju pasibaigia þuvimu“
132
.
Sovietiniø ir lenkø partizanø kovos su lietuviø savi-
saugos batalionø padaliniais taktika turëjo ryðkiø skirtumø,
skyrësi ir pats karinio konflikto pobûdis. Rytø Lietuvoje vei-
kusiø batalionø kariniai susidûrimai su sovietiniais partiza-
nais buvo kur kas ánirtingesni, atkaklesni, be kompromisø.
Sovietiniai partizanai veikë nepaisydami aukø, nesiskaity-
dami su atsakomosiomis represinëmis priemonëmis, gresian-
èiomis vietos gyventojams. Ypaè tai buvo bûdinga sovieti-
niams baltarusiø partizanams.
Bene didþiausias 253-iojo bataliono ir sovietiniø balta-
rusiø partizanø karinis susirëmimas ávyko 1943 m. lapkrièio
mën., naktá ið 19 d. á 20 d., Kamajuose (Svyriø aps.). Tà naktá
Kamajø mokykloje ásikûrusià ðio bataliono 5-àjà kuopà uþpuo-
lë apie 300 partizanø. Þiedinei gynybai pasirengusiø lietuviø
kariø susiðaudymas su sovietiniais partizanais truko 20–25 mi-
nutes, per já þuvo 22–23 partizanai, buvo suþeisti 5 lietuviai
kariai. Kitais duomenimis, buvo nukautas 31 „banditas“, 1 pa-
imtas gyvas, sudegë 51 miestelio pastatas ir Kamajø dvaras
133
.
1944 m. sausio 23 d. 253-iojo bataliono 5-oji kuopa ga-
vo praneðimà, kad sovietiniai partizanai plëðia Moðkinëliø
kaimà (netoli Parèevo dvaro). Nuvykus kariø grupei, parti-
zanai pradëjo bëgti ið kaimo, 1 partizanas nukautas,1 paim-
tas gyvas. Vasario 24 d. apie 60 sovietiniø partizanø plëðika-
131
Ltn. M. Cieminio 1944 m. sausio 4 d. raportas bataliono vadui, LCVA, f. R-666, ap. 1, b.
5, l.94.
132
Ltn. V. Asipausko 1944 m. sausio 4 d. raportas bataliono vadui, ten pat, l. 100.
133
A. Bubnys, 253-iasis lietuviø policijos batalionas (1943–1944), Genocidas ir rezistencija, 1998,
Nr. 2 (4), p. 108; Lietuviø policijos praneðimø santrauka, LYA, f. 3377, ap. 58, b. 266, l. 6.
243
vo Degsniø kaime (Rûdiðkiø vls.). Ið Valkininkø iðvyko 42
kariø grupë sutrukdyti plëðti kaimà. Partizanai atsiðaudyda-
mi pabëgo. Vasario 25 d. sovietiniai partizanai uþpuolë Kuc-
kø kaimà (netoli Konstantinovo), ðautuvø buoþëmis muðë kai-
mieèius. Ið atsparos punkto ðaudant virð trobesiø, partizanai
grupëmis ið kaimo pasitraukë
134
.
1944 m. birþelio mën., naktá ið 2 d. á 3 d., 253-iojo batalio-
no 22 kariø bûrys ties Mostø kaimu susikovë su 30 sovietiniø
partizanø. Sovietiniø partizanø nuostoliai – 2 nukauti, maþdaug
5 partizanai suþeisti. Lietuviai kariai nuostoliø neturëjo
135
.
Tokiø faktø apie savisaugos batalionø padaliniø ir so-
vietiniø partizanø susidûrimus galima pateikti daug. Ið jø
matyti, kad per juos nukentëdavo daugiausia tik sovietiniai
partizanai, batalionø padaliniø nuostoliai buvo nedideli.
253-iojo bataliono kovos veiksmø dienoraðtyje 1944 m. pra-
dþioje raðyta: „Mûsø vyrai, ar tai puldami, ar bûdami uþpulti,
visuomet iðeina nugalëtojais, ir neretai prieð daug gausesná prie-
ðà. Taèiau banditai yra tiek ákyrûs, kad á tai visai neatsiþvelgia ir
savo plëðimo ekspedicijas vykdo toliau, todël mûsø vyrams vi-
sada tenka bûti budriems. Tai ne tik neatbaido mûsø vyrø, bet
dar labiau uþgrûdina jø kovos dvasià bei kovingumà“
136
.
Paþymëtina, kad kariniai susidûrimai vyko daugiausia
su sovietiniais baltarusiø partizanais. Vadinamøjø lietuviø so-
vietiniø partizanø buvo palyginti nedaug, net ir Rytø Lietuvoje
jø nerëmë vietos gyventojai (nei lenkai, nei lietuviai), kariniu
poþiûriu jie buvo silpni, ginkluotës ið sovietinio uþnugario jie
pradëjo gauti tik nuo 1944 m. pavasario ir kt. Nelengva jø padë-
tis ir ávairios politinës aplinkybës vertë juos siekti kompromisø
ir laikinø paliaubø. M. Ðumausko vadovaujama sovietiniø parti-
zanø vadovybë Lietuvoje nuo 1944 m. vasario mën. uþmezgë ir
iki pat vokieèiø okupacijos pabaigos palaikë ryðius su naciona-
linio lietuviø pogrindþio, lietuviø savivaldos administracijos pa-
reigûnais. Palaikant ðiuos ryðius dalyvavo ir savisaugos bata-
134
LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 7, l. 237, 183, 175.
135
Ltn. V. Asipausko raportas 253-iojo bataliono vadui, LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 7, l. 36.
136
253-iojo bataliono kovos veiksmø dienoraðtis, 1944 m. sausio 20 d. áraðas, ten pat, b. 8, l. 87.
244
137
R. Zizas, Vietinë savisauga (savigyna) Lietuvoje naciø Vokietijos okupacijos metais (1941–
1944), Genocidas ir rezistencija, Nr. 1(11), Vilnius, 2002, p. 83.
138
253-iojo bataliono 4-osios kuopos vado ltn. M. Cieminio 1943 m. kovo 9 d. raportas bataliono
vadui kpt. Vl. Þibui ir kt., LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 7, l. 162; b. 4, l. 142; b.8, l. 75-76.
lionø, ir lietuviø policijos kai kurie vadai. Uþ vokieèiø nugarø
taktiniais sumetimais susitarta tarpusavyje nekariauti, nelieti
„lietuviðko kraujo“, netgi drauge kovoti su vokieèiais bei len-
kø „imperialistiniu pogrindþiu, siekianèiu atplëðti nuo Lietu-
vos Vilniø“, ir kt.
137 
Visa tai ðvelnino ginkluotus konfliktus, kar-
tu ir savisaugos batalionø kariø nuostolius.
Lenkø partizanai (Armija Krajova) Rytø Lietuvoje bu-
vo daug gausesnis, pavojingesnis, remiamas vietos gyvento-
jø lenkø prieðas. Taèiau ir lenkø partizanai kariniu poþiûriu
daþnai nesugebëdavo sëkmingai kovoti su lietuviø savisau-
gos batalionø padaliniais.
Antai lenkø partizanø dalinys 1944 m. kovo 8 d. 253-iojo
bataliono Rakliðkiø atsparos punkto águlai áteikë ultimatumà,
kuriame grësmingai reikalavo pasiduoti (per 5 minutes), su gin-
klais pereiti á jø pusæ. Lietuviams kariams þadëta didelë pasi-
rinkimo laisvë – bûti paleistiems namo, galimybë ástoti á kuria-
mà lenkø armijà, kurioje esà bus ir lietuviø daliniø, kovosian-
èiø dël Lietuvos laisvës ir nepriklausomybës, ir kt. Nors ir bu-
vo daromas karinis ir propagandinis „spaudimas“, Rakliðkiø
atsparos punkto águla atmetë ultimatumà. Pasibaigus jo termi-
nui, lenkai ið lengvojo minosvaidþio á atsparos punktà iððovë 2
kartus. Á tai atsparos punkto kariai atsakë sunkiojo kulkosvai-
dþio ir lengvøjø kulkosvaidþiø bei ðautuvø ugnimi
138
. Lenkø
partizanams nebeliko nieko kita, tik pasitraukti.
Laikinai ëjæs 253-iojo bataliono vado pareigas kpt. Vl.
Þidþiûnas 1944 m. raporte, apibendrindamas bataliono kovø
su lenkø partizanais patirtá, raðë, kad lenkø partizanai gin-
kluoti daugiausia ðautuvais, nors turi ir automatiniø pistole-
tø, ir kulkosvaidþiø. Prieð vienà bataliono atsparos lizdà (Rak-
liðkëse – R. Z.) buvo panaudojæ ir granatsvaidá, ið kurio iððo-
vë 2 granatas. Apskritai atrodo, – padarë iðvadà bataliono va-
das, – kad jiems trûksta ðaudmenø, jie nesileidþia átraukiami
245
á kautynes, traukiasi atsiðaudydami ið dideliø atstumø, at-
sparos punktui energingai pasiprieðinus, tuoj pasitraukia.
Normalaus tiekimo nëra. Lenkai uþpuldinëja maþesnes ka-
riø grupeles, maþesniø atsparos punktø águlas, pirma patei-
kæ ultimatumus atiduoti ginklus ir áspëjæ apsaugà, kad nëra
prasmës prieðintis. Skaièius, rodanèius águlø dydá, iðpuèia
iki „neátikimø ribø“, taèiau jø veikla to nepatvirtina. Tokiu
bûdu jiems yra pasisekæ nuginkluoti keletà policijos atspa-
ros punktø. Be to, norëdami nuo vokieèiø nuslëpti, „uþtu-
ðuoti“, savo veiklà, daþnai veikia bolðevikø vardu
139
.
253-iojo savisaugos bataliono kituose dokumentuose
paþymima, kad lenkø partizanø bûriuose daþnai matyti ne-
ginkluotø partizanø. Taip pat daryta iðvada, jog partizanai
didelio palaikymo kaimuose, kaip esà jie daþnai giriasi, ne-
turi. Lenkø partizanø palaikymas dvaruose esàs supranta-
mas: jø organizatoriai yra dvarø savininkai ar valdytojai –
lenkø armijos karininkai, prisidengæ tarnyba vokieèiams
140
.
Nors lenkø partizanai laikë save antinacinës koalici-
jos nariais ir turëjo tikslà kovoti su okupantais vokieèiais, jie
Rytø Lietuvoje dël susidariusiø politiniø ir kariniø aplinky-
biø bei taktiniais sumetimais ir bendradarbiavo su jais. Vo-
kieèiai mëgino lenkø partizanus palenkti á savo pusæ, juos
apginkluoti ir pasiøsti kovoti su sovietiniais partizanais, ypaè
tokios jø pastangos buvo ryðkios 1944 m. pradþioje.
Savaime suprantama, kad vokieèiø ir lenkø vienokie
ar kitokie tarpusavio santykiai veikë ir lietuviø savisaugos ba-
talionø ir lenkø partizanø santykius. Vilniaus apygardos ko-
misaro H. Wulfo 1943 m. sausio 18 d. praneðime „Dël baltøjø
lenkø gaujø“ minima besiformuojanti prie Svyriø lenkø parti-
zanø „gauja“. Ji buvo susidûrusi su lietuviø policijos batalio-
nu, taèiau mûðis neávyko, nes esà iki tol dar nebuvo ásakymo
ðaudyti á ðià „gaujà“. Ðis faktas, anot H. Wulfo, „savaime su-
139
253-iojo bataliono vado 1944 m. raportas apie banditus, esanèius bataliono veiksmø rajone,
LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 5, l. 207–208,184.
140
253-iojo bataliono 3-iosios kuopos vado kpt. Vl. Pataðiaus 1944 m. kovo 3 d. raportas
bataliono vadui kpt. Vl. Þibui, ten pat, b.7, l. 127.
246
141
253-iojo bataliono virðilos A. Liesio 1944 m. vasario 20 d. raportas bataliono vadui, ten pat,
b. 7, l. 206.
142
Ten pat, b.8, l. 71.
prantama, turëjo sukelti tam tikrø abejoniø to bataliono lietu-
viø karininkams“. 1944 m. vasario mën., naktá ið 19 d. á 20 d.,
lenkø partizanai uþpuolë dvarà netoli Turgeliø, sumuðë jo val-
dytojà, pagrobë 4 kiaules. Saugojæ dvarà 253-iojo bataliono lie-
tuviai kariai ið vakaro buvo gavæ ásakymà á „baltuosius“ len-
kus neðaudyti. Ðio bataliono virðila A. Liesis su tam tikru liû-
desiu bataliono vadui praneðë: „Iðvada tokia, kad Turgeliai
palieka be nieko. Virðaitis ir [lietuviø] policija iðvaþiuoja“
141
.
Taigi lietuviø savisaugos batalionai buvo verèiami likti
seniai rusenusio lietuviø ir lenkø konflikto nuoðalyje, vokie-
èiai, savaime aiðku, dël savø interesø varþë jø ginkluotos kovos
su lenkø partizanais veiksmus. Ðie nuo 1943 m. pabaigos puldi-
nëjo Vilnijos kraðto miestelius, degino lietuviø policijos punk-
tus, valsèiø bûstines, plëðë kooperatyvus, terorizavo lietuviø
savivaldos administracijos pareigûnus, o batalionø águlos tik
saugojo ir gynë atskirus karinius ir ûkinius objektus, daugiau-
sia dvarus, jiems drausta pulti lenkø partizanus.
1944 m. kovo pabaigoje, kai vokieèiø ir lenkø partizanø
Vilniaus apygardos vadovybës derybos jau buvo þlugusios, 253-
iojo bataliono kovos veiksmø dienoraðtyje raðyta: batalionas ga-
vo uþduotá kovoti su lenkø partizanais Maiðiagalos apylinkëse,
kur jø daugiausia telkiasi. Iki ðiol lenkø partizanø puolimai bu-
vo tik atmuðinëjami, juos pulti ir naikinti nebuvo ásakymo. Da-
bar esà áþûliai siauèiantys ir terorizuojantys lietuvius gyvento-
jus lenkø partizanai bus pradëti naikinti „be pasigailëjimo“. Esà
visø vyrø ûpas pakilo ir nuotaika puiki, kad dalyvaujama „ka-
re su mûsø amþinuoju prieðu lenku“
142
. Taigi susidarë palan-
kios (kartu ir pavojingos) aplinkybës ásiplieksti lietuviø savi-
saugos batalionø ir lenkø partizanø kariniam konfliktui.
253-iojo bataliono 1-oji kuopa 1944 m. balandþio pa-
baigoje gavo uþduotá pulti Suþioniø miestelio apylinkëse su-
sitelkusius lenkø partizanus. Ði bataliono vykdyta karinë bau-
dþiamoji akcija ádomi daugeliu, pirmiausia kariniu, poþiûriø.
247
Ið „nuolatiniø agentø“ gautomis þvalgybinëmis þiniomis, Su-
þioniø apylinkëse veikë didelës lenkø partizanø pajëgos, bu-
vo ásikûræs jø ðtabas, apmokomi lenkø partizanai, jie ruoðësi
ðventinti savo vëliavas, duoti priesaikà ir kt. Be to, balandþio 9
d. lenkai buvo suëmæ ir iðsiveþæ Eitminiðkiø klebonà lietuvá
A. Jakavoná (jis lenkø partizanø buvo nuþudytas – R. Z.), todël
„reikëjo“ paimti ákaitais „arðius lenkø veikëjus“, partizanø glo-
bëjus – Suþioniø klebonà ir naujàjá Eitminiðkiø klebonà.
Balandþio 23 d. vakare ið Paberþës buvo pasiøstas 253-
iojo bataliono 1-osios kuopos 40 kariø ir Paberþës 11 lietuviø
policininkø (taigi ið viso 51 vyras) bûrys, vadovaujamas vir-
ðilos Striûpaièio. Bûrys buvo ginkluotas 5 rusiðkais lengvai-
siais kulkosvaidþiais, rusiðkais ir vokiðkais ðautuvais, 3 au-
tomatiniais pistoletais, 102 vokiðkomis granatomis. Suþioniø
puolimas buvo pradëtas kitos dienos 4 val. ryto. Lenkø par-
tizanø miestelyje buvo apie 60–70. Jie veikë atskiromis gru-
pëmis, buvo ginkluoti ðautuvais, automatiniais pistoletais,
turëjo 1 lengvàjá kulkosvaidá. Suþioniø prieigose 2 lenkai par-
tizanai buvo paimti á nelaisvæ, kiti ið miestelio pasitraukë.
Iki 8 val. miestelyje buvo atliekamos kratos, suimtas Suþio-
niø klebonas, klebonijoje rasta lenkø partizanø vëliava, o rû-
syje – pasislëpæs zakristijono sûnus. Ið Suþioniø á pietus, Ne-
menèinës link, iðþygiavæs bûrys 3 kartus susikovë su lenkø
partizanais, taèiau jie ðaudë ið didelio atstumo. Apðaudomam
bûriui pradëjus ðaudyti lenkø partizanai pasitraukdavo. Per
vienà ið susiðaudymø buvo nukautas (ar suþeistas?) raitas
lenkø partizanø vadas. Jo pabalnotas arklys pasielgë „iðda-
vikiðkai“ – parbëgo namo. „Vietiniams gyventojams“ patvir-
tinus, kad tai lenkø partizanø vado sodyba, ji buvo sudegin-
ta apðaudþius padegamosiomis kulkomis. Eitminiðkëse ákai-
tais paimti klebonas ir vargonininkas (pastarojo sûnûs buvo
iðëjæ pas partizanus). Vykdydamas operacijà bûrys jokiø
nuostoliø nepatyrë, tuo tarpu keli lenkø partizanai buvo pa-
imti á nelaisvæ, spëta, kad tarp jø buvo suþeistø ir nukautø.
Apibendrindamas jos rezultatus 253-iojo bataliono 1-osios
kuopos vadas padarë iðvadà, kad lenkø partizanai á aktyvias
248
kautynes vengia veltis, veikia ið pasalø ir kt.
143 
Rytø Lietuvoje veikæ gausûs lenkø partizanø bûriai
vengë atvirø kautyniø, Suþioniø apylinkëse (ir kitur) nepa-
jëgë pasiprieðinti, nes buvo blogiau ginkluoti ir aprûpinti,
negalëjo atsilaikyti net ir prieð palyginti nedidelius, bet mo-
bilius, iðmokytus kovos su partizanais metodø, þymiai ge-
riau apginkluotus ir aprûpintus savisaugos batalionø pada-
linius. Lietuvos sàlygomis batalionø pajëgos vis dëlto buvo
didelë karinë jëga, su kuria teko skaitytis. Batalionø doku-
mentuose daþnai buvo paþymima, kad „banditai“ turëjo
trauktis neatlaikæ á juos nukreiptos ugnies. Kariniu poþiû-
riu, kaip jau buvo minëta, tarp savisaugos ir „tikrosios“ poli-
cijos padaliniø buvo skirtumø. Ðie skirtumai kovoje su parti-
zanais reiðkësi ir gerokai didesniais policijos padaliniø nuos-
toliais. Antai 1944 m. sausio 8 d. Aðmenos apskrities polici-
jos 76 vyrø bûrys, vadovaujamas vokieèiø þandarmerijos lei-
tenanto Shnabelio, Turgeliø valsèiuje susidûrë su 200 lenkø
partizanø bûriu. Kautynëse þuvo 19 lietuviø policininkø, 6
vokieèiø þandarai ir ltn. Shnabelis, 4 policininkai ir 1 þandar-
merijos pareigûnas buvo suþeisti, 2 baltarusiai policininkai
dingo be þinios
144
. Savisaugos batalionø Rytø Lietuvoje veik-
los istorijoje tokiø dideliø nuostoliø atvejø neþinoma.
Dël daugelio aplinkybiø savisaugos batalionai Rytø Lie-
tuvoje kur kas sëkmingiau kovojo su lenkø partizanais negu èia
1944 m. pavasará dislokuoti Lietuvos vietinës rinktinës daliniai.
Lietuviø savisaugos batalionø kariø ir lenkø partiza-
nø ginkluoti konfliktai ir susidûrimai apskritai buvo ir sudë-
tingø, átemptø dviejø tautø santykiø, kovos dël Vilniaus krað-
to valstybinës priklausomybës iðraiðka, jos sudedamoji da-
lis. Taèiau jie nepasiekë neþaboto, nekontroliuojamo antago-
nizmo, nebuvo ir tarpusavio kovos masiniø kruvinø akcijø.
Lietuviai kariai, patekæ á lenkø partizanø nelaisvæ, toli graþu
ne visada buvo suðaudomi – tik nuginkluojami, iðrengiami
143
253-iojo bataliono 1-osios kuopos vado raportai bataliono vadui, ten pat, b.7, l. 58–60;
253-iojo bataliono kovos veiksmø dienoraðtis, ten pat, b. 8, l. 64.
144
Armija Krajova Lietuvoje, Antra dalis, Vilnius-Kaunas, 1999, p. 271.
249
iki baltiniø, sumuðami, ðvelnesnio elgesio susilaukdavo
mokantys lenkø kalbà
145
. Kartais lenkai nuginkluotus lietuvius
netgi palydëdavo iki atsparos punktø ir kitø saugiø vietø: esà
kad jø neuþpultø „raudonieji banditai“. Taip, pavyzdþiui, atsi-
tiko su 1944 m. sausio 28 d. lenkø partizanø nuginkluotais Po-
lianø (Palioniø) (Aðmenos aps.) atsparos punkto kariais: jie bu-
vo nurengti iki baltiniø, aprengti lenkø partizanø drabuþiais,
palydëti iki Dudø kaimo. Jiems liepta nuvykti á Kiemeliðkes ir
praneðti policijai, kad vasario 4 d. Kiemeliðkës bus lenkø puo-
lamos. Lenkø partizanø iðrengtø lietuviø kariø iðvaizda, kaip
uþfiksuota bataliono dienoraðtyje, buvo nekokia: jie buvo ap-
rengti „tikrais skarmalais“, sutikæs juos, taip apsirengusius, tik-
rai palaikytum „banditais“
146
. Taèiau jie liko gyvi.
Savisaugos batalionø kariø nacionalistines, radikalias
antilenkiðkas nuotaikas ir ginkluotus veiksmus, be abejo, var-
þë lietuviø nacionalinis antinacinis pogrindis, batalionuose tu-
rëjæs nemaþà átakà. Apie kompromisines tendencijas batalio-
nø kareiviø ir lenkø partizanø santykiuose byloja toks faktas.
253-iojo bataliono vadas per Maiðiagalos lietuviø policijos
punkto vedëjà Rinkevièiø 1944 m. balandþio mën. gavo tokio
turinio laiðkà: „Ponas Virðininke, 1944 m. balandþio 16 d. bu-
vome jûsø miestelyje, atlikome tikrus savo reikalus. Matëme
jûsø patrulá, kuris 2–4 þingsniø atstumu praëjo pro mus 4 kar-
tus. Dël to, kad nelabai mums ir mûsø ðeimoms darote ypatin-
gos þalos, neturime [ir] mes á jus ypatingos þalos, bet jeigu su-
sitiksite su mumis, tai gerai bûtø leistis nuginkluojamiems“
147
.
Be abejo, lenkø partizanø kompromisinius, tolerantið-
kus veiksmus lëmë ne tik abstrakèios humaniðkos idëjos, bet
ir pavojus susilaukti savisaugos batalionø represijø, lenkø gy-
ventojø juntama kerðto akcijø uþ lenkø partizanø ávykdytus
ávairius antilietuviðkus veiksmus baimë. Deja, bûta ir tokiø
atvejø. Antai, kai 1944 m. naktá ið 19 d. á 20 d. Glitiðkiø apylin-
145
253-iojo bataliono 5-osios kuopos vado ltn. V. Asipausko 1944 m. sausio 25 d. raportas
bataliono vadui, ten pat, b. 7, l. 245.
146
253-iojo savisaugos bataliono dienoraðtis, ten pat, b. 8, l. 84–85.
147
Lenkø partizanø 6-osios brigados „Þaibo“ bûrio vado laiðkas, LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 7,
l. 72. Tuometinis vertimas ið lenkø k.
250
këse lenkø partizanai kai kuriø vietos gyventojø lenkø pade-
dami surado ir þiauriai nuþudë (subadë peiliais) 4 suþeistus
258-ojo bataliono karius
148
, kerðydami ðio bataliono kareiviai
suðaudë 39 Glitiðkiø apylinkiø gyventojus lenkus
149
. (Vëliau
lenkø AK daliniai ávykdë atsakomàjà kerðto akcijà – Dubingiø
apylinkëse ir kitur nuþudë apie 90 lietuviø.)
Savisaugos batalionø kariø nuostolius ir þûtis „atspa-
ros punktuose“ saugant ávairius ûkinius objektus maþino ir
tai, kad jie nebuvo ginami „ið paskutiniøjø“: iðkilus realiam
pavojui ir nesant galimybiø juos sustiprinti ir apginti, atspa-
ros punktai ir ginami objektai buvo paliekami.
Apibendrinant galima daryti iðvadà, kad lietuviø ba-
talionø kariø nuostoliai Rytø Lietuvoje kovojant su sovietø
ir lenkø partizanais apskritai nebuvo dideli, nedaug buvo
masiniø þûèiø atvejø. Tai matyti ir ið tokio pavyzdþio: 1944
m. vasario 5 d. prie Novosiolkø kaimo, Aðmenos apylinkëse,
á partizanø pasalà pateko ir buvo nuðauti keturi 253-iojo ba-
taliono 3-iosios kuopos kariai. Po ðio ávykio bataliono die-
noraðtyje buvo raðoma: „Tai vienas skaudþiausiø smûgiø
mûsø bataliono gyvenime, kada vienu kartu þûva tiek vyrø.
Jie jau buvo uþsigrûdinæ kovose ir daug kartø pasiþymëjæ
kautynëse su banditais“
150
. Duomenø apie ðio bataliono, ak-
tyviai kovojusio su partizanais Rytø Lietuvoje beveik iki pat
vokieèiø okupacijos pabaigos, kariø masinës þûties atvejus
nëra ir vëlesniuose bataliono dokumentuose.
Minint 1944 m. Vasario 16-àjà 253-iojo bataliono die-
noraðtyje raðyta apie Vilniuje, Antakalnio kariø kapinëse, pa-
laidotus keliasdeðimt „jaunø lietuviø“, padëjusiø galvas „uþ
mûsø geresnæ ateitá“, apie „þuvusiøjø uþ Tëvynæ“ pagerbi-
mà Svyriuose
151
. Matyt, turëta galvoje visø ðiame regione vei-
kusiø batalionø kariø aukos.
148
Armija Krajova Lietuvoje, Vilnius-Kaunas, 1995, p. 78; Armija Krajova Lietuvoje, Antra
dalis, Vilnius-Kaunas, p. 259.
149
Europa nie prowincjonalna: Przemiany na ziemiach wschodnich dawnej Rzeczypospolitej
(Bialorus, Litwa, Lotwa, Ukraina, wschodnie pogranicze III Rzeczypospolitej Polskiej) w
latach 1772–1999, Warszawa-Londyn, 1999, s. 857.
150
LCVA, f. R-666, ap. 1, b. 5, l. 9–10.
151
Ten pat, b. 8, l. 80.
251
Kariø kapai Adutiðkio kapinëse: èia laidoti þuvæ
savisaugos batalionø kariai
Svyriø apylinkëse kovoje su sovietiniais partizanais þuvusio
257-ojo savisaugos bataliono virðilos M. Januðevièiaus
laidotuvës Birþuose 1944 m. geguþës 4 d. Lietuviðka trispalve
uþdengtà karstà neða Lietuvos vietinës rinktinës Birþø aps.
komendantûros kariai
252
Lietuviø kariø kovos áprasminimas 1944 m. propagandiniame
pieðinyje, skirtame Didvyriø dienai (Heldentag) paminëti.
Tà dienà Vokietijoje (ir jos okupuotuose kraðtuose) buvo
pagerbiami uþ Vokietijà þuvæ kariai.
1944 m. ji paminëta kovo 12 d. (sekmadiená)
253
Lietuviø savisaugos batalionø nuostoliai Lietuvoje ga-
lëjo bûti dideli, jeigu Raudonajai armijai 1944 m. vasarà artë-
jant prie Lietuvos vokieèiai bûtø sugebëjæ prie jos sienø sta-
bilizuoti frontà, jø karius telkti Lietuvoje, pasinaudoti jø pa-
triotinëmis nuotaikomis ir pasiryþimu gintis nuo puolanèiø
raudonarmieèiø. 1944 m. liepà Lenkijoje buvusio 252-ojo sa-
visaugos bataliono kariai „turëjo vienintelá norà – gráþti á Lie-
tuvà savo Tëvynës ginti“. Tikëtasi, kad vokieèiø vadovybë
visus lietuviø batalionus gràþins á Lietuvà, nes „tik ten lau-
kia mûsø visø tikroji pareiga“. 252-ojo bataliono vadas 1944
m. liepos 7 d. raðtu kreipësi á vokieèiø Tvarkos policijos va-
dà Lietuvoje, praðydamas batalionà gràþinti á Lietuvà
152
. Ta-
èiau batalionas á Lietuvà nebuvo gràþintas.
Savisaugos batalionø kariai patys savavaliðkai sten-
gësi bëgti á Lietuvà. Ið Lenkijos á Lietuvà pavyko prasiskverbti
kai kuriems 252-ojo bataliono kariams. 1944 m. liepà á Vaka-
rus besitraukianèio 13-ojo bataliono 2-oji kuopa Latvijoje buvo
atkirsta nuo bataliono, didesnë jos dalis dezertyravo, kiti kuo-
pos kareiviai organizuotai traukësi Telðiø kryptimi
153
.
Taèiau Raudonajai armijai 1944 m. birþelio pabaigoje Bal-
tarusijoje pralauþus vokieèiø frontà, jos puolimas á Vakarus bu-
vo verþlus ir spartus, vokieèiai nespëjo ásitvirtinti net prie Ne-
muno – paskutinës gynybai tinkamos didesnës gamtinës kliû-
ties Lietuvoje, kartu suþlugo ir tam tikros visuomenës dalies
planai kartu su vokieèiais ginti Lietuvos sienas, mëginimai steig-
ti naujas lietuviðkas karines formuotes kaip bûsimos Lietuvos
kariuomenës branduolá. (Kaip þinoma, 1944 m. pavasará nesëk-
mingai bandyta steigti Lietuvos vietinæ rinktinæ, vëliau – Tëvy-
nës apsaugos rinktinæ.) Fronto linija Lietuvoje kuriam laikui (nuo
1944 m. rugpjûèio iki spalio pradþios) stabilizavosi tik Ðakiø –
Raseiniø – Kurðënø – Maþeikiø atkarpoje.
152
Savisaugos daliniø kelias (252-ojo bataliono metraðtis), Jono Rimaðausko dokumentø
kolekcija, St. Balzekas, Museum of Lithuanian Culture, Chicago, IL (metraðèio lapai
nenumeruoti). Uþ ðio rankraðèio kopijà autorius dëkoja Lietuvos Respublikos ambasadoriui
Izraelyje, istorikui, prof., habil. dr. Alfonsui Eidintui.
153
A. Bubnys, Lietuviø policijos batalionai Pskovo srityje ir Kurðe: 13-asis ir 10-asis batalionai
(1942–1945), p. 36.
254
Lietuvoje veikæ batalionai (1-asis, 2-asis, 6-asis, 9-asis,
253-iasis, 257-asis) traukësi á Vakarus, ið jø 1944 m. liepos vi-
duryje sudarytas 1-asis Lietuvos policijos pulkas. Batalionai
statë gynybinius átvirtinimus, dalyvavo mûðiuose. Nuo Rau-
donosios armijos ðarvuotøjø daliniø „smarkiai nukentëjo“ 2-
asis ir 257-asis batalionai
154
. Tikslesniø duomenø apie batalio-
nø nuostolius Lietuvoje nëra, taèiau, atsiþvelgiant á tai, kad jie
buvo demoralizuoti ir pakrikæ, jø kovingumas buvo menkas,
jie dalyvavo kovos veiksmuose epizodiðkai, nuostoliai (kariø
netektys) neturëjo bûti dideli. Batalionai prie Lietuvos–Vo-
kietijos sienos (Tilþëje ir kitur) buvo nuginkluoti ir iðformuoti,
jø eiliniai ir puskarininkiai iðsiøsti á vokieèiø prieðlëktuvinius
dalinius, darbo batalionus, karininkai – á Dresdenà.
252-ojo savisaugos bataliono nuostoliai
Lenkijoje
Iðsiøsti ið Lietuvos savisaugos batalionai veikë ir paty-
rë nuostoliø ne tik Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Jie veikë
ir jø kariai þuvo ir kituose Vokietijos okupuotuose kraðtuose.
1942 m. gruodþio 19 d. á Lenkijà, Liublino apylinkes,
saugoti Maidaneko koncentracijos stovyklos atvyko tø paèiø
metø pavasará Kaune, Ðanèiuose, suformuotas jau minëtas 252-
asis savisaugos batalionas (jis pakeitë nuo 1941 m. pabaigos
èia tas paèias funkcijas atlikusá 2-àjá savisaugos batalionà).
252-ojo bataliono kareiviai Liublino apylinkëse, be
Maidaneko koncentracijos stovyklos, dar saugojo batø fabri-
kà, kareivines, konvojavo stovyklos kalinius, siunèiamus á
þemës ûkio darbus, taip pat á Maidanekà veþusá kalinius trans-
portà. Ðios jø atliekamos pareigos, þmoniø masinio naikini-
mo akcijos neigiamai veikë kareiviø moralæ. 1943 m. birþelá
uþ ávairius tarnybinius nusiþengimus bataliono 22 kareiviai
buvo perduoti SS ir policijos teismui, 2 kareiviai nusiþudë
155
.
Taigi ðio bataliono pirmieji nuostoliai nebuvo kovos veiks-
mø rezultatas.
154
P. Stankeras, Lietuviø policija 1941–1944 metais, p. 178.
155
A. Bubnys, Lietuviø policijos 2-asis ir 252-asis batalionai (1941–1944), p. 51.
255
Maidaneko koncentracijos stovyklos vadovybë 1943
m. rugsëjo pabaigoje nutarë atsisakyti 252-ojo bataliono pa-
slaugø. Stovyklos sargybos tarnyboms palikta 100 kareiviø,
1944 m. birþelio pabaigoje dël areðtø, ligø ir dezertyravimo
jø beliko tik 36
156
.
1943 m. rudená bataliono ðtabas ir didesnë dalis karei-
viø buvo perkelti á netoli Pulavø miesto (Liublino sr.) esantá
Volka Profeckà saugoti geleþinkelio bei kitø karinës ir ûki-
nës paskirties objektø nuo èia veikianèiø lenkø komunistø ir
sovietiniø partizanø. 1944 m. birþelio pradþioje Liublino vai-
vadijos miðkuose jø buvo susitelkæ apie 3 tûkst.
157 
Matyt, nuo ðiø partizanø veiksmø 1944 m. balandá 252-
ajam batalionui teko skaudþiai nukentëti. 1944 m. balandþio
21 d. vokieèiø dalinio, dislokuoto Dlugi–Kàt vietovëje, va-
dovybë sudarë miðrià vokieèiø ir lietuviø kariø grupæ ið 27
vyrø. Jai buvo duota uþduotis nuvykti veþimais á Brzezini ir
Gorecka–Koscielne vietoves (jø pavadinimai gali bûti netiks-
lûs – R. Z.), mobilizuoti civilinius gyventojus darbams lent-
pjûvëje ir rekvizuoti pastotes miðko medþiagai veþti. Kariø
grupë uþduoties vykdyti iðvyko ginkluota 4 kulkosvaidþiais,
17 ðautuvø, 3 automatiniais pistoletais, 28 rankinëmis grana-
tomis. Atvykus á Brzezini vietovæ, èia buvo palikti 8 vyrai,
kiti 19 vyko toliau Gorecka–Koscielne link. Ávaþiavus gur-
guoliø vorai á miðkà, staiga ið visø pusiø pasipylë ugnis, pa-
saloje bûta daug ir gerai ginkluotø „banditø“. Ið viso þuvo
10 grupës kareiviø, ið jø 9 lietuviai, 1 (eilinis J. Ambrazas)
buvo suþeistas. Þuvusieji rasti labai suþaloti, perðautomis gal-
vomis, matyt, pribaigti gyvi. Tai buvo pirmoji didelë 252-ojo
bataliono „auka kovojant prieð bolðevizmà“
158
.
1944 m. liepà batalionas gavo ásakymà persikelti á kità
(kairájá) Vyslos krantà ir gintis „iki paskutinio þmogaus“
159
.
156
Ten pat.
157
À. Þ. Ïîïîâ, À. È. Öâåòêîâ, Ðóññêèé äèâåðñàíò Èëüÿ Ñòàðèíîâ, Ñàíêò
Ïåòåðáóðã, 2003, ñ. 172.
158
Savisaugos daliniø kelias (rankraðtis).
159
Ten pat.
256
Prieðakinëse fronto pozicijose 252-asis batalionas iðbuvo apie
porà mënesiø, paskui buvo perkeltas á Radomà. Vëliau dalis
bataliono kariø pasiekë Lietuvà, kitus suëmë sovietai, bata-
liono branduolys buvo átrauktas á vokieèiø policijos 19-àjá
pulkà, kovojo su partizanais Ðiaurës Jugoslavijoje.
Ádomu paþymëti, kad apie 2 mënesius kovodamas prie-
ðakinëse fronto pozicijose Lenkijoje batalionas patyrë palyginti
nedaug nuostoliø: þuvo kpt. A. Petrulis ir dar keliolika kariø
(þr. priedà). Ið to netiesiogiai galima daryti iðvadà, kad ir kitø
lietuviø savisaugos batalionø (apie kuriuos nëra patikimø ðal-
tiniø) „frontiniai nuostoliai“ 1944 m. vasarà ir vëliau (iki jø ið-
formavimo) uþ Lietuvos ribø nebuvo labai dideli.
Apibendrinant visà pateiktà medþiagà bent apytikriai
pasakyti, kokie buvo lietuviø savisaugos batalionø nuosto-
liai (kiek þuvo kariø) 1941–1945 metais, deja, sunku. Bendram
vaizdui atskleisti trûksta duomenø, reikalingi tolesni kruopð-
tûs ðaltiniø tyrimai Lietuvos ir uþsienio archyvuose. Siekiant
apibendrinti nuostoliø duomenis, kaip orientaciniu tenka
remtis ne kartà minëtu lietuviø antinacinio pogrindþio 1944
m. kovo mën. ðaltiniu ir jame uþfiksuotu þuvusiøjø skaièiu-
mi – 451. Kitais duomenimis, nuostoliai buvo dar maþesni –
iki 1944 m. liepos mën. þuvo apie 400 vyrø. Ðiø skaièiø nepa-
neigtø ir oficialiø ðaltiniø pateikti skaièiai: iki 1943 m. spalio
1 d. lietuviø policijos (jai priskirti ir savisaugos batalionai)
nuostoliai buvo 262 þmonës, ið jø kovoje su kriminaliniais
elementais ir banditais þuvo 137, mirë 41, 194 policijos bata-
lionø kariai þuvo ne savo tëvynëje
160
.
Atsiþvelgiant á straipsnyje aptartas lietuviø savisau-
gos batalionø veiklos aplinkybes, iki Antrojo pasaulinio ka-
ro pabaigos þuvusiøjø batalionuose nuostoliai galëjo bûti
daugiau kaip 600 þmoniø. Ðio straipsnio priede pateikiami
duomenys apie savisaugos batalionø 498 kariø þûtá.
Istoriografijoje, deja, nepavyko aptikti lyginamøjø
duomenø apie latviø ir estø analogiðkø batalionø patirtus
160
P. Stankeras, Lietuviø policija 1941–1944 metais, p. 180.
257
þmoniø nuostolius. Rusø autoriø duomenimis, per karà buvo
suformuoti 45 latviø policijos (apsaugos) batalionai, kuriuose
vidutiniðkai buvo po 300–700 vyrø, ir 26 estø batalionai, ku-
riuose vidutiniðkai tarnavo po 500 vyrø
161
(neskaièiuojant abie-
jø tautø suformuotø SS kariuomenës nacionaliniø junginiø: SS
latviø 15-osios ir 19-osios divizijø, SS estø 20-osios divizijos).
Nors kiekvieno þmogaus (kario) mirtis yra didelë, sun-
kiai su kuo nors palyginama netektis, lietuviø savisaugos ba-
talionø kariø nuostolius 1941–1945 m. apskritai galima ver-
tinti kaip neþymius, menkus, simbolinius. Netenka kalbëti
apie masines aukas, ypaè atsiþvelgiant á tai, kad þûtbûtinëje
kovoje Rytø fronte abiejose pusëse þuvo milijonai þmoniø.
Be jokios abejonës, lietuviø batalionø nuostoliai buvo þymiai
maþesni uþ latviø ir estø batalionø patirtus nuostolius.
Per Antràjá pasauliná karà vokieèiø ir suomiø armijoje
þuvo 14600 estø, vokieèiø armijoje – apie 50 tûkst. latviø.
Svarbiausias veiksnys, lëmæs menkus lietuviø kariø
nuostolius, buvo tai, kad savisaugos (apsaugos) batalionai ir
jø veikla neturëjo tolesnës „logiðkos“ organizacinës ir idëjinës
tàsos, aukðtesnës „pakopos“. Tokia pakopa turëjo bûti SS lie-
tuviø kariuomenës formuotës, fronto, elitiniai daliniai. Taèiau
dël visuotinio lietuviø tautos pasiprieðinimo okupantø vokie-
èiø bandymai 1943 m. pradþioje organizuoti SS lietuviø legio-
nà gëdingai suþlugo. Lietuviø savisaugos (apsaugos) batalio-
nams iki pat karo pabaigos buvo lemta iðlikti „aukðèiausia“
karinio bendradarbiavimo su okupantais forma, kuri karine
prasme buvo tik pagalbinë, maþai reikðminga, ðalutinë (antra-
eilë). Apie tai áspûdingai byloja batalionø patirti nuostoliai.
Dalyvavimas kare nacistinës Vokietijos pusëje lietu-
viø savisaugos batalionams lëmë ne tik didelius þmoniø (ka-
riø) nuostolius, bet ir su niekuo nepalyginamà patirtà mora-
linæ þalà – buvo suterðta lietuvio kario, kartu ir lietuviø tau-
tos, garbë, paþemintas orumas.
161
Â.Í. Øóíêîâ, Ñîëäàòû ðàçðóøåíèÿ: Îðãàíèçàöèÿ, ïîäãîòîâêà, âîîðóæåíèå,
óíèôîðìà âàôôåí ÑÑ, Ìèíñê, 2003, ñ. 100, 112.
258
Iðvados
1. Lietuva kaip valstybë Vokietijos ir SSRS kare neda-
lyvavo. 1940 m. ji buvo okupuota ir aneksuota, Lietuvos ka-
riuomenë átraukta á Raudonosios armijos sudëtá. Prasidëjus
Vokietijos ir SSRS karui, masiðkai nuo Raudonosios armijos
„atsipalaidavæ“ lietuviai kariai bandë telktis á sovietø likvi-
duotos Lietuvos kariuomenës dalinius.
2. Okupantai vokieèiai netoleravo bent dalinio Lie-
tuvos suverenumo atkûrimo siekiø, neleido atsikurti ir Lie-
tuvos kariuomenei. „Þaibo kare“ su SSRS okupuotø Rytø
Europos kraðtø karinë pagalba jiems atrodë nereikalinga.
Politine prasme okupantai nenorëjo suvarþyti savo veiks-
mø sprendþiant lietuviø ir kitø Rytø Europos tautø pokari-
nio sutvarkymo ir valstybingumo klausimus. Lietuvos ka-
riuomenës likuèiai buvo pavadinti „lietuviø savisaugos da-
liniais“, jiems skirtas pagalbinis vaidmuo vokieèiø kariuo-
menës uþnugaryje.
3. Naciø Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje buvo
suformuoti 26 savisaugos (vok. Schutzmannschaft, nuo 1944
m. balandþio – policijos) batalionai, juose ið viso tarnavo 12–
13 tûkst. vyrø. 1943 m. lietuviø tautai boikotavus idëjà steig-
ti SS lietuviø legionà, savisaugos (apsaugos) batalionai iki
pat karo pabaigos buvo gausiausia, pastoviausia lietuviðka
karinë-policinë formuotë, dalyvavusi ginkluotoje kovoje su
sovietø partizanais ir Raudonàja armija.
4. Vokietijos ir SSRS karo frontui greitai nutolus á Ry-
tus, Lietuvai tapus palyginti ramiu okupantø vokieèiø uþ-
nugariu, dauguma batalionø buvo iðsiøsti á Rytus, á vokie-
èiø Ðiaurës, Centro ir Pietø frontø uþnugará.
5. Lietuviø nacionalinis antinacinis pogrindis propa-
gandinëmis priemonëmis siekë, kad okupantai vokieèiai ne-
átrauktø okupuotos Lietuvos þmoniø á lietuviø tautos politi-
niø interesø poþiûriu beprasmá karà Vokietijos pusëje, ypaè
– kad formuojami batalionai nebûtø siunèiami á Rytus, këlë
jø nuostoliø problemà leistoje pogrindinëje spaudoje. 1944
m. kovo mën. buvo paskelbta apie maþdaug 450 batalionø
259
kariø þûtá. Ðis batalionø bendrus nuostolius apibûdinantis
skaièius vertintinas kaip apytikslis.
6. Lietuviø savisaugos batalionuose þuvusiøjø nuos-
toliai dël daugelio aplinkybiø buvo palyginti nedideli. Lie-
tuviø batalionai buvo ne fronto, kovinës paskirties kariniai
daliniai, o uþnugario formuotës, vykdþiusios daugiausia uþ-
nugario valymo, sargybø, komunikacijø, kariniø ir ûkiniø ob-
jektø apsaugos funkcijas.
7. Didþiausius nuostolius lietuviø batalionai patyrë
vokieèiø okupuotoje SSRS teritorijoje kovodami su sovieti-
niais partizanais, kuriø veikla sustiprëjo nuo 1942 m. Paly-
ginti didþiausi nuostoliai kovojant su partizanais patirti Bal-
tarusijoje, Rusijos Pskovo ir Novgorodo srityse, Ukrainoje.
1942 m. pavasará sovietiniø partizanø pasaloje Kopylio apy-
linkëse (Baltarusijoje) þuvo 3-iojo bataliono 17 kariø, 1943
m. pavasará –2-ojo bataliono 12 kariø ir kt. Vokieèiø Ðiaurës
fronto uþnugaryje, Pskovo ir Novgorodo srityse, kovodami
su partizanais, nemaþus nuostolius patyrë 13-asis ir 5-asis lie-
tuviø savisaugos batalionai. Ið visø lietuviø batalionø paly-
ginti didþiausius nuostolius 1942–1945 m. kovodamas su par-
tizanais ir puolanèiais Raudonosios armijos daliniais patyrë
13-asis batalionas. 5-asis batalionas didesnius nuostolius pa-
tyrë 1942 m. þiemà mûðiuose prie Cholmo (Novgorodo sr.).
Ið Ukrainoje ir Pietø Rusijoje veikusiø lietuviø batalionø pa-
lyginti nemaþus nuostolius patyrë 7-asis batalionas, 1943 m.
pradþioje vos nepatekæs á apsuptá prie Stalingrado.
8. Batalionø nuostoliai Lietuvoje 1943–1944 m. kovo-
jant su sovietø ir lenkø partizanais buvo neþymûs.
9. Ið viso lietuviø savisaugos batalionø kariø nuosto-
liai 1941–1945 m. pradþioje galëjo bûti daugiau kaip 600 þmo-
niø. Ðie nuostoliai liudija, kad batalionai ir apskritai visa lietu-
viø tauta maþai dalyvavo kare, ginkluotoje kovoje nacistinës
Vokietijos pusëje, karinis bendradarbiavimas su okupantais
buvo visiðkai menkas, simbolinis. Gerokai didesni ir skaudes-
ni, sunkiai apibûdinami buvo lietuviø savisaugos batalionø,
dalyvavusiø holokausto (þydø þudyniø) ir kitose represinëse,
nusikalstamose okupantø akcijose, veiklos padariniai.
260
Résumé
Les pertes des soldats des bataillons de défense lituaniens
pendant la guerre l’Allemagne – l’ U.R.S.S. (1941 – 1945)
Dr. Rimantas Zizas, l’institut de l’histoire de la Lituanie
La Lituanie n’a pas participé comme l’Etat à la guerre
entre l’Allemagne et l’ U.R.S.S., en 1940 elle a été occupée et
annexée par les soviets, l’armée de la Lituanie a été insérée
dans l’Armée Rouge. Au début de la guerre entre l’Allemagne
et l’U.R.S.S., le gouvernement provisoire de la Lituanie, les
soldats lituaniens qui se sont retirés de l’Armée Rouge et qui
se sont rendus en masse aux allemands, ils ont essayé de
rétablir l’armée liquidée de la Lituanie.
Les occupants allemands n’ont pas toléré l’aspiration
au rétablissement de la souveraineté, même partielle, de la
Lituanie et ils n’ont pas permis de rétablir l’armée lituanienne.
L’aide des pays de l’Europe de l’Est, occupés pendant la
guerre avec l’U.R.S.S., ne les a pas intéressés. Au point de
vue politique, les occupants ont voulu laisser leurs mains
libres dans les questions de l’avenir, su statut après la guerre
et de la souveraineté du peuple lituanien et d’autres peuples
de l’Europe de l’Est. Les restes de l’armée de la Lituanie ont
été nommés «les unités lituaniennes de défense», leur fonction
était aider la police.
Pendant l’occupation Allemagne, 26 unités de défense
(all. Schutzmannschaft, et depuis 1944 – de police) ont été
formées, 12-13 mille d’hommes y servait. La résistance
antiallemande augmente, en 1943 les lituaniens ont boycotté
la tentative d’organiser la légion lituanienne SS (les forma-
tions de l’armée SS) et les unités lituaniennes de défense ont
resté les formations militaires de police uniques qui
participaient dans la lutte armée contre les partisans
soviétiques et l’Armée Rouge.
Quand le front de la guerre d’Allemagne et d’U.R.S.S.
261
s’est éloigné vers l’Est, et la Lituanie est devenue
l’arrière – front tranquille des occupants allemands.
La clandestinité nationale antinazie a lutté aux moyens
propagandistes que les occupants allemands n’arriveraient pas
à faire participer la nation lituanienne dans la guerre d’Allemagne,
qui était inutile pour les intérêts politiques de la Lituanie, surtout
que les formations de défense lituaniennes ne seraient pas
envoyées dans l’Est, analysait le problème des pertes dans la
presse propagandiste. En mars 1944, la mort de 450 unités de
soldats a été annoncée. Ce chiffre était approximatif.
Les pertes des soldats des unités n’étaient pas si
grandes, et on peut dire qu’ils sont symboliques. Les unités
lituaniennes n’étaient pas les formations de front, mais les
formations d’arrière – front dont les fonctions étaient le
refoulement de l’arrière, la défense des objets de garde, de
communication, militaires et économiques.
Les unités lituaniennes ont subi les plus grandes pertes
dans le territoire de l’U.R.S.S., occupé par les allemands pen-
dant les luttes contre les partisans soviétiques, qui sont
devenus plus actifs depuis 1942. Les unités ont subi de
grandes pertes dans la Biélorussie, dans les régions de Pskov
et de Novgorod en Russie, dans l’Ukraine. Il y avait quelques
morts en masse pendant les embuscades des partisans. Au
début du mois de mai 1942, dix sept soldats de l’unité 3 ont
été tués pendant l’embuscade des partisans dans les
environnements de Kopylis (la Biélorussie). A l’arrière – front
du front du nord allemand, dans les environnements de Pskov
et de Novgorod, les unités de défense 13 et 5 ont subi de
grandes pertes dans les luttes avec les partisans. Dans les
luttes avec les partisans et les formations de l’Armée Rouge
en 1942-1945, l’unité 13 a subi de terribles pertes. L’unité 5 a
subi des pertes dans les batailles près de Cholm (la région de
Novgorod) en hiver 1942. L’unité 7 a subi les pertes en Ukraine
et en Russie du Sud.
Les pertes, subies en 1943-1944 dans les luttes avec les
262
partisans soviets et polonais, des unités en Lituanie n’étaient
pas importantes.
Pendant la période de 1941 à 1945, le nombre des
soldats lituaniens morts peut être plus que 600. Les chiffres
témoignent que les unités de défense et la nation lituanienne
n’ont pas pris de part actif dans la lutte armée du coté
d’Allemagne, la collaboration militaire avec les occupants était
insignifiante. Les résultats de l’activité de la participation des
unités de défense dans les opérations criminelles des occu-
pants comme celle du Holocauste (l’extermination des Juifs)
et d’autres répressions étaient plus compliqués, plus pénibles
et difficiles à expliquer.
L’annexe publiée près de l’article contient la liste des
soldats morts des unités lituaniens de défense en 1941-1945,
il y a 502 noms, les dates, les lieus, les circonstances de la
mort, il y a les renvois dans les sources.
263
Priedas: lietuviø savisaugos (apsaugos)
batalionø 1941–1945 m. þuvusiø kariø sàraðas
Kaip straipsnio priedas skelbiamas autoriaus sudary-
tas 1941–1945 m. lietuviø savisaugos (apsaugos) batalionø þu-
vusiø (mirusiø) kariø sàraðas. Jame áraðytos 498 pavardës. Jos
iðdëstytos abëcëlës tvarka, pateikiami kiti þinomi trumpi duo-
menys: bataliono numeris, þuvusiojo karinis laipsnis, þûties
(mirties) data, aplinkybës, nurodomi ðaltiniai, ið kuriø paimti
duomenys. Deja, apie þuvusiuosius (mirusiuosius) pateikia-
mi duomenys labai nevienodi informatyvumo poþiûriu, apie
kai kuriuos þuvusius karius nerasta konkretesniø faktø. Labai
nedaug pateikiama duomenø apie batalionø kariø gimimo vie-
tas ir datas, ðiø duomenø specialiai neieðkota, jø pateikiama
tiek, kiek jø rasta ðaltiniuose apie kariø þûtá (mirtá).
Sàraðas sudarytas remiantis vokieèiø okupacijos me-
tais oficialiojoje spaudoje, daugiausia savaitraðtyje „Karys“,
taip pat svarbiausiuose laikraðèiuose „Ateitis“, „Á laisvæ“,
„Naujoji Lietuva“, „Naujosios Birþø þinios“, „Panevëþio apy-
gardos balsas“, „Tëviðkë“, „Þemaièiø þemë“ skelbta infor-
macija, ávairiø archyviniø ðaltiniø (LCVA, LYA) duomenimis.
Autorius laikësi nuostatos, kad ið spaudos paimti duome-
nys yra patikimi (kartais net patikimesni uþ prieðtaringus ar-
chyviniø ðaltiniø duomenis). Taèiau kai kuriais aspektais
spaudos duomenys, deja, nëra informatyvûs. Saugant kari-
nes paslaptis nebuvo nurodomi batalionø numeriai, tikslios
kariø þûties aplinkybës, vietovës ir kt. Tokios rûðies kai ku-
rie duomenys tikslinti archyviniuose ðaltiniuose, skelbtuose
dokumentuose ir kitø autoriø darbuose. Ið archyviniø ðalti-
niø kaip svarbiausia paminëtina LCVA byla, kurioje saugo-
mos kortelës su duomenimis apie Vokietijos pusëje þuvu-
sius lietuvius karius, policininkus, karo talkininkus
162
. Deja,
jos duomenys labai neiðsamûs, padriki, neatspindi batalio-
nø kariø nuostoliø mastø, tikrojo vaizdo.
162
LCVA, f. R-1018, ap. 1, b. 147. – 177 l.
264
Nepavykus iðsiaiðkinti konkreèiø þûties aplinkybiø,
jos nenurodomos, palikta spaudoje pateikta ar oficialaus do-
kumento formuluotë, pvz., „þuvo Rytuose“, „kovoje su bol-
ðevikais“ ir kt. Paþymëtina, kad ðios sampratos labai plaèios:
„Rytai“ galëjo bûti ir Vakarø Baltarusija, ir vietovës prie Azo-
vo jûros, þûtá „kovoje su bolðevikais“ galëjo reikðti þûtis ne
tik kovoje su sovietiniais partizanais, bet ir su lenkø, ukrai-
nieèiø partizanais (ne komunistais). Toká prieðø ávardijimà
lëmë okupantø vokieèiø interesai.
Iðaiðkintas kariø þûties vietoves stengtasi pateikti pa-
gal dabartiná ðaliø administraciná teritoriná paskirstymà. Nu-
statant jas yra daug painiavos, galimi ávairûs netikslumai, ið-
kreipti kaimø pavadinimai. Pavyzdþiui, iki karo dabartinës
Pskovo srities ðiaurinë dalis ir Novgorodo sritis priklausë Le-
ningrado srièiai, Pskovo srities pietinë dalis – Kalinino srièiai.
Be abejo, sàraðe gali pasitaikyti ávairiø kitø netikslumø.Kai ku-
rie nevisiðkai aiðkûs (tikslûs) atvejai paþymëti klaustukais. Pa-
þymëtina, kad á sàraðà galëjo patekti ir ne savisaugos batalio-
nø þuvusiø kariø. Uþ visas galimas klaidas ir netikslumus au-
torius atsipraðo. Nereikia pamirðti, kad konkreèiø duomenø
apie savisaugos batalionø kariø þûtá ir mirtá, iðskyrus galbût
tik vokieèiø okupacijos laikotarpá, niekas nerinko ir neskelbë.
Sudarant þuvusiø (mirusiø) kariø iðplëstiná sàraðà steng-
tasi nustatyti, kokiame batalione jie tarnavo. Tai svarbu atski-
rø batalionø veiklai ir istorijai paþinti. Ið apie 500 þuvusiø (mi-
rusiø) kariø daugiau kaip 70 proc. atvejø nustatyta jø priklau-
somybë vienam ar kitam batalionui. Nustatyta, kad tarp þu-
vusiøjø (mirusiøjø) 13-ojo bataliono kariø – daugiau kaip 90,
2-ojo – apie 40, 5-ojo – 35, 12-ojo – 25, 3-iojo – daugiau kaip 20,
252-ojo – apie 20, 15-ojo ir 255-ojo batalionø – po 15 kariø ir t.t.
Skelbiamas þuvusiø kariø sàraðas, be abejo, neiðsamus,
taèiau kiek (kokiu laipsniu), tiksliau pasakyti sunku. Ypaè
trûksta duomenø ið 1944–1945 m. laikotarpio. Autoriaus ási-
tikinimu, sàraðe trûksta apie 100 þuvusiø savisaugos bata-
lionø kariø pavardþiø.
265
Ið archyviniø ðaltiniø matyti, kad bûta atvejø, kai bata-
lionø þuvæ kovotojai buvo palaidoti kaip neþinomi kariai
163
.
Pabandyti sudaryti publikuojamà sàraðà autoriø paska-
tino 1995 m. pasirodþiusi knyga „16-osios lietuviðkosios divi-
zijos þuvusiøjø kariø atmintis“ (Vilnius: „Vilius“, 336 p.). Ðio-
je knygoje pateiktos Raudonosios armijos 16-osios ðauliø di-
vizijos 9 350 þuvusiø kariø pavardës ir kiti duomenys (toli gra-
þu ne visi jie buvo Lietuvos gyventojai). Knygos sudarytojø
nuomone, Raudonojoje armijoje þuvo 40 tûkst. Lietuvos vyrø.
Nors ir nevisiðkai tikslûs, ðie duomenys dël savo mas-
tø yra tragiðki. Natûraliai kyla klausimas: kiek Lietuvos gy-
ventojø þuvo kovodami kito okupanto – nacistinës Vokieti-
jos – pusëje? Á toká klausimà leistø atsakyti duomenys apie
lietuviø savisaugos batalionø kariø nuostolius, nes, kaip mi-
nëta, lietuviø tautai boikotavus sumanymà sudaryti SS lietu-
viø legionà, ðiems batalionas buvo lemta tapti svarbiausia
lietuviø karine formuote, su ginklu kovojusia okupantø vo-
kieèiø karinëse ir policijos pajëgose.
Paskelbti turimà þuvusiø (mirusiø) savisaugos bata-
lionø kariø sàraðà autoriø paskatino ir plk. dr. St. Knezio pa-
skelbtas po karo suimtø 13-ojo bataliono represuotø kariø
sàraðas
164
. Tai buvusiø savisaugos batalionø kariø, mirusiø
(þuvusiø) po karo, sàraðø pradþia, tokius sàraðus reikia tæsti.
Daugelis batalionø kariø sovietinës valdþios buvo nuteisti
suðaudyti, dalis – ilgus metus kalëti.
Batalionø þuvusiø (mirusiø) kariø Vokietijos ir SSRS
karo metais sàraðo paskelbimas neturëtø bûti suprantamas
kaip mëginimas kaip nors pagerbti, iðaukðtinti, áamþinti sa-
visaugos batalionus ir jø karius ar sakralizuoti jø þûtá. Auto-
rius gerai suvokia batalionø veiklos ir istorijos kontroversið-
kumà, tai, kad ne visi jø þuvæ kariai su partizanais ar Raudo-
nàja armija kovojo vien tik garbingai ir garbingai ðioje kovo-
je þuvo, kad tarp þuvusiøjø yra ir nusikaltëliø, susikompro-
163
Ten pat, l. 36–40, 48–49, 80–81 ir kt.
164
Þr.: Genocidas ir rezistencija, Nr.1(7), 2000, p. 159–163.
266
mitavusiø, suterðusiø lietuvio kario garbæ asmenø. Apskri-
tai lietuviø kariø þûtis Pskovo, Novgorodo ar Voroneþo þe-
mëje su svetima vëliava uþ tautø prieðo – nacistinës Vokieti-
jos – interesus vargu ar galëjo bûti herojiðka ir prasminga.
Taèiau turime þinoti ir blaiviai vertinti ne tik iðkilius savo
tautos istorijos ávykius ir faktus, bet ir aukas, sudëtas dël sve-
timøjø interesø, Lietuvos þmoniø likimus Antrojo pasauli-
nio karo metais. Ðis sàraðas skelbiamas siekiant iðsamiau, kon-
kreèiau atskleisti sudëtingà, prieðtaringà, skaudþià, bet au-
tentiðkà istorijos tikrovæ.
267
Sutrumpinimø sàraðas
ap. – apyraðas
aps. – apskritis
b. – byla
bn. – batalionas
f. – fondas
jaun. – jaunesnysis
k. – kaimas
kp. – kuopa
LCVA – Lietuvos centrinis valstybës archyvas
LYA – Lietuvos ypatingasis archyvas
l. – lapas
pr. – pradþioje
sr. – sritis
vls. – valsèius
268
Iavaide, vaidas,
balalionas, kaiinis
laipsnis
Gimimo
dala, viela
lies (miilies)
dala, aplinkybes,
viela

alliniai
1 2 3 4
Adomavióius
Vylaulas, eilinis
Ma eiki
aps.,
Tiik liuose

1944 03 03 kovo|e
su pailizanais
Kaiys,
1944 03 25
Akiomas
Ceslovas, 253 bn.,
5 kp., eilinis
1943 11 01 miie
pei aulas vokieóio
civilines
adminisliaci|os
paieig no
venóioni aps.,
Tveieóiu|e

IVCA, f. R-666,
ap. 1, b. 6, l.
118, b. 8, l.106,
Kaiys, 1943 11
27

Albiecllas
Vylaulas,
giandinis

1942 Ryluose { laisvç,
1942 08 11

Alilionis Vylaulas,
256 bn., eilinis
1922 01 06
Ianeve y|e
1943 09 04 fionle
Rusi|o|e
(Novgoiodo si.)
Kaiys,
1943 09 25, 10 02,
ICVA, f. R-1018,
ap.1, b. 147, l. 142

Ali auskas
Adomas, 13 bn.,
eilinis
1944 su eislas
kaulynese su
Raudonj|a aimi|a
Ialvi|o|e, miie
kaio ligonine|e

IYAf. 3377,
ap. 55, b. 155, l.
52
Ali auskas
/Jonas`/, 7 bn`,
eilinis
1942 miie nuo
illines
{ laisvç
1942 11 07

Aliukonis
Adomas, 3 bn., 1
kp., eilinis
1942 05 09
sovielini
pailizan pasalo|e
Ballaiusi|o|e
(Minsko si.,
Kopylio
apylinkese)
Tevi ke
1942 06 12

269
1 2 3 4
Anlanynas
AIbinas,
3 bn.,
2 Iµ., oiIinis
1918 O9 17
Mari|amµoIos
aµs.,
Sasnavo|o
1942 O6 16
susiromimo su
sovioliniais
µarlizanais
BaIlarusi|o|o|o
(MinsIo sr., KoµyIio
aµyIinIoso)

ICVA, f. R-
1O18, aµ. 1, b.
147, I. 175

AnuI lis
Kazys, 11 bn.,
oiIinis
192O 1O 29 1943 O2 16 Iovo|o
su sovioliniais
µarlizanais
IIraino|o
(Koroslonio
aµyIinIoso)

IYA, f. 3377,
aµ. 55, b. 53,
I. 315

AµuIsIis
Iranas,
grandinis
1918 O2 22
Ma oiIi aµs.,
YIaIi vIs.,
Slriµini I.

1944 O6 O9
Ryluoso
Karys,
1944 O7 O1
ArIinsIas
Iranas, 253
bn., 5 Iµ.,
oiIinis
1944 O1 O1
nu aulas Ryl
Iioluvo|o i o|çs i
alsµaros µunIlo ¦
Iaima
ICVAf. R-
66O, aµ. 2, b.
249, I. 2, f. R-
666, aµ.1, b. 4,
I. 31, b. 8, I. 92

Ar liIis
Iranas, 13
bn., |aun.
µusIarininIis

1944 Iovo|o su
Raudona|a armi|a
Ialvi|o|o

AsiµausIas
AIbinas, 253
bn., 1 Iµ.,
|aun. Iaroivis
1943 O9 15
su oislas
Iaulynoso su
µarlizanais
Li i Ii aµs., Iila
diona miro
Bulrimonyso
Nau|o|i
Iioluva, 1943
O9 19, ICVA, f.
R-666, aµ.1, b.
6, I.25, b.8,
I.117, f. R-66O,
aµ.2, b. 249, I. 2
270
1 2 3 4
Auguslinavi-
cius Jonas
1942 Ryluose [ laisvç,
1942 O5 22

Baciu ka
Vladas,
5 bn., |aun.
¡uskaiininkis
1942 O2 26 kaulynese
Rusi|o|e (Novgoiodo
si., Clolmo
a¡ylinkese)

Kaiys,
1942 O3 14,
O5 O1, IYA,
f.16895, a¡.1,
b. 54, l. 186

Bagdonavicius
Domas, eilinis
1944 O4 21 nukaulas
¡asalo|e Ryluose

Kaiys
1944 O6 24

Bakanauskas
Anlanas,
15 bn., eilinis
1941 O9 O2 nakl[
¡aliulio nu aulas ¡ei
klaida Ballaiusi|o|e

Kaiys,
1942 O5 3O

Bakanauskas
Zigmas,
2 bn., eilinis
1944 O5 sovielini
¡ailizan iauiiai
nu udylas
vencioni a¡s.,
Aduli kio a¡ylinkese

Kaiys,
1944 O6 17,
Kaiys1995,
Ni. 2, ¡. 27

Bakas Iiudas,
4 bn.`, eilinis
1944 O3 O3 kaulynese
Ryluose

Kaiys
1944 O4 15

Balci nas
Kaiolis,
¡uskaiininkis

1944 O2 O4
kaulynese su
bol evikais
Kaiys,
1944 O4 O1

Bailkus
Bionius, 6
bn., eilinis
1918 O7 22
Raseiniuose
1944 O1 O8
nukaulas ¡ailizan
Iieluvo|e
Kaiys,
1944 O1 15
ICVAf. R-66O,
a¡. 2, b. 249, l. 2

271
1 2 3 4
Ba inskas }onas,
5 bn., 1 kµ.,
oiIinis
1944 12 vokioci
karo Iauko loismo
nuosµrond iu
su audylas
Ialvi|o|o
(IaviIuoslo|o)
IYA, f. 3377, aµ.
55, b. 124, I. 96,
A. Bubnys,
Gonocidas ir
rozislonci|a,
2001, Nr. 1(9), µ.
49

Balakys Kazys,
3 bn., 1 kµ.,
oiIinis
1942 05 09
soviolini
µarlizan µasaIo|o
BaIlarusi|o|o
(Minsko sr.,
KoµyIio
aµyIinkoso)

Tovi ko,
1942 06 12

Bondorailis
}onas, oiIinis
1941 08 14
nu aulas ViIniu|o
noalsargiai
oIgianlis su ginkIu



Bornolas IoviIas,
oiIinis
1942 06 09
soviolini
µarlizan µasaIo|o
BaIlarusi|o|o (µrio
NaIibok )

ICVA, f. R-
1018, aµ. 1, b.
147, I. 65

Boru ailis }uozas,
µuskarininkis
1944 03 03
vor ianlis i
aµsuµlios Ryluoso

Karys,
1944 04 08, 04
22
Bor anskis
Dionizas, oiIinis
1918 1943 05 10
BaIlarusi|o|o

ICVA

BioIinis Kazys 1944
Karys
1944 01 29

272
1 2 3 4
Byla,
¡uskaiininkis
1944 O2 nu aulas
golo inkolio
saigybo|o Nau|o|o|o
Vilnio|o

LYA, f. 337,
a¡. 58, b. 266,
l. 5O
Bingolis Vladas,
13 bn., oilinis
1918 1O 19 1942 O6 O3
kaulynoso su
sovioliniais
¡ailizanais Rusi|o|o
(Iskovo si.,
Dodovici
a¡ylinkoso)

LCVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, l. 176

Blonskis Liudas,
3 bn., 1 k¡.,
oilinis
1942 O5 O9
soviolini
¡ailizan ¡asalo|o
Ballaiusi|o|o
(Minsko si.,
Ko¡ylio
a¡ylinkoso)

Tovi ko
1942 O6 12

Biazauskas
Anlanas, 2 bn.,
oilinis
1944 O4 21
soviolini
¡ailizan ¡asalo|o
Ryluoso
(Ballaiusi|o|o)

Kaiys
1944 O7 O1

Biazdauskas
Eduaidas,
giandinis
1944 O3 1O Ryluoso
valgybo|o sunkiai
su oislas, niio nuo
aizd

Kaiys,
1944 O4 22
Biazys Eduaidas,
5 bn., loilonanlas
1916 11 29
iauli a¡s.,
Ia vilinio vls.,
Moni n k.
1944 nu aulas
soviolini
¡ailizan Lalvi|o|o
(Iaviluoslos
a¡ylinkoso)
A. Bubnys,
Gonocidas ii
iozislonci|a,
2OO1, Ni.
1(9), ¡. 48

273
1 2 3 4
BrusoIas Jurgis,
bn.` (II O36O3),
ma|oras
1899 O4 28
Mari|ampoIos
aps.,
MaIricI I.
1942 O2 14 Rusi|o|o
(SmoIonsIo sr.,
Viazmos
apyIinIoso)
Karys
1942 O4 O4, O5 O1,
LCVA, f. R-1O18,
ap.1, b. 97, I. 13-14

Bruzga Anfanas,
15 bn.
1918 O3 O9 1943 11 O2 miro
Iaro Iigonino|o
MinsIo

LCVA, f. R-1O18,
ap. 1, b. 147, I. 56

BudroiIa
Bronius, 13
bn.>`@,
pusIarininIis

1943 O8 Rusi|o|o
Karys
1943 O9 18
Buivydas Sfasys,
3 bn., 1 Ip.,
oiIinis
1942 O5 O9
soviofini
parfizan pasaIo|o
BaIfarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KopyIio
apyIinIoso)
Karys
1942 O7 11,
Tovi Io
1942 O6 12

Bunovicius Jonas,
grandinis
1944 O3 21 miro
sunIiai su oisfas
Iaufynoso su
parfizanais Ryfuoso

Karys
1944 O4 22
Buo ys, 13 bn. 1942 Iaufynoso
Rusi|o|o
(Novgorodo sr.,
CloImo
apyIinIoso)

A. Marfinionis,
Ryf fronfoÇp.
36
BurbuIas Jonas,
15 bn., oiIinis
1941 O8 O1
BaIfarusi|o|o miro
nuo sauIos sm gio,
gaufo Ionvo|uo|anf
soviofinius Iaro
boIaisvius
Karys,
1942 O5 3O

274
1 2 3 4
Bulyrius 1942 Ryluoso Tovi Io,
1942 03 13

BulIus
AIborlas, oiIinis
Ma oiIi a¡s.,
AImonos vIs.,
KIyIoIi I.
1942 05 10 Ryluoso
nolycia
susis¡rogdino

Karys,
1942 05 30

BulIus
Anlanas, oiIinis
1944 04 02 Ryluoso Karys,
1944 07 01

BulIus
Bronius, 3 bn.,
1 I¡., oiIinis
1918 12 29
ToI i a¡s.,
Riolavo vIs.,
Valu i I.
1942 05 09
soviolini
¡arlizan ¡asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
Ko¡yIio
a¡yIinIoso)

Karys,
1942 09 05,
Tovi Io,
1942 06 12

BulIus Iolras,
12 bn.,
grandinis
1943 Iovo|o su
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o

Karys,
1943 08 07

ChmioIiausIas
}onas, 259 bn., 1
I¡., |aun.
IusIarininIis

1944 06 20 Iovo|o
su sovioliniais
¡arlizanais
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
106, I. 35, 50, 67

Co¡IausIas
IoviIas, 13 bn.,
3 I¡., grandinis
1917 12 30
Kauno
1942 04 29
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr.,
Dodovici
a¡yIinIoso ¡rio
Bugoro)
Savailo,
1942 10 31, ¡.
389, ICVA, f.
R-1018, a¡. 1, b.
97, I. 13-14, b.
147, I. 124

275
1 2 3 4
CorsIus }urgis,
2 bn., oiIinis
1942 06 12 nu aulas
¡or noalsargumµ
IonIi|o|o, IiubIino
[ Iaisvç,
1942 06 25,
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
97, I.15-16

CicirIa Anlanas,
¡usIarininIis
1942 06 09 soviolini
¡arlizan ¡asaIo|o
BaIlarusi|o|o (¡rio
NaIiboI )
ICVA, f. R-
1018, a¡.1, b.
147,
I. 161

Cigas Vincas,
oiIinis

1944 01 17 Iovo|o su
¡arlizanais
Karys,
1944 02 26
Ci¡Ius Anlanas,
lochninos ¡agaIbos
I¡. (¡rio 9 bn.),
oiIinis

1944 02 14 Iovo|o su
boI oviIais
Karys
1944 03 25

Civas Anlanas 1944 03 25 miro ¡o
sunIios o¡oraci|os
ViIniu|o gr[ çs
su oislas i Rusi|os
(nuo IImonio o oro)

Nau|o|i
Iioluva
1944 03 29

DagiIis Koslas, 5
bn.`, oiIinis
1943 12 10 Iioluvo|o
gindamas savo
gimini lurlµ nuo
u ¡uoIiIo soviolinio
Iaro boIaisvio

Aloilis
1943 12 14

Dagys ViIius, 5
bn.,
¡usIarininIis
1915 05 20 1942 06 11 Iaulynoso
su sovioliniais
¡arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr.,
Dodovici
a¡yIinIoso)
IYA, f. 3377,
a¡. 55, b. 124, I.
98, ICVA, f. R-
1018, a¡.1, b.97,
I. 13-14, b. 147,
I. 164

276
1 2 3 4
Dambiauskas
Balys, 15 bn.,
3 k¡., eilinis
1918 1O O1
Raudondvaiy|e
1942 O7 17
kaulynese su
sovieliniais
¡ailizanais
Ballaiusi|o|e
(Slonimo
a¡ylinkese)

ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1,
b.97, l. 13-14,
b. 147, l. 123

Dambiauskas
Jonas, 2 bn.,
eilinis
1944 O4 O9
Ryluose
Kaiys,
1944 O5 O6,
A. Mailinionis,
Ryl fionle.,
¡. 59

Daubaiis
Vincas,
253 bn., 5 k¡.,
eilinis
1944 O1 ¡iad io|e
nu udylas
Ballaiusi|o|e
(Vaianavo
a¡ylinkese), i e|çs
kaimj i als¡aios
¡unklo
Dubnikuose

IVCA, f. R-
666, a¡.1, b. 4,
l.31, b. 8, l. 91-
92, f. R- 66O,
a¡. 2,
b. 249, l. 2

Dauói nas
Bionius,
253 bn., 3 k¡.,
|aun.
¡uskaiininkis
1917 1O 1O
Ianeve io a¡s.,
Ramygalos vls.,
Gudeli k.
1944 O2 O5
susiiemime su
lenk ¡ailizanais
Ballaiusi|o|e
(A menos a¡s.,
¡iie Novosiolk )
Kaiys
1944 O2 19,
ICVA
f. R- 666, a¡.
1, b. 5, l. 9

Daugiidas
Vincas, 5 bn.,
giandinis
1942 O2 11
kaulynese
Rusi|o|e
(Novgoiodo si.,
Cholmo
a¡ylinkese)
Kaiys
1942 O3 14, O5
O1, IYA, f.
16895, a¡. 1,
b. 54, l. 186

277
1 2 3 4
Daunaiavicius
Juozas, eiIinis
1942 O6 29
sovielini
¡ailizan ¡asaIo|e
BaIlaiusi|o|e (¡iie
NaIibok )

LCVA, f. K-
1O18, a¡.1, b.
147, I. 47

Daunys
Ldvaidas,
13 bn., eiIinis
1913 12 12 1942 O8 O6
kaulynese su
sovieliniais
¡ailizanais
Kusi|o|e (Iskovo
si., Dedovici
a¡yIinkese,
Tio ki k.)

¦ Iaisvç,
1942 O9 19,
LCVA,
f. K-1O18, a¡.
1, b. 97, I. 13-
14, b. 147, I. 42

Dici nas
Jonas, 4 bn.,
eiIinis
Zaias a¡s.,
AnlaIie¡les
vIs.,
Snygaii (`)
k.

1943 1O 29 kovo|e
su ¡ailizanais
Ikiaino|e
Kaiys,
1943 12 O4,
LCVA, f. K-
66O, a¡. 2, b.
249, I. 1

Didi kailis,
12 bn.
Kauno a¡s.,
ViIki|o|e
kovo|e su
sovieliniais
¡ailizanais
BaIlaiusi|o|e

Z. Ignonis,
Iiaeilis
kaIba, ¡. 211

Did iuIevicius
BaIys, eiIinis
1944 kovo|e su
¡ailizanais
Kaiys
1944 O4 29

Dmukauskas Kyluose I. Naiulis,
Taulos
sukiIimas
1941 m., ¡.
61, 121

278
1 2 3 4
DomansIas
}uozas, 2 bn.,
oiIinis
1944 02 21 Iovo|o
su sovioliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Vyd i
a¡yIinIoso)

Karys,
1944 03 18,
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 60
Dominas
Bronius,
1 bn.,
1 I¡., oiIinis
1922 05 14
Ulonos a¡s.,
AnyI ci
vIs.,
IiIlagaIio I.
1943 12 26 i
¡asaI nu aulas
¡arlizan Ryl
Iioluvo|o
Karys
1944 01 08, 01 15,
ICVA, f. R-660,
a¡. 2, b. 249, I. 2,
f. R-661, a¡. 1, b.
10, I. 34

Drag nas
}uIius,
13 bn., oiIinis
1911 11 12 1942 04 07
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
a¡yIinIoso,
Krasny|o NoviIi
I.)

Karys,
1942 04 25,
ICVA, f. R-
1018, a¡.1, b.
97, I. 13-14,
b. 147, I. 173
DrisIius
VaIonlinas,
2 bn., |aun.
Iaroivis
1942 03 23 ¡or
soviolinos aviaci|os
bombardavimµ
ViIniu|o

Karys
1942 04 04

Dru iIiausIas
Lduardas,
252 bn., |aun.
¡usIarininIis
1944 05 22
IonIi|o|o oidamas
sargybµ ¡orsi ovo
¡ol[, Iilµ dionµ
miro
Sl. BaIzoIo
Iioluvi
IuIl ros
muzio|aus
archyvas
(CiIaga), }.
Rima ausIo
fondas

279
1 2 3 4
D da Slasys,
12 bn., oiIinis
1943 kovo|o su
parlizanais
BaIlarusi|o|o

Karys,
1943 08 07

Dudonis Jurgis,
255 bn.
1922 01 20 1943 09 27
su audylas
soviolini
parlizan
BaIlarusi|o|o
(MogiIiovo sr.,
Iagodovo|o)

ICVA, f. R-
1018, ap.1, b.
147, I. 28

DuIioka
Ldvardas, oiIinis
1943 Ryluoso Karys,
1943 12 11

DzindzaIola
(DzindzoIailis)
Iolras, 3 bn.,
oiIinis
1918 02 01 1942 03 28 por
soviolinos aviaci|os
bonbardavinµ
BaIlarusi|o|o
(Minsko
apyIinkoso)

Karys,
1942 04 18,
ICVA, f. R-
1018, ap. 1, b.
97, I. 13-14,
b. 147, I. 26

Linoris
NapoIoonas,
13 bn., oiIinis
1915 12 13
Bir aps.,
IapiIio vIs.,
vaguiói k.
1942 05 20
kaulynoso su
sovioliniais
parlizanais Rusi|o|o
(Iskovo sr.,
Dodoviói
apyIinkoso)

Nau|osios
Bir inios,
1942 07 11,
ICVA, f. R-
1018, ap.1,
b. 147, I. 27

Lilulis Kazys,
5 bn.,
puskarininkis
1917 12 18
iauIi aps.,
aukon vIs.,
KaIni ki k.
1943 pab.`
kaulynoso su
sovioliniais
parlizanais Rusi|o|o
Karys,
1944 01 15

280
1 2 3 4
Eringis
Kazimioras,
oiIinis
Ianovo io
a¡s.,
SmiIgi vIs.
1943 12 14 miro
RadviIi Iio Iaro
Iigonino|o ¡o
sunIaus
su oidimo
Ryluoso

Aloilis,
1944 01 03

FranIas
}uozas, oiIinis
1944 Iovo|o su
boI oviIais
Karys,
1944 04 22

GaIIonlas,
15 bn.,
¡usIarininIis
1943 02 23
sunIiai su oislas
Iovo|o su
¡arlizanais, miro
nuIrau|avçs

A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 45
Garbsas
(Garb ys)
}urgis, 258 bn.,
oiIinis
1944 06 20
nu udylas IonI
¡arlizan
ViIniaus a¡s.,
GIili Ioso

Nau|o|i
Iioluva,
1944 06 25

GaroIis Slasys,
5 bn.,
grandinis
1942 02 26
Iaulynoso
Rusi|o|o
(Novgorodo sr.,
ChoImo
a¡yIinIoso)

Karys,
1942 03 14, 05
01, IYA, f.
16895, a¡. 1, b.
54, I. 186

Garsanovas
Nosloris,
15 bn., oiIinis
1943 ` Iovo|o su
boI oviIais
(¡arlizanais)
BaIlarusi|o|o

ICVA, f. R-660,
a¡. 2, b. 249,
I. 2

Gar va Slasys,
grandinis
1944` miro nuo
¡Iauci u dogimo
Ryluoso
Karys,
1944 02 12

281
1 2 3 4
Gaiunk lis
Molio|us, 13
bn., vii ila,
(Iioluvos
kaiiuomonos
kaio lak nas)
1915 02 24,
Ilonos aµs.,
Vy uon vls.,
Vilkabiuki k.
1942 05 20
kaulynoso su
sovioliniais
µailizanais
Rusi|o|o (Iskovo
si., Dodovici
aµylinkoso)
Kaiys,
1942 07 11,
Savailo,1942
10 31, Ni. 20,
µ. 389,
Aloilis,1942 07
06, ICVA, f.
R-1018, aµ. 1,
b. 147, l. 25

Gaviilovas
Slasys, 253 bn.,
oilinis
1943 05 29
nu aulas Iioluvo|o
bandanl suimli
kaiµ dozoilyij

ICVA, f.R-
666, aµ.1, b.6,
l.127

Gocas Juozas,1
bn., 3 kµ., |aun.
µuskaiininkis
1944 01 µi. miio
kaio ligonino|o
Vilniu|o µo
sunkaus
su oidimo
Kaiys,
1944 01 15,
ICVA,
f. R-661, aµ.1,
b. 10, l. 34

Godvilas
Ioidinandas,
253 bn., 1 kµ.
vadas,
kaµilonas
1907 08 16
Tauiagos aµs.,
Iaukuvos vls.,
Iao oiio k.
1943 09 12 lonk
µailizan µasalo|o
Ei i ki aµs.,
Iiubail k. (µiio
alsµaios µunklo
Rakli ki dvaio)
Kaiys,
1943 09 18,
omaici
omo, 1943 09
25, ICVA,
f. R-666, aµ.1,
b. 6, l. 125

Golumbauskas
Anlanas, oilinis
1943 Kaiys,
1943 03 13

Gonailis
(Ginailis) Jonas,
4 bn.,
µuskaiininkis
1915 02 17
Ikmoigos aµs.,
Balnink vls.,
Ilaslakos k.

1943 12 02 kovo|o
su bol ovikais
Ryluoso
(Ikiaino|o)
Kaiys,
1943 12 23,
1944 01 15,
ICVA, f. R-
660, aµ.2, b.
249, l.1

282
1 2 3 4
Germanavicius
Ielras,
12 bn.,
grandinis
1906 06 27 1943 09 26 Iovo|e
su ¡arlizanais
BaIlarusi|o|e
Karys,
1943 10 16,
1944 02 19,
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 21

GiIys
RomuaIdas,
eiIinis
1944 02 04 Iovo|e
su boI eviIais
Karys,
1944 04 08,
Nau|o|i
Iieluva,
1944 03 05

GresIus
VIadas,
13 bn., eiIinis
Kaulynese su
Raudona|a armi|a
(¡rie Iie¡o|os)


GrigaIi nas
Bronius,
252 bn.,
vir iIa
1944 04 21
¡arlizan ¡asaIo|e
IenIi|o|e (IiubIino
sr.)
Karys,
1944 06 13,
Sl. BaIzeIo
Iieluvi
IuIl ros
muzie|aus
arclyvas
(CiIaga),
J. Rima ausIo
fondas

Grigas Juozas,
2 bn., eiIinis
1944 04 21
sovielini
¡arlizan ¡asaIo|e
Ryluose
(BaIlarusi|o|e)
Karys,
1944 07 01,
A. Marlinionis,
Ryl fronle.,
¡. 60

283
1 2 3 4
Grigorovas
VasiIi|us,
13 bn.
1942 O7 O5 kovo|e
su sovieliniais
¡arlizanais
Rusi|o|e (Iskovo
sr., Dno
a¡yIinkese)

ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
147, I. 15

GrimaiIa
AIfonsas, 13
bn., 1 k¡.,
grandinis
1918 12 24 1942 O6 O3
kaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais
Rusi|o|e (Iskovo
sr., IarIi k.)

ICVA f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, I. 14
Grimas
Anlanas,
eiIinis
19O3 O9 17 1943 O2 O3
kaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|e

ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
147, I. 13
GrumbIys
Vincas,
¡uskarininkis

1944 kovo|e su
¡arlizanais
Karys,
1944 O6 1O

Guberlas
Vylaulas,
2 bn., eiIinis
1944 O4 21
sovielini
¡arlizan
¡asaIo|e Ryluose
(BaIlarusi|o|e)

Karys,
1944 O7 O1

Gudailis
Slasys, 252
bn., eiIinis
1921 O7 13
Mari|am¡oIe|e
1943 1O 31
Ienki|o|e
(IiubIino
a¡yIinkese)

ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
147, I. 34

Guokas
AIeksas,
12 bn., eiIinis
1943 kovo|e su
¡arlizanais
BaIlarusi|o|e
Karys,
1943 O8 O7

284
1 2 3 4
Guslailis
}uozas, 3 bn.,
oiIinis
1918 11 07
Kauno
1942 06 24
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
(¡rio CimIovici )

ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
97,
I. 13-14, b. 147,
I. 126

GulausIas
Andrius, 255
bn., grandinis
Mari|am¡oIos
a¡s., unsI
vIs., Grybinos I.
1944 04 14
Iaulynoso su
boI oviIais
Ryluoso
(BaIlarusi|o|o)
Karys,
1944 05 06,
A. Marlinionis,
Ryl fronlo., ¡
75

IIinsIis
AIfonsas,
oiIinis
1942 06 09
soviolini
¡arlizan
¡asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(¡rio NaIiboI )

ICVA, f. R-
1018, a¡. 1,
b.147, I. 16

I ganailis
}urgis, 4 bn.,
grandinis
1918 02 28 1943 03 07
IIraino|o
(SlaIino m.
a¡yIinIoso)

ICVA, f. R-
1018, a¡. 1,
b.147, I. 17
}acI nas
}onas, 4 bn., 4
I¡., oiIinis
1923 02 20 1943 05 11
IIraino|o
(SlaIino m.
a¡yIinIoso)

ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 71

}aI las }onas,
257 bn., |aun.
¡usIarininIis
1916 Krolingos
a¡s., IIaloIi
vIs. , aron I.
1944 01 23
susiromimo su
sovioliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Svyri
a¡yIinIoso)
Karys,
1944 02 12,
IYA, f. 60,
a¡.1, b.1, I. 45

285
1 2 3 4
JaIubausIas
Juozas, 3 bn.,
1 I¡., eiIinis
1942 05 09 sovielini
¡arlizan ¡asaIo|e
BaIlarusi|o|e (MinsIo
sr., Ko¡yIio
a¡yIinIese)

Tevi Ie,
1942 06 12

Janavicius
Tadas, eiIinis
(Iieluvos
Iariuonenes
savanoris
I re|as)

1898 11 25
iauIi a¡s.,
I venly|e
1943 08 30 Iovo|e su
¡arlizanais
Karys,
1943 09 25
JanicIas
IoviIas, 4 bn.`,
|aun.
¡usIarininIis

1944 03 03 Iaulynese
su boI eviIais
Karys,
1944 04 15
JanIausIas
Ldnundas,
258 bn.,
grandinis
1944 06 20 nu udylas
IenI ¡arlizan
ViIniaus a¡s.,
GIili Iese

Nau|o|i
Iieluva,
1944 06 25

JanI nas
BaIys, 3 bn.,
eiIinis
1942 06 27 Iaulynese
su sovieliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|e

ICVA, f. R-
1018, a¡. 1,
b. 97,
I. 13-14
JanIus Kazys,
12 bn., eiIinis
1943 09 26` Iovo|e su
¡arlizanais
BaIlarusi|o|e

Karys,
1943 10 16
JanIus
MyIoIas, 6
bn., eiIinis
BaIlarusi|o|e,
Gerveci vIs.
1943 12 13 i ¡asaI
nu udylas Li i Ii
a¡s., Ja i n vIs.,
IininIo IenIo, ¡as
Iur¦ buvo u e|çs
Karys,
1943 12 18,
Nau|o|i
Iieluva,
1943 12 22

286
1 2 3 4
Janu as Iolias,
12 bn.,
µuskaiininkis
1911 06 07 1942 06 28
nukaulas
soviolini
µailizan
Ballaiusi|o|o
(Iliso|o)

ICVA, f. R-
1018, aµ. 1, b.
97, l.13-14, b.
147, l. 72
Janu auskas nu aulas vokioci
µoi kiviicj
aloslog molu
Radvili kio
aµylinkoso

IYA, f. 3377,
aµ.53, b. 285,
l. 40-41
Janu ovicius
Mykolas,
257 bn., vii ila
1911 11 10
Rusi|o|o
(Iialigoisko)
1944 04 27` kovo|o
su sovioliniais
µailizanais
Ballaiusi|o|o
(Svyii
aµylinkoso)

Kaiys,
1944 06 10
Janu ka
Anlanas

1945 Ialvi|o|o


Jasikovicius
Juozas, 13 bn.,
giandinis

1943 12 25
Rusi|o|o
Aloilis,
1944 01 14
Ja kus, 2 bn.,
µuskaiininkis
kovo|o su
sovioliniais
µailizanais
A. Mailinionis,
Ryl fionlo.,
µ. 59

Jonika Vincas,
13 bn.,
giandinis
1917 05 17 1942 05 17 kovo|o
su sovioliniais
µailizanais
Rusi|o|o
(Iskovo si.)
] laisvç, 1942 06
04, Nau|o|i
Iioluva, 1942
06 06, ICVA,
f. R-1018, aµ.1,
b. 147, l. 69

287
1 2 3 4
Jonys Ielras,
9 bn., eiIinis
1944 O1 O6 kovo|e
su sovieliniais
¡arlizanais
vencioni a¡s.,
Aduli kio
a¡yIinkese

Karys,
1944 O1 22, O2
O5, ICVA, f. R-
66O, a¡. 2, b.
249, I. 2
Jonu as
Ierdinandas,
¡uskarininkis

1943 ¡ab.

Tevi ke,
1943 12 O3
Jonu as Slasys,
eiIinis

1944 kovo|e su
boI evikais

Karys,
1944 O4 22
Jucailis Jonas,
13 bn., 3 k¡.

1918 O4 O3
aki a¡s.,
GeIgaudi ky|e

1944 O7 17 mire
karo Iigonine|e
Vokieli|o|e,
Kenigsberge

ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
147, I. 152
JurgeIailis
AIfonsas, 259
bn., grandinis

1944 O7 15 mire
nuo aizd
ICVA, f. R-1O18,
a¡.1, b. 1O6
Jurkevicius
Iiudas,
8 bn., eiIinis
1942 O2 28 kovo|e
su ¡arlizanais
Ryluose
(Ikraino|e`)

ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b. 97,
I. 13-14
Jurkonis
Anlanas,
grandinis
Jiezne 1942 O6 23
vencioni a¡s.,
Ia eimene|e

¦ Iaisvç,
1942 O8 14
KabaIskis,
|aun.
¡uskarininkis

1943 sunkiai
su eislas kaulynese
su ¡arlizanais,
vengdamas neIais-
ves susis¡rogdino
granala
Karys,
1943 O8 O7
288
1 2 3 4
Kadelskis
Ra¡olas, 258 bn.,
eilinis
1944 06 20
nu udylas lenk
¡ailizan Vilniaus
a¡s., Glili kese

Nau|o|i
Iieluva,
1944 06 25

Kaiiys Slasys,
7 bn.
1943 IYA, baud . b.
3446/3, l. 40

Kalinauskas
Anlanas, 2 bn.,
eilinis
1942 03 23 ¡ei
sovielines aviaci|os
bombaidavima
Vilniu|e

Kaiys,
1942 04 04
Kalinka Juozas,
13 bn.
1944 ai 1945
kovo|e su
Raudona|a aimi|a
Ialvi|o|e


Kamaiauskas
Jonas, 13 bn.

Rusi|o|e


Kamicailis
Juozas, |aun.
leilenanlas
1944 iuden[
kaulynese su
Raudona|a aimi|a
Ialvi|o|e
J. Abiailis,
Gedimino
¡ulko likimas,
Kaunas,
1994, ¡. 63

Ka¡acinskas
Vikloias, 5 bn.,
1 k¡., eilinis
1918 11 08
Kauno
a¡s.,
Juiagiuose
1943 12 21
Rusi|o|e (Iskovo
si., Dedovici
a¡ylinkese)
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, l. 133a

289
1 2 3 4
KaraIi nas
Ioonas, lochninos
¡agaIbos I¡. (¡rio
9 bn.), oiIinis

1944 02 14 Iovo|o su
boI oviIais
Karys,
1944 03 25

KaranausIas
KIomonsas,
13 bn.,
¡usIarininIis
1942 05 27 sunIiai
su oislas Iaulynoso
su sovioliniais
¡arlizanais Rusi|o|o
(miro IsIovo sr.,
Iorchovo)

[ Iaisvç,
1942 06 18,
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
97, I. 13-14

KarnausIas }uIius 1944 Iovo|o su
boI oviIais Ryluoso

Karys,
1944 03 04

KarniausIas
}onas, oiIinis
1944 02 04 Iovo|o su
boI oviIais
Karys,
1944 04 08

Karlanas
DomininIas
1944 Karys,
1944 01 29

Kas¡oravicius
Anlanas, 5 bn.,
oiIinis
1942 02 11
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais Rusi|o|o
(Novgorodo sr. ,
¡rio SIoru|ovo)
Karys,
1942 03 14, 05
01, IYA, f. R-
16895, a¡.1,
b. 54, I. 186,
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
97,
I. 15-16

KauIaris }onas, 13
bn., grandinis
1942 02 12
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr.)
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 10

290
1 2 3 4
Kaunas Iranas,
13 bn.,
¡usIarininIis
1944 08
Iaulynoso su
Raudonµ|a
armi|a Ialvi|o|o
(¡rio GuIbonos)


KazIausIas
}onas, 253 bn., 1
I¡., |aun.
Iaroivis

1943 08 25
su oislas Ryl
Iioluvo|o, miro
¡aIoIiui [
Iigoninç

ICVA, f. R-666,
a¡.1, b. 6, I.74

KazIausIas
ViIloras, 13 bn.
Ma oiIiuoso Iovo|o su
sovioliniais
¡arlizanais
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 41

Kazragis }onas,
grandinis
1944 04 21
¡asaIo|o Ryluoso

Karys,
1944 06 24
KoIonis, 13 bn. 1942 05 28
sunIiai
su oislas, miro
IYA, f.16895,
a¡. 2, b.186, I.
127, f. 1771, a¡.
5, b.138, I.1

KoI¡ a
Auguslinas,
12 bn., oiIinis
Ma oiIi
a¡s.
1943 07 26
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o


Karys,
1943 08 28

KomoIIis
AIoIsandras,
11 bn.,
Ioilonanlas
1914 10 02
TbiIisy|o
1942 12 23
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
IIraino|o
Karys,
1943 02 13, 20,
02 06, 05 08,
Aloilis,
1943 01 20,
IYA, f. 3377,
a¡.55, b.53, I. 315

291
1 2 3 4
Koi ys
Vaclovas, oilinis
1922 06 01 Tiak
aµs.,Valkinink
vls., Iamoiki k.

1944 02 03 miio
µo ligos
Kaiys,
1944 02 12

Kovolis Iolias,
oilinis
1944 04 19
nukaulas
µailizan

Kaiys,
1944 06 17

Kiau as
Albinas, 7 bn.,
giandinis
IYA, baud .
b. 34466/3, l.
40

Kimavicius
Juozas, oilinis
1944 05 01
Ryluoso
Kaiys,
1944 06 17

Kiikila Bionius,
13 bn.,
kaµilonas, kµ.
vadas
1902 06 15 1941 07 13
nusi ovo savo
bulo Kauno
] laisvç,
1941 07 22,
IYA, f. 3377,
aµ. 55, b. 53,
l. 200-201

Kiiliklis Juigis,
13 bn., vii ila
1917 04 02
Ianovo y|o
1942 11 26
Rusi|o|o (Iskovo
si., Dno
aµylinkoso)
Nau|o|i
Iioluva,
1943 01 23,
ICVA, f. R-
1018, aµ. 1, b.
147, l. 4

Kisiolius
Anlanas, |aun.
µuskaiininkis

1944 04 21
µasalo|o
Ryluoso
Kaiys,
1944 06 24

Kisiolius
Zigmas, 253 bn.,
2 kµ., oilinis)
1944 05 28 µoi
aloslogas
nu aulas
vokioci
Vilniu|o
ICVA, f. R-
666, aµ.1, b.
5, l. 69, b. 8, l.
47

292
1 2 3 4
Kiznys Ielras,
eiIinis
1944 Iovo|e su
¡arlizanais
Karys,
1944 03 25

Ky as, 7 bn.,
eiIinis
1943 01 ¡uoIanl
Raudona|ai armi|ai
dingo be inios
Rusi|o|e (Vorone o
sr., ¡rie
Oslrogo sIo)

IYA, baud . b.
34466/3, I. 40

KIanausIas
AIbinas, 2 bn.,
eiIinis
1942 ruden¦
voIieci nu aulas
IenIi|o|e
(Iareivinese
IiubIine)

V. Kuberlaviciaus
alsiminimai
(ranIra lis)
KIebo¡a ovas
(KIeo¡a aIas,
KIeo¡avicius)
Ieonas, 9 bn.,
eiIinis
1944 01 06 Iovo|e
su ¡arlizanais
Karys,
1944 01 22, 02
05, ICVA, f. R-
660, a¡. 2, b. 249,
I. 2

KIeemeyeris
Jonas
1941 12 09 ¦ Iaisvç,
1942 12 08

KIeiva Slasys,
eiIinis
1918 05 29
iauIi a¡s.,
iauIen vIs.,
BulIi I.
1943 07 12
nu aulas
sargybo|e
BaIlarusi|o|e

Karys,
1943 08 28

KIimavicius,
Ia¡ilonas
1944 07 nu aulas
ViIIavi Iy|e
lrauIianlis ¦
VaIarus
J. KIimas,
IasIulinio
Iari no odise|a,
Karys, 1987,
Nr. 8,
¡. 350

293
1 2 3 4
KIimavicius
}uozas, 13 bn.,
1 I¡., oiIinis
1916 07 23 1942 04 04
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., ¡rio
Sovaslino)
Karys, 1942
04 25, ICVA,
f. R-1018, a¡.
1, b. 97, I. 15-
16, IYA, f.
16895, a¡. 2,
b. 186, I. 98

KIiuIas MiIas,
13 bn., oiIinis
1913 05 26 1942 05 28
sunIiai su oislas
Rusi|o|o (IsIovo
sr., ¡rio Dno),
miro 05 30
IYA, f.1771,
a¡.5, b.138, I.
24, ICVA, f.
R-1018, a¡. 1,
b. 147, I. 89

KoIosa }onas,
4 bn.`
1943 02 12
IIraino|o
(SlaIino m.)
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 3

Kondralavicius
}uozas, 2 bn.,
|aun.
¡usIarininIis
1943 Iovo|o su
¡arlizanais
Ryluoso (Rusi|o|o,
IsIovo sr.`)
Nau|o|i
Iioluva, 1943
04 24, A.
Marlinionis,
Ryl
fronlo., ¡.
59

Kondrolas
Vincas, 13 bn.,
oiIinis
1914 04 06 1942 04 21
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
a¡yIinIoso)
ICVA, f.R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 158

294
1 2 3 4
Korzunas
(Korzonas)
Eduardas,
13 bn., oiIinis
1942 04 21
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Iomlichovo)
Savailo,
1942 10 31, ¡.
389, Aloilis,
1943 04 20,
ICVA, f. R-
1018, a¡.1, b.97,
I.13-14

KrasausIas,
5 bn., 1 I¡.,
oiIinis
1944 12
su audylas
voIioci Iaro
IauIo loismo
nuos¡rond iu
Ialvi|o|o,
IaviIuoslo|o
IYA, f. 3377,
a¡.55, b.124, I.
96, A. Bubnys,
Gonocidas ir
rozislonci|a,
2001, Nr. 1(9),
¡. 49

KrasausIas,
13 bn.
1944 08 Iaulynoso
su Raudonµ|a
armi|a Ialvi|o|o
(¡rio GuIbonos)

A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 36

KrasausIas
}uozas, 15 bn.,
3 I¡., oiIinis
1919 09 26
Ma oiIi
a¡s.,
IIaloIiuoso

1942 11 20 miro
BaIlarusi|o|o
(Baranoviciuoso)
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 67

KrasinsIas
}onas, 12 bn.,
1 I¡., oiIinis
1911 09 13
iauIi a¡s.,
KIovainiuoso
1942 10 18
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
Ko¡yIio
a¡yIinIoso)
[ Iaisvç,
1942 11 04,
Karys,
1942 11 07,
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
97, I.15-16

295
1 2 3 4
Kiasnodomskis
Jonas, 13 bn.,
µuskaiininkis

Rusi|o|o
Kiia ius Iolias,
7 bn., 4 kµ.,
sanilaias
1942 miio
susiigçs
IYA, baud .
b. 34466/3, l.
40-49

Kiik coli nas
Kazys
Ianovo y|o 1942 11 19
Ryluoso
Ianovo io
aµygaidos
balsas,
1942 12 19

Kii laµonis
Adolfas,11 bn.,
1 kµ., |aun.
µuskaiininkis
Ikmoigos aµs.,
Tau|on vls.,
ilviciuµio k.
1942 06 13
kovo|o su
µailizanais
Ryluoso
(Ikiaino|o)

] laisvç,
1942 07 20,
Kaiys,
1943 07 10

Kii laµonis
Iolias, 11 bn.,
µuskaiininkis

1916 06 15 1943 06 16 ai 18
Ikiaino|o
IYA, f.3377,
aµ.55, b. 53, l.
315
Kii laµonis
Zigmas,
loilonanlas
1914 08 04
Rusi|o|o
1944 03 03
voi ianlis i
aµsuµlios
Ryluoso
(Ikiaino|o)
Kaiys,
1944 04 08, J.
Abiailis,
Kaiys, 1978,
Ni. 5, µ. 188

Kiululis
Bionius, 5 bn.,
sanilaii|os
µuskaiininkis
1942 02 06
kaulynoso
Rusi|o|o
(Novgoiodo si.,
Clolmo
aµylinkoso)
Kaiys,
1942 03 14, 05
01, IYA,
f.16895, aµ.1,
b. 54, l.186

296
1 2 3 4
KucinsIas
}uozas, 5 bn.,
|aun.
¡usIarininIis


1942 O2 23
Iaufynese Rusi|o|e
(Novgorodo sr.,
ChoImo
a¡yIinIese)
Karys,
1942 O3 14,
O5 O1, IYA,
f.16895, a¡.1,
b. 54, I.186,

KuIie ius
Vincas, eiIinis
1943 Ryfuose Karys,
1943 O7 31

Kum fis
Anfanas,
254 bn., eiIinis
Ianeve io
a¡s.,
Subaciaus
vIs.,
Radzi n I.
1943 ¡ab. ¡aimfas
¦ neIaisvç ir
neai Iiomis
a¡IinIybemis
nu aufas
soviefini
baIfarusi
¡arfizan

IYA, f.1, a¡. 1,
b. 36, I. 22

Kunce
Anfanas,
grandinis
1913
Ianeve io
a¡s.,
Subaciaus
vIs.,
Ramanavos
I.
1942 O1 19
Ryfuose
Karys,
1942 O3 14,
O5 O1,
Ianeve io
a¡ygardos
baIsas,
1942 O4 12,
O4 O3
Kundrofas
Vincas, 13 bn.,
2 I¡., eiIinis
1914 O4 O6
}iezne
1942 O4 O4
Iaufynese su
soviefiniais
¡arfizanais
Rusi|o|e (IsIovo
sr., Dedovici
a¡yIinIese,
Iemfichove)

Karys,
1942 O4 25,
IYA, f.1771,
a¡. 5, b.138, I.
24,ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
97, I. 15-16

Ku¡ri|onas
Bronius, 13
bn., |aun.
¡usIarininIis
192O 12 1O
ViIIavi Iio
a¡s.,
IiIvi Iiuose
1942 O3 3O mire
susirgçs Rusi|o|e
(IsIovo sr.,
Iorchove)
Karys
1942 O4 25,
ICVA, f. R-1O18
a¡.1, b. 147, I. 99

297
1 2 3 4
Kurailis
}onas,
7 bn.,
¡usIarininIis

1916 O7 O4
iauIi a¡s.
1942 O6 17
UIraino|o
(IrosIurovo)
ICVA, f. R-1O18,
a¡. 1, b. 147,
I. 14O

Kuras
Bronius, 252
bn., oiIinis
1944 O4 21
¡arlizan ¡asaIo|o
IonIi|o|o
(IiubIino sr.)
Karys, 1944 O6 1O,
Sl. BaIzoIo
Iioluvi IuIl ros
muzio|aus
arclyvas
(CiIaga),
}. Rima ausIo
fondas

Ku oIiausIas
}uozas, 3 bn.,
1 I¡., oiIinis
1942 O5 O9
soviolini
¡arlizan ¡asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
Ko¡yIio
a¡yIinIoso)

Tovi Io,
1942 O6 12

KuzmicIas
Zononas, 2
bn., oiIinis
1943 O2 11 voIioci
Kauno nuloislas ir
su audylas u
dozorlyravimµ ir
no¡aIIusnumµ

A. Bubnys,
Gonocidas ir
rozislonci|a, 2OOO,
Nr. 2(8), ¡. 47

Kvodaravicius
Kazys, 12 bn.,
|aun.
¡usIarininIis
1943 Iovo|o su
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
Karys, 1943 O8 O7

298
1 2 3 4
Kvederis
Kazys, 252
bn., eiIinis
1944 04 21
¡arlizan
¡asaIo|e
IenIi|o|e
(IiubIino sr.)
Karys,
1944 06 03,
Sl. BaIzeIo
Iieluvi IuIl ros
muzie|aus
arclyvas (CiIaga),
}. Rima ausIo
fondas

IabanausIas
IeIiIsas,
13 bn., 1 I¡.,
grandinis
1909 08 31
TeI i a¡s.,
AIsed iuose
1942 04 10 mire
nuo iIlines
Rusi|o|e (IsIovo
sr., Iorclove)
ICVA, f. R-
1018, a¡.1, b.
97, I. 13-14, b.
147, I. 8

IabunsIas
VIadas, 13 bn.,
grandinis
1942 07 01
Iaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais
Rusi|o|e (IsIovo
sr., Koru|eve)

IYA, f. 3377,
a¡.55, b.155, I.
27, ICVA, f. R-
1018, a¡.1, b.
97, I. 13-14

IaIicIas
}onas, 13 bn.,
grandinis
1915 09 20
Mari|am¡oIes
a¡s.,
Iiudvinavo
vIs.
1942 04 05
Iaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais
Rusi|o|e (IsIovo
sr., Dedovici
a¡yIinIese, Ki¡ine)

Karys
1942 04 25,
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 7

IauniIonis
Anlanas,
¡usIarininIis

1944 05 23 Iovo|e
su ¡arlizanais
Karys,
1944 06 17

Iaurinailis
}uozas, 13 bn.,
1 I¡., eiIinis
1918 02 03 1942 05 20
Iaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais
Rusi|o|e (IsIovo
sr., ¡rie Dno)
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
97, I.13-14, b.
147, I. 6

299
1 2 3 4
Iauiinavicius
Juozas, 2 bn.,
oilinis
nukankinlas
soviolini
µailizan
A. Mailinionis,
Ryl fionlo.,
µ. 60

Iobodnikas
Vikloias, 6 bn.,
oilinis

1943 vasaij
Iioluvo|o
Kaiys,
1943 08 14

Iogacinskas
Valoii|onas,
5 bn., giandinis
1942 02 10
kaulynoso
Rusi|o|o
(Novgoiodo si.,
Clolmo
aµylinkoso)

Kaiys
1942 03 14,
05 01, IYA,
f.16895, aµ.1,
b.54, l.186

Ioliokas Jonas,
2 bn., giandinis
1942 03 23 µoi
soviolinos
aviaci|os
bombaidavimj
Vilniu|o
Kaiys,
1942 04 04,
ICVA,
f. R-1018, aµ. 1,
b. 97, l. 13-14

Ioonas
Bionius, 255
bn.
1916 11 08 1943 07 30
Ballaiusi|o|o
(Mogiliovo
aµylinkoso)

ICVA, f. R-
1018, aµ.1, b.
147, l. 5

Ioonas
Simonas,
12 bn., 1 kµ.,
oilinis

1920 06 17 1943 07 26
Ballaiusi|o|o
ICVA, f. R-
1018, aµ. 1, b.
147, l. 1

Iovinskas
Naµoloonas,
13 bn., oilinis
1943 iudon[
Rusi|o|o
Kaiys,
1943 11 13,
IVCA, f. R-660,
aµ. 2, b. 249, l. 2

300
1 2 3 4
Iioµa
Vylaulas,
14 bn., 4 kµ.,
oiIinis
1943 µab. Ianovo io
aµygardos
baIsas,
1943 12 24

Iioµavicius
VIadas, 2 bn.,
|aun. karoivis
1942 O3 23 µor
soviolinos
aviaci|os
bombardavima
ViIniu|o

Karys,
1942 O4 O4

Iioluvninkas
Anlanas,
13 bn.`,
grandinis

Mari|amµoIos
aµs., GudoIi
vIs.

1942 O4 O4
Ryluoso
(Rusi|o|o)
Karys,
1942 O4 25

Iioluvninkas
Bronius, oiIinis
1918
ViIkavi kio
aµs., Kybarl
vIs., Vaidol k.

1944 O1 14
kaulynoso
Ryluoso
Karys
1944 O2 19,
O2 26

Iilvinas
Vincas, 12 bn.,
|aun.
µuskarininkis

BaIlarusi|o|o IYA,
baud . b.
Iiulkus
AIborlas,
13 bn., 3 kµ.,
oiIinis
1917 O1 19
Kodaini aµs.,
Grinki kio vIs.,
B d k.
1942 O4 29
kaulynoso su
sovioliniais
µarlizanais
Rusi|o|o
(Iskovo sr.,
IIokobogo k.)

IYA, f.16895,
aµ.2, b.186, I.
97, 127,
ICVA, f. R-
1O18, aµ. 1,
b. 147, I. 11

Iiulkus }onas,
13 bn.

Rusi|o|o

301
1 2 3 4
Lobikis
Anlanas,
¡uskarininkis
1943 kovo|o su
sovioliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Minsko sr., Izdos
a¡yIinkoso)

Z. Ignonis,
Iraoilis
kaIba, ¡.133-
134

Lukauskas
Slasys, 13 bn.,
oiIinis
1918 O6 28 1942 O6 O3
Kusi|o|o (Iskovo
sr., Dodovici
a¡yIinkoso)

LCVA, f. K-
1O18, a¡. 1,
b.147, I. 89

Luko ovicius
VaIonlas, 254
bn., vir iIa
1913 11 24
iauIi a¡s.,
oduvos vIs.,
Iavarlyciuoso
1943 O2 27
BaIlarusi|o|o
(Dru|o|o)
Karys,
1943 O3 O6, O3
2O, LCVA, f.
K-1O18, a¡.1,
b. 147, I. 6O

Luko ius
VIadas, 6 bn.`,
karininkas-
kandidalas
1916 O9 O9
Kyl Ir si|o|o
(1937 m.
alvyko ¦
Lioluvµ,
larnavo
Lioluvos
kariuomono|o)

1944 O2 18
soviolini
¡arlizan sunkiai
su oislas, O3 O2
miro Iigonino|o
ViIniu|o
Karys,
1944 O3 18,
25, Nau|o|i
Lioluva,
1944 O3 O5

Maci|auskas, 5
bn., 1 k¡.,
vir iIa
1944 12
su audylas
vokioci karo
Iauko loismo
nuos¡rond iu
Lalvi|o|o,
IaviIuoslo|o
LYA, f.3377,
a¡. 55, b.124,
I. 96,
A. Bubnys,
Gonocidas ir
rozislonci|a,
2OO1, Nr.
1(9), ¡. 49

Maciukovicius
Slasys
1944 kovo|o su
boI ovikais
Kyluoso
Karys
1944 O3 O4

302
1 2 3 4
Maciulovióius
ßalys, giandinis
1944 O4 21
¡asalo|o Ryfuoso
Kaiys
1944 O6 24

Mackovióius
Anfanas, oilinis
1944 O2 28 kovo|o
su bol ovikais
Ryfuoso

Kaiys,
1944 O3 18

Mackus Anfanas,
13 bn.
1942 Rusi|o|o IYA, f.16895,
a¡. 2, b.186,
l.127

Maóiulis Kazys,
oilinis
1944 O2 O4 kovo|o
su bol ovikais
Kaiys,
1944 O4 O8

Malakauskas
Anfanas, oilinis
1943 Ryfuoso Kaiys,
1943 1O O9

Malasauskas (`)
Vladas, 12 bn.
1912 O5 17
Tiak a¡s.,
io maii vls.,
ßaókonyso
1941 12 28
ßalfaiusi|o|o,
Minsko
ICVA, f. R-
1O18, a¡.1 b.
147, l. 61


Malickas Juozas,
6 bn., oilinis
1944 O6 12
Iiofuvo|o
Nau|o|i
Iiofuva,
1944 O6 17

Malinauskas
Alfonsas, 13 bn.,
oilinis
192O O6 O6 1942 O6 O3
Rusi|o|o (Iskovo
si., Dodoviói
a¡ylinkoso)

ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
147, l. 172

Malinauskas
Jonas, 3
bn.`,vii ila
1942 kaufynoso
Ryfuoso
(ßalfaiusi|o|o`)
¦ laisvç,
1942 O8 14,
Kaiys,
1942 O9 19

Maidosas Iofias,
oilinis
1942 O6 O9
soviofini
¡aifizan
¡asalo|o
ßalfaiusi|o|o (¡iio
Nalibok )
ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, l. 2

303
1 2 3 4
MarIailis Vincas,
oiIinis
1944 04 09
,oidamas
larnybos
¡aroigas´

Karys,
1944 04 29

MarIovicius Iolras
(Ra¡oIas`), 11 bn., 3
I¡.,
|aun.¡usIarininIis
1914 04 28 1942 11 18 (ar
11 20 `) Iovo|o
su ¡arlizanais
IIraino|o
[ Iaisvç,
1942 12 03,
IYA,
f. 3377, a¡. 55,
b. 53, I. 315

Masailis Anlanas,
12 bn., grandinis
1913 06 13 1943 09 26
Iovo|o su
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
Karys,
1943 10 16,
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 75

Ma idIausIas
AIoIsas, oiIinis
1942 12 12 Aloilis,
1943 01 29

MaloiIa AIoIsas,
¡usIarininIis
1944 02 04
Iaulynoso su
boI oviIais

Karys,
1944 04 01

Malusovicius
AIbinas, 13 bn.,
grandinis
1909 03 14 1942 04 05
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Ki¡ino)

Karys
1942 04 25,
ICVA, f. R-
1018, a¡.1, b.
147, I. 74

Malusovicius }onas,
3 bn., 1 I¡.,
grandinis
1942 05 09
soviolini
¡arlizan
¡asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
Ko¡yIio
a¡yIinIoso)
Tovi Io, 1942
06 12

304
1 2 3 4
Malulis Vincas,
12 bn., eilinis
1919 O3 16 1943 O9 26
kovo|e su
¡ailizanais
Ballaiusi|o|e
Kaiys,
1943 1O 16,
ICVA,
f. R-1O18, a¡. 1,
b. 147, l. 73

Meginis
Juozas, 8 bn.,
eilinis
1917 O6 O6
Roki ky|e
1943 1O 17 miie
¡o ligos
Lkiaino|e
Kaiys,
1942 11 14, 1943
O2 O6, ICVA, f.
R-1O18, a¡. 1, b.
147, l. 112

Mencinskas
(Mecinskas)
Koslas, eilinis
1942 O1 19
Ryluose
Kaiys,
1942 O3 14, O5 O1,
Ianeve io
a¡ygaidos balsas,
1942 O3 22

Me kauskas
Anlanas, 5 bn.,
leilenanlas
Kedaini a¡s.,
Giinki kio vls.
1942 O2 1O
kaulynese su
sovieliniais
¡ailizanais
Rusi|o|e
(Novgoiodo si.,
Skoiu|evo k.)

Kaiys,
1942 O3 14, IYA,
f. 16895, a¡. 1, b.
54, l. 186, ICVA,
f. R-1O18, a¡. 1,
b. 97, l. 13-14

Me kauskas
Bionius,
252 bn.,
¡uskaiininkis
1944 O4 21
¡ailizan
¡asalo|e
Ienki|o|e
(Iiublino si.)
Kaiys, 1944 O5
13, Sl. Balzeko
lieluvi kull ios
muzie|aus
aiclyvas
(Cikaga),
J. Rima ausko
fondas

305
1 2 3 4
Me kauskas
Vladas, 5 bn.,
eilinis
1942 O2 23
kaulynese Rusi|o|e
(Novgoiodo si.,
Cholmo a¡ylinkese)

Kaiys,
1942 O3 14, O5 O1,
IYA, f.16895, a¡.1,
b.54, l.186
Mici nas
Slasys, 6 bn.,
eilinis
1942 O1 28 miilinai
su eislas vielini
gyvenlo| Vilniaus
a¡s., Kalabaii ki
k., miie ¡akeliui [
umsko ligoninç

Nau|o|i
Iieluva,
1942 O2 O7,
ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
97, l. 13-14
Miciulevicius
Juozas, TDA bn.
|aun. kaieivis

1941 O7 3O
Mikelskas
Juozas, 13 bn.,
eilinis
1916 O6 15
Giediaiciuose
1942 O2 27
Rusi|o|e (Pskovo
si., Poichove)
ICVA, f. R-
1O18, a¡.1,
b.147, 1. 23, 87

Mykolailis
Pianas, 13 bn.,
eilinis
192O O4 O2 1942 O6 O3
Rusi|o|e (Pskovo
si., Dedovici
a¡ylinkese)

ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, l. 8O

Mikulskis
Aleksas, 5 bn.,
eilinis
Ma eiki a¡s.,
Iai uvos vls.,
Pui¡li k.
1942 O2 26
kaulynese Rusi|o|e
(Novgoiodo si.,
Cholmo
a¡ylinkese)

Kaiys,
1942 O5 O1,
IYA, f.16895,
a¡.1, b. 54, l.
186
Miku auskas
Pelias, 13 bn.,
|aun.
¡uskaiininkis
1942 O4 O4
kaulynese su
sovieliniais
¡ailizanais
Rusi|o|e (Pskovo
si., Sevasline)
Kaiys,
1942 O4 25, [
laisvç, 1942 O6
24, ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
97, l. 13-14

306
1 2 3 4
MiIulis
Koslas, eiIinis
1944 04 18
Iovo|e su
boI eviIais
Ryluose

Karys,
1944 05 13

MiIa ausIas
VIadas, 12 bn.,
3 I¡.,
grandinis

1912 05 17 1942 01 12 mire
BaIlarusi|o|e
(MinsIe)
ICVA, f. R-
1018, a¡.1, b.
147, I. 79

MiIa evicius
Vylaulas,
253 bn., 3 I¡.,
eiIinis
1919 04 04
Ianeve io
a¡s.,
KreIenavos
vIs., KurguI
I.
1944 02 05
nu aulas IenI
¡arlizan
BaIlarusi|o|e
(A menos a¡s. ,
¡rie NovosioII
I.)

Karys,
1944 02 12,
ICVA, f. R-666,
a¡.1, b. 5, I. 9, b.
7, I. 223, b. 8, I.
83

MiIda ys
Kazys, 255
bn., grandinis
1912 12 25
Mari|am¡oIes
a¡s.
1943 05 10
BaIlarusi|o|e
(MogiIiovo
a¡yIinIese)

ICVA, f. R-
1018, a¡.1,
b.147, I. 135

MisiuIailis
Ieonas, 2 bn.,
eiIinis
1944 ¡r. Iovo|e
su ¡arlizanais
BaIlarusi|o|e

ICVA, f. R-660,
a¡. 2, b. 249,
I. 2

Misi nas
KIemensas, 2
bn., eiIinis
1943 11 28
nu aulas
sovielini
¡arlizan
aloslog melu
vencioni a¡s.,
MiIaIavo I.
IYA, f. 3377,
a¡. 58, b. 266, I.
10, f.1, a¡.1,
b.102, I.108, A.
Marlinionis,
Ryl fronle.,
¡. 60

307
1 2 3 4
Mockailis
Jonas, 257 bn.,
oilinis
1944 µi. kovo|o
su µailizanais
Ryl Iioluvo|o
Nau|o|i Iioluva,
1944 01 21,
ICVA, f. R-660,
aµ. 2, b. 249, l. 2

Mockus
Anlanas, 13
bn., giandinis
1942 07 01
kaulynoso su
sovioliniais
µailizanais
Rusi|o|o (Iskovo
si., Kaiu|ovo)

ICVA, f. R-
1018, aµ. 1, b.
97, l. 13-14

Mockus Jonas,
oilinis
1944 04 10 kovo|o
su bol ovikais
Ryluoso

Kaiys,
1944 05 13

Moncovicius
Mocys, 15 bn. `,
|aun.
µuskaiininkis
1916 12 17
Kauno
1943 11 09
kovo|o su
µailizanais
Ryluoso
(Ballaiusi|o|o`)
Kaiys,
1943 11 20,
Nau|o|i Iioluva,
1943 11 16, 11
23

Monkus
Iovilas, 252
bn., |aun.
µuskaiininkis
1944 08 11
kaulynoso su
Raudonj|a
aimi|a Ionki|o|o
(nuo soviolinos
aililoii|os
ugnios)
Sl. Balzoko
lioluvi
kull ios
muzio|aus
aiclyvas
(Cikaga),
J. Rima ausko
fondas

Monlvilas
Alfonsas, 13
bn., oilinis
1918 06 06 1943 02 24
Rusi|o|o (Iskovo
si., Dno
aµylinkoso)
ICVA, f. R-
1018, aµ 1, b.
147, l. 84

308
1 2 3 4
Morkovicius
IoviIas,
¡uskarininki
mokykIos
kursanlas

1944 ¡r. kovo|o su
¡arlizanais
Karys,
1944 O2 19

MuIkis Bronius,
ro¡rozonlacino
k¡., oiIinis
1943 O2 O9
kaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Svyri a¡s., ¡rio
Narucio o oro)

Karys,
1943 O2 2O

Nau|okas Juozas,
15 bn., oiIinis
1941 O9 23 ¡or
noIaimingµ
alsilikimµ
BaIlarusi|o|o

Karys,
1942 O5 3O

Naumavicius
Juozas, 4 bn.`,
oiIinis
1944 O3 O3
kaulynoso su
boI ovikais

Karys,
1944 O4 15

Navickas
AIfonsas, oiIinis
1942 O2 14
kaulynoso Kyluoso
Karys,
1942 O4 O4

Navickas
Anlanas, 255 bn.,
2 k¡., oiIinis
1943 O9 O5 kaulynoso
su sovioliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
(MogiIiovo
a¡yIinkoso)

Karys,
1943 1O O2,
A. Marlinionis,
Kyl fronlo.,
¡. 75
Navikas JuIius, 3
bn., oiIinis
1942 O4 2O kaulynoso
su sovioliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Slarobino
a¡yIinkoso)
Karys,
1942 O5 16,
Tovi ko, 1942
O6 12, LCVA, f.
K-1O18, a¡. 1, b.
97, I.15-16

309
1 2 3 4
NaviIas
(NoviIas)
IoviIas, 5 bn.,
grandinis
1942 02 23
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr.,
SIoru|ovo)
Karys,
1942 03 14,
IYA, f.
16895, a¡. 1,
b. 54, I.186,
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
97, I. 13-14

NodzinsIas
Anlanas, 5 bn.,
¡usIarininIis
1942 02 26
Iaulynoso Rusi|o|o
(Novgorodo sr.,
CloImo a¡yIinIoso)
Karys,
1942 05 01,
IYA,
f. 16895,
a¡.1, b. 54,
I.186

Noni Iis
AIbinas,
loclninos
¡agaIbos I¡.
(¡rio 9 bn.),
|aun.
¡usIarininIis

1944 02 14 Iovo|o su
boI oviIais
(¡arlizanais)
Karys,
1944 03 11

NyI loIo
Anlanas, 13
bn., oiIinis
1910 10 17 1942 06 03
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr., TarIi I.)
ICVA, f. R-
1018, a¡.1, b.
97 ,
I. 13-14, b.
147, I. 83

NorIus
Bronius, 13 bn.,
Ioilonanlas
1914 12 20
Ialvi|o|o
(Iio¡o|o|o)
1942 04 04 Rusi|o|o
(IsIovo sr.,
Dodovici
a¡yIinIoso,
u simu o nuIrilçs
nuo arIIio, 09 26
¡aIaiIai ¡orIoIli [
Kaunµ, Iolra i n
Ia¡inos)
Karys,
1942 04 25, [
Iaisvç,
1942 04 16,
09 28, ICVA,
f. R-1018, a¡.
1, b. 147, I. 88

310
1 2 3 4
NorIus
}uozas, 13 bn.,
grandinis
1942 04 21
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
Rusi|o|o su oislas,
miro Iaro
Iigonino|o
(IsIovo sr.,
Iorchovo)

ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
97,
I. 13-14, b. 147,
I. 82

Normanlas
Anlanas,
13 bn., oiIinis
1918 11 27 1942 06 03 Rusi|o|o
(IsIovo sr.)
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 87

Normanlas
Koslas, 13 bn.
1921 03 13 1942 07 21 Rusi|o|o
(IsIovo sr.,
Dodovici
a¡yIinIoso)

ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 86

OboIionius
}uozas, 2 bn.,
¡usIarininIis
1944 02 21 Iovo|o
su sovioliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Vyd i
a¡yIinIoso)

Karys,
1944 03 18,
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 59

OrIicIas
}uozas,
253 bn., 3 I¡.,
|aun. Iaroivis
1923 04 26
Ianovo io
a¡s.,
KroIonavos
vIs., Ru| n
I.
1944 02 05
nu aulas IonI
¡arlizan
BaIlarusi|o|o
(A monos a¡s. ,
¡rio NovosioII
I.)
Karys,
1944 02 19,
Nau|o|i
Iioluva,
1944 02 12,
ICVA, f. R-666,
a¡.1, b. 5, I. 9

Osi¡avicius
CosIovas,
13 bn., oiIinis
1942 09 miro
su oislasRusi|o|o

311
1 2 3 4
Iabor is
AdoIfas, 8 bn.,
oiIinis
1917 12 O4
Bir a¡s.
1943 O6 O5 ¡or
noIaimingµ
alsiliIimµ
UIraino|o
Karys,
1943 O7 O3,
N. Bir
inios, 1943
O7 1O, ICVA,
f. R-1O18, a¡.
1, b. 147, I. 177

IaginsIas
Kazys,
¡usIarininIis
1944 omaici
omo,
1944 O4 15

IaIsIys }uozas,
13 bn.,
¡usIarininIis
1917 O7 17 1942 O6 O3
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
a¡yIinIoso)

Savailo,
1942 1O 31,
Nr. 2O, ¡. 389,
ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1,
b. 147, I. 122

Iarnavas
Kazys, 2 bn.,
|aun. Iaroivis
1942 O3 23 ¡or
soviolinos
aviaci|os
bombardavimµ
ViIniu|o

Karys,
1942 O4 O4

IasIausIas`
}onas, 253 bn., 1
I¡., |aun.
Iaroivis
1943 O8 25
nu aulas ¡or
noIaimingµ
alsiliIimµ
Li i Ii a¡s.
( aIcininI
a¡yIinIoso)

ICVA, f. R-
666, a¡. 1, b.
8, I. 122

Ia Iovicius
Slasys, 5 bn.,
grandinis
1916 O3 25
Ulonos a¡s.,
DrisIiuoso
1943 O4 21
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
a¡yIinIoso,
Nogodic I.)
ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
147, I. 3O

312
1 2 3 4
Ia Iovicius
Vincas, 13 bn.,
voIiau 253 bn.,
4 I¡., vir iIa,
IarininIas-
Iandidalas
1915 09 24
aIi a¡s.,
Iao oroIi
vIs.,
uIIi| I.
1944 01 01
Iaulynoso su
IonI ¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
(A monos a¡s.,
BonoIoni vIs.,
Gaid i ni Ii
als¡aros ¡unIlo)

Karys,
1944 01 22, 29,
ICVA, f. R-660,
a¡. 2, b. 249,
I. 2,
f. R-666, a¡.1, b.
4, I. 20

IauIausIas, 2
bn., grandinis
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 59

IauIausIas
Iranas, 13 bn.,
oiIinis
1918 01 05 1942 05 28 Iovo|o
su sovioliniais
¡arlizanais
Rusi|o|o
(IsIovo sr.)

ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 90

IauIiuIonis
}uozas, 255 bn.,
2 I¡., oiIinis
1943 09 05
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
(MogiIiovo
a¡yIinIoso)

Karys,
1943 10 02
Iaura Kazys,
1 bn., oiIinis
1942 11 28 Iovo|o
su sovioliniais
¡arlizanais

Karys,
1942 12 12

Iaulionius
Anlanas, 4 bn.`,
oiIinis
1944 03 03
Iaulynoso su
boI oviIais
Karys,
1944 04 15

313
1 2 3 4
IociuIis
Edvardas,
3 bn., oiIinis
1942 O5 O9
soviolini
¡arlizan ¡asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(Minsko sr.,
Ko¡yIio a¡yIinkoso)

Tovi ko,
1942 O6 12

Ioicius, 12
bn.,
¡uskarininkis

1944` nusi ovo
BaIlarusi|o|o
Z. Ignonis,
Iraoilis kaIba,
¡. 25O
Iosockas K. 1943 Kyluoso Kauno aidas,
1991 O6 24÷O7 O1

Iolkovicius
VIadas,
oiIinis
1944 O3 O2 kovo|o
su ¡arlizanais
Nau|o|i
Lioluva,
1944 O3 O9,
Karys,
1944 O3 25

Iolrauskas
Anlanas,
oiIinis

1942` kovo|o su
boI ovikais
Karys,
1942 O8 29

Iolrauskas
VIadas,
12 bn., 1 k¡.,
vir iIa
19O2 O7 27,
Kauno a¡s.,
Coki kos
vIs.,
Vozbul k.

1942 1O 18
kaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o
(Minsko sr., Ko¡yIio
a¡yIinkoso)

] Iaisvç,
1942 11 O4,
Karys,
1942 11 O7,
LCVA, f. K-
1O18, a¡. 1, b.
97, I. 15-16
IolruIis
AIfonsas,
252 bn., k¡.
vadas,
ka¡ilonas
1944 O8 O1
kaulynoso su
Kaudonµ|a armi|a
Lonki|o|o (IuIav
a¡yIinkoso)
Sl. BaIzoko
Iioluvi kuIl ros
muzio|aus
arclyvas
(Cikaga),
J. Kima ausko
fondas

314
1 2 3 4
IiIockas
DanioIius, oiIinis
1942 O1 19 Kusi|o|o
(Iskovo sr.,
Sobo o)
Karys,
1942 O3 14,
LCVA,
f. K-1O18, a¡.1,
b.147, I. 151

IIovokas Iolras,
vir iIa
1942 O2 14 Kusi|o|o
(SmoIonsko sr.,
Viazmos
a¡yIinkoso)
Karys,
1942 O4 O4,
Ianovo io
a¡ygardos
baIsas,
1942 O3 22

IIiu kovicius
Slasys, 3 bn.,
1 k¡., oiIinis
1942 O5 O9
soviolini
¡arlizan ¡asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(Minsko sr.,
Ko¡yIio a¡yIinkoso)

Tovi ko,
1942 O6 12

Iodor ockas
Loonas,
grandinis
1944 O1 27
kaulynoso su
boI ovikais

Karys,
1944 O4 O1

IoIokauskas
(Iolras`), 258
bn., Ioilonanlas
1944 SS ir ¡oIici|os
loismo nuloislas
mirlios bausmo u
civiIini gyvonlo|
Ionk su audymµ
ViIniaus a¡s.,
GIili koso

Karinos ir
¡oIilinos inios,
1944 O6 16-26

Io ka Iranas,
252 bn.,
sanilari|os |aun.
¡uskarininkis
1944 O4 15
¡arlizan ¡asaIo|o
Lonki|o|o (LiubIino
sr.)
Karys, 1944 O5 13,
Sl. BaIzoko
Iioluvi kuIl ros
muzio|aus
arclyvas (Cikaga),
J. Kima ausko
fondas

315
1 2 3 4
Io eIa Domas,
1O bn., eiIinis
1915 O1 14
iauIi a¡s.,
Iinkuvos
vIs.,
Iu¡oni k.

1943 O6 O6 Rusi|o|e
(Novgorodo sr.)
Karys, 1943 O6 19,
ICVA, f. R-1O18,
a¡.1, b.147, I. 94

IraguIbickas
Koslas, 2 bn.,
eiIinis
1943 O3 O6
kaulynese su
sovieliniai
¡arlizanais
Ialvi|os ir Rusi|os
¡asieny|e
Karys, 1943 O3 27,
Tevi ke,
1943 O3 26,
A.Marlinionis,
Ryl fronle., ¡.
6O

Iranckevicius
Jonas,
¡uskarininkis
1944 su eislas kovo|e
su ¡arlizanais, mire
nuo aizd

Karys,
1944 O6 1O
IriaIgauskas
Germanas,
254 bn., sanilari|os
¡uskarininkis
1942 O4 13 mire
deI Iigos ViIniu|e
Nau|o|i Iieluva,
1942 O4 16, ICVA,
f. R-1O18, a¡.1,
b.97, I. 13-14

Iuidokas Jonas,
13 bn., grandinis

mire susirgçs
Rusi|o|e


Iuidokas
Iranas, eiIinis
1942 O2 15
Ryluose
¦ Iaisvç,
1942 O4 1O,
Karys, 1942 O5 O1

Iumeris Ii|us,
12 bn.,
grandinis
19O9 12 16 1943 O9 26 kovo|e
su ¡arlizanais
BaIlarusi|o|e

Karys, 1943 1O 16,
ICVA, f. R-1O18,
a¡.1, b.147, I. 115

Ium¡ulis
Juozas, eiIinis
Zaras a¡s.,
SaIako vIs.,
Ò eIi k.
1943 O6 18 ¡er
sovielines aviaci|os
anlskryd¦ Ryluose
Karys,
1943 O8 O7

316
1 2 3 4
IurIys, 2 bn.,
oiIinis
A.Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 60

Iulra Iolras, |aun.
¡usIarininIis

1944 05 11 Karys,
1944 06 17

RaciausIas Iolras,
|aun. ¡usIarininIis,
minosvaidininIas
1942 12 03
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais Ryluoso
Karys,
1943 01 09,
[ Iaisvç,
1942 12 19

RacIausIas
Slasys, oiIinis
1944 01 17 Iovo|o
su ¡arlizanais
Karys,
1944 02 26

RacIausIas
VacIovas, b rio
vadas, vir iIa

1912
Rasoiniuoso
1944 05 21
nuIaulas
¡arlizan
Karys,
1944 06 10

RacIus,
¡usIarininIis
VaIar
BaIlarusi|o|o

Z. Ignonis,
Iraoilis IaIba,
¡. 203

Rada Iovicius
MocisIovas,
2 bn., oiIinis
1922 09 22
BaIlarusi|o|o
(Gorvoci
vIs.,
IoIogrindos
I.)
1943 ¡ab. soviolini
baIlarusi
¡arlizan ¡aimlas [
noIaisvç, i lardylas
ir 1944 01 ¡r.
su audylas

IYA, f.1, a¡.1,
b. 438, I.143-
145

RadviIas
Toodoras, 2 bn.,
2 I¡., oiIinis
1943 06 Iaulynoso
su sovioliniais
¡arlizanais
voncioni a¡s.,
Anlan girio|o,
¡aloIo [ noIaisvç,
iauriai |
nuIanIinlas
Karys,
1943 06 12,
A.Marlinionis,
Ryl fronlo.
¡. 60-61

317
1 2 3 4
Radzevicius
Jonas, 5 bn.,
eiIinis
1942 O2 O9
Iaulynese Rusi|o|e
(Novgorodo sr.,
CloImo a¡yIinIese)
Karys,
1942 O3 14, O5 O1,
IYA, f.16895,
a¡.1, b. 54, I. 186

Radzevicius
Juozas, 11 bn.,
3 I¡., eiIinis

1942 11 18 Iovo|e
su ¡arlizanais
IIraino|e
¦ Iaisvç,
1942 12 O3

RaiIa VIadas,
253 bn., 3 I¡.,
¡usIarininIis
1944 O2 26 mire
ViIniaus Iaro
Iigonine|e, su eislas
¡rivaciame bule
Karys,
1944 O3 11, O3 18,
ICVA, f. R-666,
a¡.1, b. 8, I.78

RaIicIas
Ielras, 14 bn., 2
I¡., eiIinis

1943 O4 1O mire
Ialvi|o|e
ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
147, I.116
RamanausIas
Kazys, leclnines
¡agaIbos I¡.
(¡rie 9 bn.), |aun.
¡usIarininIis

1944 O2 14 Iovo|e
su boI eviIais
(¡arlizanais)
Karys,
1944 O3 11

RamanausIas
Koslas, 13 bn.,
grandinis
1917 O3 13 1942 O8 26
Iaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais Rusi|o|e
(IsIovo sr.,
Dedovici
a¡yIinIese)

ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
147, I. 117
RauIinavicius
Juozas, 2 bn., 2
I¡., eiIinis
1943 O6 Iaulynese
su sovieliniais
¡arlizanais
vencioni a¡s.,
Anlan girio|e
Karys,
1943 O6 12

318
1 2 3 4
Kodockas
MykoIas,
15 bn.`, 2 k¡.
1919 O2 16
Ianovo y|o
1942 O6 14 miro karo
Iigonino|o
BaIlarusi|o|o
(Gardino)
Savilar¡inos
¡agaIbos
inios,
1943 O2 15,
LCVA, f. K-
1O18, a¡.1, b.
147, I. 113

Kimkovicius
BoIosIovas
1943 su oislas
¡aloko ¦ soviolini
¡arlizan noIaisvç,
| nu udylas
BaIlarusi|o|o
(Minsko sr., Izdos
a¡yIinkoso)

Z. Ignonis,
Iraoilis kaIba,
¡.133

Kim a Jonas,
grandinis
1943 O3 O1
Ikraino|o ( ilomiro)
LCVA, f. K-
1O18, a¡. 1, b.
147, I. 132

Kim a Juozas,
2 bn., |aun.
karoivis
1942 O3 23 ¡or
soviolinos aviaci|os
bombardavimµ
ViIniu|o

Karys,
1942 O4 O4, ]
Iaisvç,
1942 O4 O9
Kinkovicius
Juozas, 5 bn.,
|aun.
¡uskarininkis
1942 O2 O2
kaulynoso Kusi|o|o
(Novgorodo sr.,
CloImo a¡yIinkoso)

Karys, 1942
O3 14, O5 O1,
LYA, f.16895,
a¡. 1, b. 54,
I.186

Kink nas 1942 Kyluoso Tovi ko,
1942 O3 O6

Ko o
BronisIavas,
oiIinis
1942 O6 O9 soviolini
¡arlizan ¡asaIo|o
BaIlarusi|o|o (¡rio
NaIibok )
LCVA, f. K-
1O18, a¡.1, b.
147, I.119, 12O

319
1 2 3 4
RubiIas
Slasys, oiIinis
1944 02 04 Iaulynoso
su boI oviIais
Karys,
1944 04 01

Rudminas
Anlanas, 13
bn., grandinis
1915 09 27 1942 04 04 miro
sunIiai su oislas
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr.,
Dodovici a¡yIinIoso,
Ioro Iino I.)

Karys,
1942 04 25,
ICVA, f. R-
1018, a¡.1, b.
147, I. 43

Rudis, 13 bn. 1942 05 28 mirlinai
su oislas Rusi|o|o
(IsIovo sr.)
IYA, f.16895,
a¡. 2, b.186,
I.127

Rud ionis
}onas
(}uozas`),
13 bn., oiIinis
1916 06 05 1942 03 26 Iaulynoso
su sovioliniais
¡arlizanais Rusi|o|o
(IsIovo sr., Iorchovo
a¡yIinIoso)
Karys,
1942 04 25,
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
97, I. 13-14,
b. 147, I. 121

Rumbinas
Slo¡as, bn. (FI
13271) oiIinis
1942 06 28 Iaulynoso
su sovioliniais
¡arlizanais
ICVA, f. R-
1018, a¡.1, b.
97,
I. 13-14

Ruonis
Bronius, 252
bn., oiIinis
1944 04 21 ¡arlizan
¡asaIo|o IonIi|o|o
(IiubIino sr.)
Karys,
1944 06 03, Sl.
BaIzoIo Iioluvi
IuIl ros
muzio|aus
archyvas
(CiIaga),
}. Rima ausIo
fondas

320
1 2 3 4
Ru¡ ys Jonas,
2 bn., 2 k¡.,
eiIinis
1943 O6 kaulynese
su sovieliniais
¡arlizanais
vencioni a¡s.,
Anlan girio|e

Karys,
1943 O6 12

Ruseckas,
15 bn., eiIinis
1941 O9 O5 mire
su eislas avari|o|e
BaIlarusi|o|e

Karys,
1942 O5 3O

Ruseckas
AIeksas,
12 bn., 1 k¡.,
¡uskarininkis

191O O7 O3 1941 12 16 mire
BaIlarusi|o|e
(Minske)
ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, I.1OO

R leIionis
ViloIis, 255
bn., 2 k¡.,
eiIinis
192O
Mari|am¡oIes
a¡s., SvelIicos
k.
1943 O9 O5
kaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|e
(MogiIiovo
a¡yIinkese)

Karys,
1943 1O O2,
Karys, 1978,
Nr.1, ¡.38
SabaIiauskas
Anlanas,
15 bn., eiIinis
1942 O7 22
kaulynese su
¡arlizanais
BaIlarusi|o|e (¡rie
Rozankos)

ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
97, I. 13-14
Sacevicius
Ieonas, 13 bn.
1943 O8 vokieci
suimlas ir
su audylas


Safronas
AdoIfas,
13 bn., eiIinis
192O O9 16 1942 O5 2O
kaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais Rusi|o|e
(Iskovo sr.)
ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
147, I. 88

321
1 2 3 4
SaIaIausIas
Juozas, 255
bn., |aun.
¡usIarininIis
1942 10 01 Iaulynese
su sovieliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|e
(Borisovo a¡yIinIese)

ICVA, f. R-1018,
a¡. 1, b. 97,
I.13-14

SaIaIausIas
Ieonas
Ryluose Aleilis,
1944 01 27

SaIaIausIas
IoviIas, 13
bn., 2 I¡.,
¡usIarininIis
1911 06 04
RoIi Iio
a¡s.
1942 07 10 Rusi|o|e
(IsIovo sr.,
Dedovici
a¡yIinIese,
MaIov|es I.)

ICVA, f. R-1018,
a¡. 1, b. 147, I. 113

SaIaIausIas
Iranas, |aun.
¡usIarininIis

1942 Ryluose
(BaIlarusi|o|e`)
Karys,
1942 08 22, 09 26
SaIaIausIas
Slasys
1942 (`) Ryluose IYA, f.1, a¡.1,
b.97, I. 47, 49,
f.16895, a¡. 2,
b.186, I. 35

SaIalausIas
VaIenlinas,
13 bn., eiIinis
1918 0214
ViIIavi Iio
a¡s.,
CycI I.
1942 05 17
Iaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais Rusi|o|e
(IsIovo sr.,
SosonIo|e)

Karys,
1942 07 04,{
Iaisvç, 1942 06
16, ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b. 97,
I. 13-14
SaIicIas, 5
bn., 1 I¡.,
eiIinis
1944 12 voIieci
Iaro IauIo leisno
nuos¡rend iu
su audylas
Ialvi|o|e
(IaviIuoslo|e)
IYA, f.3377, a¡.
53, b.124, I.96,
A. Bubnys,
Genocidas ir
rezislenci|a, 2001,
Nr. 1(9), ¡. 49

322
1 2 3 4
Samu is 1943 ¡ab. nu aulas
besisla¡slancio
sovielinio kaio
belaisvio
Maii|am¡oles a¡s.
IYA, f. 3377,
a¡. 58, dok.
iinkinys
Ni. 167, ¡.
133

Sa¡i|onas
Jonas, 255 bn.,
3 k¡.
1913 O6 O5
Bii a¡s.,
Salociuose
1942 (1943`)
Ballaiusi|o|e (Slaiy|
Byclovo
a¡ylinkese)

ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, l. 77

Sa¡leiis Kazys,
5 bn., 2 k¡.,
eilinis
1942 O2 27 Rusi|o|e
(Iskovo si.,
Ioknios
a¡ylinkese)

ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, l. 76

Saunoiis
Òskaias, 6 bn.,
eilinis
1923 O8 O5 1942 O3 27 miie
kaio ligonine|e
Ienki|o|e
(Kalovicuose)

ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, l. 78
Savickas Jonas,
vaclmislias
1943 O7 15 kovo|e
su ¡iie u
Kaiys,
1943 O7 24

Savilis I¡olilas 1941 11 O3
Ballaiusi|o|e
(Gomely|e)
ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, l. 2O

Sendiius, 5 bn.,
giandinis
1944 12 su audylas
vokieci kaio lauko
leismo
nuos¡iend iu
Ialvi|o|e
(Iaviluoslo|e)
IYA, f. 3377,
a¡.55, b.124,
l. 96,
A. Bubnys,
Genocidas ii
iezislenci|a,
2OO1, Ni.
1(9), ¡. 49

323
1 2 3 4
Seni nas
AIeIsas, eiIinis
1923 Kaune 1944 O3 O3 Iovo|e
su ¡arlizanais
Karys,
1944 O3 25

SenuIis
AIfonsas, 5 bn.,
|aun.
¡usIarininIis
1942 O2 23
Iaulynese
Rusi|o|e
(Novgorodo sr.,
CloImo
a¡yIinIese)

Karys,
1943 O3 14, O5
O1, IYA,
f.16895, a¡.1,
b.54, I.186

SimaIausIas
Ii|us, 5 bn.,
2 I¡., eiIinis
1915 11 O1
Ma eiIi
a¡s.
1943 O4 24
Rusi|o|e (IsIovo
sr., Ioro I I.)
ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, I.136

Simanavicius
Juozas, 3 bn.,
1 I¡., eiIinis
1942 O5 O9
sovielini
¡arlizan
¡asaIo|e
BaIlarusi|o|e
(MinsIo sr.,
Ko¡yIio
a¡yIinIese)

Tevi Ie
1942 O6 12

Sima Ia
Vylaulas, eiIinis
1944 O1 14 Iovo|e
su boI eviIais
Ryluose

Karys,
1944 O2 12

Simonailis
Kazys, 8 bn.,
eiIinis
1944 ¡r. ICVA, f.R-
66O, a¡.2, b.
249, I. 2


Syso|evas
Borisas, vir iIa
1944 nuIaulas
¡arlizan
Tevi Ie,
1944 O5 12, 26

324
1 2 3 4
SIacIausIas
Iolras, 5 bn.,
1 Iµ., oiIinis
1943 O4 21
Iaulynoso su
sovioliniais
µalizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Krasny|o
GorIi I.)

ICVA, f. R-
1O18, aµ. 1, b.
147, I. 1O5

SIardys-
SIardinsIas
Godiminas,
ViIniaus
aµygardos 1 bn.,
13 bn., |aun.
Ioilonanlas
1916 1O 14
Saralovo
1943 O5 23
Iovo|o su
sovioliniais
µarlizanais
Rusi|o|o
(IsIovo ar
Novgorodo sr.)

Karys,
1943 O6 O5,
Aloilis,
1943 O5 29, O6
19
SIauda Iolras,
oiIinis
1944 nu aulas
µarlizan
Karys,
1944 O2 12

SIrilausIas
Koslas, 13 bn.,
3 Iµ., oiIinis
Ma oiIi
aµs.,
Dagi I.
1943 O3 2O
Rusi|o|o
(IsIovo sr.)
ICVA, f. R-
1O18, aµ.1,
b.147, I. 1O6

SmaiIys Jonas,
252 bn., oiIinis
1944 1O 19 µor
noIaiminga
alsiliIima
IonIi|o|o
(Radomo)
Sl. BaIzoIo
Iioluvi
IuIl ros
muzio|aus
arclyvas
(CiIaga),
J. Rima ausIo
fondas

Sobulas Vincas,
252 bn., oiIinis
1944 O4 21
µarlizan
µasaIo|o
IonIi|o|o
(IiubIino
aµyIinIoso)
Karys,
1944 O6 O3

325
1 2 3 4
SoIoIiIas
OsvaIdas
Ryluose I. Narulis,
Taulos
suIiIinas
1941, ¡. 52

SongaiIa
VIadas, eiIinis
1942 O6 O9 sovielini
¡arlizan ¡asaIo|e
BaIlarusi|o|e ( ¡rie
NaIiboI )

ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, I. 1O8

S¡eci nas
Slasys, 15 bn.,
3 I¡., eiIinis
1918 O8 15
Ilenos
a¡s.
1942 O7 17
BaIlarusi|o|e (SIonino
a¡yIinIese)
ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, I. 3O

S¡rogis 1942 Ryl fronle { Iaisvç,
1942 O9 16

SlaIovenIas
BoIesIovas, 13
bn., 2 I¡., eiIinis
1943 O2 O2 nire Iaro
Iigonine|e Rusi|o|e
(IsIovo sr.,
Iorclove)

ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1,
b.147, I. 11O

SlanciausIas
MiIas, 13 bn.,
eiIinis
1918 O3 O2 1942 O6 O3 Rusi|o|e
(IsIovo sr.,
Dedovici
a¡yIinIese)

ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, I. 111

Slanionis
KaroIis, 2 bn.,
eiIinis
1942 O7 12 nu aulas i
¡asaI IenIi|o|e
(IiubIine)
ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
97, I.13-14

Slani ausIas
Bronius, 11 bn.,
eiIinis
192O O4 1943 O1 O6 IIraino|e
( ilonire)
ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
147, I. 1O2

326
1 2 3 4
SlanIailis
VIadas
1942 06 09 sovielini
¡arlizan ¡asaIo|e
BaIlarusi|o|e (¡rie
NaIiboI )

ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 91

SlanIevicius
VIadas, 253
bn., |aun.
Iareivis
1943 08 11 mire
ViIniu|e mirlinai
su eislas ¡er
neIaiminga
alsiliIima

Karys, 1943
08 21, ICVA,
f. R-666, a¡.
1, b. 8, I. 123

SlanIus JuIius,
4 bn., eiIinis
1942 08 10 Iaulynese
su ¡arlizanais
IIraino|e (SlaIino`
a¡yIinIese)

ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
97, I. 13-14

Slarasevicius
Juozas
1943 12 27 nu aulas
sovielini ¡arlizan
aloslog melu
Mari|am¡oIes a¡s.,
GudeIi vIs.,
GudeIi I.

IYA, f. 3377,
a¡. 58, b. 266,
I. 28

Slasys Kazys,
252 bn., eiIinis
1944 04 21 ¡arlizan
¡asaIo|e IenIi|o|e
(IiubIino sr.)
Karys,
1944 06 03,
Sl.BaIzeIo
Iieluvi
IuIl ros
muzie|aus
arclyvas
(CiIaga),
J.Rima ausIo
fondas

Sla IausIas
Ielras, eiIinis
1925 03 02
TeI i a¡s.,
aren vIs.,
IauIsodes I.
1944 04 28 Iovo|e su
¡arlizanais
Karys,
1944 05 20

327
1 2 3 4
Slobrys }uIius,
grandinis
1919 O1 15
UImorgos a¡s.
1944 O2 18 Iovo|o
su ¡arlizanaiss
Karys,
1944 O3 11, O3 18

SloIionis }onas,
ISD ViIniaus
a¡yg., labo
vir iIa

19O2 O8 3O
TraI a¡s.,
SomoIi Ioso
1942 O7 O2 miro
ViIniu|o
Karys,
1942 O7 11

Slimburys,
13 bn.`, oiIinis
1942 Iaulynoso
Rusi|o|o
(Novgorodo sr.,
CloImo
a¡yIinIoso)

A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 36

SlonIus
MyIoIas, 13 bn.,
2 I¡., oiIinis
1918 O5 2O 1943 O5 O5 Iovo|o
su sovioliniais
¡arlizanais
Rusi|o|o
(KaIinino sr.)

ICVA, f. R-
1O18, a¡.1, b.
147, I. 162

SlrafoIis
RudoIfas, 5 bn.,
oiIinis
1914 O3 O1
Tyluvonuoso
1944 O7 22 miro
Iaro IauIo
Iigonino|o
ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, I. 57

SlriIausIas,
13 bn.
1944 O8 Iovo|o
su Raudonµ|a
armi|a Ialvi|o|o
(¡rio GuIbonos)

A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 36

Slro¡us }uozas,
oiIinis
19O7 O1 O7 1944 O2 15
nuIaulas
¡arlizan sauganl
goIo inIoI[

Karys
1944 O3 O4,
O3 11
SluIginsIas
Iolras, 13 bn.,
¡usIarininIis
1942 O8 O2
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
Rusi|o|o
ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
97, I. 13-14
328
1 2 3 4
Subacius
Godiminas,
259 bn., oiIinis
1944 O5 14
nusIondo
maudydamasis
ICVA, f. R-
1O18, ap. 1, b.
1O6

SufuIa Vincas,
3 bn., 1 Ip.,
oiIinis
1942 O5 O9
soviofini
parfizan pasaIo|o
BaIfarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KopyIio
apyIinIoso)

Tovi Io
1942 O6 12

Svifo|us }uozas,
6 bn., oiIinis
1944 O1 nuIaufas
soviofini
parfizan
Iiofuvo|o

Karys,
1944 O1 15

aIys }onas,
255 bn., 3 Ip.
1915 O3 O9
ToI i aps.
1943 O9 1O
BaIfarusi|o|o
(MogiIiovo
apyIinIoso)

ICVA, f. R-
1O18, ap. 1, b.
147, I. 22

aIIausIas,
13 bn.
1942` Iaufynoso
Rusi|o|o
(Novgorodo sr.,
prio ChoImo)

A. Marfinionis,
Ryf fronfo.,
p. 36

aIfys Kazys,
|aun.
pusIarininIis

1944 Ryfuoso Karys,
1944 O2 12

aro|us }onas,
2 bn., |aun.
pusIarininIis
1944 O1 Iovo|o su
parfizanais
gindamasis
afsparos punIfo
Ryf Iiofuvo|o
Karys, 1944 O1
29, ICVA, f. R-
66O, ap. 2, b.
249, I. 2,
A. Marfinionis,
Ryf fronfo.,
p. 59

329
1 2 3 4
einius
Juozas, eiIinis

1944 O4 kovo|e su
µarlizanais
Karys,
1944 O4 29

e k nas I.,
µuskarininkis
1943(`) ,eidamas
larnybos µareigas¨
Tevi ke,
1943 O5 28

idIauskas
Zigmas, 11
bn., eiIinis


ik nius
IndeIfonsas,
bn. ,Iieluva¨,
karininkas-
kandidalas
1922 O1 O6




19O8 O9 21
Krelingos aµs.,
Skuodo vIs.,
VaideIi ki k.
1943 O2 O9 kovo|e
su sovieliniais
µarlizanais
Ikraino|e

1944 O3 19 mire deI
Iigos karo
Iigonine|e
Vokieli|o|e
IYA, f. 3377
aµ. 55, b. 53,
I. 315


Karys
1944 O4O8,
O4 15, Nau|o|i
Iieluva
1944 O3 23

iIeika
Iionginas, 2
bn., |aun.
kareivis
1942 O3 23 µer
sovielines aviaci|os
bombardavimj
ViIniu|e

Karys,
1942 O4 O4

iIeikis
AIfonsas, 4
bn., eiIinis
1919 O6 28
Zaras aµs.,
SaIako vIs.,
CeµeIi ki I k.
1943 11 1O kovo|e
su µarlizanais
Ikraino|e
Karys
1943 12 O4,
ICVA,
f. R-66O, aµ.
2, b. 249, I. 1

imk nas
Adomas,
eiIinis

1944 O1 17 kovo|e
su µarlizanais
Karys,
1944 O2 26

imonis
Ieonas, 12
bn., eiIinis
Bir aµs. 1943 O7 26
kaulynese su
sovieliniais
µarlizanais
BaIlarusi|o|e
Karys
1943 O8 28,
Aleilis, 1943
O8 21
330
1 2 3 4
irvinskas
MecisIovas,
eiIinis
Ianeve io
aµs., Nau|a-
miescio vIs.

1942 1O Ryluose Karys,
1942 11 28

irvinskas
IoviIas,
13 bn., |aun.
µuskarininkis
1918 O8 12 1942 O7 O1
kaulynese su
sovieliniais
µarlizanais
Rusi|o|e (Iskovo
sr., Karu|eve)

¦ Iaisvç,
1942 O7 31, ICVA,
f. R-1O18, aµ.1, b.
97, I. 13-14

kema
Bronius, 252
bn., eiIinis
1944 O4 21
µarlizan µasaIo|e
Ienki|o|e (IiubIino
sr.)
Karys,
1944 O6 O3,
Sl.BaIzeko Iieluvi
kuIl ros muzie|aus
arclyvas (Cikaga),
J. Rima ausko
fondas

kema Ielras,
252 bn.,
eiIinis
1943 O8 26 mire
Ienki|o|e deI Iigos
Karys,
1944 O6 O3, Sl.
BaIzeko Iieluvi
kuIl ros muzie|aus
arclyvas (Cikaga),
J.Rima ausko
fondas

Iekys Kazys,
eiIinis

1943 12 24 kovo|e
su µarlizanais
Karys, 1944 O1 O8

Iiarµas
Juozas, 5 bn.,
|aun.
Ieilenanlas
1918 O3 3O
Joni ky|e
1944 O1 2O
kaulynese su
sovieliniais
µarlizanais
gindamas
geIe inkeIio liIlj
Rusi|o|e (Iskovo
sr.`)
Karys, 1944 O2 O5,
O2 12, Aleilis,
1944 O2 O5

331
1 2 3 4
niuoIis
( nioIis)
Iolras, 13 bn.,
Ioilonanlas
1913 1O 17 1942 O4 O5
Iaulynoso su
sovioliniais
µarlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
aµyIinIoso,
Kiµino I.)

Karys,
1942 O4 25,
ICVA, f. R-
1O18, aµ.1, b.
97, I. 13-14,
b. 147, I. 1O7

riub a
BaIys,
13 bn.`,
oiIinis
1917 O1 O9 1942 O4 O5
Iaulynoso su
sovioliniais
µarlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
aµyIinIoso,
Kiµino I.)

Karys,
1942 O4 25,
ICVA,
f. R-1O18, aµ.
1, b. 147, I.
1O9

uIys
Vincas,
1 bn., 1 Iµ.
vadas,
Iaµilonas
19O5 O7 O6
ViIIavi Iio
aµs.,
Ia|ovoni vIs.,
SloIauIio I.

1942 O2 26 miro
nuo µIauci
u dogimo

Karys,
1942 O3 O7
uIsIis
Slasys, 3 bn.,
1 Iµ.,
grandinis
1942 O5 O9
soviolini
µarlizan µasaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
KoµyIio
aµyIinIoso)

Tovi Io,
1942 O6 12,
ICVA,
f. R-1O18, aµ.
1, b. 97, I.13-
14
ulinys
Anlanas,
4 bn.`, oiIinis
1944 O3 O3
Iaulynoso su
boI oviIais

Karys,
1944 O4 15

TabaIas
Jonas, oiIinis
1942 12 12 Aloilis,
1943 O1 29

332
1 2 3 4
TaIanskas Ignas,
ViIniaus
alslalyno
larnybos bn.,
|aun. Ioilonanlas,
k¡. vadas

1913 03 13
Zaras a¡s.,
AnlaIio¡los
vIs.,
Iurvynos k.
1941 09 02 niro
Iigonino|o
ViIniu|o
Karys,
1941 12 23,
Nau|o|i Iioluva,
1941 09 04
Tana auskas
AIoksas, 2 bn.
1918 1944 07 30
kaulynoso su
Raudonµ|a arni|a
Mari|an¡oIos
a¡s., Sanavos vIs.,
MoIu¡io k.

V. Kuborlavióius,
Tronlinys,
2001 03 22

Tana auskas
/L.`/, 13 bn.,
oiIinis
1918 04 06 1942 06 11
kaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
Rusi|o|o (Iskovo
sr., Dodoviói
a¡yIinkoso)

ICVA, f. R-1018,
a¡. 1, b. 147, I. 98

Tana auskas
Iolras,
ka¡ilonas
1886 05 05
Rusi|o|o
1944 02 10
kovo|o su
¡arlizanais
Ryluoso

Karys,
1944 03 18,
Nau|o|i Iioluva,
1944 02 15
TanuIis JuIius,
13 bn.,
¡uskarininkis
1942 05 26
kaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
dingo bo inios

ICVA, f. R-1018,
a¡. 1, b. 97,
I. 13-14

Tanu is Slasys,
oiIinis
1943 12 08
aloslog nolu
nu aulas
ginkIuol
asnon
Mari|an¡oIos
a¡s., ¡rio
Tar¡uói k.
IYA, f. 3377, a¡.
58, b. 266, I. 17

333
1 2 3 4
Ta¡ulis
Anlanas, 255
bn., 2 I¡.,
eiIinis
1943 O9 O5
Iaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|e
(MogiIiovo
a¡yIinIese)

Karys,
1943 1O O2

Tauci nas
Bronius, 253
bn., |aun.
¡usIarininIis

1944 O2 O5 Iovo|e
su ¡arlizanais
BaIlarusi|o|e
Nau|o|i
Iieluva,
1944 O2 12

Tinleris Ielras,
12 bn., eiIinis

BaIlarusi|o|e

Ti Ievicius
Zigmas,
leclnines
¡agaIbos I¡.
(¡rie 9 bn.),
¡usIarininIis

1944 O2 O2 Iovo|e
su ¡arlizanais
Karys,
1944 O3 O4

Ti Ius Juozas,
¡usIarininIis
1944 O4 14
Iaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais Ryluose

Karys,
1944 O5 O6

ToIu is, 5 bn.,
¡usIarininIis
1944 O5 s¡rogus
¡arlizan ¡adelai
minai geIe inIeIy|e
Rusi|o|e (IsIovo
sr., ¡rie Idricos sl.)

A. Bubnys,
Genocidas ir
rezislenci|a,
2OO1, Nr.1(9),
¡. 48

TraIimavicius
Andrius, 25O
bn., grandinis
19O9 11 O2 1942 O2 23 (O3 O8 `)
mire nuo iIlines
Rusi|o|e (IsIove)
ICVA, f. R-
1O18 a¡. 1, b.
97, I. 13-14, b.
147, I. 97

334
1 2 3 4
Tiociokas
Kazys,
giandinis

1944 O2 O4
kaulynoso su
bol ovikais
Kaiys,
1944 O4 O1

Tulinas Juigis,
11 bn., 1 k¡.,
oilinis
Ilonos a¡s.,
Kukli ki
vls., aki k.
1942 O6 13 kovo|o
su ¡ailizanais
Ikiaino|o
[ laisvç,
1942 O7 2O,
Kaiys,
1943 O7 O3

Tvaskus
Bionius, 256
bn., oilinis
192O O1 O3
Ianovo io
a¡s.,
Ku¡i kio vls.,
Vidugiii k.
1943 O8 28
kaulynoso
giosianl nolaisvoi
susis¡iogdino
gianala Rusi|o|o
(Novgoiodo si.)

Kaiys,
1943 O9 18, O9
25, ICVA, f.
R-1O18, a¡. 1,
b. 147, l. 144

Ikiinas Slasys,
giandinis
1944 kovo|o su
¡ailizanais
Kaiys,
1944 O4 29

Inbiasas
Iolias, 259 bn.,
1 k¡., oilinis
1944 O6 2O
kaulynoso su
¡ailizanais

ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
1O6

Iibolis
Ednundas, 4
bn.
1921 O3 O2 1943 O2 14
Ikiaino|o (Slalino
a¡ylinkoso)
ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, l. 95

Iibonas
Bionius, oilinis
1943 Ryluoso Kaiys,
1943 O9 O4

Iibonas Ignas,
oilinis
1943 O9 O1
nu aulas koly|o
lai¡ Naunioscio
ii I lauki
IYA, f. 3377,
a¡. 58, b.
1O45, l. 194

335
1 2 3 4
Irbonas Jonas,
grandinis

1944 01 15 mire
sunIiai su eislas
Karys,
1944 02 05

Irbonas
Slasys, 3 bn.,
1 I¡.,
grandinis
1942 05 09
sovielini
¡arlizan ¡asaIo|e
BaIlarusi|o|e
(MinsIo sr.,
Ko¡yIio
a¡yIinIese)

Tevi Ie,
1942 06 12
Irbanavicius
Jonas, 255 bn.,
2 I¡.,
grandinis
1913 07 15
ViIIavi Iy|e
1943 09 05
Iaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais
BaIlarusi|o|e
(MogiIiovo
a¡yIinIese)

Karys,
1943 10 02,
ICVA, f. R.-
1018, a¡.1, b.
147, I. 101
Irbonavicius
Anlanas,
eiIinis
1918 07 01
Raseiniuose
1942 05 07 mire Iaro
IauIo Iigonine|e
BaIlarusi|o|e
(Baranoviciuose)

ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 96
Irb ys Jonas,
5 bn., eiIinis
1942 02 26
Iaulynese Rusi|o|e
(Novgorodo sr.,
CloImo
a¡yIinIese)

IYA, f. 16895,
a¡. 1, b. 54, I.
186, Karys,
1942 03 14, 05
01

IrniIis
MyIoIas,
14 bn., eiIinis
1943 ¡ab. mire emaici
eme,
1943 12 24

sas Anlanas,
eiIinis
1944 03 10 Iovo|e
su sovieliniais
¡arlizanais
Ryluose
Karys,
1944 05 06

336
1 2 3 4
U inskas
Mykolas,
5 bn., eilinis
1926 O7 2O
Ianeve io
a¡s.,
Smilgiuose
1943 11 13 kovo|e
su sovieliniais
¡ailizanais
Rusi|o|e (Iskovo
si.)

Kaiys, 1943 12 23,
ICVA, f. R-1O18,
a¡.1, b. 147, l. 19

Uziela
Noibeilas
1942 O1 miie
Vilniu|e, bule
a¡sinuodi|çs
du|omis

Kaiys, 1942 O1 24

Vaicekauskas
Jonas, eilinis
1942 O6 23 nu aulas
Kedaini a¡s., anl
vie kelio neloli
Tiuskavos

Ianeve io
a¡ygaidos balsas,
1942 O7 O5

Vaicius
Ielias,
252 bn., 1 k¡.,
giandinis
1943 O4 11 miie
nuo demelosios
illines Ienki|o|e
(Iiubline)
Sl. Balzeko lieluvi
kull ios muzie|aus
aiclyvas (Cikaga),
J. Rima ausko
fondas

Vaikulis
Anlanas,
1O bn., 2 k¡.,
eilinis
19O9 O7 O7
Roki kio a¡s.,
Ju inl vls.,
U ubali k.
1943 O4 16
Rusi|o|e
(Novgoiodo si.)
Kaiys, 1943 O5 O8,
ICVA,
f. R-1O18, a¡.1, b.
147, l. 157

Valadka
Kazys,
13 bn.,
giandinis
1915 O2 14
Alylaus a¡s.,
Bii lono vls.,
Medeikoni
k.
1942 O4 O4
kaulynese su
sovieliniais
¡ailizanais Rusi|o|e
(Iskovo si.)
Kaiys, 1942 O4 25,
IYA, f. 16895, a¡.
2, b. 186, l.97,
f. 1771, a¡. 5, b.
138, l. 23

Vala inas
Giaci|onas,
eilinis
1942 O2 14
kaulynese
Ryluose
Kaiys, 1942 O4 O4

337
1 2 3 4
Valenlinavióius
Heniikas,
253 bn., 3 kµ.,
eilinis
1922 O5 15
Kedaini aµs.,
Giinki kio
vls., Iau ines
k.
1944 O2 O5
lenk µailizan
nu aulas
Ballaiusi|o|e
(A menos aµs.,
µiie
Novosiolk k.)

Kaiys,
1944 O2 19,
ICVA, f. R-
666, aµ.1, b. 5,
l. 9, b.7, l. 223,
b. 8, l. 83

Vanagailis
Bionius,
lechnines
µagalbos kµ.
(µiie 9 bn.),
eilinis

1944 O2 14
kovo|e su
bol evikais
Kaiys,
1944 O3 25

Veóeiskis
Adomas,
252 bn., 1 kµ.,
eilinis
1921 O3 23
Kielingos aµs.,
Daibenuose
1943 O6 O9 miie
nuo gaulo
saules sm gio
kaio ligonine|e
Ienki|o|e
(Iiubline)
Sl. Balzeko
lieluvi kull ios
muzie|aus
aichyvas
(Cikaga),
J. Rima ausko
fondas, ICVA,
f. R-1O18, aµ. 1, b.
147, l. 45

Velióka Ielias,
eilinis
1919 Tiak
aµs., Onu kio
vls.,
Iano i ki k.
1943 O6 13
nukaulas
sovielini
µailizan
µasalo|e Ryluose
(Ballaiusi|o|e`)

Kaiys,
1943 O7 O3

Venclova
Vylaulas,
255 bn., 2 kµ.,
eilinis
1921 O5 O8
Maii|amµoles
aµs., A uol
B do|e
1943 O9 O5
kaulynese su
sovieliniais
µailizanais
Ballaiusi|o|e
(Mogiliovo
aµylinkese)
Kaiys,
1943 1O O2,
ICVA,
f. R-1O18, aµ.
1, b. 147, l. 138

338
1 2 3 4
Vo¡rausIas
Iolras, 12 bn.,
oiIinis
1911 Kauno
a¡s., A.
Ianomunos
vIs., Ra oIi
I.
1943 O4 O3 miro
nuo u nuodylo
maislo
BaIlarusi|o|o
(SIucIo)
Aloilis,
1943 O4 12,
ICVA,
f. R-1O18, a¡ 1,
b.147, I. 159

VioIius
Anlanas,
6 bn., 4 I¡.,
oiIinis
1943 O7 25
goIo inIoIio
avari|o|o
Kai iadoryso
Karys,
1943 O8 14,
IYA,
f. 3377, a¡. 58,
b. 1O45, I. 17

ViIIausIas
Sorgo|us,
13 bn., oiIinis
1911 11 O3
Mari|am¡oIos
a¡s.,
IgIi IoIiuoso
1942 O4 O5
Iaulynoso su
sovioliniais
¡arlizanais
Rusi|o|o (IsIovo
sr., Dodovici
a¡yIinIoso, Ki¡ino
I.)

Karys
1942 O4 25,
ICVA,
f. R-1O18, a¡ 1,
b. 147, I. 63

ViIIausIas
Zigmas,
3 bn., 1 I¡.,
oiIinis
1942 O5 O9
soviolini
¡arlizan ¡asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
Ko¡yIio
a¡yIinIoso)

Tovi Io
1942 O6 12,
ICVA,
f. R-1O18, a¡. 1,
b. 97, I. 13-14

VirIulis,
2 bn., oiIinis
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 6O

Vy niausIas
}onas, 2 bn.,
oiIinis
1941 1O O2 mirlinai
su oislas
auloavari|o|o
ICVA, f. R-66O,
a¡. 2, b. 261, I. 9

339
1 2 3 4
Vy niausIas
Juozas, eiIinis
1942 12 12 Aleilis,
1943 O1 29

VosyIius
Anlanas, 252
bn., eiIinis
1944 O4 21
¡arlizan ¡asaIo|e
IenIi|o|e (IiubIino
a¡yIinIese)
Karys
1944 O6 1O, Sl.
BaIzeIo Iieluvi
IuIl ros
muzie|aus
arclyvas
(CiIaga),
J. Rima ausIo
fondas

Zaboras
Slasys, eiIinis
1944 O4 14 Iovo|e
su boI eviIais
Ryluose

Karys
1944 O5 2O

ZaborsIis
Ldmundas, 2
bn., 2 I¡.,
eiIinis
1943 O6 Iaulynese
su sovieliniais
¡arlizanais
vencioni a¡s.,
Anlan girio|e,
¡aleIo ¦ neIaisvç,
buvo nuIanIinlas

Karys,
1943 O6 12,
A. Marlinionis,
Ryl fronle.,
¡. 6O-61

ZaIecIas
Simas, 13 bn.,
2 I¡., vir iIa
1942 O5 O5 mire
sunIiai su eislas
Iaulynese su
sovieliniais
¡arlizanais Rusi|o|e
(IsIovo sr., Dno
a¡yIinIese)
] Iaisvç,
1942 O6 24, Karys,
1942 O7 25,
ICVA, f.R-1O18,
a¡.1, b. 97, I. 13-
14, b. 147, I. 168

340
1 2 3 4
ZaIosIis
Kazimioras,
257 bn.,
Ioilonanlas
19O7 O2 26
Zaras a¡s.,
DunduIi I.
1944 O1 14 miro
ViIniu|o
su oislas Iovo|o
su ¡arlizanais
Ryl Iioluvo|o
Karys1944 O1
22, O1 29,
Nau|o|i
Iioluva, 1944
O1 2O, ICVA, f.
R-66O, a¡. 2, b.
249, I. 2

ZarocIas
Bronius, 12
bn., oiIinis

143 Iovo|o su
¡arlizanais
BaIlarusi|o|o

Karys,
1943 O8 O7, O9
O4
Zigmanlas
}uozas, 6 bn.,
|aun.
Ioilonanlas
1916 O1 13
Bir a¡s.,
Krincino vIs.,
Mio i n I.
1944 O2 19 miro
nuo aizd Iaro
Iigonino|o ViIniu|o,
su oislas
soviolini
¡arlizan Viovio
a¡yIinIoso

Karys,
1944 O3 11,
Nau|o|i
Iioluva,
1944 O2 25

ZinIovicius
}uozas, oiIinis
1943 Ryluoso Karys,
1943 O7 31

Zizas (Zyzas)
Slo¡onas,
13 bn.,
sanilari|os
¡usIarininIis
191O 12 21
Ulonos a¡s.,
Ulonos vIs.
1942 O4 O4
soviolini
¡arlizan sunIiai
su oislas
Rusi|o|o, O4 O6
miro Iaro
Iigonino|o
IsIovo sr.,
Iorclovo

Karys
1942 O4 25, [
Iaisvç, 1942 O6
24, ICVA, f. R-
1O18, a¡. 1, b.
147, I. 16O

Zubavicius
}onas, 256 bn.,
grandinis
1915 11 24
UImorgos
a¡s., KavarsIo
vIs.,
Vaivadi Ii I.
1944 O6 16
susis¡rogdino anl
minos Rusi|o|o
(IsIovo sr., ¡rio
Krasno|os)
Karys
1944 O7 O1

341
1 2 3 4
adoiIa
}uozas, 2 bn.,
2 I¡., |aun.
¡usIarininIis
1943 06 Iaulynoso
su sovioliniais
¡arlizanais
voncioni a¡s.,
Anlan girio|o
Karys
1943 06 12,
A.Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 57, 61

aIonis
Koslas, oiIinis
1918 04 23 1942 05 28 Rusi|o|o
(IsIovo sr.)
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 166

aIniori nas
}oronimas,
3 bn., 1 I¡.,
|aun.
¡usIarininIis
1942 05 09
soviolini
¡arlizan ¡asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
Ko¡yIio
a¡yIinIoso)
A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 72, Tovi Io,
1942 06 12,
Nau|o|i
Iioluva,
1944 05 06

oborlavicius
Anlanas,
lochn.
¡agaIbos I¡.
(¡rio 9 bn.),
¡usIarininIis

1944 02 02 Iovo|o
su boI oviIais
(¡arlizanais)
Karys,
1944 03 04

ogIailis
Anlanas,
258 bn.,
grandinis
1944 06 20
nu udylas IonI
¡arlizan ViIniaus
a¡s., GIili Ioso

Nau|o|i
Iioluva,
1944 06 25

oimys
DomininIas,
oiIinis
1923 08 29
TraI a¡s.
1944 04 01 Iovo|o
su sovioliniais
¡arlizanais
Karys,
1944 04 22, 04
29

omailis
Bronius, 13
bn., oiIinis
1918 05 01 1942 08 11 ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 156

342
1 2 3 4
oroIis }. 1942 [ Iaisvç,
1942 06 26

ibulis Vincas,
5 bn., 3 I¡.,
grandinis
1907 10 01
IImorgos a¡s.,
Tau|onuoso
1942 07 07
Rusi|o|o (IsIovo
sr., SosonIos I.)
ICVA, f. R-
1018,a¡. 1, b.
147, I. 155

icIus Iolras,
13 bn., 3 I¡.,
vir iIa
1944 01 02 miro
Ialvi|o|o
(Rygo|o)
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I. 31

iIinsIas
VIadas, 7 bn.,
|aun.
¡usIarininIis
1918 01 02 1944 07 09 miro
Iaro Iigonino|o
ICVA, f. R-
1018, a¡. 1, b.
147, I.153


iIinsIas,
13 bn.
1944 08 Iovo|o
su Raudonµ|a
armi|a Ialvi|o|o
(¡rio GuIbonos)

A. Marlinionis,
Ryl fronlo.,
¡. 36

iIys AdoIfas,
3 bn., 1 I¡.,
3 br., oiIinis

1942 05 09
soviolini
¡arlizan
¡asaIo|o
BaIlarusi|o|o
(MinsIo sr.,
Ko¡yIio
a¡yIinIoso)

Tovi Io,
1942 06 12
ioba }onas,
2 bn., oiIinis
1941 09 29 miro
su oislas
ICVA, f. R-660,
a¡. 2, b. 261, I.
71

iogoIis
Domas, 2 bn.,
oiIinis
1942 03 23 ¡or
soviolinos
aviaci|os
bombardavimµ
ViIniu|o
Karys,
1942 04 04

343
1 2 3 4
iurIovicius
Iranas,
grandinis
1942 02 10 Ryluoso Karys,
1942 03 14,
05 01

i ys ViIloras,
oiIinis
1944 04 21 ¡asaIo|o
Ryluoso
Karys,
1944 06 24

virbIis, 15 bn.,
oiIinis
1941 auloavari|o|o
BaIlarusi|o|o
(Gardino
a¡yIinIoso)

Karys, 1977,
Nr.10, ¡. 383
virbIis
AIborlas, 13 bn.,
vir iIa
1942 06 28 miro
Rusi|o|o
[ Iaisvç,
1942 07 18

344
VOKIETIJOS POLITIKA ÁTRAUKIANT ANTROJO
PASAULINIO KARO METAIS UÞIMTØ BALTIJOS ÐALIØ
GYVENTOJUS Á POLICIJOS IR KARINIUS DALINIUS IR
JOS REZULTATAI
Dr. Petras Stankeras
Bibliografija
Antrojo pasaulinio karo ávykiai trauks istorikø dëme-
sá tol, kol egzistuos istorijos mokslas. Ðis baisus karas nunio-
kojo ir Lietuvà. Mûsø þemëje þuvo daug beginkliø þmoniø,
mirtis pakirto karius, kovojusius abiejose pusëse, puoselë-
jusius ávairius idealus ir tapusius jø aukomis.
Ðio darbo tikslas – supaþindinti skaitytojus su Vo-
kietijos politika átraukiant Antrojo pasaulinio karo metais
uþimtø Baltijos ðaliø gyventojus á policijos ir karinius dali-
nius. Ði tema lietuviø istorikø iki ðiol tyrinëta nepakanka-
mai. Paskutiniojo karo metais daugiau kaip ðimtas tûkstan-
èiø lietuviø, latviø ir estø tarnavo ávairiuose vokieèiø ka-
riuomenës daliniuose. Taèiau ar teisinga taip traktuoti? Ar
tai buvo vokieèiø kariuomenës daliniai, ar savarankiðkos
nacionalinës formuotës? Dauguma nuomoniø ðiuo klausi-
mu paremtos ideologija, o ne objektyviais istorijos tyrimais.
Tema gan plati, ir nagrinëtinø klausimø gali bûti daug, ta-
èiau visø jø neámanoma aprëpti, todël ðiame darbe, panau-
345
dojus naujus literatûrinius bei kai kuriuos archyvinius ðal-
tinius ir siekiant aptarti pavadinime ávardytà problemà, ban-
doma paþvelgti á Lietuvos, Latvijos bei Estijos kraðtø vaid-
mená ágyvendinant Vokietijos karo metais Rytuose iðkeltus
politinius ir karinius tikslus. Atsiranda bûtinybë pakoreguo-
ti kai kuriuos nusistovëjusius teiginius, ásigilinti á to meto
realybæ, politinæ ir karinæ situacijà, objektyviau nuðviesti
skaudþius mûsø tautos istorinius reiðkinius, kiek tai áma-
noma vis dar politizuotoje Lietuvos visuomenëje.
Iki ðiol paraðyti darbai, kuriuose tiesiogiai arba netie-
siogiai paliesti Baltijos ðaliø dalyvavimo Antrajame pasauli-
niame kare, tautiniø policijø atkûrimo bei naujø kariniø da-
liniø ásteigimo karo metais klausimai, yra gana kuklûs ir pa-
virðutiniðki. Ypaè trukdo istoriniø ávykiø ideologizavimas –
nesvarbu, kokia tai bûtø ideologija – komunistinë ar antiko-
munistinë. Apie jø veiklà Antrojo pasaulinio karo metais kol
kas nëra atskiros iðsamios istorinës monografijos, tik kai ku-
riose knygose tam skirti pavieniai skyriai ir straipsniai, ið-
spausdinti ávairiuose periodiniuose leidiniuose. Sovietiniais
metais buvo iðleista keletas propagandiniø broðiûrø, kurio-
se Lietuvos, Latvijos ir Estijos policijos SS legionai bei divi-
zijos, ypaè jø batalionai, nupieðti juodþiausiomis ir niûriau-
siomis spalvomis: naciai, kolaborantai, baltaraiðèiai ir t. t. Vo-
kieèiø okupacijos metø lietuvio – naciø aktyvaus talkininko
– ávaizdþio formavimas – tai viena sovietinës Lietuvos karo
metø istorijos istoriografijos kliðiø. Sovietinis istorijos moks-
las vengë objektyviai analizuoti (kadangi netilpo á klasiø ko-
vos teorijos rëmus) Baltijos ðaliø savivaldos karo metais veik-
là. Tautiniø policijø reikðmë dël ideologiniø motyvø buvo
nutylima arba aiðkinama vienareikðmiðkai, vertinant ir apra-
ðant ávykius buvo ignoruojamas pagrindinis istorizmo prin-
cipas – reikalavimas kiekvienà praeities reiðkiná ir ávyká tirti
atsiþvelgiant á jo atsiradimo aplinkybes ir raidos perspekty-
và, epochos sàlygas ir ryðius su kitais reiðkiniais. Dauguma
darbø, iðleistø Sovietø Sàjungoje ir Lietuvoje, aptarianèiø
346
1941–1945 metø karo laikotarpá Baltijos ðalyse apskritai bei
atkurtø tautiniø policijø ir SS daliniø veiklà konkreèiai, turi
menkà mokslinæ vertæ. Tai nebuvo mokslo darbai tikràja ðio
þodþio prasme, taèiau ir jie, be abejo, formavo istorinæ sàmo-
næ. Ypaè uoliai ir sistemingai sovietø autoriai siekë sukom-
promituoti 1941–1944 metais ið vietos gyventojø suformuotà
policijà, vaizduodami jà kaip naciø kolaborantæ ir naciø vyk-
dyto þydø naikinimo Pabaltijyje bendrininkæ. „Tad ne istori-
kø, o propagandos maðinos rûpesèiu buvo pradëta ávairiø
dokumentø apie karo metus leidyba. Tie tendencingai pa-
rinkti, gerokai kupiûruoti ir kitaip apdoroti dokumentai tu-
rëjo visø pirma tiesiogiai pasitarnauti sovietinei propagan-
dai, o paskui tapti svarbiausia istorijos tyrinëjimø atrama“, –
raðo dr. Sigitas Jegelevièius knygoje, skirtoje Lietuvos sovie-
tinës istoriografijos analizei
1
.
Po karo ne vienas Lietuvos, iðeivijos bei uþsienio
mokslininkas ar publicistas ëmë tyrinëti Antrojo pasaulinio
karo problematikà, susijusià su Baltijos ðalimis.
Nemaþai informatyvios medþiagos nagrinëjama tema
sudëta á nedidelës apimties, bet pakankamai dideliu tiraþu (15
tûkst.) iðleistà Jakovo Vico knygà „SS tarnyboje“
2
. Pagrindinis
knygos tikslas paaiðkëja perskaièius knygos pavadinimo pa-
antraðtæ – „Dokumentinis leidinys apie lietuviø apsaugos da-
liø ávykdytus nusikaltimus“. Tai bene pirmasis sovietinës is-
toriografijos leidinys, skirtas lietuviø policijos batalionø isto-
rijai Antrojo pasaulinio karo metais. Atmetus politizuotus bei
propagandinius knygos aspektus, joje yra daug vertingos in-
formacijos. Knygos autorius taikliai paþymi, „kad per visà oku-
pacijos laikà vokieèiai nebuvo paskelbæ në vienos mobilizaci-
jos á apsaugos dalis“, ir daro teisingà iðvadà, kad „jie turëjo
pakankamai priemoniø priversti þmones stoti jø tarnybon“
3
.
1
Lietuvos sovietinë istoriografija. Teoriniai ir ideologiniai kontekstai, Vilnius, 1999, p. 79–80.
2
J.Vicas, SS tarnyboje, Vilnius, 1961.
3
Ibid., p.19.
347
J. Bulavas raðo, kad „vietinës savivaldos organai di-
dþiulæ þalà padarë lietuviø tautai, versdami jaunimà stoti á
faðistinës vokieèiø armijos pagalbinius dalinius ir patys to-
kius dalinius organizuodami“
4
.
Istorikas A. Rakûnas savo knygose raðo, kad „hitleri-
ninkai, savo statytiniø padedami, Lietuvoje keliolika kartø
skelbë ávairias registracijas, telkimus ir mobilizacijas“
5
, bet
„kartu su ginkluota kova Lietuvos darbo þmonës <...> boi-
kotavo mobilizacijas á hitlerinæ kariuomenæ“
6
. Savo propa-
gandinëje ir istorinës tiesos neatspindinèioje knygoje A. Ra-
kûnas daro iðvadà, kad „mobilizacijø nesëkmë, o iðvadavus
Lietuvà, hitleriniø mobilizacijø iðvengusiø vyrø stojimas á
Raudonàjà armijà atlikti pareigos socialistinei Tëvynei ryð-
kiai pademonstravo Lietuvos liaudies patriotizmà“
7
.
K. Rukðënas teigia, kad „lauþydami tarptautinës teisës
normas, apgaule ir prievarta vokieèiai sumobilizavo á pagalbi-
nius policijos ir karinius dalinius apie 37 000 Lietuvos vyrø“
8
.
1970 metais iðleistame dokumentø rinkinyje „Naciona-
listø talka hitlerininkams“

yra pateikiama nemaþai tendencin-
gai parinktø dokumentø, saugomø Lietuvos archyvuose, nuo-
raðø. Dokumentø komentaruose tvirtinama, kad „generolas S.
Raðtikis pasigyrë galás suformuoti du 150 000 vyrø korpusus,
kurie uþimtø Ðiaurës fronto barà hitleriniame vermachte. Na-
cionalistø vadai tam sumanymui pritarë“
10
. Toliau komentaruo-
se prieðtaringai teigiama, kad „hitlerininkai nesutiko formuoti
tokiø stambiø lietuviø kariniø daliniø“, bet kartu ketino „ávyk-
dyti<...> visuotinæ vyrø mobilizacijà á vermachto dalinius“
11
.
4
J. Bulavas, Vokiðkøjø faðistø okupacinis Lietuvos valdymas, Vilnius, 1969, p.145.
5
A. Rakûnas, Lietuvos liaudies kova prieð hitlerinæ okupacijà, Vilnius, 1970, p.146.
6
Ibid., p.5.
7
Ibid., p.159.
8
K. Rukðënas, „Hitlerininkø politika Lietuvoje 1941–1944 m.“, LMAB, Rankraðèiø skyrius,
f. 26-1475, p. 412.
9
Nacionalistø talka hitlerininkams, Vilnius, 1970.
10
Ibid., p.84.
11
Ibid., p.85.
348
Pirmiau iðvardytose archyviniø dokumentø publika-
cijose dauguma dokumentø parinkta tendencingai, todël juos
skaityti bei vertinti reikia kritiðkai, atskiriant faktines þinias
nuo politiniø tendencijø.
Vakaruose iðleistø istoriniø ar memuarø knygø ver-
timai á rusø kalbà bûdavo kruopðèiai glavlito
12 
pareigûnø
ir nomenklatûriniø partiniø istorikø tikrinami, o jø nelabai
tinkami faktai praleidþiami. Faktiðkai juose skelbiami do-
kumentai buvo klastojami. 1971 metais sovietiniø dokumen-
tiniø publikacijø istoriografijà papildë Vokietijos sausumos
pajëgø generalinio ðtabo virðininko generolo pulkininko
Franco Halderio karo dienoraðèio treèiasis tomas
13
, apiman-
tis periodà nuo 1941 m. birþelio 22 d. iki 1942 m. rugsëjo 24
d. Su vokiðku pedantiðkumu autorius jame apraðë visus es-
minius ávykius Vokietijos generaliniame ðtabe, veikianèio-
joje armijoje, nevengdamas smulkmenø apie kareiviðkus ka-
zino, bet kaþkodël dienoraðtyje nerandame jokiø uþuomi-
nø apie Hilfswillige – Rytø savanorius, kovojusius vermach-
to pusëje. Bet, sulyginus dienoraðèio sovietiná vertimà su
vokiðku leidiniu
14
, pasirodo, kad rusø redaktoriai uþraðus
ðiuo ne visai jiems tinkamu klausimu tiesiog paðalino. Bijo-
jo, kad nepalankûs faktai apie tûkstanèius buvusiø sovieti-
nës imperijos pilieèiø, nukreipusiø ginklà prieð Sovietø Sà-
jungà, taps þinomi plaèiajai visuomenei.
Garsus anglø autorius Gordonas Viljamsonas (William-
son), kurio knygos iðverstos á daugelá pasaulio kalbø, taip pat ir
á lietuviø, kapitaliniame veikale „SS: Adolfo Hitlerio gvardija“
15 
raðo, kad pagalbiniai policijos daliniai (Schutzmannschaften der
Polizei, sutrumpintai – Schuma) buvo formuojami ið prieð komu-
12
Rus.„ãëàâëèò“ – Vyriausioji literatûros ir leidyklø valdyba, kontroliuojama NKGB (MGB,
KGB), sovietinë cenzûra.
13
Ãåíåðàë-ïîëêîâíèê Ô. Ãàëüäåð, Âîåííûé äíåâíèê. Åæåäíåâíûå çàïèñè íà÷àëüíèêà
ãåíåðàëüíîãî øòàáà ñóõîïóòíûõ âîéñê 1939–1942 ã. ã., òîì 3 â äâóõ êíèãàõ, Ìîñêâà, 1971.
14
Generaloberst F.Halder, Kriegstagenbuch taglische aufzeichnungen des Chefs des Generals-
tabes des Heeres 1939-1942. W.Kochlhammer-Verlag, Stuttgard, 1962.
15
G. Williamson, Schutzstaffel: gwardia Adolfa Hitlera, Warszawa, 1995.
349
nistus nusiteikusiø vietiniø gyventojø ir naudojami vieðajai tvar-
kai palaikyti ir kovai su sovietiniais partizanais bei NKVD
16 
paraðiutininkais. Autoriaus teigimu, Latvija ir Lietuva sudarë
64 batalionus, kuriuose tarnavo 28 tûkst. þmoniø.
Naujausias leidinys, kuriame nagrinëjama tema ið da-
lies randama faktinës medþiagos, yra Maskvoje iðleista S. Dro-
biazko ir A. Karaðèuko knyga „Rytø savanoriai Vermachte, po-
licijoje ir SS“
17
. Autoriai, nenurodydami jokio konkretaus ðal-
tinio, be panaudotos literatûros sàraðo knygos pabaigoje, pa-
teikia kovojusiø su ginklu rankose arba tarnavusiø ávairiuose
pagalbiniuose daliniuose Vokietijos pusëje 1941–1945 metais
þmoniø skaièiø: ukrainieèiø – 250 tûkst., latviø – 150 tûkst.,
estø – 90 tûkst., baltarusiø – 70 tûkst. ir lietuviø – 50 tûkst.
Buvæs Lietuvos kariuomenës vadas generolas Stasys
Raðtikis savo kario atsiminimuose raðo, kad „vokieèiai kiek
ámanydami stengësi átraukti ir lietuviø tautà <...> á kovà <...>
su visu pasauliu. Ðiam tikslui vokieèiø buvo skelbiamos Lie-
tuvoje ávairios mobilizacijos“
18
.
S. Jegelevièius daro kategoriðkà iðvadà, kad „tik su-
telktomis lietuviø antinacinio pogrindþio <...> pastangomis
<…> pavyko Lietuvoje ið esmës suþlugdyti visas naciø skelb-
tas mobilizacijas á ávairias karines formuotes“
19
.
Istorikas Arûnas Bubnys savo knygoje raðo, kad „lie-
tuviø rezistencija neatmetë galimybës bendrai su vokieèiø
kariuomene gintis nuo Raudonosios armijos invazijos, jeigu
Vokietijos politinë vadovybë pripaþintø lietuviø tautos tei-
sæ á savo valstybës ir kariuomenës atkûrimà“
20
. Autorius pa-
16
Rus. Íàðîäíûé êîìèññàðèàò âíóòðåííèõ äåë – SSRS vidaus reikalø liaudies komisa-
riatas; vadovavo NKVD kariuomenei. 1934–1941 metais – pagrindinis komunistinio genoci-
do vykdytojas SSRS ir okupuotoje Lietuvoje.
17
Ñ. Äðîáÿçêî, À.Êàðàùóê, Âîñòî÷íûå äîáðîâîëüöû â âåðìàõòå, ïîëèöèè è ÑÑ,
Ìîñêâà, 2000.
18
S. Raðtikis, Kovose dël Lietuvos, II dalis, Vilnius, 1990, p. 321.
19
S. Jegelevièius, „Lietuviø savivalda ir vokieèiø okupacinë valdþia: tarp kolaboravimo ir
rezistencijos“, Genocidas ir rezistencija, 2000, Nr. 1(7), p.116–17.
20
A. Bubnys, Lietuviu antinacine rezistencija 1941–1944 m., Vilnius, 1991, p.127.
350
þymi, kad sovietiniai lietuviø istorikai prikaiðiojo nacionali-
nei rezistencijai, „kad jie neatmetë galimybës su Vokietija ko-
voti prieð Tarybø Sàjungà, bet jie uþmirðdavo pridurti, jog
lietuviø rezistencija ðá bendradarbiavimà ásivaizdavo su vie-
na bûtina sàlyga – Vokietija juridiðkai ir faktiðkai pripaþásta
Lietuvos valstybës suverenumà ir padeda Lietuvai gintis nuo
antrosios bolðevikø okupacijos“
21
.
A. Bubnys kitoje iðsamioje savo knygoje „Vokieèiø
okupuota Lietuva (1941–1944)“ tvirtina, kad „iki 1942 m. pa-
vasario hitlerinës Vokietijos kariuomenë jautësi esanti pakan-
kamai stipri ir okupuotø rytiniø srièiø gyventojø á Vermach-
tà ir pagalbines karines formuotes nemobilizavo“
22
.
Verneris Hauptas, kaip buvæs vermachto karys, tø is-
toriniø ávykiø Lietuvoje liudininkas, savo ádomioje knygoje
„Pabaltijys 1941. Vienos neiðspræstos problemos istorija“
23 
teigia, kad vokieèiø kareiviai Lietuvoje buvo sutikti kaip ið-
vaduotojai, atkurta vietinë lietuviø policija, sovietams tik pa-
sitraukus, jau rûpinosi ramybe ir tvarka kraðte. Lietuviø sa-
visaugos daliniai bei policininkai kovojo su iðblaðkytais so-
vietø kariø likuèiais „beatodairiðkai kietai“. Knygoje smul-
kiai apraðyta Ostlando vokieèiø administracinë santvarka ir
jos santykiai su vietos savivaldos ástaigomis. Vokieèiø civi-
linë valdþia Lietuvà (kaip ir kitus Pabaltijo kraðtus) traktavo
kaip nukariautà ðalá, raðo knygos autorius V. Hauptas, todël
galimybë 1941 metais atkurti Lietuvos valstybës nepriklau-
somybæ tapo nereali ir Pabaltijo problema liko neiðspræsta.
Lenkø profesorius Èeslavas Madaièykas (Czesùaw Ma-
dajczyk) savo kiek anksèiau dar komunistø valdomoje Lenkijo-
je iðleistoje dvitomëje studijoje „Faðizmas ir okupacijos“
24 
tyri-
nëja vokieèiø okupaciniø reþimø ypatumus ávairiuose Euro-
21
Ibid., p.153–154.
22
A. Bubnys, Vokieèiø okupuota Lietuva (1941–1944), Vilnius, 1998, p.383.
23
W. Haupt, Baltikum 1941. Die Geschichte eines ungeloesten Problems. Neckergemued:
Kurt Vowinkel Verlag, 1963.
24
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje: 1938–1945. Wykonanie okupacji przez pañstwa osi w
Europie, t. 1, Poznañ, 1983; t. 2, Poznañ, 1984.
351
pos kraðtuose. Profesorius teigia, kad vokieèiai, uþëmæ Pabalti-
já, neatkûrë iki sovietinës okupacijos buvusios policijos, o tik
panaudojo jos senuosius kadrus. Autorius, nesukonkretinda-
mas policijos rûðiø, nurodo, kad 1941–1942 metais „lietuviø bur-
þuaziniø nacionalistø policijos daliniuose“ policininkø skaièius
siekë 16 tûkstanèiø
25
. Autorius konstatuoja, kad lietuviø polici-
jos batalionai neturëjo vieno vadovaujanèio organo.
Labai informatyvios knygos „Baltijos valstybës: pri-
klausomybës metai 1940/1980“ autoriai nurodo, kad á vokie-
èiø armijà 1941–1944 metais buvo mobilizuota 50 000 lietu-
viø, 150 000 latviø bei 70 000 estø
26
.
Gerai þinomas karo istorikas M. I. Semiriaga savo pasku-
tinëje prieðmirtinëje knygoje pateikia skaièius, kad Waffen-SS da-
liniuose tarp kitø tarnavo 25 tûkst. latviø bei 12,5 tûkst. estø
27
.
Kai kurie autoriai, sàmoningai ar neásigilinæ á klausi-
mo esmæ, teigia, „kad Waffen-SS daliniuose <...> tarnavo ke-
liasdeðimt tûkstanèiø olandø, prancûzø, <...> lietuviø ir es-
tø faðistø“
28
, jog „lietuviø SS divizija buvo suformuota vë-
liau negu estø ir latviø, kad 1944 metø rudená fronte kovësi
lietuviø–latviø 15-oji SS divizija“
29
. Kitur teigiama, kad „Pa-
baltijo SS formuotëse – latviø, lietuviø, estø – tarnavo 48 tûks-
tanèiai kariø“
30
. Amerikietis M. Ðteinbergas tvirtina, kad Vo-
kietijos pusëje kovojo 15-oji lietuviø divizija. Kartu su jos 20
tûkstanèiø kariø kovësi ne tik lietuviai, bet ir estai, ir latviai
31
.
B. V. Sokolovas raðo, kad vokieèiø poþiûris á lietuvius buvo
daug blogesnis negu á estus ir latvius, nes lietuviai nepri-
25
Ibid., t.1, s.618.
26
R.J. Misiûnas, R. Taagepera, Baltijos valstybës: priklausomybës metai 1940/1980, Vilnius,
1992, p.298.
27
Ì. È. Ñåìèðÿãà, Êîëëàáîðàöèîíèçì. Ïðèðîäà, òèïîëîãèÿ è ïðîÿâëåíèÿ â ãîäû
âòîðîé ìèðîâîé âîéíû, Ìîñêâà, 2000, ñ.414.
28
J. Sokol, Organizacje militarystyczne w NRF, Warszawa, 1967, s. 172.
29
„Ëþäè-êîëëàáîðàöèîíèñòû – „äåòè ñîâåòñêèõ íàðîäîâ“, Íåçàâèñèìàÿ ãàçåòà,
20 02 1992.
30
Ë. Ðåøèí, „Êîëëàáîðàöèîíèñòû è æåðòâû ðåæèìà“, Çíàìÿ, Nî 8/1994, ñ.179.
31
Ì. Øòåéíáåðã, „Âîñòî÷íûå ëåãèîíû Ãèòëåðà. Ìàëîèçâåñòíûå ñòðàíèöû Âòîðîé
ìèðîâîé”, Íàøà Ðåñïóáëèêà, Nî 8 (128), 03 03 1995.
352
klausë arijø rasei. Todël, daro iðvadà autorius, lietuviø SS
divizija buvo suformuota vëliau negu estø ir latviø
32
.
Vokieèiø autorius Nikas Uorvalas raðo, jog vokieèiai,
supratæ, „kad savanoriðkumo pagrindais nieko gero neiðeis
ir 3-iosios Pabaltijo divizijos sukomplektuoti nepavyks, to-
dël Ostlando generalgubernatorystëje buvo priimtas visuo-
tinës karo prievolës ástatymas, kuris lietë tiktai 1915–1924 me-
tais gimusius estus ir latvius“
33
.
III reicho politika
Karo þygyje á Sovietø Rusijà vokieèiø vermachtà rë-
më Italijos, Suomijos, Vengrijos, Rumunijos, Kroatijos ir Slo-
vakijos ginkluotosios pajëgos. Francisco Frankas, atsidëko-
damas uþ paramà Ispanijos pilietiniame kare, pasiuntë sava-
noriø divizijà. Uþimtose teritorijose ir neutraliose ðalyse tûks-
tanèiai savanoriø uþsiraðë á vermachtà ir SS bûrius, norëda-
mi dalyvauti kovoje su bolðevizmu. Netgi 108 amerikieèiai
Rytø fronte kovojo vokieèiø pusëje
34
. Geopolitinius 1941–1945
m. karo tikslus faktiðkai ágyvendino ne 70 milijonø vokieèiø,
o daugiau kaip 300 milijonø europieèiø, sutelktø skirtingu
pagrindu – nuo priverstinio pavaldumo iki savanoriðko ben-
dradarbiavimo, – bet veikianèiø viena kryptimi.
Kai Vokietijos vermachtas su nacionalsocializmo vë-
liavomis pergalingai þygiavo nuo Norvegijos krantø iki Li-
bijos dykumos smëlynø, vokieèiai nemanë, jog reikëtø skai-
tytis su uþimtø kraðtø gyventojø sentimentais, atrodë, kad
jie praktiðkai árodë savo teorijos apie rasiø nelygybæ teisin-
gumà. Pradëdami karà su Sovietø Sàjunga bei pasitikëdami
vien savo paèiø jëgomis ir savo kariniu pranaðumu, vokie-
èiø politikai pradiniame karo etape ignoravo politiná elemen-
tà, visiðkai neásivaizduodami, kokià didelæ jëgà bûtø sutel-
32
Á. Â. Ñîêîëîâ, Òàéíû âòîðîé ìèðîâîé, Ìîñêâà, ñ.318.
33
Íèê Óîðâàë, Âîéñêà ÑÑ. Êðîâàâûé ñëåä, Ðîñòîâ íà Äîíó, 2000, ñ.195.
34
Èçâåñòèÿ, 19 îêòÿáðÿ 1991 ã.
353
kæ kovai su komunizmu panaudodami Sovietø Sàjungos sa-
vanorius. Vokietijos vadovybës viduje vyko nuoþmi kova
tarp dviejø tendencijø – partinës-nacistinës ir karinës-valsty-
binës. Prieð sovietiniø savanoriø panaudojimà vokieèiø ka-
riuomenëje buvo Vokietijos ginkluotøjø pajëgø vyriausiasis
vadas Adolfas Hitleris: „Jeigu jie veikia kenkdami savo tau-
tos interesams, vadinasi, jie neturi nei sàþinës, nei garbës; jei-
gu nori padëti savo liaudþiai, vadinasi, bus pavojingi“
35
. Jam
pritarë Vyriausiosios ginkluotøjø pajëgø vadovybës (OKW)
vadovas generolas feldmarðalas Vilhelmas Keitelis
36 
bei
OKW operatyvinës valdybos virðininkas generolas pulkinin-
kas Alfredas Jodlis
37
, kurie kategoriðkai atmetë bet kokius bû-
dus átraukti sovietø savanorius á savo karinius dalinius. Ta-
35
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 648.
36
Gimë 1882 09 22 Helmðerode (Helmscherod). Karo tarnybà pradëjo 1901 03 09. Pirmàjá
pasauliná karà praleido daugiausia generaliniame ðtabe, tik 1917 m. trumpai atsidûrë fronte,
kur buvo jûrø korpuso Flandrijoje ðtabo virðininkas. Nuo 1933 04 04, turëdamas pulkininko
laipsná, tapo Reicho Gynybos tarybos pirmininku, nuo 1934 04 01 – generolu majoru, 1936
01 01 – generolu leitenantu, 1937 08 01 – artilerijos generolu, 1938 11 01 – generolu
pulkininku, 1940 06 19 – generolu feldmarðalu. Nuo 1938 02 04 iki karo pabaigos – Vyriau-
siosios ginkluotøjø pajëgø vadovybës (OKW) vadovas. 1939 10 29 apdovanotas Riterio kry-
þiumi prie Geleþinio kryþiaus ordino. Nepaprastai silpnos valios þmogus. Hitleris teigë, kad
niekados neatsisakys jo, nes esàs „iðtikimas kaip ðuo“. 1945 05 09 pasiraðë Vokietijos kapitu-
liacijos aktà. 1946 10 16 pakartas Niurnberge.
37
Gimë 1890 05 10 Viurcburge (Würzburg). Karo tarnybà pradëjo 1910 m. leitenantu 4-ajame
Bavarijos lauko artilerijos pulke Augsburge. 1918 m., turëdamas kapitono laipsná, perëjo á
generaliná ðtabà. Buvo þinomas kaip labai gabus generalinio ðtabo karininkas: kandus, aðtraus
lieþuvio, savo srityje gana iðsilavinæs, neieðkantis þodþio kiðenëje. 1933 m. tapo pulkininku
leitenantu, 1935 m. – pulkininku, 1939 m. – generolu majoru, 1940 m. – artilerijos generolu,
1944 m. – generolu pulkininku. Nuo 1939 08 23 – OKW operatyvinës valdybos virðininkas,
vienas ið artimiausiø A. Hitlerio patarëjø. Turëjo fenomenalià atmintá, bet kuriuo paros metu
gebëjo ið atminties nusakyti kiekvienos divizijos dislokacijos vietà, atsiminti bet kurá ásakymà
bei tiksliai informuoti apie padëtá fronte. Buvo nepriklausomas santykiuose su A. Hitleriu, ir
jam daþnai pavykdavo pasielgti kitaip. Atviras ir garbingas. 1943 01 30 buvo apdovanotas
auksiniu partijos þenkleliu. Pasikësinimo á A. Hitlerá metu buvo suþeistas ir apdovanotas
atminimo þenklu. Vienintelis, kuris tà paèià dienà naujojo Vokietijos prezidento K. Dönitco
buvo apdovanotas Riterio kryþiumi prie Geleþinio kryþiaus ordino bei „Àþuolo lapais“ prie to
paties apdovanojimo. 1945 05 07 Reimse Vakarø valstybëms pasiraðë vermachto kapituliaci-
jos aktà. Niurnbergo teismo procese pareiðkë, kad „ne kareivio reikalas bûti savo vyriausiojo
vado teisëju“. 1946 10 16 pakartas Niurnberge. 1953 02 28 denacifikacijos teismas po mirties
já reabilitavo.
354
èiau vien þvilgtelëjus á Sovietø Sàjungos þemëlapá buvo gali-
ma suprasti, kad Vokietija negalëjo tikëtis uþkariauti ðios ða-
lies ir iðlaikyti jos paklusnios, jeigu tam bent tyliai nepritars
dauguma jos gyventojø.
Taèiau Treèiojo reicho kariniai vadovai labai atsargiai ir
rezervuotai þiûrëjo á uþimtø teritorijø Rytuose kuriamø polici-
jos pajëgø didëjimà, nes, pasak jø, tai sudaro grësmæ vokieèiø
armijai, o ðito reikia vengti. Ði nuostata iðdëstyta Vyriausiosios
ginkluotøjø pajëgø vadovybës vadovo generolo feldmarðalo V.
Keitelio visiðkai slaptame 1941 metø rugsëjo 16 dienos ásaky-
me
38
. Tik aplinkybëms keièiantis Treèiojo reicho vadovø kate-
goriðkos nuostatos kito. Tai pamaþu suprato daugelis A. Hitle-
rio aplinkos þmoniø, suprato vermachto vadovybë.
Vokietijos politinë vadovybë, organizuodama uþimtø
Rytø teritorijø administravimà, siekë ágyvendinti tris funkcio-
nalius uþdavinius. Pirma, laikyti gyventojus absoliuèiai paklus-
nius, ryþtingai slopinant visus, netgi maþiausius, nepaklusnu-
mo bei noro prieðintis atvejus. Antra, uþtikrinti uþimtos teritori-
jos ekonomikos funkcionavimà vokieèiø karinës gamybos la-
bui. Treèia, paversti uþimtus kraðtus neiðsenkamu vokieèiø ka-
rinës pramonës darbo jëgos rezervuaru, o atskirais atvejais –
panaudoti savo kariniø daliniø nuostoliams kompensuoti bei
naujoms karinëms ir policijos struktûroms steigti.
Vokietijos mobilizacinës galimybës netenkino reika-
lingos uþimtoms teritorijoms kontroliuoti policijos poreikio.
1941 metø pabaigoje vien bendras Vokietijos policijos pajë-
gø deficitas buvo 69 tûkst., ið to skaièiaus uþimtoje Sovietø
Sàjungos teritorijoje – 43 tûkst.
39 
Karinës sëkmës laikotarpiu
ði problema Berlynui maþai terûpëjo. Uþëmus atitinkamas
valstybes, vokieèiø tvarkos policijos prieþiûroje toliau lik-
davo funkcionuoti vietinë policija ir naujai suformuoti pa-
galbinës policijos daliniai, vokieèiø vadinti Schutzmannschaf-
38
„Ñîâåðøåííî ñåêðåòíî! Òîëüêî äëÿ êîìàíäîâàíèÿ!“. Ñòðàòåãèÿ ôàøèñòñêîé
Ãåðìàíèè â âîéíå ïðîòèâ ÑÑÑÐ, Ìîñêâà,1967, ñ.396.
39
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 2, s. 104.
355
ten, juoba kad tarptautinë teisë ápareigojo vokieèius naudo-
tis vietinës policijos, iðskyrus politinës, paslaugomis. Èeki-
joje ir Moravijoje buvo palikta iki tol buvusi policija – 16 tûkst.
þmoniø. Generalinëje gubernijoje atkurtos vadinamosios Më-
lynosios (Granatowa) policijos gretose 1942 metais buvo 14
tûkst. asmenø, ukrainieèiø policijà sudarë 6 tûkst., o tvarkos
tarnybà þydø getuose – 4–5 tûkst. þmoniø. Olandijoje buvo
palikta 13 tûkst. pareigûnø policija, Belgijoje – 11 tûkst. þan-
darø ir per 10 tûkst. municipalinës policijos darbuotojø, Pran-
cûzijoje – 47 tûkst. policininkø, o Serbijoje sukurta nauja po-
licija, kurioje suburta 20 tûkst. policininkø.
Policijos daliniai Rytuose savo gretose sutelkë apie
300 tûkst. þmoniø, ið jø organizuotø á batalionus buvo 48
tûkst.
40 
Ið Pabaltijo ir Ukrainos savanoriø vokieèiai buvo su-
formavæ beveik 200 policijos batalionø
41
. Jø ðûkis – „Lojalus,
karþygiðkai dràsus, paklusnus!“ Viena pagrindiniø jø funk-
cijø buvo kartu su vokieèiø SS ir policijos daliniais kovoti su
sovietiniais partizanais. Ið viso pagalbinæ policijà ðiuose krað-
tuose sudarë 450 tûkst. þmoniø.
1942 metais vokieèiai neteko pagrindiniø þaibiðko ka-
ro privalumø – staigaus uþpuolimo ir laikinos karinës organi-
zacijos bei ginkluotës pranaðumo. Buvo mobilizuojamos nau-
jos pajëgos lemiamoms kovoms. Jau tuo metu nemaþai aukðto
rango vokieèiø karininkø suprato, kad iðkreipta hitlerininkø
rasinë politika Rytuose lemia prieðingà rezultatà – skatina liau-
dá prieðintis grobikams. Virðø paëmus tai daliai vokieèiø ka-
rininkijos, kuri buvo nacionalsocialistinës ideologijos ir poli-
tikos prieðininkë ir kuriai Vokietijos valstybës interesai buvo
aukðèiau visko, Rytø savanoriø verbavimo reikalai pajudëjo á
prieká. A. Hitleriui leidus organizuoti pagalbinius karinius da-
linius ið buvusiø Sovietø Sàjungos ir jos okupuotø kraðtø pi-
lieèiø bei karo belaisviø, fronte esanèiø daliniø vadai sudarë
40
Ibid., s. 105.
41
R. Lumsden, SS Regalia, London, 1996, p. 141. R. Hilberg teigia, kad lietuviø, latviø ir estø
policijø þinioje, be armijos batalionø, buvo 54 batalionai (R. Hilberg, Nusikaltëliai, aukos,
stebëtojai. Þydø tragedija 1933–1945, p. 299).
356
atskirus vienetus, apginklavo juos savais ginklais ir aprengë
savais drabuþiais. Kilo aprûpinimo problema. Naivu galvoti,
kad ðie þmonës sutiko aprengiami vermachto uniformomis tik-
tai ið bado ar baimës vël bûti gràþinti á karo belaisviø stovyk-
las. Vargu ar atitinkamos vokieèiø institucijos sutiktø rizikuo-
ti, átraukdamos á ginkluotàsias pajëgas daugybæ þinomai prie-
ðiðkai nusiteikusiø ginkluotø þmoniø.
1942 metais buvo ásteigtas Rytø savanoriø pajëgø ðta-
bas, jo virðininku buvo paskirtas generolas leitenantas Hein-
zas Helmichas (Hellmich)
42
, o kiek vëliau tas pareigas ið jo
perëmë generolas leitenantas Ernstas Augustas von Koest-
ringas
43
. Sausumos pajëgø generalinio ðtabo pulkininkas
Klausas von Ðtaufenbergas (Claus Filipp Maria Schenk von
Stauffenberg)
44 
gavo nurodymà ásteigti inspekcijà „Rytai“.
Dabar legalizuoti Rytø savanoriø daliniai buvo organizuoja-
mi visame Rytø fronte, taèiau tik iki bataliono dydþio. Viso-
se armijø grupëse, armijose ir kituose stambiuose junginiuo-
se buvo ásteigti Kommandeur der Osttruppen z.b.V. (specialio-
sios paskirties Rytø daliniø vadai) etatai. Lietuvoje, Marijam-
42
Gimë 1890 06 09 Karlsruhe. 1908 m. pradëjo karo tarnybà. Nuo 1910 06 16 – 136-ojo
pëstininkø pulko leitenantas, nuo 1934 02 01 – pulkininkas leitenantas, nuo 1936 01 01 –
pulkininkas, nuo 1939 10 01 – generolas majoras, nuo 1941 09 01 – generolas leitenantas,
1940 06 01–1942 01 17 – 23-iosios pëstininkø divizijos vadas, 1942 12 15–1943 12 31 –
Rytø savanoriø pajëgø ðtabo virðininkas, vëliau – ðiø pajëgø inspektorius. 1944 01 10–1944 06
17 – 243-iosios pëstininkø divizijos vadas. Þuvo 1944 06 17 Ðerbûro pusiasalyje (Prancûzija).
1944 09 02 po mirties apdovanotas Riterio kryþiumi prie Geleþinio kryþiaus ordino.
43
Gimë 1876 06 02 Maskvoje, surusëjusio vokieèio, Tulos dvarininko, ðeimoje. Mokësi Maskvoje,
mokëjo rusø kalbà kaip gimtàjà. Á vokieèiø kariuomenæ ástojo 1895 m. 1916 m. – ryðiø
karininkas prie austrø XII armijos. 1917 m. komandiruotas á Turkijà ir 1918 m. paskirtas
turkø armijos generalinio ðtabo virðininko pirmuoju adjutantu. Vëliau Vokietijoje ëjo ávairias
pareigas. 1930 m. – pulkininkas, nuo 1933 04 01 – generolas majoras, nuo 1937 08 01 –
generolas leitenantas, nuo 1940 10 01 – kavalerijos generolas. 1931 02 01–1933 09 30 – karo
ataðë Rusijoje ir 1935 10 01–1941 karo ataðë Rusijoje ir Lietuvoje. Asmeniðkai paþinojo
Stalinà. 1941 08–1943 04 30 – ágaliotas generolas Kaukazo klausimais prie armijø grupës „A”,
visø kazokø kariniø daliniø vokieèiø armijoje generalinis inspektorius. 1944 01 01–1945 05
04 – Rytø savanoriø pajëgø inspektorius. 1947–1953 m. paraðë atsiminimus, kurie iðëjo
Vakarø Vokietijoje. Mirë 1953 m. Biehlhofe.
44
Gimë 1907 11 15 Bavarijoje. Rezervinës kariuomenës ðtabo virðininkas. Pasikësinimo á A.
Hitlerá 1944 07 20 pagrindinis organizatorius ir vykdytojas. Tos paèios dienos vakare suðaudytas
kaip iðdavikas.
357
polëje, buvo ásteigta „Kitatauèiø karininkø, puskarininkiø ir
vertëjø mokykla“, kuri taip pat buvo vadinama 1-àja ROA
45 
karininkø mokykla. Jos vadu buvo paskirtas tikras rusas, pra-
dþioje nelaisvëje buvæs pulkininkas ir vëliau tapæs generolu
V. G. Assbergas (Arcezovas). 1944 metais mokykla buvo per-
kelta á Prancûzijà, Coflans vietovæ. Buvo parengti specialûs
Rytø savanoriø kariniø daliniø ástatai bei kiti normatyviniai
dokumentai. Taèiau jie turëjo esminá trûkumà, á kurá netgi
atkreipë dëmesá armijø grupës „Ðiaurë“ ðtabo virðininkas pës-
tininkø generolas Eberhardas Kinzelis
46 
savo 1943 metø ba-
landþio 16 dienos laiðke Rytø savanoriø pajëgø vadui – juo-
se neatsakyta á svarbiausià klausimà: kas bus su jø, Rytø ar-
mijø kariø, Tëvyne po karo?
47 
Pirmàjá dokumentà, kuris reglamentavo ið sovietiniø
pilieèiø sudarytø kariniø formuoèiø funkcionavimà, paren-
gë sausumos pajëgø generalinio ðtabo II (organizacinis) sky-
rius 1942 metø rugpjûtá. Tai buvo generalinio ðtabo virðinin-
ko generolo pulkininko Franco Halderio
48 
ásakymas Nr.
8.000/42 (be datos)
49
, kuris sovietinius pilieèius suskirstë á
ðeðias kategorijas, ið jø pirmà ir antrà sudarë:
45
Ðóññêàÿ Îñâîáîäèòåëüíàÿ Àðìèÿ – Rusø iðlaisvinimo armija.
46
Gimë 1897 10 18 Berlyne. Karo tarnybà pradëjo 1914 10 16. Nuo 1939 02 01 – pulkininkas
leitenantas, 1941 02 01 – pulkininkas, 1943 01 01 – generolas majoras, 1943 09 01 –
generolas leitenantas, 1945 04 20 – pëstininkø generolas. 1942 06 02–1943 01 22 – XXIX
armijos korpuso ðtabo virðininkas, po to iki 1944 07 18 – armijø grupës „Ðiaurë“ ðtabo
virðininkas, 1945 03 28–1945 04 22 – armijø grupës „Weichsel“ ðtabo virðininkas. 1945 05
nusiþudë Flensburge.
47
„Ðóññêèå êîëëàáîðàöèîíèñòû”, Íåçàâèñèìàÿ ãàçåòà, 29 10 1991.
48
Gimë 1884 06 30 Viurcburge (Würzbug). Protestantas. Karo tarnybà pradëjo 1902 06 30.
Nuo 1931 12 01 – pulkininkas, nuo 1932 10 01 – 6-osios divizijos ðtabo virðininkas. 1934 07
01 tapo generolu majoru, 1936 08 01 – generolu leitenantu, 1938 02 01 – artilerijos generolu,
1940 07 19 – generolu pulkininku. Nuo 1938 08 27 iki 1942 09 24 – sausumos pajëgø
generalinio ðtabo virðininkas. 1939 10 29 apdovanotas Riterio kryþiumi prie Geleþinio kryþiaus
ordino. 1944 07 23 suimtas gestapo ir ákalintas Flossenburgo koncentracijos stovykloje, po to
– Dachau. 1945 01 31 iðleistas á atsargà. 1945–1946 m. buvo amerikieèiø nelaisvëje. 1949 m.
paraðë knygà „Hitleris kaip karvedys“. 1961 11 gavo aukðèiausià amerikieèiø armijos civiliná
apdovanojimà „Meritorius Civilian Service Award“. Mirë 1972 04 02 Aschane (Chimgau).
49
Ìàòåðèàëû ïî èñòîðèè ðóññêîãî îñâîáîäèòåëüíîãî äâèæåíèÿ. 1941–1945 ã. ã.
(Ñòàòüè, äîêóìåíòû, âîñïîìèíàíèÿ). Âûïóñê 1, Ìîñêâà, 1997, ñ. 41.
358
1) tiurkø tautø atstovai bei kazokai, kurie buvo trak-
tuojami kaip lygiateisiai sàjungininkai, kovojantys petys á pe-
tá su vokieèiø kareiviais su bolðevikais ypatingøjø koviniø
daliniø, tokiø kaip Turkestano batalionai, kazokø daliniai bei
Krymo totoriø formuotës, gretose;
2) vietiniai apsauginiai savanoriø daliniai, taip pat pa-
leisti karo belaisviai – lietuviai, latviai, estai, suomiai, ukrai-
nieèiai, baltarusiai – ir etniniai vokieèiai panaudojami tvar-
kai palaikyti bei kovai su apsuptomis Raudonosios armijos
grupëmis bei partizanais.
Prie ásakymo buvo pridëta „savanoriðkø pagalbinin-
kø“ (Hilfswillige) panaudojimo vokieèiø vermachte instrukcija.
Skirtingø kategorijø pagalbiniø formuoèiø egzistavi-
mas buvo nacistinës politikos diferencijuoto poþiûrio á ávai-
rias tautas pasekmë. Ðis skirtumas buvo labai juntamas mo-
kant kariams atlyginimà bei suteikiant atostogas. Pabaltijo krað-
tø apsauginio dalinio karys gaudavo 72 reichsmarkes per më-
nesá, o rusø savanoris – 24 reichsmarkes. Lietuviø, latviø ir
estø kariai buvo geriau materialiai aprûpinami ir gaudavo kaip
papildomà apdovanojimà uþ kiekvienà fronte praleistà dienà
po vienà reichsmarkæ, o kiti legionieriai bei rusø savanoriai
negaudavo. Analogiðka padëtis buvo ir su atostogomis, ku-
rios baltams buvo suteikiamos be apribojimø, tuo tarpu ru-
sams, ukrainieèiams ir baltarusiams – tiktai turintiems ðeimas.
Tenka akcentuoti, kad ne visi vokieèiai pritarë A. Hit-
lerio paþiûroms dël Rytø kampanijos tikslø bei metodø. Blai-
viai màstantys vokieèiø karininkai suprato, kad, nepaisant
puikiø rezultatø, nugalëti milþiniðkà ekonominá potencialà
turinèià Sovietø Sàjungà neámanoma, nepakeitus politikos ir
neatëmus ið Stalino rankø „Tëvynës karo“ kozirio. Kad ðios
uþduotys bûtø sëkmingai ágyvendintos, bûtinai buvo reika-
lingos permainos nacistinës vadovybës elgesio su Sovietø Sà-
jungos tautomis politikoje, reikëjo tarybinius pilieèius pa-
traukti á savo pusæ kovai su stalinine vyriausybe. Jau 1941
metø rugsëjo mënesá ðá klausimà këlë armijø grupës „Cen-
359
tras“ ðtabo karininkai – ðtabo operatyvinio skyriaus virðinin-
kas pulkininkas Henigas von Treskovas (Tresckow)
50 
ir þval-
gybos skyriaus virðininkas generalinio ðtabo majoras Rudol-
fas von Gersdorfas
51
. 1941 metø gruodþio 13 dienà sausumos
pajëgø generalinio ðtabo generolas-kvartirmeisteris genero-
las leitenantas Eduardas Vagneris (Wagner)
52 
raðë uþimtø
Rytø srièiø ministrui Alfredui Rosenbergui
53
, kad karinë pa-
dëtis verèia patraukti uþimtø srièiø gyventojus á savo pusæ,
todël bûtina rasti toká patrauklø politiná ðûká, kuris skatintø
jø antibolðevikiná judëjimà. Panaðius samprotavimus ne kar-
tà dëstë ir armijø grupës „Centras“ uþnugario rajono virði-
ninkas ir apsaugos kariniø daliniø vadas pëstininkø genero-
50
Gimë 1901 01 10 Magdeburge. Karo tarnybà pradëjo 1917 08 15. Nuo 1940 03 01 –
pulkininkas leitenantas, nuo 1942 04 01 – pulkininkas, nuo 1944 01 30 – generolas majoras.
Buvo ðiø kariniø daliniø ðtabø operatyvinio skyriaus virðininku: nuo 1939 09 01 – 221-osios
pëstininkø divizijos, nuo 1940 03 01 – armijø grupës „A“, nuo 1940 12 01 – armijø grupës
„B“, nuo 1941 06 20 – armijø grupës „Centras“. Apdovanotas Vokieèiø aukso kryþiumi. 1944
07 21 nusiþudë Rytø fronte.
51
Ìàòåðèàëû ïî èñòîðèè ðóññêîãî îñâîáîäèòåëüíîãî äâèæåíèÿ. 1941–1945 ã. Ã.
(Ñòàòüè, äîêóìåíòû, âîñïîìèíàíèÿ). Âûïóñê 1, Ìîñêâà, 1997, ñ.44.
Rudolf Christoph Freiherr von Gersdorff gimë 1905 m. Armijø grupës „Centras“ Rytø fronte
þvalgybos skyriaus virðininkas, vëliau – 7-osios armijos Vakarø fronte ðtabo virðininkas. 1944
08 26 apdovanotas Riterio kryþiumi prie Geleþinio kryþiaus ordino. Po karo – Bundesvero
korpuso vadas. Fanatiðkas kavaleristas. Mirë 1980 m.
52
Gimë 1884 04 01 Kirchenlamitze. Karo tarnybà pradëjo 1912 08. Nuo 1935 04 01 –
pulkininkas leitenantas, nuo 1937 10 01 – pulkininkas, nuo 1940 08 01 – generolas majoras,
nuo 1942 04 01 – generolas leitenantas, nuo 1943 08 01 – artilerijos generolas. 1940 08 01–
1944 07 23 – sausumos pajëgø generalinio ðtabo generolas-kvartirmeisteris. 1944 07 23
nusiþudë.
53
Gimë 1893 01 12 Taline, studijavo architektûrà Rygoje, po to – Maskvoje. 1919 m. su
pirmaisiais pabëgëliø eðelonais pasitraukë á Vokietijà. Nuo 1919 m. – NSDAP narys (bilieto
Nr. 126). 1921 m. – „Völkischer Beobachter“ redaktorius. 1930 m. iðleido knygà „XX amþiaus
mitas“, uþ kurià 1937 01 30 gavo Vokietijos nacionalinæ premijà. 1933 m. – NSDAP Uþsienio
politikos valdybos vadovas. Nuo 1934 m. – NSDAP vadovas ideologijos bei uþsienio politikos
klausimais, NSDAP reichsleiteris, SA ir SS – obergrupenfiureris. 1941 04 20 Hitlerio buvo
paskirtas Rytø Europos erdvës problemø tyrinëjimø ágaliotiniu. 1941 07 17 – reichsministras
uþimtoms Rytø sritims. Rasinës teorijos skelbëjas bei teoretikas. Kaip ministras pasirodë
prastai: paskendo biurokratizme, kontratakavo savo oponentus memorandumais, stokojo
kompetencijos, neturëjo autoriteto tarp pavaldiniø. 1944 10 12 padavë atsistatydinimo raðtà,
á kurá Hitleris net neatsakë. Tarptautinio karo tribunolo Niurnberge sprendimu 1946 10 16
pakartas.
360
las Maksas von Ðenkendorfas (Schenckendorff)
54
, kuris 1942
metø kovo mënesá savo raporte nurodë, kad rusø liaudies
noras bendradarbiauti bus efektyvi priemonë kovoje su par-
tizanais. Netgi fanatiðkas nacistø politinis veikëjas propa-
gandos ministras Jozefas Gebelsas (Goebbels) 1942 metø pra-
dþioje nusprendë nebeskleisti nesàmoniø apie Rytuose gy-
venanèius pusiau laukinius þmones (Untermenschen), nes to-
kia propaganda tik didino vokieèiø prieðø skaièiø, ir pa-
siûlë sudaryti marionetines vyriausybes
55
. O kai Vokietija
atsidûrë kritiðkoje padëtyje, nacistinë rasinë doktrina buvo
pamirðta. Vokieèiai buvo priversti keisti savo politines, ra-
sines bei karines nuostatas, elgesá ir poþiûrá á uþimtø Rytø
Europos kraðtø tautas. Á SS oberfiurerio dr. Oskaro Dirle-
vangerio
56 
Waffen-SS divizijà buvo uþverbuoti netgi èigo-
nai ið Saksenhauseno koncentracijos stovyklos. Tuo metu
vokieèiø vermachto eilëse kovojo 150 tûkstanèiø þydø kil-
mës kareiviø ir karininkø, tarp jø 23 pulkininkai, 5 genero-
lai majorai ir 8 generolai leitenantai. Ið jø 20 þydø karininkø
buvo apdovanoti aukðèiausiu Treèiojo reicho koviniu ap-
dovanojimu – Riterio kryþiaus ordinu
57
.
Uþimtø Rytø srièiø ministerijos veikla ágavo pragma-
tiðkesná atspalvá, kai 1942 metø rugpjûèio mënesá SS Vyriau-
siosios valdybos virðininkas SS grupenfiureris Gotlobas Ber-
54
Gimë 1875 02 24 Prenzlau. Nuo 1924 05 01 – pulkininkas, nuo 1928 11 01 – generolas
majoras, nuo 1929 10 01 – generolas leitenantas, nuo 1940 09 01 – pëstininkø generolas. Nuo
1940 09 01 – XXXV pëstininkø korpuso vadas. 1941 03 15–1943 07 06 – armijø grupës
„Centras“ uþnugario rajono virðininkas ir apsaugos kariniø daliniø vadas. Apdovanotas Vokieèiø
aukso kryþiumi. Þuvo 1943 07 06.
55
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 576.
56
Gimë 1895 09 26 Viurcburge (Würzburg). Pirmàjá pasauliná karà baigë tarnaudamas karininku,
apdovanotas II ir I klasës Geleþinio kryþiaus ordinais. Baigë universiteto Filosofijos fakultetà.
Nuo 1923m. – NSDAP narys (Nr.1098716), SS narys (Nr. 357267). 1934 m. uþ ketinimà
iðprievartauti nuteistas 2 metus kalëti. Kovojo Ispanijoje, „Kondor“ legione. Smogiamosios SS
brigados „Dirlewanger“ vadas Rytø fronte. 1943 12 05 apdovanotas Vokieèiø aukso kryþiumi.
Nuo 1944 08 12 – SS oberfiureris. 1944 09 30 apdovanotas Riterio kryþiumi prie Geleþinio
kryþiaus ordino. 1945 06 07 Altshausene nuþudytas lenkø kareiviø.
57
Øèìîí Áðèìàí, „Åâðåéñêèå ñîëäàòû Ãèòëåðà“, Âåñòè-2, 22 08 2002 (Izraelis).
361
geris (Gottlob Berger)
58 
tapo oficialiu SS reichsfiurerio Hein-
richo Himlerio (Himmler) atstovu ðioje ministerijoje. Bûda-
mas treèiasis, po Reinhardo Heydricho ir Valterio Kriugerio
(Walter Kruger)
59
, patikimiausias RF SS bendraþygis, nelabai
derindamas savo veiksmus su A. Rosenbergu, ëmë zonduoti
galimybes pritraukti daugiau uþimtø kraðtø gyventojø vo-
kieèiø reikmëms. Mëgiamiausias jo posakis buvo: „Vokie-
èiø motina neverkia dël þuvusio kitatauèio“. 1943–1944 me-
tais jis svajojo Rytuose árengti gynybos ruoþà, kurá uþ tam
tikras nuolaidas gintø 5 proc. gyventojø – mobilizuoti estø ir
latviø vyrai bei kiti Vakarø Europos kariai.
1942 metø gruodþio 18 dienà Uþimtø Rytø srièiø mi-
nisterijoje, gausiai dalyvaujant vermachto atstovams, ávyko
iðplëstinis pasitarimas. Pasitarime buvo reikalaujama pada-
ryti nuolaidø uþimtø kraðtø gyventojams (gràþinti privatinæ
nuosavybæ, ávesti naujà þemës ûkio valdymo tvarkà, sudary-
58
Gimë 1896 07 16 Gerstet Viurtemberge (Gerstett Württemberg). Pirmojo pasaulinio karo
metais apdovanotas II ir I klasës Geleþinio kryþiaus ordinais. Nuo 1922 11, o nuo 1931 01 01
pakartotinai – NSDAP narys (Nr. 426875). Prieð stodamas á NSDAP buvo gimnastikos
mokytojas, pasiekë nemenkø sporto rezultatø (boksas, plaukimas bei sportinis ëjimas). Nuo
1931 01 01 – SA narys, SA ðtandartenfiureris, nuo 1932 10 15 – SA oberfiureris. SS nariu
tapo 1936 01 30 (Nr. 275991). Ið karto suteiktas SS oberfiurerio laipsnis. SS aparate buvo
þinomas kaip 1,80 metro ûgio ir 100 kg sveriantis milþinas. 1940 04 01–1945 05 08 – SS
vyriausiosios valdybos virðininkas. Nuo 1940 04 20 – SS brigadefiureris ir Waffen-SS generolas
majoras, 1942 04 20 – SS grupenfiureris ir Waffen-SS generolas leitenantas, 1943 06 21 – SS
obergrupenfiureris ir Waffen-SS generolas. Jo didþiausias nuopelnas buvo vokieèiø bei kitatauèiø
Waffen-SS divizijø steigimas. 1943 01 30 apdovanotas auksiniu NSDAP þenkleliu, o 1943 07
01 – Vokieèiø sidabro kryþiumi. Nuo 1943 08 iki 1945 05 08 – Reichstago deputatas. 1943 08
20, be daugybës kitø pareigø, tapo Uþimtø Rytø srièiø ministerijos I valdybos (Hauptabteilung
I) virðininku. Nuo 1944 04 vadovavo kovinëms operacijoms Slovakijoje, o nuo 1944 08 31 iki
1944 09 20 SS – policijos vadas Slovakijoje. Apdovanotas SS reichsfiurerio Garbës ðpaga ir SS
þiedu „Mirties galva“. 1949 04 14 Niurnberge nuteistas 25 metus kalëti. 1951 12 16 paleistas
á laisvæ. Mirë 1975 01 05 Gerstet Viurtemberge.
59
Gimë 1890 02 27 Strasburge (Elsasas). NSDAP narys (Nr. 3995130), SS narys (Nr. 266184).
1939 09 – SS ðtandartenfiureris ir policijos pulkininkas. 1941 12 13 kaip SS policijos divizijos
vadas apdovanotas Riterio kryþiumi prie Geleþinio kryþiaus ordino. 1943 08 31 kaip 286
vermachto karys apdovanotas „Àþuolo lapais“, o 1945 01 11 – „Kalavijais“ (Nr. 120). 1943 08
– 2-osios SS tankø divizijos „Das Reich“ vadas. 1944 06 21 – SS obergrupenfiureris ir Waffen-
SS generolas. Nuo 1944 11 25 – Latviø VI savanoriø SS korpuso vadas. 1945 05 08 nusiþudë
Kurliandijoje.
362
ti galimybæ steigti maþas gamybos ámones, plësti kultûrà, rem-
ti Baþnyèià, padidinti mokyklø skaièiø), kritikuojama þmo-
niø gaudymo darbams á Vokietijà praktika. Kaip tik ðiame
pasitarime nuskambëjo þinomas posakis, kad „Rusija gali bûti
nugalëta tik paèiø rusø“.
Po pralaimëjimo prie Stalingrado, J. Gebelsas 1943 me-
tø vasario 15 dienà visiems reichsleiteriams, gauleiteriams ir
propagandos vadovams iðsiuntë slaptà aplinkraðtá. Pasirem-
damas A. Hitlerio 1943 metø sausio 30 dienà pasakyta kalba,
J. Gebelsas priminë, kad nacistø kova turi labai didelæ reikð-
mæ ne tik Treèiajam reichui, bet ir visai Europai. Dël to vo-
kieèiø santykiai su Europos tautomis, taip pat ir gyvenan-
èiomis Rytuose, turi remtis ðiomis nuostatomis:
1. Pergalei kovoje su komunizmu pasiekti turi bûti
mobilizuotos ne tik visos vokieèiø tautos, bet ir uþimtø krað-
tø tautø, taip pat ir Rytø Europos, jëgos.
2. Propagandinëje veikloje bûtina akcentuoti, kad
Adolfo Hitlerio pergalë yra visos Europos interesas.
3. Dël to nedera þeminti ir niekinti kitø tautø. Negali-
ma, atkreipë dëmesá J. Gebelsas, vadinti Rytø tautas „galvi-
jais“, „barbarais“ ir po to tikëtis ið jø suinteresuotumo Tre-
èiojo reicho pergale. Atsargumas, formuluojant savo posa-
kius, padës iðsaugoti vokieèiø kraujo ir pasiekti pergalæ
60
.
Tragiðkà tautiniø sàjûdþiø dilemà Antrojo pasaulinio
karo metais taikliai apibûdino Baltarusijos Liaudies Rados
prezidentas V. Zacharka: „Mes neturime pasirinkimo – „ar-
ba – arba“. Jeigu laimës vokieèiai, tai sunaikins mus visus.
Jeigu laimës sovietai, tai sunaikins inteligentijà ir asimiliuos
liaudá <…> Treèios iðeities nëra“
61
.
Dauguma Vakarø istorikø bei politologø yra linkæ ma-
nyti, kad nacistinës paþiûros bei rasistinë praktinë veikla Ry-
tuose buvo itin svarbi, gal net pagrindinë, Treèiojo reicho pra-
60
K. Grunberg, Adolf Hitler – biografia fuhrera, Warszawa, 1988, s. 337–338.
61
Á. Â. Ñîêîëîâ, Òàéíû âòîðîé ìèðîâîé, Ìîñêâà, 2000, c. 319.
363
laimëjimo kare prieþastis. Dauguma autoriø laikosi nuomonës,
jog daug „lankstesnë“ politika okupuotuose Rytø kraðtuose ga-
lëjo sudaryti pakankamas prielaidas sustiprinti vokieèiø domi-
navimà ir palauþti Raudonosios armijos pasiprieðinimà.
Pabaltijys
Dvideðimt metø Lietuva, Latvija ir Estija buvo nepri-
klausomos valstybës, paskui metus jas valdë sovietø oku-
pantai. 1940 metais lietuviams, latviams ir estams rusø bol-
ðevikai tapo okupantais, o 1941 metais vokieèiai – iðvaduo-
tojais. Bûtent pragaiðtinga Josifo Stalino politika turëjo áta-
kos, kad Baltijos kraðtø gyventojai draugiðkai sutiko vokie-
èius. Kai prasidëjo Vokietijos ir jos sàjungininkø þygis á Ry-
tus, Baltijos ðaliø gyventojai ëmësi aktyvios veiklos. Deðim-
tys tûkstanèiø lietuviø, latviø ir estø kilo á kovà. Jie atvirai
demonstravo savo antikomunistines nuotaikas ir tikëjosi, kad
Vokietija juos iðvaduos ir galës bûti atkurta nepriklausomy-
bë. Pabaltijo kraðtø gyventojø dalyvavimo pavaldþiø vokie-
èiams kariniø daliniø gretose problemos neámanoma nagri-
nëti atskirai nuo Vokietijos Rytø politikos. Pirminiame Bar-
barosos plano variante buvo numatyta europinëje Sovietø Sà-
jungos dalyje ásteigti keletà nacionaliniø valstybiø su savo
vyriausybëmis (Lietuva, Latvija, Baltarusija, Ukraina), kurios
tarp vokieèiø imperijos ir azijinës Sovietø Rusijos dalies
62 
atliktø buferio vaidmená. Bet prasidëjus karui, buferiniø vals-
tybiø idëjà A. Hitleris atmetë. Naujoji koncepcija numatë uþ-
imtoje teritorijoje perduoti visà valdþià vokieèiø administra-
cijai ásteigiant reicho komisariatus.
Vokieèiø okupacinë sistema Pabaltijo kraðtuose sky-
rësi nuo sistemos, funkcionuojanèios kituose Sovietø Sàjun-
gos rajonuose. Iðskyrus skriaudas ir prievartà, ji buvo pana-
62
Ìàòåðèàëû ïî èñòîðèè ðóññêîãî îñâîáîäèòåëüíîãî äâèæåíèÿ. 1941–1945 ã. ã.
(Ñòàòüè, äîêóìåíòû, âîñïîìèíàíèÿ). Âûïóñê 1, Ìîñêâà, 1997, ñ. 17.
364
ðesnë á Vakarø kraðtuose buvusià administravimo sistemà.
Buvo toleruojama kultûrinë bei mokslinë veikla, tiktai ji bu-
vo grieþtai kontroliuojama bei derinama prie oficialios pro-
pagandos. Liberalesnis ðiø kraðtø administravimas turëjo sa-
vø latentiniø tikslø.
Pagal generaliná planà „Ost“ buvo numatyta suvo-
kietinti visà estø tautà ir gana nemaþai latviø. O lietuviai
tam netiko, nes turëjo gana daug slaviðko kraujo. SS reich-
sfiurerio H. Himlerio nuomone, visà lietuviø tautà reikëjo
iðtremti toli á Rytus – á Vakarø Sibirà
63
. Atidþiau panagrinë-
jus vokieèiø archyvinius dokumentus tampa visiðkai aið-
ku, kad ilgalaikis nacionalsocialistinës Vokietijos tikslas Bal-
tijos respublikose buvo jas átraukti á reicho sudëtá, du treè-
dalius gyventojø iðkeldinus, o kitus pamaþu sumaiðius su
vokieèiø imigrantais. Bet svarbiausias ir artimiausiais me-
tais vokieèiø keliamas uþdavinys buvo laimëti karà. O tam
Baltijos kraðtø gyventojø maksimali parama kovoje su bol-
ðevikais buvo labai pageidautina. Dar 1941 metø liepos 11
dienà NSDAP reichsleiteris A. Rosenbergas bûsimajam Ost-
lando reicho komisarui Hinrichui Lohsei
64 
raðë: „Bûtina for-
muoti patikimà estø, latviø, lietuviø policijà“
65
.
Reichsministras uþimtoms Rytø sritims A. Rosenber-
gas, bûdamas gan áþvalgus politikas, savo 1941 metø spalio
24 dienos potvarkio projekte dël administracijos organiza-
63
J. Gumkowski, K. Leszczynski, Okupacja hitlerowska w Polsce, Warszawa, 1961, s. 16.
64
Gimë 1896 09 02 Miuhlenbarbeke (Mühlenbarbeck, Holstein). 1915 –1916 m. – eilinis
kareivis fronte. Nuo 1921 m. – NSDAP narys, 1925 m. – Ðlesvigo–Holsteino (Schleswig–
Holstein) þemës NSDAP gauleiteris, 1928 m. – Prûsijos Landtago deputatas. 1933 m. kovo
mën. – Ðlesvigo–Holsteino ir Prûsijos þemiø tarybos vyr. prezidentas. Nuo 1934 m. – Ðiaurinës
bendrovës prezidentas. Nuo 1932 iki 1939 metø – Reichstago deputatas. SA –
obergrupenfiureris. Nuo 1941 07 25 iki 1944 m. rugpjûèio mën. – Ostlando reichskomisaras.
Neigiamai nusistatæs prieð Ostlando gyventojus, nors nepritarë þydø holokaustui ir draudë
savo administracinio aparato darbuotojams jame dalyvauti. Laisvà laikà skirdavo rengti
Konstitucijai, kurioje numatë, jog jo postas Ostlande turëtø bûti paveldimas. 1944 m. rugpjûèio
mën. be Berlyno þinios bei sutikimo nusiðalino nuo savo pareigø ir pabëgo. 1948 m. nuteistas
10 metø kalëti, taèiau iðkalëjo tik 3 metus ir buvo paleistas á laisvæ. Kaip atsargos karininkas
gavo nemaþà pensijà. 1964 02 25 mirë.
65
„Â÷åðà ýòî áûëî ñåêðåòîì”, Èçâåñòèÿ ÖÊ ÊÏÑÑ, 1990, Nî 10, c. 135.
365
vimo Ostlando reicho komisariate iðkëlë dvi alternatyvias
galimybes: arba organizuoti vokieèiø kontrolinæ administ-
racijà, pripaþinus platø savarankiðkà ir savanoriðkà Ostlan-
do tautø bendradarbiavimà su vokieèiais, arba, paðalinus
vietiniø savivaldos ástaigø vadovus, organizuoti vokieèiø
administracijà. Jis pakankamai skeptiðkai vertino vienà ið
galimybiø – paðalinti vietinës savivaldos vadovus – gene-
ralinius tarëjus (Generalrate, Lietuva), generaliniø direkcijø
(Generaldirektoren, Latvija) ar vietiniø direkcijø (Landesdirek-
toren, Estija) vadovus. Tai padarius, tektø skirti labai daug
Vokietijos aukðèiausios, vidurinës ir þemesnës kategorijos
tarnautojø. Kalbëdamas apie savivaldos naudingumà rei-
chui politiniu, saugumo, kariniu bei ûkiniu poþiûriais, Rei-
cho uþimtø Rytø srièiø ministerijos pareigûnas dr. Peteris
Bruno Kleistas
66 
slaptame valstybinës svarbos dokumente
paþymëjo, kad Ostlando tautø bendradarbiavimas su vo-
kieèiais yra naudingas. Ðito atsisakius, reikëtø ið pradþiø
paskirti apie 120 000 vokieèiø policininkø
67
.
Vokietijos propagandos ministerijoje buvo ásteigtas
specialus skyrius (Ostabteilung), jam vadovauti paskirtas dr.
Eberhardo Tauberto
68
, kuris organizavo propagandinæ veiklà,
66
Gimë 1904 01 29. Daktaras, nuo 1931 m. – NSDAP narys (bilieto Nr. 1277679), SS narys
(bilieto Nr. 203045), 1934–1935 m. – lenkø ir Baltijos valstybiø referato vadovas, J. von
Ribbentropo biuro (NSDAP Dienstelle von Ribbentrop) pareigûnas; 1940 m. – Uþsienio
reikalø ministerijos departamento virðininkas, paskui perëjo á A. Rosenbergo vadovaujamà
Reicho uþimtø Rytø kraðtø ministerijà. Germanizavimo akcijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
vadovas, visø uþimtø Rytø srièiø vokietinimo politikos ekspertas. Nuo 1941 m. balandþio 20
d. – SS ðturmbanfiureris, apdovanotas SS reichsfiurerio Garbës ðpaga ir SS þiedu „Mirties
galva“. Lietuvos teritorijoje vadovavo specialiai sukurtos smogiamosios grupës „A“ daliniams.
1943 m. – ministerijos regentas, Uþimtø Rytø srièiø ministerijos I/2 skyriaus (Ostland) vadovas.
Po karo – neofaðistinës organizacijos „Pasiprieðinimo akcija“ vadovas, knygø „Tarp Hitlerio ir
Stalino“ (1950) ir „Europos tragedija“ (1972) autorius.
67
Nacionalistø talka hitlerininkams, Vilnius, 1970, p. 43.
68
Gimë 1907 05 11 Kaselyje (Kassel). Studijavo teisæ Kylio, Heidelbergo ir Berlyno
universitetuose, apsigynë daktaro disertacijà. 1931 11 tapo NSDAP nariu. SA – ðturmfiureris.
Nuo 1932 metø – didelio Berlyno teisës skyriaus virðininkas. Tapo artimiausiu J. Gebelso
bendradarbiu. Oficialus „Antikominterno“ vadovas. Propagandos ministerijoje buvo atsakingas
uþ visà propagandiná darbà uþimtose Rytø teritorijose. Antisemitinio filmo „Der ewige Jude“
autorius. Po karo dirbo psichologinio karo srityje. Mirë 1976 11 02 Kelne (Köln).
366
nukreiptà prieð komunistinæ Sovietø Sàjungà. A. Rosenbergo
ministerijoje ðià uþduotá atliko Propagandaabteilung. Bet pagrin-
dinis krûvis ðioje srityje teko Vokietijos ginkluotøjø pajëgø
specialiajai tarnybai – Abteilung Wehrmachtpropaganda OKW.
Speciali 1941 metø birþelio 2 dienos direktyva pro-
pagandos klausimais („Weisungen fur die Handhabung der Pro-
paganda im Falle Barbarossa“)
69 
ápareigojo ginkluotàsias pa-
jëgas visur akcentuoti, kad Vokietijos prieðas yra ne Sovie-
tø Sàjungos tautos, o iðimtinai tiktai „þydinë-bolðevikinë so-
vietinë vyriausybë su visais pareigûnais bei komunistø par-
tija“, kad vokieèiø kariuomenë atvyko á jø ðalá ne kaip prie-
ðas, o atvirkðèiai – jie siekia iðlaisvinti þmones nuo sovietø
tironijos. Propaganda turëjo skatinti Sovietø Sàjungos byrë-
jimo á atskiras valstybes procesà, bet tuo paèiu metu nega-
lëjo atskleisti tikrøjø ketinimø. Politiniai karo metodai bu-
vo atmesti, nes trumpalaikës ir pergalingos kampanijos sà-
lygomis nacistinei vadovybei atrodë nereikalingi. Skirtin-
gai nuo A. Rosenbergo, kuris siûlë su Baltijos, Ukrainos ir
Kaukazo tautomis elgtis daug ðvelniau negu su rusais, A.
Hitleris buvo ásitikinæs, kad vokieèiø armija sugebës atlikti
savo misijà savarankiðkai. „Niekada neturi bûti leista, kad
ginklà neðiotø kas nors kitas, iðskyrus vokieèius!“ – teigë
1941 metø liepos 16 dienà A. Hitleris
70
.
1941 metø birþelio 30 dienà ávyko Vokietijos uþsienio
reikalø ministerijos, OKW uþsienio skyriaus, SS vyriausio-
sios valdybos ir NSDAP tarptautiniø ryðiø valdybos atstovø
pasitarimas, kuriame turëjo bûti priimta bendra direktyva
sprendþiant klausimà dël uþsienio savanoriø praðymø daly-
vauti bendroje kovoje su Sovietø Sàjunga. Nutarta netenkinti
èekø bei rusø emigrantø praðymø.
69
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 559.
70
Ìàòåðèàëû ïî èñòîðèè ðóññêîãî îñâîáîäèòåëüíîãî äâèæåíèÿ. 1941–1945 ã. Ã.
(Ñòàòüè, äîêóìåíòû, âîñïîìèíàíèÿ). Âûïóñê 1, Ìîñêâà, 1997, ñ. 19. Cz. Madajczyk,
Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 580.
367
Vermachto generolas-kvartirmeisteris generolas leite-
nantas Fridrichas Paulus
71 
(Friedrich Wilhelm Ernst Paulus)
1941 metø liepos 25 dienà pasiraðë ásakymà paleisti ið OKW
ir Vyriausiosios sausumos pajëgø vadovybës (OKH) karo be-
laisviø stovyklø 318 770 etniniø vokieèiø, baltø, ukrainieèiø,
baltarusiø, moldavø bei suomiø ir dalá jø panaudoti vokie-
èiø armijoje bei policijoje
72
.
Armijø grupës „Ðiaurë“ (Heeresgruppe Nord) karo die-
nyne (1941 metø liepos 7 dienos áraðas) buvo teigiama, jog
pagal OKH praneðimà fiureris nusprendë, kad Pabaltijo erd-
vës ateities politinei pertvarkai neturëtø bûti uþbëgama uþ
akiø. Naujai susidariusiø vyriausybiø talkininkavimas, kiek
tai apsiriboja rimties bei normalaus darbo ritmo kraðte palai-
kymu ir pagalba vokieèiø kariuomenei, ypaè jos aprûpini-
mo srityje, yra priimtinas, taèiau tik tuo atveju, jei tai nëra
susijæ su politiniu pripaþinimu. Kurti karinius dalinius, ið-
skyrus savisaugos policijos, neturi bûti leidþiama. Tai patvir-
tino vokieèiø vyriausiojo ginkluotøjø pajëgø vado Ostlande
ðtabo virðininkas generolas majoras Vodepas (Vodepp)
73 
sa-
vo 1942 metø kovo 4 dienos raðte dël baltø praðymø leisti
stoti á vokieèiø ginkluotàsias pajëgas: „Karinë pagalba ne-
reikalinga. Bendram tikslui ir kariniams interesams bus dau-
giau naudos, jeigu, pasiruoðæ kovoti, þmonës stos á Tvarkos
ir saugumo tarnybà uþimtoje teritorijoje“
74
.
71
Gimë 1890 09 23 Breitenau. Karo tarnybà pradëjo 1910 02 18. Pirmojo pasaulinio karo
dalyvis. Nuo 1933 06 01 – pulkininkas leitenantas, nuo 1935 06 01 – pulkininkas, nuo 1938
11 01 – XVI armijos ðtabo virðininkas, nuo 1939 01 01 – generolas majoras. 1939 09 01
paskirtas 10-osios armijos ðtabo virðininku, o nuo 1939 10 26 perkeltas á 6-àjà armijà, á
analogiðkas pareigas. 1940 05 30 paskirtas vermachto generalinio ðtabo generolu-
kvartirmeisteriu. Nuo 1940 08 01 – generolas leitenantas, nuo 1942 01 01 – tankø generolas.
1942 m. rugpjûèio 26 d. apdovanotas Geleþinio kryþiaus Riterio kryþiumi. Nuo 1942 11 30 –
generolas pulkininkas. 1943 m. sausio 15 d. kaip 178-asis vermachto karys apdovanotas
„Àþuolo lapais“ prie Geleþinio kryþiaus Riterio kryþiaus. Nuo 1942 01 01 iki 1943 01 31 – 6-
osios armijos vadas prie Stalingrado, nuo 1943 01 31 – generolas feldmarðalas. Pateko á
Raudonosios armijos nelaisvæ. Gráþæs á tëvynæ gyveno VDR. Mirë 1957 02 01 Dresdene.
72
Ìàòåðèàëû ïî èñòîðèè ðóññêîãî îñâîáîäèòåëüíîãî äâèæåíèÿ. 1941–1945 ã. Ã.
(Ñòàòüè, äîêóìåíòû, âîñïîìèíàíèÿ). Âûïóñê 1, Ìîñêâà, 1997, ñ.36–38.
73
Autoriui nepavyko rasti jo biografiniø duomenø.
74
Nacionalistø talka hitlerininkams, p.72.
368
Taèiau vokieèiø armijø, kovojanèiø fronte, uþnugaryje
kilæs partizaninis karas tapo svarbiu veiksniu pritraukiant ta-
rybinius pilieèius á vermachto gretas ir formuojant ypatinguo-
sius ginkluotus dalinius. Pirmiausia tai buvo lietuviai, latviai,
estai, baltarusiai ir ukrainieèiai. 1941 metø rugpjûèio 25 dienà
armijø grupës „Ðiaurë“ vadas generolas feldmarðalas Vilhel-
mas von Lëbas (Generalfeldmarschall Wilhelm Ritter von Le-
eb)
75 
oficialiai leido priimti tarnybon á vermachtà lietuvius,
latvius bei estus ir sudaryti ið jø ypatingàsias komandas bei
savanoriø batalionus kovai su partizanais
76 
. Jau 1941–1942 me-
tø þiemà buvo ásteigti baltø apsauginiai fronto batalionai – pir-
miausia tam, kad pakeistø vokieèiø karinius dalinius fronto
uþnugaryje ir fronte, bet jau nuo 1942 metø liepos estø batalio-
nai vienodai su vokieèiais kovojo prieðakinëse fronto linijose.
Baltijos ðalyse vokieèiø panika nebuvo tokia pastebi-
ma ir vietiniø þmoniø nenoras bendradarbiauti su Vokietija
nebuvo toks visuotinis kaip Lenkijoje. A. Hitlerio kalbos apie
Lietuvà buvo ávairios – nuo piktø iki draugiðkø, bet pagal
naciø rasinæ vertybiø skalæ latviai ir estai stovëjo aukðèiau
uþ lietuvius vien dël to, kad tuose kraðtuose jau nuo seno
gyveno gerai vertinami Baltijos vokieèiai – Baltendeutschen,
daugelis jø – vokieèiø kilmës aristokratai ar ðiaip vokieèiø
inteligentija, kuri áneðë tam tikrà indëlá á vokieèiø kultûrà.
Rytuose steigiami pagalbiniai policijos ir kariniai pa-
daliniai buvo kuriami laikantis savanoriðkumo bei latentinës
prievartos principø, bet pirmenybë buvo teikiama savanorið-
kumui. Atviros mobilizacijos, nepaþeisdami tarptautinës tei-
75
Gimë 1876 09 05 Pasau (Passau). Karo tarnybà pradëjo 1895 07 16. Pirmojo pasaulinio
karo metais apdovanotas II ir I klasës Geleþinio kryþiaus ordinu. Nuo 1925 02 01 – pulkininkas,
nuo 1929 02 01 – generolas majoras, nuo 1930 02 01 – generolas leitenantas. 1930 02 01–
1933 10 01 – 7-osios pëstininkø divizijos vadas. Nuo 1934 01 01 – artilerijos generolas, nuo
1938 11 01 – generolas pulkininkas. 1939 08 26–1941 05 – armijø grupës „C“ vadas. 1940 06
24 apdovanotas Riterio kryþiumi prie Geleþinio kryþiaus ordino. Nuo 1940 07 19 – generolas
feldmarðalas. 1941 05–1942 01 16 armijø grupës „Ðiaurë“ vadas. Mirë 1956 04 29
Hohenðvangau ( Hohenschwangau).
76
Ìàòåðèàëû ïî èñòîðèè ðóññêîãî îñâîáîäèòåëüíîãî äâèæåíèÿ. 1941–1945 ã.ã.
(Ñòàòüè, äîêóìåíòû, âîñïîìèíàíèÿ). Âûïóñê 1, Ìîñêâà, 1997, ñ. 23.
369
sës, vokieèiai skelbti negalëjo, todël nutarë nesivarþydami pa-
sinaudoti Pabaltijo kraðtø savivaldos struktûromis. Teisë or-
ganizuoti savanoriø verbavimà á vokieèiams pavaldþius kari-
nius dalinius buvo suteikta Ostlando reicho komisarui H. Loh-
sei (Lohse) ir aukðtesniajam SS ir policijos vadui Ðiaurës Rusi-
joje ir Ostlande SS obergrupenfiureriui Fridrichui Jeckelnui
77
.
Darbo jëgos mobilizacija Baltijos kraðtuose turëjo ir
latentiná tikslà – surinkti vyrus kariniams ir sukarintiems
daliniams sudaryti. Kai vokieèiø politinë ir karinë vadovy-
bë nutarë geriau panaudoti Baltijos ðaliø gyventojø iðtek-
lius, ji daþnai leisdavo jiems pasirinkti vienà ið dviejø gali-
mybiø – arba savanoriðkà tarnybà vokieèiams pavaldþiuo-
se policijos ir kariniuose daliniuose, arba darbo tarnybà. Lat-
viai ir estai, labiau nei lietuviai, buvo linkæ tarnauti vokie-
èiø ásteigtuose kariniuose daliniuose.
1942 m. liepos 1 d. Pabaltijo nacionaliniuose policijos
daliniuose (neskaièiuojant penkiø armijoms priskirtø bata-
lionø) buvo 115 034 þmonës. Ið to skaièiaus atëmus prieðgais-
rinës apsaugos policijos ir pagalbinës policijos pareigûnø
skaièiø matyti, kad juose ið viso tarnavo 34 229 vyrai
78
. Þai-
biðkas vietiniø policijos batalionø gausëjimas glumino net
patá A. Hitlerá. Jis nenorëjo, kad baltø kovos daliniai vëliau
pareikalautø savo ðaliø nepriklausomybës. Taèiau tai buvo
77
Gimë 1895 02 02 Hamberge (Ðvarcvalde) fabrikanto ðeimoje. Pirmajame pasauliniame kare
dalyvavo kaip eilinis kareivis, paskui tapo savanoriø korpuso nariu. Nuo 1929 m. – NSDAP
narys (bilieto Nr. 163348), nuo 1930 m. – SS narys (bilieto Nr. 4367). Pagal iðsilavinimà
architektas. Nuo 1930 m. kovo 15 d. – SS ðtandartenfiureris. 1932–1943 m. – Reichstago
deputatas. Nuo 1933 m. – trijø provincijø SS vadovas; 1936 m. balandþio–1940 m. liepos
mën. – SS apygardos „Centras“ vadas. Nuo 1936 m. rugsëjo 13 d. – SS obergrupenfiureris,
1940 m. liepos–1941 m. geguþës mën. – grupës „Vakarai“ aukðtesnysis SS ir policijos vadas
(Diuseldorfas). Nuo 1941 m. birþelio 29 d. – aukðtesnysis SS ir policijos „Rusija–Pietûs“ ir
Ukrainoje vadas, o nuo 1941 m. lapkrièio mën. – „Rusija–Ðiaurë“ ir Ostlande policijos vadas.
1944 m. – Waffen-SS generolas. 1944 m. rugpjûèio 27 d. apdovanotas Geleþinio kryþiaus
Riterio kryþiumi. 1945 m. kovo–geguþës mën. – Waffen-SS V savanoriø kalnø korpuso vadas.
1945 m. kovo 5 d. kaip 802-asis vermachto karys apdovanotas „Àþuolo lapais“ prie Geleþinio
kryþiaus Riterio kryþiaus. 1946 m. vasario 3 d. Pabaltijo karinës apygardos karo tribunolo
nuosprendþiu pakartas Rygoje.
78
R.Hilberg, Nusikaltëliai, aukos, stebëtojai. Þydø tragedija 1933–1945, p. 299.
370
didþiulë paspirtis vokieèiams, kurie fronte pradëjo justi vo-
kieèiø vyrø trûkumà. Vokieèiø tvarkos policijos pajëgos Bal-
tijos ðalyse buvo gana kuklios: Lietuvoje – 456, Latvijoje (Ost-
lando centriniø institucijø dislokavimo vietoje) – 1987 polici-
ninkai, Estijoje – 591 policininkas
79
.
Uþ nacionaliniø policijos formuoèiø organizavimà Ost-
lande buvo atsakingas vyresnysis tvarkos policijos vadas prie
aukðtesniojo SS ir policijos vado Ostlande SS grupenfiureris
Georgas Jedickë (Georg Jedicke)
80
, vëliau – SS brigadefiureris
Otas Gieseckë (Otto Giesecke)
81
. Vokieèiø SS ir policijos vado
H. Himlerio 1941 metø lapkrièio 1 dienos nurodymu visa uþ-
imtø Rytø srièiø policija, kurioje tarnavo vietos gyventojai, nuo
lapkrièio 6 dienos buvo sujungta á apsaugos tarnybà prie tvar-
kos policijos (Schutzmannschaft der Ordnungspolizei, sutrumpin-
tai – Schuma)
82
. Ji buvo skirstoma taip: miestø policija (Einzel-
dienst)
83
, apskrièiø Schutzmannschaft (Einzeldienst), Schutzman-
nschaft jungtiniai daliniai, ugniagesiø Schutzmannschaft, pagal-
binis Schutzmannschaft. Ðiø struktûrø kontrolei 1942 m. pradþio-
je prie vyresniojo tvarkos policijos vado bei prie aukðtesniojo
SS ir policijos vado Ostlande ðtabo buvo ásteigtas apsaugos
79
A. Münoz, Hitler’s Eastern Legions, Vol. 1: The Baltic Schutzmannschaft, p. 18.
80
Gimë 1887 03 26, NSDAP narys (bilieto Nr. 346948), SS narys (Nr. 323869). 1936 10 01–
1941 05 01 – tvarkos policijos inspektorius Vysbadene (Wiesbaden) (XI karo apygarda). 1941
05 01–1941 07 15 – tvarkos policijos vadas Kionigsberge (I karo apygarda). Nuo 1941 12 12
– SS grupenfiureris ir policijos generolas leitenantas. 1941 07–1944 03 – vyresnysis tvarkos
policijos vadas Ostlande. 1941 10 14 inspektavo Vilniaus m. policijà ir liko ja labai patenkintas.
Pirmojo pasaulinio karo metais apdovanotas II ir I klasës Geleþiniais kryþiais, vëliau – Fronto
kovotojø garbës kryþiumi. H. Himleris apdovanojo já SS Garbës ðpaga ir SS þiedu „Mirties
galva“. Jo likimas pokariu autoriui neþinomas, ir jokie prieinami ðaltiniai ðito nenurodo.
81
Gimë 1891 03 24 Hohenhamelne. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, ið pradþiø eilinis, po to
karininkas, apdovanotas II ir I klasës Geleþiniais kryþiais bei I klasës Baltijos kryþiumi. Po
karo – Freikorpsø narys. NSDAP narys (bilieto Nr. 2084825), SS narys (Nr. 357198). 1935
m. majoras, 1940 m. policijos pulkininkas leitenantas. 1942 10 06 – SS ðtandartenfiureris ir
policijos pulkininkas, 4-osios SS policijos divizijos 1-osios SS policijos apsauginio pulko
vadas, 1944 03–1944 11 09 – vyresnysis tvarkos policijos vadas Ostlande. 1942 09 12
apdovanotas Vokieèiø aukso kryþiumi, o 1942 09 30 – Geleþinio kryþiaus Riterio kryþiumi.
Nuo 1944 06 10 – SS brigadefiureris ir policijos generolas majoras. Mirë 1958 07 21 Hanoveryje.
82
SS reichsfiurerio 1941 m. lapkrièio 1 d. nurodymo vertimo ið vokieèiø kalbos nuoraðo
nuoraðas, LCVA, f. R-691, ap. 1, b. 28, l. 54–57.
83
Pavienë policijos tarnyba.
371
(policijos) tarnybos inspektoriaus etatas (Inspekteur der Schut-
zmannschaft), sudaryta savo regioniniø atstovø sistema. Nema-
þai dëmesio, parengiant tarnybai naujokus, buvo skiriama po-
litiniam auklëjimui. Ðiam tikslui visi be iðimties daliniai turë-
jo specialiai parengtus politinio ðvietimo karininkus. Kokie
politiniai ir moraliniai idealai buvo skiepijami – tai atskirai
nagrinëtina tema. Policijos jungtiniai daliniai buvo skirstomi á
batalionus, kuopas, bûrius, skyrius. Batalionams buvo sutei-
kiami eilës numeriai. Tuo tikslu Ðiaurës Rusijos ir Rytø kraðto
(Ostlando) aukðtesniojo SS ir policijos vado dispozicijai buvo
priskirti 1–50 numeriai, Vidurinës Rusijos – 51–100 ir Pietø
Rusijos bei Ukrainos – 101–200.
Pagalbinë policija buvo sudaroma pagal specialius vie-
tos poreikius (karo belaisviø stovykloms bei þydø getams sau-
goti ir t. t.). Tuo paèiu H. Himlerio nurodymu á policijos bata-
lionus privalëjo bûti skiriami prieþiûros karininkai vokieèiai.
Aukðtesnysis SS ir policijos vadas Ðiaurës Rusijoje ir
Ostlande SS obergrupenfiureris F. Jeckelnas jam skirtus bata-
lionø numerius paskirstë taip:
Lietuvai – 1–15;
Latvijai – 16–28;
Estijai – 29–40;
Baltarusijai – 41–50
84
.
Vëliau, augant policiniø pajëgø poreikiams, augo ir
policijos batalionø skaièius. 1942 metø viduryje Baltijos ða-
liø generaliniø srièiø tvarkos policijos vadams policijos ba-
talionø numeriai buvo perskirstyti:
Lietuva: Nr. 1–15, 251–265, 301–310;
Latvija: Nr. 16–28, 266–285, 311–328;
Estija: Nr. 29–45, 50, 286–293;
Baltarusija: Nr. 46–49.
Nors stojantis á tarnybà policijoje savanoris pasiþadëji-
mà pasiraðydavo ðeðiems mënesiams, bet po to tarnyba pa-
84
F. Jeckelno nurodymo (be datos) vertimo ið vokieèiø kalbos nuoraðo nuoraðas, LCVA, f. R-
691, ap. 1, b. 28, l. 63.
372
prastai bûdavo pratæsiama neribotam laikui. SS reichsfiurerio
ir vokieèiø policijos vado H. Himlerio 1942 metø rugsëjo 28
dienos ásakymu policijos batalionuose tarnavæ þmonës, remian-
tis reicho ministro NSDAP reichsleiterio A. Rosenbergo 1941
metø gruodþio 19 dienos ásaku dël priverstinio darbo prievo-
lës ávedimo okupuotose Sovietø Sàjungos srityse, buvo pri-
saikdinti policijos batalionuose tarnauti neribotà laikà
85
.
SS reichsfiurerio ir vokieèiø policijos vado H. Himlerio
ásakymu ið Baltijos ðaliø vyrø sudaryti pagalbiniai policijos jun-
giniai (vadinamieji Schutzmannschaften des Einzeldienstes), kaip po-
licijos junginiai ypatingiems uþdaviniams atlikti, priklausë atski-
ram SS ir policijos teismui (SS, Waffen-SS und Polizeigericht)
86
. Teisæ
tvirtinti SS ir policijos teismo nutarimus dël policijos kariø nusi-
þengimø SS reichsfiureris pasiliko sau. Baudþiamosios bylos tu-
rëjo bûti pateikiamos SS teismo vyriausiajam skyriui. Policijos
teismas buvo kompetentingas nagrinëti tik tuos nusikaltimus, ku-
rie policijos kariø buvo padaryti jau juos paskyrus á pagalbinæ
policijà. Tokie nusikaltimai ið esmës buvo nagrinëjami pagal vo-
kieèiø teisæ, ypaè pagal karo ástatymus, taèiau kartu atsiþvelgiant
á ypatingas aplinkybes ir nusikaltëlio asmenybæ
87
.
Antrojo pasaulinio karo metais uþimtose teritorijose
ir neutraliose ðalyse deðimtys tûkstanèiø savanoriø, norë-
dami dalyvauti kovoje su bolðevizmu, uþsiraðë á Waffen-SS
dalinius. Pirmà kartà atgijo europietiðko solidarumo jaus-
mas. Tarptautiniai Waffen-SS daliniai nuo 1942 metø tapo
savanoriðka europieèiø armija. Juose tarnavo 34 tautybiø
atstovai, tarp jø ir lietuviai
88
, nors pastarieji ir nesudarë sa-
vo atskiro dalinio. 1942 metais pokalbio su SS reichsfiure-
85
H.Himlerio 1942 09 28 ásakymo vertimo á lietuviø kalbà nuoraðas, ibid., f. R-556, ap. 2, b.
19, 1. 30.
86
Ðio SS teismo kompetencijai priklausë ne tik visos lietuviø policijos reikalai, bet ir SS, SD,
gestapo ir Waffen-SS pareigûnø nusiþengimø klausimai. Vien ðio teismo Kauno skyriuje dirbo
per 12 teisëjø.
87
H.Himlerio 1942 m. lapkrièio 15 d. ásakymo vertimo á lietuviø kalbà nuoraðas, LCVA, f. R-
660, ap. 2, b. 246, 1. 10.
88
Lietuviai tarnavo netgi þymaus vokieèiø kario, SS oberðturmbanfiurerio Oto Skorcenio specialiajame
SS padalinyje. Þr.: O. Skorzeny, Nieznana wojna. Moje operacje specjalne, Warszawa, 1999, s. 43.
373
riu H. Himleriu bei savo adjutantais metu A. Hitleris labai
skeptiðkai atsiliepë apie kitatauèiø legionø naudojimà Ry-
tø fronte
89
. „Jeigu mes vienai ið savo uþkariautø provincijø
kada nors suteiksime teisæ sukurti nuosavà armijà arba ka-
rines oro pajëgas, tai mûsø vieðpatavimas joje kaipmat vi-
sam laikui baigsis“, – samprotavo A. Hitleris 1942 metø ko-
vo mënesá vyriausiojo kariuomenës vado bûstinëje „Wolf-
schanze“
90
. Taèiau 1943 metø sausio 23 dienà A. Hitleris pri-
tarë H. Himlerio pasiûlymui organizuoti latviø ir lietuviø
SS dalinius. SS reichsfiureris siûlë Pabaltijo kraðtams uþ jø
gyventojø mobilizacijà á Waffen-SS dalinius suteikti ribotà
autonomijà
91
. Vëliau A. Hitleris sutiko padidinti kovos da-
liniø ðiuose kraðtuose skaièiø, bet su sàlyga, kad jie bus SS
ir toliau kontroliuojami.
Vyriausiojoje SS valdyboje (virðininkas – SS obergru-
penfiureris Gottlobas Bergeris) valdybos D grupë (Amtsgruppe
D) buvo padalyta á Vidurio Europos I valdybà (Amt I „Europäis-
che Mittelstelle“), Germanø reikalø II valdybà (Amt II „Germa-
nische Leitstelle“) ir Rytø savanoriø vadovavimo III valdybà (Amt
III „Freiwilligen-Leitstelle Ost“). III valdybos vadovu buvo paskir-
tas SS oberðturmbanfiureris dr. Fritzas Arltas
92
, jos pagrindinë
funkcija buvo organizuoti Rytø srièiø gyventojø, taip pat ir
lietuviø, SS policijos formuotes. Valdyba buvo padalyta á Uk-
rainos, Baltarusijos, Kaukazo kraðtø, Rusijos, Estijos, Latvijos
ir Lietuvos sekcijas. Dar 1942 metø lapkrièio 11 dienà tvarkos
policijos vadas prie SS ir policijos vado Lietuvoje þandarmeri-
89
Ë. Áåçûìåíñêèé, „Íåñáûâøèåñÿ íàäåæäû“,Íîâîå âðåìÿ, 1994, Nî10, p. 52.
90
Adolfas Hitleris. Uþstalës kalbos, Kaunas, 1994, p. 84.
91
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 2, s. 36.
92
Gimë 1911 m. Leipcige studijavo sociologijà, teologijà, genetikà ir statistikà. Bûdamas
studentas lankësi Lenkijoje, Èekoslovakijoje, Austrijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje. 1936 m. tapo
Breslau universiteto asistentu. Daktaras, statistikos ir demografijos profesorius, SS
oberðturmbanfiureris. Dirbo Generalinës gubernijos administracijoje, tarnavo Waffen-SS
divizijos „Das Reich“ ðtabe, kur 1944 m. pradþioje buvo sunkiai suþeistas. Vyriausiojoje SS
valdyboje vadovavo specialiai valdybai (Freiwilligen-Leitstelle Ost), kurios pagrindinë funkcija
buvo organizuoti Rytø srièiø gyventojø, taip pat ir lietuviø, SS policijos formuotes. Po karo
dirbo Kelno vokieèiø pramonës institute.
374
jos pulkininkas Hansas Hachtelis
93
, remdamasis SS reichsfiu-
rerio ir vokieèiø policijos vado H. Himlerio nurodymu, pasi-
raðë slaptà aplinkraðtá visø lietuviø policijos batalionø vokie-
èiø ryðiø karininkams. Jame nurodyta, kad bûtina ið visø lie-
tuviø policijos batalionø atrinkti asmenis, iðoriðkai panaðius á
rasinius vokieèius (ðviesûs garbanoti plaukai, þydros akys ir
t. t.). Ið atrinktø þmoniø pagal jø skaièiø buvo ketinama ásteig-
ti uþdarà bûrá arba kuopà Nr. 1
94
.
SS daliniø, sudarytø ið uþimtø Rytø kraðtø gyventojø,
steigimui tarp kitø grieþtai prieðinosi ir Vyriausiosios reicho sau-
gumo valdybos (RSHA) virðininkas SS obergrupenfiureris Ern-
stas Kaltenbruneris, RSHA III valdybos virðininkas SS obergru-
penfiureris Ottas Ohlendorfas, SS ir policijos vadas Liubline SS
grupenfiureris Odilas Globocnikas, Rytø Prûsijos gauleiteris ir
Ukrainos reichskomisaras Erichas Kochas ir kiti. H. Himleris tei-
gë, kad tai – laikina politika, kurià vykdyti verèia sunki Treèio-
jo reicho padëtis bei savø kariniø iðtekliø stoka. „Europoje, –
aiðkino jis savo pavaldiniams, – yra vietos tiktai vienai suvere-
niai valstybei – Vokietijai. Europoje yra tik viena SS – tai yra
germanø SS, kuriai vadovauja SS reichsfiureris“
95
.
Kad Ostlando reicho komisariatas buvo dirbtinis, nevi-
siðkai vykæs administracinis darinys, suprato ir patys aukðèiau-
si vokieèiø pareigûnai. 1942–1943 metais buvo numatyta Rei-
cho uþimtø Rytø srièiø ministerijos (ne daugiau kaip 290 etatø
ir dar 60 – techninë valdyba), kartu ir Ostlando reicho komisa-
riato reorganizacija
96
. A. Rosenbergas 1942 metø geguþës 8 die-
nà A. Hitleriui pasiûlë Ostlandà ið reicho komisariato pertvar-
kyti á reicho protektoratà, nes tikëjosi vietos gyventojus paska-
93
Gimë 1894 m. spalio 25 d. Daktaras, þandarmerijos pulkininkas, 1942 m. – vokieèiø
þandarmerijos vadas Lietuvoje. Nuo 1942 m. rugsëjo 22 d. – vokieèiø tvarkos policijos vadas
prie SS ir policijos vado Lietuvoje. Kartu iki 1943 m. rugsëjo ëjo lietuviø savisaugos daliniø
inspektoriaus pareigas.
94
Tvarkos policijos vado 1942 m. lapkrièio 11 d. raðto vertimo á lietuviø kalbà nuoraðas,
LCVA, f. R-1018, ap. 1, b. 93, l. 72–73.
95
H.Himlerio kalba Charkove 1943 04. Þr.: K. Grunberg, Adolf Hitler – biografia fuhrera,
Warszawa, 1988, s. 449.
96
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 565.
375
tinti aktyviau remti karà. A. Hitleris tà pasiûlymà atmetë.
1943 metø vasario pradþioje reicho ministras uþimtoms
Rytø sritims NSDAP reichsleiteris A. Rosenbergas pakartoti-
nai iðdëstë savo idëjà dël Ostlando A. Hitleriui. Jà parëmë ver-
machto vadovybë ir Berlyno politikos veikëjai
97
. Idëjos esmë
ta, kad A. Rosenbergas pasiûlë panaikinti Ostlando reicho ko-
misariatà ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje sudaryti savo vy-
riausybes ir administracijas. Baltarusija liktø tiesiogiai paval-
di Reicho uþimtø Rytø srièiø ministerijai. Pralaimëjimo prie
Stalingrado ir nesëkmiø Kaukaze paveiktas, A. Hitleris neat-
metë reicho ministro pasiûlymø ir pavedë jam sukonkretinti
projektà. Tuo metu reicho kancleris buvo pasirengæs aprobuoti
ribotà Baltijos kraðtø autonomijà ir ribotà politiná bendradar-
biavimà. Kad tokia nuomonë susidarytø, átakos turëjo ir kri-
tiðkas SS vadovybës nusistatymas vietos gyventojø atþvilgiu,
Rytuose vykdoma politika. Galø gale 1943 metø pavasará A.
Hitleris sutiko ðiek tiek modifikuoti Rytø politikà. Svarbiau-
sias „naujojo kurso“ niuansas buvo tas, kad fiureris sutiko Lie-
tuvoje ir Ukrainoje formuoti SS priþiûrimus nacionalinius ka-
rinius dalinius, o Latvijoje ir Estijoje juos smarkiai padidinti.
A. Hitleris pereinamuoju laikotarpiu buvo pasiruoðæs pritarti
dalinei Pabaltijo respublikø autonomijai (be kariniø reikalø,
be geleþinkelio, komunikacijos, paðto, muitø ir nacionalinës
valiutos) su reicho rezidentais, surengti privatizavimo akcijà
ir maisto normà prilyginti reicho normai. Taèiau 1943 metø
vasarà A. Hitlerio pozicija ðiuo klausimu vël tapo bekompro-
misë. Galutinai Ostlando reicho komisariatas buvo panaikin-
tas 1944 metø lapkrièio 10 dienà.
Lietuvai, Latvijai bei Estijai rusø bolðevizmas buvo
daug pavojingesnis negu vokieèiø nacionalsocializmas. Vie-
nintelis mûsø prieðas tuo metu buvo sovietø barbariðkumas,
bûdingas þmogaus teisiø niekintojams ir þiauriems mûsø tau-
tos naikintojams. Todël Baltijos ðaliø nacionaliniai rezisten-
97
J. Turonek, Biaùoruú pod okupacjà niemieckà, s. 132.
376
ciniai judëjimai pabandë suderinti bendrus veiksmus bei po-
litikà vykstanèio karo metu. 1944 metais sausio 8–9 dieno-
mis Rygoje ávyko Baltijos ðaliø rezistencijos atstovø konfe-
rencija, kurioje buvo nuspræsta bendrai gintis nuo sovietø in-
vazijos, stengtis, kad baltø ginkluotosios pajëgos nebûtø pa-
valdþios SS vadovybei ir t.t. Taèiau latviams ir estams nuta-
rus tæsti kovà su bolðevikais vokieèiø kariuomenës sudëty-
je, bendradarbiavimas nutrûko
98
.
1944 metø kovo 15 dienà buvo ásteigta vadinamoji „Ni-
kelio tarnyba“. Jai vadovavo HJ-hauptbanfiureris Zigfridas
Nickelis. Tarnyba atliko ryðininkës tarp Vokietijos jaunimo
organizacijos „Hitlerjugend“ vadovybës ir Ostlando reichsko-
misariato vaidmená, jos pagrindinë uþduotis buvo Baltijos
ðalyse pradëti 15–20 metø amþiaus vietos jaunimo verbavi-
mo akcijà, taèiau ji turëjo menkà pasisekimà, nors iki rugsëjo
20 dienos ðiai tarnybai pasisekë uþverbuoti 1 012 lietuviø jau-
nuoliø, „SS pagalbininkø“ („SS-Helfer“).
1944 metø balandþio 18 dienà Vokietijos vyriausiosios
ginkluotøjø pajëgø vadovybës bûstinëje ávyko pasitarimas, ku-
riame buvo aptarta savanoriø ið Lietuvos, Latvijos ir Estijos
teisinë padëtis. Diskutuojant klausimu, koks yra skirtumas trak-
tuojant trijø generaliniø srièiø savanorius, buvo konstatuota,
kad viena yra estai ir latviai, kita – lietuviai. Estai ir latviai
buvo pripaþinti visiðkai lygiateisiais, palyginti su vokieèiø ka-
riais, o lietuviø savanoriai tokiais nebuvo pripaþinti
99
.
1944 metais Mauthauseno–Guseno koncentracijos sto-
vykloje tarp sovietiniø kaliniø buvo pradëta atskirai registruoti
lietuvius, latvius bei estus. Naudojant agitacijos presingà, Bal-
tijos ðaliø kaliniams buvo þadama laisvë, jeigu jie sutiks stoti
savanoriais á karinius junginius Rytø fronte. Kiek jø tuo metu
buvo uþregistruota, nëra þinoma, taèiau 1945 metø balandþio
mën. stovykloje buvo 238 latviai, 17 lietuviø ir 5 estai
100
.
98
A. Bubnys, Lietuviø antinacinë rezistencija 1941–1944 m., Vilnius, 1991, p.124–125.
99
„Lietuviø tauta atmetë SS legionà“, Karys, 1985, Nr.7, p. 293.
100
S. Dobosiewicz, Mauthausen-Gusen – samoobrona i konspiracja, Warszawa, 1980, s. 70.
377
Nepaisant to, kad 1944 metø birþelio 23 dienà Pabaltijo krað-
tai tapo karo operacinës veiklos sfera ir vermachto daliniai uþëmë
„panteros linijà“ Estijos ir Latvijos pasienyje, Ostlando reichsko-
misariato valdþia liko. 1944 metø liepos mën. H. Himleris nusprendë
leisti steigti savarankiðkas lietuviø, latviø bei estø karines formuo-
tes. Parinkti bei apmokyti ðiems daliniams skirtus þmones buvo
pavesta þvalgybos organizacijai „Waffen-SS Jagdverband“
101
. Rude-
ná armijø grupës „Ðiaurë“ vadas generolas feldmarðalas Ferdinan-
das Ðiorneris (Schorner)
102 
gavo didelius ágaliojimus vadovauti vo-
kieèiø ástaigoms bei institucijoms. 1945 metø sausio 25 dienà ap-
supti vokieèiø kariniai daliniai buvo sujungti á armijø grupæ „Kur-
liandija“, kuriai paeiliui vadovavo generolai pulkininkai Heinri-
chas von Vitinhofas (Heinrich Gottfried von Vietinghoff-Scheel)
103
,
dr. Lotaras Rendulikas (Lothar Rendulic)
104 
ir Karlas Hilpertas (Karl
101
Ïîä ìàñêîé íåçàâèñèìîñòè, Èçâåñòèÿ ÖÊ ÊÏÑÑ, 1990, Nî.11, ñ.119.
102
Gimë 1892 05 12 Miunchene. Pirmojo pasaulinio karo metais apdovanotas II ir I klasës
Geleþinio kryþiaus ordinais. 1943 11 16–1944 01 31 – XXXX tankø korpuso vadas, vëliau –
armijø grupiø „Ðiaurë“ ir „A“ vadas, vokieèiø armijos Kurliandijoje vadas. Nuo 1944 04 01 –
generolas pulkininkas, nuo 1945 04 05 – generolas feldmarðalas. Apdovanotas auksiniu NSDAP
þenkleliu. 1941 04 20 apdovanotas Riterio kryþiumi prie Geleþinio kryþiaus ordino. 1944 02
17 kaip 398 vermachto karys apdovanotas „Àþuolo lapais“, 1944 08 28 – „Kalavijais“ (Nr.93),
1945 01 01 – „Briliantais“ (Nr. 23). 1945 05 15–1955 01 17 kalëjo rusø karo belaisviø
stovykloje. Mirë 1973 07 02 Miunchene.
103
Gimë 1887 12 06. Karo tarnybà pradëjo 1906 m. Nuo 1914 08 01 – oberleitenantas, 1916–
1918 m. tarnavo generaliniame ðtabe. Nuo 1926 03 01 – majoras. 1939–1940 – 13-ojo
korpuso vadas. 1940 06 24 apdovanotas Riterio kryþiumi prie Geleþinio kryþiaus ordino.
1944 04 16 kaip 456 vermachto karys apdovanotas „Àþuolo lapais“. 1942 12 07–1943 08 08
– XV armijos vadas Vakarø fronte. 1943 08 22–1944 10 25 – X armijos vadas Italijoje. Nuo
1943 09 17 – generolas pulkininkas. 1945 01–03 – armijø grupës „Kurliandija“ vadas. 1945
03–05 – armijø grupës „C“ vadas Italijoje. Mirë 1952 02 23 Pfrontenriede (Allgau).
104
Gimë 1887 11 23. Karo tarnybà pradëjo 1910 m. 1917 m. – kapitonas, 1926 m. – majoras,
1933 m. – pulkininkas. 1933–1935 m. – Austrijos karo ataðë Paryþiuje. 1935–1938 m. –
motorizuotosios brigados vadas Vienoje. 1939 m. – generolas majoras. 1940 06 – 14-osios
pëstininkø divizijos vadas. 1941 m. generolas leitenantas. 1942 m. – XXXV armijos korpuso
vadas. 1942 m. – pëstininkø generolas. 1943 08–1944 06 25 – 2-osios tankø armijos vadas
Balkanuose. 1942 03 06 apdovanotas Riterio kryþiumi prie Geleþinio kryþiaus ordino. 1943
08 15 kaip 271 vermachto karys apdovanotas „Àþuolo lapais“, 1945 01 18 – „Kalavijais“ (Nr.
122). 1945 01 27–03 12 – armijø grupës „Centras“ vadas. 1945 03–04 – armijø grupës
„Kurliandija“ vadas. Po karo Niurnbergo procese Nr. 7 nuteistas 20 metø kalëti, taèiau 1951
m. paleistas. Mirë 1971 01 18.
378
Hilpert)
105 
. Paskutinëje karo fazëje – 1945 metø vasario mën. – Kur-
liandijoje A. Hitleris ávedë kariná valdymà, karinës vadovybës prie-
ðakyje buvo ágaliotasis SS grupenfiureris teisës daktaras Vilhelmas
Behrendsas
106 
kartu jis buvo SS reichsfiurerio ágaliotiniu ðioje te-
ritorijoje. Kariniu poþiûriu jis buvo pavaldus armijø grupei „Kur-
liandija“, o politiðkai – H. Himleriui
107
.
Artëjant karui á pabaigà, 1945 metø pradþioje vokie-
èiai ið latviø ir estø pabëgëliø Vokietijoje buvo sudaræ latviø
ir estø politinius tautinius komitetus. Pagal vokieèiø suma-
nymà ðie komitetai turëjo suvaidinti ðiø tautø atstovybiø vaid-
mená ir padëti vokieèiams átraukti á vermachtà Vokietijoje at-
sidûrusius latviø ir estø pabëgëlius. Netrukus komitetai pa-
skelbë savotiðkà savo tautieèiø Vokietijoje „mobilizacijà“ á
SS legionus, kuriø buvo tik likuèiai.
Pirmasis, kuriam kilo mintis, kad Pabaltijo kraðtø gy-
ventojai galëtø atlikti ir karo aviacijos personalo uþduotis,
buvo Luftwaffe vadovybës „Ost“ ðtabo karininkas oberleite-
nantas Holtersas (Holters). 1943 metø pabaigoje Luftwaffe 1-
ajame oro laivyne buvo ásteigta pagalbinë naktinë ðturmo gru-
pë „Ostland“ (Erganzungsnachts-schlachgruppe Ostland), á ku-
rios sudëtá áëjo 11-asis naktinis ðturmo aviacijos divizionas
(NSGr.11), sudarytas 1943 metø spalio 18 dienà ið estø sava-
noriø, ir 12-asis lietuviø naktinis ðturmo aviacijos divizionas
105
Gimë 1888 09 12 Niurnberge. Karo tarnybà pradëjo 1907 m. Bavarijos 14-ajame pëstininkø
pulke. 1933 m. – pulkininkas leitenantas, 1935 m. – pulkininkas, 1939 m. – generolas majoras,
1940 m. – generolas leitenantas, 1942 m. – pëstininkø generolas, 1945 m. – generolas
pulkininkas. 1939 09 IX – armijos korpuso ðtabo virðininkas. 1940 02 – 1-osios armijos ðtabo
virðininkas. 1942 06 – LIX armijos korpuso vadas. 1943 08 22 apdovanotas Riterio kryþiumi
prie Geleþinio kryþiaus ordino. 1944 08 08 kaip 542 vermachto karys apdovanotas „Àþuolo
lapais“. 1944 09–1945 04 – 16-osios armijos Rytø fronte vadas. 1945 04 – armijø grupës
„Kurliandija“ vadas. Mirë 1948 12 24 rusø karo belaisviø stovykloje.
106
Gimë 1907 05 11 Rostringene. NSDAP (Nr. 981960) ir SS (Nr. 35815) narys. 1939 03–
1945 – Reichstago deputatas. 1944 04 01–1944 10 – aukðtesnysis SS ir policijos vadas
Serbijoje, o nuo 1945 01 30 iki 1945 05 – Ostlande ir Ðiaurës Rusijoje. Nuo 1944 08 01 – SS
grupenfiureris ir policijos generolas leitenantas. Rezervo SS ðturmbanfiureris Waffen-SS
daliniuose. H.Himmleris apdovanojo já SS Garbës ðpaga ir SS „Mirties galvos“ þiedu. 1946 04
16 Belgrade jam ávykdyta mirties bausmë.
107
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 647.
379
(NSGr.12)
108
, ásteigtas 1944 metø geguþës 14 dienà Liepojo-
je
109
. Abu divizionai buvo apginkluoti pasenusiais ávairiø ti-
pø lëktuvais, pritaikytais bombarduoti naktá: Bucker Bu-131,
Go-145, He-50, He-46, Ar-66 bei trofëjiniais olandø biplanais
C.Vm/26 ir C.Vm/33. Á vadinamàjá Latvijos aviacijos legionà
dar áëjo Flak-Abteilung 385. 1944 metø spalio 17 dienà abu di-
vizionai buvo iðformuoti, o jø personalas buvo paskirstytas
po kitus Luftwaffe dalinius.
Be ðiø daliniø, apie 6 000 Latvijos ir Estijos vaikinø bu-
vo paðaukti kaip Luftwaffe-Helfers, Oro pajëgø atsarginiai, ir ið-
siøsti á Vokietijà. Daugiausia jø tarnavo techniniuose arba ad-
ministraciniuose postuose, taèiau kai kurie pateko á zenitinës
artilerijos dalinius. Jie vilkëjo Hitlerjugend uniformas su nacio-
nalinëmis spalvomis iðdaþytais þenklais ant rankoviø.
Lietuva
Lietuviai buvo pirmieji, kurie palaikë þygiuojantá á Ry-
tus vermachtà. 1941 metø birþelio 23 dienà sudaryta Lietu-
vos laikinoji vyriausybë (LLV)
110 
iðsprendë daug organiza-
ciniø uþdaviniø, kuriø neágyvendinus vermachto þygis per
Lietuvà bûtø buvæs þymiai sunkesnis. Siekdami ðvelninti san-
tykius su vokieèiais ir gauti ið jø ekonominiø bei politiniø
nuolaidø ir privilegijø, lietuviai siûlësi suorganizuoti lietu-
viø tautiná korpusà, kuris dalyvautø bendrame þygyje prieð
sovietus
111
, juoba kad vienintelis A. Hitlerio ðansas laimëti
karà Rytuose buvo sàjunga su milijonais potencialiø stalini-
nio reþimo prieðininkø
112
. Taèiau vokieèiai lietuviø pasiûly-
108
Ñ.Àëåêñååâ,Óíèâåðñàëüíûé ñîëäàò, „Àâèàìàñòåð”,1999,Nî 1,ñ. 23.
109
M.Zefirovas savo knygoje teigia, kad NSGr.12 buvo sudarytas ið latviø savanoriø. – M. B.
Çåôèðîâ, Øòóðìîâàÿ àâèàöèÿ ëþôòâàôôå, Ìîñêâà, 2001, ñ. 42, 49.
110
Nei latviai, nei estai tuo metu nebuvo paskelbæ savo vyriausybiø.
111
Nacionalistø talka hitlerininkams, p. 36.
112
1943 metø balandþio 15 dienà „Nepriklausoma Lietuva“ raðë: „Kas bûtø atsitikæ, jei vokieèiai
<...> nebûtø pasididþiavæ ir bûtø priëmæ mûsø kai kuriø tuolaikiniø politiniø vadovø net du
kartus pasiûlytà Lietuvos vyrø mobilizacijà?“.
380
mà atmetë ir patarë steigti vokieèiams pavaldþius ir iðtiki-
mus policijos batalionus. Jokiø tvirtesniø vokieèiø ásiparei-
gojimø dël Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo ar pripaþi-
nimo nebuvo gauta. Taèiau ðiokios tokios vilties bûta.
LLV, neturëdama kitos iðeities, nusprendë ákurti lie-
tuviø policijos padalinius, juos apginkluoti ir laikyti kraðto
vidaus saugumui garantuoti. Prielaida, kad lietuviai ásitrauks
á kovà uþ Vokietijos ateitá, buvo grieþtai atmesta. Buvo iðsa-
miai ir nedviprasmiðkai garantuota, kad derinimas ir bendra-
darbiavimas su Vokietija kovojant su bendru prieðu – Sovie-
tø Sàjunga yra tik priemonë. Vëliau lietuviø kariniai ir poli-
tikos veikëjai ðiuos policijos batalionus vertino kaip savo pra-
dines karines pajëgas, kurias reikia iðlaikyti net grieþto vo-
kieèiø valdymo sàlygomis ir iðsaugoti ateièiai, kovai dël ne-
priklausomybës. Vokietijos kariuomenës vadovybei buvo ið-
aiðkinti tuomeèiai ðiø policijos batalionø uþdaviniai ir tiks-
lai, todël juos kurti buvo leista. Svarbiausi uþdaviniai buvo
saugoti strateginius tiltus, geleþinkelio linijas, miðkuose gau-
dyti likusius sovietinës kariuomenës karius, kovoti su siau-
tëjanèiais plëðikais, o svarbiausia – garantuoti saugø ir ramø
lietuviø ûkininkø gyvenimà. Ðiems tikslams Vokietijos ka-
riuomenës vadovybë pritarë
113
. Be to, prie svarbiø uþdavi-
niø buvo priskirtas vokieèiø pareigûnø saugumo laidavimas,
nes pagal paèioje karo pradþioje Vokietijos kariuomenës ið-
leistus ásakymus uþ vienà nuðautà vokietá buvo suðaudoma
100 vietos gyventojø (lietuviø) ir 500 þydø.
Vokieèiams likvidavus Lietuvos laikinàjà vyriausy-
bæ, teko, neatsisakant ginti savo teisiø ir tautos garbës, steng-
tis lojaliai prisiderinti prie naujosios padëties. Buvo ásteig-
tos centrinës savivaldos ástaigos, vadinamosios vadybos, ku-
rioms vadovavo generaliniai tarëjai lietuviai. Vokieèiø
113
K. Ðkirpa, Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti, p. 339; A. Janèys, „Kauno þydø
tragedija tebelieka atvira þaizda“, Laikinoji sostinë, 1998, birþelio 22 d., Nr. 143 (728); J.
Abraitis, „Atkuriami ginkluoti daliniai“, Karys, 1987, Nr. 1, p. 14; J. Vëgelis, „Lietuvos
vietinës rinktinës kûrimasis Ðiauliuose“, ibid., 1958, Nr. 9, p. 301. R. Liormonas, „Lietuviai
kariai Vokietijos kariuomenëje“, ibid., 1970, Nr. 1, p. 9.
381
okupacijos metais lietuviø kariniø policijos formuoèiø kom-
plektavimas vyko vadovaujantis savanoriðkumo principu: vie-
ni norëjo iðvengti sunkaus fizinio darbo Treèiojo reicho kari-
nëse gamyklose, kiti troðko naudos, privilegijø ar ðlovës, tre-
èius taip elgtis skatino ásitikinimai. Didelæ reikðmæ turëjo ir
tai, kad lietuviai, ástojæ á policijos dalinius, arba jø ðeimos na-
riai atgaudavo sovietø nacionalizuotà nuosavybæ. Pradiniame
karo etape stoti savanoriu á policijos batalionà buvo materia-
liai naudinga. Ir tai buvo nemaþas akstinas. Eilinis vedæs poli-
cininkas, kurio dalinys buvo dislokuotas uþ Lietuvos ribø, pa-
frontës ruoþe, 1941 metais gaudavo 465 rb per mënesá atlygini-
mà, kuopos virðila – 960 rb, leitenantas – 1170 rb, kapitonas –
1630 rb
114
. Policininkai buvo aprûpinami maistu ir drabuþiais,
todël beveik visà algà palikdavo ðeimoms, kurios, be to, dar
naudojosi ávairiomis privilegijomis: uþ korteles be eilës pirk-
davo maistà, nemokëjo uþ butà, buvo aprûpinamos kuru ir kt.
Taèiau neapsieita ir be ðio principo paþeidimø.
Tenka pabrëþti, kad atkurtos lietuviø policijos bei
ásteigtø policijos batalionø padëtis buvo palankesnë uþ kitø
kraðtø vietiniø policijø. Karo metais vietinës nacionalinës po-
licijos struktûros funkcionavo daugelyje vokieèiø okupuotø
kraðtø. Pavyzdþiui, Lenkijos teritorijoje ásteigtame administ-
raciniame darinyje „Generalinë gubernija“ veikë ið vietos gy-
ventojø lenkø sudaryta policija, taèiau jinai buvo vadinama
ne lenkø, o „granatowa“ policija (pagal tamsiai mëlynos spal-
vos uniformas). Be to, jinai neturëjo centrinio vadovaujanèio
organo, o tik vietines vadovavimo struktûras. Keliems Len-
kijoje ásteigtiems Schutzmannschafto batalionams vadovavo tik-
tai vokieèiø policijos karininkai. Bohemijos ir Moravijos pro-
tektorate po sëkmingo pasikësinimo á Vyriausiosios reicho
saugumo valdybos virðininkà SS obergrupenfiurerá Reinhar-
dà Heydrichà èekø policija buvo iðformuota, o jos likæ nariai
privalëjo neðioti raiðèius su uþraðu „Deutsche Polizei“, nes
buvo tiesiogiai átraukti á vokieèiø policijos sudëtá. Ne kà ge-
114
LCVA, f. R – 402, ap. 2, b. 1, l. 56 – 57 ir f. R – 1099, ap. 1, b. 1, l. 309.
382
resnë padëtis buvo ir kituose kraðtuose. Tuo tarpu atkurtoji
lietuviø policija turëjo centriná vadovaujantá organà – Polici-
jos departamentà, kuriame atsakingas pareigas ëjo lietuviai.
Lietuviø policijos batalionams vadovavo bei karininkø pa-
reigas ëjo taip pat lietuviai. Batalionø kariø uniformas puoðë
nacionalinæ priklausomybæ þymintys skiriamieji þenklai.
Vokieèiø valdymo metais savarankiðkø lietuviø ginkluo-
tøjø pajëgø nebuvo, todël buvo leista sudaryti ðias nuo vokie-
èiø administracijos priklausomas lietuviø karines policijos for-
muotes: lietuviø savisaugos dalinius (1941 metais), statybos ba-
talionus (1943 metais), Lietuvos vietinæ rinktinæ (1944 metais),
Tëvynës apsaugos rinktinæ (1944 metais). Keièiantis vokieèiø
karinei ir policijos vadovybei, keitësi ir naujai steigiamø lietu-
viðkø policijos padaliniø pavadinimai. Tai daugiausia priklau-
së nuo to, koks buvo padalinio pagrindinis uþdavinys, t. y. svar-
biausioji funkcija. Ðie mûsø policijos daliniai turëjo bendrà pa-
vadinimà – savisaugos batalionai, bet pagal savo specifines funk-
cijas jie dar buvo vadinami Vilniaus ar Kauno atstatymo tarny-
bø batalionais, savisaugos – apsaugos batalionais, geleþinkeliø
linijø ir tiltø apsaugos batalionais, fronto ir uþfrontës batalio-
nais, sargybø batalionais, statybos batalionais ir kitokios paskir-
ties batalionais. Ið viso 1941–1944 metais lietuviai suformavo 26
policijos batalionus, reprezentacinæ policijos kuopà, policijos ka-
valerijos eskadronà ir 6 statybos batalionus
115
, be formuojamø,
bet vëliau paleistø 301–310 serijos batalionø (estai suformavo
26 batalionus, o latviai – 51 batalionà)
116
. Nors lietuviai ir suþ-
lugdë sumanymà suformuoti vietiná SS legionà, taèiau jø su-
kurti policijos batalionai buvo panaudoti vokieèiø interesams.
Uþ nacionaliniø policijos formuoèiø sukûrimà Lietu-
vos generalinëje srityje buvo atsakingas tvarkos policijos va-
das prie SS ir policijos vado majoras A. Engelis
117 
(vëliau –
115
P. Stankeras, Lietuviø policija naciø okupacijos metais 1941–1944 (Organizacinë struktûra
ir personalas). Daktaro disertacijos santrauka, Vilnius, 2000, p. 20.
116
A. Münoz, Hitler’s Eastern Legions, Vol. 1: The Baltic Schutzmannschaft, p. 11.
117
Policijos majoras, tvarkos policijos vadas Vilniaus apskrityje, o nuo 1941 09 14 iki 1942 02
tvarkos policijos vadas prie SS ir policijos vado Lietuvoje.
383
pulkininkas Volfgangas Denickë (Wolfgang Denicke)
118 
ir
pulkininkas leitenantas Valteris Musilis (Walter Musil)
119
).
Lietuvos generalinio komisaro nurodymu ðalies teritorijoje
buvo pradëtos steigti gyventojø registravimo ástaigos, paval-
dþios vokieèiø civilinei valdþiai
120
. Rytø fronto vokieèiø ka-
riuomenës vadø pageidavimu bei sutikus vokieèiø policijos
Lietuvoje vadovybei jau 1941 metø rugsëjo mënesá keli Vil-
niuje suformuoti lietuviø policijos batalionai gavo ásakymà
vykti á fronto prieðakines linijas, ásitraukti á kovos veiksmus
su uþfrontëje veikianèiais sovietø partizanais, o kiti buvo pa-
skirti geleþinkelio linijø ir tiltø, kuriais vyko fronto aprûpi-
nimas, apsaugà uþtikrinti. Operatyvinëje srityje jie buvo pa-
valdûs vokieèiø kariuomenës dalinio vadui, o aprûpinimo –
vokieèiø policijos vadovybei Lietuvoje.
Ar teisinga yra traktuoti Antrojo pasaulinio karo me-
tais ásteigtus lietuviø policijos batalionus kaip pradines ka-
rines pajëgas? Manyèiau, kad ne. Kariuomenë – tai valstybës
ginkluotos gynybos institucija – kraðto apsaugos sistemos pa-
grindinë dalis, sauganti valstybës suverenitetà, jos teritorijos
bei oro erdvës nelieèiamybæ, ginklu ginanti valstybæ nuo ag-
resijos ar kitokio ginkluoto uþpuolimo. Nors suvereni Lietu-
vos valstybë po Sovietø Rusijos, o vëliau ir po Treèiojo rei-
cho reokupacijos nebuvo iðnykusi, suvereniø valstybës ins-
titucijø veikla buvo laikinai sutrikdyta. Todël apie jokios lie-
tuviø kariuomenës atkûrimà, ypaè þinant grieþtà naujojo oku-
panto nuostatà ðiuo klausimu, negalëjo bûti në kalbos. Ta-
èiau policija yra teisëtvarkà uþtikrinantis vykdomasis vals-
tybinës valdþios organas. Pagrindiniai policijos uþdaviniai
buvo nusikaltimø bei kitokiø teisës paþeidimø prevencija,
118
Policijos pulkininkas. Nuo 1942 02 29 iki 1943 m. – tvarkos policijos vadas prie SS ir
policijos vado Lietuvoje. Á Lietuvà atvyko ið Frankfurto prie Maino.
119
Gimë 1894 06 08. Dr., austras. Nuo 1942 11 30 – policijos pulkininkas leitenantas
(Oberstleutnant der Schutzpolizei), 1943–1944 m. – tvarkos policijos vadas prie SS ir policijos
vado Lietuvoje, lygiagreèiai nuo 1943 m. rugsëjo mën. – Lietuvos savisaugos daliniø inspektorius.
120
Lietuvos generalinio komisaro potvarkio vertimo á lietuviø kalbà nuoraðas, LCVA, f. R-713,
ap. 1, b.1, l.11.
384
nusikaltimø atskleidimas ir tyrimas, vieðosios tvarkos, visuo-
menës rimties bei saugumo uþtikrinimas, pilieèiø teisiø, lais-
viø ir turto apsauga. Policija buvo atsakinga uþ eismo sau-
gumo prieþiûrà, teikë neatidëliotinà ir kitokià socialinæ pa-
galbà gyventojams bei vykdë kitas vokieèiø okupantø pri-
mestas policijai nebûdingas funkcijas. Be to, vokieèiø polici-
jos vadas H. Himleris 1944 metais visiems lietuviø batalio-
nams oficialiai suteikë policijos vardà.
Vokietijos politinë bei karinë vadovybë nuo pat pirmø
buvimo Lietuvoje dienø stengësi pajungti visà ûká bei gyven-
tojø iðteklius savo kariniams tikslams. Teko laviruoti taikant
ir saldainio, ir botago principà. Paèioje karo pradþioje, kai bu-
vo siekiama iðsivaduoti ið sovietø okupacijos, Lietuvos gy-
ventojai parodë daug draugiðkumo ir geros valios, buvo pasi-
ryþæ bendradarbiauti su vermachtu, todël plaèiausia savival-
da Lietuvos generalinei srièiai buvo suteikta ne be pagrindo.
Reicho ministras uþimtoms Rytø sritims NSDAP reichsleiteris
A. Rosenbergas, suprasdamas, kad vietos gyventojø savano-
riðkas ir kuo laisvesnës formos bendradarbiavimas su vokie-
èiais duos daugiau naudos, 1942 metø kovo 7 dienà paskelbë
direktyvas dël liberalesnio administracinio tvarkymo Lietu-
voje, Latvijoje ir Estijoje ir dekretà dël administracinës savi-
valdos ávedimo Ostlande
121
. Kartu Baltijos ðalyse buvo áteisin-
ta vietinë savivalda.Vokieèiø jau netenkino Lietuvoje ásteigti
policijos batalionai. Jiems prireikë kariniø daliniø.
Vokieèiø civilinë, policijos bei karinë administracija
dëjo daug pastangø, kad ásteigtø SS kariná daliná Lietuvoje.
Taèiau vokieèiai ið pat pradþiø padarë ðiurkðèià taktinæ klai-
dà – neuþsitikrino Lietuvos savivaldos institucijø bei visuo-
menës paramos ir ëmësi ðá svarbø uþdaviná ágyvendinti savo
jëgomis. 1942 metais latviams ir estams su vokieèiø pagalba
pavyko suformuoti pirmuosius SS dalinius. Vokieèiø politi-
nës ir karinës administracijos atstovai lietuviams pavyzdþiu
rodë latvius bei estus, kaip realiai galvojanèius ir toli numa-
121
Ibid., f. R-614, ap. 1, b. 20, l. 42–48.
385
tanèius politikus, kuriems vokieèiai tikrai suteiksià nepriklau-
somybæ. Lietuviams buvo „draugiðkai“ patariama pagalvo-
ti, apsispræsti ir sekti savo ðiauriniø kaimynø pavyzdþiu
122
.
1942 metø spalá Vokietijos uþsienio reikalø ministro J. von
Ribentropo atstovas Ostlande dr. Adolfas Vindeckeris (Win-
decker) lankësi pas generolà Stasá Raðtiká ir klausë, ar jis su-
tiktø organizuoti lietuviø legionà tais paèiais pagrindais, kaip
tai darë estai. Lietuvos generolas atsisakë
123
. Tø paèiø metø
gruodþio 21 dienà Vyriausioji reicho saugumo valdyba ása-
kë atrinkti ið lietuviø ir latviø policijos batalionø mëlynakius
bei blondinus. 2 tûkst. „rasës atþvilgiu tinkamø“ vyrø ið Lie-
tuvos ir Latvijos turëjo bûti po 10 iðskirstyti á vokieèiø SS
policijos batalionø kuopas
124
.
Pralaimëjæ kautynes prie Stalingrado, vokieèiai paskel-
bë visuotinæ visø iðtekliø, reikalingø karo reikmëms, mobili-
zacijà. Tai negalëjo aplenkti Pabaltijo, taip pat ir Lietuvos.
Aukðtesnysis SS ir policijos vadas Ostlande ir Ðiaurës Rusijoje
SS obergrupenfiureris ir policijos generolas F. Jeckelnas 1943
metø vasario 1 dienà áspëjo Lietuvos generaliná komisarà Ad-
rianà Theodorà von Rentelnà
125 
pasiruoðti masiniam Lietu-
vos vyrø suraðymui
126
. Suraðant vyrus turëjo bûti panaudoja-
mi adresø biurai, maisto korteliø iðdavimo registracijos kny-
gos bei kiti ðaltiniai. Taèiau 1943 metø vasario 19 dienà Lietu-
vos generaliniai tarëjai atsisakë per vyrø suraðymà padëti vo-
122
S. Raðtikis, Kovose dël Lietuvos, II dalis, Vilnius, 1990, p.321.
123
„Lietuviø tauta nepakluso vokieèiø mobilizacijai“, Karys, 1986, Nr. 3, p.107.
124
RSHA 1942 12 21 d. ásakymo vertimo á lietuviø kalbà nuoraðas, LCVA, f. R-1399, ap. 1, b.
57, 1. 17.
125
Gimë 1897 m. rugsëjo 15 d. Maskvoje. Daktaras. Po bolðevikø revoliucijos gráþo á Vokietijà,
kur studijavo nacionalinæ ekonomikà ir pramonës teisæ. Aktyvus þurnalistas. Rusiðkai kalbëjo
ne prasèiau nei vokiðkai ir laikë save Rytø problemø ekspertu. Nuo 1928 m. – NSDAP, o nuo
1929 m. – SA narys. 1929 m. – Nacionalsocialistiniø mokytojø draugijos vadovas, 1931–1932
m. – organizacijos „Hitler-Jugend“ vadovas. Nuo 1933 m. – Reichstago deputatas, atstovavæs
Potsdamui. 1933–1935 m. – Vokietijos pramonës ir prekybos rûmø pirmininkas. Vokietijos–
Belgijos draugijos Berlyne prezidentas. 1934 m. – Reicho darbo tarnybos ðtabo vadovas. 1941
m. liepos 28 d. – 1944 m. – Lietuvos generalinis komisaras. Pateko á rusø nelaisvæ ir 1946 m.
sovietø teismo sprendimu buvo pakartas.
126
Raðto vertimo á lietuviø kalbà nuoraðas, LCVA, f. R-615 ap. 2, b.21, l.18.
386
kieèiø valdþiai organizuoti lietuviðkàjà SS divizijà.
Vasario 21 dienà lietuviø visuomenës atstovai – vys-
kupas V. Brizgys, profesorius Juozas Ambrazevièius ir kiti –
aplankë pirmàjá generaliná tarëjà ir generaliná tarëjà vidaus
reikalams generolà Petrà Kubiliûnà ir pareiðkë jam savo nei-
giamà nuostatà dël lietuviðkosios SS divizijos kûrimo. Kità
dienà á Rygà dël lietuviðkosios SS divizijos steigimo iðkvies-
ti tarëjai perdavë aukðtesniajam SS ir policijos vadui Ostlan-
de ir Ðiaurës Rusijoje SS obergrupenfiureriui ir policijos ge-
nerolui F. Jeckelnui lietuviø visuomenës reikalavimà atkurti
valstybingumà, kaip bûtinà kariniø daliniø organizavimo sà-
lygà. Bet nepaisant to, po delegacijos gráþimo á Kaunà, vasa-
rio 24 dienà, buvo pradëta 1919–1924 metais gimusiø vyrø
registracija á lietuviø SS legionà. Organizavimo darbai buvo
pavesti darbo jëgos telkimo ástaigai Arbeitsamtui
127
. Tà paèià
dienà á lietuviø tautà su atsiðaukimu kreipësi Ostlando reich-
skomisaras H. Lohsë ir pareikalavo atsilyginti uþ paslaugas,
kurias neva vokieèiai suteikë Lietuvai
128
. Generaliniai tarëjai
atsisakë pasiraðyti atsiðaukimà, raginantá Lietuvos vyrus stoti
á SS divizijà. Vasario 27 dienà paskelbtame Lietuvos genera-
linio komisaro A. von Rentelno, Lietuvos vyriausiojo karo
lauko komendanto generolo majoro Emilio Justo
129 
ir SS ir
policijos vado Lietuvoje SS brigadefiurerio ir policijos gene-
127
L. Truska, „Lietuva bolðevikø ir naciø metais. 1940–1945 metø politinë kronika“, Lietuvos
rytas, 1993, kovo 20.
128
Karys, 1943, Nr.9.
129
Gimë 1886 m. Strasbûre. Nors lietuviø kalbos nebemokëjo, taèiau buvo kilæs ið Rytprûsiø
lietuviø ir savo lietuviðkos kilmës neslëpë. Nuo 1924 m. tarnavo Abvere. 1938–1940 m. – karo
bei aviacijos ataðë Kaune ir Rygoje, Abvero rezidentûros Kaune (slaptas pavadinimas „Likog“)
virðininkas. Vadovavo slaptai antisovietinei organizacijai „Lietuvos karinë organizacija“. 1941
m. – karo ataðë Rumunijoje. Prasidëjus karui – Lietuvos generalinës srities saugumo zonos
komendantas (der Kommandant des Sicherungsgebietes Litauen), o nuo 1941 m. lapkrièio 1
d. iki 1944 m. – Lietuvos vyriausiasis karo lauko komendantas (Oberfeldkommandant), nuo
1942 m. – generolas majoras. Buvo palankus lietuviams ir visuomet stengdavosi jiems padëti.
Karo pabaigoje pateko naciø nemalonën, buvo atleistas ið pareigø ir iðsiøstas á Kurðo frontà.
1945 m. geguþës 3 d. Berlyne suimtas sovietø. Niurnbergo procese kaip liudytojas liudijo
palankiai Lietuvai. 1946 m. teismo procese Rygoje liudijo prieð F. Jeckelnà. 1946 m. lapkrièio
2 d. Vilniuje nuteistas mirti, 1947 m. vasario mën. NKVD Vilniaus rûmø poþemyje suðaudytas
ir po Tuskulënuose buvusio garaþo grindimis slapta uþkastas.
387
rolo majoro Luciano Vysockio (Wysocki)
130 
kreipimesi „Lie-
tuviai, prie ginklo!“ sakoma: „Fiureris Adolfas Hitleris sutei-
kë jums galimybæ aktyviai dalyvauti Europos kare prieð bol-
ðevizmà. Todël stokite á kuriamà „Lietuviø legionà“ ir savo
karininkø vadovaujami kartu su kitomis Europos tautomis
kovokite uþ savo kraðtà“
131
. Argumentuotai á politikø suskal-
dytà Lietuvos visuomenæ 1943 metø kovo 6 dienà kreipësi
Lietuvos generalinës srities pirmasis generalinis tarëjas ir vi-
daus reikalø generalinis tarëjas generolas Petras Kubiliûnas:
„Kas tik sveikas ir pajëgus, stokime á mûsø lietuviø legionà
ir á vermachto dalinius <...> Juo greièiau ir geriau suorgani-
zuosime savo lietuviø legionà, juo aktyviau pasirodysime
kovoje prieð bolðevikus, tuo daugiau laimësime politiniu ir
kitais atþvilgiais“
132
. Remdamasis reicho ministro uþimtoms
Rytø sritims 1941 metø gruodþio 19 dienos potvarkiu dël dar-
bo prievolës ávedimo uþimtose Rytø srityse, taip pat 1942
metø rugpjûèio 27 dienos potvarkiu, keièianèiu potvarká dël
darbo prievolës ávedimo uþimtose Rytø srityse, ir reicho ko-
misaro Rytø kraðtui 1943 metø sausio 25 dienos pirmuoju
potvarkiu, nurodanèiu vykdyti potvarká dël darbo prievolës
ávedimo okupuotose Rytø srityse, reicho komisaro Rytø krað-
tui 1942 metø rugsëjo 9 dienos potvarkiu dël generaliniø ta-
rëjø teisës leisti potvarkius generaliniam komisarui pritarus,
Lietuvos generalinës srities pirmasis generalinis tarëjas ir ge-
130
Gimë 1899 m. sausio 18 d. Gentomice (Vakarø Prûsija), ðachtininkas. NSDAP narys
(bilieto Nr. 132988), SS narys (bilieto Nr. 365199). 1933 m. – Reichstago narys, atstovavæs
Kelnui ir Achenui. Nuo 1933 m. rugpjûèio – SA ðturmbanfiureris. Tuo paèiu metu paskirtas
Duisburgo SA 138-ojo pulko vadu, suteiktas SA ðtandartenfiurerio laipsnis. 1934 m. rugpjûèio–
1937 m. sausio mën. – Vupertalio SA 171-ojo pulko vadas. 1937 m. sausio–1940 m. geguþës
mën. – SA 73-iosios brigados vadas Esene. 1939 m. – SA brigadefiureris, policijos prezidentas.
Nuo 1940 m. birþelio 21 d. – SS brigadefiureris. Iki 1941 m. rugsëjo 8 d. – vyriausiasis Vilniaus
miesto ir srities policijos vadas, o nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. – SS ir Lietuvos policijos
vadas. Nuo 1941 m. rugsëjo – policijos generolas majoras. Atleistas ið posto dël „minkðtumo“,
ypaè pasireiðkusio vykdant akcijas prieð þydus ir kovojant su sovietiniais partizanais. 1944 m.
dirbo SS vadovybës „Vakarai“ ðtabe. Po karo gyveno Duisburge. Mirë 1964 m. gruodþio 13 d.
131
L. Truska, „Lietuva bolðevikø ir naciø metais. 1940–1945 metø politinë kronika“, Lietuvos
rytas, 1993, kovo 20, Karys, 1943, Nr.10.
132
Karys, 1943, Nr.11.
388
neralinis tarëjas vidaus reikalams generolas Petras Kubiliû-
nas 1943 metø balandþio 6 dienà pasiraðë potvarká dël 1919–
1924 m. gimusiø vyrø suraðymo
133
. Buvo aiðkinama, kad nu-
matyta vyrus mobilizuoti ne á vokieèiø kariuomenës, o tik á
pagalbinius karinius dalinius. Didþiulës vokieèiø propagan-
dinës pastangos, visokiø privilegijø ástojusiems á SS legionà
paþadai nedavë norimø rezultatø. „Paðauktøjø registracijos
vykdymas dël tam tikrø intelektualiniø sluoksniø átakos bu-
vo neigiamai paveiktas. Atsakingieji asmenys tuo ne tik nu-
sikalto prieð Europos tautø bendruomenæ, bet ir prieð savo
lietuviø tautos interesus<…>“, – savo vedamajame raðë dien-
raðtis „Ateitis“
134
.
Vykdant 1943 metais prievartinæ lietuviø mobilizaci-
jà á SS legionà, Kauno apygardos komisaras SA brigadefiure-
ris Arnoldas Lentzenas
135 
Kauno apskrities policijos vadui
ir apskrities virðininkui raðë, jog lietuviø policija nerodanti
geros valios, kad kiekvienas policininkas privalo surasti ir
atgabenti á kalëjimà po tris asmenis, neatvykusius á mobili-
zacijos komisijas
136
. Laimë, kad aukðtesnieji lietuviø polici-
jos pareigûnai, kaip ir pats Policijos departamento direkto-
rius Vytautas Reivytis, buvo sàmoningi, sàþiningi lietuviai,
jautë laiko dvasià, gerai paþino aplinkà, todël kur galëdami
ir kaip ámanydami gelbëjo bëdon pakliuvusius savo kole-
gas, per juos padëdavo gyventojams. Ávairiais bûdais buvo
stengiamasi nevykdyti daugelio vokieèiø potvarkiø ir ása-
kymø, bet kartu neerzinti reicho valdþios atstovø valsèiuo-
se, apskrityse, Lietuvos generalinio komisaro ástaigoje Kau-
ne. Vieðas pasiprieðinimas arba atsisakymas vykdyti vokie-
èiø reikalavimus buvo motyvuojamas teisiniais argumentais.
Tai, kad nepasisekë ásteigti lietuviðkojo SS legiono, bu-
133
LCVA, f.R-729, ap.2, b.3, l.125.
134
Ateitis, 1943, kovo 17, Nr.63.
135
Gimë 1902 m. birþelio 30 d. Nuo 1941 m. liepos 28 d. – Kauno apygardos komisaras. Nuo
1941 m. spalio – SA oberfiureris, o nuo 1942 m. kovo – SA brigadefiureris. Pokarinis likimas
autoriui neþinomas.
136
LCVA, f. R-1474, ap. 1, b. 25, l. 30.
389
vo didelis politinis ir moralinis smûgis vokieèiø prestiþui,
politikai ir propagandai. 1943 metø kovo 17 dienà spaudo-
je
137 
bei per radijà buvo paskelbtas oficialus vokieèiø komu-
nikatas, kad lietuviø SS legiono formavimas yra sustabdo-
mas, nes lietuviai nesà verti tarnauti vokieèiø SS daliniuose.
Lietuvos generalinës srities generalinio komisaro ástai-
gos atsakingi pareigûnai atliko iðsamià prieþasèiø, dël ko þlu-
go lietuviø mobilizacija, analizæ. Berlynui pateiktame doku-
mente kaip pagrindinë prieþastis nurodyta Lietuvos gyven-
tojø ypatumai: lietuviø tautos charakteris, þemas kultûros ir
civilizacijos lygis, Lietuvos valstybës ir jos valdanèiøjø
sluoksniø, inteligentijos prieðiðkumas. Buvo pripaþinta ir da-
lis vokieèiø kaltës: trumpas pasirengimo mobilizacijai ter-
minas, nedidelës bausmës vermachto dezertyrams, vokieèiø
paþadø netesëjimas
138
. Vokieèiai ignoravo tiek tarptautinës,
tiek valstybinës teisës nuostatà, kad kraðto gynimo ir valsty-
bës kariniø pajëgø mobilizacijà gali vykdyti tik tos valstybës
suvereni valdþia per savo konstitucines institucijas.
Taèiau visa tai nereiðkë, kad vokieèiø kariuomenëje
yra vyrø perteklius ir lietuviø jaunuoliams á jà pakliûti nëra
jokiø ðansø. Vokieèiams labai rûpëjo palauþti lietuviø pasi-
prieðinimà ir nugalëti jaunimo nepaklusnumà. Kai kurie SS
vadovai Lietuvoje ið pradþiø norëjo, pritaikius gàsdinimo bei
teroro priemones, tiesiog paskelbti Lietuvos jaunimo á lietu-
viðkàjá Waffen-SS daliná, vadovaujamà vokieèio generolo, mo-
bilizacijà. Taèiau mobilizacijos á legionà sëkmei uþtikrinti ge-
neralinis komisaras A. von Rentelnas per pirmàjá generaliná
tarëjà P. Kubiliûnà pareiðkë pageidavimà gauti tam tikrø to
garantijø
139
, todël taktiniais sumetimais, siekiant geriau uþ-
maskuoti mobilizacijos akcijà, vokieèiai ðio darbo didesnæ
dalá patikëjo lietuviø savivaldos organams. Savo ruoþtu ir
lietuviø visuomenës sluoksniuose, siekiant iðvengti grieþtes-
137
Ateitis, 1943, kovo 17, Nr.63.
138
A. Bubnys, Vokieèiø okupuota Lietuva (1941–1944), p.391–393.
139
J. Bulavas, Vokiðkøjø faðistø okupacinis Lietuvos valdymas, Vilnius, 1969, p.150.
390
niø vokieèiø valdþios veiksmø, buvo pradëta ieðkoti kom-
promisø. Iniciatyvos ëmësi pirmasis generalinis tarëjas P. Ku-
biliûnas. 1943 metø lapkrièio 24 dienà ávyko visuomenës vei-
këjø antroji konferencija, kurioje nuspræsta, kad galima kurti
tautinæ kariuomenæ, kuriai vadovautø lietuviai ir kuri gintø
tik Lietuvà. Dabar vokieèiai ðá pasiûlymà atmetë. Tada Vy-
riausiasis Lietuvos iðlaisvinimo komitetas (toliau – VLIK’as),
suvienijæs visas kraðto politines jëgas ir partijas, paskelbë pa-
reiðkimà, kuriame buvo sakoma, kad vokieèiø „skelbiama
mobilizacija, prieðinga mûsø tikslams ir tautos valiai, teisið-
kai yra Lietuvos pilieèiams neprivaloma, pavartojimas mo-
bilizacijai prievartos priemoniø bus smurto aktas, prieðtarau-
jantis tarptautinei teisei“
140
.
Po to, kai nepavyko surinkti Lietuvos jaunimo á SS ir
vermachto dalinius, po átemptø derybø vokieèiai leido pa-
tiems lietuviams telkti savo karinius dalinius. Tuo labiau kad
gresianèio bolðevikø pavojaus akivaizdoje tai buvo teisin-
giausia ir vienintelë iðeitis – griebtis ginklo ir kovoti bei gin-
tis. Neiðvengiamai reikëjo tartis su vokieèiais, nes be jø suti-
kimo, neturint nei ginklø, nei kitø priemoniø, kova su bolðe-
vikais nebûtø davus jokiø vaisiø. Lietuva tapo vienintele Eu-
ropos ðalimi, kur vokieèiai leido formuoti ginkluotàsias pa-
jëgas ne SS legiono pavidalu. Lietuvos tautinës armijos orga-
nizavimà dar paskubino suaktyvëjusi bolðevikiniø partiza-
nø veikla Ðiaurës ir Rytø Lietuvoje. Kartu buvo stengtasi ne-
paklusti vokieèiø mobilizacijoms ir iðlaikyti lietuviø kariniø
formuoèiø ðioká toká savarankiðkumà. 1944 metø vasario 1
dienà pirmasis generalinis tarëjas susitarë su SS ir policijos
vadu Lietuvoje dël 5 tûkstanèiø vyrø karinio dalinio organi-
zavimo. Kovo 5 dienà ðis kontingentas buvo padidintas iki
10 tûkstanèiø þmoniø. Karinis dalinys buvo pavadintas Lie-
tuvos vietine rinktine (Litauische Sonderverbände) (toliau – LVR).
Buvo paskirtas rinktinës vadas, ðtabas ir 25 apskrièiø komen-
140
A. Jakubèionis, „Nepriklausomybës viltis“, Lietuvos rytas, 1991, sausio 9.
391
dantai, atsakingi uþ rinktinës kuopø steigimà apskrityse. Á
Vietinæ rinktinæ buvo registruojami puskarininkiai ir eiliniai,
ne vyresni kaip 45 metø amþiaus, netarnavæ kariuomenëje
18–25 metø jaunuoliai. Savanoriø registravimas vyko vasa-
rio 21–kovo 1 dienomis. Vokieèiai nepaprastai nustebo, kad
LVR steigimas vyksta sëkmingai. Á Kaunà netgi atvyko aukð-
tesnysis SS ir policijos vadas Ostlande SS obergrupenfiureris
F. Jeckelnas. Per keletà dienø uþsiregistravo 19 500 vyrø. Bu-
vo nutarta organizuoti 13 batalionø, kuriuose bûtø po 750
vyrø. Marijampolëje buvo ásteigta karo mokykla.
Vokieèiai, prisidengdami rinktine, nutarë kuo daugiau
lietuviø jaunuoliø paimti savo reikalams: leidæ organizuoti
Vietinæ rinktinæ, kurios veikimo plotas buvo tik Lietuvos te-
ritorija, norëjo gauti lietuviø kariø frontui savo kariuomenës
retëjanèioms gretoms papildyti. Buvo numatyta lietuvius pa-
skirstyti palei visà Ðiaurës frontà – nuo Narvos iki Minsko.
Mobilizacijos ðtabas numatë á Ðiaurës frontà pasiøsti 50 000
lietuviø, 18 000 vyrø paimti á naujà lietuviø SS legionà, arti
30 000 priimti talkininkais á aviacijos dalinius ir 10 000 – á
prieðlëktuvinës gynybos dalinius
141
. Ðiaurës fronto vadas ge-
nerolas feldmarðalas Valteris (Otto Moritz) Modelis (Walter
Model)
142 
per Lietuvos karo komendantà generolà E. Justà
pakvietë Vietinës rinktinës vadà generolà Povilà Plechavi-
èiø atvykti á savo bûstinæ. Vermachto atstovai pasitarime su
Vietinës rinktinës vadu 1944 metø kovo 21– 23 dienomis pa-
141
K. Rukðënas, Á vergovæ, Vilnius, 1966, p.73.
142
Gimë 1891 01 24 Genthine. Karo tarnybà pradëjo 1909 02 27. Nuo 1934 10 01 –
pulkininkas, nuo 1938 03 01 – generolas majoras, nuo 1940 04 01 – generolas leitenantas, nuo
1941 10 01 – ðarvuoèiø armijos generolas, nuo 1942 02 01 – generolas pulkininkas, nuo 1944
03 01 – generolas feldmarðalas. 1938 11–1939 10 – 4-ojo armijos korpuso ðtabo virðininkas,
1939 10–1940 11 – 16-osios armijos ðtabo virðininkas, 1940 11–1941 10 – 3-iosios tankø
divizijos vadas, 1941 10–1942 01 – XXXXI tankø korpuso vadas, 1942 01–1944 01 – 9-osios
armijos vadas, 1944 01–1944 03 – armijø grupës „Ðiaurë“ vadas, 1944 03–1944 06 – armijø
grupës „Ðiaurinë Ukraina“ vadas, 1944 06–1944 08 – armijø grupës „Centras“ vadas, 1944 08
17–1945 04 17 – armijø grupiø „B“, „D“ ir „Vakarai“ vadas. 1941 07 09 apdovanotas Riterio
kryþiumi prie Geleþinio kryþiaus ordino. 1942 02 17 kaip 74 vermachto karys apdovanotas
„Àþuolo lapais“, 1943 04 02 – „Kalavijais“ (Nr. 28), 1944 08 07 – „Briliantais“ (Nr. 17). 1945
04 21 nusiþudë Diuseldorfe.
392
reikalavo 10 500 vyrø pasiøsti á uþfrontës dalinius, lygiagre-
èiai suformuoti Lietuvos pirmàjà divizijà, o vëliau – antràjà,
kurios veiktø Ðiaurës fronto sektoriuje. Tiesiogiai P. Plecha-
vièius neatsisakë ávykdyti praðymo, taèiau atkreipë dëmesá á
LVR materialinio ir techninio aprûpinimo sunkumus. Gene-
rolas P. Plechavièius gavo generolo feldmarðalo V. Modelio
sutikimà lietuvius skirti vien tik á fronto ruoþà, esantá á rytus
nuo Lietuvos. Vietinës rinktinës vadas 1944 metø kovo 25
dienà ásakë apskrièiø virðininkams ir miestø burmistrams iki
balandþio 12 dienos parengti kariuomenëje tarnavusiø (gi-
musiø 1915–1919 metais) ir netarnavusiø (gimusiø 1919–1924
metais) vyrø sàraðus. Vokieèiø generalinis komisaras Lietu-
voje balandþio 15–16 dienomis ultimatyviai pareikalavo pa-
skelbti mobilizacijà. Balandþio 28 dienà buvo paskelbta mo-
bilizacija. Per Kauno radijà á tautà kreipësi generolas P. Ple-
chavièius: „<…> Raudonoji armija visomis priemonëmis
stengiasi vël uþgrobti tas sritis, kurios jau vienà kartà yra ið-
gyvenusios siaubingà bolðevikø vieðpatavimà<...> Ði aplin-
kybë uþdeda mums pareigà ásijungti á kovojanèiø prieð bol-
ðevizmà tautø eiles <...>, mes ðioje likiminëj kovoj stosime
petys á petá su didþiosios Vokietijos kariuomenës kariais ir
kovosime lemtinæ kovà dël savo tautos, dël savo tëvynës <...>
Be to, ðiandien bûtina organizuoti fronto dalinius<...>“
143
. Ta-
èiau mobilizacija visiðkai þlugo. Uþsiregistravo 3–5 procen-
tai ðaukiamojo amþiaus vyrø
144
.
Ostlando reichskomisaro nurodymu buvo ketinama
1944 metø geguþës 16 dienà Lietuvoje skelbti mobilizacijà.
Geguþës pradþioje vokieèiai pabandë perimti Lietuvos vie-
tinës rinktinës batalionus savo þinion ir perrengti juos SS
uniforma. Vietinës rinktinës ðtabas atsisakë vykdyti vokie-
èiø ásakymà ir iðsiuntinëjo ásakymà klausyti tik savo ðtabo
nurodymø. Geguþës 15 dienà rinktinës ðtabà vokieèiai su-
143
Dokumentai Lietuvos vietinës rinktinës istorijai. Sudarë Z. Raulinaitis, Chicago, 1990, p.
126–128.
144
V. Venckûnas, „Okupacijø randai“, Pasaulis, 1991, Nr. 9, p. 34.
393
ëmë, o batalionus ëmë nuginkluoti. Ið 12 tûkstanèiø kariø
daugelis su ginklais pabëgo, apie 100 kareiviø buvo suðau-
dyta, apie 3 500 – suimta, aprengta vokieèiø karo aviacijos
uniforma ir su stipria sargyba iðveþta á Vokietijà dirbti ae-
rodromuose. Dël Vietinës rinktinës vado ir jo ðtabo karinin-
kø suëmimo bei rinktinës nuginklavimo Lietuvos generali-
nis komisaras dr. A. von Rentelnas atsisakë iðleisti potvar-
ká, skelbiantá geguþës 16 dienà mobilizacijà, ir dël to ið Ry-
gos ir Berlyno susilaukë dideliø priekaiðtø
145
. Ostlando
reichskomisaras H. Lohsë priekaiðtavo aukðtesniajam SS ir
policijos vadui Ostlande SS obergrupenfiureriui F. Jeckel-
nui, kad ðis, ið anksto nesuderinæs savo veiksmø su politi-
ne vadovybe, paskubëjo iðvaikyti Lietuvos vietinæ rinktinæ
ir taip supainiojo lietuviø mobilizacijos reikalus, be to, dël
to gerokai sumaþëjo ir þemës ûkio produkcijos gamyba.
Taèiau paskubëjæ ir per klaidà likvidavæ Lietuvos vie-
tinæ rinktinæ, vokieèiai neatsisakë sumanymo paimti lietu-
vius vyrus á vermachtà ir tuo tikslu suformavo mobilizaciná
ðtabà, kuriam vadovauti buvo paskirtas pulkininkas Adol-
fas Birontas. Tuo klausimu buvo paskelbtas jo pareiðkimas
spaudai
146
. Buvo kreiptasi á reichsministrà uþimtoms Rytø sri-
tims NSDAP reichsleiterá A. Rosenbergà su praðymu panai-
kinti teisines kliûtis, kad ásteigti ypatingieji ar SS ir policijos
teismai galëtø spræsti vengianèiø mobilizacijos civiliniø as-
menø bylas. Buvo paliktos apskrièiø komendantûros, taèiau
komendantai dabar jau priklausë apygardø komisarø ágalio-
tiniams apskrityse ir buvo jø priþiûrimi. Jau braðkant Rytø
frontui, pirmasis generalinis tarëjas 1944 metø birþelio 10 die-
nà iðleido potvarká „Dël Lietuvos vyrø ðaukimo karo tarny-
bon“, pagal kurá nuo birþelio 28 dienos turëjo prasidëti visø
ðaukiamojo amþiaus Lietuvos vyrø mobilizacija á vokieèiø
kariuomenæ. Buvo grasinama net mirties bausme. Dël ðios
mobilizacijos VLIK’as iðplatino atsiðaukimà, kuriame sako-
145
J. Abraitis, „Atkuriami ginkluoti daliniai“, Karys, 1987, Nr.3, p. 111.
146
Balsas, 1944, birþelio 3.
394
ma: „Ðiuo metu pagal lietuviø tautà iðduodantá generalinio
tarëjo birþelio 10 d. mobilizaciná potvarká vokieèiai per plk.
A. Bironto mobilizaciná ðtabà ruoðia naujà mobilizacijà, ku-
rios metu paimtieji vyrai bus besàlygiðkai panaudoti vien tik
vokieèiø interesams“
147
. Pogrindþio spauda kategoriðkai pa-
reiðkë: „Nei á Vakarus, nei á Rytus – në vieno þmogaus”
148
.
Taèiau ði paskutinioji vokieèiø mobilizacija Lietuvoje neávy-
ko: jø kariuomenë pradëjo trauktis ið Lietuvos, uþleisdama
pozicijas bolðevikø armijoms. Vien tik Lietuvos sostinæ Vil-
niø jø puolë trys: sovietinë Raudonoji armija, lenkø Armija
Krajova bei bolðevikiniai partizanai, gynë, deja, tiktai vokie-
èiai. Lietuviai dar kartà nesugebëjo pasiprieðinti savo amþi-
niems prieðams ið Rytø. Tuo tarpu Latvijos teritorijà gynë
dvi nacionalinës latviø divizijos, Estijà – viena estø divizija.
Keli tûkstanèiai sulaikytø Vietinës rinktinës kariø ir lie-
tuviø, tarnavusiø RAD darbo daliniuose Lietuvoje ir Vokieti-
joje, buvo paðaukti atsarginiais á Vokietijos karines oro pajë-
gas (Kampfhelfer der Luftwaffe). Jiems buvo iðduotos standarti-
nës vokieèiø mëlynai pilkos Luftwaffe uniformos su raudonais
þemës personalo papuoðimais (Waffenfarbe). Kaip ir lietuviai,
tarnaujantys Vokietijos armijoje, Luftwaffe atsarginiai galëjo bûti
atpaþinti tik ið trispalvio þenklo ant peties. Lietuvos Luftwaffe
atsarginiai, minimaliai apmokyti, buvo paskirstyti visoje Eu-
ropoje po maþus neþinomus Luftwaffe antþeminius dalinius.
Dauguma buvo iðsiøsti á oro uostus, ásikûrusius aplink Berly-
nà, nors vienas dalinys taip pat tarnavo vokieèiø oro uoste Nor-
vegijoje. Lietuvos atsarginiai taip pat buvo paskirti á 6-àjá at-
sarginá aviacijos batalionà, kurio ðtabas buvo Poznanëje. Ðia-
me dalinyje lietuviai tarnavo tol, kol èia áþengë rusai. Ir tik keli
iðsigelbëjusieji sugebëjo pasitraukti á Vakarus
149
.
Á ðiuos atsarginiø dalinius buvo paskirta apie 100 lie-
147
J. Vicas, SS tarnyboje, p. 107.
148
O. Urbonas, „Lietuvos Vietinë rinktinë 1944 metais“, Karys, 1952, Nr. 3, p. 72.
149
Henry L. Gaidis, A history of the Lithuanian military forces in World War II 1939–1945,
Chicago, Illinois, 2001, s. 250.
395
tuviø karininkø, tarnavusiø P. Plechavièiaus teritoriniuose
bûriuose. Aukðtesnio rango karininkai buvo tik vokieèiai. La-
bai maþai þinoma apie ðiø lietuviø – Luftwaffe atsarginiø –
tarnybà, apie iðgyvenusius ir ásimaiðiusius tarp vietos gyven-
tojø arba pasidavusius sàjungininkø pajëgoms lietuvius.
Atsiþvelgdamas á susiklosèiusià politinæ bei karinæ situ-
acijà, Ostlando reicho komisaras H. Lohsë be Berlyno þinios ir
sutikimo nusiðalino nuo pareigø ir pabëgo. Á H. Lohsë vietà bu-
vo paskirtas reicho komisaras Ukrainoje, Rytø Prûsijos NSDAP
gauleiteris Erichas Kochas. Karo frontui artëjant prie Lietuvos,
savivaldos valdþia vis menkëjo, jà perëmë SS ir policijos vado-
vybë. A. Hitlerio 1944 metø liepos 9 dienos ásakymu Ostlando
aukðtesnysis SS ir policijos vadas SS obergrupenfiureris F. Jec-
kelnas gavo diktatoriaus ágaliojimus – mobilizuoti visus þmo-
giðkuosius iðteklius, likusius gyventojus, karo tarnybai bei ka-
riniø objektø statybai. Netrukus valdþià Lietuvoje perëmë Vo-
kietijos karinë vadovybë (Militarverwaltung) bei SS.
Nors tarptautinë teisë (1907 metø spalio 18 dienos IV
Hagos tarptautinës konvencijos 42–45, 52 straipsniai)
150 
drau-
dþia okupantams mobilizuoti uþimto kraðto gyventojus ir vers-
ti juos dalyvauti karo veiksmuose prieð savo ðalá, ði nuostata
lietuviams nebuvo taikytina. Lietuva nelaikë savæs kariaujan-
èia su Vokietija ðalimi, todël tarp kraðto gyventojø ir vokieèiø
kariø dël bendros kovos (sukilimo) su sovietais Lietuvoje bu-
vo uþsimezgæ natûralûs, nuoðirdþiai draugiðki santykiai. Po
vienø sovietinës okupacijos metø lietuviai iðsigelbëjimà siejo
su vokieèiø armija. Lietuvos valstybë karo metais neegzistavo
ir jos þmoniø nesaistë jokie antihitlerinës koalicijos saitai. Jau
vien dël to, kad Lietuva buvo SSRS okupuota, lietuviai nega-
lëjo priklausyti antihitlerinei koalicijai. Lietuviai partizanai bu-
vo pirmieji vokieèiø ginkluoti talkininkai kovojant su bolðe-
vizmu. Vokieèiø nuomone, ðie þmonës jau savaime buvo sà-
jungininkai
151
. Vermachto pusëje lietuviø policijos daliniuose
150
Documents on the Laws of War, Oxford, 1994, p. 57. Vokietija ðià konvencijà pasiraðë 1907
m. spalio 18 d., o ratifikavo 1909 m. lapkrièio 27 d.
151
R. Hilberg, Nusikaltëliai. Aukos. Stebëtojai, Vilnius, 1999, p. 109.
396
savanoriðkai tarnavo ir kovojo daugiau lietuviø jaunimo ne-
gu per prievartà mobilizuotøjø á vadinamàjà 16-àjà lietuviðkà-
jà ðauliø divizijà. 1942 metø geguþës 22 dienà ðioje divizijoje
buvo 12 398 kariai, ið kuriø tiktai 4 499, t. y. 36,3 proc.
152
, buvo
lietuviai
153
, o 1944 metø pradþioje ðis procentas sumaþëjo iki
32,3
154
. Ávairios aplinkybës (repatriacija, siekimas iðvengti ið-
veþimo darbams á Vokietijà, iðsigelbëti nuo represijø ir paga-
liau noras kovoti su Rusijos bolðevikais) skatino vyrus stoti á
vokieèiø karo tarnybà. Be policijos daliniø, lietuviai jaunuo-
liai tarnavo vermachto kariniuose junginiuose (5,4 tûkst. ka-
riø, ið jø 1,4 tûkst. inþineriniuose daliniuose), Vokietijos kari-
nëse oro pajëgose (12 tûkst. vyrø), Reicho darbo tarnyboje (400)
bei organizacijoje „Todt“ (15 tûkst. lietuviø)
155
.
Nuginkluoti lietuviø policijos batalionø bei LVR ka-
riai buvo paskirstyti á artilerijos, pëstininkø, paraðiutininkø,
„karo talkininkø“ dalinius. Frontui priartëjus prie Lietuvos,
1944 metø birþelio 24 dienà generolo P. Kubiliûno pastango-
mis buvo gautas vokieèiø leidimas apskrityse ásteigti apsau-
gos komandas
156
. Vokieèiai suprato, kad lietuviai prieðinsis
naujai sovietø okupacijai, o tai buvo jiems naudinga. Kurðo
lanko kautynëse drauge su vokieèiais su Raudonàja armija
kovësi ir keli lietuviø batalionai. Dabar lietuvis kovojo akis á
aká su lietuviu, tarnaujanèiu Raudonojoje armijoje.
Kautynëms artëjant prie rytiniø Lietuvos sienø, Þe-
maitijoje, Telðiø apylinkëje, vokieèiø karinei vadovybei lei-
dus, ið ginkluotø apsaugos bûriø liepos 29 d. buvo sufor-
muota Þemaièiø rinktinë, kitaip dar vadinama Tëvynës ap-
saugos rinktine (TAR)
157
. Jà daugiausia sudarë ið Aukðtaiti-
152
Prieð iðeinant á pirmàjá mûðá Oriolo srityje, prie Aleksejevkos (1943-02-24) divizijoje buvo
3600 lietuviø. – A. Paulius, XXI amþius – paskutinis?, Vilnius, 1999, p. 97.
153
Maþoji lietuviðkoji tarybinë enciklopedija, t. 3, Vilnius, 1971, p. 473.
154
L. Truska, „16-osios divizijos veteranai: kolaborantai ar didvyriai?“, Lietuvos aidas, 1994,
birþelio 10.
155
A. Münoz, Hitler’s Eastern Legions, p. 11. Ðá skaièiø patvirtina A. Bubnys knygoje „Vokieèiø
okupuota Lietuva“, p. 404.
156
N. Gaðkaitë, Pasiprieðinimo istorija, 1944–1953 metai, Vilnius, 1997, p. 18.
157
V. Ðimkus, Atsiminimai, d. 2, p. 142–143.
397
jos pasitraukæ buvæ Lietuvos policijos pareigûnai, kariðkiai
ir kovingai nusiteikæs jaunimas. Rinktinës 1-ojo pëstininkø
pulko vadas buvo majoras A. Urbonas, 2-ojo pëstininkø pul-
ko – inþinierius pulkininkas leitenantas Meèys Kareiva, o jam
mirus – generalinio ðtabo pulkininkas leitenantas Matas Nau-
jokas. Atsisakius tapti TAR vadu tarpukario Lietuvos 3-io-
sios divizijos vadui divizijos generolui Edvardui Adamke-
vièiui, rinktinei vadovavo vokietis pulkininkas Helmutas
Maederis
158 
ir lietuvis kapitonas Izidorius Jatulis. Sovietams
slenkant á vakarus, TAR Lietuvoje sudarë besitraukiantiems
vokieèiø daliniams ariergardà. Ávyko keletas kruvinø kauty-
niø (ypaè smarkios prie Sedos). TAR buvo menkai ginkluo-
ta, o prieðo jëgø persvara – didþiulë, todël ji buvo priversta
trauktis á Vokietijà. Jos likuèiai buvo iðskirstyti á 8 statybos
pionieriø kuopas, kurios rengë átvirtinimus Rytprûsiuose.
Beveik ðimtas lietuviø pateko á Vokietijos karinio jû-
rø laivyno mokyklà 9. Marine Ersatz Abteilung. Èia kartu su
lietuviais mokësi 400 latviø ir 150 estø
159
. Vëliau, 1944 metø
spalio mënesá, latviai ir estai buvo iðveþti á Dancigà, kur dis-
lokavosi jø SS legionø mokymo stovyklos. Kai kurie ðaltiniai
nurodo, kad 1945 metø sausio 24 dienà Vokietijos pusëje ávai-
riuose kariniuose daliniuose kovojo 36 800 lietuviø
160 
.
1944 metø pabaigoje–1945 metø pradþioje vokieèiai ke-
158
A.Stankevièius, „Apie dvejas kautynes ið 55-eriø metø perspektyvos“, Kauno diena, 1999,
rugpjûèio 20 d., Nr. 193.
Maeder Hellmuth – gimë 1908 07 05 Roterode (Rotterod), 34-osios pëstininkø divizijos
ðtabo adjutantas. 1941–1943 m. – Rytø fronto 297-osios pëstininkø divizijos bataliono vadas,
numatytas paskirti visø lietuviðkø savanoriðkø SS junginiø vadu, Ðiauliø karo komendantas,
pulkininkas. 1944 m. – Tëvynës apsaugos rinktinës, arba Þemaièiø rinktinës, vadas. Dràsus,
taktiðkas, palankus lietuviams. Karo pabaigoje – elitinës divizijos „Grossdeutschland“ vadas.
1942 m. balandþio 3 d. apdovanotas Geleþinio kryþiaus Riterio kryþiumi, 1944 m. rugpjûèio
27 d. kaip 560-asis vermachto karys apdovanotas „Àþuolo lapais“ prie Geleþinio kryþiaus
Riterio kryþiaus, o 1945 m. balandþio 18 d. kaip 143-iasis karys – dar ir „Kalavijais“. Generolas
majoras. Po karo nuo 1958 iki 1968 09 30 tarnavo Bundesvere. 1960 m. – pëstininkø karo
mokyklos virðininkas, generolas leitenantas. 1970 m. – korporacijø „Bell–Aerospace“ ir
„Rheinmetall“ (JAV) patarëjas. Mirë 1984 m. geguþës 12 d. Koblence.
159
Leonas B., „Jûrininkai kasa bulves“, Karys, 1956, Nr. 7, p. 221.
160
Þ. Òåïëÿêîâ, „Ïî òó ñòîðîíó ôðîíòà“, Ìîñêîâñêèå íîâîñòè, No.19, 13 ìàÿ 1990.
398
tino sudaryti ið Vokietijoje gyvenanèiø karo pabëgëliø vadi-
namàjá „Lietuviø tautiná komitetà“ ir su jo pagalba pabandyti
mobilizuoti á karinius dalinius Vokietijoje esanèius lietuviø
pabëgëlius bei tremtinius. Tam buvo pasitelkta tuo metu Vo-
kietijoje veikusi Lietuviø pagalbinë ástaiga (Litauische Hilfsstel-
le), vadovaujama buvusio generalinio tarëjo darbo ir sociali-
niams reikalams dr. Jono Paukðèio. Berlyne 1944 metø rugsëjo
20–21 dienomis ðioje ástaigoje ávyko pasitarimas dël lietuviø
kariniø daliniø Vokietijoje steigimo. Bûsimø kariniø daliniø
vado pareigos vël buvo siûlomos generolui S. Raðtikiui, ta-
èiau jis, kol nebus iðspræsti aktualûs lietuviams politiniai klau-
simai, kategoriðkai atsisakë. Atsisakë ðio siûlymo ir generolai
Stasys Pundzevièius bei K. Tallat-Kelpða. Taigi ir ðá kartà vo-
kieèiams sunkiai sekësi rasti bendrà kalbà su lietuviais
161
.
Keitësi vokieèiø poþiûris á dar taip neseniai persekiotas
lietuviø pasiprieðinimo organizacijas. Vokieèiø karinë vadovy-
bë suprato, kad lietuviai prieðinsis naujai sovietinei okupacijai,
o tai buvo jiems naudinga. Netgi pasitraukusi ið Lietuvos teri-
torijos Vokietijos karinë vadovybë buvo suinteresuota bendra-
darbiauti su likusiu Lietuvoje antibolðevikiniu pogrindþiu. Vo-
kieèiø karo þvalgyba uþmezgë ryðius su kai kuriomis pogrin-
dþio organizacijomis. Vokieèiai glaudþius ryðius palaikë su Lie-
tuvos laisvës armija (LLA). Kai kurie jos padaliniai gavo ið vo-
kieèiø tam tikrà kieká kokybiðkø ginklø. LLA ir vokieèiø santy-
kiai rëmësi ne pavaldumo, bet suinteresuotumo principu. Abi
pusës stengësi panaudoti viena kità savo naudai. Vokieèiø ka-
rinë vadovybë buvo suinteresuota partizaniniais veiksmais Rau-
donosios armijos uþnugaryje: tai atitraukdavo karinius dalinius
ið fronto, karo þvalgyba laukë þvalgybinës informacijos, o LLA
ið vokieèiø norëjo gauti kuo daugiau ginklø kovai su bolðevi-
kais
162
. Be to, naujoji Abvero
163 
vadovybë sutiko parengti parti-
zaninei veiklai apie ðimtà lietuviø savanoriø, ir LLA á vokieèiø
161
S. Raðtikis, Kovose dël Lietuvos, II dalis, Vilnius, 1990, p. 437 ir kt.
162
A. Bubnys, Lietuviø antinacinë rezistencija 1941–1944 m., Vilnius, 1991, p. 79.
163
Vokieèiø vermachto karinë þvalgyba ir kontrþvalgyba.
399
karo þvalgybos mokyklas pasiuntë kelias deðimtis savo þmo-
niø, kurie 1944-øjø pabaigoje–1945-øjø pradþioje desantu buvo
permesti á Sovietø Sàjungos okupuotà Lietuvos teritorijà.
Latvija
Kreipimesi, kurá 1941 metø liepos 11 dienà Rygoje pri-
ëmë grupë latviø politikø, sakoma: „Visos latviø tautos vardu
dëkojame ðauniosioms vokieèiø ginkluotosioms pajëgoms ir kiek-
vienam vokieèiui, dalyvavusiam iðvaduojant Latvijà, ypaè – di-
dþiajam ir nenugalimajam vokieèiø ir visø indovokieèiø tautø
vadui Adolfui Hitleriui. Mes siejame su Adolfu Hitleriu visos
latviø tautos viltá dalyvauti Europos iðvaduojamojoje kovoje“
164
.
Latvijoje buvo ásteigtos trys karo lauko komendantû-
ros. Vokieèiø administracijos aparatas Latvijoje buvo labai
iðsikerojæs, já sudarë 25 tûkstanèiai darbuotojø, bet tik nedau-
gelis jø, apie 350–400, vykdë generalinio komisaro uþduotis.
Dauguma dirbo centrinëse institucijose: RKO (per 500), WiStO
(Ûkio ðtabe „Rytai“) ir kitur
165
.
Pradiniame karo etape Vokietijos ginkluotøjø pajëgø
þinioje buvo nemaþai Latvijos policininkø, kurie buvo vadi-
nami Hilfspolizei (pagalbinë policija) arba Selbstschutz (savigy-
na). Be to, ðios policijos nemaþà dalá sudarë buvusios pilieti-
nës apsaugos (Aiszargi) nariai. Ðiø daliniø steigëjai bei vado-
vai buvo dar nepriklausomos Latvijos kariuomenës karinin-
kai plk. ltn. Voldemaras Veisas ir jo pavaduotojas plk. ltn. Ro-
bertas Osis. Kai rudená Latvijoje buvo ávestas vokieèiø civili-
nis administravimas, Selbstschutz buvo sumaþinta ir pertvar-
kyta á Schutzmannschaft su nuolatiniais padaliniais ir batalio-
nais. Latvijos savisaugos batalionuose tarnavo apie 15 000 vy-

166
, suburtø á 41 batalionà (16–28, 266–270, du 271, 272–278,
164
L. Bezymenskis, „Totalinë germanizacija“, Komjaunimo tiesa, 1988, rugsëjo 8.
165
Cz. Madajczyk, Faszyzm i okupacje <...>, t. 1, s. 612–613.
166
R.J. Misiûnas, R. Taagepera, Baltijos valstybës: priklausomybës metai 1940/1980, Vilnius,
1992, p. 62.
400
du 279, 280–282, 311–313 ir 316–322)
167
. Nuo 1943 metø gegu-
þës latviø Schuma batalionai pradëti vadinti latviø policijos
batalionais ir gavo teisæ dëvëti vokieèiø uniformà.
Potvarká steigti latviø SS legionà A. Hitleris pasiraðë
1943 metø vasario 10 dienà (prof. È. Madaièykas ( Cz. Madaj-
czyk) nurodo sausio 24 d. – P. S.). Ið pradþiø á SS legionà buvo
átraukti 16-asis, 19-asis, 21-asis ir 24-asis batalionai. Latvijoje
SS legionà ásteigti taip sklandþiai nesisekë, kaip gali atrodyti
ið pirmo þvilgsnio. Jau antroji savanoriø verbavimo akcija, vy-
kusi 1943 metø rudená, netgi nebuvo suderinta su Latvijos di-
rektoratu. Kvietimo atsiðaukimas buvo paskelbtas latviø ge-
nerolo Rudolfo Bangerskio vardu, bet be jo þinios. Taèiau Ry-
tø fronto gráþimas prie Latvijos sienos ir naujos bolðevikinës
okupacijos grësmë pakeitë latviø savivaldos poþiûrá á svarbø
visai tautai þingsná. 1943 metø lapkrièio 15 dienà sukviestas
latviø administratoriø pasitarimas pritarë verbavimo á legio-
nà akcijai. Savanoriø skaièius latviø daliniuose pasiekë 40 000.
1944 metø geguþës–birþelio mënesiais buvo galutinai sufor-
muoti pagrindiniai Latviø legiono junginiai – Latviø savano-
riø SS brigada ir 15-oji latviø SS divizija.
Karinio bendradarbiavimo su vokieèiais srityje neabe-
jotinai pirmavo latviai, kurie sukûrë dvi Waffen-SS divizijas
(15-àjà ir 19-àjà). Jos kovësi greta vermachto daliniø pirmo-
siose Rytø fronto linijose. Pirmoji latviø SS divizija buvo su-
formuota 1943 metø lapkrièio mënesá ir gavo 15-àjá numerá
(15. Lettische SS-Freiwilligen-Division, vëliau – 15. Waffen-Gre-
nadier-Division der SS (lett. Nr.1)
168
. Á pirmà mûðá ði divizija sto-
jo Novosokolnikø rajone, dalyvavo mûðyje prie Nevelio, vë-
liau – daugiausia gynybiniuose mûðiuose prie Narvos. Po
to, kai 1944 metø vasarà fronte padëtis stabilizavosi, divizija
buvo gerokai papildyta. Rengiantis naujam Raudonosios ar-
167
Ïàðòèçàíû è êàðàòåëè, Ðèãà, 1998, ñ. 22.
168
Divizijos vadai: SS brigadefiureriai Nikolas Heilmanas (Heilmann) ir Herbertas von Obvurzeris
(Obwurzer), SS oberfiureriai dr.Eduardas Deisenhoferis (Deisenhoffer), Adolfas Axas ir Karlas
Burkas.
401
mijos puolimui, liepos mënesá joje buvo 18 412 kareiviø ir
karininkø
169
. 15-oji divizija fronte kovojo kartu su naujai su-
formuota 19-àja latviø divizija Latviø VI savanoriø SS korpu-
so
170 
sudëtyje (o tuo metu kitoje fronto pusëje kovojo kitas
latviø korpusas – 130-asis, kurio sudëtyje buvo 308-oji ir 43-
ioji latviø gvardijos ðauliø divizijos). Metø pabaigoje 15-oji
divizija poilsiavo Pomeranijoje. Po sunkiø mûðiø prie Dan-
cigo dalis divizijos pasidavë Raudonajai armijai, o kita dalis
po Berlyno gynybos Elbës rajone – amerikieèiams.
Antroji latviø divizija buvo suformuota 1944 metø pra-
dþioje daugiausia ið 2-osios SS brigados pëstininkø ir gavo 19-àjá
numerá (19. Lettische SS-Freiwilligen-Division, vëliau – 19. Waffen-
Grenadier-Division der SS (lett.Nr.2)
171
. Aktyviai dalyvavo gynybi-
niuose mûðiuose Baltijos jûros pakrantëje (Kurðe) ir 1945 metø
geguþës 8 dienà prie Mitau pasidavë Raudonajai armijai kartu
su divizijos vadu SS grupenfiureriu Bruno Streckenbachu
172
.
Latviø SS legiono 19-oji divizija buvo kovingiausia ir
labiausiai pasiþymëjusi tarp keliolikos Waffen-SS vokieèiø di-
vizijø, viena ið geriausiø vermachte – Vyriausiosios vermach-
to vadovybës komunikatuose ji buvo paminëta 55 kartus
173
.
169
Â. Øóíêîâ, Ñîëäàòû ðàçðóøåíèÿ. Îðãàíèçàöèÿ, ïîäãîòîâêà, âîîðóæåíèå,
óíèôîðìà, âàôôåí ÑÑ, Ìîñêâà, Ìèíñê, 2001, ñ. 101.
170
Korpuso vadas SS obergrupenfiureris Valteris Krugeris.
171
Divizijos vadai: SS oberfiureris F. V. Bockas (Friedrich-Wilhelm Bock) ir SS grupenfiureris
Bruno Streckenbachas.
172
Gimë 1902 02 07 Hamburge. Gavo universitetiná iðsilavinimà (ekonomika). Nuo 1930 12
01 – NSDAP narys (Nr. 489972), nuo 1931 08 31 – SS narys (Nr. 14713). Nuo 1933 m. –
Hamburgo policijos virðininkas. 1939 01 30 apdovanotas NSDAP auksiniu þenkleliu. 1939
08–1939 11 20 – I Einsatzgrup Lenkijoje vadas. 1939 11 20–1940 – saugumo policijos ir
saugumo tarnybos Krokuvoje virðininkas. Nuo 1941 11 09 – SS grupenfiureris ir policijos bei
Waffen-SS generolas leitenantas. 1940 10 10 apdovanotas II klasës Geleþinio kryþiaus ordinu,
o 1943 07 15 – I klasës Geleþinio kryþiaus ordinu. 1943 12 15 apdovanotas Vokieèiø aukso
kryþiumi. Vyriausiosios reicho saugumo valdybos I (personalo) valdybos virðininkas. Latviø SS
legiono 19-osios divizijos vadas. 1944 08 17 apdovanotas Riterio kryþiumi prie Geleþinio
kryþiaus ordino, 1945 01 16 kaip 701-asis vermachto karys apdovanotas „Àþuolo lapais“ prie
Riterio kryþiaus. H.Himleris apdovanojo já SS Garbës ðpaga ir SS „Mirties galvos“ þiedu. Nuo
1945 05 20 buvo rusø nelaisvëje, kalëjo Butyrkø, Lefortovo ir Vladimirovo kalëjimuose. 1952
02 18 karo tribunolo nuteistas 25 metus kalëti stovyklose. 1955 03 10 paleistas á Vakarø
Vokietijà. Mirë 1977 10 28 Hamburge.
173
„Ñïîð î êàâàëåðàõ Æåëåçíîãî êðåñòà“, Íîâîå âðåìÿ, 1991, Nr. 91.
402
Daugiau kaip 10 tûkstanèiø latviø, tarnavusiø ávairiuose vo-
kieèiø kariniuose daliniuose, buvo apdovanoti I ir II klasës
Geleþinio kryþiaus ordinais, o 17 latviø uþ didvyriðkumà mû-
ðiuose apdovanoti vienu ið aukðèiausiø pasiþymëjimo þenklø
– Riterio kryþiaus ordinu prie Geleþinio kryþiaus ordino.
Ði latviø divizija buvo þymiai stipresnë uþ paprastà ver-
machto divizijà. Jai priklausë trys pëstininkø pulkai ir vienas
artilerijos pulkas. Ji turëjo daugiau kareiviø, daugiau ðarvuo-
èiø, ðarvuotøjø transporteriø ir motociklø, pabûklø ir prieð-
lëktuviniø patrankø. Bet, svarbiausia, karininkams ir karei-
viams visà laikà buvo aiðkinama, kad jie ypatingi ir pranaðes-
ni uþ visus kitus. Divizija nepriklausë vermachtui. Ji buvo pa-
valdi tik reichsfiureriui SS. Armijos karo lauko teismai jiems
neturëjo jokios galios. H. Himlerio sumanymu, nugalëjus Ru-
sijà, tautinës Waffen-SS divizijos turëjo tapti saugumo polici-
jos korpusu okupuotoje Rusijoje ir ávesti joje „naujàjà tvarkà“.
Galø gale vokieèiai tesëjo þodá ir 1945 metø vasario
mënesá sutiko, kad bûtø paskelbta Latvijos nepriklausomy-
bë. Buvo ásteigtas Latviø tautinis komitetas, kurio vadovu
tapo generolas Rudolfas Bangerskis.
Per visà vokieèiø administravimo laikotarpá buvo uþ-
verbuota iki 150 000 Latvijos þmoniø. Ið jø arti 50 000
174 
þuvo,
buvo suþeista arba dingo be þinios. Apie 80 000 legionieriø pa-
teko á rusø nelaisvæ. Dar 1945 metø sausio 24 dienà Vokietijos
pusëje kovojo 104 000 latviø
175
. Beveik 20 000 iðsigelbëjo pasi-
traukæ á Vakarø Europà
176
. Latviø, kaip ir estø, rezistencijos va-
dovybë suprato antibolðevikinio partizaninio karo beprasmið-
kumà ir, saugodama savo genofondà, skatino emigracijà.
174
Kiti autoriai nurodo, kad þuvusiøjø skaièius siekia 60 000. Þr.: V. Stinkulis, „Ir tai yra tautos
drama: pernelyg daug esame kovojæ su svetimomis vëliavomis“, Ðiaurës Atënai, 1998, kovo 28.
175
Þ. Òåïëÿêîâ, „Ïî òó ñòîðîíó ôðîíòà“, Ìîñêîâñêèå íîâîñòè, Nî.19, 13 ìàÿ
1990.
176
R.J. Misiûnas, R. Taagepera, Baltijos valstybës: priklausomybës metai 1940/1980, p.64. R.
Hilberg teigia, kad palaipsniui daugiau kaip 100 000 latviø uþsivilko vokieèiø uniformas. Iki
1944 metø liepos 1 dienos kare þuvo 13 000 ðiø kareiviø. Þr.: R.Hilberg, Nusikaltëliai, aukos,
stebëtojai. Þydø tragedija 1933–1945, p.114.
403
Estija
Estijos teritorijoje aktyviai veikë vokieèiø specialiøjø
tarnybø Suomijoje suformuotas batalionas „Erna II“. Viena
jo grupë buvo iðmesta paraðiutais nacionalistiniø partizani-
niø grupiø („þaliøjø broliø“) veikimo zonoje. Tikslas – va-
dovauti jø kovai su sovietine kariuomene. Kita grupë iðsilai-
pino ið jûros ðiaurinëje Estijos pakrantëje ir vykdë diversinæ
veiklà sovietiniame uþnugaryje.
Estija beveik per visà karo laikotarpá buvo vokieèiø armi-
jø grupës „Ðiaurë“ uþnugario sritis. Kartu tai buvo vienintelis at-
vejis, kai kariuomenës uþnugario sritis turëjo civilinæ vadovybæ.
Pirmieji Estijoje ásteigti daliniai vadinosi „saugumo
batalionais“, vëliau buvo pervadinti policijos batalionais ir
sudaromi ið savanoriø. Estai á juos stojo dël ávairiø motyvø.
Kai kurie tikrai buvo pronacistiniø paþiûrø, bet dauguma tai
darë skatinami savo patriotiniø bei kerðto bolðevikams jaus-
mø. Estijoje ið pradþiø buvo ákurti 27 maþi batalionai, ið jø
vëliau sudaryta 13 batalionø, kuriuose ið viso tarnavo apie
10 000 þmoniø
177
. Ið pradþiø buvo þadama, kaip ir kitose Bal-
tijos respublikose, kad batalionai veiks tiktai savo ðalyse. Bet
netrukus paþadai buvo pamirðti ir dalis batalionø atsidûrë
ne tik uþfrontëje, bet ir fronte. Pavyzdþiui, ið estø 36-ojo poli-
cijos bataliono 450 vyrø, pasiøstø á Stalingradà, griþo tik 72
178
.
Estijos policijos batalionai 1942 metais daugiausia buvo
pavaldûs vermachtui ir tik 1943 metø vasario mënesá vël ágijo
vieðosios policijos statusà: ðiø batalionø nariams buvo leista ne-
ðioti vokieèiø policininkø uniformas. Ið viso buvo ásteigti 26
Schuma batalionai (29 – 45, 50 ir 286 – 293), jie veikë ne tik Pabal-
tijyje, bet ir Baltarusijoje ir net Ukrainoje. 1944 metø balandá es-
tø Schuma daliniai, sugebëjæ árodyti savo iðtikimybæ vokieèiø
vykdomai politikai, buvo reorganizuoti á estø policijà. Batalio-
nai buvo sujungti á pulkus: 286, 288, 291 ir 292 batalionai sudarë
177
R.J. Misiûnas, R. Taagepera, Baltijos valstybës: priklausomybës metai 1940/1980, Vilnius,
1992, p. 62.
178
Ibid., p. 63.
404
1-àjá estø policijos pulkà, o kiti batalionai – pasienio pulkus (nuo
1 iki 6-ojo). Savigynai ir kovai su bolðevikiniais partizanais vo-
kieèiai atkûrë iki 1940 metø buvusià civilinës gynybos (Eesti Kait-
seliit) struktûrà. Be to, vokieèiai atkûrë savigynos korpusà (Oma-
kaitse), kuriame buvo atliekama privalomoji tarnyba
179
. 1943 me-
tais èia tarnavo 65 tûkst. þmoniø.
Buvæ nepriklausomos Estijos lakûnai stengësi pakliûti
á Vokietijos karines oro pajëgas – Luftwaffe. 1942 metø birþelá
dalinys, þinomas kaip See Aufklarungs Staffel ‘Buschmann’, pra-
dëjo ðaukti estø savanorius ir po mënesio tapo 15-uoju dali-
niu – Staffel See Aufklarungs Grupp 127
180
. Greitai visa ði grupë
tapo estiðka; estai pilotavo „Arado“ vandens lëktuvus patru-
liuodami Suomijos álankoje. 1943 metø spalá, sëkmei græþian-
tis nuo Vokietijos ir jos sàjungininkø, dalinys buvo reorgani-
zuotas á Nacht Schlacht Gruppe 11: ðios „naktinës kovos gru-
pës“ – tai antþeminës atakos daliniai, aprûpinti labiausiai nu-
sidëvëjusia technika, remiantis tuo, kad tamsos priedanga yra
pakankama apsauga. Keturi NSGr.11 Stafflel lakûnø valdomi
He-5 ir net Fokker C-Ves kovojo Kurðo fronte, ypaè ties Johvi,
Rahkla, Reval bei Libau. Galiausiai 1944 metø spalá dalinys
dël kuro bei atsarginiø daliø stygiaus buvo iðformuotas, prieð
tai daugumai personalo spëjus pabëgti á neutralià Ðvedijà.
Nuo 1942 metø rudens Estijoje pradëtas kurti Waffen-
SS tautinis legionas. Èia, kaip ir Latvijoje, verbavimas á legio-
nà buvo siejamas su darbo prievole darbo batalionuose, todël
5 300 pasirinko legionà, o 6 800 – batalionus
181
. 1943 metø sau-
sio 1 dienà estø savanoriai buvo suburti á 657-àjà estø kuopà ir
á 658–660 skaitmenimis paþymëtus estø batalionus.
Po metø Estijoje nuvilnijo naujoji verbavimo á legionà
banga. Direktoratas atsisakë derëtis su vokieèiais dël verba-
179
Âîîðóæåííîå íàöèîíàëèñòè÷åñêîå ïîäïîëüå â Ýñòîíèè â 40–50-õ ãîäàõ,
Èçâåñòèÿ ÖÊ ÊÏÑÑ, Nî 8, ñ. 172.
180
Carlos Caballero Jurado, Foreign volunteers of the Wehrmacht 1941–45, London, 1994, s.
26.
181
R.J. Misiûnas, R. Taagepera, Baltijos valstybës: priklausomybës metai 1940/1980, Vilnius,
1992, p.83.
405
vimo sàlygø, kol valstybë nebus suvereni. Tada Estijos pir-
masis valdytojas (direktorius) generalinis tarëjas Hjalmaras
Mae’as savo vardu paskelbë ásakymà, o kiti direktoriai nusi-
leido. Legionas iðaugo – já sudarë iki 11 000 vyrø.
Sovietø Raudonajai armijai priartëjus prie Estijos vals-
tybës sienos, estø visuomenës ir politikos veikëjai pakeitë sa-
vo skeptiðkà poþiûrá á tautiná legionà. Laikinosios vyriausy-
bës vadovas Juris Uluotsas manë, jog, susiklosèius tokiai poli-
tinei ir karinei situacijai, naudinga bet kokiomis priemonëmis
sutelkti daug vokieèiø apginkluotø estø, kurie apsaugotø krað-
tà nuo sovietø invazijos, o besitraukiantys vokieèiai suteiks
jiems iðsvajotàjà nepriklausomybæ. Vokieèiai tikëjosi, kad bus
15 000 savanoriø, o uþsiraðë net 70 000. Vokieèiai galëjo aprû-
pinti ir apginkluoti tik 45 000. Buvo suformuoti ir apmokyti 6
pasienio apsaugos pulkai, vadovaujami estø karininkø, keli
batalionai ir maþesni apsaugos padaliniai. Vokieèiai laikësi
duoto þodþio panaudoti estø dalinius fronte tik tiesiogiai Es-
tijos teritorijà ginant. Á frontà buvo permestas Suomijos armi-
jos sudëtyje buvæs estø pulkas. 1944 metø vasará buvo sufor-
muota estø 20-oji SS divizija (20. Waffen-Grenadier-Division der
SS (estn. Nr. 1)
182
. Taèiau buvo problema – trûko aukðto rango
estø karininkø, todël ið pradþiø divizijai vadovavo vokietis
Hansas Siglingas. Nuo balandþio iki rugpjûèio divizija daly-
vavo mûðiuose prie Narvos, po to buvo iðvesta á Prûsijà. 1945
metø kovo mënesá ji kovësi Silezijoje. Raudonajai armijai pa-
sidavë 1945 metø geguþës 5 dienà.
Per visà vokieèiø administravimo laikotarpá buvo uþ-
verbuota maþiausiai 70 000 Estijos pilieèiø. Ið jø daugiau kaip
10 000 þuvo nuoþmiuose mûðiuose su bolðevikine kariuo-
mene
183
. Vokieèiai, siekdami á karinius dalinius pritraukti
kuo daugiau Estijos gyventojø, paskelbë amnestijà asmenims,
kurie 1943 metais sugebëjo per Baltijos jûrà pabëgti á Suomi-
182
Divizijos vadai: SS oberðturmbanfiureris Hans Sigling, SS brigadefiureris Franz Augsberger,
SS brigadefiureris Berthold Maack.
183
R.J. Misiûnas, R. Taagepera, Baltijos valstybës: priklausomybës metai 1940/1980, p.65.
406
jà. Todël, suomiams tarpininkaujant, daugiau kaip 1 800 vy-
rø gráþo á tëvynæ ir ásitraukë á ginkluotà kovà su bolðevizmu.
Estø vien tiktai SS daliniuose tarnavo daugiau negu vi-
soje Raudonojoje armijoje
184
. Netgi karo pabaigoje, 1945 metø
sausio 24 dienà, Vokietijos pusëje kovojo 10 000 estø, suburtø
á ávairius karinius dalinius
185
. Bet karà Vokietija pralaimëjo,
nors vokieèiø kariai ir jø sàjungininkai ir didvyriðkai kovojo.
X X X
Karo istorikai apskaièiavo, kad 1941–1945 metais ver-
machte, SS ir policijoje tarnavo 1 milijonas 200 tûkstanèiø sava-
noriø ið Rytø, tarp jø buvo apie 50 tûkst. lietuviø, 90 tûkst. estø
ir 150 tûkst. latviø
186 
. Kad Pabaltijo kraðtø gyventojø dauguma
savanoriðkai ásitraukë á kovà su Europai grësusiu komunizmu,
liudija kariø apdovanojimø statistika: tûkstanèiai ðiø ðaliø sa-
vanoriø buvo apdovanoti Geleþinio kryþiaus ordinu, o 6 estai ir
17 latviø – aukðèiausiu Treèiojo reicho kovinio pasiþymëjimo
þenklu – Riterio kryþiaus prie Geleþinio kryþiaus ordinu (dau-
giau negu Sovietø Sàjungos pusëje kovojusiøjø, apdovanotø
Tarybø Sàjungos didvyrio þvaigþdës ordinu).
184
Sovietø Sàjungos pusëje kovojo 28 000 Estijos gyventojø.
185
Þ. Òåïëÿêîâ, „Ïî òó ñòîðîíó ôðîíòà“, Ìîñêîâñêèå íîâîñòè, Nî.19, 13 ìàÿ 1990.
186
Â. Øóíêîâ, Ñîëäàòû ðàçðóøåíèÿ. Îðãàíèçàöèÿ, ïîäãîòîâêà, âîîðóæåíèå,
óíèôîðìà, âàôôåí ÑÑ, Ìîñêâà, Ìèíñê, 2001, ñ. 31.
407
Iðvados
1. Vokietijos politinë vadovybë nesiruoðë pritarti Bal-
tijos valstybiø bei jø nepriklausomybës atkûrimo siekiams.
2. Vokietija, uþëmusi Baltijos ðalis, stengësi vietos gy-
ventojus panaudoti karo meto ûkio ir kariuomenës reikmëms.
Nors toks gyventojø telkimas vadinamas verbavimu, taèiau ið
esmës tai buvo mobilizacija su prievartine registracija. Vokie-
èiai gana vëlai grobikiðkà politikà pakeitë bendradarbiavimu.
3. Vokieèiø sëkmë pritraukiant Baltijos ðaliø gyven-
tojus á sau pavaldþias policijos ir karines pajëgas priklausë
nuo tø ðaliø tautø savitø istoriniø, kultûriniø bei kitø kon-
kreèiø aplinkybiø nulemtø veiksniø. Tai nebuvo visuotinis
bendradarbiavimas su okupantu, tapæs politika.
4. Nors Baltijos ðalys dëjo pastangø, karo metais jos
nepriklausomybës nesusigràþino, savo ðaliø ekonominio ið-
naudojimo nesumaþino.
5. Baltijos kraðtø nacionaliniai kariniai daliniai vokie-
èiø buvo panaudojami tiktai pragmatiniais tikslais – tiktai
kaip kariniai vienetai, be jokiø politiniø poteksèiø bei ásipa-
reigojimø toms tautoms po karo.
6. Lietuviø tauta niekada nebuvo atsisakiusi savo vals-
tybingumo tradicijø ir nesitaikstë su kitø valstybiø jai pri-
mesta padëtimi.
7. Per visà okupacijos laikotarpá vokieèiams nepavy-
ko lietuviø sumobilizuoti (tikràja ðio þodþio prasme) kovai
dël svetimø interesø.
8. Lietuviai në akimirkai nepamirðo, kad vokieèiams
valdant jø ðalies nepriklausomybë buvo apribota, o vëliau ir
visiðkai panaikinta, kad jø demokratinës tradicijos prieðin-
gos Vokietijos oficialioms idëjoms.
9. Per visà karà jokiuose vokieèiø karo praneðimuose lietu-
viø, kaip tautos, kovojanèios Vokietijos pusëje, vardas nefigûravo.
10. Lietuvos visuomenës veikëjø, politikø, kariðkiø bei
pogrindþio atstovø poþiûris á lietuviðkàjá SS legionà nebuvo
vienareikðmiðkai negatyvus.
408
11. Lietuviø mobilizacija á vokieèiø karinius dalinius
tokiu mastu, kaip buvo sumanyta, nepasisekë dël Lietuvos
politinio susiskaldymo, dël to, kad neturëta vienos nuomo-
nës, kokiu laipsniu leistina bendradarbiauti su vokieèiais, dël
antinacinës rezistencijos bei dël vokieèiø padarytø taktiniø
klaidø mobilizuojant visus uþimto kraðto iðteklius.
Áteikta 2003-09-15
409
Résumé
La politique de l’Allemagne et ses résultats
concernant l’incorporation des habitants des pays Baltes
occupés dans les formations policières et militaires pen-
dant la seconde guerre mondiale
Dr. Petras Stankeras
Les buts géopolitiques de la guerre 1941-1945 ont été
réalisés non par 70 millions d’allemands, mais par 300 mil-
lions d’européens qui, d’autorité ou de leurs volonté, ont
collaboré. Les politiciens allemands ont ignoré l’élément
politique au début de la guerre avec l’Union Soviétique, ils
se sont confiés à leurs forces et la supériorité militaire, mais
ils n’ont pas pris en considération la possibilité de se servir
des volontiers de l’Union Soviétique pour la lutte contre le
communisme. Les commandants militaires du troisième Reich
avaient l’opinion modérée concernant l’augmentation des
forces policières dans les territoires de l’Est occupés, car, à
leur avis, cela était le danger pour l’armée allemande. Les
circonstances changeaient et les opinions catégoriques des
commandants du troisième Reich ont changé aussi. Peu à peu
le milieu de A. Hitler a conçu cela. Les commandants
allemands ont compris que la politique raciale déformé cause
le résultat contraire – pousse la nation à résister. L’enrôlement
des volontaires de l’Est a pris son élan quand les comman-
dants allemands, qui étaient opposés à l’idéologie et à la
politique national-socialiste et qui ont mis les intérêts de
l’Allemagne en première place, ont eu le dessus.
Le gouvernement politique de l’Allemagne a eu trois
buts en organisant l’administration des territoires d’Est
occupés. Premier – les habitants doivent rester tout à fait
obéissants, les cas de la désobéissance doivent être étouffés.
Deuxième – assurer le fonctionnement de l’économie des
territoires occupés pour le bien de la production militaire
410
allemande. Troisième – changer les pays occupés en réserves
intarissables des forces de travail pour l’industrie militaire
des allemands, et dans certains cas – compenser les pertes
des formations militaires et organiser de nouvelles unités
policières et militaires.
La création des unités policières et militaires dans les
pays Baltes a été motivée par les principes volontaires et de
contrainte dissimilée. Les allemands n’avaient pas de droit,
selon le droit international, de propager la mobilisation
générale, donc ils ont décidé de se servir des structures des
autonomies des pays.
Pendant la période du gouvernement des allemands,
les forces indépendantes lituaniennes n’existaient pas, donc
la permission a été donnée de créer ces formations policières
militaires dépendantes de l’administration allemande: les
unités lituaniennes de défense (1941), les unités de construc-
tion (1943), l’équipe locale de la Lituanie (1944), l’équipe de
la défense de la Patrie (1944). Le complètement des forma-
tions policières militaires lituaniennes s’appuyait sur le
principe de la volonté: certains voulaient éviter le travail phy-
sique difficile dans les usines militaires du troisième Reich,
les autres asspiraient au profit, aux privilèges ou à la gloire,
les troisièmes se conduisaient selon leurs convictions.
L’argument important était que ceux lituaniens qui ont adhéré
aux formations policières ou les membres de leurs familles
récupéraient la propriété nationalisée.
Pendant la période de 1941 à 1945, les lituaniens ont
formé 26 formations policières, le groupe représentatif policier,
l’escadron de la cavalerie policière et 6 formations de construc-
tion, sans celles en stade de création, mais plus tard mis en
œuvre les formations de série 301-310 (les Estoniens ont formé
26 formations, les Lettons – 51 formation).
L’administration civile, policière et militaire a fait tous
ses efforts pour former la division militaire de SS en Lituanie.
Mais au début, les allemands ont fait la faute tactique grave –
411
ils voulaient réaliser son idée sans soutien des institutions de
l’autonomie lituanienne et de la société. L’échec de la forma-
tion de la division SS en Lituanie était un coup politique et
moral sur le prestige, la politique et la propagande allemands.
Après la tentative échouée de former les divisions de
SS et après les négociations, les allemands ont permis
d’organiser les divisions lituaniennes. C’était la solution juste
et unique – lutter et se défendre – devant le danger des
bolcheviks. Les consultations avec les allemands étaient
inévitables, car sans leur accord, sans armes, sans moyens la
lutte contre les bolcheviks serait vaine. La Lituanie a été le
pays de l’Europe unique où les allemands ont permis de
former les forces armées et pas la division de SS. C’était la
création de l’équipe locale de la Lituanie en 1944.
Les allemands ont décidé de recruter le plus grand
nombre possible de jeunes hommes lituaniens sous le nom de
l’équipe locale de la Lituanie: le territoire d’activité de cette
équipe était la Lituanie, mais les allemands avaient besoin de
soldats pour son armée dans le front. Les allemands ont liquidé
l’équipe locale de la Lituanie et ils ont formé l’état-major de
mobilisation pour le recrutement des hommes lituaniens.
Au début de la guerre, les forces militaires de
l’Allemagne avaient dans sa disposition des policiers de la
Lettonie, qui étaient appelés Hilfspolizei (la police
supplémentaire) ou Selbstschutz (la défense). En automne,
l’administration civile des allemands a été établie en Lettonie,
Selbstschutz a été réduite et réorganisée en Schutzmannschaft
avec les divisions et les formations permanentes. Il y avait
environ 15 000 d’hommes dans les divisions de défense en
Lettonie. Le 15 novembre 1943, la réunion des administrateurs
a eu lieu et elle a donné son approbation de l’action du
recrutement dans les légions de SS de la Lettonie. Le nombre
des volontaires dans les divisions lettones a atteint 40 000.
En mois de mai et de juin 1944, les divisions principales
lettonnes ont été formées définitivement – la brigade SS des
volontaires lettones et la division SS No. 15 des lettons. Les
412
allemands ont tenu leur parole et, en mois de février 1945, ils
ont accepté que la Lettonie déclare l’indépendance. 150 000
lettons ont été engagés pendant la période de l’administration
allemande. 50 000 d’eux ont été tués, blessés ou portés
disparus. 80 000 de soldats ont devenues des prisonniers de
guerre des russes. Le 24 janvier 1945, 140 000 de lettons
luttaient pour les allemands. Presque 20 000 se sont sauvés
en se retirant dans l’Europe de l’Ouest. La direction de la
résistance lettone a compris l’absurdité de la guerre de parti-
sans antibolchevique et elle incitait l’émigration.
L’Estonie était l’arrière du groupe des armées alle-
mandes «Nord» presque toute la guerre. Aussi c’était un cas
unique quand la région d’arrière a eu le gouvernement civil.
Les premières unités en Estonie étaient «les unités de défense»,
plus tard on les a appelés les unités de police et elles ont été
formées des volontaires. Tout d’abord, il y avait 27 petites
divisions, plus tard elles ont été réorganisées en 13 divisions
avec 10 000 d’hommes. Depuis l’automne 1942, la création
de la légion nationale Waffen-SS a été commencée. Les
allemands ont tenu leur parole qu’ils ne se serviraient des
divisions estoniennes que pour la défense du territoire de
l’Estonie. En février 1944, la division SS estonienne No.20 a
été formée. 70 000 de citoyens de l’Estonie ont été engagés
pendant la période de l’administration allemande.
Les historiens de guerre ont fait le compte des
volontaires de l’Est engagés dans l’armée, la police et SS
allemands pendant la période de 1941 à 1945 ; parmi 200
milles des volontaires de l’Est il y avait 50 000 de lituaniens,
90 000 d’estoniens et 150 000 de lettons. La plupart des ha-
bitants des pays Baltes étaient volontaires dans la lutte contre
le communisme, cela prouve la statistique des décorations
des soldats: milles de volontaires de ces pays ont été décorés
de l’Ordre de la Croix de Fer, 6 estoniens et 17 lettons – de
l’Ordre de la Croix de Chevalier près de la Croix de Fer – la
décoration supérieure du troisième Reich (c’est plus que dans
l’Union Soviétique décorés de l’Ordre de l’Etoile d’Héros).
413
La conclusion de l’article est que les allemands
cherchaient à utiliser les habitants des pays Baltes occupés
pour les besoins de l’industrie militaire et de l’armée. Ils
utilisaientt le terme l’enrôlement, mais, en effet, c’était la
mobilisation avec l’enregistrement forcé. Les allemands ont
changé leur politique de conquête en la collaboration assez
tard. Les unités militaires nationales des pays Baltes n’étaient
utilisées que pour les buts pragmatiques – comme les unités
militaires, sans intrigues politiques et sans engagements après
la guerre.
414
KRAÐTO APSAUGOS DEPARTAMENTAS IR JO VEIKLA
1990–1991 M.
Dr. Gintautas Surgailis
Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija
1. Mëginimas ákurti Kraðto apsaugos
ministerijà
1998 m. birþelio mën. Lietuvos inteligentijos pastan-
gomis ákurtas Lietuvos persitvarkymo sàjûdis pradëjo per-
tvarkos procesus Lietuvoje. 1990 m. vasará vykusiuose rinki-
muose á Lietuvos TSR Aukðèiausiàjà Tarybà Sàjûdþio kandi-
datai laimëjo absoliuèià daugumà vietø, jø dëka 1990 m. ko-
vo 11 d. buvo priimtas Lietuvos valstybës atkûrimo aktas,
kuriuo buvo paskelbta, kad Lietuva vël yra nepriklausoma
valstybë. Buvo pradëta formuoti Kazimieros Prunskienës va-
dovaujama Lietuvos Vyriausybë. Taèiau Nepriklausomybæ
dar reikëjo átvirtinti, pasiekti tarptautiná pripaþinimà, perim-
ti á savo rankas valstybës sienø kontrolæ, organizuoti kraðto
ir jo þmoniø gynimà. Tai buvo galima pasiekti tik sukûrus
kraðto apsaugos sistemà, tuo labiau kad nuo pat pirmøjø Ne-
priklausomybës dienø Sovietø Sàjunga prieð Lietuvà pradë-
jo ðaltàjá karà. Siekiant apsunkinti Lietuvos santykius su kai-
mynais, prasidëjo Lietuvos politinë izoliacija ir skaldymas.
Kad galëtø ásikiðti SSRS represinës tarnybos, mëginta suda-
ryti konfliktines situacijas, suformuoti nacionalistinës, á dik-
tatûrà linkusios valstybës ávaizdá.
Nesitenkinant tuo, 1990 m. balandþio 19 d. buvo pra-
dëta vykdyti ekonominës blokados politika, siekiant suþlug-
415
dyti Lietuvos ekonomikà, sukurstyti þmoniø nepasitenkinimà,
suformuoti neigiamà poþiûrá á nepriklausomos valstybës kû-
rimà, ábauginti gyventojus, pakirsti pasitikëjimà Lietuvos val-
dþia ir jos institucijomis, sukelti bejëgiðkumo jausmà ir suda-
ryti prielaidas gráþti á valdþià Maskvos statytiniams.
Lietuvos istoriografijoje apie atkurtos Lietuvos vals-
tybës kariuomenës kûrimo pradþià nëra daug publikacijø,
todël straipsnis paraðytas daugiausia remiantis dokumentais,
saugomais Kraðto apsaugos archyve prie Kraðto apsaugos
ministerijos, oficialiais Aukðèiausiosios Tarybos – Atkuria-
mojo Seimo ir Vyriausybës dokumentais, Aukðèiausiosios Ta-
rybos – Atkuriamojo Seimo stenogramomis, spaudos publi-
kacijomis. Ið spaudos leidiniø reikëtø iðskirti Kraðto apsau-
gos ministerijos þurnalà „Karys“, Lietuvoje vël pradëtà leisti
1991 m. sausio mën., kuriame yra daug faktinës medþiagos
apie to meto ávykius.
Nemaþai medþiagos suteikë 1990–1991 m. Kraðto ap-
saugos departamento darbuotojai. Ið publikuotø darbø rei-
këtø atskirai paminëti „Konferencijos „Lietuvos kraðto ap-
saugos sistemos atkûrimas“ medþiagà“
1
. Ðiame straipsniø rin-
kinyje yra nemaþai faktinës medþiagos apie Kraðto apsau-
gos departamento istorijà.
1
Konferencijos „Lietuvos kraðto apsaugos sistemos atkûrimas“ medþiaga. – Vilnius, 2000.
1990 m. kovo 23 d. Lietuvos
Respublikos Aukðèiausioji Taryba
pirmà kartà bandë ákurti valstybës
apsaugos institucijà tvirtindama mi-
nistrus. Ministrë Pirmininkë Kazi-
miera Prunskienë kraðto apsaugos
ministru siûlë skirti Lietuvos Res-
publikos Aukðèiausiosios Tarybos
deputatà Vidmantà Povilioná. Pri-
statydama kandidatà á kraðto apsau-
gos ministrus Ministrë Pirmininkë
pabrëþë, kad „bûtent tokios tarny-
Vidmantas Povilionis
416
bos, bûtent toká ministrà, kaip kraðto apsaugos, Respubli-
kos valstybingumui arba savarankiðkos valstybës Vyriau-
sybei tvirtinti tikrai reikia“
2
.
Ðá Ministrës Pirmininkës siûlymà nemaþai Aukðèiau-
siosios Tarybos deputatø sutiko prieðiðkai. Siûlymui ákurti
Kraðto apsaugos ministerijà pirmasis pasiprieðino deputa-
tas Egidijus Bièkauskas. Jis, pateikdamas klausimà K. Pruns-
kienei, pareiðkë, kad, jo „giliu ásitikinimu, visu tuo, kas vyks-
ta ir ko reikia, turi uþsiimti vidaus reikalø ministras“
3
.
Deputatø poþiûris ið esmës nepasikeitë ir po V. Povi-
lionio kalbos, kurioje jis iðdëstë pagrindinæ kraðto apsaugos
kûrimo koncepcijà. Ðios deputatø nuostatos pagrindinæ prie-
þastá atskleidë deputatas Juozas Tamulis. Kandidatui á krað-
to apsaugos ministrus duodamas klausimà jis pabrëþë: „Vi-
sø pirma norëèiau priminti gerbiamajam kandidatui, kad Sà-
jûdþio rinkiminëje platformoje buvo aiðkiai paraðyta: ne tik
neutrali, bet ir demilitarizuota“
4
.
2
Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (pirmojo ðaukimo) pirmoji sesija. 1990 m.
kovo 21–23 d. Stenogramos. – Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba. – Vilnius, 1991. –
P. 317.
3
Ten pat. – P. 317
4
Ten pat. – P. 320.
5
Ten pat. – P. 324–325.
6
Ten pat. – P. 325.
Deputatë Nijolë Oþelytë-Vaitie-
kûnienë pareiðkë, jog „turëti iliuzijø,
kad galima suburti kariuomenæ, galin-
èià kam nors rimtai pasiprieðinti, yra
juokinga“. Ji siûlë tik sudaryti pasienio
dalinius
5
. Deputatas Vidmantas Þieme-
lis siûlë visai nevartoti termino „kariuo-
menë“. Tai, deputato nuomone, gali pa-
kenkti valstybei, kuri siekia pripaþini-
mo
6
, o deputatas Albinas Januðka buvo
labai kategoriðkas. Jis pareiðkë: „Man at-
rodo, kad ðitas klausimas visiðkai ne-
parengtas.Visa ta diskusija kaip kaþ-
Albinas Januðka
417
koks klaikus nakties sapnas. (Plojimai.) Að kalbësiu ultimaty-
viai. Siûlau nutraukti klausimo svarstymà. Jeigu vis dëlto klau-
simas bus siûlomas balsuoti, manau, kad bus deputatø, kurie
iðeis ið salës ir sukels kvorumo krizæ“
7
.
Reikia pripaþinti, kad A. Januðka dël daug ko buvo
teisus. Klausimas ið tikrøjø nebuvo parengta svarstyti. Pre-
tendentas á ministrus kalbëjo gana aðtriai. Kaip paaiðkëjo dis-
kusijø metu, jo iðdëstyta gynybos koncepcija nebuvo aptarta
su Ministre Pirmininke ir jau paskirtais ministrais, pagaliau
ir pats pretendentas pasirodë menkai iðmanàs karinius daly-
kus, painiojo netgi terminus, pvz., ðaukimà á kariuomenæ ir
mobilizacijà
8
.
Deputatø A. V. Patacko, A. Januðkos, K. Uokos siûly-
mu ðio klausimo svarstymas buvo atidëtas, kol parlamente
bus aptartas strateginis kraðto apsaugos sistemos pobûdis
9
.
Aiðkiai matant Aukðèiausiosios Tarybos nusistatymà,
kraðto apsaugos ministro kandidatûros pakartotinis svarsty-
mas nebuvo inicijuotas.
2. Kraðto apsaugos departamento ákûrimas
Þinant antikarines Aukðèiausiosios Tarybos deputatø
nuostatas buvo nuspræsta, kad vël siûlyti svarstyti kraðto ap-
saugos ministro kandidatûrà neverta. Buvo pasirinktas kitas
bûdas – ákurti Kraðto apsaugos departamentà prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybës. Taèiau reikia paþymëti, kad to prie-
þastis buvo ne vien antikarinës Sàjûdþio deputatø daugumos
nuostatos. Buvo pareikðta ir tokia nuomonë: kad dar labiau
nesuerzinus SSRS, apie kariniø struktûrø kûrimà apdairiau bû-
tø kol kas apskritai vieðai nediskutuoti – geriau pradëti kurti
kokià nors struktûrà, kuri nesukeltø stiprios neigiamos reak-
cijos. Ko gero, atsiþvelgus á abi minëtas nuomones ir buvo nu-
spræsta kurti Kraðto apsaugos departamentà (KAD).
7
Ten pat. – P. 325.
8
Ten pat. – P. 318–320.
9
Ten pat. – P. 327.
418
pagrindinës Kraðto apsaugos departamento veiklos kryptys.
Departamentas buvo ápareigotas teikti siûlymus Lietuvos Res-
publikos Vyriausybei dël kraðto apsaugos, uþsienio ir vidaus
politikos, rengti ástatymø, susijusiø su kraðto apsauga, bei
kitø teisës aktø projektus, kontroliuoti Vyriausybës paves-
tus tarptautinius ásipareigojimus, planuoti kraðto apsaugos
sistemos darbà, kurti bûtinas, kad ji galëtø funkcionuoti, tar-
nybas, priþiûrëti jø veiklà, ágyvendinti Lietuvos Respubli-
kos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës sprendimus
kraðto apsaugos srityje; rengti mobilizacinius kariuomenës
ir valstybës planus, kraðto apsaugos planà, rûpintis mobili-
zaciniø iðtekliø rengimu ir apskaita, karine áskaita, spræsti
jaunuoliø karo tarnybos klausimus, rengti siûlymus dël jø
alternatyviosios tarnybos; palaikyti ryðius su savivaldybiø
padaliniais ir ministerijomis, atsakingais uþ mobilizaciniø ið-
tekliø apskaità, skirstymà, ðaukimo á kariuomenæ organiza-
vimà; rûpintis specialistø, reikalingø kraðto apsaugos siste-
mai, rengimu, ugdyti Lietuvos Respublikos gyventojø pilie-
tinæ ir patriotinæ savimonæ, kuruoti visuomeniniø sporto or-
ganizacijø bei jø gamybiniø padaliniø veiklà; rinkti ir anali-
zuoti informacijà, susijusià su kraðto apsaugos veikla, rengti
siûlymus dël SSRS ginkluotøjø pajëgø, dislokuotø Lietuvo-
1990 m. balandþio 25 d. Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybës
sprendimu buvo ásteigtas Kraðto ap-
saugos departamentas. Kraðto ap-
saugos departamento generaliniu
direktoriumi paskirtas Aukðèiau-
siosios Tarybos deputatas Audrius
Butkevièius.
Departamentui buvo iðkeltas
uþdavinys – formuoti ir ágyvendinti
kraðto apsaugos koncepcijà, sukurti
kraðto apsaugos sistemà.
1990 m. geguþës 17 d. Vyriau-
sybës nutarime buvo detalizuotos
Audrius Butkevièius
419
je, statuso ir kt., deryboms su SSRS Vyriausybe; rûpintis ka-
riuomenës veteranais, kariø ir jø ðeimø socialiniais reikalais;
kontroliuoti produkcijos SSRS ginkluotøjø pajëgø dalims, dis-
lokuotoms Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiekimà; derin-
ti SSRS ginkluotøjø pajëgø perdislokavimo, kariniø manev-
rø, organizuojamø uþ kariniø baziø ribø, klausimus; rengti
deryboms su SSRS Vyriausybe gynybiniø interesø srityje siû-
lymus dël SSRS ginkluotøjø pajëgø, dislokuotø Lietuvos Res-
publikos teritorijoje, statuso ir kt.
10 
Departamento nuostatai buvo patvirtinti tik 1991 m.
rugsëjo 27 d. Juose atsispindëjo pirmiau minëtos svarbiau-
sios departamento veiklos kryptys, teisës ir pareigos
11
.
3. Centrinio KAD aparato formavimas
Buvo numatyta, kad ákurtame Kraðto apsaugos depar-
tamente dirbs 38 darbuotojai. Departamentui buvo iðnuomo-
tos patalpos Vilniuje, Kosciuðkos g. 36
12
, ir skirtas minima-
lus finansavimas
13
.
Kol nebuvo ásikëlæs á patalpas Kosciuðkos gatvëje, de-
partamentas dirbo Aukðèiausiosios Tarybos Nacionalinio sau-
gumo komiteto skirtuose dviejuose Aukðèiausiosios Tary-
bos rûmø kabinetuose. Á naujas patalpas departamentas per-
sikëlë tik 1990 m. birþelio 1 d. Jose buvo tik 7 kabinetai.
Didþiausia departamento aparato formavimo naðta uþ-
gulë generalinio direktoriaus peèius. Jau vëliau, prisiminda-
mas tas dienas, „Respublikos“ dienraðèio þurnalistui jis pa-
sakojo: „Kai atëjau á kraðto apsaugà, man niekas nepasakë,
kà að turiu daryti. Ir dabar nesako. Kurk, Butkevièiau, kraðto
10
Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës departamentø pagrindiniø funkcijø. Lietuvos
Respublikos Vyriausybës nutarimas // Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir
Vyriausybës þinios. – 1990. – Nr. 18. – P. 563–564 .
11
Dël Kraðto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës nuostatø
patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas // Ten pat. – 1991. – Nr. 30. – P.
1453–1457.
12
A. Butkevièiaus 1990 m. geguþës 28 d. raðtas Vilniaus miesto tarybai // Kraðto apsaugos
ministerijos einamasis archyvas (toliau – KAMEA). – F. 1. – Ap. 1. – B. 11. – L. 2.
13
Pauþolis J. LAKS’o indëlis Lietuvos kariuomenës 1990–1991 metø atkûrimui. Praneðimas,
skaitytas 2000 02 11 konferencijoje Kraðto apsaugos karininkø ramovëje.
420
apsaugà pagal savo paveikslà, kaip Dievas. Galiu pasidþiaug-
ti savarankiðkumu. Nors nuolat galvoju ir apie atsakomybæ.
Nepasitaræs að stengiuosi nepriimti sprendimø“
14
.
Pirmasis KAD pastatas Kosciuðkos g. 36
1990 m. geguþës 22 d. A. But-
kevièius Kauno medicinos instituto
Karinës katedros virðininkui Algi-
mantui Vaitkaièiui pasiûlë tapti jo
pavaduotoju. Ðiam sutikus, kità die-
nà jis buvo pristatytas Aukðèiausio-
sios Tarybos Prezidiumo Pirminin-
kui Vytautui Landsbergiui ir Minist-
rei Pirmininkei Kazimierai Prunskie-
nei. 1990 m. geguþës 24 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybës nutarimu
14
Pranaðystës slenkanèio pavojaus fone // Respublika. – 1991, rugsëjo 13.
15
Vaitkaitis A. Tëvynës labui. Praneðimas, skaitytas 2000 02 11 konferencijoje Kraðto apsaugos
karininkø ramovëje; Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1990 m. geguþës 24 d. nutarimas Nr.
163 // Kraðto apsaugos archyvas prie Kraðto apsaugos ministerijos (toliau – KAA).
Algimantas Vaitkaitis buvo paskirtas Kraðto apsaugos depar-
tamento generalinio direktoriaus pavaduotoju
15
.
Algimantas Vaitkaitis
421
Darbà pradëjo nedidelis bendraminèiø bûrelis. Buvo
nusibrëþtos kelios svarbiausios darbo kryptys: sukurti spe-
cialiàsias tarnybas, galinèias apginti Lietuvos Respublikos
interesus, pasienio ekonominës apsaugos tarnybà, svarbiø
valstybiniø objektø bei ástaigø apsaugos tarnybas, Respubli-
kos civilinës saugos sistemà, kurti Lietuvos kariuomenës, ta-
da planuotos kaip nacionalinë gvardija, padalinius.
Esant Lietuvoje labai sudëtingai situacijai, vienas ið
sudëtingiausiø departamentui iðkilusiø uþdaviniø buvo pra-
dëti rengti Lietuvos vyrus profesionaliai Lietuvos gynybai.
1990 m. pavasará, Lietuvai dar nesulaukus tarptautinio pri-
paþinimo, atvirai to daryti buvo beveik neámanoma, todël nu-
tarta ðá darbà dirbti prisidengus karinio-techninio sporto klubo
iðkaba. 1990 m. geguþës 31 d. Kraðto apsaugos departamen-
to generalinio direktoriaus ásakymu Nr. 1 prie Kraðto apsau-
gos departamento buvo ákurtas toks klubas. Klubo virðinin-
ku paskirtas Èeslovas Jezerskas
16
. Taèiau buvo aiðku, kad tai
yra tik trumpalaikë priemonë.
Pradëta priimti á departamentà darbuotojus. 1990 m.
geguþës 18 d. generalinio direktoriaus patarëja buvo priimta
Rosita Daunoravièiûtë
17
. Persikëlus á naujas patalpas, nuo bir-
þelio 1 d. oficialiai buvo priimti: Jonas Pauþolis – Pirmojo
skyriaus virðininku, Franciðka Þinienë – vyriausiàja ekono-
miste-finansininke, Rimvydas Vaitiekûnas – ûkvedþiu-tiekë-
ju, Ðarûnas Vasiliauskas – Ketvirtojo skyriaus I kategorijos
inþinieriumi, Paulius Bartkus – Antrojo skyriaus inspekto-
riumi, Klemensas Radzevièius – Pirmojo skyriaus inspekto-
riumi jaunuoliø apskaitai, Petras Maðtavièius – Pirmojo sky-
riaus inspektoriumi (kadrø), Artûras Merkys – generalinio
direktoriaus patarëju, Litauras Pauþolis – Pirmojo skyriaus
inspektoriumi, Alfonsas Bajoras – Antrojo skyriaus virðinin-
ku, Jonas Geèas – KAD archyvo vedëju (puse etato), Rièar-
16
KAD 1990 m. geguþës 21 d. ásakymas Nr. 1 // Kraðto apsaugos departamento generalinio
direktoriaus ásakymø rinkinys. – 1990. – P. 3.
17
KAD generalinio direktoriaus ásakymas dël priëmimo á darbà // KAA. – F. 1. – Ap.2. – B. 1.
– L. 2.
422
das Pocius – Ketvirtojo skyriaus I kategorijos techniku, Kæs-
tutis Treigys – Ketvirtojo skyriaus I kategorijos techniku, Jo-
nas Simanavièius – vairuotoju
18
. Nuo birþelio 11 d. KAD bu-
haltere priimta Janina Garuolytë, 12 d. Antrojo skyriaus ins-
pektoriumi-koordinatoriumi – Jonas Vytautas Þukas
19
.
Ákurtas Kraðto apsaugos departamentas jam keliamø
uþdaviniø vien tik su Vilniuje esanèiomis struktûromis
ágyvendinti negalëjo. Buvo kreiptasi á Vyriausybæ, siûlant
Lietuvos miestuose ir rajonuose kurti KAD skyrius. 1990 m.
geguþës 24 d. Lietuvos Vyriausybë sutiko su departamento
siûlymu mobilizaciniams iðtekliams ruoðti, skirstyti, jø ap-
skaitai tvarkyti, jaunuoliø karo tarnybos klausimams spræsti
miestuose ir rajonuose ákurti Kraðto apsaugos departamento
skyrius arba turëti atskirus darbuotojus, iðlaikomus ið Lietu-
vos valstybës biudþeto
20
.
1990 m. birþelio 1 d. buvo ásteigti KAD skyriai septy-
niose zonose:
1) Alytaus (Alytaus m., Alytaus, Lazdijø, Varënos r.);
2) Kauno (Kauno m., Kauno, Jonavos, Jurbarko, Kai-
ðiadoriø, Këdainiø, Raseiniø, Prienø r.);
3) Klaipëdos (Klaipëdos m., Klaipëdos, Kretingos, Ma-
þeikiø, Plungës, Skuodo, Ðilalës, Ðilutës r.);
4) Marijampolës (Marijampolës m., Marijampolës, Ða-
kiø, Vilkaviðkio r.);
5) Panevëþio (Panevëþio m., Panevëþio, Anykðèiø, Bir-
þø, Kupiðkio, Pasvalio, Rokiðkio, Utenos, Zarasø r.);
6) Ðiauliø (Ðiauliø m., Ðiauliø, Akmenës, Joniðkio, Kel-
mës, Pakruojo, Radviliðkio, Tauragës, Telðiø r.);
7) Vilniaus (Vilniaus m., Vilniaus, Ignalinos, Molëtø,
Trakø, Ðalèininkø, Ðirvintø, Ðvenèioniø, Ukmergës r.)
21
.
18
Kraðto apsaugos generalinio direktoriaus ásakymai dël priëmimo á darbà // Ten pat. – L. 8–11,
14–17, 21, 24, 29–32, 33–34, 38.
19
Ten pat. – L. 19, 27.
20
Dël Kraðto apsaugos departamento organizaciniø klausimø. Lietuvos Vyriausybës nutarimas //
Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þinios. – 1990. – Nr. 17. – P. 535.
21
KAD 1990 m. birþelio l d. ásakymas Nr. 2 // Kraðto apsaugos departamento generalinio
direktoriaus ásakymø rinkinys. – 1990. – P. 3
423
1990 m. lapkrièio l5 d. buvo ákurta nauja Utenos zona,
todël teritorijà teko perskirstyti taip:
1) Alytaus (Alytaus m., Alytaus, Lazdijø, Varënos r.);
2) Kauno (Kauno m., Kauno, Jonavos, Kaiðiadoriø, Ra-
seiniø, Prienø r.);
3) Klaipëdos (Klaipëdos m., Klaipëdos, Kretingos, Ma-
þeikiø, Plungës, Skuodo, Ðilalës, Tauragës, Ðilutës r.);
4) Marijampolës (Marijampolës m., Marijampolës, Jur-
barko, Ðakiø, Vilkaviðkio r.);
5) Panevëþio (Panevëþio m., Panevëþio, Anykðèiø, Bir-
þø, Kupiðkio, Pasvalio, Rokiðkio r.);
6) Ðiauliø (Ðiauliø m., Ðiauliø, Akmenës, Joniðkio, Kel-
mës, Pakruojo, Radviliðkio, Telðiø r.);
7) Utenos (Utenos, Ignalinos, Molëtø, Ðvenèioniø, Za-
rasø r.);
8) Vilniaus (Vilniaus m., Vilniaus, Trakø, Ðalèininkø,
Ðirvintø, Ukmergës r.)
22
.
Nuo birþelio 1 d. Klaipëdos zonos virðininku buvo
paskirtas Cirilis Norkus, Ðiauliø zonos – Zigfridas Orentas,
Kauno zonos – Vytautas Baranauskas
23
. Nuo birþelio 4 d. Pa-
nevëþio skyriaus virðininku paskirtas Antanas Dulevièius,
nuo birþelio 18 d. Marijampolës zonos virðininku – Vytautas
Jurgis Kadþys, nuo liepos 2 d. Alytaus zonos virðininku –
Liubartas Ragelis
24
.
Pradëjus intensyvø Kraðto apsaugos departamento kû-
rimo darbà greitai paaiðkëjo, kad darbuotojø reikës daugiau,
negu buvo numatyta. Jau 1990 m. liepos 30 d. Vilniaus mies-
te, Kraðto apsaugos departamente, dirbo 51 þmogus
25
, lap-
krièio 30 d. – 61
26
.
22
Dël Lietuvos Respublikos teritorijos paskirstymo á Kraðto apsaugos departamento veiklos
zonas. KAD 1990 m. lapkrièio 15 d. ásakymas Nr. 24 //Ten pat. – P. 10–11.
23
Kraðto apsaugos generalinio direktoriaus ásakymai dël priëmimo á darbà // KAA. – F. 1. – Ap.
2. – B. 1. –L. 29–30, 41.
24
Ten pat. – L. 28, 35, 36.
25
KAD 1990 m. liepos 30 d. raðtas Vilniaus m. prekybos organizacijø valdybai // KAA. – F. 1.
– Ap. l. – B. 16. – L. 56.
26
KAD 1990 m. lapkrièio 29 d. raðtas Vilniaus miesto prekybos organizacijø valdybai // Ten
pat. – L. 191.
424
Á Kraðto apsaugos departamentà dirbti atëjo labai ávai-
riø þmoniø, tarp jø nemaþai buvusiø sovietinës armijos ir jau
iðëjusiø á atsargà karininkø. Jie daugiausia buvo deleguoti
Atsargos karininkø sàjungos. Buvo nemaþai aktyviø Sàjûdþio
veikëjø, savo atstovus delegavo Politiniø kaliniø ir tremti-
niø sàjunga. Dauguma pirmøjø darbuotojø buvo gana jauni.
Be abejo, absoliuti dauguma atëjusiøjø á departamentà buvo
tikri Lietuvos patriotai, nes tuo metu dirbti ðioje struktûroje
buvo ið tikrøjø pavojinga.
Ákûrus Kraðto apsaugos departamentà, naujà karinæ
struktûrà, pradëjus á já priimti þmones, bûtinai reikëjo sukur-
ti kraðto apsaugos tarnybà reglamentuojanèius ástatymus. Dar
vykstant rinkimams á Lietuvos Aukðèiausiàjà Tarybà daugu-
ma kandidatø á deputatus þadëjo, jog visà atsakomybæ uþ
tai, kad Lietuvos jaunuoliai neis á sovietinæ kariuomenæ, pri-
siims parlamentas. 1990 m. balandþio 4 d. buvo priimtas Lie-
tuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos kreipimasis á Lie-
tuvos jaunuolius. Jame pabrëþta: „Jûsø demokratiðkai iðrink-
tas parlamentas, ðiø metø kovo 11 dienà atstatæs savo Tëvy-
nës garbæ ir orumà, tiki, kad Jûs, neidami tarnauti á svetimos
valstybës kariuomenæ, stiprinsite Lietuvos nepriklausomybæ.
Visuotinis Lietuvos pilieèiø atsisakymas tarnauti bûtø dar
vienas þygis Lietuvos nepriklausomybës labui.
Nors Lietuvos valdþia negali jëga apginti jaunuoliø
nuo prievartinio rekrutavimo, taèiau ji imasi juridinës ir mo-
ralinës atsakomybës uþ savo valstybës pilieèiø atsisakymà
tarnauti svetimiems<...>“
27
.
Paskelbus ðá kreipimàsi, iðkilo problema, kaip pada-
ryti, kad Aukðèiausioji Taryba ir Vyriausybë realiai prisiim-
tø atsakomybæ uþ ðiø þmoniø likimà. Kraðto apsaugos de-
partamento vadovø nuomone, kurià palaikë ir Lietuvos Vy-
riausybë, tai turëjo garantuoti priimtas Lietuvos Respubli-
kos laikinasis kraðto apsaugos ástatymas.
27
Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos kreipimasis á Lietuvos jaunuolius.
425
Ðio ástatymo projektà rengë pats departamentas. 1990
m. birþelio 13 d. KAD generalinis direktorius A. Butkevièius
ástatymo projektà pristatë Aukðèiausiajai Tarybai. Já prista-
tydamas A. Butkevièius paþymëjo: „Neámanoma apginti
þmogaus ir neámanoma netgi ruoðti jo gynimo, jeigu mes ne-
same pareiðkæ á já kaþkokiø savo teisiø. Kadangi ið Tarybø
Sàjungos pusës yra reiðkiamos teisës ir pretenzijos á ðità patá
þmogø, jis yra ðaukiamas á Tarybinæ armijà, ið mûsø pusës
taip pat turëtø bûti nuostata dël ðito þmogaus tolesnio liki-
mo. Tokia nuostata ir gali bûti suformuluota Lietuvos Res-
publikos kraðto apsaugos ástatyme ir Lietuvos Respublikos
kraðto apsaugos prievolës ástatyme <...> Tokiu atveju, jeigu
Lietuvos Respublikos pilieèiai taptø Lietuvos Respublikos
kraðto apsaugos prievolininkais ir bûtø paðaukti á Lietuvos
Respublikos kraðto apsaugos tarnybà, duotø priesaikà Lie-
tuvos Respublikai, bûtø labai sunku paaiðkinti jø ëmimà á
Tarybø Sàjungos ginkluotàsias pajëgas. Netgi tokiu atveju,
jeigu ðitas þmogus bûtø paimtas prievarta, þymiai palengvë-
tø jo gynimas, kadangi ðitoká þmogø bûtø galima traktuoti
jau netgi kaip karo belaisvá“
28
.
Pateiktame projekte, be kita ko, buvo numatyta, kad
tinkami tarnybai jaunuoliai gali atlikti tikràjà karo tarnybà
arba alternatyviàjà darbo tarnybà. Ðaukti á tarnybà buvo nu-
matoma 19 metø jaunuolius, taèiau á jà galëjo stoti ir sulau-
kusieji 18 metø (todël, kad 18-meèiai buvo ðaukiami á SSRS
karo tarnybà). Siûloma tarnybos trukmë – pusantrø metø
29 
.
28
Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (pirmojo ðaukimo) pirmoji sesija. Stenogramos.–
T. 9.– V., 1991. – P. 439–440.
29
Ten pat. – P. 441.
426
palikti „vietos poþiûriui, kad þmogus bûtinai turëtø turëti tei-
sæ ið viso atsisakyti bet kokios tarnybos, tiek alternatyviosios,
tiek ne, jeigu jis gyvenimo kelià pasirenka visai kità“. E. Vilko
nuomone, projektas pateiktas svarstyti ne laiku, per anksti
30
.
Baigdamas pristatyti ástatymo projektà A. Butkevièius
pareiðkë: „Að labai gerai suprantu, jog daugelis ið èia esan-
èiø ir toliau norëtø neprisiimti atsakomybës uþ ðaukiamojo
amþiaus jaunuoliø likimà ir ðità atsakomybæ perduoti Krað-
to apsaugos departamentui. Mes tokià atsakomybæ priima-
me. Taèiau jeigu parlamentas nepateiks aiðkios nuomonës
dël ðaukiamojo amþiaus jaunuoliø, að nemanau, kad mûsø
darbas bus efektyvus“
31
.
Tuo metu ástatymas nebuvo priimtas.
1991 m. birþelio 21 d. Aukðèiausiosios Tarybos posë-
dyje buvo pristatyti Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos
tarnybos ir Kraðto apsaugos prievolës ástatymø projektai. Ásta-
tymø projektus pristatë Aukðèiausiosios Tarybos Pirminin-
ko pavaduotojas Èeslovas Stankevièius.
Kraðto apsaugos departamento pateiktà ástatymo pro-
jektà Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumas suskirstë á du.
Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos tarnybos ástatymo pro-
jektas gimë Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo iniciatyva.
Projektà Aukðèiausiosios Ta-
rybos deputatai sutiko gana prieðið-
kai. Deputatas V. Jermolenka ið prin-
cipo pasisakë prieð ðá projektà, laiky-
damasis „pilieèiø teisës arba laisvës
teisës principø“. P. Tupikas prieðta-
ravo, kad bûtø ðaukiami 19 metø jau-
nuoliai, siûlë ðaukti 18-meèius. De-
putatui V. Andriukaièiui atrodë, kad
projektas yra parengtas pagal Sovie-
tø Sàjungos karinæ doktrinà. V. Jasu-
kaitytë manë, jog reikëtø vis dëlto
Vidmantë Jasukaitytë
30
Ten pat. – P. 442–445.
31
Ten pat. – P. 447.
427
Jame buvo siûloma, kaip reikia spræsti bendruosius kraðto
apsaugos tarnybos klausimus, o antrajame – Kraðto apsaugos
prievolës – ástatyme detalizuojama, kaip ta tarnybos prievo-
lë yra organizuojama, atliekama, kaip nuo jos atleidþiama.
Pristatydamas projektus È. Stankevièius paþymëjo, jog
jie yra apsvarstyti Valstybës atkûrimo komisijos atvirame po-
sëdyje ir daugelis ten dalyvavusiø deputatø pasisakë uþ tai,
kad Lietuva, kaip neutrali valstybë, dëtø minimaliai pastan-
gø ir skirtø lëðø kraðto apsaugos kariniams daliniams kurti
ateityje, kad jos saugumas bûtø grindþiamas tarptautinëmis
garantijomis, o ne tik savomis ginkluotosiomis pajëgomis.
Pateikti ástatymø projektai gerokai skyrësi nuo anks-
èiau KAD pateikto projekto. Projekte buvo fiksuojama nor-
ma, kad ðaukiamojo pageidavimas yra lemiamas pasirenkant
tarnybos rûðá. Buvo iðbraukti visi straipsniai, kuriuose kal-
bama apie tarnybà karo metu ir kitus dalykus, kurie nesusijæ
su tuometinëmis kraðto apsaugos tarnybos reikmëmis.
Projektø svarstymas buvo gana aðtrus. Ið esmës, pada-
rius kai kuriuos pataisymus, projektams siûlë pritarti deputa-
tai A. Patackas, A. Norvilas. Deputatas J. Karvelis pritarë pir-
majam projektui, o antrojo ástatymo projektà siûlë atidëti. Kiti
diskusijose kalbëjæ deputatai kategoriðkiau ar ne taip katego-
riðkai pasisakë prieð. Deputatas R. Gudaitis, be kita ko, pa-
reiðkë, kad svarstomi ástatymai „apgins naujøjø karininkø ant-
peèius, algas ir padëtá – sutinku. Kad bus uþtikrinta jaunuoliø
ir visos Lietuvos apsauga – drásèiau suabejoti <...> Nenorë-
èiau, kad Lietuvà, be ekonominiø bëdø, slëgtø dar ir saldofo-
niðkos pretenzijos, militaristiniai prietarai“
32
.
Deputato A. Januðkos nuomone, „ið viso antrojo pro-
jekto nedera èia svarstyti, o dël projekto, kuris lieèia kraðto
apsaugos tarnybà, tai yra projekto, kurá pateikë Prezidiumas,
ten yra pasakyta, kad tai – laikinas projektas. Taèiau visiðkai
neapibrëþta, kada baigiasi tas laikinumas“
33
.
32
Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos (pirmojo ðaukimo) pirmoji sesija. Stenograma.
T. – 10. – V., 1991. – P. 200–201.
33
Ten pat. – P. 203.
428
Deputatë V. Jasukaitytë ið karto pareiðkë, kad kritið-
kai vertina abu ástatymø projektus. Jos nuomone, Kraðto ap-
saugos departamentas nesuvokia Lietuvos kaip visiðkai neut-
ralios valstybës ateities
34
.
J. Tamulis manë, kad kariuomenë Lietuvai dël jos ge-
opolitinës padëties yra visiðkai nereikalinga
35
.
K. Lapinsko nuomone, Kraðto apsaugos departamen-
tas turëtø pirmiausia rûpintis tam tikrø ginkluotø arba suka-
rintø bûriø formavimu savanoriðkumo principu, o ne visuo-
tinës karo tarnybos prievolës ávedimu
36
.
P. Vaitekûnas ðá ástatymo projektà vertino panaðiai
kaip ir R. Gudaitis –„ne kaip ginantá Lietuvà, bet ginantá Krað-
to apsaugos departamento interesus, ginantá jo etatus ir lei-
dþiantá ið principo daryti politikà jëga, ið jëgos pozicijø“
37
.
Balsuojant uþ ðiuos projektus, dauguma deputatø bal-
savo prieð, o svarstymas buvo atidëtas iki atskiro nutarimo
38
.
1990 m. liepos 17 d. po pakartotinio svarstymo buvo
priimtas Laikinasis kraðto apsaugos prievolës ástatymas. Tai,
be abejo, buvo svarbus ávykis. Taèiau nebuvo sukurta gerø
savø ástatymø, ir tai labai trukdë kuriant paèià Kraðto apsau-
gos sistemà, nes dar tebegaliojo ir senieji sovietiniai ástaty-
mai. Jie oficialiai nebuvo panaikinti, todël Kraðto apsaugos
departamento vadovai bet kada galëjo bûti apkaltinti netei-
sëtais veiksmais.
1990 m. rugpjûèio mën. KAD vadovybë nusprendë ákurti
KAD Apsaugos tarnybà. Buvo parengtas Apsaugos tarnybos
nuostatø projektas, tipinë individuali darbo sutartis, numatyta
priëmimo á ðá darbà tvarka. Rugpjûèio 18 d. su ðiuo pasiûlymu
buvo kreiptasi á Aukðèiausiàjà Tarybà ir Vyriausybæ
39
.
Sumanymui buvo pritarta ir 1990 m. rugpjûèio 21 d.,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1990 m.
34
Ten pat. – P. 204.
35
Ten pat. – P. 208.
36
Ten pat. – P. 213.
37
Ten pat. – P. 214.
38
Ten pat. – P. 228.
39
KAD 1991 m. rugpjûèio 18 d. raðtas // KAA. – F. 1. – Ap. 1. – B. 16. – L. 107.
429
rugpjûèio 20 d. potvarkiu „Dël Apsaugos tarnybos prie KAD
ásteigimo“, buvo ákurta Kraðto apsaugos departamento Ap-
saugos tarnyba
40
. Pagal nuostatus tai buvo Kraðto apsaugos
departamento ûkiskaitinis sukarintas padalinys, saugantis
ypaè svarbius Lietuvos Respublikos objektus. Remiantis
tarpþinybinës komisijos iðvadomis buvo sudaromos objektø
apsaugos sutartys. Ðios komisijos iðvados bûdavo pateikiamos
objekto apþiûros akte. Objektø apsaugos sutartis Kraðto ap-
saugos departamento vardu sudarydavo Apsaugos tarnybos
virðininkas. Sutartys buvo sudaromos metams, taèiau galëjo
bûti nutrauktos ir anksèiau vienos ið ðaliø pageidavimu.
Pagrindiniai uþdaviniai, keliami apsaugos tarnybai, –
garantuoti esamø materialiniø vertybiø apsaugà, neáleisti á
saugomà objektà paðaliniø asmenø, vykdyti Lietuvos Vyriau-
sybës skirtas uþduotis.
Apsaugos tarnyba buvo formuojama savanoriðkumo
principu. Á jà buvo priimami 19–35 m. Lietuvos pilieèiai, ne-
priklausantys jokioms politinëms partijoms, mokantys vals-
tybinæ kalbà ir pagal savo asmenines ir dalykines savybes,
sveikatà tinkantys ðiai tarnybai. Be to, jie su Kraðto apsaugos
departamentu sudarydavo terminuotas darbo sutartis.
Siekiant patikrinti, ar pareiðkæs norà asmuo tinkamas
tarnauti apsaugos tarnyboje, buvo nustatytas tam tikras lai-
kotarpis, kuris baigdavosi kandidatui iðlaikius specialiø þi-
niø patikrinimo egzaminà.
Apsaugos tarnybos darbuotojams kaip kraðtutinæ prie-
monæ buvo leista naudoti ginklà.
Kiekvienu ginklo panaudojimo atveju Apsaugos tar-
nybos darbuotojai privalëjo informuoti savo vadovybæ, im-
tis priemoniø, kad suþeistajam bûtø suteikta skubi medi-
cinos pagalba.
Ðaunamàjá ginklà buvo draudþiama naudoti prieð as-
menis, turinèius su savimi maþameèiø vaikø, prieð moteris
ir nepilnameèius, taip pat prieð asmenis, turinèius aiðkiø in-
40
KAD 1990 m. rugpjûèio 21 d. ásakymas Nr. 12 // Kraðto apsaugos departamento generalinio
direktoriaus ásakymø rinkinys. 1990 m. – P. 6.
430
validumo poþymiø, iðskyrus atvejus, kai jie ginkluoti uþpuola
arba prieðinasi ginklu
41
.
Apsaugos tarnybos nuostatai Lietuvos Respublikos
Ministrës Pirmininkës pavaduotojo R. Ozolo buvo patvirtin-
ti 1990 m. spalio 3 d.
1990 m. rugsëjo 10 d. Lietuvos Vyriausybë, siekdama
apsaugoti Lietuvos rinkà ir pradëti kontroliuoti Lietuvos sie-
nas, priëmë nutarimà „Dël papildomø laikinø priemoniø Lie-
tuvos Respublikos rinkai apsaugoti“. Ðiuo nutarimu buvo pa-
vesta nuo 1990 m. spalio 1 d. pradëti Lietuvos muitinës veik-
là, formuoti Kraðto apsaugos departamento tarnybas Lietu-
vos Respublikos sienos ekonominei apsaugai uþtikrinti, su-
kurti jø veiklai bûtinà materialinæ techninæ bazæ.
Lietuvos Respublikos sienos ekonominei apsaugai or-
ganizuoti ir Lietuvos muitinës veiklai su kaimyninëmis vals-
tybëmis koordinuoti buvo sudaryta darbo grupë: A. Butke-
vièius, M. Laurinkus, R. Purtulis, S. D. Umbrasas, V. Zaba-
rauskas ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis muitininkas
42
.
Taigi departamentui buvo iðkeltas labai sudëtingas uþ-
davinys, nes vienas ið valstybingumo poþymiø yra savø sie-
nø kontrolë, o to SSRS jokiu bûdu nenorëjo leisti. Departa-
mentas turëjo imti saugoti 1 747 km sausumos sienos, kurià
kirto 253 ávairiø kategorijø keliai, 99 km ilgio jûros sienà, oro
erdvæ. Sienos su Latvija ilgis – 650 km, su Lenkija – 103, su
Rusijos Federacija – 255 km. 44 km siena ëjo upëmis, 29 km –
eþerais, 163 km – pelkëmis, 422 km – miðkais. Ji kirto 61 upæ
ir upelá, 166 kelius, 32 tiltus, 16 geleþinkeliø.
Aptarti, kaip bus vykdomas minëtas Vyriausybës nu-
tarimas, 1990 m. rugsëjo 19 d. Kraðto apsaugos departamen-
te buvo surengtas iðplëstinis tarnybinis pasitarimas. Á pasita-
rimà buvo sukviesti zonø ir rajonø KAD instruktoriai. Pasi-
tarime buvo aptarti konkretûs veiksmai ir priemonës
43
.
41
Kraðto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës Apsaugos tarnybos
nuostatai // KAMEA
42
Valstybës þinios. – 1990, Nr. 27-668.
43
Norkus C. Tëvynës labui. – P. 97.
431
Kad bûtø galima ávykdyti ðá nutarimà, buvo numaty-
ta árengti 64 Kraðto apsaugos departamento Pasienio apsau-
gos tarnybos pasienio kontrolës postus. Pagal KAD genera-
linio direktoriaus ásakymà lapkrièio 19 d. jie jau turëjo pra-
dëti darbà. Iki tos dienos turëjo bûti árengti pasienio kontro-
lës postai, tarnybinës patalpos
44
.
Visiems pasienio darbams vado-
vauti Kraðto apsaugos departamente buvo
sukurtas Pasienio apsaugos tarnybos sky-
rius. Jo virðininku buvo paskirtas Virgini-
jus Èesnulevièius. Jam ir teko pagrindiniai
pasienio apsaugos kûrimo rûpesèiai.
Pasienio apsaugos tarnyba pagal
Laikinàjà Kraðto apsaugos departamen-
to pasienio apsaugos tarnybos instruk-
cijà turëjo tikrinti asmenø, ámoniø, ástai-
gø, organizacijø iðveþamas uþ Lietuvos
Respublikos ribø prekes pagal ribojamø
Virginijus
Èesnulevièius
ir draudþiamø pilieèiams iðveþti ið Lietuvos Respublikos mais-
to ir ne maisto prekiø sàraðus, leidimus prekëms ið Lietuvos
iðveþti, patikrinti juose nurodytà prekiø kieká, veþamø krovi-
niø plombas, teikti pagalbà Vidaus reikalø ministerijos dar-
buotojams iðaiðkinant nusikaltimus, sulaikant nusikaltëlius,
informuoti Vidaus reikalø ministerijà apie pastebëtus ar su-
laikytus átartinus asmenis ar transporto priemones
45
.
Pavedimui ávykdyti reikëjo nemaþai lëðø ir þmoniø,
o parinkti tinkamus pasienio apsaugos pareigûnus irgi buvo
ne taip jau paprasta. Tinka ar netinka parinktas asmuo tarny-
bai, nuspræsdavo ðiam tikslui 1990 m. spalio 15 d. sudaryta
mandatinë priëmimo á darbà Pasienio apsaugos tarnyboje ko-
misija. Komisijos pirmininku buvo paskirtas J. Pauþolis, na-
riais – V. Èesnulevièius, V. Þukas, P. Maðtavièius bei kon-
44
Dël pasienio kontrolës postø iðstatymo. KAD 1990 m. lapkrièio 15 d. ásakymas Nr. 25 //
Kraðto apsaugos departamento generalinio direktoriaus ásakymø rinkinys. 1990 m. – P. 11.
45
Laikinoji Kraðto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos instrukcija // KAMEA.
– F. 1. – Ap. 2.– B. 30. – L. 7 a.p.
432
kreèios KAD zonos skyriaus virðininkas
46
. Spalio 22 d. ðios
komisijos sudëtis buvo pakeista. Á jà dar buvo átraukti A. Ba-
joras, A. Dulevièius ir L. Pauþolis. Ði komisija buvo padalyta
á dvi darbo grupes
47
.
Pasienio tarnyba buvo formuojama labai sparèiai, ta-
èiau beveik nuo pat pirmøjø darbo dienø pasienieèiai susi-
dûrë su nemaþais sunkumais. Pagal nustatytà struktûrà pa-
sienio 4 pareigûnø patrulio tarnybos pamaina turëjo kontro-
liuoti 30–40 km pasienio ruoþà. Neturintys maðinø ir negin-
kluoti pasienieèiai jiems iðkeltas uþduotis galëjo atlikti tik
formaliai
48
. Nebuvo tinkamai suderintas juridinis pasienie-
èiø statusas, rûpesèiø këlë nepatenkinamos buities ir tarny-
bos sàlygos, maþi eiliniø ir kai kuriø viduriniø grandþiø pa-
reigûnø atlyginimai, neiðspræsta butø ir kai kurios kitos pro-
blemos. Nepaisant to, pirmieji pasienieèiai garbingai atliko
savo pavojingos tarnybos pareigas.
Pradëjus saugoti sienas iðkilo labai rimta problema –
kaip elgtis su valstybës sienà kertanèiomis SSRS karinëmis
maðinomis, kurias neretai lydëdavo ginkluoti kariai. Siekiant
iðvengti ginkluotø susidûrimø, realiai ávertinus Lietuvos pa-
dëtá, iki to laiko, kol derybose su Maskva bus iðspræstas Lie-
tuvoje dislokuotø SSRS kariniø pajëgø statuso klausimas, Pa-
sienio apsaugos tarnybos pasienio apsaugos postams buvo
ásakyta netikrinti iðvaþiuojanèiø ið Lietuvos SSRS ginkluotø-
jø pajëgø transporto priemoniø ir jø kroviniø
49
.
Toks sprendimas buvo logiðkas ir priimtas laiku, nes
SSRS kariðkiai, Kraðto apsaugos departamentui pradëjus kon-
troliuoti sienas, reagavo labai prieðiðkai. Pirmiausia vieðus
protestus Lietuvos Vyriausybei pradëjo reikðti SSRS VSK Pa-
baltijo pasienio apsaugos virðininkas gen. ltn. V. Gaponen-
46
Dël mandatinës komisijos sudarymo. 1990 m. spalio 15 d. KAD ásakymas Nr. 18 // Kraðto
apsaugos departamento generalinio direktoriaus ásakymø rinkinys. 1990 m.– P. 9.
47
Ten pat.
48
1991 m. sausio 30 d. KAD generalinio direktoriaus raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
// KAMEA.
49
KAD 1990 m. gruodþio 19 d. ásakymas // Kraðto apsaugos generalinio direktoriaus ásakymø
rinkinys. 1990 m. – P. 16.
433
ko. Svarbiausias jo protestø motyvas – niekas neturi teisës
ávesti SSRS valstybës sienos kontrolës ir pan.
50
1990 m. gruodþio 20 d. Kaune buvo ásteigti Karininkø
kursai. Apie kursø organizavimà pradëta galvoti nuo tada,
kai tik buvo ákurtas departamentas. Jau 1990 m. geguþës mën.
KAD generalinis direktorius patvirtino Kraðto apsaugos ka-
rininkø ruoðimo programà. Buvo numatytas 260 valandø kur-
sas. Planuota dëstyti ðiuos dalykus: politologijà, taktikà, þval-
gybà, prieðcheminæ apsaugà, Lietuvos kariuomenës statutus,
ðaudybà ir ginklus, karinæ topografijà, inþineriná parengimà,
pirmosios medicinos pagalbos pradmenis, asmens higienà ir
fiziná lavinimà.
1990 m. liepos mënesá Kaune susibûræ atsargos kari-
ninkai ir aukðtøjø mokyklø dëstytojai iðkëlë mintá rengti kva-
lifikuotus karininkus besikurianèiai Lietuvos kariuomenei.
Idëjà palaikë KAD generalinis direktorius A. Butkevièius ir
jo pirmasis pavaduotojas A. Vaitkaitis
51
.
Taèiau kursø steigimo operatyvinë grupë pradëjo
dirbti tik 1990 m. lapkrièio 15 d. Jà sudarë Bronislovas Vizba-
ras, Jonas Veselka, Vytautas Latkauskas, Algis Liorentas, Po-
vilas Skrivelis, Kazimieras Skrinska, Algimantas Jurevièius,
Arûnas Virbila, Þygimantas Lapënas
52
.
Karininkø kursø virðininku buvo paskirtas
Bronislovas Vizbaras. B. Vizbaras ásakymu kursø virðininko
pavaduotoju mokymo reikalams paskyrë J. Veselkà, Finansø
tarnybos virðininku – A. Liorentà, kursø virðininko
pavaduotoju uþnugariui – V. Latkauskà, Inþinerinës-
pionieriø tarnybos virðininku – A. Virbilà, dëstytojais –
K. Skrinkà, P. Skvirelá, A. Jurevièiø, intendantu – Þ. Lapënà
53
.
Á Karininkø kursus buvo priimami Lietuvos pilieèiai,
turintys atsargos karininko ar praporðèiko laipsná, ne vyresni
kaip 30 m. amþiaus, teigiamai charakterizuojami darbe,
50
V. Gaponenkos 1990 m. gruodþio 25 d. raðtas K. Prunskienei // KAMEA.
51
Vizbaras B. Karininkø kursai ir Div. gen. S. Raðtikio puskarininkiø mokyklos veikla //
Konferencijos „Lietuvos kraðto apsaugos sistemos atkûrimas“ medþiaga. – P. 115.
52
Ten pat.
53
Ten pat.
434
dalyvaujantys visuomeninëje veikloje, ágijæ Lietuvos valdþios
organø ir visuomeniniø organizacijø pasitikëjimà
54
.
Á pirmàjà kursø laidà buvo priimti 47 klausytojai
55
.
Buvo nustatyta kursø trukmë – 4 mënesiai. Kursams
buvo atiduotos „Vyèio“ organizacijos Kauno automokyklos
patalpos. Darbas prasidëjo 1991 m. sausio 2 d., bet jau sausio
9 d. dauguma dëstytojø ir klausytojø iðvyko á Vilniø ginti
Aukðèiausiosios Tarybos.
1990 m. rudená ásteigtas KAD Informacijos skyrius. Jo
uþdavinys buvo rinkti þvalgybinius duomenis apie sovietø
armijos dalinius, dislokuotus Lietuvoje
56
.
Susikûrus pagrindiniams departamento padaliniams,
1990 m. rugpjûèio 16 d. buvo sudaryta departamento kolegija,
turinti patariamojo balso teisæ sprendþiant svarbius
departamento veiklos klausimus ir problemas. Kolegijos
pirmininku tapo generalinis direktorius A. Butkevièius,
pirmininko pavaduotoju – A. Vaitkaitis, nariais – J. Pauþolis,
A. Bajoras, A. Kairys, A. Pakalka ir J. Uþurka
57
.
1990 m. spalio 12 d. á kolegijà buvo átraukti A. Norvilas,
C. Norkus, Z. Orentas ir G. Jurèiukonis
58
.
Kolegijos posëdþiuose buvo svarstomi svarbiausi
departamento veiklos klausimai, kraðto apsaugos sistemos
plëtros, specialistø paieðkos, mokymo ir ugdymo,
departamento padaliniø sudarymo, jø veiklos ir likvidavimo,
54
Dël karininkø rengimo. KAD 1990 m. gruodþio 29 d. ásakymas Nr. 44 // Kraðto apsaugos
departamento generalinio direktoriaus ásakymø rinkinys. 1990 m. – P. 16.
55
Priimti: A. Bauþa, R. Bertaðius,V. Berþinskas, V. Bieliauskas, V. Dambrauskas, V. Darguþis,
K. Didþiulis, J. Dusevièius, R. Geèas, A. Germanavièius, V. Giniotas, P. Griþas, S. Gusèius, M.
Inkënas, J. Jasaitis, P. Jokubauskas, V. Jurevièius, G. Kabaðinskas, G. Kastickas, A. Kliuka, V.
Kibartas, R. Lenartavièius, S. Marcinkus, V. Margevièius, V. Navickas, V. Ostrauskas, V. Ponteþis,
E. Pupðys, A. Rastokas, V. Reklaitis, V. Rupðys, R. Ruzgys, A. Sirvydis, S. Straþinskas, A.
Ðedys, K. Ðermukðnis, V. Ðilas, K .Ðipkinas, K.Ðukys, S. Titas, A. Tumpa, V. Ubartas, V.
Velavièius, A. Vilinauskas, S. Zavarauskas, A. Þukas, V. Þvinklys // KAA. – F. 1. – Ap. 2. – B.
40. – L. 20–21.
56
Yra tokia tarnyba // Karys. – 1998.– Nr. 42. – P. 3.
57
KAD 1990 m. rugpjûèio 16 d. ásakymas Nr. 11 // Kraðto apsaugos departamento generalinio
direktoriaus ásakymø rinkinys. 1990 m. – P. 5.
58
Dël Kraðto apsaugos departamento kolegijos sudarymo. KAD 1990 m. spalio 12 d. ásakymas
Nr. 17 // Ten pat. – P. 8.
435
finansø, materialiniø vertybiø paskirstymo, panaudojimo ir
atsakomybës uþ jas, departamentui pavaldþiø tarnybø bei
atskirø darbuotojø veiklos klausimai, ásakymø, nutarimø,
statutø, svarbiausiø dokumentø projektai.
Kolegijos sprendimai buvo priimami balsuojant, o
áforminami generalinio direktoriaus ásakymais.
Kolegijos posëdþiai paprastai vykdavo kartà per
mënesá, o kai reikëdavo – ir daþniau.
1990 m. rudená Aukðèiausioji Taryba priëmë du labai
svarbius kraðto apsaugos plëtrai ástatymus.
1990 m. spalio 16 d. Aukðèiausioji Taryba priëmë
Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos
prievolës ástatymà. Pagal já Lietuvos Respublikos pilieèiai
nuo 19 iki 27 metø, kraðto apsaugos prievolininkai, kurie dël
savo ásitikinimø negali atlikti tikrosios kraðto apsaugos
tarnybos, atlieka alternatyviàjà (darbo) tarnybà. Buvo
nustatyta jos trukmë – 24 mënesiai, baigusiøjø aukðtàsias
mokyklas tarnyba turëjo trukti 12 mënesiø
59
.
Antrasis – Kraðto apsaugos tarnybos – ástatymas buvo
priimtas 1990 m. lapkrièio 20 d.
1990 m. lapkrièio 15 d. A. Butkevièius patvirtino
laikinàjà Kraðto apsaugos departamento struktûrà. Pagal jà
departamentas buvo suskirstytas á skyrius:
I – Mobilizacijos;
II – Informacijos-þvalgybos;
III – Karinës parengties ir specialistø ruoðimo;
IV – Uþnugario;
V – Pasienio apsaugos;
VI – Inþinerinës tarnybos;
VII – Informatikos;
Finansø apskaitos;
Kadrø apskaitos
60
.
59
Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolës ástatymas // Lietuvos
Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þinios. – 1991. – Nr. 30. – P. 1005–1008.
60
KAA. – F. 1. – Ap. 1. – B. 12. – L. 1–4.
436
Tomis sunkiomis sàlygomis, kuriomis teko kurti
Kraðto apsaugos departamentà ir pradëti sudëtingà kraðto
apsaugos sistemos kûrimo darbà, labai svarbus, bene vienas
svarbiausiø, uþdavinys buvo parinkti tinkamus kadrus. Pir-
miausia sprendimus priimdavo pats generalinis direktorius.
Tik vëliau, t. y. 1990 m. lapkrièio 15 d., KAD kolegija nuspren-
dë prie KAD sudaryti atestavimo komisijà, kuri siûlytø as-
menis priimti á darbà, skirti karininkø pareigoms. Ði komisi-
ja buvo sudaryta 1990 m. gruodþio 3 d., jos pirmininku buvo
paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotojas A. Vaitkai-
tis, pavaduotoju – generalinio direktoriaus pavaduotojas I.
Stankovièius, nariais – A. Kairys, B. Vizbaras, J. Pauþolis, A.
Bajoras, V. Þukas, N. Vidrinskas, A. Malijonis (A. Malijonis –
Lietuvos kariuomenës veteranas).
Komisija buvo ápareigota tikrinti karininkø, norinèiø
dirbti Kraðto apsaugos departamente, þinias, jø kompeten-
tingumà, anketinius duomenis
61
.
KAD darbuotojø grupë. 1990 m. lapkrièio mën. Kaunas (KASPA)
61
Dël atestacinës komisijos sudarymo. KAD generalinio direktoriaus 1990 m. gruodþio 3 d.
ásakymas // Kraðto apsaugos departamento generalinio direktoriaus ásakymø rinkinys. 1990 m.
–V., 1993. – P. 13.
437
1990 m. gruodþio 6 d. Vyriausybës pavedimu Kraðto
apsaugos departamente buvo ásteigtas Atskirasis apsaugos bû-
rys
62
. Bûrio vadu paskirtas R. Baltuðis. Bûrys saugojo KAD
pastatà, priþiûrëjo tvarkà ávairiø renginiø metu, mokësi kary-
bos pagrindø. Gruodþio pabaigoje bûrys iðaugo á kuopà. Kuo-
pos vadu buvo paskirtas È. Jezerskas.
1991 m. sausio 2 d. kuopos vado ásakymu Nr. 1 á kuopà
buvo priimti ir paskirti: A. Pauþolis – kuopos vado pavaduo-
toju teoriniam ir praktiniam rengimui, R. Baltuðis – kuopos
vado pavaduotoju rikiuotei ir auklëjimui, K. Mickevièius –
kuopos gydytoju, P. Kasteckas – artimos kovos instruktoriu-
mi, A. Mateika – Finansø skyriaus virðininku-iþdininku, A. Po-
cius – instruktoriumi intendantu, R. Litvinas – prieðcheminës
apsaugos instruktoriumi, N. Misevièius – taktikos instrukto-
riumi, R. Gvazdauskas – I skyriaus vadu, R. Jonauskas – II sky-
riaus vadu, D. Skëraitis – III skyriaus vadu, B. Þilanas – IV sky-
riaus vadu, A. Budreika – V skyriaus vadu, A. Gvazdauskas –
VI skyriaus vadu, Ð. Uþusienis – VII skyriaus vadu, M. Ado-
mënas – VIII skyriaus vadu, H. Prudnikas – IX skyriaus vadu,
A. Stonkus – X skyriaus vadu, taip pat kariai
63
.
62
A. Butkevièiaus 1991 m. sausio 29 d. raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei // KAMEA. –
F. 1. – Ap. 1. – B. 20. – L. 27.
63
Kariais priimti: J. Kirkis, G. Vaickus, R. Dovidënas, D. Stakelskas, G. Kuncevièius, M.
Jakutis, R.Tamaðauskas, J. Markevièius, G. Liutkevièius, R. Takarevièius, K. Jurgelionis pa-
skirti þvalgais, D. Pastarnokas, M. Rynkevièius, V. Giedraitis, S. Meidus, Þ. Svirnelis, S.
Brazauskas, G. Rastenis, M.Dþeveèka, O. Imbrasas, J. Antanaitis – snaiperiais.
A. Putrimas, K. Lukoðiûnas, A. Kerðis, D. Mikluðis, D. Ðileikis, A. Panavas, T. Zabulis,
R. Starkevièius, R. Bariðauskas, R. Degulis paskirti sanitarijos instruktoriais, A. Èereðka, R.
Anglickas, A. Demenius, G. Skorupskis, M. Milevièius, R. Gudelaitis, M. Ðmitas, D. Jasiulio-
nis, T. Baratinskas, S. Daukðys – kulkosvaidininkais, D. Dagys, S. Sinkevièius, V. Ribakas, S.
Vaðtakas, S. Valadka, D.Chapko, G. Jonytis, P. Sokolovas, S. Vaikðnoras, V. Alekna – granat-
svaidininkais, G. Ketleras, D.Panavas, M. Bajoraitis, L. Þilys, V. Pecinkevièius, V. Gackas, R.
Taukinaitis, P. Petrikas, Þ.Sipovièius, Þ. Kauðyla – pionieriais.
S. Ðtelmokas, R. Kliðis, A. Gaiþevskis, R. Prokopovièius, S. Þerniauskas, R. Lanzber-
gas, R. Þabas, A. Kaziukonis, L. Þernius, S. Vilkiðius buvo paskirti vairuotojais-ðauliais,
S. Jaðinskas, M. Birevièius, R Zaranka, M. Ðternbergas, R. Misiûnas, Ð. Geèas, M.
Abaravièius, S. Repeèka, L. Kavaliûnas, A. Petryla, D. Boguðevièius, R. Moliejus, E. Èeponas,
L. Guzikas, A. Kaminskas, T. Uðpolevièius, G. Èepukas, D. Kazaliauskas, V. Þulys, E. Gro-
checkis, R. Virþintas – eiliniais. // Dël þmoniø priëmimo á Atskiràjà apsaugos kuopà. Kuopos
vado 1991 m. sausio 2 d. ásakymas Nr. 1 // KAMEA. – F. 1.– Ap. 2. – B. 117. – L. 1–2.
438
1990 m. pabaigoje imta galvoti ir apie karinës aviaci-
jos atkûrimà. Gruodþio 27 d. KAD buvo ásteigtas aviatoriaus
etatas. Audringomis 1991 m. sausio dienomis á ðias pareigas
paskirtas lakûnas Zenonas Vegelevièius.
4. Departamento veikla 1991 m. sausio
dienomis
Lietuvos nepriklausomybës prieðai nuo pat l990 m.
kovo 11 d. rengë rimtà tiek kraðto apsaugos vyrø, tiek visø
Lietuvos þmoniø iðbandymà. Juo tapo 1991 m. sausis, kai rau-
donieji okupantai ginkluota jëga mëgino uþgniauþti Lietu-
vos þmoniø ryþtà gyventi laisvai ir nepriklausomai. Kraðto
apsaugos departamento þvalgybos tarnyba dar iki sausio ávy-
kiø gavo duomenø apie rengiamà puèà. Apie tai KAD gene-
ralinis direktorius áspëjo Lietuvos vadovybæ
64
.
Antràjà 1991-øjø sausio savaitæ átampa dar labiau iðaugo.
Vis grieþtesni Maskvos grasinimai, pastatø grobimas, smarkiai
suaktyvëjusi „Jedinstvos“ organizacijos veikla ir kita ið ávairiø
ðaltiniø gaunama informacija tik patvirtino jau turimas þinias apie
artëjanèià atvirà, prieð Lietuvos valstybæ nukreiptà agresijà.
Kariniuose aerodromuose nusileido 30 transportiniø
lëktuvø IL-76 su desantininkais ið Pskovo. Milþiniðka karinë
kolona patraukë á Vilniø. Ankstø sausio 8-osios rytà tûkstan-
èiai jedinstvininkø ir civiliniais drabuþiais aprengtø kariðkiø,
neðinø raudonomis vëliavomis ir transparantais su uþraðais
„Ðalin vyriausybæ!“, apsupo Aukðèiausiosios Tarybos rûmus.
Dalis jø ásiverþë á vidiná kiemelá ir pradëjo rûmø ðturmà. Jiems
pavyko iðdauþti stiklus, iðversti duris ir ásiverþti á rûmus. Tik
gynëjø atkalumas ir narsa, taip pat sëkmingai panaudoti prieð-
gaisrinës sistemos vandens ðvirkðtai padëjo uþpuolikus atremti.
Prasidëjo derybos, o á aikðtæ jau skubëjo vilnieèiai, pasiryþæ
ginti Aukðèiausiàjà Tarybà, ginti Nepriklausomybæ. Aplink
rûmus stichiðkai prasidëjo barikadø statyba
65
.
64
Pranaðystës slenkanèio pavojaus fone // Respublika. – 1991, rugsëjo 13.
65
Geèas J. Viena praëjusio deðimtmeèio savaitë // Karys.– 2000. – Nr. 8. – P. 8.
439
Sausio 9 d. po vidurnakèio 308 kabinete susirinko Krað-
to apsaugos departamento darbuotojai ir buvo sudarytas
Aukðèiausiosios Tarybos rûmø gynybos ðtabas. Vadu tapo
KAD generalinis direktorius Audrius Butkevièius, pavaduo-
toju – Virginijus Èesnulevièius, ðtabo virðininku – Jonas Ge-
èas, atsakingu uþ þvalgybà ir informacijà buvo paskirtas Al-
fonsas Bajoras, uþ tvarkà rûmø viduje – Vitalijus Straleckas,
uþ aprûpinimà – Algimantas Samajauskas, iðorës rûmø gy-
nybos organizavimas patikëtas Gediminui Jurèiukoniui ir
Vincui Viriukaièiui
66
.
66
Ten pat.
Èeslovas Jezerskas ir Audrius Butkevièius
1991 m. sausio dienomis Aukðèiausiojoje Taryboje
Sigito Ruzo vadovaujami Afganistano kare dalyva-
væ vaikinai ið Kauno pradëjo pirmuosius minavimo dar-
bus. Buvo bandoma átvirtinti ir paèius Aukðèiausiosios Ta-
rybos rûmus. Sausio 11 d. ant rûmø stogo buvo pritvirtin-
tos vokiðkos prieðtankinës granatos su elektroniniais de-
440
tonatoriais, ruoðiami degaus miðinio, vadinamojo „Molo-
tovo kokteilio“, buteliai
67
. Vidas Èepulis atgabeno kelias
radijo stotis, su kuriomis ne tik buvo organizuota ryðio tarp
ðtabo ir gynybiniø postø iðorëje sistema, bet ir pradëta klau-
sytis sovietiniø kariðkiø pokalbiø. Tai ypaè pagerino rû-
mø gynëjø padëtá, nes suteikë galimybæ geriau pasiruoðti
galimai atakai: ið anksto jau buvo þinoma apie kariniø ko-
lonø judëjimà.
Buvo atveþta keli ðimtai dujokaukiø. Jomis buvo ap-
rûpinti ne tik rûmø gynëjai, bet ir Aukðèiausiosios Tarybos
deputatai. Buvo bandyta gauti kranø ir greideriø barikadoms
statyti, taèiau tada në viena statybos organizacija nesutiko jø
duoti. Vincui Viriukaièiui buvo ásakyta rengti autobusø, ku-
riais ið kitø miestø ir rajonø atvyko þmonës budëti prie Aukð-
èiausiosios Tarybos, uþtvaras.
M. Maþvydo bibliotekoje buvo ákurtas Raudonojo Kry-
þiaus ðtabas. Atveþta tvarsliavos, neðtuvø, vaistø, aikðtëje nuo-
lat budëjo medikai, buvo sudaryta þmoniø evakavimo ið rû-
mø prieigø schema, paskirti uþ tai atsakingi
68
. Buvo kaupia-
mos þinios apie rusø kariuomenës judëjimà. Jà ið esmës rin-
ko patys rûmø gynëjai, o duomenis daugiausia teikë netoli
kariniø daliniø gyvenantys þmonës ir kt.
Sausio 10 d. SSRS prezidentas M. Gorbaèiovas paskel-
bë ultimatumà: „Lietuvos Respublikos Aukðèiausiajai Tary-
bai tuètuojau visiðkai atkurti SSRS Konstitucijos galiojimà,
atðaukti anksèiau priimtus antikonstitucinius aktus“. Gau-
nama vis daugiau informacijos apie kariuomenës daliniø ju-
dëjimà, „Jedinstvos“ bûriø veiksmus.
Sausio 11 d. prasidëjo atvira agresija: uþimami Spau-
dos rûmai, perðaunamas jø gynëjas Vytautas Lukðys, suþa-
lojami keli þurnalistai. Uþimant Kraðto apsaugos departamen-
to pastatà buvo sumuðti grobikams pasiprieðinæ Klemensas
Radzevièius, Jonas Pauþolis ir kiti KAD darbuotojai. Vakare
67
Kraðto apsaugos savanoriø pajëgos. – V., 2001. – P. 11.
68
Geèas J. Viena praëjusio deðimtmeèio savaitë // Karys. – 2000. – Nr. 8. – P. 8.
441
dviem lëktuvais TU-134A á Vilniø buvo atskraidinta KGB
specialiosios paskirties grupë „Alfa“
69
.
Tomis dienomis tiek kraðto apsaugos darbuotojai, tiek
visi Lietuvos þmonës stojo ginti svarbiausiø Lietuvos objek-
tø – Aukðèiausiosios Tarybos, Vyriausybës, Radijo ir televi-
zijos centro, televizijos bokðto, Spaudos rûmø.
Prie Aukðèiausiosios Tarybos rûmø budëjo tûkstanèiai
þmoniø, o viduje buvo susirinkæ keli ðimtai savanoriø parla-
mento gynëjø. Sausio 11 d. 14 val. jie prisiekë Tëvynei. Vyrus
pasveikino Aukðèiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsber-
gis, KAD generalinis direktorius A. Butkevièius, palaimino ku-
nigas R. Grigas. Po priesaikos vaikinai spaudë vieni kitiems
rankas, glëbesèiavosi, buèiavosi, atsisveikino kaip prieð tikrà
mûðá. Tada galbût dar ne visi suvokë, kad tikrø tikriausias mû-
ðis Vilniaus centre gali nugriaudëti po keliø valandø
70
.
Tomis tragiðkomis sausio dienomis daugiausia sa-
vanoriø buvo ið Kraðto apsaugos departamento, pasienie-
èiø. Tuo metu kitos realios ir masinës KAD struktûros ir
nebuvo. Daugiau kaip 1000 pasienieèiø gynë Aukðèiausio-
sios Tarybos, Vyriausybës rûmus, televizijos bokðtà, Spau-
dos rûmus ir tuo paèiu metu budëjo postuose. Aukðèiausi-
àjà Tarybà gynë ir Aukðèiausiosios Tarybos Apsaugos sky-
riaus darbuotojai, KAD zoniniø skyriø pareigûnai, KAD Ap-
saugos tarnybos darbuotojai.
1991 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Aukðèiau-
sioji Taryba nusiuntë protesto notà Sovietø Sàjungos vyriau-
sybei. Taèiau SSRS reguliariosios ginkluotosios pajëgos sau-
sio 11–12 d. toliau vykdë savo operacijas. Naudojant ginklà
buvo uþgrobiami bei niokojami valstybiniai objektai ir teisë-
saugos ástaigos, blokuojami keliai, transportas, ryðiai.
Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba 1991 m.
sausio 12 d. ðiuos SSRS veiksmus vertino kaip atvirà karinæ
agresijà ir pareikalavo nedelsiant jà nutraukti. Aukðèiausioji
69
Ten pat. – P. 8–9.
70
Èekanauskas B. Stiprûs ne ginklais, o dvasia // Karys. – 1991. – Nr. 3. – P. 9–10.
442
Taryba pavedë savo Prezidiumui kartu su Vyriausybe suda-
ryti Lietuvos Respublikos laikinàjà gynybos vadovybæ. Jos
sudëtá ir statusà turëjo patvirtinti Aukðèiausioji Taryba.
Tuo paèiu nutarimu Lietuvos Respublikos vidaus rei-
kalø ir kraðto apsaugos padaliniai gavo teisæ prieðintis svarbiau-
sius valstybinius objektus uþgrobti siekianèiam uþpuolikui
71
.
71
Dël priemoniø Lietuvos Respublikai ginti. Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos
nutarimas // Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þinios. – 1991. – Nr.
3. – P. 97.
72
Geèas J. Viena praëjusio deðimtmeèio savaitë // Karys. – 2000. – Nr. 8. – P. 9.
Sausio 12 d. átampa pasiekë
aukðèiausià laipsná. Ypaè ji buvo jau-
èiama rûmø viduje. Visi suprato, kad
puolimo metu tiems, kurie yra vidu-
je, likti gyviems nedaug galimybiø.
Kitas, kaip prisimena rûmø gynybos
ðtabo virðininkas Jonas Geèas, ne ma-
þiau svarbus klausimas, jaudinæs rû-
mø gynëjus, buvo – kada ðauti? Bijo-
ta ne tik þûties – jai visi likusieji rû-
muose po priesaikos buvo pasiren-
gæ, – bet galimos iðdavystës ar klai-
dos. Ðis klausimas ne kartà buvo ap-
tariamas su vadais, nes dideliuose
Jonas Geèas
Aukðèiausiosios Tarybos rûmuose buvo neámanoma netikë-
tos atakos metu sulaukti ásakymo ið ðtabo, kiekvieno gyny-
bos posto vadas sprendimà, kuris galëjo bûti lemtingas, tu-
rëjo priimti pats. Ðis atsakomybës jausmas vertë bûti ásitem-
pusiems ir dar labiau didino nerimà.
Gynëjai praktiðkai buvo nemiegojæ jau kelias paras.
Nebuvo kur, o ir uþmigti daugeliui buvo sunku
72
.
Sausio 13 d., tuoj po vidurnakèio, ið Ðiaurës miestelio
pajudëjo tankø kolona. Aukðèiausiosios Tarybos rûmø gy-
nëjai pasirengë kovai, taèiau kolona pasuko Vilniaus televi-
zijos bokðto link.
443
1991 m. sausio 13-osios naktá prie televizijos bokðto
buvo pralietas kraujas. Tuo tarpu KAD vyrai, Aukðèiausio-
sios Tarybos gynëjai, prisiekæ iðtikimybæ Lietuvai, puikiai
suprasdami, kad turimais ginklais negalës rimèiau pasiprie-
ðinti agresoriui, nepasitraukë ið Aukðèiausiosios Tarybos rû-
mø, nors galëjo... Tiesa, vienas kitas iðëjo…
73
Pocius A. Treèioji savanoriø karta // Konferencijos „Lietuvos kraðto apsaugos sistemos
atkûrimas“ medþiaga. – P. 85.
74
Dël Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybës sudarymo. Lietuvos Respublikos
Aukðèiausiosios Tarybos nutarimas // Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir
Vyriausybës þinios. – 1991. – Nr. 3. – P. 98.
Gynëjø ginklai buvo metali-
niai strypai, peiliai, sportiniai maþo
kalibro ir medþiokliniai ðautuvai bei
benzino buteliai, o pagrindinis gin-
klas – ryþtas ir noras apginti neseniai
atgautà Nepriklausomybæ
73
. Pagrin-
diniu ginklø teikëju tapo Lietuvos
bankas. Ið banko sandëliø buvo pa-
imti inkasatoriø ginklai, dalis ginklø
ásigyta medþiotojø parduotuvëse,
nemaþai jø atsineðë patys gynëjai.
Sausio 13 d. buvo sudaryta
Lietuvos Respublikos laikinoji gy-
nybos vadovybë, á kurià áëjo: V.
Vytautas Landsbergis
Landsbergis, A. Ðimënas, A. Butkevièius, Z. Vaiðvila, V. Za-
barauskas, M. Laurinkus, R. Ozolas, A. Abiðala. Aukðèiau-
sioji Taryba ápareigojo Laikinàjà gynybos vadovybæ vado-
vauti fizinës (karinës), politinës, informacinës ir kitokios gy-
nybos veiksmams, kol SSRS puolimas ir karas prieð Lietuvà
bus nutrauktas. Ji taip pat buvo ápareigota sudaryti Lietuvos
Respublikos gynimo bei koordinavimo grupes
74
.
1991 m. sausio 17 d. buvo ákurta Savanoriðkoji kraðto
apsaugos tarnyba (SKAT). Aukðèiausiosios Tarybos rûmø ap-
saugos ðtabas faktiðkai tapo ir SKAT ðtabu. Á SKAT pirmiau-
sia ástojo Aukðèiausiàjà Tarybà saugojæ vyrai.
444
Ákûrus Savanoriðkàjà kraðto apsaugos tarnybà, tiksliau –
juridiðkai áteisinus savanoriø veiklà, buvo iðspræstas dar vienas
svarbus uþdavinys – á valstybës gynimà oficialiai buvo átraukta
visuomenë, kuri galëjo ginti valstybæ jau remdamasi ástatymu.
Taèiau reikia paþymëti, kad SKAT ákurti paskatino ne
sausio ávykiai. Jie tik paspartino Savanoriðkosios kraðto ap-
saugos tarnybos ástatymo priëmimà. Ástatymo projektas bu-
vo parengtas 1990 m. lapkrièio mënesá, nes nuo pat pirmøjø
Kraðto apsaugos departamento veiklos dienø buvo planuo-
jama kurti Lietuvos kariuomenæ kaip nacionalinæ gvardijà,
todël savanoriø padaliniø pagrindas buvo sukurtas dar iki
priimant ástatymà. Neoficialiai jau veikë savanoriø rinktinës,
kuopos, bûriai, kurie, priëmus ástatymà, buvo oficialiai átei-
sinti. Savanoriø rinktinës Vilniuje, Kaune ir Klaipëdoje jau
ëmë veikti 1990 metø vasarà
75
.
Pagrindinis tikslas, kuris buvo iðkeltas Savanorið-
kajai kraðto apsaugos tarnybai, – rengti Lietuvos Respub-
likos pilieèius Tëvynës gynybai, stiprinti Kraðto apsaugos
sistemos pajëgas.
Savanoriðkoji kraðto apsaugos tarnyba buvo tiesiogiai
pavaldi KAD generaliniam direktoriui, kuriai jis vadovavo
per KAD generalinio direktoriaus pavaduotojà Savanoriðka-
jai kraðto apsaugos tarnybai ir Savanoriø tarnybos ðtabà.
1991 m. sausio 23 d. Savanoriðkosios kraðto apsaugos
tarnybos ðtabo virðininku buvo paskirtas Jonas Geèas
76
.
Laikinoji SKAT struktûra – ðtabas, ðtabo operatyvinis
bûrys, SKAT mokykla, 8 rinktinës ir 100 kuopø – ir etatai ofi-
cialiai buvo patvirtinti 1991 m. kovo 1 d.
75
Pocius A. Treèioji savanoriø karta // Konferencijos „Lietuvos kraðto apsaugos sistemos
atkûrimas“ medþiaga. – P. 83.
76
Norkus C. Tëvynës labui. – P. 188.
445
5. Departamento plëtra po 1991 m. sausio
ávykiø
Po sausio ávykiø grësmë Aukðèiausiajai Tarybai ir Vy-
riausybei nesumaþëjo. SSRS kariðkiai galëjo bet kuriuo mo-
mentu atnaujinti puolimà. Jaunai KAD þvalgybos tarnybai
pavyko gauti SSRS kariðkiø parengtus naujos, daug grësmin-
gesnës ir geriau apgalvotos agresijos prieð Lietuvos nepri-
klausomybæ planus. Todël reikëjo rimtai ruoðtis.
1991 m. sausio 29 d. A. Butkevièius kreipësi á Vyriau-
sybæ, siûlydamas ásteigti Garbës sargybos kuopà
77
. Gavus su-
tikimà, vasario 2 d. á ðià kuopà buvo atrinkti þmonës
78
.
1991 m. vasario 22 d., sujungus Atskiràjà apsaugos ir
Garbës sargybos kuopas, buvo ákurtas Mokomasis junginys
79
,
300 savanoriø profesionalø grupë, tapusi bûsimos Lietuvos
sausumos kariuomenës pagrindu. Jo vadu buvo paskirtas Èes-
lovas Jezerskas, ðtabo virðininku – L. Pauþolis, I kuopos va-
du – R. Baltuðis, II kuopos vadu – P. Kasteckas. Junginiui
buvo iðkeltas uþdavinys – bûsimai Lietuvos kariuomenei
rengti puskarininkius.
Buvo numatyta, kad tarnavusieji sovietinëje kariuome-
nëje puskarininkio laipsná gaus po pusës metø, netarnavusieji
77
A. Butkevièiaus 1991 m. sausio 29 d. raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei // KAA.– F. 1.
– Ap. 1. – B. 20.– L. 27.
78
Á Garbës sargybos kuopà buvo priimti: A. Sirtautas – kuopininku, A. Belkis, J. Kovalevskis,
A. Krasilnikovas, A. Volkovas, E. Þentelis, K. Bepirðtis, A. Vaitkevièius, D. Paðukonis, E.
Tukal, S. Juozaitis, A. Baltutis, M. Jamkûnas, R. Augustinavièius, S. Kauðas, A. Biliûnas, K.
Treigys, V. Raginskas, A. Stacevièius, R. Cvirka, A. Venckûnas, R. Nepas, R. Stankevièius, V.
Briedis, S. Botyrius, V. Kulevièius, V. Þilakauskas, R. Klerovskis, P. Kapustinskas, Þ. Stirna, V.
Druteika, A. Gþimaila, G. Þelna, R. Þubrickas, A. Þentelis, R. Jefremovas, V. Bublys, A.
Nerkus, K. Bakutis, V. Zupka, D. Maèiulis, A. Alionis, A. Morauskas, G. Apulskis, A. Steceviè,
J. Aleknavièius, E. Pernaravièius, V. Steiblys, D. Gruðas, L. Misevièius, E. Popovas, R.
Vaitkevièius, G. Jonikas, A. Jurgaitis, R. Abarius, D. Vaivara, E. Glavdel, J. Valiukynas, R.
Vingeris, V. Kastlovskis, R. Vaikðnora, V. Dabkus, V. Griðkevièius, S. Zoruba, E. Ðaltis, J.
Sadauskas, R. Baltrûnas, P. Mackonis, M. Verðilovièius, A. Daukðta, D. Matulis, V. Stravinskas,
R. Gudaitis – ðauliais // Dël þmoniø priëmimo á Garbës kuopà. Atskirosios kuopos vado 1991
m. vasario 2 d. ásakymas Nr. 2 // KAMEA. – F. 1.– Ap. 2.– B. 117. – L. 2 a. p.
79
A. Butkevièiaus 1991 m. sausio 29 d. raðtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei // KAA. – F.
1. – Ap. 1.– B. 20. – L. 27.
446
– po metø. Baigusieji Mokomojo junginio kursà galës laikyti
egzaminus karininko laipsniui gauti. Mokomasis junginys bu-
vo komplektuojamas savanoriðkumo principu. Norinèiøjø bu-
vo kur kas daugiau, negu vietø, todël teko atlikti grieþtà at-
rankà. Ið pradþiø junginys ásikûrë Vilniuje, Gynëjø gatvëje.
Mokomojo junginio kariai buvo mokomi statutø, tak-
tikos, topografijos, radijo ryðio organizavimo pagrindø, arti-
mosios kovos veiksmø (karatë, sambo, dziudo, bokso), su-
teikti pirmàjà medicinos pagalbà. Kasdien po kelis kartus vy-
ko rikiuotës pratybos. Daliniui buvo iðduotos naujos þalios
spalvos karinës uniformos.
Krûvis buvo nemaþas. Diena prasidëdavo 7 val. ir baig-
davosi 22 val., todël jau gana greitai silpnesni kariai daliná
paliko, apie 20 buvo atleisti dël drausmës paþeidimø.
Be pratybø, kuriose turëjo dalyvauti, Mokomojo jun-
ginio kariai budëjo Aukðèiausiosios Tarybos, Ministrø Tary-
bos rûmuose, banke, patruliavo Vilniuje ir Kaune
80
.
Junginys Aukðèiausiosios Tarybos, Vyriausybës ir bu-
vusiuose Profsàjungø rûmuose iðstatë nuolatinius sargybos
postus. Visà parà prie Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausy-
bës rûmø buvo patruliuojama, grupë kariø, kurie visà laikà
buvo kovinës parengties, nuolat stebëjo Aukðèiausiosios Ta-
rybos ir Vyriausybës rûmø prieigas. Reikia paþymëti, kad
analogiðkà darbà dirbo ir SKAT vyrai
81
.
Nuo ðiol KAD Mokomojo junginio bei SKAT vyrai rû-
pinosi nuolatine Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës rû-
mø apsauga.
1991 m. pavasará KAD Informacijos skyrius reorgani-
zuojamas á Informacijos tarnybà. Joje buvo ákurtas A skyrius,
kuris perëmë þvalgybos funkcijas. Skyrius toliau rinko infor-
macijà apie sovietinæ armijà, pradëta informacijà analizuoti,
80
Vël ruoðiami puskarininkiai // Karys. – 1991. – Nr. 4. – P. 2.
81
Dël Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës rûmø
apsaugos. KAD 1991 m. kovo 14 d. ásakymas Nr. 29 // Kraðto apsaugos departamento generalinio
direktoriaus ir kraðto apsaugos ministro ásakymø rinkinys. 1991 m. – P. 23–25.
447
vykdoma kontrpropaganda, platinami atsiðaukimai tarp so-
vietiniø kariðkiø
82
.
1991 m. sausio ávykiai parodë, kad prieð brutalià sovie-
tø kariaunos jëgà galima atsilaikyti tik taikiai prieðinantis, susi-
telkus ir esant vieningiems, nesudarant prieðininkui dingsties
panaudoti ginklà arba tai pateisinti „objektyviu bûtinumu“.
Kad ið anksto bûtø pasirengta duoti atkirtá naujiems
galimiems sovietinës kariaunos veiksmams, siekiant neutra-
lizuoti jø ir specialiøjø tarnybø organizuotà prievartos ir dez-
informacijos kampanijà, Kraðto apsaugos departamentas at-
kreipë dëmesá á psichologinæ gynybà: pradëta formuoti Psi-
chologinës gynybos grupë. 1991 m. vasario 1 d. KAD genera-
linis direktorius A. Butkevièius jau galëjo pasiûlyti Lietuvos
Respublikos valstybinës derybø su SSRS delegacijos nariams
praktiniams derybø ágûdþiams ágyti KAD Psichologinës gy-
nybos grupës parengtà mokymo programà.
Vasario viduryje buvo nuspræsta Psichologinës gyny-
bos grupës veiklà iðplësti ir ðiai problemai skirti dar dau-
giau dëmesio. Vasario 20 d. A. Butkevièius ásakë ásteigti Krað-
to apsaugos departamento Psichologinës gynybos ir pilieti-
nio pasiprieðinimo komisijà. Komisijos vadove buvo paskir-
ta filosofijos mokslø kandidatë Graþina Miniotaitë. Tuo pa-
èiu ásakymu komisijos vadovë iki kovo 12 d. buvo ápareigo-
ta parengti neprievartinio pasiprieðinimo instrukcijà, skirtà
KAD etatiniams darbuotojams ir Savanoriðkosios kraðto ap-
saugos tarnybos savanoriams, iki vasario 28 d. – komisijos
darbo programà, kartu su Vilniaus universiteto Sociologiniø
tyrimø laboratorija – komisijos veiklai organizuoti reikalin-
gà sociologiniø tyrimø programà, kartu su Valstybine komi-
sija Rytø Lietuvos problemoms iðnagrinëti ir rengti ðio re-
giono integravimosi Lietuvos Respublikoje programas.
Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos ðtabo vir-
ðininkas buvo ápareigotas teikti komisijai reikalingà pagal-
bà, organizuoti savanoriø mokymà pagal neprievartinio pa-
82
Yra tokia tarnyba // Karys. – 1998. – Nr. 42/-. P. 3.
448
siprieðinimo programas. Komisijos darbui reikiamas lëðas nu-
spræsta skirti ið Gynybos fondo
83
.
Tokios komisijos ákûrimo idëjà parëmë ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybë. 1991 m. vasario 26 d. Ministro Pir-
mininko G. Vagnoriaus pasiraðytu potvarkiu buvo ásteigta
KAD Psichologinës gynybos ir pilietinio pasiprieðinimo ko-
misija. KAD generaliniam direktoriui buvo pavesta patvir-
tinti nurodytosios komisijos sudëtá
84
.
Ið pradþiø buvo pradëta rengti medþiaga „Gimtajam
kraðtui“ su rubrika „Perskaityk, iðsikirpk ir perduok kitam“.
Ten buvo apraðomas kitø ðaliø patyrimas ir pateikiami áro-
dymai, jog tokia gynyba yra galima, kad ji turi savo meto-
dus, tikslus ir t. t., kad á kiekvienà grësmingà uþpuolimà ga-
lima atsakyti ne smurtu. Kolaborantus galima demaskuoti ir
iðvaryti, pastatus masinëmis akcijomis gali apginti ir sugrà-
þinti neginkluoti þmonës. Taip pat teigiama, kad pavieniai
nesmurtiniai pasiprieðinimo veiksmai, jei jie sudarys nesmur-
tinæ kampanijà, virs galinga jëga.
Kiek vëliau á ðià komisijà buvo pakviesti 5 specialis-
tai ið JAV, kurie su ðiomis idëjomis supaþindino savanorius,
Sàjûdþio þmones, skaitë paskaitas visuomenei.
Balandþio 24–geguþës 1 d. KAD kvietimu Lietuvoje vie-
ðëjo JAV Alberto Einðteino instituto vadovas Gene Ðarpas (Sharp)
– vienas þymiausiø nesmurtinio pasiprieðinimo ir psichologi-
nës gynybos specialistø, jo mokslinis asistentas Briusas Dþen-
kinsas (Bruce Jenkins) bei Londone dirbantis instituto moksli-
nis bendradarbis Peteris Ackermanas (Peter Ackerman)
85
.
Kitas komisijos uþdavinys buvo teikti teisingà infor-
macijà apie Lietuvà kitoms ðalims. Tai buvo savotiðka kontr-
propaganda.
83
Dël Kraðto apsaugos departamento Psichologinës gynybos ir pilietinio pasiprieðinimo komisijos
ásteigimo ir darbo organizavimo. KAD 1991 m. vasario 20 d. ásakymas Nr. 12 // Kraðto
apsaugos departamento generalinio direktoriaus ir kraðto apsaugos ministro ásakymø rinkinys.
1991 m. – P. 5–6.
84
Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1991 m. vasario 26 d. potvarki