KAUNAS

2011 M. GRUODŽIO 5 D., PIRMADIENIS

šventės

Kalėdų karštinė prasidėjo / 4
Net smarkus lietus ir vėjas nesutrukdė kauniečiams sekmadienį įžiebti kalėdinę eglę. Rotušės aikštėje susirinkę tūkstančiai kauniečių smalsiai apžiūrinėjo iš 40 tūkstančių plastiko butelių pagamintą žaliaskarę ir klausėsi šventinio koncerto.

proga

Gimnaziją pagerbė ir prezidentas / 2
permainos

ISSN 1822-5322

Legendinė halė – nuostolių kelyje
Kauno „Žalgirio“ Halėje jau senokai nebėra, o politikai niekaip nenusprendžia, ką su ja daryti.
BFL nuotr.

Nr. 133 (1110)
Tiražas 43000 egz. (audituojamas UAB „Ernst & Young Baltic“) |

|

|

Mikaičiai mokosi gyventi be darbo / 3
auksas

„Žuvėdros“ uraganas nušlavė konkurentus / 9

orai RYTOJ

Legendinė Kauno sporto halė pradeda grimzti į skolų liūną, tačiau miesto valdžia jos likimą kol kas sprendžia tik kalbomis.

PORYT

Halės veikla tapo nuostolinga, kai svarbiausi renginiai ir „Žalgirio“ krepšinio komanda persikėlė į naująją Kauno areną.

„Turėdami didelį įdirbį, šiemet 10 mėnesių nedirbome nuostolingai, tačiau paskutinius du mėnesius mūsų veikla jau yra nuostolinga. Metus baigsime su 150–200 tūkst. Lt nuostoliu. Tikimės, kad miestas vienaip ar kitaip išspręs S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro, kurį sudaro stadionas ir Halė, fi-

nansavimo problemą. Nes iš tų pajamų, kurias dabar gauname, jau tikrai neišgyvensime“, – „15min“ tvirtino centro direktorius Vytas Snarskis. Nuostoliai būtų dar didesni, jei būtų vykdomas įprastas einamasis remontas. Neturėdamas finansinių garantijų, V.Snarskis nesiryžta jo daryti

skolon. Jis viliasi, kad miesto valdžia tesės pažadus ir naujai sudaromos darbo grupės spręsti centro veiklos strategijos ir finansavimo klausimams nariai iki gruodžio 15 d. pateiks savo pasiūlymus ir išvadas, kurioms turėtų pritarti miesto taryba.

NUKELTA /

2 psl.

2011 GRUODŽIO 5 D., PIRMADIENIS

2 / KAUNAS

Legendinė halė – nuostolių kelyje
ŠARŪNAS BULOTA
s.bulota @15min.lt

šventė

Atkelta iš 1 psl. Tačiau šios viltys tikriausiai žlugs, nes kol kas minėta darbo grupė formaliai nesudaryta. Jos pirmininku turėtų tapti Kauno savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Ratkelis. Jo teigimu, reali pasiūlymų ir išvadų pateikimo data – sausio antroji pusė.

V.Snarskio teigimu, sumažinus salės nuomos įkainius, Halėje iš karto pradėtų žaisti 12 sporto komandų. E.Ovčarenko nuotr.

J.Jablonskio pradžios mokyklą (dabar – gimnazija) lankęs V.Adamkus turėjo ką prisiminti. Kaunas.lt nuotr.

Gimnazijos jubiliejus
Viena garsiausių Kaune Jono Jablonskio gimnazija gruodžio 2 d. paminėjo savo veiklos 80-metį. Su išskirtine sukaktimi pedagogus ir mokinius pasveikino kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, miesto meras Andrius Kupčinskas, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios dekanas Vytautas Grigaravičius.
1931 m. rugsėjį duris atvėrusi Kauno Jono Jablonskio pradžios mokykla, skirta darbininkų vaikams, per aštuonis dešimtmečius išaugo į vieną geriausių gimnazijų šalyje. Atkūrus Nepriklausomybę, J.Jablonskio vidurinė mokykla viena iš pirmųjų pasuko gimnazijos kūrimo keliu. 1997 m. mokyklai suteiktas humanitarinės, o 1998 m. – ir realinės gimnazijos statusas. Dabar gimnazija rengiasi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Tai leis gimnazijai sustiprinti mokslo bazę, medicinos mokslus ketinantys studijuoti moksleiviai galės kryptingai ruoštis studijoms, o universitetas turės galimybę jiems padėti. Per aštuonis dešimtmečius gimnazija išaugino ne vieną garsų mokslininką, menininką, verslininką, sportininką, politiką. Šioje mokykloje mokėsi kompozitorius Giedrius Kuprevičius, daugkartinis dailiojo čiuožimo čempionas Povilas Vanagas, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, poetė Violeta Palčinskaitė, rašytoja Bitė Vilimaitė, dailininkas, kino operatorius Jonas Gricius, režisierius Henrikas Vancevičius, krepšininkės Dalia Beleckaitė ir Jolanta Vilutytė.

Trypčioja vietoje
„Miestas kol kas jokių juridinių sprendimų nepadarė. Buvusi darbo grupė nei per žingsnį į priekį nepasistūmėjo, buvo tik keičiamasi nuomonėmis“, – sakė V.Snarskis. Tai pripažįsta ir buvęs darbo grupės pirmininkas Raimundas Miladauskas. V.Snarskio teigimu, miesto politikai turėtų kuo greičiau priimti du sprendimus: ar keisti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro statusą iš viešosios įstaigos į biudžetinę, ir ar paskirti (o jei paskirti, tai kokį) kompleksui finansavimą iš Kauno biudžeto. Per metus centro išlaikymui reikia apie 2 mln. Lt. Žiemą per mėnesį šildymui ir elektrai išleidžiama 25–40 tūkst. Lt.

2 mln. Lt
Tiek per metus kainuoja S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro išlaikymas.
džetinė įstaiga, bent kokiais dviem trečdaliais fi nansuojama iš biudžeto. Tuomet būtų galima sumažinti įkainius, kad Halė taptų prieinama įvairioms sporto šakoms, kultūriniams, meno renginiams. Šiuo metu centras yra viešoji įstaiga, tad turi pati išsilaikyti. O tai reiškia ir dides-

Nuoma – per brangi
„Mano nuomone, sporto kompleksas turėtų būti biu-

DOTUOTI BŪTINA
Andrius Kupčinskas, Kauno meras:
„S.Dariaus ir S.Girėno sporto kompleksui reikia skirti lėšų iš biudžeto, nes akivaizdu, kad Halė pati neišsilaikys, nekonkuruos su „Žalgirio“ arena. Halę reikia atidaryti visuomeninėms organizacijoms, sporto klubams, universitetams. Miestas turėtų dengti komunalines išlaidas, darbuotojų atlyginimus, todėl būtų galima nustatyti žymiai mažesnius nuomos įkainius ir ji tikrai būtų paklausi. Sporto centras turėtų likti viešąja įstaiga. Jei „Žalgiris“ dar prieš metus Halėje žaidė Eurolygos rungtynes, vadinasi, viskas veikia gerai, yra modernizuota. Šią savaitę planuojame nuvykti į ją ir vietoje aptarti klausimus. Sporto centro tolimesnis likimas bus nuspręstas svarstant kitų metų miesto biudžetą vasarį“.

nes nuomos kainas, kurios daugumai sporto organizacijų – per didelės“, – svarsto D.Rutkelis. Tačiau R.Miladauskas įsitikinęs, kad keisti centro statuso neverta: „Su direktoriumi V.Snarskiu buvome suskaičiavę, kad, pritraukiant į Halę iš miesto biudžeto išlaikomus sporto klubus, kultūrinius renginius, būtų galima sugeneruoti nuo 1 mln. iki 1,2 mln. Lt per metus. Stadionas atneša apie 500–600 tūkst. Lt. Taigi, gauname apie 1,6–1,7 mln. Lt, t.y. optimizavus centro veiklą, būtų galima išsilaikyti ir su tokiais pinigais. Jau nekalbu apie pinigus iš reklamos, prekybininkų. Tokiu būdu miestas išvengtų tiesioginių dotavimų.“

Poreikis didelis
Šiuo metu 1939 m. pastatytoje Halėje Eurolygos rungtynes žaidžia moterų krepšinio komanda „VIČI-Aistės“, Euro-

pos taurės rungtynes – Prienų vyrų krepšinio komanda „Rūdupis“. Iki naujų metų joje rungtyniaus ir Kauno krepšinio klubas „Baltai“. Kitų sporto šakų komandoms salės nuoma – neįkandama. Miestą reprezentuojančiam rankinio klubui „Granitas-Gaja-Karys“ Halės nuoma dienai kainuotų 6,5 tūkst. Lt. Jei būtų žaidžiamos tarptautinės rungtynės, kaina šoktelėtų iki 7,5 tūkst. Lt. V.Snarskio teigimu, jei įkainiai būtų mažesni, Halėje norėtų žaisti trys rankinio komandos („GranitasGaja-Karys““, „Lūšis“, moterų „Žalgiris“), salės futbolo komanda „Nautara“, krepšinio klubai. „Jei būtų priimtas aiškus sprendimas ir durys plačiai atvertos, 5 tūkst. sėdimų vietų turinčios Halės užimtumas būtų net didesnis nei Kauno „Žalgirio“ laikais“, – įsitikinęs V.Snarskis.

Mokykloms – kompiuteriai
Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtame konkurse dalyvavusios Kauno mokyklos, naudojančios elektroninį dienyną, dar šiais metais sulauks 125 naujų kompiuterių. Kompiuterinę techniką iš ministerijos gaus visos 25 konkurse dalyvavusios miesto mokyklos.
Elektroninis dienynas skirtas ne tik tėvams ir mokiniams, bet ir mokyklos administracijai, mokytojams, klasių auklėtojams. Tai tarsi tiltas tarp mokyklos, mokinių ir jų tėvų. Kiekvienas sistemos vartotojas turi atskirą vartotojo vardą ir slaptažodį, pagal kuriuos yra atpažįstamas programos. Tokiu būdu užtikrinamas duomenų saugumas ir konfidencialumas, t.y. mokiniai negali peržiūrėti kitų mokinių pažymių, mokytojai negali koreguoti kitų mokytojų įvestos informacijos. Mokyklų atstovų teigimu, elektroninis dienynas labai palengvina mokytojų, klasės auklėtojų darbą, mažina popierizmą, sumažėja darbo krūvis, nes nereikia tikrinti ir pildyti pasiekimų knygelių, galima operatyviai bendrauti su tėvais, greitai parengti ataskaitas, reikiamas suvestines. Elektroninis dienynas leidžia glaudžiau bendrauti su tėvais, pateikti jiems daugiau informacijos apie vaikų ugdymą: mokinių tėvai gali kiekvieną dieną stebėti vaiko lankomumą, pažangumą, mokyklos administracijos, klasės vadovo informaciją ir pranešimus. Tėvams pakanka prisijungti prie interneto, o jeigu jo namuose nėra, surinkti telefono numerį ir išklausyti vaiko dienos ar savaitės ataskaitą.

KAINAVO 400 TŪKST. LT
Specialiai Europos krepšinio čempionatui Halė pradėta statyti 1938 m. gruodžio 5 d.
Atidaryta 1939 m. gegužės 21 d. Statybos kaina – 400 tūkst. Lt. Halės projektą per pusantro mėnesio paruošė statybos inžinierius-konstruktorius Anatolijus Rozenbliumas. 1962 m. Halė rekonstruota: pastatytos gelžbetoninės tribūnos, pagerinta sienų šiluminė izoliacija, uždėtas apšiltintas denginys, įrengta apšildymo sistema. 2011 m. gegužės 19 d. „Žalgiris“, LKL finale įveikęs Vilniaus „Lietuvos rytą“ 95:69 ir tapęs šalies čempionu, sužaidė savo paskutiniąsias rungtynes Halėje.

orai
Lietuvoje
Šiandien bus 3–7 °C šilumos, prognozuojamas lietus ir šlapdriba. Ateinančią naktį bus 0–4 °C, rytoj dieną – 1–6 °C šilumos. Bus lietinga, tik Klaipėdoje pro debesis retsykiais gali švystelti saulė.

Šiandien Europoje
ŠIAULIAI KLAIPĖDA

+7

+3

PANEVĖŽYS

Atėnai Berlynas

+3 2-4 PIETVAKARIŲ

UTENA

+3
KAUNAS

Londonas Madridas Maskva Minskas

Artimiausiomis dienomis
12-06 NAKTĮ 12-06 DIENĄ 12-07 NAKTĮ 12-07 DIENĄ

+4
-1 0 +4 +2 +2 +6

VILNIUS

Oslas

+17 +5 +7 +12 +6 +6 +1

Paryžius Praha Ryga Roma Stokholmas Talinas Varšuva

+8 +5 +3 +14 +2 +2 +4

Vilnius Kaunas Klaipėda

0 +1 +4

+2 +2 +6

+4
Interaktyvus orų žemėlapis

www.15min.lt /orai

2011 GRUODŽIO 5 D., PIRMADIENIS

KAUNAS / 3

Daug gatvių dar liko duobėtos. „15min“ nuotr.

interviu

Praradęs postą atrado šeimą
ARTŪRAS JANČYS
a.jancys @15min.lt

Giedrė ir Rimantas Mikaičiai tikisi daugiau laiko praleisti kartu. E.Ovčarenko nuotr.

Buvęs Kauno meras Rimantas Mikaitis galėtų drąsiai pakartoti posakį „nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“. Darbą prarado ne tik jis, bet ir jo žmona Giedrė Mikaitienė, tačiau darbų skirtinguose miestuose atitolinta šeima pagaliau kartu pasimėgavo išskirtinėmis atostogomis.

Gatvės palopytos
VILIJA ŽUKAITYTĖ
v.zukaityte @15min.lt

Šiais metais paprastojo gatvių remonto Kaune buvo atlikta daugiau už nei 5 mln. Lt. Tokia pati suma buvo skirta ir gatvių išdaužoms užlopyti.
Oficialiais Kauno savivaldybės pateikiamais duomenimis, už 1,9 mln. Lt buvo sutvarkyta viena Nuokalnės gatvės pusė nuo Varnių tilto. Jeigu savivaldybės biudžete bus pakankamai lėšų, kitais metais planuojama sutvarkyti ir kitą gatvės dalį. Veiverių gatvės atkarpai sutvarkyti, kelio dangai atnaujinti buvo skirta 1,7 mln. Lt. Taikos prospekto ir Kovo 11-osios gatvės žiedinę sankryžą suremontuoti prireikė 1,3 mln. Lt. Šioje gatvėje, vairuotojų džiaugsmui, buvo atnaujinta sena kelio danga ir pakeisti betono kelkraščiai. Jurbarko gatvės remontas nebuvo užbaigtas, nes darbus pradėjusi savivaldybė staiga sužinojo, kad 2012 m. „Kauno vandenys“ šioje gatvėje keis buities nuotekų tinklus, ties vandentiekį. Todėl atnaujinti gatvės važiuojamąją kelio dangą nuspręsta tik kitais metais.

Kuk lesni remonto darbai buvo atlikti Molėtų g., S.Moniuškos g., Ukmergės g., Tymo g., Lukštinės g. Prieš Europos krepšinio čempionatą buvo pagražinti ir du pėsčiųjų tiltai į Nemuno salą. Buvo atlikta darbų beveik už 0,8 mln. Lt. Kapitalinio remonto šiais metais sulaukė tik dvi Kauno gatvės – Aido g. ir viadukas per geležinkelį Rokuose. Savivaldybei teko atseikėti rangovams dar 2 mln. Lt. Miesto vadovai nuolat ieško būdų, kaip iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos gauti daugiau lėšų gatvėms lopyti. Netgi buvo nuspręsta kreiptis į Kelių direkciją, kad šešioms Kauno gatvėms – Ateities pl., Marijampolės pl., H. ir O. Minkovskių g., Marvelės g., Jonavos g. ir Raudondvario pl. – būtų suteiktas valstybinės reikšmės kelių statusas. Be to, Kaunas dar kartą bando inicijuoti Kelių priežiūros įstatymo pataisas, kurios pakeistų Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytų lėšų skyrimo proporcijas. Kaune gatvių tinklas siekia beveik 1 tūkst. kilometrų, tačiau kiekvienais metais joms tvarkyti skiriami menki biudžeto trupiniai. Tokiais tempais miestas gatvių nesugebės sutvarkyti net per artimiausią dešimtmetį.

Šių metų spalio pabaigoje iš Kauno mero posto atleistas R.Mikaitis vylėsi pagaliau normaliai pailsėsiąs, nes gaus dviejų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją. Buvusio mero svajonė išsipildė: neseniai jis grįžo iš atostogų bos narys, atlyginimas už tai šiltuose kraštuose. nemokamas. Jūsų žmona taip Interviu „15min“ R.Mikaitis pat jau nebedirba stambiame pabrėžė, kad su šeima tai bu- koncerne Vilniuje. Ar negąsvo pirmos tikros atostogos, ko- dina nedarbo šmėkla? kių neturėjo pastaruosius pus– Tikrai ne. Žmona Giedrė penktų metų: didelę dalų lais- yra patyrusi vadybininkė, darvalaikio prarydavo vicemero bo tikrai suras. Norėtume, kad pareigos, kurias ėjo ketverius darbas būtų Kaune. Nes pastametus, ir trumpas, bet psicho- ruosius 9 metus žmona dirbo logiškai įtemptas pusmetis Palangoje, Vilniuje, tai iš tiemiesto vadovo kėdėje. sų vargino. – Kokioje šalyje malšinoLaikraščiai jau rašė, jog te širdperšą, praradęs me- aš į teatrą vaikštau su kairo postą? myno žmona (juokiasi). Tik– Nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta girtis kelionėmis. Užteks pasakyti, kad tai buvo egzotiškas kraštas, ne Europos žemyne. O didelės širdperšos nejaučiau, nedariau Sakė R.Mikaitis. tragedijos dėl to, kas įvyko. Interpeliacija, žinoma, nemaloni procedū- rai, kai žmona nuolat būdavo ra kiekvienam politikui. Bet sostinėje, per oficialius rengipsichologiškai tokiam lūžiui nius šalia manęs kartais būreikia būti visada pasirengus, davo kaimynystėje gyvenanypač jei vadovauji tokiai mar- ti svainė, žmonos sesuo Rasa gai idėjų ir interesų požiūriu Krėpštienė, Justino Krėpštos koalicijai, kokia teko mano, žmona. Dabar Justino „nebekaip mero, daliai. skriausiu“... – Puspenktų metų jums O jūs pats ką ketinate nereikėjo sukti galvos dėl veikti? duonos kąsnio. Buvote vice– Neskubu, dairausi, laumeras, meras. Bet dabar esa- kiu pasiūlymų. Turiu statyte eilinis Kauno miesto tary- bų inžinieriaus diplomą, tu-

Užteks pasakyti, kad tai buvo egzotiškas kraštas, ne Europos žemyne.

riu patirties sporto vadybos srityje. Prieš tapdamas vicemeru, dirbau Orientavimosi sporto federacijos generaliniu sekretoriumi. – Kai šių metų balandį netikėtai buvote išrinktas Kauno meru, Andrius Kupčinskas išpranašavo, jog jūsų vadovaujama koalicija ilgai neištemps. Kiek laiko duodate konservatorių vadovaujamai koalicijai? – Nesivadovauju įžeistomis ambicijomis ir linkiu A.Kupčinsko komandai sėkmės, jei tik ji bus sėkminga, tarnaus miestui, deramai atstovaus viešajam interesui. Deja, jau pirmieji naujosios valdžios žingsniai sukėlė žiniasklaidos ir visuomenės nerimą. O pradžia buvo tokia: pirmasis Kauno miesto tarybos kolegijos posėdis surengiamas slapta, nekviečiami opozicijos atstovai, neįleidžiami žurnalistai. Vienas pirmųjų tikrai garbės Kaunui nedarančių sprendimų – išstumti iš konkurso Panemunės tiltui rekonstruoti bendrovę, pasiūliusią 20 mln.Lt mažesnę kainą nei „Kauno tiltai“. Pastaroji bendrovė nuolat stebuklingai laimi konkursus,

nors ir nesiūlydama geriausių sąlygų. Tai patinka vicemerui Kęstučiui Kriščiūnui, bet abejoju, ar tai gerai miestui, ar padeda siekti skaidrios politikos. – Kodėl to nepastebi antrąkart meru tapęs A.Kupčinskas? – Nemanau,kad A.Kupčinskas to nepastebi ar nesupranta. Bet galbūt ir jo rankas pančioja klanų interesai. Jis turi daug geresnes starto sąlygas, 12-os konservatorių daugumą, nei turėjome mes, trys liberalai. Bet ir A.Kupčinskas, kaip rodo nuo pat pirmų jo dienų prasidėję neigiami reiškiniai, sėdi ant parako statinės. Aš ir mano bendraminčiai norėjome kauniečiams parodyti, jog mūsų mieste įmanoma ir kitokia politika, nei būdavo iki šiol: atvira, skaidri, be „otkatų“ ir dumblinų klanų diktatūros. Deja, nespėjome.

2011 GRUODŽIO 5 D., PIRMADIENIS

4 / KAUNAS
šventė
Sekmadienį Rotušės aikštėje suspindo smaragdinė Kalėdų eglė. A.Koroliovo nuotr.

Mažylių išmonė nustebino floristus

Kauniečiai rinks gražiausią mažųjų kūrėjų sukurtą puokštę. Organizatorių nuotr.

Net visko mačiusius profesionalius floristus nustebino originalios Kauno darželinukų kalėdinės puokštės.

Kalėdų karštinė prasidėjo
ŠARŪNAS BULOTA
s.bulota@15min.lt

Net smarkus lietus ir vėjas nesutrukdė kauniečiams sekmadienį įžiebti kalėdinę eglę. Rotušės aikštėje susirinkę tūkstančiai kauniečių smalsiai apžiūrinėjo iš 40 tūkstančių plastiko butelių pagamintą žaliaskarę ir klausėsi šventinio koncerto.
Tekstilininkės Jolantos Šmidtienės, vadovavusios šventinės eglės kūrimui, teigimu, kuriant originalią šių metų miesto smaragdinę puošmeną išlaikytos jau keletą metų gy-

vuojančios tradicijos. „Smaragdo spalvos eglutė labai originali savo dekoracijomis, saugi gamybos principais, šilta įdėtos meilės, rankų darbo ir išmonės principu. Bet ji išliks ir tradicinė – jos viduje ir šiemet bus galima palikti linkėjimus“, – sakė J.Šmidtienė. Menininkės darbą dauguma susirinkusiųjų įvertino teigiamai. „Kaunas pastaraisiais metais vis nustebina netradicinėmis eglėmis. Aš labiau mėgstu natūralius medžius, tačiau ši plastikinė eglė man patinka. Manau, kad sulauksime ir kitų miestų gyvento-

Aš labiau mėgstu natūralius medžius, tačiau ši plastikinė eglė man patinka.
Sakė studentė Vida. jų dėmesio, o tai – naudinga kauniečiams“, – „15min“ sakė studentė Vida. Renginyje, kurį nuo 16 val. transliavo LNK televizija, kauniečiams koncer-

tavo Rūta Ščiogolevaitė, Neda, Merūnas ir Kauno Burgundiškasis choras, smuikininkės „Electric ladies“. Pasirodymus surengė Deimantės vaikų mados teatras, mušamųjų ansamblis „Ritmas kitaip“, šokių grupė „Demo“, fakyrai „Ugnies ratas“. Kalėdų pasaką sekė renginio vedėjas aktorius Ridas Žirgulis. Laukiant didelio žmonių antplūdžio, nuo ankstaus sekmadienio ryto Rotušės aikštėje nebuvo leidžiama statyti automobilių, gyventojai raginti naudotis viešuoju transportu.

Prekybos ir pramogų centre „Molas“ surengtos parodos lankytojų akis traukė originali kalėdinės eglutės tematika sukurta puokštė, kartu vaizduojanti ir laikrodį, madinga dekupažo technika dekoruotas moliūgas pusnyse. Kitos puokštės taip pat nestokojo kalėdinių atributų: žvakių, varpelių, snaigių, angelėlių, nykštukų, eglutės žaisliukų, šakelių, kankorėžių. Aštuoni parodoje dalyvaujantys Kauno vaikų darželiai pateikė po dvi savo auklėtinių sukurtas kalėdines puokštes. „Žinoma, mažiesiems sukurti šias puokštes padėjo jų auklėtojos, tačiau tiek idėjos, tiek darbas buvo vaikų“, – tvir-

tino „Molo“ rinkodaros vadovė Goda Marija Isakė. Parodėlės atidarymo šventėje pasipuošę ir džiugiai nusiteikę darželinukai parodė savo parengtas programėles: šoko, dainavo ir deklamavo eilėraščius. Vaikučiai už dalyvavimą šventėje gavo dovanėlių. Paroda veiks iki sausio 6-osios. Jos organizatoriai kviečia kauniečius iki gruodžio 16 d. atiduoti savo balsus už labiausiai patikusią puokštę.

2011 GRUODŽIO 5 D., PIRMADIENIS

AKTUALIJOS / 5

Lietuva vėl įdomi
Šią savaitę į Lietuvą atvyksianti Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton turėtų išsakyti paramą demokratinėms jėgoms posovietinėse šalyse į Rytus nuo Lietuvos. H.Clinton turėtų dalyvauti Vilniuje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikime.
„Ji atvyksta kaip renginio svečias, bet tai yra puikiausia vieta pasiųsti stiprų signalą palaikant demokratines tendencijas, demokratinius lyderius ir organizacijas į Pietus ir Rytus nuo Lietuvos, visai Rytų erdvei“, – interviu BNS sakė A.Ažubalis. „Tai labai padrąsins demokratines jėgas“, – pridūrė jis.
A.Ažubalis turės progos vėl pabendrauti su H.Clinton. BFL nuotr.

Merų rinkimai kelia problemų
Vyriausybės išvados projekte pritariama tiesioginių merų rinkimų įvedimui, bet nesutinkama, kad meras būtų savivaldybės vykdomoji institucija, atskaitinga savivaldybės tarybai.
Pagal Seime šiuo metu sva rstomas Konst it ucijos pataisas, savivaldybės meras būtų atskaitingas ne tik administracinio vieneto gyventojams, bet ir savivaldybės tarybai. Vyriausybės išvados projekte pažymima, kad teisės rinkti savivaldybės merą tiesiogiai suteikimas gyventojams reikštų visiškai kitokį nei dabar savivaldybės mero statusą. „Darytina išvada, kad daugelis žmonių lūkesčių, susijusių su tiesiogiai išrinktu savivaldybės meru, gali likti neįgyvendinti, nes savivaldybės meras, kaip vykdomoji institucija, negalės priimti sprendimų dėl esminių savivaldybės problemų, o tai gali lemti gyventojų nusivylimą tiesiogiai išrinktų savivaldybių merų veikla“, – nurodoma išvados projekte. Jame sakoma, kad Vyriausybė laikosi nuostatų, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra tiesiogiai išrinktas meras ir savivaldybės taryba, kad meras yra savivaldybės tarybos narys ir jos pirmininkas, organizuojantis savivaldybės tarybos darbą, kad meras yra savivaldybės vadovas.

Iškalbingas ženklas
Pasak ministro, Vilniuje laukiami ne tik oficialūs pareigūnai iš tokių šalių kaip Rusija ir Baltarusija, bet ir nevyriausybinių organizacijų atstovai bei žmogaus teisių gynėjai. Lietuvoje H.Clinton taip pat turėtų susitikti su Baltarusijos opozicijos aktyvistais. „Girdėjau, kad tai buvo planuojama. Apie tai buvo kalbama, kai lankiausi JAV Valstybės departamente“, – BNS sakė Lietuvoje politinį prieglobstį

gavusi Baltarusijos opozicijos portalo „Chartija 97“ redaktorė Natalja Radina. Pasak A.Ažubalio, antrasis H.Clinton vizitas į Lietuvą per pusmetį liudija, kad JAV nesitraukia iš šio regiono.

Sprendimų nebus
Ministras, kuris šiemet eina ir ESBO pirmininko parei-

YPATINGAS SAUGUMAS
Antradienį ir trečiadienį vyksiančioje ESBO Ministrų tarybos sesijoje turėtų dalyvauti per 40 ministrų, tarp kurių yra ir Rusijos bei Vokietijos diplomatijos vadovai.
Į Vilnių taip pat žadėjo atvykti Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton. Iš viso į Vilnių atvyks apie 1000 diplomatų, pareigūnų, ekspertų, 68 oficialios delegacijos. Vakar Vilniuje jau atidarytas tradicinis ESBO pilietinės visuomenės forumas, kasmet organizuojamas prieš ESBO Ministrų tarybos sesiją. Vakar taip pat atidaryta ESBO pilietinės visuomenės paralelinė konferencija bei jungtinė ESBO ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerių pilietinės visuomenės konferencija. Posėdžiai vyks Vilniuje, „Litexpo“ parodų rūmuose. Jų saugumui užtikrinti pasitelktos tūkstantinės pareigūnų pajėgos. Sustiprintas saugumas, anot pareigūnų, jausis visame mieste, bus ribojamas eismas, tačiau didžiausios saugumo pajėgos bus sutelktos aplink „Litexpo“. Ketinantiems važiuoti šia kryptimi teks turėti ir pasus.

gas, pabrėžė, kad Vilniaus susitikime daug dėmesio turėtų sulaukti ir vadinamasis „Arabų pavasaris“ – demokratinės revoliucijos ir protestai Sakė A.Ažubalis. arabų pasaulyje. „Pirmą kartą ESBO renginyje bus ski- jančių sprendimų. „Ši orgariamas toks didelis dėmesys nizacija yra platforma dialoŠiaurės Afrikai, Arabų pava- gui. Tai didžiausia pasaulyje sariui. Egipto, Tuniso, Maro- regioninė organizacija, kuko, Alžyro aukšto lygio atsto- rią galėčiau pavadinti milživai čia susitiks su Europos Są- nu su šilkinėm pirštinaitėm. jungos, Vidurio Azijos atsto- Jis galingas, didelis, bet veivais. Bus kalbama, kuo ESBO kia tik konsensusu“, – sakė galėtų padėti. O padėti galėtų ministras. visų pirma įtvirtinant demokratines permainas“, – kalbėjo A.Ažubalis. Ministro teigimu, ESBO ministrų tarybos sesijoje taip pat ketinama tartis dėl atsako į naujas grėsmes, bus kalbama apie kibernetinį ir energetinį saugumą, kovą su žmonių, narkotikų ir ginklų prekyba. Vis dėlto A.Ažubalis pabrėžė, kad iš ESBO nereikia tikėtis reikšmingų įpareigo-

Bus kalbama, kuo ESBO galėtų padėti. O padėti galėtų visų pirma įtvirtinant demokratines permainas.

Prokuroras pavargo
Tarnybą prokuratūroje paliko rezonansines bylas tyręs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Paulius Jablonskas (nuotr.).
„Iš pradžių pailsėsiu, o paskui žiūrėsim“, – BNS sakė P.Jablonskas. Neoficialiomis žiniomis, buvęs prokuroras ketina užsiimti advokato praktika. Jis užsiminė, kad pasitraukimas iš prokuratūros susijęs su dideliu darbo krūviu. P.Jablonskas tvirtino, jog nebuvo sulaukęs pastabų iš vadovybės dėl savo darbo. „Susikaupė daug bylų, daug rezonansinių“, – apie

savo darbą kalbėjo eksprokuroras. P.Jablonskas pastaruoju metu kontroliavo advokato Sergejaus Novikovo nužudymo, riaušių prie Seimo, iš banko „Swedbank“ 1 mln. eurų reikalavusio ir sprogimu grasinusio vilniečio Jano Kurickio bylą.

2011 GRUODŽIO 5 D., PIRMADIENIS

6 / PASAULIS

Per rinkimus tildyta opozicija
Nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno krantų rusai vakar devyniose laiko zonose, nepaisydami žiemiško šalčio, rinko naujo šaukimo parlamentą, kuriame turėtų dominuoti valdančioji Vladimiro Putino partija.
Daugelis rinkėjų reiškė paramą „Vieningajai Rusijai“, kuri pastaraisiais metais dominavo žemuosiuose parlamento rūmuose Valstybės Dūmoje, bet buvo ir tokių, kurie atvirai ragino nutraukti jos valdymą. Maskvoje nenutrūkstantis rinkėjų srautas plūdo į vieną mokykloje įrengtą rinkimų apylinkę. Ryte balsavo daugiausia pensininkai, o po pietų matėsi daugiau darbingo amžiaus žmonių.
Rusijos parlamento rinkimų nugalėtojas buvo aiškus iš anksto. AFP nuotr.

Šiurpina pažeidimai
VIOLETA GRIGALIŪNAITĖ
v.grigaliunaite@15min.lt

Lietuvoje viešinti garsi Rusijos žmogaus teisių gynėja, Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva (nuotr.) tikina, kad Rusijoje niekada nebuvo laisvų rinkimų, tačiau apie tiek pažeidimų, kaip dabar, ji dar nebuvo girdėjusi.
„Apie masinius, precedento neturinčius pažeidimus, kurie užfiksuoti šiuose rinkimuose, man praneša nuolat nuo šeštadienio 7 valandos ryto. Sekmadienio rytą sužinojau, kad buvo išjungti nepriklausomų visuomenės informavimų kanalų interneto puslapiai. Taip daroma, kad žmonės negalėtų gauti informacijos, kaip vyksta rinkimai“, – teigė L.Aleksejeva. L.Aleksejeva daugiausia gauna pranešimų apie tai, jog nepriklausomi ekspertai nėra įleidžiami į rinkimų apylinkes. Buvo sutrikdyta ir nepriklausomos asociacijos „Golos“, kuri fi ksuoja rinkimų pažeidimus, karštosios linijos veikla. „Man pasakojo, kad jų nurodytu telefonu nuolat kažkas skambina, bet arba tyli, arba kalba nesąmones, nesusijusias su rinkimais. Tokiu būdu tie, kurie tikrai nori pranešti apie pažeidimą, paskambinti negali“, – sakė L.Aleksejeva.

VAŽIAVO AUTOBUSAIS
ar sugebės „Vieningoji Rusija“ išsaugoti konstitucinę daugumą žemuosiuose rūmuose. Vis dėlto prognozuojama, kad „Vieningoji Rusija“ pajėgs užsitikrinti aiškią daugumą naujos sudėties parlamente, bet visuomenės apklausos rodo, kad, palyginti su 2007 m., ji gaus maždaug 10-čia proc. mažiau balsų. Per 2007-ųjų rinkimus V.Putino partija gavo 64,3 proc. balsų ir 315 vietų Dūmoje.
Rinkimuose į Rusijos Dūmą dalyvavo ir Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai, balsavę Rusijos ambasadoje Vilniuje, Generaliniame konsulate Klaipėdoje ir Visagine „Bangos“ salėje. Vakar apie vidurdienį prie ambasados būriavosi nemažai žmonių, stovėjo keli Rusijos ambasados išnuomoti autobusai, atvežę rinkėjus iš kitų Lietuvos miestų. Vilniuje prie ambasados sutikti žmonės teigė atėję pareikšti savo politinės valios, bet neslėpė ir patys besitikintys bent šiokios tokios naudos. Nemaža dalis atėjusių balsuoti – Lietuvoje gimę ir augę žmonės, buvę kariškiai. Kiti – į Lietuvą darbo ar atostogų atvykę asmenys.

Rimtas išbandymas
Šie rinkimai į žemuosius parlamento rūmus – 450 vietų Valstybės Dūmą – laikomi rimtu V.Putino galimybės išsilaikyti valdžioje išbandymu, jam rengiantis per kovą įvyksiančius prezidento rinkimus vėl siekti aukščiausio posto Kremliuje. Valdančioji viršūnė šiuos rinkimus laiko pasitikėjimo votumu kursui, kurį vykdo V.Putinas, o oponentai – paskutine galimybe įsiūbuoti jo per dešimt metų sukurtą politinę monopoliją nesmurtiniais metodais. V.Putino partijos populiarumas šįmet mažėjo, o pagrindine rinkimų intriga tapo tai,

Trukdo opozicijai
Slogias Kremliaus varžovų nuojautas kelia daugybė rinkėjų skundų dėl šiurkštaus spaudimo ir dėl to, kad valdžios partija nepaisė etikos normų per agitaciją. Be to, vakar programišiai atakavo opozicinius interneto tinklalapius ir sutrikdė jų

veiklą. „Ataka prieš interneto svetainę rinkimų dieną aiškiai yra bandymas trukdyti skelbti informaciją apie pažeidimus“, – sakė radijo „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas. Pranešama, kad neveikia opozicijos savaitraščio „New Times“ interneto svetainė, taip pat naujienų svetainė slon.ru. Populiarus verslo dienraštis „Kommersant“ po ketvir-

tadienio kibernetinės atakos nedirba jau ketvirtą dieną iš eilės. Įsilaužėliai pakeitė jo IP adresą. Rusijos tinklaraštininkai taip pat skundėsi, kad negali prieiti prie savo puslapių populiarioje tinklaraščių platformoje Livejournal.com. Prieš šią interneto svetainę visą savaitę buvo rengiamos paskirstyto atsisakymo aptarnauti atakos.

„Karuselės“ principas
Žmogaus teisių gynėja pasakojo sužinojusi, kad Maskvoje įsisuko vadinamoji karuselė, kai žmonės gauna balsavimo ne savo apylinkėje teisę suteikiančius talonus ir važinėja iš vienos apylinkės į kitą visur balsuodami už „Vieningąją Rusiją“. L.Aleksejeva

mano, kad valdantieji bijo prarasti savo įtaką, nes išankstinės slapta atliktos apklausos, kurių rezultatai viešai neskelbiami, rodo, kad už „Vieningąją Rusiją“ balsuos tik apie 20–30 proc. rinkėjų. „O partijos viršūnės iškėlė pavaldiniams užduotį surinkti net 55–57 proc. balsų. Vadinasi, apie 30–35 proc. rinkėjų balsavimo rezultatus reikia suklastoti. Todėl taip ir ignoruojami nepriklausomi stebėtojai“, – teigė L.Aleksejeva. Maskvos Helsinkio grupės vadovė pasakojo turinti informacijos, kad į Maskvą buvo atvežta apie 30 tūkst. Kremlių palaikančios jaunimo organizacijos „Naši“ atstovų, kurie tuo pačiu „karuselės“ principu gali balsuoti daugybę kartų. „Vienas mano pažįstamas likus kelioms dienoms iki rinkimų vienoje apylinkėje sutiko kariškių grupę, kurie norėjo gauti balsavimo teisę suteikiančius talonus. Kariškiai jam paaiškino, kad jiems liepta tokius talonus turėti ir jie bus organizuotai vežiojami po apylinkes, kur balsuos už „Vieningąją Rusiją“, – pažeidimus nenuilsdama vardijo 84 metų žmogaus teisių gynėja.

Kandidatas palūžo
mos „nuolatinės žalos“ jam ir jo šeimai. Šiuos jo žodžius šalininkų minia palydėjo aiktelėjimu. H.Cainas tikino, kad prieš jį žaidžiamas „nešvarus žaidimas“. 6 5 me t ų juo d ao d i s H.Cainas buvo laikomas vienu realiausių respublikonų kandidatų varžytis dėl JAV prezidento posto, bet jo autoritetą pakirto kelių moterų vieši liudijimai, kad jis prie jų seksualiai priekabiavo. Galutinis smūgis buvo suduotas praėjusią savaitę, kai verslininkė Ginger White viešai papasakojo, kad ji ir H.Cainas tik neseniai nutraukė 13 metų trukusį „seksualinį“ nesantuokinį romaną. Reikalus dar labiau komplikavo H.Caino žodžiai, kad jo žmona apie tuos santykius nežinojo, bet draugystė su G.White esą buvo platoniška.

Respublikonų pretendentas į JAV prezidentus Hermanas Cainas (nuotr.) šeštadienį iš esmės nutraukė savo kampaniją – dėl skausmingos žalos, kurią jam padarė įtarimai seksualiniu priekabiavimu ir svetimavimu.
H.Cainas, kuris atrodė išdidus, bet aiškiai nusiminęs, paskelbė, kad sustabdo savo kampaniją dėl pareiškimų apie jo nederamą elgesį daroTomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt
Redakcija Vilniuje Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt A.Goštauto 40 B, 01112, Vilnius Kauno biuras Tel. (8-37) 243 000 Faks. (8-37) 207 887 kaunas@15min.lt Kęstučio g. 58, 44305, Kaunas Klaipėdos biuras Tel. (8-46) 257 900 Faks. (8-46) 257 800 klaipeda@15min.lt S.Daukanto g. 2, 92235, Klaipėda Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 210 5895 Tel. Kaune (8-37) 207 886 Tel. Klaipėdoje (8-46) 257 800 reklama@15min.lt skelbimai@15min.lt Leidėjas: UAB „15 minučių“, A.Goštauto 40 B, 01112 Vilnius. Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt www.15min.lt

TIRAŽAS – 43 000. ISSN 1822-5322.
Platinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

$

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Asta Cibienė Dienos redaktorė a.cibiene@15min.lt

„15min” – pirmasis nemokamas laikraštis Lietuvoje, kurio tiražą kas ketvirtį audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

215 100 nuolatinių skaitytojų per dieną
„TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. vasara

2011 GRUODŽIO 5 D., PIRMADIENIS

8 / SKELBIMAI
Transportas
Airija – Lietuva siuntiniai, kroviniai nuo durų iki durų. www.siuntiniai.com. Tel.: 8 679 52844, +353851546716. Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, juodžemio, atsijų iki 7 t. „Bobcat“ nuoma. Tel. 8 657 68660. BRANGIAI SUPERKAME AUTOMOBILIUS. NUO 1993 IKI 2011 M. INFORMACIJA TEL. 8 605 11996. Meninis automobilių įlenkimų lyginimas nepažeidžiant dažų. Kauno automobilių turguje. Informacija tel.: 8 683 55565, 8 682 10500. SUPERKAME ĮVAIRIŲ MARKIŲ AUTOMOBILIUS. ATSISKAITOME IŠ KARTO, DIRBAME BE POILSIO DIENŲ. Tel. 8 600 08276.

Perka
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Informacija tel.: 740405, 8 687 90575. Brangiai ir greitai superkame įvairius automobilius nuo 1980 iki 2010 metų. Daugiau informacijos tel. 8 644 96466. Įmonė perka automobilius nuo 200 iki 1500 Lt. Atsiskaitome iš karto, pasiimame patys. Tel. 8 610 00287. Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Informacija tel. 8 671 08059. Perkame automobilius į metalo laužą, nevažiuojančius, su defektais ir t.t. Pasiimame patys, išrašome pažymas. Tel.: 8 673 31752, 8 607 97663. Perkame mišką su žeme arba iškirtimui visoje Lietuvoje. Tel. 8 698 55325, www.dzukijosmediena.lt. Perkame VW-AUDI-BMW-MERSEDES automobilius ardymui iki 500 Lt. Tel. 8 602 40865. Superkam juodą spalvotą metalą, senus automobilius, akumuliatorius. Demontuojam. išvežam mažus kiekius be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel.: 8 600 60674, 8 37 260840. Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalo laužą. Didesnį kiekį išvešime patys. Raudondvario pl. 112, tel.: 267424, 8 650 50353. Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalo laužą. Didesnį kiekį išvešime patys. Raudondvario pl. 112, tel.: 267424, 8 650 50353. UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis: R.Kalantos g. 49, Kaunas, telefonais 8 37 215092, 8 698 55553. PERKAME MIŠKUS IR ŽEMĖS, ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĘ.TEL. 8 610 65172. Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius .Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel.: 8 682 69307, 8 37 47898. Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39500. Superkame senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00292, autominute@gmail.com.

Nekilnojamasis turtas
!Nuolat perkame butus namus, sklypus, patalpas Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 650 84277. Norite parduoti arba išnuomoti nekilnojamąjį turtą? Mes Jums turime klientų! Skambinkite jau dabar tel. 8 657 63600, UAB „S. IMPERIJA“. Parduodami nuo 10 a iki 25 a. sklypai Jonavos raj, Skarbinų km. Namų valda. Kauno Jonavos pusiaukelė. Elektra, keliai šalia miško. Kaina 3200 LT/a. Tel. 8 652 86085. Parduodu namą Panerių g., dviejų aukštų, 218 kv.m. b.pl., mūrinis. Tel. 8 699 20264. Parduodu naujos statybos butą Garliavoje 4-ių butų name. B.pl. 85 kv.m, per du aukštus, du balkonai, 3 a žemės, komunikacijos, šildymas dujomis. Kaina 185 000 Lt. Tel. 8 659 23788. Parduodu vieno kambario butą 32 kv.m, Taikos pr. Tel. 8 699 20264. Perku 3, 4 kambarių butą tarpiniame aukšte, gali būti be remonto, su skolomis. Tel. 8 614 93479. Perku namą, dalį namo, kotedžą arba namų valdos sklypą Kaune. Informacija tel. 8 614 21015. Pirksiu 1 arba 2 kambarių butą Kaune. Tel.: 8 600 27072, 8 676 22529. Trumpalaikė, įrengtų butų – apartamentų nuoma Kaune: valandai, dviem, dienai, nakčiai. Tel. 8 604 95323.

Baldai
Parduodame virtuvės komplektus, bendras ilgis – 200 cm, 2 metų garantija, be surinkimo, nemokamas atvežimas, 499 Lt. www.baldai1.lt. Tel. 8 620 20111.

. skelbkites
Biure Kaune

Dovanoja
Dovanoju labai gražius kačiukas ir katytė rainis. 2 mėn. amžiaus. Galiu atvežti į namus. Daugiau informacijos tel. 8 682 00239.

Poilsis, turizmas
Mikroautobusų „Mercedes Benz“ nuoma įvairioms progoms ir kelionėms Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 19930, nuoma.litaksa@gmail.com.

UAB „15 minučių“ Adresas: Kęstučio g. 58-6, Kaunas Tel.: 8 37 207887, 8 655 34280 El. paštas: skelbimaikaunas@15min.lt

Paslaugos
„Universalus Lombardas“ superka, parduoda ir skolina už auksą, mobilius telefonus, kompiuterius, nekilnojamąjį turtą. Adresas: A. Juozapavičiaus pr. 84A, „Norfoje“, Tel. 8690 63600 „Snaigės servisas“ ČIURLIONIO G. 5, visų šaldytuvų, skalbimo mašinų, viryklių remontas. Prekyba šaldytuvais ir jų atsarginėmis dalimis. Informacija tel. 8 37 341876. „VELNIO ADVOKATAS“ – mes laimime visas bylas, kurias apsiimame vesti?! Tel. (8 687) 40 002. Tel./faks. (8 5) 237 58 26. Atliekame kompiuterių tech. ir programinį remontą. Lituojame, superkame. Galime atvykti. Tel 8 606 20351. Atvežame: atsijas, žvyrą, smėlį, juodžemį. Išvežame statybinį laužą. Pasikrauname. Vežame ir mažais kiekiais. Tel. 8 618 87203. Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. Nemokamai – nereikalingą metalo laužą, buitine techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Informacija tel.: 8 601 99230, 799 681. Patikimos perkraustymo paslaugos, mažiausiomis kainomis visoje Lietuvoje. Tel.: 225024, 8 677 79888, www.kraustykislengvai.lt. Pigiausiai išsiurbiame nuotekų šulinius, pasikrauname ir išvežame šiukšles, statybines atliekas, šakas. Tel.: 380853, 8 685 30321. Pigus krovinių ir baldų pervežimas. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 606 53447. Taisome automatines skalbimo mašinas. Atvykstame į namus Kaune ir rajone. Tel. 8 671 76825 Televizorių taisymas kliento namuose. Iškvietimas nemokamas, suteikiama garantija. Informacija tel.: 8 37 715991, 8 671 55064. Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune Savanorių pr. 192, tel. 8 601 93660 ir K. Donelaičio g. 33, tel. 8 679 66799. www.pc-help.lt. Privatūs, nedideli senjorų globos namai „SENJORŲ VILA“, kviečia norinčius kokybiškai gyventi gydytojų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos. Kreiptis Garliava, Žalioji 19 B, tel.: (8 37) 552258 , (8 652) 93000. ALUPLAST, AVANGARDE, VEKA plastikiniams langams nuolaidos iki 60 proc. Šarvuotos durys. Tel.: 8 37 403813, 8 684 10785. Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato, pinigai į namus. Daugiau informacijos tel. 8 700 55000. www.europrovidus.lt Automobilio 15 m keltuvo nuoma (kaina 60 Lt/val. + atvykimo mokestis). Medžių genėjimas. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimo darbai. Rolandas, tel.: 8 687 19660, 8 602 92845. „ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valome kilimus (kliento patalpose arba išsivežame), minkštuosius baldus, čiužinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiška įranga. Langų valymas, grindų dangos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada) Tel.: 77 09 44, 8 688 18946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt

Parduoda
Beržinės skaldytos malkos. Informacija tel. 8 686 26622. Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos malkos. Tel. 8 613 23999 SEKSO PREKĖS. Kalėdinis išpardavimas. Vytauto pr. 17 (tarp autobusų ir geležinkelio stoties). Tel. 8 614 31901. AKCIJA! Plieninė stogo danga RR32 (t.ruda) – 19,70 Lt (su PVM). Suteikiama garantija. UAB SAB BALTIC. Tel.: 37 327477, 8 612 36100, 8 698 31771. Parduodame statybinę medieną, vidaus – lauko dailylentes, grindlentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Tel.: 8 37 330071, 8 682 25858. PREKYBA VISOMIS STOGŲ DANGOMIS (AKCIJA – RAL8017 TRAPECIJA – 18,50 LT/KV.M SU PVM). Informacija tel.: 8 671 91619, 8 600 28653.

Statyba, remontas
Atliekame visus statybos (pamatų, sienų, stogų) griovimo, remonto ir vidaus apdailos darbus. Informaicja tel. 8 600 28653. www.evasta.lt. Klojame laminuotas grindis, montuojame gipso kartoną, darome pertvaras, kalame dailylentes. Tel. 8 607 11921. Kokybiškas plytelių klijavimas. Informacija tel. 8 648 62352.

Grožis, sveikata
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Informacija tel. 8 606 91150. KARDIOLOGINĖ REABILITACIJA IR PROFILAKTIKA! LSMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto klinika kviečia gydytis ir ilsėtis PALANGOJE. Kardiologo konsultacija, gydymas, procedūros, gyvenimas su maitinimu (3k./d.) tik 98 Lt. Poilsis – profilaktika (maitinimas 3k./d.) – 79 Lt. Tel.: 8 460 30027 arba 8 618 41860, klinika@ktl.mii.lt, www.pri.kmu.lt. Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Registracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel.: 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt Psichologė Lina Skromovaitė kviečia į Individualią arba Grupinę psichoterapiją, skirtą išgyvenantiems nerimo priepuolius, depresiją, baimes, norintiems labiau save pažinti ar gerinti tarpusavio santykius. Į Grupinę psichoterapiją registruotis iki gruodžio 6d. Senamiesčio šeimos klinika Šv. Gertrūdos g. 64. Elektroninis paštas – lina.skromovaite@ gmail.com. Tel. +37068942151. Daugiau informacijos rasite internete – www.senamiescioseimosklinika.lt Išblaivinimas detoksikacija namuose. Tolimesnis alkoholinės ir kitų priklausomybių gydymas. Tel. 8 686 31649.

Pranešimai
Antstolė Rima Gražienė skelbia Lioniui Čereškai priklausančio automobilio FORD TRANSIT FT100 (mėlynos spalvos, būklė gera), 1999 m., viešąsias varžytynes. Pradinė kaina – 4000,00 Lt. Norintys dalyvauti varžytynėse turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Rimos Gražienės kontoros depozitinę sąskaitą Nr. LT55 7044 0600 0302 3083, AB SEB banke. Varžytynės vyks 2012 01 09 11.00 val., J.Gruodžio g. 22, Kaune. Informacija tel.: 22-54-42, 22-54-71, antstolė Rima Gražienė. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: turtui apribota disponavimo teisė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus.

UAB„TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel.: juodieji metalai 8 37 44 14 14, 8 698 08 051; spalvotieji metalai 8 37 44 14 14, 8 611 44 404. Darbo laikas I-V 8-17val., VI 8-13val.

Siūlo darbą
Priimtumėme nuolatiniam darbui: Žaliavų paruošėją (+sukirpėjo padėjėją), lygintoją, siuvėją siūti pilnus gaminius. Darbas Garliavoje. Tel. 8 657 89863; 8 685 58900 Reikalinga SPAUDOS PARDAVĖJA Raudondvario plente ties Lampėdžių karjeru. Lankstus darbo grafikas. Atlyginimas 900 Lt. ir priedai. Kreiptis K. Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. 8 37 223238. Odontologijos prekybos įmonei Kaune reikalingas (-a) vadybininkas (-ė). Reikalavimai: išmanyti odontologijos produktus, vairuotojo pažymėjimas. Savo CV su nuotrauka siųskite el. paštu – astravita1@gmail.com. Daugiau informacijos tel. 8 687 57133.

2011 GRUODŽIO 5 D., PIRMADIENIS

SPORTAS / 9

Suspindo auksu
Pasaulio čempione „Žuvėdra“ tapo septintą kartą. T.Lukšio/BFL nuotr.

sprintas

Dviračių trekas
Simona Krupeckaitė iškovojo pirmąjį medalį šio sezono pasaulio dviračių treko taurėje. Savaitgalį Kalyje (Kolumbija) vykusiame antrajame etape 28-erių lietuvė triumfavo keirino rungtyje. Gabrielė Jankutė šioje rungtyje liko 9-a. Komandiniame sprinte kartu su G.Jankute S.Krupeckaitė užėmė 6-ą, o asmeniniame – 9-ą vietas. Dukart žingsnio iki medalio pritrūko Aušrinei Trebaitei, ji liko ketvirta daugiakovės varžybose, taip pat kartu su Vaida Pikauskaite ir Vilija Sereikaite komandinėse persekiojimo lenktynėse. Asmeninėse persekiojimo lenktynėse V.Pikauskaitė finišavo penkta.

„Žuvėdra“ vėl pakilo aukščiausiai. Šeštadienį Vilniaus „Siemens“ arenoje „Žuvėdros“ šokėjai septintą kartą pasipuošė pasaulio Lotynų Amerikos šokių ansamblių čempionato auksu. Pusė komandos po triumfo tarė sudie.
„Šis titulas yra pats reikšmingiausias, nes skirtas tiems, kurie išeina“, – teigiamas emocijas sunkiai tramdė šokėjų lyderis Dmitrijus Popovas. Visus septynis (1999, 2002– 2005, 2008 ir 2011 m.) pasaulio čempiono titulus su „Žuvėdra“ iškovojęs D.Popovas pažadėjo ir toliau šokti, nors pusei komandos šis čempionatas buvo paskutinis. Dar prieš pirmenybes šokėjai pareiškė, jog pasitrauks dėl amžiaus, dar-

bų ar šeimos. „Kai baigėme fi nalinį šokį, kritome ant žemės, bučiavome parketą – tada supratome, kad tai yra viskas. Paskutinį kartą parodėme, ką sugebame, o toliau jau rodys kiti“, – prisipažino penkerius metus „Žuvėdroje“ šokęs Tadas Rimgaila.

Šiam čempionatui juodai ruošėmės pusę metų.
Sakė D.Popovas. dinei „Žuvėdros“ komandai keturi teisėjai skyrė pirmąją, o trys – antrąją vietas. „Mano auklėtiniai tikrai nusipelnė šio titulo, – liedama laimės ašaras sakė Skaistė Idzelevičienė, kartu su vyru Romaldu vadovaujanti „Žuvėdros“ kolektyvui. – Simboliška, nes dabar esame 7 kartus čem-

Šoko „Uraganą“
Čempionės titulą pagrindinė „Žuvėdros“ komanda pelnė sausakimšoje „Siemens“ arenoje sušokusi audringą kompoziciją „Uraganas“ pagal roko grupės „Scorpions“ melodijų motyvus. Šokėjus vertino septyni teisėjai, taip kurių buvo žymi Lietuvos sportinių šokių trenerė Jūratė Norvaišienė. Pagrin-

pionai ir pasaulyje, ir Europoje. Jausmo, kurį dabar jaučiame, neįmanoma apsakyti žodžiais.“ Antrą vietą užėmė čempiono titulą gynęs „Vera“ ansamblis iš Rusijos, o bronza atiteko šokėjams iš Diuseldorfo (Vokietija). Finale taip pat šokusi antroji „Žuvėdros“ komanda užėmė 5 vietą. Ji atliko kompoziciją „Kuba“. Iš viso šeštadienį Vilniuje varžėsi 17 ansamblių, o ant „Siemens“ parketo sukosi beveik 300 profesionaliausių Lotynų Amerikos šokių šokėjų.

„Žuvėdra“ neišnyks
Po triumfo atslūgus milžiniškai įtampai „Žuvėdros“ šokėjai puolė į euforiją – bu-

čiavosi, glėbesčiavosi, verkė iš laimės ir maudėsi šampano pursluose. „Šiam čempionatui juodai ruošėmės pusę metų. Jautėme didžiulį spaudimą laimėti“, – neslėpė D.Popovas. Užgriuvusią sveikinimų laviną atlaikiusi „Žuvėdros“ vadovė S.Idzelevičienė džiaugėsi ir dėl antrosios „Žuvėdros“ komandos. Pasak vadovės, jaunesni šokėjai tinkamai pakeis po šio čempionato iš pagrindinės komandos pasitraukusius narius. „Turime labai daug talentingų šokėjų. Patys matėte, jog mūsų antroji komanda užėmė penktąją vietą. Pamaina auga“, – „Žuvėdros“ likimu neabejojo S.Idzelevičienė.

Daviso taurė
Rafaelis Nadalis garantavo Ispanijos teniso rinktinei triumfą Daviso taurės finale. Antroji planetos raketė vakar fantastiškame mače 1:6, 6:4, 6:1, 7:6 (7:0) palaužė Argentinos lyderį Juaną Martiną del Potro. Namuose, Sevilijoje, žaidę ispanai Daviso taurę laimėjo trečią kartą per paskutinius ketverius metus. Iš viso Ispanijos tenisininkai šiame turnyre yra triumfavę penkis kartus (2000, 2004, 2008, 2009 ir 2011 m.).

akistata

Lietuvos klubai neprilygo rusų
Lietuvos klubus skriaudė lietuvių treneriai – J.Kazlauskas ir R.Kurtinaitis.

Vienu lėktuvu iš Maskvos vakar parskridę Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai iš Rusijos pergalių neparsivežė.
Šeštadienį vykusiame stipriausių Lietuvos ir Rusijos krepšinio klubų jėgų patikrinime mūsiškiai pralaimėjo 0:2. VTB Vieningojoje lygoje lietuvius skriaudė lietuvių treniruojamos komandos – Jono Kazlausko CSKA ir Rimo Kurtinaičio „Chimki“.

Gulinčio nemuša
Rusijos v icečempionė „Chimki“ Lietuvos čempioną „Žalgirį“ pranoko rezultatu 83:72. Tiesa, dar ketvirtajame kėlinyje R.Kurtinaičio auklėtiniai mėgavosi solidžia 20 taškų persvara.

„Pabaigoje atlikome keletą nesėkmingų keitimų ir skirtumas sumažėjo. Žaidėme dėl pergalės ir ją pasiekėme. Žaidėjai jaučia, kai darbas jau padarytas – mes gulinčio nemušame. Todėl nutarėme neužbaigti paskutinės atakos“, – sakė R.Kurtinaitis. Ketvirtą kartą iš eilės Vieningojoje lygoje pralaimėjęs „Žalgiris“ (2 perg. ir 5 pral.) išliko aštuntoje A grupės vietoje ir dar labiau sumažino savo galimybes patekti į kitą etapą – užimti bent ketvirtą vietą.

Nutraukta serija
„Lietuvos rytas“ su Rusijos čempione CSKA lygiai kovojo tris kėlinius, bet palūžęs ketvirtajame taip pat buvo atsilikęs 20 taškų, o pralaimėjo rezultatu 75:89. Šia nesėkme

Lietuvos vicečempionai nutraukė 12-os iš eilės visuose turnyruose laimėtų mačų seriją. Vieningosios lygos B grupėje „Lietuvos rytas“ (5 ir 2) liko trečias. „Lietuvos rytas“ yra aukšto lygio komanda. Negalima tikėtis, kad pabėgsime į priekį keliais taškais kiekviename kėlinyje. Atsarginių žaidėjų dėka mes spurtavome paskutiniame kėlinyje. Apskritai, aš esu patenkintas tuo, kaip mes žaidėme“, – džiaugėsi J.Kazlauskas. Mače prieš „Lietuvos rytą“ jis pataupė lyderius, daugiau laiko aikštelėje leisdamas pasireikšti atsarginiams. Nežaidė ir abu lietuviai – po nugaros traumos atsigaunantis Darjušas Lavrinovičius ir Ramūnas Šiškauskas.

2011 GRUODŽIO 5 D., PIRMADIENIS

/

Padeda augti sveikam
EGLĖ PETKUTĖ
e.petkute @15min.lt

Reta operacija

Visame pasaulyje populiarios kūdikių nešyklės jau randa vietą ir mūsų šalies mamų kraiteliuose. Nuomonė, jog skraistėje kabantis vaikas yra žalojamas, tėra mitas. Tai patvirtina moksliniai tyrimai ir šį nešiojimo būdą ne kartą išbandžiusios moterys.
Nuolat prie mamos kūno prigludęs kūdikis nesijaučia vienišas, jis auga ramesnis ir sveikesnis. Tą jau seniai žino Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos moterys. Vos gimusias atžalas jos įpratusios visur nešiotis kartu su savimi. Nešyklėje jaukiai įsitaisęs vaikas netrukdo net dirbti laukuose.

Tradicijos skiriasi
Į skarą įsuptą kūdikį praėjusio amžiaus pradžioje į laukus nešdavosi ir lietuvės motinos. Kol dirbdavo, kūdikį palikdavo kabėti. Vaikus nuo dviejų mėnesių iki dvejų metų pasirišusios skraistėje jos nešdavosi ir į svečius, bažnyčią, parduotuvę. Šie istorikų aptikti faktai patvirtina, kad nešyklės mūsų šalyje nėra naujovė – tai sena tradicija, kuri šiandien vėl atgyja. Regione, kuriam priklauso Šiaurės Afrika, Europa ir Artimieji Rytai, vyrauja nuostata, kad kūdikio dažnai nešioti ant rankų nedera, jam būtina ramybė, jam geriau gulėti lopšyje. Tikima, jog taip kūdikis apsaugomas nuo „blogos akies“. Tokia nuostata visiškai nesuprantama pietų afrikietėms ir japonėms. Jos įsitikinusios, kad tiesioginis kūno kontaktas su motina labai svarbus vaiko fi ziniam ir dvasiniam vystymuisi.

Grįžtanti nešyklių tradicija Lietuvoje daug kam kelia nuostabą, o kartais ir pasipiktinimą.

Sulaukia piktų replikų
Gatvėje žingsniuojančią ir skraistėje kūdikį nešančią moterį Lietuvoje palydi nustebę, o kartais ir pikti, priekaištingi žvilgsniai. Moterys sulaukia ir replikų, jog jos nežinančios, kaip kenkia savo vaikui.

Vaikjuostė – tai 70 cm pločio ir 2–7 metrų ilgio medžiagos gabalas, kuris rišamas įvairiais būdais tampa nešykle.
„Žmonės į nešykles reaguoja kaip į stebuklą, sako, užauginsi neįgalų, nes iki pusės metų vaikas neva turi gulėti. Mano pačios mama sako, kad protingos mamos vaikus vežimėlyje vežasi“, – sakė etnologė Audronė Daraškevičienė. Dvie-

jų mažamečių mamai tokios nuostatos kelia šypseną. Jai pritaria ir viena iš Prieraišiosios tėvystės centro įkūrėjų Rima Kurtinaitienė, mokanti mamas, kaip teisingai naudotis nešyklėmis. „Tėvai ir medikai neretai nerimauja dėl to, kad nešyklėje vaikas sėdi. Neva naujagimis neturi sėdėti, jis turi tik gulėti. Tai netiesa, vaikas tikrai nesėdi, jis tik tvirtai prigludęs prie mamos kūno. Pagimdžius kūdikis pirmiausiai padedamas mamai ant krūtinės. Jis čia turi gulėti pirmąsias dvi valandas. O kai ateina laikas eiti į palatą, mama vaikjuoste jį prisiriša prie savęs ir nusineša“, – pasakojo R.Kurtinaitienė.

siekiant paskatinti vystytis jo raumenims“, – toliau aiškino Prieraišiosios tėvystės centro specialistė.

Santariškių klinikose dvejų metų berniukui sėkmingai išoperuotas didžiulis auglys, iš pilvo ertmės peraugęs į širdį. Operaciją atliko dviejų sričių chirurgai – širdies chirurgas dr. Virgilijus Lebetkevičius ir kraujagyslių chirurgas dr. Marijus Gutauskas su medikų komanda. Pasak V.Lebetkevičiaus, Lietuvoje tai – pirmas atvejis, kai auglys pažeidžia tiek daug organų. Tokio tipo auglys yra labai retas ir pasaulinėje praktikoje – aprašyta vos keletas atvejų.

Ortopedijos naujienos

Tinka ir per anksti gimusiems
Nešiotis vaiką prisirišus prie savęs nešyklėje patariama nuo dviejų mėnesių iki tol, kol ne per sunku. Po valandą ar pusantros kasdien nešiotis kūdikį rekomenduojama pirmąsias dvi savaites. Mokslininkai rekomenduoja pirmuosius kelis mėnesius kuo dažniau nešiotis nuogą kūdikį priglaudus prie nuogo mamos kūno. Būtent odos kontaktas padeda vystytis vaiko smegenims. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikjuostėje nešiotis mažo svo-

Dzūkė, skraistėje nešanti vaiką (1935 m.). B.Buračo nuotr.

Svarbiausia – deramai surišti
Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vokiečių ortopedai bandė atsakyti į klausimą, kaip užtikrinti nešiojamo vaiko padėtį taip, kad klubų sąnariai galėtų tinkamai vystytis. Jie sukūrė šiuolaikinę vaikjuostę. Per pastaruosius tris dešimtmečius Europoje ji labai išpopuliarėjo. Vaikjuostė – tai 70 cm pločio ir 2–7 metrų ilgio medžiagos gabalas, kuris rišamas įvairiais būdais tampa patogia nešykle. Yra gausybė vaikjuostės rišimo būdų. Kai kurie tinka naujagimiams, kiti – jau paaugusiam vaikui. Labai svarbi taisyklinga kūdikio kojų padėtis. „Nugara neturi būti tiesinama, nes kūdikio stuburas natūraliai įlinksta taip, kaip reikia, o skraistė jį tvirtai prilaiko. Susidariusi klostė ties naujagimio kaklu prilaiko galvelę, kad ši netikėtai neatsiloštų atgal, bet būtų laisva ir kūdikis galėtų dairytis į šalis“, – pasakojo R.Kurtinaitienė. Jos teigimu, kineziterapeutai be reikalo perspėja tėvus dėl to, kad nešyklėse daug laiko prabūnantys vaikai neva laiku neišmoks sėdėti, tinkamai laikyti galvos, vaikščioti. „Budrus vaikas ir nešyklėje dažnai kels galvą ir smalsiai dairysis aplinkui. Tai tas pats, kas paguldyti jį ant pilvo, taip

rio ir neišnešiotus naujagimius, nes jiems odos kontaktas su mama labai naudingas. Nustatyta, kad dėl to pagerėja kūdikio kvėpavimas, širdies ritmas, kūdikis geriau valgo ir greičiau auga.

Kauno klinikose net trims pacientams, operuojant peties sąnarį ir kelio priekinius kryžminius raiščius, pritaikyta visiškai nauja metodika. Operacijos atliktos bendradarbiaujant medikams iš Olandijos ir Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojui prof. Rimtautui Gudui. Atliktos trys operacijos. Dvi iš jų buvo kombinuotos artroskopinės–atviros peties operacijos, viena – artroskopinė kelio. Šioms operacijoms ruoštasi buvo ilgai – nauja metodika pirmiausia buvo išbandoma operuojant mirusių žmonių sąnarius Miuncheno (Vokietija) laboratorijoje.

Europoje siaučia tymai

R.Kurtinaitienė moko mamas tinkamai išsirinkti ir susirišti nešykles. E.Petkutės nuotr.

KELIOS TAISYKLĖS
nešiotis vaiko, atsukto veidu ne į mamą,
Psichologų teigimu, mažas vaikas, žvelgdamas į priekį, patiria per daug įspūdžių, dėl to vėliau darosi neramus, sunkiau užmiega. Be to, vaikas, nematydamas mamos, jaučiasi vienišas. Įrodyta, jog vežimėlyje veidu į aplinką vežiojamas vaikas pradeda kalbėti vėliau nei tas, kurį tėvai vežasi atsukę vaiko veidą į save. Pirmąjį vaiką rekomenduojama pradėti nešioti vaikjuostėje ne anksčiau kaip nuo pusės metų. Anot R.Kurtinaitienės, svarbu, kad tėvai susipažintų su kūdikiu, pajustų jo poreikius. Antrą ir kitus vėliau gimusius vaikus jau galima nešyklėje nešiotis ir nuo dviejų mėnesių.

$

Sergamumas tymais, kuris Europoje buvo gerokai sumažėjęs, vėl pradėjo didėti. Tai teigiama naujausioje amerikiečių ekspertų iš Ligų kontrolės ir prevencijos centrų ataskaitoje. Pavyzdžiui, spalio mėn. buvo užfiksuota daugiau nei 26 tūkst. susirgimo tymais atvejų (pusė susirgusiųjų – vyresni nei 15 metų). Iš jų devyni pacientai mirė. Lyginant su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, sergamumas išaugo tris kartus, konstatavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). „Užsikrėtimo tymais atvejų skaičius ėmė sparčiai didėti 2009 m. pabaigoje. Šie protrūkiai kyla dėl sumažėjusio imunizacijos lygio – jis neviršija 95 proc. Žmonės nesiskiepijo daugybę metų“, – pastebėjo PSO.

2011 GRUODŽIO 5 D., PIRMADIENIS

ĮVAIRENYBĖS / 11
kino kodas

Kaip sutikti pabaigą
„MELANCHOLIJA“

horoskopai gruodžio 5 d.
AVINAS. Ir toliau bandydamas vienas pats kapanotis iš susidariusios situacijos, tik dar labiau viską sugadinsite. Gali būti, kad protingiausia būtų tiesiog luktelėti dieną kitą – daug kas gali susitvarkyti savaime. JAUTIS. Kuo greičiau jūs susitaikysite su pasikeitusia situacija, tuo lengviau vėl atgausite savo ankstesnį žavesį ir tvirtai atsistosite ant kojų. Būsite itin susirūpinęs savo įvaizdžiu, aplinkinių nuomone apie jus. DVYNIAI. Kai kurie jūsų reikalai vis dar skendi migloje ir neaišku, kaip pakryps. Šiandien jūs pagaliau gausite informacijos, kuri palengvins jūsų sprendimą. Net jei dieną seksis nekaip, galite tikėtis malonaus vakaro. VĖŽYS. Tvirtai žinote, ko norite ir aiškiai matote savo tikslą. Aplinkiniams šiandien būsite ypač reiklus, bet teisingas. Nesiimkite visko pats – dalį pareigų ar darbų naštos patikėkite ir kitiems. LIŪTAS. Tiek darbe, tiek namuose iš jūsų bus laukiama greitų ir ryžtingų sprendimų. Nesidairykite į kitus – kompromisai šiandien atneš tik trumpalaikę naudą. MERGELĖ. Dėmesio! Tai, ko jūs ilgą laiką siekėte ir manote pagaliau pasiekęs, gali labai greitai sužlugti. Nereikalaukite daugiau nei jums priklauso. SVARSTYKLĖS. Jūsų protas šiandien bus linkęs lyginti, analizuoti, operuoti abstrakčiomis sąvokomis ir kategorijomis. Būsite puikus ir įdomus pašnekovas. Puiki diena studentams. SKORPIONAS. Šiandien jums gali prireikti specialių profesinių žinių. Pasirūpinkite, kad šalia būtų koks išmanantis kolega ar bent jau atitinkamas žinynas ar kitokia reikalinga literatūra. ŠAULYS. Ar jums neatrodo, kad galėtumėte taip nedemonstruoti savo prastos nuotaikos? Jei išliesite pyktį ant niekuo dėtų žmonių, jūsų savijauta tikrai nepagerės. Jei galite rinktis, bendraukite su nepažįstamais. OŽIARAGIS. Kad ir kiek turėtumėte darbo – nesineškite jo namo. Geriau jau pavakarokite įstaigoje. Būsite gan plepus, ir dėl to galite pakliūti į kvailą ar nemalonią padėtį. Bent jau nesikiškite į svetimą pokalbį. VANDENIS. Jūsų kova su vėjo malūnais – tik bereikalingas jėgų švaistymas. Nei sau, nei kitiems nieko tuo neįrodysite. Pamėginkite nusiraminti ir gerai dar kartą pagalvoti, kam yra naudinga tokia padėtis, kokia yra. ŽUVYS. Susitikimas, kurio jūs nedrąsiai laukiate, nustebins jus. Pakaks tik poros žodžių, kad išsisklaidytų jūsų nerimas. Priimkite visus pasiūlymus, nesiekiančius toliau kaip mėnesį į priekį.

1hewevgjrw2gjbsn ROLANDAS wt2ffrthy32hyttr MASKOLIŪNAS dfgtr21rtgrasyut r.maskoliunas rtiuiytgrtg2154r @15min.lt grotyfvwtrrthyng

Siužetas ir kontekstas
Oi, ne visada vestuvės yra pati linksmiausia šventė. Ypač Skandinavijoje. Jeigu prisimenate T.Winterbergo režisuotas „Vestuves“, skandalingasis neurotikas L. von Trieras naujausioje egzistencinėje dramoje „Melancholija“ visiškai su juo sutinka. Jaunamartė Džastina (akt. K.Dunst) savo keistu elgesiu veda iš proto ir sesę Kler (akt. Ch.Gainsbourg), ir turtuolį svainį Džoną (akt. K.Sutherlandas). Jau nekalbant apie sutriku-

sį jaunikį. Tiesą sakant, chaotiškos vestuvės galiausiai baigiasi katastrofa. Tačiau tikroji Katastrofa dar bus, nes prie Žemės artėja milžiniška planeta Melancholija. Ar ji praskries pro šalį, ar ne?

APIE FILMĄ
„Melancholija“
(„Melancholia“) Danija, 2011 m., 130 min. Rež. Larsas von Trieras. Vaidina: Kirsten Dunst, Charlotte Gainsbourg, Kieferis Sutherlandas.

Išvados
Moterys, balansuojančios ant nervinio išsekimo ir gyvenimo bei mirties ribos – Larso specializacija. Šįkart jis atidžiau pažvelgė į dviejų labai skirtingo charakterio seserų santykius. Džastiną aiškiai kamuoja kai kas blogesnio nei Melancholija – Depresija. Tačiau abejingas ir kartu kritiškas požiūris į pasaulį („gyvybė yra blogis“, – sako ji)

Įvertinimas 4/4

padeda pasiruošti tam, kas neišvengiama. Džastina katastrofos akivaizdoje elgiasi ramiai, net jausdama palengvėjimą. Užtat racionalioji Kler – panikuoja, ir dabar jau sesuo jai taps atrama. Filme daug sim-

bolikos, kuri, nors kartais akivaizdi, padeda išgryninti personažus, suteikia gilesnę prasmę jų poelgiams. Tai seserys, kaip dvi viena kitą papildančios esybės. Ir Melancholija – viena iš kelių neįveikiamų jėgų, ardančių žmonių santykius šiuolaikiniame pasaulyje. Režisierius itin įtaigiai, pernelyg nešokiruodamas, vaizdais ir muzika kuria neišvengiamos grėsmės atmosferą. Globalumas (įvykiai kosmose) ir lokalumas (santykiai šeimoje) „Melancholijoje“ susilieja tiesiog puikiai. Kur kas geriau negu panašia maniera sukurtame T.Malicko „Gyvybės medyje“. Fantastinis motyvas suteikė fi lmui papildomą matmenį ir jėgą.

Matematika prieš pinigus
Siužetas ir kontekstas
Jeigu dar naiviai manote, kad mūsų pasaulyje (ne tik sporto) ne viską valdo pinigai, pažiūrėkite šią dramą. Ouklendo beisbolo komandos vyr. vadybininkui Biliui Bynui (akt. B.Pittas) nusvyra rankos, kai geriausius žaidėjus perperka turtingesnės komandos. Likimas jį suveda su ekonomisto diplomą turinčiu beisbolo žaidėjų analitiku Pyteriu Brendu (akt. J.Hillas). Bilis nusprendžia pastatyti viską ant vienos kortos ir iš esmės reorganizuoti komandos žaidimą, remiantis Pyterio statistikos teorija. Tai – revoliucija, todėl šis sprendimas beveik sukelia maištą komandoje. Tačiau Bynas neketina pasiduoti.

anekdotas
– Alio, ar čia policija? – Taip, kas atsitiko? – Dvi merginos mušasi dėl manęs. – O kas čia blogo? – Baisioji laimi.

„ŽMOGUS, PAKEITĘS VISKĄ“

APIE FILMĄ
„Žmogus, pakeitęs viską“
(„Moneyball“) JAV, 2011 m., 130 min. Rež. Bennettas Milleris. Vaidina: Bradas Pittas, Jonah Hillas, Philipas Seymouras Hoffmanas.

Išvados
Visai nesvarbu, kad šiame fi lme kalbama apie beisbolą, kuris Lietuvoje nei suprantamas, nei populiarus. Pirma, tai talentingai papasakota istorija apie herojaus gyvenimo principus, sunkų savo sielos žaizdų bei kompleksų gydymą. Ir apie drąsą eiti nepramintu keliu. Bet tai toli gražu ne viskas! Ji meistriškai supinta su intriguojančiu pasakojimu apie išradingumą negailestingoje ir neteisingoje sporto rin-

Įvertinimas 4/4

koje, kur žaidėjai vertinami neobjektyviai ir iš esmės viskas paremta atsitiktinumais. Mokslas neduoda stebuklingo

recepto, bet padeda geriau suprasti problemų esmę ir gauti geriausią įmanomą rezultatą. Ko gero, B.Pittas neišvengs nominacijos „Oskarui“, tik nežinia, ar už vaidmenį šiame fi lme, ar „Gyvybės medyje“. Būtų puiku, jeigu kada nors gimtų filmas apie krepšinio pasaulio užkulisius ir agentų bei klubų savininkų manevrus. Bet ir dabar ne vienam vadybininkui ar treneriui būtų neprošal pasižiūrėti šią tikrais faktais pagrįstą istoriją. Filmas, deja, negali pakeisti tikrovės. Sportas tapo tik verslu ir rinka naikina legendinių klubinių komandų tapatybę.

2011 GRUODŽIO 5 D., PIRMADIENIS

12 / ĮVAIRENYBĖS

Įprasta orų anomalija
GEDIMINAS GASIULIS
g.gasiulis @15min.lt

Šios žiemos pradžia – šiltesnė nei įprastai, todėl ir sniego pusnys žemę užklos daug vėliau. Tačiau kokia bus visa žiema, kalbėti dar anksti, mat gamta mėgsta krėsti išdaigas, teigia Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis.
– Pastaraisiais metais nemažai sniego būdavo jau lapkričio pradžioje, o šįmet sulaukėme tik kelių snaigių. Ką rodo tokia žiemos įžanga? – Tai yra įprasta anomalija. Kažkokia ypatinga situacija kol kas nėra susiklosčiusi, jokie daugiamečiai rekordai neviršyti. Tiesiog, eilinė orų anomalija. Nereikėtų stebėtis ir dėl to, kad nėra sniego. Pastovi sniego danga susiformuoja gruodžio antrajame dešimtadienyje, taigi jo dar neturėtume labai pasigesti. Vidurio–Rytų Lietuvoje pastovi sniego danga susidaro tik apie gruodžio 15 d., o pajūryje apskritai tik paskutinėmis gruodžio dienomis. – Kokią įtaką šiltesnis oras turi žmogui, gamtai? – Aukšta temperatūra rudenį dažnai pažadina augalų vegetaciją. Anksčiau šįmet taip pat buvo užfi ksuota, kad pražydo ir kai kurie dekoratyviniai augalai, ir vaismedžiai, nes buvo aukštesnė temperatūra ir susidarė sąlygos vėl prasidėti vegetacijai.

Šitokia situacija, be abejo, nėra palanki augalams, kadangi jie būna blogai pasiruošę žiemojimui, išeikvoja sukauptas maisto medžiagas. Žmogus, manau, neigiamo poveikio negali jausti dėl to, kad temperatūra 2–3 laipsniais viršija vidurkį. Čia yra tik teigiamas poveikis. Mes gyvename gana šalto klimato sąlygomis, ir jei lapkričio pabaigoje vietoje +3 būna +5 laipsniai Celsijaus, tai teikia tik teigiamų emocijų. Aukštesnė temperatūra, be abejo, yra palankesnė peržiemoti ne tik kenkėjams, bet ir visai laukinei gyvūnijai bei gamtai. Tačiau negalima vienareikšmiškai sakyti, kad tai yra tik teigiamas poveikis. Mūsų laukiniai gyvūnai yra prisitaikę gyventi normalio-

A.BUKANTIS
Šių metų vienas iš būdingiausių bruožų yra staigus El Ninjo perėjimas į La Ninjo reiškinį. Turiu omenyje slėgio pasiskirstymą Ramiojo vandenyno ekvatorinėje srityje. Šis reiškinys yra labai svarbus.

mis žiemos sąlygomis, kada ir sniego danga yra, ir neigiama temperatūra. – Kokia bus šių metų žiema? – Orai mūsų teritorijoje, visame Baltijos regione, paklūsta procesams, kurie vyksta visame Žemės rutulyje. Čia reikia matyti plačiau, kas dabar vyksta. Ne tik Šiaurės, bet ir Pietų pusrutulyje. Šių metų vienas iš būdingiausių bruožų yra staigus El Ninjo perėjimas į La Ninjo reiškinį. Turiu omenyje slėgio pasiskirstymą Ramiojo vandenyno ekvatorinėje srityje. Šis reiškinys yra labai svarbus, jis gali išbalansuoti, pakeisti atmosferos ir net vandenyno cirkuliaciją visame Žemės rutulyje. Spalio mėnesį kaip tik smarkiai pradėjo stiprėti La Ninjo reiškinys, tai yra visiška priešingybė tai situacijai, kuri buvo praeitą žiemą, kuomet egzistavo El Ninjo reiškinys. Dabar yra ryški, stipri fazė visai priešingo proceso. Dėl to šie metai pasaulyje yra truputį vėsesni negu praeiti metai. Bet lokalios anomalijos, tarkime, mūsų regione, gali būti ir visai kitokio pobūdžio. Dabartinės prognozės, kurias skelbia amerikiečių klimato prognozių centras, sako, kad gruodžio temperatūra bus maždaug dviem laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę. Dėl to, aišku, ir sniego danga vėluos susidaryti. Dabar tik trumpai gali pasnigti, kelias dienas, bet tas sniegas greit ištirps. O apskritai šie

Tikėtina, kad tokį gamtovaizdį Lietuvoje išvysime dar negreit. A.Ufarto/BFL nuotr.

metai pasaulyje užima 10 vietą tarp šilčiausių metų iš 132 metų. Taigi jie patenka į šilčiausių metų dešimtuką. Pernykščiai metai pasaulyje buvo patys šilčiausi per 132 metus. Šie metai yra šilti, tačiau keliomis šimtosiomis laipsnio dalimis vėsesni. – Ar kitąmet gamta pateiks kokių nors siurprizų, ar galima tikėtis normalių

metų, be didesnių orų kataklizmų? – O kada jūs matėte, kad būtų metai be siurprizų? Kiekvieni metai siurprizų pilni, vieni pateikia pavasarinių, kiti vasarinių, dar kiti rudeninių ar žieminių siurprizų. Kadangi klimato ekstremalumas stiprėja, įvairių gamtinių anomalijų skaičius smarkiai auga. Lyginant su XX a. 6–7 dešimtme-

čiais, dabar gamtinių katastrofų pasaulyje būna 3,5 karto daugiau. Čia skaičiuojant audras, potvynius, šalčius, karščius, sausras, nuošliaužas ir t.t. Taigi tas ekstremalumas yra susijęs su atmosferos cirkuliacija. Tokių meridianinių procesų vyksta vis daugiau ir daugiau. Tokie procesai yra būdingi klimato atšilimo laikotarpiui.

konkursas

Plati šypsena nepapirko
Dešimtmetė lietuvė Paulina Skrabytė (nuotr.) „Vaikų Eurovizijoje“ liko ketvirta nuo galo. Nugalėtoju paskelbtas specialiai šiam konkursui suburtas Gruzijos merginų projektas „CANDY“.
Šeštadienio vakarą Armėnijos sostinėje Jerevane dėl geriausios šių metų vaikų dainos titulo į sceną lipo trylikos Europos šalių jaunieji dainininkai. Lietuvos atstovė Paulina drąsiai ir garsiai pasisveikino su visais Europos žiūrovais „Hello Europe!“ ir per visą pasirodymą dalijosi plačia šypsena, stilingu vaikiškumu ir kokybišku muzikiniu atlikimu. Vis dėlto susumavus Europos žiūrovų ir komisijų balsus paaiškėjo, jog jai atiteko tik 10 vieta. Savo balus P.Skrabytei skyrė Latvija (6), Moldova (6), Armėnija (2), Švedija (1), Baltarusija (4), Makedonija (10) ir Gruzija (12). Antroje vietoje po Gruzijos liko Nyderlandų, o trečioje – Baltarusijos atstovai. Pirmą kartą per devynerius metus „Vaikų Eurovizija“ šiemet antrą kartą vyko toje pačioje šalyje – Armėnijoje, nes būtent armėnų jaunieji atlikėjai du kartus iš eilės labiausiai sužavėjo Europos televizijos žiūrovus ir komisijas.

Veržiasi į D.Zvonkaus chorą
AUDRĖ DOMEIKAITĖ
a.domeikaite@15min.lt

Katažinos Nemycko ir Deivydo Zvonkaus vadovaujamo Vilniaus rajono choro atrankoje jėgas išbandė ir žinomos Lietuvos popscenos moterys – Agnieška Dobrovolska ir Ingrida Kazlauskaitė.
„Tai – mano avantiūra, nes negaliu gyventi be dainavimo. Šis choras yra tarptautinis, todėl manau, kad aš visai tinku. Gal paims, – vylėsi dainininkė A.Dobrovolska. – Pastaruoju metu dainuoju privačiuose vakarėliuose, kuriuos organizuoju arba kur mane pasikviečia, turiu savo programą. „Chorų karų“ repeticijos vakare, todėl užmigdyčiau vaikus ir ateičiau.“ Pasibaigus atrankai, pavėlavusi pasirodė dar viena žinoI.Gelūno nuotr.

A.DOBROVOLSKA
ma dainininkė – I.Kazlauskaitė, atsiprašiusi komisijos, kad dėl ligos pramiegojo. Sudainavusi kelis kūrinius, mergina sulaukė klausimo iš „Chorų karų“ prodiuserės Neringos Kavaliauskienės, kodėl ji nedalyvauja Kauno rajono choro atrankoje. „Tai kad žinau, jog jų meras piktas...“ – šmaikšta-

I.KAZLAUSKAITĖ
vo atlikėja. Kiek vėliau 15min.lt Ingrida prisipažino, kad sulaukė asmeninio kvietimo iš D.Zvonkaus dalyvauti atrankoje. „Deivydas mane pakvietė čia ateiti, o kad atstovaučiau Vilniaus rajonui, sužinojau tik šiandien, bet viskas gerai!“ – šypsojosi mergina.

AFP nuotr.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful