Pirmas skyrius.

Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

287

Antra dalis

NUSIKALSTAMUMAS. ATSKIROS NUSIKALSTAMUMO RŪŠYS

288

ANTRA DALIS

Pirmas skyrius NUSIKALSTAMUMO RAIDA LIETUVOJE IR PASAULYJE

1. Pasaulinës nusikalstamumo tendencijos
Didelis ir be galo ávairus yra pasaulis. Šalys skiriasi savo santvarka, ekonomika, tradicijomis, problemomis. Skirtingas ir kiekvienos šalies nusikalstamumas. Yra šaliø, kuriose nusikalstamumas labai didelis, bet yra ir tokiø, kuriose jis maþas. Skirtinga ir nusikalstamumo raida. Vienose šalyse nusikalstamumas didëja, kitose maþëja, dar kitose nekinta. Kyla klausimas: ar nusikalstamumo tendencijos atskirose pasaulio šalyse tarpusavyje susijusios, ar kiekvienoje iš jø šie procesai yra savaiminiai. Kitais þodþiais šá klausimà galima bûtø suformuluoti taip: ar egzistuoja pasaulinës nusikalstamumo tendencijos? O gal egzistuoja tik specifinës, kiekvienoje atskiroje šalyje skirtingos nacionalinës tendencijos? Su šiuo klausimu susijæs ir kitas: jeigu egzistuoja pasaulinës nusikalstamumo tendencijos, kaip jos susijusios su specifinëmis nacionalinëmis? Štai, pavyzdþiui, Lietuva ir Brazilija. Kiekvienoje sava visuomenë, ekonomika ir savas nusikalstamumas. Lietuva susiduria su vienomis problemomis, Brazilija – su kitomis. Taigi galëtume manyti, kad lietuviškas nusikalstamumas nëra susijæs su brazilišku. Taèiau galime galvoti ir kitaip – kad ir lietuviškas, ir braziliškas nusikalstamumas – tai tik du lašai šiame galingame pasaulinio nusikalstamumo vandenyne. Vadinasi, keièiantis pasaulio nusikalstamumui turi keistis padëtis ir Lietuvoje, ir Brazilijoje. Tai labai svarbus klausimas. Nuo jo tiesiogiai priklauso kovos su nusikalstamumu strategija. Jeigu svarbiausia yra specifinës nacionalinës tendencijos, jeigu jos yra nepriklausomos nuo pasauliniø tendencijø, tai ir mûsø priemonës

Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

289

nusikalstamumui kontroliuoti turi bûti nacionalinës. Taèiau jeigu nacionalinis nusikalstamumas yra tik tam tikra dalis pasaulinio, turime susimàstyti, kiek nacionalinio nusikalstamumo tendencijos yra determinuotos pasaulio procesø. Kitokios tokiu atveju turëtø bûti ir poveikio priemonës. Taigi, ar yra bendros pasaulinio nusikalstamumo tendencijos? Atsakymas á šá klausimà yra teigiamas. Tai pailiustruosime Jungtiniø Tautø organizuoto tarptautinio tyrimo duomenimis (þr. 6 grafikà).
6 grafikas. Bendroji nusikalstamumo tendencija pasaulyje 1975-2000 m.

Tyrimas buvo pradëtas 1976 m. Á visas šalis, Jungtiniø Tautø nares, buvo kreiptasi su prašymu pateikti pagal specialià anketà duomenis apie nusikalstamumà. Duomenis apie nusikalstamumo lygá ir raidà 1970–1975 m. pateikë 64 šalys. XXXII Suvienytøjø Nacijø Organizacijos asamblëjoje juos apibendrino Suvienytøjø Nacijø Organizacijos Generalinis Sekretorius. Tyrimo rezultatai buvo tokie ádomûs, kad já buvo nutarta tæsti. Antroje tyrimo stadijoje dalyvavo jau 70 šaliø. Buvo ištirtos 1975–1980 m. pasaulinës nusikalstamumo tendencijos, o tyrimo duomenys pateikti VII Suvienytøjø Nacijø Organizacijos kongresui.

290

ANTRA DALIS

Kitame tyrime dalyvavo jau 95 šalys, tyrimo duomenys buvo pateikti VIII Suvienytøjø Nacijø Organizacijos kongresui. Buvo apibendrintos pasaulinës nusikalstamumo tendencijos iki 1990 m. ir pateikta nusikalstamumo raidos iki 2000 m. prognozë. Šiuo metu rengiamas dar vienas apibendrinimas. Taigi visas tyrimas apima daugiau kaip 30 metø pasaulines nusikalstamumo tendencijas. Tyrimo rezultatai apibendrinti 6 grafike. Visuotinë nusikalstamumo didëjimo tendencija pasaulyje akivaizdi. Per pastaruosius dešimtmeèius nusikalstamumas pasaulyje gana greitai didëjo. Galima manyti, kad per pusæ amþiaus jis padidëjo 3–4 kartus.

Nusikalstamumo raidos skirtumai tarp išsivysèiusiø ir besivystanèiø šaliø
Kaip þinoma, yra išsivysèiusios (JAV arba Japonija), besivystanèios (Indija arba Brazilija) ir atsilikusios (Angola arba Birma) pasaulio šalys. Ši klasifikacija pasirodë naudinga nustatant skirtumus tarp šaliø, t.y. atsakant á klausimà, kaip pasaulinë nusikalstamumo tendencija pasireiškia atskirose šalyse. Esame ápratæ manyti, kad ekonominë ir socialinë padëtis išsivysèiusiose šalyse yra gera. Èia susiklostæ tokie socialiniai santykiai ir pasiektas toks ekonominis lygis, kurá norëtø pasiekti visos kitos šalys. Dël to atrodytø natûralu tikëtis, kad ir nusikalstamumo tendencijos šiose šalyse yra teigiamos, kad nusikalstamumo lygis èia nekinta arba net maþëja. Taip pat natûralu manyti, kad besivystanèiose šalyse nusikalstamumo tendencijos yra neigiamos. Iš tikrøjø yra atvirkšèiai. Lëèiausiai nusikalstamumas plinta neišsivysèiusiose (atsilikusiose), šiek tiek greièiau – besivystanèiose ir greièiausiai – išsivysèiusiose šalyse. Pavyzdþiui, nuo 1960 iki 1995 m. nusikalstamumas JAV padidëjo 7,1 karto, Prancûzijoje – 5,1, Didþiojoje Britanijoje – 2,7, Japonijoje – 1,7 karto.

Ilgalaikës nusikalstamumo raidos pavyzdþiai Vokietija
Vokietija po Antrojo pasaulinio karo, kurá ji pralaimëjo, buvo visiškai sugriauta šalis. Nedarbas, badas, svarbiausiø gyvenimo srièiø dezorganizacija – visa tai buvo bûdinga pokarinei Vokietijai. Pokario metais ši šalis pamaþu atkûrë savo ekonomikà, išsprendë aibæ socialiniø problemø. Dabar – tai viena labiausiai išsivysèiusiø pasaulio šaliø, teisinë valstybë.

Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

291

Kokia nusikalstamumo raida šioje šalyje? Bûtø natûralu manyti, kad nusikalstamumas šioje šalyje nuo pokario (kai jis buvo didþiausias), stabilizuojantis šalies ekonomikai ir socialiniams santykiams, pamaþu turëtø maþëti. Taèiau tikroji tendencija yra visiškai priešinga (þr. 7 grafikà).
7 grafikas. Vokietija (senos þemës) – ilgalaikë nusikalstamumo raida

900 Nusikalstamumo koeficientas 800 700 600 500 400 300 200 100 1953 1963 1973 1983 1993

Didþioji Britanija
Didþiojoje Britanijoje ástatymai nekeièiami šimtmeèiais. Tiek pat senos yra ir nusikalstamumo statistikos tradicijos. Taigi galime stebëti tikrai ilgalaikes nusikalstamumo tendencijas. 8 grafike parodyta šios šalies nusikalstamumo raida pradedant XIX a. antràja puse. Pabandykime prisiminti, kokia buvo Didþioji Britanija tuo laikotarpiu. Tai buvo praëjusio amþiaus kapitalistinë visuomenë, kurios ekonominius santykius aprašë K. Marksas ir F. Engelsas. Vyko didþiuliai klasiniai mûšiai tarp kapitalistø ir darbininkø. Tai buvo streikø ir darbininkø persekiojimo laikotarpis. Kartu tai buvo darbuotojø absoliutaus ir santykinio nuskurdimo laikas. Darbininkai gyveno baisaus skurdo sàlygomis. Po šalá klajojo milijonai bedarbiø, elgetø, valkatø. Nusikaltëliø gaujos, tokios kaip „Oliverio Tvisto”, gyveno iš nusikaltimø.

292

8 grafikas. Ilgalaikë nusikalstamumo raida Didþiojoje Britanijoje (Oxford Criminology)

ANTRA DALIS

Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

293

Dabartinë Didþioji Britanija – tai galinga, savimi pasitikinti šalis. Bûtø natûralu tikëtis, kad sprendþiant ekonomines ir socialines problemas maþëjo ir nusikalstamumas. 8 grafikas rodo, kad tikroji tendencija yra priešinga – nusikalstamumas didëja.

2. Pasauliniø nusikalstamumo tendencijø ðaltiniai
Kas gi darosi pasaulyje? Kokie procesai slypi uþ didëjanèio nusikalstamumo? Aišku, kad procesai, kurie slypi uþ visà pasaulá apimanèio didëjanèio nusikalstamumo, yra tokie pat globalûs ir pasireiškia skirtingose pasaulio šalyse. Apþvelkime svarbiausius.

Pasaulio institucionalizacija
Kà reiškia institucionalizacija? Ásivaizduokite, kad ásipjovëte rankà. Jûs galite pasielgti ávairiai: pats susitvarstyti rankà arba paprašyti, kad tai padarytø jûsø motina, þmona, sesuo, brolis, draugas, kaimynas. Bet jûs galite kreiptis ir á poliklinikà, kad pagalbà suteiktø gydytojas. Jeigu jûs pasielgsite bûtent taip, turësite reikalà su institucija. Taigi poliklinika bei gydytojas – tai institucinis problemos sprendimas, o motina – neinstitucinis.

Skirtumai tarp institucinio ir neinstitucinio problemos sprendimo
Motyvai, dël kuriø suteikiama pagalba. Prancûzai sako: motinos rankos šiltos, o gydytojo šaltos. Motina suteikia pagalbà dël to, kad myli, gydytojas – vykdydamas savo tarnybines pareigas, uþ kurias gauna atlyginimà. Santykiø apimtis. Rankà susiþeidusio asmens santykiai su motina labai platûs. Ji þino apie já daug ir norëtø þinoti viskà. Santykiai su gydytoju daug siauresni. Gydytojas galvoja tik apie paciento rankà. Biurokratija. Institucinis sprendimas reiškia tam tikrà biurokratijà. Tam, kad gydytojas priimtø, reikia pirmiausia ateiti á registratûrà, uþsiregistruoti. Gydytojas taip pat turi atlikti nemaþai formalumø. Medicinos ástaiga, ku-

294

ANTRA DALIS

rioje bus gydomas pacientas, yra valstybinës sveikatingumo sistemos dalis. Poliklinikai vadovauja paskirtas vadovas, kuris savo ruoþtu paklûsta aukštesniam pareigûnui. Medicinos ástaigos vadovavimui uþtikrinti prireikia nemaþai dokumentacijos. Jeigu susiþeidæs rankà þmogus pats išsigydys arba tai padarys jo artimieji (kitaip tariant, jeigu jis pasirinks neinstituciná sprendimà), visa istorija bus greitai pamiršta. Kitoks yra institucinis sprendimas. Šis atvejis taps vienu iš aibës kitø, kuriais uþsiiminëjo šis ir kiti gydytojai, ir galiausiai papildys nacionalinæ medicinos statistikà.

Institucinë XX a. revoliucija
Vienas iš svarbiausiø XX a. procesø buvo institucionalizacija. Tai reiškia, kad institucinis sprendimas pakeisdavo neinstituciná vis platesnëse gyvenimo srityse. Šiandien sunku ávardyti problemà, kurià individas gali spræsti be tam tikrø institucijø pagalbos. Švietimo institucijos teikia išsilavinimà, medicinos – gydo, maitinimo ástaigos maitina, kultûros ástaigos, televizija padeda ádomiai praleisti laisvalaiká, ryšiø ástaigos uþtikrina individo bendravimà ir t.t. Net ir turëdamas psichologiniø problemø individas kreipiasi á psichologijos konsultacijà, kad specialistas psichologas padëtø jam rasti išeitá. Šiuolaikinis þmogus neretai jauèiasi gyvenimo šeimininkas. Jis gali ginti savo orumà ir savo teises. Taèiau be institucijø jis yra bejëgis kaip kûdikis. O štai prieš 100 metø viskas buvo kitaip. Mûsø tëvai ir seneliai gyveno kaime. Visas arba beveik visas problemas jie sprendë savarankiškai: mokë ir maitino savo vaikus, rûpinosi jø laisvalaikiu. Šiuo atþvilgiu jie buvo daug labiau nepriklausomi nuo visuomenës institucijø. Tai pasakytina ir apie nusikaltimus. Aišku, kad ir anais laikais buvo vagiø, visuomeninës tvarkos paþeidëjø. Buvo padaroma nemaþai veiksmø, kuriuos dabartinis teismas neabejodamas pripaþintø nusikaltimais. Taèiau dël nusikaltimo nukentëjæs þmogus kreipdavosi ne á policijà, o á savo šeimà, draugus, pagaliau, á kaimo bendruomenæ. Ilgainiui vis didesnæ kriminaliniø ávykiø ir su jais susijusiø problemø dalá perëmë kriminalinë policija. Gerai tai buvo ar blogai? Kai skaitome apie Linèo teismus, apie dešimtmeèius trunkantá šeimø „atsiskaitymà”, bajoriškas dvikovas, lyg ir neabejojame, kad tai gerai. Taèiau kriminalinës justicijos tikrovë, korupcija, formalizmas ir biurokratizmas, dešimtmeèius trunkantys procesai verèia manyti, kad anksèiau buvo geriau. Garsusis kriminologas N. Christie teigia, kad kriminalinë justicija „vagia” iš pilieèiø jø problemà. Uþuot leidus jiems patiems išspræsti kilusá

Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

295

konfliktà problema átraukiama á abejingos, formalizuotos, biurokratinës mašinos sraigtus. Šios sistemos objektas – ne gyvi þmonës, o formalizuoti atvejai. Aišku, kad vykstant šiam procesui á kriminalinës justicijos akiratá patenka vis daugiau ávykiø, vis daugiau jø uþregistruojama ir papildo bendrà nusikaltimø statistikà. Dël to oficialiai uþregistruotø nusikaltimø skaièius didëja. Kiek toli šis procesas yra paþengæs? Daugiausiai apie tai galime suþinoti iš viktimologiniø tyrimø. Jie liudija, kad net ir dabar tik palyginti nedidelë dalis nusikaltimø patenka á kriminalinës justicijos akiratá. 1997 m. atliktas tarptautinis viktimologinis tyrimas parodë, pavyzdþiui, kad apie padarytà þalà automobiliui arba pavogtus iš jo daiktus policijai praneša tik 8,4 proc. suomiø, 12,1 proc. estø, 14,6 proc. latviø ir 11,2 proc. lietuviø; apie ásilauþimà á butà policijai praneša 32,4 proc. suomiø, 30,1 proc. estø, 40,5 proc. latviø, 29,9 proc. lietuviø; apie seksualiná priekabiavimà arba kitokià seksualinæ prievartà – 16,3 proc. suomiø, 37,5 proc. estø, 24,1 proc. latviø ir 27,8 proc. lietuviø. Taigi nuo pusës iki dviejø treèdaliø kriminaliniø ávykiø nepatenka á kriminalinës justicijos akiratá. Minëjome, kad tradicinio kaimo gyventojai visas kriminalines problemas spræsdavo savo jëgomis be kriminalinës justicijos pagalbos. Viktimologinis tyrimas rodo, kad modernusis pasaulis šiuo atþvilgiu ne itin nutolæs nuo tradicinio kaimo. Jeigu visus nusikaltimo poþymiø turinèius ávykius pradëtume registruoti, pamatytume, kad nusikalstamumas staigiai ir greitai didëja. Taigi vienas iš procesø, prisidëjusiø prie visuotinio nusikalstamumo didëjimo, buvo institucionalizacija. Tie patys tyrimai parodo, kaip šis procesas vyksta. Aktyviausiai kriminaline justicija naudojasi labiausiai išsilavinæ, turtingiausi, átakingiausi visuomenës nariai – tie, kuriuos sociologai vadina aukšèiausiu visuomenës sluoksniu. Atvirkšèiai, vargingiausiø sluoksniø gyventojai kriminalines problemas labiau linkæ spræsti savo jëgomis. Taigi greièiausiai kriminalinës institucionalizacijos procesas vyksta aukštuosiuose visuomenës sluoksniuose1. Tarptautiniø tyrimø duomenimis, institucionalizacija daug spartesnë išsivysèiusiuose šalyse. 1988 m. tarptautiniame viktimologiniame tyrime dalyvavo tiek išsivysèiusios šalys (Didþioji Britanija, Prancûzija, JAV, Kanada), tiek besivystanèios, tokios kaip Indonezija. Visose šalyse aukos buvo klausiamos, ar pranešë apie nusikaltimà policijai? Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta tiesioginë pranešusiøjø skaièiaus ir šalies išsivystymo priklausomybë. Maþiausiai pranešusiøjø buvo

1

Black D. Juridic Sociology. 1995.

296

ANTRA DALIS

Indonezijoje – 18 proc., daugiausiai – Norvegijoje (43 proc.) ir Suomijoje (45 proc.). Institucionalizacija prisideda prie nusikalstamumo didëjimo ir kitaip. Dabartinëje visuomenëje greitai pleèiasi sritys, kurios tampa reguliavimo objektu. Tik XX a. visuomenë pradëjo aktyviai reguliuoti þmogaus santykius su gamta, ekonominius santykius, informacijos kaupimà ir apdorojimà. Pradëjus funkcionuoti naujoms reguliavimo sritims ir naujoms teisinëms normoms atsirado jø paþeidimø. Institucijos, kontroliuojanèios ekologijà, ekonomikà, informatikà, tapo kriminalinës justicijos dalimi. Jos padeda vykdyti svarbiausià uþduotá – atskleisti paþeidimus ir nagrinëti juos kaip institucionalizuotà, formalø objektà. Kuo aktyviau dirba šios naujos institucijos, tuo daugiau nusikaltimø atskleidþiama.

Pasaulio demokratizacija
Mes gyvename demokratinëje visuomenëje. Demokratija atrodo mums natûrali visuomenës santvarka. Taèiau daugelá šimtmeèiø þmonija gyveno totalitarizmo sàlygomis. Liudvikà II pakeisdavo Liudvikas III, o šá IV ir t.t. Net ir pirmoje XX a. pusëje Vokietijoje ir Italijoje viešpatavo fašizmas, Rusijoje – komunizmas. Po Antrojo pasaulinio karo prasidëjo plati pasaulio demokratizacija. Dar niekada iki tol tokia didelë þmonijos dalis nebuvo gyvenusi demokratijos sàlygomis. Suþlugo didþiausios totalitarinës imperijos. Demokratizacijos procesai vyko visose šalyje. Kalbëdami apie pasaulá po Antrojo pasaulinio karo esame ápratæ priešpastatyti totalitarines (Rusija, Kinija) ir demokratines (JAV, Vokietija) šalis. Pirmàsias ásivaizduojame kaip þiaurios diktatûros, antràsias – kaip demokratijos ir laisvës ásikûnijimo šalis. Tuo tarpu ir totalitarinëse, ir demokratinëse šalyse vyko demokratizacijos procesai. Pavyzdþiui, JAV iš karto po šaltojo karo, McCarty komisijos laikotarpiu, ir JAV XX a. pabaigoje – tai labai skirtingos šalys. Iš esmës sustiprëjo politinis pakantumas šalyje, imta aktyviau ginti þmogaus, ypaè maþumø, pilietines teises. XX a. antrojoje pusëje šioje šalyje buvo iš esmës áveiktas rasizmas. Demokratizacijos procesai vyko ir Rusijoje. Sovietø Sàjunga Gorbaèiovo laikais buvo nepalyginti demokratiškesnë nei Stalino laikais. Taigi demokratizacijos procesai vyko ir totalitariniame, ir demokratiniame pasaulyje. Kaip ir bet koks realybës reiškinys, demokratizacija turi ir teigiamø, ir neigiamø bruoþø. Totalitarizmas turi tam tikrø pranašumø organizuojant kovà su nusikalstamumu. Nusikaltëliui svarbu nuslëpti savo veiksmus. Visuotinio sekimo reþimas, bûdingas totalitarizmui, tai apsunkina, o susilp-

Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

297

nëjusi socialinë kontrolë demokratizacijos sàlygomis – palengvina. Didëjantis nusikalstamumas – tai „kaina”, kurià visuomenei tenka mokëti uþ demokratijà1. Dël to visuotinis nusikalstamumo didëjimas vyko kartu su viso pasaulio demokratizacija.

Pasaulio urbanizacija ir industrializacija
Urbanizacija (lotynø k. urban – miestietiškas) reiškia procesà, kai þymi šalies arba vietovës dalis pereina prie miestui bûdingo gyvenimo bûdo. Apie urbanizacijà kalbame, kai tam tikroje šalyje iš esmës padaugëja miestø arba juose gyvenanèiø þmoniø. Urbanizacijos faktà konstatuojame ir tada, kai pasikeièia kaimo gyvenimo bûdas, kai kaimas ágyja miestui bûdingø bruoþø. XX a. pasaulis iš globalinio kaimo virto globaliniu miestu. Amþiaus pradþioje beveik visi Þemës gyventojai buvo kaimieèiai. Dabar išsivysèiusiose šalyse daugiau kaip pusë gyventojø gyvena mieste. Miesto gyventojø greitai daugëja ir kitose pasaulio šalyse. Miestas suteikia daug didesnes galimybes asmenybei tobulëti. Kartu miestas sudaro asmenybës anonimiškumo sàlygas. Kaime visi þmonës vienas kità paþásta. Jeigu nukentëjusysis matë nusikaltëlá, galima teigti, kad jo asmenybë jau nustatyta. Kitaip yra dideliame mieste, kur nusikaltëlis, padaræs nusikaltimà, gali lyg adata šiene dingti. Taigi XX a. þmonija išgyvena visuotinæ (visas pasaulio šalis apimanèià) institucionalizacijà, demokratizacijà, urbanizacijà. Šie visuotiniai procesai lemia toká pat visuotiná nusikalstamumo didëjimà. Paþymëtina, kad në vienas iš aprašytø procesø nëra pasibaigæs. Aktyviausi jie išsivysèiusiose šalyse. Vadinasi, ir kitos šalys, pasiekusios didesná išsivystymo lygá, gali laukti visø minëtø procesø tolesnës plëtros.

1

Bluvšteinas J. D. Kriminologija. – Vilnius, 1994. P. 183.

298

ANTRA DALIS

3. Pasaulis ir Lietuva. Pasauliniø ir nacionaliniø nusikalstamumo tendencijø sàveika
Ilgalaikë nusikalstamumo raida Lietuvoje Taigi pasaulyje egzistuoja galingos nusikalstamumo tendencijos. Koks jø santykis su nacionaline nusikalstamumo raida? Šis klausimas Lietuvai ypaè reikšmingas.
9 grafikas. Ilgalaikë nusikalstamumo raida Lietuvoje, rodanti, kaip keitësi nusikalstamumo lygis mûsø šalyje per 30 pastarøjø metø.
250 Ilgalaikė tiesinė tendencija y = 12,015x + 2,4559 2 R = 0,953 211 205 183 162 150
Ilgalaikė netiesinė tendencija

200

151

158

164

y = -0,0675x + 2,1562x - 7,5018x + 44,603 2 R = 0,9773 99 84 60 50 36 36 41

3

2

120

100

57

55

58

0 1970 1975 1980 1985 1986 1987 1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998

Pabandykime atsakyti á klausimà, kokia buvo bendra nusikalstamumo raida. Aišku, kad visus tuos 30 metø nusikalstamumo lygá veikë aibë ávairiausiø veiksniø. Keitësi ástatymai ir kriminalinë politika. Vyko didelës kampanijos ir buvo kovos su nusikalstamumu atoslûgiø. Keitësi kriminalinës justicijos vadovai, nusikaltimø registracijos reikalavimai. Visa tai negalëjo nedaryti poveikio nusikalstamumo lygiui. Veikiant vieniems iš tø veiksniø nusikalstamumas didëjo, veikiant kitiems – maþëjo. Nemaþesnæ reikšmæ turëjo ir minëtu laikotarpiu šalyje vykæ socialiniai– ekonominiai procesai: gyvenimo lygio pokyèiai, gyventojø migracija, švie-

Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

299

timas ir t.t. Visi šie veiksniai veikë nusikalstamumà – vieni didino, kiti maþino. Jeigu nusikalstamumas priklausytø tik nuo šiø veiksniø, jo lygis turëtø kisti gana chaotiškai (þr. 10 grafikà (duomenys sàlyginiai)). Pavyzdþiui, vienais metais sustiprëjæ migracijos procesai nusikalstamumà gali skatinti. Pokyèiai muitø politikoje šià tendencijà gali dar labiau sustiprinti, o jeigu dar sugrieþtinama registracija – nusikalstamumo šuolis neišvengiamas. Kitais metais kiti veiksniai gali sumaþinti áregistruotø nusikaltimø skaièiø ir t.t. Taigi vienais metais tam tikri veiksniai lemia nenumatytà nusikalstamumo šuolá, kitais – atoslûgá, treèiais – jo kritimà arba naujà šuolá.
10 grafikas. Chaotiškas nusikalstamumo lygio kitimas (duomenys sàlyginiai)

120

100

80

60

40

20

0 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998

Tikra nusikalstamumo raida mûsø šalyje visai nepanaši á toká chaotiškà šokinëjimà (þr. 9 grafikà). Lygindami šiuos du nusikalstamumo raidos tipus, galime nustatyti svarbius tikrosios ir chaotiškos nusikalstamumo raidos skirtumus: 1) nusikalstamumas svyruoja, bet jis neperþengia tam tikrø ribø. Egzistuoja tam tikras „koridorius”, kuriame vyksta metiniai nusikalstamumo svyravimai. Tas koridorius yra gana siauras; 2) vyrauja tam tikra nuoseklaus nusikalstamumo didëjimo tendencija.

300

ANTRA DALIS

Minëta nusikalstamumo didëjimo tendencija nëra labai priklausoma nuo ekonominës, politinës šalies padëties ar nuo socialinës–ekonominës jos santvarkos. Nusikalstamumas didëjo ir iki nepriklausomybës atgavimo, ir atgavus nepriklausomybæ, ir socializmo, ir kapitalizmo sàlygomis. Taigi turime pagrindà manyti, kad tai ta pati, visame pasaulyje akivaizdi visuotinë nusikalstamumo didëjimo tendencija. Kiek svarbi yra ši visuotinë tendencija ir kiek svarbûs yra minëti svyravimai? Á šá klausimà galima atsakyti gana tiksliai. Ásivaizduokime, kad nusikalstamumas nesvyruoja. Tuomet nusikalstamumas nuosekliai didëtø kasmet. Tai reiškia, kad þinodami, koks buvo nusikalstamumas keletà pastarøjø metø, mes galëtume tiksliai prognozuoti, koks jis bus ateinanèiais metais. Taèiau dël minëtø svyravimø tokia prognozë gali bûti netiksli. Kuo didesnë yra nusikalstamumo svyravimø reikšmë, tuo netikslesnë bus prognozë, tuo labiau ji nukryps nuo didëjimo tendencijos tiesës. Taigi, kiek tiksli yra nusikalstamumo prognozë, jeigu mes „pamiršome” metinius svyravimus ir rëmëmës tik ilgalaike tendencija? Daugybinës koreliacijos koeficientas, nurodytas 9 grafike, R2=0,953 reiškia, kad mûsø prognozë tiksli 95,3 proc. Vadinasi, neatsiþvelgdami á metinius svyravimus ir remdamiesi vien ilgalaike tendencija visà minëtà laikotarpá galime gana tiksliai numatyti nusikalstamumo lygá. Taigi visuotinë nusikalstamumo didëjimo tendencija turi svarbiausià reikšmæ nusikalstamumo lygiui Lietuvoje. Todël nusikalstamumo raidà mûsø šalyje galime modeliuoti remdamiesi vien tik ja. Taèiau tai padaryti galime ir remdamiesi visiškai skirtingomis prielaidomis. Svarbus ávykis mûsø šalies gyvenime buvo nepriklausomybës atgavimas. Šalis vël tapo nepriklausoma ir perëjo nuo socialistinës prie kapitalistinës santvarkos, nuo planinio ûkio prie rinkos ekonomikos. Nieko nuostabaus, kad á nepriklausomybës atgavimà þiûrime kaip á lemiamà ávyká Lietuvos istorijoje. Visas šalies gyvenimas skirstomas á laikotarpius „iki” ir „po”. Taigi galime daryti prielaidà, kad nusikalstamumo raida Lietuvoje po 1990 m. tapo visiškai kitokia. Bandykime teigti, kad iki 1990 m. buvo „socialistinio” nusikalstamumo, o po 1990 m. prasidëjo kitas – „kapitalistinio” nusikalstamumo laikotarpis (þr. 16 schemà). Kiek teisingas yra toks poþiûris? Kiek svarbûs nusikalstamumo lygiui buvo nepriklausomybës atgavimas ir su juo susijæ ávykiai? Á šá klausimà taip pat galima atsakyti gana tiksliai. 9 grafiko tiesë rodo nusikalstamumo kitimà, kuriam 1990 m. pradþios laikinosios nusikalstamumo raidos ypatybës nëra svarbios. Jos modelis – tai tolygiai kintanti tiesë. To paties grafiko kreivë pagrásta prielaida, kad „kapitalistinis” nusikalstamumas „kitoks”. Lygindami 9 grafiko tiesæ ir kreivæ matome, kad pastaroji šiek tiek geriau „pritampa” prie metiniø nusikalstamumo lygio pokyèiø, geriau juos atspindi.

Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

301

16 schema. Nusikalstamumo raidos modelis, pagrástas kokybiniø skirtumø tarp ¥socialistinio” ir ¥kapitalistinio” nusikalstamumo prielaida

Socializmo laikotarpis

Kapitalizmo laikotarpis

Kiek mes laimëjome nuo tiesës pereidami prie kreivës, kuriai reikšmës turi nusikalstamumo raidos ypatybës socializmo ir kapitalizmo sàlygomis? Šiuo atveju R2=0,977. Taigi laimëjome labai nedaug. Atsiþvelgdami á 1990 m. pradþios ávykius prognozæ pagerinome tik 2,4 proc. Taigi svarbiausias ir lemiamas nusikalstamumo raidos veiksnys yra visuotinë ilgalaikio nusikalstamumo didëjimo tendencija.

4. Nusikalstamumo raidos Lietuvoje prognozës
Kokia bus nusikalstamumo raida ateityje? Natûralu manyti, kad ilgalaikë visuotinë nusikalstamumo didëjimo tendencija šalyje išliks. Taèiau kyla klausimas, kaip greitai nusikalstamumas didës? Atsakymas á šá klausimà iš esmës priklauso nuo prielaidø, kuriomis remsimës prognozuodami nusikalstamumà. 1 prielaida. Prognozë, pagrásta visuotinës tendencijos pastovumo prielaida. Galime manyti, kad ilgalaikë, maþiausiai 30 metø, nusikalstamumo didëjimo tendencija išliks ir ateityje. Taigi galime prognozuoti gana greità nusikalstamumo didëjimà: 2001 m. 100 000 gyventojø teks 231 nusikaltimo, 2002 m. – 243, 2003 m. – 255 ir t.t. 2010 m., esant tokiai tendencijai, šis rodiklis pasieks 339 (þr. 11 grafikà).

302

ANTRA DALIS

11 grafikas. Ilgalaikë prognozë, pagrásta globalinës nusikalstamumo tendencijos pastovumu

400

350 303 315 327

339

351

300 255 267 279

291

250 211 219 231

243

200 151 150 120 100 60 50 36 36 41 57 55 58 84 99 162 164 158 183

205

0

20 02

20 04

20 06

19 70

19 80

19 86

19 88

19 90

19 92

19 94

19 96

19 98

2 prielaida. Prognozë, pagrásta pastaraisiais nepriklausomybës metais susiformavusios tendencijos prielaida. Galime remtis ir kita prielaida, kad nusikalstamumo didëjimo tempai Lietuvos nepriklausomybës laikotarpiu pakito. Kitais þodþiais, galime manyti, kad ávykus 1990 m. revoliucijai ir praëjus keleriems metams Lietuvoje nusistovëjo tam tikras nusikalstamumo didëjimo tempas. Jeigu tai tiesa, tai prognozuojant nusikalstamumà reikia remtis bûtent tais metais. Tokià tendencijà atspindi 12 grafikas. Vadovaudamiesi šia prielaida galime teigti, jog 2001 m. 100 000 gyventojø Lietuvoje teks 243, 2002 m. – 257,7, 2003 m. – 272, 2004 m. – 287, 2005 m. – 301,8, o 2010 m. – 390 nusikaltimø (þr. 12 grafikà). Taigi ši prognozë daug grësmingesnë. Palyginæ prognozes, pagrástas ávairiomis prielaidomis, pamatysime, kad: 1) jos nëra labai skirtingos; 2) visos kartu jos numato nusikalstamumo ribas ateityje.

20 00

20 08

20 10

Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

303

12 grafikas. Prognozë, pagrásta nepriklausomybës metais
nusistovëjusia tendencija
450

400 390 375,3 360,6 350 345,9 331,2 316,5 300 287,1 272,4 257,7 250 243 228,3 211 200 183 205 301,8

164 150 158

100 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

5. Nusikalstamumo Lietuvoje struktûra. Bendroji jos charakteristika
Þodis „nusikalstamumas” reiškia labai skirtingus veiksmus. Nusikaltimas – tai ir smulki vagystë miesto transporte, ir banko apiplëšimas, ir nuþudymas, ir vengimas atlikti privalomàjà tarnybà kariuomenëje, ir lëktuvo pagrobimas, ir nepranešimas apie rastà lobá. Nusikalstamumo struktûros samprata ir skirta nusikalstamumo sàvokos turiniui patikslinti.

304

ANTRA DALIS

Nusikalstamumo struktûros samprata
Nusikalstamumo struktûros charakteristika turi atsakyti á keletà svarbiø klausimø: Kokie nusikaltimai? Tai klausimas, kiek tarp visø padarytø nusikaltimø yra, sakykime, vagysèiø, o kiek nuþudymø? Daþnai nusikalstamumo struktûra apibûdinama grupuojant nusikaltimus pagal tam tikrus teisës saugomus objektus. Kaip jie daromi? Kaip nusikaltimai daromi? Pavyzdþiui, kiek nusikaltimø padaroma grupëmis, o kiek pavieniø asmenø? Kur jie daromi? Kiek nusikaltimø padaroma mieste, o kiek kaime? Kaip nusikalstamumas yra pasiskirstæs pagal šalies regionus? Kas juos daro? Kokià nusikaltimø dalá padaro vyrai ir kokià moterys? Kokia nusikaltimø dalis padaroma nepilnameèiø ir kokia recidyvistø? Kokios bûsenos jie padaromi? Kiek nusikaltimø padaro asmenys, apsvaigæ nuo alkoholio, ir kiek nuo narkotikø? Kokia kriminalinës justicijos reakcija? Kaip reaguojama á nusikalstamumà? Kiek išaiškinama nusikaltimø, kiek nuteisiama nusikaltëliø (taip pat ir laisvës atëmimo bausme)? Klausimai, á kuriuos nusikalstamumo struktûros analizë neatsako: Egzistuoja nemaþai svarbiø klausimø, á kuriuos nusikalstamumo charakteristika neatsako. Kodël? Pastebëjæ, kad tam tikrø nusikaltimø padaugëjo arba padidëjo jø santykinë dalis, mes dar nieko negalime pasakyti, kodël taip ávyko. Prieþastis galime ávardyti tik atlikæ specialius tyrimus. Nustatæ, kad išþaginimø, palyginti su praëjusiais metais, padaugëjo, dar nieko negalime pasakyti, kodël taip atsitiko. Blogai tai ar gerai? Nustatæ, kad tam tikri nusikaltimai sudaro tam tikrà viso nusikalstamumo dalá arba pastebëjæ, kad tam tikrø nusikaltimø padaugëjo, daþniausiai negalime atsakyti á klausimà: blogai tai ar gerai? Ásivaizduokime, jog tarp visø nusikaltëliø padaugëjo recidyvistø. Gerai tai ar blogai? Viena vertus, tai gali bûti gerai, nes recidyvistø skaièiaus padidëjimas reiškia, kad nusikaltimus daro vis tie patys þmonës, kad neauga nusikaltëliø pamaina. Taèiau, antra vertus, tai gali bûti ir blogai, nes nusikalstamumas „profesionalëja”, randasi naujø „nusikalstamø karjerø”.

Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

305

Taigi vien nustatæ tendencijà mes dar negalime pasakyti, bloga ji ar gera. Lygiai taip pat negalime vienareikšmiškai ávertinti kaimo arba miesto nusikalstamumo, grupinio arba „girto” nusikalstamumo padidëjimo arba sumaþëjimo ir t.t. Kokia nusikalstamumo dalis mums yra þinoma? Nagrinëdami nusikalstamumo struktûrà mes neþinome, kiek ji panaši á latentinio nusikalstamumo struktûrà. Daþniausiai, kalbëdami apie nusikalstamumo struktûrà, iš tikrøjø turime omeny tik „aisbergo viršûnæ”, t.y. statistikos registruojamà nusikalstamumà. Kiek ir kokiø nusikalstumø nuo mûsø nuslëpta, neþinome.

Nusikalstamumo struktûros nagrinëjimo tikslai
Kokiø gi tikslø siekiame nagrinëdami nusikalstamumo struktûrà? Patikslinti nuomonæ apie nusikalstamumà Kalbëdami apie nusikalstamumà, aptardami naujus ástatymus mes vienaip ar kitaip ásivaizduojame nusikalstamumà: galime pasakyti, kokià visø nusikaltimø dalá sudaro vagystës, nuþudymai, o kokià – nepilnameèiø bei neblaiviø asmenø nusikaltimai. Nusikalstamumo struktûros charakteristika padeda patikslinti šià nuomonæ, sudaryti aiškø ir teisingà nusikalstamumo ávaizdá. Parodyti nusikalstamumo ¥karštus taškus” ir ¥silpnas vietas” Tai reiškiniai, dël kuriø turime ypaè sunerimti. Pavyzdþiui, labai padaugëjus automobiliø vagysèiø galime pagristai teigti, kad šiai problemai reikia skirti daugiau dëmesio.

6. Bendri nusikalstamumo struktûros Lietuvoje bruoþai
Apibûdinkime dabartinæ nusikalstamumo Lietuvoje struktûrà1. Kokie nusikaltimai? 6 lentelë rodo, jog didþiausià visø nusikaltimø dalá sudaro nusikaltimai nuosavybei. 2000 m. jie sudarë 79,2 proc. visø nusikaltimø. Nusikaltimai visuomenës saugumui ir viešajai tvarkai sudaro tik 9,2 proc., nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui – vos 3,6 proc. visø nusikaltimø.
Nusikalstamumo tendencijos Lietuvoje þr. taip pat: Bluvšteinas J. Statistika ir tikrovë // Kriminalinë justicija: mokslo darbai. 1995. T. 4. P. 149-158; Dapšys A. Nusikalstamumo tendencijos ir jo prevencijos perspektyvos Lietuvoje (kriminologinis prognostinis aspektas) // Jurisprudencija: mokslo darbai. T. 11 (3). P. 5-22.
1

306

ANTRA DALIS

6 l e n t e l ë . Nusikalstamumo struktûra Lietuvoje
Uþregistruoti nusikaltimai Proc. 1995 1996 1997 1998 1999 2000 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Iš viso 60 819 68 053 75 816 78 149 77 108 82 370 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 Nuosavybei 49 055 54 370 58 645 59 912 59 045 65221 80,7 79,9 77,4 76,7 76,6 79,2
Visuomenës saugumui ir viešajai tvarkai Asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui Finansams Valdymo tvarkai Ûkininkavimo tvarkai Valstybës tarnybai Valstybei Teisingumui Krašto apsaugos tarnybai Darbo ir politinëms pilieèiø teisëms Gyvûnijai ir augmenijai Karo nusikaltimai

5459 2521 1102 1096 766 250 224 208 96 37 5 -

6192 2447 1184 1839 1269 217 222 211 62 36 4 -

6672 2696 1360 1778 3643 247 403 258 68 40 6 -

6900 2987 2118 1944 3158 215 593 228 49 41 4 -

6584 3035 1651 1996 3445 229 790 256 31 42 1 3

7474 2965 1305 2236 2082 186 536 245 52 66 1 1

9,0 4,1 1,8 1,8 1,3 0,4 0,4 0,3 0,1 0,1 0,0 -

9,1 3,6 1,7 2,7 1,9 0,3 0,3 0,3 0,1 0,1 0,0 -

8,8 3,6 1,8 2,3 4,8 0,3 0,5 0,3 0,1 0,1 0,0 -

8,8 3,8 2,7 2,5 4,0 0,3 0,8 0,3 0,1 0,0 0,0 -

8,5 3,9 2,2 2,6 4,5 0,3 1,0 0,3 0,0 0,1 0,0 0,0

9,2 3,6 1,6 2,7 2,5 0,2 0,6 0,3 0,0 0,1 0,0 0,0

Taigi bendra nusikalstamumo struktûra yra labai neproporcinga. Taèiau pastaraisiais metais dviejø didþiausiø nusikaltimø grupiø lyginamasis svoris maþëja. Kaip daromi nusikaltimai? Apie treèdalá nusikaltimø Lietuvoje padaroma grupëmis (þr. 7 lentelæ).
7 l e n t e l ë . Grupiniai nusikaltimai
Iš viso išaiškinta grupiniø nusikaltimø Palyginti su bendru išaiškintø nusikaltimø skaièiumi proc. Iš bendro grupiniø nusikaltimø skaièiaus sunkûs Palyginti su bendru grupiniø nusikaltimø skaièiumi proc. Iš bendro grupiniø nusikaltimø skaièiaus nusikaltimai, padaryti vienø nepilnameèiø Palyginti su bendru grupiniø nusikaltimø skaièiumi proc. 1995 7763 30,8 1506 19,4 1158 14,9 1996 8607 30,6 2602 30,2 1329 15,4 1997 8506 26,3 2585 30,4 1549 18,2 1998 7801 24,6 2117 27,1 1430 18,3 1999 7215 23,0 2040 28,3 1275 17,7 2000 7893 23,9 2136 27,1 1344 17,0

Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

307

Kaip þinoma, nepilnameèiai apskritai linkæ viskà daryti grupëmis. Taèiau grupiniø jø padaromø nusikaltimø dalis santykinai yra maþesnë nei suaugusiøjø. Kur daromi nusikaltimai? Kaip ir kitose pasaulio šalyse, Lietuvoje daugiau nusikaltimø padaroma miestuose nei kaimuose. Kaip rodo 8 lentelë, kaimuose padaromi nusikaltimai sudaro maþdaug penktadalá visø nusikaltimø.
8 l e n t e l ë . Nusikalstamumas mieste ir kaime 1995 Uþregistruota nusikaltimø mieste kaime 1996 1997 1998 1999 2000

43598 50730 55410 57515 56137 58904 17221 17323 20406 20634 20971 23466 Palyginti su bendru nusikaltimø skaièiumi proc. 71,7 74,5 73,1 73,6 72,8 71,5 28,3 25,5 26,9 26,4 27,2 28,5 10 000 gyventojø tenka uþregistruotø nusikaltimø 173 201 219 228 223 234 144 146 174 175 178 199

mieste kaime mieste kaime

13 grafikas. Viešosiose vietose uþregistruota nusikaltimø 10 000 gyventojø

Taip pirmiausia yra dël to, kad kaimo gyventojai apskritai maþiau linkæ daryti nusikaltimus. Pavyzdþiui, 1998 m. 10 000 miesto gyventojø teko 228

308

ANTRA DALIS

nusikaltimai. Tuo tarpu tokiam pat kaimo gyventojø skaièiui teko 175 nusikaltimai. Vis daugiau nusikaltimø mûsø šalyje padaroma viešosiose vietose (þr. 13 grafikà). Pagal teritorijà nusikalstamumas mûsø šalyje pasiskirstæs labai nevienodai. Vienuose regionuose nusikaltimø padaroma daug, kituose 2–2,5 karto maþiau (þr. 14 grafikà).
14 grafikas. Nusikalstamumas 2000 m.

Duomenys 10 000 gyventojų

Natûralu, kad labai didelis nusikalstamumas yra Vilniaus, Klaipëdos, Panevëþio regionuose. Taèiau didþiausio nusikalstamumo regionas yra Lietuvos centras – Jonava, Këdainiai, Šakiai. Maþiausias nusikalstamumas tuose regionuose, kuriuose nëra dideliø miestø, neišvystyta pramonë. Kas daþniausiai daro nusikaltimus? Recidyvistai – asmenys, anksèiau jau daræ nusikaltimus. Kaip rodo 15 grafikas, vis daugiau nusikaltimø Lietuvoje padaro anksèiau jau nusikaltæ asmenys.

Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

309

15 grafikas. Asmenys, nusikaltæ kartu su grupe neblaivûs arba pakartotinai

Kartu su grupe

Neblaivûs

Pakartotinai

Jeigu kriminalinë justicija sugebëtø perauklëti nusikaltëlius, pakartotinai nusikaltusiø asmenø apskritai nebûtø. Kita vertus, jeigu asmenys pasimokytø iš nesëkmingos patirties, antrà kartà jie tikriausiai neákliûtø. Taèiau treèdalis asmenø nei pasitaisë, nei išmoko daryti nusikaltimus taip, kad neákliûtø. Taigi didelis recidyvas liudija tiek apie neracionalià kriminalinæ justicijà, tiek apie neracionalià nusikaltëliø grupæ. Kas 8–10 nusikaltëlis yra nepilnametis. Nepilnameèiø nusikaltëliø procentas nepriklausomybës metais padidëjo beveik treèdaliu ir dabar sudaro 13–15 proc. Galima tvirtai teigti, kad nepilnameèiai nusikalsta daþniau nei suaugusieji. Pavyzdþiui, 1998 m. nepilnameèiai padarë 4977 nusikaltimus. Iš viso nepilnameèiø buvo 215,7 tûkst. Taigi 10 000 nepilnameèiø teko 230 nusikaltimø. Suaugusieji, kuriø Lietuvoje 1998 m. buvo 2 990 000, padarë 57 657 nusikaltimø arba 10 000 suaugusiøjø teko 192,8 nusikaltimo. Didelis nepilnameèiø nusikalstamumas verèia nerimauti: peršasi išvada, jog auga nusikaltëliø karta, vadinasi, ateityje nusikaltimø daugës. Kriminologiniai tyrimai ávairiose pasaulio šalyse parodë, kad nepilnameèiai nusikalsta daþniau, kad tai paplitæs ir beveik „normalus” reiškinys. Nepilnameèiø apklausø duomenimis, beveik kiekvienas nepilnametis padaro nusikaltimà. Paaiškëjo, jog daþniausiai daugiau jau nenusikalstama. Vyksta tai, kas vadinama „spontanine remisija” („spontaniniu pagijimu”). Be to, paaiškëjo, kad tikimybë, jog nepilnametis daugiau nedarys nusikaltimø, daug didesnë, jeigu jis ir jo pirmasis nusikaltimas nepaklius á kriminalinës justicijos akiratá. Ši išvada tapo plaèiø nepilnameèiø „diversijos”, t.y. programø, kuriø tikslas išvengti persekiojimo, pagrindu. Pavyzdþiui,

310

ANTRA DALIS

Vokietijos nepilnameèiø teismas numato daugelá galimybiø nutraukti procesà prieš nepilnametá net jeigu jis ir yra nusikaltæs. Taigi konstatavæ didelá nepilnameèiø nusikalstamumà turime sunerimti ne tiek dël to, kad nepilnameèiai padaro nusikaltimà, kiek dël to, kad jie patenka á kriminalinës justicijos akiratá ir dël to sumaþëja jø pasitaisymo galimybë1. Kokios bûsenos jie padaromi? Daugiau kaip ketvirtá visø nusikaltimø mûsø šalyje padaro neblaivûs asmenys. Alkoholio vaidmuo dabartinëje visuomenëje labai prieštaringas. Alkoholis vaidina svarbø vaidmená bendraujant, organizuojant laisvalaiká. Alkoholio gamyba ir vartojimas tapo galinga industrija ir svarbia mûsø gyvenimo dalimi. Alkoholis neretai padeda sušvelninti tarpasmeninius konfliktus (Onorë de Balzakas teigë, kad jeigu nebûtø alkoholio, Paryþiuje kiekvienà pirmadiená vyktø revoliucija). Taèiau uþ visa tai visuomenei tenka mokëti gana didele kaina. „Girtas” nusikalstamumas yra tos kainos dalis. Narkomanø padaryti nusikaltimai rodo, kaip giliai visuomenës gyvenime ásišaknija dar pavojingesnis alkoholio pakaitalas – narkotikai ir jø provokuojami nusikaltimai. Narkomanai dar nesudaro didelës nusikaltëliø dalies, taèiau jø daugëja (þr. 16 grafikà).

16 grafikas. Asmenys, kurie nusikalto bûdami apsvaigæ nuo narkotikø

Apie kriminalinës justicijos auklëjamàjá poveiká nepilnameèiams þr.: Vileikienë E., Geèënienë S. Kriminalinës justicijos poveikis nepilnameèiø asmenybei ir jø elgesiui. – Vilnius, 1999.

1

Pirmas skyrius. Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje

311

Kriminalinës justicijos reakcija
Kriminalinë justicijos veikla neretai vaizduojama piltuvëlio pavidalo. Á jà „ápilama” daug pareiškimø. Taèiau tik dalis jø tampa baudþiamosiomis bylomis ir tik dalyje tø bylø pateikiamas kaltinimas. Tik dalis asmenø, kuriems pateikiamas kaltinimas, nuteisiami laisvës atëmimo bausme ir tik dalis jà iš tikrøjø atlieka. Lietuvoje tas piltuvëlis toks (þr. 9 lentelæ).
9 l e n t e l ë . Pagrindiniai nusikalstamumo rodikliai
1995 Perþiûrëta pareiškimø (prane- 103 453 šimø) apie nusikaltimus Uþregistruota nusikaltimø 60 819 iš jø sunkiø 13 214 Uþregistruota kriminaliniø 53 551 nusikaltimø iš jø sunkiø 12 273 Išaiškinta nusikaltimø proc. 40.0 Asmenys, kaltinami padaræ 22 969 nusikaltimus Nuteista asmenø 18 344 ákalinta asmenø (metø pa13 289 baigoje) iš jø: suimtøjø 2925 nuteistøjø 10 364 Nuo nusikaltimø þuvæ asmenys 837 1996 118 210 68 053 19 962 57 980 18 814 41.3 22 269 16 983 12 200 1997 134 496 75 816 21 210 61 985 20 042 42.8 25 542 18 100 13 628 1998 145 153 78 149 22 112 62 634 20 170 40.3 25 373 19 536 14 404 1999 148 755 77 108 20 999 60 802 19 503 41.0 25 160 19 672 14 412 2000 164 738 82 370 18 282 67 043 16 946 40.4 25 046 20 680 9516

2193 10 007 693

2576 11 052 719

2421 11 983 749

2207 12 205 697

1915 7601 719

Svarbi charakteristika yra kovos su nusikalstamumu kaina. Mûsø šalyje ši kaina vis didëja. Kovai su nusikalstamumu skiriama daugiau lëšø negu þemës ûkiui, švietimui arba sveikatos apsaugai.

Išvados
Didþiausià nusikaltimø Lietuvoje dalá sudaro nusikaltimai nuosavybei. Apie treèdalá visø nusikaltimø padaro jau anksèiau nusikaltæ þmonës. Šie asmenys sudaro 22,6 proc. (1998) visø nusikaltëliø, bet jie padaro 33,4 proc. visø nusikaltimø. Tai neproporcingai daug, taèiau tokia padëtis dar nepanaši á padëtá JAV, Vokietijoje, Didþiojoje Britanijoje, kur 10–15 proc. nusikaltëliø padaro apie pusæ nusikaltimø. Maþdaug dešimtadalis nusikal-

312

ANTRA DALIS

tëliø – nepilnameèiai. Jø nusikalstamas aktyvumas didesnis nei suaugusiøjø. Kaip ir kitose pasaulio šalyse, Lietuvoje daugiau nusikaltimø padaroma dideliuose miestuose ir juos supanèiuose regionuose. Taèiau mûsø šalyje skirtumas tarp miesto ir kaimo nusikalstamumo nëra itin didelis. Kaime vienam gyventojui tenka vidutiniškai ketvirèiu maþiau nusikaltimø nei mieste. Lietuviškas nusikalstamumas greitai „viešëja”– dabar jau ketvirtadalis nusikaltimø padaroma viešosiose vietose. Narkomanø padaryti nusikaltimai sudaro kol kas nedidelæ visø nusikaltimø dalá. Tik pusë policijai pateiktø pareiškimø Lietuvoje uþregistruojami. Daugiau kaip treèdaliui nusikaltimus padariusiø ir pripaþintø kaltais asmenø skiriama laisvës atëmimo bausmë. Vidutiniškai du treèdaliai iš jø nuteisiami kalëti ilgiau kaip 3 metus. Iš visø pripaþintø kaltais asmenø maþdaug trys ketvirtadaliai nuteisiami laisvës atëmimu. Iš jø treèdalis iš ákalinimo ástaigos išeina atbuvæ visà teismo skirtà bausmæ.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful