You are on page 1of 63

Mano mokykla

Įžanga....................................................................................... ...................3 Mano mokyklos istorinė aplinka...............................................................4 Mokyklos aplinka botaniko akimis...........................................................13 Mokyklos aplinkos medžiai..........................................................15 Krūmai ir puskrūmiai....................................................................21 Žoliniai augalai..............................................................................25 Raseinių rajono Šaltinio vidurinės mokyklos teritorijos topografinis žemėlapis.................................................................................. ...................36 Mokyklos fasado apšildymas......................................................................41 Mokyklos aplinka ir chemija......................................................................56

Turinys

2

Būna akimirkų, kada sustoji ir į daug ką pažvelgi naujai. Staiga pastebi, kaip paaugo kaštonai į mokyklą vedančioj alėjoj nuo to laiko, kai prieš dvyliką metų pirmą kartą atėjai čia. Tačiau kiekvienais metais mokyklos koridoriuose skambėjo juokas, šimtai jaunų veidų šypsojosi draugams ir mokytojams. Visi Raseinių Šaltinio vidurinės mokyklos dvyliktokai mokyklos jubiliejaus proga į mokyklą nusprendė pažvelgti kitomis akimis, atlikdami projektą „Mano mokykla“. Grupelė istorija besidominčių dvyliktų klasių mokinių pabandė atkurti netolimą praeities vaizdinį. Kiti tyrė mokyklos aplinkos botaninę įvairovę, artimiau susipažino su mokyklos teritorijoje augančiais augalais, sudarė mokyklos aplinkos augalų herbarą. Dar viena grupė abiturientų naudojant kerpių (Lichenes) tyrimą, ištyrė orą mokyklos teritorijoje. Tyrimo metu sudarytas mokyklos teritorijos topografinis žemėlapis. Matematikai prijaučiantys dvyliktokai ieškojo racionaliausių mokyklos fasado apšiltinimo ir atnaujinimo būdų. Taip mokykloje paskutinius metus besimokantys jaunuoliai bandė patyrinėti mokyklą. Kitais žodžiais sakant, kitomis akimis pažvelgti į mokyklą... Bet tuo mokyklos istorija dar nesibaigė, todėl dvyliktokai tikisi, kad jų tiriamąjį darbą pratęs kiti mokiniai.

Įžanga

3

Mano mokyklos istorinė aplinka 4 .

Tokios nuomonės šalininkai teigia. Raseinių Šaltinio vidurinės. bei jame esančius paminklinius objektus. ją pažinti bei suprasti. jog viskas dar tik priešaky. jog tai neilgas laiko tarpas. Tačiau keliaujant gyvenimo keliu nereikėtų pamiršti savo gimtojo krašto praeities. kaip atrodė ši vietovė iki mokyklos pastatymo? Ar žinome. surasti priežastis. 5 . ir kad vos poros dešimčių metų sulaukusi mokykla neturi kuo didžiuotis. ją būtų galima vadinti jauna. ką tik peržengusią paauglystės etapą. Spalio mėnesio pradžioje jai sukanka dvidešimt metų. mokyklos jubiliejus. ekonominės.Nuo Varlynės iki žinių ir šviesos šaltinio 2009-aisiais metais minimas ne tik Lietuvos vardo tūkstantmetis. bet ir mūsų. Ar žinome. įtakojusias jos atsiradimą bei sužinoti daugiau informacijos apie Raseinių miestą. nes iš visų Raseinių mieste veikiančių mokyklų ji buvo įsteigta vėliausiai ir jei josios gyvavimo laikotarpį palygintume su žmogaus gyvenimu. koks gyvenimas virė Raseiniuose ir kaip jį veikė įvairios politinės. Kai kas galbūt pasakytų. socialinės reformos? Artėjant mokyklos jubiliejui mes išsikėlėme tikslą pažinti mokyklos praeitį. nes mokyklą vis dar būtų galima pavadinti nauja.

Jie buvo aktyvūs visuomenės veikėjai. Miesto pakraštyje buvo išsidėstę daržai. Vienas žymiausių Raseinių objektų buvo Magdės 6 . mat jame buvo nedaug gyventojų. Raseiniai praėjusiame šimtmetyje Raseiniai buvo nedidelis miestelis. Jį net buvo galima pavadinti kaimeliu. dabartinėje Žemaičio aikštėje. buvo prekiaujama maisto ir kitomis. žydui priklausęs malūnas (prie tvenkinio). pramoninėmis. O miesto centre. Mieste buvo dvi turgaus aikštės. Mieste veikė žydų gimnazija.Visų pirma susipažinkime su praėjusio šimtmečio Raseinių miesto vaizdu. seniau buvo kareivinės. kur dabartinis turgus. dirbami laukai ir pievos. Prieš karą nemažą Raseinių gyventojų dalį sudarė žydai. prekėmis. Miesto pakraštyje. kur dabar yra “Šatrija”. limonado parduotuvė. anksčiau buvo prekiaujama tik gyvuliais. o dabartinėje duonos kepyklos vietoje buvo miesto stadionas. Ten. Parką tuo metu (kartais ir šiomis dienomis) vadindavo miesto sodu.

vandenį į namus nešdavo naščiais. Žmonių būrelis prie šaltinio versmės Penktąjame dešimtmetyje Raseinius užklupo Antrojo pasaulinio karo negandos. Žydės. Jie eidavo pro Kvedaro sodą. atėjus vokiečiams. Vėliau jie būdavo nužudomi ir užkasami netoliese esančiame. 7 . Jos rūsyje buvo laikomi sulaikyti rezistentai. Nakties tamsoje jie jausdavosi nejaukiai. vandens augalais apaugusiame. Miestas buvo sudegintas ir sulygintas su žemėmis. Iki tol buvusi gausi Raseinių žydų bendruomenė buvo išardyta. Jis aprūpindavo miesto gyventojus vandeniu. kad pasijustų saugesni. todėl vis šaudė į orą. Netoli malūno gyvenusi Juknų šeima turėjo gražias dukteris. pasiturintiesiems.šulinys. Išgėrę stribai mėgdavo vakare pas jas užsukti į svečius. Primestai valdžiai priešinęsi partizanai buvo persekiojami. o paskui ir nužudomi. Sode augantys vaisiai ir daržovės būdavo parduodami turguje. Per antrąją Lietuvos okupaciją. jų žudynės ir genocidas. gaudomi. Netoli Magdės šulinio buvo stribų-liaudies gynėjųbūstinė. prasidėjo žydų persekiojimai. mat vandentiekio tuo metu nebuvo. žydai nužudyti. išgalintiems susimokėti už šią paslaugą. Vėliau Juknų dukterys už stribų ir ištekėjo. griovyje. kurios norėjo užsidirbti pinigų. Kvedaro ūkis buvo garsus visuose Raseiniuose. Trečioji (antroji sovietinė) okupacija Raseiniams taip pat pridarė didelės žalos. kankinami.

Aplink šį kalną buvo aštuoni namai. prie kurio buvo Kvedaro sodas) vietoje. Šiukšlės buvo surinktos ir daugiau jų čia nebevežė. vietoje. Mokyklą nutarta statyti Varlynės (Varnynės) kalno (to paties. papėdėje. kėlėsi gyventi į augantį miestą. ėmęsis veiksmų. tai sustabdė. Iki tol veikė dvi. Šiukšlės buvo vežamos iš visų pakampių. kurio vietoje vėliau buvo pastatyta mūsų. Vieta išties buvo ne itin tinkama statyboms. nei krūmai – jis buvo plikas. mat čia buvo tikras durpynas. Ant jo neaugo nei medžiai. Tiesa. Kalnas buvo didžiulis. buvo sumanyta padaryti sąvartyną. kuri buvo numatyta mokyklai ir kur dabar ji stovi.Kvedarai buvo atviri naujovėms. Kvedarai gyveno kalno. kuriame buvo gausu šaltinių bei paviršinio vandens 8 . Žmonės statėsi namus. atsirado poreikis statyti dar vieną mokyklą. Netrukus. Žiemą šį kalną itin mėgdavo slidininkai Mokyklos įsteigimas Pasibaigus aktyviems karo veiksmams Raseiniai po truputį pradėjo atsigauti. padidėjus gyventojų skaičiui. tačiau greitai nežinomas valdininkas susizgribo ir. Šaltinio vidurinė mokykla.

netoli bažnyčios einančia gatve. tačiau visoms jų pastangoms nuėjus šuniui ant uodegos. vieta statyboms buvo ne itin palanki. jie 9 . reikėjo nukasti daugiau nei pusę kalno. Šis pavadinimas taip pat tiko. o ne baigtis akligatviu kaip dabar. Ji mena. Kelių čia nebuvo. jog sunkvežimiai su žemėmis vis važiavo ir važiavo . Iš mokyklos dingdavo įvairios statybinės medžiagos. Kunigiškienė net paklausė. Kaip jau minėjome. Spręsdami šią problemą. tik nusišypsojo ir tarė:” Nieko keista. kasinėjimai. Dar kiti šią vietą vadino Varnyne. Ateities gatvė turėjo būti prasitęsiama. Kunigiškienė spėja. kaip M.žemių buvo devynios galybės. A. jog būtų reikėję iškeldinti dar daugiau žmonių.balų. Plyteles vėliau būdavo galima pamatyti aplinkinių namų gyventojų kiemuose. Galbūt dėl to. Dalis žemių buvo skirta keliui tiesti. Galbūt dėl to ši vieta gyventojų ir buvo praminta Varlyne. vamzdžius jie suguldė tiesiog į vandenį. Mat visi žiūrėjo. Deja. žmonės traukte traukė į šią vietą. ar mokykloje nešalta. nes šaltiniai (ypač žiemą) mokyklos vamzdžius turėtų visiškai užšaldyti. nes negrįsta žemė dėl drėgmės tapdavo tikru liūnu. Ji turėjo susijungti su kita. mat aplink kalną augusiuose medžiuose buvo pilna varnų lizdų. Kad būtų galima pradėti statyti mokyklą. tokie laikai buvo”. “Ypač šalta turėtų būti prie Magdės šulinio”. nes. statybininkai išbandė įvairiausius būdus. Kita amžininkė.). paklausta apie aplinkinių gyventojų vagystes iš statybvietės. Kai vyko statybos. Beje. jie kaipmat prisipildydavo vandens. gavo nekilnojamojo turto kitoje miesto vietoje. kaip kompensaciją už prarastą žemę.. jie nebuvo atkasti. kaip buvo tiesiami mokyklos vamzdžiai: iškasus griovius. Bielskienė. kurie. Kaip tik dėl šios priežasties prieš pradedant ststybas buvo atlikta melioracija.spėjo M. pagal statybų planus. dieną sudėtos šaligatvio plytelės (rytą į statybvietę atėję darbininkai rasdavo sunaikintą praėjusios dienos darbą. tačiau vėliau dėl nežinomų priežasčių šio plano buvo atsisakyta. Aplinkiniai gyventojai prisimena. mat vien tik dėl mokyklos statybų turėjo būti iškeldinti ne vieno namo gyventojai. Kunigiškienė. ar kartais nebus atkasti palaidotų partizanų kaulai. Mūsų kalbinta M.

o dalis nukastojo kalno paversta mokyklos stadionu. M. kuris aukščiu lygus su mokyklos stogu. Tiesa. kur buvo užkasti nužudytųjų kūnai. Miesto panorama Netoli mūsų mokyklos esančio Magdės šulinio istorija taip pat yra verta gilesnio pažinimo. Statant mokyklą buvo laikomasi plano. Ta vieta esti dabar gyvenamųjų namų žemėse toliau nuo Ateities gatvės.pakasti daug giliau po žeme. net medžiai buvo susodinti pagal jį. Kunigiškienė teigia. skirtas visų trijų Lietuvos okupacijų aukoms atminti. Raseinių Magdės istorija 10 . jog paminklas stovi ne visai toje vietoje. Dabar Ateities gatvės kryžkelėje stovi paminklas.

personažu. įdavė motinai užnuodytų aguonų gėrimo. Kiekvienas pasakotojas laikosi savo versijos ir teigia. gailiai verkė.. kai kas šias dvi versijas sieja viena su kita. Magdelė vilkėjo ne naujoviškus. įkūnijamu per miesto šventes. O prie ligonės lovos buvęs kunigas pagalvojo. moderniai apsirengusios Magdės personažą. norėdamos greičiau paveldėti turtą. Viena pirmųjų Magdės įvaizdžio nešiotojų buvo renginių vedėja E. mat anuomet aguonos buvo raminamasis vaistas. dukterys. Dar vienas keistas pasakojimas byloja. Tėvas ilgėjosi dukros. renginių vedėja. Kiti teigia. žinoma kaip Raseinių Magdė. kurios tikriausiai niekam nepavyks įminti. Tai buvo bajoro dukra. kad Raseinių Magdė yra kilusi iš Maironio epinės poemos. Dabar Raseinių Magdė yra virtusi miesto simboliu. vardu Magdė. Išgėrusi aguonų gėrimo motina pradėjo dusti ir šaukti: . Miesto vyrai. Vėliau ja tapo buvusi mūsų mokyklos mokytoja V. kuri tarnavo pas turtingą lenkę. jog motina visą turtą norinti užrašyti tarnaitei Magdei. Skirtingai negu vyresnioji Magdė. kad netoli dabartinio Magdės šulinio gyveno pana. kuri karštai įsimylėjo lenkų ponaitį ir kartu su juo pabėgo iš namų. Germanavičienė. Ja tapo Bernotaitė. kurios darže augdavo labai dideli svogūnai. mat Maironio poemoje taip pat pasakojama apie lietuvaitės pabėgimą su lenku. Kai motina gulėjo mirties patale. Tai buvo paskutiniai jos žodžiai. dažnai užsukdavo pas Magdę paprašyti užkandai tų didžiųjų josios svogūnų. Ji kūrė pašaipios.Kiekvienas raseiniškis yra girdėjęs apie Raseinių Magdę. jog ši yra tikroji. ketindami gerti degtinės. o vėliau net pastatė Magdės statulą. Tačiau pasakojimai apie ją yra nevienodi. Kita legenda pasakoja apie merginą. Istorijų apie Magdę yra daug ir įvairių. Našlėnienė. kuriai jis atiteks. Beje. turėjusią tris dukras. juos gaubia paslaptis. iš kurios akių bėgo šaltinio vanduo. mak dusyk” (lietuviškai – aguonos dusina). Mak dusyk. jog Magdė iš tikrųjų gyveno Raseinių apylinkėse. Po kurio laiko atsirado naujas personažas – jaunesnioji Raseinių Magdelė. o tautinius rūbus. Vienoje jų skelbiama. 11 . Štai taip atsirado renginius vedanti mergina. Dukterys tarpusavyje kovojo dėl motinos turto ir spėliojo.

pasakojimų apie Magdę netrūko.Taigi legendų. niekieno neprižiūrimas. be to. Šulinio reljefų idėja kilo 12 . Daunora. kuris buvo labai geras. kad Magdės šulinys būtų paprastesnis. piešinių autorė – D. Ramanauskas. kurios visiškai pakeisdavo pasakojimą. o kai kas. Tai padaryti įtakojo mokyklos atsiradimas bei naujo kelio tiesimas. perpasakodamas josios istoriją. projekto įgyvendintojas – R. Laimėjusio projekto organizatorė – G. Merginos prie Magdės šulinio Ilgą laiką tai buvo rentinis šulinys. tad jie atrinko kitą pasiūlymą. neišvaizdus. Seniau aplinkiniai gyventojai eidavo iš šio šulinio semtis vandens. Pečkaitienė. prastas.. Giedraitienė. Iš pradžių šį šulinį siūlyta statyti pagal poeto Maironio . dar ir savo minčių bei fantazijų pridėdavo. pagal kultūros vertybių apsaugos programą buvo paskelbtas konkursas Magdės šuliniui sutvarkyti.2003m. Istorijos apie mitinę Magdę žmones įkvėpė Raseinių vietovėje esantį šaltinį pavadinti josios vardu. Taip atsirado Magdės šulinys. komisija norėjo.Magdę”. architektas – A. bet buvo sunku iškalti daug žodžių.

stiprus jaunimas išbandė jėgas ir ją sulaužė. Magdės šulinio atstatymo išlaidas finansavo savivaldybė. Didžiąją darbo dalį turėjo atlikti J. modernumas. jog esame Raseinių Šaltinio vidurinės mokyklos nariai. galime labiau mylėti ir gerbti savo mokyklą.nes. geriau pažinkime.dviem bendraminčiams – J. Grabauskui ir R. nes. tik žinodami istoriją. gausi įvykių ir verta gilesnio pažinimo. kas sukaupta per ilgus šimtmečius. Šiais laikais yra skatinama pažanga. tačiau po jo mirties visko ėmėsi Ramanauskas. Prie šulinio buvo pastatyta pompa. Šio projekto tikslas ir buvo su ja susipažinti. kuri ten ilgai neišbuvo. nes jos bei amžinųjų vertybių teigimas leis mums didžiuotis. Kaip tik todėl idėja nėra iki galo įgyvendinta. 13 . Ramanauskui. tačiau nereikėtų pamiršti praeities. geriau ją suprasti. Magdės šulinys iki restauracijos Mūsų mokyklos bei aplinkinės teritorijos praeitis yra spalvinga. Grabauskas. Atsigręžkime į ją. pasak Ramanausko. Projekto darbai truko trejus metus.

grupė: Kasparavičiūtė Jolita Pociūtė Laura Brukmanaitė Aušra Mažutytė Aušra Lupeikytė Julija Savickaitė Justina Goleckytė Ieva Projekto darbo Vaičiulytė Aurelija Kromerova Enrika Juškaitė Gintarė Žagužauskas Karolis Staponavičiūtė Rasita Mokytoja Liuda Janušienė 14 .

Mokyklos aplinka botaniko akimis 15 .

Kiek daug tylėjimo gamtoj ir koks kantrus augimas vyksta. 3. Nufotografuoti mokyklos teritorijoje augančius augalus: medžius. skaitmeninėje pateiktyje. Sudaryti mokyklos aplinkos augalų herbarą. Dekoratyviniai žoliniai augalai 16 . Mokyklos teritorijoje augantys medžiai. Žalieji augalai – tai vienintelė gyvybės forma. Mokyklos teritorijoje augantys krūmai. Jų darbas suteiks galimybę pažinti kai kuriuos augalus iš jų nuotraukų ir aprašymų. Projekto darbo grupė Rimkutė Marija 12a Bartkevičiūtė Daina 12b Žiobakaitė Viktorija 12a Petrauskaitė Sigita 12a Karnauskas Vygantas 12ª Norkutė Andželika 12a Žemaitis Giedrius 12a Jociūtė Dalia 12b Reimerytė Agnė 12c Kašinskas Mantas 12b Lauraitytė Enrika 12b Zinkevičius Gediminas 12a Lazurkevičiūtė Ilona 12b Vieta Ramūnas 12b Bakšytė Neringa 12b Biologijos mokytoja Laima Petkevičius Justas 12b Babenskienė Darbo rezultatai – grupių parengti demonstraciniai pristatymai: 1. žolinius augalus. 2. Rasti informacijos šaltinuose mokslinius augalų pavadinimus ir augalų rūšių sistematinius aprašymus. Parengti skaidres darbų pristatymui. Marcinkevičius Visos energijos šaltinis Žemėje yra Saulė. Just. Tikslas ir uždaviniai 1. nekasant. gebanti Saulės energiją paversti chemine maisto energija. krūmus. Mūsų mokyklos grupelė vienuoliktokų nusprendė artimiau pažinti mokyklos teritorijoje augančius augalus ir sudaryti mokyklos aplinkos augalų herbarą.2. 1. 1. augalų taikomąsias ir praktines savybes. 1.1. Laukiniai žoliniai augalai 4. augalų neraunant. skaitmeninėje pateiktyje.3.

Mokyklos aplinkos medžiai 17 .

Žiedai tinka Paprastasis klevas (Acer platanoides) 18 .Paprastasis kaštonas        (Aesculus hippocastanum) Karalystė:Augalai(Plantae) Skyrius:Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė:Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis:Erškėčiažiedžiai(Rosidae) Šeima:Kaštoniniai(Hippocastanaceae) Gentis:Kaštonas(Aesculus) Rūšis:Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum) Vaisiai (kaštonai) naudojami maistui. Didžialapė liepa (Tilia platyphyllos)        Karalystė:Augalai(Plantae) Skyrius:Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė:Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis:Dilenijažiedžiai(Dilleniidae) Šeima:Dedešviniai(Malvaceae) Gentis:Liepa( Tilia) Rūšis:Didžialapė liepa ( Tilia platyphyllos) vaistinėm s arbatoms.

Tinka gatvių bei kelių apželdinimui. Išgaunama geriama sula. vantos. Eglė (Picea)   Išgaunama sula. sakmėse.      Skyrius:Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė:Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis:Erškėčiažiedžiai(Rosidae) Šeima:Kleviniai( Aceraceae) Gentis:Klevas( Acer) Rūšis:Paprastasis klevas( Acer platanoides) Mediena naudojama baldų. instrumentų gamyboje. Iš jo šakelių daromos Karalystė:Augalai( Plantae) Skyrius:Pušūnai( Pinophyta) 19 . Karpotasis beržas (Betula pendula)        Karalystė:Augalai(Plantae) Skyrius:Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė:Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis:Hamameliažiedžiai(Hamamelididae) Šeima:Beržiniai( Betulaceae) Gentis:Beržas( Betula) Rūšis:Karpotasis beržas (Betula pendula) Dažnai minimas lietuvių liaudies dainose.

stipriausias Lietuvos medis. Paprastasis ąžuolas ( Quercus robur )        Karalystė:Augalai(Plantae) Skyrius:Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė:Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis:Hamameliažiedžiai(Hamamelididae) Šeima:Bukiniai( Fagaceae) Gentis:Ąžuolas( Quercus) Rūšis:Paprastasis ąžuolas( Quercus robur) Ąžuolas. Dažnai vartojamas lietuvių liaudies tautosakoje. iš jo šakų pinami vainikai nugalėtojams Drebulė ( Populus tremula)      Karalystė: Augalai(Plantae) Skyrius: Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė :Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis: Dilenijažiedžiai(Dilleniidae) Šeima: Gluosniniai(Salicaceae) 20 . Tinka baldų. patvariausia mediena.   Klasė:Pušainiai( Pinopsida) Šeima:Pušiniai( Pinaceae) Gentis:Eglė( Picea) Tai. instrumentų gamyboje.Kalėdų medis.

soduose kaip dekoratyvinis augalas. Europinis maumedis ( Larix decidua)       Karalystė: Augalai( Plantae) Skyrius: Pušūnai( Pinophyta) Klasė: Pušainiai( Pinopsida) Šeima: Pušiniai( Pinaceae) Gentis: Maumedis( Larix) Rūšis: Europinis maumedis( Larix decidua ) Auginamas parkuose. Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia)        Karalystė:Augalai(Plantae) Skyrius:Magnolijūnai(Magnoliophyta) Klasė:Magnolijainiai(Magnoliopsida) Poklasis:Erškėčiažiedžiai(Rosidae) Šeima:Erškėtiniai(Rosaceae) Gentis:Šermukšnis(Sorbus) Rūšis:Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia) Tai vertingas dekoratyvinis.  Gentis: Tuopa( Populus) Rūšis: Drebulė( Populus tremula) Mediena lengva. naudojama degtukų ir celiuliozės pramonei. minkšta. 21 . maistinis ir vaistinis augalas. stogų skiedroms.

ji lengvai apdirbama. Krūmai ir puskrūmiai 22 .tikras sveikatos šaltinis. Pušies mediena turi didelę reikšmę medžio apdirbimo ir statybos pramonei.Paprastoji pušis ( Pinus sylvestris )       Karalystė: Augalai( Plantae) Skyrius: Pušūnai( Pinophyta) Klasė: Pušainiai( Pinopsida) Šeima: Pušiniai( Pinaceae) Gentis: Pušis( Pinus) Rūšis: Paprastoji pušis( Pinus sylvestris) Pasivaikščiojimas pušyne.

vok. plikas arba plaukuotas. angl. stačios. blasser Pfeifenstrauch) – hortenzijinių (Hydrangeaceae) šeimos dekoratyvinis augalas. labai kvapūs. ir adelphos – brolis. žodžio phileo – myliu. Agrastas ( Ribes uva-crispa)  Karalystė: Augalai( Plantae)  Skyrius: Magnolijūnai( Magnoliophyta)  Klasė:Magnolijainiai ( Magnoliopsida)  Poklasis: Erškėčiažiedžiai( Rosidae)  Šeima: Agrastiniai( Grossulariaceae)  Gentis: Serbentas ( Ribes)  Rūšis: Agrastas Agrastas (lot. vok. Žiedai po 5-9 kekėse. geltonas. purpurinis. 23 . Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje. Žydi birželio mėn. apvalus arba pailgas. angl. Lapai 3–5 skiaučių. Lapai kiaušininški. viršutinė pusė plika. aukščio. apatinė – su plaukelių kuokštais gyslų kampuose. jų žievė rausvai ruda. Vaisius – uoga su koteliu. lupasi plonais lakšteliais. žalias. Stachelbeere) – agrastinių (Grossulariaceae) šeimos daugiametis uogakrūmis. Krūmas iki 3 m. Pavadinimas kildinamas iš graikų k. Stiebai ir ūgliai dygliuoti arba be dyglių. Ribes uva-crispa. Gooseberry. šakos gausios. Lietuvoje auginama iš paprastojo agrasto rūšies kilusios kultūrinės veislės. raudonas. ūgliai po 2 glaudžiai vienas priešais kitą auga. Sweet Mock-orange. Philadelphus coronarius. apnokusios – konservavimui.Darželinis jazminas ( Philadelphus coronarius )  Karalystė: Augalai ( Plantae)       Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė:Magnolijainiai( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Šeima: Hortenzijiniai ( Hydrangeaceae) Gentis: Jazminas ( Philadelphus) Rūšis: Darželinis jazminas Darželinis jazminas (lot.

valgomos žalios. Lapai paparasti ar trilapiai. Forsythia) – alyvmedinių (Oleaceae) šeimos augalų gentis. Aukštis 3-6 m. Žydi pavasarį. priešiniai. išsidėstę po 13. marmeladui.uogienėms. Forsitija  Karalystė: Augalai( Plantae)  Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta)  Klasė: Magnolijainiai (Magnoliopsida)  Poklasis: Notreliažiedžiai (Lamiidae)  Šeima: Alyvmediniai ( Oleaceae)  Gentis: Forsitija (Forsythia) Forsitija (lot. konservuojamos cukrumi. kuriai priklauso nedideli vasaržaliai krūmai. Paprastoji alyva  Karalystė: Augalai (Plantae)  Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta)  Klasė: Magnolijainiai (Magnoliopsida)  Poklasis: Notreliažiedžia i(Lamiidae)  Šeima: Alyvmedinia i(Oleaceae)  Gentis: Alyva (Syringa) 24 . vynui. Žiedai geltoni. prinokusios – desertui. Ilgam laikymui uogos šaldomos ir sublimuojamos.

Tuja  Karalystė: Augalai (Plantae)  Skyrius: Pušynai (Pinophyta)  Klasė: Pušiniai (Pinopsida)  Šeima: Kiparisiniai (Cupressaceae)  Gentis: Tuja (Thuja) Šaltalankis  Karalystė: Augalai (Plantae)  Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta)  Klasė: Magnolijainiai (Magnoliopsida)  Poklasis: Erškėčiažiedžiai (Rosidae)  Šeima: Žilakrūminiai (Elaeagnaoceae)  Gentis: Šaltalankis (Hippophae) 25 .

Žoliniai augalai 26 .

Daugiametis šemenis (Phalacroloma annuum)  Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai)  Klasė – Magnolijainiai (Dviskilčiai)  Poklasis – Astražiedžiai Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams. mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų 27 . Daugiametė saulutė (Bellis perennis)  Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai)  Klasė – Magnolijainiai (Vienskilčiai)  Poklasis – Erškėčiažiedžiai Ekosistemoje želdynams.

28 .Lelijažiedžiai Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams. Plačialapė drėgmenė (Sium latifolium)  Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai)  Klasė – Magnolijainiai (Vienskilčiai)  Poklasis .Erškėčiažiedžiai Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams.Rudasis eraičinas (Festuca rubra)  Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai)  Klasė – Lelijainiai (Vienaskilčiai)  Poklasis .

)  Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai)  Klasė – Magnolijainiai (Dviskilčiai)  Poklasis .Baltasis dobilas (Trifolium repens)  Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai)  Klasė – Magnolijainiai (Vienskilčiai)  Poklasis – Erškėčiažiedžiai Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams. Melynžiede liucerna (Medicago sativa L. mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų 29 .Erskeciaziedziai Ekosistemoje želdynams.

mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų 30 . Kilnioji blezdindugnė (Chamaemelum nobile)  Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai)  Klasė – Magnolijainiai (Dviskilčiai)  Poklasis – Astražiedžiai Ekosistemoje želdynams.Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale)  Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai)  Klasė – Magnolijainiai (Dviskilčiai)  Poklasis – Astražiedžiai Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams.

Graižai ant stiebo Susiformuoja po vieną. Žydi birželį – rugpjūtį. 31 . Alpinis astras (Aster alpinus)  Karalystė: Augalai (Plantae)  Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta)  Klasė: Magnolijainiai (Magnoliopsida)  Poklasis: Astražiedžiai ( Asteridae)  Šeima: Astriniai ( Asteraceae)  Gentis: Astras (Aster) 5-20 cm. viršutiniai lapai lancetiški.Mėlynžiedis vikis (Vicia cracca)  Skyrius – Magnolijūnai (Gaubtasėkliai)  Klasė – Magnolijainiai (Vienaskilčiai)  Poklasis . trumpais lapkočiais.Erskeciaziedziai Ekosistemoje mitybos grandinės dalis tinkanti teritorijų želdynams. Auganederlingose kalnų ganyklose. prisitvirtinę tiesiai prie stiebo.statūs su pūkeliu apaugusiais lapais ištisiniais kraštais. tarp uolų1400-2800m virš jūros lygio. Stiebai plaukuoti. jie sudaro 25-40 violetinių arrausvų liežuviškų ir aukso atspalvio geltonų vamzdiškų žiedų.pamatiniai lapai pailgi kastuviški.

Yra daug veislių didžiųjų serenčių. Dauginama sėklomis. vamzdiškų – mažai. Mėgsta puveningą. Dažniausiai mėlyni.Verbena (Verbena)  Karalystė:Augalai (Plantae)  Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta)  Klasė:Magnolijainiai (Magnoliopsida)  Poklasis: Notreliažiedžiai (Lamiidae)  Šeima: Verbeniniai (Verbenaceae)  Gentis: Verbena (Verbena) Verbeninių (Verbenaceae) šeimos augalų gentis.ju daug). lengvą dirvą ir atviras vietas. Sudaro ~250 vienmečių ir daugiamečių augalų rūšių. vamzdiški žiedai stambūs. daigais ir vegetatyviškai. Žiedai smulkūs. Keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides) Auga nederlingose pievose.paplitusių daugiausia Lapai paprastai priešiniai. bet nereti ir balti. kurios skiriasi aukščiu. žiedų spalva ir atspalviu. 32  Karalystė: Augalai (Plantae)  Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta)  Klasė::Magnolijainiai (Magnoliopsida)  Poklasis: Notreliažiedžiai ( Lamiidae)  Šeima: Notreliniai ( Lamiaceae)  Gentis: Čiobrelis ( Thymus) . Augalas ištvermingas sausrai. jie smulkūs) ir chrizanteminius (liežuviškų žiedų viena eilė arba jų visai nėra. rausvi. purpuriniai. nuo birželio vidurio iki rugsėjo. jie stambūs. Pagal vamzdiškų ir liežuviškų žiedų skaičių graiže ir formą skirstomi į gvazdikinius (liežuviškų žiedų daug. Žydi 62-65 dienas. su penkiais žiedlapiais. dykvietėse ir saulėtose pamiškės. plaukuoti.

Pavasarinė raktažolė (Primula veris )  Karalystė: Augalai(Plantae)  Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta)  Klasė: Magnolijainiai (Magnoliopsida)  Poklasis: Dilenijažiedžiai (Dilleniidae)  Šeima: Raktažoliniai ( Primulaceae)  Gentis:Raktažolė ( Primula)  Rūšis:Pavasarinė 33 . dažniausiai naudojami didesnių plotų apželdinimui.Storalapė bergenija (Bergenia crassifolia)  Karalystė: Augalai (Plantae)  Skyrius:Magnolijūnai (Magnoliophyta)  Klasė: Magnolijainiai (Magnoliopsida)  Poklasis:Erškėčiažiedžiai (Rosidae)  Šeima:Uolaskėliniai (Saxifragaceae)  Gentis:Bergenija (Bergenia)  Rūšis:Storalapė bergenija (Bergenia crassifolia) Augalai dideliais mėsingais lapais.

dangaus raktai. žmogučiai. šv. 34 . Jurgio raktai. pirmažiedis.Petro raktai. avasargė.Kiti pavadinimai: batutis.

)  Karalystė:Augalai (Plantae)  Skyrius:Magnolijūnai (Magnoliophyta)  Klasė: Magnolijainiai (Magnoliopsida)  Poklasis:Astraziedziai ( Asteridea)  Šeima: Astriniai (asteraceae)  Gentis: Serentis Rūšis: Didysis Dėl eterinio aliejaus serenčiai turi stiprų specifinį kvapą. bronziniai arba margi.Didysis Serentis (Tagetes patula. Avižuolė(Variegatum) (Arrhenatherum Bulbosum)  Karalystė: Augalai (Plantae)  Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta)  Klasė:Lelijainiai ( Liliopsida)  Poklasis: Lelijažiedžiai ( Liliidae)  Šeima: Viksvuoliniai ( Cyperaceae  Gentis: Avižuolė()  Rūšis: Variegatum Paprastai ją augina dėl gražiai išlenktų lapų. 35 . bet ir auksiniai.Jie ypač populiarūs Lotynų Amerikos ir kai kurių Europos šalių virtuvėse.kuris ne visiems patinka. kurie būna ne tik žali.

Auginamas kaip ornamentis augalas darželiuose. melsvių (Hosta) genties dekoratyvinis augalas. 36 .Banguotoji melsvė arba Banguotalapė melsvė (Hosta undulata)  Karalystė: Augalai (Plantae)  Skyrius: Magnolijūnai (Magnoliophyta)  Klasė: Lelijainiai ( Liliopsida)  Šeima: Agaviniai ( Agavaceae)  Gentis: Melsvė ( Hosta)  Rūšis: Banguotoji Agavinių (Agavaceae) šeimos. kapinėse. gėlynuose.

Sunkiausia buvo nustatyti mokslinius augalų pavadinimus. Santrauka Šio projekto metu buvo tirta mokyklos aplinka – jaunųjų botanikų akimis.  T. Literatūra  J. Tolimesnė darbo plėtotė – integruoti turimo darbo rezultatus su chemijos. K. skaitmeninėje pateiktyje. 37 . Viso aprašyta – 33 augalų rūšys. nustatyti jų moksliniai pavadinimai. 2005. skaitmeninėje pateiktyje. geografijos ir kt. G. Vilkonis. 1. Mažasis sodas.K. Aromatiniai augalai. Hessayon. 4. Sodo augalų enciklofedija. mylėti ir grąžinti mokyklos aplinką. Noordhuis.  K. 2001. Zimmer. Buvo nufotografuota 33 augalų rūšys. Visžaliai ir kiti dekoratyviniai augalai. Courtier.: Lututė.: Mokslas. 2004. aprašytos sistematinės. V.1989. Mokyklos augalų herbaru bus galima naudotis biologijos pamokose. Skatina pažinti. Šis herbaras suteikia teorinių ir praktinių žinių mokiniams ir visai mūsų bendruomenei. taikomosios ir praktinės savybės. Atlasas. 3. 2. 5. 2000.Išvados Sudarytas mokyklos aplinkos augalų herbaras.  Artėja.  D.: Alma littera. Lietuvos žaliasis rūbas. Sudarytas mokyklos aplinkos augalų herbaras. V.  Ute E. dalykais. Vilnius. Tęsti darbą – toliau pažinti mokyklos teritorijos žaliąją aplinką. Išsamus augalų žinynas. Naujoji rosma.  J. 2003. 6. Jaskonis. Įdomiausia pažinti augalus ir juos fotografuoti.

lt http://www.rojaussodai.lt Raseinių rajono Šaltinio vidurinės mokyklos 38 .wikipedija.  http://www.

teritorijos topografinis žemėlapis 39 .

Tikslas: Sudaryti Raseinių rajono savivaldybės Šaltinio vidurinės mokyklos topografinį žemėlapį. 2. Uždaviniai: 1. Atnaujinti žemėlapį papildomais duomenimis. 40 . atsiradusius po stadiono rekonstrukcijos. Mokyklos teritorijos topografinį žemėlapį papildyti topografiniais ženklais.

Mokyklos teritorijos žemėlapis 41 .

Mokyklos topografinis žemėlapis 42 .

skardis bei vizualinės taršos šaltiniai. 4. Teritorijoje priskaičiuota 262 medžių (lapuočių 159. spygliuočių 103). Sutartinių ženklų lentelė (legenda).Išvados: Palyginus naująjį topografinį žemėlapį su senuoju išvysime šiuos pokyčius: 1. jie sutartiniais ženklais pažymėti žemėlapyje. Pažymėti naujosios dirbtinės dangos aikštės matmenys. 2. Taip pat žemėlapyje žymimi tokie objektai kaip šviestuvai. Projekto darbo grupė: Aurimas Jazdauskas Viktorija Valaitytė Živilė Kaušytė Rūta Bakutytė Agnė Greičiūtė Aivaras Gricius Aistė Petkutė Geografijos mokytojas Albinas Enčerys 43 . 3.

Mokyklos fasado apšildymas 44 .

45 .

46 .

47 .

48

49

50

51 .

52 .

53 .

54 .

55 .

56 .

57 .

Matematikos projekto darbo grupė: Marius Žyvarkauskas 12c Audrius Petrokas 12c Emilis Radavičius 12a Edvinas Petraitis 12c Tomas Ivoškevičius 12c Kristina Vasiljevaitė 12a Laura Pauliūtė 12c Greta Aukštakytė 12a Ieva Pužaitytė 12c Gerda Gedminaitė 12c Nedas Klajimas 12a Justina Kliknaitė 12b Matematikos mokytoja Edita Šauklytė 58 .

Mokyklos aplinka ir chemija 59 .

Kerpes veikia kompleksas veiksnių. pagal tai nustatant oro užterštumą tam tikrose vietose. Ypač stipriai kerpės. kerpių gniužule pasipriešinimo reakcija. chlorofilą paverčia feofitinu.Kerpių (Lichenes) testas oro užterštumui nustatyti Tyrimo tikslas: ištirti oro užterštumą mokyklos teritorijoje. 60 . Eiga: mokyklos teritorijoje buvo apžiūrimi augalai ir ant jų esančios kerpės. atsiranda Kai oras užterštas dujomis. Kerpės jautriai reaguoja į oro pakitimus. iš kurių yra pavojingiausi SO2 ir NO2. svarbesnis SO2. išskyrus atsparias užterštumui. kurios intensyvumas skirtingas įvairiose rūšyse. kuris ištirpęs vandenyje. ilgainiui virsta sieros rūgštimi ir patekęs į kerpėse esančio dumblio komponento ląsteles. reaguoja į oro užterštumą SO2.

61 .

Projekto darbo grupė: Maciulevičiūtė Goda Vasiljevaitė Kristina Vaičekauskas Lukas Karnauskas Vygantas Chemijos mokytoja Jarmalavičienė Reda 62 . ● Kerpių rūšys (sieninė geltonkerpė. ● Vidutinis tirtų medžių kerpių padengimas – apie 30% ir priklauso vidinės kovos (pasipriešinimo) zonai. nustatyta: ● Ant tirtų medžių radome tris kerpių rūšis: sodinė briedragė. praktiškai aptiktos ant visų tirtų medžių. augančių toliau nuo gatvės arba palei mažiau judrias transporto zonas. ● Didesnis kerpių rūšių skaičius buvo aptiktas ant medžių.Atlikus kerpių (Lichenes) testą. vagotasis kežas) – atsparios sieros dioksidui. vagotasis kežas ir sieninė geltonkerpė.

63 .Projekto redaguotojai ir apipavidalintojai: Erildas Budraitis 12a Goda Maciulevičiūtė 12ª Viktorija Stankaitytė 12a Mokytoja Daiva Bitvinskienė Nuoširdžiai dėkojame direktorės pavaduotojai ugdymui Jolantai Stankaitienei už projekto įdėją bei pagalbą rengiant projektą.