You are on page 1of 125

VERSLO ETIKA (1 DALIS) 1.

BENDRAVIMO, MORALĖS IR ETIKOS RYŠYS
Šio skyriaus tikslas: • • • išryškinti etikos ir dorovės reikšmę žmonių bendravime; pateikti informaciją apie moralės ir etikos ryšį bei etikos funkcijas; supažindinti su pagrindinėmis etikos teorijomis ( deontologine, utilitarizmo, teisingumo ir verslo organizacijos suinteresuotųjų bei teleologijos), jų teiginiais bei ryškiausiais tų teorijų propaguotojais.

1.1. Etikos, moralės ir dorovės esmė
Etika (graik. ethos - įprotis, charakteris, elgesys) - tai mokslo sritis, tirianti moralės normas ir principus bei problemas, kylančias tarp žmogaus ir aplinkos ar tarp susijusių įvairiais ryšiais asmenų. Joje moraliniai klausimai analizuojami per gėrio ir blogio prizmę. Pirmą kartą etikos sąvoką kaip moralės teoriją įvardino graikų filosofas Aristotelis (4 a. prieš Kristų). Jo knygoje “Nikomacho etika” skiriamos intelekto (išmintis, intelektas, apdairumas) ir dorovės (pakantumas, nuosaikumas) vertybės (žr. 1.1 pav.). Žmogau s veikla Teorinė Pažinimas (filosofija, matematika, fizika). Praktinė Elgesys, praktika (etika, politika). Kūrybinė Darymas (menai, amatai, taikomieji mokslai) 1.1 pav. Žmogaus veiklos kryptys pagal Aristotelį

Aristotelis suformulavo išmokstamų įpročių idėją. Jis teigė, kad gimdami žmonės neturi jokių moralinių vertybių, jos atsiranda vėliau kaip įpročio rezultatas, jų išmokstama socializacijos procese. Išmokstama ir patikrinama, kas gera ar bloga, teisinga ar neteisinga. Etika moko trijų dalykų (D. Vyšniauskienė ir kt., 2002): 1. Ką reiškia būti žmogumi? 2. Kas yra asmens gyvenimas (ar žmogaus gyvenimas turi prasmę)? 3. Koks yra vieno individo santykis su kitais ir su gamta? Vėlesniais amžiais romėnai pateikė būdvardį moralis (lot. moralis – dorovingas), o dar vėliau imtas vartoti žodis moralitas (moralė) (pranc. morale – dorovė). (Beje, lietuvių kalboje dar vartojamas terminas dorovė – žodžio moralė sinonimas). Moralė – tai konkrečios žmogaus veiklos ar poelgio doroviškumo matas. Ji pasireiškia: • atliekant veiksmus; • jausmų plotmėje; • siekiant tikslų; • per įpročius ir papročius; • žmogaus gyvenimo būde; socialinėse institucijose (D. Vyšniauskienė ir kt.,2002). Moralinis vertinimas pirmiausia paliečia mūsų poelgius (mes vertiname savo 3

pačių ar kitų poelgius, jiems pritariame arba juos smerkiame). Asmenis taip pat vertiname moralės požiūriu: juos vadiname gerais arba blogais (moraliais arba nemoraliais, sąžiningais arba nesąžiningais). Moralė padeda reguliuoti tarpusavio santykius, išvengti konfliktų, ja vertiname žmonių santykius ir susivokiame aplinkiniame pasaulyje. Visos moralės funkcijos išryškėja per gėrio ir blogio prizmę. Tai žmogui pasako jo sąžinė. Kaip akcentavo filosofas I.Kantas,”Visų moralių moralė – elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi būtų elgiamasi”. KTU doc. J. Palidauskaitės teigimu, “moralės (dorovės) ištakos – žmonių socialinis gyvenimas. Žmogus yra kartu ir individuali (atskira, nepakartojama), ir visuomeninė būtybė (socialinio junginio narys). Toks žmogaus padėties dvilypumas sąlygoja dorovės reikalingumą. Moralė bando suderinti asmeninius ir visuomeninius interesus. Moralė nėra abstraktus mąstymo, bet socialinės išminties produktas. Ji kuriama ir patikrinama per ilgesnį laiką” (J.Palidauskaitė,2001). Moralę arba dorovę lemia du veiksniai. Pirmiausia, tai tikėjimai, įgaunantys vertybių ir principų formą (jų pagrindu formuojasi tam tikri pavyzdiniai elgesio modeliai). Antra, tų tikėjimų pagrindu besiformuojantis asmens elgesys (jis vertinamas kaip visuomenės požiūriu priimtinas ar nepriimtinas, gerbtinas ar smerktinas, teisingas ar neteisingas). “Moralė atspindi skirtingose kultūrose, skirtingais istorijos laikotarpiais susiformavusius požiūrius ir elgesio taisykles bei standartus, o etika yra kritinė moralės analizė. Moralė atspindi esamą praktiką, kurią analizuoja, studijuoja ir vertina etika. Moralė yra istorinė, konkreti, santykinė, tuo tarpu etika siekia racionalių, objektyvių, universalių normų” (J.Palidauskaitė, 2001). Profesinėje etikoje yra vartojamos asmeninės ir kolektyvinės dorovinės atsakomybės sąvokos, kurios yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Ypatingą vaidmenį vaidina asmeninė atsakomybė, kad žmogus įgautų pareigingumą ir kitas taurias asmenybės savybes. Mokslininkai skiria individualiąją etiką (t.y. asmens moralę) ir struktūrinę etiką, kuri suprantama kaip bendravimo ir socialinės kultūros rezultatas (tai visuomenės dorovės normų laikymasis). Išskiriami keturi glaudžiai tarpusavyje susiję žmonių etiško bendravimo lygmenys (A. Anzerbacheris,1998): 1. moralumas; 2. dorovė; 3. teisė; 4. tikėjimas. Moralumas – tai veikiančiojo asmens sąžinė. Gėris apibrėžiamas kaip moralinis sąžinės atitikimas, o moralinis blogis – kaip priešingybė sąžinei. Dorovė – tai mūsų poelgių visuomenėje vertinimas pagal pripažintas normas. Jei teisės normos (įstatymai) yra privalomos, tai dorovinės – įsigalioja, kai joms pritaria socialinių struktūrų visuma. Pagal A. Anzerbacherį, humaniškumas socialinėje erdvėje yra įmanomas tiek, kiek kiekvienas asmuo, būdamas dorovingas, visuotinį interesą įstengia paversti savo paties sąžinės įsitikinimu. Perėjimas nuo vien subjektyvaus moralumo prie dorovės yra būtina sąlyga, kad visose visuomenės srityse viešpatautų žmogiškas sugyvenimas (pavyzdžiui, vedybinio gyvenimo darna priklauso nuo to, kiek partneriai geba atsisakyti savo subjektyvių pozicijų bei įsitikinimų ir pripažinti bendras dorovines pozicijas). Teisė – tai tarptautinių ir kitų organizacijų (pvz., Lietuvos Seimo priimti įstatymai, vyriausybės nutarimai ir kt.) normatyviniai aktai. Teisės normų veikimą garantuoja valstybė. Demokratiški įstatymai atspindi visuomenės didžiosios dalies požiūrį į

4

teisingumą ir dorą. Idealiu atveju įstatymai ir etika turėtų sutapti, t.y tai, kas įstatymiška, turėtų būti etiška ir atvirkščiai. Tikėjimas. Šiuo lygmeniu praktika apibrėžiama kaip gyvenimas meilėje ir tarpusavio supratime (pavyzdžiui, tai asmens santykis su Jėzuje Kristuje apreikšta Dievo meile ir nuodėmės svarba). KTU doc. J. Palidauskaitės teigimu, svarbiausios etikos funkcijos, kurios sudaro etiško bendravimo pagrindus, yra: 1. Reguliuojanti funkcija. Moralė nustato tvarką visuomenėje, palaiko nusistovėjusią praktiką ir visuomenės tęstinumą, o etika kaip vidinis mechanizmas skatina efektyviau atlikti savo darbą. Susirūpinimas tikslumu, teisingumu, vientisumu, pagarba profesiniams standartams, atsidavimas vykdant pareigą yra geras būdas išvengti skubotų, nepagrįstų sprendimų. 2. Aprašomoji funkcija. Etika aprašo žmonių bendravimo vertybes, normas ir kitus įsipareigojimus. Etikos studijos gali padėti individams moraliai subręsti, tapti sąmoningesniais, tobulinti bendravimo įgūdžius ir santykius. Moraliniai svarstymai gali padėti geriau orientuotis gyvenime, priimti nuoseklesnius ir teisingesnius sprendimus asmeniniame bei visuomeniniame gyvenime. 3. Į praktiką orientuojanti funkcija. Moralinės ar etinės nuostatos yra normatyvinio pobūdžio, jos padeda priimti praktinius sprendimus. Tų nuostatų svarba išryškėja, kai sprendimai gali paveikti atskirų individų ar bendruomenių gyvenimą. Todėl etika yra lyg orientaciniai rėmai - ne tik abstraktus teoretiškas, bet ir į praktiką orientuotas mokslas. 4. Moralinio švietimo funkcija. Svarbus uždavinys yra šviesti visuomenę ir bandyti diegti praktikoje toleranciją, rūpinimąsi visuomenės gerove, etišką bendradarbiavimą, priularizmą ir kt. Moralė negali būti palikta privačiam sprendimui, nes ji yra socialinės prigimties. Moralinės normos ir vertybės susiklosto natūraliai plėtojantis žmonių tarpusavio santykiams. Kadangi ne kiekvienas asmuo gali objektyviai tas vertybes įvertinti ir suvokti jų prasmę konkrečiame visuomenės kontekste, tai padaryti gali padėti etika. Individai turi būti mokomi objektyvios kritikos, nes kritiškas požiūris gali tapti ne tik griaunančia, bet ir kuriančia jėga, atveriančia kelią tobulėjimui. 5. Pilietiškumo ugdymo funkcija.. Svarbu, kad kuo daugiau asmenų suvoktų, jog rūpinimasis bendruomenės gerove kartu užtikrina ir kiekvieno jos nario gerovę. Siekimas geranoriškai atlikti pareigą visuomenei, tobulėti, plėtoti savo kompetenciją labai svarbus ne tik darbuotojui, jo organizacijai, bet ir visai bendruomenei (J.Palidauskaitė, 2001).

1.2. Etikos teorijos
Specialistai išskiria tokias pagrindines etikos teorijas: deontologijos, utilitarizmo, teisingumo, teleologijos, organizacijos suinteresuotųjų ir kt. Jas panagrinėsime išsamiau.

1.2.1. Deontologinė etikos teorija
Deontologijos terminą sukūrė 19 a. anglų sociologas teisininkas Jeremy Benthamas (1748-1932). Darbe “Deontologija ar moralės mokslas” dorovės teorija buvo pavadinama deontologija. Deontologija (lotyn. deontos – pareiga; logos – sąvoka, mokslas) yra etikos teorija, akcentuojanti paties veiksmo ar sprendimo turinį. Ji pabrėžia principus, susijusius su konkrečiu veiksmu, pareigos vykdymą ir kitų teisių gerbimą ( aš privalau; mano pareiga). 5

Asmuo. kur jis mokėsi. Pareiga yra vienintelis moralinio veiksmo kriterijus. Kantas vadina maksimomis. kaip reikalauja protas. Žmogaus valia lemia jo norų ir siekimų kryptį bei pastovumą. logiką. Savo filosofijos sistemą I. vėliau buvo magistru. kuri skatina kokybiškai atlikti pareigą. kad būtų galima etiškai gyventi. fiziką. bet kai jis elgiasi iš pareigos. Nedaryk to. Kanto principas suteikia etinę bazę demokratijai. paremti protu.2. Pirmasis imperatyvas – dorovės. Gerai. geografiją. būk malonus. Todėl pareigos atlikimas sietinas su reikalavimu nepažeisti kitų asmenų teisių. Utilitarizmo etikos teorija Utilitarizmas (lotyn. Universitete I. kuriam jį skatina jo juslinė prigimtis. Valia – tai vidinė jėga. 2. kai elgiasi taip. norus ar laimę.2. kad kiti tau darytų (nieko neskriausk ir visiems. etika ir grožio bei tikslingumo teorija. duodanti impulsą veiksmui. Elgesio normas žmogus pirmiausia nusistato sau. kaip norėtum. Pagal filosofą gerą valią žmogus rodo tuomet. apsisprendus paklusti proto diktatui. besivadovaujantis doentologine etika. kuriai jis besąlygiškai paklūsta. I. Kantas pasirodo kaip humanistas. Kantas dėstė daug disciplinų – matematiką. kurioje išsiskiria pažinimo teorija. jis pabrėžė žmogaus orumo svarbą. reikia ne tik apsisprendimo. kad su tavim būtų elgiamasi.kategorinis imperatyvas yra žmonių lygybės reikalavimo išraiška. Jau būdamas brandaus amžiaus sukūrė filosofijos sistemą. kuris atliekamas savarankiškai. įsakymų formą (filosofas jas vadina kategoriniais imperatyvais). kad vadovaudamasis protu žmogus sukuria moralės normas ir joms paklūsta. Antrasis . kaip reikalauja protas. gyvenk sveikai ir kt. atliekamą besąlygiškai laikantis dėsnio. kam gali. kad šis filosofo dorovės dėsnis nenumato rangų – tik moralumas yra žmogaus vertės kriterijus. 6 . bet ir valios. O tam. siejama su 19 amžiaus anglų filosofų Jeremy Benthamo ir Johno Stuarto Millio teiginiais. Kanto etikos veikalas) ir “Sprendimo galios kritika” (D. I. Maksima – tai subjektyvus praktinis moralės principas (empirinio pobūdžio). Moralė siejama su gera valia. kaip etinė teorija. teigiantis absoliučią žmogaus vertę: į kitus žmones mes turime žiūrėti kaip į asmenybes (o ne kaip į tai. ko nenorėtum. Kanto nuomone. ir kitus žmones. būtina nepažeisti kitų individų teisių.. Filosofas teigia.Kantas iškelia pareigos ir teisingumo siekiant gėrio svarbą. I. kuri laikoma gėriu. “Praktinio proto kritika” (pagrindinis I. atskleisti jo esmę ir vertę. jos įgyja dėsnių. padarinius. 2002). Jis primena pagrindines moralaus bendravimo taisykles: 1. Elkis taip. Pažymėtina. neatsižvelgiant į savo polinkius.nauda). sukuriančios būtiną moralinę prievartą. I. o gera valia – tai toji.Vyšniauskienė ir kt. Kanto gyvenimas susijęs su Karaliaučiaus (Kaliningrado) universitetu. būk garbingas. Kantas išdėstė trijuose svarbiausiuose veikaluose: “Grynojo proto kritika”. rektoriumi. padėk). filosofiją ir kt.Vienas ryškiausių šios teorijos skleidėjų yra vokiečių filosofas Immanuelis Kantas. Visos šios dalys glaudžiai susijusios ir pajungtos vienam tikslui: filosofija turi padėti nustatyti žmogaus galias. elgiasi remdamasis pareigos jausmu: priimant sprendimus. kas naudinga). Moralinę vertę įgyja tik tas veiksmas. Tokias individualaus elgesio taisykles I. kuris patikrintas pagal proto kriterijų tampa moralės dėsniu (pavyzdžiui. Kantas pareigą suprato kaip paklusimą dorovės dėsniui. kai elgiamasi iš pagarbos dorovės dėsniui. Šis I. 1. elgesys gali būti laikomas moraliu tik tuo atveju.). Kantas akcentavo pareigą gerbti ir save. Maksimos tampa etiško bendravimo taisyklėmis. I. kai žmogus paiso ne savisaugos ar kitų instinktų ir ne jais remdamasis vertina galimus savo elgesio. kaip poelgį. profesoriumi. utilitaris . Šiuo savo imperatyvo teiginiu I. O pareiga – tai veiksmai. Kantas (1724-1804) I.

tęsė jo idėjas (pirmasis “utilitarizmo” terminą pavartojo J. kam galėčiau paskirti savo gyvenimą” (Mill. J. “Autobiografijoje” J. Anglijos gyvenimui. Giliai įsitikinęs. ką mes darytume. ir nurodyti. tik padės jį įrodyti ir patvirtins jo buvimą “(J. Taikydamas savo moralumo kriterijų gyvenimo praktikoje. 2. Žmonių laimė suprantama kaip galutinis moralės tikslas. norėdami atmesti šį viešpatavimą. p. Benthamo draugas ir bendramintis. ką mes galime daryti. 3.jis tai propagavo visą savo gyvenimą. antra vertus. “Pradedant 1821 metų žiema. neišvengiamai galvoja ir apie kitų asmenų interesus. Utilitarizmą apibūdina keturi pagrindiniai principai: 1. jis tvirtina. kurių galime griebtis. kad kuo 7 .). Vyšniauskienė ir kt. Prie jų sosto pritvirtinti gėrio ir blogio pavyzdžiai.) ir “Utilitarizme” (1863 m. kurių sieki gyvenime. Millio teiginiai: 1. Tai buvo 1826 metų rudenį… Aš iškėliau sau tokį klausimą – jei visi tavo tikslai. apie ką galvotume: visi veiksmai. o didžiausia bendra laimė. hedone – malonumas. ”Gamta žmonijai valdyti paskyrė su aukščiausius valdovus – kančias ir malonumus. 1896. p.2002. Pagrindiniai J. gyvenimo tikslą: aš norėjau dėti visas pastangas pasauliui pakeisti… Bet kartą ši viltis išsisklaidė kaip svajonė. Millis populiarino utilitarizmą.Rolsas. aš suradau kaip sakoma. visur. Millis buvo auklėjamas J. bet ir ketinimai. Jo etinės pažiūros išdėstytos šeštoje “Logikos sistemos” knygoje (1843 m.elgesio kriterijus. Malonumas . Asmeninės laimės siekimas negali būti gyvenimo tikslas.117)”. kurių tikslas – visuotinė gerovė. kurių laikymasis užtikrina daugiausia malonumų visai žmonijai (ne asmeninė nauda. kokią įtaką jam turėjo J. galvodamas apie savo interesus. kai pirmą kartą perskaičiau Benthamą. nesvarbu. Padarinius reikia vertinti pagal naudingumą laimei. S. Lenkijoje. J. Moralaus elgesio kriterijų sudaro tokios elgesio taisyklės. norai. Jo tėvas buvo artimas J. Žmogus. 4. Vadinasi. JAV. Millis). Benthamo etikos teiginiai: 1. jis kiek išplečia malonumo sąvokos turinį (siedamas jį su dvasinėmis žmogaus prigimties savybėmis): egzistuoja ne tik veiksmai. Benthamo etikos idėjų dvasia. Benthamo idėjos. vadinamas nauda. kurios siekiant nesiskaitoma su asmenine nauda. asmeninės laimės siekimas negali būti gyvenimo tikslas. Žmonijos laimė jam nebuvo tuščias garsas: Prancūzijoje. kurio aš negalėjau nutildyti… aš nežinojau nieko. 2. 2.1989). kai pajuto nesavanaudiško elgesio grožį. ką kalbėtume. Millis (1806-1873) Tai žymus Anglijos visuomeninės minties atstovas.. kurių rezultatas bendras gėris. Laimė ir skausmo nebuvimas yra aukščiausia vertybė arba aukščiausias gėris. Bet kokios žmonių veiklos šaltinio reikia ieškoti žmonių pojūčiuose. Toliau jis rašo.40). nes dorovės pagrindas – jaučiantis žmogus. Jiems vieniems leista nuspręsti. kad jam pavyko suvokti žmonių elgesio tikslą . Laimės kriterijus yra džiaugsmas (malonumas). ką mes privalome daryti. o nuo jų kokybės. Ir šitaip jis žengia žingsnį nuo egoizmo prie altruizmo”(D. Pagrindiniai J. Hedonizmo (graik. Poelgiai vertinami pagal jų sukeltus padarinius: moraliniu požiūriu teisingi ar neteisingi. Autobiografie.J. Ypač reikšminga jo veikla buvo Anglijos įstatymų leidybai. Benthamas (1748-1832) Jo skurta etika darė didelį poveikį dvasiniam 19 a. Kiekvienas asmuo turi savo tikslus. kuri turi būti žmogaus veiklos tikslas). Millis aprašo. pomėgis) principas. Naudingumo principas. 5. 3. kad laimės turinys priklauso ne nuo malonumų kiekybės.kuo daugiau laimės kuo didesniam žmonių skaičiui . Net mirdamas jis siekė tarnauti žmonijos labui –paliko savo kūną medicinos tyrimams. Padarinio (pasekmių) principas. Rusijoje jis siūlė savo parengtus švietimo programų projektus. išsipildytų… Ar pajustum didžiausią džiaugsmą ir ar būtum visiškai laimingas? – “Ne” – aiškiai atsakė man vidinis balsas. kad išsivaduoti iš alinančio pesimizmo jam pavyko tik po to. kurių ir siekia. Svarbu. J. Ieškodamas vidinio ryšio tarp egoizmo ir altruizmo.

Filosofas teikia pirmenybę teisingumui. tačiau etiškame bendravime turi lemti ne naudos. Pagrindinis šio teisingumo kriterijus: “Ar bausmė atitinka nusikaltimą?” 8 . 1995): 1. svarbi naudos principo vieta teisingumo sutartyje. pajamas. kuris remiasi teisingumu. Teisingumo teorijos tęsėjas amerikiečių etikos profesorius R. padarę žalos kitiems. o neteisingumas pateisinamas tik tuomet. Immanuelis Kantas (1724-1804) ir kiti. jeigu ji maksimizuoja privilegijuotųjų naudą (tai vadinamas “sutarties” principas. apribojus teisingą taupymo principą. užimamą vietą ir pan. t. Su pakankamu turtu.skirtingumo ir nešališkos galimybių lygybės principas. o teisingumo principas: 1. kada yra atlyginama už praeities žalą ir neteisingumą. Pagrindinė J. kuriai klasei ar kultūrinei terpei jie priklauso. 2. o ne naudingumui. kad. 4. Būdami laisvi. arba pripažinimą kitam to. siekti tobulėjimo ir kitų prioritetų. kad nešališkos galimybių lygybės sąlygomis būtų suteikiami kiekvienam prieinami visi postai ir vietos ( J. yra geri. 1. grąžinti skolą. Veiksmai.2. Pagal filosofą. Pagal I. Universalusis hedonizmas (hedonistinis universalizmas) veiksmus vertina pagal tai. 2. Teisingumo etikos teorija Vienas pirmųjų teisingumo sąvoką apibrėžė graikų filosofas Aristotelis: “Teisingumas – tai susilaikymas nuo įsigijimo tam tikro pranašumo. racionalūs ir išsiugdę teisingumo jausmą žmonės turi nustatyti visuomenės principus neakcentuodami.3. Baudžiamasis teisingumas. Prie šios teorijos kūrinio prisidėjo Thomas Hobbsas (1588-1679). norint išvengti dar didesnio neteisingumo. kaip visuomeninio idealo dalis.Rolsas. mažiausiai privilegijuoti patirtų didžiausią galimą naudą. kiek jie prisideda prie visų kitų žmonių laimės. Jacques Rousseau (1712-1778). leidžiančių efektyviai pasinaudoti turima laisve). Socialinė ir ekonominė nelygybė mažiausiai privilegijuotiems turi atnešti kiek įmanoma didesnę naudą. Socialinis principas. kai jis būtinas.)”. fizine sveikata. prisidedantys prie individo laimės. bet ne naudos siekimu). kada yra baudžiami asmenys. kur visiems yra pasiekiama. Kiekvienas turi lygias teises į plačią vienodų laisvių sistemą.). Kompensacinis teisingumas. Rawlsą. kuris teisingumo teoriją išplėtojo kaip utilitarinio mąstymo alternatyvą. institucijos ir teorijos turi būti naikinami arba reformuojami. J.. nelygybė nepateisinama. Kiekvienas žmogus teikia pirmenybę savo interesams. apibrėžiamas kaip pagrindinė visuomeninių institucijų vertybė. 1989). Johnas Locke (1632-1704). deramai gerbti ir t. o sukeliantys nelaimes – negeri. kas priklauso kitam ( jo nuosavybę. Teisingumą J. De George šiuolaikinėje visuomenėje skiria keturis teisingumo tipus (De George Richard T. Rawlsas prilygina tiesai.t. užgrobiant tai. Jo darbas “Teisingumo teorija” (1971) pasirodė kaip atsakas kritikuojamam utilitarizmui. Net ir efektyvūs neteisingi įstatymai. Socialinė ir ekonominė nelygybė turi būti reguliuojama taip. kas jam priklauso ( tesėti pažadą. Autorius pažymi didžiausios galimos laisvės principą (jis užtikrina visų lygias galimybes į pagrindines teises ir pareigas). Rawlso teigimu. Teisingumas. Vienas žymiausių dabartinių tos srities filosofų yra JAV mokslininkas Johnas Rawlsas. nebūdami pranašesni už kitus.daugiau individų galėtų realizuoti savo prioritetus. Kitas . Tam reikia dviejų sąlygų: laisvės (galimybių pasirinkti) ir gerovės (sąlygų.y. Rawlso teisingumo teorijos idėja yra teisingumas kaip nešališkumas.

H. Benthamas.2. Tai sudaro jos vidinę socialinę sistemą (organizacija yra tarpinis elementas tarp individo ir visuomenės).. Žmonių rasės tobulėjimas (F. Sidgwickas). kas yra gera ar bloga etinėse sistemose. Pagrindinis kriterijus: “Ar atlyginimų ir bausmių. islamas ir kt. Skirstomasis teisingumas apima dorą gėrybių paskirstymą. tiekėjai. kurie turi valdžią.4. 1. Laimė ( J. telos – tikslas. analizuojant organizacijos suinteresuotuosius. antriniams (išoriniams) suinteresuotiesiems – visuomenė. o kas ne? Kas turi moralinę teisę bausti? Ar gali tie. Jis teigia. kad savirealizacija yra kiekvieno racionalaus asmens tikslas. Daftą. Organizacijos suinteresuotųjų etikos teorija Bendrovėje ar kitoje organizacijoje dirbantis personalas bendrauja tarpusavyje bei su išorės partneriais. 2001): 1.2 pav. Vyšniauskienė ir V. Suinteresuotieji skirstomi į vidinius ir išorinius. iškyla akivaizdžių praktinių problemų: kas greta valstybės jurisdikcijos ir teisinių organų (kur yra atitinkami įstatymai ir procedūros) gali nuspręsti. Šioje sistemoje yra daug suinteresuotųjų. Galima išskirti keletą pagrindinių tikslų. Savirealizacija (F. Kiekvienam iš toliau vardijamų tikslų atstovauja atskiri filosofai ar etikos mokyklos ( J. “Suinteresuotasis – tai individas arba grupė individų. naudos ir išlaidų skirstymo bei valdymo taisyklės yra sąžiningos?” Taikant teisingumo principus. lemiančių. Asmeninis išganymas ar vienybė su Dievu (religijos filosofų požiūriai – krikščionybė. kurių buvimas suteiktų prasmę jų visuomenėms). 1. kas teisus.). Kokios yra mūsų pagrindinės strategijos prielaidos apie kiekvieną suinteresuotąjį? 9 . (žr. Jo nuostata: elgesio tikslassuperžmogaus atsiradimas.3. vartotojai. kad geri yra tie asmens veiksmai. 4. Pagrindinis šio teisingumo kriterijus: “Ar tam tikras suinteresuotasis dėl tam tikros mūsų politikos ar veiksmų gavo teisingą dalį? Ar žmogus sąžiningai praturtėjo dėl tam tikrų veiksmų?” 4. politikai bei tikslams arba jų veikiami”( D. akcentuojanti patį veiksmo ar sprendimo tikslingumą ir juos vertinanti pagal sukeltas pasekmes. kokiu mastu per jas galima realizuoti save. konkurentai. kurie pamalonina Dievą). rezultatas. Procedūrinis teisingumas nustato sąžiningą sprendimų praktiką ir įvairių suinteresuotųjų susitarimus. 2. Kaip kiekvienas suinteresuotasis veikia mus? 3.2. Nietzcshe. specialistų interesų grupės ir pan. Kas yra potencialūs suinteresuotieji? 2. sprendimams. 3. sąžiningai paskirstyti galimybes ir gėrybes? 1. J. Kundrotas. 2002). logos – sąvoka. Millis. tikslinga atsakyti į šiuos pagrindinius klausimus: 1. Kas yra kiekvieno skyriaus ir viso verslo suinteresuotasis? 5. Kaip mes veikiame kiekvieną suinteresuotąjį? 4. L. žmogus vertina moralines būsenas pagal tai. kurie daro įtaką organizacijos veiksmams.pabrėžia. darbuotojai. Kaip nurodo KTU docentai D. Teleologijos etikos teorija Teleologija (graik.Palidauskaitė. Pirminiams (vidiniams) organizacijos suinteresuotiesiems priskiriami akcininkai (savininkai). Pagal R. Filosofas savirealizaciją suvokia kaip tapimą tuo.Vyšniauskienė ir kt. kas ilgą laiką gali patenkinti patį asmenį).5. Bradley. mokslas) yra etikos teorija. Tai keletas didžių individų.

2002) SUINTERESUOTIEJI PIRMINIAI (pagrindiniai): • • • • Savininkai Klientai Darbuotojai Tiekėjai ir kt. žiniasklaidos įvaizdis ir t. palūkanų norma.. Kokie kintamieji veikia mus ir mūsų suinteresuotuosius (infliacija. 2002). Kaip nustatome kiekvieną iš šių kintamųjų ir kokią įtaką jie daro mums ir mūsų suinteresuotiesiems? (D. Suinteresuotiesiems identifikuoti ir ypač jiems valdyti reikia žinoti įtrauktųjų grupių motyvaciją ir suprasti suinteresuotųjų interesus. Vyšniauskienė ir kt. 1 lentelę). 10 . 1 lentelė Suinteresuotųjų moralinės atsakomybės matrica Savininkai Vartotojai Darbuotojai Bendruomenė s interesų grupės Visuomenė Organizacijos moralinės atsakomybės rūšys Teisinė Ekonominė Etinė Savanoriška Šiuos analizės rezultatus galima panaudoti organizacijos strategijai ir taktikai kurti kiekvieno suinteresuotojo atžvilgiu.2 pav.6.)? 7. • • • • • • • ANTRINIAI: Masinės informavimo priemonės Vartotojai Lobistai Teismai Vyriausybė Varžovai Visuomenė ir kt. verslo konfidencialumas.Vyšniauskienė ir kt. BNP.t.. 1. Suinteresuotųjų skirstymas ( D. Minėtų ir kitų teorijų studijos bei racionalus jų panaudojimas padės būsimiems ekonomistams ir verslo organizavimo specialistams įgyti verslo etikos ir etiško bendravimo pagrindus. Tai galima atspindėti moralinės atsakomybės matricoje (žr.

Kokia teleologijos etinės teorijos esmė? 14. yra teisingumo objektas? Paaiškinkite. 3. pasak J. Rawlso. Kokie yra teisingumo etinės teorijos principai? 12. Kokie yra pagrindinė J. 11. Kanto mokyme turi moralinę vertę? 7. Ką nagrinėja deontologinė etikos teorija? Paaiškinkite I. Paaiškinkite organizacijos suinteresuotųjų etikos teorijos esmę. Kokie yra J. Benthamo etikos teiginiai? 9. valia ir laisvė) ir jų tarpusavio ryšį. Apibrėžkite moralės ir dorovės sąvokas. 2. Millio pagrindiniai etikos teiginiai? 10. 6. 5. 11 .Pirmos temos kontroliniai klausimai: 1. 4. protas. Kas. Kokia utilitarizmo etinės teorijos esmė? 8. Kokie pagrindiniai J. Rawlso teisingumo teorijos idėja? 13. Kanto deontologinės filosofijos sistemos pagrindines sąvokas( pareiga. Kokie požymiai parodo ryšį tarp moralės ir etikos? Apibūdinkite etikos sąvoką ir pakomentuokite etikos funkcijas. Koks veiksmas I.

Ekonominė etika – tai mokslas. tikslus bei naudą. besiremianti moralės principų ir verslo pasaulyje veikiančių standartų visuma. literatūroje sutinkame ekonominės etikos terminą (jos pradininkas buvo JAV verslininkas Henry Fordas). ETIKOS KODEKSAI Šio skyriaus tikslas: • apibūdinti etiško bendravimo esmę. įmonėse ir bendrovėse. nes civilizuoto verslo taisyklių (etiketo normų. • išryškinti verslininko etiškos veiklos pagrindines nuostatas. Tad verslo etika yra platesnės prasmės etikos sritis nei ekonominė etika. moralės normų. vartotojų interesų gynėjų. nesaugius produktus ir kt. • aptarti specialistų moralinio išsivystymo lygius. teorinių teiginių. teisingumo. integralumo. kurie padeda kelti visuomeninio darbo našumą ir kartu kilti visos visuomenės gerovei. 2. apgavystė. • pateikti žinių apie verslo ir ekonominę etiką. Bendravimo ir verslo etikos ryšys Bendraujant realūs santykiai turi vertybinės reikšmės. duoto žodžio. Verslininkas neturi užmiršti. sutvirtinta ne tik sutartimi. • apžvelgti verslininko profesinės etikos esmę. Specialistai atkreipia dėmesį į šias bendravimo ir verslo etikos problemų grupes: etiško bendravimo normų nesilaikymas. Pažymėtina. stiprina arba silpnina ryšius. Verslininko asmeninė moralė turėtų remtis aukščiausiais garbės.) laikymasis garantuoja pelną pačiam verslininkui. moralinio švietimo ir pilietiškumo ugdymo gerinimas. moralus verslas ekonomiškai yra naudingas tiek pačiam verslininkui. • paanalizuoti etikos kodeksų reikšmę. veikia visuomeninį gyvenimą. bet ir bendražmogiškai etikai.naudingos partnerystės. kad visuomenėje bei rinkos erdvėje jis veikia ne vienas ir todėl privalo paisyti moralės bei etiketo normų. tai ir machinacijų versle atskleidimas bei viešas paskelbimas.tai etikos sritis. • supažindinti su etikos kodeksų pavyzdžiais. pasižyminčioms aukšta darbo kultūra ir efektyvumu. atsirandanti sąveikaujant verslui ir etikai. VERSLININKO ETIKA. Toks bendravimas atspindi asmeninės moralės principus ir profesines vertybes. aukštos kultūros ir etiketo taisyklių studijas bei praktiškąjį jų panaudojimą. o valstybei – pajamas. interesų konfliktas ir seksualinis priekabiavimas. o nesilaikant jų rekomenduojami draudimai ir nuobaudos. gerais darbuotojų atlyginimais. Būtina tam sąlyga – kad moralės.1. Verslo etika . visuomenės priimtų etiketo taisyklių taikymas. kultūros ir etiketo normas verslininkai ir kiti asmenys ne tik įsisavintų. nes dėmesys skiriamas ne tik profesinei. "žaliųjų" ir kitų organizacijų veiklos aktyvinimas prieš aplinkos teršimą. moksliniais gamybos organizavimo metodais. tos gamybos formos ir tie metodai. korupcija. mandagumo. sąžiningumo. Gyvenime šios vertybės yra susipynusios. nešališkumo 12 . kad etiškas bendravimas. Tai etikos kodeksų kūrimas verslo organizacijose. Beje. Etiškas bendravimas. nurodantis.2. tiek valstybei. bet ir laisva valia jas taikytų savo kasdienėje veikloje. piktnaudžiavimas. partnerių atsakomybe. siekti kultūringo bendravimo ir per tai . dorybės. Etišką bendravimą suprantame kaip klasikinės etikos.t. nes jais žmogus išreiškia ir realizuoja save kaip asmenybę. bet ir verslininko garbės žodžiu. kad ekonomiškai ir etiškai pateisinami yra tie ekonominiai tikslai. Be to. Tokia etika būdinga bendrovėms. prisiimtų įsipareigojimų ir t.

Verslo etikos normų pažeidėjas patiria ne tik materialinių nuostolių. agentų bei provokatorių naudojimas. 2002): 1. siekti profesinio tobulumo.. Ryškiausias tokio verslo pavyzdys . pasinaudoti liga ar psichologine negalia. Apgavystė . iškreipti (ar tik iš dalies atskleisti) tiesą. Pirma. neteisėtai gautam pelnui paslėpti tenka sunaudoti daug jėgų. Pelnas. Tai labai apsunkina jo tolesnę veiklą.2. kurios galėtų būti nukreiptos verslui plėtoti. Verslininkas neturi užmiršti.tai užgaulus. neišvengiamai supriešina verslininką su įstatymu (įstatymų nesilaikančių verslininkų įvaizdis visuomenės akyse menkėja). sprendimų šališkumu.tai asmens tarnybinių pareigų netinkamas atlikimas. ekologiniai pažeidimai. Abipusiškai naudingos partnerystės paieškos turėtų būti verslininkų dėmesio centre. tai etiškas bendravimas išplečia specialisto etikos sampratą. kuriems jis turi atstovauti. 2. pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus.). 13 . "fiktyvių įrodymų" sukūrimas ir kt. pavaldžių specialistų veikla. Verslo rezultatai neturėtų kenkti žmogaus sveikatai. Sprogdinimai. Verslininkas turi sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus partneriams ir siekti. bet ieškoti abipusiškai naudingos partnerystės. Tikslinga išryškinti septynias pagrindines verslininko etiškos veiklos nuostatas ( D. eidamas savo tarnybą. žodžių ar fizinių veiksmų išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu. Lietuvoje pastebima "laukinė" konkurencija. Seksualinis priekabiavimas . tarnauti visuomenės interesui. Antra. 3. kuri lydi mūsų verslo žmones. prisiimti asmeninę atsakomybę ir vengti daryti žalą. Jei profesinės etikos apimtis apsiriboja tos profesijos asmenų elgesiu (santykiai su klientu. nepasitikėjimą tarp partnerių ir galiausia bendradarbiavimas nutrūksta. nuslepiant jų paskirtį ir adresatą. tarnauti visuomenei. Vienas iš realiausių būdų sumažinti korupciją yra asmeninės atsakomybės nustatymas. su kuriuo sieja darbo. siekiant savanaudiškų tikslų. prievartauti jo prigimties. Viena plačiausiai pasklidusi apgaulės forma – melas. šios rūšies paslaugos susieja verslo žmones su nusikaltėlių pasauliu.Vyšniauskienė ir kt. visuomenės interesus bei moralės standartus. gautas nedoru būdu ir pažeidžiant įstatymus.tai žodžiai ar veiksmai. nustatanti reikalavimus bei normas. ir kuriais siekiama asmeninės ar grupinės naudos.situacija. Taip pat kenkia sveikatai prekyba ekologiškai nešvariais produktais. šmeižtas. Korupcija .tai veiksmai. pažeidžiant teisės normas. Konkurencija turi būti sąžininga ir civilizuota. suklaidinti. Įsipareigojimų verslo partneriui pažeidimas sudaro įtampą. kad šie taip pat elgtųsi su juo. atlikti naudojantis turima valdžia. organizacijos turtu ir lėšomis. fizinis susidorojimas su konkurentais tapo kasdienybe. kai gali susidurti privatūs darbuotojo ir jo artimųjų (įskaitant šeimos narius. siekti ne sunaikinti konkurentą.prostitucija ir narkobiznis (tai bene pelningiausias verslas). “šventas melas” – tai blogybės.standartais. Piktnaudžiavimas . kuriais sąmoningai norima nuslėpti. turimu pasitikėjimu ir kt. 4. Verslas neturi įskaudinti kitų žmonių. Interesų konfliktas . kurių turi laikytis tos profesijos atstovai. Tam padeda neseniai priimtas LR Antikorupcijos įstatymas. Nukenčia ir jo reputacija verslo pasaulyje bei visuomenės akyse. melas. Ar tai būtų "garbingas melas" ir "baltasis melas". Tai informacijos slėpimas ar iškreipimas.gamtosauga. Piktnaudžiavimas gali būti tarnybine padėtimi. Verslininko etikos aspektai Ką nagrinėja ekonomisto ar verslininko etika? Tai etikos sritis. kitais tos srities atstovais ir kt. dažnesnis auditas ir kontrolė. Specialistai turi laikytis keturių visuomeninės tarnybos principų: paklusti įstatymams ir juos įgyvendinti. Be to. Deja. 2. barbariškas turto naikinimas. Verslininkas turi mokėti dorai uždirbti pinigus. Profesinės vertybės reikalauja tarnauti visų žmonių geriausiems interesams. yra moraliai žalingas dviem atžvilgiais. kad rinkos erdvėje jis veikia ne vienas ir todėl privalo paisyti kito interesų. gimines ir draugus) ir visuomenės interesai. Kita problema . tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai. kas neišvengiamai didina įtampą rinkos santykiuose.

pažadų laikymąsi. 2. darbo metodus.iš spaudos ir policijos.Vyšniauskienė ir kt. pagarbą asmenims ir nuosavybei (nesikėsinama į kitų turtą. kurios įpareigoja juos atsakyti už savo veiksmus. deja. Verslas . kad ir kitas asmuo taip pat jį suprastų). JAV mokslininkai M. tačiau ši rizika turėtų būti pagrįsta. labiau tikėtina. pažado laikymasis. pasitikėjimo vertais ir gerbiamais žmonėmis. racionaliam verslininkui neišvengiamai kils noras vėl ieškoti ir rasti savo nišą rinkoje. vengti neaiškių įsipareigojimų (žmonės skirtingai supranta tuos pačius dalykus. 6. Ši savybė siejama su garbingais.moralinių principų laikymasis bei lojalumas savo organizacijai. integralumas. padės susidoroti su sunkumais ir bendrovei atsinaujinti.1 paveiksle): 14 . nes be geros valios sunkiai įsivaizduojama parama ir rūpinimasis kitais.neišvengiama.). duotų pažadų ir įsipareigojimų sąžiningas laikymasis. suteikdami jiems pasirinkimo alternatyvą. bendruomenei ar asmenims. netoleravimą melo ir apgavystės (pusiau tiesa. Tikras verslininkas turi mokėti garbingai pralaimėti. 7. Vargu ar įmanoma būti etiškam ir nesirūpinti kitais. Garbingumas .). pagarba kitiems. Rūpestingumui artima geranoriškumo vertybė.. Lojalumas apsaugo nuo socialiai destruktyvaus savo intereso ir savo teisių reikalavimo. nutylėjimai. nestandartinius sprendimus firmos savininkai darbuotojus informuoja iš anksto. Guy ir K. Lietuvoje. kuris tenkintų žmonių poreikius. Kohlbergas išskiria šešis individo moralinio išsivystymo etapus ( D. o tik vėliau pinigus. Organizacijai susidūrus su sunkumais.). vengti neprotingų pažadų (prieš pažadant reikia gerai viską apgalvoti). atskiros iš konteksto paimtos frazės ir kt. Rūpestingumas. Nesėkmė versle neturi tapti individo katastrofa. nedera ieškoti vien priešų ir suvedinėti su jais sąskaitas. Rizika versle .asmeniška. Išsamiau aptarsime dalį jų. 2001). 2. Verslininkas visada rizikuoja. Siekimas tobulėti siejamas su specialisto būtinumu tobulėti. Civilizuoto verslo šalyse įprasta. atsiskaitomumas. jog apie rizikingus. įsisavinti naujas technologijas. garbingumas. Meilę žmonėms verslininkas turi ne deklaruoti. bet ir nusiteikimas taip elgtis. teisingumas. bet ir viską prarasti. o praktiškai rodyti organizuodamas verslą. todėl duodamą pažadą reikia patikslinti. Verslininkas pirmiausia turi mylėti žmones. institucinėmis ir procedūrinėmis priemonėmis. Gerai išanalizavus nesėkmės priežastis ir realiai įvertinus savo galimybes. siekti pažangos. Sąžiningumas. Jis apima tiesos sakymą. kad ištikimi žmonės. ištikimybė. Atsiskaitomumas atspindi verslininkų susirūpinimą teisinėmis. atsakingas pilietiškumas ( J. o atsakomybė už jos pasekmes . bet ir bendrovės dirbančiųjų. Denhardtas išskiria šias etiško ir moralaus specialisto vertybes: rūpestingumas. sąžiningumas. nusiteikimas daryti gera ir taip užtikrinti kitų visuomenės narių gerovę. užuot pasitraukę kitur.2002 –žr. Atskaitingumo stygius dažnai sąlygoja piktnaudžiavimą turima valdžia. Tai atsakomybė prieš kitus nesiekiant asmeninės naudos bei pripažinimo bet kokia kaina. kaimynų bei kitų bendruomenės narių reikmėmis verslininkas sukuria bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos pagrindus.1 Moralinio išsivystymo įvertinimas Įvertinant verslininko moralės ir etikos lygį JAV psichologas L.Palidauskaitė. bet ir bendruomenei. tiesumą (savo valia suteikiama informacija.2. Ištikimybė pasireiškia per elgesį (atsidavimas objektui ar atsakomybės prisiėmimas). Pažado laikymasis asmenį įpareigoja vengti išsisukinėjimų (pažadas ar susitarimas turi būti sąžiningai tesimas). geranoriškumas. kurią asmuo turi žinoti ir kt.5. Tai ne tik veiksmas. Nuolatinis verslininko tobulėjimas yra svarbus ne tik darbuotojui. siekimas tobulėti. Geranoriškumas.tai aukštų standartų. apie rizikingus savininkų sprendimus ir jų pasekmes firmos darbuotojai sužino neretai paskutinieji .rizikingas užsiėmimas: galima ne tik praturtėti. nebandoma pasinaudoti kitais asmenimis ir kt. Besirūpindamas ne tik savo asmenine gerove. Informacinės visuomenės sąlygomis siekimas tobulėti siejamas su devizu "studijos visą gyvenimą". pasiaukojimas dėl kitų. Ištikimybė . todėl tam reikia būti psichologiškai pasirengusiam.

remiantis visos visuomenės standartais. bet jie nėra vertinami kaip “geri” ar “blogi”.2002) Pirmame etape žmonės yra motyvuoti baimės jausmo. Ketvirtajame etape individas supranta. kaip kompromiso tarp konfliktuojančiųjų grupių siekimas. Pareigos visuomenei vykdymas – geras elgesys. retkarčiais – ir kitiems. pasiekusiais aukštesnį moralinio išsivystymo lygį. Individas pats pasirenka principus. Čia veikia principas: tu man – aš tau. siekiant išvengti bausmės. • diskutuoti ir argumentuoti. kad gera priklauso nuo viršininkų sprendimo. Antrajame etape individai vertina veiksmus pagal tai. Elgiamasi remiantis universaliais teisingumo ir teisių principais. Asmuo supranta vertybių reliatyvumą ir toleruoja skirtingus požiūrius. automatiškas ar principų lygis (universali orientacija) 1 etapas “Bausmės vengimas” 2 etapas “Apdovanojimo siekimas” 3 etapas “Geras žmogus” 4 etapas “Įstatymas ir tvarka” 5 etapas “Socialinis kontraktas” 6 etapas “Universalūs etiniai principai” 2. • bendrauti su žmonėmis.Vyšniauskienė ir kt. Kaip pasiekti šeštąjį moralinio išsivystymo lygį? Minėtas JAV mokslininkas siūlo: • etiškai bendradarbiauti tarpusavyje. kad jo teisės turi būti suderintos su visuomenės siekiais bei galiojančiomis taisyklėmis. siekiant išspręsti moralines dilemas. Trečiajame etape geras elgesys toks. 15 .1 lygis Ikisutartinis (orientacija į save) 2 lygis Sutartinis (orientacija į kitus) 3 lygis Posutartinis. Tokie asmenys mano.1 pav. Šeštajame . • nuolat gilinti savo žinias sprendimams pateisinti. • pasistengti suprasti kito požiūrį. kuriais remiasi gyvenime ir yra pasiruošę elgtis pagal juos. Teisingi veiksmai – tai kitų teisių pripažinimas. Laikomasi taisyklių. Šiame etape turi didžiulę reikšmę grupės interesai. Penktajame moralinio išsivystymo etape individai siekia darnos pliuralistinėje visuomenėje. nes tvirtai jais tiki.žmogus gyvena pagal savo sąžinę. Asmuo elgiasi teisingai ir garbingai. ginant savo požiūrį. vertinant situacijas. Šeši individo moralinio išsivystymo etapai ( D.. Toks asmuo visuomet elgiasi pagal aukštą moralę bei savo įsitikinimus. remiantis visuomenėje galiojančiais įstatymais ir tvarka. Kitų individų interesai neignoruojami. kiek pasitenkinimo šie suteikia jiems. kuris padeda kitiems ir yra gerai vertinamas kitų (draugų. Tačiau griežtos normos ar taisyklės ne tokie svarbūs.). o kitų individų interesai juos mažai domina. šeimos narių ar pan.

nors ir atsižvelgiama į kitus. nei vienos kam nors padarytos moralinės žalos Bendraudami su žmonėmis stenkitės suvokti tai. Ji apima daug įvairių dorybių. normas. Ją reguliuoja “vidinis balsas”. kas teikia malonumą. kaip kiti daro.1. skatinamas praktinės naudos troškimo. neatsižvelgiant į kitus žmones. kad žmogų galima įžeisti net to nenorint 16 . Pasimetimas 6. tokių daiktų. kylančių iš priedermių žmogui vykdymo. Aprėpia saiko.. neleidžiąs pažeisti doros. Dora siekti tokios garbės. Verslininkams rekomenduotinos 13 etikos taisyklių (D. humaniškumo ir darnos dorą. Dvasinė dora motyvuojama transcedentinių (lotyn. Nurodymų dora reguliuojama pagarba įstatymams. Darnos dora – iškili vertybė.1 lentelėje. jo kūriniams. transcedens – išeinantis už ribų) vertybių. Tai doros suklestėjimas. 6. apibūdinanti subrendusią asmenybę. 8. Kitų nuomonės vertinimas 7. veikdamas pasaulyje. kurios pateiktos 2. Individo moralinio išsivystymo lygiai gali būti įvardyti ir formuluoti taip (L. Konformistinė dora reiškiasi siekimu daryti taip. kad jūsų pozicija ne visada optimali. Hedonistinė dora – tai. Pragmatinė dora – elgesys. kad man reikia to. savigarbos. išklausykite ir kitų nuomonę Nepalikite kruopščiai neišanalizavęs nei vienos nesėkmės. Vyšniauskienė ir kt. nesiblaškykite ir nepasimeskite Būkite pakantūs žmonių trūkumams Atsiminkite. Įtartinas pasiūlymas 4. Pažado laikymasis 3. Humaniškumo dora atsiranda iš pagarbos žmogaus prigimčiai. Trys “ne” 10. Kiti ir yra doros kriterijus. teikia skausmą. Šiuos lygius įkvėpia dvasia – absoliutinis žmogaus subjektas. 7. Pakantumas 11. įtartinus pasiūlymus mandagiai atmeskite Venkite būti pernelyg pasitikintis savimi Labiausiai verslininką kompromituoja jo pasimetimas Neužmirškite. sąžinės. Įžeidimas Taisyklės paaiškinimas Išsiugdykite įprotį visur ieškoti ne tik naudos savo verslui. 4. pažeidžiant doros principus. kurias išgyvena žmogus. nedora – kas atima malonumą. tvarkos ir įstatymu laikymusi. 3. Saiko dora kyla iš individo sampratos. adekvačią sau ir pasauliui.2002). Nauda ir moralė 2. lentelė Etikos taisyklės verslo specialistams Taisyklės pavadinimas 1. orumo. Neverbalinis bendravimas 9. Kuklumas 5. 5. kas neišsakyta žodžiais Versle vadovaukitės trimis "ne": nesinervinkite. bet būtina neužmiršti ir moralės normų Laiku įvykdykite pažadus.Jovaiša.1995): 1. 9. paskirkite kitą terminą ir ištesėkite pažadą Būkite atidūs ir objektyvūs siūlomoms idėjoms. Nedorumas reiškiasi savo įgeidžių tenkinimu. 2. pareigos jausmu. jeigu jūs to negalėsite atlikti. Egoistinė dora – tai. ką turi kiti. 2. kuriuos turi kiti. Nesėkmių analizė 8.• apie etiką mąstyti principingai.

interesų konflikto. kultūros. Paternalizmas. savimi patenkinto ir pasipūtėliško tono. nepakankamo išsilavinimo lygio ir kitų priežasčių jiems gali būti sunkiau kopti karjeros laiptais (pvz. Jie linkę siekti išskirtinumo ir visuomenės pripažinimo. Priklausomai nuo asmens moralės. atsakingumas. Jį lemia šie veiksniai: techniniai (įgudimo). profesines vertybes bei teisinius draudimus atskirų profesijos atstovų ar organizacijos darbuotojų sprendimams bei veiklai ir tarnaujantis kaip tam tikras elgesio gidas (J.2 Etikos kodeksai Atskirų profesijų. Bet kurioje profesijoje greta turimo išsilavinimo. kas bus geriausia kitiems. paternalizmą. kad tos etikos normos būtų ne tik deklaruojamos. renkantis profesinę veiklą. Kaip teigia KTU doc. neteisėto visuomeninių lėšų pasisavinimo ir kt. Toks dirbtinis išpuikimas. įgūdžiai.Taisyklės pavadinimas 12.. žmogiškieji (sugebėjimas bendrauti) ir konceptualūs (bendras suvokimas. Dėl menkos finansinės galimybės. diskriminaciją ir kitas negeroves. dėmesys rezultatams. 2001).tai reiškinys . imdamiesi atsakomybės nuspręsti. jų bendruomenėms. atstumo tarp visuomenės ir konkrečios specialybės žmonių atsiradimas apsunkina jų tarpusavio santykius. informatikai) kai kada yra linkę elgtis pernelyg globėjiškai. noras kuo geriau jį atlikti. Verslininkų etikos kodeksai adresuojami: profesijos nariams. venkite savo veikloje neteisingumo Mokslininkai dar atkreipia dėmesį į verslininkų elitizmą. kaip priimami sprendimai. Tai prieštarauja profesinės etikos reikalavimams. turinčioms reikalų su ta profesija ar organizacija. Diskriminacija (išnaudojimas). ne visi gerai baigę gimnazijas ir vidurines mokyklas gali studijuoti norimoje specialybėje universitete). Tai atskirų socialinių sluoksnių narių nevienodos galimybės. ) .). Kategoriškumas 13. elgesio ir mąstymo susiformuoja tam tikras atstumas tarp jų ir likusios visuomenės dalies (vystosi "mes" ir "jie" mentalitetas). Pažeminimas Taisyklės paaiškinimas Venkite pokalbyje kategoriško. atspindintis asmeninės moralės reikalavimus. Disponuodami specifinėmis žiniomis ir turėdami patyrimą atskirų profesijų darbuotojai (pvz.. bet ir taptų kasdieninės veiklos orientyru. vystosi įvykiai ir kt. klientams ar paslaugų pirkėjams bei institucijoms. Išpuikimas.tai dokumentas. etikos kodeksas . Palidauskaitė. organizacijų nariams privalu laikytis priimtų moralės normų ir tam tikro elgesio draudimų: piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. vadovavimosi etikos kodeksais. J. Tai įrašoma organizacijos etikos kodekse. sugebėjimas dirbti komandoje ir rasti konsensusą (sprendimų ir veiksmų subalansavimas ir kt. Svarbu. trukdo bendradarbiavimui ir geresniam savitarpio supratimui. Elitizmas . susvetimėjimas bei abejingumas. susvetimėjimą. nes tai suteikia tam tikrą monopoliją ir sumažina kitų kontrolę. kuris liudija apie jūsų nepagarbą aplinkiniams Nieko nėra žmogui skausmingesnio kaip jo orumo pažeminimas. 2. Profesinės etikos normos ir vertybės gali prisidėti prie darbo kokybės ir efektyvumo didinimo. Palidauskaitė. 17 . atsidavimas darbui. kuris gali būti suvoktas kaip itin siauro profesijos atstovų būrio atsiradimas. institucinės savikontrolės ir kitų bruožų labai svarbus pareigingumas.

Nurodytos siektinos vertybės bei standartai turi sudaryti įspūdį. Jis gali būti etiško elgesio ir galvojimo mokytojas. etikos kodeksas gali būti kaip ginamasis skydas). Iš antraeilių minėtų kodeksų tikslų pažymėtini: 1. 6. Jame dažnai nurodomi prioritetai (pvz.3. Padėti priimti sprendimus.ICMA). nubrėžia jų elgesio gaires. 2. Skatinti būti etiškus. kad prekės ar paslaugos atitiks tam tikrus standartus. garbingumas ir kt. JAV priimtas Tarptautinės miesto valdytojų asociacijos etikos kodeksas (International city managers asociation . orientuojamasi ne į numatomas bausmes už netinkamą darbuotojo elgesį ar sprendimus. nešališkumas ir kt. 2. lygybės principo ir kt. o darbuotojai įpareigojami rūpintis visuomenės interesais. ištikimybė visuomenės interesams yra aukščiau už asmeninius ).J. bet ir tobulinti taikantis prie besikeičiančios aplinkos.) bei profesinės vertybės (interesų konflikto vengimas. Padidinti profesijos įvaizdį visuomenės akyse.. 4.).1. Užkirsti kelią neetiškam žmogaus elgesiui. Prekių ar paslaugų gavėjai užtikrinami. padedančias priimti sprendimą. 3. toks dokumentas gali užtikrinti profesijos ar organizacijos darbuotojų kartų perimamumą.). 18 . "Bene pirmasis etikos kodeksas buvo 1924 m. tiek neformalaus etinio mokymo procese. Jie nurodo daugelį reikalavimų bei standartų. puoselėtinos asmeninės (sąžiningumas. Aprėpdamas tam tikras vertybes bei standartus. Etikos kodeksas sujungia organizacijos darbuotojus po vienos kolektyvinės etikos skraiste. nes savo veikloje vadovaujasi jiems keliamais reikalavimais (sąžiningumu. Nemaža organizacijos sėkmės dalis priklauso nuo teigiamos nuomonės apie ją. Ugdyti organizacijos kultūrą. vadovaujantis asmeninės bei profesinės etikos reikalavimais. Kadangi kodeksuose galima rasti veiklos kriterijus. Kodeksas gali būti naudojamas tiek formalaus. organizacijų vadovai ir eiliniai darbuotojai yra susirūpinę teigiamo įvaizdžio. Etikos kodeksas kontroliuoja veiklos bei sprendimų priėmimo kokybę. kompetencija ir kt. pirmiausia. kad tos profesijos ar organizacijos darbuotojai verti pasitikėjimo. darbuotojas gali tikėtis etikos kodekse rasti tam tikras gaires. 2001): 1. Kodeksai aiškiai nusako profesijos atstovų ar organizacijos narių atsakomybę ir gina juos nuo neteisėtų pretenzijų ( susidūrus su pretenzingais ir neturinčiais pagrindo reikalavimais.Palidauskaitė. Visi profesijos atstovai ar organizacijos nariai inspiruojami ne tik veikti. 7. Doc. Etikos kodeksuose kalbama apie daugelį svarbių asmeninių.Didinti visuomenės pasitikėjimą. ir reikia apsispręsti. į kurias turėtų būti orientuojamasi. profesinių ar organizacinių moralės vertybių. geros reputacijos kūrimu.Palidauskaitės teigimu. Kai susiduria skirtingos vertybės ar interesai. 5. etikos kodeksai yra lyg elgesio gidas.). Drausminti profesijos atstovus ar organizacijos narius. siekiant darbuotojus padaryti jautresnius etikos klausimams bei dilemoms. ypač organizacijose. kiekvienos profesijos elitas. Įvaizdį svarbu ne tik sukurti. kurių privalu laikytis (nešališkumo. puoselėja geriausias tradicijas. bet į tokių situacijų prevenciją.2. Etikos kodeksų tikslai ir rūšys Pirmaeiliai etikos kodeksų tikslai (J. kur etiniam švietimui neskiriama pakankamai dėmesio (tokiose situacijose daug kas priklauso nuo moralinio asmens subrendimo lygmens). Rengiant etikos kodeksus. Atlikti moralinio švietimo funkciją. bet ir mąstyti. Nubrėžti atsakomybės ribas.

JAV ICMA kodeksas .pabrėžė bendruomenės lyderių vaidmenį. šalia etikos kodekso yra įgyvendinimo procedūrinės taisyklės (Rules of procedure for enforcement). jei aiškiai gresia interesų konfliktas. Daugybė JAV miestų ir apskričių. 1938 m.2. Etikos kodeksai gali būti skirtingos formos: vieni labai apibendrinti (pavyzdžiui. kurios rūpinasi etikos klausimais bei jų sprendimo raida.161). 1952 m. Raginama tarnauti kilniems tikslams. Šios šalies 19 valstijų juos priėmė po Votergeito skandalo 1973-1979 m. . pripažinti. 1980-1988 m. Jų tekstą reglamentuoja atskiri įstatymai (pvz.interesų konflikto draudimas. Palidauskaitė.draudimas vengti netinkamo elgesio. buvo bandoma reikšti atsidavimą demokratijos principams. p. apgavystę ir neteisingą materialinių bei žmogiškųjų išteklių panaudojimą. 36 JAV valstijos turėjo etikos kodeksus. Skirtingai negu kodeksai. per 1986-1995 m. dar 5 valstijos parengė tokius kodeksus. siekti kultūringo ir etiško bendravimo. 80 proc. parlamentarai. reikalaujama paisyti visuomenės interesų. sprendimus. Tai moralės. Svarbu finansų deklaravimas. siekiant neutralumo lyties klausimais (žodžiai "jis".tarpininkauti formaliuose santykiuose tarp visuomenės ir atskiros profesijos ar organizacijos atstovų. kad svarbiau yra tarnauti visuomenei. duomenimis. atlikti kiti pakeitimai. Kitas reikalavimas . LR Prezidento įstatymas. Skirtingai nei etikos kodeksai tarnybinės priesaikos yra daug trumpesnės. Šie kodeksai padeda užkirsti kelią neetiškam elgesiui.. Dabar galioja 1998 m. Nurodyti etikos kodeksų tikslai leidžia teigti. bet ir visai visuomenei. Kas nurodoma etikos kodekse? Pirmiausia.labai specifiniai (pvz. kiti . Priesaikas dažniau duoda politikai (prezidentas. Turint galią priimti sprendimus.Iki 1973 m. taikomas sankcijas ir kt. pataisyta redakcija" – nurodo KTU doc. Tokio etikos įstatymo pavyzdys yra 2000. nuosavybės. siekiant asmeninių ar grupinių interesų. Palidauskaitė (J. Skatinama pozityviai vertinti atliekamas pareigas. LR Seimo statutas ir kt. tinkamai elgtis su bendrovės turtu ir informacija . pasiaukojimo ir kokybiškesnės veiklos. Siekiant išvengti galimo interesų konflikto. inspiruojama siekti asmeninio profesinio tobulumo ir elgesio kultūros. komisijas ar agentūras. taikymui ir revizijai. tik 4 JAV valstijos turėjo etikos kodeksus. paskolų. vertybinių popierių. kad tokio dokumento priėmimas svarbus ne tik atskirai profesijai ar organizacijai. 1998 m. J. versija liudijo atsidavimą mokslinės vadybos principams. vyriausybės nariai). 1969 m. didžiausių Amerikos verslo korporacijų turi etikos kodeksus. tekstas buvo keičiamas. Pirmasis ICMA etikos kodeksas siekė atspindėti profesionalizmo idealą.. nustatyti profesijos ar organizacijos narių tarpusavio etiško bendravimo santykius. Pabrėžiama būtinybė šalinti visų formų diskriminaciją. o ne sau. krikščioniškieji Dešimt Dievo įsakymų).29 priimtas LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo įstatymas.02. Neleidžiama piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. kuriose kalbama apie procedūros inicijavimą. Trečias nurodymas . etikos kodekse numatomas pajamų. čia pateikiami moralaus elgesio standartai. nesigilinant į niuansus. klausymus. Asmeniui draudžiama dalyvauti priimant sprendimus.). 2001. dovanų ne iš 19 . etikos įstatymai palieka mažiau laisvės interpretavimui.nenaudoti jų asmeniniais ar kitais tikslais. tyrimą.3. "jo" išmesti iš teksto). Etikos kodekso misija . 2.). 1976 m. jose akcentuojamos pagrindinės vertybės. asmeninio teisingumo ir sąžiningumo normos.. atspindi profesijos ar atskiros organizacijos nuostatas. Priesaikos būna individualios. tuo tarpu etikos kodeksai. prieš pradėdami eiti savo pareigas.gana detalus dokumentas: dabartinį ICMA kodeksą sudaro 12 punktų.

vizija bei etikos vertybės.šeimos narių. darbuotojas labiau linkęs bandyti keisti esamą situaciją). informacijos perdavimo prokuratūrai. jei abejoji . deklaravimas. kurios pagrindinė funkcija yra prižiūrėti. pirkėjams bei kitiems. Etikos kodeksuose gali būti papildomi apribojimai. o struktūrinio padalinio pagalbinė funkcija. kurių vertė viršija 1 MGL. Pagal minėto įstatymo 2000. 2. • Žiniasklaidos testas – ar aš patogiai jaučiausi prieš savo kolegas. Sukurti ir realizuoti aiškias etikos nuostatas – reiškia bendrovėje ar organizacijoje puoselėti skaidrų klimatą. atlyginimų už keliones ir kt. Išsakoma. investitoriams.Girdauskienė. pažeidusio kodekse numatytus reikalavimus.žr. kad būtų deklaruojamos visų šeimos narių pajamos. ar ne : • Pirmiausia. • Profesinė etika – ar objektyvi profesionalių kolegų grupė įvertins veiksmą kaip teisingą? • Galiausiai.2 lentelę). skleidžiant informaciją apie įmonės etiškas nuostatas darbuotojams. Tai neturėtų būti atskira pareigybė. visuomenei. kurių vertė viršija 5 MGL . kurie į viešumą kelia esamas negeroves. kad su tavimi būtų elgiamasi. Tai įmonės ar organizacijos įvaizdžio formavimas bei gerinimas. Etikos kodeksuose gali būti aiškiai pasakyta. kas laukia darbuotojo. Tuo siekiama ne tik gerinti etinį profesijos ar organizacijos klimatą. Skirtinguose verslininkų lygiuose deklaravimo formos ir reikalavimai gali būti nevienodi: vienur reikalaujama. ir paslaugos. Pareiškiama. Sudarydamos savo etikos kodeksą. KTU specialistai rekomenduoja tokią organizacijos etikos kodekso struktūrą (L. kad su juo nebus susidorota.07. 2. lentelė Organizacijos etikos kodekso struktūra Dalis Įvadinis žodis Charakteristika Deklaruojama organizacijos misija.02.17 pakeitimą turi būti deklaruotos dovanos.geriausiems įmonės interesams tarnauja moralė ir etika.02 priimtą LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą turėjo būti deklaruotos dovanos. padedančiais nuspręsti. leidžianti įmonei siekti strateginių tikslų. kad kodeksas atitinka įstatymus ir 20 . kitur pasitenkinama tik atsakingas pareigas einančio asmens deklaracijų formų užpildymu ir pan.2. suteiktos paslaugos ar pramogos. Minėtuose etiniuose dokumentuose taip pat numatomos drausminės nuobaudos. 2002 . Kai kur atskiras dėmesys skiriamas darbuotojams. Paprastai nurodoma tam tikra leistina dovanų vertės suma. ko juo siekiama ir kaip naudotis. administracines bausmės ar baudžiamosios sankcijos. jei apie mano sprendimą būtų publikuojama žiniasklaidos priemonėse? • Sąskaitų testas: ar visi reikalaujami mokėjimai galėtų būti parodomi įmonės sąskaitose? • Ketvirta . Čia gali būti numatyta. kam dokumentas skiriamas. ar veiksmai yra etiški. Finansų deklaravimas turi būti viešas. kaip norėtumei. kurių vertė viršiją 100 litų. įmonės gali pasinaudoti tokiais esminiais principais. kad užimantis tam tikras pareigas asmuo negali gauti papildomų pajamų arba turėti kitas tarnybas (ar net dalyvauti politinėje veikloje). bet ir kartu apsaugoti tą asmenį nuo galimo keršto (iš anksto žinodamas. Nuobaudos gali būti įvairios: nuo paprasčiausio įspėjimo nekartoti pažeidimų iki perkėlimo į žemesnes pareigas ar net draudimo eiti pareigas. “auksinė taisyklė” – elgtis su kitais taip. kaip laikomasi etikos kodekso. Pagal 1997. Paprastai įmonėje ar organizacijoje numatoma savarankiška institucija.nedaryk.

Informavimas Akcentuojama informavimo. Santykiai su Pabrėžiama.Dalis Santykiai vadovybe Darbuotojai Charakteristika poįstatyminius aktus. išsakoma tolerancija ar draudimas dalyvauti politinėje veikloje. kaip elgtis su vidine įmonės informacija. Viešieji santykiai Kiekvienas asmuo. Veikos įvertinimo Apibūdinama organizaciją diskredituojanti veikla. su Užtikrinama aukščiausiojo lygio vadovų parama. Konfidencialumas Nurodoma. raštų. (minimum – įsipareigojimas nepakenkti). kad su vartotojais visur ir visada elgiamasi sąžiningai vartotojais ir garbingai. asmeninių interesų teisėtumas. išorinės elgsenos stiliai. Dalyvavimas Išsakomas eilinių darbuotojų dalyvavimas priimant svarbius sprendimus bei galimybė dirbantiesiems pasireikšti. Elgesio kontrolė Elgesio. ori konkurencija. pozityvus poveikis jai bendruomene. galimų interesų konfliktų numatymas ir vengimas. turintis ryšių su šia organizacija. Santykiai su Pabrėžiama. nurodymai kaimynais aplinkosaugai. nustatyto etikos kodekse. tiekėjais Saugumas Įmonė ar institucija įsipareigoja teikti tik saugius produktus bei paslaugas. Dovanos. visada jaustų pasitikėjimą ir pagarbą jai. kontrolės instrumentai. Jie taurina verslininkus ir kitus specialistus. Interesų konfliktai Akcentuojamas bendrų tikslų siekimas.3. Formuluojami darbuotojų etikos įsipareigojimai organizacijai bei organizacijos įsipareigojimai dirbantiesiems. suteikia elgesio gaires bei gerina bendruomenių moralinę aplinką. tautinės ir formos rasinės diskriminacijos vengimas. organizacijos nuosavybės nenaudojimas asmeninėms reikmėms ir t. kreditoriais.t. Lyčių. įtvirtintoms etikos kodekse. 2. standartų Reikalavimai Nurodomi pageidaujami aprangos. kyšiai Akcentuojamas negatyvus požiūris priimti dovanas dėl organizacijoje užimamų pareigų bei iš asmenų. įstatymais pagrįsta konkurentais veikla. susijusių su organizacijos veikla. požiūris į valdžia politiką. pranešimų ir kitų dokumentų rengimo klausimai.3. teikiamos tik aukščiausios kokybės prekės ar paslaugos. 21 . jog įmonės darbuotojai gerbia kreditorius bei tiekėjus. fiksuoti kiekvieną ūkinę operaciją. Santykiai su Atspindimas įmonės santykis su valdžios institucijomis. tiksliai vykdo sutarčių reikalavimus. Be to. Dokumentavimas Pabrėžiami darbuotojų įsipareigojimai kruopščiai tvarkyti dokumentus. Skatinimas laikytis Išsakomos elgesio normos bei numatomos nuobaudos etiško elgesio nusižengusiems toms normoms. kad vykdoma tik sąžininga. Santykiai su Nurodoma. Santykiai su Parodomas įmonės ryšys su visuomene. darbo aprangai reglamentas ir kt. Etikos kodeksų nauda Moksliniai tyrimai įrodo etikos kodeksų privalumus. o galimą žalą – atlyginti.

atspindintys etikos kodeksuose. kuriais patys bendrovės vadovai vadovaujasi. Tarptautinį etikos kodeksą (žr. 2. Etikos kodeksai. Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos etikos kodeksą (žr. kai jis nelieka vien popieriuje. Etikos tarybos ar komisijos taip pat gali prisidėti prie etikos kodeksuose deklaruojamų vertybių įgyvendinimo konkrečioje aplinkoje( jos gali būti kaip patariamieji dariniai. Svarbu. o realiai paveikia organizacijos ar profesijos darbuotojų moralę.2 paveikslą). veikimo.tai padeda spręsti kylančius konfliktus. pateiksime kitų organizacijų tokių kodeksų pavyzdžius: 1. kad standartai. KTU etikos kodeksą (žr. sureguliuoti santykius su išorės atstovais ar institucijomis. 2. kultūrą ir darbo standartus.4 paveikslą). taptų bendrovės darbuotojų ar profesijos atstovų mąstymo. tam padėtų nuolatiniai seminarai etiško bendravimo ir verslo etikos klausimais. 2.3 paveikslą). 2. Kodeksą galima laikyti nusisekusiu tuomet. stiliaus ir kultūros dalimi. 2. įneša moralumo bei profesionalumo aspektus bei skatina dirbančiųjų tobulėjimą.3. Čia didelės įtakos turi bendruomenės vadovų ar konkrečios profesijos lyderių pozicija kodeksų atžvilgiu ir realus santykis su jais. 22 . Tačiau vien etikos kodeksų nepakanka etiškam elgesiui užtikrinti. padedantys užkirsti kelią galimoms problemoms ir gerinantys moralinį bendruomenės klimatą). turi didesnes galimybes tapti organizacijos kultūros dalimi. 3. Turėtų būti sudaryta būtinybė nuolatiniam darbuotojų švietimui. Etikos kodeksų pavyzdžiai Kadangi šalies verslo bendrovėse etikos kodeksų dar nepastebėta.4.

kurie yra neetiški ar nesąžiningi. 6. prisilaikant griežto moralinio kodekso. leidžiančių jiems vienu metu kontaktuoti su milijonu žmonių. Atsižvelgti į tai. 8. 7. Remiantis tuo. 12. Formuoti moralines.2 pav. kiekvienas šių Asociacijų Narys: Sieks 1. 2002) 23 . išlaikant savo dabartinių ar buvusių klientų ar darbdavių bei veiklos įtakojamų publikų konfidencialumą. Paisyti ir puoselėti žmogišką orumą ir pripažinti kiekvieno individo teisę spręsti pačiam. Tiesos pajungimo kitiems reikalavimams. Vykdyti savo pasižadėjimus ir įsipareigojimus. suteikia ryšių su visuomene praktikams galios. ar galintys pakenkti žmogiškam orumui ir dorumui. Tarptautinis etikos kodeksas (Internetas. leis kiekvienam grupės nariui jaustis informuotu. kad būtų apsaugotas ir apgintas konfidencialumas tų. kaip tos pareigos yra atliekamos. 13. su kuriais kontaktuojama. leidžiančių žmonėms pilnai atsiskleisti ir pasinaudoti nepanaikinamomis teisėmis. 4. kuri turi būti suvaldyta. 2. kad dėl jo/jos profesijos ir visuomenės santykio. moralinius ir socialinius poreikius.Tarptautinis etikos kodeksas (Atėnų kodeksas (Code of Athens) ATSIŽVELGDAMI į tai. Nustatyti tokius komunikacijos būdus ir kanalus. platinimo. socialinių poreikių ir kad jų teisės iš tiesų naudingos tik tada. Informacijos. ATSIŽVELGIANT į tai. jo/jos elgesys – net ir privatus – turės įtakos bendram profesijos vertinimui. kurios nekontroliuojamos paties individo laisva valia ir dėl kurių atliktų veiksmų jis negali būti atsakingas. užtraukiančio atitinkamą bausmę. kurie skatindami laisvą informacijos judėjimą. Susilaikys nuo 10. Savo profesinėje veikloje laikytis “Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos” moralinių principų. o taip pat suteiks suvokimą apie jo/jos asmeninį dalyvavimą ir atsakomybę bei jo/jos solidarumą su kitais nariais. kurie visada turi būti išreikšti taip. kai šie poreikiai iš esmės patenkinami. Įsipareigoja 5. 9. Dalyvavimo bet kokiuose rizikinguose sumanymuose ar žingsniuose. ir atitinkamos publikos. Bet kokiom sąlygom veikti atsižvelgiant į atitinkamus dalyvaujančių šalių interesus: ir atstovaujamos organizacijos. šių šalių ryšių su visuomene praktikai turėtų įsipareigoti priimti ir laikytis šios Chartijos nustatytų principų. moralinių. 11. skirtų sukurti nesąmoningas motyvacijas. asmenybės orumui ir vertybei” ir paisydami pačios savo profesijos prigimties. bet ir intelektualių. Jei pateikus Tarybai akivaizdžius įrodymus atlikdamas savo profesines pareigas šių asociacijų narys bus pripažintas pažeidęs šį Kodeksą. suteiktomis “Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos”. Remdamasi visu tuo žemiau pasirašiusios Ryšių su visuomene asociacijos šiuo paskelbia . kad be “teisių” žmonės turi ne tik fizinių ar materialių . kad visos šalys – Jungtinių Tautų Organizacijos narės susitarė laikytis jos Chartijos. 3. kad panaudojimas technikų. jis/ji bus laikomas/a kaltu dėl netinkamo elgesio. Elgtis visada ir esant visokioms aplinkybėms taip. kuri nepagrįsta pripažintais ir patikrinamais faktais. gali ženklai padėti patenkinti šiuos intelektualius. ryšių su visuomene praktikai atlikdami savo profesines pareigas ar priklausomai nuo to. psichologines ir intelektualias tikro dialogo sąlygas ir pripažinti kiekvienos dalyvaujančios šalies teisę išdėstyti savo argumentus ir pateikti savo nuomonę. Bet kokių ‘manipuliacinių” metodų ar technikų. ATSIŽVELGIANT į tai. ATSIŽVELGIANT į tai. kad jos pripažįsta savo moraliniu statutu šio Etikos Kodekso principus. ir bet kokiom aplinkybėm reikšti lojalumą bei sąžiningumą. kuri patvirtina “ ištikimybę fundamentalioms žmogaus teisėms. Prisidėti prie kūrimo kultūrinių ir moralinių sąlygų. kad būtų išvengta klaidingo supratimo. 2.

Laikosi visų teisės aktų. susijusių su jo darbdavio ar kliento veikla bei visuomenės informavimu. kitų profesijų atstovais. nesiima bei neskatina darbdavio ar kliento imtis veiksmų. 5. gautą vykdant profesinę veiklą. asmeninei ar kitų asmenų naudai. vengia neatsakingų pareiškimų ar palyginimų. darbdavių ir žiniasklaidos pasitikėjimą ryšių su visuomene specialistais. Elgiasi taip. darbdaviais. siekiant palaikyti aukštus ryšių su visuomene veiklos standartus. IV. jei dalyviai sutinka. Negarantuoja pasiekti ar išvengti rezultatų. 11. Skleidžia tik teisingą ir patikrintą informaciją. LRVS narys gali pateikti pasiūlymus dėl Kodekso pakeitimo ir papildymo. Kodeksas privalomas tik LRVS nariams. Nesiūlo. 18. įstatymų leidybai. Gerbia darbdavių (esamų ir buvusių) ar klientų (esamų ir buvusių) konfidencialumą ir privatumą. Naudojasi savo naryste LRVS tik LRVS įstatuose nurodytiems tikslams. Nenaudoja jokios konfidencialios informacijos. žiniasklaidos. III. Neatstovauja konfliktiniams interesams. Informuoja darbdavį ar klientą apie savo interesus kompanijoje. Savo profesinėje veikloje atsižvelgia į visuomenės interesus. kurie yra už profesinių nario galimybių ribų. Nebando nutraukti bet kokios galiojančios sutarties ar sumenkinti jau dirbančio tam darbdaviui ar klientui kito ryšių su visuomene specialisto reputacijos ar sugebėjimų. Laikosi tikslumo ir teisingumo standartų. Elgesio su kitais ryšių su visuomene specialistais principai LRVS narys: 17. Elgesio su darbdaviais ir klientais principai LRVS narys: 10. Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos etikos kodeksas (Internetas.3 pav. 6.Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos etikos kodeksas Šis etikos kodeksas (toliau – Kodeksas) priimtas Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos (toliau – LRVS) narių. I. Nedirba darbdaviui ar klientui pagal tokį sandorį ar sąlygas. 2. klientų. 14. Vengia nesąžiningos konkurencijos. tačiau gali būti taikomas visiems dirbantiems ryšių su visuomene srityje. Elgesio su publikomis. 16. oficialiems asmenims bei žiniasklaidai. Gerbia ir saugo konfidencialią informaciją. Susipažįsta ir atsižvelgia į kitų profesijų etikos kodeksus. 15. 12. gautos vykdant profesinę veiklą. tačiau gali atstovauti konkuruojantiems interesams. Bendroji dalis LRVS narys: 1. kitais ryšių su visuomene specialistais. kurios gali prieštarauti šio kodekso principams. žiniasklaidos ir kitų profesijų atstovais principai LRVS narys: 8. kurie darytų netinkamą įtaką valdžios institucijoms. 3. nuostatų. visuomenės. 13. kad nebūtų pakenkta ryšių su visuomene profesijos reputacijai. Elgiasi sąžiningai su publikomis. 9. 2. kurios paslaugas rekomenduoja. 19. visada pateikia pasiskolintų iš kitų idėjų ir žodžių nuorodas. 2002) 24 . 4. II. Nepriima jokio atlygio iš kitų asmenų neinformavęs darbdavio ar kliento. 7. klientais.

be puikavimosi savo išsimokslinimu vertinti kitas mokslo ir kultūros sritis arba kitokią legalią žmonių veiklą. etiketo nesilaikymu. žinoti savo mokslo srities raidą ir naujausius laimėjimus bei jos vaidmenį bendrame kultūros kontekste. Kokie pirmaeiliai etikos kodeksų tikslai? 9. suvokdami istoriškai jiems atitenkančios misijos reikšmingumą ir pareigą dirbti visuomenės išsimokslinimo bei mokslo plėtros labui. santarvės. rasės. skelbia šį Kauno technologijos universiteto dėstytojų ETIKOS KODEKSĄ. Kokie individo moralinio išsivystymo etapai pagal L. niekada ir jokiu būdu nediskriminuoti kolegų arba studentų dėl jų lyties. savo aplinkoje ugdyti tolerancijos. Kokios vertybės sudaro etikos kodeksų esmę? 6. atsižvelgiant į kultūrinius ir lyties skirtumus. žalingais įpročiais. Pateikite Lietuvos etikos įstatymų pavyzdžių. atsistatydinti iš Kauno technologijos universiteto mokslo ir mokslo pedagoginio darbuotojo pareigų. vertinti kitų darbus ir pastangas atskleisti neišnaudotas galimybes. dėstytojo ir piliečio pareigas. garbingai įsipareigoja: • visais atvejais. gerbti jų turtinius interesus. pagarbiai elgtis su kitais žmonėmis. atmestinumo apraiškoms. nevalyvumu ir nemandagumu ar net girtavimu. • • • • • savo ir mokinių darbuose neleisti atsirasti plagijavimo. • objektyviai. jų demokratinių ir asmens laisvės teisių. prisiimdami solidarią atsakomybę už Universiteto misijos įgyvendinimą. laisvą keitimąsi idėjomis. Kauno technologijos universiteto dėstytojai. kad sistemingai pažeidinėja ar šiurkščiai pažeidė šio Kodekso nuostatas. patarti. • nevykdyti mokslinių tyrimų. Kokios svarbiausios verslo etikos problemų grupės? 5. Kaip apibūdintumėte verslininko profesinę etiką? 3. 2. Paminėkite etikos kodeksų privalumus verslininkų moralei tobulinti. Paaiškėjus.Kohlbergą? Pakomentuokite juos. laikydamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos. nepažeisti kolegų ir studentų orumo. Kaip suprantate etišką bendravimą ir verslo etikos sąvoką? 2. • taupiai naudoti valstybės ir rėmėjų skiriamas lėšas. politinių ir ideologinių grupuočių propagandai arba kitų įsitikinimų ir ideologijų žeminimui. įsitikinimų ar negalių. • darbo Universitete nenaudoti savigyrai. Kokios verslo etikos taisykles rekomenduoja KTU mokslininkai? 10. Visomis išgalėmis kovoti su tokiais reiškiniais.4 pav. gerbdami Žmogaus teisių deklaracijos bei Didžiosios Europos universitetų chartijos nuostatas. • neignoruoti ir neneigti pedagoginei ar mokslinei veiklai talkinusių žmonių arba organizacijų įnašo. Remtis šiuo žinojimu atlikdami mokslininko. tautybės. • pagarbiai. savo ar kitų asmenų komercinių tikslų įgyvendinimui. remdamiesi moksliniais metodais ir mokslo laimėjimais. visada viešai padėkoti mecenatams ir kartu informuoti juos apie lėšų panaudojimą bei gautus rezultatus. išminties gerbimo ir pasitikėjimo atmosferą. aplaidaus skaičiavimų ar eksperimentų vykdymo. duomenų klastojimo. tiesos siekimą. jeigu jie patys arba jų rezultatai būtų antihumaniški ir antiekologiški. • nesinaudoti saviems tikslams turima tarnybine galia. būti inteligento pavyzdžiu studentams ir visuomenei. 8. narkomanija ir kitais visuomenei nepriimtinais. • siekti kompetencijos moksliniame ir pedagoginiame darbe. skatinti ir palaikyti akademinę laisvę. aktyviai remti Universiteto bendruomenės siekius ir garbingai jai atstovauti. Kokios pagrindinės septynios verslo darbuotojų etinės veiklos nuostatos? 4. religijos. KTU akademinės bendruomenės etikos kodeksas Antros temos kontroliniai klausimai: 1. nežeminti dėstytojo vardo netaisyklingu kalbėjimu arba rašymu. kategoriškai atmesti bet kuria forma pasireiškiančius kyšininkavimo arba papirkinėjimo ketinimus. nesitaikstyti su kolegų ar studentų netaktiškumu ar žmogaus teises bei orumą pažeidžiančiu elgesiu. • aktyviai reikšti kategorišką nepakantumą akademiniam nesąžiningumui. 7.KTU dėstytojų etikos kodeksas Kauno technologijos universiteto dėstytojai (mokslo ir mokslo pedagoginiai darbuotojai). 25 . Lietuvos Respublikos įstatymų bei Kauno technologijos universiteto statuto.

Organizacijos etikos standartų hierarchija (B. kurios atsispindi įmonės taisyklėse ir procedūrose bei pareigybinėse instrukcijose ar darbo sutartyse. tiek organizacijų etiką.sprendimų priėmimas.1 paveiksle. ETIŠKI SPRENDIMAI IR ETIKOS PROBLEMOS ĮMONĖSE Šio skyriaus tikslas: • pateikti žinių apie organizacijos etikos standartus. ar sprendimą priima vienas žmogus ar grupė asmenų. • paanalizuoti etiškų sprendimų modelių pavyzdžius. 26 . Tai parodyta 3. • aptarti etikos įtaką audito ir finansų veiklai. Į etikos problemas gali būti žvelgiama skirtingai bendruomenės ir asmeniniais aspektais (B. Proaktyvi veikla Visuotinis suvokimas Etikos kodeksas Įmonės taisyklės ir įstatai Įstatymų laikymasis 3. bet ir etiškai pagrįstas (atsižvelgiant į aplinkybes. organizacijai. liečiantis tiek atskirų individų. • panagrinėti darbdavių etikos problemas Lietuvoje.3. Kiekvieno verslininko veiklos efektyvumo svarbiausias rodiklis . Tai etikos normos. • išanalizuoti etiškų sprendimų svarbą. 1998). • supažindinti su etikos įtaka rinkodaros sprendimams. Jis išreiškiamas įstatymų. Antrasis lygis –bendrovės etikos standartai. keliami tokie reikalavimai: sprendimas turi būti ne tik ekonominiu aspektu. potencialią naudą ir galimą riziką bei žalą sau patiems. Tai etiško elgesio teisinio minimumo lygis. Donaldsonas. Nesvarbu. Reikalavimas nedaryti žalos yra svarbiausias moralinis reikalavimas. bei visuomenei. juridinį ir moralinį sprendimo leistinumą). poįstatyminių aktų ir taisyklių bei normų forma. kurioje jie dirba. Prieš priimdami sprendimą organizacijos darbuotojai turi numatyti tokio sprendimo pasekmes. Donaldsonas.1 pav. 1998) Minimalus – įstatymų laikymosi lygis – yra teisingų ar klaidingų sprendimų pagrindas.

Darbuotojų elgesį skatinantys veiksniai etiškų (moralių) sprendimų priėmime (J. įmonės ar organizacijos būna pionierėmis: čia sukurti etikos kodeksai ir kiti dokumentai tampa pavyzdiniais. vyraujanti apdovanojimų ir poveikio tvarkos bei informacinės sistemos. nauda. kad etinis sprendimo parengimas rodo asmens moralumą. kurios turėtų naudos iš įmonės verslo sėkmės. patyrimu. bet ir visos bendruomenės ar kitų visuomenės grupių. drąsa ir asmeninis integralumas. kai bendrovės. (Kartais. 2001): 1. Jame kiekvieno asmens pastanga skirta visuomenės naudai didinti. kad bus etiški. teisingumu ir kt.Aukštesnis etikos lygis pasiekiamas įgyvendinant įmonės ar organizacijos etikos kodeksą. 2001) Etiškas sprendimas turėtų remtis (J. verslininkas apsisprendžia.2 pav. korektiški ir moralūs.Palidauskaitė. Praktiškais sumetimais. kurie gali būto etikos pagrindais ir standartais kitiems). 27 . remiamasi auksinės taisyklės principu: "Elkis su kitais taip.2 paveiksle.1 Etiško sprendimo esmė Geras. kuris etikos standartus apibrėžia priklausomai nuo veiklos pobūdžio. Penktasis lygis – tai proaktyvi veikla (pasiekiama. Tolesnis yra visuotinio supratimo lygis. Kaip pastebime 3. teisingas. bet ir organizacijos kultūra. Etiškas sprendimų priėmimas yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią galimiems etikos pažeidimams. Šiame lygyje etikos standartai iškeliami kaip pripažinta moralinė atsakomybė visuomenei. paslaugūs. INDIVIDUALŪS VEIKSNIAI: valingumas drąsa integralumas MORALUS SPRENDIMA S ELGESYS ORGANIZACINIAI VEIKSNIAI: organizacijos kultūra apdovanojimo sistema poveikis informacinės sistemos 3. visuomenės daugumos puoselėjamoms vertybėms neprieštaraujantis sprendimas gali būti vadinamas etišku sprendimu. kaip norėtumei. 3. Remdamasis elementaria logika. naudingumu. moralių sprendimą lemia ne tik specialisto valia. Specialistai pažymi.Tai ne tik partnerių. universalumą. įmonės ar organizacijos dirbantieji įsipareigoja. Šiame lygyje bendrovės.Palidauskaitė. akcentuojant sprendimo racionalumą. kad su tavimi būtų elgiamasi").

Išsamiau paanalizuosime tris moralaus sprendimo priėmimo pavyzdžius. 3. Vyšniauskienė ir kt. Priklausyti nuo situacijos. Identifikavimas Etinė dilema Dilemos supratimas Moralinio išsivystym o etapas Moralinis vertinimas Deontologin is Teleologinis Teisingumo Nusistatymas Keitimasi s Veiksmai Etiškas arba neetiška s Pasekmės Organizacijų kultūra Galimybė Individualūs kintamieji Elgesio įvertinimas 3. 2. 3. Nasho. Vyšniauskienė ir kt. 2001) : 1. Sisteminis etinių sprendimų priėmimo modelis (D. sudėtingos. Teorijos pritaikymas .2. Coopero ir M. 3. priimant etiškus sprendimus būtina išsamiai išanalizuoti informaciją.3 pav.). sujungus JAV mokslininkų L. kurioms vertybėms asmuo teikia pirmenybę. Riono pateiktus modelius (J.2. Tam gali būti panaudotas sisteminis sprendimų priėmimo modelis (žr. nurodantis. numatant galimas alternatyvas ir galiausiai priimant moralų sprendimą. įvairių verslo rūšių šalies viduje moralinis įvertinimas (mikrolygis).3 pav. Pirmajame pateikta etiško sprendimo priėmimo seka. Kadangi kiekvienu atveju ne visada paprasta pritaikyti teorinius sprendimus. 2002) : 1. 2002) Mokslininkai siūlo įvairias etiško (moralaus) sprendimo priėmimo sistemas. Žinia. šalies ekonominės sistemos moralinis įvertinimas ir jo galimos alternatyvos bei modifikacijos (makrolygis). T. praktikoje susiklostančios situacijos yra kur kas sudėtingesnės nei atskirų teorijų pateikiami pavyzdžiai. Apžvelgti situacijos faktus (be svarbių faktų būtina žinoti įstatymus ir kitus teisinius dokumentus).. Kaip ir šachmatuose žaidėjai numato daugelį ėjimų remdamiesi sukaupta informacija.Palidauskaitė.subjektyvus veiksmas. Teoriniu pagrindu. taip ir versle svarbu išstudijuoti teorinius variantus.. 28 . Etiško sprendimo modeliai Kadangi versle iškylančios etinės problemos dažnai esti labai kompleksiškos. todėl net ir remiantis mokslo siūlomais sprendimais reikia realiai įvertinti galimas pasekmes prieš priimant galutinį sprendimą. asmenų ir jų veiksmų versle moralinis įvertinimas (individualus lygis). 3. Minėtų problemų esmei išanalizuoti būtina 3 lygių analizė (D.

reikalingus padaryti esamoje situacijoje Panagrinėsime šiuos etapus išsamiau. 8. Idealiu atveju reikia bandyti spręsti visas problemas iš karto. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir kt.etinių sprendimų priėmimo modelis (remiantis JAV prof. Palyginti galimas teigiamas ir neigiamas alternatyvų savybes (patariama surašyti galimo sprendimo teigiamas ir neigiamas ypatybes). tiesioginiai išorės dalyviai . tačiau tai retai įmanoma dėl laiko ir išteklių. Apmąstyti. Suprasti susiduriančių jėgų vaidmenis ir jų puoselėjamas vertybes.1 lentelė). partneriams ir kt. Priimamas sprendimas turi remtis kuo tikslesne informacija. Priimti sprendimą ir jį įgyvendinti.2.partneriai. 2002) (žr. t. apgailestavimas. 10. Valasquezo darbais). Reikia įvertinti sprendimo negrįžtamumą (priimtas sprendimas gali turėti negrįžtamų pasekmių. orientuojantis į suinteresuotųjų teises. teisingumo teorija akcentuos teisingumo principo įgyvendinimą.). kaip jausis (pasitenkinimas. numatomos tobulėjimo kryptys). Antrasis pavyzdys . Įvertinti sprendimą (strategiškai mąstantys verslininkai yra dėmesingi sprendimų įvertinimui. 3. sprendimo mastą ir apimtį. spaudai. teisingumo ir kitos teorijos). bet atvirai aiškindami priimamą sprendimų sudėtingumą tokie specialistai gali nusipelnyti visuomenės pagarbą). Identifikuoti susiduriančias (suinteresuotas) jėgas ir jų atsakomybę (čia išskiriami vidiniai dalyviai. išskiriant prioritetus (reikia atsižvelgti į sprendimo materialinę ir moralinę žalą. 9. jei tuo kenkiama ateities kartoms). 5. 12. bei dalyviai. kitas atidėti vėlesniam laikui. besiruošiantis priimti sprendimą. 4. M. 6. Kartais asmuo dėl teisingumo turi blogai pasielgti. tuo daugiau privalu diskutuoti dėl galimų pasekmių). faktais. Apibrėžti esamą problemą (-as). 29 . 3. bus akcentuojamas veiksmingumas (efektyvumas). vadovams. Apibūdinti situacijos susidarymo priežastį (-is). patenkinantį šiandieninius ekonominius poreikius. analitinius sunkumus nustatant vertybes. kaip paaiškinsite savo sprendimą (asmuo.). įvertinti pasirinktų alternatyvų moralumą Įvertinti praktinius apribojimus Nurodyti veiksmus ir sprendimus. Nustatyti su kiekviena alternatyva susijusias vertybes (sprendimo alternatyvų moraliniai aspektai pagerina priimamų sprendimų kokybę. Jis susideda iš septynių etapų (D.y.. 13. bet kelios problemos ar grupių interesai. 7.1 lentelė Septynių etapų sprendimų priėmimo tvarka Etapas 1 2 3 4 5 6 7 Veiksmas Nustatyti svarbiausius įvykusius faktus Nustatyti ir išskirti iškilusias etines problemas Įvardyti esamas alternatyvas Nustatyti pagrindinius suinteresuotus asmenis.) ir kaip paaiškins savo sprendimą visuomenei. gėda. vadovaujantis deontologija. 3. todėl svarbu už priimamą sprendimą jausti atsakomybę). bet ne hipotezėmis. visuomenės poreikius. ir sprendimo pagrįstumą. turi apsvarstyti. bet keliomis vertybėmis. kaltės jausmas ir kt. argumentais. Atskiros alternatyvos gali būti susijusios ne su viena.). kuriuos sprendimas paveiks netiesiogiai . bendrą sprendimo svarbą (kuo didesnė numatoma sprendimo įtaka.). reikia laikytis nešališkumo ir objektyvumo.. G.ateities kartos ir pan. bus pabrėžiamas principingas kitų teisių gerbimas. Nustatyti susiduriančių jėgų motyvus ir tikslus. Tiksliai apibūdinti įmanomas alternatyvas (tam gali būti panaudotos utilitarizmo. Neetiška priimti sprendimą. Paprastai įžvelgiamos ne vieną. Remiantis utilitarizmo pozicija.y. Siekiant kuo geriau išsiaiškinti situaciją ir priimti labiau optimalų sprendimą vertinant problemą. pasipriešinimo veiksmui lygį ir kt. deontologijos. pareigingumas. organizacijas Taikant etines teorijas. t. orientacijos į tikslą. nes iš pasitaikančių klaidų ar patyrimo mokomasi. 11. Tuomet patartina imtis spręsti vieną svarbiausių. klientai ir kt. Vyšniauskienė ir kt. Surikiuoti vertybes. pažado nesilaikymas ir kt. kai kurios alternatyvos gali akcentuoti neigiamas vertybes (nesąžiningumas.

aktualios visai organizacijai ar sisteminės. organizacinius ir individualius motyvus. jei bus pasirinkta ši alternatyva. 2. kuriems turės įtakos priimtas sprendimas. 6 etapas: Kokie yra praktiniai apribojimai? • reikia pasirinkti labiausiai jums moraliai priimtiną alternatyvą ir pažiūrėti. ar kliūtys yra tokios didelės. 30 . taip pat kokias pareigas jis turi kitiems. Utilitarizmo: • išsiaiškinkite kiekvienos alternatyvos naudą suinteresuotiesiems. • nustatykite.1 etapas: Svarbiausių faktų nustatymas • identifikuokite visus situacijos faktus. jei suteikia daugiau naudos didesniam žmonių skaičiui. kuri suteiktų kuo daugiau teisių ir pareigų atskiriems suinteresuotiesiems. bet ne jiems visiems. • įvertinkite. • sukoncentruokite dėmesį į vieną ar dvi etines problemas. 4 etapas: Kas yra pagrindiniai suinteresuotieji? • identifikuokite pagrindines grupes ir asmenis. • įvardykite etines problemas. • įvertinkite šią įtaką iš trijų etinių perspektyvų: utilitarizmo. 3 etapas: Kokios galimos alternatyvos? • įvardykite visas galimas alternatyvas. 2 etapas: Etinių problemų išskyrimas • nustatykite etinių problemų lygį: individualios. • išskirkite tinkamiausias. kokie praktiniai suvaržymai galės turėti įtakos jūsų sprendimui. • nustatykite. Teisių: • įvardykite. • suklasifikuokite problemas. Veiksmas moraliai teisingas. Veiksmas moraliai teisingas. Teisingumo: • išnagrinėkite paskirstymo pasekmes: ar malonumų ir rūpesčių paskirstymo suinteresuotiesiems alternatyva yra teisinga? • Nustatykite. kad reikėtų pasirinkti kitą sprendimą. 7 etapas: Kokie veiksmai turėtų sekti? • pasirinkite vieną ar daugiau alternatyvų ir numatykite. • pasirinkite alternatyvą. iškilusias tam tikroje situacijoje. • atskirkite reikšmingus faktus nuo nereikšmingų. kaip kiekviena alternatyva paveiks suinteresuotuosius asmenis. 5 etapas: Alternatyvų etiškumas. jei jo teikiama grynoji nauda yra didesnė nei nauda visais kitais atvejais. galinčius sutrukdyti pasirinkti alternatyvą. • išskirkite šių teisių ir pareigų santykinę svarbą. • kritiškai įvertinkite informacijos šaltinį. Atsiminkite: 1. • išnagrinėkite sisteminius. teisių ir teisingumo. ar nepažeistos kieno nors teisės. kaip jas įgyvendinti. kurie suinteresuotieji asmenys laimės ir kurie pralaimės. kokias moralines teises ir įsipareigojimus turi kiekvienas suinteresuotasis.

Pastarieji apriboti visuomenės bei organizacijos etikos standartais. įmonėje diegiant aukštos moralės elgesio normas.4 paveikslą). žmogus privalo: A. Pirmiausia reikia įvardyti įvairias alternatyvas. Dalrymple. trūkumus. pardavimo agentai. kad jie ir vėliau bus linkę paisyti etikos normų. pirkėjais ir kitų sričių specialistais normomis. Etinių sprendimų priėmimo modelis (D. identifikuoti trūkumus ir galimas kiekvieno pasirinkimo pasekmes. pasekmes Pakeisti Norus veiksmais. elgesio su konkurentais. kad galėtų sudaryti sutartį. priėmusiems etišką 31 . atsisakantys duoti kyšius. Kita vertus. susijusių su etinėm alternatyvom. 3. tai pagerina organizacijos klimatą. seką. jei nepasisektų. Tada gali būti nustatomi moralinių vertybių prioritetai ir sprendimų veiksmų seka. 1992) pateiktame modelyje pavaizduota verslo organizacijų etinių sprendimų priėmimo procedūra (žr. B. kas moraliai teisinga Situaciją apriboja Visuomeniniai ir etiniai standartai Organizacijos kultūra Lygiavertis asmuo Pranašesnis asmuo Pirkėjai Įstatymai 3. Dalrymple. kuriuos asmuo atlieka priimdamas etinius sprendimus. 1992) A dalyje procesas prasideda specialistui susidūrus su konfrontuojančiomis etikos alternatyvomis. sprendimais ir (ar) elgesiu C. JAV mokslininkų (D. į ką reikia atsižvelgti ir ką daryti. kad sąžiningų ir principingų darbuotojų samdymas yra pirmas žingsnis.4 pav. Tai gali būti nusakoma įmonės ar organizacijos tikslų pasiekimo terminais. jei agentams. -moralinių sprendimų etapus Teikti prioritetą: moralinėms vertybėms ir daryti tai.” Pavyzdžiui. Trečias pavyzdys. Tai rodo. o tai savo ruožtu stiprina galimybes. Kad tam tikroje situacijoje elgtųsi pagal moralės normas. charakteristikos Demografinės Elgesio Pozicinės Pažinti alternatyvas. didėja tikimybė. Jei žmogus turi aukštus moralinius įsitikinimus. Moralinių sprendimų struktūra. Pasekmės Darbo atlikimas Apdovanojimai ir bausmės Grįžtamasis ryšys ir mokymasis Apibrėžti morališkiausias alternatyvas: -etikos teorijas.• apgalvokite žingsnius ir tikslus. C dalis numato etinių problemų sprendimo proceso pasekmes. B dalis parodo veiksmų. gauna savo vadovų paramą. kad bus priimami etiški sprendimai. Sprendimų.

jos institucijas. “Dauguma vyriausybinių marketingo apribojimų yra menedžmento nesugebėjimo vienu ar kitu metu veikti pagal etinius įsipareigojimus rezultatus… nors daugelio dabartinių Lietuvos verslininkų nuomonė apie vyriausybę. su 32 . Etzelis. etinės problemos. išsamiau panagrinėsime vieną populiariausių – rinkodarą (marketingą). Stantonas. nukreipta į etikos kodekso pažeidimų netoleravimą. 2002): 1. 2. Pavyzdžiui. Pavyzdžiui. etikečių. jie turėtų atkreipti dėmesį į aptartą atvirkščiai proporcingą verslininkų elgesio etiškumo ir vyriausybės kontrolės priklausomybę. kaip darbuotojas turi elgtis. p. 2002) Etines problemas galima skirstyti į tris grupes ( žr. stabdo daugelį potencialių pažeidėjų.”. etikos principų darbo vietoje laikymosi garantija yra aukščiausio lygio vadovų veiksmai ..). kai jam siūlomas kyšis ar iš jo reikalaujama kyšio. sąžininga konkurencinė veikla. Vadovai turi prisiimti atsakomybę už skiriamas drausmines nuobaudas tiems darbuotojams.Tai padėtų padidinti mažėjantį visuomenės pasitikėjimą rinkodara. Dėl leidinio apimties ribotumo. organizacija vėliau gali patirti sunkumų. 4. Leistų išvengti didėjančio vyriausybės reguliavimo. 2. Kaip nurodo JAV specialistai W.144]. Etikos įtaka rinkodaros sprendimams Verslo veiklos sričių yra gana daug. pirmiausia. išsako savo nuomonę apie ekonomines problemas. Walkeris. apie visą mažmeninę parduotuvę dažnai sprendžiame vien iš jos pardavėjo elgesio. 1.. teisėtvarką nėra visiškai teigiama. Dirbančiųjų etiško elgesio taisyklės paprastai pateikiamos pareigybinėse instrukcijose. J. 2002). 2002. gyvenimo kokybės problemos. todėl neetiškas jų elgesys turės įtakos jų socialiniam statutui. 3. Etiška rinkodara padėtų grąžinti visuomenės pasitikėjimą. Pareigybinės instrukcijos – vienas iš etinių problemų prevencijos elementų. B. Šiuose dokumentuose turėtų būti nurodyta. susijusios su vartotojais. J. Beje. bet ji konkurentų atžvilgiu tampa pranašesnė. ypač svarbi sąveika suinteresuotųjų grupėmis: konkurentais. 3. Vyšniauskienė ir kt.būtent jie turi rodyti sąžiningumo ir garbingumo pavyzdį savo darbuotojams. I. Nereagavimas į tokius prasižengimus gali būti blogas pavyzdys kitiems įmonės darbuotojams ir paskatinti juos taip pat neetiškai elgtis. J. Sprendžiant rinkodaros etines problemas. Vyšniauskienė ir kt. Vartotojai patikusias bendroves rekomenduoja draugams bei pažįstamiems ir dėl to ne tik padidėja firmos gaunamos pajamos.nurodo KTU doc. ne kartą esame girdėję apie klaidingus užrašus ant pakuočių. M.sprendimą. Tikslios ir išbaigtos pareigybinės instrukcijos padeda darbuotojams efektyviau spręsti etikos problemas. Bučiūnienė. Jose nurodomos specialisto pareigos. vartotojais ir apskritai visuomene (D. teisės bei atsakomybė. įvairiausius gerai žinomų prekių ženklų padirbinėjimus ir pan. 3. rinkodaros specialistai privalo elgtis etiškai dėl šių priežasčių (D. Verslininkai privalo jausti atsakomybę visuomenei: jie daro įtaką rinkai. Etiškas elgesys padeda išsaugoti organizacijos įvaizdį..3. Bučiūnienė (I. 3. kurių elgesys neatitinka įmonės etikos kodekso. Vyšniauskienė ir kt. melagingas reklamas. Tai leistų jiems ateityje išvengti dar didesnio vyriausybės reguliavimo ir padėtų Lietuvoje sukurti tikrąją laisvą ekonominę sistemą”. Įmonės politika. pareiškiamas papeikimas ar jie baudžiami už savo veiksmus. leidžiamus įstatymus.rašoma (D.5 pav. .

Ji naudojo kainų pakėlimą – ryšio paslaugos kaina gerokai viršija prekės tikrąją vertę. dar Trys suinteresuotųjų grupės ir problemos.). sudarančios rinkodaros (marketingo) atsakomybės laipsnį ( D. Kitas žalingos konkurencijos būdas – monopolijų kūrimas. konkurentai bendru susitarimu nustato vienodas kainas. Be to. jei konkuruojama sąžiningai. Šiuo atveju yra gaunamas monopolio efektas..Vyšniauskienė ir kt. Sąžininga konkurencija. apgaudinėjimas. tokia veikla yra neetiška ir neteisinga pirkėjų atžvilgiu. sudarančios rinkodaros atsakomybės laipsnį Trys pagrindinės suinteresuotųjų grupės Socialinės atsakomybės problemos Sąžininga Mikro lygis - Konkurentai konkurencinė veikla Vyriausybė Vartotojai Su vartotojais susijusios problemos Gyvenimo kokybės problemos Makr lygis o Visuomenė 3. Tokia praktika gali virsti neįstatymiška. Taip buvo pasinaudojama ypatinga padėtimi: “Lietuvos telekomas” pakėlė kainas. Daugelyje šalių sąžiningą konkurenciją reglamentuoja įstatymai. jog gyventojai neturi kitos išeities. 2002) egzistuoja nelegalūs konkurencijos būdai (susitarimų laužymas. Kai kurie komercijos agentai ir realizacijos skyrių vadovai gali praktikuoti kainų diskriminaciją – tai vienos rūšies prekių pardavimas skirtingiems užsakovams skirtingomis kainomis. bendrovės paslapčių vogimas. Kai kada pažeidžiami verslininkų garbingumo ir sąžiningumo principai.5 pav. nes monopolistui mūsų įstatymai beveik nenumatė kainų apribojimų. pavyzdžiui. Pavyzdžiui. Pavyzdžiui. Trys suinteresuotųjų grupės ir problemos. Konkurencija padeda vartotojui. “Lietuvos telekomas”. per prekių kainų mažėjimą. siekiant naudos sau ar bendrovei. 1.Pirmas dvi grupes panagrinėsime išsamiau. konkurento planų šnipinėjimas bei sabotažas ir kt. Nors pagal Lietuvos įstatymus toks kainų suokalbis yra neetiškas. 33 . jei ji kenkia konkurencijai. melavimas. žinodamas. kyšininkavimas. Tačiau konkurencinė rinka veikia pirkėjo labui tik tuo atveju. gaudami viršpelnį.

kai norima surasti valstybinių programų. ir dėl savo apgaulingo pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį ar dėl tų pačių priežasčių kenkia ar gali pakenkti konkurentui”. padėti pirkėjui orientuotis rinkoje. Neretai ( ypač prekiaujant maisto gaminiais) klaidinami pirkėjai dėl produkto pagaminimo datos. Neetiška suklastojant prailginti prekių galiojimo laiką arba. o bet koks slaptumo nesilaikymas kenkia konkursų sąžiningumui ). kurią yra pasiryžęs sumokėti pirkėjas. Tiesa ir reklama.155]. Etinė problema atsiranda. Naudojantis žmonių patiklumu taip peržengiamos leistinos reklamos etikos ribos. Čia svarbu prekės kokybė. Arba toje vietoje. Reklama panaudojama konkurencinėje kovoje. kai marketingo specialistai neinformuoja vartotojų apie pasikeitusią prekės kokybę. supažindinti vartotoją su naujienomis ir paslaugomis. pavyzdžiui. susijusių su vartotojais. gaminio pakuotė ir pagaminimo datos pateikimas bei prekės ženklas. įdiegti į rinką naują gaminį. kuri kokiu nors būdu. bet tikrovėje negauna visų žadėtų patogumų: žmonės suklaidinti daug žadančios reklamos. 34 . Dar vienas sąžiningos konkurencijos aspektas – prisirišimas prie vieno tiekėjo ar vartotojo. Išsamiau panagrinėsime šiuos moralinio reklamos įvertinimo klausimus: 1. ( D. Sąžiningi konkursai yra moralūs. susidarys klaidingą nuomonę ir padarys klaidingas išvadas.Konkursai yra plačiai paplitę rinkos sistemoje. pakeičia komponentus. bet ir moralinę žalą. deja. tiekėjus ar subrangovus ir kt. Jos tikslas – talkinti pardavimui. projektų vykdytojus. 2002. nieko. kurie jau nebetinkami vartoti ir gali sukelti sveikatos sutrikimų. Prekės ženklas – tai žodžių ir simbolių kombinacija. kad ta prekė išpopuliarėtų. Iš etinių problemų. kur turi būti nurodytas prekės galiojimo laikas. Neretu atveju gaminiui suteikiamas toks pat ženklas kaip ir garsios firmos tam. priimtoms komercijos praktikoje ir kartu nediskredituoti visuomenės pasitikėjimo reklama. morali ir teisinga. Ji apibrėžiama. bet ji pateikiama tokia forma. nelabai įdėmiai. garbinga. kai mažinant gamybos kaštus. kad informacija reklamoje turi būti teisinga. Tai tikra klastotė. Nors tarptautinio reklamos kodekso pagrindinis principas – bet kokia reklama turi būti teisiškai nepriekaištinga. apibūdinanti vienos firmos prekes ir atskirianti jas nuo konkurentų prekių. Todėl Europos Taryba 1984 m. priėmė direktyvą dėl klaidinančios reklamos.Vyšniauskienė ir kt. neretai siekiant didelio pelno to nesilaikoma. kuri sudaro sąlygas iškreiptai konkurencijai. Slaptos informacijos perdavimas konkurentams tendencingai sumažina kainas pirkėjui ( faktiška suma. kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia. skelbiąs: “Prekės galiojimo laikas:”. o toliau. Ypač daug etinių problemų yra reklamoje. yra užklijuojama kaina… Dar dažnai pasitaiko. Visi suprantame. įskaitant pateikimą. kaip “bet kokia reklama.. skaitydamas jį greitai. pavyzdžiui. kuris arba pateikia klaidinantį teiginį ir tuo pat metu meluoja. Melagingas skelbimas yra toks. vartojimo būdais ir pan. rugsėjo 10 d. kuriuose siūlomos turistinės kelionės būna “pagrąžintos”. kuri nepateisina nei etikos nei verslo teisės požiūriais. kad nusiperkame maisto produktų. Tuomet pirkėjai būna pasirengę mokėti už populiarų prekės ženklą turinčią prekę gerokai daugiau. Žinia. yra pardavimas. Žadamas aukščiausio lygio aptarnavimas. Klaidinantis yra toks skelbimas. siekiant didžiausio pelno. p. Tačiau ne tik mūsų šalyje pasitaiko klaidinančios reklamos. arba be įspėjimo pateikia klaidinančią paslaugos ar produkto recenziją. kiekvienos prekės pagrindinė savybė yra jos kokybė. yra užrašas. dėl ko nukenčia prekės kokybė. nenusikalstanti konkurencijos normoms. turėtų būti laikoma paslaptyje. apgauna ar gali apgauti asmenis. patiria ne tik materialinę. prekių savybėmis. išplėsti prekės vartojimą. tačiau užtikrinti jų moralumą nevisada pavyksta. Lietuvos žiniasklaidoje nemažai kelionės agentūrų reklaminių skelbimų. kad žmogus. 2. kuriame nėra klaidingos informacijos.

2. Manipuliuojanti ir prievartinė reklama. Reklama dažnai ne tik informuoja, bet ir bando įtikinti. Žinia, įtikinėjimas pats savaime nėra amoralus. Tačiau amorali prievartinės manipuliacijos forma – pasąmonės reklama (naudojant aukšto dažnio signalus net ir prieš mūsų norą veikia mūsų pasąmonę), o taip pat reklama, skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams (kadangi vaikai yra imlūs ir naivūs, juos lengva įtikinti, sužavėti, patraukti į savo pusę. Tai, žinoma, galima padaryti naudojant reklamą). “Mokslininkai apskaičiavo, kad vidutinis vaikas per metus žiūri televiziją 1300 valandų ir pamato daugiau kaip 20 000 reklaminių skelbimų. Didžiausią susirūpinimą kelia tai, jog vaikai nesugeba įvertinti reklamos ir atsirinkti, kur tiesa, o kur pramoginiai elementai,“ – rašoma D. Vyšniauskienė ir kt., 2002, p.157-158. JAV vaikiškos reklamos kontrolės tarnyba (Children’s Advertising Rewiew Unit), atsakinga už reklamą vaikams skirtų laidų metu, suformulavo penkis principus, kurių pagrindu vėliau buvo kuriama reklama vaikams: “1. Reklamuotojai turi atkreipti dėmesį į auditorijos, kuriai tiesiogiai skirta reklama, žinių
iškraipymo galimybes ir subrendimo lygį. Mažesni vaikai turi ribotas galimybes suvokti tai, ką mato. Dėl to reklamuotojai yra atsakingi už tai, kad apsaugotų vaikus; 2. Reklamuotojai, suprasdami, kad vaikų vaizduotė ypač laki ir kad jie labai patiklūs, neturi tuo naudotis. Jie gali tiesiogiai ir netiesiogiai stimuliuoti galimus produkto kokybės ir vartojimo vaizdinius; 3. Reklama vaidina svarbų mokomąjį vaidmenį, todėl informacija turi būti pateikta teisingai ir subtiliai, nes vaikai gali iš reklamos išmokti tokių dalykų, kurie vėliau turės įtakos jų sveikatai ir gerovei; 4. Reklamuotojai turi iškelti visuomenės moralines vertybes, pavyzdžiui, draugystę, švelnumą, sąžiningumą, teisingumą, kilnumą ir pagarbą kitiems; 5. Nors vaiko asmeninį ir socialinį vystymąsi veikia daug išorinės aplinkos veiksnių, didžiausia atsakomybė formuojant vaiko orientaciją tenka tėvams. Reklamuotojas turi konstruktyviai atsižvelgti į šį tėvų ir vaikų santykį”, - rašoma (D.Vyšniauskienė, 2002, p.157-158).

4.Lyginamoji reklama. 1997 metais buvo papildyta ES direktyva dėl lyginamosios reklamos: ji apibrėžiama kaip reklama, kurioje tiesiogiai ar netiesiogiai nurodomas konkurentas arba jo siūlomos prekės ar paslaugos. Tokiai reklamai, kad nebūtų padaryta žalos konkurentams bei suklaidinti vartotojus, keliami ypatingi reikalavimai.
Lyginamoji reklama leidžiama, jei: 1. joje lyginamos prekės ar paslaugos, kurios tenkina tuos pačius poreikius; 2. joje objektyviai lyginamos viena ar daugiau esminių, patikrinamų ir būdingų prekių ar paslaugų savybių, taip pat gali būti lyginama kaina; 3. ji nesukelia rinkoje painiavos tarp reklamos davėjo ir konkurento, taip pat tarp reklamos davėjo ir konkurento, prekių ar paslaugų, jų prekių ženklų, firmų vardų, kitų žymenų; 4. ji nediskredituoja ir nešmeižia konkurento prekių, paslaugų, jo prekių ženklų, firmos vardo, kitų žymenų, veiklos, jo teisinės, finansinės ar kitos padėties, taip pat jo vadovų ar darbuotojų asmeninių savybių ( D.Vyšniauskienė ir kt., 2002, p.159).

Lietuvoje reklamos patikimumą kontroliuoja Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba. Ypač daug diskusijų sulaukia alkoholio ir tabako reklama. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą draudžiama visų formų
alkoholio reklama, kuri: skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų; naudoja sportininkus, gydytojus ir politikus, meno ir mokslo įžymybes ar kitus iškilius visuomenės veikėjus, jų asmenį, vardą, atvaizdą ar pan.; sieja alkoholio vartojimą su psichinės ar fizinės būklės pagerėjimu, stimuliuojančiomis, raminančiomis ar kitomis gydomosiomis savybėmis, socialine sėkme, seksualinio aktyvumo padidėjimu; pateikia didesnę tūrinę alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų pranašumą ir pan.

Tyrimai įrodo, kad 23 procentais mažiau žmonių žūva autoavarijose tose šalyse, kuriose draudžiama visų alkoholinių gėrimų reklama. 10 procentų mažiau žmonių žūva avarijose tose šalyse, kuriose draudžiama tik stiprių alkoholinių gėrimų reklama. Lietuvoje mes neturime reklamos draudimo tyrimo statistinių duomenų, tačiau mūsų šalis pagal savižudžių skaičių pirmauja Europoje. Viena to priežasčių – alkoholio 35

vartojimas. Dėl alkoholio vartojimo Lietuva kasmet netenka apie 8000 žmonių. Pagal 2002 m. suvartojamo alkoholio kiekį (7,5 l spirito vienam gyventojui per metus) pirmaujame pasaulyje. 2002 m. tėvų globos neteko per 4 tūkstančius vaikų, 80 procentų jų iš girtaujančių šeimų . Tabako reklama visiškai uždrausta 27 pasaulio šalyse. Kadangi rūkymas yra plaučių ir kitų organų vienas pagrindinių vėžio susirgimų veiksnių, Lietuvoje uždrausta tabako reklama. Kas yra moraliai atsakingas už reklamą? Tai: 1. gamintojas; 2. reklamos agentūra; 3. žiniasklaida; 4. visuomenė; 5. vyriausybė. Didžiausia atsakomybė už prekės reklamą tenka gamintojui, kuris nustato, ką ir kaip reklamuoti. Tad gamintojas labiausiai atsakingas už reklamos turinį ir tvarką, rūšį, kurią jis pasirenka, ir pan. Daugelis gamintojų naudojasi reklamos agentūrų paslaugomis. Jos turi suvokti savo atsakomybę klientui ir visuomenei. Reklamos agentūros yra moraliai atsakingos už melą, klaidinimą ar neteisingą informaciją apie prekę. Pajutusios įtarimą dėl reklamos teisingumo, jos gali ištirti, ar jiems pateiktos žinios apie prekę yra teisingos. Čia svarbi reklamos agentūrų atsakomybė visuomenei. Žiniasklaida – TV stotys ir radijas, žurnalai ir laikraščiai yra moraliai atsakingi už tai, kas skelbiama arba spausdinama. Iškyla klausimas: ar jie turi teisę klausti, cenzūruoti tai, už ką jiems užmokėta? Yra tik vienas atsakymas: taip. Negana to, jie privalo nespausdinti skelbimo, jei jis yra neteisingas, nemoralus, nes tai tolygu dalyvavimui nemoralioje veikloje. Pavyzdžiui, beveik visi laikraščiai turi parengę reklamai keliamų reikalavimų kodeksus, kuriuose labai aiškiai nurodyta, kas leidžiama, o kas ne. Ypač griežtus reikalavimus yra nustačiusios televizijos kompanijos. Pagal paskelbtus vertinimus, apie pusė visų reklaminių siužetų grąžinama reklamos davėjams, rekomenduojant pakeisti tekstą arba papildyti esamus teiginius. Visuomenė neturi būti pasyvi, pastebėjusi amoralią reklamą ar informaciją. Jos spaudimas turi labai didelę įtaką žiniasklaidos darbuotojams. Visuomenės požiūris į reklamą yra tas filtras, kuris nepraleidžia etiniu požiūriu netinkamos reklamos. Vyriausybė atlieka reguliuojamąjį vaidmenį ir per savo institucijas (teisiniai aktai, kontrolės mechanizmai) ji privalo ginti visuomenės interesus. Deja, Lietuvoje reklamos reguliavimas ir jos kontrolės mechanizmai dar nėra nusistovėję. Jie nepakankamai užkerta kelią vartotojų klaidinimui ir kitiems jų teisių pažeidimams, nesąžiningai konkurencijai. Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos struktūras tenka priimti įvairių sričių teisės aktų (tarp jų ir reguliuojančių reklamą), suderinimų su ES teise bei įkurti struktūras, turinčias šiuos teisės aktus įgyvendinti.

3.4. Etikos įtaka audito ir finansų veikloje
Žinia, auditas – nepriklausomas įmonės finansinių ataskaitų patikrinimas ir nuomonės apie jas suformavimas. Jo tikslas – objektyviai įvertinti apskaitos ir finansinės atskaitomybės būklę, padėti bendrovėms geriau ją sutvarkyti bei patobulinti. Be to, siekiama padėti verslo žmonėms, teikiant konsultacijas mokesčių, finansų, teisės ir kitais aktualiais ekonominiais klausimais. Deja, atsiranda verslininkų, kurie stengiasi pasinaudoti dar netobulais įstatymais, esama konjunktūra ir taip pasipelnyti. Mokesčių ir teisėtvarkos organai neretai privalo 36

įsikišti į tokių žmonių veiklą, fiksuoti pažeidimus, klaidas. Firmų buhalterijos darbuotojas neturėtų meluoti ir dalyvauti kitoje neetiškoje veikloje: falsifikuoti dokumentus arba juos pasirašyti, jeigu jaučia, kad jie yra klaidingi. Auditorių tikrinimo tikslas – įtikinti visuomenę, akcininkus, kad bendrovės ar organizacijos sąskaitos tvarkingos ir kad jų pateikta ataskaita atitinka tikrą finansinę būklę. Kokie etikos reikalavimai auditoriams? Auditorių etikos ir profesinio elgesio reikalavimai: 1. Nepriklausomybė; 2. Profesinė kompetencija; 3. Sąžiningumas ir objektyvumas; 4. Atstovavimas visuomenės interesams; 5. Konfidencialumas; 6. Atsakomybė ( D. Vyšniauskienė ir kt., 2002).
Nepriklausomybė. Auditorius privalo atlikti auditą savarankiškai. Jam niekas neturi daryti įtakos. Auditorius neturi teisės užsiimti veikla, kuri galėtų turėti įtakos jo nepriklausomybei, negali konsultuoti ar atlikti kokį nors darbą tai įmonei, kurioje atlieka auditą. Jis yra nepriklausomas nuo tikrinamos organizacijos, t.y. nuo kliento.Toks specialistas negali atlikti audito, jei: auditorius yra susijęs šeimos, artimos giminystės ryšiais su įmonės, kurioje atliekamas auditas, administracija, savininkais, tarybos arba valdybos nariais arba buvęs audituojamos įmonės arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių pasibaigimo dienos praėję mažiau kaip treji metai (yra arba buvo audituojamos įmonės akcininkas ir nuo nuosavybės santykių pasikeitimo praėję mažiau kaip treji metai). Profesinė kompetencija. Lietuvoje auditoriaus kvalifikaciją suteikia, išduoda leidimus atlikti auditą ir auditorių bei audito įmonių veiklos priežiūrą vykdo LR Audito ir apskaitos institutas. Profesionalumo reikalavimas reiškia, kad kiekvienas auditorius turi turėti aukštą profesinę kvalifikaciją bei nuolat tobulintis ir būti kompetentingas spręsti pačias sudėtingiausias problemas. Šis principas teigia, kad profesionalus auditorius turi atsisakyti atlikti tas paslaugas, kurias nėra pasirengęs atlikti arba neturi pakankamos kvalifikacijos (šis reikalavimas nepažeidžiamas, jei profesionalus auditorius tam tikriems darbams atlikti samdo kitus – kompetentingus specialistus). Sąžiningumas ir objektyvumas. Auditorius privalo būti objektyvus, atlikdamas visus audito darbus, vengti situacijų ir atsispirti poveikiams, kurie gali turėti įtakos jo sąžiningumui. Pavyzdžiui, jo nuomonė neturėtų priklausyti nuo honoraro, kurį jam moka klientas. Auditorius turi visada rodyti, kad jis vertas pasitikėjimo, kurį jam suteikia profesija. Jis turi elgtis taip, kad nediskriminuotų savęs ir profesijos (kai kuriose šalyse, siekiant padidinti auditoriaus sąžiningumą, duodama priesaika ir Dievo vardu pasižadama vykdyti visas auditoriaus pareigas). Atstovavimas visuomenės interesams. Visuomenės, vyriausybės ir verslo žmonių pasitikėjimas finansinėmis ataskaitomis verčia auditorius jausti didžiulę atsakomybę. Nors toks specialistas dirba klientui ir paiso jo interesų, tačiau darbdavio interesai neturi trukdyti jam atlikti pareigą visuomenei, kuri laukia iš jo objektyvaus, kompetentingo atsakymo apie realią padėtį. Savo asmeniniame ir profesiniame gyvenime privalo vengti tokių poelgių, kurie galėtų sumenkinti visuomenės pasitikėjimą audito profesija (auditoriaus profesija pasaulyje yra laikoma viena iš prestižiškiausių ir lyginama su gydytojo ir teisininko profesijomis). Todėl auditorius turi daryti viską, kad garbingai jai atstovautų. Konfidencialumas. Auditorius neturi teisės skelbti informacijos, kurią sužinojo audito metu (išskyrus tuos atvejus, kai tai yra jo pareiga arba kai sutinka klientas). Kai kuriais atvejais, jei klientas neprieštarauja, audito metu surinktą informaciją galima panaudoti: paskelbti spaudoje, konferencijoje ir pan. (tačiau prokuratūra, mokesčių inspekcija, policija, teismai turi teisinius įgaliojimus pareikalauti iš auditoriaus informacijos arba dokumentų net ir tais atvejais, kai klientas nesutinka). Atsakomybė. Auditorius turi jausti profesinę ir pilietinę atsakomybę už atlikto darbo kokybę (klientas, bankai, akcininkai, kreditoriai, pirkėjai ir kt., dėl auditoriaus kaltės patyrę nuostolių, turi teisę pareikšti ieškinį teismui).

Iš auditoriams kylančių etikos problemų svarbiausios yra šios: 1. Nors audito firma yra nepriklausoma, už paslaugas jai moka klientas. Tai kelia pagundą elgtis taip, kad nesukeltum samdančios firmos nepalankumo. 2. Audito firma tikrina, kad įmonės sąskaitos būtų tinkamai tvarkomos. Tačiau audito firma neatsakinga už įmonės, kurios sąskaitos tikrinamos, pateiktą informaciją (nėra įsipareigojusi iškelti viešumon vidinių prieštaravimų, melo ar kitų nukrypimų).

37

kuriame nurodoma.. Lietuvos finansinių institucijų veiklos etikos svarbiausios problemos ( D. Slaptumas ir demaskavimas. Šias problemas sąlygojo ne tik teisinė netvarka. Litimpex. daryti atitinkamas išvadas. 4. nurašymas bankams. kurie išduoda milžiniškas. 3. Kad nekiltų minėtų problemų. o neapibrėžtam laikui ateityje turi skirti visas jėgas palūkanoms už skolas mokėti. “Sekundės”.. Pasiskolinusios šalys susiduria su problema. Finansinių institucijų etikos problemos. Beveik visuomet po įmonės bankroto buvo keliamas klausimas. slaptumas ir demaskavimas. “Ateities”. Auditoriai. Už rekomendacijų ir išvadų padarinius auditoriams gali tekti atsakyti materialiai arba moraliai. Žala Lietuvos visuomenei padaryta didžiulė. pensijų fondai ir t. Mūsų šalies bankai. pavyzdžiui. Lt. Šis pavyzdys rodo atsakomybės bei kontrolės reikalingumą. nepagrįstų paskolų išdavimas. kad buvo daug nesąžiningai atliktų auditų. Šalys negali plėtoti savo gamybos galimybių. Kas atlygins šių bankų indėlininkams? Biudžete tokių lėšų nėra. Atotrūkis tarp kliento lūkesčių ir auditoriaus pareigų. Pagrindinis etikos reikalavimas – kiekviena žala privalo būti atlyginta. 2002). kurios padėtų žmonėms elgtis etiškai. tikrinęs finansines ataskaitas. kurių kontrolinių akcijų paketo savininkas yra vienas ir tas pats asmuo. kaip negalimų apmokėti. “Ekspress”. keisti finansinius duomenis (neretai sakoma. 3. Apgavysčių banga ištuštino tūkstančių indėlininkų kišenes. Kaip ir kiekviena įmonė ar kompanija. kurie neturėjo nieko bendra su paskolomis. Pavyzdžiui. Žmonės. draudimo kompanijos. Deja. ar etiška klaidinti klientus (o kartu ir visuomenę). kurios neturi. Kliento spaudimas: prašo nuslėpti pajamas. kur didėja nedarbas. Šveicarijos ir kituose užsienio bankuose. Dar kitos institucijos. išduodant leidimus pradėti darbą. Galimi būdai toms etinėms problemoms išspręsti yra: kai kurių skolų. bet šiandien už ją dar niekas neprisiėmė kaltės. siekiant prisitraukti kuo daugiau indėlininkų. o gyvenimo lygis smunka. neapsaugotas paskolas besivystančioms šalims visai realiems projektams įgyvendinti. lengvai gaudavo iš banko kreditus ir įmonės tuo būdu dengdavo viena kitos skolas. vyriausybės yra priverstos didinti mokesčius. kontrolės stoka. “Nidos” ir kiti bankai. kad vienam skolininkui suteiktos paskolos neturi viršyti 30 proc. Pinigų plovimo iš banko mechanizmas buvo toks: aštuonios įmonės.3. kas užtikrintų bankui didesnį pelną? 2. dalies skolų išpardavimas su nuolaida klientams ( D.t. nenorėdami prarasti užsakymų. neperspėjo apie gresiantį pavojų. Tarptautinės skolos. per paskutinį dešimtmetį žlugo Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB). teikiami neatgaunami kreditai. “Senamiesčio”. banko kapitalo. Kita vertus. auditorius privalo dirbti griežtai pagal savo profesinės etikos reikalavimus. bet ir moraliniai dalykai: Lietuvos banko neatsakingumas. poreikį. bankai turi šiuos pagrindinius įsipareigojimus: 38 . Išaugus infliacijai šiuose kraštuose. kad už pinigus galima nupirkti viską. net auditoriaus išvadą…). 2002): 1. Vyšniauskienė ir kt. kodėl auditorius. kartais pasiduoda kliento spaudimui ir pasielgia neetiškai. Pasaulinė audito praktika rodo. “Apus”. korupcija. 2. Nepagrįstų paskolų išdavimas. Vyšniauskienė ir kt. susiduria su liūdna ateitimi. LAIB valdyba ir paskolų komitetas išdavė bei perkėlė iš galimos rizikos į abejotinų paskolų grupę aštuonių tarp savęs susijusių įmonių paskolas. Turtingų šalių piliečiai savo pinigus laiko JAV. tarptautinių skolos.. kredito unijos ir kitos institucijos priima indėlius ir juos skolina. kaip apmokėti savo skolas tvirta valiuta. 1. o taip pat ir struktūrų. įvairių papirkinėjimo faktų. sudarančias 129 mln. Taip pažeistas Lietuvos banko valdybos nutarimas. atlieka finansinę ir investavimo politiką.

Moralinis konfidencialumo įsipareigojimas (kiekvienas indėlininkas turi teisę į privatumą: jo sąskaitos ir pervedimai turi būti laikomi paslaptyje). Nėra jokių aiškių etinių problemų. Rinkos priežiūrą vykdanti VPK pradėjo tyrimą. Diena anksčiau biržoje netikėtai suaktyvėjo prekyba “Lietuvos draudimo” akcijomis. jog dėl prekybos “Lietuvos draudimo” akcijomis kreipsis į teisėsaugą. jei užtikrina ilgalaikį efektyvumą ir nepateisinami. Slaptos sąskaitos gali tapti kriminalinės ar neetiškos veiklos dalimi.5. akcininkai turi laisvę pasirinkti: priimti ar atmesti pasiūlymus parduoti perimamos bendrovės akcijas.” – rašė “Letuvos rytas” 2002 09 30. “Lietuvos draudimo” akcijų po 245 litus arba maždaug 20 proc. Su tuo susijęs Vilniaus banko. jei yra svarbi priežastis. nes didina tautos gamybinį produktyvumą ir pajamas. Diversifikacija padeda kompanijoms ekonominio nuosmukio metu. finansų maklerio R.3 procento – iki 200 litų. Šie bankų įsipareigojimai iškelia tokias problemas: 1. kad asmenys.. Taip gaunama efektyvesnė ir pelningesnė veikla (pvz. 3. Tokiu būdu pelnas. jos akcijų valdo “Cordan”. siekdama nustatyti šios prielaidos pagrįstumą. Nelegaliai įsigytų pinigų. Nesugebėjimas susekti pinigų – kliūtis teisingumui. yra pagrįstos. kad: kompanijų užvaldytojai (vadinamieji “rykliai” (shark). Kirdulio pasitraukimas iš užimamų pareigų. o kita – nepastovią. 2. kai susijungia dvi kompanijos: viena.. litų ir buvo didžiausia nuo 2000 metų rugpjūčio. pirkę “Lietuvos draudimo” akcijų. kurios etikos požiūriu “nešvarios”. kriminalinis nusikaltimas). “juodieji riteriai” (black knight) turi teisę užpulti. VPK taip pat yra paskelbusi. o norimos užvaldyti kompanijos vadovai turi teisę gintis. To šalininkai tvirtina. gaunamas iš vienos įmonės veiklos srities gali sumažinti nuostolius kitoje srityje. galėjimą pigiau pirkti žaliavas ar prekes didesniais kiekiais).y. brangiau nei jos kainavo biržoje. “Media” ir “Maksima” tinklais). 51. Demaskavimo įsipareigojimas (vyriausybė turi teisę išsiaiškinti mūsų sąskaitos smulkmenas. siekiant trumpalaikių tikslų. 39 . kad būtų galima skųstis susiliejimais ir perėmimais (išskyrus monopolijų formavimąsi). Tik klientams suteikti išsamią ir tikslią informaciją. siekdami išnaudoti koncerno teikiamus pranašumus (t. Pavyzdžiui. jei atliekami. 2. o jų apyvarta siekė 97 tūkst. esančių slaptose sąskaitose.45 proc. Tačiau įmonių restruktūrizacija iškėlė daug etinių problemų ir atsirado daugybė perėmimo strategijų. 3. atrodytų. “Vertybinių popierių komisijos (VPK) 2002 08 20 dieną užregistravo savanorišką nekonkurencinį Danijos bendrovės “Codan” oficialųjį pasiūlymą supirkti iki 2. du ar keli to paties produkto gamintojai susijungia. 3.36 proc. Etikos problemos dėl verslo restruktūrizavimo ir bendrovių perėmimo Specialistai išskiria dvi pagrindines kompanijų susiliejimo priežastis: pelningesnės veiklos ir diversifikacijos. Priežastys kompanijoms susijungti. AB “Vilniaus prekyba” su “Minima”. pvz. Toks efektyvumo padidėjimas naudingas visuomenei. pasinaudojo viešai neatskleista informacija. Prekybos suaktyvėjimas sukėlė rinkos dalyvių įtarimus. “Lietuvos draudimas” yra didžiausia draudimo bendrovė Lietuvoje. paleidimas į legalų verslą (vadinamasis “pinigų plovimas”).1. 2002 08 19 draudimo bendrovės akcijos pabrango 5. Perėmimai etiniu požiūriu pateisinami. turinti pastovią paklausą produkcijai. kuris rengė oficialiojo pasiūlymo dokumentus.

Įteisintas šantažas. Įteisintas šantažas . jei kompanija bus perimta ir jie neteks einamų pareigų (pvz.. nes jo vienintelis tikslas – greitai įsigyti visų galimų gėrybių. o ne apgaulingas perėmimas: • reikalavimas. Ekonomikos nuosmukio metu. 3. • numato ilgesnį laikotarpį tarp ketinimo perimti paskelbimo ir akcininkų balsavimo dėl šito pasiūlymo. kad gerai vadovautų kompanijai. kada planuojamas tikras. T. Šią praktiką galima pateisinti. nes: “auksinis parašiutas”. jeigu kompanija dirba nepelningai. 40 . kada potencialūs užpuolikai išperka 5 procentus kompanijos akcijų ir paskelbia apie savo ketinimus perimti kompaniją ir siūlo atakuojamai kompanijai perpirkti akcijas už aukštesnę nei rinkos kainą. kuris paprastai atliekamas su finansuojamomis iš šalies (VSI atveju daugelio žmonių nuosavybe esančios akcijos išperkamos privačiai) gautomis lėšomis. Darbdavių ir darbuotojų interesų derinimas Lietuvos Respublikos darbdavių ir darbuotojų santykius reguliuoja šie pagrindiniai įstatymai: 1. Vadovų svertinis išpirkimas. vadovaujantis akcininkų interesais. taip buvo kompensuota AB “Švyturys” senajam direktoriui. Kokia yra priešiškų perėmimų blogio priežastis? Tai godumas. “Auksiniai parašiutai”. reikalingu tam perėmimui atlikti. VSI dažnai paveikia kompaniją kaip priešiškas perėmimas. Toje pačioje situacijoje finansuojama iš antrinių obligacijų. 2. De George. kad kompanijos vadovai turėtų tam tikrą asmeninę naudą (piniginę kompensaciją). t. • padaryti tokius priešiškus perėmimus nepelningus. Išskiriami trys kompanijų perėmimo būdai (R. Darbo sutarties įstatymas (DSĮ). Tam panaudojami vadinamųjų “antrinių obligacijų” finansai (šios obligacijos neįtrauktos į oficialų kompanijos turtą). Tai reikalavimas. kovojantys su šia blogybe. pažangius metodus nuo nepažangių daug efektyviau nei valstybiniai įstatymai. 1995. bando apibrėžti sąlygas. “Auksiniai parašiutai”. 2.317): 1. švaistymas. Kita vertus. ji finansuojama iš akcinio kapitalo ir dividentai akcininkams nemokami.rinka atskirs gėrį nuo blogio. tačiau ar etiška? Specialistai. gresia bankrotas. Jeigu įmonė neišgali to padaryti. tačiau palūkanas vis tiek reikia mokėti.y. Svertinis išpirkimas. Jiems nereikalingas papildomas draudimas. Bendrovė išperka savo paprastąsias akcijas už obligacijas. garantuodamas finansinę kompensaciją. atitinkamai įsiskolindama už jas. 3. Tai nėra neteisėta. kad užpuolančioji kompanija disponuotų visu kapitalu.tai metodas. tai netinkamas kompanijos pinigų naudojimas. • visas kompanijos akcijas pardavinėti vienoda kaina (tai užkirstų kelią netikro šantažo praktikai).6. jis neproduktyvus. Pagrindinis priešas – greito pelno siekimas. Daugelis kompanijų vadovų į gresiantį perėmimą gali sureaguoti vadinamuoju vadovų svertiniu išpirkimu (VSI). turėtų pašalinti vadovo baimę būti atleistam ir priverstų jį veikti. Darbo įstatymų kodeksas. nes vadovams mokamos didelės algos už tam tikrą riziką. Kovos su priešiškais perėmimais priemonės galėtų būti tokios: • įstatymiškai bausti kaltininkus. p. pilnai apmokestinti juos. kai šią bendrovę perpirko danai).

Tai reglamentuojama DSĮ 7-39 straipsniuose. darbinė kompetencija ir jiems priešpriešinama jaunystė. taip pat pakeisti kitas sąlygas (lengvatas. seksualinę orientaciją ir kt.) tik tuo atveju. pilietybės.). Tačiau ne visada darbdaviai laikosi šio įstatymo.3. yra darbo skelbimai žiniasklaidoje. Tai ryškus darbuotojo teisių pažeidimas. Sudarydamas darbo sutartį. Spaudoje skiltyje "Siūlome darbą" dažnai yra reikalavimas būsimoms sekretorėms: "Ne vyresnė kaip 35 metų". O tai būtų nuostolinga darbdaviui. Atvira diskriminacija. labiau domisi naujovėmis bei labiau nei moterys linkę prisiimti atsakomybę. toks darbdavio veiksmas yra neteisėtas. jei keičiama gamyba. tautybės. o taip pat papildo darbdavio įsipareigojimo sąrašą. Pasikeitus darbo sąlygoms dėl ne nuo darbuotojo priklausančių 41 .atvirą ir paslėptą diskriminaciją. darbo sąlygų pasikeitimu. Tokie darbdaviai mano. jog jauna darbuotoja ištekės ir susilauks vaikų. pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių. nesusijusių su jo dalykinėmis savybėmis. Jei keičiama gamybos technologija. Jame ir DSĮ 2 skyriuje išdėstytos darbdavių ir darbuotojų pagrindinės teisės ir pareigos. politinių įsitikinimų. Jaunos moterys ypač neparankios darbdaviams dėl to. kai yra skriaudžiami vienos lyties darbuotojai. nenumatytą darbo sutartyje (dėl papildomo darbo turi būti sudaryta papildoma sutartis).). pakeisti specializaciją ir pan. pakeitimo ir nutraukimo bendrąją tvarką nustato Darbo sutarties įstatymo (DSĮ) 3 straipsnis. kad yra didelė tikimybė. kurią galima suskirstyti į dvi dalis . susijusios su priėmimu į darbą. kadangi joms įstatymai numato papildomas atostogas. amžių. nes amžius nėra dalykinė darbuotojo savybė ir juo remiantis negalima priimti į darbą. Vienas jų yra nuomonė. Darbo sutarties sudarymo. Darbdavys pretendentui į darbą neturi teisės pateikti klausimų apie jo asmeninį gyvenimą (religinius ar politinius įsitikinimus. rasės. 3. nes jis privalėtų apmokėti moters dekretines atostogas. lengvatas. Todėl kartu su prašymu priimti į darbą darbdavys tuo metu prašo ir kito dokumento . kad darbuotojas turi būti priimtas į darbą nepriklausomai nuo jo lyties. kolektyvine sutartimi bei kitais vietiniais norminiais aktais. kad DSĮ garantuoja visiems Lietuvos piliečiams lygias teises į įsidarbinimą. Darbuotojas teises ir pareigas įgauna po darbo sutarties pasirašymo. Darbuotojas šiuo atveju turi teisę sužinoti apie numatomą darbo sąlygų pakeitimą ne vėliau kaip prieš mėnesį. Žinoma. bet nurodomos kitos priežastys. darbo režimą. Šalyje susiduriama su diskriminacija.prašymo atleisti iš darbo (tik be datos). Ne mažiau kliūčių įsidarbindamos patiria ištekėjusios ir turinčios vaikų moterys. Norėdamos įsidarbinti daug sunkumų patiria moterys. materialinės atsakomybės dydį. pareigų pavadinimą ir pan. Kolektyvinė sutartis ir kt. ieškoti ją pakeisiančio darbuotojo ir mokėti atlyginimą. Paslėpta diskriminacija dažniausiai išryškėja darbo santykiuose. jos technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas. nurodant ieškomo darbuotojo lytį.). jog moteris ir vyras yra nelygiaverčiai galimi tarnautojai. savanorišku darbuotojo išėjimu ir atleidimu iš darbo. reglamentuojančiais jo darbo sąlygas. Atrodytų. šeimyninę padėtį ir pan.6. nes tai pažeidžia teisę į slaptumą. darbuotojas turi teisę į sąlygas pasirengti dirbti esant pakeistai gamybos technologijai (patobulinti kvalifikaciją. kad vyrai daugiau atsidavę darbui. Darbdavys turi teisę klausti tik su darbu susijusių dalykų. pavesti dirbti su kitu mechanizmu ir pan. Atvira ir paslėpta diskriminacija įsidarbinant DSĮ 19 straipsnyje nurodoma. darbuotojas turi teisę susipažinti su darbo tvarkos taisyklėmis ir sąlygomis. Darbuotojas turi teisę atsisakyti atlikti darbą. Darbdavys gali pakeisti darbuotojo darbo sąlygas (pakeisti darbo vietą toje pačioje organizacijoje. Šiuo atveju nuvertinama patirtis. pavyzdžiui.1.

darbdavių organizacijų kompetencijų bei trišalio bendradarbiavimo klausimai. Beje. kad darbuotojas dėl to nebūtų šalinamas iš darbo. darbuotojų materialinės atsakomybės už padarytą žalą. buvo neblaivus ar kitais atvejais. kai paaiškėja. Darbo sutarties nutraukimas yra ribojamas: nėščioms moterims. dėl darbdavio asmeninių priežasčių. Nemokama už viršvalandinį ir naktinį darbą. Būdinga. Jei pavaldinys apsigalvoja. Lietuvą pakvietus stoti į Europos Sąjungą mūsų šalyje nauji darbo santykiai artinami prie vakarų valstybių standartų. Nepateisinamos atleidimo priežastys. Lietuvoje neretai pažeidinėjami darbo įstatymai dėl šių priežasčių: Darbdaviai. jis turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. vengdami mokėti socialinio draudimo įmokas bei mokesčius. jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytinos drausminės nuobaudos. kaip reikalaujama DSĮ. veiklos funkcijos. nesuteikiamos kasmetinės atostogos arba jos keičiamos pinigine kompensacija. Neretai. Darbuotojai turi tikėti. invalidams ar kitiems asmenims pagal įstatymus. Ypatingos reikšmės įgauna darbo sutartis. darbo užmokesčio dydis ir sąlygos. Nesilaikoma įstatymu nustatytos darbo laiko trukmės. kad viena iš šalių pasiūlytų kitai šaliai nutraukti sutartį. Tad mūsų šalyje tęsiamas darbo įstatymų suderinimas su Europos Sąjungos teisės aktais. dėl nuomonių skirtumo. Moralės normos reikalauja. Pavyzdžiui. darbo sutartis teisiškai gali būti nutraukta ir jo iniciatyva. darbuotojas turi teisę ne mažiau kaip 3 mėn. kitais darbo sąlygas reglamentuojančiais dokumentais. tačiau nepažeidžiant teisės ir moralės normų. jei yra nesutarimų su vadovybe. sudarydami sutartis. auginančioms vaikus iki 3 metų. Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva. nuo darbo sąlygų pasikeitimo dienos gauti priemokas prie atlyginimo. kai įmonė ar organizacija likviduojama. 42 . kad jie yra traktuojami kaip turintys pasitikėjimą specialistai. Darbuotojas turi tam tikras teises ir tuomet.priežasčių sumažėjus darbo užmokestis. ne laiku ir nereguliariai mokamas darbo užmokestis. kolektyvine sutartimi. kai darbdavys nusprendžia atsisakyti jo paslaugų. rašoma: "Atlyginimas pagal susitarimą". kad jis siektų ankstesnį vidutinį darbo užmokestį. kai darbuotojas nerūpestingai atliko savo pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę. darbo garantijų ir kompensacijų. darbo sutartyse dažnai nenurodoma darbuotojo darbo vieta. darbo tvarkos taisyklėmis. dėl politinių ar religinių įsitikinimų ir kt. motinoms. kolektyvinės sutartys bei kolektyviniai susitarimai`bei darbo ginčų reguliavimas. nors darbai yra nuolatinio pobūdžio. nenurodant jo dydžio ir mokėjimo sąlygų. Kadangi darbuotojas gali pasinaudoti savo teise į apsisprendimo laisvę. su samdomais darbuotojais nesudaro darbo sutarčių. Darbo sutartis gali būti nutraukta abiejų šalių susitarimu. Neaptariamos būtinos darbo sutarties sąlygos. kai darbuotojas atskleidžia konkurentams įmonės komercines bei technologines paslaptis. Kita šalis turi į šį pasiūlymą atsakyti per 5 kalendorines dienas (kitaip pasiūlymas nutraukti sutartį bus laikomas atmestu). kad sutartyse labai nekonkrečiai formuluojamas susitarimas dėl darbo užmokesčio. Atleidimo iš darbo ypatumai. Tam reikia. Dažniausiai tai būna. Be to. darbdaviai pasirašytinai nesupažindina priimamų darbuotojų su būsimo darbo sąlygomis. kad darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos. darbuotojai verčiami sudaryti terminuotas darbo sutartis. dabartiniuose Lietuvos įstatymuose dar nepakankamai apgalvoti darbo ginčų sprendimo.

Darbuotojų diskriminacijos reguliavimas Lietuvoje Mūsų šalies įstatymai garantuoja bendrovių. invalidumo. . savavališkai netrumpinti darbo dienos ir kt. mažindami darbo jėgos kaštus ir socialinio draudimo išmokas. vadovais. kurioje dirba interesus. neužsiimti kita veikla. ginti organizacijos. priimdamas į darbą. Moterų ir vyrų lygių teisių galimybių įstatymu ginami asmenys nuo seksualinio priekabiavimo. tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai. sudaryti vienodas darbo sąlygas ir lengvatas. Jie privalo tinkamai vykdyti tiesiogines pareigas. Įgyvendindamas lygias moterų ir vyrų teises ir galimybes darbdavys privalo: 1. Darbuotojas savo darbovietėje privalo etiškai elgtis su bendradarbiais. .į atleidimo užmokestį (išeitinę pašalpą. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į laisvą saviraišką. Darbuotojas. 43 . jo sprendimus. pradėdamas dirbti organizacijoje. jei darbuotojas atleistas dėl pablogėjusios organizacijos finansinės padėties). . į teisingą saviraišką bendradarbių ir organizacijos atžvilgiu. turi teisę kreiptis į moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierių (skundai paduodami raštu per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo). 3. tačiau tai nereiškia. . Įstatymu numatoma nediskriminacijos principo užtikrinimas.į pensiją (senatvės. žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu.6. kuris apibrėžiamas kaip užgaulus.darbdaviai vengia mokesčių ir šitaip skurdina valstybinį socialinio draudimo fondą. aišku.2. Tačiau pasitaiko. garantuojant lygias moterų ir vyrų teise bei galimybes darbe. Kartais tai daroma slepiant dalį darbo užmokesčio. taip pat galimybes kelti kvalifikaciją. Jis privalo būti lojalus savo organizacijai. darbdaviai pažeidžia įstatymus ir poįstatyminius aktus. Darbdaviai suinteresuoti gauti kuo didesnį pelną. kuri kliudo atlikti tiesioginį darbą.į bedarbio pašalpą (kada atleidžiami iš darbo darbdavio iniciatyva). taikyti vienodus darbo kokybės vertinimo kriterijus. kad darbuotojai jiems priklausančių teisių negauna. neskleisti apie ją klaidingos informacijos.į tikslines atostogas (nėštumo. Asmuo.3. paklūstant elgesio normoms ir civilinei darbo teisei (negrobstyti. . nepiktnaudžiauti bendrovės ar organizacijos turtu. nes išbraukiami metai senatvės pensijai gauti. . tik.). . privalo susipažinti su teisėmis ir pareigomis bei laikytis darbo įstatymuose numatytų reikalavimų. pareigos ir atsakomybė atsispindi pareigybinėje instrukcijoje. mokymosi. nemokamas). kad jis negali ar neturi teisės kritikuoti savo darbdavį. išmokant jį per "juodąją" kasą. našlių ir našlaičių). gimdymo. 2. Pagrindinės darbuotojų teisės. Tad neetiški ir įstatymus pažeidžiantys darbdavio santykiai su darbuotojais išsirutuliuoja į valstybės problemas: . .į nedarbingumo kompensaciją.į laisvą saviraišką. pažeidžiamos jo teisės. tapęs seksualinio priekabiavimo objektu. vaiko priežiūros. darbdavio pareiga. įstaigų ir organizacijų darbuotojams nemaža teisių: .neįforminus darbo sutarties su darbuotoju. laisvas dienas). su kuriuo sieja darbo.į atsistatydinimą. taikyti vienodus atrankos kriterijus. Nesąžiningi darbdaviai vengia mokesčių ir tuo mažina visuomenės socialinės apsaugos galimybes.į poilsio laikotarpį (mokamas atostogas.

tautybės. kad jo sprendimas nebuvo sąlygotas asmens lyties arba kad sprendimu buvo siekiama įtvirtinti skirtingų lyčių asmenų vienodas galimybes darbe.4. perkelia į kitą darbą arba nutraukia darbo sutartį. socialinės padėties. Seime yra įsteigta speciali Šeimos ir vaiko komisija bei susibūrusi Moterų parlamentinė grupė. Darbdavio veikla yra pripažįstama pažeidžianti moterų ir vyrų lygias teises ir galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis skelbia piliečio privataus gyvenimo neliečiamumą. pilietybės. Lygias galimybes moterims bei vyrams numato ir kiti Lietuvos įstatymai (Darbo sutarties įstatymas. kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmonių asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. susidūrus su diskriminacijos atvejais. tiek kitos vyriausybinės ar nevyriausybinės organizacijos bei komitetai. yra numatytos baudos nuo 1000 iki 2000 Lt. Lietuva priėmusi minėtą įstatymą. taikomus moterims. Tarpžinybinių konsultantų grupė. tikėjimo.tai pasyvus ar aktyvus elgesys. 44 . jeigu jis dėl asmens lyties: taiko asmeniui mažiau (labiau) palankias įdarbinimo arba darbo apmokėjimo sąlygas tokiam pačiam arba tos pačios kategorijos darbui atlikti. kad žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl jo lyties. Beje. bei priemonėmis. Darbo sutarties įstatyme įrašyta. tautybės. žmonių saugos darbe reikalavimus. Nediskriminacijos principas yra vienas iš pagrindinių žmogaus teisės principų. skiria darbuotojui drausminę nuobaudą. politinių įsitikinimų. kuriuo išreiškiamas pažeminimas. paniekinimas. Žmonių saugos darbe įstatymas bei kt. Lygių galimybių užtikrinimą Lietuvoje prižiūri tiek LR Seimas ir Vyriausybė.). ne pelno įmonių ir labdaros fondų programas. rasės. kad vienas iš darbo santykių reguliavimo principų yra darbuotojų lygiateisiškumas nepriklausomai nuo jų lyties. Statistikos departamentas. užtikrinančios įstatymo laikymąsi. skirtingo pensinio amžiaus nustatymą moterims ir vyrams. nesusijusių su dalykinėmis darbuotojo savybėmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos institucijos atlieka vykdomąją politiką įgyvendinant diskriminacijos įstatymus. Darbdavio veikla nelaikoma pažeidimu. rasės. keičia darbo sąlygas. Įstatyme taip pat numatyta valdžios ir valdymo institucijų atsakomybė. Įstatymai ir teisėtvarkos institucijos saugo. keičiančias diskriminacines visuomenės nuostatas. padedančias įgyvendinti moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių principą. Čia apibrėžiama. taip pat teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties. įtvirtinant moterų ir vyrų teises bei galimybes. veikiančiame Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme numatytos konkrečios priemonės ir sąlygos diskriminuojamiems asmenims kreiptis į teismą. remiant visuomeninių organizacijų. kad lygių teisių ir galimybių pažeidimas . pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių. tik vyrams taikomą karinę prievolę. specialiu įstatymu įtvirtinusi vienodas moterų ir vyrų teises bei pareigas. išskyrus: specialią moterų apsaugą nėštumo bei gimdymo ir vaiko žindymo metu. siekiant išsaugoti jų sveikatą ir atsižvelgiant į jų fiziologines savybes ir kt. tapo pirmąja valstybe Rytų Europos regione. rengiant ir įgyvendinant programas bei priemones. kilmės. kėsinimosi į asmens garbę ir orumą. Nuo 1999 m. įsitikinimų ar pažiūrų. LR Konstitucijos 28 straipsnyje nurodoma. Lygių teisių įstatyme numatyti konkretūs procedūriniai reikalavimai. Jeigu kontrolieriaus tarnybos pareigūnų reikalavimai nevykdomi. kalbos. sukuria darbuotojui blogesnes (geresnes) darbo sąlygas skirstydamas užduotis ar kitu būdu vadovaudamas darbui. mokėti vienodą užmokestį už tokį pat darbą ar tokias pat pareigas. jeigu jis gali įrodyti.

15. turinčius įtakos specialisto elgesiui priimant vienokius ar kitokius sprendimus. 4. 6. 3. Kodėl rinkodaros specialistai turi elgtis etiškai? 8. Pakomentuokite D.Trečios temos kontroliniai klausimai: 1. Kokios dirbančiųjų diskriminavimo reguliavimo priemonės mūsų šalyje? 45 . Kokia yra moralinių sprendimų priėmimo tvarka pagal G. Kokios finansinių institucijų etikos problemos? 16. Pakomentuokite auditorių etikos problemas. Kaip reklama yra reguliuojama Lietuvoje? 12. Kokiose rinkodaros srityse yra didžiausia pagunda veikti amoraliai? Kodėl? 9. Kada moralinis reklamos įvertinimas yra ypač svarbus? 11. Valasquezą? Plačiau apibūdinkite kiekvieną iš septynių etapų. Kuo dažniausiai yra kaltinama reklama? 10. Dalrymple pasiūlytą etinių sprendimų priėmimo modelį. Kokie auditorių etikos reikalavimai? 14. Kokios etikos problemos kyla dėl verslo restruktūrizavimo ir bendrovių perėmimo? 17. 7. 5. Kas yra moraliai atsakingas už reklamą? 13. 2. Kokia organizacijos etikos standartų hierarchija? Ką suprantame etišku sprendimu? Kokie veiksniai apibūdina etinį klimatą? Apibendrinkite svarbiausius veiksnius. Paaiškinkite moralinę atsakomybę reklamoje.

asmenybės veiklos ir elgesio reguliavimo būdas. kiekvieno jų darbuotojo teisės. Todėl yra įvairi atskirų darbuotojų moralinė atsakomybė: vadovo atsakomybė padaliniams. 1975). “Atsakomybė – etikos ir teisės kategorija. nepažeisti saugumo tų. jo būdai. kuriam būdingas savo moralinės pareigos ir teisės normų vykdymas”(J. atspindinti specifinį socialinį ir moralinį teisinį asmens santykį su visuomene (su visa žmonija). Bendrovėse moralinė atsakomybė paprastai nagrinėjama dviem aspektais: 1. Verslo bendrovės nariai – tai vadovas. 4. būtinas ir moralinis vertinimas. kurių metu pasireiškia moralinė atsakomybė arba jos nebuvimas. veiksmai ir priimti sprendimai.Moralinė atsakomybė Sprendimai dažnai grindžiami vien tiesiogine veikla – pelno siekimu. • išryškinti KTU mokslininkų darbus gamtosaugai gerinti.1 pav. • apžvelgti verslo etikos ir ekologijos ryšį. vadovo atsakomybė akcininkams ir pan. ir iš dalies akcininkai (žr. darbuotojų atsakomybė vadovui. kaip tam tikros grupės narių tarpusavio moralinę atsakomybę. organizacijos. 4.2. 2000. • aptarti vartotojų saugumo aspektus. MORALINĖ. pareigos bei jų turimi įgaliojimai. kaip subjekto. greta laukiamo efekto privalo įvertinti moralinę. p. kontroliuoti keliamo triukšmo lygį ir t. kurie yra organizacijos veiklos zonoje (gyvenantys netoliese ar perkantys produktą). 4.Atsakomybės subjektas ir objektas Vadovaujantys specialistai priimdami verslui naudingus sprendimus. direktorius. vidinę atsakomybę jos nariams. veiklos plėtimu. Moralė (lot. padalinių vadovai. minimizuoti žalą dėl galimo gamyklos atidarymo ar 46 . įsitvirtinimu rinkoje ar pirmavimu prieš konkurentus. • panagrinėti svarbiausias Lietuvos gamtosaugos problemas. Pagal nuostatus akcinėje ar kitoje bendrovėje apibrėžiami sprendimus priimantys organizacijos struktūros valdymo organai.4.). socialinės ir ekologinės atsakomybės subjektas – kiekvienas asmuo. 2. mores-papročiai) – viena iš visuomenės sąmonės formų.). Kiekvienu atveju tenka susidurti su kasdieniais santykiais ir netradiciniais įvykiais. Kaip teigia KTU prof. Gamybinės organizacijos bendruomenės moraliniai įsipareigojimai: nedaryti žalos.19). reguliuojantis žmogaus elgesį visose be išimties visuomenės gyvenimo srityse (Filosofijos žodynas. kurio veiksmai gali įgauti dorovinę kvalifikaciją. SOCIALINĖ IR EKOLOGINĖ ATSAKOMYBĖ BEI VARTOTOJŲ SAUGUMAS Šio skyriaus tikslas: • supažindinti su moraline ir socialine atsakomybe. socialinis institutas. Filosofijos žodyne rašoma. socialinę ir ekologinę atsakomybę dėl galimų neigiamų pasekmių visuomenei bei gamtai. Leonavičius. prezidentas.t. J. • išanalizuoti ekologinės atsakomybės sistemą. nebloginti aplinkos (neteršti oro ir vandens. Moralinės. Leonavičius. darbuotojų tarpusavio atsakomybė. kiti darbuotojai. kad moralinė atsakomybė – tai tam tikras žmogaus santykis su pasauliu.1. norint sėkmingai plėtoti savo veiklą. objektas – elgesys. Greta ekonominių tikslų. Moralinė atsakomybė kyla iš moralės.

Akcininkų interesų gynėja 2. efektyviai dirbančių vadovų parinkimą. 4. nusakanti asmenybės santykį su jai keliamais doroviniais reikalavimais. Morali ir etiniu požiūriu brandi organizacija turėtų sukurti mechanizmus ir procedūras.uždarymo.1 pav. kurios leistų bet kuriam organizacijos nariui išsakyti savo moralinius svarstymus ar prieštaravimus. suteikiančią kompanijai moralumo. nepakenkiant sau (pvz. Atsakinga tarybai.. nesumažinti ekonominių veiksnių laisvės. Kiekvieno specialisto organizacijos viduje atsakomybė turėtų būti sustiprinta sankcijomis (už neatsakingą bei nemoralų sprendimą darbuotojas turėtų būti baudžiamas). Per tarybą atsakinga akcininkams už sąžiningumą ir efektyvų valdymą.1 lentelėje. Vyšniauskienė ir kt.Valdybos veiksnių vertintoja Gamybos ir valdymo organizavimas Pagrindinė moralinė atsakomybė Atsakinga akcininkams už sąžiningų. Atsakinga už organizacijos stilių ir pagrindinę strategiją bei politiką. Atsakinga darbuotojams: 47 Valdyba (skiriama stebėtojų tarybos) . bendrovėse yra skirtinga personalo grupių moralinė atsakomybė. Atsakinga už bendrą kompanijos gerovę. būti sąžiningos savo sandoriuose bei remtis sudarytais kontraktais. VISUOMENĖ VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS AKCININKAI STEBĖTOJŲ TARYBA DIREKTORIŲ TARYBA I E K Ė J A I VALDYBA DARBUOTOJAI A R T O T O J A I 4. Kaip pastebime 4. Akcinės bendrovės organizacinė struktūra Moralinė atsakomybė – viena iš pagrindinių dorovės sąvokų.. 2002) Struktūra Direktorių taryba Funkcijos 1. etikos kodekso dokumentu).1 lentelė Organizaciją sudarančių grupių moralinė atsakomybė ( D.

4. o padaryta žala atlyginama iš bendrovės pelno. sąžiningai su jais elgiasi. 2000.sudaro saugias darbo sąlygas.įdarbindama laikosi “teisingo įdarbinimo” taisyklių. kas yra teisinga. Socialinė atsakomybė reiškia. sąžininga ir dora. 4. . 4. politinių. teisinių. Vengti žalos.2 pav. juridinė. Atsakingi už sąžiningą savo darbo atlikimą.19). p. Socialinės atsakomybės piramidė pagal A. kad priimant sprendimus specialistai už kiekvieną savo veiksmą.2 lentelė Socialinės atsakomybės pagrindai (D. kuris paveikia žmones. dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės. Carrollo minimos tarpusavyje susiję socialinės atsakomybės rūšys: ekonominė. Vyšniauskienė ir kt. FILANTROPINĖ ATSAKOMYBĖ Įnešti didelį indėlį į bendruomenės gyvenimą.. Vyšniauskienė ir kt.. esant tam tikromis teisingumo arba kaltumo sąlygoms” ( J. jų bendruomenes ir aplinką.2 paveiksle apibūdintos JAV profesoriaus A. Socialinė atsakomybė Sociologijos žodyne nurodoma: “Socialinė atsakomybė – sąmoningai formuojamų ekonominių. 4. remdamiesi moralės principais. Neigiama verslo įtaka žmonėms ir visuomenei turi būti pripažįstama. ETINĖ ATSAKOMYBĖ Įsipareigoti daryti tai. 4. pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus.2 lentelę). etinė ir filantropinė.3.sudaro sąlygas darbuotojų pareigoms paaukštinti. EKONOMINĖ ATSAKOMYBĖ Gauti pelno. įrodyti gyvenimo kokybę. Atsakinga vartotojams už pagamintų prekių kokybę. Carrollą (D. Leonavičius. 2002) 48 . Darbą turi atlikti. įvairių jos struktūrų forma. gebėjimas atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas. JURIDINĖ ATSAKOMYBĖ Laikytis įstatymų.Darbuotojai Tiesioginių pareigų vykdymas . Tai visų kitų atsakomybių pagrindas. 2002) Specialistai pažymi socialinės atsakomybės du principus: labdaros ir valdymo (žr. .

• Akcininkų dalyvavimas korporacijų strateginiame planavime. 49 . oikos . kurie yra veikiami verslo sprendimų ir politikos. • Apmąstant įvairių visuomenės grupių interesus ir poreikius. J. gamtosaugos problemoms spręsti reikalingos žinios. gamybininkų veikla turi būti determinuota: technologinis ciklas turi būti uždaras ir neteršti aplinkos.Apibrėžimas Moderni išraiška Labdaros principas Verslas turėtų suteikti savanorišką. automobilių.1. kelti verslininkų ekologinę kultūrą. • Korporacijų filantropija. chemijos. sprendžiant socialines problemas.Ekologinė atsakomybė 4. Žmogaus etinio ir ekologinio tobulėjimo procesas apima šias pagrindines nuostatas: ekologinių problemų atskleidimas. Pasak KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktoriaus prof. 4.mokslas) . • Ilgo laikotarpio optimalus pelnas yra svarbiau už trumpo laikotarpio maksimalų pelną. moralinę atsakomybę už švaresnės gamtos išsaugojimą ateities kartoms. energetikos ir kitų kompleksų susikaupė daug ekologinių problemų ir dėl jų sutriko ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Etikos ir ekologijos ryšys Verslo etika glaudžiai siejasi su žmogaus ekologine kultūra.4. turėtų nagrinėti interesus visų tų. • Savanoriški veiksmai visuomenės gerovei Pavyzdžiai • • • Korporacijų filantropinė veikla. tėvynė. • Savų interesų išreiškimas. Staniškio. Dėl sparčiai besivystančios pramonės. Socialinis bendradarbiavimas su skurstančiaisiais Valdymo principai Verslas. "norint išsaugoti ekologinę pusiausvyrą. stiprinti gamtosaugos atsakomybę. Svarbu ekologizuoti specialistų pasaulėžiūrą.tai gyvosios gamtos ryšys su žmogaus aplinka.namai. kaip visuomenės globėjas. asmenybės aktyvios pozicijos formavimas sprendžiant ekologines problemas. Privati iniciatyva. būtina ugdyti žmogaus sąmoningumą. • Pripažįstant verslo ir visuomenės tarpusavio priklausomumą. Ekologija (graik. logos . Tačiau neretai verslininkai dėl pelno pamiršta gamtosaugą ir etines nuostatas".4. Norint įveikti ekologinę krizę. sąmoningą pagalbą visuomenės skurstantiems asmenims ir jų grupėms.

Daugelį ypač jaudina branduolinė tarša.etikos ir ekonomikos problema. kurių bendras ilgis 63. tad. Šios elektrinės pirmasis blokas privalo būti uždarytas iki 2005 m. Kita didelė problema . Tam Europos Sąjunga jau skyrė beveik milijardą litų. eurų (570 mln. nenuneigiama. Kita vertus.5 mlrd. J. Jų iš sovietmečio Lietuvoje yra likę per 2000 tonų. Šioje elektrinėje ES reikalauja antrąjį bloką uždaryti iki 2009 metų. iki 2020 metų bendras techninių. Tolimesnis jų poveikis sunkiai nuspėjamas . ekologinės sąžinės formavimas. tonų senų padangų.litų). kad dar daugiau problemų su kietų atliekų tvarkymu.4. išlaidoms sudarytų iki 3. Jei ši dalis sudarytų apie 15 proc. susidarę reaguojant degimo produktuose esantiems sieros oksidams su atmosferos drėgme. Buvusios SSSR armijos pėdsakai karinėse bazėse dar ilgai kels didelių rūpesčių šalies gamtosaugininkams. Vilemo. Didelį pavojų kelia rūgštūs lietūs. o Lietuvoje trūksta lėšų. Žinia. kuriame šiuo metu yra apie 140 mln. Lietuvoje esančios saugyklos neatitinka vakaruose keliamų saugos reikalavimų. Tačiau tam būtina skirti arti keturių milijardų litų. tai būtų apie 207 mln.7 tūkstančio kilometrų bei arti trijų tūkstančių ežerų. upelių ir kanalų. galėtų būti finansuojamos iš ES struktūrinių fondų ar kitų finansinių institucijų teikiamomis paskolomis”. daug jų užteršta. Įskaičiavus šiuos projektus į bendrąsias su Ignalinos AE nutraukimu susijusias investicijas. Aktualia gamtosaugos problema išlieka branduolinio kuro panaudotų kasečių saugojimas. Aplinkosaugininkai sako. kurios nukenksminimas .litų.litų. Pasak Lietuvos Energetikos instituto direktoriaus LMA akademiko prof. Tam reikės ir finansavimo nacionalinėmis lėšomis. socialinių ir ekonominių investicijų poreikis energetikos balansui atkurti ir kitoms. Per metus mūsų šalies teritorijoje susikaupia apie 13 tūkst. litų negrąžintinos paramos bei Donorų konferencijoje pažadėtos lėšos – 165 mln.2. Cementininkai teigia. Likusios investicijos. Vis didesne grėsme tampa pasenę vakarietiški automobiliai. su jėgainės uždarymu susijusioms.vandens užteršimo mažinimas.nuolatinis bendražmogiškosios moralės principų aktualizavimas. 50 . Daugelyje šalių jų įtaka mažinama kalkinant dirvas ir miškus. ypač teršiantys orą dideliuose miestuose. kuri siejama su Ignalinos AE (čia dirba rizikos veiksnį turintys RBMK reaktoriai. Lietuvos svarbiausios ekologinės problemos Sovietmečio ekologinis palikimas Lietuvoje gana liūdnas. neišmetama naujų pavojingų medžiagų. kad cheminės mazuto ir padangų struktūros yra labai panašios. Labai gausi iki 1990 metų buvusios pramonės ir žemės ūkio tarša . dėl kurių įvyko Černobylio AE avarija). Deja. Lietuvoje taip pat aktuali problema . reikalingos infrastruktūrų projektams. todėl reikės naudotis ir lengvatinėmis paskolomis. šioms medžiagoms degant. pagal kurį Lietuva iš EK ir kitų valstybių donorių galėtų gauti iki 1. Tokias lėšas Lietuva gali sukaupti per kelerius metus nacionaliniame eksploatacijos nutraukimo fonde. “Tiesiogines Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo ir socialines išlaidas bei visą Ignalinos regionui reikalingą investicijų poreikį visiškai padengtų įgyvendintas Europos Komisijos pasiūlymas. Radioaktyvių atliekų saugyklų įrengimą taip pat žada finansuoti ES. mūsų šalies turi beveik 30 tūkstančių upių. o dauguma vandenvalos įrengimų techniškai bei moraliai pasenę ir blogai veikia. Senų padangų sąvartynai taip pat kelia didelę ekologinę grėsmę.tai uždelsto veikimo bomba. Visa ši suma negalės būti finansuojama tik iš negrąžintinų paskolų.jos normos buvo tolimos nuo griežtų Europos Sąjungos standartų. visos paramos. 4.blogai saugomi pesticidai ir trąšos teršia vandens telkinius bei požeminius vandenis. kad į aplinką patenka kur kas daugiau anglies monoksido.eurų.3 mlrd.

Lietuva turėtų uždaryti prastai įrengtus sąvartynus ir įrengti 14 didelių sąvartynų. tonų nerūšiuotų komunalinių atliekų. t. pateikė Lietuva. Ne mažesne grėsme yra ozono sluoksnio retėjimas.96 mln. į Lietuvą įvežama apie milijoną automobilių filtrų. Kauno regionui numatoma skirti per 100 milijonų eurų atliekų tvarkymo sistemai: kai kuriems sąvartynams uždaryti. Jame dalyvauja Danijos “Cowl” konsultacinė firma. Kauno savivaldybė ir bendrovė “Kauno švara”. Pagal Lietuvos Vyriausybės parengtą sąvartynų tobulinimo planą iki 2010 metų tikimasi sukurti 12 regioninių atliekų tvarkymo sistemų ir 14 sąvartynų. Būtina sukurti buitinių atliekų tvarkymo. Iš viso Lietuvos aplinkos sektoriui iki 2006 m. kuriam didelę įtaką turi pramonėje vartojami freonai. kuris įsigaliojo nuo 2003 m. numatyta per ISPA programą skirti 182 mln. Klaipėdos bei Marijampolės regionuose. Austriją. Jame taip pat numatyta. sausio 1 d.y. yra apmokėjęs pakuočių utilizavimui skirtą mokestį ir eksportuojant tokią produkciją į minėtas šalis. eurų. 51 . Šalyje didžiuliai žemės plotai taip pat užteršti sunkiaisiais metalais ir technologiniais toksiškais junginiais. Lietuvoje atliekos šalinamos 335 stambesniuose ir apie 600 smulkių sąvartynų. atitinkančius ES direktyvų reikalavimus. Pakuočių ir pakavimo atliekų tvarkymas. Pagal šiuos projektus numatoma uždaryti senus sąvartynus ir įrengti naujus regioninius.net 7 kartus. kad jos padariniai nebūtų pražūtingi gamtai ir visuomenei. kad su pakuočių medžiagos ženklinimu ir kenksmingų medžiagų kiekių nustatymu pakuotėse bei kiti su šio įstatymo įgyvendinimu susiję klausimai reglamentuoti Vyriausybės parengtuose teisės aktuose. Ispaniją. kurios gali būti naudojamos biodujų gamybai. Kai kurios nuostatos jau įtrauktos į LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą. Ten bus rekonstruojami seni ir statomi nauji įrenginiai. Tuo tarpu panaudoti tepalai mažai regeneruojami. Vienas gražių pavyzdžių . bendrą atliekų surinkimą ir perdirbimą reikia padidinti apie 2. turi teisę naudoti ekologiškų pakuočių ženklinimui “žalią tašką” (Green spot). Tad įgyvendinamas principas: už taršą – moka teršėjas. Kauno aplinkosaugininkų ir Danijos specialistų įgyvendinimas projektas žada tapti pažangiausia atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje. Todėl verslininkams iškyla moralinė pareiga taip organizuoti savo ūkinę veiklą. Tai sudėtinga užduotis. Belgiją ir kitas šalis. Europos Komisijos aplinkos transporto paramos fondo ISPA valdymo komitetas patvirtino šešis aplinkosaugos projektus. vienijančios Vokietiją. Norint pasiekti minėtoje direktyvoje numatytas užduotis. taip pat modernizuoti vandentvarkos ūkį Kėdainiuose. Pusę to skaičiaus sudaro organinės kilmės atliekos. surinkimo ir transportavimo sistemas Vilniaus. Į juos per metus išvežama net 3. priklaususios Europos pakavimo atliekų panaudojimo organizacijai PRO EUROPE (Packaging Recovery Organisation Europe). Tai Lietuvoje viena didžiausių ekologinių problemų. Prancūziją. kurie atitiktų tarptautinius reikalavimus. Lapių sąvartynui modernizuoti ir išplėsti. pareikalausianti daug pastangų ir lėšų. o surenkama panaudotų tik apie du tūkstančius.kuriamas Kauno atliekų tvarkymo centras. kad atliekų tvarkymo sistema mūsų šalyje geriausiu atveju pradės veikti 2004 m.2 mln. Europos Parlamento pakuočių ir pakavimo atliekų direktyva 94/62/EC numato griežtus reikalavimus kandidatėms į Europos Sąjungą. tonų atliekų. kuriuos 2002 m.Pavyzdžiui. ir jiems įgyvendinti skyrė 37. iš kurių per 1 mln. gamintojas įgijęs teisę ženklinti pakuotes šiuo ženklu. Labai didelę įtaką dirvožemiui turi buitiniai ir pramoniniai sąvartynai. atleidžiamas nuo papildomų ekologinių mokesčių. o plastikų . Radviliškyje ir Mažeikiuose. renovuojami ir plečiami nuotekų bei geriamojo vandens tinklai.5 karto. KTU Centro “Pakavimo technika” specialistai prognozuoja. prailginti jo eksploatavimo laiką ir kt. eurų. Šalys. Kauno savivaldybė kartu su Danijos aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina miesto kietųjų atliekų tvarkymo projektą.

. plastikų. Investicijos turėtų atsipirkti per gamintojų nustatomas antrinių žaliavų supirkimo kainas. litų investicijų arba vidutiniškai po 40 mln. metalų). iš kurių pakuotė sudaryta. reikės apie 400 mln. biologiškai skylančios pakuočių atliekos turi būti tokios prigimties. Šio KTU darbo partneriai: Švedijos aplinkos apsaugos agentūra (SEPA). KTU APINI sukūrė Nemuno. litų per metus (tarp jų atliekų surinkimui – apie 4 mln. Aplinkos apsaugos finansavimo strategijos projekte numatoma. daugumoje vakarų šalių pakavimo ir su juo susijusių atliekų tvarkymo darbų apimtys sudaro keletą procentų nuo BVP (Lietuvoje tam skiriama šimteriopai mažiau lėšų). chemiškai. Pvz. pakuočių atliekos. Kulpės.Baltijos jūros bendradarbiavimo programa (upių baseinų vadybos demonstraciniai projektai Šešupės. – tikslinga panaudoti (įskaitant energijos gavimą) 50-65 % pakuočių atliekų. iš kurių numatoma apdorojimo metu gauti energiją. atskirai surinkti. 4.Ją įgyvendinti galima tik iš esmės pertvarkius jau egzistuojančias atliekų surinkimo ir apdorojimo sistemas bei įdiegus modernią atliekų perdirbimo technologiją. Šešupės upių vandens kokybės deterministinius (aprašomi vykstančiais upėje fiziniais procesais) modelius upių būsenai įvertinti. įvairiems upių vandens kokybės valdymo scenarijams kurti. kad vien regioninėms atliekų tvarkymo sistemoms įdiegti iki 2009 m. kad jos galėtų fiziškai. Jos turi taip biologiškai skaidytis. savaiminio apsivalymo procesams tirti. kad nesudarytų kliūčių kompostavimo ar kitiems procesams. biomasę ir vandenį. Partneriai: JAV 5-ojo regiono aplinkos apsaugos agentūra. kurių metu šios atliekos yra apdorojamos. Beje. Kitas šio instituto stambus tarptautinis projektas "Didžiųjų ežerų . rūšies). Analizuojant kitų šalių patirtį. Lietuvoje pakuočių atliekų perdirbimo užduotys galėtų būti tokios: iki 2006 m. termiškai ir biologiškai irti taip. Lietuvos ir Estijos Aplinkos ministerijos). KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) mokslininkai padeda įdiegti švaresnės gamybos (ŠG) technologijas. pakuočių atliekas. kad tam tikrą jų medžiagų svorio dalį būtų galima perdirbti į rinkai tinkančius produktus. Vilnelės. Dalis KTU APINI specialistų tiria ir modeliuoja paviršinių vandens telkinių kokybę Lietuvos upių baseinuose. vandens kokybei prognozuoti. – šalyje perdirbti 25-30 % pakuočių atliekų bei perdirbti ne mažiau kaip 15 % kiekvienos pakuočių medžiagos (stiklo. 3. Tam teks organizuoti efektyvesnę antrinių žaliavų rinką. Lietuvos. Kadangi atliekų tvarkymui Lietuva tegali skirti ribotas lėšas plastikų atliekų deginimui energetiniams tikslams numatomas pradėti tik nuo 2010 metų. privalo turėti tam tikrą minimalų kaloringumą. kurias numatoma apdoroti kompostuojant. APINI kartu su Danijos technikos institutu ištirs ŠG technologijų diegimą Lietuvos medžio apdirbimo ir popieriaus pramonėje. Gamtosaugos požiūriu ir vertinant jų atliekų panaudojimo galimybes nustatyti tokie reikalavimai pakuotėms : 1. privalo būti gaminamos taip. kad energijos gavimas būtų optimalus. popieriaus ir kartono. laikantis esamų ES standartų (perdirbama jų medžiagų dalis gali svyruoti priklausomai nuo medžiagų. Parnu upėms)". Baltarusijos bei Rusijos aplinkos ministerijos bei Aplinkos politikos centras. Lielupės. Nevėžio. 2. Lielupės. pakuotės. Švaresnės gamybos technologijos. litų per metus arba 10% visų investicijų).ORSANCO (JAV) bei Latvijos. kad dauguma pasigaminusio komposto galiausiai suskiltų į anglies dvideginį. Ohajo upės baseino vandens sanitarijos komisija . APINI mokslininkai parengė tarptautinių baseinų ekologinio ir aplinkosauginio įvertinimo metodiką (Ventos ir Lielupės baseinų pavyzdžiu) ir sukūrė upės vandens kokybės bei 52 . Dar vienas APINI darbų pavyzdys "Trijų valstybinių susitarimų bendradarbiavimo išvystymas Nemuno baseine". Iki 2010 m. kurių atliekos panaudojamos perdirbant jų medžiagą.

Rekomenduojama ekologinės atsakomybės sistemos schema pateikta 4. tai perspektyvinė. " Moralinė atsakomybė gamtosaugoje suprantama kaip fundamentinė teisės kategorija. Joje yra įstatyminės ir etinės atsakomybės. Atrasti tą ribą – tai mokslininkų darbas. kad ketvirtosios NATO CCMS konferencijos metu. nusikaltimą. kenkiame taip pat žmogui. kurios esmė yra žmogiškosios veiklos. Tačiau įstatymai ne visagaliai. Šią išvadą priimti paskatino tai. programa “Tatula”). nes ūkininkai džiaugėsi gausiu derliumi.3 paveiksle. kaip švaresnės gamybos koncepcija efektyviai įgyvendinama Lietuvoje. Vyšniauskienė ir kt. pesticidai. harmonija su natūraliąja gamta. Visada yra riba. ekologinė atsakomybė (D. Būtina vengti ne tik tiesioginės. prasidėjus ligoms. Vyšniauskienės ir V. Dar vienas šio instituto darbų pavyzdys – NATO finansuojamas projektas “Švaresni gaminiai ir procesai”. mokslininkai atrado pesticidų sudėtyje kenksmingą cheminę medžiagą.taršos šaltinių vertinimui duomenų bazių pavyzdžius (naudojant ACCESS programinę įrangą). t. 2002).. su kuriomis susiduria šiuolaikinė modernioji visuomenė. konferencijos metu KTU specialistai pademonstravo kitų šalių atstovams. žemėje užteršia gruntinius vandenis ar upes. ekologinės žalos bei teisinių sankcijų dalys.3. Atsakomybė už gamtos išnaudojimą . Jo tikslas – kurti prasmingas programas bei platinti jas įvairiose šalyse ir spręsti specifines problemas. ypač – ateities kartoms. padarytą žalą. Patys savaime jie negali garantuoti racionalaus gamtos išteklių panaudojimo ir apsaugos. kuri vyko Oviedo mieste (Ispanija) buvo nuspręsta penktąją konferenciją vykdyti vienoje iš šalių. Taigi daugelio šalių įmonėms atsiranda problema – tenkinti subalansuotosios plėtros principus ir tuo pačiu sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Pagrindinis CCMS vaidmuo – paskleisti pažangius technologinius ir mokslinius sprendimus tose šalyse. kada medžiaga tampa žalinga. 2002 m. Bet ilgainiui. Labai svarbus visuomenės moralinis nusistatymas tų dalykų atžvilgiu. Siekiant spręsti šią problemą ir buvo pradėta bandomoji studija “Švaresni gaminiai ir procesai”. Visuomenės tikslas – neviršyti leistino žalingų medžiagų lygio. Įvertinus visas šalis kandidates. kurios yra asocijuotos NATO narės.tai atsakomybė už ateitį. Tačiau pradžioje ši žala buvo daroma nesąmoningai. kad KTU Aplinkos inžinerijos institute (APINI) šiuo metu veikia geriausias Europoje Švaresnės gamybos centras. gautu pelnu.y. apsigimimai – atsiranda organizmo imuniteto sumažėjimas. visuomenė pateikia vis griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus pramonei. įskaitant gamybą bei paslaugas. kurios susidūrė su panašiomis aplinkosauginėmis problemomis. Be to. nes kenkdami gamtai. energijos bei kitų gamtos išteklių tausojimas. Ekologinės atsakomybės sistema KTU doc. Ekologinis užterštumas etiškai ribojamas taip: 53 . užkrečia žuvis. J. Vis daugiau šalių siekia subalansuotosios plėtros. Kundroto teigimu. parengta pertvarkos koncepcija dėl perėjimo prie baseininio upių valdymo . bet ir netiesioginės žalos gamtai. Dabar plečiama turinti didelę perspektyvą ekologinė žemdirbystė (pavyzdžiui. kaip efektyviai visame pasaulyje diegti švaresnius procesus bei gaminti aplinkai palankius gaminius. o per tai artėja ligos. nuspręsta. 4. kuri nusako. ` KTU prof. žyminti juridinio subjekto pareigą atsakyti už nusižengimą. kad Lietuva yra tinkamiausia šalis konferencijai surengti. D.4. Pavyzdžiui.1969 metais Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) įkūrė Moderniosios visuomenės problemų sprendimų komitetą (CCMS). Staniškis informavo. kurios metu vykdoma atvira tarptautinė diskusija. Plečiantis globalizacijai ir sparčiai vystantis informacinėms technologijoms.tai įgalina sudaryti veiksmų planą baseino vandens kokybei valdyti ir gerinti.

4. Vyšniauskienė ir kt. būtina atlyginti žalą paveiktai gamtai ar žmonėms. kad.. Ekologinės atsakomybės sistema ( D. ar tik minimizuoti.3 pav. 2. Pavyzdžiui. Ar visada produktas ar gaminys pavojingi.). jie kažkuo rizikuoja. Kokios yra alternatyvos. Gamintojai prie savo produktų (gaminių) turi pateikti teisingą jų vartojimo instrukciją.1. Rizikos priežastis ir šaltinius. Užkirsti jam kelią pačioje pradžioje (t. paveikus aukštesne temperatūra. nes kitu atveju jis yra sąmoningai pastatomas į sunkią padėtį. Jei atsiranda žala. 2002) 54 . arba jų iš viso nėra? Ekologinės atsakomybės sistema Įstatyminė atsakomybė: Konstitucinės gamtos apsaugos normos Gamtosaugos įstatymų normos Ūkinės teisės normos Etinė atsakomybė: Visuotinės gamtosaugos pareigos paskelbimas Gamtosaugos pareigos įtvirtinimas gamtos naudotojams Gamtosaugos pareigų sukonkretinimas Ekologinė žala Teisinės sankcijos Drausminė Administracin ės Civilinės Baudžiamosio s 4. ar tik esant tam tikromis sąlygomis (pvz. Ar didelė rizika ir ar galima jos visai išvengti. keisti technologiją). prekės nukainuojamos. Todėl gamintojas turėtų informuoti savo vartotoją apie galimą riziką.. Įvertinant ekologinę riziką gaminių vartotojai turėtų žinoti: 1. ant maisto produktų nurodomas jų vartojimo terminas. Vartotojai turi teisę žinoti. jei ji nėra akivaizdi. iki kurio rizikos nėra. Pasibaigus terminui. esant padidintai drėgmei ir kt. Kad rizika yra. 2.y. 3. Vartotojas privalo būti informuotas. pirkdami senesnę maisto prekę ar kitą produktą. Pašalinti užterštumą.

Ketvirtos temos kontroliniai klausimai: 1. Kokios ekologinės atsakomybės sistemos dalys? 8. Kokios gamtosaugos problemas sprendžia KTU mokslininkai? Pateikite pavyzdžių. 2. Kaip numatyta pertvarkyti Lietuvos sąvartynus ? 9. Kokius jūs įžvelgiate etines. Carrollą)? Koks verslo etikos ir gamtosaugos ryšys? Apibūdinkite organizacijos grupių moralinę atsakomybę. 3. Kodėl ir kaip spręsti polimerinių pakuočių problemą? 10. 55 . Kodėl teršalai yra problema? Kaip ji sprendžiama Lietuvoje? 7. ekologines ir socialines Ignalinos atominės elektrinės uždarymo problemas? 6. 4. 5. Kokios yra socialinės atsakomybės rūšys (pagal A. Apibūdinkite moralinę atsakomybę.

y. skirtumų. • aptarti organizacinius ir asmeninius komunikacijų barjerus. Sakalas. Informacijos iškraipymas (pvz. Netinkamas laikas.1. • paanalizuoti priemones siunčiamos informacijos efektyvumui didinti. t. • Apžvelgti galimybes priimamos informacijos kokybei gerinti. informacijos perdavimo kanalas. Kaip nurodo KTU doc. Prie vertikalios (hierarchinės) komunikacijos trikdžių priskiriama: 1. Šilinginė ir prof. 7.VERSLO ETIKA (2 DALIS) 7. 56 . organizaciniai barjerai susiję su įvairiais trukdymais formaliuose informacijos perdavimo kanaluose. Komunikacijos sistemoje – pranešimo siuntėjas. Bendravimo trikdžiai Bendravimo procese pasitaiko nemažai kliūčių. kurios iškraipo informaciją. A. BENDRAVIMO PROCESO KLIŪTYS IR EFEKTYVUMO DIDINIMAS Šio skyriaus tikslas: • išryškinti svarbiausius bendravimo trikdžius. dėl nemokėjimo aiškiai reikšti savo mintis arba dėl sąmoningų tikslų). atsirandančiais dėl skirtingų tikslų. V. 4. Neišsami ir neaiški informacija. Bendravimo procesas ir trikdžiai (V. pats pranešimas. Informacijos perteklius (dėl to sunku sukoncentruoti dėmesį į svarbiausias žinias). siuntėjas dekodavimas pranešimas kanalas Kodavimas gavėjas trikdžiai reakcija grįžtamasis ryšys 7. 2. 2000) Iš komunikacijos barjerų pirmiausia išskiriami organizaciniai ir asmeniniai trikdžiai.1 pav. darbuotojų padėties. gavėjas. kritikos ir skundimo vaidmenį.. • atskleisti pagyrimo. 7. dėl kurių pranešimas praranda savo prasmę (žr.).1 pav. neplanuoti pranešimo iškreipimai ar aplinkos poveikis. jo reakcija ir grįžtamasis ryšys – dėl įvairių priežasčių atsiranda trukdymai.. • atskleisti konfliktų priežastis ir pateikti būdus joms išvengti. Šilingienė ir kt. Didinant bendravimo efektyvumą būtina išsiaiškinti ir pašalinti minėtus įvairius trukdymus ir barjerus. 3. specializacijos.

Siunčiamos informacijos efektyvumo didinimas Vienas svarbiausių siuntėjo tikslų – kad informacija gavėją pasiektų be iškraipymų. Blogas grįžtamasis ryšys (dėl nesugebėjimo išklausyti. tikslumas ir išbaigtumas. Tam tikslinga: 57 . Kiti trikdžiai. Svarbu įvertinti ir socialinį suvokimą. Burton ir R. Būtina įvertinti ir vieningumo iliuziją. poelgius įsimename geriau nei viduriniuosius. 2000. su kuriuo bendraujame žodžius. nes atsiranda geresnis psichologinis klimatas ir palankesnės sąlygos grįžtamajam ryšiui užtikrinti). 3. Tam būtinas pranešimo aiškumas. 2. Darome neteisingas prielaidas apie žmones. nes jie nekreipia dėmesio į pavaldinių nuomonę). 2002): 1. 2002): 1. Kiti trikdžiai (V.2. 3. Didelis darbo krūvis (tarpusavio bendravimui nebelieka laiko). Tai: 1. 4. kad kai kurie būdo bruožai visada susiję su kitais. kad tas žmogus – grubus nepraustaburnis. Vienas pagrindinių šių trikdžių šaltiniais yra suformuluojama išankstinė nuomonė bei stereotipai. Hierarchinės padėties skirtumai (neretai žemutinių grandžių darbuotojų geros idėjos nepasiekia vadovų. kartą iš ko nors išgirdę nedraugišką “užsičiaupk”. kultūros bei intelekto nevienodu lygiu ir pan. Konkurencija ir motyvacijos stygius (kai konkuruojantys darbuotojai nelinkę dalintis naujovėmis ar naudotis grupinio darbo privalumais).97). Iš horizontalios komunikacijos trikdžių paminėtini: 1. 7. Todėl. 3. Kai kurioms detalėms suteikiame per didelę reikšmę. blogų tarpusavio santykių ir pan.. p. Neverbaliniai (gestų) trikdžiai (dėl kultūros savitumų ar nacionalinių ypatumų tie patys gestai gali būti suprasti nevienareikšmiai). Netinkamos bendravimo priemonės (specialistai pataria dažniau naudoti žodinę komunikaciją. baigmės efektas (paskutinius žmogaus. Dimbleby pažymi šias būdingiausias socialinio suvokimo klaidas (V. Baršauskienė. Skirtinga žodžių interpretacija (dėl atskirų žodžių skirtingo supratimo). Pranešimo glaustumas. 2. ir jais labiau pasikliaujame. Taip pat įtakos turi pradmės efektas (jis turi didesnę įtaką mūsų sprendimams. KTU specialistai rekomenduoja naudoti šias efektyvaus informacijos siuntimo priemones (V. nors tąkart jis galbūt tik nevykusiai pajuokavo… 7.). žmonių emocinės būklės. kad vienas jo poelgis neprieštaraus kitam. remdamiesi ankstesne savo patirtimi ir klaidingai manydami. darydami sprendimus apie žmones) bei aureolės efektas (jis lemia tai. Asmeniniai bendravimo trikdžiai susiję su žmonių bendravimu: psichologiniu klimatu. Skirtingas informacijos supratimas (dėl intelektualumo ir kompetencijos skirtumų. Darbuotojų specializacija (atskirų valdymo funkcijų darbuotojų grupės kai kada pasižymi profesiniu uždarumu bei saviizoliavimu). skirtingų interesų ir pan. Didžiosios Britanijos mokslininkai G. kai bendraujame su nepažįstamais žmonėmis). 4. Dalį informacijos mes praleidžiame. kad dalis mūsų gautos informacijos apie žmogų ima dominuoti ir daro įtaką galutiniam sprendimui). Neteisingai interpretuojame ryšius tarp atskirų suvokiamų elementų. Ji pasireiškia. 6. Baršauskienė. 4. greičiausiai manysime. kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus. Šilingienė ir kt.). kai mes nepagrįstai tikimės. 2.5.

Gavėjas bus dėmesingesnis. kai darbuotojas padaro klaidų. Jeigu siuntėjas vartoja bendrus. 1. nes nuteikia bendromis jėgomis ieškoti jų pašalinimo būdų. kurie reikalauja konkretaus atsakymo į specifinį pasiteiravimą (jie prasideda žodžiu “ar”. Dažniausiai jie būna: 1. Draugiškumas. Klausymosi svarba. 1. Priimamos informacijos efektyvumo didinimas Gavus pranešimą ir apmąsčius jo turinį informacijos gavėjas gali pateikti klausimus.. blogus – prisimename ilgai. protavimo bei aktyvaus dalyvavimo bendraujant su informacijos siuntėju. Atviri. 3. Tada jis į pasiūlymus reaguos palankiai. teiginiai). kad siuntėjas yra patyręs ir kompetentingas nagrinėjamoje srityje. 1. smulkmeniškų paaiškinimų (papildomą medžiagą galima pateikti priede). kurie gali suerzinti.). Draugiški santykiai rodo. blogai) prasmė priklauso nuo kiekvieno žmogaus asmeninės patirties ir suvokimo. Reikalaujantys patikslinimo (jais siekiama pasitikrinti. Pasitikėjimo palaikymas. patikslinant ir sutrumpinant pranešimą. Tai tinka ir tais atvejais. Atviras išsiaiškinimas leidžia sukurti abipusio pasitikėjimo atmosferą. “jūs užmiršote”. ar teisingai suprastos pateiktos sąvokos. Todėl vadovas turi nuolat rūpintis savo geru asmeniniu įvaizdžiu. Tam reikia: • būti taktiškam ir supratingam. terminai suvokiami tiksliau. reikalaujantys papildomos informacijos (jie prasideda žodžiais: kodėl? kaip? kada? kiek? ir reikalauja išsamių atsakymų). Konkretumas.2. Gavėjas visada nori žinoti siuntėjo motyvus: ar jie savanaudiški. kad vadovas pasitiki bendradarbiu. Nurodyti konkrečius faktus. Aktyvus klausymas yra sudėtingas. Dėmesys ir atidumas gavėjui. vykdant užduotis. Vengti ilgų įžangų.Tekste naudoti trumpus sakinius. Siuntėjas turi pastebėti gavėjo galimą gauti naudą. Tai suteikia pastarajam pasitikėjimo. 4. 1. jei tikės. 2. kad gerus poelgius mes linkę užmiršti greitai. 7. gerai. 5. Vengti nereikalingų pakartojimų. Svarbu pabrėžti teigiamus ir malonius faktus. Žodžių (daug. Jį didina: Siuntėjo kompetencija. 3. grafikuose ir pan. 58 . Taip suteikiama pranešimui vienareikšmė prasmė. kurią susidaręs gavėjas. reikalaujantis susikaupimo. 1. Abipusis pasitikėjimas. išsiaiškinant neaiškius klausimus. kada ir kodėl. mažai.5. Pagrindinius teiginius tikslinga paryškinti. • nevartoti išsireiškimų. Patariama atsakyti į penkis aspektus: kas. įžeisti ar pažeminti gavėją (pvz. “jūs privalote” ir pan. kai norima pasitikslinti pašnekovo poziciją. ką.3. “jums nepasisekė”. Duomenis pateikti lentelėse.4. Mandagumas.3. abstrakčius išsireiškimus. gavėjas priverstas rinktis iš daugelio reikšmių. apsprendžia jo pirmąją reakciją. o tipiniai atsakymai – “taip” arba “ne” ir naudingi. Patariama parašytą tekstą keletą kartų perskaityti.1. Žinokite. tikslius teiginius. 6. kur. Siuntėjo reputacija. 2. sustiprinti pozityvius ar negatyvius teiginius). Uždari (siauros apimties). konkretūs skaičiai. kiek yra paisoma gavėjo interesų. Mandagūs pranešimai leidžia sustiprinti gerus ir darbingus santykius. Asmeninis įvaizdis.

2.3 paveiksle. 9% 16% 40% klausymasis kalbėjimas skaitymas rašymas 35% 7. neegoistiškai. Klausymo efektyvumą lemia: suvokimo tikslumas. 3.2 pav.. o atsiminimas . kiekvienas pranešimas reikalauja atsakymo. užduotis (svarbu. Almonaitienė ir kt. bet ir nuo pašnekovo klausymo. Almonaitienė ir kt.. Svarbi supratimo fazė. kad gavėjas nebijotų klausti siuntėjo ir išsiaiškinti neaiškias vietas).2 pav. ką kalbantysis išgyvena emociškai). Kai kada pasigendama atsiskaitymo ir kontrolės. kurie pasiekia tam tikrą smegenų dalį).tai įsisąmoninimas. 2001) Pagal šį modelį girdėjimas reiškia dėmesio nuolatinę koncentraciją (ausimis "gaudant" garsus. kad pašnekovas pranešimą persiuntė. Efektyvaus klausymosi modelis (J. supratimo efektas ir procedūros kultūra. 2001) Dažniausiai skiriamos trys gero klausymo savybės: 1. ar teisingai suprastas pranešimas. Akceptacija (kalbantysis priimamas be išankstinio nusistatymo .Komunikacijos sėkmė priklauso ne tik nuo kalbėjimo. Supratimas .).3 pav. Empatiškumas (klausytojas jaučia. kurioje išsiaiškinama. kuris pateiktas 7. Įmonės viduje tai turi užtikrinti nustatytos procedūros (kada. kokia forma turi būti pateikiami atsakymai į pranešimus). Vadybininkai apie pusę darbo laiko klauso (žr.gebėjimas 59 .kai klausytojas su kalbančiuoju elgiasi tiesiai. Tiesumas (falšo nebuvimas) . natūraliai. Gebėjimas Supratima s Atsiminima s Efektyvus klausymasis Reagavima s Įvertinima s Interpretavim as 7.jam jaučiama pagarba). Specialistai rekomenduoja Brownell efektyvaus klausymosi modelį. Įvairiai komunikacijai skiriamas laikas (J. be vaidybos. Žinia. 7.

3.tai aplinka. suvokiame ne tik esminę informaciją. 6. kiek kuriami kontrargumentai skubama teisintis arba ginčytis • • Pasyvusis informacija atsijojama ne tiek klausomasi partnerio. nuo kliūčių perduodant informaciją bei nuo klausytojui prieinamų leksikos priemonių vartojimo (būtinas naujadarų minimumas). įžūlus elgesys ir kt. Slaptų arba numanomų prielaidų pasirinkimas ( galima panaudoti žodžių formuluotes norimam kontekstui sukurti) (J. iškraipančiais pranešimą. Klausymo būdai pateikti 7.1 lentelė Klausymo tipai (J. bet ir pajuntame pašnekovo emocijas. nuo žmogaus patirties. tampa "filtrais".tai savo dėmesingumo parodymas pranešimo siuntėjui.). apšvietimas. pasitikėjimas ir kt. problemas demonstruojamas abejingumas • • • • • Aktyvusis klausomasi atidžiai partneris skatinamas kalbėti daugiau.). Emocinę būseną pajusti ypač svarbu. Almonaitienė ir kt.gerąsias ir blogąsias savybes). Almonaitienė ir kt. Žodžių ir sakinių pasirinkimas (pagal tai galime spręsti apie žmogaus intelektualumą ir pan. įjungtas radijas ar televizorius. durų trankymas ir kt. 2001) • • • Gynybiškasis informacija suvokiama kaip grėsminga ne tiek klausomasi partnerio.savo siunčiamu pranešimu kitą žmogų sąmoningai ar nesąmoningai paveikiame. kurioje kalbama (triukšmas. neigiamos emocijos. Jie kliudo suvokti siūlomą informaciją. 2.pragmatinis kalbos aspektas). kalbančiojo individualios ypatybės (mikčiojimas. kalbos kultūra. Vidiniai barjerai .. Emocinis komponentas (žodžio sukelti jausmai arba emocijos).po pranešimo daromas sprendimas ar susiklostanti nuomonė. 2. temperatūra. Išoriniai klausymosi barjerai . Akcentavimas ir intonacija.atkartoti gautą pranešimą. Pagaliau reagavimas . Kalbos suvokimas bei supratimas priklauso nuo bendravimo stiliaus ypatybių. nes taip nustatomas ir palaikomas palankus psichologinis klimatas (kyla abipusė simpatija. pagarba. savi apmąstymai. Klausydami vieni kitų. Nuoseklumo pasirinkimas (asmenybę nusakančių būdvardžių ir kitų elementų nuoseklumas veikia besiformuojantį įspūdį . Įvertinimas . 5. požiūris ir kt.išankstinis nusistatymas. "tušti" išsireiškimai. Asociacinis komponentas ( tai sakomo žodžio prasmės ar asociacijų visuma). žmonių judėjimas. manieros. Interpretavimas . apranga. telefono skambučiai. Referentinis komponentas (jis atspindi žodžio reikšmę .1 lentelėje.. Kalba laikoma tarpusavio įtakos instrumentu . KTU psichologai nurodo sakomo žodžio tris komponentus: 1.). 4. kiek galvojama apie savo interesus. 2001). 3.) bei kalbos forma ir turinys 60 . Aktyvios arba pasyvios gramatinės formos pasirinkimas.tai sugebėjimas pranešime įžvelgti daugiau negu išreikšta žodžiais. 7. Dažniausiai naudojami šeši tokios "valdžios" instrumentai: 1. drėgmė. plačiau valdomas pokalbis stengiamasi suprasti "tarp eilučių” kreipiamas dėmesys į neverbalinę kalbą • Psichologai išskiria vidinius ir išorinius klausymosi barjerus. Naujų žodžių ar posakių pateikimas. Kiekvienas kalbėtojas įtakoja pranešimo priėmėją naudodamas įvairius instrumentus.

6. kodėl žmogus pasielgė taip.1. “Skaitant” žmogaus veido išraišką.. nes gavėjas jaučia. tiek nežodinius “pranešimus”. kurių dėka galima išvengti socialinio suvokimo klaidų? Tai: 1. vertina. Savo elgesiu. Dažnai žmonės sako viena. su turima nuomone ir kreipti dėmesį į prieštaravimus). Netardykime pašnekovo (neužduokime bereikalingų klausimų). poza ir kt. įsijausti į jo padėtį). atkreipiant dėmesį tiek į vidinius. Įsijautimas (pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis. 9. o mąstoma . šokinėjimas nuo minties prie minties. kad siuntėjas kažką slepia. balso intonacija išduoda juos manant visai ką kita. Informacijos lyginimas (įvairias pastebėtas detales lyginti vienas su kitomis.(įmantrūs posakiai. veido mimika. gausybė skaičių ar formulių.per 600 žodžių per minutę). 2001). o ne kitaip. 7. Klausydamas žmogus apmąsto. lėta. byloja visai ką kita). 3. Tokia prieštaringa informacija kelia baimę ir nepasitikėjimą. dažnai 61 . bet keletą skirtingų paaiškinimų. bet kūno kalba. Neretai gavėjas pasirenka būtent neverbalinę. akių išraiška. neretai partneris sako viena. gestai. kritiškai analizuoja gaunamą informaciją.). kol bus atgauta rami būsena) (J. Kaip išvengti socialinio suvokimo klaidų? KTU specialistai pataria atkreipti dėmesį į šiuos verslininkų bruožus. gestais ar žodžiais atspindėkime kalbančiojo jausmus. siekiant išvengti aureolės efekto. Papildomos informacijos rinkimas (ieškoti papildomų informacijos šaltinių. Almonaitienė ir kt. padedančių susidaryti objektyvesnę nuomonę). stereotipų poveikio ir kt.). "deda" ją į vietą (be kritinės analizės klausymas beprasmis). 4. tiek į išorinius poelgį lėmusius veiksnius). veido mimika. gestai. Klausykime … tarp eilučių 7. tiek žodinius. kad žmogus mąsto apie šešetą kartų greičiau. Sprendimo atidėjimas (stengtis kuo ilgiau nedaryti galutinio sprendimo apie žmogų – tai leis sukaupti apie jį daugiau ir įvairiapusiškesnės informacijos). negu kalba (kalbama apie 100 žodžių per minutę. o kūno kalba. Nuomonės keitimas (būti nusiteikus keisti savo požiūrį į žmogų. Nesiblaškykime. akių išraiška. sužinojus apie jį ką nors naujo). Alternatyvus elgesio priežasčių aiškinimas (stengtis rasti ne vieną. poza ir kt. Būtina atminti. 8. Neprimeskime savo pastabų. Nekeiskime pokalbio temos. Priimant pranešimus svarbus neverbalinės komunikacijos įvertinimas. 2. Emocijų apribojimas (neigiamas emocinis žmogaus nusiteikimas sąlygoja neteisingą gautos informacijos interpretavimą: geriausia šioje situacijoje išeitis – susilaikyti nuo bendravimo. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į įvairius neverbalinės informacijos požymius. Priešingi signalai verčia informacijos gavėją rinktis kuo tikėti – verbaline ar neverbaline informacija. Rekomenduojamos pagrindinės gero klausymosi taisyklės: Nepertraukinėkime pašnekovo. Atidumas detalėms (bendraujant reikia atidžiai stebėti visus. monotoniška kalbos maniera arba greitakalbė ir kt. 5. Vieni svarbiausių yra vizualiniai neverbalinės kalbos aspektai: kūno kalba. Duomenų tikrinimas (nuolat lyginti tai.3. ką pastebime.

prievarta.galima atskleisti neišreikštus žodžiais jausmus: džiaugsmą.104]. Todėl reikia išgirsti. didžiausia tikimybė išspręsti konfliktą yra pirmojoje (pradinėje) fazėje. Svarbu stebėti ir kitą neverbalinės kalbos priemonę – balso intonaciją. gestai.). Jo eigoje specialistai išskiria konflikto etapus ir fazes. nervingas ar ką nors slepia. ne tik tai. Almonaitienė ir kt. liūdesį. Balso garsumo. santykiai su kitais tampa įtampos šaltiniu (kito atžvilgiu kyla neigiamos nuostatos bei jausmai. nuomonių bei požiūrių susidūrimas ar rimti nesutarimai. susidomėjimą. p. galima pajusti. 2001.tai priešiškų interesų. kas yra sakoma.4.4 pav. imamasi aktyvių įspėjimų.4 pav. Atvirai reiškiamos skirtingos nuostatos ir reikalavimai. Konflikto etapai (J.). kad pašnekovas yra neramus. Atviro konflikto situacijos pradžia Atviro konflikto plėtra Konflikto išsprendimas 7. 7. Konfliktinės situacijos atsiradimas Konfliktinės situacijos suvokimas Intuityviai pajuntame. grasinimų ir pan. bet ir kaip tai pasakoma. atvirumą ir pasitikėjimą. atviras žvilgsnis rodo pašnekovo nuoširdumą.. p. Ji dažnai gali iškreipti tikrąją žodžių prasmę. konflikto pikas bei kritimo fazė. 7. jog kažkas ne taip kaip buvo anksčiau Bendravimas sukelia susierzinimą ar susijaudinimą: tai signalas apie prasidėjusį konfliktą Pradedame riboti kontaktus su potencialiu priešininku. conflictus . Almonaitienė ir kt.178) Specialistai pažymi keturias fazes (kurios konflikto metu gali cikliškai pasikartoti po kelis kartus: pradinė ir kilimo fazės. Kaip nurodoma 7.susidūrimas) . kurie gali baigtis santykių nutraukimu. kontrolės netekimas. kai žmogų užvaldo nemalonūs išgyvenimai. Akių kontaktas leidžia atskleisti daugelį svarbių dalykų. 7. Visi žinome posakį: “akys – tai sielos veidrodis”. Įnirtingi ginčai. Dažniausiai skiriami penki konflikto etapai (žr.. baimę ar pasibjaurėjimą. pyktį.2 lentelė 62 . Jeigu akių kontakto vengiama. Daug pasakyti gali ir pašnekovo poza. Konfliktai ir jų išvengimas Konfliktas (lotyn. pozicijų. nuostabą. ritmo pokyčiai gali suteikti informacijai skirtingą reikšmę (J. Tiesioginis akių kontaktas. aiškumo.2 lentelėje. 2001. Nesilaikoma įprastų elgesio normų.

nepriimtino elgesio.tai įvairūs nesusipratimai.tai individualių esminių dorovinių. Tokie konfliktai sprendžiami derybų keliu.2. Barvydienė ir kt. Konfliktų rūšys Konfliktai dažniausiai skirstomi į penkias grupes (žr. estetinių nuostatų sandūra (jie sprendžiami tikslinant pozicijas. Specialistai išskiria šiuos psichokorekcijos būdus (V. vykdant reikiamus pokyčius valdymo organizacinėse struktūrose ir pan. Konfliktų grupės (V. 7. Atviros konfliktinės sąveikos pradžia Atviro konflikto plėtra Tikimybė išspręsti konfliktą (%) 92 46 Mažiau nei 5 Apie 20 7.178) Fazės pavadinimas Pradinė Kilimo Pikas Kritimo Konflikto etapas Konfliktinės situacijos atsiradimas. pav..5 pav. Tarpasmeniniai konfliktai dažniausiai kyla dėl individualybių nesuderinamumo bei įvairių bendravimo problemų (nesugebėjimo išklausyti. bendravimo kultūros. 2001) Pseudokonfliktai .4. Tarpasmeniniai Struktūriniai Interesų Vertybių Pseudokonfliktai Konfliktai 7. Šie konfliktai sprendžiami tiksliai apibrėžiant darbuotojų funkcijas. neefektyvus administravimas ir kt.). 7. emocijų nevaldymo ir pan.).. nuostatas bei vertybines orientacijas). Konflikto prevencija Kai susiklosto situacija su nesuderinamais tikslais. Vertybių konfliktai .y. patariama pasinaudoti konflikto prevencija. politinių. Konfliktinės situacijos suvokimas. kylantys dėl klaidingos informacijos (jie sprendžiami užtikrinant patikimą informaciją).. Interesų konfliktai būna psichologiniai (kai nesuderinti tų pačių tikslų siekimo būdai ) ir esminiai (kai asmenys siekia skirtingų tikslų). 2001): 63 . socialinių. Almonaitienė ir kt.tai gamybos ir darbo organizavimo trūkumai (neaiškios darbuotojų funkcijos. priemonių nepageidaujamam bendruomenės narių elgesiui nutraukti. 2001. grupės narių funkcinis nesuderinamumas.4.Konflikto fazių ir etapų santykis (J. Barvydienė ir kt.). t.1. Vienas iš galimų būdų yra psichokorekcija.5. p. įsisąmoninimas. Struktūriniai konfliktai .

Atskleiskim konfliktuojančiųjų nesugebėjimą įsijausti į kito padėtį. neutralus.skatinti abiejų pusių lankstumą. Specialistai pataria (J. Konflikto sprendimo algoritmas ir rezultatai Grupė Vilniaus psichologų sukūrė konflikto sprendimo veiksmų algoritmą. Jis tampa konflikto komunikacijos lyderiu. Emocinis atpildas. kurios turinys priklauso nuo konfliktuojančiųjų. kad dėl kai ko jau pasiektas susitarimas. nuliūdino …). Parodęs. Konfliktuojantys asmenys turi elgtis taip. Orientuokime priešininkus į veiksmą: "Ką jūs galvojate daryti toliau?" Pripažinkime ir priimkime kaip faktą abiejų pusių vertybių. Būtent geras žodis . o ko jis norėtų. 64 . ką sako priešininkas.4. Naudinga kartkartėmis paprašyti priešininkus pakartoti tai. Paprašykime priešininkų.y. bet labai veiksmingas. jūs emociškai kompensuojate vidinę jo būseną: pokalbyje įterptas pagyrimas. o tik atspindėti situaciją.1. konfliktuojančioms pusėms autoritetingas. kaip nori patys.raktas į prasižengusiojo sąžinę. Būtinybė pažiūrėti į problemą iš kito pozicijų. t. Toks tarpininkas turi būti nepriklausomas. Kartais kilusį konfliktą padeda išspręsti trečiasis asmuo. šaltakraujiškas. 2001): Niekada nesusigundykime duoti patarimus. galbūt "nuleidus garą" neigiami jausmai priešininkui pasikeis į teigiamus. 4. bet pulti . Garantuokime vienodas dalyvavimo sąlygas abiem pusėms. įžeidė. Būkime empatiški. kad tave labai supykdė (nuvylė. Turime rasti aukso vidurį tarp abejingumo ir perdėto įsitraukimo į kitų problemas. nes greit įgysime naujų priešų. kuris nėra suinteresuotas kurios nors pusės pergale ar pralaimėjimu. Verbalizuokime emocijas (išsakykime žodžiais): "Aš matau. jog skaitotės su jo kančiomis. asmuo. Almonaitienė ir kt.6 pav.…" ir pan. 3.3. Nuolat akcentuokime. Jei kuris nors iš konfliktuojančiųjų pradeda aiškintis. "nei vienas" ir pan. ką jie ką tik girdėjo. Jei jis save gerbia. esant emocinei įtampai dažnai negirdima. Kontroliuokime konfliktuojančiųjų emocijas: jas reikšti galima. 7. Šis būdas nors sunkus. Pagal potencialią konfliktinę situaciją galima paversti konstruktyviu dialogu (žr.ne vertinti. Būdami trečiaisiais asmenimis konfliktinėje situacijoje. Negatyvius konfliktuojančių teiginius paverskime pozityviais: reaguokime į kategoriškus tvirtinimus "niekada". mes galime pateikti nebent alternatyvius pasiūlymus. o kaip savo nuomonę: "Mano požiūriu. Agresijos nuvainikavimas. net jei jų sprendimas mums atrodys neprotingas. kad savo požiūrį pateiktų ne kaip nepajudinamus faktus. pasijusti varžovo vietoje verčia žmogų susimąstyti.). 2. nevaidinkime "gelbėtojų". Jausmų išreiškimas.neleistina. iniciatyvus bei komunikabilus. Neįsitraukime į aptarinėjimus apie "siaubingą" konfliktuojančiųjų padėtį. "Aš manau. Besiskundžiantysis bando parodyti save nukentėjusiu. Trečiojo asmens tikslas . Agresijos nuvainikavimas. stilių.. 7. Jausmų išreiškimo metodas rekomenduoja negesinti "užsidegusio" asmens emocijų. ką konfliktuojančios pusės turėtų daryti. Autoritetingas trečiasis. atkreipti jų dėmesį į vienas kito požiūrį. ko jis nenori.…". nešališkas. pertraukime jį ir paklauskime. Emocinis atpildas. teigiama pastaba sušildys besiskundžiantįjį. požiūrių skirtingumus. nepulkime palaikyti vienos kurios nors pusės. Paaiškinkime jiems savo vaidmenį: trečiojo asmens paskirtis . Grupės vadovas bando stabdyti įsiliepsnojusį konfliktą prašydamas jo dalyvius pasikeisti vietomis.

Barvydienė ir kt. kad priekaištai turi pagrindą. stengtis neužgauti kito žmogaus jausmų.y. Pradžioje geriau patylėti. Gali būti tokios situacijos: Prisitaikymas. jog pripažįstate partnerį esant teisų). kol tiksliai sužinosite. Verta konkretizuoti tol. Paprastai puolantysis tikisi. kaip vertinate situaciją Abiem šalims priimtino sprendimo radimas 7. Pasistenkite savo nuomonę išdėstyti kuo aiškiau.. koks veiksmas. įvykis ar poelgis sukėlė partnerio nepasitenkinimą.6 pav. Nepasitenkinimo konkretizavimas. kad mūsų įstaigoje . pabrėždami jos subjektyvumą (pažymėti. Paaiškinimas. artėja į tarpusavio supratimą. ką gi tu pasakysi?" Tai ženklas. Kompromiso šalininkai dažnai bando rasti konsensusą (t. kad kaltinimai ar priekaištai turi pagrindą Paaiškinimas. Supykusiam partneriui būtina leisti išsakyti savo nuoskaudas (beprasmiška iškart bandyti racionaliai įsiterpti . tinkantį abiem konfliktuojančiom šalims). kad jūs ginsitės. kad kiekvienas žmogus turi teisę į individualią nuomonę). kas aš esu blogas vadovas? Iš ko sprendžiate. Sutikimas. kad jo nepasitenkinimas pagrįstas. patikslinti: (Pvz. "Garo išleidimas". kad išklausėte partnerį ir sutikote. 2001) Kiekvieną etapą panagrinėsime išsamiau remiantis psichologų patarimais. o partnerio akyse tarsi atsiranda klausimas: "Na. Kompromisas. turite tiksliai žinoti nepasitenkinimo priežastį. kad ir partneris jus išklausys. "Kas sukėlė nepasitikėjimą manimi? Kas liudija. Norėdami pagerinti situaciją. leisti partneriui išsikalbėti. pastebėsite. kaip jūs vertinate situaciją. kad kaltinimas. 65 . Konfliktinės situacijos sprendimo veiksmų algoritmas (V. Tai savo interesų aukojimas dėl kitų žmonių. Tada belieka rasti kompromisinį sprendimą. Sukonkretinant priežastį racionalu paklausti. priekaištai turi pagrindą. klausosi jūsų kalbos. bandykime raminti kitą ir išsaugoti gerus santykius. kad priešininkas nurimo.partneris jūsų vis tiek neišgirs). nuginkluojate priešininką (sutikti. geriausių pliusų ir minusų derinį. teikia vilties."Garo išleidimas" Nepasitenkinimo konkretizavimas Sutikimas. kad galima pradėti dialogą.. Jei pavyko partnerį įtikinti. nereiškia. pažymėti kuo abi pusės sutinka). Kilus ar paūmėjus konfliktui. Kai randate būdą sutikti su kaltinimu.netvarka?"). Kai jo emocijos atlėgsta. jog jo nepasitenkinimas pagrįstas. Tai. (Užuot aptarus abiejų šalių skirtumus.

Tada didelė tikimybė.tai siekimas laimėti bet kuria kaina. kaip jis mano (toks pašnekovas pokalbyje dažnai demonstruoja savo nuostatų teigiamus aspektus). Varžovo spaudimą.. Vengiantis spręsti konfliktą asmuo atidėlioja ginčytino klausimo sprendimą. Abiem šalims priimto sprendimo radimas. jog pabaigoje teigiamas rezultatas bus pasiektas. jog laikui bėgant pavyks jį išspręsti. kokie klausimai ir interesai pažeisti. Mažai paisoma kitų. patenkinančią abiejų ar įvairių šalių interesus).Bendradarbiavimas. Bendradarbiavimą. Jis teigia. Kompromisą. JAV mokslininkas K. kad būtų atsižvelgta į visų norus (konflikto dalyviai pateikia alternatyvą. 2. 2001) Minėtas specialistas siūlo penkis konflikto sprendimo stilius: 1.). Thom'as siūlo dvimatį konfliktų reguliavimo modelį (žr. pliusų ir minusų derinį. kad pasiektų savo interesus. Čia svarbiausia . ginčuose bando įrodyti savo pozicijų privalumus bei įveikti kylančius nesutarimus. 66 . tinkantį abiem konfliktuojančioms šalims. kad dėl iškylančių nesutarimų nebūtina jaudintis. bet ir kitų poreikiais. Tai vienas demokratiškiausių metodų . reikalaujama.). Dėmesys savo interesams Varžymasis Bendradarbiavimas Kompromisas Vengimas Prisitaikymas Dėmesys kito interesams (kooperacija) 7. 3. pokalbyje būna atidus kito asmens norams ir pan. stengiasi neužgauti kito žmogaus jausmų. Jo šalininkai randa "aukso vidurį". Dvimatis konfliktų reguliavimo modelis (V. Partneris parodo kilnumą ir aukoja dalį savo interesų dėl derybų dalyvių tikslų (jis bando išsaugoti gerus santykius. Bendradarbiavimas.7 pav. Kompromisas. Prisitaikymas. Sprendžiant ginčytiną klausimą. Vengimas. 7. visada stengiasi. Vengimą. Išvardytieji konflikto valdymo etapai turi būti nuoseklūs ir savalaikiai. Varžovo spaudimas . kad būtų daroma taip. t.7 pav.partneriai linkę aiškiai apibrėžti. Vengiantysis naudoja asmenybės savisaugą. 4.kooperacija (dėmesys kitų konflikto dalyvių interesams). vildamasis. 5. Barvydienė ir kt. Taip rūpinasi ne tik savimi. Prisitaikymą.y.

7.5. Pagyrimo, kritikos ir skundimo vaidmuo
Teigiamas grįžtamasis ryšys - tai pagyrimas, komplimentas ir kitoks paskatinimas, apgalvotas pritarimas formuluojamas atsižvelgiant į tai, kas vertinga pašnekovui. Pritarti sunkiau pavyksta tiems, kuriems keblu užmegzti emocinį ryšį su žmonėmis, kadangi tikras pritarimas reikalauja tikrų jausmų ir iš to, kuris giria, ir iš to, kurį giria. (Dirbtinis pritarimas sukelia diskomforto jausmą ir nereikalingą įtampą tarp partnerių). Komplimentu dažnai laikomi žmogaus laimėjimai, gero veiklos organizavimo, išvaizdos ar aprangos pastebėjimas. Jei gerosios savybės paryškintos, kyla įtikinimo efektas (asmuo pajunta poreikį būti geresniu, aktyvesniu, veiklesniu, stengiamasi "pateisinti pasitikėjimą"). Pas mus dar gaji nuomonė, jog geri dalykai savaime suprantami, privalomi, kad apie tai kalbėti nėra reikalo (kartais net bijoma "išpaikinti", pervertinti). Iš tiesų teisingas komplimentas, pagyrimas, tai yra dėmesio atkreipimas, pasitenkinimas, pritarimas, pripažinimas, paskatinimas - labai motyvuojantys dalykai. Tik jie turėtų būti konkretūs, nurodantys, kas būtent patiko. Kartais pagirti būtina ne vien už rezultatus (kurie dažnai yra ilgalaikių pastangų vaisius), o už pastangas (aktyvumą, lojalumą, paramą, bendradarbiavimą ir t.t.). Pagyrimas, komplimentas turi būti skiriamas darbuotojui asmeniškai. Jį reikšti taip pat būtina asmeniškai (ne "kompanija dėkinga", o "aš dėkoju…", "aš didžiuojuosi Tavimi"…). Deja, lietuviai nepratę būti giriami, verti pasididžiavimo, todėl ir nuvertina, sumenkina savo laimėjimus, o pagyrimą priima kaip pajuokavimą. Taip įskaudinamas pagyręs asmuo. Būtina atsakyti giriančiajam trumpai, sąžiningai, asmeniškai: "Ačiū,
pone. Aš džiaugiuosi, kad Jums patiko". Dėkojant kartais tinka išsakyti ir savo nuomonę: "Ačiū. Aš pats esu tuo labai patenkintas". Jei asmuo ir nesutinka su pagyrimu, vis vien verta

padėkoti. Neigiamas grįžtamasis ryšys, tai yra kritika - nepalanki nuomonė apie darbuotojo elgesį ar veiklos rezultatus. Ji būna konstruktyvi ir nekonstruktyvi (destruktyvi). Konstruktyvi kritika - tai darbo tobulinimo priemonė, kito asmens elgesio analizavimas, vertinimas, akcentuojant trūkumus ir nurodant priemones jiems pašalinti. Kritika naudinga tik tada, kai kritikuojamasis supranta ir pripažįsta esant teisingą. Specialistai rekomenduoja konstruktyvios kritikos motyvus (V. Barvydienė ir kt., 2001): 1. Įsitikinti, jog žmogus supranta kritiką; 2. Neskubėti kritikuoti (kai kritikuojama supykus, emocingai, galima sukelti priešiškumą, paskatinti asmeninį konfliktą, "sąskaitų suvedinėjimą"); 3. Kritikuoti individualiai, "akis į akį" - tegirdi tik tas, kam kritika skirta (vieša kritika - didžiausia bausmė); 4. Nusižengimo turinį būtina atskleisti faktais, o ne savais vertinimais; 5. Kritikuoti tinka elgesį, įvykį, o ne asmenybę; 6. Būtina pabrėžti tai, kas galėtų padėti kritikuojamam, ką jis pasistengęs galėtų pakeisti; 7. Kritikuojant būtina susitelkti ties "čia" ir "dabar", o neišsiplėsti į praeitį (jokių "tu visada…", "tu niekada…"); 8. Vengti: 8.1. asmeniškumo (nes jis provokuoja intrigas); 8.2. kritikos, norint išsaugoti savo prestižą; 8.3. kontrkritikos (tai yra puolimo, bijant, jog kritikuos jus); 67

9. Reikia parodyti, jog suprantame kito jausmus ir problemas; nuspėti galimas reakcijas; 10. Įsitikinti, jog žmogus supranta kritiką: pasiūlyti paskatas už pasikeitusį elgesį. Tinkamiausia kritikos forma - pokalbis, diskusija, o būdingiausiomis klaidomis laikytinos nemandagumas, nepagarba, storžieviškumas, neteisėti apibendrinimai, pamokslavimas, pamokymai, nepagrįstos interpretacijos ir kt. Grupėje vadovai kai kada naudojasi "slaptais informatoriais". Neretai žmogus, norėdamas veikti visuomenės labui, atsiduria kryžkelėje tarp savo moralinių nuostatų ir baimės būti nesuprastam. Tokia situacija susidaro, kada asmuo nori atskleisti kažkieno nedorus veiksmus. Toks demaskavimas paprastai yra vadinamas skundimu. Tai pastangos perspėti kitus dėl veiklos, kuri laikoma nemoralia ir neteisėta. Specialistai nurodo du požiūrius į skundimą (D. Vyšniauskienė ir kt., 2002): 1. Moraliai nepateisinamo skundimo šalininkų argumentai: 1.1. "neskalbk savo nešvarių baltinių" viešumoje; 1.2. skundėjas nelojalus savo organizacijai; 1.3. lojalumas - aukščiausias įsipareigojimas; 1.4. darbuotojas yra įsipareigojęs savo darbovietei ir turi būti dėkingas už darbą. 2. Moraliai pateisinamo skundimo šalininkai teigia: 2.1. kiekvienas turi kalbos, žodžio laisvę; 2.2. jei kritikuojame valdžią - galime kritikuoti ir darbdavį. Svarbiausia - nedaryti žalos: negali būti teikiama pirmenybė slaptumo ir lojalumo įsipareigojimams prieš svarbiausią pareigą - apsaugoti kitus nuo galimos žalos (skundimas ar demaskavimas yra moraliai priimtinas, leistinas, jei jo teikiama nauda nusvers žalą ir bus pasiekta kas nors gero). JAV mokslininkai (Richard T. De George, 1995) išskiria penkias sąlygas, kurias patenkinus pasikeičia moralinis skundimo statusas (jei patenkinamos pirmosios trys sąlygos, skundimas tampa moraliai pateisinamas ir leistinas. Jei pateisinamos kitos dvi sąlygos, skundimas tampa moraliai privalomas). Skundimas yra moraliai leistinas, jei: 1. Firma savo produktu ar veikla padarys didelę žalą visuomenei ar asmenims, vartojantiems jos produkciją. 2. Jei darbuotojas aptinka realią ir didelę grėsmę gaminio vartotojui ar visuomenei, jis turėtų pranešti apie tai savo tiesioginiam viršininkui ir jam išreikšti savo moralinį susirūpinimą. Kol to nepadarys, skundimas nėra visiškai pateisinamas. 3. Jei tiesioginis viršininkas nesiima efektyvių priemonių dėl pareikšto susirūpinimo ar skundo, darbuotojas turi išbandyti visas vidines procedūras ar galimybes organizacijos viduje. Paprastai tai reiškia to klausimo pateikimą hierarchiniais laiptais iki pat viršaus. Moraliai įpareigojantis skundimas, kai: 1. Demaskuotojas turi turėti arba turi dokumentais pagrįstą įrodymą, kuris įtikintų bešališką stebėtoją, kad jo požiūris į situaciją yra teisingas ir kad firmos produktas ar veikla kelia didelį pavojų visuomenei ar produkto vartotojams. 2. Darbuotojas turi turėti svarių argumentų tikėti, kad viešas demaskavimas duos laukiamus rezultatus. Šansas, kad pasiseks, turi būti vertas tos rizikos ar pavojaus, į kurį stato save skundėjas. KTU doc. D. Vyšniauskienė ir kiti specialistai nurodo klausimus, kuriuos reikėtų apsvarstyti prieš skundžiant: 1. Įsitikinkite, ar situacija tikrai tokia, kad reikia skųsti. (Asmuo turėtų įsitikinti, ar yra padaryta nelegalių ar amoralių veiksmų, kurie kenkia kitiems;

68

ar situacija nėra tokia, kad bus atskleisti asmeniniai dalykai, dalykinės firmos paslaptys ar pan.); 2. Išnagrinėkite savo motyvus. (Motyvų analizė padės išsiaiškinti, ar tikrai situacija įgalioja skųsti); 3. Patikrinkite ir patvirtinkite savo informaciją dokumentais. (Kai kada, renkant papildomą informaciją, tenka pasinaudoti nelegaliais būdais, nes ne visada lengva gauti ją legaliais. Todėl skundėjas turi įsitikinti, ar šioje situacijoje daroma žala yra tokia didelė, kad pateisina jo riziką); 4. Apibrėžkite, kokio tipo žala yra daroma ir kam apie tai turėtų būti pranešta. (Tiksliai nustatęs, kokia blogybė yra daroma, skundėjas galės nuspręsti, kokios rūšies įrodymus reikia įsigyti ir kartu, ką reikia informuoti). 5. Tinkamai parašykite prašymą. (Prašymas turi būti parašytas labai konkrečiai, remiantis faktine medžiaga, tiksliai apibrėžiant amoralią veiklą, kam ir kaip daroma žala); 6. Apsiribokite faktais. (Skundėjas turėtų vengti "drabstytis purvais", nors ir manytų, kad atskiri organizacijos asmenys yra atsakingi už šią žalą - tai padėtų skundėjui sumažinti galimo keršto pavojų); 7. Nuspręskite, ar skundimas turėtų būti vidinis ar išorinis. (Skundėjas turi susipažinti su visais informacijos kanalais, kuriais jis galėtų pranešti apie neteisėtą veiklą); 8. Nuspręskite, ar skundimas turėtų būti atviras, ar anoniminis. (Jei skundėjas nutaria skųsti anonimiškai, jis turėtų nuspręsti, ar anonimiškumas turi būti visiškas, ar dalinis. Kartais anonimiškumą labai sunku išlaikyti, todėl skundėjas turi numatyti, kaip jis pasielgs, jei išaiškės jo asmenybė); 9. Nuspręskite, ar reikia skųstis tuoj pat. (Kartais skundėjui patartina prieš skundimą pakeisti darbo vietą. Tai padeda jam apsisaugoti nuo atleidimo iš darbo su neigiamomis rekomendacijomis); 10. Įsitikinkite, kad laikotės reikalavimų, pranešdami apie nedorą veiklą. (Skundėjas privalo laikytis reikalavimų, nustatytų jo organizacijoje ar išorinėse organizacijose, priklausomai nuo skundimo tipo, t.y. kad nebūtų pažeisti senaties terminai, įvairios procedūros); 11. Pasikonsultuokite su teisininku (D. Vyšniauskienė ir kt., 2002, p.220). Verslo etikos literatūroje yra skiriami šie skundimo būdai: 1. Vidinis skundimas; 2. Išorinis skundimas; 3. Asmeninis skundimas; 4. Skundimas aukštesnėms institucijoms. Vidinis skundimas - kai informacija apie netinkamą veiklą pateikiama organizacijos viduje. Išorinis skundimas - kai informacija apie nemoralų elgesį išeina už organizacijos ribų, t.y. kada pranešama išoriniams asmenims, jų grupėms ar atitinkamoms institucijoms (pavyzdžiui, ekonominei policijai, prokuratūrai ir kt.). Asmeninis skundimas nukreiptas ne į organizaciją, bet į žalą darantį asmenį. Asmeninis skundimas (daugeliu atvejų) moraliai leistinas, tačiau nebūtinas. Nebent grėsmė kitiems būtų akivaizdi. Asmeninis skundimas dažniausiai pasireiškia organizacijos viduje. Apie valstybės tarnautojų neetišką veiklą galima pranešti LR Vyriausybės atstovams apskrityse, Seimo kontrolieriams ir kt..

69

5. 2. Kokios būdingiausios socialinio suvokimo klaidos? Apibūdinkite priemones siunčiamos informacijos efektyvumui didinti. Apibūdinkite konflikto sprendimo būdus.Septintos temos kontroliniai klausimai: 1. 9. Kokie konflikto sprendimo algoritmo veiksniai? 10. 11. Kokie bendravimo grįžtamojo ryšio teigiami ir neigiami aspektai? 12. Paminėkite vertikalios (hierarchinės) komunikacijos trikdžius. 6. Kokie svarbiausi horizontalios komunikacijos trukdymai? Apibūdinkite asmeninio bendravimo trikdžius. Paminėkite konfliktų etapus ir pakomentuokite konfliktų grupes. Kada skundimas yra moraliai leistinas? 70 . 3. 4. Kas lemia konstruktyvią kritiką? 13. Kokie verslininko bruožai gali padėti išvengti socialinio suvokimo klaidų? 8. Kokie veiksniai lemia klausymo efektyvumą ir koks gero klausymosi modelis? 7.

protokolo taisyklės šiandieną atrodo truputį senamadiškos. Tarptautinio protokolo svarba Kadangi mūsų dienomis pasaulyje tarptautiniu lygiu bendrauja apie 200 valstybių. kuriuo šalys galėtų pademonstruoti palankumą viena kitai ir bendrauti.pirmas + kollao . aptarti tarptautinę korespondenciją. Tai . pasirašomos sutartys ir susitarimai. vedamos derybos.lipdau). Tad remiantis tarptautinio protokolo taisyklėmis kuriami nacionaliniai protokolai. privilegijomis bei imunitetais. TARPTAUTINIO BENDRAVIMO PROTOKOLO ASPEKTAI • • • • • • Šio skyriaus tikslas: išryškinti tarptautinio protokolo svarbą. Tačiau kiekvienoje valstybėje jis turi ypatumų. užsienio reikalų žinybos. kuriuos nulemia konkrečios šalies socialinė-ekonominė santvarka. Tarptautinio bendravimo protokolo taisyklės reguliuoja įvairių ceremonijų. tačiau.bendrai priimtų taisyklių ir tradicijų visuma. o ilgainiui diplomatinio protokolo turinys pasipildė bendravimo etikos ir ceremonialo sąvokomis. kilęs iš graikų kalbos (gr.8.pirmasis lapas: protos . Šiuo metu griežtai laikomasi protokolo taisyklių ir normų. kurioje vardijami garbingi iškilmių dalyviai. oficialūs asmenys tarptautiniame bendravime” (V. supažindinti su svečių susodinimo schemomis. taip pat diplomatinių atstovybių. kai užmezgami tarptautiniai santykiai.. Misevičius.vyriausybių ir jų atstovų oficialaus ir neoficialaus bendravimo elgesio taisyklių visuma”. žodis "protokolas". ruošiami oficialių delegacijų priėmimai. vykdomi vizitai. diplomatinės atstovybės. suprantama. ir iškilaus ceremonialo nereikėtų lyginti su religinių apeigų atlikimu. Protokolas suteikia galimybę kiekvienam atlikti savo funkcijas. kalbą. kultūrą. dar Bizantijos laikų diplomatijoje reiškė pirmąją (iškilmingąją) dokumento dalį. nacionaliniai bruožai ir istorinės tradicijos. Protokolas taip pat apibrėžia oficialų ir asmeninį susirašinėjimo tarp tarptautinių įstaigų bei asmenų pobūdį. bendrų nutarimų rengimą. "diplomatinis protokolas . Norint įgyvendinti šiuos principus praktikoje. Vėliau ši sąvoka reiškė dokumentų įforminimo ir archyvų tvarkymo taisyklių visumą. Protokolas .. priėmimų apranga ir kt. kurioje yra užsienio šalies diplomatinė atstovybė. skiriami nauji diplomatinių atstovybių vadovai. kurio pagrindinėmis normomis turi vadovautis visos šalys. įteikiami skiriamieji raštai. oficialią veiklą. kaip rodo tarptautinė praktika. veiklą jos atžvilgiu.noras parodyti reikiamą pagarbą atitinkamam asmeniui ir kartu būtinybė išvengti nesusipratimų su trečiuoju asmeniu.1. reikia tam tikro instrumento. ideologija.tarptautinės mandagumo taisyklės. kad jų tarpusavio santykiai turi remtis visuotiniais bendradarbiavimo principais. Protokolo normų pagrindas . Beje. 1998). Kambonas (Jules Cambon) rašė. Ši sąvoka pasaulinėje literatūroje apibūdinama įvairiai: "protokolas . reglamentuoja valstybės. derybų. rengiami tarptautiniai pasitarimai ir konferencijos. Šios taisyklės nėra visiems privalomos. paanalizuoti diplomatijos personalą. apžvelgti tarptautinių vizitų ypatumus. atskleisti priėmimų organizavimo darbus. protokollon . Susiformavo tarptautinis diplomatinis protokolas. jo imunitetus ir privilegijas. Protokolo taisyklės nėra "šventos". akredituotų prie konkrečios šalies vyriausybės. 8. garantuoja visų pareigūnų naudojimąsi savo teisėmis. kad ".tai tarptautinė kategorija. kurių laikosi vyriausybės. 71 . turinčių skirtingas visuomenines-politines santvarkas. Žymus prancūzų diplomatas Ž. pokalbiai. kultūringi asmenys stengiasi jų laikytis. tradicijas.

finansų.nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras. 8. Jo visuotinai priimtas prancūziškasis pavadinimas . kai nesilaikant protokolo taisyklių atsirasdavo įtampa tarp šalių ar net kildavo konfliktų.kultūros. valstybės nuo seno siekė kai kuriems protokolo aspektams suteikti tarptautinės teisės normų prasmę. 1815 metais Vienos bei 1818 metais Acheno kongresuose pirmą kartą tarptautinių santykių istorijoje buvo nustatyta diplomatinių atstovybių vadovų vyresnybės tvarka. pirmasis sekretorius (First Secretary). Apskritai ne viskas taip jau beprasmiška tuose iškilminguose niekniekiuose". Pastarieji du dar skirstomi : karo atašė .tai kvalifikuoti specialistai. Šventojo Sosto ambasadorius vadinamas Apaštaliniu Nuncijumi (Apostolic Nuncio).i.Chargé d'Affaires ad interim arba Chargé d'Affaires a. Diplomatinėje atstovybėje dar gali būti: patarėjas (Counsellor). žemės ūkio. kurioje išsamiai apibrėžti įvairūs tarptautinės veiklos aspektai. Ambasadorius . Pasiuntinys .nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius (Ambassador Extraordinary and Plenipotentiary). taip pat organizuoti operatyvų darbą. Specialieji atašė . palaikyti ryšius tarp savo žinybų ir šalies. trečiasis sekretorius (Third Secretary). Norėdamos išvengti įvairių nesusipratimų. Kad atskirtume šios klasės diplomatinės atstovybės vadovą nuo laikinojo reikalų patikėtinio.reikalų patikėtinis. Kartais net atsitiktinė klaida gali būti palaikyta tyčiniu įžeidimu. mokslo ir technikos. kol didelėmis pastangomis. ekonomikos. kaip nenusiimti kepurės įeinant į bažnyčią ar nenusiauti batų . pramonės.laikinasis reikalų patikėtinis. generalinis konsulas (Consul General).2. specialieji atašė .Chargé d'Affaires en pied arba Chargé d'Affaires avec lettres. antrasis sekretorius (Second Secretary). darbo ir kiti (kai kurios šalys paskiria atašė religijos reikalams). Tarptautinių santykių istorijoje yra daug pavyzdžių. kuriems pavedama tirti savo srities dalykus. konsulas (Consul) ir atašė (Attache). Šių kongresų nutarimai daugiau kaip pusantro amžiaus reguliavo tarptautinių santykių normas. ginkluotų susirėmimų tarp įvairių šalių atstovų dėl garbingesnės vietos ceremonialų bei priėmimų metu. protingais kompromisais 1961 metais buvo pasirašyta Vienos konvencija "Dėl diplomatinių santykių". Nuolatinis reikalų patikėtinis . o sutrumpintai . 72 .ambasadorius.Tačiau jų nesilaikymas tai tokia pat kvailystė. Kadangi XVII-XVIII amžiais kildavo daugybė konfliktų. Laikinasis reikalų patikėtinis . priimta adresuojant dokumentus (ir bendrai dokumentuose) nuolatiniam reikalų patikėtiniui pavadinti vartoti prancūziškąjį jo pavadinimą .į mečetę. Protokolo normų ignoravimas visuomet traktuojamas kaip konkrečios šalies orumo ir garbės žeminimas. sutrumpintai įgaliotasis ministras arba specialiųjų misijų ministras (Plenipotentiary Minister). kurioje yra giminingos tarnybos (kartais specialieji atašė turi diplomatinį patarėjo rangą). pateikiame jų vadovų oficialius pavadinimus lietuvių ir anglų (arba lotynų bei prancūzų) kalbomis. Diplomatijos personalas Kadangi tarptautinio bendravimo vadyboje dažnai tenka kreiptis į užsienio diplomatines atstovybes.savo šalies diplomatinės atstovybės vadovo patarėjai kariniais klausimais.

kuris palieka šį postą.agremanas. y. Tame dokumente nurodoma vardas. t. Jis turi visas diplomatinės atstovybės vadovo teises ir privilegijas. šeimyninė padėtis. Beje. vadovaujama ambasadoriaus. kurio nepageidaujama.vienas iš sekretorių arba atašė. dėl dalyvavimo tarptautinėje konferencijoje ir kitais atvejais. kiek kalbų moka ir pan.atašė spaudos reikalams (spaudos atašė) .. garbės atašė . yra konsulatas (lotyniškai consulatus) . pasiuntinį arba nuolatinį reikalų patikėtinį. Juo dažniausiai paskiriamas vyriausias arba vienas iš vyriausių diplomatinės atstovybės diplomatų.tai diplomatijos darbuotojas. karjerai. gimimo data. šis diplomatinis formalumas būtinas paskiriant diplomatinį atstovybės vadovą (negavus teigiamo atsakymo tokio diplomato negalima skirti). nepageidaujančios palaikyti aukštesnio lygio diplomatinių santykių su tam tikra šalimi). kad diplomatinės tradicijos neleidžia šiuo klausimu ką nors skelbti. kur gyvena oficialūs valstybės atstovai. kaip kartais jį klaidingai vadina. Toks patikėtinis gali būti paskirtas ir tuo atveju. tvarkantis tos šalies atstovybės spaudos ir informacijos dalykus. Trečia. vadovaujama konsulo (arba generalinis konsulatas su generaliniu konsulu priešakyje). Jais keičiasi šalys. Tarptautinėje praktikoje minėtosios trečiosios klasės diplomatinių atstovų yra mažai. vadinama ambasada (prancūziškai ambassade). diplomatinis atstovas aplanko kitos šalies užsienio reikalų ministeriją (arba kitą žinybą bei asmenį . Juo gali būti bet kuris patyręs diplomatijos darbuotojas .priešingu atveju galima sulaukti neigiamo atsakymo. Antra. išsilavinimas. kuriam prašomas agremanas. užsienio diplomatų ir kitų asmenų klausimus atsakoma.tai ir pastatas su savo teritorija. Jeigu nėra ypatingų priežasčių. Be to. Jei diplomatinei atstovybei vadovauja pasiuntinys arba nuolatinis reikalų patikėtinis.priklauso nuo diplomatinių santykių papročių) ir žodžiu praneša apie atsistatydinimą. bet dar nesantys etatiniais darbuotojais ir negaunantys atlyginimo. ambasada . pavardė. Atkreipia dėmesį trečiosios klasės diplomatinės atstovybės vadovas . kai nesutinkama duoti sutikimo) gali komplikuoti santykius tarp dviejų valstybių.). pavaduojantis laikinai nesantį šalyje ambasadorių.tai misija. sutikimas . tačiau negali vykdyti savo įsipareigojimų. Tarptautinėje praktikoje yra nemažai tradicinių dokumentų. jeigu diplomatinės atstovybės vadovas yra svečioje šalyje.asmenys. minėtojo sutikimo prašoma per diplomatinį atstovą.tos valstybės. kiemu ir rezidencijomis. Vienas jų . Pažymoje turi būti pateikti tikslūs ir konkretūs faktai apie numatomą asmenį . Laikinuoju reikalų patikėtiniu gali būti asmuo. pakenkti to diplomato. dėl sveikatos būklės. į kurią numatomas skirti kitos šalies diplomatinės atstovybės vadovas. Todėl 73 . pavyzdžiui. Kodėl prašomas agremanas? Visų pirma. gyvenimo aprašymas asmens. kurie jam rodomi žemesniu lygiu negu ambasadoriui arba pasiuntiniui. Taip pat pasako apie įpareigojimą prašyti agremano jo šalies naujam diplomatiniam atstovui. Prie žodinės informacijos pridedamas curriculum vitae. pasirinkę diplomatinę karjerą. bet ne ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu. kuriam nebuvo duotas agremanas. taip pat trumpai aprašoma pretendento darbinė veikla (kartais dar nurodoma ir apdovanojimai. išskyrus protokolinius pagerbimus.reikalų patikėtinis (turint omenyje skirtumą tarp nuolatinio ir laikinojo reikalų patikėtinių). Diplomatinė vienos valstybės atstovybė.vienos valstybės atstovybė įvairiose kitos valstybės teritorijos vietovėse. Laikinasis reikalų patikėtinis vadinasi savo šalies diplomatinės atstovybės vadovu. hobis. palaikančios ribotus tarpusavio santykius dėl ekonominių ir kitokių interesų (paprastai to rango diplomatinius atstovus skiria šalys. tai tarpvalstybinių santykių reikalavimas. tai būdas sutrukdyti skirti diplomatiniu atstovu asmenį. Į visus žurnalistų. Informacijos apie agremano prašymą atskleidimas (ypač tada. Gavęs Lietuvos vadovybės nurodymą.

2. pirmojo sekretoriaus. priminti apie agremano prašymą ir paraginti greičiau duoti atsakymą . kuriam prašomas agremanas. Diplomatinis korpusas. Priešingas pavadinimas . kišimasis į vidaus reikalus. kuris galioja su diplomato pasu.persona non grata.y. Užsienio reikalų ministerijos atsakymas į šią notą užbaigia naujo diplomato paskyrimo formalumus. kuriam duodamas sutikimas. Šie rangai suteikiami iki gyvos galvos. užsienio reikalų ministerijai notą. Beje. Antrasis sekretorius. 8. 5. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius (sutrumpintai . Todėl labai svarbu greit surinkti informaciją apie asmenį. Delsimas duoti atsakymą visada sukelia neigiamas pasekmes. Laikotarpis nuo agremano pateikimo iki atsakymo gavimo yra tam tikras valstybių tarpusavio santykių rodiklis. šalies įstatymų ar papročių ignoravimas. ir kuo sparčiau pateikti išvadas savo vyriausybei. tuo greičiau patenkinamas prašymas.3.įgaliotasis ministras). t. Šią diplomatų praktiką naudoja ir tarptautinių ryšių vadybos specialistai bendrų įmonių personalo parinkimo metu bei kitais atvejais. trečiojo sekretoriaus ir atašė rangus suteikia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.taikomas diplomatams. Lietuvos Respublikos diplomatiniai rangai: 1. antrojo sekretoriaus. Atašė. kurie išprašomi išvykti iš valstybės. t.diplomato pažymėjimas.ambasadorius). jis siunčia šalies. Nors jų nepasitikėjimo priežastys neanalizuojamos. Trečiasis sekretorius. Kuo draugiškesni tie ryšiai. vadinamas persona grata. 7. Diplomatinio korpuso vadovu laikomas 74 . Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus bei Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus suteikia Lietuvos Prezidentas. Pagrindinė Lietuvos diplomatų rengimo mokykla yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Taip pat praneša ir naujo ambasadoriaus ar kito darbuotojo pavardę. rekomenduojama užfiksuoti. elgesio normų pažeidimas. 6. kurioje dirbo.y. interviu ir kalbėdami apie svečią šalį spaudoje. nepageidaujamas asmuo . per kiek laiko buvo gautas atsakymas ir tiek pat uždelsti būsiantį kitos šalies agremano atsakymą.diplomatiniai darbuotojai būna atsargūs pokalbiuose. kurioje dirbo. Jiems išduodami specialūs dokumentai . 4.nepriimtina. pageidaujamu asmeniu. Patarėjo. Darbuotojas. Kai diplomatinės atstovybės vadovas turi išvykti iš akreditacijos vietos. diplomatų privilegijos ir imunitetai Diplomatiniu korpusu vadinamas visų užsienio atstovybių prie kurios nors vyriausybės diplomatų personalas. tai galėtų būti atviras kitos šalies negerbimas žodžiu ar per informacijos priemones. Pirmasis sekretorius. Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis ministras (sutrumpintai . Patarėjas. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu "Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių rangų" nustatyti septyni diplomatiniai rangai. Kai delsiama atsakyti. 3.

Todėl šio asmens pareigos ne tik atsakingos. antriesiems ir tretiesiems sekretoriams. Patalpos ir juose esantis turtas negali būti tikrinamas. Diplomatinė viršenybė numato ir įvairių šalių diplomatinių atstovybių vadovų eiliškumą. Šiame hierarchiniame diplomatų lygyje tai atliekama atsižvelgiant į vietinę praktiką. Šis asmuo gina ir diplomatinio korpuso teises. reikalų patikėtiniams).asmeninis diplomato neliečiamumas. nes jis aprėpia kitų diplomatų nuomonę bei savo šalies nuostatą. kurioje nors šalyje esantis diplomatinio korpuso priešakyje. Dekanas diplomatinio korpuso vardu reaguoja į įvairius šalies. apibrėžęs diplomatų privilegijų ir imunitetų pobūdį. taip pat prekybos atstovams ir specialiesiems atašė (kultūros. iškilmėse stebi. kurioje dirba.t.ypatingo prestižo diplomatinis asmuo. bet ir diplomatinių atstovybių pastatai. Taip pat turi būti gerbiama ir diplomatinio korpuso vienybė. kad ne tik asmenys. kad diplomatinio korpuso nariai turėtų viršenybę prieš vietinę valdžią ir kt. įvykius . spaudos ir t. Imunitetai taikomi ir diplomatų šeimos nariams. Užsienio atstovams ji sudaro sąlygas efektyviai vykdyti savo diplomatines funkcijas remiantis tarptautinės teisės normomis. kad jis duotų parodymus teisėsaugos organams ar teisme. pasaulinėje diplomatijos praktikoje yra nemaža pavyzdžių. pirmiesiems. bet ir šventinius. tačiau katalikiškosiose valstybėse . Valstybiniai ar vietiniai valdžios organai negali užsienio diplomato sulaikyti. pavyzdžiui. yra 1961 m. Kadangi diplomatinėse atstovybėse dirba įvairių pareigybių tarnautojai. kurioje akredituotas. areštuoti nei reikalauti. Tad. Deja. nepaisant nuo jo akreditavimo trukmės (taip yra ir Lietuvoje). Pavyzdžiui. įteikia jam atminimo dovanas ir kt. Reikia pabrėžti. Į minėtąsias patalpas net ir 75 .tai diplomatinių atstovybių vadovams (ambasadoriams. Diplomatinės privilegijos atleidžia diplomatą nuo visų priimančios valstybės mokesčių ir rinkliavų. dekanas . vyriausiasis aukščiausiojo rango diplomatijos vadovas. Jam tenka dalyvauti ir pačių atstovybių gyvenime. diplomatinio korpuso darbuotojams (patarėjams. jeigu jie nėra valstybės.juo pasitikima. Diplomatų privilegijos ir imunitetai. kad šios valstybės dvišalio susitarimo pagrindu užsienio diplomatams. Vienos konvencija "Dėl diplomatinių santykių”. Svarbiausias dokumentas. Nuo ko gi saugo diplomatiniai imunitetai? Jo pagrindas . Jis dalyvauja įvairiose ceremonijose. netaiko akredituojančios valstybės jurisdikcijos. dirbantiems jų teritorijoje. Paprastai dekanas savo kalbų tekstų nederina su kolegomis . kurioje dirba.ne tik politinius. gyvenantiems kartu su jais. Dekanas viso korpuso vardu organizuoja kurios nors atstovybės vadovo palydas. Per jį kyla dekano vyriausybės prestižas pasaulio valstybėse. piliečiai. nepaisant diplomatinio imuniteto. Visų pirma . jog diplomatai. diplomatinio atstovo atvykimo į buvimo šalį dieną arba akreditacijos raštų įteikimo datą. darbo ir karo prievolių. Diplomato bagažas muitinėje netikrinamas.asmuo. Jis nėra šalies.dekanas (prancūziškai doyen) . Dvišalio susitarimo pagrindu privilegijos ir imunitetai gali būti suteikiami ir diplomatinių atstovybių techniniams bei aptarnaujantiems darbuotojams. taip pat nuo muito mokesčių. Pakvietus į oficialų viešą renginį. daryti teigiamą įtaką vietinei valdžiai.). Tai reiškia. negalima renginyje skirtingas vietas skirti pasiuntiniui bei kitiems atstovybės nariams. bet ir delikačios. kai kuriems iš jų gali būti suteikiamos diplomatinės privilegijos ir imunitetai. atašė). Jis turi galimybę plėsti ryšius. rodančių. gedulingus ir kt. numatytas diplomatiniame protokole. Juo būna seniausiai akredituotas užsienio valstybės ambasadorius. ceremonijoje jam suteikiama garbingesnė vieta negu tos šalies atstovams. jurisdikcijoje. jų vadovų ir diplomatinio korpuso darbuotojų butai yra neliečiami. Paprastai ta viršenybė realizuojama ypatingu dėmesiu diplomatiniam korpusui. karo.paprastai Šventojo Sosto atstovas. dažnai tampa teroristų ar ekstremistinių grupuočių veiksmų aukomis.

Apie tai reikia pranešti į URM. Jei diplomatas yra neblaivus ir atsisako pateikti savo dokumentus. atstovai gali įeiti tik gavę oficialų šios atstovybės leidimą. patvirtinančia pretenziją. Jokių baudų diplomatams skirti negalima. pagrindžiant tai savo tyrimo duomenimis ar kitų darbuotojų . bet ir daugumos pasaulio valstybių neigiamas požiūris į Vienos konvencijos pažeidėjus. Dažniausiai tai kelių eismo įvykių ar nedraugiškų veiksmų to diplomato atžvilgiu nagrinėjimas. Jei įrodyta jo kaltė.esant aukų. 1961 metų Vienos konvencija ir iš visų diplomatų reikalauja gerbti šalies. juo labiau . Nepaisyti šių reikalavimų gali reikšti.įvykio liudininkų . Daugiausia nesusipratimų kyla dėl eismo taisyklių pažeidimų. neturi teisinio pagrindo. žemės drebėjimas. civilinėn ar administracinėn atsakomybėn. bet neleidžiama patiems atidaryti mašinos durų. Kelių policijos pareigūnai turėtų žinoti. jog bus ne tik sukelti griežčiausi konkrečios valstybės protestai ar net nutraukti diplomatiniai santykiai. o jam atsisakius tai daryti. kad diplomatas pats dalyvautų įforminant reikiamus protokolus. jis turi atsilyginti už padarytą žalą. Jei užsienio pasiuntinybės ir diplomatai įžvelgia jų imuniteto ir privilegijų pažeidimą. Kiekvienas toks atvejis atidžiai ir visapusiškai išnagrinėjamas. nes yra subjektyvūs. sustabdę eismo taisyklių pažeidėją diplomatą. kurioje jie yra. kurią Protokolo tarnyba paprastai siunčia į 76 . tuomet jis laikomas nenustatytu asmeniu ir gali būti sulaikytas. įstatymus ir nesikišti į šios šalies vidaus reikalus.parodymais. Įvykus sunkesnei avarijai. Po objektyvios ir visapusiškos analizės Protokolo tarnyba informuoja tos šalies pasiuntinybę apie pažeidimo pobūdį bei darbuotojo kaltumą (ar nekaltumą). kaip ir diplomato butas. potvyniai) valstybės. diplomato negalima patraukti baudžiamojon. yra neliečiami. Iš Protokolo tarnybos pasiuntinybės taip pat gali gauti informaciją apie įvykius. o diplomatui būtina leisti susisiekti su savo diplomatine atstovybe. kuriuose dalyvavo jų darbuotojai ar šeimų nariai. todėl visi įvairaus pobūdžio diplomato atsakomybės už prasižengimus klausimai sprendžiami diplomatiniais kanalais. kurioje jie dirba. jie turi teisę pareikalauti jo dokumentų. nes mašina ir joje tuo metu esantys keleiviai. būtina paprašyti. Pasiuntinybės prašymu ji turi būti supažindinta su medžiaga. Notoje. užsirašyti reikiamus duomenis. jog. susitarus su pasiuntinybe ar užsienio šalimi. įvykusius dėl jų kaltės. Protokolo tarnyba nagrinėja incidentus. Neblaiviam asmeniui policija turi teisę neleisti vairuoti mašinos. Dvišalių susitarimų pagrindu privilegijų sąrašą galima išplėsti. Dažniausiai tai būna kelių eismo taisyklių pažeidimas.ypatingų situacijų metu (gaisras. jie kreipiasi į Lietuvos URM Valstybinio ir diplomatinio Protokolo tarnybą. Pasiuntinybių ar jų darbuotojų mėginimai abejoti oficialiais tyrimo organų duomenimis. mašina neapdrausta. Kaip jau minėta. Diplomatinėje praktikoje pasitaiko atvejų. Ypatingais atvejais (kai dėl užsienio diplomato ar kito darbuotojo kaltės būna aukų) Protokolo tarnyba tarpininkauja diplomatams padėdama spręsti klausimus diplomatiniais kanalais. Protokolo tarnyba yra tarpininkė tarp nukentėjusiojo organizacijos ar piliečio ir pasiuntinybės. apleisti šalį be jokių papildomų sąlygų. Sėkminga užsienio diplomatų veikla labai priklauso nuo to. nors vežti jį į blaivyklą ar medicinos įstaigą girtumo laipsniui nustatyti taip pat negalima. kai diplomatai savo noru atsisako imuniteto ir dalyvauja teismuose bei duoda parodymus teisėsaugos organams. Šiuo atveju pažeidėjas gali būti paskelbtas persona non grata (nepageidaujamu asmeniu) arba. Atsižvelgiant į užsienio diplomatų teisinį statusą. kaip šalies. bet užsirašyti jo diplomatinio paso ar kortelės numerius ir kuo skubiausiai apie įvykį pranešti į Užsienio reikalų ministeriją (URM). Užsienio diplomatas gali būti paskelbtas nepageidautinu asmeniu (persona non grata) ir už prasižengimus atsako pagal savo valstybės įstatymus. vyriausybė suteikia diplomatinį imunitetą ir privilegijas. jo jokiu būdu nesulaikyti. kurioje yra diplomatinė atstovybė.

kad nekiltų jokių nepatogumų ir sunkumų. 4. Labiausiai paplitę tarptautinės korespondencijos dokumentai yra šie: 1. Kadangi tarptautinėje korespondencijoje dominuoja anglų kalba.2 pav. remdamasi muitinės duomenimis. 5.vokiečių. tad pateiksime dalykinio laiško reikalavimus ir pavyzdžius rašant šia kalba (8. verslo ir kitų institucijų tarptautinė korespondencija gali būti rašoma nacionaline kalba. Protokolo tarnyba stebi praktinį privilegijų įgyvendinimą. išreiškiama viltis. jei įtariama. Tarptautinė korespondencija Formaliai organizacijų. Pirmiausia tai muitinės lengvatos. 6. Pavyzdžiui. diplomato atleidimas nuo muitinės apžiūros yra svarbi diplomato privilegija. Valstybė neleidžia. 3. Protokolo tarnyba siūlo taisyklių sugriežtinimo ar sušvelninimo pataisas. operatyviai reaguoja į kiekvieną faktą. Muitinės privilegijos. Verbalinė nota. 77 . kurias šalis suteikia pasiuntinybių darbuotojams ir jų šeimoms. Bet nėra šalies. Cirkuliacinė nota. yra ypatingo pasitikėjimo išraiška. kuris iškeltas dokumente. o su kitų Europos Sąjungos šalių atstovais . bet susirašinėjant su Prancūzijos partneriais patariama naudotis prancūzų kalba.). su Vokietijos .4. nes tai tarptautinė norma. Protokolo tarnyba. Dalykinis laiškas. Pasaulyje tam tikslui dažniausiai naudojama anglų kalba. Bet tai gali adresatams sukelti sunkumų dėl vertimo ir kartu apsunkinti bei užlaikyti klausimo. Kadangi skirtingose šalyse ši norma skirtingai vykdoma. Asmeninė (pasirašytina) nota. kurios taisyklėse nebūtų numatyta apžiūros galimybė. Dalykinis laiškas . rekomenduojama susirašinėti kokia nors trečia kalba.pasiuntinybę. Memorandumas. Valstybė ir jos diplomatinė tarnyba privalo sudaryti tokias darbo ir gyvenimo sąlygas pasiuntinybių personalui. Ne mažiau svarbu yra bagažo atleidimas nuo muito mokesčių. Kad to būtų išvengta. kad diplomatai naudotųsi jiems suteiktomis privilegijomis kenkdami šaliai. 2. kad įvykio kaltininkas bus patrauktas atsakomybėn pagal savo šalies įstatymus. 8.anglų kalba. atvirkščiai. kad įvežami ar išvežami draudžiami daiktai.tai tarnybinis dokumentas. Atmintinė. sprendimą.1 ir 8. jos visaip padėtų sėkmingam darbui.

ir kairiojoje. Brown will be in New York on December 4. Ją galima rašyti ir dešiniojoje lapo pusėje. Attention of Mr. Palmer: 4.1 pav. 3. Y. Yra du būdai antraštei parašyti. Vidinį adresą galima papildyti. pavyzdžiui. Tarpas tarp datos ir adreso priklauso nuo laiško apimties. N. Data sudaro antraštės dalį. ten. Vidinis adresas/The Inside Address/ Mr. kad atkreiptume dėmesį į reikiamą asmenį.. Dalykiniuose laiškuose dažniausiai pasveikinama taip: “Dear Sir:”. Parašas/The Signature/ John J.. tam paprastai paliekamos trys tuščios eilutės. Mr. 2003 2. case. kur rašomas ir vadinamasis vidinis adresas. 2 -15 2000 Vilnius Lithuania September 12. and he will telephone y for an appointment.). Pasisveikinimas rašomas kairiojoje lapo pusėje. kaip ir tarp pasisveikinimo ir laiško esmės (dėstymo). Pavyzdžiui: Ajax Lumber Company 240 Broadway New York. ou 5. Dalykinio laiško reikalavimai Antraštė /The Heading/. 8. Pasisveikinimas/The Salutation/ Dear Mr. 3rd arba 9th. W e shall keep you informed as to the progress of the case. kadangi taip kur kas patogiau (žr. nekreipiant dėmesio į tai.1. Moteris visada sveikinama “Dear Madam:”. ar ji ištekėjusi. Jį reikia rašyti kairėje lapo pusėje ir dažniausiai didžiosiomis raidėmis. ar ne. Laiško esmė/The body of the Let ter/ Thank you very much for your offer to cooperate with us on the W . Šiuo metu dažniausiai rašoma antruoju būdu.. Jei laiškas nėra labai ilgas.2 pav. Antraštėje rašomas tik rašančiojo adresas (vardas ir pavardė nenurodomi). Vidinis adresas turi būti tas pats. Brand 8. Vidinis adresas (The Inside Address). Pabaiga/The Close/ Sincerely. Y.Palmer 45 Broadway New York.. John Brown (ponui Dž. Martin L. Po kreipimosi dedamas dvitaškis (:). Braunui) Pasisveikinimas (The Salutation). and call upon you when your tetimony is needed. Daugelis rašančiųjų vis dar tebesilaiko senos 78 . Tarp vidinio adreso eilučių paprastai nevartojami skyrybos ženklai. y. kuris rašomas ant voko. Ją reikia rašyti taip: August 12 arba 12 August. N. Nerašykite skaičių su galūnėmis. nepaisant jos šeimyninės padėties. t. Tarp vidinio adreso ir pasisveikinimo praleidžiamos dvi tuščios eilutės. Antraštė/The Heading/ Trakų g. 6.

Kiekvienas dalykinis laiškas būtinai pasirašomas rašalu ar tušinuku ranka. o naudoti antspaudą visiškai netinka. Nerašykite neaiškiai ir neužsiminkite apie asmeninius dalykus. Kai rašoma asmeniškai nepažįstamiems žmonėms. kad jį pasirašytų būtent tas asmuo.”. Sakinio minčiai suformuluoti vartokite ne daugiau kaip 14-17 žodžių ir pastraipas rašykite 6-7 eilučių ilgio. kuris dėsto laiške reikalą ar suteikia informaciją..” ir kairiojoje lapo pusėje. Baigiamosios frazės tik pirmasis žodis pradedamas didžiąją raide po frazės dedamas kablelis. keliolikos eilučių. kur rašoma data. Andrews:”. Parašas (The Signature). neturinčio ryšio su dėstomu reikalu. pavyzdžiui. Nešvaistykite žodžių bendriems dalykams ar pastaboms. Jei moteris pageidauja pasirašyti “Miss” arba “Mrs. arba pavaldiniai. Atspausdinto vardo ir pavardės apačioje užrašykite einamųjų pareigų pavadinimą (business title). po parašu. Rašykite laišką aiškiais trumpais sakiniais ir trumpomis pastraipomis.”. Kad adresatas neįsižeistų. Laišką įskaitomai pasirašykite dešiniojoje arba kairiojoje lapo pusėje. kurių pavardę ir vardą žino. Švarūs balto popieriaus tarpai tarp eilučių ir pastraipų laiške sudaro gerą įspūdį ir patraukia skaitytojo dėmesį. kairiojoje lapo pusėje.2 pav. Labai trumpuose.tradicijos ir pasisveikindami vartoja žodį “Dear”.”. Frazę “Respectfully yours” (su pagarba) paprastai vartoja pardavėjai. Laiško pabaiga (The Complimentary Close). Ir tas tikslas turi būti išsakytas. jeigu jį turite. kvitas. laiškas baigiamas tradicine fraze “Sincerely” arba “Sincerely yours”. Laikoma blogu tonu palikti tik atspausdintą vardą ir pavardę. rašykite kas antrą eilutę ir palikite dvi tuščias eilutes tarp pastraipų. rašantys savo pirkėjams. o vyras.). Vakarų šalyse dar naudojami supaprastinti dalykiniai laiškai (8.. kai rašoma draugams . Atspausdinkite savo vardą ir pavardę praleidę 4-5 eilutes nuo laiško pabaigos (close). 79 . Baigiamoji frazė rašoma praleidus dvi eilutes po laiško dėstymo dešiniojoje lapo pusėje. Moteris. Frazė “Warmly yours” (Jums ištikima(s)) yra nepageidautina ir jos reiktų vengti. rašantys darbdaviui (viršininkui). “Mr. neturinti tokių titulų kaip “Professor” (profesorė) šiais laikais pasirašo “Ms. lygiai ties ta vieta. nesusijusius su reikalu. ji tai rašo lenktiniuose skliaustuose {} atspausdinto vardo ir pavardės kairiojoje pusėje. parašoma “Enclosure”. neturintis garbės titulų. laiškuose rašykite kas trečią eilutę ir atitinkamai padidinkite tarpus tarp pastraipų. Dėstydami laiško esmę. Nerašykite nė vieno sakinio. Dalykinis laiškas visada rašomas turint kokį nors tikslą. Paskutiniu metu praktikuojama rašyti baigiamąją frazę “Sincerely. ir pageidaujama. sąskaita.”.nuoširdžių linkėjimų fraze “Warm regards. verta kreiptis taip: “Dear Mr. Laiško esmė (The Body of The Letter). o sugrūsti sakiniai ir pastraipos daro neigiamą poveikį. Jei kartu su laišku siunčiami ir kiti dokumentai. nors rašo tiems žmonėms.

... Tai labai svarbus formalusis ir asmeninės notos elementas........ .. Blanko viršutiniame dešiniajame kampe spausdinamas siuntėjo miesto pavadinimas (pvz............. (2 spaces)-(praleidžiamos 2 tuščios eilutės) Enclosures(2)-(kartu su laišku siunčiami du(2) dokumentai) 8. Pavyzdžiui.................... Jūsų Karališkoji Didenybe (kai kreipiamasi į karalių)................. ambasadorių)... Asmeninės notos tekstas baigiamas išreiškiant pagarbą arba komplimentą....... teikia informaciją akreditavimo vietos užsienio reikalų ministrui apie savo laikiną išvykimą ar visam laikui paliekant šią šalį............ Signature (parašas) (5 spaces)-(praleidžiamos 5 tuščios eilutės) RONALD BUTLER... Spausdinama notos blanke................... Asmeninė nota turi šiuos formalius požymius: 1....... kai grįžtama į šalį po laikino išvykimo iš jos bei kitais atvejais....................... Todėl jam skiriama daug dėmesio................................ užrašas) .... Rašoma pirmuoju asmeniu. 02136 (3 spaces)-(praleidžiamos 3 tuščios eilutės) SUBSCRIPTION RATES (Prenumeruojamų leidinių kainos) (3 spaces)-(praleidžiamos 3 tuščios eilutės) ............................. užsienio reikalų ministerijai ir kitiems asmenims......oficialus diplomatinis vienos valstybės vyriausybės kreipimasis raštu į kitą .ženklas..............2089 New Avenue Denver Co 80274 26 January..... užuojautos dėl mirties... (2 spaces)-(praleidžiamos 2 tuščios eilutės) .........................2 pav... 2....D.................... Netinkamai parinktas komplimentas gali būti suprastas kaip tikslingas noras 80 ............................ ....... (2 spaces)-(praleidžiamos 2 tuščios eilutės) ...................... Taip pat asmeninės notos siunčiamos protokoliniais klausimais: tai sveikinimai nacionalinės šventės ir valstybės vadovų asmeninių švenčių progomis........ pavyzdžiui: Jūsų Ekscelencija (kai kreipiamasi į prezidentą.......................................... Ma.......... M......................siunčiama itin svarbiais klausimais ar informuojant apie kokį nors įvykį pagal atitinkamus diplomatinio protokolo reikalavimus... 2003 (2 spaces)-(praleidžiamos 2 tuščios eilutės) The Harward Medical School Health Letter 73 Garden Street Cambridge. Pasiuntinys siunčia asmenines notas diplomatinio korpuso kolegoms apie savo įgaliojimus ir atsako į tokias pat jų notas...... raštai vyriausybės vadovui......................................... dvišalių santykių reguliavimo reikalus ir t............. Jūsų Eminencija (kai kreipiamasi į kardinolą)... Supaprastinto dalykinio laiško reikalavimai Asmeninė nota (lotyniškai nota .... pastaba.............. 3......................... ......... asmenine nota pranešama apie šalies pavadinimo ar vyriausybės pasikeitimą...... su kuriais pasiuntinys arba pasiuntinybės diplomatinis darbuotojas palaiko ryšius. Asmeninė nota pradedama nuo adresato titulo............ Vilnius) ir notos išsiuntimo data (numeris notos originale niekada nerašomas)..................................................... t.............................. kai paskiriamas laikinasis reikalų įgaliotinis........... ....

. kuris pasirašė notą. Rašant ministrui pirmininkui. Santūriose kultūrose (pavyzdžiui. stengiantis išlaikyti “aukso vidurį". pvz. prestižą. neturinčiam pasiuntinio rango. Pavyzdžiui. Ekscelencija Ambasadoriau.3 paveiksle nurodomos distancijos. kad žmogus neišauklėtas. Po to eina asmeninis (asmens. bet santūrių kultūrų žmonės tokį elgesį laiko nepaprastai šiurkščiu. 1.y.sumažinti asmens. leidžiama. Santūrios kultūros atstovai pauzes tarp žodžių vertina ne mažiau už pačius žodžius. Beje. brazilai. 8.". Tarptautinio verslo ekspertų nuomone.. asmenys. o dažni gestai ir besikeičianti mimika verčia manyti. kad visi girdėtų. Ekspresyviems verslininkams pašnekovų pertraukimas atrodo normali pokalbio dalis. Santūrūs.. Ministro pavaduotojams. priimti mano didžiausią pagarbą”. du anglai. kuris pasiuntė asmeninę notą) parašas. Spausdinti žemiau parašo pavardę ar pareigas (arba ir tą. dabar esantys atsargoje ir iki tol turėję teisę į pateiktą išskirtinumą. rašoma: "Prašau Jus. užsienio reikalų ministrui bei kitiems ministrams. skirtingų kultūrų atstovų deryboms daugiausia sunkumų gali sudaryti keturi kūno kalbos aspektai. italai. bet nėra būtina.) mėgsta kalbėti garsiai. Jie dažnai pakelia balsą. ambasadoriams ir jų padėčiai ar rangui tolygiems asmenims. departamentų direktoriams. rašoma: "Prašau Jus (nurodoma padėtis.. pasiuntiniams ir asmenims. Pavyzdžiui: “Prašau Jus. ištyrus atstumus tarp tos pat lyties įvairių kultūrų verslininkų. į žodžius ". asmeninė erdvė ir distancija tarp asmenų). Seimo ar parlamento pirmininkui. o antspaudas nededamas. Neverbalinio bendravimo ypatumai bendraujant su užsieniečiais Ekspresyvūs verslininkai (pavyzdžiui. tolygiems pagal padėtį. Ekspresyviems žmonėms nesmagu. meksikiečiai ir kt. paprastai pradedama tokiais žodžiais: "Prašau Jus (nurodoma pareigos) priimti mano didžiausią pagarbą Jums".labai aukštą pagarbą" bei į kreipinį "Jūsų Didenybe" turi teisę taip pat buvę aukšto rango diplomatai. o jeigu kokią mintį reikia ypatingai pabrėžti. ir kitą kartu) to asmens. net trenkia kumščiu į stalą. Didžiai Gerbiamas Pone) priimti mano didžią pagarbą". 81 . Todėl būtina labai dėmesingai parinkti komplimentą. Parašas turi būti aiškus. stovės per ištiestą ranką vienas nuo kito. tyli bei monotoniška kalba gali būti suvokiama kaip nesvarbi). kuriam adresuota asmeninė nota. 8. Laikinajam reikalų patikėtiniui. negarsiai kalbantys verslininkai irgi neretai pakliūva į nemalonią padėtį derėdamiesi su ekspresyviais partneriais (rami. jei pokalbis netikėtai trumpam nutrūksta.5. Didžiojoje Britanijoje) garsus balsas reiškia pyktį. Gerbiamasis pone Laikinasis Reikalų Patikėtini. kad atkreiptų dėmesį į svarbią derybų dalį. ką tik susitikę pobūvyje. Proksemika ( t. priimti didžią pagarbą..

kad aplinkui susidarytų pakankama erdvė. nors šių šalių verslininkai jau įprato trumpo rankos paspaudimo sveikinantis. Naujoji Zelandija. švelnus. Dalykiniuose pokalbiuose rusai prieina prie pašnekovo daug arčiau negu amerikiečiai. ilgai trunkantis. Atkreipsime dėmesį į skirtingų tautybių atstumus pokalbio metu (žr. 1997) Pavyzdžiui. o tolimu – zoną nuo 1 m 20 cm iki 3 m ir daugiau. Taivanyje. o po to jūs iš karto atstumiamas.3 pav. o rusai didinimą gali suprasti kaip santykių šaltumą. negrai. perdėtą oficialumą.LABAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS Viduržemio jūros regiono Ir Lotynų Amerikos šalys. Tokį atstumo sumažinimą amerikietis gali suvokti kaip “suvereniteto” pažeidimą. Ekspresyvios ir santūrios kultūros šalių pavyzdžiai (R. 8. prancūzų – lengvas. Kanada. Atstumas Artimas Vidutinis Didelis Tauta Arabai. šveicarai Australai. Haptika( t. R. kurie kalbėdami po truputį vaikščiojo per kambarį. vokiečiai. VIDUTINIŠKAI EKSPRESYVIOS KULTŪROS JAV. Pavyzdžiui. Šiaurės ir germaniškoji Europa. anglų – paprastas ir santūrus. fizinis kontaktas). Skandinavijoje yra įprotis ranką paspausti du kartus iš eilės. Arabų pasisveikinimas gana dažnas. Tolimuosiuose Rytuose.y. Svarbu atkreipti dėmesį į partnerio norus bei jo reakciją laikantis bendravimo atstumų.4 pav. italai Anglai. prisilietimai. Vokiečių rankos paspaudimas tvirtas ir greitas. baltieji Šiaurės Amerikos gyventojai 8.). Pietų Amerikos gyventojai. kuriam toks atstumas 25 cm.y. Gesteland. prancūzai. austrai. SANTŪRIOS KULTŪROS Rytų ir Pietryčių Azija. Nereikalingą familiarumą. Malaizijoje ir kitur fizinis kontaktas nėra mėgstamas. Japonijoje. Įvairių kultūrų žmonės paduoda ranką bei pasisveikina įvairiai. kad dalykinio pokalbio metu atstumas turi būti 90 cm ir visą laiką žengė žingsnį į šoną. kai sudaromi 82 . Italijoje ir Graikijoje ranką krato apie minutę ir tuo pačiu gal dešimt kartų švelniai paspaudžia. japonai. Australija. t. Vien Europoje yra daug rankos paspaudimo būdų. o japonas. teko stebėti vienos konferencijos metu amerikietį ir japoną. 8. Tarpasmeninės erdvės ypatumai 2. Rytų Europa ir Pietų Azija. švedai. ispanai. visą laiką artinosi prie jo. Amerikietis manė. Naujosios Zelandijos gyventojai.4 pav. amerikiečiai artimu atstumu tarp pašnekovų laiko zoną nuo 15 cm iki 1 m 20 cm. Prisiartinant ir atsitraukiant nuo pašnekovo galima reguliuoti santykius su juo.

83 . pav. STIPRUS IR VIDUTINIŠKAS AKIŲ KONTAKTAS Šiaurės Europa. Daug europiečių spaudžia ranką kiekvieną kartą susitikę ir išsiskirdami. Kai nusistovės šilti. 8.y. tačiau rečiau už europiečius. mandagu kalbantis nežiūrėti į pašnekovą. kurių delnai beveik visada drėgni. apeikite visus dalyvius iš eilės – taip leisite suprasti. ir įtariai žiūri į juos slepiančius.y. Tarptautiniams derybininkams ypač svarbūs du kinetikos aspektai: veido mimika ir plaštakų bei rankų judesiai. paveiksle pateikiama kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose. o kairiąja ji imama iš kitos pusės. norėdami pabrėžti savo žodžius. Bei Lotynų Amerika. jeigu jį gerbiame. žvilgsniu) demonstruoja draugiškumą.prekybiniai sandėriai. Tačiau. Okuletika ( t. trumpas rankos paspaudimas rodo abejingumą. Panašaus rankų paspaudimo reikėtų vengti per pirmąjį susitikimą.) Vos vos uždelstas rankos paspaudimas kartu su kitomis neverbalinėmis priemonėmis (šypsena. nuo rankos paspaudimo reikėtų susilaikyti. draugiški ir gana neformalūs santykiai. rodo pranašumą. pasitikėjimą bei pagarbą partneriui. Pietiečiai pasitiki žmonėmis. Pas mus priimta šnekantis žiūrėti į pašnekovą. akių kontaktas).y. kad jums jie visi lygūs. 1997) 4. Ekspresyvūs žmonės labai išraiškingai ir daug gestikuliuoja. Afrikos tautų kultūroje. ištiesta paspausti ir laikoma delnu į viršų. Beje. Rytuose moterys.5. Gesteland. susitikus su užsienio prekybos partnerio žmona. Jeigu pristatinėjate kolegą grupei žmonių. bet ir reiškiant galutinį sutikimą. Santūrių kultūrų atstovai vertina ramesnį neverbalinį elgesį ir nemėgsta atviro emocijų reiškimo. Kontakto akimis įvairovė skirtingose verslo kultūrose (R. atvirai rodančiais savo jausmus. galima ranką paspausti ir“pirštine”. Korėja ir Tailandas. NETIESIOGINIS AKIŲ KONTAKTAS Didžioji Azijos dalis. INTENSYVUS AKIŲ KONTAKTAS Arabų ir Viduržemio jūros regiono šalys. Jeigu tenka prisistatyti pačiam. atvirkščiai. Drėgnos rankos byloja apie stiprų susijaudinimą.tai sukeltų “patekimo į spąstus” jausmą ir susierzinimą. kurios žiūri vyrui į veidą. žiūrėjimas tiesiai į akis. laikomos įžūliomis. t. Šiaurės Amerika. Ranka. kūno judesiai ir gestai). Skirtingose kultūrose žvilgsnių kontaktai skiriasi. Kartais ranka spaudžiama abiem rankomis. dešiniąja spaudžiama pašnekovo ranka. Dalykiniuose susitikimuose vyrai sveikinasi su moterimis paduodami ir tvirtai paspausdami ranką. pirmiausia prieikite prie vyriausio. Šiaurės amerikiečiai spaudžia ranką tvirtai. ranka pašnekovo rankose atsiduria tarsi pirštinėje. 3. 8. Tarptautinio bendravimo praktikoje ranka paspaudžiama ne tik pasisveikinant. Toks rankų paspaudimas vadinamas “pirštine”. aukščiausias pareigas užimančio asmens.5. (Svarbu atkreipti dėmesį į individualias žmogaus savybes: yra žmonių. Tuo tarpu japonai ir vokiečiai emocijų demonstravimą gali palaikyti vaikiškumu ir nesubrendėliškumu. R. Kinetika ( t. Pavyzdžiui. Bet nereikėtų per ilgai užlaikyti pašnekovo rankos .

kalbant su užsieniečiu geriau jų visai atsisakyti. Prancūzijoje jis gali reikšti nulį. įvairiose kultūrose antakių pakėlimas reiškia visiškai skirtingus dalykus. “viskas tvarkoje” ir perduodamas didžiuoju ir rodomuoju pirštais. Žmonės jais dažniausiai naudojasi. Manoma. Mūsų šalyje į viršų pakeltas nykštys reiškia aukščiausią įvertinimą. nes tikima. reiškiantis “viskas gerai”. Musulmonų. tampa pirmaisiais pergyvenimo požymiais. Šių gestų intensyvumas priklauso nuo temperamento. geriau akcentuojami svarbiausi pokalbio momentai. o esant ypač sunkiai situacijai . Jeigu policininkas ar valdininkas suduoda vienos rankos briauna į kitos rankos sulenkimą netoli alkūnės. Simbolinių gestų vartojimo intensyvumas skirtingose kultūrose yra labai įvairus. o kitu . o jeigu pirštas smarkiai iškeltas į viršų. Adaptuojami gestai paprastai papildo jausmus ir emocijas. Izraelyje . kai gerai nemoka kalbos. Tarp neverbalinio bendravimo priemonių pažymėsime kai kurių gestų naudojimą. Galime įsivaizduoti. derybų metu svarbu tai. Jais paaiškinama tai. Savo vizitinę kortelę teisingiausia paduoti dešine ranka. kad tokiu būdu galima sužaloti vaiko sielą… Skirtinga neverbalinės kalbos gestų interpretacija atskleidžia vieną iš svarbiausių tarptautinio verslo problemų: mandagus ir tinkamas elgesys vienoje kultūroje gali tapti labai nemandagus ir įžeidžiantis kitoje. tai jis siūlo 84 . pavyzdžiui. anglai – skeptiškumą. kas pasakyta žodžiais. o Graikijoje . kad gestai visose šalyse vienodi. tokia nuomonė sukuria daug komiškų ir keblių situacijų. “Skaityti” iliustruojamuosius gestus truputį lengviau negu simbolinius. Šiaurės amerikiečiai šia veido išraiška parodo susidomėjimą ar nustebimą. nes pirmieji paaiškina tai. pavyzdžiui. mimikos ar poelgio vertinimas. šiandien labai paplitęs daugelyje pasaulio šalių amerikietiškas simbolis “OK”. JAV jų vartojama apie 100. tai reiškia necenzūrinį žodį. Pavyzdžiui. Bulgarijoje. Išvada aiški: jeigu nežinoma tiksli gestų reikšmė. vykdami į užsienį bei priimdami kitos šalies derybininką (ypač.Įvairiose kultūrose gali visiškai skirtis kurio nors gesto. o Japonijoje pinigus). Pavyzdžiui. induizmo ir budistų kultūrose kairė ranka laikoma nešvaria. kas pasakyta. kurie tarsi parodo “O” raidę. Pokalbių. parodymas ranka. Jie primena vaiko reakcijas ir atsiranda streso. žmogaus kultūros. jeigu žmogus susijaudinęs. smarkiai iškeltų didįjį pirštą į viršų. todėl ja draudžiama prisiliesti. koks būtų nesusipratimas ar netgi išgąstis amerikiečių veiduose. o papurtymas “ne”. arba turi kitą reikšmę. jis gali judinti ausies spenelį arba rūbo atbrailą. arabai ištaria “Ne”. JAV šis gestas vienu atveju reiškia “viskas tvarkoje”. Jiems priklauso. vokiečiai nori pasakyti “Jūs protingas”. azijiečiai išreiškia nepritarimą. Gestai būna arba paprasčiausiai nesuprantami. Indijoje. Tačiau. ja neleistina nė valgyti. jeigu jis pirkėjas). dėl šių gestų būna daugiausia nesusipratimų. Kojos – tai galinti suteršti kūno dalis. Šis gestas Tailande laikomas itin pikta panieka ir rodomas tik tuo atveju. Indijoje. Iliustruojamieji gestai. tuo pat metu prilaikant jos alkūnę kairiąja. nepatingėkite pasidomėti tos šalies papročiais ir kultūra.kasyti pakaušį. kai paliečiama žmogaus galva. (Tačiau šis gestas nėra vienprasmis: pavyzdžiui. Jei kas nors rodo į mus pirštu. Jie mano. kuri laikoma sielos buveine.norą sustabdyti mašiną. jog ji turi teršiamųjų savybių. mes galime pagalvoti: “Jis visai neišauklėtas”. Gestų kalba labai ištobulinta arabų pasaulyje. kaip tik atvirkščiai.“užsičiaupk”. kai po dalykinio susitikimo vienas iš dalyvių.250. ir būtų nepagarbu ištiesti jas sėdint prieš tenykštį gyventoją Arabų šalyse. Simboliniai gestai. norėdamas išreikšti pasitenkinimą susitikimu. kada pasirodo tam tikras gestas ir koks yra bendras pokalbio kontekstas. Deja. susijaudinimo metu. Pietryčių Azijoje nevalia glostyti vaiko galvos. filipiniečiai – “Sveiki!”. Todėl. Pavyzdžiui. Galvos linktelėjimas daugumoje šalių reiškia “taip”. Beje.

OR verslininkai labai pasitiki raštiškomis sutartimis. kad jų partneriai. 8. UŽSIENIO VERSLO KULTŪRŲ ASPEKTAI Verslo institucijoms būdingas dvejopas verslininkų kultūrų pasiskirstymas (R.6 paveikslą).tarptautinės mugės ar prekybos misijos metu. dalykinius reikalus su nepažįstamais kolegomis aptaria gana lengvai. Pavyzdžiui. Jeigu arabui patinka jūsų sąmojis. Verslininkai. 1997): 1. ypač užsieniečiais. Tie verslininkai. dažnai verčia pareigūnus delsti). atstovaujantys OS kultūrai. su kuriuo konsultuojamasi. priekyje pavojus”. “Vokswagen” bendrovei prireikė devynerius metus trukusių derybų. sudėti žiupsneliu ir pakelti į viršų. Tas pats gestas reiškia. 8. kai pažįstate reikalingus asmenis arba gebate suruošti viską taip. 2. Trumpas galvos judesys atgal. kad susitartų su Kinijos valdžia dėl automobilių gamyklos statybos) – reikėjo ilgo derybų periodo bei kantrybės. Jeigu toks gestas parodomas per priekyje važiuojančios mašinos langą. R. OR verslininkai mano. daugiausia dėmesio skiria užduotims. reiškia neigimą. neturi savo nuomonės. dažnai be reikalo atidėlioja sprendimus. (OS kultūrose planuojama užmegzti ryšius su galimu klientu ar partneriu netiesiogiai . simbolizuoja prašymą prieiti. derybose dažnai dalyvauja teisininkas. Tokį atvirumą iliustruoja e-marketingo populiarumas (kasmet amerikiečiai perka gaminių ir paslaugų už daugiau kaip 300 milijardų dolerių iš visiškai nepažįstamų asmenų per internetą). Gesteland. JAV verslininkai išaugę itin dinamiškoje. pirštais darant grandymo judesius ore. orientacija į tarpusavio santykius (OS) (žr. 85 . kad būtumėte jiems pristatyti. pakeliant barzdą ir antakius. akcentuoja dėmesį žmonėms.6. arba padedami trečiosios šalies pristatymo (tam tinka aukštas pareigas užimantis asmuo arba organizacija. jog sutinkama sudaryti sandorį. orientacija į dalykinius reikalus (OR). orientuoti į dalykinius reikalus (OR). Pavyzdžiui. reiškia prašymą neskubėti. yra tiesiog nenuspėjami. Ištiesta į priekį ranka delnu žemyn.parodyti dokumentus. tai reiškia įspėjimą “atsargiau. Verslo derybos paprastai trunka ilgiau OS kultūrose nei OR šalyse. prisiartinti. o tik paskui sudaromas sandėris (nepasitikėjimas nepažįstamais asmenimis. palaukti minutėlę. jis impulsyviai griebs jūsų delną ir savo pirštais garsiai pliaukšės į jį. įvairių kultūrų visuomenėje. Visose Artimųjų Rytų šalyse trys pirštai. Kadangi OR žmonės yra dalykiški ir gana lengvai pradeda dirbti su nepažįstamais. kurie orientuojasi į tarpusavio santykius (OS). eksporto rinkodarininkai paprastai gali užmegzti tiesioginį kontaktą su potencialiais pirkėjais tose rinkose. OS rinkose pirmiausia susidraugaujama. pažįstama abiem pusėms). Griežtai į tarpusavio santykius orientuotose rinkose verslo ryšius (OS) galima pradėti tik tada. Į reikalus orientuotose kultūrose rinkodarininkai gali užmegzti kontaktą su perspektyviu pirkėju be jokio išankstinio paruošimo ar ryšių.

vingrų stilių (šis skirtumas dažnas būna nesusipratimų tarp OS ir OR verslo žmonių šaltinis). kad privalo sutikti. t. Mandagus azijiečių. o derybininkai iš OS dažnai mieliau vartoja netiesioginį. prasmė aiškėja iš konteksto. Gesteland. Daugelis japonų.. susierzinimo. neformalių kultūrų atstovai gali palaikyti formalaus elgesio partnerius per daug sureikšminančiais užimamų pareigų svarbą. kas sakoma. kinų ir Pietryčių Azijos žmonių “ne” laiko beveik nepriimtinu žodeliu. išreiškiama žodžiais (klausytojas sugeba suprasti. Laisvesnis bendravimas gali piktinti aukšto rango žmones iš hierarchinių kultūrų. kad neįžeistų ir neįstumtų aplinkinių į nemalonią padėtį (šios kultūros atstovai nekantravimo. pav. Tačiau tai nebūtinai reiškia sutikimą. D idžioji Britanija. Jie nemato jokios problemos dėl to. Pirmosioms būdingos hierarchinės struktūros. Verslo kultūrų pasiskirstymas – orientacija į dalykinius reikalus ir orientacija į tarpusavio santykius (R. kuriose yra skirtingų lygių darbuotojai. Vokietijos. 8.y. Lotynų A erika. O IE TU TO Į TA PU AV SA TY IU U R S R N O S R S IO N K S (O ) S A rabų valstybės. Kai kalba Lietuvos verslo žmonės ir kiti šiaurės europiečiai didžioji prasmės dalis būna akivaizdi. O IEN O S Į D LY IU R R S R TU TO A KIN S EIKA S (O ) LU R Šiaurės ir germ aniškoji E uropa. jie verčiau sumurmės: “Tai gali būti sunku” arba “Mes turime į tai pasigilinti”. Kad neįžeistų. stengiasi išsaugoti harmoniją. Hallas tai pavadino siauro konteksto kultūromis (pvz. galvoja. 8.6 pav.). R. Hallas sugalvojo šias kultūras pavadino plataus konteksto kultūromis. Derybininkai iš OR šalių vertina tiesią. Didžiosios Britanijos verslininkų elgesys) (R. tikroji prasmė dažnai būna tik numanoma. R. T.7. Pavyzdžiui. toks Danijos. T. Jeigu jie priversti atsakyti į tiesiai užduotą klausimą.y. nes jų partneriai keletą kartų pasakė “taip” (lydėdami tą “taip” daugybe šypsenų ir palinksėjimų). OS derybininkai pirmenybę teikia harmoningiems ir sklandiems tarpusavio santykiams. daugelis atvykstančiųjų į Japoniją mano pasiekę susitarimą. nenorėdami sudrumsti jūsų harmonijos. afrikiečių ir lotynų amerikiečių bendravimo būdas padeda išsaugoti harmoniją. P ietų A frika. D idžioji A frikos dali s. 86 . kad japonai bet kuria kaina vengia nuomonių priešiškumo arba konfrontacijos. Jie slepia savo emocijas (ypač neigiamas). atvirą. egalitaire – lygybė) bendruomenes su skirtumais. nekreipdamas ypatingo dėmesio į kontekstą). E.KU LTŪ O . arabų. subtilų. Gesteland. atidžiai kontroliuodami savo kalbą ir veiksmus. Specialistai atkreipia dėmesį formalias ir neformalias verslo kultūras (žr. priimtu kompanijos reikalų gerovės vardan. ką jie sako prie derybų stalo. m D idžioji Azijos dalis. K LTŪ O . Formalios kultūros labiau vertina egalitarines (pranc. kad vėliau pasirodys su visiškai priešingu sprendimu. 1997) OR bei OS verslo kultūros skiriasi ir savo bendravimo būdu. t. pažymi narių lygybę. 1997). m A ustralija. nesudėtingą kalbą. Neužmirškite. nusivylimo ar pykčio rodymą suvokia kaip harmonijos ardymą ir laiko tai šiurkštumu ir įžeidimu). JAV antropologas E. N aujoji Zelandija. Šiaurės A erika. Tad būtina įvertinti skirtingų kultūrų verslininkų elgesį. To. kita vertus.

Susipažinkite su vietos protokolu (išmokti kaip reikšti pagarbą nepadlaižiaujant). Jų atstovai – 8.Europoje formalūs kreipiniai (pavardėmis. Mokslininkai šias tikslų laiką vertinančias kultūras pavadino monochroniškomis (graik. pareigomis. LABAI NEFORMALIOS KULTŪROS Australija ir JAV. chronos – laikas). Pietų Korėjai. laipsniais. bet jeigu daugiau kaip penkias minutes pavėluosite Niujorke – tai derybos gali pasibaigti net neprasidėjusios: griežtai traktuojančiose laiką bendruomenėse punktualumas yra privaloma savybė. Pasistengti. titulais) yra vieni svarbiausių būdų parodyti pagarbą aukšto rango ar titulo asmenims. istoriją. Jauniems eksporto specialistams. Formalios ir neformalios verslo kultūros (R. Viduržemio jūros regionas. muziką. monos – vienas. Lotynų Amerika ir Azijos didžioji dalis. Naujoji Zelandija. Sukaupti profesinių žinių ir įrodyti jas darbe – tai suteikia jums aukštą statusą. o dalykiniai susitikimai pertraukiami labai retai. lytį ir užimamas pareigas. rekomenduojama laikytis šių taisyklių: 1. Kilmė. Skirtingose kultūrose svarbus bendravimo aspektas – punktualumas. 8 paveiksle. Arabų šalys.7 pav. kur vyrai verslo pasaulyje tradiciškai turi prioritetų prieš moteris ir pradedančius verslininkus. tai jums atleis. o priešingos – polichroniškos visuomenės. literatūrą. sugebančiam protingai kalbėtis apie meną. išsilavinimas taip pat gali suteikti aukštesnį statusą. Gesteland. Ten sudaromos griežtos dienotvarkės. R. Lotynų Amerikoje ir didžiojoje Europos dalyje aukštesnė padėtis priskiriama žmogui. kad jus pristatytu pats vyriausias rangu vyras. FORMALESNĖS KULTŪROS Europos didžioji dalis. 3. Saudo Arabijai. Tai būdinga Japonijai. Danija ir Norvegija. 8. o ne vien apie verslą. 87 . kuriose mažiau dėmesio skiriama punktualumui. 1997) Formalių kultūrų atstovai linkę vertinti žmones pagal amžių. dirbant su hierarchinių kultūrų pirkėjais. 2. VIDUTINIŠKAI NEFORMALIOS KULTŪROS Kanada. Jeigu pusvalandį pavėluosite Ispanijoje. filosofiją.

Planuodami turėkite kuo didesnę laiko atsargą ir kuo artimiau (geriausiai – susitikinėti asmeniškai) bendraukite su partneriais”.8 pav. 8. Kinija ir Pietų Korėja. 3. atvykęs į susitikimą prieš penkias minutes. POLICHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Afrika. Taivanis. Honkongas. kai su oficialiu vizitu lankosi valstybės vadovas). Mandagumo. “Svarbiausia – būkite kantrūs! Sudarydami sandėrį ar pasirašydami sutartį. 8.. . kad. Tuo tarpu pastarieji pirmuosius neretai mano esant smulkmeniškais pedantais. 4. 2. ir iškilmingumu bei specialiu protokolu. vergaujančiais pačių susikurtomis elgesio taisyklėmis.apie polichroniškas verslo kultūras rašoma (J. Šioje monochroniškoje kultūroje sampratos “punktualumas” ir “patikimumas” labai susijusios. Vokietijos. Neoficialiuosius.LABAI MONOCHRONIŠKOS VERSLO KULTŪROS Šiaurės ir germaniškoji Europa. itin svarbus laikas. R. Skirtingas laiko ir dienotvarkių supratimas gali sukelti konfliktų. Orientavimasis į laiką ir dienotvarkes įvairiose verslo kultūrose (R. Italijos ir kitų šalių rinkos specialistai teigia. 1997) Paveiksle pastebime.7. State visit). Griežtai pagal darbotvarkę dirbantys žmonės laisviau laiką traktuojančius kolegas ima laikyti nedrausmingais ir nemandagiais žmonėmis. Almonaitienė ir kt. Lotynų Amerika. VIDUTINIŠKAI MONOCHRONIŠKOS KULTŪROS Australija. parodysite. kad šaltesnio klimato verslo kultūros atstovai griežtai traktuoja laiką. kad polichroniškose kultūrose santykiai reiškia kur kas daugiau nei prievarta primesti terminai. 88 . Valstybės vadovas į bet kurią užsienio šalį gali vykti valstybinio vizito tik vieną kartą per savo kadenciją (Lietuvoje . Darbo. kaip ir jūsų klientui. Tranzitu (vykstant per konkrečią valstybę). 5. Pietų ir Rytų Europa.Tarptautiniai vizitai ir priėmimai Tarptautiniame bendravime vizitai skirstomi į penkias grupes: 1. jog jums. Pietų ir pietryčių Azija. 2001). Šiaurės Amerika ir Japonija. Valstybinis vizitas nuo kitų skiriasi ir trukme (jis trunka ne mažiau kaip tris dienas). Tai buvo pirmasis mūsų šalies vadovo valstybinis vizitas po sovietinės okupacijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Oficialiuosius(Vakarų šalyse dar yra vadinamasis valstybinis vizitas (angl. Singapūras. Naujoji Zelandija. Jo pavyzdys yra Prezidento Algirdo Brazausko vizitas į Švediją 1995 metų lapkričio 21 . o karštesnio klimato kultūros požiūris į laiką kur kas laisvesnis. Gesteland.per 5 metus). atminkite. Lietuvos.23 dienomis.

Tokio vizito metu. Darbo vizitai paprastai yra trumpalaikiai. Mandagumo vizitas. gali būti organizuoti svečių ir šeimininkų susitikimai bei pokalbiai. Treaty). Tai aukščiausio lygio. Jei delegacijos vadovas yra su dama. iš anksto susitarus. dalyvauti tarptautiniuose pasitarimuose bei konferencijose. Vizitas tranzitu. susitikimus su visuomene.9 paveiksle pavaizduota pokalbio vieta. kurioje greta staliuko yra krėslai ir ištaigingas minkštasuolis. Prieš pradedant dalykinę vizito dalį. lankymaisi. Dažniausiai organizuojamas tik vienas protokolinis renginys . Šiam vizitui priskiriami trumpalaikiai užsienio valstybių delegacijų. kuris palydi iki vadovo (jis pats pasitinka tik ypač gerbiamus svečius) kabineto. priėmimus. kurio metu verslo atstovai atvyksta į Lietuvą arba išvyksta į užsienį konsultacijoms. kad šeimininkui jis būtų dešinėje. deklaracija (declaration). Protokolo reikalavimus geriausiai atitinka 8.deryboms ar konsultacijoms. gegužės 13-15 d. Mandagumo vizito pokalbių vietos schema 89 . Darbo vizitas. laikinuoju susitarimu (modus vivendi). tiek organizuojant kitus renginius (oficialius pusryčius. Ten gali būti organizuoti kai kurie protokoliniai renginiai. skirtingai nuo oficialių vizitų. Tai mandagumo (protokolinis) vizitas. gydytis.pietūs ar pusryčiai. ceremonialas yra minimalus. Svečiai trumpam sustoja kuriame nors mūsų krašto mieste. Vizito organizavimas nukreiptas tik pagrindiniam tikslui . susitarimu (agreement). Tokio vizito metu oficialūs protokoliniai renginiai neorganizuojami. sutarimu (arrangement).t. garbingas svečias (užsienio delegacijos vadovas) dažnai apsilanko priimančioje organizacijoje. Tai vizitas. nuomonių pasikeitimui. staliukas krėslas svečiui Svečias ištaigingas minkštasuolis šeimininkas krėslas šeimininkui 8. didelės politinės reikšmės vizitas. Svečias sodinamas taip.Oficialusis vizitas. vykstančių tranzitu per Lietuvos teritoriją. bendruoju aktu (general act). protokolu (protocol) bei statutu (statute). Tokio vizito pavyzdys – Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus vizitas į Graikiją 2002 m. Dažniausiai tarptautiniai susitarimai įforminami sutartimi (angl. Darbo vizito metu.). Oficialusis vizitas dažniausiai baigiasi konkretaus politinio dokumento pasirašymu. asmeniniais reikalais ar kaip turistai. konvencija (convention). jai skiriama vieta svečio dešinėje ant minkštasuolio. pietus. pasirašyti konkrečių susitarimų ir pan. kurio metu užsienio valstybės atstovai atvyksta į Lietuvą poilsiauti.9 pav. posėdžio protokolu (procesverbale). Neoficialusis vizitas. Sutartu laiku svečią įstaigos vestibiulyje pasitinka šeimininko įgaliotas asmuo. Tai vizitas. teatrų ar kitų objektų lankymą ir t. Čia tiksliai laikomasi ceremonialo tiek sutinkant (palydint) aukštus svečius.

Tačiau toks priėmimas laikomas mažiau pagarbiu. Tea). Gavusieji kvietimą į žirfiksą gali eiti be papildomo pakvietimo. karšto patiekalo ir deserto. valgomi tik su šakute. pagaminti vynų pagrindu (pvz. Labiausiai paplitęs pusryčių laikas nuo 12 iki 13 valandos. “aperire” atverti) apetitą. Paprastai renginys vyksta tradiciškai tą pačią dieną ir tą pačią valandą visą rudens ir žiemos sezoną arba nuo pavasario iki vasaros.. Arbatai dengiami vienas ar keli stalai (priklauso nuo pakviestų asmenų skaičiaus). Svečiai prieina prie stalo. kurie gali pakenkti skonio receptoriams. Toks priėmimas prasideda 17-20 valandą ir tęsiasi iki dviejų valandų. vermutas). kad duotų galimybę apsitarnauti ir kitiems svečiams.5 valandos. mažų pyragaičių. kuriame padavėjai įpila norintiems gėrimų. paduodami konditerijos ir kt. tačiau nebus klaidos. Tačiau yra šalių. Rengiami dieną . Laiko trukme vaišėms ir apsirengimo forma šis priėmimas nesiskiria nuo arbatos priėmimo. Furšetas (pranc. apranga . Arbata (angl. desertiniai ar sausi vynai. Pusryčiai (angl. Kartais tokie priėmimai sutampa su muzikos ar literatūros vakarais. kur toks priėmimas laikomas oficialiu ir į jį kviečiami vyrai. Jo metu paprastai paduodamas ne tik šampanas . Jie organizuojami parodant pagarbą atskiriems asmenims ar atvykusiai į šalį delegacijai. Į žurfiksą kviečiamos moterys bei vyrai.tai gėrimai. Aperityvai (pranc. Nuo senų laikų buvo žinomi tam tikri augalai. antpilai. jei bus pasiūlyta sumuštinių. Lunch). įsideda užkandžių į lėkštutes ir nueina nuo stalo. Užkandžiai nebūtini. vin d’Honneur). Šis renginys užtrunka 1-1.tarp 12 ir 15 valandos ir trunka apie 1. Svečiai vaišinami stovint. 2.Priėmimai yra viena pagrindinių įvairių organizacijų bei oficialių asmenų ir partnerių ryšių plėtojimo priemonė. trauktinės ir kt. 4. Priėmimas dažniausiai vyksta nuo 12 iki 13 valandos. Kvietimai į tokius priėmimus išdalijami vieną kartą sezono pradžioje ir galioja iki sezono pabaigos (jeigu negaunamas specialus pranešimas apie laikiną pertrauką). Tokio tipo priėmimuose gėrimai statomi ant stalų arba iš karto supilstomi į taures ir padavėjų išnešiojami. Stalus su vaisiais rekomenduojama statyti ne salės ar kambario 90 . Paprastai per pusryčius sriuba nevalgoma.galima užsisakyti ir degtinės. apetitą žadinantys svaigieji gėrimai) . Kartais paduodami ir karšti užkandžiai. riešutų. Ši priėmimų rūšis labiausiai paplitusi bendravimo praktikoje. švedų stalo pavyzdžiu. kad užima mažai laiko ir nereikia sudėtingo pasiruošimo. sultys bei mineralinis vanduo.įvairūs šalti užkandžiai. Apranga nurodoma kvietime. Prieš pusryčius vaišinama aperityviniais gėrimais. vaisiai. Toks priėmimas organizuojamas dažniausiai moterims nuo 16 iki 18 valandos. sūriu) prie arbatos paduodami retai arba jų būna labai mažai. žuvimi. Kartais vienoje salėje ruošiamas bufetas. konditerijos gaminiai ir vaisiai. Jour fix). Šiuo būdu priimant svečius galima pavaišinti daug pakviestųjų mažoje patalpoje. Po pusryčių pasiūloma kavos ar arbatos. Žurfiksas (pranc. 3. gaminiai. turintys savybę atgaivinti arba “atverti” (pranc. Pusryčių meniu parenkamas atsižvelgiant į esamas šalyje tradicijas ir susideda iš šaltų užkandžių. nors etiketas tam neprieštarauja. viskio ar vyno. vaisių. Vaišės neturi būti gausios. Dažniausiai naudojamos šios priėmimo rūšys: 1. Šį priėmimą rengia užsienio reikalų ministro žmona arba kito tolygaus vadovo (arba ambasadoriaus) žmona vieną kartą per savaitę. Taurė šampano (pranc. A la fourchette). Užkandžiai (sumuštiniai su ikra. Kai kuriems svečiams labiau patinka šampano taurė. Šie priėmimai pravedami stovint. Ši priėmimo rūšis patogi tuo. Per pusryčius patiekiami patiekalus atitinkantys gėrimai. 5. mineralinis vanduo. Geriausia vengti labai stiprių alkoholinių gėrimų. Pavyzdžiui. Turkijoje šis priėmimas rengiamas vadovaujančių veikėjų vardu aukštų svečių garbei. konjako arba likerio. Ten vaišės . coup de champagne) arba taurė vyno (pranc. “aperitifs” – nestiprūs. sultys.5 valandos.kaip ir per pusryčius.

susitikimai žaisti šachmatais. Priėmimai (pusryčiai. saldumynai. Toks dviejų priėmimų derinys rengiamas tik dalyvaujant valstybės vadovui ar kitam asmeniui. planuojamas laikas. 2. užimančiam labai aukštą postą.2-3 valandos: už stalo . pokalbiai. Apsirengimo forma – kostiumas. kuris nurodomas kvietime). vaišės vyksta savitarnos principu. Tai pati garbingiausia priėmimo forma. Pietų trukmė . vakarienė ir kt. seminarai. Ši rūšis mažiau oficiali ir mažiau garbinga. Tarptautinių vizitų ir priėmimų vadybos ypatumai Prieš atvykstant užsieniečių delegacijai priimantieji parengia du renginio projektus: bendrąją programą ir scenarijų. Dinner). Vakarienės meniu ir gėrimai tokie patys kaip ir pietų. spaudos konferencijos. Kokteilis (angl. kitokius sportinius žaidimus ir kt. svečiai patys ima maistą. 7. kuris sudėtas ant atskiro stalo. 4. 1-2 karšti mėsos (žuvies) patiekalai ir desertas (želė. Išvykos po šalį. Tai itin garbinga priėmimo forma.tokie patys kaip ir per pusryčius. pakviesti tik į šį priėmimą. smokingas arba frakas. 6. Prieš pietus svečiams pasiūloma gėrimų: aperityvų. Apsirengimo forma – išeiginis kostiumas arba smokingas (tai priklauso nuo konkretaus atvejo. moterims – vakariniai rūbai (nurodoma kvietime). Po pietų garbingiausi svečiai eina į antrąjį priėmimą. Po pietų svetainėje duodama kava arba arbata. 6.8. sriuba. Šių priėmimų metu svečiai vaišinami ir bendrauja tarpusavyje stovėdami bei prieidami vieni prie kitų. draugystės vakarai. Vaišės būna lengvos. Coctail) taip pat rengiamas tarp 17-20 val. degtinės. kremai. 5. Prie jų priskiriami kino seansai. Kai kada vartojamas kuklesnis pietų variantas. Bendrojoje programoje numatomi šie darbai (bei atsakingi už juos asmenys): 1. ir tęsiasi 1. kad galėtų prieiti aptarnaujantis personalas. Delegacijos palydos. y.). Salės arba kambario centras turi būti paskirtas svečiams. jų atlikėjai bei techninės priemonės. dokumentų pasirašymas ir kt. pietūs.). Rengiant delegacijų priėmimo scenarijų iki smulkmenų numatomi visi organizaciniai darbai. Iškilmingieji pietūs (pranc. vaisiai) ir kt. Aprangos forma nurodoma kvietime. mišrainės. Kai kuriais oficialiais atvejais iš karto po pietų rengiamas furšeto ar kokteilio priėmimas. bet išilgai sienų su nedideliais tarpais nuo jų. Pietų meniu priklauso nuo vietinių tradicijų: 1-2 šalti (žuvies ir mėsos) užkandžiai. Gėrimai . peleninėmis ir servetėlėmis. t.viduryje. Ji prasideda 21 valandą ir vėliau. o likęs laikas svetainėje. Kiti priėmimai. Supper). 91 . 3. degtukais. Jie prasideda 19-21 valandą. Delegacijos sutikimas. muzikos ir literatūros vakarai. nėra dengiami stalai. Vakarienė (angl. 8.apytiksliai valanda. Šis priėmimas nuo tradicinių pietų skiriasi tokiomis ypatybėmis: svečiai sėdasi už atskirų stalų po 5-6 žmones. o užkandžius ir gėrimus nešioja padavėjai. Vizito dalykinė programa (susitikimai.5 val. sauso vyno ir kt. Kultūros renginiai. viskio. Iš esmės vakarienė nuo pietų skiriasi tik laiku – prasideda ne anksčiau kaip 21 valandą. kuriame jau būna susirinkę kiti svečiai. Skirtingai nuo furšeto. Salėje būna nedideli staliukai su cigaretėmis.

Ji lemia eilės tvarką. be oficialios (darbinės) programos. aptarti sutikimo ir palydų tvarką. Protokolinės rangų sekos principas (pagal Vokietijos FR protokolą): . Sutinkant svečius. Prieš rengdami svečių vizito bendrąją programą. būtina atsižvelgti į delegacijos pobūdį ir šalį. Atsižvelgiant į delegacijos sudėtį. Sudarant programą. jokiu būdu nesiūlyti svečiams eiti pirmiems. sporto varžybomis ir kt. kurie juos pasitiko. .direktoriaus pavaduotojo. Svečiams atvykus. kurioje nurodomi tik pagrindiniai momentai: pusryčių. svarstytinus klausimus. sveikinimo kalbos.prorektoriaus ir pan. Asmenys. specifinius šalies. Tai reiškia.svetimos institucijos darbuotojai prieš to paties rango savos institucijos darbuotojus. . paaiškinti numatytų konkrečių renginių tikslus.Pavyzdžiui. rektorius . Pageidautina. bruožus. bet ne atvirkščiai. kad patogiau būtų pasisveikinti). Šis vienodo lygio principas turi tik vieną išimtį sutinkantis asmuo pagal pareigas gali būti vienu rangu žemesnis už svečią. ir į tarnybos trukmę). privalo tiksliai žinoti sutikimo ceremonijos schemą: kas ir kur turi stovėti. pasirūpinti vertėju. šeimininkai privalo su jais aptarti svečių buvimo programą. . Pagal tarptautinį etiketą išlydėti turi tie asmenys. . Jei aptarimo metu svečiai pareiškia daugiau pageidavimų (apie kuriuos iš anksto nebuvo tartasi).teisėjai prieš bažnyčių atstovus. kada ir kam įteiks gėlių. oficialių priėmimų organizavimą.sutikimą organizuoti greitai ir tiksliai.). būtina laikytis vadinamojo vienodo lygio principo. gėlių įteikimą (jei jos bus teikiamos). susitikimų laikas ir asmenų. Priėmimo scenarijuje svarbi vieta tenka protokolinei rangų sekai. apgyvendinimas ir kt. šeimininkai privalo gerai išsiaiškinti užsienio svečių atvykimo tikslus. sutinkantys svečius. tarpininkauti sprendžiant iškilusius klausimus.t. iš kurios jie atvyko. galutinį atsakymą reikėtų duoti tik gerai išsiaiškinus visas aplinkybes ir tų pageidavimų įgyvendinimo galimybes.senesni svečiai prieš jaunesnius (atsižvelgiant ir į amžių. pavardės bei pareigos. asmeninę sudėtį.). buvimo laiką. kas.moteris (dama) prieš vyrą (poną) (netaikoma žmonoms. kas ir kada įteiks gėlių. Priimančioji pusė privalo sutikti ir išlydėti svečius. išklausyti svečių pageidavimus ir pasiūlymus. numatomos atskiros programos joms bei jas lydintiems asmenims. jų pageidavimus (jei jie buvo pareikšti iš anksto). nesusijusius su oficialia svečių viešnagės programa. su kuriais susitiks svečias. kad šios įteikiamos svečiams programos būtų nedidelio formato. asmeninę sutinkančiųjų sudėtį. Šeimininkų uždavinys . kas pirmas prieis prie atvykusių. kad sutinkantis asmuo negali būti pagal pareigas aukščiau už sutinkamąjį (ministras neturėtų sutikti ministro pavaduotojo. kviečiamų į priėmimus asmenų sąrašą. organizuoti jų vežiojimą ir maitinimą. Rekomenduojama parengti ir įteikti užsienio svečiams atskirą programą. Darbo praktikoje yra daug atvejų. iš kurios atvyksta svečiai. Jei delegacijos vadovas bei grupės nariai atvyksta su žmonomis. Tokio pat principo reikia laikytis ir išlydint svečius. kas pristatys kitus sutinkančius asmenis (kurie paprastai turėtų sustoti į gretą. kultūrinių renginių laikas ir išvykimo iš Lietuvos laikas. kurios rangų sekoje turi savo vyro rangą). kurios laikantis reikėtų sveikinti (garbės) svečius. 92 . direktorius . delegacijos sutikimui akcentuotina: sutinkančiųjų asmenų sudėtis. o vesti juos (kadangi jie nežino kelio). aprūpinimas transportu. bagažo nuvežimą į viešbutį.to paties rango užsieniečiai prieš tėvynainius. reikia pasirūpinti ir turiningu užsienio svečių poilsiu (teatru. sudaryti svečių susodinimo prie stalo schemą ir t. jų žinias apie Lietuvą. pietų bei vakarienės laikas.

sodinama tik galinėse sėdynėse. kad programai aptarti būtų skirta pakankamai laiko ir jauki patalpa. Pastaruoju atveju būtina visaip padėti svečiams.10 pav.telefono skambučiai. bei sutarę dėl mandagumo (protokolinio) vizito. gyvenvietes. sudaryti meniu. Be to. jog vairuotojas ar vertėjas privalo svečiams atidaryti bei uždaryti automobilio duris. numatytus lankymo plane.).svečių apgyvendinimo lydraštis. Jei delegacijai skiriami daugiaviečiai automobiliai.12 paveiksle pateiktą schemą. garbingiausia vieta svečiui yra greta vairuotojo. išsiuntinėti kvietimus. Susodinimas į automobilius. Be to. Vietos automobiliuose skirstomos į prestižines ir mažiau garbingas. parengti tostus bei iškilmingas kalbas. tačiau daugelis vadovų mano. reikia numatyti jų pobūdį. pateiktą 8. o kitais atvejais . o šalia vairuotojo vertėjas (8. paruošti susodinimo schemą. miestus. Priminsime.laikytis punktualumo ir vizitų trukmės tikslumo.kai šeimininkai piktnaudžiauja neapgalvotais ir neatsakingais pažadais.11 paveiksle. Dažnai svečių garbei organizuojami priėmimai ir įvairios vaišės. Greta jo automobilyje sėdi sutinkančios grupės vadovas. kol bus sutvarkyti apgyvendinimo formalumai. Vizito programa rengiama dviem kalbomis . sutinkantieji atsisveikina viešbučio vestibiulyje. Kartais tai organizuoja ir patys svečiai. Kitas svarbus dokumentas . sudaryti kviestinių sąrašą. susodinama pagal 8. Rengiant priėmimą. Kai žmonių mažiau nei sėdimų vietų. tuo geriau. kuris taip pat spausdinamas dviem kalbomis. jog kuo daugiau objektų parodysi ar kuo daugiau informacijos pateiksi svečiui. Daugiaviečiuose automobiliuose su atlenkiamomis sėdynėmis susodinama pagal 8. tai rekomenduojama sodinti pagal schemą. Įvairiose organizacijose. Tais atvejais. parengiami kvietimai į įvairius protokolinius renginius. Garbingiausia vieta laikoma dešinėje ant užpakalinės sėdynės (pagal automobilio judėjimo kryptį). Pirmasis įsodinamas ir išlaipinamas garbingiausias asmuo. kai prieš aukšto lygio delegacijos vizitą į mūsų šalį atvyksta svečio šalies parengiamoji grupė. aptarti svečių priėmimą pobūvyje ir kita. šis darbas atliekamas kartu su ja. tiek kultūrinės programos metu. Šis svečių "persotinimo" informacija sindromas gana paplitęs pas mus. Jame yra visų svečių sąrašas (pradedant vyriausiuoju). žinybose ar įmonėse jau yra nusistovėjusi svečių priėmimo "technologija". ją vykdyti privalu tiek šeimininkams. viešbutis ar kita). lankytojai ir pan. pasiteirauti apie asmeninius aukšto svečio atributus (jei jis turi) ir kt.13 paveikslo schemą. Vykdant svečių viešnagės programą. telefono numerius. Svarbu. Jei delegacijos vadovas atvyko su žmona. Jei transportui naudojamas asmeninis automobilis. 93 .su svečio šalies pasiuntinybe. nurodant jų gyvenimo vietas (rezidencija. pasirūpinti stalų serviravimu ir svečių aptarnavimu. Palaukę.). tiek svečiams. Prieš kiekvieną vizitą reikėtų pasirūpinti svečio valstybės vėliava. parengiama informacinė medžiaga apie objektus. Užsieniečių delegacija palydima į viešbutį. Šiuo principu būtina vadovautis tiek dalykiniuose pokalbiuose. kurioje niekas netrukdytų (nerekomenduojame darbo kabineto . Aptarus ir svečiams pritarus pateiktai programai.svečio ir lietuvių. turbūt svarbiausia .

1 2 3 Vairuotojas 8. 1 2 1” 2” 3 Vairuotojas 3” Vairuotojas 8.delegacijos vadovas ir jo žmona.11 pav. Susodinimo automobilyje schema: 1 .vertėjai (apsauga) 1 4 3 2 5 1” 4” 3” 2” 5” Vairuotojas Vairuotojas 8. 3 .sutinkančios grupės vadovas.10 pav.12 pav. 3 ir 3” . Susodinimo automobilyje schema: 1 ir 1”n . 2 ir 2” . 2 .sutinkančios grupės vadovas ir jo žmona.vertėjas (apsauga).delegacijos vadovas. Penkių svečių susodinimo automobilyje schema 94 .

2 ir 2” . Priėmimo rūšies pasirinkimas. Priėmimo rūšies pasirinkimas. Tostų ir kalbų parengimas. Būtina atsižvelgti ir į procentą svečių. Tačiau visuomet reikia atsižvelgti į šalies protokolo tradicijas. Šis skaičius neturi viršyti normalių aptarnavimo galimybių bei patalpų. 4. 6. Tuo atveju. į juos tikslinga kviesti asmenis.garbinigiausias svečias ir jo žmona. Iš užsieniečių į sąrašą pirmiausia įtraukiami diplomatinio korpuso atstovai (jei jie kviečiami) bei visuomenės veikėjai. pietus ir t. taurės šampano ar kitoks priėmimas svečio garbei. 4”. kada į šalį atvyksta su oficialiu vizitu valstybinė. furšeto. 5” . kokteilio. Vienas iš pagrindinių priėmimo organizavimo elementų yra to sąrašo sudarymas. 5 ir 3”.t. 4. 9. 8. Nepatartina rengti priėmimus esant nacionaliniam gedului.vairuotojas. pietūs.13 pav. Meniu sudarymas. vertėjai (apsauga) Priėmimo organizavime svarbūs pasirengimo darbai: 1. kuris apima "siaurą ratą". nerekomenduojama kviesti asmenų su ryškiai besiskiriančiomis vienas kito atžvilgiu politinėmis pažiūromis ir pozicijomis. Patalpos paruošimas. 10. Atsakingas darbuotojas pirmiausia nustato kviečiamų asmenų skaičių.kiti svečiai ar sutinkantieji bei jų žmonos.Ramadano periode. 3. Kviečiamų svečių sąrašo sudarymas. Kad tokie priėmimai praeitų sėkmingai. kviečiant svečius musulmonus . dydžio. Labai atsargiai į kviečiamųjų sąrašą trauktini politinių organizacijų atstovai.). kuriose vyks priėmimas. kurie dėl įvairių priežasčių negalės ar atsisakys atvykti į priėmimą. Svečių sodinimo už stalo plano sudarymas pusryčiams. Jos bei numatytos lėšos padės išsirinkti priėmimo rūšį. susijusius abipusiais interesais ir draugyste. Svečių aptarnavimas. 95 . Į priėmimą (pusryčius.1 3 5 2 4 6 8. pietums.sutinkančios grupės vadovas ir jo žmona. paprastai vadovo vardu rengiami pusryčiai. Kviečiamų svečių sąrašo sudarymas. Priėmimo rūšis priklauso nuo tikslo. Kvietimų parengimas ir išsiuntimas. 7. Stalų serviravimas. parlamentinė ar kita delegacija. Susodinimo automobilyje su atlenkiamomis sėdynėmis schema: 1 ir 1” . 2. 6 ir 6”. vakarienei. esantys opozicijoje. taip pat atskiri asmenys. 5. Priėmimo scenarijaus sudarymas (vedimo tvarka). 3.

C.R... Jeigu suknelė be rankovių.(s.V. kai prieš tai gaunamas sutikimas žodžiu.. kvietime rašoma primename raidės p. (pranc. angl. to remind) (žr.S. kai priėmimas rengiamas aukštas pareigas užimančio asmens garbei..V. Iškilmingiausia vyro aprangos rūšis ..y.... Tuo atveju moterys dėvi ilgas vakarines sukneles. White Tie).P. Kvietimų parengimas ir išsiuntimas. – renginio vieta. iškilmingus pietus ar vakarienes.... – renginio data ir laikas. Kvietime turėtų būti nurodyta: – kviečiančiojo/osios vardas ir pavardė.P.. – pastaba kaip rengtis (jei būtina).... Prie juodo frako dėvima balta liemenė. Jei priėmimo organizatoriai pageidauja iš anksto sužinoti..m. cravate blanche.m.. Frakas paprastai dėvimas tik per oficialius vakarinius renginius. Tais atvejais.t..r. bet dar pažymėti s.. juodos kelnės su dviem juodomis šilkinėmis juostelėmis... 8.30 p.. Šiuo atveju virš užrašo R.P...t. (lotyniškai sine tempore) reiškia. kad atvykti reikia labai punktualiai. Kvietimai spausdinami baltame brangaus popieriaus blanke. pavardė ir kreipinys. Kvietimo anglų kalba pavyzdys Apatinėje kvietimo dalyje (pavyzdyje kairiajame kampe) nurodoma.Būtina kruopščiai patikrinti kviečiamų į priėmimus asmenų sąrašus.t.14pav. Casimir’s Church (Didžioji 31) on Thursday. tuo punktualesni jie turi būti). prie suknelės su rankovėmis tinka trumpos pirštinės. February 24. jos nusimaunamos tik prie stalo...S.estetinė išvaizda..t. kvietimas jam išsiunčiamas tik tada.. apdovanojimų ir ordinų atributika.. ar svečias atvyks į renginį.. pour memoire) ar t.V.). – prašymas atsakyti iki. Santrumpa s. On the Occasion of the Independence Day the Republic of Estonia THE AMBASSADOR OF THE REPUBLIC OF ESTONIA has the honour to invite . galima mūvėti ilgas pirštines. kokia apranga svečiai turėtų vilkėti priėmime.... minutės tikslumu... juodi lakiniai batai. (angl. 96 .. 8-37 300075 8.14 pav. prašytume atsakyti) pirmosios raidės . juoda arba balta peteliškė. arba c. Svarbu ne tik kvietime nurodyti pradžios laiką. 2002 at 7 p..) Tenue de ville R. – kviečiamojo asmens vardas... o ne kompiuterio spausdintuvu... pavyzdžiui.. tuo atveju kvietimo apačioje rašomos prancūziško sakinio “Repondez s’il vous plait” (t.. bei gali būti nurodomas telefonas... Pirštinių nereikia nusimauti sveikinantis ar šokant. Pagrindinis kriterijus ..y..m.frakas (pranc. Ignoto 4) at 8. t. Pagarbiau.S. Kvietimai į priėmimą.. pastandinti balti marškiniai su apykakle atlenktais kampeliais. Followed by a Reception in restaurant “Bočių” (St... (lotyniškai cum tempore) suprantamas kaip vadinamasis akademinis ketvirtis (kuo mažiau svečių..... – pakvietimo proga arba renginio rūšis.t. jei adresato vardas ir pavardė bei jo pareigos rašomos ranka. at a concert in the St.. kad kvietime nurodomos neteisingos pareigos ar kita)... Priešingu atveju gali būti didelių klaidų (pasitaiko..

Stalui vadovauja namų šeimininkas. Prie juodo smokingo atlasiniais arba šilkiniais atlapais mūvimos juodos kelnės su viena šilkine juostele.16 ir 20 asmenų. Tautinius drabužius galima vilkėti per visus oficialius renginius.2.3. Black Tie). o šalia šeimininko garbingiausia moteris.3 ir 4.18 – 8.dešimties asmenų susodinimas (moterys ir vyrai). Keturiolikos asmenų susodinimo pavyzdys (tik vyrai) 97 .15 pav. Moterys dažniausiai vilki ilgas ar trumpas vakarines sukneles (galimas ir ilgas sijonas).20 paveiksle pavaizduotas prancūziškasis variantas . Jei kvietime į vakarinį priėmimą apie aprangą neužsimenama arba jei nurodyta neformali (angl. . Čia šeimininkės dešinėje .21 paveiksluose pavaizduoti atvejai. juodi plonapadžiai batai (gali būti ir lakiniai). pietums ir vakarienei (nereikalingas furšetui. cravate noire. Jis būtinas pusryčiams. jei pagrindinis salės akcentas yra puošnios raižytos durys. žurfiksui ir kt. vizito delegacijos vadovas). svečiai dėvi vizitinę aprangą: vyrai – tamsius vienspalvius kostiumus ir baltus marškinius. 8.. kai priėmime dalyvauja tik vyrai. o restorane priešais orkestrą. 8. kokteiliui.). ir neoficialiuose vakariniuose priėmimuose (netinka dieniniams pobūviams).priešais duris.17 pav. angl. paprastai žmona ir vyras sodinami už stalo atskirai. moterys – vizitines sukneles arba kostiumėlius. dėvimi balti marškiniai standžia apykakle.pagal rangą bei pagarbą 3 ir 4 garbingiausi asmenys. Šeimininkės ir šeimininko kairėje . Renginiui čia vadovauja šeimininkas bei garbingiausias svečias (pvz. iš kurių 1.Smokingas (pranc. Pateikiame dalį rekomenduojamų svečių susodinimo už stalo schemų.2. Jei priėmime dalyvauja šeimos. Šiose schemose garbingiausios vietos yra 1. 8.16 pav. informal). Jis dėvimas ir iškilminguose. Nurodyta 10 ir 12 svečių. kai už stalo .14. plati šilkinė ar atlasinė juosmens juosta ir varlytė (nebūtinai juodos spalvos).16 paveiksluose pavaizduotas atvejis. .20 žmonių susodinimo už stalo schema. Garbės svečias paprastai sodinamas veidu į langą arba. 3 5 7 9 10 8 1 šeimininkas 2 4 6 8. Dešimties svečių ir šeimininko susodinimo pavyzdys (tik vyrai) 9 5 1 šeimininkas 3 7 11 12 8 4 gerbiamas svečias 2 6 10 8.4 .garbingiausi. Svečių susodinimo už stalo plano sudarymas. 8.15 ir 8.garbingiausias svečias.

20 pav.moteris) 7 5’ 3 1’ šeimininkas 2’ 4 6’ 8 9 10 8’ 6 4’ 2 šeimininkė 1 3’ 5 7’ 8.2’ 4 3’ 1 šeimininkas šeimininkė 1’ 3 4’ 2 8. Keturiolikos žmonių susodinimo pavyzdys (x’ .moteris) 5’ 3 1’ šeimininkas 2’ 4 6’ 6 4’ 2 šeimininkė 1 3’ 5 8.17 pav. Šešiolikos žmonių susodinimo pavyzdys (x’. Dešimties žmonių susodinimo pavyzdys ( x’ .moteris) 5’ 3 1’ šeimininkas 2’ 4 6’ 8 7 6 4’ 2 šeimininkė 1 3’ 5 8.19 pav. Dvidešimt žmonių susodinimo pavyzdys (prancūziškasis variantas) (x’moteris) 98 .18 pav.

Dvidešimt aštuonių žmonių susodinimo pavyzdys (x’-moteris) 99 .21 pav. Dvidešimt keturių žmonių susodinimo pavyzdys (x’moteris) 3 2’ 1 4’ 5 7’ 9 11’ 13 6’ 8 10’ 12 6 8’ 10 12’ 14 šeimininkė šeimininkas 1’ 2 3’ 4 5’ 7 9’ 11 8. Dvidešimt žmonių susodinimo pavyzdys (angliškasis variantas) (x’moteris) 5 3’ 1 šeimininkė 2 4’ 6 5’ 7 9’ 11 4 8’ 10 2’ šeimininkas 1’ 3 7’ 9 12 6’ 8 10’ 8.2’ 4 6’ 8 9’ 7 5’ 3 1’ šeimininkas šeimininkė 1 3’ 5 7’ 9 8’ 6 4’ 2 8.22 pav.23 pav.

26 pav. Trisdešimt šešių žmonių susodinimo pavyzdys ( x’-moteris) 100 .25 pav.24 pav. Trisdešimt asmenų susodinimo pavyzdys (x’-moteris) 4’ 3 5 6’ 7 8’ 11 12’ 15 9 10’ 13 14’ 8 9’ 12 13’ 16 2’ 1 šeimininkė šeimininkas 1’ 2 3’ 4 5’ 6 7’ 8 11’ 14 8. Trisdešimt dviejų asmenų susodinimo pavyzdys (x’-moteris) 13 9 3’ 1 šeimininkė 2 4’ 11 14 15 17 21 25 29 33 12 19 23 27 31 4 2’ šeimininkas 1’ 3 10 22 24 28 32 34 16 18 22 26 30 8.7’ 5 3’ 1 šeimininkė 2 4’ 6 8’ 8 9’ 10 11’ 14 6’ 4 2’ šemininkas 1’ 3 5’ 11 13’ 12 12’ 13 7’ 10’ 9 14’ 8.

Nesilaikymas to gali būti suprantamas kaip sąmoningas ne tik svečio.4’ 3 2’ 1 9 11 15 19 23 27 31 13 17 21 25 29 šeimininkė šeimininkas 1’ 2 3’ 4 10 14 18 22 26 30 32 12 16 20 24 28 8.griežtai laikytis vyresniųjų tarnautojų ar visuomeninių svečių rango. Penkiasdešimt vieno asmens susodinimo pavyzdys (x’-moteris) 8.17 ir 8. Pavyzdinė svečių susodinimo už stalo oficialiuose pusryčiuose.šeimininkės dešinėje. Kai stalas U formos. kur šeimininkė ir šeimininkas sėdi greta.27 pav. prestižo pažeminimas. Garbingiausio svečio žmona sodinama šeimininko dešinėje.garbiosios moterys. Prie stalo šeimininkas sėdi stalugalio centre. Toliau nuo jų ir galugaliuose .garbingiausi. pietuose ar vakarienėse nuostata . Tai gali apsunkinti šalių 101 .21 paveiksluose pateikti angliškieji susodinimo variantai. o šeimininkė . šalia šeimininko . o pats garbingiausias svečias .vieną. 8.28 pav. Čia aštuoni svečiai (1-8 vietos) . šeimininkas ir šeimininkė sėdi vienas prieš kitą. bet ir šalies. kuriai jis atstovauja. o prancūziškasis .priešais jį. Šalia šeimininkės .28 paveiksle pateikta 51 žmogaus susodinimo už M formos stalo schema.garbingiausi svečiai vyrai. Trisdešimt keturių žmonių susodinimo pavyzdys (x’-moteris) 4’ 3 9 11 17 23 29 35 41 47 2’ 1 šeimininkė šeimininkas 1’ 2 3’ 4 10 15 18 24 30 36 42 13 19 25 31 37 43 48 14 20 26 32 38 44 16 21 27 33 39 45 49 12 22 28 34 40 46 8.šeimininkės ir šeimininko zonose. Angliškasis variantas užtikrina du pagrindinius pokalbių polius .žemesnio rango svečiai.

29 pav. – užstalės partneris sėdi savo užstalės partnerei iš kairės. paliekant joms galimybę pasikalbėti. kur gausu svečių. į kurią vietą kiekvienas atsisės. Pirmos iš dešinės ir kairės pusės nuo šeimininko sodinamos moterys. Svečių vietas nurodančios kortelės pavyzdys Tvarkos prie stalo svarbiausios taisyklės: – visada laikytis protokolinės rangų tvarkos. pirmi nuo šeimininkės . – niekada šalia nesodinti dviejų damų (tabu!). – garbės vieta yra šalia šeimininko arba šeimininkės. Pagrindinė susodinimo taisyklė . Taip pat svarbu.). Pagal mūsų šalies nacionalinį protokolą aukščiausio rango svečias visuomet sėdi šeimininkei iš dešinės. Be jų matomoje vietoje pritvirtinamas užstalės susodinimo planas. – užstalės kortelės padeda susirasti vietą. Pavyzdžiui. Švedijoje garbės svečias sodinamas šeimininkės kairėje. rekomenduojama dar prieš išsiunčiant kvietimus apgalvoti. jos vietą gali užimti vieno iš garbingiausių svečių žmona. Pagal tarptautinį etiketą jos vadinamos prancūzišku žodžiu placement. Jeigu namų šeimininkė nedalyvauja. Moteris nesodinama gale stalo. Kad būtų išvengta svečių susodinimo nesklandumų. – užstalės afiša turi bûti pritvirtinama matomoje vietoje. kuris neretai vadinamas afiša. Ištekėjusi moteris turi pirmenybę prieš vedusį vyrą. pasaulio šalyse yra ir išimčių. Po to vietos mainosi: šalia moters sodinamas vyras ir atvirkščiai. dar naudojamos svečių vietas nurodančios kortelės (8.29 pav. Kuo toliau nuo šių asmenų. J ūsų vieta už stalo 8.šeimininkui iš dešinės.vyrai. 102 .artimiausios vietos prie šeimininko ir šeimininkės laikomos garbingiausiomis. tuo jos mažiau garbingos. jei jame nesėdi ir vyras. – žmonoms/vyrams ir gyvenimo draugams/draugėms tenka pakviestojo partnerio rangas. jei šie sėdi šalia užsienio šalių svečių. Kinijoje garbės vietos yra šeimininkui iš kairės. kad dalyviai mokėtų užsienio kalbą. Vieta iš dešinės pusės garbingesnė negu iš kairės . – santuokinės ir kitos poros sodinamos atskirai .santykius. Beje. o garbės viešnia . Patartina sudaryti susodinimo planą. Dideliuose priėmimuose.

Šaukštelis dedamas virš šakutės. nes tarp svečių gali pasitaikyti alergiškų kvapams. Šventinę nuotaiką galima sukurti specialiai tai progai sukomponuota puokšte. Tokiu pačiu atstumu atskiriami vienas nuo kito ir įrankiai. Rekomenduotinas santykis – 5 su 3. Vazos su gėlėmis paprastai statomos stalo viduryje ar kraštuose (jeigu ten nėra indų). Geriausiai tinka bekvapės gėlės. Jei bus patiekta sriuba. šakutės.didelė mėsos patiekalams. kad netrukdytų svečiams bendrauti. Priimdami svečius iš kitų šalių. sulankstyta trikampiu. Jos merkiamos taip. Šakutės taip pat serviruojamos išgaubtąja dalimi į apačią: prie pagalbinės lėkštės . Gėlės gali būti tos pačios ar skirtingų spalvų ir rūšių.30 pavyzdyje pateiktas įrankių ir taurių išdėstymas iškilmingiems pietums. uždegami šviestuvai. kokia bus patiekiami valgiai. Stalo serviravimas.Meniu sudarymas. o kita – šakute. o šakutės – iš kairės pusės. Jos gali būti tiek baltos. Gėlių spalva turėtų derėti prie indų ir staltiesės spalvos. Paprastai padėklinėje lėkštėje padedama apvali medžiaginė servetėlė. bet visada priderintos prie stalo elementų. Mažas šviesos žiburėlis žvakė ilgais rudens ar žiemos vakarais prie priėmimo stalo suteikia paslaptingumo ir iškilmingumo. ant tos servetėlės bus dedama gili sriubos lėkštė. peiliai. sėdinčių vienas priešais kitą. kai šviestuvai patalpą apšviečia iš šono ar kampo. Įrankiai serviruojami tokia tvarka.gėlės. po to žuvies patiekalams ir mažoji . dedama ant užkandžių lėkštutės arba ant lėkštelės duonai. kurių spalvos atitinka tų šalių nacionalines spalvas. Ji turėtų būti neaukšta. krištolinėse ar porcelianinėse žvakidėse degančios žvakės. nes viena ranka naudojamės šaukšteliu. Patalpos paruošimas ir stalų serviravimas. Vazos aukštis neturi viršyti pusės puokštės aukščio. jos statomos ant kiekvieno stalo (10-12 žmonių grupei). degant žvakėms. 8. kad neuždengtų svečių. Virš lėkštės dedami įrankiai desertui valgyti. Gėlės parenkamos atsižvelgiant tiek į vazos spalvą.užkandžiams. sietynai. 103 .y. tarp peilių žuvies patiekalui ir užkandžiams dedamas didelis šaukštas išgaubtąja dalimi į apačią. Atstumas tarp įrankių ir stalo galo yra 1-2 cm. Jei pietūs bus pradedami nuo sriubos. šaukšteliai išdėstomi pagal naudojimosi jais eilę. Kai daugiau svečių. iš dešinės – peiliai. Iškilminguose pobūviuose. Sudarant meniu būtina įvertinti svečių skonį. Visi jie aštriuoju galu nukreipti į kairę. netrukdytų jiems bendrauti.metalinėse. tiek į jos formą. t. Desertui įrankiai dedami virš pagrindinės lėkštės (išskyrus tą atvejį. kai serviruojamas stalas tik desertui – tuomet deserto įrankiai dedami kaip pagrindiniai – dešinėje arba abiejose desertinės lėkštelės pusėse). tiek spalvotos. Vienas pagrindinių dekoracijos elementų . kad sumažintų dedamos užkandžių lėkštutės garsą. Meniu sudaromas pradedant karštu patiekalu bei įtraukiant tik tarpusavyje derančius patiekalus. Šaukštelio rankenėlė yra viena iš dešinės. Kitas dekoracijos elementas . stalą galime papuošti gėlėmis. Kita servetėlė. gobtuvu ar kitu būdu. Jauku. nacionalines ir religines tradicijas. Iš kairės dedamos šakutės.

1 – lėkštelė duonai; 2 – servetėlė; 3 – maža šakutė užkandžiams; 4 – šakutė žuvies patiekalams; 5 – didelė šakutė mėsos patiekalams; 6 – lėkštelė užkandžiams; 7 – pagalbinė lėkštė; 8 – peilis mėsos patiekalui; 9 – peilis žuvies patiekalui; 10 – šaukštas sriubai; 11 – peilis užkandžiams; 12 – šaukštelis desertui; 13 – šakutė desertui; 14 – taurelė stipriems alkoholiniams gėrimams (prie užkandžio); 15 – taurelė sausam baltam vynui (prie žuvies patiekalo); 16 - taurelė sausam raudonam vynui (prie mėsos patiekalo); 17 – taurė šampanui (prie deserto); 18 – taurė mineraliniam vandeniui ar sultims 8.30 pav. Stalo įrankių ir taurių išdėstymo pavyzdys Tostai ir kalbos. Jeigu pusryčių, pietų ar vakarienės metu numatomos oficialios kalbos ir tostai, šeimininkas privalo garbingiausiam svečiui, kuris rengiasi tokiam žodžiui, nusiųsti savosios kalbos ar tosto teksto kopiją, kad šis galėtų pasirengti atsakymui. Svarbiame susitikime atsakymas išsiunčiamas anksčiau. Kalba ar tostu galima išreikšti padėką, pasveikinti, kreiptis į susirinkusius, ko nors palinkėti. Atsakydamas į kalbą garbingasis svečias turi išreikšti dėkingumą už parodytą svetingumą, apžvelgti buvusių susitikimų rezultatus, pritarti suinteresuotumui šiuo susitikimu, užtikrinti draugiškus jausmus ir t.t. Tostas arba kalba ir atsakymas į juos turi būti parašytas ta pačia (pvz., anglų) kalba. Jei neįmanoma vartoti svečio šalies kalbos, tostai arba kalbos rašomos ir sakomos abiem pusėm suprantama (t.y. trečiąja) kalba arba bent daugumai svečių suprantamais žodžiais, nors tarptautinis etiketas neprieštarauja esant daugiakalbei auditorijai visiškai nekelti tostų ir nesakyti kalbų arba priėmimo dalyviams išdalyti vertimus. Tarptautinis etiketas numato net savotišką priėmimuose keliamų tostų scenarijų. Taigi tostai ir kalbos prasideda lojalumo tostu, kuris sakomas po pagrindinio patiekalo arba po deserto, kai išpilstomas šampanas (arba putojantis vynas). Tosto trukmė - nuo dešimties žodžių iki minutės (ypatingais atvejais šiek tiek ilgiau). Pobūvio šeimininkas pasveikina garbės svečią ir kitus susirinkusius. Po to nurodo aplinkybes ir priežastis, nulėmusias šį susitikimą, o pabaigoje palinki sveikatos garbės svečiui ir sėkmės jo šaliai. Kalboje (jos trukmė - 5 min.) galima paminėti priėmimo priežastį bei pakviesti garbės svečią pasakyti savo žodžius. Toliau - garbės svečio kalba. Svečias, atsakydamas į šią kalbą, padėkoja už šį palinkėjimą ir priėmimą, pasidalija įspūdžiais apie susitikimą ir pobūvį bei palinki sveikatos šeimininkams bei priėmimo dalyviams.

104

Europiečiai dažniausiai tostus kelia priėmimo pradžioje. Lietuvoje pastaruoju metu per oficialius priėmimus tostais pasikeičiama pobūvio pradžioje. Sakyti reikia gerai apgalvotus tostus: jie turi tikti priėmimo progai, nieko neįžeisti, nebūti familiarūs. Paprastai kiti tostai priklauso nuo pirmojo (lojalumo) ir pagrindinio tosto turinio. Gana dažnai tenka matyti, kaip aukšto rango pareigūnai skaito kalbas “iš popieriaus”. Tarptautinis etiketas teigia, jog tai nėra labai mandagu, nors iškilmingų priėmimų metu garbingiausiam svečiui ir šeimininkui skaityti tosto arba oficialios kalbos tekstą ir nedraudžiama. Pagal etiketą negeriantis alkoholio žmogus po kiekvieno tosto pakelia savo taurę ir, prilietęs prie lūpų, vėl pastato. Oficialių pusryčių, pietų ar vakarienių metu nepriimta susidaužti taurėmis, bet jei susidaužiama - vyro taurė moters taurę turi liesti žemiau. Ar dera moteriai pirmajai pradėti sakyti tostą ar kalbą? Pagal Vakarų etiketo taisykles rekomenduojama, jog tostus ar kalbas pradėtų sakyti vyrai. Be to, jų metu būtina tyla - negalima valgyti, kalbėtis, pilstyti gėrimus ar pan. Susėdus prie stalo reikia vengti pokalbio apie šeimyninį gyvenimą, bėdas, ligas, politiką, religiją, šeimos pajamas. Nepridera kalbėti ir apie verslo reikalus, dalykus, dominančius tik jus ir jūsų kaimyną. Taip pat nekalbama ir apie asmenis kurių dalyvaujantys nepažįsta. Pokalbio prie stalo metu reikia dėmesingai klausytis savo pašnekovo, ypač sėdinčio dešinėje. Pokalbis turi būti lengvas, malonus, netrukdantis valgyti. Bendravimą prie stalo baigti galima galvos linktelėjimu su žodžiais “buvo malonu”. Vizitinės ir stalo kortelės. Vizitinės kortelės (pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio “viziter”, t.y. vizituoti, lankytis, susipažinti) yra įvairių formatų ne per daug kieto kartono lapeliai. Pagal tarptautinį protokolą vyrams rekomenduotinos 100 x 60 mm arba 90 x 50 mm kortelės, o jų žmonoms - maždaug kvadratiniu centimetru mažesnės, t.y. 80 x 40 mm. Tarptautinių firmų atstovai savo vizitinėse kortelėse be pagrindinio turinio (vardo, pavardės ir profesijos) nurodo darbovietės ir ryšio priemonių (telefonų, faksų) numerius. Tokia vizitinė kortelė papuošiama firmos ženklu. Pažintis su svečiais bei verslo partneriais prasideda nuo pasikeitimo vizitinėmis kortelėmis. Tarptautinio bendravimo etiketas tam siūlo keletą taisyklių. Vizitinę kortelę svečiui galima įteikti tik tada, kada jūs jam jau pristatyti. Momentą reiktų pasirinkti tokį, kad asmuo, kuriam įteikta jūsų vizitinė kortelė, galėtų ją ramiai perskaityti ir įteikti savąją. Atsakyti kortele į kortelę - privaloma mandagumo taisyklė. Tuo metu reikia garsiai ir aiškiai pasakyti savo pavardę, kad užsienietis galėtų išgirsti, kaip teisingai tariama pavardė. Taigi praktinė vizitinių kortelių reikšmė gana aiški - oficialus asmeninės pažinties įforminimas. Tačiau tai ne vienintelis kortelių vartojimo gyvenime atvejis. Vizitine kortele galima pasveikinti ir nacionalinių švenčių, gimimo dienos arba jubiliejaus progomis, pareikšti užuojautą arba padėką - tada vizitinė kortelė adresatui nuvežama asmeniškai kartu su gėlių puokšte, dovana ar suvenyru. Etiketas reikalauja, kad vyro vizitinėje kortelėje, siunčiamoje arba įteikiamoje moteriai, būtų atspausdintas tik jo vardas ir pavardė. Moteris neturėtų palikti savo kortelės nevedusio arba išsiskyrusio vyro namuose. Jei vyras siunčia savo vizitinę kortelę ištekėjusiai moteriai, jis turėtų jas nusiųsti dvi: vieną damos vyrui, nors ir nebuvo pristatytas jam. Grynai oficialiais atvejais tarptautinėje praktikoje vartojami trumpi simboliai paprastai ranka kairiajame apatiniame vizitinės kortelės kampe užrašomos lotyniškos raidės. Dažniausiai vartojamos prancūzų kalbos žodžių pirmosios raidės: - p. r. (pour remercier) - išreiškiant padėką ir dėkingumą. Neatsakoma; - p. f. (pour feliciter) - sveikinant kokios nors šventės proga. (Atsakoma siunčiant savo kortelę su užrašu p. r.);

105

p. f. N. A. (pour feliciter Nouvel An) - sveikinant su Naujaisiais Metais. (Atsakoma savo kortele su užrašu p. r.); - p. c. (pour condolence) - pareiškiant užuojauta. (Atsakoma savo kortele su užrašu p.r.); - p. p. c. (pour prende conge) - kai galutinai išvažiuojate iš šalies (vietoje asmeninio vizito). Neatsakoma; - p. p. (pour presenter) - kai neakivaizdžiai pristatomas naujas pareigūnas. Jo viršininkas siunčia savo kortelę kartu pridėdamas naujojo pareigūno kortelę, ant kurios nieko nerašoma. Atsakoma siunčiant naujajam pareigūnui savo kortelę, ant kurios nieko nerašoma. Mažiau oficialiomis progomis vietoje šių simbolių užrašomi žodžiai trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui: “...sveikina su švente”, “...reiškia padėką”, “...dėkoja už naujametinius sveikinimus”, “...sveikina su Vasario 16-ąja” ir t.t. Ir dar viena labai svarbi taisyklė – jei į vizitinę kortelę būtina atsakyti. Tai darome tą pačią dieną, t.y. per 24 valandas (taip pat su vizitine kortele). Stalo kortelės. Jos taip pat kaip ir vizitinės kortelės neturi tiksliai nustatyto formato, tačiau paprastai nebūna didelės. Stalo kortelės gaminamos iš standaus balto popieriaus. Firmos, įmonės, organizacijos ir kitos įstaigos jose gali atspausdinti savo firminius ženklus arba emblemas - tik patariama kortelių neperkrauti. Maketuojant stalo kortelių tekstą, išryškinamas pakviestojo vardas, pavardė bei titulas. Jei kortelė yra vienguba, ją rekomenduojama padėti į svečio pagrindinę lėkštę. Tačiau daugiausia vartojamos stogo formos kortelės. Patariama abiejose jos pusėse užrašyti svečio vardą ir pavardę originalo (dažniausiai anglų) kalba. Tai daroma tam, kad būtų galima iš tolo matyti ir nesuklystant kreiptis į svečią pavarde. Stogo kortelės statomos ant stalo kiek dešiniau prieš pakviestojo asmens lėkštę. Kai vienguba kortelė padėta lėkštėje, svečias ją paima ir padeda šalia savęs ant stalo. Ne lėkštėje padėtų kortelių liesti visiškai nereikia. Pasiimti kortelę atminimui galima, bet tik pasibaigus pobūviui (nors tai dažniausiai nemandagu). Ant švediško, taip pat kokteilio ir furšeto priėmimų stalo minėtosios kortelės nereikalingos. Apie priėmimo pobūdį galima spręsti iš kvietimo.
-

Aštuntos temos kontroliniai klausimai: 1. Apibūdinkite tarptautinio protokolo sąvoką. 2. Kokie rangai sudaro diplomatijos personalą? 3. Kokie diplomatų imunitetai bei privilegijos? 4. Kokie labiausiai paplitę tarptautinės korespondencijos dokumentai? 5. Pateikite įvairių šalių gestų pavyzdžių. 6. Kokie naudojami tarptautiniai vizitai? 7. Paminėkite svarbiausius priėmimus. 8. Kokie pasirengimo svečių priėmimui dešimt darbų? 9. Apibūdinkite priėmimų aprangos rūšis. 10. Nubraižykite dešimties žmonių susodinimo už stalo schemą (angliškas ir prancūziškas variantai). 11. Kuo skiriasi užstalės tostas nuo kalbos? 12. Kokie simboliai (prancūzų kalbos žodžių pirmosios raidės) naudojami įrašams vizitinėse kortelėse ir kokia jų prasmė? 13. Kuo skiriasi viengubos ir stogo formos stalo kortelės ir kur jos dedamos ant vaišių stalo?

106

neužtenka vien profesinių žinių. Pagrindiniai bendravimo etiketo elementai yra šie: 1. gero ryto. suteiks pagalbą ir pan. “būkite malonus”. Praktinė etiketo reikšmė yra ta. tad būtina atsižvelgti į savo 107 . daug dėmesio skiria ne tik savo intelektui. Tačiau pernelyg puošni. bet ir rūpinasi išvaizda. Šiuolaikinio etiketo reikalavimai susiklostė per daugelį dešimtmečių. étiquette) . 10. pataria. • paanalizuoti laikysenos. palinkėti labos nakties. atitinkantis paros laiką ir aplinkybes drabužis sutiktajam palieka gerą pirmąjį įspūdį. 2. ką dėvėti. ūgį. elgesio prie stalo ir vizitų metu taisykles. 3.ji mums tik nurodo bendras kryptis. amžių ir t. Gebėjimas palaikyti pokalbį. • aptarti patarimus kaip valgomi kai kurie patiekalai.1 Etiketas ir jo elementai Etiketas (pranc. Rūpestingai parinktas. necenzūrinių posakių vengimas. Nuoširdus mandagumas. siekdami tinkamai atstovauti bendrovei. Taigi kaip tinkamai pasirinkti aprangą? Kas tai yra “gerai apsirengęs vyras” ar “gerai apsirengusi moteris”? Apranga turi atitikti tam tikras taisykles. • išryškinti etišką dovanų ir suvenyrų teikimą. 4.2. gero apetito. Kalbos kultūra. Reikėtų atsiminti. gerbiantį save ir kitus.t.t. padėkoti už pagalbą. reikiamu laiku pasakyti “prašau”. ramiai išklausys pašnekovą. Išsiauklėjęs žmogus neįsižeis dėl kito asmens netakto. “atsiprašau”. Tai ne tik nepriekaištingas gramatikos ir stilistikos mokėjimas. Reikia išmanyti savo šalies ir miesto istoriją. Gerą įspūdį svečiui palieka tvarkingai ir skoningai apsirengęs žmogus. Bendraujant su užsieniečiais labai svarbu apranga.10. sveikatos ir t. Verslininko tinkamos aprangos ir išvaizdos svarba Specialistai. kad salonų ar parduotuvių vitrinose bei madų šou demonstruojami drabužiai yra pritaikyti idealiai figūrai. Puošni pokylių apranga byloja apie pagarbą šeimininkams ir svečiams. Tai mokėjimas pasisveikinti. 5. bet ir vulgarių žodžių. 10. be abejo. Negalima tapti mados belaisviu . bet ne diktuoja . leidžia jam pačiam gerai jaustis aplinkoje. gerai išlyginta. neadekvati situacijai apranga verčia jaustis nepatogiai. būti labai švari ir tvarkinga. LABIAUSIAI PAPLITUSIOS ELGESIO IR ETIKETO TAISYKLĖS Šio skyriaus tikslas: • studentams pateikti žinių apie elgesio ir bendravimo etiketo taisykles. odos ir akių spalvą. Renkantis drabužį atsižvelgiama į figūros ypatybes. Išvaizda. Gebėjimas valdyti savo neigiamas emocijas. Kad būtum įdomus pašnekovas. kuriai labai svarbu apranga. kad jis suteikia galimybę be ypatingų pastangų būti mandagiam bendraujant su skirtingų žmonių grupėmis. • apžvelgti labiausiai paplitusią iškilmių aprangą. bendravimo kultūrai. atsisveikinti.tai elgesio taisyklės ir formos. rodo asmenį esant tvarkingą. meno bei kultūros dalykus. su šypsena.

) . vyrams dera rengtis tamsiu kostiumu. Vakarienės metu (prasideda 21 val.pasirodyti su smokingu. Reikia mokėti pasirinkti ne tik suknelę ar kostiumą.21 val. su apykakle. Prie visų kostiumų tinka juodi batai. vyrai gali rengtis bet kokios neryškios spalvos kostiumu. nei nepakankamai gerai apsirengus . Apranga priklauso nuo renginio pobūdžio ir dienos laiko. tinka dėvėti: vyrams (v. batų. bet ir tinkamai prisitaikyti priedus. Iškilmingą aprangą rengiamės tik tada. Kokteilio metu (rengiamas tuo pačiu laiku kaip ir furšetas) . smokingą arba fraką (pagal kvietimo nuorodą).iškilmingiausią priėmimą (19 .. suknelę su švarku arba kostiumėlį (m.). Vyrų puskojinės turi būti pakankamai 108 .18 val. Dienos metu ir vasarą dėvimi šviesesnių spalvų kostiumai.“aukso viduryje”. Anglai tam vartoja terminus: “overdressed” (per daug puošniai rengtis ) ir “underdressed” (nepakankamai elegantiškai rengtis). Į visus priėmimus. taip pat vyriausybės ar ministro vardu. o moterims – vakarine suknele. sandalai.ilgą arba pusiau ilgą vakarinę suknelę. (taurės šampano. 4. taurė vyno ir kitus). moterims (m.išeiginį kostiumą (v. Batai yra sudėtinė aprangos dalis. Svarbiausi reikalavimai išvaizdai.) . Komplektuojant garderobą vertėtų nepamiršti ir aprangos priedų: skrybėlių. Puskojines taip pat būtina derinti prie kostiumo. 7. kai tokia nurodyta kvietime. kai dėvimas šviesus kostiumas. Kiekvienai progai reikia skirtingo apsirengimo: moteris. Jei vyro kostiumas dryžuotas. apie jį niekas nepasakys. 6. paprastai tik moterims) kostiumėlį arba suknelę su švarku. kad kaklaraištis derinamas prie kostiumo ir marškinių.išeiginį kostiumą. prasidedančius po 20 val. tačiau jos nedera tarpusavyje.ypatybes. Jos neturi būti šviesesnės už kelnes (baltos kojinės tinka tik prie sportinės aprangos). pirštinių. arba vėliau) .) . Furšeto metu (17 . diržų.15 val.).. Per pietus . dalyvaudama iškilminguose pietuose apsirengs puošnią išeiginę suknelę ir kruopščiai parinktus papuošalus. moterims . kai kiti svečiai apsirengę smokingais. jeigu tik tie priėmimai nerengiami nacionalinės šventės proga. Šie priedai su drabužiais turi sudaryti vieną visumą ir derėti tarpusavyje.). Prie oficialios aprangos netinka storapadžiai ar sportiniai batai. vykstančius 12 . Per priėmimus ir oficialius renginius. būtinai priderinti prie vilkimo kostiumo. kai kiti apsirengę kukliau. reikia vilktis išeiginį kostiumą. Įsiminkite. šalikėlių. jie ir aprangą turi suderinti. Į visus priėmimus.tamsų kostiumą. Rekomenduojami marškiniai – vienspalviai.20 val. valstybės vadovo garbei arba jo vardu. Kokie yra oficialūs drabužiai ir kokiomis progomis dera juos vilkėti pagal pobūvio laiką? 1. Nors kiekviena detalė atskirai paėmus gali būti ir labai graži. 3.kostiumėlį arba suknelę su švarku. Dar viena pastaba: geriau ateiti su išeiginiu kostiumu.tamsų kostiumą. vakare ir žiemos metu – tamsesnių. nei atvirkščiai .). o kaklaraištis taškuotas. prasidedančius iki 20 val. Jie neturi būti šviesesni už kostiumą. šviesiais apsiaunama tik vasarą. smokingą arba fraką (pagal kvietime nuorodą). Jei vyras ir moteris kartu eina į priėmimą. būti nei pernelyg išsipuošus. y. moterims . Jei kvietime apranga nenurodyta. 5. Neretai ką rengtis būna parašyta ir kvietime (apie tai rašyta 6 skyriuje). Veiklos žmogui nepatartina ryšėti labai ryškius ar stambiais raštais margintus kaklaraiščius. Arbatos metu (rengiama 16 . Derinantis prie mados reikalavimų dažniausiai vyrai priėmimuose būna apsirengę kostiumu (patartina verslininkui turėti bent šešis kasdieninius kostiumus – tris jų žiemos ir tiek pat vasaros sezonui). 2. suknelę su švarku arba kostiumėlį (m.ilgą vakarinę suknelę. t.) . marškiniai gėlėti.išeiginį kostiumą (v. kojinių. kad tai “gerai apsirengęs vyras”. kaklaraiščių.

o dramos premjerose šventiniai drabužiai mažiau oficialūs. Jei yra kelios švarko sagos. Į priėmimą negalima ateiti su sandalais. papuošalai turi būti kuklūs. tamsiai žalios ir juodos spalvos (taip pat dryžuotos arba languotos . Vyriškų batų spalva bet kuriuo atveju turi būti tamsesnė už kostiumo. atsileistumėte kelnių diržą ar dar ką nors. Laidotuvių metu vyrai vilki labai tamsų arba juodą kostiumą ir ryši juodą kaklaraištį. dezodorantai. tamsios kojinės. Kvepalų nepatartina maišyti. laiką ir aplinką. Svarbu verslininko kūno kvapas (neturi jaustis prakaito kvapo). Pirštinės. neišvengiamai įgauna apatinių baltinių kontūrus. švarkas gali būti nesegamas. Populiariausi vyrų papuošalai yra laikrodžiai ir žiedai. be abejo. kad sėdint nesimatytų nuogos blauzdos. reikalauja viso renginio metu išlikti apsirengus taip. Jei dėvima liemenė. šalikas ir nosinė turi spalva ir piešiniu derintis prie kitų tualeto detalių. kaip buvo į jį ateita. vakare – kvepalai. Dieną vartojamas neaštraus kvapo tualetinis vanduo. Tamsiai mėlynos. juoda skrybėlaitė. kur vyks pasitarimas. Atsisegti švarką leidžiama užstalėje pusryčių. Rašymo priemonės (parkeriai. Svarbu priderinti galvos apdangalus. moterys vilki taip pat juodą arba tamsią suknelę ilgomis rankovėmis. nes tai priklauso nuo konkrečios situacijos. taip pat sėdint fotelyje. Pasirenkant rūbus. batai ir kojinės juodi. Tai būtina vyro garderobo detalė. o moterims . kaip turi būti apsirengusi moteris. Atkreipkite dėmesį: klasikinis etiketas reikalauja. Vasaros metu prie šviesaus kostiumo galima avėti smėlio ar kt. Pirštinės. 109 . šokio metu). moteris gali laisviau elgtis nei vyras. rašikliai). Tas pats pasakytina ir apie kaklaraiščius. striukės.ilgos. vizitine eilute. kurį laiką pavilkėti po švarku. Lakiniai batai dera tik prie frako (galima ir prie juodo smokingo). juodi bateliai.puošni vakarinė suknelė ir ilgas vakarinis apsiaustas. šalikas turi būti suderinti su kitomis kostiumo dalimis arba portfeliu (vilkint fraką. kai jis taisyklingai parištas. Beje. akiniai laikomi tam skirtoje vidinėje švarko kišenėje. geriausia kostiumėlį. Smėlio ar rudos spalvos avalynė visiškai netinka prie juodos. galvos apdangalas. kad drabužis atitiktų tikslą. Oficialioje aplinkoje švarkas turi būti užsegtas (įeinant pas oficialius asmenis. pietų ar vakarienės metu. kas veržia. kai vyras apsirengęs: išeiginiu kostiumu. sėdint prezidiume. kad turėtumėte visad švarią nosinę. fraku ar smokingu? Atsakyti vienprasmiškai sunku. Einant į visus priėmimus derėtų vilktis akinančiai baltus marškinius ir elegantišką kaklaraištį bet kokios (tačiau ne ryškios ir ne juodos) spalvos (juodą kaklaraištį rišamasi tik gedulo metu arba kai to reikalauja uniforma). tamsiai pilkos. o tai labai užgauna kitų svečių estetinį skonį). kad atsisagstytumėte apykaklę. tačiau tinka prie rudos spalvos kostiumo. spalvos avalynę. būtina užsirišti baltą šilkinį šaliką). Vyro skrybėlė užsidedama tik prie palto. Geras tonas. Dramos ir operos premjerų metu prabangūs vakariniai drabužiai dera tik iškiliose šventinėse premjerose. puspalčio. Jie taip pat neturi būti labai aštrūs. Kyla klausimas. Papuošalai su brangakmeniais tinka tik ypatingoms progoms. Svarbiausia. Subtilaus skonio draugija. į kabinetą. teatro žiūrovų salę. Šventės arba iškilmingo renginio metu vyrams nepatariama nusivilkti švarkus (visi viršutiniai marškiniai. odekolonas. neleis atsipalaiduoti. kepurė ar beretė – prie sportinės aprangos. darant pranešimą. Prie griežto kostiumo rekomenduotini juodos spalvos ar tamsių atspalvių batai bei pusbačiai. savaime suprantama. apatinioji saga gali būti neužsegama.tačiau jokiu būdu ne į priėmimą) tinka prie bet kokio griežto kostiumo. į restoraną. ji laikoma vidinėje švarko kišenėje. kaklaraištis tik tada yra tvarkingas. tokiu atveju vyrams tinka frakas arba smokingas ir juodas apsiaustas su balto šilko šaliku.

1. Juodi batai (jokiu būdu ne lakiniai!). Prie jo dėvimi balti marškiniai ir kaklaraištis. marškinių rankogaliai turėtų šiek tiek matytis iš po švarko rankovių.vyro “vizitinė kortelė”).1 pav. Beje. balti marškiniai su atlenkta apykakle ir juodai pilkas kaklaraištis.1. tamsiai mėlynos ar kitos spalvos medžiagos. Vizitinė eilutė paprastai ji siuvama iš pilkai juosvo audinio. Tai dieninė iškilmių apranga. tamsiai pilkos ar juodos kojinės. jog kaklaraištis . tuo tamsesnės spalvos kostiumas rekomenduotinas (bet tik ne visiškai juodas). Į liemenės kišenę įsikišama balta nosinaitė. Kuo vėlesnis renginys.). vienu pustoniu šventiškesnė už išeiginį kostiumą. Iškilmių apranga vyrams Išeiginis kostiumas siuvamas iš tamsiai pilkos. Švarko šonai užapvalinti iki kelių. 110 . Prie šio kostiumo dėvima juoda ar pilka liemenė. kurio paskirtis sudaryti kontrastingą ar paryškintą vaizdą (sakoma. rekomenduojama oficialiuose priėmimuose (10.10. Tinka tamsi avalynė ir kostiumo spalvos kojinės.

prigludęs prie liemens. Pradžioje jis buvo karininkų apranga. Švarkas iš priekio trumpas. pokyliams. Kelnės negali nei pernelyg laisvai kristi.dažniausiai iš perlamutro arba perlų. Į frako kairiąją kišenę laisvai įdedama balta šilkinė nosinaitė. dėvint fraką. gali būti ir briliantų.iš juodo atlaso.10.1 pav. Kelnių šoninės siūlės turi dvigubą šilko ar aksomo juostelę. bet išliko ir kaip jojimo drabužis. nei būti pernelyg aukštai užkeltos (geriausiai jos atrodo su petnešomis). 111 . o liemenė balta ir standi. Juodi lakiniai batai. Beje. Vizitinės eilutės pavyzdys Frakas atsirado XVIII amžiuje. o užpakalyje garsiosios “kregždžių uodegėlės” siekia kelius. užlenktais kampučiais. nenaudojamas rankinis laikrodis: tinka tik kišeninis su grandinėle. juodos šilkinės kojinės. Marškinių apykaklė stati. Apie 1850 m. Dabar frakas yra puošni apranga ypatingoms šventėms. kuriuos dengia balta peteliškė. Frako marškiniams ir liemenei nepakartojamo savitumo suteikia puošnios sagos . Jis siuvamas iš juodos vilnos. operai ir kt. Prie frako dėvimi specialūs marškiniai su standžia apykakle ir rankogaliais. frakas tapo vakariniu tualetu. priėmimams. Švarkas neužsagstomas. atlapai . tinka oficialiems vakaro renginiams.

Iškilmių apranga moterims 112 .) – tai klasikinis vakarinis rūbas (nors iškilmėse jis gali būti dėvimas ir dieną). dar vėliau vienaeilio smokingo atlapai įgavo šalinę apykaklę ir atsirado trečiasis smokingo fasonas.2.su brangakmeniais. Prie smokingo dėvimos juodos šilkinės kojinės. plonos ožkos odos. o vasarą . tamsiai violetinės.baltos plonos medžiagos). Išorinėje kelnių (kurios yra be atvartų!) pusėje . Vienaeilis smokingas dėvimas su juoda šilko liemene ir tos pačios medžiagos peteliške (“varlyte”). tiek prie dvieilio smokingo.2 pav.2 pav.1. Rankogalių sagos . Smokingas ir prie jo dėvimi marškiniai 10. 10. atlapai . kartais . jos gali būti iš briliantų. Ilgą laiką smokingas buvo vienaeilis.iš šilko. Smokingas (žr. Rankinio laikrodžio dirželis juodas. dvieilis . ožkos odos baltos pirštinės. Jis siuvamas iš juodo vilnonio audinio (kartais būna tamsiai mėlynos.be liemenės. jog smokingą (kostiumą skirtą rūkyti) pirmasis įvedė į madą lordas Diuzelendas vyrų klube. Ji gali būti dėvima tiek prie vienaeilio.su pusiau kieta apykakle ir rankogaliais. Šiuo metu naudojami visi šio rūbo variantai. Dera juodas ar pilkas lietpaltis bei juoda minkšta skrybėlė. 10.vienguba juoda šilko juostelė (galionai arba lampasai). Teigiama.18 cm pločio ispaniškoji juosta. baltas šalikas. cilindras.Prie frako dėvimas juodas ar pilkas lietpaltis.sidabro ar aukso. Smokingas pradėtas dėvėti XIX amžiuje Anglijoje. lakiniai arba paprasti plonapadžiai batai. vėliau atsirado ir dvieilis. Balti arba pasteliniai marškiniai . Pastaraisiais metais vietoj liemenės pradėta naudoti 12 .

parodą. pritaikius priedus. Moters aprangą papildo pirštinaitės. išklaipyti batų kulnai. pasirinkdama aksesuarus. turi daugiau priedų. Vizitinė suknelė. Priedai. tačiau aklai neseka mada . kad moteris. todėl jis siuvamas iš aksomo ar šilko. tačiau vėliau laki prancūzų modeliuotojų vaizduotė jį pakeitė ir patobulino. suteikia jai naujumo. Tiksliai nusakyti. bateliai.pasirenka iš siūlomų modelių tik tai. Gerai apsirengusi moteris vilki rūbais. lankyti draugus . Reikia įsidėmėti griežčiausią tabu: nubėgusi kojinių akis. Ji vartojama esant slogai ir tinka kai kuriems kitokiems pavalymams. tiek moterims!) nenuvalyti batai. Įvairiai ir sudėtingai moters aprangai svarbu įvairūs priedai: skrybėlės. pusilges ir trumpas. arba pašluostyti netyčia iš puodelio išsiliejusią kavą. prie švarko tinka moteriškos kelnės. Ilga vakarinė suknelė. Ilgos pirštinaitės mūvimos tik prie ilgų suknelių be rankovių (arba su labai trumpomis rankovėmis) iškilmingų pobūvių metu. Ji rengiasi skoningai. Ji turėtų būti kiekvieno nepriekaištingo kostiumėlio kišenėje bei kiekvienos damos rankinėje. Moteris. Popierinės nosinaitės funkcija yra tik praktinė. taip pat gali būti ir kitokios spalvos. Ta pati suknelė. kokteilių. Viena iš svarbiausių smulkmenų yra medžiaginė nosinaitė. Pusilgės pirštinaitės mūvimos prie suknelės su 3/4 ilgio rankovėmis. Paprastai jis nedidelis ir elegantiškas. pritaikydama prie moteriško silueto. todėl kiekvienas sezonas atneša ką nors nauja. pirštinaitės. Vizitinė suknelė yra su rankovėmis. Kaprizinga moterų mada yra labai nepastovi. Labai svarbus dekoratyvinis elementas yra rankinukas. Dažnai ji būna juoda. Pagal ilgį. Šie aksesuarai. Prie vizitinės suknelės nešiojamas nedidelis. Darbo metu verslininkei nedera ekstravagantiškos naujovės: ji visada turi būti patraukli.puritoniško kuklumo ir žemę siekiančių sijonų bei itin trumpų sijonėlių ar suknelių. Priedai paįvairina aprangą. simpatinga ir elegantiška. Ilga iškilmių suknelė. pirštinaičių nenusimauna. yra gana sunku.Moters gyvenime apranga turi ypač didelę reikšmę. atitinka iškilmių pobūdį ir dienos laiką.vienu žodžiu. Avalynė spalva ir fasonu turi atitikti suknelę. Kostiumėlis. pavyzdžiui. turi turėti bent kelias sukneles. Tačiau tarptautinio lygio priėmimuose pirmenybė teikiama kostiumėliams bei suknelėms.prie visų kitų ilgių rankovių. iš brangesnės medžiagos. turėtų prisiminti. reikia vengti kraštutinumų . dalyvauti visuomeniniame gyvenime. pritaikytų vakarinėms suknelėms. su didele dekoltė. greitosiomis patrinti lifte batus. Dažnai kalbama apie vizitinę. Ji iškilmingesnė už vakarinę. atskleidžia moters skonį ir individualybę. Moteris. amžiui. nemūvi dieną ar po pietų. kad papuošalų nebūtų per daug. skarelės. Tinka auksiniai ir sidabriniai papuošalai ar bižuterija . Beje. o brangią madingą suknelę dera vilkėti vakarop). o trumpos . Audinys ir priedai turi pabrėžti iškilmingumą. Ji siuvama iš šviesesnių spalvų nei vakarinė. koncertą. rankinukai ir kita. Bateliai turėtų būti aukštakulniai. Primename. elegantiškas rankinukas. priešpietinę. neretai gali būti ir vizitinė. kas paryškina jos individualų grožį. Kostiumėlis tinka ir priešpiet ir popiet. tačiau jis netinka vakaro iškilmėms.tik svarbu. Daugelį metų švarkas priminė vyriškąjį. Taip apsirengusi moteris gali eiti į teatrą. jos skirstomos į ilgas. paduodanti ranką. bet išlaikyti konservatyvų stilių (nebūti gundančia. kaip ir rūbai. kurie tinka jos figūrai. kuo jos skiriasi. netvarkingai atsilenkusi sijono apačia bei (tiek vyrams. vakarinę ir kitas sukneles. keičiasi pagal madą. jeigu ką tik teko klampoti per balas. Atsirado Anglijoje. tinkančias įvairaus pobūdžio renginiams. kad šie priedai turi sudaryti vieną harmoningą ansamblį ir gerai derėti prie pagrindinio rūbo. Ilgų pirštinaičių. ir priešpietinė. nedideliu dekoltė (bet jo gali ir nebūti).dekoltė ir ilgos pirštinės (dekoltė dydis priklauso nuo mados ir silueto). yra paprasti. Dažniausiai be rankovių. 113 . kuriai dažnai tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose. Pagrindinė šios suknelės ypatybė .

Taip pat jų neturi būti tiek. kaip ir kitų kūno dalių.per plaštaką. Žinoma. o atstumas iki stalo . kylant nuo stalo. kad nepargriūtum. kitaip ji atrodys tarsi uždaryta. nuotraukoje gali atrodyti neestetiškai.. kad moteris panėšėtų į “kalėdinę eglutę” ar juvelyrinės parduotuvės vitriną. nedera garsiai kalbėtis ir juoktis. geriau vieną koją pastatyti šiek tiek į priekį.viena ranka gali ramiai trumpam nuslysti į kelnių kišenę. apykaklės. pavyzdžiui. glostytis ir pan. – blauzdos turėtų būti. Populiariausi yra du skrybėlaičių derinimo būdai: prancūziškasis. Moteris turi atkreipti dėmesį.nedera. kiek įmanoma. Vyrams niekada nederėtų stovėti ar sėdėti pernelyg atsainiai ir plačiai išskėtus kojas. padėtį derėtų retsykiais keisti. kad abu delnai gulėtų ant dilbio. arčiau viena kitos. bei angliškasis – čia skrybėlaitė derinama prie drabužių spalvos. – sėdint keliai visada suglausti (ypač reikia prisiminti sėdint prezidiume. tarsi tas atsainumas būtų kontroliuojamas. kai skrybėlaitės spalva derinama prie batelių. rankų. Stovint ilgiau. – kojas galima laikyti lygiagrečiai. – nekiškite rankų į švarko kišenes. kas nerekomenduotina vyrams. Stovint rankos turėtų būti ramiai nuleistos. Vyrams dar yra tokie apribojimai: – sėdėti ne pernelyg plačiai. 10. Verslininkams ir kitiems specialistams pravartu gerai mokėti etiketo ypatumus. švelnūs kvepalai. netinka ir moterims). primenanti. ilgiau stovint. suglaudus jas lygiagrečiai. lieka užsegtos!). yra natūralios ribos. nes net pačios tiesiausios blauzdos. Moterims apribojimų daug daugiau: – stovint rankos nuleidžiamos žemyn. taigi negalima kasytis. Dar keli patarimai vyrams dėl rankų padėties: – nelaikykite rankų kaip futbolininkas pozicijoje “siena” (juk toks pavojus normalioje būsenoje kyla retai). – kitais atvejais galioja tie patys draudimai kaip ir vyrams. – vyrų kojų padėtis. Oficialiam priėmimui tiktų įmantresnė šukuosena ir efektingesnis grimas.. – neleiskite jokių garsų. Ir dar vienas patarimas: jei iš priekio fotografuojama. laisvesnė nei damų. tačiau ištiesti į priekį visu ilgiu . žinoma. Manome. tačiau stovėsena irgi nelabai plati.. retsykiais galima rankas sukryžiuoti. 114 . kad daugumai studentų bei būsimųjų specialistų tai bus atmintinė. auskarai. scenoje ir kt. Patariama: – kuo mažiau rankomis lieskite savo kūną kitiems matant. Etiketo reikalavimai Šiame skyriuje pateikta dalis aukštuomenės elgesio visuomenėje taisyklių. Sėdint nugara turi būti tiesi. – leidžiama atsisagstyti švarką (visos kitos sagos. tačiau kiekvieną kartą. be to. – neištiesti kojų visu ilgiu prieš save. kaip elgtis ir ko negalima daryti konkrečiais atvejais.Papuošalai (vėriniai. pirštinių ir rankinuko spalvos. – negrūskite į kišenes abiejų rankų . sagės.tradiciškai nerekomenduojama kartu dėvėti papuošalų iš aukso ir sidabro. – neslėpkite rankų už nugaros (nebent trumpai poilsio valandėlei). apyrankės. švarką reikia užsisagstyti. (Visa kita. Laikysena. kurių geriausia neperžengti. – nekelti vienos kojos pėdos ant kito kelio. žiedai) dažniausiai būna vienos rūšies.3.).

Svečiai pavėlavusiajam neskiria daug dėmesio. – Nevalgykite per daug greitai. – Jei norite ką nors paimti nuo stalo. nepakeldamas jos nuo kelių. pristatytas jūs jai ar ne). cypimo. Svečiuose vyrą turi pristatyti žmona (supažindinant nereikia sakyti “mano draugas”. kol neatsisėdo moterys arba kol šeimininkas ar šeimininkė nepakvies. Prie stalo. kur atsisėsti. (Nepamirškite. reikia užimti. ką galima valgyti šakute. kur nurodyta. – Nesėdėkite labai toli arba arti stalo. – Indeliai rankoms plauti atnešami po kiekvieno patiekalo.).duoną reikia laužyti gabalėliais. pavėlavusysis turi prieiti prie šeimininkės ar šeimininko ir atsiprašyti. – garsiai nekosėkite arba nečiaudėkite. – Neprisistatinėkite po to. “mano draugė”. nepakeldamas jos nuo kelių. sudėkite dvigubą ir pasidėkite ant kelių. Sėskite ten. Patariama nevėluoti. Norėdamas nusišluostyti lūpas. kiti tradiciškai neleistini kūno garsai . servetėlę (nesvarbu kaip ji padėta) išlankstykite. – Nekelkite stikliuko ar taurės per daug aukštai. Nevalgykite sriubos iš galo šaukšto. Nesistenkite nusiplauti rankų “kaip reikiant”. – Nevalgykite nuo peilio (niekada nekelkite peilio prie burnos).– neverskite aplinkinių dalyvauti pokalbyje arba pokštuose vien tik dėl to. sėdinti šalia jūsų dešinėje. o imkite su šakute tik tiek. deryboms ar priėmimams (svečiai turėtų susirinkti per 3-5 min.riaugėjimas ir pan. Pamerkite pirštus į vandenį ir nusišluostykite servetėle. juos atsargiai nusišluostykite į viršutinę servetėlės dalį.jau senai yra tabu. – Lydėdamas prie stalo. – Nepripildykite burnos per dideliu maisto kiekiu.). jie niekam neaiškina svečio pavėlavimo priežasties. Sėdėkite kaip įmanoma tiesiau. kiek galima paimti be vargo. po to su šeimininku. nepaisant to. tik parodo jam. kai svečiai susėdo už stalo. o pasakyti pavardę). – Nekąskite nuo visos duonos riekės . – taip pat venkite garsaus jausmų protrūkio. netieskite rankos virš kaimyno lėkštės. – Nešluostykite servetėle veido. kad neišteptumėte taurės.imkite ją ranka. prieš tai būtinai nusivalykite lūpas. servetėlę (dvigubą) abiem rankom paimkite nuo kelių ir lengvai priglauskite prie lūpų ir vėl padėkite ant kelių. – Nesisėskite už stalo. riaumojimo ar juoko salvės. Jeigu valgydamas geriate. – Neišskėskite plačiai alkūnių . – Nevalgykite šaukštu to. – Neimkite duonos šakute . susičiaupus arba prisidengus ranka.žiovaujama be garso. verta didesnio dėmesio. 115 . – Prieš pradėdamas valgyti. pasiūlykite damai tik dešinę ranką ir pasodinkite savo dešinėje. valgomo rankomis. Per daug nesusilenkite ties savo lėkšte. būtinai burną prisidenkite ranka arba nosinaite. kad dama. nekramtykite išsižioję.jas reikia laikyti priglaustas prie šonų (kūno). – Nedėkite ant šakutės maisto su peiliu. Šeimininkams nereikia atsistoti iš savo vietų. kad Jums patinka gausesnis būrys klausytojų. Jei jau svečiai sėdi už stalo (garbingiausių svečių laukiama ne ilgiau kaip 1015min. sėdinčią greta. todėl ir kontroliuojami automatiškai. tai pirmoji sveikinasi žmona su šeimininke. – Jei į svečius ar į priėmimą ateina vyras su žmona. – garsiai nežiovaukite . – Nedėkite alkūnių ant stalo. kai esate pakviestas pokalbiui. Valgydamas nečepsėkite. . nors ir karšta. nepūskite. Damą. Jeigu netyčia valgydamas išsitepėte pirštus.

– Atsisėdęs už stalo. nesistenkite jam padėti. – Nekalbėkite pilna burna. jei esate linkęs dar pasilikti.sėdinčiai iš kairės ir t. kol pradės valgyti greta sėdinti dama. neakcentuodamas šio atsitikimo. kai atsistojo moterys. sėdinčiai vyrui (šeimininkui) iš dešinės. – Nedarykite jokių pastabų apie paduodamą valgį. vyrui pridera: pasodinti moterį. – Neatsukite kitam nugaros. ir stovėkite tol. tai nesigėdykite paprašyti kito. kas nešama ant stalo. Vyras visada turi laukti. Po to galima atsisėsti vėl.tegul tai padaro padavėjai. o galiausiai . tai patiekalus atneša visų pirma jai. (Geriau visai neprašyti antros porcijos. – Nežaiskite servetėle. jeigu šalia yra patarnaujantieji. kai padės įrankius svečias. nei įsitempus jų nedaryti .priešais. – Nedėkite šaukštelio į stiklinę ar puoduką. priglaustos prie lūpų. ir “keliaukite” vis artyn. – Būdamas šeimininku (ar šeimininke) niekados nepabaikite valgyti pirmas.kaulą iš burnos reikia padėti ant šakutės. kai paduotas paskutinis valgis. šakute ar kitais stalo įrankiais. o tik paskui išsirenka pats.t. 116 . prašydamas antros porcijos . – Neskaitykite laiškų.) – Valgydamas pradėkite naudotis peiliu ir šakute. – Neatsisakykite kokio nors valgio. Bet jeigu nukrito įrankis. kurio ašmenys nukreipti į valgiusįjį. – Neatsiloškite ir nesikūprinkite kėdėje.) – Nespjaudykite žuvies ar kitų kaulų į lėkštę . laikraščių arba dokumentų prie stalo. vyras paduoda damai meniu ir suteikia jai galimybę pačiai išsirinkti norimus patiekalus. Ypatingu atveju tai darykite nepastebimai. – Neprašykite antro kavos ar arbatos puoduko. švelniai atitraukiant ir pristumiant kėdę. Pamaišęs arbatą arba kavą. (Apskritai geriau daryti klaidas. – Nemėtykite peilio ar šakutės. kol svečiams nebuvo paduoti pirmieji puodukai. Moteris gali suteikti vyrui teisę išrinkti patiekalus jai. – Kai padavėjas renka indus ir įrankius nuo stalo. – Nepamirškite pakilti nuo stalo po to. – Pavalgęs nesulankstykite servetėlės. Geriausia atsisakyti nenurodant priežasties. – Neprašykite kaimyno ką nors paduoti.tuo atkreipiamas aplinkinių dėmesys. sėdinčiu daug toliau nuo jūsų. – Nepaduokite lėkštės pats. Ją reikia padėti ant stalo bet kaip. ir po to padėti ją ant lėkštės. padėtais toliausiai nuo lėkštės. nedažykite duona lėkštėje likusio padažo ar užpilo. atsisėsti jai iš kairės. – Visų pirma vaišės siūlomos moteriai. paskutinį gabalėlį mėsos ar kito kokio nors patiekalo. Vaisių kaulelius reikia nepastebimai dėti į šaukštelį. – Nedera pradėti valgyti. šakutę padėkite ant lėkštės danteliais į viršų šalia peilio. Patiekalus visada užsako tik vyras. jog jums nepatinka ar kenksminga sveikatai. – Išsirinkus restorane ar kavinėje staliuką. Jei tarp svečių yra tik viena dama. padėkite šaukštelį į lėkštelę. teisindamasis. kol jos neišeis iš kambario. – Nesinaudokite prie stalo dantų krapštukais. po to . jei norite pakalbėti su kaimynu. Tai itin svarbu.šeimininkams.– Nesistenkite suvalgyti paskutinį šaukštą sriubos. Nepasakokite prie stalo apie savo ligas. o jei staliukas nedidelis . Nekalbėkite su kitu per kaimyną ar su kuo nors. – Suvalgęs patiekalą. – Nevaišinkite svečio be perstojo. – Nekritikuokite to. – Stenkitės visada būti ramus. įrankių rankenėlės turi būti dešinėje. jei vaišės dar nebuvo pasiūlytos visiems svečiams. o tik tada.

– Lankydamasis kabinete. Kartu su pavarde sakomi ir mokslų vardai. žemesnes pareigas užimantis . pristatant vyrai turi atsistoti. Jeigu trupiniai arba lašai netyčia užkrito ant jūsų rūbų. Pavyzdžiui: “Pone daktare Jonaiti” (o kreipiniu “Pone daktare” kreipiamasi tik į gydytoją). Šiuolaikinis etiketas reglamentuoja šį sveikinimosi būdą tik priglaudžiant skruostą prie skruosto. neikite į patalpą su paltu . Verčiau palaukite. Prisistatančiajam netinka nurodyti savo titulą. – Įsidėmėkite. o paskui damai. kreipiamasi “Ponia” (kreipinys “Panele” tinka tik jaunoms mergaitėms. šiluma. vyresnio amžiaus žmonėms pristatomi jaunesni. Pristatomam žmogui. kai vyresnė moteris ištiesia ranką jaunesnei ar bendraamžei. sėdinčiai iš dešinės. Prisistatančiai moteriai patartina ne tik pasakyti savo pavardę. kai nuo stalo pakyla moteris. – Prisiminkite sveikinimosi etiketo reikalavimus: vyras visad pirmas sveikina moterį.vyresnį pareigūną. – Po to. jaunesnis amžiumi . pareigomis žemesni. nesistenkite iš karto taisyti savo klaidos. – Atsistojęs nuo stalo nepamirškite padėkoti šeimininkams. – Jei patekote į nemalonią situaciją (netyčia išliejote ar kažkas nukrito). vyras taip pat turi baigti savo pietus ar vakarienę.). Taip daugiausia sveikinasi vyrai. iš pradžių vyras turi įsipilti šiek tiek vyno sau. 117 . ji irgi sveikinasi paduodama ranką. Į vyresnio amžiaus moterį. – Naudotis šukomis prie stalo neetiška. – Nesistenkite paspausti rankos kiekvienam iš susirinkusiųjų. – Neįeikite į kabinetą su rūkstančia cigarete ar pypke. kol jums pasiūlys arba kol šeimininkas ar šeimininkė patys atsisės. titulai. Už stalo moteris gali sėdėti su skrybėlaite. o likusiems pakanka linktelėti. moterys paspausdamos ranką viena kitai sveikinasi rečiau. – Neskubėkite sėstis. bet ir per ilgai užsibūti nepatartina. Nenugirdus jų. Pripilti taurę damai. prašoma pakartoti. lūpomis neliečiant veido ar lūpų (tai daroma higienos sumetimais ir kad nebūtų ištepama lūpų dažais). Jei yra tik ką atidarytas naujas butelis. pasisveikinant ir atsisveikinant ištiesiama ir paspaudžiama ranka tik pažįstamam asmeniui. moterims tai neprivalu. privalu įsiminti pavardę ir titulus. – Jei patys prisistatote. kol jie neišties savosios pirmieji. Būtinai pasisveikinti reikia su šeimininku ir šeimininke. nebent tuo jos norėtų parodyti ypatingą pagarbą vyresnei už save moteriai ar vyrui. – Netieskite rankos vyresniems ar einantiems aukštesnes pareigas. merginoms iki 16 m. pristatant pasakoma pavardė ir išvardijami akademiniai vardai ar titulai. sveikindamasis su moterimi vyras visad nusimauna dešinės rankos pirštinę (moteriai to daryti nebūtina). kad kreipiamasi pavarde. nors ji ir neištekėjusi. laipsniai.vyresnį. kol pašnekovas ar pašnekovė taip pat pasakys savo pavardę ir išties ranką.– Alkoholinius gėrimus pradėti gerti galima tik po bendro tosto. kai vyras sveikinasi su moterimi. Tačiau. moterys kartais sveikinasi ar atsisveikina pasibučiuodamos. taip pat moteriai. – Nepatartina be ypatingo reikalo nueiti nuo stalo nepasibaigus pietums ar vakarienei. mokslinį ar pedagoginį vardą ar laipsnį. pasistenkite nepastebimai nuvalyti juos nosine. jei neįteikiama vizitinė kortelė. pasakykite savo pavardę ir palaukite.apsiaustą palikite rūbinėje ar prieškambaryje. nedarykite bereikalingų judesių. bet pirštines būtina nusimauti. Vizitų metu. Prisiminkite pristatymo taisykles: moteriai pristatomas vyras. ji ranką ištiesia pirmoji. Sėdėkite ramiai ir tiesiai. – Neįeikite į kambarį nepabeldęs. Dama pudruotis ir dažytis lūpas gali tik po valgio. O pasibaigus pietums ar vakarienei nereikia skubėti išeiti. aukštesnio rango ar pareigų asmenims . truputį pasisukus į dešinę.rangu. reikia kaire ranka. bet ir visą šią procedūrą apgaubti jaukumu. svečiuose.

kad gerai nusimanote apie meną. – Nesijuokite pernelyg triukšmingai. norėdamas atkreipti jo dėmesį. – Jeigu esate rūkantis. o tuo pat metu dar laikytis turėklų beveik neįmanoma. anekdotų. Plačiais laiptais ir aukštyn. – Nelieskite pašnekovo. Iš automobilio išlipkite pirmas ir padėkite išlipti damai. juokų. ko negalima sakyti garsiai. o lipdamas aukštyn . techniką ar kitus dalykus. pasiūlydamas jai ranką. jei tam yra priežastis. Kosėdamas pasukite galvą į šoną ir užsidenkite burną ranka. darbo kabinetuose. Žiovauti kompanijoje neleistina. teatrų. – Nebūkite niūrus. Jeigu norite pasakyti tai. – Moteris lipa laiptais į viršų pirma vyro. mokyklose. – Neatsisakykite padainuoti. 118 . kalbama apie laiptus. Juokitės nuoširdžiai. – Nešmaikštaukite kito adresu. Jeigu kosulys stiprus. tai vyras turėtų ją lengvai prilaikyti už alkūnės. Netapšnokite jų per petį. jeigu esate prašomas ir galite tai padaryti. – Neskubėkite. gydytojų kabinetuose. žinoma. – Nepertraukinėkite pašnekovo. Neparodykite. jis . nepamirškite pirmiausia pakviesti šeimininkę. – Visus refleksinius veiksmus reikia kontroliuoti. – Nekalbėkite draugijoje apie dalykus. Žinoma. kad jos neprimintų. paveikslus ar kitus daiktus. nesėkmes ir t. Lygiai tas pats lifte. duris moteriai atidarykite truputį aplenkdamas ją. suprantamus tik jums abiem. kuriais negalima patogiai eiti vienam šalia kito. nes ji abiem rankom turi šiek tiek kilstelėti savo suknelę. – Nesiekite vadovauti pokalbiui ir neaštrinkite jo. – Būkite dėmesingas pagyvenusiems žmonėms. jeigu kiti nepastebės jūsų susierzinimo ir nusiminimo. – Nepamirškite atsistoti kiekvieną kartą. jei dirba ir kiti. kada įeina dama. reikia pasiūlyti dešinę ranką. burną prisidenkite nosine. kuriuose nerūkoma: ligoninėse. – Įeidamas ar išeidamas iš kambario visada praleiskite pirma moterį. – Neparodykite nepasitenkinimo nuobodžiais ir įkyriais žmonėmis. – Nebūkite familiarus su savo draugais. – Sėsdamas į automobilį. vienu dviem laipteliais lipkite pirma moters. koncertų salėse. ir žemyn ji eina iš dešinės. Nekreipkite dėmesio į čiaudintįjį (jis nusičiaudėjęs atsiprašys).iš kairės. Tai itin svarbu jauniems. – Nekalbėkite apie žmones. jog jūsų nepastebi. kad prireikus visada galėtumėte jai padėti. liečiančius jus ir jūsų pašnekovą. Nekalbėkite apie savo ligas. – Nepasakokite daug apie save. – Lipdamas laiptais žemyn. bibliotekose. – Jei svečiuose organizuojami šokiai. Jūs būsite tikrai mandagus. Yra nemaža vietų. Nesijuokite iš kito manierų.pirma praleiskite moterį tam. pirmiausia atidarykite dureles ir leiskite įlipti damai. kurių kiti nepažįsta.t. Niekada nesijuokite be priežasties. jeigu jums atrodo. pagroti instrumentu arba papasakoti ką nors. Čia.nusisukite ir prisidenkite burną nosine. kurie iš lengvabūdiškumo būna neatidūs vyresniesiems. o žemyn . – Nepasakokite senų istorijų. – Nesiginčykite dėl smulkmenų. palaukite tinkamesnio momento. – Pakvietus damą šokiui bei lydint ją.– Nežiūrėkite per daug įdėmiai į baldus. išreikšdamas savo pasitenkinimą. – Jei moteris vilki ilgą vakarinį rūbą. taip pat jos dukterį.jam iš paskos. Jeigu negalite susivaldyti nečiaudėjęs . kinų. visur prieš pradėdamas rūkyti paprašykite šalia esančių leidimo. arba apie dalykus.

– Nemandagu. kada keltis ar eiti miegoti. su kuriuo susitarta susitikti. padėdamas moteriai išlipti. praleidžia moterį. – Jei numatote viešėti ilgiau. jis turi eiti viduryje ir skirti abiem moterims vienodai dėmesio. autobuso. vyras. juos būtinai reikia pasveikinti. pamatęs įeinančią moterį. – Neapsunkinkite šeimininkų pernelyg ilgai užsibūdamas svečiuose. Jeigu nėra metrdotelio. Prisėsti prie pažįstamų galima tik tada. kada jie iš tikrųjų kviečia. kada reikia išeiti. Privalote tai pastebėti. Tarp eilių pirma eina moteris. šokti. Išlipdama iš mašinos. moteriai nedera eiti šaligatvio pakraščiu. – Įėjęs į kino ar teatro vestibiulį. Jeigu viena moteris yra daug vyresnė. 119 . – Jeigu susitarėte su moterimi susitikti kavinėje ar restorane. kad moteris galėtų į ją atsiremti. gatvėje vyras turi eiti moters kairėje (nes dešinė pusė yra garbingesnė). – Kai vyras pats vairuoja automobilį. nepamirškite pasiteirauti apie šeimininkų įpročius: ar galima rūkyti miegamajame. • nagu krapštyti dantis. Jei jums būtina išeiti anksčiau. moteris nežengia į jį. vyras prie užsakyto (arba laisvo) staliuko eina pirmas. kur parašyta “čia nerūkoma”. ji turi eiti viduryje. vyras nusiima galvos apdangalą. vyras padeda moteriai atsisėsti atitraukdamas nuo stalo kėdę ir pristumdamas ją. moteris. – Jei prie stalo laukiama asmens. ateiti į įstaigą. kad ir iš tolo. laukiama tik 15 minučių. Praėjus šiam laikui. Prie rūbinės vyras padeda moteriai nusivilkti paltą. o su tolimesniais pakanka pasisveikinti iš tolo galvos linktelėjimu. vyras. – Nežiūrėkite dažnai į laikrodį.bažnyčiose. veidu pasisukę į sėdinčiuosius. vyras atidaro užpakalines dešiniąsias dureles. paskui vyras. o išeidamas jį užsideda beveik tarpduryje. nes tai pavojingesnė vieta. – Jeigu vyras eina su dviem maždaug vienodo amžiaus moterimis. Moteris išeidama. troleibuso. Išmokite teisingai nustatyti laiką. dantų šepetuko ir kitų asmens higienos daiktų. jis turi padėti moteriai atsisėsti ir tik tada sėstis už vairo. Rūkant nedera įeiti į svetimą butą. atiduoda rūbininkui ir tik po to nusivelka pats. Be to. Atėjusią moterį prie staliuko palydi metrdotelis. pirma iškelia kojas ant grindinio ir tik po to pasikelia nuo sėdynės. atsiprašęs šeimininkų. padėkoti ir atsisėsti atskirai. laikydamas bilietus taip. – Vyras. turite ateiti anksčiau ir atsisėsti prie staliuko. – Atėjęs į kiną ar teatrą su moterimi. kai moteris sėdasi. bet atsisėdusi ant sėdynės krašto įtraukia abi kojas iš karto į vidų. įeiti į kabinetus. padarykite tai nepastebimai. pasiūlo jai ranką. kapinėse ir visur. – Užsakęs taksi. Kitais atvejais prie staliuko einama tokia tvarka: metrdotelis. o todėl negražu: • rodyti į ką nors pirštu. Galite būti pakviesti ir iš mandagumo. Prie artimesnių pažįstamų galima prieiti ir pasisveikinti. Nevėluokite prie stalo. sveikintis ar atsisveikinti su jais. nepamirškite su savimi pasiimti skutimosi reikmenų. moteris sėdasi pirmoji. pirmas pasisveikina. – Kai restorane ar kavinėje yra pažįstamų. traukinio vagono ir. nei pradės skirstytis svečiai. Viešosiose vietose. vyras sėdasi šalia moters. – Vyras pirmas išlipa iš automobilio. pirmoji atsisveikina galvos linktelėjimu. kad matytų juos kontrolierius. – Priėjęs prie staliuko. – Kai viešite pas ką nors namuose. – Sėsdama į automobilį. sutikti svečius. pradedama valgyti.

taisyklių ir papročių. Atsiminkite vieną iš elegantiškumo paslapčių: jūsų drabužiai ir avalynė turi būti tokie. Nesignalizuokite be reikalo. Galima nešioti segtuką kaklaraiščiui. – Nevilkėkite po dvieiliu švarku liemenės ar megztinio. Laikykitės tos šalies. – Nedėkite į išorines kišenes akinių. – Nedėvėkite suglamžyto kostiumo. Kupe neatidarykite lango prieš tai negavę kitų keleivių sutikimo. (Garsiai rėkia tik prastas skonis!. be reikalo neužstokite jo lango. Tačiau daryti tai galima tik namie arba ten. tuo geriau. žiūrovų salę. kadangi tai naudingi daiktai. kad nežinote arbatpinigių dydžio. Važiuodami šlapia. kad rankinuke būtų ir iš karto galėtumėte rasti. grandinėlę laikrodžiui. Moterys ypač turi būti dėmesingos ir saikingos savo papuošalams. – Nedėvėkite labai ryškių spalvų drabužių. Rinkitės ramius tonus ir fasonus. tvarkytis kostiumą ir pan. kad jums būtų patogu. sėdint prezidiume. – Oficialioje aplinkoje švarkas turi būti užsegtas. – Stenkitės. kurioje esate. – Neikite į gatvę nevalytais batais. – Žinokite. taip pat marškinių be kaklaraiščio. – Nenešiokite brangenybių tik kaip papuošalų. nepamirškite kitų vairuotojų ir pėsčiųjų saugumo ir patogumo. Atsisegti švarką leidžiama valgant. 120 .. kas reikalinga. kad tikrasis elegantiškumas visada nerėksmingas. priėmimuose. sekite mada protingai ir talentingai. einant gatve ir pan. Švarkas turi būti užsegtas įeinant į kabinetą.• trankyti durimis. – Nepamirškite. tikslinga pasiteirauti dėl tinkamų drabužių. – Sėdėdami prie automobilio vairo. – Keliaudamas atkreipkite dėmesį į savo drabužių tvarką. valytis nagų. į daugelio avialinijų bilietų kainas įtraukiami ir arbatpinigiai. Nepamirškite atsiprašyti. kad yra šalių. laikykitės ne tik eismo taisyklių. – Nežiūrėkite įdėmiai į aplinkinius. kur uždrausta fotografuoti per traukinio. Prie kostiumo netinka baltos puskojinės. kurie labiausiai jums tinka. – Būkite mandagus aplinkiniams ir praeiviams. kad jūsų mašina gali aptaškyti pėsčiuosius ir kitas mašinas. – Nesidrovėkite to. taip pat sėdint fotelyje. – Apie verslininką sprendžiama pagal išvaizdą… Nepamirškite nuolat rūpintis savo išore. Kai kuriais atvejais. Rūpinkitės kiekviena savo išorės detale. – Išvažiuodamas į užsienį nepamirškite. keliaujant garlaiviu. viešosiose vietose arba gatvėje. sagę ir panašiai. Rekomenduotinos vienspalvės arba su neryškiais ruoželiais puskojinės. – Nevalgykite autobuse ar troleibuse ir eidamas gatve. – Neatsisukinėkite ir nežiūrėkite į nueinančius žmones. kur nėra aplinkinių. šukų ir kitų daiktų. – Pajudėjus traukiniui. pavyzdžiui. – Puskojinių spalva turi būti tamsesnė už kostiumo spalvą. Niekada nereikia šukuotis. – Jei norite būti elegantiškas (-a). neišlygintų marškinių.) – Nedėvėkite gatvėje sportinio kostiumo.. – Netinka į priėmimus ateiti su sandalais ar basutėmis. turinčio daugiau patirties. laivo ar lėktuvo langus. galėtumėte jaustis natūraliai ir laisvai. pas pažįstamus. ir kuo jie paprastesni. Beje. Šitai galima sužinoti iš bendrakeleivio. jeigu sudarėte kam nors nepatogumų. kad iš jūsų elgesio sprendžiama apie jūsų šalį. nes jūsų bendrakeleiviai galbūt taip pat nori su kuo nors atsisveikinti. tvarkingumu ir švara. purvina gatve neužmirškite.

). gali uždėti koją ant kojos. Stengiamasi staigiai indo neversti. Jei. kvietime nurodyta. nederėtų išsiskėsti. Baltuosius vynus būtina atšaldyti (tačiau į šaldiklį nedėkite. kad į jūsų išorę ir manieras atkreipia dėmesį aplinkiniai. o išlydima pagal protą. moteris apsivilks smokingą atitinkančią vakarinę suknelę. baltos žuvies. patvirtindamas linkteli galva. kad būtinas smokingas. Vaikščioti reikia tvirtai.. pirmiausiai gėrimo pildavo sau. – Nešvilpaukite gatvėje ir kitose viešosiose vietose. Gėrimus prie stalo pilsto šeimininkas. šampano 6-8°C. kad nustatytų vyno skonį ir temperatūrą. kuriuos geriau atkimšti viena valanda anksčiau. kalakutienos.į aštuonias. tiesiai. kai taurė jau tuščia. sutinkama pagal išorę. gardžiuojantis jo skoniu ir aromatu. Jie tinka ir prie žuvies valgių. avienos. po to tik svečiui. – Negestikuliuokite be reikalo. pirma įsipildamas šiek tiek į savo taurę.baltieji. Įpylus butelis keliamas truputį pakreiptas. pašalinęs aliejų. Todėl prie tamsios mėsos (jautienos. o šampano . šis tuojau pat ragauja. adresuojami tik vyrams. – Moteris sėsdama nepakelia palto ar suknelės. užtrauktos ant akių arba uždėtos tik ant pakaušio.– Jeigu vyras sėdi užmetęs koją ant kojos. Vyno pilama vėl tik tada. kad nenulašėtų vyno ant staltiesės (gali būti kaklelis nušluostomas balta servetėle ar rankšluostėliu). Kartu tai buvo įrodymas. o prie šviesios mėsos (veršienos. Atskiriems patiekalams tinkamai parinktas vynas paaštrina jų skonį. Paprastai vienas vyno butelis išpilstomas į penkias ar šešias taures. jeigu tai nemalonu kitiems. Deguonis vyną “pasendina” ir padaro aromatingesnį. jam įpilama kairiąja ranka iš kairės pusės. Ji turi būti tokia. – Kvietime į oficialias iškilmes nurodymai. Šis tas apie gėrimus. jog šeimininkas neturi ketinimų svečią nunuodyti. kai kamštį atstodavo aliejus. Rekomenduojama vynų temperatūra: baltojo vyno 8-12°C. Raudonasis vynas dažniausiai patiekiamas kambario temperatūros. (Sakoma. Šis paprotys atkeliavo iš tų laikų. desertinio vyno 13-16°C. – Nerūkykite.tada jų skonis esti geresnis. Sėdint ant kėdės. Kai prie svečio iš dešinės prieiti negalima. vištienos) . kad neprarastų aromato). – Niekada nepamirškite.. jis turi pasižiūrėti. nesilankstant ir oriai. tačiau ji negali sau to leisti sėdėdama ant sofos ar ant žemos kėdutės. ir vynas geriamas mažais gurkšneliais. Padavėjas tuomet pripila kitas taures. – Nepamirškite savo eisenos. – Nenešiokite kepurės. Ne iki 121 . o jei frakas. kad į svečio taurę nepatektų kamščio trupinėlių. Jei vynu patenkintas. Tokiu atveju kojas reikia suglausti ir pakreipti į vieną pusę. Raudonieji . kad jis galėtų “pakvėpuoti”.vyno temperatūra. Baltieji vynai pilstomi į taures iš aukščiau . kaip dera apsirengti. kad nesimatytų nuoga koja virš puskojinės. Nekiškite rankų į kišenes. Ir šampanas. Sėdėdama ant kėdės. pavyzdžiui. raudonojo vyno 16-18°C. Galima vieną pėdą uždėti ant kitos. kad geriausiai atsiskleistų vyno savybės. Gėrimai pilami iš sėdinčiojo dešinės pusės. moteris apsirengs iškilmių suknele. Mūsų laikais šitaip elgiamasi. Svarbus dalykas . Visados kontroliuokite savo rankas. Vaišintojas. – Nesijuokite ir nekalbėkite per daug garsiai. Restorane ar kavinėje padavėjas visų pirma įpila vadinamąjį paragavimo gurkšnelį gėrimą užsakiusiajam vyriškiui. Yra tokių kvapnių raudonųjų vynų. raudonos žuvies) patiekalų tinka raudonieji vynai.butelį laikant apie 1 cm virš taurės. laukinių žvėrių ir paukščių. Nevaikščiokite krypuodamas.

iki 10°C atšaldyta degtinė bei įvairios karčiosios trauktinės. pupelės. Paprastai kokteilio recepte nurodomas ir taurės tipas. laikomos ąžuolinėse statinėse. Kai patiekiamos daržovės . kuris paryškina jo skonį labai švelnus. Prie antrųjų žuvies ir jūros gyvūnų patiekalų .apie 20 ml.Prancūzija. pagamintas iš grūdų ir išlaikytas statinėse. Rekomenduojamas prie sklindžių. kuris pirmiausiai ir įvertinamas. kaip ir konjakai.portveinai. Sausas vynas po desertinio atrodys labai rūgštus. ypač aštrių. Prie arbatos labiau tinka romas. Yra sakoma. šokoladu. Viskis geriamas 122 . grybai .gali būti patiektas tiek šaltas. Galiausiai patiekiami desertiniai vynai. Jie patiekiami 75-100 ml talpos taurėse. bet ne kiekvienas brendis yra konjakas. saldus ir muskatinis. Išlaikyti vynai geriami po jaunesnių. medus. įpilama konjako. saldumynais.šalti gėrimų mišiniai.baltieji. Šampanas taip pat tinka su neaštriu sūriu. Į karštą konjaką arba likerį dedama cukraus ir citrinos. Konjakas patiekiamas su kava. konjakas ir prieskoniai. kanadietiškas. distiliuotos vynuogių sultys distiliuojamos pakartotinai. Konjakas ir brendis patiekiami tulpės formos taurėse žema kojele. konjako). kokteiliai) .žiediniai kopūstai. škotiškas. kad pavertus ją gėrimas neišsilietų . pajuntamą tik ragaujant gėrimą gurkšneliais. kūgio ir cilindro formos 200-250 ml talpos stiklinaitėse. Kiekvienoje šalyje viskis gaminamas savaip.arbata. Į 75-250 ml taurę pilama tiek. Norint gauti konjaką. tiek karštas. Kokteiliai . dedama cukraus. Kelių rūšių vynai geriami laikantis tokio eiliškumo: pirmiausiai .silpnesni.galo išgerta taurė .tai distiliuotos vynuogių sultys. o su sūriu. ledais. Degtinei ir trauktinei naudojamos 30-50 ml talpos taurelės. Jie pilami į 100 ml talpos taures atšaldyti iki 15-18°C temperatūros.didelėse.labai tinka pusiau saldūs vynai. Gaivieji gėrimai pateikiami atšaldyti taurėse. Taip paaiškinama šių gėrimų gamybos technologija. Karšti gėrimai su vynu patiekiami bokaluose ant lėkštučių arba specialiose storasienėse taurėse. konjakas . . žemės ir kitokiais riešutais. Prie neaštrių užkandžių rekomenduojami stiprūs vynai . karštas midus . Prie vaisių. Karšti gėrimai su vynu: grogas . kurie pirma atšaldomi.karštas gėrimas iš konjako arba romo ir cukraus. punšas. vėliau stipresni (iš pradžių . likerio. iki 8-10°C atšaldytas šampanas: pilstomas į 100-180 ml talpos taures. Tai stipraus skonio ir kvapo svaigusis gėrimas. konditerijos gaminių rekomenduojamas pusiau saldus. glintveinas . airiškas. punšas . Prie visų rūšių užkandžių. kad visi konjakai yra brendžiai. saldainių. Butelis paprastai aprišamas balta medžiagine servetėle. artišokai. cukraus sirupo ir pridedama citrinos. Prie lengvų žuvies ir jūros gyvūnų produktų užkandžių siūloma derinti baltuosius vynus. Viskis.atsisakymo gerti ženklas. po to . kurios.baltasis sausas arba pusiau sausas vynas.raudonieji).gaminamas iš raudonojo vyno. šalti gėrimai su vynu (kriušonas. konservuotų vaisių ir pan. migdolais. Konjako gimtinė . Brendis . prieskonių. į kuriuos dažnai įmaišoma alkoholio (vyno. ir nepakartojamą skonį. Šildomas rankomis konjakas paskleidžia savo aromatą. Prie saldžių patiekalų ir vaisių tinka iki 10-12°C atšaldyti desertiniai vynai. praskiestas verdančiu vandeniu ar arbata. šparagai. Konjakas. Šie vynai geriami iš 75 ml talpos taurelių.dvigubas stiprios vynuogių ištraukos distiliatas. Prie karštų užkandžių rekomenduojami stiprūs kambario temperatūros sausi ar pusiau sausi vynai. Kitaip tariant. Nepilama į laikinai nuo stalo pasikėlusio svečio taurę. aukštose ar kokteilių taurėse. Populiariausi yra keturių rūšių viskiai: amerikietiškas.

vaisiai. 10. reprezentuojančios valstybės meną. Suvenyrai skirti atvykusiems iš kitų šalių svečiams arba svetur teikiami atsakomojo vizito metu. kai žinoma. Jos įteikiamos išvyniotos iš pakavimo taros. sausainius. dažniausiai skiestas. Kaip valgomi kai kurie patiekalai. natūralias daržoves. cukrų (jei prie jo nepadėtos specialios repliukės) įprasta imti tik rankomis. Apie dovanas ir suvenyrus Dovana turi atitikti progą: kai ji teikiama jubiliejų ar reikšmingų žmogaus gyvenime įvykių proga. Vazonėliuose gėlės dovanojamos tik tada. Labai svarbu dovaną įteikti laiku (praėjus iškilmėms. plačių storasienio stiklo taurių.pilama ½ taurės tūrio. todėl dera žinoti to žmogaus pomėgį. artimųjų. 10. Gautą dovaną būtina išvynioti. šakutė ištraukiama ir vėl padedama ant lėkštutės.po pietų.pilama 2/3 taurės tūrio. Venkite menkaverčių suvenyrų (kičo).4. Ji skirta konkrečiai tam asmeniui.pilama 2/3 taurės tūrio. Pagal LR Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo tarnyboje įstatymą turi būti deklaruojamos ne iš giminių gautos dovanos. o valgoma atlaužiant po nedidelį gabalėlį.pilama ½ taurelės tūrio. gėlių įteikia šeimininkei svečias (tabu . Vaisius. Į siunčiamų gėlių puokštę būtina įdėti sveikinimo atviruką ar vizitinę kortelę.5. 123 . kuriam dovanojama. jubiliejų ar kitų iškilmių proga). jos imamos šakute. Tačiau jo paties klausti . Patariama: nedovanokite labai brangių.pilama ½ taurės tūrio.niekada nedovanojame dirbtinių gėlių!).apie ¼ tūrio (apie 20 ml). taurė konjakui (75-250 ml) pilama tiek. Gėles paprastai dovanojame moterims. taurė likeriui (25-50 ml) . pasitinkant ar išlydint gėlių dovanojame jas įvyniojus. jog nori jam įsiteikti).neetiška. kad paguldžius taurę. Tai kuklios dovanos. Vaišinant svečius reikėtų prisiminti: stiklinė gaiviesiems gėrimams (200250 ml) . Kai reikia ką nors įsidėti iš bendros lėkštės. Už visas dovanas (nesvarbu kokia jų materialinė vertė) nuoširdžiai dėkojama. taurė raudonam vynui (100-200 ml) . kurių suma viršija penkis MGL. ja pasigrožima. įteikta dovana ne tokia reikšminga). taurė šampanui (75-180 ml) . Jei yra maži ir perverti specialia šakute. Beje.paprastesnė.pilama 2/3 taurės tūrio. Neseniai dirbantis darbuotojas turėtų vengti dovanoti brangias dovanas savo viršininkui (kad neatrodytų. įpareigojančių ar per daug asmeniškų dovanų. kurių vertė viršija vieną MGL ir paslaugos. negalima rinkti ir perdėjinėti gabalus. kad jos patinka dovanojamam asmeniui ir jis turi tinkamas sąlygas joms laikyti. pyragėlius. kas įsidedama į lėkštę. paprastesne proga . Įvairioms progoms tinka gėlės. po to įsidedami į burną. išreiškiamas susižavėjimas. Pasiteirauti galima draugų. gazuotu vandeniu ar pridedama ledo gabaliukų.pilama ¾ stiklinės tūrio. Jeigu daržovės supjaustytos. taurė desertiniam vynui (75-100 ml) . o greitai įsidėti tą. Kai į svečius ateina vyras su moterimi. jie imami už tos šakutės. gali būti vertingesnė. Ranka liečiama tik tai. užkandžiai. kuris yra arčiausiai. Sumuštiniai (taip pat ir karšti) prie stalo valgomi su peiliu ir šakute. kokių pats nenorėtumėte gauti. tačiau jų galima įteikti ir vyrams (pavyzdžiui. Tačiau stenkitės nedovanoti tokių dovanų. uogos Duona iš duonlėkštės imama rankomis ir dedama į lėkštutę. iš žemų. o gal ir norus. padedami į užkandinė lėkštutę. taurė baltam vynui (100 ml) . taurelė degtinei ar stipriai trauktinei (30-50 ml) . Skiedžiamas šaltinio (tuomet išryškėja kvapai). gėrimas neišsilietų .

Karšti žuvies patiekalai. smailiojoje kotleto dalyje atpjaunamas gabalėlis. Duoną. Kiekvienam valgančiajam turi būti padėtas specialus indelis. Karšti užkandžiai. Karšti žuvies užkandžiai valgomi iš pačių indelių. Paštetas imamas savo peiliu ir dedamas į lėkštutę iš dešinės. Gabalėliai atskiriami šakutės šonu. lėkštutėje. Kiaušinis iš taurelės neišimamas ir valgomas šaukšteliu. ir suvalgyti likusią mėsą. valgome peiliu ir šakute. Pyragėlis nelaužomas ir nepjaustomas. Nuo riekelės duonos ar pyrago atlaužiamas gabalėlis ir aptepamas sviestu ir ikrais. Karšti mėsos užkandžiai valgomi iš indelių arbatiniu šaukšteliu. Įprasta salotas. Valgoma specialiais įrankiais. užteptą sviestu arba paštetu. kotletus ir kitus patiekalus valgyti tik šakute. suvynioti į medžiaginę servetėlę. Valgoma peiliu ir šakute. Baigiant valgyti sriubą. Kaulai iš burnos atsargiai išspjaunami ant šakutės ir padedami ant lėkštės krašto. tai duonos gabalėlį reikėtų padėti ant užkandžių lėkštutės krašto. Valgoma desertiniu šaukštu. Imama šakute. Padažas užpilamas tik ant mėsos. Mėsos patiekalai. galima ranka paimti kauliuką.Jeigu norite ką nors pasūdyti. šaukštas paliekamas lėkštėje. kad sriuba nesilaistytų. Suvalgius išgeriamos geldelėje atsiradusios sultys. Sviestas į daržoves dedamas šakute. Valgoma rankomis. Kai mėsa jau beveik nupjaustyta nuo kaulo. pakeptos. Žirneliai prispaudžiami nugarine šakutės dalimi ir sumaigomi. Po to moliuskas pašlakstomas citrinos sultimis ir valgomas. Kijevo kotletai.šviežios. Valgoma žuvies įrankiais (šakute ir peiliu). Valgoma semiant šaukštu nuo savęs. galima valgyti su šakute. Jeigu duoną reikia užtepti medumi ar uogiene. Tepama pasidėjus ant lėkštutės. Tačiau galima naudoti ir peilį. o druska ant stalo padėta atvirame indelyje. Sviestu duonos gabalėlis tepamas. sviestas. Arčiau kauliuko šakute daromos skylutės. Sriuba. kevalas dedamas ant lėkštutės. kairiąja ranka prilaikant. Jų geldelės atidaromos šakute. Baigus valgyti. naudojantis tik specialiomis šakutėmis. Garnyro daržovės nepjaustomos. Ikrai iš bendro indo mentele dedami į lėkštutę. Tačiau per daug nesistenkite nugraužti kaulų. maltinukai). šakute žuvies minkštimas atskiriamas nuo kaulų. bet jeigu jų nėra arba jūs visiškai nemokate jais naudotis. bet galima naudotis šakute ir peiliu. džiūvėsių ir kt. peiliu nupjaunamas kiaušinio viršus. ant kurio dažniausiai būna užvyniotas popierius. imkime šakutę. galima kairiąja ranka pakelti lėkštės kraštą ir palenkti nuo savęs. prilaikant daržovę peiliu. pasidėjus ant lėkštelės duonai. Atpjaunama tik po gabaliuką ir dedama į burną. Jeigu patiekalas maltos mėsos (maltiniai. 124 . Makaronai spageti. Sviestą galima tepti ant įvairios duonos . Greitai dėkite į burną. o po to valgyti tik šakute. Paukštieną reikia valgyti su šakute ir peiliu. Austrės patiekiamos paruoštos. tai duonos gabalėlį prieš tai supjaustome į tam tikrus gabalėlius. tai švaraus peilio galu paimkite druskos ir lengvai dešiniosios rankos smiliumi daužydami peilį pabarstykite druska savo patiekalą. o ne peiliu. kad po truputį ištekėtų sviestas. Sultinys. Mentelė paliekama ikrinėje. Kiaušinis įsidedamas į indelį. po to specialiu peiliu įsidedama sviesto. Kiaušiniai patiekiami šilti. Baigiant valgyti. atrėmus ją į lėkštės kraštą. Negalima visko supjaustyti lėkštėje. Ikrai. pudingus. Prilaikant žuvies gabalą peiliu. užkepus. Jeigu lėkštelės duonai nėra. Indelio rankenėlė prilaikoma kairiąja ranka. sultinį galima išgerti iš puoduko. kiaušinienė su kumpiu .peiliu ir šakute. Kiaušinienė valgoma vien tik su šakutėmis. užvyniokite du tris kartus makaronus. Nesemkite pilno šaukšto.

125 . Puodelyje šaukšteliu išspaudžiamos sultys. naudojamasi peiliu. Jį serviruoja ant padėklo. patogiau valgyti peiliu ir šakute. Midijos patiekiamos karštos. ledai su grietinėle ir uogomis ir kiti saldūs patiekalai. Tuščios geldelės paliekamos lėkštėje. po to mėsa išimama specialia šakute. skirta pyragaičiui. Nelaižykite jo. Šparagai pjaustomi peiliu ir valgomi šakute. geldelėse. Jeigu lukštas kietas. Prie omarų patiekiamas majonezas arba ištirpintas sviestas.šakute ir žnyplėmis. o biskvitinius pyragaičius specialia šakute. Galima taip pat patiekti jau padalytą porcijomis stikliniuose induose ar plačiuose bokaluose. Mėsa taip pat imama ir dedama į burną rankomis. Išmaišius cukrų. Obuolys ir kriaušė. Mėsa nuo kiauto atskiriama specialiu peiliuku ir valgoma specialia šakute. Omaras gali būti patiekiamas kaip šaltas užkandis ir kaip pagrindinis patiekalas. kur kauliukas. Krabų šarvai nuimami pirštais ir sudedami ant lėkštės krašto. Sausainius. Saldų patiekalą galima patiekti bendrame dideliame inde. o žievelė padedama ant lėkštelės krašto. kiek nori. jeigu ji minkšta ir sultinga. Valgant gabalėliai padažomi (šakute) į majonezą. Citrinos griežinėlis imamas specialia šakute ir dedamas į kavą ar arbatą. o dešiniąja . Likęs artišoko pagrindas valgomas peiliu ir šakute. Žnyplėmis geldelė prispaudžiama prie lėkštės.ungurys. kad rankose liktų lapas su keletu sausų plaušų. Kava ir arbata. Būtinas dubenėlis su vandeniu pirštams nusiplauti. laikant virš lėkštutės. Kairiąja ranka vėžys imamas už priekinės dalies. supjaustomi į keturias dalis. supjaustytą specialiu peiliu arba visą (peilis dedamas šalia). pavyzdžiui. lašiša ir t. o šakute moliuskas iškrapštomas. valgomi su arbatiniu šaukšteliu. Desertui taip pat galima patiekti sūrį. Sūris valgomas šakute iš lėkštutės. Kompotai patiekiami stiklinėje kreminėje ant lėkštelės. kurios atidaromos specialiomis žnyplėmis ir šakute. Negrandykite juo likusio cukraus. jis padedamas ant lėkštės krašto. Artišokai valgomi rankomis. išpjaunamas sėklalizdis ir valgoma rankomis. želė. Tortas ir minkšti pyragaičiai valgomi arbatiniu šaukšteliu arba šakute. Kietus pyragaičius valgome specialia šakute. Kaklelių. šaukštelis išimamas ir padedamas ant lėkštelės. saldainius imkite ir valgykite rankomis. žnyplių ir kojelių mėsa iščiulpiama. nulupama luoba. Kojelės nulaužiamos per sąnarius. patiekti atskiromis porcijomis.) Vėžiai iš bendro indo imami pirštais ir dedami į lėkštę. Visos marinuotos žuvys.Krabai. Lapeliai po vieną panardinami į padažą ir mėsingoji lapo pusė traukiama tarp dantų taip. valgomos su peiliu ir šakute. Kojytė imama toje vietoje. Kojelėse likusią mėsą galima iščiulpti. Taip pat valgoma uodega. kuriomis nugnybiamos omaro žnyplės. Žuvis paprastai valgoma naudojant specialius žuvies įrankius. valgomi desertiniu šaukšteliu. visų rūšių marinuota silkė. Varlių kojytės skoniu panašios į vištieną. Kremai. (Rankoms nusišluostyti paduodamos sudrėkintos servetėlės arba joms nusiplauti .t. Saldūs patiekalai. rūkyta žuvis . iš kurio kiekvienas įsideda į savo lėkštę tiek. kurie yra patiekiami giliose desertinėse lėkštelėse.indeliai su vandeniu.už užpakalinės ir narstomas. Pirmuoju atveju per pusę perpjauto omaro uodegos mėsą iš šarvo galima imti peiliu ir šakute. Vyšnių kauliukai iš burnos atsargiai išspjaunami į šaukštelį ir dedami ant lėkštelės. Jei išgėrėte kavą ir jums pila dar. kurio kiekvienas įsideda į lėkštę. Kaštonai patiekiami karšti ir valgomi rankomis. Kriaušę. ir dantimis nuplėšiama mėsa. Valgyti tinka tik balta mėsa. nekelkite puodelio virš lėkštelės. Kaip pagrindinis patiekalas virtas omaras valgomas specialiais įrankiais .

visada ant stalo pastatomas indas su vandeniu pirštams nusiplauti. pašalinamos sėklos. padalyti skiltelėmis. Valgoma šaukšteliu. sėklas pašalinti peiliu. kad pasklistų jo aromatas. Grūdeliai iš burnos išspjaunami į šaukštelį ir dedami ant lėkštutės. 126 .Vyšnios ir trešnės. Valgydami vaisių laikome vienoje rankoje. Valgomas šakute. už jų jas ir reikia paimti. Vynuogės patiekiamos sukarpytos kekėmis. ir pasekite jų pavyzdžiu. pirštai nusivalomi servetėle. dedami ant dešinėje padėtos lėkštelės. pažiūrėkite. Kauliukai. Dešinėje gali būti padėta lėkštelė kauliukams. šakute prilaikant. kauliukai išspjaunami į šaukštelį ir dedami ant lėkštutės. Taip pat valgome ir kivi. Mandarinas nulupamas rankomis. ir valgoma su šakute. Bananas nulupamas rankomis. bet valgomas peiliu ir šakute. dešiniąja uogos po vieną nutraukiamos ir valgomos. skilteles valgyti rankomis. Apelsiną reikia nulupti vaisių peiliu. Į savo lėkštutę įdedamos paėmus už kotelių. Valgoma rankomis. Vynuogės kekė imama kairiąja ranka. Arbūzas valgomas vaisių peiliu ir šakute: pjaunama po gabalėlį. sėklos išimamos peiliu. Avokados vaisius perpjaunamas pusiau. Valgoma rankomis. Ananasas supjaustomas prie stalo. po to nusišluostoma servetėle. minkštimas valgomas šaukšteliu iki pat žievės. pjaunant peiliu po gabalėlį. Jei vandens nėra. Greipfrutas patiekiamas perpjautas skersai. šakute ir peiliu pašalinamas kaulas. naudojantis arbatiniu šaukšteliu. kaip tai daro šeimininkai ar kiti svečiai. Peiliu atskiriamas nuo žievės minkštimas ir šaukšteliu pabarstomas cukrumi (pagal skonį). Kai vaisiai valgomi rankomis. Abrikosas ir persikas perpjaunamas pusiau. Patiekiamos su koteliais vazelėje. Braškės be kotelių valgomos su arbatiniu šaukšteliu. kaip valgyti kurį nors patiekalą. Jeigu braškes paduoda su koteliais. Jei jūs nežinote. pamirkyti į cukraus pudrą ir valgyti.

Kokie dovanų dovanojimo apribojimai? 127 . 3. 6. Paminėkite pagrindinius etiketo reikalavimus bendravime.Dešimtos temos kontroliniai klausimai: 1. smokingo bei kostiumo? Kuo skiriasi frakas nuo vizitinės eilutės? Kokios yra smokingo rūšys? Kokie etiketo reikalavimai stovint ir sėdint? Kokie pristatymo ir prisistatymo ypatumai? Kokie vynai ir kokios temperatūros naudojami prie mėsos ir žuvies patiekalų? 9. 5. Kokie svarbiausi reikalavimai vyrų aprangai? Kokie batai ir jų spalva taikytina prie frako. 2. 8. 4. 7.