KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

BENDRAVIMO PSICHOLOGIJA
Vadovėlis

2

Ketvirtasis leidimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos rekomenduota 2002 08 29 Nr. 05A-109 Išleista Kauno technologijos universiteto lėšomis Junona Almonaitienė (1,4 sk.), Dalia Antinienė (2, 3 sk.), Nomeda Ausmanienė (11, 12 sk.), Rosita Lekavičienė (5, 9, 10 sk.), Gražina Matulienė (6 sk.), Laima Ruibytė (7 sk.), Zita Vasiliauskaitė (8 sk.)

Atsakingoji redaktorė doc. dr. Junona Almonaitienė

Recenzavo prof. habil. dr. Rimantas Laužackas ir doc. dr. Juozas Kasiulis

3

TURINYS
PRATARMĖ ................................................................................................. 7 1. BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Junona Almonaitienė ....................................................................................9 Kas yra bendravimas....................................................................................... 9 Poreikis bendrauti ......................................................................................... 11 Sėkmingo bendravimo samprata ................................................................... 14 Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai..................................................................... 21 Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ...................................................... 26 2. PRADĖKIME NUO SAVĘS Dalia Antinienė ........................................ 30 Mūsų Aš vaizdas........................................................................................... 30 Daugialypio Aš vaizdo formos...................................................................... 32 Savistaba....................................................................................................... 35 Bendravimas ir savas pažinimas ................................................................... 37 Savęs pažinimas atsiveriant .......................................................................... 39 Savęs pažinimas ir savigarba ........................................................................ 42 3. GYVENIME - KAIP SCENOJE Dalia Antinienė.................................. 48 Socialiniai vaidmenys................................................................................... 48 Asmens tapatumas........................................................................................ 52 4. SOCIALINIS SUVOKIMAS Junona Almonaitienė. .............................. 58 Kas yra socialinis suvokimas .........................................................................58 Socialinio suvokimo ypatumai ......................................................................61 Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos.................................................65 Įvaizdis ir jo kūrimas.....................................................................................68 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti ......................................74 5. ŽODINIS BENDRAVIMAS Rosita Lekavičienė ................................... 77 Pranešimo samprata, ypatumai, analizė .........................................................77 Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai...........................................77 Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai ......................................................... 79 Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė...................................................80 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai......................................................81 Pranešimo priėmimo ypatumai........................................................................81

4

Kalba - tarpusavio įtakos instrumentas......................................................... 84 Kodo pasirinkimas............................................................................. 85 Žodžio komponentai .......................................................................... 87 Žodiniai ,,valdžios instrumentai" .......................................................87 Klausymasis ..................................................................................................89 Kodėl gimęs nesiklausome? ...............................................................90 Vidinės nesiklausymo priežastys ............................................90 Išorinės nesiklausymo priežastys ............................................91 Klausymosi stiliai...............................................................................92 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi......................................................94 Kaip reikia klausyti ............................................................................94 Aktyvus klausymasis...........................................................................96 Nereflektyvus klausymasis ......................................................96 Reflektyvus klausymasis..........................................................97 Kas pagerina klausymąsi....................................................................99 6. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Gražina Matulienė.............................103 Kas yra nežodinis bendravimas...................................................................103 Nežodinio bendravimo elementai................................................................104 Veido išraiška .................................................................................. 104 Žvilgsnis...........................................................................................109 Gestai................................................. : ............................................ 110 Poza ................................................................................................. 111 Kūno sudėjimas................................................................................ 114 Prisilietimas..................................................................................... 117 7. TARPASMENINIAI SANTYKIAI Laima Ruibytė ............................123 Kas yra tarpasmeniniai santykiai................................................................. 123 ' Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs ........................................................ 124 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius ............................................ 125 Tarpasmeninių santykių raida ..................................................................... 129 Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose........................ 132 Draugystė.................................................................................................... 135 Meilė........................................................................................................... 136 Meilės rūšys................................................................................................ 137 Santykių iširimas ........................................................................................ 142

................................................... 190 Persikertančios transakcijos ............................................................................ 163 Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas .................................. 196 Gyvenimo scenarijus .............................................. 181 Konfliktiškų asmenybių tipai ......... 197 11..........147 Bendravimas ir temperamentas.............................................................. 194 Žaidimai............ 201 Orientacija į dalykinius reikalus ir tarpusavio santykius ............................................................................. 203 ..............................................................................................160 Truputis istorijos .................................................................................. 180 Netiesioginiai konflikto sprendimo būdai................................................................. 175 Tarpasmeninių konfliktų sprendimas................ 182 Tarpasmeninių konfliktų profilaktika.......... 191 Paslėptos transakcijos ................ 187 Transakcijos ir asmenybinės pozicijos ................................5 8......................... BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALUS SKIRTUMAI Zita Vasiliauskaitė........................... 187 Transakcijų tipai.........149 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis .................................................................... kuriuos žaidžiame ................. BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA Rosita Lekavičienė........................................ E...................................................................................................... sprendimas .... 190 Papildančios transakcijos .................................................................................................................................. TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI Nomeda Ausmanienė ...................................................................147 Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai ..............................................................................160 Konflikto samprata....156 9.......... KONFLIKTO PSICHOLOGIJA Rosita Lekavičienė ................................................................................ 176 Strategijos............................ 162 Vidinių asmenybės konfliktų tipai............................................. 176 Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktus....................... 168 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra ...................................................................................................... 192 Psichologinės pozicijos .......................................................... 201 Kaip elgtis svečioje šalyje ........................................ tipai.......................................................... 183 10.......................... 172 Konflikto struktūra...................................152 Bendravimas ir savigarba.. 174 Konflikto dinamika..................................................................................................................

................................................................................................ 223 . 207 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros............................ 211 12... hierarchija....................... 216 Gyvenimo aprašymas.................... valdžia bei pagarba .......6 Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas............................................... 221 Sugrįžimas į darbo pasaulį............................... 222 Išėjimas iš darbo ........................................................................................ KAIP IEŠKOTI DARBO Nomeda Ausmanienė ............... 218 Pokalbis .............................................................................................. 216 Pasiruošimas pokalbiui ..................... 209 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros .....................................................................................................

jais domėtis. kodėl taip dažnai nesusikalbame su pašnekovu. . išvaizdai ir kt. aprašoma ketvirtajame skyriuje .. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių. bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. kontroliuoti ir kt. įvaizdžio kūrimą. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. teigiamų emocijų šaltinis. „žiūrovų" įtaką mūsų elgesiui bendraujant. Skyrius „Gyvenime . ir vis daugiau žmonių . kodėl gi neišmokus..7 PRATARMĖ Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. tapę stebėtojais. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus. gestams. „stebėtojų". Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos. Kaip elgiamės patys. kodėl vieni esame namisėdos. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto. ką gi reiškia posakis „sėkmingas bendravimas". Jame taip pat suteikiama žinių apie pirmojo įspūdžio reikšmę bendraujant. išsamiai analizuojama. gydytojams bendravimas yra tarsi „darbo įrankis". kaip gerus santykius sukurti ir išlaikyti.. o kitiems reikia minios draugų. prekybininkams. kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams. kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis. Jei konfliktai neišvengiami. Pedagogams. šilumos. o kiti sunkiai. aiškinama skyriuje „Tarpasmeniniai santykiai". Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis. įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. koks vaidmuo bendraujant tenka kūno kalbai . Šiame vadovėlyje stengtasi glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą. Jame taip pat rasite tyrimais pagrįstų mokslininkų samprotavimų apie draugystę ir meilę. Net ir labai ieškodami. nors ir puikiai mokame tą pačią kalbą). Pirmajame jo skyriuje ieškoma šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą. Aštuntasis skyrius nušviečia mūsų skirtingumą bendraujant: kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai.kaip scenoje" nušviečia socialinės aplinkos. sunkiai rastume žmogų. tinkamai konfliktuoti? Tam skirtas devintasis vadovėlio skyrius. todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos.mimikai. Toliau gvildenami keitimosi žodine informacija ypatumai (pvz. gebėjimas save suprasti.„Socialinis suvokimas". Kuo mums svarbūs tarpusavio santykiai su aplinkiniais. Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis siūloma pradedant nuo savęs: aiškinantis.

vienuoliktasis ir dvyliktasis. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiami klausimai. (red. „Šeimos psichologija" (Matulienė G. psichologų teiginiai pasitvirtina tikrovėje. 1999). Kaunas: Poligrafija ir informatika.) Kaunas: Technologija. Kaunas: Technologija. Vadovėlio turinys suderintas su Kauno technologijos universiteto Psichologijos katedros studijų moduliu „Bendravimo psichologija". ar. kolegomis užsienyje. vyrų ir moterų bendravimo ypatumai) šiame vadovėlyje mažai liečiamos. Vilnius: Lietuvos teisės akademija. 2000).. socialinės psichologijos žinios. į kurias buvo geriausiai įsigiliną. 2001). 1997) ir kt. kurios dar nėra vienareikšmiškai išspręstos. bendravimas grupėse. Suslavičius A. Kaunas: Technologija. „Psichologija" (Myers D. kviečiančių pasvarstyti. Du paskutinieji skyriai. Skyrių pabaigoje rasite dar po keletą klausimų. kurios juose plačiai pristatytos (pvz. Kai kurios specifinės temos. „Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams" (Valickas G. suteiks daug praktiškai naudingų žinių norintiems susirasti naują darbą bei sėkmingai bendrauti su verslo ar kt. kuriuose nušviečiami ir tam tikri bendravimo aspektai. Įvairius šio vadovėlio skyrius rašė skirtingos autorės. Tai „Vadovavimo psichologija" (Barvydienė V. Berne požiūris į žmonių bendravimą. pasigilinti į problemas. G. pasirinkusios tas temas.. 2000). Linkime sėkmės studijuojant! . kurie padės geriau suprasti. tačiau žaismingas ir populiarus amerikiečių psichologo E.. Pastaruoju metu Lietuvoje išleista gana nemažai psichologijos vadovėlių. jūsų nuomone. kokios problemos jame gvildenamos. Norintieji praplėsti.8 Dešimtajame pristatomas neįprastas. Gilinantis į bendravimo psichologiją labai pravers asmenybės psichologijos. pagilinti savo žinias kiekvieno skyriaus pabaigoje ras literatūros sąrašus. Jų rasite vadovėliuose „Psichologija studentui" (Matulienė G.. Kasiulis J. kuo ten išdėstyta informacija gali būti naudinga jums asmeniškai.

toks. savimi. į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės. chaotiškai kunkuliuojantį bendravimo reiškinių „katilą".9 1. Šis skyrius . klientais. Norime ar nenorime. įstaigų darbuotojai su savo vadovais. Vaikai bendrauja su tėvais. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai . Netgi tada. Kai kurie asmenybės tyrinėtojai tvirtina.tai tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). Visų pirma galima skirti bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio. kasdieninė veikla. mes imame svarstyti. ir aktoriaus pasirodymą publikai. bendradarbiais. Negana to. kas yra bendravimas. Bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę. interpersonalinis). Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys. Susitikę . BENDRAVIMO MENAS IR MOKSLAS Atsakyti į klausimą. regis.posakiai „mane baigia užgraužti sąžinė". ir susirašinėjimą elektroniniu paštu. mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame.tai „bendravimas" tarp asmenybės dalių. Tuomet intrapersonalinis bendravimas . „pasižiūrėk į save iš šalies" ir pan. sudėtinės dalys ir aspektai. kokių poelgių galime iš jo tikėtis. atsidūrę vienumoje. mokame ar nemokame. studentai su dėstytojais. Tarpasmeninis bendravimas . panašių į kompiuterio loginius diskus. keitimasis informacija (komunikacija). jaučiame aplinkinių įtaką. Jame paieškosime atsakymų į tokius klausimus: • Kas yra bendravimas? • Kodėl žmonės bendrauja? • Kas yra sėkmingas bendravimas? • Nuo ko priklauso bendravimo sėkmė? • Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti ir kaip to išmokti? Kas yra bendravimas Bendravimas yra daugialypis reiškinys. galima paprastai: tai kiekvienam iš mūsų įprasta. koks jis galėtų būti.tai pirmas žvilgsnis į. mes imame bendrauti su. Puikios intrapersonalinio bendravimo iliustracijos . tarpusavio sąveika (socialinė interakcija) ir santykiai. kai šalia nėra nei vieno žmogaus. Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi.. kad ji susideda iš keleto dalių.. tarpasmeninis.

Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus. nesąmoningai provokuodami tam tikrą aplinkinių elgesį (žr. netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį. prasideda komunikacijos procesai. kaip informacijos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų . konfliktai. kalbos tonu. 10 skyrių). Bendraudami žmonės dalijasi žiniomis. lingvistika. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus. gestų ir kt. kiek kainuoja mus sudominusi prekė. praneša vieni kitiems apie savo jausmus. Tai tarpusavio suvokimo (socialinės percepcijos) procesai. Psichoterapijos kryptis.10 stengiamės šį vaizdinį patikslinti. sąmoningai naudodamas veiksmingus įtikinėjimo būdus. mus retai sudomina bendravimo .padaryti tam tikrą įspūdį. savo jausmus viena kitos atžvilgiu. kokios yra jos pirkimo išsimokėtinai sąlygos.. kaip įtaiga ir nuostatų keitimas. grupinis sprendimų priėmimas. kai kada netgi aprangos detalės ar aksesuarai (nežodinis bendravimas). naudojant kokią nors ženklų sistemą.žodžių. siekia nustatyti. kad vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį. be kita ko. kuriuos „žaidžia" bendraujantys žmonės. Toks bendravimas paprastai trunka neilgai. Nemažo psichologų dėmesio yra susilaukę tokie tarpusavio sąveikos atvejai. vadinama transakcine analize. Šiai informacijai perduoti naudojami įvairūs būdai: kalba (žodinis bendravimas). parduotuvės darbuotojų prašome pasakyti. kaip žmogaus išorėje „perskaityti" jo jausmus ir ketinimus. Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai. Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių. Supaprastintai galima sakyti. Dažnai. Tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. bendradarbiavimas. ką matome ir girdime: naujojo pažįstamo išvaizda. Jie leidžia bendraujant numatyti kito elgesį ir planuoti savąjį. Komunikacija . viešajame transporte paprašome bendrakeleivių perduoti vairuotojui pinigus už bilietą. padeda siekti norimų tikslų. . nagrinėja savotiškus „žaidimus". Komunikacijos procesus įvairiais aspektais nagrinėja semiotika. gestai. Pvz. nuomonėmis.tarpusavio sąveika.tai keitimasis informacija. pikta pardavėja. Pvz.. Nemandagi. gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę. priklauso nuo to. t.prasmę. su kuria bendravome tik keletą minučių. o mes savo ruožtu . Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius. tarpusavyje bendrauja visai nepažįstami žmonės. papildyti. informatika ir kt. mimika. kokią įtaką informacijos dekodavimui turi subjektyvios nuostatos ir pan. elgesiu. remdamiesi viskuo. Psichologija. požiūrius ir elgesį. Kitas svarbus bendravimo aspektas . turėdami įvairių tikslų. prekybos agentas. turiniu ir t. gali ilgam sugadinti nuotaiką.

Žmogaus. kur galima pažiūrėti įdomų filmą ir kas laimėjo krepšinio varžybas. Taigi bendravimas padeda mums gauti reikalingų žinių ir tiesiog tvarkyti kasdienius reikalus. negali pakeisti bet kuris kitas. pageidavimus. kuriuos tenkiname keisdamiesi informacija (pvz. bitės. kokia įstaiga ieško naujo darbuotojo. kas mes esame. galima sakyti. jog bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais. su kuriuo mus sieja artimi tarpusavio santykiai. Kodėl žmonės bendrauja? Trumpai į šį klausimą galima atsakyti taip: todėl. interesai ir kt. Šio lakaus posakio autoriumi laikomas antikinės Graikijos mąstytojas Aristotelis. Taigi žmonės šiuo požiūriu nėra išimtis.11 partnerių charakterio ypatumai.. bet anaiptol ne mažiau svarbu yra tai. su kuriuo bendraujame: niekas nepasikeistų. Poreikis bendrauti „Žmogus . barmenais ar taksi vairuotojais perduodame jiems savo prašymus. Tuo tarpu su kitais žmonėmis mes nuolat bendraujame daugelį metų ar net visą gyvenimą. Mums nėra svarbu. bendraujant keičiamasi informacija. daryti aplinkiniams įtaką ir pan. bendradarbiai. skruzdėlės. jų vertybės. sąveiką ir santykius. nei tie. kas tas žmogus. atskleisti kitiems savo individualybę. Pirma. meilės poreikiai). temperamentas ir pan. prieraišumo. draugai. Vieni iš kitų sužinome. Tiesa. Tarpusavio santykiai leidžia patenkinti visai kitokius poreikius. Antra. jog sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą. Turint galvoje svarbiausius čia paminėtus bendravimo aspektus. bendravimas suteikia mums galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius. kokie ir kokios esame: kokie mūsų gebėjimai. Tačiau poreikis bendrauti tarpusavyje be abejonės yra vienas iš būdingiausių žmonijos bruožų. ką yra pasiekę aplinkiniai. Trečia. Bendraudami su pardavėjais. Santykiams būdingi ilgalaikiai emociniai ryšiai. darome išvadas. . Lygindami save su kitais. jei jo ar jos vietoje būtų bet kas kitas. Tarp jų ir mūsų susiklosto tarpusavio santykiai.tai visuomeniškas gyvūnas". keitimąsi informacija. visuomeniniu gyvenimo būdu pasižymi ir beždžionės. Tai šeimos nariai ir giminės. Savo laimėjimus taip pat galime įvertinti tik palyginę su tuo. tarpusavio įsipareigojimai. bendrumo. vertybės. Kitaip sakant. kad bendraudami gali sėkmingiau tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. bendrauti mus skatina ir vadinamieji socialiniai poreikiai.

McClelland nuomone. Tai poreikis jausti. niekinamam. mėgstamus bendramokslius ar bendradarbius.12 Socialiniai poreikiai . kad poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška. valdžios troškimą (pvz. dažniausiai įvardija tokius socialinius poreikius: Bendrumo (priklausymo) poreikis. mokslo pažangą. Kai kurie iš jų linkę pabrėžti destruktyviuosius . ir negatyvių tendencijų. Svarbiausius socialinius poreikius įvairūs tyrinėtojai įvardija ne visai vienodai. klubams ar kitais būdais susiranda bendraminčių. kurie tau reikalingi ir kad tu esi jiems reikalingas. visas bibliografinis aprašas yra literatūros sąraše skyriaus gale. nei psichologiniam savo saugumui. Laimėjimų poreikis . kad esi kokios nors grupės. Įvairūs autoriai . Savęs įtvirtinimo poreikis . prieraišumo. C. laimėjimų poreikis . Jis glaudžiai susijęs su pasitikėjimu savimi. S.. bendruomenės narys. Maslow.siekis rasti savo vietą visuomenėje. Maslow. Aukštą laimėjimų poreikį turintys žmonės nevengia imtis atsakomybės. McClelland ir kt. * Pavardė ir data reiškia publikacijos autorių ir datą. priklauso kokioms nors organizacijoms.tai siekis pirmauti. J. meninę kūrybą ir įkvepianti visuomenės lyderių entuziazmą. savo vertės jutimo poreikis . žmonių socialiniame elgesyje galima įžvelgti ir pozityvių. kai žmogus turi šeimą. skatinanti ekonomikos augimą. Savigarbos. Šis poreikis patenkinamas. . kad esi tarp žmonių. kurie gali būti patenkinti tik tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujant kitiems žmonėms (R. Taigi galima sakyti. Dominavimo (savo galios jutimo) ir pripažinimo poreikis .siekis nebūti kitų žeminamam.A. atitikti aukščiausius standartus. Saugumo poreikis patenkinamas tada.tie.noras kontroliuoti kitus. Kiti mano. vadovauti. Iš tiesų. Freud. D. Adler). Socialiniai poreikiai yra prieštaringi. kurios narius sieja šilti jausmai. H. D. Socialiniai poreikiai veikiausiai yra įgyjami gyvenant tarp kitų ir įsisavinant įvairias visuomeninio gyvenimo normas. rizikuoti. kai žmogus iš aplinkinių nejaučia grėsmės nei fiziniam. kad didesnę įtaką elgesiui turi pozityvūs poreikiai bendrumo. meilės (A. tenkinant vienus iš jų galima netekti galimybės patenkinti kitus. Rogers). Fisher. 1982)*. daryti įtaką aplinkiniams. Šios normos perimamos vaikystėje iš mus supančių žmonių. tai vadinama socializacijos procesu.tai kibirkštis. Murray. A.agresiją. užimti tarp kitų žmonių deramą vietą. įveikti iššūkius.

tačiau. O jiems būti nepriimtiems beveik visada reiškia žūtį. kad kai kuriuos socialinius poreikius iš dalies lemia ir prigimtis.jaustis kuo nors pranašesniu už kitus. intymių santykių tarp dviejų žmonių siekimas. Jie 1979 m. tų. Tad giluminis motyvas. nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. priemiesčio stotelėje drauge laukiantys autobuso. Saviaktualizacijos ir saviraiškos poreikis . Vieną plačiai pagarsėjusį tyrimą atliko L. Po devynerių metų įvertinus tų pačių žmonių sveikatą bei gyvenimo trukmę paaiškėjo. Pvz. kad žmonių fizinė bei psichinė sveikata. siekiant šio poreikio patenkinimo. Tačiau šis skyrimas . kita vertus. priklauso mūsų gyvenimo kokybė pačia plačiausia prasme. noras priklausyti kokiai nors žmonių grupei gali turėti tas pačias šaknis. G.6 proc. skatinantis žmones bendrauti.gana sąlyginis. vengti mirties (R.turėti artimų draugų rūpintis kitais ir iš jų susilaukti to paties. neretai tenka priešintis aplinkinių spaudimui. amžiaus vyrų grupės mirė 30. šie duomenys neatskleidžia. Geen. Visai tikėtina. tapti tuo. Prieraišumo ir meilės poreikis . kas yra priežastis.tai atvirų. tų. laužyti visuomenėje priimtas elgesio normas. kad tie.. Afiliacijos poreikis .8 proc. ir tik 9. kaip ir gyvūnų baimė būti nepriimtiems į būrį. mylėti ir būti mylimiems bei reikalingiems.noras su kuo nors dalytis emocijomis. užimti išskirtinę padėtį. Tokį teiginį patvirtina moksliniai tyrimai. maisto. galima sakyti. kurių socialiniai ryšiai platesni ir intensyvesni. Berkman ir S. 1995). rodantys. per minėtą laikotarpį iš 50-59 m. Poreikis palaikyti kontaktą . Atskleisti savo galimybes ir išreikšti save nepalaikant ryšių su kitais žmonėmis būtų neįmanoma. 7000 tiriamųjų paprašė atsakyti į įvairius klausimus. Socialiniai poreikiai paprastai priešpastatomi įgimtiems biologiniams. gyvenimo trukmė siejasi su ją bendravimo ypatumais.. Tiesa. kurie bendravo mažai. nušviečiančius jų socialinius ryšius. kurie bendravo daug. užmegzti ryšį. Pvz.realizuoti potencialias savo galimybes. kad bendravimo su aplinkiniais sėkmė kiekvienam iš mūsų yra kur kas svarbesnis dalykas. o kas . pvz. Kartais net visai nepažįstami žmonės. nejaukiai jaučiasi nepersimetę vienas su kitu bent keliais žodžiais.13 Pranašumo poreikis . Syme Kalifornijoje. net jei jiems nereikia įrodinėti savo pranašumą ar keistis informacija.. Pastaroji prielaida leidžia manyti. kuo gali ir nori tapti. Nuo jo. vidutiniškai gyvena ilgiau. Gebėjimas bendrauti lemia ne tik laimingesnį šeimyninį gyvenimą ir greitesnį kilimą karjeros laiptais. dauginimosi poreikiams. gali būti pamatinis siekis saugoti savo gyvybę.

kas juos palaiko. Keitimosi informacija tikslumas . gautume tikslią. Gal tiesiog sveikesni žmonės daugiau bendrauja? Tačiau tyrime dalyvavę žmonės iš pradžių savo sveikata iš esmės nesiskyrė. greičiau įveikia tuberkuliozę. ką sužinojome ankstesniajame skyrelyje. tačiau menkai apibrėžta sąvoka. kad visi mus mėgtų? Iš tiesų sėkmingas. Jame padarėme išvadą. toliau bendravimas su draugais ir giminėmis. kad skleisti tikslią informaciją ir adekvačiai ją suprasti nėra sudėtinga.padarinys. kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija. rūkydami. p. Kiti tyrimai parodė. širdies ligas. taigi labiau tikėtina. kaip mums norisi? O gal tikra bendravimo sėkmė pasiekti. turintys. kad žmonės. o ne atvirkščiai. kaip norime) suprastų. Mums svarbu. bet visgi pasigilinkime į šios sąvokos prasmę. Tyrinėtojų nuomone. Argail (Argyle).komunikacijos proceso ypatybė. 256-261). bet ji vaidina svarbų vaidmenį ir tarpusavio santykiuose.priklausymas religinėms organizacijoms ir pan. Taip pat dažniausiai siekiame. ką jiems ar joms ketiname perduoti. Bet kelias nuo vieno asmens ketinimo perteikti kokią nors mintį iki jos „atspindžio" kito žmogaus sąmonėje yra gana ilgas ir komplikuotas (apie tai skaitykite 5 skyriuje). kuris tiesiog pats savaime teikia mums malonumą? Ar toks. remdamiesi tuo. pasveiksta po operacijų. Visada galiojančią sėkmės formulę vargu ar pavyks sukurti. gauti galimybę pamatyti save „kitų akimis" ir tenkinti socialinius poreikius. kurie su niekuo nepalaiko artimų santykių. Turėdami tikslą keistis informacija. padedantis susidoroti su stresu. Tie. arba efektyvus bendravimas dar viena labai dažnai sutinkama. trečioje vietoje . 1990. labiausiai esame suinteresuoti jos tikslumu. Sėkmingo bendravimo samprata Kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu? Ar tai toks bendravimas. neiškraipytą. kuri mus domina. kuris leidžia pasiekti šiuos tikslus. (Pagal M. astma.svarbus veiksnys. kad tą informaciją. kur kas dažniau ieško nusiraminimo vartodami alkoholį. Neteisingai suprastas žodis. svarbiausias veiksnys šiuo atveju buvo bendravimas šeimoje. Taigi sėkmingu galima laikyti tokį bendravimą. kai mes priverčiame kitus elgtis taip. taip. Taigi pirmuoju bendravimo sėkmės rodikliu galima laikyti informacijos pateikimo tikslumą ir interpretavimo adekvatumą. .14 . rečiau serga artritu. kad bendravimas daro įtaką sveikatai. Aplinkinių palaikymas . kad kiti adekvačiai (teisingai. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. gestas gali lemti jų atšalimą ar net pabaigą.

kad jums paprasčiausiai nesinori su juo bendrauti.. kokį padarysime įspūdį. yra gerų santykių su kitais pagrindas. nemaža dalimi priklausys nuo mūsų bendravimo įgūdžių: nuo to.. kaip paprašysime ir kt. o savimi pasitikintys žmonės ir į kitus dažniau žiūri teigiamai.toks. nei kiti. imantis prievartos. kad mama juos skaitė. mūsų bendravimo partneriams gali būti visai nepriimtini. Pvz. leidžiantys mums pasiekti savo tikslus trumpalaikės komunikacijos situacijomis. Bendraudami su artimaisiais. jų irgi prašome padėti atlikti kokius nors darbus. bendradarbiais taip pat turime pačių įvairiausių tikslų. Teigiamas požiūris į save.Agnė rado trumputį mamos raštelį. konstruktyvumas. Todėl galima sakyti. Galima sakyti. Nieko negali būti nemalonesnio už žinią. ko formaliai jie neprivalo daryti ir pan. Trumpalaikės komunikacijos situacijomis dažnai siekiama ne tik keistis informacija. prašyti įvairių įstaigų darbuotojų padaryti tai.15 Jei prieš išvykdami traukiniu į kitą miestą keletui minučių užsuksite į parduotuvę ir ten susitiksite seniai matytą buvusį klasioką. jog mama tiesiog turėjo galvoje tai. ne vieniši. Jei toks elgesys dažnai kartojasi. bus linkęs manyti. O čia dar tas „Nemėtyk!". Kas nevertina savęs. kuris leidžia pasiekti norimus tikslus. prisegtą prie ne vietoje paliktų kelių puslapių su jaunatviškus jausmus atskleidžiančiais literatūriniais bandymais. kurį dukra suprato taip. Tarpusavio santykių lygmenyje svarbiausias bendravimo sėkmės rodiklis yra sėkmingas socialinių poreikių tenkinimas. turį savo vietą visuomenėje.. kad sėkmingas bendravimas . jis tampa kliūtimi socialinių poreikių tenkinimui. bet ir įvairiausių kitą tikslų. Ar pasiseks gauti tai.. kad įrodytumėt jam. Pozityviai vertinantys . ko gero. „Nemėtyk!" . Kai kurios mūsų nuostatos ir elgesio būdai leidžia tenkinti šiuos poreikius geriau. nes jis. kad jai nusibodo bet kur išmėtyti dukters daiktai. Tačiau kai kurie elgesio būdai. kai gebame paveikti kitų nuomonę. greičiausiai pasakysite jam. nevertina ir kitų.. Pvz. kad bendraujame sėkmingai. Tikslą galima pasiekti ir elgiantis agresyviai. daugelio psichoterapeutų nuomone. kol pavyko išsiaiškinti. Tai visų pirma teigiamas požiūris į save ir į kitus. daryti įtaką jų elgesiui ir pan. ko viliamės. racionalumas. paskolinti pinigų. Nesusikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų priežastimi gali tapti paauglių bei jaunimo vartojamas žargonas. kai jaučiamės esą vertinami. kaip šis žodis vartojamas posakyje „nemėtyk bajerių". kad labai skubate ir ilgiau su juo pasišnekėti neturite laiko. kaip apibūdinsime savo situaciją. kai kada mums tenka kreiptis pagalbos į nepažįstamus žmones. Turėjo praeiti nemažai laiko.. Reikės padėti nemažai pastangų. jog sakote tiesą.

16 aplinkinius tikisi iš jų gero. kad žmonėms. ji nepraranda paklausos ir šiandien. kad nesugebės pelnyti aplinkinių pripažinimo. Bendraujant su žmonėmis. Kai nepasitikima kitų gera valia. pasinaudokite šia pačia psichologine taisykle. Jei jums kas nors skambina telefonu. yra įtarūs. parodžius kam nors dėmesį. nuvertindami kitus.. su kuriuo kreipiamės.." (D. patys taip pat linkę padėti ir bendradarbiauti. vardas veikia magiškai visus . lengva pateisinti norą griebtis manipuliacijų. kuriuos kas nors nuvertino (pvz.. Prisimink bet kurio žmogaus vardą. sustiprėja jų neigiamas nusistatymas kitataučių atžvilgiu.. kad jau vis vien galas. Carnegie. todėl iš tiesų jo susilaukia. Carnegie knygoje „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms". sutikime žmones gyvai ir entuziastingai. galima tikėtis to žmogaus palankumo tvarkant verslo reikalus. kuriems pasakoma. Tie. Manipuliuoti kitais žmonėmis . kas kitų atžvilgiu nusistatę negatyviai. kad jūs džiaugiatės. kad jį pasiektų. „Džimą Farlėjų gyvenimas anksti išmokė paprastos išminties: kiekvienam eiliniam žmogui jo paties vardas yra daug mielesnis už visus kitus vardus žemėje. žemindami kitus. Įkrito į grietinės puodynę dvi varlės. (. kas galvoja. „Jei norime įsigyti draugą. von Oech. Kas tikisi iš kitų priešiškumo. 91). nelinkę padėti. atsispyrė nuo jo ir iššoko. Informacija. kurie gerai vertina save ir kitus. ištark jį draugiškai ir būsi pasakęs efektingai veikiantį komplimentą. arba prašymas. patvirtinančiais būtent šį požiūrį. p.reiškia išprovokuoti tokį jų elgesį. kuris būtų mums naudingas. jis daro žmogų unikalų tarp kitų žmonių... Pvz. patys su jais elgiasi nemaloniai. kritiški. pasidaro ypač reikšmingi. ir vyriausiąjį administratorių. nieko ir nedaro. Štai pora trumpų ištraukėlių iš šios garsios knygos. tie.) Vardas išskiria. nieko nedarė ir nuskendo. Pvz. Pozityvaus požiūrio pranašumą gerai iliustruoja ir tokia pasakėčia. jog jums . (R. Eksperimentai rodo.ir padavėją. Jie tarsi siekia pasijusti pranašesni. Jie tarsi nori pasirodyti geresni. irzlūs. Viena pamanė. kurią perduodame. Negatyvus požiūris į save ir į kitus žmones yra „save išpildančios pranašystės". kad jie gavo labai žemus intelekto testo įverčius) kyla noras nuvertinti ir pažeminti kitus. kuris pasakytų. Priešingai. Ištarkite „alio" tokiu tonu. 1998. Pirmąkart išleista 1938-aisiais. kai kreipiamės individualiais vardais.. Besikapanodama iš grietinės sumušė sviestą. Antra vis bandė išsilaikyti paviršiuje. 1983). Daug tokio pobūdžio patarimų pateikiama pagarsėjusioje D. dažniau susiduria su faktais. pagyrus.

todėl nejaučia sąžinės . jis nepasako. Machiavelli parašė nedidelį. Toks elgesys. kartais vadinamas makiavelišku. filosofas. Aš džiaugiuosi aptarnaudama jus". kaip to nuoširdumo išmokti. Sparčiai pasklidę Europoje. Geis 1970 m. siekdami apginti šalies. nusirašinėjant. pataikauti. 76). Prisiminkite tai. Ten atsidėjo politikos ir istorijos studijoms. jis propagavo elgesį. ir pats D. Remdamasis šiuo pavyzdžiu. žlugus respublikai ir į valdžią sugrįžus Medičiams. kai rytoj pakelsite ragelį. Kita vertus. kalintas. turi teisę nesiskaityti su priemonėmis. Jame diegiama mintis. o esant reikalui ir asmeninius interesus.. Jie tarsi atsiriboja nuo kitų žmonių ir nuo savo pačių emocijų. ar žmogus linkęs meluoti. Christie ir F. klasta. kad valdovai ir kiti politikai. literatūrinei kūrybai. psichologai nustatė. ar dėmesys jiems rodomas nuoširdžiai. kuris reiškia: labas rytas. jog elgėsi sąžiningai. rašytojas ir istorikas. 1513 m. kuris nesiderino su religijos ir moralės normomis. Stebėdami žmones. ar ne. Beje. skirtą nustatyti. sudarė testą. kad makiaveliško elgesio šalininkai nevengia pažeisti etikos normų ir pasinaudoti sąžiningųjų „naivumu". papročiais bei įstatymais. pavaldiniais galima manipuliuoti nelyginant šachmatų figūromis. Tarnybos reikalais Machiavelli buvo tekę susitikti su Romanijos kunigaikščiu Cesare Borgio. kai savų tikslų siekiama sąmoningai manipuliuojant kitais.). R. veidmainyste ir apgaule visus priverčiant elgtis taip. jie geba žiūrėdami į akis įrodinėti. Užklupti „nusikaltimo vietoje". Tai pateisinama.. 1998. Viena vertus. socialinės psichologijos tyrinėtojai taip pat domėjosi makiavelišku žmonių elgesiu. Keliolika metų jis buvo Florencijos respublikos tarybos sekretorius." (D. nes dauguma žmonių iš prigimties esą kvaili ir linkę į blogį. Viena iš priežasčių žmonės dažniausiai jaučia. p. Išnaudojant jų silpnybes ir apgalvotai įgyvendinant pasirinktą planą. Niujorko telefonų kompanija specialiai apmoko operatores pasakyti „Prašau numerį" tokiu tonu. kaip jam reikia. XX a. gavusius skirtingus šio testo įverčius specialiai surežisuotose situacijose. regzti intrigas ir pan. Šiame pavadinime „įsiamžino" Niccolo Machiavelli (Makiavelis) (1469-1527).17 paskambino. niekad netrūko geidžiančių įvaldyti šį „meną".. antraip jie neatneš sėkmės. Tik gaila. vėliau ištremtas į savo dvarą. pašalintas iš valstybinės tarnybos. kad vykdant jo nurodymus būtinas nuoširdumas. pvz. Visgi patirtis rodo. Carnegie primygtinai kartoja. kad įsigyti draugų nėra taip paprasta. bet garsų traktatą Kunigaikštis (II principe. Florencijos politikas. Carnegie. Machiavelli idėjos susilaukė daugybės prieštaringų komentarų. 1512 m. Jį sužavėjo šio politikos veikėjo gebėjimas pasiekti bet kurio užsibrėžto tikslo..

ko iš tiesų nori. bendraudami su kitais. siekti žūt būt nugalėti. dauguma žmonių nepraleidžia progos patraukti per dantį tuos. Rogers. (Pagal R. sukritikuoti kitų atliktą darbą. už fasadų ir kaukių. daugelis mūsų minčių. Buvo stebima. Berne sukurta transakcinės analizės teorija (žr. kuriems geriau sekasi. Tokiu atveju išlošiame dar daugiau: atsiskleisdami aplinkiniams. konfliktams. žmogus meluoja. kad apgaudinėti kitus. Kai. Fisher (1982). Ypač svarbu elgtis konstruktyviai kilus įtampai. Matyt. Makiaveliškos bendravimo strategijos priešingybė yra atviri. 1959)). ko gero. jų nuomone. neryžtingi. Tik aiškiai išsakius savo pageidavimus ir lūkesčius. nekonkretūs. Visada geriausia susitelkti ne ties emocine. turime galimybę pamatyti save „kitų akimis". Be to. Tiesa. atsakant į kai kuriuos klausimus. Tai savo ruožtu sukelia neigiamą reakciją. kad melagingi atsakymai buvo gerokai ilgesni. kurių svarbą kiekvienam žmogui itin pabrėžė humanistinės psichologijos atstovas C. Tiesa. religijos žinovų. 10 skyrių). ekspertai gana tiksliai atskyrė melagingus pasisakymus. kad kiti teisingai supras. kai jie meluoja ir kai atsako sąžiningai. kuo skiriasi žmonių elgesys. pažeminti kitą. XVIII (1954. kaip žmonės vertina mus tokius.18 priekaištų. Todėl nenuostabu. susitarimo nežinantys ekspertai turėjo įvertinti. Webster's New World Encyclopedia (1992). Paaiškėjo. Nekonstruktyvu. ne visuomet ir ne viską būtina atskleisti pirmam . yra polinkis nevaldomai reikšti neigiamas emocijas. Kartais žmonės manipuliuoja kitais ir nesąmoningai. patys to nesuvokdami. Todėl efektyvus bendravimas neatskiriamas nuo savęs pažinimo. ar sako teisybę. kitos psichologų grupės tyrimai parodė. bet ties dalykine konflikto puse. Norint racionaliai elgtis. o tikrus jausmus ir mintis. Svarbi kliūtis. nėra taip lengva. reikia stengtis aiškiai pasakyti kitiems. Savo tiriamųjų jie paprašė meluoti. bet ir tarp etikos. pasak C. slepiamės. jausmų ir norų aplinkiniams lieka nežinomi. ar. kad dažnai net ir artimų žmonių elgesys neatitinka mūsų lūkesčių. Lietuvių enciklopedija. trukdanti sėkmingai tenkinti įvairius socialinius poreikius. kokie iš tikrųjų esame. ko norime. Jau nekalbant apie pykčio protrūkius. To išvengti padeda nuostata elgtis racionaliai. J. Dėl šių skirtingų elgesio būdų kyla diskusijos ne tik tarp psichologų. reikia žinoti. galime patirti. pragmatiškai. galima tikėtis. Rogers. pamiršus svarbiausius tikslus. įsisąmoninti jausmus ir jų vaidmenį siekiant tikslo. Tokį elgesį aiškina E. intuityviai į tai atsižvelgę. ko iš tikrųjų nori. Be to. atsižvelgiant į savo tikslus ir tikrovės reikalavimus. t. III. Jei aplinkinių elgesio „veidrodyje" matome ne savo kaukę. arba autentiški santykiai.

E. Jo nuomone. vengdamas vienatvės. Apibendrinant šių žymių psichologų ir psichiatrų įžvalgas. kas vienam yra sėkmė. Neretai žmones susieja abipusė tarpusavio priklausomybė. kuris neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei. kitam gali būti visiškas pralaimėjimas.. Plačiau tai nagrinėjama tarpusavio santykiams skirtame skyriuje. Tačiau bendravimas . į kurią panašioje. kuomet du žmonės. vaikai. Panagrinėkime vieną situaciją. Kelius asmenybei augti atveria ir nuostata bendrauti atvirai. kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje. kuomet savo poreikius patenkina ir tikslą pasiekia tik vienas asmuo. simbiotiniu ryšiu galima vadinti nebrandžią meilę. K. kaip perdėtas dėmesio. Kai kada. jam paklūsta. konstruktyviai.19 pasitaikiusiam.procesas. galėdamas vadovauti ir nurodinėti. nėra per didelė. žmonės atsisako savo asmeninės laisvės. Įsivaizduokite. Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. taip tapdami nuo jų priklausomi. R. Tai leidžia pasijusti reikalingiems. į kurį įsitraukia daugiau nei vienas žmogus. 2000). susaistytiems su aplinkiniais tampriais ryšiais ir atsikratyti vienatvės jausmo. gali griebtis tokio elgesio. ar kaina. galima įvardyti dar vieną bendravimo sėkmės rodiklį: sėkmingas bendravimas toks. Pvz. užgimusią vien tik bėgant nuo vienatvės ir nerimo. tenkindami savo socialinius poreikius. siekdami surasti savo vietą tarp kitų. Fromm tokius santykius vadina simbiotiniais. ji skatina analizuoti savo tikslus. Kartais pasirenkami tokie socialinių poreikių tenkinimo būdai. Pasiekti. kad kiti būtų patenkinti mūsų elgesiu galima gana greitai. Horney meilę. išėjote į kiemą pažaisti krepšinį. elgesį ir eksperimentuoti. jausmus. tuo pačiu atsikratydamas atsakomybės naštos. tačiau trukdo daryti savarankiškus sprendimus ir atskleisti save. siekdami patenkinti socialinius poreikius. ir jums yra tekę atsidurti. vadina neurotiška. o tai tik dar labiau blogina jų santykius su aplinkiniais (E. Dreikurs nuomone. vienintelė . Jūsų nuomone. atiduoda savo gyvenimą į kitų žmonių rankas. Visi jie turi savus tikslus ir poreikius. kur būtų geriau surengti pirmą šiais metais kurso vakarėlį. kurią ryžtamės už tai mokėti. pranašumo siekimas. Iki šiol bandėme įvertinti bendravimo sėkmę tarsi žvelgdami iš vieno jame dalyvaujančiojo pozicijos. Po kurio laiko imate svarstyti. išbandant naujus elgesio būdus. kurie smarkiai apriboja asmens galimybes gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis laimingam. kad susitikę bendrabutyje su kurso draugais po vasaros atostogų. ypač jei jo sėkmė užkerta kelią kitiems siekti savųjų? Tokiu atveju tai. tačiau visada verta pasvarstyti. išnaudoja vienas kitą: vienas jaučiasi esąs svarbus ir reikalingas. Kaip jau minėta. matyt. Dreikurs Ferguson. o kitas.

Taigi galima daryti išvadą. jaučiamės gerai. Nieko kito nelieka. kai nejuntame įtampos. Sėkmingas bendravimas . pasitaikančias bendraujant. Dar vienas bendravimo sėkmės rodiklis . ir kitu atveju „pralaimėjusieji" tikriausiai ims regzti kokį nors „keršto planą". įžeidinėjami. kai nepaisoma kitų žmonių poreikių. Niekam nepatinka pamokslavimas. kurie stengiasi parodyti savo pranašumą.toks.ne todėl kad jis blogas. Bendraudami su vienais žmonėmis. Malonu bendrauti tada. kad jo idėja geresnė už jūsų.blogai. Įtarumą ir įtampą dažnai . nesijaučiame esą skaudinami. Tas vaikinas jums mažai pažįstamas. Ir vienu. Bendravimo sėkmės nederėtų sieti su lotynišku posakiu homo homini lupus est (žmogus žmogui vilkas). kuriam pavyko kitų akyse pažeminti savo konkurentą. Kasdieniame gyvenime žmonės dažniau jaučiasi laimingi. o su kitais . pasiektos kitų pralaimėjimo sąskaita. ypač jei žino. Neigiami tokio elgesio. kaip tik išjuokti ir suniekinti tą jo pasiūlymą. arba mergina. keletą metų padirbėjęs užsienyje. Oras šeštadienį numatomas puikus. jei ignoruosime kitų poreikius bendraudami su tais. Vaikinas. Žmonės jaučiasi blogai bendraudami su tais.tai subjektyvūs bendraujančiųjų išgyvenimai. žeminami. net jei tai pateikiama kaip noras padėti. o kaip tik dėl to. Jus kiti taip pat panašiai apibūdina. padariniai iš karto gali ir nepasireikšti. Jau spėjot pastebėti. tad akivaizdu. jog poreikių tenkinimas bendraujant neturėtų būti vienpusis. Kitu atveju bendravimo veikiausiai nebus galima vadinti sėkmingu. neturėtų tikėtis. „pelnyto atpildo" galime ir nesusilaukti. turi labai „kietą" galvą. kad iš karto nepasijustų esąs čia pats gudriausias. gražioje vietoje. netrukus atsigręžia prieš patį laimėtoją. kai bendraujame su atsitiktinai sutiktais žmonėmis.20 visiems daugmaž priimtina vieta yra bendrabutis. Todėl trumpalaikės komunikacijos situacijomis. tiek kitos panašios „pergalės". išsakomi įsijautus į visažinio vaidmenį. kad krepšinį jis žaidžia gerai. nerimo. Tačiau vargu ar pavyks jo išvengti. keletu apgalvotų žingsnių privertusi draugą atsisakyti jo išsvajotos kelionės į kalnus. kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. kad iš tiesų geras! Tiek ši. kuriuos matome ne paskutinį kartą. yra išvaizdus ir. sako. Jis veikiau apibūdina kraštutines situacijas. kad tai praeis be pėdsakų. nurodinėjimai ir vertinimai. Tai kodėl dabar reikėtų taip lengvai jam nusileisti? Taip ir knieti kaip nors sumenkinti jo pasiūlymą. kad iš pamaloninto asmens susilauks to paties. nes grįžo studijuoti. Netikėtai vienas vaikinas pasiūlo verčiau vykti į jo draugo sodybą netoli nuo miesto. kai gali kažką pradžiuginti.

Dažniausiai klimatas ar atmosfera apibūdinami kaip geri. kuriuose atsiduriame ir pan. o B. arba atvirkščiai. R. dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas. kad esame. Arba kad padėdama mums ji gali pakenkti kam nors kitam. Bet ar galime būti tikri. nes pagrįstai manysime. kad A. kreipsimės į ją. lemiančių elgesį. Kaip tik taip į šį klausimą tikriausiai atsakytų žymūs XX a. jis yra svarbi įvairių žmonių grupių. Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai Nuo ko priklauso tai. H. visai to nenorėdami. Konkrečioje situacijoje jį veikia ir įvairios išorinės aplinkybės: vienaip ar kitaip susiklostę tarpusavio santykiai. taigi ir elgesį bendraujant. Mes linkę sau įvardyti. Mums patogu manyti. ją įžeidę. aplinkinių priimami. kad žmogaus elgesį apskritai. emocinis pastovumas.. kad jos elgesys kokiomis nors konkrečiomis sąlygomis bus visai kitoks. kitokius: tuomet galime mėginti numatyti šių žmonių elgesį. Eysenck ir kt. palaiko vieni kitus. vertinami. kuri ateis jums į galvą. bus tokia: nuo to. kokiais asmenybės bruožais jis ar ji pasižymi. koks tai žmogus. kaip elgėsi anksčiau. pvz. susidūrę su sunkumais. nesveiki. prasti. organizacijų sėkmingos veiklos sąlyga. Pvz. jei mes pastebėjome. sveiki. perskaičius šį klausimą. sąžiningumas. Taip svarstant darosi aišku. kad pirma mintis. turi vienokius bruožus. atvirumas. „lošia atviromis kortomis". lemia asmenybės bruožai. kad žmogaus elgesys nėra tik asmenybės bruožų atsiskleidimas tuštumoje. kad A.21 sukelia noras manipuliuoti kitais. Nors psichologinio klimato neįmanoma „pačiupinėti". psichologai G. psichologinis klimatas ir pan. slapti planai ir intrigos.. Taigi asmenybės bruožai yra tik vienas iš veiksnių. elgesį lemia tam tikra jos asmenybės savybė geranoriškumas. Kasdieninė mūsų patirtis patvirtina. vartojamos sąvokos bendravimo atmosfera. Norint nusakyti bendraujant patiriamus subjektyvius žmonių išgyvenimus.. vaidmenys. Svarbiausi gero psichologinio klimato požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs.. kad bendradarbė A. Aplinkybės gali susiklostyti taip. ar žmogus sėkmingai bendrauja su aplinkiniais? Gali būti. visada elgsis tik šitaip? Be abejo. . kad tokį A. Allport. dažniausiai neatsisako. Įsivaizduokime. Cattell. ne. Jie laikėsi požiūrio. jog ji ir ateity elgsis taip.. prašoma pagelbėti. kad toks požiūris į žmogaus elgesį bent iš dalies yra teisingas.

kad norite sužinoti. iškeltą šio skyrelio pradžioje. Pvz. Įsivaizduokite. iš Mariaus elgesio. o mėginsite paklausinėti apie jį tų žmonių. Pvz. mėgsta nuotykius. tikėtina. mes jo atsisakome. šiek tiek neatsakingas.22 Pasvarstykime. tad augdamas jis juo naudojasi siekdamas ir įvairių kitų.. Jei tėvai laikysis nuosekliai ir nepasiduos tokiam spaudimui. kad kiekvienas žmogus turi tam tikrus asmenybės bruožus. Šį nesudėtingą mokymosi modelį pasiūlė bihevioristai.kurso draugų. vaikas liausis taip elgęsis. tiksliau. mes ir ateityje elgsimės taip pat. kurie jį pažįsta . jis yra išmokstamas begyvenant vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis. jog bendravimo ypatumai iš esmės priklauso nuo asmenybės bruožų yra pakankamai argumentuota? Į klausimą. kurie j į apibūdino? Kaip manote. arba.XX a. kurį galima betarpiškai stebėti ir fiksuoti. galima atsakyti ir kitaip: bendravimo sėkmė priklauso nuo to. pr. ar tų. bihevioristų nuomone. kurias pirmasis požiūris buvo linkęs nuvertinti. šnekus. koks žmogus yra Marius. ar iš tiesų pagrįsta manyti. Iš ko jie apie visa tai sprendžia? Matyt. besimokantis jūsų fakultete kitame kurse. kad . Norėdami suprasti. bendrabučio kaimynų. o jei jis pasirodo esąs neefektyvus. O kieno galvoje tuomet egzistuoja Mariaus asmenybės bruožai? Ar jo paties. Paprasčiausias tai aiškinantis modelis yra toks: jei koks nors elgesys padeda pasiekti norimą tikslą. kitaip sakant. jei jis už tai nubaudžiamas (negauna deserto). kuri laikėsi nuostatos.reiškia kartoti kažką. Asmenybės testu veikiausiai jo netirsite. Juk mokytis . draugiškas. atžalos verksmu parduotuvėje reikalauja iš tėvų nupirkti saldainį. Gali būti. tam tikrą aplinkos poveikį ir jo sukeltą elgesį. Amerikoje atsiradusi psichologijos kryptis. vaikinukas. verksmas padeda kūdikiui patenkinti maitinimosi poreikį. ką esame matę savo aplinkoje. Tokiame atsakyme kaip tik pabrėžiamas išorinių sąlygų. Jau gerokai paaugę. Šios raidės reiškia stimulą ir reakciją į jį. ar žmogus moka bendrauti. kaip žmonės mokosi bendrauti. jog psichologija turi tyrinėti ne kokias nors tiesiogiai nematomas ir neapčiuopiamas asmenybės savybes. jog taip sužinosite. panagrinėkime. kad Marius yra linksmas. Taigi mokymąsi galima pavaizduoti tokia schema: S —> R. vaidmuo. jei vaikui priekaištaujama dėl to.. Vienoks ar kitoks žmogaus elgesys. kaip apskritai išmokstama tam tikrų elgesio būdų. Toks mokymasis vyksta nuo pat gimimo. kad per pietus jis čepsi ir ima mėsą rankomis. Biheviorizmas . priklauso nuo aplinkos sąlygų. kur kas sudėtingesnių poreikių patenkinimo. bet elgesį. ar nuomonė.

Skinner ir kt. Panašiai paskatinimai bei nuobaudos gali daryti įtaką agresyvaus arba draugiško. valgys mandagiai. kad padariniai gali būti nepageidautini. XX a. joje tarp stimulo ir reakcijos yra tarpinis elementas. A. uždarumui. ką ir kur toliau studijuoti. kaip visada.Bandura sukūrė socialinio mokymosi teoriją. kad į tą patį stimulą ne visada reaguojama vienodai. žmogus gali ir pats sau „skirti" tam tikras nuobaudas bei paskatinimus ir atsižvelgti į juos ateityje. naudodamasis šakute ir peiliu. Jei viskas iš tiesų būtų taip. kaip mes vertinome jų pastangas. kad jis susijęs su vidinėmis asmens ypatybėmis.) atskleidė daug svarbių dalykų apie aplinkos įtaką žmonių elgesiui. Be to. Pasirinkę kurią nors aukštąją mokyklą . lemiantis tai. kitaip sakant.. Koks tai elementas. baigę mokyklą. šios psichologijos krypties atstovai (J. kurioje teigiama. Tačiau žmonės gali numatyti savo elgesio padarinius. taip pat nuo to. kokia aplinka mus sups ateityje. Dabar tai yra priimtiniausias aiškinimas. F. kad svarbiausias tarpininkas tarp aplinkos stimulų ir asmens reakcijų į juos yra žmogaus gebėjimas mąstyti. antrojoje pusėje amerikiečių psichologas A. kad žmogus tik kaip robotas mechaniškai reaguoja į aplinkos poveikius. kaip žmonės išmoksta tam tikrų socialinio elgesio būdų. Kaip matome. Pvz. Socialinio mokymosi teorijoje tai vadinama abipuse įtaka (determinizmu). mes renkamės. kuri savo ruožtu vėliau daro poveikį jų elgesiui. galima pasielgti kitaip. skleidžiamas žinias bei idėjas. vėliau biheviorizmo šalininkai pakeitė ankstesniąją mokymosi schemą tokia: S —>x —>R. kas bus šį kartą. Nutarus. Tyrinėdami mokymąsi. Mūsų pasirinkimas bent iš dalies priklausys nuo to. o taip pat įvairūs asmenybės ypatumai. žmonės savo elgesiu gali keisti. gebėjimui atsiskleisti arba įtarumui. Savo ruožtu šis elgesys turės įtaką tam. Ginče tarp vidinius arba išorinius elgesio veiksnius pabrėžiančių teorijų šis požiūris užima tarpinę padėtį ir derina abi šias viena kitai prieštaraujančias nuomones. mandagus elgesys prie stalo jam veikiausiai taps įpročiu. B. paskatinamas. Jei už tai jis dar bus ir pagiriamas. Watson.. Taigi mūsų elgesys konkrečiu atveju priklausys nuo aplinkos ir nuo mūsų požiūrio į tą aplinką. bihevioristai iš esmės neaiškino. tačiau laikė. kiekvienas žmogaus veiksmas sukelia ir savęs vertinimo reakcijas. tektų pripažinti. formuoti pačią aplinką. Bandūra požiūriu. Pvz. palaikančio elgesio su kitais žmonėmis įsitvirtinimui. mes galime svarstyti. Bet nesunku pastebėti ir esminius jų požiūrio trūkumus. Įvertinę visa tai. gebėdami numatyti savo elgesio padarinius. jei pasielgsime taip. kaip aiškinama jų mokymosi modelyje. kokie mokytojai ir ko iki šiol mus mokė.23 ateityje jis vengs tokio elgesio.

netikėtos pažintys. nenumatyti įvykiai. Mes visi pažįstame linkusių susikurti problemas žmonių. bet ir iš svetimų klaidų. G. visų pirma gebėjimas mąstyti. Šiai sąveikai paaiškinti A. o taip pat iš . tai ir aplinkinių elgesys reaguojant į mūsų poelgius.24 ar kt. Bandūra įtvirtino mokymosi teorijoje. kurią A. Asmeniniai-pažintiniai veiksniai 1. Aplinka šiuo atveju taip pat suprantama labai plačiai. Bandura ryšiams tarp elgesio. Kitaip sakant. 1997). kurie savo elgesiu nepastebimai sukuria aplink save neigiamą socialinį klimatą. o taip pat poreikiai. o draugiškai besielgiantys susikuria taikią aplinką esant toms pačioms aplinkybėms. kur jie bebūtų". Bandūra pasiūlė trijų tarpusavyje priklausomų komponentų modelį (1.. šiuo atveju tvirtinama. Agresyvūs žmonės savo elgesiu provokuoja priešišką aplinką. iš anksto nesuplanuoti poelgiai ir pan. pakliūsime į tam tikrą aplinką.. kurioje gyvename.). Abipusės įtakos schema. 1994 ir D. kad ne tik aplinka daro įtaką mūsų elgesiui. kurią pasiūlė A. kuri vėl darys įtaką mūsų pažiūroms ir elgesiui. jausmai. ir įvairūs atsitiktiniai. bet ir stebint kitų žmonių elgesį. Asmeniniaipažintiniai veiksniai . asmenybės bruožai ir kiti vidiniai ypatumai. 2000) Kaip matyti.1 pav. Bandūra. pvz. aplinkos ir asmeninių-pažintinių veiksnių paaiškinti (pagal J Feist. bet ir elgesys kuria aplinką. Atsitiktinių įvykių reikšmę mūsų gyvenime A. yra tai.1 pav.tai mūsų pažintinės galios. „Elgesys yra viena iš įtakingiausių būsimų įvykių determinančių. mes galime mokytis ne tik iš savų. Myers. kad jis deramai įvertino žmonių galimybes mokytis ne tik patiems išbandant vienus ar kitus elgesio būdus. Dar viena naujovė. (A. Bandūra laikė ypač didele.

kaip į mūsų poelgius reaguoja kiti: kokį elgesį skatina. Tai puikiai iliustruoja ši D. nors emocijos taip pat yra svarbios • Kalbant apie aplinkos veiksnius. S. Įgūdžiais vadinami gerai išmokti veiksmai. kuriems simpatizuojame. tuojau. kokią reikšmę žmogus jiems suteikia. Vadinasi. draugai. kurie mums patinka. tie. išdava • Asmens pozicija sąveikaujant su aplinka yra aktyvi ir sąmoninga • Iš vidinių veiksnių elgesį labiausiai veikia pažintinės galios. Tai jau yra įpročiai. ilgainiui įgyjame tam tikrų bendravimo įgūdžių ir įpročių. kiti išlieka šalti net tada. visų pirma priklausys nuo to. kuriais norėtume sekti. tai. kurie atliekami automatiškai. be sąmoningos kontrolės ir reguliavimo. Bilis: „Tėti. Endler (1976) teiginiai: • Elgesys . Tačiau neretai tėvai skatina tokį elgesį. kai atmosfera aplinkui gerokai įkaista (tai asmeniniai-pažintiniai veiksniai).25 sėkmingų poelgių. temperamentas: vieni žmonės greitai „užsidega". p. stebėdami. svarbiausia yra tai. kaip juos interpretuoja." Bilis: „TĖĖTEE.aplinkos poveikis).tai nuolatinės tarpusavio sąveikos tarp asmenybės ir aplinkos. Myers (2000. G. todėl bendravimui turės įtakos ir įgimtos savybės. palaiko. minutėlę. atsiranda poreikis juos kartoti. Jei tokie automatizuoti veiksmai ar jų rezultatai kaskart leidžia patirti teigiamas emocijas. Keitimosi . Bendrauti taip pat mokomės.ignoruoja ir už kokį susilaukiame nuobaudų. Esame skirtingi ir iš prigimties. Kartojantis panašioms situacijoms. Mes labiau linkę mokytis iš tų. atsižvelgdami į savo poreikius. nepritarimo (tai . visai to nenorėdami. į kurią įeina ir mus supantys žmonės. Kita vertus. Niekas nenori mokyti savo vaikų nepageidautino elgesio. apie jų ir savo pačių elgesį mes darome tam tikras išvadas. UŽRIŠK MAN BATUS!" Tėvas: „Kiek kartų aš tavęs prašiau nebliauti? Kurį batą pirmiau rišime?" Mokslininkų svarstymus apie tai. Bilis: „Ar gali užrišti man batus?" Tėvas (skaito laikraštį).. kaip mes bendrausime. negaliu užsirišti batų" Tėvas: „Aha. 268) aprašyta situacija. į kuriuos norime būti panašūs (mokymasis stebint). kokį . pvz. kokią įtaką elgesiui turi vidiniai ir išoriniai veiksniai. į kuriuos norėtume būti panašūs. kaip su mumis ir vieni su kitais bendrauja mūsų tėvai. vertybes ir kt. apibendrina šie N.

tarpusavio suvokimo. Siekiant išmokti sėkmingiau bendrauti. Geriau mažiau galvoti apie nepageidautiną savo elgesį ir daugiau apie tą. kuri veikė mus anksčiau. ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti yra. nebenaudingais.26 informacija. kurie nepadeda pasiekti norimų tikslų? Šiuolaikinės psichologijos požiūris į žmogaus elgesį ir jo prielaidas. kurie norėtų pakeisti savo bendravimo su aplinkiniais įpročius. vadinasi. kuriuos laikome nebetinkamais.tai antras prigimimas. . specialias technikas. vėliau gali pasirodyti esąs nebeefektyvus. santykių palaikymo įgūdžiai bei įpročiai. ne veltui sakoma. vertybių. Tokie užsiėmimai padeda pasiekti geresnių rezultatų. požiūrio į kitus. o koks galėtų tapti nauju geru jūsų įpročiu. Tačiau vien tai nenulems sėkmės bendraujant su aplinkiniais.gera žinia visiems. kuris išdėstytas ankstesniajame skyrelyje . Atsakymas į klausimą. Ji labai didele dalimi priklauso nuo mūsų nuostatų. stabilaus ir efektyvaus savo bendravimo su aplinkiniais stiliaus. Ar galima išmokti sėkmingiau bendrauti Elgesys. be kurių nepavyks sukurti prasmingo. pasitikėjimas. Bet čia norėtųsi atkreipti dėmesį į vieną bendrą principą. vertinti savo poelgius. pakeisti įprastą elgesį kitokiu nėra lengva. radikalesnių permainų. jog pripratimas . Tam reikia ir žinių. tuos. turi reikšmingos įtakos mūsų gyvenimo kokybei. teigiamas. Kita vertus. be abejo. nesame savo aplinkos. Rasite paaiškinimų ir praktinių patarimų. visų pirma reikėtų nuspręsti. kurie. pagarba kito žmogaus apsisprendimo laisvei. ir didelio noro. Ko verta mokytis. gebėjimas toleruoti kitokį požiūrį. padės keisti bent kai kuriuos neefektyvius bendravimo įpročius. Geranoriškumas. galiojantį bet kuriuo atveju. kurio norėtumėt išmokti. kurio kažkada esame išmokę. kokie veiksniai turi įtakos bendravimo sėkmei vienokiose ar kitokiose situacijose: darbe. kaip jau minėta. šeimoje ir pan. kokio elgesio norėtumėt atsisakyti. dabartinės ar tos. išmokti susikurti įvaizdį ir prisistatyti. Mes galime lavinti savo žodinio ir nežodinio bendravimo įgūdžius. sąmoningas nusiteikimas dėti pastangas vardan geresnių tarpusavio santykių yra tie kertiniai akmenys. numatyti jų padarinius. Vadovėlyje gana plačiai nagrinėjama tai. padės suprasti tolesniuose skyriuose išsamiau pristatomi įvairūs bendravimo tarp žmonių dėsningumai. manome. įkaitai. Profesionalūs psichologai elgesio keitimui taiko sudėtingesnius metodus. Ar galima pakeisti įprastus bendravimo būdus. Mes gebame mąstyti. tikimės.

jei savo tikslą pasiekiame. vienas garsiausių bihevioristų F. B. kurio iš anksto tikimės.visi laižys. padedančia keisti nepageidautiną elgesį. už ką Paskatinimo nereikia atidėti metų pabaigai. padarykite tai tuojau pat Kelkite tokius tikslus. ką sužinojote šiame skyriuje. kartais galima pradžiuginti labiau. daug mažų pergalių labiau skatina eiti pirmyn. jūsų nuomone. kad studentų grupės narius sieja tarpusavio santykiai? Ar galima vadinti sėkmingu tokį bendravimą. Kad pastiprinimas būtų kuo veiksmingesnis. Pasvarstykite: • • Ar galima sakyti. nei įteikiant premiją Negailėkite staigmenų . nes išspjaus. Pastiprinimas . kurio norima sulaukti ir ateityje. nei viena didelė Nepamirškite neapčiuopiamų dalykų. kuriuos įmanoma pasiekti. su kuriuo bendraujame. skiriamas už tokį elgesį. Pagal Ch. nei per kartus.nelauktai gautas apdovanojimas ar pagyrimas paperka labiau nei tas.tai apdovanojimas ar kitoks paskatinimas. apsaugok nuo draugų. Dieve. Handy (1993). Skinner siūlo laikytis tokių penkių taisyklių: Pagirti ir apdovanoti už pageidautinus poelgius. kad sėkmingiau bendrauti galima išmokti? Kada galima sakyti. o nuo priešų pats apsisaugosiu? Kodėl galima tvirtinti. galėtumėt paaiškinti patarles: nebūk per saldus .27 Bihevioristai svarbiausia priemone. tikslo siekimui? Kaip argumentuotumėt savo atsakymą? Nuo ko labiausiai priklauso mūsų bendravimo su aplinkiniais sėkmė? • • • • . parodant dėmesį. galima arba ne? Kaip. laikė pastiprinimą. remdamiesi tuo. kad žmonių noras su kuo nors artimai draugauti yra nulemtas prigimties? Kodėl. kuo tiksliau įvardijant. tuo užkirsdami kelią asmens.

28 .

29 .

Todėl. arba Aš vaizdas . gauname atgalinį ryšį. manipuliuodamas daiktais ir bendraudamas su jį supančiais žmonėmis. kuris prasideda ir užsibaigia mumyse. suvokiame ir. „Aš vaizdas". bet ir objektu. „savivaizdis" ir daugybė kitų. Taigi kiekvienas žmogus susikuria savo Aš vaizdą. Taip pat aptarsime. . kad žmogaus Aš yra labai paprastas ir savaime suprantamas darinys. kai vaikas ima atskirti Aš nuo Ne aš. Tam. įsisąmoninimo lygius bei formas. Aš vaizdas yra ir socialinio suvokimo dalis. remdamiesi savo patirtimi. turėdami galvoje Socrates patarimą „pažink save". Žmogus gimsta neturėdamas Aš vaizdo. Taigi bendravimas didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Psichologinėje literatūroje Aš apibūdinimui vartojami įvairūs terminai: „autokoncepcija". PRADĖKIME NUO SAVĘS Bendravimas . tačiau nesugeba savęs išskirti iš aplinkos. autokoncepcija. mes turime pradėti nuo savęs: pažinti. žmogaus Aš yra viena iš svarbiausių asmenybės psichologijoje. kaip mes pažįstame save bendraudami.tai mūsų žinių apie save bei nuostatų savo pačių atžvilgiu visuma. kuria vadovaudamasis jis sąveikauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save. Nepaisant sąvokų įvairovės.30 2. Ką tik gimęs kūdikis skiria įvairius aplinkos daiktus. Dažnai šios sąvokos suprantamos kaip sinonimai. vaizdus. nes žmogus savirefleksijos dėka tampa ne tik suvokimo subjektu. Šiame skyriuje sužinosite: • Kas yra jūsų Aš ir koks jis yra? • Kodėl mūsų Aš yra svarbus bendravime? • Kaip mums pažinti savąjį Aš? • Kodėl. daugiau ar mažiau įsisąmonintą ir išgyvenamą kaip vienintelę individo vaizdinių ir nuomonių apie save sistemą. Savojo Aš gyvavimas prasideda. atskleisti savąjį Aš. Pamažu. vaikas pradeda pažinti save. garsus. Kitais žodžiais tariant. tačiau tai apibrėžti nėra lengva. mes aptarsime mūsų Aš prigimtį. kas mes esame ir kokie. jausmus aplinkiniams.tai procesas. kad bendravimas būtų sėkmingas. palyginti pastovią. interpretuojame tai. geriau pažindami savąjį Aš. nes tik bendraudami mes galime geriausiai sužinoti. mes galime efektyviau bendrauti? Mūsų Aš vaizdas Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Mes siunčiame savo idėjas. ką mums praneša kiti.

Ryškiau galime stebėti vaiko Aš vaizdo formavimosi pradžią. bręsdamas vaikas vis daugiau sužino apie save. kad jie save atpažįsta. paprastai nerodo jokių susidomėjimo ženklų. Paaugliams turėti savąjį Aš labai svarbu. . susidedantis iš daugelio nevienodai įsisąmonintų elementų. todėl subrendusios asmenybės Aš vaizdas sudėtingas. kai jis ima vartoti asmeninį įvardį „Aš". Paaugliai paprastai išbando įvairius Aš vaizdus skirtingose situacijose. Jis įsisąmonina daugybę savo gebėjimų ir savybių. Bet nuo 21 iki 24 mėnesių įdėmiai žiūri į veidrodį ir liečia rankomis dėmelę ant savo nosies. ką kūdikiai žino arba galvoja apie save. vaiko Aš vaizdas dar labiau prasiplečia. 1999). Vaikiško negatyvumo periodu. Vaikui nematant. o dalis Aš vaizdo lieka neįsisąmoninta (G. Dalį Aš vaizdo žmogus įsisąmonina aiškiai. Kadangi suaugusio žmogaus Aš vaizdas formuojasi dalyvaujant įvairiose socialinėse grupėse (T. Ypač savęs įsisąmoninimo ribos išsiplečia paauglystėje (A. Vėliau vaikas privedamas prie veidrodžio ir stebimos jo reakcijos. vidurys . Valickas. 1969). kuris pasireiškia fraze „Aš pats". raudonais dažais išdažoma dėmelė ant jo nosies.įsisąmoninta. 1991). Tačiau sužinoti apie vyresnių vaikų Aš vaizdą mes galime juos testuodami B. 1991). G. Shibutani.miglotai. Valickas. pažvelgę į veidrodį. kurios viršūnė . Šitokia reakcija rodo. todėl jie stengiasi būti originalūs. nes neįmanoma nustatyti. Aš vaizdą galime įsivaizduoti kaip daugiapakopę piramidę.1 pav). o mes priklausome daugeliui grupių. Suslavičius.neaiškiai įsisąmoninta ir pagrindas . Amsterdam pasiūlytu būdu (G. nepriklausomi.neįsisąmoninta dalis (2. Autokoncepcija didele dalimi priklauso nuo bendravimo.31 Suprantama. Vaikai nuo 9 iki 12 mėnesių. dalį . Valickas. Augdamas. kad tirti kūdikių Aš vaizdą sunku. todėl jo Aš vaizdas sudėtingėja.

Pavyzdžiui. Kai kurias mums nepriimtinas arba grėsmingas savojo Aš vaizdo dalis mes „pametame". Hesė (Hesse). toks pat gyvenimo reikalavimas.32 Taigi kažką apie save mes žinome. 1982). pagilinti savo Aš vaizdą. gali turėti daugybę įvairių Aš vaizdų? Kiekvienas žmogus iš tikrųjų gali turėti keletą įvairių Aš vaizdų. tai ši apgaulė. išreikšti žodžiais. kažką . Abi šios Aš vaizdo formos yra susijusios su socialine žmogaus patirtimi ir didele dalimi paveiktos jo santykių su kitais žmonėmis. vieningas. tik negalime įvardyti. formų. nuostatų sistemos (Džeims U. Kaip jums atrodo. net naiviausias. paveldėjimų ir galimybių chaosas. kaip realią subjekto savimonės formą ir idealų Aš . priklausančią nuo įsisavintų vertybių. kurias mes užmirštame. Daugialypio Aš vaizdo formos „Bet iš tikrųjų joks „aš". besikeičiančius įvairiomis aplinkybėmis.). Įvairūs mokslininkai aprašo skirtingas Aš vaizdo formas. tampa įvairių bendravimo sunkumų priežastimi. koks yra mūsų Aš vaizdas? Ar jis vientisas. Keletą jų apžvelgsime. įprasta kiekvienam žmogui (net turinčiam didžiausių siekimų)." (H. pakopų ir būsenų. bloga nuotaika. o labai įvairiapusiškas pasaulis. kuriomis stengiamės atsikratyti. ar žmogus. Hesse. O kad kiekvienas skyriumi stengiasi šį chaosą laikyti vienove ir kalba apie savo „aš". nemalonūs pojūčiai kūne. 1992). „paslepiame" arba išstumiame į pasąmonę. nėra vienovė. išskyrė empirinį Aš. Amerikiečių psichologijos patriarchas W.įsivaizduojamą subjekto savimonės formą. . nedidelis žvaigždėtas dangus. Todėl mes savo pačių pastangomis ar psichoterapijos pagalba visuomet galime praplėsti.jaučiame". James 1890 m. (James W. atrodo tokia pati būtinybė. ko mes nesuvokiame. tvirtai suformuluotas ir aiškiai apibrėžtas reiškinys. Tai matyti iš to. kaip kvėpavimas ir valgis. Tačiau mumyse egzistuoja ir kažkas. idealusis Aš priklauso nuo vaikystėje reikšmingų mums asmenų įdiegtų normų ir reikalavimų. idealų. padaryti jį vientisesnį. Štai kodėl vienaip ar kitaip pasielgę mes kartais nustembame: kas privertė mus šitaip elgtis? Štai kodėl mus kartais kamuoja nerimas. tarsi tai būtų paprastas. kad daugelis žmonių turi lanksčius Aš vaizdus. kaip rašo H. Labai dažnai Aš vaizdo dalys.

kokie mes atrodome kitiems. Žmogus gali vertinti savo elgesį taip. mes suvokiame save taip. Rosenberg (1965) išskyrė kelias Aš vaizdo dalis. Mead savo teorijoje aprašė Aš matomą kitų akimis. nematydami. Tuo tarpu G. kaip žmogui sekasi atlikti savo vaidmenis.tai viena iš specifinių žmogaus ypatybių. G. nes jis tik atspindi kitų nuomones. Rogers (1961) atkreipė dėmesį į realaus ir idealaus Aš santykį. . kaip negalime matyti savo veido be veidrodžio. Šiuo atveju yra labai svarbus bendravimas. Aš vaizdas formuojasi atspindint aplinkinių vertinimus mūsų atžvilgiu. priklausomai nuo realizavimosi galimybių. svarbu. kad žmogaus Aš formuojasi realios sąveikos su kitais žmonėmis ar grupe pagrindu ir priklauso nuo to. C.dabartinį. Mead pastebėjo. susijusį su asmenybės troškimais. arba. nes kuo didesnis skirtumas tarp to. kad žmonės.C. priklausomai nuo įsisavintų moralinių normų ir elgesio standartų turinio. C. pasižymi socialine pusiausvyra. XX a. realų asmenybės savęs įsisąmoninimą. nes apie kitų požiūrį į mus sužinome tik bendraudami. Rogers teorija. taip ir negalime suprasti savo Aš. Vėliau. Jo nuomone. turėtų būti. kai nugirstame atsiliepimus apie save atsitiktinai. t. Tai gali būti tiesioginis atgalinis ryšys pokalbio metu arba netiesioginis komentaras. potencialų Aš. tokį. įsivaizduojamąjį Aš. Mead teigė. Jis aprašė esamąjį Aš . Šio autoriaus nuomone. kaip kitų žmonių arba taip. jaučiasi nesaugūs. Cooley paskelbė veidrodinio atspindžio teoriją. tuo didesnę įtampą ir nerimą patiriame. pradžioje du mokslininkai . Lygiai. kurioje išskyrė veidrodinį Aš. Priešingu atveju žmonės išgyvena depresiją. Mead (1934) sukūrė Aš vaizdo formavimosi teorijas. kokia asmenybė. Amerikiečių psichologas M. kurių realusis ir idealusis Aš sutampa arba yra artimi pasitiki savimi. atsidurti kito vietoje arba save matyti kitų akimis.33 Reali ir ideali Aš struktūros išskiriamos ir kitose koncepcijose. kaip kiti žmonės vertina jo elgesį. Cooley teorijoje veidrodinis Aš yra pasyvus. kad šios dvi Aš vaizdo formos kuo labiau sutaptų. remdamiesi C. kokį malonu save matyti ir vaizduojamąjį Aš. G. nerimą. kaip mus mato kiti. dinamiškąjį Aš. Cooley (1902) ir G. gyvenimo tikslais. Kitų žmonių elgesys su mumis mums yra tarsi veidrodis. kurias individas naudoja įvairiems savo asmenybės trūkumams pridengti. kad gebėjimas matyti save patį kaip objektą . tyrinėtojai nustatė. kokia asmenybė galėtų būti. arba socialinių kaukių įvairovę. jiems trūksta socialinės patirties. G. C. kokį(-ią) save matome ir kokiu(-ia) norėtume būti. idealizuotą Aš. kad žmonės sugeba „išeiti iš savęs". y. atspindintį. Kitais žodžiais tariant. Mead teorija skelbia.

Kiekviename iš mūsų glūdi daugelio galimų Aš atvaizdai. vaizdą. elgiasi taip. o kitos tampa fonu. Viešasis Aš atspindi tai. Galimi Aš stipriai veikia mūsų elgesį. ką jaučia ir mąsto. koks esu iš tikrųjų. Nurius (1986) gilinosi į vieną iš daugelio Aš vaizdo formų . Tokie žmonės menkai atskleidžia savo asmeninius jausmus. Fone esantis Aš vaizdas gali tapti dominuojančiu. James. Žmonės. bet kiekvienu atveju nori maksimaliai išlikti savimi. Viešuoju Aš besirūpinantys žmonės keičia savo Aš vaizdą. Šie žmonės gali būti nejautrūs bendravimo partneriai. todėl jų bendravimas taip pat negali būti efektyvus. Snyder priskiria pirmajai grupei. Antrosios grupės asmenys. tačiau įvairiose koncepcijose jų yra skiriama dar daugiau. J. Valickas. M. 1991). kuriuos M. norėtume (idealus Aš) ar net bijotume tapti. baimes. fantazijas ir siekius į bendrą to.pereiti į foną. Snyder (1987). kad žmonės skiriasi Aš vaizdo kontrolės ir reguliavimo intensyvumu. kad jie turi tikrąjį Aš. susirinkimuose. Kai kurie žmonės labiau stebi.galimą Aš. Kai kurie žmonės yra įsitikinę. pastebėjo. nelabai atsižvelgdami į situaciją. Nors jie gerai prisitaiko įvairiose socialinėse situacijose. kokius mes save parodome kitiems. Galimi Aš susideda iš to. Todėl gali kilti įvairūs neigiami efektai santykiuose su kitais. priešingai. M. . reguliuoja ir kontroliuoja savo viešai rodomą Aš dalį. kad jis atitiktų susidariusias aplinkybes ir aplinkinių lūkesčius. Šiuo pagrindu yra išskiriamas viešas arba parodomasis ir realusis Aš. jie tampa nelankstūs. Valickas. Mes aptarėme kai kurias Aš vaizdo formas. pasirinkimus. o dominuojantis . auditorijose ir kitur. Realus Aš . norėdami suderinti savo elgesį su socialinių normų reikalavimais (G. tačiau jų viešasis Aš gali stipriai užgožti tikrąjį. siekius. tirdamas viešąjį Aš. Konkrečiu momentu mumyse dominuoja tam tikra Aš vaizdo dalis. o kiti priešingai . Markus ir P. kuo mes galėtume. poreikius. Jourard. gyvenimo kryptį. kuo galėtume būti. Kai žmonės nereguliuoja savo Aš vaizdo. 1991). tarytum turėtų daugybę Aš vaizdų. Galimi Aš integruoja mūsų viltis. Taigi iškyla autentiškumo problema. kuris stipriai skiriasi nuo visuomenei rodomo Aš vaizdo. o mažiau besirūpinantys nesistengia kurti tam tikro įvaizdžio. Viešąją ir realiąją (privačią) Aš vaizdo dimensijas yra išskyrę W.menkai reguliuoja ir kontroliuoja savo viešąjį Aš. Jie yra skirtingi vakarėliuose. bendraudami siekia „tiesiog būti savimi". Jie stengiasi kuo sąžiningiau išreikšti tai. Didėja atotrūkis tarp žmogaus norų ir elgesio bei veiksmų.toks. S. be pagražinimų su teigiamomis ir neigiamomis ypatybėmis. Gahagan ir daugelis kitų (G.34 Psichologai H.

Pavyzdžiui. į kurį neverta gilintis. Nors mes gana retai sutelkiame dėmesį į save.savistaba. ne visi mūsų jausmai ir elgesio motyvai yra pasiekiami sąmoningam suvokimui. kad didžiąją mūsų kasdieninių minčių dalį sudaro mintys apie darbą. Tai gali atsitikti išgirdus savo balso įrašą. stebime savo mintis. stebėdami save. 1981). tyrėjų nuomone. Tuo metu mes atsigręžiame į save. jausmus. savistabai mes skiriame labai mažai laiko. ketinimus. kurio metu mes žvelgiame į savo vidinį pasaulį. galime griebtis savistabos vengimo strategijos. todėl kai kurie žmonės ima vengti šios veiklos. imame stebėti ir vertinti savo elgesį. Savistaba . F. J. . Savistabos padariniai gali būti įvairūs: skausmingi. 1997). mes turėtume nemažai problemų.savižudybė.35 Visi Aš vaizdai atspindi vidinį žmogaus pasaulį ir susieja su gyvenimo patirtimi bei aplinkiniais žmonėmis. Bybee ir kt. Kiti. jog savistaba yra toks paprastas dalykas. jausmus. Faktas. vartoja narkotikus. Pirma. procesas. kai mes užsiimame savistaba. kad kuo daugiau žmonės galvoja apie savo idealųjį Aš. Mes ne tik stebime save.1. netgi tada. aplinkinius žmones. padedančią mums geriau save pažinti. Carver. stebint save veidrodyje ar pajutus. norus. Iš tikrųjų. Gali pasirodyti. M. Kraštutinė savistabos užbaigimo forma . kad kiti žmonės mus stebi ir 1. Tačiau. ima piktnaudžiauti alkoholiu. Jeigu analizuodami save mes atrandame kažkokių savo trūkumų. Kiekvienas sveikos psichikos žmogus gali lengvai „įeiti" į savo vidinį pasaulį ir gauti jame reikiamos informacijos apie savo mintis. lygindami juos su vidiniais standartais ir vertybėmis (C. Scheier. Žmonės.tai savo paties psichinių reiškinių ir veiksmų stebėjimas. žiūrėdami televizorių ir 1. mes randame kai kuriuos atsakymus į mums rūpimus klausimus. kasdienius rūpesčius. kad žmonės. tuo nerimastingesni ir piktesni jie jaučiasi (J. be saiko valgo. Savistaba Vienas svarbiausių savęs pažinimo būdų . mąsto apie save stulbinančiai retai. bet ir atliekame savianalizę. Norėdami tai patikrinti M. pamačius save televizoriuje. kuris patvirtino. Trumpai tariant. kas paskatina mus domėtis savimi. savistaba mes negalime pilnai pasikliauti. Ir antra. skaitydami knygas. džiuginantys ir pan. Csikszentmihalyi ir T. negalima pamiršti dviejų dalykų. jeigu savistaba būtų vienintelis mūsų žinių apie save šaltinis. Bybee ir jos kolegų tyrimas parodė. S. Figurski (1982) atliko tyrimą. kalbant apie savistaba. Gilintis į save lyginant idealųjį ir realųjį Aš yra nemalonu. tačiau kartais susiduriame su kažkuo. Ir.1. jausmus ar norus. ketinimus. bėgdami nuo savęs.

nors nėra jokio išorės spaudimo ar ribojimų. nusižudo. Vidinės priežastys . Tačiau vėliau nustatyta. Kitas svarbus savistabos aspektas . Žmonės labiau linkę priskirti vidines priežastis kitų . Bem teoriją patvirtina ir daugybė tyrimų. Dostojevskio apysakos „Užrašai iš pogrindžio" (1956) herojus sako: „Prisiekiu tau. rodo. tai. Figurski (1982) teigia. 1972).36 norėdami pabėgti nuo savęs. kurioje jis pasireiškia ir bandome nuspręsti. Kai kurie žmonės yra pernelyg nugrimzdę į savo vidinį pasaulį. mes sprendžiame apie juos. tikra. kad lygiai taip pat mes sprendžiame apie savo jausmus ir nuostatas: stebime savo elgesį ir situaciją. antra. moterys gilinasi į savo vidines būsenas dažniau. kad apie kitų žmonių jausmus bei nuostatas mes sprendžiame pagal jų elgesį.tai asmenybės savybės. jog savistaba iš tiesų gali būti labai nemaloni ir pavojinga. kad žmonės dažnai bando aiškinti kieno nors elgesį. tu pasiekei gyvenimo tikslą. D. stebėdami savo elgesį tose situacijose. kad žmonių mintys apie save dažniau yra nemalonios.. mes dažnai mąstome apie savo neatitikimą mūsų pačių moralinėms nuostatoms ir standartams. mintys apie save gali būti labai malonios.savo elgesio stebėjimas. Bem savęs suvokimo teorija teigia. žinoma. Bem savęs suvokimo teorija teigia. M. F. kaip žmogus aiškina savo ir kitų žmonių elgesį. kad tarp to. D. jeigu jūs bandysite išsiaiškinti. tai jo elgesiui priskirsite vidines priežastis ir nuspręsite. 1958). Csikszentmihalyi ir T. Jeigu tau pasisekė. stebėsite jo elgesį. Jeigu pastebėsite. Heider teigia. dažniau būna prislėgtos nuotaikos (Nolen-Hoeksema. o išorinės . Tikriausiai sutiksite. kad kaip kitų. kuriose tos nuostatos ir jausmai kyla. 1990). kad jam tiesiog patinka lietuviškos popmelodijos. S. Pavyzdžiui. Heider pastebėjo. kaip jaučiasi žmonės. Jeigu mes negalime identifikuoti savo jausmų ar nuostatų kieno nors atžvilgiu. galime tai padaryti stebėdami savo elgesį (D. gebėjimai ir pan. yra skirtumas. Šis kraštutinumas irgi nėra geras. NolenHoeksema domėjosi.tai aplinkybės. Kauzalinės atribucijos teorijos kūrėjas F. priskirdami jam vidines arba išorines priežastis (F. taip ir savo elgesiui mes priskiriame vidines ir išorines priežastis. mąstantys apie save. Bem. būti perdaug susirūpinusiu savimi yra liga.. negu vyrai. F. kad kai mūsų nuostatos ar jausmai nėra aiškiai apibrėžti. D.. Kartais mąstymas apie save gali būti būdas išvengti išorės problemų. kodėl mes taip elgiamės. kad jis dažnai klauso Ryčio Cicino kompaktinių diskų. ar jūsų draugui patinka lietuviška pop muzika. Mąstydami apie save. Jos rezultatai buvo tokie: pirmiausia. žmonės. Tačiau savianalizė ne visada yra nemaloni. Heider. dažniau pasineriantys į savo vidinius išgyvenimus. situacijos ir pan. visiška liga".

ar išorinėmis priežastimis. todėl savo elgesiui mes linkę priskirti išorines priežastis. Didele dalimi savęs pažinimą įtakoja aplinkiniai. Mes stebime save. Jis atliko labai panašų į ką tik minėtą „raudonos dėmės" eksperimentą. pokalbių temos ir 1. (James W. augusių tarp kitų. Bendravimo svarbą savęs pažinimui parodė ir eksperimentas su didžiosiomis beždžionėmis. Jis pastebėjo įvairius Aš vaizdus žmoguje. o treniruodamasis. dirbdamas arklidėje ar bendraudamas su kitais raiteliais jis jau rodo kitą savo Aš.37 žmonių elgesiui nei savo. Gebėjimas matyti save kitų akimis labai svarbus savęs pažinimo veiksnys. Jau W. Ar prisimenate „kūdikio ir raudonos dėmės" testą? Kodėl nuo 9 iki 12 mėnesių vaikai nereaguoja į raudonai išdažytą savo nosį? Viena iš priežasčių yra ta. 1982). savo elgesį skirtingose situacijose ir suprantame. Socialinę patirtį turinčios beždžionės . kaip mes aiškiname savo elgesį . Nuo to. kai bandome paaiškinti kieno nors kito elgesį. Joms nematant tyrėjai raudonais dažais išdažydavo kaktas. pasikeičia jo žodynas. Mead teorijomis. kuriose kalbama apie savęs matymą kitų akimis. kad iki vienerių metų vaikai turi daug mažiau socialinio bendravimo patirties nei vyresni. Įsivaizduokite psichologą. kad kiekvienu atveju mūsų elgesys gali būti kitoks. tai įsivaizduotume tik miglotus savo Aš kontūrus. Beždžionės buvo uždarytos po vieną kambariuose. priklauso mūsų veiklos rezultatai. Aiškindami kitų elgesį. Jau susipažinome su C. pabrėžė socialinių ryšių svarbą savęs pažinimui (Džeims U. Jis tampa paprastesnis. Dalyvaudamas tarptautinėje psichologų konferencijoje jis demonstruoja vieną savo Aš aspektą. besiformuojančius skirtingomis socialinėmis situacijomis. Mes ne tik save skirtingai parodome įvairiems žmonėms. kuris laisvalaikiu mėgsta jodinėti. Cooley ir G. svarbu ir kaip jie priima tai. Ši tendencija vadinama „veikėjo-stebėtojo" efektu. Bendravimas ir savęs pažinimas Savistaba mes gauname tik dalį informacijos apie save.). James 1892 m. Gallup (1977) palygino šimpanzių. ką mes rodome arba kaip jie atspindi mūsų pačių vaizdą. Jeigu mes neturėtume jokio „socialinio veidrodžio". Vėliau į kambarius buvo įnešti veidrodžiai. mes dažnai pervertiname asmenybės įtaką ir nepakankamai įvertiname situacijos poveikį.1. kai bandome išsiaiškinti savo paties poelgių priežastis ir „stebėtojai". elgesį. ir socialiai izoliuotų.ar remdamiesi vidinėmis. G. Mes esame „veikėjai".

kad jūs surinkote 35 balus. kiek esame blogesni arba geresni už kitus ir kiek esame panašūs arba skirtingi nuo kitų. kaip jūs reaguojate į kitų žmonių problemas. pavyzdžiui. Kitas klausimas. Taip pat mes lyginame save su kitais. Tarkime.tai žmogaus savęs pažinimo būdas. su kuo mes save lyginame. kai nesame tikri dėl savo elgesio. Paprastai. lygindami save su kitais žmonėmis. lygindami save su kitais. kad jūs pasirinksite trečiąjį variantą. Tačiau. Aukštyn orientuotas socialinis palyginimas reiškia. suprasite. Mes lyginame save su kitais. kuri skelbia. mes galime išsiaiškinti. kad jūsų grupės draugai surinko nuo 0 iki 20 balų. jūs domitės savo gabumais dailei. kad suprastumėte. Tai reiškia. jausmų. kai nesame tikri dėl savęs tam tikromis situacijomis. bendravimas yra vienas svarbiausių savęs suvokimo ir savęs pažinimo veiksnių. žmonės renkasi panašesnius į save tuo požymiu ar savybe žmones. kad mes lyginame save su geresniais. Lygindami save su kitais. kai nėra objektyvių kriterijų ar apibrėžtų standartų. Tam. Jūs galite lyginti save su Picasso. bet kartu ir lyginame save su aplinkiniais. kokie yra jūsų gabumai dailei. Sis pavyzdys iliustruoja L. su savo jaunesniu broliu ar seserimi arba su savo bendraamžiais. privalote lyginti save su kitais. Socialinis palyginimas . kuomet savo savybės lyginamos su kitų žmonių ypatybėmis. Natūralu. su kuo mes save lyginame? Tarkime. Vadinasi. Lyginimas savęs su pranašesniais už save gali padėti . kartu su jumis lankančiais dailės studiją.jos savęs neatpažino. stipresniais žmonėmis už save. Tačiau jums šis skaičius nieko nesakys tol. kaip testą atliko kiti jūsų grupės nariai. Įsivaizduokite. ar mes elgiamės gerai konkrečiu atveju. Bendraudami mes ne tik stebime save kitų akimis. mes stebime kitus žmones ir lyginame savo elgesį su jų. kol nesužinosite. kuris matuoja. kai mes nesame tikri. kad. Šiuo požiūriu galime skirti du palyginimo tipus: aukštyn orientuotą ir žemyn orientuotą socialini palyginimą.38 demonstravo tokią pačią reakciją kaip ir vaikai .jos tuoj pat ėmė tyrinėti raudonas dėmes ant savo galvų. lygindami save su kitais. Taigi primatams. kada mes lyginame save su kitais ir antra. Mes lyginame save su kitais. kad jums pasiūlyta atlikti socialinio jautrumo testą. kurių dėka mes galėtume save įvertinti. ar esate gabus(-i). kaip ir žmonėms. Tuo tarpu izoliuotos beždžionės nereagavo į dėmes . Ši teorija iškelia du svarbius klausimus: pirma. Jeigu pasakytume. tikriausiai pagalvotumėte: „Pasirodo aš esu labai jautrus aplinkiniams žmogus". sugebėjimų ir pan. kad žmonės sužino apie savo ypatybes. mes ne visada pasirenkame tinkamus asmenis. Festinger (1954) socialinio palyginimo teoriją. jeigu jūs stebėsite ir vertinsite savo dailės bendramokslių gabumus.

mes neteigiame. Yra daugybė priežasčių. T. F. mes geriau pažįstame save. Kartais mes naudojame socialinį palyginimą. tai naudingiau vis dėlto yra savo savybes vertinti. J. jeigu mes kalbame apie savęs pažinimą. mes galime pasiekti aukštesnį savęs suvokimo lygį. kad ne visuomet esame atviri sau. Gerrard ir F. kurie stengiasi kažką nuslėpti nuo kitų. 1966). blogesnius už kitus. yra nulemta bendravimo su aplinkiniais: lyginame save su mus supančiais žmonėmis ir matome save tokius.39 apibrėžti siektinus standartus. norus. 1993). požiūrius. kurią mes sužinome apie save. nes jie jaučia. Pirmiausia kyla įtampa apsimetinėjančio žmogaus viduje. mes galime modeliuoti savęs vertinimą. Arrovrood. jog bendrauja ne su tikruoju Aš. Savo mintis. 1993. palaikantį mūsų Ego. kad apsaugotume kitų jausmus ir pan. Tačiau. Be to. o vėliau situacija priverčia įsitempti ir aplinkinius žmones. Taigi bendravimas tampa komplikuotas. Tačiau dar dažniau nesame atviri kitiems. nes jų siunčiama verbalinė ir neverbalinė informacija nėra adekvačios. jog taip elgtis turite su visais ir visada. Taylor. G. Mums labai svarbu tikėti savo meistriškumu. Žmonės. Kalbėdami apie savo jausmus. nei esame arba slėpti savąjį Aš nuo aplinkinių nenaudinga. nuomones. nes mes nuolatos matysime save kaip prastesnius. mes juos geriau suvokiame ir kartu pasitiksliname. Taigi didelė dalis informacijos. dėl kurių dažnai mes negalime būti atviri. Reis. Mes negalime atsiverti. Taigi . Aspinvvall ir S. Turime pripažinti. Rodyti save kitokius. J. E. Socialinis palyginimas yra labai svarbus savęs pažinimui. Siūlydami atsiskleisti ir rodyti save kitiems tik tokius kokie esame. Mes lyginame save su silpnesniais. savęs lyginimas su kitais įtakoja ir patį savęs suvokimo turinį. apie juos pasakodami kitiems. Taigi mes naudojame žemyn orientuotą socialinį palyginimą. Thornton ir A. Tai vadinama apsisaugojimo arba savo vertės kėlimo strategija (L. kad nesutrikdytume aplinkinių. jausmus išgryninti mes galime. Porat rašo (1991). ką apie mūsų vidinį Aš mano aplinkiniai. Gibbons. X. lyginant save su panašiais žmonėmis (D. Stebėdami kitus žmones. Dažniausiai tai sukelia įtampą. paprastai skleidžia apgaulingus ženklus. Savęs pažinimas atsiveriant Atsiskleisdami kitiems. tačiau gali ir žeisti mūsų Ego. lūkesčius. kad tik atsiverdami kitam žmogui. mintis. kokius mus mato kiti. prastesniais už mus. savo puikiais gebėjimais kažkurioje srityje. M.

Altmann. padedančių pradėti bendrauti su kitais. savalaikis ir saikingas savojo Aš atskleidimas bendraujant gali būti labai naudingas. Keturi langai vaizduoja keturias galimas žmogaus Aš „erdves". jog tai yra tam tikra subtili abipusio bendravimo forma.40 atsiskleidimas privalo būti diferencijuotas. Įsivaizduokite. Atvirumas priimamas kaip pasitikėjimo ženklas ir savo ruožtu didina partnerio pasitikėjimą mumis. kad mes pernelyg stipriai kvėpinamės. kuriuos apie mus žino kiti. kuriam atsiskleidžiame. kuriais pasitikime. kad esame labai triukšmingi ir pan. Paprastai mes nujaučiame. kuriuo remiantis galima pavaizduoti maskuojamą savąjį Aš ir parodyti galimus Aš pasikeitimus atsiskleidžiant. Luft. Tuo pačiu atsiskleidimas skatina pasitikėjimą ir padeda užmegzti tarpusavio santykius. kurią mes žinome apie save ir kiti žino apie mus. nuo žmogaus priklausomybės subkultūrinei grupei. kurios skirstomos pagal tai.savo baimes. Noras atsiskleisti priklauso nuo visuomenės kultūrinių vertybių. bei ką žino ir ko nežino apie jį kiti. kad kiekvienam žmogui yra būdingos keturios asmenybės „ erdvės ": atvira. neaiški. Šio modelio autoriai yra Joseph Luft ir Harry Inghram (J. C. kad tam tikras savojo Aš atskleidimo laipsnis padeda tarpusavio santykiams. išsikalbėjimo apie savo viltis. jausmus. tačiau svarbu neužmiršti. Pavyzdžiui. mūsų vardą. paslėpta ir nežinoma. 1969). Vadinasi. Šią informaciją apie save mes galime gauti atgaliniu . Taigi atsiskleidimas yra veiksmingas bendravimo pradžioje. tai ji gali tapti rimta kliūtimi savęs atskleidimui. Atvirumas skatina atsakomąjį partnerio atsiskleidimą. Labai svarbu atsižvelgti į kito žmogaus norus bei jausmus. būti empatiškam. Rogers (1961) teigia. ko nenorime. kam ir kiek atsiverti. aplinkiniai gali pastebėti. Atvira „erdvė" yra vieša. kai demonstruojami tam tikri nežodiniai pritarimo ženklai. ką asmuo žino ir ko nežino apie save. Jų garbei modelis vadinamas Johari langu. jog žmogus nori užmegzti santykius. rodantys. kad atsiskleidimas skatina tarpusavio santykių užmezgimą (J. kad jie žinotų apie mus . Savęs atskleidimas priklauso nuo pasitikėjimo žmogumi. Paslėptoje „erdvėje" mes slepiame nuo kitų tai. 1972). Psichologijoje siūlomas gana paprastas modelis. pavyzdžiui. psichologinis klimatas ir daugybė kitų veiksnių lemia mūsų atsiskleidimo lygį. Nors atsiskleidimas ir yra vienas iš būdų. Todėl nuoširdžiai mes kalbame su tais. nusistovėjusios bendravimo taisyklės. Jeigu kultūra neskatina artimų santykių. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai. fantazijas ir pan. Ji veikia tik tuomet. tačiau mes jų nesame įsisąmoninę. nuogąstavimus. profesiją ir pan. kai yra tarpusavio pasitikėjimas. Savigarba. Neaiški „erdvė" susideda iš dalykų. Ji apima informaciją.

y.41 ryšiu. kuriuos lemia asmens noras atsiskleisti ir atvirumas atgaliniam ryšiui. pasikeičia ir kiti. kurie noriai atsiveria bei noriai priima informaciją apie save iš kitų. kad pasikeitus kam nors viename lange. Paskutinioji. t. ir giliau pažinti save. tai apie mus naujų dalykų sužino aplinkiniai ir vėl mes praplečiame savo atvirą „erdvę". ir nuo to nukenčia tarpasmeniniai santykiai. Žodžiu. Johari langas Pagrindinis Johari lango principas tas. negauname atgalinio ryšio. kiti žmonės gali pasakyti apie mus tokius dalykus. jeigu mes užsisklendžiame savyje. kurių mes patys nejuntame. nei mums. nei kitiems. Jeigu bendraudami mes stengiamės gauti atgalinį ryšį.2 pav. Jeigu bendraudami mes atsiveriame. Ir atvirkščiai. turi daugiausiai galimybių ir formuoti brandžius tarpasmeninius santykius. 2. mes blogiau suvokiame save. pasąmonėje glūdintys Aš aspektai. Galimi keturi atvirumo stiliai. paslaptingiausia nežinoma „erdvė" yra nepažįstama niekam. Šioje srityje yra dar neatrastos asmenybės ypatybės. žmonės. tai galime iš kitų apie save sužinoti daugybę dalykų ir šią informaciją perkelti į atvirą „erdvę". .

tarpusavio santykių stiprėjimą bei gilėj imą. Pamąstykite. Šios dalybos sąlygoja savojo Aš ir kitų pažinimą. Tačiau rizikuodami galime laimėti. vadinasi. Savojo Aš atskleidimo seką galėtume nusakyti taip: atsiskleidimasatgalinis ryšys-savigarba. Atskleisdami savo jausmus. Šis pasitikėjimas duoda pagrindą tolimesniam atvirumui bendraujant ir kartu sustiprina atsiskleidžiančio asmens savigarbą. kritikas. Mes jau minėjome. rizikuojame labiausiai. bet ir jų įvertinimą. Bet jūs esate ne bet koks. 2. jūs esate „geras" arba „blogas" studentas. ar. Kaip istorikas. Jeigu bendraudami ir atsiverdami galime tai pasiekti. mes dalijamės informacija (supažindiname kitus su savimi. galėtumėte būti atviresni. mūsų Aš atsako į klausimą „kas aš esu" bei apibendrina savęs suvokimą. jūs tikriausiai paminėtumėt: „studentas". verta rizikuoti.3 pav. kad Aš vaizdas yra žinių apie save visuma. kiti į tai dažniausiai atsako pasitikėjimu. Kaip istorija. tačiau šios žinios visada yra susijusios su tam tikru vertinimu. Keturios Johari lango erdvių kitimo galimybės Bendraudami ir atskleisdami savąjį Aš. Savąjį Aš metaforiškai galėtume palyginti ir su istorija. Jeigu mes kažką atskleidžiame apie save. o aplinkiniai supažindina mus su savimi) bei kuriame abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius. Vadinasi mes turime ne tik savąjį Aš vaizdą. Atsakydami į klausimą „kas aš esu". nei buvote iki šiol? Savęs pažinimas ir savigarba Savęs pažinimas apima ne tik savo charakteringų bruožų bei ypatybių žinojimą. Aš ištraukia informaciją apie mus iš mūsų pačių patirties ir iš kitų žmonių. ir su istoriku.42 Atvirumas visada rizikingas. bendraudami su draugais. Mūsų Aš kaip istorikas yra vertintojas. bet ir pozityvųjį ar .

kad streso metu tampate jautrus(-i). patvirtinantį mūsų sėkmę. tai galbūt sužinotumėt. savigarbos laipsnis buvo žemesnis. Savigarba. Mes prisitaikome fiziškai. veiksmus. S. Jeigu bendraudami gauname teigiamą atgalinį ryšį. bet ir pakelti savigarbos lygį. poelgius. vėliau mokykloje . Ypač tai būdinga vaikystėje. arba savęs vertinimas . tai savigarba kyla. stebėdami savo elgesį ir išorinius situacinius veiksnius.mokytojų. kaip supratote. kad jis yra irklavimo čempionas ir vienintelis jūsų kompanijoje moka valdyti valtį. Asmenybės savigarba formuojasi. Tačiau jeigu jūs patektumėt kartu su juo į valtį. Jaunuolių. Neigiamas savęs vertinimas susijęs su žema savigarba.43 negatyvųjį Aš.su aukšta. kurio jie susilaukė iš savo tėvų vaikystėje. kad atitiktume jos vertybes ar normas. Savigarba .kai vertiname savo asmenybę apskritai ir apie konkretų lygį konkrečioje situacijoje. interiorizuodami (priimdami kaip savus) kitų žmonių vertinimus. kurių tėvai buvo autoritariški. Savęs vertinimas susijęs su savigarba. savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimas. kad būtume patrauklūs kitiems. savo galimybių. Jeigu jūs augote šeimoje. kuris yra atstumtas. kurioje buvo aukštinama savikontrolė. Žmonės stengiasi ne tik išlaikyti. Paprastai mes save vertiname įvairiais būdais: lygindami su kitais žmonėmis. bet prisitaikome ir išoriškai: apranga. Mes matome. Jo pasitikėjimas savimi tokioje situacijoje netikėtai išaugtų. o teigiamas . kai vertiname atskiras savo ypatybes. priešpastatydami savo pretenzijas ir objektyvius veiklos rezultatus.tai savęs paties. pasitikėjimo savimi jausmas. nepasitikintis savimi.žemas. . todėl siekia pritarimo iš aplinkinių. Tai sąlygoja mūsų prisitaikymą visuomenėje. Savigarba taip pat priklauso nuo aplinkinių pritarimo (išreiškiamo žodžiais arba nežodiniais ženklais). Taigi vaiko adekvataus savęs vertinimo formavimąsi lemia tėvų ir vaikų tarpusavio santykių bei tėvų vertinimų ypatumai.tėvų ar globėjų vertinimai. kad jo savigarbos lygis . Coopersmith (1967) pastebėjo ryšį tarp jaunuolių savigarbos ir pritarimo. emociškai ir intelektualiai. girdint ir įsidėmint aplinkinių vertinimus. Įsivaizduokite žmogų. kokias normas ir vertybes mes esame įsisavinę. Savigarba priklauso nuo to.tai pagarbos pačiam sau. Vaikystėje svarbiausią vaidmenį atlieka suaugusiųjų . elgesiu. Savosios vertės jausmas. nėra pastovus jausmas. tai galite pradėti savęs nemėgti už tai. retai leisdavo savo vaikams pasijusti įvertintiems. Mes galime kalbėti apie bendrą savigarbos lygį . Savigarba įvairiais atvejais gali kisti tam tikra amplitude. Prisitaikymas pirmiausia yra vidinis procesas. užsidaręs.

Šiuo atveju išryškėja skirtumas tarp žmonių su aukšta ir žema savigarba.44 Savęs vertinimas gali būti skirstomas į savo bruožų. bet ir tarp šių bruožų išlaiko griežtas ribas.ta. Nei vienas iš mūsų negalėtų pasigirti. Šie žmonės rūpinasi kitais ir sugeba užjausti. tiesiai. nes galvoja. Jų žodynas platus ir lankstus. užmegzdami santykius su kitais . galėsite labiau atsidėti studijoms. arba kai išgirstate komplimentą (jūsų savigarbos lygis gali pakilti). jų požiūris į save tvirtas. bendrauja atvirai. apibūdindami save. užtikrintai. pervertindami savo vaidmenis. kurie reiškiasi tam tikroje situacijoje ir tam tikru laiku. būdami tarp žmonių jaučiasi bejėgiai. būdami ir su pranašesniais už save. Vienose srityse mums sekasi labiau. Jie kalba tvirtai. pvz. jūs neišlaikote testo (tai žemina jūsų savigarbą). Mes esame motyvuoti išlaikyti savigarbą. o kai kur visai nesiseka. Ir aukštą. Jie nereikalauja sau ypatingo dėmesio. Jie ne tik gerai pažįsta save. kai. Galime susikoncentruoti į vienus savo Aš aspektus ir ignoruoti kitus. kurių savigarbos lygis žemas. Markus (1980) rašė: „viena didžiausių psichologijos tiesų . kurių savigarbos lygis aukštas.jausitės labai vienišas ir nelaimingas.. Taigi žmonės su žema savigarba blogiau žino savo ypatybes ir jų konkretūs savęs vertinimai nėra aiškiai diferencijuoti. Jie gerai galvoja apie kitus ir patys tikisi pritarimo iš aplinkinių. ir žemą savigarbos lygius atitinka tam tikras bendravimo stilius bei kalbos būdas. kurie nepasitiki savimi. Jų žodžiuose galime įžvelgti ir savo klaidų pripažinimą. H. Tačiau. Jeigu jūsų savigarba aukšta ir netikėtai jus paliko draugas arba draugė. D. Žmonės. Bet jeigu jūsų savigarba žema . Campbell. 1990). Dažniausiai žmonės apie save linkę manyti gerai. Kompensuoti savo nesėkmes mes galime. kad pozityvūs bruožai yra svarbiausi. neabejodami. Mes iš tikrųjų naudojame daugybę būdų šiam tikslui pasiekti. Būsenos vertinimas susijęs su savęs vertinimu situacijoje. todėl jie nebijo kritikos ir nesėkmių. Jie nenori rizikuoti. Taigi kai žmones su aukšta savigarba kažkurioje srityje ištinka nesėkmė. Tie. ir atsakomybę už savo veiksmus. Žema savigarba yra susijusi su menku savęs pažinimu (J. jie akcentuoja teigiamas savybes. kad žmonės daro viską. žino įvairius savojo Aš bruožus. gerai žino savo teigiamas ir neigiamas puses. Šie žmonės jaučiasi gerai. kurių savigarba aukšta. kad viskas gyvenime sekasi vienodai gerai. Žmonės. akcentuoti studento vaidmenį ar pan. jie geba susitelkti ties teigiamais savo Aš bruožais. kitose prasčiau. kad apsaugotų savo Ego ir išlaikytų savigarbą". nes jis atsispindi bendravime. Mūsų savigarbos lygis labai svarbus. vertinimą ir savo būsenos vertinimą.

neigiamai vertina savo socialinius gebėjimus ir rezultatus. 2000). Jų kalbos formos būna neryžtingos. Mokslininkai nustatė. Iš esmės žmonės. Kalbėdami šie žmonės nuolat sau prieštarauja. alkoholizmas. G. Aukšta savigarba . kad egzistuoja koreliacinis ryšys tarp žemos savigarbos ir gyvenimo problemų (D. J. 1978. kurių aukšta savigarba. iš tikro tai tylus malonumas būti kažkuo". jiems trūksta gyvumo. 1991). Tie. Jie lengvai pasiduoda įtakai ir nesugeba apsiginti nuo negatyvių kitų žmonių vertinimų.priešingai. Myers. kurių savigarba žema. Pasvarstykite. Brochner ir A. kurių pasiekia.1. nes tie. Jie pesimistai. Su žema savigarba susijusios tokios bėdos. kai paskutinį kartą viešai pasisakėte. nusikalstamumas. B. „kaip pasakysi" ir 1. • Prisiminkite save. Rogers (1961) apie savigarbą rašė: „Tai nėra mėgavimasis savimi. apie kitus kalba su pavydu. kaip narkomanija. tėvai ir draugai? Kuo skiriasi jų sukurti jūsų paveikslai? Jei skiriasi. Jie nepalankiai žiūri į aplinkinius ir tikisi nepritarimo iš kitų. jaučiasi laimingi (J. turėtų geriau užsiimti savigarbos didinimu. todėl labai apriboja savo bendravimą. „apsauginių" gestų gausa. galinga. dažnai vartoja tokius žodžių junginius kaip „tu geriau žinai". Hulton. Žema savigarba brangiai kainuoja. kodėl? • . kurie ieško laimės. malonumą teikianti jėga. J. Kaip pakito jūsų savęs suvokimas? Ką tuo metu apie save galvojote? Ką tuo metu jautėte savo paties(-čios) atžvilgiu? Kokiu(-ia) jus laiko dėstytojai. D Brown. Jiems būdinga suglebusi laikysena. C.45 žmonėmis.

46 .

47 .

kad visas pasaulis . Nail. kokio mes pageidaujame. Tikriausiai patyrėte. Taigi mes tampame savo paties Aš „vadybininkais". kad kai tik pasikeičia „žiūrovai". Savęs pateikimas . Dimbleby. arba viešąjį Aš. kaip sraigė šliaužiančio į mokyklą. B.). moksleivio. M. mes siekiame pasirodyti taip. siekiančio savęs išaukštinimo net patrankos žiotyse. teisuolio su apvaliu pilvuku ir oficialiai pakirpta barzda ir baigdamas liesu. Kontaktuodami su kitais. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje mes galime rodyti skirtingas savo Aš puses. Burton ir R. 1995. Powell. kad aplinkiniai susidarytų apie mus tokį įspūdį. būdami su kitais. šlepetėmis apsiavusiu juokdariu su nudribusiais skruostais ir per didelėmis jaunystės laikų kelnėmis.48 3. P. bendraudami su grupe . todėl čia galėsite rasti atsakymus į šiuos klausimus: • • • • Kaip mes pasirodome kitų akivaizdoje ir kaip pasirodydami veikiame kitus? Kokius vaidmenis atliekame? Kokiais būdais siekiame padaryti tam tikrą įspūdį aplinkiniams? Kas padeda mums neprarasti savo tikrojo Aš? Socialiniai vaidmenys Dabar apžvelgsime visuomenei rodomą asmenybės Aš dalį. 1992. kad geriau atliktume savo pasirinktą vaidmenų kad galėtume kontroliuoti kitų požiūri į mus. B. A. 1990. kaip mes pasirodome. pradėdamas nuo kūdikio. M. Shakespeare pastebėjo. M. kad paveiktume tarpusavio sąveikos procesą (G. Jūs jau žinote.tai scena. dūsaujančio kaip krosnis.KAIP SCENOJE Jau XVI amžiuje W.1. Van Leemven ir A. Gyvenime vaidmenų yra dar daugiau. Šiuos vaidmenis jis labai taikliai apibūdino. Leary. 1996 ir 1. M. keičiasi ir jūsų vaidmenys. kad mumyse glūdi įvairūs Aš vaizdai. Sheppard. R. kokie esame arba norėtume būti (R. įsimylėjėlio. kad atitiktume savo idealųjį Aš.tai elgesio būdas. o visi žmonės . Kitais žodžiais tariant. Šiame skyriuje aptarsime. D. kurį mes naudojame būdami su kitais žmonėmis tam. mes žodžiais. Arkin ir J. GYVENIME . spiegiančio ant auklės rankų. R. neverbaliniais signalais bei elgesiu visada prisistatome. kareivio.aktoriai. Poetas svarstė apie įvairiais gyvenimo tarpsniais atliekamus skirtingus vaidmenis. Būdami tarp kitų žmonių. De Paulo. 1996).

E. kad padarytume kitiems trokštamą įspūdį. tačiau kalbėsime ne apie tokius vaidmenis. Mūsų Aš turi atitikti konkrečią situaciją. . požiūriai. bet šventai tikime. F. švelnumo. keisdami savo elgesį taip. paramos. žmona tikisi sulaukti iš savo vyro dėmesingumo. jog mūsų Aš. Kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personažo aspektus. Park. publika ir režisieriai tuo pačiu metu (E. Štai. būdinga kuriai nors veiklos sričiai." Vaidmuo socialinėje psichologijoje apibrėžiamas kaip žmogaus elgesio būdų visuma. Jeigu žmonės elgtųsi ne taip. kad „mes kiekvienas visados ir visur. realus gyvenimas susideda iš scenos ir užkulisių. Kartais gyvenime mums iš tikrųjų tenka gan ciniškai „vaidinti" tam tikrą vaidmenį. kaip iš mūsų tikimasi. idėjos bei veiksmai tuo metu yra tikri. Park (1950) knygoje „Rasė ir kultūra" rašo.. kad sukurtų jo siekius ir poreikius bendraujant atitinkantį įvaizdį (E. Goffman. Mes atliekame vaidmenis. vaizdžiai rašė amerikiečių antropologas E. Vaidindami mes ne apgaudinėjame. Tai reiškia. Jo socialinio bendravimo teorija remiasi „dramaturginiu" modeliu. Goffman. Aplinka tarytum „deformuoja" mūsų Aš. kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo metafora. Weigold. B. Tik realiame gyvenime mes esame aktoriai. E.pasisaviname. pavyzdžiui. taigi mes turime būti tokie ir elgtis taip. 1992). Tuo pačiu mes vaidmenis internalizuojame . Kavinėje. Jei vyras „supainiotų" vaidmenis ir imtų rodyti visa tai kitoms moterims. namuose ir kitose vietose mes esame šiek tiek skirtingi. Mūsų atliekamas vaidmuo tampa neatsiejama mūsų Aš vaizdo dalimi (R. Amerikietis sociologas R. Goffman. priverčia mus vienaip ar kitaip elgtis. tikriausiai šeimai iškiltų pavojus. kurio metu asmuo elgiasi viešumoje taip. Schlenker ir M. taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo Aš vaizdus. Priklausomai nuo konkrečių sąlygų mes visada esame priversti persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį. kad tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis mes tikimės iš žmogaus joms adekvataus elgesio. įstaigoje. R. žodis „vaidmuo" nereiškia apsimestinio. Neapsirikite. kuriuo mes patys netikime. kiekviena moteris. 1950). Įspūdžio kūrimas suprantamas kaip sąmoningas arba nesąmoningas procesas. įjungdami į bendrą savo asmenybės kontekstą. netikro elgesio. 2000). mes kuriame ir kontroliuojame įspūdį. kaip mes save pateikiame bei valdome įspūdžius. 2000. kaip iš jų reikalauja vaidmuo. daugiau ar mažiau sąmoningai atliekame tam tikrą vaidmenį.. Apie tai. iškiltų grėsmė visuomenės tvarkai.49 arba net su vienu asmeniu. Kaip ir teatras.

remdamiesi kaukės idėja.nariai. Jeigu mes netenkame „publikos" arba atsiduriame tarp artimiausių. firma stengiasi sudaryti aplinkiniams efektyvios. Mes galime šypsotis ištisą dieną bet šypsena gali slėpti mūsų tikruosius jausmus . mokyklos. vakarietiškoje kultūroje. Jais mes maskuojame tai. Drabužiai. atlieka daugybę kitų. Pvz.. ko varžomės. pridengiame kūno formas.. 1970). Pvz. Drabužių dėka mes galime išreikšti priklausomybę kokiai nors grupei. restorane ar kitoje įstaigoje. Komandinę „vaidybą" paprastai koordinuoja lyderis.pristatyti savo socialinę grupę. ypač jei jie tamsūs. dažnai nesuprantami pašaliniams žmonėms. Kiekvienas profesionalus aktorius geba persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį ir grįžti į save. darnios. Didžiausią kaukių pasirinkimą mums siūlo drabužių parduotuvės. „išeiti" iš jo nelengva. . Realiame gyvenime. įsijautus į vaidmenį. be įprastinių savo funkcijų. Tačiau čia išryškėja realaus gyvenimo ir scenos skirtumas. E. Kartais mūsų vaidyba. Tam tikros rūšies kaukėmis galima laikyti makiažą ar šukuoseną. trumpai apžvelgsime. Taigi dabar. kaip aktoriai scenoje. simboliai. Siekdami sukurti norimą įspūdį apie save ar savo grupę. gali būti asmenybę maskuojanti kaukė. Akiniai. neatitinkančias visuomenėje susiformavusio idealo. darbovietės. kurios neatskleidžiamos ne komandos nariams. patikimos įstaigos įspūdį. mes naudojame gausybę įvairių kitos rūšies „kaukių". Netgi šypsena kai kada apibūdinama kaip kaukė (J. bažnyčios ir daugybės kitų grupių . Pabandykite stebėti komandinį „vaidinimą". Tačiau. vaidyba susilpnėja. Sukuriama komanda. mus puikiai pažįstančių žmonių. Drabužiai padeda mums kurti savo įvaizdį. duodant interviu televizijai ir 1. kuriant trokštamą įspūdį yra labai stipri. Komandos turi tam tikrų paslapčių.pyktį. bet ir išvaizdą bei socialinę aplinką. nes jis tampa mūsų pačių dalimi. Fast. Drabužiai padeda parodyti išskirtinį asmens vaidmenį tarp eilinių žmonių ir pan. baimę ar susierzinimą. kai esate parduotuvėje. Goffman skiria individualius ir komandinius vaidmenis. Vienas iš komandos tikslų . Pavyzdžiu galėtų būti juodi bankininkų kostiumai arba odinės baikerių striukės. mes keičiame ne vien elgesį. norėdami sukurti savo įvaizdį. Jų bendravime naudojami įvairūs kodai. kaip mes valdome savo išorę. Skirtingai nuo kai kurių kitų pasaulio kultūrų. žmonės nenešioja kaukių fizine prasme. paslėpti ar apsaugoti savo tikrąjį Aš. Paprastai mes priklausome įvairioms socialinėms grupėms. kuri privalo „vaidinti" kartu. Taigi esame įvairių komandų šeimos.1. pirmojo pasimatymo metu. mūsų.50 Mes išmokstame savo vaidmenis realiame gyvenime.

Jo pečiai išsitiesia.sau. Kuo įvairesnė mūsų veikla. savimonę. publikai skirtoje ir užkulisinėje . kodėl maistas yra valgomas kitame kambaryje. kuriai gimsta kūdikis. Kai jis peržengia slenkstį. orus. namiškiai ima vaidinti „pasirinktus vaidmenis". Goffman tvirtina. Jeigu žiūrovai įsiveržia į mūsų namų užkulisius. užkulisiuose mes esame tada." Paprastai mes esame ne vienos. Sceninė skirta publikai. kaip ir teatre. kai nesistengiame aktyviai kurti ar valdyti įspūdžio. kai vieno vaidmens atlikimas prieštarauja kitam. finansinę padėtį kuriame savo darbo vietos. yra skirtingos erdvės. stengiamės sukurti ar išlaikyti kokį nors įspūdį kitų akyse. naudojamasi kitais įrankiais ir laikomasi kitokių elgesio normų nei visada. laikosi tam tikrų mandagumo taisyklių. ko gero. kad realus gyvenimas. atsižvelgdami į savo skonį. ir kitą vaidmenį. sportuojame. namų. laukdami svečių. Sulaukę svečių. Onvell (1951) knygoje „Iš Paryžiaus ir Londono". Vienu metu mes atliekame daug vaidmenų. Pasirodymas paprastai sukuria daug problemų vaikams. bet ir aplinka. kai mes rodome tam tikrą savo Aš aspektą.virtuvės zonoje. kai mes esame tam nepasiruošę. „Stebėkite padavėją einantį iš virtuvės į viešbučio valgomąjį. o užkulisiai . Ypatingai akivaizdus erdvių kontrastas matomas restoranuose: viešojoje. kalbos ir elgesio normomis. E. gali būti skirstomas į „sceninę" ir „užkulisinę" erdvę. mes tarytum ruošiamės pasirodymui. Jie negali suprasti. visas nerimas ir susijaudinimas pranyksta nuo veido. iš dalies atlikti ir vieną. valome. Visi mes mokomės. rinkdamiesi ir išdėliodami įvairius interjero elementus. Ir. visi esame sūnūs ar dukros ir 1. buto ar kambario „dekoracijas". Įsivaizduokite puikią. kurie nesilaiko savo vaidmenų. Gross siūlo tokias vaidmenų konflikto sprendimo strategijas: pasirinkti vieną vaidmenį ir atsisakyti kito. dalyvaujame politiniame gyvenime. Taigi „sceninis gyvenimas" vyksta. Jai.. nukentės kitas. tvarkome savo butą. Jis sklando virš kilimo iškilmingas. dirbame visuomeninius darbus. bet kaip juos suderinti? Jeigu ji gerai atliks vieną vaidmenį. Tuomet aktoriai gali nusimesti kaukes. Tokį kontrastą yra pastebėjęs ir aprašęs G. Visi mes. socialinių sluoksnių nariai vienu metu. bus svarbūs abu vaidmenys. Mūsų namuose. bet kelių įvairių grupių. Gali kilti įvairūs vaidmenų konfliktai. kaip ir teatras. Šios erdvės skiriasi dekoracijomis. tuo platesnis atliekamų vaidmenų ratas. N.. priešingai.1. perspektyvią sportininkę.51 Mes manipuliuojame ne tik išvaizda. dirbame. todėl vaidmenys gali imti trukdyti vienas kitam. atmosfera. Kai. atsisakyti ir . pasijuntame nejaukiai. Jie kyla. staiga pasikeičia. lankome įvairius klubus. elgesio normų. Žiūrovai įleidžiami į tam tikras teatro vietas.

ar neiškyla pavojus prarasti savo tikrąjį Aš? Nepasimesti tarp įvairių visuomeninio elgesio šablonų kuriuos mums primeta aplinka. kurdami norimą įspūdį ir atlikdami įvairius vaidmenis. bet patys individualiai tą vaidmenį interpretuojame. Jeigu šie vaidmenys suderinti. o mes esame nuolatos susikoncentravę į vaidmenį. kas dera šiam vaidmeniui.52 vieno. jeigu visas gyvenimas panašus į teatrą. Štai. kas dera šiam vaidmeniui tam tikromis aplinkybėmis. kuri iš šių strategijų būtų priimtiniausia sportininkei mamai? Kartais pats asmuo ir aplinkiniai skirtingai vertina kokio nors vaidmens reikšmingumą. kurio iš mūsų tikisi kiti. Tačiau mes ne tik tenkiname aplinkinių lūkesčius. Asmens tapatumas Ankstesniame skyrelyje kalbėjome apie tai. Iškyla konfliktas tarp profesinio ir šeimininkės vaidmenų.tokį vaidmens atlikimą. jog ji pernelyg mažai dėmesio skiria namų ruošai. o šeimininkės . tačiau kiekvienas iš mūsų šiek tiek subjektyviai interpretuojame vaidmenį. kurio žmona užima aukštas pareigas darbe. Kiekvienas žmogus atlieka vaidmenį priklausomai nuo asmeninių nuostatų. mokytojo vaidmuo. gali pasirodyti. kad moters santykiai su šiais vaidmenimis bus skirtingi. kiekvienoje konkrečioje situacijoje aplinkiniai iš mūsų tikisi tam tikro elgesio. Toks vertinimų nesutapimas gali būti vaidmenų konflikto priežastimi. kurios mokytojo vaidmens sampratos jis laikysis. konfliktas tarp vaidmens atlikėjo ir aplinkinių mažai tikėtinas. pavyzdžiui. Paprastai mes prisiimame vaidmenį kaip normalų visuomeninio elgesio būdą. Kaip jau minėjome. normų bei lūkesčių. kad . Pagalvokite. Profesinį vaidmenį ji gali išgyventi kaip neatskiriamą savo Aš dalį. Vaidmuo priklauso ne tik nuo visuomeninio elgesio taisyklių. išorės primestą. kaip rodome save kitiems. suvoktą vaidmenį kuriame atsispindi mūsų pačių požiūris į tai. M. ir atliktą vaidmenį . vertybių vilčių patirties. 1993). ir kito vaidmens (Psichologijos žodynas. Shaw (1981) išskyrė tris skirtingus vaidmens aspektus: laukiamą vaidmenį . pavyzdžiui. Štai. Tačiau jeigu šie vaidmens aspektai skiriasi. Tikėtina. mokiniai ir tėvai. vyrui. Taigi pradėjęs dirbti mokykloje mokytojas turi savarankiškai pasirinkti. Jį kiek skirtingai supranta mokyklos administracija. Vaidmens interpretacija priklauso nuo žmogaus savęs pažinimo bei socialinės situacijos vertinimo.žmogaus faktinį elgesį šiame vaidmenyje. gali kilti įvairūs nesklandumai. Tačiau.kaip periferinį. bet ir nuo subjektyvios atlikėjo nuomonės apie tai.

derinančio įvairius socialinius vaidmenis. o dar vėliau . Tačiau toks paauglio elgesys yra tik bandymas geriau susivokti savyje. nekintančios. tapatumą apibūdino trimis aspektais: struktūriniu.1. remdamasis E. religijoje. vaikas tapatinsis su mokinio vaidmeniu. Kai kurie kiti tapatumai gali kisti. Pvz. tapatumo pagrindą sudaro asmenybės prisiimti tam tikri.su kurios nors profesijos atstovo vaidmeniu.tai subjektyvus savęs. Kartais jie tyčia save išbando netikėčiausiose situacijose: „žaidžia" metalistus. išėjus į pensiją. kaip vaikas perima jam reikšmingų žmonių elgesį. Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologinės raidos teorijos sąvoka. Erikson įvedė „tapatumo krizės" sąvoką. Vėliausiai. Marčia. Archer bei daugelis kitų mokslininkų. tapatumo klausimai ypač išryškėja. mums padeda asmens tapatumas. supratimas. atsakant į klausimą „kas aš esu?" ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje. Jaunuoliai mieliau bendrauja su bendraamžiais nei su tėvais. J. pradėjęs lankyti mokyklą. tačiau paauglystėje. Atsakydami į klausimą „kas aš esu?". Erikson teorija. tautybę ir 1. lytinio vaidmens tapatumas dažniausiai visą gyvenimą nekinta. Tam. pankus. Freud. šis tapatumas dar kartą keisis. S. Tuo metu keičiasi vaikų ir tėvų santykiai. politikoje ir 1. dažniausiai svarbiausieji. Struktūriniu aspektu tapatumas . Sarbin. kodėl jų vaikas blaškosi.S. kad apibrėžtų tokią tapatumo pasiekos ar vaidmenų sumaišties stadiją. mes pirmiausia minime lytį ir profesiją. Tapatumas (identitetas) . reiverius. baigęs mokyklą ir įstojęs į universitetą .su studento. kaip individo.. jei žmogus tapatinsis su pensininko vaidmeniu. T. Erikson tapatumo koncepciją praplėtė J. Erikson nuomone. Waterman. aiškindamas. Išsamiau tapatumo esmę atskleidė E. Vadinasi.53 patenkintume jos lūkesčius. atrasti savo vietą visuomenėje. karjeroje. Si sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save. socialiniai vaidmenys. ieškodami savo tapatumo. A. Pavyzdžiui. Pirmasis tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo S. Erikson (1963). Marčia. prisiima moters arba vyro vaidmenį. Tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla konfliktai. Kai kurios mūsų identifikacijos yra pastovios. baikerius ir pan. yra linkę eksperimentuoti: sekse. dėl didelių fizinių bei kognityvinių pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti profesiją. Asmens tapatumas nusako žmogaus vientisumą. E. vėliau. Jis susijęs su individo vidiniu poreikiu išlikti pačiu savimi. Tėvai negali suprasti. nori apversti pasaulį aukštyn kojomis. E. fenomenologiniu ir elgesio. Aš vaizdo vienybę. E.1. Paaugliai. kurį dabar ir aptarsime. taip pat tikėjimą. žmogus ieško savo tapatumo visą gyvenimą.

kartais ji dar vadinama krize. Ši būsena negali trukti ilgai. asmeniškai jų neapmąstydami. kokį jį nori matyti aplinkiniai (J.sprendimo proceso padarinys. religinė bendruomenė suteikia tam tikrą vaidmenį savo nariui ir 1. nesvarstant alternatyvų. asmens tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas. išoriškai regimą tapatumo pusę (J. aktyviai kuriantiems savo tapatumą. Jis neturi aiškaus savivaizdžio. Šioje būsenoje esantis žmogus siekia būti toks. J. asmenine individo patirtimi paremtas tapatumo formavimosi stilius. iš neaiškaus tapatumo ir užsisklendimo būsenų pereiti į pasiekto tapatumo galima tik per moratoriumo būseną. kad užsisklendimas dažniausiai būdingas ankstyvajai paauglystei. nes jeigu ji užtrunka. auga nerimo lygis. kokias vertybes pasirinkti ir 1. kai vaikas siekia tapatintis su vienu arba abiem tėvais. kai asmuo nėra įsipareigojęs kokiai nors sričiai. kuo būti. įsitikinimų užbaigtumo stoka. E.1. Moratoriumas . nedaro jokių tvirtų sprendimų. Šioje būsenoje esantys žmonės įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes. A. Prisiėmę tapatumą arba apsisprendę. mėgindami rinktis kurią nors iš jų. Marčia.tai tapatumo lygmuo.tarpasmeninę.. o elgesio aspektas liečia socialinę .. Šie lygmenys vadinami neaiškiu tapatumu.1. Neaiškiu tapatumu tyrinėtojai laiko tokius atvejus. nesvarsto ir neigia poreikį mąstyti apie savo asmeninius tikslus bei vertybes. susijęs su asmens tikslų. būdinga žmonėms. Motina suteikia vaikui „vaiko" vaidmenį. Užsisklendimas . jaučiasi negalįs savo ateities kontroliuoti. spręsdamas. moratoriumu ir pasiektu tapatumu. jų siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. kad įgyvendintų savo pasirinkimus. apibūdinamas kaip įsipareigojimas kokiai nors sričiai. Marčia nuomone. . Erikson ir J. Erikson teoriją. Dėl didelio nerimo tapatumo formavimasis gali sulėtėti. Marčia ir kt. plėtodamas E. Tėvų tapatumas. išskyrė du svarbiausius tapatumo kriterijus: įsipareigojimą tam tikrai sričiai ir tapatumo alternatyvų tyrinėjimą. prie kurios grupės šlietis.54 suprantamas kaip tam tikra Ego vystymosi stadija. Pagal šių kriterijų buvimą ar nebuvimą J. 1993). O tapatumą žmogus konstruoja. 1993).kaip unikalus. užsisklendimu. Moratoriumo būsena mažiausiai stabili. Waterman teigia. fenomenologiniu . nes siejasi su troškimu ką nors savo gyvenime pakeisti. asmenys įgyja vidinio vientisumo jausmą. vertybių. Jis nesirūpina savo gyvenimo kryptingumo apibrėžimu. Marčia skiria keturis asmens tapatumo lygmenis. Toks tapatumas . Waterman nuomone.tai pereinamoji būsena. A. Šią būseną išgyvenantys žmonės aktyviai tyrinėja alternatyvas. Marčia ir kt.

o tautinės priklausomybės . lyties. Kol ji jaučia įtampą. pabrėžiant šeimos vertę ir ignoruojant ar neigiant karjeros reikšmę. kad moters tapatumas. moteris bus pasiekto tapatumo būsenoje. J. Asmens tapatumą visada lemia platus kontekstas: šeima. priklausomai nuo jų amžiaus. tapatumo lygmenys yra dinamiški. skirtingos sritys nevienodai svarbios. Šioje būsenoje esantys žmonės turi savo pasaulėžiūrą ir yra mažiau priklausomi nuo aplinkinių nuostatų.tai būsena. 1993). Bosma. išsilavinimo. kultūrinė aplinka. kad jie yra rimtai apsvarstę skirtingas požiūrių ar įsitikinimų sistemas ir pasirinkę vieną. svarsto. yra suteiktas ir jį galėtume priskirti užsisklendimo lygmeniui. Kad būtų aiškiau. išgyvenusiems kritinį periodą ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų tvirtai apsisprendusiems. Prisiminkime moterį. Žmonėms. Pavyzdžiui. religijos srityje žmogus gali išgyventi pasiekto tapatumo. Marčia ir kt. Žmogus gali vėl pradėti svarstyti alternatyvas. Neaiškaus tapatumo lygmuo būtų tada. kuriai yra įsipareigoję. Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dėl savo pasirinkimo skiriasi nuo užsisklendimo lygmeniui būdingo nelankstumo ir teisuoliškumo. Retai žmogus išgyvena tik kokią nors vieną būseną (H. Dažniau būsena būna mišri.šeimą ar sportą. kuri sprendžia dilemą. pamėginkim sugrįžti prie ankstesnio skyrelio pavyzdžio. įvairiomis situacijomis kuri nors viena sritis gali imti dominuoti. Įveikusi konfliktą ir išsirinkusi vieną iš dviejų gyvenimo kelių arba sąmoningai pasirinkus juos abu. Apibūdindami šio tapatumo lygmens asmenis. būdinga žmonėms.55 Pasiektas tapatumas . o ne sportininkės karjerą. tol yra moratoriumo būsenoje. A. skirtingumą nuo kitų. Įvairiuose žmogaus raidos tarpsniuose. Žmogus gali pereiti iš vienos tapatumo būsenos į kitą.moratoriumo būseną. kaip jau buvo kalbėta. J. Todėl vakariečiui jo asmens tapatumas turi atspindėti tam tikrą išskirtinumą. kuriai žmogus priklauso. tikėtina. Tokiu atveju manytume. Marčia teigimu. mokykla. Šiaurės Amerikos ir daugelis Vakarų Europos kultūrų pabrėžia asmens unikalumą. kam teikti pirmenybę. jei moteriai apskritai pasirinkimo klausimas nebūtų iškilęs ir jai nebūtų svarbu. Šis lygmuo nereiškia tapatumo raidos pabaigos. Archer nurodo. 1985). Marčia ir S. Jeigu ji vaikystėje buvo auginama. Šiuolaikiniai tapatumo tyrimai patvirtina kultūrinės aplinkos svarbą asmens tapatumo formavimuisi. ką rinktis . kad suaugusi ji rinksis šeimą. Rytų kultūra orientuoja žmogų į kolektyvinį tapatumą. jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami (J. į .

užtikrina buvimą pačiu savimi. padeda suvokti savo vietą pasaulyje. renkasi tikslus. pervertinant vertybes. kuriuo vadovaudamasis žmogus suvokia ir vertina save. bet bandant įvairius vaidmenis.savo paties vaizdinys. kad jis taptų „scena"? Paaiškinkite. Todėl Rytų pasaulio žmogui tapatumas neatsiejamas nuo šeimos. kaip interjeras gali paveikti bendravimo procesą? Kaip keičiasi jūsų Aš. kaip minėjome. kai dėl eismo pažeidimo aiškinatės kelių policijos pareigūnui ir kai skundžiatės geležinkelio stoties administracijai dėl vėluojančio traukinio? . Tačiau tapatumas pasiekiamas ne iš karto. Asmens tapatumas yra labai reikšmingas. nes. darbo kolektyvo ir kitų socialinių grupių. šukuosena ir laikysena atspindi jūsų Aš? Kaip galėtumėt pakeisti savo kambario interjerą.56 abipusius ryšius su kitais. Taigi asmens tapatumas . Pasvarstykite: • • • Kaip drabužiai. blaškantis. gyvenimo stilių ir sąveikauja su kitais žmonėmis. jis nusako žmogaus vientisumą. įprasmina jo gyvenimo tikslus.

57 .

. išgirdę skambant durų skambutį. Pvz. klausos. tarpusavio santykių suvokimas. elgesio motyvus? • • • • Kokias klaidas dažniausiai darome. darome išvadas apie „nematomus" žmonių ypatumus . Nuomonę apie tai stengiamės susidaryti. baigiant pojūčio. pajuntame džiaugsmą arba nerimą. požiūrius. aiškindami kitų žmonių elgesio priežastis? Ar galima pasikliauti pirmuoju įspūdžiu apie žmogų? Kas yra įvaizdis ir kaip jis kuriamas? Kaip padaryti gerą įspūdį per interviu su potencialiu darbdaviu? Ar nesate pastebėję. suprantame. kad mes. pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu mūsų jutimo organams. SOCIALINIS SUVOKIMAS • Kaip. uoslės ir kitus pojūčius. jau pradedame svarstyti.tai žmonių ypatybių. koks jis.tai socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas mūsų . kaip rengiasi. Ar tai pagrįsta? Ar mūsų sprendimai nėra iš anksto pasmerkti būti klaidingi. vertybes. nagrinėdami visas mums žinomas su tuo žmogumi susijusias detales: kur jis gyvena. ką šneka. norėdami padaryti kuo geresnį įspūdį? Apie visa tai sužinosite šiame skyriuje. ko iš jo galima tikėtis. ypač jei nuomonei susidaryti turime labai mažai laiko? O jeigu jie teisingais. jų elgesio motyvų. ką regime bei girdime.vertybes.. dar prieš susitikdami su niekad nematytu žmogumi. Kas yra socialinis suvokimas Suvokimas (percepcija) . Ši sąvoka apima daugybę reiškinių. Abstrakčiau galima pasakyti.. Socialinis suvokimas .tai pasaulio pažinimas per regos. tikslus. kokia mašina važinėja. kurį šis dirgiklis sukėlė. kad socialinis suvokimas . kad kažkas pas mus atėjo. prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu. remdamiesi tuo. Pagal šiuos ir kitus išorinius požymius sprendžiame apie žmogaus charakterį. kaip turėtume elgtis mes patys. kitus vidinius ypatumus.58 4. tikslus.

(„Ja galima pasitikėti"). lyginti skirtingu laiku gautą informaciją. Socialinis suvokimas yra bendravimo proceso dalis. Remdamiesi tuo. tokia. kad pasirinktume tinkamesnius bendravimo būdus. užuodžiame (kosmetika. mums svarbu suvokti. Pvz. • Kad suprastume kito žmogaus elgesio prasmę. jas tikrinti ir kt.). Mes siekiame susidaryti vaizdą apie kito žmogaus ypatybes. Norint tai suprasti.. girdime (balso tembras. nes. reikia daryti apibendrinimus. ieškodami atsakymų į klausimus: „kas ji(s)?". Taigi socialinis suvokimas yra aktyvus.). kol nepareikalausi griežtai"). („Mano mamai šis vaikinas tikrai nepatiks. kai ji struktūruota.) ir kt. Tyrimai rodo. mimika. „kodėl?". Bendraudami mes tiesiogiai. Ji ypač ryški tik pradėjus bendrauti su žmogumi.. Todėl nedelsdami darome išvadas apie įvairias jo ypatybes.. vertina.. jas žinodami. kad geriau prisimenama struktūruota. Visų pirma panagrinėkime.").... kaip vakar. jutimo organais negalime užfiksuoti daugelio socialinių reiškinių. Mūsų bendravimo partneriai mus stebi. savęs vertinimas. kaip kitas žmogus atrodo bei elgiasi.. mums tenka daryti percepcinius sprendimus: kelti hipotezes.59 psichikoje. G. („Iš jo nepavyks nieko gauti. bet ir kodėl. turinčias tam tikrus pavadinimus. Dimbleby (1988) nurodo tokias priežastis: • Kad prisimintume faktus. ką matome (išvaizda. („Šiandien ji ne tokia irzli. Interpretuojant pojūčiais gaunamą informaciją. Susidaryti vaizdą apie kitą žmogų reikia ir dėl to. kaip ir mes juos. kūrybiškas pažinimo procesas. kokią vietą naujasis mūsų pažįstamas užims tarp kitų. Bendraujant mums ne tik ir ne tiek svarbu. kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo. tikimės numatyti jo elgesį.). kito žmogaus ypatybių. • Kad numatytume partnerio elgesį.. Savo požiūrį į mus jie vienaip ar kitaip parodo. jutimo organų fiksuojamus požymius siekiame įvardyti vidines bei kitas tiesiogiai nematomas bendravimo partnerių ypatybes. motyvų. kas yra šis žmogus (kokia jo padėtis visuomenėje.. Tai daryti taip pat daug lengviau. Burton ir R. tikslai. stengiamės suprasti. analizuoti. kurią galima „sudėlioti į lentynėles". Kitaip sakant.. poza. • Kad naują informaciją įterptume į jau turimą socialinės tikrovės vaizdą. Todėl mes nuolat tvarkome suvokiamą medžiagą.. Gal buvau užėjusi netinkamu laiku?"). kurio anksčiau nepažinojome. . kodėl mes tai darome. pagal tam tikrus išorinius. su kuriais mus sieja įvairūs ryšiai. intonacija.. organizuota medžiaga. • Kad galėtume planuoti savo poelgius. „ko siekia?". • Kad išlaikytume stabilų Aš vaizdą. greičiau pasiektume norimą tikslą. kalbos turinys.

antru atveju kito žmogaus požiūrį mes linkę aiškinti jo paties ypatybėmis. geranoriškas-savanaudis. įsitikinimai. Bendraudami dažniausiai siekiame patenkinti kokius nors savo poreikius . Pvz. jo ketinimų. Paprastai mums sunku numatyti girtų. kurioje bendraujama.. šukuosena.priklausymo. • Kad įvertintume galimybes patenkinti savo poreikius.tai aplinka. bendraudami su jais.apranga. pauzės ir pan. O ką būtent apie kitus žmones mes stengiamės suvokti? Kaip svarbiausius dalykus galima nurodyti šiuos: • Asmenybės ypatybės. papuošalai. Nerimą kelia. Tai jos charakteris. santūrusemocingas. jaučiamės nejaukiai. kontrolės. Kai nesuprantame kito žmogaus. pvz. pažiūros. irgi jaučiamės nemaloniai. o jei būtume sutikę jį darbo vietoje. priskirdami asmenybei bruožus. ir ypač . („Jis šaltas ir neatidus. gal būtume to nepastebėję. mes vertiname. Charakterį ir temperamentą dažniausiai apibūdiname. meilės ir kt. kad partnerio elgesys mums atrodo nenuspėjamas. . • Kad išvengtume nerimo. manysime.nežodinė kalbos pusė: balso tembras. nesaugiai. jog jis yra pasiturintis. Neapibrėžta situacija mums visada kelia nerimą. švelnus-šiurkštus. nusakomus dvipolėmis dimensijomis: nuolaidus-užsispyręs. darydami išvadas apie kitus žmones. („Kuo jis mane laiko! Tikras pasipūtėlis!"). temperamentas. • Išvaizda: fizinės asmens charakteristikos (ūgis.60 išreiškia.. Iš kokių išorinių požymių mes sprendžiame apie kitų žmonių ypatybes? Pagrindiniai iš jų yra: Kalba . makiažas ir pan. Fizinis kontekstas . intonacija. linkęs bendrauti-uždaras. • .).. Įtakos kito asmens suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. tai. todėl. Užuojautos ir supratimo iš tokio nesulauksi"). Ir pirmu..žodžiais perteikiamas jos turinys. taip pat psichinių ligonių elgesį. taip pat . pirmą kartą pamatę žmogų prabangiuose jo namuose. vertybės. Galima skirti fizinį ir psichologinį kontekstą. Jų požiūris mums gali patikti arba ne. veido bruožai ir kt. apsvaigusių nuo narkotikų asmenų. ar bendravimas su jais leis patenkinti mums aktualius poreikius. • Poza • Gestai • Mimika.

pvz. Matydami.todėl. jo sveikata. Pvz. Socialinio suvokimo ypatumai Nors socialinis suvokimas labai skiriasi nuo. o kažkas kitas .. pvz. kas jo šeima. kiek mūsų susidarytas socialinės tikrovės vaizdas atitinka realybę. kodėl jis taip padarė. turtinė padėtis ir pan. kokius socialinius vaidmenis šis žmogus atlieka įvairiose situacijose. filosofai diskutuoja jau nuo Antikos laikų.. Mes norime žinoti. Klausimas. nei iš to apsisuks ir nueis.. aptarinėsite jo poelgį su kitais. kad žmogus rodo mums draugiškumą. draugai. su kuo palaiko artimus ryšius ir su kuo nesutaria. tikriausiai to ilgai nepamiršite. Ar apskritai įmanomas atitikimas tarp objektyvaus pasaulio ir subjektyvaus jo atspindžio. kokioms dar socialinėms grupėms priklauso. akivaizdžius požymius mes susiejame su vidiniais bei kitais tiesiogiai nefiksuojamais suvokiamo asmens ypatumais. kas nors gal šypsosi todėl. Iš tolesnių skyrelių sužinosite. pvz. kad siekia mūsų artimųjų palankumo. turi akivaizdžią praktinę reikšmę: neteisingas elgesio motyvų interpretavimas . kaip ir bet kokiam kitam. fizinių objektų suvokimo (kvapo.. Taip „atkuriame" sutrikusį aplinkos stabilumą. domimės. svarstysite. Tai visų pirma asmens gebėjimai ir įpročiai... • Elgesio priežastys ir motyvai. kokioje dalyvauja visuomeninėje veikloje. jei vakarėlio metu jūsų pašnekovas staiga nei iš šio. Kito žmogaus elgesio priežastis galime aiškinti paties žmogaus ypatybėmis arba susiklosčiusiomis išorinėmis sąlygomis. Pvz..61 • Kiti individualūs ypatumai. kad yra draugiškas žmogus ir jaučia mums simpatiją. kodėl. keistų poelgių priežastis ir motyvus. kaip įvairius išorinius. • Socialiniai ryšiai.tik mūsų sąmonėje egzistuojantis tikrovės vaizdas. mes ne tik suvokiame. kad žinome. • Socialiniai vaidmenys. būdingas daiktiškumas: nors suvokimo proceso rezultatas . kuriuos žmones vertina.. socialiniam suvokimui. besišypsantį veidą. mes jį priskiriame už mūsų egzistuojančiam pasauliui. taip pat. Mes darome prielaidas apie tai. bendraudami su kuo nors turistinėje kelionėje. Be šios informacijos negalime sakyti. kuo jis dirba. Mes tarsi mėginame „nusipiešti" jo socialinių ryšių „žemėlapį". kas jis. Visų pirma.. garso ir kt). Mes visada stengiamės išsiaiškinti mums nesuprantamų. čia pasireiškia ir daug bendrų suvokimo dėsningumų. bet norime suprasti. su kuo mus dominantis asmuo bendrauja. Pvz..

kultūrinės aplinkos suformuoti požiūriai. Svarbus bet kokio. Toliau šiame skyriuje nagrinėjamos įvairios socialinio suvokimo klaidos ir jų priežastys. y. o tie. kad panašiai galvoja ir dauguma mūsų bendradarbių. įsitikinimai ir 1. kad jomis patenkinti ir kiti. Tam tikru apercepcijos atveju galima laikyti pritarimo iliuziją (falše consensus). t. koks socialinės tikrovės vaizdas susidarys mūsų sąmonėje. taip pat jaučiate. bet ir mūsų pačių ankstesnė patirtis.lemti prastus tolimesnius santykius ir pan. mes ne tik atsirenkame tam tikrą informaciją. kad socialinę tikrovę . esam įsitikinę. kurie buvo prieš. taip pat negalime aprėpti visko. Sąmoningai ir tiksliai. Dažniausiai mes matome tai. kurie sutiko.1. . manė. įsitikinimus. nuostatų.62 gali tapti konflikto priežastimi. bet ir tai. motyvų ir pan. o kurios ne.kitų žmonių elgesio motyvus. Aronson. arba projekciją. Todėl daug ką galime suvokti netiksliai. Yra daug priežasčių manyti. Tai 1977 m. taigi ir socialinio suvokimo ypatumas yra atrenkamumas. kad besidžiaugiančių yra daugiau nei nusiminusių. Kai jaučiamės nelaimingi ir nusivylę.kas patvirtina išankstinę nuomonę. jūs galbūt kartu girdite gatve pravažiuojančias mašinas. kurią informaciją suvoksime. tarpusavio santykius ir kt. Kognityvinėje psichologijoje tai vadinama apercepcija . manome. daugiau tokių pat žmonių matome aplinkui. Jei esame nepatenkinti darbo sąlygomis. manė. Bendraudami turime žinoti.dažnai suvokiame klaidingai. bet ir subjektyviai interpretuojame tą.. t. Tam gali turėti įtakos . Pvz. Kuri tai dalis. Iš aplinkos. įrodė L. iškreiptai. kaip mes. šiek tiek skauda galvą ir t. Ross ir bendradarbiai. su visomis detalėmis paprastai suvokiame tik nedidelę dalį to. ką norime matyti . teiraudamiesi. kuri pasiekia mūsų sąmonę. kai skaitote šią pastraipą. Taigi mes nesąmoningai atsirenkame tik dalį prieinamos informacijos. ką tam tikru momentu galime patirti. atrodo. priklauso nuo mūsų interesų. nuostatos. Tai polinkis manyti. Suvokdami kitus žmones. kad dauguma prieš (pagal E. Jie kreipėsi į koledžo studentus. turi įtaką ne tik pati tikrovė. kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat. o jei jos mums patinka. o taip pat ir iš „vidaus" mūsų jutimo organus vienu metu paprastai pasiekia labai daug įvairių dirgiklių. Tam. kad jau norisi valgyti. 1995). kokie esame mes. ar šie nesutiktų vilkėti marškinėlius su užrašu. kad mūsų nuomonė apie kitą žmogų atspindi ne tik tai. neadekvatus pirmasis įspūdis . koks yra jis. šnekantis kitus žmones. Tie studentai. dabar. o kai džiaugiamės. Suvokdami socialinę tikrovę.patirties ar vidinės būsenos „papildytu" suvokimu. kad sutiko dauguma jų kolegų. kviečiančiu valgyti vienoje užkandinėje.

63

suvokimo visybiškumas: mes siekiame susidaryti visybišką suvokiamo objekto vaizdą, net jeigu trūksta svarbių detalių. Mes jas nesąmoningai „prikuriame", o dviprasmišką informaciją interpretuojame, derindami prie to, ką jau suvokėme. Asmeninių ypatybių įtaką suvokimui XX a. viduryje išsamiai tyrinėjo psichologai L. Postman, J. Bruner, G. Murphy ir kt. Ji ypač ryškiai atsiskleidė G. Allport ir L. Postman 1945 m. atliktų eksperimentų metu. Šie tyrinėtojai pasinaudojo „sugedusio telefono" žaidimo taisyklėmis. Kai kuriems tyrimo dalyviams parodytos skaidrės, kuriose buvo užfiksuotos įvairios socialinės situacijos. Pvz., vienoje iš jų tiriamieji pamatė du vyrus, baltaodį ir juodaodį, besišnekančius metro. Baltaodis laikė rankoje skustuvą plikais ašmenimis. Matę skaidres tiriamieji turėjo perpasakoti jų turinį kitiems, nemačiusiems, šie - dar kitiems ir t. t. Kaip ir reikėjo tikėtis, kol atkeliavo iki paskutiniųjų klausytojų, pasakojimai gerokai pasikeitė. Jie smarkiai sutrumpėjo, neteko daugelio detalių, o kai kurios iš jų, atvirkščiai, buvo per daug išpūstos, perdėtos. Be to, pokyčiams, kurie atsirado, perpasakojant paveikslėlių turinį, neabejotiną įtaką turėjo tyrimo dalyvių patirtis, požiūriai, nuostatos. Pvz., perpasakojant minėtąją situaciją metro, daugiau nei 50 proc. atvejų skustuvas iš baltaodžio vyro rankos kažkokiu stebuklingu būdu buvo „peršokęs" į juodaodžio ranką (pagal R. J. Fisher, 1982). Suvokimo kategorialumas lemia, kad suvokimo proceso metu socialinės aplinkos faktus, kaip ir bet ką kita, mes automatiškai stengiamės priskirti kokiai nors reiškinių ar objektų kategorijai, klasei. „Tai mergina. Matyt, studentė. Tikriausiai netekėjusi. Turbūt dirbanti" - tokius, pvz., sprendimus nesąmoningai darome, sutikę nepažįstamą merginą. Tam turi įtakos suvokimo stereotipai (žr. toliau), kurie gali ir padėti, ir trukdyti teisingai suvokti socialinę tikrovę. Suvokimui būdinga ir fiksacija: vieną kartą tam tikru būdu suvokus kokį nors objektą, suvokinio bruožai išlieka atmintyje ir tai turi įtakos vėlesniems percepciniams sprendimams. Be to, informacija, kurią gauname anksčiau, yra svaresnė nei vėlesnioji. Tam gali turėti įtakos ir atminties tyrinėtojų nustatytas pradmės efektas: geriau atmintyje išsaugoma, lengviau atgaminama ta tam tikro informacijos kiekio dalis, kuri užfiksuojama pirmiausiai. Todėl tokią didelę reikšmę turi pirmasis įspūdis, kurį susidarome apie kitą žmogų. Pirmojo įspūdžio reikšmę puikiai pademonstravo toks E. Jonės ir jo kolegų (1968) eksperimentas. Tyrimo dalyviai stebėjo kitus asmenis, neva atliekančius intelekto testų užduotis. Visais atvejais „testuojamieji" teisingai

64

atlikdavo 15 užduočių iš 30-ties pateiktųjų. Dalis jų teisingai atsakinėdavo iš pat pradžių, o vėliau pradėdavo klysti. Kitiems, priešingai, iš pradžių „nesisekdavo". Po to tyrimo dalyvių buvo prašoma pasakyti savo nuomonę apie stebėtų žmonių intelektą. Nors, kaip minėta, visi jie teisingai atliko po tiek pat užduočių, intelektualesniais buvo laikomi tie, kurie nuo pat pradžių neklydo (E. Aronson, 1995). Pirmasis įspūdis - tai suvokinys, kuris susiformuoja per kelias pirmąsias bendravimo minutes. Yra tyrimų, kurie rodo, kad sunkiai pakeičiamai nuomonei apie pirmąkart matomą žmogų susidaryti mums pakanka keturių minučių! Įvairiais eksperimentais psichologai yra mėginę išsiaiškinti, ar mes nedarome grubių klaidų taip greitai apsispręsdami. Štai vieno iš jų aprašymas. „Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991, 1992) įrašė į vaizdajuostę, kaip 13 Harvardo universiteto magistrantų mokė žemesnių kursų studentus. Paskui stebėtojai vos po 10 sekundžių žiūrėjo tris nedideles atkarpėles apie kiekvieno dėstytojo elgesį paskaitos pradžioje, viduryje bei pabaigoje ir įvertino kiekvieno dėstytojo pasitikėjimą, energingumą, emocinį šiltumą ir kt. Šie elgesio įvertinimai, kurie rėmėsi 30 sekundžių stebėjimu, stulbinamai atitiko studentų vertinimų vidurkį semestrui pasibaigus." (D. G. Myers, 2000, p. 487488). Taigi yra pagrindo manyti, kad pirmuoju įspūdžiu galima pasikliauti. Beje, gyvenime gana dažnai susidaro situacijos, kai nuomonę apie kokį nors žmogų turime susidaryti labai greitai. Pvz., atėję į atitinkamą įstaigą, kone per keletą akimirkų turime apsispręsti, ar vertas pasitikėjimo savo paslaugas mums siūlantis advokatas arba nekilnojamo turto prekybos agentas. Daugelis pokalbių su pretendentais į įvairias darbo vietas trunka ne ilgiau kaip 20 min. Tokioms situacijoms kartojantis, mes veikiausiai nejučiomis įgyjame įgūdžius, leidžiančius per trumpą laiką gana tiksliai įvertinti kitus. Kita vertus, žmonės nėra nekintantys „suvokimo objektai". Laikui bėgant, keičiasi visų mūsų nuostatos, požiūriai, gebėjimai ir kt. Todėl kitą žmogų turėtume suvokti vis iš naujo, įvertinti šiuos pokyčius. Manydami, kad apie savo kolegą ar draugą žinome viską ir kad jis nepateiks jokių staigmenų, galime padaryti didelę klaidą. Be to, kaip sako psichologas A. Suslavičius (1999, p. 43) „nekintama nuomonė apie žmogų yra tolygi jo pasmerkimui". Mūsų nuomonę apie kitą žmogų gali stipriai paveikti ne tik pirmasis įspūdis, bet ir ta informacija, kurią gauname dar iki susitikimo su juo. Vienas iš

65

pirmųjų šiai problemai skirtus tyrimus 1946 m. atliko S. Asch. Jo eksperimento dalyviai turėjo apibūdinti asmenį, apie kurį prieš tai buvo gavę tam tikrą informaciją. Jie buvo padalinti į dvi grupes, ir joms abiem perskaityti beveik vienodi neva tą asmenį charakterizuojančių būdvardžių sąrašai. Jie skyrėsi tik vienu žodžiu: pirmajai grupei pasakyta, kad tas asmuo šiltas, antrajai - kad šaltas. Vien to pakako, kad pirmoji grupė dažniau apibūdintų pristatytą asmenį kaip kilnų, geraširdį, linkusį bendrauti ir laimingą. Pirmasis įspūdis arba išankstinė nuomonė lengvai gali virsti „save išpildančia pranašyste". Psichologijoje taip vadinamas reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi. Tarkime, eidami į pirmą susitikimą su iš nuogirdų pažįstamu žmogumi, manote, kad jis bus šiurkštus, nemalonus. Tikėtina, kad nuo pat pirmųjų minučių ir jūs jam nerodysite šilumos ir geranoriškumo. Toks elgesys paskatins šaltą naujojo pažįstamo požiūrį į jus, ir jūsų išankstinė nuomonė veikiausiai pasirodys buvusi „teisinga". Bet viskas galėtų būti atvirkščiai, jei iš anksto būtumėt nusiteikęs sutikti draugišką, malonų žmogų.

Suvokimo schemos, stereotipai ir atribucijos
Dabar panagrinėkime, kokie psichologiniai mechanizmai leidžia mums taip greitai pagal žmogaus išorę įvertinti jo vidines savybes, socialinę padėtį ir kita. Svarbiausias vaidmuo čia tenka suvokimo kategorialumui, t. y. informacijos klasifikavimui, automatiškai vykstančiam suvokimo proceso metu. Suvokiamus socialinius reiškinius bei asmenis mes taip pat grupuojame, skirstome į kategorijas: „tai - konfliktas", „ji - feministė" ir pan. Remdamiesi savo patirtimi, su kiekviena iš tokių grupių siejame tam tikrus požymius: „jie vienas kito nemėgsta", „ji nusistačiusi prieš vedybas". Schema - tai požymių, priskiriamų tam tikrai asmenų ar reiškinių kategorijai, rinkinys. Schema taip pat apima mūsų prielaidas apie tai, kodėl šie požymiai vieni su kitais siejasi. Schemos, nusakančios požymius, priskiriamus kokiai nors asmenų kategorijai, vadinamos stereotipais. Stereotipiškai gali būti vertinamos tokios asmenų grupės, kaip pensininkai, studentai, kurios nors profesijos atstovai (medikai, mokytojai, policininkai) ir kt. Labai paplitę yra įvairias etnines, religines grupes apibūdinantys stereotipai, taip pat - lyčių stereotipai („visi čigonai yra..."; „visi musulmonai yra..."; „visi vyrai yra..." ir pan.). Stereotipai dažniausiai apima tokius požymius, kaip įsitikinimai ir vertybės,

66

tipiški elgesio motyvai, tradiciniai vaidmenys ir pan. Pvz., veikiant stereotipui, tikriausiai manysime, kad kiekvienas čigonas, kurį sutiksim gatvėje, bus linkęs pažeisti įstatymus, išvilioti lengvatikių pinigus, nesilaikys pažadų ir pan. Nesunku suprasti, kad stereotipai ir kitos schemos socialinio suvokimo procesuose atlieka iš dalies teigiamą, iš dalies ir neigiamą vaidmenį. Teigiama yra tai, kad suvokimo proceso pradžioje jie tarnauja kaip atspirties taškas, o tai leidžia mums greičiau padaryti norimas išvadas, pvz., įvertinti pretendento tinkamumą tam tikram darbui. Kaip jau minėta, per trumpą laiką padarytos išvados nebūtinai bus klaidingos. Stereotipai nėra susiformavę atsitiktinai, jų gyvavimas remiasi tikrovėje pastebėtais faktais. Tačiau, kaip teigia G. Burton ir R. Dimbleby (1988, p. 70), tai nepateisina tokio intelektualine ir moraline prasme bankrutavusio stereotipų naudojimo, kurio pavyzdžių apsčiai galima rasti, tarkime, žiniasklaidoje. Štai keletas tokių pavyzdžių („Lietuvos rytas", 2001 m. sausio 27 d.): 1 žinutė. Filmo apie teroristus idėja Praėjusį šeštadienį kadenciją baigusio JAV prezidento Billo Clintono spaudos atstovas Jake'as Siewertas atsakinėjo į žurnalistų klausimus, ką darys buvęs Amerikos vadovas, palikęs Baltuosius rūmus. Komentuodamas gandus, kad jis ketina pasirašyti kelis kontraktus Holivude, J. Siewertas juokaudamas pareiškė: „Prezidento lėktuvą pagrobia teroristai iš Lietuvos. Įkaitu paimtas prezidentas galiausiai su teroristais susitaria: Lietuvai atleidžiama 3,2 milijardo JAV dolerių skola, taip pat suteikiamos paskolos garantijos." Tokia galimo filmo scenarijaus idėja nuskambėjo JAV ir visame pasaulyje. 2 žinutė. Aštriadančiai ir grėsmingi Prieš pusmetį apie Lietuvą savaip pajuokavo daugiausia uždirbantis pasaulio aktorius Melas Gibsonas. „Yra dalykų, už kuriuos reikia pakovoti. Įsivaizduokite: atsikėlęs vieną rytą Los Andžele, jūs pamatote paplūdimiu šliaužiančius golfo lazdomis apsiginklavusius aštriadančius lietuvius, kurie nori ištaškyti jūsų smegenis. Ką jūs darytumėte? Tai priežastis savigynai", - pareiškė aktorius savaitiniame pramogų žurnale „Entertainment Weekly".

Pvz.. mes kur kas labiau atsižvelgiame į išorinių veiksnių įtaką. Taigi. nurodomos arba vidinės juos lėmę priežastys (asmens. 1990).išorinėmis. Davis ir W.. o nesėkmes . kurį turime galvoje. savo sėkmę visi dažniausiai aiškina turimais gebėjimais bei pastangomis. pagal R. kad studentai tuos egzaminus. o kitų žmonių veiksmus esam linkę aiškinti vien jų pačių vidinėmis ypatybėmis. kuriuos išlaikė blogai netinkama.dažna išankstinės nuomonės apie žmogų susidarymo priežastis. o tuos. o kitose . Aiškinant elgesio priežastis. pasakys. M. Arkin ir kt. kurios niekas negali rasti žemėlapyje. stereotipais ir išoriškai matomais požymiais. gebėjimai). 1980 m. Stephan 1980 m. Taktą prarado ir žurnalistas Sindikuotame žurnalistų susivienijime „Paradigm TSA" dirbantis ir su olimpines žaidynes transliavusia MSNBC kabeline televizijos kompanija bendradarbiavęs Mike'as Celizicas Lietuvos krepšininkus savo komentare pavadino „būriu vaikinų iš šalies. mano buvus tinkama jų gebėjimų vertinimo priemone. patekęs į autoavariją vairuodamas automobilį. mes nesąmoningai ieškome ją patvirtinančių faktų bei ignoruojame tuos. ir turinčių vardus. jausmai. kurių negali ištarti net jų motinos".). H.67 3 žinutė. nustatant atsakomybę už konkrečius poelgius. norai. tyrimą. G. mes sprendžiame apie kitų žmonių psichines savybes. (pagal Ch. Morris. kuriuos išlaikė gerai.. remdamiesi schemomis. negeranorišku kitų žmonių elgesiu.nepalankiomis aplinkybėmis. arba išorinės (nepalankiai susiklostę įvairios aplinkybės. kitų žmonių daromas spaudimas. kad vienose situacijose dauguma žmonių įvairius poelgius dažniau linkę aiškinti vidinėmis priežastimis. M. . Tikriausiai kiekvienas. kurie jos neatitinka. bet prastus aiškina pačių studentų netinkamomis nuostatomis ir kt. interpretuojame jų elgesio priežastis. Tai vadinama atribucija. O ji lemia suvokimo klaidas: turėdami išankstinę nuomonę. Stereotipai . kad aiškindami apskritai bet kokius savo veiksmus. Įdomu tai. nustatė. G. gerus studentų mokymosi rezultatus linkę laikyti savo nuopelnu. Skiriamos trys atribucijų rūšys: • asmeninių savybių atribucija • žmogaus elgesio priežasčių aiškinimas (kauzalinė atribucija) • atsakomybės už vieną ar kitą poelgį nustatymas (atsakomybės atribucija). Taip pat nustatyta. Savo ruožtu dėstytojai.

. kad kažkas stengiasi mus įvertinti. sąmoningai arba ne manipuliuojama visais įmanomais išoriniais požymiais. Valionienė. ko užsitarnavo. įvardijo kaip pagrindinę atribucijos klaidą. dėl kurio santykio su tikrove galima diskutuoti. save žeminantis (menkinantis) prisistatymas (plačiau žr. taigi vien vaizduotės padarinys. kai kada -papildyti. kurie jau aptarti šiame skyriuje. savaime suprantama. kad sukurtą vienokį ar kitokį įspūdį ar įvaizdį aplinkiniams (E.tai procesas. Ja remdamiesi manome. vertindami tą pačią situaciją.dažnai daroma nesąmoninga prielaida. Tai vadinama įvaizdžio išsaugojimu bei valdymu. Žodis įvaizdis ne atsitiktinai siejasi su įsivaizduoti: nors jis nėra. kad kiti susidarytų apie mus tokį įspūdį. kad ir pačiam gali atsitikti nelaimė: ji juk ateina tik pas „nusipelniusius". jei ne kokios nors išorinės aplinkybės. Vienas iš aiškinimų.. visgi tai . neatsargumą ar greičio pomėgį. naudojamos įvairios prisistatymo strategijos. iš dalies ar net radikaliai keisti. Valionienė. Taigi. išvaizda. poza. pagal: A. kuriant įvaizdį. Sukūrus tam tikrą įvaizdį. pvz. Ross 1977 m. Šį reiškinį L. įsitvirtinantis. kuriuos stebėdami suvokiame kitą asmenį: kalba. Todėl viešumoje mes stengiamės atrodyti ir elgtis taip. Dar vienas atribucijos klaidų šaltinis . įsiteikinėjantis (meilikaujantis). Įvaizdis yra socialinės percepcijos rezultatas.kito žmogaus arba mūsų pačių galvoje susiformavęs vaizdinys.: A. t. tiesiogine to žodžio prasme. kokiu būtume patenkinti. jog visi gauna tai. įvairios organizacijos. įsivaizdavimo rezultatas. Kuriant įvaizdį. kurie jos verti. Įspūdžio ar įvaizdžio kūrimas . aplinkinių akyse mes kuriame savo įvaizdį. muzikiniai kolektyvai. Goffman. yra toks: taip ginamasi nuo minties. būtinai prisimins vairuotojo išsiblaškymą. 1998). cit. gestais ir mimika. y. kurio metu asmuo organizuoja savo elgesį viešumoje taip. bet ir žmonių grupės: sporto komandos. Įvaizdis ir jo kūrimas Mes. Savo įvaizdžius kurti ir valdyti stengiasi ne tik pavieniai asmenys. o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems. kodėl žmonės taip galvoja. kad pasaulyje yra teisingumas. jaučiame. 1998).68 kad ji nebūtų įvykusi. norima jį išlaikyti. Kitaip sakant. Tuo tarpu kiti. sėkmė lydi tuos. susidaryti apie mus nuomonę. Įspūdis apie žmogų. arba jo įvaizdis formuojasi pagal įvairius išorinius požymius sprendžiant apie jo socialines ir psichologines ypatybes pagal tuos dėsningumus. 1959. kad dažnai tampame socialinio suvokimo objektais.

" (D. 3 skyriuje). autoritetingais asmenimis. „Kai prisiimate naują vaidmenį. pavyzdžiui. Tačiau paprastai prisistatydami mes nesiekiame pasirodyti tuo. . nes jūs vaidinate vaidmenį. kai atsiduriame dėmesio centre . žmogus gali šventai tikėti. pvz. Tačiau netrukus jausmas. jūs stengiatės vykdyti tam tikrus socialinius nurodymus. žmogus nepraranda savo tapatumo. Tai ypač tikėtina. Tuomet mes vienaip ar kitaip prisistatome: mūsų elgesys kinta priklausomai nuo socialinės situacijos užuominų apie tai.. Kartu tai ir priemonė asmens savigarbai stiprinti: ją didina aplinkinių komplimentai. Pirmosiomis tarnybos armijoje savaitėmis jaunuolis jaučiasi nenatūraliai. kuris kyla. jo atliekamas vaidmuo keičia įsitikinimus. Tai ypač ryšku tuomet.viešai stebimoje pozicijoje (pvz. Prisistatymas dažnai vyksta jo net neįsisąmoninus. jei jis menkai pažįsta pats save. Pirmosios savaitės po vestuvių yra panašios į žaidimą „namai". o tik norime pademonstruoti ir išryškinti savo privalumus bei užmaskuoti trūkumus. G. kokio elgesio iš mūsų laukiama (plačiau apie prisistatymą žr. kad žmogaus elgesys.1. 636). gyvenimo teatre tampa jumis pačiais.. profesinė sėkmė. kad jis yra kaip tik toks. kilimas karjeros laiptais ir 1. susituokiate arba įsidarbinate. priklausymas patrauklioms socialinėms grupėms. Taigi įvaizdžio kūrimas dažniausiai visai nereiškia. kurdamas įvaizdį. kad mes siekiame klaidinti ar apgaudinėti savo bendravimo partnerius. jei asmens Aš vaizdas yra nestabilus. koks stengiasi pasirodyti. kuo nesame. esame pristatyti naujam žmonių ratui). kas prasidėjo kaip vaidinimas. pagyrimai. kad kontroliuoti kitų žmonių apie mus susidaromą įspūdį esame verčiami nesaugumo jausmo ir nerimo. Kai kada taip gali būti. 2000. Prisistatymu paprastai siekiama tam tikrų socialinių ir materialinių rezultatų: tai gali būti pažintis ir artimi santykiai su patraukliais arba žymiais. nuostatas. kai pasijuntame stebimi ir vertinami. y. Psichologų jau seniai įrodyta. kalbėdami prieš auditoriją) arba „naujoko" vaidmenyje (pvz. t. Valionienė (1998) teigia. Kurdamas įvaizdį. Myers. ir įvaizdis kuriamas nebūtinai iš anksto tai apgalvojus. tampate universiteto studentu.69 Apibendrindama įvairių autorių pastebėjimus.. Todėl. p. Įvaizdžio kūrimas neretai esti to momento elgesys. A. kai koks nors sukčius stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą ir išvilioti pinigus. Galbūt iš pradžių šis elgesys jums atrodys svetimas. kad esate verčiami atitinkamai elgtis. praeina. tarsi apsimestų esąs kareivis. Bet dažnai ir ilgą laiką viešai demonstruojama išvaizda bei elgesys gali įtakoti savojo Aš suvokimą. vertybes. Tai. savotiškas „vaidinimas".

t. jau nekalbant apie jo sėkmę. kadrų parinkimas.dėstytojo. Atitikti tam tikrą įvaizdį skatina mūsų atliekami socialiniai vaidmenys. Darbdaviai reikalauja kai ko daugiau. gydytojo ir pan. sėkmingas įvaizdis nulemia darbo sėkmę. 1992 metais buvo apklausti didžiųjų Britanijos įmonių direktoriai. žmonės jos metu ir patys mieliau aukoja pinigus. Pvz. išsilavinimo ir profesinės patirties jau nepakanka. norint rasti darbą. 2000). y. 1990 metais Amerikos Sirakūzų universiteto vadybos katedros darbuotojai apklausė tūkstančių firmų vadovus. Štai pagrindinės šio tyrimo išvados: • Svarbiausios pozityvaus įvaizdžio priemonės . fizinė forma. iliustruoja ir reiškinys. arba visai atima paskutinius šansus rasti darbą. 96 proc.70 Kad elgesys gali keisti vidines žmogaus ypatybes. G. Tai žmonių polinkis. gera artikuliacija. agentūros „Noriu darbo" psichologė: -Šiandieniniai tyrimai rodo. 93 proc. Įvaizdžio kūrimas tampa labai aktualus ir tuomet. figūra. tuo labiau jis pabrėžė įvaizdžio reikšmę savo darbo karjerai. išvaizda (bendras vaizdas. pasisakymas. kad netgi tokiose srityse.valyvumas (asmens higienos elementai.. kuriam prigijo pavadinimas kojos tarpduryje. jų patvirtino. kaip mokslinis darbas. tokiuose kaip prekyba ir marketingas. Pamąstymui pateiksiu keleto tyrimų duomenis. Kuo geresnė vadovo padėtis. Svarbūs yra visi išvaizdos aspektai . kad įvaizdis arba padvigubina galimybes. kontaktas žvilgsniu. kurių atstovams tenka bendrauti su klientais. vėliau paklusti ir didesniems (D. plaukai. kad įsidarbinant svarbiausias veiksnys .asmens prisistatymas. pritaikydami juos prie tokio elgesio. Šiuolaikinėje konkurencinėje darbo rinkoje. Mokslininkai pažymi. įvaizdis yra svarbus kopimo tarnybiniais laipteliais veiksnys. gestikuliacija. apklaustųjų patvirtino. išpildžius mažą reikalavimą. Kartą viešai išdėstę kokius nors teiginius. kad darbuose. Ypač dažnai to reikalauja kai kurios profesijos . pavyzdžiui. mimika). kai duodame interviu spaudai ar kalbamės su potencialiu darbdaviu norėdami įsidarbinti. paprašyti padėti įtikinti kitus rengiamos labdaringos akcijos nauda. y. vėliau mes keičiame ir savo įsitikinimus. oda. t. nagai). reikalaujančiuose asmeniškai kontaktuoti. Štai ką apie įvaizdį sako Nomeda Ausmanienė. dažnai rodytis ir dirbti viešumoje. galbūt tik už užmokestį. drabužiai. Myers. teisininko.verbaliniai ir neverbaliniai komunikaciniai gebėjimai (minties reiškimas raštu. laikysena) bei geros manieros. finansų ir buhalterijos sistema.. .

ypač į drabužius. stiprina ryžtą ir ištvermingumą. Toks tarpusavio ryšys tęsiasi ir toliau. Šie žodžiai nebūtinai turi nuskambėti balsiai. kad įmonės įvaizdis turi tiesioginę įtaką jos suklestėjimui. Ar tai nepakelia jūsų nuotaikos? Nuo nuotaikos. priklauso nuo jūsų įvaizdžio. kurią apie mus susidaro kiti. kalbėkite. „esi geros formos" ir t. kurį jums galima duoti. jeigu jūs ieškote darbo. kaip jūs vertinate pats save. jausmų. elkitės taip. Jeigu atrodote gerai. lyg jau būtumėte žmogus. jūsų darbas našesnis ir didesnį pripažinimą jis jums atneša. Prisiminkite. geriau sekasi dirbti. „likimas mane persekioja". puikūs darbo rezultatai kelia darbingumą. Jie gali būti perskaityti jūsų veido išraiškoje. Tai. Žymus gydytojas arba teisininkas įgyja gerą vardą ne tik gerai eidamas savo pareigas. kad jūs ne toks žmogus. koks norėtumėte būti. atrodykite. „neišmeskite manęs lauk". Džiaugsmas ir pasitenkinimas. svarbesne už kvalifikacijos kėlimo kursus. jeigu norite. kaip jus suvokia aplinkiniai ir tai. jeigu jūs nepasitikėsite savimi ir nemėginsite siekti sėkmės. kūno pozoje. Geriausias patarimas. susilaukiate didesnio aplinkinių pripažinimo. labai dažnai pasisekimas priklauso nuo nuomonės. „mane užgriuvo visos pasaulio bėdos". nes visa tai didina savigarbą ir savivertę. pasitikėjimą savimi ir susitelkimą. kad jums sektųsi. lyg jums visur sekasi. Kita vertus. Jūsų įvaizdis lemia darbo rodiklius. kokį įspūdį jis mums daro. tai ištarti: „prašau. jūs labiau savimi pasitikite. kitaip darbdavio neįtikinsite. Kai nepaisote savo išorės. nes darote jiems malonų įspūdį. „man taip sunku gyventi". kai kiti žmonės jumis nepasitiki ar net tyčia jums kliudo. jeigu norite ieškoti darbo. • Visi šiuolaikinių firmų respondentai mano.71 • Privačių firmų direktoriai ir skyrių vadovai vykusį įvaizdį laiko karjeros sąlyga. nuo viso psichinio gyvenimo priklauso jūsų darbingumas. kad esate jam tinkamas žmogus. yra šis: elkitės taip. Mes žmogų vertiname pagal tai. t. kyląs iš darbo. kurio jis ieško. „aš savimi jau nepasitikiu". jūsų elgesyje. ir stengsis jūsų kuo greičiau nusikratyti.. kurią galite padaryti. darbdavys ims jūsų nevertinti ir tuojau pasakys. didžiuojatės ir jaučiate kitų pritarimą. Kai atrodote gerai. bet ir šiaip gyvenime darydamas gerą įspūdį. jūs turite spinduliuoti pasitikėjimu savimi. bet niekuomet nepasiseks. Didžiausia klaida. kurie mūsų gerai nepažįsta. duokite man darbo". Jei nuotaika gera. jums geriau vengti rodytis žmonėms. ieškodami darbo.. su kuriais mes galbūt niekuomet nekalbėjome. Išorinė . Jums gali pavykti sėkmingai atlikti darbą ir tada. kaip žmogus. kaip kartais jus pagiria: „tu puikiai atrodai". Todėl eikite. Pamatęs ar išgirdęs visa tai. viešai kalbėti. Kreipkite dėmesį į savo išorinę išvaizdą. Atvirkščiai. turite įeiti į kambarį užkariautojo veidu.

pasistengia. Reklamų kompanijos taip pat naudoja šį metodą. Tačiau yra įsitikinimų. pasitikintį ir laimingą . kurie slypi taip giliai mūsų psichikoje. „esu per jaunas" ir t. Jūs dar nežinote. kurie jums patinka.jūs iš tiesų toks pasijusite. jos nuolatos kartoja ją.tai teiginiai. iš kur jie kilo. protinga ir unikali būtybė". Kitas metodas.. vienas sprendimo būdų yra „pozityvūs tvirtinimai" . kuris gali gerai dirbti. Sukūrusios kokią frazę. kad jūs nepatrauklus. Kartais fizinių .. kuriuos dažnai kartojame garsiai arba mintyse.„mano nosis per didelė". tokio žmogaus. kas buvo kartojama vaikystėje. Šiuo atveju. padedantis keisti įvaizdį . nepakanka tik atkapstyti jų kilmę. t.. pradedame tuo tikėti. kaip kiti". kad problema išsispręstų.„aš nesu toks protingas. kad susiformuotumėte nuomonę apie save jų pavyzdžiu. Jūsų išvaizda. Jei mes ką nors pakankamai dažnai girdime. Norint jų atsikratyti. Sąmoningai paklauskite savęs: „kas man patinka manyje?" arba „kas man gerai sekasi?" Žmogus turi nuostabią savybę . Daugelis žmonių patiria nesėkmes ir negali jaustis laimingi tik dėl to. tarsi viskas būtų gerai ir šypsomės žmonėms. Jei mūsų klausimai bus pozityvūs.„aš neturiu humoro jausmo". kartais intelektualinių . jei galvojate. Kartais. jo vertybes. Taip išsiugdomi kompleksai ir neigiami įsitikinimai. kai jūs įsivaizduosite save patrauklų. „aš esu įkyrus". tačiau aplinkiniai. Augdami įgyjame įvairiausių kompleksų. tarsi būtumėte patraukliausias. mes imame elgtis taip. Tada jie nusišypso mums. negi galite sėkmingai dirbti ir jaustis laimingi? Daugumą kompleksų atsinešame iš vaikystės..giliai širdyje didelė dalis žmonių jaučia menkavertiškumo kompleksą. ir savo motinos niekinamą požiūrį į tėvą". Tenka išgirsti prisipažinimų: „vaikystėje aš perėmiau tėvo kalbėjimo manierą. Tuomet. kai jaučiamės nelaimingi. kūno kalba ir atsakymai turi sukelti darbdavio pasitikėjimą.72 išvaizda sukuria pirmą įspūdį ir todėl turi didelės reikšmės.paieškoti tokių būdo bruožų. „aš bjaurus". Pavyzdžiui: „aš esu mylinti. Arba įžvelgiame asmenybės trūkumus . kad juos išsiaiškinti ne taip jau lengva. kas ir kokie esate. Taip kilo daugelis mūsų įsitikinimų . Kartais to pakanka. laikyseną. kad jums trūksta pasitikėjimo savimi. Savo paties įvaizdį taip pat susiformuojame vaikystėje. ir mūsų nuotaika pagerėja. sukurti pasitikinčio savimi žmogaus įvaizdį.elgtis priešingai susidariusiai nuomonei. pirmiausia reikia išsiaiškinti. Dar vienas būdas pagerinti savo įvaizdį . kad jie yra nepatenkinti savimi . sulauksime teigiamų . įsitvirtino pasąmonėje. kol galiausiai mes imame tuo tikėti. kurie yra vyresni ir išmintingesni. elkitės taip..tai...jis visada ieško atsakymo į klausimus. Jei taip galvojate apie save. Jei esate įsitikinęs. elkitės kaip visiškai pasitikintis žmogus.

kaip pirmąsias geriau išnaudoti. jei nuspręstumėte tai daryti iš anksto viską suplanavę. keičiant įvaizdį. neužmiršti. norint jį sukurti • Įvertinkite situaciją. kokie joje bus jūsų bei kitų asmenų vaidmenys. kurie gali padėti pakeisti nuomonę apie save: „kokios mano stipriosios savybės?".kokio įvaizdžio jums reikia. kad tai išryškėtų arba tiesiog paklausti • Įvardykite sau. tačiau atspindi iškreiptą. Galima specialiai sudaryti tokias situacijas. išbandydami įvairius elgesio būdus ne viešoje vietoje. bei naudokite jas • Galite pasipraktikuoti. Pažinkite save ir kurkite save patys tokius. nemanykite. .įveikti • Susipažinkite su „scena".73 atsakymų. kokio rezultato norite . Jei jūsų tikslai pozityvūs. kokias žodinės ir nežodinės išraiškos priemones turėtumėt naudoti. Pagalvokite. Norint įveikti savo kompleksus ir neigiamus įsitikinimus. reikia išmokti nereaguoti į kitų žmonių kritiką jūsų atžvilgiu. susikurti teigiamą įvaizdį. Yra ir kitų gerų klausimų. kad toks šaltas apskaičiavimas . gali padėti klausimas: Jei manyje būtų kas nors. kurioje teks bendrauti. kas tai galėtų būti?" Šis klausimas reikalauja teigiamo atsakymo. Dimbleby (1988) nurodomi svarbiausi įvaizdžio kūrimo žingsniai. kurioje turėsite prisistatyti. Burton ir R. kas joje padėtų atrodyti taip.nemoralus. kaip norėtumėt • Numatykite. o antrąsias . sako autoriai: • Pabandykite sužinoti. neteisingą vaizdą. kad nors jie ir yra mūsų veidrodžiai. „kokiose srityse aš geriausiai pritaikyčiau savo gebėjimus?". „kas man sekasi geriausiai?" Pozityvūs tvirtinimai. kas man patiktų. Kai suriku atrasti mums patinkančius bruožus. teigiamų atsakymų reikalaujantys klausimai gali puikiai mums pasitarnauti. Pabandykite numatyti. kad kiti apie jus susidarytų teigiamą įspūdį • Pasverkite savo stipriąsias ir silpnąsias puses. kokiais norite būti! O štai G. Pagalvokite. kodėl jis turėtų būti būtent toks ir kaip reiktų elgtis. ką reikia sakyti bei daryti. ką dabar apie jus galvoja aplinkiniai. elgesys „tarsi". kad sukurtumėt norimą įspūdį.

pasakytus prieš išsiskiriant. galima pateikti G. Pastebėta. o baigmės . ir jais labiau pasikliaujame. Tai . Jis lemia tai. Daugumą jų jau aptarėme ankstesniuose skyreliuose. ieškome ir . siekdami susidaryti kuo teigiamesnį to asmens vaizdą. pastebėję kokį nors mums labai patrauklų asmens bruožą. Dimbleby (1988. Pvz. Pvz. prisiminsime geriau. nei anksčiau sakytus komplimentus ir į tai atsižvelgdami jį vertinsime. poelgius įsimename geriau nei viduriniuosius. kad kai kurie būdo bruožai visada susiję su kitais. darydami sprendimus apie žmones.baigmės efektas. susipykę su draugu.. jei pastebime ką nors atstumiančio. paskutinius žmogaus. Aureolės efektas yra gana panašus į pradmės. p. jo priekaištus. aureolės efektas ir vieningumo iliuzija. esame linkę nepastebėti jo trūkumų ir ieškome kitų patrauklių savybių. Burton ir R. remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami. su kuriuo bendraujame žodžius. Tai yra: • išankstinė nuomonė • save išpildančios pranašystės • stereotipai • pagrindinė atribucijos klaida • pradmės efektas • baigmės efektas • aureolės efektas • pritarimo iliuzija • vieningumo iliuzija. Kaip ir pačius pirmuosius. kai bendraujame su nepažįstamais žmonėmis. 75) sudarytą būdingiausių socialinio suvokimo klaidų sąrašą: • dalį informacijos mes praleidžiame • kai kurioms detalėms suteikiame per didelę reikšmę • neteisingai interpretuojame ryšius tarp atskirų suvokiamų elementų • darome neteisingas prielaidas apie žmones. Ir atvirkščiai. kad dalis mūsų gautos informacijos apie žmogų ima dominuoti ir daro įtaką galutiniam sprendimui.bendraujant su pažįstamais..74 Socialinio suvokimo klaidos ir būdai joms išvengti Apibendrinant šį skyrių. tad stabtelkime prie jų.baigmės efektas. Iš čia nurodomų reiškinių mūsų dar neaptarti yra trys . kad pradmės efektas turi didesnę įtaką mūsų sprendimams. Šie autoriai taip pat išvardija svarbiausius socialinio suvokimo klaidų šaltinius.

• Pabandykite stebėti su kuo nors bendraujantį žmogų ir įvardykite. kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus: kad vienas jo poelgis ar požiūris neprieštaraus kitam. nors tąkart jis galbūt tik nevykusiai pajuokavo. kada jūs padarėte socialinio suvokimo klaidų.grubus nepraustaburnis. judesiai. bet keletą skirtingų paaiškinimų. su turima nuomone ir kreipti dėmesį į prieštaravimus • informacijos lyginimas: įvairias pastebėtas detales lyginti vienas su kitomis. • Kokie stereotipiški vertinimai labiausiai žeidžia jus asmeniškai? Ar jie susiję su jūsų lytimi. tiek į išorinius poelgį lėmusius veiksnius • papildomos informacijos rinkimas: ieškoti papildomų informacijos šaltinių. padedančių susidaryti objektyvesnę nuomonę • įsijautimas: pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis. pagalvokite. sužinojus apie jį ką nors naujo • duomenų tikrinimas: nuolat lyginti tai. kada jums gresia pavojus tokių klaidų padaryti. kodėl žmogus pasielgė taip.1. tiek nežodinius „pranešimus" • sprendimo atidėjimas: stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie žmogų. siekiant išvengti aureolės efekto. padėtį visuomenėje ir kt. o ne kitaip. ką pastebime. išvaizdos detalės ir 1. stereotipų poveikio ir kt. greičiausiai manysime.75 daugiau patvirtinimų. kokie išoriškai stebimi požymiai (balso intonacija. kad tas žmogus . Vieningumo iliuzija (falše consistency) pasireiškia. Todėl. kad tas asmuo apskritai yra atstumiantis. Jei tokių situacijų neprisimenate. atkreipiant dėmesį tiek į vidinius. tai leis sukaupti apie jį daugiau ir įvairiapusiškesnės informacijos • nuomonės keitimas: būti nusiteikus keisti savo požiūrį į žmogų.) atskleidžia jo asmenybės ypatybes. išpažįstama religija? . įsijausti į jo padėtį. kai mes nepagrįstai tikimės. • alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas: stengtis rasti ne vieną. Pasvarstykite: Pamėginkite prisiminti. tiek žodinius. kartą iš ko nors išgirdę nedraugišką „užsičiaupk!". O koks elgesys gali padėti išvengti socialinio suvokimo klaidų? Tai: • atidumas detalėms: bendraujant reikia atidžiai stebėti visus. tautybe. kad panašiomis situacijomis jis visada elgsis daugmaž taip pat ir pan.

76 .

Savęs atskleidimo aspektas psichologiškai yra labai reikšmingas. ypatumai. bet ir žinios apie siuntėjo asmenį (pvz. Iš čia kyla daug tarpasmeninės komunikacijos problemų (pvz. t. Šis aspektas yra svarbiausias pokalbiuose ir diskusijose. kodėl šis bendravimas dažnai būna toks komplikuotas. siuntėjas griebiasi įvairių „savęs aukštinimo" gudrybių).77 5. Pranešimo samprata. siuntėjo norą būti „aukštumoje" ir t. arba bent jau turėtų toks būti.. 1. analizė Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai Bendravimo psichologijoje dažnai susidursite su siuntėjo. o pati informacija vadinama pranešimu. F. Aptarsime žodinio (verbalinio) bendravimo ypatumus ir pabandysime atsakyti į klausimą. savęs atskleidimas gali būti tiek pasąmoninis. 2. .. siuntėjo pranešimas perduodamas su pasididžiavimu. priėmėjo ir pranešimo terminais. turėdami sveikas ausis? Kuo patogūs yra daugiaprasmiai pranešimai? Ar mūsų kalba gali būti valdžios įrankiu? Ar klausymasis ir girdėjimas . Pranešimo turinys: apie ką aš informuoju. Beje. su kuo jūs susiduriate kasdien daugybę kartų .tas pats? Ar galima išgirsti tai. ŽODINIS BENDRAVIMAS • • • • • • • Ar žodžių tvarka sakinyje yra psichologiškai svarbi? Kodėl bendravimo partneris neretai išgirsta visai ne tai. Savęs atskleidimas: ką aš pasakau apie save. kas nepasakoma žodžiais? Šiame skyrelyje pakalbėsime apie tai.apie keitimąsi žodine informacija. su baime ar pan. ką mes norėjome pasakyti? Kodėl kartais mes būname kurti.). Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija (pranešimo turinys). kad kiekvieną pranešimą galima išanalizuoti keturiais aspektais. tiek sąmoningas norimas savęs pavaizdavimas. kadangi parodo siuntėjo savijautą. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės. ir kodėl mes taip dažnai nesusikalbame. Schulz von Thun (1996) teigia.

Beveik visų pranešimų tikslas . pirma. priėmėjas čia atlieka vertintojo vaidmenį („ką man sako tavo pranešimas apie tave patį?"). jau penkis kartus tau skambinau!" Pranešimo turinys šiuo atveju visai aiškus . balso toną. liepti. o tarpusavio santykių aspektas . tiek paslėptas. Šis bandymas paveikti gali būti tiek atviras. Taigi savęs atskleidimo aspektas pateikia Aš-pranešimą. Tarpusavio santykiai: kokios aš nuomonės apie tave. ką siuntėjas nori pasakyti apie save (jis nekantrus? nusivylęs? labai stropus?). Pakeliate ragelį ir išgirstate: „Labas. Tik retais atvejais mes kalbame „šiaip sau".1 pav. ką siuntėjas mąsto apie priėmėją. tarpusavio santykių aspektas gali būti dvejopas: čia gali atsispindėti. Tarpusavio santykių aspekto nereikėtų maišyti su savęs atskleidimo aspektu: pastarasis neliečia priėmėjo.) ir panagrinėti konkretų pavyzdį. Šiek tiek sunkiau suprasti. Jis greitai pajunta pašaipų siuntėjo toną („ne tavo nosiai suprasti tai!").1 pav. neverbalinius signalus. kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo.skambinta penkis kartus. ką įsakyti. o gal: .78 3. Pabandysime schema pavaizduoti pranešimo analizę (žr. Be to. Pranešimo tarpusavio santykių aspektas liečia ir priėmėją („ką aš tau reiškiu?").paveikti priėmėją. Kreipimasis: ko aš norėčiau paprašyti. nors garsiai tai nebuvo ištarta. kokios jis nuomonės yra apie priėmėją arba. jog esant vienodam kreipimuisi. Įdomu. Pranešimas parodo. 4. Visam tam priėmėjas dažniausiai būna labai jautrus. jog suskamba telefonas. kokie tarpusavio santykiai atsiskleidžia tarp siuntėjo ir priėmėjo (gal nuskambėjo priekaištas: „Tu visada kažkur bastaisi". antra. 5. Žodinės komunikacijos psichologinis modelis Įsivaizduokite. 5. Tai dažnai išryškėja vartojant tam tikras formuluotes. santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo gali būti visai skirtingi. kokie yra jų tarpusavio santykiai.Tu-pranešimą (ką aš galvoju apie tave) arba Mespranešimą (kokie yra mūsų tarpusavio santykiai).

jei bus sakoma: „Paduok duonos!". nuogąstavimus. kurių prasmė yra paslėpta. ką apie jį galvojame (tai būtų eksplicitiniai pranešimai). jei išgirsite: „Duonos ant stalo nebėra!" (vis tiek norima.tai implicitiniai pranešimai. implicitinis. suprantu kiekvieną žodį. Konkretaus pranešimo analizė Taigi ką išgirsta priėmėjas. formuluotės (pvz. kai kalbame „iš aukšto". savęs atskleidimas.. kurie yra suformuluoti aiškiai ir vienprasmiškai. Visi keturi pranešimo aspektai (pranešimo turinys. kad būtų paduota duonos).tai daugiaprasmiai pranešimai. Eksplicitiniai ir implicitiniai pranešimai Eksplicitiniai .2 pav. viltis. tačiau gali būti numanoma.2 pav. galima pastebėti. Kartais nebūtina žmogui tiesiogiai sakyti. Mūsų bendrais reikalais visada rūpinuosi aš! 5. kai pataikaujame ir pan.tai tokie pranešimai. jog priėmėjas „išgirsta" savo fantazijas. Implicitiniai pranešimai yra .) .79 „Tu man labai svarbus"?) ir ko jis siekia (galbūt „galėjai ir tu pats paskambinti man"). tarpusavio santykiai ir kreipimasis) gali būti ir eksplicitiniai. kreipimosi aspektas bus eksplicitinis. Vieną iš galimų variantų pavaizduosime 5. bet ką gi jis norėjo tuo pasakyti?" Jei pranešimas nėra visai aiškus.. Vėliau apie tai dar kalbėsime išsamiau. į kurį aspektą (iš minėtų keturių) jis atkreipia dėmesį? O gal jis netgi negali apsispręsti. į ką jam reaguoti: „Atrodo. Implicitiniai . Pvz. ir implicitiniai.. mūsų nuomonę apie tą žmogų gali išduoti ir balso tonas..

ką tu pridarei.3 pav. Tačiau šiuo atveju sunkiau įvardinti turinio aspektą. 5.4 pav. Netgi tylėjimas yra pranešimas. Matai. todėl šią schemos dalį praleisime. jog įeinate į laukiamąjį. kuriame jau randate laikraštį skaitantį klientą. Pasisveikinate. Pvz. savo balso tono: „Aš gi to nesakiau!" Nežodinių (neverbalinių) pranešimų analizė Pagal anksčiau pateiktą pranešimo analizės schemą galima nagrinėti ir nežodinius (neverbalinius) pranešimus. įsivaizduokite. iš džiaugsmo. Trys neverbalinio pranešimo (tylėjimo) aspektai . nes juos naudojantieji lengvai gali išsiginti savo žodžių. verkti galima ir iš laimės. šiame pavyzdyje pateiktas tik vienas iš daugelio galimų verkimo siunčiamų pranešimų. be to. tačiau žmogus nereaguoja ir toliau skaito.80 gana populiarus.). kaip toli tu nuėjai! 5. 5.3 pav. 5.4 pav. Panagrinėkime verkimą (žr.. pateikta galima tylėjimo pranešimo analizė. Trys neverbalinio pranešimo (verkimo) aspektai Savaime suprantama.

. Nekongruentus pranešimai paprastai būdingi tvirtai neapsisprendusiam pranešėjui.. individo aplinka. kad šis pranešimas yra nekongruentus.. jei visi siunčiami signalai (ir sakomi žodžiai. gestikuliacija.. kai priėmėjas yra priklausomas nuo siuntėjo (pvz." Pranešimo nekongruentumą dažniausiai rodo mimika. jums skauda skrandį. jog kur kas geriau būtų keturios ausys. įtūžęs žvilgsnis. Pvz. jog dabar kalbėsime apie žodinį bendravimą iš priėmėjo pozicijos. Pranešimo priėmimo ypatumai Gamta žmogų apdovanojo dviem ausimis. vienos krypties. pamatę nuliūdusį draugą. Draugo prislėgtu balsu ištartas „Su manim viskas gerai" lyg ir reikštų „Nesirūpink daugiau manimi". Turbūt supratote. jog sakomi žodžiai neatspindi realybės. išduoda būtent sudegęs kepsnys.. ir gestikuliacija) yra suderinti. Dėl nemalonios savijautos jūs atsakote: „Turbūt greit mirsiu!" Tačiau jūsų pašnekovas greičiausiai supras. o kartu . pikta veido išraiška.juk pranešimas dviprasmis. balso tonas. prieštarauja vieni kitiems. kuris priėmėją neigiamai veikia ypač tada. Tačiau psichologai juokauja. klausiate: „Kas atsitiko?" ir išgirstate prislėgtu balsu ištariamą atsakymą: „Viskas gerai. gali rodyti ir kontekstas.likti priklausomais nuo jų. Beje. kadangi turi atsarginį variantą . garsus balsas „tiktų" frazei „Aš nebenoriu daugiau tavęs matyti!" Pranešimas vadinamas nekongruenčių. vaikai ir tėvai). valgydamas kepsnį. Pvz. o kas nors paklausia. Pranešimo nekongruentumą kartais išduoda ir perdėtos formuluotės. galime išgirsti ir griežtą: „Atsikabink. kad pasakyti žodžiai neatspindi tikrovės: juk jūs dar vaikštote savo kojomis ir visai neblogai atrodote. Tačiau ar tai nėra panašu greičiau į pagalbos šauksmą: „Rūpinkis manimi!" Antra vertus. kaip jums sekasi. o ne balso tonas. stengdamiesi pagelbėti draugui.81 Kongruentūs ir nekongruentūs pranešimai Pranešimas vadinamas kongruenčiu. Pvz. Pvz. Vaizdumo dėlei nupiešėme „keturausį . daug nekongruenčių dvigubų pranešimų išgirstame iš tėvų. Tačiau apie tai. nekongruentus pranešimai sukuria dvigubą ryšį. ir balso tonas. kurios gebėtų tinkamai analizuoti visus siunčiamo pranešimo aspektus. Nekongruentus pranešimai gali apsunkinti ir trikdyti bendravimą. jei siunčiami signalai yra skirtingų krypčių.. Bet kuriuo atveju jis gali išsiginti savo žodžių. vyras šūkteli: „Aš stebiuosi tavo kulinariniais sugebėjimais!" Tai. aš tau aiškiai pasakiau. kad su manimi viskas gerai!" Vadinasi.. kai vienu metu iš mūsų reikalaujama būti savarankiškais.

galvoti.5 pav. „tarpusavio santykių" ir „kreipimosi" ausis. girdėdamas jo pranešimą/ 5. 5. Priklausomai nuo to. pateikto skyriaus pradžioje (žr.6 pav. „Keturausispriėmėjas" Grįžkime prie mūsų pavyzdžio. ką jis išgirdo jam sakomoje frazėje. Tarpasmeninė komunikacija dėl to ir yra tokia komplikuota.). Priėmėjas gali reaguoti labai įvairiai: tai priklausys nuo to. kurią ausį mes „įjungiame" pokalbyje.82 priėmėją" (žr. 5.5 pav. SAVĘS ATSKLEIDIMO AUSIS Kas jis toks? Kas su juo vyksta? TURINIO AUSIS Kaip suprasti turinį? KREIPIMOSI AUSIS TARPUSAVIO SANTYKIŲ AUSIS Kaip jis su manim kalba? Ką aš turiu daryti. jausti. turintį „turinio". „savęs atskleidimo". Dažniausiai priėmėjas sąmoningai to net nesuvokia.2 pav. Galimos priėmėjo reakcijos . į kurią pranešimo dalį jis reaguos. 5. kad priėmėjas turi laisvę pasirinkti. Tik retas geba iškart klausyti visomis „keturiomis ausimis".). jis gali pakrypti į vieną ar kitą pusę.

Arba: Ji: Tu šiandien labai gyvybingas. jei juokiasi . Su tokiais žmonėmis yra gana sunku bendrauti. . į kurį pranešimo aspektą buvo reaguojama kiekviename iš 5.laike kintantis fenomenas. kurie turi perdėtai išlavintą „santykių ausį". nes pranešimas interpretuojamas pagal principą „Ką tu praneši apie save?" Kartais ši ausis „veikia" ne visai pagal paskirtį: ten. Pateiksime pokalbio pavyzdį: Jis: Šiandien gražus oras..6 pav. apie tai nėra vieningos nuomonės.nemėgstami ir t. Jis: Jausmai .jaučiamės išjuokti. Yra pastebėta. (irt. a-d variantų. kad tu mane laikai paviršutiniška. Štai kaip atrodytų pokalbis. taip pat mokslo darbuotojai. jei nežiūri .. bet vien apie orą nenorėčiau kalbėtis.. Per stiprus „santykių ausies" išlavinimas sunkina mūsų gyvenimą: net indiferentiškus posakius imame interpretuoti siedami su savo asmeniu. tiesa? Šitoks netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimas vadinamas imunizacija. Palyginus su tais žmonėmis. Ji: Aš tik norėjau sužinoti. Ji: Aš žinau. girdime tik to žmogaus savęs atskleidimą: „Koks jis baisus žmogus.. Jis: Taip.). t. „Savęs atskleidimo " ausis kartais dar vadinama „diagnozuojančia ausimi".. aš žinau. jei žiūri aptarinėjami. kur reiktų įžvelgti tarpusavio santykių aspektą.83 Paanalizuokite. imame jaustis be kaltės kalti.. Jei kas pyksta. jog geriau išlavintą „turinio ausį" turi vyrai. kas yra suprantama žodžiu „meilė"? Tai gali reikšti daug ką. ką tu man jauti. Štai koks tu esi! Tai patogu. t. jeigu leidžia sau taip apie mane mąstyti!" Taigi automatiškai pakeičiama: Štai koks aš esu! _________________p. žymiai dvasiškai sveikesni yra „savęs atskleidimo" ausies „savininkai". jei vyras būtų „įjungęs" tik „turinio ausį": Ji: Ar tu dar mane myli? Jis: Pirmiausia. kad šiaip darau miegančio įspūdį.

kad neišaugote iš savo vaikiškų kelnių.. kad šis iš menko krustelėjimo supranta. Šeimininkas: Ko tu ieškai? Peleninės? Tuoj atnešiu! Gražus šiandien oras. kad ji . Taigi paprasčiausia ir lengviausia bendrauti.kone pilna. Pvz. jog kas nors kritikuoja kapitalistinę santvarką. Jei Jums asmeniškai blogai . Taigi siuntėjo pasirinkta frazė vienaip ar kitaip . kai klausome „turinio ausimi". Paprastas pavyzdys: žiūrėdami į stiklinę. Pirmuoju atveju klausytojas sužino. antruoju.gebėti vienodai jautriai reaguoti į visus pranešimo aspektus. Geriausia išeitis . Psichologizuota jūsų reakcija būtų maždaug tokia: „Šia kritika Jūs tik parodote. Labai jautri „kreipimosi ausis" išlavinama dar vaikystėje. emocijų stygiumi. ko norėtų ir pan. galime pasakyti: • Stiklinė pusiau tuščia arba • Stiklinė pusiau pilna. svečias dairosi bute. Kalba .84 Kitas netinkamas „savęs atskleidimo" ausies naudojimo atvejis -išgirsto pranešimo psichologizavimas. kad mūsų kalba yra socialinės valdžios. šio tipo žmonės ima nebesuprasti. Tėvai džiaugiasi vaiko „supratingumu". Blakar (pagal V. Gyvenimas . Usmanov. ką turėtų tuoj pat padaryti. Antra vertus. Baigsim gerti kavą ir dar galėsim išeiti pasivaikščioti.ieškote kaltės sistemoje" ir 1. ką jie patys jaučia. tarpusavio įtakojimo instrumentas. tačiau tokia patirtis vėliau virsta kliūtimi nuoširdžiam bendravimui.1. kad stiklinė yra kone tuščia. Tėvai kartais sugeba taip „išdresiruoti" vaiką. visiškas nesigilinimas į turinio aspektą. įsivaizduokite.tarpusavio įtakos instrumentas Norvegų psichologas R. perpus pripildytą vandens. vien tik toks bendravimas pradėtų varginti savo „sausumu". Būdami jautrūs kitų poreikiams.ne vien pasakų šalis. M. 2000) teigia. Čia tiktų toks pokalbio pavyzdys: Ji: Jis: Arba: Pirmą kartą atėjęs į namus pas savo bendradarbį.

kad mūsų kasdieniai neutralūs pokalbiai gali paveikti kitą žmogų . Esame girdėję kalbininkus diskutuojant dėl įvairių posakių lingvistinio ar stilistinio teisingumo. tačiau galbūt dar neteko girdėti. Žodis valdžia čia pasirinktas neatsitiktinai: mes norime atkreipti dėmesį į tą žodinio bendravimo aspektą. t. ir mezginio akį). ją galime užkoduoti įvairiausiais būdais. Net jeigu siuntėjas stengiasi „pasakyti objektyviai". Visi trys posakiai trūksta. Priėmėjui padeda kontekstas: • situacija • tai. kai mūsų mintys perteikiamos spaudoje..daugiaprasmiai žodžiai (pvz. televiziją. Taigi kiekvieną kartą norėdami ką nors pasakyti. Tačiau visgi „neutralių" pasakymų nebūna: savo siunčiamu pranešimu kitą žmogų paveikiame sąmoningai arba nesąmoningai. jo pasirinkta „objektyvi frazė" vis tiek struktūruoja ir įtakoja mūsų suvokimą. „Linas sumušė!": ar Linas sumušė kažkokį žmogų. y. Panagrinėkime tai detaliau. norėdami pasakyti „Linas pavėlavo". nepakankamai ir per mažai perduoda kažko trūkumo idėją. kieno ir kokie interesai ar požiūriai atsispindi tam tikrame pasakyme. Kas kita. taip. sunku suprasti. t. ar Linas sumušė rekordą? Taigi dekoduodamas priėmėjas turi pasirinkti vieną iš galimų reikšmių. Pvz. kai kalba vadinama socialinės valdžios instrumentu. Ypač ryškus to pavyzdys . poetai ir rašytojai sumaniai naudojasi žodžio galia. Jeigu mes nežinome konteksto.čia įtakos sfera kur kas platesnė. nors mūsų kasdienės įtakos sfera gana ribota.jo suvokimą ir požiūrį į aplinką? Pasirodo. kad būtų diskutuojama apie tai. mes tą pačią mintį galime išreikšti ir kitaip: „Linas atėjo vėlai" arba „Linas neatėjo laiku" ir pan. pvz. O kaipgi mes? Ar tikėtina.. jo reikšmę. mes turime pasirinkti tarp keleto alternatyvių būdų. Būtent pastarasis aspektas ir domina psichologus: kodėl beveik visiškai sinonimiški pranešimai skirtingai paveikia mus? Reklamos ir politinės propagandos žinovai. . kai kalbame per radiją.85 paveikia mus. Tačiau pranešime gali slypėti net kelios prasmės. ir žiedo akį. kas buvo pasakyta anksčiau • tai. akis gali reikšti ir žmogaus akį. Jis turi dekoduoti siunčiamo pranešimo turinį. Kodo pasirinkimas Norėdami išsakyti savo mintį. ką reiškia. Būtent tai ir turima omenyje. . y. kuris neretai nepelnytai užmirštamas. reikšmė išliks ta pati. priėmėjus. todėl ir kalbos poveikio reikšmingumas kitoks. reklamoje ir pan.. Su panašia problema susiduria ir priėmėjas. kas buvo pasakyta vėliau. Tačiau funkciškai tai bus tapatūs kodai.

milijonus žmonių. kad nauja saldainių dėžutė beveik tuščia. televiziją ir pan. rizikuodami būti ne taip suprasti. ar pavogti. mes turime rinktis. Mes turime savo mintį ir prasminį jos turinį „paversti" skambančia kalba. M.. kad kalba yra socialinės valdžios įrankis. Bet nėra kriterijaus. kad būtent tie pasirinkimai (sąmoningi arba nesąmoningi). kuris leistų patikrinti. ką jis norėjo perduoti.. susijusius su sūnaus poelgiu. tiek jo mamai nėra tas pats. Blakar (pagal V. Tačiau lygiai tie patys ypatumai būdingi teiginiams. Beje. Norėdama kreiptis į sūnų. Mūsų pateiktame pavyzdyje galima išsiaiškinti. tačiau nei vienas jų adekvačiai nenusako tikrosios vidinės Algio mamos būsenos. Pvz. O tai Algiui leidžia prognozuoti. kad Algis ar kažkas kitas paėmė /nukniaukė /pavogė saldainius. 2000) tvirtina. kuris pasakymas bus pasirinktas. kuriuos siuntėjas ir priėmėjas privalo atlikti. O jie paliečia tūkstančius. Įtarimas tuoj pat krenta ant Algio. . kokia bausmė jo laukia. ar klaidingi. R.86 Tačiau ypač sunku priėmėjui būna tada. Ši išanalizuota kasdienio gyvenimo situacija susijusi tik su dviem žmonėmis. Nors kiekvienas iš mūsų pateiktų reagavimo variantų atspindi dalį tiesos. ne visada galima patikrinti. skambantiems per radiją. vienu metu mes negalime naudoti keleto vienas kitą patikslinančių pasakymų. ar teiginiai yra teisingi.. Usmanov. Algio mama pastebi. Tačiau tiek Algiui. kai siuntėjas būna pasirinkęs neadekvatų pasakymą tam. ji pasirenka vieną iš daugelio variantų. Mes negalime betarpiškai perduoti visos minties iš savo sąmonės į priėmėjo sąmonę. ar saldainiai buvo paimti. kuris pabrėžia kažkurį vidinės būsenos aspektą. Savo įtarimą ji gali išreikšti pačiais įvairiausiais būdais: • Tai tu paėmei saldainius? • Tai tu esi tas smaližius? • Tai tu nugvelbei saldainius? • Tai tu nukniaukei saldainius? • Tai tu nušvilpei saldainius? • Tai tu pasisavinai saldainius? • Tai tu pavogei saldainius? Galbūt Algio mama vienu metu išgyvena pačius įvairiausius jausmus. Maža to. ar nukniaukti. leidžia teigti.

. Pvz. tamsiaodis žmogus gali būti pavadintas juodaodžiu. politikoje. susijusios su žodžiu pavasaris. mes kuriame vieningą vaizdą. o emocinis . nusakantys tą patį objektą. daugeliui kelia teigiamas emocijas. Pvz. sąmoningai ar ne. Kitais žodžiais tariant. kokius mūsų minėtus „valdžios instrumentus" jis turi. mes suprasime jo požiūrį ir jausmus tamsiaodžių ar prasižengusiųjų atžvilgiu. sukelia mums skirtingas emocijas. Aukščiau pateiktos asociacijos. du žurnalistai. gaivus šiltas vėjas. Tačiau galima rasti pavyzdžių. pirmieji pumpurai ant medžių.tai žodžio sukelti jausmai arba emocijos. pragmatinį kalbos aspektą. • Asociacinis komponentas .. Pagal tai. tie patys dėsningumai naudojami ir mūsų kasdienėje kalboje. Ideologijoje ir politikoje tai ypač svarbu. Reklamos kalboje referentinis komponentas „nustumiamas" į šoną. kaipgi siuntėjas įgyvendina galimybę įtakoti priėmėją bendravimo metu. buvo komandiruoti į Vietnamą nušviesti karo eigą. Beje. kad galimybė manipuliuoti skirtingais žodžio komponentais nuo seno yra žinoma ir naudojama retorikoje.. Pvz. kaip reikia". o B . kai skirtingi žodžiai. kadangi atitinkamų žodžių ir sakinių parinkimas struktūruoja realybę „taip.tai visuma asociacijų. pvz. spalvotuoju. kurį iš šių žodžių pasirinko kalbantysis. Žodžių ir sakinių pasirinkimas. girdėdami ir suvokdami žodžius. Šį aspektą mes jau trumpai aptarėme: tas pats reiškinys gali būti nusakomas įvairiais sinonimiškais žodžiais arba frazėmis. Tačiau visgi atkreipsime dėmesį į tai. • Referentinis komponentas atspindi žodžio reikšmę. nors ir neturi jokio ryšio su šio žodžio interpretacija siaurąja prasme. Paprastai. juodaskūriu. poezijoje.tai metų laikas. • Emocinis komponentas . dažniausiai net neįsisąmonindami minėtų trijų komponentų egzistavimo. pavasaris . uždarytas į kalėjimą žmogus gali būti pavadintas nusikaltėliu arba nuteistuoju. Tų instrumentų yra keletas: 1. susijusių su žodžiu. pavasaris .aktyviai eksploatuojamas. yra dar vienas svarbus žodinio bendravimo aspektas.kiekvienas žodis slepia savyje tris komponentus: referentinį.87 Žodžio komponentai Be pasirinkimo aspekto. o konkrečiau .tai tirpstančio sniego upeliukai. Kalba. asociacinį ir emocinį. Žodiniai „valdžios instrumentai" Trumpai aptarsime. A ir B.. negru. ateinantis po žiemos.apie amerikiečių agresiją . A parašė apie amerikiečių dalyvavimą Vietnamo reikaluose.

impulsyvus. impulsyvus. y. nusakančių asmenybę) eilės nuoseklumo pakeitimai paveikia besiformuojantį įspūdį (V. Gramatinės formos pasirinkimas. Wold ir kt. užjaučiame demonstrantus) ir suabejojame demonstrantų taikumu antruoju atveju (t. Jis man sudavė (t. Turbūt pastebėjote. darbštus. Asch. jis man sudavė (t. turintis antibakterinių komponentų'... palyginkite du asmenis: pirmasis yra protingas. pavydus. Taigi aktyvios arba pasyvios gramatinės formos pasirinkimas gali lemti ne tik priežastinių ryšių suvokimą. Nuoseklumo pasirinkimas. 2000). ką sako ir ką galvoja. Pvz. 6. Pvz. reklamuojama „vienintelė skalbimo priemonė su balinančiu efektu". Kitas pavyzdys: politikas. ir išnaudotoju. žinantis. nors tai visiškai nepriimtina visuomenėje"). 3. Šis mechanizmas dažniausiai naudojamas siekiant „slapta prastumti" informaciją. neteisingas žodžių naudojimas. tą patį sakinį Aš tave myliu galima ištarti ir jausmingai. esąs ribojamas pavydo ir užsispyrimo. antrasis . Lygindami antrąją sakinių porą (nors sakiniai savo turiniu nesiskiria). Palyginkite du sakinius: Žalgiris nugalėjo Real klubą ir Real klubas buvo nugalėtas Žalgirio.. numanome didesnį ar mažesnį policijos aktyvumą pirmuoju atveju (t. H. 2. „tas chuliganas"). atkaklus. kritiškas. bet ir situacijos akcentų sukeitimą. policija apsupo demonstrantus ir demonstrantai buvo apsupti policijos.. Pvz. kurią priėmėjas ne visai norėtų laikyti išeities tašku. Pvz. 4. S. Antrasis asmuo atrodė nevykėlis. y. Jeigu tą patį sakinį pasakysime akcentuodami vis kitą žodį. Naujų žodžių ir posakių sukūrimas. darbštus. y. Svarbi ir frazės intonacija. suteikusį mums galimybę užsidirbti. savo proto galimybes panaudojantis darbe. savo kalboje pasisakantis už tolesnius atominius bandymus. A. nusakomą situaciją iš esmės suvoksime vis kitaip. tik jose sukeisti pirmas ir paskutinis žodžiai. mes jį galime pavadinti ir darbdaviu. atkaklus. du sakiniai .Senas žmogus yra . „jis sudavė. galbūt policija buvo priversta užkirsti kelią riaušėms). būdvardžių. stropus.pavydus. jog lygiaverčių elementų (pvz. nes leido blogoms savybėms užgožti gerąsias. 5.88 Vietname. Kitas pavyzdys: kalbėdami apie žmogų. jis man sudavė (t. y. Usmanov. Slaptų arba numanomų prielaidų pasirinkimas. kritiškas. stropus.. šiltai. psichologų eksperimentai įrodė. y. „tuščių žodžių" naudojimas. Tiriamiesiems pirmasis asmuo atrodydavo lengvai nepasiduodantis svetimoms idėjoms. ir su ironija. kad šios būdvardžių eilės yra beveik vienodos. aiškina apie „nelabai kenksmingas radioaktyvias nuosėdas". Pvz.. „vienintelis skalbimo muilas. Akcentavimas ir intonacija. „sužalojo būtent mane"). protingas. Krepšinio fano ausiai kur kas maloniau turėtų skambėti pirmasis sakinys.

5.). kad jis senas ir neturtingas. klaidas ir problemas. kad jis neturtingas. kokiame mes ir norime bendrauti. ne visai malonius dalykus. . 1997) Taigi sutikite. kurios sukuria tokį kontekstą. tvirtinama. bet ir lemtingos. Būtent tai veda į nesusipratimus.7 pav.7 pav. Pajutote skirtumą? Jei mama į jus visada kreipiasi mažybine forma (Irute. Burcley-Allen. kurios gali būti ne tik pavojingos.viena pagrindinių neefektyvaus bendravimo priežasčių. rašymui -9 % (M. Antrame sakinyje jau kalbama apie žmogų.89 neturtingas ir Žmogus yra senas ir neturtingas . ir sakoma. Algiuk) ir staiga girdite: „Ateik pas mane. Klausymasis Nemokėjimas klausyti . daugiausiai laiko bendravimo procese užima klausymasis (žr.tai slapta forma gali reikšti daug ką ir. be to.bendraujant funkcionuoja visiškai skirtingai.labai reikšmingas mūsų bendravimui. kalbėjimui . 5.35 %. greičiausiai. Įvairiems komunikacijos aspektams skiriamas laikas: klausymuisi 40 %. skaitymui -16 %. Burcley-Allen (1997) teigimu. Irena (Algirdai)!" . M. Taigi mes pasirenkame (sąmoningai arba nesąmoningai) tokias žodines formuluotes. klausymasis . Pirmame sakinyje kalbama apie seną žmogų.

kad apie 35-40 proc. kai jis pakeldavo telefono ragelį.90 Aukščiau minėta autorė pateikia tokį pavyzdį. Tad nuo vaikystės turėdami šalia savęs žemos bendravimo kultūros pavyzdžius padarome klaidingas išvadas: tyli . iš JAV nusprendė išsiaiškinti. net 13. Vadybininkas W. kelia norą replikuoti.. O klausančio dažnai ir nebūna. Gatvėje susitikę seniai matytą draugą. Tik pakankamai intelektualus žmogus sugeba gerbti kito nuomonę. Prie blogų klausytojų galima priskirti ir tuos.000 dolerių.500 dolerių gauna už tai. Tad kodėl vis tik klausymasis nėra vertinamas? Kodėl gi mes nesiklausome? Vidinės nesiklausymo priežastys Dažniausiai nesiklausome dėl vidinių priežasčių. kiek jo darbo laiko užima klausymasis.vadinasi. nemoka klausyti. savo metinio uždarbio. komunikacijos proceso laiko. net jeigu ji visiškai priešinga jo nuostatoms.. ne taip greit įžvelgiamų vidinių priežasčių kodėl mes nesiklausome. o būtent 18. Vadybininką ištiko šokas. įrodė savo tiesą ir pan. vienas per kitą puolame dalytis naujienomis. Jis paprašė sekretorę fiksuoti laiką nuo to momento. kai jis sužinojo. Tokiu būdu mūsų aprašytas vadybininkas W. • Kurie turi neigiamą nuostatą kalbančiojo atžvilgiu. Juk klausymasis yra įgūdis.tiesiog tingime klausyti. kad tiesiog. Bet yra ir gilesnių. kuri trukdo susikaupti.sunkus darbas. Nes šiaip ar taip — žmogus įdomiausias yra. Teisingumo dėlei reiktą pridurti.. • Kurie nenori klausyti kitų išsakomų kritiškų minčių apie save ir iškart audringai reaguoja. jis gauna tik už klausymąsi. . kad klausėsi neefektyviai.. kurios yra gana paprastos: • mums neįdomu • mes mąstome apie savo svarbesnes problemas • mes pavargę • mes susijaudinę • galų gale . pats sau.. klauso.vadinasi. perrėkia kitą . o dauguma įgūdžių formuojasi asmenybės tapsmo laikotarpiu. • Kurie nesiklauso todėl. • kurie laiko save aptariamos temos specialistais ir turi parengtus atsakymus į visus klausimus.. jog vidutiniškai žmonės yra efektyvūs klausytojai tik apie 25 proc. juk klausymasis .

atrodytų. ypač tada. liga). kad tik kalbantysis gali valdyti situaciją). „Sugedusio telefono" principas .. Išorinės nesiklausymo priežastys • • • • • • Nedėmesingumo priežastimi gali tapti ir išoriniai veiksniai: pašnekovas kalba per tyliai trukdo transporto.8 pav. elektros prietaisų keliamas triukšmas trukdo telefono skambučiai bloga akustika trukdyti gali netinkama patalpos temperatūra. manymas. nes tai dažniausiai daugiau ar mažiau liečia klausantįjį. net ir. Paprastai mes kalbame maždaug 125 žodžių per minutę greičiu.91 • Kurie linkę viską vertinti.iki 400 žodžių per minutę. monotoniškumas). kambario apstatymas. toks menkniekis. kaip gumos kramtymas klausymąsi apsunkina neatitikimas tarp kalbėjimo greičio ir klausančiojo protinės veiklos. Tokia visa ką vertinanti reakcija. tačiau klausantysis suprastų ir žymiai greitesnį kalbėjimą . kas girdima ir matoma. 5. siunčiamą pranešimą labiausiai „nufiltruoja" klausytojo išankstiniai nusistatymai (pvz. gali tapti rimtu efektyvaus klausymosi trukdžiu. paremta asmeniniais įsitikinimais. Burcley-Allen (1997) nuomone (žr.8 pav. 5. Vertinama viskas. susikaupti gali trukdyti ir pašnekovo išvaizda. • Visi aukščiau paminėti veiksniai gali neatpažįstamai iškreipti priimamą informaciją. jo gestai ir mimika. ankstesnė patirtis. fizinė klausančiojo būsena (nuovargis. M. kalbėjimo maniera (akcentas. kai kalbama lėtai ir neįdomiai. skirtingi kalbančiojo ir klausančiojo informacijos apdorojimo tempai. sienų spalva ir pan.).

kodėl tu visa tai pasakoji".nebūtinai blogas klausytojas. "taip". skuba daryti išvadas. tam pačiam žodžiui yra suteikiama kita reikšmė (juk žodžiai daugiareikšmiai!). Suveikus semantiniam filtrui. įterpiami žodeliai "aha". tai . Jame' atsispindi mūsų asmenybė. "aišku". reikalaujantis dėmesio ir nuolatinių pastangų. kad klausytojo priimtas pranešimas būna ne tik gerokai „aptrupėjęs".gerai.92 Taip pat labai svarbūs yra semantinis ir emocinis filtrai. spėlioja būsimus įvykius. linksima galva. • Atrenkantis klausytojas domisi tik tam tikra informacijos dalimi. reikšminga. Neretai kalbantysis keletą kartų klausiamas to paties. dažniausiai „nuoširdžiai" žiūrima į akis. pridedant informacijos „nuo savęs". tačiau iš tikrųjų patyliukais svarstomi asmeniniai reikalai. kitaip namų aplinkoje.aktyvus procesas. Aukščiau minėtas autorius primena. • Kategoriškas klausytojas: „Tai . Visa kita . Čia pateiksime keletą netinkamų klausymosi stilių pavyzdžių. statusas. Taigi efektyvus klausymasis . koks aš jam atrodau . kuri jam naudinga. • Svarstantis klausytojas: „Dabar aš suprantu.protingas ar kvailas?" • Sėlinantis klausytojas paslapčia renka tą informaciją. • įsigilinęs į save klausytojas daugiausiai dėmesio skiria sau: „Įdomu.blogai". interesai. • Klausytojas-simuliantas vaidina dėmesingą. nors mintys klajoja kažkur toli. kad klausymasis gali būti susijęs su aktyviu dalyvavimu pokalbyje: juk daug kalbantis pašnekovas . įdomi ar pan.praleidžiama. charakteris. kurios žodžių tvarka dažniausiai būna pakeista. Neretai užbėgama į priekį: klausantysis trukdo kalbančiajam. amžius. Klausymosi stiliai Žmonės skiriasi savo klausymosi stiliumi. klausinėja. • Klausytojas-veidrodis pakartoja paskutinę girdėtą kalbančiojo frazę. . Emocinis filtras iškreipia mūsų reakciją į dirginančius pranešimo žodžius. kuri bus panaudota kalbančiojo puolimui. Klausymosi stiliaus pasirinkimą įtakoja ir situacija: vienaip klausome darbe ar per paskaitas. • Klausytojas-aidas linkęs pakartoti paskutinį girdėtą kalbančiojo žodį. Dėmesys simuliuojamas (lyg ir rodomas išorinis dėmesys) norint įsiteikti kalbančiajam. Kartu priminsime. lytis. nevalingai iškreiptas įvairių filtrų bet ir „pagražintas".

„nesąmonė" ir pan. • Neadekvatus klausytojas uždavinėja klausimus. jei pašnekovas kalba lėtai? 7. Ar dažnai nutraukiu kalbantįjį? 5. • Analizuojantis klausytojas: „Kada?". o apsvarstau savo atsakymą? Nustebote dėl savo atsakymų? Ar galite tvirtinti. telefonu). „ech". Ar kartais neapsimetinėju klausančiu? Galbūt klausausi tik iš mandagumo? 3. sąžiningai atsakykite sau į keletą žemiau pateiktų klausimų. pasireiškiančias emocijas. Jei koks nors išgirstas teiginys nesiderina su logika. „Aš tave užjaučiu". dažniausiai nekreipdamas dėmesio į kalbančiojo nežodinį elgesį. Ar nesu linkęs daryti skubotas išvadas? 9. juoktis ir pan. Galbūt aš ne klausau. tai toks klausytojas yra linkęs jį atmesti „kaip neturintį nieko bendra su aptariamu dalyku". Viską vertina racionaliai.. O koks klausytojas esate jūs? Paklauskite savo draugų arba. jei klausyti visai neįdomu? 6. kad esate geras klausytojas? Koks jūsų klausymosi stilius? . Kaip aš klausau. „Duok pavyzdį". Ar reaguoju į emocionalius žodžius? 4.niekai". Ar aš lengvai atitraukiu dėmesį? 2. Ar neužsisvajoju.93 • Užjaučiantis klausytojas : „Tu visai teisus". • Grubus klausytojas nesiskaito su žodžiais: „visa tai . • Emocingas klausytojas linkęs aikčioti („oi". 1. nesusijusius su aptariama tema arba su ja susijusius tik formaliai. prisiminę kokį nors konkretų pokalbį (pvz. „oho"). Kaip reaguoju į pašnekovo elgesio klaidas? 8.

vyrai yra labiau linkę neišklausę iki galo teikti išvadas. niekam tikę. o moteriškas stilius gali būti nepakankamai efektyvus. Be to. ties kuriais buvo sustota. Moteris.fiziologinė mūsų ypatybė.tai tik vienas iš šešių pagrindinių efektyvaus klausymosi komponentų (žr. I. ausimis „gaudant" įvairius garsus.grįžta prie tų klausimų. tai jie pertraukia vienas kitą maždaug vienodu dažnumu. interpretavimas . Usmanov.ne iškart po pranešimo išsiuntimo daromas . kaip tai galima sukritikuoti. kad girdėjimas ir klausymasis nėra tas pats.9 pav.). Vyrai paprastai įdėmiai klausosi tik pirmąsias 10-15 sekundžių. profesijos ir 1. tiek moteriškas.94 Statuso ir lyties įtaka klausymuisi Minėjome. Bet kai kalba vyras ir moteris. Be to. pasiūlymus. Vyriškas stilius gali sukelti pašnekovui diskomfortą. Atvater teigimu (pagal V. 5.1. Tačiau nemanykime. negu buvo pasakyta. kas pasakyta. trukdyti jam išsakyti mintis. Skiriasi ir moterų bei vyrų klausymasis.į patį bendravimo procesą. tiek vyriškas klausymosi stiliai turi savų privalumų ir trūkumų.tai gebėjimas atkartoti pasiųstą pranešimą. klausydama bendravimo partnerio. apie ką eina kalba. Supratimas . atsiminimas . girdėjimo komponentas reiškia nuolatinę dėmesio koncentraciją. o jei nutraukia jas . kartais netgi skiriamas vyriškas ir moteriškas klausymosi stilius. Moterys rečiau nutraukia kalbantįjį.tai gebėjimas įžvelgti pranešime daugiau. kai iš to norima gauti kokios nors naudos sau. o vyrai.tai įsisąmoninimas. greičiau įvertina jį kaip asmenybę. ypač tada. kai kalbasi du vyrai arba dvi moterys. kai tik tampa aišku. Apskritai vyrai labiau koncentruojasi į pokalbio turinį.psichologinė. kurie yra aukštesnio statuso. pasiekiančiu tam tikrą smegenų dalį. ir nuo interesų. priešingai. kad visos moterys . ką dar būtų galima pridurti prie to. Jau minėjome. jie ima ieškoti. jog klausymosi stilius priklauso nuo daugelio dalykų: ir nuo charakterio. Girdėjimas . Brownell požiūriu. Kaip reikia klausyti Turbūt jau supratote. kurie iš akustinio impulso virsta nerviniu dirginimu. 2000). kad klausymąsi įtakoja žmogaus statusas.idealios klausytojos. kadangi pastarasis susijęs su supratimo komponentu. o klausymasis . Paprastai dėmesingiau klausomasi tų. supranta kalbančiojo jausmus. įvertinimas . kad pranešimas buvo pasiųstas. Taigi girdėjimas . o moterys . tai vyras pertraukia moterį beveik du kartus dažniau. ir nuo statuso.

pantomimiką. 2000) Minesotos universitete atlikti tyrimai (M. Greenberg ir R. mintimis. A. • stengiasi atrasti sau įdomios ir naudingos informacijos • įsisąmonina savo turimas nuostatas ir susilaiko nuo „nuosprendžių skelbimo" savo pašnekovams • stengiasi atskirti emocijas nuo faktų • labiau pasikliauja pagrindinėmis idėjomis. įsiklauso į kalbos manierą ir pan. mimiką. Burcley-Allen. Baron. Brownell efektyvaus klausymosi modelis (pagal J. 5.95 sprendimas ar susiklostanti nuomonė. kad geri klausytojai. 1997) parodė.9 pav. . negu atskirais faktais • be to. susikaupimo parodymas siuntėjui. klausydami kitų. geri klausytojai sąmoningai stebi kalbančiojo nežodinį elgesį -gestus.tai savo dėmesingumo. reagavimas .

t. norima žinoti jo mintis ir jausmus. • Kai nori išsikalbėti. ką jaučia ar kalba pašnekovas ir niekada „neužkimba" ant pašnekovo „kabliuko". mūsų nuomonė jam . Nereflektyvus klausymasis Nereflektyviai klausydamiesi. • Kai pašnekovas dega noru išdėstyti savo požiūrį kokiu nors klausimu. „Kažkas atsitiko?".96 Geras klausytojas tiesiog tampa savotišku veidrodžiu: atspindi tai. Tokia klausymosi forma ypač tinkama. „Suprantu". Minėtais atvejais tokiam žmogui svarbiausia būti išgirstam. „Gal galite smulkiau?" ir pan.). • jei klausytojas yra aukštesnio statuso. „Oho!". ima „vairuoti" pokalbį ir girdėti tai. Kad būtų aiškiau. pateiksime netinkamų frazių pavyzdžių: „Na negali gi būti. liūdnas ir pan. Neretai tokiu atveju klausytojas jaučiasi laisviau. y. • Kai pašnekovui sunkiai sekasi dėstyti savo mintis. tuo parodydamas pašnekovui. „Tu dėl kažko susirūpinęs?". Paskatinti žmogų išsikalbėti galime trumpomis frazėmis. kurias parenkame įvertinę jo neverbalinį elgesį: gestus. tik dėmesingai tylime arba įsiterpiame trumpomis replikomis („Taip?". ką nori girdėti. Pvz. neįsižeidžia. „Įdomu!". klausytojas turėtų pasirinkti nereflektyvų klausymosi būdą. mes nesikišame į pašnekovo kalbą. Kad taip neatsitiktų. nedaro skubotų išvadų. palaikome trumpomis „nespaudžiančiomis" replikomis.. • Kai mūsų pašnekovas išgyvena gilius jausmus arba yra labai emocionalus (įtūžęs. nes sumažina įtampą. kūno padėtį. Užsimezgusi pokalbį. nesupyksta. „Pradėkite gi pasakoti". mimiką. „Tai kodėl dabar taip padarei?" ir pan. kad juo domimasi. Geras klausytojas visada klausosi aktyviai. negu kalbantysis.antraeilis dalykas. Aktyvus klausymasis Skiriamos dvi aktyvaus klausymosi formos: nereflektyvus klausymas ir reflektyvus klausymas. Apie tai pakalbėsime smulkiau. Neutralios replikos taip pat gali padėti pokalbio pradžioje. kai jis mikčioja.). kaip minėjome. aptarti opius asmeninius dalykus. „Tave kažkas neramina?". kad viskas taip blogai". „Tu dabar atrodai labai laimingas". .

. „Reziumuodamas galiu pasakyti. Savo reakciją į išgirstus jausmus galite parodyti ir taip: „Intuicija man sako.. Įsijautę į kitą. tu tiesiog „atsijungi".. retsykiais: • Pasitiksliname. tu jauti. • Apibendriname pagrindines pokalbio idėjas. Atidžiai klausydamiesi. mes suvoksime ne tik tai. „O dabar pasitikrinsime: mes aptarėme šiuos faktus. viskas ne taip blogai".. y. kad. kad tu norėtum šio darbo. Reflektyviai klausydamiesi. Jūs pasakėt.. „Aš jaučiu.." • Atspindime kalbančiojo jausmus: „Tau atrodo... tuo lyg pasiruošdami tolimesniam pokalbio etapui: „Taigi problemos esmė yra. bet nežinai." • Perfrazuojame jo sakomas mintis.. kaip Jūs suprantate...".97 Reflektyvus klausymasis Reflektyvus klausymasis būna įvairių stilių. kad. „Tavo žodžiuose aš pajutau. kad supratome esmę: „Kaip aš supratau. „Man atrodo. Ar teisingai aš supratau?". ." ir kt.". „Man pasirodė. ko nori (motyvacinė empatija).. (nusakome ją savais žodžiais). „Jei aš teisingai supratau... „Nereikia taip visko imti į širdį .. „Rytoj tau bus geriau". ar teisingai suprantame kalbantįjį: „Jūs šią problemą suprantate būtent taip?". kad kai tavo viršininkas kalba su tavimi tokiu pilnu įtūžio tonu. mes parodome. ko žmogus negali ar nenori pasakyti." Klausymosi įgūdžiai dažniausiai yra būdingi empatiškiems žmonėms.". problema yra.. išgirsime ir tai.. koncentruodamiesi į faktus ir tuo pačiu parodydami. Tačiau nepatartina vartoti nieko nereiškiančias „raminančias" frazes: „Na. „Gal galėtumėte patikslinti.. kad. ką žmogus galvoja (intelektualioji empatija). bet ir ką jis jaučia (emocinė empatija). t.". kaip jį gauti". kad tave gydė neteisingai?". „Nedaryk iš musės dramblio!" Tai sumenkina kalbančiojo jausmus. kad domimės savo pašnekovu.visa tai niekai!".

Daug paprasčiau būtų. jei iškart būtumėte pasakę.98 Siuntėjas Priėmėjas Aš neseniai nusipirkau automobilį.10 pav. O kokia jo markė? "Fordas" Naujas ar ne? Naujas. Patikslinantys klausimai gerina bendravimą . kad nusipirkote naują baltą "Fordą". buvę. 5. O kokios spalvos? Baltas.

Brewer.99 Paeksperimentuokite su artimais draugais. kaip ir pašnekovo. natūraliai. Pabandykite pokalbio metu nutaisyti „ledinį" veidą ir visai nereaguoti į pašnekovo žodžius. kad jis nėra vienas ir apleistas. kuris gali nusigręžti nuo savęs. o staigūs pozos pokyčiai veikia priešingai. . kad trečiuoju atveju delikatus partnerio pozos ir gestų pamėgdžiojimas sukuria komfortišką pokalbio aplinką. koks yra: jis nesmerkiamas. Dar vienas eksperimentas: klausykite atkartodami lygiai tokią pat pozą. padeda pašnekovui atsiverti. Bendraujama be išankstinių sąlygų. kad jį kažkas supranta ir myli. tretiems . kalbantysis priimamas toks. iš esmės pakeiskite pozą. su kitais persimetame mandagumo frazėmis. falšo nebuvimas. 3. be vaidybos. kuris visą dėmesį nukreipia į klausytoją ir leidžia jam tapti jo dėmesio centru. Turbūt pastebėsite. tik toks žmogus. 2. jam jaučiama pagarba." Dažniausiai skiriamos tokios trys klasikinės gero klausymosi ypatybės: 1. Tiesumas. tik toks žmogus. Kroeger (pagal B. Emocijų atspindėjimui svarbu tai. neegoistiškai. nebaramas. 1994) į šį klausimą atsako taip: „Tai tik toks žmogus. Visais trim atvejais stebėkite pašnekovų būseną. patekę į kito žmogaus padėtį. Kas pagerina klausymąsi Žmonės yra labai skirtingi: kai kuriems atsiveriame gana greitai. ką kalbantysis išgyvena emociškai. Klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai. bet vis dėlto likti savimi. Empatija prasideda ten. kaip mes patys jaustumėmės. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus. Akceptacija. o kai jis įsišnekės. Rezultatus aptarkite su jais.nenorim pasakyti nė žodžio. Empatiškumas. M. su kuriuo norėtųsi pasikalbėti? A. kur paliekame savo mintis ir įsivaizdavimus ir pradedame galvoti. kuris yra suradęs save. kad klausytojas savais žodžiais išsakytų šiuos išgyvenamus jausmus: juk tada partneris sužino. pamiršti save ir atsigręžti į kitą. Tik toks žmogus gali pagelbėti. Klausytojas jaučia. Kito pokalbio metu širdingai linksėkite ir visokiais kitokiais perdėtais būdais atspindėkite partnerio emocijas.

kaip žmogus reaguos į išgirstus dalykus. Pažymėkite (aišku. atsižvelgdami į mamos asmenybės savybes. ne knygoje!). asociacinį ir emocinį). Tai. jūsų šeimos nariams. jūsų nemėgstamam kurso draugui? Nusakykite žodžio „egzaminas" komponentus (referentinį. ką nori girdėti 4. Kurio aspekto akcentavimas būdingas jūsų mamai? Ką jūs greičiausiai išgirstumėte tokioje mamos frazėje? Kokie klausymosi stiliai būdingi jums. jūsų geriausiam draugui. Klausymasis . Girdėti ir klausyti . pažįstama 3. Žmonės yra linkę kreipti dėmesį į tai.tai nevalingas procesas 5. • • Testas Patikrinkite įgytas žinias apie klausymosi procesą. kas jiems žinoma. Kai kurie žmonės girdi tik tai. Žmonės yra linkę laukti arba numatyti tai. priklauso nuo jo profesijos. jog mama jums sako: „Ir vėl tavo palaidinė ištepta"! Išnagrinėkite mamos siunčiamą pranešimą (pagal šiame skyriuje aptartus keturis aspektus). kurie teiginiai teisingi (T).tas pats procesas 7. kurie klaidingi (K): 1.100 Pasvarstykite: • Įsivaizduokite. Mokėjimas klausyti-įgyjamas įgūdis . gyvenimo patirties. kas jiems įdomu 2. žinių 6.

101 .

102 .

p. rodo. NEŽODINIS BENDRAVIMAS Sakoma. jog įvairių kultūrų atstovai savo stiprius jausmus išreiškia tokia pačia mimika. 1998. kad jis yra alkanas. Nežodinis bendravimas arba kūno kalba . nenaudojant žodžių. Todėl šiame skyrelyje išnagrinėsime įvairius nežodinio bendravimo elementus. Prieš išmokdami žodinę kalbą. Kiekvienam pravartu žinoti: • apie ką byloja žmogaus jausmų „skelbimų lenta" . skatinančių domėtis nežodinio bendravimo forma. 1968).veidas • iš ko galime spręsti apie emocinę įtampą • kokią informaciją bendravime simbolizuoja rankų padėtys • ką reiškia įtemptas ar atpalaiduotas žmogaus kūnas • ką apie mus informuoja turimi daiktai. simpatiją ar antipatiją kitam žmogui. nes kiekvieną pasakymą lydi nežodiniai signalai. Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė vis didesnio mokslininkų dėmesio visame pasaulyje. tai universalesnė kalba. išreikšta nesąmoningais gestais ir pozomis (The International Webster's Comprehensive Dictionary of the English Language. nes. todėl yra greitesni už kalbą. tačiau bendraujame visu kūnu (K. skausmą. lavinti gebėjimus tiksliai apibūdinti save. Tačiau tai.tai kūno komunikacijos forma. 151). Faktas. būdamas bet kuriame pasaulio krašte. Nežodinio bendravimo elementų tinkamas naudojimas leistų patobulinti socialinio bendravimo įgūdžius. Abercrombie. kad žodine kalba žmogus naudojasi norėdamas nuslėpti savo mintis. kurias žmogus .103 6. Jie tiesiogiai atspindi žmogaus fiziologines reakcijas. vaikai geba išreikšti save kūno kalba. Kas yra nežodinis bendravimas Nežodinis (neverbalinis) bendravimas . nepasitenkinimą. kūno signalų dėka žmogus gebės paaiškinti. naudodamiesi mokslininkų atliktais tyrimais ir jų parengtomis rekomendacijomis. Mes kalbame balsu. pasako nežodine (neverbaline) arba kūno kalba. ką jis nori nuslėpti kalbėdamas. Joje atsispindi emocijos. kad nežodinė kalba yra įtikinamesnė.tai pats paprasčiausias būdas perduoti pasitenkinimą. Yra keletas priežasčių. net nemokėdamas kalbėti. Tyrinėtojų nuomone.

priklausomai nuo situacijos. pakvietęs 50 žmonių ir paprašęs juos . netgi įvairūs aksesuarai . o taip pat smulkesniais bendravimo akcentais.tai pats svarbiausias nežodinio bendravimo elementas. Nežodinio bendravimo raidos pradžia . jie gali pasitarnauti bendravimo procesui. tiek ir tarpasmeniniame bendravime. judesys. Osgood (1966) buvo vienas iš pirmųjų. E. Šio nežodinio bendravimo elementų visiškai pakanka. kad mama suprastų. žvilgsnis. judesiai bei gestai. iš kurių kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį ir gali paveikti žmonių tarpusavio santykius. kūno laikysena. ateidami į pasaulį. kurias žmogus jaučia konkrečios situacijos metu. Kūno kalba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais. ko kūdikis nori. jau yra pasiruošę socialinei interakcijai. skrybėlė drauge sudėjus sudaro bendrą žmogaus išvaizdą ir siunčia vienokius ar kitokius signalus į aplinką.104 jaučia konkrečioje socialinėje situacijoje. kad veido išraiška greitai kinta. Žmogaus socialinės raidos procese nežodinio bendravimo repertuaras pasipildo mimika.sumenkinti jį arba įnešti dviprasmiškumą. Tiesa ir tai. Maži kūdikiai siunčia nesudėtingus to paties pobūdžio socialinius signalus. kaip ir bendraujantys suaugusieji. . skarelės. Gebėjimas veidu išreikšti stiprias emocijas pagyvina veidą. Tai garsas. Veido išraiškos kitimas taip pat rodo. būdami svarbūs tiek dalykiniame. Jeigu gerai pažinsite veido išraišką. leidžia jam be žodžių išreikšti mintį. gestais. Gražūs jausmai sutaurina veidą.aukštakulniai bateliai. nes. nes kūno kalboje atsispindi emocijos. kūno sudėjimas. Esama netgi nuomonių. todėl turėtume gerai žinoti jos elementus. fizinis patrauklumas. kaklaraiščiai. kad tas pats žmogus gali keistis. ir lengviau jas perprasti netgi tuomet. Dėl to veido išraiškai skiriamas ypatingas vaidmuo socialinės interakcijos procese. Panagrinėkime tai išsamiau. Veido išraiška. Žmogaus veido išraiška susidomėta jau seniai. kad kūdikiai. kosmetika. nedraugiški ir paniurę veidai darosi dar mažiau patrauklūs. šukuosena. tačiau C. šypsena. kaip keičiasi Jūsų pašnekovo nuotaika bendravimo procese. o kartais ir atvirkščiai . akiniai.motinos ir pasaulį išvydusio kūdikio sąveika (interakcija). kai kalbantysis nori jas užmaskuoti. Nežodinio bendravimo elementai Veido išraiška Veido išraiška . tai jos kitimas leis suprasti.

kad speciali neurologinė sistema. nepriklausoma netgi nuo kultūros. kurioje žmogus augo. tačiau ekspertai jose visose tesugebėjo „išskaityti" tik aštuonetą emocijų: džiaugsmą. Antai. lūpų kampučiai truputį pakelti • ryškios raukšlės nuo nosies iki lūpų kampučių. antakiai. baimė. akys-akių vokai. Ar galime pažinti emocijas iš veido išraiškos? Jeigu galime. 1982). Paveikslėlyje matote fotografijas. kurias pateikė P. pasibjaurėjimo ir baimės emocijos. baimę. liūdesys. Kartais veide gali atsispindėti daugiau nei viena emocija. panieka (P. ar jos iš tikrųjų atspindi emocijas. pasireiškiančios skirtingose veido dalyse. bet ne emocinės būsenos. E. Emocijų išraiškoje dalyvauja visos veido dalys: kakta. Pademonstruoti veido išraiškas nebuvo sunku.105 pademonstruoti 40 skirtingų veido išraiškų. Izard (1977) nuomone. kad veido išraiška yra universali emocinė kalba. bjaurėjimasis. Žinia apie blogas ir gąsdinančias naujienas gali būti išreikšta liūdesio ir baimės emociniu deriniu. formuojantys raukšles nuo nosies iki lūpų kampučių. Ekman. jeigu žmogus stengiasi užmaskuoti emociją po to. Viršutinėje eilėje iš kairės į dešinę matote džiaugsmo. pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į bruožų visumą. nustebimą.tai itin jautrus organas. Ekman ir W. tai į ką turime kreipti dėmesį? Pradėti reikėtų nuo to. kontroliuoja tam tikrus veido raumenis. liūdesį. Tai buvo džiaugsmas. V. C.. kad žmogaus veidas yra jo sielos veidrodis. gėda ir skausmas. lokalizuota dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje. Mišrios emocijos gali atsirasti veide ir dėl kitų priežasčių. pykčio ir liūdesio emocijas. nors kai kurios emocijos yra labiau susiję su tam tikromis veido dalimis. pyktį. Vertinant veido išraišką. Mišrios emocijos taip pat gali reikšti apgavystę arba informacijos nutekėjimą. burna-lūpos bei raumenys. kai ji jau buvo išreikšta. tyrinėję emocijų išraišką veide. Dėl to galima teigti. susidomėjimą ir gėdą. y. kuris aiškiai ir tiksliai atspindi žmogaus dvasinę būseną. nuostaba. yra tik veido išraiška. Vėliau tyrinėtojai nustatė ir patvirtino tik 6 skirtingas emocines veido išraiškas. akių-vokų bei skruostųburnos padėties: • burna gali būti užčiaupta arba praverta. Friesen (1975). bjaurėjimąsi. pyktis. skruostai lyg pakelti ar padidinti . Ne veltui sakoma. Veido raumenys . Antai džiaugsmo emociją veide galime atpažinti iš skruostų-veido. t. Dėl kai kurių veido išraiškų tebediskutuojama. interesas. apatinėje eilėje iš kairės į dešinę yra nuostabos. Maloniai nustebinto žmogaus veidas gali išreikšti džiaugsmo ir nustebimo emocijas atvira šypsena ir pakeltais antakiais. kurių pagalba išreiškiamos vienokios ar kitokios emocijos. tai yra mišrios emocijos.

106 • matomos raukšlės apie akis. horizontalios raukšlės. smulkios raukšlelės atsiranda po apatiniu voku. Emocijų išraiška veide . Liūdesio ir pykčio emocijos matomos iš akių-vokų bei skruostų-burnos padėties. 6. kuris deformuoja antakių liniją • kaktos vidurinėje dalyje susiformuoja trumpos.1 pav. einančios nuo išorinio akies kampučio. šias emocijas išreiškia: • antakių judesius kontroliuojantis raumuo.

Antai. C. S. liūdesys . nes iš tikrųjų ją galima išmokti apdairiai keisti. reikėtų atsižvelgti į James-Lange teoriją. Kiti emocijų tyrinėtojai įsitikinę. Atkinson. Jis taip pat mano. kad lengviau yra atpažinti stiprias bei ilgiau trunkančias emocijas. kad skiriasi tų pačių emocijų raiškos būdai. pyktis . kai plati šypsena apnuogina dantis. paskatinimo netgi meilės kitiems požymis. teigiamas ir neigiamas emocijas (S. Lengviausia yra supainioti baimę su bjaurėjimusi. Tačiau žmogaus veido išraiška ir jos iššifravimas yra tik vienas iš bendravimo komponentų sudėtingame nežodinio bendravimo kontekste. atvirkščiai. 1980).54 (M.57. amerikiečių supratimu. yra šilumos.55. 1994).62. nes mes šypsomės (R. Veido išraiškos atpažinimui geriausiai pasitarnauja situacijos žinojimas. Jau minėtosios džiaugsmo emocijos intensyvi išraiška gali būti tuomet. L. Bem. Argyle. tuo tarpu malonias ir nemalonias emocijas nėra taip sunku atskirti. E.mes laimingi.kalbančiajam ir klausančiajam.79. Manoma. bjaurėjimasis . Galbūt tai yra auklėjimo pasekmė. norint sudaryti reikiamą įspūdį. kad veido išraiška atspindi du emocijų kraštutinumus. Pyktis. y. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai. baimė .107 • • • • Nuostabos emocijai būdinga: ypač pakelti antakiai ištisinės horizontalios raukšlės kaktoje stipriau praverta burna plačiai atvertos akys. Jeigu tai tiesa. Tačiau tiksliai iššifruoti veido išraišką ne visada pasiseka netgi ekspertams. kuri teigia. dažniausiai suspaudžia lūpas ir tik verbalinei agresijai prasiveržti burna praveriamą. Baimės emocija nėra siejama su kuria nors atskira veido dalimi. nes džiaugsmas. t. Tačiau yra kai kurios išimtys. kad emocijos yra kūno pokyčių suvokimo padarinys . Veido išraiška ko gero per dažnai prilyginama nuolatinei emocinei būsenai. . išreikštas šypsena veide. amerikiečiai net nepažįstamiems žmonėms yra linkę šypsotis ir tai siejama su jų socialine kompetencija. akiniai.65. Tompkins. M. Argyle nurodo apytikslius išraiškos atpažinimo procentus: džiaugsmas . teigiamų jausmų. Ją galima įvertinti tik pagal visų veido dalių išraišką. nuostaba . aiškinantis veido išraišką. Šypsena taip pat yra galingas interpersonalinio atpildo šaltinis. kad socialinės interakcijos metu veido išraiška yra ypač svarbi abiem jos dalyviams . priklausomai nuo jų intensyvumo laipsnio. Smith ir D. plaukai. Atkinson. 1993). R. Veido išraišką reikšmingai gali pakeisti kosmetika.

šypsena Aukštai iškilę antakiai. Tyrimo metu dviems grupėms ekspertų buvo pateiktos 24 fotografijos. Tačiau paradoksalu. Kartais veido išraiškos interpretacija priklauso nuo asmens patirties. Tai ypač būdinga tais atvejais. yra suvokiami kaip šilti. Fizionomika (gr. aukštai iškilusius antakius. Argyle. visai nepatraukliais (C. o kartais ir mokslinėje literatūroje.1 lentelė. nuolankūs. Fizionomikos ryšys su asmenybės bruožais (pagal M.gebėjimas suprasti žmogaus vidinę būseną pagal jo veido išraišką.atvirkščiai. F. . 138) Fizionomikos ypatybės Ryškios. žmonės. kai nepažįstamojo veidas kažkuo panašus į gerai pažįstamą. o kita grupė ekspertų įvertinti fotografijas pagal 35 asmens savybes. negrėsmingi ir mažiau subrendę. 1985). Antai. 6. lygi prižiūrėta oda. kad brandumo stokojantys veido bruožai moteris daro patraukliomis. o vyrus . Anot mokslininkų. Keating. apskritą smakrą. išplėstos akys Neryškūs akių vokai. 1994. nes naujas nematytas veidas yra lyginamas ir jam priskiriami pažįstamo žmogaus bruožai. kai kurie asmenybės bruožai koreliavo su veido išraiška arba fizionomikos ypatybėmis. lygi. dideles bei apskritas akis. aukštą kaktą bei lygią odą. physiognomonika) . Lentelė iliustruoja fizionomikos ypatybių ir asmenybės bruožų koreliacinius ryšius. dėmesio pomėgis. gerai prižiūrėta oda. silpni. turintys mažą. naivūs. garbingi. priklausomi.108 Natūraliai veido išraiškai apibūdinti populiarioje. sąžiningumas mielas. Viena grupė ekspertų rangų būdu turėjo atrinkti 23 fizionomikos ypatybes. ryškūs dažai Ši lentelė buvo sudaryta. pasitelkiami asmenybės bruožų terminai. geras pašnekovas reiklumas. Jie taip pat atrodo jaunesni. atlikusių specialius eksperimentus. išdidumas seksualumas Siauros akys. p. storos lūpos. siauros akys Asmenybės bruožai nuoširdumas. naudojantis moterų tyrimų rezultatais.

kas buvo pasakyta. kurie vienas kitam patinka. jei pašaliečio tikslas yra nesuprantamas arba jis pateikė klausimą. kad kalbantieji nori.109 Tyrinėtojai pažymi. todėl jie žvilgčioja į pašnekovus. parduotuvėse. ypač jei pokalbis vyksta neutralia tema • kalbantis pažįstamiems. . atrodo. Žvilgsnis Bendravimo procese kalbėtojas su klausytoju nuolat bendrauja žvilgsniu. dėmesinga ar pranašesnė. kad jie vaidina nė kiek ne mažesnį vaidmenį. kurie sėdi vienas prieš kitą • kalbantis pažįstamiems. kavinėse išanalizavęs C. ir įsitikinsime. Apsikeitimai žvilgsniu ypač skiriasi šiais atvejais: • nesikalbant. ypač suprasti kitų reakciją į tai. nes ilgesnis nepažįstamojo žvilgsnis sukelia nepatogumo jausmą. kad ji būtų suprantama kaip laiminga. Žvilgsnis taip pat turi informacijos siuntėjo funkciją. trokštama. jog jų būtų atidžiai klausomasi. tačiau susipažinkime ir su kitais nežodinio bendravimo aspektais. atskiri trumpi žvilgsniai gali pastiprinti žodžius ar tam tikras frazes. Goodwin (1981) padarė išvadą. kas buvo pasakyta žodžiu. kryptingas žvilgsnis gali būti nukreiptas į tam tikrus objektus ar asmenis. Bendravimo pabaigoje žvilgsnis krypsta į kalbantįjį. ką nors apie juos sakant ar suteikiant jiems žodį. Ne tik veido išraiška. Tačiau net ir trumpas akių kontaktas yra aiškus ketinimas užmegzti su žmogumi ryšį. kad neretai yra manipuliuojama veido išraiška. tikrindami atsakomuosius žvilgsnius.oficialiuose priėmimuose. Su nepažįstamais žmonėmis apsikeičiame labai trumpais žvilgsniais. kurie gali sustiprinti arba įnešti dviprasmiškumą į žodinį bendravimą. turint tikslą. Veido išraiška neabejotinai yra labai reikšmingas žmogaus bendrosios išvaizdos elementas. ypač. papildydami žodinį bendravimą. Apie 0.75 sekundės trunkančiu žvilgsniu siekiama pabrėžti kažką svarbaus. Bendravimo pradžioje žvilgsnis dažniausiai nukreipiamas į šalį. Vis dėlto svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausančiųjų. lyg vizualiai norima įsitikinti tuo. tik apsikeičiant žvilgsniu su nepažįstamais • kalbantis nepažįstamiems. bet taip pat žvilgsnis ir gestai yra tie svarbūs elementai. Penkiasdešimties valandų pokalbių tyrimą natūralioje aplinkoje .

kurio neištvėrę. Psichoanalitikai mano. Psichologijoje . Judėjimu savo gyvenimą pradeda kūdikiai. 2000. todėl svarbu yra jausti ir įsiklausyti į savo kūną. Tačiau tyrinėtojai pabrėžia. kai ko nors siekia. kuris sugeba suprasti savo kūną. Agresyvūs ar linkę dominuoti žmonės mėgsta žvelgti atkakliu. jeigu jie yra pasirengę interpretuoti kūno judesius. kas patraukia jų dėmesį. Ilgais žvilgsniais keičiasi įsimylėjėliai! Intensyviu akių žvilgsniu kartais grasinama. žiūrėdavo žvilgsniu. Bierach. kad įmanoma išryškinti netgi pasąmoninę gestų prasmę (G. bet ir klausančiojo žvilgsnio dažnį. Mahl. todėl yra pirmesnis už kalbą. išgyvenimus. Šis faktas mokslininkams tarnauja įrodymu. veriančiu žvilgsniu. nes kiekvienas kūnas atskleidžia giluminius dalykus. žvilgsnis. nes tai. Kūno judesiai yra artimi psichikai: keičiantis judesiams.110 Linktelėjimas galva. rodo susidomėjimą. pagyvėjusi veido išraiška. Gestai Kalbėdami žmonės daro daugybę kūno judesių ypač rankų judesių. todėl jie padeda išreikšti vaikų norus. priklausomai nuo dėstomos temos sudėtingumo. pritarimą ar nustebimą. Gestai yra viso žmogaus kūno judėjimo dalis. Kūno judesių suvokimas bei gebėjimas tiksliai išreikšti savo patirtį retai kada ateina savaime. taip pat ir kitiems žmonėms. yra emocijų šaltinis. Devynių mėnesių kūdikiai jau naudoja kelių rūšių gestus. patirtį. kuris buvo apibūdintas kaip „nepakeliamas išlydyto metalo spindesys" (A. pamojuoja atsisveikindami. 128). 1968). galų gale nuleidžiame akis. ką nors rodo. Gestai šiek tiek aplenkia kalbos vystymąsi. Judesys gali išreikšti jausmus. Napoleonas. to reikia mokytis. jeigu žvilgsnį ilgiau koncentruoja į klausiantįjį. kad žvilgsnio dažniai labai kinta. Žvilgsnis gali atlikti ir valdingumo funkciją. Temos sudėtingumas itin sumažina ne tik kalbančiojo. Tai reiškia. Kūno judesiai pirmiausia yra svarbūs pačiam asmeniui. gėrimą ar miegojimą. A. kalbėtojo kompetencijos ir būtinumo susikaupti. kad kalbančiajam dirbti du darbus yra per didelė apkrova. norėdamas kitiems padaryti įspūdį. imituodami valgymą. Geriausiai to įmanoma išmokti kūno ir judesio terapijos užsiėmimuose. kalbėtojai daro daugiau klaidų ir ilgina pauzes. Kūnas ir jo judesiai yra informacijos šaltinis žmogui. savo išgyvenimus taip pat išreiškia judesiais. vyksta transformacijos psichikoje. Atsakinėdami į pateiktus klausimus. p. kas vyksta kūne. turintys mažai patirties kurioje nors srityje. kad vaikų kalba ir gestai vystosi beveik tuo pat metu. Žmonės. Judėjimas yra gyvybės pagrindas.

sutrikus žmogaus psichikai. kad kalbėtojai. Gestikuliuojama dažniausiai kalbos pauzių metu ir tai skatina manyti. tupėjimas ir klūpėjimas gulėjimas. papildyta rankų ir kojų padėtimi. kurios sąmoningai bus suvoktos šiek tiek vėliau. Dabartinėse moderniose visuomenėse nepriimta sėdėti arba gulėti ant grindų tam reikalui yra naudojamasi baldais. susijaudinimui. susirūpinimas). Šiandien nėra stovėjimo ant vienos kojos (nebent tik kaip bausmė kokioje nors socialinėje grupėje). veido užsidengimas rankomis (gėda). pirštų. žiovulys (nuobodumas) kultūros požiūriu yra universalūs. pasitenkinimui. nors tyrinėtojai mano. Poza Yra trys pagrindinės žmonėms būdingos pozos: stovėjimas sėdėjimas. galvos linktelėjimų. kad mojavimas kumščiu (pykčio išreiškimas). stebėjimui. klūpėjimo ant vieno kelio. išreikšdami bendrą kūno nusiteikimą. Ar tas pats pasakytina ir apie gestus? Gestai yra tyrinėti kur kas mažiau. antakių. • • • . Kiekviena iš šių pozų. nesugebant naudotis kūno kalba. pasirodo pirmiau nei mintis išreiškiama žodžiais. Primityviose visuomenėse pozų buvę apie šimtas. Įvairių šalių žmonių veido emocinė išraiška yra panaši. Psichoanalitikų nuomone. tačiau šiuolaikinė visuomenė dalies jų seniai atsisakė. veido išraiškos aktyvumo. agresijai. sėdėjimo sukryžiavus kojas (lotoso poza). bet ir galvos.susimąstymui. akių ar net viso kūno judesiais. jų tarpe daugiau gestų rankomis. naudoja daug daugiau nežodinio bendravimo elementų. sudaro įvairius pozos variantus. kad gestai. Yra pastebėta. Priešingu atveju kalbantieji ne tik sunkiau suvoks informaciją. atstūmimui. kad žodžiai derintųsi su balso tembru. tačiau. bet ir nepasitikės ja. kad kalbėdami žmonės žodžiu išreikštas mintis pastiprina ne tik rankų. nes jie išreiškia pasąmonines mintis. Beveik kiekvienai situacijai . įtarumui. norintys įtikinti klausytojus. Ne mažiau reikšminga bendraujant tai. rankų sukryžiavimas (nerimas. jo bendravimas smarkiai pašlyja. pasisveikinimui. Galbūt dėl to.111 tradiciškai daugiausia dėmesio skiriama rankų judesiams. nepriklausomai netgi nuo kultūros. gestais bei veido išraiška. atrodo. rankos piršto iškėlimas ir galvos nulenkimas (nuraminimas). gestai pasirodo pirmiau. kad yra daug bendro tarp kalbos ir gestų. Besistengiantys įtikinti taip pat kalba garsiau ir užtikrintai. Matome.

rankos paspaudimas ir galantiškas jos pabučiavimas (Prancūzija. Argentina).nuolankumo išraiška. gali būti nepalankiai žiūrima. sudarytame G. rūpestingas m) piktas. .2 pav. apribojantis i) slaptas j) ieškantis k) stebintis 1) atidus. draugiškas apsikabinimas. neaiškus r) drovus s) mąstantis t) apsimetantis. Tik ką paminėtosios pozos labiau būdingos skirtingų kultūrų žmonėms. atsisakantis e) stebintis f) patenkintas savimi g) nuoširdžiai priimantis h) ryžtingas. po to jas lėtai keliant aukštyn (Rytų šalys). Lotynų Amerika). bent jau tokie reikšmingi elementai. kuriose nešiojamos skrybėlės). Ko gero stipriausiai skiriasi Rytų ir Vakarų šalyse gyvenančių žmonių pozos. Pasisveikinimo pozų spektras labai platus: kulnų suglaudimas ir galvos nulenkimas (dauguma Europos šalių. Rosenberg ir J. Specialios ritualų pozos yra būdingos religinių bendruomenių apeigoms. suglaustų delnų pakėlimas prieš krūtinę drauge su lengvu galvos palenkimu (Indija). Jos pateikiamos pavyzdyje. kad poza labiausiai priklauso nuo socialinių normų. abipusis patapšnojimas per petį (eskimų paprotys). necivilizuotu. Langer (6. atsilenkimą atgal ir galvos nulenkimą. gilus nusilenkimas (Rytų šalys. jis gali būti laikomas egocentrišku. Manoma. rankų paspaudimas. Ypač išsiskiria pasisveikinimo ir ritualų pozos. įtarus q) niekšiškas. nežinantį pozų reikšmės. Japonai reikšmingomis pozomis laiko krūtinės išstatymą į priekį. Lotynų Amerika).): a) smalsus b) abejojantis c) neutralus d) nepripažįstantis.112 drovumui yra būdingos tam tikros pozos. tačiau yra universalių visų kultūrų atstovams priimtinų pozų. kaip dominavimo . nusilenkimas drauge su skrybėlės kilstelėjimu (Europos šalys. skrybėlės kilstelėjimas (Europos šalys. vos pastebimas galvos nulenkimas (Didžioji Britanija). Japonija). Į asmenį. įtūžęs n) sujaudintas o) įsitempęs p) nustebęs. patapšnojant per nugarą (Lotynų Amerika).

1994.2 pav. kaip ir japonai. . taip pat akcentuoja priešiškumo draugiškumo demonstravimo svarbą nors ir panašiomis pozomis. Argyle. p.113 6. 205) Amerikos gyventojai. tačiau be nuolankumo elementų. Pozų reikšmės (pagal M.

Dažniausiai yra skiriami trys kūno formos tipai: • endomorfai: stori. Tokių bendravimo komponentų tikslas .atstūmimo poza. tačiau pagrindiniai dažniausiai turi tą pačią reikšmę. atgal ir į šonus • rankų . apvalūs ir minkšti • ektomorfai: aukšti. Atpalaiduota poza tinka tik bendraujant su žemesnio socialinio statuso žmonėmis. kitaip sakant. patraukliais asmenimis būdingi specifiniai komponentai . Nėra ir negali būti atsipalaidavimo pozos su asmenimis.fizinis artumas. atkišdami pirmyn krūtinę.nuoširdaus priėmimo ženklas. Pozų elementai susideda iš: • palinkimo . L Trout ir H.palenktos. Kūno sudėjimas Kalbant apie kūno sudėjimą.atvirų. sumažėjimu. Rankos sukryžiuotos skersai kūno . emocijas ir netgi asmens aktyvumą (M.114 Specifiniai pozų elementai yra būdingi skirtingoms kultūroms.neigiama nuostata bendraujančiojo atžvilgiu. M. Ne dalykiniam. Interakcijos atveju pastebimas pozų kongruentumas (lot. nusilenkimu. prisilietimas. vyrai ją dažniau taiko moterų atžvilgiu. Bet kuriai pozai atspalvio suteikia pasitempimo ar atsipalaidavimo stilius. svarbūs yra trys požymiai: ūgis. kurie mažiau patinka. išskėstų ir sukryžiuotų. svoris ir forma. congruentia . 1994). ir dar nukreiptos į kitą asmenį . Bendraujant su aukšto statuso žmonėmis.pirmyn. kad poza gali išreikšti tarpasmeninę nuostatą. Pozą tyrinėjantys mokslininkai teigia. arba atžvilgiu tų. uždarų ir ant klubų • galvos . visokiais būdais stengdamiesi didinti savo apimtis. Suaugusieji žmonės ypač linkę pabrėžti savo dominavimą ir statusą.tiesių. atviras žvilgsnis ir atsisukimas į asmenį. į šonus įremtos rankos . 1980). Argyle.atitikimas) (D. ploni ir gležni . o betarpiškam bendravimui su mėgstamais. Jie tai daro visu ūgiu ištempdami savo kūną. Nuolankumas ar pavaldumas yra išreiškiamas galvos palenkimu. pasilenkimas pirmyn. plačiai išskėstos rankos. rankas padėdami ant šlaunų. kurie yra grėsmingi.sumažinti interpersonalinį atstumą ir padidinti savitarpio supratimą. Rosenfeld. Šiuos pozų elementus dar papildo viso kūno padėties įtempimas ar atpalaidavimas. galva visuomet pakelta. pakeltos ir pakreiptos į šoną • kojų .

stengiantis pasiekti normalų kūno svorį. laimingi ir tingūs. tačiau vis dėlto yra galimybė jį koreguoti dietomis ir fiziniais pratimais.30 koreliacijos koeficiento. R. nešioja rūbus praplatintais pečiais. Buvo nustatyta. tačiau ir jose moterys vis dar dažnai korsetu suveržia liemenį bei minkštomis liemenėlėmis didina krūtinę. kad kai kuriose šalyse kūnai buvo labai deformuojami: Kinijoje būdavo suspaudžiama koja. Nuo seno žinome. P. taikomos įvairios dietos. Yra pastebėta. Dupertuis ir E. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 74 cm. . dažniausiai yra stori. R. jo ūgis buvo įvertintas kaip 1 m 91 cm. C. kodėl to reikia siekti. taip pat galima keisti. Gal daugiau dėmesio skiriama kūno apimties (nutukimo) kontrolei. tačiau ryšys tarp asmenybės ir kūno sudėjimo. vyrai fizinių pratimų pagalba stengiasi suteikti kūnui patrauklią formą. kurie yra aukštesni už 1 m 88 cm nei tų kurie nesiekia 1 m 82 cm.ploni (tai įtakoja jaunesnis amžius). Kyla klausimas. Wilson padarė išvadą. nurodo W. tik svarbu turėti tikslą. o ypač moterys. nebuvo pastebėta. P. Vertinant pardavėjų darbo kokybę. ypatingai į vyrų. kad ji būtų geresnė negu ūgiu žemesnių žmonių. bet ir kūno svoris taip pat yra aplinkinių dėmesio objektas. H. Wilson (1968) atliko tokį eksperimentą: dviem Australijos studentų grupėms buvo pristatytas šalyje besilankantis anglas ir paprašyta įvertinti jo ūgį. dažnai yra diskriminuojamos ir pripažįstamos netinkamomis darbui su žmonėmis. koks tarp jų ryšys. Sheldon. V. kai kuriose Afrikos valstybėse suspausdavo galvą. kur jis buvo pristatytas kaip profesorius. kaip ir veido išraišką. kad ji būtų visai maža. kad kūno sudėjimas yra nežodinio bendravimo elementas. kaulėti ir atletiški (W. McDermott. šizofrenikai . Kadangi kūno sudėjimas yra siejamas su tam tikromis asmenybės charakteristikomis. Dabartinėse moderniose visuomenėse nesiekiama kūno deformavimo. kad mezomorfai yra agresyvesni ir dažniau linkę nusikalsti. Asmenys. Stori žmonės. 1954). Žinome faktų. tyrinėtojų nuomone. endomorfai yra atsipalaidavę.115 • mezomorfai: raumeningi. ar kūno sudėjimas laikytinas bendravimo elementu. kur jis buvo pristatytas kaip studentas. kad kūno sudėjimas yra paveldimas. turėtume pasidomėti. kad iškreiptą ūgio suvokimą įtakojo anglo akademinis statusas. kitaip jam nebūtų skiriama tiek dėmesio. ektomorfai yra inteligentiški ir neramūs. kad būtų apvalesnė. kad aplinkiniai reaguoja į ūgį. linkę į depresiją. Anot minėtų autorių. yra silpnas ir neviršija 0. Toje grupėje. o kitoje grupėje. netgi atlyginimo dydis apie 12 % skiriasi vyrų. kiekvieno individo kūno sudėjimas gali būti apibrėžtas pagal minėtus tipus. DeJong (1980). Iš to galime daryti išvadą. Ne tik ūgis. Aukštiems vyrams būna lengviau gauti darbą. Kūno sudėjimą.

tačiau. Taip pat nereikėtų atmesti minties. kad pagrindinė priežastis yra manymas.116 Svarstydamas tokio išankstinio nusiteikimo prieš storulius priežastis. naudodami kosmetiką. bet ir visa išvaizda. Subkultūrinės grupės. DeJong teigia. dažniausiai juos kerpa ir šukuoja. matome. kad storuliai yra neatsakingi. žmonės linkę suteikti savo kūnui geresnę išvaizdą.nurodo M. Gera išvaizda sustiprina asmens pasitikėjimą savimi. ištyrus storulius su skydliaukės sutrikimais. Plaukų ilgis priklauso nuo skirtingų socialinių grupių normų .vienuoliai ir kareiviai nešioja trumpus plaukus. Apžvelgę žmogaus išvaizdą įvairiais aspektais. kad patrauklūs vaikai yra fiziškai gražesni. Kaip matėme iš pateiktų pavyzdžių. „Labai retai žmonės leidžia savo plaukams augti laisvai. aksesuarus bei kitus elementus. kreipdami dėmesį į plaukus. Argyle. tingūs. tokios kaip pankai ar skustagalviai. kad išvaizda atlieka patrauklios asmenybės įvaizdžio funkciją. kad. Kalbėdami apie žemo intelekto ir . kad žmogų puošia išmintis. tačiau specifinės šukuosenos būdingos tik tam tikroms kultūrinėms grupėms. pasirodė. bet dėl sveikatos problemų. nors vis dėlto atstumiami labiau nei turintys normalų kūno svorį. netgi priskiriant jiems tam tikrus asmenybės bruožus. Vienok W. Taigi. W. Pasirodo. kad jie buvo mažiau atstumiami. kaip rodo tyrinėjimų rezultatai. Galima būtų iškelti hipotezę. Plaukus galima šukuoti įvairiai. išreiškia savo priklausymą grupei ne tik plaukais. kurie ką tik buvo numetę svorio. kad patrauklūs vaikai bus protingesni. kurios atsiranda padidinto svorio atveju. kad ji yra svarbi ne tik išorine. Tai yra lyg jų atpažinimo ženklai kitiems tokios socialinės grupės nariams. Taigi kūno sudėjimas yra svarbus bendros žmogaus išvaizdos elementas. mažiau agresyvūs. kad stori žmonės yra nemėgstami ne tik dėl kūno svorio. godūs ir neturintys savikontrolės jausmo. DeJong tvirtina. . kūno išvaizda yra svarbi sąlyga. galioja ir fizinio patrauklumo stereotipas. Negalima nesutikti su teiginiu. Norėdami būti patrauklesni. ji taip pat yra prielaida formuotis tam tikram požiūriui į kitus panašaus kūno sudėjimo žmones. laisvamaniams. visuomenės atstumtiesiems. jiems geriau seksis. rodo priklausomybę tam tikrai socialinei grupei. Jau 4-6 metų vaikai supranta. priimant į darbą. mokytojai galvoja. populiaresni. protas. maištininkams ir hipiams būdingi ilgi plaukai". kad būtent jis įtakoja daugelio skirtingų socialinių grupių tarpasmeninius santykius. o juos nešiojančiam asmeniui suteikia pasitenkinimą ir didina jo kaip asmens patrauklumą. kūną puošiantys aksesuarai ir simboliai turi kelias prasmes: jie simbolizuoja materialinę gerovę. bet ir psichologine prasme. mandagesni. tačiau dėl tos pačios priežasties jie lieka atstumti kitų visuomenės piliečių.

kad patrauklūs žmonės buvo linkę nevertinti pagyrimų už darbą. Hatfield ir S. jog patrauklumas neturi universalių kriterijų ir yra gana subjektyvus. pažymi E. pasirodo. materialių orientacijų. Oda tuo tarpu tam tikrais signalais . . D. skausmą. kad jie turi kitokią socialinę patirtį. kad patrauklios moterys. kad jie turėtų mokytis atsiliekančiųjų klasėse. aplinkiniai yra labiau priešiški. Iš tikrųjų kyla klausimas. stengiasi jį suformuoti. nes. A. Prisilietimas aktyvina keletą skirtingos rūšies receptorių. o ne jų gebėjimų rezultatas. jog patrauklios moterys dažniausiai yra neištikimos. Tai gana paradoksalu: neturintys fizinio patrauklumo. kūno prisilietimo socialinio bendravimo atvejai yra gana neplataus spektro: seksas. kaip rodo daugybė tyrinėjimų. dažniausiai sutinkama primityvių organizmų ir kūdikių bei mažų vaikų tarpe. Tyrinėtojai taip pat domėjosi patrauklumo ryšiais su psichine būsena. Skirtumų yra rasta nemažai: patrauklūs žmonės yra laimingesni. atlikę išsamius tyrimus. Sprecher. Argyle. kad tai fizinio patrauklumo.išreiškia savo būseną. Bene daugiausia kūno prisilietimo formų būdinga primatams. Farina ir kt. kūdikio maitinimas ir kova. labiau savimi pasitikintys. įtampą. Ypač tai tinka moterims. Thiel. terapeutai tvirtina. nori būti įvertinti už jų asmenybines savybes. Iš čia tiesiog peršasi išvada. Dermer. mažiau dienų praleisdavo psichiatrinėje klinikoje ir lengviau įveikdavo savo problemas iš jos išėję (A. spalva.temperatūra. kūdikiai. geresnės psichologinės būklės. kvapu.117 dar nepatrauklius vaikus. socialiai labiau išprusę. 1986). 1994). egoistiškos ir nejautrios nuskriaustiesiems (M. Sprecher. kiti . užauga nervingi ir pikti. ar patrauklūs žmonės yra nors kiek pranašesni už kitus? To galima tikėtis nebent dėl to. Prisilietimas. Farina ir bendraautoriai. šaltį. kad patrauklios pacientės kelia mažiau rūpesčių gydytojams (E. jeigu jiems atrodydavo. modifikuodami savo išvaizdą. kad jiems dažniau pavydima. nepatyrę kūno glamonių. 1986). Hatfield ir S. Prisilietimas Kalbant apie nežodinį bendravimą. Įdomu yra tai. 1975). kurie atsiliepia į šilumą. dėl ko kiti įjuos žiūri palankiau. aptarsime dar vieną elementą prisilietimą. prakaitu . mokytojai mano.teigia. todėl sunkiau rasti draugų (M. Tačiau minėti skirtumai yra labai nedideli. Yra ir neigiamų dalykų patrauklios išvaizdos žmonių gyvenime: vieni tyrinėtojai nurodo. beesąs pati primityviausia socialinio bendravimo forma. konstatavo. o būdami patrauklūs. turinčios psichikos problemų. Bene reikšmingiausias prisilietimas yra kūdikiams.

pavyzdžiui. Alper (1983. Yra prisilietimų. nors kartais ir malonus. 217) pasiūlė schemą. gimnastikos instruktoriai. Pateiktame sąraše nepaminėtas prisilietimas agresijos atveju. Svetimų žmonių (ir ypač viešose vietose) prisilietimas nėra dažnas reiškinys. transporte. medicinos seserys. kad pirmųjų dvejų metų prisilietimai yra ypač svarbūs tolesnei vaiko raidai. Alper teigia. šiltas prisilietimas įsiveržia į meilės. Prisilietimas. bet tai nelaikoma socialiai reikšmingu prisilietimu. pasisveikinimas) • draugiškas. kada draugiškas. kaip nežodinio bendravimo elementas. intymumo sferą. Rankos padavimas pasveikinant labai dažnas sėkmės. panašiai kaip ir beždžionės. Taip pat yra tam tikrų profesijų žmonės. R. kurį galima vertinti kaip ritualą arba simbolinį aktą. jo socialinės normos yra gana griežtos. išreiškia šilumą ir dominavimą. patrauklumą ir . Heslin ir T. Socialinės interakcijos kontekste prisilietimo požiūriu galime kalbėti tik apie pasisveikinimą.gydytojai. apibūdinant motinos ir vaiko ryšių kokybę. rodo teigiamas ir neigiamas emocijas. turi įgimtą poreikį prisilietimui ir tai yra ypatingas ryšio su motina šaltinis . nes sunku nustatyti. išskyrus atskirus individualius atvejus. kad prisilietimas turėtų atitikti socialinių ryšių pobūdį. susipažįstant ar patvirtinant socialinį ryšį. Veido išraiška. Kadangi bet koks prisilietimas yra asmeninės erdvės pažeidimas. kirpėjai ir kt.bondingas. kurie liečia žmogaus kūną .118 Atrodo. R. kurią plačiai aptarėme. tačiau ir šių asmenų prisilietimai nėra socialiai reikšmingi. jog prisilietimas nėra labai aiškus bendravimo elementas. mandagus (rankos paspaudimas. šiltas (apima abu pirmuosius atvejus) • meilė. vieną iš pagarbos elementų. bet ne prie kokių nors intymių zonų. siuvėjai. intymumas (tarp jų . Šis iš anglų kalbos kilęs žodis pastaruoju metu plačiai vartojamas. atskleidžiančią prisilietimo pobūdį: • funkcinis (profesionalus) • socialus. nors tokia prisilietimo forma taip pat egzistuoja. Bendravimo tyrinėtojai nurodo. kad kūdikiai. ypač profesinės karjeros ar pasiekimų sporte atvejais.susikibimas rankomis) • seksualinis sužadinimas (gali apimti ir anksčiau aptartuosius atvejus). Heslin ir T. masažuotojai. Mokslinėje literatūroje gausu faktų.. kad kiekvienas nežodinis elementas bendravimo metu išreiškia tam tikrą asmenybės aspektą. Tyrinėtojai taip pat atkreipia dėmesį. p. Prisilietimas socialiai yra priimtinas tik prie tam tikrų kūno dalių: rankų plaštakų ir pečių.

jog ryšys tarp asmenybės savybės ir nežodinio bendravimo nebuvo patvirtintas.119 asocijuojasi su teigiamai vertinamu stereotipu. 269) Veido išraiška dominantiškumas (-). neurotizmas (-) Pastaba: ženklas (-). poza išreiškia nuostatą ir emocijas. p. bet dažniau linkę save liesti (M. dominantiškumas. socialiniai įgūdžiai ekstraversija. Nežodinio bendravimo elementai. pasitikėjimą pateikta informacija. Argyle. Argyle. baimė (-) susirūpinimas dominantiškumas. ekstraversija. 1994). Nežodinio bendravimo ir asmenybės ryšiai (pagal M. ekstraversija neurotiškumas (-) susirūpinimas. 6. sustiprina išreikštas mintis. gestai ir kiti kūno judesiai. Beveik visi nežodinio bendravimo elementai vienaip ar kitaip yra siejami su asmenybe. nurodytas prie asmenybės savybių. nepakankamai socialūs ir protiškai atsilikę asmenys rečiau naudoja gestus. yra svarbūs visam bendravimo procesui. Jais pasinaudodami galime padaryti kai kuriuos apibendrinimus: . rodo. Ieškant nežodinio bendravimo ryšių su asmenybe. savigarba. jeigu jie yra suderinti su kalba. jog pikti. kaip matėme iš šiame skyrelyje pateiktos teorinės medžiagos ir tyrimų pavyzdžių. buvo taip pat nustatyta. pasitikėjimas savimi. psichikos sutrikimas (-) Erdvės artumas Žvilgsnis Kūno judesiai: savęs lietimas atsipalaidavimas Ekspresija dominantiškumas. baimė dominantiškumas. 1994.2 lentelė.

4. 6.120 1. 3. tikslus nežodinio bendravimo įgūdžių panaudojimas padeda lengviau pasiekti tikslą. Pasvarstykite: • • • • • Kokį vaidmenį bendravime atlieka nežodinė kalba. kūno sudėjimas. kadangi jie sukelia kitų reakciją. o kartais net apsprendžia tarpusavio santykius. akiniai ar aprangos detalės įtakoja bendravimo procesą. nežodinio bendravimo elementai yra svarbi tokių įgūdžių dalis. simbolizuodami priklausymą tam tikrai socialinei grupei arba suteikdami patrauklumo. 2. lyginant su žodine? Kodėl sakoma. jeigu asmens darbinė veikla yra susijusi su bendravimu. kosmetika. netgi tokie žmogaus išvaizdos aspektai. tai svarbi priežastis ją tobulinti. 5. asmens fizinės savybės . kad nežodinė kalba yra universalesnė ir įtikinamesnė? Ar galime prognozuoti žmogaus sėkmę iš „kūno kalbos"? Kurie „kūno kalbos" elementai geriausiai atspindi žmogaus emocijas? Ar patrauklumas suteikia pranašumų gyvenime? . esama ryšio tarp „kūno kalbos" ir asmenybės vertinimo.išvaizda. prieštaravimai tarp „kūno kalbos" ir elgesio neigiamai veikia bendravimo procesą. kaip plaukai. fizinis patrauklumas laikytini nežodinio bendravimo elementais. jam būtini geri bendravimo įgūdžiai.

121 .

122 .

vertinant tarpasmeninius santykius. Iš tikro mums labai svarbu užmegzti. Jei mes prašome pardavėjos paduoti mums kepaliuką duonos ar aiškiname policininkui. koks jis geras bebūtų.123 7. situacinio kontakto su aplinkiniais. tuo tarpu netinkamas gali išardyti tiek dalykinius. tiek artimus ar romantiškus santykius. Kokie požymiai apibūdina tokius santykius? Pirmiausia. Kas yra tarpasmeniniai santykiai Pabandykime apibūdinti. kurti ir išlaikyti gerus ilgalaikius santykius su kitais. TARPASMENINIAI SANTYKIAI • • • • • • Kas yra tarpasmeniniai santykiai? Kaip tie santykiai vystosi ir nuo ko priklauso jų pobūdis? Kodėl ir kaip mes atsiskleidžiame bendraudami su įvairiais žmonėmis? Kas lemia žmonių patrauklumą tarpusavio santykiuose? Kas yra meilė ir kokios jos rūšys? Kokios nesėkmingų tarpusavio santykių priežastys? Bendraudami mes siekiame ne tik trumpalaikio. tai tarpasmeninius santykius galima apibrėžti kaip žmonių padėtį visuomenėje vienas kito atžvilgiu. tarpasmeniniai santykiai pradeda blogėti. ilgai negalime susirasti draugų. kas yra tarpasmeniniai santykiai. nebemoka išreikšti savo jausmų ir poreikių. Kai tik vienas nebeklauso kito. Tinkamas bendravimas padeda išlaikyti ir formuoti gerus tarpasmeninius santykius. nebebendrauja. kodėl viršijome greitį. kai kalbam apie tarpasmeninius santykius. kartu praleistas laikas. bet sunkiai apibrėžiama sąvoka. kad santykiai tai daiktų padėtis vienas kito atžvilgiu. tai tėra tik formalaus bendravimo pavyzdžiai. kuris susieja bendraujančių asmenybes. Laikas. o tiksliau. Bet tai nedaug ką pasako. Dėl to mes nusimename. kai. Kitas požymis. . kurį savo noru skiriate kitam. kai nesiseka sutikti mylimojo ar mylimosios ar pradeda irti santykiai su artimaisiais. rodo tų santykių svarbą. tai galvojam apie bendravimą. yra jų trukmė. atėję į naują kolektyvą. neatviras. Jei laikysim. Santykiai dažnai vartojama.

Jie gali net turėti keletą draugų.124 Ir turbūt svarbiausias tarpasmeninių santykių ypatumas . intymumo jausmus. jausti meilės. y. artumas tarp bendraujančių. priklausyti kokiai nors grupei ar bendrijai. rūpintis kitu. t. o neretai dar ir patiria vyresnių brolių ar seserų agresiją savo atžvilgiu. Pagal S. t. Vieniems yra labai svarbu bet kokioj situacijoj siekti kitų draugijos. pirmagimiai ir vienturčiai turi stipresnį afiliacijos poreikį. E. dalintis jais. kad žmonės. tai tiesiog poreikis palaikyti ryšius su kitais. kad būti vienam ir vienišam yra ne tas pat. Nepatenkinę šio poreikio. tarpasmeniniai santykiai leidžia patenkinti pagrindinius žmogaus socialinius poreikius. kurie tokius ryšius turi. tiek visais. Schachter. Schachter šį poreikį pavadino afiliacijos poreikiu ir teigė. būti daugelio bendrijų nariu. kad jis būdingas visiems žmonėms. poros ir nepriklausantys jokiai draugijai ar bendrijai miršta anksčiau nei tie. Tuo tarpu kiti pagal gimimo eiliškumą vaikai gauna mažiau tėvų dėmesio. draugų. Dar kartą stabtelėkime ties vienais iš svarbiausių -priklausomybės ir prieraišumo poreikiais. emocinį ar fizinį bendraujančių artumą. bet ir emocinio kontakto. nes tie santykiai gali būti paviršutiniški ir stokoti intymumo. 1994). nepatenkinę priklausomybės poreikio. Pabūti vienam su savimi yra netgi būtina. Jei įdėmiau pažvelgtume į savo gyvenimą. Tai nėra priklausymas daiktiška ar išnaudotojiška prasme. Kuo tarpasmeniniai santykiai svarbūs Kaip jau žinote iš ankstesnių skyrių. vieniši ir neturintys draugų. Mums reikia turėti šeimą. Žmonės gali būti artimi tiek vienu iš šių aspektų. t. Tik reikia žinoti. . trunkantį trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą ir atspindintį tam tikrą intelektualinį. Taigi tarpasmeninius santykius galime apibūdinti kaip neformalų asmenybių bendravimą. nes nuo mažumės įpratę kitų žmonių buvimą greta sieti su saugumo ir poreikių patenkinimo jausmais. neturintys artimų ryšių. bet būti vienišais. kitų šis poreikis yra silpnesnis (Sh. Mes siekiame ne tik būti su kitais žmonėmis kartu. S. kad nuolat siekiame būti susiję su kitais žmonėmis. Taylor. pasitikslintum savo mintis ir įvertintum veiksmus. tai turėtume pripažinti. y. Tyrimai rodo. būti reikalingi. Artumas tarp žmonių gali būti intelektinis. žmonės jaučiasi vieniši. kad geriau apmąstytum savo gyvenimiškąją situaciją ar susikaupusius jausmus. y.intymumas. emocinis ir fizinis. nors ir skiriasi savo stiprumu.

padeda mums. Taigi romantiški pietūs. kai jūs po sunkių darbų ilsitės prie židinio. malonumu. 1961) požiūriu kitų žmonių patrauklumas didėja. skaniai pavalgę ir atsigėrę. nesutinka su jūsų nuomone ar verčia pasijusti blogai. Kiti. S. M. teigiamas ar neigiamas. kad žmogaus patrauklumas susijęs su tuo. kad mes jiems patinkam ir pan. Tai sukelia mums teigiamus jausmus. su kuriais jaučiame turį subalansuotus santykius. Kuo kiti gali mus apdovanoti? Ogi tuo. svarbu juos susieti su maloniais dalykais. Byrne ir G. ir mes mėgstame tuos žmones. Todėl. užmegzdami tarpasmeninius santykius. su kuriuo bendraujame. kuriuos išgyvename tomis aplinkybėmis. 1970) teigia. jo patrauklumas jums mažėja. ir tai didina jo patrauklumą. kurie jums patrauklūs. t. jei žmogus. Ir priešingai. kokias emocijas. sužinote. y. atsakydami į šį klausimą. Apdovanojimo teorijos (T. tampa mums reikšmingi. kad jie panašiai galvoja. iš pradžių buvę neutralūs. jausitės nepatogiai.125 Su kuo užmezgame tarpasmeninius santykius Peržvelkite mintyse savo draugų ir gerų pažįstamų ratą. mes teikiam pirmenybę vieniems žmonėms. kai santykiai su jais yra mus dažniau apdovanojantys. mes kartu su jais išgyvename tam tikromis situacijomis. pasirinkote būtent juos? Jūsų pasirinkimas gali būti visai ne atsitiktinis. Horovvitz ir K. Daugelis tyrinėtojų. kad norint išlaikyti santykius. patenkina mūsų poreikius. A. tikėtina. kad žmonių patrauklumas gali padidėti ar sumažėti priklausomai nuo to. Heider. o ne kitiems? Yra keletas tarpasmeninį patrauklumą aiškinančių teorijų (pagal I. turi panašius interesus ir požiūrius. pasirinkdami draugus. tai mūsų santykiai su juo subalansuoti. 1994). Pastiprinimo -jausmų teorija (D. mes perkeliame jausmus. vakarienės drauge niekada nepraras savo reikšmingumo. Geri draugai draugystės . nuolat kritikuoja jus. Clore. ir atvirkščiai. 1958) aiškina. Su žmonėmis. kai jų buvimas siejamas su teigiamomis emocijomis. Balanso teorija (F. ir bendraudami su juo. kurie šiuo metu yra su jumis. pasitenkinimu. įdomios kelionės. vienam iš jūsų reikėtų keisti savo požiūrius arba nuspręsti nekalbėti apie tuos dalykus. kad jis laikosi visai priešingos nuomonės apie jums svarbius dalykus. Šio požiūrio šalininkai teigia. kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo asmeniu. Bordens. Įsivaizduokit. Newcomb. Kodėl. L. Jei žmogus. Kodėl gi. kad bendraudamas su savo naujuoju draugu. Kad jūsų santykiai įgytų pusiausvyrą. su kuriuo tenka bendrauti. mes linkę bendrauti. Tokiu atveju jūsų santykiai bus nesubalansuoti. į jose dalyvaujančius asmenis. aiškintų tokį pasirinkimą tarpasmeniniu patrauklumu: jūs siekiate bendrauti su tais. kad jaučiat didesnį palankumą tiems.

su kuriais dažniau kontaktuojame. kad tiek vedusių. ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame. Be abejo. nes priešinga nuostata trukdytų tiek dirbti kartu. kad mūsų pasirinkimas priklauso tik nuo mūsų valios. bet subalansuoti santykiai vis tik malonesni ir labiau apdovanojantys nei nesubalansuoti. asmenybės ir net fizinės išvaizdos panašumas . panašumas. abipusiškumas ir fizinis patrauklumas. negu nemėgti. Fizinis atstumas. kas įprasta ir pažįstama ir nerimauja. Šis polinkis leidžia mums sėkmingai bendradarbiauti su daugeliu žmonių. kurią skalbimo priemonės ar majonezo rūšį pirkti. Tyrimai rodo. papildymas. interesų. kas nepažįstama. Fizinis artumas leidžia dažniau matyti tam tikrus asmenis. kai susiduria su tuo. Kaip jūs susipažinote su savo geriausia drauge? Nemaža tikimybė. panašumo reikšmė tarpasmeniniam patrauklumui pabrėžiama visose trijose patrauklumą aiškinančiose teorijose. kad tam tikru jūsų gyvenimo momentu jūs tiesiog atsidūrėte fizinėje erdvėje arti viena kitos.kartu. su kuriais susiduriame. o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti juos. B. Šiais laikais mes laisvai pasirenkame draugus ir vedybų partnerius. kad šiais laikais balsavimas už politinį kandidatą yra tas pats. kas nuspręsti. Todėl. galite atrasti ir savo pažįstamų tarpe tokių. gyvenote viename kambaryje ar kaimynystėje ir pan. Pvz. Jis reiškia. arti ar toli vienas nuo kito. Atrodo. Zajonc. Panašumas. atrodo. kurių patrauklumą jums padidino šie patrauklumo veiksniai: fizinis atstumas. kad paprasčiausiai mums labiau patinka tai. Todėl gali būti. kūdikiai ir jauni gyvūnai teikia pirmenybę tam. 1968). mes labiau linkę surasti patinkančius bruožus kituose ir pamėgti žmones. Ir nors mums atrodo. pvz. tiek nevedusių studentų draugystei turėjo didelės įtakos tai. Nuostatų ir įsitikinimų. bet jie dažniausiai irgi nėra labai mėgstami kitų. iš tikrųjų dažnai jis paklūsta tam tikriems dėsningumams. tiek bendrauti. Pasirodo. kaip viena svarbiausių išgyvenimo strategijų. Dažnesnio pasirodymo poveikį patrauklumo didėjimui efektyviai išnaudoja reklaminės ir politinės kampanijos. Aptarsime juos plačiau. Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti. nepatinka daugumas aplinkinių. kaip jie buvo apgyvendinti universiteto bendrabutyje . ir tai sukelia taip vadinamą dažnesnio pasirodymo efektą (R. mokėtės vienoje klasėje ar kurse. tai galioja bet kuriems objektams. Mokslininkai šį efektą aiškina įgimta naujumo baime. kuriems. kad jūsų draugais ar mylimaisiais tapo tie asmenys... Kaip rodo šimtai tyrimų. Kaip pastebėjote. kurie yra bendri visiems žmonėms.126 vardan kartais toleruoja nuomonių neatitikimus.

kad kuo daugiau panašumų . kai bendraujantys gali papildyti vienas kitą. Daugybė tyrimų patvirtina. kuris nori. kad į porą dažniau pasirenkami tie asmenys. Sunku nustatyti. norėdamas mums įsiteikti ir. kad skirtingumas gali būti naudingas tuomet. turėdamas slaptų ketinimų. kurie yra panašūs savo asmenybe. didina to asmens patrauklumą. Jeigu Jonas nepasitiki savimi ir menkai save vertina. Tyrimai rodo. Abipusiškumas. jei kitas asmuo pritaria jums daugelyje sričių. Bet manoma. kad mąstome „teisingai" ir todėl jaučiamės geriau. kad jūs patinkate kitam asmeniui. tai jis gali nepriimti teigiamos informacijos apie save. tuo daugiau panašumų mes ieškome įvairiose srityse. Kai mes sutinkame taip pat kaip ir mes galvojančius žmones. fizinis patrauklumas yra labai stiprus bendro žmogaus patrauklumo veiksnys. O taip pat. Ir kuo santykiai su kitu asmeniu artimesni. Žinojimas. negu nepanašūs. o tuo pačiu ir tų asmenų patrauklumą. Iš tikrųjų. Netgi fizinio patrauklumo panašumas yra būdingas daugeliui porų. Ar jums patinka gražūs žmonės? Turbūt daugelis atsakys . ypač pradinėmis bendravimo stadijomis. Gausybė . kad juo rūpintųsi. politinių. patenkindami vienas kito poreikius. Todėl asmuo su stipriu globos pradu ir trokštantis rūpintis kitu sudarys idealią porą su tuo. ir tai didina pasitikėjimo ir saugumo jausmus. nes tai neatitinka jo paties Aš vaizdo. kad ir ji(s) mus mėgta. religinių. stengiasi padaryti mums gerą įspūdį. Tačiau papildymas vis tik yra silpnesnis patrauklumo veiksnys nei panašumas. išsilavinimo. Nėra gerai.taip. fizine išvaizda ir socialiniu statusu. kad jų patrauklumas vienas kitam stiprėtų. jei mums patinka kas nors. Mes mėgstame tuos. turi bendraujantys. Šios taisyklės negalioja turintiems žemą savivertę asmenims. Manoma. išskyrus tą. nes turi savybių. kuri yra viena iš svarbiausių jūsų gyvenime. kad galime numatyti tų žmonių elgesį. Kodėl panašumas didina patrauklumą? Nuostatų panašumas patenkina mūsų poreikį rasti savo pažiūrų teisingumo patvirtinimą. etninių. kad svarbus veiksnys yra panašių nuostatų santykis ir svarbumas. asmenybės savybių ir pan.kai mes įtariame. Kai kada kiti mus traukia. Kita išimtis . Visi žinom posakį „priešybės traukia". sutikę panašiai mąstančius ir jaučiančius.127 yra labai stiprus patrauklumą sąlygojantis veiksnys. kad kitas asmuo teigiamai apie mus atsiliepia.kilmės. kiek panašių nuostatų ar vertybių turi laikytis bendraujantieji. interesų. kurie mėgsta mus. mes tikime. tuo jie patrauklesni vienas kitam ir tuo sėkmingesnis jų bendravimas. Be to. mes norime. skonio. Papildymas. kurių mes neturime. įsitikiname. Fizinis patrauklumas.

Tiems.ne. kad jie yra geriau prisitaikę. sociobiologai. Tai leidžia manyti. bet pagal šiuolaikinius grožio standartus jos pernelyg storos. o kas . kad yra tam tikri įgimti patrauklumo vertinimo mechanizmai. Mes labiau žavimės simpatiškais kūdikiais. Šio požiūrio skelbėjai. gyvena visavertį gyvenimą ir būna laimingesni santuokoje. Dion. skaitydami pasakas. t. Walster. kad mes išmokstam. kai. kas yra fiziškai patrauklu. rodančių. D. Kultūrinis stereotipas „kas gražu. priskiriamos įvairios teigiamos savybės įdomumas. Šiuolaikiniai modeliai ateinančioms kartoms gali atrodyti bjaurūs ar keliantys juoką. turinčių simetrijos. įsisavindami jau egzistuojančias visuomenėje normas ir vertybes. lyties ir kultūros žmonės vertina visais atžvilgiais geriau nei nepatrauklius. kad palankesnis elgesys. geresnį savęs vertinimą ir geresnius bendravimo gebėjimus. kurie suvokiami kaip patrauklūs. Mokslininkų nuomone. simetriškumas gali atspindėti geresnę sveikatą ir genetinę kokybę. kurie dažniausiai yra gražūs. sąžiningesni. Net gyvūnai. kad patrauklumo suvokimas gali būti nulemtas ir biologinių veiksnių. Nustatytas gana universalus visų kultūrų žmonių ypatumas vertinti simetriškus veidus kaip patrauklesnius. Amerikiečių psichologų tyrimai rodo. Vertinant patrauklius žmones. yra atlikę nemažai tyrimų. Rubenso paveikslų moterys buvo laikomos gražuolėmis XVII amžiuje. teikia pirmenybę simetrijai. patvirtinančių jų hipotezes. vienos ryškios savybės (šiuo atveju patrauklumo) poveikis bendram asmens vertinimui. E. atrodo. Iš tikrųjų. pasireiškia jums jau žinomas aureolės efektas. kuriuos suaugę įvertino kaip patrauklesnius. pamotėmis ir pan. seksualumas. taigi žmonės ir gyvūnai genetiškai užprogramuoti ieškoti partnerių. kurį jaučia patrauklesni žmonės. kad nėra tokio dalyko. Tokiu būdu reprodukcinių galimybių požymiai susiejami su grožio . sąlygoja jų didesnį pasitikėjimą savimi. kaip universalus grožis. švelnumas. Tai leidžia manyti. pasirinkdami partnerius. manoma. 1972). jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais. susiduriame su teigiamais veikėjais. y. Patrauklumo poveikis patiriamas jau nuo pat gimimo. kas yra gražu.128 tyrimų rodo. kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus. platesnį socialinių kontaktų ratą (K. ir neigiamais . Kokios yra fizinio patrauklumo priežastys ir kriterijai? Įvairios epochos ir kultūros labai skirtingai vertina. socialumas. kad jau dviejų mėnesių kūdikiai ilgiau fiksuoja žvilgsnį ties tais moterų veidais. vaikų darželyje populiaresni patrauklūs vaikai. Berscheid ir E.baisiomis ir negražiomis raganomis. Yra duomenų. Gali būti. yra gerai" veikia mus nuo pat vaikystės.

1 pav. ar ne. Pastaroji stadija. prasideda tuomet. nulemtas socialinio vaidmens. . kontakto tarp jų dar nėra. kaip nuo paviršutiniško bendravimo pereinama prie vis gilesnio ir artimesnio. bet santykius palaikome tik su kai kuriais iš jų. prasidedančią nuo nedidelės ir pasibaigiančią ryškia tarpusavio priklausomybe. aiškinančius. O kas vyksta po to. E. Paviršutiniškas kontaktas yra tarpusavio priklausomybės pradžia. Pvz. geriausiais draugais. dažniausiai . vyru ar žmona. jūs galite nemėgti kokio nors studento net ir nebendravę su juo. mes galime inicijuoti sąveiką su juo. pagal Sh. Tarpasmeninių santykių raida Gyvenime mes sutinkame daugybę žmonių.. Vis tik. Kitas lygis. nors ir yra labai bendrų patrauklumo vertinimo kriterijų. Kai mes persimetame keliais žodžiais su pardavėja. peržvelgia vienas kitą. bet matę ar girdėję apie jį. Taylor. Jei sąveika tarp dviejų žmonių tęsiasi ir toliau. pereinama į bendrumo stadiją. santykiai pereina į įsisąmoninimo stadiją.kalbėdami arba pasikeisdami laiškais. ir jo poveikis bendraujančiam yra ribotas. paviršutiniškas kontaktas. Daugelis sąveikų ir baigiasi šioje minimalios tarpusavio priklausomybės stadijoje. Tai gali būti santykiai su tėvais. grožio supratimas įvairiose kultūrose be galo įvairus. Si stadija gali būti labai svarbi. Siame modelyje santykių raida nuo trumpalaikės sąveikos iki artimų santykių vaizduojama kaip auganti dviejų žmonių tarpusavio priklausomybė (7. du nepažįstami. t. neįpareigojantis. Jei kitas asmuo sukelia mums teigiamą įspūdį. bendradarbiais. Visiems artimiems santykiams būdingi trys pagrindiniai bruožai: • dažna sąveika ir trukmė • daug įvairios bendros veiklos ir kartu patirtų įvykių • didelė įtaka vienas kitam. Įsisąmoninimas gali būti vienpusis arba abipusis. kai du žmonės pirmą kartą sąveikauja. mes sueiname į paviršutinišką kontaktą. Iš pradžių du žmonės visiškai nežino apie vienas kito buvimą. ar mes toliau bendrausime su žmonėmis. Pradinis patrauklumas dažnai lemia. Kai asmuo pastebi ar sužino ką nors apie kitą. kai.). sakykim. y. kai žmonės labai susiję vienas su kitu. Toks bendravimas dažniausiai yra trumpas.129 kriterijais. kurį tuo metu atlieka žmogus. 1974. 1994). laukiantys eilėje prie kabineto durų. žymi artimus santykius. Tarpusavio priklausomybės modelis (Levinger ir Snoek. kai mes nusprendžiame tęsti santykius su mums patikusiu asmeniu? Tarpasmeninius santykius tyrinėjantys mokslininkai siūlo įvairius santykių raidos modelius.

paramos šaltinis. Dviejų žmonių tarpusavio priklausomybės modelis (pagal Sh. 1994) Artimi žmonės dažnai bendrauja. Bet nereikia užmiršti. kad dėl artimiausių žmonių mes galime išgyventi ir stipriausius pykčio.1 pav. Artimų žmonių poelgiai. vertinimai.130 Kontakto nėra (du asmenys nesusiję vienas su kitu) Įsisąmoninimas (vienpusės nuostatos ir įspūdžiai) Paviršutiniškas kontaktas (abipusės nuostatos. Artimi santykiai yra teigiamų emocijų. greitai pamirštam. jie turi daug bendros veiklos ir kartu išgyvena daug įvykių. rūpinimosi. Jei kandžią repliką. taigi gali kalbėti apie daugelį dalykų. . E. šiek tiek sąveikos) Bendrumas: nedidelė priklausomybė vidutinė priklausomybė didelė priklausomybė 7. tai geriausio draugo kritika gali ilgam išvesti iš pusiausvyros. išgirstą iš kokio nors įstaigos klerko. jausmai turi mums didelę įtaką. pavydo bei nusivylimo jausmus. meilės. Taylor. jų santykiai tęsiasi santykinai ilgą laiką.

Taylor. ką mėgstate valgyti. pvz. kad visas pasaulis apie tai žinotų. Santykių raida šiame modelyje suprantama kaip palaipsnis savęs atskleidimo procesas. kokios muzikos klausotės ir kur jūs ruošiatės keliauti vasarą.131 Kokiu būdu mes tampame tokie artimi vienas kitam. intymių dalykų apie save. Atsiskleidimas į gylį ir įplotį skirtingiems asmenims (pagal Sh. 7. leidžiantis vis giliau ir giliau „įsiskverbti" į kito žmogaus asmenybės vidų.2 pav. pagal Sh. koks jūsų šuns vardas. 1994). 1973. Kaip parodyta 7. Socialinio įsiskverbimo modelis (Altman ir Taylor. atskleidžia kitas santykių raidos modelis.. bendraujantieji atskleidžia vis daugiau asmeninių. vertybės . Artimesniems žmonėms atskleidžiate tokią informaciją. kiek uždirbate. bet ir nenorėtumėte.į gylį ir į plotį. E. 1994) Santykiams plėtojantis nuo paviršutiniškų iki labai artimų. Jūs galite kalbėti su savo pažįstamais apie tai.. Taylor. Tai ir yra santykių plėtra į gylį. socialinis įsiskverbimas gali vykti dviem kryptimis . kuri nėra labai intymi. E.2 pav. kokie j ūsų karjeros ir gyvenimo planai.

nes bijom arba tiesiog nenorim dalytis mums reikšmingais dalykais. Kito žmogaus pažinimo procesas yra sudėtingesnis nei pavaizduota 7. interesus. kad jaučiame įtampą bendraudami su nepažįstamaisiais.2 pav. Bet koks verbalinis ar neverbalinis elgesys mus atskleidžia. todėl toliau pakalbėsime apie šį svarbų bendravimui procesą. skausmingus ar reikšmingus išgyvenimus. Tik nedaugeliui pačių artimiausių žmonių galite atskleisti savo baimes. kad mes paprasčiausiai diena iš dienos vis daugiau atsiskleidžiame kitam. Kodėl mes atsiskleidžiame kitam asmeniui? V. Derlega (1984) nurodo penkias pagrindines atsiskleidimo priežastis. ar kad buvome įsimylėję savo mokytoją. mes atskleidžiame intymią informaciją apie save. Santykiai taip pat plėtojasi į plotį. informacija perduodama žodžiu 3. tai vengiame jo. apie kuriuos mes nepasakojame net ir artimiausiems žmonėms. Atsiskleidimas ir jo reikšmė tarpasmeniniuose santykiuose Kai tik pradedame kalbėti. Yra mumyse ir tokių dalykų (pvz. siunčiame kitiems informaciją apie save. mes reiškiame savo nuomonę. J. jei jis nėra mums giliai atsiskleidęs. Taigi atsiskleidimas yra ypatinga pokalbio rūšis. Galim turėti daug informacijos apie asmenį. ji skirta konkrečiam asmeniui. kai mes tai siekiame visiško atvirumo su draugais. Kaip nurodo modelio autoriai. Nėra taip. pateikiama informacija turi būti asmeninė 2. Tai kaip galime atskirti atsiskleidimą nuo kitų bendravimo būdų? Dažniausiai nurodomi tokie atsiskleidimo kriterijai: 1. . Tačiau iš esmės santykių raida priklauso nuo mūsų tarpusavio atsiskleidimo ypatumų. y. su laiku mes apie žmogų sužinome vis daugiau dalykų. seksualinės fantazijos). t. nebūtinai labai asmeniškų. Santykių plėtra į plotį negarantuoja. kuomet mes pasidalijame intymia asmenine informacija ir jausmais su kitu asmeniu. Kai mes papasakojame apie tai.. bet jo vis tik gerai nepažinti. jausmus tėvų ir savo paties atžvilgiu. šis procesas labiau panašus į plėtotę spirale. kad su tuo žmogumi mes tapsime gerais draugais.132 ir poreikiai. emocijas.

Iš tikrųjų. Jausmų išreiškimas. Toliau panagrinėsime. . 3. Žinome. atsiranda nusivylimas kitu asmeniu bei santykiais. kas įvyko ir geriau suvokti savo mintis bei išgyvenimus. kokie jų poreikiai ir kokiu būdu galima juos patenkinti. Matydami. bendraujantieji sužino.. kad atsiskleidimas gali turėti teigiamų ir neigiamų padarinių.atsiverdamas žmogus geriau pažįsta save. Tuo pačiu atsiskleidimas gali turėti ir neigiamų padarinių. Santykių plėtra. susilaukti jų kritikos ar neigiamo moralinio vertinimo.133 1. kad jis didina savęs įsisąmoninimą . Atvirai išreikšdami savo jausmus ir vertinimus. Socialinė kontrolė. Pvz. jog serga AIDS. kaip atsiskleidimas veikia tarpasmeninių santykių raidą. atskleidę savo netradicinę seksualinę orientaciją ar tai. mes turime galimybę geriau įsisąmoninti. mes „pasitikriname" savo pažiūrų teisingumą ir tinkamumą. M. 4. Kiti gali patvirtinti. Dėl to lūkesčiai dažnai lieka nepatenkinti. nes paaiškėja skirtingi norai ir poreikiai. pagarbą ir dėmesį mums. arba atskleisti tai. Savęs suvokimas. dėl kurių daugumas ir bijo atsiverti. Teigiama yra tai. nurodo. kad mūsų reakcija yra „visai normali" arba kad mes „persūdėme" šioje situacijoje. kas formuotų apie mus gerą nuomonę. tuomet santykiai tampa riboti ir paviršutiniški. Tarpasmeniniams santykiams reikia atvirumo. Kartais mes kalbam apie savo jausmus vien tam. Asmeninės informacijos atskleidimas daro mus pažeidžiamus. Dažnai net labai artimi žmonės neatskleidžia savo norų tikėdamiesi. Jeigu neatskleidžiame partneriui. Atvirumas gali sumažinti santykių patrauklumą. ką jaučiame. kokios neigiamos reakcijos susilaukia žmonės. 5. Socialinis palyginimas. kaip kiti reaguoja į mūsų informaciją. 2. kaip nirštate ant savo „šefo" ir kaip blogai jaučiatės. Po sunkios darbo dienos galite norėti išsakyti draugui. reakcijos. Jourard (1964). kad kitas turėtų juos žinoti ar atspėti. S. Dalydamiesi su kitais savo patyrimu ir jausmais. Tarpasmeniniuose santykiuose. atsiskleidimo tyrinėjimų pradininkas. kad apsaugotume savo privatumą. atsiskleisdami vienas kitam. galima vengti pasakoti apie tam tikrus dalykus. jausmai. Dalijimasis asmenine informacija ir pasitikėjimas kitu yra svarbus užmezgant santykius ir plėtojant juos intymumo link. kuo jie panašūs ir kuo skiriasi jų mintys. norėdami kontroliuoti situaciją. nepalankios informacijos apie save atskleidimas gali sumenkinti mūsų įvaizdį. Mes galime atskleisti ar slėpti informaciją apie save. galime įskaudinti kitus. kokie jo privalumai ir kokie atvirumo pavojai. kad juos „iškrautume".

kiek jis mums atsiskleidžia . kiek galime jiems atsiskleisti. artimiems draugams. jog drovisi moterų. su kuriais mes pasidalijome asmenine informacija. kuriais labai pasitiki . gali ją panaudoti. tik reikia tai daryti tinkamai ir laiku. bet vienas iš jų neįvertino santykių lygio sakydamas: „Ar nenorėtum susilaukti nuo manęs kūdikio?" Tikriausiai šioje santykių stadijoje merginai toks klausimas gali pasirodyti netinkamas ir ji gali įvertinti tai kaip netaktą bei kišimąsi į intymią teritoriją. tu nepatinki man".taip. Įsivaizduokite. Bet suaugusieji pradeda reguliuoti atsiskleidimą. šeimos ir individualaus patyrimo.134 V. o kartais ir autobuso ar traukinio bendrakeleiviui. jei žino. Kaip geriausiai tai padaryti. mes dažnai intuityviai jaučiame. Kita vertus. J. tą patį gauname iš kito. tuo tampa patrauklesnis. Derlega (1984) pabrėžia tokius galimus atsiskleidimo pavojus: • abejingumas: kartais galime patirti nemalonius jausmus supratę. kad kitam visai neįdomus mūsų atsivėrimas • atstūmimas: kaip jau minėta. šis gali naudotis tuo. kad daugiau jo niekad nepamatys. Taigi egzistuoja atitikimo norma. Todėl žmonės linkę jas patikėti tik tiems. Vaikystėje savo minčių. kad įskaudintų ar kontroliuotų mus.tam tikros atsiskleidimo normos. jausmų ir norų atskleidimas vyksta natūraliai ir spontaniškai. kuriais pasitikėjome. kuri reikalauja. erzindamas Petrą • išdavystė: deja. Jei Petras papasakoja draugui apie tai. kuriuos mėgstame ir kuriais pasitikime. Jiems patinka būti drauge. Jei mes kalbame apie nereikšmingus dalykus.kuo daugiau atsiskleidžia. Taigi ar išvis verta atsiskleisti? Atsakymas būtų . Bendraudami su kitais.bausdami ar ignoruodami. kartais atskleidžia kitiems. Jos priklauso nuo visuomenės. padeda suprasti atsiskleidimo normos. kunigui. atsiskleidimas gali sąlygoti aplinkinių neigiamą reakciją ir socialinį atstūmimą • kontrolės praradimas: asmenys. Egzistuoja nerašytos taisyklės kam. kad mūsų atsiskleidimas atitiktų . nes gali padidinti bendraujančio su jumis nerimą ir gynybiškumą. Atsiskleidimas yra tampriai susijęs su patrauklumu. kada ir kiek atsiskleisti. Labiausiai ištyrinėta abipusiškumo norma yra tokia: jei mes pasidalijame intymia informacija su kitu asmeniu. vienais atvejais jį skatindami. Mes žymiai labiau atsiskleidžiame tiems. Atsiskleidimas neturi būti pernelyg greitas. Vaikui nieko nereiškia pasakyti garbiai poniai: „Tu negraži.sutuoktiniui. Tokiu būdu atsiranda atsiskleidimo reguliavimo mechanizmai . asmenines paslaptis tie. kitais . ji(s) linkęs atskleisti panašų kiekį asmeninės informacijos mums. kad du žmonės atėjo į antrą pasimatymą. Bet su sąlyga. verta. kad toks atsiskleidimas atitinka situaciją ir yra savalaikis. asmens patrauklumas priklauso nuo to.

135 tarpasmeninių santykių pobūdį ir partnerio atsiskleidimo lygį. Apibendrinant reikia pažymėti. pasitiki vienas kitu. kurie rodo. kad išlaikyti draugystę nėra visai paprasta. kokius padarinius gali sukelti toks atsivėrimas. Net ir intymūs partneriai turi būti jautrūs vienas kitam ir prieš atsiskleisdami įvertinti laiką. kaip ir labai uždari. Taigi galima manyti. Hendrick ir C. Per daug atviri žmonės. nes atrodo neturintys sveikos nuovokos ir blogai prisitaikę. S. kai ji reikalinga • siekimas padaryti draugą laimingą. Studentų retrospektyvinė savo draugysčių analizė išryškino keturias pagrindines draugystės iširimo priežastis: • fizinis atsiskyrimas • naujų draugų atsiradimas • sumažėjęs senų draugų patrauklumas • trukdymai draugystei dėl mylimoj o(osios) atsiradimo ar vedybų. Tarp draugų pasiekiamas didelis intymumas. kad draugavimas reikalauja laikytis neformalių taisyklių. yra nepopuliarūs ir nepatrauklūs. Taisyklės tokios: • draugo interesų gynimas • pasidalijimas geromis žiniomis su draugu • emocinės paramos suteikimas • pasitikėjimas vienas kitu • pagalbos siūlymas. Bet ir ilgalaikiai artimi tarpasmeniniai santykiai negarantuoja nuolatinio atvirumo. pašnekovo būseną. o tai reiškia. kurių sulaužymas gali pakenkti draugystei. su kuriais jaučiamės labai artimi ir tampriai tarpusavyje susiję. Hendrick (1992) aprašo tarpkultūrinių tyrimų rezultatus. kad atsiskleidimas yra svarbus tarpasmeninių santykių plėtros veiksnys. Artimais draugais mes laikome žmones. kad draugystės išlaikymui svarbūs priešingi dalykai: • fizinio atsiskyrimo nebuvimas • ištikimybė • toliau mėgti savo draugus . Draugystė Draugystė ir meilė yra aukščiausia tarpasmeninių santykių raidos pakopa. kai esate kartu. teikia ir gauna pagalbą. išreiškia savo emocijas. kad du asmenys laisvai atsiskleidžia vienas kitam. Šios taisyklės leidžia daryti išvadą. o taip pat tai.

• Nerimastingas prieraišumas dažnai susiformuoja temperamentingiems kūdikiams. Meilė Perėję patikimo ir draugystės stadiją. vaikų . Tokios meilės siekia absoliuti dauguma žmonių. Taigi vaikas turi būti mylimas. o kartais per daug globoja. Hendrick ir C. yra suaugusio žmogaus meilės šaltinis. kai motina atsiliepia į kūdikio reikmes ir jam pakanka dėmesio ir meilės. mylavimą ir šiltą balsą. Bet yra viena meilės rūšis. Motina šiuo atveju nėra nuolatinis saugumo . bet ir kančių šaltinis. nevaržomą meilę. Jie priklauso nuo paties kūdikio temperamento ir nuo tėvų ar globėjų įgūdžių ir požiūrio į vaiko globą. Yra tėvų meilė vaikams. bet periodiškai grįžta pas mamą. 1992).tėvams. Paaugęs kūdikis džiaugsmingai tyrinėja pasaulį. Taip pat ne mažiau svarbu. neprisirišo prie kokio nors žmogaus. nepaisant to. Pagal J. Egzistuoja daugybė meilės rūšių. mes pasiekiame meilės valdas. Nors tai sudėtingas bei sunkiai apibrėžiamas jausmas. švelnius prisilietimus. kad gali susiformuoti skirtingi kūdikio prieraišumo prie motinos stiliai (D.136 • išlaikyti tokį gyvenimo stilių. Kiekvienas meilės ryšys skirtingas ir turi savo unikalių bruožų. gal tiek pat. brolių .tai meilės jausmas vienam (arba keliems) priešingos lyties asmenims. Kokios yra meilės jausmo šaknys? Meilė prasideda nuo lopšio. kuri apima žmogų tam tikru jo gyvenimo momentu labai stipriai . jei pirmaisiais dviem gyvenimo metais vaikas nepatyrė pakankamai meilės ir turėjo mažai fizinių kontaktų su motina ar ją atstojančiu asmeniu. Hendrick. Kūdikis. kuris leistų palaikyti draugystę. kad meilė. Skiriami tokie prieraišumo tipai: • Saugus prieraišumas atsiranda. saugumo ir meilės. Bowlby prieraišumo teoriją. suaugęs jis nesugebės užmegzti gilaus meilės ryšio. prisiriša prie motinos ir reiškia jai instinktyvią. kiek ir mylinčių žmonių. Čekuolienė. kad ji yra ne tik džiaugsmo. Be meilės ir rūpinimosi kūdikystėje mes žūtume. vis tik meilė yra gana dažnas tyrinėjimų objektas. patirta motinos glėbyje. ieškodamas kontakto. kad išmoktų mylėti kitus (S. kurių motinų reakcijos yra nenuspėjamos: kartais ignoruoja kūdikį. Bowlby ir kiti autoriai nurodo.seserims ir pan. reaguodamas į motinos fizinį artumą. 1991). J.

ar mylimieji atsakys į jų jausmą ir ar pasiliks su jais. bendraudami su kitais.nesišypso. yra skirtumų tarp kūdikio ir suaugusiojo prieraišumo. didelius emocinius svyravimus santykiuose su mylimaisiais. Saugiai besijaučiantys suaugusieji prisiminė šiltus santykius tarp jų ir tėvų ir tarp pačių tėvų. Jie paminėjo intymumo baimę. kad gana lengvai suartėja su kitais ir retai nerimauja dėl to. 1987). žaisti ir visam . raudonį veide ar sunkumą skrandyje. pvz. Tokio santykių tipo kūdikiai. Tokioj aplinkoj augantys kūdikiai tampa palyginti neemocionalūs ir nejautrūs kitiems žmonėms. Jie nurodė. nesugaus prieraišumo stiliaus asmuo. kurių tėvai. bet bijo būti atstumti. stiprus pavydas. kaip kad daro daugelis kitų tėvų. kad nerimauja dėl to. kad jiems sunku rasti tikrą meilę ar visiškai pasitikėti savo partneriu. turbūt. • Nesaugus prieraišumas susidaro kūdikiams.. pavydą.137 garantas. jaučia nerimą ir netikrumo jausmą. bet ir teikia globą ir šiltus jausmus. Tyrimai rodo. Prieraišumo stilius gyvenimo eigoje gali ir keistis. patyręs meilę. Suaugusieji labiau prisiriša prie bendraamžių jų santykiai dažnai apima ir seksualinį potraukį. o noras dirbti. Nerimastingo tipo suaugusieji pažymėjo. Hazan ir P. kad kūdikio prieraišumo stiliai sukuria pagrindą suaugusiojo prieraišumo prie kitų stiliui. panašiai kaip ir daugelis įsimylėjėlių. kad bus jų palikti.burnos džiūvimą. didelis seksualumas. Jų meilės santykius lydėjo aistra. Daugelis nurodė. kritiškus ir nejautrius. Galbūt jus buvo užvaldžiusios mintys ir fantazijos apie mylimąjį. paramą ir rūpinimąsi juo paauglystėje ar vėliau. bendraudami su kūdikiais. emociniai pakilimai ir nuopuoliai. Aišku. kaip saugiai prisirišusiems vaikams. jautėte įvairius fizinius pojūčius . kad jų tėvai buvo nelaimingi santuokoje (C. Nesaugūs suaugusieji apibūdino savo tėvus kaip reiklius. Jie siekia meilės. Shaver. Jūs. Meilės rūšys Aistringa meilė. gali pradėti jaustis saugiau bendraudamas su kitais ir gebėti užmegzti ilgalaikius ryšius. širdies daužymąsi. Ar prisimenate save įsimylėjusį (-ią) „iki ausų"? Šį patyrimą daugelis yra išgyvenęs bent kartą gyvenime. Suaugusiųjų tarpe formuojantis prieraišumui galioja abipusiškumo principas kiekvienas partneris ne tik gauna. nerodo jiems savo emocijų . Saugaus prieraišumo stiliaus suaugusieji savo santykius su kitais vertino kaip laimingesnius ir ilgiau trunkančius nei kitų dviejų stilių asmenys. Tuo tarpu nesaugaus tipo atstovai nurodė. nesijuokia.

kurį sukelia santykių netolygumas • jausmų.meilė ir neapykanta. Partneriška meilė. priprantama prie kito žmogaus buvimo greta ir tai jau nesukelia tokio didelio susijaudinimo. galima nustebti: „Ir kam to reikia?" Kaip ten bebūtų. kad tavim rūpintųsi • susijaudinimas pažinus kitą asmenį • susijaudinimas dėl seksualinių santykių • frustracija dėl nesusipratimų bendravime • netikrumas ir mylimojo asmenybės nepažinimas • pavydas dėl to. sumažėjo iki minimumo? Buvo apėmę stiprūs ir tuo pačiu prieštaringi jausmai . išskyrus tą asmenį. Kai kuriems atrodo. pvz. Sumišusios emocijos. beveik visiems mums vienu ar kitu metu tai atsitinka.138 kitam. rūpinasi vienas kito gerove. Kai kurie poreikiai. o ne stiprios aistros. Mes labiau pažįstame jo arba jos elgesį.. todėl sumažėja nerimas ir netikrumas dėl kito asmens. kad pagrindiniai dalykai. Šiuo metu aistringoji meilė gali visai išnykti arba peraugti į partnerišką meilę. Žmonės labai skiriasi pagal požiūrį. aistra ir pavydas? Jūsų išrinktasis visais atžvilgiais atrodė puikus? Visi požymiai rodo. šilti jausmai. kad šios meilės pagrindą sudaro tiek teigiami. ir susitelkimas tik ties vienu asmeniu pradeda varginti. kodėl aistringa meilė neišvengiamai išblėsta. kurias jaučia išgyvenantieji aistringą meilę. kuriuos suteikia . turi daug ką bendra. minčių ir fantazijų apie mylimą asmenį gausa. kai labiau pažįstame kitą asmenį. atsiranda dėl to. Šaltu protu peržvelgus šį sąrašą. pasitiki vienas kitu. Atsiranda mažiau nesusipratimų. susižavėjimas ir baimė. Partneriška meilė vystosi palengva dviems asmenims kuriant juos patenkinančius santykius. Šio sąrašo analizė atskleidžia ir priežastis. Jai būdingi vidutinio intensyvumo. kad jūs patyrėte taip vadinamą aistringą meilę. tiek neigiami jausmai: • dėmesio ir saugumo poreikis • poreikis būti priimtam ir suprastam • poreikis. Taigi po kelių savaičių ar mėnesių „beprotybė praeina". yra patenkinami. Tai tokia meilė. kai du žmonės yra labai artimi vienas kitam. naujų stimulų. Be to. mūsų dėmesys vėl nukrypsta į kasdieninį gyvenimą ir mūsų mylimas žmogus tampa tik vienu iš mums brangių dalykų. kiek mylimas asmuo jums skiria laiko ir dėmesio • nerimas ir baimė dėl naujų santykių ateities • pyktis dėl skausmo. saugumo ir supratimo. žmogui reikia sensorinės įvairovės. kaip anksčiau. kuri meilės rūšis yra „tikresnė".

R. priėmimas ir numatomumas bei pripratimas . kad myli partnerį ir pasišventimo išlaikyti tą meilę ir ilgalaikius santykius su ja (juo). R. Mokslininkai neapsiriboja minėtomis dviem meilės rūšimis.3 pav.1 lentelė). seksualinio potraukio • įsipareigojimo . kad partneriška meilė yra ilgalaikių santykių tarp dviejų žmonių pagrindas. Stemberg (1997) pasiūlė trikampę meilės teoriją. supratimas. Meilės rūšys pagal aistros.stiprių jausmų. J.didelį išreikštumą) Meilės rūšys Nėra Aistringa meilė Romantinė meilė Tobula meilė Aistra + + + Intymumas + + Įsipareigojimai + . 7. pliuso . 1998) Kiekvienas iš nurodytų komponentų įvairiomis proporcijomis jungdamasis su kitais sudaro aštuonias meilės rūšis (7.saugumas. tarpusavio supratimo. J.ryšio ir artumo partneriui jausmo. AISTRA ĮSIPAREIGOJIMAS 7. Vis tik šeimos tyrinėtojai teigia.sprendimo. Aronson ir T. pagal kurią meilė gali kilti iš trijų pagrindinių komponentų derinio: • intymumo . Wilson.1 lentelė. intymumo ir įsipareigojimų išreikštumą santykiuose (minuso ženklas rodo mažą išreikštumą arba jo nebuvimą. atvirumo. pasitikėjimo • aistros . Stemberg meilės trikampis (pagal E. susijaudinimo.gali tapti nuobodulio tarpusavio santykiuose priežastimi.139 partneriška meilė . D.

bet nežinoti apie kitą asmenį intymių dalykų ir nejausti jam jokių įsipareigojimų. O kartais žmonės nusprendžia būti kartu vedami vien aistros ar seksualinio pasitenkinimo (beprasmė meilė). apibūdindamas meilę. Santykiams tęsiantis. Jie siekia kuo greičiau užmegzti atvirą. 1992). bet tai šiltas. Jo mintys ir fantazijos dažniausiai nerimastingos ir sukasi vien tik apie meilės objektą. patikimas. Tokia meilė visiškai užvaldo žmogų. sudarytą remiantis pačių žmonių meilės santykių aprašymo analize. liesdami vienas kitą ir trokšta kuo dažnesnio fizinio kontakto. Panašiai kaip partneriška meilė. kad kiekvienas asmuo. Mylintieji išreiškia ją žodžiais. o galbūt ir į tobulą meilę. Tokie žmonės mano. Lee išskyrė 6 meilės tipus. . Erotinė meilė.. 1. Mylintieji mano meilę esant šeimos ir visuomenės pagrindu. tai gali peraugti į romantinę meilę. abipusio pasitikėjimo. kuriai būdinga aistra ir intymumas. kai žmogus nusprendžia. Jos autorius J. to nereikalauja iš partnerio. nuoširdų ryšį ir. kad meilė yra teigiamų emocijų šaltinis ir svarbiausias gyvenime dalykas. atitinkančių kiekvieną meilės rūšį. kuriant abiem pusėms priimtinus santykius. Meilė nėra labai emociškai sužadinanti. tačiau nėra jos „apsėsti". bet pabrėžė. Užvaldanti meilė. Draugiškoji meilė. nes nereikia kontroliuoti stiprių emocijų. Pabandykite patys rasti gyvenimiškų ir literatūrinių pavyzdžių.. kad jis mylės kitą nebūdamas jam labai artimas ar draugiškas ir be aistros. kuri yra visų trijų komponentų junginys.iš pirmo žvilgsnio". dažniausiai sujungia daugiau nei vieną tipą (S. Hendrick. tai gali reikšti labai įvairius dalykus. Tai aistringa meilė. Jų santykiai lengvi. Kaip matyti. net ir nejausdami dvasinio artumo. nors nori abipusio atvirumo. Jie drovisi intensyvių jausmų ir seksualinio ryšio. ji dažniausiai palaipsniui išauga iš draugystės. abipusio atsiskleidimo ir supratimo. 3. Žmonės skirtingai supranta ir apibrėžia meilę ir tai gali tapti kliūtimi. lydima stiprių emocijų.140 Partneriška meilė Tuščia meilė Draugystė Beprasmė meilė + + + - + + + Pvz. 2. Pateiksime dar vieną meilės rūšių klasifikaciją. neatsiskleisdami vienas kitam. intymus dviejų žmonių ryšys. kai asmuo sako „Aš myliu tave". ankstyvo seksualinio ryšio. Dažnai tai būna meilė . Hendrick ir C. Tuščia meilė gali būti tuomet. asmuo gali jausti didelę aistrą ir fizinį potraukį {aistringa meilė).

Jacobs (1992) išskyrė keturias meilės ryšių užmezgimo motyvų grupes. jo nuomone. Jei ypatingų problemų nėra. socialine padėtimi. Mažiausiai patenkinamu meilės tipu dauguma laiko meilę kaip žaidimą. kaip tenisas ar šachmatai. kitas padeda jam išlaikyti savikontrolę ir atstumą. mano. žema savivertė) sąlygoja pasiaukojančią meilę . su kuriuo galėtų patenkinti vienas kito poreikius ir kuris jam tiktų įvairiais požiūriais . o trukdymai tai pasiekti sukelia daug skausmo. Pragmatiška meilė. interesais ir pan. 5. kad skirtingą meilės stiliaus pasirinkimą gali skatinti emocinės būsenos ir išorinis spaudimas. R. svarbi gyvenimo dalis.141 Troškimas nuolat matyti partnerį yra labai stiprus. yra pavydus.išvaizda. J. Tokio tipo asmenys nelinkę užmegzti gilių emocinių ryšių. išsilavinimu. Meilė. 6. nepaisant savo norų ir interesų. Žaidimu mėgaujamasi. Jei vieno iš partnerių jausmai suintensyvėja. Jie mėgsta „žaisti" meilę ir ją laimėti. dėl kurio būtų verta aukotis. Atsiranda jausmų kontrolės praradimo jausmas. Tai besąlygiškas rūpinimasis kitu. Nustatyta. jo gerbūviu. Melas ir nenuoširdumas yra svarbiausios žaidimo taisyklės. bet nėra pasaulyje tokio svarbaus žmogaus. atleidimas ir nuolatinis pasiaukojimas. Kai kada net su keliais partneriais vienu metu. o visas su tuo susijusias problemas galima kartu išspręsti. kad seksualinis atitikimas yra svarbus. Pragmatiškas mylimasis žiūri į meilę labai praktiškai. Žmogus gali teikti pirmenybę vienam ar kitam meilės stiliui tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu ar su skirtingais partneriais.ne per daug jausmo ir ne per mažai. Tokia meilė retai baigiasi laimingai. Jis arba ji reikalauja iš partnerio nuolat rodyti savo meilę. Jis vengia emocinių kraštutinumų ir siekia pažinti partnerį palaipsniui. kurie skatina skirtingo meilės stiliaus dominavimą: • neigiamos emocinės būsenos (vienatvė. Pasiaukojanti meilė. Šiems žmonėms meilė yra toks pat žaidimas. tačiau nesieja jo su jausmais. taip pat praktišką bei užvaldančią meilę. ir tai daroma nesiekiant įžeisti kito asmens. tuo tarpu moterys dažniau jaučia draugišką meilę. „apsėstas" mylimasis jas sukelia pats. kad be partnerio meilės jo gyvenimas nieko vertas ir bet kuria kaina siekia tą meilę užsitarnauti. Meilės tipas nėra fiksuota asmens savybė. Ši meilė reiškia visišką atsidavimą mylimam asmeniui. Jis ieško partnerio. Mylintieji mėgaujasi seksu ir jo įvairove. Meilė kaip žaidimas. nerimas. Jis įsitikinęs. kad vyrams labiau nei moterims būdinga erotinė meilė ir meilė-žaidimas. kai yra tam tikra pusiausvyra santykiuose . 4. Tyrimai parodė. kad padidintų jausmų intensyvumą. jie lengvai gali pereiti nuo vieno partnerio prie kito.

1.142 • • • pripažinimo poreikis gali skatinti užvaldančios meilės pasireiškimą amžius ir socialinis spaudimas skatina pragmatišką meilę seksualiniai troškimai sukelia erotinę meilę. D. Skirtingi motyvai nulemia ir skirtingų partnerių pasirinkimą. darbuotojas gali aptarti problemas su vadovu. kad 30 proc. ką valgysim pietums. Santykių iširimas Kokia bebūtų meilė. deja. Teorinė meilės rūšių įvairovė leidžia mums suprasti. kodėl realiame gyvenime tiek daug nesusipratimų ir skirtingų požiūrių. 3. „Ja visiškai negalima pasitikėti") (E. siekiant pačiam pasikeisti ar raginant partnerį ką nors keisti. kurios lėmė pradinį asmens patrauklumą („Jis toks nepaprastas ir taip skiriasi nuo kitų". 2. susijusių su „tikra meile". kurių anksčiau nesimatė. draugiški ryšiai tampa nepatenkinančiais. Bandoma pataisyti santykius. kai savybės. tampa neįdomios ar net erzinančios. Partneriai pradeda nebepatenkinti vienas kito poreikių. kodėl santykiai tarp artimų žmonių gali pablogėti ir galų gale iširti. nes žmonių jausmai ir mintys vienas kito atžvilgiu yra gana skirtingi ir nepakartojami. Rusbult (1987) nurodo keturis dažniausiai pasitaikančius reagavimo būdus: 1. E. teikti pasiūlymus. nusileisti. Aronson ir T. Intymūs santykiai visada reikalauja tam tikro kompromiso: sutarimo. jis priešpastatomas kitiems. Kaip elgiasi žmonės. tačiau galima paminėti kelias dažniau pasitaikančias. Tokiu būdu iškyla konfliktas tarp nepriklausomybės ir buvimo kartu poreikių. Wilson 1998). santykių baigiasi dėl to. kokias televizijos laidas žiūrėsim. Su laiku partnerio patrauklumas gali sumažėti ar visai išblėsti. Kodėl laimingi. pas kuriuos draugus eisim į svečius ir pan. Atsiranda bendravimo problemų. Ši sąvoka įvairiai interpretuojama. kad savybės. kurios anksčiau žavėjo. nelaimingais ir net priešiškais? Aišku. ir santykiai tarp dviejų žmonių išyra. nes nesugebama susitarti. kad mylimas asmuo turi daug trūkumų. į partnerį žiūrima pernelyg kritiškai. Patiriama. kreipiantis pagalbos į šeimos konsultantą. kai jų santykiai pradeda šlyti? C. Jei tai darbiniai santykiai. gali būti daugybė priežasčių. Tyrimai rodo. . dažnai ji baigiasi. „Ji tokia nenuspėjama") tampa santykių iširimo priežastimis („Aš ir jis neturim nieko bendra".

Santykių iširimas .ne trumpalaikis aktas.143 2. • Atsiribojimas. kuris gali tęstis gana ilgai. Kuo jie didesni ir kuo santykiai buvo labiau patenkinantys. atsitraukiama. arba panaudojama prievarta. ir nors stiprių konfliktų gali nebūti. Knapp teigia. Dažnai. Šioje santykių stadijoje atsiranda skirtumų akcentavimas. Atsiribojama nuo pokalbių apie tarpasmeninius santykius ir rizikingų temų. tuo skaudžiau išgyvenamas atsiskyrimas. 4. žmonės tiesiog stengiasi rečiau matytis. Bittner. arba grasinamąjį palikti. intymių santykių iširimo procesas yra ilgas ir skausmingas. ir atvirkščiai. kurių trukmė ir seka gali kisti skirtingoms poroms (pagal J. Laukiama. „Ar būtinai mes turim apie tai kalbėti?" • Sąstingis. Nutraukiami santykiai. Dažnai kivirčijamasi. laukiama baigties. • Išsiskyrimas. R. laiko. tuo žmonės deda daugiau pastangų juos pagerinti ir išlaikyti. Kaip jau minėta. pokalbiai tampa paviršutiniški ir nemalonūs. Siekdami išvengti nemalonumų ir skausmo. kad su laiku viskas išeis į gera. o procesas.kokias pasirinkimo galimybes žmogus turi. nes neturi geresnės alternatyvos tokiems santykiams. tik skirtingos trukmės ir intensyvumo. kiek stiprūs yra poros įsipareigojimai vienas kitam. lūkesčių mylintieji atiduoda tarpusavio santykiams. nesutinkama su vienas kito nuomone. Vieno ar kito būdo pasirinkimą lemia tai. Būdingi pasakymai: „Geriau apie tai nekalbėkim". bet bendrumo jausmas gali smarkiai sumažėti. partneris ignoruojamas. kol viskas susitvarkys savaime. jo vengiama. iš pradžių dėl to audringai išgyvenama ir dažnai galvojama apie prarastą partnerį. Kitas svarbus dalykas . M. vengia kontaktų. paliekant partnerį. . būdingas visiems išgyvenantiems išsiskyrimą su artimais ir mylimais žmonėmis. 3. Palaipsniui bendraujantieji pradeda jausti įtampą ir nepatogumą būdami kartu. tikintis. kad jis susideda iš kelių pakopų. net ir būdami nelaimingi santuokoje. galinčių sukelti prisiminimus ar pažeisti jausmus. Susitaikoma su neišvengiamu santykių iširimu. Kuo partneris labiau priklausomas nuo kito santykiuose. kuriam praėjus asmuo emociškai nutolsta nuo buvusio partnerio ir grįžta į normalų gyvenimą. žmonės jos nenutraukia. Kuo daugiau jausmų. Toks netekties išgyvenimo ciklas. • Vengimas. tuo jis mažiau motyvuotas tuos santykius nutraukti. Nutrūkus ryšiams su artimu žmogumi. Po to ateina gilus skausmas. 1988): • Diferenciacija. Žodį „mes" dažniau keičia žodis „aš". Nusprendžiama nutraukti santykius ir išsiskiriamą. „Pakeičiam temą".

Jie dalijasi visais ištekliais. A. kad tokiose porose sutuoktiniai: • Išreiškia savo meilę žodžiais. vertinant kitus žmones? Paanalizuokite savo atsiskleidimo ypatumus. kad žmonės jaustųsi patenkinti ir laimingi. kuriuos turi. Suteikia. • Yra seksualiai aktyvūs. Jie rodo. apkloja šiltu pledu ar atneša puodelį karšto šokolado. intymias mintis.144 Kokie gi turi būti dviejų žmonių santykiai. Kai vienas yra nusiminęs. susikimba rankomis. Pavyzdžiui. Horowitz ir K. kiek svarbus tarpasmeniniams santykiams fizinis asmens patrauklumas. • Paremia vienas kitą emociškai ir materialiai. • Išreiškia savo meilę fiziškai: bučiuoja vienas kitą. Paprasčiausiai dažnai sako vienas kitam: „Aš myliu tave". kitas jį palaiko. Kam ir kiek jūs atsiskleidžiate? • • . Pasvarstykite: • • Kodėl žmonėms taip svarbu užmegzti tarpasmeninius santykius? Prisiminkite savo draugus ir pažįstamus. Bordens. ir būtų išvengta tokių skausmingų išgyvenimų? Sėkmingoje santuokoje gyvenančių porų tyrimai padeda atsakyti į šį klausimą (I. S. Kodėl fizinis patrauklumas turi poveikį. yra tolerantiški vienas kito atžvilgiu. Kokie iš jums žinomų patrauklumo veiksnių lėmė jūsų pažintį ir tolimesnius santykius su kiekvienu iš jų? Pasvarstykite. fizinį komfortą vienas kitam. jei reikia. kaip tu iškepei šį kepsnį" ir pan. 1994). apkabina. Seksualiniai santykiai yra svarbi jų gyvenimo dalis. • Atleidžia vienas kitam klaidas ir trūkumus. • Atsiskleidžia vienas kitam ir linkę išsipasakoti savo slaptas. Dažnai sako vienas kitam malonius dalykus: „Tu atrodai gražiai su šia suknele" arba „Man taip patiko. Rodo susižavėjimą vienas kitu.

J. Kas padeda ir kas kliudo palaikyti gerus tarpasmeninius santykius? .145 • • Raskite literatūrinių ar gyvenimiškų pavyzdžių. iliustruojančių meilės rūšis pagal R. Sternberg trikampę meilės teoriją.

146 .

kuriose elgsena mažiausiai susijusi su patyrimu. Šis skirstymas yra išlikęs iki šių dienų. nes žmogaus lemtis . Temperamentas yra įgimtas ir jo tipas nekinta per visą žmogaus gyvenimą. kaip ir kiek su tuo žmogumi buvo bendraujama vaikystėje. bet psichologinė branda ir jaunystė (taip. Bendravimas ir temperamentas Daugiau kaip prieš 2000 metų antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas išskyrė keturis pagrindinius žmonių tipus. Tų savybių deriniai ir visuma apibūdina žmogų kaip unikalią asmenybę. taip!) yra paties žmogaus pastangų rezultatas. Dabar manoma. kokio temperamento yra konkretus žmogus. flegmatikas ir melancholikas. Žinia. Beje. kad pastarųjų kitimui žmogus turi palyginti nedidelės įtakos (dar nėra atrasta amžinos jaunystės eliksyro). kas tų savybių visumoje vaidina svarbiausią vaidmenį. ir naujoje aplinkoje. Tyrimais . Šiuolaikinėje psichologijoje esti įvairių požiūrių į tai. kinta. kiekvienos psichologijos krypties atstovas pateiktų savo atsakymą. o kiti sunkiai? Ar su visais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą? Kodėl vieni esame namisėdos. kai jo dar neužgožia aplinkos poveikis. palankioje žmogaus individualumo pasireiškimui. lemiančius žmonių elgesį ir santykius su kitais: cholerikas. o kitiems reikia minios draugų? Ar žmogaus nuomonė apie save atsispindi jo bendravime? Kodėl ne su visais žmonėmis yra malonu bendrauti? Jei bendravimas yra dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika. kaip nepaliaujamai kinta jo kūnas bei fizinė aplinka. kad ta sąsaja abipusė: daugelio asmenybės savybių atsiradimas bei raiška priklauso nuo to. Būtent jos ir apsprendžia. reikia pažymėti. Jis ryškiausiai atsiskleidžia ankstyvojoje vaikystėje. kaip jos siejasi su konkretaus žmogaus bendravimo ypatumais. Svarbiausia yra tai. kaip ir pats asmuo. Mes sustosime prie kelių pagrindinių asmenybės savybių ir pažiūrėsime. sangvinikas. BENDRAVIMAS IR INDIVIDUALŪS SKIRTUMAI • • • • • Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai. Bendravimas. kad temperamento tipą lemia įgimtos centrinės nervų sistemos savybės.147 8. tai ją didele dalimi įtakoja bendraujančių žmonių asmeninės savybės. taip pat stresinėse situacijose.augti ir bręsti taip nepaliaujamai.

po 16 proc.tai žmogus. Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai. kuris yra labai aktyvus. Jis lengvai susipažįsta ir geba ilgai išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais. gestas ar veiksmas galėjo ką nors įžeisti. kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis. Cholerikas dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos. kad būdamas energingas optimistas. užsidegęs jau nauja iniciatyva. Tai labai vertinga savybė. Šio temperamento žmonėms geri santykiai su aplinkiniais yra svarbesni už smulkias asmenines ambicijas. kuris galvoja ramiai. kad sangviniko ar melancholiko tipui priklauso maždaug po 34 proc. ir tai kelia pasitikėjimą aplinkiniams.patikima liaudiškos psichoterapijos priemonė. Paklusti jam yra sunku.tai neabejotinas lyderis.tai aktyvus. nes choleriką valdo nuotaikos ir įkvėpimas. Sangvinikas . Temperamento pagrindu formuojasi kitos žmogaus savybės. nuosekliai ir veikia viską gerai pasvėręs. gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo - . kad jo žodis. flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti. greičiau yra kalbantis ir veikiantis nei besiklausantis žmogus. Tai pasyvaus temperamento tipas. nes geras išsikalbėjimas artimam susidūrus su problema . Tačiau kartais jam trūksta atkaklumo ir ištvermės geriems sumanymams įgyvendinti. Panagrinėkime. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko esant sunkiai prognozuojamą.tai žmogus. jis visiškai tokiais santykiais pasitenkina. Dėl šių savybių choleriko su kitais žmonėmis nesieja gilesni ryšiai. kaip temperamentas veikia mūsų bendravimą. Įdomiausia tai. bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus. ir jo energingumas liejasi per kraštus. Bendraudamas su kitais. todėl linkę jo privengti. Flegmatikas . Jis elgiasi ne taip impulsyviai. žmonių. Apskritai.. kurie jam pasipainioja. įtaigios gestikuliacijos. kai reikia užmegzti reikalingus ryšius. jis yra ne per geriausios nuomonės apie kitus. Į kitų pastabas dėl grubaus elgesio cholerikas dažniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoširdžiai negali patikėti. Mat. pvz. tačiau šiuos minusus atperka flegmatiko patikimumas. Sangvinikas yra puikus diplomatas ir nepakeičiamas. Atpažinti tokį žmogų bendraudami galime iš jo greitos ir garsios kalbos. jis nesišvaisto žodžiais. ir jis į tai numoja ranka. kaip ir cholerikas. charakteris. Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokių problemų. Kitus kartais erzina lėta flegmatikų galvosena ir veiksmai. Cholerikas . todėl energingai imasi vadovauti aplinkiniams. Sangvinikas . o melancholiko ir choleriko . nors. todėl dažnai jo dėmesys kam nors ir entuziazmas greitai atšąla. Nepaklūstantiems jis būna negailestingas.148 nustatyta. tad aplinkiniai į jį žiūri kaip į pakankamai draugišką ir patikimą žmogų.

Siekdamas išvengti skausmo. ką flegmatikas jaučia ir išgyvena. Intravertas . kuriuos jis įžvelgia aplinkoje. jame vykstančius įvykius ir žmones. Kaip bendrauja ekstravertai ir intravertai C. kad kiekvienam žmogui iš dalies būdingi visų minėtų temperamentų bruožai. 1992). Bet. o daug dažniau temperamentų mišiniai su vyraujančiu vienu ar kelių temperamentų tipu. J. Jung. tačiau jų santykis . pasyvus žmogus. pasiūlė skirstyti visas asmenybes į ekstravertiškas ir intravertiškas. A. Tai.tai jautrus. kuri jam.. Tai iš tiesų retai kitus suvedžiojantys žmonės. vienas žymiausių XX amžiaus psichologų. 1992).pasikalbėjime. Falcon. anot jo. kad gyvenime retai sutinkami gryni tipai.149 ištesės. Didelis nervų sistemos jautrumas duoda pagrindo jam jaustis įskaudintu likimo ir aplinkinių žmonių. Tai uždaras. Be to. melancholikas -puikiausia draugija. turint galvoje. Melancholiką bendraujant galima pažinti iš graudžios veido išraiškos ir verkšlenančios balso intonacijos.tai žmogus visą dėmesį nukreipęs . Tai greičiau tik „gruntas" ant kurio aplinka ir pats žmogus „tapo" savo nepakartojamą asmenybę. Ziegler. o melancholikas .paliūdėjime.tai žmogus visą dėmesį sutelkęs į išorinį pasaulį. flegmatikas .skirtingas. įtakojantis žmogaus elgesį ir bendravimą. nei kalboje. Tai liūdnas. kylančio iš susidūrimų su „storžieviškais" aplinkiniais. Melancholikas . todėl galime kalbėti tik apie konkrečiame žmoguje vyraujantį vieną ar kelis temperamento tipus. Reikia prisiminti. su skausmu ir baime žvelgiantis į ateitį. nelaimingas žmogus. Pvz. Ekstravertas . Kiekvienas temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje. (L. linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų. cholerikas nepamainomas. kai reikia labai greitai spręsti ir veikti. Hjelle ir D. analitinės psichologijos kūrėjas. Flegmatiko kalba bendraujant yra tyli. T. sangvinikas draugystėje. dažniausiai vienodos intonacijos. norinčiam išsiverkti ir ieškančiam paguodos išgyvenant skaudžią nesėkmę. Tačiau reikia pripažinti. Kartais kyla klausimas: o koks temperamento tipas yra geriausias? Aišku. neatsispindi nei jo laikysenoje. flegmatikas linkęs laikytis atokiau nuo visų. nemėgstantis didesnių susibūrimų. lygi. kad žmogui. temperamentas nėra lemiamas veiksnys. Kartais aplinkiniai flegmatiką skuba apkaltinti šaltumu ir nejautrumu. vienareikšmio atsakymo nėra (Ch. toks kaltinimas daugeliu atvejų yra perdėtas. nieko gero nežada.

Tuo tarpu ekstravertas. kaltina save. patyrimą. Ši savybė kelia pagarbą ir pasitikėjimą aplinkinių akyse. Būti tarp žmonių ir būti tų žmonių dėmesio centre. Kaip ir kalbant apie temperamentus. Gyvenime mums tenka susitikti su tokiais žmonėmis. kad elgėsi kaip koks „mėmė".ekstraverto stichija. dėl to dažnai patekdamas į viršininkų nemalonę. pvz. turintys organizacinių gebėjimų žmonės. jis mieliau bendraus tik su panašiais į save. lengvai pakeliantis bet kokią aplinkinių nuotaiką ir mėgstantis vadovauti. Tai tikras užkietėjęs namisėda.puikus svetimų nuotykių ir išpažinčių klausytojas. aišku. Aišku. Dėl to. Būdamas jautrus ir linkęs į pesimizmą. tvarkydamas drabužių spintą ar įrankių dėžę. kartais mėgstama diskutuoti. net savo išvaizda. Situacijoje. čia puikiai elgiasi kaip tik intravertas. Toks žmogus. Tačiau jei žmogus patenka į situaciją. aišku. Akį rėžiantys rūbai. įvykių sūkuryje . ir jis vėliau gailisi. traukiantys ir prikaustantys aplinkinių žvilgsnį . Laisvą laiką jis su įkvėpimu leis namuose. interesus.tai yra ekstravertui tikras gyvenimas. ekstravertiškas bendravimas bus nepakeičiamas. su kuriais bendrauti mums nemalonu. Jis. apie kokią situaciją kalbame. pyksta ant savęs ir aplinkinių. dirglus.. bet „šaukštai jau būna po pietų".santykiuose su kitais greičiau bus ramūs.150 i savo vidinį pasaulį. o nusprendę veiks nesidairydami. kurioje reikia apginti savo tiesą. kur reikia patylėti. kad jie mums nuolat „tampo nervus".ekstravertiška ar intravertiška. moka jas saugoti. Intravertai . gali būti ir impulsyvus. jausmus. kad tokių žmonių yra tiek ekstravertų. atsargūs.tai aktyvūs žmonės. išsiskirs raiškia kalba ir gestikuliacija.. Intravertiškas žmogus gali būti labai uždaras ir linkęs šalintis kitų. o priverstinis buvimas vienumoje juos slegia. nei veikiantis žmogus. Ekstravertai . . taikūs. Turėtume pasakyti. Toks žmogus . išklausyti naujo viršininko nuomonę. jis vėliau gailisi. turintis humoro jausmą. „kiša savo trigrašį" ne vietoje ir ne laiku. Tai aktyvūs. atsakymas priklauso nuo to. Intravertas linkęs patylėti. bet ištaisyti situaciją būna labai sunku. bet greičiausiai bus draugiškas. nes jaučiame. įžeidus. kuri asmenybės orientacija geresnė . lengvai užmezgantys kontaktus su kitais. jie mėgsta „devynis kartus pamatuoti". laiku nepasipriešina ant galvos kraunamoms pareigoms. Tai greičiau mąstantis ir jaučiantis. Tipišką ekstravertą lengva atpažinti kitų žmonių būryje: jis bus dėmesio centre. tiek intravertų tarpe. Bendraudami jie jaučiasi kaip žuvys vandenyje. vejamas aktyvumo. mintis. pvz. Aišku. bendraudamas su kitais. Prieš priimdami sprendimą. nelaimingais ir nuskriaustais. todėl lengvai tampa neteisingo elgesio su juo auka.

Pyksta vaikas ant vaikų. ką jos veltėdis tėvas daro anam kambaryje. nei jo gėdos matė. slaptai. Močiutė klausia anūkėlės. Suaugęs toks vaikas „suves sąskaitas". o šis klausia. „Ką ten senė gero kalbės". gyvenimas . Tuo tarpu vienas tylus. pašokdins jis dar kitus. ji pagiria anūkėlę. kuri jam kelia tiek nepatogumų ir baimių.. Patinka tėveliui atsakymas. Kuo ne gera mokykla. lyg įkaltas į grindis. jo akimis. mokantis bendrauti su reikalingais žmonėmis. bet ir naujoje aplinkoje. Nereikia jam nei dovanų. 1994). inspektorių. pvz. Kiekvienas žmogus.aktyvus karjeristas. Darbe tvyro neišpasakyta įtampa. Nesuabsoliutinkime. ir aš jums tai įrodysiu! Atpažinote anoniminių skundų autorių? Liaudiška išmintis sako. Šeimoje kartais patys suaugusieji mažam ekstravertukui demonstruoja. bet dažniausiai tai auklėjimo klaidų padariniai (R. nors tie kiti nei toje eglutėje buvo. Pvz. bet ne mažiau bjauriai.. Visi vaikai Kalėdų seneliui eilėraščius sako. kuri neatsigina nuo įvairiausių kontrolierių. pagiria dukrelę. bet argi ne taip elgiasi piktybiškas intravertas? Kyla klausimas. kad tyli kiaulė gilią šaknį knisa. nei iš vietos. tėvelis neša „ožį" į rato vidurį ir liepia deklamuoti.tai ne šventė. Atpažįstate? Nemalonus tipelis. ekstravertas savo gebėjimą užmegzti kontaktus ir lengvai bendrauti su kitais gali naudoti savanaudiškiems tikslams kitų sąskaita pasiekti. po vienu stogu gyvenantys kelių kartų žmonės dažnai neišvengia trinties ir konfliktų.151 Tiesa. Netekęs kantrybės. tikrintojai nieko įtartino. jie „tampys nervus" skirtingai. Vaikas lekia pas tėvą. ar ne? Intravertas. „gadinantis nervus". . nei dėmesio. Fromm. veikia tyliai. Tipiškas tokio žmogaus pavyzdys . visi darbuotojai pervargę. Į tas kovas dažnai įtraukiami visi šeimos nariai.. ant visos šventės. Patinka močiutei atsakymas. kuriam labai nejauku būti ne tik nepažįstamų vaikų būryje. Taip elgiasi tipiškas intravertukas. kiek gali būti naudingas kylant karjeros laiptais. tapdamas anot E. Brikman ir R. aplesiną duoda. neranda. ramus jų bendradarbis trina delnus po stalu -taip jums ir reikia! Gyvenimas . bet atsiranda koks vienas. Įsivaizduokime įstaigą. kitokių tikrintojų.atkerta dukrelė.. „prekine asmenybe". iš kur tokie žmonės atsiranda? Priežasčių gali būti daug. kaip žodžiu naudos pelnytis? Arba kitas matytas vaizdas. kad dovanų gautų. o anūkėlė atkerta: „ką ten tas tinginys gali veikti". kas pažeistų įstatymus. vertas tiek dėmesio. _ . Kirschner. kaip galima naudingai bendrauti. išsekę. ką sena ragana kalba.tai ašarų pakalnė. ant Kalėdų senelio. saldainį duoda.

tampame tylesni. nei siekti įrodyti savo tiesą (net kai yra tikri. Tuomet visi sveiko proto žmonės. nėra vienintelis. o gal ir visus čia minėtus simptomus. imame vengti tolimesnio susidūrimo ir 1. mes galime kaip grybus skirstyti į maistinguosius ir nuodinguosius. Ginčuose jis yra profesionalas. Tokią poziciją sąlygoja patyrimas.1. 1995). su kuriais bendrauti mums yra naudinga. Yra priskaičiuojama iki pusšimčio „sunkių" žmonių tipų. Turbūt jūs jau prisiminėte žmogų.emocine prasme.1. o eilinis žmogus geriausiu atveju . pajusti virškinimo sistemos sutrikimus ir 1. bet visada . Nuodingieji veikia priešingai. dažniau vadinami „sunkiais" žmonėmis.) • bendravimo (pajuntame. sukeliantys šiuos simptomus. kad pradedame atsargiau kalbėti. kad mus labiausiai domina bendraujantis žmogus. būtų džiugu su tuo žmogumi daugiau nesusidurti ir 1. Paprastai kitų atžvilgiu jis elgiasi labai agresyviai. atidžiau renkame žodžius. Tankas.152 Bendravimas su „sunkiais" žmonėmis Skirstymas į ekstravertus ir intravertus. Turint galvoje.nuolatinis santykių aiškinimasis bei konfliktai. žinodami šio žmogaus ūmumą. galime imti prakaituoti. Tai grubiai ir tiesmukai bendraujantis žmogus. gali skaudėti galvą. o mes patys . kyla susierzinimas. verta sustoti dar ties vienu asmenybės skirstymu. agresyvesnis. Aplinkiniai. jog „įveikti" šio tipo „sunkų" žmogų beveik neįmanoma. kuo toliau pasitraukti nuo to žmogaus.) • fiziniais (imame jausti silpnumą. mieliau būna linkę nusileisti „tankui" ir greičiau baigti bendravimą.) • elgesio (kyla noras kuo greičiau baigti bendrauti. Psichologinėje literatūroje žmonės. jo balsas ar jūsų balsas tampa aštresnis. o jo veido išraiška rodo nusistebėjimą jumis . pakyla nuotaika. gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis. nors ir labai paplitęs. Vienas populiariausių šiuolaikinių psichologų F. mažiau bendraujantys ir 1. kalba pakeltu balsu. tačiau kartais susidūrimai su juo yra neišvengiami. atsiranda vidinė įtampa.kaip galima turėti tokį absurdišką požiūrį! Šio žmogaus stichija .tik labai besistengiantis mėgėjas. pagerėja savijauta. teko patirti vieną. paprastai privengia kontaktų su juo. kad visus žmones. pasikliaudami savo intuicija. o to poveikio padarinius mes pajuntame vėliau. Nuodingumas pasireiškia mums įvairiais simptomais: • emociniais (pablogėja nuotaika. Mes apsiribosime aptardami labiausiai paplitusius „sunkių" žmonių tipus (L.). Peris (1969) teigia. kad jie teisūs).stipresni. Maistingieji yra tie.1. su kuriuo susidūrus.1. kuris rodo. su kuriais mums tenka susidurti. Pabendravus su jais. vartoja grubius posakius. nebūtinai informacine. kad čia kažkas ne taip. kelis. Glass. Buitinėje .

Kiekvienas mūsų turime psichologinį „Achilo kulną". pvz. ką. kurie jų neliečia. Saugumo sumetimais jie linkę mažiau kontaktuoti su tokio tipo „sunkiu" žmogumi. Granata. Šie žmonės kiša nosį ir į dalykus. Paprastai jie atlieka susirūpinusio jūsų gyvenimo situacija nenuilstamo patarėjo ir vadovo vaidmenį. kad strėlė buvo tiksli. apie kurias jūs nė neįtarėte). Laidyti tokias „apnuodytas" strėles jam vienas malonumas. kada jam vėl kas šaus į galvą). kad kažką labai svarbaus šiuo momentu praradai. Save gi jis laiko tiesiog greitai užsiplieskiančiu žmogumi ir stebisi. lieka jausmas. kliūna garo ir jūsų šeimos nariams bei giminėms. kuris kalba jums. Išsirėkęs ir emociškai išsikrovęs žmogus-granata labai greitai nurimsta ir toliau gali bendrauti lyg niekur nieko. Net jei jūs įrodysite. Aplinkiniams toks bendravimo būdas kelia nerimą. . jį veikia įkvepiančiai. Apie tai. Amžinas pesimistas. Tai žmogus. Iš pažiūros tai. bylojanti.snaiperis bendraudamas taikliu žodžiu primena mums ir pabrėžia mūsų įsivaizduojamą arba tikrą nepilnavertiškumą kurioje nors srityje. galėtume jį sulyginti su krokodilu. mes sužinome tik tada. nes jį laiko neprognozuojamu (neaišku. Tai žmogus. dažnas mūsų turime kartaus patyrimo iš bendravimo su visažinančiu žmogumi. Deja. Žmogus . kad jis klysta. mat. kaip aplinkiniai to nesupranta ir leidžia sau pykti. Tuo pasigirti paprastas mirtingasis dažniausiai negali. nuolatos kalbantis ir reiškiantis savo nuomonę visais gyvenimo klausimais. kai susipažinote (beje. Ir todėl jis nepalieka jums jokių šansų įsiterpti. ramus ir adekvačiai bendraujantis žmogus. smarkiau ima plakti širdis ar pritrūksta oro kvėpuoti. Snaiperis. Mat savo nuomonei pagrįsti jie apsiginklavę tikromis ar menamomis citatomis. kaltina jus dėl savo dabartinių nesėkmių. Visažinis. Paprastai šiuo atveju jūs esate tik statistas. Tokios savijautos kaltininkas -snaiperio paleista taikli strėlė į jūsų silpną vietą. materialine padėtimi ar erudicija. Visažinis labai įsižeidžia. kad toks žmogus priklauso „sunkiųjų" žmonių tipui. Pabendravus su tokiu žmogumi. o pasikeitusi jūsų veido išraiška. Jam visiškai nerūpi jūsų nuomonė. atrodytų. kaltas liksite vis tiek jūs. Tačiau staiga jūs pajuntate. Kartais būna sunku įvardyti..153 kalboje tokie žmonės yra vadinami paprastai . padarytomis nuo to laiko. kad jūsų neprarytų. turite būti pasiruošęs ir labai budrus. Vaizdžiai tariant. kai jis praveria burną. Tuomet jis ima kaltinti jus nuodėmėmis. reikalingas visažiniui kaip dingstis pademonstruoti savo „beribes" žinias. bet ne su jumis. kad jus išpila prakaitas. kai jis nei iš šio nei iš to pratrūksta lyg perkūnas iš giedro dangaus. jei kas suabejoja jo teisumu. Tokie žmonės nepaprastai vargina ir priverčia kitus jaustis menkaverčiais.akiplėšomis. esam nepatenkinti savo išvaizda.

o vėliau pakeičia savo planus jūsų net neįspėję. sakydamas. Nuolat besiskundžiantis. Tai žmogus. pasirodo vėliau. Jei paprašysite žiupsnelio druskos. deja. Kartais jis padaro jums smulkią paslaugėlę. kuris bus linkęs neturėti su kitais žmonėmis jokių reikalų. Savo aplinkoje tikrai rasime vienišių. kuri. vis tiek nieko gero iš to nebus". Aišku. ne visų tėvų vaikai mokosi tik dešimtukais. kaip jis galėtų padėti besiskundžiančiam. po tokių „pasidalinimų savo nuomone" amžini pesimistai atkunta. pakelia akis į dangų ir ištaria savo sakralinę frazę: „ir už ką man visi tie vargai". nei velniui šakės. kai tokie žmonės atsiskleidžia smulkiuose reikaluose. Nepatikimasis. silpną. kuriam tikras bendravimas reiškia galimybę išsakyti savo nesibaigiančias bėdas kitam.. bailų. Mat. kad tik ko blogo tas besikreipiantis nesumanytų. kad jis pats jau visą mėnesį jų neturi. jų nuotaika pagerėja. kad jūs piktnaudžiaujate jo gerumu. Kartais kyla viltis. kai jis mus stipriai apgauna. Kartais klausytojas susigundo paguosti nelaimingąjį. Pirmą kartą susidūręs su juo. Jūsų darbas tėra tiktai klausyti ir dūsauti kartu su bėdojančiu pašnekovu. kad net dabartinė jūsų sėkmė yra tik didelės nesėkmės pradžia.viltingą požiūrį į pasaulį. kad. nesugebantį kovoti dėl savo interesų. jei tai jam bus naudingiau. ir kad jo dukters devintukai ir aštuntukai irgi yra geri pažymiai. Šį žmogų mes atpažįstame tik tuomet. kuris organizuoja gyvenimą taip. kad esi visavertis gero organizatoriaus komandos narys. . geriausia būna. nes kontaktų iniciatorius yra „vartotojas". tuo tarpu jūsų gyvenimo džiaugsmas ir entuziazmas išblėsta. gal šį kartą jums pasiseks. Paprastai jis moka savo reikalus pateikti jums taip. į kuriuos besiskundžiantis tik mosteli ranka . Amžini pesimistai su entuziazmu dalijasi savo niūriai pesimistiniu požiūriu. jis su siaubu akyse sumeluos. lyg mostelėjus burtų lazdele. Šiais sunkiais laikais jie turi apsčiai medžiagos jums įrodyti. bet deja.154 bet visada . pvz. Jei į tokį kaimyną kreipsitės degtukų. bet jis būtinai primins. kad jie nei Dievui žvakė. Vengiantis nemalonumų. Šis žmogus visada yra šalia jūsų.„bandžiau" arba: „neverta bandyti. Vartotojas. bet tai šiuo atveju tėra tik iliuzija. kad dirbti jo darbą jums atrodo viena nauda ir sėkmė. yra atlygis už tolimesnę jūsų sunkią tarnystę jam. paprastai žmogus ima galvoti. Išvengti susidūrimo su tokiu žmogumi yra sunku.. Liaudyje apie tokius žmones sakoma. Tokio tipo žmonės paprastai visada lengva ranka prisiima atsakomybę už kokių nors reikalų tvarkymą. pilką žmogelį. ir mes dar turime laiko nepakliūti į jų spąstus. Dažnai pažeria eilę patarimų. kai jūs jam esate reikalingas. kad aplinkiniai prieš jų pačių valią yra įtraukiami į tarnybą jam. Į tai nelaimingasis tik giliai atsidūsta. Kaip bebūtų keista.. Tai žmogus. Vartotojas be skrupulų tave pakeis kitu.

pvz. Negrasinkite. Nekalbėkite su juo iš aukšto ir nesižeminkite. kad jis už jus yra daug geresnis.155 Konkurentas. 5.jokių šansų. Aišku. kaimynas. Praeina nemažai laiko. t. kad daug dirbote. kad jo skirtų mums kaltinimų priežastys yra susijusios ne su mumis. Jei jūs pasakysite. 3. . kol imame suprasti. pradedant studijomis ar darbu. nors jau seniai laikas sustoti. o nuotaika bus sugadinta ir laikas . Dažniausiai mes ne iš karto susigaudome. Jis išnaudos bet kokią situaciją jums nurungti. Gyvenime dažniausiai sutinkame mišrius „sunkių" žmonių tipus. Būkite tvirti. Ką daryti tokiu atveju? Štai keletas patarimų: 1.1. kad tai būtų konstruktyvu ir abipusiai naudinga. kad „sunkus" žmogus nesiduoda išoriniams poveikiams. jog „paprasto" žmogaus bandymas susikauti su „sunkiu" žmogumi tebus mėgėjo kova prieš profesionalą. pasistengti daugiau su tuo žmogumi nesusidurti. Jokiu būdu nesivelkite į ginčą. o su juo pačiu. kad dirbo dar daugiau. Bet dažnai mes susiduriame su tokiomis aplinkybėmis. kad „sunkus" žmogus elgiasi taip su visais (ne tik su jumis) ir nemanykite. „vartotojas" kartu gali būti „tanku" ar „granata". baigiant gyvenimo draugo ar draugės pasirinkimu. kad geriausias ginklas .prarastas. kad ir kaip norėtųsi pakovoti dėl teisybės! Dar kartą prisiminkime. 4. tai supratus. geriausia. nes jis atsakys tuo pačiu ir nekaltinkite. Konkurentas . ir „receptas". Konkurentas brangina tik tokius draugus. protingesnis ir 1.nepailstantis pagyrūnas. Deja. kurių pakeisti negalime (jis -bendradarbis. kaip reikėtų bendrauti su „sunkiu" žmogumi.). kuris siekia aplinkinius nustebinti tuo. bėda ta. prisiminkite. nes vis tiek nieko nelaimėsite. jis jus nuginčys.. o „amžinas pesimistas" sėkmingai gali jus apvilti kaip „nepatikimas tipas". nes jis gindamasis puls. Jis veržiasi pirmauti. Prisiminkite. kurių menkavertiškumu galima mėgautis iki soties. giminė ir t. Tai nuolat siekiantis pirmauti žmogus. Taigi laimėti .humoras bei kantrybė. kad susiduriame su „sunkiu" žmogumi. kad įžeidimų jūs nusipelnote! 2. kaip „sunkų" žmogų paversti maloniu bendravimo partneriu dar neišrastas. Kyla klausimas.

Savigarba gali būti aukšta ar žema. Jis padarys viską. kad tik būtų taika ir ramybė. Tai būdinga žmonėms. Dažnai tose šeimose vaikai nesijaučia psichologiškai saugūs. Kaltintojas. kad labai daug kas gyvenime priklauso tik nuo jų pačių. kaip žmogus save įsivaizduoja ir kaip jis save vertina. šalia kurio atsidūrę. Bet. Prisiminkime save tuomet. kad jis yra bejėgis ir auka. laimei. būdinga žemos savigarbos žmonėms. pažeminimo ar įžeidimo.). Nuolatinė baimė. Satir. Visa jo laikysena sako. kuris visą laiką su baime „laukia" pajuokos. kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja ir nieko nesiima daryti be kitų pritarimo. Taikdarys visada sutinka su kritika jo adresu ir yra dėkingas. tampa apatiška(s). Jo laikysena . kurioje formavosi asmenybė. galima pavadinti savigarba. bejėgiai susidoroti su iškilusia gyvenime problema (neišlaikytas egzaminas. Žmogus.156 Bendravimas ir savigarba Savigarba . Jis trokšta vienintelio dalyko . dėl to nepasitiki kitais ir save izoliuoja. kad tai. Tuomet ir mūsų bendravimas su kitais pasikeičia. jog ko nors prašyti yra egoizmas. Todėl jie arba aklai paklūsta kitiems ir žeminasi. 1972). Garsi šiuolaikinė psichologė V. kad iš viso su juo kalba: „kas gi aš toks kad su manim turėtų kalbėti?" Jis niekada nieko neprašo. kad gali pabūti šalia jūsų. arba grubiai despotiškai pavergia kitus. nes vaikystėje jam buvo įskiepyta mintis.dar vienas asmenybės aspektas. Pats jis jaučiasi menkysta. Tokiems žmonėms labai sunku savarankiškai žiūrėti į pasaulį ir nepriklausomai mąstyti. stumia juos į savigyną. Čia galime išskirti keturis elgesio tipus. Tai priklauso nuo aplinkos.kad aplinkiniai būtų laimingi bei patenkinti juo.1. apgaulės. išsiskyrimas su mylimu žmogumi ir 1. stipriai įtakojantis bendravimo ypatumus. Jis laimingas vien dėl to. jog esi nepajėgus siekti užsibrėžto tikslo ar įveikti kelyje atsiradusios kliūties dažniausiai esti laikinas. pojūtis. abejinga(s) sau ir kitiems. kai jaučiamės silpni. nejautrumu ar dar kuo nors. Taikdarys. būsite apkaltinti nemokšiškumu. Žema savigarba paprastai yra painių. Bendravimas čia dažniausiai pagrįstas baime ir grėsme. Tai žmogus. nemandagumu. kurie jaučiasi savo gyvenimo šeimininkais ir žino. Taigi koks žmogus susiformuoja tokioje aplinkoje? Tai žmogus. su viskuo sutiks. Kartais pakanka tik gerai išsimiegoti ar pailsėti savaitgalį ir vėl jausiesi „formoje". negarbingų tarpasmeninių santykių šeimoje rezultatas. Jis ar ji dažniau tampa kitų blogo elgesio auka. Satir teigė. būdingus žemos savigarbos žmonėms (V. nes tėvų reikalavimai jiems nėra aiškūs ir nuoseklūs.

jis žino. bet pasijunta tvirčiau. namuose sukuria atmosferą. Jis pasikliauja savimi ir žino. Ką jis bedarytų ar bekalbėtų. Būdamas optimistas. jis ne tik nerimauja. Ryšiai tarp visų šeimos narių yra natūralūs.157 demonstruoja. kad visada sugebės priimti svarbius sprendimus savo gyvenime. Dabar. kad galės kreiptis į kitus. Jei sunkią minutę reikėtų pagalbos. atsakingumo.. kad gali būti kitaip arba nežino. kaip tai pakeisti. viskas būtų puiku". bet nuolat kartoja: „jei ne jūs (ar ne tu). Satir. Žmonės gyvena taip tik todėl. Tai žmogus. kartais grūmoja. suaugęs. jog nežino. jis lyg pats save stengiasi įtikinti. dažnai rėkia. Aukštos savigarbos žmogus jaučia. Ir šis žmogus tebekovoja. Vaikystėje jam buvo sakoma. kovok". o balsas monotoniškas. taisyklės . Pats jis jaučiasi svarbus ir reikalingas. kad jo mintys kažkur kitur. kad jis šio to dar vertas. demonstruodamas protinius gebėjimus ir erudiciją.žmogiškos.. kad tokį žmogų visada lydi sėkmė. Jis kalba pakeltu balsu. kad pasaulis tampa geresnis jau vien dėl to. Niekas nenori tokio blogo gyvenimo. kai stebi jam paklūstančius ir įbaugintus žmones. Bendraudamas jis nereaguoja į klausimus ir jaučiasi visiškai nusišalinęs nuo situacijos. kad jis nebūtų toks rimtas. kuris aplink save sukuria sąžiningumo. skatinančios kiekvieno šeimos nario asmenybės augimą. turintis aukštą savigarbą? Tai žmogus. neimtų taip visko į galvą ir gyventų. Nusišalinęs. kad jis čia svarbiausias. nukreiptos į savitarpio supratimą. Viduje toks žmogus jaučiasi pažeidžiamas. vienišas ir žemos savigarbos. atviri ir pilni pozityvių nuostatų bei gyvenimiškos jėgos. vaikystėje. Tokios šeimos narių bendravimas būna aiškus ir garbingas. Anksčiau. nesibaigiančių mokslinių išvedžiojimų. Tai ypač racionalus žmogus. Visa jo laikysena sako. atjautos ir meilės atmosferą. kad klystum". patekęs į keblią situaciją. kad jis gyvena jame. jam buvo sakoma „nenusileisk. tai neturi nieko bendra su tuo. kurį suvokiame kaip nuolat kvailiojantį arba kalbantį „ne į temą". bet ir ieško išeities. tarptautinių žodžių. Jo kūno laikysena yra įtempta. Koks yra žmogus. augindami vaikus. Jis jaučiasi nieko vertas. demonstruojantis šaltumą ir susikaupimą. tu per daug protingas. be jokios emocinės išraiškos. Jo kalboje pilna nesuprantamų. Tačiau. Viduje jis jaučiasi niekam nereikalingas ir vienišas. kurioje yra. teigia V. skatinančią aukštos savigarbos formavimąsi vaikuose. jis geba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems žmonėms. kas vyksta čia ir dabar. Aišku. kaip jam išeis. Aukštos savigarbos žmonės. kad jis čia šeimininkas. Vaikystėje jis girdėdavo: „nedaryk kvailysčių. . Kompiuteris. Tai nereiškia. jis jaučiasi vienišas ir nelaimingas.

Be to. Nepamirškime. kaip jums atrodo. kaip įveikti vidinius sunkumus. Kokiu elgesiu jis pasireiškia? 2. Ar pažįstate žmonių. tai. Socialinių mokslų fakultete prie Psichologijos katedros taip pat veikia nemokama psichologinė konsultacija studentams bei darbuotojams. tik tam reikalingos veiklios mūsų pačių pastangos. flegmatiko ar melancholiko temperamentas. sangviniko. kuriems būdingas choleriko. Ar kada nors bandėte keisti savo bendravimą su konkrečiu žmogumi? Pasisekė? O jei nepasisekė. veikia nemažai prieinamos psichologinės pagalbos tarnybų. Koks jūsų pačių temperamentas? Kodėl taip manote? 3. Be to. kad ta ar kita savybė mums trukdo pasiekti užsibrėžto tikslo gyvenime. Mes daug ką galime pakeisti savo pačių pastangomis. patariančių.158 Savigarba. labai svarbi ir paties žmogaus pozicija. KTU. Ar galėtumėte prisiminti savo susidūrimą su aukštos savigarbos žmogumi? Kas labiausiai jo elgesyje jums įsiminė? 5. Pasvarstykite: 1. kad visi mes galime jaustis laimingi. kurių žema savigarba? Iš ko apie tai sprendžiate? 4. kodėl? . formuojasi per visą gyvenimą. Yra išleista nemažai knygų. veikiama mūsų kintančios aplinkos ir patyrimo. Prisiminkite savo pažįstamus žmones. ypač jei matome.

159 .

sociobiologija. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai. karo mokslai.. Ancupov ir A..reikšmingas teorinis ir taikomasis mokslas (vien JAV konfliktų problemas tyrinėja dešimtys tyrimo centrų. konfliktas neišvengiamas. kuris nebūtų kada nors įsivėlęs į didesnį ar mažesnį konfliktą. o buvo plačių koncepcijų (pvz. Kai du žmonės pretenduoja į vieną ir tą patį.. kodėl gi neišmokus. psichoanalizės ar sociometrijos) sudėtinė dalis. arba konflikto priežastys. politologija ir sociologija. istorija. bet ne pats konfliktas.. kad niekad nekonfliktuojate . 7-ojo dešimtmečio pabaigos ruošiami konfliktologijos bakalaurai ir magistrai). Turbūt supratote. 1999).160 9. Šipilov. Antrojo periodo pradžioje susidomėta pačiu konfliktu: pradėta kurti konflikto psichologijos terminologija.pasitikrinkite savo pulsą: greičiausiai išvis negyvenate. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo išskirtas kaip atskiras tyrimo objektas. KONFLIKTO PSICHOLOGIJA • • • • • Ar konfliktas .6-ąjį dešimtmetį ir 6-ojo dešimtmečio pabaigą dabartinį laikmetį. nuo XX a. ką norėjome pasakyti? Net ir labai ieškodami. Trumpai apžvelgsime abiejų periodų svarbiausias kryptis (A. Psichologijos moksle galima skirti du stambius konfliktų tyrinėjimo laikotarpius ..XX a. nors daugiau ar mažiau šias problemas liečia ir filosofija. Jeigu konfliktai neišvengiami.. ėmė ryškėti skirtingos konflikto sampratos. Šiuolaikinė konfliktologija . sutikime. I. J.. pradžią . sunkiai rastume žmogų. . netgi menotyra. matematika. viduje.gyvenimo norma? Ar gali konfliktas turėti teigiamas pasekmes? Kodėl kompromisas .ne visada tinkama konflikto sprendimo strategija? Kada verta pasitraukti iš konflikto? Konfliktas mano.. gerai konfliktuoti? Truputis istorijos Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija.. Kas tai? Jeigu Jūs teigiate. pedagogika.

161

/ laikotarpio kryptys: Psicho analitinė. S. Freud laikomas vienu pirmųjų žmogaus konfliktiškumo koncepcijos kūrėjų. Nors jis daugiausia domėjosi asmenybės vidiniais konfliktais (konfliktas - nuolatinis žmogaus dvasinio gyvenimo elementas), didžiausias S. Freud nuopelnas yra tas, jog tarpasmeninių konfliktų priežasčių jis patarė ieškoti pasąmonėje. S. Freud pasekėjas A. Adler teigė, kad konfliktai kyla asmenybei bandant išsivaduoti iš nepilnavertiškumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems prieš kitus. K. Horney konfliktų šaltiniu laikė nepakankamą artimųjų, visų pirma tėvų, geranoriškumą individo atžvilgiu. E. Fromm tvirtinimu, tarpasmeniniai konfliktai kyla, kai žmogus negali realizuoti asmeninių tikslų ir poreikių. Etologinė. Nobelio premijos laureatas K. Lorenz - pirmasis mokslininkas, iškėlęs hipotezę, jog pagrindinė socialinių konfliktų priežastis individo ir minios agresyvumas. Pagal jį, gyvūno ir žmogaus agresyvumas niekuo nesiskiria; agresija - nuolatinė gyvo organizmo būsena. Grupinės dinamikos. Buvo pasiūlyta elgesio dinaminės sistemos koncepcija: įtampa kyla tada, kai pažeidžiama pusiausvyra tarp individo ir aplinkos. Ši įtampa pasireiškia konflikto forma. Konflikto šaltiniu gali būti, pvz., grupės lyderio netinkamas veiklos stilius. Konflikto sprendimas asmenybės motyvacijos ir individų tarpusavio sąveikos struktūros reorganizacija. Frustracijos - agresijos. Pasiūlyta nauja konflikto hipotezė: agresija visada kyla dėl frustracijos; agresyvaus elgesio atsiradimas rodo egzistuojančią frustraciją (frustracija - slegianti įtampa, nerimas, neviltis ar pyktis, atsirandantys dėl vidinių ar išorinių kliūčių trukdančių siekti tikslo). Elgesio. Konflikto priežasčių ieškoma ne tik biologinėje elgesio prigimtyje, bet ir socialinėje aplinkoje, kuri keičia įgimtas individo savybes. Sociometrijos. Tarpasmeniniai konfliktai kyla dėl žmonių emocinių tarpusavio santykių jų tarpusavio simpatijų ir antipatijų. Visi konfliktai - nuo tarpasmeninių iki tarptautinių - gali būti išspręsti erdvėje „perstatant" žmones pagal jų tarpusavio emocinį suderinamumą. Interakcionistinė. Laikoma, kad konflikto priežastys - socialinėje tarpusavio sąveikoje. Kylant individo nepasitenkinimui aplinka, atsiranda disharmonijos ir diskomforto pojūtis. Norėdamas juos panaikinti bei prisitaikyti prie aplinkos, individas imasi aktyvių veiksmų. Prisitaikymo proceso metu ir kyla konfliktai.

162

Sociotropinė. Konfliktai neišvengiami, nes juos sukelia socialiniai instinktai - baimė, bandos jausmas, savęs įtvirtinimo poreikis ir kt. Šie instinktai paveldimi, todėl ir konflikto šaltiniai amžini. // laikotarpio kryptys: Teorinė - žaidimų. Šios krypties atstovai stengiasi sukurti universalią tarpusavio sąveikos konfliktinėse situacijose ir konfliktų sprendimo schemą. Įvairūs elgesio konfliktinėje situacijoje stiliai apibendrinti išskiriant du pagrindinius elgesio tipus - kooperatyvų ir konkurencinį. Konflikto pagrindas nesuderinami tarpusavio sąveikos dalyvių tikslai. Didelis dėmesys teikiamas ir konflikto dalyvių motyvams. Konfliktai gali būti sprendžiami konstruktyviai ir destruktyviai. Organizacijos sistemų teorija. Tiria žmonių konfliktiško elgesio realiose situacijose stilius. Pagal nuostatų konkurento atžvilgiu ir tikslų siekimo derinį autoriai išskyrė penkias elgesio strategijas, kurios gali pasireikšti konfliktinėje situacijoje: konkurenciją, prisitaikymą, vengimą, kompromisą, bendradarbiavimą. Derybų proceso teorija ir praktika. Tai perspektyvi taikomosios psichologijos kryptis. Tyrinėtojai sprendžia dvi problemas: kas lemia konfliktuojančių pusių pasiryžimą pradėti derybas ir kaip turėtų vykti derybų procesas. Pastaroji problema ištyrinėta geriau.

Konflikto samprata, tipai, sprendimas
Geriausias būdas išspręsti konfliktą-jo išvengti. Mes visi esame girdėję šį posakį, tačiau gyvenimo patirtis rodo, jog ne visada pavyksta to principo laikytis: kai du žmonės vienu metu pretenduoja į vieną ir tą patį, konfliktas tampa neišvengiamas. Konfliktas - tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Konflikto terminas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflictus, kuris reiškia susidūrimą. Situacija vadinama prieškonfliktine, jeigu: • esant priešpriešai (tikslų, interesų ir t. t.) mes neišgyvename neigiamų emocijų (pvz., diskusijų metu) • nemalonūs jausmai yra išgyvenami, nors mes jų išoriškai neparodome ir atvirai neišsakome savo priešingų pozicijų.

163

Beje, konfliktai - tai ne visada tai, kas yra „neteisinga", agresyvu ir pan. Konfliktai gali atlikti ir teigiamą vaidmenį: • konfliktas - santykių, procesų vystymosi šaltinis • konfliktas - signalas asmenybei keistis • konfliktas - galimybė suartėti • konfliktas - galimybė „išelektrinti" įtemptus santykius. Pagrindiniai konfliktų tipai yra tokie: 1. Vidiniai asmenybės konfliktai 2. Socialiniai konfliktai: • tarpasmeniniai • tarpgrupiniai • tarptautiniai. Bendravimo psichologija labiausiai domisi tarpasmeniniais konfliktais. Tačiau šio tipo konfliktai, jų motyvai yra paaiškinami lengviau, jeigu lygiagrečiai yra analizuojamos ir sunkios asmenybės situacijos, kurios tiesioginiai ar netiesiogiai veikia tarpasmeninius santykius. Todėl asmenybės konfliktams skirsime atskirą skyrelį. Vidinių asmenybės konfliktų tipai Jau minėjome, kad sunkios asmenybės situacijos įtakoja mūsų tarpasmeninius santykius. Sunkioms asmenybės situacijoms priskiriami vidiniai sunkumai, krizės ir konfliktai. Beje, paminėti sunkių situacijų tipai tik retais atvejais reiškiasi izoliuotai vienas nuo kito - dažniausiai jie tarsi „susisluoksniuoja" tarpusavy: vidiniai sunkumai provokuoja vidinius konfliktus; asmenybinės krizės nulemia naujų vidinių sunkumų atsiradimą ir pan. Vidiniai sunkumai - tai santykinai nesudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, neryžtingumas, nerasta išeitis, problemos sprendimo nebuvimas. Turbūt nerastume žmogaus, kuris kada nors nebūtų išgyvenęs vidinių sunkumų. Asmenybės krizės - ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai. Skiriamos raidos, neurotinės ir trauminės krizės. Galimas ir kitoks skirstymas (pagal veiklumo kriterijų): gyvenimo veiksmų krizės („nežinau, kaip toliau gyventi"); gyvenimo motyvacijos ir tikslų krizės („nežinau, dėl ko gyventi"), gyvenimo prasmės

164

krizės („nežinau, kam apskritai gyventi"). Krizės - tai sunkiausios asmenybės situacijos. Vidiniai asmenybės konfliktai apibrėžiami kaip aštrūs negatyvūs, išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidinių asmenybės struktūrų kovos ir atspindintys prieštaringus ryšius su socialine aplinka. Be to, dėl neigiamų asmenybės išgyvenimų uždelsiamas sprendimo priėmimas. Kas priskiriama vidinėms asmenybės struktūroms? Tai yra : Motyvai. Jie atspindi įvairaus lygio mūsų siekimus (poreikius, interesus, norus, potraukius ir 1.1.) ir gali būti išreiškiami sąvoka „noriu". Vertybės. Jos gali būti asmenybės („Man vertinga") arba priimtos mūsų vien todėl, kad šių vertybių prisilaikoma visuomenėje, arba jos yra kažkaip kitaip vertingos. Todėl pažymėkime šias vertybes sąvoka „reikia, reikalinga" („Aš turiu"). Savivertė. Ji apibūdinama kaip individo reikšmingumas pačiam sau, kaip savų galimybių, savybių, savo vietos tarp kitų įvertinimas. Savivertė atspindi mūsų pretenzijų lygį, todėl yra lyg savotiška mūsų aktyvumo „žadintoja". Savivertę galima išreikšti sąvoka „galiu" arba „negaliu" („Aš esu"). Mūsų vidiniai konfliktai reiškiasi įvairiose sferose: kognityvinėje sferoje - Aš vaizdo prieštaringumu, žemesne savivertė, savo būsenos kaip psichologinio akligatvio vertinimu, abejonėmis dėl savo motyvų ir pan. emocinėje sferoje - emocine įtampa, neigiamais išgyvenimais elgesio sferoje - veiklos kokybės ir intensyvumo kritimu, pasitenkinimo veikla kritimu, negatyviu emocinio bendravimo fonu. Sutrikusi asmenybės adaptacija, psichologinio streso sustiprėjimas yra laikomi integruotais visų trijų sferų rodikliais. Priklausomai nuo to, kurios asmenybės struktūros „įsivelia" į vidinį konfliktą, skiriami tokie pagrindiniai vidinių asmenybės konfliktų tipai: 1. Motyvaciniai konfliktai. Jie būna trejopi: • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai patrauklių alternatyvų (klasikinis pavyzdys - Buridano asilo situacija: negalėdamas apsispręsti, iš kurios šieno kupetos ėsti, jis iš bado nudvėsė).

165 • Kai mes turime pasirinkti vieną iš dviejų vienodai nepatrauklių alternatyvų (ne vienam pažįstama situacija.ką daryti?) 2. noriu būti toks garsus. Šie konfliktai kyla. Aptarti asmenybinių konfliktų tipai glaustai nusakomi 9. 7. 6. kai individas nesugeba suderinti kelių atliekamų socialinių vaidmenų. Kognityviniai konfliktai. fizinės ar psichologinės galimybės (pvz. dispečerio darbas reikalauja nuolatinės dėmesio koncentracijos. kuri blokuoja jų patenkinimą (pvz. .. • Kai tas pats tikslas.. Ką daryti. arba juos atlieka nekokybiškai ir dėl to išgyvena (pvz. Vaidmenų konfliktai. emocinius „sprogimus" (pvz. Tai konfliktai tarp norų ir tikrovės. Neadekvačios savivertės konfliktai.1 lentelėje. kai „iš dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę"). Adaptaciniai konfliktai. įsivaizdavimų) prieštaringumas. O tai būdinga ne kiekvienam). gero dėmesio paskirstymo ir perkėlimo. stengiantis jas realizuoti).. 5. bet neįdomesnis . ir nepatrauklių pusių (pvz. naujai siūlomas darbas yra geriau apmokamas. Jų priežastis . kad rūkyti kenksminga" ir „žinau. t.nuneigiama. disonansą sumažiname iki minimumo arba išvis imame jo nejausti.. objektas turi ir patrauklių.. „Žinau. kad aš nerūkau" puikiai derėtų prie anksčiau paminėto pirmojo teiginio. pakeičiama pirmoji kognicija: „Žala sveikatai yra išgalvota. noriu ir toliau gyventi laisvą studentišką gyvenimą. Pvz. 3. bet sukurta šeima atnešė daugybę „reikia"). kaip Sabonis). Savivertės adekvatumas priklauso nuo to. „žinau. 4. Jie pasireiškia kai nesutampa aplinkos reikalavimai ir žmogaus profesinės.kognicijų (žinių. tarp „noriu" ir „reikia" (pvz. dirbantis studentas). aukštos pretenzijos ir nuolatinės nesėkmės. kaip jis vertina savo sėkmes ir nesėkmes. kiek individas yra savikritiškas. nerūkydamas negalėčiau susidoroti su stresu ir t. be to. kad nejausčiau disonanso? Protingiausia -mesti rūkyti (bet tam reikia valios!). kad aš rūkau"." Taip interpretavę pirmąjį teiginį.. Pretenzijų ir savo galimybių vertinimo išsiskyrimas sukelia nerimastingumą. Tačiau dažniausiai pasirenkamas paprastesnis kelias . Tai konfliktai tarp noro ir pareigos. Moralės (normatyviniai) konfliktai. Nerealizuoto noro arba menkavertiškumo komplekso konfliktai..

atveriantys perspektyvas) ir destruktyvūs (griaunantys asmenybės struktūras). dirglesni. kai vidinis asmenybės konfliktas perauga į neurotinį konfliktą. formuoja adekvačią savivertę. 9. Šipilov. Dažniausiai skiriami tokie neurotinių konfliktų tipai: . J. Dažni ir ilgai trunkantys vidiniai konfliktai menkina veiklos efektyvumą.1 lentelė. mes imame nebepasitikėti savimi. nebekontroliuojame savęs. tampame dirglūs. bet jis nieko negali pakeisti. 1999) Ypač daug problemų mums kyla tada. dirbame ir mokomės neproduktyviai. Konstruktyviai sprendžiami konfliktai padeda mums tobulėti. Aštrūs vidiniai konfliktai žlugdo ir tarpasmeninius santykius. Jausdami nuolatinę įtampą. I. nerimastingesni. Tai atsitinka tuomet. jie gali būti konstruktyvūs (produktyvūs. Destruktyvūs konfliktai neretai perauga į gyvenimo krizes ir lemia neurotinių reakcijų susiformavimą. Pagrindiniai vidinių konfliktų tipai (A. gilesnį savęs pažinimą. bendraudami tampame agresyvesni. Ancupov ir A. kai žmogui vidinis konfliktas yra labai svarbus. neranda racionalios išeities iš susidariusios padėties. gali stabdyti asmenybės raidą.166 Vidiniai konfliktai gali turėti teigiamų ir neigiamu padarinių.

tikra. nedarykime. 2. su aplinkinių keliamais reikalavimais. Antra vertus. • Nusileisdami smulkmenose. Per žema arba per aukšta savivertė dažnai susijusi su nenoru arba su nemokėjimu pripažinti sau svarbius dalykus. • Kita vertus. Obsesinis-psichasteninis tipas: asmenybei būdingi prieštaringi poreikiai. per didelis pastovumas. Ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir aukšti dabartinio gyvenimo diktuojami reikalavimai žmogui. • Nekaupkime problemų. Realiai vertinkime situaciją ir. nenukelkim jų „į vėliau". Blaiviai vertinkime savo galimybes įgyvendinti tuos norus. • Nebūkime savo norų vergai. Isterinis tipas: asmenybės aukštos pretenzijos nesiderina su realiomis aplinkos sąlygomis.adekvati savivertė. tai vidinius prieštaravimus įveiksime žymiai lengviau. kad tai taptų taisykle. neišvengiamai įklimpsime į vidinį konfliktą. nesigriebkim visų problemų spręsti iškart. jei reikia. išskirkime prioritetus. 3. konservatyvumas. silpnumas. Optimizmas gyvenime . Gyvenimo principų laikymasis padeda išvengti daugelio situacijų. Toks vertinimo disonansas anksčiau ar vėliau atves į vidinį konfliktą. keiskimės. Jei mums pavyks rasti jėgų savyje pakeisti įprastą nebeproduktyvų egzistavimo būdą.„galva smėlyje". Neurasteninis tipas: pasireiškia prieštaravimu tarp asmenybės galimybių ir tarp sau keliamų per didelių reikalavimų. elgesio schemos ir adaptyvumas. lankstumas. • Tikėkimės geriausios įvykių eigos. Būkime lankstūs. neužimkim stručio pozicijos . kurie turėtų padėti nepakliūti į vidinių konfliktų spąstus: • Nuspręskime. Tarpusavy turi derėti stabilios nuostatos. • Nepamirškime vis pakoreguoti savo socialinių vaidmenų hierarchiją.167 1. sąžinės priekaištais ir pan. . ištikimybė sau gali reikštis ir kaip inertiškumas. kas mums gyvenime yra vertinga. nemokėjimas prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. atsižvelgti į aplinkinių žmonių pretenzijas. Stengdamiesi realizuoti visas visų vaidmenų funkcijas. susijusių su abejonėmis. • Mokykimės valdyti savo emocines būsenas. • Labai svarbu .svarbus asmenybės psichinės sveikatos rodiklis. valią. kova tarp norų ir pareigos ir pan. Vidinių asmenybės konfliktų profilaktika Štai keletas patarimų.

jie linkę sukaupti šių konfliktų sprendimų „rinkinį". Freud.geriau išsisukim nuo tiesioginio atsakymo: pakeiskim pokalbio temą. kad emocijų išgyvenimas ar demonstravimas gali turėti neigiamus padarinius. Melancholikai ilgai svarsto. negatyvius išgyvenimus. Melas gali sukelti kaltės jausmą. nuleiskim negirdomis. pavartojo austrų psichiatras S. išsaugoti savigarbą. kai patirtis pakužda. Taigi gynybos mechanizmai gina mus nuo nerimo.tai normalus. veikla tampa efektyvesnė. Gynybos mechanizmų terminą pirmą kartą 1894 m. tačiau nelinkę grįžti prie ankstesnių išgyvenimų. kad vidinis konfliktas gali būti išspręstas konstruktyviai ir destruktyviai. Vidinių asmenybės konfliktų sprendimas Jau minėjome. Vyrai racionalesni. Moterys kaskart iš naujo kenčia. intensyvumą ir 1. netgi nėra vieno teisingo recepto: kiekvienas turime susikurti savą vidinių konfliktų sprendimo stilių. .1. kiti tuoj imamės veikti. Taigi temperamentas įtakoja vidinio konflikto sprendimo dinamiškumą: išgyvenimų kilimo greitį. kylant vis naujiems vidiniams konfliktams. nepriimtinų impulsų. treti -„skęstame" savo emocijose. • Filosofiškai žiūrėkim į gyvenimo nesėkmes.. Psichologinė gynyba . individualų ritmą. Mes esame skirtingi.. kaltės jausmo. Beje. kasdien „dirbantis" psichikos mechanizmas. skirtingo temperamento žmonės skiriasi pasirenkamais konfliktų sprendimo būdais. todėl labai skiriasi ir mūsų pasirenkamos konfliktų sprendimo strategijos: vieni pasineriame į ilgalaikius apmąstymus. Psichologinės gynybos mes tiesiog išmokstame gyvenimo bėgyje. dingsta įtampa. jiems geriau pralaimėjimas nei užsitęsęs neapibrėžtumas. sukauptą patirtį jos lyg ir naujai išgyvena. Gal kitą kartą pasiseks. Jei negalim pasakyti tiesos . jų stabilumą.168 • Stenkimės nemeluoti. vidinių konfliktų.. tarpasmeninio bendravimo nesklandumus. mąsto nesiryždami imtis veiksmų. Ko gero. Psichologinė gynyba padeda palaikyti Aš vaizdo stabilumą. ieškodamos galimų naujo vidinio konflikto sprendimo būdų.. išsisukime pajuokavimu. Vidinius konfliktus paprastai mes sprendžiame „įjungdami" savo psichologinius gynybos mechanizmus. išmokti konstruktyviai žiūrėti į juos. Lyties faktorius taip pat svarbus konflikto strategijų pasirinkimui. Konstruktyvus sprendimas grąžina žmogui dvasinę pusiausvyrą. Cholerikai paprastai viską sprendžia greitai. Šie mechanizmai mums padeda sukontroliuoti savo emocijas.

Pakeitimas .. sapnais). jautrumu toms žmonių savybėms. nes neieškoma sprendimo.. Projekcija .169 Neigimas ~ vienas anksčiausiai susiformuojančių ir paprasčiausių gynybos mechanizmų. kas gali sukelti baimę. tarsi nebūtų baimės šaltinio arba jis būtų netikras. kaltės jausmą. Jis padeda sumažinti nerimą arba kaltės jausmą. kai traumuojantis šaltinis taip pat gali atsakyti agresyvumu arba atstūmimu. Regresija reiškiasi nesąmoningas žmogaus siekimas susilaukti aplinkinių dėmesio ar priversti kitus išspręsti jo problemas.gynybos mechanizmas. Neigimas padeda sulaikyti savo neigiamas emocijas patekus į sunkią situaciją. jie egzistuoja pasąmonėje ir veržiasi atgal į sąmonę įvairiais būdais (pvz. kurias turi jis pats ir kurios yra nepriimtinos pačiam (pačiai). Prarandama adekvataus elgesio galimybė. objektą ar į save (pvz. Žmogus tarsi nenori pastebėti to. jausmų. agresyvumas nukreipiamas nuo stipresnio ar reikšmingesnio subjekto į kitą asmenį.sąmoningas psichinių reiškinių šalinimas iš sąmonės. bet nepuola tėvų). Pasireiškia nebrandaus elgesio stereotipais (pvz. . elgesio motyvų priskyrimas kitam individui. kai priešiškumas. o apsiribojama problemos ignoravimu.. Neigdamas žmogus elgiasi taip. Projekcija pasireiškia perdėtu asmens pastabumu. Tai infantilus mechanizmas. Regresija . nerimą.nesąmoningas savo neigiamų savybių. palaikyti teigiamą savęs vertinimą. tėvų supykintas vaikas daužo žaislą. Nesąmoningai pykčio objektas pakeičiamas tada. nors pavojus ir nesumažėja. Išstūmimas . padedantis užgniaužti nepasitikėjimą savimi ir nesėkmės baimę.ankstyvoje vaikystėje susiformuojantis mechanizmas. nagų kramtymu). Iš sąmonės išstumti reiškiniai niekur nedingsta.

Intelektualizacija . nemalonius. jį varginančius įvykius ir nepatiria su tais įvykiais susijusių emocijų. Žmogus paprastai tiki savo aiškinimu. nerimą keliančių jausmų.kitų žmonių vertybių. Introjekcija . atsiribojimas nuo savo emocinių problemų pasineriant į intensyvią intelekto veiklą (pvz. Atvirkštinis reagavimas . Racionalizacija . ką vertina jo bendraamžiai). nelaiko jo racionalizacija. vaikas perima tėvų požiūrį. kas nepasiekiama individui . charakterio bruožų perėmimas siekiant išvengti grėsmės iš jų pusės (pvz.. Šis mechanizmas išsivysto ankstyvoje paauglystėje.. t. Sublimacija -intelektualizacijos sudėtinė dalis. Sublimacija . paauglys vertina tai..pasakėčios apie lapę ir „neprinokusias" vynuoges principu. nerimo. kai žmogus savo elgesiu demonstruoja . kurį kėlė nepriimtinas potraukis ir suteikia pasitenkinimą. kenkimo kitam pateisinimas .. profesionalus boksas ir kt. Toks problemų nagrinėjimas turi aiškų tikslą .abstraktus emocinių problemų nagrinėjimas. moksliniai tyrinėjimai. ieškoma situacijos pliusų ir minusų.panašių į tiesą priežasčių radimas. šie aspektai analizuojami ir t.nesąmoningas atsiribojimas nuo skausmingų. siekiant paaiškinti savigarbai kenkiančius savo poelgius. jausmų. likimo. Individas prisimena traumuojančias situacijas.išstumtų nepriimtinų potraukių. kūryba. Sublimacija padeda išvengti nerimo. kad jis valdo situaciją.). minčių (seksualinių ar agresyvių) nesąmoningas transformavimas ir patenkinimas socialiai priimtinu būdu (pvz. kitų žmonių pripažinimą. susiklosčiusių aplinkybių sureikšminimas.„vardan jo gerovės" ir pan.).individui ima atrodyti.taip pat intelektualizacijos sudėtinė dalis.). jų perkėlimas į teorinę plotmę. norus (pvz.toks gynybinis mechanizmas. Racionalizacija .170 Izoliacija . nuvertinama tai.

žaislus. Identifikacija gali būti laikoma kompensacijos mechanizmo sudėtine dalimi.. Taigi socialiai nepriimtini poreikiai pakeičiami priimtinais (pvz. tam tikromis sąlygomis gali sukelti priešingą efektą . savo bruožų.užuojauta. Identifikacija . Tokiu būdu nesąmoningai bandoma sau įrodyti.bėgimas nuo realių problemų susijusių su vidiniu konfliktu.kompensacijos mechanizmo sudėtinė dalis. jog dažniausiai jie susiformuoja kaip ankstyvųjų gyvenimo tarpsnių konfliktų produktas. Gynybiniai mechanizmai. požiūris į kitą žmogų kaip į savo paties tęsinį. Neįsisąmoninta neapykanta paverčiama demonstratyvia meile. Todėl psichologinė gynyba vėlesniuose konfliktuose ne visada būna efektyvi: per didelis gynybiškumas rodo nesugebėjimą pripažinti tikrovės tokios.171 visiškai priešingas nuostatas.nesąmoningas arba sąmoningas individo siekimas įveikti savo menkavertiškumo jausmą. kurios iš tikrųjų jam yra nebūdingos. Identifikacija nesąmoningas žmogaus susitapatinimas su kitu žmogumi. jausmų. . nejausdama tikros meilės. emociniais ryšiais pagrįstas susitapatinimas. žmonių grupe. perėmimas svarbių kitam žmogui vertybių. Fantazavimas . norų priskyrimas jam. kai tuo siekiama išsaugoti ryšius su žmogumi ar grupe ir pakelti savivertę. realizuojant savo tikslus kokioje nors gyvenimo srityje. Kompensacija . Menkavertiškumo jausmas kartais kompensuojamas fantazijomis. vertybių perėmimas. antra. motina perka vaikui gražiausius drabužius.dezadaptaciją ir nesibaigiantį konfliktą. kad ji visai nebloga motina ir pasislėpti nuo galimos neigiamos aplinkinių žmonių reakcijos). į vaizduotę. trečia. tam tikros grupės normų. Fantazija . svajonėmis. įsigyvenimas į kito žmogaus pasaulį. sadistiniai impulsai .trys glaudžiai susiję psichiniai procesai: pirma.padėti žmogui adaptuotis ir išspręsti asmenybinius konfliktus. kurių paskirtis . savęs įsivaizdavimas kito vietoje. kokia ji yra iš tikrųjų Tai trukdo mums bendrauti ir realizuoti save. Toks gynybinių mechanizmų nevienareikšmiškumas susijęs su tuo.

jog socialiniams konfliktams priskiriami: tarpasmeniniai tarpgrupiniai tarptautiniai konfliktai. kai yra keliami nerealūs reikalavimai aplinkai. Krech ir R.172 Tarpasmeninių konfliktų tipai ir struktūra Priminsime.). Konfliktuodami prarandame laiko perspektyvą. „skirtingi tikslai" ir 1.1.1. „jaučia nervinę įtampą". Konfliktams palankios sąlygos ir tuomet. Konfliktuodami turime tikslą atstatyti pažeistą savąją vertę. sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus. Liepsnojant konfliktui. Egzistuojančius prieštaravimus („nori skirtingų dalykų". elgesį („kovoja tarpusavy".). „nori įrodyti savo tiesą". kad žmonės situaciją ima vertinti kaip konfliktinę. galintis nurodinėti. „nusiteikęs karingai" ir 1. telkiame dėmesį tik į tai. Mūsų mąstymas pasidaro fiksuotas: ginčydamiesi naudojamės vis tais pačiais argumentais. užimti prestižinę vietą visuomenėje. Dėl ko dažniausiai kyla tarpasmeniniai konfliktai? Viena dažniausiai pasitaikančių konfliktų priežasčių . deja. kas vykta dabar. S. • • • Šiame skyrelyje kalbėsime apie kasdieniame gyvenime aktualiausius tarpasmeninius .).nesugebėjimas pažvelgti į situaciją lanksčiai. inertiški žmonės. jeigu įžvelgia tris dalykus: 1. todėl nusileisti priešininkui yra sunku.1. mano esąs teisuolis. „skirtingi interesai". Konfliktus taip pat gali sąlygoti pernelyg didelis konformizmas (D. Tyrimai rodo.itin menka. „kenčia". Į konfliktus su aplinkiniais lengviausiai įsivelia užsispyrę. Konflikto atomazgą nutolina ir kiti veiksniai. todėl už savigarbą kovojame. „nori pasiekti savo". 3. „rašo skundus" ir 1. Tam tikras emocijas („išgyvena".konfliktus. Tam tikrą tipišką tarpusavio sąveiką. 1992). nesistengiame į situaciją pažiūrėti nauju aspektu. Dažniausiai manome. . 2.bet kokia kaina iškovoti aplinkinių pripažinimą. neklystantis. kurių pagrindinis gyvenimo tikslas . Konfliktiški yra ir tie žmonės. ne visada etiškomis priemonėmis. Crutchfield. galimybė lengvai susitaikyti . nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. jog nusileisdami liksime pažeminti. be išankstinių nuostatų.

tačiau vis tiek žeidžia. Politiniai ir 1. Pagal gyvenimo sferą: 1. Vertikalūs . Destruktyvūs. 3. 3. Diagonalus . normų. Šeimos. 2.173 Įvairiu pagrindu skiriami tokie tarpasmeninių konfliktų tipai: Pagal poreikius: 1. Užsitęsę. 4. patekę į akligatvį. Aukštos įtampos. Trumpalaikiai. dėl socialinių vaidmenų neatlikimo ir pan. Idėjų. Ilgalaikiai. Konstruktyvūs. Vidutinio intensyvumo.nukreipti į mus. 2. Pagal pavaldumą: 1. 3. Buitiniai. Horizontalūs . Pagal intensyvumą: 1. Pagal pozityvių ir negatyvią konflikto elementų santykį: 1. principų konfliktai. Tiesioginiai . Išteklių .. Statuso ir vaidmenų . 2. Pagal trukmę: 1.tiesiogiai mūsų neliečia. 2. Žemos įtampos. 2.tarp vienodo statuso individų. Pagal emocinę įtampą: 1. Žemo intensyvumo. 2.tarp pavaldinio ir vadovo. įtakos sferomis. Vidutinės įtampos.konfliktai kyla nepasidalijus valdžia. 3. Aukšto intensyvumo. 3.1. 2. Šalutiniai . . 2.tarp vadovo ir netiesiogiai jam pavaldaus žemesnio statuso asmens. Darbo. Pagal nukreiptumą: 1.kai konfliktai kyla dėl materialių gėrybių.

Dažnai konflikte galima rasti asmenį.174 Pagal konflikto sukėlėją: 1. Konflikto objektu gali būti materialinė. kartais dar vadinami konkurentais. intelektualinėmis galimybėmis.patys išprovokuojate konfliktą. kurį nusako savo tikslų realizavimo galimybių lygis. Kartais būna gana sunku nustatyti tikruosius konflikto motyvus. socialiniais ryšiais. • Konfliktuojančius palaikantys individai ar grupės (koalicijos). jo socialine patirtimi. jo rezultatus ir pan. įtakoja jį. Aktyvus . Svarbus yra konfliktuojančių pusių statusas. Pvz. kuriose vyksta konfliktas. Objektyviai egzistuojančios ar įsivaizduojamos problemos. Organizatorius . Beje. įgūdžiais. dėl kurios kilo konfliktas. Aplinka. Aplinkos įvertinimas leidžia analizuoti konfliktą kaip socialinę situaciją. išreiškiama jo fizinėmis. pastūmėjęs asmenį į konfliktą. socialinėmis. planuojantis konflikto eigą. 3. Asmenys. branduolys. kurstytojas. Kiekvienas konfliktas taip pat turi ir psichologini turinį: 1. ir tarptautinius konfliktus. kurie retkarčiais būna susiję su konfliktu. Sąlygos. taip galima skirstyti ir tarpgrupinius. kurios siekia abu oponentai. materialinėmis. Yra ir daugybė kitokių skirstymų. 2.. priežastis. Pasyvūs . 2. žiniomis. Pagal konflikto kontrolę: 1. • Kiti dalyviai. Vėliau jis konflikte gali ir nebedalyvauti. Konflikto objektas.asmuo.vidinė paskata pradėti konfliktą. pradėjusį konfliktą iniciatorių (tačiau konflikto iniciatorius nebūtinai yra neteisus!). . Kontroliuojami. siekiant patenkinti savo poreikius. individo „jėga". Motyvai . 2. Nekontroliuojami. tai mikro ir makroaplinka. kitaip tariant. priešininkais. socialinė ar dvasinė vertybė. Konflikto dalyviai: • Pagrindiniai konflikto dalyviai. Konflikto struktūra Kiekvienas konfliktas turi tam tikrą objektyvų turinį: 1.išgyvenate kito individo sukeltą konfliktą.

Konflikto fazės glaudžiai siejasi su konflikto etapais. pareiškimų. strategijas ir taktikas. kilimo fazė 3. jėgų ir laiko ekonomija. 4. pradedame riboti kontaktus su potencialiu „priešininku". pradinė fazė 2. Kaip išoriškai tai pasireiškia? Pasikeičia mūsų nuotaika. Mūsų „aktyvintojais" konfliktinėje situacijoje gali būti ir interesai. konflikto fazės ir konflikto sprendimo galimybės? Pažiūrėkite į 9. pasidarome negeranoriški savo oponentui. Savaime suprantama. kritimo fazė. grasinimų ir pan. Jas plačiau aptarsime vėliau. Konflikto etapai parodo konflikto raidos (nuo jo kilimo iki išsprendimo) esminius momentus.. Kaip tarpusavyje susiję konflikto etapai. Konflikto dinamika Konflikto eigą nusako dvi pagrindinės sąvokos: konflikto etapai ir konflikto fazės.konflikto dalyvių priešingos krypties veiksmai. įsisąmoninąs konfliktinę situaciją imasi aktyvių veiksmų (įspėjimų.2 lentelę. 2. tuo kaskart menkesnės galimybės jį išspręsti. Aktyviai reiškiamos savos pozicijos ir reikalavimai.). Konfliktinis elgesys .175 kadangi jie gali būti slepiami. Skiriamos keturios fazės. Atviro konflikto plėtra. Konfliktinės situacijos suvokimas. konflikto pikas 4. Konflikto išsprendimas. 3. „smūgiavimas" į pažeidžiamiausią oponento vietą ir pan. konflikto iniciatorius greit sulaukia atsakomųjų veiksmų. . 5. Konfliktinis elgesys turi tam tikrus savo principus (pvz. Kuris nors iš oponentų. įsisąmoninimas. vertybės. Paprastai skiriami penki etapai: 1. 2. tikslai. kurios konflikto metu cikliškai gali pasikartoti keletą kartų: 1. Konfliktinės situacijos atsiradimas. Beje. kuo daugiau ciklų konflikto metu pasikartoja.). Atviros konfliktinės sąveikos pradžia.

laimėti . tokie konfliktai greitai užgęsta patys. t. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia Atviro konflikto plėtra - 46% Mažiau nei 5 % Apie 20 % Tarpasmeninių konfliktų sprendimas Strategijos Dabar pakalbėsime apie tai. kai sprendimą reikia priimti greitai ir tam turima pakankamai valdžios. sabotuojame jį. Paprastai skiriamos penkios strategijos: • Rungtyniavimas (dar vadinama konkurencija. Konflikto fazių ir etapą santykis Konflikto fazė Konflikto etapas Galimybė išspręsti konfliktą (%) 92% Pradinė Kilimo Pikas Kritimo Konfliktinės situacijos atsiradimas. įsisąmoninimas. kai šansai apginti savo interesus yra . Priimama oponento pozicija.176 9. Šiandien pralaimėję. kad kito pasirinkimo nėra. jei konfliktas nėra gilus. rimtas: neretai oponentas įvertina tai. kai jaučiama. kai konflikto baigtis ypatingai svarbi mūsų oponentui. • Prisitaikymas (dar vadinama nuolaida. Šią strategiją tikslinga taikyti tada. y. savi interesai neginami. G.pralaimėti). kadangi pralaimėję mes pradedame priešintis mums primestam sprendimui. Ši strategija tinkama tuo atveju. Prisitaikymas tinka ir tada. kitai pusei primetamas sau palankus sprendimas. Konfliktinės situacijos suvokimas. kokias pasirenkame konflikto strategijas. nuneigiame konflikto egzistavimą. 1987). Tačiau ši strategija retai atneša ilgalaikius rezultatus. Beje. Siekdami bet kokia kaina palaikyti gerus santykius su oponentu. nuslopinimas). o mums . kad mes neeskalavome konflikto ir palaikėme draugiškus santykius. kai situacija kritiška ir reikia reaguoti žaibiškai (G. kartais tai būna svarbiau nei savų interesų gynimas. Scott. Pirmiausia stengiamasi patenkinti savus interesus. kaip mes sprendžiame konfliktus.nelabai. o ir prarasti nebėra ką. kai turintis valdžią asmuo vardan grupės saugumo ar gerovės eliminuoja priešiškai nusiteikusį grupės narį. rytoj galime nebenorėti bendradarbiauti.2 lentelė.

Be to. kai sprendimą reikia rasti labai greitai. randame abi puses tenkinantį sprendimą. kai konfliktas neliečia tiesioginių mūsų interesų ir mes nenorime tuščiai eikvoti jėgų. Iš tikro ši strategija taikytina tik tada. Konflikto dalyviai nesiima jokių aktyvių veiksmų. gerai neišanalizavus kitų galimų sprendimų. Pagrindinis principas yra toks: "Aš noriu laimėti. oponentas gali dar labiau pakelti savo reikalavimus. tai gali būti toli gražu ne pats optimaliausias konflikto sprendimo variantas. kad ir tu laimėtum". Iš konflikto pasitraukiama emociškai (pvz. problema išaugs dar labiau. (G. gali būti ir taip. • Vengimas (dar vadinama pasitraukimas. kai abi konfliktuojančios pusės sugeba išdėstyti savo interesų esmę ir išklausyti priešingą nuomonę. Kitas netinkamo kompromiso naudojimo pavyzdys . išeinama iš patalpos). Sakykime. ir problema išvis bus nebesprendžiama. taip pat esame linkę pasirinkti vengimą. giname savo interesus. kai oponentų interesai yra visiškai nesuderinami. kai mūsų nedalyvavimas jame neįtakoja konflikto raidos ir baigties. kad mums pasitraukus. • Kompromisas. Ar tai įmanoma? Paimkime patį paprasčiausią pavyzdį. Apie šią strategiją pakalbėkime kiek plačiau. Neretai „dalijimas pusiau" laikomas teisingiausiu sprendimu. bet taip pat noriu. Tačiau jei kompromiso buvo griebtasi iškart. Nepatariama taikytis prie kito ir tada. su niekuo nesitariama dėl sprendimo. kai esame beviltiškoje padėtyje. jei konfliktas yra rimtas. jei oponentas visiškai to neįvertina. kai mums svarbiau yra išlaikyti bendravimo galimybę. Juk viena iš pusių galėjo būti nerealiai „išpūtusi" savo reikalavimus. kad mūsų pasitraukimas sukels atsakomąjį pasitraukimą.... nori paversti prisitaikymą taisykle. negu pilnai apginti savo interesus. G. Ši strategija ypač naudotina tada. Scott. atsižvelgiame į oponento pageidavimus.. • Bendradarbiavimas (dar vadinama laimėti-laimėti).kai „pusinis" sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiejų pusių ir jo imama nebesilaikyti. tylima) arba fiziškai (pvz. 1987). dviems žmonėms reikia . Niekada nenaudokite vengimo strategijos kaip bausmės oponentui. tad nuolaidos jai būtų visai neskausmingos. kai problemos sprendimas labai svarbus abiem pusėms. Ši strategija pateisinama tada. neveiklumas). neatsako geranoriškumu. Tai abipusės nuolaidos. kai tokiu būdu galima atkreipti dėmesį į užsitęsusią krizę.177 labai menki. Tai sėkmingiausia strategija: mes aktyviai dalyvaujame konflikto sprendime. kai su oponentu mus sieja ilgalaikiai ir artimi ryšiai. Tokiu būdu iš savęs atimama galimybė paveikti situacijos eigą. Ši strategija netinkama. Kai imame jaustis neteisūs. kai kiti bandymai spręsti problemą buvo neefektyvūs. tikėtina. neginamos savos teisės. Vengimo strategija tinkama ir tada.

Bet jei mes norim išspręsti problemą. Ar tu tam pasirengęs?" Parodykit žmogui. Jei tai negelbsti. pakvieskite tai padaryti ir savo oponentą: „Aš žinau. į kurį dedama apelsino žievelės. o kitas šiandien keps tortą. konfliktinėje situacijoje visada išsiaiškinkite ne tik konfliktuojančiųjų tikslus. Išsiaiškinus poreikius ir tikslus. Ką daryti. jog jūs norite atsikratyti neigiamų emocijų ir tik tada judėti toliau. Mūsų atveju gal išaiškėtų. kodėl jie nori to.1. Galbūt išgirstumėte ir tokį pasiūlymą: vienam iš jų griebti apelsiną ir pabėgti (strategija "laimėti-pralaimėti"). reikėtų išsiaiškinti. o gal vienas žmogus atiduotų kitam visas sultis. gal mūsų atveju tiktų kompromisinis sprendimas (sultis pasidalinti per pusę). Aš sudirgęs ne mažiau nei tu. Jei oponentas nesilaiko šių taisyklių. jei kitų žmonių vertybės jums bus svarbios tiek pat. kam šiems žmonėms reikalingas apelsinas. turbūt teks rinktis vengimo.laimėti-laimėti" sudaro šeši pagrindiniai žingsniai (L. o jo poreikis atsigerti. Per daug nemąstydami.. Būkite „kieti" problemos atžvilgiu ir „minkšti" . jiems dar neįsiliepsnojus. ko nori. kurių turėtų laikytis abi pusės. Antra.gauti apelsiną ir išgerti jo sultis. atakuoti problemą. stengtis suprasti priešingą nuomonę. o ne oponentą.. Tad gal jam tiktų kitos sultys. nepykti ir nereikšti priešiškumo. kiek ir jūsų paties. Kontroliuokite emocijas.oponentui. jūs turbūt pasiūlytumėte jį perpjauti pusiau (kompromisas). prisitaikymo ar rungtyniavimo strategiją. jog vienas žmogus labai ištroškęs ir tuoj susispaus apelsino sultis į burną. nepertraukinėti. O ką daryti. t. gerbti vienas kitą. Padarykite savo priešininką sąjungininku. jei konfliktuojančiųjų poreikiai sutampa? Pvz. y. 1996): I Žingsnis. mes turim emocijas „atidėti į šalį". net jei nesutinkama su girdėtais teiginiais. Dar viena svarbi pastaba: principas „laimėti-laimėti" bus efektyvus tik tuomet. S. kad būtų įgyvendintas principas "laimėti-laimėti"? Pirmiausia reikėtų sužinoti. Būtina atskirti žmones nuo problemos. bet ir poreikius. arbata. Večer. Mūsų pateiktame pavyzdyje ištroškusio žmogaus tikslas . Pasiūlykite taisykles. . galima sustabdyti daugelį konfliktų. spręsdamos konfliktą: atidžiai išklausyti vienas kitą.178 pasidalinti apelsiną. jei mainais gautų už tai kitokių sulčių ir 1. 77 žingsnis. Kitais žodžiais sakant. vadinasi. jis nėra geranoriškas arba dar neatsikratęs neigiamų emocijų: teks grįžti į I žingsnį. Taigi strategiją . kad tu sudirgęs. kava? Gal būt jis mielai už tai atiduotų apelsiną.

kad susirinkote čia būtent dėl gerų ateities santykių. kad jūs norite rasti garbingą sprendimą. Pažvelkite į situaciją oponento akimis (bet tai nereiškia. nekaitinti atmosferos praeities nuoskaudomis. kurie galėtų tapti problemos sprendimo pagrindu. nekritikuokite. nuolat priminkite oponentui.. viltis. o ne kitaip.. nugalėkite atsakomosios atakos arba gynimosi pagundą.?". Pasiūlykite (ir oponentą skatinkite tai daryti) kuo daugiau problemos sprendimo variantų. pageidavimai. mandagiai sustabdykite jį: pasakykite. O po to priminkite. V žingsnis. nenuneikite jų. kad jo interesus taip pat atsimenate. oponentas į situaciją gali pažvelgti jūsų akimis. parodomas jūsų požiūrio pagrįstumas. Net jei pats būsite kaltinamas ir kritikuojamas. požiūriai.. padėkokit už geranoriškumą. kad jo dalyvavimas problemos sprendime yra svarbus. kuriuos jam teikia priimamas sprendimas. „Kiek tai svarbu mano . Vėliau kartu atrinkite keletą geriausių pasiūlymų. Sutelkite dėmesį į interesus. kad tau pasirodė geriausia pasielgti būtent taip?" Kalbėdami apie savo interesus. kodėl žmogus pasielgė taip. tai rodys. Siame žingsnyje svarbu išlikti konstruktyviems. Tačiau neklauskite tiesmukai: „Kodėl tu nedarei to?" Geriau: „Kokia priežastis. Patartina nekelti labai aukštų reikalavimų. Būtinai pripažinkite oponento interesus problemos dalimi. veiksmus. VI žingsnis. Oponentui parodykite pliusus. kad turite sutikti su jo požiūriu).?". o ne praeities nuoskaudų aptarti. kad dabar svarbiausia . Į tai dažnai sureaguojama.. atskirkite variantų paiešką nuo jų vertinimo. IV žingsnis.tai stabdytų kūrybinį procesą.sprendimų gausa. Alternatyvių variantų pasiūlymas. Detalus savo motyvų atskleidimas dažnai duoda gerų rezultatų: išlaikoma rami atmosfera. Būtent dabar jūs turite išsiaiškinti. ieškokite bendrų su oponentu interesų ir aiškinkite savo interesus. Venkite sprendimų apie oponento jausmus. Tai bus gera terpė tolesniam bendravimui.179 77/ žingsnis. jei taip nesielgia jūsų oponentas? Išlikite tvirti ir pasakykite. Pabrėžkite. nes teisingumo ir garbingumo bendravime siekia daugelis. Oponentui parodykit. Tačiau ką daryti. Nustatykite paslėptus norus ir interesus. Bet kurio konflikto metu mes įvertiname savo ir oponento interesus: „Ką aš laimėsiu. negailėdami jam priskirkite gerų abipusių idėjų nuopelnus. jog pripažįstate ir gerbiate jo jausmus (tai nuramins žmogų). o ne į poziciją. Abipusiai naudingo sprendimo varianto priėmimas. Jei jūsų oponentas būtent taip ir pradeda elgtis. kad jūs prisimenate jo interesus. „Ką aš prarasiu. Kol kas nesistenkite vertinti tų pasiūlymų protingumo ir pagrįstumo . vertinimai. Parodykite ir įvertinkite oponento indėlį šioje sudėtingoje konfliktinėje situacijoje. Pozicijų išsiaiškinimas: išsakomos nuomonės. o apie įgyvendinimą kol kas dar nekalbama.

Faire (1991) pataria: 1. jog prisitaikymo strategija yra pasyvi. Neįsitraukime į aptarinėjimus apie „siaubingą" konfliktuojančiųjų padėtį. savi interesai patenkinami menkai.?" Konflikto sprendimo strategija pasirenkama priklausomai nuo orientacijos į savo arba į oponento interesus. Savų interesų patenkinimo rodiklis Oponento interesų patenkinimo rodiklis 9. kaip nori patys. y. ką konfliktuojančios pusės turėtų daryti.1 pav. labiau orientuojamasi į oponento interesų patenkinimą. t. S.180 priešininkui. Tomas-Kilmann tinklelis (pagal L. schema rodo. nepulkime palaikyti vienos kurios nors pusės.1 pav. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip.1). imamasi aktyvių individualių veiksmų ir 1. kokių psichologinių rekomendacijų laikytis. konkurencijos strategija yra priešinga aukščiau minėtajai: siekiama patenkinti savus interesus. mes galime pateikti nebent alternatyvius pasiūlymus. Kaip mes turėtume elgtis. (pvz. užėmus tarpininko poziciją? H.. asmuo. Cornelius ir S.. kuris nėra suinteresuotas kurios nors pusės pergale ar pralaimėjimu. net jei jų sprendimas mums atrodys neprotingas.. nes greit įgysime naujų priešų. 1996) Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiant konfliktą Kartais kilusį tarpasmeninį konfliktą padeda išspręsti trečiasis asmuo. Niekada nesusigundykime duoti patarimus. Paaiškinkime jiems savo vaidmenį: trečiojo asmens paskirtis . Visų galimų strategijų tarpusavio santykis parodytas 9. 2.ne . Večer.

.. Naudinga kartkartėmis paprašyti priešininkus pakartoti tai. 3. Būdami trečiaisiais asmenimis konfliktinėje situacijoje.neleistina. kad savo požiūrį pateiktų ne kaip nepajudinamus faktus. atkreipti jų dėmesį į vienas kito požiūrį. Negatyvius konfliktuojančiųjų teiginius paverskime pozityviais. Konfliktuojantieji . 4. Jei jis save gerbia. 5. požiūrių skirtingumus. Pagrindinius principus trumpai ir apžvelgsime: • Jausmų išliejimo principas: negesinkime „užsidegusio" žmogaus jausmų. Trečiojo asmens tikslas . nuliūdino. skiriami ir netiesioginiai konflikto sprendimo būdai. stilių. Netiesioginiai konflikto sprendinio būdai Psichologijoje be tiesioginių konflikto sprendimo būdų (kai konfliktą sprendžia pačios konfliktuojančios pusės arba padedamos trečiųjų asmenų). Garantuokime vienodas dalyvavimo sąlygas abiem pusėms. o ko jis norėtų. Juk jis turi ir neblogų savybių. Atskleiskim konfliktuojančiųjų nesugebėjimą įsijausti į kito padėtį. įžeidė. reaguokime į kategoriškus tvirtinimus „niekada".. Jei kuris nors iš konfliktuojančiųjų pradeda aiškinti. 9. ko jis nenori. Verbalizuokime emocijas (išsakykime žodžiais): „Aš matau. kad dėl kai ko jau pasiektas susitarimas... kurios turinys priklauso nuo konfliktuojančiųjų. ką jie ką tik girdėjo: esant emocinei įtampai dažnai negirdima. Turime rasti aukso vidurį tarp abejingumo ir perdėto įsitraukimo į kitų problemas. Kontroliuokime konfliktuojančiųjų emocijas: jas reikšti galima. nevaidinkime „gelbėtojų". tinkantis ir šeimoje. ką sako priešininkas. galbūt po valandėlės jo neigiami jausmai priešininkui pasikeis į teigiamus: „Gal aš čia ir per daug. Paprašykime priešininkų. „Aš manau..." • Pozicijų pasikeitimo principas..181 vertinti.". 8. Būkime empatiški.. Nuolat akcentuokime. ir studentų grupėje. pertraukime jį ir paklauskime. Tai universalus konflikto mažinimo būdas." ir pan. 7. bet pulti . Orientuokime priešininkus į veiksmą: „Ką jūs galvojate daryti toliau?" Pripažinkime ir priimkime kaip faktą abiejų pusių vertybių. o kaip savo nuomonę: „Mano požiūriu.skatinti abiejų pusių lankstumą. kad tai tave labai supykdė (nuvylė. o tik atspindėti situaciją. ir darbe.).... nesikiškime. 6. „nei vienas" ir pan. tegul jis išsilieja.

gėrisi savo „kentėjimais" ir ištverme. būdinga paaukštinta savivertė. daugių daugiausia tik fiksuojame jo intonaciją. Demonstratyvus tipas. nepakankamai save kontroliuojantis. Labai nerimastingas. nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus. Vengia kruopštaus. Jei konfliktas nėra per daug įsišaknijęs. Konfliktiškų asmenybių tipai Turbūt visi turime pažįstamų. išsiblaškoma ir atsipalaiduojama. nors sunkus. 2. Konfliktuodamas nesirenka vengimo strategijos. Iš aplinkinių nori paklusnumo. pažaistų. pretenzingas. Nekritiškas sau. nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis. 3. gerai „pasirodyti". vertėtų viską nuleisti juokais . skrupulingai atlieka savo darbą. Kilus konfliktinėms situacijoms. Iš gyvenimo patirties nepasimoko. Rigidiškas tipas. nesugeba realizuoti savo planų gyvenime. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus. Psichologai pabandė suskirstyti konfliktiškas asmenybes į tipus. lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus. • Oponento priverstinio klausymo principas. nes ruošiame savo triuškinančias replikas. kad jie padiskutuotų. Impulsyvus. garbinimo. jautrus aplinkinių .dėmesys nukreipiamas kitur. • Agresijos apnuoginimo principas: patartina nepastebimai suvesti konfliktuojančiuosius. gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. jautrus įsivaizduojamam arba realiam neteisingumui. nenuspėjamo elgesio. liepia pasakyti ką tik girdėtą priešininko repliką. Nori būti dėmesio centre. kurių privengiame. labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius. prieš atsikertant. vadindami juos konfliktiškais žmonėmis. Nesavikritiškas. Šis būdas labai veiksmingas. nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo. bet ir išmoksta įsiklausyti į savus žodžius. iššaukiantis. Jam nebūdingas racionalus elgesys. jaučiasi visai neblogai. susikeisti pozicijomis ir ginti jau priešingą poziciją. Konflikte dalyvaujantis psichologas ar kitas autoritetingas asmuo bet kurioje vietoje sustabdo ginčą ir. Nemoka planuoti veiklos. Dažnai agresyvus.182 prašomi „persikūnyti". pasportuotų ir pan. 4. Konfliktuodami paprastai menkai girdime savo priešininką. 1. Įsiaudrinęs gali nebekreipti dėmesio į visuotinai priimtas bendravimo normas. Tada oponentai ne tik išgirsta vienas kitą. sistemingo darbo. • Pajuokavimo principas. Įtarus. liguistai įžeidus. Tiesmukiškas ir nelankstus. Nevaldomas tipas. Pedantiškas tipas. Neįvertina situacijos pokyčių.

Vertinimai . kinta kalbos tempas ir tembras). šiek tiek nenuoseklaus elgesio. jį neretai kankina nemiga. jog jį įžeidė. uždarumas. priklausomumas nuo kitų. Tarpasmeninių konfliktų profilaktika Aptarėme įvairius konfliktų sprendimo būdus.nenuoseklūs. kad jam pasirodė. Reikėtų neužmiršti ir to. Kenčia pats nuo savęs. Svarbiausia yra laiku pastebėti. kad. kompleksuotumas.bevalis. o kaip reiktų elgtis. kad nesame dar gerai išstudijavę šios problemos ir norėtumėt prie jos sprendimo grįžti kitą dieną (kai nurims emocijos). Įtaigus. labai išgyvena dėl nesėkmių. gestikuliacija. Natūraliai kyla klausimas. „Nekonfliktiškas" tipas. Prieškonfliktinė situacija dažniausiai neatsiranda staiga. Retai apmąsto savo poelgių padarinius. Nesugeba įvertinti realių grupės narių tarpusavio santykių. Priminsime. Išoriškai stengiasi neparodyti savo emocinių išgyvenimų. kur teisūs esame mes. jog emocinė įtampa pasidarė per aukšta (pakinta mimika. kilus konfliktui. Aplinkinių gali būti nemėgstamas dėl keliamų aukštų reikalavimų.183 pastaboms.oponentas • pajuokauti. Nepakankamai numato perspektyvą. pakeisti pokalbio temą • nusileisti. nuostatų visuma. Linkęs į kompromisus. įtarumas. prieštaringo vidinio pasaulio. nesugeba analizuoti aplinkinių žmonių poelgių priežasčių. jei tai mums nėra svarbu • pasakyti. Ne mažiau svarbu yra įvertinti ir tokius asmenybės ypatumus kaip polinkis į riziką. kad ne visada būtent tikra nesantarvė sukelia konfliktą tarp žmonių: neretai mes tiesiog nesugebame suprasti oponento . nereikėtų apsiriboti mūsų oponento priskyrimu tam tikram tipui. 5. kurie suprantami kaip kabinėjimasis. o kur . Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant „grįžti" į normalią tarpusavio sąveiką: • sąžiningai pripažinti. galvos skausmai ir pan. siekiant konfliktų išvengti? Ką reikia daryti. dažnai . Gali nutraukti ryšius su draugais vien todėl. mąstymo stilius. Pirmiausia aptarsime savęs koregavimo galimybes prieškonfliktinėje situacijoje. kad probleminė situacija būtų sprendžiama konstruktyviai? Atsakyti galėtume taip: yra du svarbiausi dalykai -pakeiskime savo požiūri į situaciją ir elgesį joje (tai nelengva!) bei paveikime oponento elgesį (o tai padaryti dar sunkiau). o subręsta laipsniškai. priklausomas nuo aplinkinių nuomonės. veidas parausta. orientuotas į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę.

Jeigu reikia išspręsti keletą komplikuotų problemų. Siūlome dar keletą patarimų. fiziologinė organizmo būsena.puikus konflikto priešnuodis! O kaip paveikti oponento elgesį. iš aplinkinių per daug nesitikėkime. nelaukdami už tai apdovanojimo. bet ir blogiausią situacijos plėtotės variantą. pradėkite nuo paprasčiausios. o tuo labiau perauklėjimas . greičiau pajusime konflikto grėsmę. kuri dienos bėgyje kinta: nuovargis. Negatyvios emocijos. Jeigu vis tik apie tai partneriui pasakyti reikia. Jau minėjome. Auklėjimas. neverskime jo visų akivaizdoje atgailauti. Be to. taip pat rekomenduotina atidėti problemos sprendimą. Todėl mokėkime įvertinti savo būseną ir laiku save sustabdyti. „Minkšta" pozicija oponento atžvilgiu padeda sušvelninti situaciją ir ją . kūno judesiai. netgi bjaurus oras gali išprovokuoti mūsų irzlumą. vis pereidami prie sudėtingesnių. atsirandančios situacijai kintant ne pagal mūsų numatytą „scenarijų. šypsena sukelia atsakomąją simpatiją mūsų atžvilgiu. nuoširdus (o ne suvaidintas) domėjimasis žmogaus problema ir šypsena taip pat gali užkirsti kelią konfliktui. jog pasikeitimas labiausiai reikalingas jam pačiam. ko jie nesugeba. Tinkamas pajuokavimas tinkamu laiku . gestai. Norėdami apginti savo interesus.ne tik oponento pozicijos kritikavimas.jo mimika. jog suprantate ir jo poziciją (turbūt ir pats taip elgtumėtės. kad pats žmogus norėtų pasikeisti. Nepatartina pradėti spręsti sudėtingas problemas." provokuoja konfliktą. jei būtumėt jo vietoje). Tai įvertinę. Karnegis (Carnegie). bet ir jo asmenybės puolimas. kad žmogų galima radikaliai ir greitai perauklėti pagal mūsų norą. Kaip pataria garsusis D. Daug informacijos apie nepalankią situacijos eigą gali suteikti mūsų bendravimo partnerio nežodinis elgesys . Neužmirškime ir sveiko humoro jausmo. Jeigu mūsų oponentas yra iš tikro neteisus. ko jie negalės suspėti atlikti. o ne kitiems. agresyviai nusiteikęs ar pan.184 motyvų. Svarbu pasiekti. ko jie visiškai nenori daryti. parodykite oponentui. Neužmirškime. pavargęs. Šypsodamiesi mes padrąsiname bendravimo partnerį. kad jis suprastų. dažnai nėra būtina jam tai įrodinėti. Tokie reikalavimai neišvengiamai išprovokuos konfliktą. prie liudininkų.ilgas procesas. jei mūsų bendravimo partneris yra sudirgęs. nedarykime to viešai. nestumkime oponento „į kampą". norint išsaugoti konstruktyvią situacijos eigą? Niekada nereikalaukime iš aplinkinių neįmanomo: to. Todėl patartina būti numačius ne tik geriausią. Taip pat neturėkime iliuzijų. skirtingai nei jis žiūrime į problemą. Dažna mūsų daroma klaida . mokėkime daryti gera. jog kai mus kamuoja panaši būklė. balso ypatumai ir kt. jog konfliktiškumo lygį veikia ir mūsų psichikos būsena.

išsaugoti savo orumą ir garbę. stovintys greta jūsų. kas griauna mūsų idealųjį Aš? Įsivaizduokite. Nepamirškime. y. jog du troleibuso keleiviai. gali išprovokuoti tarpasmeninius konfliktus? Ar galima juokauti konflikto metu? Kodėl? • • • LITERATŪRA . Savo bendravimo partnerio niekada nestatykime į beviltišką padėtį: įžeistas ir pažemintas jis bus pasirengęs bet kokiam konfliktui. Nes juk svarbiausia . nepertraukinėsime jo. Pasvarstykite: • Kai mūsų realusis ir idealusis Aš labai skiriasi. Paanalizuokite savo požiūrius. jeigu jam leisime išsikalbėti. t. Bendraudami sunkiai atsikratome išankstinių nuostatų ir stereotipų. Oponento neigiamos emocijos greičiau išseks. karštai susiginčijo dėl vieno iš jų vežamo didelio bagažo. vienas iš neproduktyvių savivertės kėlimo būdų yra užsimerkti prieš savo realųjį Aš ir tuo pačiu idealizuoti save savo paties akyse. kuris sukelia jam atsakomąjį norą ginčytis. užimančio dalį praėjimo. Kaip reaguosite į šį konfliktą? Kokią konflikto sprendimo strategiją būtų protingiausia pasirinkti šiuo atveju? Pasaulį mes suvokiame per savo pačių prizmę.185 sėkmingai išspręsti. Kurie gynybiniai mechanizmai leidžia mums tapti aklais ir kurčiais tam. Kurie jų yra pavojingi jūsų bendravimui. kad negatyvios emocijos gali būti susijusios ir su kategorišku mūsų kalbos tonu.

186 .

šis skyrius. X: Y: Ar nori šokolado? (Patenkintas nusišypso). E.). Berne bendravimą analizuoja kaip tam tikrus mainus: žmogus X siunčia žmogui Y pranešimą (t. Transakcijos ir asmenybinės pozicijos E. o pastarasis. E. 2. y. jam kažką pasako. Berne vartoja terminą stroking) ir piktavališkos . Berne pavadino transakcija. tai yra tarsi trys skirtingi bendravimo lygiai. tarsi trys socialinės pozicijos. vieną iš kurių mes pasirenkame . ir sudėtinga informacija.tai vadinama dūriais. visai nauju žvilgsniu.187 10.tai vadinama paglostymu (E... nužvelgia. Transakcijos gali būti geranoriškos partnerio atžvilgiu . atsako jam žodiniu arba nežodiniu būdu. (Atsisveikindamas pamojuoja). Transakcijose gali būti pateikta ir paprasta. Kitaip tariant. Autorius į žmonių bendravimą pažvelgė neįprastu.pasikeitimą" kontaktais E. Tokį . kurią jis pavadino transakcine analize. Berne teigimu. Tėvo ir Suaugusiojo. Pateiksime transakcijų pavyzdžių: 1. suaugusiame žmoguje. kiekviena asmenybei būdingos trys Aš būsenos -Vaiko. X: Y: 3. X: Kada egzaminas? Y: Poryt. Kas tai? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakė amerikiečių psichologas ir psichoterapeutas Eric Berne (1910-1970). Apie tai . mosteli ranka ar pan. (Nusiunčia jam oro bučinį). reaguodamas į tai. BERNE TRANSAKCINĖS ANALIZĖS TEORIJA • • • • Ar suaugę žmonės žaidžia žaidimus? Kaip nuostatos į save ir į kitus veikia bendravimą? Kada ir kaip parašome savo gyvenimo scenarijų? Vaikas. sukūręs originalią teoriją..

užduodami atviro tipo klausimai. Beje. kurių elgesiui būdingiausia viena kuri nors pozicija. Suaugusiojo pozicija nepriklauso nuo asmenybės amžiaus. piktdžiugiškumas. mes esame Tėvo būsenoje. kategoriškai. normų. „ Jis visiškas kvailys". emocijomis ar nuotaikomis. delsiantys. bendravimo procese pozicijos gali nesunkiai keisti viena kitą. „Šito tau negalima". mes būname dalykiški. linkę paskatinti ir apginti. nelogiški.188 konkrečioje bendravimo situacijoje. originalūs. susivaldantys. Sakiniai formuluojami be emocijų. egoizmas. atostogas teks atidėti" ir pan. Taigi Tėvo pozicija gali būti dvejopa: kritiškas Tėvas arba besirūpinantis Tėvas. Dabar smulkiau aptarsime minėtas vidines pozicijas. konkrečiai.". Tėvo poziciją (nuostatas. kaip tai darė mūsų tėvai. elgesį) paprastai mes perimame iš savo tėvų. Bendraudami iš Tėvo pozicijos mes kalbame autoritariškai. esame baimingi. palaikyti. dėmesingi. natūralūs. anot E. veikiama įvertinant realybę. Antra vertus. „Jei ir toliau taip lis lietus. Jei bendraujame iš „mažojo profesoriaus" Vaiko pozicijos. nurodinėti ir drausti. bendraudami iš šios pozicijos. be to. bejėgiai.". smalsūs. pretenduojame būti teisuoliais. sugebame išklausyti kitą. spontaniški. „Lauke šalta. „Vargšelis". sąmoningais sprendimais. o faktais. „Aš galvoju. remiamės ne nuostatomis. esame kuklūs ir nuolankūs. apsirenk". svajingi. paguosti ir patarti. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Tu privalai". esame linkę kitus dogmatiškai vertinti ir kaltinti. Šioje būsenoje. žaismingi. tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas. nepaklusnumas. būname intuityvūs.. Bendraudami iš laisvo.. tingumas. mes jaučiame gėdą ir kaltę. nors yra nemažai ir tokių žmonių. Kai mes veikiame. jiems būdinga argumentacija. turima informacija. jaučiame. Pateiksime keletą šiai pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Jei palygintume su. mąstome taip. jų lyginimu. stereotipais. objektyvūs. Berne. kuriais mes buvome vaikystėje. sugebantys . „Nenukabink nosies". Mes laikomės susitarimų. nekantrumas. kadangi ir vaikai būna labai įvairūs.. galvojame apie pasekmes. Jei mumyse prabunda prisitaikantis Vaikas. Priimdami sprendimus. mes būname užjaučiantys ir besirūpinantys.1. trokštame pagyrimo. Vaiko pozicija savyje slepia tą mažą mergaitę ar tą mažą berniuką. „Pirmiausia nusiramink" ir 1. „Kiek tau kartoti vieną ir tą patį".. natūralaus Vaiko pozicijos mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos. kūrybingi. Bendraudami iš Suaugusiojo pozicijos. Ši asmenybės pozicija gali būti labai įvairi. savo galimybes ir racionaliai išskaičiuojant. mėgstame ironizuoti. kad. „Raktus palikau darbe". Ji paremta mūsų patirtimi.

Bendravimas iš Vaiko lygio neturėtų būti tapatinamas su suaugusio žmogaus nebrandumu. „Ką man daryti?". pasitarti. „Kodėl šitoje grafoje neįrašytas skaičius?". Berne. „Man gėda. parodome nepasitenkinimą mums siunčiamais pamokymais. Kopūstuose daug vitamino C. kuriomis parodome savo nuolankumą arba. Anot E. bet ir tai. Pvz. į kurią pašnekovo poziciją mes vieną ar kitą frazę adresuojame. kad svarbu ne tik tai. O. kiti darbuotojai gali būti nepatenkinti. Jeigu ji nesugeba apskaičiuoti savo laiko. Pateiksime keletą Vaiko pozicijai būdingų frazių pavyzdžių: „Taip tau ir reikia".. kad aš nepaskambinau jam". kada reikia verkti. išgyventi meilę ir kt. kritiškai. „Aš nesugebėsiu".Vaikas: Kopūstai tikrai naudingi. „Nusprendžiau stoti į KTU" ir kt. atvirkščiai. Į Suaugusiojo poziciją siunčiami tie pranešimai. Norėčiau ir aš mokėti taip linksmintis. Reakcija į šiuolaikinio dailininko paveikslą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Kažkokie kliedesiai! Ir ką tai galėtų reikšti? Prie paveikslo nurodyta ir kaina . Pvz. iš kurios vidinės pozicijos mes kalbame. kuriais mes norime gauti informacijos.189 manipuliuoti kitais: mes žinome. kuri leidžia pajusti gyvenimo džiaugsmą. Reakcija į kopūstų sriubos kvapą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš. „Kaip norėčiau šokolado!". kada . Žemiau pateikti pavyzdžiai leis dar geriau suprasti trijų aptartų vidinių asmenybės pozicijų skirtumus. kaltinimais ar vertinimais. norint ką nors pasiekti. „Palikit mane ramybėje" ir kt. net nematydamas laikrodžio. jie palaiko mūsų šeimos sveikatą.. kuriomis lyg ir sutinkame.trys šimtai penkiasdešimt litų. o ne aš!" ir kt. kad viskas būtų vertinama dogmatiškai.būti ramiems ir pan. Niekas neprivers manęs valgyti tą dvokiančią bjaurastį! Teorijos autorius nurodo. Kreipimasis į Vaiko poziciją paprastai būna susijęs su jausmais. lyg nebūtų akių sumerkusi šią naktį. . emocijomis. jeigu mes teisingai su ta dalimi elgiamės.. kokios nuostabios spalvos! Reakcija (jaunos sekretorės pavėlavimą į darbą: Aš-Tėvas: Aš-Suaugęs: Aš-Vaikas: Vargšelė atrodo taip. „Tai tu tinginys. Į Tėvo poziciją mes nukreipiame tas frazes. tai geriausia asmenybės dalis.

atitinka sveikus žmogiškus santykius. anot E. Transakcijų tipai Papildančios transakcijos Transakcijos vadinamos papildančiomis." ir kt... „Pirmiausia tu nusiramink".. asmenybė sulaukia norimos reakcijos iš kitos asmenybės tam tikros Aš pozicijos. Pvz. du žmonės gali bendrauti kaip TėvasTėvas. kaip Vaikas-Vaikas. Toks bendravimas yra nekonfliktiškas ir. kad negaliu susikaupti ir rašyti referatą. X: Aš taip jaudinuosi dėl savo mamos sveikatos.190 Pvz. Berne. Tu man tikrai patinki. jei į pranešimą. Tu susitark su dėstytoju ir važiuok kokiai savaitei pas Y: . S. pasiųstą iš tam tikros vidinės Aš pozicijos.. Suaugusio ir Vaiko pozicijas atitinkamai žymėsime raidėmis T. kai kartu linksminasi. kai aptarinėja savo vaikų studentišką gyvenimą. Pateiksime pavyzdžių (Tėvo.du tūkstančiai litų. kaip Suaugęs-Suaugęs. Tu man taip pat patinki. kai sprendžia kokią nors problemą. „Gal galėtum jau nebepykti ant manęs. V): X: Y: X: Y: Koks vadybininko atlyginimas? Pradžiai .

atitolsta. Tokiu būdu yra pakeičiama bendravimo kryptis. žmonės lyg nusisuka vienas nuo kito. kai į siunčiamą pranešimą atsakoma netikėta arba nepageidaujama reakcija. veterinarui reikia parodyti katę. kad tuoj išmesiu tą prakeiktą kompiuterį pro langą! Ir kas tave taip supykdė? Ką tu pasieksi.191 X: Y: Aš taip įsiutęs. išmesdamas kompiuterį? Persikertančios transakcijos Persikertančios transakcijos atsiranda tada. Pateiksime pavyzdžių: X: Y: Kiek dabar valandų? Tu amžinai kažkur skubi! X: Y: Ar tu galėsi šiandien vakare atvažiuoti paimti mane iš darbo? Šiandien aš turiu tūkstantį darbų! Aistės gimtadieniui turiu parvežti tortą. o tu dar nori mane pasodinti prie mašinos vairo! . Persikertančios transakcijos gali vesti į konfliktą.

po socialiai priimtina transakcija yra maskuojama tikroji transakcija. Psichologinio lygmens. Kitaip tariant. transakcijas pavaizduosime . Taigi bendraujama iškart dviejuose lygmenyse . einam kur nors pasilinksminti! Kada gi tu pagaliau surimtėsi! Kiek kartų tavęs reikia prašyti sutaisyti buto užraktą?! O kiek man reikės maldauti.1 pav. kuri yra numanoma. Berne. kad išskalbtum marškinius?! Paslėptos transakcijos Tai sudėtingesnis transakcijų tipas. t.). Pateiksime studento (X) ir studentės (Y) pokalbio pavyzdį. 10. kad bendravimo procese vienu metu čia dalyvauja daugiau negu dvi Aš būsenos. o socialinis lygmuo yra saugus ir priimtinas. 1992) Šis transakcijų tipas yra patogus ir mūsų mėgstamas: juk bet kada galime išsiginti psichologinio lygmens.1 pav. y.192 X: Y: X: Y: Klausyk.socialiniame ir psichologiniame (žr. numanomas. Nuo papildančių ir persikertančių transakcijų jos skiriasi tuo. 10. Dvigubų transakcijų modelis (E.

kaip įprasta.. įtakoti kitus ir įvertinti aplinkinių žmonių poveikį mums.. mano pajamos neleidžia man nusipirkti tokį automobilį". X: Gal užeikime pas mane kavos? Aš gyvenu vienas.. Priklausomai nuo to. (Sprendžiant pagal tavo išvaizdą.. o jūsų maištingas vidinis Vaikas turbūt sukiltų prieš tokį „įžeidimą": „Aš perku šį automobilį! Tai kaip tik tai. mes galime giliau pažinti save. jūs teisus.(Tu man patinki. Jūsų vidinis Suaugusysis atsakytų maždaug taip: „Taip. Kava būtų ne pro šalį. Na. nuskambėtų visai skirtingi atsakymai.. sąmoningai reguliuoti tarpusavio santykius. vaizduojamos ištisinėmis rodyklėmis. . Taigi.) Dar vienas pavyzdys. Socialinio lygmens transakcijos. o jų tekstą užrašysime skliausteliuose. bet jis jums per brangus. (Tu man patinki taip pat. analizuodami transakcijas. Prie jūsų prieina pardavėjas (X) ir sako: X: Tai mūsų puikiausias sportinis modelis.. ko ieškojau".193 trumpomis rodyklėlėmis. tas modelis tikrai ne tau) Pardavėjo siųstas pranešimas gali suaktyvinti arba jūsų Aš-Suaugusiojo būseną. .. arba Aš-Vaiko būseną. Įsivaizduokite save (Y) automobilių parduotuvėje apžiūrinėjantį patinkantį modelį.) Y: Iš tikro lauke šalta.

194

Piešdami skirtingo dydžio apskritimus, pavaizduokite savo Aš būsenas: Tėvo, Suaugusiojo, Vaiko. Kitaip tariant, didžiausiu apskritimu žymėkite tą būseną, kuri labiausiai reiškiasi jums bendraujant, ir atvirkščiai, mažiausiu apskritimu - rečiausiai besireiškiančią būseną. Pateiksime piešinukų pavyzdžių:

Psichologinės pozicijos
Bendravime yra labai svarbu, kokios nuostatos į save ir į partnerį mes prisilaikome. Kitaip tariant, gyvenime žmogus užima teigiamą arba neigiamą poziciją savo ir kitų atžvilgiu. Jis gali nuspręsti: Aš esu stiprus. Aš esu kvailas. Aš esu garbingas. Aš esu nenormalus. Aš esu siaubingas. Aš esu angelas. Aš viską darau neteisingai. Aš niekad neklystu. Aš geresnis už kitus. Aš nenusipelniau gyventi. Žmonės yra nuostabūs. Žmonės man duos visko, ko aš noriu. Manęs niekas nemyli. Žmonės yra simpatiški. Žmonės niekada nedaro kitiems gera. Visos aukščiau paminėtos pozicijos iš esmės yra tokios pozicijos: „Aš geras" arba „Aš blogas" ir „Tu geras" arba „Tu blogas". E. Berne aptaria galimus keturis pastarųjų pozicijų derinius (žr. 10.2 pav.): 1. „Aš geras ir tu geras". Tai sėkmę nešanti, sveikos asmenybės pozicija, kuri pradeda formuotis dar vaikystėje. Jei tėvai skatina vaiką, džiaugiasi juo, pripažįsta jo laimėjimus, ima formuotis pozityvi nuostata į supantį pasaulį. Būtent tokia nuostata mums padeda būti laimėtojais, turėti patikimų draugų ir veiklos partnerių, konstruktyviai spręsti problemas.

195

2. „Aš geras, o tu blogas". Tai dominavimo pozicija, kuria stengiamasi parodyti savo pranašumą įvairiausiose srityse („aš stiprus, teisingas, puikus"). Be to, tuo pačiu siekiama sumenkinti, pasmerkti, pažeminti kitą („tu egoistas, silpnas, klystantis"). Ši pozicija yra projekcinė: kiti žmonės kaltinami dėl tų savybių, kurios būdingos pačiam kaltinančiajam. Tokio tipo žmonės ieško tikrų ar įsivaizduojamų priešų, aplink save sėja baimę ir pyktį. Tai žmonės, kurie nuolat jaučiasi apgauti ar persekiojami ir todėl apgaudinėja ar persekioja kitus. 3. „Aš blogas, o tu geras". Tai savęs žeminimo, bejėgiškumo, nepasitikėjimo savimi pozicija. Tokiems žmonėms reikalinga globa, pagalba. Save žeminančios nuostatos ima formuotis dar vaikystėje, kai tėvai užima poziciją „Aš geras, tu blogas", o vaikas statomas į poziciją „Aš blogas, o tu geras". Šios pozicijos žmonės atitolsta nuo kitų, yra linkę į depresiją. 4. „Aš blogas ir tu blogas". Tai beviltiškumo pozicija, neretai asmenybę atvedanti į alkoholizmą, narkomaniją. Visas pasaulis suvokiamas kaip juodas, blogas, kuriame neįmanoma pasitaisyti. Tokios nuostatos ima formuotis vaikystėje, kai tėvai labai demonstruoja savo pranašumą, neleidžia vaikui mąstyti ir veikti pačiam. Vaikas ima blogai galvoti ir apie save, ir apie tėvus.

10.2 pav. E. Berne psichologinių pozicijų rombas

196

Žaidimai, kuriuos žaidžiame
E. Berne į žmonių tarpusavio santykius pažvelgė neįprastai: jo teigimu, didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro psichologiniai žaidimai, turintys tam tikras taisykles, žaidėjus ir numanomą baigtį. Iš psichologinio žaidimo gaunama tam tikra nauda (dažniausiai - psichologinė), tačiau žaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems žaidimo dalyviams. Taigi šie žaidimai nėra linksmi. Žaidimus mes žaidžiame nesąmoningai arba sąmoningai, juos nuolat kartojame (ypač - mėgstamiausius) su tais pačiais ir naujais partneriais. Turbūt ir jūs esate pastebėję, kad kartais kartojate tuos pačius žodžius ta pačia intonacija, o keičiasi tik vieta ir laikas. Žaidimą E. Berne apibrėžia kaip seriją paslėptų papildančių transakcijų, nepertraukiamai sekančių viena paskui kitą, su aiškiai numatoma baigtimi. Kad būtų aiškiau, pateiksime žaidimo „Pabandyk... Taip, bet..." pavyzdį. Įsivaizduokite, jog kalbasi dvi draugės: X: Žinai, jaučiuosi pavargusi, nieko nebenoriu, nėra nuotaikos. Y: Tai šiandien nesimokyk, pailsėk, išeik pasivaikščioti. X: Taip, bet reikia rašyti referatą... Y: Pabandyk susitarti su dėstytoju. Gal atidėtų savaitei..? X: Taip, gal ir atidėtų, bet pasivaikščiojimu nuotaikos sau nepakelsiu... Y: Tai gal nueik pas gydytoją? X: Taip, bet ten tokios eilės... Y: Tai gal suorganizuojame kokį vakarėlį? Pasilinksmintume. X: Taip, bet tai brangiai kainuotų... Y: Tai gal pabandyk... (Ir 1.1. Po kurio laiko įsivyrauja tyla). Kokią psichologinę naudą iš šio žaidimo gavo X? Jūs turbūt pastebėjote, kad žaidimo metu socialiniame lygmenyje vykę procesai („Padėk man!") neatitiko to, kas vyko psichologiniame lygmenyje („Bet tau tai nepavyks!"). Atviras tekstas čia tebuvo kaukė, o svarbiausia buvo paslėpta informacija. Taigi X gauta psichologinė nauda yra ta, kad ji atsidūrė dėmesio centre. Antra, X parodė, kad jos draugė Y ne tokia jau ir protinga, jei nesugeba patarti. Kaip būtų galima nutraukti žaidimą „Pabandyk... Taip, bet..."? Tiesiog žaidžiančio šį žaidimą reikėtų tiesiai paklausti: „O kaip tu pats galvoji spręsti savo problemą?"

197

Taigi žaidimai trukdo atviriems, garbingiems tarpusavio santykiams. Mes žaidžiame iš Aš-Tėvo būsenos, kai kartojame savo tėvų žaistus žaidimus. Mes žaidžiame iš Aš-Suaugusiojo būsenos, kai žaidžiame sąmoningai. Mes žaidžiame iš Aš-Vaiko būsenos, kai žaidimai yra susiję su ankstyvaisiais mūsų išgyvenimais, su vaikystėje priimtais sprendimais apie save ir kitus. E. Berne aprašė daugybę žaidimų. Vien jų pavadinimai jums turbūt sukels jausmą, kad tai jau kažkur anksčiau girdėta, vykę: „Jeigu aš būčiau..."; „Ką pasakys žmonės?"; „Pažiūrėk, ką per tave padariau"; „Jeigu ne tu, tai aš galėčiau..." ir 1.1. Jeigu jus sudomino E. Berne požiūris į mūsų bendravimą kaip į psichologinius žaidimus, būtinai perskaitykite jo knygą „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės".

Gyvenimo scenarijus
E. Berne teigimu, mes jau vaikystėje susikuriame nesąmoningą savo gyvenimo planą - gyvenimo scenarijų. Kad ir kaip būtų keista, psichologinis scenarijus turi labai daug ką bendro su teatro scenarijumi. Ir viename, ir kitame yra tam tikri vaidmenys, dialogai, veiksmai, scenos ir siužetai, vedantys į kulminaciją ir pasibaigiantys teatro scenos (gyvenimo) užsklanda. Psichologinis scenarijus - tai asmenybės gyvenimo veiksmų planas, kuris numato, į kokį tikslą bus orientuota asmenybė ir kokiu būdu to tikslo bus siekiama. Savo gyvenimo dramą žmogus vaidina nesąmoningai; tik retais atvejais ši drama atsitiktinai gali būti įsisąmoninta. Asmeniniai mūsų scenarijai kartais būna panašūs į sentimentalią dramą, kartais - į fantastinius nuotykius, tragediją, farsą, romaną, linksmą komediją ar nuobodžią pjesę. Žmonių vaidinamos dramos gali būti konstruktyvios, destruktyvios ar neproduktyvios, t. y. niekur nevedančios. Kaip yra sukuriamas gyvenimo scenarijus? Vos gimęs vaikas ima kaupti informaciją apie jį supantį pasaulį. Pirmieji teigiami arba neigiami kontaktai su aplinka sukelia pirmuosius pojūčius, kurie nulemia pačią ankstyviausią informaciją apie save, savo vertingumą. Vaikai, kurie švelniai glaudžiami prie krūtinės, kuriems šypsomasi, kurie šnekinami, kaupia visai kitokią informaciją, negu tie kūdikiai, kurie paimami į rankas su nerimu, priešiškumu ar baime. E. Berne nuomone, pirmieji vaiko savo atžvilgiu išgyventi jausmai greičiausiai ir yra ta galinga jėga, kuri įtakoja visą gyvenimo planą (scenarijų), užimamą psichologinę poziciją gyvenime bei vaidinamus vaidmenis. Šalia vaiko visada

. įžymybe. tu ne viso proto". Ir visa tai vyksta giliai pasąmonėje. o galbūt.". Pralaimėtoją galima pažinti iš kalbos. apie sveikatą ir t.. „Vieną dieną tu tikrai tapsi įžymiu". Pralaimėtojo pozicijos mes išmokstame dar vaikystėje. Tačiau turbūt tiksliausia juos būtų skirstyti į tris grupes: laimėtojo. sunkus fizinis darbas." Kartais pralaimėtojas „įsikimba" į ateitį. specialistu. Laimėtojas . kurie siunčia vaikui pačius įvairiausius pranešimus: „Tu niekada nieko nepasieksi". „Jei aš būčiau turtingas. seneliai ar kiti suaugusieji. laukia iš jos stebuklo: „Kai aš baigsiu .. t. Vaikas. Taigi iki septynerių metų mes parašome savo gyvenimo scenarijų.tai tas žmogus. o ne kuria kitiems patinkantį savo paveikslą. „Tu lėtas kaip vėžlys". atsiskyrėliu ar pan. pralaimėtojo ir nelaimėtojo. Kaip jau minėjome. Jis atsiskleidžia. kuris sugeba pasiekti scenarijuje numatytą tikslą (tapti lyderiu. vaikystėje mes gauname daugybę mūsų gyvenimą programuojančių pranešimų: apie mokymosi naudą ir savo galimybes. Norėdami susidoroti su šiomis problemomis. Taigi kiekvienas žmogus pats sau nusprendžia. „Neabejoju. Laimėtojui svarbu ne tiek sėkmė gyvenime. kurio rodomi jausmai ir emocijos yra kritikuojami. nes klauso savo tėvų. Vaikas.198 yra tėvai. „Mums būtų geriau be tavęs".. apie religingumą.. Jis dažnai atsigręžia į praeitį: „Jei aš būčiau vedęs kitą.. apie poilsį. kuris nepasiekia gyvenimo scenarijuje numatyto tikslo. tai tampa elgesio norma. Kaip matome.. „Jei aš būčiau graži. kurių laikydamasis tampa „geru berniuku" arba „gera mergaite". „Tu siaubingas vaikas". gali nuspręsti: „Nereikia jausti" arba „Nereikia rodyti savo jausmų". ar jis yra laimėtojas (kartais mums iš šono gali atrodyti priešingai.tai tas žmogus.). kiek autentiškumas. Pralaimėtojas . Laimėtojas realizuoja savo individualumą ir vertina tai kituose. Tam turi įtakos konfliktai.". Tokias išvadas vaikas laiko neginčijamomis tiesomis.). vaikai išmoksta manipuliuoti savimi ir kitais. jei to troško.. auklėjimo ypatumai ir kt. priartiname jį prie realybės. Šie „įgūdžiai" išlieka ir suaugus. „Tu tiesiog gimęs būti kunigu". galimybė būti savimi. o paauglystėje šį „kūrinį" papildome naujais faktais. kurį nubaudžia už nesutikimą su suaugusiu. scenarijai gali būti patys įvairiausi. grubumas šeimoje. gali padaryti išvadą: „Nereikia mąstyti pačiam".

bendraujant su skirtingais žmonėmis? Paprašykite savo draugą (draugę) nupiešti jūsų Aš būsenų portretą..". girdėti. O koks jūsų gyvenimo scenarijus? Dar nevėlu jį pakeisti. Nelaimėtojas .) ir ją įgyvendina. nutraukdami tą keistą beviltiškų pasikartojimų grandinę. nelaimi ir nepralaimi. jo niekas nepasigenda.". kodėl? Kokia iš minėtų psichologinių pozicijų jums artimiausia? Kaip manote. Jis niekada netampa lyderiu. „Kai aš praturtėsiu.. Tai žmogus. kokie yra jūsų mėgstamiausi žaidimai? . kuriam „ir taip gerai". Tai žmonės. kuris niekuo nerizikuoja. „Kai pagaliau užaugs vaikai.." Taigi pralaimėtojai . kuri vadinama gyvenimo scenarijumi.. kurie patys sau trukdo matyti.tai abejonėse paskendę žmonės. įsisąmonindami vaikystės išgyvenimus ir sprendimus. kurie gyvenimo scenarijuje numato sau mirtį (savižudybę.". tačiau mainais už tai „gauna" opaligę.. turinčiu mėgstamą Aš būseną? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas. pvz... namuose? Universitete? Vakarėlyje? Ar keičiasi jūsų Aš būsenų portretas. kurie pasiekia gyvenimo tikslą. pralaimėtojų kategorijai priskiriami ir tie.tai toks žmogus. praleidžiantys gerus dabarties šansus. save ir kitus jie mato kreivame veidrodyje. Pralaimėtojai yra ir tie... jausti ir suprasti.. Beje. Pasvarstykite: • • • • • • Ar galite pavadinti save žmogumi. priklausomai nuo aplinkybių. insultą infarktą. tačiau per didele kaina: užima išsvajotą postą tampa lyderiu. jei aš jam nepatiksiu..199 mokyklą..panašūs? Jei skiriasi. Ar šis ir jūsų pieštasis . jis yra pilkas ir nepastebimas. jei aš neteksiu darbo. mirtį nuo vėžio ar pan. galime pagaliau pradėti gyventi čia ir dabar." Dar viena pralaimėtojų kategorija su baime laukia būsimų nelaimių: „O kas.. Tik pažindami save. „O kas bus.

200 .

Futuristas J. Mus lengvai gali užliūliuoti mintis. tuo besididžiuojančių. internetas. . tačiau. gerbdami ir pažindami kultūrą bei laimėjimus kitų. dažniausiai išgirstame vienintelį atsakymą: visų pirma kalba. reikėtų pasistengti išmokti bent jau pagrindines mandagumo frazes. kad pasaulis šiuolaikinių komunikacijos priemonių ir tarptautinės rinkos dėka „sumažėja". Derėdamiesi su užsienio partneriais. kiniečiai . kad ateityje „švedai taps dar labiau švedais. dažniausiai kalbame ne gimtąja kalba. Šiandien panorėję galime iš vieno žemyno greitai patekti į kitą ir tenai pirkti įprastus gaiviuosius gėrimus. Bendraujant su kitos tautybės žmonėmis. faksai. taigi galima netiksliai išreikšti savo mintis arba suprasti kitus. kokios yra didžiausios bendravimo kliūtys. TARPKULTŪRINIAI BENDRAVIMO SKIRTUMAI • • • • • Kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios? Ar visada galime vadovautis mūsų elgesio normomis? Su kokiais bendravimo barjerais galime susidurti kitose šalyse? Kokie drabužiai priimtini komandiruotėse? Kaip įvairių kultūrų atstovai supranta punktualumą? Šiandieninio žmogaus bendravimo patogumui tarnauja telefonai. vitrinose matyti kitas įprastines prekes. dar labiau prancūzais. įgysime jų pasitikėjimą ir pagarbą. šios pastangos bus deramai įvertintos.201 11. žiūrėti CNN ar pamėgtas kelionių laidas. kaip perprantame skirtumus tarp mūsų ir kitų šalių kultūros ir kiek stengiamės prie jų prisitaikyti. kad tai reiškia ir kultūrų suartėjimą. mes netampame vis didesnio atskirų kultūrų supanašėjimo liudininkais. Kaip elgtis svečioje šalyje? Paklausus žmonių. savo kultūra. Taip parodytume. ne gimtąja kalba." Darbo užsienyje sėkmė labai priklauso nuo to. o prancūzai.dar labiau kiniečiais. kurie daug keliauja po įvairias pasaulio šalis. Kalbant kita. „išslysta" daugybė kalbos atspalvių. savo laimėjimais. tesergsti mus Dievas. Net jeigu suklysime. Nežiūrint to. Neisbit rašo. kad norime juos suprasti ir gerbiame jų kultūrą. Mes visi didžiuojamės savo šalimi.

R. Kinijoje. Net per kaitrą neleidžiama pusnuogiams apžiūrinėti bažnyčių ir cerkvių Pietų Europos šalyse. Laisva turistų apranga privertė viešbučių darbuotojus Ispanijos salose raštu prašyti savo svečių neateiti vakarienės su šortais. Šalyse. kur keliaujate. kad į mečetes ir daugelį pagodų (Rytų Azijos šventyklos) neleidžiama įeiti apsiavus. arabų šalyse ir daugelyje Pietų Amerikos valstybių). kiekvienam derėtų gauti informacijos. Pristatydamas savo teoriją. savo humorą reikia pasilaikyti sau. Nuo kultūros tradicijų priklauso įvairios tarpasmeninio nuotolio zonos. nesublizgėjęs sąmoju. ar galime vadovautis mūsiškomis elgesio normomis. sklindantys iš judesių. Apsirenkite taip. Vokietijoje. iškylantis bendraujant su užsieniečiais nežodiniai. bet daranti įspūdį ir būtinai profesionali. Gesteland pirmiausia atsako į klausimą. laikomas kvaileliu. taip pat žmogaus saviraiška mimikos bei gestų kalba. Jūsų išvaizda turi būti ne rėkianti. kodėl eksporto rinkodarininkams ypač svarbios išsamios verslo papročių ir praktikos žinios: . Prieš atsakingą komandiruotę užsakykite. drabužių. Kitas ne mažesnis barjeras. Jeigu tai priimtina. kurias įteikia jums. manierų. niekada neužtenka paisyti vien tiktai klimato sąlygų. Singapūre. Sutikus kitą žmogų. samprotaukite konservatyviai. Sužinokite. geriausia laikytis svečią priimančios šalies papročių net tada. Didžiojoje Britanijoje žmogus. Jeigu nieko tikra nežinote. neverbaliniai impulsai. kuriuos dažniausiai lemia religija. jei mums labai sunku juos suvokti. kad jūsų vizitinę kortelę išverstų į tos šalies. niekas negali iš karto perprasti visų papročių bei kitos šalies taisyklių. pagal kurią visi tarptautinio verslo papročiai ir praktika logiškai sugrupuoti į tam tikrus modelius. tačiau jeigu Vokietijoje per dieną pasakysime daugiau nei vieną šmaikštybę. ypač apie draustinus dalykus. Žinoma. Šveicarijoje. Korėjoje. ar toje šalyje. todėl pasistenkite deramai tai įvertinti. kalbą ir išspausdinkite tai kitoje kortelės pusėje. Amerikiečių mokslininkas R. Gesteland (1997) pasiūlė sistemą. vertinamas mokslinis laipsnis (tai galioja Prancūzijoje. bet apie svarbiausius papročius. Atkreipkite dėmesį į vizitines korteles. užrašykite ant vizitinės kortelės visus savo turimus laipsnius. kur vykstate. Vizitinių kortelių dizainui ir spausdinimui įdedama daug darbo. Renkantis drabužius komandiruotei į užsienį ar į priėmimą.202 Skirtingose šalyse sąmojingumas ir humoras suprantamas nevienodai. Reikia žinoti. Šia puse kortelę įteikite jus priimančiam žmogui. Atsidūrus užsienyje. būsime palaikyti juokdariu. kuriose pagarba svarbiau už viską. kaip į susitikimą su aukščiausias pareigas užimančiu jūsų įmonės asmeniu. visada reikia iš pradžių suprasti.

Pateikdamas įvairių kultūrų elgesio versle modelius. įvairių kultūrų visuomenėje. Taigi yra išskiriami elgesio modeliai. kad nėra dviejų derybininkų. kad pardavėjas taikysis prie pirkėjo. būdingus daugumai. orientacija į tarpusavio santykius (žr. kurie orientuojasi į tarpusavio santykius (OS) žmonėms. šiuolaikiniam pasauliui būdingas toks verslo kultūrų pasiskirstymas: 1. • Orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius Kaip teigia R. 2. Tokį atvirumą iliustruoja telemarketingo populiarumas. orientuoti į dalykinius reikalus (OR). atstovaujantys OS kultūrai. bruožus. Jiems nesmagu dirbti su nepažįstamais. dažnai be reikalo atidėlioja sprendimus. Amerikiečiai. kurie elgtųsi visiškai vienodai. dalykinius reikalus su nepažįstamais verslininkais aptaria gana lengvai. R. daugiausia dėmesio skiria užduotims. ypač jei šie užsieniečiai. galbūt todėl. Dauguma OS žmonių laiko OR atstovus įkyriais. Verslininkai. suprantama. net jei abu priklauso tai pačiai kultūrai. • Tarptautiniame versle tikimasi. eksporto rinkodarininkai paprastai gali greitai užmegzti tiesioginį kontaktą su potencialiais pirkėjais tose rinkose. o tie. kad yra išaugę itin dinamiškoje.su tais.Jungtinės Amerikos Valstijos. OS žmonės mieliau dirba su šeimos nariais. kad jų partneriai. Panagrinėkime juos išsamiau. kai į reikalus orientuoti eksporto rinkodarininkai bando pradėti verslą į santykius orientuotose rinkose. (Sudarant tarptautinį sandėrį pirkėjo padėtis esti palankesnė. draugais ir gerai pažįstamais asmenimis ar jų grupėmis . Konfliktai kyla tuomet. Jis gali nepaisyti kultūrinių skirtumų. Gesteland (1997). yra tiesiog nenuspėjami. agresyviais ir pernelyg tiesmukais. Pavyzdys .1 lentelę). y. ne visiems aptariamos kultūros verslininkams. Kasmet . neturi savo nuomonės.203 Tarptautiniame versle tikimasi. kad atvykėlis taikysis prie vietos papročių. 11. Kadangi OR žmonės yra dalykiški ir gana lengvai pradeda dirbti su nepažįstamais. orientacija į dalykinius reikalus. t. kurie reiškia kultūros tendencijas. bet. OR verslininkai mano. kuriais galima pasitikėti. Gesteland perspėja. nebent norėtų derėtis dėl kuo palankesnių sąlygų).

204

amerikiečiai perka gaminių ir paslaugų už daugiau kaip 300 milijardų dolerių iš visiškai nepažįstamų asmenų telefonu. Šitokia į dalykinius reikalus orientuota rinkodara reiškia, jog tarp pardavėjo ir pirkėjo tėra vienintelis ryšys - kliento telefono numeris. Suprantama, net Amerikoje, kuo didesnis ir sudėtingesnis sandėris, tuo daugiau pirkėjas norės žinoti apie pardavėją. Tačiau svarbiausia, kad į reikalus orientuotose kultūrose rinkodarininkai gali užmegzti kontaktą su perspektyviu pirkėju be jokio išankstinio paruošimo, bendravimo ar ryšių. Griežtai į tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryšius galima pradėti tik tada, kai pažįstate reikalingus asmenis arba gebate suruošti viską taip, kad būtumėte jiems pristatyti. Visoje OS pasaulio dalyje planuokite užmegzti ryšius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai, tarptautinės mugės ar prekybos misijos metu, arba padedami trečiosios šalies pristatymo. Tam idealiai tiktų aukštas pareigas užimantis asmuo arba organizacija, pažįstama abiem pusėm. Užmegzti kontaktą gali padėti mūsų šalies ambasados komercijos skyrius, prekybos ir pramonės rūmai, prekybos asociacijos, gal net bankas. Verslo derybos paprastai trunka daug ilgiau OS kultūrose nei OR šalyse. Kultūrose, orientuotose į dalykinius reikalus, apie reikalus kalbama jau pirmojo susitikimo metu. OR verslininkai labai pasitiki raštiškomis sutartimis. OR šalyse derybose gali dalyvauti teisininkas, su kuriuo konsultuojamasi. OS kultūros pirmiausia pasitiki tarpusavio santykiais, kurie, jų manymu, padeda išvengti nesusipratimų bei spręsti problemas. OS rinkose pirmiausia susidraugaujama, o tik paskui sudaromas sandėris. OS kultūrose nepasitikėjimas nepažįstamais asmenimis, ypač užsieniečiais, dažnai verčia pareigūnus delsti. Pavyzdžiui, „Volksvvagen" bendrovei prireikė devynerius metus trukusių derybų, kad susitartų su Kinijos valdžia dėl automobilių gamyklos atidarymo; „McDonald's" kompanija dirbo daugiau kaip dvylika metų, kol susitarė su tuometine sovietų valdžia dėl pirmųjų restoranų statybos. Klientas ar partneris iš OS kultūros nori būti tikras, kad ne tik kompanija, bet ir jūs asmeniškai imsitės atsakomybės už bendros veiklos sėkmę, kad palaikysite glaudžius asmeninius ryšius. Reikia laiko, kantrybės ir kartais geležinių kepenų plėtojant patikimus santykius OS rinkose. Panašu, kad išgėrimai pagreitina ryšių įtvirtinimo procesą Rytų Azijoje - tačiau tik tarp vyrų. Moterys tuose vyriškos draugystės ritualuose vis dar yra nepageidaujamos.

205

11.1 lentelė. Verslo kultūrų pasiskirstymas -orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius (R. Gesteland, 1997, p. 18) KULTŪROS . ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Šiaurės ir germaniškoji Europa Didžioji Britanija Šiaurės Amerika Australija ir Naujoji Zelandija Pietų Afrika KULTŪROS. NUOSAIKIAI ORIENTUOTOS I DALYKINIUS REIKALUS Lotynų ir Rytų Europa Viduržemio jūros regionas Honkongas, Singapūras KULTŪROS. ORIENTUOTOS I TARPUSAVIO SANTYKIUS Arabų valstybės Didžioji Afrikos dalis Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis

OR bei OS verslo kultūros skiriasi ir savo bendravimo būdu. Derybininkai iš OR šalių vertina tiesią, atvirą, nesudėtingą kalbą, o derybininkai iš OS dažnai mieliau vartoja netiesioginį, subtilų, vingrų stilių. Šis skirtumas yra didžiausias nesusipratimų tarp OS ir OR verslo žmonių šaltinis. OR derybininkai, bendraudami su kitais, siekia būti teisingai suprasti. Jie net didžiuojasi tuo, kad sako tai, ką galvoja, ir galvoja tai, ką sako. Pavyzdžiui, olandų verslininkai visiškai pagrįstai garsėja tiesmukiškumu. OS kultūrose tiesumas ir atvirumas, taip vertinami OR šalyse, reikš nesubrendimą ir naivumą, gal net aroganciją. OS kultūrose tik vaikai ir suvaikėję suaugusieji sako tai, ką galvoja, nes jie kitaip nemoka bendrauti. OS derybininkai pirmenybę teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. Jie slepia savo emocijas, ypač neigiamas, stengiasi išsaugoti harmoniją, atidžiai kontroliuodami savo kalbą ir veiksmus, kad neįžeistų ir neįstumtų aplinkinių į nemalonią padėtį. Šios kultūros atstovai nekantravimo, susierzinimo, nusivylimo ar pykčio rodymą suvokia kaip harmonijos ardymą ir laiko tai

206

šiurkštumu bei įžeidimu. OS šalyse reputaciją praranda abi pusės, kai prie pasitarimų stalo vienos pusės derybininkas pradeda karščiuotis. Asmuo, parodęs savo pyktį, t. y. pasielgęs vaikiškai, praranda reputaciją. Be to, atvirai demonstruodamas pyktį, jis priverčia ir kitą pusę prarasti reputaciją. Daugiau nieko ir nereikia, kad net ir perspektyviausios derybos atsidurtų aklavietėje. Daugelis japonų, kinų ir Pietryčių Azijos žmonių žodelį „ne" laiko keiksmažodžiu. Kad neįžeistų, jie verčiau sumurmės: „Tai gali būti sunku" arba „Mes turime į tai pasigilinti". Populiarūs atsakymai „Galbūt" ir „Tai bus nepatogu." Kai Rytų Azijos derybininkai pakeičia temą ar tiesiog nutyla, dažnai tai reiškia: „Pamiršk tai." Pavyzdžiui, daugelis atvykstančiųjų į Japoniją mano pasiekę susitarimą, nes jų partneriai keletą kartų jiems pasakė „taip", lydėdami tą „taip" daugybe šypsenų ir palinksėjimų. Tačiau visai nebūtinai tai reiškia sutikimą. Neužmirškite, kad japonai bet kuria kaina vengia nuomonių priešiškumo arba konfrontacijos. Jeigu jie priversti atsakyti į tiesiai užduotą klausimą, galvoja, kad privalo sutikti, nenorėdami sudrumsti jūsų harmonijos. Jie nemato jokios problemos dėl to, kad vėliau pasirodys su visiškai priešingu sprendimu, priimtu kompanijos reikalų ir gerovės vardan. Mandagus azijiečių, arabų, afrikiečių ir lotynų amerikiečių bendravimo būdas padeda išsaugoti harmoniją. To, ką jie sako prie derybų stalo, tikroji prasmė dažnai būna numanoma, t. y. prasmė aiškėja iš konteksto bei aplinkos. JAV antropologas E. T. Hali sugalvojo šias kultūras tiksliai apibūdinantį terminą - „plataus konteksto" kultūros. Kai kalba šiaurės europiečiai, šiaurės amerikiečiai, australai bei Naujosios Zelandijos gyventojai, didžioji prasmės dalis būna akivaizdi, t. y. išreiškiama žodžiais. Klausytojas sugeba suprasti, kas sakoma, nekreipdamas ypatingo dėmesio į kontekstą. E. T. Hali tai pavadino „siauro konteksto" kultūromis. Danų mokslininkė M. Djursaa, ištyrusi Danijos, Vokietijos bei Didžiosios Britanijos verslininkų elgesį, teigia, kad visos minėtos Europos kultūros, be abejonės, priklauso siaurajam kontekstui, tačiau skirtumai tarp jų taip pat akivaizdūs. Britai akivaizdžiai labiau nei arabai linkę į dalykinius reikalus ir siauresnį kontekstą, bet kartu jie daug labiau nei jų kolegos danai ir ypač vokiečiai linkę į platų kontekstą bei tarpusavio santykius.

207

Formalios ir neformalios verslo kultūros: statusas, hierarchija, valdžia bei pagarba
Formalios kultūros paprastai būna susiskirsčiusios į hierarchijas, kurios atspindi narių padėtį ir valdžią. Tuo tarpu neformalios kultūros labiau vertina egalitarines (pranc. ėgalitaire - lygybė) visuomenes su mažesniais statuso bei valdžios skirtumais. Sunkumų kyla, kai verslininkams iš egalitarinių kultūrų prireikia bendrauti su partneriais iš hierarchija pagrįstų visuomenių. Laisvas neformalus bendravimas piktina aukšto rango žmones iš hierarchinių kultūrų. Iš kitos pusės, neformalių kultūrų atstovai gali palaikyti formalaus elgesio partnerius niūriais, nedraugiškais, pasipūtusiais arba arogantiškais, per daug sureikšminančiais statuso bei užimamų pareigų svarbą. Nesusipratimų būtų išvengta, jeigu abi pusės suvoktų, kad skirtingas elgesys versle priklauso nuo skirtingų kultūros vertybių. Manoma, kad neformalios kultūros vertina visuomenės narių lygybę, o formalių kultūrų vertybių sistema apima hierarchijas ir visuomeninės padėties skirtumus. Formalumas visada susijęs su padėtimi visuomenėje (statusu), organizacijos struktūrine hierarchija bei su tuo, kaip išreiškiama pagarba aukšto statuso asmenims. Tarptautinės rinkodaros specialistai turėtų žinoti, ar bendrauja su formaliomis, ar su neformaliomis kultūromis (žr. 11.2 lentelę). Egalitarinių bei hierarchinių visuomenių skirtumai gali tapti rimta kliūtimi prekyboje. Tarptautinės rinkodaros vadybininkai iš neformalių kultūrų dažnai nesupranta, kaip pabrėžti pagarbą aukšto rango veikėjams iš formalių kultūrų, kurie gali lengvai įsižeisti dėl nepakankamai parodyto dėmesio. Reikia atminti, kad formalūs kreipiniai, t. y. pavardėmis, pareigomis, laipsniais, titulais, pavyzdžiui „Daktare Miuleri", yra vienas iš svarbiausių būdų parodyti savo pagarbą aukšto rango asmenims. Pietų ir Pietryčių Azijoje kostiumas ir kaklaraištis karšto sezono metu yra pagarbos išraiška (sėdėdami su švarku tvankiame kabinete, rodysite dar didesnę pagarbą). Lotynų Amerikoje ir didžiojoje Europos dalyje linkstama su panieka vertinti verslininką, kurio interesai ribojasi vien pinigų „kalimu". Aukštesnė padėtis priskiriama žmogui, sugebančiam protingai kalbėtis apie meną, muziką, literatūrą, istoriją, filosofiją bei kiną. Kilmė, išsilavinimas taip pat gali suteikti aukštesnį statusą.

Formalios ir neformalios verslo kultūros (R. Jauniems eksporto specialistams. p. 3. Būkite tikras savo srities ekspertas. Susipažinkite su vietos protokolu. vyras. Pasistenkite. lytį. Norvegija FORMALESNĖS KULTŪROS Didžioji Europos dalis Viduržemio jūros regionas Arabų šalys Lotynų Amerika Didžioji Azijos dalis Formalios kultūros linkusios vertinti žmones pagal amžių. Japonijai ir Saudo Arabijai. dirbant su hierarchinių kultūrų pirkėjais.2 lentelė. kokį tik sugebėsite rasti. . Ypač tai būdinga Pietų Korėjai. kur vyrai verslo pasaulyje tradiciškai įgyja aukštesnį statusą nei moterys. ar pardavėjas. 47) LABAI NEFORMALIOS KULTŪROS Australija JAV VIDUTINIŠKAI NEFORMALIOS KULTŪROS Kanada Naujoji Zelandija Danija. Keturios tarptautinio verslo žmonių grupės hierarchinėse kultūrose yra priverstos dirbti nepalankesnėmis sąlygomis. kad jus pristatytų pats vyriausias. Turite žinoti.tarptautinės rinkodaros ir pardavimų darbuotojai. 2. 1997. Privalote aiškiai parodyti savo profesines žinias. užimantys žemesnes pareigas savose organizacijose • jauni abiejų lyčių žmonės • moterys • bet kurio amžiaus vyrai ir moterys . kaip išreikšti pagarbą nepadlaižiaujant. ar jis pirkėjas.208 11. o ne pasakoti apie jas. užimamas pareigas ir pagal tai. Tai: • žmonės. rekomenduojama laikytis trijų žingsnių strategijos: 1. Gesteland. Geros profesinės žinios suteikia statusą.

kad polichroniškose kultūrose santykiai reiškia kur kas daugiau nei prievarta primesti terminai. atminkite. ypač vertinančio punktualumą. nes polichroniškose kultūrose nedovanotinai šiurkštų nutraukti susitikimą vien dėl to. Jeigu visą valandą pavėluosite Ispanijoje. E. kai jūsų susitikimą nuolat pertraukinės netikėti lankytojai. monos . Kada geriausiai pasirodyti vokiečio. kad. parodysime savo pagarbą ir išsiauklėjimą. Griežtai traktuojančiose laiką visuomenėse punktualumas yra privaloma savybė: dienotvarkės geležinės.susitikinėti asmeniškai) bendraukite su partneriais. Neįsižeiskite ir nenustebkite. biure? Kada atvykti pas italą. atvykęs į susitikimą prieš penkias minutes. o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai.būkite kantrūs! Sudarydami sandėrį ar pasirašydami sutartį. Įsivaizduokite.209 Griežtai ir laisvai traktuojančios laiką kultūros Skirtingose kultūrose punktualumas yra suprantamas skirtingai.polichroniškos visuomenės. kad griežtai pagal darbotvarkę dirbantys atvykėliai laisviau traktuojančius laiką kolegas ima laikyti tinginiais. Polichroniškose kultūrose vadybininkas gali vėluoti į susitikimą. itin svarbu laikas. monochroniškoje kultūroje labai nemandagu būti nepunktualiam. kita vertus.T. kaip ir jūsų klientui. Skirtingas laiko ir dienotvarkių suvokimas sukelia konfliktus.laikas). chronos . tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant arogantiškais pedantais. kurios mažiau dėmesio skiria punktualumui ir nesikankina dėl terminų (žr. klerkai su šūsnimis laiškų ir popierių bei atsakymai į telefono skambučius.tai derybos gali pasibaigti net neprasidėjusios. Svarbiausia .3 lentelę). parodysite. darbotvarkės nepajudinamos.vienas. jog jums. Hali šias laiką garbinančias kultūras pavadino monochroniškomis (gr. 11. Beje. labai nemandagu pasipūtėliškai žvelgti į polichroniškas kultūras. nes galbūt turėjo pagelbėti draugui ar šeimos nariui. tai visiškai leistina. Šioje . Suprasdami šio tikslumo arba netikslumo reikšmę tam tikroje šalyje. susitaręs susitikti su klientu. kad esate suplanavęs kitą. Planuodami turėkite kuo didesnę laiko atsargą ir kuo artimiau (geriausia . nedrausmingais ir nemandagiais žmonėmis. O gal ankstesnis susitikimas pasibaigė vėliau nei buvo manyta. Konfliktai kyla todėl. vergaujančiais pačių susikurtoms elgesio taisyklėms. Visiškai kitokios . Viena pasaulio visuomenių grupė garbina laiką. jog jūs eksporto vadybininkas. kuris paprastai vėluoja pusvalandį? Vokietijos rinkos specialistai teigia. bet jeigu daugiau kaip penkias minutes pavėluosite Niujorke .

o karštesnio klimato kultūrų požiūris į laiką kur kas laisvesnis. Singapūras. Taivanis. Šios šalys yra pavyzdys. negu menkiau išvystytoje Vidurio Kinijoje. 1997. jei vyks Seule. kad „monochroniški" vadybininkai visada pasirodys laiku. plėtojantis verslo santykiams. Atvykdami laiku. Pietų Korėja POLICHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Arabų valstybės Afrika Lotynų Amerika Pietų ir Pietryčių Azija Atidžiai pažvelgę į 11. „polichroniški" klientai ar partneriai tikisi. o ne kur nors mažame miestelyje. nepatariama vėluoti į susitikimus. susitikimas Pietų Korėjoje tikriausiai prasidės laiku. kad šaltesnio klimato verslo kultūros garbina laikrodį. p.210 monochroniškoje kultūroje sampratos „punktualumas" ir „patikimumas" labai susijusios. Be to. geriausiai išreikšite pagarbą net polichroniškoje kultūroje. Italijoje. 57) LABAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Šiaurės ir germaniškoji Europa Šiaurės Amerika Japonija VIDUTINIŠKAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Australija ir Naujoji Zelandija Pietų ir Rytų Europa Honkongas. Orientavimasis į laiką ir dienotvarkes įvairiose verslo kultūrose (R. Atminkite . Honkongas. Taivanis Kinija. 11. pastebėsite. Singapūras. net dirbdami laisvai laiką traktuojančiose kultūrose. keičiasi ir verslo kultūra. kad. Kinija ir Pietų Korėja buvo polichroniškos kultūros. Beje. Gesteland. Ir šiandien žmonės iš pramoninių Pietų Kinijos provincijų labiau kreipia dėmesį į laiką. .pardavėjas visada privalo rodyti pagarbą pirkėjui. kaip ir kitoje laisviau laiką traktuojančioje šalyje.3 lentelė.3 lentelę. prieš 40 metų Japonija. dienotvarkes ir griežtai traktuoja laiką.

Jie dažnai pakelia balsą. Ekspresyvūs verslininkai mėgsta kalbėti garsiai. du anglai.211 Neverbalinis elgesys versle: ekspresyvios ir santūrios kultūros Ekspresyvūs žmonės bendrauja visiškai kitaip. iš visų jėgų trenkia kumščiu į stalą. stovės per ištiestą ranką vienas nuo kito.5 lentelėje nurodomos distancijos.4 lentelė rodo. jei pokalbis netikėtai trumpam nutrūksta. . kad atkreiptų dėmesį į svarbų punktą. kuriose rinkose vyrauja ekspresyvi. kad žmogus šiek tiek „trenktas". o kuriose santūri kultūra. garsus balsas reiškia pyktį. 11. Dėl didžiulės paraverbalinio ir neverbalinio elgesio ekspresyvumo įvairovės tarptautinio verslo vadovai ir derybininkai patiria nemalonių netikėtumų. negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliūva į nemalonią padėtį derėdamiesi su ekspresyviais partneriais. pavyzdžiui Tailande. bet santūrių kultūrų žmonės tokį elgesį laiko nepaprastai šiurkščiu. Galima skirti tokias tris bendravimo rūšis: • verbalinis bendravimas apima žodžių ir jų junginių prasmes • paraverbalinė kalba apima tariamų žodžių garsumo įvairovę. Ekspresyviems verslininkams pašnekovų pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis. Kiekvieną žmogų supa nematomas oro sluoksnis. o jeigu kokią mintį reikia ypatingai pabrėžti. Pavyzdžiui. Santūrios kultūros atstovai pauzes tarp žodžių vertina ne mažiau už pačius žodžius. Tačiau atstumas tarp dviejų besimylinčių susitrauks iki nulio. monotoniška kalba suvokiama kaip nesvarbi. Santūrūs. nei santūresni verslo partneriai. ir nuo situacijos. kurio dydis priklauso nuo to. 1. Santūriose kultūrose. kurioje atsidūrėme. o dažni gestai ir besikeičianti mimika verčia manyti. Tarptautinio verslo ekspertų nuomone. tylos ir pašnekovo pertraukimo pokalbio metu momentus • neverbalinis bendravimas . ką tik susitikę pobūvyje. skirtingų kultūrų atstovų deryboms daugiausia sunkumų gali sudaryti keturi kūno kalbos aspektai. kurioje pasaulio dalyje užaugome. kad visi girdėtų. Tyli. Ekspresyviems žmonėms nesmagu. Proksemika: asmeninė erdvė ir distancija tarp asmenų. ištyrus atstumus tarp tos pat lyties įvairių kultūrų verslininkų. 11.tai kūno kalba.

1997. Arabų pasisveikinimas gana dažnas. Haptika: prisilietimai. p.68) LABAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika VIDUTINIŠKAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS JAV ir Kanada Australija ir Naujoji Zelandija Rytų Europa Pietų Azija SANTŪRIOS KULTŪROS Rytų ir Pietryčių Azija Šiaurės ir germaniškoji Europa 2. fizinis kontaktas nėra mėgstamas. Įvairių kultūrų žmonės paduoda ranką bei pasisveikina įvairiai. tačiau rečiau už europiečius. Tačiau. prancūzų . Skandinavijoje yra įprotis ranką paspausti du kartus iš eilės. Gesteland. Vokiečių rankos paspaudimas tvirtas ir greitas. Tolimuosiuose Rytuose. fizinis kontaktas. kai sudaromi prekybiniai sandėriai.paprastas ir santūrus. Šiaurės amerikiečiai spaudžia ranką tvirtai. y. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranką. ilgai trunkantis.lengvas.4 lentelė. nuo rankos paspaudimo reikėtų susilaikyti. nors šių šalių verslininkai jau įprato prie trumpo rankos paspaudimo sveikinantis. pirmiausia prieikite prie vyriausio. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo būdų. t. Japonijoje. Ekspresyvios ir santūrios kultūros (R.212 11. švelnus. anglų . susitikus su užsienio prekybos partnerio žmona. Italijoje ir Graikijoje ranką krato apie minutę ir tuo pačiu gal dešimt kartų švelniai paspaudžia. aukščiausias pareigas . kad aplinkui susidarytų pakankama erdvė. Taivanyje. Malaizijoje. Jeigu pristatinėjate kolegą grupei žmonių. o po to jūs iš karto atstumiamas. Daug europiečių spaudžia ranką kiekvieną kartą susitikę ir išsiskirdami.

Afrikos tautų kultūroje.6 lentelėje pateikiama kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose. kad jums jie visi lygūs. Rytuose moterys. Kinetika: kūno judesiai ir gestai. Gesteland. Turbūt subtiliausia kūno kalbos forma yra žvilgsnis. Bet kai su nepažįstamu žmogumi atsiduriame labai ankštoje erdvėje. Tai rodo susidomėjimą ir pagarbą kalbančiajam.taip leisite suprasti. Jeigu tenka prisistatyti pačiam.5 lentelė.60 cm Daugelis Azijos šalių Šiaurės. Pas mus priimta šnekantis žiūrėti į pašnekovą. Skirtingose kultūrose žvilgsnių kontaktai skiriasi. . p. 1997. kurios žiūri vyrui į veidą. apeikite visus dalyvius iš eilės . ilgas žvilgsnių kontaktas laikomas įkyrumu. Santūrių kultūrų atstovai vertina ramesnį neverbalinį elgesį ir nemėgsta atviro emocijų reiškimo. 74) NEDIDELĖ. 11. Asmeninė erdvė ir reikiamo atstumo išlaikymas (R. 11. norėdami pabrėžti savo žodžius. 4. Tarptautiniams derybininkams ypač svarbūs du kinetikos aspektai: veido mimika ir plaštakų bei rankų judesiai. laikomos įžūliomis. ir įtariai žiūri įjuos slepiančius. Pietiečiai pasitiki žmonėmis.30 cm Arabų šalys Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa Lotynų Amerika DIDELĖ: 40 . akių kontaktas. Vidurio ir Rytų Europa Šiaurės Amerika Australija 3. Ekspresyvūs žmonės labai išraiškingai ir daug gestikuliuoja. mandagu kalbantis nežiūrėti į pašnekovą.213 užimančio asmens. jeigu jį gerbiame. 20 . atvirai rodančiais savo jausmus. Tuo tarpu japonai ir vokiečiai emocijų demonstravimą gali palaikyti vaikiškumu ir nesubrendėliškumu. atvirkščiai. Okuletika: žiūrėjimas tiesiai į akis. taigi ir laikytis asmeninio ar viešojo nuotolio.

p. vokiečiai nori pasakyti „Jūs protingas". Savo vizitinę kortelę teisingiausia paduoti dešine ranka. Arabų šalyse. ir būtų nepagarbu ištiesti jas sėdint prieš tenykštį gyventoją.. Indijoje kojos . 78) INTENSYVUS AKIŲ KONTAKTAS Arabų šalys ir Viduržemio jūros regionas Lotynų Europa ir Lotynų Amerika STIPRUS IR VIDUTINIŠKAS AKIŲ KONTAKTAS Šiaurės Europa ir Šiaurės Amerika Korėja ir Tailandas NETIESIOGINIS AKIŲ KONTAKTAS Didžioji Azijos dalis Įvairiose kultūrose gali visiškai skirtis kurio nors gesto. nes tikima. arabai ištaria „Ne". Todėl. kad tokiu būdu galima sužaloti vaiko sielą. 1997. anglai . Manoma. kaip tik atvirkščiai. Indijoje. tuo pat metu prilaikant jos alkūnę kairiąja. Gesteland. todėl ja draudžiama prisiliesti. įvairiose kultūrose antakių pakėlimas reiškia visiškai skirtingus dalykus. filipiniečiai .tai suteršti galinti kūno dalis. induizmo ir budistų kultūrose kairė ranka laikoma nešvaria. jog ji turi teršiamųjų savybių. Jei kas nors rodo į mus pirštu. Skirtinga neverbalinės kalbos gestų interpretacija atskleidžia vieną iš svarbiausių tarptautinio verslo problemų: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje kultūroje gali tapti labai nemandagus ir įžeidžiantis kitoje. Antai vienose šalyse galvos linktelėjimas reiškia „taip". Šiaurės amerikiečiai šia veido išraiška parodo susidomėjimą ar nustebimą. Pietryčių Azijoje nevalia glostyti vaiko galvos. kai paliečiama žmogaus galva. jeigu jis pirkėjas)..6 lentelė. kuri laikoma sielos buveine. . azijiečiai išreiškia nepritarimą. vykdami į užsienį bei priimdami kitos šalies derybininką (ypač.214 11.„Sveiki!". pavyzdžiui. ja neleistina nė valgyti." Šis gestas Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju. Musulmonų. mes galime pagalvoti: „Jis visai neišauklėtas.skeptiškumą. Kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose (R. mimikos ar poelgio vertinimas.„ne". Pavyzdžiui. o papurtymas . nepatingėkite pasidomėti tos šalies papročiais ir kultūra. kitose.

215 Pasvarstykite: • • • • Kaip užmegzti pradinį kontaktą OR ir kaip .dalykiniai reikalai ar tarpusavio santykiai? Kokie tarpkultūrinio bendravimo skirtumai sukelia daugiausia nesusipratimų? Kaip paaiškintumėte skirstymą į „siauro" ir „plataus" konteksto kultūras? .OS kultūrose? Kas svarbiau tarpkultūrinėse verslo derybose .

jei rūpestingai suplanuosite savo veiksmus ir blaiviai vertinsit situaciją. Gyvenimo aprašymas Gera autobiografija arba darbinės veiklos aprašymas yra svarbiausias dalykas. . Vanderbilt pateikia daug vertingų patarimų. Kokių įgijote žinių ir įgūdžių? Pagalvokite. Baisiausia. Ieškant darbo. koks darbas jums idealiai tiktų. koks jūsų išsilavinimas ir patirtis bei kokį darbą norėtumėte dirbti. ar ką tik baigėte universitetą. Nors darbo ieškojimas galėtų būti nuostabus. pažymėkite. ar tik ieškote naujų išmėginimų. Sistemingos pastangos. labiausiai atitinkantį jūsų gebėjimus ir patirtį.216 12. Pamąstykite. žinoma. nesvarbu. ką mėgstate veikti. svarbiausia . kas esate. kas labiausiai ir mažiausiai patiko. mažiau bijosite konkurentų ir padidinsite galimybes gauti norimą vietą. kurį dirbdami tuos gabumus galėtumėt pritaikyti. kuo jūs rimčiausiai domitės ir. Ne kiekvienas mėgsta konkurenciją ar protingai reaguoja.gerai save pažinti. Susidarykite savo privalumų sąrašą ir tuomet ieškokite tokio darbo. ką geriausiai mokate. kad jus tirs ir vertins. Žinokite. daugeliui sukelia nemažą nervinę įtampą. jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos? Kaip elgtis. gal net pripažins esant netinkamą. kaip ieškoti darbo. nuotykių kupinas laikas. KAIP IEŠKOTI DARBO • • • • Kaip rašyti gyvenimo aprašymą? Kaip reikia pasiruošti pirmajam pokalbiui su darbdaviu? Ką daryti. jums reikės varžytis su kitais. prisistatant darbdaviui. Jeigu jūs organizuotas ir informuotas žmogus ir į šį procesą žiūrite kaip į kasdieninio gyvenimo dalį. Autobiografiją pradėkite nuo to. Taigi darbo ieškojimą vertinkite ne kaip mūšį. ar praradote senąjį darbą. Užsitęsę ieškojimai įbaugina net labiausiai savimi pasitikinčius. kokių turite ypatingų gabumų. jei jus atleido? Žymi etiketo specialistė A. Nerimas sumažės. Kokioje firmoje jums labiau patiktų dirbti: didelėje ar mažoje. bet kaip nuoseklias pastangas susirasti užsiėmimą. išsamus gyvenimo aprašymas ir teigiamas požiūris į ateitį padės kalbėtis su bet kokiu darbdaviu. Apibūdinkite savo ankstesnį darbą.

Karjeros tikslai ir darbo motyvai. autobiografijos pradžioje apibūdinkite juos vienu. Amerikiečiai mėgdavo kaitalioti darbus karjeros sumetimais. įgytos patirties bei išsilavinimo aprašymą. Išsilavinimas. savo pareigas ir įsidarbinimo laiką. Jei jūsų darbdavys sutinka parašyti jums rekomendaciją. Net jeigu jūsų dabartinis darbdavys žino. Rašydami galvokite apie darbą. nerašykit apie vidurinę. Apie juos galite rašyti motyvaciniame laiške. Tačiau dažnai darbus keičiantį žmogų gali palaikyti nepastoviu ar nekompetentingu darbuotoju. Rekomendacijos. pavardė. Svarbiausia . Jei jūs ką tik baigėte universitetą ir jūsų darbo patirtis nedidelė. kodėl siekiate karjeros? Ką labiausiai norėtumėte veikti? Kokie jūsų planai po vienerių. dėstytas disciplinas. Nepamirškite parašyti. Kita vertus. namų adresas ir telefonas. kai kiti pasiūlo didesnį atlyginimą). galit plačiau apžvelgti savo išsilavinimą: pažymių vidurkį (jei jis neblogas). Apibūdinkite savo veiklos sritį ir pasiekimus. Kitais atvejais rekomendaciją jums gali parašyti žmogus. Ankstesnius darbus surašykit chronologine tvarka. ar dirbate kompiuteriu ir kontoros įranga. gyvenimo aprašyme karjeros tikslų galit ir nenurodyti. Nurodykit įstaigų pavadinimus. niekuomet apie savo motyvus ir tikslus nekalbėti miglotai. nedvejodami sutikit. Jei turite konkrečių karjeros tikslų. ūgio ar svorio. (Darbdaviai nelabai mėgsta darbuotojus. Jei turite aukštąjį išsilavinimą. trejų ar net po penkerių metų? Autobiografija skirstoma į kelias dalis: biografinius duomenis. dviejų. ar mokate užsienio kalbą. Sąrašą pradėkit nuo paskutinės jūsų darbo vietos. apdovanojimus ir pagyrimus bei papildomo ugdymo veiklą. . galite paminėti atliktą praktiką. geriau duoti namų telefoną nei tarnybinį. adresus. Tai jūsų vardas. kuris puikiai jus pažįsta: buvęs dėstytojas arba kolega. kurio jūs prašote. būkite pasiruošęs tai paaiškinti.217 jaukesnėje? Pamąstykite. dviem sakiniais. Datas galite rašyti arba ne. Reikėtų nurodyti savanoriškus darbus bei kitokią veiklą. Jei esate baigęs vidurinę mokyklą. metančius darbą. kad ieškote darbo. nurodykite jos pavadinimą ir adresą. pirmiausia apibūdinkite savo išsilavinimą. bet pradėkit nuo mokslinio laipsnio bei vardo ar mokslinio darbo. Biografiniai duomenys. buvusios tarnybos. Jeigu ką tik baigėte mokyklą. įvykdytus projektus. Svarbiausia dalis yra jūsų profesinio gyvenimo santrauka. Tarnyba ir patirtis. Nesiųskite fizinių duomenų: amžiaus. Jei jūsų gyvenimo aprašyme darbo vietų sąrašas neįprastai ilgas. Į sąrašą galite įtraukti po aukštojo mokslo įgytas žinias ir laipsnius.

kad išspausdintų. Rašykite tik ant labai gero balto popieriaus. Pagyros ir melas vis tiek išaiškės. pasamdykite ką nors. • • • • • • • Pasiruošimas pokalbiui Ieškančiam darbo skelbimai ir įdarbinimo agentūros yra svarbus informacijos šaltinis. Niekuomet nerašykite į rekomendacijų sąrašą žmonių. Nurodykite. Jei skelbime parašyta: „Neskambinti". Jei skelbiamas tik telefono numeris. Jame turi būti pavardės. tuomet neskambinkit. adresai ir telefono numeriai. Venkite pokalbio apie priėmimą į darbą telefonu. (Yra daug tarnybų. kurios profesionaliai tai padarys). Jei neturite rašomosios mašinėlės ar kompiuterio. kurie galės jus rekomenduoti. Jūsų tikslas susitarti dėl susitikimo. Rašykit mašinėle. Paruoškite sąrašą asmenų. Paprašykite kelis bendradarbius perskaityti ir įvertinti jūsų autobiografiją. paskambinkit ir pasiteiraukit dėl pokalbio. jau nekalbant apie pasiūlymą dirbti. Tūkstančiai žmonių randa darbą pagal skelbimus laikraščiuose skelbimų arba verslo puslapiuose. Tačiau nusiuntę vien gyvenimo aprašymą. Negavę iš firmos atsakymo septynias dienas ar dešimt dienų. ar nėra rašybos klaidų. paskambinkit ir tik paklauskit. Šį sąrašą paduokite darbdaviui per pokalbį. nesusitarę su jais iš anksto. Daugiau nei pusę laisvų vietų padeda užpildyti įdarbinimo agentūros ir asmeniniai ryšiai. Tekstas turi tilpti viename puslapyje. kurie nepaiso jau paties pirmo prašymo. Nenurodykite pageidaujamo atlyginimo. darbdaviai nemėgsta samdyti tų. kad reikalui esant galite pateikti rekomendacijas. . o ne ranka. vargu ar būsit pakviesti pokalbio. Nemeluokite.218 Patarimai rašančiam autobiografiją • • • Įrašykite naujausius faktus. spausdinkite per vieną intervalą tarp eilučių. Atidžiai patikrinkite .

Papasakokite apie save" arba „Kaip jūs save apibūdintumėte?" Atminkit. kad esate laikomas patikimu darbuotoju. kurie dirba jus dominančioje srityje. ar firmai negresia susijungimas arba pardavimas. kvalifikaciją ir patirtį. kad domitės dideliu atlyginimu arba jums galima mažiau mokėti. Dabar jums pravers surinkta informacija. Palanki proga įterpti informaciją. Pamėginkite išsiaiškinti. Tokioje situacijoje nedera save menkinti. ar jūs rimtai nusprendėte ir ar firma turės naudos. Pavartykite kompanijos brošiūras ir žinynus. kuriame norite dirbti. Niekuomet nesakykite. skelbiamus finansinius rodiklius. kad jums pasiūlys darbą. kurios nėra jūsų gyvenimo aprašyme. Pateiksime kai kuriuos iš jų. net pirmajame pokalbyje privalote išmanyti apie kompanijos veiklą. moderni produkcija ar darbo stilius. tikrindami jūsų saviraišką. Įsigilinkite į kompanijos ar pramonės šakos perspektyvas ir problemas. „Kodėl turėčiau jus samdyti?" Darbdaviai dažnai šito klausia. Sakykit. 1. 3. Pakalbėkit su žmonėmis. puikiai sugebat parduoti produkciją arba kiti ne kartą gyrė jūsų gebėjimą vadovauti. Jam terūpi. „Kodėl norite šio darbo?" Pašnekovas nori sužinoti. tuo daugiau galimybių. įdarbinimo politika. 2. Neapsiribokite vien spaudiniais.219 Bet kokiame. tuo geresnį įspūdį padarysit pašnekovui. 4. kad darbdaviui neįdomu. Dažniausi pokalbio klausimai. Daug ką galite sužinoti iš laikraščių ir žurnalų verslo skilčių. Užsiminkit. . Savo kvalifikaciją susiekite su konkrečia firma ir konkrečiu darbu. išryškindamas paskutinę silpnybę. ką skaitėt ir girdėjot apie kompaniją: jos vystymasis. kurią jau įveikiate. „Kokias darote klaidas? Ar turite silpnybių? " Į šį klausimą atsakykit truputį linksmiau. ar jūs save laikot linksmu žmogumi. kad jums darė didelį įspūdį tai. bet ir girtis nebūtina. ar jūs tinkamas kandidatas tam tikram darbui. vadovų savybės. veiklos kryptis. Iš anksto paruošti atsakymai į labiausiai tikėtinus klausimus padės atskleisti jūsų sugebėjimus. Praverstų išmanyti kompanijos hierarchiją ir sudėtį skyriaus. Pasinaudokite proga ir apibendrinkite savo gebėjimus ir ankstesnio darbo patirtį. kuo įdomesnis ir sėkmingesnis bus pašnekesys. Stenkitės pasitikinčiai kalbėti apie savo įgūdžius. . jus pasamdžiusi. paslaugas. Kuo daugiau per pokalbį žinosit apie kompaniją. darbo aplinka.. Atsakymą kuo išsamiau pagrįskite. pokalbio klausimai būna neįtikėtinai panašūs. sužinokite apie jos produkciją. ar mėgstate sportuoti (nebent darbas susijęs su sportu). Nors kiekvienas darbas ir darbdavio stilius skiriasi. Turėtumėt žinoti šios kompanijos ir konkurentų pelningiausius gaminius ir paslaugas.

Kiek jūs uždirbdavote?" Sakykit atvirai. Svarbu. . Paprašykit draugą . ką tiksliai jums reikės daryti. Neškitės lagaminėlį.. Jeigu jie paklaus: "O kiek jūs norėtumėte uždirbti?". kiek jūsų paslaugos galėtų būti vertos. į kurias jūs pretenduojate. nemėginkit teisintis. Gerai pasiruošę pokalbiui. diplomatą ar portfelį su gyvenimo aprašymu. pasiprašykit didžiausios siūlomos sumos. Pavyzdžiui. paprašykit draugą. Niekada nediskutuokite apie pinigus. tada paklauskite.paskutinė ir bene sunkiausia užduotis. kad jūsų dabartinis vadovas ar darbdavys nieko nežino apie ieškomą darbą ir paprašykit. . kuriuos vilkėtumėte ir pirmąją darbo dieną. Jei tebedirbate. truputį pasikvėpinti ir susilaikyti nuo rėksmingų papuošalų. Jei jus atleido.. kokį atlyginimą jums galėtų pasiūlyti. Vyrams tiktų švarkas. Taip jis parodys.Kodėl jūs išėjote (kodėl jūs norit išeiti) iš dabartinio darbo?" arba „Už ką jus atleido?" Sakykite tiesą ir nekritikuokite buvusio ar dabartinio darbdavio. kai kurios kompanijos pirmiausia atleidžia vėliausiai priimtus darbuotojus arba dėl biudžeto apribojimų mažina etatus. Laikykitės bendrų švaros ir tvarkos taisyklių. atsakykite: „Jeigu jūs siūlote man darbą. ką firma mano apie pareigas. Pripažinkit. kad tikitės didesnės algos. Išgirdę apytikslį dydį. Jei jus atleido ekonominiais sumetimais. kad nori jus įdarbinti. tačiau yra būdų ją palengvint. Įsidėmėkite pagrindinę derybų taisyklę: tegul darbdavys pirmas pasiūlo atlyginimą. kad jūs vis dar bandote išsiaiškinti. ieškant naujo darbo. kad jie būtų švarūs ir išlyginti. kiek jie sutiktų jums mokėti. Geriausia į pokalbį eiti tais drabužiais. jei tai bus jums naudinga. mes diskutuosime dėl atlyginimo". kad suruoštų jums pokalbio repeticiją ir suvaidinkit visą pokalbį. dėvėkit patogius drabužius. rekomendacijomis ir kitais tinkamais dokumentais. 7. 6. Tuomet geriausia paklausti. atsakykite klausimu: „Ar jūs man siūlote darbą?" Jeigu jie atsakys „taip". prisipažinkite pašnekovui. Jei pokalbis apie pinigus užsimegs prieš tai . Taip pat jūs sužinosite. kad neprasitartų jūsų darbovietei anksčiau už jus pačius. renkitės klasikiniu stiliumi ir kukliai ir pritapsit bet kokioje įstaigoje. Pokalbio repeticija. Kaip pasirinkti drabužius pokalbiui. užsiminkit. Jei norit pokalbio metu laisvai jaustis. kol pasiūlys darbą. už kokį atlyginimą jūs sutinkate dirbti?". Pasistenkite atrodyti kuo geriausiai ir tinkamiausiai. kol firma neįvardijo pirminės sumos. ką dar atleido ir kodėl. o batai būtinai turi būti nublizginti. kaklaraištis.220 5..Kokio pageidautumėt atlyginimo? " Pokalbį apie užmokestį geriau atidėti. Moterys turėtų vilkėti sijoną ar suknelę. Jeigu jie mėgintų išsisukinėti sakydami: „Jeigu mes pasiūlytume jums darbą.pasakykite. Derybos dėl atlyginimo . ir neapsisprendėte. .

Į klausimą apie atlyginimą galit parašyti „derybų objektas". o gal nusišnekat. reikalingų datų. Neblogai būtų šią repeticiją įrašyti į vaizdo ar garso juostą. Jeigu atvykote į didelį pastatą. kad į bet kurio lygio pokalbį dėl darbo turit atvykti laiku. Pamatysit. pasistenkite kuo geriausiai atrodyti jau lifte. tuomet galėsit geriau patyrinėti savo elgesį. Vietoj atsakymo nerašykit „Ieškoti gyvenimo aprašyme". Pokalbis prasideda nuo tos minutės. Paskaičiuokit. Kaip rašyti pareiškimą. kai peržengiat firmos slenkstį. painiojat atsakymus. užpildykit kiekvieną skiltį. Prieš pokalbį patikrinkite: • • • • • • • • • Ar jūsų nagai ir plaukai švarūs? Ar drabužiai neskylėti ir nepurvini? Ar nublizginti batai? Ar pasikartojot surinktą informaciją? Ar pasikartojot atsakymus? Ar pasiėmėt bent porą gyvenimo aprašymų ir rekomendacijų egzempliorių? O plunksnakotį? Ar pasitikslinot pokalbio laiką? Ar žinote tikslų kompanijos adresą. kuriame aukšte ji įsikūrusi ir per kiek laiko ten nuvyksit? Ar gerai žinot pašnekovo pavardę ir pareigas? Pokalbis Neverta ir sakyti. Rašykite įskaitomai. rankos paspaudimą ir žvilgsnį. adresų ir telefonų sąrašą. Jūsų bendrakeleivis gali būti būsimasis pašnekovas. todėl turėkit plunksnakotį. Svarbiausi patarimai: . ankstesnes darbo vietas ir rekomendacijas. balso tembrą. kiek laiko sugaišit kelyje ir pridėkit mažiausiai ketvirtį valandos nenumatytiems trukdžiams. pavardžių. ar nervinatės.221 kritiškai įvertinti jūsų aprangą. Pokalbio metu jus gali paprašyti užpildyti pareiškimo anketą. elgseną. kad galėtumėt atsakyti į klausimus apie išsilavinimą.

• Pokalbis yra dialogas. kiek dienų truks jūsų pirmosios atostogos. Kalbėdami žiūrėkit pašnekovui į veidą. Jums gali pasakyti: „Pranešiu maždaug per savaitę" arba „Paskambinkit po savaitės". nenutraukite jo. pavyzdžiui. Jei jums pasiūlys cigaretę. kad pašnekovo intonacija ir žodžių niuansas gali daryti įtaką jūsų atsakymams. Kėdėje sėdėkite tiesiai. jokiu būdu nejuodinkit darbdavio ar kompanijos. jei jūsų kvalifikacija nepriekaištinga.222 • Sveikindamiesi su pašnekovu. kad jam buvo malonu susitikti. Tikriausiai jis pasistengs. tvirtai paspauskite jam ranką ir pasakykite: „Malonu susipažinti" arba „Ačiū. kad skyrėte man laiko". jeigu pašnekovas nukrypsta nuo temos. • Pradėję kalbą apie dabartinį ar buvusį darbą. Jeigu pašnekovas tylės. pasijusit tvirčiau. kai pašnekovai po lygiai kalba ir klauso. paspauskit ranką ir padėkokit už susitikimą. Atidžiai įsiklausykit į pašnekovo klausimus. kad jaustumėtės laisvai. mokėtės užsienio kalbos arba lankėt kursus. Jis gali pažvelgti į laikrodį arba tiesiog atsistoti. parašykite tai laiške. nedelskit ir išeikit. Susijaudinus ir išsigandus lengva pamesti pokalbio giją. nei per greitai. Sugrįžimas į darbo pasaulį Jei darbo ieškote po ilgesnės pertraukos. • Pokalbį pradėti leiskit pašnekovui. pavyzdžiui. Retas darbdavys neigiamai vertins šį faktą. • Apsikeitę mandagumo frazėmis. Atsakę į pirmąjį pašnekovo klausimą arba pats ji uždavęs. kol jums nepasiūlys. būkite pasiruošęs tai paaiškinti. • Pokalbiui pasibaigus. To paklausite tik gavę darbą. • Nesėskite. Atminkit. Pasistenkit pažaboti nervinius įpročius. netaršykit plaukų. Jis padėkos jums už vizitą ir gal būt pasakys. papasakokit apie save ir kodėl tinkate šiam darbui. bet ne monologas. tuomet jūs paklauskit: „Ar galiu paskambinti po savaitės ir sužinoti galutinį sprendimą?" Išeidamas pažvelkite pašnekovui į akis. • Nerūkykite. Sėkmingiausiai jis pavyksta tuomet. bet nebūkit per daug įsitempęs. Jei nedirbdami įgijot naujų profesinių įgūdžių. Tačiau. Išlaikykit vienodą balso intonaciją ir nekalbėkit nei per lėtai. • Nederėtų užduoti savanaudiškų klausimų: ar reikės dirbti viršvalandžius. Jei auginote vaikus. Pašnekovas pats duos ženklą. kada pokalbis baigtas. mandagiai atsakykit net jei pašnekovas rūko. .

Manoma. Jei kurį laiką nedirbote. bankrutavus įmonei. buvote išrinkta į visuomeninę tarybą? Gal jūs patyrusi sodininkė. paklusnesni ir pastovesni. kad. gebėjimą prisitaikyti ir norą mokytis. Darbdaviai labiausiai vertina tris bruožus: atsakomybę. Vyresnio amžiaus kandidatas turėtų išsklaidyti neigiamas nuostatas.visa tai nepaprastai reikalinga darbe. Susijaudinimas yra natūrali būsena. Jei išbuvote namuose kelerius metus ir dabar ieškote darbo. parodyti savo charakterio lankstumą. Atminkit. kad .223 nepamirškite paminėti gyvenimo aprašyme arba laiške. Atsakomybės jausmas susiformuoja per ilgus metus. Gal dalyvavote savanoriškoje veikloje. Jei jus atleido iš darbo. minančių įstaigų slenksčius. gali jaustis nedrąsiai. globojote senelius. Net labai turtingos firmos neapsaugotos nuo sunkumų. kulinarė arba įgudusi rankdarbių meistrė? Visi šie darbai reikalauja organizacinių ir vadovavimo gebėjimų. anksti išėję į pensiją. Dirbančios moterys atrodo jaunesnės ir madingesnės. Dažnai jie laikomi užsispyrusiais. Pastaraisiais metais padaugėjo vyresnių nei penkiasdešimties metų žmonių. tačiau panika ar pyktis padėties neišgelbės. politinėje kampanijoje. pavyzdžiui. Vyresnio amžiaus moterys. Kitaip tariant. Baisiausi žodžiai darbuotojui . todėl puikiai paruošia darbui. pradedančios dirbti pirmą kartą ar grįžtančios į darbą. būdingesnių vyresnio amžiaus darbuotojams. negu jaunuoliai. Pokalbyje jis turi pabrėžti teigiamą požiūrį į naujoves. o gyvenimo patirtis išskirtinė vertybė. kad vyresni darbuotojai patikimesni. namų savininkais. nesugebančiais arba nenorinčiais domėtis naujomis technologijomis. Trumpalaikiai arba savanoriški darbai padidins jūsų šansus. Stenkitės elgtis taip. ekologiniam judėjime? O gal rinkote labdarą. įvertinkite savo išvaizdą. Neretai vyresnio amžiaus žmonės ieško darbo jo netekę. ryžtą ir entuziazmą. vyresnės moterys turi daugiau patirties ir įgūdžių. kad kuo greičiau rastumėt naują darbą. žinokite. Jūs derėdavotės su pardavėjais. Vis dėlto nederėtų pamiršti ir neigiamų bruožų.„Jūs atleistas". kalbėdamas apie naujausias verslo kryptis. auginote vaikus . tvarkydavot namus. Išėjimas iš darbo Vienas didžiausių sukrėtimų mūsų gyvenime yra atleidimas iš darbo. priešingai nei dvidešimtmetės. persikėlę gyventi į naują vietą ir pan. o tai tokio amžiaus žmonėms įaugę į kraują. nelanksčiais. nepameskite galvos.

Įsivaizduokite. . kad pasimokytumėt iš klaidų ir kitur jų nedarytumei Pasvarstykite: Kaip jūs ruošiatės darbo paieškai? Kaip jūs manote. koks darbas jums labiausiai tinka? Kodėl? Parašykite savo motyvacinį laišką darbdaviui. kad jus atleido iš darbo. galit paklausti. Pabandykite rasti keletą teigiamų šios situacijos pusių. neliekite pagiežos. Garbingai reaguokite į šią žinią. Norėdami greičiau gauti darbą. kodėl jus atleidžia. kurią jaučiate savo darbdaviui ar viršininkui. tačiau svarbu sužinoti atleidimo priežastis. Nors labai skaudu girdėti kritiką. gal jūs neatitikote tam tikrų reikalavimų.224 atleidimas iš darbo gali būti pirmas žingsnis į geresnę karjerą ir visavertiškesnį gyvenimą. Gal dėl etatų mažinimo. Rizikuojate negauti rekomendacinio laiško. Suprantama.