KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

2

Ketvirtasis leidimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota 2002 08 29 Nr. 05A-109 Išleista Kauno technologijos universiteto lėšomis Junona Almonaitienė (1,4 sk.), Dalia Antinienė (2, 3 sk.), Nomeda Ausmanienė (11, 12 sk.), Rosita Lekavičienė (5, 9, 10 sk.), Gražina Matulienė (6 sk.), Laima Ruibytė (7 sk.), Zita Vasiliauskaitė (8 sk.)

Atsakingoji redaktorė doc. dr. Junona Almonaitienė

Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Laužackas ir doc. dr. Juozas Kasiulis

3

TURINYS
PRATARMĖ ................................................................................................. 7 1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Junona Almonaitienė ....................................................................................9 Kas yra bendravimas....................................................................................... 9 Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11 Sėkmingo bendravimo samprata ................................................................... 14 Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai..................................................................... 21 Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ...................................................... 26 2. PRADĖKIME NUO SAVĘS Dalia Antinienė ........................................ 30 Mūsų Aš vaizdas........................................................................................... 30 Daugialypio Aš vaizdo formos...................................................................... 32 Savistaba....................................................................................................... 35 Bendravimas ir savas pažinimas ................................................................... 37 Savęs pažinimas atsiveriant .......................................................................... 39 Savęs pažinimas ir savigarba ........................................................................ 42 3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinienė.................................. 48 Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48 Asmens tapatumas........................................................................................ 52 4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitienė. .............................. 58 Kas yra socialinis suvokimas .........................................................................58 Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61 Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65 Įvaizdis ir jo kūrimas.....................................................................................68 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti ......................................74 5. ŽODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekavičienė ................................... 77 Pranešimo samprata, ypatumai, analizė .........................................................77 Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai...........................................77 Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai ......................................................... 79 Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė...................................................80 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai......................................................81 Pranešimo priėmimo ypatumai........................................................................81

4

Kalba - tarpusavio įtakos instrumentas......................................................... 84 Kodo pasirinkimas............................................................................. 85 Žodžio komponentai .......................................................................... 87 Žodiniai ,,valdžios instrumentai" .......................................................87 Klausymasis ..................................................................................................89 Kodėl gimęs nesiklausome? ...............................................................90 Vidinės nesiklausymo priežastys ............................................90 Išorinės nesiklausymo priežastys ............................................91 Klausymosi stiliai...............................................................................92 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi......................................................94 Kaip reikia klausyti ............................................................................94 Aktyvus klausymasis...........................................................................96 Nereflektyvus klausymasis ......................................................96 Reflektyvus klausymasis..........................................................97 Kas pagerina klausymąsi....................................................................99 6. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Gražina Matulienė.............................103 Kas yra nežodinis bendravimas...................................................................103 Nežodinio bendravimo elementai................................................................104 Veido išraiška .................................................................................. 104 Žvilgsnis...........................................................................................109 Gestai................................................. : ............................................ 110 Poza ................................................................................................. 111 Kūno sudėjimas................................................................................ 114 Prisilietimas..................................................................................... 117 7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibytė ............................123 Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 ' Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs ........................................................ 124 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125 Tarpasmeninių santykių raida ..................................................................... 129 Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132 Draugystė.................................................................................................... 135 Meilė........................................................................................................... 136 Meilės rūšys................................................................................................ 137 Santykių iširimas ........................................................................................ 142

................................... 201 Kaip elgtis svečioje šalyje .........................156 9.........................149 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis .......................... tipai.......................................... sprendimas ................160 Konflikto samprata................................160 Truputis istorijos ... 203 ...................................................... 162 Vidinių asmenybės konfliktų tipai................................................................................................................................................................................................. BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA Rosita Lekavičienė......... 197 11..5 8......................................147 Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai ..........................................................................147 Bendravimas ir temperamentas........... 174 Konflikto dinamika............................... 168 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra ............................................................... 190 Papildančios transakcijos ..................................................................................................................... 183 10................................................................................ 181 Konfliktiškų asmenybių tipai ................................................................................ 192 Psichologinės pozicijos .................................................................................................................. 187 Transakcijų tipai........ 172 Konflikto struktūra...................................................... 176 Strategijos................................................... 175 Tarpasmeninių konfliktų sprendimas................................ 190 Persikertančios transakcijos ......... 182 Tarpasmeninių konfliktų profilaktika............... kuriuos žaidžiame ........................................................................................................................................... 176 Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktus.... 201 Orientacija į dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius ............... 194 Žaidimai................................................. 180 Netiesioginiai konflikto sprendimo būdai.......... BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI Zita Vasiliauskaitė........................................................... TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI Nomeda Ausmanienė .......................................................... 191 Paslėptos transakcijos ................ 196 Gyvenimo scenarijus ............................................................................................... E.................... 187 Transakcijos ir asmenybinės pozicijos ..................152 Bendravimas ir savigarba.................................................... 163 Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas .................... KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekavičienė ..........................................................................................

............................................................... 207 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros........... 211 12........................................... 209 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros ............................ 221 Sugrįžimas į darbo pasaulį.. KAIP IEŠKOTI DARBO Nomeda Ausmanienė ......6 Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas.................................. hierarchija......... 216 Pasiruošimas pokalbiui . 223 ........................................................................................... 222 Išėjimas iš darbo ................................... 216 Gyvenimo aprašymas.......................................................................................................................................................................................... valdžia bei pagarba ................................................................. 218 Pokalbis .

prekybininkams. todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos.7 PRATARMĖ Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė.„Socialinis suvokimas". aprašoma ketvirtajame skyriuje . Pedagogams. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. išsamiai analizuojama. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis. Aštuntasis skyrius nušviečia mūsų skirtingumą bendraujant: kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai. Toliau gvildenami keitimosi žodine informacija ypatumai (pvz. gestams. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo.jais domėtis.. „žiūrovų" įtaką mūsų elgesiui bendraujant. teigiamų emocijų šaltinis. gebėjimas save suprasti. įvaizdžio kūrimą. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą.mimikai.. Šiame vadovėlyje stengtasi glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą. sunkiai rastume žmogų. kaip gerus santykius sukurti ir išlaikyti. Jame taip pat suteikiama žinių apie pirmojo įspūdžio reikšmę bendraujant.kaip scenoje" nušviečia socialinės aplinkos. išvaizdai ir kt. Jame taip pat rasite tyrimais pagrįstų mokslininkų samprotavimų apie draugystę ir meilę. Kuo mums svarbūs tarpusavio santykiai su aplinkiniais. ir vis daugiau žmonių . sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. šilumos. įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Pirmajame jo skyriuje ieškoma šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą. nors ir puikiai mokame tą pačią kalbą). kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams. Kaip elgiamės patys. tinkamai konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovėlio skyrius. Jei konfliktai neišvengiami. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių. kodėl taip dažnai nesusikalbame su pašnekovu. kontroliuoti ir kt. gydytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis". Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto.. aiškinama skyriuje „Tarpasmeniniai santykiai". kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus. o kitiems reikia minios draugų. „stebėtojų". o kiti sunkiai. Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis siūloma pradedant nuo savęs: aiškinantis. kodėl gi neišmokus. kodėl vieni esame namisėdos. bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Skyrius „Gyvenime . Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos. Net ir labai ieškodami. tapę stebėtojais. koks vaidmuo bendraujant tenka kūno kalbai . . ką gi reiškia posakis „sėkmingas bendravimas".

Kaunas: Poligrafija ir informatika. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiami klausimai. Norintieji praplėsti. kurios dar nėra vienareikšmiškai išspręstos. kokios problemos jame gvildenamos. pasigilinti į problemas. 2001). socialinės psichologijos žinios. pasirinkusios tas temas. vyrų ir moterų bendravimo ypatumai) šiame vadovėlyje mažai liečiamos. Kaunas: Technologija.. Gilinantis į bendravimo psichologiją labai pravers asmenybės psichologijos. Kasiulis J. Suslavičius A. 1997) ir kt.. Kai kurios specifinės temos. 1999). ar. (red. „Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams" (Valickas G. tačiau žaismingas ir populiarus amerikiečių psichologo E. Pastaruoju metu Lietuvoje išleista gana nemažai psichologijos vadovėlių. kuo ten išdėstyta informacija gali būti naudinga jums asmeniškai. Linkime sėkmės studijuojant! . vienuoliktasis ir dvyliktasis. Tai „Vadovavimo psichologija" (Barvydienė V. kurios juose plačiai pristatytos (pvz. Berne požiūris į žmonių bendravimą. 2000). „Šeimos psichologija" (Matulienė G. Įvairius šio vadovėlio skyrius rašė skirtingos autorės. Du paskutinieji skyriai. Skyrių pabaigoje rasite dar po keletą klausimų. į kurias buvo geriausiai įsigiliną. G.. kviečiančių pasvarstyti. suteiks daug praktiškai naudingų žinių norintiems susirasti naują darbą bei sėkmingai bendrauti su verslo ar kt. pagilinti savo žinias kiekvieno skyriaus pabaigoje ras literatūros sąrašus. psichologų teiginiai pasitvirtina tikrovėje.8 Dešimtajame pristatomas neįprastas.. 2000). kurie padės geriau suprasti. Vilnius: Lietuvos teisės akademija. kuriuose nušviečiami ir tam tikri bendravimo aspektai.) Kaunas: Technologija. Jų rasite vadovėliuose „Psichologija studentui" (Matulienė G. kolegomis užsienyje. „Psichologija" (Myers D. bendravimas grupėse. Vadovėlio turinys suderintas su Kauno technologijos universiteto Psichologijos katedros studijų moduliu „Bendravimo psichologija". Kaunas: Technologija. jūsų nuomone.

kad ji susideda iš keleto dalių. kokių poelgių galime iš jo tikėtis. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai . Norime ar nenorime. savimi.posakiai „mane baigia užgraužti sąžinė". sudėtinės dalys ir aspektai. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę.tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). Tarpasmeninis bendravimas . galima paprastai: tai kiekvienam iš mūsų įprasta. kasdieninė veikla. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys. Šis skyrius . mes imame bendrauti su. Tuomet intrapersonalinis bendravimas . tarpasmeninis. koks jis galėtų būti. „pasižiūrėk į save iš šalies" ir pan. Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos . klientais. Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi. Negana to.. mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Atsakyti į klausimą. kai šalia nėra nei vieno žmogaus. jaučiame aplinkinių įtaką. Kai kurie asmenybės tyrinėtojai tvirtina.tai „bendravimas" tarp asmenybės dalių. Jame paieškosime atsakymų į tokius klausimus: • Kas yra bendravimas? • Kodėl žmonės bendrauja? • Kas yra sėkmingas bendravimas? • Nuo ko priklauso bendravimo sėkmė? • Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ir kaip to išmokti? Kas yra bendravimas Bendravimas yra daugialypis reiškinys. mokame ar nemokame. įstaigų darbuotojai su savo vadovais. bendradarbiais.toks. atsidūrę vienumoje. Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio. chaotiškai kunkuliuojantį bendravimo reiškinių „katilą". Vaikai bendrauja su tėvais. ir aktoriaus pasirodymą publikai. Netgi tada. į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės. kas yra bendravimas. regis. mes imame svarstyti. tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai. keitimasis informacija (komunikacija)..tai pirmas žvilgsnis į.9 1. interpersonalinis). ir susirašinėjimą elektroniniu paštu. panašių į kompiuterio loginius diskus. studentai su dėstytojais. Susitikę .

Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai. kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). Supaprastintai galima sakyti. gali ilgam sugadinti nuotaiką. vadinama transakcine analize. Komunikacija .tarpusavio sąveika. Tai tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai. bendradarbiavimas. mimika. ką matome ir girdime: naujojo pažįstamo išvaizda. kokios yra jos pirkimo išsimokėtinai sąlygos. Pvz. Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius. viešajame transporte paprašome bendrakeleivių perduoti vairuotojui pinigus už bilietą.žodžių. 10 skyrių). nagrinėja savotiškus „žaidimus". parduotuvės darbuotojų prašome pasakyti. padeda siekti norimų tikslų. Toks bendravimas paprastai trunka neilgai. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus. . Psichologija.padaryti tam tikrą įspūdį. požiūrius ir elgesį. savo jausmus viena kitos atžvilgiu. kokią įtaką informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan. netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį. tarpusavyje bendrauja visai nepažįstami žmonės. kalbos tonu. Nemandagi. mus retai sudomina bendravimo . nuomonėmis.tai keitimasis informacija. t. gestai. kaip žmogaus išorėje „perskaityti" jo jausmus ir ketinimus. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas). kaip įtaiga ir nuostatų keitimas. turiniu ir t. siekia nustatyti. be kita ko. su kuria bendravome tik keletą minučių. nesąmoningai provokuodami tam tikrą aplinkinių elgesį (žr. gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę. Dažnai.. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus. praneša vieni kitiems apie savo jausmus. Kitas svarbus bendravimo aspektas .10 stengiamės šį vaizdinį patikslinti. grupinis sprendimų priėmimas. elgesiu. priklauso nuo to.prasmę. turėdami įvairių tikslų. Nemažo psichologų dėmesio yra susilaukę tokie tarpusavio sąveikos atvejai. Pvz. sąmoningai naudodamas veiksmingus įtikinėjimo būdus. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. lingvistika. o mes savo ruožtu . pikta pardavėja. Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis. prekybos agentas. kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį. papildyti. kuriuos „žaidžia" bendraujantys žmonės. gestų ir kt. Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių. Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų . Komunikacijos procesus įvairiais aspektais nagrinėja semiotika. kiek kainuoja mus sudominusi prekė. konfliktai. remdamiesi viskuo. Psichoterapijos kryptis. prasideda komunikacijos procesai.. informatika ir kt. naudojant kokią nors ženklų sistemą. Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį.

barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo prašymus. jų vertybės. kokia įstaiga ieško naujo darbuotojo. . pageidavimus. daryti aplinkiniams įtaką ir pan. su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai. bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai. Kodėl žmonės bendrauja? Trumpai į šį klausimą galima atsakyti taip: todėl. interesai ir kt. skruzdėlės. ką yra pasiekę aplinkiniai. Kitaip sakant. galima sakyti. Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus. Taigi bendravimas padeda mums gauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus. bitės. Taigi žmonės šiuo požiūriu nėra išimtis. bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai.. Trečia. bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. darome išvadas. sąveiką ir santykius. atskleisti kitiems savo individualybę.11 partnerių charakterio ypatumai. kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. Tarp jų ir mūsų susiklosto tarpusavio santykiai. Poreikis bendrauti „Žmogus . kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai. kas mes esame. draugai. Mums nėra svarbu. kur galima pažiūrėti įdomų filmą ir kas laimėjo krepšinio varžybas. jog sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą.tai visuomeniškas gyvūnas". bendradarbiai. kas tas žmogus. visuomeniniu gyvenimo būdu pasižymi ir beždžionės. tarpusavio įsipareigojimai. Tiesa. Pirma. Lygindami save su kitais. jei jo ar jos vietoje būtų bet kas kitas. bendraujant keičiamasi informacija. Tuo tarpu su kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame daugelį metų ar net visą gyvenimą. meilės poreikiai). nei tie. Žmogaus. Santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai. jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais. Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo. negali pakeisti bet kuris kitas. Tačiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejonės yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų. keitimąsi informacija. Tai šeimos nariai ir giminės. Tarpusavio santykiai leidžia patenkinti visai kitokius poreikius. vertybės. su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeistų. bendrumo. prieraišumo. Bendraudami su pardavėjais. kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz. Vieni iš kitų sužinome. Šio lakaus posakio autoriumi laikomas antikinės Graikijos mąstytojas Aristotelis. temperamentas ir pan. Antra.

J. visas bibliografinis aprašas yra literatūros sąraše skyriaus gale. rizikuoti. Šios normos perimamos vaikystėje iš mus supančių žmonių. Murray. vadovauti. * Pavardė ir data reiškia publikacijos autorių ir datą.noras kontroliuoti kitus. Aukštą laimėjimų poreikį turintys žmonės nevengia imtis atsakomybės. Adler). Saugumo poreikis patenkinamas tada.tai siekis pirmauti. Jis glaudžiai susijęs su pasitikėjimu savimi. Tai poreikis jausti. Maslow. Maslow. kai žmogus turi šeimą.. C. McClelland nuomone. Socialiniai poreikiai veikiausiai yra įgyjami gyvenant tarp kitų ir įsisavinant įvairias visuomeninio gyvenimo normas. Fisher. tenkinant vienus iš jų galima netekti galimybės patenkinti kitus. McClelland ir kt. ir negatyvių tendencijų. D. Iš tiesų. kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas. Savigarbos. valdžios troškimą (pvz.siekis nebūti kitų žeminamam. Socialiniai poreikiai yra prieštaringi. Kai kurie iš jų linkę pabrėžti destruktyviuosius .12 Socialiniai poreikiai . įveikti iššūkius. meilės (A. kad didesnę įtaką elgesiui turi pozityvūs poreikiai bendrumo. laimėjimų poreikis . atitikti aukščiausius standartus. tai vadinama socializacijos procesu. kad esi kokios nors grupės. Savęs įtvirtinimo poreikis .A. žmonių socialiniame elgesyje galima įžvelgti ir pozityvių. Laimėjimų poreikis . klubams ar kitais būdais susiranda bendraminčių. kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripažinimo poreikis . daryti įtaką aplinkiniams. kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems žmonėms (R.siekis rasti savo vietą visuomenėje. S. mokslo pažangą. kad esi tarp žmonių. Taigi galima sakyti. D. A. skatinanti ekonomikos augimą.tie. užimti tarp kitų žmonių deramą vietą. nei psichologiniam savo saugumui. Svarbiausius socialinius poreikius įvairūs tyrinėtojai įvardija ne visai vienodai. prieraišumo. Įvairūs autoriai . mėgstamus bendramokslius ar bendradarbius. kai žmogus iš aplinkinių nejaučia grėsmės nei fiziniam. Freud. H. meninę kūrybą ir įkvepianti visuomenės lyderių entuziazmą. Rogers). Šis poreikis patenkinamas.agresiją. kurios narius sieja šilti jausmai.tai kibirkštis. bendruomenės narys. 1982)*. savo vertės jutimo poreikis . niekinamam. . Kiti mano. dažniausiai įvardija tokius socialinius poreikius: Bendrumo (priklausymo) poreikis. priklauso kokioms nors organizacijoms.

1995). tapti tuo. Tokį teiginį patvirtina moksliniai tyrimai. Pvz. Tačiau šis skyrimas . Po devynerių metų įvertinus tų pačių žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę paaiškėjo. dauginimosi poreikiams. kad kai kuriuos socialinius poreikius iš dalies lemia ir prigimtis. tačiau. o kas . kurie bendravo daug. rodantys. mylėti ir būti mylimiems bei reikalingiems.13 Pranašumo poreikis . Prieraišumo ir meilės poreikis . Tiesa. galima sakyti. kuo gali ir nori tapti. Syme Kalifornijoje. šie duomenys neatskleidžia.noras su kuo nors dalytis emocijomis.. priklauso mūsų gyvenimo kokybė pačia plačiausia prasme.gana sąlyginis. Berkman ir S.realizuoti potencialias savo galimybes. Poreikis palaikyti kontaktą . kurie bendravo mažai. gali būti pamatinis siekis saugoti savo gyvybę. kurių socialiniai ryšiai platesni ir intensyvesni. Afiliacijos poreikis . Pastaroji prielaida leidžia manyti. pvz. kita vertus. vengti mirties (R. Saviaktualizacijos ir saviraiškos poreikis . Kartais net visai nepažįstami žmonės. nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. vidutiniškai gyvena ilgiau. Nuo jo. Geen. Socialiniai poreikiai paprastai priešpastatomi įgimtiems biologiniams. skatinantis žmones bendrauti. neretai tenka priešintis aplinkinių spaudimui.6 proc. Jie 1979 m. užimti išskirtinę padėtį. Vieną plačiai pagarsėjusį tyrimą atliko L. per minėtą laikotarpį iš 50-59 m. maisto.tai atvirų. siekiant šio poreikio patenkinimo. G. Atskleisti savo galimybes ir išreikšti save nepalaikant ryšių su kitais žmonėmis būtų neįmanoma. noras priklausyti kokiai nors žmonių grupei gali turėti tas pačias šaknis. tų. 7000 tiriamųjų paprašė atsakyti į įvairius klausimus. intymių santykių tarp dviejų žmonių siekimas. amžiaus vyrų grupės mirė 30. kad žmonių fizinė bei psichinė sveikata. kas yra priežastis. Visai tikėtina. užmegzti ryšį. nušviečiančius jų socialinius ryšius. gyvenimo trukmė siejasi su ją bendravimo ypatumais. tų. kad bendravimo su aplinkiniais sėkmė kiekvienam iš mūsų yra kur kas svarbesnis dalykas. Tad giluminis motyvas. net jei jiems nereikia įrodinėti savo pranašumą ar keistis informacija.. ir tik 9. laužyti visuomenėje priimtas elgesio normas. Gebėjimas bendrauti lemia ne tik laimingesnį šeimyninį gyvenimą ir greitesnį kilimą karjeros laiptais. priemiesčio stotelėje drauge laukiantys autobuso..jaustis kuo nors pranašesniu už kitus.8 proc. O jiems būti nepriimtiems beveik visada reiškia žūtį. nejaukiai jaučiasi nepersimetę vienas su kitu bent keliais žodžiais. kaip ir gyvūnų baimė būti nepriimtiems į būrį. Pvz. kad tie.turėti artimų draugų rūpintis kitais ir iš jų susilaukti to paties.

širdies ligas. remdamiesi tuo. kur kas dažniau ieško nusiraminimo vartodami alkoholį. taip. kad tą informaciją. Jame padarėme išvadą. Taigi pirmuoju bendravimo sėkmės rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslumą ir interpretavimo adekvatumą. toliau bendravimas su draugais ir giminėmis. kad visi mus mėgtų? Iš tiesų sėkmingas. kad skleisti tikslią informaciją ir adekvačiai ją suprasti nėra sudėtinga. bet ji vaidina svarbų vaidmenį ir tarpusavio santykiuose. kuri mus domina. kad bendravimas daro įtaką sveikatai. . Mums svarbu.komunikacijos proceso ypatybė. trečioje vietoje .14 . pasveiksta po operacijų. Taip pat dažniausiai siekiame. Argail (Argyle). svarbiausias veiksnys šiuo atveju buvo bendravimas šeimoje. gauti galimybę pamatyti save „kitų akimis" ir tenkinti socialinius poreikius. kas juos palaiko. kad kiti adekvačiai (teisingai. kuris leidžia pasiekti šiuos tikslus. taigi labiau tikėtina. Keitimosi informacija tikslumas . kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo sėkmė pasiekti. Taigi sėkmingu galima laikyti tokį bendravimą. Gal tiesiog sveikesni žmonės daugiau bendrauja? Tačiau tyrime dalyvavę žmonės iš pradžių savo sveikata iš esmės nesiskyrė. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti kokią nors mintį iki jos „atspindžio" kito žmogaus sąmonėje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje). kai mes priverčiame kitus elgtis taip. rečiau serga artritu. neiškraipytą. ką sužinojome ankstesniajame skyrelyje. kurie su niekuo nepalaiko artimų santykių. p. kad žmonės. bet visgi pasigilinkime į šios sąvokos prasmę. rūkydami. Neteisingai suprastas žodis. greičiau įveikia tuberkuliozę. o ne atvirkščiai. Kiti tyrimai parodė. Aplinkinių palaikymas .svarbus veiksnys. Visada galiojančią sėkmės formulę vargu ar pavyks sukurti. kaip norime) suprastų. gestas gali lemti jų atšalimą ar net pabaigą.priklausymas religinėms organizacijoms ir pan. (Pagal M. turintys. Turėdami tikslą keistis informacija. kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija. tačiau menkai apibrėžta sąvoka. kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonumą? Ar toks. 1990. astma. arba efektyvus bendravimas dar viena labai dažnai sutinkama. Tie.padarinys. labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu. 256-261). padedantis susidoroti su stresu. Tyrinėtojų nuomone. gautume tikslią. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. ką jiems ar joms ketiname perduoti. Sėkmingo bendravimo samprata Kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu? Ar tai toks bendravimas.

racionalumas. kad įrodytumėt jam. Pvz. kai kada mums tenka kreiptis pagalbos į nepažįstamus žmones. kad labai skubate ir ilgiau su juo pasišnekėti neturite laiko. Kas nevertina savęs. Nieko negali būti nemalonesnio už žinią.. jų irgi prašome padėti atlikti kokius nors darbus. nei kiti. Tarpusavio santykių lygmenyje svarbiausias bendravimo sėkmės rodiklis yra sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas. konstruktyvumas. Bendraudami su artimaisiais. Pozityviai vertinantys . leidžiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaikės komunikacijos situacijomis. daryti įtaką jų elgesiui ir pan. kad mama juos skaitė. kaip paprašysime ir kt. Turėjo praeiti nemažai laiko. kaip apibūdinsime savo situaciją. bet ir įvairiausių kitą tikslų. ko viliamės. o savimi pasitikintys žmonės ir į kitus dažniau žiūri teigiamai.. Teigiamas požiūris į save. Galima sakyti. kol pavyko išsiaiškinti. kokį padarysime įspūdį.. Jei toks elgesys dažnai kartojasi. O čia dar tas „Nemėtyk!". daugelio psichoterapeutų nuomone. nes jis. imantis prievartos. prašyti įvairių įstaigų darbuotojų padaryti tai. prisegtą prie ne vietoje paliktų kelių puslapių su jaunatviškus jausmus atskleidžiančiais literatūriniais bandymais. jog mama tiesiog turėjo galvoje tai. kuris leidžia pasiekti norimus tikslus. jog sakote tiesą. kad bendraujame sėkmingai. jis tampa kliūtimi socialinių poreikių tenkinimui. kad jai nusibodo bet kur išmėtyti dukters daiktai.. Tai visų pirma teigiamas požiūris į save ir į kitus. ne vieniši. Todėl galima sakyti. ko gero. kad jums paprasčiausiai nesinori su juo bendrauti.Agnė rado trumputį mamos raštelį.15 Jei prieš išvykdami traukiniu į kitą miestą keletui minučių užsuksite į parduotuvę ir ten susitiksite seniai matytą buvusį klasioką. Ar pasiseks gauti tai. Nesusikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų priežastimi gali tapti paauglių bei jaunimo vartojamas žargonas. „Nemėtyk!" . bendradarbiais taip pat turime pačių įvairiausių tikslų. bus linkęs manyti. Pvz. paskolinti pinigų. Reikės padėti nemažai pastangų. greičiausiai pasakysite jam.. ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. nevertina ir kitų. kad sėkmingas bendravimas . Tačiau kai kurie elgesio būdai. yra gerų santykių su kitais pagrindas. Trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama ne tik keistis informacija. Tikslą galima pasiekti ir elgiantis agresyviai. kai gebame paveikti kitų nuomonę. kai jaučiamės esą vertinami. kaip šis žodis vartojamas posakyje „nemėtyk bajerių". Kai kurios mūsų nuostatos ir elgesio būdai leidžia tenkinti šiuos poreikius geriau.. kurį dukra suprato taip.toks. nemaža dalimi priklausys nuo mūsų bendravimo įgūdžių: nuo to. turį savo vietą visuomenėje. mūsų bendravimo partneriams gali būti visai nepriimtini.

žemindami kitus. ištark jį draugiškai ir būsi pasakęs efektingai veikiantį komplimentą. vardas veikia magiškai visus . p. Įkrito į grietinės puodynę dvi varlės. Daug tokio pobūdžio patarimų pateikiama pagarsėjusioje D. Negatyvus požiūris į save ir į kitus žmones yra „save išpildančios pranašystės". irzlūs.. patys taip pat linkę padėti ir bendradarbiauti. Priešingai. sutikime žmones gyvai ir entuziastingai.reiškia išprovokuoti tokį jų elgesį. pagyrus. Manipuliuoti kitais žmonėmis . „Jei norime įsigyti draugą.. kai kreipiamės individualiais vardais. kad žmonėms. Carnegie knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". Eksperimentai rodo. nelinkę padėti. kurią perduodame. Pirmąkart išleista 1938-aisiais. lengva pateisinti norą griebtis manipuliacijų.. Kai nepasitikima kitų gera valia..ir padavėją. kritiški. 1998. parodžius kam nors dėmesį. atsispyrė nuo jo ir iššoko. patys su jais elgiasi nemaloniai. Kas tikisi iš kitų priešiškumo. 1983). „Džimą Farlėjų gyvenimas anksti išmokė paprastos išminties: kiekvienam eiliniam žmogui jo paties vardas yra daug mielesnis už visus kitus vardus žemėje. nieko ir nedaro. (R. Jei jums kas nors skambina telefonu. dažniau susiduria su faktais. pasidaro ypač reikšmingi. kuriems pasakoma. jog jums . kuris pasakytų. Besikapanodama iš grietinės sumušė sviestą.. kad jau vis vien galas. kurie gerai vertina save ir kitus. von Oech. todėl iš tiesų jo susilaukia. Prisimink bet kurio žmogaus vardą. sustiprėja jų neigiamas nusistatymas kitataučių atžvilgiu. kad nesugebės pelnyti aplinkinių pripažinimo. kas kitų atžvilgiu nusistatę negatyviai. Jie tarsi siekia pasijusti pranašesni. Antra vis bandė išsilaikyti paviršiuje. Tie.. Jie tarsi nori pasirodyti geresni.. kuriuos kas nors nuvertino (pvz.16 aplinkinius tikisi iš jų gero. yra įtarūs. Carnegie. galima tikėtis to žmogaus palankumo tvarkant verslo reikalus. kad jį pasiektų. tie. 91). Bendraujant su žmonėmis." (D. Štai pora trumpų ištraukėlių iš šios garsios knygos. kad jūs džiaugiatės. Pvz. jis daro žmogų unikalų tarp kitų žmonių.) Vardas išskiria. Informacija. ir vyriausiąjį administratorių. kuris būtų mums naudingas. nieko nedarė ir nuskendo. patvirtinančiais būtent šį požiūrį. pasinaudokite šia pačia psichologine taisykle. Pozityvaus požiūrio pranašumą gerai iliustruoja ir tokia pasakėčia. (. arba prašymas. kad jie gavo labai žemus intelekto testo įverčius) kyla noras nuvertinti ir pažeminti kitus. ji nepraranda paklausos ir šiandien. su kuriuo kreipiamės. Pvz. Viena pamanė. nuvertindami kitus. Ištarkite „alio" tokiu tonu. kas galvoja.

kuris reiškia: labas rytas. p.. XX a. pašalintas iš valstybinės tarnybos. Viena vertus. 1512 m. Aš džiaugiuosi aptarnaudama jus". Stebėdami žmones. ar ne. pvz. sudarė testą. Sparčiai pasklidę Europoje. kad įsigyti draugų nėra taip paprasta. kartais vadinamas makiavelišku. kuris nesiderino su religijos ir moralės normomis. socialinės psichologijos tyrinėtojai taip pat domėjosi makiavelišku žmonių elgesiu. literatūrinei kūrybai.).. turi teisę nesiskaityti su priemonėmis. Kita vertus. Niujorko telefonų kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti „Prašau numerį" tokiu tonu. psichologai nustatė. vėliau ištremtas į savo dvarą. Šiame pavadinime „įsiamžino" Niccolo Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527). ar žmogus linkęs meluoti. Florencijos politikas. 1998. Ten atsidėjo politikos ir istorijos studijoms. 1513 m. Tarnybos reikalais Machiavelli buvo tekę susitikti su Romanijos kunigaikščiu Cesare Borgio. ar dėmesys jiems rodomas nuoširdžiai. antraip jie neatneš sėkmės. jie geba žiūrėdami į akis įrodinėti. bet garsų traktatą Kunigaikštis (II principe. kaip jam reikia. Jie tarsi atsiriboja nuo kitų žmonių ir nuo savo pačių emocijų. R. Jį sužavėjo šio politikos veikėjo gebėjimas pasiekti bet kurio užsibrėžto tikslo.. filosofas. Carnegie primygtinai kartoja. klasta. Christie ir F. Prisiminkite tai. pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant šachmatų figūromis. kai savų tikslų siekiama sąmoningai manipuliuojant kitais. skirtą nustatyti. Visgi patirtis rodo. rašytojas ir istorikas. papročiais bei įstatymais. Keliolika metų jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius. kad vykdant jo nurodymus būtinas nuoširdumas. žlugus respublikai ir į valdžią sugrįžus Medičiams. Toks elgesys. Machiavelli idėjos susilaukė daugybės prieštaringų komentarų. kalintas. kad valdovai ir kiti politikai.. Carnegie. o esant reikalui ir asmeninius interesus. Užklupti „nusikaltimo vietoje". Remdamasis šiuo pavyzdžiu. niekad netrūko geidžiančių įvaldyti šį „meną". jis propagavo elgesį. Beje. pataikauti. 76). todėl nejaučia sąžinės . kaip to nuoširdumo išmokti.17 paskambino." (D. regzti intrigas ir pan. Išnaudojant jų silpnybes ir apgalvotai įgyvendinant pasirinktą planą. Machiavelli parašė nedidelį. Viena iš priežasčių žmonės dažniausiai jaučia. veidmainyste ir apgaule visus priverčiant elgtis taip. siekdami apginti šalies. Geis 1970 m. Tik gaila. ir pats D. nes dauguma žmonių iš prigimties esą kvaili ir linkę į blogį. kad makiaveliško elgesio šalininkai nevengia pažeisti etikos normų ir pasinaudoti sąžiningųjų „naivumu". kai rytoj pakelsite ragelį. nusirašinėjant. Tai pateisinama. jis nepasako. jog elgėsi sąžiningai. Jame diegiama mintis. gavusius skirtingus šio testo įverčius specialiai surežisuotose situacijose.

kitos psichologų grupės tyrimai parodė. arba autentiški santykiai. Matyt. ne visuomet ir ne viską būtina atskleisti pirmam . bendraudami su kitais. galima tikėtis. Ypač svarbu elgtis konstruktyviai kilus įtampai. Dėl šių skirtingų elgesio būdų kyla diskusijos ne tik tarp psichologų. (Pagal R. Visada geriausia susitelkti ne ties emocine. dauguma žmonių nepraleidžia progos patraukti per dantį tuos. ko iš tiesų nori. Jei aplinkinių elgesio „veidrodyje" matome ne savo kaukę. yra polinkis nevaldomai reikšti neigiamas emocijas. Svarbi kliūtis. ekspertai gana tiksliai atskyrė melagingus pasisakymus. kai jie meluoja ir kai atsako sąžiningai. bet ties dalykine konflikto puse. reikia žinoti. Berne sukurta transakcinės analizės teorija (žr. ar. Kartais žmonės manipuliuoja kitais ir nesąmoningai. galime patirti. kad dažnai net ir artimų žmonių elgesys neatitinka mūsų lūkesčių. patys to nesuvokdami. kuriems geriau sekasi. kaip žmonės vertina mus tokius. Tik aiškiai išsakius savo pageidavimus ir lūkesčius. Fisher (1982). susitarimo nežinantys ekspertai turėjo įvertinti. Be to. nėra taip lengva. už fasadų ir kaukių. kad melagingi atsakymai buvo gerokai ilgesni. kurių svarbą kiekvienam žmogui itin pabrėžė humanistinės psichologijos atstovas C. kuo skiriasi žmonių elgesys. Rogers. atsakant į kai kuriuos klausimus. siekti žūt būt nugalėti. pažeminti kitą. Todėl nenuostabu. Norint racionaliai elgtis. Kai. bet ir tarp etikos. kad apgaudinėti kitus. Webster's New World Encyclopedia (1992).18 priekaištų. Tiesa. Buvo stebima. Makiaveliškos bendravimo strategijos priešingybė yra atviri. pamiršus svarbiausius tikslus. neryžtingi. slepiamės. turime galimybę pamatyti save „kitų akimis". sukritikuoti kitų atliktą darbą. Nekonstruktyvu. 1959)). Lietuvių enciklopedija. Tokį elgesį aiškina E. daugelis mūsų minčių. konfliktams. o tikrus jausmus ir mintis. Paaiškėjo. įsisąmoninti jausmus ir jų vaidmenį siekiant tikslo. J. pasak C. ko norime. pragmatiškai. ar sako teisybę. ko iš tikrųjų nori. III. jausmų ir norų aplinkiniams lieka nežinomi. atsižvelgiant į savo tikslus ir tikrovės reikalavimus. Be to. kad kiti teisingai supras. Rogers. kokie iš tikrųjų esame. reikia stengtis aiškiai pasakyti kitiems. žmogus meluoja. nekonkretūs. Tiesa. jų nuomone. XVIII (1954. Tokiu atveju išlošiame dar daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams. trukdanti sėkmingai tenkinti įvairius socialinius poreikius. Jau nekalbant apie pykčio protrūkius. ko gero. To išvengti padeda nuostata elgtis racionaliai. Todėl efektyvus bendravimas neatskiriamas nuo savęs pažinimo. Tai savo ruožtu sukelia neigiamą reakciją. intuityviai į tai atsižvelgę. t. Savo tiriamųjų jie paprašė meluoti. religijos žinovų. 10 skyrių).

Pasiekti. Kai kada. kad kiti būtų patenkinti mūsų elgesiu galima gana greitai. susaistytiems su aplinkiniais tampriais ryšiais ir atsikratyti vienatvės jausmo. tačiau visada verta pasvarstyti. užgimusią vien tik bėgant nuo vienatvės ir nerimo. ir jums yra tekę atsidurti. ji skatina analizuoti savo tikslus. siekdami surasti savo vietą tarp kitų. galima įvardyti dar vieną bendravimo sėkmės rodiklį: sėkmingas bendravimas toks. vengdamas vienatvės. Panagrinėkime vieną situaciją. vienintelė . Tai leidžia pasijusti reikalingiems. Apibendrinant šių žymių psichologų ir psichiatrų įžvalgas.procesas. kitam gali būti visiškas pralaimėjimas. matyt. jam paklūsta. ar kaina. Tačiau bendravimas . atiduoda savo gyvenimą į kitų žmonių rankas. Horney meilę. vadina neurotiška. galėdamas vadovauti ir nurodinėti. simbiotiniu ryšiu galima vadinti nebrandžią meilę. kaip perdėtas dėmesio. elgesį ir eksperimentuoti. Po kurio laiko imate svarstyti. Kaip jau minėta. tuo pačiu atsikratydamas atsakomybės naštos. R. ypač jei jo sėkmė užkerta kelią kitiems siekti savųjų? Tokiu atveju tai. kas vienam yra sėkmė. konstruktyviai. jausmus. kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. K. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. kuris neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. pranašumo siekimas. kuomet du žmonės. gali griebtis tokio elgesio. kad susitikę bendrabutyje su kurso draugais po vasaros atostogų.. kuomet savo poreikius patenkina ir tikslą pasiekia tik vienas asmuo. kur būtų geriau surengti pirmą šiais metais kurso vakarėlį. kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis laimingam. Iki šiol bandėme įvertinti bendravimo sėkmę tarsi žvelgdami iš vieno jame dalyvaujančiojo pozicijos. vaikai. 2000). tenkindami savo socialinius poreikius. Pvz. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius. Neretai žmones susieja abipusė tarpusavio priklausomybė. į kurį įsitraukia daugiau nei vienas žmogus. siekdami patenkinti socialinius poreikius. tačiau trukdo daryti savarankiškus sprendimus ir atskleisti save. Kelius asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai. Dreikurs Ferguson. Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. E. Jūsų nuomone. o kitas. Jo nuomone.19 pasitaikiusiam. Kartais pasirenkami tokie socialinių poreikių tenkinimo būdai. išnaudoja vienas kitą: vienas jaučiasi esąs svarbus ir reikalingas. taip tapdami nuo jų priklausomi. išėjote į kiemą pažaisti krepšinį. išbandant naujus elgesio būdus. kurią ryžtamės už tai mokėti. nėra per didelė. Plačiau tai nagrinėjama tarpusavio santykiams skirtame skyriuje. į kurią panašioje. o tai tik dar labiau blogina jų santykius su aplinkiniais (E. Dreikurs nuomone. žmonės atsisako savo asmeninės laisvės. Įsivaizduokite.

Oras šeštadienį numatomas puikus. nes grįžo studijuoti. Jis veikiau apibūdina kraštutines situacijas. Dar vienas bendravimo sėkmės rodiklis . kurie stengiasi parodyti savo pranašumą. išsakomi įsijautus į visažinio vaidmenį. Ir vienu. Bendravimo sėkmės nederėtų sieti su lotynišku posakiu homo homini lupus est (žmogus žmogui vilkas). netrukus atsigręžia prieš patį laimėtoją. Įtarumą ir įtampą dažnai . Tai kodėl dabar reikėtų taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo pasiūlymą. nesijaučiame esą skaudinami. Todėl trumpalaikės komunikacijos situacijomis. kai gali kažką pradžiuginti. neturėtų tikėtis. tiek kitos panašios „pergalės". yra išvaizdus ir. žeminami. pasitaikančias bendraujant. padariniai iš karto gali ir nepasireikšti. Tačiau vargu ar pavyks jo išvengti. Tas vaikinas jums mažai pažįstamas. Jau spėjot pastebėti. ir kitu atveju „pralaimėjusieji" tikriausiai ims regzti kokį nors „keršto planą". Malonu bendrauti tada. kai nejuntame įtampos. kad jo idėja geresnė už jūsų. nurodinėjimai ir vertinimai. sako. kuriam pavyko kitų akyse pažeminti savo konkurentą. kuriuos matome ne paskutinį kartą. jei ignoruosime kitų poreikius bendraudami su tais. kai nepaisoma kitų žmonių poreikių. kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais žmonėmis. o kaip tik dėl to.blogai.toks. Sėkmingas bendravimas . turi labai „kietą" galvą. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti sėkmingu. Netikėtai vienas vaikinas pasiūlo verčiau vykti į jo draugo sodybą netoli nuo miesto. kad iš karto nepasijustų esąs čia pats gudriausias. Nieko kito nelieka. jaučiamės gerai. pasiektos kitų pralaimėjimo sąskaita. kad krepšinį jis žaidžia gerai. gražioje vietoje. Kasdieniame gyvenime žmonės dažniau jaučiasi laimingi.ne todėl kad jis blogas. Taigi galima daryti išvadą.20 visiems daugmaž priimtina vieta yra bendrabutis. net jei tai pateikiama kaip noras padėti.tai subjektyvūs bendraujančiųjų išgyvenimai. keletą metų padirbėjęs užsienyje. ypač jei žino. kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. nerimo. Bendraudami su vienais žmonėmis. Jus kiti taip pat panašiai apibūdina. kad tai praeis be pėdsakų. tad akivaizdu. „pelnyto atpildo" galime ir nesusilaukti. Vaikinas. Niekam nepatinka pamokslavimas. įžeidinėjami. Neigiami tokio elgesio. kad iš pamaloninto asmens susilauks to paties. arba mergina. jog poreikių tenkinimas bendraujant neturėtų būti vienpusis. kaip tik išjuokti ir suniekinti tą jo pasiūlymą. o su kitais . Žmonės jaučiasi blogai bendraudami su tais. keletu apgalvotų žingsnių privertusi draugą atsisakyti jo išsvajotos kelionės į kalnus. kad iš tiesų geras! Tiek ši.

Įsivaizduokime. prašoma pagelbėti. psichologinis klimatas ir pan. kad esame. organizacijų sėkmingos veiklos sąlyga. Svarbiausi gero psichologinio klimato požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs. visada elgsis tik šitaip? Be abejo. kitokius: tuomet galime mėginti numatyti šių žmonių elgesį.. Mes linkę sau įvardyti. lemia asmenybės bruožai. Allport.. palaiko vieni kitus. prasti. Kaip tik taip į šį klausimą tikriausiai atsakytų žymūs XX a. psichologai G. Cattell. Kasdieninė mūsų patirtis patvirtina. Taip svarstant darosi aišku. Mums patogu manyti. sąžiningumas. o B. jog ji ir ateity elgsis taip. kuriuose atsiduriame ir pan. koks tai žmogus. nes pagrįstai manysime. turi vienokius bruožus. kad A. taigi ir elgesį bendraujant. Dažniausiai klimatas ar atmosfera apibūdinami kaip geri. Nors psichologinio klimato neįmanoma „pačiupinėti". emocinis pastovumas. jis yra svarbi įvairių žmonių grupių. kad A. kad pirma mintis. Pvz. Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai Nuo ko priklauso tai. Arba kad padėdama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas. kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi. . perskaičius šį klausimą. atvirumas. kad žmogaus elgesys nėra tik asmenybės bruožų atsiskleidimas tuštumoje. pvz. ne. Bet ar galime būti tikri. Konkrečioje situacijoje jį veikia ir įvairios išorinės aplinkybės: vienaip ar kitaip susiklostę tarpusavio santykiai. kad žmogaus elgesį apskritai. R. vertinami. kuri ateis jums į galvą. „lošia atviromis kortomis".. sveiki. ją įžeidę. Eysenck ir kt. slapti planai ir intrigos. arba atvirkščiai. aplinkinių priimami. kad tokį A. nesveiki. Taigi asmenybės bruožai yra tik vienas iš veiksnių. kaip elgėsi anksčiau.. ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali būti.. susidūrę su sunkumais. lemiančių elgesį.21 sukelia noras manipuliuoti kitais. jei mes pastebėjome. vartojamos sąvokos bendravimo atmosfera. Norint nusakyti bendraujant patiriamus subjektyvius žmonių išgyvenimus. dažniausiai neatsisako. bus tokia: nuo to. Aplinkybės gali susiklostyti taip. visai to nenorėdami. kad toks požiūris į žmogaus elgesį bent iš dalies yra teisingas. Jie laikėsi požiūrio. kreipsimės į ją. kad bendradarbė A. H. vaidmenys. kad jos elgesys kokiomis nors konkrečiomis sąlygomis bus visai kitoks. elgesį lemia tam tikra jos asmenybės savybė geranoriškumas.

kuri laikėsi nuostatos. kurie j į apibūdino? Kaip manote. Taigi mokymąsi galima pavaizduoti tokia schema: S —> R. Jau gerokai paaugę. Juk mokytis . Paprasčiausias tai aiškinantis modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norimą tikslą. kaip žmonės mokosi bendrauti. bendrabučio kaimynų. Šį nesudėtingą mokymosi modelį pasiūlė bihevioristai. O kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybės bruožai? Ar jo paties. vaikinukas.reiškia kartoti kažką.22 Pasvarstykime. tam tikrą aplinkos poveikį ir jo sukeltą elgesį. arba. jei jis už tai nubaudžiamas (negauna deserto). draugiškas. jog bendravimo ypatumai iš esmės priklauso nuo asmenybės bruožų yra pakankamai argumentuota? Į klausimą. kurie jį pažįsta . mes ir ateityje elgsimės taip pat. o mėginsite paklausinėti apie jį tų žmonių. Biheviorizmas . ar žmogus moka bendrauti. atžalos verksmu parduotuvėje reikalauja iš tėvų nupirkti saldainį. besimokantis jūsų fakultete kitame kurse. koks žmogus yra Marius. o jei jis pasirodo esąs neefektyvus. ar tų. verksmas padeda kūdikiui patenkinti maitinimosi poreikį. Jei tėvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui. iš Mariaus elgesio. mes jo atsisakome. Tokiame atsakyme kaip tik pabrėžiamas išorinių sąlygų. pr. jog psichologija turi tyrinėti ne kokias nors tiesiogiai nematomas ir neapčiuopiamas asmenybės savybes. Iš ko jie apie visa tai sprendžia? Matyt. kad Marius yra linksmas. jei vaikui priekaištaujama dėl to. šiek tiek neatsakingas. Gali būti. vaikas liausis taip elgęsis. Pvz. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. tad augdamas jis juo naudojasi siekdamas ir įvairių kitų.. kad per pietus jis čepsi ir ima mėsą rankomis. kurį galima betarpiškai stebėti ir fiksuoti. bet elgesį. galima atsakyti ir kitaip: bendravimo sėkmė priklauso nuo to. šnekus. ką esame matę savo aplinkoje. mėgsta nuotykius. ar iš tiesų pagrįsta manyti. kaip apskritai išmokstama tam tikrų elgesio būdų.kurso draugų. kurias pirmasis požiūris buvo linkęs nuvertinti. Šios raidės reiškia stimulą ir reakciją į jį. kitaip sakant. Įsivaizduokite. kad .XX a. tikėtina. Pvz. jog taip sužinosite. Asmenybės testu veikiausiai jo netirsite. iškeltą šio skyrelio pradžioje. Norėdami suprasti. ar nuomonė. kur kas sudėtingesnių poreikių patenkinimo.. tiksliau. kad norite sužinoti. Vienoks ar kitoks žmogaus elgesys. Amerikoje atsiradusi psichologijos kryptis. panagrinėkime. bihevioristų nuomone. priklauso nuo aplinkos sąlygų. kad kiekvienas žmogus turi tam tikrus asmenybės bruožus. jis yra išmokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis. vaidmuo.

Jei už tai jis dar bus ir pagiriamas. taip pat nuo to. Savo ruožtu šis elgesys turės įtaką tam. antrojoje pusėje amerikiečių psichologas A. XX a. žmonės savo elgesiu gali keisti. Bet nesunku pastebėti ir esminius jų požiūrio trūkumus. kiekvienas žmogaus veiksmas sukelia ir savęs vertinimo reakcijas. Nutarus.. mandagus elgesys prie stalo jam veikiausiai taps įpročiu. Įvertinę visa tai. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse įtaka (determinizmu). Be to. kurioje teigiama. gebėdami numatyti savo elgesio padarinius. galima pasielgti kitaip. Pasirinkę kurią nors aukštąją mokyklą . Jei viskas iš tiesų būtų taip. kaip mes vertinome jų pastangas. kokia aplinka mus sups ateityje. uždarumui. kitaip sakant. kas bus šį kartą. Tyrinėdami mokymąsi. Watson. formuoti pačią aplinką. B. žmogus gali ir pats sau „skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsižvelgti į juos ateityje. tačiau laikė. ką ir kur toliau studijuoti. kaip aiškinama jų mokymosi modelyje. kad padariniai gali būti nepageidautini.) atskleidė daug svarbių dalykų apie aplinkos įtaką žmonių elgesiui. kaip žmonės išmoksta tam tikrų socialinio elgesio būdų. kad svarbiausias tarpininkas tarp aplinkos stimulų ir asmens reakcijų į juos yra žmogaus gebėjimas mąstyti. baigę mokyklą. paskatinamas. Pvz. tektų pripažinti. Pvz. F. Mūsų pasirinkimas bent iš dalies priklausys nuo to. mes renkamės. naudodamasis šakute ir peiliu. Koks tai elementas. kad žmogus tik kaip robotas mechaniškai reaguoja į aplinkos poveikius. Taigi mūsų elgesys konkrečiu atveju priklausys nuo aplinkos ir nuo mūsų požiūrio į tą aplinką. vėliau biheviorizmo šalininkai pakeitė ankstesniąją mokymosi schemą tokia: S —>x —>R. valgys mandagiai. Ginče tarp vidinius arba išorinius elgesio veiksnius pabrėžiančių teorijų šis požiūris užima tarpinę padėtį ir derina abi šias viena kitai prieštaraujančias nuomones. kuri savo ruožtu vėliau daro poveikį jų elgesiui.Bandura sukūrė socialinio mokymosi teoriją. palaikančio elgesio su kitais žmonėmis įsitvirtinimui. šios psichologijos krypties atstovai (J. A.. jei pasielgsime taip. Tačiau žmonės gali numatyti savo elgesio padarinius. kokie mokytojai ir ko iki šiol mus mokė. joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas. mes galime svarstyti. lemiantis tai. bihevioristai iš esmės neaiškino. Skinner ir kt. kad į tą patį stimulą ne visada reaguojama vienodai. Dabar tai yra priimtiniausias aiškinimas. gebėjimui atsiskleisti arba įtarumui. skleidžiamas žinias bei idėjas. kad jis susijęs su vidinėmis asmens ypatybėmis. Kaip matome.23 ateityje jis vengs tokio elgesio. o taip pat įvairūs asmenybės ypatumai. Bandūra požiūriu. Panašiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti įtaką agresyvaus arba draugiško. kaip visada.

visų pirma gebėjimas mąstyti. Bandūra. 2000) Kaip matyti. tai ir aplinkinių elgesys reaguojant į mūsų poelgius. G. o draugiškai besielgiantys susikuria taikią aplinką esant toms pačioms aplinkybėms.1 pav. Aplinka šiuo atveju taip pat suprantama labai plačiai. Šiai sąveikai paaiškinti A. Bandura ryšiams tarp elgesio. Bandūra įtvirtino mokymosi teorijoje. pvz. ir įvairūs atsitiktiniai. kurioje gyvename. Mes visi pažįstame linkusių susikurti problemas žmonių. iš anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan. kad jis deramai įvertino žmonių galimybes mokytis ne tik patiems išbandant vienus ar kitus elgesio būdus. netikėtos pažintys. 1994 ir D. Asmeniniai-pažintiniai veiksniai 1. yra tai. bet ir iš svetimų klaidų. Agresyvūs žmonės savo elgesiu provokuoja priešišką aplinką.. o taip pat iš .1 pav.24 ar kt. Myers. Atsitiktinių įvykių reikšmę mūsų gyvenime A. kurią A.tai mūsų pažintinės galios. kurią pasiūlė A. kur jie bebūtų". jausmai. o taip pat poreikiai. Dar viena naujovė. Bandūra laikė ypač didele. „Elgesys yra viena iš įtakingiausių būsimų įvykių determinančių.. Asmeniniaipažintiniai veiksniai . 1997). Abipusės įtakos schema. kuri vėl darys įtaką mūsų pažiūroms ir elgesiui. kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save neigiamą socialinį klimatą. Bandūra pasiūlė trijų tarpusavyje priklausomų komponentų modelį (1. asmenybės bruožai ir kiti vidiniai ypatumai. aplinkos ir asmeninių-pažintinių veiksnių paaiškinti (pagal J Feist. bet ir stebint kitų žmonių elgesį. mes galime mokytis ne tik iš savų. (A.). pakliūsime į tam tikrą aplinką. bet ir elgesys kuria aplinką. šiuo atveju tvirtinama. kad ne tik aplinka daro įtaką mūsų elgesiui. Kitaip sakant. nenumatyti įvykiai.

minutėlę. svarbiausia yra tai. Myers (2000. kiti išlieka šalti net tada. Esame skirtingi ir iš prigimties. Tai jau yra įpročiai. visų pirma priklausys nuo to. kokią įtaką elgesiui turi vidiniai ir išoriniai veiksniai. kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja mūsų tėvai. G. draugai. kaip mes bendrausime. p. kurie mums patinka. Endler (1976) teiginiai: • Elgesys . tai. 268) aprašyta situacija. išdava • Asmens pozicija sąveikaujant su aplinka yra aktyvi ir sąmoninga • Iš vidinių veiksnių elgesį labiausiai veikia pažintinės galios. Jei tokie automatizuoti veiksmai ar jų rezultatai kaskart leidžia patirti teigiamas emocijas. pvz. tuojau. kurie atliekami automatiškai. tie. Kita vertus. S. į kuriuos norime būti panašūs (mokymasis stebint). stebėdami.25 sėkmingų poelgių. į kurią įeina ir mus supantys žmonės. Bilis: „Tėti. negaliu užsirišti batų" Tėvas: „Aha. Niekas nenori mokyti savo vaikų nepageidautino elgesio." Bilis: „TĖĖTEE. atsižvelgdami į savo poreikius. ilgainiui įgyjame tam tikrų bendravimo įgūdžių ir įpročių. vertybes ir kt. UŽRIŠK MAN BATUS!" Tėvas: „Kiek kartų aš tavęs prašiau nebliauti? Kurį batą pirmiau rišime?" Mokslininkų svarstymus apie tai. atsiranda poreikis juos kartoti. nepritarimo (tai . nors emocijos taip pat yra svarbios • Kalbant apie aplinkos veiksnius. Keitimosi . apibendrina šie N. Mes labiau linkę mokytis iš tų. kuriems simpatizuojame. kaip juos interpretuoja. Bendrauti taip pat mokomės. Vadinasi. Kartojantis panašioms situacijoms. į kuriuos norėtume būti panašūs. kuriais norėtume sekti. kokį . Bilis: „Ar gali užrišti man batus?" Tėvas (skaito laikraštį). todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės.aplinkos poveikis). palaiko. kokią reikšmę žmogus jiems suteikia. be sąmoningos kontrolės ir reguliavimo. Tai puikiai iliustruoja ši D. visai to nenorėdami.ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų. temperamentas: vieni žmonės greitai „užsidega". Įgūdžiais vadinami gerai išmokti veiksmai.. kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti: kokį elgesį skatina. apie jų ir savo pačių elgesį mes darome tam tikras išvadas.tai nuolatinės tarpusavio sąveikos tarp asmenybės ir aplinkos. Tačiau neretai tėvai skatina tokį elgesį. kai atmosfera aplinkui gerokai įkaista (tai asmeniniai-pažintiniai veiksniai).

padės keisti bent kai kuriuos neefektyvius bendravimo įpročius. Tokie užsiėmimai padeda pasiekti geresnių rezultatų. ne veltui sakoma. kokie veiksniai turi įtakos bendravimo sėkmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe. vėliau gali pasirodyti esąs nebeefektyvus. Mes gebame mąstyti. vertinti savo poelgius. gebėjimas toleruoti kitokį požiūrį.26 informacija. padės suprasti tolesniuose skyriuose išsamiau pristatomi įvairūs bendravimo tarp žmonių dėsningumai. ir didelio noro. visų pirma reikėtų nuspręsti. kuri veikė mus anksčiau. Ko verta mokytis. nesame savo aplinkos. Siekiant išmokti sėkmingiau bendrauti. išmokti susikurti įvaizdį ir prisistatyti. be abejo. Profesionalūs psichologai elgesio keitimui taiko sudėtingesnius metodus. šeimoje ir pan. specialias technikas. tikimės. kurie norėtų pakeisti savo bendravimo su aplinkiniais įpročius. Mes galime lavinti savo žodinio ir nežodinio bendravimo įgūdžius. Bet čia norėtųsi atkreipti dėmesį į vieną bendrą principą. santykių palaikymo įgūdžiai bei įpročiai. kuriuos laikome nebetinkamais. Tam reikia ir žinių. stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus. nebenaudingais. tuos. Vadovėlyje gana plačiai nagrinėjama tai. jog pripratimas . kuris išdėstytas ankstesniajame skyrelyje . Tačiau vien tai nenulems sėkmės bendraujant su aplinkiniais. vertybių. kokio elgesio norėtumėt atsisakyti. kaip jau minėta. požiūrio į kitus.tai antras prigimimas. kurie nepadeda pasiekti norimų tikslų? Šiuolaikinės psichologijos požiūris į žmogaus elgesį ir jo prielaidas. Kita vertus. Ji labai didele dalimi priklauso nuo mūsų nuostatų. teigiamas. Atsakymas į klausimą. pagarba kito žmogaus apsisprendimo laisvei. manome. Rasite paaiškinimų ir praktinių patarimų. kurio norėtumėt išmokti. be kurių nepavyks sukurti prasmingo. sąmoningas nusiteikimas dėti pastangas vardan geresnių tarpusavio santykių yra tie kertiniai akmenys. Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti Elgesys.gera žinia visiems. Geriau mažiau galvoti apie nepageidautiną savo elgesį ir daugiau apie tą. pakeisti įprastą elgesį kitokiu nėra lengva. pasitikėjimas. dabartinės ar tos. . įkaitai. galiojantį bet kuriuo atveju. Ar galima pakeisti įprastus bendravimo būdus. vadinasi. kurio kažkada esame išmokę. kurie. o koks galėtų tapti nauju geru jūsų įpročiu. radikalesnių permainų. ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti yra. Geranoriškumas. tarpusavio suvokimo. numatyti jų padarinius. turi reikšmingos įtakos mūsų gyvenimo kokybei.

tuo užkirsdami kelią asmens. kartais galima pradžiuginti labiau. tikslo siekimui? Kaip argumentuotumėt savo atsakymą? Nuo ko labiausiai priklauso mūsų bendravimo su aplinkiniais sėkmė? • • • • . galima arba ne? Kaip. skiriamas už tokį elgesį. už ką Paskatinimo nereikia atidėti metų pabaigai. apsaugok nuo draugų. nei per kartus. parodant dėmesį. Dieve. kuriuos įmanoma pasiekti. o nuo priešų pats apsisaugosiu? Kodėl galima tvirtinti. Pastiprinimas . B. padarykite tai tuojau pat Kelkite tokius tikslus. kad žmonių noras su kuo nors artimai draugauti yra nulemtas prigimties? Kodėl. nes išspjaus. laikė pastiprinimą. Pasvarstykite: • • Ar galima sakyti. su kuriuo bendraujame. kuo tiksliau įvardijant. kurio norima sulaukti ir ateityje.tai apdovanojimas ar kitoks paskatinimas. Pagal Ch. Handy (1993). kurio iš anksto tikimės. nei įteikiant premiją Negailėkite staigmenų .visi laižys. jūsų nuomone.27 Bihevioristai svarbiausia priemone. jei savo tikslą pasiekiame. daug mažų pergalių labiau skatina eiti pirmyn.nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas paperka labiau nei tas. nei viena didelė Nepamirškite neapčiuopiamų dalykų. kad sėkmingiau bendrauti galima išmokti? Kada galima sakyti. padedančia keisti nepageidautiną elgesį. vienas garsiausių bihevioristų F. kad studentų grupės narius sieja tarpusavio santykiai? Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. galėtumėt paaiškinti patarles: nebūk per saldus . remdamiesi tuo. Skinner siūlo laikytis tokių penkių taisyklių: Pagirti ir apdovanoti už pageidautinus poelgius. ką sužinojote šiame skyriuje. Kad pastiprinimas būtų kuo veiksmingesnis.

28 .

29 .

„Aš vaizdas". mes turime pradėti nuo savęs: pažinti. nes tik bendraudami mes galime geriausiai sužinoti. PRADĖKIME NUO SAVĘS Bendravimas . daugiau ar mažiau įsisąmonintą ir išgyvenamą kaip vienintelę individo vaizdinių ir nuomonių apie save sistemą. bet ir objektu. manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su jį supančiais žmonėmis. kai vaikas ima atskirti Aš nuo Ne aš. mes galime efektyviau bendrauti? Mūsų Aš vaizdas Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma. interpretuojame tai. turėdami galvoje Socrates patarimą „pažink save". tačiau nesugeba savęs išskirti iš aplinkos. įsisąmoninimo lygius bei formas. „savivaizdis" ir daugybė kitų. kaip mes pažįstame save bendraudami. remdamiesi savo patirtimi. Mes siunčiame savo idėjas. suvokiame ir. Tam. Todėl. vaizdus. jausmus aplinkiniams. kad bendravimas būtų sėkmingas. Pamažu. Taip pat aptarsime. gauname atgalinį ryšį. autokoncepcija. kad žmogaus Aš yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys. garsus. atskleisti savąjį Aš. arba Aš vaizdas . kas mes esame ir kokie. mes aptarsime mūsų Aš prigimtį. ką mums praneša kiti. nes žmogus savirefleksijos dėka tampa ne tik suvokimo subjektu. kuris prasideda ir užsibaigia mumyse. Taigi kiekvienas žmogus susikuria savo Aš vaizdą. Kitais žodžiais tariant.tai procesas. Ką tik gimęs kūdikis skiria įvairius aplinkos daiktus. Nepaisant sąvokų įvairovės. Aš vaizdas yra ir socialinio suvokimo dalis. Žmogus gimsta neturėdamas Aš vaizdo.30 2. žmogaus Aš yra viena iš svarbiausių asmenybės psichologijoje. geriau pažindami savąjį Aš. Savojo Aš gyvavimas prasideda. tačiau tai apibrėžti nėra lengva. Šiame skyriuje sužinosite: • Kas yra jūsų Aš ir koks jis yra? • Kodėl mūsų Aš yra svarbus bendravime? • Kaip mums pažinti savąjį Aš? • Kodėl. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Psichologinėje literatūroje Aš apibūdinimui vartojami įvairūs terminai: „autokoncepcija". . vaikas pradeda pažinti save. palyginti pastovią. Dažnai šios sąvokos suprantamos kaip sinonimai. kuria vadovaudamasis jis sąveikauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save.

Dalį Aš vaizdo žmogus įsisąmonina aiškiai. Aš vaizdą galime įsivaizduoti kaip daugiapakopę piramidę. todėl jie stengiasi būti originalūs. Bet nuo 21 iki 24 mėnesių įdėmiai žiūri į veidrodį ir liečia rankomis dėmelę ant savo nosies. todėl subrendusios asmenybės Aš vaizdas sudėtingas. Paaugliai paprastai išbando įvairius Aš vaizdus skirtingose situacijose. Shibutani. paprastai nerodo jokių susidomėjimo ženklų. kad tirti kūdikių Aš vaizdą sunku. kuris pasireiškia fraze „Aš pats".31 Suprantama. Vėliau vaikas privedamas prie veidrodžio ir stebimos jo reakcijos. 1991). kai jis ima vartoti asmeninį įvardį „Aš". . kad jie save atpažįsta. Valickas. pažvelgę į veidrodį. Ypač savęs įsisąmoninimo ribos išsiplečia paauglystėje (A. Vaikiško negatyvumo periodu. raudonais dažais išdažoma dėmelė ant jo nosies. vaiko Aš vaizdas dar labiau prasiplečia. Valickas. Amsterdam pasiūlytu būdu (G. susidedantis iš daugelio nevienodai įsisąmonintų elementų. Paaugliams turėti savąjį Aš labai svarbu. Tačiau sužinoti apie vyresnių vaikų Aš vaizdą mes galime juos testuodami B. ką kūdikiai žino arba galvoja apie save. Kadangi suaugusio žmogaus Aš vaizdas formuojasi dalyvaujant įvairiose socialinėse grupėse (T. 1969). Vaikui nematant. Vaikai nuo 9 iki 12 mėnesių. vidurys . Jis įsisąmonina daugybę savo gebėjimų ir savybių. Augdamas. dalį .įsisąmoninta. 1999). kurios viršūnė . G. nes neįmanoma nustatyti. o dalis Aš vaizdo lieka neįsisąmoninta (G. todėl jo Aš vaizdas sudėtingėja.neįsisąmoninta dalis (2. Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo.miglotai. Suslavičius. 1991).1 pav). Ryškiau galime stebėti vaiko Aš vaizdo formavimosi pradžią. Valickas. nepriklausomi. o mes priklausome daugeliui grupių.neaiškiai įsisąmoninta ir pagrindas . Šitokia reakcija rodo. bręsdamas vaikas vis daugiau sužino apie save.

kaip realią subjekto savimonės formą ir idealų Aš . idealų. priklausančią nuo įsisavintų vertybių. išreikšti žodžiais. kažką . Abi šios Aš vaizdo formos yra susijusios su socialine žmogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santykių su kitais žmonėmis. ko mes nesuvokiame. kaip rašo H. Hesė (Hesse). ar žmogus. Labai dažnai Aš vaizdo dalys.įsivaizduojamą subjekto savimonės formą. gali turėti daugybę įvairių Aš vaizdų? Kiekvienas žmogus iš tikrųjų gali turėti keletą įvairių Aš vaizdų. kad daugelis žmonių turi lanksčius Aš vaizdus. Tai matyti iš to. Štai kodėl vienaip ar kitaip pasielgę mes kartais nustembame: kas privertė mus šitaip elgtis? Štai kodėl mus kartais kamuoja nerimas. toks pat gyvenimo reikalavimas. atrodo tokia pati būtinybė. Todėl mes savo pačių pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplėsti. padaryti jį vientisesnį. kuriomis stengiamės atsikratyti. tarsi tai būtų paprastas. nemalonūs pojūčiai kūne. Hesse. formų. Įvairūs mokslininkai aprašo skirtingas Aš vaizdo formas. Tačiau mumyse egzistuoja ir kažkas. tai ši apgaulė. 1992). nuostatų sistemos (Džeims U. kurias mes užmirštame. tik negalime įvardyti. koks yra mūsų Aš vaizdas? Ar jis vientisas. tvirtai suformuluotas ir aiškiai apibrėžtas reiškinys. . „paslepiame" arba išstumiame į pasąmonę.32 Taigi kažką apie save mes žinome. o labai įvairiapusiškas pasaulis. pakopų ir būsenų. Kai kurias mums nepriimtinas arba grėsmingas savojo Aš vaizdo dalis mes „pametame". net naiviausias. besikeičiančius įvairiomis aplinkybėmis. kaip kvėpavimas ir valgis. Amerikiečių psichologijos patriarchas W. įprasta kiekvienam žmogui (net turinčiam didžiausių siekimų)." (H. nėra vienovė. Pavyzdžiui. Kaip jums atrodo. James 1890 m. nedidelis žvaigždėtas dangus. bloga nuotaika.). paveldėjimų ir galimybių chaosas. idealusis Aš priklauso nuo vaikystėje reikšmingų mums asmenų įdiegtų normų ir reikalavimų. (James W. vieningas. O kad kiekvienas skyriumi stengiasi šį chaosą laikyti vienove ir kalba apie savo „aš".jaučiame". tampa įvairių bendravimo sunkumų priežastimi. išskyrė empirinį Aš. Daugialypio Aš vaizdo formos „Bet iš tikrųjų joks „aš". Keletą jų apžvelgsime. 1982). pagilinti savo Aš vaizdą.

kaip mus mato kiti. t. kurių realusis ir idealusis Aš sutampa arba yra artimi pasitiki savimi. kokia asmenybė galėtų būti. kurias individas naudoja įvairiems savo asmenybės trūkumams pridengti. Cooley paskelbė veidrodinio atspindžio teoriją.33 Reali ir ideali Aš struktūros išskiriamos ir kitose koncepcijose. Cooley (1902) ir G. Mead pastebėjo. kad žmogaus Aš formuojasi realios sąveikos su kitais žmonėmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to. y. Žmogus gali vertinti savo elgesį taip. priklausomai nuo įsisavintų moralinių normų ir elgesio standartų turinio. atsidurti kito vietoje arba save matyti kitų akimis. Tai gali būti tiesioginis atgalinis ryšys pokalbio metu arba netiesioginis komentaras. Mead teigė. Tuo tarpu G. tyrinėtojai nustatė. Rosenberg (1965) išskyrė kelias Aš vaizdo dalis. C. Aš vaizdas formuojasi atspindint aplinkinių vertinimus mūsų atžvilgiu. svarbu. kokį malonu save matyti ir vaizduojamąjį Aš. idealizuotą Aš. pasižymi socialine pusiausvyra. Vėliau. mes suvokiame save taip. kad šios dvi Aš vaizdo formos kuo labiau sutaptų. nes kuo didesnis skirtumas tarp to. G. Lygiai. Rogers (1961) atkreipė dėmesį į realaus ir idealaus Aš santykį. potencialų Aš. nes jis tik atspindi kitų nuomones.C. Šio autoriaus nuomone. kad žmonės sugeba „išeiti iš savęs". atspindintį. realų asmenybės savęs įsisąmoninimą.tai viena iš specifinių žmogaus ypatybių. kad žmonės. kaip kiti žmonės vertina jo elgesį. kokie mes atrodome kitiems. G. arba. jaučiasi nesaugūs. taip ir negalime suprasti savo Aš. nerimą. . gyvenimo tikslais. kaip kitų žmonių arba taip. tuo didesnę įtampą ir nerimą patiriame. kokia asmenybė.dabartinį. nes apie kitų požiūrį į mus sužinome tik bendraudami. Kitų žmonių elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis. kad gebėjimas matyti save patį kaip objektą . Kitais žodžiais tariant. tokį. Mead savo teorijoje aprašė Aš matomą kitų akimis. susijusį su asmenybės troškimais. pradžioje du mokslininkai . C. kaip žmogui sekasi atlikti savo vaidmenis. Mead teorija skelbia. remdamiesi C. Jo nuomone. Cooley teorijoje veidrodinis Aš yra pasyvus. priklausomai nuo realizavimosi galimybių. įsivaizduojamąjį Aš. C. XX a. Šiuo atveju yra labai svarbus bendravimas. jiems trūksta socialinės patirties. arba socialinių kaukių įvairovę. Mead (1934) sukūrė Aš vaizdo formavimosi teorijas. Rogers teorija. kai nugirstame atsiliepimus apie save atsitiktinai. kokį(-ią) save matome ir kokiu(-ia) norėtume būti. kaip negalime matyti savo veido be veidrodžio. Priešingu atveju žmonės išgyvena depresiją. Jis aprašė esamąjį Aš . nematydami. G. turėtų būti. Amerikiečių psichologas M. dinamiškąjį Aš. kurioje išskyrė veidrodinį Aš.

Žmonės. J. norėdami suderinti savo elgesį su socialinių normų reikalavimais (G. Jourard. be pagražinimų su teigiamomis ir neigiamomis ypatybėmis. fantazijas ir siekius į bendrą to. kuriuos M. Gahagan ir daugelis kitų (G. kuo galėtume būti. Todėl gali kilti įvairūs neigiami efektai santykiuose su kitais. tarytum turėtų daugybę Aš vaizdų. Markus ir P. Viešuoju Aš besirūpinantys žmonės keičia savo Aš vaizdą. Kiekviename iš mūsų glūdi daugelio galimų Aš atvaizdai. Snyder priskiria pirmajai grupei. ką jaučia ir mąsto. kad jie turi tikrąjį Aš. nelabai atsižvelgdami į situaciją. reguliuoja ir kontroliuoja savo viešai rodomą Aš dalį. Fone esantis Aš vaizdas gali tapti dominuojančiu. kokius mes save parodome kitiems. Kai kurie žmonės labiau stebi. norėtume (idealus Aš) ar net bijotume tapti. M. jie tampa nelankstūs. susirinkimuose. o kitos tampa fonu. Konkrečiu momentu mumyse dominuoja tam tikra Aš vaizdo dalis. auditorijose ir kitur. 1991). priešingai. Šie žmonės gali būti nejautrūs bendravimo partneriai.toks. poreikius. Jie stengiasi kuo sąžiningiau išreikšti tai. Jie yra skirtingi vakarėliuose. kuris stipriai skiriasi nuo visuomenei rodomo Aš vaizdo. tačiau jų viešasis Aš gali stipriai užgožti tikrąjį. bet kiekvienu atveju nori maksimaliai išlikti savimi. pastebėjo. Valickas. kad jis atitiktų susidariusias aplinkybes ir aplinkinių lūkesčius. Tokie žmonės menkai atskleidžia savo asmeninius jausmus.34 Psichologai H.galimą Aš. Šiuo pagrindu yra išskiriamas viešas arba parodomasis ir realusis Aš. o kiti priešingai . koks esu iš tikrųjų. vaizdą. Kai žmonės nereguliuoja savo Aš vaizdo. tačiau įvairiose koncepcijose jų yra skiriama dar daugiau. Nors jie gerai prisitaiko įvairiose socialinėse situacijose. tirdamas viešąjį Aš. Realus Aš . Viešąją ir realiąją (privačią) Aš vaizdo dimensijas yra išskyrę W. Nurius (1986) gilinosi į vieną iš daugelio Aš vaizdo formų .pereiti į foną. 1991). o dominuojantis . o mažiau besirūpinantys nesistengia kurti tam tikro įvaizdžio. Snyder (1987). Viešasis Aš atspindi tai.menkai reguliuoja ir kontroliuoja savo viešąjį Aš. elgiasi taip. Valickas. todėl jų bendravimas taip pat negali būti efektyvus. Kai kurie žmonės yra įsitikinę. Galimi Aš susideda iš to. bendraudami siekia „tiesiog būti savimi". M. pasirinkimus. kad žmonės skiriasi Aš vaizdo kontrolės ir reguliavimo intensyvumu. Mes aptarėme kai kurias Aš vaizdo formas. gyvenimo kryptį. James. Galimi Aš stipriai veikia mūsų elgesį. Didėja atotrūkis tarp žmogaus norų ir elgesio bei veiksmų. siekius. . baimes. kuo mes galėtume. Galimi Aš integruoja mūsų viltis. Taigi iškyla autentiškumo problema. Antrosios grupės asmenys. S.

Pirma. džiuginantys ir pan. savistaba mes negalime pilnai pasikliauti. Savistaba . kad žmonės. kad kiti žmonės mus stebi ir 1. Žmonės. Savistabos padariniai gali būti įvairūs: skausmingi. kad kuo daugiau žmonės galvoja apie savo idealųjį Aš. Tuo metu mes atsigręžiame į save. galime griebtis savistabos vengimo strategijos. Figurski (1982) atliko tyrimą.1. pamačius save televizoriuje. Faktas.1. jausmus. tuo nerimastingesni ir piktesni jie jaučiasi (J. Ir. Tačiau. Kiekvienas sveikos psichikos žmogus gali lengvai „įeiti" į savo vidinį pasaulį ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis. Bybee ir kt. Ir antra. Norėdami tai patikrinti M. negalima pamiršti dviejų dalykų. mes turėtume nemažai problemų.35 Visi Aš vaizdai atspindi vidinį žmogaus pasaulį ir susieja su gyvenimo patirtimi bei aplinkiniais žmonėmis. tyrėjų nuomone. Pavyzdžiui. stebėdami save. savistabai mes skiriame labai mažai laiko. stebint save veidrodyje ar pajutus. netgi tada. kad didžiąją mūsų kasdieninių minčių dalį sudaro mintys apie darbą. M. kurio metu mes žvelgiame į savo vidinį pasaulį. skaitydami knygas. kai mes užsiimame savistaba. be saiko valgo. Gali pasirodyti. bėgdami nuo savęs. jog savistaba yra toks paprastas dalykas. ketinimus. Kraštutinė savistabos užbaigimo forma . ketinimus. Csikszentmihalyi ir T. jausmus ar norus. todėl kai kurie žmonės ima vengti šios veiklos. Savistaba Vienas svarbiausių savęs pažinimo būdų . ne visi mūsų jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami sąmoningam suvokimui. Gilintis į save lyginant idealųjį ir realųjį Aš yra nemalonu. S. į kurį neverta gilintis. tačiau kartais susiduriame su kažkuo. Kiti. jausmus. bet ir atliekame savianalizę. Nors mes gana retai sutelkiame dėmesį į save. jeigu savistaba būtų vienintelis mūsų žinių apie save šaltinis. mąsto apie save stulbinančiai retai. Iš tikrųjų. vartoja narkotikus. padedančią mums geriau save pažinti. Scheier. stebime savo mintis. aplinkinius žmones. kasdienius rūpesčius. kas paskatina mus domėtis savimi. Tai gali atsitikti išgirdus savo balso įrašą. kalbant apie savistaba. Mes ne tik stebime save. norus.savistaba. . Jeigu analizuodami save mes atrandame kažkokių savo trūkumų.tai savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas. mes randame kai kuriuos atsakymus į mums rūpimus klausimus. procesas. 1981). 1997). kuris patvirtino. F. lygindami juos su vidiniais standartais ir vertybėmis (C. J. Bybee ir jos kolegų tyrimas parodė. žiūrėdami televizorių ir 1. Carver. ima piktnaudžiauti alkoholiu. Trumpai tariant.savižudybė. imame stebėti ir vertinti savo elgesį.

savo elgesio stebėjimas. taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir išorines priežastis. Kitas svarbus savistabos aspektas . Heider teigia. Bem. 1990). Bem savęs suvokimo teorija teigia. 1972). 1958). rodo.. antra. Tikriausiai sutiksite. Jos rezultatai buvo tokie: pirmiausia. negu vyrai. Heider. kad žmonės dažnai bando aiškinti kieno nors elgesį. Tačiau savianalizė ne visada yra nemaloni. Csikszentmihalyi ir T. kaip jaučiasi žmonės. priskirdami jam vidines arba išorines priežastis (F. nusižudo. kad žmonių mintys apie save dažniau yra nemalonios. Šis kraštutinumas irgi nėra geras.. stebėsite jo elgesį. būti perdaug susirūpinusiu savimi yra liga. galime tai padaryti stebėdami savo elgesį (D. moterys gilinasi į savo vidines būsenas dažniau. mintys apie save gali būti labai malonios. Mąstydami apie save. Heider pastebėjo. Pavyzdžiui. kad apie kitų žmonių jausmus bei nuostatas mes sprendžiame pagal jų elgesį. kad kaip kitų. Kartais mąstymas apie save gali būti būdas išvengti išorės problemų. žinoma. ar jūsų draugui patinka lietuviška pop muzika. Jeigu pastebėsite. kad jam tiesiog patinka lietuviškos popmelodijos. Bem teoriją patvirtina ir daugybė tyrimų. F.tai aplinkybės. kad tarp to. tikra. o išorinės . žmonės.. kurioje jis pasireiškia ir bandome nuspręsti. Vidinės priežastys . yra skirtumas. NolenHoeksema domėjosi. kad jis dažnai klauso Ryčio Cicino kompaktinių diskų. tu pasiekei gyvenimo tikslą. nors nėra jokio išorės spaudimo ar ribojimų. D. kuriose tos nuostatos ir jausmai kyla. kad kai mūsų nuostatos ar jausmai nėra aiškiai apibrėžti. Dostojevskio apysakos „Užrašai iš pogrindžio" (1956) herojus sako: „Prisiekiu tau. Kai kurie žmonės yra pernelyg nugrimzdę į savo vidinį pasaulį.36 norėdami pabėgti nuo savęs. mes sprendžiame apie juos. mes dažnai mąstome apie savo neatitikimą mūsų pačių moralinėms nuostatoms ir standartams. D. situacijos ir pan. kodėl mes taip elgiamės. tai jo elgesiui priskirsite vidines priežastis ir nuspręsite. D. F. S. Tačiau vėliau nustatyta. tai. Jeigu mes negalime identifikuoti savo jausmų ar nuostatų kieno nors atžvilgiu. Kauzalinės atribucijos teorijos kūrėjas F. Figurski (1982) teigia. jeigu jūs bandysite išsiaiškinti. mąstantys apie save. gebėjimai ir pan. Bem savęs suvokimo teorija teigia. dažniau būna prislėgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema. jog savistaba iš tiesų gali būti labai nemaloni ir pavojinga. Žmonės labiau linkę priskirti vidines priežastis kitų . visiška liga". Jeigu tau pasisekė. stebėdami savo elgesį tose situacijose.tai asmenybės savybės. dažniau pasineriantys į savo vidinius išgyvenimus. M. kaip žmogus aiškina savo ir kitų žmonių elgesį. kad lygiai taip pat mes sprendžiame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime savo elgesį ir situaciją.

elgesį. Bendravimo svarbą savęs pažinimui parodė ir eksperimentas su didžiosiomis beždžionėmis.). ar išorinėmis priežastimis. Jeigu mes neturėtume jokio „socialinio veidrodžio". kuris laisvalaikiu mėgsta jodinėti. svarbu ir kaip jie priima tai. ką mes rodome arba kaip jie atspindi mūsų pačių vaizdą. o treniruodamasis.ar remdamiesi vidinėmis. Jis tampa paprastesnis. Beždžionės buvo uždarytos po vieną kambariuose. Jis pastebėjo įvairius Aš vaizdus žmoguje. Jis atliko labai panašų į ką tik minėtą „raudonos dėmės" eksperimentą. mes dažnai pervertiname asmenybės įtaką ir nepakankamai įvertiname situacijos poveikį. augusių tarp kitų. tai įsivaizduotume tik miglotus savo Aš kontūrus. kad kiekvienu atveju mūsų elgesys gali būti kitoks. Cooley ir G. pokalbių temos ir 1. kuriose kalbama apie savęs matymą kitų akimis. Vėliau į kambarius buvo įnešti veidrodžiai. Dalyvaudamas tarptautinėje psichologų konferencijoje jis demonstruoja vieną savo Aš aspektą.1. Mes stebime save. savo elgesį skirtingose situacijose ir suprantame. todėl savo elgesiui mes linkę priskirti išorines priežastis. pabrėžė socialinių ryšių svarbą savęs pažinimui (Džeims U. ir socialiai izoliuotų. Gebėjimas matyti save kitų akimis labai svarbus savęs pažinimo veiksnys. Mead teorijomis. Ši tendencija vadinama „veikėjo-stebėtojo" efektu. James 1892 m. kad iki vienerių metų vaikai turi daug mažiau socialinio bendravimo patirties nei vyresni. besiformuojančius skirtingomis socialinėmis situacijomis. Nuo to. kai bandome išsiaiškinti savo paties poelgių priežastis ir „stebėtojai". Jau W. pasikeičia jo žodynas. Įsivaizduokite psichologą.37 žmonių elgesiui nei savo. Didele dalimi savęs pažinimą įtakoja aplinkiniai. kaip mes aiškiname savo elgesį . Mes esame „veikėjai". Joms nematant tyrėjai raudonais dažais išdažydavo kaktas. Jau susipažinome su C. dirbdamas arklidėje ar bendraudamas su kitais raiteliais jis jau rodo kitą savo Aš. Bendravimas ir savęs pažinimas Savistaba mes gauname tik dalį informacijos apie save. Ar prisimenate „kūdikio ir raudonos dėmės" testą? Kodėl nuo 9 iki 12 mėnesių vaikai nereaguoja į raudonai išdažytą savo nosį? Viena iš priežasčių yra ta. Gallup (1977) palygino šimpanzių. kai bandome paaiškinti kieno nors kito elgesį. priklauso mūsų veiklos rezultatai. (James W. Aiškindami kitų elgesį. G. 1982). Mes ne tik save skirtingai parodome įvairiems žmonėms. Socialinę patirtį turinčios beždžionės .

kad mes lyginame save su geresniais. sugebėjimų ir pan. Lygindami save su kitais. bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais. Tačiau. bendravimas yra vienas svarbiausių savęs suvokimo ir savęs pažinimo veiksnių. žmonės renkasi panašesnius į save tuo požymiu ar savybe žmones. jūs domitės savo gabumais dailei. kad. mes ne visada pasirenkame tinkamus asmenis. Socialinis palyginimas . kokie yra jūsų gabumai dailei. Tam. mes galime išsiaiškinti. su kuo mes save lyginame? Tarkime. kartu su jumis lankančiais dailės studiją. Tarkime. kuomet savo savybės lyginamos su kitų žmonių ypatybėmis. Mes lyginame save su kitais. kai mes nesame tikri. jausmų. kad jums pasiūlyta atlikti socialinio jautrumo testą. Kitas klausimas. kaip jūs reaguojate į kitų žmonių problemas. kurių dėka mes galėtume save įvertinti. kaip ir žmonėms. kol nesužinosite. ar mes elgiamės gerai konkrečiu atveju. Lyginimas savęs su pranašesniais už save gali padėti . Sis pavyzdys iliustruoja L. kuris matuoja. lygindami save su kitais žmonėmis. Ši teorija iškelia du svarbius klausimus: pirma. jeigu jūs stebėsite ir vertinsite savo dailės bendramokslių gabumus. stipresniais žmonėmis už save.tai žmogaus savęs pažinimo būdas. su savo jaunesniu broliu ar seserimi arba su savo bendraamžiais. Tuo tarpu izoliuotos beždžionės nereagavo į dėmes . Jeigu pasakytume. lygindami save su kitais. Natūralu. kad jūs pasirinksite trečiąjį variantą. kada mes lyginame save su kitais ir antra. Festinger (1954) socialinio palyginimo teoriją. kuri skelbia. kaip testą atliko kiti jūsų grupės nariai. Šiuo požiūriu galime skirti du palyginimo tipus: aukštyn orientuotą ir žemyn orientuotą socialini palyginimą. Taigi primatams. kad jūs surinkote 35 balus. pavyzdžiui. Tačiau jums šis skaičius nieko nesakys tol. kad suprastumėte. tikriausiai pagalvotumėte: „Pasirodo aš esu labai jautrus aplinkiniams žmogus". mes stebime kitus žmones ir lyginame savo elgesį su jų. kai nėra objektyvių kriterijų ar apibrėžtų standartų. Aukštyn orientuotas socialinis palyginimas reiškia. kiek esame blogesni arba geresni už kitus ir kiek esame panašūs arba skirtingi nuo kitų. Mes lyginame save su kitais. suprasite. Paprastai. kai nesame tikri dėl savo elgesio. kai nesame tikri dėl savęs tam tikromis situacijomis.38 demonstravo tokią pačią reakciją kaip ir vaikai . Jūs galite lyginti save su Picasso. lygindami save su kitais. Taip pat mes lyginame save su kitais. Vadinasi.jos savęs neatpažino. kad žmonės sužino apie savo ypatybes. privalote lyginti save su kitais. su kuo mes save lyginame. Tai reiškia. kad jūsų grupės draugai surinko nuo 0 iki 20 balų. Bendraudami mes ne tik stebime save kitų akimis. Įsivaizduokite.jos tuoj pat ėmė tyrinėti raudonas dėmes ant savo galvų. ar esate gabus(-i).

39 apibrėžti siektinus standartus. savo puikiais gebėjimais kažkurioje srityje. Savęs pažinimas atsiveriant Atsiskleisdami kitiems. Žmonės. lyginant save su panašiais žmonėmis (D. Rodyti save kitokius. T. M. Kalbėdami apie savo jausmus. mes galime modeliuoti savęs vertinimą. Arrovrood. Yra daugybė priežasčių. Dažniausiai tai sukelia įtampą. kokius mus mato kiti. 1966). Mes lyginame save su silpnesniais. mintis. nes mes nuolatos matysime save kaip prastesnius. mes neteigiame. Siūlydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame. lūkesčius. J. Turime pripažinti. Savo mintis. o vėliau situacija priverčia įsitempti ir aplinkinius žmones. palaikantį mūsų Ego. apie juos pasakodami kitiems. Reis. Stebėdami kitus žmones. Pirmiausia kyla įtampa apsimetinėjančio žmogaus viduje. Gerrard ir F. Thornton ir A. nuomones. X. ką apie mūsų vidinį Aš mano aplinkiniai. nei esame arba slėpti savąjį Aš nuo aplinkinių nenaudinga. 1993. tačiau gali ir žeisti mūsų Ego. Mums labai svarbu tikėti savo meistriškumu. Taigi . dėl kurių dažnai mes negalime būti atviri. Tai vadinama apsisaugojimo arba savo vertės kėlimo strategija (L. mes galime pasiekti aukštesnį savęs suvokimo lygį. nes jie jaučia. Tačiau. mes juos geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname. Gibbons. nes jų siunčiama verbalinė ir neverbalinė informacija nėra adekvačios. požiūrius. Mes negalime atsiverti. kad nesutrikdytume aplinkinių. Taigi didelė dalis informacijos. yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supančiais žmonėmis ir matome save tokius. G. jeigu mes kalbame apie savęs pažinimą. 1993). Socialinis palyginimas yra labai svarbus savęs pažinimui. Taigi mes naudojame žemyn orientuotą socialinį palyginimą. kad ne visuomet esame atviri sau. mes geriau pažįstame save. kurie stengiasi kažką nuslėpti nuo kitų. kurią mes sužinome apie save. kad tik atsiverdami kitam žmogui. blogesnius už kitus. E. jog taip elgtis turite su visais ir visada. jog bendrauja ne su tikruoju Aš. paprastai skleidžia apgaulingus ženklus. Tačiau dar dažniau nesame atviri kitiems. Taylor. Porat rašo (1991). kad apsaugotume kitų jausmus ir pan. tai naudingiau vis dėlto yra savo savybes vertinti. J. norus. Kartais mes naudojame socialinį palyginimą. F. Be to. prastesniais už mus. savęs lyginimas su kitais įtakoja ir patį savęs suvokimo turinį. jausmus išgryninti mes galime. Taigi bendravimas tampa komplikuotas. Aspinvvall ir S.

Pavyzdžiui. Atvira „erdvė" yra vieša. jog žmogus nori užmegzti santykius. Ji apima informaciją. tačiau mes jų nesame įsisąmoninę. tačiau svarbu neužmiršti. fantazijas ir pan. ką asmuo žino ir ko nežino apie save. psichologinis klimatas ir daugybė kitų veiksnių lemia mūsų atsiskleidimo lygį. 1969). Altmann. Todėl nuoširdžiai mes kalbame su tais. kurią mes žinome apie save ir kiti žino apie mus. Luft. tai ji gali tapti rimta kliūtimi savęs atskleidimui. padedančių pradėti bendrauti su kitais. kam ir kiek atsiverti. Įsivaizduokite. Vadinasi. savalaikis ir saikingas savojo Aš atskleidimas bendraujant gali būti labai naudingas. paslėpta ir nežinoma. kad jie žinotų apie mus . būti empatiškam. nusistovėjusios bendravimo taisyklės. kai yra tarpusavio pasitikėjimas. Šią informaciją apie save mes galime gauti atgaliniu . Noras atsiskleisti priklauso nuo visuomenės kultūrinių vertybių. Taigi atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradžioje. kad esame labai triukšmingi ir pan. Šio modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. nuo žmogaus priklausomybės subkultūrinei grupei. kuriuo remiantis galima pavaizduoti maskuojamą savąjį Aš ir parodyti galimus Aš pasikeitimus atsiskleidžiant. Rogers (1961) teigia. profesiją ir pan.40 atsiskleidimas privalo būti diferencijuotas. išsikalbėjimo apie savo viltis. aplinkiniai gali pastebėti. jausmus. pavyzdžiui. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai. kuriais pasitikime. C. Nors atsiskleidimas ir yra vienas iš būdų. kad tam tikras savojo Aš atskleidimo laipsnis padeda tarpusavio santykiams. Jeigu kultūra neskatina artimų santykių. Labai svarbu atsižvelgti į kito žmogaus norus bei jausmus. kurios skirstomos pagal tai. Savigarba. Psichologijoje siūlomas gana paprastas modelis. kuriuos apie mus žino kiti. kad kiekvienam žmogui yra būdingos keturios asmenybės „ erdvės ": atvira. nuogąstavimus. kad mes pernelyg stipriai kvėpinamės. ko nenorime.savo baimes. Ji veikia tik tuomet. Tuo pačiu atsiskleidimas skatina pasitikėjimą ir padeda užmegzti tarpusavio santykius. Jų garbei modelis vadinamas Johari langu. Paprastai mes nujaučiame. Keturi langai vaizduoja keturias galimas žmogaus Aš „erdves". mūsų vardą. Savęs atskleidimas priklauso nuo pasitikėjimo žmogumi. Atvirumas priimamas kaip pasitikėjimo ženklas ir savo ruožtu didina partnerio pasitikėjimą mumis. Atvirumas skatina atsakomąjį partnerio atsiskleidimą. kuriam atsiskleidžiame. Paslėptoje „erdvėje" mes slepiame nuo kitų tai. kai demonstruojami tam tikri nežodiniai pritarimo ženklai. neaiški. bei ką žino ir ko nežino apie jį kiti. kad atsiskleidimas skatina tarpusavio santykių užmezgimą (J. jog tai yra tam tikra subtili abipusio bendravimo forma. rodantys. Neaiški „erdvė" susideda iš dalykų. 1972).

Paskutinioji. ir giliau pažinti save. tai galime iš kitų apie save sužinoti daugybę dalykų ir šią informaciją perkelti į atvirą „erdvę". 2. paslaptingiausia nežinoma „erdvė" yra nepažįstama niekam. kurių mes patys nejuntame. pasikeičia ir kiti. pasąmonėje glūdintys Aš aspektai. ir nuo to nukenčia tarpasmeniniai santykiai. tai apie mus naujų dalykų sužino aplinkiniai ir vėl mes praplečiame savo atvirą „erdvę". turi daugiausiai galimybių ir formuoti brandžius tarpasmeninius santykius. t.41 ryšiu. kurie noriai atsiveria bei noriai priima informaciją apie save iš kitų. y. žmonės. negauname atgalinio ryšio. Žodžiu. nei mums. kad pasikeitus kam nors viename lange. mes blogiau suvokiame save. Galimi keturi atvirumo stiliai. jeigu mes užsisklendžiame savyje. Johari langas Pagrindinis Johari lango principas tas. Šioje srityje yra dar neatrastos asmenybės ypatybės. Jeigu bendraudami mes atsiveriame. kiti žmonės gali pasakyti apie mus tokius dalykus. Jeigu bendraudami mes stengiamės gauti atgalinį ryšį.2 pav. kuriuos lemia asmens noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam ryšiui. . Ir atvirkščiai. nei kitiems.

kiti į tai dažniausiai atsako pasitikėjimu. Aš ištraukia informaciją apie mus iš mūsų pačių patirties ir iš kitų žmonių. jūs esate „geras" arba „blogas" studentas. Vadinasi mes turime ne tik savąjį Aš vaizdą. kad Aš vaizdas yra žinių apie save visuma. rizikuojame labiausiai. Mūsų Aš kaip istorikas yra vertintojas. Savojo Aš atskleidimo seką galėtume nusakyti taip: atsiskleidimasatgalinis ryšys-savigarba. tarpusavio santykių stiprėjimą bei gilėj imą. Mes jau minėjome. Savąjį Aš metaforiškai galėtume palyginti ir su istorija. Kaip istorikas. jūs tikriausiai paminėtumėt: „studentas". tačiau šios žinios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu. kritikas. Tačiau rizikuodami galime laimėti. Šios dalybos sąlygoja savojo Aš ir kitų pažinimą. Šis pasitikėjimas duoda pagrindą tolimesniam atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidžiančio asmens savigarbą. galėtumėte būti atviresni. o aplinkiniai supažindina mus su savimi) bei kuriame abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius. bendraudami su draugais. Pamąstykite. Jeigu mes kažką atskleidžiame apie save. bet ir pozityvųjį ar . bet ir jų įvertinimą. vadinasi. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti. ir su istoriku. mūsų Aš atsako į klausimą „kas aš esu" bei apibendrina savęs suvokimą. Atskleisdami savo jausmus. Keturios Johari lango erdvių kitimo galimybės Bendraudami ir atskleisdami savąjį Aš. ar.42 Atvirumas visada rizikingas. mes dalijamės informacija (supažindiname kitus su savimi. verta rizikuoti. Atsakydami į klausimą „kas aš esu". nei buvote iki šiol? Savęs pažinimas ir savigarba Savęs pažinimas apima ne tik savo charakteringų bruožų bei ypatybių žinojimą. Bet jūs esate ne bet koks. 2.3 pav. Kaip istorija.

elgesiu.tėvų ar globėjų vertinimai. Savigarba . tai galbūt sužinotumėt. kai vertiname atskiras savo ypatybes. Savęs vertinimas susijęs su savigarba. o teigiamas . arba savęs vertinimas . kad jis yra irklavimo čempionas ir vienintelis jūsų kompanijoje moka valdyti valtį. Coopersmith (1967) pastebėjo ryšį tarp jaunuolių savigarbos ir pritarimo. Savigarba taip pat priklauso nuo aplinkinių pritarimo (išreiškiamo žodžiais arba nežodiniais ženklais).tai savęs paties. Mes galime kalbėti apie bendrą savigarbos lygį . Ypač tai būdinga vaikystėje. kokias normas ir vertybes mes esame įsisavinę. Jaunuolių. emociškai ir intelektualiai. Paprastai mes save vertiname įvairiais būdais: lygindami su kitais žmonėmis. savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. Mes matome. girdint ir įsidėmint aplinkinių vertinimus.tai pagarbos pačiam sau. retai leisdavo savo vaikams pasijusti įvertintiems.kai vertiname savo asmenybę apskritai ir apie konkretų lygį konkrečioje situacijoje.mokytojų. kurioje buvo aukštinama savikontrolė. kaip supratote. patvirtinantį mūsų sėkmę. nepasitikintis savimi. poelgius. S. Neigiamas savęs vertinimas susijęs su žema savigarba. savo galimybių. Savigarba įvairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude. kurio jie susilaukė iš savo tėvų vaikystėje. Jeigu bendraudami gauname teigiamą atgalinį ryšį. kad atitiktume jos vertybes ar normas. Savosios vertės jausmas. tai savigarba kyla. Vaikystėje svarbiausią vaidmenį atlieka suaugusiųjų . kad streso metu tampate jautrus(-i). vėliau mokykloje . kuris yra atstumtas. Įsivaizduokite žmogų. bet ir pakelti savigarbos lygį. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas. užsidaręs. Tačiau jeigu jūs patektumėt kartu su juo į valtį. savigarbos laipsnis buvo žemesnis. nėra pastovus jausmas. stebėdami savo elgesį ir išorinius situacinius veiksnius. todėl siekia pritarimo iš aplinkinių. Jo pasitikėjimas savimi tokioje situacijoje netikėtai išaugtų.žemas. veiksmus. bet prisitaikome ir išoriškai: apranga. Žmonės stengiasi ne tik išlaikyti. Jeigu jūs augote šeimoje.43 negatyvųjį Aš. Tai sąlygoja mūsų prisitaikymą visuomenėje. Savigarba priklauso nuo to. Mes prisitaikome fiziškai. kurių tėvai buvo autoritariški. Asmenybės savigarba formuojasi. pasitikėjimo savimi jausmas. .su aukšta. interiorizuodami (priimdami kaip savus) kitų žmonių vertinimus. kad jo savigarbos lygis . priešpastatydami savo pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus. tai galite pradėti savęs nemėgti už tai. Savigarba. Taigi vaiko adekvataus savęs vertinimo formavimąsi lemia tėvų ir vaikų tarpusavio santykių bei tėvų vertinimų ypatumai. kad būtume patrauklūs kitiems.

Mes esame motyvuoti išlaikyti savigarbą. kad žmonės daro viską. Jie kalba tvirtai. Žmonės.jausitės labai vienišas ir nelaimingas. akcentuoti studento vaidmenį ar pan. jie geba susitelkti ties teigiamais savo Aš bruožais. Tie. jų požiūris į save tvirtas. D. Jie nenori rizikuoti. Tačiau. Galime susikoncentruoti į vienus savo Aš aspektus ir ignoruoti kitus. Jeigu jūsų savigarba aukšta ir netikėtai jus paliko draugas arba draugė. galėsite labiau atsidėti studijoms. žino įvairius savojo Aš bruožus. Kompensuoti savo nesėkmes mes galime. nes galvoja. Ir aukštą. kad pozityvūs bruožai yra svarbiausi.ta. Jie nereikalauja sau ypatingo dėmesio. Mes iš tikrųjų naudojame daugybę būdų šiam tikslui pasiekti. ir atsakomybę už savo veiksmus. arba kai išgirstate komplimentą (jūsų savigarbos lygis gali pakilti). kai. kurių savigarba aukšta. tiesiai. Jie gerai galvoja apie kitus ir patys tikisi pritarimo iš aplinkinių. ir žemą savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos būdas. Vienose srityse mums sekasi labiau. užmegzdami santykius su kitais . Nei vienas iš mūsų negalėtų pasigirti.. bet ir tarp šių bruožų išlaiko griežtas ribas. bendrauja atvirai. kurie nepasitiki savimi. Jie ne tik gerai pažįsta save. Dažniausiai žmonės apie save linkę manyti gerai. kad apsaugotų savo Ego ir išlaikytų savigarbą". Markus (1980) rašė: „viena didžiausių psichologijos tiesų . nes jis atsispindi bendravime. gerai žino savo teigiamas ir neigiamas puses. kurių savigarbos lygis žemas. užtikrintai. Būsenos vertinimas susijęs su savęs vertinimu situacijoje. būdami tarp žmonių jaučiasi bejėgiai. pervertindami savo vaidmenis. pvz. todėl jie nebijo kritikos ir nesėkmių. Taigi žmonės su žema savigarba blogiau žino savo ypatybes ir jų konkretūs savęs vertinimai nėra aiškiai diferencijuoti. būdami ir su pranašesniais už save. Jų žodžiuose galime įžvelgti ir savo klaidų pripažinimą. Mūsų savigarbos lygis labai svarbus. 1990). kad viskas gyvenime sekasi vienodai gerai. Šiuo atveju išryškėja skirtumas tarp žmonių su aukšta ir žema savigarba. apibūdindami save. Jų žodynas platus ir lankstus. Žema savigarba yra susijusi su menku savęs pažinimu (J. Campbell. o kai kur visai nesiseka. Bet jeigu jūsų savigarba žema . Taigi kai žmones su aukšta savigarba kažkurioje srityje ištinka nesėkmė. vertinimą ir savo būsenos vertinimą. neabejodami. kitose prasčiau. H. Šie žmonės jaučiasi gerai. jūs neišlaikote testo (tai žemina jūsų savigarbą). jie akcentuoja teigiamas savybes. Šie žmonės rūpinasi kitais ir sugeba užjausti. kurie reiškiasi tam tikroje situacijoje ir tam tikru laiku. kurių savigarbos lygis aukštas.44 Savęs vertinimas gali būti skirstomas į savo bruožų. Žmonės.

dažnai vartoja tokius žodžių junginius kaip „tu geriau žinai". nes tie. „kaip pasakysi" ir 1. kad egzistuoja koreliacinis ryšys tarp žemos savigarbos ir gyvenimo problemų (D. Su žema savigarba susijusios tokios bėdos. galinga.45 žmonėmis. J. 2000). apie kitus kalba su pavydu. Žema savigarba brangiai kainuoja.1.priešingai. Jiems būdinga suglebusi laikysena. Aukšta savigarba . Jie lengvai pasiduoda įtakai ir nesugeba apsiginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų. nusikalstamumas. D Brown. „apsauginių" gestų gausa. G. tėvai ir draugai? Kuo skiriasi jų sukurti jūsų paveikslai? Jei skiriasi. kurių savigarba žema. Brochner ir A. Mokslininkai nustatė. todėl labai apriboja savo bendravimą. kurių aukšta savigarba. • Prisiminkite save. Tie. kurių pasiekia. jaučiasi laimingi (J. Jų kalbos formos būna neryžtingos. B. kai paskutinį kartą viešai pasisakėte. neigiamai vertina savo socialinius gebėjimus ir rezultatus. 1978. J. Jie pesimistai. alkoholizmas. Hulton. Pasvarstykite. Iš esmės žmonės. Kalbėdami šie žmonės nuolat sau prieštarauja. Kaip pakito jūsų savęs suvokimas? Ką tuo metu apie save galvojote? Ką tuo metu jautėte savo paties(-čios) atžvilgiu? Kokiu(-ia) jus laiko dėstytojai. Jie nepalankiai žiūri į aplinkinius ir tikisi nepritarimo iš kitų. C. kaip narkomanija. malonumą teikianti jėga. turėtų geriau užsiimti savigarbos didinimu. Rogers (1961) apie savigarbą rašė: „Tai nėra mėgavimasis savimi. 1991). jiems trūksta gyvumo. kodėl? • . iš tikro tai tylus malonumas būti kažkuo". Myers. kurie ieško laimės.

46 .

47 .

kaip sraigė šliaužiančio į mokyklą.tai scena. Šiame skyriuje aptarsime. Tikriausiai patyrėte. arba viešąjį Aš. kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenų kad galėtume kontroliuoti kitų požiūri į mus.aktoriai. GYVENIME . įsimylėjėlio. teisuolio su apvaliu pilvuku ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu. P. R. Burton ir R. spiegiančio ant auklės rankų. kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam. Gyvenime vaidmenų yra dar daugiau. kad aplinkiniai susidarytų apie mus tokį įspūdį. kad mumyse glūdi įvairūs Aš vaizdai. bendraudami su grupe . Būdami tarp kitų žmonių. mes siekiame pasirodyti taip. Arkin ir J. M. Savęs pateikimas . D. M. Sheppard. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje mes galime rodyti skirtingas savo Aš puses. Taigi mes tampame savo paties Aš „vadybininkais". 1995. todėl čia galėsite rasti atsakymus į šiuos klausimus: • • • • Kaip mes pasirodome kitų akivaizdoje ir kaip pasirodydami veikiame kitus? Kokius vaidmenis atliekame? Kokiais būdais siekiame padaryti tam tikrą įspūdį aplinkiniams? Kas padeda mums neprarasti savo tikrojo Aš? Socialiniai vaidmenys Dabar apžvelgsime visuomenei rodomą asmenybės Aš dalį. mes žodžiais. Dimbleby. kareivio. kokio mes pageidaujame. Powell. Kitais žodžiais tariant. būdami su kitais. M. keičiasi ir jūsų vaidmenys. 1992. De Paulo. 1996). pradėdamas nuo kūdikio. kad paveiktume tarpusavio sąveikos procesą (G. šlepetėmis apsiavusiu juokdariu su nudribusiais skruostais ir per didelėmis jaunystės laikų kelnėmis. B. Van Leemven ir A. dūsaujančio kaip krosnis. R. kad atitiktume savo idealųjį Aš. Jūs jau žinote. Poetas svarstė apie įvairiais gyvenimo tarpsniais atliekamus skirtingus vaidmenis. 1990. Nail.). neverbaliniais signalais bei elgesiu visada prisistatome.48 3. kaip mes pasirodome. Leary.tai elgesio būdas.KAIP SCENOJE Jau XVI amžiuje W. kad visas pasaulis . B.1. kokie esame arba norėtume būti (R. Shakespeare pastebėjo. Kontaktuodami su kitais. M. 1996 ir 1. o visi žmonės . A. Šiuos vaidmenis jis labai taikliai apibūdino. siekiančio savęs išaukštinimo net patrankos žiotyse. kad kai tik pasikeičia „žiūrovai". moksleivio.

iškiltų grėsmė visuomenės tvarkai. Jei vyras „supainiotų" vaidmenis ir imtų rodyti visa tai kitoms moterims. Neapsirikite. netikro elgesio. realus gyvenimas susideda iš scenos ir užkulisių. Apie tai. požiūriai. Tuo pačiu mes vaidmenis internalizuojame . Aplinka tarytum „deformuoja" mūsų Aš.. Park. publika ir režisieriai tuo pačiu metu (E. būdinga kuriai nors veiklos sričiai. Mes atliekame vaidmenis. bet šventai tikime. keisdami savo elgesį taip. Kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personažo aspektus. kaip iš mūsų tikimasi. kiekviena moteris. Weigold. 2000). Kavinėje. kaip iš jų reikalauja vaidmuo. kurio metu asmuo elgiasi viešumoje taip. Vaidindami mes ne apgaudinėjame. mes kuriame ir kontroliuojame įspūdį. 1950). kad tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis mes tikimės iš žmogaus joms adekvataus elgesio. Mūsų atliekamas vaidmuo tampa neatsiejama mūsų Aš vaizdo dalimi (R.pasisaviname. kad „mes kiekvienas visados ir visur. Goffman. namuose ir kitose vietose mes esame šiek tiek skirtingi..49 arba net su vienu asmeniu. Štai. Jeigu žmonės elgtųsi ne taip. taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo Aš vaizdus. pavyzdžiui. žodis „vaidmuo" nereiškia apsimestinio. Amerikietis sociologas R. priverčia mus vienaip ar kitaip elgtis. Įspūdžio kūrimas suprantamas kaip sąmoningas arba nesąmoningas procesas. 2000. kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitinkantį įvaizdį (E. tikriausiai šeimai iškiltų pavojus. Park (1950) knygoje „Rasė ir kultūra" rašo. Tai reiškia. kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo metafora. F. Goffman. tačiau kalbėsime ne apie tokius vaidmenis. B. įjungdami į bendrą savo asmenybės kontekstą. įstaigoje. taigi mes turime būti tokie ir elgtis taip. vaizdžiai rašė amerikiečių antropologas E. kad padarytume kitiems trokštamą įspūdį. Priklausomai nuo konkrečių sąlygų mes visada esame priversti persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį. 1992). kaip mes save pateikiame bei valdome įspūdžius. idėjos bei veiksmai tuo metu yra tikri. E. jog mūsų Aš. R. Jo socialinio bendravimo teorija remiasi „dramaturginiu" modeliu. kuriuo mes patys netikime. . švelnumo. Mūsų Aš turi atitikti konkrečią situaciją. Kaip ir teatras. E. paramos. Goffman. Tik realiame gyvenime mes esame aktoriai." Vaidmuo socialinėje psichologijoje apibrėžiamas kaip žmogaus elgesio būdų visuma. Kartais gyvenime mums iš tikrųjų tenka gan ciniškai „vaidinti" tam tikrą vaidmenį. daugiau ar mažiau sąmoningai atliekame tam tikrą vaidmenį. žmona tikisi sulaukti iš savo vyro dėmesingumo. Schlenker ir M.

mus puikiai pažįstančių žmonių. kurios neatskleidžiamos ne komandos nariams. Drabužių dėka mes galime išreikšti priklausomybę kokiai nors grupei. Tam tikros rūšies kaukėmis galima laikyti makiažą ar šukuoseną. Pabandykite stebėti komandinį „vaidinimą". Jeigu mes netenkame „publikos" arba atsiduriame tarp artimiausių. darnios. Akiniai. bet ir išvaizdą bei socialinę aplinką. kuri privalo „vaidinti" kartu. kaip mes valdome savo išorę. bažnyčios ir daugybės kitų grupių .pyktį. mes naudojame gausybę įvairių kitos rūšies „kaukių". paslėpti ar apsaugoti savo tikrąjį Aš.nariai. Drabužiai. Pvz. Realiame gyvenime. vakarietiškoje kultūroje. Siekdami sukurti norimą įspūdį apie save ar savo grupę.. Drabužiai padeda mums kurti savo įvaizdį. dažnai nesuprantami pašaliniams žmonėms. Tačiau. Pvz. mokyklos. neatitinkančias visuomenėje susiformavusio idealo. Skirtingai nuo kai kurių kitų pasaulio kultūrų. Paprastai mes priklausome įvairioms socialinėms grupėms. Drabužiai padeda parodyti išskirtinį asmens vaidmenį tarp eilinių žmonių ir pan. nes jis tampa mūsų pačių dalimi. Didžiausią kaukių pasirinkimą mums siūlo drabužių parduotuvės. Taigi esame įvairių komandų šeimos. mūsų. Kartais mūsų vaidyba. mes keičiame ne vien elgesį. Goffman skiria individualius ir komandinius vaidmenis. Vienas iš komandos tikslų ..50 Mes išmokstame savo vaidmenis realiame gyvenime. norėdami sukurti savo įvaizdį. Jų bendravime naudojami įvairūs kodai. ko varžomės. Komandinę „vaidybą" paprastai koordinuoja lyderis.pristatyti savo socialinę grupę. remdamiesi kaukės idėja. vaidyba susilpnėja. Mes galime šypsotis ištisą dieną bet šypsena gali slėpti mūsų tikruosius jausmus . kai esate parduotuvėje. Pavyzdžiu galėtų būti juodi bankininkų kostiumai arba odinės baikerių striukės. baimę ar susierzinimą. E. atlieka daugybę kitų. simboliai. be įprastinių savo funkcijų. . Komandos turi tam tikrų paslapčių. trumpai apžvelgsime. Kiekvienas profesionalus aktorius geba persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį ir grįžti į save. 1970). firma stengiasi sudaryti aplinkiniams efektyvios.1. įsijautus į vaidmenį. „išeiti" iš jo nelengva. pirmojo pasimatymo metu. darbovietės. kuriant trokštamą įspūdį yra labai stipri. kaip aktoriai scenoje. pridengiame kūno formas. Tačiau čia išryškėja realaus gyvenimo ir scenos skirtumas. Fast. ypač jei jie tamsūs. žmonės nenešioja kaukių fizine prasme. Taigi dabar. Netgi šypsena kai kada apibūdinama kaip kaukė (J. Sukuriama komanda. gali būti asmenybę maskuojanti kaukė. Jais mes maskuojame tai. duodant interviu televizijai ir 1. restorane ar kitoje įstaigoje. patikimos įstaigos įspūdį.

Sceninė skirta publikai. kai mes rodome tam tikrą savo Aš aspektą. Tuomet aktoriai gali nusimesti kaukes. Jie kyla. kaip ir teatre. Pasirodymas paprastai sukuria daug problemų vaikams.sau. dirbame visuomeninius darbus. tvarkome savo butą. bus svarbūs abu vaidmenys.virtuvės zonoje. Tokį kontrastą yra pastebėjęs ir aprašęs G. kai nesistengiame aktyviai kurti ar valdyti įspūdžio. Vienu metu mes atliekame daug vaidmenų. bet kaip juos suderinti? Jeigu ji gerai atliks vieną vaidmenį. staiga pasikeičia. atsižvelgdami į savo skonį. mes tarytum ruošiamės pasirodymui. Jie negali suprasti. Įsivaizduokite puikią. Ir. sportuojame. perspektyvią sportininkę. Jo pečiai išsitiesia. namiškiai ima vaidinti „pasirinktus vaidmenis". bet kelių įvairių grupių. Onvell (1951) knygoje „Iš Paryžiaus ir Londono".51 Mes manipuliuojame ne tik išvaizda. visas nerimas ir susijaudinimas pranyksta nuo veido. rinkdamiesi ir išdėliodami įvairius interjero elementus.. kai mes esame tam nepasiruošę. priešingai. ko gero. namų. orus.1. naudojamasi kitais įrankiais ir laikomasi kitokių elgesio normų nei visada.. o užkulisiai . kuriai gimsta kūdikis. Ypatingai akivaizdus erdvių kontrastas matomas restoranuose: viešojoje. buto ar kambario „dekoracijas". iš dalies atlikti ir vieną. Gali kilti įvairūs vaidmenų konfliktai. todėl vaidmenys gali imti trukdyti vienas kitam. socialinių sluoksnių nariai vienu metu. dalyvaujame politiniame gyvenime. užkulisiuose mes esame tada. valome. tuo platesnis atliekamų vaidmenų ratas. Visi mes. atmosfera. lankome įvairius klubus. dirbame. Kai. Šios erdvės skiriasi dekoracijomis. E. laikosi tam tikrų mandagumo taisyklių. publikai skirtoje ir užkulisinėje . finansinę padėtį kuriame savo darbo vietos. Mūsų namuose. „Stebėkite padavėją einantį iš virtuvės į viešbučio valgomąjį. nukentės kitas. elgesio normų. Gross siūlo tokias vaidmenų konflikto sprendimo strategijas: pasirinkti vieną vaidmenį ir atsisakyti kito." Paprastai mes esame ne vienos. Visi mes mokomės. bet ir aplinka. Jai. pasijuntame nejaukiai. Jis sklando virš kilimo iškilmingas. yra skirtingos erdvės. N. Sulaukę svečių. Žiūrovai įleidžiami į tam tikras teatro vietas. savimonę. stengiamės sukurti ar išlaikyti kokį nors įspūdį kitų akyse. Kai jis peržengia slenkstį. Kuo įvairesnė mūsų veikla. atsisakyti ir . ir kitą vaidmenį. kalbos ir elgesio normomis. laukdami svečių. kad realus gyvenimas. Taigi „sceninis gyvenimas" vyksta. kaip ir teatras. Jeigu žiūrovai įsiveržia į mūsų namų užkulisius. kurie nesilaiko savo vaidmenų. visi esame sūnūs ar dukros ir 1. kodėl maistas yra valgomas kitame kambaryje. Goffman tvirtina. kai vieno vaidmens atlikimas prieštarauja kitam. gali būti skirstomas į „sceninę" ir „užkulisinę" erdvę.

tokį vaidmens atlikimą. Pagalvokite.52 vieno. Asmens tapatumas Ankstesniame skyrelyje kalbėjome apie tai. 1993). pavyzdžiui. Tikėtina. kiekvienoje konkrečioje situacijoje aplinkiniai iš mūsų tikisi tam tikro elgesio. ir kito vaidmens (Psichologijos žodynas. gali kilti įvairūs nesklandumai. jeigu visas gyvenimas panašus į teatrą. Paprastai mes prisiimame vaidmenį kaip normalų visuomeninio elgesio būdą. Shaw (1981) išskyrė tris skirtingus vaidmens aspektus: laukiamą vaidmenį . tačiau kiekvienas iš mūsų šiek tiek subjektyviai interpretuojame vaidmenį. kaip rodome save kitiems. normų bei lūkesčių. jog ji pernelyg mažai dėmesio skiria namų ruošai. pavyzdžiui. Kaip jau minėjome. M.kaip periferinį. ar neiškyla pavojus prarasti savo tikrąjį Aš? Nepasimesti tarp įvairių visuomeninio elgesio šablonų kuriuos mums primeta aplinka. išorės primestą. Jį kiek skirtingai supranta mokyklos administracija. vyrui. kas dera šiam vaidmeniui. kas dera šiam vaidmeniui tam tikromis aplinkybėmis. ir atliktą vaidmenį .žmogaus faktinį elgesį šiame vaidmenyje. mokytojo vaidmuo. o mes esame nuolatos susikoncentravę į vaidmenį. Štai. Profesinį vaidmenį ji gali išgyventi kaip neatskiriamą savo Aš dalį. suvoktą vaidmenį kuriame atsispindi mūsų pačių požiūris į tai. Iškyla konfliktas tarp profesinio ir šeimininkės vaidmenų. Tačiau mes ne tik tenkiname aplinkinių lūkesčius. Vaidmens interpretacija priklauso nuo žmogaus savęs pažinimo bei socialinės situacijos vertinimo. o šeimininkės . kad . vertybių vilčių patirties. kurios mokytojo vaidmens sampratos jis laikysis. Taigi pradėjęs dirbti mokykloje mokytojas turi savarankiškai pasirinkti. kurio iš mūsų tikisi kiti. Kiekvienas žmogus atlieka vaidmenį priklausomai nuo asmeninių nuostatų. gali pasirodyti. Jeigu šie vaidmenys suderinti. bet ir nuo subjektyvios atlikėjo nuomonės apie tai. Tačiau. kurdami norimą įspūdį ir atlikdami įvairius vaidmenis. Vaidmuo priklauso ne tik nuo visuomeninio elgesio taisyklių. mokiniai ir tėvai. Štai. kad moters santykiai su šiais vaidmenimis bus skirtingi. bet patys individualiai tą vaidmenį interpretuojame. Toks vertinimų nesutapimas gali būti vaidmenų konflikto priežastimi. kurio žmona užima aukštas pareigas darbe. kuri iš šių strategijų būtų priimtiniausia sportininkei mamai? Kartais pats asmuo ir aplinkiniai skirtingai vertina kokio nors vaidmens reikšmingumą. konfliktas tarp vaidmens atlikėjo ir aplinkinių mažai tikėtinas. Tačiau jeigu šie vaidmens aspektai skiriasi.

kaip vaikas perima jam reikšmingų žmonių elgesį. lytinio vaidmens tapatumas dažniausiai visą gyvenimą nekinta.S. Kai kurios mūsų identifikacijos yra pastovios. Struktūriniu aspektu tapatumas . A. Atsakydami į klausimą „kas aš esu?". reiverius. o dar vėliau . nekintančios. šis tapatumas dar kartą keisis. Jis susijęs su individo vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi. Erikson tapatumo koncepciją praplėtė J. remdamasis E. socialiniai vaidmenys.tai subjektyvus savęs. karjeroje. Erikson nuomone. pankus. atrasti savo vietą visuomenėje. baikerius ir pan. S. Tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla konfliktai. tautybę ir 1. tapatumo klausimai ypač išryškėja. Vėliausiai. Waterman. baigęs mokyklą ir įstojęs į universitetą . Pvz. Vadinasi. Pirmasis tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo S. T. kad apibrėžtų tokią tapatumo pasiekos ar vaidmenų sumaišties stadiją. Marčia. Tačiau toks paauglio elgesys yra tik bandymas geriau susivokti savyje. J. Archer bei daugelis kitų mokslininkų. jei žmogus tapatinsis su pensininko vaidmeniu. Erikson (1963). mums padeda asmens tapatumas. tačiau paauglystėje. dėl didelių fizinių bei kognityvinių pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti profesiją. Tapatumas (identitetas) . Jaunuoliai mieliau bendrauja su bendraamžiais nei su tėvais. Si sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save. Išsamiau tapatumo esmę atskleidė E. pradėjęs lankyti mokyklą. Freud. derinančio įvairius socialinius vaidmenis. Kai kurie kiti tapatumai gali kisti. tapatumą apibūdino trimis aspektais: struktūriniu.su kurios nors profesijos atstovo vaidmeniu. Asmens tapatumas nusako žmogaus vientisumą.1. kodėl jų vaikas blaškosi. Marčia. ieškodami savo tapatumo. tapatumo pagrindą sudaro asmenybės prisiimti tam tikri. kaip individo. Aš vaizdo vienybę. Pavyzdžiui. religijoje. mes pirmiausia minime lytį ir profesiją. supratimas. E. išėjus į pensiją. nori apversti pasaulį aukštyn kojomis. atsakant į klausimą „kas aš esu?" ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje. dažniausiai svarbiausieji. Kartais jie tyčia save išbando netikėčiausiose situacijose: „žaidžia" metalistus. Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologinės raidos teorijos sąvoka. E. Paaugliai. politikoje ir 1.1. yra linkę eksperimentuoti: sekse. kurį dabar ir aptarsime. Erikson teorija. žmogus ieško savo tapatumo visą gyvenimą.. aiškindamas.su studento. Sarbin. Erikson įvedė „tapatumo krizės" sąvoką. Tėvai negali suprasti. vaikas tapatinsis su mokinio vaidmeniu. Tuo metu keičiasi vaikų ir tėvų santykiai. prisiima moters arba vyro vaidmenį. Tam. taip pat tikėjimą. E. vėliau.53 patenkintume jos lūkesčius. fenomenologiniu ir elgesio.

Dėl didelio nerimo tapatumo formavimasis gali sulėtėti. asmenys įgyja vidinio vientisumo jausmą. Užsisklendimas . A. mėgindami rinktis kurią nors iš jų. asmeniškai jų neapmąstydami. aktyviai kuriantiems savo tapatumą. nes siejasi su troškimu ką nors savo gyvenime pakeisti. Marčia nuomone. užsisklendimu. Marčia ir kt.1. Marčia. vertybių. kad užsisklendimas dažniausiai būdingas ankstyvajai paauglystei.. Jis neturi aiškaus savivaizdžio. Moratoriumas . auga nerimo lygis. Waterman teigia. susijęs su asmens tikslų. įsitikinimų užbaigtumo stoka. Šie lygmenys vadinami neaiškiu tapatumu. A. išoriškai regimą tapatumo pusę (J. kokias vertybes pasirinkti ir 1. Waterman nuomone. jaučiasi negalįs savo ateities kontroliuoti. E. nedaro jokių tvirtų sprendimų.tarpasmeninę. nes jeigu ji užtrunka. Šią būseną išgyvenantys žmonės aktyviai tyrinėja alternatyvas. plėtodamas E. J. Tėvų tapatumas.54 suprantamas kaip tam tikra Ego vystymosi stadija. fenomenologiniu . išskyrė du svarbiausius tapatumo kriterijus: įsipareigojimą tam tikrai sričiai ir tapatumo alternatyvų tyrinėjimą. būdinga žmonėms. kuo būti. kai asmuo nėra įsipareigojęs kokiai nors sričiai. Moratoriumo būsena mažiausiai stabili.kaip unikalus. Marčia skiria keturis asmens tapatumo lygmenis. kartais ji dar vadinama krize. Pagal šių kriterijų buvimą ar nebuvimą J. Neaiškiu tapatumu tyrinėtojai laiko tokius atvejus. kad įgyvendintų savo pasirinkimus. Ši būsena negali trukti ilgai. jų siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. moratoriumu ir pasiektu tapatumu. Marčia ir kt. 1993). asmenine individo patirtimi paremtas tapatumo formavimosi stilius. Prisiėmę tapatumą arba apsisprendę. o elgesio aspektas liečia socialinę . Toks tapatumas . kokį jį nori matyti aplinkiniai (J. Erikson teoriją. .sprendimo proceso padarinys. spręsdamas. kai vaikas siekia tapatintis su vienu arba abiem tėvais. nesvarsto ir neigia poreikį mąstyti apie savo asmeninius tikslus bei vertybes. asmens tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas. Šioje būsenoje esantys žmonės įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes. prie kurios grupės šlietis. Jis nesirūpina savo gyvenimo kryptingumo apibrėžimu. iš neaiškaus tapatumo ir užsisklendimo būsenų pereiti į pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo būseną.1. 1993). Šioje būsenoje esantis žmogus siekia būti toks. nesvarstant alternatyvų.tai tapatumo lygmuo. religinė bendruomenė suteikia tam tikrą vaidmenį savo nariui ir 1. apibūdinamas kaip įsipareigojimas kokiai nors sričiai. Erikson ir J. O tapatumą žmogus konstruoja.. Motina suteikia vaikui „vaiko" vaidmenį.tai pereinamoji būsena.

kam teikti pirmenybę. išsilavinimo. Prisiminkime moterį. Asmens tapatumą visada lemia platus kontekstas: šeima. J. Dažniau būsena būna mišri. Žmonėms. priklausomai nuo jų amžiaus. Žmogus gali pereiti iš vienos tapatumo būsenos į kitą. Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dėl savo pasirinkimo skiriasi nuo užsisklendimo lygmeniui būdingo nelankstumo ir teisuoliškumo. religijos srityje žmogus gali išgyventi pasiekto tapatumo.šeimą ar sportą. Archer nurodo. Todėl vakariečiui jo asmens tapatumas turi atspindėti tam tikrą išskirtinumą. Pavyzdžiui. kuri sprendžia dilemą. jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami (J. Neaiškaus tapatumo lygmuo būtų tada. kad jie yra rimtai apsvarstę skirtingas požiūrių ar įsitikinimų sistemas ir pasirinkę vieną. Kol ji jaučia įtampą. 1993). Šiaurės Amerikos ir daugelis Vakarų Europos kultūrų pabrėžia asmens unikalumą. kuriai žmogus priklauso. Tokiu atveju manytume. Šis lygmuo nereiškia tapatumo raidos pabaigos. kaip jau buvo kalbėta. Įveikusi konfliktą ir išsirinkusi vieną iš dviejų gyvenimo kelių arba sąmoningai pasirinkus juos abu. o tautinės priklausomybės . Bosma. ką rinktis . moteris bus pasiekto tapatumo būsenoje. Kad būtų aiškiau. Žmogus gali vėl pradėti svarstyti alternatyvas. pabrėžiant šeimos vertę ir ignoruojant ar neigiant karjeros reikšmę. o ne sportininkės karjerą. tapatumo lygmenys yra dinamiški. svarsto. Šiuolaikiniai tapatumo tyrimai patvirtina kultūrinės aplinkos svarbą asmens tapatumo formavimuisi. tol yra moratoriumo būsenoje. A. Apibūdindami šio tapatumo lygmens asmenis. skirtingumą nuo kitų. Šioje būsenoje esantys žmonės turi savo pasaulėžiūrą ir yra mažiau priklausomi nuo aplinkinių nuostatų.55 Pasiektas tapatumas . kad moters tapatumas. Rytų kultūra orientuoja žmogų į kolektyvinį tapatumą. kad suaugusi ji rinksis šeimą. kultūrinė aplinka. Marčia ir kt. Retai žmogus išgyvena tik kokią nors vieną būseną (H. įvairiomis situacijomis kuri nors viena sritis gali imti dominuoti. Įvairiuose žmogaus raidos tarpsniuose. Marčia teigimu. yra suteiktas ir jį galėtume priskirti užsisklendimo lygmeniui. lyties. pamėginkim sugrįžti prie ankstesnio skyrelio pavyzdžio. tikėtina. Marčia ir S. 1985). kuriai yra įsipareigoję. skirtingos sritys nevienodai svarbios. Jeigu ji vaikystėje buvo auginama. išgyvenusiems kritinį periodą ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų tvirtai apsisprendusiems. į . mokykla.tai būsena. jei moteriai apskritai pasirinkimo klausimas nebūtų iškilęs ir jai nebūtų svarbu.moratoriumo būseną. J. būdinga žmonėms.

nes. padeda suvokti savo vietą pasaulyje. Todėl Rytų pasaulio žmogui tapatumas neatsiejamas nuo šeimos. jis nusako žmogaus vientisumą. darbo kolektyvo ir kitų socialinių grupių.56 abipusius ryšius su kitais. šukuosena ir laikysena atspindi jūsų Aš? Kaip galėtumėt pakeisti savo kambario interjerą. kad jis taptų „scena"? Paaiškinkite. blaškantis. užtikrina buvimą pačiu savimi. įprasmina jo gyvenimo tikslus. gyvenimo stilių ir sąveikauja su kitais žmonėmis. kuriuo vadovaudamasis žmogus suvokia ir vertina save. Taigi asmens tapatumas . Pasvarstykite: • • • Kaip drabužiai.savo paties vaizdinys. kaip interjeras gali paveikti bendravimo procesą? Kaip keičiasi jūsų Aš. pervertinant vertybes. bet bandant įvairius vaidmenis. kaip minėjome. renkasi tikslus. Tačiau tapatumas pasiekiamas ne iš karto. Asmens tapatumas yra labai reikšmingas. kai dėl eismo pažeidimo aiškinatės kelių policijos pareigūnui ir kai skundžiatės geležinkelio stoties administracijai dėl vėluojančio traukinio? .

57 .

norėdami padaryti kuo geresnį įspūdį? Apie visa tai sužinosite šiame skyriuje. jau pradedame svarstyti. Ši sąvoka apima daugybę reiškinių. Ar tai pagrįsta? Ar mūsų sprendimai nėra iš anksto pasmerkti būti klaidingi. suprantame.tai socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas mūsų . Nuomonę apie tai stengiamės susidaryti. prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu. SOCIALINIS SUVOKIMAS • Kaip. ką regime bei girdime. kad mes. kaip turėtume elgtis mes patys. Kas yra socialinis suvokimas Suvokimas (percepcija) . kitus vidinius ypatumus. išgirdę skambant durų skambutį.tai pasaulio pažinimas per regos.tai žmonių ypatybių. Abstrakčiau galima pasakyti.. aiškindami kitų žmonių elgesio priežastis? Ar galima pasikliauti pirmuoju įspūdžiu apie žmogų? Kas yra įvaizdis ir kaip jis kuriamas? Kaip padaryti gerą įspūdį per interviu su potencialiu darbdaviu? Ar nesate pastebėję. elgesio motyvus? • • • • Kokias klaidas dažniausiai darome.. pajuntame džiaugsmą arba nerimą. dar prieš susitikdami su niekad nematytu žmogumi. ypač jei nuomonei susidaryti turime labai mažai laiko? O jeigu jie teisingais. nagrinėdami visas mums žinomas su tuo žmogumi susijusias detales: kur jis gyvena. tarpusavio santykių suvokimas. Pvz. jų elgesio motyvų. Socialinis suvokimas . kaip rengiasi. remdamiesi tuo. ko iš jo galima tikėtis. kurį šis dirgiklis sukėlė..58 4. darome išvadas apie „nematomus" žmonių ypatumus . tikslus. uoslės ir kitus pojūčius. kad socialinis suvokimas . kokia mašina važinėja. tikslus. baigiant pojūčio. Pagal šiuos ir kitus išorinius požymius sprendžiame apie žmogaus charakterį.vertybes. požiūrius. kad kažkas pas mus atėjo. vertybes. klausos. ką šneka. pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu mūsų jutimo organams. koks jis.

greičiau pasiektume norimą tikslą. reikia daryti apibendrinimus. girdime (balso tembras. kito žmogaus ypatybių. Remdamiesi tuo. („Iš jo nepavyks nieko gauti. kurio anksčiau nepažinojome. („Šiandien ji ne tokia irzli. nes. vertina. Burton ir R. poza. • Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą. analizuoti. užuodžiame (kosmetika. kaip kitas žmogus atrodo bei elgiasi. Mes siekiame susidaryti vaizdą apie kito žmogaus ypatybes. Bendraudami mes tiesiogiai. Mūsų bendravimo partneriai mus stebi. kurią galima „sudėlioti į lentynėles". kodėl mes tai darome. jutimo organais negalime užfiksuoti daugelio socialinių reiškinių. Kitaip sakant. („Ja galima pasitikėti"). kokią vietą naujasis mūsų pažįstamas užims tarp kitų. motyvų. Tyrimai rodo.. tikslai. („Mano mamai šis vaikinas tikrai nepatiks. kad geriau prisimenama struktūruota.. mimika.. mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes..). Savo požiūrį į mus jie vienaip ar kitaip parodo. Todėl nedelsdami darome išvadas apie įvairias jo ypatybes. Dimbleby (1988) nurodo tokias priežastis: • Kad prisimintume faktus. stengiamės suprasti. lyginti skirtingu laiku gautą informaciją. bet ir kodėl. kaip ir mes juos... • Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. kai ji struktūruota. Visų pirma panagrinėkime.59 psichikoje.. kol nepareikalausi griežtai"). „ko siekia?". G. tokia. su kuriais mus sieja įvairūs ryšiai. „kodėl?". Taigi socialinis suvokimas yra aktyvus. kad pasirinktume tinkamesnius bendravimo būdus.) ir kt. jas žinodami.. kūrybiškas pažinimo procesas. tikimės numatyti jo elgesį. • Kad naują informaciją įterptume į jau turimą socialinės tikrovės vaizdą. Ji ypač ryški tik pradėjus bendrauti su žmogumi. ieškodami atsakymų į klausimus: „kas ji(s)?". Norint tai suprasti. Gal buvau užėjusi netinkamu laiku?"). jutimo organų fiksuojamus požymius siekiame įvardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partnerių ypatybes. Interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją. mums svarbu suvokti. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. Susidaryti vaizdą apie kitą žmogų reikia ir dėl to.. kalbos turinys.). Bendraujant mums ne tik ir ne tiek svarbu. • Kad numatytume partnerio elgesį.). Pvz.. Todėl mes nuolat tvarkome suvokiamą medžiagą. pagal tam tikrus išorinius. jas tikrinti ir kt. kaip vakar.. intonacija."). . kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo. kas yra šis žmogus (kokia jo padėtis visuomenėje.. • Kad galėtume planuoti savo poelgius.. savęs vertinimas. turinčias tam tikrus pavadinimus. organizuota medžiaga. Tai daryti taip pat daug lengviau. ką matome (išvaizda.

šukuosena. kad partnerio elgesys mums atrodo nenuspėjamas. • Kad išvengtume nerimo. Tai jos charakteris. • Išvaizda: fizinės asmens charakteristikos (ūgis. • . Ir pirmu. ar bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius.. („Jis šaltas ir neatidus. Įtakos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. („Kuo jis mane laiko! Tikras pasipūtėlis!"). Užuojautos ir supratimo iš tokio nesulauksi"). Jų požiūris mums gali patikti arba ne.priklausymo. Iš kokių išorinių požymių mes sprendžiame apie kitų žmonių ypatybes? Pagrindiniai iš jų yra: Kalba .). geranoriškas-savanaudis. o jei būtume sutikę jį darbo vietoje. intonacija.apranga. pauzės ir pan. gal būtume to nepastebėję.žodžiais perteikiamas jos turinys.antru atveju kito žmogaus požiūrį mes linkę aiškinti jo paties ypatybėmis.60 išreiškia. jo ketinimų. darydami išvadas apie kitus žmones. Pvz. pažiūros.. nusakomus dvipolėmis dimensijomis: nuolaidus-užsispyręs. Nerimą kelia. Galima skirti fizinį ir psichologinį kontekstą. taip pat psichinių ligonių elgesį. kurioje bendraujama. pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose. • Kad įvertintume galimybes patenkinti savo poreikius.tai aplinka. manysime. jaučiamės nejaukiai. priskirdami asmenybei bruožus. kontrolės. • Poza • Gestai • Mimika. . meilės ir kt. tai. mes vertiname. Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname. apsvaigusių nuo narkotikų asmenų. Neapibrėžta situacija mums visada kelia nerimą. ir ypač . įsitikinimai. taip pat . Bendraudami dažniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius . makiažas ir pan. vertybės. todėl. irgi jaučiamės nemaloniai. O ką būtent apie kitus žmones mes stengiamės suvokti? Kaip svarbiausius dalykus galima nurodyti šiuos: • Asmenybės ypatybės. papuošalai. nesaugiai. bendraudami su jais. Paprastai mums sunku numatyti girtų... veido bruožai ir kt. temperamentas. švelnus-šiurkštus. jog jis yra pasiturintis. Fizinis kontekstas . pvz. linkęs bendrauti-uždaras. Kai nesuprantame kito žmogaus.nežodinė kalbos pusė: balso tembras. santūrusemocingas.

būdingas daiktiškumas: nors suvokimo proceso rezultatas . Mes visada stengiamės išsiaiškinti mums nesuprantamų. kiek mūsų susidarytas socialinės tikrovės vaizdas atitinka realybę. filosofai diskutuoja jau nuo Antikos laikų. Mes norime žinoti. Mes darome prielaidas apie tai. Taip „atkuriame" sutrikusį aplinkos stabilumą. o kažkas kitas . Be šios informacijos negalime sakyti. turi akivaizdžią praktinę reikšmę: neteisingas elgesio motyvų interpretavimas . Visų pirma.tik mūsų sąmonėje egzistuojantis tikrovės vaizdas. akivaizdžius požymius mes susiejame su vidiniais bei kitais tiesiogiai nefiksuojamais suvokiamo asmens ypatumais. draugai. kad yra draugiškas žmogus ir jaučia mums simpatiją. jei vakarėlio metu jūsų pašnekovas staiga nei iš šio. Kito žmogaus elgesio priežastis galime aiškinti paties žmogaus ypatybėmis arba susiklosčiusiomis išorinėmis sąlygomis. kas nors gal šypsosi todėl. kaip įvairius išorinius.. kokioms dar socialinėms grupėms priklauso. tikriausiai to ilgai nepamiršite. kodėl jis taip padarė.. Klausimas. kas jo šeima. jo sveikata.. kuriuos žmones vertina.. Pvz. Pvz. nei iš to apsisuks ir nueis. su kuo palaiko artimus ryšius ir su kuo nesutaria.61 • Kiti individualūs ypatumai.. Socialinio suvokimo ypatumai Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo. kokioje dalyvauja visuomeninėje veikloje. Tai visų pirma asmens gebėjimai ir įpročiai. su kuo mus dominantis asmuo bendrauja. mes jį priskiriame už mūsų egzistuojančiam pasauliui. • Socialiniai vaidmenys. kas jis. čia pasireiškia ir daug bendrų suvokimo dėsningumų. svarstysite. kuo jis dirba. domimės.todėl.. pvz. • Socialiniai ryšiai. Iš tolesnių skyrelių sužinosite. kad siekia mūsų artimųjų palankumo. keistų poelgių priežastis ir motyvus. kad žmogus rodo mums draugiškumą. bet norime suprasti. aptarinėsite jo poelgį su kitais. socialiniam suvokimui.. kokius socialinius vaidmenis šis žmogus atlieka įvairiose situacijose. kad žinome. Mes tarsi mėginame „nusipiešti" jo socialinių ryšių „žemėlapį". Pvz. pvz.. pvz. Ar apskritai įmanomas atitikimas tarp objektyvaus pasaulio ir subjektyvaus jo atspindžio. kaip ir bet kokiam kitam. Matydami. • Elgesio priežastys ir motyvai. fizinių objektų suvokimo (kvapo. turtinė padėtis ir pan. garso ir kt). mes ne tik suvokiame.. bendraudami su kuo nors turistinėje kelionėje. besišypsantį veidą. kodėl. taip pat..

Tam gali turėti įtakos . bet ir tai. koks yra jis. esam įsitikinę. kaip mes. kviečiančiu valgyti vienoje užkandinėje.1. Ross ir bendradarbiai. Bendraudami turime žinoti. Jei esame nepatenkinti darbo sąlygomis.lemti prastus tolimesnius santykius ir pan. 1995). ką tam tikru momentu galime patirti. dabar. kurie sutiko. Svarbus bet kokio. turi įtaką ne tik pati tikrovė. Aronson. y. kad besidžiaugiančių yra daugiau nei nusiminusių. manome. priklauso nuo mūsų interesų. taip pat negalime aprėpti visko. kurią informaciją suvoksime. kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat. kad panašiai galvoja ir dauguma mūsų bendradarbių. manė. su visomis detalėmis paprastai suvokiame tik nedidelę dalį to. bet ir mūsų pačių ankstesnė patirtis. t. Tai polinkis manyti. Sąmoningai ir tiksliai. Suvokdami kitus žmones. šiek tiek skauda galvą ir t. taip pat jaučiate.kitų žmonių elgesio motyvus. kad jomis patenkinti ir kiti. mes ne tik atsirenkame tam tikrą informaciją. iškreiptai.patirties ar vidinės būsenos „papildytu" suvokimu.62 gali tapti konflikto priežastimi. Todėl daug ką galime suvokti netiksliai. daugiau tokių pat žmonių matome aplinkui. atrodo. Toliau šiame skyriuje nagrinėjamos įvairios socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys. o taip pat ir iš „vidaus" mūsų jutimo organus vienu metu paprastai pasiekia labai daug įvairių dirgiklių. o jei jos mums patinka. Kai jaučiamės nelaimingi ir nusivylę. kokie esame mes. Tai 1977 m. kad dauguma prieš (pagal E. kai skaitote šią pastraipą. ar šie nesutiktų vilkėti marškinėlius su užrašu. Dažniausiai mes matome tai. . kad jau norisi valgyti.kas patvirtina išankstinę nuomonę. t. Pvz. o tie. manė. kad sutiko dauguma jų kolegų. kultūrinės aplinkos suformuoti požiūriai. įsitikinimus.dažnai suvokiame klaidingai. o kai džiaugiamės. Taigi mes nesąmoningai atsirenkame tik dalį prieinamos informacijos.. Kuri tai dalis. teiraudamiesi. motyvų ir pan. įsitikinimai ir 1. kad mūsų nuomonė apie kitą žmogų atspindi ne tik tai. šnekantis kitus žmones. Yra daug priežasčių manyti. Suvokdami socialinę tikrovę. kurie buvo prieš. jūs galbūt kartu girdite gatve pravažiuojančias mašinas. įrodė L. Kognityvinėje psichologijoje tai vadinama apercepcija . Tam. Tam tikru apercepcijos atveju galima laikyti pritarimo iliuziją (falše consensus). nuostatos. neadekvatus pirmasis įspūdis . taigi ir socialinio suvokimo ypatumas yra atrenkamumas. kad socialinę tikrovę . arba projekciją. Tie studentai. koks socialinės tikrovės vaizdas susidarys mūsų sąmonėje. o kurios ne. nuostatų. ką norime matyti . kuri pasiekia mūsų sąmonę. Iš aplinkos. tarpusavio santykius ir kt. bet ir subjektyviai interpretuojame tą. Jie kreipėsi į koledžo studentus.

63

suvokimo visybiškumas: mes siekiame susidaryti visybišką suvokiamo objekto vaizdą, net jeigu trūksta svarbių detalių. Mes jas nesąmoningai „prikuriame", o dviprasmišką informaciją interpretuojame, derindami prie to, ką jau suvokėme. Asmeninių ypatybių įtaką suvokimui XX a. viduryje išsamiai tyrinėjo psichologai L. Postman, J. Bruner, G. Murphy ir kt. Ji ypač ryškiai atsiskleidė G. Allport ir L. Postman 1945 m. atliktų eksperimentų metu. Šie tyrinėtojai pasinaudojo „sugedusio telefono" žaidimo taisyklėmis. Kai kuriems tyrimo dalyviams parodytos skaidrės, kuriose buvo užfiksuotos įvairios socialinės situacijos. Pvz., vienoje iš jų tiriamieji pamatė du vyrus, baltaodį ir juodaodį, besišnekančius metro. Baltaodis laikė rankoje skustuvą plikais ašmenimis. Matę skaidres tiriamieji turėjo perpasakoti jų turinį kitiems, nemačiusiems, šie - dar kitiems ir t. t. Kaip ir reikėjo tikėtis, kol atkeliavo iki paskutiniųjų klausytojų, pasakojimai gerokai pasikeitė. Jie smarkiai sutrumpėjo, neteko daugelio detalių, o kai kurios iš jų, atvirkščiai, buvo per daug išpūstos, perdėtos. Be to, pokyčiams, kurie atsirado, perpasakojant paveikslėlių turinį, neabejotiną įtaką turėjo tyrimo dalyvių patirtis, požiūriai, nuostatos. Pvz., perpasakojant minėtąją situaciją metro, daugiau nei 50 proc. atvejų skustuvas iš baltaodžio vyro rankos kažkokiu stebuklingu būdu buvo „peršokęs" į juodaodžio ranką (pagal R. J. Fisher, 1982). Suvokimo kategorialumas lemia, kad suvokimo proceso metu socialinės aplinkos faktus, kaip ir bet ką kita, mes automatiškai stengiamės priskirti kokiai nors reiškinių ar objektų kategorijai, klasei. „Tai mergina. Matyt, studentė. Tikriausiai netekėjusi. Turbūt dirbanti" - tokius, pvz., sprendimus nesąmoningai darome, sutikę nepažįstamą merginą. Tam turi įtakos suvokimo stereotipai (žr. toliau), kurie gali ir padėti, ir trukdyti teisingai suvokti socialinę tikrovę. Suvokimui būdinga ir fiksacija: vieną kartą tam tikru būdu suvokus kokį nors objektą, suvokinio bruožai išlieka atmintyje ir tai turi įtakos vėlesniems percepciniams sprendimams. Be to, informacija, kurią gauname anksčiau, yra svaresnė nei vėlesnioji. Tam gali turėti įtakos ir atminties tyrinėtojų nustatytas pradmės efektas: geriau atmintyje išsaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. Todėl tokią didelę reikšmę turi pirmasis įspūdis, kurį susidarome apie kitą žmogų. Pirmojo įspūdžio reikšmę puikiai pademonstravo toks E. Jonės ir jo kolegų (1968) eksperimentas. Tyrimo dalyviai stebėjo kitus asmenis, neva atliekančius intelekto testų užduotis. Visais atvejais „testuojamieji" teisingai

64

atlikdavo 15 užduočių iš 30-ties pateiktųjų. Dalis jų teisingai atsakinėdavo iš pat pradžių, o vėliau pradėdavo klysti. Kitiems, priešingai, iš pradžių „nesisekdavo". Po to tyrimo dalyvių buvo prašoma pasakyti savo nuomonę apie stebėtų žmonių intelektą. Nors, kaip minėta, visi jie teisingai atliko po tiek pat užduočių, intelektualesniais buvo laikomi tie, kurie nuo pat pradžių neklydo (E. Aronson, 1995). Pirmasis įspūdis - tai suvokinys, kuris susiformuoja per kelias pirmąsias bendravimo minutes. Yra tyrimų, kurie rodo, kad sunkiai pakeičiamai nuomonei apie pirmąkart matomą žmogų susidaryti mums pakanka keturių minučių! Įvairiais eksperimentais psichologai yra mėginę išsiaiškinti, ar mes nedarome grubių klaidų taip greitai apsispręsdami. Štai vieno iš jų aprašymas. „Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991, 1992) įrašė į vaizdajuostę, kaip 13 Harvardo universiteto magistrantų mokė žemesnių kursų studentus. Paskui stebėtojai vos po 10 sekundžių žiūrėjo tris nedideles atkarpėles apie kiekvieno dėstytojo elgesį paskaitos pradžioje, viduryje bei pabaigoje ir įvertino kiekvieno dėstytojo pasitikėjimą, energingumą, emocinį šiltumą ir kt. Šie elgesio įvertinimai, kurie rėmėsi 30 sekundžių stebėjimu, stulbinamai atitiko studentų vertinimų vidurkį semestrui pasibaigus." (D. G. Myers, 2000, p. 487488). Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju įspūdžiu galima pasikliauti. Beje, gyvenime gana dažnai susidaro situacijos, kai nuomonę apie kokį nors žmogų turime susidaryti labai greitai. Pvz., atėję į atitinkamą įstaigą, kone per keletą akimirkų turime apsispręsti, ar vertas pasitikėjimo savo paslaugas mums siūlantis advokatas arba nekilnojamo turto prekybos agentas. Daugelis pokalbių su pretendentais į įvairias darbo vietas trunka ne ilgiau kaip 20 min. Tokioms situacijoms kartojantis, mes veikiausiai nejučiomis įgyjame įgūdžius, leidžiančius per trumpą laiką gana tiksliai įvertinti kitus. Kita vertus, žmonės nėra nekintantys „suvokimo objektai". Laikui bėgant, keičiasi visų mūsų nuostatos, požiūriai, gebėjimai ir kt. Todėl kitą žmogų turėtume suvokti vis iš naujo, įvertinti šiuos pokyčius. Manydami, kad apie savo kolegą ar draugą žinome viską ir kad jis nepateiks jokių staigmenų, galime padaryti didelę klaidą. Be to, kaip sako psichologas A. Suslavičius (1999, p. 43) „nekintama nuomonė apie žmogų yra tolygi jo pasmerkimui". Mūsų nuomonę apie kitą žmogų gali stipriai paveikti ne tik pirmasis įspūdis, bet ir ta informacija, kurią gauname dar iki susitikimo su juo. Vienas iš

65

pirmųjų šiai problemai skirtus tyrimus 1946 m. atliko S. Asch. Jo eksperimento dalyviai turėjo apibūdinti asmenį, apie kurį prieš tai buvo gavę tam tikrą informaciją. Jie buvo padalinti į dvi grupes, ir joms abiem perskaityti beveik vienodi neva tą asmenį charakterizuojančių būdvardžių sąrašai. Jie skyrėsi tik vienu žodžiu: pirmajai grupei pasakyta, kad tas asmuo šiltas, antrajai - kad šaltas. Vien to pakako, kad pirmoji grupė dažniau apibūdintų pristatytą asmenį kaip kilnų, geraširdį, linkusį bendrauti ir laimingą. Pirmasis įspūdis arba išankstinė nuomonė lengvai gali virsti „save išpildančia pranašyste". Psichologijoje taip vadinamas reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi. Tarkime, eidami į pirmą susitikimą su iš nuogirdų pažįstamu žmogumi, manote, kad jis bus šiurkštus, nemalonus. Tikėtina, kad nuo pat pirmųjų minučių ir jūs jam nerodysite šilumos ir geranoriškumo. Toks elgesys paskatins šaltą naujojo pažįstamo požiūrį į jus, ir jūsų išankstinė nuomonė veikiausiai pasirodys buvusi „teisinga". Bet viskas galėtų būti atvirkščiai, jei iš anksto būtumėt nusiteikęs sutikti draugišką, malonų žmogų.

Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos
Dabar panagrinėkime, kokie psichologiniai mechanizmai leidžia mums taip greitai pagal žmogaus išorę įvertinti jo vidines savybes, socialinę padėtį ir kita. Svarbiausias vaidmuo čia tenka suvokimo kategorialumui, t. y. informacijos klasifikavimui, automatiškai vykstančiam suvokimo proceso metu. Suvokiamus socialinius reiškinius bei asmenis mes taip pat grupuojame, skirstome į kategorijas: „tai - konfliktas", „ji - feministė" ir pan. Remdamiesi savo patirtimi, su kiekviena iš tokių grupių siejame tam tikrus požymius: „jie vienas kito nemėgsta", „ji nusistačiusi prieš vedybas". Schema - tai požymių, priskiriamų tam tikrai asmenų ar reiškinių kategorijai, rinkinys. Schema taip pat apima mūsų prielaidas apie tai, kodėl šie požymiai vieni su kitais siejasi. Schemos, nusakančios požymius, priskiriamus kokiai nors asmenų kategorijai, vadinamos stereotipais. Stereotipiškai gali būti vertinamos tokios asmenų grupės, kaip pensininkai, studentai, kurios nors profesijos atstovai (medikai, mokytojai, policininkai) ir kt. Labai paplitę yra įvairias etnines, religines grupes apibūdinantys stereotipai, taip pat - lyčių stereotipai („visi čigonai yra..."; „visi musulmonai yra..."; „visi vyrai yra..." ir pan.). Stereotipai dažniausiai apima tokius požymius, kaip įsitikinimai ir vertybės,

66

tipiški elgesio motyvai, tradiciniai vaidmenys ir pan. Pvz., veikiant stereotipui, tikriausiai manysime, kad kiekvienas čigonas, kurį sutiksim gatvėje, bus linkęs pažeisti įstatymus, išvilioti lengvatikių pinigus, nesilaikys pažadų ir pan. Nesunku suprasti, kad stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo procesuose atlieka iš dalies teigiamą, iš dalies ir neigiamą vaidmenį. Teigiama yra tai, kad suvokimo proceso pradžioje jie tarnauja kaip atspirties taškas, o tai leidžia mums greičiau padaryti norimas išvadas, pvz., įvertinti pretendento tinkamumą tam tikram darbui. Kaip jau minėta, per trumpą laiką padarytos išvados nebūtinai bus klaidingos. Stereotipai nėra susiformavę atsitiktinai, jų gyvavimas remiasi tikrovėje pastebėtais faktais. Tačiau, kaip teigia G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 70), tai nepateisina tokio intelektualine ir moraline prasme bankrutavusio stereotipų naudojimo, kurio pavyzdžių apsčiai galima rasti, tarkime, žiniasklaidoje. Štai keletas tokių pavyzdžių („Lietuvos rytas", 2001 m. sausio 27 d.): 1 žinutė. Filmo apie teroristus idėja Praėjusį šeštadienį kadenciją baigusio JAV prezidento Billo Clintono spaudos atstovas Jake'as Siewertas atsakinėjo į žurnalistų klausimus, ką darys buvęs Amerikos vadovas, palikęs Baltuosius rūmus. Komentuodamas gandus, kad jis ketina pasirašyti kelis kontraktus Holivude, J. Siewertas juokaudamas pareiškė: „Prezidento lėktuvą pagrobia teroristai iš Lietuvos. Įkaitu paimtas prezidentas galiausiai su teroristais susitaria: Lietuvai atleidžiama 3,2 milijardo JAV dolerių skola, taip pat suteikiamos paskolos garantijos." Tokia galimo filmo scenarijaus idėja nuskambėjo JAV ir visame pasaulyje. 2 žinutė. Aštriadančiai ir grėsmingi Prieš pusmetį apie Lietuvą savaip pajuokavo daugiausia uždirbantis pasaulio aktorius Melas Gibsonas. „Yra dalykų, už kuriuos reikia pakovoti. Įsivaizduokite: atsikėlęs vieną rytą Los Andžele, jūs pamatote paplūdimiu šliaužiančius golfo lazdomis apsiginklavusius aštriadančius lietuvius, kurie nori ištaškyti jūsų smegenis. Ką jūs darytumėte? Tai priežastis savigynai", - pareiškė aktorius savaitiniame pramogų žurnale „Entertainment Weekly".

. tyrimą. negeranorišku kitų žmonių elgesiu. Stereotipai .išorinėmis. kuriuos išlaikė gerai. o nesėkmes . 1990). 1980 m.. pasakys. Stephan 1980 m. kurios niekas negali rasti žemėlapyje. kurį turime galvoje. Morris. ir turinčių vardus. Įdomu tai. Aiškinant elgesio priežastis. Davis ir W. kurių negali ištarti net jų motinos". patekęs į autoavariją vairuodamas automobilį.nepalankiomis aplinkybėmis.. gebėjimai). Arkin ir kt. Tikriausiai kiekvienas. nurodomos arba vidinės juos lėmę priežastys (asmens. mes nesąmoningai ieškome ją patvirtinančių faktų bei ignoruojame tuos. interpretuojame jų elgesio priežastis. Pvz. kad vienose situacijose dauguma žmonių įvairius poelgius dažniau linkę aiškinti vidinėmis priežastimis.). mes kur kas labiau atsižvelgiame į išorinių veiksnių įtaką. nustatant atsakomybę už konkrečius poelgius. remdamiesi schemomis. o kitose . Taip pat nustatyta..67 3 žinutė. arba išorinės (nepalankiai susiklostę įvairios aplinkybės. pagal R.dažna išankstinės nuomonės apie žmogų susidarymo priežastis. kuriuos išlaikė blogai netinkama. kad studentai tuos egzaminus. kitų žmonių daromas spaudimas. Tai vadinama atribucija. savo sėkmę visi dažniausiai aiškina turimais gebėjimais bei pastangomis. o kitų žmonių veiksmus esam linkę aiškinti vien jų pačių vidinėmis ypatybėmis. stereotipais ir išoriškai matomais požymiais. H. mes sprendžiame apie kitų žmonių psichines savybes. G. Taigi. Skiriamos trys atribucijų rūšys: • asmeninių savybių atribucija • žmogaus elgesio priežasčių aiškinimas (kauzalinė atribucija) • atsakomybės už vieną ar kitą poelgį nustatymas (atsakomybės atribucija). M. O ji lemia suvokimo klaidas: turėdami išankstinę nuomonę. Savo ruožtu dėstytojai. kurie jos neatitinka. (pagal Ch. gerus studentų mokymosi rezultatus linkę laikyti savo nuopelnu. kad aiškindami apskritai bet kokius savo veiksmus. bet prastus aiškina pačių studentų netinkamomis nuostatomis ir kt. G. mano buvus tinkama jų gebėjimų vertinimo priemone. norai. jausmai. o tuos. nustatė. M. Taktą prarado ir žurnalistas Sindikuotame žurnalistų susivienijime „Paradigm TSA" dirbantis ir su olimpines žaidynes transliavusia MSNBC kabeline televizijos kompanija bendradarbiavęs Mike'as Celizicas Lietuvos krepšininkus savo komentare pavadino „būriu vaikinų iš šalies.

Todėl viešumoje mes stengiamės atrodyti ir elgtis taip. yra toks: taip ginamasi nuo minties. cit. Ja remdamiesi manome. įvairios organizacijos. jaučiame. Sukūrus tam tikrą įvaizdį. bet ir žmonių grupės: sporto komandos. kad pasaulyje yra teisingumas. Įvaizdis yra socialinės percepcijos rezultatas.kito žmogaus arba mūsų pačių galvoje susiformavęs vaizdinys. kad kažkas stengiasi mus įvertinti. norima jį išlaikyti. Savo įvaizdžius kurti ir valdyti stengiasi ne tik pavieniai asmenys.: A. y. kokiu būtume patenkinti. sėkmė lydi tuos. Įvaizdis ir jo kūrimas Mes. Ross 1977 m. 1998). kurie jau aptarti šiame skyriuje. aplinkinių akyse mes kuriame savo įvaizdį. o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems.68 kad ji nebūtų įvykusi. gestais ir mimika. kurio metu asmuo organizuoja savo elgesį viešumoje taip. Įspūdis apie žmogų. kad ir pačiam gali atsitikti nelaimė: ji juk ateina tik pas „nusipelniusius". Tuo tarpu kiti. save žeminantis (menkinantis) prisistatymas (plačiau žr. ko užsitarnavo. naudojamos įvairios prisistatymo strategijos. Vienas iš aiškinimų. kodėl žmonės taip galvoja.. neatsargumą ar greičio pomėgį. 1959. taigi vien vaizduotės padarinys. susidaryti apie mus nuomonę. dėl kurio santykio su tikrove galima diskutuoti. Šį reiškinį L.dažnai daroma nesąmoninga prielaida. t. visgi tai . būtinai prisimins vairuotojo išsiblaškymą. poza. Žodis įvaizdis ne atsitiktinai siejasi su įsivaizduoti: nors jis nėra. iš dalies ar net radikaliai keisti. kai kada -papildyti. jei ne kokios nors išorinės aplinkybės.tai procesas. kuriuos stebėdami suvokiame kitą asmenį: kalba. arba jo įvaizdis formuojasi pagal įvairius išorinius požymius sprendžiant apie jo socialines ir psichologines ypatybes pagal tuos dėsningumus. kurie jos verti. įsivaizdavimo rezultatas. savaime suprantama. . Taigi. sąmoningai arba ne manipuliuojama visais įmanomais išoriniais požymiais. Įspūdžio ar įvaizdžio kūrimas . kad dažnai tampame socialinio suvokimo objektais. 1998). jog visi gauna tai. Tai vadinama įvaizdžio išsaugojimu bei valdymu. Kuriant įvaizdį. tiesiogine to žodžio prasme. Goffman. įsiteikinėjantis (meilikaujantis). pagal: A. muzikiniai kolektyvai. kad kiti susidarytų apie mus tokį įspūdį. kuriant įvaizdį. Kitaip sakant. kad sukurtą vienokį ar kitokį įspūdį ar įvaizdį aplinkiniams (E. Dar vienas atribucijos klaidų šaltinis . vertindami tą pačią situaciją. pvz. įvardijo kaip pagrindinę atribucijos klaidą. Valionienė. įsitvirtinantis. išvaizda. Valionienė.

G. 636). Galbūt iš pradžių šis elgesys jums atrodys svetimas. žmogus gali šventai tikėti. kokio elgesio iš mūsų laukiama (plačiau apie prisistatymą žr. 2000. Tai ypač tikėtina. tarsi apsimestų esąs kareivis. Tuomet mes vienaip ar kitaip prisistatome: mūsų elgesys kinta priklausomai nuo socialinės situacijos užuominų apie tai. Taigi įvaizdžio kūrimas dažniausiai visai nereiškia. koks stengiasi pasirodyti. gyvenimo teatre tampa jumis pačiais. tampate universiteto studentu. Tačiau paprastai prisistatydami mes nesiekiame pasirodyti tuo. 3 skyriuje). praeina. A. jūs stengiatės vykdyti tam tikrus socialinius nurodymus. kuo nesame. Pirmosiomis tarnybos armijoje savaitėmis jaunuolis jaučiasi nenatūraliai. Prisistatymu paprastai siekiama tam tikrų socialinių ir materialinių rezultatų: tai gali būti pažintis ir artimi santykiai su patraukliais arba žymiais. kai pasijuntame stebimi ir vertinami. kalbėdami prieš auditoriją) arba „naujoko" vaidmenyje (pvz. „Kai prisiimate naują vaidmenį.. Psichologų jau seniai įrodyta. pagyrimai. kilimas karjeros laiptais ir 1.69 Apibendrindama įvairių autorių pastebėjimus. kad esate verčiami atitinkamai elgtis.1. nes jūs vaidinate vaidmenį. kas prasidėjo kaip vaidinimas.. kad jis yra kaip tik toks. kai koks nors sukčius stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą ir išvilioti pinigus.. o tik norime pademonstruoti ir išryškinti savo privalumus bei užmaskuoti trūkumus. Todėl. Kurdamas įvaizdį. kurdamas įvaizdį. Valionienė (1998) teigia. Pirmosios savaitės po vestuvių yra panašios į žaidimą „namai". kad žmogaus elgesys. . y. vertybes. jei asmens Aš vaizdas yra nestabilus. kad kontroliuoti kitų žmonių apie mus susidaromą įspūdį esame verčiami nesaugumo jausmo ir nerimo. Bet dažnai ir ilgą laiką viešai demonstruojama išvaizda bei elgesys gali įtakoti savojo Aš suvokimą. jei jis menkai pažįsta pats save. žmogus nepraranda savo tapatumo. pvz. Tačiau netrukus jausmas. Kai kada taip gali būti. savotiškas „vaidinimas". kad mes siekiame klaidinti ar apgaudinėti savo bendravimo partnerius. Tai ypač ryšku tuomet. autoritetingais asmenimis. nuostatas. Įvaizdžio kūrimas neretai esti to momento elgesys.viešai stebimoje pozicijoje (pvz. Kartu tai ir priemonė asmens savigarbai stiprinti: ją didina aplinkinių komplimentai. esame pristatyti naujam žmonių ratui). p." (D. susituokiate arba įsidarbinate. Tai. profesinė sėkmė. pavyzdžiui. ir įvaizdis kuriamas nebūtinai iš anksto tai apgalvojus. kuris kyla. Myers. priklausymas patrauklioms socialinėms grupėms. kai atsiduriame dėmesio centre . Prisistatymas dažnai vyksta jo net neįsisąmoninus. t. jo atliekamas vaidmuo keičia įsitikinimus.

y. kad įsidarbinant svarbiausias veiksnys . tuo labiau jis pabrėžė įvaizdžio reikšmę savo darbo karjerai. kadrų parinkimas. pavyzdžiui. t. mimika).verbaliniai ir neverbaliniai komunikaciniai gebėjimai (minties reiškimas raštu. teisininko.asmens prisistatymas. vėliau paklusti ir didesniems (D. . tokiuose kaip prekyba ir marketingas. paprašyti padėti įtikinti kitus rengiamos labdaringos akcijos nauda. G. iliustruoja ir reiškinys. figūra. kuriam prigijo pavadinimas kojos tarpduryje. arba visai atima paskutinius šansus rasti darbą. 2000). Atitikti tam tikrą įvaizdį skatina mūsų atliekami socialiniai vaidmenys. 1992 metais buvo apklausti didžiųjų Britanijos įmonių direktoriai. Šiuolaikinėje konkurencinėje darbo rinkoje. jų patvirtino. išvaizda (bendras vaizdas. norint rasti darbą. reikalaujančiuose asmeniškai kontaktuoti. laikysena) bei geros manieros. kad įvaizdis arba padvigubina galimybes. 93 proc. gestikuliacija. kurių atstovams tenka bendrauti su klientais. gera artikuliacija. kaip mokslinis darbas. t. 96 proc. nagai). Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau. Mokslininkai pažymi.70 Kad elgesys gali keisti vidines žmogaus ypatybes.. drabužiai.valyvumas (asmens higienos elementai. išsilavinimo ir profesinės patirties jau nepakanka. kontaktas žvilgsniu. oda. žmonės jos metu ir patys mieliau aukoja pinigus. Kuo geresnė vadovo padėtis. kad darbuose. plaukai. įvaizdis yra svarbus kopimo tarnybiniais laipteliais veiksnys. Štai pagrindinės šio tyrimo išvados: • Svarbiausios pozityvaus įvaizdžio priemonės . vėliau mes keičiame ir savo įsitikinimus. Ypač dažnai to reikalauja kai kurios profesijos . kad netgi tokiose srityse. dažnai rodytis ir dirbti viešumoje. Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai . pasisakymas. Pvz. Pamąstymui pateiksiu keleto tyrimų duomenis. išpildžius mažą reikalavimą. Kartą viešai išdėstę kokius nors teiginius. Štai ką apie įvaizdį sako Nomeda Ausmanienė. gydytojo ir pan. kai duodame interviu spaudai ar kalbamės su potencialiu darbdaviu norėdami įsidarbinti. fizinė forma. 1990 metais Amerikos Sirakūzų universiteto vadybos katedros darbuotojai apklausė tūkstančių firmų vadovus. pritaikydami juos prie tokio elgesio.. agentūros „Noriu darbo" psichologė: -Šiandieniniai tyrimai rodo.dėstytojo. galbūt tik už užmokestį. jau nekalbant apie jo sėkmę. Tai žmonių polinkis. finansų ir buhalterijos sistema. Myers. apklaustųjų patvirtino. Įvaizdžio kūrimas tampa labai aktualus ir tuomet. y. sėkmingas įvaizdis nulemia darbo sėkmę.

kaip jūs vertinate pats save. kad jūs ne toks žmogus. duokite man darbo". nuo viso psichinio gyvenimo priklauso jūsų darbingumas. Toks tarpusavio ryšys tęsiasi ir toliau. kaip kartais jus pagiria: „tu puikiai atrodai". „man taip sunku gyventi". „neišmeskite manęs lauk". kokį įspūdį jis mums daro. t. „aš savimi jau nepasitikiu". kad įmonės įvaizdis turi tiesioginę įtaką jos suklestėjimui. atrodykite. tai ištarti: „prašau. yra šis: elkitės taip. ypač į drabužius. kad esate jam tinkamas žmogus. Jums gali pavykti sėkmingai atlikti darbą ir tada. Tai. Žymus gydytojas arba teisininkas įgyja gerą vardą ne tik gerai eidamas savo pareigas. „mane užgriuvo visos pasaulio bėdos". Jei nuotaika gera. kalbėkite. Mes žmogų vertiname pagal tai. Jūsų įvaizdis lemia darbo rodiklius. Šie žodžiai nebūtinai turi nuskambėti balsiai. „esi geros formos" ir t. Atvirkščiai. susilaukiate didesnio aplinkinių pripažinimo. Didžiausia klaida. bet ir šiaip gyvenime darydamas gerą įspūdį. lyg jums visur sekasi. didžiuojatės ir jaučiate kitų pritarimą. kitaip darbdavio neįtikinsite. Jie gali būti perskaityti jūsų veido išraiškoje. kūno pozoje. puikūs darbo rezultatai kelia darbingumą. Kita vertus. Ar tai nepakelia jūsų nuotaikos? Nuo nuotaikos. ir stengsis jūsų kuo greičiau nusikratyti. kurio jis ieško. kurie mūsų gerai nepažįsta. kurią apie mus susidaro kiti. jausmų. jūsų elgesyje.71 • Privačių firmų direktoriai ir skyrių vadovai vykusį įvaizdį laiko karjeros sąlyga. nes visa tai didina savigarbą ir savivertę. kurį jums galima duoti. Kai nepaisote savo išorės. darbdavys ims jūsų nevertinti ir tuojau pasakys. Kreipkite dėmesį į savo išorinę išvaizdą. kad jums sektųsi. bet niekuomet nepasiseks. kaip jus suvokia aplinkiniai ir tai. jeigu jūs ieškote darbo. koks norėtumėte būti. Geriausias patarimas. geriau sekasi dirbti. lyg jau būtumėte žmogus. elkitės taip. ieškodami darbo. nes darote jiems malonų įspūdį. Džiaugsmas ir pasitenkinimas. priklauso nuo jūsų įvaizdžio. jeigu norite ieškoti darbo. jeigu jūs nepasitikėsite savimi ir nemėginsite siekti sėkmės. • Visi šiuolaikinių firmų respondentai mano. Jeigu atrodote gerai. jūs labiau savimi pasitikite. kurią galite padaryti. su kuriais mes galbūt niekuomet nekalbėjome. kyląs iš darbo. labai dažnai pasisekimas priklauso nuo nuomonės. Išorinė . Prisiminkite. stiprina ryžtą ir ištvermingumą. kaip žmogus. pasitikėjimą savimi ir susitelkimą. jums geriau vengti rodytis žmonėms. turite įeiti į kambarį užkariautojo veidu. Pamatęs ar išgirdęs visa tai. Kai atrodote gerai. jūsų darbas našesnis ir didesnį pripažinimą jis jums atneša. Todėl eikite. jūs turite spinduliuoti pasitikėjimu savimi. „likimas mane persekioja". jeigu norite... svarbesne už kvalifikacijos kėlimo kursus. kai kiti žmonės jumis nepasitiki ar net tyčia jums kliudo. viešai kalbėti.

Tuomet. „aš esu įkyrus". protinga ir unikali būtybė". tačiau aplinkiniai. negi galite sėkmingai dirbti ir jaustis laimingi? Daugumą kompleksų atsinešame iš vaikystės. kad susiformuotumėte nuomonę apie save jų pavyzdžiu.„aš nesu toks protingas. „aš bjaurus". Jei esate įsitikinęs. iš kur jie kilo. nepakanka tik atkapstyti jų kilmę. jo vertybes.paieškoti tokių būdo bruožų.giliai širdyje didelė dalis žmonių jaučia menkavertiškumo kompleksą.. Reklamų kompanijos taip pat naudoja šį metodą.tai. kartais intelektualinių . Jei mūsų klausimai bus pozityvūs. pirmiausia reikia išsiaiškinti. pradedame tuo tikėti. Tenka išgirsti prisipažinimų: „vaikystėje aš perėmiau tėvo kalbėjimo manierą. kurie yra vyresni ir išmintingesni. kurie jums patinka.„aš neturiu humoro jausmo". kad problema išsispręstų. Šiuo atveju. vienas sprendimo būdų yra „pozityvūs tvirtinimai" .. ir mūsų nuotaika pagerėja.. Jūs dar nežinote. padedantis keisti įvaizdį . Tačiau yra įsitikinimų. laikyseną.. Kartais fizinių . mes imame elgtis taip. jei galvojate. Jei mes ką nors pakankamai dažnai girdime. tarsi viskas būtų gerai ir šypsomės žmonėms.jis visada ieško atsakymo į klausimus. sulauksime teigiamų .. Jūsų išvaizda. elkitės taip. kas buvo kartojama vaikystėje. sukurti pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį. Kartais to pakanka.„mano nosis per didelė". jos nuolatos kartoja ją. kai jūs įsivaizduosite save patrauklų. ir savo motinos niekinamą požiūrį į tėvą". kad jums trūksta pasitikėjimo savimi. Kartais. įsitvirtino pasąmonėje. kad jūs nepatrauklus. kaip kiti". Taip išsiugdomi kompleksai ir neigiami įsitikinimai. Sukūrusios kokią frazę.jūs iš tiesų toks pasijusite. kol galiausiai mes imame tuo tikėti. tokio žmogaus. Tada jie nusišypso mums. kuriuos dažnai kartojame garsiai arba mintyse. kūno kalba ir atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą. Savo paties įvaizdį taip pat susiformuojame vaikystėje. kuris gali gerai dirbti. Arba įžvelgiame asmenybės trūkumus .tai teiginiai.elgtis priešingai susidariusiai nuomonei. Daugelis žmonių patiria nesėkmes ir negali jaustis laimingi tik dėl to.. Augdami įgyjame įvairiausių kompleksų. Norint jų atsikratyti. kad juos išsiaiškinti ne taip jau lengva. Kitas metodas. Dar vienas būdas pagerinti savo įvaizdį . kai jaučiamės nelaimingi. „esu per jaunas" ir t. elkitės kaip visiškai pasitikintis žmogus. kas ir kokie esate. kad jie yra nepatenkinti savimi .72 išvaizda sukuria pirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės.. t. kurie slypi taip giliai mūsų psichikoje. Sąmoningai paklauskite savęs: „kas man patinka manyje?" arba „kas man gerai sekasi?" Žmogus turi nuostabią savybę . Taip kilo daugelis mūsų įsitikinimų . Jei taip galvojate apie save. pasistengia. Pavyzdžiui: „aš esu mylinti. tarsi būtumėte patraukliausias. pasitikintį ir laimingą .

kas man patiktų. neteisingą vaizdą. Pažinkite save ir kurkite save patys tokius. kurie gali padėti pakeisti nuomonę apie save: „kokios mano stipriosios savybės?". neužmiršti. kurioje turėsite prisistatyti. kad toks šaltas apskaičiavimas . elgesys „tarsi".73 atsakymų. Dimbleby (1988) nurodomi svarbiausi įvaizdžio kūrimo žingsniai. sako autoriai: • Pabandykite sužinoti. kaip pirmąsias geriau išnaudoti. kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai. išbandydami įvairius elgesio būdus ne viešoje vietoje. o antrąsias . kokias žodinės ir nežodinės išraiškos priemones turėtumėt naudoti. kas tai galėtų būti?" Šis klausimas reikalauja teigiamo atsakymo. bei naudokite jas • Galite pasipraktikuoti. teigiamų atsakymų reikalaujantys klausimai gali puikiai mums pasitarnauti. „kas man sekasi geriausiai?" Pozityvūs tvirtinimai. kokie joje bus jūsų bei kitų asmenų vaidmenys. jei nuspręstumėte tai daryti iš anksto viską suplanavę. kas joje padėtų atrodyti taip. „kokiose srityse aš geriausiai pritaikyčiau savo gebėjimus?". Jei jūsų tikslai pozityvūs. susikurti teigiamą įvaizdį. gali padėti klausimas: Jei manyje būtų kas nors. Pagalvokite. kodėl jis turėtų būti būtent toks ir kaip reiktų elgtis.įveikti • Susipažinkite su „scena". norint jį sukurti • Įvertinkite situaciją. kad kiti apie jus susidarytų teigiamą įspūdį • Pasverkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses. reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką jūsų atžvilgiu. kurioje teks bendrauti. ką reikia sakyti bei daryti.nemoralus. ką dabar apie jus galvoja aplinkiniai. Norint įveikti savo kompleksus ir neigiamus įsitikinimus. Galima specialiai sudaryti tokias situacijas. kad sukurtumėt norimą įspūdį. kokiais norite būti! O štai G. nemanykite. keičiant įvaizdį. kokio rezultato norite . Pagalvokite. Pabandykite numatyti. tačiau atspindi iškreiptą. kaip norėtumėt • Numatykite. kad tai išryškėtų arba tiesiog paklausti • Įvardykite sau. Yra ir kitų gerų klausimų.kokio įvaizdžio jums reikia. . Burton ir R. Kai suriku atrasti mums patinkančius bruožus.

baigmės efektas. Pastebėta. Kaip ir pačius pirmuosius. susipykę su draugu. Jis lemia tai. p. Pvz. Daugumą jų jau aptarėme ankstesniuose skyreliuose. aureolės efektas ir vieningumo iliuzija.74 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti Apibendrinant šį skyrių. Burton ir R.. paskutinius žmogaus. Tai . poelgius įsimename geriau nei viduriniuosius. Iš čia nurodomų reiškinių mūsų dar neaptarti yra trys . o baigmės . ieškome ir . Šie autoriai taip pat išvardija svarbiausius socialinio suvokimo klaidų šaltinius. Aureolės efektas yra gana panašus į pradmės. su kuriuo bendraujame žodžius. Dimbleby (1988. kad pradmės efektas turi didesnę įtaką mūsų sprendimams. kad dalis mūsų gautos informacijos apie žmogų ima dominuoti ir daro įtaką galutiniam sprendimui. galima pateikti G. siekdami susidaryti kuo teigiamesnį to asmens vaizdą. tad stabtelkime prie jų. remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami.baigmės efektas. kad kai kurie būdo bruožai visada susiję su kitais. prisiminsime geriau.. jei pastebime ką nors atstumiančio. nei anksčiau sakytus komplimentus ir į tai atsižvelgdami jį vertinsime. Ir atvirkščiai. pasakytus prieš išsiskiriant. ir jais labiau pasikliaujame. esame linkę nepastebėti jo trūkumų ir ieškome kitų patrauklių savybių. 75) sudarytą būdingiausių socialinio suvokimo klaidų sąrašą: • dalį informacijos mes praleidžiame • kai kurioms detalėms suteikiame per didelę reikšmę • neteisingai interpretuojame ryšius tarp atskirų suvokiamų elementų • darome neteisingas prielaidas apie žmones. Pvz.bendraujant su pažįstamais. darydami sprendimus apie žmones. Tai yra: • išankstinė nuomonė • save išpildančios pranašystės • stereotipai • pagrindinė atribucijos klaida • pradmės efektas • baigmės efektas • aureolės efektas • pritarimo iliuzija • vieningumo iliuzija. jo priekaištus. kai bendraujame su nepažįstamais žmonėmis. pastebėję kokį nors mums labai patrauklų asmens bruožą.

siekiant išvengti aureolės efekto. kai mes nepagrįstai tikimės. nors tąkart jis galbūt tik nevykusiai pajuokavo. kad tas asmuo apskritai yra atstumiantis.75 daugiau patvirtinimų.) atskleidžia jo asmenybės ypatybes. kartą iš ko nors išgirdę nedraugišką „užsičiaupk!". tiek nežodinius „pranešimus" • sprendimo atidėjimas: stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie žmogų. kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus: kad vienas jo poelgis ar požiūris neprieštaraus kitam. įsijausti į jo padėtį. išvaizdos detalės ir 1. kokie išoriškai stebimi požymiai (balso intonacija. bet keletą skirtingų paaiškinimų. O koks elgesys gali padėti išvengti socialinio suvokimo klaidų? Tai: • atidumas detalėms: bendraujant reikia atidžiai stebėti visus. • Kokie stereotipiški vertinimai labiausiai žeidžia jus asmeniškai? Ar jie susiję su jūsų lytimi. kada jūs padarėte socialinio suvokimo klaidų. padedančių susidaryti objektyvesnę nuomonę • įsijautimas: pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis. • alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas: stengtis rasti ne vieną. kada jums gresia pavojus tokių klaidų padaryti. Todėl. tiek į išorinius poelgį lėmusius veiksnius • papildomos informacijos rinkimas: ieškoti papildomų informacijos šaltinių. • Pabandykite stebėti su kuo nors bendraujantį žmogų ir įvardykite.1. Pasvarstykite: Pamėginkite prisiminti. o ne kitaip. judesiai. išpažįstama religija? . Vieningumo iliuzija (falše consistency) pasireiškia. kad tas žmogus . stereotipų poveikio ir kt. tiek žodinius. atkreipiant dėmesį tiek į vidinius. kad panašiomis situacijomis jis visada elgsis daugmaž taip pat ir pan. su turima nuomone ir kreipti dėmesį į prieštaravimus • informacijos lyginimas: įvairias pastebėtas detales lyginti vienas su kitomis. tai leis sukaupti apie jį daugiau ir įvairiapusiškesnės informacijos • nuomonės keitimas: būti nusiteikus keisti savo požiūrį į žmogų. kodėl žmogus pasielgė taip. ką pastebime.grubus nepraustaburnis. pagalvokite. padėtį visuomenėje ir kt. greičiausiai manysime. sužinojus apie jį ką nors naujo • duomenų tikrinimas: nuolat lyginti tai. tautybe. Jei tokių situacijų neprisimenate.

76 .

ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame. Savęs atskleidimas: ką aš pasakau apie save. tiek sąmoningas norimas savęs pavaizdavimas. o pati informacija vadinama pranešimu. siuntėjo norą būti „aukštumoje" ir t. Aptarsime žodinio (verbalinio) bendravimo ypatumus ir pabandysime atsakyti į klausimą. F. Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija (pranešimo turinys). Pranešimo turinys: apie ką aš informuoju.. arba bent jau turėtų toks būti. t..apie keitimąsi žodine informacija.77 5. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės. bet ir žinios apie siuntėjo asmenį (pvz. analizė Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo. ŽODINIS BENDRAVIMAS • • • • • • • Ar žodžių tvarka sakinyje yra psichologiškai svarbi? Kodėl bendravimo partneris neretai išgirsta visai ne tai. su kuo jūs susiduriate kasdien daugybę kartų . Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose. ypatumai. siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių). kad kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais. ką mes norėjome pasakyti? Kodėl kartais mes būname kurti. su baime ar pan. . turėdami sveikas ausis? Kuo patogūs yra daugiaprasmiai pranešimai? Ar mūsų kalba gali būti valdžios įrankiu? Ar klausymasis ir girdėjimas . Pranešimo samprata.).tas pats? Ar galima išgirsti tai. kas nepasakoma žodžiais? Šiame skyrelyje pakalbėsime apie tai. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis. 2. Schulz von Thun (1996) teigia. priėmėjo ir pranešimo terminais. Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas. kodėl šis bendravimas dažnai būna toks komplikuotas. Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz. Beje. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu. kadangi parodo siuntėjo savijautą. 1.

paveikti priėmėją.1 pav. ką siuntėjas mąsto apie priėmėją. nors garsiai tai nebuvo ištarta. tarpusavio santykių aspektas gali būti dvejopas: čia gali atsispindėti. Pakeliate ragelį ir išgirstate: „Labas. kokie tarpusavio santykiai atsiskleidžia tarp siuntėjo ir priėmėjo (gal nuskambėjo priekaištas: „Tu visada kažkur bastaisi". neverbalinius signalus.78 3. Pranešimo tarpusavio santykių aspektas liečia ir priėmėją („ką aš tau reiškiu?"). Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau". Tai dažnai išryškėja vartojant tam tikras formuluotes. kokie yra jų tarpusavio santykiai. Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras.skambinta penkis kartus. ką įsakyti. o tarpusavio santykių aspektas . kokios jis nuomonės yra apie priėmėją arba. Visam tam priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus. ką siuntėjas nori pasakyti apie save (jis nekantrus? nusivylęs? labai stropus?). santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi.1 pav. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ne tavo nosiai suprasti tai!"). 4. priėmėjas čia atlieka vertintojo vaidmenį („ką man sako tavo pranešimas apie tave patį?"). Tarpusavio santykių aspekto nereikėtų maišyti su savęs atskleidimo aspektu: pastarasis neliečia priėmėjo. jog suskamba telefonas. Tarpusavio santykiai: kokios aš nuomonės apie tave. antra. kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo. jau penkis kartus tau skambinau!" Pranešimo turinys šiuo atveju visai aiškus .Tu-pranešimą (ką aš galvoju apie tave) arba Mespranešimą (kokie yra mūsų tarpusavio santykiai). o gal: . Beveik visų pranešimų tikslas . Pabandysime schema pavaizduoti pranešimo analizę (žr. Taigi savęs atskleidimo aspektas pateikia Aš-pranešimą. 5. tiek paslėptas. Šiek tiek sunkiau suprasti. Pranešimas parodo. pirma. Žodinės komunikacijos psichologinis modelis Įsivaizduokite.) ir panagrinėti konkretų pavyzdį. Be to. 5. liepti. Kreipimasis: ko aš norėčiau paprašyti. jog esant vienodam kreipimuisi. Įdomu. balso toną.

Implicitiniai pranešimai yra . į kurį aspektą (iš minėtų keturių) jis atkreipia dėmesį? O gal jis netgi negali apsispręsti.79 „Tu man labai svarbus"?) ir ko jis siekia (galbūt „galėjai ir tu pats paskambinti man"). kurių prasmė yra paslėpta. į ką jam reaguoti: „Atrodo.tai tokie pranešimai.. kreipimosi aspektas bus eksplicitinis. Vieną iš galimų variantų pavaizduosime 5. jei išgirsite: „Duonos ant stalo nebėra!" (vis tiek norima. jog priėmėjas „išgirsta" savo fantazijas. tačiau gali būti numanoma. Pvz. kai kalbame „iš aukšto".2 pav. Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai Eksplicitiniai . viltis. formuluotės (pvz.2 pav.. bet ką gi jis norėjo tuo pasakyti?" Jei pranešimas nėra visai aiškus. Visi keturi pranešimo aspektai (pranešimo turinys. implicitinis. Konkretaus pranešimo analizė Taigi ką išgirsta priėmėjas.tai daugiaprasmiai pranešimai.. ką apie jį galvojame (tai būtų eksplicitiniai pranešimai). kai pataikaujame ir pan. jei bus sakoma: „Paduok duonos!".) . Mūsų bendrais reikalais visada rūpinuosi aš! 5. Vėliau apie tai dar kalbėsime išsamiau. suprantu kiekvieną žodį. tarpusavio santykiai ir kreipimasis) gali būti ir eksplicitiniai.tai implicitiniai pranešimai. kad būtų paduota duonos). kurie yra suformuluoti aiškiai ir vienprasmiškai. savęs atskleidimas.. Kartais nebūtina žmogui tiesiogiai sakyti. Implicitiniai . nuogąstavimus. mūsų nuomonę apie tą žmogų gali išduoti ir balso tonas. galima pastebėti. ir implicitiniai.

šiame pavyzdyje pateiktas tik vienas iš daugelio galimų verkimo siunčiamų pranešimų.4 pav. be to. ką tu pridarei. savo balso tono: „Aš gi to nesakiau!" Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė Pagal anksčiau pateiktą pranešimo analizės schemą galima nagrinėti ir nežodinius (neverbalinius) pranešimus. iš džiaugsmo.80 gana populiarus. Tačiau šiuo atveju sunkiau įvardinti turinio aspektą. 5. 5. Matai. kaip toli tu nuėjai! 5. kuriame jau randate laikraštį skaitantį klientą. Netgi tylėjimas yra pranešimas. pateikta galima tylėjimo pranešimo analizė.). įsivaizduokite. 5.3 pav.4 pav. nes juos naudojantieji lengvai gali išsiginti savo žodžių. Trys neverbalinio pranešimo (verkimo) aspektai Savaime suprantama. todėl šią schemos dalį praleisime.. Pasisveikinate. verkti galima ir iš laimės. jog įeinate į laukiamąjį. tačiau žmogus nereaguoja ir toliau skaito. Trys neverbalinio pranešimo (tylėjimo) aspektai . Panagrinėkime verkimą (žr.3 pav. Pvz.

Nekongruentus pranešimai paprastai būdingi tvirtai neapsisprendusiam pranešėjui. Beje. kaip jums sekasi. pamatę nuliūdusį draugą. kad pasakyti žodžiai neatspindi tikrovės: juk jūs dar vaikštote savo kojomis ir visai neblogai atrodote. nekongruentus pranešimai sukuria dvigubą ryšį. Turbūt supratote.juk pranešimas dviprasmis. Tačiau psichologai juokauja. Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį . kai vienu metu iš mūsų reikalaujama būti savarankiškais. vyras šūkteli: „Aš stebiuosi tavo kulinariniais sugebėjimais!" Tai. vienos krypties.. kuris priėmėją neigiamai veikia ypač tada.. kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus. kai priėmėjas yra priklausomas nuo siuntėjo (pvz. ir gestikuliacija) yra suderinti. vaikai ir tėvai). Pranešimo nekongruentumą kartais išduoda ir perdėtos formuluotės. o kartu . ir balso tonas. pikta veido išraiška.. jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos. kadangi turi atsarginį variantą . Pvz. kad su manimi viskas gerai!" Vadinasi.. o kas nors paklausia. klausiate: „Kas atsitiko?" ir išgirstate prislėgtu balsu ištariamą atsakymą: „Viskas gerai. daug nekongruenčių dvigubų pranešimų išgirstame iš tėvų. jog sakomi žodžiai neatspindi realybės. Bet kuriuo atveju jis gali išsiginti savo žodžių. stengdamiesi pagelbėti draugui. Tačiau ar tai nėra panašu greičiau į pagalbos šauksmą: „Rūpinkis manimi!" Antra vertus. išduoda būtent sudegęs kepsnys. individo aplinka.likti priklausomais nuo jų." Pranešimo nekongruentumą dažniausiai rodo mimika. galime išgirsti ir griežtą: „Atsikabink. jog kur kas geriau būtų keturios ausys.81 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai Pranešimas vadinamas kongruenčiu. garsus balsas „tiktų" frazei „Aš nebenoriu daugiau tavęs matyti!" Pranešimas vadinamas nekongruenčių. kad šis pranešimas yra nekongruentus. Tačiau apie tai. aš tau aiškiai pasakiau. jums skauda skrandį. jei siunčiami signalai yra skirtingų krypčių. jei visi siunčiami signalai (ir sakomi žodžiai.. valgydamas kepsnį.. Nekongruentus pranešimai gali apsunkinti ir trikdyti bendravimą. Draugo prislėgtu balsu ištartas „Su manim viskas gerai" lyg ir reikštų „Nesirūpink daugiau manimi". prieštarauja vieni kitiems.. gestikuliacija. Pvz. o ne balso tonas. Pranešimo priėmimo ypatumai Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. gali rodyti ir kontekstas. Dėl nemalonios savijautos jūs atsakote: „Turbūt greit mirsiu!" Tačiau jūsų pašnekovas greičiausiai supras. Pvz. Pvz. balso tonas. įtūžęs žvilgsnis.

5 pav. turintį „turinio". ką jis išgirdo jam sakomoje frazėje. galvoti. kurią ausį mes „įjungiame" pokalbyje. 5. 5.).6 pav. 5. Galimos priėmėjo reakcijos . kad priėmėjas turi laisvę pasirinkti. girdėdamas jo pranešimą/ 5.2 pav. Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia. pateikto skyriaus pradžioje (žr.82 priėmėją" (žr.5 pav. „Keturausispriėmėjas" Grįžkime prie mūsų pavyzdžio.). jis gali pakrypti į vieną ar kitą pusę. Priėmėjas gali reaguoti labai įvairiai: tai priklausys nuo to. Tik retas geba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis". Priklausomai nuo to. SAVĘS ATSKLEIDIMO AUSIS Kas jis toks? Kas su juo vyksta? TURINIO AUSIS Kaip suprasti turinį? KREIPIMOSI AUSIS TARPUSAVIO SANTYKIŲ AUSIS Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti. Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota. „tarpusavio santykių" ir „kreipimosi" ausis. „savęs atskleidimo". į kurią pranešimo dalį jis reaguos. jausti.

..). tiesa? Šitoks netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimas vadinamas imunizacija. Per stiprus „santykių ausies" išlavinimas sunkina mūsų gyvenimą: net indiferentiškus posakius imame interpretuoti siedami su savo asmeniu. bet vien apie orą nenorėčiau kalbėtis. aš žinau. apie tai nėra vieningos nuomonės.nemėgstami ir t.jaučiamės išjuokti. imame jaustis be kaltės kalti. Ji: Aš žinau. Štai kaip atrodytų pokalbis.laike kintantis fenomenas. a-d variantų. Ji: Aš tik norėjau sužinoti. girdime tik to žmogaus savęs atskleidimą: „Koks jis baisus žmogus. žymiai dvasiškai sveikesni yra „savęs atskleidimo" ausies „savininkai". . Štai koks tu esi! Tai patogu.83 Paanalizuokite. Su tokiais žmonėmis yra gana sunku bendrauti. (irt.. Jei kas pyksta. jei žiūri aptarinėjami. t.. kad tu mane laikai paviršutiniška. t. jei juokiasi . „Savęs atskleidimo " ausis kartais dar vadinama „diagnozuojančia ausimi". Jis: Taip. Arba: Ji: Tu šiandien labai gyvybingas. jei vyras būtų „įjungęs" tik „turinio ausį": Ji: Ar tu dar mane myli? Jis: Pirmiausia. Yra pastebėta. kas yra suprantama žodžiu „meilė"? Tai gali reikšti daug ką. kurie turi perdėtai išlavintą „santykių ausį". Jis: Jausmai . Pateiksime pokalbio pavyzdį: Jis: Šiandien gražus oras. jei nežiūri ... ką tu man jauti. jeigu leidžia sau taip apie mane mąstyti!" Taigi automatiškai pakeičiama: Štai koks aš esu! _________________p. nes pranešimas interpretuojamas pagal principą „Ką tu praneši apie save?" Kartais ši ausis „veikia" ne visai pagal paskirtį: ten. taip pat mokslo darbuotojai.6 pav. kad šiaip darau miegančio įspūdį. jog geriau išlavintą „turinio ausį" turi vyrai. kur reiktų įžvelgti tarpusavio santykių aspektą. Palyginus su tais žmonėmis. į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš 5.

Pirmuoju atveju klausytojas sužino. galime pasakyti: • Stiklinė pusiau tuščia arba • Stiklinė pusiau pilna. ką turėtų tuoj pat padaryti. įsivaizduokite. Jei Jums asmeniškai blogai . antruoju. Kalba . jog kas nors kritikuoja kapitalistinę santvarką. 2000) teigia. Labai jautri „kreipimosi ausis" išlavinama dar vaikystėje. Blakar (pagal V. Baigsim gerti kavą ir dar galėsim išeiti pasivaikščioti.gebėti vienodai jautriai reaguoti į visus pranešimo aspektus.kone pilna. svečias dairosi bute. Psichologizuota jūsų reakcija būtų maždaug tokia: „Šia kritika Jūs tik parodote. Paprastas pavyzdys: žiūrėdami į stiklinę. kad stiklinė yra kone tuščia. Usmanov. Gyvenimas .ne vien pasakų šalis. visiškas nesigilinimas į turinio aspektą. vien tik toks bendravimas pradėtų varginti savo „sausumu". Taigi paprasčiausia ir lengviausia bendrauti. tarpusavio įtakojimo instrumentas. tačiau tokia patirtis vėliau virsta kliūtimi nuoširdžiam bendravimui. Tėvai džiaugiasi vaiko „supratingumu". kad neišaugote iš savo vaikiškų kelnių.. Geriausia išeitis .ieškote kaltės sistemoje" ir 1. Čia tiktų toks pokalbio pavyzdys: Ji: Jis: Arba: Pirmą kartą atėjęs į namus pas savo bendradarbį. kad mūsų kalba yra socialinės valdžios. Taigi siuntėjo pasirinkta frazė vienaip ar kitaip . M. kad šis iš menko krustelėjimo supranta. perpus pripildytą vandens. šio tipo žmonės ima nebesuprasti. Antra vertus.tarpusavio įtakos instrumentas Norvegų psichologas R. Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką. Būdami jautrūs kitų poreikiams. emocijų stygiumi. Pvz. ko norėtų ir pan. kai klausome „turinio ausimi".84 Kitas netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimo atvejis -išgirsto pranešimo psichologizavimas. Šeimininkas: Ko tu ieškai? Peleninės? Tuoj atnešiu! Gražus šiandien oras.1. ką jie patys jaučia. kad ji .

Kas kita. . kai kalbame per radiją. Jis turi dekoduoti siunčiamo pranešimo turinį. tačiau galbūt dar neteko girdėti. poetai ir rašytojai sumaniai naudojasi žodžio galia.85 paveikia mus. ir mezginio akį).. t. nepakankamai ir per mažai perduoda kažko trūkumo idėją. „Linas sumušė!": ar Linas sumušė kažkokį žmogų.jo suvokimą ir požiūrį į aplinką? Pasirodo. kas buvo pasakyta anksčiau • tai. sunku suprasti. t. pvz. kas buvo pasakyta vėliau.. Net jeigu siuntėjas stengiasi „pasakyti objektyviai". taip.čia įtakos sfera kur kas platesnė. akis gali reikšti ir žmogaus akį. Esame girdėję kalbininkus diskutuojant dėl įvairių posakių lingvistinio ar stilistinio teisingumo. Būtent tai ir turima omenyje. Kodo pasirinkimas Norėdami išsakyti savo mintį. ir žiedo akį. . kuris neretai nepelnytai užmirštamas. priėmėjus. Tačiau visgi „neutralių" pasakymų nebūna: savo siunčiamu pranešimu kitą žmogų paveikiame sąmoningai arba nesąmoningai. Žodis valdžia čia pasirinktas neatsitiktinai: mes norime atkreipti dėmesį į tą žodinio bendravimo aspektą. ką reiškia. O kaipgi mes? Ar tikėtina. kad būtų diskutuojama apie tai. Priėmėjui padeda kontekstas: • situacija • tai. Visi trys posakiai trūksta. todėl ir kalbos poveikio reikšmingumas kitoks. y. Panagrinėkime tai detaliau. Su panašia problema susiduria ir priėmėjas. jo reikšmę. televiziją.. Tačiau funkciškai tai bus tapatūs kodai. kai kalba vadinama socialinės valdžios instrumentu. Ypač ryškus to pavyzdys . Tačiau pranešime gali slypėti net kelios prasmės. jo pasirinkta „objektyvi frazė" vis tiek struktūruoja ir įtakoja mūsų suvokimą. kieno ir kokie interesai ar požiūriai atsispindi tam tikrame pasakyme.daugiaprasmiai žodžiai (pvz. kai mūsų mintys perteikiamos spaudoje. ją galime užkoduoti įvairiausiais būdais. Jeigu mes nežinome konteksto. mes turime pasirinkti tarp keleto alternatyvių būdų. norėdami pasakyti „Linas pavėlavo". Pvz. Būtent pastarasis aspektas ir domina psichologus: kodėl beveik visiškai sinonimiški pranešimai skirtingai paveikia mus? Reklamos ir politinės propagandos žinovai. y. mes tą pačią mintį galime išreikšti ir kitaip: „Linas atėjo vėlai" arba „Linas neatėjo laiku" ir pan. Taigi kiekvieną kartą norėdami ką nors pasakyti. ar Linas sumušė rekordą? Taigi dekoduodamas priėmėjas turi pasirinkti vieną iš galimų reikšmių. nors mūsų kasdienės įtakos sfera gana ribota. kad mūsų kasdieniai neutralūs pokalbiai gali paveikti kitą žmogų . reikšmė išliks ta pati. reklamoje ir pan.

tačiau nei vienas jų adekvačiai nenusako tikrosios vidinės Algio mamos būsenos. kad nauja saldainių dėžutė beveik tuščia. kai siuntėjas būna pasirinkęs neadekvatų pasakymą tam. ar teiginiai yra teisingi. rizikuodami būti ne taip suprasti. O jie paliečia tūkstančius. kuriuos siuntėjas ir priėmėjas privalo atlikti. Mes turime savo mintį ir prasminį jos turinį „paversti" skambančia kalba. kad kalba yra socialinės valdžios įrankis. . vienu metu mes negalime naudoti keleto vienas kitą patikslinančių pasakymų. Mūsų pateiktame pavyzdyje galima išsiaiškinti. susijusius su sūnaus poelgiu. Pvz. 2000) tvirtina. Algio mama pastebi. Blakar (pagal V. Usmanov. Norėdama kreiptis į sūnų. televiziją ir pan.. ne visada galima patikrinti. ar pavogti. ji pasirenka vieną iš daugelio variantų. kad Algis ar kažkas kitas paėmė /nukniaukė /pavogė saldainius. kuris pasakymas bus pasirinktas. Tačiau tiek Algiui. O tai Algiui leidžia prognozuoti. milijonus žmonių. Bet nėra kriterijaus.86 Tačiau ypač sunku priėmėjui būna tada. Mes negalime betarpiškai perduoti visos minties iš savo sąmonės į priėmėjo sąmonę.. Nors kiekvienas iš mūsų pateiktų reagavimo variantų atspindi dalį tiesos. kad būtent tie pasirinkimai (sąmoningi arba nesąmoningi). kokia bausmė jo laukia. ar klaidingi. Savo įtarimą ji gali išreikšti pačiais įvairiausiais būdais: • Tai tu paėmei saldainius? • Tai tu esi tas smaližius? • Tai tu nugvelbei saldainius? • Tai tu nukniaukei saldainius? • Tai tu nušvilpei saldainius? • Tai tu pasisavinai saldainius? • Tai tu pavogei saldainius? Galbūt Algio mama vienu metu išgyvena pačius įvairiausius jausmus. M. ką jis norėjo perduoti. ar nukniaukti. Tačiau lygiai tie patys ypatumai būdingi teiginiams. leidžia teigti. Įtarimas tuoj pat krenta ant Algio. skambantiems per radiją.. mes turime rinktis. Maža to. R. kuris pabrėžia kažkurį vidinės būsenos aspektą. ar saldainiai buvo paimti. kuris leistų patikrinti. Beje. tiek jo mamai nėra tas pats. Ši išanalizuota kasdienio gyvenimo situacija susijusi tik su dviem žmonėmis.

negru. sąmoningai ar ne. Tačiau galima rasti pavyzdžių. kaip reikia". juodaskūriu. pavasaris . Aukščiau pateiktos asociacijos. kokius mūsų minėtus „valdžios instrumentus" jis turi. pragmatinį kalbos aspektą.tai metų laikas.aktyviai eksploatuojamas.87 Žodžio komponentai Be pasirinkimo aspekto. sukelia mums skirtingas emocijas. ateinantis po žiemos. Pvz. politikoje. Kalba. spalvotuoju. Kitais žodžiais tariant. tamsiaodis žmogus gali būti pavadintas juodaodžiu. kurį iš šių žodžių pasirinko kalbantysis. o B . poezijoje. pirmieji pumpurai ant medžių.tai žodžio sukelti jausmai arba emocijos. Žodžių ir sakinių pasirinkimas. • Emocinis komponentas . du žurnalistai. susijusios su žodžiu pavasaris.tai visuma asociacijų. • Referentinis komponentas atspindi žodžio reikšmę.. daugeliui kelia teigiamas emocijas. mes suprasime jo požiūrį ir jausmus tamsiaodžių ar prasižengusiųjų atžvilgiu. Reklamos kalboje referentinis komponentas „nustumiamas" į šoną. Tačiau visgi atkreipsime dėmesį į tai. dažniausiai net neįsisąmonindami minėtų trijų komponentų egzistavimo. kadangi atitinkamų žodžių ir sakinių parinkimas struktūruoja realybę „taip. kaipgi siuntėjas įgyvendina galimybę įtakoti priėmėją bendravimo metu.kiekvienas žodis slepia savyje tris komponentus: referentinį. Žodiniai „valdžios instrumentai" Trumpai aptarsime. yra dar vienas svarbus žodinio bendravimo aspektas.. Ideologijoje ir politikoje tai ypač svarbu. • Asociacinis komponentas . nusakantys tą patį objektą. asociacinį ir emocinį. girdėdami ir suvokdami žodžius..apie amerikiečių agresiją . gaivus šiltas vėjas. Pagal tai. Paprastai. pavasaris . A ir B. pvz. kad galimybė manipuliuoti skirtingais žodžio komponentais nuo seno yra žinoma ir naudojama retorikoje. buvo komandiruoti į Vietnamą nušviesti karo eigą. mes kuriame vieningą vaizdą. Pvz.tai tirpstančio sniego upeliukai. Pvz. susijusių su žodžiu. uždarytas į kalėjimą žmogus gali būti pavadintas nusikaltėliu arba nuteistuoju. Tų instrumentų yra keletas: 1. tie patys dėsningumai naudojami ir mūsų kasdienėje kalboje. Beje. o konkrečiau . o emocinis . Šį aspektą mes jau trumpai aptarėme: tas pats reiškinys gali būti nusakomas įvairiais sinonimiškais žodžiais arba frazėmis. A parašė apie amerikiečių dalyvavimą Vietnamo reikaluose. kai skirtingi žodžiai.. nors ir neturi jokio ryšio su šio žodžio interpretacija siaurąja prasme.

būdvardžių. ir su ironija. Nuoseklumo pasirinkimas. nusakančių asmenybę) eilės nuoseklumo pakeitimai paveikia besiformuojantį įspūdį (V. nes leido blogoms savybėms užgožti gerąsias. Lygindami antrąją sakinių porą (nors sakiniai savo turiniu nesiskiria).pavydus. 6. y. Kitas pavyzdys: kalbėdami apie žmogų. antrasis . Jeigu tą patį sakinį pasakysime akcentuodami vis kitą žodį. protingas. „tas chuliganas"). nors tai visiškai nepriimtina visuomenėje"). S. užjaučiame demonstrantus) ir suabejojame demonstrantų taikumu antruoju atveju (t. Slaptų arba numanomų prielaidų pasirinkimas. darbštus.. stropus. „vienintelis skalbimo muilas.. Pvz. savo kalboje pasisakantis už tolesnius atominius bandymus. nusakomą situaciją iš esmės suvoksime vis kitaip. jis man sudavė (t. ir išnaudotoju. Wold ir kt. Antrasis asmuo atrodė nevykėlis. atkaklus. ką sako ir ką galvoja. Svarbi ir frazės intonacija. kritiškas. žinantis. impulsyvus. darbštus. Pvz. impulsyvus. neteisingas žodžių naudojimas.. y. kurią priėmėjas ne visai norėtų laikyti išeities tašku. mes jį galime pavadinti ir darbdaviu. Pvz. y. šiltai. stropus. kad šios būdvardžių eilės yra beveik vienodos. Asch. aiškina apie „nelabai kenksmingas radioaktyvias nuosėdas". Krepšinio fano ausiai kur kas maloniau turėtų skambėti pirmasis sakinys. esąs ribojamas pavydo ir užsispyrimo. jog lygiaverčių elementų (pvz.. Naujų žodžių ir posakių sukūrimas. Taigi aktyvios arba pasyvios gramatinės formos pasirinkimas gali lemti ne tik priežastinių ryšių suvokimą. pavydus. Gramatinės formos pasirinkimas. 2. tik jose sukeisti pirmas ir paskutinis žodžiai. galbūt policija buvo priversta užkirsti kelią riaušėms). 4.. y. y. Akcentavimas ir intonacija. palyginkite du asmenis: pirmasis yra protingas. Šis mechanizmas dažniausiai naudojamas siekiant „slapta prastumti" informaciją. Palyginkite du sakinius: Žalgiris nugalėjo Real klubą ir Real klubas buvo nugalėtas Žalgirio. policija apsupo demonstrantus ir demonstrantai buvo apsupti policijos. bet ir situacijos akcentų sukeitimą. H. jis man sudavė (t. Tiriamiesiems pirmasis asmuo atrodydavo lengvai nepasiduodantis svetimoms idėjoms. „jis sudavė.. 3. suteikusį mums galimybę užsidirbti.Senas žmogus yra . numanome didesnį ar mažesnį policijos aktyvumą pirmuoju atveju (t. turintis antibakterinių komponentų'. Pvz. Turbūt pastebėjote. „sužalojo būtent mane"). du sakiniai . Usmanov.88 Vietname. kritiškas. tą patį sakinį Aš tave myliu galima ištarti ir jausmingai. 5. Jis man sudavė (t. savo proto galimybes panaudojantis darbe. psichologų eksperimentai įrodė. Kitas pavyzdys: politikas. A. 2000). atkaklus. „tuščių žodžių" naudojimas. Pvz. reklamuojama „vienintelė skalbimo priemonė su balinančiu efektu".

).tai slapta forma gali reikšti daug ką ir. klaidas ir problemas. 5. Įvairiems komunikacijos aspektams skiriamas laikas: klausymuisi 40 %. M.7 pav. rašymui -9 % (M. Pajutote skirtumą? Jei mama į jus visada kreipiasi mažybine forma (Irute.viena pagrindinių neefektyvaus bendravimo priežasčių. Antrame sakinyje jau kalbama apie žmogų. Būtent tai veda į nesusipratimus. Taigi mes pasirenkame (sąmoningai arba nesąmoningai) tokias žodines formuluotes. kurios sukuria tokį kontekstą. 1997) Taigi sutikite. be to. kad jis neturtingas. Irena (Algirdai)!" . Burcley-Allen (1997) teigimu. greičiausiai. ne visai malonius dalykus. Pirmame sakinyje kalbama apie seną žmogų. Burcley-Allen. daugiausiai laiko bendravimo procese užima klausymasis (žr. kalbėjimui . tvirtinama. . Algiuk) ir staiga girdite: „Ateik pas mane.7 pav.89 neturtingas ir Žmogus yra senas ir neturtingas . Klausymasis Nemokėjimas klausyti .labai reikšmingas mūsų bendravimui. bet ir lemtingos. kokiame mes ir norime bendrauti. klausymasis . kad jis senas ir neturtingas. kurios gali būti ne tik pavojingos. skaitymui -16 %.35 %. ir sakoma.bendraujant funkcionuoja visiškai skirtingai. 5.

įrodė savo tiesą ir pan. ne taip greit įžvelgiamų vidinių priežasčių kodėl mes nesiklausome. Teisingumo dėlei reiktą pridurti. kuri trukdo susikaupti. Bet yra ir gilesnių. kai jis pakeldavo telefono ragelį. Vadybininką ištiko šokas. Tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. net 13. Tad nuo vaikystės turėdami šalia savęs žemos bendravimo kultūros pavyzdžius padarome klaidingas išvadas: tyli . Tad kodėl vis tik klausymasis nėra vertinamas? Kodėl gi mes nesiklausome? Vidinės nesiklausymo priežastys Dažniausiai nesiklausome dėl vidinių priežasčių. • kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus.. kad tiesiog. pats sau.tiesiog tingime klausyti. komunikacijos proceso laiko. Tokiu būdu mūsų aprašytas vadybininkas W.500 dolerių gauna už tai. net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms. jog vidutiniškai žmonės yra efektyvūs klausytojai tik apie 25 proc. • Kurie nenori klausyti kitų išsakomų kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja. kai jis sužinojo.000 dolerių. kad apie 35-40 proc. Vadybininkas W. kad klausėsi neefektyviai. O klausančio dažnai ir nebūna. • Kurie nesiklauso todėl..vadinasi. kurios yra gana paprastos: • mums neįdomu • mes mąstome apie savo svarbesnes problemas • mes pavargę • mes susijaudinę • galų gale . kiek jo darbo laiko užima klausymasis. perrėkia kitą . iš JAV nusprendė išsiaiškinti. • Kurie turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu... klauso. . o dauguma įgūdžių formuojasi asmenybės tapsmo laikotarpiu. Gatvėje susitikę seniai matytą draugą.90 Aukščiau minėta autorė pateikia tokį pavyzdį.. savo metinio uždarbio. Juk klausymasis yra įgūdis.sunkus darbas. kelia norą replikuoti. nemoka klausyti. Prie blogų klausytojų galima priskirti ir tuos. vienas per kitą puolame dalytis naujienomis. Nes šiaip ar taip — žmogus įdomiausias yra. jis gauna tik už klausymąsi. Jis paprašė sekretorę fiksuoti laiką nuo to momento.vadinasi. juk klausymasis . o būtent 18..

Burcley-Allen (1997) nuomone (žr. susikaupti gali trukdyti ir pašnekovo išvaizda. Paprastai mes kalbame maždaug 125 žodžių per minutę greičiu. kalbėjimo maniera (akcentas. ankstesnė patirtis. nes tai dažniausiai daugiau ar mažiau liečia klausantįjį. toks menkniekis.). M. kambario apstatymas. jo gestai ir mimika. sienų spalva ir pan. kad tik kalbantysis gali valdyti situaciją). Išorinės nesiklausymo priežastys • • • • • • Nedėmesingumo priežastimi gali tapti ir išoriniai veiksniai: pašnekovas kalba per tyliai trukdo transporto. Tokia visa ką vertinanti reakcija. kai kalbama lėtai ir neįdomiai.iki 400 žodžių per minutę. kas girdima ir matoma.. elektros prietaisų keliamas triukšmas trukdo telefono skambučiai bloga akustika trukdyti gali netinkama patalpos temperatūra. atrodytų. liga).8 pav. ypač tada.91 • Kurie linkę viską vertinti. 5. net ir. tačiau klausantysis suprastų ir žymiai greitesnį kalbėjimą . • Visi aukščiau paminėti veiksniai gali neatpažįstamai iškreipti priimamą informaciją. skirtingi kalbančiojo ir klausančiojo informacijos apdorojimo tempai. paremta asmeniniais įsitikinimais. manymas. kaip gumos kramtymas klausymąsi apsunkina neatitikimas tarp kalbėjimo greičio ir klausančiojo protinės veiklos. siunčiamą pranešimą labiausiai „nufiltruoja" klausytojo išankstiniai nusistatymai (pvz. 5. fizinė klausančiojo būsena (nuovargis. gali tapti rimtu efektyvaus klausymosi trukdžiu. monotoniškumas). „Sugedusio telefono" principas .8 pav. Vertinama viskas.

lytis. • Klausytojas-aidas linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį. skuba daryti išvadas.protingas ar kvailas?" • Sėlinantis klausytojas paslapčia renka tą informaciją. Aukščiau minėtas autorius primena. • Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę.92 Taip pat labai svarbūs yra semantinis ir emocinis filtrai.praleidžiama. tačiau iš tikrųjų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai.gerai. statusas. Klausymosi stiliai Žmonės skiriasi savo klausymosi stiliumi. • įsigilinęs į save klausytojas daugiausiai dėmesio skiria sau: „Įdomu. Emocinis filtras iškreipia mūsų reakciją į dirginančius pranešimo žodžius. "aišku". Jame' atsispindi mūsų asmenybė. charakteris. • Klausytojas-simuliantas vaidina dėmesingą. kad klausymasis gali būti susijęs su aktyviu dalyvavimu pokalbyje: juk daug kalbantis pašnekovas . Neretai užbėgama į priekį: klausantysis trukdo kalbančiajam. amžius. kurios žodžių tvarka dažniausiai būna pakeista. Visa kita . spėlioja būsimus įvykius. nevalingai iškreiptas įvairių filtrų bet ir „pagražintas". pridedant informacijos „nuo savęs". kodėl tu visa tai pasakoji". kuri jam naudinga. Taigi efektyvus klausymasis . reikšminga. tai . • Kategoriškas klausytojas: „Tai . "taip". interesai. nors mintys klajoja kažkur toli. • Svarstantis klausytojas: „Dabar aš suprantu. klausinėja. kuri bus panaudota kalbančiojo puolimui. kad klausytojo priimtas pranešimas būna ne tik gerokai „aptrupėjęs". Klausymosi stiliaus pasirinkimą įtakoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas. Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties. Kartu priminsime. reikalaujantis dėmesio ir nuolatinių pastangų.aktyvus procesas. Dėmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas išorinis dėmesys) norint įsiteikti kalbančiajam. koks aš jam atrodau . linksima galva. • Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi. Čia pateiksime keletą netinkamų klausymosi stilių pavyzdžių. tam pačiam žodžiui yra suteikiama kita reikšmė (juk žodžiai daugiareikšmiai!). Suveikus semantiniam filtrui. įdomi ar pan. . kitaip namų aplinkoje.blogai". įterpiami žodeliai "aha".nebūtinai blogas klausytojas. dažniausiai „nuoširdžiai" žiūrima į akis.

„nesąmonė" ir pan. jei klausyti visai neįdomu? 6. „Aš tave užjaučiu". „ech". jei pašnekovas kalba lėtai? 7. • Analizuojantis klausytojas: „Kada?". kad esate geras klausytojas? Koks jūsų klausymosi stilius? . juoktis ir pan. • Grubus klausytojas nesiskaito su žodžiais: „visa tai .. dažniausiai nekreipdamas dėmesio į kalbančiojo nežodinį elgesį. Kaip aš klausau. Jei koks nors išgirstas teiginys nesiderina su logika. O koks klausytojas esate jūs? Paklauskite savo draugų arba. pasireiškiančias emocijas. prisiminę kokį nors konkretų pokalbį (pvz. „oho"). telefonu). Ar kartais neapsimetinėju klausančiu? Galbūt klausausi tik iš mandagumo? 3. o apsvarstau savo atsakymą? Nustebote dėl savo atsakymų? Ar galite tvirtinti. Ar nesu linkęs daryti skubotas išvadas? 9. tai toks klausytojas yra linkęs jį atmesti „kaip neturintį nieko bendra su aptariamu dalyku".93 • Užjaučiantis klausytojas : „Tu visai teisus". Galbūt aš ne klausau. Ar neužsisvajoju. Ar reaguoju į emocionalius žodžius? 4. • Emocingas klausytojas linkęs aikčioti („oi". Kaip reaguoju į pašnekovo elgesio klaidas? 8.niekai". sąžiningai atsakykite sau į keletą žemiau pateiktų klausimų. • Neadekvatus klausytojas uždavinėja klausimus. „Duok pavyzdį". Ar aš lengvai atitraukiu dėmesį? 2. 1. Viską vertina racionaliai. nesusijusius su aptariama tema arba su ja susijusius tik formaliai. Ar dažnai nutraukiu kalbantįjį? 5.

apie ką eina kalba. Apskritai vyrai labiau koncentruojasi į pokalbio turinį. jie ima ieškoti. interpretavimas . pasiūlymus. įvertinimas . Atvater teigimu (pagal V. Be to.ne iškart po pranešimo išsiuntimo daromas . kad visos moterys . ir nuo statuso. profesijos ir 1. o vyrai. supranta kalbančiojo jausmus.idealios klausytojos. Kaip reikia klausyti Turbūt jau supratote. kai tik tampa aišku. kurie yra aukštesnio statuso. Supratimas . 2000). I.tai įsisąmoninimas. jog klausymosi stilius priklauso nuo daugelio dalykų: ir nuo charakterio. tiek moteriškas.94 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi Minėjome.psichologinė. o jei nutraukia jas . Jau minėjome.tai gebėjimas įžvelgti pranešime daugiau.1. niekam tikę. negu buvo pasakyta. Tačiau nemanykime. o klausymasis .grįžta prie tų klausimų.9 pav. priešingai. kad girdėjimas ir klausymasis nėra tas pats. tai vyras pertraukia moterį beveik du kartus dažniau.fiziologinė mūsų ypatybė. Brownell požiūriu. kad pranešimas buvo pasiųstas. trukdyti jam išsakyti mintis. ypač tada. tiek vyriškas klausymosi stiliai turi savų privalumų ir trūkumų.tai tik vienas iš šešių pagrindinių efektyvaus klausymosi komponentų (žr. o moteriškas stilius gali būti nepakankamai efektyvus. atsiminimas . Vyriškas stilius gali sukelti pašnekovui diskomfortą. ką dar būtų galima pridurti prie to.į patį bendravimo procesą. ausimis „gaudant" įvairius garsus. kurie iš akustinio impulso virsta nerviniu dirginimu.). Taigi girdėjimas . kas pasakyta. Bet kai kalba vyras ir moteris. Usmanov. Skiriasi ir moterų bei vyrų klausymasis. pasiekiančiu tam tikrą smegenų dalį.tai gebėjimas atkartoti pasiųstą pranešimą. Moteris. girdėjimo komponentas reiškia nuolatinę dėmesio koncentraciją. kartais netgi skiriamas vyriškas ir moteriškas klausymosi stilius. kai kalbasi du vyrai arba dvi moterys. klausydama bendravimo partnerio. Girdėjimas . greičiau įvertina jį kaip asmenybę. vyrai yra labiau linkę neišklausę iki galo teikti išvadas. kad klausymąsi įtakoja žmogaus statusas. kai iš to norima gauti kokios nors naudos sau. kaip tai galima sukritikuoti. kadangi pastarasis susijęs su supratimo komponentu. o moterys . Moterys rečiau nutraukia kalbantįjį. Be to. 5. tai jie pertraukia vienas kitą maždaug vienodu dažnumu. ties kuriais buvo sustota. Paprastai dėmesingiau klausomasi tų. ir nuo interesų. Vyrai paprastai įdėmiai klausosi tik pirmąsias 10-15 sekundžių.

Baron. 2000) Minesotos universitete atlikti tyrimai (M. geri klausytojai sąmoningai stebi kalbančiojo nežodinį elgesį -gestus. susikaupimo parodymas siuntėjui. mimiką. 1997) parodė. A.tai savo dėmesingumo.95 sprendimas ar susiklostanti nuomonė. įsiklauso į kalbos manierą ir pan. klausydami kitų. • stengiasi atrasti sau įdomios ir naudingos informacijos • įsisąmonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo „nuosprendžių skelbimo" savo pašnekovams • stengiasi atskirti emocijas nuo faktų • labiau pasikliauja pagrindinėmis idėjomis. Brownell efektyvaus klausymosi modelis (pagal J. . kad geri klausytojai. mintimis. pantomimiką.9 pav. negu atskirais faktais • be to. reagavimas . Greenberg ir R. Burcley-Allen. 5.

mes nesikišame į pašnekovo kalbą.). y. pateiksime netinkamų frazių pavyzdžių: „Na negali gi būti. Geras klausytojas visada klausosi aktyviai. • Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis. • Kai nori išsikalbėti. Apie tai pakalbėsime smulkiau. palaikome trumpomis „nespaudžiančiomis" replikomis. „Oho!". nesupyksta. „Įdomu!". „Pradėkite gi pasakoti". nes sumažina įtampą. • Kai mūsų pašnekovas išgyvena gilius jausmus arba yra labai emocionalus (įtūžęs. nedaro skubotų išvadų. • jei klausytojas yra aukštesnio statuso.). kūno padėtį. Minėtais atvejais tokiam žmogui svarbiausia būti išgirstam. tuo parodydamas pašnekovui. kai jis mikčioja. ima „vairuoti" pokalbį ir girdėti tai. tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". „Tai kodėl dabar taip padarei?" ir pan. „Suprantu". kurias parenkame įvertinę jo neverbalinį elgesį: gestus. negu kalbantysis. ką jaučia ar kalba pašnekovas ir niekada „neužkimba" ant pašnekovo „kabliuko". norima žinoti jo mintis ir jausmus. Kad taip neatsitiktų. Tokia klausymosi forma ypač tinkama. Kad būtų aiškiau. neįsižeidžia.. Neutralios replikos taip pat gali padėti pokalbio pradžioje. Neretai tokiu atveju klausytojas jaučiasi laisviau. „Kažkas atsitiko?". kad juo domimasi. Pvz. kad viskas taip blogai". • Kai pašnekovas dega noru išdėstyti savo požiūrį kokiu nors klausimu. Užsimezgusi pokalbį. kaip minėjome.96 Geras klausytojas tiesiog tampa savotišku veidrodžiu: atspindi tai. mimiką. aptarti opius asmeninius dalykus. „Tu dabar atrodai labai laimingas". ką nori girdėti. Paskatinti žmogų išsikalbėti galime trumpomis frazėmis. klausytojas turėtų pasirinkti nereflektyvų klausymosi būdą. liūdnas ir pan. „Gal galite smulkiau?" ir pan. t. . Aktyvus klausymasis Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir reflektyvus klausymas. „Tave kažkas neramina?". mūsų nuomonė jam . Nereflektyvus klausymasis Nereflektyviai klausydamiesi. „Tu dėl kažko susirūpinęs?".antraeilis dalykas.

.". mes suvoksime ne tik tai.97 Reflektyvus klausymasis Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių. t. retsykiais: • Pasitiksliname.". mes parodome. . Ar teisingai aš supratau?". tu tiesiog „atsijungi". koncentruodamiesi į faktus ir tuo pačiu parodydami. „Man pasirodė.. kad domimės savo pašnekovu.. „Jei aš teisingai supratau." • Atspindime kalbančiojo jausmus: „Tau atrodo." • Perfrazuojame jo sakomas mintis.visa tai niekai!".. kad tave gydė neteisingai?". kad. y.". Įsijautę į kitą. kaip jį gauti".. Jūs pasakėt.. tuo lyg pasiruošdami tolimesniam pokalbio etapui: „Taigi problemos esmė yra." Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms. „Gal galėtumėte patikslinti.".. kad. išgirsime ir tai. „Nedaryk iš musės dramblio!" Tai sumenkina kalbančiojo jausmus. „Man atrodo." ir kt. ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija).. kaip Jūs suprantate.. kad kai tavo viršininkas kalba su tavimi tokiu pilnu įtūžio tonu. (nusakome ją savais žodžiais)... Reflektyviai klausydamiesi. kad supratome esmę: „Kaip aš supratau. viskas ne taip blogai". tu jauti. ar teisingai suprantame kalbantįjį: „Jūs šią problemą suprantate būtent taip?".. „O dabar pasitikrinsime: mes aptarėme šiuos faktus. „Rytoj tau bus geriau". • Apibendriname pagrindines pokalbio idėjas. Atidžiai klausydamiesi... Savo reakciją į išgirstus jausmus galite parodyti ir taip: „Intuicija man sako. kad tu norėtum šio darbo. „Reziumuodamas galiu pasakyti.. „Nereikia taip visko imti į širdį .. bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija). „Aš jaučiu. ko žmogus negali ar nenori pasakyti. „Tavo žodžiuose aš pajutau. ko nori (motyvacinė empatija). bet nežinai. problema yra. kad. Tačiau nepatartina vartoti nieko nereiškiančias „raminančias" frazes: „Na...

kad nusipirkote naują baltą "Fordą". buvę.98 Siuntėjas Priėmėjas Aš neseniai nusipirkau automobilį. O kokios spalvos? Baltas. jei iškart būtumėte pasakę. Daug paprasčiau būtų. Patikslinantys klausimai gerina bendravimą .10 pav. 5. O kokia jo markė? "Fordas" Naujas ar ne? Naujas.

iš esmės pakeiskite pozą. Empatija prasideda ten. o kai jis įsišnekės. o staigūs pozos pokyčiai veikia priešingai. tretiems . kad klausytojas savais žodžiais išsakytų šiuos išgyvenamus jausmus: juk tada partneris sužino. Tik toks žmogus gali pagelbėti. Akceptacija. kaip mes patys jaustumėmės. ką kalbantysis išgyvena emociškai. kur paliekame savo mintis ir įsivaizdavimus ir pradedame galvoti. kad trečiuoju atveju delikatus partnerio pozos ir gestų pamėgdžiojimas sukuria komfortišką pokalbio aplinką. Turbūt pastebėsite. Visais trim atvejais stebėkite pašnekovų būseną. 1994) į šį klausimą atsako taip: „Tai tik toks žmogus. Brewer. kuris gali nusigręžti nuo savęs. neegoistiškai. Emocijų atspindėjimui svarbu tai. koks yra: jis nesmerkiamas. su kitais persimetame mandagumo frazėmis. Rezultatus aptarkite su jais. kuris yra suradęs save. Klausytojas jaučia. tik toks žmogus. natūraliai. Kroeger (pagal B. patekę į kito žmogaus padėtį.nenorim pasakyti nė žodžio. jam jaučiama pagarba. Empatiškumas. Kito pokalbio metu širdingai linksėkite ir visokiais kitokiais perdėtais būdais atspindėkite partnerio emocijas. kuris visą dėmesį nukreipia į klausytoją ir leidžia jam tapti jo dėmesio centru. pamiršti save ir atsigręžti į kitą. kad jis nėra vienas ir apleistas. padeda pašnekovui atsiverti. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus. su kuriuo norėtųsi pasikalbėti? A. falšo nebuvimas.99 Paeksperimentuokite su artimais draugais. 3. Tiesumas. Dar vienas eksperimentas: klausykite atkartodami lygiai tokią pat pozą. . kad jį kažkas supranta ir myli. 2. Klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai. be vaidybos. nebaramas. M. Pabandykite pokalbio metu nutaisyti „ledinį" veidą ir visai nereaguoti į pašnekovo žodžius. Kas pagerina klausymąsi Žmonės yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai. kaip ir pašnekovo." Dažniausiai skiriamos tokios trys klasikinės gero klausymosi ypatybės: 1. Bendraujama be išankstinių sąlygų. tik toks žmogus. kalbantysis priimamas toks. bet vis dėlto likti savimi.

jūsų šeimos nariams. kurie klaidingi (K): 1. jūsų geriausiam draugui. kas jiems žinoma. Mokėjimas klausyti-įgyjamas įgūdis . ne knygoje!). žinių 6. ką nori girdėti 4. Kai kurie žmonės girdi tik tai. Pažymėkite (aišku. kaip žmogus reaguos į išgirstus dalykus.tas pats procesas 7. jog mama jums sako: „Ir vėl tavo palaidinė ištepta"! Išnagrinėkite mamos siunčiamą pranešimą (pagal šiame skyriuje aptartus keturis aspektus). Kurio aspekto akcentavimas būdingas jūsų mamai? Ką jūs greičiausiai išgirstumėte tokioje mamos frazėje? Kokie klausymosi stiliai būdingi jums. Klausymasis . pažįstama 3.100 Pasvarstykite: • Įsivaizduokite. kurie teiginiai teisingi (T). Tai. Žmonės yra linkę laukti arba numatyti tai. priklauso nuo jo profesijos. atsižvelgdami į mamos asmenybės savybes. gyvenimo patirties. asociacinį ir emocinį). • • Testas Patikrinkite įgytas žinias apie klausymosi procesą. Girdėti ir klausyti . kas jiems įdomu 2. Žmonės yra linkę kreipti dėmesį į tai.tai nevalingas procesas 5. jūsų nemėgstamam kurso draugui? Nusakykite žodžio „egzaminas" komponentus (referentinį.

101 .

102 .

Nežodinis bendravimas arba kūno kalba . 1968). skausmą. būdamas bet kuriame pasaulio krašte. Jie tiesiogiai atspindi žmogaus fiziologines reakcijas. Joje atsispindi emocijos. Todėl šiame skyrelyje išnagrinėsime įvairius nežodinio bendravimo elementus. išreikšta nesąmoningais gestais ir pozomis (The International Webster's Comprehensive Dictionary of the English Language. net nemokėdamas kalbėti. rodo. Tyrinėtojų nuomone. kurias žmogus . naudodamiesi mokslininkų atliktais tyrimais ir jų parengtomis rekomendacijomis. nepasitenkinimą.tai kūno komunikacijos forma. 151).veidas • iš ko galime spręsti apie emocinę įtampą • kokią informaciją bendravime simbolizuoja rankų padėtys • ką reiškia įtemptas ar atpalaiduotas žmogaus kūnas • ką apie mus informuoja turimi daiktai. tai universalesnė kalba. simpatiją ar antipatiją kitam žmogui. kad nežodinė kalba yra įtikinamesnė. Abercrombie. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Sakoma. todėl yra greitesni už kalbą. skatinančių domėtis nežodinio bendravimo forma. tačiau bendraujame visu kūnu (K. kad žodine kalba žmogus naudojasi norėdamas nuslėpti savo mintis. Mes kalbame balsu. jog įvairių kultūrų atstovai savo stiprius jausmus išreiškia tokia pačia mimika. 1998. lavinti gebėjimus tiksliai apibūdinti save. nenaudojant žodžių. nes kiekvieną pasakymą lydi nežodiniai signalai. Yra keletas priežasčių. vaikai geba išreikšti save kūno kalba. kad jis yra alkanas. Kas yra nežodinis bendravimas Nežodinis (neverbalinis) bendravimas . Faktas. Nežodinio bendravimo elementų tinkamas naudojimas leistų patobulinti socialinio bendravimo įgūdžius. ką jis nori nuslėpti kalbėdamas.tai pats paprasčiausias būdas perduoti pasitenkinimą. Kiekvienam pravartu žinoti: • apie ką byloja žmogaus jausmų „skelbimų lenta" . Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė vis didesnio mokslininkų dėmesio visame pasaulyje. pasako nežodine (neverbaline) arba kūno kalba. Prieš išmokdami žodinę kalbą. nes. p. kūno signalų dėka žmogus gebės paaiškinti. Tačiau tai.103 6.

kūno sudėjimas. gestais. pakvietęs 50 žmonių ir paprašęs juos . Veido išraiška. Tai garsas. Nežodinio bendravimo elementai Veido išraiška Veido išraiška . šypsena. todėl turėtume gerai žinoti jos elementus. Šio nežodinio bendravimo elementų visiškai pakanka. žvilgsnis. kurias žmogus jaučia konkrečios situacijos metu. būdami svarbūs tiek dalykiniame. Veido išraiškos kitimas taip pat rodo. nedraugiški ir paniurę veidai darosi dar mažiau patrauklūs.motinos ir pasaulį išvydusio kūdikio sąveika (interakcija). iš kurių kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį ir gali paveikti žmonių tarpusavio santykius. judesys. nes. Kūno kalba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais. Dėl to veido išraiškai skiriamas ypatingas vaidmuo socialinės interakcijos procese. leidžia jam be žodžių išreikšti mintį. kad veido išraiška greitai kinta. kad tas pats žmogus gali keistis. Jeigu gerai pažinsite veido išraišką. o kartais ir atvirkščiai . Panagrinėkime tai išsamiau. kai kalbantysis nori jas užmaskuoti. Žmogaus veido išraiška susidomėta jau seniai. kad mama suprastų. tačiau C. Nežodinio bendravimo raidos pradžia . E. nes kūno kalboje atsispindi emocijos. Gražūs jausmai sutaurina veidą. jau yra pasiruošę socialinei interakcijai. skarelės. Tiesa ir tai. kaip ir bendraujantys suaugusieji. judesiai bei gestai.aukštakulniai bateliai.sumenkinti jį arba įnešti dviprasmiškumą. kūno laikysena. Osgood (1966) buvo vienas iš pirmųjų. ko kūdikis nori. kad kūdikiai.tai pats svarbiausias nežodinio bendravimo elementas. kaklaraiščiai. kosmetika.104 jaučia konkrečioje socialinėje situacijoje. kaip keičiasi Jūsų pašnekovo nuotaika bendravimo procese. jie gali pasitarnauti bendravimo procesui. . o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais. ir lengviau jas perprasti netgi tuomet. fizinis patrauklumas. tiek ir tarpasmeniniame bendravime. skrybėlė drauge sudėjus sudaro bendrą žmogaus išvaizdą ir siunčia vienokius ar kitokius signalus į aplinką. Gebėjimas veidu išreikšti stiprias emocijas pagyvina veidą. Žmogaus socialinės raidos procese nežodinio bendravimo repertuaras pasipildo mimika. netgi įvairūs aksesuarai . tai jos kitimas leis suprasti. priklausomai nuo situacijos. Esama netgi nuomonių. ateidami į pasaulį. šukuosena. akiniai. Maži kūdikiai siunčia nesudėtingus to paties pobūdžio socialinius signalus.

t. Dėl to galima teigti. baimę. Viršutinėje eilėje iš kairės į dešinę matote džiaugsmo. lokalizuota dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje. nustebimą. kad speciali neurologinė sistema. panieka (P. liūdesį. Izard (1977) nuomone. burna-lūpos bei raumenys. Antai džiaugsmo emociją veide galime atpažinti iš skruostų-veido. baimė. Dėl kai kurių veido išraiškų tebediskutuojama. 1982). Veido raumenys . Ekman ir W. kurioje žmogus augo. Maloniai nustebinto žmogaus veidas gali išreikšti džiaugsmo ir nustebimo emocijas atvira šypsena ir pakeltais antakiais. Vertinant veido išraišką. tai yra mišrios emocijos. nuostaba. gėda ir skausmas. pyktį. bjaurėjimasis. pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į bruožų visumą. kurių pagalba išreiškiamos vienokios ar kitokios emocijos. pyktis. tyrinėję emocijų išraišką veide. jeigu žmogus stengiasi užmaskuoti emociją po to. Kartais veide gali atsispindėti daugiau nei viena emocija. tačiau ekspertai jose visose tesugebėjo „išskaityti" tik aštuonetą emocijų: džiaugsmą. Antai. bjaurėjimąsi. nors kai kurios emocijos yra labiau susiję su tam tikromis veido dalimis. Paveikslėlyje matote fotografijas. C. Friesen (1975). E. kontroliuoja tam tikrus veido raumenis.tai itin jautrus organas. nepriklausoma netgi nuo kultūros. yra tik veido išraiška. Emocijų išraiškoje dalyvauja visos veido dalys: kakta. antakiai. interesas. Mišrios emocijos taip pat gali reikšti apgavystę arba informacijos nutekėjimą. ar jos iš tikrųjų atspindi emocijas.105 pademonstruoti 40 skirtingų veido išraiškų. Žinia apie blogas ir gąsdinančias naujienas gali būti išreikšta liūdesio ir baimės emociniu deriniu. liūdesys. bet ne emocinės būsenos. Ekman. pykčio ir liūdesio emocijas. y. lūpų kampučiai truputį pakelti • ryškios raukšlės nuo nosies iki lūpų kampučių. Mišrios emocijos gali atsirasti veide ir dėl kitų priežasčių. susidomėjimą ir gėdą. skruostai lyg pakelti ar padidinti . pasireiškiančios skirtingose veido dalyse. akys-akių vokai. kuris aiškiai ir tiksliai atspindi žmogaus dvasinę būseną. kad žmogaus veidas yra jo sielos veidrodis. pasibjaurėjimo ir baimės emocijos. formuojantys raukšles nuo nosies iki lūpų kampučių. Ar galime pažinti emocijas iš veido išraiškos? Jeigu galime. Pademonstruoti veido išraiškas nebuvo sunku.. Tai buvo džiaugsmas. Vėliau tyrinėtojai nustatė ir patvirtino tik 6 skirtingas emocines veido išraiškas. akių-vokų bei skruostųburnos padėties: • burna gali būti užčiaupta arba praverta. kad veido išraiška yra universali emocinė kalba. apatinėje eilėje iš kairės į dešinę yra nuostabos. kurias pateikė P. kai ji jau buvo išreikšta. Ne veltui sakoma. tai į ką turime kreipti dėmesį? Pradėti reikėtų nuo to. V.

horizontalios raukšlės. smulkios raukšlelės atsiranda po apatiniu voku.106 • matomos raukšlės apie akis. 6.1 pav. šias emocijas išreiškia: • antakių judesius kontroliuojantis raumuo. einančios nuo išorinio akies kampučio. Emocijų išraiška veide . Liūdesio ir pykčio emocijos matomos iš akių-vokų bei skruostų-burnos padėties. kuris deformuoja antakių liniją • kaktos vidurinėje dalyje susiformuoja trumpos.

Pyktis. kad skiriasi tų pačių emocijų raiškos būdai. R. teigiamas ir neigiamas emocijas (S. Tačiau tiksliai iššifruoti veido išraišką ne visada pasiseka netgi ekspertams. E. Veido išraiška ko gero per dažnai prilyginama nuolatinei emocinei būsenai. Tačiau yra kai kurios išimtys. C. Argyle nurodo apytikslius išraiškos atpažinimo procentus: džiaugsmas .62. išreikštas šypsena veide. Manoma. liūdesys . Smith ir D. Atkinson. akiniai. pyktis . Atkinson.54 (M. Antai. Šypsena taip pat yra galingas interpersonalinio atpildo šaltinis. baimė . Baimės emocija nėra siejama su kuria nors atskira veido dalimi. . Kiti emocijų tyrinėtojai įsitikinę. Veido išraišką reikšmingai gali pakeisti kosmetika. 1994). S. amerikiečių supratimu. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai.kalbančiajam ir klausančiajam. nes iš tikrųjų ją galima išmokti apdairiai keisti. yra šilumos. kad socialinės interakcijos metu veido išraiška yra ypač svarbi abiem jos dalyviams . kuri teigia. Jau minėtosios džiaugsmo emocijos intensyvi išraiška gali būti tuomet. Bem. kad lengviau yra atpažinti stiprias bei ilgiau trunkančias emocijas. amerikiečiai net nepažįstamiems žmonėms yra linkę šypsotis ir tai siejama su jų socialine kompetencija. L.mes laimingi. t. norint sudaryti reikiamą įspūdį.79. 1980). nes džiaugsmas.107 • • • • Nuostabos emocijai būdinga: ypač pakelti antakiai ištisinės horizontalios raukšlės kaktoje stipriau praverta burna plačiai atvertos akys. nuostaba . Tompkins. plaukai. Veido išraiškos atpažinimui geriausiai pasitarnauja situacijos žinojimas. priklausomai nuo jų intensyvumo laipsnio. tuo tarpu malonias ir nemalonias emocijas nėra taip sunku atskirti. nes mes šypsomės (R. atvirkščiai. Tačiau žmogaus veido išraiška ir jos iššifravimas yra tik vienas iš bendravimo komponentų sudėtingame nežodinio bendravimo kontekste. 1993).65.57. Galbūt tai yra auklėjimo pasekmė. Jis taip pat mano. Jeigu tai tiesa.55. Argyle. y. M. reikėtų atsižvelgti į James-Lange teoriją. Lengviausia yra supainioti baimę su bjaurėjimusi. aiškinantis veido išraišką. teigiamų jausmų. bjaurėjimasis . kad veido išraiška atspindi du emocijų kraštutinumus. Ją galima įvertinti tik pagal visų veido dalių išraišką. paskatinimo netgi meilės kitiems požymis. kad emocijos yra kūno pokyčių suvokimo padarinys . dažniausiai suspaudžia lūpas ir tik verbalinei agresijai prasiveržti burna praveriamą. kai plati šypsena apnuogina dantis.

išplėstos akys Neryškūs akių vokai. garbingi. gerai prižiūrėta oda. Tačiau paradoksalu. geras pašnekovas reiklumas. silpni. o kita grupė ekspertų įvertinti fotografijas pagal 35 asmens savybes. Tyrimo metu dviems grupėms ekspertų buvo pateiktos 24 fotografijos. kad brandumo stokojantys veido bruožai moteris daro patraukliomis. šypsena Aukštai iškilę antakiai. žmonės. siauros akys Asmenybės bruožai nuoširdumas. Viena grupė ekspertų rangų būdu turėjo atrinkti 23 fizionomikos ypatybes. dėmesio pomėgis. aukštą kaktą bei lygią odą. dideles bei apskritas akis. kai nepažįstamojo veidas kažkuo panašus į gerai pažįstamą. Antai. 1985). 138) Fizionomikos ypatybės Ryškios. Argyle. o vyrus . Kartais veido išraiškos interpretacija priklauso nuo asmens patirties. priklausomi. ryškūs dažai Ši lentelė buvo sudaryta. 6.1 lentelė. pasitelkiami asmenybės bruožų terminai.atvirkščiai. aukštai iškilusius antakius. Fizionomika (gr. Fizionomikos ryšys su asmenybės bruožais (pagal M. Lentelė iliustruoja fizionomikos ypatybių ir asmenybės bruožų koreliacinius ryšius. Anot mokslininkų. sąžiningumas mielas.108 Natūraliai veido išraiškai apibūdinti populiarioje. atlikusių specialius eksperimentus. . negrėsmingi ir mažiau subrendę. p. o kartais ir mokslinėje literatūroje. yra suvokiami kaip šilti. išdidumas seksualumas Siauros akys. storos lūpos. 1994. lygi. naudojantis moterų tyrimų rezultatais. nuolankūs. Jie taip pat atrodo jaunesni. physiognomonika) . apskritą smakrą.gebėjimas suprasti žmogaus vidinę būseną pagal jo veido išraišką. lygi prižiūrėta oda. kai kurie asmenybės bruožai koreliavo su veido išraiška arba fizionomikos ypatybėmis. turintys mažą. Tai ypač būdinga tais atvejais. F. visai nepatraukliais (C. nes naujas nematytas veidas yra lyginamas ir jam priskiriami pažįstamo žmogaus bruožai. Keating. naivūs.

tik apsikeičiant žvilgsniu su nepažįstamais • kalbantis nepažįstamiems. kurie sėdi vienas prieš kitą • kalbantis pažįstamiems. kryptingas žvilgsnis gali būti nukreiptas į tam tikrus objektus ar asmenis. kurie gali sustiprinti arba įnešti dviprasmiškumą į žodinį bendravimą. lyg vizualiai norima įsitikinti tuo. atskiri trumpi žvilgsniai gali pastiprinti žodžius ar tam tikras frazes. ką nors apie juos sakant ar suteikiant jiems žodį. bet taip pat žvilgsnis ir gestai yra tie svarbūs elementai. kad jie vaidina nė kiek ne mažesnį vaidmenį. Penkiasdešimties valandų pokalbių tyrimą natūralioje aplinkoje . Žvilgsnis Bendravimo procese kalbėtojas su klausytoju nuolat bendrauja žvilgsniu. kurie vienas kitam patinka. Apie 0. ypač jei pokalbis vyksta neutralia tema • kalbantis pažįstamiems. tačiau susipažinkime ir su kitais nežodinio bendravimo aspektais. todėl jie žvilgčioja į pašnekovus. Ne tik veido išraiška. kas buvo pasakyta. Apsikeitimai žvilgsniu ypač skiriasi šiais atvejais: • nesikalbant. dėmesinga ar pranašesnė. kavinėse išanalizavęs C. Veido išraiška neabejotinai yra labai reikšmingas žmogaus bendrosios išvaizdos elementas. Vis dėlto svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausančiųjų. Bendravimo pabaigoje žvilgsnis krypsta į kalbantįjį. nes ilgesnis nepažįstamojo žvilgsnis sukelia nepatogumo jausmą. ypač. parduotuvėse. atrodo. jei pašaliečio tikslas yra nesuprantamas arba jis pateikė klausimą.oficialiuose priėmimuose.109 Tyrinėtojai pažymi. ir įsitikinsime. kad kalbantieji nori. . Tačiau net ir trumpas akių kontaktas yra aiškus ketinimas užmegzti su žmogumi ryšį. turint tikslą. Su nepažįstamais žmonėmis apsikeičiame labai trumpais žvilgsniais. trokštama.75 sekundės trunkančiu žvilgsniu siekiama pabrėžti kažką svarbaus. papildydami žodinį bendravimą. Goodwin (1981) padarė išvadą. kad ji būtų suprantama kaip laiminga. jog jų būtų atidžiai klausomasi. kad neretai yra manipuliuojama veido išraiška. ypač suprasti kitų reakciją į tai. Bendravimo pradžioje žvilgsnis dažniausiai nukreipiamas į šalį. Žvilgsnis taip pat turi informacijos siuntėjo funkciją. tikrindami atsakomuosius žvilgsnius. kas buvo pasakyta žodžiu.

žvilgsnis. kad kalbančiajam dirbti du darbus yra per didelė apkrova. kad vaikų kalba ir gestai vystosi beveik tuo pat metu. Ilgais žvilgsniais keičiasi įsimylėjėliai! Intensyviu akių žvilgsniu kartais grasinama. jeigu jie yra pasirengę interpretuoti kūno judesius. vyksta transformacijos psichikoje. kas vyksta kūne. kad įmanoma išryškinti netgi pasąmoninę gestų prasmę (G. savo išgyvenimus taip pat išreiškia judesiais. p. Kūno judesiai yra artimi psichikai: keičiantis judesiams. Žmonės. to reikia mokytis. kai ko nors siekia. kalbėtojai daro daugiau klaidų ir ilgina pauzes. A. Devynių mėnesių kūdikiai jau naudoja kelių rūšių gestus. taip pat ir kitiems žmonėms. todėl yra pirmesnis už kalbą. 128). norėdamas kitiems padaryti įspūdį. imituodami valgymą. Šis faktas mokslininkams tarnauja įrodymu. bet ir klausančiojo žvilgsnio dažnį. kurio neištvėrę. Gestai yra viso žmogaus kūno judėjimo dalis. Judesys gali išreikšti jausmus. išgyvenimus. Gestai Kalbėdami žmonės daro daugybę kūno judesių ypač rankų judesių. Judėjimu savo gyvenimą pradeda kūdikiai.110 Linktelėjimas galva. kuris sugeba suprasti savo kūną. gėrimą ar miegojimą. Psichologijoje . Kūnas ir jo judesiai yra informacijos šaltinis žmogui. pagyvėjusi veido išraiška. 2000. Atsakinėdami į pateiktus klausimus. turintys mažai patirties kurioje nors srityje. Napoleonas. kalbėtojo kompetencijos ir būtinumo susikaupti. nes tai. patirtį. kas patraukia jų dėmesį. Gestai šiek tiek aplenkia kalbos vystymąsi. Bierach. Kūno judesių suvokimas bei gebėjimas tiksliai išreikšti savo patirtį retai kada ateina savaime. Agresyvūs ar linkę dominuoti žmonės mėgsta žvelgti atkakliu. kuris buvo apibūdintas kaip „nepakeliamas išlydyto metalo spindesys" (A. todėl jie padeda išreikšti vaikų norus. Temos sudėtingumas itin sumažina ne tik kalbančiojo. veriančiu žvilgsniu. Judėjimas yra gyvybės pagrindas. todėl svarbu yra jausti ir įsiklausyti į savo kūną. rodo susidomėjimą. priklausomai nuo dėstomos temos sudėtingumo. Tai reiškia. ką nors rodo. Psichoanalitikai mano. jeigu žvilgsnį ilgiau koncentruoja į klausiantįjį. yra emocijų šaltinis. pritarimą ar nustebimą. Tačiau tyrinėtojai pabrėžia. Žvilgsnis gali atlikti ir valdingumo funkciją. galų gale nuleidžiame akis. nes kiekvienas kūnas atskleidžia giluminius dalykus. žiūrėdavo žvilgsniu. Mahl. kad žvilgsnio dažniai labai kinta. 1968). Geriausiai to įmanoma išmokti kūno ir judesio terapijos užsiėmimuose. pamojuoja atsisveikindami. Kūno judesiai pirmiausia yra svarbūs pačiam asmeniui.

kad mojavimas kumščiu (pykčio išreiškimas). pasitenkinimui. Psichoanalitikų nuomone. gestai pasirodo pirmiau. susirūpinimas). Matome. bet ir galvos. kad kalbėdami žmonės žodžiu išreikštas mintis pastiprina ne tik rankų. stebėjimui. sėdėjimo sukryžiavus kojas (lotoso poza). tupėjimas ir klūpėjimas gulėjimas. Besistengiantys įtikinti taip pat kalba garsiau ir užtikrintai. atrodo. kad žodžiai derintųsi su balso tembru. išreikšdami bendrą kūno nusiteikimą. kad yra daug bendro tarp kalbos ir gestų. galvos linktelėjimų. veido išraiškos aktyvumo. antakių. Įvairių šalių žmonių veido emocinė išraiška yra panaši. nors tyrinėtojai mano. pasisveikinimui. Priešingu atveju kalbantieji ne tik sunkiau suvoks informaciją. tačiau šiuolaikinė visuomenė dalies jų seniai atsisakė. įtarumui. Ar tas pats pasakytina ir apie gestus? Gestai yra tyrinėti kur kas mažiau. bet ir nepasitikės ja. nesugebant naudotis kūno kalba. Šiandien nėra stovėjimo ant vienos kojos (nebent tik kaip bausmė kokioje nors socialinėje grupėje). jų tarpe daugiau gestų rankomis. pirštų.susimąstymui. veido užsidengimas rankomis (gėda). • • • . rankų sukryžiavimas (nerimas. nes jie išreiškia pasąmonines mintis. Galbūt dėl to. sutrikus žmogaus psichikai. Dabartinėse moderniose visuomenėse nepriimta sėdėti arba gulėti ant grindų tam reikalui yra naudojamasi baldais. jo bendravimas smarkiai pašlyja. kurios sąmoningai bus suvoktos šiek tiek vėliau.111 tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama rankų judesiams. gestais bei veido išraiška. Beveik kiekvienai situacijai . Gestikuliuojama dažniausiai kalbos pauzių metu ir tai skatina manyti. naudoja daug daugiau nežodinio bendravimo elementų. žiovulys (nuobodumas) kultūros požiūriu yra universalūs. susijaudinimui. klūpėjimo ant vieno kelio. akių ar net viso kūno judesiais. Poza Yra trys pagrindinės žmonėms būdingos pozos: stovėjimas sėdėjimas. atstūmimui. Kiekviena iš šių pozų. agresijai. sudaro įvairius pozos variantus. Yra pastebėta. papildyta rankų ir kojų padėtimi. Primityviose visuomenėse pozų buvę apie šimtas. tačiau. Ne mažiau reikšminga bendraujant tai. rankos piršto iškėlimas ir galvos nulenkimas (nuraminimas). kad kalbėtojai. norintys įtikinti klausytojus. kad gestai. nepriklausomai netgi nuo kultūros. pasirodo pirmiau nei mintis išreiškiama žodžiais.

Rosenberg ir J. rūpestingas m) piktas. tačiau yra universalių visų kultūrų atstovams priimtinų pozų. Tik ką paminėtosios pozos labiau būdingos skirtingų kultūrų žmonėms. apribojantis i) slaptas j) ieškantis k) stebintis 1) atidus. atsilenkimą atgal ir galvos nulenkimą. kuriose nešiojamos skrybėlės). Jos pateikiamos pavyzdyje. Pasisveikinimo pozų spektras labai platus: kulnų suglaudimas ir galvos nulenkimas (dauguma Europos šalių.nuolankumo išraiška. sudarytame G. Ko gero stipriausiai skiriasi Rytų ir Vakarų šalyse gyvenančių žmonių pozos. Lotynų Amerika). įtūžęs n) sujaudintas o) įsitempęs p) nustebęs. kaip dominavimo . po to jas lėtai keliant aukštyn (Rytų šalys). abipusis patapšnojimas per petį (eskimų paprotys).112 drovumui yra būdingos tam tikros pozos. Lotynų Amerika).): a) smalsus b) abejojantis c) neutralus d) nepripažįstantis. patapšnojant per nugarą (Lotynų Amerika). atsisakantis e) stebintis f) patenkintas savimi g) nuoširdžiai priimantis h) ryžtingas. jis gali būti laikomas egocentrišku. rankos paspaudimas ir galantiškas jos pabučiavimas (Prancūzija. gilus nusilenkimas (Rytų šalys. Į asmenį. Japonija). gali būti nepalankiai žiūrima. kad poza labiausiai priklauso nuo socialinių normų. Argentina). Ypač išsiskiria pasisveikinimo ir ritualų pozos. Japonai reikšmingomis pozomis laiko krūtinės išstatymą į priekį. neaiškus r) drovus s) mąstantis t) apsimetantis. . skrybėlės kilstelėjimas (Europos šalys.2 pav. Langer (6. draugiškas apsikabinimas. vos pastebimas galvos nulenkimas (Didžioji Britanija). bent jau tokie reikšmingi elementai. nežinantį pozų reikšmės. įtarus q) niekšiškas. necivilizuotu. nusilenkimas drauge su skrybėlės kilstelėjimu (Europos šalys. rankų paspaudimas. Specialios ritualų pozos yra būdingos religinių bendruomenių apeigoms. Manoma. suglaustų delnų pakėlimas prieš krūtinę drauge su lengvu galvos palenkimu (Indija).

taip pat akcentuoja priešiškumo draugiškumo demonstravimo svarbą nors ir panašiomis pozomis. p. kaip ir japonai. 1994. tačiau be nuolankumo elementų. Pozų reikšmės (pagal M.113 6.2 pav. Argyle. 205) Amerikos gyventojai. .

114 Specifiniai pozų elementai yra būdingi skirtingoms kultūroms.sumažinti interpersonalinį atstumą ir padidinti savitarpio supratimą. ploni ir gležni .palenktos. į šonus įremtos rankos . vyrai ją dažniau taiko moterų atžvilgiu. Pozą tyrinėjantys mokslininkai teigia. Tokių bendravimo komponentų tikslas .pirmyn. Šiuos pozų elementus dar papildo viso kūno padėties įtempimas ar atpalaidavimas. Nėra ir negali būti atsipalaidavimo pozos su asmenimis.fizinis artumas. išskėstų ir sukryžiuotų. visokiais būdais stengdamiesi didinti savo apimtis. Pozų elementai susideda iš: • palinkimo . pasilenkimas pirmyn. svoris ir forma. uždarų ir ant klubų • galvos . kitaip sakant.atitikimas) (D. atviras žvilgsnis ir atsisukimas į asmenį. emocijas ir netgi asmens aktyvumą (M. rankas padėdami ant šlaunų.neigiama nuostata bendraujančiojo atžvilgiu. Nuolankumas ar pavaldumas yra išreiškiamas galvos palenkimu. nusilenkimu. L Trout ir H. M. Bendraujant su aukšto statuso žmonėmis. Suaugusieji žmonės ypač linkę pabrėžti savo dominavimą ir statusą. 1980).tiesių. Rosenfeld. congruentia . patraukliais asmenimis būdingi specifiniai komponentai .atstūmimo poza. svarbūs yra trys požymiai: ūgis. Dažniausiai yra skiriami trys kūno formos tipai: • endomorfai: stori. Rankos sukryžiuotos skersai kūno . prisilietimas. plačiai išskėstos rankos. Interakcijos atveju pastebimas pozų kongruentumas (lot. Ne dalykiniam. pakeltos ir pakreiptos į šoną • kojų . Jie tai daro visu ūgiu ištempdami savo kūną.atvirų. atkišdami pirmyn krūtinę. o betarpiškam bendravimui su mėgstamais. kad poza gali išreikšti tarpasmeninę nuostatą. Atpalaiduota poza tinka tik bendraujant su žemesnio socialinio statuso žmonėmis. arba atžvilgiu tų. kurie yra grėsmingi. apvalūs ir minkšti • ektomorfai: aukšti. Bet kuriai pozai atspalvio suteikia pasitempimo ar atsipalaidavimo stilius.nuoširdaus priėmimo ženklas. ir dar nukreiptos į kitą asmenį . sumažėjimu. tačiau pagrindiniai dažniausiai turi tą pačią reikšmę. kurie mažiau patinka. Kūno sudėjimas Kalbant apie kūno sudėjimą. Argyle. galva visuomet pakelta. atgal ir į šonus • rankų . 1994).

Wilson (1968) atliko tokį eksperimentą: dviem Australijos studentų grupėms buvo pristatytas šalyje besilankantis anglas ir paprašyta įvertinti jo ūgį.115 • mezomorfai: raumeningi. dažnai yra diskriminuojamos ir pripažįstamos netinkamomis darbui su žmonėmis. bet ir kūno svoris taip pat yra aplinkinių dėmesio objektas. stengiantis pasiekti normalų kūno svorį. R. P. C. o kitoje grupėje.ploni (tai įtakoja jaunesnis amžius). endomorfai yra atsipalaidavę. V. kur jis buvo pristatytas kaip profesorius. kad aplinkiniai reaguoja į ūgį. tyrinėtojų nuomone. Sheldon. nebuvo pastebėta. taip pat galima keisti. Dabartinėse moderniose visuomenėse nesiekiama kūno deformavimo. ypatingai į vyrų. o ypač moterys. Aukštiems vyrams būna lengviau gauti darbą. kad būtų apvalesnė. Wilson padarė išvadą. kaulėti ir atletiški (W. R. turėtume pasidomėti. netgi atlyginimo dydis apie 12 % skiriasi vyrų. P. nešioja rūbus praplatintais pečiais. . kodėl to reikia siekti. Gal daugiau dėmesio skiriama kūno apimties (nutukimo) kontrolei. kad mezomorfai yra agresyvesni ir dažniau linkę nusikalsti. kaip ir veido išraišką. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 74 cm. nurodo W. linkę į depresiją.30 koreliacijos koeficiento. kur jis buvo pristatytas kaip studentas. Žinome faktų. 1954). laimingi ir tingūs. Nuo seno žinome. vyrai fizinių pratimų pagalba stengiasi suteikti kūnui patrauklią formą. koks tarp jų ryšys. kad kūno sudėjimas yra nežodinio bendravimo elementas. Asmenys. Toje grupėje. tik svarbu turėti tikslą. kurie yra aukštesni už 1 m 88 cm nei tų kurie nesiekia 1 m 82 cm. ektomorfai yra inteligentiški ir neramūs. Kyla klausimas. McDermott. kad ji būtų geresnė negu ūgiu žemesnių žmonių. Kūno sudėjimą. dažniausiai yra stori. Iš to galime daryti išvadą. Dupertuis ir E. Vertinant pardavėjų darbo kokybę. Anot minėtų autorių. Yra pastebėta. kad ji būtų visai maža. tačiau vis dėlto yra galimybė jį koreguoti dietomis ir fiziniais pratimais. kitaip jam nebūtų skiriama tiek dėmesio. Ne tik ūgis. H. tačiau ir jose moterys vis dar dažnai korsetu suveržia liemenį bei minkštomis liemenėlėmis didina krūtinę. kad kai kuriose šalyse kūnai buvo labai deformuojami: Kinijoje būdavo suspaudžiama koja. kad iškreiptą ūgio suvokimą įtakojo anglo akademinis statusas. Kadangi kūno sudėjimas yra siejamas su tam tikromis asmenybės charakteristikomis. šizofrenikai . Buvo nustatyta. kiekvieno individo kūno sudėjimas gali būti apibrėžtas pagal minėtus tipus. kad kūno sudėjimas yra paveldimas. tačiau ryšys tarp asmenybės ir kūno sudėjimo. taikomos įvairios dietos. kai kuriose Afrikos valstybėse suspausdavo galvą. DeJong (1980). yra silpnas ir neviršija 0. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 91 cm. Stori žmonės. ar kūno sudėjimas laikytinas bendravimo elementu.

tačiau dėl tos pačios priežasties jie lieka atstumti kitų visuomenės piliečių. kad jie buvo mažiau atstumiami. visuomenės atstumtiesiems. W. bet ir psichologine prasme. Jau 4-6 metų vaikai supranta. Vienok W. Gera išvaizda sustiprina asmens pasitikėjimą savimi. tingūs. tačiau. o juos nešiojančiam asmeniui suteikia pasitenkinimą ir didina jo kaip asmens patrauklumą. netgi priskiriant jiems tam tikrus asmenybės bruožus. pasirodė. tačiau specifinės šukuosenos būdingos tik tam tikroms kultūrinėms grupėms. „Labai retai žmonės leidžia savo plaukams augti laisvai. Norėdami būti patrauklesni. Taigi kūno sudėjimas yra svarbus bendros žmogaus išvaizdos elementas. tokios kaip pankai ar skustagalviai. Pasirodo. populiaresni. Plaukų ilgis priklauso nuo skirtingų socialinių grupių normų . DeJong tvirtina. kad pagrindinė priežastis yra manymas. Galima būtų iškelti hipotezę. Apžvelgę žmogaus išvaizdą įvairiais aspektais. jiems geriau seksis. kad patrauklūs vaikai yra fiziškai gražesni.116 Svarstydamas tokio išankstinio nusiteikimo prieš storulius priežastis. žmonės linkę suteikti savo kūnui geresnę išvaizdą. laisvamaniams. dažniausiai juos kerpa ir šukuoja. Negalima nesutikti su teiginiu. kūną puošiantys aksesuarai ir simboliai turi kelias prasmes: jie simbolizuoja materialinę gerovę. mažiau agresyvūs. Taip pat nereikėtų atmesti minties. kurios atsiranda padidinto svorio atveju. nors vis dėlto atstumiami labiau nei turintys normalų kūno svorį. aksesuarus bei kitus elementus. kad žmogų puošia išmintis. . bet ir visa išvaizda. Taigi. kad stori žmonės yra nemėgstami ne tik dėl kūno svorio. kreipdami dėmesį į plaukus. Kaip matėme iš pateiktų pavyzdžių. Argyle. ji taip pat yra prielaida formuotis tam tikram požiūriui į kitus panašaus kūno sudėjimo žmones.vienuoliai ir kareiviai nešioja trumpus plaukus. galioja ir fizinio patrauklumo stereotipas. kad ji yra svarbi ne tik išorine. kad būtent jis įtakoja daugelio skirtingų socialinių grupių tarpasmeninius santykius. godūs ir neturintys savikontrolės jausmo. matome. išreiškia savo priklausymą grupei ne tik plaukais. kad storuliai yra neatsakingi. Kalbėdami apie žemo intelekto ir . kad. DeJong teigia. kad patrauklūs vaikai bus protingesni. kad išvaizda atlieka patrauklios asmenybės įvaizdžio funkciją. protas. kaip rodo tyrinėjimų rezultatai. naudodami kosmetiką. maištininkams ir hipiams būdingi ilgi plaukai". mandagesni. kūno išvaizda yra svarbi sąlyga. ištyrus storulius su skydliaukės sutrikimais. kurie ką tik buvo numetę svorio. Plaukus galima šukuoti įvairiai. Tai yra lyg jų atpažinimo ženklai kitiems tokios socialinės grupės nariams. Subkultūrinės grupės.nurodo M. mokytojai galvoja. priimant į darbą. bet dėl sveikatos problemų. rodo priklausomybę tam tikrai socialinei grupei.

atlikę išsamius tyrimus. . egoistiškos ir nejautrios nuskriaustiesiems (M. Argyle. kūdikio maitinimas ir kova. Dermer. kad patrauklūs žmonės buvo linkę nevertinti pagyrimų už darbą.teigia. nori būti įvertinti už jų asmenybines savybes. pasirodo.išreiškia savo būseną. šaltį. kad jiems dažniau pavydima. socialiai labiau išprusę. 1994). aplinkiniai yra labiau priešiški. Iš čia tiesiog peršasi išvada. Įdomu yra tai. o ne jų gebėjimų rezultatas. Hatfield ir S. geresnės psichologinės būklės. Iš tikrųjų kyla klausimas. Hatfield ir S. prakaitu . kurie atsiliepia į šilumą. modifikuodami savo išvaizdą. Tyrinėtojai taip pat domėjosi patrauklumo ryšiais su psichine būsena. kad patrauklios moterys. kad patrauklios pacientės kelia mažiau rūpesčių gydytojams (E. mažiau dienų praleisdavo psichiatrinėje klinikoje ir lengviau įveikdavo savo problemas iš jos išėję (A. o būdami patrauklūs. kad jie turėtų mokytis atsiliekančiųjų klasėse. todėl sunkiau rasti draugų (M. Sprecher. Ypač tai tinka moterims. stengiasi jį suformuoti. Thiel. jog patrauklumas neturi universalių kriterijų ir yra gana subjektyvus.117 dar nepatrauklius vaikus. Farina ir kt. kaip rodo daugybė tyrinėjimų. Sprecher. kad jie turi kitokią socialinę patirtį. Skirtumų yra rasta nemažai: patrauklūs žmonės yra laimingesni. kūdikiai. 1986). materialių orientacijų. terapeutai tvirtina. konstatavo. nepatyrę kūno glamonių. 1975). Prisilietimas aktyvina keletą skirtingos rūšies receptorių. Tai gana paradoksalu: neturintys fizinio patrauklumo. Bene reikšmingiausias prisilietimas yra kūdikiams. pažymi E. kvapu. aptarsime dar vieną elementą prisilietimą. A. labiau savimi pasitikintys.temperatūra. jog patrauklios moterys dažniausiai yra neištikimos. 1986). Oda tuo tarpu tam tikrais signalais . skausmą. kiti . dažniausiai sutinkama primityvių organizmų ir kūdikių bei mažų vaikų tarpe. Prisilietimas. turinčios psichikos problemų. Prisilietimas Kalbant apie nežodinį bendravimą. dėl ko kiti įjuos žiūri palankiau. kad tai fizinio patrauklumo. Yra ir neigiamų dalykų patrauklios išvaizdos žmonių gyvenime: vieni tyrinėtojai nurodo. įtampą. D. ar patrauklūs žmonės yra nors kiek pranašesni už kitus? To galima tikėtis nebent dėl to. Bene daugiausia kūno prisilietimo formų būdinga primatams. užauga nervingi ir pikti. nes. kūno prisilietimo socialinio bendravimo atvejai yra gana neplataus spektro: seksas. Farina ir bendraautoriai. Tačiau minėti skirtumai yra labai nedideli. jeigu jiems atrodydavo. mokytojai mano. spalva. beesąs pati primityviausia socialinio bendravimo forma.

Kadangi bet koks prisilietimas yra asmeninės erdvės pažeidimas. nes sunku nustatyti. bet ne prie kokių nors intymių zonų.. Taip pat yra tam tikrų profesijų žmonės. rodo teigiamas ir neigiamas emocijas. bet tai nelaikoma socialiai reikšmingu prisilietimu. 217) pasiūlė schemą. apibūdinant motinos ir vaiko ryšių kokybę. išskyrus atskirus individualius atvejus. šiltas prisilietimas įsiveržia į meilės. Mokslinėje literatūroje gausu faktų. Heslin ir T. kad kūdikiai. pavyzdžiui. turi įgimtą poreikį prisilietimui ir tai yra ypatingas ryšio su motina šaltinis . tačiau ir šių asmenų prisilietimai nėra socialiai reikšmingi. kad pirmųjų dvejų metų prisilietimai yra ypač svarbūs tolesnei vaiko raidai. Tyrinėtojai taip pat atkreipia dėmesį. transporte. Socialinės interakcijos kontekste prisilietimo požiūriu galime kalbėti tik apie pasisveikinimą. Alper (1983. kada draugiškas. Alper teigia. jog prisilietimas nėra labai aiškus bendravimo elementas. nors tokia prisilietimo forma taip pat egzistuoja. kirpėjai ir kt. R. nors kartais ir malonus.bondingas. kad kiekvienas nežodinis elementas bendravimo metu išreiškia tam tikrą asmenybės aspektą. kad prisilietimas turėtų atitikti socialinių ryšių pobūdį.susikibimas rankomis) • seksualinis sužadinimas (gali apimti ir anksčiau aptartuosius atvejus). Heslin ir T.gydytojai. Yra prisilietimų. p. Pateiktame sąraše nepaminėtas prisilietimas agresijos atveju. išreiškia šilumą ir dominavimą. kurį galima vertinti kaip ritualą arba simbolinį aktą. gimnastikos instruktoriai. atskleidžiančią prisilietimo pobūdį: • funkcinis (profesionalus) • socialus. Veido išraiška. siuvėjai. vieną iš pagarbos elementų.118 Atrodo. Prisilietimas socialiai yra priimtinas tik prie tam tikrų kūno dalių: rankų plaštakų ir pečių. R. masažuotojai. medicinos seserys. ypač profesinės karjeros ar pasiekimų sporte atvejais. Rankos padavimas pasveikinant labai dažnas sėkmės. Šis iš anglų kalbos kilęs žodis pastaruoju metu plačiai vartojamas. Prisilietimas. patrauklumą ir . kaip nežodinio bendravimo elementas. intymumas (tarp jų . pasisveikinimas) • draugiškas. panašiai kaip ir beždžionės. šiltas (apima abu pirmuosius atvejus) • meilė. kurie liečia žmogaus kūną . jo socialinės normos yra gana griežtos. Svetimų žmonių (ir ypač viešose vietose) prisilietimas nėra dažnas reiškinys. Bendravimo tyrinėtojai nurodo. kurią plačiai aptarėme. mandagus (rankos paspaudimas. intymumo sferą. susipažįstant ar patvirtinant socialinį ryšį.

baimė (-) susirūpinimas dominantiškumas. Argyle. socialiniai įgūdžiai ekstraversija. yra svarbūs visam bendravimo procesui. nurodytas prie asmenybės savybių.119 asocijuojasi su teigiamai vertinamu stereotipu. ekstraversija. dominantiškumas. Ieškant nežodinio bendravimo ryšių su asmenybe. jeigu jie yra suderinti su kalba. ekstraversija neurotiškumas (-) susirūpinimas. neurotizmas (-) Pastaba: ženklas (-). gestai ir kiti kūno judesiai. kaip matėme iš šiame skyrelyje pateiktos teorinės medžiagos ir tyrimų pavyzdžių. rodo. savigarba. Beveik visi nežodinio bendravimo elementai vienaip ar kitaip yra siejami su asmenybe. p. Nežodinio bendravimo elementai. psichikos sutrikimas (-) Erdvės artumas Žvilgsnis Kūno judesiai: savęs lietimas atsipalaidavimas Ekspresija dominantiškumas. bet dažniau linkę save liesti (M. 6. baimė dominantiškumas. pasitikėjimas savimi. Jais pasinaudodami galime padaryti kai kuriuos apibendrinimus: . Nežodinio bendravimo ir asmenybės ryšiai (pagal M. sustiprina išreikštas mintis. nepakankamai socialūs ir protiškai atsilikę asmenys rečiau naudoja gestus. 269) Veido išraiška dominantiškumas (-). buvo taip pat nustatyta. 1994). pasitikėjimą pateikta informacija. 1994. jog pikti.2 lentelė. jog ryšys tarp asmenybės savybės ir nežodinio bendravimo nebuvo patvirtintas. poza išreiškia nuostatą ir emocijas. Argyle.

5. tikslus nežodinio bendravimo įgūdžių panaudojimas padeda lengviau pasiekti tikslą. netgi tokie žmogaus išvaizdos aspektai. prieštaravimai tarp „kūno kalbos" ir elgesio neigiamai veikia bendravimo procesą. kadangi jie sukelia kitų reakciją. o kartais net apsprendžia tarpusavio santykius. Pasvarstykite: • • • • • Kokį vaidmenį bendravime atlieka nežodinė kalba.120 1. kosmetika. jeigu asmens darbinė veikla yra susijusi su bendravimu. lyginant su žodine? Kodėl sakoma. nežodinio bendravimo elementai yra svarbi tokių įgūdžių dalis. kad nežodinė kalba yra universalesnė ir įtikinamesnė? Ar galime prognozuoti žmogaus sėkmę iš „kūno kalbos"? Kurie „kūno kalbos" elementai geriausiai atspindi žmogaus emocijas? Ar patrauklumas suteikia pranašumų gyvenime? . kaip plaukai. tai svarbi priežastis ją tobulinti. 4. kūno sudėjimas. 6. 2. esama ryšio tarp „kūno kalbos" ir asmenybės vertinimo. asmens fizinės savybės . jam būtini geri bendravimo įgūdžiai. fizinis patrauklumas laikytini nežodinio bendravimo elementais. akiniai ar aprangos detalės įtakoja bendravimo procesą. 3.išvaizda. simbolizuodami priklausymą tam tikrai socialinei grupei arba suteikdami patrauklumo.

121 .

122 .

Bet tai nedaug ką pasako. nebemoka išreikšti savo jausmų ir poreikių. TARPASMENINIAI SANTYKIAI • • • • • • Kas yra tarpasmeniniai santykiai? Kaip tie santykiai vystosi ir nuo ko priklauso jų pobūdis? Kodėl ir kaip mes atsiskleidžiame bendraudami su įvairiais žmonėmis? Kas lemia žmonių patrauklumą tarpusavio santykiuose? Kas yra meilė ir kokios jos rūšys? Kokios nesėkmingų tarpusavio santykių priežastys? Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio. Jei mes prašome pardavėjos paduoti mums kepaliuką duonos ar aiškiname policininkui. atėję į naują kolektyvą. Tinkamas bendravimas padeda išlaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius. o tiksliau. tiek artimus ar romantiškus santykius. kai kalbam apie tarpasmeninius santykius. kai nesiseka sutikti mylimojo ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais. Iš tikro mums labai svarbu užmegzti. situacinio kontakto su aplinkiniais. Kas yra tarpasmeniniai santykiai Pabandykime apibūdinti. yra jų trukmė. kurti ir išlaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. koks jis geras bebūtų. kurį savo noru skiriate kitam. Laikas. kad santykiai tai daiktų padėtis vienas kito atžvilgiu. neatviras. Jei laikysim. nebebendrauja. tarpasmeniniai santykiai pradeda blogėti. tai tėra tik formalaus bendravimo pavyzdžiai. Santykiai dažnai vartojama. kas yra tarpasmeniniai santykiai. kuris susieja bendraujančių asmenybes. tuo tarpu netinkamas gali išardyti tiek dalykinius. ilgai negalime susirasti draugų. Kokie požymiai apibūdina tokius santykius? Pirmiausia. kai. bet sunkiai apibrėžiama sąvoka. tai tarpasmeninius santykius galima apibrėžti kaip žmonių padėtį visuomenėje vienas kito atžvilgiu. kartu praleistas laikas. tai galvojam apie bendravimą. rodo tų santykių svarbą.123 7. Dėl to mes nusimename. Kai tik vienas nebeklauso kito. Kitas požymis. . kodėl viršijome greitį. vertinant tarpasmeninius santykius.

t. nes nuo mažumės įpratę kitų žmonių buvimą greta sieti su saugumo ir poreikių patenkinimo jausmais. 1994).intymumas. y. Tyrimai rodo. jausti meilės. intymumo jausmus. kurie tokius ryšius turi. Pagal S. Schachter šį poreikį pavadino afiliacijos poreikiu ir teigė. emocinis ir fizinis. bet būti vienišais. Taigi tarpasmeninius santykius galime apibūdinti kaip neformalų asmenybių bendravimą. Tai nėra priklausymas daiktiška ar išnaudotojiška prasme. pasitikslintum savo mintis ir įvertintum veiksmus. Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs Kaip jau žinote iš ankstesnių skyrių. vieniši ir neturintys draugų. Mums reikia turėti šeimą. dalintis jais. būti reikalingi. Mes siekiame ne tik būti su kitais žmonėmis kartu. emocinį ar fizinį bendraujančių artumą. kad geriau apmąstytum savo gyvenimiškąją situaciją ar susikaupusius jausmus. Pabūti vienam su savimi yra netgi būtina. artumas tarp bendraujančių. poros ir nepriklausantys jokiai draugijai ar bendrijai miršta anksčiau nei tie. pirmagimiai ir vienturčiai turi stipresnį afiliacijos poreikį. trunkantį trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą ir atspindintį tam tikrą intelektualinį. Taylor. Jei įdėmiau pažvelgtume į savo gyvenimą.124 Ir turbūt svarbiausias tarpasmeninių santykių ypatumas . kad jis būdingas visiems žmonėms. žmonės jaučiasi vieniši. nepatenkinę priklausomybės poreikio. Nepatenkinę šio poreikio. tarpasmeniniai santykiai leidžia patenkinti pagrindinius žmogaus socialinius poreikius. Artumas tarp žmonių gali būti intelektinis. Tik reikia žinoti. bet ir emocinio kontakto. būti daugelio bendrijų nariu. Vieniems yra labai svarbu bet kokioj situacijoj siekti kitų draugijos. rūpintis kitu. . draugų. y. kad būti vienam ir vienišam yra ne tas pat. priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. t. Tuo tarpu kiti pagal gimimo eiliškumą vaikai gauna mažiau tėvų dėmesio. kad žmonės. y. t. tai turėtume pripažinti. tai tiesiog poreikis palaikyti ryšius su kitais. Žmonės gali būti artimi tiek vienu iš šių aspektų. kad nuolat siekiame būti susiję su kitais žmonėmis. Schachter. nors ir skiriasi savo stiprumu. o neretai dar ir patiria vyresnių brolių ar seserų agresiją savo atžvilgiu. nes tie santykiai gali būti paviršutiniški ir stokoti intymumo. E. kitų šis poreikis yra silpnesnis (Sh. neturintys artimų ryšių. S. Dar kartą stabtelėkime ties vienais iš svarbiausių -priklausomybės ir prieraišumo poreikiais. tiek visais. Jie gali net turėti keletą draugų.

mes teikiam pirmenybę vieniems žmonėms. Kad jūsų santykiai įgytų pusiausvyrą. tai mūsų santykiai su juo subalansuoti. ir atvirkščiai. tikėtina. vienam iš jūsų reikėtų keisti savo požiūrius arba nuspręsti nekalbėti apie tuos dalykus. kai jų buvimas siejamas su teigiamomis emocijomis. atsakydami į šį klausimą. Geri draugai draugystės . užmegzdami tarpasmeninius santykius. Kodėl. pasitenkinimu. L. į jose dalyvaujančius asmenis. kad jie panašiai galvoja. jo patrauklumas jums mažėja. pasirinkote būtent juos? Jūsų pasirinkimas gali būti visai ne atsitiktinis. nesutinka su jūsų nuomone ar verčia pasijusti blogai. kokias emocijas. Tokiu atveju jūsų santykiai bus nesubalansuoti. jausitės nepatogiai. 1970) teigia. Kodėl gi. Šio požiūrio šalininkai teigia. Tai sukelia mums teigiamus jausmus. A. turi panašius interesus ir požiūrius. M. Jei žmogus. Taigi romantiški pietūs. vakarienės drauge niekada nepraras savo reikšmingumo. Su žmonėmis. svarbu juos susieti su maloniais dalykais. aiškintų tokį pasirinkimą tarpasmeniniu patrauklumu: jūs siekiate bendrauti su tais. Balanso teorija (F. Byrne ir G. ir mes mėgstame tuos žmones. 1994). 1958) aiškina. kad žmonių patrauklumas gali padidėti ar sumažėti priklausomai nuo to. nuolat kritikuoja jus. Daugelis tyrinėtojų. Pastiprinimo -jausmų teorija (D. Bordens. kad žmogaus patrauklumas susijęs su tuo. Ir priešingai. Heider. Clore. kai jūs po sunkių darbų ilsitės prie židinio. tampa mums reikšmingi. kurie šiuo metu yra su jumis. kai santykiai su jais yra mus dažniau apdovanojantys. t. ir tai didina jo patrauklumą. patenkina mūsų poreikius. y. jei žmogus. teigiamas ar neigiamas. mes linkę bendrauti. mes kartu su jais išgyvename tam tikromis situacijomis. malonumu. iš pradžių buvę neutralūs. kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo asmeniu. Todėl. įdomios kelionės. skaniai pavalgę ir atsigėrę. Kiti. su kuriais jaučiame turį subalansuotus santykius. kuriuos išgyvename tomis aplinkybėmis. mes perkeliame jausmus. Newcomb. kad jis laikosi visai priešingos nuomonės apie jums svarbius dalykus. o ne kitiems? Yra keletas tarpasmeninį patrauklumą aiškinančių teorijų (pagal I. su kuriuo bendraujame. kad bendraudamas su savo naujuoju draugu. Horovvitz ir K. Įsivaizduokit. sužinote. Kuo kiti gali mus apdovanoti? Ogi tuo. kad mes jiems patinkam ir pan. kurie jums patrauklūs. kad jaučiat didesnį palankumą tiems. S. 1961) požiūriu kitų žmonių patrauklumas didėja.125 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius Peržvelkite mintyse savo draugų ir gerų pažįstamų ratą. Apdovanojimo teorijos (T. su kuriuo tenka bendrauti. pasirinkdami draugus. ir bendraudami su juo. kad norint išlaikyti santykius. padeda mums.

kūdikiai ir jauni gyvūnai teikia pirmenybę tam. gyvenote viename kambaryje ar kaimynystėje ir pan. nepatinka daugumas aplinkinių. bet subalansuoti santykiai vis tik malonesni ir labiau apdovanojantys nei nesubalansuoti. Aptarsime juos plačiau. su kuriais dažniau kontaktuojame. arti ar toli vienas nuo kito. Šis polinkis leidžia mums sėkmingai bendradarbiauti su daugeliu žmonių. kad tiek vedusių. iš tikrųjų dažnai jis paklūsta tam tikriems dėsningumams. kas įprasta ir pažįstama ir nerimauja. tiek nevedusių studentų draugystei turėjo didelės įtakos tai. Kaip pastebėjote.kartu. tai galioja bet kuriems objektams. Dažnesnio pasirodymo poveikį patrauklumo didėjimui efektyviai išnaudoja reklaminės ir politinės kampanijos. Tyrimai rodo. interesų. kad jūsų draugais ar mylimaisiais tapo tie asmenys. 1968). B. galite atrasti ir savo pažįstamų tarpe tokių.. bet jie dažniausiai irgi nėra labai mėgstami kitų. o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti juos.126 vardan kartais toleruoja nuomonių neatitikimus. kai susiduria su tuo. Zajonc. Be abejo. kas nepažįstama. pvz. Panašumas. Pvz. Fizinis atstumas. mes labiau linkę surasti patinkančius bruožus kituose ir pamėgti žmones. Jis reiškia. kurie yra bendri visiems žmonėms. Fizinis artumas leidžia dažniau matyti tam tikrus asmenis. Šiais laikais mes laisvai pasirenkame draugus ir vedybų partnerius. mokėtės vienoje klasėje ar kurse.. su kuriais susiduriame. Ir nors mums atrodo. asmenybės ir net fizinės išvaizdos panašumas . abipusiškumas ir fizinis patrauklumas. papildymas. tiek bendrauti. Kaip jūs susipažinote su savo geriausia drauge? Nemaža tikimybė. Pasirodo. kad tam tikru jūsų gyvenimo momentu jūs tiesiog atsidūrėte fizinėje erdvėje arti viena kitos. nes priešinga nuostata trukdytų tiek dirbti kartu. panašumas. kad šiais laikais balsavimas už politinį kandidatą yra tas pats. Mokslininkai šį efektą aiškina įgimta naujumo baime. atrodo. Atrodo. negu nemėgti. kurių patrauklumą jums padidino šie patrauklumo veiksniai: fizinis atstumas. kaip viena svarbiausių išgyvenimo strategijų. Kaip rodo šimtai tyrimų. Todėl. kaip jie buvo apgyvendinti universiteto bendrabutyje . kuriems. Nuostatų ir įsitikinimų. ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame. Todėl gali būti. kas nuspręsti. Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti. kad paprasčiausiai mums labiau patinka tai. kad mūsų pasirinkimas priklauso tik nuo mūsų valios. panašumo reikšmė tarpasmeniniam patrauklumui pabrėžiama visose trijose patrauklumą aiškinančiose teorijose. kurią skalbimo priemonės ar majonezo rūšį pirkti. ir tai sukelia taip vadinamą dažnesnio pasirodymo efektą (R.

Tyrimai rodo. Fizinis patrauklumas. etninių. Ar jums patinka gražūs žmonės? Turbūt daugelis atsakys . tuo daugiau panašumų mes ieškome įvairiose srityse. Kodėl panašumas didina patrauklumą? Nuostatų panašumas patenkina mūsų poreikį rasti savo pažiūrų teisingumo patvirtinimą.taip. kurie mėgsta mus. mes tikime. o tuo pačiu ir tų asmenų patrauklumą. kai bendraujantys gali papildyti vienas kitą. mes norime. kad į porą dažniau pasirenkami tie asmenys.127 yra labai stiprus patrauklumą sąlygojantis veiksnys. Netgi fizinio patrauklumo panašumas yra būdingas daugeliui porų. Daugybė tyrimų patvirtina. kad jų patrauklumas vienas kitam stiprėtų. kad kitas asmuo teigiamai apie mus atsiliepia. Ir kuo santykiai su kitu asmeniu artimesni. politinių. Kai kada kiti mus traukia. ypač pradinėmis bendravimo stadijomis.kai mes įtariame. kad jūs patinkate kitam asmeniui. jei kitas asmuo pritaria jums daugelyje sričių. Abipusiškumas. Papildymas. Kita išimtis . išsilavinimo. Žinojimas. patenkindami vienas kito poreikius. skonio. negu nepanašūs. kad galime numatyti tų žmonių elgesį. Mes mėgstame tuos. Tačiau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panašumas. kad ir ji(s) mus mėgta. O taip pat. kuris nori.kilmės. nes tai neatitinka jo paties Aš vaizdo. Jeigu Jonas nepasitiki savimi ir menkai save vertina. religinių. kurių mes neturime. įsitikiname. Kai mes sutinkame taip pat kaip ir mes galvojančius žmones. Bet manoma. Šios taisyklės negalioja turintiems žemą savivertę asmenims. norėdamas mums įsiteikti ir. kad skirtingumas gali būti naudingas tuomet. Be to. stengiasi padaryti mums gerą įspūdį. Manoma. kuri yra viena iš svarbiausių jūsų gyvenime. kurie yra panašūs savo asmenybe. Gausybė . interesų. tuo jie patrauklesni vienas kitam ir tuo sėkmingesnis jų bendravimas. turi bendraujantys. kiek panašių nuostatų ar vertybių turi laikytis bendraujantieji. nes turi savybių. Sunku nustatyti. Iš tikrųjų. Todėl asmuo su stipriu globos pradu ir trokštantis rūpintis kitu sudarys idealią porą su tuo. fizinis patrauklumas yra labai stiprus bendro žmogaus patrauklumo veiksnys. didina to asmens patrauklumą. išskyrus tą. kad svarbus veiksnys yra panašių nuostatų santykis ir svarbumas. kad juo rūpintųsi. sutikę panašiai mąstančius ir jaučiančius. kad mąstome „teisingai" ir todėl jaučiamės geriau. tai jis gali nepriimti teigiamos informacijos apie save. Nėra gerai. turėdamas slaptų ketinimų. kad kuo daugiau panašumų . jei mums patinka kas nors. fizine išvaizda ir socialiniu statusu. ir tai didina pasitikėjimo ir saugumo jausmus. asmenybės savybių ir pan. Visi žinom posakį „priešybės traukia".

ir neigiamais . E. geresnį savęs vertinimą ir geresnius bendravimo gebėjimus. susiduriame su teigiamais veikėjais. sociobiologai. sąžiningesni. švelnumas. Walster. įsisavindami jau egzistuojančias visuomenėje normas ir vertybes. yra atlikę nemažai tyrimų. o kas . Šiuolaikiniai modeliai ateinančioms kartoms gali atrodyti bjaurūs ar keliantys juoką. vaikų darželyje populiaresni patrauklūs vaikai. platesnį socialinių kontaktų ratą (K. Rubenso paveikslų moterys buvo laikomos gražuolėmis XVII amžiuje. t. priskiriamos įvairios teigiamos savybės įdomumas. Tokiu būdu reprodukcinių galimybių požymiai susiejami su grožio . Dion. Mes labiau žavimės simpatiškais kūdikiais. Šio požiūrio skelbėjai. Iš tikrųjų. kurie dažniausiai yra gražūs. skaitydami pasakas. Vertinant patrauklius žmones. kad jau dviejų mėnesių kūdikiai ilgiau fiksuoja žvilgsnį ties tais moterų veidais. lyties ir kultūros žmonės vertina visais atžvilgiais geriau nei nepatrauklius. vienos ryškios savybės (šiuo atveju patrauklumo) poveikis bendram asmens vertinimui. 1972). pasirinkdami partnerius. kad yra tam tikri įgimti patrauklumo vertinimo mechanizmai. Kultūrinis stereotipas „kas gražu. Kokios yra fizinio patrauklumo priežastys ir kriterijai? Įvairios epochos ir kultūros labai skirtingai vertina.ne. kaip universalus grožis. pamotėmis ir pan. Berscheid ir E. socialumas. Net gyvūnai. Amerikiečių psichologų tyrimai rodo. simetriškumas gali atspindėti geresnę sveikatą ir genetinę kokybę. kai. yra gerai" veikia mus nuo pat vaikystės. kas yra fiziškai patrauklu. kuriuos suaugę įvertino kaip patrauklesnius. kad jie yra geriau prisitaikę. Gali būti. jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais. pasireiškia jums jau žinomas aureolės efektas. manoma. atrodo. kas yra gražu.baisiomis ir negražiomis raganomis. Nustatytas gana universalus visų kultūrų žmonių ypatumas vertinti simetriškus veidus kaip patrauklesnius. Tai leidžia manyti. patvirtinančių jų hipotezes. kad mes išmokstam. turinčių simetrijos. y. teikia pirmenybę simetrijai. bet pagal šiuolaikinius grožio standartus jos pernelyg storos. kurie suvokiami kaip patrauklūs. kurį jaučia patrauklesni žmonės. Patrauklumo poveikis patiriamas jau nuo pat gimimo. kad palankesnis elgesys. Tai leidžia manyti. sąlygoja jų didesnį pasitikėjimą savimi. kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus. kad nėra tokio dalyko. D. Tiems. kad patrauklumo suvokimas gali būti nulemtas ir biologinių veiksnių.128 tyrimų rodo. taigi žmonės ir gyvūnai genetiškai užprogramuoti ieškoti partnerių. gyvena visavertį gyvenimą ir būna laimingesni santuokoje. Mokslininkų nuomone. Yra duomenų. rodančių. seksualumas.

1994). aiškinančius. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiamą įspūdį. jūs galite nemėgti kokio nors studento net ir nebendravę su juo. vyru ar žmona. kurį tuo metu atlieka žmogus. sakykim.129 kriterijais. grožio supratimas įvairiose kultūrose be galo įvairus. t. ar mes toliau bendrausime su žmonėmis. kai du žmonės pirmą kartą sąveikauja.kalbėdami arba pasikeisdami laiškais. y. Kitas lygis. Tarpusavio priklausomybės modelis (Levinger ir Snoek. Jei sąveika tarp dviejų žmonių tęsiasi ir toliau. E. Visiems artimiems santykiams būdingi trys pagrindiniai bruožai: • dažna sąveika ir trukmė • daug įvairios bendros veiklos ir kartu patirtų įvykių • didelė įtaka vienas kitam. . O kas vyksta po to. Pradinis patrauklumas dažnai lemia. paviršutiniškas kontaktas. Si stadija gali būti labai svarbi. kai. du nepažįstami. mes sueiname į paviršutinišką kontaktą. 1974. pereinama į bendrumo stadiją. mes galime inicijuoti sąveiką su juo. peržvelgia vienas kitą. geriausiais draugais. dažniausiai .). Tai gali būti santykiai su tėvais. Vis tik.. bet matę ar girdėję apie jį. prasideda tuomet. Daugelis sąveikų ir baigiasi šioje minimalios tarpusavio priklausomybės stadijoje. ir jo poveikis bendraujančiam yra ribotas. pagal Sh. Toks bendravimas dažniausiai yra trumpas. Tarpasmeninių santykių raida Gyvenime mes sutinkame daugybę žmonių.1 pav. bendradarbiais. kai mes nusprendžiame tęsti santykius su mums patikusiu asmeniu? Tarpasmeninius santykius tyrinėjantys mokslininkai siūlo įvairius santykių raidos modelius. santykiai pereina į įsisąmoninimo stadiją. Taylor. bet santykius palaikome tik su kai kuriais iš jų. Pvz. ar ne. Iš pradžių du žmonės visiškai nežino apie vienas kito buvimą. kai žmonės labai susiję vienas su kitu. neįpareigojantis. kaip nuo paviršutiniško bendravimo pereinama prie vis gilesnio ir artimesnio. Kai asmuo pastebi ar sužino ką nors apie kitą. prasidedančią nuo nedidelės ir pasibaigiančią ryškia tarpusavio priklausomybe. laukiantys eilėje prie kabineto durų. Siame modelyje santykių raida nuo trumpalaikės sąveikos iki artimų santykių vaizduojama kaip auganti dviejų žmonių tarpusavio priklausomybė (7. Kai mes persimetame keliais žodžiais su pardavėja. Paviršutiniškas kontaktas yra tarpusavio priklausomybės pradžia. nulemtas socialinio vaidmens. Įsisąmoninimas gali būti vienpusis arba abipusis. nors ir yra labai bendrų patrauklumo vertinimo kriterijų. Pastaroji stadija. kontakto tarp jų dar nėra. žymi artimus santykius.

taigi gali kalbėti apie daugelį dalykų. Bet nereikia užmiršti. paramos šaltinis. vertinimai.130 Kontakto nėra (du asmenys nesusiję vienas su kitu) Įsisąmoninimas (vienpusės nuostatos ir įspūdžiai) Paviršutiniškas kontaktas (abipusės nuostatos. Artimų žmonių poelgiai. Dviejų žmonių tarpusavio priklausomybės modelis (pagal Sh. 1994) Artimi žmonės dažnai bendrauja.1 pav. jų santykiai tęsiasi santykinai ilgą laiką. išgirstą iš kokio nors įstaigos klerko. pavydo bei nusivylimo jausmus. rūpinimosi. kad dėl artimiausių žmonių mes galime išgyventi ir stipriausius pykčio. jausmai turi mums didelę įtaką. Taylor. E. jie turi daug bendros veiklos ir kartu išgyvena daug įvykių. greitai pamirštam. Jei kandžią repliką. tai geriausio draugo kritika gali ilgam išvesti iš pusiausvyros. Artimi santykiai yra teigiamų emocijų. meilės. šiek tiek sąveikos) Bendrumas: nedidelė priklausomybė vidutinė priklausomybė didelė priklausomybė 7. .

pvz.. 1994) Santykiams plėtojantis nuo paviršutiniškų iki labai artimų.į gylį ir į plotį. kad visas pasaulis apie tai žinotų. vertybės . leidžiantis vis giliau ir giliau „įsiskverbti" į kito žmogaus asmenybės vidų. E. Socialinio įsiskverbimo modelis (Altman ir Taylor. Santykių raida šiame modelyje suprantama kaip palaipsnis savęs atskleidimo procesas. socialinis įsiskverbimas gali vykti dviem kryptimis . bendraujantieji atskleidžia vis daugiau asmeninių.131 Kokiu būdu mes tampame tokie artimi vienas kitam. atskleidžia kitas santykių raidos modelis. Jūs galite kalbėti su savo pažįstamais apie tai. pagal Sh. Atsiskleidimas į gylį ir įplotį skirtingiems asmenims (pagal Sh. bet ir nenorėtumėte. Taylor.2 pav. kokios muzikos klausotės ir kur jūs ruošiatės keliauti vasarą. Artimesniems žmonėms atskleidžiate tokią informaciją. kokie j ūsų karjeros ir gyvenimo planai. Kaip parodyta 7. E. kiek uždirbate. kuri nėra labai intymi. 1994). ką mėgstate valgyti.. 1973.2 pav. Taylor. intymių dalykų apie save. 7. Tai ir yra santykių plėtra į gylį. koks jūsų šuns vardas.

ar kad buvome įsimylėję savo mokytoją. bet jo vis tik gerai nepažinti. Galim turėti daug informacijos apie asmenį. ji skirta konkrečiam asmeniui. y. nebūtinai labai asmeniškų. nes bijom arba tiesiog nenorim dalytis mums reikšmingais dalykais. Nėra taip. Derlega (1984) nurodo penkias pagrindines atsiskleidimo priežastis. kai mes tai siekiame visiško atvirumo su draugais. Kai mes papasakojame apie tai. kad mes paprasčiausiai diena iš dienos vis daugiau atsiskleidžiame kitam. informacija perduodama žodžiu 3. Bet koks verbalinis ar neverbalinis elgesys mus atskleidžia. kad su tuo žmogumi mes tapsime gerais draugais. Kaip nurodo modelio autoriai. Santykiai taip pat plėtojasi į plotį. šis procesas labiau panašus į plėtotę spirale. siunčiame kitiems informaciją apie save. Tai kaip galime atskirti atsiskleidimą nuo kitų bendravimo būdų? Dažniausiai nurodomi tokie atsiskleidimo kriterijai: 1. tai vengiame jo. mes reiškiame savo nuomonę. todėl toliau pakalbėsime apie šį svarbų bendravimui procesą. Tik nedaugeliui pačių artimiausių žmonių galite atskleisti savo baimes. Kodėl mes atsiskleidžiame kitam asmeniui? V. J. Taigi atsiskleidimas yra ypatinga pokalbio rūšis. skausmingus ar reikšmingus išgyvenimus.2 pav. pateikiama informacija turi būti asmeninė 2.. apie kuriuos mes nepasakojame net ir artimiausiems žmonėms. Santykių plėtra į plotį negarantuoja. Kito žmogaus pažinimo procesas yra sudėtingesnis nei pavaizduota 7. kad jaučiame įtampą bendraudami su nepažįstamaisiais. emocijas. jei jis nėra mums giliai atsiskleidęs.132 ir poreikiai. interesus. seksualinės fantazijos). su laiku mes apie žmogų sužinome vis daugiau dalykų. Tačiau iš esmės santykių raida priklauso nuo mūsų tarpusavio atsiskleidimo ypatumų. mes atskleidžiame intymią informaciją apie save. Yra mumyse ir tokių dalykų (pvz. jausmus tėvų ir savo paties atžvilgiu. t. . kuomet mes pasidalijame intymia asmenine informacija ir jausmais su kitu asmeniu. Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose Kai tik pradedame kalbėti.

nes paaiškėja skirtingi norai ir poreikiai. Socialinis palyginimas. 4. Matydami. Jausmų išreiškimas.133 1. . S. atskleidę savo netradicinę seksualinę orientaciją ar tai. kad atsiskleidimas gali turėti teigiamų ir neigiamų padarinių. kas įvyko ir geriau suvokti savo mintis bei išgyvenimus. kokie jo privalumai ir kokie atvirumo pavojai. norėdami kontroliuoti situaciją. Kiti gali patvirtinti. Santykių plėtra. Dalydamiesi su kitais savo patyrimu ir jausmais. atsiskleidimo tyrinėjimų pradininkas. Dėl to lūkesčiai dažnai lieka nepatenkinti. Atvirumas gali sumažinti santykių patrauklumą. kad juos „iškrautume". kokios neigiamos reakcijos susilaukia žmonės. galime įskaudinti kitus. nurodo. galima vengti pasakoti apie tam tikrus dalykus.. kad apsaugotume savo privatumą. kaip kiti reaguoja į mūsų informaciją. Jeigu neatskleidžiame partneriui. 3. atsiranda nusivylimas kitu asmeniu bei santykiais. jog serga AIDS. kad mūsų reakcija yra „visai normali" arba kad mes „persūdėme" šioje situacijoje. kokie jų poreikiai ir kokiu būdu galima juos patenkinti. Tuo pačiu atsiskleidimas gali turėti ir neigiamų padarinių. Jourard (1964). kad jis didina savęs įsisąmoninimą . Mes galime atskleisti ar slėpti informaciją apie save. bendraujantieji sužino. Socialinė kontrolė. Tarpasmeniniams santykiams reikia atvirumo. dėl kurių daugumas ir bijo atsiverti. kaip atsiskleidimas veikia tarpasmeninių santykių raidą. Teigiama yra tai. Iš tikrųjų. Po sunkios darbo dienos galite norėti išsakyti draugui. 5. mes „pasitikriname" savo pažiūrų teisingumą ir tinkamumą. Žinome. reakcijos. Atvirai išreikšdami savo jausmus ir vertinimus. Asmeninės informacijos atskleidimas daro mus pažeidžiamus. arba atskleisti tai.atsiverdamas žmogus geriau pažįsta save. Tarpasmeniniuose santykiuose. Kartais mes kalbam apie savo jausmus vien tam. Dalijimasis asmenine informacija ir pasitikėjimas kitu yra svarbus užmezgant santykius ir plėtojant juos intymumo link. kaip nirštate ant savo „šefo" ir kaip blogai jaučiatės. M. Dažnai net labai artimi žmonės neatskleidžia savo norų tikėdamiesi. tuomet santykiai tampa riboti ir paviršutiniški. atsiskleisdami vienas kitam. kas formuotų apie mus gerą nuomonę. susilaukti jų kritikos ar neigiamo moralinio vertinimo. nepalankios informacijos apie save atskleidimas gali sumenkinti mūsų įvaizdį. kuo jie panašūs ir kuo skiriasi jų mintys. mes turime galimybę geriau įsisąmoninti. Savęs suvokimas. jausmai. Pvz. 2. Toliau panagrinėsime. pagarbą ir dėmesį mums. kad kitas turėtų juos žinoti ar atspėti. ką jaučiame.

Derlega (1984) pabrėžia tokius galimus atsiskleidimo pavojus: • abejingumas: kartais galime patirti nemalonius jausmus supratę. kad du žmonės atėjo į antrą pasimatymą. bet vienas iš jų neįvertino santykių lygio sakydamas: „Ar nenorėtum susilaukti nuo manęs kūdikio?" Tikriausiai šioje santykių stadijoje merginai toks klausimas gali pasirodyti netinkamas ir ji gali įvertinti tai kaip netaktą bei kišimąsi į intymią teritoriją. kitais . Bendraudami su kitais. kad mūsų atsiskleidimas atitiktų . jei žino. padeda suprasti atsiskleidimo normos. o kartais ir autobuso ar traukinio bendrakeleiviui. Jiems patinka būti drauge. Kaip geriausiai tai padaryti. nes gali padidinti bendraujančio su jumis nerimą ir gynybiškumą. tą patį gauname iš kito. J. asmenines paslaptis tie.bausdami ar ignoruodami. kad įskaudintų ar kontroliuotų mus. kuriais labai pasitiki . Mes žymiai labiau atsiskleidžiame tiems.134 V. Taigi ar išvis verta atsiskleisti? Atsakymas būtų . ji(s) linkęs atskleisti panašų kiekį asmeninės informacijos mums. Vaikystėje savo minčių. vienais atvejais jį skatindami. kad daugiau jo niekad nepamatys. Labiausiai ištyrinėta abipusiškumo norma yra tokia: jei mes pasidalijame intymia informacija su kitu asmeniu. kiek galime jiems atsiskleisti. kartais atskleidžia kitiems. kuri reikalauja.kuo daugiau atsiskleidžia.sutuoktiniui. kunigui. tik reikia tai daryti tinkamai ir laiku. šis gali naudotis tuo. jog drovisi moterų. tuo tampa patrauklesnis. Kita vertus. kad kitam visai neįdomus mūsų atsivėrimas • atstūmimas: kaip jau minėta. Įsivaizduokite. Jos priklauso nuo visuomenės. šeimos ir individualaus patyrimo. Taigi egzistuoja atitikimo norma. kada ir kiek atsiskleisti. Egzistuoja nerašytos taisyklės kam. kad toks atsiskleidimas atitinka situaciją ir yra savalaikis. Jei mes kalbame apie nereikšmingus dalykus. asmens patrauklumas priklauso nuo to. tu nepatinki man". Tokiu būdu atsiranda atsiskleidimo reguliavimo mechanizmai . artimiems draugams. gali ją panaudoti. erzindamas Petrą • išdavystė: deja. Atsiskleidimas yra tampriai susijęs su patrauklumu. kuriais pasitikėjome. Todėl žmonės linkę jas patikėti tik tiems.tam tikros atsiskleidimo normos. Vaikui nieko nereiškia pasakyti garbiai poniai: „Tu negraži. Bet su sąlyga. atsiskleidimas gali sąlygoti aplinkinių neigiamą reakciją ir socialinį atstūmimą • kontrolės praradimas: asmenys.taip. kiek jis mums atsiskleidžia . verta. Atsiskleidimas neturi būti pernelyg greitas. jausmų ir norų atskleidimas vyksta natūraliai ir spontaniškai. su kuriais mes pasidalijome asmenine informacija. Jei Petras papasakoja draugui apie tai. mes dažnai intuityviai jaučiame. Bet suaugusieji pradeda reguliuoti atsiskleidimą. kuriuos mėgstame ir kuriais pasitikime.

kad du asmenys laisvai atsiskleidžia vienas kitam. kad atsiskleidimas yra svarbus tarpasmeninių santykių plėtros veiksnys. nes atrodo neturintys sveikos nuovokos ir blogai prisitaikę. kad išlaikyti draugystę nėra visai paprasta. o tai reiškia. kai ji reikalinga • siekimas padaryti draugą laimingą. išreiškia savo emocijas. Tarp draugų pasiekiamas didelis intymumas. S. kokius padarinius gali sukelti toks atsivėrimas. su kuriais jaučiamės labai artimi ir tampriai tarpusavyje susiję. Taisyklės tokios: • draugo interesų gynimas • pasidalijimas geromis žiniomis su draugu • emocinės paramos suteikimas • pasitikėjimas vienas kitu • pagalbos siūlymas.135 tarpasmeninių santykių pobūdį ir partnerio atsiskleidimo lygį. Draugystė Draugystė ir meilė yra aukščiausia tarpasmeninių santykių raidos pakopa. teikia ir gauna pagalbą. Artimais draugais mes laikome žmones. kai esate kartu. Taigi galima manyti. yra nepopuliarūs ir nepatrauklūs. o taip pat tai. pašnekovo būseną. pasitiki vienas kitu. Šios taisyklės leidžia daryti išvadą. Hendrick ir C. kurie rodo. Apibendrinant reikia pažymėti. kaip ir labai uždari. kad draugavimas reikalauja laikytis neformalių taisyklių. Bet ir ilgalaikiai artimi tarpasmeniniai santykiai negarantuoja nuolatinio atvirumo. Net ir intymūs partneriai turi būti jautrūs vienas kitam ir prieš atsiskleisdami įvertinti laiką. Per daug atviri žmonės. Hendrick (1992) aprašo tarpkultūrinių tyrimų rezultatus. Studentų retrospektyvinė savo draugysčių analizė išryškino keturias pagrindines draugystės iširimo priežastis: • fizinis atsiskyrimas • naujų draugų atsiradimas • sumažėjęs senų draugų patrauklumas • trukdymai draugystei dėl mylimoj o(osios) atsiradimo ar vedybų. kad draugystės išlaikymui svarbūs priešingi dalykai: • fizinio atsiskyrimo nebuvimas • ištikimybė • toliau mėgti savo draugus . kurių sulaužymas gali pakenkti draugystei.

gal tiek pat. nevaržomą meilę. Jie priklauso nuo paties kūdikio temperamento ir nuo tėvų ar globėjų įgūdžių ir požiūrio į vaiko globą. ieškodamas kontakto.tėvams. Nors tai sudėtingas bei sunkiai apibrėžiamas jausmas. Čekuolienė. kiek ir mylinčių žmonių. bet periodiškai grįžta pas mamą. kuri apima žmogų tam tikru jo gyvenimo momentu labai stipriai . Tokios meilės siekia absoliuti dauguma žmonių. suaugęs jis nesugebės užmegzti gilaus meilės ryšio. Hendrick ir C. švelnius prisilietimus. Bowlby prieraišumo teoriją. Egzistuoja daugybė meilės rūšių. Bowlby ir kiti autoriai nurodo. Yra tėvų meilė vaikams. • Nerimastingas prieraišumas dažnai susiformuoja temperamentingiems kūdikiams. o kartais per daug globoja. Taigi vaikas turi būti mylimas. Meilė Perėję patikimo ir draugystės stadiją. 1992). saugumo ir meilės. patirta motinos glėbyje. Bet yra viena meilės rūšis. neprisirišo prie kokio nors žmogaus. vaikų . Paaugęs kūdikis džiaugsmingai tyrinėja pasaulį. Kokios yra meilės jausmo šaknys? Meilė prasideda nuo lopšio. kai motina atsiliepia į kūdikio reikmes ir jam pakanka dėmesio ir meilės. reaguodamas į motinos fizinį artumą. mylavimą ir šiltą balsą. kad meilė. kad ji yra ne tik džiaugsmo. Motina šiuo atveju nėra nuolatinis saugumo . vis tik meilė yra gana dažnas tyrinėjimų objektas. Pagal J. Hendrick. Kūdikis. jei pirmaisiais dviem gyvenimo metais vaikas nepatyrė pakankamai meilės ir turėjo mažai fizinių kontaktų su motina ar ją atstojančiu asmeniu. kad išmoktų mylėti kitus (S. Be meilės ir rūpinimosi kūdikystėje mes žūtume. brolių .136 • išlaikyti tokį gyvenimo stilių. J. prisiriša prie motinos ir reiškia jai instinktyvią. mes pasiekiame meilės valdas. kurių motinų reakcijos yra nenuspėjamos: kartais ignoruoja kūdikį. Taip pat ne mažiau svarbu.seserims ir pan. Skiriami tokie prieraišumo tipai: • Saugus prieraišumas atsiranda. yra suaugusio žmogaus meilės šaltinis. Kiekvienas meilės ryšys skirtingas ir turi savo unikalių bruožų. nepaisant to. kuris leistų palaikyti draugystę. kad gali susiformuoti skirtingi kūdikio prieraišumo prie motinos stiliai (D. 1991). bet ir kančių šaltinis.tai meilės jausmas vienam (arba keliems) priešingos lyties asmenims.

žaisti ir visam . bet ir teikia globą ir šiltus jausmus. kad jų tėvai buvo nelaimingi santuokoje (C. o noras dirbti. kad gana lengvai suartėja su kitais ir retai nerimauja dėl to. Jų meilės santykius lydėjo aistra. kad kūdikio prieraišumo stiliai sukuria pagrindą suaugusiojo prieraišumo prie kitų stiliui.. turbūt. Tuo tarpu nesaugaus tipo atstovai nurodė. Suaugusieji labiau prisiriša prie bendraamžių jų santykiai dažnai apima ir seksualinį potraukį. pavydą. bendraudami su kūdikiais. Tyrimai rodo. emociniai pakilimai ir nuopuoliai. Aišku. Nerimastingo tipo suaugusieji pažymėjo. Tokioj aplinkoj augantys kūdikiai tampa palyginti neemocionalūs ir nejautrūs kitiems žmonėms. 1987). paramą ir rūpinimąsi juo paauglystėje ar vėliau. • Nesaugus prieraišumas susidaro kūdikiams. bendraudami su kitais.burnos džiūvimą. didelis seksualumas. kad bus jų palikti. raudonį veide ar sunkumą skrandyje.137 garantas. bet bijo būti atstumti. kurių tėvai. jautėte įvairius fizinius pojūčius . Shaver. pvz. Daugelis nurodė. kad nerimauja dėl to. širdies daužymąsi. Hazan ir P. kaip kad daro daugelis kitų tėvų. Suaugusiųjų tarpe formuojantis prieraišumui galioja abipusiškumo principas kiekvienas partneris ne tik gauna. jaučia nerimą ir netikrumo jausmą. Galbūt jus buvo užvaldžiusios mintys ir fantazijos apie mylimąjį. nesijuokia. Prieraišumo stilius gyvenimo eigoje gali ir keistis. yra skirtumų tarp kūdikio ir suaugusiojo prieraišumo. Saugiai besijaučiantys suaugusieji prisiminė šiltus santykius tarp jų ir tėvų ir tarp pačių tėvų. didelius emocinius svyravimus santykiuose su mylimaisiais. stiprus pavydas. ar mylimieji atsakys į jų jausmą ir ar pasiliks su jais.nesišypso. Jie nurodė. gali pradėti jaustis saugiau bendraudamas su kitais ir gebėti užmegzti ilgalaikius ryšius. Tokio santykių tipo kūdikiai. kritiškus ir nejautrius. nerodo jiems savo emocijų . Jie paminėjo intymumo baimę. kaip saugiai prisirišusiems vaikams. Jūs. Nesaugūs suaugusieji apibūdino savo tėvus kaip reiklius. Saugaus prieraišumo stiliaus suaugusieji savo santykius su kitais vertino kaip laimingesnius ir ilgiau trunkančius nei kitų dviejų stilių asmenys. patyręs meilę. panašiai kaip ir daugelis įsimylėjėlių. nesugaus prieraišumo stiliaus asmuo. Meilės rūšys Aistringa meilė. Jie siekia meilės. kad jiems sunku rasti tikrą meilę ar visiškai pasitikėti savo partneriu. Ar prisimenate save įsimylėjusį (-ią) „iki ausų"? Šį patyrimą daugelis yra išgyvenęs bent kartą gyvenime.

kad pagrindiniai dalykai.. rūpinasi vienas kito gerove. Tai tokia meilė. minčių ir fantazijų apie mylimą asmenį gausa. Kai kuriems atrodo. Šio sąrašo analizė atskleidžia ir priežastis. Šiuo metu aistringoji meilė gali visai išnykti arba peraugti į partnerišką meilę. Žmonės labai skiriasi pagal požiūrį. kiek mylimas asmuo jums skiria laiko ir dėmesio • nerimas ir baimė dėl naujų santykių ateities • pyktis dėl skausmo.138 kitam. pasitiki vienas kitu. saugumo ir supratimo. Jai būdingi vidutinio intensyvumo. atsiranda dėl to.meilė ir neapykanta. Taigi po kelių savaičių ar mėnesių „beprotybė praeina". kaip anksčiau. Sumišusios emocijos. tiek neigiami jausmai: • dėmesio ir saugumo poreikis • poreikis būti priimtam ir suprastam • poreikis. kad tavim rūpintųsi • susijaudinimas pažinus kitą asmenį • susijaudinimas dėl seksualinių santykių • frustracija dėl nesusipratimų bendravime • netikrumas ir mylimojo asmenybės nepažinimas • pavydas dėl to. mūsų dėmesys vėl nukrypsta į kasdieninį gyvenimą ir mūsų mylimas žmogus tampa tik vienu iš mums brangių dalykų. priprantama prie kito žmogaus buvimo greta ir tai jau nesukelia tokio didelio susijaudinimo. Atsiranda mažiau nesusipratimų. išskyrus tą asmenį. Be to. naujų stimulų. susižavėjimas ir baimė. galima nustebti: „Ir kam to reikia?" Kaip ten bebūtų. turi daug ką bendra. beveik visiems mums vienu ar kitu metu tai atsitinka. žmogui reikia sensorinės įvairovės. kodėl aistringa meilė neišvengiamai išblėsta. pvz. kuri meilės rūšis yra „tikresnė". o ne stiprios aistros. yra patenkinami. šilti jausmai. kuriuos suteikia . todėl sumažėja nerimas ir netikrumas dėl kito asmens. kai du žmonės yra labai artimi vienas kitam. kad šios meilės pagrindą sudaro tiek teigiami. Kai kurie poreikiai. Partneriška meilė. ir susitelkimas tik ties vienu asmeniu pradeda varginti. kurias jaučia išgyvenantieji aistringą meilę. Partneriška meilė vystosi palengva dviems asmenims kuriant juos patenkinančius santykius. kai labiau pažįstame kitą asmenį. Mes labiau pažįstame jo arba jos elgesį. kad jūs patyrėte taip vadinamą aistringą meilę. kurį sukelia santykių netolygumas • jausmų. aistra ir pavydas? Jūsų išrinktasis visais atžvilgiais atrodė puikus? Visi požymiai rodo. sumažėjo iki minimumo? Buvo apėmę stiprūs ir tuo pačiu prieštaringi jausmai . Šaltu protu peržvelgus šį sąrašą.

J.1 lentelė.stiprių jausmų. D. 7. pagal kurią meilė gali kilti iš trijų pagrindinių komponentų derinio: • intymumo . R. Vis tik šeimos tyrinėtojai teigia. Mokslininkai neapsiriboja minėtomis dviem meilės rūšimis. seksualinio potraukio • įsipareigojimo .1 lentelė).didelį išreikštumą) Meilės rūšys Nėra Aistringa meilė Romantinė meilė Tobula meilė Aistra + + + Intymumas + + Įsipareigojimai + . pliuso .3 pav. Stemberg meilės trikampis (pagal E.ryšio ir artumo partneriui jausmo. AISTRA ĮSIPAREIGOJIMAS 7. Aronson ir T. intymumo ir įsipareigojimų išreikštumą santykiuose (minuso ženklas rodo mažą išreikštumą arba jo nebuvimą. kad myli partnerį ir pasišventimo išlaikyti tą meilę ir ilgalaikius santykius su ja (juo).sprendimo. 1998) Kiekvienas iš nurodytų komponentų įvairiomis proporcijomis jungdamasis su kitais sudaro aštuonias meilės rūšis (7. pasitikėjimo • aistros . Stemberg (1997) pasiūlė trikampę meilės teoriją. Meilės rūšys pagal aistros.gali tapti nuobodulio tarpusavio santykiuose priežastimi. J.saugumas. supratimas. susijaudinimo. tarpusavio supratimo. priėmimas ir numatomumas bei pripratimas . R.139 partneriška meilė . Wilson. atvirumo. kad partneriška meilė yra ilgalaikių santykių tarp dviejų žmonių pagrindas.

Mylintieji išreiškia ją žodžiais.iš pirmo žvilgsnio".. 3. apibūdindamas meilę. tai gali peraugti į romantinę meilę. nuoširdų ryšį ir. bet pabrėžė. 1992). Jų santykiai lengvi. kuriai būdinga aistra ir intymumas.140 Partneriška meilė Tuščia meilė Draugystė Beprasmė meilė + + + - + + + Pvz. Jos autorius J. Pabandykite patys rasti gyvenimiškų ir literatūrinių pavyzdžių. Pateiksime dar vieną meilės rūšių klasifikaciją. liesdami vienas kitą ir trokšta kuo dažnesnio fizinio kontakto. sudarytą remiantis pačių žmonių meilės santykių aprašymo analize. atitinkančių kiekvieną meilės rūšį. Hendrick ir C. Jo mintys ir fantazijos dažniausiai nerimastingos ir sukasi vien tik apie meilės objektą. o galbūt ir į tobulą meilę. dažniausiai sujungia daugiau nei vieną tipą (S. Santykiams tęsiantis. Erotinė meilė. ji dažniausiai palaipsniui išauga iš draugystės. Dažnai tai būna meilė . nes nereikia kontroliuoti stiprių emocijų. lydima stiprių emocijų. Panašiai kaip partneriška meilė. Jie drovisi intensyvių jausmų ir seksualinio ryšio. Jie siekia kuo greičiau užmegzti atvirą.. kad kiekvienas asmuo. kai žmogus nusprendžia. Meilė nėra labai emociškai sužadinanti. kad meilė yra teigiamų emocijų šaltinis ir svarbiausias gyvenime dalykas. kuri yra visų trijų komponentų junginys. Mylintieji mano meilę esant šeimos ir visuomenės pagrindu. Tuščia meilė gali būti tuomet. tačiau nėra jos „apsėsti". net ir nejausdami dvasinio artumo. abipusio pasitikėjimo. abipusio atsiskleidimo ir supratimo. 2. . Tai aistringa meilė. 1. ankstyvo seksualinio ryšio. patikimas. tai gali reikšti labai įvairius dalykus. asmuo gali jausti didelę aistrą ir fizinį potraukį {aistringa meilė). Užvaldanti meilė. neatsiskleisdami vienas kitam. Lee išskyrė 6 meilės tipus. kad jis mylės kitą nebūdamas jam labai artimas ar draugiškas ir be aistros. to nereikalauja iš partnerio. bet nežinoti apie kitą asmenį intymių dalykų ir nejausti jam jokių įsipareigojimų. Tokia meilė visiškai užvaldo žmogų. kuriant abiem pusėms priimtinus santykius. intymus dviejų žmonių ryšys. Kaip matyti. nors nori abipusio atvirumo. kai asmuo sako „Aš myliu tave". Žmonės skirtingai supranta ir apibrėžia meilę ir tai gali tapti kliūtimi. O kartais žmonės nusprendžia būti kartu vedami vien aistros ar seksualinio pasitenkinimo (beprasmė meilė). Tokie žmonės mano. bet tai šiltas. Hendrick. Draugiškoji meilė.

Šiems žmonėms meilė yra toks pat žaidimas. Tai besąlygiškas rūpinimasis kitu. Jacobs (1992) išskyrė keturias meilės ryšių užmezgimo motyvų grupes. Meilė kaip žaidimas. Jis vengia emocinių kraštutinumų ir siekia pažinti partnerį palaipsniui. kaip tenisas ar šachmatai. Tokio tipo asmenys nelinkę užmegzti gilių emocinių ryšių. Žmogus gali teikti pirmenybę vienam ar kitam meilės stiliui tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ar su skirtingais partneriais. Atsiranda jausmų kontrolės praradimo jausmas. nepaisant savo norų ir interesų. o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo. Tokia meilė retai baigiasi laimingai. su kuriuo galėtų patenkinti vienas kito poreikius ir kuris jam tiktų įvairiais požiūriais . tuo tarpu moterys dažniau jaučia draugišką meilę. kad seksualinis atitikimas yra svarbus. jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito. dėl kurio būtų verta aukotis. Pragmatiškas mylimasis žiūri į meilę labai praktiškai.išvaizda. taip pat praktišką bei užvaldančią meilę. J. tačiau nesieja jo su jausmais. svarbi gyvenimo dalis. atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. Tyrimai parodė. Jei vieno iš partnerių jausmai suintensyvėja. žema savivertė) sąlygoja pasiaukojančią meilę . 4. „apsėstas" mylimasis jas sukelia pats. interesais ir pan.ne per daug jausmo ir ne per mažai. Meilė. socialine padėtimi. Pasiaukojanti meilė. bet nėra pasaulyje tokio svarbaus žmogaus. ir tai daroma nesiekiant įžeisti kito asmens. Kai kada net su keliais partneriais vienu metu. nerimas. kad padidintų jausmų intensyvumą. kitas padeda jam išlaikyti savikontrolę ir atstumą. mano. Mylintieji mėgaujasi seksu ir jo įvairove. kad skirtingą meilės stiliaus pasirinkimą gali skatinti emocinės būsenos ir išorinis spaudimas. 6. kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose . Melas ir nenuoširdumas yra svarbiausios žaidimo taisyklės. jo gerbūviu. kad be partnerio meilės jo gyvenimas nieko vertas ir bet kuria kaina siekia tą meilę užsitarnauti. Jei ypatingų problemų nėra. o visas su tuo susijusias problemas galima kartu išspręsti. Žaidimu mėgaujamasi. kurie skatina skirtingo meilės stiliaus dominavimą: • neigiamos emocinės būsenos (vienatvė.141 Troškimas nuolat matyti partnerį yra labai stiprus. Meilės tipas nėra fiksuota asmens savybė. išsilavinimu. Jie mėgsta „žaisti" meilę ir ją laimėti. Pragmatiška meilė. kad vyrams labiau nei moterims būdinga erotinė meilė ir meilė-žaidimas. Jis įsitikinęs. R. 5. Nustatyta. yra pavydus. Jis ieško partnerio. jo nuomone. Ši meilė reiškia visišką atsidavimą mylimam asmeniui. Jis arba ji reikalauja iš partnerio nuolat rodyti savo meilę. Mažiausiai patenkinamu meilės tipu dauguma laiko meilę kaip žaidimą.

dažnai ji baigiasi. Su laiku partnerio patrauklumas gali sumažėti ar visai išblėsti. 2. nes žmonių jausmai ir mintys vienas kito atžvilgiu yra gana skirtingi ir nepakartojami. kad savybės. Skirtingi motyvai nulemia ir skirtingų partnerių pasirinkimą.142 • • • pripažinimo poreikis gali skatinti užvaldančios meilės pasireiškimą amžius ir socialinis spaudimas skatina pragmatišką meilę seksualiniai troškimai sukelia erotinę meilę. kokias televizijos laidas žiūrėsim. tampa neįdomios ar net erzinančios. ir santykiai tarp dviejų žmonių išyra. 1. Tyrimai rodo. Teorinė meilės rūšių įvairovė leidžia mums suprasti. E. Santykių iširimas Kokia bebūtų meilė. Atsiranda bendravimo problemų. . nes nesugebama susitarti. Wilson 1998). deja. kai jų santykiai pradeda šlyti? C. D. kodėl santykiai tarp artimų žmonių gali pablogėti ir galų gale iširti. ką valgysim pietums. kurios lėmė pradinį asmens patrauklumą („Jis toks nepaprastas ir taip skiriasi nuo kitų". „Ja visiškai negalima pasitikėti") (E. kodėl realiame gyvenime tiek daug nesusipratimų ir skirtingų požiūrių. Patiriama. kad 30 proc. santykių baigiasi dėl to. nusileisti. Kodėl laimingi. pas kuriuos draugus eisim į svečius ir pan. Bandoma pataisyti santykius. Aronson ir T. kai savybės. kreipiantis pagalbos į šeimos konsultantą. Kaip elgiasi žmonės. susijusių su „tikra meile". kurių anksčiau nesimatė. kurios anksčiau žavėjo. draugiški ryšiai tampa nepatenkinančiais. siekiant pačiam pasikeisti ar raginant partnerį ką nors keisti. nelaimingais ir net priešiškais? Aišku. į partnerį žiūrima pernelyg kritiškai. kad mylimas asmuo turi daug trūkumų. „Ji tokia nenuspėjama") tampa santykių iširimo priežastimis („Aš ir jis neturim nieko bendra". Rusbult (1987) nurodo keturis dažniausiai pasitaikančius reagavimo būdus: 1. darbuotojas gali aptarti problemas su vadovu. Tokiu būdu iškyla konfliktas tarp nepriklausomybės ir buvimo kartu poreikių. gali būti daugybė priežasčių. 3. teikti pasiūlymus. Ši sąvoka įvairiai interpretuojama. jis priešpastatomas kitiems. Partneriai pradeda nebepatenkinti vienas kito poreikių. Intymūs santykiai visada reikalauja tam tikro kompromiso: sutarimo. Jei tai darbiniai santykiai. tačiau galima paminėti kelias dažniau pasitaikančias.

Kitas svarbus dalykas . jo vengiama. Kuo partneris labiau priklausomas nuo kito santykiuose. Susitaikoma su neišvengiamu santykių iširimu. 1988): • Diferenciacija. Atsiribojama nuo pokalbių apie tarpasmeninius santykius ir rizikingų temų. M. tikintis. • Vengimas. „Pakeičiam temą". lūkesčių mylintieji atiduoda tarpusavio santykiams. 4. Toks netekties išgyvenimo ciklas. .ne trumpalaikis aktas. 3. paliekant partnerį. žmonės jos nenutraukia. Siekdami išvengti nemalonumų ir skausmo. R. o procesas. Kuo daugiau jausmų. vengia kontaktų. • Išsiskyrimas. atsitraukiama. Nusprendžiama nutraukti santykius ir išsiskiriamą. laukiama baigties. tuo jis mažiau motyvuotas tuos santykius nutraukti. kad su laiku viskas išeis į gera. partneris ignoruojamas. tuo žmonės deda daugiau pastangų juos pagerinti ir išlaikyti. Dažnai kivirčijamasi. kiek stiprūs yra poros įsipareigojimai vienas kitam. arba panaudojama prievarta. Dažnai. Būdingi pasakymai: „Geriau apie tai nekalbėkim". ir atvirkščiai. arba grasinamąjį palikti. Šioje santykių stadijoje atsiranda skirtumų akcentavimas. Vieno ar kito būdo pasirinkimą lemia tai. Knapp teigia. Palaipsniui bendraujantieji pradeda jausti įtampą ir nepatogumą būdami kartu. nesutinkama su vienas kito nuomone. kuris gali tęstis gana ilgai. ir nors stiprių konfliktų gali nebūti. bet bendrumo jausmas gali smarkiai sumažėti. iš pradžių dėl to audringai išgyvenama ir dažnai galvojama apie prarastą partnerį.143 2. būdingas visiems išgyvenantiems išsiskyrimą su artimais ir mylimais žmonėmis. nes neturi geresnės alternatyvos tokiems santykiams. Po to ateina gilus skausmas. žmonės tiesiog stengiasi rečiau matytis. kurių trukmė ir seka gali kisti skirtingoms poroms (pagal J. kad jis susideda iš kelių pakopų. kol viskas susitvarkys savaime. Laukiama. net ir būdami nelaimingi santuokoje. Nutrūkus ryšiams su artimu žmogumi. laiko. Nutraukiami santykiai. Kaip jau minėta. • Atsiribojimas. Žodį „mes" dažniau keičia žodis „aš". intymių santykių iširimo procesas yra ilgas ir skausmingas.kokias pasirinkimo galimybes žmogus turi. Kuo jie didesni ir kuo santykiai buvo labiau patenkinantys. pokalbiai tampa paviršutiniški ir nemalonūs. „Ar būtinai mes turim apie tai kalbėti?" • Sąstingis. tik skirtingos trukmės ir intensyvumo. galinčių sukelti prisiminimus ar pažeisti jausmus. Santykių iširimas . tuo skaudžiau išgyvenamas atsiskyrimas. kuriam praėjus asmuo emociškai nutolsta nuo buvusio partnerio ir grįžta į normalų gyvenimą. Bittner.

• Atleidžia vienas kitam klaidas ir trūkumus. vertinant kitus žmones? Paanalizuokite savo atsiskleidimo ypatumus. Kodėl fizinis patrauklumas turi poveikį. jei reikia. fizinį komfortą vienas kitam. Kam ir kiek jūs atsiskleidžiate? • • . apkabina. Jie rodo. ir būtų išvengta tokių skausmingų išgyvenimų? Sėkmingoje santuokoje gyvenančių porų tyrimai padeda atsakyti į šį klausimą (I. apkloja šiltu pledu ar atneša puodelį karšto šokolado. Kai vienas yra nusiminęs. kaip tu iškepei šį kepsnį" ir pan. intymias mintis. Horowitz ir K. 1994). Bordens. A. Kokie iš jums žinomų patrauklumo veiksnių lėmė jūsų pažintį ir tolimesnius santykius su kiekvienu iš jų? Pasvarstykite. • Yra seksualiai aktyvūs. Pasvarstykite: • • Kodėl žmonėms taip svarbu užmegzti tarpasmeninius santykius? Prisiminkite savo draugus ir pažįstamus. Pavyzdžiui. yra tolerantiški vienas kito atžvilgiu. Jie dalijasi visais ištekliais. Rodo susižavėjimą vienas kitu. • Paremia vienas kitą emociškai ir materialiai. kad žmonės jaustųsi patenkinti ir laimingi. S. susikimba rankomis. Dažnai sako vienas kitam malonius dalykus: „Tu atrodai gražiai su šia suknele" arba „Man taip patiko. • Išreiškia savo meilę fiziškai: bučiuoja vienas kitą. • Atsiskleidžia vienas kitam ir linkę išsipasakoti savo slaptas. kitas jį palaiko. Seksualiniai santykiai yra svarbi jų gyvenimo dalis. Paprasčiausiai dažnai sako vienas kitam: „Aš myliu tave". kad tokiose porose sutuoktiniai: • Išreiškia savo meilę žodžiais. kiek svarbus tarpasmeniniams santykiams fizinis asmens patrauklumas. kuriuos turi.144 Kokie gi turi būti dviejų žmonių santykiai. Suteikia.

Kas padeda ir kas kliudo palaikyti gerus tarpasmeninius santykius? . Sternberg trikampę meilės teoriją.145 • • Raskite literatūrinių ar gyvenimiškų pavyzdžių. J. iliustruojančių meilės rūšis pagal R.

146 .

palankioje žmogaus individualumo pasireiškimui. bet psichologinė branda ir jaunystė (taip. taip pat stresinėse situacijose. ir naujoje aplinkoje. Mes sustosime prie kelių pagrindinių asmenybės savybių ir pažiūrėsime. lemiančius žmonių elgesį ir santykius su kitais: cholerikas. kad temperamento tipą lemia įgimtos centrinės nervų sistemos savybės. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI • • • • • Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai.augti ir bręsti taip nepaliaujamai. kas tų savybių visumoje vaidina svarbiausią vaidmenį. Šis skirstymas yra išlikęs iki šių dienų. Dabar manoma. Svarbiausia yra tai. kad ta sąsaja abipusė: daugelio asmenybės savybių atsiradimas bei raiška priklauso nuo to. kad pastarųjų kitimui žmogus turi palyginti nedidelės įtakos (dar nėra atrasta amžinos jaunystės eliksyro). kuriose elgsena mažiausiai susijusi su patyrimu. Žinia. kokio temperamento yra konkretus žmogus. Jis ryškiausiai atsiskleidžia ankstyvojoje vaikystėje. o kitiems reikia minios draugų? Ar žmogaus nuomonė apie save atsispindi jo bendravime? Kodėl ne su visais žmonėmis yra malonu bendrauti? Jei bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika. Tyrimais .147 8. Tų savybių deriniai ir visuma apibūdina žmogų kaip unikalią asmenybę. tai ją didele dalimi įtakoja bendraujančių žmonių asmeninės savybės. kaip ir pats asmuo. kaip ir kiek su tuo žmogumi buvo bendraujama vaikystėje. Bendravimas ir temperamentas Daugiau kaip prieš 2000 metų antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas išskyrė keturis pagrindinius žmonių tipus. sangvinikas. kinta. kaip nepaliaujamai kinta jo kūnas bei fizinė aplinka. Beje. reikia pažymėti. Šiuolaikinėje psichologijoje esti įvairių požiūrių į tai. Būtent jos ir apsprendžia. Bendravimas. nes žmogaus lemtis . kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateiktų savo atsakymą. kai jo dar neužgožia aplinkos poveikis. Temperamentas yra įgimtas ir jo tipas nekinta per visą žmogaus gyvenimą. flegmatikas ir melancholikas. taip!) yra paties žmogaus pastangų rezultatas. o kiti sunkiai? Ar su visais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą? Kodėl vieni esame namisėdos. kaip jos siejasi su konkretaus žmogaus bendravimo ypatumais.

Flegmatikas . kurie jam pasipainioja.patikima liaudiškos psichoterapijos priemonė. Temperamento pagrindu formuojasi kitos žmogaus savybės. flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. Apskritai. Jis elgiasi ne taip impulsyviai. o melancholiko ir choleriko . įtaigios gestikuliacijos. kad sangviniko ar melancholiko tipui priklauso maždaug po 34 proc. Įdomiausia tai. ir jis į tai numoja ranka. Paklusti jam yra sunku. todėl dažnai jo dėmesys kam nors ir entuziazmas greitai atšąla. nes geras išsikalbėjimas artimam susidūrus su problema . Sangvinikas .. Nepaklūstantiems jis būna negailestingas.tai žmogus. Panagrinėkime. nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. Į kitų pastabas dėl grubaus elgesio cholerikas dažniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoširdžiai negali patikėti. užsidegęs jau nauja iniciatyva. Dėl šių savybių choleriko su kitais žmonėmis nesieja gilesni ryšiai. jis visiškai tokiais santykiais pasitenkina. ir tai kelia pasitikėjimą aplinkiniams. Mat. kai reikia užmegzti reikalingus ryšius. Atpažinti tokį žmogų bendraudami galime iš jo greitos ir garsios kalbos. greičiau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis žmogus. nes choleriką valdo nuotaikos ir įkvėpimas.tai neabejotinas lyderis. Cholerikas . Kitus kartais erzina lėta flegmatikų galvosena ir veiksmai. kaip temperamentas veikia mūsų bendravimą. kad jo žodis.148 nustatyta. todėl linkę jo privengti. tačiau šiuos minusus atperka flegmatiko patikimumas. jis yra ne per geriausios nuomonės apie kitus. Sangvinikas . Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai. Šio temperamento žmonėms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas. jis nesišvaisto žodžiais. Tai labai vertinga savybė. pvz. Bendraudamas su kitais. gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo - .tai aktyvus. Tai pasyvaus temperamento tipas. ir jo energingumas liejasi per kraštus. Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeičiamas. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamą. todėl energingai imasi vadovauti aplinkiniams. kuris yra labai aktyvus. Tačiau kartais jam trūksta atkaklumo ir ištvermės geriems sumanymams įgyvendinti.tai žmogus. Cholerikas dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos. nors. charakteris. kad būdamas energingas optimistas. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokių problemų. kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. gestas ar veiksmas galėjo ką nors įžeisti.po 16 proc. kuris galvoja ramiai. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais. žmonių. kaip ir cholerikas. tad aplinkiniai į jį žiūri kaip į pakankamai draugišką ir patikimą žmogų.

pasikalbėjime. Be to. todėl galime kalbėti tik apie konkrečiame žmoguje vyraujantį vieną ar kelis temperamento tipus. Bet. T. J. pasyvus žmogus. nelaimingas žmogus. Ekstravertas . o melancholikas . Pvz. toks kaltinimas daugeliu atvejų yra perdėtas. Flegmatiko kalba bendraujant yra tyli. kad žmogui. įtakojantis žmogaus elgesį ir bendravimą. Tai greičiau tik „gruntas" ant kurio aplinka ir pats žmogus „tapo" savo nepakartojamą asmenybę. Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aišku.skirtingas. ką flegmatikas jaučia ir išgyvena. o daug dažniau temperamentų mišiniai su vyraujančiu vienu ar kelių temperamentų tipu. neatsispindi nei jo laikysenoje. Tai liūdnas. sangvinikas draugystėje. nei kalboje. cholerikas nepamainomas.tai žmogus visą dėmesį sutelkęs į išorinį pasaulį. anot jo.tai jautrus. Didelis nervų sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis įskaudintu likimo ir aplinkinių žmonių. jame vykstančius įvykius ir žmones. kylančio iš susidūrimų su „storžieviškais" aplinkiniais. analitinės psichologijos kūrėjas. tačiau jų santykis . kuriuos jis įžvelgia aplinkoje. nieko gero nežada. Reikia prisiminti.paliūdėjime. A. pasiūlė skirstyti visas asmenybes į ekstravertiškas ir intravertiškas. Jung. Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai C. Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje. Tai. dažniausiai vienodos intonacijos. Intravertas . Melancholikas . kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai. vienas žymiausių XX amžiaus psichologų. Falcon. linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų. Melancholiką bendraujant galima pažinti iš graudžios veido išraiškos ir verkšlenančios balso intonacijos. kad kiekvienam žmogui iš dalies būdingi visų minėtų temperamentų bruožai. Siekdamas išvengti skausmo. Tai uždaras. 1992). 1992).149 ištesės. nemėgstantis didesnių susibūrimų. (L.tai žmogus visą dėmesį nukreipęs . kuri jam. lygi. Hjelle ir D. flegmatikas linkęs laikytis atokiau nuo visų. Kartais aplinkiniai flegmatiką skuba apkaltinti šaltumu ir nejautrumu. temperamentas nėra lemiamas veiksnys. kai reikia labai greitai spręsti ir veikti. norinčiam išsiverkti ir ieškančiam paguodos išgyvenant skaudžią nesėkmę. Tai iš tiesų retai kitus suvedžiojantys žmonės. Tačiau reikia pripažinti. flegmatikas . Ziegler. melancholikas -puikiausia draugija. su skausmu ir baime žvelgiantis į ateitį. turint galvoje. vienareikšmio atsakymo nėra (Ch..

tai aktyvūs žmonės.ekstraverto stichija. . nes jaučiame. nei veikiantis žmogus. Aišku. kad elgėsi kaip koks „mėmė". aišku. įžeidus. vejamas aktyvumo. Bendraudami jie jaučiasi kaip žuvys vandenyje. net savo išvaizda. Būti tarp žmonių ir būti tų žmonių dėmesio centre. atsargūs. ir jis vėliau gailisi. Dėl to. Situacijoje. Turėtume pasakyti. Intravertai . bet „šaukštai jau būna po pietų".tai yra ekstravertui tikras gyvenimas. nelaimingais ir nuskriaustais. lengvai užmezgantys kontaktus su kitais. lengvai pakeliantis bet kokią aplinkinių nuotaiką ir mėgstantis vadovauti. Tai greičiau mąstantis ir jaučiantis. dirglus. Ši savybė kelia pagarbą ir pasitikėjimą aplinkinių akyse. aišku. jie mėgsta „devynis kartus pamatuoti". traukiantys ir prikaustantys aplinkinių žvilgsnį . patyrimą. čia puikiai elgiasi kaip tik intravertas. turintis humoro jausmą. Aišku. interesus. Tuo tarpu ekstravertas. kaltina save. kur reikia patylėti. Laisvą laiką jis su įkvėpimu leis namuose. Tipišką ekstravertą lengva atpažinti kitų žmonių būryje: jis bus dėmesio centre. bet greičiausiai bus draugiškas. bendraudamas su kitais. Jis. pvz. Ekstravertai . kurioje reikia apginti savo tiesą. moka jas saugoti.. išsiskirs raiškia kalba ir gestikuliacija. Kaip ir kalbant apie temperamentus. jausmus. dėl to dažnai patekdamas į viršininkų nemalonę. „kiša savo trigrašį" ne vietoje ir ne laiku. Intravertiškas žmogus gali būti labai uždaras ir linkęs šalintis kitų. Tačiau jei žmogus patenka į situaciją.puikus svetimų nuotykių ir išpažinčių klausytojas. mintis.. pyksta ant savęs ir aplinkinių. kad jie mums nuolat „tampo nervus". tvarkydamas drabužių spintą ar įrankių dėžę. todėl lengvai tampa neteisingo elgesio su juo auka. Toks žmogus . laiku nepasipriešina ant galvos kraunamoms pareigoms. Toks žmogus. jis vėliau gailisi. tiek intravertų tarpe. gali būti ir impulsyvus. Tai tikras užkietėjęs namisėda. jis mieliau bendraus tik su panašiais į save. Intravertas linkęs patylėti. taikūs. Akį rėžiantys rūbai. Gyvenime mums tenka susitikti su tokiais žmonėmis. išklausyti naujo viršininko nuomonę. kad tokių žmonių yra tiek ekstravertų. turintys organizacinių gebėjimų žmonės. ekstravertiškas bendravimas bus nepakeičiamas. o priverstinis buvimas vienumoje juos slegia. su kuriais bendrauti mums nemalonu. apie kokią situaciją kalbame.santykiuose su kitais greičiau bus ramūs. įvykių sūkuryje . Būdamas jautrus ir linkęs į pesimizmą. Tai aktyvūs. kuri asmenybės orientacija geresnė . bet ištaisyti situaciją būna labai sunku. kartais mėgstama diskutuoti. atsakymas priklauso nuo to.ekstravertiška ar intravertiška.150 i savo vidinį pasaulį. Prieš priimdami sprendimą. o nusprendę veiks nesidairydami. pvz.

Nesuabsoliutinkime. pvz. jo akimis. ant visos šventės. Į tas kovas dažnai įtraukiami visi šeimos nariai. ji pagiria anūkėlę. gyvenimas . neranda. kad dovanų gautų. kuri neatsigina nuo įvairiausių kontrolierių. bet ir naujoje aplinkoje. Kirschner. „prekine asmenybe". ir aš jums tai įrodysiu! Atpažinote anoniminių skundų autorių? Liaudiška išmintis sako. mokantis bendrauti su reikalingais žmonėmis. . ką jos veltėdis tėvas daro anam kambaryje. Suaugęs toks vaikas „suves sąskaitas". po vienu stogu gyvenantys kelių kartų žmonės dažnai neišvengia trinties ir konfliktų. o anūkėlė atkerta: „ką ten tas tinginys gali veikti". išsekę. o šis klausia. Kiekvienas žmogus. Visi vaikai Kalėdų seneliui eilėraščius sako. Patinka tėveliui atsakymas. ką sena ragana kalba. Pyksta vaikas ant vaikų. nei jo gėdos matė. Vaikas lekia pas tėvą. kuriam labai nejauku būti ne tik nepažįstamų vaikų būryje. Tipiškas tokio žmogaus pavyzdys . _ . vertas tiek dėmesio. ramus jų bendradarbis trina delnus po stalu -taip jums ir reikia! Gyvenimas . tapdamas anot E. Šeimoje kartais patys suaugusieji mažam ekstravertukui demonstruoja. Brikman ir R.aktyvus karjeristas. tikrintojai nieko įtartino. Nereikia jam nei dovanų.151 Tiesa. Netekęs kantrybės. jie „tampys nervus" skirtingai. Atpažįstate? Nemalonus tipelis. kad tyli kiaulė gilią šaknį knisa. Taip elgiasi tipiškas intravertukas.. iš kur tokie žmonės atsiranda? Priežasčių gali būti daug. pagiria dukrelę. kuri jam kelia tiek nepatogumų ir baimių.. tėvelis neša „ožį" į rato vidurį ir liepia deklamuoti. bet dažniausiai tai auklėjimo klaidų padariniai (R. Tuo tarpu vienas tylus. kas pažeistų įstatymus. ekstravertas savo gebėjimą užmegzti kontaktus ir lengvai bendrauti su kitais gali naudoti savanaudiškiems tikslams kitų sąskaita pasiekti.. bet atsiranda koks vienas. kitokių tikrintojų. kaip galima naudingai bendrauti.tai ašarų pakalnė. „Ką ten senė gero kalbės". ant Kalėdų senelio. „gadinantis nervus". aplesiną duoda. Įsivaizduokime įstaigą. bet ne mažiau bjauriai. saldainį duoda. bet argi ne taip elgiasi piktybiškas intravertas? Kyla klausimas. visi darbuotojai pervargę. slaptai. veikia tyliai. lyg įkaltas į grindis. kaip žodžiu naudos pelnytis? Arba kitas matytas vaizdas. Kuo ne gera mokykla.tai ne šventė.. Darbe tvyro neišpasakyta įtampa. nors tie kiti nei toje eglutėje buvo. Pvz. 1994). inspektorių. Fromm. pašokdins jis dar kitus. ar ne? Intravertas. Patinka močiutei atsakymas. kiek gali būti naudingas kylant karjeros laiptais.atkerta dukrelė. nei iš vietos. nei dėmesio. Močiutė klausia anūkėlės.

o eilinis žmogus geriausiu atveju . pajusti virškinimo sistemos sutrikimus ir 1.) • fiziniais (imame jausti silpnumą. Peris (1969) teigia. nebūtinai informacine. su kuriais mums tenka susidurti. dažniau vadinami „sunkiais" žmonėmis. o to poveikio padarinius mes pajuntame vėliau.nuolatinis santykių aiškinimasis bei konfliktai.tik labai besistengiantis mėgėjas. vartoja grubius posakius. mažiau bendraujantys ir 1. o gal ir visus čia minėtus simptomus.) • bendravimo (pajuntame. Turint galvoje. atsiranda vidinė įtampa. būtų džiugu su tuo žmogumi daugiau nesusidurti ir 1. Paprastai kitų atžvilgiu jis elgiasi labai agresyviai.) • elgesio (kyla noras kuo greičiau baigti bendrauti. Tuomet visi sveiko proto žmonės. bet visada . žinodami šio žmogaus ūmumą. tačiau kartais susidūrimai su juo yra neišvengiami.1. imame vengti tolimesnio susidūrimo ir 1. verta sustoti dar ties vienu asmenybės skirstymu. mes galime kaip grybus skirstyti į maistinguosius ir nuodinguosius.kaip galima turėti tokį absurdišką požiūrį! Šio žmogaus stichija .emocine prasme. kad jie teisūs). Psichologinėje literatūroje žmonės. Tankas. Tokią poziciją sąlygoja patyrimas.152 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis Skirstymas į ekstravertus ir intravertus. Maistingieji yra tie. jog „įveikti" šio tipo „sunkų" žmogų beveik neįmanoma. pasikliaudami savo intuicija. o mes patys . Vienas populiariausių šiuolaikinių psichologų F. nors ir labai paplitęs.stipresni. jo balsas ar jūsų balsas tampa aštresnis. gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis. pagerėja savijauta. Nuodingieji veikia priešingai. kad čia kažkas ne taip. kad pradedame atsargiau kalbėti. kad visus žmones. kuris rodo. kalba pakeltu balsu. sukeliantys šiuos simptomus. Glass. Tai grubiai ir tiesmukai bendraujantis žmogus. kyla susierzinimas. Yra priskaičiuojama iki pusšimčio „sunkių" žmonių tipų. tampame tylesni. su kuriuo susidūrus.1.). gali skaudėti galvą. mieliau būna linkę nusileisti „tankui" ir greičiau baigti bendravimą. kuo toliau pasitraukti nuo to žmogaus. kelis. atidžiau renkame žodžius. Mes apsiribosime aptardami labiausiai paplitusius „sunkių" žmonių tipus (L. Nuodingumas pasireiškia mums įvairiais simptomais: • emociniais (pablogėja nuotaika. Buitinėje . Aplinkiniai. su kuriais bendrauti mums yra naudinga. Pabendravus su jais.1. o jo veido išraiška rodo nusistebėjimą jumis . nei siekti įrodyti savo tiesą (net kai yra tikri. Turbūt jūs jau prisiminėte žmogų.1. nėra vienintelis. Ginčuose jis yra profesionalas. agresyvesnis. galime imti prakaituoti. teko patirti vieną. pakyla nuotaika. paprastai privengia kontaktų su juo. 1995). kad mus labiausiai domina bendraujantis žmogus.

dažnas mūsų turime kartaus patyrimo iš bendravimo su visažinančiu žmogumi. apie kurias jūs nė neįtarėte). bylojanti. nuolatos kalbantis ir reiškiantis savo nuomonę visais gyvenimo klausimais. Granata.akiplėšomis. Pabendravus su tokiu žmogumi. smarkiau ima plakti širdis ar pritrūksta oro kvėpuoti. kada jam vėl kas šaus į galvą). jį veikia įkvepiančiai. Iš pažiūros tai. Tai žmogus. Amžinas pesimistas. mat. Mat savo nuomonei pagrįsti jie apsiginklavę tikromis ar menamomis citatomis. ką. Tuomet jis ima kaltinti jus nuodėmėmis. Visažinis.. kaip aplinkiniai to nesupranta ir leidžia sau pykti. Tuo pasigirti paprastas mirtingasis dažniausiai negali. kai susipažinote (beje.snaiperis bendraudamas taikliu žodžiu primena mums ir pabrėžia mūsų įsivaizduojamą arba tikrą nepilnavertiškumą kurioje nors srityje. kad jis klysta. Aplinkiniams toks bendravimo būdas kelia nerimą. . galėtume jį sulyginti su krokodilu. lieka jausmas. bet ne su jumis. Save gi jis laiko tiesiog greitai užsiplieskiančiu žmogumi ir stebisi. o pasikeitusi jūsų veido išraiška. Paprastai šiuo atveju jūs esate tik statistas. pvz. kurie jų neliečia. kaltas liksite vis tiek jūs. Visažinis labai įsižeidžia. kad jus išpila prakaitas. kad kažką labai svarbaus šiuo momentu praradai. Kiekvienas mūsų turime psichologinį „Achilo kulną". Žmogus . Laidyti tokias „apnuodytas" strėles jam vienas malonumas. Tokie žmonės nepaprastai vargina ir priverčia kitus jaustis menkaverčiais. Tačiau staiga jūs pajuntate. kuris kalba jums. kliūna garo ir jūsų šeimos nariams bei giminėms.153 kalboje tokie žmonės yra vadinami paprastai . kad jūsų neprarytų. Vaizdžiai tariant. materialine padėtimi ar erudicija. jei kas suabejoja jo teisumu. Tai žmogus. Deja. Paprastai jie atlieka susirūpinusio jūsų gyvenimo situacija nenuilstamo patarėjo ir vadovo vaidmenį. nes jį laiko neprognozuojamu (neaišku. kai jis praveria burną. Ir todėl jis nepalieka jums jokių šansų įsiterpti. Saugumo sumetimais jie linkę mažiau kontaktuoti su tokio tipo „sunkiu" žmogumi. kad strėlė buvo tiksli. Kartais būna sunku įvardyti. Apie tai. ramus ir adekvačiai bendraujantis žmogus. Net jei jūs įrodysite. Jam visiškai nerūpi jūsų nuomonė. Tokios savijautos kaltininkas -snaiperio paleista taikli strėlė į jūsų silpną vietą. Išsirėkęs ir emociškai išsikrovęs žmogus-granata labai greitai nurimsta ir toliau gali bendrauti lyg niekur nieko. atrodytų. kad toks žmogus priklauso „sunkiųjų" žmonių tipui. esam nepatenkinti savo išvaizda. kaltina jus dėl savo dabartinių nesėkmių. kai jis nei iš šio nei iš to pratrūksta lyg perkūnas iš giedro dangaus. padarytomis nuo to laiko. mes sužinome tik tada. Snaiperis. turite būti pasiruošęs ir labai budrus. Šie žmonės kiša nosį ir į dalykus. reikalingas visažiniui kaip dingstis pademonstruoti savo „beribes" žinias.

Tai žmogus. vis tiek nieko gero iš to nebus". nes kontaktų iniciatorius yra „vartotojas". Tokio tipo žmonės paprastai visada lengva ranka prisiima atsakomybę už kokių nors reikalų tvarkymą. Tai žmogus. kuris bus linkęs neturėti su kitais žmonėmis jokių reikalų. kad jis pats jau visą mėnesį jų neturi.154 bet visada . Jei į tokį kaimyną kreipsitės degtukų. bet jis būtinai primins. po tokių „pasidalinimų savo nuomone" amžini pesimistai atkunta. silpną. sakydamas. kaip jis galėtų padėti besiskundžiančiam. bet tai šiuo atveju tėra tik iliuzija. ir mes dar turime laiko nepakliūti į jų spąstus. Vartotojas be skrupulų tave pakeis kitu. jis su siaubu akyse sumeluos. Kartais kyla viltis. Pirmą kartą susidūręs su juo. jei tai jam bus naudingiau. kad jie nei Dievui žvakė. pvz. Dažnai pažeria eilę patarimų. o vėliau pakeičia savo planus jūsų net neįspėję. kad jūs piktnaudžiaujate jo gerumu. Į tai nelaimingasis tik giliai atsidūsta. tuo tarpu jūsų gyvenimo džiaugsmas ir entuziazmas išblėsta. bailų. pilką žmogelį. Kaip bebūtų keista. yra atlygis už tolimesnę jūsų sunkią tarnystę jam. ir kad jo dukters devintukai ir aštuntukai irgi yra geri pažymiai. kad. kai jūs jam esate reikalingas.„bandžiau" arba: „neverta bandyti. ne visų tėvų vaikai mokosi tik dešimtukais. Jūsų darbas tėra tiktai klausyti ir dūsauti kartu su bėdojančiu pašnekovu. .. deja.. Vengiantis nemalonumų. kuriam tikras bendravimas reiškia galimybę išsakyti savo nesibaigiančias bėdas kitam. Mat. nei velniui šakės. Nepatikimasis. Aišku. Liaudyje apie tokius žmones sakoma. Nuolat besiskundžiantis. kuris organizuoja gyvenimą taip. paprastai žmogus ima galvoti. gal šį kartą jums pasiseks. kad net dabartinė jūsų sėkmė yra tik didelės nesėkmės pradžia. kad aplinkiniai prieš jų pačių valią yra įtraukiami į tarnybą jam. Kartais jis padaro jums smulkią paslaugėlę. geriausia būna. Savo aplinkoje tikrai rasime vienišių. Išvengti susidūrimo su tokiu žmogumi yra sunku.. kad esi visavertis gero organizatoriaus komandos narys. kad dirbti jo darbą jums atrodo viena nauda ir sėkmė. kuri. kai tokie žmonės atsiskleidžia smulkiuose reikaluose. Amžini pesimistai su entuziazmu dalijasi savo niūriai pesimistiniu požiūriu. Šiais sunkiais laikais jie turi apsčiai medžiagos jums įrodyti. lyg mostelėjus burtų lazdele. Kartais klausytojas susigundo paguosti nelaimingąjį. nesugebantį kovoti dėl savo interesų.viltingą požiūrį į pasaulį. Paprastai jis moka savo reikalus pateikti jums taip. jų nuotaika pagerėja. Šis žmogus visada yra šalia jūsų. bet deja. Šį žmogų mes atpažįstame tik tuomet. pakelia akis į dangų ir ištaria savo sakralinę frazę: „ir už ką man visi tie vargai". į kuriuos besiskundžiantis tik mosteli ranka . kad tik ko blogo tas besikreipiantis nesumanytų. Vartotojas. pasirodo vėliau. kai jis mus stipriai apgauna. Jei paprašysite žiupsnelio druskos.

pasistengti daugiau su tuo žmogumi nesusidurti.. kaimynas. kad jo skirtų mums kaltinimų priežastys yra susijusios ne su mumis. Dažniausiai mes ne iš karto susigaudome. jis jus nuginčys. prisiminkite. Konkurentas . kurių menkavertiškumu galima mėgautis iki soties.humoras bei kantrybė. kad dirbo dar daugiau.jokių šansų. kol imame suprasti. Nekalbėkite su juo iš aukšto ir nesižeminkite. kad daug dirbote. Jis veržiasi pirmauti. kad „sunkus" žmogus nesiduoda išoriniams poveikiams.). Būkite tvirti. . Deja. kad tai būtų konstruktyvu ir abipusiai naudinga. Ką daryti tokiu atveju? Štai keletas patarimų: 1. kad ir kaip norėtųsi pakovoti dėl teisybės! Dar kartą prisiminkime. ir „receptas". kad įžeidimų jūs nusipelnote! 2. Jis išnaudos bet kokią situaciją jums nurungti. kad susiduriame su „sunkiu" žmogumi. o su juo pačiu. nors jau seniai laikas sustoti. Jokiu būdu nesivelkite į ginčą. giminė ir t. 4. kaip reikėtų bendrauti su „sunkiu" žmogumi. nes jis atsakys tuo pačiu ir nekaltinkite. o „amžinas pesimistas" sėkmingai gali jus apvilti kaip „nepatikimas tipas". jog „paprasto" žmogaus bandymas susikauti su „sunkiu" žmogumi tebus mėgėjo kova prieš profesionalą. bėda ta. pvz.prarastas. „vartotojas" kartu gali būti „tanku" ar „granata". 5. Konkurentas brangina tik tokius draugus. kad „sunkus" žmogus elgiasi taip su visais (ne tik su jumis) ir nemanykite. Praeina nemažai laiko. tai supratus. kaip „sunkų" žmogų paversti maloniu bendravimo partneriu dar neišrastas. nes jis gindamasis puls. Aišku. nes vis tiek nieko nelaimėsite. t. 3.nepailstantis pagyrūnas. o nuotaika bus sugadinta ir laikas . protingesnis ir 1. Jei jūs pasakysite. geriausia. pradedant studijomis ar darbu. Negrasinkite. baigiant gyvenimo draugo ar draugės pasirinkimu. kuris siekia aplinkinius nustebinti tuo.1. kurių pakeisti negalime (jis -bendradarbis. Taigi laimėti . Prisiminkite. Bet dažnai mes susiduriame su tokiomis aplinkybėmis. kad jis už jus yra daug geresnis.155 Konkurentas. kad geriausias ginklas . Gyvenime dažniausiai sutinkame mišrius „sunkių" žmonių tipus. Tai nuolat siekiantis pirmauti žmogus. Kyla klausimas.

Taikdarys. būdinga žemos savigarbos žmonėms. Garsi šiuolaikinė psichologė V. nes tėvų reikalavimai jiems nėra aiškūs ir nuoseklūs. Žmogus. Jis trokšta vienintelio dalyko . kad labai daug kas gyvenime priklauso tik nuo jų pačių. Tai žmogus. Visa jo laikysena sako. tampa apatiška(s). pojūtis. kad gali pabūti šalia jūsų.156 Bendravimas ir savigarba Savigarba . kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja ir nieko nesiima daryti be kitų pritarimo. kaip žmogus save įsivaizduoja ir kaip jis save vertina. apgaulės.dar vienas asmenybės aspektas. Čia galime išskirti keturis elgesio tipus. Dažnai tose šeimose vaikai nesijaučia psichologiškai saugūs. Nuolatinė baimė. Jis padarys viską. jog ko nors prašyti yra egoizmas. būdingus žemos savigarbos žmonėms (V. kurioje formavosi asmenybė. šalia kurio atsidūrę. abejinga(s) sau ir kitiems. Kaltintojas. negarbingų tarpasmeninių santykių šeimoje rezultatas. Kartais pakanka tik gerai išsimiegoti ar pailsėti savaitgalį ir vėl jausiesi „formoje". Satir. nes vaikystėje jam buvo įskiepyta mintis. Savigarba gali būti aukšta ar žema. laimei. kuris visą laiką su baime „laukia" pajuokos. arba grubiai despotiškai pavergia kitus. kurie jaučiasi savo gyvenimo šeimininkais ir žino. Jo laikysena . galima pavadinti savigarba. Pats jis jaučiasi menkysta. kad iš viso su juo kalba: „kas gi aš toks kad su manim turėtų kalbėti?" Jis niekada nieko neprašo. kad tai. Jis laimingas vien dėl to. pažeminimo ar įžeidimo. Satir teigė. Jis ar ji dažniau tampa kitų blogo elgesio auka. Prisiminkime save tuomet. Žema savigarba paprastai yra painių. Taigi koks žmogus susiformuoja tokioje aplinkoje? Tai žmogus. Todėl jie arba aklai paklūsta kitiems ir žeminasi. Bendravimas čia dažniausiai pagrįstas baime ir grėsme. su viskuo sutiks. kad jis yra bejėgis ir auka. nemandagumu. Tai priklauso nuo aplinkos. Bet. Tuomet ir mūsų bendravimas su kitais pasikeičia. dėl to nepasitiki kitais ir save izoliuoja. bejėgiai susidoroti su iškilusia gyvenime problema (neišlaikytas egzaminas.1. stipriai įtakojantis bendravimo ypatumus. 1972). būsite apkaltinti nemokšiškumu.).kad aplinkiniai būtų laimingi bei patenkinti juo. Tai būdinga žmonėms. stumia juos į savigyną. išsiskyrimas su mylimu žmogumi ir 1. Taikdarys visada sutinka su kritika jo adresu ir yra dėkingas. kad tik būtų taika ir ramybė. nejautrumu ar dar kuo nors. kai jaučiamės silpni. Tokiems žmonėms labai sunku savarankiškai žiūrėti į pasaulį ir nepriklausomai mąstyti. jog esi nepajėgus siekti užsibrėžto tikslo ar įveikti kelyje atsiradusios kliūties dažniausiai esti laikinas.

Kompiuteris. kovok". be jokios emocinės išraiškos. Koks yra žmogus. viskas būtų puiku". suaugęs. teigia V. tai neturi nieko bendra su tuo. jam buvo sakoma „nenusileisk. atviri ir pilni pozityvių nuostatų bei gyvenimiškos jėgos.157 demonstruoja. atsakingumo. turintis aukštą savigarbą? Tai žmogus. kaip jam išeis. kad jis nebūtų toks rimtas. Aišku. kurioje yra. Tai ypač racionalus žmogus. nukreiptos į savitarpio supratimą. Ką jis bedarytų ar bekalbėtų. bet nuolat kartoja: „jei ne jūs (ar ne tu). . Visa jo laikysena sako. Ryšiai tarp visų šeimos narių yra natūralūs. Aukštos savigarbos žmonės. kad galės kreiptis į kitus. Aukštos savigarbos žmogus jaučia. kaip tai pakeisti. kad klystum". Niekas nenori tokio blogo gyvenimo. kad visada sugebės priimti svarbius sprendimus savo gyvenime. kad jis gyvena jame. Vaikystėje jam buvo sakoma. skatinančios kiekvieno šeimos nario asmenybės augimą. Dabar. Pats jis jaučiasi svarbus ir reikalingas. Viduje jis jaučiasi niekam nereikalingas ir vienišas. Nusišalinęs. kad jis čia svarbiausias. kas vyksta čia ir dabar. bet ir ieško išeities. jis lyg pats save stengiasi įtikinti. jis geba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems žmonėms. demonstruodamas protinius gebėjimus ir erudiciją. jog nežino.žmogiškos. vienišas ir žemos savigarbos. kad tokį žmogų visada lydi sėkmė. Būdamas optimistas. Tokios šeimos narių bendravimas būna aiškus ir garbingas. namuose sukuria atmosferą. kad jis šio to dar vertas. Bendraudamas jis nereaguoja į klausimus ir jaučiasi visiškai nusišalinęs nuo situacijos. augindami vaikus. vaikystėje. kad jo mintys kažkur kitur. kurį suvokiame kaip nuolat kvailiojantį arba kalbantį „ne į temą". Jo kūno laikysena yra įtempta. Ir šis žmogus tebekovoja. taisyklės .. Satir. Jo kalboje pilna nesuprantamų. nesibaigiančių mokslinių išvedžiojimų. Jei sunkią minutę reikėtų pagalbos. Jis jaučiasi nieko vertas. neimtų taip visko į galvą ir gyventų. tarptautinių žodžių. tu per daug protingas. o balsas monotoniškas. jis žino. kai stebi jam paklūstančius ir įbaugintus žmones. Anksčiau. jis jaučiasi vienišas ir nelaimingas. Viduje toks žmogus jaučiasi pažeidžiamas. Žmonės gyvena taip tik todėl. skatinančią aukštos savigarbos formavimąsi vaikuose. atjautos ir meilės atmosferą. Tačiau. jis ne tik nerimauja. dažnai rėkia. kad pasaulis tampa geresnis jau vien dėl to. kartais grūmoja. kad jis čia šeimininkas. Tai nereiškia. demonstruojantis šaltumą ir susikaupimą. bet pasijunta tvirčiau.. kuris aplink save sukuria sąžiningumo. Jis pasikliauja savimi ir žino. kad gali būti kitaip arba nežino. Jis kalba pakeltu balsu. Tai žmogus. Vaikystėje jis girdėdavo: „nedaryk kvailysčių. patekęs į keblią situaciją.

formuojasi per visą gyvenimą. kuriems būdingas choleriko. ypač jei matome. flegmatiko ar melancholiko temperamentas. Kokiu elgesiu jis pasireiškia? 2. tai. tik tam reikalingos veiklios mūsų pačių pastangos. KTU. Socialinių mokslų fakultete prie Psichologijos katedros taip pat veikia nemokama psichologinė konsultacija studentams bei darbuotojams. Yra išleista nemažai knygų. Be to. Pasvarstykite: 1. veikiama mūsų kintančios aplinkos ir patyrimo. Ar pažįstate žmonių. veikia nemažai prieinamos psichologinės pagalbos tarnybų.158 Savigarba. patariančių. kurių žema savigarba? Iš ko apie tai sprendžiate? 4. Ar galėtumėte prisiminti savo susidūrimą su aukštos savigarbos žmogumi? Kas labiausiai jo elgesyje jums įsiminė? 5. Ar kada nors bandėte keisti savo bendravimą su konkrečiu žmogumi? Pasisekė? O jei nepasisekė. Nepamirškime. kaip jums atrodo. Prisiminkite savo pažįstamus žmones. kaip įveikti vidinius sunkumus. kad ta ar kita savybė mums trukdo pasiekti užsibrėžto tikslo gyvenime. sangviniko. kad visi mes galime jaustis laimingi. kodėl? . Koks jūsų pačių temperamentas? Kodėl taip manote? 3. labai svarbi ir paties žmogaus pozicija. Be to. Mes daug ką galime pakeisti savo pačių pastangomis.

159 .

bet ne pats konfliktas. karo mokslai. sutikime. Jeigu konfliktai neišvengiami.160 9. 7-ojo dešimtmečio pabaigos ruošiami konfliktologijos bakalaurai ir magistrai). ką norėjome pasakyti? Net ir labai ieškodami. Kas tai? Jeigu Jūs teigiate. Ancupov ir A. sociobiologija. gerai konfliktuoti? Truputis istorijos Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija. Šiuolaikinė konfliktologija .ne visada tinkama konflikto sprendimo strategija? Kada verta pasitraukti iš konflikto? Konfliktas mano.. psichoanalizės ar sociometrijos) sudėtinė dalis. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo išskirtas kaip atskiras tyrimo objektas.. matematika.. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai. ėmė ryškėti skirtingos konflikto sampratos. I. arba konflikto priežastys.pasitikrinkite savo pulsą: greičiausiai išvis negyvenate. istorija.. politologija ir sociologija. o buvo plačių koncepcijų (pvz. Psichologijos moksle galima skirti du stambius konfliktų tyrinėjimo laikotarpius . Antrojo periodo pradžioje susidomėta pačiu konfliktu: pradėta kurti konflikto psichologijos terminologija. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA • • • • • Ar konfliktas . . pedagogika. sunkiai rastume žmogų. viduje.6-ąjį dešimtmetį ir 6-ojo dešimtmečio pabaigą dabartinį laikmetį. nuo XX a. netgi menotyra. J. Trumpai apžvelgsime abiejų periodų svarbiausias kryptis (A.XX a. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. konfliktas neišvengiamas. Šipilov...gyvenimo norma? Ar gali konfliktas turėti teigiamas pasekmes? Kodėl kompromisas . kodėl gi neišmokus.reikšmingas teorinis ir taikomasis mokslas (vien JAV konfliktų problemas tyrinėja dešimtys tyrimo centrų... kad niekad nekonfliktuojate . Kai du žmonės pretenduoja į vieną ir tą patį. 1999). pradžią .. nors daugiau ar mažiau šias problemas liečia ir filosofija. Turbūt supratote.

161

/ laikotarpio kryptys: Psicho analitinė. S. Freud laikomas vienu pirmųjų žmogaus konfliktiškumo koncepcijos kūrėjų. Nors jis daugiausia domėjosi asmenybės vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis žmogaus dvasinio gyvenimo elementas), didžiausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmeninių konfliktų priežasčių jis patarė ieškoti pasąmonėje. S. Freud pasekėjas A. Adler teigė, kad konfliktai kyla asmenybei bandant išsivaduoti iš nepilnavertiškumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems prieš kitus. K. Horney konfliktų šaltiniu laikė nepakankamą artimųjų, visų pirma tėvų, geranoriškumą individo atžvilgiu. E. Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai žmogus negali realizuoti asmeninių tikslų ir poreikių. Etologinė. Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis mokslininkas, iškėlęs hipotezę, jog pagrindinė socialinių konfliktų priežastis individo ir minios agresyvumas. Pagal jį, gyvūno ir žmogaus agresyvumas niekuo nesiskiria; agresija - nuolatinė gyvo organizmo būsena. Grupinės dinamikos. Buvo pasiūlyta elgesio dinaminės sistemos koncepcija: įtampa kyla tada, kai pažeidžiama pusiausvyra tarp individo ir aplinkos. Ši įtampa pasireiškia konflikto forma. Konflikto šaltiniu gali būti, pvz., grupės lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas asmenybės motyvacijos ir individų tarpusavio sąveikos struktūros reorganizacija. Frustracijos - agresijos. Pasiūlyta nauja konflikto hipotezė: agresija visada kyla dėl frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojančią frustraciją (frustracija - slegianti įtampa, nerimas, neviltis ar pyktis, atsirandantys dėl vidinių ar išorinių kliūčių trukdančių siekti tikslo). Elgesio. Konflikto priežasčių ieškoma ne tik biologinėje elgesio prigimtyje, bet ir socialinėje aplinkoje, kuri keičia įgimtas individo savybes. Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla dėl žmonių emocinių tarpusavio santykių jų tarpusavio simpatijų ir antipatijų. Visi konfliktai - nuo tarpasmeninių iki tarptautinių - gali būti išspręsti erdvėje „perstatant" žmones pagal jų tarpusavio emocinį suderinamumą. Interakcionistinė. Laikoma, kad konflikto priežastys - socialinėje tarpusavio sąveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojūtis. Norėdamas juos panaikinti bei prisitaikyti prie aplinkos, individas imasi aktyvių veiksmų. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai.

162

Sociotropinė. Konfliktai neišvengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai - baimė, bandos jausmas, savęs įtvirtinimo poreikis ir kt. Šie instinktai paveldimi, todėl ir konflikto šaltiniai amžini. // laikotarpio kryptys: Teorinė - žaidimų. Šios krypties atstovai stengiasi sukurti universalią tarpusavio sąveikos konfliktinėse situacijose ir konfliktų sprendimo schemą. Įvairūs elgesio konfliktinėje situacijoje stiliai apibendrinti išskiriant du pagrindinius elgesio tipus - kooperatyvų ir konkurencinį. Konflikto pagrindas nesuderinami tarpusavio sąveikos dalyvių tikslai. Didelis dėmesys teikiamas ir konflikto dalyvių motyvams. Konfliktai gali būti sprendžiami konstruktyviai ir destruktyviai. Organizacijos sistemų teorija. Tiria žmonių konfliktiško elgesio realiose situacijose stilius. Pagal nuostatų konkurento atžvilgiu ir tikslų siekimo derinį autoriai išskyrė penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireikšti konfliktinėje situacijoje: konkurenciją, prisitaikymą, vengimą, kompromisą, bendradarbiavimą. Derybų proceso teorija ir praktika. Tai perspektyvi taikomosios psichologijos kryptis. Tyrinėtojai sprendžia dvi problemas: kas lemia konfliktuojančių pusių pasiryžimą pradėti derybas ir kaip turėtų vykti derybų procesas. Pastaroji problema ištyrinėta geriau.

Konflikto samprata, tipai, sprendimas
Geriausias būdas išspręsti konfliktą-jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du žmonės vienu metu pretenduoja į vieną ir tą patį, konfliktas tampa neišvengiamas. Konfliktas - tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą. Situacija vadinama prieškonfliktine, jeigu: • esant priešpriešai (tikslų, interesų ir t. t.) mes neišgyvename neigiamų emocijų (pvz., diskusijų metu) • nemalonūs jausmai yra išgyvenami, nors mes jų išoriškai neparodome ir atvirai neišsakome savo priešingų pozicijų.

163

Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra „neteisinga", agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį: • konfliktas - santykių, procesų vystymosi šaltinis • konfliktas - signalas asmenybei keistis • konfliktas - galimybė suartėti • konfliktas - galimybė „išelektrinti" įtemptus santykius. Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie: 1. Vidiniai asmenybės konfliktai 2. Socialiniai konfliktai: • tarpasmeniniai • tarpgrupiniai • tarptautiniai. Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Tačiau šio tipo konfliktai, jų motyvai yra paaiškinami lengviau, jeigu lygiagrečiai yra analizuojamos ir sunkios asmenybės situacijos, kurios tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Todėl asmenybės konfliktams skirsime atskirą skyrelį. Vidinių asmenybės konfliktų tipai Jau minėjome, kad sunkios asmenybės situacijos įtakoja mūsų tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenybės situacijoms priskiriami vidiniai sunkumai, krizės ir konfliktai. Beje, paminėti sunkių situacijų tipai tik retais atvejais reiškiasi izoliuotai vienas nuo kito - dažniausiai jie tarsi „susisluoksniuoja" tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybinės krizės nulemia naujų vidinių sunkumų atsiradimą ir pan. Vidiniai sunkumai - tai santykinai nesudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, neryžtingumas, nerasta išeitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbūt nerastume žmogaus, kuris kada nors nebūtų išgyvenęs vidinių sunkumų. Asmenybės krizės - ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai. Skiriamos raidos, neurotinės ir trauminės krizės. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterijų): gyvenimo veiksmų krizės („nežinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo motyvacijos ir tikslų krizės („nežinau, dėl ko gyventi"), gyvenimo prasmės

164

krizės („nežinau, kam apskritai gyventi"). Krizės - tai sunkiausios asmenybės situacijos. Vidiniai asmenybės konfliktai apibrėžiami kaip aštrūs negatyvūs, išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidinių asmenybės struktūrų kovos ir atspindintys prieštaringus ryšius su socialine aplinka. Be to, dėl neigiamų asmenybės išgyvenimų uždelsiamas sprendimo priėmimas. Kas priskiriama vidinėms asmenybės struktūroms? Tai yra : Motyvai. Jie atspindi įvairaus lygio mūsų siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir 1.1.) ir gali būti išreiškiami sąvoka „noriu". Vertybės. Jos gali būti asmenybės („Man vertinga") arba priimtos mūsų vien todėl, kad šių vertybių prisilaikoma visuomenėje, arba jos yra kažkaip kitaip vertingos. Todėl pažymėkime šias vertybes sąvoka „reikia, reikalinga" („Aš turiu"). Savivertė. Ji apibūdinama kaip individo reikšmingumas pačiam sau, kaip savų galimybių, savybių, savo vietos tarp kitų įvertinimas. Savivertė atspindi mūsų pretenzijų lygį, todėl yra lyg savotiška mūsų aktyvumo „žadintoja". Savivertę galima išreikšti sąvoka „galiu" arba „negaliu" („Aš esu"). Mūsų vidiniai konfliktai reiškiasi įvairiose sferose: kognityvinėje sferoje - Aš vaizdo prieštaringumu, žemesne savivertė, savo būsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonėmis dėl savo motyvų ir pan. emocinėje sferoje - emocine įtampa, neigiamais išgyvenimais elgesio sferoje - veiklos kokybės ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu. Sutrikusi asmenybės adaptacija, psichologinio streso sustiprėjimas yra laikomi integruotais visų trijų sferų rodikliais. Priklausomai nuo to, kurios asmenybės struktūros „įsivelia" į vidinį konfliktą, skiriami tokie pagrindiniai vidinių asmenybės konfliktų tipai: 1. Motyvaciniai konfliktai. Jie būna trejopi: • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai patrauklių alternatyvų (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija: negalėdamas apsispręsti, iš kurios šieno kupetos ėsti, jis iš bado nudvėsė).

Vaidmenų konfliktai... bet sukurta šeima atnešė daugybę „reikia"). Pretenzijų ir savo galimybių vertinimo išsiskyrimas sukelia nerimastingumą. 4. dirbantis studentas). Aptarti asmenybinių konfliktų tipai glaustai nusakomi 9. Nerealizuoto noro arba menkavertiškumo komplekso konfliktai. 3. emocinius „sprogimus" (pvz. kad nejausčiau disonanso? Protingiausia -mesti rūkyti (bet tam reikia valios!). arba juos atlieka nekokybiškai ir dėl to išgyvena (pvz." Taip interpretavę pirmąjį teiginį. Kognityviniai konfliktai.kognicijų (žinių. Tai konfliktai tarp norų ir tikrovės. „žinau. fizinės ar psichologinės galimybės (pvz. nerūkydamas negalėčiau susidoroti su stresu ir t. įsivaizdavimų) prieštaringumas. Jie pasireiškia kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir žmogaus profesinės... t. Ką daryti. 6.1 lentelėje. Moralės (normatyviniai) konfliktai.. kai „iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę").. kiek individas yra savikritiškas. gero dėmesio paskirstymo ir perkėlimo. Neadekvačios savivertės konfliktai.. stengiantis jas realizuoti). Šie konfliktai kyla. be to. .nuneigiama. Tačiau dažniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias . Jų priežastis .165 • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai nepatrauklių alternatyvų (ne vienam pažįstama situacija. Adaptaciniai konfliktai. • Kai tas pats tikslas. 7. „Žinau. O tai būdinga ne kiekvienam). Pvz. objektas turi ir patrauklių. aukštos pretenzijos ir nuolatinės nesėkmės. noriu ir toliau gyventi laisvą studentišką gyvenimą. bet neįdomesnis . ir nepatrauklių pusių (pvz. naujai siūlomas darbas yra geriau apmokamas. kaip Sabonis). Tai konfliktai tarp noro ir pareigos. kad aš rūkau". kaip jis vertina savo sėkmes ir nesėkmes. disonansą sumažiname iki minimumo arba išvis imame jo nejausti. kuri blokuoja jų patenkinimą (pvz. Savivertės adekvatumas priklauso nuo to. noriu būti toks garsus. kad aš nerūkau" puikiai derėtų prie anksčiau paminėto pirmojo teiginio. kai individas nesugeba suderinti kelių atliekamų socialinių vaidmenų. pakeičiama pirmoji kognicija: „Žala sveikatai yra išgalvota. 5. kad rūkyti kenksminga" ir „žinau.ką daryti?) 2. dispečerio darbas reikalauja nuolatinės dėmesio koncentracijos. tarp „noriu" ir „reikia" (pvz.

neranda racionalios išeities iš susidariusios padėties. Dažniausiai skiriami tokie neurotinių konfliktų tipai: .1 lentelė. bendraudami tampame agresyvesni. tampame dirglūs. bet jis nieko negali pakeisti. Tai atsitinka tuomet. formuoja adekvačią savivertę. nerimastingesni. Aštrūs vidiniai konfliktai žlugdo ir tarpasmeninius santykius. dirglesni. jie gali būti konstruktyvūs (produktyvūs. 1999) Ypač daug problemų mums kyla tada. Jausdami nuolatinę įtampą. nebekontroliuojame savęs. Destruktyvūs konfliktai neretai perauga į gyvenimo krizes ir lemia neurotinių reakcijų susiformavimą.166 Vidiniai konfliktai gali turėti teigiamų ir neigiamu padarinių. kai žmogui vidinis konfliktas yra labai svarbus. Ancupov ir A. Šipilov. mes imame nebepasitikėti savimi. gali stabdyti asmenybės raidą. 9. Pagrindiniai vidinių konfliktų tipai (A. J. kai vidinis asmenybės konfliktas perauga į neurotinį konfliktą. I. dirbame ir mokomės neproduktyviai. atveriantys perspektyvas) ir destruktyvūs (griaunantys asmenybės struktūras). Konstruktyviai sprendžiami konfliktai padeda mums tobulėti. gilesnį savęs pažinimą. Dažni ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvumą.

Neurasteninis tipas: pasireiškia prieštaravimu tarp asmenybės galimybių ir tarp sau keliamų per didelių reikalavimų. nesigriebkim visų problemų spręsti iškart. konservatyvumas. Tarpusavy turi derėti stabilios nuostatos. su aplinkinių keliamais reikalavimais. • Labai svarbu . Optimizmas gyvenime . keiskimės. • Nepamirškime vis pakoreguoti savo socialinių vaidmenų hierarchiją. išskirkime prioritetus. Jei mums pavyks rasti jėgų savyje pakeisti įprastą nebeproduktyvų egzistavimo būdą. Blaiviai vertinkime savo galimybes įgyvendinti tuos norus. neišvengiamai įklimpsime į vidinį konfliktą. Gyvenimo principų laikymasis padeda išvengti daugelio situacijų. 3. tikra. Vidinių asmenybės konfliktų profilaktika Štai keletas patarimų. nemokėjimas prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. tai vidinius prieštaravimus įveiksime žymiai lengviau. kova tarp norų ir pareigos ir pan. atsižvelgti į aplinkinių žmonių pretenzijas.„galva smėlyje". Isterinis tipas: asmenybės aukštos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos sąlygomis. Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei būdingi prieštaringi poreikiai. nenukelkim jų „į vėliau".adekvati savivertė. kurie turėtų padėti nepakliūti į vidinių konfliktų spąstus: • Nuspręskime. kas mums gyvenime yra vertinga. susijusių su abejonėmis. ištikimybė sau gali reikštis ir kaip inertiškumas. elgesio schemos ir adaptyvumas. lankstumas. sąžinės priekaištais ir pan. nedarykime. silpnumas. neužimkim stručio pozicijos . per didelis pastovumas. • Kita vertus. • Mokykimės valdyti savo emocines būsenas. Toks vertinimo disonansas anksčiau ar vėliau atves į vidinį konfliktą. Stengdamiesi realizuoti visas visų vaidmenų funkcijas. Būkime lankstūs. Antra vertus. • Nusileisdami smulkmenose. kad tai taptų taisykle.svarbus asmenybės psichinės sveikatos rodiklis. Realiai vertinkime situaciją ir.167 1. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir aukšti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai žmogui. • Nekaupkime problemų. • Tikėkimės geriausios įvykių eigos. 2. valią. jei reikia. . • Nebūkime savo norų vergai. Per žema arba per aukšta savivertė dažnai susijusi su nenoru arba su nemokėjimu pripažinti sau svarbius dalykus.

sukauptą patirtį jos lyg ir naujai išgyvena. Gal kitą kartą pasiseks.tai normalus. Psichologinė gynyba padeda palaikyti Aš vaizdo stabilumą. netgi nėra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime susikurti savą vidinių konfliktų sprendimo stilių. kai patirtis pakužda. Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategijų pasirinkimui. Vidinius konfliktus paprastai mes sprendžiame „įjungdami" savo psichologinius gynybos mechanizmus. Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas Jau minėjome. kiti tuoj imamės veikti. Konstruktyvus sprendimas grąžina žmogui dvasinę pusiausvyrą. Jei negalim pasakyti tiesos . Cholerikai paprastai viską sprendžia greitai. Taigi gynybos mechanizmai gina mus nuo nerimo. todėl labai skiriasi ir mūsų pasirenkamos konfliktų sprendimo strategijos: vieni pasineriame į ilgalaikius apmąstymus. • Filosofiškai žiūrėkim į gyvenimo nesėkmes. Psichologinės gynybos mes tiesiog išmokstame gyvenimo bėgyje. individualų ritmą.. Mes esame skirtingi. vidinių konfliktų. kad vidinis konfliktas gali būti išspręstas konstruktyviai ir destruktyviai. treti -„skęstame" savo emocijose. tačiau nelinkę grįžti prie ankstesnių išgyvenimų. dingsta įtampa... veikla tampa efektyvesnė. mąsto nesiryždami imtis veiksmų.1. pavartojo austrų psichiatras S. jų stabilumą. kaltės jausmo.geriau išsisukim nuo tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio temą. kylant vis naujiems vidiniams konfliktams. Melancholikai ilgai svarsto. nuleiskim negirdomis. Beje. išsaugoti savigarbą. Gynybos mechanizmų terminą pirmą kartą 1894 m. intensyvumą ir 1. nepriimtinų impulsų. išmokti konstruktyviai žiūrėti į juos. Ko gero. tarpasmeninio bendravimo nesklandumus. . ieškodamos galimų naujo vidinio konflikto sprendimo būdų. jie linkę sukaupti šių konfliktų sprendimų „rinkinį".168 • Stenkimės nemeluoti. kad emocijų išgyvenimas ar demonstravimas gali turėti neigiamus padarinius. Taigi temperamentas įtakoja vidinio konflikto sprendimo dinamiškumą: išgyvenimų kilimo greitį. išsisukime pajuokavimu. Moterys kaskart iš naujo kenčia. skirtingo temperamento žmonės skiriasi pasirenkamais konfliktų sprendimo būdais. negatyvius išgyvenimus.. Šie mechanizmai mums padeda sukontroliuoti savo emocijas. Melas gali sukelti kaltės jausmą. Vyrai racionalesni. Psichologinė gynyba . kasdien „dirbantis" psichikos mechanizmas. jiems geriau pralaimėjimas nei užsitęsęs neapibrėžtumas. Freud.

kas gali sukelti baimę.. Projekcija . Regresija reiškiasi nesąmoningas žmogaus siekimas susilaukti aplinkinių dėmesio ar priversti kitus išspręsti jo problemas. Neigimas padeda sulaikyti savo neigiamas emocijas patekus į sunkią situaciją. Prarandama adekvataus elgesio galimybė. Neigdamas žmogus elgiasi taip.gynybos mechanizmas.. elgesio motyvų priskyrimas kitam individui. Projekcija pasireiškia perdėtu asmens pastabumu. Pasireiškia nebrandaus elgesio stereotipais (pvz. jie egzistuoja pasąmonėje ir veržiasi atgal į sąmonę įvairiais būdais (pvz.ankstyvoje vaikystėje susiformuojantis mechanizmas.. agresyvumas nukreipiamas nuo stipresnio ar reikšmingesnio subjekto į kitą asmenį. Jis padeda sumažinti nerimą arba kaltės jausmą. jausmų. nors pavojus ir nesumažėja. Nesąmoningai pykčio objektas pakeičiamas tada. Tai infantilus mechanizmas. objektą ar į save (pvz. Iš sąmonės išstumti reiškiniai niekur nedingsta. sapnais). Regresija . kai traumuojantis šaltinis taip pat gali atsakyti agresyvumu arba atstūmimu. kaltės jausmą. tėvų supykintas vaikas daužo žaislą.nesąmoningas savo neigiamų savybių. kai priešiškumas. o apsiribojama problemos ignoravimu. Pakeitimas . kurias turi jis pats ir kurios yra nepriimtinos pačiam (pačiai). . Išstūmimas . tarsi nebūtų baimės šaltinio arba jis būtų netikras. nagų kramtymu).sąmoningas psichinių reiškinių šalinimas iš sąmonės. palaikyti teigiamą savęs vertinimą. jautrumu toms žmonių savybėms. nes neieškoma sprendimo. padedantis užgniaužti nepasitikėjimą savimi ir nesėkmės baimę.169 Neigimas ~ vienas anksčiausiai susiformuojančių ir paprasčiausių gynybos mechanizmų. nerimą. bet nepuola tėvų). Žmogus tarsi nenori pastebėti to.

Sublimacija -intelektualizacijos sudėtinė dalis. norus (pvz.). jausmų.panašių į tiesą priežasčių radimas. kurį kėlė nepriimtinas potraukis ir suteikia pasitenkinimą. atsiribojimas nuo savo emocinių problemų pasineriant į intensyvią intelekto veiklą (pvz. kenkimo kitam pateisinimas ..taip pat intelektualizacijos sudėtinė dalis.pasakėčios apie lapę ir „neprinokusias" vynuoges principu. nerimą keliančių jausmų.abstraktus emocinių problemų nagrinėjimas. ieškoma situacijos pliusų ir minusų.).. kitų žmonių pripažinimą.išstumtų nepriimtinų potraukių. vaikas perima tėvų požiūrį.individui ima atrodyti. kad jis valdo situaciją.. ką vertina jo bendraamžiai). charakterio bruožų perėmimas siekiant išvengti grėsmės iš jų pusės (pvz. nerimo.). Sublimacija padeda išvengti nerimo. Individas prisimena traumuojančias situacijas.170 Izoliacija . šie aspektai analizuojami ir t. jį varginančius įvykius ir nepatiria su tais įvykiais susijusių emocijų.nesąmoningas atsiribojimas nuo skausmingų. paauglys vertina tai. Toks problemų nagrinėjimas turi aiškų tikslą .toks gynybinis mechanizmas. t.kitų žmonių vertybių. minčių (seksualinių ar agresyvių) nesąmoningas transformavimas ir patenkinimas socialiai priimtinu būdu (pvz. jų perkėlimas į teorinę plotmę. Racionalizacija . kai žmogus savo elgesiu demonstruoja . moksliniai tyrinėjimai. nelaiko jo racionalizacija. kas nepasiekiama individui . susiklosčiusių aplinkybių sureikšminimas. Intelektualizacija . Racionalizacija . likimo. Žmogus paprastai tiki savo aiškinimu. nemalonius. siekiant paaiškinti savigarbai kenkiančius savo poelgius. Atvirkštinis reagavimas ..„vardan jo gerovės" ir pan. Introjekcija . Šis mechanizmas išsivysto ankstyvoje paauglystėje. Sublimacija . kūryba. profesionalus boksas ir kt. nuvertinama tai.

Kompensacija . Taigi socialiai nepriimtini poreikiai pakeičiami priimtinais (pvz. savo bruožų.padėti žmogui adaptuotis ir išspręsti asmenybinius konfliktus. kurios iš tikrųjų jam yra nebūdingos.. Toks gynybinių mechanizmų nevienareikšmiškumas susijęs su tuo. žaislus. kokia ji yra iš tikrųjų Tai trukdo mums bendrauti ir realizuoti save.bėgimas nuo realių problemų susijusių su vidiniu konfliktu. Menkavertiškumo jausmas kartais kompensuojamas fantazijomis. . Todėl psichologinė gynyba vėlesniuose konfliktuose ne visada būna efektyvi: per didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios.užuojauta. Identifikacija gali būti laikoma kompensacijos mechanizmo sudėtine dalimi. realizuojant savo tikslus kokioje nors gyvenimo srityje. tam tikros grupės normų. svajonėmis.nesąmoningas arba sąmoningas individo siekimas įveikti savo menkavertiškumo jausmą. tam tikromis sąlygomis gali sukelti priešingą efektą . Fantazavimas . vertybių perėmimas. emociniais ryšiais pagrįstas susitapatinimas. Gynybiniai mechanizmai. į vaizduotę.kompensacijos mechanizmo sudėtinė dalis. antra. Fantazija . Neįsisąmoninta neapykanta paverčiama demonstratyvia meile. trečia. žmonių grupe. sadistiniai impulsai . kad ji visai nebloga motina ir pasislėpti nuo galimos neigiamos aplinkinių žmonių reakcijos). kai tuo siekiama išsaugoti ryšius su žmogumi ar grupe ir pakelti savivertę. perėmimas svarbių kitam žmogui vertybių. Tokiu būdu nesąmoningai bandoma sau įrodyti. norų priskyrimas jam. motina perka vaikui gražiausius drabužius.171 visiškai priešingas nuostatas. kurių paskirtis . savęs įsivaizdavimas kito vietoje.dezadaptaciją ir nesibaigiantį konfliktą. Identifikacija nesąmoningas žmogaus susitapatinimas su kitu žmogumi. požiūris į kitą žmogų kaip į savo paties tęsinį.trys glaudžiai susiję psichiniai procesai: pirma. įsigyvenimas į kito žmogaus pasaulį. jausmų. Identifikacija . jog dažniausiai jie susiformuoja kaip ankstyvųjų gyvenimo tarpsnių konfliktų produktas. nejausdama tikros meilės.

„kenčia". „nori pasiekti savo". kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai. Tam tikras emocijas („išgyvena". neklystantis. kad žmonės situaciją ima vertinti kaip konfliktinę.konfliktus. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas . be išankstinių nuostatų. Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę. Crutchfield. elgesį („kovoja tarpusavy". 1992). Liepsnojant konfliktui. inertiški žmonės.). . Tyrimai rodo. jog nusileisdami liksime pažeminti.1. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę.1. Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas (D. Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet.bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą.nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai. „skirtingi interesai". Egzistuojančius prieštaravimus („nori skirtingų dalykų". todėl nusileisti priešininkui yra sunku. „rašo skundus" ir 1.itin menka. deja. galimybė lengvai susitaikyti . nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. 2. jeigu įžvelgia tris dalykus: 1. Konfliktuodami prarandame laiko perspektyvą. ne visada etiškomis priemonėmis. nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. mano esąs teisuolis.1. jog socialiniams konfliktams priskiriami: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai konfliktai. kas vykta dabar.172 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra Priminsime. Konflikto atomazgą nutolina ir kiti veiksniai. telkiame dėmesį tik į tai. Tam tikrą tipišką tarpusavio sąveiką. „skirtingi tikslai" ir 1. galintis nurodinėti. „nori įrodyti savo tiesą".). todėl už savigarbą kovojame. 3. „jaučia nervinę įtampą". sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. • • • Šiame skyrelyje kalbėsime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius tarpasmeninius . Dažniausiai manome. užimti prestižinę vietą visuomenėje. Krech ir R. Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais.). Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus. S. Dėl ko dažniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių . „nusiteikęs karingai" ir 1. Konfliktiški yra ir tie žmonės.

Pagal trukmę: 1. Žemos įtampos. Vertikalūs . Diagonalus . Aukšto intensyvumo. dėl socialinių vaidmenų neatlikimo ir pan.konfliktai kyla nepasidalijus valdžia. normų. Pagal pavaldumą: 1. Šalutiniai . 2.tiesiogiai mūsų neliečia.. .kai konfliktai kyla dėl materialių gėrybių. tačiau vis tiek žeidžia. Šeimos. 2. Destruktyvūs. Vidutinės įtampos. 3. Pagal nukreiptumą: 1. Trumpalaikiai. įtakos sferomis. 4. 3. principų konfliktai. 2. Vidutinio intensyvumo. Pagal emocinę įtampą: 1.1. Statuso ir vaidmenų . Žemo intensyvumo. Buitiniai. Pagal gyvenimo sferą: 1. 3. Tiesioginiai . Darbo. Aukštos įtampos. Pagal pozityvių ir negatyvią konflikto elementų santykį: 1.173 Įvairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeninių konfliktų tipai: Pagal poreikius: 1. 2. Idėjų. 3. Išteklių . 2. 2. Ilgalaikiai. 2. 2. Horizontalūs . 3. Pagal intensyvumą: 1.tarp pavaldinio ir vadovo. Politiniai ir 1.tarp vienodo statuso individų. Konstruktyvūs. patekę į akligatvį.tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens.nukreipti į mus. Užsitęsę.

planuojantis konflikto eigą. Nekontroliuojami. 2.vidinė paskata pradėti konfliktą.asmuo. kuriose vyksta konfliktas. Pasyvūs . jo socialine patirtimi. pastūmėjęs asmenį į konfliktą. Vėliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti. Yra ir daugybė kitokių skirstymų. intelektualinėmis galimybėmis. materialinėmis. 2. Aplinka. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turinį: 1. ir tarptautinius konfliktus. Motyvai . įgūdžiais. Asmenys.patys išprovokuojate konfliktą. dėl kurios kilo konfliktas. branduolys. žiniomis. taip galima skirstyti ir tarpgrupinius. išreiškiama jo fizinėmis. įtakoja jį. kitaip tariant. kurie retkarčiais būna susiję su konfliktu. tai mikro ir makroaplinka. 2. Svarbus yra konfliktuojančių pusių statusas. Beje. Konflikto struktūra Kiekvienas konfliktas turi tam tikrą objektyvų turinį: 1. siekiant patenkinti savo poreikius. socialiniais ryšiais. Aplinkos įvertinimas leidžia analizuoti konfliktą kaip socialinę situaciją. • Kiti dalyviai. priešininkais. kurstytojas. Kartais būna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus. • Konfliktuojančius palaikantys individai ar grupės (koalicijos). individo „jėga". socialinė ar dvasinė vertybė. Pagal konflikto kontrolę: 1. Sąlygos. Konflikto objektas. . 3.išgyvenate kito individo sukeltą konfliktą. Pvz.. Objektyviai egzistuojančios ar įsivaizduojamos problemos. priežastis. Organizatorius . kartais dar vadinami konkurentais. Konflikto dalyviai: • Pagrindiniai konflikto dalyviai. Konflikto objektu gali būti materialinė. socialinėmis. pradėjusį konfliktą iniciatorių (tačiau konflikto iniciatorius nebūtinai yra neteisus!). Dažnai konflikte galima rasti asmenį.174 Pagal konflikto sukėlėją: 1. Aktyvus . kurį nusako savo tikslų realizavimo galimybių lygis. kurios siekia abu oponentai. Kontroliuojami. jo rezultatus ir pan.

pasidarome negeranoriški savo oponentui. Konflikto fazės glaudžiai siejasi su konflikto etapais.). Aktyviai reiškiamos savos pozicijos ir reikalavimai. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz. pareiškimų. vertybės. Konfliktinės situacijos atsiradimas. 2. tikslai. „smūgiavimas" į pažeidžiamiausią oponento vietą ir pan. kurios konflikto metu cikliškai gali pasikartoti keletą kartų: 1. kuo daugiau ciklų konflikto metu pasikartoja. Beje. 2.konflikto dalyvių priešingos krypties veiksmai. Paprastai skiriami penki etapai: 1. įsisąmoninąs konfliktinę situaciją imasi aktyvių veiksmų (įspėjimų. konflikto fazės ir konflikto sprendimo galimybės? Pažiūrėkite į 9. Savaime suprantama. Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki išsprendimo) esminius momentus. Konflikto dinamika Konflikto eigą nusako dvi pagrindinės sąvokos: konflikto etapai ir konflikto fazės. strategijas ir taktikas.). kilimo fazė 3. įsisąmoninimas.175 kadangi jie gali būti slepiami. pradinė fazė 2. .2 lentelę. konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomųjų veiksmų. jėgų ir laiko ekonomija. Kaip išoriškai tai pasireiškia? Pasikeičia mūsų nuotaika. 5. Jas plačiau aptarsime vėliau. grasinimų ir pan. Konflikto išsprendimas. Kaip tarpusavyje susiję konflikto etapai. Skiriamos keturios fazės. Kuris nors iš oponentų. Konfliktinės situacijos suvokimas. tuo kaskart menkesnės galimybės jį išspręsti. Konfliktinis elgesys . 3. 4. pradedame riboti kontaktus su potencialiu „priešininku".. kritimo fazė. Mūsų „aktyvintojais" konfliktinėje situacijoje gali būti ir interesai. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia. Atviro konflikto plėtra. konflikto pikas 4.

kai turintis valdžią asmuo vardan grupės saugumo ar gerovės eliminuoja priešiškai nusiteikusį grupės narį. Paprastai skiriamos penkios strategijos: • Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija. nuneigiame konflikto egzistavimą. Šiandien pralaimėję. kai konflikto baigtis ypatingai svarbi mūsų oponentui. kad mes neeskalavome konflikto ir palaikėme draugiškus santykius. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia Atviro konflikto plėtra - 46% Mažiau nei 5 % Apie 20 % Tarpasmeninių konfliktų sprendimas Strategijos Dabar pakalbėsime apie tai. laimėti .2 lentelė. Prisitaikymas tinka ir tada. Konflikto fazių ir etapą santykis Konflikto fazė Konflikto etapas Galimybė išspręsti konfliktą (%) 92% Pradinė Kilimo Pikas Kritimo Konfliktinės situacijos atsiradimas. rytoj galime nebenorėti bendradarbiauti. nuslopinimas). kai jaučiama.nelabai. kokias pasirenkame konflikto strategijas. G. kaip mes sprendžiame konfliktus. tokie konfliktai greitai užgęsta patys. Ši strategija tinkama tuo atveju. kad kito pasirinkimo nėra. jei konfliktas nėra gilus. Priimama oponento pozicija. y.pralaimėti). Scott. o ir prarasti nebėra ką. Konfliktinės situacijos suvokimas. Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus. rimtas: neretai oponentas įvertina tai.176 9. o mums . kai sprendimą reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdžios. Beje. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu. Tačiau ši strategija retai atneša ilgalaikius rezultatus. kai šansai apginti savo interesus yra . kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. kadangi pralaimėję mes pradedame priešintis mums primestam sprendimui. t. įsisąmoninimas. • Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida. kartais tai būna svarbiau nei savų interesų gynimas. kai situacija kritiška ir reikia reaguoti žaibiškai (G. sabotuojame jį. 1987). Šią strategiją tikslinga taikyti tada. savi interesai neginami.

kai „pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiejų pusių ir jo imama nebesilaikyti. tylima) arba fiziškai (pvz. kai konfliktas neliečia tiesioginių mūsų interesų ir mes nenorime tuščiai eikvoti jėgų. • Bendradarbiavimas (dar vadinama laimėti-laimėti). Ši strategija netinkama. kai esame beviltiškoje padėtyje. kai kiti bandymai spręsti problemą buvo neefektyvūs. kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusėms. Kai imame jaustis neteisūs. išeinama iš patalpos). kad mums pasitraukus.. oponentas gali dar labiau pakelti savo reikalavimus. giname savo interesus. Tai sėkmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime. Juk viena iš pusių galėjo būti nerealiai „išpūtusi" savo reikalavimus.. Iš konflikto pasitraukiama emociškai (pvz. tad nuolaidos jai būtų visai neskausmingos. Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. neveiklumas). Iš tikro ši strategija taikytina tik tada. atsižvelgiame į oponento pageidavimus. kai mūsų nedalyvavimas jame neįtakoja konflikto raidos ir baigties. kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryšiai. Tai abipusės nuolaidos. kad ir tu laimėtum".. Vengimo strategija tinkama ir tada. kad mūsų pasitraukimas sukels atsakomąjį pasitraukimą. dviems žmonėms reikia . kai sprendimą reikia rasti labai greitai. gali būti ir taip. kai abi konfliktuojančios pusės sugeba išdėstyti savo interesų esmę ir išklausyti priešingą nuomonę. Be to. taip pat esame linkę pasirinkti vengimą. Apie šią strategiją pakalbėkime kiek plačiau. (G. Konflikto dalyviai nesiima jokių aktyvių veiksmų. randame abi puses tenkinantį sprendimą. neatsako geranoriškumu. Nepatariama taikytis prie kito ir tada.. negu pilnai apginti savo interesus. tikėtina. bet taip pat noriu. Sakykime. Ši strategija pateisinama tada. Tokiu būdu iš savęs atimama galimybė paveikti situacijos eigą. neginamos savos teisės. G. nori paversti prisitaikymą taisykle. Neretai „dalijimas pusiau" laikomas teisingiausiu sprendimu. problema išaugs dar labiau. Pagrindinis principas yra toks: "Aš noriu laimėti. • Vengimas (dar vadinama pasitraukimas. • Kompromisas. 1987). kai mums svarbiau yra išlaikyti bendravimo galimybę. jei oponentas visiškai to neįvertina. jei konfliktas yra rimtas. gerai neišanalizavus kitų galimų sprendimų. kai oponentų interesai yra visiškai nesuderinami. Ši strategija ypač naudotina tada. ir problema išvis bus nebesprendžiama. Scott. tai gali būti toli gražu ne pats optimaliausias konflikto sprendimo variantas. Tačiau jei kompromiso buvo griebtasi iškart. Niekada nenaudokite vengimo strategijos kaip bausmės oponentui. su niekuo nesitariama dėl sprendimo. kai tokiu būdu galima atkreipti dėmesį į užsitęsusią krizę.177 labai menki. Kitas netinkamo kompromiso naudojimo pavyzdys .

kad būtų įgyvendintas principas "laimėti-laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti. t. Galbūt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą: vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (strategija "laimėti-pralaimėti"). kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną. Večer. O ką daryti. Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti-laimėti" bus efektyvus tik tuomet. jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz. kurių turėtų laikytis abi pusės. gal mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę). net jei nesutinkama su girdėtais teiginiais. Pasiūlykite taisykles. atakuoti problemą. prisitaikymo ar rungtyniavimo strategiją. galima sustabdyti daugelį konfliktų. gerbti vienas kitą. jog jūs norite atsikratyti neigiamų emocijų ir tik tada judėti toliau. Jei oponentas nesilaiko šių taisyklių. Kontroliuokite emocijas. Kitais žodžiais sakant. o jo poreikis atsigerti. kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas. 77 žingsnis.. kodėl jie nori to. jis nėra geranoriškas arba dar neatsikratęs neigiamų emocijų: teks grįžti į I žingsnį. 1996): I Žingsnis. jūs turbūt pasiūlytumėte jį perpjauti pusiau (kompromisas). ko nori. Ką daryti. Padarykite savo priešininką sąjungininku. arbata. Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas . bet ir poreikius. jiems dar neįsiliepsnojus.laimėti-laimėti" sudaro šeši pagrindiniai žingsniai (L. o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis.178 pasidalinti apelsiną. jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir 1. Bet jei mes norim išspręsti problemą. y. o ne oponentą. Išsiaiškinus poreikius ir tikslus. Per daug nemąstydami. pakvieskite tai padaryti ir savo oponentą: „Aš žinau. Mūsų atveju gal išaiškėtų. . stengtis suprasti priešingą nuomonę. Antra.. kiek ir jūsų paties.1. kad tu sudirgęs. nepertraukinėti.gauti apelsiną ir išgerti jo sultis. Aš sudirgęs ne mažiau nei tu. Tad gal jam tiktų kitos sultys. reikėtų išsiaiškinti. S. o kitas šiandien keps tortą. jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat. jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj susispaus apelsino sultis į burną. Ar tu tam pasirengęs?" Parodykit žmogui. Jei tai negelbsti. konfliktinėje situacijoje visada išsiaiškinkite ne tik konfliktuojančiųjų tikslus. turbūt teks rinktis vengimo. nepykti ir nereikšti priešiškumo. Taigi strategiją . vadinasi.oponentui. į kurį dedama apelsino žievelės. Būtina atskirti žmones nuo problemos. spręsdamos konfliktą: atidžiai išklausyti vienas kitą. mes turim emocijas „atidėti į šalį". Būkite „kieti" problemos atžvilgiu ir „minkšti" .

. kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus. nuolat priminkite oponentui. kad jūs norite rasti garbingą sprendimą. jog pripažįstate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins žmogų).. O po to priminkite.. Oponentui parodykit. Tačiau ką daryti. o apie įgyvendinimą kol kas dar nekalbama. parodomas jūsų požiūrio pagrįstumas. atskirkite variantų paiešką nuo jų vertinimo. Vėliau kartu atrinkite keletą geriausių pasiūlymų. kuriuos jam teikia priimamas sprendimas. IV žingsnis. požiūriai.?". „Ką aš prarasiu. Pažvelkite į situaciją oponento akimis (bet tai nereiškia. Tačiau neklauskite tiesmukai: „Kodėl tu nedarei to?" Geriau: „Kokia priežastis.tai stabdytų kūrybinį procesą. Abipusiai naudingo sprendimo varianto priėmimas. Patartina nekelti labai aukštų reikalavimų. negailėdami jam priskirkite gerų abipusių idėjų nuopelnus. o ne praeities nuoskaudų aptarti. kad susirinkote čia būtent dėl gerų ateities santykių. Pozicijų išsiaiškinimas: išsakomos nuomonės.sprendimų gausa. veiksmus. Venkite sprendimų apie oponento jausmus. kad jūs prisimenate jo interesus. Nustatykite paslėptus norus ir interesus.179 77/ žingsnis. o ne kitaip. tai rodys. nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis. Detalus savo motyvų atskleidimas dažnai duoda gerų rezultatų: išlaikoma rami atmosfera. kad jo interesus taip pat atsimenate. oponentas į situaciją gali pažvelgti jūsų akimis. Jei jūsų oponentas būtent taip ir pradeda elgtis. vertinimai. Tai bus gera terpė tolesniam bendravimui. Net jei pats būsite kaltinamas ir kritikuojamas. jei taip nesielgia jūsų oponentas? Išlikite tvirti ir pasakykite. „Kiek tai svarbu mano . Oponentui parodykite pliusus. o ne į poziciją. Būtent dabar jūs turite išsiaiškinti. kurie galėtų tapti problemos sprendimo pagrindu. Būtinai pripažinkite oponento interesus problemos dalimi. nenuneikite jų.?". Bet kurio konflikto metu mes įvertiname savo ir oponento interesus: „Ką aš laimėsiu. Kol kas nesistenkite vertinti tų pasiūlymų protingumo ir pagrįstumo . Sutelkite dėmesį į interesus. nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. padėkokit už geranoriškumą. nugalėkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagundą. Siame žingsnyje svarbu išlikti konstruktyviems. viltis. kodėl žmogus pasielgė taip. V žingsnis. kad dabar svarbiausia . Pasiūlykite (ir oponentą skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variantų. nekritikuokite. Į tai dažnai sureaguojama. Alternatyvių variantų pasiūlymas. ieškokite bendrų su oponentu interesų ir aiškinkite savo interesus. VI žingsnis. kad tau pasirodė geriausia pasielgti būtent taip?" Kalbėdami apie savo interesus. pageidavimai. mandagiai sustabdykite jį: pasakykite. kad turite sutikti su jo požiūriu). Parodykite ir įvertinkite oponento indėlį šioje sudėtingoje konfliktinėje situacijoje.. Pabrėžkite.

y. t. net jei jų sprendimas mums atrodys neprotingas. schema rodo. Paaiškinkime jiems savo vaidmenį: trečiojo asmens paskirtis . kaip nori patys.1). kokių psichologinių rekomendacijų laikytis.1 pav. jog prisitaikymo strategija yra pasyvi. S.. Visų galimų strategijų tarpusavio santykis parodytas 9. mes galime pateikti nebent alternatyvius pasiūlymus. nepulkime palaikyti vienos kurios nors pusės.. 2. asmuo.1 pav. nes greit įgysime naujų priešų. Savų interesų patenkinimo rodiklis Oponento interesų patenkinimo rodiklis 9.ne . Večer. Tomas-Kilmann tinklelis (pagal L. labiau orientuojamasi į oponento interesų patenkinimą. imamasi aktyvių individualių veiksmų ir 1. savi interesai patenkinami menkai. konkurencijos strategija yra priešinga aukščiau minėtajai: siekiama patenkinti savus interesus. Neįsitraukime į aptarinėjimus apie „siaubingą" konfliktuojančiųjų padėtį. Kaip mes turėtume elgtis. 1996) Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktą Kartais kilusį tarpasmeninį konfliktą padeda išspręsti trečiasis asmuo. kuris nėra suinteresuotas kurios nors pusės pergale ar pralaimėjimu.. Cornelius ir S. (pvz. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip.180 priešininkui. Niekada nesusigundykime duoti patarimus.?" Konflikto sprendimo strategija pasirenkama priklausomai nuo orientacijos į savo arba į oponento interesus. ką konfliktuojančios pusės turėtų daryti. užėmus tarpininko poziciją? H. Faire (1991) pataria: 1.

7. Negatyvius konfliktuojančiųjų teiginius paverskime pozityviais.". Juk jis turi ir neblogų savybių.. Garantuokime vienodas dalyvavimo sąlygas abiem pusėms. „nei vienas" ir pan. 3. o tik atspindėti situaciją.181 vertinti. kad tai tave labai supykdė (nuvylė. Trečiojo asmens tikslas . tinkantis ir šeimoje.neleistina. skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo būdai. nesikiškime. ir studentų grupėje." • Pozicijų pasikeitimo principas. atkreipti jų dėmesį į vienas kito požiūrį. požiūrių skirtingumus. Nuolat akcentuokime... stilių.). įžeidė.. Netiesioginiai konflikto sprendinio būdai Psichologijoje be tiesioginių konflikto sprendimo būdų (kai konfliktą sprendžia pačios konfliktuojančios pusės arba padedamos trečiųjų asmenų).. tegul jis išsilieja. Atskleiskim konfliktuojančiųjų nesugebėjimą įsijausti į kito padėtį.skatinti abiejų pusių lankstumą. 8. Paprašykime priešininkų.. galbūt po valandėlės jo neigiami jausmai priešininkui pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug. Turime rasti aukso vidurį tarp abejingumo ir perdėto įsitraukimo į kitų problemas.. Būdami trečiaisiais asmenimis konfliktinėje situacijoje. Būkime empatiški. ką sako priešininkas.. Jei kuris nors iš konfliktuojančiųjų pradeda aiškinti. 6. reaguokime į kategoriškus tvirtinimus „niekada".. ką jie ką tik girdėjo: esant emocinei įtampai dažnai negirdima. „Aš manau.. kad savo požiūrį pateiktų ne kaip nepajudinamus faktus. nuliūdino. kurios turinys priklauso nuo konfliktuojančiųjų.. nevaidinkime „gelbėtojų". pertraukime jį ir paklauskime." ir pan. ir darbe. Tai universalus konflikto mažinimo būdas. Kontroliuokime konfliktuojančiųjų emocijas: jas reikšti galima. Konfliktuojantieji . ko jis nenori. o ko jis norėtų. Orientuokime priešininkus į veiksmą: „Ką jūs galvojate daryti toliau?" Pripažinkime ir priimkime kaip faktą abiejų pusių vertybių. 4. o kaip savo nuomonę: „Mano požiūriu.. 9. kad dėl kai ko jau pasiektas susitarimas. bet pulti . Pagrindinius principus trumpai ir apžvelgsime: • Jausmų išliejimo principas: negesinkime „užsidegusio" žmogaus jausmų. 5. Verbalizuokime emocijas (išsakykime žodžiais): „Aš matau. Jei jis save gerbia. Naudinga kartkartėmis paprašyti priešininkus pakartoti tai.

Nemoka planuoti veiklos. išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. nenuspėjamo elgesio. Šis būdas labai veiksmingas. gėrisi savo „kentėjimais" ir ištverme. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs. Vengia kruopštaus. sistemingo darbo. Tada oponentai ne tik išgirsta vienas kitą. 4. vadindami juos konfliktiškais žmonėmis. Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos.182 prašomi „persikūnyti". Pedantiškas tipas. Tiesmukiškas ir nelankstus. Įtarus. lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus. Kilus konfliktinėms situacijoms. jaučiasi visai neblogai. Iš aplinkinių nori paklusnumo. • Pajuokavimo principas. Impulsyvus. nors sunkus. Nekritiškas sau. nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo. Jam nebūdingas racionalus elgesys. jautrus įsivaizduojamam arba realiam neteisingumui. Rigidiškas tipas. būdinga paaukštinta savivertė. nepakankamai save kontroliuojantis. Demonstratyvus tipas. vertėtų viską nuleisti juokais . labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius. • Oponento priverstinio klausymo principas. Nevaldomas tipas. liguistai įžeidus. bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir. kurių privengiame. nes ruošiame savo triuškinančias replikas. garbinimo. • Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojančiuosius. prieš atsikertant. Psichologai pabandė suskirstyti konfliktiškas asmenybes į tipus. liepia pasakyti ką tik girdėtą priešininko repliką. daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją. kad jie padiskutuotų. iššaukiantis. nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus. pasportuotų ir pan. Nesavikritiškas. gerai „pasirodyti". 2. jautrus aplinkinių . Konfliktiškų asmenybių tipai Turbūt visi turime pažįstamų. Labai nerimastingas. nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis. skrupulingai atlieka savo darbą. 1. Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo priešininką. 3. nesugeba realizuoti savo planų gyvenime. susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. Neįvertina situacijos pokyčių. Įsiaudrinęs gali nebekreipti dėmesio į visuotinai priimtas bendravimo normas. pažaistų. Iš gyvenimo patirties nepasimoko. Nori būti dėmesio centre. gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus.dėmesys nukreipiamas kitur. pretenzingas. Dažnai agresyvus.

kompleksuotumas. jog jį įžeidė. jį neretai kankina nemiga. kad.bevalis. kilus konfliktui.nenuoseklūs. „Nekonfliktiškas" tipas. įtarumas. kad ne visada būtent tikra nesantarvė sukelia konfliktą tarp žmonių: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento . o kur . Reikėtų neužmiršti ir to. o kaip reiktų elgtis. pakeisti pokalbio temą • nusileisti. nesugeba analizuoti aplinkinių žmonių poelgių priežasčių. Tarpasmeninių konfliktų profilaktika Aptarėme įvairius konfliktų sprendimo būdus. nereikėtų apsiriboti mūsų oponento priskyrimu tam tikram tipui. veidas parausta. orientuotas į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę. Pirmiausia aptarsime savęs koregavimo galimybes prieškonfliktinėje situacijoje. Aplinkinių gali būti nemėgstamas dėl keliamų aukštų reikalavimų. Nesugeba įvertinti realių grupės narių tarpusavio santykių.183 pastaboms.oponentas • pajuokauti. mąstymo stilius. galvos skausmai ir pan. prieštaringo vidinio pasaulio. Retai apmąsto savo poelgių padarinius. kur teisūs esame mes. kurie suprantami kaip kabinėjimasis. Vertinimai . Nepakankamai numato perspektyvą. kad nesame dar gerai išstudijavę šios problemos ir norėtumėt prie jos sprendimo grįžti kitą dieną (kai nurims emocijos). uždarumas. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant „grįžti" į normalią tarpusavio sąveiką: • sąžiningai pripažinti. kinta kalbos tempas ir tembras). kad probleminė situacija būtų sprendžiama konstruktyviai? Atsakyti galėtume taip: yra du svarbiausi dalykai -pakeiskime savo požiūri į situaciją ir elgesį joje (tai nelengva!) bei paveikime oponento elgesį (o tai padaryti dar sunkiau). Įtaigus. jog emocinė įtampa pasidarė per aukšta (pakinta mimika. Linkęs į kompromisus. Natūraliai kyla klausimas. Ne mažiau svarbu yra įvertinti ir tokius asmenybės ypatumus kaip polinkis į riziką. Prieškonfliktinė situacija dažniausiai neatsiranda staiga. priklausomumas nuo kitų. priklausomas nuo aplinkinių nuomonės. Išoriškai stengiasi neparodyti savo emocinių išgyvenimų. 5. Kenčia pats nuo savęs. dažnai . nuostatų visuma. labai išgyvena dėl nesėkmių. siekiant konfliktų išvengti? Ką reikia daryti. Svarbiausia yra laiku pastebėti. šiek tiek nenuoseklaus elgesio. o subręsta laipsniškai. jei tai mums nėra svarbu • pasakyti. Priminsime. Gali nutraukti ryšius su draugais vien todėl. kad jam pasirodė. gestikuliacija.

dažnai nėra būtina jam tai įrodinėti. Karnegis (Carnegie). bet ir jo asmenybės puolimas. Todėl mokėkime įvertinti savo būseną ir laiku save sustabdyti. vis pereidami prie sudėtingesnių. kuri dienos bėgyje kinta: nuovargis.jo mimika. o tuo labiau perauklėjimas . Jeigu vis tik apie tai partneriui pasakyti reikia. pavargęs. jog konfliktiškumo lygį veikia ir mūsų psichikos būsena. nedarykime to viešai. fiziologinė organizmo būsena." provokuoja konfliktą. mokėkime daryti gera.ilgas procesas. kad žmogų galima radikaliai ir greitai perauklėti pagal mūsų norą. gestai. Be to. jog suprantate ir jo poziciją (turbūt ir pats taip elgtumėtės. Negatyvios emocijos. kad pats žmogus norėtų pasikeisti. neverskime jo visų akivaizdoje atgailauti. kad jis suprastų. Kaip pataria garsusis D. Todėl patartina būti numačius ne tik geriausią. Šypsodamiesi mes padrąsiname bendravimo partnerį. bet ir blogiausią situacijos plėtotės variantą. ko jie negalės suspėti atlikti. Daug informacijos apie nepalankią situacijos eigą gali suteikti mūsų bendravimo partnerio nežodinis elgesys . parodykite oponentui. Neužmirškime ir sveiko humoro jausmo. Siūlome dar keletą patarimų.puikus konflikto priešnuodis! O kaip paveikti oponento elgesį. Jeigu mūsų oponentas yra iš tikro neteisus. Taip pat neturėkime iliuzijų. Nepatartina pradėti spręsti sudėtingas problemas. Tai įvertinę. netgi bjaurus oras gali išprovokuoti mūsų irzlumą. „Minkšta" pozicija oponento atžvilgiu padeda sušvelninti situaciją ir ją . o ne kitiems. Svarbu pasiekti. taip pat rekomenduotina atidėti problemos sprendimą. nelaukdami už tai apdovanojimo. prie liudininkų. greičiau pajusime konflikto grėsmę. nestumkime oponento „į kampą". Auklėjimas. agresyviai nusiteikęs ar pan. jei mūsų bendravimo partneris yra sudirgęs. jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam pačiam. Tokie reikalavimai neišvengiamai išprovokuos konfliktą.184 motyvų. Neužmirškime. atsirandančios situacijai kintant ne pagal mūsų numatytą „scenarijų. ko jie visiškai nenori daryti. norint išsaugoti konstruktyvią situacijos eigą? Niekada nereikalaukime iš aplinkinių neįmanomo: to. jei būtumėt jo vietoje). šypsena sukelia atsakomąją simpatiją mūsų atžvilgiu. Norėdami apginti savo interesus. jog kai mus kamuoja panaši būklė. Jeigu reikia išspręsti keletą komplikuotų problemų. skirtingai nei jis žiūrime į problemą. pradėkite nuo paprasčiausios. nuoširdus (o ne suvaidintas) domėjimasis žmogaus problema ir šypsena taip pat gali užkirsti kelią konfliktui. kūno judesiai. Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku . ko jie nesugeba. iš aplinkinių per daug nesitikėkime. Dažna mūsų daroma klaida .ne tik oponento pozicijos kritikavimas. balso ypatumai ir kt. Jau minėjome.

nepertraukinėsime jo. stovintys greta jūsų. vienas iš neproduktyvių savivertės kėlimo būdų yra užsimerkti prieš savo realųjį Aš ir tuo pačiu idealizuoti save savo paties akyse. gali išprovokuoti tarpasmeninius konfliktus? Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? • • • LITERATŪRA . karštai susiginčijo dėl vieno iš jų vežamo didelio bagažo. kad negatyvios emocijos gali būti susijusios ir su kategorišku mūsų kalbos tonu.185 sėkmingai išspręsti. Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime į beviltišką padėtį: įžeistas ir pažemintas jis bus pasirengęs bet kokiam konfliktui. Pasvarstykite: • Kai mūsų realusis ir idealusis Aš labai skiriasi. jeigu jam leisime išsikalbėti. Bendraudami sunkiai atsikratome išankstinių nuostatų ir stereotipų. y. kas griauna mūsų idealųjį Aš? Įsivaizduokite. Kaip reaguosite į šį konfliktą? Kokią konflikto sprendimo strategiją būtų protingiausia pasirinkti šiuo atveju? Pasaulį mes suvokiame per savo pačių prizmę. Nepamirškime. Kurie gynybiniai mechanizmai leidžia mums tapti aklais ir kurčiais tam. kuris sukelia jam atsakomąjį norą ginčytis. užimančio dalį praėjimo. Paanalizuokite savo požiūrius. jog du troleibuso keleiviai. Nes juk svarbiausia . Kurie jų yra pavojingi jūsų bendravimui. t. Oponento neigiamos emocijos greičiau išseks.išsaugoti savo orumą ir garbę.

186 .

E. nužvelgia. kurią jis pavadino transakcine analize. Tokį . Berne pavadino transakcija. E.. jam kažką pasako. Tėvo ir Suaugusiojo. suaugusiame žmoguje. kiekviena asmenybei būdingos trys Aš būsenos -Vaiko. Berne teigimu. (Nusiunčia jam oro bučinį). visai nauju žvilgsniu.tai vadinama paglostymu (E. Kitaip tariant.. tai yra tarsi trys skirtingi bendravimo lygiai. X: Kada egzaminas? Y: Poryt. Berne bendravimą analizuoja kaip tam tikrus mainus: žmogus X siunčia žmogui Y pranešimą (t.tai vadinama dūriais. Apie tai . atsako jam žodiniu arba nežodiniu būdu.. tarsi trys socialinės pozicijos.).187 10. o pastarasis. Transakcijos gali būti geranoriškos partnerio atžvilgiu . sukūręs originalią teoriją. X: Y: 3. reaguodamas į tai. (Atsisveikindamas pamojuoja). y. vieną iš kurių mes pasirenkame . Pateiksime transakcijų pavyzdžių: 1. mosteli ranka ar pan. BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA • • • • Ar suaugę žmonės žaidžia žaidimus? Kaip nuostatos į save ir į kitus veikia bendravimą? Kada ir kaip parašome savo gyvenimo scenarijų? Vaikas.šis skyrius. Berne vartoja terminą stroking) ir piktavališkos .pasikeitimą" kontaktais E. Autorius į žmonių bendravimą pažvelgė neįprastu. 2. Transakcijos ir asmenybinės pozicijos E. X: Y: Ar nori šokolado? (Patenkintas nusišypso). Kas tai? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakė amerikiečių psichologas ir psichoterapeutas Eric Berne (1910-1970). ir sudėtinga informacija. Transakcijose gali būti pateikta ir paprasta.

bejėgiai. mėgstame ironizuoti. mes jaučiame gėdą ir kaltę. savo galimybes ir racionaliai išskaičiuojant. nekantrumas. turima informacija. svajingi. Beje. natūralūs. būname intuityvūs. Priimdami sprendimus. veikiama įvertinant realybę. kuriais mes buvome vaikystėje.". „Pirmiausia nusiramink" ir 1. Bendraudami iš Suaugusiojo pozicijos. esame kuklūs ir nuolankūs. apsirenk". mąstome taip. Bendraudami iš laisvo. žaismingi. anot E. emocijomis ar nuotaikomis. Bendraudami iš Tėvo pozicijos mes kalbame autoritariškai. „Lauke šalta. originalūs. Jei mumyse prabunda prisitaikantis Vaikas. „Raktus palikau darbe". užduodami atviro tipo klausimai. Dabar smulkiau aptarsime minėtas vidines pozicijas. „Kiek tau kartoti vieną ir tą patį".. kad. Ji paremta mūsų patirtimi. o faktais. sugebame išklausyti kitą. trokštame pagyrimo. „Nenukabink nosies". delsiantys. sugebantys . kaip tai darė mūsų tėvai. „Šito tau negalima". „Vargšelis". nepaklusnumas. stereotipais. Suaugusiojo pozicija nepriklauso nuo asmenybės amžiaus. Mes laikomės susitarimų. Antra vertus. esame linkę kitus dogmatiškai vertinti ir kaltinti. natūralaus Vaiko pozicijos mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos. kurių elgesiui būdingiausia viena kuri nors pozicija. galvojame apie pasekmes. tingumas. be to. Šioje būsenoje. kūrybingi. atostogas teks atidėti" ir pan. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Tu privalai". piktdžiugiškumas.". palaikyti. egoizmas. „Jei ir toliau taip lis lietus. mes būname dalykiški. Kai mes veikiame. remiamės ne nuostatomis.. esame baimingi. Ši asmenybės pozicija gali būti labai įvairi. kategoriškai. dėmesingi.1. jaučiame. spontaniški. Berne. jų lyginimu. smalsūs. konkrečiai. pretenduojame būti teisuoliais. Taigi Tėvo pozicija gali būti dvejopa: kritiškas Tėvas arba besirūpinantis Tėvas. Tėvo poziciją (nuostatas. elgesį) paprastai mes perimame iš savo tėvų. Vaiko pozicija savyje slepia tą mažą mergaitę ar tą mažą berniuką. bendraudami iš šios pozicijos. sąmoningais sprendimais. paguosti ir patarti.188 konkrečioje bendravimo situacijoje. Sakiniai formuluojami be emocijų. kadangi ir vaikai būna labai įvairūs. Jei bendraujame iš „mažojo profesoriaus" Vaiko pozicijos. objektyvūs. „Aš galvoju. „ Jis visiškas kvailys". normų. bendravimo procese pozicijos gali nesunkiai keisti viena kitą. nurodinėti ir drausti... nors yra nemažai ir tokių žmonių. linkę paskatinti ir apginti. nelogiški. susivaldantys. jiems būdinga argumentacija. mes esame Tėvo būsenoje. mes būname užjaučiantys ir besirūpinantys. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Jei palygintume su. tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas.

„Palikit mane ramybėje" ir kt. Reakcija į kopūstų sriubos kvapą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš. „Tai tu tinginys.būti ramiems ir pan. „Ką man daryti?". kada .. kada reikia verkti. kaltinimais ar vertinimais. kiti darbuotojai gali būti nepatenkinti. kad aš nepaskambinau jam". Berne. tai geriausia asmenybės dalis. kuriomis parodome savo nuolankumą arba. kritiškai. parodome nepasitenkinimą mums siunčiamais pamokymais. Pvz. Norėčiau ir aš mokėti taip linksmintis. lyg nebūtų akių sumerkusi šią naktį. „Kodėl šitoje grafoje neįrašytas skaičius?". „Nusprendžiau stoti į KTU" ir kt. kokios nuostabios spalvos! Reakcija (jaunos sekretorės pavėlavimą į darbą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Vargšelė atrodo taip.trys šimtai penkiasdešimt litų. jeigu mes teisingai su ta dalimi elgiamės. kuriomis lyg ir sutinkame. Jeigu ji nesugeba apskaičiuoti savo laiko. „Man gėda. atvirkščiai. O. „Aš nesugebėsiu".189 manipuliuoti kitais: mes žinome. jie palaiko mūsų šeimos sveikatą. Anot E. kuri leidžia pajusti gyvenimo džiaugsmą. Pvz. Žemiau pateikti pavyzdžiai leis dar geriau suprasti trijų aptartų vidinių asmenybės pozicijų skirtumus. kad svarbu ne tik tai. pasitarti.. norint ką nors pasiekti. iš kurios vidinės pozicijos mes kalbame. į kurią pašnekovo poziciją mes vieną ar kitą frazę adresuojame. kuriais mes norime gauti informacijos. . emocijomis. Į Suaugusiojo poziciją siunčiami tie pranešimai. net nematydamas laikrodžio. kad viskas būtų vertinama dogmatiškai. Reakcija į šiuolaikinio dailininko paveikslą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Kažkokie kliedesiai! Ir ką tai galėtų reikšti? Prie paveikslo nurodyta ir kaina . o ne aš!" ir kt. Niekas neprivers manęs valgyti tą dvokiančią bjaurastį! Teorijos autorius nurodo. Bendravimas iš Vaiko lygio neturėtų būti tapatinamas su suaugusio žmogaus nebrandumu. Kopūstuose daug vitamino C. Į Tėvo poziciją mes nukreipiame tas frazes.. išgyventi meilę ir kt. bet ir tai. Kreipimasis į Vaiko poziciją paprastai būna susijęs su jausmais. Pateiksime keletą Vaiko pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Taip tau ir reikia". „Kaip norėčiau šokolado!".Vaikas: Kopūstai tikrai naudingi.

Tu susitark su dėstytoju ir važiuok kokiai savaitei pas Y: . Suaugusio ir Vaiko pozicijas atitinkamai žymėsime raidėmis T. Berne. pasiųstą iš tam tikros vidinės Aš pozicijos. S. kai aptarinėja savo vaikų studentišką gyvenimą.190 Pvz. du žmonės gali bendrauti kaip TėvasTėvas. „Pirmiausia tu nusiramink".. jei į pranešimą. Tu man taip pat patinki. kaip Suaugęs-Suaugęs. kaip Vaikas-Vaikas. Transakcijų tipai Papildančios transakcijos Transakcijos vadinamos papildančiomis.. atitinka sveikus žmogiškus santykius.du tūkstančiai litų.. kad negaliu susikaupti ir rašyti referatą. asmenybė sulaukia norimos reakcijos iš kitos asmenybės tam tikros Aš pozicijos. „Gal galėtum jau nebepykti ant manęs." ir kt. kai sprendžia kokią nors problemą. V): X: Y: X: Y: Koks vadybininko atlyginimas? Pradžiai . X: Aš taip jaudinuosi dėl savo mamos sveikatos. anot E. Pateiksime pavyzdžių (Tėvo.. kai kartu linksminasi. Pvz. Tu man tikrai patinki. Toks bendravimas yra nekonfliktiškas ir.

žmonės lyg nusisuka vienas nuo kito. Pateiksime pavyzdžių: X: Y: Kiek dabar valandų? Tu amžinai kažkur skubi! X: Y: Ar tu galėsi šiandien vakare atvažiuoti paimti mane iš darbo? Šiandien aš turiu tūkstantį darbų! Aistės gimtadieniui turiu parvežti tortą. atitolsta. kad tuoj išmesiu tą prakeiktą kompiuterį pro langą! Ir kas tave taip supykdė? Ką tu pasieksi. kai į siunčiamą pranešimą atsakoma netikėta arba nepageidaujama reakcija. išmesdamas kompiuterį? Persikertančios transakcijos Persikertančios transakcijos atsiranda tada.191 X: Y: Aš taip įsiutęs. veterinarui reikia parodyti katę. o tu dar nori mane pasodinti prie mašinos vairo! . Persikertančios transakcijos gali vesti į konfliktą. Tokiu būdu yra pakeičiama bendravimo kryptis.

Taigi bendraujama iškart dviejuose lygmenyse .192 X: Y: X: Y: Klausyk. kad bendravimo procese vienu metu čia dalyvauja daugiau negu dvi Aš būsenos. einam kur nors pasilinksminti! Kada gi tu pagaliau surimtėsi! Kiek kartų tavęs reikia prašyti sutaisyti buto užraktą?! O kiek man reikės maldauti. 10. transakcijas pavaizduosime . numanomas. Nuo papildančių ir persikertančių transakcijų jos skiriasi tuo. po socialiai priimtina transakcija yra maskuojama tikroji transakcija. 10. Kitaip tariant. 1992) Šis transakcijų tipas yra patogus ir mūsų mėgstamas: juk bet kada galime išsiginti psichologinio lygmens. Pateiksime studento (X) ir studentės (Y) pokalbio pavyzdį. t.1 pav. Dvigubų transakcijų modelis (E.socialiniame ir psichologiniame (žr.). Berne. y. kad išskalbtum marškinius?! Paslėptos transakcijos Tai sudėtingesnis transakcijų tipas. kuri yra numanoma. Psichologinio lygmens. o socialinis lygmuo yra saugus ir priimtinas.1 pav.

Na. Įsivaizduokite save (Y) automobilių parduotuvėje apžiūrinėjantį patinkantį modelį. mes galime giliau pažinti save.) Y: Iš tikro lauke šalta. o jų tekstą užrašysime skliausteliuose. (Tu man patinki taip pat. X: Gal užeikime pas mane kavos? Aš gyvenu vienas. Jūsų vidinis Suaugusysis atsakytų maždaug taip: „Taip.. ko ieškojau". Priklausomai nuo to. .. mano pajamos neleidžia man nusipirkti tokį automobilį". . Socialinio lygmens transakcijos. jūs teisus.193 trumpomis rodyklėlėmis. arba Aš-Vaiko būseną. Taigi.. (Sprendžiant pagal tavo išvaizdą. įtakoti kitus ir įvertinti aplinkinių žmonių poveikį mums. sąmoningai reguliuoti tarpusavio santykius. tas modelis tikrai ne tau) Pardavėjo siųstas pranešimas gali suaktyvinti arba jūsų Aš-Suaugusiojo būseną.. analizuodami transakcijas.) Dar vienas pavyzdys. nuskambėtų visai skirtingi atsakymai.(Tu man patinki. Kava būtų ne pro šalį.. o jūsų maištingas vidinis Vaikas turbūt sukiltų prieš tokį „įžeidimą": „Aš perku šį automobilį! Tai kaip tik tai. vaizduojamos ištisinėmis rodyklėmis. Prie jūsų prieina pardavėjas (X) ir sako: X: Tai mūsų puikiausias sportinis modelis. kaip įprasta.. bet jis jums per brangus..

194

Piešdami skirtingo dydžio apskritimus, pavaizduokite savo Aš būsenas: Tėvo, Suaugusiojo, Vaiko. Kitaip tariant, didžiausiu apskritimu žymėkite tą būseną, kuri labiausiai reiškiasi jums bendraujant, ir atvirkščiai, mažiausiu apskritimu - rečiausiai besireiškiančią būseną. Pateiksime piešinukų pavyzdžių:

Psichologinės pozicijos
Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos į save ir į partnerį mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime žmogus užima teigiamą arba neigiamą poziciją savo ir kitų atžvilgiu. Jis gali nuspręsti: Aš esu stiprus. Aš esu kvailas. Aš esu garbingas. Aš esu nenormalus. Aš esu siaubingas. Aš esu angelas. Aš viską darau neteisingai. Aš niekad neklystu. Aš geresnis už kitus. Aš nenusipelniau gyventi. Žmonės yra nuostabūs. Žmonės man duos visko, ko aš noriu. Manęs niekas nemyli. Žmonės yra simpatiški. Žmonės niekada nedaro kitiems gera. Visos aukščiau paminėtos pozicijos iš esmės yra tokios pozicijos: „Aš geras" arba „Aš blogas" ir „Tu geras" arba „Tu blogas". E. Berne aptaria galimus keturis pastarųjų pozicijų derinius (žr. 10.2 pav.): 1. „Aš geras ir tu geras". Tai sėkmę nešanti, sveikos asmenybės pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystėje. Jei tėvai skatina vaiką, džiaugiasi juo, pripažįsta jo laimėjimus, ima formuotis pozityvi nuostata į supantį pasaulį. Būtent tokia nuostata mums padeda būti laimėtojais, turėti patikimų draugų ir veiklos partnerių, konstruktyviai spręsti problemas.

195

2. „Aš geras, o tu blogas". Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti savo pranašumą įvairiausiose srityse („aš stiprus, teisingas, puikus"). Be to, tuo pačiu siekiama sumenkinti, pasmerkti, pažeminti kitą („tu egoistas, silpnas, klystantis"). Ši pozicija yra projekcinė: kiti žmonės kaltinami dėl tų savybių, kurios būdingos pačiam kaltinančiajam. Tokio tipo žmonės ieško tikrų ar įsivaizduojamų priešų, aplink save sėja baimę ir pyktį. Tai žmonės, kurie nuolat jaučiasi apgauti ar persekiojami ir todėl apgaudinėja ar persekioja kitus. 3. „Aš blogas, o tu geras". Tai savęs žeminimo, bejėgiškumo, nepasitikėjimo savimi pozicija. Tokiems žmonėms reikalinga globa, pagalba. Save žeminančios nuostatos ima formuotis dar vaikystėje, kai tėvai užima poziciją „Aš geras, tu blogas", o vaikas statomas į poziciją „Aš blogas, o tu geras". Šios pozicijos žmonės atitolsta nuo kitų, yra linkę į depresiją. 4. „Aš blogas ir tu blogas". Tai beviltiškumo pozicija, neretai asmenybę atvedanti į alkoholizmą, narkomaniją. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame neįmanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystėje, kai tėvai labai demonstruoja savo pranašumą, neleidžia vaikui mąstyti ir veikti pačiam. Vaikas ima blogai galvoti ir apie save, ir apie tėvus.

10.2 pav. E. Berne psichologinių pozicijų rombas

196

Žaidimai, kuriuos žaidžiame
E. Berne į žmonių tarpusavio santykius pažvelgė neįprastai: jo teigimu, didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro psichologiniai žaidimai, turintys tam tikras taisykles, žaidėjus ir numanomą baigtį. Iš psichologinio žaidimo gaunama tam tikra nauda (dažniausiai - psichologinė), tačiau žaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems žaidimo dalyviams. Taigi šie žaidimai nėra linksmi. Žaidimus mes žaidžiame nesąmoningai arba sąmoningai, juos nuolat kartojame (ypač - mėgstamiausius) su tais pačiais ir naujais partneriais. Turbūt ir jūs esate pastebėję, kad kartais kartojate tuos pačius žodžius ta pačia intonacija, o keičiasi tik vieta ir laikas. Žaidimą E. Berne apibrėžia kaip seriją paslėptų papildančių transakcijų, nepertraukiamai sekančių viena paskui kitą, su aiškiai numatoma baigtimi. Kad būtų aiškiau, pateiksime žaidimo „Pabandyk... Taip, bet..." pavyzdį. Įsivaizduokite, jog kalbasi dvi draugės: X: Žinai, jaučiuosi pavargusi, nieko nebenoriu, nėra nuotaikos. Y: Tai šiandien nesimokyk, pailsėk, išeik pasivaikščioti. X: Taip, bet reikia rašyti referatą... Y: Pabandyk susitarti su dėstytoju. Gal atidėtų savaitei..? X: Taip, gal ir atidėtų, bet pasivaikščiojimu nuotaikos sau nepakelsiu... Y: Tai gal nueik pas gydytoją? X: Taip, bet ten tokios eilės... Y: Tai gal suorganizuojame kokį vakarėlį? Pasilinksmintume. X: Taip, bet tai brangiai kainuotų... Y: Tai gal pabandyk... (Ir 1.1. Po kurio laiko įsivyrauja tyla). Kokią psichologinę naudą iš šio žaidimo gavo X? Jūs turbūt pastebėjote, kad žaidimo metu socialiniame lygmenyje vykę procesai („Padėk man!") neatitiko to, kas vyko psichologiniame lygmenyje („Bet tau tai nepavyks!"). Atviras tekstas čia tebuvo kaukė, o svarbiausia buvo paslėpta informacija. Taigi X gauta psichologinė nauda yra ta, kad ji atsidūrė dėmesio centre. Antra, X parodė, kad jos draugė Y ne tokia jau ir protinga, jei nesugeba patarti. Kaip būtų galima nutraukti žaidimą „Pabandyk... Taip, bet..."? Tiesiog žaidžiančio šį žaidimą reikėtų tiesiai paklausti: „O kaip tu pats galvoji spręsti savo problemą?"

197

Taigi žaidimai trukdo atviriems, garbingiems tarpusavio santykiams. Mes žaidžiame iš Aš-Tėvo būsenos, kai kartojame savo tėvų žaistus žaidimus. Mes žaidžiame iš Aš-Suaugusiojo būsenos, kai žaidžiame sąmoningai. Mes žaidžiame iš Aš-Vaiko būsenos, kai žaidimai yra susiję su ankstyvaisiais mūsų išgyvenimais, su vaikystėje priimtais sprendimais apie save ir kitus. E. Berne aprašė daugybę žaidimų. Vien jų pavadinimai jums turbūt sukels jausmą, kad tai jau kažkur anksčiau girdėta, vykę: „Jeigu aš būčiau..."; „Ką pasakys žmonės?"; „Pažiūrėk, ką per tave padariau"; „Jeigu ne tu, tai aš galėčiau..." ir 1.1. Jeigu jus sudomino E. Berne požiūris į mūsų bendravimą kaip į psichologinius žaidimus, būtinai perskaitykite jo knygą „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės".

Gyvenimo scenarijus
E. Berne teigimu, mes jau vaikystėje susikuriame nesąmoningą savo gyvenimo planą - gyvenimo scenarijų. Kad ir kaip būtų keista, psichologinis scenarijus turi labai daug ką bendro su teatro scenarijumi. Ir viename, ir kitame yra tam tikri vaidmenys, dialogai, veiksmai, scenos ir siužetai, vedantys į kulminaciją ir pasibaigiantys teatro scenos (gyvenimo) užsklanda. Psichologinis scenarijus - tai asmenybės gyvenimo veiksmų planas, kuris numato, į kokį tikslą bus orientuota asmenybė ir kokiu būdu to tikslo bus siekiama. Savo gyvenimo dramą žmogus vaidina nesąmoningai; tik retais atvejais ši drama atsitiktinai gali būti įsisąmoninta. Asmeniniai mūsų scenarijai kartais būna panašūs į sentimentalią dramą, kartais - į fantastinius nuotykius, tragediją, farsą, romaną, linksmą komediją ar nuobodžią pjesę. Žmonių vaidinamos dramos gali būti konstruktyvios, destruktyvios ar neproduktyvios, t. y. niekur nevedančios. Kaip yra sukuriamas gyvenimo scenarijus? Vos gimęs vaikas ima kaupti informaciją apie jį supantį pasaulį. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pirmuosius pojūčius, kurie nulemia pačią ankstyviausią informaciją apie save, savo vertingumą. Vaikai, kurie švelniai glaudžiami prie krūtinės, kuriems šypsomasi, kurie šnekinami, kaupia visai kitokią informaciją, negu tie kūdikiai, kurie paimami į rankas su nerimu, priešiškumu ar baime. E. Berne nuomone, pirmieji vaiko savo atžvilgiu išgyventi jausmai greičiausiai ir yra ta galinga jėga, kuri įtakoja visą gyvenimo planą (scenarijų), užimamą psichologinę poziciją gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. Šalia vaiko visada

įžymybe.tai tas žmogus. „Tu tiesiog gimęs būti kunigu". seneliai ar kiti suaugusieji.. o ne kuria kitiems patinkantį savo paveikslą. Kaip matome. jei to troško. tu ne viso proto". Pralaimėtojas . Laimėtojas . apie poilsį. kiek autentiškumas. sunkus fizinis darbas. Vaikas. Pralaimėtoją galima pažinti iš kalbos. priartiname jį prie realybės. „Tu lėtas kaip vėžlys". Laimėtojui svarbu ne tiek sėkmė gyvenime. galimybė būti savimi. „Mums būtų geriau be tavęs". Pralaimėtojo pozicijos mes išmokstame dar vaikystėje. kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje numatyto tikslo. kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatytą tikslą (tapti lyderiu. scenarijai gali būti patys įvairiausi.. Laimėtojas realizuoja savo individualumą ir vertina tai kituose. o paauglystėje šį „kūrinį" papildome naujais faktais. gali nuspręsti: „Nereikia jausti" arba „Nereikia rodyti savo jausmų"... Jis atsiskleidžia. grubumas šeimoje. apie sveikatą ir t.198 yra tėvai.).. „Tu siaubingas vaikas".).tai tas žmogus.. kurie siunčia vaikui pačius įvairiausius pranešimus: „Tu niekada nieko nepasieksi". „Neabejoju. auklėjimo ypatumai ir kt.". specialistu. o galbūt. kurių laikydamasis tampa „geru berniuku" arba „gera mergaite". „Vieną dieną tu tikrai tapsi įžymiu". Taigi iki septynerių metų mes parašome savo gyvenimo scenarijų. vaikystėje mes gauname daugybę mūsų gyvenimą programuojančių pranešimų: apie mokymosi naudą ir savo galimybes. t. „Jei aš būčiau turtingas. Taigi kiekvienas žmogus pats sau nusprendžia. nes klauso savo tėvų. apie religingumą. ar jis yra laimėtojas (kartais mums iš šono gali atrodyti priešingai. kurį nubaudžia už nesutikimą su suaugusiu. vaikai išmoksta manipuliuoti savimi ir kitais. pralaimėtojo ir nelaimėtojo. gali padaryti išvadą: „Nereikia mąstyti pačiam". Vaikas.. kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami. „Jei aš būčiau graži. tai tampa elgesio norma. laukia iš jos stebuklo: „Kai aš baigsiu . Norėdami susidoroti su šiomis problemomis." Kartais pralaimėtojas „įsikimba" į ateitį. Tam turi įtakos konfliktai. atsiskyrėliu ar pan. Šie „įgūdžiai" išlieka ir suaugus. Ir visa tai vyksta giliai pasąmonėje. Tokias išvadas vaikas laiko neginčijamomis tiesomis. Kaip jau minėjome. Tačiau turbūt tiksliausia juos būtų skirstyti į tris grupes: laimėtojo.".. Jis dažnai atsigręžia į praeitį: „Jei aš būčiau vedęs kitą.

kuri vadinama gyvenimo scenarijumi.. Pralaimėtojai yra ir tie. kodėl? Kokia iš minėtų psichologinių pozicijų jums artimiausia? Kaip manote. galime pagaliau pradėti gyventi čia ir dabar. Tai žmonės. praleidžiantys gerus dabarties šansus.. Jis niekada netampa lyderiu. kokie yra jūsų mėgstamiausi žaidimai? . „Kai pagaliau užaugs vaikai.".. nelaimi ir nepralaimi. Tai žmogus. kurie pasiekia gyvenimo tikslą.". Tik pažindami save. pvz.panašūs? Jei skiriasi. įsisąmonindami vaikystės išgyvenimus ir sprendimus.. „Kai aš praturtėsiu. Beje. tačiau per didele kaina: užima išsvajotą postą tampa lyderiu. Ar šis ir jūsų pieštasis .. kuris niekuo nerizikuoja.. kuriam „ir taip gerai".. namuose? Universitete? Vakarėlyje? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas. kurie gyvenimo scenarijuje numato sau mirtį (savižudybę.tai toks žmogus.. girdėti. O koks jūsų gyvenimo scenarijus? Dar nevėlu jį pakeisti. jo niekas nepasigenda.. jei aš neteksiu darbo. nutraukdami tą keistą beviltiškų pasikartojimų grandinę. Nelaimėtojas . turinčiu mėgstamą Aš būseną? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas. mirtį nuo vėžio ar pan.. jei aš jam nepatiksiu. insultą infarktą.199 mokyklą.tai abejonėse paskendę žmonės.. priklausomai nuo aplinkybių. jis yra pilkas ir nepastebimas. bendraujant su skirtingais žmonėmis? Paprašykite savo draugą (draugę) nupiešti jūsų Aš būsenų portretą. kurie patys sau trukdo matyti. pralaimėtojų kategorijai priskiriami ir tie." Dar viena pralaimėtojų kategorija su baime laukia būsimų nelaimių: „O kas.. save ir kitus jie mato kreivame veidrodyje. Pasvarstykite: • • • • • • Ar galite pavadinti save žmogumi.) ir ją įgyvendina. jausti ir suprasti.".. tačiau mainais už tai „gauna" opaligę." Taigi pralaimėtojai . „O kas bus.

200 .

Neisbit rašo. Kalbant kita." Darbo užsienyje sėkmė labai priklauso nuo to.201 11. Futuristas J. dažniausiai kalbame ne gimtąja kalba. Bendraujant su kitos tautybės žmonėmis. o prancūzai. dar labiau prancūzais. šios pastangos bus deramai įvertintos.dar labiau kiniečiais. Kaip elgtis svečioje šalyje? Paklausus žmonių. Taip parodytume. Mus lengvai gali užliūliuoti mintis. internetas. Šiandien panorėję galime iš vieno žemyno greitai patekti į kitą ir tenai pirkti įprastus gaiviuosius gėrimus. dažniausiai išgirstame vienintelį atsakymą: visų pirma kalba. kad ateityje „švedai taps dar labiau švedais. Nežiūrint to. mes netampame vis didesnio atskirų kultūrų supanašėjimo liudininkais. Mes visi didžiuojamės savo šalimi. kurie daug keliauja po įvairias pasaulio šalis. TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI • • • • • Kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios? Ar visada galime vadovautis mūsų elgesio normomis? Su kokiais bendravimo barjerais galime susidurti kitose šalyse? Kokie drabužiai priimtini komandiruotėse? Kaip įvairių kultūrų atstovai supranta punktualumą? Šiandieninio žmogaus bendravimo patogumui tarnauja telefonai. reikėtų pasistengti išmokti bent jau pagrindines mandagumo frazes. kokios yra didžiausios bendravimo kliūtys. savo laimėjimais. kiniečiai . savo kultūra. vitrinose matyti kitas įprastines prekes. Net jeigu suklysime. tuo besididžiuojančių. kad tai reiškia ir kultūrų suartėjimą. faksai. tesergsti mus Dievas. „išslysta" daugybė kalbos atspalvių. įgysime jų pasitikėjimą ir pagarbą. kad pasaulis šiuolaikinių komunikacijos priemonių ir tarptautinės rinkos dėka „sumažėja". kad norime juos suprasti ir gerbiame jų kultūrą. taigi galima netiksliai išreikšti savo mintis arba suprasti kitus. žiūrėti CNN ar pamėgtas kelionių laidas. kaip perprantame skirtumus tarp mūsų ir kitų šalių kultūros ir kiek stengiamės prie jų prisitaikyti. Derėdamiesi su užsienio partneriais. ne gimtąja kalba. . tačiau. gerbdami ir pažindami kultūrą bei laimėjimus kitų.

Pristatydamas savo teoriją. Jūsų išvaizda turi būti ne rėkianti. Šveicarijoje. arabų šalyse ir daugelyje Pietų Amerikos valstybių). Vizitinių kortelių dizainui ir spausdinimui įdedama daug darbo. tačiau jeigu Vokietijoje per dieną pasakysime daugiau nei vieną šmaikštybę. iškylantis bendraujant su užsieniečiais nežodiniai. Atkreipkite dėmesį į vizitines korteles. samprotaukite konservatyviai. niekas negali iš karto perprasti visų papročių bei kitos šalies taisyklių. sklindantys iš judesių. visada reikia iš pradžių suprasti. užrašykite ant vizitinės kortelės visus savo turimus laipsnius. Nuo kultūros tradicijų priklauso įvairios tarpasmeninio nuotolio zonos.202 Skirtingose šalyse sąmojingumas ir humoras suprantamas nevienodai. kalbą ir išspausdinkite tai kitoje kortelės pusėje. kiekvienam derėtų gauti informacijos. kur keliaujate. vertinamas mokslinis laipsnis (tai galioja Prancūzijoje. Laisva turistų apranga privertė viešbučių darbuotojus Ispanijos salose raštu prašyti savo svečių neateiti vakarienės su šortais. Amerikiečių mokslininkas R. Reikia žinoti. drabužių. kad į mečetes ir daugelį pagodų (Rytų Azijos šventyklos) neleidžiama įeiti apsiavus. manierų. Sutikus kitą žmogų. R. niekada neužtenka paisyti vien tiktai klimato sąlygų. Apsirenkite taip. savo humorą reikia pasilaikyti sau. kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios: . Didžiojoje Britanijoje žmogus. kur vykstate. Šalyse. Vokietijoje. kad jūsų vizitinę kortelę išverstų į tos šalies. ar galime vadovautis mūsiškomis elgesio normomis. Renkantis drabužius komandiruotei į užsienį ar į priėmimą. kuriuos dažniausiai lemia religija. pagal kurią visi tarptautinio verslo papročiai ir praktika logiškai sugrupuoti į tam tikrus modelius. Jeigu tai priimtina. laikomas kvaileliu. geriausia laikytis svečią priimančios šalies papročių net tada. jei mums labai sunku juos suvokti. ar toje šalyje. ypač apie draustinus dalykus. kurias įteikia jums. Gesteland (1997) pasiūlė sistemą. Prieš atsakingą komandiruotę užsakykite. taip pat žmogaus saviraiška mimikos bei gestų kalba. nesublizgėjęs sąmoju. Kinijoje. kaip į susitikimą su aukščiausias pareigas užimančiu jūsų įmonės asmeniu. bet apie svarbiausius papročius. neverbaliniai impulsai. Žinoma. būsime palaikyti juokdariu. todėl pasistenkite deramai tai įvertinti. bet daranti įspūdį ir būtinai profesionali. Singapūre. Atsidūrus užsienyje. Sužinokite. Net per kaitrą neleidžiama pusnuogiams apžiūrinėti bažnyčių ir cerkvių Pietų Europos šalyse. kuriose pagarba svarbiau už viską. Gesteland pirmiausia atsako į klausimą. Šia puse kortelę įteikite jus priimančiam žmogui. Korėjoje. Jeigu nieko tikra nežinote. Kitas ne mažesnis barjeras.

nebent norėtų derėtis dėl kuo palankesnių sąlygų). daugiausia dėmesio skiria užduotims. bruožus.1 lentelę). galbūt todėl. kad jų partneriai.Jungtinės Amerikos Valstijos. kad yra išaugę itin dinamiškoje. Gesteland (1997). Kadangi OR žmonės yra dalykiški ir gana lengvai pradeda dirbti su nepažįstamais. kad atvykėlis taikysis prie vietos papročių. kurie elgtųsi visiškai vienodai. Jiems nesmagu dirbti su nepažįstamais. kurie orientuojasi į tarpusavio santykius (OS) žmonėms.203 Tarptautiniame versle tikimasi. Taigi yra išskiriami elgesio modeliai. OR verslininkai mano. yra tiesiog nenuspėjami. Jis gali nepaisyti kultūrinių skirtumų. kurie reiškia kultūros tendencijas. y. Tokį atvirumą iliustruoja telemarketingo populiarumas. kai į reikalus orientuoti eksporto rinkodarininkai bando pradėti verslą į santykius orientuotose rinkose. Kasmet . orientacija į tarpusavio santykius (žr. būdingus daugumai. draugais ir gerai pažįstamais asmenimis ar jų grupėmis . orientacija į dalykinius reikalus. atstovaujantys OS kultūrai. Konfliktai kyla tuomet. dalykinius reikalus su nepažįstamais verslininkais aptaria gana lengvai. OS žmonės mieliau dirba su šeimos nariais. net jei abu priklauso tai pačiai kultūrai. Gesteland perspėja.su tais. suprantama. (Sudarant tarptautinį sandėrį pirkėjo padėtis esti palankesnė. bet. kad pardavėjas taikysis prie pirkėjo. Verslininkai. Pateikdamas įvairių kultūrų elgesio versle modelius. ypač jei šie užsieniečiai. ne visiems aptariamos kultūros verslininkams. Dauguma OS žmonių laiko OR atstovus įkyriais. Amerikiečiai. t. kad nėra dviejų derybininkų. • Tarptautiniame versle tikimasi. eksporto rinkodarininkai paprastai gali greitai užmegzti tiesioginį kontaktą su potencialiais pirkėjais tose rinkose. Pavyzdys . • Orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius Kaip teigia R. orientuoti į dalykinius reikalus (OR). kuriais galima pasitikėti. neturi savo nuomonės. R. šiuolaikiniam pasauliui būdingas toks verslo kultūrų pasiskirstymas: 1. įvairių kultūrų visuomenėje. 11. Panagrinėkime juos išsamiau. 2. dažnai be reikalo atidėlioja sprendimus. agresyviais ir pernelyg tiesmukais. o tie.

204

amerikiečiai perka gaminių ir paslaugų už daugiau kaip 300 milijardų dolerių iš visiškai nepažįstamų asmenų telefonu. Šitokia į dalykinius reikalus orientuota rinkodara reiškia, jog tarp pardavėjo ir pirkėjo tėra vienintelis ryšys - kliento telefono numeris. Suprantama, net Amerikoje, kuo didesnis ir sudėtingesnis sandėris, tuo daugiau pirkėjas norės žinoti apie pardavėją. Tačiau svarbiausia, kad į reikalus orientuotose kultūrose rinkodarininkai gali užmegzti kontaktą su perspektyviu pirkėju be jokio išankstinio paruošimo, bendravimo ar ryšių. Griežtai į tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryšius galima pradėti tik tada, kai pažįstate reikalingus asmenis arba gebate suruošti viską taip, kad būtumėte jiems pristatyti. Visoje OS pasaulio dalyje planuokite užmegzti ryšius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai, tarptautinės mugės ar prekybos misijos metu, arba padedami trečiosios šalies pristatymo. Tam idealiai tiktų aukštas pareigas užimantis asmuo arba organizacija, pažįstama abiem pusėm. Užmegzti kontaktą gali padėti mūsų šalies ambasados komercijos skyrius, prekybos ir pramonės rūmai, prekybos asociacijos, gal net bankas. Verslo derybos paprastai trunka daug ilgiau OS kultūrose nei OR šalyse. Kultūrose, orientuotose į dalykinius reikalus, apie reikalus kalbama jau pirmojo susitikimo metu. OR verslininkai labai pasitiki raštiškomis sutartimis. OR šalyse derybose gali dalyvauti teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. OS kultūros pirmiausia pasitiki tarpusavio santykiais, kurie, jų manymu, padeda išvengti nesusipratimų bei spręsti problemas. OS rinkose pirmiausia susidraugaujama, o tik paskui sudaromas sandėris. OS kultūrose nepasitikėjimas nepažįstamais asmenimis, ypač užsieniečiais, dažnai verčia pareigūnus delsti. Pavyzdžiui, „Volksvvagen" bendrovei prireikė devynerius metus trukusių derybų, kad susitartų su Kinijos valdžia dėl automobilių gamyklos atidarymo; „McDonald's" kompanija dirbo daugiau kaip dvylika metų, kol susitarė su tuometine sovietų valdžia dėl pirmųjų restoranų statybos. Klientas ar partneris iš OS kultūros nori būti tikras, kad ne tik kompanija, bet ir jūs asmeniškai imsitės atsakomybės už bendros veiklos sėkmę, kad palaikysite glaudžius asmeninius ryšius. Reikia laiko, kantrybės ir kartais geležinių kepenų plėtojant patikimus santykius OS rinkose. Panašu, kad išgėrimai pagreitina ryšių įtvirtinimo procesą Rytų Azijoje - tačiau tik tarp vyrų. Moterys tuose vyriškos draugystės ritualuose vis dar yra nepageidaujamos.

205

11.1 lentelė. Verslo kultūrų pasiskirstymas -orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius (R. Gesteland, 1997, p. 18) KULTŪROS . ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Šiaurės ir germaniškoji Europa Didžioji Britanija Šiaurės Amerika Australija ir Naujoji Zelandija Pietų Afrika KULTŪROS. NUOSAIKIAI ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Lotynų ir Rytų Europa Viduržemio jūros regionas Honkongas, Singapūras KULTŪROS. ORIENTUOTOS I TARPUSAVIO SANTYKIUS Arabų valstybės Didžioji Afrikos dalis Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis

OR bei OS verslo kultūros skiriasi ir savo bendravimo būdu. Derybininkai iš OR šalių vertina tiesią, atvirą, nesudėtingą kalbą, o derybininkai iš OS dažnai mieliau vartoja netiesioginį, subtilų, vingrų stilių. Šis skirtumas yra didžiausias nesusipratimų tarp OS ir OR verslo žmonių šaltinis. OR derybininkai, bendraudami su kitais, siekia būti teisingai suprasti. Jie net didžiuojasi tuo, kad sako tai, ką galvoja, ir galvoja tai, ką sako. Pavyzdžiui, olandų verslininkai visiškai pagrįstai garsėja tiesmukiškumu. OS kultūrose tiesumas ir atvirumas, taip vertinami OR šalyse, reikš nesubrendimą ir naivumą, gal net aroganciją. OS kultūrose tik vaikai ir suvaikėję suaugusieji sako tai, ką galvoja, nes jie kitaip nemoka bendrauti. OS derybininkai pirmenybę teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. Jie slepia savo emocijas, ypač neigiamas, stengiasi išsaugoti harmoniją, atidžiai kontroliuodami savo kalbą ir veiksmus, kad neįžeistų ir neįstumtų aplinkinių į nemalonią padėtį. Šios kultūros atstovai nekantravimo, susierzinimo, nusivylimo ar pykčio rodymą suvokia kaip harmonijos ardymą ir laiko tai

206

šiurkštumu bei įžeidimu. OS šalyse reputaciją praranda abi pusės, kai prie pasitarimų stalo vienos pusės derybininkas pradeda karščiuotis. Asmuo, parodęs savo pyktį, t. y. pasielgęs vaikiškai, praranda reputaciją. Be to, atvirai demonstruodamas pyktį, jis priverčia ir kitą pusę prarasti reputaciją. Daugiau nieko ir nereikia, kad net ir perspektyviausios derybos atsidurtų aklavietėje. Daugelis japonų, kinų ir Pietryčių Azijos žmonių žodelį „ne" laiko keiksmažodžiu. Kad neįžeistų, jie verčiau sumurmės: „Tai gali būti sunku" arba „Mes turime į tai pasigilinti". Populiarūs atsakymai „Galbūt" ir „Tai bus nepatogu." Kai Rytų Azijos derybininkai pakeičia temą ar tiesiog nutyla, dažnai tai reiškia: „Pamiršk tai." Pavyzdžiui, daugelis atvykstančiųjų į Japoniją mano pasiekę susitarimą, nes jų partneriai keletą kartų jiems pasakė „taip", lydėdami tą „taip" daugybe šypsenų ir palinksėjimų. Tačiau visai nebūtinai tai reiškia sutikimą. Neužmirškite, kad japonai bet kuria kaina vengia nuomonių priešiškumo arba konfrontacijos. Jeigu jie priversti atsakyti į tiesiai užduotą klausimą, galvoja, kad privalo sutikti, nenorėdami sudrumsti jūsų harmonijos. Jie nemato jokios problemos dėl to, kad vėliau pasirodys su visiškai priešingu sprendimu, priimtu kompanijos reikalų ir gerovės vardan. Mandagus azijiečių, arabų, afrikiečių ir lotynų amerikiečių bendravimo būdas padeda išsaugoti harmoniją. To, ką jie sako prie derybų stalo, tikroji prasmė dažnai būna numanoma, t. y. prasmė aiškėja iš konteksto bei aplinkos. JAV antropologas E. T. Hali sugalvojo šias kultūras tiksliai apibūdinantį terminą - „plataus konteksto" kultūros. Kai kalba šiaurės europiečiai, šiaurės amerikiečiai, australai bei Naujosios Zelandijos gyventojai, didžioji prasmės dalis būna akivaizdi, t. y. išreiškiama žodžiais. Klausytojas sugeba suprasti, kas sakoma, nekreipdamas ypatingo dėmesio į kontekstą. E. T. Hali tai pavadino „siauro konteksto" kultūromis. Danų mokslininkė M. Djursaa, ištyrusi Danijos, Vokietijos bei Didžiosios Britanijos verslininkų elgesį, teigia, kad visos minėtos Europos kultūros, be abejonės, priklauso siaurajam kontekstui, tačiau skirtumai tarp jų taip pat akivaizdūs. Britai akivaizdžiai labiau nei arabai linkę į dalykinius reikalus ir siauresnį kontekstą, bet kartu jie daug labiau nei jų kolegos danai ir ypač vokiečiai linkę į platų kontekstą bei tarpusavio santykius.

207

Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas, hierarchija, valdžia bei pagarba
Formalios kultūros paprastai būna susiskirsčiusios į hierarchijas, kurios atspindi narių padėtį ir valdžią. Tuo tarpu neformalios kultūros labiau vertina egalitarines (pranc. ėgalitaire - lygybė) visuomenes su mažesniais statuso bei valdžios skirtumais. Sunkumų kyla, kai verslininkams iš egalitarinių kultūrų prireikia bendrauti su partneriais iš hierarchija pagrįstų visuomenių. Laisvas neformalus bendravimas piktina aukšto rango žmones iš hierarchinių kultūrų. Iš kitos pusės, neformalių kultūrų atstovai gali palaikyti formalaus elgesio partnerius niūriais, nedraugiškais, pasipūtusiais arba arogantiškais, per daug sureikšminančiais statuso bei užimamų pareigų svarbą. Nesusipratimų būtų išvengta, jeigu abi pusės suvoktų, kad skirtingas elgesys versle priklauso nuo skirtingų kultūros vertybių. Manoma, kad neformalios kultūros vertina visuomenės narių lygybę, o formalių kultūrų vertybių sistema apima hierarchijas ir visuomeninės padėties skirtumus. Formalumas visada susijęs su padėtimi visuomenėje (statusu), organizacijos struktūrine hierarchija bei su tuo, kaip išreiškiama pagarba aukšto statuso asmenims. Tarptautinės rinkodaros specialistai turėtų žinoti, ar bendrauja su formaliomis, ar su neformaliomis kultūromis (žr. 11.2 lentelę). Egalitarinių bei hierarchinių visuomenių skirtumai gali tapti rimta kliūtimi prekyboje. Tarptautinės rinkodaros vadybininkai iš neformalių kultūrų dažnai nesupranta, kaip pabrėžti pagarbą aukšto rango veikėjams iš formalių kultūrų, kurie gali lengvai įsižeisti dėl nepakankamai parodyto dėmesio. Reikia atminti, kad formalūs kreipiniai, t. y. pavardėmis, pareigomis, laipsniais, titulais, pavyzdžiui „Daktare Miuleri", yra vienas iš svarbiausių būdų parodyti savo pagarbą aukšto rango asmenims. Pietų ir Pietryčių Azijoje kostiumas ir kaklaraištis karšto sezono metu yra pagarbos išraiška (sėdėdami su švarku tvankiame kabinete, rodysite dar didesnę pagarbą). Lotynų Amerikoje ir didžiojoje Europos dalyje linkstama su panieka vertinti verslininką, kurio interesai ribojasi vien pinigų „kalimu". Aukštesnė padėtis priskiriama žmogui, sugebančiam protingai kalbėtis apie meną, muziką, literatūrą, istoriją, filosofiją bei kiną. Kilmė, išsilavinimas taip pat gali suteikti aukštesnį statusą.

2 lentelė. ar jis pirkėjas. užimamas pareigas ir pagal tai. Susipažinkite su vietos protokolu. Būkite tikras savo srities ekspertas. . Geros profesinės žinios suteikia statusą. kaip išreikšti pagarbą nepadlaižiaujant. kokį tik sugebėsite rasti. dirbant su hierarchinių kultūrų pirkėjais. o ne pasakoti apie jas. rekomenduojama laikytis trijų žingsnių strategijos: 1. Formalios ir neformalios verslo kultūros (R. vyras. kad jus pristatytų pats vyriausias. p. Privalote aiškiai parodyti savo profesines žinias. Jauniems eksporto specialistams. Turite žinoti. Norvegija FORMALESNĖS KULTŪROS Didžioji Europos dalis Viduržemio jūros regionas Arabų šalys Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis Formalios kultūros linkusios vertinti žmones pagal amžių.tarptautinės rinkodaros ir pardavimų darbuotojai. Pasistenkite. Tai: • žmonės. Keturios tarptautinio verslo žmonių grupės hierarchinėse kultūrose yra priverstos dirbti nepalankesnėmis sąlygomis. Gesteland. 3. užimantys žemesnes pareigas savose organizacijose • jauni abiejų lyčių žmonės • moterys • bet kurio amžiaus vyrai ir moterys . ar pardavėjas.208 11. 2. Ypač tai būdinga Pietų Korėjai. 1997. kur vyrai verslo pasaulyje tradiciškai įgyja aukštesnį statusą nei moterys. lytį. 47) LABAI NEFORMALIOS KULTŪROS Australija JAV VIDUTINIŠKAI NEFORMALIOS KULTŪROS Kanada Naujoji Zelandija Danija. Japonijai ir Saudo Arabijai.

Skirtingas laiko ir dienotvarkių suvokimas sukelia konfliktus. monochroniškoje kultūroje labai nemandagu būti nepunktualiam. labai nemandagu pasipūtėliškai žvelgti į polichroniškas kultūras.vienas. Suprasdami šio tikslumo arba netikslumo reikšmę tam tikroje šalyje. darbotvarkės nepajudinamos. parodysime savo pagarbą ir išsiauklėjimą. atvykęs į susitikimą prieš penkias minutes. tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant arogantiškais pedantais. Neįsižeiskite ir nenustebkite. ypač vertinančio punktualumą. nes galbūt turėjo pagelbėti draugui ar šeimos nariui. Svarbiausia . nedrausmingais ir nemandagiais žmonėmis. kita vertus. atminkite. Jeigu visą valandą pavėluosite Ispanijoje. Planuodami turėkite kuo didesnę laiko atsargą ir kuo artimiau (geriausia . Polichroniškose kultūrose vadybininkas gali vėluoti į susitikimą. kad esate suplanavęs kitą. vergaujančiais pačių susikurtoms elgesio taisyklėms. kad. bet jeigu daugiau kaip penkias minutes pavėluosite Niujorke . Konfliktai kyla todėl. Griežtai traktuojančiose laiką visuomenėse punktualumas yra privaloma savybė: dienotvarkės geležinės. Įsivaizduokite. chronos . monos . Visiškai kitokios . biure? Kada atvykti pas italą.tai derybos gali pasibaigti net neprasidėjusios. 11. tai visiškai leistina. kad polichroniškose kultūrose santykiai reiškia kur kas daugiau nei prievarta primesti terminai.būkite kantrūs! Sudarydami sandėrį ar pasirašydami sutartį.T. E.laikas). Kada geriausiai pasirodyti vokiečio. susitaręs susitikti su klientu. kuris paprastai vėluoja pusvalandį? Vokietijos rinkos specialistai teigia. nes polichroniškose kultūrose nedovanotinai šiurkštų nutraukti susitikimą vien dėl to. Hali šias laiką garbinančias kultūras pavadino monochroniškomis (gr. kaip ir jūsų klientui. jog jums. Šioje . O gal ankstesnis susitikimas pasibaigė vėliau nei buvo manyta. kad griežtai pagal darbotvarkę dirbantys atvykėliai laisviau traktuojančius laiką kolegas ima laikyti tinginiais. Beje. jog jūs eksporto vadybininkas.susitikinėti asmeniškai) bendraukite su partneriais. o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai.polichroniškos visuomenės. parodysite. Viena pasaulio visuomenių grupė garbina laiką. kai jūsų susitikimą nuolat pertraukinės netikėti lankytojai.209 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros Skirtingose kultūrose punktualumas yra suprantamas skirtingai. klerkai su šūsnimis laiškų ir popierių bei atsakymai į telefono skambučius. itin svarbu laikas. kurios mažiau dėmesio skiria punktualumui ir nesikankina dėl terminų (žr.3 lentelę).

57) LABAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Šiaurės ir germaniškoji Europa Šiaurės Amerika Japonija VIDUTINIŠKAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Australija ir Naujoji Zelandija Pietų ir Rytų Europa Honkongas. Taivanis Kinija. „polichroniški" klientai ar partneriai tikisi. keičiasi ir verslo kultūra. dienotvarkes ir griežtai traktuoja laiką. Italijoje.3 lentelė. o karštesnio klimato kultūrų požiūris į laiką kur kas laisvesnis. Taivanis. Singapūras. 1997. nepatariama vėluoti į susitikimus. o ne kur nors mažame miestelyje. Beje.3 lentelę. . pastebėsite. Ir šiandien žmonės iš pramoninių Pietų Kinijos provincijų labiau kreipia dėmesį į laiką. jei vyks Seule. kad šaltesnio klimato verslo kultūros garbina laikrodį. susitikimas Pietų Korėjoje tikriausiai prasidės laiku. Be to. Gesteland. Šios šalys yra pavyzdys. Atminkite . Atvykdami laiku. p. plėtojantis verslo santykiams. Pietų Korėja POLICHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Arabų valstybės Afrika Lotynų Amerika Pietų ir Pietryčių Azija Atidžiai pažvelgę į 11. 11. net dirbdami laisvai laiką traktuojančiose kultūrose.210 monochroniškoje kultūroje sampratos „punktualumas" ir „patikimumas" labai susijusios.pardavėjas visada privalo rodyti pagarbą pirkėjui. Kinija ir Pietų Korėja buvo polichroniškos kultūros. geriausiai išreikšite pagarbą net polichroniškoje kultūroje. Orientavimasis į laiką ir dienotvarkes įvairiose verslo kultūrose (R. prieš 40 metų Japonija. kad. Honkongas. kad „monochroniški" vadybininkai visada pasirodys laiku. negu menkiau išvystytoje Vidurio Kinijoje. kaip ir kitoje laisviau laiką traktuojančioje šalyje. Singapūras.

jei pokalbis netikėtai trumpam nutrūksta. kad žmogus šiek tiek „trenktas". ką tik susitikę pobūvyje. Ekspresyviems žmonėms nesmagu. Galima skirti tokias tris bendravimo rūšis: • verbalinis bendravimas apima žodžių ir jų junginių prasmes • paraverbalinė kalba apima tariamų žodžių garsumo įvairovę. nei santūresni verslo partneriai. kad visi girdėtų. ir nuo situacijos. kad atkreiptų dėmesį į svarbų punktą.4 lentelė rodo. Jie dažnai pakelia balsą. Ekspresyvūs verslininkai mėgsta kalbėti garsiai. Pavyzdžiui.211 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros Ekspresyvūs žmonės bendrauja visiškai kitaip. kurioje atsidūrėme.5 lentelėje nurodomos distancijos. Tyli. Santūrūs. Proksemika: asmeninė erdvė ir distancija tarp asmenų. o dažni gestai ir besikeičianti mimika verčia manyti. o jeigu kokią mintį reikia ypatingai pabrėžti. 1. . kurioje pasaulio dalyje užaugome. 11. Tačiau atstumas tarp dviejų besimylinčių susitrauks iki nulio. o kuriose santūri kultūra. Tarptautinio verslo ekspertų nuomone. 11. negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliūva į nemalonią padėtį derėdamiesi su ekspresyviais partneriais. skirtingų kultūrų atstovų deryboms daugiausia sunkumų gali sudaryti keturi kūno kalbos aspektai. ištyrus atstumus tarp tos pat lyties įvairių kultūrų verslininkų. Dėl didžiulės paraverbalinio ir neverbalinio elgesio ekspresyvumo įvairovės tarptautinio verslo vadovai ir derybininkai patiria nemalonių netikėtumų. Kiekvieną žmogų supa nematomas oro sluoksnis. bet santūrių kultūrų žmonės tokį elgesį laiko nepaprastai šiurkščiu. kurio dydis priklauso nuo to.tai kūno kalba. Santūrios kultūros atstovai pauzes tarp žodžių vertina ne mažiau už pačius žodžius. tylos ir pašnekovo pertraukimo pokalbio metu momentus • neverbalinis bendravimas . Ekspresyviems verslininkams pašnekovų pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis. iš visų jėgų trenkia kumščiu į stalą. garsus balsas reiškia pyktį. Santūriose kultūrose. du anglai. pavyzdžiui Tailande. kuriose rinkose vyrauja ekspresyvi. monotoniška kalba suvokiama kaip nesvarbi. stovės per ištiestą ranką vienas nuo kito.

Italijoje ir Graikijoje ranką krato apie minutę ir tuo pačiu gal dešimt kartų švelniai paspaudžia. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo būdų. fizinis kontaktas. prancūzų . Šiaurės amerikiečiai spaudžia ranką tvirtai. Arabų pasisveikinimas gana dažnas. nors šių šalių verslininkai jau įprato prie trumpo rankos paspaudimo sveikinantis. ilgai trunkantis. Gesteland. o po to jūs iš karto atstumiamas. Ekspresyvios ir santūrios kultūros (R.68) LABAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika VIDUTINIŠKAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS JAV ir Kanada Australija ir Naujoji Zelandija Rytų Europa Pietų Azija SANTŪRIOS KULTŪROS Rytų ir Pietryčių Azija Šiaurės ir germaniškoji Europa 2. tačiau rečiau už europiečius. y. Skandinavijoje yra įprotis ranką paspausti du kartus iš eilės. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranką. kad aplinkui susidarytų pakankama erdvė. nuo rankos paspaudimo reikėtų susilaikyti. švelnus. kai sudaromi prekybiniai sandėriai. susitikus su užsienio prekybos partnerio žmona. t.212 11.4 lentelė. Taivanyje.paprastas ir santūrus. Tačiau. Tolimuosiuose Rytuose. pirmiausia prieikite prie vyriausio. Malaizijoje. Vokiečių rankos paspaudimas tvirtas ir greitas. Haptika: prisilietimai. Įvairių kultūrų žmonės paduoda ranką bei pasisveikina įvairiai. p. Daug europiečių spaudžia ranką kiekvieną kartą susitikę ir išsiskirdami. fizinis kontaktas nėra mėgstamas. Japonijoje.lengvas. anglų . 1997. Jeigu pristatinėjate kolegą grupei žmonių. aukščiausias pareigas .

.6 lentelėje pateikiama kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose. Tuo tarpu japonai ir vokiečiai emocijų demonstravimą gali palaikyti vaikiškumu ir nesubrendėliškumu. apeikite visus dalyvius iš eilės . kurios žiūri vyrui į veidą. 74) NEDIDELĖ. kad jums jie visi lygūs. Skirtingose kultūrose žvilgsnių kontaktai skiriasi. 11.213 užimančio asmens. Tarptautiniams derybininkams ypač svarbūs du kinetikos aspektai: veido mimika ir plaštakų bei rankų judesiai. Rytuose moterys. p. Okuletika: žiūrėjimas tiesiai į akis. Kinetika: kūno judesiai ir gestai.taip leisite suprasti. Pietiečiai pasitiki žmonėmis.5 lentelė.60 cm Daugelis Azijos šalių Šiaurės. Santūrių kultūrų atstovai vertina ramesnį neverbalinį elgesį ir nemėgsta atviro emocijų reiškimo. taigi ir laikytis asmeninio ar viešojo nuotolio. 4. norėdami pabrėžti savo žodžius. Tai rodo susidomėjimą ir pagarbą kalbančiajam. 11. mandagu kalbantis nežiūrėti į pašnekovą. Jeigu tenka prisistatyti pačiam. Bet kai su nepažįstamu žmogumi atsiduriame labai ankštoje erdvėje.30 cm Arabų šalys Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika DIDELĖ: 40 . atvirai rodančiais savo jausmus. ilgas žvilgsnių kontaktas laikomas įkyrumu. laikomos įžūliomis. Vidurio ir Rytų Europa Šiaurės Amerika Australija 3. jeigu jį gerbiame. ir įtariai žiūri įjuos slepiančius. Afrikos tautų kultūroje. akių kontaktas. Asmeninė erdvė ir reikiamo atstumo išlaikymas (R. 20 . Ekspresyvūs žmonės labai išraiškingai ir daug gestikuliuoja. atvirkščiai. Pas mus priimta šnekantis žiūrėti į pašnekovą. Gesteland. Turbūt subtiliausia kūno kalbos forma yra žvilgsnis. 1997.

Savo vizitinę kortelę teisingiausia paduoti dešine ranka. kuri laikoma sielos buveine. Todėl. Indijoje kojos . mimikos ar poelgio vertinimas. mes galime pagalvoti: „Jis visai neišauklėtas. vokiečiai nori pasakyti „Jūs protingas". tuo pat metu prilaikant jos alkūnę kairiąja.tai suteršti galinti kūno dalis. filipiniečiai . p. Pietryčių Azijoje nevalia glostyti vaiko galvos. azijiečiai išreiškia nepritarimą. todėl ja draudžiama prisiliesti. o papurtymas . .6 lentelė. Pavyzdžiui. jog ji turi teršiamųjų savybių. nes tikima. nepatingėkite pasidomėti tos šalies papročiais ir kultūra. Antai vienose šalyse galvos linktelėjimas reiškia „taip". kaip tik atvirkščiai. anglai .. Musulmonų. kad tokiu būdu galima sužaloti vaiko sielą. Gesteland. kitose. ja neleistina nė valgyti. ir būtų nepagarbu ištiesti jas sėdint prieš tenykštį gyventoją.„Sveiki!".skeptiškumą. Kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose (R.214 11.„ne". vykdami į užsienį bei priimdami kitos šalies derybininką (ypač. induizmo ir budistų kultūrose kairė ranka laikoma nešvaria. jeigu jis pirkėjas). Šiaurės amerikiečiai šia veido išraiška parodo susidomėjimą ar nustebimą. Skirtinga neverbalinės kalbos gestų interpretacija atskleidžia vieną iš svarbiausių tarptautinio verslo problemų: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje kultūroje gali tapti labai nemandagus ir įžeidžiantis kitoje. 78) INTENSYVUS AKIŲ KONTAKTAS Arabų šalys ir Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa ir Lotynų Amerika STIPRUS IR VIDUTINIŠKAS AKIŲ KONTAKTAS Šiaurės Europa ir Šiaurės Amerika Korėja ir Tailandas NETIESIOGINIS AKIŲ KONTAKTAS Didžioji Azijos dalis Įvairiose kultūrose gali visiškai skirtis kurio nors gesto. Manoma. arabai ištaria „Ne". 1997. įvairiose kultūrose antakių pakėlimas reiškia visiškai skirtingus dalykus. Jei kas nors rodo į mus pirštu. kai paliečiama žmogaus galva.. pavyzdžiui." Šis gestas Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju. Arabų šalyse. Indijoje.

OS kultūrose? Kas svarbiau tarpkultūrinėse verslo derybose .215 Pasvarstykite: • • • • Kaip užmegzti pradinį kontaktą OR ir kaip .dalykiniai reikalai ar tarpusavio santykiai? Kokie tarpkultūrinio bendravimo skirtumai sukelia daugiausia nesusipratimų? Kaip paaiškintumėte skirstymą į „siauro" ir „plataus" konteksto kultūras? .

Kokių įgijote žinių ir įgūdžių? Pagalvokite. Užsitęsę ieškojimai įbaugina net labiausiai savimi pasitikinčius. kokių turite ypatingų gabumų. nesvarbu. koks darbas jums idealiai tiktų. kas labiausiai ir mažiausiai patiko. KAIP IEŠKOTI DARBO • • • • Kaip rašyti gyvenimo aprašymą? Kaip reikia pasiruošti pirmajam pokalbiui su darbdaviu? Ką daryti. Taigi darbo ieškojimą vertinkite ne kaip mūšį. labiausiai atitinkantį jūsų gebėjimus ir patirtį. prisistatant darbdaviui. Gyvenimo aprašymas Gera autobiografija arba darbinės veiklos aprašymas yra svarbiausias dalykas. Susidarykite savo privalumų sąrašą ir tuomet ieškokite tokio darbo. Baisiausia. svarbiausia . jums reikės varžytis su kitais. ką mėgstate veikti.gerai save pažinti. Nerimas sumažės. Ne kiekvienas mėgsta konkurenciją ar protingai reaguoja. . ar praradote senąjį darbą. kas esate. Ieškant darbo. Kokioje firmoje jums labiau patiktų dirbti: didelėje ar mažoje. kad jus tirs ir vertins. kurį dirbdami tuos gabumus galėtumėt pritaikyti. ar tik ieškote naujų išmėginimų. Nors darbo ieškojimas galėtų būti nuostabus. Vanderbilt pateikia daug vertingų patarimų. ką geriausiai mokate. nuotykių kupinas laikas. jei rūpestingai suplanuosite savo veiksmus ir blaiviai vertinsit situaciją. ar ką tik baigėte universitetą. daugeliui sukelia nemažą nervinę įtampą. kuo jūs rimčiausiai domitės ir. mažiau bijosite konkurentų ir padidinsite galimybes gauti norimą vietą. žinoma. koks jūsų išsilavinimas ir patirtis bei kokį darbą norėtumėte dirbti. jei jus atleido? Žymi etiketo specialistė A. jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos? Kaip elgtis.216 12. gal net pripažins esant netinkamą. pažymėkite. Žinokite. Apibūdinkite savo ankstesnį darbą. išsamus gyvenimo aprašymas ir teigiamas požiūris į ateitį padės kalbėtis su bet kokiu darbdaviu. Sistemingos pastangos. bet kaip nuoseklias pastangas susirasti užsiėmimą. Autobiografiją pradėkite nuo to. Jeigu jūs organizuotas ir informuotas žmogus ir į šį procesą žiūrite kaip į kasdieninio gyvenimo dalį. kaip ieškoti darbo. Pamąstykite.

nurodykite jos pavadinimą ir adresą. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. savo pareigas ir įsidarbinimo laiką. nedvejodami sutikit. Tai jūsų vardas. Nepamirškite parašyti. Išsilavinimas. įvykdytus projektus. Svarbiausia dalis yra jūsų profesinio gyvenimo santrauka. Net jeigu jūsų dabartinis darbdavys žino. Amerikiečiai mėgdavo kaitalioti darbus karjeros sumetimais. Tačiau dažnai darbus keičiantį žmogų gali palaikyti nepastoviu ar nekompetentingu darbuotoju. Jeigu ką tik baigėte mokyklą. Jei turite konkrečių karjeros tikslų. adresus. Į sąrašą galite įtraukti po aukštojo mokslo įgytas žinias ir laipsnius. Jei jūsų darbdavys sutinka parašyti jums rekomendaciją. Sąrašą pradėkit nuo paskutinės jūsų darbo vietos. galit plačiau apžvelgti savo išsilavinimą: pažymių vidurkį (jei jis neblogas). metančius darbą. niekuomet apie savo motyvus ir tikslus nekalbėti miglotai. pavardė. kai kiti pasiūlo didesnį atlyginimą). Apie juos galite rašyti motyvaciniame laiške. Jei jūsų gyvenimo aprašyme darbo vietų sąrašas neįprastai ilgas. dviejų. galite paminėti atliktą praktiką. ūgio ar svorio. pirmiausia apibūdinkite savo išsilavinimą. įgytos patirties bei išsilavinimo aprašymą. Rekomendacijos. Apibūdinkite savo veiklos sritį ir pasiekimus. autobiografijos pradžioje apibūdinkite juos vienu. trejų ar net po penkerių metų? Autobiografija skirstoma į kelias dalis: biografinius duomenis. Nesiųskite fizinių duomenų: amžiaus. . Datas galite rašyti arba ne. Tarnyba ir patirtis. geriau duoti namų telefoną nei tarnybinį. Biografiniai duomenys. Karjeros tikslai ir darbo motyvai. Svarbiausia . nerašykit apie vidurinę. gyvenimo aprašyme karjeros tikslų galit ir nenurodyti.217 jaukesnėje? Pamąstykite. apdovanojimus ir pagyrimus bei papildomo ugdymo veiklą. Reikėtų nurodyti savanoriškus darbus bei kitokią veiklą. bet pradėkit nuo mokslinio laipsnio bei vardo ar mokslinio darbo. (Darbdaviai nelabai mėgsta darbuotojus. kad ieškote darbo. buvusios tarnybos. dviem sakiniais. kodėl siekiate karjeros? Ką labiausiai norėtumėte veikti? Kokie jūsų planai po vienerių. Rašydami galvokite apie darbą. ar dirbate kompiuteriu ir kontoros įranga. Nurodykit įstaigų pavadinimus. kuris puikiai jus pažįsta: buvęs dėstytojas arba kolega. Kita vertus. Kitais atvejais rekomendaciją jums gali parašyti žmogus. Jei esate baigęs vidurinę mokyklą. Ankstesnius darbus surašykit chronologine tvarka. Jei jūs ką tik baigėte universitetą ir jūsų darbo patirtis nedidelė. kurio jūs prašote. dėstytas disciplinas. namų adresas ir telefonas. Jei turite aukštąjį išsilavinimą. ar mokate užsienio kalbą.

spausdinkite per vieną intervalą tarp eilučių. Pagyros ir melas vis tiek išaiškės. Niekuomet nerašykite į rekomendacijų sąrašą žmonių. Tūkstančiai žmonių randa darbą pagal skelbimus laikraščiuose skelbimų arba verslo puslapiuose. Rašykite tik ant labai gero balto popieriaus. Atidžiai patikrinkite . vargu ar būsit pakviesti pokalbio. kad reikalui esant galite pateikti rekomendacijas. Tačiau nusiuntę vien gyvenimo aprašymą. Paprašykite kelis bendradarbius perskaityti ir įvertinti jūsų autobiografiją. paskambinkit ir pasiteiraukit dėl pokalbio. kurie galės jus rekomenduoti. tuomet neskambinkit. darbdaviai nemėgsta samdyti tų.218 Patarimai rašančiam autobiografiją • • • Įrašykite naujausius faktus. . pasamdykite ką nors. Venkite pokalbio apie priėmimą į darbą telefonu. paskambinkit ir tik paklauskit. • • • • • • • Pasiruošimas pokalbiui Ieškančiam darbo skelbimai ir įdarbinimo agentūros yra svarbus informacijos šaltinis. (Yra daug tarnybų. Tekstas turi tilpti viename puslapyje. Negavę iš firmos atsakymo septynias dienas ar dešimt dienų. jau nekalbant apie pasiūlymą dirbti. Paruoškite sąrašą asmenų. Rašykit mašinėle. o ne ranka. Jūsų tikslas susitarti dėl susitikimo. kurie nepaiso jau paties pirmo prašymo. nesusitarę su jais iš anksto. Jei skelbime parašyta: „Neskambinti". Nurodykite. Jei neturite rašomosios mašinėlės ar kompiuterio. Nenurodykite pageidaujamo atlyginimo. kad išspausdintų. Daugiau nei pusę laisvų vietų padeda užpildyti įdarbinimo agentūros ir asmeniniai ryšiai. Šį sąrašą paduokite darbdaviui per pokalbį. Nemeluokite. ar nėra rašybos klaidų. adresai ir telefono numeriai. kurios profesionaliai tai padarys). Jei skelbiamas tik telefono numeris. Jame turi būti pavardės.

kuriame norite dirbti. kurią jau įveikiate. įdarbinimo politika. ar jūs save laikot linksmu žmogumi. 2. Pasinaudokite proga ir apibendrinkite savo gebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį. 3. kad jums darė didelį įspūdį tai. 4. . Pavartykite kompanijos brošiūras ir žinynus. tuo daugiau galimybių. ar jūs rimtai nusprendėte ir ar firma turės naudos. veiklos kryptis. Stenkitės pasitikinčiai kalbėti apie savo įgūdžius. pokalbio klausimai būna neįtikėtinai panašūs. Sakykit. Neapsiribokite vien spaudiniais.Papasakokite apie save" arba „Kaip jūs save apibūdintumėte?" Atminkit. kurios nėra jūsų gyvenimo aprašyme. Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi. kad jums pasiūlys darbą. Iš anksto paruošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleisti jūsų sugebėjimus. 1. Niekuomet nesakykite. Praverstų išmanyti kompanijos hierarchiją ir sudėtį skyriaus. Atsakymą kuo išsamiau pagrįskite. išryškindamas paskutinę silpnybę. Užsiminkit. sužinokite apie jos produkciją. Palanki proga įterpti informaciją. bet ir girtis nebūtina. jus pasamdžiusi. kad esate laikomas patikimu darbuotoju. ar mėgstate sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). ar jūs tinkamas kandidatas tam tikram darbui. paslaugas. Įsigilinkite į kompanijos ar pramonės šakos perspektyvas ir problemas. tikrindami jūsų saviraišką. Tokioje situacijoje nedera save menkinti. „Kodėl norite šio darbo?" Pašnekovas nori sužinoti. Pamėginkite išsiaiškinti. Savo kvalifikaciją susiekite su konkrečia firma ir konkrečiu darbu. „Kodėl turėčiau jus samdyti?" Darbdaviai dažnai šito klausia. puikiai sugebat parduoti produkciją arba kiti ne kartą gyrė jūsų gebėjimą vadovauti. ką skaitėt ir girdėjot apie kompaniją: jos vystymasis. darbo aplinka. Daug ką galite sužinoti iš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. Turėtumėt žinoti šios kompanijos ir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas. Pakalbėkit su žmonėmis.219 Bet kokiame. Dažniausi pokalbio klausimai. Pateiksime kai kuriuos iš jų. ar firmai negresia susijungimas arba pardavimas. net pirmajame pokalbyje privalote išmanyti apie kompanijos veiklą. kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pašnekesys. skelbiamus finansinius rodiklius. kvalifikaciją ir patirtį. Kuo daugiau per pokalbį žinosit apie kompaniją. tuo geresnį įspūdį padarysit pašnekovui. . kad domitės dideliu atlyginimu arba jums galima mažiau mokėti.. moderni produkcija ar darbo stilius. kurie dirba jus dominančioje srityje. Dabar jums pravers surinkta informacija. Jam terūpi. vadovų savybės. „Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių? " Į šį klausimą atsakykit truputį linksmiau. kad darbdaviui neįdomu.

Pripažinkit. Pokalbio repeticija. kad jūs vis dar bandote išsiaiškinti. Jeigu jie mėgintų išsisukinėti sakydami: „Jeigu mes pasiūlytume jums darbą. ieškant naujo darbo. Vyrams tiktų švarkas. Tuomet geriausia paklausti. Kaip pasirinkti drabužius pokalbiui. tačiau yra būdų ją palengvint.. už kokį atlyginimą jūs sutinkate dirbti?". nemėginkit teisintis. Įsidėmėkite pagrindinę derybų taisyklę: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. kuriuos vilkėtumėte ir pirmąją darbo dieną. pasiprašykit didžiausios siūlomos sumos. Išgirdę apytikslį dydį. 6. Moterys turėtų vilkėti sijoną ar suknelę. . kol firma neįvardijo pirminės sumos. užsiminkit. ką tiksliai jums reikės daryti. Pavyzdžiui. ir neapsisprendėte. Derybos dėl atlyginimo . Svarbu. ką dar atleido ir kodėl. Taip pat jūs sužinosite. Jei jus atleido ekonominiais sumetimais.. Pasistenkite atrodyti kuo geriausiai ir tinkamiausiai. 7. Laikykitės bendrų švaros ir tvarkos taisyklių.Kiek jūs uždirbdavote?" Sakykit atvirai. kad jūsų dabartinis vadovas ar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir paprašykit.paskutinė ir bene sunkiausia užduotis. kaklaraištis. rekomendacijomis ir kitais tinkamais dokumentais. Gerai pasiruošę pokalbiui. paprašykit draugą. Jei tebedirbate. kad suruoštų jums pokalbio repeticiją ir suvaidinkit visą pokalbį. Jei jus atleido. Jei pokalbis apie pinigus užsimegs prieš tai . Jei norit pokalbio metu laisvai jaustis.220 5. kol pasiūlys darbą. kad neprasitartų jūsų darbovietei anksčiau už jus pačius. Niekada nediskutuokite apie pinigus. . prisipažinkite pašnekovui. truputį pasikvėpinti ir susilaikyti nuo rėksmingų papuošalų. . kai kurios kompanijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėl biudžeto apribojimų mažina etatus. kiek jie sutiktų jums mokėti. kad tikitės didesnės algos.Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norit išeiti) iš dabartinio darbo?" arba „Už ką jus atleido?" Sakykite tiesą ir nekritikuokite buvusio ar dabartinio darbdavio. į kurias jūs pretenduojate. tada paklauskite. kad nori jus įdarbinti. dėvėkit patogius drabužius. Paprašykit draugą . kokį atlyginimą jums galėtų pasiūlyti. o batai būtinai turi būti nublizginti.pasakykite. kad jie būtų švarūs ir išlyginti. atsakykite: „Jeigu jūs siūlote man darbą. mes diskutuosime dėl atlyginimo".Kokio pageidautumėt atlyginimo? " Pokalbį apie užmokestį geriau atidėti. diplomatą ar portfelį su gyvenimo aprašymu. atsakykite klausimu: „Ar jūs man siūlote darbą?" Jeigu jie atsakys „taip". Geriausia į pokalbį eiti tais drabužiais.. Taip jis parodys. ką firma mano apie pareigas. jei tai bus jums naudinga. kiek jūsų paslaugos galėtų būti vertos. renkitės klasikiniu stiliumi ir kukliai ir pritapsit bet kokioje įstaigoje. Neškitės lagaminėlį. Jeigu jie paklaus: "O kiek jūs norėtumėte uždirbti?".

ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. adresų ir telefonų sąrašą. Prieš pokalbį patikrinkite: • • • • • • • • • Ar jūsų nagai ir plaukai švarūs? Ar drabužiai neskylėti ir nepurvini? Ar nublizginti batai? Ar pasikartojot surinktą informaciją? Ar pasikartojot atsakymus? Ar pasiėmėt bent porą gyvenimo aprašymų ir rekomendacijų egzempliorių? O plunksnakotį? Ar pasitikslinot pokalbio laiką? Ar žinote tikslų kompanijos adresą. Jūsų bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas. Pokalbio metu jus gali paprašyti užpildyti pareiškimo anketą. rankos paspaudimą ir žvilgsnį. kad galėtumėt atsakyti į klausimus apie išsilavinimą. tuomet galėsit geriau patyrinėti savo elgesį. Vietoj atsakymo nerašykit „Ieškoti gyvenimo aprašyme". Svarbiausi patarimai: . Pamatysit. Paskaičiuokit. kuriame aukšte ji įsikūrusi ir per kiek laiko ten nuvyksit? Ar gerai žinot pašnekovo pavardę ir pareigas? Pokalbis Neverta ir sakyti. Pokalbis prasideda nuo tos minutės. kai peržengiat firmos slenkstį. Į klausimą apie atlyginimą galit parašyti „derybų objektas". balso tembrą. o gal nusišnekat. pasistenkite kuo geriausiai atrodyti jau lifte. Neblogai būtų šią repeticiją įrašyti į vaizdo ar garso juostą. todėl turėkit plunksnakotį. reikalingų datų. kiek laiko sugaišit kelyje ir pridėkit mažiausiai ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams.221 kritiškai įvertinti jūsų aprangą. Jeigu atvykote į didelį pastatą. kad į bet kurio lygio pokalbį dėl darbo turit atvykti laiku. elgseną. ar nervinatės. Rašykite įskaitomai. painiojat atsakymus. Kaip rašyti pareiškimą. pavardžių. užpildykit kiekvieną skiltį.

tuomet jūs paklauskit: „Ar galiu paskambinti po savaitės ir sužinoti galutinį sprendimą?" Išeidamas pažvelkite pašnekovui į akis. jokiu būdu nejuodinkit darbdavio ar kompanijos. To paklausite tik gavę darbą. paspauskit ranką ir padėkokit už susitikimą. Sugrįžimas į darbo pasaulį Jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos. Atminkit. • Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti viršvalandžius. kad jam buvo malonu susitikti. nenutraukite jo. • Pokalbį pradėti leiskit pašnekovui. Tačiau. Jis gali pažvelgti į laikrodį arba tiesiog atsistoti. Jei nedirbdami įgijot naujų profesinių įgūdžių. Tikriausiai jis pasistengs. papasakokit apie save ir kodėl tinkate šiam darbui. mandagiai atsakykit net jei pašnekovas rūko. Jis padėkos jums už vizitą ir gal būt pasakys. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. Atidžiai įsiklausykit į pašnekovo klausimus. Pasistenkit pažaboti nervinius įpročius. pavyzdžiui. • Pokalbis yra dialogas. bet ne monologas. • Pradėję kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą. jeigu pašnekovas nukrypsta nuo temos. kada pokalbis baigtas. Retas darbdavys neigiamai vertins šį faktą. pavyzdžiui. kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. Išlaikykit vienodą balso intonaciją ir nekalbėkit nei per lėtai. bet nebūkit per daug įsitempęs. parašykite tai laiške. jei jūsų kvalifikacija nepriekaištinga. pasijusit tvirčiau. netaršykit plaukų. • Nesėskite. kiek dienų truks jūsų pirmosios atostogos. Atsakę į pirmąjį pašnekovo klausimą arba pats ji uždavęs. Sėkmingiausiai jis pavyksta tuomet. Jei jums pasiūlys cigaretę. Kėdėje sėdėkite tiesiai. • Pokalbiui pasibaigus. Jums gali pasakyti: „Pranešiu maždaug per savaitę" arba „Paskambinkit po savaitės". mokėtės užsienio kalbos arba lankėt kursus. Kalbėdami žiūrėkit pašnekovui į veidą. Pašnekovas pats duos ženklą. tvirtai paspauskite jam ranką ir pasakykite: „Malonu susipažinti" arba „Ačiū. Susijaudinus ir išsigandus lengva pamesti pokalbio giją. kol jums nepasiūlys. nei per greitai. • Nerūkykite. • Apsikeitę mandagumo frazėmis. kad jaustumėtės laisvai. Jei auginote vaikus.222 • Sveikindamiesi su pašnekovu. kad skyrėte man laiko". . nedelskit ir išeikit. kad pašnekovo intonacija ir žodžių niuansas gali daryti įtaką jūsų atsakymams. Jeigu pašnekovas tylės.

nesugebančiais arba nenorinčiais domėtis naujomis technologijomis. gali jaustis nedrąsiai. kulinarė arba įgudusi rankdarbių meistrė? Visi šie darbai reikalauja organizacinių ir vadovavimo gebėjimų. Pokalbyje jis turi pabrėžti teigiamą požiūrį į naujoves. vyresnės moterys turi daugiau patirties ir įgūdžių. Manoma. Neretai vyresnio amžiaus žmonės ieško darbo jo netekę. gebėjimą prisitaikyti ir norą mokytis. Darbdaviai labiausiai vertina tris bruožus: atsakomybę. Baisiausi žodžiai darbuotojui . politinėje kampanijoje. Jei išbuvote namuose kelerius metus ir dabar ieškote darbo. bankrutavus įmonei. tačiau panika ar pyktis padėties neišgelbės. Susijaudinimas yra natūrali būsena. o tai tokio amžiaus žmonėms įaugę į kraują. paklusnesni ir pastovesni. tvarkydavot namus.„Jūs atleistas". todėl puikiai paruošia darbui. nelanksčiais. Trumpalaikiai arba savanoriški darbai padidins jūsų šansus. žinokite. namų savininkais. priešingai nei dvidešimtmetės. Jei jus atleido iš darbo. kad. būdingesnių vyresnio amžiaus darbuotojams. kad . Vyresnio amžiaus kandidatas turėtų išsklaidyti neigiamas nuostatas.visa tai nepaprastai reikalinga darbe. kad vyresni darbuotojai patikimesni. kad kuo greičiau rastumėt naują darbą. buvote išrinkta į visuomeninę tarybą? Gal jūs patyrusi sodininkė. o gyvenimo patirtis išskirtinė vertybė. anksti išėję į pensiją. Kitaip tariant. ekologiniam judėjime? O gal rinkote labdarą. ryžtą ir entuziazmą. persikėlę gyventi į naują vietą ir pan. minančių įstaigų slenksčius. Atminkit. globojote senelius. nepameskite galvos. kalbėdamas apie naujausias verslo kryptis. pavyzdžiui. Vis dėlto nederėtų pamiršti ir neigiamų bruožų. Net labai turtingos firmos neapsaugotos nuo sunkumų. Atsakomybės jausmas susiformuoja per ilgus metus. parodyti savo charakterio lankstumą. auginote vaikus . Jūs derėdavotės su pardavėjais. pradedančios dirbti pirmą kartą ar grįžtančios į darbą. Dažnai jie laikomi užsispyrusiais. negu jaunuoliai. Vyresnio amžiaus moterys. įvertinkite savo išvaizdą. Stenkitės elgtis taip. Gal dalyvavote savanoriškoje veikloje. Dirbančios moterys atrodo jaunesnės ir madingesnės. Jei kurį laiką nedirbote.223 nepamirškite paminėti gyvenimo aprašyme arba laiške. Išėjimas iš darbo Vienas didžiausių sukrėtimų mūsų gyvenime yra atleidimas iš darbo. Pastaraisiais metais padaugėjo vyresnių nei penkiasdešimties metų žmonių.

Nors labai skaudu girdėti kritiką. koks darbas jums labiausiai tinka? Kodėl? Parašykite savo motyvacinį laišką darbdaviui. Gal dėl etatų mažinimo. Garbingai reaguokite į šią žinią. Suprantama.224 atleidimas iš darbo gali būti pirmas žingsnis į geresnę karjerą ir visavertiškesnį gyvenimą. neliekite pagiežos. gal jūs neatitikote tam tikrų reikalavimų. tačiau svarbu sužinoti atleidimo priežastis. Įsivaizduokite. galit paklausti. . kad pasimokytumėt iš klaidų ir kitur jų nedarytumei Pasvarstykite: Kaip jūs ruošiatės darbo paieškai? Kaip jūs manote. Rizikuojate negauti rekomendacinio laiško. Pabandykite rasti keletą teigiamų šios situacijos pusių. Norėdami greičiau gauti darbą. kurią jaučiate savo darbdaviui ar viršininkui. kad jus atleido iš darbo. kodėl jus atleidžia.