KLAIPĖDA

2011 M. GRUODŽIO 2 D., PENKTADIENIS

bausmė

Išvengė belangės / 3
Teismas padėjo tašką Eglės Jackaitės byloje. Fiktyviai motinystės pašalpas pasididinusiai aktorei nuo kalėjimo pavyko išsisukti, bet teks gerokai paploninti piniginę.

liga

AIDS aukos ragina: užteks tylėti / 2
kova

ISSN 1822-5330

„Snoro“ inkaras skandina valstybę
Banko „Snoras" bankrotas taip iššluos valstybės aruodus, kad dar vieno banko griūtis būtų smūgis žemiau juostos.
BFL nuotr., „15min“ montažas

Nr. 132 (1020)

|

|

PLAČIAU /

6 psl.

Tiražas 70000 egz. (audituojamas UAB „Ernst & Young Baltic“) |

N.Puteikis pasiryžęs net pasėdėti / 2
įkliuvo

Kontrabandos karaliai milijonų neskaičiavo / 5

orai RYTOJ

PORYT

2011 GRUODŽIO 2 D., PENKTADIENIS

2 / KLAIPĖDA

N.Puteikis pasiryžęs sėdėti
EGLĖ PETKUTĖ
e.petkute @15min.lt

Seimo narys Naglis Puteikis pasiryžęs sėsti į kalėjimą už tai, kad Klaipėdos centre neiškiltų stiklo ir betono pastatų kompleksas. Tai jis vakar pareiškė Klaipėdos apylinkės teisme. Bet pasėdėti jam tikriausiai nereikės, nes prokuroras pasiūlė teismui skirti N.Puteikiui 10 400 Lt baudą.
Teismas atvertė baudžiamąją bylą, kurioje N.Puteikis kaltinamas tuo, jog dirbdamas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir nevykdė Vyriausiojo administracinio teismo 2011 metų vasario 10 d. nutarties, kuria šis įpareigojo derinti sklypo Herkaus Manto g. 11 detalųjį planą.

Reketavo verslininkus?
Vienintelio N.Puteikio parašo trūko, kad vietoj buvusio „Vaivos“ kino teatro iškiltų šeši 30 m aukščio komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatai su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Šias statybas suplanavo bendrovė „Investicijų kvadrantas“, senąjį pastatą įsigijusi dar 2005 m. Netrukus ji kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, prašydama pradėti detaliojo planavimo procedūrą. Procesas įstrigo, kai projektas pasiekė savivaldybės Nuolatinę sta-

tybos komisiją. Jos tuometis narys N.Puteikis atsisakė jį derinti, tad pagal galiojančią tvarką statyba negali būti pradėta. Atsisak y mą pasirašy t i N.Puteikis motyvavo tuo, kad projektas prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, be to, esą nėra išnagrinėtos šiame sklype buvusių statinių įamžinimo galimybės. 2009 m. gegužę archeologai šalia buvusio „Vaivos“ kino teatro aptiko XIX a. čia stovėjusio vadinamojo Dramblio namo, fachverkinio sandėlio, pamatų likučius. Pastatas buvęs vienas gražiausių mieste. Netoliese stovėjęs ir pirklio Hermano Gerlacho namas. Šiuos statinius paveldosaugininkai norėtų atstatyti. Tačiau bendrovės „Investicijų kvadrantas“ direktorius Darius Anužis pateikė kitą atsisakymo derinti priežastį. Jis teigė, jog iki tol, kol jo vadovaujama bendrovė rėmė savival-

UŽTARĖJAI MITINGAVO
N.Puteikį į teismą vakar atlydėjo apie 60 užtarėjų, Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo narių, kurie prieš posėdį kitapus teismo pastato surengė mitingą „Korupcijai teisėtvarkoje – ne!“.
N.Puteikis tikina tik siekęs apsaugoti miestą nuo neteisėtų statybų. E.Petkutės nuotr.

Žmonės reiškė palaikymą teisiamam Seimo nariui, kuris neleido „sudarkyti miesto centro“. Aktyvistai teigė palaikantys ir prezidentės Dalios Grybauskaitės paskelbtą kovą prieš korupciją. Rezoliucijoje jie išdėstė 13 reikalavimų, tarp kurių – priimti viešo intereso gynimo įstatymą, neleisti Seimo nariams eiti ministrų pareigas, įkurti tarėjų ir prisiekusiųjų institucijas.

D.ANUŽIS
Kai pinigai pasibaigė, tai ir prasidėjo problemos.

dybių tarybų rinkimams besirengiančią N.Puteikio atstovaujamą Tėvynės sąjungą, problemų nebuvę, tačiau vėliau imta kelti vis kitas sąlygas ir dokumentų derinimo procesas įstrigo keleriems metams. „Kai pinigai pasibaigė, tai ir prasidėjo problemos. Tai nėra teisiniai, o labiau moraliniai dalykai. Dar kartą paremti tikintis palankumo jau būtų panašu į uniformuotą reketą. Mes esame prieš tai“, – tvirtino D.Anužis. Jis pateikė N.Puteikio pasirašytą 2007 m. sausio 31 d. raštą, adresuojamą D.Anužiui, kuriuo prašoma paremti partijos skyriaus veiklą. Taip pat pateikta ir partijos 2007 m. finansinės veiklos deklaracija, kurios aukotojų sąraše nurody-

ta, jog bendrovė „Investicijų kvadrantas“ partijai paaukojo 20 tūkst. Lt. N.Puteikis tai neigė.

Skaičiuoja nuostolius
Vakar N.Puteikis teismo paprašė nušalinti kaltintoją Jevgenijų Michailovskį ir visą Klaipėdos apygardos prokuratūrą nuo bylos nagrinėjimo, nes prokurorai kartu su vyriausiuoju prokuroru Giedriumi Danėliumi yra šališki. N.Puteikio teigimu, G.Danėlius savo viešais pasisakymais jį pasmerkė, nuteisė ir taip savo paval-

diniams netiesiogiai nurodė, kaip derėtų ištirti bylą. Tačiau teismas atsisakė nušalinti prokurorą ir pradėjo bylos nagrinėjimą. Vakar buvo apklausti liudytojai, parodymus davė ir kaltinamasis. Bendrovės „Investicijų kvadrant a s“ d i r e k t o r i u s D.Anužis teigė, jog jo vadovaujama įmonė dėl užtrukusio bylinėjimosi patyrė materialinių nuostolių. Numatytoms statyboms paimta paskola iš banko, kuriam dar iki teismo proceso pradžios teko sumokėti apie 3,5 mln. Lt palūkanų. „Išleidome dideles sumas mokėdami architektams, vykdydami archeologinius ty-

rinėjimus. Projektą planavome užbaigti per ketverius metus, tačiau jau praėjo šešeri“, – teigė D.Anužis. Įmonei, anot jo, padaryta ir moralinė žala, N.Puteikis ne kartą savo viešais pasisakymais ją „apdrabstė purvais“.

Jaučiasi teisus
Duodamas parodymus N.Puteikis tvirtino, kad atsisakydamas palaiminti daugiaaukščių statybą miesto centre išreiškė ne savo, bet Kultūros paveldo departamento poziciją. „Geriau būsiu nuteistas ir atsėdėsiu, negu pasirašysiu. Mano pareiga saugoti paveldą visais teisėtais būdais. Aš ginu valstybės interesus, tai mano misija“, – tikino jis. Nuosprendis byloje bus skelbiamas sausio 11 d.

AIDS aukų nepaguodžia nė gydytojai
JURGA ANDRIJAUSKAITĖ
klaipeda@15min.lt

510 – tiek sergančiųjų AIDS gyvena Klaipėdos apskrityje. Vakar, minint Pasaulinę AIDS dieną, Klaipėdoje susitikę šios ligos prevencija besirūpinantys atstovai džiaugėsi, kad pajūryje šios ligos atvejų nustatoma gana mažai, tačiau bendros tendencijos liūdina – sergančiųjų vis daugiau.
Nors šių metų Pasaulinės AIDS dienos šūkis – „Nulis naujų ŽIV atvejų, nulis mirčių, nulis diskriminacijos“, AIDS sergantys žmonės guodžiasi, kad aplinkinių požiūris yra sunkiai pakeliamas.

Studentai vakar surengė trumpą akciją, kurios metu sudėjo šūkį: „Užteks tylėti. AIDS plinta“. „15min“ nuotr.

Jaučia panieką
„Trejus metus negalėjau susitvarkyti dantų, nes gydytojai purtėsi išgirdę apie mano ligą. Dabar turiu nuosta-

bią odontologę, kuri man net į skolą dantis sutaisė“, – susirinkusiems pasakojo AIDS sergantis Jurgis. Per 10 mėnesių Klaipėdos mieste užfi ksuota

10 sergančiųjų šia liga, apskrityje dar 14. Klaipėdoje yra įsikūrusi asociacija „Pozityvus gyvenimas“, vienijanti ir padedanti AIDS sergantiems žmonėms. Jos administratorė Nijolė pasakojo, kad labiausiai stebina medikų elgesys. „Globoju AIDS sergančią merginą. Ji gulėjo ligoninėje ir nenorėjo, kad artimieji sužinotų apie ligą. Kai koridoriuje laukę tėvai paklausė, kas yra jų dukrai, Reanimacijos skyriaus gydytojas visam koridoriui sušuko: „Ji serga AIDS!“. Nesilaikoma jokio konfidencialumo“, – tikino Nijolė, turinti AIDS sergantį sūnų. Kai kurie specia-

listai stebisi – kitomis nepagydomomis ligomis sergantys žmonės tiek paniekos nesulaukia. Tačiau didžiausia problema, anot Nijolės, kad Klaipėdoje dirba tik viena šia liga sergančiuosius priimanti gydytoja ir tik dvi dienas per savaitę, po pusantros valandos. Jai susirgus ligoniai neturi kur kreiptis, nors vaistus turi gerti nuolatos.

Gydymas tobulėja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas teigė, kad per 30 metų, kuomet pirmą kartą išgirsta apie tokią ligą, pasaulyje nuveikta itin daug. Jau sukurta

apie 30 ligoniams padedančių vaistų. Valstybė šiuos brangius vaistus kompensuoja, per metus vienam žmogui jie kainuoja apie 25 tūkst. Lt. „Estai jau dabar susiduria su problema, kad net ketvirtadalio sveikatos fonde numatytų lėšų reikia šios ligos gydymui“, – pasakojo S.Čeplinskas. Mokslininkai nustatė, kad žmogui, gaunančiam antivirusinį gydymą, net 96 proc. sumažėja tikimybė, kad jis užkrės savo lytinį partnerį net nenaudodamas apsaugos priemonių. Anksti diagnozavus ligą ir pradėjus ją gydyti tikėtina gyvenimo trukmė sumažėja vos mažiau nei metais.

orai
Lietuvoje
Šiandien visoje Lietuvoje prognozuojamas lietus, bus 4–8 °C šilumos. Ateinančią naktį bus 1–5, rytoj dieną – 4–6 °C šilumos. Lis ir šeštadienį, ir sekmadienį.

Šiandien Europoje
ŠIAULIAI KLAIPĖDA

+8

+6

PANEVĖŽYS

Atėnai Berlynas

+5 6–7

UTENA

+5
KAUNAS
PIETVAKARIŲ

Londonas Madridas Maskva Minskas

Artimiausiomis dienomis
12-03 NAKTĮ 12-03 DIENĄ 12-04 NAKTĮ 12-04 DIENĄ

+5

VILNIUS

Oslas

+17 +11 +8 +7 0 +3 +2

Paryžius Praha Ryga Roma Stokholmas Talinas Varšuva

+7 +8 +3 +14 +4 +6 +8

Vilnius Kaunas Klaipėda

+1 +2 +5

+4 +4 +6

+1 +2 +5

+5 +5 +7

+4
Interaktyvus orų žemėlapis

www.15min.lt /orai

2011 GRUODŽIO 2 D., PENKTADIENIS

KLAIPĖDA / 3
trumpai

Eglė Jackaitė teismo sprendimą išklausė ramiai, o prokuroras V.Kukaitis dar nežino, ar prašys griežtesnės bausmės. A.Kripaitės nuotr.

„Albatrosas“ išskleis sparnus

E.Jackaitė išvengė grotų
AURELIJA KRIPAITĖ
a.kripaite @15min.lt

Klaipėdos apylinkės teismas vakar nuteisė aktorę Eglę Jackaitę, kaltintą fiktyviai pasididinus motinystės pašalpas. Tačiau aktorė išvengė laisvės atėmimo bausmės. Jai paskirta 20,8 tūkst. Lt bauda.
E.Jackaitę fiktyviai įdarbinusią nekilnojamojo turto bendrovės vadovę Eriką Kabečiūtę teismas taip pat pripažino kalta ir skyrė 15,6 tūkst. Lt baudą. Abi moterys solidariai turės grąžinti 22 tūkst. 34 Lt „Sodrai“. E.Kabečiūtė teisme nepasirodė, o nuosprendį išklausiusi E.Jackaitė tikino esanti nekalta ir guodėsi išvargusi dėl teismo maratono. „Sakiau ir sakysiu – aš esu nekalta. Dar pasitarsiu su advokate, ar skųsti šį sprendimą. Mane kaltina padarius žalą valstybei. Tačiau dirbdama sumokėjau 40 tūkst. Lt mokesčių, o „Sodra“ man sumokėjo 25 tūkst. Lt. Taigi jokios žalos nėra padaryta“, – aiškino aktorė, iš karto po nuosprendžio išskubėjusi į repeticiją Klaipėdos dramos teatre. Teisėja, priimdama sprendimą, atsižvelgė, kad aktorė vie-

na augina du vaikus. Vienam sūnui – tik treji. Be to, aktorė niekuomet nebuvo teista. Tačiau sunkinamąja aplinkybe buvo tai, kad E.Jackaitė, priešingai nei E.Kabečiūtė, nepripažino kaltės, nepadėjo tyrimui. Prokuroras Vytautas Kukaitis, prašęs teismo įkalinti aktorę metams,

mui nurodė visas aplinkybes, reikalingas tyrimui.

BAUSMĖS – GRIEŽTESNĖS
Lietuvoje už kėsinimąsi apgaulės būdu pasisavinti „Sodros“ mokamas motinystės išmokas skiriamos skirtingos bausmės.
Spalį Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nuteisė vienos įmonės direktorių, jo žmoną bei darbuotoją, siekusius pasisavinti 233 tūkst. Lt „Sodros“ lėšų. Kaltinamiesiems teismas skyrė baudas ir įpareigojo neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Griežtesnės bausmės sausį susilaukė šilutiškis. Vyras kaltintas pasididinęs atlyginimą tam, kad gautų didesnę tėvystės išmoką. Gimus vaikui vyras spėjo gauti 42 tūkst. Lt tėvystės pašalpų. Teismas už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą jam paskyrė pustrečių metų bausmę pataisos namuose.

Išskirtinė darbuotoja
E.Jackaitė kaltinta, kad 2008 m. birželio 27 d. fiktyviai įsidarbino nekilnojamojo turto agentūroje jau būdama nėščia ir taip siekė didesnės išmokos iš „Sodros“.

nesiėmė vertinti teismo sprendimo. Jis dar negalėjo pasakyti, ar prokūratūra skųs šį sprendimą ir prašys sugriežtinti bausmę. Ši byla buvo nagrinėjama kelis mėnesius. Teisme garsiai aktorei teko atskleisti ir daug asmeninių detalių apie santykius su jos buvusiu mylimuoju, mažojo sūnaus tėvu Karoliu Malinausku. Ją fikty viai įdarbinusią nekilnojamojo turto agentūros direktorę Eriką Kabečiūtę prokuroras siūlė nubausti 18,2 tūkst. Lt bauda. Prokuroras atsižvelgė į tai, jog kaltinamoji nuoširdžiai gailėjosi, pripažino savo kaltę ir teis-

Iš pradžių moteriai už 20 val. darbo savaitę buvo pažadėtas tūkstančio litų mėnesio atlygis, tačiau jau po kelių dienų alga išaugo iki 12 tūkst. Lt. Taip, prokuroro teigimu, buvo siekiama iš valstybės pasisavinti per 150 tūkst. Lt „Sodros“ išmokų. „Sodra“ buvo spėjusi išmokėt i a k torei ma ž daug 24 tūkst. Lt. Ėmus įtarti, kad atlyginimas buvo nepagrįstas, pašalpų mokėjimas buvo sustabdy tas. Apk lausti nekilnojamo turto bendrovės „4 Real“ darbuotojai aiškino E.Jackaitę matę vos kelis kartus, esą jokių sandorių ji nesudarinėjo.

Paaiškėjo, kad tuomet, kai aktorei buvo mokama didžiulė alga, įmonė vos galą su galu sudurdavo. Keliems darbuotojams, tarp jų ir vadovei, algos buvo sumažintos iki kelių šimtų litų. Direktorės pa-

vaduotoja buvo visai atleista. Aktorei niekaip nepavyko įrodyti, kad dirbdama nekilnojamo turto agente sugebėjo iš tiesų parduoti nors vieną būstą ir šitaip pagrįsti tokį didelį atlyginimą.

Rytoj vidurdienį Smiltynėje prie Lietuvos jūrų muziejaus bus atidengtas paminklas, skirtas žuvusiems jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti. Iš metalo pagamintas kūrinys vaizduoja ilgasparnį jūrinį paukštį – albatrosą. Planai pastatyti šį paminklą gana spontaniškai kilo dar prieš kelerius metus, kai uostui vadovavo ankstesnis vadovas. Žuvusių jūrininkų atminimui deramas dėmesys skiriamas daugelyje uostų. Tačiau idėja įgyvendinta tik maždaug po ketverių metų. Dabartinė uosto vadovybė rado lėšų ir stengėsi, kad „Albatrosas“ būtų pastatytas. Paminklą planuota atidengti anksčiau, tačiau laiku pastatyti metalinį paukštį trukdė ir prastai parengtas projektas. Paminklo „Albatrosas“ pastatymo proga išleistas ir specialus leidinys „Išplaukusiems ir negrįžusiems: nuo idėjos iki paminklo“. Jame ir bus atsakyta į klausimą, kodėl įamžinimui pasirinkta būtent tokia forma. Paminklą iš metalo išpjovė ir suvirino viena Vakarų laivų gamyklos bendrovė. Paminklo autoriai – skulptorius Klaudijus Pūdymas ir architektas Mindaugas Zabrauskas.

2011 GRUODŽIO 2 D., PENKTADIENIS

4 / MIESTO KULTŪRA
renginiai
TEATRAS
Penktadienis, gruodžio 2 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 18.30 val. Muzikinis spektaklis „Meilės uostas“. Žvejų rūmai 18 val. Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Jausmų tektonika“. Šeštadienis, gruodžio 3 d. Koncertų salė 18 val. Komedija „Tik kūdikiai gimsta dori“.

Spektaklyje „Prakeiktieji“ vaidina gerai pažįstami aktoriai. Teatro nuotr.

Neapykanta artimui
Į Klaipėdos Žvejų rūmus antradienį atvežamas Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Prakeiktieji“ pagal Eugene'o O'Neillo pjesę „Gedulas tinka Elektrai“.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 18.30 val. Operetė „Vienos kraujas“. Žvejų rūmai 12 val. Klounų teatro studija „Dulidu“. Spektaklis „Bokštas“. 18 val. Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Aršenikas ir seni nėriniai“. Sekmadienis, gruodžio 4 d. Žvejų rūmai 12 val. Spektaklis vaikams „Baltoji pasaka“. 16 val. Žmonių su negalia dienai koncertuos grupė „Nerija“, L.Žemaitytė ir A.Čepas. Neįgaliesiems – nemokamai. Koncertų salė 19 val. Spektaklis „Kitas kampas“. Šis spektaklis pasakoja apie karą mažiausioje visuomenės grandyje – šeimoje. Kas turi atsitikti šeimoje, kad jos nariai vienas kitam taptų priešais? Iš kur atsiranda žmonos neapykanta vyrui, o dukros – motinai? Anot režisieriaus Artūro Areimos, neapykanta artimui yra amžina ir universali tema. E.O'Neillo pjesės konflikto šaknys slypi dar Antikoje – dramaturgas savaip interpretuoja Aischilo trilogiją „Orestėja“. Tačiau Aischilo herojų motyvai yra aiškūs ir lengvai nusakomi, o E.O'Neillo pjesėje neapykantos šaltinis yra paslėptas giliau. Menonų šeimos tragedija yra kova su prigimtimi ir likimu. „Kiekvienas šeimos palikuonis vienaip ar kitaip bando išsivaduoti iš virš jo kybančio prakeiksmo, bet negali to padaryti – likimas veikia žmo-

KADA?
„Prakeiktieji“
Spektaklis bus rodomas antradienį, 18 val., Klaipėdos Žvejų rūmuose.

gų viduje“, – teigė režisierius A.Areima. Todėl labiausiai režisierių domina išsilaisvinimo aktas, herojų bandymas ištrūkti iš užburto amžino prakeikimo rato.

A.Areimą pjesė sudomino dar studijų laikais. Jau tuomet režisierius buvo numatęs vaidmenis konkretiems aktoriams. „Visą laiką žinojau, kad Tadas Grynas vaidins Oriną. Kartu dirbome pirmajame spektaklyje „Kelionė į kambario vidų“. Jis supranta tą temą, kuri kitiems yra labai sunki, ir gali eiti plona linija ant beprotybės ribos“, – sakė A.Areima. Spektaklyje vaidmenį atlieka ir žymus džiazo muzikantas Liudas Mockūnas. Saksofonu grojančiam džiazo muzikan-

tui režisierius paliko vietos improvizuoti ir pačiam užčiuopti svarbiausias spektaklio temas. „Saksofonas yra jausminis instrumentas. Norėjosi ne lyrinės, o gyvos, klykiančios muzikos“, – sakė A.Areima. Spektaklio scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna Daujotaitė, kompozitorius ir atlikėjas – L.Mockūnas, vaidina: Toma Vaškevičiūtė, T.Grynas, Daiva Stubraitė, Arvydas Dapšys, Dainius Gavenonis, Saulius Sipaitis, Daumantas Ciunis, Indrė Patkauskaitė.

Neregėta eglė
Šeštadienį, 16.30 val., Lietuvoje dar neregėtą eglę įžiebs palangiškiai.
Modernios konstrukcijos dvylikos metrų aukščio eglė atgabenta iš Estijos. Eglė bus puošiama tūriniais burbulais, priminsiančiais gniūžtes. Eglę papuoš per 120 skirtingo dydžio tūrinių rutulių bei pusrutulių, šviesiančių baltomis šilto ir šalto atspalvio lemputėmis. Jos viduje mirksės mėlynos ir spalvas keičiančios lemputės bei snaigių kritimo efektą atkartojantys motyvai – tokie pat, kokie puoš centrinėje miesto aikštėje augančius medžius. Iš v iso modernų Kalėdų simbolį apšvies maždaug 2 tūkst. lempučių.

šventės

Kalėdų Senelio dirbtuvės
Nuo vieno grindinio akmens ant kito, kiemais ir skverais į Klaipėdos lėlių teatrą atkeliauja Kalėdų Senelis. Ne vienas – su visa palyda.
Atkeliauja dar ne švęsti, o gerų poelgių skaičiuoti, laiškų skaityti, slaptųjų vaikų norų aiškintis, dovanų ir papuošimų gaminti, sniego malti, žodžiu, – Kalėdų Senelio dirbtuvėse plušėti ir šventišką nuotaiką kurti. Kad kalėdinė nuotaika būtų pakiliai fantastiška, kad švenčių laukti neprailgtų, Kalėdų Senelis visiems tikintiems stebuklais atveria savo dirbtuvių duris ir kviečia drauge paplušėti bei slaptaisiais norais pasidalyti. Į Kalėdų Senelio dirbtuves lankytojai kviečiami tris gruodžio savaitgalius. Šeštadieniais ir sekmadieniais dirbtuvės bus atvertos 12 ir 14 val. Visą tą laiką Klaipėdos lėlių teatre veiks jaunos talentingos menininkės Viktorijos Dambrauskaitės iliustracijų paroda. Pirmasis susitikimas su Kalėdų Seneliu jau greitai – šeštadienį, 12 val.

kinas
FORUM CINEMAS

„Romo dienoraštis“ 10:45 13:15 15:45 18:30 21:15 „Brėkštanti aušra. 1 dalis“ 10:15 13:30 15:30 18:15 20:45 „Dangoraižio apiplėšimas“ 12:30 15:15 18:00 20:15 „Linksmosios pėdutės 2“ 11:00 13:10 3D: 12:00 14:45 17:45 „Tadas Blinda. Pradžia“ 16:15 20:30 „Nemirtingieji“ 3D: 19:00 21:45 „Super Džonio prisikėlimas“ 13:45 18:45 „Įkalinti laike“ 16:00 21:00 „Mikė Pūkuotukas“ 10:30 „Tintino nuotykiai. Vienaragio paslaptis“ nuo 12-02 d. 11:15

Paroda „Made in India Expo“ –
Klaipėdoje iki gruodžio 4 dienos prekybos centre „Banginis“ veikia neįprasta paroda-mugė „Made in India Expo“, kurioje galima pasigrožėti iš Indijos atvežtomis prekėmis ir jų įsigyti, pabendrauti su nuolat besišypsančiais indais.

liko vos 3 dienos!

Tačiau ji eina į pabaigą – gruodžio 4 d., sekmadienis, paskutinė diena pasinaudoti galimybe aplankyti parodą. „Labai gerai praleidome laiką Klaipėdoje, manome, kad paroda tikrai pavyko, sulaukėme daug lankytojų ir jų gerų atsiliepimų. Kviečiame visus aplankyti parodą per likusias tris dienas. Visiems parodos lankytojams taikysime ypatingas nuolaidas“, – minėjo indiškų prekių parodos-mugės dalyviai.

Kalbos barjeras nėra kliūtis bendrauti su svečiais iš Indijos – vieni jų kalba angliškai, kai kurie – ir lietuviškai, o derėtis pasiryžę visi. „Likome sužavėti rankų darbo lovos užtiesalu iš šilko. Kaina buvo priimtina ir gerokai mažesnė

nei kitur, visgi nesiryžome iš karto pirkti. Tačiau kai maloniai besišypsantis vyras kainą sumažino beveik perpus – dvejonės bemat išsisklaidė“, – maloniais įspūdžiais dalijosi jauna pora, sutikta parodoje.

$

„15min“ nuotr.

2011 GRUODŽIO 2 D., PENKTADIENIS

AKTUALIJOS / 5
operacija

Anoniminiai kontrabandos karaliai
SAULIUS CHADASEVIČIUS
s.chadasevicius @15min.lt

Bene didžiausią per Lietuvos nepriklausomybės atgavimo istoriją kontrabandininkų gaują demaskavę pareigūnai nutarė pasigirti savo darbo rezultatais, bet taip ir neįvardijo nė vieno iš 25 už grotų atsidūrusio gaujos nario.
Pasak pareigūnų šis nusikalstamas kontrabandos susivienijimas yra žymiai įspūdingesnis ir pavojingesnis už tą, dėl kurio išgarsėjo kontrabandos karaliumi iki šiol vadintas Vilius Karalius.

50 kratų
Kaip „15min“ jau skelbė, lapkričio 23-iosios popietę bendromis Vilniaus apygardos prokuratūros, Muitinės kriminalinės tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pajėgomis buvo smogta įtariamiems pagrindiniams kontrabandos organizatoriams. Sulaikant įtariamuosius dalyvavo antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Tądien vienu metu Vilniaus apskrityje gausios teisėsaugos pajėgos pradėjo sulaikymo operaciją, kuri tęsėsi iki vėlumos. Operacijos metu atlikta per 50 kratų, kurių metu rasti ginklai, sprogmenys, narkotinės medžiagos, didelės grynųjų pinigų sumos, kaip įtariama, vogtų prabangių daiktų.

Operacijos metu sulaikyti 25 asmenys. Lapkričio 24– 25 dienomis Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui patenkinus visus prašymus suimti trims mėnesiams, buvo sulaikyta per 20 asmenų, įtariamų kontrabanda, jos organizavimu ir kitais sunkiais nusikaltimais. Trys iš suimtųjų – baltarusiai. Tačiau nė vieno už grotų atsidūrusio įtariamojo pavardės pareigūnai neatskleidžia. „Šiuo metu įvardyti pavardes, vardus, užsiėmimą ir kitas aplinkybes, kurios siejasi su asmenų tapatybės identifikavimu, nėra galimybės. Visa tai bus įvardyta vėliau“, – pareiškė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Barkauskas. Kol kas įtarimai nepareikšti ir nė vienam pareigūnui, nors gaujos nariai nere-

tai kontrabandą vežė vilkikais ir neslėpė jos po jokiais kroviniais.

Nublanko net V.Karalius
„Skirtingos Lietuvos ikiteisminio tyrimo institucijos atliko ilgalaikį ir sudėtingą tyrimą. Jeigu jūs prisimintumėte tokį Karalių, įžymųjį Lietuvos kontrabandos organizatorių, tai jis yra, palyginus su šia grupe asmenų, kurie veikė konspiratyviai, aktyviai, įžūliai ir ilgą laiką... – nutęsė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas. – Ši grupuotė yra gerokai aukštesnio lygio už Karalių ir jo grupuotę“, – palygino FNTT direktoriaus pavaduotojas V.Giržadas, pavadinęs šią operaciją viena sėkmingiausių per visą Lietuvos teisėsaugos istoriją. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis sutriuškintos grupuotės narius vadino itin pavojingu nusikalstamu susivienijimu, kuris darė didelę žalą valstybės fi nansų sistemai. Teigiama, jog kontrabanda atgabentų cigarečių vertė skaičiuojama dešimtimis milijonų litų, o valstybei galimos, tačiau užkardytos žalos dydis siekia apie 30 mln. Lt. „Tai greičiausiai v iena iš didžiausių nusikalstamų organizuotų grupuočių, gabenusių kontrabandą tiek į Lietuvą, tiek ir toliau į Vakarų Europos šalis per visą Ne-

Pasak pareigūnų, cigaretės gaujai sukrovė svaiginančius turtus. BFL nuotr.

priklausomybės laikotarpį“, – tikino Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius.

Neregėta prabanga
Operaciją atlikusius pareigūnus pribloškė prabanga, kuria tyliai už namų sienų ir nevaržydami savęs užsienyje mėgavosi gaujos nariai. „Turtą bus siekiama konfi skuoti. Tai žemės sklypai, pastatai, namai, butai ir automobiliai. Didžiausia vertė yra namų, sodybų. Tai prabangus turtas, kuris yra arba

V.GIRŽADAS
Pi n i g a i n e b u vo skaičiuojami. Jeigu jums arba mums 100 Lt yra pinigai, tai jiems – nėra.

naujai pastatytas ir prabangiai įrengtas, arba senesnis, bet restauruotas taip pat prabangiai. Kalbame apie namus ne už 1 mln. Lt... Tai namai, kurie kratas atliekant buvo panašūs į muziejus. Kiek konkrečiai koks turtas kainuoja ir kiek bus išieškota teisme, mes pamatysime. Preliminariai galima pasakyti, kad tai didžiulės vertės turtas“, – pasakojo vienas FNTT vadovų. Anot V.Giržado, įtariamieji nevengė ir išlaidauti: „Pinigai nebuvo skaičiuojami. Jeigu jums arba mums 100 Lt yra

pinigai, tai jiems – nėra. Kiekvienas iš įtariamųjų, bent jau organizatoriai, turėjo išskirtinių pomėgių, susijusių su įvairia veikla, kuri brangiai finansuojama. Pradedant medžiokle, žvejyba ir pan., išskirtinės kelionės. Tai prabangus g y venimas, kuris nematomas, neoficialus, į laikraščių puslapius su nuotraukomis jie nėjo ir nesifotografavo. Ši grupė asmenų buvo konspiratyvi, viešumos vengusi, gyvenusi sau ir daugiausia savo aktyvią ir prabangią veiklą rodžiusi užsienyje.“

2011 GRUODŽIO 2 D., PENKTADIENIS

6 / TEMA
bankai

„Snoro“ inkaras skandina valstybę
JURGITA LAPIENYTĖ
j.lapienyte @15min.lt

Banko „Snoras“ bankrotas ne tik ištuštino valstybės kišenes, bet ir privertė padidinti skolų naštą. Jeigu dar kurį nors šalies banką tektų nacionalizuoti, nežinia, iš ko reikėtų sumokėti jo indėlininkams. Valdžia tikina, kad „Snoro“ turto likučių užteks draustiems indėliams grąžinti. Tačiau pinigus atiduoti reikia dabar, o juos atgauti pavyks gal tik per dešimtmetį.
Daugiau nei dešimtmetį visiems smulkiems Lietuvos bankų indėlininkams apsaugoti kaupto indėlių draudimo fondo neužteko ir vieno banko bankrotui. Lietuva priversta skolintis, valdžia iešnuostolingomis? Banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, dėl didelės obligacijų pasiūlos rinkoje gali kristi jų kaina. „Didžiausia rizika yra ta, kad rinkos žino – fondas pardavinės obligacijas ir jų pasiūla bus labai didelė.

Įsipareigojimas atsiskaityti su „Snoro“ indėlininkais ilgam ištuštins valstybės kišenes. J.Kalinsko nuotr.

fondai, ir investicijų fondai, ir individualūs investuotojai, o Lietuvos obligacijų rinka nėra tokia likvidi“, – sakė ekonomistas. Ž.Maurico įžvalgos pasitvirtino. Vakar per „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržą pranešta, kad Lietuva šiandien anksčiau

didelė suma – apie 1,7 mlrd. Lt. Po „Snoro“ žlugimo į fondą plauks dar mažesnės sumos. Indėlius Lietuvoje šiuo metu draudžia 8 bankai, per metus atseikėjantys 0,45 proc. nuo indėlių sumos, ir 73 kredito unijos, mokančios 0,2 proc. metinį mokestį. Lietuvoje veikiantys „Nordea“ ir „Danske“ bankai įmokų nemoka. Šių bankų nemokumo atveju apdraustus indėlius laikiusiems fiziniams ir juridiniams asmenims kompensacijas mokėtų Skandinavijos valstybės, kuriose registruoti šie bankai. Iki „Snoro“ bankroto indėlių draudimo fondas priaugdavo apytiksliai po 14 mln. Lt per mėnesį, dabar jis didės kiek mažiau – 12 mln. Lt. Tačiau dar dešimt metų kaupti to, kas dabar bus atiduota bankrutuojančio „Snoro“ indėlinin-

galės išsimokėti?“, – piktinosi K.Glaveckas.Tuo metu Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius prognozuoja, kad tokios didelės organizacijos kaip „Snoras“ bankrotas gali užsitęsti ir dešimtmetį. O grąžinti 4,1 mlrd. Lt „Snore“ buvusių draustų indėlių valstybei reikia tuojau pat. Manoma, kad banke yra likę turto už maždaug 4,6 mlrd. Lt.

O kas, jeigu...
Indėlių draudimo fondas – tuščias, valstybė – įsiskolinusi, valdžia – drebanti dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos ir pasiryžusi ir toliau veržtis diržus. Kas, jei griūtų dar vienas bankas? „Saugumo mechanizmas yra toks, kad Lietuvos bankas šimtu procentų yra įsitikinęs – visi kiti bankai vykdo visus reikalavimus ir tų

J.ROJAKA
Saugumo mechanizmas yra toks, kad Lietuvos bankas šimtu procentų yra įsitikinęs – problemų su kitais bankais artimiausiu metu neturėtų kilti.

apsisuktų aukštyn kojom. Be abejo, tada mokesčių mokėtojams tektų tą draudimą padengti“, – pripažino parlamen-

ko būdų, kaip stiprinti bankų priežiūrą.

Obligacijų išpardavimas
„Snoro“ bankrotas šluote iššluos daugiau nei dešimt metų kauptą 1,7 mlrd. Lt vertės indėlių draudimo fondą. Tačiau tam, kad jis būtų iššluotas, visų pirma teks jį ir papildyti, nes kol kas tų pinigų nėra. Beveik visas indėlių kaupimo fonde sukauptas lėšas valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo investavusi į obligacijas. Šią savaitę obligacijas pradėta skubiai pardavinėti. Ar šios investicijos vietoj laukto pelno nepavirs

Rinkos dalyviai gali pasinaudoti fondo būtinybe parduoti obligacijas ir todėl jų kaina gali kristi“, – sakė Ž.Mauricas. Jo žiniomis, nemaža dalis fondo obligacijų yra Lietuvos vertybiniai popieriai, kuriuos parduoti yra sunkiau nei, pavyzdžiui, Vokietijos ar netgi finansinių bėdų turinčios Italijos vertybinius popierius. „Vokietijos obligacijų paklausa yra žymiai didesnė – jas perka ir didieji pensijų

PASKOLA VEJA PASKOLĄ
Seimas šią savaitę Vyriausybei leido papildomai skolintis tam, kad „Snoro“ klientams būtų grąžinti visi draudžiami indėliai.
Indėlininkams bus skirti pinigai, kuriuos valstybė rudenį skolinosi tam, kad galėtų kitąmet išpirkti milijardo eurų vertės emisiją. Tad kitąmet teks skolintis dar daugiau. J.Rojakos teigimu, mažas indėlių draudimo fondas Lietuvai nėra didelė bėda, nes Lietuva gali gana lengvai pasiskolinti lėšų užsienio rinkose. „Vyriausybė yra pajėgi skolintis tiek užsienio, tiek vidaus rinkoje tam, kad išmokėtų indėlius. Gal nebus labai palanki skolinimosi kaina, bet turime priimti tai, ko negalime pakeisti. Finansų rinkos yra labai nervingos“, – sakė ekonomistė. Lietuva esą turėtų būti rami. Pasitikėjimas valstybe yra kur kas didesnis nei, pavyzdžiui, Italija, Graikija ar Portugalija. Šalies skola balansuoja ties 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) riba, ir jei ji smarkiai neaugs, Lietuva laisvai galės skolintis ir toliau. „Europoje nei vienas banko žlugimas neapsiėjo be papildomo skolinimosi“, – priminė J.Rojaka.

laiko išpirks 6 anksčiau platintų emisijų Vyriausybės vertybinius popierius ir tam iš viso skirs 143 mln. Lt. Visiškai bus išpirkta viena 55 mln. Lt vertės emisija, iš dalies – dar penkios. Kokią dalį indėlių draudimo fonde sudaro Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai, „Indėlių ir investicijų draudimo“ vadovas Raimundas Žilinskas neatskleidė. „Tikrai nekalbinkit manęs“, – „15min“ pareiškė R.Žilinskas ir, paminėjęs, kad turi skubų darbą, padėjo telefono ragelį. Vėliau kalbėti jis taip pat atsisakė. Tam, kad būtų grąžinti visi „Snoro“ drausti indėliai, Vyriausybė į fondą turės papildomai įlieti dar 2,4 mlrd. Lt.

kams, esą nereikės. „Pradėjus banko „Snoras“ likvidavimo procedūrą, didelė dalis turto, kuris bus realizuotas, vėl atiteks fondui. Tai nebus ilgi metai nežinios. Tikėtina, kad daug turto grįš“, – „15min“ tikino R.Žilinskas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas taip pat mano, kad valstybė nenukentės, o „Snoro“ turtas bus parduotas kone akimirksniu ir pinigai valstybei grįš vos ne po mėnesio. „Jūs norite suabejoti, kad valstybė

problemų su kitais bankais artimiausiu metu neturėtų kilti“, – „15min“ sakė DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka. Tokią pat žinią visuomenei transliuoja valdžios atstovai. Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius tikino, kad kol dirbs dabartinė Lietuvos banko valdyba, joks komercinis bankas tikrai negrius. Dar vieno banko bankroto galimybę nuliui prilygino ir K.Glaveckas. „Turbūt jau žemė

taras. Draustų indėlių suma Lietuvoje viršija 40 mlrd. Lt. Todėl norint visiškai apsisaugoti nuo visų Lietuvoje veikiančių bankų galimos griūties, indėlių draudimo fondas galėtų sudaryti panašią sumą. Tačiau tai – fantastinis scenarijus. Daugumoje Europos valstybių indėlių draudimo fondo suma sudaro vos 1,5– 2 proc. nuo visos draudžiamųjų indėlių sumos. Lietuva pagal šį rodiklį Europoje iki šiol atrodė geriausiai – jis siekė 4 proc.

Gyvi tik viltimi
Pirmąją indėlių draudimo pamoką Lietuva išmoko 1995-ųjų pabaigoje, kai buvo sustabdyta Lietuvos akcinio inovacinio ir „Litimpeks“ bankų veikla. Po dvejų metų pradėti drausti gyventojų indėliai, o nuo 2002 m. draudžiamos ir įmonių lėšos. Tačiau per tą dešimtmetį į fondą prikapsėjo palyginti neRedakcija Vilniuje Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt A.Goštauto 40 B, 01112, Vilnius Kauno biuras Tel. (8-37) 243 000 Faks. (8-37) 207 887 kaunas@15min.lt Kęstučio g. 58, 44305, Kaunas Klaipėdos biuras Tel. (8-46) 257 900 Faks. (8-46) 257 800 klaipeda@15min.lt S.Daukanto g. 2, 92235, Klaipėda Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 210 5895 Tel. Kaune (8-37) 207 886 Tel. Klaipėdoje (8-46) 257 800 reklama@15min.lt skelbimai@15min.lt Leidėjas: UAB „15 minučių“, A.Goštauto 40 B, 01112 Vilnius. Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt www.15min.lt

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

TIRAŽAS – 70 000. ISSN 1822-5330.
Platinamas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

$

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Asta Cibienė Dienos redaktorė a.cibiene@15min.lt

„15min” – pirmasis nemokamas laikraštis Lietuvoje, kurio tiražą kas ketvirtį audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

215 100 nuolatinių skaitytojų per dieną
„TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. vasara

2011 GRUODŽIO 2 D., PENKTADIENIS

AKTUALIJOS / 7
trumpai
Politiko žmona paleista namo

Ieškiniai atmetami 23 proc. PVM: kiek kiltų kainos?
LIEPA ŽELNIENĖ
l.zelniene @15min.lt

Jei PVM būtų padidintas, vartojimas dar labiau sumažėtų. BFL nuotr.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą civilinėje byloje, kurioje „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus siekė prisiteisti 0,5 mln. Lt iš „Verslo žinių“ dėl perspausdintų publikacijų apie „WikiLeaks“ paviešintą informaciją.

Korupcijos byloje įtariama Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo žmona Danutė Matuzienė (nuotr.) vakar paleista už 40 tūkst. litų užstatą, šiandien teismo bus prašoma jai skirti namų areštą. D.Matuzienei pateikti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba. Piktnaudžiavimu gali būti įtariami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti asmenys, jei jie padėjo vykdyti ar organizavo nusikaltimą. Už tai gresia laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų. Bendrovės „Platina Group“ vadovei D.Matuzienei įtarimai pareišti atliekant tyrimą dėl, kaip įtariama, neskaidrių bendrovės „Panevėžio energija“ viešųjų pirkimų.

Vyriausybė, sumažinusi Lietuvos ekonomikos augimo prognozes, svarsto, kaip biudžeto išlaidas sumažinti arba pajamas padidinti 1 mlrd. Lt. Realiausia išeitis – nuo 21 proc. iki 23–24 proc. padidinti Pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tačiau gamintojai ir prekybininkai vieningai sutaria, kad PVM didinimas atneštų dar daugiau bėdų.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų partijos lyderiai mano, kad tik PVM didinimas dabar gali išspręsti biudžeto bėdas. Tuo tarpu valdančiosios koalicijos partneriai liberalai prieš siūlymą didinti PVM stoja piestu. Suderinti koalicijos partnerių pozicijų nepavyko net prezidentei, vakar ryte šiuo klausimu sušaukusiai pasitarimą prezidentūroje.

Teismas atmetė ieškovo „Respublikos leidinių“ pretenzijas atsakovui „Verslo žinioms“. Dienraštį „Respublika“ leidžianti bendrovė bandė teistis dėl JAV ambasados Lietuvoje diplomatų surinktos informacijos, kuri nugulė į įslaptintus dokumentus. Juose rašoma, kad Lietuvos žiniasklaidos priemonių sa-

vininkai šantažuoja verslininkus, laikraščius valdantys asmenys turi tiek politinių, tiek verslo interesų, o politikus piktina tik tai, kad tenka brangiai mokėti už juos šlovinančius straipsnius. „Verslo žinios“ rašė ne apie V.Tomkų, o apie tai, ką užsienio spauda rašo apie Lietuvos žiniasklaidą“, – teisme yra sakęs laikraščio advokatas Vitoldas Kumpa. „15min“ primena, kad lapkričio viduryje tame pačiame teisme buvo atmestas ir „Respublikos leidinių“ ieškinys dėl „WikiLeaks“ publikacijų prieš portalą „Delfi“.

KOMENTARAS
Romas Lazutka ekonomistas:
Lietuvoje, užuot didinus PVM, reikėtų įvesti PVM lengvatas lietuviškoms daržovėms: bulvėms, morkoms, burokėliams, kopūstams, duonai, makaronams. Kitose šalyse nesuprantama, kaip šias būtiniausias prekes galima apmokestinti tokiu dideliu PVM tarifu. Padidinus PVM, beveik ketvirtis prekės kainos jau bus mokesčiams, todėl mažas pajamas gaunantys asmenys mažiau vartos arba pirks prastesnes prekes. Mažiau uždirbs ir Lietuvos gamintojai, todėl šis sprendimas blogas ir žmonėms, ir gamintojams. Tiesa, verslininkai gali pasinaudodami PVM tarifu ir uždirbti. Argumentuodami tuo, kad kainas kelia ne jie, o valdžia, kainas jie gali padidinti daugiau nei jos realiai kils dėl PVM didinimo.

Pažangos nėra
Vakar paskelbtas Korupcijos suvokimo indeksas, kuriame Lietuvai skirta 19-oji vieta Europos Sąjungoje (ES), parodė, kad kontroliuojant korupciją per metus pažangos nepasiekta, teigia nevyriausybinė organizacija „Transparency International“. Reitingas rodo, kad kontroliuodama korupciją Lietuva lenkia Latviją, Čekiją, Italiją ar Graikiją, bet atsilieka nuo Lenkijos ir Estijos. Balų skalėje, kurioje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 10 – labai skaidrią valstybę, Lietuva gavo 4,8 balus, tiek pat, kiek pernai.

Užsk. Nr. 301901

Baiminasi nuostolių
Lietuvos gamintojai ir prekybininkai į galimą PVM didinimą žiūri su siaubu. Pasak jų, PVM didinimas skurdins ne tik brangstančių prekių nebeįperkančius gyventojus, bet ir verslininkus vėl privers balansuoti ant bankroto ribos. „Be abejo, padidės parduodamos produkcijos kainos, sumažės vartojimas, sumažėjus vartojimui sumažės gamyba, sumažėjus gamybai sumažės mokesčiai valstybei. Tas padidinimas buhalteriškai atrodo kaip būdas subalansuoti biudžetą, bet realiai tai gali neįvykti“, – „15min“ sakė asociacijos ,,Lietuvos maisto pramonė“ prezidentas Aloyzas Ubis. Pasak jo, šiemet kainas augino energijos, žaliavų kaštai, tad maisto gamintojams dabar telieka 2–3 proc. pelno. Kitąmet laukiama ir elektros, degalų brangimo. „Tais 2 proc., kuriais kiltų PVM, kainos kils tikrai, bet

„airBaltic“ jau valstybės
Latvijos susisiekimo ministerija perėmė skrydžių bendrovės „airBaltic“ privačios akcininkės „Baltijas aviacijas sistemas“ turėtą akcijų dalį – 47,2 proc. akcijų paketą ir dabar valdo 99,8 proc. bendrovės akcijų. Akcijos įsigytos nominalia verte – už 224,4 tūkst. latų. Valstybė pasinaudojo pirmumo teise įsigyti žlugusiame banke „Latvijas Krajbanka“ įkeistą „Baltijas aviacijas sistemas“ priklausantį„airBaltic“ akcijų paketą. Finansinių problemų kamuojama„airBaltic“ skraidina iš Rygos, Talino, trijų Lietuvos oro uostų ir kai kuriais Suomijos vidaus maršrutais.

kai keli kainas, suskaičiuoji visus kaštus, tad kainos kitąmet galėtų kilti ir 5–8 proc“, – skaičiavo A.Ubis. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas skaičiuoja, kad PVM padidinus 2 proc. kainos išaugs žymiai smarkiau. „Niekaip neįmanoma išskaičiuoti, kiek procentų brangs prekės. Galima pasakyti iš praktikos, kad PVM paaugus 2 proc., kainos didės tikrai daugiau nei tais 2 proc.“ – sakė L.Vilimas. Pasak jo, tikėtina, kad labiausiai brangs būtiniausi maisto produktai: mėsa, pienas, duona.

Glumina nestabilumas
Tuo tarpu tekstilės sektoriaus atstovus PVM didinimas labiau gąsdina ne dėl gaminių

kainų šuolio, o dėl žlungančių kitų metų gamybos sąnaudų. „Yra paskaičiuoti gamybos kaštai, galimi pelnai, sudaryti kontraktai. Neprognozuojamumas įstumia įmones į problemišką padėtį“, – sakė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Linas Lasiauskas. Pasak jo, tekstilės gamintojai, Lietuvai padidinus PVM, gali aktyviau kraustyti savo verslą į kitas šalis. „Net ir didesnius mokesčius taikančios šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai, jei jų mokesčių sistema yra stabili, yra patrauklesnės mūsų verslui“, – sakė jis. Gamintojai ir prekybininkai siūlo Vyriausybei, užuot didinus PVM, mažinti valstybės išlaidas.

$

2011 GRUODŽIO 2 D., PENKTADIENIS

8 / SKELBIMAI
Perka
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08059. Perkame dirbamą žemę ir pievas visoje Lietuvoje, brandų mišką. Gali būti išnuomota. Tel.: 8 670 23652, 8 676 41155. Perkame mišką su žeme arba iškirtimui visoje Lietuvoje. Tel. 8 698 55325, www.dzukijosmediena.lt. Perku mišką, žemės grąžinimo dokumentus išvadas.Tel. 8 699 32443. Perku: 8 oscilografus, 2 dažnomačius, 2 voltmetrus, 2 generatorius ir kt. Perku termoporus, rėles, plokštes, (gali būti sugedusios). Tel. 8 699 99395, Kaunas. Superkame EPS putų polistirolio atliekas, atraižas, pakuotes, gamybines atliekas. Įvairiais kiekiais visoje Lietuvoje. Kviečiame bendradarbiauti įmones ir organizacijas. Tel. 8 615 78780, www. rrideas.lt

Transportas
SUPERKAME ĮVAIRIŲ MARKIŲ AUTOMOBILIUS. ATSISKAITOME IŠ KARTO, DIRBAME BE POILSIO DIENŲ. Tel. 8 600 08276. BRANGIAI SUPERKAME AUTOMOBILIUS. NUO 2000 IKI 2011 M. TEL. 8 605 11996. Perkame įvairių markių automobilius, gali būti su defektais ar be jų. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Tel. 8 648 21921. UAB „Autostabila“ superka automobilius ir prekiauja jų dalimis. Šilutės pl. 79, (buvęs mėsos kombinatas). Tel. 8 685 10098.

Grožis, sveikata
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91150.

Mokslas
Centre esanti vairavimo mokykla „Venjora“ renka naujas grupes (B kat.) Nuolaidos studentams! Herkaus Manto g. 31, ŽEMAITIJA (IIIa.), tel. 8 46 210363, el.p. venjora@gmail.com .

Statyba, remonto darbai
Balkonų, terasų stiklinimas stumdomomis aliuminio konstrukcijomis. Plastikiniai langai, roletai, žaliuzės. Dubysos g. 25-207 kab., (II a.), el.p klaipeda@sistemax.lt. Tel.: 8 46 496873, 8 675 66117, 8 601 05036, www.sistemax.lt Vidaus apdaila, laiptinių remontas, sienų šiltinimas, kapitalinis butų ir namų remontas, santechnika. Rekomendacijos. Medžiagų pristatymas. Tel. 8 657 92330.

Parduoda
Prekyba STOGŲ FASADŲ dangomis, lietaus sistemomis. Stogų dengimo darbai. Tel. 8 646 71888. Parduodu žaislinį vežimėlį lėlėms. Naujas, raudonos spalvos, vežimėlis turi keletą funkcijų: galima padaryti sportinį, keičiasi rankenos funkcija, išsikelia lopšys. Puiki dovana Kalėdų proga. Kaina 130 Lt. Tel. 8 654 55546. Malkos kurui: beržų, juodalksnių, skaldytos, kaladėmis, galima 2–3 metrų supjautas, pjuvenos. www.malkoskurui.lt, Tel.: 459400, 8 670 23004. SENI BALDAI - SENAM TURGUJE. Tel. 8 656 53759.

Tapk kraujo donoru!

www.ikrauk.lt
Siūlo darbą
Reikalingi PVC grindų klojėjai dirbti Norvegijoje. Privalumai: patirtis, anglų kalba. Kreiptis tel. 8 606 11813. Autoservisui Klaipėdoje reikalingi paruošėjai, dažytojai su patirtimi, atlyginimas 3000–5000 Lt. Tel. 8 672 22722. Valymo paslaugų įmonei reikalingi kvalifikuoti darbuotojai spec. valymo darbams. Turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, privalumas E kat. Tel. pasiteirauti: 8 46 414009, 8 657 94361 (nuo 8.00-17.00 darbo dienomis), info@svarosartele.lt, tomas@svarosartele.lt. Socialinė neįgaliųjų įmonė siūlo, žmonėms su negalia, valytojos darbą. Dėl darbo kreipkitės darbo dienomis 9.00–17.00 val. , tel. 8 610 04079.

lt

www.krizesiveikimas.lt

Paslaugos
„VELNIO ADVOKATAS“ – mes laimime visas bylas, kurias apsiimame vesti?! Tel.: 8 687 40 002, Tel./fax: (8-5) 237 58 26. Greiti vartojimo kreditai nuo 200 Lt iki 5000 Lt. Registruokitės interneteu www.Creditor.lt ir gaukite! PIRMAS KREDITAS NEMOKAMAI! Tel. 8 638 88832. Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. EKOvata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68528. Naujai atidaromi senelių namai. Priimami seneliai gyvenimui ir globai. Tel.: 8 64584714, 8 686 97580. Sudarius apsaugos sutartį, apsaugos sistemą įrengsime už 1 LITĄ. Saugos tarnyba UAB „Apsaugos komanda“. Tel.: 8 699 10242, 8 46 343070, www.komanda.lt . UAB „Kraustymo komanda” - profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt PIGUS BALDŲ IR KROVINIŲ PERVEŽIMAS. Tel. 8 679 93713. Kilimų, minkštų baldų valymas. Valymas po statybos ir remonto darbų. Tel.: 8 657 94361, 8 657 94363.

DINGUSIŲ ŽMONIŲ

PA I E Š K A
www.inspectorsoffice.eu

2011 GRUODŽIO 2 D., PENKTADIENIS

SPORTAS / 9

L.Kleiza: „NBA yra verslas“
ASTA ŽUKAITĖ
a.zukaite @15min.lt

trumpai

L.Kleiza dar nesiryžta prognozuoti, kada grįš į aikštelę. Scanpix nuotr.

daugelis sprendimų priimami tik dėl pinigų.“

Lokautas nuvylė
NBA lokauto pabaiga L.Kleizai buvo netikėta ir sukėlė dviprasmiškus jausmus. „Buvo keista, kad viskas išsisprendė taip greitai. Nebuvo jokių didesnių priežasčių, kodėl to nebuvo galima padaryti anksčiau. Nustebau sužinojęs, kad NBA grįžta. Juk tiek nedaug reikėjo pakeisti, kad viskas išsispręstų“, – tęsė krepšininkas. NBA žaidėjų ir klubų savininkų derybas L.Kleiza palygino su krepšinio rungtynėmis, kurių nugalėtojas buvo žinomas iš anksto. „Iš dalies net juokinga, kaip klostėsi ir kaip baigėsi tos derybos. Neaišku, kodėl viskas buvo tempiama taip ilgai. Taip, žaidėjai neturėjo kitos išeities, jie kovojo už savo teises, kreipėsi į teismus, bet jau buvo aišku, kas tą kovą laimės. Visi žinojo, kad ją laimės savininkai – tik jie rinkosi laimėti dešimčia taškų, ar trisdešimčia. Pasirinko, kad jiems nereikia laimėti trisdešimčia taškų ir viskas išsisprendė labai greitai“, – pasakojo žaidėjas.

Linas Kleiza jau kitą savaitę paliks Lietuvą. NBA lokautas baigėsi, todėl krepšinio gerbėjai L.Kleizą išvys ne Lietuvoje, o jau anapus Atlanto, vilkintį Toronto „Raptors“ marškinėlius.
„Buvau nusprendęs žaisti Lietuvoje, bet tokių progų mano gyvenime galbūt dar bus. Nebuvo apmaudu, nes mūsų gyvenime viskas taip greitai keičiasi. Niekada negali žinoti, kas nutiks ir kur teks žaisti“, – „15min“ atviravo 26 metų krepšininkas. Jis neslėpė, kad nesitiki lengvo sugrįžimo į NBA: „Dabar man bus sudėtinga grįžti. Manau, tai suprantama. Žiūrėsime, kaip čia viskas klostysis, bet man svarbiausia kuo geriau išsigydyti koją ir kuo greičiau pasiekti optimalią sportinę formą.“ Oficialiai NBA lygos treniruočių stovyklos prasidės gruodžio 9-ąją, tačiau L.Kleiza bendrose Toronto „Raptors“ pratybose dar nedalyvaus. Šią savaitę

Baigė kovas
Geriausia Lietuvos tenisininkė Lina Stančiūtė (WTA 235) baigė kovas ITF serijos turnyre Čekijoje, kurio prizų fondą sudaro 25 tūkst. JAV dolerių. Aštuntfinalyje 25-erių lietuvė 7:5, 5:7, 4:6 turėjo pripažinti 17-metės čekės Jesikos Maleckovos (be reitingo) pranašumą.

15min.lt /s182687 t
Nesutrumpintą straipsnį rasite nuskaitę šį kodą

sakė L.Kleiza, dėl sunkios kelio operacijos nesportuojantis nuo šių metų pradžios.

Atleidimo nebijo
Gali nutikti ir taip, jog L.Kleiza nebežais „Raptors“ ekipoje. Anot pranešimų JAV, daugiau laisvų pinigų siekiantis turėti Toronto klubas gali pasinaudoti naująja amnestijos taisykle ir atleisti vieną žaidėją. Tarp kandidatų minimas ir L.Kleiza. Pats puolėjas tokią informaciją priima ramiai ir tikina

jis tęs individualią reabilitaciją Vilniuje, o kitą vyks į Torontą, kur pateks ne į komandos trenerių, o medikų rankas. „Krepšinio dar nežaidžiu ir nežinau, kada pradėsiu dirbti su visa komanda. Nežinau ir savo sugrįžimo į aikštelę datos“, –

suprasiąs tokį klubo sprendimą. „Tai yra komandos reikalas ir mes, žaidėjai, to pakeisti negalime, – „15min“ sakė L.Kleiza. – NBA turi savas taisykles. Kiek daug žaidėjų, ilgus metus atstovavusių savo klubui, buvo iškeisti. Ir tai jie išgirsdavo per televiziją. Kiekvienas turi tą suprasti, nes toks yra mūsų darbas. Yra dalykų, kurių negalima kontroliuoti ar daryti jiems įtaką. NBA lygoje tave gali bet kada atleisti, išmainyti. NBA yra verslas. Labai, labai didelis verslas, kur

Pervedė 12 mln. Lt
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) pervedė į FIBA sąskaitą visą mokestį, reikalaujamą iš šalių, norinčių rengti olimpinę krepšinio atranką – beveik 12 mln. Lt. Šias lėšas LKF paskolino bendrovė „KG Group“, o pinigus viliamasi grąžinti pardavus bilietus. Kitų metų liepos 2–8 d. vyksiančio Londono olimpiados atrankos turnyro šeimininkė paaiškės gruodžio 10–11 d. Be Lietuvos, konkurse dalyvauja Makedonija, Venesuela ir Angola.

Eurolyga

Atgaivino viltis
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai atgaivino viltis patekti į Eurolygos „Top 16“ etapą.
Lietuvos čempionai trečiadienį ne tik iškovojo itin svarbią pergalę 67:65 namuose prieš Malagos „Unicaja“, bet ir sulaukė palankių rezultatų kitose B grupės rungtynėse. Tiesa, iki maksimalaus plano „Žalgiriui“ pritrūko. Ilgą laiką dviženkle persvara pirmavę, bet mačo pabaigoje ją išbarstę Aleksandro Trifunovičiaus auklėtiniai nelaimėjo daugiau, nei buvo pralaimėję Malagoje (78:85). Tad, jeigu B grupės finiše „Žalgiris“ ir „Unicaja“ turės po vienodai pergalių, aukštesnę vietą užims Ispanijos klubas. „Šia pergale reikia džiaugtis, nors tik dviejų taškų skirtumu. Nemanau, kad tai buvo puikios varžybos, bet geros. Komanda juda tinkamu keliu. Ne visi žaidėjai šiandien atskleidė savo galimybes. Mantas Kalnietis turbūt nėra turėjęs tokių prastų varžybų“, – sakė A.Trifunovičius. Mačas su CSKA tapo paskutiniu Ty Lawsonui. Pasibaigus NBA lokautui amerikietis turėjo grįžti į Denverio „Nuggets“ klubą. Jį pakeis iš Prienų „Rūdupio“ susigrąžintas aukštaūgis Povilas Butkevičius.

T.Lawsonas paskutiniame mače Kaune pelnė 10 taškų. A.Koroliovo nuotr.

B GRUPĖ
1. CSKA 7 0 +104 2. „Panathinaikos“ 5 2 +71 3. „Unicaja“ 3 4 -13 4. „Brose Baskets“ 2 5 -13 5. „Žalgiris“ 2 5 -39 6. „Zagreb“ 2 5 -110

Tikri šokiai
Bilietus į gruodžio 3 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksiantį Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių pasaulio čempionatą lietuviai šluote šluoja. „Žuvėdros“ vardas daro savo, todėl negalime sakyti, kad milžiniškas susidomėjimas buvo netikėtas, – šypteli LSŠF generalinė sekretorė Vida Kanišauskienė. – Žiūrovai „Siemens“ arenoje pamatys tikrą šokį, o ne šou, kurį rodo televizijos. Mes neturime su tuo nieko bendro.“

CSKA paslauga
Palankiai „Žalgiriui“ susiklostė kiti B grupės mačai. Milošas Teodosičius paskutinę sekundę pataikė iš toli ir išgelbėjo Jono Kazlausko treniruojamą Maskvos CSKA iš pragaro Bamberge – 81:78 prieš „Brose Baskets“. Ramūnas Šiškauskas prie pergalės pridėjo 5 taškus,

o Darjušas Lavrinovičius nežaidė dėl traumos. Nelaimėjo ir kita „Žalgirio“ konkurentė – „Zagreb“, kuri išvykoje 76:94 neprilygo Atėnų „Panathinaikos“. Šarūnas Jasikevičius taip pat įmetė 5 taškus, o Eurolygos čempionai po šios pergalės užsitikrino vietą „Top 16“ etape.

2011 GRUODŽIO 2 D., PENKTADIENIS

10 / HORIZONTAI / TEMA

A.B.Breivikas: gydyti ar bausti?
LINA BALSYTĖ
l.balsyte @15min.lt

77 žmones nužudęs Andersas Behringas Breivikas serga paranojine šizofrenija ir yra nepakaltinamas. Tokia šią savaitę dviejų psichiatrų paskelbta diagnozė ne vieną ekspertą nustebino, o daugelį neregėtą tragediją išgyvenusių Norvegijos žmonių ir aukų artimųjų nuvylė.
Dar neseniai specialistai bemaž vieningai tvirtino: ilgas ir kruopštus sprogdinimų Oslo vyriausybiniame kvartale ir žudynių jaunimo vasaros stovykloje planavimas rodo, kad A.B.Breivikas nėra pamišėlis. 1,5 tūkst. puslapių sklandžia anglų kalba žudiko surašytas ir internete paskelbtas manifestas tik įrodo, kad jis – inteligentiškas ir savo veiksmus suvokiantis asmuo. Tačiau A.B.Breiviko psichologinę ekspertizę atlikę Norvegijos specialistai teigia dėl žudiko diagnozės neabejojantys. Ja visiškai pasitiki ir

psichoterapeutas Olegas Lapinas, tikinantis dėl šios diagnozės buvęs tikras „nuo pat pirmos dienos“. „Net savižudžiai sprogdintojai nesielgia taip, kaip elgėsi A.B.Breivikas, – „15min“ sakė psichologas. – Jie vengia tiesiogiai žudyti vaikus. Yra toks jausmas kaip sąžinė. Jei asmuo jos visiškai neturėtų, jis būtų sociopatinė asmeny-

bė, nesugebanti kitam žmogui pajusti jokių jausmų. Tuo tarpu A.B.Breiviko elgesio motyvacija buvo visiškai neadekvati. Taigi tai vis dėlto buvo kliedesys.“

Neįtelpa į žiaurumo rėmus
Įvairūs Norvegiją sukrėtusio A.B.Breiviko pareiškimai, kaip antai reikalavimas paskirti jį šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu, taip pat – reikalavimai, kad karalius Haraldas V atsisakytų posto, o Norvegijos darbininkų partijos vyriausybė atsistatydintų, labiau siejasi su didybe ir kliedesiu, o ne su apgalvotais veiksmais, būdingais, pavyzdžiui, teroristams. „Vienas dalykas – padėti bombą ir pačiam susisprogdinti ar apšaudyti kitą šalį raketomis, ir visai kitas – vaikščioti ir tiesiogiai šaudyti į paauglius“, – aiškino O.Lapinas. Pirmuoju atveju yra tam tikras suprantamas politinis pagrindimas. T.y. aš taip elgiuosi, nes mano interesams kyla grėsmė, o žūstantys civiliai –

Psichiatrai įsitikinę, kad A.B.Breivikas žudė apimtas ligotos didybės manijos. AFP nuotr.

O.LAPINAS
Paranojikai apskritai neretai daug metų dirba įvairiose valstybinėse tarnybose ir yra laikomi pakankamai metodiškais žmonėmis.

šalutinės aukos. „Tai adekvatus paaiškinimas, kad ir kaip jis skambėtų žmogiškumo prasme. Gal žiauru, bet adekvatu, – aiškino psichoterapeutas. – Tuo tarpu A.B.Breiviko atveju viskas buvo kitaip. Jis pats asmeniškai žudė žmones ir to net nemėgino pateisinti. Jis taip elgėsi, nes manė, kad tai jo pareiga. Jis manė esąs naujasis kryžiuotis. Tai netelpa į politinio žiaurumo rėmus, kurį galėtume pateisinti ar suprasti.“

Psichoterapeutas įsitikinęs: A.B.Breivikas yra negydytos šizofrenijos atvejis.

Būdinga didybė
Šizofrenija – tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingas savo pasaulio sukūrimas, tikrovės nepaisymas ir klaidingas aplinkos suvokimas. Be to, šizofrenija sergantys asmenys yra linkę į savęs sumenkinimą, nihilistinį elgesį arba į didybės maniją. „Negydoma paranojinė šizofrenija dažniausiai prasideda nuo savo ypatingumo suvokimo ir pereina į didybę – parafreniją, kai žmogus pradeda save laikyti mesijumi, pusdieviu, dievu, – kalbėjo O.Lapinas. – Aplinka tokiam žmogui niekuo negali padėti, nes jis klausosi ne aplinkos, bet savęs paties. Kartais asmuo girdi vidinius balsus, patvirtinančius jam, kad jis yra ypatingas.“ Ši liga neleidžia žmogui realistiškai suvokti savo santykio su tikrove. Ji jam padeda suvokti tik tai, kuo jis vis labiau ir labiau tiki. Šizofreniją perneša kai kurie genai, tačiau vien jų neužtenka. Dažnai tie genai giminėje reiškiasi kaip uždarumas, ekscentriškumas, lengvos haliucinacijos. Šiam ge-

nui keliaujant iš vienos kartos į kitą, vienoje iš jų šizofrenija tampa manifestine – pasireiškia kaip liga. „Tai susiję su tam tikra šeimos aplinka, kurią psichiatrai vadina nediferencijuotu santykiu arba susiliejimu, – kalbėjo psichoterapeutas. – Kai neatskiriama, kur vaikas, o kur mama. Tokia psichinė susiliejimo būsena verčia tą geną manifestuoti, pasireikšti ligai.“ Šizofrenija dažniausiai pastebima paauglystėje, tuomet asmuo pradedamas gydyti vaistais, neleidžiančiais psichozei vystytis. Po gydymo žmonės paprastai lieka su ypatingumo jausmu, tam tikromis haliucinacijomis, kliedesiu, bet ne didybe.

15min.lt /s182831 t
Nesutrumpintą straipsnį rasite nuskaitę šį kodą

GARSIAUSI IŠPROTĖJĘ ŽUDIKAI
Edas Geinas, 1954–1957 m.
E.Geinas, kaip manoma, nužudė dvi moteris, tačiau jo šiurpus elgesys su savo aukomis netruko įsikūnyti ne viename siaubo filme. 1945-aisiais mirus motinai, E.Geiną pamažėle apsėdo mintys apie moters anatomiją. Jo draugui Gusui prasitarus apie eksperimentus, kuriuos jis norėtų atlikti su moterimis, abu vyrai ėmė iškasinėti kūnus. Tai jie darė dešimtį metų, o jų eksperimentai darėsi vis keistesni. Iškasti kūnai būdavo apipjaustomi, o jų dalys parsinešamos namo. Policija E.Geino namuose rado kaukolių, žmonių galvų, užšaldytų organų, nosių. E.Geinas pripažintas nepakaltinimu ir visą likusią savo gyvenimo dalį praleido psichiatrinėje ligoninėje.

Davidas Berkowitzas, 1976 m.
Šis vyras tikėjo, kad jį persekiojo į šunis įsikūniję velniai. Išgirdęs lojančius šunis D.Berkowitzas būdavo įsitikinęs, kad jam liepiama žudyti moteris. Iš viso jis Niujorke nužudė šešias moteris, dar septynias sužeidė. Žudikas buvo nuteistas 365 metams kalėjimo.

Albertas Fishas, 1919-1930 m.
A.Fishas domėjosi kastracija, lankydavosi viešnamiuose, kur prašydavosi būti plakamas ir mušamas. Jis į visą savo kūną, įskaitant genitalijas, smeigdavosi adatas. Peršvietę rentgenu specialistai vyro kūne rado 27 adatas. Būdamas 55-erių A.Fishas ėmė patirti haliucinacijas. Jis įtikėjo, kad Dievas įsakė jam kastruoti jaunus berniukus. Vyrui buvo diagnozuota religinė psichozė. Teigta, kad dėl jos jis žalojo ir žudė žmones. A.Fishui skirta mirties elektros kėdėje bausmė.

Zodiako žudikas, 1968-1969 m.
Zodiako žudiku pramintas asmuo Kalifornijos valstijoje, JAV, nužudė penkis asmenis ir du sužeidė. Šio žudiko nepavyko sulaikyti. Su išoriniu pasauliu jis bendraudavo San Francisko laikraščiams siųsdamas užkoduotus laiškus. Viename iš jų buvo perskaityta tokia žudiko žinutė: „Man patinka žudyti žmones, nes tai labai smagu. Tai smagiau nei žudyti laukinius žvėris miške, nes žmogus yra pats pavojingiausias žvėris. Žudymas mane jaudina. Tai net geriau nei seksas“.

2011 GRUODŽIO 2 D., PENKTADIENIS

ĮVAIRENYBĖS / 11
patirtis

Būdas išvengti skolų – bankrutuoti užsienyje
JURGITA LAPIENYTĖ
j.lapienyte @15min.lt

horoskopai gruodžio 2 d.
AVINAS. Įtakingam asmeniui didelį įspūdį paliks jūsų kūrybiškumas ir darbo stilius. Nesikuklinkite žymėti kiekvieno savo darbo autorystės, kad ir koks banalus ar nereikšmingas jis jums atrodytų. Rytoj kriterijai ir vertinimai gali radikaliai pasikeisti. JAUTIS. Tiek kūnas, tiek siela prašo poilsio ar bent jau trumpo atokvėpio. Nepaverskite laisvų valandėlių dar vienu maratonu. Pasistenkite bent iš vieno vakarėlio išeiti ne paryčiais, antraip po tokio „poilsio“ dar ilgai turėsite atstatinėti jėgas. DVYNIAI. Šiandien turėtų sektis dirbti kelis darbus iš karto. Ir pats būsite tam nusiteikęs, ir to, beje, iš jūsų tikimasi. Jūsų dėmesio šiandien tikėsis visi – verslo partneriai, draugai ir artimieji. Iškils naujų aplinkybių, galinčių gerokai pakeisti jūsų išankstinius planus. VĖŽYS. Atleiskite tiems, kurie jums kenkė ne iš piktos valios – ir pats pasijusite kur kas geriau ir šventiškiau. Turite gerą progą pagaliau ištrūkti iš užburto priežasčių ir padarinių rato. Pasinaudokite ja šiandien – rytoj galite jau nebenorėti ar nebegalėti. LIŪTAS. Tai, kas jums atrodo natūralu ir savaime suprantama, vargu ar bus priimtina aplinkiniams, ypač bendradarbiams. Raskite laiko nuodugniai išaiškinti savo poziciją. Sugaištas tam laikas antroje dienos pusėje atsipirks dešimteriopai. MERGELĖ. Turite aukštas pareigas užimančių ir jus labai gerai vertinančių draugų ar užtarėjų. Pats laikas patikrinti senus ir megzti naujus kontaktus. Negailėkite laiko asmeniniams santykiams su verslo partneriais ar bendradarbiais gerinti.

Lietuvoje Fizinių asmenų bankroto įstatymas dar nėra priimtas, todėl prasiskolinę lietuviai bankrutuoja užsienyje. Viena pirmųjų – „Olialia pupyte“ bandžiusia tapti Milda Špakauskaitė, turėjusi beveik pusę milijono litų „Swedbank“ paskolą.
Anglijoje bankrutavusi lietuvė džiūgauja – jos skolos esą nurašytos ir dabar ji gali pradėti gyvenimą iš naujo. „Priešingu atveju didžiulės skolos mane, ko gero, būtų slėgusios iki pat gyvenimo pabaigos, o kreditorius vis tiek nebūtų susigrąžinęs bent kiek apčiuopiamesnės skolos dalies“, – tikino M.Špakauskaitė.

Anglijoje bankrutavusi M.Špakauskaitė džiūgauja pradėjusi gyvenimą iš naujo. T.Padgursko nuotr.

Be vilties grąžinti
2008 m. vienam sostinės interjero dizaino salonų vadovavusi M.Špakauskaitė iš tuometinio „Hansabanko“ (dabar – „Swedbank“) pasiskoli-

A.SMOLENKO
Bankrotas Anglijoje gali atrodyti patrauklus būdas atsikratyti skolų. Bankroto procedūra trunka iki metų, o teismo išlaidos nėra didelės – apie 2 800 Lt.

no 122 tūkst. eurų (420 tūkst. Lt) sklypui su namu prie Vilniaus pirkti. Tačiau jau po metų moteris prarado darbą, išsiskyrė su partneriu ir likusi viena su dukra nepajėgė bankui mokėti mėnesinės 550 eurų (apie 1 900 Lt) įmokos. Tuomet M.Špakauskaitė emigravo į Angliją, čia gimė antra jos dukra. Lietuvos apeliaciniam teismui šiemet pripažinus, kad kitose Europos Sąjungos šalyse įvykę piliečių bankrotai pripažįstami ir Lietuvoje, M.Špakauskaitė suskubo pasinaudoti šia galimybe.

Patrauklu ir pigu
„Aš tikiu, kad tokių kaip Milda, Lietuvoje yra šimtai, jei ne tūkstančiai. Bankrotas Anglijoje gali atrodyti patrauklus būdas atsikratyti sko-

lų. Bankroto procedūra trunka iki metų, o teismo išlaidos nėra didelės – apie 2 800 Lt“, – pasakojo M.Špakauskaitei atstovavęs „Insolbaltika UK“ patarėjas nemokumo klausimais Andrejus Smolenko. Pasak A.Smolenko, dirbusio su M.Špakauskaitės byla, užtenka Anglijoje pragyventi ne mažiau kaip šešis mėnesius, kad kitos ES valstybės piliečiui šioje šalyje būtų galima kreiptis dėl bankroto. Tačiau Anglijos teismai labai atidžiai tikrina faktus, dėl kokios priežasties žmogus atvyko į šią šalį ir kodėl jis negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Pats A.Smolenko padėjo bankrutuoti jau trims lietuviams. Jie buvo skolingi nuo 100 tūkst. iki 250 tūkst. eurų. Anglijoje rekomenduojama prašyti bankroto tik tuomet, jei skola siekia ne mažiau nei 15 tūkst. eurų.

NEPASIDUOS
M.Špakauskaitės paskola buvo drausta Būsto paskolų draudime.
Kadangi ji jos nemokėjo, tai valstybei priklausanti įmonė už ją bankui kompensavo ir perėmė paskolą sau. Būsto paskolų draudimo vadovas Marijus Jūris Mikalauskas lrytas.lt sakė, kad paskola nėra nurašyta, o paskolos išieškojimo procedūros nenutrūksta. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar nėra perimtas M.Špakauskaitės už paskolą įkeistas turtas – sklypas bei jame pastatytas namas. „Mes toliau tęsime išieškojimo iš M.Špakauskaitės procedūrą. Tik teismai galės nuspręsti, kas yra teisus. Bet kuriuo atveju, juk negali būti tokio teismo sprendimo, kuris nurašo skolas, o už jas įkeistą namą palieka“, – sakė M.J.Mikalauskas.

SVARSTYKLĖS. Kai kurių veiksmų ar sprendimų padariniai gali jus gerokai sutrikdyti. Arba kažkas nesako jums visko, ką jums derėtų žinoti, arba jūs žinote daugiau nei pats įsivaizduojate. Teisingas atsakymas kažkur visai netoli, bet jis nėra akivaizdus. SKORPIONAS. Visi į jus mesti akmenys šiandien grįš bumerangu jų šeimininkams. Stebuklingi likimo šarvai saugo jus ir jūsų planus nuo bet kokių piktų kėslų. Turite puikią progą parodyti, ką galite, kai jums netrukdoma. ŠAULYS. Kažkas pasistengs jus apkvailinti ar bent jau pastatyti į kvailą padėtį. Negaiškite laiko ypatingai gynybai, tiesiog pasistenkite, kad faktai bylotų jūsų naudai. Jei nuspręsite pulti pats, galite prarasti draugų paramą ir pasitikėjimą. OŽIARAGIS. Galite būti priverstas imtis nemalonių jums pareigų, susijusių su namais ar šeima. Nedelskite ir neatidėliokite neišvengiamo. Griebkite jautį už ragų ir verskite jį žemėn, kol dar neatsipeikėjo. Netikėtumo efektas jums gali gerokai pasitarnauti. VANDENIS. Svajojimas niekad nepakeis veikimo. Jei nepadėsite pats sau, jums nepadės niekas. Tik pradėkite, ir viskas sustos į savo vietas savaime. Pradėkite, net jei matote, kad neturėsite jėgų užbaigti. Kelio viduryje gali rastis papildomų resursų. ŽUVYS. Savo nerealiais reikalavimais tik priversite kitus imtis gynybos ir įsivelsite į niekam nenaudingus konfl iktus. Gerai apgalvokite savo žodžius, nesivelkite į bergždžias diskusijas ir dažniau šypsokitės.

2011 GRUODŽIO 2 D., PENKTADIENIS

12 / GARSENYBĖS
koncertas
Grupės lyderis – lietuviško kraujo turintis vokalistas A.Kiedis. AFP nuotr.

Varžysis festivalyje
Prestižiniame JAV nepriklausomo kino festivalyje „Sundance“ dalyvaus filmas apie 1992-ųjų Lietuvos krepšinio rinktinę „Kita svajonių komanda“ (angl. „The other dream team“).
Filmas turėtų varž y tis geriausių JAV dokumentinių fi lmų kategorijoje su dar 15 fi lmų. „1992 m. Lietuvos nacionalinė krepšinio rinktinė nuėjo kelią nuo komunizmo gniaužtų iki vasaros olimpiados Barselonoje – tai įrodymas, koks galingas yra sporto, kaip kultūrinio identiteto, katalizatoriaus, vaidmuo“, – rašoma oficialiame festivalio tinklalapyje. Fi l mo režisierius yra 35 metų Marius Markevičius, kuris užaugo Los Andžele išeivių iš Lietuvos šeimoje. Jo dokumentinio filmo kūrimą finansavo „Krepšinio ateities fondas“, 2010-ųjų pavasarį įsteigtas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno bei krepšininkų Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio. Iš viso festivalyje, kuris tradiciškai vyks Jutos valstijoje, Park Sityje, bus parodyta 110 fi lmų. Jie buvo atrinkti iš 4042 pasiūlytų. Festivalis vyks sausio 19–29 d. „Sundance“ festivalis startavo 1978 m. Dabar jis vadinamas svarbiausiu nepriklausomo kino festivaliu JAV.

Kitą vasarą Kaune
KARINA ZIMINAITĖ
k.ziminaite @15min.lt

Nors oficialiai dar nepatvirtinta, patikimų 15min.lt šaltinių teigimu, beveik neliko abejonių, kad grupė „Red Hot Chili Peppers“ koncertinio turo „I'm With You“ metu užsuks ir į Lietuvą.
Anksčiau rašyta, kad dėl galimybės pasikviesti garsius amerikiečių rokerius su jų lyderiu – lietuviško kraujo turinčiu vokalistu Anthony Kiedžiu – derasi dauguma Lietuvos koncertų rengėjų. Paaiškėjo, kad rengti grupės pasirodymus Baltijos šalyse laimė nusišypsojo Estijoje įsikūrusiai agentūrai BDG, tiksliau, jos padaliniui „First Baltic International“ (FBI). FBI Baltijos šalyse organizavo Eltono Johno, „Thirty Seconds to Mars“, Sade, „Kaiser Chiefs“, „Jamiroquai“, „Roxette“, Kylie Minogue, Stingo, „Metallica“, „Rammstein“, Marilyn Mansono, Madonnos, Enrique

Iglesias koncertus. FBI kompanijos atstovas Ilja Judeikinas kiek anksčiau žinios apie „Red Hot Chili Peppers“ koncertą nekomentavo ir siūlė palaukti oficialių žinių iš grupės. Tačiau 15min.lt šaltinių teigimu, jau suderinta ir koncerto data, ir vieta. Pirmasis „Red Hot Chili Peppers“ pasirodymas Lietuvoje turėtų vykti 2012-ųjų liepos 28-ąją, greičiausiai – Kauno „Žalgirio“ arenoje. Pirmasis signalas apie galimą „Red Hot Chili Peppers“ viešnagę Lietuvoje pasirodė lapkričio viduryje. Tada apie planuojamą vizitą į mūsų šalį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė grupės bosistas Michaelas Peteris Balzary-Flea. „Atvykstame kitą vasarą! Ten ir susitinkame! Valio Lietuvai. Mus žavi vien mintis apie kelionę“, – rašė jis. „I'm With You“ turo metu „Red Hot Chili Peppers“ pristato šių metų rugpjūtį išleistą to paties pavadinimo naują albumą. Liepos 20-ąją jau patvirtintas koncertas Rusijoje, Sankt Peterburge, o liepos 27ąją – Varšuvoje, Lenkijoje.

Filmo režisierius – 35 metų M.Markevičius. K.Kavolėlio/BFL nuotr.

Bendra įsimylėjėlių daina
Deivydas Zvonkus su mylimąja Katažina Nemycko pristatė šiltą, smagią ir lengvą kalėdinę dainą „Aš tikiu Kalėdų stebuklu“.
Jos autorius – D.Zvonkus. 34-erių kompozitorius kūrė ir dainos žodžius, ir muziką. Pirmojo bendro kūrinio su Katažina įrašai, pasak D.Zvonkaus, studijoje ėjosi kaip iš pypkės, sklandžiai. „Viskas sekėsi puikiausiai“, – 15min.lt patikino kompozitorius. D.Zvonkus teigė, kad idėja suk ur t i bendrą ka lėdinę dainą jam kilo besiklausant aplinkinių komentarų ir siūlymų. „Tokį dalyką siūlė gal dvidešimt skirtingų žmonių. Visiems tai atrodė labai logiška. Aš sutikau su ta nuomone, nes jei visiems taip atrodo, vadinasi, dabar yra mūsų

Nominacijų lyderiai
Reperis Kanye Westas (nuotr.) gavo daugiausia „Grammy“ nominacijų – septynias. Tarp jų – ir Metų dainos nominaciją už kūrinį „All of the Lights“.
Reperiui ant kulnų lipa po šešias nominacijas gavę britų dainininkė Adele ir ritmenbliuzo dainininkas Bruno Marsas. Kartu su K.Westu jie varžysis Metų albumo, Metų dainos ir Metų įrašo kategorijose. Tarp kitų svarbių pretendentų į „Grammy“ yra grupė „Foo Fighters“, taip pat turinti šešias nominacijas, ir reperis Lilas Wayne'as bei atlikėjas Skrillexas, turintys po penkias nominacijas. Šių prestižinių muzikos apdovanojimų nominacijos buvo paskelbtos per televizijos transliuotą koncertą Los Andžele, o visų 78 kategorijų laureatai paaiškės per ceremoniją kitų metų vasario 12 d.

„Red Hot Chili Peppers“ koncertas Lietuvoje turėtų vykti kitų metų liepos 28-ąją, greičiausiai – Kauno „Žalgirio“ arenoje.

K.Nemycko ir D.Zvonkui kartu dainuoti sekėsi puikiai. LNK nuotr.

laikas. Pagalvojome: – „Kodėl gi ne?“ – pasakojo dainų kūrėjas. Muzi kanto teig imu, ši

daina yra tarsi duoklė visam šventiniam periodui bei būdas lengviau įsijausti į kalėdinę nuotaiką.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful