KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

2

Ketvirtasis leidimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota 2002 08 29 Nr. 05A-109 Išleista Kauno technologijos universiteto lėšomis Junona Almonaitienė (1,4 sk.), Dalia Antinienė (2, 3 sk.), Nomeda Ausmanienė (11, 12 sk.), Rosita Lekavičienė (5, 9, 10 sk.), Gražina Matulienė (6 sk.), Laima Ruibytė (7 sk.), Zita Vasiliauskaitė (8 sk.)

Atsakingoji redaktorė doc. dr. Junona Almonaitienė

Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Laužackas ir doc. dr. Juozas Kasiulis

3

TURINYS
PRATARMĖ ................................................................................................. 7 1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Junona Almonaitienė ....................................................................................9 Kas yra bendravimas....................................................................................... 9 Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11 Sėkmingo bendravimo samprata ................................................................... 14 Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai..................................................................... 21 Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ...................................................... 26 2. PRADĖKIME NUO SAVĘS Dalia Antinienė ........................................ 30 Mūsų Aš vaizdas........................................................................................... 30 Daugialypio Aš vaizdo formos...................................................................... 32 Savistaba....................................................................................................... 35 Bendravimas ir savas pažinimas ................................................................... 37 Savęs pažinimas atsiveriant .......................................................................... 39 Savęs pažinimas ir savigarba ........................................................................ 42 3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinienė.................................. 48 Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48 Asmens tapatumas........................................................................................ 52 4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitienė. .............................. 58 Kas yra socialinis suvokimas .........................................................................58 Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61 Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65 Įvaizdis ir jo kūrimas.....................................................................................68 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti ......................................74 5. ŽODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekavičienė ................................... 77 Pranešimo samprata, ypatumai, analizė .........................................................77 Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai...........................................77 Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai ......................................................... 79 Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė...................................................80 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai......................................................81 Pranešimo priėmimo ypatumai........................................................................81

4

Kalba - tarpusavio įtakos instrumentas......................................................... 84 Kodo pasirinkimas............................................................................. 85 Žodžio komponentai .......................................................................... 87 Žodiniai ,,valdžios instrumentai" .......................................................87 Klausymasis ..................................................................................................89 Kodėl gimęs nesiklausome? ...............................................................90 Vidinės nesiklausymo priežastys ............................................90 Išorinės nesiklausymo priežastys ............................................91 Klausymosi stiliai...............................................................................92 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi......................................................94 Kaip reikia klausyti ............................................................................94 Aktyvus klausymasis...........................................................................96 Nereflektyvus klausymasis ......................................................96 Reflektyvus klausymasis..........................................................97 Kas pagerina klausymąsi....................................................................99 6. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Gražina Matulienė.............................103 Kas yra nežodinis bendravimas...................................................................103 Nežodinio bendravimo elementai................................................................104 Veido išraiška .................................................................................. 104 Žvilgsnis...........................................................................................109 Gestai................................................. : ............................................ 110 Poza ................................................................................................. 111 Kūno sudėjimas................................................................................ 114 Prisilietimas..................................................................................... 117 7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibytė ............................123 Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 ' Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs ........................................................ 124 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125 Tarpasmeninių santykių raida ..................................................................... 129 Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132 Draugystė.................................................................................................... 135 Meilė........................................................................................................... 136 Meilės rūšys................................................................................................ 137 Santykių iširimas ........................................................................................ 142

........................5 8............... 190 Papildančios transakcijos . 201 Kaip elgtis svečioje šalyje ...............149 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis ................................................................................................................................... 168 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra ......................... 162 Vidinių asmenybės konfliktų tipai................................................................................................................................................................................................................. 197 11............. 192 Psichologinės pozicijos ............................ 187 Transakcijos ir asmenybinės pozicijos ......... 176 Strategijos...................................................... 203 ............... BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI Zita Vasiliauskaitė................... 174 Konflikto dinamika..................160 Konflikto samprata.. 175 Tarpasmeninių konfliktų sprendimas... 180 Netiesioginiai konflikto sprendimo būdai................................................... 187 Transakcijų tipai.................................................................................................. BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA Rosita Lekavičienė...........................................160 Truputis istorijos ........................................ 176 Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktus...... 172 Konflikto struktūra............................................................................. 190 Persikertančios transakcijos ......................................................... kuriuos žaidžiame ............................ KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekavičienė ......................................................................... 183 10...............................................................................................................................................................................................................................................................156 9....... E.............................152 Bendravimas ir savigarba.......................147 Bendravimas ir temperamentas.............................. 196 Gyvenimo scenarijus ...................................................... 201 Orientacija į dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius ................................. 163 Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas ....................................................................................... 181 Konfliktiškų asmenybių tipai .. tipai............................. sprendimas .................................................................. TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI Nomeda Ausmanienė .. 191 Paslėptos transakcijos ......................................................147 Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai .. 194 Žaidimai............................................................................................ 182 Tarpasmeninių konfliktų profilaktika.................................................................

.................................................... 218 Pokalbis .... 209 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros ................................................... 223 ........... valdžia bei pagarba .... 221 Sugrįžimas į darbo pasaulį....................................... hierarchija............. 211 12...................................................... 207 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros........................ 216 Gyvenimo aprašymas.........6 Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas........................... KAIP IEŠKOTI DARBO Nomeda Ausmanienė ............................ 216 Pasiruošimas pokalbiui ................................. 222 Išėjimas iš darbo ..................................................................................................................................................................................................................................

Jei konfliktai neišvengiami. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos.kaip scenoje" nušviečia socialinės aplinkos. Toliau gvildenami keitimosi žodine informacija ypatumai (pvz.mimikai. Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis siūloma pradedant nuo savęs: aiškinantis. o kiti sunkiai.7 PRATARMĖ Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė.. Jame taip pat rasite tyrimais pagrįstų mokslininkų samprotavimų apie draugystę ir meilę. ką gi reiškia posakis „sėkmingas bendravimas". kaip gerus santykius sukurti ir išlaikyti.. kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis. Kuo mums svarbūs tarpusavio santykiai su aplinkiniais. „žiūrovų" įtaką mūsų elgesiui bendraujant. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto. nors ir puikiai mokame tą pačią kalbą). aiškinama skyriuje „Tarpasmeniniai santykiai". išsamiai analizuojama. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių. Aštuntasis skyrius nušviečia mūsų skirtingumą bendraujant: kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai.jais domėtis. kontroliuoti ir kt. įvaizdžio kūrimą. Net ir labai ieškodami. gydytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis". Jame taip pat suteikiama žinių apie pirmojo įspūdžio reikšmę bendraujant. tapę stebėtojais. šilumos. kodėl vieni esame namisėdos. išvaizdai ir kt.„Socialinis suvokimas".. gebėjimas save suprasti. bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. aprašoma ketvirtajame skyriuje . kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. gestams. Pedagogams. koks vaidmuo bendraujant tenka kūno kalbai . kodėl gi neišmokus. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. Šiame vadovėlyje stengtasi glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą. sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. Pirmajame jo skyriuje ieškoma šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą. kodėl taip dažnai nesusikalbame su pašnekovu. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus. ir vis daugiau žmonių . kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams. teigiamų emocijų šaltinis. įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis. tinkamai konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovėlio skyrius. Kaip elgiamės patys. prekybininkams. Skyrius „Gyvenime . . sunkiai rastume žmogų. „stebėtojų". o kitiems reikia minios draugų.

Suslavičius A. Kaunas: Technologija. Gilinantis į bendravimo psichologiją labai pravers asmenybės psichologijos. ar. suteiks daug praktiškai naudingų žinių norintiems susirasti naują darbą bei sėkmingai bendrauti su verslo ar kt. Berne požiūris į žmonių bendravimą. Norintieji praplėsti. Įvairius šio vadovėlio skyrius rašė skirtingos autorės. pasirinkusios tas temas. Du paskutinieji skyriai. vienuoliktasis ir dvyliktasis. Kaunas: Technologija. Tai „Vadovavimo psichologija" (Barvydienė V. tačiau žaismingas ir populiarus amerikiečių psichologo E. jūsų nuomone. kuo ten išdėstyta informacija gali būti naudinga jums asmeniškai. 2000).8 Dešimtajame pristatomas neįprastas. pagilinti savo žinias kiekvieno skyriaus pabaigoje ras literatūros sąrašus. socialinės psichologijos žinios.) Kaunas: Technologija. Kai kurios specifinės temos. 1999). kolegomis užsienyje. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiami klausimai.. kurios juose plačiai pristatytos (pvz. 2000). į kurias buvo geriausiai įsigiliną. Vadovėlio turinys suderintas su Kauno technologijos universiteto Psichologijos katedros studijų moduliu „Bendravimo psichologija". Vilnius: Lietuvos teisės akademija.. (red. „Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams" (Valickas G. kuriuose nušviečiami ir tam tikri bendravimo aspektai. 2001). Kasiulis J. 1997) ir kt. vyrų ir moterų bendravimo ypatumai) šiame vadovėlyje mažai liečiamos. kurie padės geriau suprasti. psichologų teiginiai pasitvirtina tikrovėje. kurios dar nėra vienareikšmiškai išspręstos. Pastaruoju metu Lietuvoje išleista gana nemažai psichologijos vadovėlių. „Psichologija" (Myers D. Linkime sėkmės studijuojant! . kviečiančių pasvarstyti. bendravimas grupėse.. Jų rasite vadovėliuose „Psichologija studentui" (Matulienė G. Kaunas: Poligrafija ir informatika.. Skyrių pabaigoje rasite dar po keletą klausimų. „Šeimos psichologija" (Matulienė G. G. kokios problemos jame gvildenamos. pasigilinti į problemas.

tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). panašių į kompiuterio loginius diskus. tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai. Susitikę . koks jis galėtų būti. Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio. kai šalia nėra nei vieno žmogaus. Šis skyrius . bendradarbiais. kad ji susideda iš keleto dalių.. regis. sudėtinės dalys ir aspektai. interpersonalinis). tarpasmeninis. klientais.tai „bendravimas" tarp asmenybės dalių. ir susirašinėjimą elektroniniu paštu. studentai su dėstytojais. Negana to. Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos . Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi. jaučiame aplinkinių įtaką. chaotiškai kunkuliuojantį bendravimo reiškinių „katilą". Vaikai bendrauja su tėvais. Norime ar nenorime.tai pirmas žvilgsnis į. Tarpasmeninis bendravimas . Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys. savimi. galima paprastai: tai kiekvienam iš mūsų įprasta.posakiai „mane baigia užgraužti sąžinė". keitimasis informacija (komunikacija). Jame paieškosime atsakymų į tokius klausimus: • Kas yra bendravimas? • Kodėl žmonės bendrauja? • Kas yra sėkmingas bendravimas? • Nuo ko priklauso bendravimo sėkmė? • Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ir kaip to išmokti? Kas yra bendravimas Bendravimas yra daugialypis reiškinys.9 1. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai . į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės. „pasižiūrėk į save iš šalies" ir pan. mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. mes imame svarstyti. kas yra bendravimas. kokių poelgių galime iš jo tikėtis. įstaigų darbuotojai su savo vadovais.. Tuomet intrapersonalinis bendravimas . ir aktoriaus pasirodymą publikai. Kai kurie asmenybės tyrinėtojai tvirtina. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę.toks. mes imame bendrauti su. kasdieninė veikla. atsidūrę vienumoje. Netgi tada. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Atsakyti į klausimą. mokame ar nemokame.

padeda siekti norimų tikslų. kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų . gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę. remdamiesi viskuo. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus. viešajame transporte paprašome bendrakeleivių perduoti vairuotojui pinigus už bilietą. kalbos tonu. su kuria bendravome tik keletą minučių. kuriuos „žaidžia" bendraujantys žmonės. grupinis sprendimų priėmimas. tarpusavyje bendrauja visai nepažįstami žmonės. bendradarbiavimas.žodžių. siekia nustatyti. kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį. Nemažo psichologų dėmesio yra susilaukę tokie tarpusavio sąveikos atvejai. Toks bendravimas paprastai trunka neilgai. Supaprastintai galima sakyti. Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių. savo jausmus viena kitos atžvilgiu.prasmę. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus. požiūrius ir elgesį. kokią įtaką informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan. prasideda komunikacijos procesai. informatika ir kt. turėdami įvairių tikslų.. elgesiu. mus retai sudomina bendravimo . Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai. gestai. 10 skyrių). Psichoterapijos kryptis. Pvz. netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį. gestų ir kt. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis. naudojant kokią nors ženklų sistemą. nagrinėja savotiškus „žaidimus". gali ilgam sugadinti nuotaiką. vadinama transakcine analize.tai keitimasis informacija.padaryti tam tikrą įspūdį. nesąmoningai provokuodami tam tikrą aplinkinių elgesį (žr. pikta pardavėja. lingvistika. Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį. kiek kainuoja mus sudominusi prekė. Pvz. kaip įtaiga ir nuostatų keitimas. Tai tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai. o mes savo ruožtu . papildyti. priklauso nuo to. kaip žmogaus išorėje „perskaityti" jo jausmus ir ketinimus. Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius.tarpusavio sąveika. ką matome ir girdime: naujojo pažįstamo išvaizda. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. mimika. sąmoningai naudodamas veiksmingus įtikinėjimo būdus. Komunikacijos procesus įvairiais aspektais nagrinėja semiotika. kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). kokios yra jos pirkimo išsimokėtinai sąlygos. prekybos agentas. Psichologija. konfliktai. praneša vieni kitiems apie savo jausmus. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas). Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. nuomonėmis. turiniu ir t. be kita ko. Nemandagi.. Komunikacija .10 stengiamės šį vaizdinį patikslinti. parduotuvės darbuotojų prašome pasakyti. . t. Dažnai. Kitas svarbus bendravimo aspektas .

pageidavimus. interesai ir kt. Taigi bendravimas padeda mums gauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus. Trečia. Kodėl žmonės bendrauja? Trumpai į šį klausimą galima atsakyti taip: todėl. sąveiką ir santykius. prieraišumo. kur galima pažiūrėti įdomų filmą ir kas laimėjo krepšinio varžybas. Pirma. Tuo tarpu su kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame daugelį metų ar net visą gyvenimą.tai visuomeniškas gyvūnas". daryti aplinkiniams įtaką ir pan. tarpusavio įsipareigojimai. bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai. . Mums nėra svarbu. darome išvadas. negali pakeisti bet kuris kitas. vertybės. kokia įstaiga ieško naujo darbuotojo. Antra. meilės poreikiai). Lygindami save su kitais. nei tie. Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus. kas mes esame. Bendraudami su pardavėjais. visuomeniniu gyvenimo būdu pasižymi ir beždžionės. Tarp jų ir mūsų susiklosto tarpusavio santykiai. Taigi žmonės šiuo požiūriu nėra išimtis. bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai. kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. draugai. Tačiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejonės yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų. barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo prašymus. Šio lakaus posakio autoriumi laikomas antikinės Graikijos mąstytojas Aristotelis. Santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai. jų vertybės. Vieni iš kitų sužinome. jei jo ar jos vietoje būtų bet kas kitas. Žmogaus. Tarpusavio santykiai leidžia patenkinti visai kitokius poreikius. Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo. kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz. kas tas žmogus. galima sakyti. Tai šeimos nariai ir giminės. bitės. bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai. skruzdėlės. keitimąsi informacija. bendrumo. jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais. atskleisti kitiems savo individualybę. bendraujant keičiamasi informacija. kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai.. Poreikis bendrauti „Žmogus . jog sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą. ką yra pasiekę aplinkiniai. temperamentas ir pan. Tiesa. bendradarbiai. Kitaip sakant.11 partnerių charakterio ypatumai. su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeistų.

Taigi galima sakyti. kad didesnę įtaką elgesiui turi pozityvūs poreikiai bendrumo. Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripažinimo poreikis . Rogers).12 Socialiniai poreikiai . skatinanti ekonomikos augimą. kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems žmonėms (R.agresiją. mėgstamus bendramokslius ar bendradarbius. kai žmogus iš aplinkinių nejaučia grėsmės nei fiziniam.A. kad esi kokios nors grupės. Iš tiesų. D. J. A. nei psichologiniam savo saugumui. tai vadinama socializacijos procesu. Freud.siekis nebūti kitų žeminamam. prieraišumo. Socialiniai poreikiai veikiausiai yra įgyjami gyvenant tarp kitų ir įsisavinant įvairias visuomeninio gyvenimo normas. kai žmogus turi šeimą. C. mokslo pažangą.noras kontroliuoti kitus. klubams ar kitais būdais susiranda bendraminčių.tie. Laimėjimų poreikis . valdžios troškimą (pvz. niekinamam. Tai poreikis jausti. žmonių socialiniame elgesyje galima įžvelgti ir pozityvių. Socialiniai poreikiai yra prieštaringi. Įvairūs autoriai . Saugumo poreikis patenkinamas tada. * Pavardė ir data reiškia publikacijos autorių ir datą. Kiti mano. D. Svarbiausius socialinius poreikius įvairūs tyrinėtojai įvardija ne visai vienodai. Šis poreikis patenkinamas. priklauso kokioms nors organizacijoms. Kai kurie iš jų linkę pabrėžti destruktyviuosius . tenkinant vienus iš jų galima netekti galimybės patenkinti kitus. meninę kūrybą ir įkvepianti visuomenės lyderių entuziazmą. rizikuoti. . Savęs įtvirtinimo poreikis . kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. Aukštą laimėjimų poreikį turintys žmonės nevengia imtis atsakomybės. savo vertės jutimo poreikis . H.tai siekis pirmauti. S. laimėjimų poreikis . Adler). meilės (A. Murray.siekis rasti savo vietą visuomenėje. Šios normos perimamos vaikystėje iš mus supančių žmonių. McClelland ir kt. Maslow. McClelland nuomone. daryti įtaką aplinkiniams. kurios narius sieja šilti jausmai. dažniausiai įvardija tokius socialinius poreikius: Bendrumo (priklausymo) poreikis. Savigarbos. Fisher. kad esi tarp žmonių.. užimti tarp kitų žmonių deramą vietą. kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas. visas bibliografinis aprašas yra literatūros sąraše skyriaus gale. vadovauti. įveikti iššūkius. Maslow.tai kibirkštis. ir negatyvių tendencijų. Jis glaudžiai susijęs su pasitikėjimu savimi. atitikti aukščiausius standartus. bendruomenės narys. 1982)*.

nušviečiančius jų socialinius ryšius. Po devynerių metų įvertinus tų pačių žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę paaiškėjo. Syme Kalifornijoje. Socialiniai poreikiai paprastai priešpastatomi įgimtiems biologiniams. priemiesčio stotelėje drauge laukiantys autobuso. Vieną plačiai pagarsėjusį tyrimą atliko L. šie duomenys neatskleidžia. dauginimosi poreikiams. laužyti visuomenėje priimtas elgesio normas. G. vidutiniškai gyvena ilgiau. noras priklausyti kokiai nors žmonių grupei gali turėti tas pačias šaknis. amžiaus vyrų grupės mirė 30. Tiesa. Visai tikėtina.. Tačiau šis skyrimas .. O jiems būti nepriimtiems beveik visada reiškia žūtį. maisto. kad tie. rodantys. o kas . kuo gali ir nori tapti. galima sakyti.jaustis kuo nors pranašesniu už kitus. nejaukiai jaučiasi nepersimetę vienas su kitu bent keliais žodžiais. kurie bendravo mažai. gyvenimo trukmė siejasi su ją bendravimo ypatumais. užmegzti ryšį. Jie 1979 m. Prieraišumo ir meilės poreikis .realizuoti potencialias savo galimybes. kad bendravimo su aplinkiniais sėkmė kiekvienam iš mūsų yra kur kas svarbesnis dalykas. tapti tuo. ir tik 9. kurių socialiniai ryšiai platesni ir intensyvesni. Poreikis palaikyti kontaktą . tų. 1995). skatinantis žmones bendrauti.tai atvirų. siekiant šio poreikio patenkinimo. 7000 tiriamųjų paprašė atsakyti į įvairius klausimus. nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Kartais net visai nepažįstami žmonės. tačiau. kas yra priežastis. Pvz. Tad giluminis motyvas. tų. Pvz.6 proc. Saviaktualizacijos ir saviraiškos poreikis . priklauso mūsų gyvenimo kokybė pačia plačiausia prasme. neretai tenka priešintis aplinkinių spaudimui. užimti išskirtinę padėtį. mylėti ir būti mylimiems bei reikalingiems. Afiliacijos poreikis .8 proc.gana sąlyginis. Berkman ir S. Atskleisti savo galimybes ir išreikšti save nepalaikant ryšių su kitais žmonėmis būtų neįmanoma. kad kai kuriuos socialinius poreikius iš dalies lemia ir prigimtis.noras su kuo nors dalytis emocijomis. Tokį teiginį patvirtina moksliniai tyrimai. kita vertus. per minėtą laikotarpį iš 50-59 m. intymių santykių tarp dviejų žmonių siekimas. Pastaroji prielaida leidžia manyti. Gebėjimas bendrauti lemia ne tik laimingesnį šeimyninį gyvenimą ir greitesnį kilimą karjeros laiptais.13 Pranašumo poreikis . kurie bendravo daug. net jei jiems nereikia įrodinėti savo pranašumą ar keistis informacija. pvz. vengti mirties (R. gali būti pamatinis siekis saugoti savo gyvybę.turėti artimų draugų rūpintis kitais ir iš jų susilaukti to paties. Nuo jo.. Geen. kad žmonių fizinė bei psichinė sveikata. kaip ir gyvūnų baimė būti nepriimtiems į būrį.

Visada galiojančią sėkmės formulę vargu ar pavyks sukurti. kad kiti adekvačiai (teisingai. kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija. greičiau įveikia tuberkuliozę. kur kas dažniau ieško nusiraminimo vartodami alkoholį. kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonumą? Ar toks. . Taip pat dažniausiai siekiame. (Pagal M. Keitimosi informacija tikslumas . turintys. ką jiems ar joms ketiname perduoti.14 . Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Tyrinėtojų nuomone. Argail (Argyle). bet ji vaidina svarbų vaidmenį ir tarpusavio santykiuose. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti kokią nors mintį iki jos „atspindžio" kito žmogaus sąmonėje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje). pasveiksta po operacijų. tačiau menkai apibrėžta sąvoka. gauti galimybę pamatyti save „kitų akimis" ir tenkinti socialinius poreikius.padarinys.priklausymas religinėms organizacijoms ir pan. Taigi sėkmingu galima laikyti tokį bendravimą. Aplinkinių palaikymas . kad žmonės. Tie. trečioje vietoje . kad visi mus mėgtų? Iš tiesų sėkmingas. taigi labiau tikėtina. kad skleisti tikslią informaciją ir adekvačiai ją suprasti nėra sudėtinga. kaip norime) suprastų. ką sužinojome ankstesniajame skyrelyje. rečiau serga artritu. Neteisingai suprastas žodis. kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo sėkmė pasiekti. Jame padarėme išvadą. Mums svarbu. 1990. p. kai mes priverčiame kitus elgtis taip. kuris leidžia pasiekti šiuos tikslus. neiškraipytą. kad bendravimas daro įtaką sveikatai. 256-261). širdies ligas. Taigi pirmuoju bendravimo sėkmės rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslumą ir interpretavimo adekvatumą. kurie su niekuo nepalaiko artimų santykių. Turėdami tikslą keistis informacija. o ne atvirkščiai. astma. kas juos palaiko. toliau bendravimas su draugais ir giminėmis. labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu. Sėkmingo bendravimo samprata Kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu? Ar tai toks bendravimas.komunikacijos proceso ypatybė. gautume tikslią.svarbus veiksnys. Kiti tyrimai parodė. Gal tiesiog sveikesni žmonės daugiau bendrauja? Tačiau tyrime dalyvavę žmonės iš pradžių savo sveikata iš esmės nesiskyrė. padedantis susidoroti su stresu. rūkydami. arba efektyvus bendravimas dar viena labai dažnai sutinkama. svarbiausias veiksnys šiuo atveju buvo bendravimas šeimoje. kad tą informaciją. kuri mus domina. remdamiesi tuo. bet visgi pasigilinkime į šios sąvokos prasmę. taip. gestas gali lemti jų atšalimą ar net pabaigą.

jog sakote tiesą.. Todėl galima sakyti. kai kada mums tenka kreiptis pagalbos į nepažįstamus žmones.toks. nei kiti.. imantis prievartos..15 Jei prieš išvykdami traukiniu į kitą miestą keletui minučių užsuksite į parduotuvę ir ten susitiksite seniai matytą buvusį klasioką. Galima sakyti. kad jums paprasčiausiai nesinori su juo bendrauti. turį savo vietą visuomenėje. Nesusikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų priežastimi gali tapti paauglių bei jaunimo vartojamas žargonas. kad jai nusibodo bet kur išmėtyti dukters daiktai.. konstruktyvumas. Tačiau kai kurie elgesio būdai. ko viliamės. Tikslą galima pasiekti ir elgiantis agresyviai. Ar pasiseks gauti tai. bus linkęs manyti. kad mama juos skaitė. Reikės padėti nemažai pastangų. Jei toks elgesys dažnai kartojasi. O čia dar tas „Nemėtyk!". bendradarbiais taip pat turime pačių įvairiausių tikslų. bet ir įvairiausių kitą tikslų. o savimi pasitikintys žmonės ir į kitus dažniau žiūri teigiamai. jis tampa kliūtimi socialinių poreikių tenkinimui. kad įrodytumėt jam. Tai visų pirma teigiamas požiūris į save ir į kitus. kaip šis žodis vartojamas posakyje „nemėtyk bajerių". ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. jų irgi prašome padėti atlikti kokius nors darbus.. Pvz. kad labai skubate ir ilgiau su juo pasišnekėti neturite laiko. kad sėkmingas bendravimas . Kai kurios mūsų nuostatos ir elgesio būdai leidžia tenkinti šiuos poreikius geriau. Kas nevertina savęs. kad bendraujame sėkmingai. nes jis. ne vieniši.. Trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama ne tik keistis informacija. kurį dukra suprato taip. Turėjo praeiti nemažai laiko. kol pavyko išsiaiškinti. leidžiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaikės komunikacijos situacijomis. daryti įtaką jų elgesiui ir pan. Teigiamas požiūris į save. nemaža dalimi priklausys nuo mūsų bendravimo įgūdžių: nuo to. Bendraudami su artimaisiais.Agnė rado trumputį mamos raštelį. paskolinti pinigų. prisegtą prie ne vietoje paliktų kelių puslapių su jaunatviškus jausmus atskleidžiančiais literatūriniais bandymais. racionalumas. greičiausiai pasakysite jam. prašyti įvairių įstaigų darbuotojų padaryti tai. yra gerų santykių su kitais pagrindas. nevertina ir kitų. kaip apibūdinsime savo situaciją. kuris leidžia pasiekti norimus tikslus. daugelio psichoterapeutų nuomone. mūsų bendravimo partneriams gali būti visai nepriimtini. kaip paprašysime ir kt. Pozityviai vertinantys . Tarpusavio santykių lygmenyje svarbiausias bendravimo sėkmės rodiklis yra sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas. „Nemėtyk!" . Pvz. kokį padarysime įspūdį. ko gero. kai gebame paveikti kitų nuomonę. Nieko negali būti nemalonesnio už žinią. kai jaučiamės esą vertinami. jog mama tiesiog turėjo galvoje tai.

kad jie gavo labai žemus intelekto testo įverčius) kyla noras nuvertinti ir pažeminti kitus. kai kreipiamės individualiais vardais. atsispyrė nuo jo ir iššoko. parodžius kam nors dėmesį.. von Oech. kad jūs džiaugiatės. nelinkę padėti.. pagyrus. (R. Daug tokio pobūdžio patarimų pateikiama pagarsėjusioje D. Besikapanodama iš grietinės sumušė sviestą. Informacija.. Štai pora trumpų ištraukėlių iš šios garsios knygos.. Įkrito į grietinės puodynę dvi varlės. pasinaudokite šia pačia psichologine taisykle. 91). Jie tarsi siekia pasijusti pranašesni. patys su jais elgiasi nemaloniai. Pozityvaus požiūrio pranašumą gerai iliustruoja ir tokia pasakėčia. sustiprėja jų neigiamas nusistatymas kitataučių atžvilgiu. arba prašymas. kuris pasakytų. patvirtinančiais būtent šį požiūrį. Bendraujant su žmonėmis. galima tikėtis to žmogaus palankumo tvarkant verslo reikalus. kurią perduodame. dažniau susiduria su faktais. Kas tikisi iš kitų priešiškumo. kas galvoja. Prisimink bet kurio žmogaus vardą. Antra vis bandė išsilaikyti paviršiuje. todėl iš tiesų jo susilaukia. nuvertindami kitus. kad jau vis vien galas. irzlūs.. nieko nedarė ir nuskendo. vardas veikia magiškai visus . Carnegie. kuriems pasakoma.) Vardas išskiria. žemindami kitus. tie.ir padavėją. ji nepraranda paklausos ir šiandien. Negatyvus požiūris į save ir į kitus žmones yra „save išpildančios pranašystės". Carnegie knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". Kai nepasitikima kitų gera valia. kas kitų atžvilgiu nusistatę negatyviai. Jie tarsi nori pasirodyti geresni. Tie. kurie gerai vertina save ir kitus. Priešingai. kritiški. pasidaro ypač reikšmingi..16 aplinkinius tikisi iš jų gero. Pvz. Viena pamanė. Pirmąkart išleista 1938-aisiais. Pvz.. (. ištark jį draugiškai ir būsi pasakęs efektingai veikiantį komplimentą. jog jums . patys taip pat linkę padėti ir bendradarbiauti. kad jį pasiektų. lengva pateisinti norą griebtis manipuliacijų. ir vyriausiąjį administratorių. kuriuos kas nors nuvertino (pvz. kad nesugebės pelnyti aplinkinių pripažinimo. Manipuliuoti kitais žmonėmis . 1998. sutikime žmones gyvai ir entuziastingai. yra įtarūs. nieko ir nedaro.reiškia išprovokuoti tokį jų elgesį. Ištarkite „alio" tokiu tonu. kad žmonėms. 1983). su kuriuo kreipiamės. Jei jums kas nors skambina telefonu. Eksperimentai rodo. kuris būtų mums naudingas. „Jei norime įsigyti draugą." (D. jis daro žmogų unikalų tarp kitų žmonių. „Džimą Farlėjų gyvenimas anksti išmokė paprastos išminties: kiekvienam eiliniam žmogui jo paties vardas yra daug mielesnis už visus kitus vardus žemėje. p.

papročiais bei įstatymais. regzti intrigas ir pan. literatūrinei kūrybai. kaip jam reikia. pvz. Šiame pavadinime „įsiamžino" Niccolo Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527). rašytojas ir istorikas. kaip to nuoširdumo išmokti. kai rytoj pakelsite ragelį. ar ne. kad vykdant jo nurodymus būtinas nuoširdumas. Kita vertus. pataikauti. 1998. Užklupti „nusikaltimo vietoje". socialinės psichologijos tyrinėtojai taip pat domėjosi makiavelišku žmonių elgesiu. Išnaudojant jų silpnybes ir apgalvotai įgyvendinant pasirinktą planą. jis nepasako. Christie ir F. Carnegie primygtinai kartoja. vėliau ištremtas į savo dvarą. Machiavelli parašė nedidelį. Toks elgesys. Geis 1970 m. 1512 m. 76). Jį sužavėjo šio politikos veikėjo gebėjimas pasiekti bet kurio užsibrėžto tikslo. p. Carnegie. Visgi patirtis rodo. R. Tai pateisinama. todėl nejaučia sąžinės . niekad netrūko geidžiančių įvaldyti šį „meną". Tik gaila. Ten atsidėjo politikos ir istorijos studijoms. Viena vertus. kuris nesiderino su religijos ir moralės normomis. jog elgėsi sąžiningai. filosofas. ar žmogus linkęs meluoti. Stebėdami žmones. kartais vadinamas makiavelišku. 1513 m.. Viena iš priežasčių žmonės dažniausiai jaučia. kalintas. nes dauguma žmonių iš prigimties esą kvaili ir linkę į blogį. jie geba žiūrėdami į akis įrodinėti. pašalintas iš valstybinės tarnybos. veidmainyste ir apgaule visus priverčiant elgtis taip. Prisiminkite tai. sudarė testą. psichologai nustatė. Machiavelli idėjos susilaukė daugybės prieštaringų komentarų. ar dėmesys jiems rodomas nuoširdžiai. žlugus respublikai ir į valdžią sugrįžus Medičiams. skirtą nustatyti. nusirašinėjant. Jie tarsi atsiriboja nuo kitų žmonių ir nuo savo pačių emocijų. jis propagavo elgesį..). kad įsigyti draugų nėra taip paprasta. ir pats D. Jame diegiama mintis.. Sparčiai pasklidę Europoje. siekdami apginti šalies. pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant šachmatų figūromis. kai savų tikslų siekiama sąmoningai manipuliuojant kitais." (D. kad valdovai ir kiti politikai. XX a. Niujorko telefonų kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti „Prašau numerį" tokiu tonu. o esant reikalui ir asmeninius interesus. klasta. Tarnybos reikalais Machiavelli buvo tekę susitikti su Romanijos kunigaikščiu Cesare Borgio. kuris reiškia: labas rytas. gavusius skirtingus šio testo įverčius specialiai surežisuotose situacijose. kad makiaveliško elgesio šalininkai nevengia pažeisti etikos normų ir pasinaudoti sąžiningųjų „naivumu".17 paskambino. turi teisę nesiskaityti su priemonėmis. bet garsų traktatą Kunigaikštis (II principe. Keliolika metų jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius. Beje. antraip jie neatneš sėkmės. Florencijos politikas. Remdamasis šiuo pavyzdžiu. Aš džiaugiuosi aptarnaudama jus"..

kad kiti teisingai supras. kokie iš tikrųjų esame. Norint racionaliai elgtis. atsakant į kai kuriuos klausimus. kai jie meluoja ir kai atsako sąžiningai. konfliktams. Berne sukurta transakcinės analizės teorija (žr. Buvo stebima. Ypač svarbu elgtis konstruktyviai kilus įtampai. kuriems geriau sekasi. reikia žinoti. nekonkretūs. J.18 priekaištų. arba autentiški santykiai. kaip žmonės vertina mus tokius. kad dažnai net ir artimų žmonių elgesys neatitinka mūsų lūkesčių. kuo skiriasi žmonių elgesys. To išvengti padeda nuostata elgtis racionaliai. kad melagingi atsakymai buvo gerokai ilgesni. daugelis mūsų minčių. t. ko iš tikrųjų nori. Tokiu atveju išlošiame dar daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams. Lietuvių enciklopedija. ar sako teisybę. slepiamės. Svarbi kliūtis. trukdanti sėkmingai tenkinti įvairius socialinius poreikius. turime galimybę pamatyti save „kitų akimis". Fisher (1982). Webster's New World Encyclopedia (1992). Nekonstruktyvu. kitos psichologų grupės tyrimai parodė. Tokį elgesį aiškina E. Be to. Kai. dauguma žmonių nepraleidžia progos patraukti per dantį tuos. Todėl efektyvus bendravimas neatskiriamas nuo savęs pažinimo. 1959)). religijos žinovų. pasak C. Be to. susitarimo nežinantys ekspertai turėjo įvertinti. pragmatiškai. pamiršus svarbiausius tikslus. jausmų ir norų aplinkiniams lieka nežinomi. Tiesa. XVIII (1954. galime patirti. bet ties dalykine konflikto puse. kad apgaudinėti kitus. ekspertai gana tiksliai atskyrė melagingus pasisakymus. Rogers. bet ir tarp etikos. bendraudami su kitais. Jei aplinkinių elgesio „veidrodyje" matome ne savo kaukę. Tiesa. Rogers. Tik aiškiai išsakius savo pageidavimus ir lūkesčius. nėra taip lengva. reikia stengtis aiškiai pasakyti kitiems. ko iš tiesų nori. galima tikėtis. o tikrus jausmus ir mintis. Tai savo ruožtu sukelia neigiamą reakciją. patys to nesuvokdami. atsižvelgiant į savo tikslus ir tikrovės reikalavimus. yra polinkis nevaldomai reikšti neigiamas emocijas. ar. ko gero. įsisąmoninti jausmus ir jų vaidmenį siekiant tikslo. už fasadų ir kaukių. pažeminti kitą. Dėl šių skirtingų elgesio būdų kyla diskusijos ne tik tarp psichologų. Savo tiriamųjų jie paprašė meluoti. III. intuityviai į tai atsižvelgę. žmogus meluoja. Todėl nenuostabu. Matyt. kurių svarbą kiekvienam žmogui itin pabrėžė humanistinės psichologijos atstovas C. 10 skyrių). (Pagal R. ne visuomet ir ne viską būtina atskleisti pirmam . Jau nekalbant apie pykčio protrūkius. Makiaveliškos bendravimo strategijos priešingybė yra atviri. neryžtingi. jų nuomone. sukritikuoti kitų atliktą darbą. siekti žūt būt nugalėti. Visada geriausia susitelkti ne ties emocine. Kartais žmonės manipuliuoja kitais ir nesąmoningai. ko norime. Paaiškėjo.

nėra per didelė. tačiau trukdo daryti savarankiškus sprendimus ir atskleisti save. Horney meilę. E. Jo nuomone. Apibendrinant šių žymių psichologų ir psichiatrų įžvalgas. Plačiau tai nagrinėjama tarpusavio santykiams skirtame skyriuje. kaip perdėtas dėmesio. vaikai. vienintelė . K. tenkindami savo socialinius poreikius. jam paklūsta.procesas. Neretai žmones susieja abipusė tarpusavio priklausomybė. kurią ryžtamės už tai mokėti. ar kaina. susaistytiems su aplinkiniais tampriais ryšiais ir atsikratyti vienatvės jausmo. išėjote į kiemą pažaisti krepšinį. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. Įsivaizduokite. Pasiekti. tuo pačiu atsikratydamas atsakomybės naštos. ir jums yra tekę atsidurti.. kuomet savo poreikius patenkina ir tikslą pasiekia tik vienas asmuo. kitam gali būti visiškas pralaimėjimas.19 pasitaikiusiam. R. Kartais pasirenkami tokie socialinių poreikių tenkinimo būdai. kad susitikę bendrabutyje su kurso draugais po vasaros atostogų. į kurį įsitraukia daugiau nei vienas žmogus. Pvz. matyt. užgimusią vien tik bėgant nuo vienatvės ir nerimo. Kai kada. siekdami patenkinti socialinius poreikius. vadina neurotiška. galėdamas vadovauti ir nurodinėti. Kaip jau minėta. Panagrinėkime vieną situaciją. pranašumo siekimas. kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. jausmus. elgesį ir eksperimentuoti. ji skatina analizuoti savo tikslus. Kelius asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai. Dreikurs nuomone. kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis laimingam. Dreikurs Ferguson. tačiau visada verta pasvarstyti. taip tapdami nuo jų priklausomi. gali griebtis tokio elgesio. simbiotiniu ryšiu galima vadinti nebrandžią meilę. Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. išnaudoja vienas kitą: vienas jaučiasi esąs svarbus ir reikalingas. siekdami surasti savo vietą tarp kitų. Tačiau bendravimas . galima įvardyti dar vieną bendravimo sėkmės rodiklį: sėkmingas bendravimas toks. į kurią panašioje. kur būtų geriau surengti pirmą šiais metais kurso vakarėlį. Po kurio laiko imate svarstyti. vengdamas vienatvės. 2000). ypač jei jo sėkmė užkerta kelią kitiems siekti savųjų? Tokiu atveju tai. išbandant naujus elgesio būdus. kuris neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius. žmonės atsisako savo asmeninės laisvės. kas vienam yra sėkmė. Tai leidžia pasijusti reikalingiems. atiduoda savo gyvenimą į kitų žmonių rankas. o kitas. o tai tik dar labiau blogina jų santykius su aplinkiniais (E. konstruktyviai. Jūsų nuomone. kuomet du žmonės. kad kiti būtų patenkinti mūsų elgesiu galima gana greitai. Iki šiol bandėme įvertinti bendravimo sėkmę tarsi žvelgdami iš vieno jame dalyvaujančiojo pozicijos.

Įtarumą ir įtampą dažnai . Bendravimo sėkmės nederėtų sieti su lotynišku posakiu homo homini lupus est (žmogus žmogui vilkas). Malonu bendrauti tada. Ir vienu. Nieko kito nelieka. netrukus atsigręžia prieš patį laimėtoją. Tas vaikinas jums mažai pažįstamas. jog poreikių tenkinimas bendraujant neturėtų būti vienpusis. kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus.blogai. pasitaikančias bendraujant. „pelnyto atpildo" galime ir nesusilaukti. Vaikinas. išsakomi įsijautus į visažinio vaidmenį. nesijaučiame esą skaudinami. Oras šeštadienį numatomas puikus. kurie stengiasi parodyti savo pranašumą. Taigi galima daryti išvadą. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti sėkmingu. Niekam nepatinka pamokslavimas. Netikėtai vienas vaikinas pasiūlo verčiau vykti į jo draugo sodybą netoli nuo miesto. arba mergina. kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais žmonėmis. kai nejuntame įtampos. Dar vienas bendravimo sėkmės rodiklis . nes grįžo studijuoti. jei ignoruosime kitų poreikius bendraudami su tais. tad akivaizdu.ne todėl kad jis blogas. pasiektos kitų pralaimėjimo sąskaita. įžeidinėjami.tai subjektyvūs bendraujančiųjų išgyvenimai. Tai kodėl dabar reikėtų taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo pasiūlymą. Todėl trumpalaikės komunikacijos situacijomis. Sėkmingas bendravimas . keletą metų padirbėjęs užsienyje. ir kitu atveju „pralaimėjusieji" tikriausiai ims regzti kokį nors „keršto planą". turi labai „kietą" galvą. keletu apgalvotų žingsnių privertusi draugą atsisakyti jo išsvajotos kelionės į kalnus. net jei tai pateikiama kaip noras padėti. nurodinėjimai ir vertinimai. Žmonės jaučiasi blogai bendraudami su tais. kai gali kažką pradžiuginti. kai nepaisoma kitų žmonių poreikių. Kasdieniame gyvenime žmonės dažniau jaučiasi laimingi. nerimo. kad tai praeis be pėdsakų. kuriam pavyko kitų akyse pažeminti savo konkurentą. Jau spėjot pastebėti. Tačiau vargu ar pavyks jo išvengti.toks. yra išvaizdus ir. neturėtų tikėtis. kad krepšinį jis žaidžia gerai. o kaip tik dėl to.20 visiems daugmaž priimtina vieta yra bendrabutis. kad iš karto nepasijustų esąs čia pats gudriausias. kad jo idėja geresnė už jūsų. padariniai iš karto gali ir nepasireikšti. Jis veikiau apibūdina kraštutines situacijas. Bendraudami su vienais žmonėmis. kad iš pamaloninto asmens susilauks to paties. kaip tik išjuokti ir suniekinti tą jo pasiūlymą. Neigiami tokio elgesio. o su kitais . Jus kiti taip pat panašiai apibūdina. ypač jei žino. kuriuos matome ne paskutinį kartą. tiek kitos panašios „pergalės". žeminami. kad iš tiesų geras! Tiek ši. gražioje vietoje. jaučiamės gerai. sako.

jis yra svarbi įvairių žmonių grupių. H. kuri ateis jums į galvą. kuriuose atsiduriame ir pan. ne.. turi vienokius bruožus. kad žmogaus elgesys nėra tik asmenybės bruožų atsiskleidimas tuštumoje. lemiančių elgesį. kaip elgėsi anksčiau. organizacijų sėkmingos veiklos sąlyga. kad toks požiūris į žmogaus elgesį bent iš dalies yra teisingas. Pvz. visai to nenorėdami. Kasdieninė mūsų patirtis patvirtina. aplinkinių priimami. prasti. kad pirma mintis. Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai Nuo ko priklauso tai. Konkrečioje situacijoje jį veikia ir įvairios išorinės aplinkybės: vienaip ar kitaip susiklostę tarpusavio santykiai. Svarbiausi gero psichologinio klimato požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs. taigi ir elgesį bendraujant. ją įžeidę. kad A.. Bet ar galime būti tikri. Kaip tik taip į šį klausimą tikriausiai atsakytų žymūs XX a. emocinis pastovumas. Allport. kad tokį A. kitokius: tuomet galime mėginti numatyti šių žmonių elgesį. kad bendradarbė A. dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas. Taip svarstant darosi aišku. „lošia atviromis kortomis". visada elgsis tik šitaip? Be abejo. nes pagrįstai manysime. psichologinis klimatas ir pan. psichologai G. sveiki. Eysenck ir kt. dažniausiai neatsisako. kad esame. susidūrę su sunkumais. Aplinkybės gali susiklostyti taip. kad jos elgesys kokiomis nors konkrečiomis sąlygomis bus visai kitoks. . vertinami. elgesį lemia tam tikra jos asmenybės savybė geranoriškumas. pvz. koks tai žmogus. perskaičius šį klausimą. Taigi asmenybės bruožai yra tik vienas iš veiksnių. Mums patogu manyti. Cattell. bus tokia: nuo to. vartojamos sąvokos bendravimo atmosfera. jei mes pastebėjome. atvirumas. Mes linkę sau įvardyti. kad žmogaus elgesį apskritai.21 sukelia noras manipuliuoti kitais. vaidmenys. Nors psichologinio klimato neįmanoma „pačiupinėti". Arba kad padėdama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. o B. kreipsimės į ją. kad A. Įsivaizduokime. palaiko vieni kitus... nesveiki. lemia asmenybės bruožai. R. prašoma pagelbėti. ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali būti. Dažniausiai klimatas ar atmosfera apibūdinami kaip geri. kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi. sąžiningumas.. arba atvirkščiai. Norint nusakyti bendraujant patiriamus subjektyvius žmonių išgyvenimus. slapti planai ir intrigos. Jie laikėsi požiūrio. jog ji ir ateity elgsis taip.

ar nuomonė. Juk mokytis . šiek tiek neatsakingas. o mėginsite paklausinėti apie jį tų žmonių. Asmenybės testu veikiausiai jo netirsite. kuri laikėsi nuostatos. iš Mariaus elgesio. tad augdamas jis juo naudojasi siekdamas ir įvairių kitų. kaip apskritai išmokstama tam tikrų elgesio būdų. vaidmuo. kurias pirmasis požiūris buvo linkęs nuvertinti. Amerikoje atsiradusi psichologijos kryptis. tikėtina. jei vaikui priekaištaujama dėl to. iškeltą šio skyrelio pradžioje. bet elgesį. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. mes jo atsisakome. Pvz. Šios raidės reiškia stimulą ir reakciją į jį.22 Pasvarstykime. kurie j į apibūdino? Kaip manote. Jau gerokai paaugę. vaikas liausis taip elgęsis. atžalos verksmu parduotuvėje reikalauja iš tėvų nupirkti saldainį. koks žmogus yra Marius. ką esame matę savo aplinkoje. arba. Taigi mokymąsi galima pavaizduoti tokia schema: S —> R. kurį galima betarpiškai stebėti ir fiksuoti. verksmas padeda kūdikiui patenkinti maitinimosi poreikį. Vienoks ar kitoks žmogaus elgesys. Biheviorizmas . kad Marius yra linksmas. Norėdami suprasti. ar iš tiesų pagrįsta manyti. Paprasčiausias tai aiškinantis modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norimą tikslą. tam tikrą aplinkos poveikį ir jo sukeltą elgesį.. kad per pietus jis čepsi ir ima mėsą rankomis. kur kas sudėtingesnių poreikių patenkinimo. kad kiekvienas žmogus turi tam tikrus asmenybės bruožus. jei jis už tai nubaudžiamas (negauna deserto). mėgsta nuotykius. jis yra išmokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis. panagrinėkime. jog bendravimo ypatumai iš esmės priklauso nuo asmenybės bruožų yra pakankamai argumentuota? Į klausimą. kad .kurso draugų. galima atsakyti ir kitaip: bendravimo sėkmė priklauso nuo to. ar tų. Gali būti. O kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybės bruožai? Ar jo paties.XX a. o jei jis pasirodo esąs neefektyvus. kad norite sužinoti. priklauso nuo aplinkos sąlygų. jog taip sužinosite. bendrabučio kaimynų. Pvz. šnekus. Įsivaizduokite. ar žmogus moka bendrauti. Tokiame atsakyme kaip tik pabrėžiamas išorinių sąlygų.. draugiškas. Jei tėvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui. kaip žmonės mokosi bendrauti. kitaip sakant. tiksliau. kurie jį pažįsta . vaikinukas. Iš ko jie apie visa tai sprendžia? Matyt. mes ir ateityje elgsimės taip pat.reiškia kartoti kažką. bihevioristų nuomone. Šį nesudėtingą mokymosi modelį pasiūlė bihevioristai. jog psichologija turi tyrinėti ne kokias nors tiesiogiai nematomas ir neapčiuopiamas asmenybės savybes. pr. besimokantis jūsų fakultete kitame kurse.

mes renkamės. kiekvienas žmogaus veiksmas sukelia ir savęs vertinimo reakcijas. Pvz. palaikančio elgesio su kitais žmonėmis įsitvirtinimui. joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas. Jei už tai jis dar bus ir pagiriamas. mes galime svarstyti. galima pasielgti kitaip. baigę mokyklą. bihevioristai iš esmės neaiškino. Skinner ir kt. B. kad jis susijęs su vidinėmis asmens ypatybėmis. vėliau biheviorizmo šalininkai pakeitė ankstesniąją mokymosi schemą tokia: S —>x —>R.. naudodamasis šakute ir peiliu. Dabar tai yra priimtiniausias aiškinimas. Bet nesunku pastebėti ir esminius jų požiūrio trūkumus. tačiau laikė. tektų pripažinti. kuri savo ruožtu vėliau daro poveikį jų elgesiui. Watson. kad svarbiausias tarpininkas tarp aplinkos stimulų ir asmens reakcijų į juos yra žmogaus gebėjimas mąstyti. paskatinamas.. Kaip matome. kaip mes vertinome jų pastangas. kurioje teigiama. Bandūra požiūriu. valgys mandagiai.23 ateityje jis vengs tokio elgesio. kokie mokytojai ir ko iki šiol mus mokė. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse įtaka (determinizmu). mandagus elgesys prie stalo jam veikiausiai taps įpročiu. Nutarus. gebėjimui atsiskleisti arba įtarumui. Koks tai elementas. kas bus šį kartą. kad padariniai gali būti nepageidautini. Taigi mūsų elgesys konkrečiu atveju priklausys nuo aplinkos ir nuo mūsų požiūrio į tą aplinką. kokia aplinka mus sups ateityje. Pasirinkę kurią nors aukštąją mokyklą . kitaip sakant. žmonės savo elgesiu gali keisti. XX a. antrojoje pusėje amerikiečių psichologas A. kad žmogus tik kaip robotas mechaniškai reaguoja į aplinkos poveikius. taip pat nuo to. Pvz. žmogus gali ir pats sau „skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsižvelgti į juos ateityje. kaip aiškinama jų mokymosi modelyje. uždarumui. Tačiau žmonės gali numatyti savo elgesio padarinius. jei pasielgsime taip. Tyrinėdami mokymąsi. Mūsų pasirinkimas bent iš dalies priklausys nuo to. kaip visada. lemiantis tai. Ginče tarp vidinius arba išorinius elgesio veiksnius pabrėžiančių teorijų šis požiūris užima tarpinę padėtį ir derina abi šias viena kitai prieštaraujančias nuomones. F. Įvertinę visa tai. Be to. A. o taip pat įvairūs asmenybės ypatumai.) atskleidė daug svarbių dalykų apie aplinkos įtaką žmonių elgesiui. ką ir kur toliau studijuoti. formuoti pačią aplinką. skleidžiamas žinias bei idėjas. Jei viskas iš tiesų būtų taip. kad į tą patį stimulą ne visada reaguojama vienodai. Panašiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti įtaką agresyvaus arba draugiško. kaip žmonės išmoksta tam tikrų socialinio elgesio būdų. gebėdami numatyti savo elgesio padarinius.Bandura sukūrė socialinio mokymosi teoriją. Savo ruožtu šis elgesys turės įtaką tam. šios psichologijos krypties atstovai (J.

jausmai. aplinkos ir asmeninių-pažintinių veiksnių paaiškinti (pagal J Feist. kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save neigiamą socialinį klimatą..). Asmeniniaipažintiniai veiksniai . kurią A. Asmeniniai-pažintiniai veiksniai 1. kur jie bebūtų". Bandūra laikė ypač didele. Bandura ryšiams tarp elgesio. mes galime mokytis ne tik iš savų. yra tai.24 ar kt. iš anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan. šiuo atveju tvirtinama. netikėtos pažintys. Bandūra pasiūlė trijų tarpusavyje priklausomų komponentų modelį (1. bet ir stebint kitų žmonių elgesį. pakliūsime į tam tikrą aplinką. bet ir elgesys kuria aplinką. Myers.. tai ir aplinkinių elgesys reaguojant į mūsų poelgius. asmenybės bruožai ir kiti vidiniai ypatumai. o taip pat iš . visų pirma gebėjimas mąstyti. kurią pasiūlė A. (A. Abipusės įtakos schema. Bandūra. bet ir iš svetimų klaidų. kad ne tik aplinka daro įtaką mūsų elgesiui. Atsitiktinių įvykių reikšmę mūsų gyvenime A. Šiai sąveikai paaiškinti A. Agresyvūs žmonės savo elgesiu provokuoja priešišką aplinką.1 pav. pvz.1 pav. kurioje gyvename. o taip pat poreikiai. Aplinka šiuo atveju taip pat suprantama labai plačiai. Kitaip sakant. nenumatyti įvykiai. o draugiškai besielgiantys susikuria taikią aplinką esant toms pačioms aplinkybėms.tai mūsų pažintinės galios. kuri vėl darys įtaką mūsų pažiūroms ir elgesiui. ir įvairūs atsitiktiniai. „Elgesys yra viena iš įtakingiausių būsimų įvykių determinančių. kad jis deramai įvertino žmonių galimybes mokytis ne tik patiems išbandant vienus ar kitus elgesio būdus. Bandūra įtvirtino mokymosi teorijoje. 1997). G. 1994 ir D. Dar viena naujovė. 2000) Kaip matyti. Mes visi pažįstame linkusių susikurti problemas žmonių.

S. Kartojantis panašioms situacijoms. visai to nenorėdami. Tačiau neretai tėvai skatina tokį elgesį. Mes labiau linkę mokytis iš tų. palaiko. kuriais norėtume sekti. atsiranda poreikis juos kartoti. Jei tokie automatizuoti veiksmai ar jų rezultatai kaskart leidžia patirti teigiamas emocijas. Kita vertus." Bilis: „TĖĖTEE. tie. kaip mes bendrausime. į kurią įeina ir mus supantys žmonės. tai. į kuriuos norėtume būti panašūs. Bilis: „Tėti. be sąmoningos kontrolės ir reguliavimo. 268) aprašyta situacija. Niekas nenori mokyti savo vaikų nepageidautino elgesio. tuojau. Myers (2000.aplinkos poveikis). svarbiausia yra tai. kokią reikšmę žmogus jiems suteikia. G.ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų. stebėdami. minutėlę. išdava • Asmens pozicija sąveikaujant su aplinka yra aktyvi ir sąmoninga • Iš vidinių veiksnių elgesį labiausiai veikia pažintinės galios. kaip juos interpretuoja.. kokią įtaką elgesiui turi vidiniai ir išoriniai veiksniai. į kuriuos norime būti panašūs (mokymasis stebint). vertybes ir kt. ilgainiui įgyjame tam tikrų bendravimo įgūdžių ir įpročių. Tai jau yra įpročiai. kuriems simpatizuojame. kiti išlieka šalti net tada. pvz. UŽRIŠK MAN BATUS!" Tėvas: „Kiek kartų aš tavęs prašiau nebliauti? Kurį batą pirmiau rišime?" Mokslininkų svarstymus apie tai. kai atmosfera aplinkui gerokai įkaista (tai asmeniniai-pažintiniai veiksniai).25 sėkmingų poelgių. kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja mūsų tėvai. kokį . atsižvelgdami į savo poreikius. draugai. nors emocijos taip pat yra svarbios • Kalbant apie aplinkos veiksnius. Tai puikiai iliustruoja ši D. kurie mums patinka. negaliu užsirišti batų" Tėvas: „Aha.tai nuolatinės tarpusavio sąveikos tarp asmenybės ir aplinkos. p. Keitimosi . Bendrauti taip pat mokomės. kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti: kokį elgesį skatina. Vadinasi. Endler (1976) teiginiai: • Elgesys . todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės. Įgūdžiais vadinami gerai išmokti veiksmai. kurie atliekami automatiškai. Bilis: „Ar gali užrišti man batus?" Tėvas (skaito laikraštį). Esame skirtingi ir iš prigimties. apie jų ir savo pačių elgesį mes darome tam tikras išvadas. apibendrina šie N. visų pirma priklausys nuo to. temperamentas: vieni žmonės greitai „užsidega". nepritarimo (tai .

kurie nepadeda pasiekti norimų tikslų? Šiuolaikinės psichologijos požiūris į žmogaus elgesį ir jo prielaidas. kurio norėtumėt išmokti. sąmoningas nusiteikimas dėti pastangas vardan geresnių tarpusavio santykių yra tie kertiniai akmenys. Atsakymas į klausimą. kuri veikė mus anksčiau. Mes gebame mąstyti. požiūrio į kitus. kurie norėtų pakeisti savo bendravimo su aplinkiniais įpročius. dabartinės ar tos.gera žinia visiems. Vadovėlyje gana plačiai nagrinėjama tai. stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus. manome. ne veltui sakoma. pasitikėjimas. ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti yra. Bet čia norėtųsi atkreipti dėmesį į vieną bendrą principą. o koks galėtų tapti nauju geru jūsų įpročiu. vertybių. gebėjimas toleruoti kitokį požiūrį. Tam reikia ir žinių. radikalesnių permainų. vadinasi. įkaitai. galiojantį bet kuriuo atveju. tikimės. . Mes galime lavinti savo žodinio ir nežodinio bendravimo įgūdžius. turi reikšmingos įtakos mūsų gyvenimo kokybei. Ko verta mokytis. kurie. kokie veiksniai turi įtakos bendravimo sėkmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe. ir didelio noro. numatyti jų padarinius. Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti Elgesys.26 informacija. Kita vertus. nebenaudingais. jog pripratimas . tuos. santykių palaikymo įgūdžiai bei įpročiai. Tačiau vien tai nenulems sėkmės bendraujant su aplinkiniais. kokio elgesio norėtumėt atsisakyti. Ji labai didele dalimi priklauso nuo mūsų nuostatų. šeimoje ir pan. tarpusavio suvokimo.tai antras prigimimas. teigiamas. Profesionalūs psichologai elgesio keitimui taiko sudėtingesnius metodus. visų pirma reikėtų nuspręsti. Siekiant išmokti sėkmingiau bendrauti. Rasite paaiškinimų ir praktinių patarimų. vėliau gali pasirodyti esąs nebeefektyvus. pagarba kito žmogaus apsisprendimo laisvei. vertinti savo poelgius. be kurių nepavyks sukurti prasmingo. Geriau mažiau galvoti apie nepageidautiną savo elgesį ir daugiau apie tą. Geranoriškumas. nesame savo aplinkos. padės suprasti tolesniuose skyriuose išsamiau pristatomi įvairūs bendravimo tarp žmonių dėsningumai. specialias technikas. kurio kažkada esame išmokę. pakeisti įprastą elgesį kitokiu nėra lengva. Ar galima pakeisti įprastus bendravimo būdus. kaip jau minėta. be abejo. išmokti susikurti įvaizdį ir prisistatyti. kuris išdėstytas ankstesniajame skyrelyje . padės keisti bent kai kuriuos neefektyvius bendravimo įpročius. Tokie užsiėmimai padeda pasiekti geresnių rezultatų. kuriuos laikome nebetinkamais.

27 Bihevioristai svarbiausia priemone. nei įteikiant premiją Negailėkite staigmenų . už ką Paskatinimo nereikia atidėti metų pabaigai. padedančia keisti nepageidautiną elgesį. o nuo priešų pats apsisaugosiu? Kodėl galima tvirtinti.nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas paperka labiau nei tas. Kad pastiprinimas būtų kuo veiksmingesnis. jei savo tikslą pasiekiame. remdamiesi tuo. galėtumėt paaiškinti patarles: nebūk per saldus . Pastiprinimas .tai apdovanojimas ar kitoks paskatinimas. Pasvarstykite: • • Ar galima sakyti. Skinner siūlo laikytis tokių penkių taisyklių: Pagirti ir apdovanoti už pageidautinus poelgius. kad sėkmingiau bendrauti galima išmokti? Kada galima sakyti. daug mažų pergalių labiau skatina eiti pirmyn.visi laižys. B. kuriuos įmanoma pasiekti. su kuriuo bendraujame. Dieve. kad studentų grupės narius sieja tarpusavio santykiai? Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. galima arba ne? Kaip. kurio norima sulaukti ir ateityje. apsaugok nuo draugų. nes išspjaus. kurio iš anksto tikimės. vienas garsiausių bihevioristų F. parodant dėmesį. Handy (1993). Pagal Ch. ką sužinojote šiame skyriuje. jūsų nuomone. tikslo siekimui? Kaip argumentuotumėt savo atsakymą? Nuo ko labiausiai priklauso mūsų bendravimo su aplinkiniais sėkmė? • • • • . nei viena didelė Nepamirškite neapčiuopiamų dalykų. laikė pastiprinimą. tuo užkirsdami kelią asmens. padarykite tai tuojau pat Kelkite tokius tikslus. nei per kartus. kad žmonių noras su kuo nors artimai draugauti yra nulemtas prigimties? Kodėl. kartais galima pradžiuginti labiau. skiriamas už tokį elgesį. kuo tiksliau įvardijant.

28 .

29 .

kai vaikas ima atskirti Aš nuo Ne aš. Savojo Aš gyvavimas prasideda. kuria vadovaudamasis jis sąveikauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save.tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma. Žmogus gimsta neturėdamas Aš vaizdo. kad žmogaus Aš yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys. gauname atgalinį ryšį.tai procesas. Pamažu. mes turime pradėti nuo savęs: pažinti. garsus. bet ir objektu. mes aptarsime mūsų Aš prigimtį. įsisąmoninimo lygius bei formas. Mes siunčiame savo idėjas. tačiau tai apibrėžti nėra lengva. Ką tik gimęs kūdikis skiria įvairius aplinkos daiktus. Tam. Psichologinėje literatūroje Aš apibūdinimui vartojami įvairūs terminai: „autokoncepcija". Taip pat aptarsime. manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su jį supančiais žmonėmis. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. geriau pažindami savąjį Aš. žmogaus Aš yra viena iš svarbiausių asmenybės psichologijoje. Kitais žodžiais tariant. autokoncepcija. kad bendravimas būtų sėkmingas. nes tik bendraudami mes galime geriausiai sužinoti. turėdami galvoje Socrates patarimą „pažink save". daugiau ar mažiau įsisąmonintą ir išgyvenamą kaip vienintelę individo vaizdinių ir nuomonių apie save sistemą.30 2. interpretuojame tai. nes žmogus savirefleksijos dėka tampa ne tik suvokimo subjektu. „Aš vaizdas". Šiame skyriuje sužinosite: • Kas yra jūsų Aš ir koks jis yra? • Kodėl mūsų Aš yra svarbus bendravime? • Kaip mums pažinti savąjį Aš? • Kodėl. arba Aš vaizdas . atskleisti savąjį Aš. Dažnai šios sąvokos suprantamos kaip sinonimai. jausmus aplinkiniams. palyginti pastovią. PRADĖKIME NUO SAVĘS Bendravimas . tačiau nesugeba savęs išskirti iš aplinkos. kaip mes pažįstame save bendraudami. . „savivaizdis" ir daugybė kitų. Taigi kiekvienas žmogus susikuria savo Aš vaizdą. Nepaisant sąvokų įvairovės. mes galime efektyviau bendrauti? Mūsų Aš vaizdas Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. kas mes esame ir kokie. Todėl. remdamiesi savo patirtimi. suvokiame ir. vaikas pradeda pažinti save. vaizdus. Aš vaizdas yra ir socialinio suvokimo dalis. ką mums praneša kiti. kuris prasideda ir užsibaigia mumyse.

Jis įsisąmonina daugybę savo gebėjimų ir savybių. Vaikui nematant. vaiko Aš vaizdas dar labiau prasiplečia. Paaugliams turėti savąjį Aš labai svarbu. o mes priklausome daugeliui grupių. 1969). bręsdamas vaikas vis daugiau sužino apie save. Suslavičius. Kadangi suaugusio žmogaus Aš vaizdas formuojasi dalyvaujant įvairiose socialinėse grupėse (T. vidurys . kad jie save atpažįsta. Vaikai nuo 9 iki 12 mėnesių.neįsisąmoninta dalis (2. Valickas.31 Suprantama. Tačiau sužinoti apie vyresnių vaikų Aš vaizdą mes galime juos testuodami B. todėl subrendusios asmenybės Aš vaizdas sudėtingas. nes neįmanoma nustatyti. todėl jie stengiasi būti originalūs.įsisąmoninta.neaiškiai įsisąmoninta ir pagrindas . Ypač savęs įsisąmoninimo ribos išsiplečia paauglystėje (A. Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo. Augdamas. nepriklausomi. susidedantis iš daugelio nevienodai įsisąmonintų elementų. G. kurios viršūnė . kuris pasireiškia fraze „Aš pats". Paaugliai paprastai išbando įvairius Aš vaizdus skirtingose situacijose. raudonais dažais išdažoma dėmelė ant jo nosies. pažvelgę į veidrodį. Valickas. 1999). Vaikiško negatyvumo periodu. Šitokia reakcija rodo. Aš vaizdą galime įsivaizduoti kaip daugiapakopę piramidę. 1991). todėl jo Aš vaizdas sudėtingėja.miglotai. dalį . Bet nuo 21 iki 24 mėnesių įdėmiai žiūri į veidrodį ir liečia rankomis dėmelę ant savo nosies. ką kūdikiai žino arba galvoja apie save. Vėliau vaikas privedamas prie veidrodžio ir stebimos jo reakcijos. kai jis ima vartoti asmeninį įvardį „Aš". . 1991). Amsterdam pasiūlytu būdu (G.1 pav). kad tirti kūdikių Aš vaizdą sunku. Valickas. paprastai nerodo jokių susidomėjimo ženklų. Dalį Aš vaizdo žmogus įsisąmonina aiškiai. Shibutani. Ryškiau galime stebėti vaiko Aš vaizdo formavimosi pradžią. o dalis Aš vaizdo lieka neįsisąmoninta (G.

įsivaizduojamą subjekto savimonės formą. idealusis Aš priklauso nuo vaikystėje reikšmingų mums asmenų įdiegtų normų ir reikalavimų. „paslepiame" arba išstumiame į pasąmonę. Daugialypio Aš vaizdo formos „Bet iš tikrųjų joks „aš". vieningas. atrodo tokia pati būtinybė. kaip rašo H.jaučiame". idealų. kuriomis stengiamės atsikratyti. Amerikiečių psichologijos patriarchas W. o labai įvairiapusiškas pasaulis. 1992). nemalonūs pojūčiai kūne. formų. James 1890 m. . bloga nuotaika. nėra vienovė. gali turėti daugybę įvairių Aš vaizdų? Kiekvienas žmogus iš tikrųjų gali turėti keletą įvairių Aš vaizdų. Tai matyti iš to. Tačiau mumyse egzistuoja ir kažkas. Pavyzdžiui. Keletą jų apžvelgsime. kurias mes užmirštame. Kai kurias mums nepriimtinas arba grėsmingas savojo Aš vaizdo dalis mes „pametame". priklausančią nuo įsisavintų vertybių. 1982). pakopų ir būsenų. kaip kvėpavimas ir valgis. nedidelis žvaigždėtas dangus. Hesė (Hesse). kad daugelis žmonių turi lanksčius Aš vaizdus.32 Taigi kažką apie save mes žinome. pagilinti savo Aš vaizdą. tarsi tai būtų paprastas. Labai dažnai Aš vaizdo dalys. tvirtai suformuluotas ir aiškiai apibrėžtas reiškinys. Abi šios Aš vaizdo formos yra susijusios su socialine žmogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santykių su kitais žmonėmis. nuostatų sistemos (Džeims U. Todėl mes savo pačių pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplėsti. Štai kodėl vienaip ar kitaip pasielgę mes kartais nustembame: kas privertė mus šitaip elgtis? Štai kodėl mus kartais kamuoja nerimas. net naiviausias. išskyrė empirinį Aš.)." (H. tik negalime įvardyti. ar žmogus. Įvairūs mokslininkai aprašo skirtingas Aš vaizdo formas. kaip realią subjekto savimonės formą ir idealų Aš . ko mes nesuvokiame. koks yra mūsų Aš vaizdas? Ar jis vientisas. Hesse. O kad kiekvienas skyriumi stengiasi šį chaosą laikyti vienove ir kalba apie savo „aš". besikeičiančius įvairiomis aplinkybėmis. tampa įvairių bendravimo sunkumų priežastimi. įprasta kiekvienam žmogui (net turinčiam didžiausių siekimų). kažką . paveldėjimų ir galimybių chaosas. toks pat gyvenimo reikalavimas. Kaip jums atrodo. padaryti jį vientisesnį. išreikšti žodžiais. (James W. tai ši apgaulė.

XX a. Priešingu atveju žmonės išgyvena depresiją. kokia asmenybė galėtų būti. Mead savo teorijoje aprašė Aš matomą kitų akimis. C. nematydami. potencialų Aš. Amerikiečių psichologas M. kad gebėjimas matyti save patį kaip objektą . kurių realusis ir idealusis Aš sutampa arba yra artimi pasitiki savimi. Mead (1934) sukūrė Aš vaizdo formavimosi teorijas. kokį(-ią) save matome ir kokiu(-ia) norėtume būti. kurioje išskyrė veidrodinį Aš. Žmogus gali vertinti savo elgesį taip. jiems trūksta socialinės patirties. Šiuo atveju yra labai svarbus bendravimas. nes jis tik atspindi kitų nuomones. C. turėtų būti. nes apie kitų požiūrį į mus sužinome tik bendraudami. dinamiškąjį Aš. G.dabartinį. priklausomai nuo realizavimosi galimybių.C. Tuo tarpu G. Jis aprašė esamąjį Aš . kad šios dvi Aš vaizdo formos kuo labiau sutaptų. G.33 Reali ir ideali Aš struktūros išskiriamos ir kitose koncepcijose. kaip kitų žmonių arba taip. Cooley teorijoje veidrodinis Aš yra pasyvus. Cooley (1902) ir G. pradžioje du mokslininkai . arba. jaučiasi nesaugūs. realų asmenybės savęs įsisąmoninimą. Mead pastebėjo. kokį malonu save matyti ir vaizduojamąjį Aš. y. remdamiesi C. Kitų žmonių elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis. kokie mes atrodome kitiems. kaip žmogui sekasi atlikti savo vaidmenis. Rogers teorija. tokį. arba socialinių kaukių įvairovę. Rosenberg (1965) išskyrė kelias Aš vaizdo dalis. tyrinėtojai nustatė. Cooley paskelbė veidrodinio atspindžio teoriją. Tai gali būti tiesioginis atgalinis ryšys pokalbio metu arba netiesioginis komentaras. mes suvokiame save taip. atspindintį. Mead teigė. kaip kiti žmonės vertina jo elgesį. svarbu. Jo nuomone.tai viena iš specifinių žmogaus ypatybių. tuo didesnę įtampą ir nerimą patiriame. Vėliau. kokia asmenybė. priklausomai nuo įsisavintų moralinių normų ir elgesio standartų turinio. nerimą. kaip negalime matyti savo veido be veidrodžio. t. G. Mead teorija skelbia. pasižymi socialine pusiausvyra. Rogers (1961) atkreipė dėmesį į realaus ir idealaus Aš santykį. kurias individas naudoja įvairiems savo asmenybės trūkumams pridengti. susijusį su asmenybės troškimais. nes kuo didesnis skirtumas tarp to. . Kitais žodžiais tariant. gyvenimo tikslais. Aš vaizdas formuojasi atspindint aplinkinių vertinimus mūsų atžvilgiu. taip ir negalime suprasti savo Aš. Lygiai. įsivaizduojamąjį Aš. kad žmogaus Aš formuojasi realios sąveikos su kitais žmonėmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to. Šio autoriaus nuomone. kad žmonės. idealizuotą Aš. kaip mus mato kiti. C. atsidurti kito vietoje arba save matyti kitų akimis. kad žmonės sugeba „išeiti iš savęs". kai nugirstame atsiliepimus apie save atsitiktinai.

ką jaučia ir mąsto. auditorijose ir kitur. kad jis atitiktų susidariusias aplinkybes ir aplinkinių lūkesčius. M. elgiasi taip. fantazijas ir siekius į bendrą to. Valickas. Šie žmonės gali būti nejautrūs bendravimo partneriai. Valickas. bet kiekvienu atveju nori maksimaliai išlikti savimi. Šiuo pagrindu yra išskiriamas viešas arba parodomasis ir realusis Aš.galimą Aš. Markus ir P. . koks esu iš tikrųjų. pastebėjo. Gahagan ir daugelis kitų (G. Fone esantis Aš vaizdas gali tapti dominuojančiu. Viešuoju Aš besirūpinantys žmonės keičia savo Aš vaizdą. kad žmonės skiriasi Aš vaizdo kontrolės ir reguliavimo intensyvumu. o kiti priešingai . Kai žmonės nereguliuoja savo Aš vaizdo. tačiau jų viešasis Aš gali stipriai užgožti tikrąjį. Galimi Aš stipriai veikia mūsų elgesį. kuris stipriai skiriasi nuo visuomenei rodomo Aš vaizdo.34 Psichologai H. norėdami suderinti savo elgesį su socialinių normų reikalavimais (G. 1991). Viešąją ir realiąją (privačią) Aš vaizdo dimensijas yra išskyrę W. susirinkimuose. jie tampa nelankstūs. o mažiau besirūpinantys nesistengia kurti tam tikro įvaizdžio. Antrosios grupės asmenys. tačiau įvairiose koncepcijose jų yra skiriama dar daugiau. reguliuoja ir kontroliuoja savo viešai rodomą Aš dalį. kokius mes save parodome kitiems. Snyder priskiria pirmajai grupei. Jie stengiasi kuo sąžiningiau išreikšti tai. J. Mes aptarėme kai kurias Aš vaizdo formas. Galimi Aš integruoja mūsų viltis. kuo galėtume būti. pasirinkimus. Viešasis Aš atspindi tai. Galimi Aš susideda iš to. Tokie žmonės menkai atskleidžia savo asmeninius jausmus. o dominuojantis . Didėja atotrūkis tarp žmogaus norų ir elgesio bei veiksmų. norėtume (idealus Aš) ar net bijotume tapti. baimes.pereiti į foną. tarytum turėtų daugybę Aš vaizdų. kuo mes galėtume. Žmonės. be pagražinimų su teigiamomis ir neigiamomis ypatybėmis. Kiekviename iš mūsų glūdi daugelio galimų Aš atvaizdai. bendraudami siekia „tiesiog būti savimi". todėl jų bendravimas taip pat negali būti efektyvus. S. o kitos tampa fonu. Snyder (1987). siekius. M. vaizdą. Nurius (1986) gilinosi į vieną iš daugelio Aš vaizdo formų . gyvenimo kryptį. James.toks. priešingai. Kai kurie žmonės labiau stebi. kad jie turi tikrąjį Aš. Kai kurie žmonės yra įsitikinę. Jourard. Taigi iškyla autentiškumo problema. Jie yra skirtingi vakarėliuose. tirdamas viešąjį Aš. 1991). poreikius. Realus Aš . Konkrečiu momentu mumyse dominuoja tam tikra Aš vaizdo dalis. nelabai atsižvelgdami į situaciją. Todėl gali kilti įvairūs neigiami efektai santykiuose su kitais. kuriuos M. Nors jie gerai prisitaiko įvairiose socialinėse situacijose.menkai reguliuoja ir kontroliuoja savo viešąjį Aš.

S. vartoja narkotikus. F. negalima pamiršti dviejų dalykų. bet ir atliekame savianalizę. Kiekvienas sveikos psichikos žmogus gali lengvai „įeiti" į savo vidinį pasaulį ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis. tyrėjų nuomone. jausmus ar norus. mąsto apie save stulbinančiai retai. stebime savo mintis. jog savistaba yra toks paprastas dalykas. bėgdami nuo savęs. Kraštutinė savistabos užbaigimo forma . kad kiti žmonės mus stebi ir 1. stebėdami save. ne visi mūsų jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami sąmoningam suvokimui. Trumpai tariant. į kurį neverta gilintis. Savistaba . tačiau kartais susiduriame su kažkuo. kurio metu mes žvelgiame į savo vidinį pasaulį. Bybee ir jos kolegų tyrimas parodė. 1981). M. J. ketinimus. Norėdami tai patikrinti M. 1997). norus. Gilintis į save lyginant idealųjį ir realųjį Aš yra nemalonu. Ir. Tuo metu mes atsigręžiame į save. tuo nerimastingesni ir piktesni jie jaučiasi (J. ima piktnaudžiauti alkoholiu. kuris patvirtino. kad žmonės. Pavyzdžiui. Csikszentmihalyi ir T. Ir antra. . imame stebėti ir vertinti savo elgesį.35 Visi Aš vaizdai atspindi vidinį žmogaus pasaulį ir susieja su gyvenimo patirtimi bei aplinkiniais žmonėmis. Savistabos padariniai gali būti įvairūs: skausmingi. Nors mes gana retai sutelkiame dėmesį į save. procesas. be saiko valgo.tai savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas. Iš tikrųjų. padedančią mums geriau save pažinti. Gali pasirodyti. Mes ne tik stebime save. Kiti. jeigu savistaba būtų vienintelis mūsų žinių apie save šaltinis. skaitydami knygas. mes randame kai kuriuos atsakymus į mums rūpimus klausimus.1. galime griebtis savistabos vengimo strategijos. Žmonės. jausmus. lygindami juos su vidiniais standartais ir vertybėmis (C. stebint save veidrodyje ar pajutus. Pirma. Bybee ir kt. jausmus. savistabai mes skiriame labai mažai laiko. Savistaba Vienas svarbiausių savęs pažinimo būdų . Tai gali atsitikti išgirdus savo balso įrašą. Tačiau. Scheier. Carver. žiūrėdami televizorių ir 1. Figurski (1982) atliko tyrimą. netgi tada. kai mes užsiimame savistaba.1. aplinkinius žmones. džiuginantys ir pan. kalbant apie savistaba. kad kuo daugiau žmonės galvoja apie savo idealųjį Aš. mes turėtume nemažai problemų.savistaba. kas paskatina mus domėtis savimi. ketinimus.savižudybė. kad didžiąją mūsų kasdieninių minčių dalį sudaro mintys apie darbą. Faktas. todėl kai kurie žmonės ima vengti šios veiklos. Jeigu analizuodami save mes atrandame kažkokių savo trūkumų. kasdienius rūpesčius. savistaba mes negalime pilnai pasikliauti. pamačius save televizoriuje.

dažniau būna prislėgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema. 1990). D. kad tarp to. kaip jaučiasi žmonės. D. antra. situacijos ir pan.tai asmenybės savybės. Tikriausiai sutiksite. 1958). Bem. Mąstydami apie save.. kad kai mūsų nuostatos ar jausmai nėra aiškiai apibrėžti. galime tai padaryti stebėdami savo elgesį (D. Jeigu mes negalime identifikuoti savo jausmų ar nuostatų kieno nors atžvilgiu. Bem teoriją patvirtina ir daugybė tyrimų. Csikszentmihalyi ir T. yra skirtumas.tai aplinkybės. žmonės. kad apie kitų žmonių jausmus bei nuostatas mes sprendžiame pagal jų elgesį. kad lygiai taip pat mes sprendžiame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime savo elgesį ir situaciją. visiška liga". D. gebėjimai ir pan. Jos rezultatai buvo tokie: pirmiausia.savo elgesio stebėjimas. kodėl mes taip elgiamės.. Jeigu pastebėsite. Kitas svarbus savistabos aspektas . nors nėra jokio išorės spaudimo ar ribojimų. stebėdami savo elgesį tose situacijose.36 norėdami pabėgti nuo savęs. kad žmonės dažnai bando aiškinti kieno nors elgesį. Kai kurie žmonės yra pernelyg nugrimzdę į savo vidinį pasaulį. F. mintys apie save gali būti labai malonios. nusižudo. rodo. Šis kraštutinumas irgi nėra geras. o išorinės . Žmonės labiau linkę priskirti vidines priežastis kitų . mes dažnai mąstome apie savo neatitikimą mūsų pačių moralinėms nuostatoms ir standartams. kad jis dažnai klauso Ryčio Cicino kompaktinių diskų. kuriose tos nuostatos ir jausmai kyla. žinoma. Figurski (1982) teigia. tai jo elgesiui priskirsite vidines priežastis ir nuspręsite. Heider teigia. Heider pastebėjo. mes sprendžiame apie juos. priskirdami jam vidines arba išorines priežastis (F.. Bem savęs suvokimo teorija teigia. tu pasiekei gyvenimo tikslą. būti perdaug susirūpinusiu savimi yra liga. Heider. Jeigu tau pasisekė. kad žmonių mintys apie save dažniau yra nemalonios. Dostojevskio apysakos „Užrašai iš pogrindžio" (1956) herojus sako: „Prisiekiu tau. Pavyzdžiui. Kauzalinės atribucijos teorijos kūrėjas F. kad kaip kitų. taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir išorines priežastis. 1972). ar jūsų draugui patinka lietuviška pop muzika. NolenHoeksema domėjosi. M. F. stebėsite jo elgesį. jeigu jūs bandysite išsiaiškinti. Vidinės priežastys . Bem savęs suvokimo teorija teigia. mąstantys apie save. tai. tikra. kad jam tiesiog patinka lietuviškos popmelodijos. S. Tačiau savianalizė ne visada yra nemaloni. kurioje jis pasireiškia ir bandome nuspręsti. jog savistaba iš tiesų gali būti labai nemaloni ir pavojinga. dažniau pasineriantys į savo vidinius išgyvenimus. negu vyrai. Kartais mąstymas apie save gali būti būdas išvengti išorės problemų. kaip žmogus aiškina savo ir kitų žmonių elgesį. Tačiau vėliau nustatyta. moterys gilinasi į savo vidines būsenas dažniau.

Ar prisimenate „kūdikio ir raudonos dėmės" testą? Kodėl nuo 9 iki 12 mėnesių vaikai nereaguoja į raudonai išdažytą savo nosį? Viena iš priežasčių yra ta. Ši tendencija vadinama „veikėjo-stebėtojo" efektu. Mead teorijomis. Vėliau į kambarius buvo įnešti veidrodžiai. (James W. kad iki vienerių metų vaikai turi daug mažiau socialinio bendravimo patirties nei vyresni. priklauso mūsų veiklos rezultatai. svarbu ir kaip jie priima tai. Socialinę patirtį turinčios beždžionės . Mes stebime save. Gallup (1977) palygino šimpanzių. G. augusių tarp kitų. Jis tampa paprastesnis. Bendravimo svarbą savęs pažinimui parodė ir eksperimentas su didžiosiomis beždžionėmis. Cooley ir G. kuris laisvalaikiu mėgsta jodinėti. James 1892 m. Gebėjimas matyti save kitų akimis labai svarbus savęs pažinimo veiksnys.37 žmonių elgesiui nei savo. Jis pastebėjo įvairius Aš vaizdus žmoguje. elgesį. ar išorinėmis priežastimis.1. kuriose kalbama apie savęs matymą kitų akimis. Didele dalimi savęs pažinimą įtakoja aplinkiniai. Mes ne tik save skirtingai parodome įvairiems žmonėms. pabrėžė socialinių ryšių svarbą savęs pažinimui (Džeims U. dirbdamas arklidėje ar bendraudamas su kitais raiteliais jis jau rodo kitą savo Aš. Jeigu mes neturėtume jokio „socialinio veidrodžio". kai bandome paaiškinti kieno nors kito elgesį. ką mes rodome arba kaip jie atspindi mūsų pačių vaizdą. ir socialiai izoliuotų. mes dažnai pervertiname asmenybės įtaką ir nepakankamai įvertiname situacijos poveikį. tai įsivaizduotume tik miglotus savo Aš kontūrus.). Beždžionės buvo uždarytos po vieną kambariuose. Aiškindami kitų elgesį. Mes esame „veikėjai".ar remdamiesi vidinėmis. Bendravimas ir savęs pažinimas Savistaba mes gauname tik dalį informacijos apie save. pasikeičia jo žodynas. Įsivaizduokite psichologą. Nuo to. pokalbių temos ir 1. savo elgesį skirtingose situacijose ir suprantame. Dalyvaudamas tarptautinėje psichologų konferencijoje jis demonstruoja vieną savo Aš aspektą. Jau W. besiformuojančius skirtingomis socialinėmis situacijomis. kad kiekvienu atveju mūsų elgesys gali būti kitoks. todėl savo elgesiui mes linkę priskirti išorines priežastis. 1982). kaip mes aiškiname savo elgesį . Joms nematant tyrėjai raudonais dažais išdažydavo kaktas. kai bandome išsiaiškinti savo paties poelgių priežastis ir „stebėtojai". Jau susipažinome su C. o treniruodamasis. Jis atliko labai panašų į ką tik minėtą „raudonos dėmės" eksperimentą.

kartu su jumis lankančiais dailės studiją. Vadinasi. kad. kaip testą atliko kiti jūsų grupės nariai. kol nesužinosite.jos tuoj pat ėmė tyrinėti raudonas dėmes ant savo galvų. Festinger (1954) socialinio palyginimo teoriją. kaip ir žmonėms. kai nesame tikri dėl savęs tam tikromis situacijomis. sugebėjimų ir pan. žmonės renkasi panašesnius į save tuo požymiu ar savybe žmones. kad žmonės sužino apie savo ypatybes. Tačiau jums šis skaičius nieko nesakys tol. kokie yra jūsų gabumai dailei. kuris matuoja. jausmų. jūs domitės savo gabumais dailei. Tarkime. Šiuo požiūriu galime skirti du palyginimo tipus: aukštyn orientuotą ir žemyn orientuotą socialini palyginimą. bendravimas yra vienas svarbiausių savęs suvokimo ir savęs pažinimo veiksnių. Natūralu. privalote lyginti save su kitais. Ši teorija iškelia du svarbius klausimus: pirma. Lygindami save su kitais.38 demonstravo tokią pačią reakciją kaip ir vaikai . lygindami save su kitais. suprasite. lygindami save su kitais žmonėmis. kai mes nesame tikri. kad suprastumėte. Tam. Kitas klausimas. Socialinis palyginimas . su kuo mes save lyginame. kad jūs surinkote 35 balus. kurių dėka mes galėtume save įvertinti. Tai reiškia. mes ne visada pasirenkame tinkamus asmenis. kad jums pasiūlyta atlikti socialinio jautrumo testą. Tačiau. Lyginimas savęs su pranašesniais už save gali padėti . kuri skelbia. mes galime išsiaiškinti. Mes lyginame save su kitais. kuomet savo savybės lyginamos su kitų žmonių ypatybėmis.jos savęs neatpažino. Jeigu pasakytume. Jūs galite lyginti save su Picasso. kai nėra objektyvių kriterijų ar apibrėžtų standartų. su savo jaunesniu broliu ar seserimi arba su savo bendraamžiais. Taigi primatams. tikriausiai pagalvotumėte: „Pasirodo aš esu labai jautrus aplinkiniams žmogus". Paprastai. stipresniais žmonėmis už save. ar esate gabus(-i). su kuo mes save lyginame? Tarkime. kada mes lyginame save su kitais ir antra. Įsivaizduokite. Tuo tarpu izoliuotos beždžionės nereagavo į dėmes . Aukštyn orientuotas socialinis palyginimas reiškia. Mes lyginame save su kitais. jeigu jūs stebėsite ir vertinsite savo dailės bendramokslių gabumus. kai nesame tikri dėl savo elgesio. Taip pat mes lyginame save su kitais. pavyzdžiui. kad mes lyginame save su geresniais. kiek esame blogesni arba geresni už kitus ir kiek esame panašūs arba skirtingi nuo kitų. kad jūs pasirinksite trečiąjį variantą. lygindami save su kitais. mes stebime kitus žmones ir lyginame savo elgesį su jų. kaip jūs reaguojate į kitų žmonių problemas. ar mes elgiamės gerai konkrečiu atveju. Bendraudami mes ne tik stebime save kitų akimis. bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais. kad jūsų grupės draugai surinko nuo 0 iki 20 balų.tai žmogaus savęs pažinimo būdas. Sis pavyzdys iliustruoja L.

paprastai skleidžia apgaulingus ženklus. F. jausmus išgryninti mes galime. palaikantį mūsų Ego. X. Porat rašo (1991). Turime pripažinti. Savęs pažinimas atsiveriant Atsiskleisdami kitiems. E. G. Tačiau. nuomones. Rodyti save kitokius. Kartais mes naudojame socialinį palyginimą. Tačiau dar dažniau nesame atviri kitiems. mintis. 1966). kurie stengiasi kažką nuslėpti nuo kitų. 1993). Taylor. Žmonės. T. lyginant save su panašiais žmonėmis (D. jog taip elgtis turite su visais ir visada. Pirmiausia kyla įtampa apsimetinėjančio žmogaus viduje. ką apie mūsų vidinį Aš mano aplinkiniai. savo puikiais gebėjimais kažkurioje srityje. požiūrius. mes geriau pažįstame save. nei esame arba slėpti savąjį Aš nuo aplinkinių nenaudinga. mes galime pasiekti aukštesnį savęs suvokimo lygį. Yra daugybė priežasčių. tai naudingiau vis dėlto yra savo savybes vertinti. nes jie jaučia. Be to. yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supančiais žmonėmis ir matome save tokius. Arrovrood. Savo mintis. Mes negalime atsiverti. o vėliau situacija priverčia įsitempti ir aplinkinius žmones. jog bendrauja ne su tikruoju Aš. tačiau gali ir žeisti mūsų Ego. Mes lyginame save su silpnesniais. mes galime modeliuoti savęs vertinimą. Gerrard ir F. norus. kurią mes sužinome apie save. mes juos geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname. 1993. Taigi didelė dalis informacijos. Socialinis palyginimas yra labai svarbus savęs pažinimui. nes mes nuolatos matysime save kaip prastesnius. Gibbons. Stebėdami kitus žmones. Aspinvvall ir S. kad ne visuomet esame atviri sau. kad tik atsiverdami kitam žmogui. prastesniais už mus. Dažniausiai tai sukelia įtampą. blogesnius už kitus. Mums labai svarbu tikėti savo meistriškumu. Kalbėdami apie savo jausmus. savęs lyginimas su kitais įtakoja ir patį savęs suvokimo turinį. J. kad apsaugotume kitų jausmus ir pan. Taigi mes naudojame žemyn orientuotą socialinį palyginimą. apie juos pasakodami kitiems. nes jų siunčiama verbalinė ir neverbalinė informacija nėra adekvačios. M. Taigi bendravimas tampa komplikuotas.39 apibrėžti siektinus standartus. J. kokius mus mato kiti. dėl kurių dažnai mes negalime būti atviri. Thornton ir A. Taigi . Tai vadinama apsisaugojimo arba savo vertės kėlimo strategija (L. jeigu mes kalbame apie savęs pažinimą. lūkesčius. Reis. mes neteigiame. kad nesutrikdytume aplinkinių. Siūlydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame.

Taigi atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradžioje. aplinkiniai gali pastebėti. Neaiški „erdvė" susideda iš dalykų. Jų garbei modelis vadinamas Johari langu. Vadinasi. ko nenorime. kurią mes žinome apie save ir kiti žino apie mus. kad atsiskleidimas skatina tarpusavio santykių užmezgimą (J. Labai svarbu atsižvelgti į kito žmogaus norus bei jausmus. jog tai yra tam tikra subtili abipusio bendravimo forma. tačiau svarbu neužmiršti. Nors atsiskleidimas ir yra vienas iš būdų. kad kiekvienam žmogui yra būdingos keturios asmenybės „ erdvės ": atvira. neaiški. Ji apima informaciją. kad tam tikras savojo Aš atskleidimo laipsnis padeda tarpusavio santykiams. būti empatiškam. kuriam atsiskleidžiame. Tuo pačiu atsiskleidimas skatina pasitikėjimą ir padeda užmegzti tarpusavio santykius. Pavyzdžiui. Psichologijoje siūlomas gana paprastas modelis. Jeigu kultūra neskatina artimų santykių. ką asmuo žino ir ko nežino apie save. kad esame labai triukšmingi ir pan. fantazijas ir pan. Noras atsiskleisti priklauso nuo visuomenės kultūrinių vertybių. Altmann. Ji veikia tik tuomet. savalaikis ir saikingas savojo Aš atskleidimas bendraujant gali būti labai naudingas. Todėl nuoširdžiai mes kalbame su tais. Šią informaciją apie save mes galime gauti atgaliniu . kurios skirstomos pagal tai. 1972). Keturi langai vaizduoja keturias galimas žmogaus Aš „erdves". rodantys. C. jog žmogus nori užmegzti santykius.savo baimes. Šio modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. kai yra tarpusavio pasitikėjimas. Atvirumas skatina atsakomąjį partnerio atsiskleidimą. Savigarba. 1969). profesiją ir pan. pavyzdžiui. tačiau mes jų nesame įsisąmoninę. Rogers (1961) teigia. nusistovėjusios bendravimo taisyklės. Atvira „erdvė" yra vieša. kad mes pernelyg stipriai kvėpinamės. Luft. mūsų vardą.40 atsiskleidimas privalo būti diferencijuotas. Paprastai mes nujaučiame. kuriuo remiantis galima pavaizduoti maskuojamą savąjį Aš ir parodyti galimus Aš pasikeitimus atsiskleidžiant. jausmus. nuogąstavimus. kuriais pasitikime. bei ką žino ir ko nežino apie jį kiti. kuriuos apie mus žino kiti. kad jie žinotų apie mus . Savęs atskleidimas priklauso nuo pasitikėjimo žmogumi. išsikalbėjimo apie savo viltis. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai. Įsivaizduokite. nuo žmogaus priklausomybės subkultūrinei grupei. paslėpta ir nežinoma. kam ir kiek atsiverti. psichologinis klimatas ir daugybė kitų veiksnių lemia mūsų atsiskleidimo lygį. tai ji gali tapti rimta kliūtimi savęs atskleidimui. Paslėptoje „erdvėje" mes slepiame nuo kitų tai. Atvirumas priimamas kaip pasitikėjimo ženklas ir savo ruožtu didina partnerio pasitikėjimą mumis. kai demonstruojami tam tikri nežodiniai pritarimo ženklai. padedančių pradėti bendrauti su kitais.

41 ryšiu. žmonės. Paskutinioji. ir nuo to nukenčia tarpasmeniniai santykiai. jeigu mes užsisklendžiame savyje. tai galime iš kitų apie save sužinoti daugybę dalykų ir šią informaciją perkelti į atvirą „erdvę". Johari langas Pagrindinis Johari lango principas tas. Žodžiu. kurių mes patys nejuntame. kurie noriai atsiveria bei noriai priima informaciją apie save iš kitų. paslaptingiausia nežinoma „erdvė" yra nepažįstama niekam. . Jeigu bendraudami mes stengiamės gauti atgalinį ryšį. Jeigu bendraudami mes atsiveriame. y. negauname atgalinio ryšio. mes blogiau suvokiame save. 2. nei kitiems. nei mums. turi daugiausiai galimybių ir formuoti brandžius tarpasmeninius santykius. ir giliau pažinti save. kad pasikeitus kam nors viename lange. kiti žmonės gali pasakyti apie mus tokius dalykus. t. kuriuos lemia asmens noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam ryšiui. pasikeičia ir kiti. Šioje srityje yra dar neatrastos asmenybės ypatybės. Ir atvirkščiai. Galimi keturi atvirumo stiliai.2 pav. pasąmonėje glūdintys Aš aspektai. tai apie mus naujų dalykų sužino aplinkiniai ir vėl mes praplečiame savo atvirą „erdvę".

ir su istoriku. jūs tikriausiai paminėtumėt: „studentas". mes dalijamės informacija (supažindiname kitus su savimi. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti. Jeigu mes kažką atskleidžiame apie save. bendraudami su draugais. Savojo Aš atskleidimo seką galėtume nusakyti taip: atsiskleidimasatgalinis ryšys-savigarba. galėtumėte būti atviresni. Vadinasi mes turime ne tik savąjį Aš vaizdą. bet ir pozityvųjį ar . kiti į tai dažniausiai atsako pasitikėjimu. kritikas. Kaip istorija. verta rizikuoti. Atsakydami į klausimą „kas aš esu". tačiau šios žinios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu. bet ir jų įvertinimą. tarpusavio santykių stiprėjimą bei gilėj imą. vadinasi. Kaip istorikas. Bet jūs esate ne bet koks. Aš ištraukia informaciją apie mus iš mūsų pačių patirties ir iš kitų žmonių.42 Atvirumas visada rizikingas. 2. Šis pasitikėjimas duoda pagrindą tolimesniam atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidžiančio asmens savigarbą. o aplinkiniai supažindina mus su savimi) bei kuriame abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius. ar. rizikuojame labiausiai. Mes jau minėjome. Tačiau rizikuodami galime laimėti.3 pav. kad Aš vaizdas yra žinių apie save visuma. Pamąstykite. Šios dalybos sąlygoja savojo Aš ir kitų pažinimą. Atskleisdami savo jausmus. nei buvote iki šiol? Savęs pažinimas ir savigarba Savęs pažinimas apima ne tik savo charakteringų bruožų bei ypatybių žinojimą. Keturios Johari lango erdvių kitimo galimybės Bendraudami ir atskleisdami savąjį Aš. mūsų Aš atsako į klausimą „kas aš esu" bei apibendrina savęs suvokimą. Mūsų Aš kaip istorikas yra vertintojas. jūs esate „geras" arba „blogas" studentas. Savąjį Aš metaforiškai galėtume palyginti ir su istorija.

poelgius. pasitikėjimo savimi jausmas. tai galbūt sužinotumėt. emociškai ir intelektualiai. veiksmus. Žmonės stengiasi ne tik išlaikyti.su aukšta. Jeigu jūs augote šeimoje. Asmenybės savigarba formuojasi. Taigi vaiko adekvataus savęs vertinimo formavimąsi lemia tėvų ir vaikų tarpusavio santykių bei tėvų vertinimų ypatumai. Jeigu bendraudami gauname teigiamą atgalinį ryšį. Savigarba . Tačiau jeigu jūs patektumėt kartu su juo į valtį. nepasitikintis savimi. Ypač tai būdinga vaikystėje. kuris yra atstumtas. Mes matome. Savosios vertės jausmas. Savigarba taip pat priklauso nuo aplinkinių pritarimo (išreiškiamo žodžiais arba nežodiniais ženklais). todėl siekia pritarimo iš aplinkinių. Jo pasitikėjimas savimi tokioje situacijoje netikėtai išaugtų. kaip supratote. kokias normas ir vertybes mes esame įsisavinę. kad atitiktume jos vertybes ar normas.mokytojų.43 negatyvųjį Aš. nėra pastovus jausmas. Vaikystėje svarbiausią vaidmenį atlieka suaugusiųjų . kad būtume patrauklūs kitiems. Savigarba įvairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude. Paprastai mes save vertiname įvairiais būdais: lygindami su kitais žmonėmis. Mes prisitaikome fiziškai. S. kurioje buvo aukštinama savikontrolė. bet prisitaikome ir išoriškai: apranga.tėvų ar globėjų vertinimai. bet ir pakelti savigarbos lygį.tai pagarbos pačiam sau.kai vertiname savo asmenybę apskritai ir apie konkretų lygį konkrečioje situacijoje. vėliau mokykloje . Mes galime kalbėti apie bendrą savigarbos lygį . savo galimybių. patvirtinantį mūsų sėkmę. Coopersmith (1967) pastebėjo ryšį tarp jaunuolių savigarbos ir pritarimo. Įsivaizduokite žmogų. Neigiamas savęs vertinimas susijęs su žema savigarba. girdint ir įsidėmint aplinkinių vertinimus. Jaunuolių. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas.tai savęs paties. kad jis yra irklavimo čempionas ir vienintelis jūsų kompanijoje moka valdyti valtį. savigarbos laipsnis buvo žemesnis. priešpastatydami savo pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus. kad streso metu tampate jautrus(-i). Savęs vertinimas susijęs su savigarba. retai leisdavo savo vaikams pasijusti įvertintiems. savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. kurio jie susilaukė iš savo tėvų vaikystėje. elgesiu. arba savęs vertinimas . stebėdami savo elgesį ir išorinius situacinius veiksnius. kai vertiname atskiras savo ypatybes. kurių tėvai buvo autoritariški. Savigarba priklauso nuo to. kad jo savigarbos lygis . Tai sąlygoja mūsų prisitaikymą visuomenėje. tai savigarba kyla. interiorizuodami (priimdami kaip savus) kitų žmonių vertinimus. . užsidaręs.žemas. tai galite pradėti savęs nemėgti už tai. o teigiamas . Savigarba.

jie geba susitelkti ties teigiamais savo Aš bruožais. Šie žmonės rūpinasi kitais ir sugeba užjausti. Jie ne tik gerai pažįsta save. kad žmonės daro viską. Jie kalba tvirtai. H. Šiuo atveju išryškėja skirtumas tarp žmonių su aukšta ir žema savigarba. Ir aukštą. Galime susikoncentruoti į vienus savo Aš aspektus ir ignoruoti kitus. Vienose srityse mums sekasi labiau. būdami ir su pranašesniais už save. Mes iš tikrųjų naudojame daugybę būdų šiam tikslui pasiekti. kai. D..ta. kad pozityvūs bruožai yra svarbiausi. nes galvoja. gerai žino savo teigiamas ir neigiamas puses. Bet jeigu jūsų savigarba žema . kurių savigarbos lygis aukštas. bendrauja atvirai. Tačiau. jų požiūris į save tvirtas. Žmonės. arba kai išgirstate komplimentą (jūsų savigarbos lygis gali pakilti). o kai kur visai nesiseka. Kompensuoti savo nesėkmes mes galime. kad viskas gyvenime sekasi vienodai gerai. Žema savigarba yra susijusi su menku savęs pažinimu (J. Jie gerai galvoja apie kitus ir patys tikisi pritarimo iš aplinkinių. Jų žodynas platus ir lankstus.44 Savęs vertinimas gali būti skirstomas į savo bruožų. nes jis atsispindi bendravime. Žmonės. Jie nenori rizikuoti. Jie nereikalauja sau ypatingo dėmesio. jūs neišlaikote testo (tai žemina jūsų savigarbą). Mūsų savigarbos lygis labai svarbus. kurie nepasitiki savimi. Šie žmonės jaučiasi gerai. Markus (1980) rašė: „viena didžiausių psichologijos tiesų . 1990). užmegzdami santykius su kitais . žino įvairius savojo Aš bruožus. kad apsaugotų savo Ego ir išlaikytų savigarbą". Dažniausiai žmonės apie save linkę manyti gerai. Nei vienas iš mūsų negalėtų pasigirti. kitose prasčiau. kurie reiškiasi tam tikroje situacijoje ir tam tikru laiku.jausitės labai vienišas ir nelaimingas. Būsenos vertinimas susijęs su savęs vertinimu situacijoje. bet ir tarp šių bruožų išlaiko griežtas ribas. Jeigu jūsų savigarba aukšta ir netikėtai jus paliko draugas arba draugė. Taigi kai žmones su aukšta savigarba kažkurioje srityje ištinka nesėkmė. pvz. Mes esame motyvuoti išlaikyti savigarbą. todėl jie nebijo kritikos ir nesėkmių. akcentuoti studento vaidmenį ar pan. pervertindami savo vaidmenis. apibūdindami save. galėsite labiau atsidėti studijoms. neabejodami. Taigi žmonės su žema savigarba blogiau žino savo ypatybes ir jų konkretūs savęs vertinimai nėra aiškiai diferencijuoti. vertinimą ir savo būsenos vertinimą. ir žemą savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos būdas. kurių savigarba aukšta. Jų žodžiuose galime įžvelgti ir savo klaidų pripažinimą. Tie. ir atsakomybę už savo veiksmus. užtikrintai. tiesiai. būdami tarp žmonių jaučiasi bejėgiai. jie akcentuoja teigiamas savybes. kurių savigarbos lygis žemas. Campbell.

nes tie. Aukšta savigarba . Brochner ir A. J. Mokslininkai nustatė. kaip narkomanija. Su žema savigarba susijusios tokios bėdos. kodėl? • . kurie ieško laimės. 1978. kurių savigarba žema. „kaip pasakysi" ir 1. todėl labai apriboja savo bendravimą. Jiems būdinga suglebusi laikysena. Jų kalbos formos būna neryžtingos. tėvai ir draugai? Kuo skiriasi jų sukurti jūsų paveikslai? Jei skiriasi. 1991). jaučiasi laimingi (J. dažnai vartoja tokius žodžių junginius kaip „tu geriau žinai". • Prisiminkite save. Rogers (1961) apie savigarbą rašė: „Tai nėra mėgavimasis savimi. C.priešingai. Žema savigarba brangiai kainuoja. Tie. iš tikro tai tylus malonumas būti kažkuo". malonumą teikianti jėga. 2000). kurių pasiekia. „apsauginių" gestų gausa.1. Jie pesimistai.45 žmonėmis. alkoholizmas. kad egzistuoja koreliacinis ryšys tarp žemos savigarbos ir gyvenimo problemų (D. Myers. Iš esmės žmonės. jiems trūksta gyvumo. D Brown. kurių aukšta savigarba. Jie nepalankiai žiūri į aplinkinius ir tikisi nepritarimo iš kitų. turėtų geriau užsiimti savigarbos didinimu. galinga. Kalbėdami šie žmonės nuolat sau prieštarauja. J. kai paskutinį kartą viešai pasisakėte. Jie lengvai pasiduoda įtakai ir nesugeba apsiginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų. B. G. Kaip pakito jūsų savęs suvokimas? Ką tuo metu apie save galvojote? Ką tuo metu jautėte savo paties(-čios) atžvilgiu? Kokiu(-ia) jus laiko dėstytojai. nusikalstamumas. neigiamai vertina savo socialinius gebėjimus ir rezultatus. Pasvarstykite. Hulton. apie kitus kalba su pavydu.

46 .

47 .

48 3. mes siekiame pasirodyti taip. GYVENIME . mes žodžiais. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje mes galime rodyti skirtingas savo Aš puses. M. Šiame skyriuje aptarsime. Savęs pateikimas . kad aplinkiniai susidarytų apie mus tokį įspūdį. todėl čia galėsite rasti atsakymus į šiuos klausimus: • • • • Kaip mes pasirodome kitų akivaizdoje ir kaip pasirodydami veikiame kitus? Kokius vaidmenis atliekame? Kokiais būdais siekiame padaryti tam tikrą įspūdį aplinkiniams? Kas padeda mums neprarasti savo tikrojo Aš? Socialiniai vaidmenys Dabar apžvelgsime visuomenei rodomą asmenybės Aš dalį. Shakespeare pastebėjo. kad mumyse glūdi įvairūs Aš vaizdai. o visi žmonės . Kitais žodžiais tariant. Dimbleby.). Šiuos vaidmenis jis labai taikliai apibūdino.KAIP SCENOJE Jau XVI amžiuje W. kokie esame arba norėtume būti (R. kaip sraigė šliaužiančio į mokyklą. kokio mes pageidaujame. Van Leemven ir A. teisuolio su apvaliu pilvuku ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu. R. R. 1995. moksleivio. P. siekiančio savęs išaukštinimo net patrankos žiotyse. Būdami tarp kitų žmonių. 1996 ir 1. D. M. Tikriausiai patyrėte. De Paulo. Gyvenime vaidmenų yra dar daugiau. kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenų kad galėtume kontroliuoti kitų požiūri į mus. 1992. kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam. įsimylėjėlio. dūsaujančio kaip krosnis. bendraudami su grupe . kaip mes pasirodome. kad atitiktume savo idealųjį Aš. A. 1990. Arkin ir J.tai scena. spiegiančio ant auklės rankų. kad paveiktume tarpusavio sąveikos procesą (G. Burton ir R. Leary. Powell.1. arba viešąjį Aš. B. neverbaliniais signalais bei elgesiu visada prisistatome. Poetas svarstė apie įvairiais gyvenimo tarpsniais atliekamus skirtingus vaidmenis. Taigi mes tampame savo paties Aš „vadybininkais".aktoriai. kad visas pasaulis . keičiasi ir jūsų vaidmenys. kareivio.tai elgesio būdas. Kontaktuodami su kitais. būdami su kitais. pradėdamas nuo kūdikio. Sheppard. B. 1996). M. Nail. kad kai tik pasikeičia „žiūrovai". Jūs jau žinote. šlepetėmis apsiavusiu juokdariu su nudribusiais skruostais ir per didelėmis jaunystės laikų kelnėmis. M.

keisdami savo elgesį taip. Amerikietis sociologas R.49 arba net su vienu asmeniu. E. kaip iš jų reikalauja vaidmuo. Goffman. Jei vyras „supainiotų" vaidmenis ir imtų rodyti visa tai kitoms moterims. daugiau ar mažiau sąmoningai atliekame tam tikrą vaidmenį. kaip mes save pateikiame bei valdome įspūdžius. 2000). Įspūdžio kūrimas suprantamas kaip sąmoningas arba nesąmoningas procesas. F. žmona tikisi sulaukti iš savo vyro dėmesingumo. E. Apie tai. Tuo pačiu mes vaidmenis internalizuojame . . paramos. namuose ir kitose vietose mes esame šiek tiek skirtingi. kad „mes kiekvienas visados ir visur. jog mūsų Aš. Jo socialinio bendravimo teorija remiasi „dramaturginiu" modeliu. Park (1950) knygoje „Rasė ir kultūra" rašo. Kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personažo aspektus. požiūriai. pavyzdžiui.. R. Kartais gyvenime mums iš tikrųjų tenka gan ciniškai „vaidinti" tam tikrą vaidmenį. kad padarytume kitiems trokštamą įspūdį. kad tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis mes tikimės iš žmogaus joms adekvataus elgesio. 1950)." Vaidmuo socialinėje psichologijoje apibrėžiamas kaip žmogaus elgesio būdų visuma. kuriuo mes patys netikime. iškiltų grėsmė visuomenės tvarkai. 1992). kiekviena moteris. Weigold. įjungdami į bendrą savo asmenybės kontekstą. Aplinka tarytum „deformuoja" mūsų Aš. kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo metafora. priverčia mus vienaip ar kitaip elgtis. realus gyvenimas susideda iš scenos ir užkulisių. B. Kavinėje. kurio metu asmuo elgiasi viešumoje taip. bet šventai tikime. Park. publika ir režisieriai tuo pačiu metu (E. taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo Aš vaizdus. Mes atliekame vaidmenis. mes kuriame ir kontroliuojame įspūdį. tačiau kalbėsime ne apie tokius vaidmenis. Mūsų Aš turi atitikti konkrečią situaciją. idėjos bei veiksmai tuo metu yra tikri. būdinga kuriai nors veiklos sričiai. 2000. Neapsirikite. kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitinkantį įvaizdį (E. netikro elgesio. Goffman. Tik realiame gyvenime mes esame aktoriai. vaizdžiai rašė amerikiečių antropologas E. taigi mes turime būti tokie ir elgtis taip.. Jeigu žmonės elgtųsi ne taip. tikriausiai šeimai iškiltų pavojus. kaip iš mūsų tikimasi. žodis „vaidmuo" nereiškia apsimestinio. švelnumo.pasisaviname. Schlenker ir M. Goffman. įstaigoje. Kaip ir teatras. Vaidindami mes ne apgaudinėjame. Mūsų atliekamas vaidmuo tampa neatsiejama mūsų Aš vaizdo dalimi (R. Štai. Tai reiškia. Priklausomai nuo konkrečių sąlygų mes visada esame priversti persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį.

Pvz. 1970). Fast. Sukuriama komanda.. Netgi šypsena kai kada apibūdinama kaip kaukė (J. gali būti asmenybę maskuojanti kaukė. pridengiame kūno formas. E. Tačiau. Akiniai. Komandos turi tam tikrų paslapčių. Kartais mūsų vaidyba. kuri privalo „vaidinti" kartu. atlieka daugybę kitų. nes jis tampa mūsų pačių dalimi. kaip aktoriai scenoje. simboliai. kaip mes valdome savo išorę.1. kai esate parduotuvėje. mes naudojame gausybę įvairių kitos rūšies „kaukių". Skirtingai nuo kai kurių kitų pasaulio kultūrų. Jais mes maskuojame tai. mokyklos. be įprastinių savo funkcijų. Drabužių dėka mes galime išreikšti priklausomybę kokiai nors grupei. žmonės nenešioja kaukių fizine prasme. Didžiausią kaukių pasirinkimą mums siūlo drabužių parduotuvės. paslėpti ar apsaugoti savo tikrąjį Aš.50 Mes išmokstame savo vaidmenis realiame gyvenime. vakarietiškoje kultūroje. Pvz. patikimos įstaigos įspūdį. mes keičiame ne vien elgesį. Tačiau čia išryškėja realaus gyvenimo ir scenos skirtumas. duodant interviu televizijai ir 1. Vienas iš komandos tikslų . Taigi dabar. Pabandykite stebėti komandinį „vaidinimą". Drabužiai. Pavyzdžiu galėtų būti juodi bankininkų kostiumai arba odinės baikerių striukės. mus puikiai pažįstančių žmonių. Realiame gyvenime. Komandinę „vaidybą" paprastai koordinuoja lyderis. Paprastai mes priklausome įvairioms socialinėms grupėms. įsijautus į vaidmenį. ypač jei jie tamsūs. Kiekvienas profesionalus aktorius geba persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį ir grįžti į save. mūsų. bažnyčios ir daugybės kitų grupių . Goffman skiria individualius ir komandinius vaidmenis. Drabužiai padeda mums kurti savo įvaizdį. Taigi esame įvairių komandų šeimos. neatitinkančias visuomenėje susiformavusio idealo. firma stengiasi sudaryti aplinkiniams efektyvios. darbovietės. pirmojo pasimatymo metu. trumpai apžvelgsime. vaidyba susilpnėja. Jų bendravime naudojami įvairūs kodai. kurios neatskleidžiamos ne komandos nariams. darnios. kuriant trokštamą įspūdį yra labai stipri.pristatyti savo socialinę grupę. dažnai nesuprantami pašaliniams žmonėms. Mes galime šypsotis ištisą dieną bet šypsena gali slėpti mūsų tikruosius jausmus . bet ir išvaizdą bei socialinę aplinką. baimę ar susierzinimą. Jeigu mes netenkame „publikos" arba atsiduriame tarp artimiausių. „išeiti" iš jo nelengva. . Tam tikros rūšies kaukėmis galima laikyti makiažą ar šukuoseną.nariai. restorane ar kitoje įstaigoje. Siekdami sukurti norimą įspūdį apie save ar savo grupę. ko varžomės. remdamiesi kaukės idėja. norėdami sukurti savo įvaizdį.. Drabužiai padeda parodyti išskirtinį asmens vaidmenį tarp eilinių žmonių ir pan.pyktį.

nukentės kitas. kaip ir teatre. Visi mes. lankome įvairius klubus. Onvell (1951) knygoje „Iš Paryžiaus ir Londono". E. Šios erdvės skiriasi dekoracijomis. tuo platesnis atliekamų vaidmenų ratas.. Mūsų namuose. Kai. visas nerimas ir susijaudinimas pranyksta nuo veido. N. dirbame visuomeninius darbus. namiškiai ima vaidinti „pasirinktus vaidmenis". kai mes esame tam nepasiruošę. sportuojame. Pasirodymas paprastai sukuria daug problemų vaikams. Tuomet aktoriai gali nusimesti kaukes. naudojamasi kitais įrankiais ir laikomasi kitokių elgesio normų nei visada. atsisakyti ir . Žiūrovai įleidžiami į tam tikras teatro vietas. Visi mes mokomės. bus svarbūs abu vaidmenys. kodėl maistas yra valgomas kitame kambaryje. Tokį kontrastą yra pastebėjęs ir aprašęs G. Kai jis peržengia slenkstį. užkulisiuose mes esame tada. Goffman tvirtina. mes tarytum ruošiamės pasirodymui.. Jai. perspektyvią sportininkę.1.virtuvės zonoje. kurie nesilaiko savo vaidmenų. stengiamės sukurti ar išlaikyti kokį nors įspūdį kitų akyse. bet kaip juos suderinti? Jeigu ji gerai atliks vieną vaidmenį. Gali kilti įvairūs vaidmenų konfliktai. pasijuntame nejaukiai. Sceninė skirta publikai. Jo pečiai išsitiesia. orus. todėl vaidmenys gali imti trukdyti vienas kitam. laukdami svečių. valome. kai nesistengiame aktyviai kurti ar valdyti įspūdžio. tvarkome savo butą. gali būti skirstomas į „sceninę" ir „užkulisinę" erdvę. bet ir aplinka. kaip ir teatras. rinkdamiesi ir išdėliodami įvairius interjero elementus. Sulaukę svečių. Ypatingai akivaizdus erdvių kontrastas matomas restoranuose: viešojoje. „Stebėkite padavėją einantį iš virtuvės į viešbučio valgomąjį. kad realus gyvenimas. dalyvaujame politiniame gyvenime. kuriai gimsta kūdikis. publikai skirtoje ir užkulisinėje . Taigi „sceninis gyvenimas" vyksta. namų. Gross siūlo tokias vaidmenų konflikto sprendimo strategijas: pasirinkti vieną vaidmenį ir atsisakyti kito. ko gero. Kuo įvairesnė mūsų veikla. kai mes rodome tam tikrą savo Aš aspektą. Vienu metu mes atliekame daug vaidmenų. Jie negali suprasti. visi esame sūnūs ar dukros ir 1. o užkulisiai . Jie kyla. dirbame. yra skirtingos erdvės. kalbos ir elgesio normomis. Jeigu žiūrovai įsiveržia į mūsų namų užkulisius. Įsivaizduokite puikią. Jis sklando virš kilimo iškilmingas.sau. atmosfera. Ir. ir kitą vaidmenį. kai vieno vaidmens atlikimas prieštarauja kitam.51 Mes manipuliuojame ne tik išvaizda. laikosi tam tikrų mandagumo taisyklių. socialinių sluoksnių nariai vienu metu. savimonę. buto ar kambario „dekoracijas"." Paprastai mes esame ne vienos. staiga pasikeičia. atsižvelgdami į savo skonį. iš dalies atlikti ir vieną. priešingai. bet kelių įvairių grupių. finansinę padėtį kuriame savo darbo vietos. elgesio normų.

kuri iš šių strategijų būtų priimtiniausia sportininkei mamai? Kartais pats asmuo ir aplinkiniai skirtingai vertina kokio nors vaidmens reikšmingumą. kurio iš mūsų tikisi kiti. kaip rodome save kitiems.kaip periferinį. Tačiau mes ne tik tenkiname aplinkinių lūkesčius. kad .52 vieno. normų bei lūkesčių. kurios mokytojo vaidmens sampratos jis laikysis. Kiekvienas žmogus atlieka vaidmenį priklausomai nuo asmeninių nuostatų. mokytojo vaidmuo. Jį kiek skirtingai supranta mokyklos administracija.tokį vaidmens atlikimą. M. ir kito vaidmens (Psichologijos žodynas. Vaidmens interpretacija priklauso nuo žmogaus savęs pažinimo bei socialinės situacijos vertinimo. Asmens tapatumas Ankstesniame skyrelyje kalbėjome apie tai. Profesinį vaidmenį ji gali išgyventi kaip neatskiriamą savo Aš dalį. vyrui. Kaip jau minėjome. pavyzdžiui. Jeigu šie vaidmenys suderinti. Tačiau jeigu šie vaidmens aspektai skiriasi. gali kilti įvairūs nesklandumai. Toks vertinimų nesutapimas gali būti vaidmenų konflikto priežastimi. Štai. bet ir nuo subjektyvios atlikėjo nuomonės apie tai. jog ji pernelyg mažai dėmesio skiria namų ruošai. Štai. kiekvienoje konkrečioje situacijoje aplinkiniai iš mūsų tikisi tam tikro elgesio. kas dera šiam vaidmeniui tam tikromis aplinkybėmis.žmogaus faktinį elgesį šiame vaidmenyje. kad moters santykiai su šiais vaidmenimis bus skirtingi. Tačiau. Taigi pradėjęs dirbti mokykloje mokytojas turi savarankiškai pasirinkti. bet patys individualiai tą vaidmenį interpretuojame. o šeimininkės . mokiniai ir tėvai. Vaidmuo priklauso ne tik nuo visuomeninio elgesio taisyklių. pavyzdžiui. suvoktą vaidmenį kuriame atsispindi mūsų pačių požiūris į tai. kas dera šiam vaidmeniui. išorės primestą. 1993). vertybių vilčių patirties. gali pasirodyti. jeigu visas gyvenimas panašus į teatrą. tačiau kiekvienas iš mūsų šiek tiek subjektyviai interpretuojame vaidmenį. o mes esame nuolatos susikoncentravę į vaidmenį. ir atliktą vaidmenį . ar neiškyla pavojus prarasti savo tikrąjį Aš? Nepasimesti tarp įvairių visuomeninio elgesio šablonų kuriuos mums primeta aplinka. Tikėtina. konfliktas tarp vaidmens atlikėjo ir aplinkinių mažai tikėtinas. Pagalvokite. kurdami norimą įspūdį ir atlikdami įvairius vaidmenis. Shaw (1981) išskyrė tris skirtingus vaidmens aspektus: laukiamą vaidmenį . Iškyla konfliktas tarp profesinio ir šeimininkės vaidmenų. Paprastai mes prisiimame vaidmenį kaip normalų visuomeninio elgesio būdą. kurio žmona užima aukštas pareigas darbe.

lytinio vaidmens tapatumas dažniausiai visą gyvenimą nekinta. Erikson įvedė „tapatumo krizės" sąvoką. E.tai subjektyvus savęs. išėjus į pensiją.su kurios nors profesijos atstovo vaidmeniu. Erikson nuomone. T. Vadinasi. tautybę ir 1. Pavyzdžiui. žmogus ieško savo tapatumo visą gyvenimą. Erikson (1963). Marčia. tačiau paauglystėje. politikoje ir 1. Asmens tapatumas nusako žmogaus vientisumą. Aš vaizdo vienybę. Sarbin. tapatumo pagrindą sudaro asmenybės prisiimti tam tikri. Tapatumas (identitetas) . nekintančios. Kai kurie kiti tapatumai gali kisti. S. atrasti savo vietą visuomenėje. taip pat tikėjimą. religijoje. Pirmasis tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo S. E. Tam. Erikson teorija. Jaunuoliai mieliau bendrauja su bendraamžiais nei su tėvais. kaip individo.. tapatumo klausimai ypač išryškėja. kaip vaikas perima jam reikšmingų žmonių elgesį. kurį dabar ir aptarsime.1. vėliau. nori apversti pasaulį aukštyn kojomis. tapatumą apibūdino trimis aspektais: struktūriniu. atsakant į klausimą „kas aš esu?" ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje. pradėjęs lankyti mokyklą. E. prisiima moters arba vyro vaidmenį. Tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla konfliktai. Kartais jie tyčia save išbando netikėčiausiose situacijose: „žaidžia" metalistus. Tačiau toks paauglio elgesys yra tik bandymas geriau susivokti savyje. Erikson tapatumo koncepciją praplėtė J. pankus. Tėvai negali suprasti. Kai kurios mūsų identifikacijos yra pastovios. šis tapatumas dar kartą keisis.su studento. Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologinės raidos teorijos sąvoka. dėl didelių fizinių bei kognityvinių pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti profesiją. A. vaikas tapatinsis su mokinio vaidmeniu. Marčia. Freud. mums padeda asmens tapatumas.53 patenkintume jos lūkesčius.S. yra linkę eksperimentuoti: sekse. derinančio įvairius socialinius vaidmenis. fenomenologiniu ir elgesio. kodėl jų vaikas blaškosi. kad apibrėžtų tokią tapatumo pasiekos ar vaidmenų sumaišties stadiją. baikerius ir pan. supratimas. Vėliausiai. Si sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save. Pvz. karjeroje. Atsakydami į klausimą „kas aš esu?". J. baigęs mokyklą ir įstojęs į universitetą . Waterman. remdamasis E. Archer bei daugelis kitų mokslininkų. mes pirmiausia minime lytį ir profesiją. socialiniai vaidmenys. Tuo metu keičiasi vaikų ir tėvų santykiai. Paaugliai. Išsamiau tapatumo esmę atskleidė E. jei žmogus tapatinsis su pensininko vaidmeniu. aiškindamas. dažniausiai svarbiausieji. o dar vėliau . Struktūriniu aspektu tapatumas . ieškodami savo tapatumo. reiverius.1. Jis susijęs su individo vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi.

kaip unikalus. 1993). Erikson ir J. apibūdinamas kaip įsipareigojimas kokiai nors sričiai. kokį jį nori matyti aplinkiniai (J. Šioje būsenoje esantis žmogus siekia būti toks. Marčia ir kt. Šią būseną išgyvenantys žmonės aktyviai tyrinėja alternatyvas. kuo būti. Erikson teoriją. religinė bendruomenė suteikia tam tikrą vaidmenį savo nariui ir 1. vertybių. Prisiėmę tapatumą arba apsisprendę. iš neaiškaus tapatumo ir užsisklendimo būsenų pereiti į pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo būseną.sprendimo proceso padarinys. Jis neturi aiškaus savivaizdžio.. spręsdamas. A. asmenys įgyja vidinio vientisumo jausmą. Šioje būsenoje esantys žmonės įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes. nes siejasi su troškimu ką nors savo gyvenime pakeisti. nesvarstant alternatyvų. būdinga žmonėms. Marčia. Šie lygmenys vadinami neaiškiu tapatumu. 1993). . Dėl didelio nerimo tapatumo formavimasis gali sulėtėti. užsisklendimu. E. Marčia ir kt. susijęs su asmens tikslų. Jis nesirūpina savo gyvenimo kryptingumo apibrėžimu. fenomenologiniu . nes jeigu ji užtrunka. asmenine individo patirtimi paremtas tapatumo formavimosi stilius. Moratoriumas . įsitikinimų užbaigtumo stoka. jų siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. Neaiškiu tapatumu tyrinėtojai laiko tokius atvejus. auga nerimo lygis. kad užsisklendimas dažniausiai būdingas ankstyvajai paauglystei. Toks tapatumas . Motina suteikia vaikui „vaiko" vaidmenį.1. kartais ji dar vadinama krize. kad įgyvendintų savo pasirinkimus.tarpasmeninę. nedaro jokių tvirtų sprendimų. Pagal šių kriterijų buvimą ar nebuvimą J. aktyviai kuriantiems savo tapatumą.tai tapatumo lygmuo. prie kurios grupės šlietis.1. o elgesio aspektas liečia socialinę . kokias vertybes pasirinkti ir 1. mėgindami rinktis kurią nors iš jų. išskyrė du svarbiausius tapatumo kriterijus: įsipareigojimą tam tikrai sričiai ir tapatumo alternatyvų tyrinėjimą. O tapatumą žmogus konstruoja. Tėvų tapatumas. išoriškai regimą tapatumo pusę (J. plėtodamas E. Marčia nuomone. A. Waterman nuomone. moratoriumu ir pasiektu tapatumu. Moratoriumo būsena mažiausiai stabili. asmens tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas.54 suprantamas kaip tam tikra Ego vystymosi stadija. Ši būsena negali trukti ilgai. jaučiasi negalįs savo ateities kontroliuoti.. kai vaikas siekia tapatintis su vienu arba abiem tėvais. Marčia skiria keturis asmens tapatumo lygmenis. Užsisklendimas . J. Waterman teigia. kai asmuo nėra įsipareigojęs kokiai nors sričiai.tai pereinamoji būsena. asmeniškai jų neapmąstydami. nesvarsto ir neigia poreikį mąstyti apie savo asmeninius tikslus bei vertybes.

jei moteriai apskritai pasirinkimo klausimas nebūtų iškilęs ir jai nebūtų svarbu. Retai žmogus išgyvena tik kokią nors vieną būseną (H. lyties. jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami (J.55 Pasiektas tapatumas . Šis lygmuo nereiškia tapatumo raidos pabaigos. tikėtina. kuriai yra įsipareigoję. Todėl vakariečiui jo asmens tapatumas turi atspindėti tam tikrą išskirtinumą. pabrėžiant šeimos vertę ir ignoruojant ar neigiant karjeros reikšmę. įvairiomis situacijomis kuri nors viena sritis gali imti dominuoti. į . svarsto. Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dėl savo pasirinkimo skiriasi nuo užsisklendimo lygmeniui būdingo nelankstumo ir teisuoliškumo. Marčia ir kt. Šiuolaikiniai tapatumo tyrimai patvirtina kultūrinės aplinkos svarbą asmens tapatumo formavimuisi. Dažniau būsena būna mišri. kam teikti pirmenybę. tol yra moratoriumo būsenoje. Kad būtų aiškiau. Neaiškaus tapatumo lygmuo būtų tada. 1985). pamėginkim sugrįžti prie ankstesnio skyrelio pavyzdžio. Įvairiuose žmogaus raidos tarpsniuose. Archer nurodo. Apibūdindami šio tapatumo lygmens asmenis. išsilavinimo. Tokiu atveju manytume. Žmonėms. Šioje būsenoje esantys žmonės turi savo pasaulėžiūrą ir yra mažiau priklausomi nuo aplinkinių nuostatų. Kol ji jaučia įtampą. Pavyzdžiui. ką rinktis . yra suteiktas ir jį galėtume priskirti užsisklendimo lygmeniui. mokykla. A. kuriai žmogus priklauso. Rytų kultūra orientuoja žmogų į kolektyvinį tapatumą. kad jie yra rimtai apsvarstę skirtingas požiūrių ar įsitikinimų sistemas ir pasirinkę vieną.tai būsena. Šiaurės Amerikos ir daugelis Vakarų Europos kultūrų pabrėžia asmens unikalumą. J. Marčia teigimu. kad moters tapatumas. Žmogus gali vėl pradėti svarstyti alternatyvas. kultūrinė aplinka. Jeigu ji vaikystėje buvo auginama. moteris bus pasiekto tapatumo būsenoje. priklausomai nuo jų amžiaus. 1993).moratoriumo būseną. Asmens tapatumą visada lemia platus kontekstas: šeima. Bosma.šeimą ar sportą. Marčia ir S. kaip jau buvo kalbėta. religijos srityje žmogus gali išgyventi pasiekto tapatumo. o ne sportininkės karjerą. skirtingumą nuo kitų. J. o tautinės priklausomybės . kuri sprendžia dilemą. Žmogus gali pereiti iš vienos tapatumo būsenos į kitą. kad suaugusi ji rinksis šeimą. skirtingos sritys nevienodai svarbios. Prisiminkime moterį. būdinga žmonėms. tapatumo lygmenys yra dinamiški. Įveikusi konfliktą ir išsirinkusi vieną iš dviejų gyvenimo kelių arba sąmoningai pasirinkus juos abu. išgyvenusiems kritinį periodą ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų tvirtai apsisprendusiems.

nes. Asmens tapatumas yra labai reikšmingas. Todėl Rytų pasaulio žmogui tapatumas neatsiejamas nuo šeimos. kuriuo vadovaudamasis žmogus suvokia ir vertina save. kaip interjeras gali paveikti bendravimo procesą? Kaip keičiasi jūsų Aš. Tačiau tapatumas pasiekiamas ne iš karto. jis nusako žmogaus vientisumą. Pasvarstykite: • • • Kaip drabužiai. šukuosena ir laikysena atspindi jūsų Aš? Kaip galėtumėt pakeisti savo kambario interjerą. pervertinant vertybes. kai dėl eismo pažeidimo aiškinatės kelių policijos pareigūnui ir kai skundžiatės geležinkelio stoties administracijai dėl vėluojančio traukinio? . kaip minėjome. darbo kolektyvo ir kitų socialinių grupių.savo paties vaizdinys. gyvenimo stilių ir sąveikauja su kitais žmonėmis. kad jis taptų „scena"? Paaiškinkite. bet bandant įvairius vaidmenis. įprasmina jo gyvenimo tikslus.56 abipusius ryšius su kitais. Taigi asmens tapatumas . blaškantis. padeda suvokti savo vietą pasaulyje. užtikrina buvimą pačiu savimi. renkasi tikslus.

57 .

kokia mašina važinėja. kurį šis dirgiklis sukėlė. tarpusavio santykių suvokimas. vertybes. pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu mūsų jutimo organams. ką regime bei girdime. kaip turėtume elgtis mes patys. Ar tai pagrįsta? Ar mūsų sprendimai nėra iš anksto pasmerkti būti klaidingi. ką šneka. aiškindami kitų žmonių elgesio priežastis? Ar galima pasikliauti pirmuoju įspūdžiu apie žmogų? Kas yra įvaizdis ir kaip jis kuriamas? Kaip padaryti gerą įspūdį per interviu su potencialiu darbdaviu? Ar nesate pastebėję. kad mes. remdamiesi tuo. baigiant pojūčio. Abstrakčiau galima pasakyti. dar prieš susitikdami su niekad nematytu žmogumi. Pvz. Pagal šiuos ir kitus išorinius požymius sprendžiame apie žmogaus charakterį. jų elgesio motyvų. pajuntame džiaugsmą arba nerimą.vertybes. jau pradedame svarstyti. Nuomonę apie tai stengiamės susidaryti. darome išvadas apie „nematomus" žmonių ypatumus . SOCIALINIS SUVOKIMAS • Kaip. ko iš jo galima tikėtis.tai socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas mūsų . uoslės ir kitus pojūčius.tai žmonių ypatybių. tikslus. prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu. kad socialinis suvokimas .tai pasaulio pažinimas per regos. elgesio motyvus? • • • • Kokias klaidas dažniausiai darome.58 4. ypač jei nuomonei susidaryti turime labai mažai laiko? O jeigu jie teisingais. kaip rengiasi. tikslus. išgirdę skambant durų skambutį.. požiūrius. klausos.. Socialinis suvokimas . kad kažkas pas mus atėjo. norėdami padaryti kuo geresnį įspūdį? Apie visa tai sužinosite šiame skyriuje. nagrinėdami visas mums žinomas su tuo žmogumi susijusias detales: kur jis gyvena. kitus vidinius ypatumus.. koks jis. Kas yra socialinis suvokimas Suvokimas (percepcija) . Ši sąvoka apima daugybę reiškinių. suprantame.

. kurio anksčiau nepažinojome. stengiamės suprasti. girdime (balso tembras. Susidaryti vaizdą apie kitą žmogų reikia ir dėl to. mimika. Tyrimai rodo. kad geriau prisimenama struktūruota. organizuota medžiaga. Burton ir R. Todėl nedelsdami darome išvadas apie įvairias jo ypatybes. Mes siekiame susidaryti vaizdą apie kito žmogaus ypatybes. lyginti skirtingu laiku gautą informaciją.. mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes. kai ji struktūruota.. poza. greičiau pasiektume norimą tikslą. Remdamiesi tuo. mums svarbu suvokti. jutimo organų fiksuojamus požymius siekiame įvardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partnerių ypatybes. kas yra šis žmogus (kokia jo padėtis visuomenėje. savęs vertinimas. užuodžiame (kosmetika. kaip kitas žmogus atrodo bei elgiasi. jutimo organais negalime užfiksuoti daugelio socialinių reiškinių. tokia. reikia daryti apibendrinimus. tikslai. • Kad naują informaciją įterptume į jau turimą socialinės tikrovės vaizdą. Pvz. turinčias tam tikrus pavadinimus. Savo požiūrį į mus jie vienaip ar kitaip parodo. („Iš jo nepavyks nieko gauti. Bendraudami mes tiesiogiai. pagal tam tikrus išorinius..) ir kt. („Šiandien ji ne tokia irzli. analizuoti. Tai daryti taip pat daug lengviau.. G.).). kad pasirinktume tinkamesnius bendravimo būdus. „kodėl?". kalbos turinys..59 psichikoje. nes. Mūsų bendravimo partneriai mus stebi. bet ir kodėl. kol nepareikalausi griežtai"). Kitaip sakant. Ji ypač ryški tik pradėjus bendrauti su žmogumi. • Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. tikimės numatyti jo elgesį.. su kuriais mus sieja įvairūs ryšiai. Visų pirma panagrinėkime. kodėl mes tai darome. vertina.. kito žmogaus ypatybių.. Norint tai suprasti.). „ko siekia?". ką matome (išvaizda. Todėl mes nuolat tvarkome suvokiamą medžiagą. jas tikrinti ir kt. kaip ir mes juos.. • Kad numatytume partnerio elgesį. kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo. • Kad galėtume planuoti savo poelgius.. motyvų. kaip vakar. kurią galima „sudėlioti į lentynėles". . Gal buvau užėjusi netinkamu laiku?"). („Mano mamai šis vaikinas tikrai nepatiks."). ieškodami atsakymų į klausimus: „kas ji(s)?".. Bendraujant mums ne tik ir ne tiek svarbu. jas žinodami. Dimbleby (1988) nurodo tokias priežastis: • Kad prisimintume faktus. kūrybiškas pažinimo procesas. Taigi socialinis suvokimas yra aktyvus. („Ja galima pasitikėti"). Interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. • Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą. intonacija.. kokią vietą naujasis mūsų pažįstamas užims tarp kitų.

ir ypač . pažiūros.tai aplinka. pauzės ir pan. irgi jaučiamės nemaloniai. Jų požiūris mums gali patikti arba ne... todėl. intonacija. kad partnerio elgesys mums atrodo nenuspėjamas. geranoriškas-savanaudis. mes vertiname. jog jis yra pasiturintis. Neapibrėžta situacija mums visada kelia nerimą.). gal būtume to nepastebėję. Bendraudami dažniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius . Užuojautos ir supratimo iš tokio nesulauksi"). makiažas ir pan. Iš kokių išorinių požymių mes sprendžiame apie kitų žmonių ypatybes? Pagrindiniai iš jų yra: Kalba . manysime. jo ketinimų. kurioje bendraujama. taip pat . („Jis šaltas ir neatidus. Pvz. nesaugiai. Įtakos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. priskirdami asmenybei bruožus. jaučiamės nejaukiai. • Išvaizda: fizinės asmens charakteristikos (ūgis. Nerimą kelia. Paprastai mums sunku numatyti girtų.nežodinė kalbos pusė: balso tembras. kontrolės. vertybės. Fizinis kontekstas . taip pat psichinių ligonių elgesį. linkęs bendrauti-uždaras. nusakomus dvipolėmis dimensijomis: nuolaidus-užsispyręs. • Poza • Gestai • Mimika. • Kad įvertintume galimybes patenkinti savo poreikius. papuošalai. įsitikinimai.60 išreiškia. tai. o jei būtume sutikę jį darbo vietoje.antru atveju kito žmogaus požiūrį mes linkę aiškinti jo paties ypatybėmis. Kai nesuprantame kito žmogaus. veido bruožai ir kt. darydami išvadas apie kitus žmones. Ir pirmu. • . šukuosena.apranga. švelnus-šiurkštus.. pvz. pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose. santūrusemocingas. O ką būtent apie kitus žmones mes stengiamės suvokti? Kaip svarbiausius dalykus galima nurodyti šiuos: • Asmenybės ypatybės.priklausymo. bendraudami su jais. meilės ir kt.. Tai jos charakteris. . apsvaigusių nuo narkotikų asmenų. („Kuo jis mane laiko! Tikras pasipūtėlis!").žodžiais perteikiamas jos turinys. ar bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius. • Kad išvengtume nerimo. temperamentas. Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname. Galima skirti fizinį ir psichologinį kontekstą.

filosofai diskutuoja jau nuo Antikos laikų. Be šios informacijos negalime sakyti. Pvz. čia pasireiškia ir daug bendrų suvokimo dėsningumų. bendraudami su kuo nors turistinėje kelionėje. Taip „atkuriame" sutrikusį aplinkos stabilumą. kokioms dar socialinėms grupėms priklauso.todėl. Pvz. kuo jis dirba. pvz. kaip įvairius išorinius. kad žmogus rodo mums draugiškumą... • Elgesio priežastys ir motyvai. • Socialiniai vaidmenys. kuriuos žmones vertina. Klausimas. o kažkas kitas . su kuo mus dominantis asmuo bendrauja. aptarinėsite jo poelgį su kitais. Socialinio suvokimo ypatumai Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo. kodėl jis taip padarė. svarstysite. jei vakarėlio metu jūsų pašnekovas staiga nei iš šio.tik mūsų sąmonėje egzistuojantis tikrovės vaizdas. mes ne tik suvokiame. kas jo šeima. taip pat. domimės.. kas jis. akivaizdžius požymius mes susiejame su vidiniais bei kitais tiesiogiai nefiksuojamais suvokiamo asmens ypatumais. nei iš to apsisuks ir nueis. Mes darome prielaidas apie tai. besišypsantį veidą. Matydami. pvz. turtinė padėtis ir pan. Tai visų pirma asmens gebėjimai ir įpročiai. jo sveikata. Kito žmogaus elgesio priežastis galime aiškinti paties žmogaus ypatybėmis arba susiklosčiusiomis išorinėmis sąlygomis.. kodėl. kad siekia mūsų artimųjų palankumo. fizinių objektų suvokimo (kvapo. kiek mūsų susidarytas socialinės tikrovės vaizdas atitinka realybę. mes jį priskiriame už mūsų egzistuojančiam pasauliui. kas nors gal šypsosi todėl. • Socialiniai ryšiai.61 • Kiti individualūs ypatumai. būdingas daiktiškumas: nors suvokimo proceso rezultatas . turi akivaizdžią praktinę reikšmę: neteisingas elgesio motyvų interpretavimas . kokius socialinius vaidmenis šis žmogus atlieka įvairiose situacijose.. bet norime suprasti.. socialiniam suvokimui.. Visų pirma. Iš tolesnių skyrelių sužinosite. kad žinome. Mes visada stengiamės išsiaiškinti mums nesuprantamų. Pvz. Mes tarsi mėginame „nusipiešti" jo socialinių ryšių „žemėlapį". Ar apskritai įmanomas atitikimas tarp objektyvaus pasaulio ir subjektyvaus jo atspindžio.. pvz. kokioje dalyvauja visuomeninėje veikloje.. kad yra draugiškas žmogus ir jaučia mums simpatiją. garso ir kt). tikriausiai to ilgai nepamiršite. su kuo palaiko artimus ryšius ir su kuo nesutaria. draugai. Mes norime žinoti. kaip ir bet kokiam kitam.. keistų poelgių priežastis ir motyvus.

Tai 1977 m. kad besidžiaugiančių yra daugiau nei nusiminusių.62 gali tapti konflikto priežastimi. priklauso nuo mūsų interesų. Kognityvinėje psichologijoje tai vadinama apercepcija . Svarbus bet kokio. manė. Tai polinkis manyti. šiek tiek skauda galvą ir t. kai skaitote šią pastraipą. esam įsitikinę.kas patvirtina išankstinę nuomonę. bet ir tai. t.dažnai suvokiame klaidingai. Tam gali turėti įtakos . kad panašiai galvoja ir dauguma mūsų bendradarbių. taip pat negalime aprėpti visko. koks socialinės tikrovės vaizdas susidarys mūsų sąmonėje. ar šie nesutiktų vilkėti marškinėlius su užrašu. bet ir subjektyviai interpretuojame tą. taigi ir socialinio suvokimo ypatumas yra atrenkamumas. Aronson. manome. o jei jos mums patinka. kad mūsų nuomonė apie kitą žmogų atspindi ne tik tai. Jei esame nepatenkinti darbo sąlygomis. bet ir mūsų pačių ankstesnė patirtis. Yra daug priežasčių manyti. Sąmoningai ir tiksliai. Tam.. Tam tikru apercepcijos atveju galima laikyti pritarimo iliuziją (falše consensus). teiraudamiesi. kaip mes. turi įtaką ne tik pati tikrovė. kad socialinę tikrovę . kuri pasiekia mūsų sąmonę. šnekantis kitus žmones.patirties ar vidinės būsenos „papildytu" suvokimu. o taip pat ir iš „vidaus" mūsų jutimo organus vienu metu paprastai pasiekia labai daug įvairių dirgiklių. Ross ir bendradarbiai. iškreiptai. . kurie buvo prieš. kad jomis patenkinti ir kiti. Tie studentai. Dažniausiai mes matome tai. Kai jaučiamės nelaimingi ir nusivylę. kurie sutiko. kad dauguma prieš (pagal E. Iš aplinkos. o kurios ne. tarpusavio santykius ir kt.kitų žmonių elgesio motyvus. y. įsitikinimai ir 1. nuostatos. Todėl daug ką galime suvokti netiksliai. kad sutiko dauguma jų kolegų. Suvokdami kitus žmones. daugiau tokių pat žmonių matome aplinkui. kad jau norisi valgyti. Kuri tai dalis. 1995). įsitikinimus. neadekvatus pirmasis įspūdis . kviečiančiu valgyti vienoje užkandinėje. taip pat jaučiate. su visomis detalėmis paprastai suvokiame tik nedidelę dalį to. o kai džiaugiamės. Pvz. nuostatų. manė. o tie. Toliau šiame skyriuje nagrinėjamos įvairios socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys. įrodė L. mes ne tik atsirenkame tam tikrą informaciją. koks yra jis. kurią informaciją suvoksime. kultūrinės aplinkos suformuoti požiūriai. t. Bendraudami turime žinoti. Jie kreipėsi į koledžo studentus. motyvų ir pan. Taigi mes nesąmoningai atsirenkame tik dalį prieinamos informacijos. kokie esame mes.lemti prastus tolimesnius santykius ir pan. atrodo. dabar. jūs galbūt kartu girdite gatve pravažiuojančias mašinas. ką tam tikru momentu galime patirti. kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat. arba projekciją. ką norime matyti .1. Suvokdami socialinę tikrovę.

63

suvokimo visybiškumas: mes siekiame susidaryti visybišką suvokiamo objekto vaizdą, net jeigu trūksta svarbių detalių. Mes jas nesąmoningai „prikuriame", o dviprasmišką informaciją interpretuojame, derindami prie to, ką jau suvokėme. Asmeninių ypatybių įtaką suvokimui XX a. viduryje išsamiai tyrinėjo psichologai L. Postman, J. Bruner, G. Murphy ir kt. Ji ypač ryškiai atsiskleidė G. Allport ir L. Postman 1945 m. atliktų eksperimentų metu. Šie tyrinėtojai pasinaudojo „sugedusio telefono" žaidimo taisyklėmis. Kai kuriems tyrimo dalyviams parodytos skaidrės, kuriose buvo užfiksuotos įvairios socialinės situacijos. Pvz., vienoje iš jų tiriamieji pamatė du vyrus, baltaodį ir juodaodį, besišnekančius metro. Baltaodis laikė rankoje skustuvą plikais ašmenimis. Matę skaidres tiriamieji turėjo perpasakoti jų turinį kitiems, nemačiusiems, šie - dar kitiems ir t. t. Kaip ir reikėjo tikėtis, kol atkeliavo iki paskutiniųjų klausytojų, pasakojimai gerokai pasikeitė. Jie smarkiai sutrumpėjo, neteko daugelio detalių, o kai kurios iš jų, atvirkščiai, buvo per daug išpūstos, perdėtos. Be to, pokyčiams, kurie atsirado, perpasakojant paveikslėlių turinį, neabejotiną įtaką turėjo tyrimo dalyvių patirtis, požiūriai, nuostatos. Pvz., perpasakojant minėtąją situaciją metro, daugiau nei 50 proc. atvejų skustuvas iš baltaodžio vyro rankos kažkokiu stebuklingu būdu buvo „peršokęs" į juodaodžio ranką (pagal R. J. Fisher, 1982). Suvokimo kategorialumas lemia, kad suvokimo proceso metu socialinės aplinkos faktus, kaip ir bet ką kita, mes automatiškai stengiamės priskirti kokiai nors reiškinių ar objektų kategorijai, klasei. „Tai mergina. Matyt, studentė. Tikriausiai netekėjusi. Turbūt dirbanti" - tokius, pvz., sprendimus nesąmoningai darome, sutikę nepažįstamą merginą. Tam turi įtakos suvokimo stereotipai (žr. toliau), kurie gali ir padėti, ir trukdyti teisingai suvokti socialinę tikrovę. Suvokimui būdinga ir fiksacija: vieną kartą tam tikru būdu suvokus kokį nors objektą, suvokinio bruožai išlieka atmintyje ir tai turi įtakos vėlesniems percepciniams sprendimams. Be to, informacija, kurią gauname anksčiau, yra svaresnė nei vėlesnioji. Tam gali turėti įtakos ir atminties tyrinėtojų nustatytas pradmės efektas: geriau atmintyje išsaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. Todėl tokią didelę reikšmę turi pirmasis įspūdis, kurį susidarome apie kitą žmogų. Pirmojo įspūdžio reikšmę puikiai pademonstravo toks E. Jonės ir jo kolegų (1968) eksperimentas. Tyrimo dalyviai stebėjo kitus asmenis, neva atliekančius intelekto testų užduotis. Visais atvejais „testuojamieji" teisingai

64

atlikdavo 15 užduočių iš 30-ties pateiktųjų. Dalis jų teisingai atsakinėdavo iš pat pradžių, o vėliau pradėdavo klysti. Kitiems, priešingai, iš pradžių „nesisekdavo". Po to tyrimo dalyvių buvo prašoma pasakyti savo nuomonę apie stebėtų žmonių intelektą. Nors, kaip minėta, visi jie teisingai atliko po tiek pat užduočių, intelektualesniais buvo laikomi tie, kurie nuo pat pradžių neklydo (E. Aronson, 1995). Pirmasis įspūdis - tai suvokinys, kuris susiformuoja per kelias pirmąsias bendravimo minutes. Yra tyrimų, kurie rodo, kad sunkiai pakeičiamai nuomonei apie pirmąkart matomą žmogų susidaryti mums pakanka keturių minučių! Įvairiais eksperimentais psichologai yra mėginę išsiaiškinti, ar mes nedarome grubių klaidų taip greitai apsispręsdami. Štai vieno iš jų aprašymas. „Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991, 1992) įrašė į vaizdajuostę, kaip 13 Harvardo universiteto magistrantų mokė žemesnių kursų studentus. Paskui stebėtojai vos po 10 sekundžių žiūrėjo tris nedideles atkarpėles apie kiekvieno dėstytojo elgesį paskaitos pradžioje, viduryje bei pabaigoje ir įvertino kiekvieno dėstytojo pasitikėjimą, energingumą, emocinį šiltumą ir kt. Šie elgesio įvertinimai, kurie rėmėsi 30 sekundžių stebėjimu, stulbinamai atitiko studentų vertinimų vidurkį semestrui pasibaigus." (D. G. Myers, 2000, p. 487488). Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju įspūdžiu galima pasikliauti. Beje, gyvenime gana dažnai susidaro situacijos, kai nuomonę apie kokį nors žmogų turime susidaryti labai greitai. Pvz., atėję į atitinkamą įstaigą, kone per keletą akimirkų turime apsispręsti, ar vertas pasitikėjimo savo paslaugas mums siūlantis advokatas arba nekilnojamo turto prekybos agentas. Daugelis pokalbių su pretendentais į įvairias darbo vietas trunka ne ilgiau kaip 20 min. Tokioms situacijoms kartojantis, mes veikiausiai nejučiomis įgyjame įgūdžius, leidžiančius per trumpą laiką gana tiksliai įvertinti kitus. Kita vertus, žmonės nėra nekintantys „suvokimo objektai". Laikui bėgant, keičiasi visų mūsų nuostatos, požiūriai, gebėjimai ir kt. Todėl kitą žmogų turėtume suvokti vis iš naujo, įvertinti šiuos pokyčius. Manydami, kad apie savo kolegą ar draugą žinome viską ir kad jis nepateiks jokių staigmenų, galime padaryti didelę klaidą. Be to, kaip sako psichologas A. Suslavičius (1999, p. 43) „nekintama nuomonė apie žmogų yra tolygi jo pasmerkimui". Mūsų nuomonę apie kitą žmogų gali stipriai paveikti ne tik pirmasis įspūdis, bet ir ta informacija, kurią gauname dar iki susitikimo su juo. Vienas iš

65

pirmųjų šiai problemai skirtus tyrimus 1946 m. atliko S. Asch. Jo eksperimento dalyviai turėjo apibūdinti asmenį, apie kurį prieš tai buvo gavę tam tikrą informaciją. Jie buvo padalinti į dvi grupes, ir joms abiem perskaityti beveik vienodi neva tą asmenį charakterizuojančių būdvardžių sąrašai. Jie skyrėsi tik vienu žodžiu: pirmajai grupei pasakyta, kad tas asmuo šiltas, antrajai - kad šaltas. Vien to pakako, kad pirmoji grupė dažniau apibūdintų pristatytą asmenį kaip kilnų, geraširdį, linkusį bendrauti ir laimingą. Pirmasis įspūdis arba išankstinė nuomonė lengvai gali virsti „save išpildančia pranašyste". Psichologijoje taip vadinamas reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi. Tarkime, eidami į pirmą susitikimą su iš nuogirdų pažįstamu žmogumi, manote, kad jis bus šiurkštus, nemalonus. Tikėtina, kad nuo pat pirmųjų minučių ir jūs jam nerodysite šilumos ir geranoriškumo. Toks elgesys paskatins šaltą naujojo pažįstamo požiūrį į jus, ir jūsų išankstinė nuomonė veikiausiai pasirodys buvusi „teisinga". Bet viskas galėtų būti atvirkščiai, jei iš anksto būtumėt nusiteikęs sutikti draugišką, malonų žmogų.

Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos
Dabar panagrinėkime, kokie psichologiniai mechanizmai leidžia mums taip greitai pagal žmogaus išorę įvertinti jo vidines savybes, socialinę padėtį ir kita. Svarbiausias vaidmuo čia tenka suvokimo kategorialumui, t. y. informacijos klasifikavimui, automatiškai vykstančiam suvokimo proceso metu. Suvokiamus socialinius reiškinius bei asmenis mes taip pat grupuojame, skirstome į kategorijas: „tai - konfliktas", „ji - feministė" ir pan. Remdamiesi savo patirtimi, su kiekviena iš tokių grupių siejame tam tikrus požymius: „jie vienas kito nemėgsta", „ji nusistačiusi prieš vedybas". Schema - tai požymių, priskiriamų tam tikrai asmenų ar reiškinių kategorijai, rinkinys. Schema taip pat apima mūsų prielaidas apie tai, kodėl šie požymiai vieni su kitais siejasi. Schemos, nusakančios požymius, priskiriamus kokiai nors asmenų kategorijai, vadinamos stereotipais. Stereotipiškai gali būti vertinamos tokios asmenų grupės, kaip pensininkai, studentai, kurios nors profesijos atstovai (medikai, mokytojai, policininkai) ir kt. Labai paplitę yra įvairias etnines, religines grupes apibūdinantys stereotipai, taip pat - lyčių stereotipai („visi čigonai yra..."; „visi musulmonai yra..."; „visi vyrai yra..." ir pan.). Stereotipai dažniausiai apima tokius požymius, kaip įsitikinimai ir vertybės,

66

tipiški elgesio motyvai, tradiciniai vaidmenys ir pan. Pvz., veikiant stereotipui, tikriausiai manysime, kad kiekvienas čigonas, kurį sutiksim gatvėje, bus linkęs pažeisti įstatymus, išvilioti lengvatikių pinigus, nesilaikys pažadų ir pan. Nesunku suprasti, kad stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo procesuose atlieka iš dalies teigiamą, iš dalies ir neigiamą vaidmenį. Teigiama yra tai, kad suvokimo proceso pradžioje jie tarnauja kaip atspirties taškas, o tai leidžia mums greičiau padaryti norimas išvadas, pvz., įvertinti pretendento tinkamumą tam tikram darbui. Kaip jau minėta, per trumpą laiką padarytos išvados nebūtinai bus klaidingos. Stereotipai nėra susiformavę atsitiktinai, jų gyvavimas remiasi tikrovėje pastebėtais faktais. Tačiau, kaip teigia G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 70), tai nepateisina tokio intelektualine ir moraline prasme bankrutavusio stereotipų naudojimo, kurio pavyzdžių apsčiai galima rasti, tarkime, žiniasklaidoje. Štai keletas tokių pavyzdžių („Lietuvos rytas", 2001 m. sausio 27 d.): 1 žinutė. Filmo apie teroristus idėja Praėjusį šeštadienį kadenciją baigusio JAV prezidento Billo Clintono spaudos atstovas Jake'as Siewertas atsakinėjo į žurnalistų klausimus, ką darys buvęs Amerikos vadovas, palikęs Baltuosius rūmus. Komentuodamas gandus, kad jis ketina pasirašyti kelis kontraktus Holivude, J. Siewertas juokaudamas pareiškė: „Prezidento lėktuvą pagrobia teroristai iš Lietuvos. Įkaitu paimtas prezidentas galiausiai su teroristais susitaria: Lietuvai atleidžiama 3,2 milijardo JAV dolerių skola, taip pat suteikiamos paskolos garantijos." Tokia galimo filmo scenarijaus idėja nuskambėjo JAV ir visame pasaulyje. 2 žinutė. Aštriadančiai ir grėsmingi Prieš pusmetį apie Lietuvą savaip pajuokavo daugiausia uždirbantis pasaulio aktorius Melas Gibsonas. „Yra dalykų, už kuriuos reikia pakovoti. Įsivaizduokite: atsikėlęs vieną rytą Los Andžele, jūs pamatote paplūdimiu šliaužiančius golfo lazdomis apsiginklavusius aštriadančius lietuvius, kurie nori ištaškyti jūsų smegenis. Ką jūs darytumėte? Tai priežastis savigynai", - pareiškė aktorius savaitiniame pramogų žurnale „Entertainment Weekly".

67 3 žinutė.. stereotipais ir išoriškai matomais požymiais. kad aiškindami apskritai bet kokius savo veiksmus. Stereotipai . Skiriamos trys atribucijų rūšys: • asmeninių savybių atribucija • žmogaus elgesio priežasčių aiškinimas (kauzalinė atribucija) • atsakomybės už vieną ar kitą poelgį nustatymas (atsakomybės atribucija). Arkin ir kt. G. mano buvus tinkama jų gebėjimų vertinimo priemone. kurios niekas negali rasti žemėlapyje. Taigi.. nustatant atsakomybę už konkrečius poelgius. ir turinčių vardus. o kitose . pagal R. Taktą prarado ir žurnalistas Sindikuotame žurnalistų susivienijime „Paradigm TSA" dirbantis ir su olimpines žaidynes transliavusia MSNBC kabeline televizijos kompanija bendradarbiavęs Mike'as Celizicas Lietuvos krepšininkus savo komentare pavadino „būriu vaikinų iš šalies. tyrimą. mes nesąmoningai ieškome ją patvirtinančių faktų bei ignoruojame tuos. kuriuos išlaikė gerai. arba išorinės (nepalankiai susiklostę įvairios aplinkybės. interpretuojame jų elgesio priežastis. o nesėkmes . Savo ruožtu dėstytojai. Įdomu tai. kurių negali ištarti net jų motinos". Stephan 1980 m. Davis ir W. kurį turime galvoje. Tikriausiai kiekvienas. kurie jos neatitinka. negeranorišku kitų žmonių elgesiu. nustatė.. (pagal Ch. gerus studentų mokymosi rezultatus linkę laikyti savo nuopelnu. mes kur kas labiau atsižvelgiame į išorinių veiksnių įtaką. savo sėkmę visi dažniausiai aiškina turimais gebėjimais bei pastangomis. gebėjimai). kad studentai tuos egzaminus. 1990). o tuos. kad vienose situacijose dauguma žmonių įvairius poelgius dažniau linkę aiškinti vidinėmis priežastimis. Taip pat nustatyta. 1980 m. M. Morris. jausmai. Tai vadinama atribucija.). nurodomos arba vidinės juos lėmę priežastys (asmens. kitų žmonių daromas spaudimas. mes sprendžiame apie kitų žmonių psichines savybes. G.dažna išankstinės nuomonės apie žmogų susidarymo priežastis. norai.nepalankiomis aplinkybėmis. remdamiesi schemomis. H. . patekęs į autoavariją vairuodamas automobilį. Aiškinant elgesio priežastis. pasakys. bet prastus aiškina pačių studentų netinkamomis nuostatomis ir kt. kuriuos išlaikė blogai netinkama. M.išorinėmis. O ji lemia suvokimo klaidas: turėdami išankstinę nuomonę. o kitų žmonių veiksmus esam linkę aiškinti vien jų pačių vidinėmis ypatybėmis. Pvz.

Kuriant įvaizdį. Įvaizdis yra socialinės percepcijos rezultatas. jaučiame. ko užsitarnavo. kokiu būtume patenkinti. būtinai prisimins vairuotojo išsiblaškymą. kurie jau aptarti šiame skyriuje. įsitvirtinantis. dėl kurio santykio su tikrove galima diskutuoti. Ross 1977 m. jei ne kokios nors išorinės aplinkybės. save žeminantis (menkinantis) prisistatymas (plačiau žr. kad kažkas stengiasi mus įvertinti. vertindami tą pačią situaciją. Valionienė. Taigi. pvz. kad dažnai tampame socialinio suvokimo objektais. Tai vadinama įvaizdžio išsaugojimu bei valdymu. muzikiniai kolektyvai. kurio metu asmuo organizuoja savo elgesį viešumoje taip. . Ja remdamiesi manome. Vienas iš aiškinimų. Tuo tarpu kiti. kai kada -papildyti. 1959. Savo įvaizdžius kurti ir valdyti stengiasi ne tik pavieniai asmenys. kad kiti susidarytų apie mus tokį įspūdį. norima jį išlaikyti. Įvaizdis ir jo kūrimas Mes. įvairios organizacijos. iš dalies ar net radikaliai keisti.: A. poza. Valionienė. visgi tai . įsiteikinėjantis (meilikaujantis). Dar vienas atribucijos klaidų šaltinis . įvardijo kaip pagrindinę atribucijos klaidą. išvaizda. y. taigi vien vaizduotės padarinys.tai procesas. kuriant įvaizdį. yra toks: taip ginamasi nuo minties. aplinkinių akyse mes kuriame savo įvaizdį.68 kad ji nebūtų įvykusi. 1998). cit. savaime suprantama. kuriuos stebėdami suvokiame kitą asmenį: kalba. kad sukurtą vienokį ar kitokį įspūdį ar įvaizdį aplinkiniams (E. naudojamos įvairios prisistatymo strategijos.kito žmogaus arba mūsų pačių galvoje susiformavęs vaizdinys. kurie jos verti. Kitaip sakant. neatsargumą ar greičio pomėgį. o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems. pagal: A. Šį reiškinį L. Įspūdžio ar įvaizdžio kūrimas . kad ir pačiam gali atsitikti nelaimė: ji juk ateina tik pas „nusipelniusius". bet ir žmonių grupės: sporto komandos.dažnai daroma nesąmoninga prielaida. Žodis įvaizdis ne atsitiktinai siejasi su įsivaizduoti: nors jis nėra. arba jo įvaizdis formuojasi pagal įvairius išorinius požymius sprendžiant apie jo socialines ir psichologines ypatybes pagal tuos dėsningumus. Goffman. Įspūdis apie žmogų. gestais ir mimika.. jog visi gauna tai. sąmoningai arba ne manipuliuojama visais įmanomais išoriniais požymiais. Sukūrus tam tikrą įvaizdį. sėkmė lydi tuos. susidaryti apie mus nuomonę. kodėl žmonės taip galvoja. tiesiogine to žodžio prasme. įsivaizdavimo rezultatas. kad pasaulyje yra teisingumas. Todėl viešumoje mes stengiamės atrodyti ir elgtis taip. 1998). t.

. kad mes siekiame klaidinti ar apgaudinėti savo bendravimo partnerius. Tai ypač tikėtina. kad jis yra kaip tik toks. jo atliekamas vaidmuo keičia įsitikinimus. pvz. kurdamas įvaizdį. 636). Galbūt iš pradžių šis elgesys jums atrodys svetimas. kad esate verčiami atitinkamai elgtis. profesinė sėkmė. tarsi apsimestų esąs kareivis. kad žmogaus elgesys. Taigi įvaizdžio kūrimas dažniausiai visai nereiškia.. susituokiate arba įsidarbinate.1. t. autoritetingais asmenimis.69 Apibendrindama įvairių autorių pastebėjimus. Bet dažnai ir ilgą laiką viešai demonstruojama išvaizda bei elgesys gali įtakoti savojo Aš suvokimą. . Pirmosiomis tarnybos armijoje savaitėmis jaunuolis jaučiasi nenatūraliai. žmogus nepraranda savo tapatumo. „Kai prisiimate naują vaidmenį. Tai ypač ryšku tuomet. 2000. 3 skyriuje). Todėl. jei jis menkai pažįsta pats save. vertybes. Prisistatymu paprastai siekiama tam tikrų socialinių ir materialinių rezultatų: tai gali būti pažintis ir artimi santykiai su patraukliais arba žymiais. ir įvaizdis kuriamas nebūtinai iš anksto tai apgalvojus. p. praeina. kas prasidėjo kaip vaidinimas. kai atsiduriame dėmesio centre . kuris kyla. Tai. G. nes jūs vaidinate vaidmenį. pavyzdžiui. kuo nesame. Psichologų jau seniai įrodyta. Kai kada taip gali būti. Kurdamas įvaizdį. priklausymas patrauklioms socialinėms grupėms. pagyrimai.." (D. kalbėdami prieš auditoriją) arba „naujoko" vaidmenyje (pvz. kai pasijuntame stebimi ir vertinami. esame pristatyti naujam žmonių ratui). Prisistatymas dažnai vyksta jo net neįsisąmoninus. kokio elgesio iš mūsų laukiama (plačiau apie prisistatymą žr. žmogus gali šventai tikėti. koks stengiasi pasirodyti. Pirmosios savaitės po vestuvių yra panašios į žaidimą „namai". o tik norime pademonstruoti ir išryškinti savo privalumus bei užmaskuoti trūkumus. A. jūs stengiatės vykdyti tam tikrus socialinius nurodymus. savotiškas „vaidinimas". tampate universiteto studentu. Įvaizdžio kūrimas neretai esti to momento elgesys. nuostatas. kad kontroliuoti kitų žmonių apie mus susidaromą įspūdį esame verčiami nesaugumo jausmo ir nerimo. Valionienė (1998) teigia. Kartu tai ir priemonė asmens savigarbai stiprinti: ją didina aplinkinių komplimentai. gyvenimo teatre tampa jumis pačiais. Tuomet mes vienaip ar kitaip prisistatome: mūsų elgesys kinta priklausomai nuo socialinės situacijos užuominų apie tai. kilimas karjeros laiptais ir 1. Tačiau netrukus jausmas. kai koks nors sukčius stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą ir išvilioti pinigus. Tačiau paprastai prisistatydami mes nesiekiame pasirodyti tuo.viešai stebimoje pozicijoje (pvz. jei asmens Aš vaizdas yra nestabilus. y. Myers.

kadrų parinkimas. Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau. y. kai duodame interviu spaudai ar kalbamės su potencialiu darbdaviu norėdami įsidarbinti. nagai). 2000). reikalaujančiuose asmeniškai kontaktuoti. paprašyti padėti įtikinti kitus rengiamos labdaringos akcijos nauda. kad darbuose. Tai žmonių polinkis. kad netgi tokiose srityse. 93 proc. apklaustųjų patvirtino. t. išsilavinimo ir profesinės patirties jau nepakanka. Štai pagrindinės šio tyrimo išvados: • Svarbiausios pozityvaus įvaizdžio priemonės . vėliau mes keičiame ir savo įsitikinimus. žmonės jos metu ir patys mieliau aukoja pinigus. agentūros „Noriu darbo" psichologė: -Šiandieniniai tyrimai rodo. drabužiai. Šiuolaikinėje konkurencinėje darbo rinkoje. 96 proc. gydytojo ir pan.valyvumas (asmens higienos elementai. Myers.70 Kad elgesys gali keisti vidines žmogaus ypatybes. teisininko.asmens prisistatymas. kad įvaizdis arba padvigubina galimybes. plaukai. pritaikydami juos prie tokio elgesio. t. kuriam prigijo pavadinimas kojos tarpduryje. tokiuose kaip prekyba ir marketingas. Atitikti tam tikrą įvaizdį skatina mūsų atliekami socialiniai vaidmenys. arba visai atima paskutinius šansus rasti darbą. tuo labiau jis pabrėžė įvaizdžio reikšmę savo darbo karjerai.. iliustruoja ir reiškinys.. sėkmingas įvaizdis nulemia darbo sėkmę. Kartą viešai išdėstę kokius nors teiginius. Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai . gera artikuliacija. galbūt tik už užmokestį.verbaliniai ir neverbaliniai komunikaciniai gebėjimai (minties reiškimas raštu. kaip mokslinis darbas. Įvaizdžio kūrimas tampa labai aktualus ir tuomet. Ypač dažnai to reikalauja kai kurios profesijos . G. Kuo geresnė vadovo padėtis. Pvz. kad įsidarbinant svarbiausias veiksnys . pavyzdžiui. išvaizda (bendras vaizdas. Mokslininkai pažymi. mimika). finansų ir buhalterijos sistema. . figūra. kurių atstovams tenka bendrauti su klientais. išpildžius mažą reikalavimą. Pamąstymui pateiksiu keleto tyrimų duomenis. gestikuliacija. norint rasti darbą. laikysena) bei geros manieros. fizinė forma. kontaktas žvilgsniu. 1992 metais buvo apklausti didžiųjų Britanijos įmonių direktoriai. Štai ką apie įvaizdį sako Nomeda Ausmanienė. įvaizdis yra svarbus kopimo tarnybiniais laipteliais veiksnys. pasisakymas.dėstytojo. jų patvirtino. oda. dažnai rodytis ir dirbti viešumoje. 1990 metais Amerikos Sirakūzų universiteto vadybos katedros darbuotojai apklausė tūkstančių firmų vadovus. jau nekalbant apie jo sėkmę. vėliau paklusti ir didesniems (D. y.

nes darote jiems malonų įspūdį. lyg jums visur sekasi. tai ištarti: „prašau. nuo viso psichinio gyvenimo priklauso jūsų darbingumas. kad esate jam tinkamas žmogus. geriau sekasi dirbti. kūno pozoje. viešai kalbėti. Ar tai nepakelia jūsų nuotaikos? Nuo nuotaikos. Kita vertus. kaip žmogus. pasitikėjimą savimi ir susitelkimą. jums geriau vengti rodytis žmonėms. ieškodami darbo. Pamatęs ar išgirdęs visa tai. „likimas mane persekioja". darbdavys ims jūsų nevertinti ir tuojau pasakys. priklauso nuo jūsų įvaizdžio. kokį įspūdį jis mums daro. kaip jus suvokia aplinkiniai ir tai. kurie mūsų gerai nepažįsta. kad jūs ne toks žmogus. „neišmeskite manęs lauk". • Visi šiuolaikinių firmų respondentai mano. t. stiprina ryžtą ir ištvermingumą. kad jums sektųsi. Jums gali pavykti sėkmingai atlikti darbą ir tada. Jie gali būti perskaityti jūsų veido išraiškoje. kurią galite padaryti. Mes žmogų vertiname pagal tai. kurį jums galima duoti. kai kiti žmonės jumis nepasitiki ar net tyčia jums kliudo. kurią apie mus susidaro kiti. turite įeiti į kambarį užkariautojo veidu. didžiuojatės ir jaučiate kitų pritarimą. kad įmonės įvaizdis turi tiesioginę įtaką jos suklestėjimui. „esi geros formos" ir t. atrodykite. bet niekuomet nepasiseks. ir stengsis jūsų kuo greičiau nusikratyti.. elkitės taip. svarbesne už kvalifikacijos kėlimo kursus. kyląs iš darbo. Prisiminkite. Didžiausia klaida. kurio jis ieško. labai dažnai pasisekimas priklauso nuo nuomonės. jeigu jūs ieškote darbo. kaip kartais jus pagiria: „tu puikiai atrodai".. jūs labiau savimi pasitikite. duokite man darbo". yra šis: elkitės taip. Geriausias patarimas. Tai. Toks tarpusavio ryšys tęsiasi ir toliau. jeigu jūs nepasitikėsite savimi ir nemėginsite siekti sėkmės. Kai atrodote gerai. Išorinė . jūsų darbas našesnis ir didesnį pripažinimą jis jums atneša. „man taip sunku gyventi". jausmų.71 • Privačių firmų direktoriai ir skyrių vadovai vykusį įvaizdį laiko karjeros sąlyga. susilaukiate didesnio aplinkinių pripažinimo. Jei nuotaika gera. bet ir šiaip gyvenime darydamas gerą įspūdį. jūs turite spinduliuoti pasitikėjimu savimi. Kreipkite dėmesį į savo išorinę išvaizdą. Žymus gydytojas arba teisininkas įgyja gerą vardą ne tik gerai eidamas savo pareigas. Todėl eikite. Jūsų įvaizdis lemia darbo rodiklius. ypač į drabužius. jeigu norite ieškoti darbo. lyg jau būtumėte žmogus. kitaip darbdavio neįtikinsite. „aš savimi jau nepasitikiu". koks norėtumėte būti. jūsų elgesyje. nes visa tai didina savigarbą ir savivertę. kaip jūs vertinate pats save. jeigu norite. su kuriais mes galbūt niekuomet nekalbėjome. Džiaugsmas ir pasitenkinimas. kalbėkite. Kai nepaisote savo išorės. puikūs darbo rezultatai kelia darbingumą. „mane užgriuvo visos pasaulio bėdos". Atvirkščiai. Šie žodžiai nebūtinai turi nuskambėti balsiai. Jeigu atrodote gerai.

„aš neturiu humoro jausmo". pradedame tuo tikėti. jos nuolatos kartoja ją.giliai širdyje didelė dalis žmonių jaučia menkavertiškumo kompleksą.tai teiginiai. jei galvojate. Jei taip galvojate apie save. Sąmoningai paklauskite savęs: „kas man patinka manyje?" arba „kas man gerai sekasi?" Žmogus turi nuostabią savybę . kuris gali gerai dirbti. kuriuos dažnai kartojame garsiai arba mintyse. Taip kilo daugelis mūsų įsitikinimų . Tada jie nusišypso mums. Tačiau yra įsitikinimų. pasitikintį ir laimingą .. Kartais fizinių . Arba įžvelgiame asmenybės trūkumus . kad juos išsiaiškinti ne taip jau lengva. Šiuo atveju. Reklamų kompanijos taip pat naudoja šį metodą.„mano nosis per didelė". iš kur jie kilo.jūs iš tiesų toks pasijusite. kartais intelektualinių .. kai jūs įsivaizduosite save patrauklų. kai jaučiamės nelaimingi. tokio žmogaus. tačiau aplinkiniai.tai. kad jūs nepatrauklus. Dar vienas būdas pagerinti savo įvaizdį . kad jums trūksta pasitikėjimo savimi. kol galiausiai mes imame tuo tikėti. tarsi būtumėte patraukliausias. Jei mes ką nors pakankamai dažnai girdime. kas buvo kartojama vaikystėje. kurie jums patinka. negi galite sėkmingai dirbti ir jaustis laimingi? Daugumą kompleksų atsinešame iš vaikystės. tarsi viskas būtų gerai ir šypsomės žmonėms. Sukūrusios kokią frazę. Pavyzdžiui: „aš esu mylinti. Daugelis žmonių patiria nesėkmes ir negali jaustis laimingi tik dėl to. Augdami įgyjame įvairiausių kompleksų.„aš nesu toks protingas. kurie yra vyresni ir išmintingesni. elkitės taip. pirmiausia reikia išsiaiškinti. sulauksime teigiamų . Jei mūsų klausimai bus pozityvūs. mes imame elgtis taip. įsitvirtino pasąmonėje. kad jie yra nepatenkinti savimi . padedantis keisti įvaizdį . kūno kalba ir atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą. Jūs dar nežinote.72 išvaizda sukuria pirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės. kad problema išsispręstų. Kartais to pakanka. „aš esu įkyrus". kaip kiti". Jūsų išvaizda.. „esu per jaunas" ir t.. vienas sprendimo būdų yra „pozityvūs tvirtinimai" .. kurie slypi taip giliai mūsų psichikoje. Tenka išgirsti prisipažinimų: „vaikystėje aš perėmiau tėvo kalbėjimo manierą. nepakanka tik atkapstyti jų kilmę. Kartais.. ir mūsų nuotaika pagerėja. Taip išsiugdomi kompleksai ir neigiami įsitikinimai. kad susiformuotumėte nuomonę apie save jų pavyzdžiu. Jei esate įsitikinęs.elgtis priešingai susidariusiai nuomonei. ir savo motinos niekinamą požiūrį į tėvą". Kitas metodas. laikyseną. pasistengia. Savo paties įvaizdį taip pat susiformuojame vaikystėje. t. jo vertybes. kas ir kokie esate. sukurti pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį. Norint jų atsikratyti. „aš bjaurus".paieškoti tokių būdo bruožų. protinga ir unikali būtybė". elkitės kaip visiškai pasitikintis žmogus. Tuomet..jis visada ieško atsakymo į klausimus.

kokio įvaizdžio jums reikia. „kas man sekasi geriausiai?" Pozityvūs tvirtinimai. Yra ir kitų gerų klausimų. „kokiose srityse aš geriausiai pritaikyčiau savo gebėjimus?". . Galima specialiai sudaryti tokias situacijas.73 atsakymų. kad toks šaltas apskaičiavimas . nemanykite. reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką jūsų atžvilgiu. Dimbleby (1988) nurodomi svarbiausi įvaizdžio kūrimo žingsniai. kodėl jis turėtų būti būtent toks ir kaip reiktų elgtis. kas joje padėtų atrodyti taip. sako autoriai: • Pabandykite sužinoti. gali padėti klausimas: Jei manyje būtų kas nors. kad tai išryškėtų arba tiesiog paklausti • Įvardykite sau. kad kiti apie jus susidarytų teigiamą įspūdį • Pasverkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses. bei naudokite jas • Galite pasipraktikuoti. jei nuspręstumėte tai daryti iš anksto viską suplanavę. kaip pirmąsias geriau išnaudoti. kurioje teks bendrauti. Burton ir R. tačiau atspindi iškreiptą. ką reikia sakyti bei daryti.įveikti • Susipažinkite su „scena". išbandydami įvairius elgesio būdus ne viešoje vietoje. keičiant įvaizdį. neužmiršti. neteisingą vaizdą. elgesys „tarsi". susikurti teigiamą įvaizdį. Jei jūsų tikslai pozityvūs. kokiais norite būti! O štai G. kokio rezultato norite . kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai. o antrąsias . ką dabar apie jus galvoja aplinkiniai. Pagalvokite. Pabandykite numatyti. kokias žodinės ir nežodinės išraiškos priemones turėtumėt naudoti. Pagalvokite. kurie gali padėti pakeisti nuomonę apie save: „kokios mano stipriosios savybės?".nemoralus. norint jį sukurti • Įvertinkite situaciją. kokie joje bus jūsų bei kitų asmenų vaidmenys. Norint įveikti savo kompleksus ir neigiamus įsitikinimus. kad sukurtumėt norimą įspūdį. kas tai galėtų būti?" Šis klausimas reikalauja teigiamo atsakymo. kurioje turėsite prisistatyti. Pažinkite save ir kurkite save patys tokius. kas man patiktų. teigiamų atsakymų reikalaujantys klausimai gali puikiai mums pasitarnauti. kaip norėtumėt • Numatykite. Kai suriku atrasti mums patinkančius bruožus.

Pastebėta. nei anksčiau sakytus komplimentus ir į tai atsižvelgdami jį vertinsime.baigmės efektas.74 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti Apibendrinant šį skyrių. Daugumą jų jau aptarėme ankstesniuose skyreliuose. Iš čia nurodomų reiškinių mūsų dar neaptarti yra trys . Tai yra: • išankstinė nuomonė • save išpildančios pranašystės • stereotipai • pagrindinė atribucijos klaida • pradmės efektas • baigmės efektas • aureolės efektas • pritarimo iliuzija • vieningumo iliuzija. Pvz. prisiminsime geriau. jei pastebime ką nors atstumiančio. susipykę su draugu. Jis lemia tai. paskutinius žmogaus. darydami sprendimus apie žmones. kad kai kurie būdo bruožai visada susiję su kitais.. siekdami susidaryti kuo teigiamesnį to asmens vaizdą. poelgius įsimename geriau nei viduriniuosius. kad dalis mūsų gautos informacijos apie žmogų ima dominuoti ir daro įtaką galutiniam sprendimui. su kuriuo bendraujame žodžius. galima pateikti G. pastebėję kokį nors mums labai patrauklų asmens bruožą. ieškome ir . jo priekaištus. aureolės efektas ir vieningumo iliuzija.baigmės efektas. kad pradmės efektas turi didesnę įtaką mūsų sprendimams. Ir atvirkščiai. esame linkę nepastebėti jo trūkumų ir ieškome kitų patrauklių savybių. Šie autoriai taip pat išvardija svarbiausius socialinio suvokimo klaidų šaltinius.bendraujant su pažįstamais. p. Aureolės efektas yra gana panašus į pradmės. Tai . remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami. pasakytus prieš išsiskiriant. o baigmės . ir jais labiau pasikliaujame.. tad stabtelkime prie jų. Burton ir R. kai bendraujame su nepažįstamais žmonėmis. 75) sudarytą būdingiausių socialinio suvokimo klaidų sąrašą: • dalį informacijos mes praleidžiame • kai kurioms detalėms suteikiame per didelę reikšmę • neteisingai interpretuojame ryšius tarp atskirų suvokiamų elementų • darome neteisingas prielaidas apie žmones. Kaip ir pačius pirmuosius. Pvz. Dimbleby (1988.

tautybe. tiek nežodinius „pranešimus" • sprendimo atidėjimas: stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie žmogų. kokie išoriškai stebimi požymiai (balso intonacija. siekiant išvengti aureolės efekto. kad panašiomis situacijomis jis visada elgsis daugmaž taip pat ir pan. greičiausiai manysime. išvaizdos detalės ir 1. kodėl žmogus pasielgė taip.) atskleidžia jo asmenybės ypatybes. Vieningumo iliuzija (falše consistency) pasireiškia. su turima nuomone ir kreipti dėmesį į prieštaravimus • informacijos lyginimas: įvairias pastebėtas detales lyginti vienas su kitomis. tiek į išorinius poelgį lėmusius veiksnius • papildomos informacijos rinkimas: ieškoti papildomų informacijos šaltinių. • Pabandykite stebėti su kuo nors bendraujantį žmogų ir įvardykite. kada jums gresia pavojus tokių klaidų padaryti. ką pastebime. pagalvokite. kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus: kad vienas jo poelgis ar požiūris neprieštaraus kitam. judesiai. tai leis sukaupti apie jį daugiau ir įvairiapusiškesnės informacijos • nuomonės keitimas: būti nusiteikus keisti savo požiūrį į žmogų. Jei tokių situacijų neprisimenate. nors tąkart jis galbūt tik nevykusiai pajuokavo. bet keletą skirtingų paaiškinimų. stereotipų poveikio ir kt. kartą iš ko nors išgirdę nedraugišką „užsičiaupk!". tiek žodinius. o ne kitaip.1. padėtį visuomenėje ir kt. sužinojus apie jį ką nors naujo • duomenų tikrinimas: nuolat lyginti tai. • Kokie stereotipiški vertinimai labiausiai žeidžia jus asmeniškai? Ar jie susiję su jūsų lytimi. įsijausti į jo padėtį. kad tas žmogus . Pasvarstykite: Pamėginkite prisiminti.75 daugiau patvirtinimų. kai mes nepagrįstai tikimės.grubus nepraustaburnis. O koks elgesys gali padėti išvengti socialinio suvokimo klaidų? Tai: • atidumas detalėms: bendraujant reikia atidžiai stebėti visus. kad tas asmuo apskritai yra atstumiantis. padedančių susidaryti objektyvesnę nuomonę • įsijautimas: pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis. atkreipiant dėmesį tiek į vidinius. kada jūs padarėte socialinio suvokimo klaidų. Todėl. išpažįstama religija? . • alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas: stengtis rasti ne vieną.

76 .

. Pranešimo samprata. siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių). Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija (pranešimo turinys). turėdami sveikas ausis? Kuo patogūs yra daugiaprasmiai pranešimai? Ar mūsų kalba gali būti valdžios įrankiu? Ar klausymasis ir girdėjimas . 2. su kuo jūs susiduriate kasdien daugybę kartų .apie keitimąsi žodine informacija. bet ir žinios apie siuntėjo asmenį (pvz. o pati informacija vadinama pranešimu. Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose. ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame. F. su baime ar pan. tiek sąmoningas norimas savęs pavaizdavimas. Aptarsime žodinio (verbalinio) bendravimo ypatumus ir pabandysime atsakyti į klausimą. ŽODINIS BENDRAVIMAS • • • • • • • Ar žodžių tvarka sakinyje yra psichologiškai svarbi? Kodėl bendravimo partneris neretai išgirsta visai ne tai. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas.. priėmėjo ir pranešimo terminais. Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz.tas pats? Ar galima išgirsti tai. kadangi parodo siuntėjo savijautą. 1.). Schulz von Thun (1996) teigia. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės. ką mes norėjome pasakyti? Kodėl kartais mes būname kurti. kodėl šis bendravimas dažnai būna toks komplikuotas.77 5. t. Beje. kad kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais. Savęs atskleidimas: ką aš pasakau apie save. analizė Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis. siuntėjo norą būti „aukštumoje" ir t. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu. . kas nepasakoma žodžiais? Šiame skyrelyje pakalbėsime apie tai. arba bent jau turėtų toks būti. Pranešimo turinys: apie ką aš informuoju. ypatumai.

kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. antra. jau penkis kartus tau skambinau!" Pranešimo turinys šiuo atveju visai aiškus . Pakeliate ragelį ir išgirstate: „Labas. ką siuntėjas mąsto apie priėmėją. Visam tam priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus. 5. Šiek tiek sunkiau suprasti. Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau". kokie tarpusavio santykiai atsiskleidžia tarp siuntėjo ir priėmėjo (gal nuskambėjo priekaištas: „Tu visada kažkur bastaisi". jog suskamba telefonas. santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi. tarpusavio santykių aspektas gali būti dvejopas: čia gali atsispindėti. o gal: . priėmėjas čia atlieka vertintojo vaidmenį („ką man sako tavo pranešimas apie tave patį?"). 4. Pabandysime schema pavaizduoti pranešimo analizę (žr. Tai dažnai išryškėja vartojant tam tikras formuluotes. liepti. Taigi savęs atskleidimo aspektas pateikia Aš-pranešimą. Be to. Tarpusavio santykiai: kokios aš nuomonės apie tave. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ne tavo nosiai suprasti tai!").78 3. nors garsiai tai nebuvo ištarta.1 pav. Tarpusavio santykių aspekto nereikėtų maišyti su savęs atskleidimo aspektu: pastarasis neliečia priėmėjo. Pranešimo tarpusavio santykių aspektas liečia ir priėmėją („ką aš tau reiškiu?"). balso toną.Tu-pranešimą (ką aš galvoju apie tave) arba Mespranešimą (kokie yra mūsų tarpusavio santykiai). ką įsakyti. pirma. Pranešimas parodo. Beveik visų pranešimų tikslas . ką siuntėjas nori pasakyti apie save (jis nekantrus? nusivylęs? labai stropus?). Kreipimasis: ko aš norėčiau paprašyti. neverbalinius signalus. 5. kokios jis nuomonės yra apie priėmėją arba.paveikti priėmėją. Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras. kokie yra jų tarpusavio santykiai.1 pav. Žodinės komunikacijos psichologinis modelis Įsivaizduokite. jog esant vienodam kreipimuisi. tiek paslėptas. Įdomu. o tarpusavio santykių aspektas .) ir panagrinėti konkretų pavyzdį.skambinta penkis kartus.

. ir implicitiniai. kad būtų paduota duonos).) . viltis. į ką jam reaguoti: „Atrodo. tarpusavio santykiai ir kreipimasis) gali būti ir eksplicitiniai. Implicitiniai pranešimai yra . kreipimosi aspektas bus eksplicitinis. Implicitiniai . jei išgirsite: „Duonos ant stalo nebėra!" (vis tiek norima. formuluotės (pvz. Visi keturi pranešimo aspektai (pranešimo turinys. Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai Eksplicitiniai .. kurie yra suformuluoti aiškiai ir vienprasmiškai. galima pastebėti. tačiau gali būti numanoma. implicitinis. jei bus sakoma: „Paduok duonos!".2 pav. Kartais nebūtina žmogui tiesiogiai sakyti. nuogąstavimus. Konkretaus pranešimo analizė Taigi ką išgirsta priėmėjas. savęs atskleidimas. ką apie jį galvojame (tai būtų eksplicitiniai pranešimai).79 „Tu man labai svarbus"?) ir ko jis siekia (galbūt „galėjai ir tu pats paskambinti man"). bet ką gi jis norėjo tuo pasakyti?" Jei pranešimas nėra visai aiškus.tai implicitiniai pranešimai. suprantu kiekvieną žodį. Vėliau apie tai dar kalbėsime išsamiau.tai tokie pranešimai. į kurį aspektą (iš minėtų keturių) jis atkreipia dėmesį? O gal jis netgi negali apsispręsti. kai kalbame „iš aukšto".2 pav. Mūsų bendrais reikalais visada rūpinuosi aš! 5.. jog priėmėjas „išgirsta" savo fantazijas. kurių prasmė yra paslėpta. kai pataikaujame ir pan.tai daugiaprasmiai pranešimai. mūsų nuomonę apie tą žmogų gali išduoti ir balso tonas.. Vieną iš galimų variantų pavaizduosime 5. Pvz.

). 5. savo balso tono: „Aš gi to nesakiau!" Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė Pagal anksčiau pateiktą pranešimo analizės schemą galima nagrinėti ir nežodinius (neverbalinius) pranešimus. ką tu pridarei.3 pav.4 pav. todėl šią schemos dalį praleisime. pateikta galima tylėjimo pranešimo analizė. nes juos naudojantieji lengvai gali išsiginti savo žodžių. verkti galima ir iš laimės. Pvz. kuriame jau randate laikraštį skaitantį klientą. šiame pavyzdyje pateiktas tik vienas iš daugelio galimų verkimo siunčiamų pranešimų. Matai. jog įeinate į laukiamąjį. 5. Tačiau šiuo atveju sunkiau įvardinti turinio aspektą.80 gana populiarus. be to.3 pav. Panagrinėkime verkimą (žr. tačiau žmogus nereaguoja ir toliau skaito. Trys neverbalinio pranešimo (verkimo) aspektai Savaime suprantama. iš džiaugsmo. Netgi tylėjimas yra pranešimas. 5. įsivaizduokite..4 pav. kaip toli tu nuėjai! 5. Pasisveikinate. Trys neverbalinio pranešimo (tylėjimo) aspektai .

ir balso tonas. Nekongruentus pranešimai gali apsunkinti ir trikdyti bendravimą. klausiate: „Kas atsitiko?" ir išgirstate prislėgtu balsu ištariamą atsakymą: „Viskas gerai. Tačiau psichologai juokauja. pikta veido išraiška. o ne balso tonas. Tačiau apie tai... Dėl nemalonios savijautos jūs atsakote: „Turbūt greit mirsiu!" Tačiau jūsų pašnekovas greičiausiai supras. prieštarauja vieni kitiems. įtūžęs žvilgsnis. Tačiau ar tai nėra panašu greičiau į pagalbos šauksmą: „Rūpinkis manimi!" Antra vertus. gali rodyti ir kontekstas. jei siunčiami signalai yra skirtingų krypčių. individo aplinka. Pvz. kai priėmėjas yra priklausomas nuo siuntėjo (pvz. kad pasakyti žodžiai neatspindi tikrovės: juk jūs dar vaikštote savo kojomis ir visai neblogai atrodote. galime išgirsti ir griežtą: „Atsikabink. Turbūt supratote. ir gestikuliacija) yra suderinti. kai vienu metu iš mūsų reikalaujama būti savarankiškais. kuris priėmėją neigiamai veikia ypač tada. Pvz. daug nekongruenčių dvigubų pranešimų išgirstame iš tėvų.likti priklausomais nuo jų. jog kur kas geriau būtų keturios ausys. Pvz..81 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai Pranešimas vadinamas kongruenčiu. Nekongruentus pranešimai paprastai būdingi tvirtai neapsisprendusiam pranešėjui. kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus. Pranešimo nekongruentumą kartais išduoda ir perdėtos formuluotės. vienos krypties. kaip jums sekasi. Beje." Pranešimo nekongruentumą dažniausiai rodo mimika. Pranešimo priėmimo ypatumai Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos. valgydamas kepsnį. o kas nors paklausia. vaikai ir tėvai). Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį . kad šis pranešimas yra nekongruentus. nekongruentus pranešimai sukuria dvigubą ryšį..juk pranešimas dviprasmis. pamatę nuliūdusį draugą. aš tau aiškiai pasakiau. jums skauda skrandį... išduoda būtent sudegęs kepsnys. stengdamiesi pagelbėti draugui. jei visi siunčiami signalai (ir sakomi žodžiai. jog sakomi žodžiai neatspindi realybės. garsus balsas „tiktų" frazei „Aš nebenoriu daugiau tavęs matyti!" Pranešimas vadinamas nekongruenčių. Draugo prislėgtu balsu ištartas „Su manim viskas gerai" lyg ir reikštų „Nesirūpink daugiau manimi".. kadangi turi atsarginį variantą . gestikuliacija. balso tonas. Pvz. Bet kuriuo atveju jis gali išsiginti savo žodžių. kad su manimi viskas gerai!" Vadinasi. o kartu . vyras šūkteli: „Aš stebiuosi tavo kulinariniais sugebėjimais!" Tai.

jausti. į kurią pranešimo dalį jis reaguos. 5.5 pav. kurią ausį mes „įjungiame" pokalbyje. 5. Galimos priėmėjo reakcijos . „Keturausispriėmėjas" Grįžkime prie mūsų pavyzdžio.).6 pav. Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia. Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota. SAVĘS ATSKLEIDIMO AUSIS Kas jis toks? Kas su juo vyksta? TURINIO AUSIS Kaip suprasti turinį? KREIPIMOSI AUSIS TARPUSAVIO SANTYKIŲ AUSIS Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti. Priklausomai nuo to. „tarpusavio santykių" ir „kreipimosi" ausis. ką jis išgirdo jam sakomoje frazėje. „savęs atskleidimo". galvoti. kad priėmėjas turi laisvę pasirinkti. pateikto skyriaus pradžioje (žr. jis gali pakrypti į vieną ar kitą pusę. girdėdamas jo pranešimą/ 5.82 priėmėją" (žr.2 pav.5 pav. turintį „turinio". 5. Priėmėjas gali reaguoti labai įvairiai: tai priklausys nuo to. Tik retas geba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis".).

jeigu leidžia sau taip apie mane mąstyti!" Taigi automatiškai pakeičiama: Štai koks aš esu! _________________p. jei juokiasi .. Ji: Aš žinau. a-d variantų. Pateiksime pokalbio pavyzdį: Jis: Šiandien gražus oras.jaučiamės išjuokti. Jis: Taip. t. Jis: Jausmai . Ji: Aš tik norėjau sužinoti. Per stiprus „santykių ausies" išlavinimas sunkina mūsų gyvenimą: net indiferentiškus posakius imame interpretuoti siedami su savo asmeniu.). tiesa? Šitoks netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimas vadinamas imunizacija. jei vyras būtų „įjungęs" tik „turinio ausį": Ji: Ar tu dar mane myli? Jis: Pirmiausia. Štai koks tu esi! Tai patogu. jog geriau išlavintą „turinio ausį" turi vyrai. Jei kas pyksta. jei nežiūri .. Štai kaip atrodytų pokalbis. apie tai nėra vieningos nuomonės. Arba: Ji: Tu šiandien labai gyvybingas. žymiai dvasiškai sveikesni yra „savęs atskleidimo" ausies „savininkai". „Savęs atskleidimo " ausis kartais dar vadinama „diagnozuojančia ausimi".. kurie turi perdėtai išlavintą „santykių ausį". nes pranešimas interpretuojamas pagal principą „Ką tu praneši apie save?" Kartais ši ausis „veikia" ne visai pagal paskirtį: ten.. Palyginus su tais žmonėmis. t.. . jei žiūri aptarinėjami.83 Paanalizuokite. ką tu man jauti. Su tokiais žmonėmis yra gana sunku bendrauti. kur reiktų įžvelgti tarpusavio santykių aspektą. aš žinau. Yra pastebėta. taip pat mokslo darbuotojai. kad šiaip darau miegančio įspūdį. girdime tik to žmogaus savęs atskleidimą: „Koks jis baisus žmogus. kas yra suprantama žodžiu „meilė"? Tai gali reikšti daug ką..6 pav.nemėgstami ir t. kad tu mane laikai paviršutiniška. (irt. bet vien apie orą nenorėčiau kalbėtis.laike kintantis fenomenas. imame jaustis be kaltės kalti. į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš 5.

kai klausome „turinio ausimi". Būdami jautrūs kitų poreikiams. Baigsim gerti kavą ir dar galėsim išeiti pasivaikščioti. Pvz. svečias dairosi bute. ką turėtų tuoj pat padaryti. tarpusavio įtakojimo instrumentas. emocijų stygiumi. galime pasakyti: • Stiklinė pusiau tuščia arba • Stiklinė pusiau pilna. kad stiklinė yra kone tuščia. įsivaizduokite. visiškas nesigilinimas į turinio aspektą. perpus pripildytą vandens. Pirmuoju atveju klausytojas sužino. Psichologizuota jūsų reakcija būtų maždaug tokia: „Šia kritika Jūs tik parodote. Usmanov.ieškote kaltės sistemoje" ir 1. Tėvai džiaugiasi vaiko „supratingumu".kone pilna. Paprastas pavyzdys: žiūrėdami į stiklinę.tarpusavio įtakos instrumentas Norvegų psichologas R. Labai jautri „kreipimosi ausis" išlavinama dar vaikystėje. jog kas nors kritikuoja kapitalistinę santvarką.ne vien pasakų šalis. Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką. Gyvenimas . Geriausia išeitis .84 Kitas netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimo atvejis -išgirsto pranešimo psichologizavimas. antruoju. kad šis iš menko krustelėjimo supranta. Taigi siuntėjo pasirinkta frazė vienaip ar kitaip . kad mūsų kalba yra socialinės valdžios. Antra vertus. vien tik toks bendravimas pradėtų varginti savo „sausumu". Blakar (pagal V.1. Taigi paprasčiausia ir lengviausia bendrauti. Jei Jums asmeniškai blogai . Kalba .. 2000) teigia. ko norėtų ir pan.gebėti vienodai jautriai reaguoti į visus pranešimo aspektus. M. kad neišaugote iš savo vaikiškų kelnių. Šeimininkas: Ko tu ieškai? Peleninės? Tuoj atnešiu! Gražus šiandien oras. šio tipo žmonės ima nebesuprasti. Čia tiktų toks pokalbio pavyzdys: Ji: Jis: Arba: Pirmą kartą atėjęs į namus pas savo bendradarbį. kad ji . ką jie patys jaučia. tačiau tokia patirtis vėliau virsta kliūtimi nuoširdžiam bendravimui.

kieno ir kokie interesai ar požiūriai atsispindi tam tikrame pasakyme. Būtent pastarasis aspektas ir domina psichologus: kodėl beveik visiškai sinonimiški pranešimai skirtingai paveikia mus? Reklamos ir politinės propagandos žinovai. kas buvo pasakyta vėliau.čia įtakos sfera kur kas platesnė. Žodis valdžia čia pasirinktas neatsitiktinai: mes norime atkreipti dėmesį į tą žodinio bendravimo aspektą. Taigi kiekvieną kartą norėdami ką nors pasakyti. Būtent tai ir turima omenyje. reklamoje ir pan. nepakankamai ir per mažai perduoda kažko trūkumo idėją. priėmėjus. tačiau galbūt dar neteko girdėti. televiziją. Jis turi dekoduoti siunčiamo pranešimo turinį. ką reiškia. ją galime užkoduoti įvairiausiais būdais. mes tą pačią mintį galime išreikšti ir kitaip: „Linas atėjo vėlai" arba „Linas neatėjo laiku" ir pan. sunku suprasti.. todėl ir kalbos poveikio reikšmingumas kitoks. ir mezginio akį).. jo reikšmę. . pvz. Jeigu mes nežinome konteksto. Visi trys posakiai trūksta. Pvz. „Linas sumušė!": ar Linas sumušė kažkokį žmogų. kuris neretai nepelnytai užmirštamas. norėdami pasakyti „Linas pavėlavo". Su panašia problema susiduria ir priėmėjas. ir žiedo akį. Tačiau visgi „neutralių" pasakymų nebūna: savo siunčiamu pranešimu kitą žmogų paveikiame sąmoningai arba nesąmoningai. kai kalbame per radiją.daugiaprasmiai žodžiai (pvz. kas buvo pasakyta anksčiau • tai. kad mūsų kasdieniai neutralūs pokalbiai gali paveikti kitą žmogų . y. Tačiau pranešime gali slypėti net kelios prasmės. reikšmė išliks ta pati.jo suvokimą ir požiūrį į aplinką? Pasirodo. t. jo pasirinkta „objektyvi frazė" vis tiek struktūruoja ir įtakoja mūsų suvokimą. mes turime pasirinkti tarp keleto alternatyvių būdų. kai mūsų mintys perteikiamos spaudoje. Tačiau funkciškai tai bus tapatūs kodai. taip. O kaipgi mes? Ar tikėtina. kad būtų diskutuojama apie tai. Panagrinėkime tai detaliau.85 paveikia mus. Ypač ryškus to pavyzdys . poetai ir rašytojai sumaniai naudojasi žodžio galia. ar Linas sumušė rekordą? Taigi dekoduodamas priėmėjas turi pasirinkti vieną iš galimų reikšmių. t. Kas kita.. nors mūsų kasdienės įtakos sfera gana ribota. kai kalba vadinama socialinės valdžios instrumentu. Net jeigu siuntėjas stengiasi „pasakyti objektyviai". akis gali reikšti ir žmogaus akį. Kodo pasirinkimas Norėdami išsakyti savo mintį. y. . Priėmėjui padeda kontekstas: • situacija • tai. Esame girdėję kalbininkus diskutuojant dėl įvairių posakių lingvistinio ar stilistinio teisingumo.

Tačiau lygiai tie patys ypatumai būdingi teiginiams. kad nauja saldainių dėžutė beveik tuščia. kuris pabrėžia kažkurį vidinės būsenos aspektą. Bet nėra kriterijaus. Mes negalime betarpiškai perduoti visos minties iš savo sąmonės į priėmėjo sąmonę. televiziją ir pan. Ši išanalizuota kasdienio gyvenimo situacija susijusi tik su dviem žmonėmis. ar saldainiai buvo paimti. kad būtent tie pasirinkimai (sąmoningi arba nesąmoningi). Blakar (pagal V. Beje. O tai Algiui leidžia prognozuoti. Mes turime savo mintį ir prasminį jos turinį „paversti" skambančia kalba. Nors kiekvienas iš mūsų pateiktų reagavimo variantų atspindi dalį tiesos. ar pavogti. Pvz. tačiau nei vienas jų adekvačiai nenusako tikrosios vidinės Algio mamos būsenos. M. ji pasirenka vieną iš daugelio variantų. ar nukniaukti. ką jis norėjo perduoti. vienu metu mes negalime naudoti keleto vienas kitą patikslinančių pasakymų. kad Algis ar kažkas kitas paėmė /nukniaukė /pavogė saldainius. Mūsų pateiktame pavyzdyje galima išsiaiškinti. ar teiginiai yra teisingi. mes turime rinktis.86 Tačiau ypač sunku priėmėjui būna tada. Savo įtarimą ji gali išreikšti pačiais įvairiausiais būdais: • Tai tu paėmei saldainius? • Tai tu esi tas smaližius? • Tai tu nugvelbei saldainius? • Tai tu nukniaukei saldainius? • Tai tu nušvilpei saldainius? • Tai tu pasisavinai saldainius? • Tai tu pavogei saldainius? Galbūt Algio mama vienu metu išgyvena pačius įvairiausius jausmus. Įtarimas tuoj pat krenta ant Algio. kad kalba yra socialinės valdžios įrankis. . Norėdama kreiptis į sūnų. Algio mama pastebi. skambantiems per radiją. ne visada galima patikrinti. kokia bausmė jo laukia. kuris pasakymas bus pasirinktas. O jie paliečia tūkstančius. ar klaidingi. Usmanov. Tačiau tiek Algiui. leidžia teigti.. Maža to. kai siuntėjas būna pasirinkęs neadekvatų pasakymą tam.. milijonus žmonių. rizikuodami būti ne taip suprasti.. tiek jo mamai nėra tas pats. susijusius su sūnaus poelgiu. R. 2000) tvirtina. kuris leistų patikrinti. kuriuos siuntėjas ir priėmėjas privalo atlikti.

kaip reikia". kai skirtingi žodžiai.aktyviai eksploatuojamas. du žurnalistai. tie patys dėsningumai naudojami ir mūsų kasdienėje kalboje. o B . sukelia mums skirtingas emocijas. Tačiau galima rasti pavyzdžių. susijusios su žodžiu pavasaris. gaivus šiltas vėjas. pavasaris . Ideologijoje ir politikoje tai ypač svarbu.tai tirpstančio sniego upeliukai. Tų instrumentų yra keletas: 1. • Referentinis komponentas atspindi žodžio reikšmę.. Paprastai. kad galimybė manipuliuoti skirtingais žodžio komponentais nuo seno yra žinoma ir naudojama retorikoje. Kitais žodžiais tariant. Pvz... kaipgi siuntėjas įgyvendina galimybę įtakoti priėmėją bendravimo metu. susijusių su žodžiu. asociacinį ir emocinį. kokius mūsų minėtus „valdžios instrumentus" jis turi. Kalba. spalvotuoju. kurį iš šių žodžių pasirinko kalbantysis.87 Žodžio komponentai Be pasirinkimo aspekto. A ir B. Pagal tai.tai visuma asociacijų. poezijoje. yra dar vienas svarbus žodinio bendravimo aspektas. kadangi atitinkamų žodžių ir sakinių parinkimas struktūruoja realybę „taip. A parašė apie amerikiečių dalyvavimą Vietnamo reikaluose. pirmieji pumpurai ant medžių. Reklamos kalboje referentinis komponentas „nustumiamas" į šoną. Šį aspektą mes jau trumpai aptarėme: tas pats reiškinys gali būti nusakomas įvairiais sinonimiškais žodžiais arba frazėmis. o konkrečiau . mes kuriame vieningą vaizdą. juodaskūriu. tamsiaodis žmogus gali būti pavadintas juodaodžiu. girdėdami ir suvokdami žodžius.apie amerikiečių agresiją .tai metų laikas. Aukščiau pateiktos asociacijos. Žodžių ir sakinių pasirinkimas. politikoje. ateinantis po žiemos. buvo komandiruoti į Vietnamą nušviesti karo eigą. pvz. o emocinis . pragmatinį kalbos aspektą. Beje. negru.kiekvienas žodis slepia savyje tris komponentus: referentinį. Tačiau visgi atkreipsime dėmesį į tai. daugeliui kelia teigiamas emocijas. uždarytas į kalėjimą žmogus gali būti pavadintas nusikaltėliu arba nuteistuoju. dažniausiai net neįsisąmonindami minėtų trijų komponentų egzistavimo. Žodiniai „valdžios instrumentai" Trumpai aptarsime. • Asociacinis komponentas . mes suprasime jo požiūrį ir jausmus tamsiaodžių ar prasižengusiųjų atžvilgiu. pavasaris .. • Emocinis komponentas . sąmoningai ar ne. nors ir neturi jokio ryšio su šio žodžio interpretacija siaurąja prasme. Pvz.tai žodžio sukelti jausmai arba emocijos. nusakantys tą patį objektą. Pvz.

šiltai. 5. Lygindami antrąją sakinių porą (nors sakiniai savo turiniu nesiskiria). S. Turbūt pastebėjote. reklamuojama „vienintelė skalbimo priemonė su balinančiu efektu". aiškina apie „nelabai kenksmingas radioaktyvias nuosėdas". y. Krepšinio fano ausiai kur kas maloniau turėtų skambėti pirmasis sakinys. du sakiniai . nes leido blogoms savybėms užgožti gerąsias.. ir išnaudotoju.pavydus. nors tai visiškai nepriimtina visuomenėje"). Pvz. Pvz. „tuščių žodžių" naudojimas. A. 6.. jis man sudavė (t. Gramatinės formos pasirinkimas.88 Vietname. savo proto galimybes panaudojantis darbe. psichologų eksperimentai įrodė. Naujų žodžių ir posakių sukūrimas. y. 2. ką sako ir ką galvoja. Kitas pavyzdys: kalbėdami apie žmogų. impulsyvus. Palyginkite du sakinius: Žalgiris nugalėjo Real klubą ir Real klubas buvo nugalėtas Žalgirio. Jis man sudavė (t. palyginkite du asmenis: pirmasis yra protingas. 4. stropus. Asch. neteisingas žodžių naudojimas. policija apsupo demonstrantus ir demonstrantai buvo apsupti policijos. Usmanov. „tas chuliganas"). užjaučiame demonstrantus) ir suabejojame demonstrantų taikumu antruoju atveju (t. Nuoseklumo pasirinkimas. impulsyvus. mes jį galime pavadinti ir darbdaviu. y. Tiriamiesiems pirmasis asmuo atrodydavo lengvai nepasiduodantis svetimoms idėjoms. Pvz. Antrasis asmuo atrodė nevykėlis. bet ir situacijos akcentų sukeitimą. kad šios būdvardžių eilės yra beveik vienodos. Wold ir kt. nusakančių asmenybę) eilės nuoseklumo pakeitimai paveikia besiformuojantį įspūdį (V. y. kritiškas. Svarbi ir frazės intonacija. savo kalboje pasisakantis už tolesnius atominius bandymus. Šis mechanizmas dažniausiai naudojamas siekiant „slapta prastumti" informaciją. 2000). „vienintelis skalbimo muilas.. Jeigu tą patį sakinį pasakysime akcentuodami vis kitą žodį. tik jose sukeisti pirmas ir paskutinis žodžiai. Pvz. esąs ribojamas pavydo ir užsispyrimo. tą patį sakinį Aš tave myliu galima ištarti ir jausmingai. stropus. kritiškas. Slaptų arba numanomų prielaidų pasirinkimas. 3. jog lygiaverčių elementų (pvz. atkaklus. antrasis .. turintis antibakterinių komponentų'. H. žinantis. ir su ironija.. Kitas pavyzdys: politikas. kurią priėmėjas ne visai norėtų laikyti išeities tašku. darbštus. numanome didesnį ar mažesnį policijos aktyvumą pirmuoju atveju (t. galbūt policija buvo priversta užkirsti kelią riaušėms). būdvardžių. nusakomą situaciją iš esmės suvoksime vis kitaip. Taigi aktyvios arba pasyvios gramatinės formos pasirinkimas gali lemti ne tik priežastinių ryšių suvokimą. jis man sudavė (t. „sužalojo būtent mane"). atkaklus. protingas.. y. darbštus. suteikusį mums galimybę užsidirbti. Akcentavimas ir intonacija.Senas žmogus yra . Pvz. pavydus. „jis sudavė.

Pirmame sakinyje kalbama apie seną žmogų. Taigi mes pasirenkame (sąmoningai arba nesąmoningai) tokias žodines formuluotes. ne visai malonius dalykus.viena pagrindinių neefektyvaus bendravimo priežasčių.7 pav. Pajutote skirtumą? Jei mama į jus visada kreipiasi mažybine forma (Irute.89 neturtingas ir Žmogus yra senas ir neturtingas . Algiuk) ir staiga girdite: „Ateik pas mane. Burcley-Allen (1997) teigimu. Klausymasis Nemokėjimas klausyti . . ir sakoma. Būtent tai veda į nesusipratimus. klausymasis . kurios gali būti ne tik pavojingos. Įvairiems komunikacijos aspektams skiriamas laikas: klausymuisi 40 %. bet ir lemtingos. skaitymui -16 %. tvirtinama. kalbėjimui . M.7 pav.bendraujant funkcionuoja visiškai skirtingai. 5. greičiausiai. Irena (Algirdai)!" . kad jis neturtingas. 1997) Taigi sutikite. daugiausiai laiko bendravimo procese užima klausymasis (žr. klaidas ir problemas. Burcley-Allen. kad jis senas ir neturtingas. 5. rašymui -9 % (M. Antrame sakinyje jau kalbama apie žmogų. be to.35 %. kurios sukuria tokį kontekstą. kokiame mes ir norime bendrauti.tai slapta forma gali reikšti daug ką ir.).labai reikšmingas mūsų bendravimui.

Bet yra ir gilesnių. Teisingumo dėlei reiktą pridurti. o dauguma įgūdžių formuojasi asmenybės tapsmo laikotarpiu. juk klausymasis . jis gauna tik už klausymąsi.. Tad kodėl vis tik klausymasis nėra vertinamas? Kodėl gi mes nesiklausome? Vidinės nesiklausymo priežastys Dažniausiai nesiklausome dėl vidinių priežasčių. net 13. • Kurie nenori klausyti kitų išsakomų kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja. savo metinio uždarbio.500 dolerių gauna už tai. Tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. Nes šiaip ar taip — žmogus įdomiausias yra. o būtent 18. Vadybininkas W. kelia norą replikuoti.vadinasi.sunkus darbas. • Kurie turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu. nemoka klausyti. • Kurie nesiklauso todėl.. kurios yra gana paprastos: • mums neįdomu • mes mąstome apie savo svarbesnes problemas • mes pavargę • mes susijaudinę • galų gale . kai jis sužinojo. pats sau. Juk klausymasis yra įgūdis.000 dolerių..90 Aukščiau minėta autorė pateikia tokį pavyzdį. net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms. . • kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus. Vadybininką ištiko šokas. Tad nuo vaikystės turėdami šalia savęs žemos bendravimo kultūros pavyzdžius padarome klaidingas išvadas: tyli . perrėkia kitą . iš JAV nusprendė išsiaiškinti. jog vidutiniškai žmonės yra efektyvūs klausytojai tik apie 25 proc. Gatvėje susitikę seniai matytą draugą. kiek jo darbo laiko užima klausymasis. komunikacijos proceso laiko. ne taip greit įžvelgiamų vidinių priežasčių kodėl mes nesiklausome. vienas per kitą puolame dalytis naujienomis. O klausančio dažnai ir nebūna. kad apie 35-40 proc. kad klausėsi neefektyviai. Tokiu būdu mūsų aprašytas vadybininkas W.tiesiog tingime klausyti. klauso.. kai jis pakeldavo telefono ragelį.. įrodė savo tiesą ir pan. Prie blogų klausytojų galima priskirti ir tuos. kuri trukdo susikaupti.. Jis paprašė sekretorę fiksuoti laiką nuo to momento.vadinasi. kad tiesiog.

iki 400 žodžių per minutę.8 pav.91 • Kurie linkę viską vertinti. jo gestai ir mimika. Burcley-Allen (1997) nuomone (žr. ankstesnė patirtis. tačiau klausantysis suprastų ir žymiai greitesnį kalbėjimą . susikaupti gali trukdyti ir pašnekovo išvaizda. • Visi aukščiau paminėti veiksniai gali neatpažįstamai iškreipti priimamą informaciją. kai kalbama lėtai ir neįdomiai. Tokia visa ką vertinanti reakcija. „Sugedusio telefono" principas . M. Paprastai mes kalbame maždaug 125 žodžių per minutę greičiu. manymas. gali tapti rimtu efektyvaus klausymosi trukdžiu. sienų spalva ir pan. Vertinama viskas.8 pav. 5. siunčiamą pranešimą labiausiai „nufiltruoja" klausytojo išankstiniai nusistatymai (pvz. atrodytų. net ir. paremta asmeniniais įsitikinimais. fizinė klausančiojo būsena (nuovargis. elektros prietaisų keliamas triukšmas trukdo telefono skambučiai bloga akustika trukdyti gali netinkama patalpos temperatūra. Išorinės nesiklausymo priežastys • • • • • • Nedėmesingumo priežastimi gali tapti ir išoriniai veiksniai: pašnekovas kalba per tyliai trukdo transporto. skirtingi kalbančiojo ir klausančiojo informacijos apdorojimo tempai. ypač tada. 5. kas girdima ir matoma. kalbėjimo maniera (akcentas. kad tik kalbantysis gali valdyti situaciją).. nes tai dažniausiai daugiau ar mažiau liečia klausantįjį. liga).). toks menkniekis. monotoniškumas). kaip gumos kramtymas klausymąsi apsunkina neatitikimas tarp kalbėjimo greičio ir klausančiojo protinės veiklos. kambario apstatymas.

Klausymosi stiliai Žmonės skiriasi savo klausymosi stiliumi. Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties. • Klausytojas-simuliantas vaidina dėmesingą. tam pačiam žodžiui yra suteikiama kita reikšmė (juk žodžiai daugiareikšmiai!). Visa kita . tai . • Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę.92 Taip pat labai svarbūs yra semantinis ir emocinis filtrai. amžius. statusas. skuba daryti išvadas. • Klausytojas-aidas linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį. • Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi. • Kategoriškas klausytojas: „Tai .gerai.praleidžiama. pridedant informacijos „nuo savęs". Jame' atsispindi mūsų asmenybė. Neretai užbėgama į priekį: klausantysis trukdo kalbančiajam. klausinėja. Klausymosi stiliaus pasirinkimą įtakoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas. kuri bus panaudota kalbančiojo puolimui. kodėl tu visa tai pasakoji".aktyvus procesas. linksima galva. "aišku". Emocinis filtras iškreipia mūsų reakciją į dirginančius pranešimo žodžius. Taigi efektyvus klausymasis . nors mintys klajoja kažkur toli. lytis. nevalingai iškreiptas įvairių filtrų bet ir „pagražintas". reikalaujantis dėmesio ir nuolatinių pastangų. Dėmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas išorinis dėmesys) norint įsiteikti kalbančiajam. Kartu priminsime. įterpiami žodeliai "aha". • Svarstantis klausytojas: „Dabar aš suprantu. • įsigilinęs į save klausytojas daugiausiai dėmesio skiria sau: „Įdomu. įdomi ar pan. Aukščiau minėtas autorius primena. charakteris. tačiau iš tikrųjų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. dažniausiai „nuoširdžiai" žiūrima į akis.protingas ar kvailas?" • Sėlinantis klausytojas paslapčia renka tą informaciją. koks aš jam atrodau . kad klausymasis gali būti susijęs su aktyviu dalyvavimu pokalbyje: juk daug kalbantis pašnekovas . "taip". Suveikus semantiniam filtrui. Čia pateiksime keletą netinkamų klausymosi stilių pavyzdžių. kad klausytojo priimtas pranešimas būna ne tik gerokai „aptrupėjęs".blogai".nebūtinai blogas klausytojas. kitaip namų aplinkoje. interesai. kurios žodžių tvarka dažniausiai būna pakeista. kuri jam naudinga. spėlioja būsimus įvykius. reikšminga. .

O koks klausytojas esate jūs? Paklauskite savo draugų arba. • Neadekvatus klausytojas uždavinėja klausimus. Ar kartais neapsimetinėju klausančiu? Galbūt klausausi tik iš mandagumo? 3. „ech". Ar neužsisvajoju. pasireiškiančias emocijas. Ar dažnai nutraukiu kalbantįjį? 5. • Emocingas klausytojas linkęs aikčioti („oi". • Grubus klausytojas nesiskaito su žodžiais: „visa tai . jei pašnekovas kalba lėtai? 7. jei klausyti visai neįdomu? 6. Jei koks nors išgirstas teiginys nesiderina su logika. Viską vertina racionaliai. Ar reaguoju į emocionalius žodžius? 4. Galbūt aš ne klausau. „Aš tave užjaučiu". kad esate geras klausytojas? Koks jūsų klausymosi stilius? .93 • Užjaučiantis klausytojas : „Tu visai teisus". Ar aš lengvai atitraukiu dėmesį? 2. „Duok pavyzdį". • Analizuojantis klausytojas: „Kada?".niekai". dažniausiai nekreipdamas dėmesio į kalbančiojo nežodinį elgesį. nesusijusius su aptariama tema arba su ja susijusius tik formaliai. Ar nesu linkęs daryti skubotas išvadas? 9. juoktis ir pan. prisiminę kokį nors konkretų pokalbį (pvz. „nesąmonė" ir pan. tai toks klausytojas yra linkęs jį atmesti „kaip neturintį nieko bendra su aptariamu dalyku". telefonu). sąžiningai atsakykite sau į keletą žemiau pateiktų klausimų. „oho"). Kaip aš klausau. Kaip reaguoju į pašnekovo elgesio klaidas? 8.. 1. o apsvarstau savo atsakymą? Nustebote dėl savo atsakymų? Ar galite tvirtinti.

2000). Bet kai kalba vyras ir moteris. Brownell požiūriu. pasiekiančiu tam tikrą smegenų dalį. įvertinimas .tai gebėjimas įžvelgti pranešime daugiau. Be to. tai jie pertraukia vienas kitą maždaug vienodu dažnumu.tai gebėjimas atkartoti pasiųstą pranešimą. Supratimas . klausydama bendravimo partnerio. vyrai yra labiau linkę neišklausę iki galo teikti išvadas. Moterys rečiau nutraukia kalbantįjį. apie ką eina kalba. tiek vyriškas klausymosi stiliai turi savų privalumų ir trūkumų. ausimis „gaudant" įvairius garsus. Paprastai dėmesingiau klausomasi tų.grįžta prie tų klausimų. interpretavimas .ne iškart po pranešimo išsiuntimo daromas . Apskritai vyrai labiau koncentruojasi į pokalbio turinį. ties kuriais buvo sustota. o moterys . Vyrai paprastai įdėmiai klausosi tik pirmąsias 10-15 sekundžių. profesijos ir 1. supranta kalbančiojo jausmus. Be to. I. negu buvo pasakyta. ypač tada. ir nuo interesų. kai kalbasi du vyrai arba dvi moterys. Jau minėjome. kurie yra aukštesnio statuso. Kaip reikia klausyti Turbūt jau supratote. niekam tikę. tai vyras pertraukia moterį beveik du kartus dažniau. o vyrai. kai iš to norima gauti kokios nors naudos sau. Skiriasi ir moterų bei vyrų klausymasis. trukdyti jam išsakyti mintis. Atvater teigimu (pagal V. o jei nutraukia jas .9 pav. ir nuo statuso.94 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi Minėjome.). kadangi pastarasis susijęs su supratimo komponentu.tai tik vienas iš šešių pagrindinių efektyvaus klausymosi komponentų (žr. Girdėjimas .idealios klausytojos. pasiūlymus. o moteriškas stilius gali būti nepakankamai efektyvus. ką dar būtų galima pridurti prie to. o klausymasis . kad pranešimas buvo pasiųstas. kartais netgi skiriamas vyriškas ir moteriškas klausymosi stilius. Usmanov.fiziologinė mūsų ypatybė. jog klausymosi stilius priklauso nuo daugelio dalykų: ir nuo charakterio. priešingai.į patį bendravimo procesą. Moteris. 5. tiek moteriškas. kai tik tampa aišku. Vyriškas stilius gali sukelti pašnekovui diskomfortą. kaip tai galima sukritikuoti. greičiau įvertina jį kaip asmenybę. Taigi girdėjimas . Tačiau nemanykime. jie ima ieškoti. kurie iš akustinio impulso virsta nerviniu dirginimu.tai įsisąmoninimas. kad visos moterys . kad klausymąsi įtakoja žmogaus statusas. kad girdėjimas ir klausymasis nėra tas pats. kas pasakyta. girdėjimo komponentas reiškia nuolatinę dėmesio koncentraciją. atsiminimas .1.psichologinė.

Burcley-Allen. Baron. pantomimiką. susikaupimo parodymas siuntėjui. įsiklauso į kalbos manierą ir pan. Brownell efektyvaus klausymosi modelis (pagal J. • stengiasi atrasti sau įdomios ir naudingos informacijos • įsisąmonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo „nuosprendžių skelbimo" savo pašnekovams • stengiasi atskirti emocijas nuo faktų • labiau pasikliauja pagrindinėmis idėjomis. A. geri klausytojai sąmoningai stebi kalbančiojo nežodinį elgesį -gestus.9 pav. negu atskirais faktais • be to. Greenberg ir R. 5. . reagavimas . 1997) parodė. kad geri klausytojai. klausydami kitų. mimiką. 2000) Minesotos universitete atlikti tyrimai (M. mintimis.tai savo dėmesingumo.95 sprendimas ar susiklostanti nuomonė.

Apie tai pakalbėsime smulkiau. Paskatinti žmogų išsikalbėti galime trumpomis frazėmis. Kad taip neatsitiktų. kurias parenkame įvertinę jo neverbalinį elgesį: gestus. „Gal galite smulkiau?" ir pan.). nes sumažina įtampą. pateiksime netinkamų frazių pavyzdžių: „Na negali gi būti. „Kažkas atsitiko?". Užsimezgusi pokalbį. kad viskas taip blogai". y. mūsų nuomonė jam . • Kai nori išsikalbėti. • Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis. nedaro skubotų išvadų. kūno padėtį. Aktyvus klausymasis Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir reflektyvus klausymas. mes nesikišame į pašnekovo kalbą. neįsižeidžia. Tokia klausymosi forma ypač tinkama.). mimiką. „Pradėkite gi pasakoti". „Tu dabar atrodai labai laimingas". nesupyksta. kai jis mikčioja. Neutralios replikos taip pat gali padėti pokalbio pradžioje. . ima „vairuoti" pokalbį ir girdėti tai. aptarti opius asmeninius dalykus. t. tuo parodydamas pašnekovui. negu kalbantysis. Neretai tokiu atveju klausytojas jaučiasi laisviau. kad juo domimasi. „Oho!". Nereflektyvus klausymasis Nereflektyviai klausydamiesi. Kad būtų aiškiau. • jei klausytojas yra aukštesnio statuso. Geras klausytojas visada klausosi aktyviai. palaikome trumpomis „nespaudžiančiomis" replikomis.96 Geras klausytojas tiesiog tampa savotišku veidrodžiu: atspindi tai. kaip minėjome. • Kai mūsų pašnekovas išgyvena gilius jausmus arba yra labai emocionalus (įtūžęs. tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". „Įdomu!". Minėtais atvejais tokiam žmogui svarbiausia būti išgirstam. norima žinoti jo mintis ir jausmus. „Tu dėl kažko susirūpinęs?". Pvz..antraeilis dalykas. „Suprantu". „Tave kažkas neramina?". ką jaučia ar kalba pašnekovas ir niekada „neužkimba" ant pašnekovo „kabliuko". „Tai kodėl dabar taip padarei?" ir pan. liūdnas ir pan. ką nori girdėti. klausytojas turėtų pasirinkti nereflektyvų klausymosi būdą. • Kai pašnekovas dega noru išdėstyti savo požiūrį kokiu nors klausimu.

. „Rytoj tau bus geriau". „Aš jaučiu. „Man atrodo. Reflektyviai klausydamiesi. viskas ne taip blogai". Ar teisingai aš supratau?". kad tu norėtum šio darbo..".. ko žmogus negali ar nenori pasakyti. kaip jį gauti". kaip Jūs suprantate...... tu tiesiog „atsijungi". • Apibendriname pagrindines pokalbio idėjas. kad domimės savo pašnekovu.... „Gal galėtumėte patikslinti. „Jei aš teisingai supratau. „Nereikia taip visko imti į širdį . ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija)..visa tai niekai!". ar teisingai suprantame kalbantįjį: „Jūs šią problemą suprantate būtent taip?"." Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms.. bet nežinai. Atidžiai klausydamiesi. kad kai tavo viršininkas kalba su tavimi tokiu pilnu įtūžio tonu." ir kt. „Man pasirodė. koncentruodamiesi į faktus ir tuo pačiu parodydami. išgirsime ir tai. kad. Savo reakciją į išgirstus jausmus galite parodyti ir taip: „Intuicija man sako. retsykiais: • Pasitiksliname. kad tave gydė neteisingai?"..97 Reflektyvus klausymasis Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių. .". „Nedaryk iš musės dramblio!" Tai sumenkina kalbančiojo jausmus. Įsijautę į kitą. kad. mes suvoksime ne tik tai. Tačiau nepatartina vartoti nieko nereiškiančias „raminančias" frazes: „Na.". kad. ko nori (motyvacinė empatija).. problema yra. kad supratome esmę: „Kaip aš supratau.. tuo lyg pasiruošdami tolimesniam pokalbio etapui: „Taigi problemos esmė yra. „Tavo žodžiuose aš pajutau. „O dabar pasitikrinsime: mes aptarėme šiuos faktus.. tu jauti." • Atspindime kalbančiojo jausmus: „Tau atrodo. t. (nusakome ją savais žodžiais). bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija). mes parodome."." • Perfrazuojame jo sakomas mintis. „Reziumuodamas galiu pasakyti. y. Jūs pasakėt..

Patikslinantys klausimai gerina bendravimą . buvę. 5. O kokia jo markė? "Fordas" Naujas ar ne? Naujas.98 Siuntėjas Priėmėjas Aš neseniai nusipirkau automobilį. Daug paprasčiau būtų. O kokios spalvos? Baltas. jei iškart būtumėte pasakę. kad nusipirkote naują baltą "Fordą".10 pav.

Tik toks žmogus gali pagelbėti. patekę į kito žmogaus padėtį. kur paliekame savo mintis ir įsivaizdavimus ir pradedame galvoti. Brewer. Klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai. 2. kad jį kažkas supranta ir myli. natūraliai. nebaramas. falšo nebuvimas. . padeda pašnekovui atsiverti. be vaidybos. o staigūs pozos pokyčiai veikia priešingai. Akceptacija. Pabandykite pokalbio metu nutaisyti „ledinį" veidą ir visai nereaguoti į pašnekovo žodžius. Tiesumas. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus. su kuriuo norėtųsi pasikalbėti? A. kaip ir pašnekovo." Dažniausiai skiriamos tokios trys klasikinės gero klausymosi ypatybės: 1. Emocijų atspindėjimui svarbu tai. tretiems . koks yra: jis nesmerkiamas. Rezultatus aptarkite su jais.99 Paeksperimentuokite su artimais draugais. Klausytojas jaučia. Bendraujama be išankstinių sąlygų. Kito pokalbio metu širdingai linksėkite ir visokiais kitokiais perdėtais būdais atspindėkite partnerio emocijas. o kai jis įsišnekės. kuris yra suradęs save. Empatija prasideda ten. kaip mes patys jaustumėmės. kuris visą dėmesį nukreipia į klausytoją ir leidžia jam tapti jo dėmesio centru. Kas pagerina klausymąsi Žmonės yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai. tik toks žmogus. kuris gali nusigręžti nuo savęs. Turbūt pastebėsite. kad jis nėra vienas ir apleistas. neegoistiškai. Dar vienas eksperimentas: klausykite atkartodami lygiai tokią pat pozą. kad klausytojas savais žodžiais išsakytų šiuos išgyvenamus jausmus: juk tada partneris sužino. kalbantysis priimamas toks. M. 3. pamiršti save ir atsigręžti į kitą. jam jaučiama pagarba. kad trečiuoju atveju delikatus partnerio pozos ir gestų pamėgdžiojimas sukuria komfortišką pokalbio aplinką. su kitais persimetame mandagumo frazėmis. Empatiškumas. iš esmės pakeiskite pozą. bet vis dėlto likti savimi. tik toks žmogus. Kroeger (pagal B. ką kalbantysis išgyvena emociškai. Visais trim atvejais stebėkite pašnekovų būseną.nenorim pasakyti nė žodžio. 1994) į šį klausimą atsako taip: „Tai tik toks žmogus.

asociacinį ir emocinį). Kurio aspekto akcentavimas būdingas jūsų mamai? Ką jūs greičiausiai išgirstumėte tokioje mamos frazėje? Kokie klausymosi stiliai būdingi jums. Girdėti ir klausyti . Žmonės yra linkę laukti arba numatyti tai. jūsų šeimos nariams. Mokėjimas klausyti-įgyjamas įgūdis . Kai kurie žmonės girdi tik tai. kaip žmogus reaguos į išgirstus dalykus.100 Pasvarstykite: • Įsivaizduokite. kas jiems įdomu 2.tai nevalingas procesas 5. kurie klaidingi (K): 1. Pažymėkite (aišku. Tai. Klausymasis . atsižvelgdami į mamos asmenybės savybes. jog mama jums sako: „Ir vėl tavo palaidinė ištepta"! Išnagrinėkite mamos siunčiamą pranešimą (pagal šiame skyriuje aptartus keturis aspektus). ką nori girdėti 4. • • Testas Patikrinkite įgytas žinias apie klausymosi procesą. žinių 6. priklauso nuo jo profesijos. Žmonės yra linkę kreipti dėmesį į tai. ne knygoje!). jūsų nemėgstamam kurso draugui? Nusakykite žodžio „egzaminas" komponentus (referentinį. jūsų geriausiam draugui.tas pats procesas 7. kas jiems žinoma. kurie teiginiai teisingi (T). gyvenimo patirties. pažįstama 3.

101 .

102 .

Tyrinėtojų nuomone. nepasitenkinimą. rodo. Joje atsispindi emocijos. kūno signalų dėka žmogus gebės paaiškinti.103 6. 151). pasako nežodine (neverbaline) arba kūno kalba. būdamas bet kuriame pasaulio krašte. išreikšta nesąmoningais gestais ir pozomis (The International Webster's Comprehensive Dictionary of the English Language. Yra keletas priežasčių. Nežodinio bendravimo elementų tinkamas naudojimas leistų patobulinti socialinio bendravimo įgūdžius. kad nežodinė kalba yra įtikinamesnė. jog įvairių kultūrų atstovai savo stiprius jausmus išreiškia tokia pačia mimika. Todėl šiame skyrelyje išnagrinėsime įvairius nežodinio bendravimo elementus. naudodamiesi mokslininkų atliktais tyrimais ir jų parengtomis rekomendacijomis. nenaudojant žodžių. Mes kalbame balsu. Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė vis didesnio mokslininkų dėmesio visame pasaulyje. Prieš išmokdami žodinę kalbą. todėl yra greitesni už kalbą. Nežodinis bendravimas arba kūno kalba . Jie tiesiogiai atspindi žmogaus fiziologines reakcijas. nes. ką jis nori nuslėpti kalbėdamas. net nemokėdamas kalbėti. kad jis yra alkanas. 1998. lavinti gebėjimus tiksliai apibūdinti save. tačiau bendraujame visu kūnu (K. tai universalesnė kalba. Faktas.tai kūno komunikacijos forma. Abercrombie. skausmą. vaikai geba išreikšti save kūno kalba. nes kiekvieną pasakymą lydi nežodiniai signalai.veidas • iš ko galime spręsti apie emocinę įtampą • kokią informaciją bendravime simbolizuoja rankų padėtys • ką reiškia įtemptas ar atpalaiduotas žmogaus kūnas • ką apie mus informuoja turimi daiktai. Tačiau tai. skatinančių domėtis nežodinio bendravimo forma. simpatiją ar antipatiją kitam žmogui. Kas yra nežodinis bendravimas Nežodinis (neverbalinis) bendravimas . kad žodine kalba žmogus naudojasi norėdamas nuslėpti savo mintis. p. 1968). kurias žmogus . Kiekvienam pravartu žinoti: • apie ką byloja žmogaus jausmų „skelbimų lenta" .tai pats paprasčiausias būdas perduoti pasitenkinimą. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Sakoma.

ateidami į pasaulį. šukuosena. netgi įvairūs aksesuarai . kai kalbantysis nori jas užmaskuoti. Žmogaus veido išraiška susidomėta jau seniai. judesiai bei gestai. judesys. būdami svarbūs tiek dalykiniame. jau yra pasiruošę socialinei interakcijai. Gebėjimas veidu išreikšti stiprias emocijas pagyvina veidą. E.tai pats svarbiausias nežodinio bendravimo elementas. Žmogaus socialinės raidos procese nežodinio bendravimo repertuaras pasipildo mimika. skarelės. kūno laikysena. ir lengviau jas perprasti netgi tuomet. Kūno kalba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais. skrybėlė drauge sudėjus sudaro bendrą žmogaus išvaizdą ir siunčia vienokius ar kitokius signalus į aplinką. nedraugiški ir paniurę veidai darosi dar mažiau patrauklūs. Jeigu gerai pažinsite veido išraišką. kaklaraiščiai. Šio nežodinio bendravimo elementų visiškai pakanka. kūno sudėjimas. o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais. fizinis patrauklumas. tačiau C. Osgood (1966) buvo vienas iš pirmųjų. Veido išraiška. Tiesa ir tai. šypsena. Esama netgi nuomonių. kaip ir bendraujantys suaugusieji. Tai garsas. kosmetika. kad tas pats žmogus gali keistis. Dėl to veido išraiškai skiriamas ypatingas vaidmuo socialinės interakcijos procese.sumenkinti jį arba įnešti dviprasmiškumą. Maži kūdikiai siunčia nesudėtingus to paties pobūdžio socialinius signalus.104 jaučia konkrečioje socialinėje situacijoje. kad mama suprastų. todėl turėtume gerai žinoti jos elementus. Nežodinio bendravimo elementai Veido išraiška Veido išraiška . kad kūdikiai. tiek ir tarpasmeniniame bendravime. ko kūdikis nori. kaip keičiasi Jūsų pašnekovo nuotaika bendravimo procese. Nežodinio bendravimo raidos pradžia . Veido išraiškos kitimas taip pat rodo. tai jos kitimas leis suprasti.aukštakulniai bateliai. kurias žmogus jaučia konkrečios situacijos metu. žvilgsnis. . Gražūs jausmai sutaurina veidą.motinos ir pasaulį išvydusio kūdikio sąveika (interakcija). o kartais ir atvirkščiai . gestais. Panagrinėkime tai išsamiau. nes. akiniai. jie gali pasitarnauti bendravimo procesui. nes kūno kalboje atsispindi emocijos. kad veido išraiška greitai kinta. leidžia jam be žodžių išreikšti mintį. priklausomai nuo situacijos. pakvietęs 50 žmonių ir paprašęs juos . iš kurių kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį ir gali paveikti žmonių tarpusavio santykius.

Veido raumenys . nuostaba. Ar galime pažinti emocijas iš veido išraiškos? Jeigu galime. pyktis. pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į bruožų visumą. 1982). bjaurėjimasis. Ekman ir W. t. Emocijų išraiškoje dalyvauja visos veido dalys: kakta. gėda ir skausmas. liūdesys. Ekman. Viršutinėje eilėje iš kairės į dešinę matote džiaugsmo. kad veido išraiška yra universali emocinė kalba. kurioje žmogus augo. skruostai lyg pakelti ar padidinti . Maloniai nustebinto žmogaus veidas gali išreikšti džiaugsmo ir nustebimo emocijas atvira šypsena ir pakeltais antakiais. jeigu žmogus stengiasi užmaskuoti emociją po to. Friesen (1975). susidomėjimą ir gėdą. kurių pagalba išreiškiamos vienokios ar kitokios emocijos. tai yra mišrios emocijos. pasireiškiančios skirtingose veido dalyse. Mišrios emocijos gali atsirasti veide ir dėl kitų priežasčių. baimę. kontroliuoja tam tikrus veido raumenis. Tai buvo džiaugsmas. formuojantys raukšles nuo nosies iki lūpų kampučių.. Vėliau tyrinėtojai nustatė ir patvirtino tik 6 skirtingas emocines veido išraiškas. pykčio ir liūdesio emocijas. Ne veltui sakoma. baimė. akys-akių vokai. kad speciali neurologinė sistema. pasibjaurėjimo ir baimės emocijos. kurias pateikė P. Antai džiaugsmo emociją veide galime atpažinti iš skruostų-veido. pyktį.tai itin jautrus organas. liūdesį. lūpų kampučiai truputį pakelti • ryškios raukšlės nuo nosies iki lūpų kampučių. yra tik veido išraiška. interesas. Izard (1977) nuomone. Žinia apie blogas ir gąsdinančias naujienas gali būti išreikšta liūdesio ir baimės emociniu deriniu. Paveikslėlyje matote fotografijas. nors kai kurios emocijos yra labiau susiję su tam tikromis veido dalimis. kad žmogaus veidas yra jo sielos veidrodis. nepriklausoma netgi nuo kultūros. ar jos iš tikrųjų atspindi emocijas.105 pademonstruoti 40 skirtingų veido išraiškų. antakiai. E. kuris aiškiai ir tiksliai atspindi žmogaus dvasinę būseną. Antai. C. Pademonstruoti veido išraiškas nebuvo sunku. akių-vokų bei skruostųburnos padėties: • burna gali būti užčiaupta arba praverta. lokalizuota dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje. bjaurėjimąsi. V. Dėl to galima teigti. nustebimą. Vertinant veido išraišką. Kartais veide gali atsispindėti daugiau nei viena emocija. Mišrios emocijos taip pat gali reikšti apgavystę arba informacijos nutekėjimą. apatinėje eilėje iš kairės į dešinę yra nuostabos. tai į ką turime kreipti dėmesį? Pradėti reikėtų nuo to. Dėl kai kurių veido išraiškų tebediskutuojama. tačiau ekspertai jose visose tesugebėjo „išskaityti" tik aštuonetą emocijų: džiaugsmą. y. kai ji jau buvo išreikšta. panieka (P. burna-lūpos bei raumenys. bet ne emocinės būsenos. tyrinėję emocijų išraišką veide.

Emocijų išraiška veide . kuris deformuoja antakių liniją • kaktos vidurinėje dalyje susiformuoja trumpos. einančios nuo išorinio akies kampučio.1 pav. šias emocijas išreiškia: • antakių judesius kontroliuojantis raumuo.106 • matomos raukšlės apie akis. 6. Liūdesio ir pykčio emocijos matomos iš akių-vokų bei skruostų-burnos padėties. horizontalios raukšlės. smulkios raukšlelės atsiranda po apatiniu voku.

Tačiau yra kai kurios išimtys. paskatinimo netgi meilės kitiems požymis.54 (M. teigiamas ir neigiamas emocijas (S. Tompkins.57. akiniai. Argyle. 1994).55. Pyktis. t. kai plati šypsena apnuogina dantis. L. yra šilumos. kad veido išraiška atspindi du emocijų kraštutinumus. Galbūt tai yra auklėjimo pasekmė. nes džiaugsmas. R. teigiamų jausmų. Veido išraiška ko gero per dažnai prilyginama nuolatinei emocinei būsenai. tuo tarpu malonias ir nemalonias emocijas nėra taip sunku atskirti. norint sudaryti reikiamą įspūdį. Manoma. Atkinson. dažniausiai suspaudžia lūpas ir tik verbalinei agresijai prasiveržti burna praveriamą. kad lengviau yra atpažinti stiprias bei ilgiau trunkančias emocijas. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai. Veido išraiškos atpažinimui geriausiai pasitarnauja situacijos žinojimas. Lengviausia yra supainioti baimę su bjaurėjimusi. Ją galima įvertinti tik pagal visų veido dalių išraišką. Antai. C. atvirkščiai. išreikštas šypsena veide. bjaurėjimasis . nes iš tikrųjų ją galima išmokti apdairiai keisti. kuri teigia. nes mes šypsomės (R. Smith ir D.79. priklausomai nuo jų intensyvumo laipsnio. Veido išraišką reikšmingai gali pakeisti kosmetika. baimė .62. Tačiau žmogaus veido išraiška ir jos iššifravimas yra tik vienas iš bendravimo komponentų sudėtingame nežodinio bendravimo kontekste. aiškinantis veido išraišką. Kiti emocijų tyrinėtojai įsitikinę. kad skiriasi tų pačių emocijų raiškos būdai.mes laimingi. Jeigu tai tiesa. nuostaba . kad socialinės interakcijos metu veido išraiška yra ypač svarbi abiem jos dalyviams . Atkinson. Jau minėtosios džiaugsmo emocijos intensyvi išraiška gali būti tuomet. kad emocijos yra kūno pokyčių suvokimo padarinys . M. S. 1980). Argyle nurodo apytikslius išraiškos atpažinimo procentus: džiaugsmas . amerikiečiai net nepažįstamiems žmonėms yra linkę šypsotis ir tai siejama su jų socialine kompetencija. E.65. Bem. . reikėtų atsižvelgti į James-Lange teoriją. Tačiau tiksliai iššifruoti veido išraišką ne visada pasiseka netgi ekspertams.107 • • • • Nuostabos emocijai būdinga: ypač pakelti antakiai ištisinės horizontalios raukšlės kaktoje stipriau praverta burna plačiai atvertos akys. pyktis .kalbančiajam ir klausančiajam. liūdesys . y. plaukai. Šypsena taip pat yra galingas interpersonalinio atpildo šaltinis. Baimės emocija nėra siejama su kuria nors atskira veido dalimi. 1993). Jis taip pat mano. amerikiečių supratimu.

Tai ypač būdinga tais atvejais. dideles bei apskritas akis. Lentelė iliustruoja fizionomikos ypatybių ir asmenybės bruožų koreliacinius ryšius. Tyrimo metu dviems grupėms ekspertų buvo pateiktos 24 fotografijos. Antai. kai nepažįstamojo veidas kažkuo panašus į gerai pažįstamą. Fizionomikos ryšys su asmenybės bruožais (pagal M. 1994. Argyle. aukštą kaktą bei lygią odą. naudojantis moterų tyrimų rezultatais. turintys mažą. yra suvokiami kaip šilti. Kartais veido išraiškos interpretacija priklauso nuo asmens patirties. Jie taip pat atrodo jaunesni. apskritą smakrą. kad brandumo stokojantys veido bruožai moteris daro patraukliomis. physiognomonika) . siauros akys Asmenybės bruožai nuoširdumas. garbingi. kai kurie asmenybės bruožai koreliavo su veido išraiška arba fizionomikos ypatybėmis. o kita grupė ekspertų įvertinti fotografijas pagal 35 asmens savybes. visai nepatraukliais (C. šypsena Aukštai iškilę antakiai. išdidumas seksualumas Siauros akys. išplėstos akys Neryškūs akių vokai. ryškūs dažai Ši lentelė buvo sudaryta. Anot mokslininkų. silpni.atvirkščiai. Viena grupė ekspertų rangų būdu turėjo atrinkti 23 fizionomikos ypatybes. dėmesio pomėgis. sąžiningumas mielas. negrėsmingi ir mažiau subrendę. Keating. 1985). 6. storos lūpos. lygi. .1 lentelė. F. o kartais ir mokslinėje literatūroje. p. geras pašnekovas reiklumas. nes naujas nematytas veidas yra lyginamas ir jam priskiriami pažįstamo žmogaus bruožai.108 Natūraliai veido išraiškai apibūdinti populiarioje. 138) Fizionomikos ypatybės Ryškios. aukštai iškilusius antakius. naivūs. priklausomi. pasitelkiami asmenybės bruožų terminai.gebėjimas suprasti žmogaus vidinę būseną pagal jo veido išraišką. gerai prižiūrėta oda. lygi prižiūrėta oda. Fizionomika (gr. Tačiau paradoksalu. žmonės. atlikusių specialius eksperimentus. nuolankūs. o vyrus .

Bendravimo pabaigoje žvilgsnis krypsta į kalbantįjį. tikrindami atsakomuosius žvilgsnius. bet taip pat žvilgsnis ir gestai yra tie svarbūs elementai. Žvilgsnis taip pat turi informacijos siuntėjo funkciją. parduotuvėse. kas buvo pasakyta žodžiu. atrodo. tik apsikeičiant žvilgsniu su nepažįstamais • kalbantis nepažįstamiems. jei pašaliečio tikslas yra nesuprantamas arba jis pateikė klausimą. kad kalbantieji nori. ypač. kad jie vaidina nė kiek ne mažesnį vaidmenį. dėmesinga ar pranašesnė.75 sekundės trunkančiu žvilgsniu siekiama pabrėžti kažką svarbaus. lyg vizualiai norima įsitikinti tuo.oficialiuose priėmimuose. Veido išraiška neabejotinai yra labai reikšmingas žmogaus bendrosios išvaizdos elementas.109 Tyrinėtojai pažymi. Su nepažįstamais žmonėmis apsikeičiame labai trumpais žvilgsniais. kas buvo pasakyta. papildydami žodinį bendravimą. kad neretai yra manipuliuojama veido išraiška. atskiri trumpi žvilgsniai gali pastiprinti žodžius ar tam tikras frazes. kavinėse išanalizavęs C. Penkiasdešimties valandų pokalbių tyrimą natūralioje aplinkoje . ir įsitikinsime. ką nors apie juos sakant ar suteikiant jiems žodį. kurie vienas kitam patinka. Ne tik veido išraiška. Bendravimo pradžioje žvilgsnis dažniausiai nukreipiamas į šalį. trokštama. Apsikeitimai žvilgsniu ypač skiriasi šiais atvejais: • nesikalbant. Žvilgsnis Bendravimo procese kalbėtojas su klausytoju nuolat bendrauja žvilgsniu. nes ilgesnis nepažįstamojo žvilgsnis sukelia nepatogumo jausmą. Apie 0. Goodwin (1981) padarė išvadą. kurie sėdi vienas prieš kitą • kalbantis pažįstamiems. tačiau susipažinkime ir su kitais nežodinio bendravimo aspektais. ypač jei pokalbis vyksta neutralia tema • kalbantis pažįstamiems. turint tikslą. kurie gali sustiprinti arba įnešti dviprasmiškumą į žodinį bendravimą. ypač suprasti kitų reakciją į tai. . kad ji būtų suprantama kaip laiminga. Tačiau net ir trumpas akių kontaktas yra aiškus ketinimas užmegzti su žmogumi ryšį. todėl jie žvilgčioja į pašnekovus. jog jų būtų atidžiai klausomasi. Vis dėlto svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausančiųjų. kryptingas žvilgsnis gali būti nukreiptas į tam tikrus objektus ar asmenis.

Bierach. Temos sudėtingumas itin sumažina ne tik kalbančiojo. Atsakinėdami į pateiktus klausimus. Psichoanalitikai mano. imituodami valgymą. Gestai yra viso žmogaus kūno judėjimo dalis. jeigu žvilgsnį ilgiau koncentruoja į klausiantįjį. Psichologijoje . kalbėtojo kompetencijos ir būtinumo susikaupti. Gestai šiek tiek aplenkia kalbos vystymąsi. kas vyksta kūne. rodo susidomėjimą. patirtį. kad kalbančiajam dirbti du darbus yra per didelė apkrova. todėl jie padeda išreikšti vaikų norus. todėl svarbu yra jausti ir įsiklausyti į savo kūną. 1968). Mahl. nes tai. kuris buvo apibūdintas kaip „nepakeliamas išlydyto metalo spindesys" (A. pamojuoja atsisveikindami. žvilgsnis. kas patraukia jų dėmesį. 128). kurio neištvėrę. p. kad vaikų kalba ir gestai vystosi beveik tuo pat metu. Žmonės. veriančiu žvilgsniu. savo išgyvenimus taip pat išreiškia judesiais. vyksta transformacijos psichikoje. A. Napoleonas. Kūno judesių suvokimas bei gebėjimas tiksliai išreikšti savo patirtį retai kada ateina savaime. priklausomai nuo dėstomos temos sudėtingumo. taip pat ir kitiems žmonėms. kuris sugeba suprasti savo kūną. Šis faktas mokslininkams tarnauja įrodymu. Kūno judesiai pirmiausia yra svarbūs pačiam asmeniui. jeigu jie yra pasirengę interpretuoti kūno judesius. Geriausiai to įmanoma išmokti kūno ir judesio terapijos užsiėmimuose. Tačiau tyrinėtojai pabrėžia. nes kiekvienas kūnas atskleidžia giluminius dalykus. norėdamas kitiems padaryti įspūdį. išgyvenimus. turintys mažai patirties kurioje nors srityje. Judesys gali išreikšti jausmus. Kūno judesiai yra artimi psichikai: keičiantis judesiams. ką nors rodo.110 Linktelėjimas galva. Agresyvūs ar linkę dominuoti žmonės mėgsta žvelgti atkakliu. todėl yra pirmesnis už kalbą. kad žvilgsnio dažniai labai kinta. Judėjimu savo gyvenimą pradeda kūdikiai. kad įmanoma išryškinti netgi pasąmoninę gestų prasmę (G. gėrimą ar miegojimą. pagyvėjusi veido išraiška. yra emocijų šaltinis. to reikia mokytis. kai ko nors siekia. bet ir klausančiojo žvilgsnio dažnį. Tai reiškia. pritarimą ar nustebimą. Žvilgsnis gali atlikti ir valdingumo funkciją. žiūrėdavo žvilgsniu. kalbėtojai daro daugiau klaidų ir ilgina pauzes. Judėjimas yra gyvybės pagrindas. Devynių mėnesių kūdikiai jau naudoja kelių rūšių gestus. 2000. galų gale nuleidžiame akis. Kūnas ir jo judesiai yra informacijos šaltinis žmogui. Gestai Kalbėdami žmonės daro daugybę kūno judesių ypač rankų judesių. Ilgais žvilgsniais keičiasi įsimylėjėliai! Intensyviu akių žvilgsniu kartais grasinama.

susimąstymui. susijaudinimui. veido išraiškos aktyvumo. Beveik kiekvienai situacijai . kad kalbėdami žmonės žodžiu išreikštas mintis pastiprina ne tik rankų. pasitenkinimui. Galbūt dėl to. sutrikus žmogaus psichikai. kad žodžiai derintųsi su balso tembru. nes jie išreiškia pasąmonines mintis. tačiau. kad gestai. tačiau šiuolaikinė visuomenė dalies jų seniai atsisakė. bet ir nepasitikės ja. Primityviose visuomenėse pozų buvę apie šimtas. Ne mažiau reikšminga bendraujant tai. rankos piršto iškėlimas ir galvos nulenkimas (nuraminimas). atrodo. bet ir galvos. veido užsidengimas rankomis (gėda). gestai pasirodo pirmiau. Psichoanalitikų nuomone. išreikšdami bendrą kūno nusiteikimą. sėdėjimo sukryžiavus kojas (lotoso poza). tupėjimas ir klūpėjimas gulėjimas. antakių. žiovulys (nuobodumas) kultūros požiūriu yra universalūs. nesugebant naudotis kūno kalba. pasirodo pirmiau nei mintis išreiškiama žodžiais. stebėjimui. įtarumui. Šiandien nėra stovėjimo ant vienos kojos (nebent tik kaip bausmė kokioje nors socialinėje grupėje). klūpėjimo ant vieno kelio. jų tarpe daugiau gestų rankomis. akių ar net viso kūno judesiais. nors tyrinėtojai mano. Dabartinėse moderniose visuomenėse nepriimta sėdėti arba gulėti ant grindų tam reikalui yra naudojamasi baldais. kad yra daug bendro tarp kalbos ir gestų. Gestikuliuojama dažniausiai kalbos pauzių metu ir tai skatina manyti. kurios sąmoningai bus suvoktos šiek tiek vėliau. gestais bei veido išraiška. Matome. galvos linktelėjimų. pasisveikinimui. Kiekviena iš šių pozų. pirštų. susirūpinimas). Priešingu atveju kalbantieji ne tik sunkiau suvoks informaciją. agresijai. rankų sukryžiavimas (nerimas. kad mojavimas kumščiu (pykčio išreiškimas). norintys įtikinti klausytojus. atstūmimui.111 tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama rankų judesiams. papildyta rankų ir kojų padėtimi. Įvairių šalių žmonių veido emocinė išraiška yra panaši. sudaro įvairius pozos variantus. Poza Yra trys pagrindinės žmonėms būdingos pozos: stovėjimas sėdėjimas. naudoja daug daugiau nežodinio bendravimo elementų. jo bendravimas smarkiai pašlyja. nepriklausomai netgi nuo kultūros. Yra pastebėta. kad kalbėtojai. • • • . Ar tas pats pasakytina ir apie gestus? Gestai yra tyrinėti kur kas mažiau. Besistengiantys įtikinti taip pat kalba garsiau ir užtikrintai.

Japonai reikšmingomis pozomis laiko krūtinės išstatymą į priekį. rankos paspaudimas ir galantiškas jos pabučiavimas (Prancūzija. Ypač išsiskiria pasisveikinimo ir ritualų pozos. . Manoma. po to jas lėtai keliant aukštyn (Rytų šalys).112 drovumui yra būdingos tam tikros pozos. tačiau yra universalių visų kultūrų atstovams priimtinų pozų. rūpestingas m) piktas. Į asmenį. abipusis patapšnojimas per petį (eskimų paprotys). vos pastebimas galvos nulenkimas (Didžioji Britanija). Tik ką paminėtosios pozos labiau būdingos skirtingų kultūrų žmonėms. necivilizuotu. įtarus q) niekšiškas. Jos pateikiamos pavyzdyje.2 pav. kuriose nešiojamos skrybėlės).): a) smalsus b) abejojantis c) neutralus d) nepripažįstantis. Japonija). apribojantis i) slaptas j) ieškantis k) stebintis 1) atidus. Pasisveikinimo pozų spektras labai platus: kulnų suglaudimas ir galvos nulenkimas (dauguma Europos šalių. draugiškas apsikabinimas. bent jau tokie reikšmingi elementai. Lotynų Amerika). Specialios ritualų pozos yra būdingos religinių bendruomenių apeigoms. gali būti nepalankiai žiūrima. Rosenberg ir J. Ko gero stipriausiai skiriasi Rytų ir Vakarų šalyse gyvenančių žmonių pozos. patapšnojant per nugarą (Lotynų Amerika). sudarytame G. skrybėlės kilstelėjimas (Europos šalys. gilus nusilenkimas (Rytų šalys.nuolankumo išraiška. neaiškus r) drovus s) mąstantis t) apsimetantis. suglaustų delnų pakėlimas prieš krūtinę drauge su lengvu galvos palenkimu (Indija). atsilenkimą atgal ir galvos nulenkimą. kad poza labiausiai priklauso nuo socialinių normų. jis gali būti laikomas egocentrišku. Argentina). įtūžęs n) sujaudintas o) įsitempęs p) nustebęs. Langer (6. nežinantį pozų reikšmės. rankų paspaudimas. atsisakantis e) stebintis f) patenkintas savimi g) nuoširdžiai priimantis h) ryžtingas. kaip dominavimo . Lotynų Amerika). nusilenkimas drauge su skrybėlės kilstelėjimu (Europos šalys.

2 pav.113 6. kaip ir japonai. Argyle. p. 205) Amerikos gyventojai. tačiau be nuolankumo elementų. Pozų reikšmės (pagal M. . 1994. taip pat akcentuoja priešiškumo draugiškumo demonstravimo svarbą nors ir panašiomis pozomis.

sumažėjimu. Nėra ir negali būti atsipalaidavimo pozos su asmenimis. kurie mažiau patinka.sumažinti interpersonalinį atstumą ir padidinti savitarpio supratimą. atgal ir į šonus • rankų . kitaip sakant.atitikimas) (D. plačiai išskėstos rankos. Bet kuriai pozai atspalvio suteikia pasitempimo ar atsipalaidavimo stilius.nuoširdaus priėmimo ženklas. atviras žvilgsnis ir atsisukimas į asmenį. ploni ir gležni .neigiama nuostata bendraujančiojo atžvilgiu.fizinis artumas. prisilietimas. arba atžvilgiu tų. atkišdami pirmyn krūtinę. Šiuos pozų elementus dar papildo viso kūno padėties įtempimas ar atpalaidavimas.pirmyn.tiesių. L Trout ir H. Dažniausiai yra skiriami trys kūno formos tipai: • endomorfai: stori. tačiau pagrindiniai dažniausiai turi tą pačią reikšmę. congruentia . 1994).palenktos.atstūmimo poza. Nuolankumas ar pavaldumas yra išreiškiamas galvos palenkimu. Pozą tyrinėjantys mokslininkai teigia. Bendraujant su aukšto statuso žmonėmis. apvalūs ir minkšti • ektomorfai: aukšti. Suaugusieji žmonės ypač linkę pabrėžti savo dominavimą ir statusą.114 Specifiniai pozų elementai yra būdingi skirtingoms kultūroms. Atpalaiduota poza tinka tik bendraujant su žemesnio socialinio statuso žmonėmis. patraukliais asmenimis būdingi specifiniai komponentai . uždarų ir ant klubų • galvos . Rosenfeld. kurie yra grėsmingi. 1980).atvirų. Ne dalykiniam. Pozų elementai susideda iš: • palinkimo . Tokių bendravimo komponentų tikslas . o betarpiškam bendravimui su mėgstamais. emocijas ir netgi asmens aktyvumą (M. vyrai ją dažniau taiko moterų atžvilgiu. pasilenkimas pirmyn. pakeltos ir pakreiptos į šoną • kojų . rankas padėdami ant šlaunų. svarbūs yra trys požymiai: ūgis. į šonus įremtos rankos . svoris ir forma. išskėstų ir sukryžiuotų. Kūno sudėjimas Kalbant apie kūno sudėjimą. Jie tai daro visu ūgiu ištempdami savo kūną. visokiais būdais stengdamiesi didinti savo apimtis. galva visuomet pakelta. ir dar nukreiptos į kitą asmenį . Argyle. Rankos sukryžiuotos skersai kūno . M. Interakcijos atveju pastebimas pozų kongruentumas (lot. nusilenkimu. kad poza gali išreikšti tarpasmeninę nuostatą.

Buvo nustatyta. kaip ir veido išraišką. turėtume pasidomėti. Sheldon.115 • mezomorfai: raumeningi. kad mezomorfai yra agresyvesni ir dažniau linkę nusikalsti. Vertinant pardavėjų darbo kokybę. tačiau ir jose moterys vis dar dažnai korsetu suveržia liemenį bei minkštomis liemenėlėmis didina krūtinę. taikomos įvairios dietos. Dupertuis ir E. Iš to galime daryti išvadą. kiekvieno individo kūno sudėjimas gali būti apibrėžtas pagal minėtus tipus. H. Žinome faktų. McDermott. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 91 cm. taip pat galima keisti. yra silpnas ir neviršija 0. P. kad kūno sudėjimas yra nežodinio bendravimo elementas. Nuo seno žinome. tik svarbu turėti tikslą. dažnai yra diskriminuojamos ir pripažįstamos netinkamomis darbui su žmonėmis. kitaip jam nebūtų skiriama tiek dėmesio. Gal daugiau dėmesio skiriama kūno apimties (nutukimo) kontrolei. o ypač moterys. Aukštiems vyrams būna lengviau gauti darbą. tačiau vis dėlto yra galimybė jį koreguoti dietomis ir fiziniais pratimais. ypatingai į vyrų. kad aplinkiniai reaguoja į ūgį. . Kūno sudėjimą. Kyla klausimas. dažniausiai yra stori. koks tarp jų ryšys. Stori žmonės. šizofrenikai . nebuvo pastebėta. Ne tik ūgis. kaulėti ir atletiški (W. Anot minėtų autorių. kad kūno sudėjimas yra paveldimas. Dabartinėse moderniose visuomenėse nesiekiama kūno deformavimo. kodėl to reikia siekti. 1954). netgi atlyginimo dydis apie 12 % skiriasi vyrų. tyrinėtojų nuomone. P. DeJong (1980). vyrai fizinių pratimų pagalba stengiasi suteikti kūnui patrauklią formą. R. stengiantis pasiekti normalų kūno svorį. laimingi ir tingūs. kad kai kuriose šalyse kūnai buvo labai deformuojami: Kinijoje būdavo suspaudžiama koja. Yra pastebėta. kurie yra aukštesni už 1 m 88 cm nei tų kurie nesiekia 1 m 82 cm. nešioja rūbus praplatintais pečiais. o kitoje grupėje. kur jis buvo pristatytas kaip studentas. kad iškreiptą ūgio suvokimą įtakojo anglo akademinis statusas. kad ji būtų geresnė negu ūgiu žemesnių žmonių. kad būtų apvalesnė. ar kūno sudėjimas laikytinas bendravimo elementu. Asmenys. Wilson (1968) atliko tokį eksperimentą: dviem Australijos studentų grupėms buvo pristatytas šalyje besilankantis anglas ir paprašyta įvertinti jo ūgį.30 koreliacijos koeficiento. C. nurodo W. Kadangi kūno sudėjimas yra siejamas su tam tikromis asmenybės charakteristikomis. Toje grupėje. kur jis buvo pristatytas kaip profesorius. Wilson padarė išvadą. tačiau ryšys tarp asmenybės ir kūno sudėjimo. linkę į depresiją.ploni (tai įtakoja jaunesnis amžius). jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 74 cm. ektomorfai yra inteligentiški ir neramūs. endomorfai yra atsipalaidavę. kai kuriose Afrikos valstybėse suspausdavo galvą. bet ir kūno svoris taip pat yra aplinkinių dėmesio objektas. V. R. kad ji būtų visai maža.

kad patrauklūs vaikai bus protingesni. kreipdami dėmesį į plaukus. Kaip matėme iš pateiktų pavyzdžių. kad būtent jis įtakoja daugelio skirtingų socialinių grupių tarpasmeninius santykius. kurie ką tik buvo numetę svorio. Norėdami būti patrauklesni. visuomenės atstumtiesiems. žmonės linkę suteikti savo kūnui geresnę išvaizdą. pasirodė. Taigi. Taigi kūno sudėjimas yra svarbus bendros žmogaus išvaizdos elementas. Kalbėdami apie žemo intelekto ir . kurios atsiranda padidinto svorio atveju. kad žmogų puošia išmintis. tačiau dėl tos pačios priežasties jie lieka atstumti kitų visuomenės piliečių. Vienok W. DeJong tvirtina. dažniausiai juos kerpa ir šukuoja. kad storuliai yra neatsakingi. kad jie buvo mažiau atstumiami. laisvamaniams. godūs ir neturintys savikontrolės jausmo. „Labai retai žmonės leidžia savo plaukams augti laisvai. kad pagrindinė priežastis yra manymas. populiaresni. jiems geriau seksis. nors vis dėlto atstumiami labiau nei turintys normalų kūno svorį. tingūs. kad stori žmonės yra nemėgstami ne tik dėl kūno svorio. bet ir visa išvaizda. Negalima nesutikti su teiginiu. Plaukus galima šukuoti įvairiai. tačiau specifinės šukuosenos būdingos tik tam tikroms kultūrinėms grupėms. Argyle. rodo priklausomybę tam tikrai socialinei grupei. naudodami kosmetiką. Taip pat nereikėtų atmesti minties. tokios kaip pankai ar skustagalviai. mokytojai galvoja. maištininkams ir hipiams būdingi ilgi plaukai". DeJong teigia. Apžvelgę žmogaus išvaizdą įvairiais aspektais. ištyrus storulius su skydliaukės sutrikimais.vienuoliai ir kareiviai nešioja trumpus plaukus. Subkultūrinės grupės.nurodo M. kad. Plaukų ilgis priklauso nuo skirtingų socialinių grupių normų . kad ji yra svarbi ne tik išorine. bet ir psichologine prasme. matome. o juos nešiojančiam asmeniui suteikia pasitenkinimą ir didina jo kaip asmens patrauklumą. . netgi priskiriant jiems tam tikrus asmenybės bruožus. Galima būtų iškelti hipotezę. tačiau. kūną puošiantys aksesuarai ir simboliai turi kelias prasmes: jie simbolizuoja materialinę gerovę. protas. ji taip pat yra prielaida formuotis tam tikram požiūriui į kitus panašaus kūno sudėjimo žmones. Gera išvaizda sustiprina asmens pasitikėjimą savimi. bet dėl sveikatos problemų. mažiau agresyvūs. kad išvaizda atlieka patrauklios asmenybės įvaizdžio funkciją. priimant į darbą. kaip rodo tyrinėjimų rezultatai. išreiškia savo priklausymą grupei ne tik plaukais. Pasirodo. Jau 4-6 metų vaikai supranta.116 Svarstydamas tokio išankstinio nusiteikimo prieš storulius priežastis. mandagesni. aksesuarus bei kitus elementus. kūno išvaizda yra svarbi sąlyga. galioja ir fizinio patrauklumo stereotipas. Tai yra lyg jų atpažinimo ženklai kitiems tokios socialinės grupės nariams. kad patrauklūs vaikai yra fiziškai gražesni. W.

teigia. kūdikiai. stengiasi jį suformuoti. kad patrauklios moterys. nes. Sprecher. Bene daugiausia kūno prisilietimo formų būdinga primatams. Skirtumų yra rasta nemažai: patrauklūs žmonės yra laimingesni. terapeutai tvirtina. konstatavo. ar patrauklūs žmonės yra nors kiek pranašesni už kitus? To galima tikėtis nebent dėl to. modifikuodami savo išvaizdą. todėl sunkiau rasti draugų (M. dažniausiai sutinkama primityvių organizmų ir kūdikių bei mažų vaikų tarpe. Yra ir neigiamų dalykų patrauklios išvaizdos žmonių gyvenime: vieni tyrinėtojai nurodo. kad jiems dažniau pavydima. Farina ir bendraautoriai. pasirodo. 1975). aptarsime dar vieną elementą prisilietimą. egoistiškos ir nejautrios nuskriaustiesiems (M. 1994). kad patrauklūs žmonės buvo linkę nevertinti pagyrimų už darbą. kad tai fizinio patrauklumo. 1986). įtampą.išreiškia savo būseną. Ypač tai tinka moterims. Tai gana paradoksalu: neturintys fizinio patrauklumo. jog patrauklios moterys dažniausiai yra neištikimos. turinčios psichikos problemų. prakaitu . kūno prisilietimo socialinio bendravimo atvejai yra gana neplataus spektro: seksas. kad jie turėtų mokytis atsiliekančiųjų klasėse. o ne jų gebėjimų rezultatas. Hatfield ir S. dėl ko kiti įjuos žiūri palankiau. kad patrauklios pacientės kelia mažiau rūpesčių gydytojams (E. aplinkiniai yra labiau priešiški. o būdami patrauklūs. šaltį. mažiau dienų praleisdavo psichiatrinėje klinikoje ir lengviau įveikdavo savo problemas iš jos išėję (A. kiti . spalva. nori būti įvertinti už jų asmenybines savybes. Thiel.117 dar nepatrauklius vaikus. Farina ir kt. Prisilietimas aktyvina keletą skirtingos rūšies receptorių. Argyle.temperatūra. Tyrinėtojai taip pat domėjosi patrauklumo ryšiais su psichine būsena. pažymi E. skausmą. Įdomu yra tai. labiau savimi pasitikintys. Tačiau minėti skirtumai yra labai nedideli. socialiai labiau išprusę. mokytojai mano. atlikę išsamius tyrimus. Sprecher. jeigu jiems atrodydavo. materialių orientacijų. užauga nervingi ir pikti. Iš čia tiesiog peršasi išvada. A. beesąs pati primityviausia socialinio bendravimo forma. Oda tuo tarpu tam tikrais signalais . Bene reikšmingiausias prisilietimas yra kūdikiams. kvapu. nepatyrę kūno glamonių. Hatfield ir S. D. kūdikio maitinimas ir kova. kad jie turi kitokią socialinę patirtį. kaip rodo daugybė tyrinėjimų. Dermer. Prisilietimas. 1986). kurie atsiliepia į šilumą. Iš tikrųjų kyla klausimas. geresnės psichologinės būklės. Prisilietimas Kalbant apie nežodinį bendravimą. . jog patrauklumas neturi universalių kriterijų ir yra gana subjektyvus.

kada draugiškas. pasisveikinimas) • draugiškas. Yra prisilietimų. Veido išraiška. Tyrinėtojai taip pat atkreipia dėmesį. Šis iš anglų kalbos kilęs žodis pastaruoju metu plačiai vartojamas. mandagus (rankos paspaudimas.118 Atrodo. kurią plačiai aptarėme. kad kūdikiai. pavyzdžiui. panašiai kaip ir beždžionės. jo socialinės normos yra gana griežtos.susikibimas rankomis) • seksualinis sužadinimas (gali apimti ir anksčiau aptartuosius atvejus). bet tai nelaikoma socialiai reikšmingu prisilietimu. kirpėjai ir kt.gydytojai. medicinos seserys. šiltas (apima abu pirmuosius atvejus) • meilė. Taip pat yra tam tikrų profesijų žmonės. vieną iš pagarbos elementų. atskleidžiančią prisilietimo pobūdį: • funkcinis (profesionalus) • socialus. intymumas (tarp jų . kurie liečia žmogaus kūną . Rankos padavimas pasveikinant labai dažnas sėkmės. nes sunku nustatyti. kad prisilietimas turėtų atitikti socialinių ryšių pobūdį. nors kartais ir malonus. bet ne prie kokių nors intymių zonų. nors tokia prisilietimo forma taip pat egzistuoja. susipažįstant ar patvirtinant socialinį ryšį. Socialinės interakcijos kontekste prisilietimo požiūriu galime kalbėti tik apie pasisveikinimą. Kadangi bet koks prisilietimas yra asmeninės erdvės pažeidimas. 217) pasiūlė schemą. rodo teigiamas ir neigiamas emocijas. kurį galima vertinti kaip ritualą arba simbolinį aktą. transporte. Svetimų žmonių (ir ypač viešose vietose) prisilietimas nėra dažnas reiškinys. gimnastikos instruktoriai.bondingas. Prisilietimas socialiai yra priimtinas tik prie tam tikrų kūno dalių: rankų plaštakų ir pečių. šiltas prisilietimas įsiveržia į meilės.. kaip nežodinio bendravimo elementas. kad kiekvienas nežodinis elementas bendravimo metu išreiškia tam tikrą asmenybės aspektą. p. turi įgimtą poreikį prisilietimui ir tai yra ypatingas ryšio su motina šaltinis . tačiau ir šių asmenų prisilietimai nėra socialiai reikšmingi. intymumo sferą. patrauklumą ir . Heslin ir T. Prisilietimas. išskyrus atskirus individualius atvejus. R. kad pirmųjų dvejų metų prisilietimai yra ypač svarbūs tolesnei vaiko raidai. Heslin ir T. R. siuvėjai. ypač profesinės karjeros ar pasiekimų sporte atvejais. Alper (1983. išreiškia šilumą ir dominavimą. jog prisilietimas nėra labai aiškus bendravimo elementas. masažuotojai. Mokslinėje literatūroje gausu faktų. Pateiktame sąraše nepaminėtas prisilietimas agresijos atveju. apibūdinant motinos ir vaiko ryšių kokybę. Alper teigia. Bendravimo tyrinėtojai nurodo.

p. Nežodinio bendravimo elementai. 269) Veido išraiška dominantiškumas (-). Jais pasinaudodami galime padaryti kai kuriuos apibendrinimus: .2 lentelė. baimė dominantiškumas. Argyle. jeigu jie yra suderinti su kalba. Argyle. baimė (-) susirūpinimas dominantiškumas. nurodytas prie asmenybės savybių. Ieškant nežodinio bendravimo ryšių su asmenybe. socialiniai įgūdžiai ekstraversija. nepakankamai socialūs ir protiškai atsilikę asmenys rečiau naudoja gestus. bet dažniau linkę save liesti (M. pasitikėjimą pateikta informacija. 6. pasitikėjimas savimi. 1994). neurotizmas (-) Pastaba: ženklas (-). ekstraversija neurotiškumas (-) susirūpinimas. sustiprina išreikštas mintis.119 asocijuojasi su teigiamai vertinamu stereotipu. ekstraversija. Nežodinio bendravimo ir asmenybės ryšiai (pagal M. gestai ir kiti kūno judesiai. poza išreiškia nuostatą ir emocijas. jog ryšys tarp asmenybės savybės ir nežodinio bendravimo nebuvo patvirtintas. dominantiškumas. rodo. 1994. Beveik visi nežodinio bendravimo elementai vienaip ar kitaip yra siejami su asmenybe. buvo taip pat nustatyta. savigarba. kaip matėme iš šiame skyrelyje pateiktos teorinės medžiagos ir tyrimų pavyzdžių. jog pikti. yra svarbūs visam bendravimo procesui. psichikos sutrikimas (-) Erdvės artumas Žvilgsnis Kūno judesiai: savęs lietimas atsipalaidavimas Ekspresija dominantiškumas.

fizinis patrauklumas laikytini nežodinio bendravimo elementais. 3. 6. nežodinio bendravimo elementai yra svarbi tokių įgūdžių dalis. kūno sudėjimas. tikslus nežodinio bendravimo įgūdžių panaudojimas padeda lengviau pasiekti tikslą. simbolizuodami priklausymą tam tikrai socialinei grupei arba suteikdami patrauklumo. 2. asmens fizinės savybės . netgi tokie žmogaus išvaizdos aspektai.išvaizda. prieštaravimai tarp „kūno kalbos" ir elgesio neigiamai veikia bendravimo procesą. jeigu asmens darbinė veikla yra susijusi su bendravimu. 5.120 1. 4. tai svarbi priežastis ją tobulinti. kaip plaukai. o kartais net apsprendžia tarpusavio santykius. jam būtini geri bendravimo įgūdžiai. Pasvarstykite: • • • • • Kokį vaidmenį bendravime atlieka nežodinė kalba. akiniai ar aprangos detalės įtakoja bendravimo procesą. kosmetika. kadangi jie sukelia kitų reakciją. kad nežodinė kalba yra universalesnė ir įtikinamesnė? Ar galime prognozuoti žmogaus sėkmę iš „kūno kalbos"? Kurie „kūno kalbos" elementai geriausiai atspindi žmogaus emocijas? Ar patrauklumas suteikia pranašumų gyvenime? . lyginant su žodine? Kodėl sakoma. esama ryšio tarp „kūno kalbos" ir asmenybės vertinimo.

121 .

122 .

kas yra tarpasmeniniai santykiai. tuo tarpu netinkamas gali išardyti tiek dalykinius. o tiksliau. Iš tikro mums labai svarbu užmegzti. tai tarpasmeninius santykius galima apibrėžti kaip žmonių padėtį visuomenėje vienas kito atžvilgiu. kartu praleistas laikas. vertinant tarpasmeninius santykius. Jei laikysim. Kai tik vienas nebeklauso kito. yra jų trukmė. nebemoka išreikšti savo jausmų ir poreikių. kodėl viršijome greitį. nebebendrauja. kai kalbam apie tarpasmeninius santykius. Dėl to mes nusimename. kai. Bet tai nedaug ką pasako. tarpasmeniniai santykiai pradeda blogėti. kad santykiai tai daiktų padėtis vienas kito atžvilgiu. tiek artimus ar romantiškus santykius. Tinkamas bendravimas padeda išlaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius. situacinio kontakto su aplinkiniais. Laikas. Kokie požymiai apibūdina tokius santykius? Pirmiausia. neatviras. tai galvojam apie bendravimą. kurį savo noru skiriate kitam. rodo tų santykių svarbą. ilgai negalime susirasti draugų. koks jis geras bebūtų. kuris susieja bendraujančių asmenybes. TARPASMENINIAI SANTYKIAI • • • • • • Kas yra tarpasmeniniai santykiai? Kaip tie santykiai vystosi ir nuo ko priklauso jų pobūdis? Kodėl ir kaip mes atsiskleidžiame bendraudami su įvairiais žmonėmis? Kas lemia žmonių patrauklumą tarpusavio santykiuose? Kas yra meilė ir kokios jos rūšys? Kokios nesėkmingų tarpusavio santykių priežastys? Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio. Kas yra tarpasmeniniai santykiai Pabandykime apibūdinti. tai tėra tik formalaus bendravimo pavyzdžiai. . Santykiai dažnai vartojama. bet sunkiai apibrėžiama sąvoka. kai nesiseka sutikti mylimojo ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais. kurti ir išlaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. Jei mes prašome pardavėjos paduoti mums kepaliuką duonos ar aiškiname policininkui. Kitas požymis. atėję į naują kolektyvą.123 7.

artumas tarp bendraujančių. Artumas tarp žmonių gali būti intelektinis. Taigi tarpasmeninius santykius galime apibūdinti kaip neformalų asmenybių bendravimą. t. neturintys artimų ryšių. tarpasmeniniai santykiai leidžia patenkinti pagrindinius žmogaus socialinius poreikius. bet būti vienišais. Jie gali net turėti keletą draugų. Dar kartą stabtelėkime ties vienais iš svarbiausių -priklausomybės ir prieraišumo poreikiais. Mums reikia turėti šeimą. kurie tokius ryšius turi. o neretai dar ir patiria vyresnių brolių ar seserų agresiją savo atžvilgiu. Tik reikia žinoti. kad žmonės. bet ir emocinio kontakto. emocinį ar fizinį bendraujančių artumą. dalintis jais. Vieniems yra labai svarbu bet kokioj situacijoj siekti kitų draugijos. emocinis ir fizinis. Tai nėra priklausymas daiktiška ar išnaudotojiška prasme. kitų šis poreikis yra silpnesnis (Sh. y. nes tie santykiai gali būti paviršutiniški ir stokoti intymumo. Žmonės gali būti artimi tiek vienu iš šių aspektų. nes nuo mažumės įpratę kitų žmonių buvimą greta sieti su saugumo ir poreikių patenkinimo jausmais. žmonės jaučiasi vieniši. Jei įdėmiau pažvelgtume į savo gyvenimą. Nepatenkinę šio poreikio.intymumas. kad nuolat siekiame būti susiję su kitais žmonėmis. rūpintis kitu. t. Pagal S. draugų. Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs Kaip jau žinote iš ankstesnių skyrių. Mes siekiame ne tik būti su kitais žmonėmis kartu. priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. Taylor. tai tiesiog poreikis palaikyti ryšius su kitais. Schachter šį poreikį pavadino afiliacijos poreikiu ir teigė. kad geriau apmąstytum savo gyvenimiškąją situaciją ar susikaupusius jausmus. tiek visais. nors ir skiriasi savo stiprumu. y. būti reikalingi. Tuo tarpu kiti pagal gimimo eiliškumą vaikai gauna mažiau tėvų dėmesio. E. S. t. pasitikslintum savo mintis ir įvertintum veiksmus. Tyrimai rodo. pirmagimiai ir vienturčiai turi stipresnį afiliacijos poreikį. nepatenkinę priklausomybės poreikio. Pabūti vienam su savimi yra netgi būtina. jausti meilės. vieniši ir neturintys draugų. būti daugelio bendrijų nariu. trunkantį trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą ir atspindintį tam tikrą intelektualinį. poros ir nepriklausantys jokiai draugijai ar bendrijai miršta anksčiau nei tie. Schachter. . 1994). kad būti vienam ir vienišam yra ne tas pat. y.124 Ir turbūt svarbiausias tarpasmeninių santykių ypatumas . intymumo jausmus. tai turėtume pripažinti. kad jis būdingas visiems žmonėms.

1970) teigia. kai santykiai su jais yra mus dažniau apdovanojantys. Geri draugai draugystės . kad jie panašiai galvoja. malonumu. Kodėl gi. kurie jums patrauklūs. turi panašius interesus ir požiūrius. ir tai didina jo patrauklumą. A. iš pradžių buvę neutralūs. t. tikėtina. ir atvirkščiai. kad bendraudamas su savo naujuoju draugu. tai mūsų santykiai su juo subalansuoti. ir mes mėgstame tuos žmones. kad jaučiat didesnį palankumą tiems. pasirinkdami draugus. Horovvitz ir K. kad mes jiems patinkam ir pan. mes teikiam pirmenybę vieniems žmonėms. kad žmogaus patrauklumas susijęs su tuo. padeda mums. kai jų buvimas siejamas su teigiamomis emocijomis. Todėl. Tai sukelia mums teigiamus jausmus. Kiti. kad žmonių patrauklumas gali padidėti ar sumažėti priklausomai nuo to. L. Įsivaizduokit. pasitenkinimu. Kuo kiti gali mus apdovanoti? Ogi tuo. Ir priešingai. Tokiu atveju jūsų santykiai bus nesubalansuoti. M. Taigi romantiški pietūs. aiškintų tokį pasirinkimą tarpasmeniniu patrauklumu: jūs siekiate bendrauti su tais. Šio požiūrio šalininkai teigia. Kad jūsų santykiai įgytų pusiausvyrą. Clore. y. S. Daugelis tyrinėtojų. nesutinka su jūsų nuomone ar verčia pasijusti blogai. kai jūs po sunkių darbų ilsitės prie židinio. tampa mums reikšmingi. svarbu juos susieti su maloniais dalykais. į jose dalyvaujančius asmenis. Balanso teorija (F. užmegzdami tarpasmeninius santykius. mes kartu su jais išgyvename tam tikromis situacijomis. 1961) požiūriu kitų žmonių patrauklumas didėja. jausitės nepatogiai. Pastiprinimo -jausmų teorija (D. Byrne ir G. Newcomb. teigiamas ar neigiamas. jo patrauklumas jums mažėja. mes linkę bendrauti. kad jis laikosi visai priešingos nuomonės apie jums svarbius dalykus. o ne kitiems? Yra keletas tarpasmeninį patrauklumą aiškinančių teorijų (pagal I. nuolat kritikuoja jus. Kodėl. Apdovanojimo teorijos (T. Su žmonėmis. su kuriais jaučiame turį subalansuotus santykius. pasirinkote būtent juos? Jūsų pasirinkimas gali būti visai ne atsitiktinis. sužinote. kokias emocijas. Jei žmogus. 1994). vienam iš jūsų reikėtų keisti savo požiūrius arba nuspręsti nekalbėti apie tuos dalykus. su kuriuo bendraujame. ir bendraudami su juo. mes perkeliame jausmus. atsakydami į šį klausimą. patenkina mūsų poreikius. su kuriuo tenka bendrauti. vakarienės drauge niekada nepraras savo reikšmingumo. įdomios kelionės. jei žmogus. kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo asmeniu. 1958) aiškina. Bordens. skaniai pavalgę ir atsigėrę. Heider.125 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius Peržvelkite mintyse savo draugų ir gerų pažįstamų ratą. kurie šiuo metu yra su jumis. kuriuos išgyvename tomis aplinkybėmis. kad norint išlaikyti santykius.

kurių patrauklumą jums padidino šie patrauklumo veiksniai: fizinis atstumas. Panašumas. kurią skalbimo priemonės ar majonezo rūšį pirkti. Kaip rodo šimtai tyrimų. Kaip jūs susipažinote su savo geriausia drauge? Nemaža tikimybė. Nuostatų ir įsitikinimų. Fizinis artumas leidžia dažniau matyti tam tikrus asmenis. kaip jie buvo apgyvendinti universiteto bendrabutyje . arti ar toli vienas nuo kito. bet subalansuoti santykiai vis tik malonesni ir labiau apdovanojantys nei nesubalansuoti. o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti juos. kuriems. kai susiduria su tuo. B. interesų.kartu. Todėl gali būti. Aptarsime juos plačiau. Pasirodo. ir tai sukelia taip vadinamą dažnesnio pasirodymo efektą (R. kad paprasčiausiai mums labiau patinka tai. Kaip pastebėjote. kaip viena svarbiausių išgyvenimo strategijų. Ir nors mums atrodo. kad šiais laikais balsavimas už politinį kandidatą yra tas pats. 1968). kad tam tikru jūsų gyvenimo momentu jūs tiesiog atsidūrėte fizinėje erdvėje arti viena kitos. nepatinka daugumas aplinkinių. Atrodo.. ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame. atrodo. Šiais laikais mes laisvai pasirenkame draugus ir vedybų partnerius. kad mūsų pasirinkimas priklauso tik nuo mūsų valios. pvz. kas nuspręsti. kas įprasta ir pažįstama ir nerimauja. mokėtės vienoje klasėje ar kurse. gyvenote viename kambaryje ar kaimynystėje ir pan. kurie yra bendri visiems žmonėms. Mokslininkai šį efektą aiškina įgimta naujumo baime. su kuriais susiduriame. Dažnesnio pasirodymo poveikį patrauklumo didėjimui efektyviai išnaudoja reklaminės ir politinės kampanijos. Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti. Šis polinkis leidžia mums sėkmingai bendradarbiauti su daugeliu žmonių. iš tikrųjų dažnai jis paklūsta tam tikriems dėsningumams. Tyrimai rodo. papildymas. Pvz. tiek bendrauti. kas nepažįstama. panašumo reikšmė tarpasmeniniam patrauklumui pabrėžiama visose trijose patrauklumą aiškinančiose teorijose. tai galioja bet kuriems objektams. Jis reiškia. asmenybės ir net fizinės išvaizdos panašumas . Be abejo. tiek nevedusių studentų draugystei turėjo didelės įtakos tai. abipusiškumas ir fizinis patrauklumas.. kad tiek vedusių. kūdikiai ir jauni gyvūnai teikia pirmenybę tam. kad jūsų draugais ar mylimaisiais tapo tie asmenys. panašumas. Zajonc. Todėl. galite atrasti ir savo pažįstamų tarpe tokių. negu nemėgti. nes priešinga nuostata trukdytų tiek dirbti kartu.126 vardan kartais toleruoja nuomonių neatitikimus. Fizinis atstumas. su kuriais dažniau kontaktuojame. mes labiau linkę surasti patinkančius bruožus kituose ir pamėgti žmones. bet jie dažniausiai irgi nėra labai mėgstami kitų.

kurie yra panašūs savo asmenybe. stengiasi padaryti mums gerą įspūdį. kad skirtingumas gali būti naudingas tuomet. kiek panašių nuostatų ar vertybių turi laikytis bendraujantieji. asmenybės savybių ir pan. Kita išimtis . įsitikiname. fizine išvaizda ir socialiniu statusu. Daugybė tyrimų patvirtina. kad ir ji(s) mus mėgta. Jeigu Jonas nepasitiki savimi ir menkai save vertina. Gausybė . o tuo pačiu ir tų asmenų patrauklumą. tuo jie patrauklesni vienas kitam ir tuo sėkmingesnis jų bendravimas. Iš tikrųjų. Abipusiškumas. O taip pat. religinių. kuris nori. nes tai neatitinka jo paties Aš vaizdo. politinių. negu nepanašūs. skonio. mes norime. Todėl asmuo su stipriu globos pradu ir trokštantis rūpintis kitu sudarys idealią porą su tuo. Sunku nustatyti.taip. Tačiau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panašumas. patenkindami vienas kito poreikius. ypač pradinėmis bendravimo stadijomis. ir tai didina pasitikėjimo ir saugumo jausmus. mes tikime. Kodėl panašumas didina patrauklumą? Nuostatų panašumas patenkina mūsų poreikį rasti savo pažiūrų teisingumo patvirtinimą. kuri yra viena iš svarbiausių jūsų gyvenime. sutikę panašiai mąstančius ir jaučiančius. Papildymas. kurių mes neturime. kad juo rūpintųsi. kad mąstome „teisingai" ir todėl jaučiamės geriau. etninių. išskyrus tą. norėdamas mums įsiteikti ir. interesų. turėdamas slaptų ketinimų. kad jų patrauklumas vienas kitam stiprėtų. kad kuo daugiau panašumų . kai bendraujantys gali papildyti vienas kitą. kad svarbus veiksnys yra panašių nuostatų santykis ir svarbumas. Fizinis patrauklumas. Kai kada kiti mus traukia. kad jūs patinkate kitam asmeniui. jei mums patinka kas nors. Ir kuo santykiai su kitu asmeniu artimesni. Netgi fizinio patrauklumo panašumas yra būdingas daugeliui porų. jei kitas asmuo pritaria jums daugelyje sričių. Be to. Žinojimas. Tyrimai rodo.127 yra labai stiprus patrauklumą sąlygojantis veiksnys. fizinis patrauklumas yra labai stiprus bendro žmogaus patrauklumo veiksnys. nes turi savybių. Ar jums patinka gražūs žmonės? Turbūt daugelis atsakys . Visi žinom posakį „priešybės traukia". išsilavinimo. Bet manoma. Nėra gerai. tai jis gali nepriimti teigiamos informacijos apie save. Kai mes sutinkame taip pat kaip ir mes galvojančius žmones. kurie mėgsta mus. Šios taisyklės negalioja turintiems žemą savivertę asmenims. kad kitas asmuo teigiamai apie mus atsiliepia.kilmės. didina to asmens patrauklumą. Mes mėgstame tuos. tuo daugiau panašumų mes ieškome įvairiose srityse. Manoma.kai mes įtariame. kad galime numatyti tų žmonių elgesį. turi bendraujantys. kad į porą dažniau pasirenkami tie asmenys.

1972). pamotėmis ir pan. E. yra gerai" veikia mus nuo pat vaikystės. manoma. Kokios yra fizinio patrauklumo priežastys ir kriterijai? Įvairios epochos ir kultūros labai skirtingai vertina. Net gyvūnai. Iš tikrųjų. Gali būti. Nustatytas gana universalus visų kultūrų žmonių ypatumas vertinti simetriškus veidus kaip patrauklesnius. socialumas. kaip universalus grožis. D. kuriuos suaugę įvertino kaip patrauklesnius. atrodo. Tai leidžia manyti. gyvena visavertį gyvenimą ir būna laimingesni santuokoje. taigi žmonės ir gyvūnai genetiškai užprogramuoti ieškoti partnerių. ir neigiamais . sociobiologai. susiduriame su teigiamais veikėjais. Amerikiečių psichologų tyrimai rodo. kad mes išmokstam. pasirinkdami partnerius. Vertinant patrauklius žmones. patvirtinančių jų hipotezes. švelnumas. kad jau dviejų mėnesių kūdikiai ilgiau fiksuoja žvilgsnį ties tais moterų veidais. jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais. skaitydami pasakas. kad nėra tokio dalyko. kad palankesnis elgesys. kas yra fiziškai patrauklu. kad patrauklumo suvokimas gali būti nulemtas ir biologinių veiksnių. kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus. t. o kas . įsisavindami jau egzistuojančias visuomenėje normas ir vertybes. geresnį savęs vertinimą ir geresnius bendravimo gebėjimus. priskiriamos įvairios teigiamos savybės įdomumas. Kultūrinis stereotipas „kas gražu. Šio požiūrio skelbėjai. kad jie yra geriau prisitaikę. teikia pirmenybę simetrijai. kas yra gražu. yra atlikę nemažai tyrimų.baisiomis ir negražiomis raganomis. Berscheid ir E. turinčių simetrijos. vienos ryškios savybės (šiuo atveju patrauklumo) poveikis bendram asmens vertinimui. bet pagal šiuolaikinius grožio standartus jos pernelyg storos. Tokiu būdu reprodukcinių galimybių požymiai susiejami su grožio . simetriškumas gali atspindėti geresnę sveikatą ir genetinę kokybę. rodančių. platesnį socialinių kontaktų ratą (K. Tai leidžia manyti. pasireiškia jums jau žinomas aureolės efektas. Rubenso paveikslų moterys buvo laikomos gražuolėmis XVII amžiuje. Mokslininkų nuomone. Dion. Yra duomenų.ne. sąlygoja jų didesnį pasitikėjimą savimi. Šiuolaikiniai modeliai ateinančioms kartoms gali atrodyti bjaurūs ar keliantys juoką. Tiems. kad yra tam tikri įgimti patrauklumo vertinimo mechanizmai. lyties ir kultūros žmonės vertina visais atžvilgiais geriau nei nepatrauklius. Mes labiau žavimės simpatiškais kūdikiais. kurie dažniausiai yra gražūs. kurį jaučia patrauklesni žmonės.128 tyrimų rodo. kai. seksualumas. Walster. y. vaikų darželyje populiaresni patrauklūs vaikai. kurie suvokiami kaip patrauklūs. sąžiningesni. Patrauklumo poveikis patiriamas jau nuo pat gimimo.

aiškinančius.). ar mes toliau bendrausime su žmonėmis. nors ir yra labai bendrų patrauklumo vertinimo kriterijų. Iš pradžių du žmonės visiškai nežino apie vienas kito buvimą. Tai gali būti santykiai su tėvais. Si stadija gali būti labai svarbi. paviršutiniškas kontaktas. Tarpusavio priklausomybės modelis (Levinger ir Snoek. E. ir jo poveikis bendraujančiam yra ribotas. y. Siame modelyje santykių raida nuo trumpalaikės sąveikos iki artimų santykių vaizduojama kaip auganti dviejų žmonių tarpusavio priklausomybė (7. Kai asmuo pastebi ar sužino ką nors apie kitą. Taylor. .kalbėdami arba pasikeisdami laiškais. kurį tuo metu atlieka žmogus. Įsisąmoninimas gali būti vienpusis arba abipusis. bet santykius palaikome tik su kai kuriais iš jų. Daugelis sąveikų ir baigiasi šioje minimalios tarpusavio priklausomybės stadijoje. ar ne. O kas vyksta po to. Jei sąveika tarp dviejų žmonių tęsiasi ir toliau. 1974. bet matę ar girdėję apie jį. dažniausiai . Tarpasmeninių santykių raida Gyvenime mes sutinkame daugybę žmonių. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiamą įspūdį. Kitas lygis.. kaip nuo paviršutiniško bendravimo pereinama prie vis gilesnio ir artimesnio. santykiai pereina į įsisąmoninimo stadiją. vyru ar žmona. grožio supratimas įvairiose kultūrose be galo įvairus. Pvz. Visiems artimiems santykiams būdingi trys pagrindiniai bruožai: • dažna sąveika ir trukmė • daug įvairios bendros veiklos ir kartu patirtų įvykių • didelė įtaka vienas kitam. Vis tik. du nepažįstami. Toks bendravimas dažniausiai yra trumpas.129 kriterijais. mes galime inicijuoti sąveiką su juo. bendradarbiais. nulemtas socialinio vaidmens. Kai mes persimetame keliais žodžiais su pardavėja. t.1 pav. kai du žmonės pirmą kartą sąveikauja. neįpareigojantis. pereinama į bendrumo stadiją. kai mes nusprendžiame tęsti santykius su mums patikusiu asmeniu? Tarpasmeninius santykius tyrinėjantys mokslininkai siūlo įvairius santykių raidos modelius. Pastaroji stadija. žymi artimus santykius. mes sueiname į paviršutinišką kontaktą. geriausiais draugais. prasidedančią nuo nedidelės ir pasibaigiančią ryškia tarpusavio priklausomybe. kai. kai žmonės labai susiję vienas su kitu. peržvelgia vienas kitą. prasideda tuomet. pagal Sh. kontakto tarp jų dar nėra. sakykim. Paviršutiniškas kontaktas yra tarpusavio priklausomybės pradžia. jūs galite nemėgti kokio nors studento net ir nebendravę su juo. laukiantys eilėje prie kabineto durų. Pradinis patrauklumas dažnai lemia. 1994).

130 Kontakto nėra (du asmenys nesusiję vienas su kitu) Įsisąmoninimas (vienpusės nuostatos ir įspūdžiai) Paviršutiniškas kontaktas (abipusės nuostatos. jausmai turi mums didelę įtaką. Artimų žmonių poelgiai. jų santykiai tęsiasi santykinai ilgą laiką. Artimi santykiai yra teigiamų emocijų. Jei kandžią repliką. pavydo bei nusivylimo jausmus. E. jie turi daug bendros veiklos ir kartu išgyvena daug įvykių. vertinimai. rūpinimosi. taigi gali kalbėti apie daugelį dalykų. greitai pamirštam. kad dėl artimiausių žmonių mes galime išgyventi ir stipriausius pykčio. 1994) Artimi žmonės dažnai bendrauja. šiek tiek sąveikos) Bendrumas: nedidelė priklausomybė vidutinė priklausomybė didelė priklausomybė 7. Taylor.1 pav. meilės. Dviejų žmonių tarpusavio priklausomybės modelis (pagal Sh. . paramos šaltinis. išgirstą iš kokio nors įstaigos klerko. tai geriausio draugo kritika gali ilgam išvesti iš pusiausvyros. Bet nereikia užmiršti.

1973.2 pav. kad visas pasaulis apie tai žinotų. Tai ir yra santykių plėtra į gylį.. bet ir nenorėtumėte. Socialinio įsiskverbimo modelis (Altman ir Taylor. kokie j ūsų karjeros ir gyvenimo planai. atskleidžia kitas santykių raidos modelis. socialinis įsiskverbimas gali vykti dviem kryptimis . E. Atsiskleidimas į gylį ir įplotį skirtingiems asmenims (pagal Sh. Taylor. bendraujantieji atskleidžia vis daugiau asmeninių. 1994).. 7. Santykių raida šiame modelyje suprantama kaip palaipsnis savęs atskleidimo procesas.131 Kokiu būdu mes tampame tokie artimi vienas kitam. koks jūsų šuns vardas. vertybės . 1994) Santykiams plėtojantis nuo paviršutiniškų iki labai artimų. ką mėgstate valgyti. intymių dalykų apie save. Taylor. kuri nėra labai intymi. leidžiantis vis giliau ir giliau „įsiskverbti" į kito žmogaus asmenybės vidų. E. Jūs galite kalbėti su savo pažįstamais apie tai. kiek uždirbate. pagal Sh.2 pav. kokios muzikos klausotės ir kur jūs ruošiatės keliauti vasarą. Artimesniems žmonėms atskleidžiate tokią informaciją.į gylį ir į plotį. Kaip parodyta 7. pvz.

nes bijom arba tiesiog nenorim dalytis mums reikšmingais dalykais. t. Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose Kai tik pradedame kalbėti. su laiku mes apie žmogų sužinome vis daugiau dalykų. šis procesas labiau panašus į plėtotę spirale. Tik nedaugeliui pačių artimiausių žmonių galite atskleisti savo baimes. y. ar kad buvome įsimylėję savo mokytoją. .2 pav. siunčiame kitiems informaciją apie save. tai vengiame jo. kad su tuo žmogumi mes tapsime gerais draugais. Kaip nurodo modelio autoriai. Tačiau iš esmės santykių raida priklauso nuo mūsų tarpusavio atsiskleidimo ypatumų. pateikiama informacija turi būti asmeninė 2. Taigi atsiskleidimas yra ypatinga pokalbio rūšis. skausmingus ar reikšmingus išgyvenimus. Galim turėti daug informacijos apie asmenį. apie kuriuos mes nepasakojame net ir artimiausiems žmonėms. bet jo vis tik gerai nepažinti. Nėra taip.132 ir poreikiai. Santykiai taip pat plėtojasi į plotį. jausmus tėvų ir savo paties atžvilgiu. Kodėl mes atsiskleidžiame kitam asmeniui? V. ji skirta konkrečiam asmeniui. Derlega (1984) nurodo penkias pagrindines atsiskleidimo priežastis. Tai kaip galime atskirti atsiskleidimą nuo kitų bendravimo būdų? Dažniausiai nurodomi tokie atsiskleidimo kriterijai: 1. kuomet mes pasidalijame intymia asmenine informacija ir jausmais su kitu asmeniu. todėl toliau pakalbėsime apie šį svarbų bendravimui procesą. J. informacija perduodama žodžiu 3. kad jaučiame įtampą bendraudami su nepažįstamaisiais. Bet koks verbalinis ar neverbalinis elgesys mus atskleidžia. Kai mes papasakojame apie tai. kad mes paprasčiausiai diena iš dienos vis daugiau atsiskleidžiame kitam. Kito žmogaus pažinimo procesas yra sudėtingesnis nei pavaizduota 7. interesus. Yra mumyse ir tokių dalykų (pvz. mes atskleidžiame intymią informaciją apie save. emocijas. nebūtinai labai asmeniškų. kai mes tai siekiame visiško atvirumo su draugais. jei jis nėra mums giliai atsiskleidęs. seksualinės fantazijos). Santykių plėtra į plotį negarantuoja. mes reiškiame savo nuomonę..

kaip atsiskleidimas veikia tarpasmeninių santykių raidą. kokie jų poreikiai ir kokiu būdu galima juos patenkinti. Tuo pačiu atsiskleidimas gali turėti ir neigiamų padarinių. Pvz. kaip kiti reaguoja į mūsų informaciją. kuo jie panašūs ir kuo skiriasi jų mintys. nepalankios informacijos apie save atskleidimas gali sumenkinti mūsų įvaizdį. nurodo. . Kiti gali patvirtinti. Iš tikrųjų. Jourard (1964). 4. kad apsaugotume savo privatumą. Dalijimasis asmenine informacija ir pasitikėjimas kitu yra svarbus užmezgant santykius ir plėtojant juos intymumo link. Kartais mes kalbam apie savo jausmus vien tam. galima vengti pasakoti apie tam tikrus dalykus. kaip nirštate ant savo „šefo" ir kaip blogai jaučiatės. susilaukti jų kritikos ar neigiamo moralinio vertinimo. Dalydamiesi su kitais savo patyrimu ir jausmais.133 1. norėdami kontroliuoti situaciją. 2. pagarbą ir dėmesį mums. kas formuotų apie mus gerą nuomonę. Savęs suvokimas. mes „pasitikriname" savo pažiūrų teisingumą ir tinkamumą. M. atskleidę savo netradicinę seksualinę orientaciją ar tai. kad kitas turėtų juos žinoti ar atspėti. atsiranda nusivylimas kitu asmeniu bei santykiais. nes paaiškėja skirtingi norai ir poreikiai. kas įvyko ir geriau suvokti savo mintis bei išgyvenimus. Tarpasmeniniams santykiams reikia atvirumo. Jausmų išreiškimas. jausmai. kad mūsų reakcija yra „visai normali" arba kad mes „persūdėme" šioje situacijoje. Dėl to lūkesčiai dažnai lieka nepatenkinti. reakcijos. Teigiama yra tai.atsiverdamas žmogus geriau pažįsta save. dėl kurių daugumas ir bijo atsiverti. bendraujantieji sužino. kad juos „iškrautume". Toliau panagrinėsime. mes turime galimybę geriau įsisąmoninti. Atvirai išreikšdami savo jausmus ir vertinimus. atsiskleisdami vienas kitam. galime įskaudinti kitus. kad atsiskleidimas gali turėti teigiamų ir neigiamų padarinių.. 5. kokios neigiamos reakcijos susilaukia žmonės. Santykių plėtra. Jeigu neatskleidžiame partneriui. Mes galime atskleisti ar slėpti informaciją apie save. Matydami. ką jaučiame. kokie jo privalumai ir kokie atvirumo pavojai. kad jis didina savęs įsisąmoninimą . 3. Žinome. Socialinis palyginimas. Asmeninės informacijos atskleidimas daro mus pažeidžiamus. tuomet santykiai tampa riboti ir paviršutiniški. atsiskleidimo tyrinėjimų pradininkas. Socialinė kontrolė. Atvirumas gali sumažinti santykių patrauklumą. jog serga AIDS. S. Tarpasmeniniuose santykiuose. arba atskleisti tai. Dažnai net labai artimi žmonės neatskleidžia savo norų tikėdamiesi. Po sunkios darbo dienos galite norėti išsakyti draugui.

Taigi egzistuoja atitikimo norma. kad kitam visai neįdomus mūsų atsivėrimas • atstūmimas: kaip jau minėta. tu nepatinki man". Tokiu būdu atsiranda atsiskleidimo reguliavimo mechanizmai . asmens patrauklumas priklauso nuo to.sutuoktiniui.tam tikros atsiskleidimo normos. kunigui. Labiausiai ištyrinėta abipusiškumo norma yra tokia: jei mes pasidalijame intymia informacija su kitu asmeniu. mes dažnai intuityviai jaučiame. jausmų ir norų atskleidimas vyksta natūraliai ir spontaniškai. Todėl žmonės linkę jas patikėti tik tiems. Kita vertus.134 V. Jos priklauso nuo visuomenės. kartais atskleidžia kitiems. Mes žymiai labiau atsiskleidžiame tiems. kiek galime jiems atsiskleisti. Atsiskleidimas yra tampriai susijęs su patrauklumu.bausdami ar ignoruodami. tą patį gauname iš kito. atsiskleidimas gali sąlygoti aplinkinių neigiamą reakciją ir socialinį atstūmimą • kontrolės praradimas: asmenys.taip. Jiems patinka būti drauge. kuriais pasitikėjome. Bendraudami su kitais. Bet su sąlyga.kuo daugiau atsiskleidžia. Taigi ar išvis verta atsiskleisti? Atsakymas būtų . tuo tampa patrauklesnis. Bet suaugusieji pradeda reguliuoti atsiskleidimą. šeimos ir individualaus patyrimo. asmenines paslaptis tie. kad du žmonės atėjo į antrą pasimatymą. padeda suprasti atsiskleidimo normos. kad daugiau jo niekad nepamatys. verta. kad toks atsiskleidimas atitinka situaciją ir yra savalaikis. ji(s) linkęs atskleisti panašų kiekį asmeninės informacijos mums. gali ją panaudoti. Derlega (1984) pabrėžia tokius galimus atsiskleidimo pavojus: • abejingumas: kartais galime patirti nemalonius jausmus supratę. kad įskaudintų ar kontroliuotų mus. kuriais labai pasitiki . kuriuos mėgstame ir kuriais pasitikime. Jei Petras papasakoja draugui apie tai. erzindamas Petrą • išdavystė: deja. Atsiskleidimas neturi būti pernelyg greitas. šis gali naudotis tuo. Kaip geriausiai tai padaryti. vienais atvejais jį skatindami. artimiems draugams. tik reikia tai daryti tinkamai ir laiku. jei žino. kitais . bet vienas iš jų neįvertino santykių lygio sakydamas: „Ar nenorėtum susilaukti nuo manęs kūdikio?" Tikriausiai šioje santykių stadijoje merginai toks klausimas gali pasirodyti netinkamas ir ji gali įvertinti tai kaip netaktą bei kišimąsi į intymią teritoriją. jog drovisi moterų. kad mūsų atsiskleidimas atitiktų . Jei mes kalbame apie nereikšmingus dalykus. J. Vaikui nieko nereiškia pasakyti garbiai poniai: „Tu negraži. Vaikystėje savo minčių. o kartais ir autobuso ar traukinio bendrakeleiviui. kada ir kiek atsiskleisti. kiek jis mums atsiskleidžia . nes gali padidinti bendraujančio su jumis nerimą ir gynybiškumą. Egzistuoja nerašytos taisyklės kam. su kuriais mes pasidalijome asmenine informacija. Įsivaizduokite. kuri reikalauja.

Taigi galima manyti. Taisyklės tokios: • draugo interesų gynimas • pasidalijimas geromis žiniomis su draugu • emocinės paramos suteikimas • pasitikėjimas vienas kitu • pagalbos siūlymas. su kuriais jaučiamės labai artimi ir tampriai tarpusavyje susiję. Tarp draugų pasiekiamas didelis intymumas. kad draugystės išlaikymui svarbūs priešingi dalykai: • fizinio atsiskyrimo nebuvimas • ištikimybė • toliau mėgti savo draugus . Šios taisyklės leidžia daryti išvadą. kurie rodo. o taip pat tai. Hendrick ir C. kurių sulaužymas gali pakenkti draugystei. Draugystė Draugystė ir meilė yra aukščiausia tarpasmeninių santykių raidos pakopa. kai ji reikalinga • siekimas padaryti draugą laimingą. pašnekovo būseną. išreiškia savo emocijas. kad du asmenys laisvai atsiskleidžia vienas kitam. Bet ir ilgalaikiai artimi tarpasmeniniai santykiai negarantuoja nuolatinio atvirumo. Per daug atviri žmonės. Apibendrinant reikia pažymėti. Net ir intymūs partneriai turi būti jautrūs vienas kitam ir prieš atsiskleisdami įvertinti laiką. kad išlaikyti draugystę nėra visai paprasta. yra nepopuliarūs ir nepatrauklūs. kad atsiskleidimas yra svarbus tarpasmeninių santykių plėtros veiksnys. nes atrodo neturintys sveikos nuovokos ir blogai prisitaikę. kad draugavimas reikalauja laikytis neformalių taisyklių. teikia ir gauna pagalbą. kokius padarinius gali sukelti toks atsivėrimas. Hendrick (1992) aprašo tarpkultūrinių tyrimų rezultatus. kaip ir labai uždari. o tai reiškia. Artimais draugais mes laikome žmones. S. kai esate kartu. Studentų retrospektyvinė savo draugysčių analizė išryškino keturias pagrindines draugystės iširimo priežastis: • fizinis atsiskyrimas • naujų draugų atsiradimas • sumažėjęs senų draugų patrauklumas • trukdymai draugystei dėl mylimoj o(osios) atsiradimo ar vedybų.135 tarpasmeninių santykių pobūdį ir partnerio atsiskleidimo lygį. pasitiki vienas kitu.

švelnius prisilietimus. vaikų . 1991). Taigi vaikas turi būti mylimas. mes pasiekiame meilės valdas. Kokios yra meilės jausmo šaknys? Meilė prasideda nuo lopšio. kad išmoktų mylėti kitus (S. prisiriša prie motinos ir reiškia jai instinktyvią. Hendrick. Skiriami tokie prieraišumo tipai: • Saugus prieraišumas atsiranda. bet periodiškai grįžta pas mamą. kurių motinų reakcijos yra nenuspėjamos: kartais ignoruoja kūdikį. Bowlby prieraišumo teoriją. kad ji yra ne tik džiaugsmo. vis tik meilė yra gana dažnas tyrinėjimų objektas. kuri apima žmogų tam tikru jo gyvenimo momentu labai stipriai . neprisirišo prie kokio nors žmogaus. gal tiek pat. • Nerimastingas prieraišumas dažnai susiformuoja temperamentingiems kūdikiams. J. patirta motinos glėbyje. brolių . yra suaugusio žmogaus meilės šaltinis.seserims ir pan.136 • išlaikyti tokį gyvenimo stilių. Bowlby ir kiti autoriai nurodo. 1992). Tokios meilės siekia absoliuti dauguma žmonių. kuris leistų palaikyti draugystę. Nors tai sudėtingas bei sunkiai apibrėžiamas jausmas. nevaržomą meilę. Kiekvienas meilės ryšys skirtingas ir turi savo unikalių bruožų. Paaugęs kūdikis džiaugsmingai tyrinėja pasaulį. kad meilė. mylavimą ir šiltą balsą. Bet yra viena meilės rūšis. Taip pat ne mažiau svarbu. Meilė Perėję patikimo ir draugystės stadiją.tėvams. suaugęs jis nesugebės užmegzti gilaus meilės ryšio. Pagal J. nepaisant to. kai motina atsiliepia į kūdikio reikmes ir jam pakanka dėmesio ir meilės. Hendrick ir C. saugumo ir meilės. ieškodamas kontakto. bet ir kančių šaltinis. Kūdikis. kiek ir mylinčių žmonių. reaguodamas į motinos fizinį artumą.tai meilės jausmas vienam (arba keliems) priešingos lyties asmenims. Čekuolienė. Be meilės ir rūpinimosi kūdikystėje mes žūtume. Jie priklauso nuo paties kūdikio temperamento ir nuo tėvų ar globėjų įgūdžių ir požiūrio į vaiko globą. Motina šiuo atveju nėra nuolatinis saugumo . kad gali susiformuoti skirtingi kūdikio prieraišumo prie motinos stiliai (D. Yra tėvų meilė vaikams. jei pirmaisiais dviem gyvenimo metais vaikas nepatyrė pakankamai meilės ir turėjo mažai fizinių kontaktų su motina ar ją atstojančiu asmeniu. Egzistuoja daugybė meilės rūšių. o kartais per daug globoja.

Aišku. didelius emocinius svyravimus santykiuose su mylimaisiais. Tokioj aplinkoj augantys kūdikiai tampa palyginti neemocionalūs ir nejautrūs kitiems žmonėms. širdies daužymąsi. pvz. kaip saugiai prisirišusiems vaikams. kritiškus ir nejautrius. žaisti ir visam . Tuo tarpu nesaugaus tipo atstovai nurodė. Shaver. Suaugusieji labiau prisiriša prie bendraamžių jų santykiai dažnai apima ir seksualinį potraukį. bendraudami su kitais. Jie siekia meilės. emociniai pakilimai ir nuopuoliai. pavydą.burnos džiūvimą. Ar prisimenate save įsimylėjusį (-ią) „iki ausų"? Šį patyrimą daugelis yra išgyvenęs bent kartą gyvenime. bet ir teikia globą ir šiltus jausmus. stiprus pavydas. Meilės rūšys Aistringa meilė. paramą ir rūpinimąsi juo paauglystėje ar vėliau. Suaugusiųjų tarpe formuojantis prieraišumui galioja abipusiškumo principas kiekvienas partneris ne tik gauna. bendraudami su kūdikiais. Hazan ir P. kad jų tėvai buvo nelaimingi santuokoje (C. didelis seksualumas. kad bus jų palikti.137 garantas. Nesaugūs suaugusieji apibūdino savo tėvus kaip reiklius. Jų meilės santykius lydėjo aistra. gali pradėti jaustis saugiau bendraudamas su kitais ir gebėti užmegzti ilgalaikius ryšius. kurių tėvai. Jūs.. panašiai kaip ir daugelis įsimylėjėlių. patyręs meilę. jaučia nerimą ir netikrumo jausmą. turbūt. kaip kad daro daugelis kitų tėvų. kad gana lengvai suartėja su kitais ir retai nerimauja dėl to. kad nerimauja dėl to. Prieraišumo stilius gyvenimo eigoje gali ir keistis. • Nesaugus prieraišumas susidaro kūdikiams. Jie nurodė. kad kūdikio prieraišumo stiliai sukuria pagrindą suaugusiojo prieraišumo prie kitų stiliui. Galbūt jus buvo užvaldžiusios mintys ir fantazijos apie mylimąjį. Tokio santykių tipo kūdikiai. Saugiai besijaučiantys suaugusieji prisiminė šiltus santykius tarp jų ir tėvų ir tarp pačių tėvų. ar mylimieji atsakys į jų jausmą ir ar pasiliks su jais. jautėte įvairius fizinius pojūčius . o noras dirbti. Jie paminėjo intymumo baimę. raudonį veide ar sunkumą skrandyje. Saugaus prieraišumo stiliaus suaugusieji savo santykius su kitais vertino kaip laimingesnius ir ilgiau trunkančius nei kitų dviejų stilių asmenys. Daugelis nurodė. 1987). Tyrimai rodo. kad jiems sunku rasti tikrą meilę ar visiškai pasitikėti savo partneriu. nesijuokia. nerodo jiems savo emocijų . yra skirtumų tarp kūdikio ir suaugusiojo prieraišumo. nesugaus prieraišumo stiliaus asmuo. bet bijo būti atstumti. Nerimastingo tipo suaugusieji pažymėjo.nesišypso.

kurias jaučia išgyvenantieji aistringą meilę. priprantama prie kito žmogaus buvimo greta ir tai jau nesukelia tokio didelio susijaudinimo. mūsų dėmesys vėl nukrypsta į kasdieninį gyvenimą ir mūsų mylimas žmogus tampa tik vienu iš mums brangių dalykų. pvz. šilti jausmai. minčių ir fantazijų apie mylimą asmenį gausa. Sumišusios emocijos. žmogui reikia sensorinės įvairovės. kaip anksčiau. Kai kurie poreikiai. kuriuos suteikia . Žmonės labai skiriasi pagal požiūrį. galima nustebti: „Ir kam to reikia?" Kaip ten bebūtų. kai labiau pažįstame kitą asmenį. susižavėjimas ir baimė. Jai būdingi vidutinio intensyvumo. yra patenkinami.. kad pagrindiniai dalykai.138 kitam. todėl sumažėja nerimas ir netikrumas dėl kito asmens. ir susitelkimas tik ties vienu asmeniu pradeda varginti. saugumo ir supratimo. aistra ir pavydas? Jūsų išrinktasis visais atžvilgiais atrodė puikus? Visi požymiai rodo. išskyrus tą asmenį. pasitiki vienas kitu. naujų stimulų. Be to. kiek mylimas asmuo jums skiria laiko ir dėmesio • nerimas ir baimė dėl naujų santykių ateities • pyktis dėl skausmo. kad šios meilės pagrindą sudaro tiek teigiami. tiek neigiami jausmai: • dėmesio ir saugumo poreikis • poreikis būti priimtam ir suprastam • poreikis. Partneriška meilė vystosi palengva dviems asmenims kuriant juos patenkinančius santykius. Kai kuriems atrodo. turi daug ką bendra. kad tavim rūpintųsi • susijaudinimas pažinus kitą asmenį • susijaudinimas dėl seksualinių santykių • frustracija dėl nesusipratimų bendravime • netikrumas ir mylimojo asmenybės nepažinimas • pavydas dėl to. Taigi po kelių savaičių ar mėnesių „beprotybė praeina". Tai tokia meilė. Atsiranda mažiau nesusipratimų. kuri meilės rūšis yra „tikresnė". sumažėjo iki minimumo? Buvo apėmę stiprūs ir tuo pačiu prieštaringi jausmai . rūpinasi vienas kito gerove. o ne stiprios aistros. kai du žmonės yra labai artimi vienas kitam. atsiranda dėl to. kad jūs patyrėte taip vadinamą aistringą meilę. Šiuo metu aistringoji meilė gali visai išnykti arba peraugti į partnerišką meilę.meilė ir neapykanta. kodėl aistringa meilė neišvengiamai išblėsta. kurį sukelia santykių netolygumas • jausmų. beveik visiems mums vienu ar kitu metu tai atsitinka. Šio sąrašo analizė atskleidžia ir priežastis. Mes labiau pažįstame jo arba jos elgesį. Partneriška meilė. Šaltu protu peržvelgus šį sąrašą.

3 pav.139 partneriška meilė . Stemberg meilės trikampis (pagal E. intymumo ir įsipareigojimų išreikštumą santykiuose (minuso ženklas rodo mažą išreikštumą arba jo nebuvimą. R. 7. pagal kurią meilė gali kilti iš trijų pagrindinių komponentų derinio: • intymumo .1 lentelė. pliuso . kad myli partnerį ir pasišventimo išlaikyti tą meilę ir ilgalaikius santykius su ja (juo).didelį išreikštumą) Meilės rūšys Nėra Aistringa meilė Romantinė meilė Tobula meilė Aistra + + + Intymumas + + Įsipareigojimai + . tarpusavio supratimo. atvirumo. D. Mokslininkai neapsiriboja minėtomis dviem meilės rūšimis. R. 1998) Kiekvienas iš nurodytų komponentų įvairiomis proporcijomis jungdamasis su kitais sudaro aštuonias meilės rūšis (7. supratimas. kad partneriška meilė yra ilgalaikių santykių tarp dviejų žmonių pagrindas. Vis tik šeimos tyrinėtojai teigia. Meilės rūšys pagal aistros.saugumas.gali tapti nuobodulio tarpusavio santykiuose priežastimi. AISTRA ĮSIPAREIGOJIMAS 7. Wilson.sprendimo. susijaudinimo.1 lentelė).stiprių jausmų. pasitikėjimo • aistros . J. Stemberg (1997) pasiūlė trikampę meilės teoriją. seksualinio potraukio • įsipareigojimo .ryšio ir artumo partneriui jausmo. Aronson ir T. priėmimas ir numatomumas bei pripratimas . J.

Draugiškoji meilė. bet tai šiltas. nors nori abipusio atvirumo. Tokia meilė visiškai užvaldo žmogų. nes nereikia kontroliuoti stiprių emocijų. dažniausiai sujungia daugiau nei vieną tipą (S. to nereikalauja iš partnerio. ji dažniausiai palaipsniui išauga iš draugystės. patikimas. Santykiams tęsiantis. kad kiekvienas asmuo. Žmonės skirtingai supranta ir apibrėžia meilę ir tai gali tapti kliūtimi. lydima stiprių emocijų. bet nežinoti apie kitą asmenį intymių dalykų ir nejausti jam jokių įsipareigojimų. Tai aistringa meilė. Meilė nėra labai emociškai sužadinanti. neatsiskleisdami vienas kitam. Tokie žmonės mano. O kartais žmonės nusprendžia būti kartu vedami vien aistros ar seksualinio pasitenkinimo (beprasmė meilė). kuri yra visų trijų komponentų junginys. sudarytą remiantis pačių žmonių meilės santykių aprašymo analize. Erotinė meilė. Jie drovisi intensyvių jausmų ir seksualinio ryšio. kai asmuo sako „Aš myliu tave". 3. apibūdindamas meilę. o galbūt ir į tobulą meilę. 1992). tai gali reikšti labai įvairius dalykus. bet pabrėžė. Jie siekia kuo greičiau užmegzti atvirą.iš pirmo žvilgsnio". nuoširdų ryšį ir. Jų santykiai lengvi. Lee išskyrė 6 meilės tipus. tačiau nėra jos „apsėsti". ankstyvo seksualinio ryšio. Kaip matyti. kad meilė yra teigiamų emocijų šaltinis ir svarbiausias gyvenime dalykas. tai gali peraugti į romantinę meilę. 1. kuriai būdinga aistra ir intymumas. Užvaldanti meilė. Jos autorius J. abipusio pasitikėjimo. Panašiai kaip partneriška meilė. Dažnai tai būna meilė . 2. asmuo gali jausti didelę aistrą ir fizinį potraukį {aistringa meilė). Jo mintys ir fantazijos dažniausiai nerimastingos ir sukasi vien tik apie meilės objektą. Pabandykite patys rasti gyvenimiškų ir literatūrinių pavyzdžių. kai žmogus nusprendžia. Hendrick. Mylintieji mano meilę esant šeimos ir visuomenės pagrindu. Hendrick ir C. liesdami vienas kitą ir trokšta kuo dažnesnio fizinio kontakto.. Mylintieji išreiškia ją žodžiais. kuriant abiem pusėms priimtinus santykius.140 Partneriška meilė Tuščia meilė Draugystė Beprasmė meilė + + + - + + + Pvz. intymus dviejų žmonių ryšys.. kad jis mylės kitą nebūdamas jam labai artimas ar draugiškas ir be aistros. net ir nejausdami dvasinio artumo. Tuščia meilė gali būti tuomet. . abipusio atsiskleidimo ir supratimo. Pateiksime dar vieną meilės rūšių klasifikaciją. atitinkančių kiekvieną meilės rūšį.

Pragmatiškas mylimasis žiūri į meilę labai praktiškai. kad seksualinis atitikimas yra svarbus. Tai besąlygiškas rūpinimasis kitu. J. o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo. kitas padeda jam išlaikyti savikontrolę ir atstumą. kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose . jo gerbūviu. žema savivertė) sąlygoja pasiaukojančią meilę . dėl kurio būtų verta aukotis. Jacobs (1992) išskyrė keturias meilės ryšių užmezgimo motyvų grupes.ne per daug jausmo ir ne per mažai. „apsėstas" mylimasis jas sukelia pats. Ši meilė reiškia visišką atsidavimą mylimam asmeniui. Jei vieno iš partnerių jausmai suintensyvėja. Meilės tipas nėra fiksuota asmens savybė. Jis arba ji reikalauja iš partnerio nuolat rodyti savo meilę. Tyrimai parodė. kad vyrams labiau nei moterims būdinga erotinė meilė ir meilė-žaidimas. Jis vengia emocinių kraštutinumų ir siekia pažinti partnerį palaipsniui. Jei ypatingų problemų nėra. nepaisant savo norų ir interesų. atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. Meilė. su kuriuo galėtų patenkinti vienas kito poreikius ir kuris jam tiktų įvairiais požiūriais . svarbi gyvenimo dalis. yra pavydus. Pasiaukojanti meilė. Jis įsitikinęs. tuo tarpu moterys dažniau jaučia draugišką meilę. Mylintieji mėgaujasi seksu ir jo įvairove. Atsiranda jausmų kontrolės praradimo jausmas. ir tai daroma nesiekiant įžeisti kito asmens. jo nuomone. 4. bet nėra pasaulyje tokio svarbaus žmogaus. kad padidintų jausmų intensyvumą. Tokia meilė retai baigiasi laimingai. mano. kad skirtingą meilės stiliaus pasirinkimą gali skatinti emocinės būsenos ir išorinis spaudimas. Mažiausiai patenkinamu meilės tipu dauguma laiko meilę kaip žaidimą. nerimas. Žmogus gali teikti pirmenybę vienam ar kitam meilės stiliui tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ar su skirtingais partneriais. Šiems žmonėms meilė yra toks pat žaidimas. Nustatyta. Melas ir nenuoširdumas yra svarbiausios žaidimo taisyklės. Jie mėgsta „žaisti" meilę ir ją laimėti. kurie skatina skirtingo meilės stiliaus dominavimą: • neigiamos emocinės būsenos (vienatvė. Meilė kaip žaidimas. o visas su tuo susijusias problemas galima kartu išspręsti. kad be partnerio meilės jo gyvenimas nieko vertas ir bet kuria kaina siekia tą meilę užsitarnauti. taip pat praktišką bei užvaldančią meilę. socialine padėtimi. Tokio tipo asmenys nelinkę užmegzti gilių emocinių ryšių. Jis ieško partnerio.išvaizda.141 Troškimas nuolat matyti partnerį yra labai stiprus. jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. Pragmatiška meilė. interesais ir pan. R. 5. 6. tačiau nesieja jo su jausmais. Kai kada net su keliais partneriais vienu metu. kaip tenisas ar šachmatai. Žaidimu mėgaujamasi. išsilavinimu.

Wilson 1998). kai savybės. „Ja visiškai negalima pasitikėti") (E. kodėl realiame gyvenime tiek daug nesusipratimų ir skirtingų požiūrių. kad mylimas asmuo turi daug trūkumų. kurių anksčiau nesimatė. draugiški ryšiai tampa nepatenkinančiais. dažnai ji baigiasi. kurios lėmė pradinį asmens patrauklumą („Jis toks nepaprastas ir taip skiriasi nuo kitų". Kaip elgiasi žmonės. kad savybės. .142 • • • pripažinimo poreikis gali skatinti užvaldančios meilės pasireiškimą amžius ir socialinis spaudimas skatina pragmatišką meilę seksualiniai troškimai sukelia erotinę meilę. Bandoma pataisyti santykius. nes žmonių jausmai ir mintys vienas kito atžvilgiu yra gana skirtingi ir nepakartojami. tačiau galima paminėti kelias dažniau pasitaikančias. Tokiu būdu iškyla konfliktas tarp nepriklausomybės ir buvimo kartu poreikių. nes nesugebama susitarti. deja. 1. Aronson ir T. susijusių su „tikra meile". Su laiku partnerio patrauklumas gali sumažėti ar visai išblėsti. 3. D. Skirtingi motyvai nulemia ir skirtingų partnerių pasirinkimą. jis priešpastatomas kitiems. Partneriai pradeda nebepatenkinti vienas kito poreikių. Santykių iširimas Kokia bebūtų meilė. į partnerį žiūrima pernelyg kritiškai. Tyrimai rodo. kai jų santykiai pradeda šlyti? C. nelaimingais ir net priešiškais? Aišku. kokias televizijos laidas žiūrėsim. E. Ši sąvoka įvairiai interpretuojama. Patiriama. Teorinė meilės rūšių įvairovė leidžia mums suprasti. kreipiantis pagalbos į šeimos konsultantą. ir santykiai tarp dviejų žmonių išyra. Rusbult (1987) nurodo keturis dažniausiai pasitaikančius reagavimo būdus: 1. Jei tai darbiniai santykiai. Atsiranda bendravimo problemų. kodėl santykiai tarp artimų žmonių gali pablogėti ir galų gale iširti. nusileisti. 2. „Ji tokia nenuspėjama") tampa santykių iširimo priežastimis („Aš ir jis neturim nieko bendra". kad 30 proc. pas kuriuos draugus eisim į svečius ir pan. tampa neįdomios ar net erzinančios. santykių baigiasi dėl to. teikti pasiūlymus. Kodėl laimingi. Intymūs santykiai visada reikalauja tam tikro kompromiso: sutarimo. siekiant pačiam pasikeisti ar raginant partnerį ką nors keisti. gali būti daugybė priežasčių. kurios anksčiau žavėjo. ką valgysim pietums. darbuotojas gali aptarti problemas su vadovu.

ir nors stiprių konfliktų gali nebūti. Nutraukiami santykiai. žmonės tiesiog stengiasi rečiau matytis. kiek stiprūs yra poros įsipareigojimai vienas kitam. 3. • Vengimas. Toks netekties išgyvenimo ciklas. tikintis. Knapp teigia. kad jis susideda iš kelių pakopų. . ir atvirkščiai. lūkesčių mylintieji atiduoda tarpusavio santykiams. Bittner. Kuo jie didesni ir kuo santykiai buvo labiau patenkinantys. pokalbiai tampa paviršutiniški ir nemalonūs. arba panaudojama prievarta. 1988): • Diferenciacija. R. kuriam praėjus asmuo emociškai nutolsta nuo buvusio partnerio ir grįžta į normalų gyvenimą. M. bet bendrumo jausmas gali smarkiai sumažėti. Santykių iširimas . o procesas. • Išsiskyrimas. Nutrūkus ryšiams su artimu žmogumi. Nusprendžiama nutraukti santykius ir išsiskiriamą. kol viskas susitvarkys savaime. žmonės jos nenutraukia. tuo skaudžiau išgyvenamas atsiskyrimas. intymių santykių iširimo procesas yra ilgas ir skausmingas. laukiama baigties. Po to ateina gilus skausmas. arba grasinamąjį palikti. atsitraukiama. 4.kokias pasirinkimo galimybes žmogus turi. Kaip jau minėta. • Atsiribojimas. laiko. „Pakeičiam temą". galinčių sukelti prisiminimus ar pažeisti jausmus. jo vengiama. būdingas visiems išgyvenantiems išsiskyrimą su artimais ir mylimais žmonėmis. tuo žmonės deda daugiau pastangų juos pagerinti ir išlaikyti. Atsiribojama nuo pokalbių apie tarpasmeninius santykius ir rizikingų temų. Vieno ar kito būdo pasirinkimą lemia tai. kuris gali tęstis gana ilgai. Kuo daugiau jausmų. Dažnai. Būdingi pasakymai: „Geriau apie tai nekalbėkim". Susitaikoma su neišvengiamu santykių iširimu. iš pradžių dėl to audringai išgyvenama ir dažnai galvojama apie prarastą partnerį. Laukiama. partneris ignoruojamas. Siekdami išvengti nemalonumų ir skausmo. nesutinkama su vienas kito nuomone. Žodį „mes" dažniau keičia žodis „aš".ne trumpalaikis aktas.143 2. kad su laiku viskas išeis į gera. Kuo partneris labiau priklausomas nuo kito santykiuose. vengia kontaktų. tuo jis mažiau motyvuotas tuos santykius nutraukti. Palaipsniui bendraujantieji pradeda jausti įtampą ir nepatogumą būdami kartu. paliekant partnerį. „Ar būtinai mes turim apie tai kalbėti?" • Sąstingis. Dažnai kivirčijamasi. Šioje santykių stadijoje atsiranda skirtumų akcentavimas. tik skirtingos trukmės ir intensyvumo. kurių trukmė ir seka gali kisti skirtingoms poroms (pagal J. nes neturi geresnės alternatyvos tokiems santykiams. Kitas svarbus dalykas . net ir būdami nelaimingi santuokoje.

susikimba rankomis. kiek svarbus tarpasmeniniams santykiams fizinis asmens patrauklumas. S. kad tokiose porose sutuoktiniai: • Išreiškia savo meilę žodžiais. vertinant kitus žmones? Paanalizuokite savo atsiskleidimo ypatumus.144 Kokie gi turi būti dviejų žmonių santykiai. 1994). kad žmonės jaustųsi patenkinti ir laimingi. Jie rodo. • Paremia vienas kitą emociškai ir materialiai. kuriuos turi. yra tolerantiški vienas kito atžvilgiu. Jie dalijasi visais ištekliais. • Yra seksualiai aktyvūs. Paprasčiausiai dažnai sako vienas kitam: „Aš myliu tave". kitas jį palaiko. Kodėl fizinis patrauklumas turi poveikį. • Išreiškia savo meilę fiziškai: bučiuoja vienas kitą. A. Kam ir kiek jūs atsiskleidžiate? • • . Bordens. jei reikia. Pasvarstykite: • • Kodėl žmonėms taip svarbu užmegzti tarpasmeninius santykius? Prisiminkite savo draugus ir pažįstamus. • Atleidžia vienas kitam klaidas ir trūkumus. Dažnai sako vienas kitam malonius dalykus: „Tu atrodai gražiai su šia suknele" arba „Man taip patiko. ir būtų išvengta tokių skausmingų išgyvenimų? Sėkmingoje santuokoje gyvenančių porų tyrimai padeda atsakyti į šį klausimą (I. apkloja šiltu pledu ar atneša puodelį karšto šokolado. Kai vienas yra nusiminęs. Suteikia. Seksualiniai santykiai yra svarbi jų gyvenimo dalis. apkabina. Kokie iš jums žinomų patrauklumo veiksnių lėmė jūsų pažintį ir tolimesnius santykius su kiekvienu iš jų? Pasvarstykite. • Atsiskleidžia vienas kitam ir linkę išsipasakoti savo slaptas. Horowitz ir K. Pavyzdžiui. kaip tu iškepei šį kepsnį" ir pan. intymias mintis. Rodo susižavėjimą vienas kitu. fizinį komfortą vienas kitam.

Kas padeda ir kas kliudo palaikyti gerus tarpasmeninius santykius? . iliustruojančių meilės rūšis pagal R. J. Sternberg trikampę meilės teoriją.145 • • Raskite literatūrinių ar gyvenimiškų pavyzdžių.

146 .

Tų savybių deriniai ir visuma apibūdina žmogų kaip unikalią asmenybę.augti ir bręsti taip nepaliaujamai. kad ta sąsaja abipusė: daugelio asmenybės savybių atsiradimas bei raiška priklauso nuo to. palankioje žmogaus individualumo pasireiškimui. kas tų savybių visumoje vaidina svarbiausią vaidmenį. kuriose elgsena mažiausiai susijusi su patyrimu. Šiuolaikinėje psichologijoje esti įvairių požiūrių į tai. Beje. kinta. o kiti sunkiai? Ar su visais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą? Kodėl vieni esame namisėdos. o kitiems reikia minios draugų? Ar žmogaus nuomonė apie save atsispindi jo bendravime? Kodėl ne su visais žmonėmis yra malonu bendrauti? Jei bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika. flegmatikas ir melancholikas. Bendravimas ir temperamentas Daugiau kaip prieš 2000 metų antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas išskyrė keturis pagrindinius žmonių tipus. Temperamentas yra įgimtas ir jo tipas nekinta per visą žmogaus gyvenimą. Būtent jos ir apsprendžia. kaip ir pats asmuo. reikia pažymėti. taip pat stresinėse situacijose.147 8. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI • • • • • Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai. kaip jos siejasi su konkretaus žmogaus bendravimo ypatumais. nes žmogaus lemtis . kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateiktų savo atsakymą. Tyrimais . Mes sustosime prie kelių pagrindinių asmenybės savybių ir pažiūrėsime. Jis ryškiausiai atsiskleidžia ankstyvojoje vaikystėje. taip!) yra paties žmogaus pastangų rezultatas. lemiančius žmonių elgesį ir santykius su kitais: cholerikas. tai ją didele dalimi įtakoja bendraujančių žmonių asmeninės savybės. Bendravimas. kad pastarųjų kitimui žmogus turi palyginti nedidelės įtakos (dar nėra atrasta amžinos jaunystės eliksyro). Žinia. sangvinikas. Dabar manoma. kaip ir kiek su tuo žmogumi buvo bendraujama vaikystėje. bet psichologinė branda ir jaunystė (taip. ir naujoje aplinkoje. Svarbiausia yra tai. Šis skirstymas yra išlikęs iki šių dienų. kad temperamento tipą lemia įgimtos centrinės nervų sistemos savybės. kaip nepaliaujamai kinta jo kūnas bei fizinė aplinka. kai jo dar neužgožia aplinkos poveikis. kokio temperamento yra konkretus žmogus.

kuris yra labai aktyvus. kurie jam pasipainioja. Įdomiausia tai.148 nustatyta. bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. Šio temperamento žmonėms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas. gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo - . Tai labai vertinga savybė.. kad sangviniko ar melancholiko tipui priklauso maždaug po 34 proc. Kitus kartais erzina lėta flegmatikų galvosena ir veiksmai. ir jo energingumas liejasi per kraštus. tačiau šiuos minusus atperka flegmatiko patikimumas. kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. įtaigios gestikuliacijos. kai reikia užmegzti reikalingus ryšius. Mat. kuris galvoja ramiai. jis visiškai tokiais santykiais pasitenkina. ir jis į tai numoja ranka. Dėl šių savybių choleriko su kitais žmonėmis nesieja gilesni ryšiai.tai žmogus. greičiau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis žmogus. Tai pasyvaus temperamento tipas. Atpažinti tokį žmogų bendraudami galime iš jo greitos ir garsios kalbos. Tačiau kartais jam trūksta atkaklumo ir ištvermės geriems sumanymams įgyvendinti. Sangvinikas . Cholerikas dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos.tai žmogus. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais.patikima liaudiškos psichoterapijos priemonė. Apskritai. nes geras išsikalbėjimas artimam susidūrus su problema . charakteris. Jis elgiasi ne taip impulsyviai. kad jo žodis. Cholerikas . gestas ar veiksmas galėjo ką nors įžeisti. tad aplinkiniai į jį žiūri kaip į pakankamai draugišką ir patikimą žmogų. nors. kaip temperamentas veikia mūsų bendravimą. o melancholiko ir choleriko . kad būdamas energingas optimistas. žmonių.tai aktyvus.po 16 proc. jis yra ne per geriausios nuomonės apie kitus. Bendraudamas su kitais. todėl linkę jo privengti. jis nesišvaisto žodžiais. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokių problemų. užsidegęs jau nauja iniciatyva. ir tai kelia pasitikėjimą aplinkiniams. Flegmatikas . kaip ir cholerikas. flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. Temperamento pagrindu formuojasi kitos žmogaus savybės. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamą. nes choleriką valdo nuotaikos ir įkvėpimas. Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeičiamas. pvz. todėl dažnai jo dėmesys kam nors ir entuziazmas greitai atšąla. Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai. Paklusti jam yra sunku.tai neabejotinas lyderis. todėl energingai imasi vadovauti aplinkiniams. Sangvinikas . Panagrinėkime. Nepaklūstantiems jis būna negailestingas. Į kitų pastabas dėl grubaus elgesio cholerikas dažniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoširdžiai negali patikėti.

vienareikšmio atsakymo nėra (Ch. Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje. vienas žymiausių XX amžiaus psichologų.paliūdėjime. Flegmatiko kalba bendraujant yra tyli. todėl galime kalbėti tik apie konkrečiame žmoguje vyraujantį vieną ar kelis temperamento tipus. Tai uždaras. Siekdamas išvengti skausmo. tačiau jų santykis . A. linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų. flegmatikas . toks kaltinimas daugeliu atvejų yra perdėtas. Hjelle ir D. Kartais aplinkiniai flegmatiką skuba apkaltinti šaltumu ir nejautrumu. cholerikas nepamainomas.pasikalbėjime. Ziegler. Tačiau reikia pripažinti. kuriuos jis įžvelgia aplinkoje. Jung. Tai. Bet. o melancholikas . anot jo. pasyvus žmogus. kuri jam. kai reikia labai greitai spręsti ir veikti. temperamentas nėra lemiamas veiksnys. nelaimingas žmogus. Tai iš tiesų retai kitus suvedžiojantys žmonės. nemėgstantis didesnių susibūrimų. kad kiekvienam žmogui iš dalies būdingi visų minėtų temperamentų bruožai. 1992). Falcon. jame vykstančius įvykius ir žmones. dažniausiai vienodos intonacijos.tai žmogus visą dėmesį sutelkęs į išorinį pasaulį. kylančio iš susidūrimų su „storžieviškais" aplinkiniais. įtakojantis žmogaus elgesį ir bendravimą. turint galvoje. kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai. analitinės psichologijos kūrėjas. Pvz. Melancholiką bendraujant galima pažinti iš graudžios veido išraiškos ir verkšlenančios balso intonacijos. melancholikas -puikiausia draugija. neatsispindi nei jo laikysenoje.skirtingas. Intravertas . Reikia prisiminti. ką flegmatikas jaučia ir išgyvena. J. su skausmu ir baime žvelgiantis į ateitį. Be to.. 1992). T. Melancholikas . Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aišku. nei kalboje. sangvinikas draugystėje.tai jautrus. Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai C. (L.tai žmogus visą dėmesį nukreipęs .149 ištesės. o daug dažniau temperamentų mišiniai su vyraujančiu vienu ar kelių temperamentų tipu. lygi. nieko gero nežada. pasiūlė skirstyti visas asmenybes į ekstravertiškas ir intravertiškas. Didelis nervų sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis įskaudintu likimo ir aplinkinių žmonių. Tai greičiau tik „gruntas" ant kurio aplinka ir pats žmogus „tapo" savo nepakartojamą asmenybę. kad žmogui. Ekstravertas . flegmatikas linkęs laikytis atokiau nuo visų. norinčiam išsiverkti ir ieškančiam paguodos išgyvenant skaudžią nesėkmę. Tai liūdnas.

Tačiau jei žmogus patenka į situaciją. čia puikiai elgiasi kaip tik intravertas. atsargūs. jis vėliau gailisi. gali būti ir impulsyvus. Situacijoje. Toks žmogus. kurioje reikia apginti savo tiesą. patyrimą. Tai greičiau mąstantis ir jaučiantis.ekstravertiška ar intravertiška. bet ištaisyti situaciją būna labai sunku. Akį rėžiantys rūbai. Aišku. . Tai aktyvūs. turintys organizacinių gebėjimų žmonės. dirglus. lengvai užmezgantys kontaktus su kitais. mintis.santykiuose su kitais greičiau bus ramūs. bet „šaukštai jau būna po pietų". todėl lengvai tampa neteisingo elgesio su juo auka. Ši savybė kelia pagarbą ir pasitikėjimą aplinkinių akyse. Tai tikras užkietėjęs namisėda. aišku. tiek intravertų tarpe. kad tokių žmonių yra tiek ekstravertų. nelaimingais ir nuskriaustais. interesus. jausmus. „kiša savo trigrašį" ne vietoje ir ne laiku. Gyvenime mums tenka susitikti su tokiais žmonėmis. Tuo tarpu ekstravertas. taikūs. kaltina save. nei veikiantis žmogus. jie mėgsta „devynis kartus pamatuoti". ir jis vėliau gailisi. įžeidus. kad elgėsi kaip koks „mėmė". Intravertas linkęs patylėti. apie kokią situaciją kalbame. pvz. kuri asmenybės orientacija geresnė . Būdamas jautrus ir linkęs į pesimizmą. turintis humoro jausmą. lengvai pakeliantis bet kokią aplinkinių nuotaiką ir mėgstantis vadovauti. Turėtume pasakyti. tvarkydamas drabužių spintą ar įrankių dėžę. kartais mėgstama diskutuoti.150 i savo vidinį pasaulį. aišku. pyksta ant savęs ir aplinkinių. jis mieliau bendraus tik su panašiais į save. traukiantys ir prikaustantys aplinkinių žvilgsnį .ekstraverto stichija. Prieš priimdami sprendimą. bet greičiausiai bus draugiškas. bendraudamas su kitais. su kuriais bendrauti mums nemalonu. Ekstravertai .. Būti tarp žmonių ir būti tų žmonių dėmesio centre. Dėl to. kur reikia patylėti. išsiskirs raiškia kalba ir gestikuliacija. o nusprendę veiks nesidairydami. net savo išvaizda. dėl to dažnai patekdamas į viršininkų nemalonę. Laisvą laiką jis su įkvėpimu leis namuose.tai yra ekstravertui tikras gyvenimas. laiku nepasipriešina ant galvos kraunamoms pareigoms.puikus svetimų nuotykių ir išpažinčių klausytojas. išklausyti naujo viršininko nuomonę. Intravertai . Aišku.. Jis. o priverstinis buvimas vienumoje juos slegia. įvykių sūkuryje . atsakymas priklauso nuo to.tai aktyvūs žmonės. Kaip ir kalbant apie temperamentus. pvz. Intravertiškas žmogus gali būti labai uždaras ir linkęs šalintis kitų. Bendraudami jie jaučiasi kaip žuvys vandenyje. nes jaučiame. kad jie mums nuolat „tampo nervus". moka jas saugoti. ekstravertiškas bendravimas bus nepakeičiamas. vejamas aktyvumo. Tipišką ekstravertą lengva atpažinti kitų žmonių būryje: jis bus dėmesio centre. Toks žmogus .

„prekine asmenybe". Į tas kovas dažnai įtraukiami visi šeimos nariai.tai ne šventė. bet ir naujoje aplinkoje. iš kur tokie žmonės atsiranda? Priežasčių gali būti daug. ar ne? Intravertas. jie „tampys nervus" skirtingai. jo akimis. aplesiną duoda. Taip elgiasi tipiškas intravertukas. _ . kuri neatsigina nuo įvairiausių kontrolierių. Močiutė klausia anūkėlės. Patinka tėveliui atsakymas. Tuo tarpu vienas tylus. Vaikas lekia pas tėvą. visi darbuotojai pervargę... nors tie kiti nei toje eglutėje buvo. bet ne mažiau bjauriai. bet dažniausiai tai auklėjimo klaidų padariniai (R. kaip žodžiu naudos pelnytis? Arba kitas matytas vaizdas.tai ašarų pakalnė. kas pažeistų įstatymus. veikia tyliai. ekstravertas savo gebėjimą užmegzti kontaktus ir lengvai bendrauti su kitais gali naudoti savanaudiškiems tikslams kitų sąskaita pasiekti. o anūkėlė atkerta: „ką ten tas tinginys gali veikti". Pvz. Suaugęs toks vaikas „suves sąskaitas". slaptai. išsekę. pvz. . saldainį duoda. ramus jų bendradarbis trina delnus po stalu -taip jums ir reikia! Gyvenimas . 1994). po vienu stogu gyvenantys kelių kartų žmonės dažnai neišvengia trinties ir konfliktų. Šeimoje kartais patys suaugusieji mažam ekstravertukui demonstruoja. Kiekvienas žmogus. nei jo gėdos matė. Brikman ir R. kiek gali būti naudingas kylant karjeros laiptais. o šis klausia.. neranda. pagiria dukrelę. ant visos šventės. ir aš jums tai įrodysiu! Atpažinote anoniminių skundų autorių? Liaudiška išmintis sako. pašokdins jis dar kitus. Netekęs kantrybės. ji pagiria anūkėlę. lyg įkaltas į grindis. kitokių tikrintojų. kaip galima naudingai bendrauti. gyvenimas . Pyksta vaikas ant vaikų. Atpažįstate? Nemalonus tipelis.atkerta dukrelė.151 Tiesa. nei iš vietos. Kuo ne gera mokykla. bet argi ne taip elgiasi piktybiškas intravertas? Kyla klausimas. inspektorių. nei dėmesio. tikrintojai nieko įtartino. kuri jam kelia tiek nepatogumų ir baimių. „Ką ten senė gero kalbės". ką jos veltėdis tėvas daro anam kambaryje. bet atsiranda koks vienas. Darbe tvyro neišpasakyta įtampa. Įsivaizduokime įstaigą. Tipiškas tokio žmogaus pavyzdys . Patinka močiutei atsakymas. kad dovanų gautų. kad tyli kiaulė gilią šaknį knisa. kuriam labai nejauku būti ne tik nepažįstamų vaikų būryje. Nesuabsoliutinkime. vertas tiek dėmesio. „gadinantis nervus". Visi vaikai Kalėdų seneliui eilėraščius sako. Fromm. mokantis bendrauti su reikalingais žmonėmis. tėvelis neša „ožį" į rato vidurį ir liepia deklamuoti. tapdamas anot E. ką sena ragana kalba.. ant Kalėdų senelio. Nereikia jam nei dovanų.aktyvus karjeristas. Kirschner.

Vienas populiariausių šiuolaikinių psichologų F. nėra vienintelis. Tai grubiai ir tiesmukai bendraujantis žmogus. nei siekti įrodyti savo tiesą (net kai yra tikri. Ginčuose jis yra profesionalas. Nuodingumas pasireiškia mums įvairiais simptomais: • emociniais (pablogėja nuotaika. nors ir labai paplitęs. tačiau kartais susidūrimai su juo yra neišvengiami. vartoja grubius posakius. Aplinkiniai. pagerėja savijauta. Mes apsiribosime aptardami labiausiai paplitusius „sunkių" žmonių tipus (L. 1995).kaip galima turėti tokį absurdišką požiūrį! Šio žmogaus stichija . Turint galvoje.1. Paprastai kitų atžvilgiu jis elgiasi labai agresyviai. kad mus labiausiai domina bendraujantis žmogus. nebūtinai informacine. Psichologinėje literatūroje žmonės. tampame tylesni. jo balsas ar jūsų balsas tampa aštresnis. kad pradedame atsargiau kalbėti. žinodami šio žmogaus ūmumą.emocine prasme.stipresni. Tankas. o mes patys . pakyla nuotaika. Yra priskaičiuojama iki pusšimčio „sunkių" žmonių tipų. o jo veido išraiška rodo nusistebėjimą jumis . atidžiau renkame žodžius. kuo toliau pasitraukti nuo to žmogaus. Turbūt jūs jau prisiminėte žmogų. sukeliantys šiuos simptomus. mes galime kaip grybus skirstyti į maistinguosius ir nuodinguosius. gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis. Tokią poziciją sąlygoja patyrimas. Maistingieji yra tie. galime imti prakaituoti. jog „įveikti" šio tipo „sunkų" žmogų beveik neįmanoma. su kuriuo susidūrus. gali skaudėti galvą.1.) • fiziniais (imame jausti silpnumą.152 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis Skirstymas į ekstravertus ir intravertus.tik labai besistengiantis mėgėjas. dažniau vadinami „sunkiais" žmonėmis. pajusti virškinimo sistemos sutrikimus ir 1. o eilinis žmogus geriausiu atveju . būtų džiugu su tuo žmogumi daugiau nesusidurti ir 1. kad jie teisūs). kad čia kažkas ne taip. mieliau būna linkę nusileisti „tankui" ir greičiau baigti bendravimą.) • elgesio (kyla noras kuo greičiau baigti bendrauti. o gal ir visus čia minėtus simptomus. teko patirti vieną. kuris rodo. su kuriais bendrauti mums yra naudinga. imame vengti tolimesnio susidūrimo ir 1. o to poveikio padarinius mes pajuntame vėliau. pasikliaudami savo intuicija. kyla susierzinimas.1. Glass. Pabendravus su jais.nuolatinis santykių aiškinimasis bei konfliktai. Peris (1969) teigia. Nuodingieji veikia priešingai. bet visada .). kad visus žmones. kalba pakeltu balsu. verta sustoti dar ties vienu asmenybės skirstymu. agresyvesnis. paprastai privengia kontaktų su juo.1. Tuomet visi sveiko proto žmonės. Buitinėje . kelis. atsiranda vidinė įtampa. mažiau bendraujantys ir 1. su kuriais mums tenka susidurti.) • bendravimo (pajuntame.

Laidyti tokias „apnuodytas" strėles jam vienas malonumas. ką. mat. ramus ir adekvačiai bendraujantis žmogus. Tačiau staiga jūs pajuntate. smarkiau ima plakti širdis ar pritrūksta oro kvėpuoti. turite būti pasiruošęs ir labai budrus. Kiekvienas mūsų turime psichologinį „Achilo kulną". Visažinis labai įsižeidžia. Paprastai jie atlieka susirūpinusio jūsų gyvenimo situacija nenuilstamo patarėjo ir vadovo vaidmenį. Aplinkiniams toks bendravimo būdas kelia nerimą. jį veikia įkvepiančiai. kliūna garo ir jūsų šeimos nariams bei giminėms. jei kas suabejoja jo teisumu. kai jis nei iš šio nei iš to pratrūksta lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ir todėl jis nepalieka jums jokių šansų įsiterpti. Pabendravus su tokiu žmogumi. bylojanti. Tai žmogus. Kartais būna sunku įvardyti. Granata. nes jį laiko neprognozuojamu (neaišku. Visažinis.. esam nepatenkinti savo išvaizda. Save gi jis laiko tiesiog greitai užsiplieskiančiu žmogumi ir stebisi. dažnas mūsų turime kartaus patyrimo iš bendravimo su visažinančiu žmogumi. Net jei jūs įrodysite. Saugumo sumetimais jie linkę mažiau kontaktuoti su tokio tipo „sunkiu" žmogumi. Paprastai šiuo atveju jūs esate tik statistas. Apie tai. kad jis klysta. Mat savo nuomonei pagrįsti jie apsiginklavę tikromis ar menamomis citatomis. Šie žmonės kiša nosį ir į dalykus. kad strėlė buvo tiksli. reikalingas visažiniui kaip dingstis pademonstruoti savo „beribes" žinias. Deja.akiplėšomis. kaltas liksite vis tiek jūs.snaiperis bendraudamas taikliu žodžiu primena mums ir pabrėžia mūsų įsivaizduojamą arba tikrą nepilnavertiškumą kurioje nors srityje. kurie jų neliečia. kaip aplinkiniai to nesupranta ir leidžia sau pykti. kad jūsų neprarytų. lieka jausmas. Iš pažiūros tai. Išsirėkęs ir emociškai išsikrovęs žmogus-granata labai greitai nurimsta ir toliau gali bendrauti lyg niekur nieko. kad toks žmogus priklauso „sunkiųjų" žmonių tipui. Vaizdžiai tariant. . kad jus išpila prakaitas. materialine padėtimi ar erudicija. galėtume jį sulyginti su krokodilu. Snaiperis. Amžinas pesimistas. Tai žmogus. mes sužinome tik tada. kai susipažinote (beje. Tuomet jis ima kaltinti jus nuodėmėmis. Tokios savijautos kaltininkas -snaiperio paleista taikli strėlė į jūsų silpną vietą. kada jam vėl kas šaus į galvą). bet ne su jumis. Jam visiškai nerūpi jūsų nuomonė. apie kurias jūs nė neįtarėte). atrodytų. kuris kalba jums. o pasikeitusi jūsų veido išraiška. nuolatos kalbantis ir reiškiantis savo nuomonę visais gyvenimo klausimais. kad kažką labai svarbaus šiuo momentu praradai. padarytomis nuo to laiko. pvz. kai jis praveria burną. kaltina jus dėl savo dabartinių nesėkmių. Tuo pasigirti paprastas mirtingasis dažniausiai negali. Žmogus . Tokie žmonės nepaprastai vargina ir priverčia kitus jaustis menkaverčiais.153 kalboje tokie žmonės yra vadinami paprastai .

geriausia būna.viltingą požiūrį į pasaulį. kai jis mus stipriai apgauna. kad esi visavertis gero organizatoriaus komandos narys. vis tiek nieko gero iš to nebus".. Nepatikimasis. Dažnai pažeria eilę patarimų. yra atlygis už tolimesnę jūsų sunkią tarnystę jam. ir mes dar turime laiko nepakliūti į jų spąstus. pasirodo vėliau. bet jis būtinai primins. Liaudyje apie tokius žmones sakoma. kuris bus linkęs neturėti su kitais žmonėmis jokių reikalų. lyg mostelėjus burtų lazdele. ir kad jo dukters devintukai ir aštuntukai irgi yra geri pažymiai. nei velniui šakės. Kartais kyla viltis. Vartotojas be skrupulų tave pakeis kitu. Šis žmogus visada yra šalia jūsų. deja. kai tokie žmonės atsiskleidžia smulkiuose reikaluose. Kaip bebūtų keista. ne visų tėvų vaikai mokosi tik dešimtukais. Savo aplinkoje tikrai rasime vienišių. . Jei paprašysite žiupsnelio druskos. kad aplinkiniai prieš jų pačių valią yra įtraukiami į tarnybą jam. Tokio tipo žmonės paprastai visada lengva ranka prisiima atsakomybę už kokių nors reikalų tvarkymą. nes kontaktų iniciatorius yra „vartotojas". Pirmą kartą susidūręs su juo. Tai žmogus. pakelia akis į dangų ir ištaria savo sakralinę frazę: „ir už ką man visi tie vargai". Vengiantis nemalonumų. o vėliau pakeičia savo planus jūsų net neįspėję. Vartotojas. Išvengti susidūrimo su tokiu žmogumi yra sunku. jų nuotaika pagerėja.154 bet visada . jei tai jam bus naudingiau. Tai žmogus. kaip jis galėtų padėti besiskundžiančiam. kuriam tikras bendravimas reiškia galimybę išsakyti savo nesibaigiančias bėdas kitam. paprastai žmogus ima galvoti. kad jūs piktnaudžiaujate jo gerumu. pilką žmogelį. tuo tarpu jūsų gyvenimo džiaugsmas ir entuziazmas išblėsta. Aišku. Šiais sunkiais laikais jie turi apsčiai medžiagos jums įrodyti.. pvz. kad jie nei Dievui žvakė. kad. į kuriuos besiskundžiantis tik mosteli ranka . kuris organizuoja gyvenimą taip. sakydamas. Mat. jis su siaubu akyse sumeluos. kad tik ko blogo tas besikreipiantis nesumanytų. po tokių „pasidalinimų savo nuomone" amžini pesimistai atkunta. Kartais jis padaro jums smulkią paslaugėlę. kad dirbti jo darbą jums atrodo viena nauda ir sėkmė. kai jūs jam esate reikalingas. bailų. Jūsų darbas tėra tiktai klausyti ir dūsauti kartu su bėdojančiu pašnekovu. kad net dabartinė jūsų sėkmė yra tik didelės nesėkmės pradžia. bet deja. kuri. Nuolat besiskundžiantis. Šį žmogų mes atpažįstame tik tuomet. bet tai šiuo atveju tėra tik iliuzija. kad jis pats jau visą mėnesį jų neturi. Jei į tokį kaimyną kreipsitės degtukų.. silpną.„bandžiau" arba: „neverta bandyti. Į tai nelaimingasis tik giliai atsidūsta. nesugebantį kovoti dėl savo interesų. Amžini pesimistai su entuziazmu dalijasi savo niūriai pesimistiniu požiūriu. Kartais klausytojas susigundo paguosti nelaimingąjį. Paprastai jis moka savo reikalus pateikti jums taip. gal šį kartą jums pasiseks.

kad geriausias ginklas . nes vis tiek nieko nelaimėsite.155 Konkurentas. Bet dažnai mes susiduriame su tokiomis aplinkybėmis. Jei jūs pasakysite. pvz.1. Negrasinkite. giminė ir t. Aišku. baigiant gyvenimo draugo ar draugės pasirinkimu. ir „receptas". Būkite tvirti. . o nuotaika bus sugadinta ir laikas . Jis veržiasi pirmauti. Ką daryti tokiu atveju? Štai keletas patarimų: 1. Dažniausiai mes ne iš karto susigaudome. o „amžinas pesimistas" sėkmingai gali jus apvilti kaip „nepatikimas tipas". kad jo skirtų mums kaltinimų priežastys yra susijusios ne su mumis. Taigi laimėti . protingesnis ir 1. kaip „sunkų" žmogų paversti maloniu bendravimo partneriu dar neišrastas. kad daug dirbote. kad susiduriame su „sunkiu" žmogumi. o su juo pačiu. kad ir kaip norėtųsi pakovoti dėl teisybės! Dar kartą prisiminkime.nepailstantis pagyrūnas. kad dirbo dar daugiau. 3. jis jus nuginčys. kol imame suprasti. Jokiu būdu nesivelkite į ginčą. kurių menkavertiškumu galima mėgautis iki soties. kurių pakeisti negalime (jis -bendradarbis. bėda ta. kad tai būtų konstruktyvu ir abipusiai naudinga. pasistengti daugiau su tuo žmogumi nesusidurti. Konkurentas brangina tik tokius draugus. „vartotojas" kartu gali būti „tanku" ar „granata".prarastas. geriausia. 4. Konkurentas . Prisiminkite. 5. tai supratus. kaip reikėtų bendrauti su „sunkiu" žmogumi. kad įžeidimų jūs nusipelnote! 2. nes jis gindamasis puls. nes jis atsakys tuo pačiu ir nekaltinkite. kad „sunkus" žmogus elgiasi taip su visais (ne tik su jumis) ir nemanykite. Tai nuolat siekiantis pirmauti žmogus. kuris siekia aplinkinius nustebinti tuo.humoras bei kantrybė. prisiminkite. kad jis už jus yra daug geresnis. Gyvenime dažniausiai sutinkame mišrius „sunkių" žmonių tipus. jog „paprasto" žmogaus bandymas susikauti su „sunkiu" žmogumi tebus mėgėjo kova prieš profesionalą. Jis išnaudos bet kokią situaciją jums nurungti.jokių šansų. Kyla klausimas. t.. Deja. kad „sunkus" žmogus nesiduoda išoriniams poveikiams. Nekalbėkite su juo iš aukšto ir nesižeminkite.). nors jau seniai laikas sustoti. Praeina nemažai laiko. kaimynas. pradedant studijomis ar darbu.

nejautrumu ar dar kuo nors. bejėgiai susidoroti su iškilusia gyvenime problema (neišlaikytas egzaminas. kad jis yra bejėgis ir auka. su viskuo sutiks. Žema savigarba paprastai yra painių. Taikdarys. abejinga(s) sau ir kitiems. Satir teigė. Taikdarys visada sutinka su kritika jo adresu ir yra dėkingas. nemandagumu. galima pavadinti savigarba. Visa jo laikysena sako. Kaltintojas. kad gali pabūti šalia jūsų. Todėl jie arba aklai paklūsta kitiems ir žeminasi. tampa apatiška(s). kurie jaučiasi savo gyvenimo šeimininkais ir žino. jog ko nors prašyti yra egoizmas. nes tėvų reikalavimai jiems nėra aiškūs ir nuoseklūs. Prisiminkime save tuomet. jog esi nepajėgus siekti užsibrėžto tikslo ar įveikti kelyje atsiradusios kliūties dažniausiai esti laikinas. Jis ar ji dažniau tampa kitų blogo elgesio auka. pažeminimo ar įžeidimo. kad tai. būdingus žemos savigarbos žmonėms (V. Satir. Tai priklauso nuo aplinkos. pojūtis.kad aplinkiniai būtų laimingi bei patenkinti juo. nes vaikystėje jam buvo įskiepyta mintis. Tai būdinga žmonėms. būsite apkaltinti nemokšiškumu. būdinga žemos savigarbos žmonėms. Garsi šiuolaikinė psichologė V. Čia galime išskirti keturis elgesio tipus. Dažnai tose šeimose vaikai nesijaučia psichologiškai saugūs. kaip žmogus save įsivaizduoja ir kaip jis save vertina. Jis trokšta vienintelio dalyko . kad iš viso su juo kalba: „kas gi aš toks kad su manim turėtų kalbėti?" Jis niekada nieko neprašo. Savigarba gali būti aukšta ar žema. stipriai įtakojantis bendravimo ypatumus. Jis laimingas vien dėl to. kai jaučiamės silpni. apgaulės. Tokiems žmonėms labai sunku savarankiškai žiūrėti į pasaulį ir nepriklausomai mąstyti.). Bendravimas čia dažniausiai pagrįstas baime ir grėsme. Tai žmogus. laimei.dar vienas asmenybės aspektas. negarbingų tarpasmeninių santykių šeimoje rezultatas. kad tik būtų taika ir ramybė.156 Bendravimas ir savigarba Savigarba . kad labai daug kas gyvenime priklauso tik nuo jų pačių. Pats jis jaučiasi menkysta. Bet. išsiskyrimas su mylimu žmogumi ir 1.1. Tuomet ir mūsų bendravimas su kitais pasikeičia. dėl to nepasitiki kitais ir save izoliuoja. Kartais pakanka tik gerai išsimiegoti ar pailsėti savaitgalį ir vėl jausiesi „formoje". kuris visą laiką su baime „laukia" pajuokos. Taigi koks žmogus susiformuoja tokioje aplinkoje? Tai žmogus. arba grubiai despotiškai pavergia kitus. 1972). kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja ir nieko nesiima daryti be kitų pritarimo. šalia kurio atsidūrę. Jis padarys viską. stumia juos į savigyną. Žmogus. Jo laikysena . Nuolatinė baimė. kurioje formavosi asmenybė.

be jokios emocinės išraiškos.žmogiškos. Jei sunkią minutę reikėtų pagalbos. Tokios šeimos narių bendravimas būna aiškus ir garbingas. jam buvo sakoma „nenusileisk. turintis aukštą savigarbą? Tai žmogus. Ir šis žmogus tebekovoja. kad jis čia svarbiausias. neimtų taip visko į galvą ir gyventų. . vaikystėje. atjautos ir meilės atmosferą. viskas būtų puiku". dažnai rėkia. Jis pasikliauja savimi ir žino. kad jis šio to dar vertas. Tačiau. kovok". Ryšiai tarp visų šeimos narių yra natūralūs.. Kompiuteris. Jo kūno laikysena yra įtempta. tai neturi nieko bendra su tuo. nesibaigiančių mokslinių išvedžiojimų. jis ne tik nerimauja. kad jis nebūtų toks rimtas. teigia V. kai stebi jam paklūstančius ir įbaugintus žmones. Jis jaučiasi nieko vertas. tu per daug protingas. demonstruodamas protinius gebėjimus ir erudiciją. patekęs į keblią situaciją. Satir. Jis kalba pakeltu balsu. augindami vaikus. bet pasijunta tvirčiau.157 demonstruoja. kad visada sugebės priimti svarbius sprendimus savo gyvenime. atviri ir pilni pozityvių nuostatų bei gyvenimiškos jėgos. kad tokį žmogų visada lydi sėkmė. kas vyksta čia ir dabar. kad klystum". kaip tai pakeisti. jis lyg pats save stengiasi įtikinti. Žmonės gyvena taip tik todėl. Niekas nenori tokio blogo gyvenimo. Koks yra žmogus. skatinančios kiekvieno šeimos nario asmenybės augimą. jis žino. Tai ypač racionalus žmogus. jis jaučiasi vienišas ir nelaimingas. kartais grūmoja. Viduje jis jaučiasi niekam nereikalingas ir vienišas. bet ir ieško išeities. tarptautinių žodžių. kuris aplink save sukuria sąžiningumo. Aukštos savigarbos žmonės. jis geba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems žmonėms. Pats jis jaučiasi svarbus ir reikalingas. kad pasaulis tampa geresnis jau vien dėl to. Dabar.. skatinančią aukštos savigarbos formavimąsi vaikuose. suaugęs. Tai žmogus. atsakingumo. Ką jis bedarytų ar bekalbėtų. vienišas ir žemos savigarbos. Jo kalboje pilna nesuprantamų. kad galės kreiptis į kitus. bet nuolat kartoja: „jei ne jūs (ar ne tu). o balsas monotoniškas. Anksčiau. kad gali būti kitaip arba nežino. Aišku. Tai nereiškia. jog nežino. kad jis gyvena jame. Nusišalinęs. Visa jo laikysena sako. Viduje toks žmogus jaučiasi pažeidžiamas. kurioje yra. namuose sukuria atmosferą. kad jo mintys kažkur kitur. Būdamas optimistas. Vaikystėje jis girdėdavo: „nedaryk kvailysčių. demonstruojantis šaltumą ir susikaupimą. kurį suvokiame kaip nuolat kvailiojantį arba kalbantį „ne į temą". kad jis čia šeimininkas. kaip jam išeis. Vaikystėje jam buvo sakoma. Bendraudamas jis nereaguoja į klausimus ir jaučiasi visiškai nusišalinęs nuo situacijos. nukreiptos į savitarpio supratimą. taisyklės . Aukštos savigarbos žmogus jaučia.

Koks jūsų pačių temperamentas? Kodėl taip manote? 3. Nepamirškime. Kokiu elgesiu jis pasireiškia? 2. kad visi mes galime jaustis laimingi. Mes daug ką galime pakeisti savo pačių pastangomis. Prisiminkite savo pažįstamus žmones. Yra išleista nemažai knygų. formuojasi per visą gyvenimą. tik tam reikalingos veiklios mūsų pačių pastangos. Ar galėtumėte prisiminti savo susidūrimą su aukštos savigarbos žmogumi? Kas labiausiai jo elgesyje jums įsiminė? 5. flegmatiko ar melancholiko temperamentas. Socialinių mokslų fakultete prie Psichologijos katedros taip pat veikia nemokama psichologinė konsultacija studentams bei darbuotojams. veikia nemažai prieinamos psichologinės pagalbos tarnybų. Be to. kurių žema savigarba? Iš ko apie tai sprendžiate? 4. Pasvarstykite: 1. ypač jei matome. Ar pažįstate žmonių. tai.158 Savigarba. patariančių. KTU. kaip įveikti vidinius sunkumus. Ar kada nors bandėte keisti savo bendravimą su konkrečiu žmogumi? Pasisekė? O jei nepasisekė. sangviniko. Be to. kaip jums atrodo. kodėl? . kad ta ar kita savybė mums trukdo pasiekti užsibrėžto tikslo gyvenime. kuriems būdingas choleriko. labai svarbi ir paties žmogaus pozicija. veikiama mūsų kintančios aplinkos ir patyrimo.

159 .

. pedagogika. 7-ojo dešimtmečio pabaigos ruošiami konfliktologijos bakalaurai ir magistrai). 1999). Jeigu konfliktai neišvengiami. Kai du žmonės pretenduoja į vieną ir tą patį. istorija. Trumpai apžvelgsime abiejų periodų svarbiausias kryptis (A. sunkiai rastume žmogų. pradžią . viduje. Kas tai? Jeigu Jūs teigiate. Psichologijos moksle galima skirti du stambius konfliktų tyrinėjimo laikotarpius ..160 9. nuo XX a. psichoanalizės ar sociometrijos) sudėtinė dalis. Antrojo periodo pradžioje susidomėta pačiu konfliktu: pradėta kurti konflikto psichologijos terminologija. bet ne pats konfliktas.gyvenimo norma? Ar gali konfliktas turėti teigiamas pasekmes? Kodėl kompromisas .. Ancupov ir A.. Šiuolaikinė konfliktologija . netgi menotyra. I.. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo išskirtas kaip atskiras tyrimo objektas. Šipilov. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai. . matematika. gerai konfliktuoti? Truputis istorijos Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija.. ką norėjome pasakyti? Net ir labai ieškodami. sociobiologija. konfliktas neišvengiamas.XX a. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. kad niekad nekonfliktuojate .. kodėl gi neišmokus.pasitikrinkite savo pulsą: greičiausiai išvis negyvenate. ėmė ryškėti skirtingos konflikto sampratos. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA • • • • • Ar konfliktas . politologija ir sociologija. nors daugiau ar mažiau šias problemas liečia ir filosofija.6-ąjį dešimtmetį ir 6-ojo dešimtmečio pabaigą dabartinį laikmetį. sutikime. karo mokslai. J. o buvo plačių koncepcijų (pvz. arba konflikto priežastys.. Turbūt supratote..reikšmingas teorinis ir taikomasis mokslas (vien JAV konfliktų problemas tyrinėja dešimtys tyrimo centrų.ne visada tinkama konflikto sprendimo strategija? Kada verta pasitraukti iš konflikto? Konfliktas mano.

161

/ laikotarpio kryptys: Psicho analitinė. S. Freud laikomas vienu pirmųjų žmogaus konfliktiškumo koncepcijos kūrėjų. Nors jis daugiausia domėjosi asmenybės vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis žmogaus dvasinio gyvenimo elementas), didžiausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmeninių konfliktų priežasčių jis patarė ieškoti pasąmonėje. S. Freud pasekėjas A. Adler teigė, kad konfliktai kyla asmenybei bandant išsivaduoti iš nepilnavertiškumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems prieš kitus. K. Horney konfliktų šaltiniu laikė nepakankamą artimųjų, visų pirma tėvų, geranoriškumą individo atžvilgiu. E. Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai žmogus negali realizuoti asmeninių tikslų ir poreikių. Etologinė. Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis mokslininkas, iškėlęs hipotezę, jog pagrindinė socialinių konfliktų priežastis individo ir minios agresyvumas. Pagal jį, gyvūno ir žmogaus agresyvumas niekuo nesiskiria; agresija - nuolatinė gyvo organizmo būsena. Grupinės dinamikos. Buvo pasiūlyta elgesio dinaminės sistemos koncepcija: įtampa kyla tada, kai pažeidžiama pusiausvyra tarp individo ir aplinkos. Ši įtampa pasireiškia konflikto forma. Konflikto šaltiniu gali būti, pvz., grupės lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas asmenybės motyvacijos ir individų tarpusavio sąveikos struktūros reorganizacija. Frustracijos - agresijos. Pasiūlyta nauja konflikto hipotezė: agresija visada kyla dėl frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojančią frustraciją (frustracija - slegianti įtampa, nerimas, neviltis ar pyktis, atsirandantys dėl vidinių ar išorinių kliūčių trukdančių siekti tikslo). Elgesio. Konflikto priežasčių ieškoma ne tik biologinėje elgesio prigimtyje, bet ir socialinėje aplinkoje, kuri keičia įgimtas individo savybes. Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla dėl žmonių emocinių tarpusavio santykių jų tarpusavio simpatijų ir antipatijų. Visi konfliktai - nuo tarpasmeninių iki tarptautinių - gali būti išspręsti erdvėje „perstatant" žmones pagal jų tarpusavio emocinį suderinamumą. Interakcionistinė. Laikoma, kad konflikto priežastys - socialinėje tarpusavio sąveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojūtis. Norėdamas juos panaikinti bei prisitaikyti prie aplinkos, individas imasi aktyvių veiksmų. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai.

162

Sociotropinė. Konfliktai neišvengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai - baimė, bandos jausmas, savęs įtvirtinimo poreikis ir kt. Šie instinktai paveldimi, todėl ir konflikto šaltiniai amžini. // laikotarpio kryptys: Teorinė - žaidimų. Šios krypties atstovai stengiasi sukurti universalią tarpusavio sąveikos konfliktinėse situacijose ir konfliktų sprendimo schemą. Įvairūs elgesio konfliktinėje situacijoje stiliai apibendrinti išskiriant du pagrindinius elgesio tipus - kooperatyvų ir konkurencinį. Konflikto pagrindas nesuderinami tarpusavio sąveikos dalyvių tikslai. Didelis dėmesys teikiamas ir konflikto dalyvių motyvams. Konfliktai gali būti sprendžiami konstruktyviai ir destruktyviai. Organizacijos sistemų teorija. Tiria žmonių konfliktiško elgesio realiose situacijose stilius. Pagal nuostatų konkurento atžvilgiu ir tikslų siekimo derinį autoriai išskyrė penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireikšti konfliktinėje situacijoje: konkurenciją, prisitaikymą, vengimą, kompromisą, bendradarbiavimą. Derybų proceso teorija ir praktika. Tai perspektyvi taikomosios psichologijos kryptis. Tyrinėtojai sprendžia dvi problemas: kas lemia konfliktuojančių pusių pasiryžimą pradėti derybas ir kaip turėtų vykti derybų procesas. Pastaroji problema ištyrinėta geriau.

Konflikto samprata, tipai, sprendimas
Geriausias būdas išspręsti konfliktą-jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du žmonės vienu metu pretenduoja į vieną ir tą patį, konfliktas tampa neišvengiamas. Konfliktas - tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą. Situacija vadinama prieškonfliktine, jeigu: • esant priešpriešai (tikslų, interesų ir t. t.) mes neišgyvename neigiamų emocijų (pvz., diskusijų metu) • nemalonūs jausmai yra išgyvenami, nors mes jų išoriškai neparodome ir atvirai neišsakome savo priešingų pozicijų.

163

Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra „neteisinga", agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį: • konfliktas - santykių, procesų vystymosi šaltinis • konfliktas - signalas asmenybei keistis • konfliktas - galimybė suartėti • konfliktas - galimybė „išelektrinti" įtemptus santykius. Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie: 1. Vidiniai asmenybės konfliktai 2. Socialiniai konfliktai: • tarpasmeniniai • tarpgrupiniai • tarptautiniai. Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Tačiau šio tipo konfliktai, jų motyvai yra paaiškinami lengviau, jeigu lygiagrečiai yra analizuojamos ir sunkios asmenybės situacijos, kurios tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Todėl asmenybės konfliktams skirsime atskirą skyrelį. Vidinių asmenybės konfliktų tipai Jau minėjome, kad sunkios asmenybės situacijos įtakoja mūsų tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenybės situacijoms priskiriami vidiniai sunkumai, krizės ir konfliktai. Beje, paminėti sunkių situacijų tipai tik retais atvejais reiškiasi izoliuotai vienas nuo kito - dažniausiai jie tarsi „susisluoksniuoja" tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybinės krizės nulemia naujų vidinių sunkumų atsiradimą ir pan. Vidiniai sunkumai - tai santykinai nesudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, neryžtingumas, nerasta išeitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbūt nerastume žmogaus, kuris kada nors nebūtų išgyvenęs vidinių sunkumų. Asmenybės krizės - ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai. Skiriamos raidos, neurotinės ir trauminės krizės. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterijų): gyvenimo veiksmų krizės („nežinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo motyvacijos ir tikslų krizės („nežinau, dėl ko gyventi"), gyvenimo prasmės

164

krizės („nežinau, kam apskritai gyventi"). Krizės - tai sunkiausios asmenybės situacijos. Vidiniai asmenybės konfliktai apibrėžiami kaip aštrūs negatyvūs, išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidinių asmenybės struktūrų kovos ir atspindintys prieštaringus ryšius su socialine aplinka. Be to, dėl neigiamų asmenybės išgyvenimų uždelsiamas sprendimo priėmimas. Kas priskiriama vidinėms asmenybės struktūroms? Tai yra : Motyvai. Jie atspindi įvairaus lygio mūsų siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir 1.1.) ir gali būti išreiškiami sąvoka „noriu". Vertybės. Jos gali būti asmenybės („Man vertinga") arba priimtos mūsų vien todėl, kad šių vertybių prisilaikoma visuomenėje, arba jos yra kažkaip kitaip vertingos. Todėl pažymėkime šias vertybes sąvoka „reikia, reikalinga" („Aš turiu"). Savivertė. Ji apibūdinama kaip individo reikšmingumas pačiam sau, kaip savų galimybių, savybių, savo vietos tarp kitų įvertinimas. Savivertė atspindi mūsų pretenzijų lygį, todėl yra lyg savotiška mūsų aktyvumo „žadintoja". Savivertę galima išreikšti sąvoka „galiu" arba „negaliu" („Aš esu"). Mūsų vidiniai konfliktai reiškiasi įvairiose sferose: kognityvinėje sferoje - Aš vaizdo prieštaringumu, žemesne savivertė, savo būsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonėmis dėl savo motyvų ir pan. emocinėje sferoje - emocine įtampa, neigiamais išgyvenimais elgesio sferoje - veiklos kokybės ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu. Sutrikusi asmenybės adaptacija, psichologinio streso sustiprėjimas yra laikomi integruotais visų trijų sferų rodikliais. Priklausomai nuo to, kurios asmenybės struktūros „įsivelia" į vidinį konfliktą, skiriami tokie pagrindiniai vidinių asmenybės konfliktų tipai: 1. Motyvaciniai konfliktai. Jie būna trejopi: • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai patrauklių alternatyvų (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija: negalėdamas apsispręsti, iš kurios šieno kupetos ėsti, jis iš bado nudvėsė).

dirbantis studentas).1 lentelėje.. 6... 3.kognicijų (žinių. fizinės ar psichologinės galimybės (pvz. Ką daryti. kaip Sabonis). tarp „noriu" ir „reikia" (pvz. • Kai tas pats tikslas. Neadekvačios savivertės konfliktai. O tai būdinga ne kiekvienam). „žinau. Šie konfliktai kyla.nuneigiama. emocinius „sprogimus" (pvz. pakeičiama pirmoji kognicija: „Žala sveikatai yra išgalvota. „Žinau. disonansą sumažiname iki minimumo arba išvis imame jo nejausti. ir nepatrauklių pusių (pvz. 4. 7. noriu būti toks garsus. naujai siūlomas darbas yra geriau apmokamas. kuri blokuoja jų patenkinimą (pvz. t. dispečerio darbas reikalauja nuolatinės dėmesio koncentracijos. Moralės (normatyviniai) konfliktai. Tai konfliktai tarp norų ir tikrovės. nerūkydamas negalėčiau susidoroti su stresu ir t. Tai konfliktai tarp noro ir pareigos. Jų priežastis . Jie pasireiškia kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir žmogaus profesinės. bet neįdomesnis . kai individas nesugeba suderinti kelių atliekamų socialinių vaidmenų. . Pvz. Kognityviniai konfliktai. Aptarti asmenybinių konfliktų tipai glaustai nusakomi 9." Taip interpretavę pirmąjį teiginį. arba juos atlieka nekokybiškai ir dėl to išgyvena (pvz. aukštos pretenzijos ir nuolatinės nesėkmės. kad aš rūkau". gero dėmesio paskirstymo ir perkėlimo. Savivertės adekvatumas priklauso nuo to. noriu ir toliau gyventi laisvą studentišką gyvenimą. Tačiau dažniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias .165 • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai nepatrauklių alternatyvų (ne vienam pažįstama situacija. objektas turi ir patrauklių. kaip jis vertina savo sėkmes ir nesėkmes. Vaidmenų konfliktai. įsivaizdavimų) prieštaringumas. Pretenzijų ir savo galimybių vertinimo išsiskyrimas sukelia nerimastingumą. kiek individas yra savikritiškas. kad aš nerūkau" puikiai derėtų prie anksčiau paminėto pirmojo teiginio. bet sukurta šeima atnešė daugybę „reikia"). stengiantis jas realizuoti).. kad rūkyti kenksminga" ir „žinau.. 5. kad nejausčiau disonanso? Protingiausia -mesti rūkyti (bet tam reikia valios!).ką daryti?) 2. Adaptaciniai konfliktai.. Nerealizuoto noro arba menkavertiškumo komplekso konfliktai. kai „iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę").. be to.

Aštrūs vidiniai konfliktai žlugdo ir tarpasmeninius santykius. 9. Dažni ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvumą. Jausdami nuolatinę įtampą. kai vidinis asmenybės konfliktas perauga į neurotinį konfliktą. J. Destruktyvūs konfliktai neretai perauga į gyvenimo krizes ir lemia neurotinių reakcijų susiformavimą. formuoja adekvačią savivertę. I. bendraudami tampame agresyvesni. Tai atsitinka tuomet. bet jis nieko negali pakeisti. Dažniausiai skiriami tokie neurotinių konfliktų tipai: . dirglesni. gali stabdyti asmenybės raidą. tampame dirglūs.166 Vidiniai konfliktai gali turėti teigiamų ir neigiamu padarinių. dirbame ir mokomės neproduktyviai. neranda racionalios išeities iš susidariusios padėties. nerimastingesni.1 lentelė. jie gali būti konstruktyvūs (produktyvūs. Konstruktyviai sprendžiami konfliktai padeda mums tobulėti. Ancupov ir A. 1999) Ypač daug problemų mums kyla tada. Šipilov. atveriantys perspektyvas) ir destruktyvūs (griaunantys asmenybės struktūras). mes imame nebepasitikėti savimi. kai žmogui vidinis konfliktas yra labai svarbus. gilesnį savęs pažinimą. nebekontroliuojame savęs. Pagrindiniai vidinių konfliktų tipai (A.

Optimizmas gyvenime . keiskimės. Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei būdingi prieštaringi poreikiai. kova tarp norų ir pareigos ir pan. per didelis pastovumas. tikra. konservatyvumas. neišvengiamai įklimpsime į vidinį konfliktą. valią. • Nusileisdami smulkmenose. • Labai svarbu . neužimkim stručio pozicijos . nemokėjimas prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. sąžinės priekaištais ir pan. • Tikėkimės geriausios įvykių eigos. jei reikia.svarbus asmenybės psichinės sveikatos rodiklis. tai vidinius prieštaravimus įveiksime žymiai lengviau. 2. išskirkime prioritetus. Per žema arba per aukšta savivertė dažnai susijusi su nenoru arba su nemokėjimu pripažinti sau svarbius dalykus. 3. kad tai taptų taisykle. nenukelkim jų „į vėliau". atsižvelgti į aplinkinių žmonių pretenzijas. Neurasteninis tipas: pasireiškia prieštaravimu tarp asmenybės galimybių ir tarp sau keliamų per didelių reikalavimų. Vidinių asmenybės konfliktų profilaktika Štai keletas patarimų. nedarykime. Blaiviai vertinkime savo galimybes įgyvendinti tuos norus. Toks vertinimo disonansas anksčiau ar vėliau atves į vidinį konfliktą. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir aukšti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai žmogui. Isterinis tipas: asmenybės aukštos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos sąlygomis. • Nepamirškime vis pakoreguoti savo socialinių vaidmenų hierarchiją. nesigriebkim visų problemų spręsti iškart. lankstumas. Gyvenimo principų laikymasis padeda išvengti daugelio situacijų.167 1. silpnumas. Būkime lankstūs. • Mokykimės valdyti savo emocines būsenas. su aplinkinių keliamais reikalavimais. Realiai vertinkime situaciją ir. Jei mums pavyks rasti jėgų savyje pakeisti įprastą nebeproduktyvų egzistavimo būdą.„galva smėlyje". Antra vertus. kurie turėtų padėti nepakliūti į vidinių konfliktų spąstus: • Nuspręskime. . • Nebūkime savo norų vergai. susijusių su abejonėmis.adekvati savivertė. Stengdamiesi realizuoti visas visų vaidmenų funkcijas. Tarpusavy turi derėti stabilios nuostatos. • Kita vertus. kas mums gyvenime yra vertinga. elgesio schemos ir adaptyvumas. • Nekaupkime problemų. ištikimybė sau gali reikštis ir kaip inertiškumas.

Melas gali sukelti kaltės jausmą. Moterys kaskart iš naujo kenčia.tai normalus. todėl labai skiriasi ir mūsų pasirenkamos konfliktų sprendimo strategijos: vieni pasineriame į ilgalaikius apmąstymus. Vidinius konfliktus paprastai mes sprendžiame „įjungdami" savo psichologinius gynybos mechanizmus. dingsta įtampa. Cholerikai paprastai viską sprendžia greitai. sukauptą patirtį jos lyg ir naujai išgyvena. kiti tuoj imamės veikti. jie linkę sukaupti šių konfliktų sprendimų „rinkinį". Melancholikai ilgai svarsto. Psichologinė gynyba . negatyvius išgyvenimus. nuleiskim negirdomis. tarpasmeninio bendravimo nesklandumus. kad vidinis konfliktas gali būti išspręstas konstruktyviai ir destruktyviai.168 • Stenkimės nemeluoti. • Filosofiškai žiūrėkim į gyvenimo nesėkmes. Taigi gynybos mechanizmai gina mus nuo nerimo. Psichologinė gynyba padeda palaikyti Aš vaizdo stabilumą... veikla tampa efektyvesnė. vidinių konfliktų. Šie mechanizmai mums padeda sukontroliuoti savo emocijas. Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas Jau minėjome. Gynybos mechanizmų terminą pirmą kartą 1894 m. intensyvumą ir 1. kai patirtis pakužda. treti -„skęstame" savo emocijose. individualų ritmą. jiems geriau pralaimėjimas nei užsitęsęs neapibrėžtumas. išsisukime pajuokavimu. išmokti konstruktyviai žiūrėti į juos. Jei negalim pasakyti tiesos . Psichologinės gynybos mes tiesiog išmokstame gyvenimo bėgyje.. išsaugoti savigarbą. Gal kitą kartą pasiseks. Freud. nepriimtinų impulsų. Mes esame skirtingi. mąsto nesiryždami imtis veiksmų. ieškodamos galimų naujo vidinio konflikto sprendimo būdų. kasdien „dirbantis" psichikos mechanizmas. kaltės jausmo. netgi nėra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime susikurti savą vidinių konfliktų sprendimo stilių. Ko gero. kylant vis naujiems vidiniams konfliktams. Konstruktyvus sprendimas grąžina žmogui dvasinę pusiausvyrą. tačiau nelinkę grįžti prie ankstesnių išgyvenimų. Beje. Taigi temperamentas įtakoja vidinio konflikto sprendimo dinamiškumą: išgyvenimų kilimo greitį. . kad emocijų išgyvenimas ar demonstravimas gali turėti neigiamus padarinius. Vyrai racionalesni..1. pavartojo austrų psichiatras S. jų stabilumą. Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategijų pasirinkimui.geriau išsisukim nuo tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio temą. skirtingo temperamento žmonės skiriasi pasirenkamais konfliktų sprendimo būdais.

kai priešiškumas. bet nepuola tėvų).gynybos mechanizmas. jausmų.ankstyvoje vaikystėje susiformuojantis mechanizmas. nagų kramtymu). padedantis užgniaužti nepasitikėjimą savimi ir nesėkmės baimę. jie egzistuoja pasąmonėje ir veržiasi atgal į sąmonę įvairiais būdais (pvz. Išstūmimas . palaikyti teigiamą savęs vertinimą. Regresija reiškiasi nesąmoningas žmogaus siekimas susilaukti aplinkinių dėmesio ar priversti kitus išspręsti jo problemas. agresyvumas nukreipiamas nuo stipresnio ar reikšmingesnio subjekto į kitą asmenį. . sapnais). kaltės jausmą. Projekcija pasireiškia perdėtu asmens pastabumu. tarsi nebūtų baimės šaltinio arba jis būtų netikras. Iš sąmonės išstumti reiškiniai niekur nedingsta. Pasireiškia nebrandaus elgesio stereotipais (pvz. Prarandama adekvataus elgesio galimybė. Tai infantilus mechanizmas. Jis padeda sumažinti nerimą arba kaltės jausmą. nerimą. Pakeitimas . kurias turi jis pats ir kurios yra nepriimtinos pačiam (pačiai).sąmoningas psichinių reiškinių šalinimas iš sąmonės.169 Neigimas ~ vienas anksčiausiai susiformuojančių ir paprasčiausių gynybos mechanizmų. nes neieškoma sprendimo. o apsiribojama problemos ignoravimu.. Regresija . tėvų supykintas vaikas daužo žaislą. objektą ar į save (pvz. jautrumu toms žmonių savybėms. kas gali sukelti baimę. Žmogus tarsi nenori pastebėti to. kai traumuojantis šaltinis taip pat gali atsakyti agresyvumu arba atstūmimu. Projekcija . Nesąmoningai pykčio objektas pakeičiamas tada. Neigdamas žmogus elgiasi taip.nesąmoningas savo neigiamų savybių.. Neigimas padeda sulaikyti savo neigiamas emocijas patekus į sunkią situaciją. elgesio motyvų priskyrimas kitam individui.. nors pavojus ir nesumažėja.

Intelektualizacija .individui ima atrodyti.). susiklosčiusių aplinkybių sureikšminimas.kitų žmonių vertybių. kad jis valdo situaciją. nuvertinama tai. Sublimacija padeda išvengti nerimo. kūryba. Introjekcija . jį varginančius įvykius ir nepatiria su tais įvykiais susijusių emocijų. likimo. paauglys vertina tai.„vardan jo gerovės" ir pan. nerimą keliančių jausmų. Racionalizacija . kas nepasiekiama individui .). jų perkėlimas į teorinę plotmę.taip pat intelektualizacijos sudėtinė dalis. Sublimacija -intelektualizacijos sudėtinė dalis..panašių į tiesą priežasčių radimas. jausmų.toks gynybinis mechanizmas. moksliniai tyrinėjimai. kai žmogus savo elgesiu demonstruoja . ką vertina jo bendraamžiai). profesionalus boksas ir kt.170 Izoliacija . nelaiko jo racionalizacija. siekiant paaiškinti savigarbai kenkiančius savo poelgius.). Žmogus paprastai tiki savo aiškinimu. Atvirkštinis reagavimas . norus (pvz.abstraktus emocinių problemų nagrinėjimas.. nerimo. vaikas perima tėvų požiūrį. atsiribojimas nuo savo emocinių problemų pasineriant į intensyvią intelekto veiklą (pvz.. Individas prisimena traumuojančias situacijas. Racionalizacija . kitų žmonių pripažinimą. Toks problemų nagrinėjimas turi aiškų tikslą . Sublimacija . šie aspektai analizuojami ir t. minčių (seksualinių ar agresyvių) nesąmoningas transformavimas ir patenkinimas socialiai priimtinu būdu (pvz.išstumtų nepriimtinų potraukių. kenkimo kitam pateisinimas . nemalonius. kurį kėlė nepriimtinas potraukis ir suteikia pasitenkinimą. ieškoma situacijos pliusų ir minusų. charakterio bruožų perėmimas siekiant išvengti grėsmės iš jų pusės (pvz.pasakėčios apie lapę ir „neprinokusias" vynuoges principu.nesąmoningas atsiribojimas nuo skausmingų. Šis mechanizmas išsivysto ankstyvoje paauglystėje. t..

Fantazija . Tokiu būdu nesąmoningai bandoma sau įrodyti.bėgimas nuo realių problemų susijusių su vidiniu konfliktu. kurių paskirtis . trečia. Menkavertiškumo jausmas kartais kompensuojamas fantazijomis.nesąmoningas arba sąmoningas individo siekimas įveikti savo menkavertiškumo jausmą. Todėl psichologinė gynyba vėlesniuose konfliktuose ne visada būna efektyvi: per didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios. jausmų. kai tuo siekiama išsaugoti ryšius su žmogumi ar grupe ir pakelti savivertę. Identifikacija gali būti laikoma kompensacijos mechanizmo sudėtine dalimi. Taigi socialiai nepriimtini poreikiai pakeičiami priimtinais (pvz.. savęs įsivaizdavimas kito vietoje. į vaizduotę. vertybių perėmimas. .kompensacijos mechanizmo sudėtinė dalis. realizuojant savo tikslus kokioje nors gyvenimo srityje. požiūris į kitą žmogų kaip į savo paties tęsinį. žaislus. tam tikros grupės normų. įsigyvenimas į kito žmogaus pasaulį.171 visiškai priešingas nuostatas. Identifikacija .užuojauta. antra. tam tikromis sąlygomis gali sukelti priešingą efektą . Gynybiniai mechanizmai. Neįsisąmoninta neapykanta paverčiama demonstratyvia meile. kurios iš tikrųjų jam yra nebūdingos. žmonių grupe. nejausdama tikros meilės. kokia ji yra iš tikrųjų Tai trukdo mums bendrauti ir realizuoti save. svajonėmis. savo bruožų. motina perka vaikui gražiausius drabužius. jog dažniausiai jie susiformuoja kaip ankstyvųjų gyvenimo tarpsnių konfliktų produktas. norų priskyrimas jam. emociniais ryšiais pagrįstas susitapatinimas. Toks gynybinių mechanizmų nevienareikšmiškumas susijęs su tuo. Fantazavimas .trys glaudžiai susiję psichiniai procesai: pirma. kad ji visai nebloga motina ir pasislėpti nuo galimos neigiamos aplinkinių žmonių reakcijos). Identifikacija nesąmoningas žmogaus susitapatinimas su kitu žmogumi. perėmimas svarbių kitam žmogui vertybių.padėti žmogui adaptuotis ir išspręsti asmenybinius konfliktus. Kompensacija .dezadaptaciją ir nesibaigiantį konfliktą. sadistiniai impulsai .

Crutchfield. „rašo skundus" ir 1. deja. Egzistuojančius prieštaravimus („nori skirtingų dalykų". „nori įrodyti savo tiesą". telkiame dėmesį tik į tai. Konflikto atomazgą nutolina ir kiti veiksniai. Konfliktuodami prarandame laiko perspektyvą. Krech ir R.nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai. ne visada etiškomis priemonėmis. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas . „nori pasiekti savo". S. jeigu įžvelgia tris dalykus: 1. sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. • • • Šiame skyrelyje kalbėsime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius tarpasmeninius . be išankstinių nuostatų. 2. Tam tikrą tipišką tarpusavio sąveiką. kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai. Dėl ko dažniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių . Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę. „skirtingi interesai". Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais. nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. mano esąs teisuolis. „nusiteikęs karingai" ir 1.bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą. „jaučia nervinę įtampą". . jog nusileisdami liksime pažeminti. Konfliktiški yra ir tie žmonės. elgesį („kovoja tarpusavy". Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus.172 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra Priminsime. neklystantis. „skirtingi tikslai" ir 1. inertiški žmonės.). galintis nurodinėti. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę.). Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet. Dažniausiai manome.konfliktus. galimybė lengvai susitaikyti .1. nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. kas vykta dabar.itin menka.1. todėl nusileisti priešininkui yra sunku. 3. todėl už savigarbą kovojame. 1992). Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas (D. užimti prestižinę vietą visuomenėje. kad žmonės situaciją ima vertinti kaip konfliktinę. „kenčia". Liepsnojant konfliktui. Tam tikras emocijas („išgyvena". jog socialiniams konfliktams priskiriami: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai konfliktai.).1. Tyrimai rodo.

1. . 3. Vidutinės įtampos. Pagal pavaldumą: 1. 2. normų.tarp pavaldinio ir vadovo. 2. Tiesioginiai . Statuso ir vaidmenų .tiesiogiai mūsų neliečia. Politiniai ir 1.tarp vienodo statuso individų. Šalutiniai . Ilgalaikiai. Užsitęsę.tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens. Horizontalūs . Aukšto intensyvumo. Konstruktyvūs. Vidutinio intensyvumo. Aukštos įtampos. įtakos sferomis. 3. 2. Diagonalus . 2. Pagal intensyvumą: 1. 3.konfliktai kyla nepasidalijus valdžia. Pagal pozityvių ir negatyvią konflikto elementų santykį: 1. 3. Žemos įtampos.nukreipti į mus. 4. Pagal trukmę: 1. Trumpalaikiai..kai konfliktai kyla dėl materialių gėrybių. Vertikalūs . Idėjų. Pagal nukreiptumą: 1. 2. 3. Buitiniai. 2. Žemo intensyvumo. 2. Išteklių . Destruktyvūs. Pagal emocinę įtampą: 1. tačiau vis tiek žeidžia.173 Įvairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeninių konfliktų tipai: Pagal poreikius: 1. Šeimos. patekę į akligatvį. Darbo. principų konfliktai. 2. dėl socialinių vaidmenų neatlikimo ir pan. Pagal gyvenimo sferą: 1.

Motyvai . Yra ir daugybė kitokių skirstymų. Svarbus yra konfliktuojančių pusių statusas. Konflikto objektu gali būti materialinė. Konflikto struktūra Kiekvienas konfliktas turi tam tikrą objektyvų turinį: 1. Konflikto objektas. individo „jėga". Aplinka.išgyvenate kito individo sukeltą konfliktą. įtakoja jį. 2. Beje. kurį nusako savo tikslų realizavimo galimybių lygis. išreiškiama jo fizinėmis. dėl kurios kilo konfliktas. socialiniais ryšiais. tai mikro ir makroaplinka. Pasyvūs . Aktyvus . Kartais būna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus. 2. Aplinkos įvertinimas leidžia analizuoti konfliktą kaip socialinę situaciją. žiniomis. kurstytojas. kurie retkarčiais būna susiję su konfliktu. 3. kitaip tariant. pastūmėjęs asmenį į konfliktą. priežastis. siekiant patenkinti savo poreikius. Asmenys. kartais dar vadinami konkurentais. įgūdžiais. jo socialine patirtimi. kuriose vyksta konfliktas. Pagal konflikto kontrolę: 1. jo rezultatus ir pan. socialinėmis. • Konfliktuojančius palaikantys individai ar grupės (koalicijos). branduolys. Organizatorius . Sąlygos. materialinėmis. kurios siekia abu oponentai. ir tarptautinius konfliktus. socialinė ar dvasinė vertybė. pradėjusį konfliktą iniciatorių (tačiau konflikto iniciatorius nebūtinai yra neteisus!). Nekontroliuojami.174 Pagal konflikto sukėlėją: 1. Vėliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti. Pvz.asmuo. intelektualinėmis galimybėmis.patys išprovokuojate konfliktą. Kontroliuojami. Objektyviai egzistuojančios ar įsivaizduojamos problemos. Dažnai konflikte galima rasti asmenį. priešininkais.vidinė paskata pradėti konfliktą. taip galima skirstyti ir tarpgrupinius. • Kiti dalyviai. 2. . Konflikto dalyviai: • Pagrindiniai konflikto dalyviai.. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turinį: 1. planuojantis konflikto eigą.

Konflikto fazės glaudžiai siejasi su konflikto etapais. . konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomųjų veiksmų.konflikto dalyvių priešingos krypties veiksmai. konflikto fazės ir konflikto sprendimo galimybės? Pažiūrėkite į 9. pradinė fazė 2.. Skiriamos keturios fazės. Konflikto dinamika Konflikto eigą nusako dvi pagrindinės sąvokos: konflikto etapai ir konflikto fazės. pareiškimų. 4.2 lentelę. Kaip tarpusavyje susiję konflikto etapai. Konfliktinės situacijos atsiradimas. 2. kuo daugiau ciklų konflikto metu pasikartoja. Paprastai skiriami penki etapai: 1. tikslai. 2. Konfliktinis elgesys . įsisąmoninimas. įsisąmoninąs konfliktinę situaciją imasi aktyvių veiksmų (įspėjimų. Kaip išoriškai tai pasireiškia? Pasikeičia mūsų nuotaika.). Beje. 3. Kuris nors iš oponentų. tuo kaskart menkesnės galimybės jį išspręsti. Atviro konflikto plėtra. strategijas ir taktikas. Savaime suprantama. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz. pasidarome negeranoriški savo oponentui. jėgų ir laiko ekonomija. Konflikto išsprendimas. kritimo fazė. pradedame riboti kontaktus su potencialiu „priešininku". Mūsų „aktyvintojais" konfliktinėje situacijoje gali būti ir interesai. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia.175 kadangi jie gali būti slepiami. Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki išsprendimo) esminius momentus. Konfliktinės situacijos suvokimas. Aktyviai reiškiamos savos pozicijos ir reikalavimai. Jas plačiau aptarsime vėliau. grasinimų ir pan.). 5. kilimo fazė 3. vertybės. kurios konflikto metu cikliškai gali pasikartoti keletą kartų: 1. „smūgiavimas" į pažeidžiamiausią oponento vietą ir pan. konflikto pikas 4.

rimtas: neretai oponentas įvertina tai. kai sprendimą reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdžios. o mums . 1987). Scott. nuslopinimas). o ir prarasti nebėra ką. kaip mes sprendžiame konfliktus. kai jaučiama. sabotuojame jį. kai situacija kritiška ir reikia reaguoti žaibiškai (G. kad mes neeskalavome konflikto ir palaikėme draugiškus santykius. Šią strategiją tikslinga taikyti tada. Prisitaikymas tinka ir tada. Ši strategija tinkama tuo atveju. kokias pasirenkame konflikto strategijas. nuneigiame konflikto egzistavimą. kartais tai būna svarbiau nei savų interesų gynimas. rytoj galime nebenorėti bendradarbiauti. kai turintis valdžią asmuo vardan grupės saugumo ar gerovės eliminuoja priešiškai nusiteikusį grupės narį. savi interesai neginami.176 9. Beje. kad kito pasirinkimo nėra.nelabai. Priimama oponento pozicija. y. Konfliktinės situacijos suvokimas. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu. Paprastai skiriamos penkios strategijos: • Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija. įsisąmoninimas. laimėti . • Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida. Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus. kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. kai konflikto baigtis ypatingai svarbi mūsų oponentui. Šiandien pralaimėję. Konflikto fazių ir etapą santykis Konflikto fazė Konflikto etapas Galimybė išspręsti konfliktą (%) 92% Pradinė Kilimo Pikas Kritimo Konfliktinės situacijos atsiradimas. jei konfliktas nėra gilus. kai šansai apginti savo interesus yra . t. Tačiau ši strategija retai atneša ilgalaikius rezultatus. G. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia Atviro konflikto plėtra - 46% Mažiau nei 5 % Apie 20 % Tarpasmeninių konfliktų sprendimas Strategijos Dabar pakalbėsime apie tai.pralaimėti). tokie konfliktai greitai užgęsta patys. kadangi pralaimėję mes pradedame priešintis mums primestam sprendimui.2 lentelė.

G. kad ir tu laimėtum". neginamos savos teisės. Iš konflikto pasitraukiama emociškai (pvz. kai esame beviltiškoje padėtyje. kad mums pasitraukus. Kai imame jaustis neteisūs. kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryšiai. Scott. tad nuolaidos jai būtų visai neskausmingos. bet taip pat noriu. kai konfliktas neliečia tiesioginių mūsų interesų ir mes nenorime tuščiai eikvoti jėgų. (G. Tokiu būdu iš savęs atimama galimybė paveikti situacijos eigą. taip pat esame linkę pasirinkti vengimą. kai abi konfliktuojančios pusės sugeba išdėstyti savo interesų esmę ir išklausyti priešingą nuomonę. oponentas gali dar labiau pakelti savo reikalavimus. Tai sėkmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime. Neretai „dalijimas pusiau" laikomas teisingiausiu sprendimu. tikėtina. Iš tikro ši strategija taikytina tik tada. kai sprendimą reikia rasti labai greitai. • Kompromisas.. nori paversti prisitaikymą taisykle. Niekada nenaudokite vengimo strategijos kaip bausmės oponentui. Kitas netinkamo kompromiso naudojimo pavyzdys . Apie šią strategiją pakalbėkime kiek plačiau. 1987). Pagrindinis principas yra toks: "Aš noriu laimėti. tylima) arba fiziškai (pvz.177 labai menki.. • Vengimas (dar vadinama pasitraukimas. randame abi puses tenkinantį sprendimą. Konflikto dalyviai nesiima jokių aktyvių veiksmų. Ši strategija ypač naudotina tada. jei oponentas visiškai to neįvertina. kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusėms. Tačiau jei kompromiso buvo griebtasi iškart. kad mūsų pasitraukimas sukels atsakomąjį pasitraukimą. Nepatariama taikytis prie kito ir tada. Be to. kai mūsų nedalyvavimas jame neįtakoja konflikto raidos ir baigties. išeinama iš patalpos). Ši strategija pateisinama tada. gali būti ir taip. • Bendradarbiavimas (dar vadinama laimėti-laimėti). giname savo interesus. kai oponentų interesai yra visiškai nesuderinami. kai tokiu būdu galima atkreipti dėmesį į užsitęsusią krizę. tai gali būti toli gražu ne pats optimaliausias konflikto sprendimo variantas. negu pilnai apginti savo interesus. Tai abipusės nuolaidos.kai „pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiejų pusių ir jo imama nebesilaikyti. gerai neišanalizavus kitų galimų sprendimų. neveiklumas). dviems žmonėms reikia . kai kiti bandymai spręsti problemą buvo neefektyvūs. su niekuo nesitariama dėl sprendimo. kai mums svarbiau yra išlaikyti bendravimo galimybę. Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. atsižvelgiame į oponento pageidavimus. ir problema išvis bus nebesprendžiama. Vengimo strategija tinkama ir tada.. Ši strategija netinkama. problema išaugs dar labiau.. Juk viena iš pusių galėjo būti nerealiai „išpūtusi" savo reikalavimus. jei konfliktas yra rimtas. neatsako geranoriškumu. Sakykime.

Ar tu tam pasirengęs?" Parodykit žmogui. kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas. reikėtų išsiaiškinti. kurių turėtų laikytis abi pusės. bet ir poreikius.gauti apelsiną ir išgerti jo sultis. 1996): I Žingsnis.1. Padarykite savo priešininką sąjungininku. 77 žingsnis. prisitaikymo ar rungtyniavimo strategiją. Išsiaiškinus poreikius ir tikslus. jiems dar neįsiliepsnojus. gerbti vienas kitą. jis nėra geranoriškas arba dar neatsikratęs neigiamų emocijų: teks grįžti į I žingsnį. O ką daryti. ko nori. . į kurį dedama apelsino žievelės. jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat. jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj susispaus apelsino sultis į burną. net jei nesutinkama su girdėtais teiginiais. Bet jei mes norim išspręsti problemą. atakuoti problemą. Jei tai negelbsti. jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz. Tad gal jam tiktų kitos sultys. Kitais žodžiais sakant. jog jūs norite atsikratyti neigiamų emocijų ir tik tada judėti toliau. Galbūt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą: vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (strategija "laimėti-pralaimėti").laimėti-laimėti" sudaro šeši pagrindiniai žingsniai (L. nepykti ir nereikšti priešiškumo. jūs turbūt pasiūlytumėte jį perpjauti pusiau (kompromisas). o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis. vadinasi. Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti-laimėti" bus efektyvus tik tuomet. o jo poreikis atsigerti. Būtina atskirti žmones nuo problemos. mes turim emocijas „atidėti į šalį". galima sustabdyti daugelį konfliktų.oponentui. Jei oponentas nesilaiko šių taisyklių. Pasiūlykite taisykles. kiek ir jūsų paties. gal mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę). Per daug nemąstydami. Kontroliuokite emocijas. arbata. Būkite „kieti" problemos atžvilgiu ir „minkšti" . kodėl jie nori to. pakvieskite tai padaryti ir savo oponentą: „Aš žinau. stengtis suprasti priešingą nuomonę. turbūt teks rinktis vengimo. Antra. o ne oponentą... t. S. kad būtų įgyvendintas principas "laimėti-laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti. kad tu sudirgęs. nepertraukinėti. Ką daryti. Mūsų atveju gal išaiškėtų. jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir 1. y. Aš sudirgęs ne mažiau nei tu. kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną. o kitas šiandien keps tortą. Taigi strategiją . konfliktinėje situacijoje visada išsiaiškinkite ne tik konfliktuojančiųjų tikslus. Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas . spręsdamos konfliktą: atidžiai išklausyti vienas kitą. Večer.178 pasidalinti apelsiną.

Pabrėžkite.. nuolat priminkite oponentui. Tai bus gera terpė tolesniam bendravimui. kad tau pasirodė geriausia pasielgti būtent taip?" Kalbėdami apie savo interesus. Alternatyvių variantų pasiūlymas. Jei jūsų oponentas būtent taip ir pradeda elgtis. Į tai dažnai sureaguojama. O po to priminkite. Oponentui parodykite pliusus. Sutelkite dėmesį į interesus. kuriuos jam teikia priimamas sprendimas. kad jūs prisimenate jo interesus. Bet kurio konflikto metu mes įvertiname savo ir oponento interesus: „Ką aš laimėsiu.sprendimų gausa. nekritikuokite. jog pripažįstate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins žmogų). Oponentui parodykit..?". Pažvelkite į situaciją oponento akimis (bet tai nereiškia. „Kiek tai svarbu mano . Kol kas nesistenkite vertinti tų pasiūlymų protingumo ir pagrįstumo . V žingsnis. Parodykite ir įvertinkite oponento indėlį šioje sudėtingoje konfliktinėje situacijoje. o ne į poziciją. Būtinai pripažinkite oponento interesus problemos dalimi. IV žingsnis. Detalus savo motyvų atskleidimas dažnai duoda gerų rezultatų: išlaikoma rami atmosfera.. Patartina nekelti labai aukštų reikalavimų. Abipusiai naudingo sprendimo varianto priėmimas. Būtent dabar jūs turite išsiaiškinti. kodėl žmogus pasielgė taip. kad susirinkote čia būtent dėl gerų ateities santykių..179 77/ žingsnis. Pasiūlykite (ir oponentą skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variantų. kad jo interesus taip pat atsimenate. kad turite sutikti su jo požiūriu). veiksmus. „Ką aš prarasiu.tai stabdytų kūrybinį procesą. Net jei pats būsite kaltinamas ir kritikuojamas. o ne kitaip. Venkite sprendimų apie oponento jausmus. Tačiau neklauskite tiesmukai: „Kodėl tu nedarei to?" Geriau: „Kokia priežastis. požiūriai. atskirkite variantų paiešką nuo jų vertinimo. nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis. Nustatykite paslėptus norus ir interesus. negailėdami jam priskirkite gerų abipusių idėjų nuopelnus. Vėliau kartu atrinkite keletą geriausių pasiūlymų. o ne praeities nuoskaudų aptarti. Siame žingsnyje svarbu išlikti konstruktyviems. o apie įgyvendinimą kol kas dar nekalbama. kad jūs norite rasti garbingą sprendimą.?". tai rodys. Pozicijų išsiaiškinimas: išsakomos nuomonės. VI žingsnis. padėkokit už geranoriškumą. oponentas į situaciją gali pažvelgti jūsų akimis. nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus. viltis. ieškokite bendrų su oponentu interesų ir aiškinkite savo interesus. pageidavimai. parodomas jūsų požiūrio pagrįstumas. mandagiai sustabdykite jį: pasakykite. kurie galėtų tapti problemos sprendimo pagrindu. kad dabar svarbiausia . Tačiau ką daryti. nenuneikite jų. jei taip nesielgia jūsų oponentas? Išlikite tvirti ir pasakykite. vertinimai. nugalėkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagundą.

kaip nori patys. Faire (1991) pataria: 1. mes galime pateikti nebent alternatyvius pasiūlymus. Cornelius ir S. net jei jų sprendimas mums atrodys neprotingas. Paaiškinkime jiems savo vaidmenį: trečiojo asmens paskirtis . Neįsitraukime į aptarinėjimus apie „siaubingą" konfliktuojančiųjų padėtį. schema rodo. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip. nepulkime palaikyti vienos kurios nors pusės. 2.. asmuo. Visų galimų strategijų tarpusavio santykis parodytas 9. Niekada nesusigundykime duoti patarimus. t. Večer. (pvz.1 pav. užėmus tarpininko poziciją? H. Savų interesų patenkinimo rodiklis Oponento interesų patenkinimo rodiklis 9.ne . kokių psichologinių rekomendacijų laikytis. Kaip mes turėtume elgtis.1). S. ką konfliktuojančios pusės turėtų daryti. 1996) Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktą Kartais kilusį tarpasmeninį konfliktą padeda išspręsti trečiasis asmuo. nes greit įgysime naujų priešų. jog prisitaikymo strategija yra pasyvi.1 pav. Tomas-Kilmann tinklelis (pagal L.180 priešininkui. konkurencijos strategija yra priešinga aukščiau minėtajai: siekiama patenkinti savus interesus.?" Konflikto sprendimo strategija pasirenkama priklausomai nuo orientacijos į savo arba į oponento interesus. imamasi aktyvių individualių veiksmų ir 1. y... kuris nėra suinteresuotas kurios nors pusės pergale ar pralaimėjimu. savi interesai patenkinami menkai. labiau orientuojamasi į oponento interesų patenkinimą.

kad tai tave labai supykdė (nuvylė. galbūt po valandėlės jo neigiami jausmai priešininkui pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug.. nevaidinkime „gelbėtojų". o tik atspindėti situaciją. Turime rasti aukso vidurį tarp abejingumo ir perdėto įsitraukimo į kitų problemas. ką jie ką tik girdėjo: esant emocinei įtampai dažnai negirdima. kad savo požiūrį pateiktų ne kaip nepajudinamus faktus... Kontroliuokime konfliktuojančiųjų emocijas: jas reikšti galima. o kaip savo nuomonę: „Mano požiūriu. 9. tegul jis išsilieja. 7. Trečiojo asmens tikslas . kad dėl kai ko jau pasiektas susitarimas.). Orientuokime priešininkus į veiksmą: „Ką jūs galvojate daryti toliau?" Pripažinkime ir priimkime kaip faktą abiejų pusių vertybių. Konfliktuojantieji . Jei kuris nors iš konfliktuojančiųjų pradeda aiškinti. pertraukime jį ir paklauskime. stilių. „nei vienas" ir pan. „Aš manau. skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo būdai. 5. nuliūdino. Netiesioginiai konflikto sprendinio būdai Psichologijoje be tiesioginių konflikto sprendimo būdų (kai konfliktą sprendžia pačios konfliktuojančios pusės arba padedamos trečiųjų asmenų)." • Pozicijų pasikeitimo principas. įžeidė. 6. ką sako priešininkas." ir pan.skatinti abiejų pusių lankstumą. Jei jis save gerbia. Verbalizuokime emocijas (išsakykime žodžiais): „Aš matau. Naudinga kartkartėmis paprašyti priešininkus pakartoti tai... o ko jis norėtų..181 vertinti. atkreipti jų dėmesį į vienas kito požiūrį. Pagrindinius principus trumpai ir apžvelgsime: • Jausmų išliejimo principas: negesinkime „užsidegusio" žmogaus jausmų.. požiūrių skirtingumus. tinkantis ir šeimoje. bet pulti . reaguokime į kategoriškus tvirtinimus „niekada". Būdami trečiaisiais asmenimis konfliktinėje situacijoje.. ir studentų grupėje. Garantuokime vienodas dalyvavimo sąlygas abiem pusėms. Būkime empatiški. Juk jis turi ir neblogų savybių.neleistina. Negatyvius konfliktuojančiųjų teiginius paverskime pozityviais. Paprašykime priešininkų. 3. nesikiškime.. 8. ko jis nenori.. ir darbe.. Tai universalus konflikto mažinimo būdas.". kurios turinys priklauso nuo konfliktuojančiųjų.. Nuolat akcentuokime. 4. Atskleiskim konfliktuojančiųjų nesugebėjimą įsijausti į kito padėtį.

gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. Iš aplinkinių nori paklusnumo. • Pajuokavimo principas. pažaistų. Įtarus. nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo. Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos. Nemoka planuoti veiklos. išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. Neįvertina situacijos pokyčių. jaučiasi visai neblogai. Pedantiškas tipas. nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis. Rigidiškas tipas. kurių privengiame. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus. nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus. nesugeba realizuoti savo planų gyvenime. • Oponento priverstinio klausymo principas. būdinga paaukštinta savivertė. garbinimo. Konfliktiškų asmenybių tipai Turbūt visi turime pažįstamų. lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus. daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją.dėmesys nukreipiamas kitur. nors sunkus. jautrus aplinkinių . Šis būdas labai veiksmingas. gėrisi savo „kentėjimais" ir ištverme. skrupulingai atlieka savo darbą. liepia pasakyti ką tik girdėtą priešininko repliką. Nevaldomas tipas. Tiesmukiškas ir nelankstus. Tada oponentai ne tik išgirsta vienas kitą. jautrus įsivaizduojamam arba realiam neteisingumui. Psichologai pabandė suskirstyti konfliktiškas asmenybes į tipus. gerai „pasirodyti". Jam nebūdingas racionalus elgesys. liguistai įžeidus. vertėtų viską nuleisti juokais . Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo priešininką. 1. Kilus konfliktinėms situacijoms. 4. iššaukiantis. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir. sistemingo darbo. pasportuotų ir pan. Iš gyvenimo patirties nepasimoko. prieš atsikertant. pretenzingas. nes ruošiame savo triuškinančias replikas. vadindami juos konfliktiškais žmonėmis. Dažnai agresyvus. kad jie padiskutuotų. labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius. Vengia kruopštaus. susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. • Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojančiuosius. Nekritiškas sau. nepakankamai save kontroliuojantis. nenuspėjamo elgesio.182 prašomi „persikūnyti". Nori būti dėmesio centre. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs. Impulsyvus. Demonstratyvus tipas. Labai nerimastingas. 2. bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. Nesavikritiškas. Įsiaudrinęs gali nebekreipti dėmesio į visuotinai priimtas bendravimo normas. 3.

Įtaigus. Aplinkinių gali būti nemėgstamas dėl keliamų aukštų reikalavimų. orientuotas į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę. Vertinimai . gestikuliacija. kad probleminė situacija būtų sprendžiama konstruktyviai? Atsakyti galėtume taip: yra du svarbiausi dalykai -pakeiskime savo požiūri į situaciją ir elgesį joje (tai nelengva!) bei paveikime oponento elgesį (o tai padaryti dar sunkiau). Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant „grįžti" į normalią tarpusavio sąveiką: • sąžiningai pripažinti. Natūraliai kyla klausimas. mąstymo stilius.oponentas • pajuokauti. pakeisti pokalbio temą • nusileisti. Kenčia pats nuo savęs.bevalis. įtarumas. jį neretai kankina nemiga. o kaip reiktų elgtis. Gali nutraukti ryšius su draugais vien todėl. 5. Linkęs į kompromisus. o kur . kilus konfliktui. Svarbiausia yra laiku pastebėti. siekiant konfliktų išvengti? Ką reikia daryti. Priminsime. dažnai . Reikėtų neužmiršti ir to. galvos skausmai ir pan. kur teisūs esame mes. šiek tiek nenuoseklaus elgesio. Išoriškai stengiasi neparodyti savo emocinių išgyvenimų.183 pastaboms. Retai apmąsto savo poelgių padarinius. Ne mažiau svarbu yra įvertinti ir tokius asmenybės ypatumus kaip polinkis į riziką. Nesugeba įvertinti realių grupės narių tarpusavio santykių.nenuoseklūs. Nepakankamai numato perspektyvą. labai išgyvena dėl nesėkmių. jog emocinė įtampa pasidarė per aukšta (pakinta mimika. nereikėtų apsiriboti mūsų oponento priskyrimu tam tikram tipui. veidas parausta. prieštaringo vidinio pasaulio. Prieškonfliktinė situacija dažniausiai neatsiranda staiga. jei tai mums nėra svarbu • pasakyti. priklausomas nuo aplinkinių nuomonės. kurie suprantami kaip kabinėjimasis. kompleksuotumas. nuostatų visuma. priklausomumas nuo kitų. kad. Tarpasmeninių konfliktų profilaktika Aptarėme įvairius konfliktų sprendimo būdus. jog jį įžeidė. Pirmiausia aptarsime savęs koregavimo galimybes prieškonfliktinėje situacijoje. kad jam pasirodė. kad nesame dar gerai išstudijavę šios problemos ir norėtumėt prie jos sprendimo grįžti kitą dieną (kai nurims emocijos). „Nekonfliktiškas" tipas. kinta kalbos tempas ir tembras). nesugeba analizuoti aplinkinių žmonių poelgių priežasčių. uždarumas. o subręsta laipsniškai. kad ne visada būtent tikra nesantarvė sukelia konfliktą tarp žmonių: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento .

Norėdami apginti savo interesus. gestai. nuoširdus (o ne suvaidintas) domėjimasis žmogaus problema ir šypsena taip pat gali užkirsti kelią konfliktui. parodykite oponentui. bet ir jo asmenybės puolimas.jo mimika.184 motyvų. iš aplinkinių per daug nesitikėkime. skirtingai nei jis žiūrime į problemą. Jau minėjome. Jeigu mūsų oponentas yra iš tikro neteisus. Taip pat neturėkime iliuzijų. vis pereidami prie sudėtingesnių. Svarbu pasiekti. kad pats žmogus norėtų pasikeisti. Todėl mokėkime įvertinti savo būseną ir laiku save sustabdyti. taip pat rekomenduotina atidėti problemos sprendimą. Kaip pataria garsusis D. Neužmirškime. neverskime jo visų akivaizdoje atgailauti. jei mūsų bendravimo partneris yra sudirgęs. norint išsaugoti konstruktyvią situacijos eigą? Niekada nereikalaukime iš aplinkinių neįmanomo: to. bet ir blogiausią situacijos plėtotės variantą. Negatyvios emocijos. pavargęs. Tokie reikalavimai neišvengiamai išprovokuos konfliktą. balso ypatumai ir kt. atsirandančios situacijai kintant ne pagal mūsų numatytą „scenarijų. Karnegis (Carnegie). Daug informacijos apie nepalankią situacijos eigą gali suteikti mūsų bendravimo partnerio nežodinis elgesys . pradėkite nuo paprasčiausios. Dažna mūsų daroma klaida . Jeigu reikia išspręsti keletą komplikuotų problemų. o tuo labiau perauklėjimas . kad jis suprastų. ko jie visiškai nenori daryti. dažnai nėra būtina jam tai įrodinėti. netgi bjaurus oras gali išprovokuoti mūsų irzlumą.puikus konflikto priešnuodis! O kaip paveikti oponento elgesį. jei būtumėt jo vietoje).ne tik oponento pozicijos kritikavimas. kad žmogų galima radikaliai ir greitai perauklėti pagal mūsų norą. jog konfliktiškumo lygį veikia ir mūsų psichikos būsena. agresyviai nusiteikęs ar pan. ko jie negalės suspėti atlikti. Todėl patartina būti numačius ne tik geriausią. Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku . Jeigu vis tik apie tai partneriui pasakyti reikia. Be to. kūno judesiai. Neužmirškime ir sveiko humoro jausmo. jog suprantate ir jo poziciją (turbūt ir pats taip elgtumėtės. Siūlome dar keletą patarimų." provokuoja konfliktą. jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam pačiam. nestumkime oponento „į kampą".ilgas procesas. „Minkšta" pozicija oponento atžvilgiu padeda sušvelninti situaciją ir ją . Tai įvertinę. ko jie nesugeba. nedarykime to viešai. kuri dienos bėgyje kinta: nuovargis. Auklėjimas. fiziologinė organizmo būsena. Nepatartina pradėti spręsti sudėtingas problemas. mokėkime daryti gera. Šypsodamiesi mes padrąsiname bendravimo partnerį. o ne kitiems. jog kai mus kamuoja panaši būklė. šypsena sukelia atsakomąją simpatiją mūsų atžvilgiu. greičiau pajusime konflikto grėsmę. nelaukdami už tai apdovanojimo. prie liudininkų.

karštai susiginčijo dėl vieno iš jų vežamo didelio bagažo. Nepamirškime. stovintys greta jūsų. gali išprovokuoti tarpasmeninius konfliktus? Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? • • • LITERATŪRA .185 sėkmingai išspręsti. kas griauna mūsų idealųjį Aš? Įsivaizduokite. Bendraudami sunkiai atsikratome išankstinių nuostatų ir stereotipų. Pasvarstykite: • Kai mūsų realusis ir idealusis Aš labai skiriasi. vienas iš neproduktyvių savivertės kėlimo būdų yra užsimerkti prieš savo realųjį Aš ir tuo pačiu idealizuoti save savo paties akyse. Kaip reaguosite į šį konfliktą? Kokią konflikto sprendimo strategiją būtų protingiausia pasirinkti šiuo atveju? Pasaulį mes suvokiame per savo pačių prizmę. jog du troleibuso keleiviai. jeigu jam leisime išsikalbėti.išsaugoti savo orumą ir garbę. t. nepertraukinėsime jo. Oponento neigiamos emocijos greičiau išseks. y. kad negatyvios emocijos gali būti susijusios ir su kategorišku mūsų kalbos tonu. Kurie jų yra pavojingi jūsų bendravimui. Kurie gynybiniai mechanizmai leidžia mums tapti aklais ir kurčiais tam. Nes juk svarbiausia . Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime į beviltišką padėtį: įžeistas ir pažemintas jis bus pasirengęs bet kokiam konfliktui. Paanalizuokite savo požiūrius. užimančio dalį praėjimo. kuris sukelia jam atsakomąjį norą ginčytis.

186 .

tai yra tarsi trys skirtingi bendravimo lygiai.187 10.tai vadinama paglostymu (E. Transakcijose gali būti pateikta ir paprasta. kurią jis pavadino transakcine analize. X: Y: Ar nori šokolado? (Patenkintas nusišypso). atsako jam žodiniu arba nežodiniu būdu. Tokį .šis skyrius. X: Kada egzaminas? Y: Poryt. kiekviena asmenybei būdingos trys Aš būsenos -Vaiko. Berne bendravimą analizuoja kaip tam tikrus mainus: žmogus X siunčia žmogui Y pranešimą (t.pasikeitimą" kontaktais E. Kitaip tariant. (Atsisveikindamas pamojuoja). (Nusiunčia jam oro bučinį). nužvelgia. jam kažką pasako. Berne pavadino transakcija. vieną iš kurių mes pasirenkame . Tėvo ir Suaugusiojo. Berne vartoja terminą stroking) ir piktavališkos .). BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA • • • • Ar suaugę žmonės žaidžia žaidimus? Kaip nuostatos į save ir į kitus veikia bendravimą? Kada ir kaip parašome savo gyvenimo scenarijų? Vaikas. Apie tai .. 2. Transakcijos gali būti geranoriškos partnerio atžvilgiu . ir sudėtinga informacija. sukūręs originalią teoriją.. Pateiksime transakcijų pavyzdžių: 1. suaugusiame žmoguje. mosteli ranka ar pan.. E. y. Transakcijos ir asmenybinės pozicijos E. Kas tai? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakė amerikiečių psichologas ir psichoterapeutas Eric Berne (1910-1970). Berne teigimu.tai vadinama dūriais. E. o pastarasis. visai nauju žvilgsniu. Autorius į žmonių bendravimą pažvelgė neįprastu. tarsi trys socialinės pozicijos. X: Y: 3. reaguodamas į tai.

bendraudami iš šios pozicijos. „Vargšelis". trokštame pagyrimo. „Lauke šalta. o faktais. emocijomis ar nuotaikomis. Dabar smulkiau aptarsime minėtas vidines pozicijas. būname intuityvūs. Šioje būsenoje. Kai mes veikiame. nelogiški. Priimdami sprendimus. mąstome taip. palaikyti. Ši asmenybės pozicija gali būti labai įvairi. sugebantys . mėgstame ironizuoti. bendravimo procese pozicijos gali nesunkiai keisti viena kitą. svajingi. nors yra nemažai ir tokių žmonių. Taigi Tėvo pozicija gali būti dvejopa: kritiškas Tėvas arba besirūpinantis Tėvas. Vaiko pozicija savyje slepia tą mažą mergaitę ar tą mažą berniuką. smalsūs. mes būname dalykiški. sugebame išklausyti kitą. „ Jis visiškas kvailys". natūralūs. kurių elgesiui būdingiausia viena kuri nors pozicija. jaučiame. Jei mumyse prabunda prisitaikantis Vaikas. Bendraudami iš Suaugusiojo pozicijos. galvojame apie pasekmes. kaip tai darė mūsų tėvai. paguosti ir patarti. kadangi ir vaikai būna labai įvairūs. jų lyginimu. natūralaus Vaiko pozicijos mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos. „Nenukabink nosies". dėmesingi. objektyvūs. nepaklusnumas. originalūs. esame linkę kitus dogmatiškai vertinti ir kaltinti. žaismingi. „Raktus palikau darbe". Beje. mes jaučiame gėdą ir kaltę... Tėvo poziciją (nuostatas. Sakiniai formuluojami be emocijų. tingumas. „Aš galvoju. „Kiek tau kartoti vieną ir tą patį". Berne. elgesį) paprastai mes perimame iš savo tėvų. kuriais mes buvome vaikystėje. esame baimingi. Jei bendraujame iš „mažojo profesoriaus" Vaiko pozicijos. normų. remiamės ne nuostatomis. sąmoningais sprendimais. Bendraudami iš laisvo. Ji paremta mūsų patirtimi. egoizmas. savo galimybes ir racionaliai išskaičiuojant..". spontaniški. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Jei palygintume su. Suaugusiojo pozicija nepriklauso nuo asmenybės amžiaus. delsiantys. konkrečiai. Antra vertus.188 konkrečioje bendravimo situacijoje. stereotipais. turima informacija."..1. linkę paskatinti ir apginti. apsirenk". „Pirmiausia nusiramink" ir 1. užduodami atviro tipo klausimai. be to. veikiama įvertinant realybę. esame kuklūs ir nuolankūs. „Šito tau negalima". mes esame Tėvo būsenoje. mes būname užjaučiantys ir besirūpinantys. nurodinėti ir drausti. Bendraudami iš Tėvo pozicijos mes kalbame autoritariškai. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Tu privalai". kad. jiems būdinga argumentacija. pretenduojame būti teisuoliais. tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas. susivaldantys. piktdžiugiškumas. kategoriškai. kūrybingi. anot E. „Jei ir toliau taip lis lietus. Mes laikomės susitarimų. nekantrumas. bejėgiai. atostogas teks atidėti" ir pan.

Pvz. Kreipimasis į Vaiko poziciją paprastai būna susijęs su jausmais. Anot E. išgyventi meilę ir kt.Vaikas: Kopūstai tikrai naudingi. pasitarti. jie palaiko mūsų šeimos sveikatą. kad viskas būtų vertinama dogmatiškai. Į Suaugusiojo poziciją siunčiami tie pranešimai. Jeigu ji nesugeba apskaičiuoti savo laiko. . Kopūstuose daug vitamino C.189 manipuliuoti kitais: mes žinome. Į Tėvo poziciją mes nukreipiame tas frazes.. Reakcija į šiuolaikinio dailininko paveikslą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Kažkokie kliedesiai! Ir ką tai galėtų reikšti? Prie paveikslo nurodyta ir kaina . Reakcija į kopūstų sriubos kvapą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš. kuriais mes norime gauti informacijos. „Man gėda. iš kurios vidinės pozicijos mes kalbame. „Tai tu tinginys. Niekas neprivers manęs valgyti tą dvokiančią bjaurastį! Teorijos autorius nurodo. bet ir tai. „Kaip norėčiau šokolado!". „Ką man daryti?". Pvz. norint ką nors pasiekti.. kad svarbu ne tik tai.būti ramiems ir pan. tai geriausia asmenybės dalis. kaltinimais ar vertinimais. kada . o ne aš!" ir kt. „Palikit mane ramybėje" ir kt. kiti darbuotojai gali būti nepatenkinti. į kurią pašnekovo poziciją mes vieną ar kitą frazę adresuojame. „Aš nesugebėsiu".trys šimtai penkiasdešimt litų. kokios nuostabios spalvos! Reakcija (jaunos sekretorės pavėlavimą į darbą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Vargšelė atrodo taip. Norėčiau ir aš mokėti taip linksmintis. kada reikia verkti. net nematydamas laikrodžio. kuriomis lyg ir sutinkame. lyg nebūtų akių sumerkusi šią naktį. kad aš nepaskambinau jam". kuriomis parodome savo nuolankumą arba. atvirkščiai. O. Bendravimas iš Vaiko lygio neturėtų būti tapatinamas su suaugusio žmogaus nebrandumu. jeigu mes teisingai su ta dalimi elgiamės. emocijomis.. kuri leidžia pajusti gyvenimo džiaugsmą. parodome nepasitenkinimą mums siunčiamais pamokymais. kritiškai. „Nusprendžiau stoti į KTU" ir kt. Žemiau pateikti pavyzdžiai leis dar geriau suprasti trijų aptartų vidinių asmenybės pozicijų skirtumus. Pateiksime keletą Vaiko pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Taip tau ir reikia". „Kodėl šitoje grafoje neįrašytas skaičius?". Berne.

anot E. kai kartu linksminasi. Tu man tikrai patinki. „Pirmiausia tu nusiramink". kai aptarinėja savo vaikų studentišką gyvenimą." ir kt. Suaugusio ir Vaiko pozicijas atitinkamai žymėsime raidėmis T.. Tu susitark su dėstytoju ir važiuok kokiai savaitei pas Y: .. kai sprendžia kokią nors problemą.. kad negaliu susikaupti ir rašyti referatą. S. Transakcijų tipai Papildančios transakcijos Transakcijos vadinamos papildančiomis. atitinka sveikus žmogiškus santykius. V): X: Y: X: Y: Koks vadybininko atlyginimas? Pradžiai . Pvz. kaip Vaikas-Vaikas..190 Pvz. du žmonės gali bendrauti kaip TėvasTėvas. „Gal galėtum jau nebepykti ant manęs. Pateiksime pavyzdžių (Tėvo. X: Aš taip jaudinuosi dėl savo mamos sveikatos. Tu man taip pat patinki.du tūkstančiai litų. pasiųstą iš tam tikros vidinės Aš pozicijos. Berne. kaip Suaugęs-Suaugęs. asmenybė sulaukia norimos reakcijos iš kitos asmenybės tam tikros Aš pozicijos. jei į pranešimą. Toks bendravimas yra nekonfliktiškas ir.

išmesdamas kompiuterį? Persikertančios transakcijos Persikertančios transakcijos atsiranda tada. kad tuoj išmesiu tą prakeiktą kompiuterį pro langą! Ir kas tave taip supykdė? Ką tu pasieksi. atitolsta. žmonės lyg nusisuka vienas nuo kito.191 X: Y: Aš taip įsiutęs. Tokiu būdu yra pakeičiama bendravimo kryptis. kai į siunčiamą pranešimą atsakoma netikėta arba nepageidaujama reakcija. o tu dar nori mane pasodinti prie mašinos vairo! . veterinarui reikia parodyti katę. Pateiksime pavyzdžių: X: Y: Kiek dabar valandų? Tu amžinai kažkur skubi! X: Y: Ar tu galėsi šiandien vakare atvažiuoti paimti mane iš darbo? Šiandien aš turiu tūkstantį darbų! Aistės gimtadieniui turiu parvežti tortą. Persikertančios transakcijos gali vesti į konfliktą.

po socialiai priimtina transakcija yra maskuojama tikroji transakcija. Kitaip tariant. transakcijas pavaizduosime . 1992) Šis transakcijų tipas yra patogus ir mūsų mėgstamas: juk bet kada galime išsiginti psichologinio lygmens. Psichologinio lygmens. t.socialiniame ir psichologiniame (žr. kuri yra numanoma. Pateiksime studento (X) ir studentės (Y) pokalbio pavyzdį. o socialinis lygmuo yra saugus ir priimtinas. numanomas. Taigi bendraujama iškart dviejuose lygmenyse . kad bendravimo procese vienu metu čia dalyvauja daugiau negu dvi Aš būsenos. Dvigubų transakcijų modelis (E. 10. y. kad išskalbtum marškinius?! Paslėptos transakcijos Tai sudėtingesnis transakcijų tipas. 10.1 pav.1 pav. Berne.192 X: Y: X: Y: Klausyk. Nuo papildančių ir persikertančių transakcijų jos skiriasi tuo. einam kur nors pasilinksminti! Kada gi tu pagaliau surimtėsi! Kiek kartų tavęs reikia prašyti sutaisyti buto užraktą?! O kiek man reikės maldauti.).

Jūsų vidinis Suaugusysis atsakytų maždaug taip: „Taip. Priklausomai nuo to. kaip įprasta. Kava būtų ne pro šalį. arba Aš-Vaiko būseną. Taigi. Prie jūsų prieina pardavėjas (X) ir sako: X: Tai mūsų puikiausias sportinis modelis.193 trumpomis rodyklėlėmis.. X: Gal užeikime pas mane kavos? Aš gyvenu vienas. . Na.) Y: Iš tikro lauke šalta.(Tu man patinki. bet jis jums per brangus... mes galime giliau pažinti save. jūs teisus. vaizduojamos ištisinėmis rodyklėmis. ko ieškojau". . (Tu man patinki taip pat. o jūsų maištingas vidinis Vaikas turbūt sukiltų prieš tokį „įžeidimą": „Aš perku šį automobilį! Tai kaip tik tai. analizuodami transakcijas. Socialinio lygmens transakcijos. nuskambėtų visai skirtingi atsakymai. o jų tekstą užrašysime skliausteliuose. sąmoningai reguliuoti tarpusavio santykius. mano pajamos neleidžia man nusipirkti tokį automobilį". Įsivaizduokite save (Y) automobilių parduotuvėje apžiūrinėjantį patinkantį modelį. tas modelis tikrai ne tau) Pardavėjo siųstas pranešimas gali suaktyvinti arba jūsų Aš-Suaugusiojo būseną.... įtakoti kitus ir įvertinti aplinkinių žmonių poveikį mums. (Sprendžiant pagal tavo išvaizdą.) Dar vienas pavyzdys..

194

Piešdami skirtingo dydžio apskritimus, pavaizduokite savo Aš būsenas: Tėvo, Suaugusiojo, Vaiko. Kitaip tariant, didžiausiu apskritimu žymėkite tą būseną, kuri labiausiai reiškiasi jums bendraujant, ir atvirkščiai, mažiausiu apskritimu - rečiausiai besireiškiančią būseną. Pateiksime piešinukų pavyzdžių:

Psichologinės pozicijos
Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos į save ir į partnerį mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime žmogus užima teigiamą arba neigiamą poziciją savo ir kitų atžvilgiu. Jis gali nuspręsti: Aš esu stiprus. Aš esu kvailas. Aš esu garbingas. Aš esu nenormalus. Aš esu siaubingas. Aš esu angelas. Aš viską darau neteisingai. Aš niekad neklystu. Aš geresnis už kitus. Aš nenusipelniau gyventi. Žmonės yra nuostabūs. Žmonės man duos visko, ko aš noriu. Manęs niekas nemyli. Žmonės yra simpatiški. Žmonės niekada nedaro kitiems gera. Visos aukščiau paminėtos pozicijos iš esmės yra tokios pozicijos: „Aš geras" arba „Aš blogas" ir „Tu geras" arba „Tu blogas". E. Berne aptaria galimus keturis pastarųjų pozicijų derinius (žr. 10.2 pav.): 1. „Aš geras ir tu geras". Tai sėkmę nešanti, sveikos asmenybės pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystėje. Jei tėvai skatina vaiką, džiaugiasi juo, pripažįsta jo laimėjimus, ima formuotis pozityvi nuostata į supantį pasaulį. Būtent tokia nuostata mums padeda būti laimėtojais, turėti patikimų draugų ir veiklos partnerių, konstruktyviai spręsti problemas.

195

2. „Aš geras, o tu blogas". Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti savo pranašumą įvairiausiose srityse („aš stiprus, teisingas, puikus"). Be to, tuo pačiu siekiama sumenkinti, pasmerkti, pažeminti kitą („tu egoistas, silpnas, klystantis"). Ši pozicija yra projekcinė: kiti žmonės kaltinami dėl tų savybių, kurios būdingos pačiam kaltinančiajam. Tokio tipo žmonės ieško tikrų ar įsivaizduojamų priešų, aplink save sėja baimę ir pyktį. Tai žmonės, kurie nuolat jaučiasi apgauti ar persekiojami ir todėl apgaudinėja ar persekioja kitus. 3. „Aš blogas, o tu geras". Tai savęs žeminimo, bejėgiškumo, nepasitikėjimo savimi pozicija. Tokiems žmonėms reikalinga globa, pagalba. Save žeminančios nuostatos ima formuotis dar vaikystėje, kai tėvai užima poziciją „Aš geras, tu blogas", o vaikas statomas į poziciją „Aš blogas, o tu geras". Šios pozicijos žmonės atitolsta nuo kitų, yra linkę į depresiją. 4. „Aš blogas ir tu blogas". Tai beviltiškumo pozicija, neretai asmenybę atvedanti į alkoholizmą, narkomaniją. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame neįmanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystėje, kai tėvai labai demonstruoja savo pranašumą, neleidžia vaikui mąstyti ir veikti pačiam. Vaikas ima blogai galvoti ir apie save, ir apie tėvus.

10.2 pav. E. Berne psichologinių pozicijų rombas

196

Žaidimai, kuriuos žaidžiame
E. Berne į žmonių tarpusavio santykius pažvelgė neįprastai: jo teigimu, didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro psichologiniai žaidimai, turintys tam tikras taisykles, žaidėjus ir numanomą baigtį. Iš psichologinio žaidimo gaunama tam tikra nauda (dažniausiai - psichologinė), tačiau žaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems žaidimo dalyviams. Taigi šie žaidimai nėra linksmi. Žaidimus mes žaidžiame nesąmoningai arba sąmoningai, juos nuolat kartojame (ypač - mėgstamiausius) su tais pačiais ir naujais partneriais. Turbūt ir jūs esate pastebėję, kad kartais kartojate tuos pačius žodžius ta pačia intonacija, o keičiasi tik vieta ir laikas. Žaidimą E. Berne apibrėžia kaip seriją paslėptų papildančių transakcijų, nepertraukiamai sekančių viena paskui kitą, su aiškiai numatoma baigtimi. Kad būtų aiškiau, pateiksime žaidimo „Pabandyk... Taip, bet..." pavyzdį. Įsivaizduokite, jog kalbasi dvi draugės: X: Žinai, jaučiuosi pavargusi, nieko nebenoriu, nėra nuotaikos. Y: Tai šiandien nesimokyk, pailsėk, išeik pasivaikščioti. X: Taip, bet reikia rašyti referatą... Y: Pabandyk susitarti su dėstytoju. Gal atidėtų savaitei..? X: Taip, gal ir atidėtų, bet pasivaikščiojimu nuotaikos sau nepakelsiu... Y: Tai gal nueik pas gydytoją? X: Taip, bet ten tokios eilės... Y: Tai gal suorganizuojame kokį vakarėlį? Pasilinksmintume. X: Taip, bet tai brangiai kainuotų... Y: Tai gal pabandyk... (Ir 1.1. Po kurio laiko įsivyrauja tyla). Kokią psichologinę naudą iš šio žaidimo gavo X? Jūs turbūt pastebėjote, kad žaidimo metu socialiniame lygmenyje vykę procesai („Padėk man!") neatitiko to, kas vyko psichologiniame lygmenyje („Bet tau tai nepavyks!"). Atviras tekstas čia tebuvo kaukė, o svarbiausia buvo paslėpta informacija. Taigi X gauta psichologinė nauda yra ta, kad ji atsidūrė dėmesio centre. Antra, X parodė, kad jos draugė Y ne tokia jau ir protinga, jei nesugeba patarti. Kaip būtų galima nutraukti žaidimą „Pabandyk... Taip, bet..."? Tiesiog žaidžiančio šį žaidimą reikėtų tiesiai paklausti: „O kaip tu pats galvoji spręsti savo problemą?"

197

Taigi žaidimai trukdo atviriems, garbingiems tarpusavio santykiams. Mes žaidžiame iš Aš-Tėvo būsenos, kai kartojame savo tėvų žaistus žaidimus. Mes žaidžiame iš Aš-Suaugusiojo būsenos, kai žaidžiame sąmoningai. Mes žaidžiame iš Aš-Vaiko būsenos, kai žaidimai yra susiję su ankstyvaisiais mūsų išgyvenimais, su vaikystėje priimtais sprendimais apie save ir kitus. E. Berne aprašė daugybę žaidimų. Vien jų pavadinimai jums turbūt sukels jausmą, kad tai jau kažkur anksčiau girdėta, vykę: „Jeigu aš būčiau..."; „Ką pasakys žmonės?"; „Pažiūrėk, ką per tave padariau"; „Jeigu ne tu, tai aš galėčiau..." ir 1.1. Jeigu jus sudomino E. Berne požiūris į mūsų bendravimą kaip į psichologinius žaidimus, būtinai perskaitykite jo knygą „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės".

Gyvenimo scenarijus
E. Berne teigimu, mes jau vaikystėje susikuriame nesąmoningą savo gyvenimo planą - gyvenimo scenarijų. Kad ir kaip būtų keista, psichologinis scenarijus turi labai daug ką bendro su teatro scenarijumi. Ir viename, ir kitame yra tam tikri vaidmenys, dialogai, veiksmai, scenos ir siužetai, vedantys į kulminaciją ir pasibaigiantys teatro scenos (gyvenimo) užsklanda. Psichologinis scenarijus - tai asmenybės gyvenimo veiksmų planas, kuris numato, į kokį tikslą bus orientuota asmenybė ir kokiu būdu to tikslo bus siekiama. Savo gyvenimo dramą žmogus vaidina nesąmoningai; tik retais atvejais ši drama atsitiktinai gali būti įsisąmoninta. Asmeniniai mūsų scenarijai kartais būna panašūs į sentimentalią dramą, kartais - į fantastinius nuotykius, tragediją, farsą, romaną, linksmą komediją ar nuobodžią pjesę. Žmonių vaidinamos dramos gali būti konstruktyvios, destruktyvios ar neproduktyvios, t. y. niekur nevedančios. Kaip yra sukuriamas gyvenimo scenarijus? Vos gimęs vaikas ima kaupti informaciją apie jį supantį pasaulį. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pirmuosius pojūčius, kurie nulemia pačią ankstyviausią informaciją apie save, savo vertingumą. Vaikai, kurie švelniai glaudžiami prie krūtinės, kuriems šypsomasi, kurie šnekinami, kaupia visai kitokią informaciją, negu tie kūdikiai, kurie paimami į rankas su nerimu, priešiškumu ar baime. E. Berne nuomone, pirmieji vaiko savo atžvilgiu išgyventi jausmai greičiausiai ir yra ta galinga jėga, kuri įtakoja visą gyvenimo planą (scenarijų), užimamą psichologinę poziciją gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. Šalia vaiko visada

. Tačiau turbūt tiksliausia juos būtų skirstyti į tris grupes: laimėtojo. atsiskyrėliu ar pan. Vaikas. grubumas šeimoje. Jis atsiskleidžia.. Laimėtojui svarbu ne tiek sėkmė gyvenime. seneliai ar kiti suaugusieji. Ir visa tai vyksta giliai pasąmonėje. kiek autentiškumas. scenarijai gali būti patys įvairiausi.tai tas žmogus. laukia iš jos stebuklo: „Kai aš baigsiu . sunkus fizinis darbas. apie sveikatą ir t. kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatytą tikslą (tapti lyderiu. galimybė būti savimi. Taigi kiekvienas žmogus pats sau nusprendžia. Taigi iki septynerių metų mes parašome savo gyvenimo scenarijų. Vaikas. auklėjimo ypatumai ir kt. vaikystėje mes gauname daugybę mūsų gyvenimą programuojančių pranešimų: apie mokymosi naudą ir savo galimybes. įžymybe. o galbūt. „Vieną dieną tu tikrai tapsi įžymiu"." Kartais pralaimėtojas „įsikimba" į ateitį. „Tu lėtas kaip vėžlys".tai tas žmogus.. ar jis yra laimėtojas (kartais mums iš šono gali atrodyti priešingai. Laimėtojas . kurie siunčia vaikui pačius įvairiausius pranešimus: „Tu niekada nieko nepasieksi". tu ne viso proto".. Šie „įgūdžiai" išlieka ir suaugus.198 yra tėvai. specialistu. apie religingumą.).". gali nuspręsti: „Nereikia jausti" arba „Nereikia rodyti savo jausmų". Jis dažnai atsigręžia į praeitį: „Jei aš būčiau vedęs kitą. Pralaimėtojo pozicijos mes išmokstame dar vaikystėje. Tam turi įtakos konfliktai. o paauglystėje šį „kūrinį" papildome naujais faktais.). „Tu tiesiog gimęs būti kunigu". kurių laikydamasis tampa „geru berniuku" arba „gera mergaite". nes klauso savo tėvų. „Jei aš būčiau graži. o ne kuria kitiems patinkantį savo paveikslą.. apie poilsį. priartiname jį prie realybės. „Tu siaubingas vaikas". Kaip matome. tai tampa elgesio norma. „Neabejoju. pralaimėtojo ir nelaimėtojo. gali padaryti išvadą: „Nereikia mąstyti pačiam". „Jei aš būčiau turtingas. „Mums būtų geriau be tavęs". kurį nubaudžia už nesutikimą su suaugusiu. t. kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje numatyto tikslo. kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami. Pralaimėtoją galima pažinti iš kalbos. Norėdami susidoroti su šiomis problemomis.. vaikai išmoksta manipuliuoti savimi ir kitais. jei to troško... Laimėtojas realizuoja savo individualumą ir vertina tai kituose. Tokias išvadas vaikas laiko neginčijamomis tiesomis. Kaip jau minėjome. Pralaimėtojas .".

Tik pažindami save. jis yra pilkas ir nepastebimas. insultą infarktą.".199 mokyklą. kuri vadinama gyvenimo scenarijumi. Jis niekada netampa lyderiu. jei aš neteksiu darbo. Tai žmonės.) ir ją įgyvendina.". kuris niekuo nerizikuoja.tai abejonėse paskendę žmonės. Tai žmogus.. pvz. tačiau mainais už tai „gauna" opaligę. Beje. girdėti. galime pagaliau pradėti gyventi čia ir dabar. „O kas bus. mirtį nuo vėžio ar pan. kurie patys sau trukdo matyti. įsisąmonindami vaikystės išgyvenimus ir sprendimus. jei aš jam nepatiksiu. tačiau per didele kaina: užima išsvajotą postą tampa lyderiu. praleidžiantys gerus dabarties šansus. jausti ir suprasti.." Taigi pralaimėtojai .tai toks žmogus. kurie gyvenimo scenarijuje numato sau mirtį (savižudybę.. kodėl? Kokia iš minėtų psichologinių pozicijų jums artimiausia? Kaip manote. priklausomai nuo aplinkybių.. bendraujant su skirtingais žmonėmis? Paprašykite savo draugą (draugę) nupiešti jūsų Aš būsenų portretą. Nelaimėtojas . turinčiu mėgstamą Aš būseną? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas. nelaimi ir nepralaimi.. „Kai pagaliau užaugs vaikai. kuriam „ir taip gerai". jo niekas nepasigenda.." Dar viena pralaimėtojų kategorija su baime laukia būsimų nelaimių: „O kas. kurie pasiekia gyvenimo tikslą.. pralaimėtojų kategorijai priskiriami ir tie. „Kai aš praturtėsiu.". save ir kitus jie mato kreivame veidrodyje. O koks jūsų gyvenimo scenarijus? Dar nevėlu jį pakeisti.. Pralaimėtojai yra ir tie... nutraukdami tą keistą beviltiškų pasikartojimų grandinę. kokie yra jūsų mėgstamiausi žaidimai? .panašūs? Jei skiriasi... Ar šis ir jūsų pieštasis . namuose? Universitete? Vakarėlyje? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas. Pasvarstykite: • • • • • • Ar galite pavadinti save žmogumi..

200 .

„išslysta" daugybė kalbos atspalvių. Neisbit rašo. kad pasaulis šiuolaikinių komunikacijos priemonių ir tarptautinės rinkos dėka „sumažėja"." Darbo užsienyje sėkmė labai priklauso nuo to. TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI • • • • • Kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios? Ar visada galime vadovautis mūsų elgesio normomis? Su kokiais bendravimo barjerais galime susidurti kitose šalyse? Kokie drabužiai priimtini komandiruotėse? Kaip įvairių kultūrų atstovai supranta punktualumą? Šiandieninio žmogaus bendravimo patogumui tarnauja telefonai. tesergsti mus Dievas. taigi galima netiksliai išreikšti savo mintis arba suprasti kitus. Nežiūrint to. žiūrėti CNN ar pamėgtas kelionių laidas. Derėdamiesi su užsienio partneriais. vitrinose matyti kitas įprastines prekes. Bendraujant su kitos tautybės žmonėmis. kokios yra didžiausios bendravimo kliūtys. tuo besididžiuojančių. .dar labiau kiniečiais. Šiandien panorėję galime iš vieno žemyno greitai patekti į kitą ir tenai pirkti įprastus gaiviuosius gėrimus. dažniausiai išgirstame vienintelį atsakymą: visų pirma kalba.201 11. šios pastangos bus deramai įvertintos. savo kultūra. Mes visi didžiuojamės savo šalimi. kad tai reiškia ir kultūrų suartėjimą. kad norime juos suprasti ir gerbiame jų kultūrą. kaip perprantame skirtumus tarp mūsų ir kitų šalių kultūros ir kiek stengiamės prie jų prisitaikyti. mes netampame vis didesnio atskirų kultūrų supanašėjimo liudininkais. kiniečiai . Futuristas J. ne gimtąja kalba. kurie daug keliauja po įvairias pasaulio šalis. internetas. faksai. gerbdami ir pažindami kultūrą bei laimėjimus kitų. dažniausiai kalbame ne gimtąja kalba. Kaip elgtis svečioje šalyje? Paklausus žmonių. įgysime jų pasitikėjimą ir pagarbą. Taip parodytume. reikėtų pasistengti išmokti bent jau pagrindines mandagumo frazes. tačiau. Kalbant kita. savo laimėjimais. kad ateityje „švedai taps dar labiau švedais. Net jeigu suklysime. dar labiau prancūzais. Mus lengvai gali užliūliuoti mintis. o prancūzai.

Atsidūrus užsienyje. Šveicarijoje. iškylantis bendraujant su užsieniečiais nežodiniai. Žinoma. visada reikia iš pradžių suprasti. R. kalbą ir išspausdinkite tai kitoje kortelės pusėje. Jeigu nieko tikra nežinote. kaip į susitikimą su aukščiausias pareigas užimančiu jūsų įmonės asmeniu. Vokietijoje. bet daranti įspūdį ir būtinai profesionali. užrašykite ant vizitinės kortelės visus savo turimus laipsnius. manierų. geriausia laikytis svečią priimančios šalies papročių net tada. samprotaukite konservatyviai. Reikia žinoti. Kitas ne mažesnis barjeras. Prieš atsakingą komandiruotę užsakykite. arabų šalyse ir daugelyje Pietų Amerikos valstybių). niekas negali iš karto perprasti visų papročių bei kitos šalies taisyklių. kurias įteikia jums. Didžiojoje Britanijoje žmogus. Sužinokite. jei mums labai sunku juos suvokti. Atkreipkite dėmesį į vizitines korteles. ypač apie draustinus dalykus. Šia puse kortelę įteikite jus priimančiam žmogui. Gesteland pirmiausia atsako į klausimą. savo humorą reikia pasilaikyti sau. kuriuos dažniausiai lemia religija. kiekvienam derėtų gauti informacijos. Pristatydamas savo teoriją. Sutikus kitą žmogų. Renkantis drabužius komandiruotei į užsienį ar į priėmimą. ar toje šalyje. Korėjoje. kur vykstate. taip pat žmogaus saviraiška mimikos bei gestų kalba. Kinijoje. kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios: . kad į mečetes ir daugelį pagodų (Rytų Azijos šventyklos) neleidžiama įeiti apsiavus. sklindantys iš judesių. ar galime vadovautis mūsiškomis elgesio normomis.202 Skirtingose šalyse sąmojingumas ir humoras suprantamas nevienodai. Amerikiečių mokslininkas R. nesublizgėjęs sąmoju. niekada neužtenka paisyti vien tiktai klimato sąlygų. Vizitinių kortelių dizainui ir spausdinimui įdedama daug darbo. Jūsų išvaizda turi būti ne rėkianti. Net per kaitrą neleidžiama pusnuogiams apžiūrinėti bažnyčių ir cerkvių Pietų Europos šalyse. Jeigu tai priimtina. laikomas kvaileliu. būsime palaikyti juokdariu. todėl pasistenkite deramai tai įvertinti. tačiau jeigu Vokietijoje per dieną pasakysime daugiau nei vieną šmaikštybę. bet apie svarbiausius papročius. vertinamas mokslinis laipsnis (tai galioja Prancūzijoje. Šalyse. kad jūsų vizitinę kortelę išverstų į tos šalies. kur keliaujate. Nuo kultūros tradicijų priklauso įvairios tarpasmeninio nuotolio zonos. Apsirenkite taip. pagal kurią visi tarptautinio verslo papročiai ir praktika logiškai sugrupuoti į tam tikrus modelius. Singapūre. drabužių. kuriose pagarba svarbiau už viską. neverbaliniai impulsai. Laisva turistų apranga privertė viešbučių darbuotojus Ispanijos salose raštu prašyti savo svečių neateiti vakarienės su šortais. Gesteland (1997) pasiūlė sistemą.

su tais. kad nėra dviejų derybininkų. OR verslininkai mano. agresyviais ir pernelyg tiesmukais. eksporto rinkodarininkai paprastai gali greitai užmegzti tiesioginį kontaktą su potencialiais pirkėjais tose rinkose. (Sudarant tarptautinį sandėrį pirkėjo padėtis esti palankesnė. • Orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius Kaip teigia R. šiuolaikiniam pasauliui būdingas toks verslo kultūrų pasiskirstymas: 1. kurie elgtųsi visiškai vienodai. Gesteland perspėja. kad pardavėjas taikysis prie pirkėjo. orientuoti į dalykinius reikalus (OR). daugiausia dėmesio skiria užduotims. Panagrinėkime juos išsamiau. ypač jei šie užsieniečiai. Jis gali nepaisyti kultūrinių skirtumų. 2. dažnai be reikalo atidėlioja sprendimus. suprantama. yra tiesiog nenuspėjami.Jungtinės Amerikos Valstijos. kai į reikalus orientuoti eksporto rinkodarininkai bando pradėti verslą į santykius orientuotose rinkose. kad atvykėlis taikysis prie vietos papročių. R. nebent norėtų derėtis dėl kuo palankesnių sąlygų). dalykinius reikalus su nepažįstamais verslininkais aptaria gana lengvai. Tokį atvirumą iliustruoja telemarketingo populiarumas. Gesteland (1997). net jei abu priklauso tai pačiai kultūrai. Pavyzdys . Jiems nesmagu dirbti su nepažįstamais. įvairių kultūrų visuomenėje. kuriais galima pasitikėti. neturi savo nuomonės. ne visiems aptariamos kultūros verslininkams.1 lentelę). bet. galbūt todėl. Dauguma OS žmonių laiko OR atstovus įkyriais. Konfliktai kyla tuomet. Amerikiečiai. Kadangi OR žmonės yra dalykiški ir gana lengvai pradeda dirbti su nepažįstamais. t. kurie orientuojasi į tarpusavio santykius (OS) žmonėms. 11. • Tarptautiniame versle tikimasi. kad yra išaugę itin dinamiškoje. atstovaujantys OS kultūrai. bruožus. Kasmet .203 Tarptautiniame versle tikimasi. draugais ir gerai pažįstamais asmenimis ar jų grupėmis . Taigi yra išskiriami elgesio modeliai. OS žmonės mieliau dirba su šeimos nariais. o tie. y. kad jų partneriai. orientacija į tarpusavio santykius (žr. Pateikdamas įvairių kultūrų elgesio versle modelius. kurie reiškia kultūros tendencijas. Verslininkai. orientacija į dalykinius reikalus. būdingus daugumai.

204

amerikiečiai perka gaminių ir paslaugų už daugiau kaip 300 milijardų dolerių iš visiškai nepažįstamų asmenų telefonu. Šitokia į dalykinius reikalus orientuota rinkodara reiškia, jog tarp pardavėjo ir pirkėjo tėra vienintelis ryšys - kliento telefono numeris. Suprantama, net Amerikoje, kuo didesnis ir sudėtingesnis sandėris, tuo daugiau pirkėjas norės žinoti apie pardavėją. Tačiau svarbiausia, kad į reikalus orientuotose kultūrose rinkodarininkai gali užmegzti kontaktą su perspektyviu pirkėju be jokio išankstinio paruošimo, bendravimo ar ryšių. Griežtai į tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryšius galima pradėti tik tada, kai pažįstate reikalingus asmenis arba gebate suruošti viską taip, kad būtumėte jiems pristatyti. Visoje OS pasaulio dalyje planuokite užmegzti ryšius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai, tarptautinės mugės ar prekybos misijos metu, arba padedami trečiosios šalies pristatymo. Tam idealiai tiktų aukštas pareigas užimantis asmuo arba organizacija, pažįstama abiem pusėm. Užmegzti kontaktą gali padėti mūsų šalies ambasados komercijos skyrius, prekybos ir pramonės rūmai, prekybos asociacijos, gal net bankas. Verslo derybos paprastai trunka daug ilgiau OS kultūrose nei OR šalyse. Kultūrose, orientuotose į dalykinius reikalus, apie reikalus kalbama jau pirmojo susitikimo metu. OR verslininkai labai pasitiki raštiškomis sutartimis. OR šalyse derybose gali dalyvauti teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. OS kultūros pirmiausia pasitiki tarpusavio santykiais, kurie, jų manymu, padeda išvengti nesusipratimų bei spręsti problemas. OS rinkose pirmiausia susidraugaujama, o tik paskui sudaromas sandėris. OS kultūrose nepasitikėjimas nepažįstamais asmenimis, ypač užsieniečiais, dažnai verčia pareigūnus delsti. Pavyzdžiui, „Volksvvagen" bendrovei prireikė devynerius metus trukusių derybų, kad susitartų su Kinijos valdžia dėl automobilių gamyklos atidarymo; „McDonald's" kompanija dirbo daugiau kaip dvylika metų, kol susitarė su tuometine sovietų valdžia dėl pirmųjų restoranų statybos. Klientas ar partneris iš OS kultūros nori būti tikras, kad ne tik kompanija, bet ir jūs asmeniškai imsitės atsakomybės už bendros veiklos sėkmę, kad palaikysite glaudžius asmeninius ryšius. Reikia laiko, kantrybės ir kartais geležinių kepenų plėtojant patikimus santykius OS rinkose. Panašu, kad išgėrimai pagreitina ryšių įtvirtinimo procesą Rytų Azijoje - tačiau tik tarp vyrų. Moterys tuose vyriškos draugystės ritualuose vis dar yra nepageidaujamos.

205

11.1 lentelė. Verslo kultūrų pasiskirstymas -orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius (R. Gesteland, 1997, p. 18) KULTŪROS . ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Šiaurės ir germaniškoji Europa Didžioji Britanija Šiaurės Amerika Australija ir Naujoji Zelandija Pietų Afrika KULTŪROS. NUOSAIKIAI ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Lotynų ir Rytų Europa Viduržemio jūros regionas Honkongas, Singapūras KULTŪROS. ORIENTUOTOS I TARPUSAVIO SANTYKIUS Arabų valstybės Didžioji Afrikos dalis Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis

OR bei OS verslo kultūros skiriasi ir savo bendravimo būdu. Derybininkai iš OR šalių vertina tiesią, atvirą, nesudėtingą kalbą, o derybininkai iš OS dažnai mieliau vartoja netiesioginį, subtilų, vingrų stilių. Šis skirtumas yra didžiausias nesusipratimų tarp OS ir OR verslo žmonių šaltinis. OR derybininkai, bendraudami su kitais, siekia būti teisingai suprasti. Jie net didžiuojasi tuo, kad sako tai, ką galvoja, ir galvoja tai, ką sako. Pavyzdžiui, olandų verslininkai visiškai pagrįstai garsėja tiesmukiškumu. OS kultūrose tiesumas ir atvirumas, taip vertinami OR šalyse, reikš nesubrendimą ir naivumą, gal net aroganciją. OS kultūrose tik vaikai ir suvaikėję suaugusieji sako tai, ką galvoja, nes jie kitaip nemoka bendrauti. OS derybininkai pirmenybę teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. Jie slepia savo emocijas, ypač neigiamas, stengiasi išsaugoti harmoniją, atidžiai kontroliuodami savo kalbą ir veiksmus, kad neįžeistų ir neįstumtų aplinkinių į nemalonią padėtį. Šios kultūros atstovai nekantravimo, susierzinimo, nusivylimo ar pykčio rodymą suvokia kaip harmonijos ardymą ir laiko tai

206

šiurkštumu bei įžeidimu. OS šalyse reputaciją praranda abi pusės, kai prie pasitarimų stalo vienos pusės derybininkas pradeda karščiuotis. Asmuo, parodęs savo pyktį, t. y. pasielgęs vaikiškai, praranda reputaciją. Be to, atvirai demonstruodamas pyktį, jis priverčia ir kitą pusę prarasti reputaciją. Daugiau nieko ir nereikia, kad net ir perspektyviausios derybos atsidurtų aklavietėje. Daugelis japonų, kinų ir Pietryčių Azijos žmonių žodelį „ne" laiko keiksmažodžiu. Kad neįžeistų, jie verčiau sumurmės: „Tai gali būti sunku" arba „Mes turime į tai pasigilinti". Populiarūs atsakymai „Galbūt" ir „Tai bus nepatogu." Kai Rytų Azijos derybininkai pakeičia temą ar tiesiog nutyla, dažnai tai reiškia: „Pamiršk tai." Pavyzdžiui, daugelis atvykstančiųjų į Japoniją mano pasiekę susitarimą, nes jų partneriai keletą kartų jiems pasakė „taip", lydėdami tą „taip" daugybe šypsenų ir palinksėjimų. Tačiau visai nebūtinai tai reiškia sutikimą. Neužmirškite, kad japonai bet kuria kaina vengia nuomonių priešiškumo arba konfrontacijos. Jeigu jie priversti atsakyti į tiesiai užduotą klausimą, galvoja, kad privalo sutikti, nenorėdami sudrumsti jūsų harmonijos. Jie nemato jokios problemos dėl to, kad vėliau pasirodys su visiškai priešingu sprendimu, priimtu kompanijos reikalų ir gerovės vardan. Mandagus azijiečių, arabų, afrikiečių ir lotynų amerikiečių bendravimo būdas padeda išsaugoti harmoniją. To, ką jie sako prie derybų stalo, tikroji prasmė dažnai būna numanoma, t. y. prasmė aiškėja iš konteksto bei aplinkos. JAV antropologas E. T. Hali sugalvojo šias kultūras tiksliai apibūdinantį terminą - „plataus konteksto" kultūros. Kai kalba šiaurės europiečiai, šiaurės amerikiečiai, australai bei Naujosios Zelandijos gyventojai, didžioji prasmės dalis būna akivaizdi, t. y. išreiškiama žodžiais. Klausytojas sugeba suprasti, kas sakoma, nekreipdamas ypatingo dėmesio į kontekstą. E. T. Hali tai pavadino „siauro konteksto" kultūromis. Danų mokslininkė M. Djursaa, ištyrusi Danijos, Vokietijos bei Didžiosios Britanijos verslininkų elgesį, teigia, kad visos minėtos Europos kultūros, be abejonės, priklauso siaurajam kontekstui, tačiau skirtumai tarp jų taip pat akivaizdūs. Britai akivaizdžiai labiau nei arabai linkę į dalykinius reikalus ir siauresnį kontekstą, bet kartu jie daug labiau nei jų kolegos danai ir ypač vokiečiai linkę į platų kontekstą bei tarpusavio santykius.

207

Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas, hierarchija, valdžia bei pagarba
Formalios kultūros paprastai būna susiskirsčiusios į hierarchijas, kurios atspindi narių padėtį ir valdžią. Tuo tarpu neformalios kultūros labiau vertina egalitarines (pranc. ėgalitaire - lygybė) visuomenes su mažesniais statuso bei valdžios skirtumais. Sunkumų kyla, kai verslininkams iš egalitarinių kultūrų prireikia bendrauti su partneriais iš hierarchija pagrįstų visuomenių. Laisvas neformalus bendravimas piktina aukšto rango žmones iš hierarchinių kultūrų. Iš kitos pusės, neformalių kultūrų atstovai gali palaikyti formalaus elgesio partnerius niūriais, nedraugiškais, pasipūtusiais arba arogantiškais, per daug sureikšminančiais statuso bei užimamų pareigų svarbą. Nesusipratimų būtų išvengta, jeigu abi pusės suvoktų, kad skirtingas elgesys versle priklauso nuo skirtingų kultūros vertybių. Manoma, kad neformalios kultūros vertina visuomenės narių lygybę, o formalių kultūrų vertybių sistema apima hierarchijas ir visuomeninės padėties skirtumus. Formalumas visada susijęs su padėtimi visuomenėje (statusu), organizacijos struktūrine hierarchija bei su tuo, kaip išreiškiama pagarba aukšto statuso asmenims. Tarptautinės rinkodaros specialistai turėtų žinoti, ar bendrauja su formaliomis, ar su neformaliomis kultūromis (žr. 11.2 lentelę). Egalitarinių bei hierarchinių visuomenių skirtumai gali tapti rimta kliūtimi prekyboje. Tarptautinės rinkodaros vadybininkai iš neformalių kultūrų dažnai nesupranta, kaip pabrėžti pagarbą aukšto rango veikėjams iš formalių kultūrų, kurie gali lengvai įsižeisti dėl nepakankamai parodyto dėmesio. Reikia atminti, kad formalūs kreipiniai, t. y. pavardėmis, pareigomis, laipsniais, titulais, pavyzdžiui „Daktare Miuleri", yra vienas iš svarbiausių būdų parodyti savo pagarbą aukšto rango asmenims. Pietų ir Pietryčių Azijoje kostiumas ir kaklaraištis karšto sezono metu yra pagarbos išraiška (sėdėdami su švarku tvankiame kabinete, rodysite dar didesnę pagarbą). Lotynų Amerikoje ir didžiojoje Europos dalyje linkstama su panieka vertinti verslininką, kurio interesai ribojasi vien pinigų „kalimu". Aukštesnė padėtis priskiriama žmogui, sugebančiam protingai kalbėtis apie meną, muziką, literatūrą, istoriją, filosofiją bei kiną. Kilmė, išsilavinimas taip pat gali suteikti aukštesnį statusą.

užimantys žemesnes pareigas savose organizacijose • jauni abiejų lyčių žmonės • moterys • bet kurio amžiaus vyrai ir moterys . kur vyrai verslo pasaulyje tradiciškai įgyja aukštesnį statusą nei moterys. 3. kad jus pristatytų pats vyriausias. 2. 47) LABAI NEFORMALIOS KULTŪROS Australija JAV VIDUTINIŠKAI NEFORMALIOS KULTŪROS Kanada Naujoji Zelandija Danija. užimamas pareigas ir pagal tai. ar pardavėjas. ar jis pirkėjas. Jauniems eksporto specialistams. kaip išreikšti pagarbą nepadlaižiaujant. Ypač tai būdinga Pietų Korėjai. Norvegija FORMALESNĖS KULTŪROS Didžioji Europos dalis Viduržemio jūros regionas Arabų šalys Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis Formalios kultūros linkusios vertinti žmones pagal amžių. dirbant su hierarchinių kultūrų pirkėjais. Būkite tikras savo srities ekspertas. Formalios ir neformalios verslo kultūros (R.208 11.2 lentelė. Privalote aiškiai parodyti savo profesines žinias. p. rekomenduojama laikytis trijų žingsnių strategijos: 1. Pasistenkite. lytį. kokį tik sugebėsite rasti. Japonijai ir Saudo Arabijai. Tai: • žmonės. vyras. Gesteland. Turite žinoti. Geros profesinės žinios suteikia statusą.tarptautinės rinkodaros ir pardavimų darbuotojai. Keturios tarptautinio verslo žmonių grupės hierarchinėse kultūrose yra priverstos dirbti nepalankesnėmis sąlygomis. o ne pasakoti apie jas. . 1997. Susipažinkite su vietos protokolu.

ypač vertinančio punktualumą.209 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros Skirtingose kultūrose punktualumas yra suprantamas skirtingai. Viena pasaulio visuomenių grupė garbina laiką. nes polichroniškose kultūrose nedovanotinai šiurkštų nutraukti susitikimą vien dėl to. Svarbiausia . kad esate suplanavęs kitą.vienas. susitaręs susitikti su klientu. nedrausmingais ir nemandagiais žmonėmis. bet jeigu daugiau kaip penkias minutes pavėluosite Niujorke . kita vertus. monos . monochroniškoje kultūroje labai nemandagu būti nepunktualiam. atminkite. Suprasdami šio tikslumo arba netikslumo reikšmę tam tikroje šalyje. o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai. darbotvarkės nepajudinamos. kurios mažiau dėmesio skiria punktualumui ir nesikankina dėl terminų (žr. vergaujančiais pačių susikurtoms elgesio taisyklėms. kuris paprastai vėluoja pusvalandį? Vokietijos rinkos specialistai teigia. Jeigu visą valandą pavėluosite Ispanijoje. klerkai su šūsnimis laiškų ir popierių bei atsakymai į telefono skambučius.tai derybos gali pasibaigti net neprasidėjusios. Visiškai kitokios . Hali šias laiką garbinančias kultūras pavadino monochroniškomis (gr. Konfliktai kyla todėl. Įsivaizduokite. biure? Kada atvykti pas italą. atvykęs į susitikimą prieš penkias minutes.T. 11.būkite kantrūs! Sudarydami sandėrį ar pasirašydami sutartį.3 lentelę).laikas). tai visiškai leistina. kad polichroniškose kultūrose santykiai reiškia kur kas daugiau nei prievarta primesti terminai. Beje. kai jūsų susitikimą nuolat pertraukinės netikėti lankytojai. labai nemandagu pasipūtėliškai žvelgti į polichroniškas kultūras. itin svarbu laikas. nes galbūt turėjo pagelbėti draugui ar šeimos nariui. Planuodami turėkite kuo didesnę laiko atsargą ir kuo artimiau (geriausia . kaip ir jūsų klientui. Skirtingas laiko ir dienotvarkių suvokimas sukelia konfliktus. Polichroniškose kultūrose vadybininkas gali vėluoti į susitikimą. jog jūs eksporto vadybininkas. kad griežtai pagal darbotvarkę dirbantys atvykėliai laisviau traktuojančius laiką kolegas ima laikyti tinginiais. Griežtai traktuojančiose laiką visuomenėse punktualumas yra privaloma savybė: dienotvarkės geležinės. tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant arogantiškais pedantais. parodysite. Neįsižeiskite ir nenustebkite. kad. Šioje . O gal ankstesnis susitikimas pasibaigė vėliau nei buvo manyta.polichroniškos visuomenės. Kada geriausiai pasirodyti vokiečio. jog jums.susitikinėti asmeniškai) bendraukite su partneriais. E. parodysime savo pagarbą ir išsiauklėjimą. chronos .

jei vyks Seule. geriausiai išreikšite pagarbą net polichroniškoje kultūroje. 11. Singapūras. Kinija ir Pietų Korėja buvo polichroniškos kultūros. Pietų Korėja POLICHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Arabų valstybės Afrika Lotynų Amerika Pietų ir Pietryčių Azija Atidžiai pažvelgę į 11. Be to. nepatariama vėluoti į susitikimus. susitikimas Pietų Korėjoje tikriausiai prasidės laiku. Šios šalys yra pavyzdys. 57) LABAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Šiaurės ir germaniškoji Europa Šiaurės Amerika Japonija VIDUTINIŠKAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Australija ir Naujoji Zelandija Pietų ir Rytų Europa Honkongas. . Atminkite . kad „monochroniški" vadybininkai visada pasirodys laiku. kad šaltesnio klimato verslo kultūros garbina laikrodį. 1997. dienotvarkes ir griežtai traktuoja laiką. prieš 40 metų Japonija.pardavėjas visada privalo rodyti pagarbą pirkėjui. Orientavimasis į laiką ir dienotvarkes įvairiose verslo kultūrose (R. kaip ir kitoje laisviau laiką traktuojančioje šalyje. „polichroniški" klientai ar partneriai tikisi. o ne kur nors mažame miestelyje.3 lentelė. Ir šiandien žmonės iš pramoninių Pietų Kinijos provincijų labiau kreipia dėmesį į laiką. negu menkiau išvystytoje Vidurio Kinijoje. Singapūras. Honkongas. Taivanis Kinija. net dirbdami laisvai laiką traktuojančiose kultūrose. Taivanis. keičiasi ir verslo kultūra. Beje. Italijoje.3 lentelę. o karštesnio klimato kultūrų požiūris į laiką kur kas laisvesnis. Gesteland.210 monochroniškoje kultūroje sampratos „punktualumas" ir „patikimumas" labai susijusios. pastebėsite. p. kad. Atvykdami laiku. plėtojantis verslo santykiams.

11.4 lentelė rodo. pavyzdžiui Tailande. Proksemika: asmeninė erdvė ir distancija tarp asmenų. ištyrus atstumus tarp tos pat lyties įvairių kultūrų verslininkų. iš visų jėgų trenkia kumščiu į stalą.211 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros Ekspresyvūs žmonės bendrauja visiškai kitaip. o jeigu kokią mintį reikia ypatingai pabrėžti. bet santūrių kultūrų žmonės tokį elgesį laiko nepaprastai šiurkščiu. o dažni gestai ir besikeičianti mimika verčia manyti. Ekspresyviems žmonėms nesmagu. Tarptautinio verslo ekspertų nuomone. Pavyzdžiui. Jie dažnai pakelia balsą. monotoniška kalba suvokiama kaip nesvarbi. skirtingų kultūrų atstovų deryboms daugiausia sunkumų gali sudaryti keturi kūno kalbos aspektai. negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliūva į nemalonią padėtį derėdamiesi su ekspresyviais partneriais. stovės per ištiestą ranką vienas nuo kito. 11. Tačiau atstumas tarp dviejų besimylinčių susitrauks iki nulio. ką tik susitikę pobūvyje. kurioje atsidūrėme. kurio dydis priklauso nuo to. kurioje pasaulio dalyje užaugome. . kad žmogus šiek tiek „trenktas". 1. kad visi girdėtų. Galima skirti tokias tris bendravimo rūšis: • verbalinis bendravimas apima žodžių ir jų junginių prasmes • paraverbalinė kalba apima tariamų žodžių garsumo įvairovę. tylos ir pašnekovo pertraukimo pokalbio metu momentus • neverbalinis bendravimas . Santūrios kultūros atstovai pauzes tarp žodžių vertina ne mažiau už pačius žodžius. Ekspresyvūs verslininkai mėgsta kalbėti garsiai. Ekspresyviems verslininkams pašnekovų pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis. Dėl didžiulės paraverbalinio ir neverbalinio elgesio ekspresyvumo įvairovės tarptautinio verslo vadovai ir derybininkai patiria nemalonių netikėtumų. nei santūresni verslo partneriai. garsus balsas reiškia pyktį. jei pokalbis netikėtai trumpam nutrūksta. kuriose rinkose vyrauja ekspresyvi. kad atkreiptų dėmesį į svarbų punktą. Tyli. Kiekvieną žmogų supa nematomas oro sluoksnis. du anglai.tai kūno kalba. Santūriose kultūrose. ir nuo situacijos.5 lentelėje nurodomos distancijos. o kuriose santūri kultūra. Santūrūs.

p. Arabų pasisveikinimas gana dažnas. Haptika: prisilietimai. Italijoje ir Graikijoje ranką krato apie minutę ir tuo pačiu gal dešimt kartų švelniai paspaudžia. nors šių šalių verslininkai jau įprato prie trumpo rankos paspaudimo sveikinantis. Jeigu pristatinėjate kolegą grupei žmonių. aukščiausias pareigas . Japonijoje. Įvairių kultūrų žmonės paduoda ranką bei pasisveikina įvairiai.212 11. prancūzų . susitikus su užsienio prekybos partnerio žmona. nuo rankos paspaudimo reikėtų susilaikyti. Malaizijoje. ilgai trunkantis. fizinis kontaktas. Daug europiečių spaudžia ranką kiekvieną kartą susitikę ir išsiskirdami. Tačiau. Skandinavijoje yra įprotis ranką paspausti du kartus iš eilės. švelnus. tačiau rečiau už europiečius. o po to jūs iš karto atstumiamas. Gesteland. fizinis kontaktas nėra mėgstamas. pirmiausia prieikite prie vyriausio. 1997. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranką. Vokiečių rankos paspaudimas tvirtas ir greitas.lengvas. Taivanyje. y. Šiaurės amerikiečiai spaudžia ranką tvirtai. Ekspresyvios ir santūrios kultūros (R.68) LABAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika VIDUTINIŠKAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS JAV ir Kanada Australija ir Naujoji Zelandija Rytų Europa Pietų Azija SANTŪRIOS KULTŪROS Rytų ir Pietryčių Azija Šiaurės ir germaniškoji Europa 2. Tolimuosiuose Rytuose. anglų .4 lentelė.paprastas ir santūrus. t. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo būdų. kad aplinkui susidarytų pakankama erdvė. kai sudaromi prekybiniai sandėriai.

Bet kai su nepažįstamu žmogumi atsiduriame labai ankštoje erdvėje. atvirai rodančiais savo jausmus. p.taip leisite suprasti. kurios žiūri vyrui į veidą. Santūrių kultūrų atstovai vertina ramesnį neverbalinį elgesį ir nemėgsta atviro emocijų reiškimo. Tai rodo susidomėjimą ir pagarbą kalbančiajam. Afrikos tautų kultūroje. Tuo tarpu japonai ir vokiečiai emocijų demonstravimą gali palaikyti vaikiškumu ir nesubrendėliškumu. norėdami pabrėžti savo žodžius. ilgas žvilgsnių kontaktas laikomas įkyrumu. Gesteland.30 cm Arabų šalys Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika DIDELĖ: 40 . Rytuose moterys. mandagu kalbantis nežiūrėti į pašnekovą. Skirtingose kultūrose žvilgsnių kontaktai skiriasi. Okuletika: žiūrėjimas tiesiai į akis. jeigu jį gerbiame.6 lentelėje pateikiama kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose. Turbūt subtiliausia kūno kalbos forma yra žvilgsnis.60 cm Daugelis Azijos šalių Šiaurės. Asmeninė erdvė ir reikiamo atstumo išlaikymas (R. Jeigu tenka prisistatyti pačiam. Kinetika: kūno judesiai ir gestai.5 lentelė. 20 . atvirkščiai. 11. 74) NEDIDELĖ. 4. Pas mus priimta šnekantis žiūrėti į pašnekovą. kad jums jie visi lygūs. apeikite visus dalyvius iš eilės . akių kontaktas. Vidurio ir Rytų Europa Šiaurės Amerika Australija 3. 11.213 užimančio asmens. 1997. laikomos įžūliomis. Ekspresyvūs žmonės labai išraiškingai ir daug gestikuliuoja. ir įtariai žiūri įjuos slepiančius. Tarptautiniams derybininkams ypač svarbūs du kinetikos aspektai: veido mimika ir plaštakų bei rankų judesiai. . taigi ir laikytis asmeninio ar viešojo nuotolio. Pietiečiai pasitiki žmonėmis.

Šiaurės amerikiečiai šia veido išraiška parodo susidomėjimą ar nustebimą. ir būtų nepagarbu ištiesti jas sėdint prieš tenykštį gyventoją. vokiečiai nori pasakyti „Jūs protingas". Kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose (R. jog ji turi teršiamųjų savybių. arabai ištaria „Ne". nepatingėkite pasidomėti tos šalies papročiais ir kultūra. mes galime pagalvoti: „Jis visai neišauklėtas. 1997. Savo vizitinę kortelę teisingiausia paduoti dešine ranka. Indijoje kojos . kuri laikoma sielos buveine. Indijoje.. kai paliečiama žmogaus galva.„ne". jeigu jis pirkėjas). Skirtinga neverbalinės kalbos gestų interpretacija atskleidžia vieną iš svarbiausių tarptautinio verslo problemų: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje kultūroje gali tapti labai nemandagus ir įžeidžiantis kitoje. Jei kas nors rodo į mus pirštu. 78) INTENSYVUS AKIŲ KONTAKTAS Arabų šalys ir Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa ir Lotynų Amerika STIPRUS IR VIDUTINIŠKAS AKIŲ KONTAKTAS Šiaurės Europa ir Šiaurės Amerika Korėja ir Tailandas NETIESIOGINIS AKIŲ KONTAKTAS Didžioji Azijos dalis Įvairiose kultūrose gali visiškai skirtis kurio nors gesto. kitose. kad tokiu būdu galima sužaloti vaiko sielą. Musulmonų. p. Pavyzdžiui. nes tikima.„Sveiki!".214 11." Šis gestas Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju.6 lentelė. filipiniečiai . Todėl.skeptiškumą.. vykdami į užsienį bei priimdami kitos šalies derybininką (ypač. Pietryčių Azijoje nevalia glostyti vaiko galvos. Antai vienose šalyse galvos linktelėjimas reiškia „taip". induizmo ir budistų kultūrose kairė ranka laikoma nešvaria. Gesteland. ja neleistina nė valgyti. įvairiose kultūrose antakių pakėlimas reiškia visiškai skirtingus dalykus. azijiečiai išreiškia nepritarimą. mimikos ar poelgio vertinimas. pavyzdžiui. Arabų šalyse.tai suteršti galinti kūno dalis. tuo pat metu prilaikant jos alkūnę kairiąja. kaip tik atvirkščiai. anglai . Manoma. todėl ja draudžiama prisiliesti. o papurtymas . .

dalykiniai reikalai ar tarpusavio santykiai? Kokie tarpkultūrinio bendravimo skirtumai sukelia daugiausia nesusipratimų? Kaip paaiškintumėte skirstymą į „siauro" ir „plataus" konteksto kultūras? .215 Pasvarstykite: • • • • Kaip užmegzti pradinį kontaktą OR ir kaip .OS kultūrose? Kas svarbiau tarpkultūrinėse verslo derybose .

kokių turite ypatingų gabumų. bet kaip nuoseklias pastangas susirasti užsiėmimą. nuotykių kupinas laikas. ar praradote senąjį darbą. koks darbas jums idealiai tiktų. prisistatant darbdaviui. kad jus tirs ir vertins. išsamus gyvenimo aprašymas ir teigiamas požiūris į ateitį padės kalbėtis su bet kokiu darbdaviu. ar ką tik baigėte universitetą. kurį dirbdami tuos gabumus galėtumėt pritaikyti. Užsitęsę ieškojimai įbaugina net labiausiai savimi pasitikinčius. Kokių įgijote žinių ir įgūdžių? Pagalvokite. kas esate. žinoma. Taigi darbo ieškojimą vertinkite ne kaip mūšį. Baisiausia. kuo jūs rimčiausiai domitės ir. KAIP IEŠKOTI DARBO • • • • Kaip rašyti gyvenimo aprašymą? Kaip reikia pasiruošti pirmajam pokalbiui su darbdaviu? Ką daryti. pažymėkite. kas labiausiai ir mažiausiai patiko. mažiau bijosite konkurentų ir padidinsite galimybes gauti norimą vietą. jei rūpestingai suplanuosite savo veiksmus ir blaiviai vertinsit situaciją.216 12. Apibūdinkite savo ankstesnį darbą. Žinokite. nesvarbu. Autobiografiją pradėkite nuo to. gal net pripažins esant netinkamą. Vanderbilt pateikia daug vertingų patarimų. labiausiai atitinkantį jūsų gebėjimus ir patirtį.gerai save pažinti. Nerimas sumažės. Kokioje firmoje jums labiau patiktų dirbti: didelėje ar mažoje. Nors darbo ieškojimas galėtų būti nuostabus. . Ieškant darbo. koks jūsų išsilavinimas ir patirtis bei kokį darbą norėtumėte dirbti. Pamąstykite. daugeliui sukelia nemažą nervinę įtampą. svarbiausia . ką mėgstate veikti. Susidarykite savo privalumų sąrašą ir tuomet ieškokite tokio darbo. kaip ieškoti darbo. Gyvenimo aprašymas Gera autobiografija arba darbinės veiklos aprašymas yra svarbiausias dalykas. ką geriausiai mokate. jei jus atleido? Žymi etiketo specialistė A. ar tik ieškote naujų išmėginimų. jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos? Kaip elgtis. Sistemingos pastangos. jums reikės varžytis su kitais. Ne kiekvienas mėgsta konkurenciją ar protingai reaguoja. Jeigu jūs organizuotas ir informuotas žmogus ir į šį procesą žiūrite kaip į kasdieninio gyvenimo dalį.

Datas galite rašyti arba ne. ar dirbate kompiuteriu ir kontoros įranga. dėstytas disciplinas. bet pradėkit nuo mokslinio laipsnio bei vardo ar mokslinio darbo. namų adresas ir telefonas. pavardė. apdovanojimus ir pagyrimus bei papildomo ugdymo veiklą. Net jeigu jūsų dabartinis darbdavys žino. nurodykite jos pavadinimą ir adresą. Kitais atvejais rekomendaciją jums gali parašyti žmogus. savo pareigas ir įsidarbinimo laiką. Svarbiausia dalis yra jūsų profesinio gyvenimo santrauka. kuris puikiai jus pažįsta: buvęs dėstytojas arba kolega. geriau duoti namų telefoną nei tarnybinį. ūgio ar svorio. metančius darbą. Reikėtų nurodyti savanoriškus darbus bei kitokią veiklą. Jei jūsų gyvenimo aprašyme darbo vietų sąrašas neįprastai ilgas. galit plačiau apžvelgti savo išsilavinimą: pažymių vidurkį (jei jis neblogas). Nesiųskite fizinių duomenų: amžiaus. dviem sakiniais. niekuomet apie savo motyvus ir tikslus nekalbėti miglotai. Svarbiausia . Jei jūsų darbdavys sutinka parašyti jums rekomendaciją. įvykdytus projektus. Tai jūsų vardas. Tačiau dažnai darbus keičiantį žmogų gali palaikyti nepastoviu ar nekompetentingu darbuotoju. . Amerikiečiai mėgdavo kaitalioti darbus karjeros sumetimais. buvusios tarnybos. (Darbdaviai nelabai mėgsta darbuotojus. galite paminėti atliktą praktiką. Jei jūs ką tik baigėte universitetą ir jūsų darbo patirtis nedidelė. autobiografijos pradžioje apibūdinkite juos vienu. Ankstesnius darbus surašykit chronologine tvarka. Jei esate baigęs vidurinę mokyklą. Biografiniai duomenys. Karjeros tikslai ir darbo motyvai. Rašydami galvokite apie darbą. nedvejodami sutikit. Apie juos galite rašyti motyvaciniame laiške. pirmiausia apibūdinkite savo išsilavinimą. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. kai kiti pasiūlo didesnį atlyginimą). kurio jūs prašote. Rekomendacijos. Tarnyba ir patirtis. nerašykit apie vidurinę. Apibūdinkite savo veiklos sritį ir pasiekimus. Nurodykit įstaigų pavadinimus. Sąrašą pradėkit nuo paskutinės jūsų darbo vietos. Nepamirškite parašyti. dviejų. kodėl siekiate karjeros? Ką labiausiai norėtumėte veikti? Kokie jūsų planai po vienerių. Jei turite konkrečių karjeros tikslų. Jeigu ką tik baigėte mokyklą.217 jaukesnėje? Pamąstykite. adresus. Į sąrašą galite įtraukti po aukštojo mokslo įgytas žinias ir laipsnius. ar mokate užsienio kalbą. kad ieškote darbo. Išsilavinimas. įgytos patirties bei išsilavinimo aprašymą. Jei turite aukštąjį išsilavinimą. Kita vertus. trejų ar net po penkerių metų? Autobiografija skirstoma į kelias dalis: biografinius duomenis. gyvenimo aprašyme karjeros tikslų galit ir nenurodyti.

(Yra daug tarnybų. Nemeluokite. kurios profesionaliai tai padarys). spausdinkite per vieną intervalą tarp eilučių. Rašykit mašinėle. Šį sąrašą paduokite darbdaviui per pokalbį. Atidžiai patikrinkite . kad išspausdintų. Tačiau nusiuntę vien gyvenimo aprašymą. Paprašykite kelis bendradarbius perskaityti ir įvertinti jūsų autobiografiją. . Jei skelbiamas tik telefono numeris. kurie nepaiso jau paties pirmo prašymo. Tūkstančiai žmonių randa darbą pagal skelbimus laikraščiuose skelbimų arba verslo puslapiuose. Jame turi būti pavardės. Rašykite tik ant labai gero balto popieriaus. kurie galės jus rekomenduoti. Negavę iš firmos atsakymo septynias dienas ar dešimt dienų. tuomet neskambinkit. • • • • • • • Pasiruošimas pokalbiui Ieškančiam darbo skelbimai ir įdarbinimo agentūros yra svarbus informacijos šaltinis. jau nekalbant apie pasiūlymą dirbti. adresai ir telefono numeriai. Jei skelbime parašyta: „Neskambinti". vargu ar būsit pakviesti pokalbio. Nenurodykite pageidaujamo atlyginimo. pasamdykite ką nors. Daugiau nei pusę laisvų vietų padeda užpildyti įdarbinimo agentūros ir asmeniniai ryšiai. ar nėra rašybos klaidų. nesusitarę su jais iš anksto. paskambinkit ir pasiteiraukit dėl pokalbio. Jūsų tikslas susitarti dėl susitikimo. paskambinkit ir tik paklauskit. darbdaviai nemėgsta samdyti tų. o ne ranka. Niekuomet nerašykite į rekomendacijų sąrašą žmonių. kad reikalui esant galite pateikti rekomendacijas. Venkite pokalbio apie priėmimą į darbą telefonu.218 Patarimai rašančiam autobiografiją • • • Įrašykite naujausius faktus. Pagyros ir melas vis tiek išaiškės. Jei neturite rašomosios mašinėlės ar kompiuterio. Paruoškite sąrašą asmenų. Tekstas turi tilpti viename puslapyje. Nurodykite.

ar jūs tinkamas kandidatas tam tikram darbui. bet ir girtis nebūtina. Dažniausi pokalbio klausimai. jus pasamdžiusi. kvalifikaciją ir patirtį. . Palanki proga įterpti informaciją. Dabar jums pravers surinkta informacija. veiklos kryptis. įdarbinimo politika. Daug ką galite sužinoti iš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. Niekuomet nesakykite. paslaugas. skelbiamus finansinius rodiklius.. Pasinaudokite proga ir apibendrinkite savo gebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį. 4. Neapsiribokite vien spaudiniais. tuo geresnį įspūdį padarysit pašnekovui. „Kodėl turėčiau jus samdyti?" Darbdaviai dažnai šito klausia. Pateiksime kai kuriuos iš jų. kuriame norite dirbti. Įsigilinkite į kompanijos ar pramonės šakos perspektyvas ir problemas. ar jūs save laikot linksmu žmogumi. išryškindamas paskutinę silpnybę. . Pakalbėkit su žmonėmis. ar firmai negresia susijungimas arba pardavimas. Tokioje situacijoje nedera save menkinti. Praverstų išmanyti kompanijos hierarchiją ir sudėtį skyriaus. 1. moderni produkcija ar darbo stilius. kurie dirba jus dominančioje srityje. 3. „Kodėl norite šio darbo?" Pašnekovas nori sužinoti. Užsiminkit. Atsakymą kuo išsamiau pagrįskite.Papasakokite apie save" arba „Kaip jūs save apibūdintumėte?" Atminkit. Iš anksto paruošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleisti jūsų sugebėjimus. puikiai sugebat parduoti produkciją arba kiti ne kartą gyrė jūsų gebėjimą vadovauti. kurios nėra jūsų gyvenimo aprašyme. Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi. kad darbdaviui neįdomu. 2. kad domitės dideliu atlyginimu arba jums galima mažiau mokėti. ką skaitėt ir girdėjot apie kompaniją: jos vystymasis. Pamėginkite išsiaiškinti. ar jūs rimtai nusprendėte ir ar firma turės naudos. kad esate laikomas patikimu darbuotoju. „Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių? " Į šį klausimą atsakykit truputį linksmiau. darbo aplinka. Sakykit. kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pašnekesys. Jam terūpi. Stenkitės pasitikinčiai kalbėti apie savo įgūdžius. ar mėgstate sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu).219 Bet kokiame. Turėtumėt žinoti šios kompanijos ir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas. tikrindami jūsų saviraišką. tuo daugiau galimybių. kurią jau įveikiate. Savo kvalifikaciją susiekite su konkrečia firma ir konkrečiu darbu. Kuo daugiau per pokalbį žinosit apie kompaniją. pokalbio klausimai būna neįtikėtinai panašūs. kad jums pasiūlys darbą. vadovų savybės. sužinokite apie jos produkciją. net pirmajame pokalbyje privalote išmanyti apie kompanijos veiklą. Pavartykite kompanijos brošiūras ir žinynus. kad jums darė didelį įspūdį tai.

Taip pat jūs sužinosite. .Kokio pageidautumėt atlyginimo? " Pokalbį apie užmokestį geriau atidėti. ką dar atleido ir kodėl. mes diskutuosime dėl atlyginimo". kokį atlyginimą jums galėtų pasiūlyti. renkitės klasikiniu stiliumi ir kukliai ir pritapsit bet kokioje įstaigoje.. tačiau yra būdų ją palengvint. kad jūsų dabartinis vadovas ar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir paprašykit. Taip jis parodys. atsakykite: „Jeigu jūs siūlote man darbą. rekomendacijomis ir kitais tinkamais dokumentais.. Įsidėmėkite pagrindinę derybų taisyklę: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. Jei tebedirbate. 7. nemėginkit teisintis. Pasistenkite atrodyti kuo geriausiai ir tinkamiausiai. . Jeigu jie mėgintų išsisukinėti sakydami: „Jeigu mes pasiūlytume jums darbą. ir neapsisprendėte. Jei jus atleido. Moterys turėtų vilkėti sijoną ar suknelę. ką firma mano apie pareigas. Jei pokalbis apie pinigus užsimegs prieš tai . Gerai pasiruošę pokalbiui. Svarbu. kad jūs vis dar bandote išsiaiškinti. Geriausia į pokalbį eiti tais drabužiais. Niekada nediskutuokite apie pinigus. Tuomet geriausia paklausti. kad jie būtų švarūs ir išlyginti. kiek jie sutiktų jums mokėti. užsiminkit. ką tiksliai jums reikės daryti. tada paklauskite. Laikykitės bendrų švaros ir tvarkos taisyklių. Pripažinkit. kiek jūsų paslaugos galėtų būti vertos. Jei jus atleido ekonominiais sumetimais. atsakykite klausimu: „Ar jūs man siūlote darbą?" Jeigu jie atsakys „taip".. diplomatą ar portfelį su gyvenimo aprašymu. Jei norit pokalbio metu laisvai jaustis. kol pasiūlys darbą. Paprašykit draugą . kad nori jus įdarbinti. Jeigu jie paklaus: "O kiek jūs norėtumėte uždirbti?". pasiprašykit didžiausios siūlomos sumos. Neškitės lagaminėlį. kol firma neįvardijo pirminės sumos. už kokį atlyginimą jūs sutinkate dirbti?". dėvėkit patogius drabužius. kaklaraištis. ieškant naujo darbo. Derybos dėl atlyginimo .220 5. . o batai būtinai turi būti nublizginti.pasakykite. Vyrams tiktų švarkas. į kurias jūs pretenduojate. kai kurios kompanijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėl biudžeto apribojimų mažina etatus. Pavyzdžiui. 6.Kiek jūs uždirbdavote?" Sakykit atvirai. kad suruoštų jums pokalbio repeticiją ir suvaidinkit visą pokalbį. Pokalbio repeticija. truputį pasikvėpinti ir susilaikyti nuo rėksmingų papuošalų. kad neprasitartų jūsų darbovietei anksčiau už jus pačius. jei tai bus jums naudinga. kad tikitės didesnės algos.paskutinė ir bene sunkiausia užduotis. prisipažinkite pašnekovui.Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norit išeiti) iš dabartinio darbo?" arba „Už ką jus atleido?" Sakykite tiesą ir nekritikuokite buvusio ar dabartinio darbdavio. kuriuos vilkėtumėte ir pirmąją darbo dieną. Išgirdę apytikslį dydį. paprašykit draugą. Kaip pasirinkti drabužius pokalbiui.

todėl turėkit plunksnakotį. reikalingų datų. Rašykite įskaitomai. Į klausimą apie atlyginimą galit parašyti „derybų objektas". kad į bet kurio lygio pokalbį dėl darbo turit atvykti laiku. Jeigu atvykote į didelį pastatą. kai peržengiat firmos slenkstį. ar nervinatės. Prieš pokalbį patikrinkite: • • • • • • • • • Ar jūsų nagai ir plaukai švarūs? Ar drabužiai neskylėti ir nepurvini? Ar nublizginti batai? Ar pasikartojot surinktą informaciją? Ar pasikartojot atsakymus? Ar pasiėmėt bent porą gyvenimo aprašymų ir rekomendacijų egzempliorių? O plunksnakotį? Ar pasitikslinot pokalbio laiką? Ar žinote tikslų kompanijos adresą. Jūsų bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas. Paskaičiuokit. Svarbiausi patarimai: . Kaip rašyti pareiškimą. o gal nusišnekat. tuomet galėsit geriau patyrinėti savo elgesį. kiek laiko sugaišit kelyje ir pridėkit mažiausiai ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams. ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. balso tembrą. adresų ir telefonų sąrašą. painiojat atsakymus. pasistenkite kuo geriausiai atrodyti jau lifte. rankos paspaudimą ir žvilgsnį. elgseną. pavardžių. Vietoj atsakymo nerašykit „Ieškoti gyvenimo aprašyme". Neblogai būtų šią repeticiją įrašyti į vaizdo ar garso juostą. užpildykit kiekvieną skiltį.221 kritiškai įvertinti jūsų aprangą. Pamatysit. kad galėtumėt atsakyti į klausimus apie išsilavinimą. Pokalbis prasideda nuo tos minutės. Pokalbio metu jus gali paprašyti užpildyti pareiškimo anketą. kuriame aukšte ji įsikūrusi ir per kiek laiko ten nuvyksit? Ar gerai žinot pašnekovo pavardę ir pareigas? Pokalbis Neverta ir sakyti.

• Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti viršvalandžius. papasakokit apie save ir kodėl tinkate šiam darbui. parašykite tai laiške. Jei jums pasiūlys cigaretę. kad skyrėte man laiko". Jis padėkos jums už vizitą ir gal būt pasakys. • Pokalbį pradėti leiskit pašnekovui. nedelskit ir išeikit. jei jūsų kvalifikacija nepriekaištinga. kad jam buvo malonu susitikti. kad jaustumėtės laisvai. • Pradėję kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą. Atminkit. kad pašnekovo intonacija ir žodžių niuansas gali daryti įtaką jūsų atsakymams. Kalbėdami žiūrėkit pašnekovui į veidą. Pašnekovas pats duos ženklą. tvirtai paspauskite jam ranką ir pasakykite: „Malonu susipažinti" arba „Ačiū. kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. kiek dienų truks jūsų pirmosios atostogos. bet nebūkit per daug įsitempęs. pavyzdžiui. Susijaudinus ir išsigandus lengva pamesti pokalbio giją. • Pokalbiui pasibaigus. Pasistenkit pažaboti nervinius įpročius. • Nesėskite. Tikriausiai jis pasistengs. netaršykit plaukų. . būkite pasiruošęs tai paaiškinti. Jums gali pasakyti: „Pranešiu maždaug per savaitę" arba „Paskambinkit po savaitės". jokiu būdu nejuodinkit darbdavio ar kompanijos. Kėdėje sėdėkite tiesiai. To paklausite tik gavę darbą. nei per greitai. mandagiai atsakykit net jei pašnekovas rūko. Atidžiai įsiklausykit į pašnekovo klausimus. jeigu pašnekovas nukrypsta nuo temos. nenutraukite jo. bet ne monologas. mokėtės užsienio kalbos arba lankėt kursus. • Nerūkykite. paspauskit ranką ir padėkokit už susitikimą. • Pokalbis yra dialogas. pasijusit tvirčiau. • Apsikeitę mandagumo frazėmis. Išlaikykit vienodą balso intonaciją ir nekalbėkit nei per lėtai. Jeigu pašnekovas tylės. Jei auginote vaikus. Retas darbdavys neigiamai vertins šį faktą. Tačiau. kada pokalbis baigtas. Sugrįžimas į darbo pasaulį Jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos. Jis gali pažvelgti į laikrodį arba tiesiog atsistoti. pavyzdžiui. kol jums nepasiūlys. Sėkmingiausiai jis pavyksta tuomet. Jei nedirbdami įgijot naujų profesinių įgūdžių. Atsakę į pirmąjį pašnekovo klausimą arba pats ji uždavęs.222 • Sveikindamiesi su pašnekovu. tuomet jūs paklauskit: „Ar galiu paskambinti po savaitės ir sužinoti galutinį sprendimą?" Išeidamas pažvelkite pašnekovui į akis.

Dažnai jie laikomi užsispyrusiais. gali jaustis nedrąsiai. Dirbančios moterys atrodo jaunesnės ir madingesnės. tačiau panika ar pyktis padėties neišgelbės. auginote vaikus . pavyzdžiui. Vyresnio amžiaus moterys. negu jaunuoliai. Atsakomybės jausmas susiformuoja per ilgus metus. Vyresnio amžiaus kandidatas turėtų išsklaidyti neigiamas nuostatas. žinokite. Neretai vyresnio amžiaus žmonės ieško darbo jo netekę. Susijaudinimas yra natūrali būsena. kad kuo greičiau rastumėt naują darbą. Trumpalaikiai arba savanoriški darbai padidins jūsų šansus. buvote išrinkta į visuomeninę tarybą? Gal jūs patyrusi sodininkė. tvarkydavot namus. vyresnės moterys turi daugiau patirties ir įgūdžių. Pastaraisiais metais padaugėjo vyresnių nei penkiasdešimties metų žmonių. paklusnesni ir pastovesni. Jei jus atleido iš darbo. globojote senelius. ekologiniam judėjime? O gal rinkote labdarą. Darbdaviai labiausiai vertina tris bruožus: atsakomybę. parodyti savo charakterio lankstumą. kalbėdamas apie naujausias verslo kryptis. pradedančios dirbti pirmą kartą ar grįžtančios į darbą. priešingai nei dvidešimtmetės. kad. Baisiausi žodžiai darbuotojui . Net labai turtingos firmos neapsaugotos nuo sunkumų. Jūs derėdavotės su pardavėjais. o gyvenimo patirtis išskirtinė vertybė. Stenkitės elgtis taip.visa tai nepaprastai reikalinga darbe. ryžtą ir entuziazmą. Jei kurį laiką nedirbote. Pokalbyje jis turi pabrėžti teigiamą požiūrį į naujoves. nesugebančiais arba nenorinčiais domėtis naujomis technologijomis. Išėjimas iš darbo Vienas didžiausių sukrėtimų mūsų gyvenime yra atleidimas iš darbo. įvertinkite savo išvaizdą. Kitaip tariant. namų savininkais. o tai tokio amžiaus žmonėms įaugę į kraują. minančių įstaigų slenksčius.223 nepamirškite paminėti gyvenimo aprašyme arba laiške. kulinarė arba įgudusi rankdarbių meistrė? Visi šie darbai reikalauja organizacinių ir vadovavimo gebėjimų. Vis dėlto nederėtų pamiršti ir neigiamų bruožų. gebėjimą prisitaikyti ir norą mokytis.„Jūs atleistas". persikėlę gyventi į naują vietą ir pan. bankrutavus įmonei. anksti išėję į pensiją. būdingesnių vyresnio amžiaus darbuotojams. politinėje kampanijoje. kad vyresni darbuotojai patikimesni. Gal dalyvavote savanoriškoje veikloje. Atminkit. nelanksčiais. todėl puikiai paruošia darbui. Manoma. kad . nepameskite galvos. Jei išbuvote namuose kelerius metus ir dabar ieškote darbo.

Pabandykite rasti keletą teigiamų šios situacijos pusių. Norėdami greičiau gauti darbą. kad pasimokytumėt iš klaidų ir kitur jų nedarytumei Pasvarstykite: Kaip jūs ruošiatės darbo paieškai? Kaip jūs manote. Įsivaizduokite. Nors labai skaudu girdėti kritiką.224 atleidimas iš darbo gali būti pirmas žingsnis į geresnę karjerą ir visavertiškesnį gyvenimą. Rizikuojate negauti rekomendacinio laiško. koks darbas jums labiausiai tinka? Kodėl? Parašykite savo motyvacinį laišką darbdaviui. . Suprantama. tačiau svarbu sužinoti atleidimo priežastis. kodėl jus atleidžia. galit paklausti. Garbingai reaguokite į šią žinią. Gal dėl etatų mažinimo. neliekite pagiežos. kad jus atleido iš darbo. gal jūs neatitikote tam tikrų reikalavimų. kurią jaučiate savo darbdaviui ar viršininkui.