You are on page 1of 258

GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

Aušrius Juozapavičius

DAR VIENAS INFORMATIKOS ĮVADAS

Vilnius 2004 4

UDK 004.4 (075.8) Ju-152

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojo dr. Aušriaus Juozapavičiaus parengta mokomoji knyga Dar vienas informatikos įvadas skiriama KA kariūnams ir klausytojams.

Rezenzavo doc. Arnoldina Pabedinskaitė, prof. Narimantas Paliulis Atsakingasis redaktorius doc. Pranas Jankauskas

© Aušrius Juozapavičius © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

4

Turinys Įžanga.................................................................................................................................. 4 I. Rinkmenų tvarkymas....................................................................................................... 5 1. Pažintis su Windows ................................................................................................... 6 2. Langai ir rinkmenos .................................................................................................. 22 3. Windows sistemos programos .................................................................................. 40 II. Tekstų tvarkyklė Microsoft Word ................................................................................ 49 4. Paprasčiausias Wordo dokumentas........................................................................... 50 5. Teksto redagavimas .................................................................................................. 65 6. Dokumento apipavidalinimas ................................................................................... 77 7. Lentelės ir paveikslai ................................................................................................ 80 8. Stiliai ir turiniai ......................................................................................................... 86 9. Trafaretai ir formos ................................................................................................... 98 10. Darbo paspartinimas ir rašybos tikrinimas ........................................................... 101 III. Skaičiuoklė Microsoft Excel ..................................................................................... 110 11. Paprasčiausias Excelio dokumentas ..................................................................... 111 12. Formatų tvarkymas ir kopijavimas ....................................................................... 116 13. Sekos ir formulės .................................................................................................. 127 14. Grafikai ................................................................................................................. 139 15. Kiti veiksmai Exceliu ........................................................................................... 145 IV. Duomenų bazių valdymo sistema Microsoft Access ................................................ 153 16. Bendros žinios apie duomenų bazes ..................................................................... 154 17. Lentelės ir jų ryšiai................................................................................................ 158 18. Užklausos.............................................................................................................. 172 19. Formos .................................................................................................................. 179 20. Ataskaitos.............................................................................................................. 193 V. Pateikčių rengimo programa Microsoft PowerPoint ................................................. 200 21. Paprasčiausias PowerPointo dokumentas............................................................. 201 22. Pateikties parengimas rodyti ................................................................................. 209 Priedas............................................................................................................................. 216 PI. Aparatinė kompiuterio įranga................................................................................ 218 PII. Programinė įranga ................................................................................................ 231 PIII. Kompiuteris, žmogus, visuomenė....................................................................... 235 PIV. Internetas ............................................................................................................ 239

4

Įžanga
Tai smagus informatikos vadovas ne tik kariūnams. Juo jau mielai naudojasi mano šeimos nariai, bičiuliai, Karo akademijos studentai ir personalas. Ji tau puikiai tiks, jeigu nori išmokti naudotis kompiuteriu ir populiariomis Microsoft Office programomis, išlaikyti ECDL (Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimo) testą. Tai ne tik pradžiamokslis. Čia naudingų žinių ras ir įgudęs vartotojas. Knygos pavadinimas savikritiškas ir reiškia, kad šis vadovėlis yra ne pirmas ir turbūt ne paskutinis įvadas į informatiką. Kyla natūralus klausimas – kam gi jis reikalingas, negi kitų autorių parašyti įvadai dar neužkimšo knygynų lentynų? Kuo gi šitas ypatingas? Visų pirma šis darbas yra kitoks. Jis vienu šūviu mėgina nušauti du zuikius, nes yra skirtas tiems, kurie nori greitai ir nuo nulio išmokti naudotis kompiuteriu, bei tiems, kurie jau senokai juo dirba, bet norėtų nedidelėmis pastangomis tobulinti savo sugebėjimus (ir jei pasiseks – linksmai praleisti laiką). Kaip autorius visa tai ketina pasiekti? Visų pirma kiekvienas knygos skyrius suskirstytas į dvi dalis – „praktinę“ ir „teorinę“. Praktinė dalis tiesiog prašyte prašosi būti atliekama kompiuteriu. Joje nelabai detalizuojant pateiktos pagrindinės to skyriaus idėjos. Iš principo galima perskaityti vien tik „praktines“ šios knygos dalis ir gana sėkmingai išmokti dirbti kompiuteriu. Na o „teorinės“ dalys skirtos žinių lygiui pagerinti. Knygoje stengiamasi nešuoliuoti nuo vieno sudėtingo dalyko prie kito, taip pat nešliaužioti aplink smulkmenas. Jeigu sugraduotume kompiuterio vartotojo žinių skalę nuo nulio (žmogus nė karto nebuvo prisėdęs prie kompiuterio) iki dešimt (ekspertas, vartojantis Visual Basic kalbą Excelio funkcijoms ar žaidimams rašyti), tada ši knyga yra skirta visiems nuo nulio iki septynių. Žinoma, tai subjektyvi ir apytikslė skalė, nes kai kam paskutiniai trys žingsniai iki dešimto lygio gali pasirodyti septynmyliai. Knygos pradžioje iškart puolama aiškinti, kaip reikia naudotis Windows 2000 operacine sistema, o tokie „nuobodūs“ dalykai, kaip kompiuterio sandara arba “kas yra ta operacinė sistema ir kaip ji susijusi su chirurgais”, nukelti į priedą knygos pabaigoje. Tiems, kurie tikrai niekuomet nelietė kompiuterio (ar taip būna?), rekomenduojama pradėti knygą būtent nuo priedo, t.y. nuo pabaigos. Antras ir tolesni skyriai skirti Microsoft Office 2000 programų paketui aprašyti: mokoma naudotis tekstų redaktoriumi Word, skaičiuokle Excel, duomenų bazių kūrimo sistema Access bei pateikčių rengimo programėle PowerPoint. Nors visuose pavadinimuose yra įrašytas skaičius 2000, reiškiantis, kad šie produktai yra gana pasenę (dutūkstantųjų metų gamybos), jų galiojimo laikas dar nesibaigė, mat daugelis knygoje aprašomų dalykų yra bendri visoms Windows sistemų bei Microsoft Office programų versijoms. Kitaip tariant, jeigu jūsų kompiuteryje įrengta sistema Microsoft Windows XP, jūs vis dar galite skaityti šią knygą – galbūt paveikslėliai atrodys sudžiūvę ir ne visai tiksliai atitiks vaizdą jūsų kompiuteryje, bet tekstas bus naudingas. Negarantuoju, kad žmogus, perskaitęs šią knygą, laisvai nardys Windows aplinkoje – bet tikrai neprigers. Galų gale informatika yra praktinis mokslas, tad viskas jūsų rankose – imkit kompiuterį ir spaudykit bei spragsėkit.

4

I. RINKMENŲ TVARKYMAS
1. Pažintis su Windows A. Praktinė dalis 1.A.1. Įjungiame kompiuterį ir Windows sistemą 1.A.2. Nupiešiame savo portretą ir įdedame darbalaukyje 1.A.3. Diske sukuriame vietą rinkmenoms laikyti B. Teorinė dalis 1.B.1. Darbalaukis 1.B.2. Darbas pele ir klaviatūra 1.B.3. Programa Windows Explorer 2. Langai ir rinkmenos A. Praktinė dalis 2.A.1. Kolekcionuojame paveikslėlius 2.A.2. Sukuriame automatinę atmintinę B. Teorinė dalis 2.B.1. Langai 2.B.2. Rinkmenų kopijavimas, perkėlimas, kiti veiksmai 2.B.3. Rinkmenų tipai 2.B.4. Rinkmenų paieška kompiuteryje 3. Windows sistemos programos A. Praktinė dalis 3.A.1. Standartinės taikomosios programos B. Teorinė dalis 3.B.1. Data ir laikas 3.B.2. Ekranas 3.B.3. Šriftai 3.B.4. Klaviatūra 3.B.5. Pelė 3.B.6. Regioninės parinktys 3.B.7. Sistemos savybės 3.B.8. Pagalba 6 6 6 9 12 15 15 17 18 22 22 22 26 28 28 31 35 37 40 40 40 43 43 43 45 46 46 47 47 48

Procesorius, veikiant kompiuteriui, vykdo tas komandas, kurias perskaito iš laisvosios kreipties (arba operatyviosios) atmintinės (RAM). Išjungus elektros srovę laisvosios kreipties atminties turinys dingsta. Dėl šios priežasties iš komandų sudarytos programos ir programų apdorojami duomenys turi būti laikomi pastoviojoje atmintinėje. Joje turinys išlieka net ir tada, kai kompiuteris išjungtas. Kompiuterio veikimo metu dalis informacijos perkeliama į dinaminę (greitesnę) atmintinę. Pastovioji atmintinė gali būtų optinė (pvz., kompaktiniai diskai) arba magnetinė (pvz. lankstieji magnetiniai diskeliai, magnetinės juostos ar talpūs standieji magnetiniai diskai). Dėl didelio standžiųjų diskų duomenų nuskaitymo bei įrašymo greičio (šimtai megabaitų per sekundę), palyginti nedidelės kainos (megabaitas kainuoja apie centą) ir RINKMENŲ TVARKYMAS 5

trečiu pirštu bakstelti Delete. Tuo atveju sisteminio bloko korpuse suraskite didžiausią. užsiregistruojame ir tvarkingai išjungiame kompiuterį. pasisveikina. 1. kokia bus informacijos laikmena (ar tai būtų standusis diskas.patikimumo (į tą pačią disko vietą galima duomenis įrašyti milijonus kartų). ar įjungtas kompiuterio vaizduoklis. įjungia spalvotą grafinį vaizdą ir. Programa Windows 2000 paprastai sveikinasi nelabai mandagiai – iš pradžių paprašo paspausti trijų klavišų kombinaciją (Press Ctrl-Alt-Delete to begin. informacija joje laikoma sugrupuota pagal tipą. Išvengsite netyčinio. Atsiminkite. kviesdama vartotoją įvesti savo vardą ir slaptažodį (užsiregistruoti). kas yra darbalaukis. o piešinėlį aprašantys duomenys – kitoje. gali būti. paveikslėlis). ar nesigirdi aušintuvų. kaip tvarkyti atmintinėje įrašytas rinkmenas. galite būti tikras. neatleidžiant jo kitu pirštu spausti klavišą Alt.. kaip kompiuteryje saugomi mūsų darbo rezultatai. 1 pav. Iš pradžių ši operacija (jei vienoje rankoje laikote sumuštinį ar helio balionėlį) gali ir nepavykti. ar jis jau nėra įjungtas. A. kopijuoti ar naikinti naudojantis Windows operacine sistema. ir. ryškiausią mygtuką (šalia jo gali būti parašyta On/Off arba Power) ir spauskite jį.A. ar magnetinė juosta). suranda operacinę sistemą (dažniausiai standžiajame diske) ir atiduoda jai valdymą. ekrane atsiras sisteminiai pranešimai – pradinė bazinė programėlė (BIOS) pradeda testuoti kompiuteryje esančius įtaisus. kaip dirbti pele ir naudotis klaviatūra. kaip jas sukurti. ar kompiuteris įjungtas? Pasiklausykite. Šis veiksmas leidžia pasiekti registracijos langą. kiekvienai suteikiamas atskiras vardas. Kad rinkmenas būtų galima lengviau rasti.1. Darbo eigoje paaiškės. kad kompiuteris tiesiog “miega” – taupo elektrą. Pvz. Prieš įjungiant kompiuterį visada verta patikrinti. Kompiuteris pradės veikti. Klaviatūroje jums reikia paspausti klavišą Ctrl. kad visos per brūkšnelį parašytos mygtukų kombinacijos RINKMENŲ TVARKYMAS 6 . Kiekviena duomenų grupė vadinama rinkmena ar failu (file). o kitos – programos. PAŽINTIS SU WINDOWS Pradėsim nuo pačių elementariausių dalykų – nuo kompiuterio įjungimo.. referato tekstas laikomas vienoje vietoje. Pabaigoje į RAM atmintinę operacinė sistema įrašo pagrindines savo dalis. kompiuteriui žalingo išjungimo. Jei per keliolika sekundžių ekrane neatsirado jokio vaizdo. kad kompiuteris išjungtas. skaičiuoja atmintį. Šis skyrius apie tai. bei kodėl ši operacinė sistema vadinama Windows. šiuo metu jie yra standartinė kiekvieno kompiuterio sudedamoji dalis. Magiškieji mygtukai išdėstyti gana toli vienas nuo kito. Paspauskite bet kokį klavišą klaviatūroje ir patikrinkite. ĮJUNGIAME KOMPIUTERĮ IR WINDOWS SISTEMĄ Įjungiame sistemą. standžiųjų diskų veikimo? Ką gi. Pastarosios sudarytos iš procesoriui skirtų komandų. PRAKTINĖ DALIS 1. Kaip sužinoti. vis dar laikant šiuos abu klavišus nuspaustus.). Nesvarbu. Vienos rinkmenos – tiesiog paprasti duomenys (pvz.

Klaviatūroje spauskite klavišą Enter arba spragtelėkite (paspauskite ir tuoj pat atleiskite) kairįjį pelės klavišą ties ekrane matomu mygtuku OK . RINKMENŲ TVARKYMAS 7 . kuris įrengė operacinę sistemą). Ši visuma vadinama sistemos darbalaukiu (desktop). Sėkmingai įveikę pirmąją kliūtį ekrane pamatysite įprastinį operacinės sistemos Windows 2000 registracijos langą (2 pav. kuris gali jums padėti.. Sistemos pasisveikinimo langas du žodžius turite žinoti patys.). Pirmu atveju vadovaukitės nuoroda “kreiptis į sistemos administratorių” (administratorius – žmogus. Antrasis variantas – atspėti slaptažodį. jame piešinėliai ir juostos ekrano apačioje (3 pav. Atkreipkite dėmesį į tai. taigi geriau slaptažodžių nespėliokite. Jei nežinote.). kad ji skiria mažąsias ir didžiąsias raides. Šiuos 1 pav. Plačiau apie jį – skyrelyje 1. Registracijos į sistemą langas vardą ar slaptažodį surinksite neteisingai..B. Prieš jūsų akis ekrane atsiras fonas. Pvz. Jei vartotojo 2 pav.atliekamos panašiai. surinkite vartotojo vardą Administrator. kad po keleto nesėkmingų bandymų sistema iš viso gali atsisakyti bendrauti su jumis. Jei vartotojo vardas ir slaptažodis teisingi. kad reikia spustelėti A laikant nuspaustą klavišą Ctrl. yra du variantai. Pvz. o slaptažodžio laukelyje nieko nerašykite. jūs būsite įleisti į vidų. Jame reikės įvesti savo vardą (langelyje User name – Vartotojo vardas) bei slaptažodį (langelyje Password – Slaptažodis).1. susiraskite žmogų. Žinokite. kombinacija Ctrl-A reiškia. sistema prašys mėginti dar kartą.

Tvarkingai išjunkime kompiuterį. Log out (Išsiregistruoti) arba Restart (paleisti sistemą iš pradžių). RINKMENŲ TVARKYMAS 8 . kurio apačioje pamatysite užrašą Shut Down (Išjungti). Ekrane turi atsirasti užrašas Shut Down. gali būti. klaviatūroje spauskite rodykles “aukštyn” arba “žemyn”. Spragtelėkite jį. kairėje apatinėje ekrano dalyje suraskite mygtuką Start (Pradėti). Dabar tikrai galite spausti Enter (arba OK). Jokiu būdu nesugalvokite tiesiog paspausti sisteminio bloko korpuse esantį mygtuką ar net ištraukti kištuką iš šakutės lizdo – tokia šoko terapija sugadino ne vieną standųjį diską. Įsiminkite. kad pats jis išsijungti nesugebės. kad labai svarbu kompiuterį išjungti pagal instrukcijas – tvarkingai. pvz.) pasirinkimų 4 pav.3 pav. Jei jūsų kompiuteris labai senas. Taip gali atrodyti sistemos darbalaukis Įjungę sistemą šį kartą nieko daugiau nedarysime. Sistemos išjungimo langas sąraše jau parinktas variantas Shut down. spragtelėkite jį pele. Jei lango viduryje matote kokį kitą užrašą. Atsivers pagrindinis sistemos meniu. Sistema ekrane paprašys jūsų pagalbos – paspausti kompiuterio korpuse esantį mygtuką. Jei norite teisingai išjungti kompiuterį. Lieka pele spragtelėti mygtuką OK arba klaviatūroje paspausti Enter.. Sistemos išjungimo dialogo langelyje (4 pav.

o ekrane atsiras Paint programos langas su įvairiais piešimui skirtais mygtukais kairėje ir švariu baltu popieriaus lapu per vidurį (6 pav.). Šiame sąraše suraskite ir spragtelėkite skiltį Accessories (Priedai). jei to dar nesate padarę (praeitas skyrelis).).1. Jame surašytos įvairios pagalbinės Windows sistemos programėlės. Jei popieriaus lapas jums atrodo per mažas ar per didelis. Programos Paint iškvietimas Užsiregistruokite sistemoje. galite jo dydį pakeisti pele tempdami už krašto į vieną ar kitą pusę: nustatykite pelės žymiklį ant apatiniame dešiniame lapo krašte esančio kvadratėlio.2. Atsivertusiame meniu pasirinkite Programs (Programos) – atsivers žemesnio lygio meniu. Ši savo ruožtu atvers dar vieną sąrašą (5 pav. spauskite kairįjį pelės klavišą ir neatleisdami jo tempkite pelę kairėn ir į viršų – lapas ims mažėti. Spragtelėkite jos pavadinimą.A. spragtelėkite ekrano apačioje esantį mygtuką Start (Pradėti). Viena jų vadinasi Paint (Dažymas). NUPIEŠIAME SAVO PORTRETĄ IR ĮDEDAME DARBALAUKYJE 5 pav. Meniu užsivers. RINKMENŲ TVARKYMAS 9 . kuriame surašytos daugelis kompiuteryje įdiegtų programų.

Nesijaudinkite. tik nurodykite savo piešinėlio vardą – langelyje File name (Rinkmenos vardas) užrašo untitled (be pavadinimo) vietoje galite įrašyti savo vardą (pvz. RINKMENŲ TVARKYMAS 10 . atsivertusiame meniu pasirinkite komandą Save (Įrašyti). išsaugokite jį standžiajame kompiuterio diske. Kol kas nesirūpinkite dėl vietos (skyrelyje 2.1 rinkmeną mes vis tiek surasime). Tarp piešimo priemonių galite rasti ir trintuką. Jonas ar Zoro..). 7 pav. jei iš pirmo sykio nepavyks. Spragtelėkite mygtuką OK (arba klaviatūroje paspauskite klavišą Enter). Kaip tai padaryti? Spragtelėkite Paint lango viršuje esančios meniu juostos punktą File (Rinkmena). Programos Paint dar neuždarykite. kad išjungus kompiuterį menas nepražūtų. kurioje disko vietoje ir kokiu vardu norite įrašyti savo kūrinį (7 pav.).A.6 pav. Programa klaus jūsų. Programa Paint Naudodamiesi Paint lango kairėje esančiomis piešimo priemonėmis ir apačioje esančia spalvų palete nupieškite kuo tikslesnį savo portretą. Kai piešinys bus baigtas.

Ką daryti. Gali būti. Ji iškviečia 8 pav. Piešinėlio įrašymo langas (File/Save) Kad kiekvieną sykį įsijungus sistemai galėtumėte pasigrožėti nuostabiu savo piešiniu. Darbalaukio fono nustatymas ekrano savybių ir paRINKMENŲ TVARKYMAS 11 . Spragtelėkite meniu apačioje esančią komandą Properties (Savybės). įkelsime jį į darbalaukio foną. kad programa Paint užstoja darbalaukyje atsiradusį paveikslėlį. tad uždarykite ją – paspauskite kryžiuką vaizduojantį mygtuką . Dabar turėtumėte gerai matyti savo šedevrą. esantį dešinėje lango pusėje. jei šiuolaikinis menas jums ne prie širdies ir darbalaukiui norite suteikti paprastesnį vaizdą? Kaip atšaukti įvykdytus veiksmus? Bet kurioje tuščioje darbalaukio vietoje spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu (būtent dešiniuoju). Vėl atidarykite Paint programos meniu File ir spragtelėkite komandą Set As Wallpaper (Centered) (Įterpti į darbalaukio foną – centruoti). kurioje ekrano ar lango vietoje mes jį iškviečiame. viršuje (arba pasirinkite meniu File Exit).7 pav. Atsivers kontekstiniu vadinamas meniu – jo turinys priklauso nuo to.

Programos My computer langas Atsivers programos My Computer langas. 1. darosi keblu jas rasti. joms suteikiami vardai (pvz. Šiuo atveju raidės bmp sako. F.. Atsiversime programą. Screen Saver (Ekrano apsauga) ir pan. diskams. Tokiu būdu gauname hierarchinę katalogų struktūrą. Viename diske sukursime katalogą savo rinkmenoms laikyti.t. kad mūsų rinkmena yra tam tikru būdu užkoduotas piešinėlis (plačiau apie rinkmenų plėtinius – skyrelyje 2. standusis magnetinis diskas ar lankstusis diskelis. trumpiau vadinamiems DVD. sukurtam portretui suteikėme vardą zoro. DISKE SUKURIAME VIETĄ RINKMENOMS LAIKYTI Pagal savo tipą duomenys yra grupuojami į rinkmenas.bmp). Po taško parašytos raidės vadinamos plėtiniu. Disku vadinama bet kokia duomenų laikmena – tai gali būti kompaktinis diskas.3. greitesnis būdas – tiesiog dukart spragtelėkite pele piktogramą. Viename kompiuteryje paprastai yra keletas diskų: lanksčiajam diskeliui visada būna suteiktas disko vardas A. Katalogai ir rinkmenos vėl gali būti jungiami į naujus ir t. G) suteikiamos kompaktiniams ar universaliesiems skaitmeniniams (optiniams). D: ir pan. arba medį. todėl jos patogumo labui gali būti grupuojamos į katalogus (folder). Darbalaukyje esantys piešinėliai vadinami piktogramomis (icon). Mus domina pirmoji savybė Background (8 pav. joje nurodytas paveikslėlių sąrašas. standiesiems diskams vardai suteikiami nuo C raidės (C. E).3). 9 pav.).rinkčių langą. Šiame lange įvairios savybės sugrupuotos į skirtingas korteles: Background (Fonas). kiekRINKMENŲ TVARKYMAS 12 .B. Viena piktograma pavadinta My Computer (Mano kompiuteris) ir vaizduoja (koks sutapimas!) kompiuterį (3 pav.A. taip pat ir katalogų medžiai turi būti įrašyti į kokį nors diską. Jie simbolizuoja įvairias duomenų rinkmenas ar programas.). Kaip matote. jei dar to nepadarėte. apibūdinančiu rinkmenos tipą. Tikri medžiai paprastai ore neauga. Dar tolesnės laisvos abėcėlės raidės (pvz. Kitas. Diskams raides suteikia operacinė sistema.. Prieš jus atsivers darbalaukis. Be pašalinių meniu ir juostų pagrindinėje lango dalyje pastebėkite jau minėtas diskų raides (C:. pažymėkite bet kurį jų ir spragtelėkite OK – darbalaukio fone atsiras pageidaujamas fonas. Įeikite į Windows sistemą. Kaip pastebite. D.). Įjungti šią programą galite keliais būdais: spragtelėkite piktogramą pele ir klaviatūroje paspauskite klavišą Enter. kuri parodys mums visus kompiuteryje esančius diskus.. Jei rinkmenų pasidaro labai daug.

Spauskite Enter.). Toks diskų suskirstymas gana dažnas – C: diske dažniausiai būna įrašytos operacinės sistemos programos ir duomenys. Disko C: katalogai ir rinkmenos Atsidarysime vieną iš standžiųjų diskų ir sukursime jame savo katalogą. Mėginkime tą padaryti diske C:. o diskas D: – DATA (Duomenys). Jo vietoje įrašykite savo vardą: klaviatūroje pradėkite spaudyti reikiamus klavišus (pvz. Kataloge WINDOWS yra įrašytos operacinės sistemos rinkmenos.). Visi katalogai pažymėti tuo pačiu skirtuką vaizduojančiu piešinėliu.vienas diskas be raidės (ji rašoma skliausteliuose ir su dvitaškiu) dar turi ir lengviau suprantamą pavadinimą (jį keisti galima savo nuožiūra). arba jų bus daugiau nei du (C:. Programos lange pamatysite naują katalogą. Savo kompiuteryje greičiausiai galite rasti ir lanksčiųjų diskelių kaupiklį A:. R ir t. O. o atsivėrusiame žemesnio lygio meniu (11 pav. pavadintą jūsų vardu.).t. Katalogas My Documents neretai naudojamas įvairiems dokumentams (rinkmenoms) laikyti. RINKMENŲ TVARKYMAS 13 .t. kurio vardas New Folder bus paryškintas (12 pav. Programos My Computer lange atsiras visų C: diske esančių katalogų (ir rinkmenų) pavadinimai (10 pav. o programos Word sukurtos tekstinės rinkmenos . Pelės žymiklį pastatykite į tuščią baltą vietą My Computer programos lange ir spragtelėkite dešinįjį pelės klavišą. E: ir t. Atsiras kontekstinis meniu. kad standusis diskas bus vienas – C:. Taip pat visiškai tikėtina. tačiau mes norime sukurti katalogą. Z. tačiau kiekvieno tipo rinkmena turi vis kitokį piešinėlį: piešinėlių rinkmenos . kataloge Program Files – dauguma kompiuteryje įdiegtų taikomųjų programų. Be standžiųjų diskų C: ir D: dar matote kompaktinių diskų įrenginį – jam suteikta raidė H:. taip pat visos taikomosios programos..).DOC – popieriaus lapu su raide W. kuriame pasirinkite punktą New (Naujas).BMP vaizduojamos pieštukine. 10 pav. D:.) spragtelėkite užrašą Folder (Katalogas). Pele dukart spragtelėkite šio disko piktogramą. Kiti diskai paliekami vartotojų duomenims. Diskas C: pavadintas vardu WINDOWS.

kur surašyti visi diskų pavadinimai. kaip ir programos My Computer įjungimo metu). Taip jį ir palikite. pvz.11 pav. Jis naujas. Mėginkite ten įeiti: dukart spragtelėkite jo pavadinimą. Vėl turėtumėte atsidurti disko C: pradžioje. Naujas katalogas diske. Savo katalogą mėginkite sukurti kitame 12 pav. 13 pav. Sukūrėte savo katalogą. RINKMENŲ TVARKYMAS 14 . Aukštyn į kitą katalogą spragtelėjus mygtuką Up pamatysite vaizdą su kompiuterio diskų įrašais.). Baigdami darbą katalogų medžiu grįžkite ten. Programa atvers šį katalogą. Naujo katalogo sukūrimas Pastaba: jei kuriant naują katalogą sistema piktinsis ir rašys jums grasinančius pranešimus. Dar kartą 13 pav.. Langą My Computer uždaryti galite nuspaudę kryžiuką dešiniajame viršutiniame kampe. greičiausiai diskas C: saugumo sumetimais paprastiems vartotojams yra užrakintas. Jei norite pakilti iš esamo katalogo į aukštesnį lygį. D:. klaviatūroje spauskite klavišą Backspace (Atgal) arba pele spragtelėkite programos My Computer mygtuką Up (Aukštyn. todėl visiškai tuščias.

arba nuorodą į vieną iš jų (kalti. o Internet Explorer skirta naršyti po internetą.B. Darbalaukį galite įsivaizduoti kaip darbo stalo paviršių. Kad būtų lengviau rasti tas knygas. programas ar katalogus. Plačiau apie nuorodas – skyrelyje 2. TEORINĖ DALIS 1. visų popierių ant darbo stalo nesukrausi (neliks vietos kavos puodeliui). nusišypsojus laimei galėsim rasti tik šiukšlių dėžėje.doc yra nuoroda į tekstinę Word programos rinkmeną.doc.htm yra pačiame darbalaukyje.). Jei pažvelgtumėte į savo darbalaukį. Keturios jų yra programos: My Computer skirta kompiuterio diskų turiniui (katalogams ir rinkmenoms) tvarkyti. kad dauguma piktogramų turi rodykles. DARBALAUKIS Tiesiogiai verčiant pavadinimą iš anglų kalbos žodžio desktop darbalaukis dar gali būti vadinamas darbastaliu. primėtyta pieštukų ir kalkuliatorių (tegu juos atitinka kompiuterinės programos) bei laikrodžių (darbalaukyje irgi toks yra). taigi žmonės sugalvojo stalčius ir lentynas (kompiuteryje tai būtų diskai ir katalogai). Nuoroda (shortcut) – tai piktograma. kuriuose laiko mažiau naudojamus dokumentus bei knygas. Eik kitur. “anglų žodynas guli trečiame stalčiuje”). Jei juos ištrinsim. Recycle Bin (Šiukšlių dėžė) – laiko ištrintas rinkmenas. IQ testas. ką matote ekrane. Darbalaukyje matomos tik jų nuorodos. kuri nurodo tam tikros rinkmenos ar programos vietą. Kiekviena piktograma (icon) simbolizuoja tam tikrą rinkmeną (pvz. tiek rinkmena IQ testas. Kompiuterio darbalaukyje tie geltoni popieriukai vadinami nuorodomis. O jei darbalaukyje ištrintume kokią nors rinkmeną (jos piktogramoje nėra rodyklytės). Tiek katalogas Balbieriskis.B. ant kurio sukrautos šūsnys popierių (kompiuteryje juos atitinka įvairios rinkmenos ir katalogai). o Netscape – nuoroda į programą (į kitą interneto naršyklę.2. Jos apatiniame kairiajame kampe visada nupiešta rodyklė. o darbalaukyje sukurtos tik nuorodos į jas. RINKMENŲ TVARKYMAS 15 . Network Neighborhood (Tinklo kaimynystė) – susisiekimui su kitais kompiuteriais tinkle.. galima pagalvoti. panašią į Internet Explorer). arba pridėliota nedidelių piešinėlių – piktogramų. Neįskaitant fone įterpto piešinio ar peizažo. Piktograma kalti.B. pavaizduotos dešimtys piktogramų. ir yra darbalaukis (3 pav. su ja susieta rinkmena ar programa liktų nepaliesta. Netscape). pamatytumėte. Tai reiškia. ant stalo ar ant vaizduoklio krašto galima priklijuoti nedidelių geltonų popieriukų su konkrečios knygos koordinatėmis (pvz. viskas. tuo tarpu Eik kitur yra tik nuoroda į katalogą. Kadangi šių programų piktogramose nėra rodyklių. bet šis atvejis išimtinis – visos jos yra sisteminės programos.. programą (Internet Explorer).1. katalogą (Balbieriskis). ta rinkmena bus nejuokais sunaikinta. Pats katalogas yra įdėtas kažkur kitur. didžioji darbalaukio dalis būna arba visai tuščia. kad dauguma rinkmenų ir programų laikomos kažkur giliai standžiajame diske. Jei kompiuteryje nėra įjungta jokia taikomoji programa (arba jų langai yra sumažinti). kad jos yra tiesiog sudėtos į darbalaukį. 3 pav. Suprantama.htm). Jeigu nuorodą ištrintume.

Jeigu varnelės ties juosta Quick Launch 15 pav. dydį arba išdėstyti savo nuožiūra – bet kurioje tuščioje darbalaukio vietoje reikia spragtelėti dešiniuoju pelės klavišu ir atsiversti meniu punktą Arrange Icons (Išdėlioti piktogramas. reikia ją uždėti spragtelėjant pele. Dešiniau nuo mygtuko Start (3 pav. Šio meniu punktas by Name piktogramas išrikiuos abėcėlės tvarka. Pačioje kairėje yra mygtukas Start.3).B. sistema piktogramas sugrūstų kairiajame ekrano krašte. Jis įgalina iškviesti įvairias taikomąsias bei sistemines programas. Jei meniu nėra varnelės 14 pav. 14 pav. by Size – pagal dydį ir by Date – pagal paskutinio pakeitimo datą. Kaip ją įjungti? Kurioje nors tuščioje apatinės darbalaukio juostos vietoje (tokią vietą gali būti sunkoka rasti) reikia spragtelėti dešiniuoju pelės klavišu ir atsivertusiame meniu atsidaryti punktą Toolbars (Priemonių juostos įjungimas. Jei neįjungtas Auto Hide (Slėpti automatiškai) režimas. Jį spragtelėjus (arba klaviatūroje paspaudus klavišų kombinaciją Ctrl-Esc) atsiverčia pagrindinis sistemos meniu. Abiejų šių programų langai sumažinti. taigi neužstoja viso darbastaRINKMENŲ TVARKYMAS 16 . sistema vartotojui leidžia pele nutempti piktogramas į norimą vietą darbalaukyje. Tai reiškia. Pastaroji redagavimui yra atvertusi rinkmeną neziurek.Piktogramas darbalaukyje galima surikiuoti pagal pavadinimą. jie matosi visada. joje matosi du užrašai – . by Type – pagal rinkmenų tipus (plačiau apie rinkmenų tipus – 2.). tačiau jo apačioje yra keletas svarbių elementų. 3 pav. Piktogramų rikiavimo meniu ties punktu Auto Arrange (Automatiškai sudėlioti. o šios juostos piktogramas pakanka spragtelėti vieną kartą. kad greitojo paleidimo priemonių juostos ekrane nesimato. ši juosta matosi visada. Tai vadinamoji greitojo paleidimo (Quick Launch) priemonių juosta (toolbar). tad jos piktogramas pasiekti galima tikrai greitai. Kai kuriais atvejais gali nutikti taip. Joje sistema surašo visas tuo metu vartotojo įjungtas programas. vadinamasis Start meniu (3 pav. Į dešinę nuo greitojo paleidimo juostos yra užduočių juosta (taskbar). kai jo neužstoja veikiančių programų langai. Jei Auto Arrange režimas būtų įjungtas (uždėta varnelė). kurioje nupieštos nedidelės kelių programų piktogramos. kad šiuo metu yra įjungta programa My Computer bei programa Notepad (Užrašų knygelė).). kairėje apačioje). Priemonių juostos įjungimas (Greitasis paleidimas) nėra. paprastai darbalaukio piktogramas reikia spragtelėti dukart.). Jei norime paleisti su jomis susietas programas. 14 pav. Visas darbalaukis matomas tik tada. Maža to. 15 pav.) matosi juostelė .

: ). jį sukdami stumdysime (scrolling – slinkimas) atversto programos lango turinį aukštyn arba žemyn. bet jei norite plačiau.B. Judėjimui dažniausiai yra naudojami rodyklių (aukštyn. ne bėda. Dažniausiai pele veiksmai atliekami greičiau. • spragtelėję dešiniuoju pelės klavišu iškviesite kontekstinį meniu – jo turinys priklausys nuo to.2). kokį veiksmą norite atlikti (plačiau – 2. Enter bei Alt. Taip galima pakeisti juostos padėtį: nutempti ją netgi į ekrano viršų ar šoną. virš klavišo Caps Lock). Judėti tarp veikiančių programų pele galima tiesiog nuspaudžiant atitinkamos programos pavadinimą užduočių juostoje. vaizduoja. Apatinėje darbalaukio dešinėje pusėje yra speciali sisteminių programų zona (system tray). Bet kurią veikiančią programą išjungs klavišų kombinacija Alt-F4. kokia programa yra dabar parinkta (jei neišmėginsite.2. • jei tempsime piktogramą dešiniuoju pelės klavišu. atitinkamai programai ar komandai įjungti pakanka vieno kairiojo pelės klavišo spragtelėjimo. • dukart spragtelėję kairiuoju klavišu įjungsime su atitinkama piktograma susietą programą. Tačiau užduočių juostoje pele galime spragtelėti bet kurios programos pavadinimą ir jos langas vėl atsivers darbalaukyje. tiek klaviatūra. Jei. kairėn. 1. tas pats rezultatas pasiekiamas klaviatūros kombinacija Alt-Tab. Čia patalpintos sisteminių arba specialiųjų programų piktogramos: garso regu). neatleidžiant klavišo Alt. klavišo atleidimo metu atsiras nedidelis kontekstinis meniu. DARBAS PELE IR KLAVIATŪRA Jau turbūt pastebėjote. klaviatūros kalbos parinliavimo programa (3 pav. Klavišą atleiskite kitoje darbalaukio vietoje – piktograma bus perkelta (drag and drop). • jei pelė turi ratuką.B. virš kokio objekto jį iškvietėme. Pagrindiniai veiksmai pele yra šie: • pastatę pelės žymiklį virš piktogramos ir spragtelėję kairiuoju pelės klavišu ją pažymėsime (piktograma bus išskirta iš kitų). pvz. atsiranda nedidelis dialogo langas. kad visus veiksmus kompiuteryje įmanoma atlikti tiek pele. klavišas Tab (tabuliacija. Visų darbalaukio juostų kairėje pusėje yra nedidelis vertikalus brūkšnelis. Paspaudus jį kairiuoju pelės klavišu ir pradėjus tempti.lio. Meniu judėti galima spaudant klaviatūros rodykles.1). nesuprasite) .B. Start meniu atsivers paspaudus Ctrl-Esc. Daugelį veiksmų galima sėkmingai atlikti klaviatūra. dešinėn) klavišai. apačion. kartu tempsis ir visa juosta (pelės žymiklis pakeičia savo išvaizdą. kelis kartus nuspaudžiamas klavišas Tab. tad gal jau pakaks apie darbalaukį. skaitykite skyrelį 1. • jei tai yra priemonių juosta ar meniu. kad garsas išjungtas kimo programa (rodo. kad įjungta anglų kalba ). tinklo prisijungimo programa (tinklas atjungtas ) bei laikrodis (rodo septintą vakaro. rodantis. klausiantis. Jei pelė prie kompiuterio neprijungta arba ji staiga sugenda. Enter RINKMENŲ TVARKYMAS 17 . • nuspaudę kairįjį pelės klavišą galite tempti piktogramą.

Spauskite Enter.. Atsivers Notepad programos lango valdymo meniu (lango viršuje kairėje. Tab peršoka iš vienos programos lango dalies į kitą. Pasirodys visas darbalaukis.B. tyrinėti). taip pat mygtukais Enter (gilyn) bei Backspace (aukštyn).). RINKMENŲ TVARKYMAS 18 .B. Spausdami klavišą “žemyn” pažymėkite meniu punktą Minimize (jei programos langą norime nuleisti į užduočių juos16 pav. Klaviatūros klavišais (rodyklėmis) pažymėkite piktogramą My Computer ir spauskite Enter. Klavišas Backspace dažnai turi prasmę “atgal”. kuriuo galime keisti lango dydį ar vietą (plačiau – 2. 16 pav. Kitas būdas – dešiniuoju pelės klavišu spragtelėti darbalaukio piktogramą My Computer ir kontekstiniame meniu pasirinkti Explore (Naršyti. Kaip klaviatūra įjungti darbalaukyje esančią programą My Computer? Reikia spausti klavišų kombinaciją Alt-Tarpas. užimantis visą darbalaukį. Jį galima pamatyti atvertus programą Windows Explorer (Windows naršyklė). Tiesa. kad šiuo metu atidarytas kokios nors programos (pvz.3. Klavišas Esc (Escape–Pabėgti) paprastai atšaukia pradėtą komandą. Sėkmingai vaikščioti po šios programos rodomus diskus ir katalogus galima naudojantis klaviatūroje esančiomis rodyklėmis. Trečias būdas – klaviatūroje paspausti kombinaciją Windows-E. Kombinacija Alt-Tarpas iškviečia aktyvaus lango valdymo meniu. Tarkime. PROGRAMA WINDOWS EXPLORER Ankstesniuose skyreliuose minėtas katalogų medis nėra vien abstrakcija. klavišas Windows (toks.klavišas atidaro pasirinktą programą ar rinkmeną. Lango navigacijos meniu tą) arba punktą Close (jei norime visai uždaryti šią programą). Notepad) langas. Vienas būdas paleisti šią programą – atsiversti meniu Start Programs Accessories ir spragtelėti jos pavadinimą. kol viena iš darbalaukio programų nebus pažymėta.1). 1. ant kurio nupieštas logotipas ) būna ne visose klaviatūrose. Spauskite klavišą Tab tol.

Prie kiekvienos medžio šakos–katalogo. kurioje yra uždarymo mygtukas (kryžiukas ).). Programos Windows Explorer langas Programos Windows Explorer langas (17 pav. kad pirmojoje programoje papildomai rodomas dar ir katalogų medis.). Šio meniu punktas History (Istorija) atverčia juostą. Jį paspaudus katalogas išsiskleidžia ir vietoj pliuso atsiranda minusas (19 pav. Suskleistas katalogas ACCESS20 19 pav. pažymėtas pliusas (18 pav. Kitas View Explorer Bar meniu punktas Search (Paieška) programoje Windows Explorer atvers langelį. 18 pav. padedantį ieškoti rinkmenų kompiuteryje ar puslapių internete (plačiau – skyrelyje 2. Būtų galima daryti išvadą.17 pav. Paspaudę minusą katalogą vėl suskleisime. Tik Windows Explorer katalogų medį atidaro iš karto. Jos ne panašios. kaip ir interneto naršyklė Internet Explorer). bet identiškos. Jį spragtelėjus katalogų medis išsijungs ir Windows Explorer programa pasidarys neatskiriama nuo programos My Computer. Kairėje dalyje esantis katalogų medis turi antraštę Folders (katalogai).) labai panašus į My Computer programos langą (9 pav.B. RINKMENŲ TVARKYMAS 19 . kad Windows Explorer yra ta pati programa.). Naudojantis Windows Explorer (arba My Computer) programos meniu View Explorer Bar vietoj katalogų medžio gali būti atidarytos kitos patogios naršymo lango juostos. Skirtumas tas.4).). Iš tikrųjų tai netiesa. kurioje surašyti ir sugrupuoti visi praeitą savaitę aplankyti interneto puslapiai (tai leidžia daryti teisingą prielaidą. kad tai labai panašios programos. į kurį įeina dar ir kiti katalogai. Išskleistas katalogas ACCESS20 Katalogų medyje pažymėto katalogo turinys rodomas dešinėje Windows Explorer programos lango dalyje (17 pav. o programoje My Computer jį galima iškviesti pasinaudojus šios programos meniu punktu View (Peržiūra) Explorer Bar (Naršymo juosta) Folders (Katalogai).

Vienas patogiausių režimų yra Details (Detalės) – visos rinkmenos ir katalogai surašomi stulpeliu žemyn. Šiame režime labai greitai galima surikiuoti rinkmenas pagal pavadinimą ar dydį – tereikia spragtelėti atitinkamo stulpelio (Name ar Size) antraštę. Piktogramų dydžius nesunkiai galima sumažinti – programos Explorer priemonių juostoje reikia spragtelėti mygtuką Views (Vaizdai) ir atsivertusiame sąraše (20 pav. o greta parašomas rinkmenos dydis (Size) bei paskutinio pakeitimo data (Modified).). RINKMENŲ TVARKYMAS 20 .) pasirinkti norimą peržiūros režimą. Naršymas nėra labai patogus. kai programos lange telpa tik vienas kitas didele piktograma pavaizduotas katalogas ar rinkmena (17 pav. Programos Windows Explorer peržiūros režimas Details Pagrindinis programos Explorer panaudojimas – naršyti kompiuterio diskuose esančiuose kataloguose ir rinkmenose.20 pav.

Kiekvienas katalogas paprastai prisimena savo vaizdą. Iškvietus meniu Tools (Priemonės) Folder Options (Katalogų parinktys) atsiradusiame lange reikia atversti kortelę View (Peržiūra. Beje.3). 21 pav. kad visiems katalogams iš karto būtų nustatytas tas pats vaizdas.B. tad viename kataloge parinkus peržiūros režimą Details.) yra keletas parinkčių. Taip bus lengviau orientuotis. Reikia atsiversti bet kurį katalogą ir jame pasirinkti norimą režimą. pvz. Galima padaryti taip.). Katalogų savybių parinkčių langas ir vaizdą. Juose vis dar rasime režimą Large Icons (Didelės piktogramos). Mygtukas Like Current Folder (Kaip šis katalogas) visiems kompiuteryje esantiems katalogams priskirs šiuo metu atversto katalogo savybes 21 pav. kortelėje View (21 pav.. kurias patogumo dėlei verta pakeisti. geriau nuimti varnelę nuo punkto Hide file extensions for known file types (Slėpti žinomų rinkmenų tipų plėtinius) – visų rinkmenų pavadinimuose bus rodomi jų plėtiniai (apie plėtinius – skyrelyje 2. kituose kataloguose jis automatiškai nepradės veikti. RINKMENŲ TVARKYMAS 21 .

stulpelyje In Folder (Viduje katalogo) – katalogų. nes žinome. Netrukus dešinėje lango pusėje atsiras rezultatų sąrašas: stulpelyje Name bus surašyti paieškos sąlygas atitinkančių rinkmenų pavadinimai. Jį išsaugojome kažkurioje tos programos pasiūlytoje disko vietoje (1. Nors surastos rinkmenos katalogas ir rodomas.bmp) pavadinimą ir kontekstiniame meniu pasirinkti Open Containing Folder (atversti šios rinkmenos katalogą).. zoro. taigi įveskite savo vardą. 22 pav. Dabar sužinosime. Surasime visus piešinėlius. ieškomas piešinėlis turėtų būti pavadintas jūsų vardu. programos meniu pasirinkite View (Peržiūra) Details (Su smulkmenomis). KOLEKCIONUOJAME PAVEIKSLĖLIUS Kompiuteryje ieškome paveikslėlių. Patogiausias būdas sužinoti katalogo pavadinimą – dešiniuoju pelės klavišu spragtelėti surastos rinkmenos (pvz. visas jo pavadinimas lange turbūt netelpa. kur buvo ta vieta.A. nusakančiu piešinėlio duomenų formatą. kurios langelyje Search for Files or Folders named (Ieškoti rinkmenų arba katalogų. kurie laikomi mūsų kompiuteryje. Atsidariusiame meniu pasirinkite Search (Ieškoti) For Files or Folders (Rinkmenų arba katalogų. kad ieškosime visame kompiuteryje – pasirinkite punktą My Computer (23 pav. Paieškos programos įjungimas rinkmenos vardas kartu su plėtiniu. RINKMENŲ TVARKYMAS 22 . kuriame bus atverstas reikiamas katalogas.). Jei katalogų pavadinimų nematote. portretą kūrėme naudodamiesi programa Paint. Įsijungs paieškos programa. LANGAI IR RINKMENOS A. Jei laikėtės skyrelio 1. Pradėsime nuo anksčiau sukurto portreto.A.) ir spauskite mygtuką Search Now (Ieškoti dabar). Atverskite pagrindinį sistemos meniu – spragtelėkite darbalaukio apačioje esantį mygtuką Start. PRAKTINĖ DALIS 2. Atsidarys naujas programos Windows Explorer langas.2.). kopijuojame juos į katalogą. Jei pamenate.. pavadinimai (23 pav. Paieškos lango sąraše Look in (Kur ieškoti) nurodykite. kuriuose surastos išvardytos rinkmenos.2).1.A. zoro. pavadintų) įveskite ieškomos rinkmenos pavadinimą.bmp) – toks turėtų būti portreto 22 pav.2 instrukcijų. klaviatūroje spauskite tašką ir parašykite tris raides BMP (pvz. kad toks kompiuteryje tikrai yra.

23 pav. Atsiverskite savo katalogą (jei tokio dar neturite. kuriame turėtų matytis jūsų portreto rinkmena. esantį dešinėje lango antraštės pusėje. Žinomo pavadinimo rinkmenos paieška kompiuteryje Šiuo metu veikia trys programos. sąraše suraskite savo katalogą (galbūt tai Zoro). Užduočių juosta Computer.). spragtelėkite jį dukart. jis pavadintas vardu My Pictures). ką jūs veikėte skaitydami skyrelį 1. Langai dings iš ekrano – liks tik jų pavadinimai darbalaukio apačioje esančioje užduočių juostoje. C:\Zoro).3?) – My Computer programos lange dukart spragtelėkite diską. RINKMENŲ TVARKYMAS 23 . Užduočių juostoje darbalaukio apačioje turėtų būti trys mygtukai. Paieškos langas tegu lieka sumažintas. todėl sumažinkite juos – pele paspauskite mygtuką Minimize (minimizuoti) .A. bet netrukus jų vėl prireiks. Darbalaukyje dukart spragtelėkite piktogramą My Computer (galėsite naršyti po kompiuteryje esančius diskus ir jų katalogus). Atsivers langas. spragtelėkite programos Windows Explorer mygtuką užduočių juostoje (24 pav. Programą su rastu jūsų katalogu (Zoro) palikite atverstą. kuriame yra jūsų katalogas (gal tai C: diskas?). vienos jų langas atverstas (My 24 pav. o dviejų programų langai (Paieškos ir Windows Explorer) yra sumažinti.Kol kas šie du ekrane esantys langai mums nereikalingi. Mūsų tikslas – perkelti paieškoje surastą piešinėlį į savo katalogą. atitinkantys šias veikiančias programas (24 pav.

antrame atsiras. esantį Windows Explorer lange. Jei langai vis dar užstoja vienas kitą.BMP (žvaigždutę gausite klaviatūroje nuspaudę Shift-8). langai. vienas kitą šiek tiek užstojantys.BMP tipo piešinėlius.). pele tempkite langą į kitą ekrano vietą ir atleiskite pelės klavišą. Paieškos programos langelyje Search for Files or Folders named (Ieškoti rinkmenų arba katalogų. kad piešinėlis laikomas naujame kataloge (C:\Zoro). kai dviejuose skirtinguose languose yra atversti du katalogai. kad ji nedelsdama atnaujino paieškos rezultatus ir dabar jau nurodo. kur atidarytas jūsų katalogas (25 pav. Dabar. Rezultatų lange atsiras didelis rinkmenų sąrašas. nes tokiu atveju šie piešinėliai neišliktų ankstesRINKMENŲ TVARKYMAS 24 . keiskite kurio nors dydį – paimkite pele už rėmelio ir patempkite. Panašiu būdu surasite visus kompiuteryje esančius . labai patogu rinkmenas iš vieno perkelti į kitą. Tiesiog galima iš paieškos lango jas pertempti į mūsų sukurtą katalogą. Nebūtina atvertinėti kiekvienos rinkmenos jos kataloge (pasirenkant komandą Open Containing Folder kontekstiniame jos meniu). Mėginkite išdėlioti juos taip. Atkreipkite dėmesį į tai. Vėl spragtelėkite Search Now. Paprasčiausiai imkite pele portreto rinkmeną ir tempkite ją į langą. Rinkmenos perkėlimas (move) iš katalogo C:\Documents and Settings\Administrator\My Documents\My Pictures į C:\Zoro Atsiverskite paieškos programą (spragtelėkite jos pavadinimą užduočių juostoje). 25 pav. bet neskubėkite to daryti. kad gerai matytumėte abiejų jų turinį – paimkite pele už kurio nors lango antraštės (paspauskite kairįjį pelės klavišą virš antraštės ir neatleiskite). pavadinimu…) vietoj portreto rinkmenos pavadinimo įveskite simbolius *. Pirmame kataloge rinkmena dings.Dabar jūsų ekrane yra du.

tiesiog pertempti pažymėtas rinkmenas į Windows Explorer lange atverstą katalogą negalime. Norint rinkmenas nukopijuoti. Norimoje vietoje atleiskite pelės klavišą ir tik tada Ctrl klavišą klaviatūroje.JPG (arba . Tempimo metu prie pelės žymiklio atsiras pliusas (27 pav. nuskenuoti paveikslėliai dažnai laikomi . kad rinkmenos išskiriamos kita spalva. kol rinkmenas tempiame pele. Jis simbolizuoja kopijavimą. Neatleisdami klavišo pradėkite tempti pelę į šoną. skaitykite skyrelį 2.GIF.JPG. 27 pav. Norint rasti visų šių tipų rinkmenas. Paspauskite kairįjį pelės klavišą tuščioje paieškos lango vietoje. dažniausiai internete pasitaikantys formatai yra ..nėse savo vietose. laikykite jį ir pele tempkite pažymėtas rinkmenas į kitą katalogą. Kaip minėta anksčiau. Ekrane atsiranda stačiakampis punktyrinis rėmelis (26 pav. perkėlimą ir kitus veiksmus sužinoti plačiau. RINKMENŲ TVARKYMAS 25 . Rinkmenų žymėjimas pele lange esate pažymėję keletą rinkmenų. . Taigi paspauskite klaviatūroje Ctrl.2. paieškos lange vietoje *. Pamatysite. Šį kartą mes nekelsime rinkmenų iš vieno lango į kitą. tačiau suradome tik tuos.BMP tipo. Vienu pelės judesiu jas galima nukopijuoti į kitą langą. ir tai pavojinga. Pvz. kituose kataloguose esančių rinkmenų kopijų.B. Šio skyrelio pradžioje užsibrėžėme tikslą surasti visus kompiuteryje esančius piešinėlius.t.GIF. atlikti paiešką. o nukopijuosime jas.JPEG).). Atleiskite pelės klavišą. nes tada jos dings iš pradinių savo katalogų. įrašyti *. klaviatūroje reikia laikyti nuspaustą klavišą Ctrl. Dabar 26 pav. Tempkite pelės žymiklį virš rinkmenų pavadinimų taip. vėl atlikti paiešką ir t. kad kai kurios rinkmenos patektų į punktyrinio stačiakampio vidų.). Iš tikrųjų yra daugybė skirtingų duomenų formatų piešinėliams įrašyti. Pažymėkite keletą rinkmenų paieškos lange.TIFF) pavidalu. kurie yra .BMP reikia parašyti *. Trijų rinkmenų kopijavimas Ctrl klavišu ir pele Panašiu būdu savo kataloge galite sukurti įvairių. Jei norite apie rinkmenų kopijavimą.TIF (arba . taigi jų rinkmenos gali būti ir kitokių tipų.

txt. Tokiose programose galima iš anksto surašyti būsimų svarbių įvykių datas. kuri atsivers automatiškai kiekvieną kartą užsiregistruojant į sistemą.A. My Computer programoje atsidarykite savo katalogą. RINKMENŲ TVARKYMAS 26 . Ji susieta su .).txt . dukart spragtelėkite jos pavadinimą. Naujo tekstinio dokumento sukūrimas Naujoje sukurtoje rinkmenoje įvesime kelių darbų sąrašą. kuriame galite nurodyti. Kadangi lange matote naujai sukurtą rinkmeną. Rinkmenos vardas dar neapibrėžtas.2.txt . Parašykite jame ką nors. Dabar galite uždaryti programą – paspauskite klaviatūroje Alt-F4 arba pele spragtelėkite kryžiuką lango dešiniajame viršutiniame kampe. Atsivers programa Notepad (užrašinė). Ištrinkite šį pavadinimą klavišu Delete arba Backspace ir įveskite kitą.TXT tipo rinkmeną. kurioje galėsite rašyti bet kokį netvarkytą tekstą (be spalvų ar lentelių). Išsaugokite pakeitimus (spragtelėkite programos Notepad meniu skyrelį File (Rinkmena) ir Save (Įrašyti. Yra daugybė patogių (pigesnių ir brangesnių) kompiuterinių programų. ką ketinate sukurti. o įvykiui artėjant programa apie tai maloniai praneša. 28 pav. skirtų užuomaršoms. SUKURIAME AUTOMATINĘ ATMINTINĘ Sukursime tekstinę rinkmeną. taip ir turi būti. todėl sistema siūlo pavadinti ją vardu New Text Document.TXT tipo rinkmenomis. Sistema sukurs diske naują . kad tai C:\Zoro) bet kurioje tuščioje vietoje spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu ir atsivertusiame kontekstiniame meniu pasirinkite New (Naujas). Atsivers žemesnio lygio meniu.2.). 29 pav. Visas šios rinkmenos adresas yra C:\Zoro\darbai. 28 pav. Atverstame kataloge (tarkime. Labai paprastą (ir prastą) tokios atmintinės variantą sukursime pasinaudodami standartinėmis Windows sistemos galimybėmis. Spragtelėkite užrašą Text Document (Tekstinis dokumentas. Pavadinimas gali būti darbai. Šios programos lange bus atversta jūsų sukurta rinkmena – jei langas tuščias.

kad darbų sąrašas.txt (Nuoroda į rinkmeną darbai. Atsivers dar vienas meniu – Startup meniu. 30 pav. Nuorodos įterpimas į meniu RINKMENŲ TVARKYMAS 27 . Neatleisdami klavišo užtempkite pelės žymiklį virš mygtuko Start darbalaukio kairėje pusėje. išdygtų mums prieš akis kiekvieną kartą. Dabar jau galite atleisti kairįjį pelės klavišą.29 pav. Atsivers sistemos meniu. kurio viršuje atsiras užrašas Empty (Tuščia vieta). Paspauskite kairįjį pelės klavišą ir neatleiskite jo.txt. Rinkmenos įrašymo komanda Dabar pasirūpinsime tuo. Pastatykite pelės žymiklį virš Windows Explorer lange esančios rinkmenos darbai. Nepraraskite budrumo ir vis dar neatleiskite pelės klavišo. kurio pavadinimas yra Shortcut to darbai. kad tai vyks kas dieną). kad jame atsirado storokas juodas brūkšnys (30 pav.).txt). kai tik užsiregistruosime sistemoje (galime tarti. kurį ką tik surašėte. Atskleidę jo vidų pamatysite. Atsivertusiame programų sąraše suraskite punktą Startup (Startavimas). Startup meniu sąraše atsirado naujas punktas. Nuveskite žymiklį virš meniu punkto Programs – šis išsiskleis.

prieš jus išdygs ir keletas artėjančių (ar sėkmingai tolstančių) darbų – atsivers programa Notepad kartu su rinkmena darbai. Aktyvus langas iš kitų būna išskirtas tam tikra (dažniausiai ryškesne. Jei nuspręsite papildyti darbų sąrašą. kai kiekvieno sistemos įjungimo metu jums atsibos uždarinėti amžinai nebaigtų darbų sąrašą.).B. Vienu metu ekrane (darbalaukyje) gali būti daug langų. B. Suaktyvinti kitą langą galima keliais būdais: spragtelėti jo pavadinimą užduočių juostoje. Judėjimas tarp langų. Jame ji vartotojui išveda savo duomenis.Galite mėginti išsiregistruoti iš sistemos ir įeiti į ją iš naujo (Start meniu paspauskite Shutdown. Kitas būdas atversti darbų rinkmeną – tiesiog atsidaryti My Computer programą.1. TEORINĖ DALIS 2. tačiau tik vienas jų yra aktyvusis langas – tas. atsivertusiame lange pasirinkite variantą Log Off – išsiregistruoti). Galite įprastiniu būdu koreguoti rinkmeną arba tiesiog ją uždaryti. LANGAI Sužinosite.txt.txt nebebus automatiškai atidaroma. ar tikrai norite panaikinti šią nuorodą – pasirinkite Yes (Taip) ir rinkmena darbai. kas yra langas. Užduočių juostoje darbalaukio apačioje aktyvaus lango pavadinimas vaizduojamas įspaustu mygtuku. spragtelėti bet kurią to lango vietą (jei jo neužstoja kiti) arba laikant klaviatūroje nuspaustą klavišą Alt vieną ar kelis kartus spausti Tab. įeiti į savo katalogą (rodos C:\Zoro) ir ten dukart spragtelėti rinkmenos pavadinimą. Po dviejų savaičių.txt. Kiekviena veikianti programa iš sistemos gauna tam tikrą apribotą ekrano dalį. kuris yra viršuje kitų ir reaguoja į visus klaviatūros bei pelės paspaudimus. mėlyna) spalva (31 pav. atsiverskite jį Start meniu pasirinkę Programs Startup Shortcut to darbai. Iš čia kilo ir operacinės sistemos Windows pavadinimas. vadinamąjį langą (Window).txt. Atsivertusiame kontekstiniame meniu pasirinkite Delete (Naikinti). Kai tik vėl pamatysite darbalaukį. RINKMENŲ TVARKYMAS 28 . Sistema dar kartą jūsų paklaus. galite atsidaryti Start Programs Startup meniu ir dešiniuoju pelės klavišu spragtelėti užrašą Shortcut to darbai.

RINKMENŲ TVARKYMAS 29 . Pačioje antraštės kairėje yra nedidelė programą simbolizuojanti piktograma. 32 pav. Prisijungimas). priemonių juostas (32 pav. kurią paspaudus atsiverčia lango dydžio bei vietos ekrane parinkčių meniu. gali turėti dar ir būsenos juostą.. priemonių juostas bei slinkties juostas (32 pav. turi antraštės juostą. Iš visų pusių langas būna apribotas rėmeliu. Kai kurios jų patogumo ir greičio sumetimais gali būti sukeltos į atskiras juostas. Langai darbalaukyje Lango dalys. 32 pav. meniu juostą. Meniu juostoje sugrupuotos visos programai skirtos komandos.) bei su ja susijusios rinkmenos vardas (pvz. Lango dalys Antraštėje dažniausiai parašytas tą langą valdančios programos pavadinimas (pvz. priemonių juosta yra po meniu juosta).31 pav.). Netscape. Didžioji kiekvieno įprastinio lango dalis skirta pagrindinei informacijai pateikti..

galima keisti ir jo aukštį bei plotį – tereikia pele tempti už lango rėmelio. Taip pat jis gali būti sumažintas (sutrauktas) tiek. arba tik jo dalį. Joje programa pateikia kokią nors specifinę informaciją. Jame klaviatūros rodyklėmis galima pažymėti norimą komandą ir spausti Enter. Greito paleidimo priemonių juostoje neretai galima rasti mygtuką Show Desktop (Parodyti darbalaukį). Lango vietą darbalaukyje galima pakeisti pele tempiant jo antraštę. kai pagrindinėje lango dalyje netelpa visas rodomas tekstas. Langas gali užimti visą darbalaukį (sakoma. Kombinacija Alt-Tarpas atverčia lango valdymo meniu (16 pav. pvz. RINKMENŲ TVARKYMAS 30 . kad langas yra išskleistas iki maksimalaus dydžio). Lango apačioje neretai būna programos būsenos juosta. Jei paspausime pačioje antraštės dešinėje esantį mygtuką Close (Uždaryti) . Išskleistame lange vietoje mygtuko Maximize matosi kitas mygtukas – Restore (Atkurti) . Jo neliks ir užduočių juostoje. Juo langas išdidinamas iki viso darbalaukio. Kelis kartus paspaudus klaviatūroje rodyklę žemyn ir Enter. langas bus uždarytas. Pvz..). greta šio mygtuko matosi mygtukas Maximize (Išskleisti) . kad jo iš viso nesimato (tik pavadinimas užduočių juostoje). Paspaudus ir atleidus klavišą Alt. spausti Enter. reikia jo valdymo meniu pasirinkti komandą Move (Judinti). Spaudant rodyklytes arba tampant stačiakampius intarpus šiose juostose yra stumdomas vaizdas lange. Jei langas yra vidutinio. Tą patį galima atlikti klaviatūroje paspaudus Windows-M.. Meniu komandoms pasirinkti reikia naudoti rodykles klaviatūroje ir klavišą Enter. ne maksimalaus dydžio. Vertikali juosta dažniausiai būna tiesiogiai susieta su trečiuoju pelės klavišu – ratuku (pelė gali jo ir neturėti). langas atsidurs šiek tiek žemiau – kur ir norėjote. Paspaudus jį iškart sutraukiami visi langai. Lengviausia langą sutraukti pele paspaudus mygtuką Minimize (sutraukti) . norint pakeisti lango padėtį ekrane.Slinkties juostos atsiranda tada. aktyvinamas programos meniu. Lango dydžio bei vietos keitimas. Visus šiuos veiksmus taip pat galima atlikti klaviatūra. Langas uždaromas paspaudus Alt-F4. Jei langas yra vidutinio (ne maksimalaus) dydžio. Juo galima lango dydį vėl grąžinti į ankstesnį (vidutinį) dydį. atverstos rinkmenos dydį ar pasirinktos kalbos pavadinimą. Jį galite rasti lango antraštės dešinėje pusėje.

Atsižvelgiant į iškvietimo būdą šiek tiek gali skirtis pradinė programos išvaizda. kur komanda Tile Windows Horizontally (Išdėstyti gulsčiomis juostomis) išdėsto langus vieną virš kito taip. pvz.). Norint sukurti naują katalogą. kad matosi kiekvieno jų antraštė.Langų rikiavimas darbalaukyje.3).. skirtą netvarkytam tekstui įvesti. Panašiai kuriama ir nauja rinkmena.TXT tipo rinkmeną. Rinkmenims bei katalogams tvarkyti reikalinga tam skirta programa. Langus nesunku išrikiuoti po vieną tempiant juos į norimą vietą ir keičiant jų rėmelio dydį. o skaičiavimo rezultatus rašyti į tekstinę rinkmeną). šios komandos duoda tą patį rezultatą. Paprastai naudojamasi standartine Windows sistemos programa Windows Explorer (Windows naršyklė). Atsiradusiame kataloge klaviatūra surinkti naują jo pavadinimą ir spausti Enter. My Computer atsidariusiame lange nesimato katalogų medžio (plačiau – skyrelyje 1. 11 pav. Tame pačiame meniu yra ir komanda Cascade Windows (Išdėstyti pakopomis).. 2. taigi patogiausia šias komandas naudoti tik dviem – keturiems langams rikiuoti. pvz. pvz. arba paleisties (Start) meniu pasirenkant Programs (Programos) Accessories (Priedai) Windows Explorer. darbalaukyje pele dukart spragtelint piktogramą My Computer. Reikia atversti tuos langus.). kuriuos norime išrikiuoti darbalaukyje (kiti 33 pav. Ši programa gali būti iškviečiama daugybe įvairių būdų.. RINKMENŲ KOPIJAVIMAS. Atsivers kontekstinis meniu (33 pav. PERKĖLIMAS. norimoje vietoje reikia Windows Explorer lange spragtelėti dešiniuoju pelės klavišu ir kontekstiniame meniu pasirinkti New (Naujas) Folder (Katalogas. kai visų šių programų langai darbalaukyje matomi vienu metu. KITI VEIKSMAI Kaip pele bei klaviatūra iš vieno katalogo į kitą perkelti ar nukopijuoti rinkmenas (ar katalogus). Rinkmenas kopijuojant labai patogu atsiversti ne vieną.. Jei langų daugiau nei trys. kurią vėliau galima redaguoti programa Word.2. RINKMENŲ TVARKYMAS 31 . kaip pervadinti rinkmeną. Komanda Tile Windows Vertically (Išdėstyti išklotine stačiomis juostomis) išdėsto langus vieną šalia kito. Langų rikiavimo komandos langai turi būti sutraukti arba išjungti). Patogu.B. Ji langus išdėsto taip. o New Microsoft Word Document sukurs . sukurti rinkmenos ar katalogo nuorodą ir viską ištrinti. susirasti užduočių juostoje tuščią vietą (kartais ji gali būti labai siaura) ir spragtelėti ją dešiniuoju pelės klavišu. New Text Document sukurs naują .B. Labai dažnai tenka dirbti keliomis programomis vienu metu (pvz. kad visas darbalaukis būna užimtas. o dvi Windows Explorer programas. sužinoti katalogo dydį. naudotis kalkuliatoriumi. todėl pasirinkimas platesnis.DOC tipo rinkmeną. Bet šiuos veiksmus galima atlikti greičiau. Rinkmenų ar katalogų sukūrimas. tik yra daugiau rinkmenų tipų.

esančios tarp pirmos ir paskutinės. Tokiu atveju prieš kopijavimą ar perkėlimą visas norimas rinkmenas reikia pažymėti. tą patį galima pasiekti ir Shift-F10 kombinacija atvertus kontekstinį meniu ir jame pasirinkus komandą Rename. o ne tampyti jas po vieną. Rinkmenos (ar katalogo) pavadinimą galima keisti spragtelėjus ją dešiniuoju pelės klavišu ir atsivertusiame meniu pasirinkus komandą Rename (Pervardyti). Jei reikia pažymėti keletą rinkmenų ir jos nėra viena greta kitos. Pavadinime atsiras žymiklis. Atsivers toks pat kontekstinis meniu. reikia spausti Shift-F10. Norint pažymėti visą rinkmenų grupę. Tada klavišu Esc reikia atšaukti šį meniu.). galima pele perbraukti jų visų pavadinimus: tuščioje Windows Explorer lango vietoje reikia paspausti kairįjį pelės klavišą ir tempti pelę virš rinkmenų pavadinimų. klaviatūroje reikia laikyti nuspaustą klavišą Ctrl ir spragtelėti tą kitą rinkmeną. rodantis parinkimo sritį (26 pav.Norint katalogą sukurti klaviatūra. teks paspausti klavišą Ctrl ir neatleidžiant jo rodyklėmis pažymėti norimas rinkmenas. Norint papildomai pažymėti kokią kitą rinkmeną. akimirką luktelėti ir tada dar kartą ją spragtelėti. kai pažymėtos visos norimos rinkmenos. Viena rinkmena bus pažymėta tiesiog spragtelėjus ją pele. kaip ir paspaudus dešinįjį pelės klavišą. kai Windows Explorer programoje pažymėta (išskirta tamsiu fonu) kokia nors rinkmena ar katalogas. Rinkmenos pavadinime atsiranda žymiklis. Kitas būdas – pele pažymėti norimą rinkmeną (vieną kartą spragtelėti kairiuoju klavišu). Kopijuojant ar perkeliant rinkmenas į kitą vietą kartais patogu šią operaciją atlikti iš karto su daug rinkmenų. taigi klaviatūra galite surinkti naują pavadinimą ir spausti Enter. atsivertusiame kontekstiniame meniu nebus punkto New. Tik po to. Beje. Klaviatūros rodyklėmis ir Enter pasirinkite norimą punktą. Kaip pažymėti daugiau nei vieną rinkmeną ar katalogą. Pastaba: jeigu kombinacija Shift-F10 bus naudojama. Rinkmenų ar katalogų pervardijimas. taigi galima pradėti rašyti klaviatūra Klaviatūra šiuos veiksmus galima atlikti dar greičiau – tereikia rodyklėmis pažymėti rinkmeną ir paspausti F2. klaviatūroje laikyti nuspaustą klavišą Shift ir spragtelėti kitą rinkmeną – visos rinkmenos. panaikinti rinkmenos žymėjimą kombinacija Ctrl-Tarpas ir vėl kartoti Shift-F10. RINKMENŲ TVARKYMAS 32 . Klaviatūra keletą rinkmenų galima pažymėti laikant nuspaustą klavišą Shift ir spaudžiant klaviatūros rodykles. Visos kataloge esančios rinkmenos bus pažymėtos paspaudus klaviatūroje kombinaciją Ctrl-A (nuo žodžio All – Visi). galima atleisti Ctrl. Kitas būdas – reikia spragtelėti vieną rinkmeną. Ekrane atsiras punktyrinis rėmelis. bus pažymėtos.

dešiniuoju pelės klavišu (arba klaviatūros kombinacija Shift-F10) galima iškviesti kontekstinį meniu. o kortelėje General (Bendra) galima sužinoti pačios nuorodos vietą diske (Location). Nuorodos savybių langas kt. kai bus atleistas pelės klavišas. Pirmame kataloge jos dingsta.34 pav. 34 pav. galima sužinoti. Pradiniame kataloge reikia pažymėti vieną ar daugiau rinkmenų (ar katalogų). kad matytųsi katalogų medis (35 pav. tereikia jas pažymėti ir pertempti pele. į kurią ši nuoroda nurodo (Target). į kurį norime šias rinkmenas perkelti (25 pav. o antrame atsiranda. todėl patogiausia atsidaryti dvi Windows Explorer programas ir išdėlioti jas ekrane taip. Tai reiškia. į ką ji rodo (Target – Taikinys). Parinkus katalogą. šalia pelės žymiklio atsiranda pliuso ženklas. Rinkmenos ar katalogo savybės. abu katalogai tuo metu turi būti matomi ekrane. kad vienoje matytųsi perkeliamos rinkmenos. ir spausti CtrlV (Paste – Įterpti). kad rinkmenos yra kopijuojamos. o kitoje – katalogas. katalogo ar jų grupės) savybių langą. nurodantis. esančiame lange matosi nuorodos pavadinimas (nervų ramintojas) bei programa. kad pradiniame kataloge jos nebus ištrintos.. Jei pasirinktas objektas yra nuoroda. Šiame lange galima sužinoti objekto dydį (Size). Norint perkelti rinkmenas (ar katalogus) iš vieno katalogo į kitą katalogą. Be abejo. Norint priversti sistemą ne kopijuoti. sukūrimo datą (Created) ir pan. Panašiai rinkmenas galima perkelti pasinaudojus ir viena Windows Explorer programa. o tik perkelti rinkmenas.). esantį tame pačiame diske. rinkmeną ar net jų grupę. spausti klavišus Ctrl-X (ši kombinacija vadinama Cut – Iškirpti). pereiti į norimą katalogą. kurio komanda Properties (Savybės) atvers pasirinkto objekto (rinkmenos. tik reikia. Pvz. RINKMENŲ TVARKYMAS 33 .). Vien klaviatūra rinkmenos perkeliamos kombinacijomis Ctrl-X ir Ctrl-V. operacijos metu reikia laikyti klaviatūroje nuspaustą klavišą Shift ir jį atleisti tik tada. paskutinę jos panaudojimo datą (Accessed) ir Rinkmenų ar katalogų perkėlimas į kitą diską ar katalogą. esantį kitame diske. Jei rinkmenos tempiamos į katalogą.

automatiškai atliekama jų kopijavimo operacija. Klaviatūros pagalba rinkmenos kopijuojamos klavišų kombinacijomis Ctrl-C ir Ctrl-V. Nuorodų į rinkmenas ar katalogus kūrimas. Tik tada. Greitas kopijavimas į lankstųjį diskelį variantą (Floppy – Lankstusis diskelis. pereiti į naują katalogą ir spausti Ctrl-V (Paste – Įterpti). Kaip minėta. Yra greitas būdas kopijuoti rinkmenas į lankstųjį diskelį (diską A:) ir į katalogą My Documents. operacijos metu reikia laikyti klaviatūroje nuspaustą klavišą Ctrl – šalia pelės žymiklio atsiranda pliuso ženklas (27 pav. Paprastai nuorodos laikomos patogiai prieinamose vietose (darbalaukyje arba greitojo paleidimo priemonių RINKMENŲ TVARKYMAS 34 . kurios yra susietos su tam tikra rinkmena ar katalogu. Rinkmenos perkėlimas iš katalogo C:\Geri daiktai į C:\Atliekos pasinaudojant katalogų medžiu Rinkmenų ar katalogų kopijavimas. galima atleisti ir Ctrl klavišą. Atverčiant nuorodą.35 pav. Nuorodos – tai nedidelės rinkmenos. Pradiniame kataloge reikia pažymėti kopijuojamas rinkmenas ar katalogus.). 36 pav.). klaviatūroje paspausti Ctrl-C (Copy – Kopijuoti). pele tempiant rinkmenas į kitame diske esantį katalogą. atsiverčia jos nurodoma rinkmena. Virš pažymėtų rinkmenų paspaudus dešinįjį pelės klavišą atsidariusiame meniu reikia atversti punktą Send To (Nusiųsti į) ir sąraše pasirinkti norimą 36 pav. Norint pele nukopijuoti pažymėtas rinkmenas į kitą tame pačiame diske esantį katalogą. kai norimame kataloge atleidžiamas pelės klavišas.

meniu arba greitojo paleidimo juostą. jos nurodoma rinkmena išlieka nepaliesta. kurios tipas – mp3 (mp3 – tai tam tikru algoritmu suspausta muzikinė rinkmena). pradedant nuo disko. Ją lengviausia atsidaryti dukart spragtelėjus jos piktogramą darbalaukyje.B.. kur norime sukurti nuorodą. reikia atidaryti. Paprasčiausia išvalyti šiukšlių dėžę paspaudus darbalaukyje dešinįjį pelės klavišą virš jos piktogramos ir meniu pasirinkus Empty Recycle Bin (Išvalyti šiukšlių dėžę). todėl yra lengvai randamos. Ją nurodo rinkmenos kelias ir pavadinimas. Meniu. Kidešiniuoju pelės klavišu nutas būdas – rinkmeną reikia tempti dešiniuoju pelės klavitempus rinkmeną šu. Katalogai vienas nuo kito atskiriami į kaiRINKMENŲ TVARKYMAS 35 . Kelias – tai visas sąrašas katalogų. Nutempus rinkmeną į norimą vietą ir atleidus dešinįjį pelės klavišą.mp3 Tai reiškia. simbolizuojanti nuorodos kūrimo operaciją. nes ji užima vietą diske. Šiukšlių dėžei gali būti nustatytas talpos limitas. Pažymėtas katalogas (su visomis jo viduje esančiomis rinkmenomis ir kitais katalogais). RINKMENŲ TIPAI Kiekviena rinkmena kompiuteryje turi savo vietą. kad C: diske yra katalogas My Documents. o jų nurodomos rinkmenos gali likti savo kataloguose giliai diske. Šiukšlių dėžę rekomenduotina kartais išvežti į sąvartyną.): Copy Here (Čia nukopijuoti). Ištrinti objektai (rinkmenos ar katalogai) keliauja į šiukšlių dėžę (Recycle Bin). darbalaukį.juostoje). atsirandantis turi matytis rodyklytė. reikia pažymėti pradinę rinkmeną. taigi geriau rinkmenų naikinimu nepiktnaudžiauti. Galima pasirūpinti. leidžiantis pasirinkti vieną iš trijų operacijų (37 pav. kurį viršijus trinamos rinkmenos nebepateks į šią saugyklą. Move Here (Čia perkelti). Create Shortcut(s) Here (Čia sukurti nuorodą ar nuorodas) arba nutraukti operaciją (Cancel). Pvz. Klaviatūroje tas pats veiksmas atliekamas paspaudžiant klavišą Delete. po to spragtelėjus dešiniuoju pelės klavišu bei atsivertusiame kontekstiniame meniu pasirinkus komandą Delete (Ištrinti. norint rasti tą rinkmeną. visas rinkmenos vardas gali būti toks: C:\My Documents\Kūryba\mano hitas. galima atleisti ir klavišą Alt. Norint pele sukurti nuorodą į kokią nors rinkmeną ar katalogą. po kurio sutrumpintai nurodomas rinkmenos tipas. atsiranda kontekstinis meniu. Rinkmenos pavadinimas neretai rašomas su tašku. jo viduje yra katalogas Kūryba. Šalia pelės žymiklio 37 pav. 2. Atleidus pelę. kad trinamos rinkmenos būtų išnaikinamos be kopijavimo į šiukšlių dėžę. Tokiu atveju trynimo operacijos metu reikia laikyti klaviatūroje nuspaustą klavišą Shift. o šio viduje laikoma rinkmena mano hitas. kuriuos. spragtelėjus dešiniuoju pelės klavišu ir meniu pasirinkus komandą Restore (Atkurti). naikinti). Šiukšlių dėžėje esančius objektus galima atkurti juos pažymėjus. ištrynus nuorodą. Rinkmenų ar katalogų naikinimas.3. Beje. laikyti klaviatūroje nuspaustą klavišą Alt ir rinkmeną pele tempti į tą katalogą. rinkmena ar jų grupė gali būti ištrinti juos pažymėjus.

.ZIP. • .WAV – nesuglaudinta garso rinkmena (Sound Wave). • . kad plėtiniai būtų rodomi visada (žr. • .RAR – programos WinZIP ar WinRAR sukurtas labai suglaudintas rinkmenų archyvas.BAT. • . • . • . ką su ta rinkmena galima daryti. • . taip pat ir internete naudojamuose adresuose katalogai atskiriami į dešinę pasvirusiu brūkšniu (slash).rę pasvirusiu brūkšniu (backslash). . Batch – krūva (komandų).DOC. . layer 3). Tiek katalogų. . • .AVI.MPG.EXE. Joint Photographics Experts Group). Rinkmenos pavadinimo pabaigoje įprasta dėti tašką ir po jo trimis ar keturiais simboliais nurodyti rinkmenos tipą.JPG. RINKMENŲ TVARKYMAS 36 . . .MOV – vaizdo ir garso rinkmena. UNIX sistemose.COM – vykdomosios programos. . . lengviau rūšiuoti rinkmenas.MPEG.PPT. .DVX. skyrelio 1. DOC dažniausiai yra Microsoft Word sukurtos rinkmenos. Plėtiniai yra šių žodžių sutrumpinimai: Executable – vykdomoji (rinkmena). Vartotojas rinkmenų tipą turi atspėti pagal atitinkamą tos rinkmenos piktogramą (pastaroji gali skirtis nelygu kokios įdiegtos programos).DLL – papildomos programų dalys. programų funkcijų bibliotekos (Dynamic Link Library – dinamiškai susiejama biblioteka). Štai keletas dažniau pasitaikančių rinkmenų tipų su atitinkamais plėtiniais: • .RTF – sutvarkytų formatų tekstas (Document.PDF – suformuotas. suglaudintas tekstas (Portable Document Format). Rinkmenos tipas gerokai supaprastina darbą su rinkmenomis – programos automatiškai žino.MDB – programos Access sukurta duomenų bazė (Microsoft Data Base).BMP – nesuglaudintas paveiksliukas (Bit Map).B. • . . • .TXT – netvarkytas tekstas (Text). • . • . Paprastai naršant po katalogus programoje Windows Explorer rinkmenų plėtiniai nėra nurodomi. Windows 2000 sistemoje rinkmenos pavadinimas gali būti ne ilgesnis nei 227 simboliai. Galima nurodyti. tiek rinkmenų pavadinime gali būti rašomas tarpo simbolis.JPEG – suglaudintas paveiksliukas (Graphical Interchange Format.DIVX. • .PPS – programos PowerPoint sukurta pateiktis (PowerPoint Show). bet pastarųjų geriau vengti (kai kurios senos programos nemoka lietuviškai). . • . Po paskutinio taško rinkmenos pavadinime parašyti simboliai vadinami rinkmenos plėtiniu (extension).MP3 – suglaudinta garso rinkmena (Motion Pictures Experts Group.GIF. .XLS – programos Excel rinkmena (Excel Spreadsheet). filmas (skirtingi suspaudimo algoritmai).3 pabaigą). taip pat ir lietuviškos raidės.HTM. Rich Text Format).HTML – hiperteksto dokumentas (Hypertext markup language). Command file – komandų rinkmena. .

Susiejimą galima pakeisti paspaudus mygtuką Change (Pakeisti) ir nurodžius naują programą. dukart spragtelėjus . Pvz.TXT rinkmenos paprastai yra susietos su standartiniu nedidelių tekstų Windows redaktoriumi Notepad. Iškviestos komankomandą Tools (Priemonės) dos lange reikia atsiversti kortelę File Types (Rinkmenų tipai. kuri automatiškai įjungiama. Tokiu atveju patogiausia pasinaudoti sistemine rinkmenų paieškos programa. Pvz. kad . net ir labai gerai organizuotoje katalogų struktūroje gali būti sudėtinga rasti norimą rinkmeną.4. Šioje kortelėje yra surašyti visi Windows sistemai žinomi rinkmenų tipai. jei vartotojas įdiegė galingą tekstų redaktorių Emacs. Ne visiems sistemos vartotojams gali būti leista rinkmenų tipų susiejimą keisti (priklauso nuo to.DOC tipo rinkmeną automatiškai bus atidaryta Word programa. lango apačioje atsiranda su juo susietos programos pavadinimas. 2. Rinkmenų tipai ir jų susiejimo langas Explorer programos lange reikia iškviesti meniu Folder Options (Katalogų parinktys). ..TXT). Pasirinkus norimą tipą (pvz.. Kadangi tą pačią rinkmeną gali atidaryti kelios skirtingos programos. kuri atvers tą rinkmeną.B. ne Notepad.. jis gali norėti.).TXT rinkmenos nuo šiol iškviestų būtent šią programą. kokį saugumo lygį pasirinko sistemą įrengęs žmogus). 38 pav. Kaip galima keisti susiejimą? Windows 38 pav. kurią galima rasti atvertus pagrindinį sistemos meniu Start ir pasirinkus Search (Ieškoti) For Files or Folders RINKMENŲ TVARKYMAS 37 . kuri automatiškai atidarys šio tipo rinkmenas. kartais patogu pakeisti rinkmenos tipo susiejimą. . RINKMENŲ PAIEŠKA KOMPIUTERYJE Jei katalogų ar rinkmenų skaičius pasidaro per didelis. vartotojui dukart spragtelėjus to tipo rinkmenos pavadinimą.Beveik kiekvienas rinkmenų tipas yra susietas su tam tikra programa.

Atsivers paieškos programa. kuriuose tos rinkmenos laikomos.DOC rinkmenos tekstas. „a.).t.(Rinkmenų arba katalogų. kurias privalo savo viduje turėti ieškoma rinkmena. „a. Dešinėje pusėje atsiras paieškos rezultatai – rinkmenų pavadinimai ir katalogai. sunkiai įskaitomas .bmp“. Išties. įvedus „ip“.). „kipšo nuotykiai. bus surastos rinkmenos „mano. pvz. sistema ieškos visų rinkmenų.zip“.doc“. Atsivertusios programos kairėje dalyje reikia įvesti paieškos sąlygas.bmp“ ir pan.exe“. labai panaši į Windows Explorer (39 pav. „ab.bmp“.bmp“ (39 pav. Rinkmenos pavadinimo langelyje galima naudoti ir du specialius paieškos simbolius (wildcard): klaustuką „?“. „ipolito vasara. atsidarius programą Notepad ir joje atvertus tą naują sukurtą rinkmeną – pasirodys tikrasis.bmp“.avi“ ir pan.bmp“ surastų visas rinkmenas. Rinkmenų galima ieškoti pagal jų pavadinimą.. pavadinimu…). Jei prie surastos rinkmenos pavadinimo nesimato katalogo pavadinimo ar jos dydžio. Juk daugumos kitų tipų rinkmenų viduje esantis tekstas paprastai būna vienu ar kitu būdu užkoduotas. reikia keisti rinkmenų rodymo režimą įjungiant meniu punktą View (Peržiūra) Details (Detalės).bmp“ suras visas rinkmenas. „9. užrašas „a*. Tuo galima įsitikinti sukūrus trumpą dokumentą programa Word. kuriose ta raidžių kombinacija randama. kuri žymi bet kokį įvairių simbolių kiekį. tą pačią programą galima pasiekti iš pradžių įprastu būdu atvertus Windows Explorer (arba My Computer) ir jo meniu pasirinkus View (Peržiūra) Explorer Bar (Naršymo juosta) Search (Paieška) arba paspaudus Ctrl-E. Pavadinimą reikia įvesti langelyje Search for Files or Folders named (Ieškoti rinkmenų arba katalogų. ir žvaigždutę „*“. spragtelėti mygtuką Search Now (Dabar ieškoti). tipą ir t. pvz. Užrašas „?. kuris atstoja bet kokį vieną simbolį. RINKMENŲ TVARKYMAS 38 . „zip.y. kurių vardas (neįskaitant plėtinio) yra vieno simbolio ilgio.bmp“ ir „abcd. Pvz. t. kurios prasideda raide „a“ ir baigiasi simboliais „. Šis variantas naudojamas retai..TXT tipo rinkmenoms.). nes gerai veikia tik . Jei šiame langelyje bus įvesta tik viena ar kelios raidės.. Paieškos langelyje Containing text (Turintis tekstą) galima nurodyti žodžius ar frazes. 22 pav.

39 pav. Rinkmenų paieškos langas Paieškos programos sąraše Look in (Kur ieškoti) galima nurodyti, ar paiešką vykdyti visuose kompiuterio diskuose (Local Hard drives, 39 pav.), ar tik pasirinktame diske. Galima ieškoti tik pasirinktame kataloge: duotame sąraše reikia pasirinkti punktą Browse (Naršyti) ir nurodyti tą katalogą. Nurodžius papildomas sąlygas (Search Options) – rinkmenos sukūrimo datą, dydį ar tipą, paiešką galima labai susiaurinti. Pvz., galima ieškoti visų rinkmenų, kurių pavadinime yra raidė „a“ ir dydis neviršija 100 kilobaitų. Tada langelyje Search for Files or Folders named reikia įrašyti vieną raidę „a“, o paieškos sąlygų (Search Options) skyrelyje pažymėti punktą Size (Dydis) ir nurodyti at most (ne daugiau kaip) 100 KB (40 pav.). Bus surastos tik tos rinkmenos, kurios tenkins visas nustatytas sąlygas. Paieškos sąlygų skyrelyje pažymėjus punktą Date (Data) galima pasirinkti tam tikrą dienų intervalą ir ieškoti tik tų rinkmenų, kurios per tą laiką buvo keistos (files Modified), sukurtos (files Created) ar tiesiog skaitytos (files Last Accessed). 41 pav. parodytos paieškos sąlygos, kurios liepia ieškoti per paskutines dvi dienas atverstų rinkmenų. RINKMENŲ TVARKYMAS 39

Skyrelyje Search Options esantis punktas Type (tipas) leidžia pasirinkti ieškomų rinkmenų tipą. Pvz., tipas Bitmap Image (BitMap tipo paveiksliukas) ieškos tik tų rinkmenų, kurių plėtinys yra .BMP. Vietoje tokios sąlygos rinkmenos pavadinimo langelyje galima būtų įrašyti „*.bmp“ – ši paieška identiška – taip pat rastų visas .BMP tipo rinkmenas. Įjungus punktą Advanced Options (Sudėtingesnės parinktys) galima pasirinkti, ar rinkmenų ieškoti tik viršutiniame katalogo lygyje, ar, kaip įprasta, – pačiame kataloge ir visuose giliau esančiuose kataloguose (pastaruoju atveju yra uždėta varnelė ties Search Subfolders – Ieškoti pakatalogiuose). Taip pat galima įjungti jautrią raidžių dydžiui (Case Sensitive) paiešką. Paprastai paieška yra nejautri raidžių dydžiui, taigi įvedus rinkmenos vardą „a.bmp“ surandama rinkmena „a.bmp“, ir „A.bmp“, ir „A.bMp“. Case Sensitive paieška rastų tik pirmąją rinkmeną.

40 pav. Dydžio apribojimas rinkmenų paieškos sąlygose

41 pav. Datos nurodymas rinkmenų paieškos sąlygose

3. WINDOWS SISTEMOS PROGRAMOS
A. PRAKTINĖ DALIS
3.A.1. STANDARTINĖS TAIKOMOSIOS PROGRAMOS
Atidarę sistemos meniu Start (Pradėti) Programs (Programos) Accessories (Priedai) matysite visą sąrašą taikomųjų programų, įdiegtų kartu su operacine sistema Windows. Programa Windows Explorer jau gerai pažįstama – ji skirta rinkmenoms ir katalogams kompiuterio diskuose tvarkyti. Su programą Paint (Dažymas, piešimas) tai pat jau turbūt susipažinote – jos priemonėmis galima piešti ar redaguoti piešinėlius. Neretai šiame sąraše rasite ir skaičiuotuvą (Calculator) paprastiems matematiniams skaičiavimams atlikti. Programa Notepad (Užrašinė) skirta elementaraus netvarkyto teksto dokuRINKMENŲ TVARKYMAS 40

mentams kurti bei redaguoti, o didesniems tekstiniams dokumentams skirta programa WordPad. WordPad yra tarsi pati paprasčiausia galingo tekstinio redaktoriaus Word versija. Šiame skyrelyje dar kartą išmėginsime programą Notepad – pažvelgsime į anksčiau jūsų nupiešto portreto vidų, mėginsime WordPadu suformuoti trumpą teksto dokumentą ir jį atspausdinti. Atsidarykite programą Notepad (Start Programs Accessories Notepad). Nors ji skirta tekstiniams dokumentams, kurių plėtinys yra .TXT, mėginsime atidaryti .BMP tipo rinkmeną, t.y. piešinėlį. Prisiminkite, kuriame kataloge išsaugojote savo portretą, nupieštą programa Paint. Jei nepamenate, mėginkite surasti jos katalogą pasinaudodami paieškos programa (žr. skyrelį 2.B.4). Dabar grįžkite į Notepad langą, atverskite jo meniu File (Rinkmena) ir pasirinkite komandą Open (Atidaryti) arba klaviatūroje paspauskite Ctrl-O. Atsivers dialogo langas su užklausa apie tekstinę rinkmeną, kurią norite atidaryti. Bet mes norime atidaryti ne .TXT, o .BMP tipo rinkmeną, taigi langelyje Files of type (Rinkmenų tipas) pasirinkite užrašą All Files (Visų tipų rinkmenos, 42 pav.), o katalogų sąraše Look in (Kur ieškoti) pasirinkite savo portreto katalogą (pvz., C:\Zoro). Dialogo lange atsiras visų rinkmenų sąrašas, kurios yra tame kataloge. Pažymėkite portreto rinkmeną (pvz., zoro.bmp) ir spragtelėkite mygtuką Open (Atidaryti).

42 pav. Bet kurio tipo rinkmenos atidarymas programoje Notepad Notepad programos lange atsivers portreto rinkmenos turinys (43 pav.). Daugelis simbolių jame yra visiškai nesuprantami net pačiai Notepad programai – jie žymimi taškeliais. Tai nieko nuostabaus, juk atvertėme ne tekstinę rinkmeną, o tam tikru formatu įrašytą piešinėlį. Pastebėkite, kad keli pirmi simboliai yra įskaitomi: BM, v 6. Tai vadinamieji „magiškieji“ simboliai, kurie padeda programoms automatiškai nustatyti, kokie duomenys yra įrašyti rinkmenoje, nesvarbu koks rinkmenos plėtinys ar pavadinimas. Daug įvairaus tipo rinkmenų turi panašius magiškus simbolius, kurie paprastai būna rinkmenos pradžioje. Šiuo atveju raidės BM reiškia Bit Map (bitų žemėlapis) – tą patį, ką ir rinkmenos plėtinys .BMP, o v 6 greičiausiai nurodo šio formato versijos numerį. RINKMENŲ TVARKYMAS 41

43 pav. Piešinėlis, atverstas programoje Notepad Uždarykite Notepad programą ir atsidarykite WordPad (Start Programs Accessories WordPad). Atsivertusiame lange parašykite nedidelį laiškelį ir mėginkite pakeisti kai kurių žodžių formatą (44 pav.): dukart spragtelėkite pele kokį žodį ir programos formatų tvarkymo priemonių juostoje spragtelėkite mygtuką – žodis paryškinamas. Panašiai galite išmėginti ir kitus mygtukus, kurie padaro tekstą pasvirą ar pabrauktą. Taip pat galite pakeisti pažymėto teksto šriftą ir jo dydį – tereikia formatų tvarkymo juostos kairėje esančiame šriftų bei jų dydžių sąraše parinkti atitinkamas vertes.

44 pav. Taikomosios programos WordPad langas Sukurtą laišką galite išsaugoti File (Rinkmena) meniu pasirinkę komandą Save (Įrašyti ) ir įprastiniame dialogo lange įrašę norimą rinkmenos pavadinimą bei parinkę katalogą, kur norite ją išsaugoti. Jei norite šį dokumentą atspausdinti ir spausdintuvas prie jūsų kompiuterio yra prijungtas, mėginkite atsiversti File (Rinkmena) meniu ir pasirinkti komandą Print (Spausdinti). Ji atvers dialogo langą, kuriame galėsite pasirinkti spausdintuvą (jei jų yra daugiau nei vienas), taip pat įvesti norimų spausdinti puslapių intervalą. Spragtelėkite mygtuką Print (Spausdinti). Plačiau spausdinimas aprašytas knygos dalyje apie programą Word. RINKMENŲ TVARKYMAS 42

B. TEORINĖ DALIS
Šioje dalyje aprašytos kelios dažniau naudojamos sisteminės programos, kurios reguliuoja sistemos darbą ir leidžia geriau pritaikyti sistemą prie vartotojo. Visos jos pasiekiamos per pagrindinį meniu atvertus Start (Pradėti) Settings (Nustatyti) ir pasirinkus punktą Control Panel (Valdymo skydelis). Paskutiniame šios dalies skyriuje aprašyta Windows sistemos programa Help (Pagalba).

3.B.1. DATA IR LAIKAS
Valdymo pultelio (Start Settings Control Panel) programa Date/Time (Data ir laikas) gali būti iškviesta dukart spragtelėjus jos piktogramą valdymo pultelyje arba dukart spragtelėjus laikrodį, esantį apatinėje darbalaukio dalyje, dešinėje. Šios programos paskirtis savaime suprantama – ji leidžia pakeisti sistemoje rodomą datą ir laiką (45 pav.). Kitoje šios programos kortelėje Time 45 pav. Valdymo pultelio programa Data ir laikas Zone (Laiko juosta) galima nurodyti, kiek vietinis kompiuterio laikas skiriasi nuo Grinvičo laiko (GMT). Pvz., šiuo metu Lietuvos laiko juosta viena valanda lenkia Grinvičo laiką (GMT +1). Laiko juostos kortelėje varnele galima pažymėti punktą Automatically adjust clock for daylight saving changes (Automatiškai pakeisti laikrodžio rodmenis keičiantis vasaros ar žiemos sezonui). Dukart per metus nereikės keisti laikrodžio rodmenų.

3.B.2. EKRANAS
Valdymo pultelio programa Display (Ekranas) skirta kompiuterio vaizduoklio bei darbalaukio parametrams keisti. Ją patogu iškviesti paspaudus dešinįjį pelės klavišą tuščioje darbalaukio vietoje ir pasirinkus komandą Properties (Savybės). RINKMENŲ TVARKYMAS 43

8 pav. Verta paminėti kortelę Screen Saver (Ekrano apsauga). taip pat naudojamų spalvų 46 pav. tuo ir vaizdas spalvingesnis.). viena jų jau turėtų būti gerai pažįstama – tai Background (Fonas. leidžianti nustatyti įjungto kompiuterio nenaudojimo laiką. Valdymo pultelio programa Ekrano savybės skaičių (Colors). Šios kortelės skiriasi – priklauso nuo to. pvz. kai kompiuteriu nėra dirbama. įsijungiančią po kiek laiko. Ji skirta darbalaukio fone esančiam piešiniui ar nuotraukai pasirinkti.. Labai svarbus šios kortelės mygtukas Advanced (Sudėtingos parinktys). Juo iškviečiama programėlė. Naudingiausia kortelė yra Settings (Nustatyti. Jis atverčia dar vieną parametrų nustatymo langą su daug kortelių. Taip tausojamas ekranas. tiesa. tuo gražesnis ir lengviau suprantamas vaizdas.Programa Display susideda iš kelių kortelių. RINKMENŲ TVARKYMAS 44 . Kuo daugiau taškų.). Šios parinktys tikrai efektyviai taupo elektros energiją ir prailgina kompiuterio gyvenimą. o bitų skaičiumi. Šioje kortelėje taip pat galima pasirinkti keletą vaizdo efektų. Recycle Bin) piktogramas. Ji leidžia pasirinkti ekrane matomų taškų skaičių (Screen area).. lango turinio rodymą jo tempimo metu (Show window contents while dragging). šis būdas nėra toks efektyvus. tuo daugiau informacijos telpa ekrane. Maksimalūs šių parametrų dydžiai glaudžiai susieti ir priklauso nuo kompiuteryje esančios vaizdo plokštės atminties dydžio. 46 pav. po kurio automatiškai ir visiškai išsijungia ekranas ar standusis kompiuterio diskas. Nors spalvų skaičius paprastai matuojamas ne vienetais. Dažniausiai užsklanda – tai tamsūs vaizdai. Toje pačioje kortelėje yra mygtukas Power (Energija). Kuo daugiau atminties. Kortelė Effects (Efektai) – kelių standartinių darbalaukio programų (pvz. tuo daugiau ir spalvų bei taškų galima parinkti. Ji leidžia parinkti ekrano užsklandą – papildomą programą. susigaudyti nesunku – kuo daugiau bitų. kuo daugiau spalvų. Kortelė Appearance (Išvaizda) leidžia pasirinkti visų programų langų spalvas (lango antraštė nebūtinai turi būti mėlyna) ir juose naudojamų šriftų dydį. My Computer.

Šriftų rinkmenų plėtiniai yra . Norint papildyti šriftų sąrašą.TTF (True Type Font). 3.kokia kompiuteryje vaizdo plokštė.FON arba .3. visą sistemą gali tekti diegti iš naujo. Kiekvienas šriftas – tai tam tikra rinkmena. nes ištrynus kai kuriuos sistemoje naudojamus šriftus. Kuo didesnis šis dažnis. nesvarbu koks jų vaizdavimo dydis būtų parinktas. Nereikalingus šriftus galima ištrinti. tačiau ir sistema veikia lėčiau. tuo vaizdingesnį tekstą galime parašyti tokiomis programomis kaip Word. ŠRIFTAI Valdymo pultelio programa Fonts (Šriftai) atverčia tam tikrą sistemos katalogą. Kuo šriftų daugiau. Daug įvairių šriftų galima nesunkiai rasti internete. kurioje surašyta informacija apie šriftą sudarančių raidžių formas. tuo sveikiau akims (60 Hz dažnis yra tikrai per mažas). RINKMENŲ TVARKYMAS 45 . kuriame surašyti visi įdiegti šriftai. Pastarieji išlieka vienodai gražūs.B. tačiau viena jų dažniausiai vadinasi Monitor (Vaizduoklis) ir leidžia pasirinkti vaizduoklio skleistinės dažnį (Refresh frequency – Atnaujinimo dažnis). bet tai pavojingas užsiėmimas. iš kito katalogo reikia perkopijuoti šriftų rinkmenas į programos Fonts langą.

dešinėje darbalaukio pusėje. Jei varnele pažymėtas punktas Enable indicator on taskbar (Rodyti kalbos indikatorių užduočių juostoje). Programos Keyboard mygtuku Change Key Sequence (Pakeisti klavišų seką) galima nustatyti. Paprastai klaviatūra pritaikyta anglų kalbos raidėms įvesti. 3. Taip pat leidžia sukeisti kairiojo ir dešiniojo klavišo funkcijas (kontekstinį meniu tuo atveju iškviestų kairysis klavišas) – pastaroji parinktis ypač aktuali kairiarankiams.5.) naudojamų kalbų sąrašą galima papildyti (Add). jo judėjimo ekrane greitį. Bet dažniausiai ji naudojama klaviatūros kalboms parinkti. LT – lietuvių). mėlyname fone atsiranda šiuo metu įjungtos klaviatūros raidyno simbolis (EN simboli47 pav. o kortelėje Input Locales (Įvedimo vietos. apačioje.B. RINKMENŲ TVARKYMAS 46 . PELĖ Valdymo pultelio programa Mouse (Pelė) leidžia pasirinkti pelės žymiklio vaizdą. KLAVIATŪRA Valdymo pultelio programa Keyboard (Klaviatūra) gali būti panaudota klaviatūros reagavimo greičiui ar žymiklio mirksėjimo dažniui nustatyti (kortelėje Speed – Greitis). kokia klaviatūros klavišų kombinacija pakeičia vieną kalbą kita. Valdymo pultelio programa Klaviatūra zuoja anglų kalbą.4.B. Dažniausiai ši kombinacija yra Ctrl-Shift arba Alt-Shift. Spragtelėjus šį užrašą kairiuoju pelės klavišu raidyną galima pakeisti.3. 47 pav.

Kortelėje Network Identification (Identifikacija tinkle) galima nustatyti šio kompiuterio vardą vietiniame tinkle. o anglų kalboje šis skirtukas (Decimal symbol) yra taškas. procesoriaus tipą ir operatyviosios atminties (RAM) dydį. atitinkamo įrenginio gamintojo tinklalapiuose.7.B. tinklo plokštės. pažymė48 pav. Visas parinkčių rinkinys bus automatiškai (ir teisingai) nustatytas. modemai. RINKMENŲ TVARKYMAS 47 ..6. tačiau lengviausia yra kortelėje General (Bendra) pasirinkti savo vietovę (Locale). klaviatūra. garso plokštės ir t. Pvz.B. kad trupmeninė skaičiaus dalis būtų atskiriama kableliu. kuris atverčiamas dukart spragtelėjus jo pavadinimą programos Įrenginių tvarkyklė lange. ar nėra nusiskundimų. SISTEMOS SAVYBĖS Valdymo pultelio programa System (Sistema) (kortelėje General – Bendra) parodo visą kompiuteryje naudojamos operacinės sistemos pavadinimą.. Lithuanian (Lietuviškos parinktys). Jei prie vieno ar kito įrenginio pažymėtas šauktukas ar kitas dėmesio reikalaujantis ženklas (48 pav. laiko (Time) ir datos (Date) vaizdavimo formatus. lietuviški standartai reikalauja. Įrenginių tvarkyklės langas tas įtaisas neteisingai įrengtas.. o kortelės Hardware (Techninė įranga) mygtukas Device Manager (Įrenginių tvarkyklė) atverčia langą.3. Naujausias tvarkykles paprastai galima rasti internete. 3.). pvz. kurie skirtingose šalyse paprastai skiriasi (dėl šios priežasties ir programos pavadinimas toks). Šioje programoje galima visas parinktis atlikti savo nuožiūra. standieji ar lankstieji diskai. Visą įrenginio pavadinimą bei gamintoją sužinosime jo savybių lange.t. REGIONINĖS PARINKTYS Valdymo pultelio programa Regional Options (Regioninės parinktys) leidžia parinkti valiutos (Currency). Šį sąrašą verta atsiversti įdiegus sistemą ir pasižiūrėti. skaičių (Numbers). pvz. blogai veikia arba jo veikimui trūksta atitinkamos programinės įrangos (tvarkyklių – drivers). kuriame surašyti visi kompiuteryje naudojami įrenginiai.

8.. Word arba Excel. nes pateikiamų temų sąrašas būna trumpiausias ir reikiamą pagalbą galima rasti greičiausiai. Panašias pagalbines programas turi visos rimtos taikomosios programos. Patogiausia naudotis kortele Search. Vieną jų spragtelėjus dukart. RINKMENŲ TVARKYMAS 48 . PAGALBA Daug informacijos (anglų kalba) apie naudojimąsi Windows sistema galima rasti iškvietus programą Help (Pagalba). kortelėje Index galima įrašyti žodį Mouse (Pelė). pvz. Atsiras didelis šį žodį turinčių temų sąrašas. atsivers ir pati tema. Ji įjungiama spragtelėjus darbalaukio apačioje esantį mygtuką Start ir meniu pasirinkus Help. Jos taip pat dažniausiai iškviečiamos pasinaudojant atitinkamos programos meniu Help (Pagalba) arba paspaudus klavišą F1. kortelėje Index (Rodyklė) pateikiamas visų raktažodžių sąrašas. Pvz. o kortelėje Search (Paieška) galima įvesti keletą dominančių žodžių ir programa pateiks visas temas.B.3. norint plačiau sužinoti apie pelę.. kuriose jie naudojami. Programos Help lange yra trys pagrindinės kortelės: Contents (Turinys) kortelėje nuosekliai surašytos ir sugrupuotos visos temos.

B.1.3. Teksto redagavimas A.B.B.A.3.B.4. keičiame šriftus 5.3.B. Perkeliame tekstą dokumente 5.1. Spausdiname dokumentą 4.B.2.2. Šriftai 5. Teksto kopijavimo ir perkėlimo būdai 5.1. Teorinė dalis 5. Paprasčiausias Wordo dokumentas A.2.A.A.3. Braižome Wordo dokumente 7. Teorinė dalis WORD 50 50 50 56 57 59 60 60 62 63 65 65 65 66 67 70 70 71 71 73 74 76 76 77 77 77 78 78 80 80 81 81 81 82 83 85 49 .A.A.B.2. Teorinė dalis 6. Dokumento savybės ir statistika 4. Komandų atšaukimas 6. Tabuliacijos 5.8.B.A. Ieškome ir keičiame žodžius dokumente B. Praktinė dalis 7. Teksto žymėjimo būdai 5. Praktinė dalis 5. Dokumento apipavidalinimas A.1. Praktinė dalis 4. TEKSTŲ TVARKYKLĖ MICROSOFT WORD 4. Priemonių juostos 4. Rėmeliai 5. Įterpiame lentelę B.7.B.3.2.A. Lentelės ir paveikslai A. Įterpiame paveikslą į dokumentą 7.6.A. Pastraipos savybės 5.A.1. Teorinė dalis 4.II.B.5. Išnašos 6.B.A.1. Ieškome diske Wordo dokumentų B. Stulpeliai 7.3.4.B. Antraštės ir poraštės 6.B. Spalviname raides. Atidarome dokumentą ir jį keičiame 4. Įvairūs Wordo parametrai 5. Praktinė dalis B. Sukuriame Wordo dokumentą 4.B.2. Pastraipų numeravimas 5.

spalvų ir šriftų tekstą. Pasirinkite punktą ProWORD 50 .A.2.2.2. Sukuriame pastraipos stilių 8.B.A. Darbo paspartinimas ir rašybos tikrinimas A. PRAKTINĖ DALIS 4.B.A. Praktinė dalis 10. Jei jūsų kompiuteryje tvarkingai įtaisytos Windows bei Microsoft Office programinės įrangos. formules. Word leidžia greitai sukurti tiek paprasčiausius trumpus tekstinius dokumentus. Sukuriame makrokomandą 10. Sukuriame masinį laišką B.7. Pradėsim nuo paprasčiausio dokumento sukūrimo.B. Word sukurti dokumentai paprastai turi savąjį tipą. Sukuriame pareiškimo trafaretą 9.3.B.1. Rašybos tikrinimas 85 86 87 87 87 90 91 93 94 94 95 96 99 99 99 100 102 102 102 105 107 109 109 Microsoft Word – vienas labiausiai paplitusių tekstų redaktorių. Sukuriame apklausos formą 10.3. Autotekstas 10. Teorinė dalis 8. SUKURIAME WORDO DOKUMENTĄ Atidarome Wordą. Lentelės 8. 4.A.A.doc – mat tokį prievardį turi Word rinkmenos. Stiliai ir turiniai A.B. tekstinį redaktorių Word rasite kairiuoju pelės klavišu spragtelėję Start mygtuką kairiajame apatiniame ekrano kampe esančiame meniu. Word rinkmenose galima ne tik rašyti suformuotą įvairaus dydžio.A. Trafaretai ir formos A. Sukuriame automatinį turinį 8. Praktinė dalis 8. Turinio parametrai 8.2. Sukuriame automatinį lentelių sąrašą 8. Teorinė dalis 10.A. išsaugojame jį. tiek patogiai dirbti su dideliais straipsniais ar net knygomis. Stilių numeravimas 9.1.A.3. uždarome.1.2. įdėti paveikslus. Stilių tvarkyklė 8. PAPRASČIAUSIAS WORDO DOKUMENTAS A. bet ir kurti lenteles.1. Praktinė dalis 9.1.A.1.B.A.1. vadinamąjį . sukuriame tekstinį dokumentą. Sukuriame svarbių žodžių rodyklę B. Paveikslų įterpimo būdai 7.4.

Paspauskite mygtuką 49 pav. jis bus surastas ir dešiniajame paieškos programos lange pamatysite užrašą WINWORD.exe (toks yra Microsoft Word programos vardas). laukelyje Named (Vardu) įveskite winword.grams ir atsivertusiame žemesnio lygio meniu spragtelėkite Microsoft Word. kad Wordas yra įdiegtas. Kaip parodyta 50 pav. vadinasi. kaip pavaizduota 49 pav.. kad ji būtų įdiegta. Jei paieškos programa dešiniajame lange atsirado užrašas "There are no results to display". Redaktoriaus Word paleidimo seka Search Now ir laukite rezultato. o laukelyje Look In (Kur ieškoti) nurodykite Local Hard Drives (ieškoma visuose standžiuosiuose kompiuterio diskuose).EXE. Word programos kompiuteryje nėra ir jums teks pasirūpinti. Dukart spragtelėkite jį ir Wordas atsidarys. Jei nurodytame meniu nerandate Wordo. WORD 51 . Tačiau jei jūs esate tikras. galite rasti jį pasinaudodami rinkmenų paieškos programa. bet žinote. Start meniu pasirinkite Search (Ieškoti) ir For Files or Folders (Rinkmenų arba katalogų). kad jis kažkur kompiuteryje yra.

WORD 52 . raidyną perjungti galima ne tik pele.50 pav. galite blogą simbolį ištrinti paspaudę klaviatūroje Backspace klavišą dešinėje klaviatūros pusėje virš Enter. lietuvių kalbą. spauskite Enter. Beje. bet ir klaviatūra: pamėginkite kartu paspausti kairėje klaviatūros pusėje esančius klavišus Ctrl ir Shift. kaip parodyta 52 pav. Tai reiškia. arba Alt ir Shift – tuo pačiu metu stebėkite pasirinktos kalbos indikatorių Windows užduočių juostoje. Dabar galite rašyti lietuviškai. t. Lietuviškos raidės paprastai yra pagrindinėje klaviatūros dalyje vietoj skaičių.y. Programos Word paieška (Windows: Start/Search/For files or folders) Atsidariusiame Word lange parašykite bandomąjį sakinį. o ne “š” raidė. Jei suklydote. kaip 51 pav. Greičiausiai mėlyname fone matote dvi raideles EN. o atsiradusiame meniu pasirinkite Lithuanian. kad parinktas anglų kalbos raidynas. pažvelkite į pačioje ekrano apačioje esančios Windows užduočių juostos dešinę pusę. Tačiau jei paspaudus skaičių “6” ekrane ir pasirodo “6”. Jei norite pereiti į naują pastraipą. Pele paspauskite šias raides.

Pasirinkite viršuje kairėje esantį Word meniu punktą File (Rinkmena). Windows užduočių juosta Dabar jūsų sukurtas tekstas yra tik elektroninėje kompiuterio atmintinėje ir jis dings. kaip pavaizduota 53 pav. Norėdami dokumentą išsaugoti ilgam. o atsiradusiame meniu – punktą Save (Išsaugoti). Sakinys naujame Word dokumente 52 pav. jei kompiuteris bus išjungtas. WORD 53 .51 pav. turite jį įrašyti į standųjį diską.

Laukelyje Save in reikėtų pasirinkti katalogą arba standųjį diską. Jo viduje tokiu pačiu būdu sukurkite katalogą “dokumentai” ir taip pat įeikite į jį.doc. Belieka spragtelėti mygtuką Save (Išsaugoti). WORD 54 . jei toks dar neįvestas. Dokumentas bus išsaugotas ir jo pavadinimas atsiras Wordo antraštėje. o laukelyje File name įrašyti norimą rinkmenos vardą. kokį vardą suteikti rinkmenai ir į kurią standžiojo disko vietą (katalogą) jį įrašyti (54 pav. Dialogo pagrindiniame lange atsiras visų disko katalogų sąrašas. Spragtelėkite Save in ir atsiradusiame sąraše pasirinkite diską D: (jei jūsų kompiuteryje yra tik diskas C:. pasirinkite jį). kitaip tariant – įeikite į jį. o rinkmenos vardas bus Valio.53 pav. esantį dialogo lango viršuje ir atsiradusiame langelyje įvedus “users”. laukelyje File name įveskite rinkmenos pavadinimą Valio. dokumentą išsaugosime kataloge D:\users\dokumentai. Dabar. galima jį sukurti spragtelėjus naujo katalogo mygtuką (Create New Folder). Tarkime. Dokumento išsaugojimo komanda Jei sukurtą dokumentą bandote išsaugoti pirmą kartą. kuriame dokumentas bus išsaugotas. Jei sąraše katalogo users nėra. kai jau esame teisingame kataloge. Wordas paklaus. Dukart spragtelėkite atsiradusį users katalogą.).

nes vis dar neretai pasitaiko. Taip gali dingti kelių valandų darbas. Jeigu jūs prieš uždarydami neišsaugojote dokumento. Jei vėliau redaguosite dokumentą ir vėl meniu pasirinksite File Save. įpraskite dažnai naudoti komandą Save. kad Word arba patys Windows “sulūžta”. jei norite jį išsaugoti. Jei sukūrėte keletą Wordo dokumentų ir visi jie atidaryti. Tokiu atveju meniu apačioje matosi dviguba rodyklė (kaip. nustoja reaguoti į vartotojo komandas pele bei klaviatūra.). užsidarys ir pats Wordas. Dirbdami Wordu. gali būti..54 pav. ar norite tą padaryti dabar. Ją spragtelėjus. programa paklaus. Patartina atsakyti “Yes”. jog komandų sąrašas yra sutrauktas. nes neišsaugota diske rinkmena iš elektroninės atminties dings išjungus kompiuterį. Uždarius paskutinį. išsiskleis visas meniu. WORD 55 . Tokiu atveju tenka kompiuterį išjungti ir vėl įjungti (“perkrauti sistemą”). 53 pav. Dabar uždarykite Wordą: pasirinkite meniu punktą File Exit. Rinkmenos išsaugojimo dialogo langas (File/Save As) Tokia iš pirmo žvilgsnio sudėtinga procedūra vykdoma tik todėl. tai spaudydami langų kryžiukus uždarysite visus dokumentus paeiliui po vieną. dokumento pakeitimai bus išsaugoti iš karto. Jeigu nematote šios komandos. Kitas būdas uždaryti redaguojamą dokumentą – spragtelėti kryžiuką programos antraštės dešinėje pusėje. pvz. kad dokumentas išsaugomas pirmą kartą ir reikia nurodyti jo vietą bei vardą.y. t.

Tarkime. Paprastai tiek tarpai tarp žodžių. spragtelėkite jį ir spauskite mygtuką Open. tačiau patogumo labui galime padaryti juos matomus – tereikia standartinių priemonių juostoje pele įspausti mygtuką . tada įeikite (dukart spragtelėkite) į katalogą. tai bus diskas D:\ arba C:). Vietoj jų parašykite kitas (“teisingas”) raides. ATIDAROME DOKUMENTĄ IR JĮ KEIČIAME Atsidarome anksčiau sukurtą dokumentą. kurioje vėl galite ką nors parašyti. jums pavyko atidaryti seną dokumentą (jei ne.doc).2.A. Priemonių juostoje paspauskite mygtuką Open (Atidaryti) . o jo viduje – katalogas dokumentai). pakeičiame peržiūros režimą.. Dabar paspauskite klaviatūroje klavišą Enter ir jūs pereisite į naują pastraipą. kuriame anksčiau išsaugojote dokumentą (jei atlikote praeito skyrelio veiksmus. Šis mygtukas panašus į pastraipos pabaigos simbolius. o įvyko perversmas). Atsidarykite Wordą. Pele spustelėkite bet kurioje jo vietoje vidury teksto – žymiklis atsistos į tą vietą. WORD 56 . tiek pastraipų pabaigos simboliai yra nematomi. išsaugojame. mėginkite atlikti praėjusio skyrelio veiksmus dar kartą). arba meniu pasirinkite File Open… Atsidariusio lango (55 pav. valio.4. kuriame yra reikalinga rinkmena (galbūt tai bus katalogas users. įrašome autorių. Klaviatūroje paspauskite kelis kartus klavišą Delete – dings raidės iš dešinės. nutarėte pakeisti vieną kitą žodį anksčiau sukurtame ir išsaugotame Wordo dokumente (rašėte referatą apie didžius žmones. 55 pav. Rinkmenos atidarymo langas (File/Open) Tikėkimės. redaguojame jį. o tada rinkmenų sąraše suraskite norimą dokumentą (pvz.) laukelyje Look In pasirinkite diską.

bet suteikia aiškumo redaguojant tekstą. Wordo lange matysime tamsiame fone popieriaus lapą. Windows programų juosta Pamėginkime atspausdinti vieną iš dokumentų. kai visiškai pamiršite dokumento įrašymo vietą. kurį norėtumėte spausdinti (pasirūpinkite. taigi pavyko ją atidaryti. Suaktyvinkite tą. o rinkmeną išsaugojote kokioje nors saugioje vietoje. Gerai. Naujame dokumente parašykite ką nors. tiek orientuotis. o pereiti nuo vieno dokumento prie kito galite paspaudę atitinkamo pavadinimo mygtuką. Jei prieš spausdindami WORD 57 . Vietoje tarpų dabar matome taškus eilutės viduryje. Dabar sukurkite dar vieną naują dokumentą. Dar greitesnis būdas sukurti naują tuščią dokumentą – spragtelėti pirmąjį standartinės priemonių juostos mygtuką. Visi šie specialieji simboliai yra nespausdinami. Po kiek laiko mėginsime jį rasti pasinaudodami tuo. Atsidarykite meniu File Properties (Savybės) ir įjunkite kortelę Summary (Suvestinė). Wordas turėtų galimybių padėti jums jį rasti. ant kurio parašytas tekstas. kaip tekstas išsidėstęs lapo centro atžvilgiu ir pan.kurie dabar turėtų pasidaryti matomi tekste. kuris vaizduoja tuščią popieriaus lapą: . Aktyvaus dokumento pavadinimas vaizduojamas įspaustame mygtuke. Baigę redaguoti tekstą nepamirškite standartinėje priemonių juostoje paspausti mygtuką Save (arba File Save). bet ir tai gali gerokai palengvinti vėlesnę paiešką. Jį įjungti galime pasirinkę meniu View (Peržiūra) Print Layout (Spaudinio vaizdas). Jei nematote tokio mygtuko. kokio dydžio yra paraštės. Jeigu Wordas uždarytas. kad šį kartą prisiminėte. greičiausiai standartinė priemonių juosta (Standard) neįjungta (žr. skyrelį apie priemonių juostas). kaip iš anksto pasirūpinti tokia situacija ir savo dokumente turėti šiek tiek papildomos informacijos. kurios niekaip nepavyksta surasti? Yra būdų. jų vardai rodomi Windows programų juostoje ekrano apačioje (56 pav. O jeigu kompiuteryje yra daug diskų.3. todėl lengva pastebėti. yra Spaudinio vaizdo režimas. nebūtina uždaryti ir vėl atidaryti Word programą. kad vėliau (po švenčių). vardu New Blank Document. Geriausias režimas.A. tiesiog galite pasirinkti meniu File New… ir spragtelėti mygtuką OK. daug katalogų. spausdinimas. kurioje kompiuterio disko vietoje buvo įrašyta ši rinkmena. kurio metu paprasta tiek įvesti tekstą. kad gerai pažįstame autorių. Jeigu vienu metu Worde redaguojate keletą dokumentų.). SPAUSDINAME DOKUMENTĄ Darbas su keliais dokumentais vienu metu. 4. atverkite jį. Wordas turi keletą dokumento peržiūros režimų. Laukelyje Author (Autorius) parašykite savo vardą ir pavardę (geriau tikrus – juos lengviau prisiminti). Pereiti galite ir naudodamiesi klaviatūra – paspauskite Alt-Tab klavišų kombinaciją ir pamatysite. kad jame būtų bent vienas kitas žodis). kaip tekstas išsidėsto lape. Dar kartą išsaugokite dokumentą ir uždarykite jį. Šiame dokumente įvesime nedaug papildomos informacijos – tik autoriaus vardą. Norint sukurti naują dokumentą. 56 pav.

kiti leidžia spausdinti ant įvairaus dydžio popieriaus lapų).9” tiesiog leis atspausdinti ketvirtą bei devintą puslapius. Šiame režime Wordo ekrane gali būti sutalpinamas visas popieriaus lapas. Tą visada patartina daryti prieš spausdinant. toje vietoje spragtelėkite pele – vaizdas pritraukiamas. Dar kartą spragtelėję tekstą. vėl galite iškviesti File Print… ir laukelyje Pages įrašyti. o dialogo langas užsivers. Spragtelėkite užrašą Current page. Tačiau dažniausiai prieš spausdinant visą ilPrint. Tokiu atveju teksto raidės yra labai mažos ir redaguoti jį sunkoka. galite pereiti į režimą Spaudinio peržiūra. ant kokio didumo popieriaus bei kokiu spausdintuvu ketinate savo dokumentą atspausdinti. Paspaudus mygtuką OK. spausdinimo kokybę ir pan. priemonių juostoje paspauskite mygtuką Close (Uždaryti) arba View meniu pasirinkite kokį kitą norimą peržiūros režimą (pvz. grįšite į vis dar atverstą spausdinimo dialogo langą (57 pav. spragtelėkite priemonių juostos mygtuką Print Preview te File Print Preview. Norėdami iš arčiau pažvelgti į kokią įtartiną teksto vietą. o reikšmė “4.). Langelyje Name turite iš visų įrengtų spausdintuvų pasirinkti norimą. Norėdami šį režimą . Lango dalyje Page range (spaudinio apimtis) galima nurodyti. arba meniu pasirinkiįjungti. Jei spaudinio peržiūroje dokumentas jums patiko ir žinote. kuriuos puslapius norite atspausdinti. dokumentą lengvai atspausdinsite spragtelėję standartinės priemonių juostos mygtuką .norite pamatyti. kuris simbolizuoja spausdintuvą: gą dokumentą rekomenduojama peržiūrėti ir pataisyti spausdinimo parametrus. WORD 58 . dokumentas bus nusiųstas į spausdintuvą. tačiau tiksliai matome teksto išsidėstymą lape. atspausdinti vieną bandomąjį lapą ir tik tada – visą likusį dokumentą. kaip tiksliai ant popieriaus atrodys dokumentas.. kad spausdintuvas įjungtas ir prijungtas prie kompiuterio. pvz. Kadangi šios spausdintuvo savybės priklauso nuo spausdintuvo tipo (vieni yra spalvoti. ar Wordas teisingai įsivaizduoja. Tada patartina spragtelėti greta esantį mygtuką Properties (Savybės) ir atsivėrusiame lange nustatyti spausdintuve esančio popieriaus dydį. jei norite pradžiai atspausdinti einamąjį puslapį.. jas turėsite išsiaiškinti patys. “2–20” reikš “atspausdink puslapius nuo antro iki dvidešimto” imtinai.). Norėdami grįžti į ankstesnį redagavimo režimą. Jei dabar norite atspausdinti likusius puslapius. Nustatę spausdintuvo savybes. View Print Layout). kiek puslapių norite atspausdinti. Norėdami prieš spausdinimą įsitikinti. o visi spausdinimo parametrai teisingai nustatyti. grąžinsite viso puslapio vaizdą. pasirinkite meniu punktą File Print… Atsivers spausdinimo dialogo langas (57 pav.

Sąraše Property (Savybė) pasirinkite Author (Autorius).57 pav. WORD 59 .2 pabaigą). Spauskite Add to List (pridėti prie sąrašo). arba meniu File Open. kuriame ieškosite rinkmenų (pvz.. Pamėginkime dabar surasti ir atsidaryti kokį nors anksčiau jūsų įvestą ir pamirštą dokumentą. Wordas pateiks visų rinkmenų sąrašą pasirinktame diske.A. jei dar to nepadarėte. pažymėkite varnele punktą Search subfolders (Ieškoti ir pakatalogiuose) ir spauskite Find Now (Nagi. Atsidarykite Wordą. Spausdinimo dialogo langas (File/Print) 4. skyrelio 4. IEŠKOME DISKE WORDO DOKUMENTŲ Naudojamės Wordo dokumentų paieškos galimybėmis ieškodami diske savo sukurtų dokumentų. Mums dabar reikia pasakyti. kurių autorius esate kaip tik jūs. Spauskite mygtuką Open .4.A. Naudosimės tuo. kad tame dokumente jūs įrašėte savo vardą bei pavardę (žr. ieškok!). pridėkite šią naują paieškos sąlygą prie jau esančių sąlygų sąrašo. kad ieškotų ne visų. o laukelyje Value (Vertė) įveskite savo vardą. kurio pagrindinėje dalyje parašyta paieškos sąlyga sako. Laukelyje Look in (Kur ieškoti) įrašykite disko pavadinimą. D: arba C:). Atsivertusiame lange paspauskite viršuje esantį mygtuką Tools (Priemonės) ir pasirinkite Find (Ieškoti) – atsivers sudėtingas paieškos langas (58 pav. pavardę arba abu.y. kurių autoriaus vardas arba pavardė sutaps su jūsų. o tik tų. t. kad Wordas ieškos visų savo dokumentų. Pasirinkite dominančią rinkmeną (spragtelėdami) ir spauskite Open – ieškoma rinkmena bus atverta.).

įdėti papildomų mygtukų. Norint iškviesti komandą iš priemonių juostos tereikia vieną kartą spragtelėti atitinkamą mygtuką. Norint surasti kurią nors komandą.58 pav. naikinti ar ieškoti. Wordas turi daug teksto tvarkymo komandų. sukurti savo juostą.B. pakeisti jų padėtį. PRIEMONIŲ JUOSTOS Kaip priemonių juostas įdėti. kol ją iškviečiame. skyriuje Edit (Redagavimas) yra komandos tekstui kopijuoti. o Table (Lentelė) skyrius skirtas lentelėms kurti ir keisti. Pvz. o tada atsiradusiame sąraše pasirinkti norimą komandą. Dokumentų paieškos langas Worde (File/Open/Tools/Find) B. Kartais komanda gali būti paslėpta gilesniame meniu skyrelyje. kurios atidaro ar uždaro dokumentą. tad tenka nemažai paspragsėti. panaikinti. Darbui su komandomis paspartinti Worde egzistuoja vadinamosios priemonių juostos (toolbar). kuriose pagal kategoriją sudėlioti dažniausiai naudojamų komandų mygtukai. atspausdina jį ar nustato spausdinamo lapo savybes. WORD 60 . reikia iš pradžių pele spragtelėti atitinkamą meniu skyrių. TEORINĖ DALIS 4.. kurios visos surašytos į meniu juostą ir sugrupuotos į atskirus skyrius pagal kategoriją. skyriuje File (Rinkmenos) surašytos komandos.1.

apačioje). WORD 61 . tai prilipdyti prie kurio nors lango šono.) matysite juostas Standard (Standartinė). arba laisvai “plaukioti” ekrane savo atskiruose languose. galite pamėginti pele nutempti kurį nors mygtuką iš pateikto sąrašo (61 pav.) pasirinkite kortelę Commands (Komandos) ir pamatysite sugrupuotą visų Wordo įmanomų komandų sąrašą. taip pat įmanoma susikurti savo juostą. kurios ekrane matosi. kai Wordo ekranas mirgės bandydamas įkišti juostą tai į atskirą langą. Juostų keitimo režimą įjungsite paspaudę dešinįjį pelės klavišą ant bet kurios juostos ir pasirinkę komandą Customize… (Tvarkyti pagal savo reikmes. 59 pav.) ir įmesti į bet kurią atverstą priemonių juostą. Formatting (Formatų tvarkymas) ir dar daug kitų. Visą jų sąrašą galima pamatyti meniu juostoje paspaudus View Toolbars. Tempiama priemonių juosta Bet kurią juostą įmanoma pakeisti – pridėti mygtukų ar išmesti nenaudojamus. Priemonių juostų sąrašas 60 pav. Kol atverstas šis langas. neišsigąskite. Atsiras naujas mygtukas. tiek priemonių juostos) paspaudę dešinįjį pelės klavišą. Juostų sąraše yra varnelėmis pažymėtos tos juostos. Atsivertusiame lange (61 pav. Jei norite paslėpti kurią nors iš jų. juosta “prilips”. iškvieskite juostų sąrašą ir spragtelėkite varnelę.Wordas turi per 10 priemonių juostų. kai juostai rasite tinkamą vietą.). Jų padėtį galima keisti. “Prilipusią” juostą įmanoma tampyti paėmus už vertikalaus brūkšnelio jos kairiajame pakraštyje (60 pav. paimkite pele už to lango (dažniausiai mėlynos) antraštės ir patampykite į šalis – jei pritempsite iki Wordo programos lango krašto. Jei pirmą kartą tampysite juostas. Šį sąrašą kur kas greičiau pasieksite ant bet kurios juostos (tiek meniu. tiesiog atleiskite pelės klavišą tada. 59 pav. Visos juostos (taip pat ir meniu juosta) gali būti arba “prilipusios” lango pakraščiuose. Lygiai taip pat juostą galima ir įjungti. Mygtuką panaikinti galima atvirkštiniu būdu. Jei juosta turi savo langą. Atsivertusiame sąraše (59 pav.

kad lengvai galėtume rasti savo dokumentus. Wordo dokumente yra laikoma ne tik informacija apie įvestą tekstą bei to teksto formavimą. o kai paspausite OK. Tempiame komandą New į priemonių juostą ten pritempkite reikalingų komandų į savo juostą. Jei juosta atsibos. (View/Toolbars/Customize) Tą juostą po to galėsite nutempti į norimą vietą Wordo ekrane. sąraše pažymėję savo juostos pavadinimą ir paspaudę mygtuką Delete (Ištrinti).2. 4. WORD 62 . DOKUMENTO SAVYBĖS IR STATISTIKA Kaip pasirūpinti tuo. bet ir informacija apie dokumento autorių. Jie labai svarbūs tvarkant ir rūšiuojant informaciją. ypač kai nelabai pamename.Geriausias būdas susidėlioti komandas pagal savo reikmes – tai susikurti savo priemonių juostą ir ten nutempti mėgstamus savo mygtukus. Naują juostą sukursite dešiniuoju mygtuku iškvietę tą patį Customize langą ir jame – kortelę Toolbars. Šie aprašomieji duomenys gali būti labai naudingi tiek ieškant svetimo. sukūrimo datą ar jo paskirtį. Dabar pereikite į kortelę Commands ir iš 61 pav. kokiu vardu ar kurioje vietoje jį įrašėme. Duomenys. jame pasirinkę kortelę Toolbars. ekrane atsiras nauja tuščia juosta. Mygtukas New paklaus naujos juostos vardo. kurie skirti kitiems duomenims aprašyti. galite lengvai ją ištrinti vėl iškvietę Customize langą. vadinami metaduomenimis. tiek savo konkretaus dokumento.B. tada negrės pavojus sugadinti įprastines priemonių juostas. juos itin plačiai vartoja bibliotekos ar leidyklos.

žmogaus vardą.Dokumento aprašymo langą galite iškviesti paspaudę File Properties ir pasirinkę kortelę Summary (Santrauka). Jei norite detaliau klasifikuoti bei aprašyti savo dokumentus. Company – jūsų organizacijos pavadinimas. Checked by – Kas patikrino dokumentą). Duomenys apie dokumentą (File/Properties) bet kurį (pvz. tada File Properties lange atsiverskite kortelę Custom (Individualūs pritaikymai) – rasite didelį sąrašą papildomų laukų. Langelyje Author (Autorius) galite įvesti savo vardą.t.. 62 pav. Lygiai taip pat galite laukelyje Name (Pavadinimas) įvesti savo norimą lauko pavadinimą (pvz. Parametrų (Tools Options) kortelėje General (Bendrieji) galite atsiversti sąrašą Measurement Units (Matavimo vienetai) ir pasirinkti. kuris patikrino dokumentą) ir paspauskite mygtuką Add (pridėti).B. eilučių ir pan. kurie vartotojui leidžia laisvai keisti ir kuo patogiau pritaikyti programą savo reikmėms.. ĮVAIRŪS WORDO PARAMETRAI Kaip pritaikyti Wordą savo poreikiams. (Subject – tema.. “Slaptoji policija”) ir spauskite Add. Kartais šių aprašomųjų laukų gali būti per mažai. kokiais vienetais bus matuojamos Wordo paraštės ir kiti atstumai – centimetrais ar coliais. Pasirinkę 62 pav. raidžių. Wordas turi daug programos veikimą reguliuojančių parametrų. Category – dokumento tipas. 4. Dauguma parametrų iškviečiami paspaudus meniu punktą Tools (Įrankiai) Options (Parametrai). laukelyje Value (vertė) įveskite tinkamus duomenis (pvz. Iš visų jų paminėsime keletą naudingiausių. Comments – papildomi komentarai apie dokumentą). laukelyje Title (Pavadinimas) – dokumento pavadinimą ir t. Iškvietę File Properties ir pasirinkę kortelę Statistics (Statistika) rasite įvairių naudingų duomenų apie savo dokumentą – kiek jame žodžių. Keywords – svarbiausi žodžiai.3. “Rėmėjas”). WORD 63 . Manager – darbo vadovas. tada laukelyje Value įveskite vertę (pvz..

jis bus automatiškai išsaugomas kiekviename naujame dokumente.) galite pažymėti (arba atšaukti žymėjimą) laukelyje Reverse Print Order (Pakeisti spausdinimo tvarką) – bus pakeista tvarka.Kortelėje Print (Spausdinimas) (63 pav. kuria Wordas siunčia lapus į spausdintuvą (kai kurie spausdintuvai lapus taip spausdina. nes Wordas nuo šiol automatiškai siūlys teisingą katalogą Open arba Save As dialoguose. Parametrų lango kortelė Print (Tools/Options) (Išsaugoti) laukelyje Password to open (Slaptažodis atverti) galite įvesti kokį nors slaptažodį – kitą kartą atveriant šį dokumentą Wordas to slaptažodžio pareikalaus. WORD 64 . kokiame kataloge laikomi jūsų dokumentai (Documents) – gerokai paspartės naujų dokumentų įrašymo ar atvėrimo procedūra. o jei įvesite neteisingą – dokumento neatvers. Kortelėje File Locations (Rinkmenų vietos) galite nurodyti. Kortelėje User Information (Vartotojo duomenys) galite nurodyti savo vardą. kad po to tenka rankomis sukeisti jų tvarką prieš susegant – Wordas gali tą sukeitimą atlikti automatiškai). Kortelėje Save 63 pav.

Galite pamėginti pažymėti pastraipą braukdami pele nuo jos pradžios iki galo. Paspauskite klaviatūroje Ctrl-X – pastraipa dingo iš dokumento ir buvo perkelta į Wordo iškarpinę. kad dokumente buvo atsiradęs punktyrinis žymiklis. Jei norite. Sukuriame kelių puslapių dokumentą naudodamiesi kopijavimu. Pastebėsite. Spragtelėkite 64 pav. Kopijuojame norimą eilutę. Dabar paspauskite klaviatūroje Ctrl-C (t. nutempkite žodį į bet kurią kitą dokumento vietą ir atleiskite pelės klavišą (pastebėsite. Pažymėtą žodį nutempsime į kitą vietą: nustatę ant jo žymiklį paspauskite kairįjį klavišą. ir tik po to. PRAKTINĖ DALIS 5. WORD 65 . Jūsų dokumente tiek pastraipų. Paspauskite klaviatūroje Ctrl-V ir kopija bus padaryta. Atkreipkite dėmesį. Pakartokite tą patį veiksmą visą laiką spausdami klaviatūroje klavišą Ctrl – pele nutempkite žodį į naują vietą (pastebėkite. kad prie pelės žymiklio atsirado pliuso ženkliukas – jis simbolizuoja kopijavimo režimą). Įsijunkite nespausdinamų simbolių rodymo režimą – paspauskite standartinėje juostoje mygtuką . kurioje norėtumėte pamatyti pažymėtos eilutės kopiją.A. kuris rodo į kurią vietą bus įterptas tekstas). Keliame žodį į kitą vietą pele ir visa eilutė bus pažymėta. trumpai spustelkite klavišą C). Nuveskite pelės žymiklį šiek tiek kairiau pasirinktos eilutės – žymiklis turėtų pavirsti dešinėn rodančia rodykle (štai tokia: ). TEKSTO REDAGAVIMAS A. Paspauskite Ctrl-V ir iš Wordo iškarpinės bus įkelta iškirptoji pastraipa. kad Wordas padarė pažymėto žodžio kopiją. kad būtų lengviau orientuotis. Žodis buvo perkeltas. kad pastraipos pabaigos simbolis taip pat yra pažymėtas. PERKELIAME TEKSTĄ DOKUMENTE Perkeliame kelis žodžius į kitą vietą.y.5. Atsidarykite kokį nors anksčiau sukurtą Wordo dokumentą arba sukurkite naują ir parašykite jame keletą sakinių bei pastraipų. Lyg ir nieko pastebimo neįvyko. kai atleisite pelę. Spragtelėkite pele kurioje nors kitoje dokumento vietoje. Pastatykite žymiklį į norimą vietą dokumente – geriausia kokios nors kitos pastraipos pradžioje. kad ji būtų prijungta prie kitos pastraipos teksto. nustatykite žymiklį jos pabaigoje ir klaviatūroje paspauskite Delete – ištrinsite pastraipos pabaigos simbolį ir sujungsite dvi pastraipas į vieną. Žodžio ir fono spalvos bus sukeistos (64 pav.1. kiek matote simbolių . Perkelsim visą pastraipą į kitą vietą.). laikydami paspaustą klavišą Ctrl. tačiau Wordas įsiminė pažymėtą tekstą – įkėlė jo kopiją į vadinamąją iškarpinę. tačiau greitesnis būdas – tris kartus spragtelėti ją pele. Dabar padarysime visos eilutės kopiją. atleiskite Ctrl. Pažymėkite pele kokį nors dokumento žodį – dukart spragtelėkite jį pele.

Gretimas teksto išskyrimo mygtuWORD 66 . Kaip pastebite.1. jis yra Normal tipo – tai paprasto teksto stilius. Peržvelgsime visas komandas paeiliui iš kairės (65 pav. galėsite iš atsiradusio sąrašo pasirinkti norimą teksto apibraukimo būdą (pvz. o tada šriftų sąraše pasirinkite Wingdings – kiekvienai raidei bus priskirtas tam tikras piešinėlis. Likę trys formatų tvarkymo juostos mygtukai yra patys žaismingiausi. Du gretimi priemonių išskirti ir sagutėmis – tam reikia paspausti mygtuką Bullets juostos mygtukai yra skirti numeruotos pastraipos atitraukimui nuo puslapio krašto reguliuoti. brūkšnys iš kairės. 144) ir paspausti Enter.A. o paskutinis išlygina pastraipos tekstą pagal abu kraštus (trūkumas: kai kuriose eilutėse atsiranda kiek didoki tarpai tarp žodžių).. Prieš pastraipą bus įrašytas skaičius 1. Antras mygtukas centruoja pastraipą puslapio atžvilgiu – tiek iš kairės.t. kuriuo rašomas tekstas. Priemonių juosta Formatting (Formatų tvarkymas) Pirmajame formatų tvarkymo priemonių juostos langelyje matome esamos pastraipos stilių.A. Kiti trys formatų tvarkymo juostos mygtukai ( ) atitinkamai paryškina pažymėtą tekstą. dešinės. SPALVINAME RAIDES. Dažniausiai naudojamos teksto formatų tvarkymo komandos yra sukeltos į priemonių juostą. Pirmas iš keturių mygtukas sulygina tekstą kairėje pastraipos pusėje. tarsi kokia traukos jėga trauktų tekstą kairėn. kuris vaizduoja rėmelį . Jų veikimas pavaizduotas pačių mygtukų piešinėliuose. Jei nerandate pakankamai didelio. galite įvesti skaičių ranka (pvz. Trečias mygtukas sustumia tekstą į dešinįjį puslapio kraštą. Dešiniau nuo šriftų esančiame langelyje pasirinkite naudojamo šrifto dydį. KEIČIAME ŠRIFTUS Išmėginame įvairias formatų tvarkymo juostos komandas. veikiančių duotą pastraipą. Atsivers visas sąrašas jūsų kompiuteryje įdiegtų šriftų. Apie stilius plačiau skaitykite skyrelyje 8. ar iš visų pusių). kuri taip ir vadinasi: Formatting (Formatų tvarkymas). parašykite tokią trumpą istoriją: IJMKNL. kuriame 65 pav. Naujas įvedamas (arba pažymėtas) tekstas bus parašytas šiuo dydžiu. Pažymėkite šias raides. Gretimas langelis. Parašykite keletą žodžių naujoje pastraipoje ir tada paspauskite numeravimo mygtuką . nurodo šriftą. įrašyta Arial. Mygtukas. bus automatiškai sukurta nauja pastraipa numeriu 2. 65 pav. ir pažymėtas tekstas bus parašytas tuo šriftu.5.. yra skirtas pažymėtam tekstui įrėminti – paspaudę greta jo esančią rodyklytę. naudojamas dažniausiai. Kiti keturi mygtukai ( ) veikia visą pastraipą. Toliau einanti keturių mygtukų grupė yra skirta automatiniam pastraipų numeravimui. Pavyzdžiui. kurioje yra žymiklis.2. Pažymėkite keletą žodžių savo dokumente. Ir t. dešinę palikdamas netvarkingą. Jei dabar paspausite klavišą Enter. Vietoje skaičių galima pastraipas . Pasirinkite kokį nors įdomesnį. rinkinys.). Stilius – tai visų formatų tvarkymo komandų. Kaip pastraipos tekstas išlygintas ir parodo įspaustas mygtukas. padaro jį pasvirusį ar pabraukia. tada spragtelėkite pele rodyklytę šalia šriftų langelio ( štai čia). tiek iš dešinės pusės paliekamas tas pats atstumas iki puslapio paraščių.

spauskite jo mygtuką 5. Paslėpkite dokumente keletą žodžių. kurie prasideda raide “p”. jog fonas išties tapo raudonas.. Pastebėsite.. tada paspauskite rodyklytę prie spalviklio mygtuko ir pasirinkite raudoną spalvą.) laukelyje Find what (Ką rasti) įrašykite pyragas. Pvz. o tada palaikykite kelias sekundes paspaudę Ctrl-V.kas su nupieštu spalvikliu leidžia parinkti pažymėto teksto fono spalvą. Jei tokio neturite. o paskutinis mygtukas – pakeisti pažymėto teksto šrifto spalvą. t. Įveskite šį žodį didžiosiomis raidėmis laukelyje Find what. spragtelėkite pele kur nors jo priekyje. Štai ir turite ilgą dokumentą. ieškome žodžio “KAM”. vėl spauskite Find Next. bet tik didžiosiomis raidėmis. Atsiradusiame paieškos lange (66 pav.A. Spragtelėkite kurioje nors kitoje dokumento vietoje. t. Jei dabar (nepažymėję jokios teksto dalies) spragtelsite patį spalviklio mygtuką. kad pyragas dokumente buvo surastas ir pažymėtas. IEŠKOME IR KEIČIAME ŽODŽIUS DOKUMENTE Ilgame dokumente ieškome įvairių žodžių. Norėdami išjungti šį režimą. pvz. uždarykite paieškos langą paspausdami Cancel. kad Wordas atžymėtų nuspalvintą tekstą ir pamatysite. tada pažymėkite juos visus. Pastebėsite. WORD 67 . Pamėginkite pele perbraukti vieną kitą žodį dokumente. Dabar galite ieškoti – Find Next. Pakeičiame visas “a” raides į “b”. 66 pav. atpriemonių juostoje. Atsidarykite kokį ilgą (bent dviejų puslapių) Wordo dokumentą. paspauskite Ctrl-C. Spauskite Find Next (Rasti kitą).y.y. Nuspalviname raudonai visus žodžius. Jei norite ką nors su juo daryti. paspauskite mygtuką More (Daugiau parametrų) ir lango apačioje pažymėkite varnele punktą Match Case (Raidžių dydis turi sutapti). Pamėginsim Wordo pagalba kuo greičiau rasti ką nors valgomą: spauskite Ctrl-F arba meniu pasirinkite Edit Find (Paieška). pažymėkite kokią teksto dalį. o jei norite rasti kitą pyrago gabaliuką. galite greitai sukurti – parašykite keletą sakinių. įvairiose vietose parašykite “pyragas”. Dabar grįžkite į dokumento pradžią. kad teksto fonas išskiriamas tarsi realų popierių braukytumėte spalvikliu. Teksto paieškos langas (Ctrl-F) Tarkim.3. padėkite spalviklį į šoną. jis liks įspaustas.

Jei norite jį pakeisti į trupinius. Vėl įjunkite paieškos langą (Ctrl-H). spauskite Replace – Wordas ne tik pakeis šį konkretų žodį. Laukelyje Find what vėl įveskite pyragas. Spauskite Ctrl-H arba meniu Edit Replace (Pakeitimas). spauskite Ctrl-Z – bus įvykdyta komanda Undo (Atšaukti pakeitimus). Jeigu staiga supratote. Wordas nebūtinai keičia tik pilnus žodžius. kiek pyrago gabaliukų suvalgė – visi dokumente įrašyti žodžiai “pyragas” buvo pakeisti į “trupiniai”. Spauskite Ctrl-H. tik šį kartą spauskite ne Replace All mygtuką.67 pav. Pastebėkite. kad ne visus pyragus norėjote sunaikinti. Teksto pakeitimo langas (Ctrl-H) Grįžkite į dokumento pradžią. Pakeisime visus dokumente esančius žodžius pyragas į žodžius trupiniai. Paspauskite Replace All ir grožėkitės rezultatu. Wordas suras eilinį pyrago gabaliuką ir jį pažymės. Galite sėkmingai pakeisti visas raides “a” į raides “b”. WORD 68 . Taip galite paeiliui peržiūrėti visus paieškos žodžius tekste ir kiekvienu atveju nuspręsti ar surastą žodį pakeisti (tada spaudžiate Replace) ar ieškoti kito (spaudžiate Find Next). Jei nepatinka. kad atsirado labai panaši kortelė (67 pav. o laukelyje Replace with – b. bet pamėgins surasti kitą pyragą ir jį vėl pažymės. Spauskite Replace All (Pakeisti visus) ir Wordas parašys. tik dabar joje daugiau laukelių. laukelyje Find what įrašykite a. galite atšaukti pakeitimo komandą (uždarykite pakeitimo komandos langą. standartinėje priemonių juostoje spauskite mygtuką Undo (Atšaukti pakeitimus) arba meniu pasirinkite Edit Undo replace). o Find Next.). o į Replace with (Pakeisti į) parašykite trupiniai.

Šriftų lange laukelyje Font color (Spalva) pasirinkite raudoną spalvą ir spauskite OK. kuris sako. Laukelyje Find what turėtumėte matyti tokį tekstą: <p*>. dokumente nuspalvinti visus “p” raide prasidedančius žodžius raudonai (68 pav. Dabar paskutinį kartą atsiverskite Special sąrašą ir pasirinkite žodžio pabaigą: End of Word. Mūsų komanda dar nebaigta – mes tuos visus “p” žodžius norėjome nuspalvinti raudonai. tai Wordas ieškos ne simbolio “<”. kuriam laukeliui bus skirtos tolesnės komandos. spauskite Ctrl-H (Find and Replace). Vėl grįžkite į teksto pradžią. žvaigždutės simbolis *). tad ištrinkite viską laukelyje Replace with ir palikite jame žymiklį. Visus žodžius iš “p” raidės spalvinsime raudonai (Ctrl-H/More) Naudojantis pakeitimo komanda galima atlikti ir gerokai sudėtingesnius veiksmus. tada spustelkite mygtuką Special ir pasirinkite Beginning of Word (žodžio pradžia). o visos kitos raidės iki pat žodžio galo yra nesvarbu kokios. Dabar parašykite ranka raidę “p” ir Wordas ieškos tekste visų p raidžių. Spustelėkite paieškos lange esantį mygtuką More (Daugiau) (68 pav. kad Wordas ieškos visų žodžių. pvz. Ištrinkite viską laukelyje Find what.68 pav. jei dar nebuvo paspaustas. Ši komanda pasako Wordui.). todėl vėl atsiverskite sąrašą Special ir pasirinkite 0 or More Characters (Nulis arba daugiau simbolių). Wordas paieškos laukelyje įrašė žvaigždutę.). kad Wordas Find what langelyje įrašė trikampį skliaustą. bet iškart visų žodžių. kuri simbolizuoja bet kokį simbolių skaičių. Dabar jūsų paWORD 69 . ir pažymėkite varnele punktą Use wildcards (Naudotis pakeitimo simboliais). o visų žodžių pradžių. Bet mums reikia ne tik “p” raidžių.. kurie ta raide prasideda. kurių pradžioje yra raidė “p”. Paspauskite mygtuką Format ir pasirinkite Font (Šriftas). Kadangi mes pažymėjome punktą Use wildcards.. kad Wordas išties randa tokius žodžius. Pastebėsite. kurios yra žodžių pradžioje. kad Wordas žinotų. kad paieškos laukelyje Find what esantys tam tikri simboliai įgaus specialias reikšmes (pvz. Galite kelis kartus paspausti mygtuką Find Next ir pamatysite.

Kai rašome dokumentą. Pavyzdžiui. Pažymėti teksto dalį labai paprasta: tereikia pastatyti pelės žymiklį į teksto vietą. Jei paieškos laukelyje Find what nebus įvestas joks paieškos tekstas. tada praplėstoje dialogo lango dalyje (More mygtukas) pasirinkite Format -> Font (Šriftas). dažniausiai iš pradžių sukuriame juodraštinę jo versiją. Pamatysite. o tada su pažymėtu tekstu atlikti norimą veiksmą: ištrinti. nuo kurios norite tekstą pažymėti. t. Wordas ras tik raudonus “politikus”. TEORINĖ DALIS 5. • paspauskite klaviatūroje klavišų kombinaciją Ctrl-A ir pažymėsite visą dokumento tekstą. kai ką įterpti. kai ką ištrinti. spauskite OK. o braukti pele yra labai nepatogu. jei norite rasti raudonos spalvos tekstą.ieškos langas turi atrodyti. Norėdami. nuo kurios norite jį pažymėti. Tiek teksto pakeitimo. • triskart spragtelėkite bet kurioje vietoje – pažymėsite visą pastraipą.1. iškvieskite paieškos langą (Ctrl-F). B. o tada spaudinėkite rodykles klaviatūroje (į dešinę ar į viršų). kad teksto spalva tampa invertuota – tekstas pažymimas. pastraipas ar net ištisus skyrius vietomis. Norėdami Worde kokį nors teksto fragmentą perkelti ar nukopijuoti į kitą vietą. TEKSTO ŽYMĖJIMO BŪDAI Kaip greitai pažymėti tekstą ar jo dalį. Tada paspauskite klaviatūroje Shift ir laikykite WORD 70 . Kartais reikia pažymėti didelę dokumento dalį. kur naudojama raudona spalva. o jei Find what laukelyje įvesite žodį “politikas”.B. tada imame jį taisyti. jog tekstas bus spalvinamas raudonai. tada paspausti kairįjį pelės klavišą ir braukti pele iki pasirinkto fragmento pabaigos. Pažymėtas tekstas paprastai bus baltos spalvos juodame fone. Tokiu atveju parankiausia yra žymėti tekstą šiuo būdu: pirmiausia spragtelėkite pele toje vietoje. spragtelėkite pele bet kurioje kitoje dokumento vietoje. Pavyzdžiui. • dukart spragtelėkite pele kokį žodį ir jį iškart pažymėsite. tiek paieškos operacijose įmanoma ieškoti teksto formato ar jį keisti. • paspauskite Alt ir tada braukite per tekstą pele – pažymėsite stačiakampę sritį (šis veiksmas itin patogus kopijuojant duomenis iš lentelių). perkelti ar nukopijuoti jį. kad joks teksto fragmentas nebebūtų pažymėtas. kad po langeliu Replace with atsirado prierašas. arba Replace All – “p” raide prasidedantys žodžiai bus automatiškai nuspalvinami raudonai. kaip 68 pav. – pastebėkite. Tekstą pažymėti galima ir vien klaviatūra – laikykite paspaustą klavišą Shift. Wordas ieškos bet kurios dokumento vietos. o tada pele spragtelėkite bet kurią sakinio vietą – pažymėsite visą sakinį (beje. o tada atleisti pelės klavišą. iš pradžių turime tam tikru būdu pažymėti tą teksto sritį. Teksto pažymėjimui paspartinti Wordas turi keletą specialių veiksmų. Neretai tenka sukeisti sakinius. • paspauskite klaviatūroje klavišą Ctrl.y. spalvos bus sukeistos. Dabar galite spausti arba Replace. sakinys turi baigtis tašku). Langelyje Font Color parinkite raudoną spalvą. Formatų tvarkymą paieškos lange galėsite panaikinti paspaudę mygtuką No Formatting (Jokio formatų tvarkymo).

TEKSTO KOPIJAVIMO IR PERKĖLIMO BŪDAI Kaip keisti pažymėto teksto vietą dokumente.B. tačiau kasdieniam darbui pakanka ir keliolikos standartinių. Jei norite tekstą nukopijuoti klaviatūra. Tekstas liks kaip likęs. o Ctrl-V – teksto įdėjimu į dokumentą iš iškarpinės. Dabar paspauskite klaviatūroje Ctrl-V..B. Pvz. Susiradę vietą dokumente. kur norėtumėte tą tekstą perkelti. Norėdami perkelti tekstą klaviatūra. operacija labai panaši į perkėlimą. spauskite klavišą Del arba Backspace. šriftas yra “tai. tik pelės tempimo metu reikia laikyti paspaustą Ctrl. 5.3. o visi šriftai be serifų paprastai pavadinime turi tą ir reiškiančius žodžius Sans Serif. pažymėkite teksto dalį. kaip ir paspaudus klaviatūroje Ctrl-X. Courier šrifto visos raidės yra vienodo pločio ir primena spausdinimo mašinėlės darbą. Pažymėtas tekstas dings iš ekrano – jis bus iškirptas iš dokumento ir įdėtas į iškarpinę. Tada patogiausia naudotis klaviatūra. lengvai randamų internete. tada atsiverskite meniu Edit (Redaguoti) -> Cut (Iškirpti) ir bus įvykdyta ta pati teksto iškirpimo komanda. Ji įgaus kairėn rodančios rodyklytės formą: . kur pelės klavišą atleisite. Teksto šriftą lengva paWORD 71 . Pažymėkite tekstą. ir tekstas iš iškarpinės bus perkeltas į norimą vietą. kaip ir perkeliant tekstą. kur norite jį perkelti. Times New Roman šrifto raidės išsiskiria praplatėjimais ties jų galais. visi veiksmai tie patys. spragtelėkite pele.paspaudę.. pažymėkite jį įprastiniu būdu. pažymėkite jį. Paspauskite klaviatūroje Ctrl klavišą ir pele nutempkite tekstą į norimą vietą.2. kaip atrodo raidės”. tada spauskite Ctrl-C. 5. Visa teksto sritis nuo pirmojo spragtelėjimo iki antrojo taps pažymėta. Nustatykite virš jo pelę. Pažymėtas tekstas atsiras ir naujoje vietoje. Ctrl-C – kopijavimu į iškarpinę. Jeigu norite ne perkelti pažymėtą tekstą iš vienos vietos į kitą. ir tada toje vietoje spragtelėkite pele. tačiau jo kopija bus perkelta į iškarpinę. Egzistuoja tūkstančiai įvairiausių šriftų. Pažymėtą tekstą galima perkelti kitur. Tada klaviatūroje paspauskite CtrlX. Paprasčiausias būdas – nustatykite pelę virš pažymėtos srities. o ten kur jis buvo. Kaip pastebite. Ten. Kartais pele tempti pažymėtą tekstą yra nepatogu. ji įgaus rodyklės pavidalą. o tik nukopijuoti jį. Dabar tereikia paspausti kairįjį pelės klavišą ir tempti pele tekstą į tą vietą. kad sumirksėtų vertikalus žymiklis. ir liks pradinėje vietoje. Tik dabar atleiskite klavišą Shift. pažymėtasis tekstas atsiras. Bet kokiu būdu (ar naudodami klaviatūrą ar pelę) atsiverskite tą dokumento vietą. Operacija Ctrl-X vadinama pažymėto teksto iškirpimu į iškarpinę. ŠRIFTAI Paprastai šnekant. Šias komandas be klaviatūros galima iškviesti naudojantis meniu arba standartine priemonių juosta. Norėdami tą tekstą kur nors nukopijuoti. kurie vadinami serifais. Šriftai turi savo pavadinimus: pvz. pasirinktoje vietoje spragtelėkite pele ir kaip anksčiau paspauskite Ctrl-V. iki kurios norite tekstą pažymėti. ypač jeigu nauja teksto vieta yra tolimame dokumento puslapyje. jo nebeliks. Jei norite pažymėtą tekstą tiesiog panaikinti. Iš pradžių atleiskite pelės klavišą ir tik tada Ctrl klavišą.

Kortelėje Text effects (Teksto efektai) rasite įvairius judančius ir mirgančius teksto išskyrimo būdus. Format Font dialogo kortelėje Character Spacing (Tarpai tarp simbolių) galima padidinti ne tik tarpus tarp raidžių. joje yra įdiegtų šriftų sąrašas (65 pav. žinoma. pasiekiamą per Format Font (69 pav.keisti: pažymėkite tekstą ir pasirinkite šriftą formatų tvarkymo priemonių juostos šriftų sąraše. arba įvesti klaviatūra. pabraukti. Raidžių dydis paprastai matuojamas punktais. Kitaip tariant. Kiekvienas šriftas gali būti rašomas įvairaus dydžio raidėmis. pakeisti pasvirimą I bei pabraukti U. bet ir paryškinti (režimas bold).).4. 1 pt = 1/72 colio. Vienas punktas – tai viena septyniasdešimt antroji colio dalis. Kaip minėta. Šrifto parametrų parinkimo langas (Format/Font) WORD 72 . Visos minėtos ir dar daug kitų šrifto tvarkymo komandų surašyta į vieną langą. 5. Juostos pabaigoje yra mygtukai teksto fonui ar raidžių spalvai parinkti. toliau yra mygtukai tekstui paryškinti B. tiek dydį (Size).y.54 cm. pvz. viena 72 dydžio šrifto eilutė yra lygiai vieno colio aukščio. t. spalvą (Font color). varnele pažymėjus Strikethrough. pabraukimo stilių (Underline style) ar keletą specialių efektų. parinktas šriftas Arial).B. Dialogo lango kortelėje Font galima parinkti tiek šrifto tipą (Font ir Style). Vienas centimetras yra šiek tiek daugiau nei 28 punktai. RĖMELIAI 69 pav. tekstas bus vaizduojamas nubrauktas. t. bet ir šiek tiek pakelti ar nuleisti raides eilutėje. 2. tačiau atvertus Wordo dokumentą.. Kiekvienu šriftu parašytą tekstą galima ne tik padidinti ar sumažinti. Visus tuos efektus galite lengvai išmėginti – Wordas iš karto apatinėje lango dalyje vaizduoja.y. atspausdinti nepavyks. padaryti pasvirusį (režimas italic). Mirgančio teksto. kaip atrodys bandomasis tekstas. pakeisti spalvą ar tarpus tarp raidžių. kurį galima arba parinkti iš sąrašo.). toks efektas iškart patrauks akį (jei kitos dokumento vietos pernelyg nemirgės). Pagrindinės šriftų tvarkymo komandos greitai pasiekiamos formatų tvarkymo priemonių juostoje (65 pav. šalia jo nurodytas šrifto dydis (12 pt).

). kuris leidžia puslapio rėmelį padaryti iš įvairių paveiksliukų). kokio pavidalo rėmelio norite ir skyriuje Style (Stilius) parinkite linijų tipą. 71 pav. sudarytų ne vien iš paprastų linijų. atskiram žodžiui tai negalioja): tereikia pažymėti norimą teksto dalį ir formatų tvarkymo priemonių juostoje pasirinkti rėmelio tipą (70 pav. Pastebėkite. Iš pradžių skyrelyje Setting (Nustatymas) nustatykite. Rėmelių tipai Tiek žodį.). Preview (Peržiūra) dalyje galite pele tiesiog uždėti arba nuimti norimas rėmelio dalis – tereikia spragtelėti atitinkamą liniją.70 pav. Rėmelių gali būti įvairių. kad rėmelių tvarkymo lange yra kelios kortelės: kortelė Borders (Rėmeliai) leidžia formuoti žodžio ar pastraipos rėmelį.t. Jų tvarkymo komandas rasite meniu Format Borders and Shading (Rėmeliai ir šešėliai. o kortelėje Page Border (Puslapio kraštas) galima nustatyti viso puslapio apibraukimo stilių (ypač įdomus yra tos kortelės sąrašas Art (Menas). tiek pastraipą galima labai greitai apibraukti rėmeliu ar tik jo dalimi (dalimi rėmelio galima pažymėti tik visą pastraipą. 71 pav. Rėmelių tvarkymo langas (Format/Borders and Shading) WORD 73 . Color skyriuje – spalvą ir t.

Formatų tvarkymo juostoje paspaudę mygtuką . standartinėje priemonių juostoje įspauskite mygtuką . Wordo atveju daug teksto formatų tvarkymo komandų veikia būtent pastraipų lygiu. Pastraipų pabaigoms žymėti naudojamas specialus simbolis . kai paspaudžiate Enter. pvz. Jeigu jo nesimato. sucentruos eilutes lapo vidury. After – nuo tolesnės pastraipos.5. tačiau jį patogu matyti ekrane. Skyriuje Spacing (Tarpai) galima nurodyti. PASTRAIPOS SAVYBĖS Pastraipa – tai teksto dalis. sulygiuosime visas pastraipos eilutes pagal kairįjį kraštą (dešinysis bus nelygus).y. Jei jūs kaip tik toks žmogus. papildomų tarpų kiekį galite sumažinti įjungę žodžių skiemenavimą – tada ilgi žodžiai bus skeliami į dalis eilutės pabaigoje. Visos pastraipos tvarkymo komandos pasiekiamos iškvietus Format Paragraph. teigianti vieną konkrečią (kai kuriuose dokumentuose – nekonkrečią) mintį. kai tvarkome teksto išdėstymą. Svarbiausios pastraipą veikiančios komandos yra lygiavimo komandos. daugelio komandų mažesnei teksto daliai nei pastraipa tiesiog nepritaikysite.B.5. Line Spacing nustato tarpus tarp eilučių. bet čia dar galite pakeisti pastraipos atitraukimą nuo puslapio krašto: skyriuje Indentation (Atitraukimas) laukas Left nurodo atitraukimą nuo kairiojo. Kortelėje Indents and spacing (Atitraukimai ir tarpai) rasite tas pačias lygiavimo komandas (sąrašas Alignment – Lygiavimas). kiek pirmoji (First line) arba visos kitos (Hanging) pastraipos eilutės bus atitrauktos papildomai. WORD 74 . Skiemenavimą įjungsite iškvietę Tools (Įrankiai) -> Language (Kalba) -> Hyphenation (Skiemenavimas) ir varnele pažymėję Automatically hyphenate document (Automatiškai skiemenuoti dokumentą). o sulygiuos eilutes pagal abu kraštus. kuris yra nespausdinamas. referatai paprastai rašomi naudojant dvigubą (double) tarpą tarp eilučių (kad tilptų neišsakytos mintys). Wordas naują pastraipą sukuria kiekvieną kartą. kiek pastraipa nutolusi nuo kitų: Before – koks tarpas nuo prieš tai esančios pastraipos. Right – nuo dešiniojo krašto. mygtukas sulygiuos ir prispaus tekstą dešinėje lapo pusėje (kairysis kraštas bus nelygus). o skyriuje Special galima parinkti. Pastarasis būdas neretai padidina tarpus tarp žodžių ir gali erzinti kai kuriuos žmones. t..

PASTRAIPŲ NUMERAVIMAS Automatinis pastraipų numeravimas yra labai patogus sudarant nebaigtų darbų ar pirkinių sąrašą. Keep with next stengsis pastraipą išlaikyti tame pačiame puslapyje.y. kurios numeris bus vienetu didesnis. kad visos eilutės būtų tame pačiame puslapyje. pastraipa automatiškai gaus numerį. WORD 75 . Jei pažymėsime Keep lines together (Laikyti eilutes kartu). vadinama našle. Pvz. Pastraipos tvarkymo langas Ši komanda prasmingiausia skyrių antraštėms. Wordas pasirūpina. Wordas stengsis parinkti tokį pastraipos išdėstymą. Vietoj toms pastraipoms numerių nebereikia. kad jos neliktų vienos puslapio pabaigoje. Pvz. – tam pasirinkite mygtuką Bullets . arba nei viena).. 5. kad keliamos arba bent dvi eilutės. kvadratais ar pan. paprasčiausiai pastraipos eilutė. o eilutė.6. vėl spustelėkite numeravimo mygtuką skaičių pastraipos gali būti išskiriamos “sagutėmis” (bullets). Wordas leidžia greitai sudaryti kelių lygių numeruotą sąrašą. apskritimais. Kai našlių ir našlaičių kontrolės komanda įjungta. Darbas. 72 pav. vadinama našlaite. Jei pažymėsime Page break before (puslapio pradžia prieš pastraipą). kaip ir toliau einanti pastraipa. Jei ki. kai kitos eilutės nukeliauja į tolesnį.. jei įvesite sakinį “Nuo pirmadienio nerūkysiu” ir standartinėje priemonių juostoje paspausite Numbering (Numeravimas) . kad eilutės po vieną nebūtų paliekamos puslapyje ar nukeliamos į naują (galite patikrinti. kuri vienintelė atsiranda naujame puslapyje ir sugadina gerą popieriaus lapą. t. įveskite tokias tris numeruotas pastraipas: 1.B. mūsų pastraipa visada bus pradedama naujame puslapyje. kuri viena lieka puslapyje. Paspaudus Enter bus sukurta nauja pastraipa. Komanda Widow/Orphan control (Našlių ir našlaičių valdymas) neturi nieko bendra su demografija.Format Paragraph kortelė Line and Page Breaks (Eilučių ir puslapių pabaigos) reguliuoja pastraipos elgesį puslapių sandūroje.

susijusios su pastraipų numeravimu.) ir ten atsiras tabuliacijos padėties simbolis . Jei paspausite kitoje liniuotės vietoje. a. o tada lauke Tab stop position įveskite norimą padėtį ir paspauskite Set (Nustatyti). tačiau to neverta daryti – geriau tiesiog pakeisti tabuliacijos padėtį eilutėje ir tarpas bus norimo dydžio. Vienas būdų pakeisti tabuliacijos padėtį – tai iškviesti komandą Format -> Tabs (73 pav. Pastebėkite. Hobis.2. Bakstelėkite pele bet kurią liniuotės vietą (74 pav. Hobis. kad paspaudę Enter sukursite naują pastraipą.3.B. kuri matosi virš dokumento. jei jiems tas tarpas pasirodo 73 pav. Laisvalaikis. 5. Worde tabuliacija yra vaizduojama rodykle (jei nesimato ekrane. Tada nuveskite žymiklį į antrąją eilutę ir priemonių juostoje paspausite mygtuką Increase .B. Tabuliacijų langas (Format/Tabs) per mažas. įspauskite standartinės juostos mygtuką ). Laisvalaikis. atsiras dar viena tabuliacijos padėtis ir t. WORD 76 . hobis taps darbo dalimi. o laisvalaikis pakils į antrą Indent (Padidinti atitraukimą) vietą: 1.t. kad tabuliacijų prikūrėte per daug. Darbas. nors ir ne toks patikimas būdas keisti tabuliacijų padėtį – pasinaudoti liniuote. visas jas galite ištrinti komanda Format Tabs Clear All. Paprastai šnekant. Pati tabuliacija – tai tiesiog simbolis. TABULIACIJOS Tabuliacijų padėtys – tai tam tikros fiksuotos teksto padėtys eilutėje. Jei išsigandote. paprasčiausiai iškviečiamas klaviatūroje paspaudus atitinkamą (tabuliacijos) klavišą Tab. 2. Jomis naudojantis galima be lentelių sudarinėti lygiuotus teksto stulpelius. paspauskite Clear (Išvalyti). padidinti tarpus tarp žodžių ir pan. Lange atsiradusiame sąraše pažymėkite netinkamą tabuliaciją. Dažnai Wordo vartotojai įterpia kelias tabuliacijas. Visos komandos. tabuliacija yra “didelis tarpas” tarp žodžių. kurioje sukurtos tabuliacijų padėtys išliks. 3. bet ir išskirti pastraipas paveiksliukais (kortelėje Bulleted pasirinkite Picture). Greitesnis.7. surašytos lange Format Bullets and Numbering: čia galima ne tik parinkti įvairiausių standartinių numeravimo būdų. Apie kortelę Outline Numbered (Struktūrizuotas numeravimas) skaitykite 8.). kurį galima patempti pele į vieną ar į kitą pusę.

5.B. centruotą ir t. lyginiuose – dešinėje) ar išorinėje (Outside – neWORD 77 .). kur norėsime įterpti (Position) – puslapio viršuje (Top of page) ar apačioje (Bottom of page). kad netyčia per daug kartų paspausite mygtuką Undo ir per daug komandų bus atšaukta. centre (Center). 6.t. jog kažką padarėme ne taip. KOMANDŲ ATŠAUKIMAS Kartais atsitinka taip. tačiau galima parinkti ir kitokių lygiavimo būdų – iš 74 pav. kad kurį laiką redaguojame tekstą ir staiga suprantame. kaip reikia – ne tą teksto dalį ištrynėme ar ne į tą vietą perkėlėme tekstą. Beje. Jaudintis bei stengtis iš naujo rinkti tekstą neverta – Wordas įsimena labai daug mūsų komandų ir leidžia paskutines jų atšaukti.8. Jei pamėgote tabuliacijų padėtis nustatinėti liniuotėje virš dokumento. Paprastai ties kiekviena padėtimi įvedamas tekstas lygiuojamas iš kairės. Lygiavimo tipus rasite Format Tabs lango Alignment (Lygiavimas) skyriuje. dešinėje (Right). Gali atsitikti ir taip. Tereikia pasirinkti vietą. Undo suveiks ir klaviatūra paspaudus Ctrl-Z. Paprasčiausias būdas įterpti Wordo dokumente puslapių numerius – pasinaudoti komanda Insert (Įterpti) Page Numbers (75 pav. PRAKTINĖ DALIS Sunumeruosime dokumento puslapius ir antraštėje įrašysime autoriaus vardą. Šį mygtuką galima spausti daug kartų – kiekvieną sykį bus panaikinta vis anksčiau atlikta komanda. Tabuliacijos liniuotėje dešinės. DOKUMENTO APIPAVIDALINIMAS A. Tada galima vėl iš naujo įvykdyti atšauktas komandas spaudžiant gretimą mygtuką Redo (Perdaryti iš naujo) arba meniu pasirinkti Edit Redo. arba meniu pasirinkti Edit Undo. Tereikia paspausti standartinės priemonių juostos mygtuką Undo (Atšaukti) . Pamatysite kaip simbolizuodamas vis kitą lygiavimą jis keičiasi.Nuo vienos tabuliacijos padėties į kitą peršoksite paspaudę Tab klavišą. galite prieš tai pasirinkti liniuotėje įdedamos tabuliacijos lygiavimą: kairiojoje liniuotės pusėje paspauskite daugiau kartų tabuliacijos tipo langelį . vidinėje pusėje (Inside – nelyginiuose lapuose numeris bus kairėje. taip pat kurioje 75 pav. Puslapių numeravimas (Insert/Page numbers) pusėje (Alignment – Lygiavimas): kairėje (Left).

datą ar pan. galite pasirinkti tinkamiausią variantą paspaudę Format Page . o kitokias likusiuose. tačiau nerodyti numerio pirmame puslapyje. o antraščių ar poraščių tekstą galite įvedinėti taip pat.). tam Header and Footer priemonių juostoje yra specialus mygtukas Insert Page Number (Įterpti puslapio . teks nueiti į antraščių ir poraščių peržiūros režimą View Header and Footer (Antraštė ir poraštė). Priemonių juosta. Jei dabar sugalvosite ištrinti puslapių numerius. Šiame režime galite stumtelėti dokumentą aukštyn ar žemyn. Plačiau apie antraštes – kitame skyrelyje. pažymėti bet kurį puslapio numerį ir jį ištrinti – paspausti klaviatūroje Delete. Dokumento tekstas nublanksta. Jei nepatinka numeravimas. jei pirmą dokumento lapą norite turėti be numerio. TEORINĖ DALIS 6. 76 pav. o į normalų režimą grįžkite priemonių juostoje paspaudę Close (76 pav. jei puslapių numerių nesimato. Kur nors patinkančioje antraštės ar poraštės vietoje parašykite savo vardą. WORD 78 . Spauskite OK. Tokiu būdu galite sunumeruoti puslapius. Wordas leis įvesti dviejų rūšių antraštes – vienokias pirmame dokumento puslapyje. Antraščių ir poraščių redagavimo režimas įjungiamas komanda View (Peržiūra) Header and Footer – atsiranda nauja priemonių juosta (76 pav. savo vardą.). o Insert Time – laiką. Innumerį) sert Date – datą (automatiškai atnaujinamą kas dieną). kuriame svarbi šiuo atveju yra tik Headers and footers dalis: jei padėsite varnelę ties Different First Page (Skirtingas pirmas puslapis). Mygtukas Insert Number of Pages įterpia bendrą puslapių skaičių.). skirta antraštėms (View/Header and Footer) Paprastai antraštės naudojamos puslapių numeriams įrašyti. ANTRAŠTĖS IR PORAŠTĖS Dokumento antraštėse arba poraštėse galima įterpti automatinį puslapių numeravimą. kaip ir paprasto režimo metu. Mygtukas Page Setup atverčia puslapių paNumber (Formuoti puslapio numerį) rametrų langą (77 pav. Atgal į normalią būseną sugrįšite priemonių juostoje paspaudę mygtuką Close (Uždaryti) arba meniu pasirinkę View Page Layout. Dar galite panaikinti varnelę nuo Show number on first page (Rodyti numerį pirmame lape).1. B.B.lyginiuose lapuose numeris bus dešinėje. Varnelė ties punktu Different odd and even (Skirtingi nelyginiai ir lyginiai) privers Wordą sukurti skirtingas antraštes lyginiams bei nelyginiams puslapiams. o lyginiuose – kairėje).

kurią norite išskaidyti į kelis stulpelius. IŠNAŠOS Cituojant literatūrą ar įterpiant komentarus patogu juos nukelti į puslapio apačią – padaryti išnašą (footnote †). nukreipia dėmesį šalin.B. išnašos gali būti dedamos ne tik į puslapio apačią (footnote). o tada meniu iškvieskite Insert (Įterpti) Footnote.77 pav.3.2. Nors Wordas siūlo pats priskirti jai eilės numerį (78 pav.). Reikia pažymėti tą dokumento dalį. kai viename lape telpa keletas teksto stulpelių. Beje. Norėdami kokioje nors vietoje įterpti išnašą. 78 pav. WORD 79 . Puslapio antraščių (Headers and footers) parametrai (File/Page setup/Layout) 6. ir standartinėje priemonių juostoje laikant paspaudus stulpelių mygtuką pa† Išnašos – tai tarsi minties šuoliai. Išnašų įterpimas (Insert/Footnote) 6. bet ir į dokumento pabaigą (pasirinkite endnote išnašų dialogo lange). skaityti nebūtina. padėkite ten žymiklį. STULPELIAI Wordu paprasta kurti laikraštinio stiliaus straipsnius. bet galite pasirinkti ir savo mėgstamą simbolį (mygtukas Symbol).B.

).y. Jei norite stulpeliais parašytą tekstą vėl grąžinti į normalią vieno stulpelio būseną. spauskite OK. ĮTERPIAME PAVEIKSLĄ Į DOKUMENTĄ Į dokumentą įterpiame piešinėlį. iškvieskite Format Columns. ji gali turėti visiškai kitokias antraštes nei likusi dokumento dalis. Kiekviena tokiu pabaigos ženklu atskirta dokumento 79 pav.. Tuo galite įsitikinti paspaudę Ctrl-V – dokumente atsiras blankus piešinėlis. parinkite vieną stulpelį.y. kad jei stulpeliais rašote tik dalį Wordo dokumento. Atsidarykite Wordą ir paspauskite klaviatūroje Alt-PrtSc (arba Alt-PrintScreen) klavišus. kuris vaizduoja pačio Wordo meniu juostą. kad Wordas automatiškai sumažino jį. norėdamas įtalpinti į dokumentą. PRAKTINĖ DALIS 7. Mygtukas Select Paint WORD 81 pav. Wordo) nuotrauką ir įsidėjo sau į iškarpinę. Paveikslas blankus todėl. tai atšaukite įterpimo komandą– paspauskite klaviatūroje Ctrl-Z arba priemonių juostoje mygtuką Undo. kuri leidžia daug tiksliau nustatyti ne tik stulpelių skaičių.A. kuris vaizduoja viso labo Wordo meniu juostą.sirinkti stulpelių skaičių (79 pav. t. Kadangi mums šiuo atveju reikia piešinėlio. Keičiame lapo dydį programoje Paint 80 . o tada ištrinkite sekcijos pabaigos ženklus (padėkite žymiklį priešais ir spauskite Delete). Atkreipkite dėmesį. Windows sistema padarė aktyviosios programos lango (t.1. ta dalis yra atskiriama nuo likusio teksto tam tikrais simboliais. Lygiai taip pat galima pasinaudoti meniu komanda Format Columns. bet ir stulpelių plotį bei tarpus tarp jų. įspaudus standartinės juostos mygtuką . Stulpeliai dalis (sekcija) yra tarsi autonominė sritis. 7. pvz. Šie simboliai – horizontalios punktyrinės linijos – matomos įjungus nespausdinamų simbolių režimą. LENTELĖS IR PAVEIKSLAI A. vaizduojantis Wordo langą. vadinamais Section break (Sekcijos pabaiga). 80 pav.

Atsiras tuščias baltas Painto lapas.1. Įterpsime į Wordą savo sukurtą piešinėlį. galite paimti už kvadratėlio lapo pakraštyje ir sumažinti lapą tiek. pasirinkite komandą Format Picture. Dabar šioje programoje vėl pakartokite paveikslėlio įterpimo komandą: Ctrl-V. ar išsaugoti dabartinį piešinį (Save changes to untitled?). Jeigu aplink atsiradusią juostą matote daug baltos lapo erdvės.programoje Atsidarykite piešinėlių redagavimo programą Paint (Piešimas) (paspauskite Windows mygtuką Start. Uždarykite Paintą ir grįžkite į Wordo langą. Atsiradusiame lange suraskite tą katalogą. ir įterpsite iš atminties Wordo meniu juostą (jei Paintas paklaus. Wordo meniu pasirinkite Insert (Įterpti) Picture (Paveiksliuką) From File (Iš rinkmenos).). kad jis būtų lygiai meniu juostos dydžio (81 pav. Dialogo lange įveskite kurioje vietoje ir kokiu vardu norite jį išsaugoti – pasistenkite prisiminti tą vietą diske. tada pažymėkite piešinėlio rinkmeną ir spauskite Insert. vaizduojantis meniu juostą (82 pav. Pasirinkite Paint priemonių juostoje mygtuką Select (Pažymėti). 82 pav.B. Dabar išsaugokite šį savo piešinį pasirinkdami File Save. atsakykite jai Yes. Dabar pele stačiakampiu apibraukite piešinyje matomą Wordo meniu juostą ir spauskite Ctrl-C – meniu juostos piešinėlis nukopijuojamas į atmintį.). Programa paklaus. tada Programs Accessories Paint). kad įtilptų visas įterpiamas piešinys. 80 pav. ar norite padidinti jos piešimo drobę. kur įrašėte Painto piešinėlį. ar didinti lapą. kuri leis pakeisti įterpto piešinėlio parametrus – ryškumą. Įterptas piešinėlis – komanda Insert/Picture/From File WORD 81 . Jums tas didelis Wordo piešinys nereikalingas. dydį ar padėtį lange. Programa Paint paklaus. tad atsakykite No. Vėl spauskite Ctrl-V. Atsiradusiame piešinyje iškirpsime meniu juostą ir įdėsime į naują Painto dokumentą. Paspaudę dešinį pelės mygtuką ant piešinėlio. Atsidarykite naują Painto dokumentą – spauskite Painto meniu File New. Plačiau apie tai – skyrelyje 7. sakykite Yes). Wordo dokumente turėtų atsirasti piešinys.

o paėmę už galuose esančių kvadratėlių. tačiau pro jį matysis dokumente parašytas tekstas. Atsiras atkarpa. Piešiame saulę mai didelį apskritimą. Suformuokime atkarpą taip. Braižymo priemonių juosta Drawing (View/Toolbars/Drawing) Jeigu Wordo lange braižymo priemonių juostos Drawing (83 pav. BRAIŽOME WORDO DOKUMENTE Wordo dokumente nupiešime saulutę naudodamiesi braižymo priemonių juosta. Tada laikykite klaviatūroje paspaustą mygtuką Shift ir paeiliui spragtelėkite visus spindulius. Spauskite OK. Galite kelis kartus paspausti Ctrl-V. Pažymėkite jau suformuotą spindulį spragteldami jį pele. kur yra teksto. kitos liks kur buvusios. Pamatysite. tai tebūnie ji geltona. 83 pav. kurios įspauskite mygtuką Line galuose bus kvadratėliai (84 pav. kad nubrėžėte pakanka84 pav. Juos visus nutempkite į savo vietas. Visos nubrėžtos figūros yra nepriklausomos – jei pakeisite vienos iš jų padėtį.7. Galite tuo įsitikinti: paspauskite OK ir pele nutempkite skritulį ten. Tai nelabai patogu kuriant dokumentą.).) varnele pažymėkite užrašą Drawing. kai nuspręsite. Prireikus jas galima vėl išgrupuoti (Draw Ungroup). kad ji būtų stora ir geltona – paspauskite ant jos dešinįjį pelės mygtuką ir pasirinkite Format AutoShape. Galite pele nutempti liniją į norimą vietą. Galbūt labai naudingas jums pasirodys mygtukas Insert WordArt. kad dabar visos figūros yra pažymėtos. Braižymo juostoje yra daug įvairių figūrų ir mygtukų – nebijokite išmėginti juos visus. Spragtelėkite nubrėžtą skritulį dešiniuoju pelės mygtuku ir pasirinkite Format AutoShape (Formuoti figūrą) ir kortelės Color and Lines (Spalvos ir linijos) skyriuje Fill (Užpildymas) parinkite skritulio spalvą – kadangi piešiame saulę. tarkim – skritulį. Kortelėje Colors and Lines skyriuje Line parinkite spalvą (Color) bei sąraše Style (Stilius) parinkite kokią nors storą liniją. Dabar nupiešime spindulius – braižymo priemonių juostoje (Linija) ir brūkštelkite dokumente. Tuos kvadratėlius galima tampyti ir taip keisti atkarpos kryptį.) nesimato. keiskite jų kryptį. Spragtelėkite bet kurią figūrą dešiniuoju pelės mygtuku ir pasirinkite Grouping (Grupavimas) Group (Sugrupuoti) arba lygiai tą patį veiksmą atlikite braižymo priemonių juostoje paspaudę Draw Group. gausite kelis spindulius. Įmanoma sugrupuoti figūras į vieną. Jis liks įspaustas. Nuo šiol visos figūros elgsis tarsi viena. Bet kurioje dokumento vietoje imkite braukti pele – atleiskite pelės mygtuką. Kitus spindulius lengvai padarysime kopijuodami pirmąjį. kuris leidžia WORD 82 .2. kad atrodytų kaip teisingas saulės spindulys. Pažymėkite bet kurią iš jų. Įdomumo dėlei galite varnele pažymėti šalia spalvos laukelio esantį punktą Semitransparent (Pusiau permatomas) – tada skritulio spalva bus ne tokia ryški. Spragtelėkite pele atsiradusios juostos mygtuką Oval (Ovalas).A. paspauskite dešiniuoju pelės mygtuku ant bet kurios Wordo juostos ir sąraše (59 pav. Tada spauskite Ctrl-C ir Ctrl-V.

arba mygtukas Text Box (Teksto langelis). tiek vertikaliai.A. mln. esantį prie kairiojo viršutinio lentelės krašto.3. Antros eilutės paskutiniuose langeliuose įveskite metų WORD 83 . oC Saulės atstumas iki Žemės. Lentelių priemonių juostoje atsiverskite sąrašą prie teksto lygiavimo mygtuko (89 pav. 87 pav. Renkamės lentelės dydį standartinės juostos mygtuku Insert Table 87 pav.). kuriuose yra įrašytas tekstas (naudojant Text mygtuką Rectangle Box ). Naudojantis braižymo juosta galima sukurti diagramas iš stačiakampių (naudojant – Stačiakampis). Stačiakampiai gali būti sujungti rodyklėmis (naudojant Arrow – Rodyklė). km 0 150 17 153 2 150 Žiema -12.) ir parinkite režimą Align Center (Centruoti) – visuose pažymėtuose langeliuose tekstas bus centruojamas tiek horizontaliai.). 88 pav. suformuosime jos galvą ir perskelsime ją į dvi. leidžiantis parašyti tekstą bet kurioje dokumento vietoje – kad ir virš nupiešto objekto ar figūros. ir joje paspauskite mygtuką Merge Cells (Sujungti langelius) . Parašykite jame “Metų laikai”. Dabar pažymėkite visą lentelę (perbraukite visus langelius pradėdami nuo pirmojo arba spragtelėkite kvadratėlį su rodyklėmis. 7. Mūsų pradinis tikslas – sukurti štai tokią dvigubą lentelę: Metų laikai Parametrai Pavasaris Vasara Ruduo Vid. temperatūra Lietuvoje. Įjunkite priemonių juostą Tables and Borders (Lentelės ir rėmeliai. Temperatūros priklausomybė nuo Žemės atstumo iki Saulės 86 pav. kad jie sert Table (Įterpti lentelę) sudarytų tris (tik tris) eilutes ir penkis stulpelius (86 pav.kurti įmantriai parašyto teksto eilutes. Dokumente atsiras atitinkama lentelė.5 147 85 pav. Dabar pele perbraukite paskutinius keturis pirmos eilutės langelius – jie bus pažymėti. Lentelių ir rėmelių priemonių juosta (View/Toolbars/Tables and Borders) Iš pradžių standartinėje priemonių juostoje pele laikykite paspaustą mygtuką Inir atsiradusiame lange taip pažymėkite kvadratėlius. ĮTERPIAME LENTELĘ Sukursime lentelę.) jei ji dar neįjungta. Visi keturi langeliai susijungia į vieną.

tik ji buvo pažymėta ir per Format Font parinkta šrifto savybė Superscript – užrašytas virš). Galiausiai atskirkime lentelės galvutę nuo paprastų lentelės eilučių. Brūkštelkite pele išilgai tų linijų lentelėje. Galite pamėginti kiek pakeisti stulpelių pločius – paimkite pele už pirmos eilutės langelius skiriančių linijų ir patampykite jas į šalis. Vietoje vienos lentelės atsirado dvi.B. lės. kurias norite pastorinti. spaudykite Delete ir Backspace. Pirmo stulpelio tekstas gana ilgas. Trynimo režimą išjunkite atspaudę trintuko mygtuką. pirmoje paprasto teksto eilutėje) ir meniu pasirinkite Table Split Table (Suskaidyti lentelę).B. Dabar sėkmingai 88 pav. kaip pavaizduota 85 pav. tad išsidėsto per kelias eilutes. kol pavyks). kad juostoje netoliese esantis pieštuko mygtukas Draw Table (Brėžti lentelę) tapo įspaustas. Sujunkite du viršutinius pirmo stulpelio langelius – Tables and Borders juostoje įspauskite trintuko mygtuką Eraser (Trintukas) ir pele (trintuku) spragtelėkite du langelius skiriančią liniją. o pelės žymiklis pavirto pieštuku. Nubraižėme ir apipavidalinome lentelę.) atsišalia trintuko) ir jame pasirinkite dviverskite linijų tipų sąrašą (mygtukas gubą liniją . pasirinkite patinWORD 84 .y. Jei nelabai gražiai atrodo. iš kur tą piešinėlį imsite. Lygiavimo galime įvesti likusį tekstą. PAVEIKSLŲ ĮTERPIMO BŪDAI Piešinėlį į Wordo dokumentą galite įterpti pasinaudoję komanda Insert (Įterpti) Picture (Piešinėlį) ir atsiradusiame meniu pasirinkti.). kad Saulė šildo…). pasirinkite File. Piešimą išjunkite atspaudę pieštuką priemonių juostoje.2. Nustatykite žymiklį temperatūrų eilutėje (t. kad kuo toliau Saulė nuo Žemės.1. TEORINĖ DALIS 7. Pirmuoju atveju Wordas pasiūlys kelias kategorijas piešinių ar filmukų. Jei esate išsaugoję piešinėlį kokioje nors rinkmenoje.laikus (85 pav. galite pasinaudoti Wordo piešinių galerija – atsivertusiame meniu pasirinkite Clip Art. Jei neturite savo piešinėlio. kairiajame kampe atsiranda mygtukas juostoje (laipsnių rutuliukas – tai palentelės valdymo kvadratėlis Tables and Borders prasčiausia “o” raidė. tuo šilčiau Lietuvoje (o dar sakoma. B. tad žymiklį pastatome paskutinėje eilutėje ir pasirenkame Table Insert (Įterpti) Rows Above (Eilutės viršuje). Mums beliko padaryti gražų rėmelį. kuri akivaizdžiai rodo. Plačiau apie lentelių tvarkymą galite sužinoti skyrelyje 7. Šiuo momentu staiga suprantame. Lentelių priemonių juostoje (87 pav. galite jas sujungti – tereikia padėti žymiklį tarp jų ir klaviatūroje paspausti Delete (jei nepadeda. Laikant pelę virš lente89 pav. kad lentelėje per mažai eilučių. Pastebėkite. Sujungtame langelyje parašykite “Parametrai”.

galite keisti piešinėlio dydį. Pele pažymėję vieną iš kvadratėlių. Režimas Square (Kvadratu) priverčia dokumento tekstą apgaubti piešinėlį tarsi jis būtų toje lapo vietoje įmūrytas stačiakampis – galite pele paimti ir nutempti jį į bet kurią lapo vietą – o tekstas prisitaikys pats. Panašiai atrodo ir režimas Tight (Glaudžiai). Jei Layout kortelėje parinktas In line with text (Toje pačioje eilutėje kaip ir tekstas) režimas. kuriame taip pat reiks nurodyti kelių eilučių (Row) bei stulpelių (Column) lentelės pageidaujate. Antruoju atveju (iš rinkmenos) suraskite katalogą su savo piešinėliu. Kitas panašus būdas lentelei įterpti – pasinaudoti meniu komanda Table Insert Table: atsiras dialogo langas. Galite padaryti ir taip. LENTELĖS Lentelės taip dažnai naudojamos. išsiplečia vertikaliai ir šalia paveiksliuko atsiranda daug tuščios erdvės. Yra daug būdų lentelei sukurti. kortelėje Picture paveiksliuką galite apkarpyti (Crop) bei parinkti jo ryškumą (Brightness) ar spalvą (Color). Įterpę piešinėlį galite pakoreguoti jo padėtį bei ryškumą teksto atžvilgiu. Spragtelėkite piešinėlį – jis bus apibrauktas rėmeliu. WORD 85 . kad joms yra paskirtas net specialus meniu skyrius.). o tekstas eitų virš jo – parinkite Behind text (Už teksto). paveiksliukas traktuojamas kaip viena didelė raidė – eilutė. pažymėkite reikiamą rinkmeną ir spauskite Insert. kad paveiksliukas būtų tarsi fonas. spustelkite jį ir atsivertusiame meniu pasirinkite Insert clip (Įterpti piešinėlį). tačiau paprastą lentelę greičiausiai įterpsite standartinėje priemonių juostoje paspaudę mygtuką Insert Table (Įterpti lentelę) ir atsiradusiame langutyje parinkę norimos lentelės dydį. 7. Jei parinksite In front of text (Prieš tekstą).2. Kortelė Layout (Išdėstymas) naudojama dažniausiai – ji leidžia nustatyti teksto padėtį piešinėlio atžvilgiu (90 pav. Kitus parametrus galite keisti paspaudę dešinįjį pelės mygtuką ant piešinėlio ir meniu 90 pav. Kortelėje Size (Dydis) galite tiksliau nustatyti paveiksliuko matmenis.B. kurio kraštuose matysis juodi kvadratėliai.kantį. tik šiuo atveju tekstas priglunda dar labiau. Paveiksliuko formatų tvarkymo langas (Format/Picture) pasirinkę komandą Format picture (Tvarkyti paveiksliuką) – atsivers paveiksliuko formatų tvarkymo langas su keliomis kortelėmis. tekstas bus išdėstytas (ir paslėptas) už paveiksliuko. kurioje jis yra.

Column – stulpelį. Wordas papildomai sukurs naują eilutę. Row – eilutę. jos storį.). o fonas – baltas. Pastraipos stilius – tai tiesiog tos pastraipos formatų tvarkymo komandų visuma. stiliaus vardas būna užrašytas formatų tvarkymo priemonių juostos kairėje pusėje. SUKURIAME PASTRAIPOS STILIŲ Įprastomis komandomis galima sėkmingai kurti dokumentus pagal bet kokį skonį. Up). WORD 86 . o teksto kalba – English (Anglų). PRAKTINĖ DALIS 8. Didžioji dalis lentelės parametrų nustatoma ant lentelės paspaudus dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkus Table properties (arba meniu Table Table Properties). Left. spalvą ir naudodami pieštuką (reikia įspausti pirmąjį priemonių juostos mygtuką ) pele perbraukti pasirinktas lentelės kraštines – jos bus atitinkamai nupieštos. standartinė. STILIAI IR TURINIAI A. 8. atspauskite pieštuką lentelių ir rėmelių priemonių juostoje. Norėdami išjungti lentelės piešimo režimą. Teisingas sprendimas – naudoti pastraipų stilius. Column ir Cell galėsite nustatyti atitinkamai esamos eilutės. brūkšniuotą liniją ir pan.A. o iš vienos skilties į kitą patogiausia peršokti klaviatūros klavišu Tab. dažniausiai pasitaikanti Wordo pastraipa yra parašyta Times New Roman šriftu. tačiau kiekvieną pastraipą tvarkyti atskirai – nepatogu ir užtrunka nemažai laiko. Čia jūs galite pasirinkti rėmelio kraštinės stilių (ištisinę. kad pieštuku brūkštelėję tuščioje langelio vietoje gausite papildomą liniją. kurioje yra žymiklis. Beje. spalva – juoda. Visi šie parametrai kartu sudėjus vadinami Normal stiliumi. o Cells – pažymėtus langelius (šiuo atveju Wordas paklaus į kurią pusę paslinkti likusius langelius – ar kairėn. o kortelėje Table galėsite nurodyti. Pvz. Pastraipos.1. 87 pav. Šiuo šriftu parašyta pastraipa sulygiuota pagal kairįjį dokumento kraštą. jeigu stovėdami paskutiniame paskutinės eilutės langelyje paspausite Tab.Kiekvienoje atsiradusios lentelės skiltyje galite rašyti tekstą. kuri suskaldys langelį į du. Kortelėse Row.. Bet kurioje pasirinktoje vietoje įterpti naują eilutę ar stulpelį galite pasirinkę meniu Table Insert ir Rows (Eilutės) arba Columns (Stulpeliai) pagal poreikį. Panašiai galite naikinti: Table Delete meniu galite parinkti Table – ištrinsite visą lentelę. Lentelės langelių dydį galite keisti tiesiog pele tampydami už langelių kraštinių. ar viršun. stulpelio arba langelio matmenis bei lygiavimą. Pastebėkite. Taip galite nusipiešti ir naują lentelę. kaip puslapyje bus lygiuojama lentelė (Alignment) bei kaip dokumento tekstas bus išdėstytas lentelės atžvilgiu (Text wrapping) – tekės aplinkui lentelę (Around) ar ne (None). kurio dydis – 12 punktų. Lentelę patogiausia formuoti naudojantis tam skirta priemonių juosta Tables and Borders (Lentelės ir rėmeliai).

Maža to. kaip akimirksniu keičiasi mūsų dokumento tekstas. Sutaupome laiko. WORD 87 . visos kitos toliau einančios pastraipos automatiškai bus kuriamos tuo pačiu stiliumi. Kaip pavyzdį sukursime savo stilių pavadinimu “Manasis” ir pritaikysime jį kelioms pastraipoms. Tada koreguosime stilių “Manasis” ir stebėsime. Stilių langas (Format/Style) Kokia nauda sukurti ir kažkaip pavadinti pasirinktos pastraipos stilių? Labai paprasta – kas kartą kuriant dokumentą vienu mostu galima parinkti iš anksto sukurtą stilių – nereikia kiekvienos savybės nurodyti iš naujo – savybių komplektas suteikiamas iškart. Kitoms dokumento dalims paliksime stilių Normal.91 pav.

kur kortelėje Indents and Spacing (Įtraukos ir tarpai) nurodykite. lygiuoto pagal abi puses. Formatų tvarkymo priemonių juostoje turėtumėte matyti stilių Normal (65 pav. kad pastraipos pabaigoje paspaudus Enter. nors galite atsidaryti ir stilių langą Format Style. Sukursime vietoje jo savo stilių: meniu pasirinkite Format Style.Atsidarykite naują Wordo dokumentą. Laukelyje Based on (Kieno pagrindu) pasirinkite kokio kito stiliaus pagrindu kursite sava92 pav. Dabar vėl paspauskite Format ir parinkite Paragraph (Pastraipa). Spacing (Tarpai) dalyje parinkite 6 pt laukelyje After (Po pastraipos).). kad norime tokių “Manasis” savybių: mėlynos spalvos teksto. Beliko nurodyti.) pasirinkite New (Naujas) naujam stiliui sukurti. jog išties pastraipos eilutės yra lygiuojamos pagal abu kraštus. Paspauskite Enter – pereisite į naują pastraipą. kurioje Font color (Šrifto spalva) parinkite mėlyną ir spauskite OK. spauskite OK ir jis bus sukurtas. Vėl parašykite vieną kitą žodį ir dar kartą spauskite Enter. Atsidariusiame stilių redagavimo lange (91 pav. Style for the following paragraph (Kitos pastraipos stilius) sąraše pasirinkite “Manasis” – tai reiškia. Pakeiskite šios pastraipos stilių į standartinį Normal – greičiausiai tai padarysite Formatų tvarkymo juostos stilių sąraše parinkę Normal. bus automatiškai sukurta nauja tokio paties stiliaus “Manasis” pastraipa. Atsivers įprastinė šrifto savybių nustatymo kortelė. Paspauskite OK ir vėl sugrįšite į naujo stiliaus dialogo langą (92 pav. parinkti sąraše Normal ir spausti Apply. Kadangi visas norimas stiliaus savybes nustatėte. Naujo stiliaus dialogo lango (92 pav. kad pastebėtumėte. Tarkime. kaip mūsų stilius atrodys – visi jo parametrai nustatomi naudojantis mygtuku Format (Tvarkyti formatus). bei didesnio tarpo tarp pastraipų. Dabar formatų tvarkymo juostoje turėtų matytis jūsų stiliaus pavadinimas “Manasis”. Parašykite pastraipoje keletą sakinių bent dviejų eilučių ilgio. kad norite lygiavimo pagal abu kraštus – sąraše Alignment (Lygiavimas) pasirinkite Justified. t. Jūsų dokumente dabar turėtų būti trys pastraipos: dvi pirmosios WORD 88 . Paspauskite Format mygtuką ir pasirinkite Font (Šriftas). Stilių lange (91 pav.y.) paspauskite Apply (Pritaikyti). Parašykite keletą žodžių. Wordas po pastraipos automatiškai padarys papildomą šešių punktų dydžio tarpą.) laukelyje Name (Vardas) įrašykite savo stiliaus pavadinimą – tebūnie tai “Manasis”. kurios stilius išliks toks pat – “Manasis”. Naujo stiliaus kūrimas (Format/Style/New) jį – tebūnie tai “Normal”.). kad esamai Wordo dokumento pastraipai būtų priskirtas jūsų sukurtas naujas stilius.

Tereikia susikurti keletą dažniau naudojamų stilių. kuriame bus įvadas. kitaip lygiuotos ar skirtingai atitrauktos nuo krašto. Tai toli gražu ne vieninteliai stilių privalumai. sunkus ir nereikalingas darbas. Paspauskite OK.. pvz. Keliose kitose pastraipose parašykite šį bei tą ir sukurkite antro skyriaus pavadinimą WORD 89 . Pakeisime stiliaus “Manasis” spalvą. “Kandantys vabzdžiai”. tada pereikite į naują pastraipą. patikėkite – naudoti juos labai paprasta ir vėliau tai sutaupys labai daug laiko. Referato pavyzdys naują Wordo dokumentą. galbūt jums net nereikia kurti naujo stiliaus – formatų tvarkymo juostoje esančiame sąraše rasite daugybę Wordo siūlomų jau sukurtų standartinių stilių. Atsidarys langas.). parinkite stilių “Manasis” ir spauskite mygtuką Modify (Pakeisti). Įsivaizduokite. jei jūsų dokumente skyrių bei lentelių antraštėms yra naudojami stiliai.A. pirmosios dvi tapo raudonos. o vėliau paaiškėjo. įterpsime automatinį turinį. SUKURIAME AUTOMATINĮ TURINĮ Sukursime kelių skyrių dokumentą. kad teksto eilutės turi būti rašomos didesniu intervalu. t. kad pakeitę stiliaus spalvą. kuriame parinkite Format Font ir sąraše Font color mėlyną spalvą pakeiskite raudona. Tiesiog iškart paspauskite Enter ir pereisite į naują pastraipą.y. vėl OK ir Close (Uždaryti). Įveskite keletą sakinių apie vabzdžių naudą insekticidų verslui ir šio jūsų mokslinio darbo aktualumą. parašyta standartiniu stiliumi Normal. Jei jums pasirodė. automatiškai pakeitėte visų tuo stiliumi parašytų pastraipų spalvą. kurioje parašykite “Įvadas” ir vėl paspauskite Enter. Jei sukūrėte dokumentą naudodamiesi stiliais. 8. Pirmoje pastraipoje nerašykite nieko – joje mes vėliau sukursime turinį. kad stilių kūrimas ir naudojimas – didelis. o paskutinė – juoda. kur parašykite įsivaizduojamo referato pirmo skyriaus pavadinimą.mėlynos. kad rašome referatą apie vabzdžių naikinimą. sukurtos jūsų stiliumi “Manasis”.).2. Sukurkite 93 pav. du skyriai ir išvados (93 pav. Turėtumėte pastebėti. Atsidarykite stilių langą – Format Style. Paskutiniame lange nespaudėme Apply (Pritaikyti). kaip dokumento turinio sukūrimas arba lentelių (ar paveikslų) sąrašo sudarymas tampa greita ir patogia operacija. nes nenorėjome trečiajai dokumento pastraipai priskirti stiliaus “Manasis” – tegu ji vis dar lieka parašyta stiliumi Normal. jums nereikia stengtis pakeisti paties dokumento – tereikia pakeisti naudojamo stiliaus aprašymą ir visos atitinkamo stiliaus pastraipos pasikeis automatiškai. Beje. identiškas naujo stiliaus kūrimo langui (panašus į 92 pav. Tokie dalykai.

kuriuose puslapiuose tos pastraipos yra. tad geriausia po bet kokio teksto pakeitimo paspauskite dešiniuoju pelės mygtuku ant turinio ir sąraše pasirinkite Update field (Atnaujinti lauką).A. Sukurkite dokumente bet kokią lentelę. Turiniui mums reikėjo antraštėms naudoti stilius. SUKURIAME AUTOMATINĮ LENTELIŲ SĄRAŠĄ Panašiai kaip ir turinio atveju. kurioje parašyta “Įvadas”. kuriam darome antraštę. ar visą turinį (Entire table). Galime nesunkiai priversti Wordą surasti visas tam tikro stiliaus pastraipas ir surašyti jas į turinį. Pa94 pav.(“Kiti vabzdžiai”).1. nes tiek paprastas tekstas.). etiketė (kategorija). Lentelėms reikia naudoti specialias lentelių antraštes. tiek skyrių pavadinimai parašyti tuo pačiu stiliumi. Tvarkykite jį pagal savo skonį. geriausia pasirinkite Entire table ir spauskite OK. 8. kaip aprašyta skyrelyje 8. ar jam perskaičiuoti tik puslapių numerius (Update page numbers only). Lentelės antraštės įterpimas (Insert/Caption) žiūrėkite sąraše Label (Etiketė). Meniu pasirinkite Insert (Įterpti) Index and Tables (Rodyklė ir lentelės). šiek tiek teksto jame. Turinys bus įterptas į dokumentą – jame bus surašytas visų Heading1 stilių turinčių pastraipų tekstas ir nurodyta. tiek žodis “Įvadas” bei “Išvados” turi būti parašyti atskirose pastraipose. Ištaisysime šią klaidą. Dabar jūsų dokumente yra naudojami du stiliai – antraštėms nustatytas stilius Heading1. Tą patį stilių nustatykite kitoms antraščių pastraipoms – pirmo bei antro skyriaus pavadinimams. Jei Wordas paklaus. 98 pav. pasirinkite stilių Heading1 ir spauskite Modify (Pakeisti). Formatų tvarkymo juostoje parinkite stilių Heading1. Jei nėra. bus pasiūlytas dvejetas. Tiek skyrių pavadinimai. Wordas automatiškai pasiūlys pavadinimą “Table 1” (94 pav. atsidarykite Format Style. Žymiklis turi būti pastraipoje. tiesiog spauskite OK. Spragtelėkite pele bet kurioje jos vietoje ir pasirinkite Insert Caption (Antraštė). besiskiriančius nuo paprasto teksto stiliaus. ar nėra lietuviško varianto “Lentelė”. o paprastam tekstui – stilius Normal.A. turinys gali nebeatitikti tikrovės – Wordas jo automatiškai neperskaičiuoja. o kortelėje Table of Contents (Turinys). paspauskite mygtuką New Label (Nauja etiketė). “Table” – tai objekto. Nustatykite žymiklį pirmoje pastraipoje – kurią iš pradžių palikome tuščią. taip pat ir išvadoms.. Mūsų sukurtas referatas visai neišvaizdus.3. Vienetą Wordas įrašė. nes tai pirmoji lentelė – jeigu kartosite šią procedūrą su antra lentele. įrašykite “Lentelė” WORD 90 . Jeigu ateityje pakeisite dokumentą – įterpsite ar ištrinsite šiek tiek teksto. Wordas gali automatiškai surasti dokumente naudojamas lentelių antraštes ir surašyti jas į vieną sąrašą kartu su puslapių numeriais. Jeigu nelabai patinka antraštėms parinktas stilius.

sąraše Caption label (Antraštės etiketė) pasirinkite “Lentelė” (95 pav. galime labai greitai sujungti juos į sąrašą. WORD 91 . Pamatysite. Lentelėje galite pasirinkti antraštės padėtį (Position): ar lentelės apačioje (Below) ar viršuje (Above). Šalia lentelės bus sukurta jos antraštė.) ir spauskite OK. Žymiklio vietoje atsiras visų lentelių sąrašas su atitinkamais puslapių numeriais.. kad procesas vyksta daug greičiau. pvz. Dabar Wordas siūlo lentelės antraštę pavadinti “Lentelė 1”. Norimoje dokumento vietoje pasirinkite Insert Index and Tables Table of Figures (Paveikslų/Lentelių sąrašas). nes jau nebereikia iš naujo kurti naujos objektų “Lentelė” etiketės. kurių pavadinimai sukurti Insert Caption būdu. Spauskite OK. Pakartokite procedūrą su kita lentele. “Lentelių ir formų respublika”. Jos pabaigoje prirašykite dvitaškį ir norimą lentelės pavadinimą. o lentelės numerį Wordas pasiūlo automatiškai. Lentelių sąrašas (Insert/Index and Tables/Table of Figures) Turėdami dokumentą su lentelėmis. 95 pav.ir spauskite OK.

Žodžių rodyklė vartojama gana retai – reikia bent keliolikos puslapių dokumento. 96 pav. spauskite Mark. Norimoje dokumento vietoje pasirinkite meniu Insert Index and Tables Index ir spauskite OK – rodyklė bus įterpta į dokumentą. kad ji įgautų prasmę. Jeigu jūsų dokumente yra įjungtas nespausdinamų simbolių rodymo režimas (standartinėje priemonių juostoje įspaustas mygtukas ). kad šis užsidarytų. WORD 92 . Dabar suraskite kitą žodį dokumente.8. Kai baigsite. kad šis žodis yra svarbus. Atsidarys svarbių žodžių žymėjimo langas (96 pav.). Atsiverskite kortelę Insert Index and Tables Index (Rodyklė) bei paspauskite mygtuką Mark Entry (Pažymėti žodį). o dokumente suraskite kokį nors žodį. Nekreipkite į juos dėmesio arba atspauskite mygtuką . vėl jį spragtelėkite dukart. Dabar atėjo laikas sukurti pačią žodžių rodyklę. paspauskite žymėjimo lange mygtuką Cancel. Atsidarykite seną Wordo dokumentą ar parašykite vieną kitą sakinį naujame dokumente. tai šalia visų specialiai pažymėtų žodžių matysite paslaptingus užrašus riestiniuose skliaustuose.4. Paspauskite mygtuką Mark (Pažymėti) ir Wordas sau suprantamu būdu pažymės.). kad laukelyje Main entry (Pagrindinis žodis) atsirado jūsų išrinktasis žodis (96 pav. Dabar palikite šį langą ramybėje (neuždarykite!). Pastebėsite. Kartokite šiuos veiksmus su visais svarbiais žodžiais. Žodžių žymėjimo langas (Insert/Index and Grįžkite į atverstą žodžių žymėjimo langą – tiesiog spragtelėkite jį Tables/Index/Mark Entry) pele. Tokį sąrašą nesunku sukurti naudojantis Wordu. kurį norėtumėte įtraukti į sąrašą ir pažymėkite jį (dukart spragtelėkite pele). SUKURIAME SVARBIŲ ŽODŽIŲ RODYKLĘ Protingų knygų pabaigoje dažnai galima rasti svarbiausių žodžių sąrašą ar žmonių pavardžių rodyklę. Šį langą bet kada vėliau galėsite iškviesti per meniu Insert Index and Tables Index Mark Entry ir pratęsti žymėjimą. grįžkite į žymėjimo dialogo langą.A.

t. Toje specialioje rinkmenoje saugomi ir visi naujiems dokumentams prieinami stiliai. reikia pasirūpinti. pažymėjome stilių “Manasis”. STILIŲ TVARKYKLĖ Kaip išsaugoti stilius.1. Nuo šiol visuose naujuose Word dokumentuose bus įmanoma rasti šį stilių. TEORINĖ DALIS 8. kuriuos norite nukopijuoti iš vienos rinkmenos į kitą ir spauskite mygtuką Copy.. kurie būna surašyti į specialią tam skirtą rinkmeną. nukopijavome jį į rinkmeną Normal.B. bet ir savo sukurtas priemonių juostas bei makrokomandas. kad jūsų sukurtas stilius būtų laisvai naudojamas visuose naujuose dokumentuose.B. Tarkim. o dešinėje – Normal. Pažymėkite tuos stilius. kad jis pakliūtų į šią rinkmeną. Jei norite.dot rinkmenos stiliai. pavadinimu Normal.dot. kad jie būtų prieinami ir naujiems dokumentams.y.dot. WORD 93 . kaip pavaizduota 97 pav. 97 pav. Bet kurį pažymėtą stilių galima ištrinti paspaudus Delete (Ištrinti). tačiau būkite atsargūs – taip galite netyčia ištrinti stilių visiems laikams. Kairėje šios kortelės pusėje surašyti aktyvaus dokumento stiliai. Ji įgalina iš vienos rinkmenos į kitą perrašyti ne tik stilius. Stilių tvarkyklė (Format/Style/Organizer) Stilių aprašymams perkelti iš rinkmenos į rinkmeną skirta atskira komanda Format Style Organizer (Tvarkyklė). tačiau šiuo atveju mus domina tik kortelė Styles (stiliai). Nauji Wordo dokumentai paprastai sukuriami naudojant tam tikrus iš anksto numatytus trafaretus. ir paspaudėme Copy.

y. Jei dokumente yra pastraipų. WORD 94 . jie yra skirti žemesnio lygio antraštėms. poskyrių pavadinimams ir pan. Heading2 arba Heading3 stilių. t. Šie stiliai nupiešti šiek tiek atitraukti nuo kairės pusės. Automatinis turinys (Insert/Index and Tables/Table of Contents) Wordas turinį gali sudaryti ne tik iš tų pastraipų. kuriose naudojamas Heading1 stilius.B.8. kuriame yra panaudoti dar ir stiliai Heading2 bei Heading3 (98 pav.). TURINIO PARAMETRAI 98 pav.2. Standartiškai kortelėje Insert Index and Tables Table of Contents pavaizduotas turinys. kuriose panaudotas bent vienas iš Heading1. jų visų tekstas bus įtrauktas į turinį.

3.a. kokiais simboliais (Tab leader) – taškais ar ištisine linija–puslapių numeriai bus atskirti nuo antraščių pavadinimų ir pan.b. 99 pav. Kortelėje Table of Contents galite pasirinkti vieną iš sukurtų formatų (sąraše Formats). Antro skyriaus pirmas poskyris 2. kad stilius Heading1 būtų automatiškai numeruojamas skaičiais.). Heading1 stilius yra pirmo lygio. Wordas leidžia keisti jūsų turinio išvaizdą. Turinio parametrai (Insert/Index and Tables/Table of Contents/Options) Iš principo turinį galima sudaryti iš bet kokio stiliaus. Pirmas skyrius 2. kad pastraipos automatiškai įgytų tokius numerius: 1.B.99 pav. Padarysime taip. 8.. Antras skyrius 2. tad prie jo pavadinimo pastebėsite įrašytą vienetuką. Parašykite tokį keturių pastraipų tekstą: Pirmas skyrius Antras skyrius Antro skyriaus pirmas poskyris Antro skyriaus antras poskyris Pirmai ir antrai pastraipai priskirkite stilių Heading1. STILIŲ NUMERAVIMAS Vienas iš privalumų naudojant stilius skyrių pavadinimams – automatinis jų numeravimas. Antro skyriaus antras poskyris WORD 95 . o dviem paskutinėms – Heading2. tiesiog Table of Contents kortelėje paspauskite Options (Parametrai) ir stilių sąraše prie jums reikalingo stiliaus įrašykite jo lygį turinyje (pvz. Nereikalingus stilius galite iš turinio išmes- ti Options lange ištrynę skaičiuką prie tų stilių pavadinimų. taip pat nustatyti. o stilius Heading2 – raidėmis. Mūsų tikslas – pakeisti šiuos stilius taip.

y. Pakeisime šio stiliaus numeravimą: spauskite mygtuką Modify (Keis100 pav. 100 pav. Atsivertusi kortelė leidžia parinkti vieną ar kitą automatinio pastraipų numeravimo formatą. tačiau mums nesvarbu kurį – mes vis tiek ketiname jį pakeisti rankomis (svarbu. jokio. Struktūrinio numeravimo pasirinkimas ti) ir mygtuką Format (Redaguoti) Numbering (Numeravimas) Outline Numbered (Struktūrinis numeravimas). tai arba jūsų žymiklis ne toje pastraipoje. Spauskite Format Style ir stilių sąraše (91 pav. Spauskite Customize (Pakeisti pagal savo reikmes). WORD 96 . arba pastraipai nepriskyrėte nurodyto stiliaus). kad nepasirinktumėte None – t. lango kairiajame sąraše Styles) turėtų būti automatiškai pažymėtas Heading1 (jei ne.).Nustatykite žymiklį pirmoje pastraipoje.

3.). Jei norite naudoti tolesnius lygius. kad poskyrių (Heading2) numeravimas iš naujo prasideda kiekviename skyriuje (Heading1) – tiesiog bet kurio skyriaus viduje (pastraipos. Toliau veiksmų seka tokia: sąraše Level (Lygis) pasirinkite vienetuką (pradėsime nuo Heading1 stiliaus. Pabaigai sąraše Link level to style (Susieti duotą lygį su stiliumi) parinkite Heading1. c. o Link level to style – Heading2. Sąraše Number style (Numeravimo stilius) pasirinkite “1. Laukelyje Preview (Peržiūra) galite stebėti. jei tokį matote. Taip pat uždarome ir stiliaus redagavimo langą – OK. Jūsų dokumente skyrių pavadinimai dabar turėtų būti sunumeruoti.t. o galiausiai – ir visų stilių langą – spaudžiame Close (galima ir Apply. bet mūsų pavyzdžiui jau pakanka.). Grįžome į langą Bullets and Numbering (100 pav. bet nėra prasmės). kuriai skirtas stilius Heading1. kad būtų dar šiek tiek sudėtingiau – paspauskite mygtuką More (Daugiau). Dabar panašiai pasielgsime su Heading2.101 pav. Maža to. Numeravimo formatų tvarkymo langas Atsivertusiame sudėtingame lange padarykite. Number style tebūnie “a. Galite pamėginti parašyti papildomą pastraipą ir jai priskirti stilių Heading1 arba Heading2 ir pastebėsite. kad naujai pastraipai paskirta raidė “a”.. galite pratęsti veiksmus su kitais stiliais (Heading3 ir t. …”. kad ji automatiškai gaus naują teisingą numerį. kaip stiliai įgyja atitinkamą numeravimą. kurį irgi uždarome – OK. Level parinkite 2. WORD 97 . pastebėkite. …” (kaip parodyta 101 pav. tad spaudžiame OK. kuris yra aukščiausio lygio). pabaigoje) paspauskite Enter. 2.). parašykite bet ką ir priskirkite stilių Heading2 – pamatysite. b. Langas pasidarys panašus į pavaizduotą 101 pav.

tam tikromis aplinkybėmis. Naudodamiesi trafaretu sukuriame naują pareiškimą. Patogiausia yra vieną kartą sukurti vadinamąjį dokumento trafaretą – dokumentą. kur rašote datą. kad kažką pamiršime ištrinti. viršuje bendras kreipinio tekstas. Padėkite žymiklį į norimą vietą. Datos įterpimo langas (Insert/Field) (102 pav. galite įterpti automatinę datą.9. kurią Wordas visada pats perskaičiuos kiekvieną kartą. o sąraše Field names (Lauko vardas) pažymėkite Date 102 pav. kad kartkartėmis reikia rašyti labai panašius pareiškimus. PRAKTINĖ DALIS 9. kurie nekinta. Tarkime. išsaugoti jį nauju vardu (Worde tai būtų komanda File Save as) ir reikiamose vietose jį pataisyti. Sukurkime pareiškimo trafaretą. Wordas turi puikų mechanizmą dokumentams su pasikartojančiu tekstu kurti. tad nebus pavojaus.). SUKURIAME PAREIŠKIMO TRAFARETĄ Sukuriame pareiškimo trafaretą. kurie skiriasi tik data. pasirinkite Insert Field (Laukas) ir kategoriją Date and Time (Data ir laikas). Naudojame automatinį datos lauką. o visas kitas tekstas bei jo tvarkymas išlieka tas pats. galbūt kreipiniu. spauskite OK. Toje vietoje. Atsivertusioje kortelėje pasirinkite patinkantį formatą ir. paspaudę Add to field (pridėti prie lauko. 103 pav. trafaretą visada lengva rasti.). Be to. o apačioje jūsų pavardė. Norimą datos vaizdavimo formatą galite nustatyti paspaudę mygtuką Options (Parametrai). Tačiau dažniausiai būna sunku rasti tą anksčiau sukurtą dokumentą arba egzistuoja tikimybė. Atverkite naują Wordo dokumentą ir surašykite bei suformuokite visą nekintamą kokio nors pareiškimo tekstą – paprastai lapo centre turėtų būti didelėmis raidėmis parašyta “P A R E I Š K I M A S”. kol uždaryWORD 98 .A. kad ne visą blogą tekstą ištrinsime jį keisdami. Trafaretiniame dokumente reikia įvesti tik tuos duomenis. kurio pagrindu gali būti kuriami kiti. TRAFARETAI IR FORMOS A. kai redaguosite seną ar sukursite naują pareiškimą.1. Paprastai tokiu atveju galima surasti kompiuteryje anksčiau sukurtą dokumentą.

kuriame automatiškai įrašys teisingą dienos datą bei tą tekstą. Spauskite Save ir uždarykite Wordo langą. Jums svarbu. kur apklausiamieji turi įrašyti savo atsakymus ir atsiųsti atgal. Tikras to trafareto rinkmenos vardas – Normal. kurį išsaugojote trafarete – beliks įrašyti trūkstamus žodžius ir naujos pareigos – jūsų. Dabar išsaugokime šį trafaretą – pasirinkite File Save as. kad tam tikrais klausimais jie pasirinktų tik vieną iš jūsų nurodytų variantų. pažymėkite jį ir spauskite OK. Įterpiamos datos formatas (Ingas. tačiau rinkmenos tipo laukelyje (Save as type) nurodykite Document Template (Dokumento trafaretas). SUKURIAME APKLAUSOS FORMĄ Įsivaizduokite. Atsivers dialogo lan103 pav.). Tarkime. Wordas sukurs jums visiškai naują dokumentą. kad jus vėl paaukštino pareigose ir atėjo laikas rašyti naują pareiškimą. Atsidarys įprastas rinkmenos išsaugojimo langas (pvz.A. Pamatysite. visiškai tušti Wordo dokumentai taip pat yra kuriami tam tikro trafareto pagrindu. Worde įmanoma sukurti tokį dokumentą. 54 pav. Beje. Pareiškimo trafaretas sert/Field/Options) bus kortelėje General (Bendri). kad rašytų tik leistinose dokumento vietose. kitaip tariant – formą. Laukelyje File name (Rinkmenos vardas) įrašykite “Pareiškimas” – tokia mūsų trafareto paskirtis.site visus dialogo langus. kad Wordas įterpė šios dienos datą. kuriame rasite įvairių trafaretų. Wordo meniu pasirinkite File New.. data automatiškai bus pakeista. 9. 104pav.2. Apklausos forma WORD 99 . kad darote sociologinę apklausą. Jūs norite elektroniniu paštu išsiųsti respondentams Wordo dokumentą-apklausą.dot. Jei kitą dieną šio trafareto pagrindu sukursite pareiškimą. jis vadinasi Blank document (Tuščias dokumentas).

). Naujame dokumente parašykite “Jūsų vardas” ir įdėkite tarpą. Galite dabar pamėginti pakeisti ką nors dokumente. Dar kitoje pastraipoje parašykite “Ką dažote:”. Atsiras nedidelis pilkas te joje mygtuką Text Form Field (Tekstinis formos laukas) stačiakampis – jis žymi tą vietą.). ką įvedėte. Atsiradusiame lange pažymėkite punktą Forms (107 pav. Atverčiamo sąrašo pildymas Apklausos forma sukurta. Šį lauką dukart spragtelėkite pele – atsivers jo pildymo langas (106 pav. gerokai nustebsite. įdėkite tarpą ir formų juostoje spauskite mygtuką Check Box Form Field (Varnelės laukas formoje) . į kurį bus galima parinkti atsa105 pav. kad galite rašyti tik vienoje dokumento vietoje. Wordas paprašys pakartoti slaptažodį. Jei norite. į kurį reiks atsakyti Taip arba Ne. spauskite Add ir uždarykite langą – OK.y. Tokį apsaugotą dokumentą galite drąsiai siųsti respondentams. skirtą varnelei uždėti arba nuimti. kurioje bus skirta vieta apklausiamojo vardui įrašyti. kuris įterps kvadratėlį. Paspauski. Spauskite Enter ir naujoje pastraipoje parašykite “Ar jums auga ūsai?”. kad respondentai negalėtų nieko keisti. jog žinote. Langelyje Drop-down item (Atverčiamo sąrašo elementas) parašykite “Blakstienas” ir spauskite Add (Pridėti). 106 pav.Sukursime formą. Įsijunkite priemonių juostą Forms (formos). kur mes įterpėm formos laukus. kuris įterps sąrašo tipo lauką. ar ne. ten. bei sąraše pasirinkti kurią veido vietą dažote. t. vėl spauskite Add. kad ūsuotieji yra tokie pamaivos – mes viename lauke “pamiršome” įdėti galimybę nedažyti jokių veido dalių. belieka padaryti taip. tad apklausa kiek tendencinga. galite ištaisyti klaidą. tiesa. o tik įvesti atsakymus leistose vietose. “Lūpas”. kad įsitikintų. Nieko kito (View/Toolbars/Forms) dokumente daryti nebus leista. “Žandus”. Po tarpo spragtelėkite formų juostos mygtuką Drop-Down Form Field (Atverčiamas formos laukas) .) ir įrašykite slaptažodį (Password). Pasirinkite meniu Tools Protect document (Apsaugoti dokumentą). kurioje vėliau bus leista įvesti kokį nors tekstą. varnele pažymėti ar jums auga ūsai. bei vienas klausimas. vienas klausimas. jei tokia dar neįjungta (105 pav. Atsidarykite apsaugotą dokumentą (jeigu jau spėjote uždaryti) ir Tools meniu pasirinkite UnpWORD 100 . Formų priemonių juosta kymą iš pateikto sąrašo (104 pav. Pastebėsite.).

PRAKTINĖ DALIS 10. bet net ir pažymėti jo. Dokumento apsauga (Topiuterinės programos. Kai jį įvesite.A. Wordas paklaus slaptažodžio. kurios gali lengvai išols/Protect Document) koduoti jūsų slaptažodį. Tiesa. AUTOTEKSTAS Greičiau įvesime tekstą užkoduodami ilgus žodžius trumpais. Pastebėsite. WORD 101 . nei kopijuoti bet kurios jo dalies.1. tačiau negalės nei jo keisti.rotect document (Panaikinti apsaugojimą). DARBO PASPARTINIMAS IR RAŠYBOS TIKRINIMAS A. 10. Dabar bet kas galės atsidaryti šį dokumentą. jei norite. Galite tuo pasinaudoti. Dukart spragtelėkite dažomų vietų laukelį ir jo sąrašą papildykite variantu “Nieko”. kad jūsų dokumento taip lengvai niekas negalėtų kopijuoti – nebūtina naudotis formų priemonių juosta. ši apsauga nėra labai patikima – egzistuoja kom107 pav. kad apsaugojus dokumentą. vėl galėsite redaguoti. tiesiog bet kuriame dokumente galite įjungti Tools Protect document Forms ir įrašyti slaptažodį. Wordas ne tik neleidžia keisti teksto.

Tokiu būdu galima paspartinti ne tik teksto įvedimą – taip pat sėkmingai galite užkoduoti ir paveikslėlius. 109 pav. Įveskite dabar dokumente “lent” ir spauskite Enter – vietoj “lent” atsiras lentelė.). WORD 102 . Ištrinkite ilgą užrašą ir įveskite “liet” – sutrumpinimams rekomenduojama skirti bent keturių simbolių ilgio vardus. arba meniu iškvieskite Insert (Įterpti) AutoText (Automatinis tekstas) New 108 pav. prašantis duoti trumpesnį vardą pažymėtiems žodžiams (108 pav. Lietuvos Respublikai suteiksite pavadinimą “LR”.. Jeigu įvesite “lent”. spausdinkite toliau ir Wordas nesikabinės. ką nors joje įrašykite. pvz. paspauskite Alt-F3 ir duokite pavadinimą “lent”. tačiau nenorėsite pakeisti šio žodžio į lentelę. sukurkite paprastą lentelę. juos pažymėkite ir paspauskite Alt-F3. tai įvedus “LR” Wordas nepasiūlys šių raidžių pakeisti – pakeitimui įvykdyti reiks patiems paspausti klaviatūroje F3. kad Wordas siūlo užrašą “Lietuvos Respublika” (109 pav. Pvz. Jeigu automatiniam tekstui duosite trumpesnį nei keturių simbolių pavadinimą.. Autoteksto veikimo pavyzdys Dabar bet kur dokumente įveskite žodelį “liet” ir pastebėsite.Worde egzistuoja du patogūs būdai. kurie leidžia sutrumpinti ilgų žodžių rašymo laiką – automatinis tekstas bei automatinis taisymas.) – paspauskite Enter arba F3 ir žodis “liet” bus pakeistas į “Lietuvos Respublika”. Spauskite OK. Wordo dokumente įveskite žodžius “Lietuvos Respublika”. lenteles ar kitus objektus. Teksto trumpinimas (Alt-F3) (Naujas). Pradėsim nuo automatinio teksto. Atsiras langas. pažymėkite ją.

automatinis taisymas (AutoCorrect) leidžia naudoti trumpesnius teksto pakeitimus – net iki vieno simbolio ilgio. 110 pav. Jei dažnai naudojatės šiomis funkcijomis. ši raidė būtų pakeista į jūsų sukurtą lentelę. pažymėkite abu žodžius ir spauskite Tools AutoCorrect. kokiu nurodėte. 10.. Pamatysite. Pasirūpinkite. Automatiškai taisomas tekstas (Tools/AutoCorrect) automatiškai pakeičiami tokiu tekstu. įsijunkite tam skirtą priemonių juostą AutoText – jos mygtukai paspartins žodžių kodavimą ir įvedimą. kad įvesti simboliai 110 pav.2. Dokumente įveskite “vienu žodžiu”. Laukelyje Replace (Ką pakeisti) įrašykite “vž”. pvz. SUKURIAME MAKROKOMANDĄ Sukuriame specialią teksto formatų tvarkymo komandą. kitaip automatinis taisymas neveiks. Naudodamiesi šiuo būdu galite bet kokį objektą (tekstą.Kitas būdas paspartinti teksto rašymą – pasinaudoti automatiniu teksto taisymu (AutoCorrect). paspauskite Add ir OK.A. kuri iškviečiama klaviatūroje paspaudus Ctrl-Q. o automatinio teksto (AutoText) funkcija viso labo pasiūlo jums galimą pakeitimą – jūs galite spausti Enter pakeitimui įgyvendinti arba galite ignoruoti pasiūlymą ir rašyti toliau. galite padaryti. kad parašius “L” ir padėjus tarpą. Tiek automatinis tekstas (AutoText). kai automatinio teksto režimas patogiai veiks tik užkodavus tekstą bent keturių simbolių ilgio žodžiu. WORD 103 . kad antruoju būdu Wordas ištaiso įvestą tekstą bet kuriuo atveju. kad varnelė būtų padėta prie užrašo Replace text as you type (Pakeisti tekstą bespausdinant. Dabar parašykite dokumente “vž” ir padėkite tarpą ar kablelį. Wordas jau turi nemažą sąrašą automatinių pakeitimų. tiek automatinis taisymas (AutoCorrect) gali būti panaudoti teksto įvedimui paspartinti. štai kad ir “(c)” automatiškai keičiamas į © ir pan.). Skirtumas tarp jų yra tik tas. Kita vertus. lentelę ar piešinį) priskirti viso labo vienai raidei.

Mes pagal tam tikrus savo kriterijus atrenkame vieną ar kitą pavardę. 111 pav. kuri visą šią procedūrą atliks klaviatūroje paspaudus Ctrl-Q. Tokia didelė komanda vadinama makrokomanda (macro). turime didelį dokumentą su žmonių pavardėmis. geriausia sukurti vieną naują komandą. Naujos makrokomandos pavadinimo langas (Tools/Macro/Record New Macro) WORD 104 . kuri iš karto įvykdytų visą seką. Sukursime komandą. Tarkime. kurioje įrašome kažkokius mums žinomus komentarus. paryškiname ją raudonai ir šalia įterpiame dviejų stulpelių lentelę.Jei reikia dažnai kartoti tam tikrą vienodų komandų seką.

kurioje įrašo pabaigoje reikės paspausti mygtuką Stop Recording (Sustabdyti įrašą) . ar priskirta klaviatūros klavišų kombinacija. Dabar spauskite Table Insert Table ir nustatykite naujos lentelės parametrus. Atsivers langas Customize Keyboard (Pritaikyti klaviatūrą). Wordas sukuria nurodytą lentelę naujoje pas114 pav. kurios stulpelių pločiai vienodi (Fixed column width) ir lygūs 3 cm. t. Atžymėkite ką tik nuspalvintą tekstą. kad tolesni veiksmai jo neištrintų – geriausia tiesiog paspauskite klaviatūroje rodyklę į dešinę ir žymiklis liks šalia teksto. “Komentarai”. Spauskite Tools (Įrankiai) Macro (Makrokomanda) Record New Macro (Įrašyti naują makrokomandą).y. tai prieš sukurdami komandą pažymėkite norimą žodį savo dokumente. Makrokomanda sukurta ir įrašyta į atmintį.). Kadangi toliau lentelėje įvedinėsime le/Insert/Table) vis kitokį tekstą. tačiau mus domina antrasis variantas. Atsiras mažytė makrokomandos įrašymo priemonių juos113 pav. kuri iš pradžių nuspalvintų pažymėtą tekstą. Mums reikia komandos. Pasirinkite.. pvz. Naujos komandos įrašymas prasidės tada.). Pirmuoju atveju reiktų spausti mygtuką Toolbars ir iš kortelės Commands (Komandos) nutempti savo komandą į bet kurią priemonių juostą. tad iškart standartinėje juostoje parinkite jam raudoną spalvą (arba meniu Format Font pasirinkite spalvą langelyje Font color). sukurkite dviejų stulpelių (Number of columns) ir vienos eilutės (Number of rows) lentelę. kai uždarysite klaviatūros pritaikymo langą paspaudę Close (112 pav. tai šioje vietoje sustabdome makrokomandos įrašą – spauskite kvadratėlį priemonių juostoje Stop Recording arba pasirinkite meniu Tools Macro Stop Recording (Sustabdyti įrašą). Įrašo sustabdymo juosta ta (113 pav. 112 pav. Tekstas jau buvo pažymėtas prieš pradedant įrašą.112 pav. tad spauskite mygtuką Keyboard (Klaviatūra). Spauskite OK. Beje. ši komanda bus įrašyta į Wordo standarWORD 105 .) laukelyje Macro name (Vardas) įveskite jos pavadinimą. Pasirinkite Assign (Priskirti) – komandai “Komentarai” bus priskirta kombinacija Ctrl-Q. kurio langelyje Press new shortcut key (Paspauskite naują klavišų kombinaciją) nustatykite žymiklį ir klaviatūroje paspauskite CtrlQ. kokiu būdu bus iškviečiama ši komanda – ar jai bus sukurtas naujas mygtukas priemonių juostoje.. kaip parodyta 114 pav. Galite ją išmėginti: pažymėkite bet kurį dokumento žodį ir spauskite Ctrl-Q – pažymėtas žodis taps raudonas ir po juo atsiras nedidelė lentelė. Klavišų kombinacijos prisikyrimas makrokomandai Kadangi mūsų komanda formuos tik tam tikrą pažymėto teksto dalį.. Lentelės įterpimo langas (Tabtraipoje. Naujos komandos kūrimo lange (111 pav.

paskutiniame langelyje padėkite žymiklį ir klaviatūroje paspauskite Tab – atsiras dar viena eilutė. kviesdami juos į vakarėlį. jį vėliau padidinsite. WORD 106 . tad ji bus prieinama ir visiems naujiems dokumentams. Ištrinti makrokomandą galite iškvietę Tools Macro Macros. negi imti ir kopijuoti tą patį dokumentą keičiant jame antraštes bei kreipinius? Turbūt jau supratote. kur įrašėte. 3a Jei pritrūko eilučių. 10. Pirmoje lentelės eilutėje parašykite stulpelių pavadinimus. pasirinkę nepatinkančią komandą ir paspaudę Delete (Naikinti). jei norite oficialiai pakviesti visus (35) savo pažįstamus valgyti didžiulio torto – net jei laiško turinys ir nekinta.tinio trafareto rinkmeną Normal. o kitose eilutėse surašykite duomenis. Įrašykite šį dokumentą pavadinimu “Draugai” ir įsidėmėkite. Svarbu.3. Sukursime savo draugų duomenų bazę. SUKURIAME MASINĮ LAIŠKĄ Parašome laišką dideliam skaičiui draugų. pvz: Vardas Pavardė Kreipinys Adresas Vytautas Karosas Sveikas. Parašyti laiškus keliems žmonėms per dieną nėra labai sunku.A. bet prieš tai reikia šiek tiek pasiruošti. Atsidarykite naują Wordo dokumentą ir įterpkite keturių stulpelių lentelę (eilučių skaičius nesvarbus. 8 Monika Armonikaitė Miela Monikute Muzikantų al. jei reikės). bet ką daryti. kad dokumente prieš lentelę nebūtų įvestas joks tekstas. Vicka Slyvų g. kad visa tai galima padaryti greičiau.dot.

ar reikia sukurti naują dokumentą. Toliau parašykite “kviečiu Tave ten ir ten tuo ir tuo laiku. Sutikite su Wordu. paspauskite tą vienintelį mygtuką “Edit Main Document” (Redaguoti pagrindinį dokumentą). Prieš pat laiško teksto pradžią įterpkite lauką “Kreipinys”. Beliko kažkaip iš šių dviejų dalių sukurti daug laiškų atskiriems žmonėms – leisime tuo pasirūpinti Wordui. Visi šie sujungimo laukai simboliWORD 107 . 116 pav. Padėkite tarpą ir vėl paspauskite Insert Merge Field. Pasirašykite. Kadangi jau esame atsivertę teisingą dokumentą. Paspauskite Enter ir panašiai įterpkite lauką “Adresas”. iš kur imsime adresatų duomenis – Mail Merge Helper lange (115 pav. Pirmas kelias eilutes palikite tuščias – jose mes vėliau įterpsime adresą bei kreipinį į adresatą. pažymėkite rinkmeną “Draugai” ir spauskite Open (Atidaryti). kad atsirado nauja priemonių juosta Mail Merge (Laiškų sujungimas. Bus didelis tortas. ir pasiūlys ištaisyti šį smulkų nesusipratimą. Wordas paprašys surasti diske tą draugų sąrašą. Wordas pasiskųs. bet labai nesudėtinga. daug valgio. kur bus laiško esmė – ar atidarytame dokumente (Active document). Priemonių juosta Mail Merge (Laiškų sujungimas) Grįžote atgal į laiško turinį. Masinių laiškų kūrimo pradžia (Tools/Mail Merge) kiek ilgoka. tai pasirinkite Active document. tad suraskite. Turite laiško esmę. Nustatykite žymiklį dokumente į pirmąją eilutę.Sukurkite dar vieną naują dokumentą – bendro turinio laišką. kad jūsų laiške dar nėra jokių laukų.). t. Dabar nurodysime. Meniu iškvieskite Tools Mail Merge (Laiškų sujungimas.) spauskite antrą mygtuką Get Data (Gauti duomenis) ir pasirinkite Open data source (Atidaryti duomenų šaltinį). kadangi jau esame sukūrę savo draugų duomenų bazę. kurie galėtų susieti laiško turinį su adresatų baze. tačiau atkreipkite dėmesį. Pasirinkite Create (Sukurti) ir Form Letters (Laiško forma). priemonių juostoje paspauskite Insert Merge Field (Įterpti sujungimo lauką) ir pasirinkite “Vardas”. Procedūra bus 115 pav. 116 pav.y. Wordas paklaus. o kažkur kompiuterio diske yra visi draugų adresai. tik šį kartą pasirinkite “Pavardė”. 115 pav. dar daugiau…” ir taip toliau.).

Pvz. o varnelės ties punktu Hide spelling errors in this document (Paslėpti rašybos klaidas šiame dokumente) nėra. Ant tokio žodžio galite paspausti dešinįjį pelės mygtuką ir atsiradusiame meniu sąraše pasirinkti tinkamą žodį. parašykite žodį “gramtika”. tik paspauskite Mail Merge priemonių juostos myg. Norėdami sužinoti.B. TEORINĖ DALIS 10. kurie. pažymėkite tekstą ir Tools Language Set Language lange parinkite kalbą. paspauskite Tools (Įrankiai) Language (Kalba) Set Language (Nustatyti kalbą) ir peržiūrėkite kalbų sąrašą – tos kalbos. pažymėtos varnele (117 pav. B.1. susijusios su rašybos tikrinimu. Jei varnelė uždėta ties punktu Check spelling as you type (Tikrinti rašybą berašant). parašyti netaisyklingai. pasiekiamos kortelėje Tools Options Spelling & Grammar (Rašyba ir gramatika).). kurių rašybą Wordas gali tikrinti. jog rašote lietuvių kalba (kalbą nustatyti galite ne tik pa117 pav. Darbas baigtas. jo manymu. Wordas irgi gali jo neatpažinti (matyt. Wordas stengsis pats automatiškai nuspręsti. Dabar galite atspausdinti šį dokumentą ir turėsite šūsnį laiškų. RAŠYBOS TIKRINIMAS Net ir labai gerai gramatiką mokantys žmonės padaro klaidų – ypač jei nėra įpratę naudotis klaviatūra. (Tools/Language/Set Language) bet ir dukart spragtelėję kalbos pavadinimą Wordo lango apačioje esančioje būsenos juostoje). Beje. Jei dokumentui ar jo daliai norite patys nustatyti kalbą. kurių kalbų žodynai įdiegti ir gali būti naudojami Worde. Visos Wordo parinktys.zuoja tas vietas jūsų laiške. jei atsidariusiame kalbos nustatymo lange pažymėsite Detect Language Automatically. tada Wordas tikrins visus dokumente esančius žodžius ir raudonai pavingiuos tuos. kurio kiekviename puslapyje bus parašytas lygiai tokio paties turinio laiškas. beliks juos išsiųsti. tačiau skirsis jo adresatai. kad Wordas žinotų. pasirūpinkite. Kalbos pasirinkimo langas rinkę Tools Language Set Language. laikraščių neskaito) ir pasiūlyti pakeisti į “Maksas” arba “Faksas”. Wordas turi kai kurių kalbų žodynus ir gali automatiškai tikrinti rašybos klaidas. Jei parašysite žodį “Paksas”.. kokia kalba parašytas dokumentas. ir bus sukurtas naujas tuką Merge to New Document (Sujungti į naują dokumentą) ilgas dokumentas. spauskite OK. Paspauskite dešinįjį mygtuką virš netaisyklingo žodžio ir sąraše pastebėsite. tačiau gaWORD 108 . kuriose automatiškai atsiras atitinkama informacija iš duomenų bazės “Draugai”. Panašiai galite sukurti ir etiketes vokams. kad Wordas siūlo žodį “gramatika”.

Wordas moka taip gerai.lite jam padėti ir įtraukti šį žodį į Wordo žodyną – paspauskite pele virš šio žodžio ir meniu pasirinkite Add (įdėti į žodyną).. galite nepažįstamą Wordui žodį įrašyti į žodyną. Kai kurias kalbas. bet ir rašybą – netaisyklingus sakinius jis pavingiuoja žaliai. Wordas pasistengs tą kartą nekreipti dėmesio į jūsų klaidą. galite paspausti F7. bet galbūt po kelerių metų ir išmoks. vėl skųsis (taip neretai būna su žmonių pavardėmis. WORD 109 . paspausdami mygtuką Add. lietuviškai jis dar tiek daug nemoka.). jei jūs įsitikinęs savo teisumu. kuriame Wordas paeiliui raudonai žymės visus neteisingus žodžius ir jūs galėsite tiesiog langelyje Not in Dictionary (Nėra žodyne) pataisyti žodį arba langelyje Suggestions (Pasiūlymai) pasirinkti tinkamą variantą ir spausti Change (Pakeisti). Jei spausite Ignore (Ignoruoti). pvz. kad Wordas nuosekliai peržiūrėtų visą jūsų dokumentą ir pasiūlytų netaisyklingų žodžių taisymus. Rašybos tikrinimas (F7 arba Tools/Spelling and Grammar) Jei norite. kurių Wordas savo žodyne neturi). Atsiras dialogo langas (118 pav. Deja. arba pasirinkti Tools Spelling and Grammar. Jei norite. 118 pav. kad gali tikrinti ne tik gramatiką. anglų. tačiau aptikęs kitoje vietoje tokį pat žodį.

Grafikai A.B. Sąlyginis formatų tvarkymas 12.2. Keičiame ir spausdiname dokumentą B. Formulių kopijavimas 13.2. SKAIČIUOKLĖ MICROSOFT EXCEL 11.2. XY tipo grafikai 14. Praktinė dalis EXCEL 112 112 112 114 115 115 115 117 117 117 119 120 120 123 124 126 127 128 128 128 128 129 132 132 134 136 137 140 140 140 140 141 141 143 144 146 146 110 . Paprasčiausias Excelio dokumentas A. Paprasčiausia formulė 13.1. Praktinė dalis 14. Sekų įvedimas. Praktinė dalis 13. Formatų tvarkymas ir kopijavimas A. Stulpelinė diagrama B.A.2.1.1. Teksto žymėjimas.B.3. Kiti veiksmai Exceliu A. Skaičių ir formulių sekų įvedimas 13. Pyrago tipo grafikas 14.3.A.B.A.A.1. Duomenų formatai 12.B.1. Paieška ir pakeitimas 12. Langelių formavimas 12. Funkcijų įvedimo būdai 13.B.A.5.A.3. Standartinių funkcijų pavyzdžiai 14.2.3.B.III. Grafikų keitimas ir parametrai 15. Praktinė dalis 11. Sekos ir formulės A. Teorinė dalis 13. Spausdinimas 12.A.1.B.4. Kaip neužspringti braižant pyragus 14. Standartinių funkcijų panaudojimas B.2. Duomenų rikiavimas 13.B. Excelio dokumento struktūra 11. Praktinė dalis 12. Teorinė dalis 14.B.B.A.2.2. Sukuriame Excelio dokumentą 11. Lentelės apipavidalinimas B.A. Teorinė dalis 12.1.4.B.B.B.1. sąrašai 13.B. Teorinė dalis 11. kopijavimas ir perkėlimas 12.

Jis taip pat pritaikytas grafikams ir diagramoms braižyti.1. SUKURIAME EXCELIO DOKUMENTĄ Atsidarome Excelį. Teorinė dalis 15..A. pvz. arba įvairioms formoms. pvz..A. EXCEL 111 .A. Formos 15. Makrokomandų keliami rūpesčiai 15. PRAKTINĖ DALIS 11. lentelės) pavidalu ir patogiai atlikti įvairius automatinius skaičiavimus.15.B.4.xls. Excel’io sukurtos bylos turi prievardį .3.A. įrašome dokumentą.y. Excel’is puikiai tinka smulkioms duomenų bazėms. Lygčių sprendimas naudojantis komanda Goal Seek B. Tai programa. 11.2.A. Braižymas Excelyje 146 148 149 150 151 151 152 152 153 Microsoft Excel – Lietuvoje labai paplitusi komercinė skaičiuoklė (skaičiuoklės paprastai dar vadinamos elektroninėmis lentelėmis). Makrokomandos 15.1.3. uždarome Excelį.B.B. PAPRASČIAUSIAS EXCELIO DOKUMENTAS A. sąskaitoms faktūroms sudaryti. inventoriui suvesti.1. parašome kelis žodžius. Teksto skaidymas į stulpelius 15. Iš pradžių sukursime paprastą Excel’io dokumentą ir atliksime jame keletą nesudėtingų skaičiavimų.B.2.4. kuri leidžia išdėlioti duomenis eilučių ir stulpelių (t. Wordo ir Excelio ryšys 15. elementarią formulę. Trafaretai 15.

Skaičiuoklės Excel atidarymas Excel’į įjungti yra lygiai taip pat paprasta. EXCEL 112 . t. arba meniu juostoje pasirinkite File Save. Pamatysite. spauskite Enter (arba klaviatūros rodyklėmis pereikite į kitą langelį). Tereikia kairiajame apatiniame ekrano kampe kairiuoju pelės klavišu spustelėti Start mygtuką ir atsiradusiame meniu spausti punktą Programs. Procedūrą atlikite lygiai taip. dukart spragtelėkite jį ir programa įsijungs. o kad tekstas liktų įvestas. Atsivertusiame žemesnio lygio meniu spragtelėkite žalią Microsoft Excel piktogramą. Kaip ir Word’e. Jei dokumento pavadinimo vietoje parašysite žodį Pirmas. 5. norėdami pereiti į kitą langelį.xls. Paprastai atsidarius Excelio programos langui pirmasis langelis A1 yra aktyvus – paryškintas. norėdami išsaugoti Excel’io dokumentą paspauskite standartinės . kad Excelis automatiškai suskaičiavo duotą formulę ir vietoj jos įrašė gautą rezultatą – 8. jūsų Excel’io dokumentas bus pavadintas vardu Pirmas. pliuso ženklą ir 3.1 apie Word’ą. Dabar parašykite lygybės ženklą.EXE – toks yra Excel programos pavadinimas. klausiantis kurioje kieto disko vietoje norite dokumentą išsaugoti. Jei šiame meniu Excel’io nerandate.EXE reikia ieškoti EXCEL.119. kaip ir Word’o atveju. įveskite tokį tekstą: “=5+3” ir spauskite Enter. Klaviatūroje paspauskite rodykles dešinėn ir apačion.A. ekrane atsiras dialogo langas Save As.y. kaip nurodyta skyriuje 4. kaip ir Word'ą. galite pasinaudoti paieška. Kapriemonių juostos mygtuką Save dangi mėginate išsaugoti dokumentą pirmą kartą. jei operacinė sistema Windows bei paketas Microsoft Office įrengti tvarkingai. tik vietoj WINWORD. Parašykite vieną kitą žodį bet kuriame langelyje. kaip pavaizduota 119 pav. Kai paieškos programa suras Excel’į.

). Excel’is paklaus. Sakykit Yes. Analogiškai galite keisti ir eilučių aukštį. Jeigu vietoj tempimo dukart spragtelsite pelę ant tos stulpelių sandūros. jis netilpo savo langelyje. kad F3 buvo tuščias ir neprieštaravo. E3. arba standartinėje priemonių juostoje paspauskite mygtuką Open (Atidaryti) . kad matytųsi visi jame surašyti žodžiai (šiuo atveju tik vienas žodis – Eksperimentavimas).120 pav. nustatykite spausdinimo parametrus (Properties) ir spauskite OK. Jei reikia. KEIČIAME IR SPAUSDINAME DOKUMENTĄ Atidarome Excelio dokumentą. stulpelis E praplatės. Taip yra todėl. kad visas jūsų darbas išliktų kietajame diske. Jei dabar paspausite pelės kairįjį klavišą ir tempsite į dešinę. parašykite žodį Eksperimentavimas ir klaviatūroje paspauskite rodyklę į dešinę. arba spauskite dešiniajame viršutiniame lango kampe esantį kryžiuką. Pasirinkite File Print ir atsiradusiame spausdinimo lange pasirinkite spausdintuvą (sąraše Name). ar norite dokumentą išsaugoti dabar. tik tada tampykite eilučių sandūrą kairėje dokumento pusėje. Pastebėsite. Jei dokumentas po paskutinio išsaugojimo buvo pakeistas. Tiesa. pakeičiame jį ir spausdiname.. tad užėmė dalį F3 lan121 pav. Atsidarykite Excelį ir atsiverskite ankščiau jūsų sukurtą dokumentą: pasirinkite meniu File Open. Kad pamatytumėte jį visą. Pamatysite.2. 11. prieš EXCEL 113 . Dokumento spausdinimas atliekamas visiškai taip pat.A. Excel’io darbo langas Dabar uždarykite Excel’į: meniu juostoje pasirinkite File Exit. kad žymiklis peršoko į langelį F3. Stulpelio pločio gelio. atsistokite pele pilkoje stulpelių antraštėje tiesiai per sandūrą tarp stulpelių E ir F. Kadangi įvedėte labai ilgą žodį. pvz. kaip ir Worde. Bet dabar įveskite ką nors langelyje F3 bei keitimas paspauskite Enter (arba bet kokią rodyklę klaviatūroje).). kad žodis Eksperimentavimas vaizduojamas jau nebe visas (121 pav. E stulpelis automatiškai praplatės tiek. Pelės kursorius pavirs į dvigubą rodyklę (121 pav. kad E3 juo pasinaudotų. jei norite. Atsistokite pele į kokį nors langelį.

IC. IS. t. A4). Excelis pats parenka. galite įterpti naują. BC. kurios eilutės sunumeruotos. AB. Vadinamasis Excelio lapas (Sheet) yra labai platus (256 stulpeliai) ir ilgas. kokia tvarka jis yra spausdinamas ant popieriaus. tereikia dešiniuoju klavišu paspausti kurio nors lapo pavadinimą (122 pav. o stulpeliai pavadinti raidėmis. kokio dydžio turime popieriaus lapą. Kiekvieną iš šių lapų galite pervardyti prasmingesniu vardu. AA.1. tačiau sukūrus daugiau nei 10 lapų pasidaro sunku visus juos valdyti. IB. AC.. IV) bei 65536 eilutės. priklauso nuo jūsų kompiuterio atmintinės talpos. ….B. Spragtelėkite File Page Setup (Lapo parametrai). Excel'io darbo langas labai primena Word’ą – tiek meniu. Kiekviename lape yra 256 stulpeliai (sunumeruoti raidėmis A. 11. …. Lapų skaičius yra neribotas. Taigi kiekvienas lentelės langelis turi savo adresą.y. kortelėje Margins (Paraštės) galite nustatyti paraščių dydį. Z. kiek stulpelių tilps į vieną ar į kitą lapą. kurie bus spausdinami lapų viršuje (Header) arba apačioje (Footer). B. ant kurio spausdinsime. Kortelėje Sheet (Lapas) galite nustatyti. tačiau vietoj popieriaus lapo matote lentelę. o Header/Footer (Antraštės) kortelėje galite įvesti tekstą arba parinkti puslapių numerius.B. A4 ar A3). AZ. jei ant jo pavadinimo paspausite dešinįjį pelės klavišą ir atsiradusiame meniu parinksite Rename (Pervardyti).y. kurie eina vienas paskui kitą. IT.) ir meniu pasirinkti Insert (Įterpti). kokia tvarka Excelis suskaldys savo duomenų lapą (Sheet) į spaus114 EXCEL . Pirmiausia reikia nustatyti. BB. tiek priemonių juostos panašios. viso labo apie 16 milijonų lan122 pav. Jei pritrūko lapų. Word’e mes surenkame tekstą į lapus.IA.. C.B. IU. Lapo įterpimas gelių.spausdinant visada patartina peržiūrėti kaip atrodys atspausdintas dokumentas – į spausdinimo peržiūros režimą pereisite priemonių juostoje nuspaudę Print Preview (Spausdinimo peržiūra) (arba File Print Preview). tačiau mes galime tą paskirstymą keisti.2. tad gali kilti klausimas.2.) kortelėje Page (Puslapis) esančiame sąraše Paper size (Popieriaus dydis) parinkite lapo dydį (pvz.. t. Excel’io dokumentas paprastai susideda iš trijų didelių lapų (Sheet). Plačiau apie spausdinimą – 11. EXCELIO DOKUMENTO STRUKTŪRA Kaip pastebite 120 pav. SPAUSDINIMAS Kaip parinkti spausdinamo puslapio vietą dokumente. kuriuos galime atsiversti dokumento apačioje nuspaudę atitinkamą kortelę Sheet1. B. BA. o iš šio režimo išeisite peržiūros priemonių juostoje nuspaudę Close (Uždaryti). …. Sheet2 arba Sheet3. Atsivertusiame lange (123 pav. …. TEORINĖ DALIS 11. Yra keletas esminių skirtumų tarp Word'o ir Excel'io. Beje. Atsižvelgdamas į lapo dydį (pvz.

jei parinksite Down. kol ras įvestų duomenų).. Kai lapo parametrų lange paspausite OK. Lapo parametrai (File/Page Setup) Page Break Preview (Puslapių krašto peržiūra). kai Excelis pats automatiškai išskaido susijusius duomenis į skirtingus puslapius. Šių linijų padėtį galėsite pakeisti įjungę tam skirtą peržiūros režimą View 123 pav. tai antras puslapis bus dešiniau nuo pirmo. puslapių kraštai žymimi storomis mėlynomis linijomis. tada žemyn). Excelio aktyviame duomenų lange pamatysite atsiradusias punktyrines linijas. then Down (Išilgai eilutės. kol bus duomenų..) – tokiu būdu galite sumažinti (ar padidinti) puslapiuose spausdinamų langelių (eilučių ar stulpelių) skaičių. EXCEL 115 . tai Excelis iš pradžių sudėlios puslapius žemyn (tol.dinamus puslapius. kad tam tikri stulpeliai (ar eilutės) būtų spausdinami tame pačiame puslapyje. ir tik tada pereis į gretimą stulpelį. kurios simbolizuoja puslapių kraštą. tada trečias dar dešiniau ir t. o mes norime. Kiti puslapiai bus dėstomi naujoje eilutėje. tada dešinėn). then over (Žemyn. Kartais to prireikia.t. Į normalų režimą sugrįšite nuspaudę View Normal. Galite paimti pele už bet kurios mėlynos linijos ir pertempti ją į norimą vietą (124 pav. Šiame režime labai sumažėja langelių dydis. Kaip matote 123 pav. o kiekvieno puslapio centre pilkai parašytas jo eilės numeris. Jei parinksite Over.

demonstruojančią įvairius duomenų formatus (125 pav. Paprastai langelio duomenų tipas yra General (Bendrasis). Kūrybos procese išmėginsime kopijavimo. EXCEL 116 . ir pan. su tekstu to nepadarysi. Jei parašysite “34”. nes data neretai rašoma su pasviru brūkšniu. kad tai skaičius. PRAKTINĖ DALIS Sukursime spalvingą lentelę su rėmeliais. jei langelyje yra skaičius.. teksto formatų tvarkymo bei rikiavimo veiksmus. kokio tipo duomenys jame įrašyti. Jei norime. sujungtais langeliais ir įvairiais duomenų atvaizdavimo variantais (125 pav. Jei langelyje įvestas skaičius reiškia valiutą. Kiekvienas Excelio dokumento langelis žino. Pvz.y.A.124 pav. kad tai trečia ketvirto mėnesio diena. tai šalia jo vaizduojamas valiutos 125 pav. Excelis pats bando nuspėti.1. FORMATŲ TVARKYMAS IR KOPIJAVIMAS A. bet jeigu parašysite “3/4”. 12. Duomenų formatų pavyzdžiai simbolis. tai su juo galima atlikti matematinius veiksmus. kaip tie duomenys atvaizduojami.). kokie veiksmai su jais atliekami. DUOMENŲ FORMATAI Padarysime lentelę. t. jis gali suprasti.). kokie duomenys yra įvesti. Puslapio krašto nustatymo režimas (View/Page Break Preview) 12. Excelis supras. Nuo to priklauso.

. iliustruoja kitas pavyzdys. septintoje ir aštuntoje eilutėje atitinkamai parinkite tipus Percent (Procentai). kad dabar Excelis rodo ne daugiau kaip tris skaitmenis po kablelio. Atkreipkite dėmesį. tačiau vietoje jo pažymėkite Number (128 pav. Nepamirškite paspausti įvedimo klavišą Enter arba bet kurią rodyklę klaviatūroje. kad dingtų kopijuojamąją sritį žymintis punktyrinis rėmelis. kad parinktas tipas General. pažymėkite langelius nuo E4 iki E9 imtinai ir spauskite Ctrl-V (Įterpti). langeliuose nuo C3 iki C9 įveskite keletą dažniausiai pasitaikančių Excelio duomenų tipų pavadinimų. Šioje kortelėje surašyti visi Excelio naudojami duomenų tipai. o datos langelyje 2.kad Excelis visada teisingai interpretuotų įvestus duomenis. šalia užrašytas lito simbolis. Tai – tik du paprasti skaičiai. Excelis mūsų skaičių interpretuoja kaip dienų skaičių ir jį perskaičiuoja į mėnesius bei metus. mėnuo/data/metai. Panašiu būdu langeliams šeštoje. Langelyje D3 parašykite “2. Klaviatūroje paspauskite Esc.6666 suprantamas kaip nulinių metų pirmo mėnesio antra diena. kad nereikėtų rašyti rankomis.). kad skaičiai vaizduojami tik dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Pamatysite.). Dabar langeliams D6 ir E6 nustatykite valiutos tipą (Currency). kuris vadinasi Up to two digits (Iki dviejų skaitmenų). Pamatysite. Trupmenos taip pat gali būti vaizduojamos įvairiai.6666”. Spauskite OK. tačiau prieš tai nukopijuokime juos į tolesnes eilutes. kaip pavaizduota 125 pav. įveskite skaičių “32”. tad pasirinkite jų formatą. išskyrus tai. kad skaičiai buvo sulygiuoti pagal kairįjį langelių kraštą. Pažymėkite langelį D3 – tiesiog kartą spragtelėkite jį. kad skaičius buvo nukopijuotas į visus perbrauktus langelius. Paspauskite Ctrl-C (kopijuoti). kaip parašyta stulpelyje C (125 pav. Analogiškai nustatykite duomenų tipą Text (Tekstas) langeliams D5 ir E5: pažymėkite šiuos langelius. Pažymėkite langelius D4 ir E4 (abu juos perbraukite pele). Taip buvo galima kopijuoti iškart abu skaičius – tereikėjo juos pažymėti abu kartu ir tempti žemyn.). pamatysite. o galite paspausti klaviatūros kombinaciją Ctrl-1). kaip šių metų trečio mėnesio ketEXCEL 117 . Kitas būdas kopijuoti: pažymėkite langelį E3. Dabar parašykite “3/4” ir pastebėsite. Dabar nustatysime eilutėms tokius duomenų formatus. Date (Data) bei Fraction (Trupmena). Pastebėkite.y. Pažiūrėsime. tada iškvieskite Format Cells (galite pele. kuriame vaizduojami ne daugiau kaip du skaitmenys vardiklyje. jei tokia dar neatversta. konkretiems langeliams turime nurodyti jų duomenų tipą. nes parinkome tokį trupmenos formatą. Pasirinkite meniu Format (Formatų tvarkymasi) Cells (Langeliai). Iš pradžių. o langelyje E3 – “0. Kaip tą padaryti. t. Trupmenos langelyje taip pat vaizduojamas suapvalintas rezultatas. Kai jį nustatysite Format Cells Number kortelėje. kad procentų langelyje skaičius šimtą kartų padidėja. kad Excelis tokį užrašą supranta. Paeksperimentuokite su datos langeliu. kad atsirado nulinių metų antro mėnesio pirma diena.13”. t.y. pasirinkite tipą Text ir spauskite OK. Pastebėsite. trečiąjį suapvalindamas. kaip jie atrodys. Kol kas jokio ryškaus skirtumo šioje eilutėje nepastebėsite. Dešinėje kortelės pusėje matote laukelį Decimal places (Skaitmenų skaičius po kablelio) – parinkite jame vertę “3” ir spauskite OK. atsiverskite kortelę Number (Skaičius). Kai atleisite. kai mes jiems parinksime kitą duomenų tipą. dešinėje kortelės pusėje atsiradusiame lauke Symbol (Simbolis) parinkite vertę “Lt Lithuanian”. Paimkite pele už langelio apatiniame dešiniajame kampe esančio juodo kvadratėlio ir tempkite žemyn (130 pav. Datos tipas turi daugybę įvairių formatų – pasirinkite “3/14/98”. Pažymėkite vieną iš jų.

kad iš jo išeitumėte). 12. Galite pažymėti norimą sritį. Vėl grįžkite į šį lange. o vaizduoja tiksliai tą tekstą. kad B stulpelis susiaurėjo iki optimalaus dydžio. Stulpelių antraštėje tarp raidžių B ir C dukart spragtelėkite pele ant linijos. Jeigu ją panaikinsite. Tikslią vertę visada galite greitai pamatyti dukart spragtelėję dominantį langelį – įsijungs langelio redagavimo režimas (paspauskite Enter arba Esc. kurį mes įvedame. kad jie pamėlynuos. kad nebūtina to daryti kiekvienam langeliui atskirai. . greitai parinksime jiems tą patį stilių. kaip ir stulpelių pavadinimui “Skaičius”. pastebėsite. Excelis tą ir parodys: “3/4”. kurio stilių norime perkelti kitiems. o vertikalaus (Vertical) bei horizontalaus (Horizontal) lygiavimo sąrašuose parinkite Center (Centruoti). Pažymėkite langelį “Skaičius”. esančią virš stulpelių antraščių. Jos dalyje Orientation (Orientacija) įveskite (pele arba klaviatūra) 90 laipsnių (Degrees).667 vėl atsirado tikslus pradinis skaičius. Norime. Jei pažymėsite langelį D4 ir formatų tvarkymo priemonių juostoje paspausite mygtuką Increase Decimal (Padidinti skaitmenų po kablelio skaičių) . paspauskite Enter. Palikite varnelę – tegu sau būna. kai tekstas vertikalus.).A. tekstinio tipo langeliuose Excelis neužsiima interpretacijomis. uždėsime rėmelius ir nuspalvinsime langelių foną (125 pav. atkreipkite dėmesį į šioje kortelėje uždėtą varnelę ties punktu Merge cells (Sujungti langelius).2.y. Pažymėkite šiuos langelius. Pažymėkite langelius nuo B3 iki B9 ir sujunkite juos į vieną – paspauskite Parašykite žodį “Formatas” (ir spauskite Enter). Kitaip tariant. Spauskite OK. Sujunkime D2 ir E2 į vieną langelį. Mygtuku Font Color (Šrifto spalva) analogiškai parinkite tekstui baltą spalvą. Jeigu tą patį. Excelio atmintyje laikomas tokiu tikslumu. Kitas būdas pažiūrėti. “3/4” parašysite tekstinio tipo langelyje D5. kokiu mes jį įvedėme.virta diena. Dabar. ir pamatysite. Po to padarykite telį. tad vėl pažymėkite šį langelį ir atverskite Format Cells Alignment (Lygiavimas) kortelę (127 pav. parinkti spalvą. EXCEL 118 . kad ir kaip pavaizduotas. t.).y. Paryškinkite jo tekstą – paspauskite mygtuką Bold (Ryškus) kstą pasvirusį – spauskite Italic (Pasviręs) . Beje. spauskite formatų tvarkymo priemonių juostos mygtuką Merge and Center (Sujungti ir centruoti) . ir visi pažymėtos srities langeliai ją iš karto įgaus. stilius bus nukopijuotas. Langelio fonui parinkite mėlyną spalvą – pašonėje paspauskite kibirėlį vaizduojančio mygtuko Fill Color (Fono spalva) esančią rodyklytę ir spragtelėkite mėlyną kvadratėlį. Savo nuožiūra parinkite spalvas ir kitiems lentelės langeliams – žinokite. kad jis būtų pasuktas 90 laipsnių kampu. sujungti langeliai vėl bus išskaidyti. todėl galime susiaurinti stulpelį B. kad skaičius. Svarbu įsidėmėti. Pamatysite. skiriančios tuos stulpelius. Sujungtame langelyje parašykite žodį “Skaičius”. Paspauskite standartinės priemonių juostos mygtuką Format Painter (Formatų perkėlimo teptukas) ir vietoj pelės žymiklio atsiradusiu teptuku perbraukite langelius nuo B3 iki B9 imtinai. kas įvesta langelyje – spragtelėti jį vieną kartą ir pažvelgti į vadinamąją formulės juostą. Labai panašiai pasielgsime su eilučių antrašte “Formatai”. tačiau prieš sujungdami B stulpelio langelius. kad vietoj suapvalinto 2. t. jis užima labai nedaug vietos. LENTELĖS APIPAVIDALINIMAS Suformuosime praeitame skyrelyje padarytą lentelę – parašysime stulpelių ir eilučių pavadinimus.

1. Jas greitai atkursime dar kartą atsivertę sąir Borrašą Borders ir nuspaudę mygtuką Right Border (Dešinysis rėmelio kraštas) ders Bottom Border (Apatinis rėmelio kraštas) . Pvz. Fonas liko mėlynas. t. Standartinėje priemonių juostoje spauskite mygtuką Sort Ascending (Rikiuoti didėjančia tvarka) . EXCEL 119 . dydį. Rėmelio parinkimas vienas langelis dabar yra apibrauktas linijomis iš visų pusių. nesimatytų jokių linijų tarp stulpelių ar eilučių. taip pat užrakinti arba atrakinti bet kurį langelį. B. Įdomumo dėlei pastebėkite. o sąraše pasirinkite mygtuką All Borders (Visi rėmeliai. kokio tipo duomenys bus įrašyti į nurodytą langelį.. kurią norėsite surikiuoti – perbraukite pele nuo C3 iki E9. Atsiverskite rėmelių sąrašą – paspauskite rodyklytę šalia formatų tvarkymo juostos mygtuko Borders (Rėmeliai) . Kaip greitai išvalyti langelį nuo nepatinkančių tvarkinių? Tiesiog pasirinkite meniu Edit (Redaguoti) Clear (Išvalyti) Formats (Formatus). Pažymėkite visą lentelę pradėdami nuo tuščio langelio B2. nustatyto formato bei stiliaus nepakeičiate. Jeigu įvesite kokį kitą žodį. Excelyje dar papildomai įmanoma nurodyti. 126 pav. LANGELIŲ FORMAVIMAS Kaip ir Wordo dokumente.Jeigu tokią lentelę atspausdintume. Ši komanda panaikins ir reikalingas gretimų langelių linijas. Jei norite. kad tos linijos būtų. jis bus baltomis raidėmis.). TEORINĖ DALIS 12. o tada paspauskite klaviatūroje Delete. rėmelį bei teksto lygiavimą.y. taip ir Excelio lentelėje galime laisvai parinkti šrifto spalvą. Plačiau apie rikiavimą bei formatavimą rasite tolimesnėje knygos dalyje. sujungti langelius į vieną bei vėl išskaidyti. Kiek126 pav. pele perbraukite sritį nuo B2 iki E9 imtinai.B. Sąraše Borders pirmiausia pasirinkite mygtuką No Borders (Jokių rėmelių) . Pažymėkite tą sritį. spragtelėkite langelį “Skaičius”. kad ištrindami bet kurio langelio turinį. Taip pat galite pasirinkti ir Edit Clear All (Viską). Kad būtų dar gražiau. tad uždėsime rėmelius. galime surikiuoti lentelės eilutes pagal abėcėlę. Pažymėkite tuščius langelius B2 ir C2. foną. panaikinsime viršutines ir kairiąsias tuščių lentelės langelių linijas.

OK. ar keletą langelių. Forzontalų lygiavimą (sąraše Horizontal). Jeigu pažymėsite Shrink to fit (Sumažinti. Pamatysite. Vertikalų lygiavimą (tekstas apačioje – Bottom. spalvai ir dydžiui parinkti. vėl grįžkite į kortelę Alignment ir nutrinkite varnelę nuo punkto Merge cells. spauskite Format (Formuoti) Cells (Langelius). taip pat parinkti teksto pasvirimo kampą (Orientation) – tiesiog nurodykite pasvirimą pele arba įveskite kampą laipsniais (Degrees). o Patterns (Užpildymas) kortelėje galite parinkti langelio fono spalvą bei užpildymo tipą (brūkšniais ar ištisine spalva). vertimat/Cells kalų lygiavimą (Vertical). kad tilptų). Tada įjunkite Format Cells ir kortelėje Alignment paspauskite Merge cells. Border (Rėmelis) leidžia nustatyti langelio rėmelius. kad pastebėtumėte efektą. kad langeliai tapo sujungti į vieną. Dar reiktų paminėti punktą Merge cells.) kortelė Font yra skirta šrifto tipui. Jei dabar nuspręsite sujungtą langelį išskaidyti.) galite nustatyti teksto hori127 pav. Jei norite jį išmėginti. viršuje – Top. Punktas Wrap Text (Susukti tekstą) leidžia viename langelyje įvesti kelių eilučių sakinius – tik nepamirškite padidinti to langelio eilutės aukščio. EXCEL 120 . Jis skirtas langeliams sujungti į vieną arba sujungtiems langeliams išskaidyti. kad žodis tilptų langelyje (kartais gali sumažinti tiek. Atsivertusio lango (127 pav. Kortelėje Alignment (Lygiavimas. ar centre – Center) pastebėsite tik tada. tai Excelis automatiškai tiek sumažins žodžio šrifto dydį. kai padidinsite formuojamo langelio eilutės aukštį dokumente. 127 pav. kad neįskaitysite). o langelyje įvesite ilgą žodį. Langelių formatų tvarkymas (Lygiavimas).Pažymėję bet kurį langelį. pirmiausia pažymėkite savo darbo lange kelis langelius.

kad tai skaičius. kiek skaitmenų po kablelio Excelis rodys ekrane (Decimal places). t. kad juose būtų rodomas tik sveikas skaičius (kortelės Number sąraše Decimal Places įveskite nulį). Langelių formavimas (duomenų formatas) pagalvos. turite du pasirinkimo variantus: arba prisiminkite. nors mintyje turės “1. spauskite OK. kad Excelis atsimena tikslias vertes. jog Excelio skaičiavimai yra tikslesni nei vaizduojami (ir kaltinkite savo pačių norą apvalinti viską iki sveikų skaičių). Jeigu langelyje įvestumėte raides “abc”. Antruoju atveju atsiverskite Tools (Įrankiai) Options (Parinktys) Calculation (Skaičiavimas) ir pažymėkite punktą Precision as displayed (Tikslumas kaip rodoma). o įrašius “123”..4. Excelis vaizduos “1. Reikėtų dar kartą atkreipti dėmesį.). kad šis formatų tvarkymas tikslumo nekeičia – jeigu įvesite skaičių “1. A2 ir A3. kad visiems laikams prarasite tikslumą..). kad vaizduojami tik vienetai. bet jeigu jums nerūpi. Number (Skaičius) ne tik reiškia. Excelis perspės. bet ir leidžia nurodyti.y. egzistuoja daugiau nei dešimt įvairių duomenų formatų. tačiau spragtelėję A1 formulės juostoje (virš stulpelių pavadinimų juostos) pastebėsite. Tokiu atveju PRIEŠ įvedant kokį nors nevienareikšmio duomenų formato tekstą.3. suformuokite langelius A1.3 ir 1. Langelyje A3 įrašykite formulę “=A1+A2”. jog čia yra trečio mėnesio ketvirta diena ir atitinkamai parašys . jei mes įvesime trupmeną kaip tekstą–“3/4” – Excelis 128 pav. Dėl vaizduojamų duomenų apvalinimo galite gauti netikėtų rezultatų. kaip vaizduojama ekrane. Paprastai jis būna General (Bendrasis). Dabar langeliuose A1 ir A2 įveskite skaičius 1. Kaip matote (128 pav. Tačiau ne visada toks spėjimas pavyksta. žinotų. Ekrane matysite.89”. Excelis pats mėgina atspėti. Jeigu toks Excelio įžūlumas piktina.Formatų tvarkymo lango kortelė Number (Skaičius) skirta langelio duomenų tipui nurodyti (128 pav.9”. Pvz. pvz. o tiesiog 1. patartina atsiversti kortelę Format Cells Number ir nurodyti duomenų tipą. Excelis neabejotinai suprastų. o suformuosite taip. Gausite rezultatą 1+1=3. arba priverskite Excelį mesti šalin dviprasmiškumą ir skaičiuoti viską tokiu pačiu tikslumu.89”. kad šiame langelyje bus skaičius. kuri grąžina pirmų dviejų langelių sumą. EXCEL 121 . kokio tipo duomenys yra langelyje. kad tai yra paprastas tekstas. Po tokių veiksmų langelyje A1 įrašytas jau nebe skaičius 1.kovo ketvirta. kad rodytų tik vieną skaitmenį po kablelio.

Kaip parodyta 129 pav.80).t. formatų tvarkymo lango kortelėje Number pasirinkite duomenų tipą Currency (Valiuta). kad tai yra dienų skaičius ir pavaizduos jį jūsų parinktu datos formatu (pavers metų. Duomenų tipas Date (Data) leidžia parinkti įvairiausius datos vaizdavimo būdus. Lt).) spausti Add ir įvesti šią papildomą sąlygą. kuri tokį darbą gali paspartinti. o Excelis supras. tad mes norėtume jų pažymius išskirti – nudažyti foną raudonai ar pastorinti šriftą. nustatykite sąlygą (Condition) langeliams.Jeigu norite. Įdomiausia tai. Jeigu norėtumėte nurodyti papildomas sąlygas. 123). kad Excelis suskaičiavo pridėtinės vertės mokestį (atkreipkite dėmesį. 6. kurių vertė (Cell Value Is) yra mažesnė nei (less than) penketas (5). pažymius. net jei studentų nėra daug. Peržiūrėti visus pažymius ir nuspalvinti – didelis darbas.1. 129 pav. kad nereikėjo dalyti iš 100 – dalyba automatiškai “įtraukta” į procentų ženklą). Pažymėkite visus tuos skaičius (perbraukite pele). penki mėnesiai ir dvi dienos (kitaip tariant. Langelyje A4 nustačius duomenų tipą Percentage (Procentai) ir įvedus skaičių 18. mėnesių bei dienų skaičiumi). Jei dabar langelyje A5 įvesite pieno kainą (pvz. o langelyje A6 – formulę “=A4*A5”. 12. tai skaičius 123 bus vaizduojamas taip: 05/02/00.. pvz. kad pasirinktame langelyje būtų vaizduojama valiuta (ne tik skaičius.A. esame surašę studentų pažymių vidurkius. Šiuo atveju iškart 122 EXCEL . nuspalvinti žaliai. pvz. galėtumėte sąlyginio formatų tvarkymo lange (129 pav.. Apie formatų tvarkymo lango kortelę Protection (Apsauga) skaitykite skyrelyje 15. Tokiems langeliams mes norime nustatyti raudoną foną.. t..y. kurie didesni arba lygūs (greater than or equal to) devyniems. 5. Iškvieskite komandą Format Conditional Formatting (Sąlyginis formatų tvarkymas). 3 ir t. 8. Symbol (Simbolis) sąraše parinkite reikalingą valiutos kodą (pvz. nulis metų. SĄLYGINIS FORMATŲ TVARKYMAS Tarkim. pamatysite.2.. tad spauskite Format mygtuką ir Patterns (Užpildymas) kortelėje parinkę raudoną spalvą spauskite OK.. 9. Excelis jį pavaizduos su procentų ženklu: 18%. tačiau Excelis turi komandą.B. bet ir valiutos simbolis). tačiau šiuo atveju Excelis sulygiuos langelyje įvestą skaičių pagal dešimtainį kablelį – išlaidų ataskaitos atrodys daug gražiau. Paprastai kur kas svarbesni yra nepažangūs studentai. jei parinkote datos formatą “03/14/98”. kad po to langelyje galite įvesti bet kokį skaičių (pvz. gegužės antroji yra šimtas dvidešimt trečia metų diena). 10. 4. Sąlyginis formatų tvarkymas (Format/Conditional Formatting) Parašykite keletą skaičių (pažymių) stulpeliu žemyn: 7. Panašų rezultatą duos ir tipas Accounting (Buhalterinis). 1.

Jei duomenis kopijuojate tik į vieną vietą. EXCEL 123 . esantį ties eilučių ir stulpelių antraščių susikirtimu – į kairę nuo stulpelio A ir virš eilutės numerio 1 (arba spauskite Ctrl-A). kad jūsų duomenų langeliai. Kopijuojama sritis bus apibraukta mirgančiu stačiakampiu. 130 pav. Atleidus pelę. 12. kuriuos perbraukėte pele. nors mirgantis stačiakampis išliks. Dabar atsistokite žymikliu į kitą (vieną) langelį ir spauskite Ctrl-V (arba meniu Edit Paste). visą stulpelį – spragtelėkite pele to stulpelio pilką antraštę su jo raide. kad galite ištrinti trejetą ir vietoj jo įrašyti šešetą – langelio fonas automatiškai praras raudoną spalvą.spauskite OK ir pastebėsite. keletą padrikai išsidėsčiusių langelių – pažymėkite pirmą sritį. Jei norite. Naujoje vietoje pastatykite žymiklį ir spauskite Enter arba Ctrl-V (Edit Paste). tačiau galite ją vienu judesiu nuspalvinti ar ištrinti. spauskite klaviatūroje Esc. atsistokite į naują vietą ir spauskite Enter.3. spauskite Ctrl-C (atsiras mirgantis stačiakampis). reikia pažymėti pradinę sritį. tokios daugelio pažymėjimų srities Excelis neleis kopijuoti ar perkelti. rodydamas. Duomenys bus nukopijuoti. galite veiksmą atlikti greičiau – pažymėkite duomenis. atsistoti kitame langelyje ir vėl spausti Ctrl-V. visą eilutę – spragtelėkite tos eilutės numerį. Įdomiausia tai.) ir tempti į kurią nors pusę. paėmę už kampučio langelio rėmelio pele paimti už apatinio dešiniojo jo krašto (pelės žymiklis pavirsta mažu juodu pliusu. kad stačiakampis nustotų mirgėti. langelis bus nukopijuotas į visus langelius. Tam reikia pažymėti pradinį langelį. Jei norite pažymėti: kokį nors langelį – tiesiog spragtelėkite jį pele arba pastatykite ant jo žymiklį naudodami klaviatūros rodykles. visą lapą (visas eilutes ir stulpelius) – spragtelėkite kvadratėlį. Kopijuokite pele 131 pav. kopijavimo ir perkėlimo veiksmai yra tokie patys. Tiesa. Pažymėta sritis vėl bus apibraukta mirgančiu stačiakampiu. stačiakampę sritį (kelis langelius) – perbraukite pele tos srities langelius (jie pasidarys pilki). TEKSTO ŽYMĖJIMAS. kuriuos ruošiatės kopijuoti. o mirgantis stačiakampis dings pats. kad galime dar kartą pakartoti įterpimo operaciją. pažymėkite tą langelį ar langelius. t.. studentas pasitaisė. tada laikykite klaviatūroje paspaustą Ctrl klavišą ir pažymėkite kitus langelius. Jei norite viską atlikti tik pele.y. Norint duomenis perkelti. KOPIJAVIMAS IR PERKĖLIMAS Pagrindiniai duomenų žymėjimo. Jei norite padaryti kokio nors vieno ar kelių langelių kopiją. kuriuose įvestas ketvertas bei trejetas. galite paimti už langelio rėmelio krašto ir nutempti langelį į kitą vietą – duomenys bus perkelti (131 pav. nusidažo raudonai. spauskite Ctrl-C (arba pasirinkite meniu Edit Copy).B. kaip ir Worde. pvz.). spausti Ctrl-X (arba Edit Cut). Duomenys bus nukopijuoti. Excel’io specifika: įmanoma greitai kopijuoti bet kokį langelį į eilę gretimų lan130 pav. Perkelkite paėmę už gelių.

Šiuo atveju langelį su formule. OK. Excelis kopijuos formulę. kad dingtų mirgantis rėmelis aplink pirmą langelį). kurios vertę norite kopijuoti. tada spauskite Ctrl-C. bet ne jos suskaičiuotą vertę). t. langelių vertės kopijavimo metu buvo sudaugintos (spauskite Esc. Bus padaryta duomenų kopija. Naudojant Paste Special komandą įmanoma atlikti ir kitokių veiksmų.. einančius stulpeliu žemyn. Pamatysite. išskyrus rėmelius). reikia pažymėti. EXCEL 124 . Jei norite kopijuoti langelį. šiuos veiksmus galima atlikti su ištisom langelių sritimis iš karto. Maža to. kad antrajame langelyje atsirado skai132 pav. Kita patogi Paste Special komandos variacija praverčia tada. pvz. Įveskite viename langelyje skaičių 45. kuriame yra formulė.A. spausti Ctrl-C ir naujoje vietoje pasirinkti Edit Paste Special Values (Vertės) OK (šis variantas panaudotas skyrelio 13. pasirinkti Transpose (Transponuoti).y. atimti (Subtract) ar padalyti (Divide) langelių vertes.Kadangi Excelis skirtas skaičiavimams. t. Pažymėkite pirmąjį langelį (tiesiog spragtelėkite jį). Lygiai taip pat galima sudėti (Add). tik dabar duomenys bus išrikiuoti eilute (tą patį galima padaryti ir su didesniu skaičiumi eilučių ar stulpelių). tada juos pridėti prie kitų trijų langelių ir pan. pažymėti duomenis.). o kitame – skaičių 2. spausti Ctrl-C. nuspaudus Edit Paste Special.3 pabaigoje). Atsistokite ant antrojo langelio ir pasirinkite Edit Paste Special (Ypatingas įterpimas).y. bet neliesti aplink jį padaryto rėmelio. pasinaudokite Paste Special komandos punktu All except borders (Viską. kad jos būtų vienodo dydžio. egzistuoja galimybė atlikti tam tikrus skaičiavimo veiksmus teksto kopijavimo (ar perkėlimo metu). galite pažymėti tris langelius. kai norime kopijuoti tam tikros formulės suskaičiuotą rezultatą (paprastai kopijuojant langelį. Ypatingas įterpimas (Edit/Paste Special) čius 90. svarbu. atsistoti į naują langelį ir. Atsiradusio lango skyrelyje Operation (Veiksmas) pasirinkite Multiply (Padauginti) ir spauskite OK (132 pav.

paieškos lange (133 pav.B. ir tik tada pereiti į kitą stulpelį – sąraše Search reikia parinkti By Columns (stulpeliais). jei ieškosime skaičiaus “1”.) sąraše Look in reikia pasirinkti Values (Vertės). Laukelyje Find what (Ką rasti) įveskite pa133 pav. jeigu langelyje A1 įvestas skaičius “7”. paieška pažymės mums langelį A2. o langelyje A2 įvesta formulė “=A1+1”. Wordas teksto ieško iš pradžių išilgai eilutės. o pačiose formulėse (sąraše Look in (Kur ieškoti) parinkta 134 pav. pažymėkite Find entire cells only (Rasti tik užpildytus langelius). o suras tik tuos. tai langelis A2 vaizduos skaičių 8. tik tada pereina į kitą. kai dokumente egzistuoja formulės. kuri įvesta langelyje A2. kuriuose yra “ūkas”. Excelis paprastai irgi taip daro (Find lange sąraše Search (Ieškoti) parinkta By Rows (Išilgai eilučių).). Beje. nes nesutaps pirmosios raidės dydis. irgi nebus surastas. spauskite Ctrl-H (arba Edit Replace). 133 pav. Jeigu pažymėsite punktą Match case (Sutampantis raidžių dydis).4. Excelis ieško duomenų ne formulių atsakymuose. o jų rezultatuose. Jei mes ieškosime skaičiaus “8”. Pvz.).).). kurie tiksliai sutampa su ieškomu tekstu. Jeigu domina tik tie langeliai. kuriuose parašyta “rūkas” arba “ūkasai”. Excelis jo neras. o iškviečiama taip pat – nuspaudus Ctrl-F arba pasirinkus Edit Find (Rasti. Duomenų pakeitimas (Ctrl-H arba Edit/Replace) Formulas (Formulėse). kad tais atvejais. Tačiau Excelis turi galimybę iš pradžių ieškoti žemyn stulpeliu. o laukelyje Replace with (Į ką pakeisti) – “3”.12. parodytas variantas neras langelių. 134 pav. kai paspausite Replace All (Pakeisti visus. Jei paiešką norite vykdyti ne pačiame formulių tekste. Kita vertus. laukelyje Find what (Kur ieškoti) rašykite “2”. 133 pav. PAIEŠKA IR PAKEITIMAS Duomenų paieška Excelyje turi mažiau funkcijų nei Worde. nes toks skaičius naudojamas formulėje. Excelis pakeitiEXCEL 125 . 133 pav. kurio vertė “Ūkas”. Visi pakeitimai bus iškart atlikti.. “Ūkas” ir pan. Pvz. tai langelis. Paieška (Ctrl-F arba Edit/Find) ieškos tekstą ir spauskite Find Next (Rasti kitą). Duomenų pakeitimas labai panašus į paiešką – jeigu norite lape pakeisti visus dvejetus į trejetus. Reikėtų atkreipti dėmesį.. 133 pav.

Spauskit OK. jei norite rikiuoti ne pagal stulpelius. EXCEL 126 .B. Jei norite surikiuoti mažėjančia tvarka.). 12. o ne jų rezultatuose (suprantama.) pirmiausia pasakykite Excel’iui. Kadangi antraščių rikiuoti neketinate. spauskite analogišką mygtuką Sort Descending (Rikiuoti mažėjančia tvarka) . Vėl pažymėkite tą teksto sritį. Atsidariusiame dialogo lange (136 pav.mus gali atlikti tik formulių tekstuose.) ir 136 pav. Beje. tai rūšiavimo dialogo lange paspauskite mygtuką Options (136 pav. kurią norite surikiuoti. kad jūsų teksto sritis turi antraštes. Pamatysite. Rikiuojami duomenys mas tik pažymėtoje srityje pagal kairiausią stulpelį. kad norite surikiuoti šį sąrašą pagal abėcėlę.5. dalyje My list has (Mano sąrašas turi) pažymėkite punktą Header Row (Antraštinę eilutę).y. pažymėkite Ascending. Duomenų rikiavimo langas skyriuje Orientation (Kryptis) nurodykite Sort left to right – rikiuoti iš kairės į dešinę. Jei norite rikiuoti didėjančia tvarka. o jei mažėjančia – Descending. Meniu pasirinkite komandą Data Sort. rikiavimui Jei norite surikiuoti tekstą ne pagal pirmą stulpelį. nes formulės rezultatas yra automatinis). kad rikiavimas vykdo135 pav. Tarkim. pažymėkite langelius nuo A2 iki B8 ir standartinėje priemonių juostoje paspauskite mygtuką Sort Ascending (Rikiuoti didėjančia tvarka) . kurių rikiuoti jūs neketinate. DUOMENŲ RIKIAVIMAS Parašykite keletą žmonių vardų stulpelyje A bei keletą skaičių stulpelyje B (135 pav. Tada sąraše Sort By pasirinkite punktą “Kalnų skaičius”. t. kad pirmoje eilutėje įrašyti stulpelių pavadinimai. t. o pagal eilutes.y. Matote. teks pasinaudoti sudėtingesne komanda. nuo A2 iki B8.

kurios rezultatas priklausys nuo duomenų. žinoma. šioje formulės juostoje galite formulę ir pakoreguoti.y. 13.). PRAKTINĖ DALIS 13. Formulės juosta pelio C) matysite ką tik įvestą formulę.2. Tarkime. Žvaigždutė reiškia daugybos ženklą. Pasikeitus pradiniams duomenims. kad jos prasideda nuo lygybės ženklo. SEKOS IR FORMULĖS A. Kaip tik dėl šios savybės Excel’is yra toks patogus. t. Jei dabar pele vėl spragtelėsite langelį B1. Langelyje A1 įveskite skaičių 5.A. Formulę galite redaguoti ir pačiame langelyje – dukart spragtelėkite langelį B1 ir pereisite į redagavimo režimą (iš jo išeisite nuspaudę Enter arba Esc). PAPRASČIAUSIA FORMULĖ Formulės – svarbiausias Excel’io privalumas. visų formulių rezultatai automatiškai bus perskaičiuojami. Kiekviename lentelės langelyje galime įvesti kokią nors formulę. stulpelyje A pradedant nuo pirmos eilutės reikia surašyti skaičius nuo 2 iki 20. Parašykite tokį tekstą: “=A1*3“ (kabučių. laukelis A1 buvo padaugintas iš trejeto (137 pav. SKAIČIŲ IR FORMULIŲ SEKŲ ĮVEDIMAS Sparčiuoju būdu įvesime skaičius nuo 2 iki 20 ir rasime jų kvadratų sumą. vietoj skaičiaus 3 parašykite 2 ir spauskite Enter. virš stulpelių antraščių esančioje įvedimo eilutėje (tiesiai virš stul137 pav.A. Pagrindinė formulių ypatybė Excel’yje yra ta. automatiškai pasikeis ir formulės rezultatas langelyje B1. EXCEL 127 .). nerašykite) ir paspauskite Enter. Tą įmanoma padaryti greitai ir efektyviai. esančių kituose langeliuose. pvz. Jei norite.13.1. Jei langelyje A1 pakeisite skaičių 5 į skaičių 4.. tada atsistokite į langelį B1. kad laukelyje B1 matote rezultatą: 15. o stulpelio B atitinkamose eilutėse – suskaičiuoti tų skaičių kvadratus (138 pav. tad nenuostabu. Dabar formulės rezultatas taps lygus 10.

t. Pažymėkite juos abu (perbraukite pele). PasinauEXCEL 128 . Tempkite tol.. Skaičių kvadratai žvaigždutę. Pažymėkite langelį B1.). kad šalia pelės žymiklio atsiranda vis didėjantys skaičiai. kad suskaičiuoti tų skaičių kvadratus lygiai taip pat paprasta. kokia tų kvadratų suma. kurią jis ketina sumuoti (nuo B1 iki B19). STANDARTINIŲ FUNKCIJŲ PANAUDOJIMAS Iš vardų sąrašo paimsime pirmas raides ir sujungsime jas su pavardėmis. kad pažymėtų langelių apatinėje dešinėje pusėje yra nedidelis juodas kvadratėlis. o tik vieną. Rezultatas Tikslui pasiekti atliksime tokią veiksmų seką: pasinaudosime Excelio standartine funkcija ir atkirpsime pirmą vardo raidę – padėsime ją į stulpelį C. Excelis punktyrine linija pažymės sritį. Duomenys 141 pav.y.3.). Visus kitus Excelis apskaičiuoja pats. Klaviatūroje paspauskite daugybos ženklą – 138 pav. tad mėginkite dar kartą. Mūsų tikslas – sukurti žmonių pavardžių sąrašą. Paspauskite Enter. Pirmą eilutę palikite stulpelių pavadinimams (140 pav. 140 pav. Pastebėsite. Dabar pamatysite.). Galite visą šią formulę įvesti rankomis arba pagreitinti procesą: iš pradžių įveskite lygybės ženklą. kuri gretimą skaičių pakeltų kvadratu: “=A1*A1“. pažymėjote ne du langelius.Visų pirma langelyje A1 įrašykite skaičių “2”. vėl pastatykite žymiklį ant langelio A1 (galite šį kartą spragtelėti tą langelį pele). kad formulėje atsirado langelio adresas A1.) bei pirma vardo raidė (141 pav.) ir tempkite žemyn iki skaičių sąrašo apačios. klaviatūroje spauskite rodyklę į kairę (žymiklis “užlips” ant langelio A1) ir pamatysite. o moterims – Ms. Jei taip nevyksta. matyt. Sekos įvedimas kvadratai. kad tikrai B1 langelyje atsirado įrašytas skaičius 4. Tokiu būdu galite greitai įvesti įvairiausias sekas – tereikia įvesti pirmus du sekos skaičius. kuriame prieš kiekvieną pavardę parašytas titulas (vyrams – Mr. iki 19-os eilutės. 13. Pamatysite. Štai ir viskas – stulpelyje B įrašyti visų skaičių nuo 2 iki 20 139 pav. langelyje A2 – skaičių “3”. Paimkite pele už dešiniojo apatinio jo kampo (kaip 130 pav. Dabar pamėginsim kopijuoti šitą formulę žemyn. Iš pradžių langelyje B1 įrašykite formulę.A. Tiesiog spauskite Enter. Įveskite keletą vardų stulpelyje A bei pavardžių stulpelyje B. Atsistokite į langelį B20 ir standartinėje priemonių juostoje paspauskite sumos mygtuką AutoSum (Automatinė suma) . Paimkite pele už to kvadratėlio ir tempkite žemyn (139 pav. ir formulė bus įvesta. Pastebėkite. Liko tik sužinoti. kol užsirašys skaičius 20 ir tada atleiskite pelės klavišą.

tų parametrų gali būti daugiau arba išvis nebūti.” (Ponia ar panelė). EXCEL 129 . bet paprasčiausias būdas tą padaryti – tiesiog nukopijuoti langelio C2 formulę žemyn. Atsižvelgiant į funkcijos tipą. Kitame laukelyje (Num_chars) parašykite “1” – tiek simbolių mes norime atkirpti nuo kairės žodžio pusės. kuriuos norime atkirpti. dešinėje pasirinkite LEFT (lango apačioje atsiras trumpas funkcijos aprašymas) ir spauskite OK. kaip atrodo įvesta formulė: spragtelėkite pele langelį C2 ir formulės juostoje pamatysite užrašą “=LEFT(A2. Jei toks duomenų įvedimo būdas atrodo nepatogus. Dabar šią formulę reikėtų įvesti visose likusiose eilutėse. galite tiesiog rankomis įrašyti “A2” (143 pav. o už funkcijos pavadinimo einančiuose skliaustuose įrašyti jos parametrai. Atsistokite į langelį C2 ir standartinėje priemonių juostoje paspauskite mygtuką Paste Function (Įterpti funkciją) . priešingu atveju – “Ms. kuri leidžia atkirpti bet kiek simbolių nuo kairės žodžio pusės. bei funkcijos rezultatas (Formula result) – raidė “A”.” (Ponas). Pirmiausia atkirpsime pirmą vardo raidę ir įrašysime į stulpelį C. kad funkcijos lange atsirado užrašas “Algis” (toks žodis įrašytas langelyje A2).). tai stulpelyje D automatiškai parašysime “Mr. kad jo adresas užsirašė laukelyje Text. atskirti kableliu. kuris atidarys visų standartinių funkcijų langą (142 pav. kuriame reikia nurodyti žodžius (laukelis Text) bei skaičių simbolių (Num_chars).dodami kita standartine funkcija patikrinsime.1)”. pirmuosius penkis (nuo A iki E) ištrinsime. Funkcijos LEFT iškvietimas (Insert/Function) binį funkcijos įvedimo langą ir tiesiog tempkite į šalį.). pele už bet kurios vietos paimkite šį pagal142 pav. Spauskite OK. Paimkite pele už apatiniame dešiniajame C2 langelio kampe esančio kvadratėlio ir tempkite pele žemyn iki pavardžių sąrašo pabaigos. Pastebėkite. Pabaigai sujungsime D (titulas). C (vardo raidė) ir B (pavardė) stulpelius į stulpelį E. Excelis atvers pagalbinį funkcijos LEFT įvedimo langą (143 pav. Jei ekrane langelio A2 nematote (pagalbinis langas gali jį užstoti). kokia yra paskutinė pavardės raidė – jeigu “s”. Kairėje lango pusėje pažymėkite tekstui skirtų funkcijų grupę Text. Kaip ir įprasta. Excelis turi standartinę funkciją.). ir ypatingu būdu nukopijuosime jo vertes į stulpelį F. Atkreipkite dėmesį į tai. formulė prasideda nuo lygybės ženklo. Atsistokite žymikliu į laukelį Text ir pele spragtelėkite langelį A2 – pamatysite. Ši funkcija vadinasi LEFT (Kairė).

Funkcijos LEFT pagalbinis įvedimo langas problemų su užsieniečiais.”. kad tas grąžintas simbolis lygus raidei “s”. reikia. Spauskite OK ir formulė bus įrašyta į langelį D2.” arba “Ms. jeigu prielaida neteisinga). tik šiuo atveju vadinsis RIGTH). gali kilti rimtų lyties identiteto 143 pav.) pamatysite tris parametrų laukelius. ne langelio adresą. Įsidėmėkite. esantį langelyje 144 pav. Pagalbiniame jos įvedimo lange (144 pav. Kai prielaida neteisinga. Mes įvesime prielaidą. Nukopijuokite šio langelio turinį (formulę) žemyn iki pavardžių sąrašo pabaigos. Toliau parašyta prielaida (lygybės ženklas). Kai prielaida neteisinga (FALSE) (pavardė nesibaigia raide “s”). Panaudosime dvi funkcijas – viena atkirps pavardės paskutinę raidę (funkcija bus panaši į jau panaudotąją LEFT. Tuo atveju. Kai prielaida teisinga. kokią įvesime laukelyje Value_if_true (Vertė. Šioje išraiškoje funkcija RIGHT(B2. Prielaidos laukelyje įveskite tokią išraišką: RIGHT(B2. kai ši prielaida teisinga (TRUE). Laukelis Logical_test (Loginis testas) skirtas loginei prielaidai įvesti. mat ši formulė subalansuota lietuviams). 1) paima žodį. o kita parašys žodį “Mr. todėl jas atitinkamai įrašykite laukelyje Value_if_false. ir grąžina vieną (1) jo simbolį nuo dešinės (right) pusės. jog parašėme tekstą. 1)=”s”. Funkcijų lange grupėje Logical (Loginės) pasirinkite funkciją IF (Jeigu) ir spauskite OK. Funkcijos IF pagalbinis įvedimo langas B2. Excelis taip supras.” (priklausys nuo atkirptosios paskutinės raidės) Pastatykite žymiklį į langelį D2 ir spauskite funkcijos įterpimo mygtuką . mums reikėtų atsakymo “Mr. įvestą laukelyje Value_if_false (Vertė. kad šiuo atveju reikia įvesti ir kabutes. kad Excelis grąžintų raides “Ms. kad langelio B2 žodis baigiasi raide “s”. IF grąžins vertę. tad įveskite šias raides laukelyje Value_if_true. funkcija IF grąžins mums tokią vertę.Langelyje D2 parašysime formulę. jeigu prielaida teisinga). kuri “atspės” sąraše esančio žmogaus lytį (tiesa.”. EXCEL 130 .

1. Liks tik vienas stulpelis su pavardėmis – mūsų užduotis įvykdyta (141 pav. Tarkime. bet ir mažėjančias (5. 5. kuriuose įvesta formulė (nuo E2 iki pavardžių sąrašo apačios).. stulpelyje E yra formulė. Pasirinkite Edit Delete (Ištrinti) arba spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu bet kuriame iš pažymėtų stulpelių ir spauskite Delete. tačiau tarp jų yra ryškus skirtumas.…) sekas. Pažymėkite visus E stulpelio langelius.6. 64. Atsiradusiame įterpimo lange pažymėkite punktą Values (Vertės) – tuo mes pasakome. …). pažymėjus tuos langelius. D ir E) – visi jų langeliai bus pažymėti. parašykite jame formulę =D2 & “ “ & C2 & “. o geometrinių (kai santykis tarp bet kurių gretimų sekos skaičių yra tas pats). Spragtelėkite langelį E2. 2. Kaip padaryti. kad vis dar galime kopijuoti šią teksto dalį. o stulpelyje B – pavardes. Kitaip tariant. SEKŲ ĮVEDIMAS. norint ištrinti nereikalingus stulpelius (nuo A iki D).-3. 4.B. Tą padarysime pasinaudodami kopijavimo galimybėmis. “ & B2 ir spauskite Enter. plius taškas su tarpu. Tai reiškia.1. Tačiau kartais prireikia ne aritmetinių progresijų (kai skirtumas tarp bet kurių gretimų sekos skaičių yra tas pats). B. Stulpelyje F atsirado tie patys užrašai. kuri ima duomenis iš kairiau esančių stulpelių. tačiau F2 liks nepakitęs. Stulpelis E tikriausiai liko apibrauktas punktyriniu rėmeliu. Belieka sujungti juos į vieną stulpelį. rodančiu. tačiau atkreipkite dėmesį. tačiau kiltų problema.Jei viskas pavyko. SĄRAŠAI Paprasčiausias būdas įvesti aritmetinės progresijos skaičių seką (pvz. jie ekvivalentiški pliuso ženklui sudedant skaičius). kad ampersendai (&) simbolizuoja žodžių sudėtį (t. 4. 8.9. tuo tarpu F stulpelyje įrašytos vertės nuo nieko nepriklauso. TEORINĖ DALIS 13. taip pat sekas iš trupmeninių skaičių (1. Taip pat pamatysite. Rezultatas pasiektas. gretimame langelyje – antrą ir. o antrose – taškas su tarpu (taškas reikalingas po vardo raidės. kad norime padaryti ne formulių kopiją.y. tai pasikeis ir E2 rezultatas.2. Spauskite klaviatūroje Ctrl-C (Kopijuoti). Jei išnaikintume bent vieną jų. E stulpelyje esanti formulė nebeturėtų iš kur imti duomenų ir tai atsilieptų rezultatui. kad liktų tik atsakymas be pradinių duomenų? Iš formulės reikia iškelti jos grąžinamą vertę.. o paprastas tekstas yra išskirtas kabutėmis. …) − tai viename langelyje įvesti pirmą skaičių.).1. plius langelis B2”. Pažymėkite stulpelius nuo A iki E imtinai: perbraukite pele jų antraštes (A. pvz. Taigi formulė skamba labai paprastai: “langelis D2 plius tarpas. o tarpas pirmąją vardo raidę atskiria nuo pavardės). 2. kad norime įvesti EXCEL 131 .-1. 3. Spauskite klaviatūroje Esc ir punktyras dings. kaip ir stulpelyje E. Tokioms sekoms sudaryti skirta speciali komanda. 2. stulpelyje C turime pirmas vardų raides. 32.3. Spauskite OK. C. kad pirmose kabutėse yra tarpas (jis mums reikalingas atskiriant titulą nuo vardo raidės). B. 16. Iš pirmo žvilgsnio šis užrašas atrodo tikra marmalynė. 3. kad galime drąsiai naikinti visus kitus stulpelius. tempti pele tolyn. stulpelyje D – titulus. kol gausime reikiamą sekos ilgį (139 pav. Jei langelyje B2 pakeisime žmogaus pavardę. o tik įterpti jų grąžinamus rezultatus (vertes). 1. 1.3. Kopijuokite E2 langelio formulę žemyn į kitas eilutes. plius langelis C2.). Tokiu būdu galime greitai įvesti ne tik didėjančias (1. …). Atsistokite žymikliu į langelį F2 ir meniu pasirinkite Edit Paste Special (Ypatingas įterpimas).

Pažymėkite tą langelį (grįžkite žymikliu atgal į jį) ir spauskite Edit (Redaguoti) Fill (Užpildyti) Series (Seka). Įveskite pirmąjį sekos narį. pasikeis toliau einantys. Pažymėkite punktą Values ir spauskite OK – Excelis nukopijuos formulių vertes. ar žemyn stulpeliu (Columns). paspauskite 1). Geometrinės progresijos įvedimas tokią pačią geometrinę progresiją.. iki kokio skaičiaus tą seką tęsti (pvz. Pamatysite. kurios viena nuo kitos nebepriklauso. Pasirinkite jos tipą (Type): Linear (Tiesinis) – tai įprasta aritmetinė progresija. kad Excelis įvedė 145 pav. Jei norite atsikratyti formulių ir pasilikti tik vertes.seką 1.. Alternatyvus būdas įvesti tokią seką – pasinaudoti formulėmis. Dabar pažymėkite langelį A2 ir paėmę pele už jo apatinėje dešinėje pusėje esančio kvadratėlio tempkite per kelis langelius žemyn. Jei pakeisite bet kurį viduryje sekos esantį skaičių.y. spragtelėkite langelį naujoje vietoje ir pasirinkite Edit Paste Special. pasinaudokite ypatinguoju kopijavimu: pažymėkite visą seką. 700) ir spauskite OK – atsiras seka nuo 1 iki 243. Laukelyje Stop value (Sustojimo vertė) nurodykite. arba Date (Data) − tipas. tik ji sudaryta ne iš paprastų skaičių. Growth (Augimas) –geometrinė progresija (ją ir pažymėkite). Enter. Įveskite žingsnio vertę (Step value): aritmetinės progresijos atveju tai skirtumas tarp dviejų skaičių. o iš (Edit/Fill/Series) formulių. 27 (naują narį gauname kiekvieną skaičių vis padaugindami iš 3). langelyje A1 įveskite skaičių “1”. 3. spauskite Ctrl-C. kokia kryptimi Excelis įves seką – ar išilgai eilutės (Series In: Rows). kuri aukščiau esančio langelio vertę padaugina iš trejeto (nepamirškite paspausti Enter).) pasirinkite. kuris leidžia sudarinėti sekas iš datų (žingsnio vertę tuo atveju galite parinkti dalyje Date Unit – datos vienetas). o geometrinės – santykis (mūsų atveju “3”). o langelyje A2 – formulę “=A1*3”. (t. 9. EXCEL 132 . Pvz. Atsidariusiame sekų lange (145 pav.

Jei norite įvesti visas gegužės darbo dienas, kuriame nors langelyje parašykite “5/1”, t.y. gegužės pirma. Pažymėkite kokius 20 langelių pradėdami nuo jau įvestos datos. Įjunkite Edit Fill Series ir pasirinkite 146 pav. Savo sukurti automatiniai sąrašai (Tools/Options/Custom Lists) seką Date, kurios žingsnio vienetas yra Weekday (Darbo diena). Spauskite OK ir pamatysite, kad atsiradusioje sekoje nėra šeštadienių ir sekmadienių (tiesa, Exceliui ir gegužės pirmoji – darbo diena, jei ji nėra savaitgalyje). Kartais tenka naudoti neskaitines sekas, pvz., seką iš žodžių pirmadienis, antradienis ir t.t. Tokį dažnai pasitaikantį sąrašą taip pat galite įrašyti į Excelio ilgalaikę atmintį. Bet kuriame dokumente tereiks įvesti vieną to sąrašo narį, o kitus Excelis pasiūlys pats. Atsiverskite meniu Tools (Įrankiai) Options (Parinktys) Custom Lists (Savo sukurti sąrašai, 146 pav.). Spragtelėkite langelį List entries (Sąrašo nariai) ir paeiliui įveskite “Pirmadienis” (spauskite Enter), “Antradienis” (Enter) ir t.t. Kai surašysite visas dienas, spauskite Add ir langą galite uždaryti (OK arba Cancel). Bet kuriame dokumento langelyje parašykite “Antradienis”. Paspauskite Enter ir vėl pažymėkite šį langelį. Paimkite pele už kvadratėlio, esančio šio langelio apatiniame dešiniajame kampe, ir tempkite žemyn – pastebėsite, kad atsiranda visos likusios savaitės dienos (o vėliau ir vėl nuobodusis Pirmadienis – reiškia sąrašas juda ratu).

13.B.2. FORMULIŲ KOPIJAVIMAS
Paprasto teksto kopija visada tiksliai sutampa su originalu, o Excelis, kopijuodamas formules, paprastai išlaiko tik jų struktūrą. Kai kurie formulės teksto skaičiai ir raidės gali pakisti. EXCEL 133

a) Įvedame formulę

b) Tempiame už krašto 147 pav. Formulės kopijavimas

c) Stebime rezultatą

Stulpelyje A nuo pirmos eilutės žemyn įveskite keletą skaičių ir langelyje B1 įrašykite tokią formulę: “=A1+1”. Spauskite Enter. Ši formulė reiškia, kad Excelis turi paimti langelio A1 vertę, pridėti prie jos vienetą ir įrašyti atsakymą langelyje B1 (147 pav., a). Norėdami, kad analogiška formulė galiotų ir langelyje B2, turėtume jame įrašyti “=A2+1”, o tai sako: “paimk gretimo langelio iš kairės (A2) vertę bei pridėk prie jos vienetą”. Matome, kad mums reikalinga tos pačios struktūros formulė, kurioje skiriasi tik naudojamo langelio eilutės numeris. Daugeliu gyvenimo atvejų mums kaip tik to ir reikia – serijos panašių, bet ne visiškai identiškų formulių. Excelis mums leidžia tą lengvai pasiekti paprasčiausiai kopijuojant formules. Pamėginkite langelio B1 formulę nukopijuoti į langelius B2, B3 ir t.t., kaip pavaizduota 147 pav., b. Dabar atsistokite į langelį B2 ir stebėkite, kokia formulė jame atsirado (žiūrėti formulės juostoje, esančioje virš stulpelių pavadinimų, 147 pav., c). Įvyko tai, ko ir norėjome – Excelis nukopijavo formulės struktūrą, tačiau pakeitė joje naudojamų langelių eilutės numerį (vietoj A1 atsirado A2). Tokiu pačiu būdu galite kopijuoti formulę į dešinę per vieną stulpelį. Pažymėkite langelį B1 (jo formulė“=A1+1”) ir kopijuokite į C1 langelį. Tokie Excelio kopijavimo ypatumai ne visada atitinka mūsų reikmes. Tarkim, kad norime parengti vertingų prekių pardavimo pasiūlymą pastoviam klientui. Reikia suskaičiuoti, kiek prekės kainuos 148 pav. Neteisingos formulės pavyzdys. Formulė tu- padarius nuolaidą, kai jau turime pradinę prekių kainą. Jei rėtų būti “=B4*(100-B$1)/100” įvesime duomenis kaip pavaizduota 148 pav., o laukelyje C4 įrašysime formulę “=B4*(100-B1)/100”, tai Excelis suskaičiuos ir įrašys naują lygintuvo kainą – 97, t.y. teisingą kainą – 97Lt. Klientas sutaupys tris litus. Kaip ir ankščiau, tikėdamiesi gauti visų kitų prekių kainas su nuolaida, šią formulę norėtume kopijuoti žemyn į langelius C5, C6 ir t.t. Bet šį kartą Excelis mus apgaus. Galite mėginti kopijuoti formulę iš C4 į langelį C5. Atsistoję ant langelio C5 matysite, kad jame įrašyta formulė “=B5*(100-B2)/100”. Tai reiškia, kad Excelis visas formulėje įrašytų langelių eilutes padidino vienetu (vietoj B4 atsirado B5, o vietoj B1 – B2). Akivaizdu, kad šiuo atveju skaičiuojant nuolaidas reikia, kad B1 eilutės numeris nekistų. Keistis turėtų tik tie B stulpelio langelių numeriai, kurie nurodo skirtingų prekių kainas. Šį pageidavimą Exceliui galite pasakyti tokiu būdu: ištrinkite langelio C4 turinį ir įrašykite naują formulę “=B4*(100B$1)/100”. Formulė beveik tokia kaip ir anksčiau, tačiau priešais eilutės numerį įrašėme dolerio ženklą, kuris reiškia, kad pirmoji eilutė kopijavimo metu turi likti fiksuota. Šią EXCEL 134

formulę dabar galite kopijuoti į žemiau esančius langelius. Išvada tokia: jei norite, kad kopijuojant formulę joje naudojamas eilutės numeris nekistų, priešais eilutės numerį įrašykite dolerio ženklą. Jei norite, kad fiksuota būtų stulpelio raidė, priešais stulpelį žyminčią raidę įrašykite dolerio ženklą, pvz., “=B4*(100-$B1)/100”.

13.B.3. FUNKCIJŲ ĮVEDIMO BŪDAI
Pati paprasčiausia, populiariausia, yra sumos funkcija. Jai standartinėje priemonių juostoje paskirtas net specialus mygtukas AutoSum (Automatinė suma) . Langeliuose A1, A2 ir A3 įveskite keletą skaičių, atsistokite į langelį (A4) ir spauskite sumos mygtuką : Excelis punktyru apibrėš tuos srities duo149 pav. Sumavimas menis, kurie bus susumuoti (149 pav.). Jei tos srities duomenys tinka, spauskite Enter (jei netinka – Esc). Turėtumėte pamatyti rezultatą – skaičių sumą. Dar kartą spragtelėkite langelį A4 – pamatysite, kaip ši formulė atrodo iš arčiau. Kaip ir bet kurioje kitoje formulėje sumavimo funkcijos priekyje yra lygybės ženklas, funkcijos pavadinimas (SUM) ir skliaustuose nurodyti jos argumentai – duomenų sritis, kurią reikia sumuoti: A1:A3. Dvitaškis reiškia tą patį, ką normalioje kalboje pasakytume žodžiais “nuo iki”, t.y. šiuo atveju sumuojama sritis nuo A1 iki A3 imtinai. Žinodami funkcijų rašymo sintaksę galite patys įvesti bet kokią funkciją. Jei norite, kad langelyje B4 matytusi visų langelių nuo C2 iki C7 suma, tiesiog įrašykite “=SUM(C2:C7)” ir spauskite Enter. Greičiausias būdas formulėms bei funkcijoms įvesti – derinti klaviatūros ir pelės darbą. Langelyje B3 suskaičiuokime langelių A1 ir A2 sandaugą. Atsistokite langelyje B3 ir parašykite lygybės ženklą. Dabar spragtelėkite langelį A1 ir paspauskite klaviatūroje esantį daugybos ženklą – žvaigždutę (Shift-8). Dabar spragtelėkite langelį A2, spauskite Enter. Formulė įvesta. Panašiai susumuosime langelius 150 pav. Funkcijų langas (Insert/Function) nuo A1 iki A3. Atsistokite į tuščią langelį, įveskite lygybės ženklą, raides “SUM” bei atidarantį skliaustą: “=SUM(“ . Pele perbraukite tris langelius nuo A1 iki A3 ir klaviatūroje paspauskite uždarantį skliaustą. Spauskite Enter.

EXCEL

135

151 pav. Pagalbinis funkcijos įvedimo langas Norint įvesti funkciją galimą naudotis dar ir funkcijų langu, kuris iškviečiamas arba pasistandartinėje juostoje paspaudus mygtuką Paste Function (Įterpti funkciją) rinkus Insert (Įterpti) Function (Funkciją). Prieš spausdami šį mygtuką būtinai padėkite žymiklį tuščiame langelyje (kad ir B6). Atsivertusiame lange (150 pav.) pastebėsite, kad funkcijos sugrupuotos – kairėje lango pusėje yra jų rūšių (kategorijų) sąrašas, o dešinėje – pačių funkcijų sąrašas. Suma yra grupėje Math & Trig (Matematika ir trigonometrija). Jei nežinote, kurioje grupėje ieškoti, pamėginkite All (Visos). Pasirinkite SUM ir spauskite OK. Atsivers pagalbinis funkcijos įvedimo langelis (151 pav.), kuris kaip visada užstos svarbiausią ekrano dalį – tą, kur yra įvesti jus dominantys duomenys. Nieko baisaus – paimkite pele už bet kurios pilkos šio lango vietos ir nutempkite jį ten, kur jis mažiausiai trukdo (šiuo atveju svarbu, kad būtų neužstoti langeliai nuo A1 iki A3). Atsistokite žymikliu į laukelį Number1 (Pirmas skaičius). Excelis siūlo įvesti duomenis, kuriuos norite sumuoti. Neuždarinėdami šio pagalbinio lango tiesiog imkite ir pele perbraukite duomenų lapo langelius nuo A1 iki A3. Braukimo metu pagalbinis langas bus dingęs, o kai tik atleisite pelės klavišą, jis vėl atsiras kartu su jame įrašyta perbrauktąja sritimi (151 pav.). Galite spausti OK, formulė bus įvesta. Pagalbinis langas labai palengvina sudėtingesnių funkcijų įvedimą (iš dalies ir dėl to, kad jame matyti trumpi funkcijos argumentų aprašymai).

13.B.4. STANDARTINIŲ FUNKCIJŲ PAVYZDŽIAI
Excelis turi kelis šimtus standartinių funkcijų. Visų jų angliškus aprašymus galite rasti Exceliu: spauskite F1 (arba meniu Help (Pagalba) Microsoft Excel Help) ir kortelėje Index (Rodyklė 152 pav.) įveskite žodį “function” (funkcija), spauskite Search (Ieškoti). Atsivers abėcėlinis visų funkcijų sąrašas. Funkcija SUM (Suma) išsamiai aprašyta skyrelyje 13.B.3, šiame rasite keleto kitų dažnai naudojamų funkcijų pavyzdžius. 136

152 pav. Pagalbos langas (F1) EXCEL

Vidurkis. Formulė “=AVERAGE(B4:B6)” suskaičiuos trijų langelių (B4, B5 ir B6) aritmetinį vidurkį.

153 pav. Sandaugų sumos įvedimas Sandaugų suma (SUMPRODUCT). Langeliuose A1 – A3 įveskite skaičius 2, 3, 4, o langeliuose B1 – B3 – skaičius 1, 2, 3. Mus domina tokia formulė, kuri sudaugintų atitinkamų eilučių skaičius ir tas sandaugas sudėtų, t.y. norime gauti atsakymą, lygų “A1*B1 + A2*B2 + A3*B3”. Atsistokite tuščiame langelyje, pvz., C4, iškvieskite funkcijų langą (spauskite ir sąraše All (Visos) pasirinkite funkciją SUMPRODUCT. Spauskite OK, patraukite į šalį atsiradusį pagalbinį langą (153 pav.), kad neužstotų duomenų. Žymiklį pastatykite to lango laukelyje Array1 (Pirmas masyvas) ir pele perbraukite langelius nuo A1 iki A3. Dabar pastatykite žymiklį į laukelį Array2 ir perbraukite langelius B1 – B3. Pamatysite, kad pagalbinis langas jau užrašė tiek pradinių duomenų vertes (2, 3, 4 ir pan.), tiek suskaičiavo rezultatą (2*1 + 3*2 + 4*3 = 20). Spauskite OK. Sveiki ir atsitiktiniai skaičiai. Jei sunku nuspręsti, kuriam šeimos nariui reikia plauti indus, galite pasinaudoti Excelio atsitiktinių skaičių generatoriumi. Bet kuriame langelyje parašykite “=RAND( )” (Nuo žodžio random – atsitiktinis). Pamatysite, kad Excelis įrašė atsitiktinį trupmeninį skaičių tarp nulio ir vieneto. Būtų daug patogiau, jei jis parašytų sveiką skaičių tarp vieno ir penkių (tarsime, kad šeimoje, be jūsų, dar yra tėvai, brolis pankas ir katinas Gorka). Tokiu atveju pakeiskite formulę (dukart spragtelėkite langelį, kuriame ji įrašyta ir papildykite trūkstamu tekstu) štai taip: “=1+INT(RAND( )*5)”. Funkcija RAND( )*5 grąžina atsitiktinę vertę tarp nulio (imtinai) ir penkių (neimtinai). Funkcija INT nupjauna skaitmenis, esančius po dešimtainio kablelio ir palieka tik sveiką dalį (nuo žodžio Integer – Sveikasis skaičius), tad INT(RAND( )*5) grąžina sveiką skaičių nuo nulio iki keturių, dėl to mes dar pridedame vienetą prie rezultato. Jei matote “blogą” atsakymą (savo eilės numerį), galite greitai paspausti klaviatūroje klavišą F9 – Excelis perskaičiuos formules. Tikėtina, kad dabar bus sugeneruotas kitas skaičius (ir indus teks vėl plauti katinui). Vertės paieška. Viena iš sudėtingesnių, bet labai naudingų funkcijų yra VLOOKUP. Ji pagal duotą raktą grąžina informaciją iš įvestos duomenų lentelės. Lape Sheet3 sudarome tokią savaitės dienų lentelę (duomenų bazę): langeliuose nuo A1 iki A7 parašome skaičius nuo 1 iki 7, o stulpelyje B – atitinkamus savaitės dienų pavadinimus (pirmadienis, antradienis ir t.t.). Dabar atsiverskite lapą Sheet2 ir langelyje A3 parašykite skaičių 4. Mes norime, kad gretimame langelyje B3 būtų įvesta tokia funkcija, kuri autoEXCEL 137

Laukelyje Table_array (Lentelė – masyvas. kuriame įrašytas dienos pavadinimas.y. sekmadienis jiems yra pirma savaitės diena. langelyje B3 automatiškai turi atsirasti “trečiadienis” ir pan. kai tik atsiversite šį dokumentą. Excelis automatiškai langelyje A3 įrašys teisingą savaitės dienos eilės numerį. tik gražus tekstinis savaitės dienos pavadinimas. 154 pav. jei langelyje A3 Excelis pats įvestų esamos savaitės dienos eilės numerį. atskirtus kableliu (kai kuriais atvejais – priklausomai nuo operacinės sistemos sulietuvinimo – vietoje kablelio reikėtų rašyti kabliataškį. Pirmasis argumentas – tai šios dienos data (kurią grąžina TODAY). o antrasis argumentas (dvejetas) pasako Exceliui. Dabar kiekvieną dieną. kurio vertės mes ieškosime. Laukelyje Col_index_num (Stulpelio eilės numeris) įrašykite dvejetą – jis sako.y. iškvieskite funkcijų langą ir pasirinkite funkciją VLOOKUP. 2)”. savaitės dienų lentelė). kaip kinta dienos pavadinimas langelyje B3. o pagal tai langelyje A4 funkcija VLOOKUP grąžins teisingą dienos pavadinimą (naudodamasi duomenų bazele lape Sheet3). Pagalbiniame jos lange (154 pav.matiškai parašytų “ketvirtadienis”. Tą galime nesunkiai padaryti panaudoję dar dvi funkcijas: TODAY ir WEEKDAY. Atsistokite į langelį B3. Vertės paieškos funkcija (VLOOKUP) Data. nuo kurios savaitės dienos prasideda savaitė (anglai savaitę pradeda švęsdami. Atsistokite langelyje A3 ir parašykite tokią dvigubą funkciją: “=WEEKDAY(TODAY( ). Kaip pastebite. Tokiu atveju reikėtų naudoti vienetą. tačiau mums to negana. funkcijoje WEEKDAY reikia rašyti dvejetą. Pasirinkite tą variantą. funkcija WEEKDAY (Savaitės diena) turi du argumentus. EXCEL 138 . kuris jums veikia). Spauskite OK ir langelyje turėtumėte pamatyti atsakymą “ketvirtadienis”. Funkcijos VLOOKUP pavyzdys būtų gerokai prasmingesnis. Pakeiskite prasminio langelio A3 vertę ir stebėkite. t. atsiverskite lapą Sheet3 ir perbraukite visą savaitės dienų lentelę – nuo A1 iki B7. Dokumentas dar gražiau atrodys.) įveskite tokius duomenis: pastatę žymiklį laukelyje Lookup_value (paieškos vertė – arba raktas) spragtelėkite pele langelį A3. Kadangi mums pirmadienis yra pirmasis. Funkcija “=TODAY( )” bet kuriame langelyje įrašys šios dienos datą. kad savaitės dienų lentelėje mus domina atsakymas iš antro stulpelio. Kai pakeisime langelio A3 vertę į trejetą. jei stulpelį A susiaurinsite iki minimumo–nesimatys jokių skaičių. t.

PYRAGO TIPO GRAFIKAS Nubraižome pyrago tipo grafiką. rodančią vyrų bei moterų biudžetų skirtumus. STULPELINĖ DIAGRAMA Nubraižome stulpelinę diagramą. Kaip pastebėjote.t. Atkreipkite dėmesį. kad grafikas yra susietas su pradiniais duomenimis – jei pailginsite “Vaikystės” trukmę langelyje B3. esančių brėžinio rėmelio pakraščiuose. Gyvenimas – kaip pyragas Excelyje grafikai braižomi greitai ir patogiai.. legendas ir t. kad norime vaizdžiai iliustruoti žmogaus gyvenimo tarpsnius (155 pav. Atkreipkite dėmesį į tai. pažymėkite jį pele (gali tekti lėtai spragtelti kelis kartus. Jeigu šiame vedlio (Wizard) lange paspausite mygtuką Next (Toliau). Atsivers didelis langas. tačiau dažniausiai galite išsyk spausti Finish (Baigti) ir leisti Exceliui pačiam nustatyti reikalingus parametrus. atitinkamai padidės “Vaikystės” gabalas pyrage. Įveskite duomenis. PRAKTINĖ DALIS 14. Įveskite pradinius duomenis. pyrago gabalų dydžiai atitinka gyvenimo tarpsnių ilgį. iliustruojantį žmogaus gyvenimą. pažymėkite juos visus (nuo A1 iki B7) ir spauskite standartinės priemonių juostos . paspaudę dešinįjį pelės klavišą. Pavaizduosime EXCEL 139 . galėsite nustatyti įvairias grafiko savybes (antraščių pavadinimus.2. 156 pav. GRAFIKAI A. taip pat pakeisti jo dydį – tereikia pažymėti jį (spragtelėti pele) ir tempti už juodų kvadratėlių.A.). Jei kurio nors gabaliuko spalva jums nepatinka.A. Gyvenimas 156 pav. Atsivertusiame lange pasirinkite patinkančią spalvą.). 14. Tarkime.14. Nupieštą grafiką galite pele nutempti į kitą vietą. iliustruojančius vyraujančias moterų bei vyrų išlaidas (157 pav. kad langelis A2 būtinai turi likti tuščias. o spalvos simbolizuoja skirtingus tarpsnius. siūlantis įvairius mygtuką Chart Wizard (Grafikų vedlys) grafikų tipus.). Pasirinkite tipą (Chart type) Pie (Pyragas) bei patinkantį jo variantą (Chart sub-type).1. kol gabaliukas bus išskirtas rėmeliu) ir. pasirinkite Format Data Point (Formuoti duomenų tašką). 155 pav.

moterys vaikščiotų pėsčios. Kortelėje Titles (Antraštės) laukelyje Chart title (Grafiko antraštė) įrašykime antraštę “Išlaidos. KAIP NEUŽSPRINGTI BRAIŽANT PYRAGUS Jei įvesite tik du skaitinių verčių stulpelius (159 pav. Tokiu atveju geriausia yra tiesiog ištrinti padarytą grafiką ir naują sukurti “rankomis”. %”. Antraštę įdėsite bet kurioje baltoje tuščioje diagramos vietoje paspaudę dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkę Chart Options (Grafiko savybės). Vedlys iškart pasiūlys stulpelių (Column) tipo diagramą – beliks pasirinkti labiau patinkančią jos modifikaciją ir spausti Finish (Baigti). vyrai vaikščiotų nuogi.. įjunkite Chart type (Grafiko tipas) ir pasirinkite bet kurį kitą.y. spausti mygtuką . Sukurto grafiko (158 pav. t. TEORINĖ DALIS 14. Pyrago duomenys pasirinkti pyrago tipą ir spausti Finish. kad jei nebūtų moterų.B.duomenis grafiškai stulpelių pavidalu (158 pav. Spragtelėkite pele kurį nors tuščią langelį. gali iškilti šiokių tokių keblumų.).) ir norėsite padaryti pyrago tipo grafiką. o legenda yra dešinėje. Galite mėginti pažymėti visus duomenis (nuo A2 iki B6). o jei nebūtų vyrų. Legendą galite patraukti į jums patinkančią vietą. 157 pav. pvz. arba Cylinder (Ritinys). Pyrago gabalų pavadinimai neatitiks norimų. Moterų ir vyrų biudžetas 158 pav. nes Excelis automatiškai nenuspręs kuris stulpelis skirtas pyrago dydžiams nusakyti (mus domintų stulpelis B). Įjunkite grafikų vedlį – paspauskite standartinės priemonių juostos mygtuką Chart Wi140 EXCEL . nepažymėkite jokių duomenų. Iškvieskite grafikų vedlį – standartinėje priemonių juostoje spauskite mygtuką . Nubrėžtoje diagramoje trūksta antraštės. Pažymėkite sritį nuo A2 iki C7. Area (Užpildyta sritis). Moterų ir vyrų biudžeto grafikas Jeigu norite greitai ir patogiai išmėginti.1.) rezultatai rodo. jie bus sunumeruoti iš eilės. B. kaip atrodo kitų tipų grafikai. o kuris – pyrago spalvoms pavadinti (mums reikėtų A). ant šio grafiko spragtelėkite dešinįjį pelės klavišą. 159 pav.

160 pav.zard . Bus sukurta nauja duomenų seka. Spauskite Next ir kortelės Titles (Antraštės) laukelyje Chart title (Grafiko antraštė) parašykite “Skolos pagal buto numerį”.) ją ištrinti galite mygtuku Remove (Pašalinti). o lange atsiras pyrago padalijimo vaizdas. Dabar panašiu būdu įveskite pyrago gabalų vardus – atsistokite žymikliu į laukelį Category Labels (Etiketės). sprendimas labai panašus – atsiverskite kortelę Series (Sekos) ir rankiniu būdu nurodykite. perbraukite langelius nuo A2 iki A6. Atsiverskite kortelę Series (Sekos). 160 pav. iš kur imti duomenis grafikui. Duomenys įvesti. beliko pasirūpinti antraštėmis. Žymiklį palikite tame laukelyje ir pele perbraukite puslapio langelius nuo B2 iki B6. Pyrago duomenų sekos įvedimas Jei panašios problemos iškyla braižant bet kokio tipo grafikus (t. Spauskite Finish (Baigti) ir pyragas bus pagamintas. Ištrinkite.y. kas parašyta laukelyje Values (Vertės). Pažymėję nereikalingą seką (Sąraše Series. iš kur imami duomenys. o kortelėje Data Labels (Duomenų etiketės) pažymėkite punktą Show label and percent (Rodyti vertę ir procentus) – prie kiekvieno gabalo bus parašytas skolos dydis bei jo procentinė išraiška. lemiantys pyrago gabalų dydį. Čia surašyti duomenys. Pasirinkite pyrago tipą ir spauskite Next (Toliau). Excelis gali neteisingai suprasti. 160 pav. Spauskite mygtuką Add (Pridėti).). pavadinimu Series1 (Pirma seka. Nurodysime Exceliui. EXCEL 141 . Jų adresai bus įrašyti į verčių laukelį. kuriuose stulpeliuose įrašyti reikalingi duomenys).

. Šaknies traukimas apskaičiuoja Y kintamojo vertę: “=SQRT(A2)+2”. kaip parodyta 161 pav.: langelyje A2 įrašykite nulį.5. Atsiradusio lango kortelėje Titles (Antraštės) įrašykite norimą X ašies (Value (X) axis) pavadinimą. Jei norite. Dabar X ašyje galite įrašyti raidę “X” – baltoje grafiko dalyje spragtelėkite dešinįjį pelės klavišą ir pasirinkite komandą Chart Options (Grafiko parametrai). spauskite OK.2. kuri 161 pav. Pirmiausia surašykite duomenis. Įvedėte X kintamojo vertes nuo nulio iki dešimties bei apskaičiavote atitinkamas Y kintamojo reikšmes. Spauskite Enter. kaip nurodyta sąlygoje.). galite jį šiek tiek pagerinti. laukelyje A3 įrašykite 0. Atsiras daugiau vietos pačiam grafikui. XY tipo grafikas Nubrėškime funkcijos grafiką. y = x + 2 ) grafiką. kol pamatysite skaičių 10. Formulės simboliai reiškia. Pasirinkite XY (Scatter) standartinėje priemonių juostoje spauskite grafikų mygtuką diagramos tipą bei jos variantą. kad ištraukiame šaknį iš langelyje A2 esančios X kintamojo vertės (SQRT – nuo žodžio Square root – Kvadratinė šaknis) ir pridedame dvejetą. 162 pav. kuriame įrašyta “Series1” (Pirma seka) ir klaviatūroje spauskite Delete. kuriame matosi linijos bei taškai. Belieka nukopijuoti langelį B2 žemyn. pažymėję abu langelius ir paėmę už apatinio dešiniojo kampo tempkite žemyn. Spragtelėkite jį. XY TIPO GRAFIKAI Jei prireikė nubrėžti funkcijos (pvz. Spauskite Finish – funkcijos grafikas bus nubraižytas (162 pav. paimkite už kvadratėlio jo apačioje ir tempkite žemyn. Pažymėkite visą duomenų sritį nuo A2 iki B22 ir . tad legendos mums nereikia – spragtelėkite legendos kvadratą. EXCEL 142 . Visų pirma nubrėžta tik viena kreivė. geriausia naudotis XY tipo diagramomis.14. Dabar langelyje B2 įrašykite formulę.B.

. sutankinti ar praretinti fone nubraižytą linijų tinklelį (Gridlines). Kortelėje Titles (Antraštės) galite įvesti norimus pavadinimus (163 pav. Chart/Chart Options) Tarkim. kurios leidžia įjungti ar išjungti pasirinktą ašį (kortelė Axes).3. EXCEL 143 .). arba dešiniuoju pelės klavišu spragtelėkite tuščioje baltoje brėžinio vietoje. jūsų dokumente yra nubraižytas kokios nors funkcijos grafikas (pvz. pažymėkite grafiką (spragtelėkite pele). Savybių lange yra ir daugiau kortelių. pasirinkite komandą Format… arba Meniu atsiverskite Chart (Grafikas) Format. GRAFIKŲ KEITIMAS IR PARAMETRAI Jei nubraižytame grafike kas nors nepatinka. Jei norite pavadinti jo ašis. uždėti ar nuimti legendą (Legend) bei prie kiekvieno duomenų taško pavaizduoti jo vertę (Data Labels – Duomenų etiketės).B. foną ar ašį).). nebūtina jį trinti ar kurti iš naujo. 162 pav. Tiesiog spragtelėkite nepatinkančią vietą (antraštę.14. pasirinkite Chart Options. meniu pasirinkite Chart Chart Options (Grafiko savybės). įjunkite tos dalies formatų tvarkymo režimą: spauskite dešinįjį pelės klavišą. Grafiko savybės (Pažymėkite grafiką. 163 pav.

teksto šrifto dydį arba ašių mastelį (spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu virš pasirinktos ašies ir įjunkite Format Axis (Formuoti ašį) Scale (Mastelis)). Jei labai mėgstate vaivorykštę. bet ir įterpti bet kokį piešinėlį iš kitos bylos diske. padidinsime X ašies pavadinimo šriftą. prieš tai turite pažymėti tą objektą. tiek taško – Marker). Kreivės redagavimas Jei kurio nors objekto grafike norite pakeisti spalvą ar šriftą. Panašiais būdais galite pakeisti viso grafiko foną. kreivę grafike galite spragtelėti dešiniuoju klavišu ir pasirinkti Add Trendline (Pridėti aproksimuojančią kreivę). Atsiradusiame lange pasirinkite norimą šriftą bei jo spalvą (Font).) kortelėje Patterns (Užpildymas) nurodykite. Spragtelėkite raidę “x” brėžinio apačioje – ji bus apibrėžta juodu rėmeliu. bei parinkite taško pavidalą (Marker dalyje sąraše Style). foną (Patterns) arba teksto lygiavimą bei kryptį (Orientation). Galima ne tik nuspalvinti grafiko foną. ar šiaip norite aproksimuoti savo duomenis tam tikro pavidalo funkcija. Spragtelėję dešiniuoju pelės klavišu pasirinkite Format Axis Title (Formuoti ašies pavadinimą).. Atsivertusio lango (164 pav. Spragtelėkite nubrėžtą kreivę dešiniuoju pelės klavišu ir pasirinkite Format Data Series – Formuoti duomenų seką (jeigu tokio punkto nematote. Mėginkite spragtelėti taikliau). o kortelėje Options (Savybės) pažymėkite Vary colors by point (Skirtingiems taškams parinkti skirtingas spalvas) – Excelis pats nuspalvins kreivės taškus įvairiausiomis spalvomis. kad jums reikia raudonos spalvos (tiek linijos – Line. Pakeisime pačios kreivės spalvą ir taškų pavidalą (vietoje mėlynų rombų padarysime raudonus trikampius).164 pav. nepataikėte į kreivę. Kortelėje Type (Tipas) pasirinkite kreivės tipą (šį kartą tebūnie Linear – paprasta tiesė). Line ir Marker dalyse galite pažymėti punktus Automatic (Automatinės spalvos). vadinasi. Kortelėje Options (Savybės) ties užrašu EXCEL 144 . Jei atliekate statistinę analizę. Pvz.

Jei norite grafiką papildyti kita kreive ar ištrinti esamą. Pirmą stulpelį palikite pavadinimams. Šį užrašą galite tempti pele į kitą vietą. Spauskite OK.B. taip pat būtų naudinga. Jūs norite sudaryti paprastą Excelio formą. kurioje galima įvesti mėnesio atlyginimą ir pamatyti.1. Column – Stulpelinė diagrama). dešiniuoju pelės klavišu pažymėkite grafiką.7528”. kad labiau tiktų kito tipo (pvz. 15. Įsivaizduokite. tai Excelis tiesiog skirtas joms. Jei nubraižėte vieno tipo grafiką (XY) ir nusprendėte. KITI VEIKSMAI EXCELIU A. Kortelėje Series (Sekos) atlikite reikiamus veiksmus (plačiau apie šią kortelę aprašyta skyrelyje 14. kad mokesčių mokėtojai negalėtų tos formos redaguoti. kad nesimatytų ir dokumente naudojamos formulės. Excelis nubrėžė grafike juodą tiesę. kad geriau matytųsi visas grafikas. kiek pinigų teks atiduoti mokesčių rinkėjams. Spauskite OK – tie patys duomenys iškart bus perbraižyti nauju pavidalu. kiek jie turi sumokėti mokesčių. pasirinkite Chart Type (Grafiko tipas) ir susiraskite norimą tipą. Kitose eilutėse įveskite įvairius galiojančius mokesčius ir apskaičiuokite. Mokesčių forma Atidarykite naują Excelio dokumentą. kuriame įvedinėti tekstą leidžiama tik tam tikrose vietose. Tokiu būdu jūs prašote Excelio. kad aproksimuojančios kreivės lygtis būtų pavaizduota grafike.. spragtelėkite dešiniu pelės klavišu ir pasirinkite Source Data (Duomenų šaltinis). 165 pav. langelio B1 foną nuspalvinkite pilkai – čia vartotojas galės įvesti savo mėnesinį uždarbį.2647 x + 2. taip pat sąskaitos faktūros. Excelio ar Wordo forma – tai dokumentas.1). kiek jų privalu 145 EXCEL .A. Svarbu. o viso kito iš anksto įvesto teksto ar duomenų redaguoti negalima. Jei Worde yra galimybė kurti formas. o netoliese užrašė jos lygtį “y=0.Display equation on chart uždėkite varnelę. FORMOS Sukuriame formą mokesčiams apskaičiuoti. Populiarūs formų pavyzdžiai yra muitinės ar mokesčių deklaracijos. kad esate vyriausiasis Stebuklų Šalies mokesčių rinkėjas ir nutarėte padėti savo šalies piliečiams patiems suskaičiuoti. PRAKTINĖ DALIS 15.

Tik tada. Pamatysite. Dabar vėl įjunkite apsaugą (Tools Protec166 pav. Tačiau mes norėtumėm atrakinti langelį B1. jei antradienis – 60 ir t. Langelyje B7 panaudota funkcija IF. Jei jūs manote. Jie turi likti užrakinti. Paspauskite Tools (Įrankiai) Protection (Apsauga) Protect Sheet (Apsaugoti puslapį). Pažymėkite visus langelius.t. Dabar galite siųsti šią formą paklusniems šalies piliečiams.sumokėti (165 pav. Antras apsaugos lygis – tai viso puslapio (Sheet) arba iškart viso dokumento (Workbook) užrakinimas. Pabaigoje gautus skaičius susumuokite. tion Galite spragtelti bet kurį langelį. Atsivertusiame lange (166 pav. langelyje bus įrašyta 30. kurie uždirba mažiau nei tūkstantį). nors atminkite. EXCEL 146 . ir matysite. kad nesupratingi vartotojai jų nepakeistų. kiek iš viso reikia mokėti. Šį dokumentą norėtumėte išplatinti mokesčių mokėtojams. kad galėtumėte vėl ją redaguoti (Tools Protection Unprotect Sheet (Nebeapsaugoti lapo)). pvz. kad vienas langelis (B1) turėtų likti laisvas – jame reikės įvesti atlyginimo dydį. kuri grąžina 300 tuo atveju. Pirmas lygis – tai kiekvieno atskiro langelio užrakinimas. kad mokesčių mokėtojams nebūtina žinoti. bet ir paslėpti formules. Taip matysime. Atsiverskite Format Cells Protection ir varnele pažymėkite punktą Hidden (Paslėptas). kuriame buvo įves(Tools/Protection/Protect Sheet) ta formulė. tad galutinė formulės reikšmė – atsitiktinis skaičius tarp 50 ir 70. Langelyje B4 randamas šios dienos (TODAY) eilės numeris savaitėje (WEEKDAY) ir padauginamas iš 30. Su tokia mokesčių forma Stebuklų Šalies biudžetas bus saugus ir gausus. Langelyje B5 funkcija RAND( ) * 20 grąžina atsitiktinę vertę tarp nulio ir dvidešimties. Funkcija SUM sumuoja visus mokesčius langelyje B8. kad Excelis formulių juostoje jos neberodo. Be jo niekas negalės atrakinti puslapio. Excelyje yra du užrakinimo lygiai. Mėginkite ką nors dokumente ištrinti ar pakeisti – matysite. aiškumo labui parodytos pačios formulės – jūsų dokumente matysis tik jų rezultatai). Naujuose dokumentuose jis visada būna išjungtas. Paspauskite OK ir dar kartą įveskite tą patį slaptažodį. užrakinimas veikia. kuriuose įvestos formulės (nuo B2 iki B8). Atsirakinkite formą. jei šiandien pirmadienis. tad atsistokite žymikliu ant jo ir pasirinkite Format Cells Protection (Apsauga). Excelis paklaus slaptažodžio (tikriausiai dar nespėjote jo pamiršti) ir tik įvedus jį atrakins dokumentą. Paprastai jis visada būna įjungtas. kai abu yra įjungti. tad svarbu užrakinti visus dokumento langelius. dokumentą galite ne tik užrakinti. Nepamirškite. Lapo apsaugos įjungimas Protect Sheet įveskite slaptažodį OK).) galite įvesti slaptažodį. kad įvestas slaptažodis nėra patikimas. Kitų langelių neliesime. kokiomis formulėmis apskaičiuojami jų mokesčiai. Įjungsime jį. Langelyje B2 įvesta formulė suskaičiuoja 35% nuo langelyje B1 esančios sumos. kad Excelis operacijas vykdyti leidžia tik langelyje B1. jei bandote lįsti kur nereikia – garsiai pyksta. jeigu langelyje B1 įvesta daugiau nei 1000 bei grąžina 299 priešingu atveju (lito nuolaida tiems. kad punktas Locked (Užrakintas) yra pažymėtas – atšaukite tai ir spauskite OK..

Nuo šiol visos komandos. Formatų tvarkymo juostoje parinkite šriftui raudoną spalvą. Tai ypač patogu.. Sukursime šią makrokomandą. meniu pasirinkite Tools Macro Macros ir duotame sąraše pažymėję savo komandą. kurias jūs kursite pele arba klaviatūra. kad jų vis tiek pritrūksta. kokiu vardu norėtume savo makrokomandą pavadinti.. Naujos makrokomandos sukūrimas jums patinkančią raidę. meniu pasirinkite punktą Tools Macro Stop Recording). turite žmonių sąrašą (pvz. kad rašysite raudona spalva. kad sunku jas visas net išvardyti. Kadangi kaip tik šią klaviatūros kombinaciją priskyrėte savo makrokomandai.. Makrokomanda sėkmingai sukurta ir įrašyta. kurias mes norime įrašyti. 135 pav. bus įrašinėjamos tarsi magnetofonu. pvz. prieš kurią norite įterpti tuščią raudoną eilutę. Meniu pasirinkite Insert Rows. jūs sugaišite tikrai daug laiko. tačiau jei juos reikia kartoti daugiau nei dešimt kartų. Dabar nurodykite.2. A. pvz. Klaviatūroje spauskite Ctrl-A. Visų pirma reikia įterpti naują eilutę. Sąraše Store macro in (kur išsaugoti makrokomandą) geriausia pasirinkite savo dokumentą ("This Workbook"). MAKROKOMANDOS Sukuriame komandą. Atsivers dialogo langas (167 pav. laikas nutraukti įrašą: priemonių juostoje Stop Recording spauskite mygtuką (jei tokio nematote.. kuriame klausiama. Kadangi visas norimas komandas įvykdėte. Prasidės makrokomandos įrašymas. neretai atsitinka. pavardžių sąraše) spragtelėkite kurį nors įrašą. Šiuo atveju sujungti reikėtų tokias dvi komandas: naujos eilutės įterpimą ir raudonos spalvos nustatymą. Kaip sukurta makrokomanda pasinaudoti? Pavardžių sąraše atsistokite ant eilutės. ir eilutė bus sukurta. Įvestų duomenų lentelėje (pvz. Kitaip tariant – sukurti vieną didelę komandą – makrokomandą (angliškai: macro command. kai norėsite baigti įrašą. Spauskite OK.). EXCEL 147 . Spalvos efekto nepastebite. Nors Excel'is turi tiek daug įvairių komandų. Jei kada nors norėsite ja atsikratyti. o dabar reikia atlikti tas komandas.15. Galite mėginti naujai sukurtoje eilutėje įvesti kokį nors tekstą – jis bus raudonas. Tai nesudėtingi veiksmai. kuri nuspaudus Ctrl-A įterpia raudoną eilutę.A. Įsivaizduokite. Patartina vietoj duoto pavadinimo Macro1 įvesti kokį nors pavadinimą. ji nedelsiant bus įvykdyta. Tarkime. Iki to mes dar prieisime. spauskite Delete. arba sutrumpintai – macro). kad pavardžių sąraše tam tikroje vietoje norite įterpti tuščią eilutę ir raudonu šriftu parašyti joje naują pavardę. Ekrane pamatysite atsiradusią naują nedidelę priemonių juostą. Excel'yje galima kelių komandų seką sugrupuoti ir pavadinti vienu vardu. Laukelis Shortcut key leidžia pasirinktą klaviatūros klavišų kombinaciją susieti su šia komanda. kurioje mygtuką Stop Recording (Sustabdyti įrašą) reikės spausti tuo metu. "Nauja eilutė" – taip pavadintą komandą bus lengviau atpažinti. Meniu pasirinkite Tools Macro Record New Macro (Įrašyti naują makrokomandą).). nes į naują eilutę dar neįvedėte teksto. tad laukelyje šalia Ctrl+ įveskite 167 pav.

Kaip jau sakyta. kokiais simboliais skirtingi duomenys atskirti (168 pav. ar duomenys yra vienodo ilgio – Fixed Width (pvz. Dabar nesunkiai galite įvesti atlyginimus. kuriuose surašyti žmonių duomenys. Teksto skaidymas į stulpelius (Data/Text to Columns) Atsivers konvertavimo langas. tarp vardo ir pavardės yra tarpas.B. surikiuoti pavardes pagal jų pirmąją raidę bus sunku. kad Wordo dokumente turite žmonių vardų ir pavardžių sąrašą. Pavardės buvo nukeltos į gretimą stulpelį. bei Rimas Mantevičius atlikti kitus įvairius skaičiavimus. Pažymėkite visus langelius. Jei dokumente nieko nekeisime.5. tvarkyti sąrašą pagal abėcėlę ir t. tad pažymėkite žmonių sąrašą. kaip pavaizduota rėmelyje. kuriame teiraujamasi.15. EXCEL 148 . Apie rikiavimą skaitykite skyriuje 12. tad pažymėkite Space (Tarpas). bet tame pačiame stulpelyje. 168 pav. Be abejo. paRublis Dariauskas teikti jų sąrašą. tad pasirinkite Delimited ir spauskite Next (Toliau). TEKSTO SKAIDYMAS Į STULPELIUS Excelis turi patogią komandą tekstui išskaidyti į stulpelius.A. Spauskite Finish (Baigti) mygtuką.t. Matysite. kad Excelio dokumente kiekvieno žmogaus vardas ir pavardė įrašyti į skirtingose eilutėse.3. Dabar Excelis paklaus. spauskite Ctrl-C (kopijuoti) ir naujame Excelio dokumente spauskite Ctrl-V (Įterpti). kokiu būdu norime išdėlioti duomenis – ar skirtingos vertės (vardai ir pavardės) vieni nuo kitų yra atskirti specialiais simboliais (Delimited). Peržiūros langelyje (Data preview) Excelis tarp vardų ir pavardžių įdėjo brūkšnį. Mūsų atveju vardą nuo pavardės skiria tarpo simbolis. galbūt visi vardai yra vienos raidės ilgio). surikiuotą pagal pavardes abėcėlės tvarka. tai daryti lengviausia Genys Irmavičius Excelyje..).. Spauskite Data (Duomenys) Text to Columns (Tekstą į stulpelius). skaičiuoti mokesčius. Įsivaizduokite. Jūs norėtumėte kiekvienam iš jų surašyti atlyginimus.

Visi šie parametrai nurodo. Langelyje A1 vėl įveskite bet kokį pradinį skaičių (pvz. jog egzistuoja ir antra šaknis. Įsivaizduokite. Įjunkite Tools (Įrankiai) Goal Seek (169 pav.8526. lygų 120 (tokia langelio A1. Excelis pasiūlys atsakymą.. kad langelis B1 tikrai nelygus nuliui. įveskite 169 pav. kurios sprendinių mintinai rasti taip lengvai nepavyks. ir kartokime Goal Seek komandą (169 pav. pvz. tad langelyje A1 yra įrašytas teisingas atsakymas: 0. “-23”. norite rasti kvadratinės lygties “x2x-6=0” šaknį (tie.metodais. “-1000”). todėl gali šios pastraipos ir neskaityti). Nors Excellis pateikia lygties sprendinį. o laukelyje By changing cell (Keičiant tokį langelį) įveskite langelio A1 adresą. šaknis galima suskaičiuoti greičiau ir tiksliau. tad iš pradžių reikia nurodyti. nuo kurios vertės pradėti ieškoti atsakymo. Tarkime. Lygties sprendimas (To.. Langelis A1 ir bus lygties sprendinys – kintamasis X.A.15. kad kairioji lygties pusė (t. Laukelyje To value (Tokiai vertei) parašykite nulį. Excelis pateiks ir antrą atsakymą.). Reikia rasti tokią kintamojo X (t.y. labai artimą minus dviem (skaičiavimų tikslumas. kad sprendimas priklauso nuo pradinės vertės pasirinkimo. žinome. Lygtis išspręsta. Mėginkite dar kartą: langelyje A1 įveskite “10” ir vėl vykdykite Goal Seek funkciją. Dabar pamėginsime išspręsti netiesinę lygtį “x exp(x)-2=0”. LYGČIŲ SPRENDIMAS NAUDOJANTIS KOMANDA GOAL SEEK Galite pamiršti Vieto teoremą – ją ir bet kokią kitą vieno kintamojo lygtį puikiausiai išspręsite Excelio komanda Goal Seek (Tikslo siekimas).. parodytas vertes. Atsistokite laukelyje Set cell (Prilyginti langelį). Kadangi lygtis kvadratinė. įrašydami tuos pačius parametrus. Spauskite OK. arba ikso vertė). kas prisimena Vieto teoremą. kol prilygins langelyje B1 įvestos formulės rezultatą nuliui. langelis B1) būtų lygi dešiniajai pusei (t. artimą “3”. Toliau kartokite tuos pačius veiksmus – Tools Goal Seek . yra ribotas). spauskite OK.y. “1000”. pvz.4. langelio A1) vertę. Langelyje B1 įveskite kairiąją lygties pusę – “=A1*A1-A1-6”. A1) įveskite didelį neigiamą skaičių. spragtelėkite langelį B1 ir jo adresas bus įrašytas lange. Šį kartą pavyko – langelio B2 reikšmė labai artima nuliui. Kokiame nors lanols/Goal Seek) gelyje (pvz.). Vieną šaknį jau turime. tačiau atkreipkite dėmesį i tai.. atsakymą žino iš karto – šaknys yra 3 ir –2. kad Excelis privalo kaitalioti langelio A1 vertę tol.y. EXCEL 149 . Pateiktas pavyzdys gal ir neatrodo labai naudingas – žinant Vieto teoremą. Akivaizdu. kaip matote. Langelyje B1 – formulę “=A1*EXP(A1)-2”. nuliui). Excelis šios kvadratinės funkcijos sprendinių ieškos tam tikrais artėjimo 169 pav. tad langelyje A1 įveskite didelį teigiamą skaičių. kad A1 langelyje įrašytas kintamasis X.

Atsivers įvairių trafaretų pasirinkimo langas (171 pav. spauskite OK ir atsivertusiame dokumente įveskite darbo rezultatus. Pasirinkite File Save As ir atsidariusiame lange (170 pav. pasirinkite File (Byla) New (Nauja).B. kurio pagrindu galime kurti kitus dokumentus. kuriame neleidžiama rašyti į tam tikrus langelius). Trafareto sukūrimas (File/Save As) Dokumentą. TEORINĖ DALIS 15. savo vardą ir pavardę). Trafareto pasirinkimas (File/New) Prireikus sukurti naują darbo dienos ataskaitą (įvesti pastebėtų paukščių duomenis). Tarkime. TRAFARETAI 170 pav. Jei neturite trafareto. trinti nereikalingą tekstą. atsidarius seną dokumentą. Trafaretu gali būti padarytas tiek paprastas dokumentas. 171 pav. Daug patogiau būtų naudotis trafaretu ir tik reikalui esant jo pagrindu akimirksniu sukurti naują dokumentą.) – pažymėkite reikalingą. tiek forma (forma – tai dokumentas.1. atsidarykite Excelį. patogu išsaugoti kaip trafaretą (Template). kas kartą tenka vis iš naujo sukurti lentelės antraštes bei rėmelius arba. EXCEL 150 . į kurią būtų galima surašyti darbo rezultatus. Šis tekstas visuose dokumentuose turėtų išlikti tas pats. Spauskite Save. lentelės galvą. Trafaretas kuriamas taip: naujame Excelio dokumente įveskite tekstą (antraštes.) dokumento tipo laukelyje (Save as type) pasirinkite trafaretą (Template). kad jūs dirbate paukščių stebėtoju ir kiekvieną vakarą sukuriate Excelio lentelę.B.

ir jūs galėsite iki galo išnaudoti makrokomandų suteikiamas galimybes savo reikmėms. ar norite jas leisti. pvz. Jeigu virusų nebijote (turite gerą antivirusinę programą) ir labai mėgstate makrokomandas. o kitais atvejais – “Uždrausti”. kurios veikia kaip kompiuteriniai virusai. Nuorodos į Excelio grafiką įterpimas Worde (Edit/Paste Special) EXCEL 151 . Jei to grafiko vėliau neketinate keisti. kai Excel'iu atidarinėsite jo dokumentą. WORDO IR EXCELIO RYŠYS Excelis skirtas skaičiavimams. Jei lygis pakankamai aukštas.B. jūsų paklaus. apsaugą galite iš viso išjungti – Tools Macro Security Security Level ir pasirinkite Low (Žemas). kad dokumente esančios makrokomandos sukurtos jūsų. Taigi apsauga nenukentės. Saugumo lygį galite patikrinti meniu pasirinkę Tools Macro Security (Saugumas). pasirinkite bent jau Medium (Vidutinis) lygį. kad makrokomandos veiktų. Worde atsiras piešinys. o Wordas – tekstui apipavidalinti.2.). MAKROKOMANDŲ KELIAMI RŪPESČIAI Jei jūsų kompiuteryje Excel'yje nustatytas aukštas saugumo lygis. Jei norite. Programos saugumas nuo to stipriai nenukentės. tai įterpimo procedūra be galo paprasta: pažymėkite Excelyje pagamintą brėžinį. Neretai Excelio pagalba tenka sukurti kokį nors grafiką ir įterpti jį į Wordo dokumentą (į referatą. pasirinksite “Leisti” (Enable).15. 15. makrokomandos neveiks. ar uždrausti. 172 pav. Jei kortelėje Security Level (Saugumo lygis) pažymėtas punktas High (Aukštas).B. makrokomandos gali neveikti.3. Apie kokį saugumą čia kalbama? Piktybiški programuotojai sugebėjo parašyti makrokomandas. makrokomandos paprasčiausiai uždraudžiamos. todėl Excel'io kūrėjai sugalvojo įvairius saugumo prieš makrokomandas lygius. kuriame bus įrašytos makrokomandos. spauskite Ctrl-C (kopijuoti) ir Wordo dokumente norimoje vietoje padėję žymiklį spauskite Ctrl-V (Įterpti). tiesiog kiekvieną kartą. kurį galite tvarkyti kaip ir bet kurį kitą paveikslą. Tokiu būdu Excel'is yra apsaugotas nuo virusų. Jei tiksliai žinosite.

Tokiu atveju Wordo dokumente reikia įterpti ne Excelio brėžinio kopiją. kai grafikas tik vienas. Apie tai skaitykite Wordui skirtoje dalyje. Kaip tą padaryti? Pradžia ta pati – Excelyje pažymėkite grafiką ir spauskite Ctrl-C (kopijuoti). skirta braižymui – ją galite įsijungti komanda View (Peržiūra) Toolbars (Priemonių juostos) Drawing (Braižymas). bet jei tokių daug. tad naudojimasis ja toks pat. o tik nuorodą į tą brėžinį.2. Kas kartą vos tik pakeitus Excelio dokumentą Wordas automatiškai pasinaudos nuoroda ir atnaujins vaizduojamą grafiką.) pažymėkite. skyrelyje 7. spauskite OK. kaip ir Worde.Kartais būna reikalingas kiek gudresnis Excelio grafiko įterpimas. kad norite įterpti būtent nuorodą (Paste link). taip ir Excelio dokumente įmanoma tiesiogiai piešti ir braižyti. veltui sugaišime nemažai laiko.B. Atsiradusiame lange (172 pav. kaskart tenka jį kopijuoti iš naujo. Excelyje sukurtas grafikas kasdien pagal naujus duomenis atnaujinamas – galbūt pasikeitė biržos kursas arba pakito oro temperatūra. Galbūt tai nėra taip jau baisu. Pereikite į Wordą ir pasirinkite Edit Paste Special (Ypatingas įterpimas). Excelyje yra ta pati priemonių juosta. 15. BRAIŽYMAS EXCELYJE Kaip ir Wordo. kurių pagrindu padarytas minėtas grafikas. Nuo šiol Wordo dokumente atsiradęs brėžinys bus automatiškai atnaujinamas – galite mėginti pakeisti kai kuriuos duomenis Excelyje. Jei šį grafiką kasdien norime įdėti į tą patį Wordo dokumentą ir jį atspausdinti. Juosta tokia pati. ir stebėkite.A.4. Tarkime. EXCEL 152 . kaip Wordas akimirksniu į tai reaguoja.

B.A.3.3.A.IV. Kas yra kompiuterinė duomenų bazė 16. Lentelių laukų tipai 17.B.2. DB projektavimo patarimai 17. Bendros žinios apie duomenų bazes A.1. Formos A.2.A.2.B. Kelių lentelių išrinkimo užklausa 18. Lentelės ir jų ryšiai A. Praktinė dalis 16.A. Pirma Access duomenų bazė B.B. Teorinė dalis 18.3.1.2.1.3. Duomenų paieška ir filtravimas lentelėje 18.A.B.A. Ataskaitos ACCESS 155 155 155 158 158 158 159 160 160 162 164 167 167 168 169 171 172 173 174 174 176 177 178 178 180 180 180 182 184 190 190 192 194 153 .A. Access duomenų bazės objektai 17.B. Formų objektai: mygtukai. Lentelių laukų parametrai 17.B. Forma tarpinei lentelei B. Teorinė dalis 16.1. Duomenų išrinkimo užklausa 18.1.5.A.A. Teorinė dalis 19. Užklausų įvairovė 19.2.B. Pirmoji duomenų bazės lentelė 17. Duomenų keitimo užklausa B.4. Užklausos A. Ryšiai tarp lentelių B. Formų parametrai 19.1. DUOMENŲ BAZIŲ VALDYMO SISTEMA MICROSOFT ACCESS 16. Praktinė dalis 17.B.B. Praktinė dalis 18. Formos redagavimas 19. Teorinė dalis 17.2.1.1. Vienos lentelės forma 19.A. paveikslai ir kiti objektai 20. Kitos dvi lentelės 17. Praktinė dalis 19. Lentelių ryšiai ir jų tipai 17.

Kalbant apie kainą. bet ir patogų būdą jiems rasti (Užklausos). Microsoft Access populiarumą lėmė dar ir tai.A. Elementari ataskaita 20. 16. Daugelį veiksmų padeda atlikti specialiai tam sukurtos programėlės ─ vedliai (Wizards). Access yra neabejotinai brangesnis už nemokamas atviro kodo duomenų bazių sistemas. PRAKTINĖ DALIS 16. keisti (Formos) ir atspausdinti (Ataskaitos).2. įeinanti į paketą Microsoft Office. Access duomenų paieškos mechanizmas yra pažangus ir greitas. todėl paplitusi tarp paprastų vartotojų. kurie naudoja būtent šia programa sukurtas duomenų bazes. tačiau gerokai pigesnės. PIRMA ACCESS DUOMENŲ BAZĖ Atidarome Access ir sukuriame tuščią duomenų bazę. Praktinė dalis 20. BENDROS ŽINIOS APIE DUOMENŲ BAZES A.1. kaip Oracle. Duomenis grupuojanti ataskaita B. ACCESS 154 . ar SQL Server valdomos duomenų bazės. įvesti.A.A. Nors jos yra ne tokios greitos ir patvarios.1. tačiau vartotojo patogumo atžvilgiu Access yra viena iš geriausių DB programų Windows aplinkoje. Penkiuose šios dalies skyriuose žingsnis po žingsnio sukursime paprastą automobilių nuomos duomenų bazę (skyriuje Bendros žinios).A. paruošime ne tik lenteles duomenims laikyti (skyriuje Lentelės). kurie sudėtingą procesą išskaido į keletą nesunkiai suprantamų žingsnelių. tokias kaip MySQL (ji labiausiai paplitusi Unix tipo operacinėse sistemose) arba PostgreSQL. kad šios sistemos duomenų bazės vienu metu gali būti pasiekiamos keletui vartotojų. Ataskaitų redagavimas 194 194 196 200 200` Microsoft Access – dar viena programa. Teorinė dalis 20. Duomenų valdymas yra patogus ir lengvai išmokstamas. internete yra nemažai puslapių.1.B. Ji yra skirta mažos bei vidutinės galios duomenų bazėms (DB) kurti ir valdyti.

. Edit ir t. makrokomandas (Macros) bei funkcijų modulius (Modules). šios raktelį vaizduojančios piktogramos paieškokite darbalaukyje arba sparčiosios paleisties juostoje. tai Accessas pasidomės. Įjungtas Accessas visų pirma atverčia dialogo langą (173 pav. arba sukurti visiškai tuščią DB (Blank Access database). pasirinkę meniu Programs (Programos) sąraše mygtuką . Po visų šių operacijų Accessas sukurs naują tuščią duomenų bazę ir atvers ją savo lange. Kiekvieną iš šių grupių galite atversti paspaudę atitinkamą mygtuką kairėje DB lango pusėje. pages. Šiuo metu 175 pav. formas (Forms). Jei norite atverti kažkur diske esančią bazę. kur norėtumėte ją laikyti – atvers rinkmenos išsaugojimo dialogo langą (174 pav. o tada spauskite Create (Sukurti). Šiuo atveju norime sukurti naują DB (Create a new database). ACCESS 155 . Access duomenų bazės rinkmena turi prievardį MDB (Microsoft Data Base – Microsofto duomenų bazė). ataskaitas (Reports). Pasirinkite pastarąjį variantą. Vienoje DB gali būti daug įvairių objektų.) bei viena priemonių juosta.173 pav. pažymėkite More Files (Daugiau rinkmenų) ir spauskite OK – Accessas atvers kitą dialogo langą. kuriame reikės surasti norimą rinkmeną. pasinaudokite rinkmenų paieška: iškvieskite Start Search (Ieškoti) For files or folders (Rinkmenų arba katalogų) ir dialogo lange įveskite Access programos rinkmenos pavadinimą MSACCESS. Sąraše Save in (Kur įrašyti) pasirinkite norimą diską ar katalogą. Jei ir ten nerandate. tačiau jokių lentelių kol kas dar nematyti. todėl taip ir vadinamas – duomenų bazės langu. internetinius puslapius (Pages). Kaip pastebite.t. kaip parodyta 173 pav. Kadangi nusprendėte sukurti naują DB. Šis langas simbolizuoja konkrečią duomenų bazę. bendras vaizdas yra tarsi iš dviejų dalių – išorinėje matote patį Access langą su savo meniu juosta (File. Duomenų bazės sukūrimas Duomenų bazių (DB) valdymo programą Microsoft Access atidarykite paspaudę Windows operacinės sistemos darbalaukio mygtuką Start (Pradėti). Spauskite OK. Vidinėje dalyje matote kitą langą pavadinimu “autonuoma: Database”. kokią duomenų bazę norime atidaryti. panašiai kaip Wordo dokumentų prievardis yra DOC. o Excelio – XLS. kuris klausia. Kaip pastebite 175 pav. Apatinėje lango dalyje pateiktas neseniai atidarytų duomenų bazių sąrašas. yra atversta lentelių grupė. užklausas (Queries).EXE (plačiau apie rinkmenų paiešką skaitykite da- lies apie Wordą pradžioje). and projects). Jei tokio nematote. laukelyje File name (Rinkmenos vardas) parašykite “autonuoma” – toks bus mūsų DB pavadinimas. pasirinkite Open an existing file (Atidaryti egzistuojančią rinkmeną). kurie yra suskirstyti į atskiras grupes – lenteles (Tables).). tad turime du variantus: arba sukurti ją pasinaudojant trafaretu bei vedliais (using Access database wizards.).

Accessas atvers dialogo langą. kurią norite atidaryti. Naujos duomenų bazės įrašymo į diską langas 175 pav. Kitą DB atversite paspaudę priemonių juostos mygtuką Open (Atidaryti) arba pasirinkę File Open. Jame galėsite nurodyti. Programa Access su atverta nauja tuščia duomenų baze Autonuoma ACCESS 156 .Duomenų bazę galite uždaryti paspaudę kryžiuką jos lango dešiniajame kampe (arba iškvietę File Close). 174 pav. kurioje disko vietoje yra ta DB.

Duomenų bazių žargonu lentelės stulpeliai vadinami laukais (laukas – field). o eilutės – įrašais (įrašas – record). pasikeitus programinės įrangos versijai. ji tarsi langas į lentelę. leidžianti patogiai tuos duomenis įvesti. Ataskaitos turi automatinių galimybių įvairiais būdais rūšiuoti duomenis. Jei duomenys nėra elektroninio pavidalo. Lentelių gali būti daug ir kiekvienoje lentelėje gali būti milijardai įrašų (riba – Access DB negali viršyti 2 gigabaitų dydžio). tuo tarpu forma gali būti panaudota tų duomenų atvaizdavimui bei įvedimui patobulinti – pagražinti.1. Accessas vienu metu gali būti atidaręs tik vieną MDB rinkmeną (tačiau susietų MDB rinkmenų duomenis gali pasiekti).. kompiuterinė (ar elektroninė) duomenų bazė (DB) – tai elektroninių tam tikru būdu sugrupuotų duomenų sąrašas. juos keisti ar naikinti. ACCESS DUOMENŲ BAZĖS OBJEKTAI Microsoft Access duomenų bazės laikomos rinkmenose. kai norima grynus duomenis atskirti nuo programinės dalies. kompaktinį diską ar DVD. jų ieškoti.B. ACCESS 157 . 16. Iš tokio sąrašo negautume jokios naudos. Duomenys nebus vadinami duomenų baze. nebūtina keisti duomenų rinkmenų. jei jie nebus tam tikru būdu sugrupuoti ar apibūdinti. tai duomenų bazė nevadinama kompiuterine. skirtos tiems duomenims valdyti. o visi duomenys – kitoje rinkmenoje (ar keliose). KAS YRA KOMPIUTERINĖ DUOMENŲ BAZĖ Paprastai šnekant. gali tik kurį laiką egzistuoti RAM atmintyje arba radijo bangų pavidalu. egzamino pavadinimų ar datų. skirta spausdinimui. Tokia įranga kartu su DB vadinama duomenų bazių valdymo sistema (DBVS). pvz. padaryti jį aiškesnį ar patogesnį. Pati užklausa duomenų nesaugo. TEORINĖ DALIS 16. Viena duomenų bazė gali būti sudaryta tiek iš vienos MDB rinkmenos. • Forma (Form) yra tarsi duomenų veidas. DB paprastai tėra tik struktūrizuotų duomenų rinkiniai. Tikrai naudingomis jos tampa tada. • Ataskaita (Report) yra forma. keisti juos ar naikinti. gražiai išdėlioti lape. ligonių kortelės poliklinikoje (dar tik dvidešimt pirmojo amžiaus pradžia). DB negalime pavadinti į vieną rinkmeną surinktų pažymių nenurodant pavardžių. Microsoft Access yra gana paplitusi DBVS. Čia išvardyti galimi objektų tipai: • Lentelė (Table) yra skirta duomenims laikyti. Programinė dalis gali būti laikoma vienoje MDB rinkmenoje. Lentelėje duomenys yra tik surašyti. rodantis tik tam tikrą įdomią (dažnai – nedidelę) dalį duomenų. pateikti suvestines. Tada. • Užklausa (Query) naudojama duomenims iš lentelių nuskaityti. tiek iš kelių susijusių rinkmenų.2. kurių prievardis yra MDB (Microsoft Data Base).B. Kiekviena MDB rinkmena gali turėti daugybę objektų.. Elektroninis pavidalas gali būti labai įvairus: DB gali būti įrašyta į magnetinį diskelį ar diską. Pvz.B. kai atsiranda tam tikra programinė įranga. Į smulkesnes rinkmenas DB paprastai skaidoma tada. Belieka tik nusiųsti jas į spausdintuvą.

eilutė) pateikia informaciją apie pirkėją ir jo konkretų pirkinį parduotuvėje. o jų bendrus duomenis (koks automobilis taisomas kokiame servise) nurodyti dar kitoje lentelėje. Joje mes neįvedinėsime nei nuomininkų vardų. • Internetinis puslapis (Page) yra forma. Funkcijos rašomos naudojantis objektine Visual Basic programavimo kalba. tiek neteisingų duomenų kiekis. Jų sąsajas nusako tam tikros taisyklės – vadinamieji ryšiai. kuriuos atliekame su duomenimis.y. kad automobilis įvedamas pirmą kartą. Tokios DB. apie autoservisus – į kitą. Sąryšinėse DB galima išvengti duomenų dubliavimo. vadinamos sąryšinėmis DB (nuo žodžio relation – ryšys).Makrokomanda (Macro) viso labo yra paprastų komandų rinkinys. nei išsinuomotų automobilių pavadinimų – tik atitinkamus numerius – asmens kodą bei valstybinį numerį. turi būti įvesta jo pavardė bei vardas.. informaciją apie automobilius – į vieną lentelę. kad kelis kartus be reikalo įvedama ta pati informacija. • Funkcijų modulis (Module) skirtas sudėtingesnių programų funkcijoms laikyti. Access duomenų bazėje visi duomenys laikomi lentelėse. apie klientus (lentelė ASMUO) bei apie tai.. Tada duomenų dubliavimą sumažinsime iki minimumo (vietoj viso automobilio pavadinimo tereikės įvesti jo numerį). Šiame skyriuje sukursime tris automobilių nuomos DB lenteles. ryšiais susijusi su pirmomis dviem. kuriose gali būti nurodomi ryšiai tarp lentelių. skirta duomenims atvaizduoti internete. jeigu paprastoje. koks žmogus išsinuomojo kokį automobilį (lentelė NUOMA). Ji nėra labai sudėtinga. Kaip žinoti. pvz. o ne klaidingai pakartojamas? Atsakymas – pagal jo unikalų valstybinį numerį. Pvz. LENTELĖS IR JŲ RYŠIAI Kas yra reliacinė DB ir kam ji reikalinga. kai pirkėjas vėl kažką nuperka. tai kiekvieną sykį. dėl to sumažėja tiek DB dydis. Trečioji lentelė (NUOMA) bus tik tarpinė. kuriose bus galimybė įvesti informaciją apie nuomojamus automobilius (lentelė AUTO). Makrokomandomis galima rašyti nesudėtingas programėles. Lentelėje AUTO kiekvienas automobilis bus įvedamas tik vieną kartą – taip bus išvengiama duomenų dubliavimo. tai dar kiekvieną kartą gali būti padaryta klaida pavardėje. • 17. ACCESS 158 . nesąryšinėje DB vienoje lentelėje kiekvienas įrašas (t. kad duomenys visose trijose lentelėse būtų suderinami. leidžiantis automatizuoti veiksmus. Lentelės pateiktame pavyzdyje yra tarpusavyje susijusios. taigi taip pat lengvai išvengsime duomenų dubliavimo. Paprastai stengiamasi kiekvienoje atskiroje lentelėje surašyti tik vieno konkretaus tipo duomenis. Maža to. Svarbiausi iš šių objektų bus detaliai aptarti tolesniuose skyriuose. Asmenų lentelėje kiekvienas asmuo taip pat turės unikalų lauką – asmens numerį. o specialiais ryšiais užtikrinsime. tačiau galingai praplečia Access galimybes.

jei tokia dar neatversta (jūsų DB turėtų atrodyti kaip 175 pav. o pagaminimo metams – skaitinį tipą. Mūsų tikslas – pasidaryti lentelę.1. Kiekvienam laukui reikės parinkti jo duomenų tipą. pastaba).A. tad unikalųjį lauką pavadinsime ValstNum. Šiame lauke bus įvedami ne tik skaitmenys. ACCESS 159 .1).A. Kiekvieną automobilį unikaliai apibūdina jo valstybinis numeris.). PRAKTINĖ DALIS 17. Automobilio gamintojui bei pavadinimui taip pat nustatysime tekstinį.mdb (arba sukurkite naują. kokius laukus (stulpelius) norėtume turėti. Atsidarykite anksčiau sukurtą tuščią duomenų bazę autonuoma. Jį vėliau sujungsime su nuomininkų duomenų lentele. Komentarams paliksime daugiau vietos ir parinksime specialų tipą memo (atmintinė. bet ir raidės. Pradėsime kūrybinį procesą. kurioje galėtume surašyti visus firmos išnuomojamus automobilius (176 pav. 16.A. todėl jo tipas – tekstinis. Lentelė AUTO su duomenimis Lentelėje būtinai reikia unikalaus lauko.). nes čia mes įvesime informaciją apie pačios lentelės laukų struktūrą. Jį būtų galima pavadinti lentelės “viduriais”.). Visų pirma nuspręsime. Atsiverskite joje lentelių grupę. Lentelių lange dukart spragtelėkite užrašą Create table in Design view (Sukurti lentelę jos redagavimo režime) ir Accessas atvers naują langą (177 pav. PIRMOJI DUOMENŲ BAZĖS LENTELĖ Sukuriame lentelę automobilių duomenims įvesti ir padarome joje keletą įrašų. 176 pav. Vieną iš jų ištriname. leidžiantį jame įvedinėti beveik neribotą kiekį informacijos. Būtinai įsidėmėkite. kad duomenis į lentelę įvesime gerokai vėliau. Dabar užsiimame tik lentelės laukų aprašymu.

kad po kiek laiko būtų lengviau prisiminti. kad duomenų tipas gali būti pakeistas parinkus jį Data Type laukelio sąraše. Šalia užrašo ValstNum turėjo atsirasti raktelis.). Lentelių redagavimo priemonių juostoje paspauskite mygtuką Primary Key (Pirminis raktas) arba pasirinkite meniu Edit Primary Key. jog šis laukas yra raktažodis. t. tad jį ir padarysime prasminiu. įveskite skaičių 6 (DB bus mažesnė). ką jis reiškia. Pastebėsite. Apatinėje lentelės kūrimo lango dalyje (177 pav. nieko nekeiskite. Kadangi mums reikia kaip tik tekstinio tipo. Stulpelyje Field Name (lauko pavadinimas) parašykite “ValstNum” ir pereikite į gretimą stulpelį – Data Type (duomenų tipas). Accessas pats pasiūlys duomenų tipą Text (tekstinis). simbolizuojantis. beliko nurodyti kuris iš įvestų laukų yra raktažodis. Nustatykite žymiklį pirmoje eilutėje (pvz. Kadangi siūloma vertė (50) yra per didelė.y. Field Size (Lauko dydis) pasako. unikaliai identifikuojantis įrašą. Pvz. Stulpelyje Description (aprašymas) savo patogumui galite įvesti keletą žodžių apie šį lentelės lauką. kurioje surašytos įvairios pasirinkto lauko (šiuo atveju – ValstNum) savybės. bet jų dydis tegu lieka 50 simbolių. kiek simbolių galėsime įvesti į šį lauką.) yra didelė skiltis Field Properties (Lauko parametrai). Laukui “Gamybos metai” parinkite skaitinį tipą Number. spragtelėkite žodį ValstNum). Lentelės AUTO laukai ris. o laukui “Komentarai” – atmintinės tipą Memo (178 pav. Mūsų atveju vieną automobilį nuo kito atskiria jo nume178 pav.. ACCESS 160 . Lentelės laukų aprašymas (Design view) Įveskime laukų pavadinimus. Laukams “Gamintojas” bei “Pavadinimas” taip pat priskirkite tekstinį tipą.. Žemiau užrašo “ValstNum” stulpelyje Field Name įveskite kitus laukus. Įvedėme lentelės struktūrą.177 pav.

Pamatysite. kaip 176 pav. Duomenų bazės lange (179 pav. kuris tuo metu įvedamas arba redaguojamas (tokio įrašo priekyje pavaizduotas pieštukas ). Lentelėje ASMUO bus tokie laukai: • PID – tai asmens numeris. Padarysime jį prasminiu. Access lentelėse įvestų duomenų nereikia jokiu specialiu būdu išsaugoti. 17. Kai tik žymiklis lentelėje pereina iš vieno įrašo į kitą. “vidurius” galite atversti tiesiog pažymėję pavadinimą AUTO ir paspaudę duomenų bazės lango mygtuką Design .). kurioje įvedinėsime. tokių. Jei norite pašalinti vieną ar daugiau įrašų. bei lentelės NUOMA. Mūsų duomenų bazėje dar trūksta lentelės ASMUO. Kitaip nei Wordo ar Excelio dokumentuose. kurioje gali būti įvedami duomenys apie kiekvieną firmoje išnuomojamą automobilį. Atverskite lentelių grupę DB lange (179 pav. kokį automobilį koks asmuo yra pasiskolinęs. Įveskite keletą įrašų (pvz. Kadangi asmens kodas yra vienuolikos skaitmeACCESS 161 . kuriuos verta išsaugoti atlikus bet kokius pakeitimus. Klaviatūroje spauskite klavišą Delete. Įdomumo dėlei pamėginkite įvesti du įrašus tuo pačiu ValstNum numeriu. neišsaugotas būna tik tas įrašas. įvesIšsaugokime lentelę – spauskite mygtuką Save kite lentelės pavadinimą AUTO ir spauskite OK.2. KITOS DVI LENTELĖS Sukuriame lenteles ASMUO ir NUOMA.) atsiras pirmoji lentelė (AUTO). kad Accessas skundžiasi dubliuotais duomenimis. Atverskite lentelę dukart spragteldami jos pavadinimą. Jei norėtumėte ką nors pakeisti jos aprašyme. kurioje įvesime duomenis apie buvusius bei esamus nuomininkus. unikaliai identifikuojantis skirtingus žmones. pažymėkite jį paspausdami pilką zoną įrašo pradžioje – vi179 pav. Išjunkite jo skundą. klaviatūroje du kartus paspauskite Esc klavišą. Šiuo metu lange turėtų matytis sukurta lentelė AUTO.A.arba meniu File Save. Lentelę galite uždaryti paspaudę kryžiuką dešiniajame viršutiniame jos lango kampe. Duomenų bazė ir jos lentelė AUTO sas įrašas patamsės.. duomenys įrašomi į rinkmeną diske. kad įrašas būtų atšauktas. Accessas visą laiką duomenis laiko standžiajame diske.).

Jei automobilis vis dar išnuomotas. tekstinis. Grįžkite į pirmąją eilutę. Jo tipas memo. joks skaitinis formatas nesutalpins tokio skaičiaus. 6 simbolių ilgio laukas (toks pat. • Vardas – tai asmens vardas. Prieš įvesdami šią struktūrą turime nuspręsti. • Pavardė – asmens pavardė. Išsaugokite lentelę – spauskite mygtuką Save . spragtelėkite žodį PID ir priemonių juostoje spauskite mygtuką Pri. Panašiai ir lauko PID negalime padaryti raktažodžiu. Todėl sukursime specialų lauką. kuris laukas bus raktažodis (unikaliai identifikuojantis įrašą). kad du kartus to paties automobilio numerio šioje nuomų lentelėje negalėsime įvesti. bet lentelės struktūrą praplėsti galėsite ir vėliau. kitaip tariant – du kartus to paties automobilio niekam neskolinsime. spauskite OK ir uždarykite lentelės redagavimo langą.). įveskite jos pavadinimą ASMUO. Jei tokiu padarytume lauką ValstNum. jeigu prireiks. Lango apačioje esančioje skiltyje struktūra laukelyje Field Size įveskite skaičių 11 – tiek simbolių skirsime asmens kodui. Tokiu pačiu būdu įveskite likusius laukus kitose eilutėse (kaip parodyta 180 pav. Tekstinis laukas.nų ilgio. Jis užtikrins įrašų unikalumą – Accessas neleis lentelėje mary Key (Pirminis raktas) du kartus įvesti to paties asmens numerio. Datos laukų irgi negalime padaryti raktažodžiais. Iš esmės galėtume gyventi ir be tokio lauko. nes tai tam pačiam žmogui neleistų nuomotis automobilio daugiau nei vieną kartą. šioje lentelėje galite iš karto sukurti ir papildomų laukų. Tai nėra tinkamas sprendimas. gretimame lauke Data Type parinkite 180 pav. Nė vienas iš šių laukų netinka būti raktažodžiu. Pasirinktą struktūrą pateiksime Accessui. Irgi tekstinis. Šiam laukui parinksime tekstinį vienuolikos simbolių ilgio lauką. • Komentarai – laukas papildomai informacijai įvesti.) dukart spragtelėkite užrašą Create table in Design view (Sukurti lentelę jos redagavimo režime). Jei norite. kuris jokios kitos funkcijos neturės. pvz. kaip lentelėje ASMUO). Skolininkų lentelėje mums pakaktų tokių laukų: • ValstNum – išnuomoto automobilio valstybinis numeris. Lentelės ASMUO duomenų tipą Text. kuriame įvesime automobilio grąžinimo datą. tik numeruos įrašus ir bus raktažodis: ACCESS 162 . tačiau Accessas labai rekomenduoja kiekvienoje lentelėje tokį sukurti. • PID – nuomininko asmens kodas – vienuolikos simbolių ilgio tekstinis laukas (toks pat. kuriame įvesime išnuomojimo datą. šis laukas bus tuščias. Pirmas lentelės laukas įvestas. 50 simbolių ilgio jam tikrai pakaks.. • KadaGrąžinta – datos tipo laukas. telefono numeriui ar gyvenamajai vietai įvesti. • KadaIšnuomota – datos tipo laukas. irgi 50 simbolių ilgio. nes tą pačią dieną negalėtume skolinti arba susigrąžinti daugiau nei vieną kartą. DB lange (179 pav. Atsivertusiame lange laukelyje Field Name įveskite žodį PID. • KiekKm – skaitinis (Number) Single tipo laukas. tai reikštų. nes smarkiai paspartėja duomenų paieška. kaip ir lentelėje AUTO). kuriame įvesime kiek kilometrų nuvažiavo nuomininkas nuomotu automobiliu.

kad lentelėje NUOMA galime įvesti tokį PID. kad Accessas neleis mums įvedinėti šiame lauke jokių duomenų. kad šių nepatogumų nesunkiai galėsime išvengti.). Tokia minimalistinė lentelės NUOMA struktūra yra padaryta specialiai tam. o laukas PID žymi asmens kodą tiek lentelėje ASMUO. RYŠIAI TARP LENTELIŲ Sujungiame visas tris DB lenteles. pavardės bei unikalūs asmens numeriai. Skyrelyje apie formas sužinosite. Sukurkite aptartos struktūros lentelę NUOMA: DB lange dukart spragtelėkite užrašą Create table in Design view ir įveskite visų laukų pavadinimus. Mes žinome. kad automobilis grąžintas ir lieka informacija apie tai. parinkite jiems tinkamus tipus (181 pav. buvusių ar esamų nuomininkų) vardai. Ši struktūra sumažina DB dydį. Lauką Raktas padarykite prasminiu. Kai nustatysime tinkamus ryšius tarp lentelių. nuomininko asmens numerį PID bei išnuomojimo datą. Tai tikrai nėra patogu. lentelėje NUOMA Accessas leis įvedinėti tik tokius klientus bei automobilius. tačiau Accessas šios informacijos dar nežino. Šiuo atveju neintegralūs duomenys reiškia. tiek lentelėje NUOMA. kaip trys mūsų lentelės tarpusavyje susijusios. o dabar duomenų bazėje dar trūksta vieno dalyko – ryšių. kurie pasakytų Accessui. apie kuriuos egzistuoja informacija lentelėse AUTO ir ASMUO – bus užtikrintas duomenų integralumas. kad laukas ValstNum lentelėje NUOMA yra lygiai toks pat. apie kurį nėra jokių duomenų lentelėje ASMUO. ACCESS 163 . kurių valstybiniai numeriai (ValstNum) yra unikalūs. kuris bus paprasčiausiai skirtas įrašams sunumeruoti. tereikia įvedinėti du unikalius numerius: ValstNum bei PID.3. • 17. Šiuo metu mūsų DB turėtų būti sukurtos trys lentelės. Kai klientas automobilį grąžina. nes pats ten įrašinės savo sugalvotus skaičius. kad sumažintume duomenų dubliavimą – užuot kiekvieną kartą įvedinėjus visą informaciją apie nuomininką bei nuomojamą automobilį. Lentelėje ASMUO įvedami žmonių (potencialių. todėl negali užtikrinti duomenų integralumo.Raktas – tai laukas. kaip ir lentelėje AUTO. kad užtikrintų įrašų unikalumą ir greitą paiešką. išsaugokite lentelę ir suteikite jai pa181 pav. Lentelėje AUTO bus įvedami nuomos firmoje esantys automobiliai. Lentelės NUOMA struktūra vadinimą NUOMA. Lentelė NUOMA padaryta sandėriams registruoti – joje reikia įvesti tik išnuomoto automobilio numerį ValstNum. Jo tipą parinksime AutoNumber (Automatinis skaičius) – tai reiškia. kiek ilgai jis išbuvo svetimose rankose.A. atitinkamame lentelės NUOMA įraše papildomai įvedame grąžinimo datą – tokiu būdu pažymime. nors iš pirmo žvilgsnio apsunkina duomenų įvedimą – norėdami įvesti eilinį įrašą apie nuomos sandėrį turime kitose lentelėse ieškoti norimo automobilio numerio bei kliento asmens kodo. padidina duomenų patikimumą.

kad NUOMA būtų 183 pav. kad visos lentelės būtų uždarytos. Šiame lange pasakysime Accessui. kurį iškviesime meniu pasirinkę Tools (Įrankiai) Relationships (Ryšiai). kuris paklaus jūsų. spustelkite priemonių juostos mygtuką Show Table (Parodyti lentelę) . Kai Accessas pirmą kartą atvers ryšių langą. Jei kada vėliau norėsite vėl atversti lentelių sąrašo langelį. Prieš vykdydami šią komandą pasitikrinkite.). Ryšį labai paprasta sukurti pasinaudojant pele – pagriebkite laukelį PID lentelėje ASMUO. ACCESS 164 . pelės žymiklis bus pavirtęs į siaurą stačiakampį. Kiekvieną lentelę dukart spragtelėkite ir uždarykite šį langelį – spauskite Close. nutempkite ir numeskite jį virš laukelio PID lentelėje NUOMA (arba atvirkščiai).). Kai tik pelę atleisite. kad lentelių ASMUO ir NUOMA laukai PID yra tarpusavyje susiję ir sukursime analogišką ryšį tarp laukų ValstNum lentelėse AUTO ir NUOMA. Lenteles galite tempti pele už jų antraščių ir išrikiuoti jas taip. kad prasminiai laukai yra paryškinti. Matote. jis iš182 pav. Kol tempsite šį lauką. atsivers ryšio įvedimo langas (184 pav. Dabar ryšių lange turėtumėte matyti pavaizduotas visas tris savo DB lenteles (183 pav. kokias lenteles norėtumėte matyti ryšių lange (182 pav. Lentelių sąrašas kart atidarys ir langelį.Ryšius tarp lentelių nustatysime specialiame lange. Ryšių nustatymo langas (Tools/Relationships) per vidurį – juk tai yra siejančioji lentelė.).

Ryšių įvedimo ir redagavimo langas įvestas daugybę kartų.Ryšių įvedimo ir redagavimo lange Accessas įrašė tų laukelių pavadinimus. Spauskite Create (Sukurti. kad lango apačioje Accessas nurodė mūsų sudaromo ryšio tipą: OneTo-Many (Vienas su daugeliu). Accessas ryšio nesukurs. unikalus. Enforce Referential Integrity (Užtikrinti nuorodų integralumą) reiškia. Nieko nuostabaus. kuriuos mes ir norime susieti. kad Accessas leis įvedinėti tik tokius asmens numerius antroje lentelėje (NUOMA).): b. Pastebėsite. kad pirmoje lentelėje (ASMUO) gali būti įvestas tik vienas konkretus asmens numeris. o gal esate įvedę duomenų lentelėje NUOMA. kad pakeitus asmens numerį pirmoje lentelėje (ASMUO) automatiškai ir atitinkamai pasikeis visi tokie numeriai kitoje lentelėje (NUOMA). kad išnaikinus įrašą pirmoje lentelėje (nutarėte. nes pirmoje lentelėje šis laukas yra raktažodis. c. tačiau praneš priežastį (pvz. kurie jau įvesti pirmoje lentelėje (ASMUO). kad daugiau niekada nenuomosite savo kaimynui) automatiškai bus ištrinti visi to paties PID įrašai susietoje lentelėje (NUOMA) – lentelėse neliks padrikų duomenų.) ir ryšys bus sukurtas. Cascade Update Related Fields (Kaskadiškai atnaujinti susijusius laukus) reiškia. Cascade Delete Related Records (Kaskadiškai naikinti susietus įrašus) reiškia. ACCESS 165 .. taip ir turėtų būti. Tai reiškia. Jei kils kokių nors problemų. tuo tarpu antroje lentelėje (NUOMA) tas pats numeris gali būti 184 pav. d.y. kurie neturi atitikmenų lentelėje ASMUO). jūs esate atidarę lentelę ir šiuo metu įvedinėjate įrašus arba redaguojate lentelės struktūrą. 184 pav. tuo tarpu antroje lentelėje jis yra paprastas. t. kliūtį galėsite ištaisyti ir vėl mėginti sukurti ryšį. Belieka varnelėmis pažymėti tris punktus lango apačioje (kaip 184 pav.

adresui ar kokiems kitiems pavadinimams pavadinti) ir tokiems skaitiniams duomenims. B. skaičiai bei kitokie ženklai. ar norite šį gražų vaizdelį išsaugoti – galite pasirinkti Yes. Ryšių langas su egzistuojančiais ryšiais varnelėmis visus punktus. Jei norite ryšį panaikinti. Dabar galite išsisukti dviem būdais: arba įveskite tą patį ValstNum ar PID kodą reikiamoje lentelėje (Accessas leis įvesti naują įrašą lentelėje NUOMA). Dažniausiai tekstinis tipas naudojamas raidiniams duomenims (vardui.1. • Memo (Atmintinė) – tai tokio paties duomenų tipo laukas. Ryšių lange turėtumėte pamatyti vaizdą. kurį gali sudaryti raidės. Dabar ryšius tarp lentelių matote akivaizdžiai– jie pavaizduoti linijomis. Accessas paklaus. arba dukart klaviatūroje paspauskite Esc (Accessas atšauks jūsų įvedamą įrašą). galite lentelių padėtį pakeisti pagriebę jas už antraščių. Jei ne. lygiai taip pat ir No – nuo to ryšiai nedings. užtektų 3 simbolių ilgio lauko. kurių ilgio iš anksto nežinome. Ryšių langą galite uždaryti paspaudę kryžiuką jo kampe. Jei mums reikia įvesti valstybės kodą. kaip ir tekstinis. jog trūksta atitinkamo įrašo lentelėje AUTO arba ASMUO – tokiu būdu ryšiai užtikrina duomenų vientisumą. Pamatysite. ACCESS 166 . Šis tipas naudojamas duomenims. galite spragtelėti atitinkamą liniją pele ir klaviatūroje paspausti Delete. tempkite ir numeskite ant to paties pavadinimo lauko lentelėje NUOMA. kaip juos greičiau rasti ar kompaktiškiau sutalpinti duomenų bazėje. Dabar atsiverskite lentelę NUOMA (dukart spragtelėkite jos pavadinimą DB lentelių sąraše) bei pamėginkite įvesti joje įrašą su atsitiktiniu ValstNum arba PID kodu. kad Accessas pasiskųs. kurių skaičiai yra ilgesni nei 6 ar 7 skaitmenys (ilgiems telefonų numeriams ar asmens kodams). panašų į 185 pav. LENTELIŲ LAUKŲ TIPAI Kiekvienas bet kurios lentelės laukas visada yra tam tikro vieno apibrėžto duomenų tipo – taip Accessas žino. bet spėjame. Teksto ilgį galima pasirinkti. ką su duomenimis galima daryti.Visiškai tuos pačius veiksmus pakartokite su laukeliu ValstNum – pagriebkite jį lentelėje AUTO. ir spauskite Create. Atsivertusiame lange pažymėkite 185 pav. kuriuos tik rasite. TEORINĖ DALIS 17.B. bet jis talpina gerokai daugiau duomenų – iki 65535 raidžių ar skaičių. Galimi duomenų tipai yra šie: • Text (Tekstinis) duomenų tipas gali talpinti iki 255 simbolių ilgio tekstą.

Accessas suteikia dvi galimybes – šiame lauke galima išsaugoti patį objektą. Hyperlink (Hiper nuoroda) – tai duomenų tipas. galima įvesti nuorodą http://www. Šių skaičių negalėsite nei įvesti. naudojamas skaitiniams duomenims saugoti.: 6/19/2003 4:45:12 AM). pvz. pvz. pvz. Pvz. Skirtumas tas.. Toks tipas labai naudingas tada. viso labo vieno bito dydžio duomenų tipas. 6/19/2003). kai reikia unikalaus lauko.crazyscience. Tai gali būti General Date formatas (Bendrasis datos pavidalas. galite nurodyti ir tikslesnį jo formatą savybių langelio laukelyje Format. o pats objektas lieka diske.).. Date/Time (Data/Laikas) – duomenų tipas. greičiausiai jums reikia duomenų tipo OLE Object. Pvz. arba galima išsaugoti tik nuorodą (link) į objektą. kurią spragtelėjus lentelėje automatiškai įsijungs interneto naršyklė ir mėgins atversti nurodytą puslapį. skaičiams iki 10308). Jeigu nė vienas iš aukščiau išvardintų tipų nepasirodė tinkamas specialiems jūsų duomenims įvesti. o lentelėje tokių nėra. To paprastai visiškai pakanka finansiniams skaičiavimams. naudojamas internetinėms nuorodoms įvesti. Integer – mažesniems už 32768. Short Date (Trumpasis datos pavidalas. daugumai atvejų šis tipas tiktų tokiems duomenims. Short Time (Trumpasis laiko pavidalas. nuotraukos. Jei pasirinksite šį tipą. pvz. Double – dvigubo. kad įvairius skaičiavimus atlieka tik keturių skaitmenų po kablelio tikslumu. jį dar reikės patikslinti savybių lange (laukelyje Field Size.• • • • • • • jog kai kuriais atvejais jis bus labai didelis (ilgiems komentarams. arba trupmeninis (Single – viengubo tikslumo. Long Integer – mažesniems už 4 milijardus). Accessas automatiškai jame įrašys unikalius sveikus skaičius. Antruoju atveju DB perkėlus į kitą kompiuterį nuorodos nebeveiks. Šio duomenų tipo privalumas . 177 pav. Jei lentelės laukui parinksite šį tipą. skirtas datoms arba laikui įvesti. kaip lytis (moteris. mažesniems už 256.. OLE Object (Įterpiamas arba susiejamas objektas). OLE (Object Linking and Embedding) – objektų susiejimas ir įterpimas.. Pirmuoju atveju DB labai išsiplečia. panašus į number/double tipą. ACCESS 167 . skaičiams iki 1038. Number (Skaičius) – tai duomenų tipas. Su šiais duomenimis galima atlikti įvairius matematinius skaičiavimus.. Currency (Valiuta) duomenų tipas. filmai. Jei parinksite šį tipą. Šio tipo lauke galima laikyti tokius objektus kaip piešiniai.org. 4:45) ir pan.žymiai didesnis greitis. nei keisti. straipsnių anotacijoms. piešinėlį (angliškai tai vadinasi embed). nes kiekvienas skaičius gali būti sveikas (Byte – skaičiams. ar adresams ir pavadinimams) įrašyti. AutoNumber (Automatinis skaičius). vyras) arba raštingumas (moki naudotis kompiuteriu arba ne) įrašyti. Excelio ar Wordo rinkmenos ir pan. Šio tipo lauke gali būti tik dvi reikšmės – taip arba ne. Yes/No (Taip/Ne) – tai labai taupus.

kad gamintojo stulpelyje jau įrašytas tekstas “Nežinomas”. nors tikrasis lauko pavadinimas liks PID.17. įvestas skaičius 6 sako. datai galima parinkti ilgesį ar trumpesnį variantą. tada bet kuriame įraše galėsime palikti šį lauką tuščią. Atvertus lentelę šio stulpelio pavadinimas ir bus PID. • Caption (Antraštė) – čia galime įvesti prasmingą duomenų lauko (lentelės stulpelio) pavadinimą. Logiška. kad visuose lentelės įrašuose šiame lauke (stulpelyje) būtų įvesta tam tikra duomenų reikšmė. Pvz. kad tam tikrame lauke prireiks atlikti intensyvias paieškas arba duomenų grupavimą (norėsite sugrupuoti klientus ir jų pasiskolintus automobilius pagal kliento pavardę). Šio lauko parametrui Required reiktų nustatyti Yes. Jei žinote. žr. • Default value (Nustatyta vertė) – tokią vertę Accessas visada siūlys mums duomenų įvedimo metu. Indeksavimas – tai papildomos informacijos apie įvestus duomenis sudarymas. ACCESS 168 . lentelėje ASMUO mes sukuriame lauką. Accessas būtinai reikalaus. Kiti parametrai įvedami lentelės redagavimo lango apatinėje dalyje Field Properties (Lauko parametrai. atvertus lentelę stulpelio pavadinime bus parašyta “Asmens kodas”. Jeigu parinksime No (Ne). • Format (Formatas) – leidžia nustatyti duomenų atvaizdavimo pavidalą (pvz. Pvz. kad automobilio valstybinis numeris negalės būti ilgesnis.B.B. neįrašę jokios vertės. kuris matysis atvertus lentelę duomenų įvedimo metu. kiekvienam laukui šalia pavadinimo turime nurodyti ir jo tipą (stulpelyje Data Type.. Kadangi indeksavimas gali labai padidinti DB.. Kai kuriame naują lentelę.. o vartotojas duomenų įvedimo metu matys prasmingus užrašus. Skaitiniam tipui (Number) šis parametras leis parinkti tikslesnį skaičiaus tipą (Integer. 177 pav. kuris leidžia žymiai pagreitinti tų duomenų paiešką.2. nei 6 simboliai). kad lentelėje ASMUO lauke Pavardė duomenys yra būtini.. • Required (Ar būtinas) – jeigu šiam parametrui paskirsime vertę Yes (Taip). skaičiams – paprastą ar procentinę išraišką). Laukų parametrų sąrašas skirtingiems duomenų tipams šiek tiek skiriasi. apačioje). tačiau pagrindiniai parametrai yra šie: • Field Size (Lauko dydis).. 177 pav. būtinai tą lauką indeksuokite. 177 pav.1). nepiktnaudžiaukite juo – visų laukų tikrai neverta indeksuoti.). Tokiu būdu laukų pavadinimai gali likti trumpi. Jame bus įvedami asmens numeriai. Vienas pagrindinių parametrų – tai to lauko duomenų tipas. pavadinimu PID. jeigu lentelės AUTO laukui Gamintojas nustatytą vertę padarysime “Nežinomas”. single ir pan. tai pradėję kurti naują įrašą automobilių lentelėje iškart pamatysime. 17. • Indexed (Ar indeksuotas) – paprastai dauguma laukų yra neindeksuoti (vertė No). Tekstiniam (Text) tipui nurodomas lauko ilgis simboliais (pvz. Jei savybėje Caption įrašysime žodžius “Asmens kodas”. LENTELIŲ LAUKŲ PARAMETRAI Kiekvienas lentelės laukas (stulpelis) turi daug įvairių parametrų (savybių).

pamatysite. susietas ryšiais) viso labo dubliavome keletą trumpų numerių. kai siejame lentelę ASMUO su lentele NUOMA. lentelėje reiktų antrą kartą įvesti automobilio pavadinimą. lentelių ryšiai gali būti dvejopi – One-To-One (Vienas su vienu). kad tokio tipo ryšiai vaizduojami linijomis. Antrasis variantas pats greičiausias.t. besiremiantis trimis šiame skyriuje sukurtomis lentelėmis AUTO. Šiame skyriuje visi pavyzdžiuose pateikti ryšiai buvo “Vienas su daugeliu” tipo. duomenis. Lentelėje NUOMA gali būti daug įrašų su tuo pačiu PID. reikia pasirinkti Yes (Duplicates OK). Jei turėtume tris susietas lenteles. Iš esmės tai reiškia. Jame duomenų dubliavimas. Pastebėsite. “Vienas su daugeliu” ryšys nurodo. Į sukurtą lentelę reikia du kartus įvesti Pinčiuko pavardę.. nors tinka ne visiems duomenims. Tokiu būdu vienas įrašas lentelėje ASMUO atitinka daug įrašų lentelėje NUOMA (One-ToMany). surišame laukus PID (Asmens numeris). Jie yra naudingiausi ir dažniausiai naudojami. tuo tarpu paprastoje (vienos lentelės) duomenų bazėje dubliavome daug tekstinių duomenų. nes jis nuomojo du automobilius. Laukų pavadinimai gali skirtis. kad susieti laukai dubliuoja informaciją – vienos lentelės lauko duomuo atitinka susietos lentelės susieto lauko duomenį. kur turime lenteles. reliacinėje DB (tokioje DB. nes tas pats žmogus gali išsinuomoti daug automobilių. Neskaičiuojant neapibrėžto tipo (indeterminate) ryšio. Kitokios struktūros DB dubliavimas išaugtų daug daugiau kartų.t. Jei sukurtoje DB autonuoma. kurį lentelėje padarote unikaliu raktu (Primary key).). Lentelėje NUOMA du kartus įrašytume Pinčiuko asmens kodą.B. kad vietoje šių lentelių turime kitą. Tai reiškia. tačiau duomenų tipai privalo būti identiški. taip pat tik vieną kartą įvestume ir automobilio Volvo duomenis į lentelę AUTO. Štai pavyzdys. LENTELIŲ RYŠIAI IR JŲ TIPAI Tarpusavy lentelės susiejamos nurodant atitinkamus laukus skirtingose lentelėse.3.MDB atsiversite ryšių langą (Tools Relationships). Jei kas nors vėl norėtų nuomotis tą patį Volvo automobilį. įvedamų duomenų kiekį galėtume minimizuoti: Pinčiuko duomenis į lentelę ASMUO įrašytume tik kartą. o kitoje – ne. 17. Pinčiukas išsinuomojo du automobilius – “Volvo S80” ir “ZAZ Zaporozec”. kurių viename gale parašytas vienetas (ryšio galas One). o kiekvienam nuomos faktui įvedamas atskiras įrašas. automobilio pavadinimo. kad laukas. vardą ir kt. visada indeksuojamas automatiškai. Pvz. yra neleidžiamas (No Duplicates). taip pat du kartus įrašytume ir „Volvo“ valstybinį numerį. ACCESS 169 . Taigi. pasiskolinimo datos ir t. kad vienoje lentelėje siejamas laukas yra unikalus. arba neleidžiantis dubliavimo (Yes [No Duplicates]). kadangi kai kurių skirtingų žmonių pavardės gali sutapti. susidedančią iš šių laukų: automobilio gamintojo. Joje norime parodyti. Jei norite indeksuoti klientų pavardes lentelėje ASMUO. valstybinį numerį ir t. Laukas PID lentelėje ASMUO yra raktažodis (unikalus). Susietuose laukuose įvedami duomenys taip pat turėtų būti vienodi. kad toje lentelėje gali būti tik vienas įrašas su duotu PID. nuomininko vardo bei pavardės.Indeksavimas gali būti dvejopas – leidžiantis dubliuotus duomenis (parinkite vertę Yes [Duplicates OK]). Šis dubliavimas yra mažiausia blogybė. jo gamybos metus. nes jį skolinosi du asmenys. kad p. be abejo. o kitame gale – begalybės simbolis (ryšio galas Many. ASMUO ir NUOMA. Įsivaizduokime. arba One-To-Many (Vienas su daugeliu) tipo.

o kiekvienam faktui apie objektą – lentelės laukas. namai (jų adresai ir pardavimo kainos – kita lentelė). Tarp dviejų lentelių tokio ryšio sukurti neįmanoma. Šis ryšys bus tik One-ToOne tipo.. kuris laukas duotoje lentelėje bus raktažodis. jeigu kuriate ryšį ir pastebėjote. Tai reiškia. kuri stato ir parduoda gyvenamuosius namus ir norite sukurti savo produkcijos DB. Bet DB kūrimas taip pat nėra ir grynasis menas – egzistuoja tam tikros bendros taisyklės. Toks neapibrėžto tipo ryšys irgi nėra naudingas. Svarbu.185 pav.4. nes vienas įrašas vienoje lentelėje atitinka vieną įrašą kitoje.. tačiau reikalui esant (pvz. Tada kiekvienam objektui sukuriama lentelė. ACCESS 170 . kokio tipo ryšį sukurti. kuriant DB reikia išsiaiškinti. kelis kartus teks įvesti ir tos medžiagos pavadinimą. kuris unikaliai sunumeruotų skirtingas medžiagas (tam gerai tinka tipas AutoNumber – automatinis skaičius). reikia sukurti tris lenteles. kurių nė vienas nėra indeksuotas ar raktažodis. norint sumažinti laukų skaičių lentelėje) įmanoma išskaidyti vieną didelę lentelę į dvi mažesnes. Kitaip tariant. konstrukcinės medžiagos (trečia lentelė).t. tą pačią medžiagą parduodantys skirtingomis kainomis. arba tarp indeksuotų (No Duplicates) laukų). Pvz. Gana svarbus žingsnis kuriant lenteles – tiksliai nustatyti kiekvieno lauko duomenų tipą bei nuspręsti. Dažniausiai. Tam reikia trijų lentelių (pvz. Tačiau Many-To-Many ryšį sukurti įmanoma. Yra keli pardavėjai. Šiuo atveju ASMUO – NUOMA yra “Vienas su daugeliu” ryšys. norint sukurti “Daugelis su daugeliu” ryšį.).: bloga ta lentelė. o gera DB struktūra DB kūrimo procese yra pats sunkiausias etapas.B. Pvz. Taigi. Jei netyčia nurodėte ryšį tarp dviejų laukų. 185 pav. Jei abu ryšyje dalyvaujantys laukai bus neindeksuoti (neprasminiai). kurioje įvestas medžiagos pavadinimas ir jos kaina. kurį realizuoja lentelė NUOMA (būtent joje tas pats asmens numeris bei automobilio numeris gali kartotis daug kartų). Ši schema nurodo. sudarinėjant firmų lentelę raktažodis laukas gali būti firmos kodas. Pirmiausia. kad vienas asmuo automobilius gali nuomotis kiek nori kartų. DB PROJEKTAVIMO PATARIMAI Ne duomenų įvedimas. taip pat ir vienas automobilis gali būti išnuomotas daugelį kartų. Praktiškai naudingi yra tik One-To-Many tipo ryšiai.. iš kurių pirktos medžiagos ir t. firmos. Paskutinis variantas – tai Many-To-Many (Daugelis su daugeliu) ryšys. jei turite firmą. Accessas žino. ryšys bus neapibrėžto tipo. svarbiausia sukurti tinkamas lenteles bei jų tarpusavio ryšius. ASMUO – NUOMA – AUTO. 17. Accessas nežinos. kad Accessas jums siūlo One-To-One tipą. tuo tarpu statybinėms medžiagoms turbūt reikės sukurti atskirą lauką. Jei nors vienoje lentelėje ryšį sudarys raktažodis. Kartais patogu sukurti ryšį tarp dviejų unikalių laukų. nes vienoje iš dviejų lentelių susiejamas laukas būna raktažodis (unikalus) ir gali turėti tik vieną reikšmę. kuris nurodytų. kad toje pačioje lentelėje nebūtų dubliuojami duomenys. Toks ryšys tikrai nesumažina DB duomenų dubliavimo.). kurios tarpusavyje būtų susijusios One-To-Many tipo ryšiu. AUTO – NUOMA taip pat. Nėra universalaus algoritmo. kad tarp lentelės ASMUO bei lentelės AUTO yra sudarytas “Daugelis su daugeliu” ryšys. greičiausiai kažkur suklydote ir nurodėte ryšį tarp unikalių laukų (arba tarp prasminių laukų. tai tame gale ryšys privalės būti One tipo. apie kokius konkrečius objektus bus renkami duomenys. Pvz. kokio tipo ryšį sukurti. kaip geriausia sukurti duomenų bazę. Norint įvesti tas kainas. tai tokioje DB turėtų būti surašyti klientai (viena lentelė).

Medžiaga ir Firma yra nepriklausomų objektų lentelės.. o kitose naudojami identifikaciniai kodai – taip išvengiama dubliavimo klaidų. Klientas.B. DUOMENŲ PAIEŠKA IR FILTRAVIMAS LENTELĖJE Lentelėse galima ne tik įvesti duomenis. 17. teks papildomai kurti ir tarpines lenteles (žr.5. Atkreipkite dėmesį. 186 pav. kad ryšiu susieti laukai nebūtinai turi vienodą pavadinimą. o Pardavimai ir Sąnaudos yra tarpinės. Reliacinės DB pavyzdys Galų gale reikia sudaryti ryšius tarp lentelių. jungiamosios lentelės. Pardavimų lentelėje yra informacija apie tai. 17. Verta pastebėti. kokį namą (lentelėje Namas) koks klientas (lentelėje Klientas) kada ir už kokią kainą pirko. patogiau naudoti tą patį laukų pavadinimą. Namas. bet ir atlikti jų paiešką bei elementarų filtravimą. svarbu kad sutaptų laukų duomenų tipai (pvz. Lentelėje sąnaudos sujungiama informacija iš trijų pradinių lentelių – čia įrašoma kokiam namui kokia statybinė medžiaga buvo pirkta iš kokios firmos. Jei prireikia ryšio “Daugelis su daugeliu”.3). tada kils mažiau neaiškumų.B. ACCESS 171 .186 pav. o lentelėje Firma tas laukas pavadintas ĮmonėsId). jog ši struktūra leidžia įvesti firmų ar statybinių medžiagų pavadinimus tik pirminėse lentelėse. Žinoma. lentelėje Sąnaudos firmos kodas laikomas lauke FirmosKodas.

kuris savo struktūroje turėtų raides „rimas“.187 pav. kur laukelyje Gamybos Metai įvestas skaičius 1972. Filtrą arba duomenų surikiavimą galima panaikinti iškvietus meniu punktą Records (Įrašai) Remove Filter/Sort (Pašalinti filtrą/rikiavimą): vėl matysite visus lentelės įrašus surikiuotus Access pasirinkta tvarka. kad reikia rasti žmogų. Pvz. Ieškoti vieno įrašo po kito nėra patogu. kurio pavardė yra “Rimas” “Butrimas”. o priemonių juostoje liks įspaustas mygtukas Remove Filter (Pašalinti filtrą) . suraskite pirmą pasitaikiusį įrašą. jei norite. kad teisingos struktūros duomenų bazėje įvesti duomenis yra itin nepatogu. kurie pagaminti 1972 metais. UŽKLAUSOS Turėjote susidaryti įspūdį. 18. kurie atitinka tam tikrus paieškos reikalavimus. priemonių juostoje spauskite mygtuką Sort Ascending (Rikiuoti didėjančia tvarka) . Lentelėje liks tik tie automobiliai. Apie jas skaitykite kitame skyriuje. Teisingai sukurtose tarpinėse lentelėse įvedami ne daiktų pavadinimai. nes pagrindinės lentelės yra tarpinės. Taip pat greitai lentelėje galite surikiuoti duomenis pagal bet kurį stulpelį – pastatykite žymiklį tame stulpelyje. Atsivertusiame paieškos lange (187 pav. Spauskite Find Next (Rasti kitą) ir Accessas lentelėje paryškins tinkamą pavardę. Reikalingus įrašus galima išfiltruoti – lentelėje palikti tik tuos. kad AUTO lentelėje būtų rodomi tik tie automobiliai. dukart spragtelėkite tą skaičių. Sudėtingesnis duomenų išrinkimas galimas naudojant užklausas. kad jis būtų pažymėtas ir priemonių juostoje spauskite mygtuką Filter by Selection (Filtruoti pagal pasirinkimą) . “Rimaska” ar “Arimas”. o nuACCESS 172 .. Atspaudę jį vėl matysite visus lentelės įrašus. arba Sort Descending (Rikiuoti mažėjančia tvarka) . kurių leidimo metai 1972. o kitus įrašus paslėpti. ryšiais susijusios su kitomis lentelėmis.) ties užrašu Find What (Ką rasti) įrašykite “rimas” (bendras visų ieškomų pavardžių bruožas). Tarkime. Paieškos langas lentelėje (Ctrl-F) Atsidarykite lentelę ASMUO – dukart spragtelėkite jos pavadinimą DB lange. Spragtelėkite stulpelyje Pavardė ir klaviatūroje spauskite Ctrl-F arba priemonių juostoje mygtuką Find (Rasti) . o laukelyje Match (Sutapti) parinkite Any Part of Field (Bet kuri lauko dalis) – mes ieškome tokio žodžio.

turime įvesti Sergejaus asmens numerį. kuri iš vienos lentelės išrinktų keletą sąlygų tenkinančius įrašus. Kadangi ši užklausa tik išrenka iš lentelės mus dominančius duomenis ir juos atvaizduoja. bei nuomojamo automobilio valstybinį numerį. Pvz. Tačiau tikrai patogus lentelės NUOMA duomenų įvedimas galimas tik naudojant formas. A. Mus dominantys įrašai bus pirmieji. Tačiau yra ir kitas. Atsivertusiame lentelių sąraše (182 pav. jei lentelėje NUOMA norime užrašyti. Užklausos leidžia vienu metu peržiūrėti kelių lentelių duomenis (ypač kai tos lentelės susietos ryšiais). ji vadinama išrinkimo užklausa (Select query). Dominančius AUTO lentelės duomenis parodyti galima įrašus išfiltravus pagal gamintoją Ford ir surikiavus juos pagal pagaminimo datą mažėjančia tvarka. universalesnis duomenų išrinkimo būdas – tai duomenų išrinkimas naudojant užklausas.1. Accessas klaus. nei 1999 metų gamybos Ford firmos automobiliai. Mus dominanti užklausa yra pavaizduota 188 pav. Tik tada galime jį įvesti lentelėje NUOMA. kad duomenys bus imami iš jos. kurį domina tik naujesni. Tarkim. todėl reikia atsidaryti kitą lentelę (ASMUO) ir pagal pavardę Kamikadze ieškoti asmens numerio. Susidaro įspūdis. Mintinai tuos numerius vargu ar prisimename. Neverta nusiminti – Access duomenų bazėje šiai problemai spręsti egzistuoja užklausos (Queries) ir formos (Forms). Dukart spragtelėkite užrašą Create query in Design view (Sukurti užklausą redagavimo režime). kad skaidydami lenteles ir stengdamiesi sumažinti duomenų dubliavimą susikūrėme sau papildomų problemų. Naudojant užklausas taip pat galima įvesti duomenis į kelias lenteles vienu metu. Šiame skyriuje sukursime keletą skirtingų užklausų. PRAKTINĖ DALIS 18.) pažymėkite lentelę AUTO. Ji išrinks naujesnius nei 1999 metų gamybos Ford firmos automobilius. ACCESS 173 .) atsiverskite užklausų grupę – įspauskite šios objektų grupės pavadinimą . DUOMENŲ IŠRINKIMO UŽKLAUSA Sukuriame užklausą. Pati užklausa sudaroma lango apačioje esančiuose langeliuose (jie kol kas yra tušti). kuri lentelė mus domina. Dabar užklausos redagavimo lange yra pavaizduota lentelė AUTO. kuri nurodo. Sukonstruosime ją.meriai. į mūsų automobilių nuomos punktą atėjo klientas. spauskite Add ir uždarykite lentelių sąrašą paspausdami Close. padarytas užklausos pagrindu.. o apie formas skaitykite 19 skyriuje. Duomenų bazės lange (179 pav. Tokie patys veiksmai kartojami norint įvesti ir automobilio numerį. Dabar turime kaskart kankintis įvesdami ar peržiūrėdami duomenis. Kadangi užklausa dirba su lentelėse laikomais duomenimis.A. kad Sergejus Kamikadze išsinuomojo Ferrari.

jei užklausa neduoda jokių rezultatų. Tokiu pat būdu spragtelėkite laukus Gamintojas. tad stulpelyje Gamybos Metai eilutėje Criteria parašykite “>=2000” (kabučių rašyti nereikia). kad lentelėje AUTO nėra tinkamų įrašų. tačiau mus domina tik Ford automobiliai. Atsivers trijų stulpelių lentelė.).188 pav. Jei šiuo momentu pasižiūrėtume. kokį rezultatą grąžina ši užklausa. Uždarykite užklausą (paspauskite kryžiuką jos lango dešiniame kam189 pav. Užklausos rezultatai pe) ir DB lange dukart spragtelėkite pavadinimą NaujiFordai. tačiau Gamintojas mūsų iš principo nedomina. Pastebėsite. kad jis atsirado apatinėje lango eilutėje Field. gali būti. kurie pagaminti 2000 metais ar vėliau (189 pav. Jei lentelėje AUTO duomenis pakeisite (įvesite keletą naujų automobilių). Beje. Pavadinimas bei Gamybos Metai. Joje bus rodomi visi naujausi duomenys – iš naujo užklausos kurti nebereikės. Būtent dėl šios priežasties šis duomenų išrinkimo būdas yra pranašesnis nei paprastas filtravimas. gautume lentelę su visais įrašais iš lentelės AUTO. nes eilutėje Show (Rodyti) visiems laukams sudėliotos varnelės. Kaip pastebite. todėl eilutėje Criteria (Sąlyga) nurodysim šį reikalavimą: stulpelyje Gamintojas parašykite “Ford” ir spauskite Enter. reikės atsidaryti jau išsaugotą užklausą. įveskite pasirinkite File užklausos pavadinimą (“NaujiFordai”) ir spauskite OK. Naujų Ford automobilių išrinkimo užklausa Užklausos lange esančioje lentelėje AUTO dukart spragtelėkite lauką ValstNum. Išsaugokite užklausą – priemonių juostoje paspauskite mygtuką Save arba meniu Save. todėl šiam laukui varnelę skiltyje Show nuimkite. ACCESS 174 . Rezultatuose bus rodomi visi keturi pasirinkti laukai. kurioje bus surašyti tie Ford automobiliai. Jis visada bus toks pat (Ford). užklausos rezultato vaizdas niekuo nesiskiria nuo paprastos lentelės. Šios sąlygos mums nepakanka – reikia atrinkti tik naujus automobilius.

Išrinkimo užklausa iš trijų lentelių: nuomininkai iš R raidės Pasirinkite tuos laukus. kad nenorime rodyti jokių duomenų iš tarpinės lentelės NUOMA. Atsiradusiame lentelių sąraše paeiliui dukart spragtelėkite visas tris lenteles ir uždarykite sąrašą (Close).). stulpelyje Pavardė eilutėje Criteria (Sąlyga) parašykite simbolius “R*”. DB lange atsiverskite užklausų grupę. tačiau jeigu norite tiesiog pereiti į jos redagavimo režimą. Taigi prireiks visų trijų lentelių.. kad ryšiai matytųsi aiškiau. Pvz. pele galite jas išdėstyti taip.. kuriuos norite matyti rezultatuose: dukart spragtelėkite laukus Vardas ir Pavardė lentelėje ASMUO. dukart spragtelėkite Create query in Design View. Pvz. Kartu su tarpusavio ryšiais užklausos lange atsirado trys lentelės. kai prireikia duomenis išrinkti iš kelių lentelių. kurių pavardė prasideda raide “R”. DB lange dukart spragtelėję užklausą iškart pamatysite jos rezultatus. kurių pavardės prasideda raide “R”. Klientų pavardės surašytos lentelėje ASMUO. nes tik joje surašyta informacija apie konkrečius nuomos atvejus. Jei patinka. laukus Gamintojas ir Pavadinimas lentelėje AUTO..2. Pastebėsite. pažymėkite ją DB lange ir spauskite mygtuką Design . jei dabar užklausa rodo naujų Ford sąrašą (189 pav. o Renault automobiliai). domina nebe Ford.Kai užklausa atidaryta. (žvaigždutė simACCESS 175 . galime greitai pereiti iš jos duomenų atvaizdavimo režimo į užklausos redagavimo režimą ir atgal. 18. kuriame galite pakeisti užklausos sąlygas (pvz. KELIŲ LENTELIŲ IŠRINKIMO UŽKLAUSA Vienu metu parodome duomenis iš trijų lentelių.A. automobilių pavadinimai – lentelėje AUTO. 190 pav. o informacija apie nuomos sandėrius – lentelėje NUOMA. priemonių juostoje paspauskite mygtuką Design View (Redagavimo režimas) ir pamatysite redagavimo langą (188 pav.). o tik tie. jei ji dar nėra atversta. Naujus užklausos rezultatus vėl pamatysite paspaudę priemonių juostos mygtuką Datasheet View (Duomenų peržiūra) . Tikra užklausų galia atsiskleidžia tuomet. tačiau ji vis vien reikalinga. mus domina kokius automobilius nuomojosi klientai. Kadangi mus domina ne visi klientai.

Tai reiškia. Sukūrėme paprasčiausią išrinkimo (Select) užklausą. ar tikrai norite atlikti pakeitimus. kuri šį darbą automatizuotų (191 pav. stulpelyje Pavardė eilutėje Sort pasirinkite Ascending.. tad nenustebkite. kuri keičia lentelės duomenis. bet laužtiniai skliaustai būtini). spauskite Add ir Close. kad duomenų rikiavimui yra skirta speciali eilutė Sort (Rikiuoti. Jeigu blogų įrašų tūkstančiai. Jei rezultatų nematote. 190 pav. Lentelėje AUTO dukart spragtelėkite laukus Gamintojas ir Gamybos Metai. kad nieko neįvyko. Atsidarykite AUTO lentelę ir paACCESS 176 . Eilutėje Criteria stulpelyje Gamintojas parašykite “Renault”. Jei tokių įrašų nedaug.A. paprasčiausia būtų atsidaryti lentelę ir paeiliui pakeisti kiekvieną datą. rankiniu būdu daryti pakeitimus – Sizifo darbas. Paprasčiausia tiesiog paspausti priemonių juostos mygtuką Run (Paleisti) . Accessas užrašą šiek tiek pakeis priderindamas jį prie savo sintaksės. DB lange užklausų grupėje 191 pav. Tačiau mus domina kitokia užklausa. rezultatą galite pamatyti paspaudę priemonių juostos mygtuką Datasheet View (Duomenų peržiūra) . jei mažėjančia tvarka – Descending. Nekreipkite į tai dėmesio (190 pav. paaiškėjo. Priešingu atveju gali ir neklausti. nei turėtų būti). jei paspaudus mygtuką atrodys. Užklausa padaryta. kad visų Renault automobilių pagaminimo datos lentelėje AUTO įvestos klaidingai (metais senesnės. Accessas paklaus. Atkreipkite dėmesį į tai.3.bolizuoja bet kokius simbolius).). kad Gamybos Metai lauke įrašyta data bus paslinkta metais į priekį. kad užklausos redagavimo lange vietoj eilutės Show (Rodyti) atsirado eilutė Update To (Pakeisti į). spauskite Enter. Užklausą galite išsaugoti paspaudę mygtuką Save dinimą. Pakeiskite užklausos tipą: meniu pasirinkite Query Update query (Pakeitimo užklausa). Galime sukurti tokią duomenų keitimo užklausą (Update query). įvykdyti užprogramuotus pakeitimus galima keliais būdais. DUOMENŲ KEITIMO UŽKLAUSA Sukuriame užklausą.y. t. kuri filtruoja Renault firmos automobilius.). Jei jūsų DB yra įjungtas pakeitimo užklausų perspėjimo mechanizmas (Tools Options Edit/Find Confirm Action queries uždėta varnelė). Pastebėsite. Tarkim. Įvykdyti šią užklausą. Duomenų keitimo užklausa dukart spragtelėkite Create query in Design View. Pasirinkite lentelę AUTO. 18. patikrinkite visas tris lenteles – gal jose nėra tinir įvedę jos pavakamų duomenų. Šioje eilutėje ties stulpeliu Gamybos Metai parašykite “[Gamybos Metai]+1” (kabučių nereikia.). Pvz. jei norite duomenis surikiuoti didėjančia tvarka pagal pirmąsias pavardžių raides.

kad trečiasis stulpelis pavadintas SumOfKiekKm – rodys bendrą kiekvieno kliento atitinkamu automobiliu nuvažiuotą kilometrų skaičių (193 pav. TEORINĖ DALIS 18. Kitas būdas įvykdyti šią užklausą – išsaugoti. norite sužinoti.A. uždaryti ją ir dukart spragtelėti jos pavadinimą DB lange. Pavadinimas bei KiekKm. Tokį užrašą palikite laukams Pavardė bei Pavadinimas. pažymėkite ją DB lange ir spauskite Design . Grupavimo užklausa nuomojo tik vieną kartą. Crosstab (Sankirtos). Tokiu atveju reikia įjungti grupavimo režimą – priemonių juostoje paspauskite mygtuką Totals (Sumavimai) ir užklausos redagavimo lange atsiras papildoma eilutė Total (Iš viso).2. kurioje automatiškai užsirašo Group By (Grupuoti pagal šį lauką).2. tada užklausą reikia sukurti iš trijų lentelių. užklausa parodys daug įrašų.1 ir 18. Append (Lentelės papildymo) bei Delete (Duomenų naikinimo). 192 pav. MakeTable (Lentelės sukūrimo).A.). Tačiau. Tuo tarpu mus domina bendras nuvažiuotas kelias. B. pamatysite. jei klientai tą patį automobilį nuomojo daug kartų.tikrinkite įrašus – visų Renault pagaminimo metai turėjo padidėti vienetu. Pati populiariausia yra duomenų atrankos užklausa – Select Query. kiek kilometrų kiekvienas klientas yra nuvažiavęs atskiru automobiliu. Jei norite užklausą pakoreguoti.).A. Jei dabar atversite šios užklausos rodomus duomenis (mygtukas Datasheet View ). Update (Duomenų keitimo). ACCESS 177 .B. tačiau stulpelyje KiekKm jį keiskite į Sum (Suma. Tarkime.1. Užklausa vėl padidins lauko Gamybos Metai vertę tam tikruose įrašuose. aprašyta skyreliuose 18. Jei visi klientai kiekvieną automobilį 192 pav. Pasirinkite joje laukus Pavardė. Šių užklausų atveju yra labai patogus sumavimo režimas. kaip aprašyta 18. UŽKLAUSŲ ĮVAIROVĖ Užklausos gali būti šių rūšių: Select (Atrankos).

meniu pasirinkite Query Crosstab Query. klientų pavardės surašytos atskirose eilutėse. tačiau stulpelių antraštės įgijo naudotų automobilių pavadinimus.Jei būtume pasirinkę kitą užklausos tipą – Crosstab query (Sankirtos užklausa). jei parduodame visus Ford automobilius. Atsirado dar viena eilutė: Crosstab (Sankirta). Tokiu atveju 196 pav. Redagavimo režime atsida193 pav. Make-Table (Lentelės sukūrimo) bei Append (Lentelės papildymo) užklausos vartojamos retai. Jos gali būti ypač parankios kuriant dideles DB su daug lentelių arba persiunčiant didelius kiekius duomenų iš vienos lentelės į kitą. tenkinančių tam tikras sąlygas. NUOMA bei ASMUO) ir pasirinkti joje laukus Pavardė bei Gamintojas. reikia sukurti užklausą iš trijų lentelių (AUTO. kuriuos vairavo klientas Kamikadze. Pvz. kodėl ji taip vadinama: kaip įprasta. kai reikia ištrinti daug įrašų. Sankirtos užklausos rezultatas mą rezultatą (195 pav.) Dabar galite suprasti. o eilučių ir stulpelių sankirtose vaizduojamas kliento nuomotais automobiliais nuvažiuotų kilometrų skaičius.). Duomenų naikinimo užklausa reikia pakeisti užklausos tipą meniu komanda ACCESS 178 . Joje stulpeliui Pavardė parinki194 pav.. Sankirtos užklausos redagavimas te vertę Row Heading (Eilutės antraštė). Update (Duomenų keitimo) užklausa aprašyta skyrelyje 18. Grupavimo užklausos rezultatas rykite ką tik sukurtą sumavimo užklausą. 194 pav. pateiktame pavyzdyje duomenys galėjo būti atvaizduoti dar vaizdžiau. Mygtuku Datasheet View atverskite šios užklausos generuoja195 pav. Delete (Duomenų naikinimo) užklausa naudojama tada.A. stulpeliui Pavadinimas parinkite Column Heading (Stulpelio antraštė). o stulpeliui KiekKm – Value (Vertė.3.

A. Formos leidžia imti duomenis tiek iš lentelių. Kadangi norime perkelti visus laukus. PRAKTINĖ DALIS 19. Dukart spragtelėkite užrašą Create form by using a wizard (Sukurti formą naudojant vedlį). tiek iš užklausų ir atvaizduoti juos daug laisvesniu pavidalu. tačiau tik lentelių pavidalu. VIENOS LENTELĖS FORMA Sukuriame formą klientų lentelei papildyti. Iš pradžių sukursime paprastą formą pasinaudodami Access vedliu. Tuos laukus. Užklausos išrenka lentelių duomenis ir juos patogiai pateikia vartotojui. o kituose skyreliuose tą mėginsime padaryti “rankomis”. Dėl šios priežasties gerai padarytoje DB visi duomenys yra įvedami arba peržiūrimi kaip tik formose. kuriuos norime matyti formoje. Naudojamės vedliu. FORMOS Lentelėse įdėtus duomenis galima paprasčiausiu būdu filtruoti. kad DB išskaidymas į kelias tarpusavyje susijusias lenteles neapsunkina duomenų įvedimo (nors perskaičius skyrių apie lenteles ir jų ryšius. atsiranda visų lentelės ASMUO laukų pavadinimai. iš kokios lentelės kokius laukus norime matyti formoje.1.). turime perkelti į dešinę lango dalį. Sukurti formą yra kiek sudėtingesnis darbas. Duomenų bazės lange pereikite į formų grupę paspausdami mygtuką . Paspaudus priemonių juostos mygtuką Run (Paleisti) atitinkami įrašai bus ištrinti tuoj pat ir visiems laikams. o stulpelyje Gamintojas – “Ford” (196 pav.). galėjo taip pasirodyti). Atsivėres vedlys klaus. todėl atsargiai elkitės su duomenų naikinimo užklausomis! 19. nei sudaryti lentelę ar užklausą. Pirmiausia jis norės išsiaiškinti. Sąraše Tables/Queries (Lentelės/Užklausos) pasirinkite lentelę ASMUO (197 pav. Lango dalyje. spragtelėkite dvigubą rodyklę dešinėn “>>” vaizduojantį mygtuką.A.Query Delete Query. kokios formos mes norime. kurios turėtų iliustruoti. Šiame skyriuje sukursime keletą formų. ACCESS 179 . kuri vadinasi Available Fields (Galimi laukai). Belieka nurodyti naikinamų įrašų sąlygas eilutėje Criteria: stulpelyje Pavardė reikia parašyti “Kamikadze”.

t. O ir vietoje užrašo “PID” galėtų būti aiškesnis pavadinimas “Asmens kodas”. išsaugota ir atversta (198 pav. kai įvesite įrašą ir pereisite į kitą. kad įrašo įvedimo metu formos kairėje atsiras piešinėlis . Datasheet (Duomenų lango – iš esmės atrodo taip. Patekę į paskutinį (tuščią) įrašą galite jame įvesti naują asmenį. kad jis atsirado lentelėje.2 skyrelyje. tiesiog paspausti mygtuką Finish (Baigti). Šį kartą pasirinkite.197 pav. Kaip ištaisyti šiuos trūkumus. kaip. Paprastai Accessas siūlo International stilių. Kaip pastebite. Pastebėsite. nors galite pasirinkti bet kurį kitą. Pirmas formų vedlio langas Spauskite Next (Toliau) ir vedlys atvers kitą langą. Forma bus sukurta. Tik tada. Tabular (Lentelinio – laukai išdėstomi eilute). ir vėl spauskite Next. Jei pasiūlys pavadinimą ASMUO. kokiu vardu norėtumėte pavadinti formą. kur klaus kokio duomenų išdėstymo pageidautume: Columnar (Stulpelinio – laukai išdėstomi stulpeliu žemyn). teksto ir fono spalvas. Jei įvedę įrašą pažvelgsite į lentelę ASMUO. ACCESS 180 . Pasinaudodami formos apačioje esančiais valdymo mygtukais galite pereiti iš vieno įrašo į kitą. Ji yra neatskiriamai susijusi su lentele. pieštukas vėl atvirs į trikampį . Paskutiniame lange vedlys klaus. Justified variantą. Spauskite Next. pavyzdžiui. pamatysite. galite jo nekeisti. skaitykite 19.A.y. trūksta vietos asmens kodui. lentelė) ar Justified (Išlyginto – laukai išdėliojami kuo talpiau). kad forma kitu būdu atvaizduoja lentelės duomenis. Tai reiškia.). Trečiame vedlio lange jums bus suteikta galimybė parinkti formai stilių.

A. Kaip pastebite.). Jei kurios nors operacijos metu forma beviltiškai “susigadins”. ji išbarstyta taškeliais. Mūsų tikslas – pakeisti antraštės “PID” pavadinimą ir šiek tiek praplėsti po ja esantį lauką PID. DB lange formų grupėje susiraskite ir pažymėkite (spragtelėkite) formą pavadinimu ASMUO. o likusią laisvą vietą paskirkime lauku PID. Naudojantis vedliu sukurta forma lentelei ASMUO peržiūrėti ir pildyti 19. kad būtų lengviau sulygiuoti formoje esančius objektus ir laukus. Sumažinkime lauko Pavardė dydį.2. paslinksim lauką Vardas į dešinę. Forma ASMUO redagavimo režime ACCESS 181 .198 pav. Forma atsidarys redagavimo režime (199 pav. 199 pav. Dabar spauskite DB lange esantį mygtuką Design . FORMOS REDAGAVIMAS Keičiame jau sukurtos formos ASMUO vaizdą. klaviatūroje paspauskite Ctrl-Z (tai greičiausias Undo komandos iškvietimas).

kai pelės žymiklis virš lauko Pavardė pavirs ranka . o apatinis – laukas. Tuomet. Dabar visą šį lauką patempsime į dešinę. Lauko dešiniojo krašto tempimas sas apibrėš šį lauką rėmeliu. arba klaviatūroje Ctrl-S. Jei viską darėte taip. vėl spragtelėkite ją. kol neliks tarpo tarp jo ir lauko Pavardė (202 pav. rezultatas turėtų būti panašus į 203 pav. 201 pav. Pastebėsite. kad antraštė taip pat juda kartu. kad atsirastų vietos laukui Vardas. Luktelkite sekundę. Galbūt jį reikia patobulinti. 202 pav. kad antraštės fonas pakeitė spalvą ir atsirado teksto žymiklis. Spragtelėkite paryškintą antraštę PID (formoje yra du užrašai PID. viršutinė yra antraštė). Pasigrožėkite savo darbu. Paspauskite pelę ir kokį centimetrą tempkite lauko kraštą į kairę. skirtas duomenims). Pastatykite pelę ant dešiniajame krašte esančio kvadratėlio – pelės žymiklis pavirs rodyklėmis (200 pav. Acces200 pav. Po visų šių smulkių operacijų pagaliau padidinome PID lauką tiek. kaip parašyta. Dabar praplėskite lauką į dešinę iki lauko Varlio. Uždarykite ją. Laukas Vardas nutemptas dešinėn Spragtelėkite lauką PID. tempkite lauką į dešinę. Pastebėsite. Išsaugokite formą (meniu File Save. Pelės žymiklis pavirs rodyklėmis das. Tekstas įvestas. ACCESS 182 . Kad forma būtų atidaryta įprastiniame duomenų vaizdavimo režime. arba priemonių juostoje mygtukas Save ).Spragtelėkite lauką Pavardė (formoje matosi du užrašai “Pavardė”: viršutinis – antraštė. Liko pakeisti šio lauko antraštę. atsistokite ant dešiniajame jo krašte atsiradusio kvadratė.).). Klaviatūra ištrinkite raides “PID” ir įveskite “Asmens kodas”. Laukas Pavardė nutemptas dešinėn Pele tempkite lauką Vardas dešinėn tol. Dabar tarp laukų Vardas ir Pavardė atsirado tarpas (201 pav.).). Šiame paveiksle antraštės “Asmens kodas” rėmelis yra per trumpas. kurio kraštuose matysis juodi kvadratėliai (200 pav. dukart spragtelėkite pele DB lange. nedelsdami laiko pradėkite. kad į jį laisvai tilptų bet koks asmens kodas. Ji bus apibrėžta kvadratėliu. Pele spragtelėkite kurioje nors kitoje formos vietoje. Kadangi jau gerai žinote kaip šį trūkumą ištaisyti. o antraštės “Pavardė” – per ilgas.

Šį kartą sukursime formą “rankomis”. Atsivers langas su daugybe eilučių. būtų daug patogiau. kad negalime mintinai mokėti ilgų asmens kodų ar automobilių numerių. Atėjus klientui. jo išsinuomojamo automobilio valstybinis numeris (visa informacija apie firmos automobilius laikoma lentelėje AUTO). kuri leidžia patogiai pildyti lentelę NUOMA. bei data. Sukursime tam pritaikytą formą. tad tenka žvilgčioti į lenteles ASMUO bei AUTO ir kopijuoti tuos duomenis.A. ACCESS 183 . Nuo šiol forma bus susieta su šia lentele. Formos sa204 pav. Jei galėtume padaryti taip. iš kur imami duomenys.). Vienas iš jų nusako formos duomenų šaltinį. Lentelėje NUOMA yra įvedami visi automobilių nuomos sandėriai. čia įvedamas jo asmens kodas (visa informacija apie klientą įvedama lentelėje ASMUO). Tokią užduotį galima įvykdyti. Sunkiausia pildant šią lentelę yra tai. nesinaudodami vedliais. Šalia jos atsiradusiame sąraše pasirinkite lentelės NUOMA pavadinimą. Jo antraštėje turi būti parašyta “Form” (204 pav. FORMA TARPINEI LENTELEI Sukuriame formą.203 pav. Formos parametrų langas vybių sąrašą atverskite dukart spragteldami pilką zoną už taškuoto fono ribų (arba meniu pasirinkite View Properties). Atsiras tuščia taškuota forma. Pirmoji formos savybė yra Record Source (Įrašų šaltinis) – ji kaip tik ir nusako.3. bet kaip tą padaryti? Kiekviena forma turi daugybę savybių (parametrų). Spragtelėkite šią savybę. DB lange formų sąraše dukart spragtelėkite užrašą Create form in Design view (Sukurti formą redagavimo režime). Forma ASMUO po redagavimo 19. kad įvedus asmens pavardę jo kodas atsirastų pats. Mes norime ją susieti su lentele NUOMA.

kad jie užimtų kuo mažiau vietos. padedantis nustatyti jo savybes. Mes siekiame patogumo įvedinėjant laukus PID bei ValstNum: juose reikia įvesti tuos numerius. Patikrinkite. Šių objektų dydį sąrašas bei padėtį galima laisvai keisti. Dabar kartą spragtelėkite parankinės mygtuką Combo Box (Sąrašo tipo objektas). Jeigu tokiu būdu perkeltumėte visus laukus į formą. Kiek kitaip atrodytų tik laukų išsidėstymas. įspauskite jį. Trumpai šnekant. Žiūrėti skyrelyje 19. kuriame vėliau 205 pav. ar šiame lange įspaustas mygtukas Control Wizards (Objektų sukūrimo vedliai) . Atsiverskite meniu sąrašą View (Peržiūra) ir patikrinkite. Nepaisydami to. Mes sukursime dar keletą papildomų objektų – atsiverčiamų sąrašų (Combo Box). kurio valstybinio numerio gerai nepamenate. Išsaugokite formą pavadinimu NUOMA. padedančius sukurti sudėtingesnius objektus. uždarykite ją ir vėl atverskite normaliame režime (dukart spragtelėkite jos pavadinimą DB lange). Tuo pat momentu įsijungs sąrašo objekto vedlys. Įsivaizduokite. kad žymiklis pavirto Combo Box elemento simboliu. ar langas atverstas – monių langas meniu sąraše View turi būti įspaustas punktas . nors nebūtinai tokios formos. įspauskite jį. šioje formoje nėra daug prasmingos informacijos. kuriame Accessas automatiškai surašo visus formai prieinamus laukus. Formoje automatiškai atsiras du objektai – antraštė (paryškintas užrašas PID) bei teksto langelis. Priedinamąją parankinę (Toolbox). Pamėginkite iš šio lango pele paimti lauką PID ir nutempti jį į formą. kuriame reikalingas asmens kodas bei automobilio valstybinis numeris? Teks žiūrėti į lenteles ASMUO bei AUTO. Kol kas visi sukurti laukai tegu lieka. Susiraskite ekrane priemonių langą – jis turėtų būti panašus į 206 pav. Pastatykite pelę virš formos – pamatysite. Jei ne. Iš arčiau panagrinėję įrašus turėtumėte suprasti. Tokį rezultatą pasieksime formoje sukūrę sąrašo tipo objektą (Combo Box). kuris įjungia vedlius.Formos susiejimą su lentele NUOMA galima patikrinti atvertus langą. kad atėjo senas klientas. Ekrane atsiras nedidelis langas.A. paprastas visų lentelės NUOMA laukų išdėliojimas formoje nėra mūsų tikslas. kaip parodyta 206 pav. ar punktas yra įspaustas. Spragtelėkite pele bet kurioje formos vietoje (kur nors per vidurį) – bus sukurtas atverčiamas sąrašas. kuriame bus surašyti visi lentelės NUOMA laukai (205 pav. ji pasidarytų identiška lentelei NUOMA. ACCESS 184 . tad jokios naudos neturėtume. Kaip jūs įvesite naują įrašą. Vietoj PID numerio mes būtume linkę rašyti asmens pavardę bei vardą.2. duomenų įvedimas taip pat niekuo nesiskirtų nuo tiesioginio jų įvedimo lentelėje. Patikrinkite. Jei ne.). be valstybinių automobilių numerių bei asmens kodų. kad. Norėdami sukurti Combo Box objektą turime būti atidarę va206 pav. Pasistenkite sudėlioti juos taip. kurio pavardę gerai prisimenate (Kamikadze) ir nori išsinuomoti savo mėgstamą ZAZ. o numerį tegu automatiškai įveda Accessas. Atsiverskite formą NUOMA redagavimo režime (DB lange pažymėkite formą ir spauskite Design). kurių mes nelabai prisimename. Laukų normalaus režimo metu matysis PID lauko vertės. Tiesa.. formoje būtinai sudėliokite visus prieinamus laukus.

Sąrašo tipo objekto (Combo Box) vedlys (1 iš 6) Antrame lange vedlys klaus. kuriame klientų pavardės būtų kartu su jų asmens kodais. Sąrašo tipo objekto (Combo Box) vedlys (2 iš 6) ACCESS 185 . 208 pav. ar vertes įvesime patys (antras). Pagal ankstesnį aprašymą pasirinkite ASMUO.Pirmiausia vedlys klaus. iš kur norime imti duomenų vertes kuriamame sąraše – ar iš lentelės (pirmas variantas). Spauskite Next. ar siesime su formoje vaizduojamu įrašu (trečias). Pasirinkite pirmąjį variantą ir spauskite Next. 207 pav. Mes norime sukurti sąrašą. iš kokios lentelės imsime duomenis. taigi duomenis imsime iš lentelės ASMUO.

Pirmiausia dešinėn pusėn perkelkite laukus PID ir Pavardė. Next. Toks variantas kaip tik ir reikalingas – sąraše mes norime ieškoti žmogaus pavardės. Mus domina visi laukai. Ypač čia svarbi laukų pasirinkimo eilės tvarka.Vedlys siūlys išsirinkti lentelės ASMUO laukus. kad laukas PID sąraše bus nematomas. Varnelė ties Hide key column (Paslėpti prasminį lauką) reiškia. Sąrašo tipo objekto (Combo Box) vedlys (4 iš 6) ACCESS 186 . Juos pakeisti galite pele patempdami stulpelių antraščių kraštus. tik tada – lauką Vardas. Asmens kodu pasirūpins Accessas. 210 pav. Šių veiksmų svarba paaiškės vėliau. 209 pav. Būtent todėl trečiame žingsnyje lauką Pavardė parinkome prieš lauką Vardas. Sąrašo tipo objekto (Combo Box) vedlys (3 iš 6) Vedlys leidžia nustatyti norimus sąrašo stulpelių dydžius. kuriuos norime matyti sąraše.

Procesas baigtas. tuščią įrašą). šeštas vedlio klausimas visada labai paprastas. kuri jau yra sąraše. Svarbiausia tai. Objektui reikia sukurti antraštę. Jei atversite sąrašą ir parinksite jame kitą pavardę. Išeikite iš sąrašo – pele spragtelėkite bet kurį kitą formos lauką.Dabar vedlys klausia. Jei lentelė NUOMA nebuvo tuščia (jei tuščia. taip ir pavadinkite – “Pavardė”. uždarykite formą. atidarykite normaliame režime (212 pav. įveskite keletą įrašų ir vėl ją atidarykite). pažymėkite. ką norime daryti su ta verte. taip pat vienas sąrašo tipo objektas. kad norite “pasirinktą vertę padėti į formos lauką PID”. bet ir jo pavardė (sąraše). Išsaugokite ją. PID lauke atsirado asmens kodas – jo įvesti nebereikėjo. todėl vėl pereikite į formos redagavimo režimą (Design). nors Accessas įsivaizduos. automatiškai pasikeis ir PID lauke įrašytas asmens kodas. Išmėginkite šios formos veikimą. Kadangi sąraše pirmiausia matysis pavardė. turėtumėte matyti pirmąjį jos įrašą. kad Accessas automatiškai siūlo pavardės pabaigą. tereikės sąraše parinkti kliento pavardę.). kad parinkome vertę iš pirmojo nematomo stulpelio PID. Mėginkite įvesti naują įrašą – nueikite į lentelės pabaigą (į paskutinį. Kadangi rinksimės pavardę ir vardą. kurią pasirinksime sąraše. Atšaukite paskutinius įrašus – du kartus klaviatūroje paspauskite Esc. Pamatysite. Sąrašo tipo objekto (Combo Box) vedlys (5 iš 6) Paskutinis. Spauskite Finish (Baigti). Dabar formoje turėtų būti visi lentelės NUOMA laukai su antraštėmis. pele pažymėkite pavardžių sąrašą ir klaviatūroje pradėkite rašyti pavardę. Užduotis atlikta – įvesdami naują įrašą galite nebeieškoti asmens kodo – jis bus įvedamas automatiškai. Liko vienas nebaigtas darbas. susietas su lauku PID ir turintis antraštę “Pavardė”. kad dabar formoje turi būti matomas ne tik kliento asmens kodas PID. ACCESS 187 . 211 pav.

Penktame vedlio lange būtinai susiekite sąrašo grąžinamą vertę su formos lauku ValstNum. Ketvirtame vedlio lange pasirinkite norimus sąrašo stulpelių dydžius. Išsaugokite formą ir išmėginkite. kurį mes siesime su formos lauku ValstNum.212 pav. kaip ir asmenų. o ne pavardes) gali būti pašalinti sukūrus atitinkamą formą (atsiverčiantys sąrašai leidžia įvesti pavardes. ši paprasta forma nėra ideali. o asmenų kodus Accessas suranda pats). Įsijungs vedlys.). bet puikiai iliustruoja faktą. iki visiškai funkcionuojančios formos dar liko paskutinis žingsnis – sukurti analogišką sąrašo objektą automobiliams. pele spragtelėkite kurioje nors laisvoje formos vietoje. o išnuomojimo datos lauke parašykite šios dienos datą. nes tai bus raktažodžio sąrašo laukas. Automobilių sąrašas kuriamas visiškai taip pat. o trečiame lange dešinėn pusėn perkelkite visus lentelės AUTO laukus. Svarbu. kad laukas ValstNum būtų paslėptas (jei ne. Spauskite Finish. Patikrinkite. operaciją kartokite iš pradžių). Visi kodai bei numeriai formoje atsiranda automatiškai. kad pirmasis laukas būtų ValstNum. Be abejo. pirmu atveju atsakykite. Priemonių lange spauskite mygtuką Combo Box (206 pav. Įveskite naują nuomos įrašą – asmenų sąraše pasirinkite pavardę. Kitame lange pasirinkite lentelę AUTO. kaip ji veikia. kad sąrašo vertes imsite iš lentelės (pasirinkite pirmą atsakymo variantą). Lentelių išskaidymo sukelti duomenų įvedimo sunkumai (lentelėje NUOMA tenka įvedinėti asmenų kodus. kad Access duomenų bazėje gali sugyventi du dalykai: lentelių išskaidymas siekiant išvengti duomenų dubliavimo bei duomenų įvedimo patogumas. Kaip ir anksčiau. ACCESS 188 . automobilių sąraše – automobilio pavadinimą. paskutiniame lange įveskite sąrašo antraštę (gali būti “Automobilis”). kad nereiktų kas kartą įvesti jų numerių. Forma NUOMA su atsiverčiančio sąrašo objektu Kaip jau turbūt supratote.

kuri pavadinta Detail (Detalės) vardu. Didelė formos parametrų dalis prasideda žodžiu On. kurios šiame režime vaizduojamos tik vieną kartą (214 pav. ACCESS 189 .B. Datasheet (Lentelės pavidalo) – forma iš esmės įgauna paprastos lentelės pavidalą. kad forma turi ir daugiau dalių. Šią temą jums teks išsiaiškinti patiems. pamatysite. Jas galima praplėsti. • Default View (Nustatytas vaizdas) – tai parametras. nusakantis nustatytą formos vaizdą. Tai parametrai. pvz. Continuous Forms (Nenutrūkstamos formos) – šis režimas reikalingas norint sutalpinti lange kuo daugiau įrašų (213 pav.1. atverstoje formoje duomenis bus galima tik peržiūrėti. Keletas naudingų parametrų: • Record Source (Įrašų šaltinis) nusako. Jei įjungsite No. kurie vaizduoja duomenis. daug kartų kartojama ta formos dalis. • Picture (Paveikslas) – leidžia formos fonui parinkti paveikslą. FORMŲ PARAMETRAI Kiekviena forma ir kiekvienas formos objektas turi gausybę parametrų (savybių). Formos parametrus galima pamatyti atvertus formą redagavimo režime ir dukart spragtelėjus pilką foną šalia jos. padidinkite formos langą). Jei formos redagavimo režime įjungsite meniu punktą View Form Header/Footer (Formos viršutinė/apatinė antraštė). Galimi variantai yra šie: Single Form (Viena forma). nusakančių jų vaizdą. Kai formos nenutrūkstamos.). On Close (Uždarant) parametras leidžia parinkti funkciją arba makrokomandą. Naudojant šį parametrą neprarandamas geras formos vaizdas (jei nepastebite šio režimo ypatybių.. Atsivers kelių skilčių parametrų langas (204 pav. tačiau skiltis All (Visi) atverčia išsamų visų parametrų sąrašą. kaip forma reaguos į vieną ar kitą įvykį. Gali pagyvinti arba visiškai sujaukti formos vaizdą.). kurią forma vykdys jos uždarymo metu. iš kokios lentelės ar užklausos imami formos duomenys. kai forma veikia normaliu (duomenų peržiūros ar įvedimo) režimu. TEORINĖ DALIS 19.B. • Caption (Antraštė) – tai užrašas formos lango antraštėje. Šioje vietoje prasideda programavimas Visual Basic kalba. Accessas neleis jų keisti. o Detail dalyje palikti tik tuos objektus. leidžiantys nustatyti. kai vienu metu formoje matomas tik vienas įrašas. ryšį su duomenimis ar reakciją į pelės bei klaviatūros paspaudimus. • Allow Edits (Ar leisti redagavimą) – du variantai: Yes (Taip) arba No (Ne). sudėti ten antraštes. Kiekvienoje lango skiltyje išskirta tam tikra parametrų grupė.).

paruošta Continuous Forms režimui ACCESS 190 .213 pav. Forma. Forma Continuous Forms režime 214 pav.

Tai objektas. • Teksto laukas (Text Box) skirtas duomenims formoje vaizduoti. Visi jie sudėti parankinėje (Toolbox). Gana paprasti objektai šioje parankinėje yra: • Paveikslas (Picture). Jei teksto lauke esant normaliam formos režimui pakeisime duomenis. kurį paspaudus pele ar klaviatūra (Enter arba tarpu) įvykdoma tam tikra makrokomanda ar funkcija. atsiverstų šio objekto vedlys. Norint įterpti šį objektą į formą. Jis dažniausiai būna susietas su kuriuo nors lentelės ar užklausos lauku. Naudojantis vedliu (kai parankinėje yra įspaustas mygtukas Control Wizard ) be jokio programavimo galima savo sukurtiems mygtukams priskirti vieną iš standartinių Access komandų. kuri atsiverčia formos redagavimo režime pasirinkus meniu View Toolbox. teksto laukai ir atverčiami sąrašai.19. Suraskite kompiuterio diske norimą paveikslą. ir vieną eilutę. pasikeis ir atitinkamame lentelės įraše esantys duomenys. • Mygtukas (Button). dukart spragtelėkite šį objektą) pasirinkite eilutę Picture ir spauskite šalia atsiradusį tritaškį. ACCESS 191 . kai yra užverstas. • Atverčiamas sąrašas (Combo Box) – tai objektas. skirtas aprašymams laikyti. Pvz. tiek joje esantį tekstą. • Antraštė (Label) – tai objektas. Atverčiamas sąrašas gali būti susietas su kuriuo nors formai priskirtos lentelės lauku. jo savybių lange (jei tokio nematote.2. FORMŲ OBJEKTAI: MYGTUKAI. Šis objektas bet kurioje formos vietoje leidžia įterpti kokį nors piešinėlį (firmos logo ar pan).3. Plačiau apie tai skaitykite skyrelyje 19. PAVEIKSLAI IR KITI OBJEKTAI Prieš tai esančiuose skyreliuose plačiau ar siauriau buvo aprašyti trys formose naudojami objektai – antraštės.B. Formose gali būti daugiau objektų.. Dažniausiai duomenis jis ima iš lentelės. kuris rodo keletą duomenų eilučių kai yra atverstas.A. parankinėje pasirinktumėte mygtuką Command Button (Veiksmo mygtukas) ir pele spragteltumėte kurioje nors formos vietoje. Galima keisti tiek antraštės vietą formoje. jei atidarytumėte formą ASMUO redagavimo režime.

kokį veiksmą norime susieti su šiuo mygtuku. 216 pav. Veiksmo mygtuko vedlys (Langas 2 iš 3) ACCESS 192 . Jeigu siūlomas piešinėlis nepatinka. Jums patinkantį piešinėlį galite susirasti ir diske (mygtukas Browse – Naršyti). žymėkite Show All Pictures (Rodyti visus piešinėlius). Vienas iš variantų gali būti Form Operations (Formų veiksmai) kategorijos įvykis Close Form (Uždaryti formą).Mygtuko vedlys iš pradžių klaus. Veiksmo mygtuko vedlys (Langas 1 iš 3) Antrajame lange mygtuko kūrimo vedlys leis parinkti mygtuko užrašą (jei pasirinksite variantą Text) arba piešinėlį (jei pasirinksite Picture). atsivers standartinių piešinių sąrašas. 215 pav.

o ataskaitas verta kurti naudojantis vedliais – nereikia rūpintis dizainu.1. ACCESS 193 . Pirmame vedlio lango sąraše Tables/Queries (Lentelės ir Užklausos) pasirinkite lentelę ASMUO. ATASKAITOS Lentelės reikalingos duomenims laikyti. Nepamirškite. o ataskaitos skirtos duomenims grupuoti ir paruošti spausdinti. kad mygtukas pradės veikti tik tada. užklausos skirtos lentelių duomenims filtruoti. paspausdami “>>”. ne redagavimo režime. Kai kurias formas yra prasminga sukurti rankiniu būdu. Dukart spragtelėdami užrašą Create report by using wizard (Sukurti ataskaitą naudojantis vedliu) iškvieskite ataskaitų vedlį. Visus atsiradusius laukus perkelkite į dešinę lango pusę – po vieną.A. arba visus iš karto. tik turi keletą savybių. Iš esmės ataskaita niekuo nesiskiria nuo eilinės formos. pritaikytų spausdinimui. PRAKTINĖ DALIS 20. trečiajame vedlio lange. formos patobulina jų įvedimą ir vaizdavimą. ELEMENTARI ATASKAITA Sukuriame ataskaitą asmenų lentelės duomenims ir paruošiame spausdinimui. naudodami mygtuką “>”. A. reikia nurodyti objekto (mygtuko) pavadinimą. Spauskite Next. kai forma bus atidaryta normaliame. 20. Duomenų bazės lange ataskaitų grupę atsiverskite paspausdami mygtuką . daugelį sudėtingų operacijų vedliai atlieka automatiškai. kaip įprasta. Būtent šios lentelės duomenis norime perkelti į ataskaitą.Paskutiniame.

todėl iš karto spauskite Next ir pereikite į trečią langą.217 pav. spalvų stilių (Corporate stilius yra vienas solidžiausių) bei ataskaitos pavadinimą (vedlys siūlys pavadinimą ASMUO).). o po to pagal vardą. jokio grupavimo nenorime. kitas DB lange pažymėkite pele ir ištrinkite paspaudę klaviatūroje Delete. Trečiame lange nurodykite. Next. Kadangi visi lentelės ASMUO įrašai yra unikalūs. ACCESS 194 . kaip norime grupuoti duomenis. Spauskite Finish ir ataskaita bus išsaugota bei atversta peržiūrai (219 pav. Ataskaitų kūrimo vedlys (Langas 1 iš 6) Antrame lange vedlys klaus. Galite eksperimentuoti ir kelis kartus sukurti ataskaitą pasirinkdami vis kitokį duomenų išdėstymo būdą bei spalvas. kokia tvarka norėtumėte rikiuoti duomenis. Ataskaitų kūrimo vedlys (Langas 3 iš 6) Likusieji vedlio langai leis pasirinkti jums patinkantį duomenų išdėstymo būdą (Layout). Patikusią ataskaitą palikite. 218 pav. Pateiktame pavyzdyje duomenys iš pradžių rikiuojami pagal pavardę.

ACCESS 195 .A. Bet kurią DB lange esančią ataskaitą galite atidaryti peržiūros režime dukart ją spragtelėdami. pereiti į kitą 219 pav. DB lange pažymėkite ataskaitą (spragtelėkite pele) ir spauskite mygtuką Design (Redagavimas) . kiek ir kokių automobilių išsinuomojo kiekvienas klientas ir kiek kilometrų jis iš viso nuvažiavo.2. Užklausa “Suvestinė” redagavimo režime Sukuriame ataskaitą. Ataskaita ASMUO peržiūros režime puslapį. DUOMENIS GRUPUOJANTI ATASKAITA 220 pav. pasinaudodami meniu komanda File Page Setup (Puslapio parametrų nustatymas) keisti lapo dydį.Atversta ataskaita (219 pav. o komanda File Print – į pasirinktą spausdintuvą siųsti norimus spausdinti puslapius.) primena Wordo dokumentą spausdinimo peržiūros režime. 20. paraštes bei orientaciją. Pelės spragtelėjimu galite padidinti ar sumažinti vaizdą. Jei norite redaguoti jos laukų išsidėstymą ar spalvas. kuri pasakys.

kuri grąžintų trijų lentelių duomenis. tad kiekvienai jų spauskite Add ir Close. Sukūrėme tradicinę kelių lentelių išrinkimo užklausą (220 pav. pavardė. reikia sukurti užklausą. Pasirinkite duomenų šaltinį: užklausą Suvestinė ir visus jos laukus perkelkite į dešinę lango pusę – visi jie reikalingi ataskaitoje. DB lange ataskaitų grupėje (Reports) dukart spragtelėkite užrašą Create report by using wizard (Sukurti ataskaitą naudojantis vedliu). Mus domina visos trys lentelės. Atsivers lentelių sąrašo langas (182 pav.). kuri ims duomenis iš šios užklausos. išsinuomoto automobilio gamintojas. Pavadinimas ir ValstNum. DB lange atsidarykite užklausų grupę ir dukart spauskite užrašą Create query in Design view (Sukurti užklausą redagavimo režime).). o paskutinis – lentelėje NUOMA. Kaip padaryti. pavadinimas bei valstybinis numeris ir nuvažiuotas atstumas. 221 pav. o lentelėje AUTO – laukus Gamintojas. Spauskite Next. Grupuojančios ataskaitos vedlys (Langas 1 iš 7) ACCESS 196 . Pirmieji du laukai laikomi lentelėje ASMUO. lentelėje NUOMA – lauką KiekKm. Nuo to ir pradėkime. Lentelėje ASMUO dukart spragtelėkite laukus Vardas ir Pavardė. kurioje būtų parašytas kliento vardas. kiti trys – lentelėje AUTO. kad ataskaita vienu metu gautų visus šiuos trijų lentelių duomenis? Be abejo. Išsaugokite ją vardu “Suvestinė”.Mes norime sukurti ataskaitą. Dabar sukursime ataskaitą.

Žinodamas. Grupuojančios ataskaitos vedlys (Langas 2 iš 7) Trečiame lange vedlys teiraujasi. todėl iš karto spaudžiame Next. 222 pav. ar norime įvesti papildomų grupavimo lygių. kad užklausa ima duomenis iš trijų lentelių. vedlys mūsų klausia. ACCESS 197 . Dešinėje pusėje vedlys parodo. o kliento asmens informacija laikoma lentelėje ASMUO. pagal kurią lentelę norėtume juos grupuoti. ją ir pasirinkime. kad grupuojama bus pagal asmens vardą ir pavardę. Nenorime. Kadangi prie kiekvieno kliento norėjome surašyti visus jo nuomotus automobilius. Tai mus tenkina. Next.

Grupuojančios ataskaitos vedlys (Langas 4 iš 7) Tolesni vedlio langai įprastai leidžia pasirinkti laukų išdėstymą. Tai reiškia. spauskite Finish ir apžiūrėkite rezultatą (224 pav. Min bei Max. Įdomumo labui pasirinkite ValstNum ir spauskite šalia esantį mygtuką. Mūsų atveju grupuojame pagal asmenis. kad kiekvienoje grupėje bus rodomas bendras nuvažiuotų kilometrų skaičius. Pasirinkite Summary Options (Suvestinių parinktys) ir pažymėkite Sum. ACCESS 198 . o grupės viduje – pagal asmens išsinuomotus automobilius. spalvas bei pavadinimą. Šią ataskaitą pavadinkite “Suvestinė”.). kad rodytų . Kiti galimi variantai yra Avg (Vidurkis).Ketvirtajame lange pasirinkite. pagal ką rikiuosite duomenis kiekvienos grupės viduje. 223 pav.

Šias smulkmenas nesunku ištaisyti. Nereikalingus objektus galima ištrinti pažymėjus juos pele ir klaviatūroje paspaudus Delete. kad suvestinėje yra keletas trūkumų. ATASKAITŲ REDAGAVIMAS Kadangi ataskaita beveik niekuo nesiskiria nuo formos.224 pav. kurioje parašytas angliškas tekstas “Summary…” ir klaviatūroje spauskite Delete. ACCESS 199 . duomenis grupuojanti pagal asmenis ir rodanti bendrą nuvažiuotą atstumą Pastebėsite. DB lange pažymėjus ataskaitos pavadinimą reikia paspausti mygtuką Design . tiek teksto padėtį galima laisvai keisti. Negražiai atrodo ir angliški užrašai Summary for ‘Vardas’ . Atidarykite ataskaitą redagavimo režime (spauskite mygtuką Design ). o turėtų būti surikiuoti pagal pavardę. Linijų ilgį galima keisti tempiant pele už kvadratėlių. Įvairiausių storių ir ilgių linijos yra ypatingas ataskaitų bruožas. Išsaugokite pakeitimus. o tekstinius duomenų laukus surikiuoti norima tvarka. pele pažymėkite antraštę. atidarykite ataskaitą peržiūros režime ir grožėkitės rezultatu. kurie atsiranda jas pažymėjus.1. Vietoje užrašo “Vardas” sąraše pasirinkite “Pavardė”. ir ji bus atversta redagavimo režime. Atsidaro rikiavimą bei grupavimą reguliuojantis langas (225 pav. Ataskaita. Visų pirma – duomenys rikiuojami pagal asmens vardą. 225 pav. TEORINĖ DALIS 20. Tiek antraščių (Label). Paprasčiausias būdas padidinti jų kiekį yra kombinacijomis Ctrl-C ir Ctrl-V jas kopijuoti. Sulygiuoti keletą objektų galima juos pažymėjus (visus juos reikia spragtelėti klaviatūroje laikant paspaustą Shift klavišą) ir meniu pasirinkus vieną iš Format Align (Sulygiuoti) komandų. Meniu pasirinkite View Sorting and Grouping.). Ataskaitos rikiavimo ir grupavimo parametrų langas Dabar sutvarkysim rikiavimą. B. tai ir jos redagavimas yra analogiškas.B.

nei išgirsti. lentelės ir kiti objektai 22. Praktinė dalis 22. Naudojantis kompiuteriu paruošti pateiktį yra nesudėtinga. Toks darbo pristatymas vadinamas pateiktimi (angl. Pateikties vaizdo keitimas B. bet ir iliustracijomis. geriausia tai daryti ne tik žodžiais..2. Jei ginate savo mokslinį darbą ar kolektyvui pristatinėjate naują savo genialią idėją.A. Animacija ir garsas 22. žinoma. presentation). tačiau patogiausia. Teorinė dalis 22.B.1. Pateikties parengimas rodyti A.2.B.A.1. o geriausia – ir pamatyti. Pateikties rodymo automatizavimas 22. Pirmas PowerPointo dokumentas 21.A. Wordu). PATEIKČIŲ RENGIMO PROGRAMA MICROSOFT POWERPOINT 21. Pateiktis tinklalapio forma 202 202 202 205 207 209 209 209 210 210 210 211 214 214 215 Sakoma.3. Paprasčiausias PowerPointo dokumentas A. Praktinė dalis 21.V.2.2. kad geriau pamatyti. Microsoft PowerPoint – viena iš pateikčių rengimo programų. Veiksmo mygtukai B. Pagrindinės skaidrės 21.1. Pateikties kūrimas naudojantis vedliais 21. Teorinė dalis 21. POWERPOINT 200 .A.B. tą galima padaryti įvairiomis teksto ar piešinių tvarkymo programomis (pvz.A. Diagramos. naudotis specialiai tam tikslui skirtomis programomis. Naudodamiesi ja sukursime keletą pateikčių. ir išgirsti tuo pačiu metu.1.B.

sukuriame dokumentą.). PRAKTINĖ DALIS 21. kurią PowerPointas pats dabar siūlo) yra apibraukta ir vadinasi Title Slide (Antraštinė skaidrė) – šį užrašą galite pastebėti skaidrių įterpimo lango dešinėje pusėje (227 pav. Logiška. Norime sukurti paprasčiausią dokumentą. Naujos pateikties kūrimas Pointui nepasibaigė – jis užduoda dar vieną klausimą: kokią pirmą skaidrę mes norime sukurti (227 pav. Atidarykite PowerPointą. neaiškumai Power226 pav. uždarome. PIRMAS POWERPOINTO DOKUMENTAS Atveriame PowerPointą. Pati pirmoji skaidrė (ta. kurioje reikės įvesti PowerPoint programos rinkmenos vardą POWERPNT.A. kurį jums užduos atsiveriantis PowerPointas – kokiu būdu ketinate sukurti naują pateiktį (226 pav. Pirmas klausimas. Atvertame lange pavaizduota keliolika skaidrių su įvairiais teksto ir piešinių išdėstymo būdais. kad pateiktį reikia 201 POWERPOINT .). Jeigu nerandate. tad pasirinkite Blank presentation (Tuščia pateiktis) ir spauskite OK (226 pav.21.). Design Template (Dizaino šablonas) leidžia pasirinkti fono ir teksto spalvas bei stilių. PowerPointo programos atvėrimo mygtuką rasite kompiuterio ekrano apačioje kairėje esančio Start meniu Programs grupėje.). žvilgtelėkite į darbalaukio piktogramas arba pasinaudokite rinkmenų paieškos programa Start Search For Files or Folders. Vietoje tuščio dokumento dar buvo galima pasirinkti kitus variantus: AutoContent Wizard (Automatinio turinio vedlys) leidžia sukurti pateiktį su jau įrašytu (anglišku) tekstu tam tikra tema. PAPRASČIAUSIAS POWERPOINTO DOKUMENTAS A. išsaugojame jį.1. o dabar sukuriame tuščią ir baltą pateiktį. pirmą skyrių dalyje apie Wordą). o Open an existing presentation (Atidaryti jau egzistuojančią pateiktį) leidžia atversti anksčiau diske įrašytą pateikties rinkmeną.EXE (plačiau apie rinkmenų paiešką žr. Su šiais variantais susipažinsite kitame skyrelyje. Pasirodo.

Naujos skaidrės įterpimas Pagaliau atsivertė PowerPointas su nauja tuščia pateiktimi. kurioje užrašyta PowerPoint ir kuriamos pateikties pavadinimas (PresentaPOWERPOINT 202 .pradėti nuo pavadinimo. programos langas šiek tiek primena Wordą. 227 pav.). tad šis variantas mus tinka – tiesiog nuspauskite OK. PowerPointas su tuščia pateiktimi Kaip matote. Prie kitų skaidrių mes dar grįšime. 228 pav. kurioje ką tik sukūrėme pirmą tuščią antraštinę skaidrę (228 pav. Viršuje yra programos antraštė.

apie ką bus pateiktis. Naują lapą įterpti galite pasinaudodami meniu: pasirinkite Insert (Įterpti) New Slide (Naują skaidrę).tion1). kurį mes šiuo metu redaguojame. ar dešiniajame – nesvarbu). Pastebėsite. jei nori įrašyti pastabą). Kaip tą padaryti? Visų pirma susiraskite išsaugotą bylą programoje My Computer (arba Windows Explorer). reikalaujantį nurodyti rinkmenos vardą bei jos išsaugojimo diske vietą. Prisistatykite auditorijai ir trumpai papasakokite. bet jei norite ką nors pakeisti pirmame puslapyje. kuriame parašytas pateikties pavadinimas ir autorius. kad PowerPointas pasiūlė antrą variantą – skaidrę. kuriame mes dar jokio teksto neįvedėme. Pastebėsite. kuri yra tokia pati. Pastebėkite.). Apačioje po juo dar matosi langelis. kad tam yra skirta meniu komanda File Save. Spragtelėkite pele arba klaviatūroje paspauskite Enter. kurias žiūrovai dabar mato POWERPOINT 203 . kur savo pateiktį įrašėte – mums jos netrukus prireiks. Atsivers jau matytas skaidrių pasirinkimo puslapis (227 pav. kaip Worde ar Excelyje). Atsivers antrasis pateikties puslapis.y. Išsaugokite pateiktį – turbūt labai nenustebsite. kuri vadinasi Bulleted List (Sagutėmis išskirtas sąrašas). Taip ir padarykite – spragtelkite šį užrašą. o galite tiesiog klaviatūroje nuspausti Ctrl-M. Lange atsirado puslapis. kuriame parašyta Click to add title (Spragtelk ir įrašyk pavadinimą) bei Click to add text (Spragtelk ir rašyk tekstą). Nepamirškite įsidėmėti. Per visą kompiuterio ekraną pamatysite pirmąjį pateikties puslapį. Pateiktis sukurta. kuriame parašyta Click to add notes (Spragtelk. tada “Dabartis: vis dar gyvas”. spauskite Enter. galite spragtelėti to puslapio numerį lango kairėje esančiame sąraše ir paredaguoti atsiradusį lapą (ar kairiajame lange. Ką mes šiame puslapyje rašysim. 229 pav. kuri atverčia jau daug kartų matytą langą.). Dešinėje pusėje yra aktyvus pateikties puslapis – tas. tada spragtelkite ten. Spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu rinkmenos pavadinimą ir pasirinkite Show (Rodyti. Parašykite “Praeitis: gimimas”. jei nori įrašyti pavadinimą). Antraštinėje skaidrėje matote du užrašus – vienas sako Click to add title (Spragtelk. Uždarykite PowerPointą. tai sukursime tik vieną papildomą lapą – jame tilps viskas. pasinaudodami ką tik sukurta pateiktimi. Toks elgesys suprantamas – kiek gi pateiktyje gali būti antraštinių skaidrių? Spauskite OK. Parašykite pateikties pavadinimą (pvz. Pakomentuokite tas mintis. kur reikia įvedinėti paprastą tekstą. Kadangi rengiame labai paprastą pateiktį. Kairėje lango dalyje yra sunumeruoti pateikties puslapiai su jų pavadinimais – šiuo metu ten nupieštas tik langelis su vienetuku. tas pateiktyje ir bus vaizduojama. kad kairėje lango dalyje atsirado pirmojo pateikties puslapio pavadinimas. dabar reikia kurti naujus lapus ir dėstyti juose savo mintis. vėl spauskite Enter. kad kiekviena nauja pastraipa išskirta sagute. savo) vardą ir pavardę. pastarasis išnyks. Žemiau išsidėstęs programos meniu ir viena kita priemonių juosta (apačioje galite pastebėti priemonių juostą Drawing – Braižymas. o pabaigai tiesiog įveskite ką nors filosofiško apie ateitį. tačiau berengdami pateiktį mes čia galime prirašyti įvairių komentarų ir svarbių minčių. o vietoje jo atsiras vertikalus žymeklis. “Mano gyvenimas”). Parašykite autoriaus (t. Dabar spragtelkite užrašą Click to add subtitle (Spragtelk ir įvesk smulkesnį pavadinimą).. parašysime keletą sakinių. kurias galbūt verta pasakyti žiūrovams pristatymo metu. Pakaks dairytis aplinkui. ką šiuo atveju norime pasakyti. Ši dalis pateikties rodymo metu žiūrovams nebus matoma. Antraštinį puslapį sukūrėme. Pirmoje pozicijoje parašykite “Gyvenimas išsamiai”. Pasikvieskite dabar savo draugą ir vaizdžiai papasakokite apie savo gyvenimą. kadangi pateiktyje tėra vienas puslapis.

kuriame surašyti įvairiausi spalvų variantai su pavyzdžiais (230 pav. 229 pav. pasinaudodami PowerPointo siūlomais spalvotais šablonais. o tada viską išsaugoti. sukurti vieną ar kitą papildomą skaidrę (Ctrl-M pagalba).ekrane. todėl spragtelėkite dar kartą. įrašyti joje šį bei tą.) pažymėkite Design Template ir spauskite OK.. Pateikties rodymas Jeigu norite patobulinti pateiktį. nepamirškite jų įrašyti. POWERPOINT 204 . spalvų pasirinkimo langą galite iškviesti pasirinkę File New Design Templates (Dizaino šablonai). galite dukart spragtelėti jos rinkmeną – atsivers PowerPointas kartu su pateiktimi. o jūs nutarėte sukurti naują spalvotą pateiktį.2. Praeitame skyrelyje sukūrėme labai paprastą ir blankią pateiktį apie savo gyvenimą. 21. Atsidarykite PowerPointą 2. Peržiūrėkite galimus variantus (spragtelėkite pele kiekvieną pavadinimą). tada pasirinkite labiausiai patinkantį (pvz. Šį kartą pamėginsim sukurti gyvesnį variantą.A. ir pateiktis bus pademonstruota. Jei norite peržiūrėti. kad dingtų ir jis. kad pateiktis baigta. Tolesni veiksmai niekuo nesiskiria nuo aprašytų praeitame skyrelyje – vėl reikės išsirinkti pirmosios skaidrės tipą. PATEIKTIES KŪRIMAS NAUDOJANTIS VEDLIAIS Sukuriame spalvotą bei gerai organizuotą pateiktį. nebūtina kiekvieną kartą bėgti į Windows Explorer programą – pačiame PowerPointe galite pasirinkti Slide Show View Show arba klaviatūroje paspausti F5. kaip pateiktis atrodo per visą ekraną. Vėl spragtelėkite pele – atsivers juodas ekranas.). atsivertusiame pasirinkimų lange (226 pav. 2 Jei PowerPointas yra atvertas. Atsivers langas. todėl ne tokios negyvos. kuris sako. Soaring – Sklandymas) ir spauskite OK. Kai atliksite savo “Gyvenimo” pakeitimus. Vienintelis skirtumas – skaidrės dabar yra spalvotos.

230 pav. Spalvų ir dizaino šablonai (File/New) Turbūt buvote sutikę žmonių, kurie sugebėtų net kurmiui parduoti akinius nuo saulės. Iš kur toks sugebėjimas įtikinėti? Paslaptis paprasta – tereikia parinkti tinkamus žodžius. Gerai išdėsčius mintis net ir didžiausios problemos gali atrodyti kitaip. PowerPointas turi vedlį, kuris gali pasiūlyti tinkamą pateikties konstrukciją ir turinį. Atverkite PowerPointą ir pasirinkimų lange (226 pav.) pažymėkite AutoContent Wizard. Spauskite OK. Atsivertęs vedlys pirmame savo lange pareikš, kad netrukus pasiūlys jums vieną kitą gerą idėją. Spauskite Next ir tada sąraše susiraskite temą, kuri būtų artimiausia kuriamai pateikčiai. Pavyzdžiui, jei norite pranešti sutuoktiniui, jog po nedidelės šventės su draugais netikėtai automobiliu praretinote porą pakelės medžių, galite pasirinkti variantą Communicating Bad News (Blogų naujienų pranešimas, 231 pav.). Spauskite Next, pasirinkite pateikties tipą – jei pristatinėsite per vaizdo projektorių ar tiesiog kompiuterio ekrane, tada tinkamiausias yra punktas On-screen presentation (Pateiktis ekrane), kiti variantai leidžia sukurti internetinį puslapį (Web presentation) ar tiesiog ant permatomų plėvelių (overheads) spausdinamą pateiktį. Vėl spauskite Next ir įveskite pateikties pavadinimą (Presentation title), pvz., “Naujas Vilniaus apželdinimo planas”, bei tekstą, kurį norėtumėte matyti kiekvienos skaidrės apatinėje antraštėje (Footer). Spauskite Finish (Pabaigti). Vedlys sukurs jums kelių puslapių pateiktį, kurioje (angliškai) surašys kokias mintis bei kokia tvarka jums dabar reikia pateikti. Vadovaudamiesi vedlio surašytais patarimais pakeiskite anglišką tekstą į jūsų atvejui tinkančias mintis ir pamatysite, kad greitai ir lengvai sukūrėte įtaigią pateiktį. Jeigu manote, kad spalvos kiek per linksmos, kitame skyrelyje sužinosite, kaip jas akimirksniu pakeisti.

POWERPOINT

205

231 pav. Automatinės pateikties vedlys

21.A.3. PATEIKTIES VAIZDO KEITIMAS
Keičiame foną, antraštes, teksto spalvas. Greičiausias būdas pakeisti visas pateikties spalvas – pasirinkti kitą spalvų šabloną. Atsiverskite anksčiau sukurtą pateiktį: dukart spragtelėkite jos pavadinimą Windows Explorer lange arba atverkite PowerPointą ir jo pasirinkimų lange (226 pav.) pažymėkite Open an existing presentation – tada galėsite surasti savo pateiktį diske. Jeigu nepavyksta atversti anksčiau sukurtos pateikties, sukurkite naują. PowerPointo meniu pasirinkite Format Apply Design Template (Taikyti dizaino šabloną). Sąraše išsirinkite patinkantį variantą ir spauskite OK – visos skaidrės įgaus naujas spalvas. Išrankesniems žmonėms standartinių PowerPointo spalvų šablonų gali būti per mažai. Tokiu atveju tenka teksto ar fono spalvas keisti atskirai. Jeigu nepatinka fono spalva, meniu pasirinkite 232 pav. Fono parinkimas Format Background (Fonas, 232 pav.). Atsivers langas, kurio apačioje yra atverčiamas spalvų sąrašas. Dabar jame šiuo metu naudojama spalva, tačiau galite sąrašą išskleisti ir pasirinkti tinkamesnę. Jeigu spalvų per mažai, spauskite More Colors (Daugiau spalvų). Viena
POWERPOINT

206

spalva nudažytas fonas yra gana nuobodus, tad galite spustelėti spalvų sąraše esantį mygtuką Fill Effects (Užpildymo efektai), kuris atvers langą, leidžiantį parinkti įvairiausių tipų spalvų perėjimus iš vienos į kitą ir net įterpti diske išsaugotą piešinį ar nuotrauką. Kai grįšite atgal į langą Background (232 pav.), nuspręskite kelioms skaidrėms naująjį foną taikysite – ar tik vienai (mygtukas Apply), ar visoms pateikties skaidrėms iš karto (Apply to All). Kiekvienos pasirinktos teksto dalies spalvą pakeisti yra lygiai taip pat paprasta, kaip Worde – pažymėkite norimą raidę, žodį ar sakinį (perbraukite pele), o tada pasirinkite Format Font. Atsivertusiame įprastame šriftų parinkimo lange galėsite parinkti ne tik spalvą, bet ir šrifto tipą, dydį ar kokius nors specialiuosius efektus (pvz., šešėlį Shadow ar pabraukimą Underline). PowerPointas kiekvienos skaidrės apačioje leidžia įterpti antraštes, kuriose yra patogu nurodyti pateikties autorių, temą ar datą. Antraščių redagavimo langą (233 pav.) iškvieskite pasirinkę meniu View Header and Footer. PowerPointas standartiškai yra išskyręs tris zonas antraštėms: kairėje apačioje paprastai rašoma data ir laikas (Date and time), kurie gali būti keičiami automatiškai (Update automatically) arba 233 pav. Antraštės gali būti įrašyti ranka (Fixed). Dešinėje pusėje palikta vieta puslapių numeriams (Slide number), o centre – vieta laisvai įrašytam tekstui (Footer). Visas šias zonas galima išjungti ar įjungti pažymėjus atitinkamą varnelę prie jos užrašo. Jeigu pažymėsite punktą Don’t show on title slide (Nerodyti antraštinėje skaidrėje), tada antraštės bus matomos visose skaidrėse, išskyrus pirmąją. Antraščių lange (233 pav.) įvestas antraštes galime priskirti tiek vienai konkrečiai skaidrei (mygtukas Apply), tiek visoms iš karto (Apply to All). Jeigu norite, kad puslapio numeris būtų ne puslapio dešinėje, o kairėje, teks redaguoti pagrindinę skaidrę. Apie tai skaitykite kitame skyrelyje.

POWERPOINT

207

B. TEORINĖ DALIS
21.B.1. PAGRINDINĖS SKAIDRĖS
Kaip padaryti, kad puslapių numeriai būtų rašomi puslapio viršuje? Kiekviena pateiktis gali turėti dviejų tipų skaidres – antraštinę (tokia paprastai yra vienintelė) ir paprastą (tokių būna daug). Kiekvienam iš šių tipų egzistuoja vadinamoji pagrindinė skaidrė (Master slide), kuri apima pagrindinius dizaino bruožus, naudojamus skaidrėse. Galima sakyti, kad pagrindinės skaidrės pagrindu kuriamos pateiktyje matomos skaidrės. Paprasčiau šnekant, jei norite skaidrėje pakeisti antraščių padėtį ar fone nupieštą brėžinį, tą galite padaryti redaguodami pagrindinę skaidrę. Kaip atsiversti pagrindinę skaidrę ir ją redaguoti? Meniu pasirinkite View Master Title Master (Antraštinės skaidrės bazė) arba Slide Master (Paprastos skaidrės bazė). Dabar galite parinkti bet kurio joje matomo objekto spalvą, dydį ar padėtį, pvz., jei norite, kad puslapių numeriai būtų rašomi skaidrių viršuje, nutempkite objektą Number Area (Skaičiaus vieta) į lango viršų. Atgal į normalų režimą galite grįžti pasirinkę meniu View Normal. Pakeitę pagrindinės skaidrės spalvas ar įprastinę objektų išdėstymo tvarką, automatiškai pakeisite visų jos pagrindu sukurtų skaidrių spalvas ir išsidėstymą. Tai ne tik patogus, bet dažnai ir vienintelis būdas sukurti kaip tik tokią pateiktį, kokios mes norime.

21.B.2. DIAGRAMOS, LENTELĖS IR KITI OBJEKTAI
Kokia pateiktis be piešinių ar lentelių? Kartais gali būti ir visai nebloga, bet gerai padarytos lentelės ir grafikai “košės negadina”. PowerPointe darbas su lentelėmis, diagramomis ar piešiniais yra lygiai toks pat, kaip Worde, o grafikai primena Excelio grafikus. Lentelę galima įterpti dviem būdais: sukurti naują skaidrę su lentele arba įterpti lentelę į bet kurią seniau sukurtą skaidrę. Pirmu atveju reikia iškviesti meniu komandą Insert (Įterpti) New Slide (Nauja skaidrė) arba klaviatūroje nuspausti Ctrl-M ir atsivertusiame skaidrių lange (227 pav.) pasirinkti ketvirtąją skaidrę pavadinimu “Table”. Bus sukurta tuščia skaidrė su užrašu centre: “Double click to add table” (Dukart spragtelėkite, jei norite įterpti lentelę). Dukart spragtelėjus tą užrašą PowerPointas paklaus kelių eilučių (Rows) ir stulpelių (Columns) lentelės norite. Antruoju atveju reikia viso labo meniu pasirinkti Insert Table (Lentelė) ir PowerPointas iškart ims klausinėti apie stulpelių bei eilučių skaičių. Sukurtą lentelę vėliau galima pakeisti – padidinti ar sumažinti, pridėti stulpelių ar eilučių, paryškinti rėmelius ir t.t., visai kaip Worde. Piešinėlius ar grafikus galima įterpti panašiai kaip ir lenteles. Pvz., Insert Chart (Grafikas) aktyvioje skaidrėje iškart sukurs Excelyje matytą grafiką su jau įvestais duomenimis, beliks juos pakeisti pagal savo reikmes. Komanda Insert Picture (Paveikslas) From File (Iš rinkmenos) atvers langą, leidžiantį surasti diske piešinėlį ir tada jį įterps į skaidrę. Įterpto piešinėlio savybes (pvz., dydį ar ryškumą) irgi galima keisti įprastu būdu, kaip ir Worde – reikia virš jo spragtelėti dešiniuoju pelės klavišu ir pasirinkti Format Picture (Formuoti paveikslą).
POWERPOINT

208

Diagramas iš stačiakampių, apskritimų ir įvairių linijų lengviausia piešti pasinaudojant priemonių juosta Drawing. Plačiau apie ją skaitykite dalyje apie Wordą (skyriuje 4.A.2).

22. PATEIKTIES PARENGIMAS RODYTI
A. PRAKTINĖ DALIS
22.A.1. ANIMACIJA IR GARSAS
Sukuriame triukšmingą ir judančią pateiktį. Dažniausiai pateikties pristatymo metu žiūrovams pakanka to triukšmo, kurį kelia pats pranešėjas, tačiau tinkamai parinkti garsiniai efektai gali labai pagerinti pristatymo įspūdį. Žinoma, netinkami garsai gali ne tik sugadinti pateiktį, bet ir prižadinti kai kuriuos klausytojus. Pateiktį gali pagyvinti ir animacija – kiekvienas skaidrėje esantis objektas bei pati skaidrė gali įvairiais būdais judėti ekrane. Animaciją galima nesunkiai suderinti su garsiniais efektais. Sukursime keletą skaidrių, kuriose tekstas cypdamas nukrenta iš viršaus, o pačios skaidrės dūžta ir keičia viena kitą. Atsiverskite jau sukurtą arba sukurkite naują kelių skaidrių PowerPointo pateiktį. Iš pradžių pažiūrėkite kaip ji elgiasi demonstravimo metu – nuspauskite klaviatūroje F5 arba meniu pasirinkite Slide Show View Show. Pastebėkite, kad įprastai visas puslapio tekstas atsiranda iš karto, o spragtelėjus pele skaidrė išnyksta ir vietoje jos akimirksniu atsiranda nauja (priklausomai nuo kompiuterio apkrovos užmerkinėti akį gali tekti lėtai). Užbaikite peržiūrą – nuspauskite mygtuką Esc. Nustatysime žaismingesnį skaidrių kaitos režimą. Iškvieskite meniu Slide Show Slide Transition (Skaidrių kaita). Atsivers langas 234 pav. Skaidrių kaitos parinktys (234 pav.), kurio efektų sąraše (karvės apačioje) parinkite punktą Checkerboard Down (Šachmatiškai žemyn). Piešinėlis su karve parodys jums, ką tai reiškia. Garso (Sound) dalyje parinkite variantą Breaking Glass (Dūžtantis stiklas). Tokį garsą girdėsite, kai skaidrės keis viena kitą (jeigu kompiuteris prijungtas prie garsiakalbių). Spragtelėkite mygtuką Apply to All (Taikyti visoms skaidrėms), o tada vėl peržiūrėkite visą pateiktį (mygtuku F5). Po kiekvieno pelės paspaudimo turi pasigirsti dūžtančio stikPOWERPOINT

209

Pažymėkite pirmąjį objektą jų sąraše kairėje. ir seną kvadratėliais byrančią skaidrę turi pakeisti nauja. o ne žodis po žodžio (By Word) ar raidė po raidės (By Letter). VEIKSMO MYGTUKAI Valdymas pateikties rodymo metu.1). 235 pav. kad visas objekto tekstas nukristų iš viršaus kartu.lo garsas. 235 pav. Pastebėkite. POWERPOINT 210 . Meniu pasirinkite Slide Show Custom Animation (Vartotojo parinkta animacija). Lango dešinėje esančioje dalyje Introduce text (Rodyti tekstą) sąraše parinkite All at once (Visą iš karto). Žemiau esančiame sąraše parinkite garsą Screeching Brakes (Cypiantys stabdžiai). kurioje yra bent keletas nepriklausomų tekstinių užrašų. jei tokių yra) rodymo būdą ir eilės tvarką. Priversime kurio nors puslapio tekstą atsirasti dalimis ir su garsu. Jeigu patinka. 22. Apačioje esančioje kortelėje Order & Timing (Tvarka ir laikas) galima sureguliuoti objektų pasirodymo tvarką (plačiau apie tai – dalyje 22. Parinktis galite išmėginti spragtelėję mygtuką Preview (235 pav. o dešinėje – sumažintas jų vaizdas. tiek lentelių ar paveikslų. Redagavimo režime atsiverskite kokią nors skaidrę. Skaidrės objektų animacijos parinkimas Animacijos parinkimo lango kairėje surašyti visų objektų pavadinimai. o tada kortelėje Effects parinkite animacijos efektą Fly (Atskristi) ir šalia jo – From Top (Iš viršaus. kuriame galima parinkti visų skaidrės objektų (tiek teksto. spauskite OK. o kortelėje Effects (Efektai) – nustatyti.).2.). Panašiai pasielkite su kitais objektais – pažymėkite kiekvieną jų sąraše ir nustatykite vaizdinius bei garsinius efektus. galite bet kurioje vietoje įterpti kelis teksto langelius – pasirinkite meniu Insert Text Box ir įrašykite langeliuose keletą žodžių. Atsivers didelis langas (235 pav.A.). Jeigu tokios neturite. kad visas kiekvieno puslapio tekstas pasirodo kartu su nauja skaidre. kokiu būdu ir su kokiu garsu tie objektai pasirodo.B.

PowerPointas leidžia bet kurioje pateikties skaidrėje įterpti mygtukus. Spauskite OK. Pelės žymiklis pavirs kryžiuku. iškviesti kokią programą ar atverti rinkmeną. Atverkite anksčiau sukurtą pateiktį arba greitai sukurkite bent kelias skaidres naujoje. iš kurių pasi236 pav. Veiksmo mygtukų įterpimas rinkite mygtuką su nameliu (236 pav. kuris įjungs programą MS Word. kai atsivers antroji skaidrė. Atsiverskite antrąją skaidrę. nuspauskite savo sukurtą mygtuką ir sugrįšite į pirmąją skaidrę. Išmėginkite mygtuko veikimą: pateikties rodymo metu. Šiame lange automatiškai bus parinktas veiksmas Hyperlink to (Nuoroda į) First Slide (Pirmąją skaidrę).). Sukursime pateiktį. Tie mygtukai gali atlikti įvairiausius veiksmus: atversti kitą skaidrę. kuriuo bakstelėkite bet kurią skaidrės vietą (arba apveskite stačiakampį). Meniu pasirinkite Slide Show Action Buttons (Veiksmo mygtukai) – atsivers visas sąrašas įvairiausių mygtukų. kurios antroje skaidrėje įterpsime mygtuką Home (Namo) – jis sugrąžins mus į pateikties pradžią. kuriuos pranešėjas gali nuspausti demonstracijos metu. Skaidrėje atsiras mygtukas ir bus atverstas jo atliekamų veiksmų parinkimo langas. POWERPOINT 211 . Kitoje skaidrėje įterpsime mygtuką.

redagavimo režime spragtelkite mygtuką dešiniuoju pelės klavišu ir meniu pasirinkite Action Settings (Veiksmų parinktys). Jeigu nutarėte pakeisti kurio nors pateikties mygtuko atliekamą veiksmą. tačiau nebijokite – mes žinome.Nuspauskite Esc pateikties rodymui nutraukti. tik šį kartą sąraše pasirinkite pirmąjį.). Raskite jame programą WinWord. bet mes norėtume įjungti programą Word. tad nuspauskite Yes. ir Wordas atsivers. Prieš išmėgindami šį mygtuką kiek pakeisime jo vaizdą. kad PowerPointas praneš. mat dabar jis skaidrėje yra visiškai tuščias.. Mygtuko veiksmų parinkimas uždarykite veiksmų parinkimo langą (237 pav. tuščią mygtuką. Gali būti. Vėl atsivers įprastas langas (237 pav. kuriame galėsite pasirinkti kitą patinkantį veiksmą. trečiąją. be jokio piešinėlio ar teksto. kai jis pasirodys. nes gali sužadinti virusus. pažymėkite ir spauskite OK.EXE. jog įtartinų programų iškvietimas yra pavojingas (neatpažįsta savo “brolio” Wordo?). Atsivertusiame katalogų lange suraskite tą vietą diske. Šį kartą jokie veiksmai nėra pasiūlyti. įjunkite jos rodymo režimą (klavišu F5 arba meniu Slide Show View Show) ir nuspauskite šį mygtuką. Dabar išsaugokite pateiktį. POWERPOINT 212 . Virš mygtuko atsiras vertikalus žymiklis. pvz. kur laikote Wordą – greičiausiai tai bus C: Program Files Microsoft Office Office katalogas. Įterpkite jį į skaidrę. Parašykite “WORDAS”. Atsiverskite kurią nors kitą skaidrę. Vėl pasirinkite meniu Slide Show Action Buttons. ką darome.). Klaviatūroje spaudant Alt-Tab įmanoma pereidinėti pirmyn ir atgal tarp Wordo ir veikiančios pateikties. ir vėl atsivers mygtuko veiksmų parinkimo langas (237 pav. tad pažymėkite punktą Run program ir nuspauskite mygtuką Browse (Naršyti).). Virš mygtuko spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu ir meniu pasirinkite Add Text (Pridėti tekstą). Dabar 237 pav.

Pateiktis. reikia iškviesti meniu Slide Show Custom Animation ir atsiversti kortelę 238 pav. Visiems judantiems objektams (paeiliui pažymint objektus jų sąraše lango viršuje) reikia įjungti punktą Start animation Automatically (Pradėti judėjimą automatiškai) ir nustatyti pauzės trukmę (gali būti ir nulinė.1. reklaminiuose stenduose ar panašiose vietose. PATEIKTIES RODYMO AUTOMATIZAVIMAS Kaip padaryti. Pirmą problemą lengva išspręsti meniu pasirinkus Slide Show Slide Transition (Skaidrių kaita): reikia atžymėti varnelę prie Advance on mouse click (keisti pelės paspaudimu). kad pateiktis pati suktųsi amžinu ratu. TEORINĖ DALIS 22. Kiekvienoje skaidrėje. o ne laukti pelės paspaudimo.B. 2. kur nėra būtinas autoriaus dalyvavimas.). kaip 239 pav. Norint. o tada nuspausti Apply to All (Taikyti visoms skaidrėms). reikia pasirūpinti trimis dalykais: 1. jeigu iškvietę meniu komandą Slide Show Set Up Show (Nustatyti rodymo parametrus) atsidariusiame lange pažymėsime punktą Loop continuously until ‘Esc’ (Suktis be perstojo iki Esc klavišo nuspaudimo). parinktas dviejų sekundžių trukmės intervalas). pažymėti ją ties Automatically after (Automatiškai po). taip pat ir visi animuoti skaidrių objektai turi pradėti judėti automatiškai. kurioje yra judančių objektų. kad kompiuteris keistų skaidres be pelės ar klaviatūros paspaudimų. skaidrės turi automatiškai keisti viena kitą. Automatinės skaidrių kaitos įjungimas Order & Timing (Pasirodymo tvarka ir laikas). jose įterptus filmukus ar grodama muziką. Labai panašiai reikia nustatyti ir visų judančių objektų pasirodymo tvarką. Pateiktis nuo paskutinės skaidrės automatiškai pereis prie pirmos. tad galima ramiai eiti gerti kavos. kuri pati automatiškai keičia ekrane rodomas skaidres – patogus dalykas parodose. Tereikia pateiktį įjungti ir ji pati ima kalbėti už save nenutrūkstamu ratu rodydama skaidres. parinkti pauzės tarp skaidrių trukmę sekundėmis (238 pav. POWERPOINT 213 . pateikčiai pasibaigus ji turi pradėti viską rodyti iš naujo.B. 3.

Jeigu norite išmėginti. Tačiau geriau nespausti Save. susijusių su publikuojamu tinklalapiu (240 pav. Tada reikia meniu pasirinkti File Save as Web Page (Įrašyti tinklalapio forma). Pvz. Netscape Navigatoriui. kurio rinkmenos pavadinimo pratęsimas bus . pasirinkti trečią variantą – tada jūsų puslapius galės atsiversti daugiau žmonių. Rodymas nutrūks klaviatūroje nuspaudus Esc. Atsivers įprastas rinkmenos išsaugojimo diske langas su dviem papildomais mygtukais – Publish (Publikuoti) bei Change Title (Pakeisti pavadinimą).Atlikus visus šiuos pakeitimus galima įjungti pateiktį (jei atidarytas PowerPointas. galima ją atidaryti. PATEIKTIS TINKLALAPIO FORMA PowerPointu galite greitai ir patogiai sukurti paprastą interneto puslapį. Geriausia. kol baigsis mūsų kantrybė (arba kompiuterio maitinimas). o tada Save mygtuku įrašyti tinklalapį. ar tik pasirinktus jos puslapius (Slide number) publikuoti. tereikia tiesiog nuspausti F5) ir skaidrės bus rodomos ratu tol. Pastaruoju mygtuku būtų galima pakeisti tinklalapio antraštės pavadinimą.).HTM. ar abiem (All browsers listed above). aišku. ar visą pateiktį (Complete presentation).2. Galiausiai reikia nuspausti Publish. kurioms interneto naršyklėms tinklalapis bus labiausiai pritaikytas – Internet Exploreriui. o spragtelėti Publish. Visų pirma įprastu būdu reikia sukurti pateiktį..B. galite pasinaudodami Windows Explorer (arba My Computer) programa surasti įrašytą rinkmeną ir duPOWERPOINT 214 . Jeigu tokia kur nors diske jau yra. Lango apačioje galima nurodyti išsaugojamo puslapio pavadinimą (Page title) bei rinkmenos vardą ir vietą (File name). Judančių objektų automatinio judėjimo įjungimas 22. 239 pav. kuriame bus galima nurodyti daugiau parametrų. Atsivers langas. galima pasirinkti. Lango dalyje Browser support (Naršyklių palaikymas) galima nustatyti. kaip sukurti puslapiai atrodys internete.

jie jums paaiškins. kurie teikia tokias paslaugas (publikuoja jūsų internetinius tinklalapius). kuriame būtų laikomi įvairūs piešinėliai bei rinkmenos. kurį reikia nukopijuoti kartu su rinkmena? Jeigu PowerPointu išsaugotumėte puslapį pavadinimu PIRK. kad šie puslapiai būtų prieinami per internetą visiems internautams. kas tas pagalbinis sukurto tinklalapio katalogas. Be šio katalogo tinklalapis nebus tinkamai atvaizduojamas naršyklėje. Yra nemažai interneto paslaugų tiekėjų. Beje. 240 pav. tai bus automatiškai sukurtas katalogas PIRK_FILES.kart ją spragtelėti – atsidarys jūsų įprastinė interneto naršyklė su įrašytu puslapiu. kaip savo puslapius nusiųsti jiems. naudojamos jūsų tinklalapyje. Pateikties publikavimas tinklalapio forma POWERPOINT 215 . Jeigu norite. kurie pasiekiami per internetą.HTM. reikia rinkmeną kartu su jos pagalbiniu katalogu perkelti į tokį kompiuterį ir į tokį jo katalogą.

Bendras vaizdas PI.4.2.3. Kompiuteris.1. Išvesties įtaisai PI.4.4.1. Taikomosios programos PII. Interneto techninė pusė PIV.6.1. Informacijos matavimo vienetai PI. Įstatymai: duomenų apsaugos aktas PIV.2. Kompiuterių IP adresai PIV.6. Pagrindinė plokštė PI.3. visuomenė PIII.1.6.4.2.1. Rinkmenų adresai internete – URL PRIEDAS 219 219 220 221 221 222 222 223 223 224 224 224 225 225 225 226 227 227 228 229 230 232 232 232 232 234 234 235 236 236 237 238 239 240 240 240 243 244 245 246 247 216 . Įstatymai: Autorių teisės PIII. Aparatinė kompiuterio įranga PI.5.1.6. Kompiuterių tinklai PIV. Kompiuterių našumas PI.1.3. Internetas PIV.5.2. DNS PIV.1.1.PRIEDAS PI. ROM PI. žmogus. Vaizduoklis PI.2.4.2.3.4.7. Optiniai informacijos kaupikliai PI.1. Spausdintuvai PI. Programinė įranga PII.3. Operacinė sistema PII. Pelės PI. Klaviatūra PI.2.5.2. Kiti duomenų įvesties prietaisai PI.1.1.1. Išorinės atmintinės įtaisai PI.1. Kompiuterių tipai PII. PRIEŠATMINTINĖ (Spartinančioji atmintinė) PI. Operacinių sistemų įvairovė PII.4. Procesorius PI.5.8. Virusai PII.1.2.4. Vidinės atmintinės PI.9. Operacinės sistemos paskirtis PII. RAM PI.7.7.1. Kelvedžiai PIV.1. Magnetiniai informacijos kaupikliai PI.1. Įvesties įtaisai PI.3. Informacijos apsauga PIII. Kompiuteris ir sveikata PIII.4. Kompiuterinių programų kūrimas PIII.5. Interneto protokolai PIV.

PIV. Elektroninis paštas 248 252 252 253 255 PRIEDAS 217 . Keli patarimai tinklo vartotojui PIV.2.2.7.1.2. Trumpa Interneto istorija PIV. Interneto naršymas PIV.2.1. Interneto istorija ir paslaugos PIV.2.3.

į kurį kompiuteris išveda vaizdinę informaciją. kad nei įjungto. Abi šios įrangos kartu ir yra kompiuteris – vienas tobuliausių šiuolaikinių prietaisų. kurį įsivaizduojame. kuriais vartotojas įveda į kompiuterį savo nurodymus ar duomenis. APARATINĖ KOMPIUTERIO ĮRANGA Kompiuteris susideda iš dviejų dalių: aparatinės ir programinės įrangos. tinklo kabelis ir t. Akivaizdu. o kompiuterio viduje prietaisai maitinami maždaug 5 voltų įtampos srovėmis.t. Tos dvi didžiosios – tai vaizduoklis (monitorius. programas. atsakinga už infor241 pav. prie jos laidais prijungti informacijos kaupikliai – standieji diskai. iš pradžių pamatysime tik laidų raizgalynę. susideda iš dviejų stambių dalių ir keleto mažesnių ar didesnių priedų (241 pav. esanti viduje – tai didelė ir plati pagrindinė plokštė. lanksčiųjų diskelių įrenginys. mikroschemos ir kitokios detalės. tačiau įsižiūrėję nesunkiai atrasime gan neblogą tvarką. kur jų kompiuteris. spausdintuvo plokštė. Visoms šioms dalims darbui reikalinga elektros energija. kad kompiuterio „galva“ yra sisteminis blokas. Į ją įkištos mažesnės plokštės. kurią tiekia maitinimo blokas (power supply) – dėžutė. PRIEDAS 218 .1. prisilietus prie metalinio daikto) gali sugesti paliesta mikroschema. display) bei sisteminis blokas. tačiau tas šiuolaikinis įprastas dėžučių rinkinys. turinčios jungtìs. t. BENDRAS VAIZDAS Kompiuterių yra tikrai įvairių.PI. Sisteminis blokas turi keletą jungčių. Kompiuteris macijos pateikimą vaizduoklyje.y. vaizdo plokštė. prie kurių gali būti prijungti įvairūs kiti prietaisai – spausdintuvas. ir klaviatūra bei pelė. Iš sisteminio bloko išorės prie maitinimo bloko jungiamas 220 voltų įtampos laidas. Kitaip tariant – sveikatai nepavojinga. Aparatinei įrangai skirtas šis skyrius. išeinančias į sisteminio bloko išorę. Prašomi parodyti. vadinama „geležimi“ – tai visi tie laidai. garso kolonėlės. Kitame skyriuje kalba eis apie „minkštąją” kompiuterio dalį – programinę įrangą. Tos mažesnės plokštės gali būti tinklo plokštė. kad su kompiuteriu daugiausia bendraujame žiūrėdami jam į „akis“. žmonės dažniausiai beda pirštu į vaizduoklį – matyt dėl to. kurias kompiuteris vykdo. iš kurios išeina pluoštas įvairiaspalvių laidelių. tačiau vertėtų prisiminti. PI. Kas gi toje „galvoje“ sukasi? Jei pažvelgsime į sisteminio bloko vidurius. kuris kartais „trenkia“ nedidele žiežirbėle. Svarbiausia dalis. leidžianti sujungti kompiuterius. paprastai šnekant. Visgi pagrindinė kompiuterio dalis yra mažiau išvaizdus sisteminis blokas: prie jo yra jungiamas ir vaizduoklis. kompaktinių diskų įrenginys. kurios yra apčiuopiamos. prie kurios jungties prijungiamas spausdintuvas. nei išjungto kompiuterio sisteminio bloko vidinių dalių nepatartina liesti rankomis – dėl ant jūsų pirštų susidarančio statinio krūvio (lietuviškai: to dalyko. Aparatinė įranga.). displėjus. kai sakome kompiuteris.

Viena iš mikroschemų plokštėje yra mikroprocesorius – sistemos smegenys. tas daikčiukas. kuri kompiuterijoje vadinama atmintine. Galima teisingai spėti. Pagrindinėje plokštėje ją nesunku rasti: tai keletas (nuo vienos iki keturių) į pagrindinę plokštę statmenai įstatytų nedidelių pailgų plokštelių su keliolika juodų įlituotų mikroschemų. ji būna iš standžiojo disko ar kokios kitos laikmenos įkeliama į RAM atmintinę. Pagrindinė plokštė Kaip ir žmogaus smegenys. taip pat kažkur turi būti padėti duomenys. Be šių dalių. Jos lemia.2. kurią reikia vykdyti.). iš kur procesorius nuskaito jos komandas bei duomenis. kurios kartu vadinamos mikroschemų rinkiniu (chipset). jei neturėtų savo nuosavo aušintuvo. kuris atlieka visus kompiuterio skaičiavimus ir programas. jei neturėtų atminties – kažkur turi būti laikoma ta programa.PI. kad ši plokštė sujungia visas kompiuterio dalis į vieną. Žiūrėdami į veikiančio kompiuterio pagrindinę plokštę procesoriaus taip ir nepamatysime – aušintuvas jį užstos. kad perdegtų. Kai kurios iš rinkinio mikroschemų – tai integruoti (lietuviškai – į PRIEDAS 219 . kokiomis jungtimis išoriniai prietaisai gali būti prijungiami. main board) – esminė sisteminio bloko dalis (242 pav. joje įlituota gausybė visokių juodų stačiakampėlių su kojytėmis – mikroschemų. Jis darbo metu tiek įkaista. taip ir procesorius negalėtų dirbti. joje matosi jungtys kitoms plokštėms įkišti ar prietaisams prijungti. kitaip tariant – nurodymai. 242 pav. Kai bet kokia programa pradeda dirbti. Tokia darbinė atmintis. kuriuos procesorius apdoroja. sutrumpintai žymima RAM (Random access memory) – tiesioginės (arba – laisvosios) kreipties atmintinė. pagrindinėje plokštėje matome dar daug įvairių mikroschemų. Visi laidai veda į ją. PAGRINDINĖ PLOKŠTĖ Pagrindinė plokštė (mother board. kokio tipo procesoriai ir atmintinės gali būti įdedamos į pagrindinę plokštę. ką procesoriui skaičiuoti.

modemas ar vaizdo plokštė. PROCESORIUS Mikroprocesorius. tuo greitesnis kompiuteris. Procesoriaus sparta paprastai matuojama hercais (Hz).000) komandų per sekundę. Jie sujungiami duomenų perdavimo linijomis. kurių pagrindu pagaminti Apple tipo kompiuteriai daugiausia naudojami knygoms ir žurnalams maketuoti. kurie buvo vieni brangiausių ir galingiausių. Mokslo įstaigose galima rasti kompiuterių su Hewlett Packard ar Sun firmų procesoriais. naudojamų dideliuose tinklo serveriuose (network servers). Visai kitokio tipo yra IBM korporacijos sukurti procesoriai Power. jos skirstomos į tas. VIDINĖS ATMINTINĖS Atmintinių – tiek vidinių.y. Netiksliai šnekant. PI. Šiuolaikinių procesorių taktinis dažnis viršija 2 GHz.. tačiau iš tikrųjų daugumai komandų įvykdyti reikia daugiau nei vieno takto. Pagal tai. Per tą laiką procesoriai tapo tūkstančius kartų galingesni. kitus prietaisus. kiek kartų per sekundę atsitinka įvykis. jos skirstomos į vidines bei išorines. Šiuo metu pasaulyje bent keletas stambių korporacijų gamina skirtingo tipo procesorius. kad toks procesorius įvykdo per du milijardus (2. t. Tai labai plona ir maždaug 2 kart 2 cm dydžio mikroschema (243 pav. 2 milijardus taktų per sekundę. Prie šios šeimos be originalių Intel procesorių (Pentium. lemiančių bendrą kompiuterio našumą. filmams ir vaizdo bei garso medžiagai apdoroti. Dar galima paminėti korporacijos Digital sukurtus Alpha tipo procesorius. galima būtų sakyti. Visi jie turi savas operacines sistemas.). garso plokštė. bei tas.000. Pirmąjį procesorių pagamino korporacija Intel 1971 metais. RAM atmintinę. Celeron) priskiriami ir konkuruojančių firmų AMD bei IDT gaminami procesoriai. Magistralių greičiai – vieni iš veiksnių. vadinamosiomis magistralėmis (bus). Tačiau svarbiausia rinkinio užduotis – susieti tarpusavyje procesorių. Vienos magistralės jungia procesorių su atmintine. Pagal tai. ar tiesiog procesorius (CPU – central processing unit). bet Lietuvoje dabar labiausiai paplitę kaip tik Intel šeimos procesoriai. Visi jie yra programiškai suderi243 pav. tiek išorinių – pagrindinis darbas yra tam tikrą laiką saugoti informaciją. PI.3. nesuderinamas su Microsoft firmos programine įranga. kitos – atmintinę su išorinių renginių valdymo įtaisais. kurios skirtos vien tik nuskaitymui. kur tos atmintinės išdėstytos pagrindinės plokštės atžvilgiu. Procesorius nami: jiems vienodai gerai tinka tos pačios kompiuterinės programos. į kurias dar galima ir PRIEDAS 220 . – nedidelės.4.plokštę „įsiūti“) prietaisai. Kuo jis greičiau veikia. pvz. ar informaciją galima įrašyti į atmintinę. Hercas pasako. bet galingos kompiuterio smegenys. Netrukus ir prasidėjo asmeninių kompiuterių era.000.

Taigi kilobaitas (kB) – tai 1024 baitai. Vienas baitas (8 bitai) jau gali išreikšti 256 skirtingus skaičius. Matematiškai visa tai natūraliai užrašoma nuliu arba vienetu. bit – kąsnelis). Buvo sudarytas amerikietiškas simbolių kodavimo standartas – ASCII lentelė. PRIEDAS 221 . 1. Trys bitai – dar du kartus daugiau. jie turėtų 2 10 =1024 skirtingas reikšmes. 2 ir 3.4. Du bitai – jau dukart daugiau: 0. Darbo metu programos būna iš ten įrašytos į gerokai greitesnę. RAM atmintinė taip vadinama dėl to. todėl jų dydžiams matuoti patogu įvesti sutrumpinimus.rašyti. INFORMACIJOS MATAVIMO VIENETAI Kompiuterio procesorius yra taip padarytas.5 V) arba aukšta įtampa (keli voltai). kad jis operuoja viso labo dviem signalais – žema įtampa (mažiau 0. Tas informacijos kiekis. Buvo manoma. visos programos yra kokiame nors išorinės atmintinės prietaise. tai kompiuterijoje jam prigijo santrumpa kilo (kuri kituose moksluose reiškia 1000). vadinamas bitu (bitas. elektroninę atmintinę – RAM. Jų turėtų ilgam pakakti. Aštuoni bitai yra baitas (byte). kad informacija gali būti laisvai įrašoma į bet kurią jos vietą ar nuskaitoma iš bet kurios vietos – nereikia nuosekliai „persukinėti“ jos kaip kokios magnetofono magnetinės juostelės. o ne kokie 7 arba 10? Vienas bitas gali reikšti tik du skirtingus skaičius (0 ir 1). t. bet ne 1000 baitų.4. užkoduoti. Šiuolaikinės atmintinės gali saugoti milžiniškus informacijos kiekius. kad tiek verčių pakaks visiems įprastiems simboliams – raidėms. Laisvosios kreipties atmintinė (tiesioginės kreipties atmintinė. jei jam neduotume komandų – kompiuteris tiesiog neveiktų. Kai kompiuteris išjungtas. Kadangi šis skaičius labai arti tūkstančio. gali būti panaudojami net aštuoniems skirtingiems skaičiams užrašyti. Srovei išsijungus. dešimtainiams skaitmenims. todėl kompiuteriui reikalingos atmintinės. RAM Procesorius nežinotų ką veikti. o ką jau kalbėti apie japonų kalbą. šios atmintinės informacija dingsta. RAM – random access memory) naudojama tuo metu vykdomų programų komandoms ir duomenims laikyti (244 pav. operatyvioji atmintinė. pvz. kompiuterijoje patogiausia naudotis dvejetaine sistema. kurį perduoda vienas dvejetainis skaitmuo (kuris gali būti nuliukas arba vienetukas).2. skyrybos ženklams ir pan. kuriame vienam simboliui užkoduoti skiriami du baitai (ar net daugiau). Lygiai taip pat megabaitas (MB) yra 1024 kB = 1024 × 1024 = 1 048 576 baitai.y. Toks pažymėjimas įvestas patogumo labui.1. Didesniems dydžiams žymėti naudojamas gigabaitas (GB) = 1024 MB. net ir 256 skirtingų verčių nepakanka visoms pasaulio kalboms – juk rusiška abėcėlė gerokai skiriasi nuo lotyniškos. todėl iš pradžių apibrėšime juos. PI. PI. petabaitas (PB) = 1024 TB. nurodanti įvairių (128) simbolių skaitmenines vertes. kur saugomi duomenys ir programos.. Kodėl 8 bitai vadinami šiuo specialiu vardu. standžiajame diske.). terabaitas (TB) = 1024 GB. nes taip gali būti užkoduoti net 65 536 skirtingi simboliai. t. Šiuo metu plinta naujas simbolių kodavimo standartas UNICODE. Deja. Jei paimtume 10 bitų.y. Visų atmintinių dydis matuojamas tais pačiais vienetais. ar tiesiog – atmintis. todėl prieš išjungiant kompiuterį svarbu į standųjį diską įrašyti visus duomenis.

iš jos galima perskaityti informaciją. Šiuo metu asmeniniuose kompiuteriuose būna nuo kelių šimtų megabaitų talpos RAM atmintinės. RAM atmintinėje dar nėra jokios informacijos. kol procesorius įvykdo paprastą komandą. priešatmintinė ankstesnius skaičiavimų rezultatus „lėtai“ grąžina į RAM atmintį. nuo ko pradėti darbą. tačiau ši atmintinė 244 pav. esanti netoli procesoriaus.RAM atmintinės dažnai skirstomos į du pagrindinius tipus.4. vaizdžiai šnekant. PI. kuri. RAM atmintinė yra pigesnė bei užima mažiau vietos. todėl procesorius nežinotų. ROM Kai kompiuteris įjungiamas. pradedanti veikti vos įjungus kompiuterį. užsiima tuo. Duomenys greičiau už šviesą keliauti negali. jei kažkur nebūtų įrašytos pradinės jo komandos. kuri ima testuoti kompiuterio atmintines. Žinoma. todėl jos turinys turi būti daug kartų per sekundę perrašomas iš naujo.4. PI. kai vietoj jos įrašoma kokia nors kita. Srovei dingus. tačiau itin greita atmintinė. todėl per tokį trumpą laiką procesorius nespėtų net susisiekti su RAM atmintine. tuo greičiau veikia kompiuteris. ROM atmintinė paprastai būna nedidelė – kelių šimtų kilobaitų dydžio. Tai – pastovioji atmintinė (ROM – read only memory) – skirta vien informacijai nuskaityti. Tokia pradinė programa. kai išjungiama elektros srovė. kad „lėtai“ parsisiunčia iš RAM atmintinės nedidelį kiekį informacijos ir tada greit atiduoda ją procesoriui. bet negalima įrašyti. tačiau veikPRIEDAS 222 . tačiau lėtesnė atmintinė: informacija joje išlieka tik mažą sekundės dalį.3. cache) – tai nedidelė (šiuo metu – iki kelių megabaitų dydžio). tai tik vaizdus apibūdinimas. prijungtus prietaisus. kad šviesos signalas spėja nukeliauti tik keliasdešimt centimetrų per tą laiką. Dinaminė RAM (DRAM) yra gerokai pigesnė. nes tada vienu metu atmintinėje gali tilpti daugiau vykdomų programų bei duomenų – nereikia jų persiuntinėti į standųjį diską ar atgal. arba tada. todėl kompiuteryje jos gali būti gerokai daugiau. Kompiuteris galėtų veikti ir be priešatmintinės. Duomenų magistralės duomenis siunčia dažniu irgi gerokai mažesniu už procesoriaus dažnį. Operacinė sistema – tai programa. Todėl naudojama priešatmintinė. esanti arti procesoriaus. Kol procesorius ją apdoroja.4. Kuo talpa didesnė. laikoma nedidelėje pagrindinės plokštės mikroschemoje. kad į ją įrašyta informacija dingsta tik tada. Statinė RAM (SRAM) yra padaryta taip. o galų gale viename iš išorinių informacijos kaupiklių suranda operacinę sistemą ir perduoda valdymą jai. Į šią mikroschemą programa įrašoma gamybos metu. Tam sugaištamas laikas. Procesorius pradėdamas darbą kreipiasi į šią atmintinę ir pradeda vykdyti joje įrašytą programą BIOS (basic input–output system). kuri užtikrina tolesnį kompiuterio darbą ir palaiko ryšį tarp kompiuterio ir vartotojo. PRIEŠATMINTINĖ (SPARTINANČIOJI ATMINTINĖ) Priešatmintinė (spartinančioji atmintinė. informacija iš jos nedingsta. Kam ji skirta? Šiuolaikiniai procesoriai yra tokie greiti.

bei papildomos skaitmenų klaviatūros klavišus. Vieną iš tų komandų tada galime įvykdyti spragtelėję ją kuriuo nors pelės klavišu.tų kokiu trečdaliu lėčiau. PI. valdymo – kurie skirti žymikliui ekrane judinti (rodyklės. tarpas. Klaviatūra ir pelė (bendruosius). Paprastai klaviatūra turi keturių tipų klavišus: paprastuosius 245 pav. kompiuterinė programa nupieš įsispaudžiantį mygtuką. Ką jau kompiuteris su juo daro. Kodėl vietoj RAM žmonės nenaudoja tik priešatmintinės? Dėl kainos – kuo atmintinė greitesnė.). kuris sukinėja porą velenų pelės viduje. dėl patogumo –priešatmintinė neretai būna „įsiūta“ į pagrindinę plokštę. ĮVESTIES ĮTAISAI Įvesties įtaisais vadinami visi tie prie kompiuterio prijungiami prietaisai.) su daug greta esančių klavišų (klavišas. bet jis retai naudojamas. Delete. tuo ji brangesnė. Tai vadinama spragtelėjimu (spragtelėjimas. Ratukas neretai apsivelia dulkėmis.5.2. PELĖS Įprastinė kompiuterinė pelė (mouse) – tai į tikrą pelę panašus kumščio dydžio įtaisas. kuris paprastai būna rodyklės pavidalo. tad kartais patartina jį bei velenus nuvalyti. PI. į kompiuterį nusiunčiamas atitinkamas signalas. Jei nustatysime žymiklį ekrane ant kokio nors nupiešto mygtuko ir trumpam nuspausime bei atleisime kairįjį pelės klavišą. prasidedantys raide F). Ne visos pelės „veliasi“ – šiuo metu PRIEDAS 223 . key). kuriais žmogus gali valdyti kompiuterį ar perduoti jam duomenis. kurie primena įprastą skaičiuotuvą. o dešinysis pelės mygtukas dažniausiai iškviečia nedidelę lentelę – vietinį meniu – kur būna surašytos aktualios komandos. priklauso nuo tuo metu veikiančios programos. Labiausiai paplitusių pelių papilvėje yra nedidelis ratukas. nebent turėtų ratuką: sukdami tą ratuką galime stumdyti kai kurių programų vaizduojamą tekstą aukštyn ir žemyn. Spragtelėjimas kairiuoju pelės klavišu paprastai siejamas su kokios nors komandos iškvietimu.5. PI. Klaviatūros gali būti įvairios formos. Nuspaudus ar atleidus bet kurį iš klavišų. kurie atitinka kokį nors įprastą simbolį ar raidę. KLAVIATŪRA Tai pailgas įtaisas (245 pav.1. kompiuterio ekrane judiname vadinamąjį žymiklį. dėl techninių priežasčių – fiziškai įmanoma tik baigtinį kiekį atmintinės sumontuoti arti procesoriaus. Judindami pelę. Enter). funkcinius – kurių vertės priklauso nuo veikiančios programos (visi. Kai kurios pelės turi dar ir trečią – vidurinį mygtuką. click). kad pelė nenustotų veikusi (246 pav. laidu prijungtas prie sisteminio bloko. prijungtos prie kompiuterio laidu ar be jo (infraraudonuoju arba radijo ryšiu). tuo tarpu RAM atmintinę galime laisvai keisti.5.

246 pav. turėsime puikų muzikinį prietaisą. ar panašūs įrengimai. Čia buvo paminėti tik vieni labiausiai paplitusių prietaisų – visus sunku būtų surašyti į didelę knygą. PI.1. Kur šviesos pieštukas (light pen) liečia vaizduoklio ekraną.3. Kitas būdas vaizdinei informacijai įvesti į kompiuterį – tai prijungti vaizdo kamerą. naudojami daugiausia nePRIEDAS 224 . Kitas prietaisas žymikliui valdyti yra jutiklinis kilimėlis (touch-pad): tai prie klaviatūros įmontuotas nedidelis stačiakampis plotelis.. Skeneris veikia labai panašiai kaip įprastas kopijavimo aparatas. VAIZDUOKLIS Vaizduoklis – tai į televizorių panašus prietaisas kompiuterio vaizdinei informacijai išvesti.6. kuriose ratuko vaidmenį atlieka specialus (raudonos) šviesos diodas. Jei prie kompiuterio prijungsime dar ir mikrofoną. o kaina priklauso nuo skiriamosios gebos bei galimybių. Toks yra rutulinis valdytuvas (trackball) – tai tarsi ant nugaros gulinti pelė su dideliu rutuliuku: mes ranka sukiojame patį rutulį. Nešiojamųjų kompiuterių labui buvo sugalvotos įvairios pelės. ten piešiamas ir pelės žymiklis. Braukydami pirštu ar pieštuko galu tą plėvelę. Jų yra įvairių.sparčiai plinta optinės pelės. reikalingos specialios teksto atpažinimo programos norint nuskaitytą tekstą apdoroti kaip tekstą. padengtas jautria prisilietimui plėvele. IŠVESTIES ĮTAISAI PI. KITI DUOMENŲ ĮVESTIES PRIETAISAI Grafinei informacijai į kompiuterį įvesti naudojami skeneriai (scanner). kamerą prijungus prie kompiuterio vaizdas ekrane be atitinkamos programos neatsiras. o ne judiname pelę. visi šie prietaisai reikalauja programinės įrangos – pvz. kurių stumdyti nereikia ir kurios į peles jau nelabai panašios. Vaizduokliai skirstomi pagal pagaminimo būdą: jie gali būti stori. PI. Pelės – neilgaamžės Dar prie pelių galima priskirti ir šviesos pieštukus – į pieštukus panašius įtaisus. t. Pastarieji yra brangesni. su elektroniniu vamzdžiu viduje. parodyti. Kompiuteriniams žaidimams žaisti dar būna naudojamos vairalazdės – panašios į lėktuvo valdymo svirtį. o gali būti labai ploni – iš vadinamųjų skystųjų kristalų (LCD – Liquid Crystal Display). tik vietoj fizinės dokumento kopijos jis į kompiuterį nusiunčia skaitmeninę informaciją apie nuskaitytą dokumentą.6. Kadangi ta informacija yra tik grafinė. judiname pelės žymiklį ekrane. Be abejo. nes iš principo prireikus prie kompiuterio įmanoma prijungti bet kokį elektroninį prietaisą.5. vairai – tokie kaip automobilio vairas. o ne kaip nuotrauką.y.

6. kad jis gali spausdinti ant kelių popieriaus lapų vienu metu. spalvoti. Rašaliniai spausdintuvai šiuo metu yra labai populiarūs tarp paprastų kompiuterio vartotojų. sušlapinus dažai nusitrina). o kainuoja daugiau už įprastinį kompiuterį. Kartais patogu vaizdą išvesti ne į vaizduoklį. taip pat tekstas yra tik juodos spalvos. – kuo ant didesnio lapo spausdintuvas gali atspausdinti informaciją. Jų kaina irgi priklauso nuo dydžio: A4 formato spausdintuvas yra gerokai pigesnis už A3 ir t. Adatiniai spausdintuvai yra vieni seniausių ir lėčiausių. todėl jie vienodai gerai spausdina tiek ant paprasto popieriaus. Renkantis vaizduoklį patartina pirmenybę skirti tam. nes gana pigūs (100 – 200 Lt). o kompiuterių ekranuose vaizdas atnaujinamas 3 – 4 kartus dažniau. Jie veikia panašiai kaip adatiniai. jei tie lapai atskirti kalkiniu popieriumi. Aišku. Vaizduoklių kaina labai stipriai auga didėjant jų įstrižainės dydžiui: paprastai naudojami pigiausi 15 arba 17 colių įstrižainės ekranai. Tokiu spausdintuvu galima spausdinti ant popieriaus bei ant karščio nebijančių specialių plastmasinių plėvelių. Lazeriniai spausdintuvai yra patys sparčiausi. rašalinius bei lazerinius. kaip ir televizoriai. Pagal savo sandarą spausdintuvai šiuo metu gali būti suskirstyti į tris grupes: adatinius. Galvutėje įmontuotos adatėlės smūgiuoja į dažais išteptą juostelę. geriausios kokybės (skiriamosios gebos).. PRIEDAS 225 . kad spausdinamo vaizdo kokybė negali būti labai gera – adatų labai arti viena kitos nepavyks sudėlioti. Pačio didžiausio formato spausdintuvai dažnai vadinami braižytuvais – dėl to. tik galvutėje vietoj adatų yra dažų (dažniausiai – keturių spalvų) purkštukai. Tai plačiai naudojama muitinės deklaracijoms ar sąskaitoms faktūroms spausdinti. geros skiriamosios gebos bei spartūs. nes visą laiką mirga: vaizdas ekrane daugelį kartų per sekundę yra perpiešiamas iš naujo.šiojamuose kompiuteriuose. PI. bet brangiausi. o vadinamoji spausdintuvo galvutė juda skersai jo. kurie po to kaitinant perkeliami ant popieriaus. pvz. Jų veikimo principas labai panašus į spausdinimo mašinėlės: popierius po truputį slenkamas pirmyn. kenkia akims. nuo kurios dažai atitinkamose vietose prilimpa prie popieriaus. kad paprastai naudojami dideliems brėžiniams ar žemėlapiams spausdinti. Įprastiniai braižytuvai būna rašaliniai. tuo jis brangesnis. Didelio formato spausdintuvai dažniausiai būna rašaliniai – dėl palyginti žemos kainos. Projektoriai daug kartų brangesni už paprastus vaizduoklius. o į vaizdo projektorių: vaizdas tada kaip kine projektuojamas ant sienos ar ekrano. Vaizduokliai. tačiau brėžiniams braižyti ar spaudiniams maketuoti patogūs kuo didesni – kartais 21 ar net 23 colių įstrižainės.2.t. SPAUSDINTUVAI Informacijai išvesti ant popieriaus ar permatomų plėvelių naudojami spausdintuvai. televizoriai parodo 25 kadrus per sekundę. kurio skleistinės dažnis yra didesnis – tada akys mažiau pastebi mirgėjimą. Jie lazeriu įelektrina viduje besisukantį būgną – prie įelektrintų vietų prilimpa dažai. o ant permatomų plastmasinių plėvelių spausdinti negalima. Adatinio spausdintuvo privalumas yra tas. Tiesa. tiek ant plėvelių (tiesa. todėl į juos galime žiūrėti iš arčiau ir akys ne taip pavargsta.

Tačiau reikia žinoti. nesantys pagrindinėje plokštėje.5 colių diskelį telpa tik 1. Panašiu principu yra pagaminti plačiausiai naudojami informacijos kaupikliai – standieji diskai (standusis diskas – hard disk). Pagal diskų prijungimo prie pagrindinės plokštės būdą jie skirstomi į IDE (Integrated Drive Electronics) bei SCSI (Small computer systems interconnect) diskus. jų sukimosi greitis gali būti 5400 rmp ir 7200 rpm.44 MB informacijos. Dabartiniai standieji diskai gali perduoti informaciją dešimčių ir šimtų megabaitų per sekundę greičiu (palyginimui: lankstieji diskeliai – tik keliasdešimt kilobaitų per sekundę). svarbu yra ne tik informacijos kiekis. Tai turbūt mažiausias magnetinis informacijos kaupiklis – į vieną 3. kurių viduje išsiurbtas oras. lanksčiųjų diskelių įrenginiai palaipsniui išnyks. tarp kurių juda informaciją rašančios ir nuskaitančios galvutės. MAGNETINIAI INFORMACIJOS KAUPIKLIAI Kiekviename kompiuteryje vis dar galima rasti įmontuotą lanksčiųjų diskelių (floppy disk) įrenginį. kurį gali išlaikyti kaupiklis. tad prie šios kategorijos priskiriami net ir standieji diskai.7. kuriuo tą informaciją galima pasiekti. kad į degtukų dėžutę nesunkiai tilpPRIEDAS 226 . Informacija standžiuosiuose diskuose gali išlikti ilgus metus. bet ir greitis. tai pat negalima judinti diskų. o informacija laikoma daugybėje ant vienos ašies sumautų magnetinių diskelių. kad magnetai gali sugadinti jų duomenis. Vieno gigabaito kaina dabar yra apie 5 Lt (palyginimui: lankstusis diskelis. 247 pav. kuris matuojamas apsisukimų skaičiumi per minutę (rpm – rotations per minute).1. IDE diskai pasitaiko dažniausiai. USB diskas dar vadinami Flash drive arba Flash Key. SCSI diskų sparta yra didesnė (viršija 10000 rpm). Jie vis dar naudojami mažiems informacijos kiekiams greitai perkelti tarp kompiuterių. Jų būna net 1 GB talpos (paprastai – 128 MB). ji gali būti tūkstančius ir daugiau kartų trinama ir vėl įrašoma. tačiau jie gerokai brangesni. kurie dažniausiai būna įmontuoti kompiuterio pagrindinio bloko viduje. Jie taip pat vis dar labai praverčia norint įdiegti į kompiuterį operacinę sistemą. Per pastaruosius metus standieji diskai labai stipriai atpigo. apie tūkstantoji gigabaito dalis. Standieji diskai gali būti įmontuoti į sisteminį bloką. 247 pav. Vienas USB disko megabaitas kainuoja apie litą. bet gali būti ir nešiojamieji – prie kompiuterio prijungiami laidu ar specialia jungtimi. Diskų greitis proporcingas jų sukimosi dažniui. o juose įrašomos informacijos kiekis šoktelėjo į viršų: dabar kompiuteriai parduodami su įmontuotais 60 – 80 GB dydžio diskais. IŠORINĖS ATMINTINĖS ĮTAISAI Paprastai išorinės atmintinės įtaisais yra vadinami visi informacijos kaupikliai. (Universal Serial Bus – Universalioji nuoseklioji jungtis). o dydis gali būti toks mažas. kainuoja maždaug vieną litą). kai jie veikia: galvutės gali subraižyti diskelius. PI. Tai maždaug delno dydžio metalinės dėžutės.PI. tad paprastai naudojami dideliuose serveriuose. galima nusipirkti ir per 100 GB talpos diskų. kurie nesujungti tinklu. Žinoma. Visgi galima būtų spėti. Pastaruoju metu ypač populiarūs pasidarė nešiojamieji USB diskai.7. kad plintant kompiuterių tinklams bei įrašomiems kompaktiniams diskams.

laikomi tamsioje ir vėsioje vietoje. vaizdinei medžiagai. kuris pasako. Geresnės kokybės diskai.7. „52x CD skaitytuvas“ reiškia. jei yra pažeisti. kad jis informaciją gali nuskaityti 52 kartus greičiau nei 150 kilobitų per sekundę. maždaug delno dydžio ir apie milimetro storio su skyle viduryje. digital video disk). iš vienos pusės padengti šviesą atspindinčia medžiaga. Jei diskas blogos kokybės. Iš principo DVD ir yra kompaktiniai diskai. video CD) – specialiai filmams.y. Šiais laikais egzistuoja daug įvairių CD tipų. kiek kartų greičiau už muzikinį CD veikia nuskaitymas. tačiau kaip ir pirmieji. skaitytuvas jį suks mažesniu greičiu. Kompiuteriuose naudojamų CD nuskaitymo įrenginių greitis matuojamas skaičiumi. taip ir pastarieji sėkmingai gali būti naudojami kompiuterijoje bet kokiai informacijai saugoti. tiek muzikiniai CD grotuvai). compact disk) – patogiausias lanksčiųjų diskelių pakaitalas. OPTINIAI INFORMACIJOS KAUPIKLIAI Kompaktiniai diskai (CD. Pagal duomenų įrašymo formatą CD dar skirstomi į • muzikinius CD (audio CD). t.tų keli diskai. o pats DVD įrašantis įrenginys – kelis šimtus litų. gali duomenis saugoti dešimtmečius. tik į juos telpa gerokai daugiau informacijos – iki 17 GB. nuo mechaninių pažeidimų (pažeidus diską dengiantį metalizuotą paviršių. • vaizdo CD (VCD. Kompaktiniai diskai skirstomi į keletą tipų. į kuriuos telpa apie 650 megabaitų informacijos. vieno gigabaito kaina – apie 3 Lt. Taip greitai besisukantys kompaktiniai diskai gali net suskilti. bet jie nenukenčia nuo magnetų ar mobiliųjų telefonų spinduliavimo. PI. Šiuo metu įrašantį CD įrenginį galima nusipirkti už 100 – 200 Lt. nuo didelės šilumos (plastmasė ima lydytis ir išbarsto lazerio spindulį). kad sugebėtų perskaityti informaciją. Žinoma..7 GB diskų jau būna ir už kelis litus). Muzikinių CD informacijos nuskaitymo greitis yra apie 150 kB per sekundę. CD-ROM (Compact Disk – Read Only Memory) – tai tokie CD. Aišku. į kuriuos informacija įrašoma gamykloje. o DVD – vaizdinei ir garsinei medžiagai. lazerinė galvutė šviečia į jį. DVD irgi gali būti arba tik ROM tipo. Galima spėti. arba R bei RW tipo. Dėl disko struktūrinių savybių šviesos spindulys arba atsispindi į imtuvą. kad jie netrukus visiškai išstums lanksčiuosius diskelius ir bus rimti konkurentai kompaktiniams diskams. tačiau PRIEDAS 227 . CD-R (Recordable) leidžia į juos informaciją įrašyti vieną kartą. šviesa neturi nuo ko atsispindėti). Informacija į juos įrašoma ir nuskaitoma lazeriu: diskui besisukant. bet visi jie turi bendrų savybių: jie yra plastmasiniai. Įprasti CD buvo sukurti muzikai įrašyti. pvz. toks įrašomas DVD kainuoja keliolika litų (4. o vienas įrašomas CD (700 MB) kainuoja apie 2 Lt. kaip ir CD.2. Naujas plintantis CD standartas – DVD (skaitmeninis vaizdo diskas. o CD-RW diskai (Readable/Writable arba ReWritable) gali būti įrašomi keletą kartų. • duomenų CD (data CD). kad tokius diskus reikia saugoti nuo ultravioletinių spindulių (jais veikiama plastmasė tamsėja ir nepraleidžia lazerio spindulio). į kuriuos telpa apie 70 minučių aukščiausios kokybės muzikos (juos nuskaito tiek kompiuteriniai CD skaitytuvai. arba nukreipiamas šalin: taip nuskaitomas nulis arba vienetas. Įprastiniai nebrangūs kompaktiniai diskai nėra labai ilgalaikiai – kasmet ar kas dvejus metus patartina juose esančią informaciją įrašyti į naujus diskus. Įrašančių CD įrenginių greitis dažnai būna gerokai mažesnis. o vartotojas ją gali tik nuskaityti.

magistralių taktiniai dažniai ne taip greit didėja kaip procesorių. šiuo metu jie yra arba 100. ar technologijos nustos taip stipriai šuoliuoti į priekį. per pastaruosius metus galima pastebėti vieną mažytį kompiuterių evoliucijos žingsnelį: naujausia programinė įranga sėkmingai veikia ir su senesniais kompiuteriais. Didelę įtaką kompiuterio našumui turi RAM bei spartinančiosios atmintinės talpa. kas pusantrų metų už tą pačią kainą buvo galima nusipirkti net keletą kartų našesnį kompiuterį. Vidutinės galios (arba kitaip tariant 1999 – 2001 metų laidos) kompiuteriai paprastai turi nuo 64 MB iki 128 MB RAM. kuris naudoja Pentium II. jau yra per daug maži. Paskutinius 10 metų technologijos tobulėjo taip greit. ar verta išvis didinti procesorių spartą virš 33 MHz). kaip sparčiai procesorius gali susišnekėti su atmintine bei kitais įrenginiais. Pentium III ar panašaus pajėgumo procesorius. ta riba vis dar būna sėkmingai peržengiama. nauji kompiuteriniai žaidimai kaip visada reikalauja maksimalių išteklių. PRIEDAS 228 . Šiuo metu kompiuteriai. Kad ir kaip būtų. Tiesa. PI. standžiojo disko talpa – 100 GB. Kol kas sunku nuspėti. Jei kompiuteris yra naudojamas grafinei bei garsinei medžiagai apdoroti. nes nuo jų priklauso. KOMPIUTERIŲ NAŠUMAS Tarkim. turim prieš akis du asmeninius kompiuterius. Gana svarbus kriterijus yra ir standžiojo disko talpa. Jei įmanoma. Kaip nuspręsti. kad naujas geras kompiuteris (už maždaug 1000 JAV dolerių) morališkai pasendavo per pusantrų metų. arba 133 MHz. Šiais laikais diskai. o vidutinės galios kompiuteriu dabar galėtų būti pavadintas tas. Modernus šių metų kompiuteris turi Pentium IV tipo procesorių. tad laikui bėgant DVD turėtų labai paplisti. kada ši „tradicija“ pasikeis. veikiantį apie 2 GHz taktiniu dažniu. už kurios jau bus fiziškai nebeįmanoma suspausti vis daugiau ir daugiau elektronikos į vieną nedidelę mikroschemą – procesorių? Ir nors kartkartėmis vis galima išgirsti autoritetingų šnekų.y.8. kad štai jau kompiuterių technologijos pasiekė ribą (pvz. labai svarbus yra ir vaizdo plokštės tipas bei vaizdui skirtos atmintinės dydis: jis turėtų būti 64 MB ar daugiau. kurių taktinis dažnis yra tarp 400 ir 1600 MHz.. Juk turi būti riba. Tiesa. dideliems brėžiniams braižyti ar storiems žurnalams maketuoti. t. o populiariausi yra apie 10 – 40 GB dydžio. jo RAM atmintinės dydis yra nuo 256 MB iki 512 MB. 1995 metais vyko diskusija. patartina sužinoti ir kompiuterio vidaus magistralių greičius. mažesnės nei 1 Gb talpos.jau dabartiniu metu vieno GB kaina mažesnė nei 3 Lt. o anksčiau visą laiką kartu su naujausiomis programoms tekdavo stengtis pirkti ir naujausią kompiuterį (senesni ir prastesni veikdavo tiesiog per lėtai). kuriame kompiuteryje yra naujesnės kartos procesorius bei kokiu dažniu jis dirba – kuo daugiau hercų. kurie naudoja ankstesnius nei Pentium procesorius (mažesnio nei 100 MHz dažnio) yra nebepajėgūs naudoti populiarios šiuolaikinės programinės įrangos. kuris iš jų geresnis? Kuris dirbs sparčiau? Paprastai vertinti pradedame nuo procesoriaus: išsiaiškiname. tuo geriau.

KOMPIUTERIŲ TIPAI Kompiuteriai gali būti klasifikuojami labai įvairiai. milžiniškos RAM (gali būti terabaitų dydžio) bei dar didesnės išorinės atmintinės kompiuteriai. maždaug delno dydžio (248 pav. kur taip laikomi ir visi vartotojo duomenys. nes duomenys juk saugomi centriniame kompiuteryje. Žinoma. kad nesvarbu kuriuo naudotis – visi atrodo identiškai. Jie irgi gali turėti daugiau nei vieną procesorių. todėl šie kompiuteriai paprastai kainuoja maždaug pusantro – du kartus brangiau už atitinkamus stacionariuosius.). automobiliuose. o vartotojo požiūriu patogūs tuo. Jie yra pritaikyti darbui kelionėse. • Specializuotieji kompiuteriai – visi tie. • Kišeniniai kompiuteriai. įvairios pastatų šildymo reguliavimo sistemos. • Nešiojamieji. Jie yra prijungti per tinklą prie centrinio kompiuterio (serverio) tinkle. knyginiai kompiuteriai. geras operacines sistemas ir įrangą. Dažniausiai jie naudojami moksliniams modeliavimo uždaviniams spręsti ar netgi kino filmams kurti. skirti daugelio vartotojų stambiems skaičiavimo uždaviniams atlikti. Paprastai jie naudojami kaip užrašų knygelės. bet dar mažesni už nešiojamuosius.. kurių mes beveik nepastebime. delninukai (palmtops) taip pat yra mobilūs. 248 pav. indaplovėse. • Didieji kompiuteriai (mainframes): tai didelių firmų bei korporacijų centriniai kompiuteriai. skreitinukai (laptops. rinkmenos ir programos. laikantys didžiules duomenų bazes. notebooks) irgi yra asmeniniai.9. pvz. kasos aparatai. tačiau be kurių buitis pasidarytų gerokai sudėtingesnė. daug standžiųjų diskų. ar teikiantys kokias nors tinklo paslaugas. kompiuteriai skalbimo mašinose.dideles atmintines. tačiau bet kuriuo atveju ryškiai išsiskiria tokios jų klasės: • Superkompiuteriai (supercomputers): tai daugelio procesorių. Delninukas • Tinklo kompiuteriai (network computers) dažnai naudojami universitetuose.PI. • Žaidimų kompiuteriai (game stations) – tik tam ir skirti. kuri leistų jiems funkcionuoti nepertraukiamai ir be klaidų. mobilieji telefonai. galimybes prisijungti prie interneto.t. bet gali turėti ir rimtą operacinę sistemą. muzikiniai grotuvai ir t. Tinklo kompiuteris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip ekranas bei klaviatūra. bankomatai. gali būti nuo labai silpnų ir pasenusių iki pačių galingiausių. visi juose naudojami įrenginiai yra labai kompaktiški. jie dažniausiai visai nepanašūs į asmeniPRIEDAS 229 . Jie yra plačiausiai naudojami ir visur lengvai pastebimi. Tinklo kompiuteryje standžiojo disko gali net nebūti. • Asmeniniai kompiuteriai (personal computers): paprastai vieno procesoriaus kompiuteriai. tik gerokai mažesni nei stacionarieji. operacinė sistema paleidžiama persiuntus ją iš centrinio kompiuterio. Tokie kompiuteriai yra palyginti pigūs.

jų įvesties ir išvesties įtaisai yra taip pat labai specializuoti. PRIEDAS 230 .nius kompiuterius.

1. kad sisteminė įranga skirta sistemos darbui palaikyti.1. kuriose tilpdavo apie 80 simbolių teksto. OPERACINIŲ SISTEMŲ ĮVAIROVĖ Asmeninių kompiuterių vaikystės metais (septintajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje) operacinės sistemos buvo labai primityvios. o taikomoji jau susijusi su konkrečių vartotojo uždavinių sprendimu. t. kad reikia pakelti tą ar aną koją. širdį ir kitus organus galėtume pavadinti aparatine įranga. Suprantama. Tai nėra tiksli analogija. kurios leidžia naudoti konkretų kompiuterio prietaisą. kad kompiuteryje operacinė sistema sujungia atskirus techninius išteklius į vientisą sistemą ir leidžia taikomosioms programos tuo naudotis. Jei naudotis analogija su žmogumi.t. kad operacinė sistema yra tarsi nematomas tarpininkas tarp vartotojo ir kompiuterio aparatūros. bet ji iliustruoja faktą.1. tad ir kompiuteriais naudotis buvo sudėtinga. Programinė įranga pagal savo paskirtį ir funkcijas skirstoma į dvi rūšis: sisteminę ir taikomąją. ekrane PRIEDAS 231 . PII. kuris užtikrina kompiuteryje esančių prietaisų vieningą veikimą ir palaiko ryšį su vartotoju. ekrane vartotojas matydavo maždaug 24 eilutes. atvaizduoti ką nors ekrane. PROGRAMINĖ ĮRANGA Kompiuteris – tai ne tik įvairių prietaisų rinkinys. kurie leidžia žmogui būti gyvam – kraujui tekėti. tai visas kraujagysles.y. kad jiems pakaktų energijos. Galima sakyti. PII.1. kad atsiradus grafinėms sistemoms smarkiai pagerėjo interaktyvumas tarp vartotojo ir kompiuterio. kad programa gautų vartotojo komandas iš klaviatūros ir t. Kad jis veiktų. Tada sisteminė programinė įranga būtų visi tie cheminiai ir fizikiniai procesai. širdis skatinama dažniau plakti.2. kad konkrečiai taikomajai programai pakaktų RAM atminties. iš standžiojo disko perskaityti duomenis. „pajusti“ pelės pajudinimą ar klaviatūros klavišo paspaudimą. Bet kurios vartotojo programos veikimą irgi užtikrina operacinė sistema – ji pasirūpina tuo. vaizdui iš akies tinklainės perduoti į smegenis. be aparatinės įrangos (hardware) reikalinga programinė įranga (software). Patys pavadinimai sako. O sisteminė įranga pasirūpina.PII. Ką tai reiškia? Visų pirma operacinė sistema turi daugybės prietaisų tvarkykles – programas.. Pirmosios sistemos buvo tekstinės. Kai žmogus nusprendžia lipti laiptais. taikomoji programa sako. raumenims susitraukinėti ar skrandžio sultims išsiskirti. arba paprastai šnekant – tiesiog programos (komandų procesoriui rinkiniai). kad patogiai būtų galima pasiekti rinkmenas įvairiose laikmenose. pvz. OPERACINĖ SISTEMA PII. smegenis. kad raumenys tinkamai susitrauktų. OPERACINĖS SISTEMOS PASKIRTIS Operacinė sistema (operating system) – tai sisteminių programų rinkinys.

tai Windows 2000 bei XP naudojamos ne tik serveriuose. Šiuo metu vis dar galima sutikti Windows 98 – 1998 metų laidos šio medžio šaką. Windows sistemos ilgą laiką garsėjo savo nestabiliu elgesiu – neretai sistema tiesiog nustodavo reaguoti į vartotojo veiksmus ir tekdavo kompiuterį jungti iš naujo (taip prarandant į standųjį diską neįrašytus duomenis).y. labiau patobulinta Windows versija. UNIX. Kas pora metų išleidžiama vis naujesnė. t. kad tai net ne sistemų medis. bet ir paprastuose asmeniniuose kompiuteriuose. kur reikia užtikrinti stabilų veikimą esant dideliam apkrovimui. lengvai vartotojui suprantama sistema. Mac OS ir OS/2. Kadangi kompiuterių galia sparčiai augo. tačiau situacija nuolatos gerėja. Dažniausiai jos tarpusavyje yra nesuderinamos. nes UNIX sistemas kūrė ne viena firma ar korporacija. suteikti vaizdui erdvinį efektą. Dažniausiai konkreti UNIX sistema veikia tik jai skirto tipo procesorių turinčiame kompiuteryje. Gretimas stambus šio medžio kamienas – Windows NT pavadinimą turinčios sistemos. galima sakyti – medis. interneto stotyse. daugelis jų netgi nelabai panašios. o 2003 metais – Windows 2003. Nepaisant Windows trūkumų. vienai operacinei sistemai skirta programinė įranga paprastai neveiks kitoje operacinėje sistemoje. kur atliekami intensyvūs skaičiavimai.galima pavaizduoti daugiau informacijos. Linux sistemą kuria ir jai taikomąsias programas rašo viso pasaulio programuotojai entuziastai. tačiau labiausiai iš nekomercinių sistemų plintanti yra Linux operacinių sistemų grupė.. Didžiausias šios sistemos trūkumas – palyginti nedidelis taikomųjų programų kiekis. Jos neretai buvo daugelio gerų idėjų (naudojamų kitose operacinėse sistemose) pradininkės. tokių kaip FreeBSD. daugelio procesų operacinės sistemos. kurios buvo skirtos stambesniems kompiuteriams – serveriams. UNIX – tai daugelio vartotojų. ši sistema yra viena labiausiai paplitusių – dėl palyginti nedidelės kainos ir dėl itin gausaus taikomųjų programų skaičiaus. Hewlett Packard Unix. Sun OS (Solaris). 2002-aisiais metais – į Windows XP. Keletas Europos valstybių nusprendė naudoti Linux sistemą savo administracijos kompiuteriuose. Dabar pasaulyje yra paplitę dešimtys operacinių sistemų. tačiau nesugebėjo užkariauti pasaulio rinkos. pvz. Komercinių UNIX sistemų pavyzdžiai: Digital Unix (dabar jau perpirkta firmos Compaq ir pavadinta Tru64). Šios sistemos ne taip stipriai plito tarp paprastų vartotojų. o IBM firma yra sukūrusi sistemą OS/2. ji gali veikti įvairiausių tipų procesorių kompiuteriuose ir patogumu vartotojui jau beveik pasivijo ir kai kuriais atžvilgiais pralenkė sistemą Windows. NT kamienas vėliau išaugo į Windows 2000. Gana populiariuose Apple firmos kompiuteriuose Macintosh naudojama operacinė sistema Mac OS. Šios sistemos daugiausia naudojamos dideliuose serveriuose. Ji veikia Intel tipo procesorių turinčiuose kompiuteriuose. o krūmas. Linux yra visiškai nemokama. Šiuo metu visos asmeninių kompiuterių operacinės sistemos palaiko grafinį režimą. kuri išaugo iš ankstesnės – Windows 95 versijos. Windows – tai Microsoft kompanijos operacinių sistemų grupė. nes palyginti brangiai kainuodavo ir norint jomis naudotis reikėjo nemažai žinių (palyginti su Windows). UNIX tipo sistemų yra daug ir įvairių. PRIEDAS 232 . ypač ten. Labai dažnai UNIX naudojamos mokslinėse institucijose. Windows XP jau gali būti pavadinta gana stabilia. Daugelį sistemų galima sugrupuoti į kelias grupes (šeimas) – žinomiausios yra Windows. Šiuo metu yra ir nekomercinių sistemų. o kainos krito. Galima sakyti.

Daugelis programų yra komercinės – už jas reikia mokėti pinigus.. Kitas programų tipas – shareware. Tačiau po tam tikro bandomojo laikotarpio (paprastai 30 dienų) tokią programą reikia arba pašalinti iš kompiuterio. • Grafinės programos: Photoshop. kurias galima laisvai kopijuoti ir išmėginti. Galima drąsiai teigti. WinZip. tad geriausia nenaudoti šių programų (elektroninį paštą gali apdoroti ir Netscape ar The Bat programos). tačiau pažymėtina labai įdomi gana nežalinga jų „veislė“ – virusaiapgaulės (hoax). MapInfo. pvz.PII. arba sumokėti už ją pinigus. dažniausiai nedidelių arba labai specializuotų programų. • Skaičiuoklės (elektroninės lentelės): Excel. angliškai jos vadinamos freeware. Todėl apsisaugoti nuo virusų galima tiesiog niekad nevykdant nepatikimų programų (pvz. apie kurį būtina kuo greičiau pranešti visiems pažįstamiems. VIRUSAI Virusai irgi yra programos.. Tai programos. jau gali veikti. kurios praneša apie neva egzistuojantį virusą siaubūną (arba – apie nemokamai dalijamus telefonus). kai yra taikomųjų programų. Emacs. tačiau naudingas jis pasidaro tik tada. Matlab. Fox Pro.3. TAIKOMOSIOS PROGRAMOS Kompiuteris. Tiesa. Šiuo metu skirtingų virusų yra tūkstančiai (ir beveik visi jie sukurti operacinei sistemai Windows). Netscape. Tai elektroniniu paštu persiunčiamos žinutės. kad šiuo metu yra sukurta šimtai tūkstančių didelių ir mažų taikomųjų programų įvairiausiems gyvenimo atvejams. kai kurios pernelyg automatizuotos elektroninio pašto programos (pvz. parsiųstų iš interneto). Kadangi virusas – tai programa. • Leidybos sistemos: Page Maker. kad virusas imtų plisti jo sistemoje. Štai keleto sričių ir populiariausių programų pavyzdžiai: • Programos tekstui įvedinėti ir redaguoti: Microsoft Word. • Duomenų bazių kūrimo ir valdymo sistemos: Oracle. Jų būna nelabai pavojingų – tokių. kurie paprasčiausiai užima vietą diske ar kiek lėtina kompiuterio darbą. kuris tėra tik aparatūra be programinės įrangos – viso labo metalo laužas. Jei programa sugeba plisti ir dauginti save be vartotojo žinios. tik nepageidaujamos. Kompiuteris. • Interneto naršyklės: Internet Explorer. vartotojas vienokiu ar kitokiu būdu turi ją suaktyvinti. arba (tai yra gerokai pavojingiau) nežymiai pakeičia kai kurių rinkmenų duomenis. Outlook) pačios neatsiklaususios vartotojo vykdo kai kurias elektroniniu paštu gautas komandas ir gali suaktyvinti virusą vien tik parsisiuntusios paštą. Quatro Pro.. kuris turi dar ir sisteminę programinę įrangą. • Geografinės informacinės sistemos: ArcInfo. Access. Conqueror. kurie išnaikina visus diske esamus duomenis. Corel Draw. Lengvatikiai geranoriai vartotojai patys PRIEDAS 233 . • Matematinių skaičiavimų programos: Mathematica. Tačiau yra ir nemokamų. Maple. • Projektavimo sistemos: AutoCAD.2. dažniausiai nemažus. tai yra virusas. PII. bet būna ir itin piktybiškų. Word Perfect. kurias naudodamas vartotojas gali spręsti jį dominančias problemas.

užsakovas atnaujina kompiuterius ar operacinę sistemą ir pan. arba Borland Delphi. tad programavimo sistemos naudojamos reikiamoms programoms sukurti. Uždavinio specifikavimas – tada programuotojas kartu su užsakovu raštiškai suformuluoja užduotį: ką sukurta programinė įranga turės daryti. Programos projektavimas – žinodamas uždavinį. t. Iš principo naudojant programavimo sistemą galima sukurti programinę įrangą. analogišką tai pačiai sistemai. sugalvotų algoritmų užrašymas kompiuterine kalba. Testavimas – sukurtą programą tenka nuolatos testuoti ir tikrinti. Viena labiausiai paplitusių antivirusinių programų yra Norton Antivirus. leidžiančios kurti programas vartojant C++ programavimo kalbą. Programavimo – testavimo etapus prireikia vykdyti keletą kartų. Java. PRIEDAS 234 . Vartojant kurią nors iš minėtų programavimo kalbų buvo sukurta dauguma naudojamų taikomųjų programų. PII. kur bus laikomi duomenys. Populiarios sistemos yra Borland C Builder ir Microsoft Visual C++. Tai tokios programos. išsiaiškina.). Įvairias savo programavimo sistemas turi ir tokios populiarios programavimo kalbos kaip Visual Basic. Dažniausiai tai būna įvairios buhalterinės ar personalo valdymo programos. kokie papildomi reikalavimai ir pan.4. Net ir pačios tobuliausios programos neišvengia klaidų.. skirtos tiems virusams gaudyti. Virusai neretai išnaudoja įvairias operacinės sistemos klaidas. kokios šiuo metu naudojamos su užduotimi susijusios procedūros. kurioje vartojama Object Pascal kalba. kokius uždavinius spręsti. Fortran. tad tenka daug dėmesio skirti jų paieškoms ir taisymui. Programavimas – tada prasideda techniškiausia projekto dalis. sukurti ją pačią. Priežiūra – užsakovui pardavęs programą. C. Kuriant konkrečią taikomąją programą ar programų sistemą. kad programa veiktų besikeičiančiomis sąlygomis (pvz. gavęs užduotį sukurti programą kažkokiems užsakovo uždaviniams spręsti. kaip viena jos dalis bus susieta su kita. nusprendžia kokia kalba bus kuriama programa. Kiekvienas vartotojas turėtų įprasti periodiškai atnaujinti savo sistemą įdiegdamas naujausius gamintojo pataisymus – tokiu būdu nemaža dalis virusų būtų nebepavojingi. kaip ji veikia realiomis sąlygomis. Gera apsauga nuo virusų yra programos. kokie duomenys naudojami ir kaip jie apdorojami. programuotojas sudaro būsimos programos maketą. Operacinės sistemos gamintojai tas klaidas visą laiką stengiasi užlopyti.y.platina šias žinutes ir tokiu būdu teršia interneto kanalus nereikalinga informacija bei gadina vienas kito laiką. o pataisymus (update. Paprastai konkrečios firmos specifinėms reikmėms patenkinti egzistuojančių taikomųjų programų nepakanka. išskiriami tokie etapai: Tyrimas ir analizė – programuotojas (dažniau – programuotojų firma). KOMPIUTERINIŲ PROGRAMŲ KŪRIMAS Išskirtinei taikomųjų programų grupei priklauso programavimo sistemos. programuotojas neretai dar kurį laiką atlieka smulkius programos pataisymus. kurios leidžia kurti kitas taikomąsias programas. patch) nemokamai siūlo savo interneto svetainėse.

PIII. KOMPIUTERIS, ŽMOGUS, VISUOMENĖ
PIII.1. KOMPIUTERIS IR SVEIKATA
Kompiuteris – naudingas prietaisas, tačiau jis gali turėti ir labai neigiamų pasekmių žmogui, jei neteisingai juo naudosimės. Be suprantamo poveikio akims, kompiuteris gali paveikti žmogaus laikyseną, pertempti raumenis, sukelti stresą ar depresiją. Nuo to galima apsisaugoti. Dirbant kompiuteriu, akys pavargsta greičiausiai. Kad jos gestų kuo mažiau, būtina užtikrinti gerą apšvietimą. Monitorius neturi kontrastuoti su aplinkiniu vaizdu, ypač – su klaviatūra. Kai įvedinėjame tekstą, akys daug kartų nuklysta nuo ekrano į klaviatūrą, į popieriaus lapą, kurio tekstą įvedinėjame, po to vėl atgal. Jei visų šių objektų apšvietimas skiriasi, akys labai vargsta persiorientuodamos. Šiais laikais verta mokytis rašyti klaviatūra „aklai“ – sutaupomas ir laikas, ir akys mažiau genda. Jei reikia dažnai įvesti didelį kiekį teksto, galbūt pravers įsigyti skenerį ir teksto atpažinimo programinę įrangą (pvz., kompanijos ABBYY programą Fine Reader). Monitorius gadina akis dar ir dėl to, kad mirga – ekrane matomas vaizdas yra keliasdešimt kartų per sekundę perpiešiamas. Operacinė sistema leidžia tą skleistinės greitį reguliuoti (žr. skyrelį 3.B.2 pirmoje knygos dalyje), tad patartina jį padaryti kuo didesnį (apie 100 Hz). Kai kurie vaizduokliai yra per seni arba per pigūs ir palaiko tik apie 60 Hz dažnį. Norite geresnių akių – pirkite brangesnį vaizduoklį, ir būtinai išsiaiškinkite, kokį vertikalios skleistinės dažnį jis palaiko (kuo daugiau, tuo geriau). Kad ir koks geras monitorius bei apšvietimas, akys vis tiek pavargsta per ilgai į ekraną žiūrėdamos. Patartina kas valandą leisti akims apie 15 minučių pailsėti – žiūrėti į tolį ar užsimerkti. Jei daug sėdite prie kompiuterio, įsigykite tokią kėdę ir stalą, kad jūsų stuburas nebūtų kraipomas. Klaviatūra ir pelė taip pat gali turėti labai stiprų poveikį rankų raumenims – dėl pervargimo jie gali išeiti iš rikiuotės ilgoms savaitėms. Taip yra dėl to, kad dirbant klaviatūra ar pele, delnas yra nenatūraliai užriečiamas į viršų. Egzistuoja specialūs priedai – pagalvėlės, kurias galima padėti prieš klaviatūrą ar pelę. Ant pagalvėlės padėtas riešas leidžia dirbti neįtempiant raumenų. Taip pat parduodamos ir ergonominės klaviatūros – puslankio formos. Jos atpalaiduoja kitas raumenų grupes. Yra nuomonių, kad elektromagnetinis kompiuterio spinduliavimas neigiamai veikia žmogaus psichiką. Be abejonės, kompiuteris tikrai skleidžia elektromagnetines bangas, o jos tikrai veikia žmogų. Jų poveikį galima minimizuoti – pasistenkite, kad kompiuteris būtų kuo toliau nuo jūsų, kad elektros laidai neitų ratu aplink jus. Kompiuterio keliamas triukšmas – dar vienas neigiamas kompiuterio bruožas. Dažniausiai triukšmą kelia maitinimo bloko bei procesoriaus aušintuvai, taip pat ir standieji diskai. Jei aušintuvai pasidaro itin triukšmingi, juos reikia arba sutepti, arba pakeisti naujais (jie nėra brangūs, keliolika – keliasdešimt litų). Būna ir specialių tildančių dėžių, į kurias galima įdėti triukšmingą kompiuterį. Šiuo metu pasaulyje jau pradedami gaminti
PRIEDAS

235

standieji diskai su programine įranga, kuri leistų derinti standžiųjų diskų apsisukimo greitį bei jų vidinių galvučių judėjimą taip, kad sumažėtų jų keliamas triukšmas.

PIII.2. INFORMACIJOS APSAUGA
“Jesus not only saves, He also makes backups frequently” (interneto „išmintis“) Šiais laikais informacija tampa didžiausiu turtu, todėl labai svarbu žinoti, kaip apsaugoti kompiuteryje esančius duomenis. Saugoti reikia ir nuo savęs („netyčia ištryniau“), ir nuo techninių nesklandumų („pakibo sistema“, „nulūžo diskas“), ir nuo stichinių nelaimių (potvynis, uraganas), ir nuo piktybiško informacijos gadinimo (virusai, kompiuteriniai išdykėliai), ir nuo nesankcionuoto jos naudojimo (kompiuteriniai vagys, konkurentai). Pagrindinė taisyklė dirbant su informacija – nuolat daryti duomenų kopijas. Kai dirbate kokia nors programa, pvz., tekstų redaktoriumi, nepamirškite, kad reikia jūsų darbą kartkartėmis įrašyti į standųjį diską kompiuteryje – išsaugoti ją (paprastai tereikia paspausti mygtuką Save ar porą klavišų: Ctrl-S), nes dingus elektrai, visa informacija iš darbinės, elektroninės kompiuterio atminties išnyks. Papildoma tokių nemalonių įvykių apsauga – nusipirkti prie kompiuterio jungiamą srovės lygintuvą su akumuliatoriumi – nepertraukiamą srovės šaltinį (UPS – uninterruptible power source, kaina – keli šimtai litų), kuris dingus elektrai dar leistų įrašyti duomenis į standųjį diską. Be viso šito, patartina daryti standžiajame diske laikomos informacijos archyvines kopijas (backups). Galima dienos (savaitės, ar mėnesio) pabaigoje kopijuoti pakeistas (ar visas) rinkmenas į kitą diską, į kitą kompiuterį, į magnetinę juostą ar įrašyti į CD ar DVD. Archyvines kopijas patartina saugiai užrakinti kokioje nors kitoje geografinėje vietoje, kad jos būtų sunkiai prieinamos vagims, drėgmei, karščiui ar vaikams (itin svarbius duomenis galima laikyti banke). Nepamirškite, kad įvairios laikmenos genda nuo skirtingų dalykų, pvz., magnetiniai diskai nemėgsta trankymo, magnetinių laukų (pvz., mobiliųjų telefonų), CD genda nuo karščio, saulės, drėgmės ir mechaninio poveikio, o lankstieji diskeliai dažniausiai sugenda patys savaime (niekada svarbios informacijos nelaikykite viename lanksčiajame diskelyje!). Net labai geromis sąlygomis (vėsioje tamsioje vietoje, neprieinamoje vaikams) laikomi CD bus nebepatikimi po 10 metų – o jei sąlygos įprastinės, jei tie kompaktiniai diskai dar kartais ir panaudojami, tai jų gyvavimo pusamžis yra maždaug vieni metai. Išvada: archyvines kopijas reikia periodiškai perkelti į naują laikmeną! Kartais informacija kompiuteryje būna tokia svarbi, kad ją reikia nuolatos dubliuoti. Tokiu atveju paprastai į pagrindinę plokštę dedamas papildomas prietaisas – plokštė, leidžianti tą pačią informaciją laikyti vienu metu keliuose standžiuosiuose diskuose (RAID – redundant array of independent disks, dubliuojantis nepriklausomų diskų masyvas, kaina – apie šimtas litų). Prie tos plokštės prijungiami du (ar daugiau) vienodi diskai. Kai kompiuteris įrašo informaciją, ji tuo pačiu metu kopijuojama į abu diskus. Vienam iš jų sugedus, duomenys išlieka kitame. Norint duomenis apsaugoti nuo informacijos plėšikų bei virusų, reikia naudoti naujausią antivirusinę programinę įrangą; nuolatos atnaujinti savo operacinę sistemą (atPRIEDAS

236

naujinimus nemokamai teikia operacinės sistemos gamintojas savo interneto puslapiuose); nevykdyti įtartinų programų; registruojantis į kompiuterį naudoti sunkiai atspėjamą ir jokiame kalbos žodyne nesantį slaptažodį, jį bent jau kas mėnesį keisti. Verta pasakyti, kad net ir slaptažodžiai nepadės, jeigu plėšikas galės fiziškai prieiti prie jūsų kompiuteryje esančio standžiojo disko ir jeigu diske esanti informacija nebus užkoduota. Taip pat net jeigu jūs ištrynėte standžiajame diske kokią nors informaciją, iš principo įmanoma ją atkurti (tačiau egzistuoja specialios programos, kurios leidžia trinti garantuotai, pvz., Norton Utilities paketo programa Wipe Info). Fiziškai kompiuterį apsaugoti taip pat sunku, kaip ir bet kokį kitą daiktą, tačiau šiuo atveju yra privalumas: duomenis standžiajame diske galima užkoduoti taip, kad niekas be teisingo slaptažodžio jų neiškoduos. Geriausia nemokama kriptografijos programa vadinasi PGP (Pretty Good Privacy – gana geras saugumas). Nors ji labai kukliai pavadinta, bet kriptografijos specialistai teigia, kad šia programa užkoduoto teksto neįveiks viso pasaulio kompiuterių galia bent jau šimtą metų (atsižvelgiant net į technologijų tobulėjimą). Šio šifratoriaus autorius P. Zimmermannas buvo JAV kurį laiką įkalintas už tai, kad neva tokios programos sukūrimas ir išplatinimas kelia grėsmę valstybei. Naudojantis šia programa (ją galima rasti adresu www.pgpi.org), galima užkoduoti savo kompiuterio standųjį diską (ar jo dalį), ir net vagystės atveju iš jo nebus įmanoma išgauti duomenis be slaptažodžio. Patarimas – savo slaptažodžių stenkitės nepamiršti. Beje, ar kada susimastėte, jog jūsų siunčiamos elektroninio pašto žinutės yra visiškai neužkoduotos ir daugeliui suinteresuotų asmenų lengvai prieinamos? Jos yra tarsi atvirlaiškiai, kuriuos paštininkas gali paprasčiausiai perskaityti prieš įmesdamas į jūsų pašto dėžutę. Jei manote, kad jūsų laiško tekstą turėtų matyti tik adresatas, naudokite koduojančią programinę įrangą. Nors kai kurios elektroninio pašto programos turi tam tikrus vidinius šifratorius, patikimiausia šiuo metu būtų naudotis ta pačia PGP programa.

PIII.3. ĮSTATYMAI: AUTORIŲ TEISĖS
Duomenys ir programos yra intelektinė nuosavybė, ir Lietuvoje galioja ją saugojantis įstatymas. Programos autorius, t.y. asmuo, kuris sukūrė programą, turi teisę ją kopijuoti, platinti, parduoti ir pan. Jis gali informuoti aplinkinius, kad konkreti programa yra jo nuosavybė, naudodamas užrašą, kurį sudaro ženklas ©, autoriaus vardas bei pirmieji programos ar kūrinio išleidimo metai. Įstatymas draudžia kopijuoti programą be autoriaus sutikimo, jam nesumokėjus ar pan. Jei autorius yra sukūręs duomenų bazę, galima be užmokesčio kopijuoti (panaudoti) tik nedidelę jos dalį. Autoriaus teisės galioja 70 metų po jo mirties, o duomenų bazių apsauga – 15 metų nuo jos sudarymo datos. Autorius gali reikalauti atlyginti dėl neteisėto jo programos panaudojimo jam padarytą materialinę (kompensuoti reikia per 200% programos vertės) ir moralinę žalą (nuo 5000 iki 25000 Lt). Pažeidėjai be piniginių bausmių gali būti baudžiami laisvės atėmimu ir turto konfiskavimu.

PRIEDAS

237

PIII.4. ĮSTATYMAI: DUOMENŲ APSAUGOS AKTAS
Lietuvos Respublikoje galioja įstatymas, kuris reguliuoja, kaip turi būti saugomi duomenys apie asmenį – asmens duomenų apsaugos aktas. Šis įstatymas sako, kad kiekviena organizacija, kuri renka duomenis apie asmenis, turi būti užregistruota (paprastos užrašų knygutės asmeniniam naudojimui nedraudžiamos). Tokia organizacija turi užtikrinti, kad duomenys būtų tinkamai apsaugoti ir neteikiami pašaliniams. Duomenys turi būti saugomi visą asmens gyvenimo laiką ir bent 75 metus po paskutinio įrašo datos. Asmuo, kurio duomenys įvesti į kokios nors organizacijos duomenų bazę, turi teisę sužinoti, kokie duomenys apie jį laikomi, iš kur jie buvo gauti, kam buvo suteikti bei kam gali būti ar buvo panaudoti (išskyrus tam tikrus atvejus, pvz., kai tokia informacija gali pakenkti Lietuvos saugumui, pačiam asmeniui ir pan.). Kai kurios institucijos, pvz., prokuratūra ar socialinio draudimo institucija, turi teisę gauti asmens duomenis be to asmens sutikimo, jei turi priemones gautų duomenų apsaugai užtikrinti. Jei jums buvo padaryta žala dėl to, kad pašaliniams asmenims buvo neleistinai suteikti duomenys apie jus, arba dėl to, kad duomenys buvo iškraipyti, galite reikalauti tiek materialinės, tiek moralinės žalos atlyginimo.

PRIEDAS

238

PIV. INTERNETAS
Be jokios abejonės, internetas yra vienas pažangiausių šiuolaikinių išradimų. Jis sujungia į visumą daugybę viso pasaulio kompiuterių, leisdamas bet kuriam vartotojui greitai keistis informacija su kitais. Internetas – tai ir informacijos lobynas, ir šiukšlynas; ir neribotos bendravimo galimybės, ir kartais pavojinga sfera. Šiame skyriuje trumpai aprašyta, kaip kompiuteriai jungiami tarpusavy ir į internetą, kaip jie keičiasi duomenimis, kaip ieškoti informacijos naudojantis interneto naršyklėmis, kaip rašyti elektronines žinutes.

PIV.1. INTERNETO TECHNINĖ PUSĖ
PIV.1.1. KOMPIUTERIŲ TINKLAI
Viena skruzdelė, kad ir kokia stipri būtų, tėra silpnas sutvėrimas, palyginti su vieningo skruzdėlyno galybe. Taip ir kompiuteriai įgauna tikrą galią sujungti tarp savęs į tinklą. Mažiausias kompiuterių tinklas – tai du tarpusavyje sujungti kompiuteriai. Jei kompiuteriai yra tinkle, jie gali leisti pasinaudoti vienas kito ištekliais – standžiuoju disku ar išoriniais įrenginiais. Tinklų klasifikacija pagal dydį. Pagal tinkle esančių kompiuterių skaičių tinklai skirstomi į vietinius (LAN – local area network) – tai nuo kelių iki keliasdešimties kompiuterių tinklas, regioninius (metropolitan) – tai miesto teritorijos dydžio tinklas, visuotinius (WAN – wide area network) – tai valstybės dydžio ar dar didesni tinklai. Didelės firmos ar korporacijos vidinis (atskirtas nuo išorinio pasaulio) kompiuterių tinklas dar vadinamas intranetu – jį sudaro keletas ar keliasdešimt LAN tinklų. Pats didžiausias pasaulinis kompiuterių tinklas, kurį sudaro daugybė tarpusavyje sujungtų įvairiausio tipo tinklų, vadinamas internetu. Pagrindinė interneto idėja yra ta, kad neegzistuoja vieno centrinio kompiuterio, kuris valdytų informacijos judėjimą, o yra daug stambesnių ar smulkesnių kompiuterių – tam tikrų tinklo mazgų, kurie persiunčia duomenis iš vieno tinklo į kitą. Taigi informacija turi labai daug kelių, kuriais gali iš vieno kompiuterio nukeliauti į kitą – sugedus daliai Interneto kompiuterių, likusieji turėtų sėkmingai funkcionuoti ir sugebėti bendrauti toliau. Šiuo metu internetą sudaro šimtai milijonų kompiuterių. LAN topologijos ir arbitražai. Kompiuteriai vietiniame tinkle (LAN tinkle) gali būti sujungti įvairiais būdais, kitaip tariant, gali skirtis tinklo topologija. Magistralė – anksčiau labai paplitusi topologija (249 pav.). Jos atveju kompiuteriai jungiami prie vieno to paties laido. Kai laido kaina yra didelė, šis jungimo būdas yra pigiausias, tačiau pavojingiausias, nes, trūkus laidui, ryšį praranda visi kompiuteriai. Kita panaši topologija – tai žiedas: kompiuteriai jungiami prie vieno laido, kuris yra uždaras, sujungtas į žiedą. Šiuo metu populiariausia yra žvaigždės pavidalo topologija (250 pav.): kiekvienas kompiuteris savo laidu jungiamas PRIEDAS 239

mūsų kompiuteris taip pat turi galimybę bendrauti ir su visais to tinklo kompiuteriais. nelygu kokia tinklo topologija. Taisyklės.. Magistralė 250 pav. keletas žvaigždės pavidalo tinklų prijungiami prie vieno stambaus kanalo – magistralės. vadinamą žetonu. Atsižvelgiant į greitį. Jei pastarasis kompiuteris papildomai prijungtas ir prie kokio nors kompiuterių tinklo. pvz. o gali būti „gudresnis“ ir persiųsti informaciją tik tam kompiuteriui. Šio arbitražo tipo pavyzdžiai: Token Ring. regu249 pav. kuris skaitmeninę kompiuterio informaciją paverčia analoginiu (telefono linijos) signalu – moduliuoja signalą. prie kiekvienos jungiamas atskiras kompiuteris. bet gali būti ir išoriniai – nedidelės dėžutės. FDDI (Fiber Distributed Data Interface). jie abu privalo nutilti ir laukti atsitiktinį trumpą laiko intervalą. o atėjusią analoginę informaciją verčia atgal į skaitmeninę – demoduliuoja. Modemai gali būti vidiniai. Šios taisyklės skiriasi. kuris turi žetoną. „MoDem“ yra žodžių Moduliatorius-Demoduliatorius santrumpa. Pagal Ethernet taisykles kompiuteriai tinkle gali pradėti „šnekėti“ bet kada. lygiai taip pat modemu prisijungusiam prie telefono linijos. Ethernet tinklai skirstomi į klasikinius Ethernet (duomenų perdavimo greitis – 10 megabitų per sekundę). PRIEDAS 240 . gali siųsti arba gauti duomenis. 8 ar 32).prie vieno prietaiso. Skirstytuvas gali paprasčiausiai perduoti iš vieno kompiuterio ateinančią informaciją visiems kitiems. Šiuo metu labiausiai paplitę Fast Ethernet tinklai. Pažodžiui išvertus tai prietaisas. įvyksta duomenų susidūrimas (kolizija) ir nė vienam nepavyksta perduoti informacijos.. o tada mėginti dar kartą. Tik tas kompiuteris. magistralės (ar žiedo) atveju neretai naudojamas žetono (token) perdavimas. o turtingesni vartotojai jau ima diegti ir gigabitinius tinklus. Pastarasis turi daug jungčių (4. o kiti tuo tarpu turi laukti savo eilės. arba per specialiai tam skirtą tinklo plokštę. Į tinklą kompiuteris gali įsijungti arba per modemą. Tame pačiame tinkle esantys kompiuteriai informaciją gali siųsti ar gauti tik po vieną: jeigu tuo pačiu metu ima „šnekėti“ du kompiuteriai. Žvaigždė liuojančios duomenų perdavimą vietiniame tinkle. Pasinaudodamas modemu mūsų kompiuteris gali siųsti duomenis kitam kompiuteriui. Didesnės kompanijos intranete dažniausiai pasitaiko mišrios topologijos tinklai. tada jis vadinamas kartotuvu (Hub). Modemas – tai nedidelis įrenginys. įmontuoti į sisteminį kompiuterio bloką. kada vienas kompiuteris kitam perduoda tam tikrą duomenų paketą. vadinamos magistralės arbitražu. pagal kurią kompiuteriai turi „tylėti“ arba „šnekėti“. tačiau daug kartų paspartina ryšį tinkle. prijungiamos prie sisteminio bloko. vadinamo skirstytuvu. Fast Ethernet (100 Mbps) bei Gigabit Ethernet (1 Gbps). Jei taip atsitiko. Modemai. kuriam ji skirta. kad tuo pačiu metu ima „šnekėti“ du kompiuteriai. kuris paprastu telefono laidu gali būti prijungiamas prie telefono linijos (PSTN – public switched telephone network). Populiariausias yra Ethernet tipo arbitražas. ir nusakančios tvarką. pvz. Antruoju atveju skirstytuvas vadinamas komutatoriumi (Switch) – jis yra brangesnis už Hub tipo skirstytuvą. dar vadinamas užimtumo aptikimo metodu.

Jos jungiamos 10-gysliais susuktos poros (UTP – Unshielded Twisted Pair) laidais. vadinamas dažnių skirstytuvu. Tokie modemai gali perduoti iki kelių šimtų kilobitų per sekundę (maždaug tokiu greičiu duomenis nuskaito pats lėčiausias. duomenų perdavimas pokalbiams telefonu netrukdo. Tačiau sugedus BNC kabeliui vienoje vietoje visi prie jo prijungti kompiuteriai netenka ryšio. t. t.Analoginis signalas yra toks. tarp kurių nutiesiami kompiuterių tinklo kabeliai. kad tikrasis naudingų duomenų perdavimo greitis visada yra mažesnis ir priklauso nuo to. dideliems informacijos perdavimo tarp kompiuterių greičiams sukurtos specialios tinklo (panašios į modemų) plokštės. nes ADSL modemas gali būti prijungtas prie tos pačios linijos kaip ir paprastas telefonas. Jei norite gauti greitį kilobaitais per sekundę. o antgaliai užsimauna ant kištuko ir užsisuka. o bitais per sekundę – taip yra dėlto. tačiau dėl istorinių priežasčių jie vis tiek taip tebevadinami. dar turite padalyti jį iš aštuonių. vienetinio greičio CD skaitytuvas). Nemažai naujų kompiuterių šiais laikais jau turi į pagrindinę plokštę įmontuotą tinklo įrangą. Radijo signalai yra analoginiai. „Normaliems“. Beje. fazės ar dažnio (radijo bangomis perduodami tik tokie signalai). kurio vertė priklauso nuo signalo stiprumo. jų duomenų persiuntimo greitis yra nuo kelių iki keliasdešimties kilobitų per sekundę (kbps). greitis matuojamas ne baitais. BNC kabeliai panašūs į televizoriaus antenos kabelius – jie yra apvalūs.y. padedanti tiems duomenims rasti kelią tinkle. jie yra įkišami į tinklo plokštės lizdą ir užsifiksuoja tiesiog įsisprausdami. Šiuo metu ji yra sparčiai plintanti. 56 kbps modemai geba persiųsti apie 6 kilobaitus informacijos per sekundę. Daugiausia toks lėtumas priklauso nuo telefono linijų esminių savybių – jos taip jau padarytos. Tai reiškia. skaitmeninėmis linijomis. kokiu būdu duomenys yra perduodami. ji leido duomenis persiuntinėti ir gauti tokiu pačiu greičiu. DSL (digital subscribed line – skaitmeninė prenumeruojama linija) technologija pasirodė anksčiau. Įprastiniai modemai (Dial-up modem – telefonu skambinantys) yra labai lėti. o anksčiau ir visos telefono linijos būdavo analoginės. Šiais laikais jos jau beveik visur pakeistos patikimesnėmis. Naudingų duomenų persiuntimo greitis yra apytiksliai aštuntadaliu mažesnis už greitį. kurie verčia signalus į analoginius“) jau nebeatitinka savo pavadinimo. Šiuo metu populiariausios yra 100 Mbps greičio Fast Ethernet tipo tinklo ploštės (kaina – apie keliasdešimt litų). Jei pastebite. Žodžiu. kad modemai pažodžiui išvertus („tie. nurodytą kilobitais per sekundę. Tokiu laidu galiPRIEDAS 241 . papildomos plokštės nebereikia. o tai yra kelis kartus lėčiau. Skaitmeninės telefonų linijos ir skaitmeniniai integruoti informacijos perdavimo tinklai (ISDN – integrated service digital network) įgalina panaudoti naujų tipų modemus – DSL bei ADSL. nei įrašinėjant į lankstųjį diskelį. nes ir pokalbis. kad didelių informacijos srautų greitai nepersiųsi. Seniau tinklo plokštės būdavo dažniausiai jungiamos koaksialiniais BNC (British National Connector) tipo kabeliais. Toks kabelis yra patogus tuo. ir duomenų persiuntimas vyksta skirtingais tos pačios linijos kanalais (dažniais) – tuo pasirūpina nedidelis prietaisas. Tai reiškia. Tinklo plokštės. Šio laido antgaliai yra plastmasiniai ir stačiakampiai. kad kartu su duomenimis yra siunčiama ir tam tikra techninė informacija. tereikia toje vietoje specialaus T formos jungtuko. kad bet kurioje jo vietoje gali būti prijungtas kompiuteris. ADSL (asymmetric DSL – asimetriška DSL) technologija duomenis išsiunčia gana nedideliu greičiu.y. tačiau gauna daug didesniu.

Gavėjas tuos „žodžius“ (paketus) sulipdo ir gauna „sakinį“ (rinkmeną ar komandų seką). yra siunčiami atviru tekstu. Pvz. kuria pasaulio kalba šnekėti. Gigabit Ethernet tipo plokščių greitis (1 Gbps) jau yra palyginimas su standžiojo disko nuskaitymo greičiu. nes jis koduoja tiek persiunčiamus duomenis. arba šviesolaidžių. o jiems persiųsti iš serverio į savo kompiuterį – pop3 (post office protocol. Šiais laikais vietoje telnet ir ftp rekomenduojama naudotis ssh (Secure Shell) protokolu. Kai žmonės bendrauja vartodami kalbą. kaip ir žmonės. egzistuoja tam tikros žodžių bei sakinių perdavimo taisyklės. Panašios taisyklės egzistuoja ir internete. tik jos nustato ne žmonių. Šios plokštės skirstytuvai kol kas dar yra per brangūs paprastam vartotojui.1. tarp sakinių – ilgesnės pauzės. version 3). dirbantis prie kito to paties tinklo kompiuterio. kuriuo signalai – šviesos impulsai – perduodami lazeriu. Tada smegenys gali mėginti iššifruoti tuos garsus. negalėtų tarpusavyje bendrauti. Elektroniniams laiškams išsiųsti naudojamas smtp (simple mail transfer protocol) protokolas. mokėdami šnekėti žodžiais („TCP/IP“) susitaria. neužkoduoti. jei nebūtų susitarimo. Naudojantis TCP/IP protokolu yra sukurti aukštesnio lygio protokolai. jo antgaliuose gyslos gali būti persuktos (iš čia pavadinimas – susukta pora). Protokolas ftp (file transfer protocol) yra vienas paprasčiausių ir seniausių rinkmenų persiuntimo protokolų. o kompiuterių bendravimo reikalavimus. arba antgaliai gali būti identiški – tada juo kompiuteris gali būti prijungtas prie skirstytuvo. Tai pakankamai nesaugus protokolas. Kai kurie „protingi“ skirstytuvai leidžia prie jų jungti abiejų tipų laidus – jie patys viduje programiškai „persuka“ juos. PIV. ftp. kad tarp žodžių yra daromos pauzės. savaime suprantama. Jiems sujungti reikia arba tobulesnių (šeštos kategorijos) UTP tipo kabelių. Juos lengvai gali sužinoti bet kuris žmogus. Tos taisyklės vadinamos protokolais. kurie girdimi tarp pauzių – atpažinti žodžius. Juo naudojantis įmanoma iš vieno kompiuterio persiųsti bet kokio tipo rinkmenas į kitą. telnet ar smtp. Atsižvelgiant į tai. Paprastai šnekant. Telnet irgi yra nesaugus protokolas. Interneto standartas yra TCP/IP protokolas (Transmission Control Protocol/Internet Protocol). tiek slaptažodžius. tokie kaip http. šis protokolas atitinka nerašytą susitarimą žmonių kalboje daryti pauzes tarp žodžių: kompiuteriai duomenis vienas kitam irgi siunčia tam tikro dydžio duomenų paketais. tarsi dirbame tuo kitu kompiuteriu. panašiai kaip žmonės. kurie viduje turi nuorodas į kitus dokumentus) dokumentams persiuntinėti. kokiu būdų duomenys yra perduodami. tačiau greitai pinga. Protokolas telnet leidžia prisijungti prie kito kompiuterio ir jame vykdyti komandas – susidaro įspūdis. Kaip jo pavadinimas ir sako. daugiausia jis skirtas hipertekstiniams (tokiems. kurie leidžia vienam kompiuteriui prisijungti prie kito. nes slaptažodžiai. Šviesolaidis (fiber optics) – tai daugelio skaidrių stiklinių ar plastmasinių skaidulų laidas. Naujesnis šio protokolo variantas yra http (hyper text transfer protocol) – hiperteksto persiuntimo protokolas.ma sujungti tik du kompiuterius arba kompiuterį ir skirstytuvą. PRIEDAS 242 .2. kam skirtas laidas. INTERNETO PROTOKOLAI Kompiuteriai. Šviesolaidžiais iki kelių ar keliolikos Gbps greičiu paprastai perduodami dideli informacijos srautai nuo vienos galingos interneto stoties į kitą. ir tada laidu galima sujungti du kompiuterius..

Pirmasis skaičius IP adrese paprastai nurodo konkrečią šalį. t. Nekreipiant dėmesio į išimtis. trečiasis skaičius – to tinklo mažesnį potinklį (galbūt kažkokį vietinį tinklą – LAN). Akivaizdu. pvz..25.PIV..168. kad anksčiau ar vėliau tai gali pasidaryti per mažas skaičius. atskirti taškais.2. 193 dažniausiai reiškia Lietuvą. Juodam langui uždaryti surinkite komandą exit ir nuspauskite Enter. kuriame įrašykite komandą ipconfig ir vėl nuspauskite Enter.237.34.3. Atsivers juodas sistemos langas. prasidedantys skaičiais 192. šeštos versijos). jei jūsų kompiuterio adresas yra 192. todėl ateityje planuojama pereiti prie naujo tipo IP adresų (IPv6. kiekvienas iš tų skaičių gali turėti vertę tarp nulio ir 255.n3. KOMPIUTERIŲ IP ADRESAI Kompiuteris gali nusiųsti informaciją į kitą kompiuterį tik žinodamas jo adresą – kitaip bus neaišku. Komandos ipconfig rezultatas PRIEDAS 243 . Kitaip tariant. t.168. 130. 251 pav.n4. internete nerasite kompiuterių. 130 – Švediją ir pan. kurių adrese pirmas skaičius būtų 10. adresuojami pagal unikalų numerį – IP (Internet protocol) adresą. kompiuterių. Jeigu jūsų kompiuteris turi IP adresą. kuriems vietoje 32 bitų bus skirti 128 bitai. IP adresus skiria speciali organizacija InterNIC (www.org). IP adresą sudaro 4 skaičiai. kuriam kompiuteriui tie duomenys skirti. Tai reiškia.n2. jį pamatysite eilutėje IP address (251 pav. Tokius adresus galime laisvai naudoti savo namų ar organizacijos vietiniame tinkle ar intranete. su internetu nesusietiems tinklams.). kurioje yra šio adreso kompiuteris. jis yra vietiniame tinkle ir tiesiogiai iš interneto greičiausiai yra nematomas. o paskutinis skaičius – kompiuterio numerį tame LAN tinkle. IP adresai turi gana ryškią hierarchinę struktūrą.82. pasirinkite Start meniu komandą Run (Įvykdyti)..internic. jos lange įveskite žodį Command bei nuspauskite Enter. patiems sugalvoti IP adresą ir mėginti prisijungti prie interneto nepavyks. apie 4 milijardai. Kelios IP adresų sritys yra rezervuotos vietiniams.y. kurie yra įsijungę į internetą. pvz. Pvz. Jei norite sužinoti savo kompiuterio IP adresą. t.y.1. Visi kompiuteriai. n1. kad IP adresui skirti 32 bitai ir iš viso internete gali būti prijungti 2564.y. Antrasis skaičius IP adrese dažniausiai nurodo tam tikrą didelį tinklą konkrečioje šalyje. Lygiai taip pat yra rezervuoti adresai.

kuris žino visus vardus..128. Kaip gi jūsų kompiuteris sužino tikrąjį. jei norite sužinoti bet kokio kompiuterio raidinio adreso atitinkamą skaitinį IP adresą. kad raidiniai adresai taip pat turi hierarchinę struktūrą. skaitinį IP adresą. Kairiausiai esantis žodis (pateiktuose pavyzdžiuose – medea bei www) yra konkretaus kompiuterio vardas tame tinkle. Langui uždaryti nuspauskite Ctrl-C.4.delfi.com yra brangiausi). se – Švedija). Galite nesunkiai sužinoti jūsų naudojamo DNS kompiuterio adresą (jeigu jūsų kompiuteris prijungtas prie interneto).237. jos lange įveskite žodį Command bei nuspauskite Enter.lt parašys kompiuterio www.delfi. PRIEDAS 244 . adresas 130. o žemiau – jo IP adresas (252 pav. Tokiu atveju vien tik pagal raidinį adresą sunku yra pasakyti.59. Jeigu konkretus DNS kompiuteris kažkokio raidinio adreso nežino. Galima pastebėti. pvz.se. Beje.82 taip pat gali būti užrašytas ir tokiomis raidėmis: medea.239. Kompiuteriams tarpusavyje susisiekti raidinių adresų visiškai nereikia. atsivertusiame Command lange galite vietoje komandos nslookup parašyti ilgesnę komandą nslookup vardas. jūsų kompiuteris kreipiasi į specialų internete esantį kompiuterį – DNS (Domain Name Server – Domeno vardų serveris).74 atitinka raidės www.. jis kreipiasi į savo kolegas ir nesunkiai randa jo skaitinį atitikmenį (jei toks išvis egzistuoja).197. todėl dauguma adresų turi ir simbolinius. pvz. Atsivertusiame juodame sistemos lange įrašykite komandą nslookup ir vėl nuspauskite Enter.theophys. kad jūsų kompiuterio IP adresas turėtų raidinį atitikmenį (vardą). tad į klausimą „kas yra www.128.25. jis nesunkiai atsako: „216. o kairiau esantys žodžiai – tam tikrą kompiuterių tinklą toje šalyje. Iš tikrųjų DNS kompiuteris yra ne vienas – kiekvienas stambus tinklas turi bent kelis DNS kompiuterius ir kiekvienas šių kompiuterių turi tik mažą dalį IP adresų. nei skaitiniuose adresuose. jeigu jam pateikiate tik raidinį (pvz.linux.197. Vietoje šalies kodo labai dažnai galima pastebėti ir bendro pobūdžio santrumpas org (visuomeninės organizacijos.74.com?“. com (komercinės firmos.delfi. pvz. Registracijos kaina skiriasi priklausomai nuo pavadinimo (adresai su galūne . lt – Lietuva.google.lt. reikia jį užregistruoti InterNIC organizacijoje. Pvz.). komanda nslookup www.99“. Raidiniame adrese po paskutinio taško parašytos raidės dažniausiai simbolizuoja konkrečią pasaulio valstybę (pvz.. Pasirinkite Start meniu komandą Run (Įvykdyti).lt IP adresą 213. Jei norite.org). DNS Skaitinius kompiuterių IP adresus yra sunku įsiminti.1.google.PIV. raidinius atitikmenis. tada jis įrašomas į DNS kompiuterių duomenų bazes. po to parašykite exit ir nuspauskite Enter.com)? Paprastai šnekant. www. www. kokioje pasaulio vietoje yra šio adreso kompiuteris. Eilutėje Default Server yra įrašytas jūsų DNS kompiuterio vardas. Skaitiniame adrese kairiau esantys skaičiai simbolizuoja didesnio masto tinklą.intel... o adresą 213. tik ji skaitoma atvirkščia tvarka. tuo tarpu žmonės paprastai naudoja raidinius atitikmenis ir skaitinių IP adresų išvis nežino. jie naudojasi skaitiniais IP adresais. kur vietoje vardas reikia įrašyti raidinį kompiuterio adresą. www.com) ar mil (karinis JAV kompiuterių tinklas).kth. tuo tarpu raidiniame adrese dešiniau esančios raidės atitinka stambesnį tinklą..

1. Jei jūsų kompiuterių tinklas turi ryšį su internetu. O kaip vietinis tinklas jungiamas prie kito tinklo? Atsakymas: per kompiuterį. Mažos interneto dalies schema kelią. Pvz.. vadinasi. kuris sujungia du tinklus į vieną. sujungtų į visumą. Pastaroji šių prietaisų savybė ir suteikė jiems pavadinimą. vadinamas vartais (Gateway). tad turi du IP adresus. kuris turi dvi tinklo plokštes. Jis iš vieno tinklo persiunčia informaciją į kitą. Pasaulinį kompiuterių tinklą sudaro daug tinklų. Be pagrindinio savo darbo (dviejų tinklų sujungimo). vadinamas kelvedžiu (router). KELVEDŽIAI Kompiuteris į vietinį tinklą paprastai jungiamas per tinklo plokštę. kurio kiekviename mazge yra kelvedys. jungiasi prie interneto. t. Tame kitame tinkle būtinai yra ir bent vienas kitas kelvedys.252 pav. apKelvedis linkinį duomenų 253 pav. tad ir kelvedžių yra labai daug. ir dar kitame tinkle.). kelvedžiai parenka kitą. per kurį tas tinklas jungiasi prie dar tolimesnio (253 pav. Jis tuo pačiu metu yra ir jūsų vietiniame tinkle. kaip toli ar arti tie kompiuteriai yra). Komandos nslookup rezultatas PIV. Jeigu Kelvedis nutrūksta viena gija. nutraukus povanPRIEDAS 245 . Toks kompiuteris.5. internetą galima Kelvedis įsivaizduoti kaip didelį žiniatinklį. Tas kelvedys. Atsižvelgiant į šią informaciją.y. jie atlieka ir kitą labai svarbią užduotį – tarpusavyje bendraudami kelvedžiai parenka optimalų duomenų persiuntimo maršrutą nuo vieno kompiuterio iki kito (nesvarbu. per kurį jūsų vietinis tinklas „išeina į platesnius vandenis“. kažkuris iš kompiuterių būtinai yra ir kelvedys.

turi savo adresą. PRIEDAS 246 . kuriame yra norima rinkmena. plačiau apie jį skaitykite kitoje pastraipoje. mums atsilieps ta programa. nereikia ir dvitaškio priešais jį. Command lange įvykdžius komandą ipconfig jo adresas bus parašytas eilutėje Default Gateway (251 pav. ssh – 22.se.sunet. Savo vietinio tinklo gateway kompiuterio adresą galite sužinoti tuo pačiu būdu. vadinamą URL (Universal Resource Locator – universalus duomenų šaltinio adresas). Jeigu neįvedame slaptažodžio. skyrelį PIV. Kiekviena iš tų programų su pasauliu bendrauja tarsi pro tam tikrą langelį. per kurį siunčia ar priima duomenis. Kiekviena programa. ryšys tarp šių šalių turėtų eiti per Latviją. atskirtas pasvirusiais brūkšniais. esančių tinkle. Keletas URL pavyzdžių: • ftp://anonymous:anonymous@ftp. Pastaruosius reikia žinoti iš anksto. tačiau iš principo turėtų veikti. nereikia ir dvitaškio prieš jį. Jeigu protokolo nenurodome (tada nereikia įvedinėti ir dvitaškio su brūkšniais). Vietoje adresas reikia įvesti skaitinį arba raidinį kompiuterio IP adresą. kuris yra kompiuteryje vardu ftp. Vietoje žodžių vartotojas ir slaptažodis yra įvedami duomenys tuo atveju.1. Lygiai taip pat ir kiekviena rinkmena. kuri „klausosi“ prie nurodyto prievado (langelio). t. Tie langeliai yra sunumeruoti nuo vieno iki keliasdešimt tūkstančių ir vadinami prievadais.txt – tai rinkmena. tačiau patartina protokolą visada įvesti.. Vienu metu tame pačiame kompiuteryje gali veikti daug programų. kurios gali bendrauti su daug skirtingų kompiuterių. pvz. Daugelis duomenų persiuntimo protokolų turi standartinius prievadų numerius.. pirmo kompiuterio IP numeris bei prievadas. Jeigu mes.3). kaip ir savo kompiuterio IP adresą (žr. tačiau dažnai veikia ir anoniminis variantas (vartotojo vardas anonymous ir slaptažodis anonymous). kokiu būdu ketiname tą rinkmeną pasiekti. ftp prievadas yra 21.6.y.1. ftp ar http.txt. nei slaptažodžio. greičiausiai bus mėginamas http. http – 80. esantis internete. bet ir programiškai – viename kompiuteryje esanti kokia nors programa siunčia duomenis kitame kompiuteryje esančiai programai. kuri veikia jūsų kompiuteryje ir gali bendrauti per tinklą. Kas gi tas prievadas? Du per tinklą sujungti kompiuteriai yra sujungti ne tik mechaniškai (tam tikrais laidais). per kurį bendrauja kažkokia pirmame kompiuteryje veikianti programa. RINKMENŲ ADRESAI INTERNETE – URL Kiekvienas kompiuteris. turi savo IP adresą. pvz. nereikia ir ženkliuko @. klausosi prie vieno ar kelių prievadų (langelių). o rinkmena – rinkmenos vardas ir plėtinys.se/pub/unreal/funny. Estiją ir Suomiją – tai būtų gerokai lėtesnis ryšys.deninį optinį kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos. Prievadas (port) – tai tam tikras skaičius. nurodome teisingą jo IP numerį ir kokį nors prievado numerį. Kelias – tai katalogų sąrašas. Taigi ryšys tarp dviejų kompiuterių visada nurodomas keturiais skaičiais: ip1:port1 – ip2:port2. PIV. Jeigu nerašome nei vartotojo vardo.sunet. bei antro kompiuterio IP adresas ir atitinkamas prievadas (dažniausiai skaičius port1 nelygus port2). ji yra kataloge /pub/unreal. kuris reikalauja įvesti vartotojo vardą ir slaptažodį. jeigu to reikalauja kompiuteris. Štai bendras URL pavidalas: protokolas://vartotojas:slaptažodis@adresas:prievadas/kelias/rinkmena Protokolas nurodo. jungdamiesi prie jūsų kompiuterio. kurios vardas funny. telnet – 23. kurią galima per internetą pasiekti.). Jeigu prievadas nenurodomas.

ji mūsų paklaus vartotojo vardo bei slaptažodžio. KELI PATARIMAI TINKLO VARTOTOJUI Kaip sujungti du kompiuterius į tinklą? Jeigu nutarėte sujungti tik du kompiuterius.google.7. PRIEDAS 247 . telnet://perkunas.google. kad šio laido galuose esantys kištukai turi būti užmauti specialiai dviem kompiuteriams sujungti. http://www. įleis į vidų ir ims vykdyti komandas. Tiesa. tad šis adresas visiškai identiškas tokiam: http://www. sukurti kokią rinkmeną ar ištrinti ją).• • Šią rinkmeną ketiname gauti pasinaudodami ftp protokolu. ji galbūt išvis nepanorės su mumis bendrauti (saugumo sumetimais).1. Kadangi jokio prievado numerio neįvedėme.omnitel. jei tai programai pasirodys įtartinas mūsų kompiuterio adresas..html. o tik kreipimasis į kompiuterio perkunas prievadą numeris 23 (standartinis telnet protokolo prievadas). Paprastai tokiu laidu kompiuteris jungiamas prie skirstytuvo. Prisiminkite. mes jos prašome http protokolu. PIV.lt/index. jums reikės vieno susuktos poros laido (UTP).net – šiuo atveju tai net ne rinkmenos adresas. suprantamas standartinis ftp prievadas 21. Vėl neįvedėme prievado numerio. bet tada vienas antgalis būna prijungtas pagal kitą schemą.google.lt. kurie abu turi tinklo plokštes.html.html – tai rinkmena index. Jeigu prie šio prievado klausysis tinkama programa. tačiau nurodėme protokolą. kurias mes parašysime (pvz. ir jei jie tiks.lt:80/index. esanti kompiuteryje www.

yra tame pačiame tinkle. Ši kombinacija reiškia. be abejo. Vietinio ryšio savybių langas (Įjungta). Kaip tą padaryti? Jei jūsų kompiuteryje naudojama operacinė sistema Windows 2000.).255. Tai protokolas.0. Jeigu tokių užrašų yra bent du. kurio eilutėje įrašytas jūsų tinklo plokštės pavadinimas. svarbu įvesti vertes langelyje IP address bei Subnet mask (Potinklio kaukė).1.0. o kitam 10. pasirinkite tą.). Dukart spragtelėkite užrašą Local Area Connection. Adresai. Atsivėrusiame lange reikia įvesti jūsų kompiuterio IP adresą (255 pav. paprasčiausiai įveskite 255. įjunkite valdymo pultelį komanda Start (Pradėti) Settings (Nustatymai) Control Panel (Valdymo pultelis). PRIEDAS 248 .0. Raskite programą Network (Tinklas). jei kompiuteriai sujungti tinkamu laidu. todėl gali bendrauti.0. atidarykite ją. Uždarykite visus langus. o atsivertusiame lange (kuriame rodoma susijungimo statistika). Šios programos lange raskite eilutę Local Area Connection (Vietinis prisijungimas).0. kad visi kompiuteriai.255. Patartina vienam kompiuteriui įvesti adresą 10. Nekreipkite dėmesio į kitus langelius. Pastarasis laukas (potinklio kaukė) pasako mūsų vietinio tinklo dydį. Dukart spragtelėkite šį užrašą. kurių pirmi trys IP adreso skaičiai sutampa. spragtelėkite mygtuką Properties (Savybės).2. turi skirtis. Savybių lange esančiame sąraše raskite užrašą Internet Protocol (TCP/IP) (254 pav. kitaip kils konfliktas.Kitas žingsnis – abiem kompiuteriams reikia nustatyti IP adresus. pirmi trys IP adresų skaičiai turėtų sutapti – kitaip kompiuteriai įsivaizduos esą skirtinguose tinkluose. kuriuo paprastai šnekasi kompiuteriai. Dėl jo neverta sukti galvos. kad toje eilutėje turi būti užrašas Enabled 254 pav. Pastebėkite. Antra vertus.

Dabar galite kurį nors savo kompiuterio diske esantį katalogą padaryti prieinamą kitam kompiuteriui. Windows Explorer programoje šio bendrinto katalogo piktogramoje atsiras dosniai duodančios rankos piešinys . yra kažkokių neišspręstų problemų – dėl laido. Jeigu norite. 257 pav. ar tikrai viską padarėte gerai.0.0. kur galėsite nurodyti įvairiems vartotojams šiame kataloge leidžiamus ir draudžiamus veiksmus.. Jeigu visi paketai prarandami (100% loss. tinklo plokščių. vadinasi. Jeigu jie sėkmingai grįžta.1) atverkite sistemos langą Command (Start 255 pav. Komanda ping mėgina nurodytu IP adresu pasiųsti keletą duomenų paketų. Šiuo atveju kalba eina tik apie du tarpusavyje sujungtus kompiuterius (ir jūs pasitikite antrojo kompiuterio šeimininku). Šiame lange įveskite komandą ping 10. Nesėkmingai įvykusi komanda ping Jei viskas gerai. pirmame iš sujungtų kompiuterių (tame. spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu norimą katalogą ir pasirinkite punktą Sharing (Bendrinimas). mygtuku Permissions (Leidimai) galite atverti langą. 256 pav. Atsidarykite Windows Explorer programą. Atsivėrusiame lange spragtelėkite punktą Share this folder (Bendrinti šį katalogą. Pvz.2 ir nuspauskite Enter. vadinasi ryšys tarp kompiuterių veikia. blogai įvestų IP adresų ar operacinių sistemų.0. IP adreso įvedimo lango fragmentas Run langelyje įrašykite Command ir spauskite Enter). PRIEDAS 249 .). 256 pav. galite Command langą uždaryti (įveskite exit ir spauskite Enter).).0. tad galite nesivarginti su leidimais ir tiesiog spausti OK. kurio adresas yra 10.Šiuo momentu galite patikrinti.

Kitame kompiuteryje atverstos Windows Explorer programos adreso juostoje ištrinkite ten įvesto katalogo pavadinimą ir vietoje jo parašykite \\Liuciperis. ką daryti. įjunkite ją Explorer programos meniu pasirinkę View (Peržiūra) Toolbars (Priemonių juostos) Address Bar (Adreso juosta). kad jūsų kompiute257 pav. pasirinkę jos lange kortelę Network Identification (Vardas tinkle) ir nuspaudę mygtuką Properties (Savybės). Darbo grupė – Windows sistemos naudojamas terminas tinklo kompiuteriams sugrupuoti. Vienas būdas – atsidaryti darbalaukyje esančią programą Network Neighborhood (Tinklo kaimynystė) ir naršyti joje esančius katalogus. Tarkime. Gali būti kelios priežastys – visų pirma galbūt nebeveikia tą puslapį siūlantis HTTP serveris. Po kiek laiko lange atsiras anksčiau bendrintas katalogas. Šis procesas gana lėtas. kurti naujas ar jas naikinti. Jeigu jūsų sujungtų kompiuterių darbo grupės sutaps. o jo viduje – ką tik viešai prieinamu padarytą katalogą. nei svetimo kompiuterio vardo? Savo kompiuterio vardą rasite atsidarę programą Start Settings Control Panel System. taip pat ir jo darbo grupę (Workgroup). Vardą reikia įvesti lango juostoje address (adresas). kol rasite pirmojo kompiuterio vardą. Atkreipkite dėmesį į du pasvirus brūkšnius vardo priekyje – juos būtina įvesti. Tiesa. kad vietiniame tinkle esantis kompiuteris niekaip negali interneto naršyklėje atversti kokio nors tinklalapio. tarsi jis būtų tame antrame kompiuteryje – įrašinėti rinkmenas. kuriame galėsite perskaityti arba net pakeisti savo kompiuterio vardą (Computer name). Kitas būdas – bet kuriame programos Windows Explorer lange įvesti kito kompiuterio vardą. Spauskite Enter. Katalogo bendrinimas rio vardas yra Liuciperis. PRIEDAS 250 . Kodėl „nėra interneto“? Kartais atsitinka taip. su kuriuo galima dirbti taip. Jei šios juostos nematote.Galite pamėginti atsidaryti šį bendrintą katalogą iš antrojo kompiuterio. Atsivers langas. jie greičiau vienas kitą ras. jei nežinote nei savo. kurioje paprastai būna parašytas atversto katalogo pavadinimas. Pamėginkite atidaryti kitą puslapį.

Jeigu problema išlieka. ar dėl ryšio sutrikimo kaltas DNS serveris. 1990 metais internetas jau buvo pakankamai stabilus ir pradėtas komercinti. Vartotojų yra tiek daug ir informacijos srautai tokie dideli. WWW informacinės svetainės (HTTP serveriai). Jeigu jai prisijungti nepavyks. Kaip pakeisti jūsų naudojamo DNS kompiuterio adresą? DNS adresai įvedami toje pačioje kortelėje. TRUMPA INTERNETO ISTORIJA Istorija apie internetą paprastai pradedama nuo 1969 metų.). Pagal šią technologiją egzistuoja įvairūs specializuoti kompiuteriai – serveriai. Kitaip tariant – naršyklėje vietoje adreso http://www.). Atsižvelgdami į tai kai kurie JAV ir pasaulio universitetai ima kurti atskirą uždarą pasaulinį kompiuterių tinklą „Internet 2“.delfi. o nuo 2000 metų ima ryškėti didelė interneto problema – jis užsikemša (congestion). kurie teikia tam tikrą informacinę paslaugą visiems besikreipiantiems kompiuteriams (klientams). INTERNETO ISTORIJA IR PASLAUGOS PIV.). kitaip tariant. Antruoju atveju teks laukti. 1972 metais šį tinklą sudarė 40 kompiuterių. tekstą prieš 252 pav. Populiariausia interneto paslaugų technologija yra klientas .). rinkmenų saugyklos (FTP serveriai).1. vadinasi tikrai kaltas DNS serveris.lt/ pamėginkite įvesti http://213.74/. Ji mėgins prisijungti prie DNS serverio (252 pav. kai JAV mokslinių tyrimų agentūra ARPA (Advanced Research Projects Agency) sukūrė tinklą ARPANET iš 4 kompiuterių. kol tuo užsiims atsakingi žmonės. tinklo naujiePRIEDAS 251 . galbūt neveikia ryšys su jūsų vietinio tinklo kelvedžiu (Gateway kompiuteriu. kuris leistų gyvai persiuntinėti aukštos kokybės garsą ir vaizdą. tad jis tapo tarptautinis. ar tai rimtesnė tinklo problema? Atsakymas – pamėginkite naršyklėje atversti kokį nors interneto puslapį be DNS pagalbos. galbūt neveikia jūsų naudojamas DNS serveris? Pasinaudokite komanda nslookup. Delfi svetainės serverio skaitinį IP adresą. Kaip vis dėlto išsiaiškinti.2. kitaip tariant – teikti vienas kitam informacijos paslaugas. Jeigu ryšys su Gateway kompiuteriu yra. o po metų prie jo prisijungė Norvegija ir D. arba tinklas nutrūkęs kažkur kitame potinklyje. Štai keletas populiariausių interneto paslaugų (ir jas teikiančių serverių) pavadinimų: elektroninis paštas (Email serveriai). Jeigu puslapis atsivers. Tam gali prireikti Gateway kompiuterio adreso – jį pasakys komanda ipconfig (251 pav. per kurį patenkate į internetą)? Pasinaudokite komanda ping ir patikrinkite ryšį su juo (256 pav. 254 pav. prastėja aptarnavimo kokybė (QoS – Quality of Service). Kaip sužinoti bent vienos svetainės skaitinį IP adresą? Reikia pasinaudoti komanda nslookup (žr. kad į jį įsijungę vartotojai galėtų keistis informacija.197. pirmuoju atveju galite tiesiog pakeisti savo naudojamo DNS serverio adresą. esančiame už jūsų vietinio tinklo ribų. tačiau tuo reikia pasirūpinti iš anksto. Britanija. kol dar DNS serveris veikia. PIV.2. t. kaip ir jūsų kompiuterio IP adresas (žr.y. 1992 metais sukuriama WWW informacinė sistema.128. gali būti du variantai: arba pasirinktas DNS serveris tikrai neveikia.serveris (client – server). 1982 metais tinklas imtas vadinti internetu. Internetas visų pirma sukurtas tam.). kad pastebimai krenta informacijos persiuntimo greitis.

rinkmenoms persiųsti – ftp protokolą palaikančią programą (pvz. Tereikia nustatyti pelės žymiklį virš jų ir nuspausti kairįjį jos klavišą – naršyklė automatiškai kreipsis nauju adresu ir atvers naują puslapį. Įsijungsime vieną iš programų. ir atversime keletą puslapių (tinklalapių) skirtinguose WWW serveriuose.. Vieni hipertekstiniai dokumentai gali turėti nuorodų į kitus. Internet Explorer ar Netscape). WWW serveriai – tai interneto kompiuteriai.). Padarykime prielaidą. PRIEDAS 252 . Programos lange atsivers dienraščio „Lietuvos rytas“ informacinės svetainės puslapis (258 pav. PIV.lt/ ir nuspauskite Enter. programos priemonių juostoje nuspauskite mygtuką Back (Atgal). kuriuose veikia tam tikros programos. pvz. Pačios populiariausios paslaugos – WWW puslapių naršymas ir naudojimasis elektroniniu paštu aprašytos tolesniuose skyreliuose. INTERNETO NARŠYMAS Interneto naršymu yra vadinamas WWW (World Wide Web – visuotinio žiniatinklio) informacinių puslapių skaitymas. reikia turėti tam skirtą programą. Visi puslapyje matomi pabraukti žodžiai – tai nuorodos į kitus puslapius. Cute FTP arba jau minėtas naršykles). elektroninė komercija (Elektroninės parduotuvės).nos (Newsgroup serveriai).. Paprastai HTTP serveriai laukia prisijungimo prie 80 prievado.lrytas. Laukelyje Address įveskite adresą http://www.2. tereikia žinoti norimo dokumento adresą (URL). Darbalaukyje ar Start meniu suraskite programos Internet Explorer piktogramą ir įjunkite ją. WWW puslapiams skaityti – interneto naršyklę (pvz. kad jūsų kompiuteris prijungtas prie interneto. IRC pokalbiams – tam skirtą programą (pvz. Šios programos leidžia mums http protokolu atsisiųsti iš to kompiuterio viešai prieinamus hipertekstinius dokumentus (su paveiksliukais. garsu ar kitokio tipo duomenimis). naudojamų interneto naršymui – programą Internet Explorer.2. Jei norėsite grįžti atgal į prieš tai atverstą puslapį. nors kartais jo numeris gali būti kitas.. Norint pasinaudoti atitinkama paslauga.. vadinamos HTTP serveriais. mIRC). tad tokiu būdu sukuriamas milžiniškas lengvai pasiekiamos informacijos tinklas. pokalbiai realiame laike (IRC serveriai).

informacijos internete gausu – tad imkite ir ieškokite. PRIEDAS 253 . Spragtelėkite lange matomą mygtuką Google paieška (259 pav.lt.. taip pat gali būti. tuo labiau – neįsiminsite. norite sužinoti orų prognozę. Belieka vieną po kito išmėginti šiame sąraše nurodytus puslapius. Naršyklėje Internet Explorer atverstas informacinės svetainės puslapis Internetinių puslapių skaičius pasaulyje yra labai didelis. Google paieškos serveris atvers puslapį. kurio vienas iš adresų yra www. Kokio puslapio adresą reikia įvesti programos Internet Explorer adreso laukelyje? Tokiais atvejais patartina pasinaudoti specialiais interneto paieškos puslapiais.. Atsivertusiame puslapyje įveskite paieškos žodžius (pvz. o gal įvesti daugiau specifinių žodžių.). Kai kurie puslapiai tikrai netiks. kad paieška visai neduos rezultatų. kurių viduje įrašyti jūsų ieškomi žodžiai.google. kuriame bus sąrašas visų interneto puslapių. Kad ir kaip būtų. Vienas pačių populiariausių ir galingiausių yra paieškos serveris Google. Įveskite jį Internet Explorer adresų laukelyje (259 pav. Tada reikia mėginti siaurinti arba plėsti paiešką – galbūt įvesti žodžius kita kalba. kurios jums reikia? Pvz.). orų ir prognozė). spauskite Enter. visų jų adresų tikrai nesužinosite.258 pav. Kaip tada surasti tą informaciją.

ELEKTRONINIS PAŠTAS Elektroninis paštas – viena pirmųjų interneto paslaugų. pvz. prie kurių prisijungti galime naudodami specialias pašto programas (klientus) savo kompiuteryje.3. Žinutės (laiškai) siunčiamos naudojantis elektroninio pašto serveriais.lt. Paieškos svetainės Google puslapis PIV. jie galų gale atsiduria kažkuriame PRIEDAS 254 .259 pav. Elektroninio pašto adresas susideda iš dviejų dalių – vartotojo vardo ir kompiuterio (kuriame laikoma pašto dėžutė) adreso. Chuck. prie kurių galime prisijungti naudodami paprasčiausią interneto naršyklę.lt. Eudora ar Pegasus Mail. gali per minutes ar net sekundes nusiųsti žinutę bet kuriam kitam elektroninį adresą turinčiam vartotojui. ne_ten@ten.ranger. Šiuo metu paplitę dviejų rūšių pašto serveriai: POP3 (klasikiniai). Pirmuoju atveju (klasikiniai. pašto dėžutės taip pat laikomos tuose serveriuose. kaip at. tad norint išsiųsti ar gauti elektroninį laišką..y. Netscape. Pasinaudodamas juo kiekvienas vartotojas. ir laiškai perduodami jam. pašto programos padedami prisijungiame prie pašto serverio. turintis priėjimą prie interneto ir savo susikurtą elektroninio pašto dėžutę (kitaip tariant – elektroninio pašto adresą).com. t.2. The Bat. o lietuviškai – eta (arba naujadaru kilpele). arba POP3 pašto serveriai) mes rašome ir skaitome laiškus savo kompiuteryje naudodamiesi kokia nors pašto programa. bei Web pašto serveriai.Norris@www. Šios dalys yra atskirtos specialiu simboliu @. Štai keli elektroninio pašto adresų pavyzdžiai: suriz87@zona. kuris angliškai tariamas taip pat. Outlook. Norėdami išsiųsti parašytus laiškus. reikia visų pirma susikurti savo pašto dėžutę. Po to jau serveris pasirūpina laiškų persiuntimu adresatui.

taip pat pašto išsiuntimui ir gavimui sugaištama mažiau laiko.kitame pašto serveryje ir ten laukia. Atsidarykite savo mėgiamą interneto naršyklę. ar pašto serveryje. prieinamų per naršykles.lt) įrašyti paieškos žodžius free mail – nesunkiai rasite nemokamų pašto serverių adresų. už galimybę naudotis POP3 pašto serveriu tenka mokėti kelių ar keliolikos litų mėnesinį mokestį tą serverį prižiūrinčiai kompanijai.. Pamėginsime sukurti savo elektroninio pašto dėžutę šiuo metu populiariame tinklalapyje www. paštas (260 pav. o perskaityti juos.lt ir atsidariusiame puslapyje spragtelėkite nuorodą El.. Dar vienas didelis privalumas – pasaulyje egzistuoja daug pašto serverių. nes paštas gali būti tikrinamas automatiškai. www. jie persiunčiami į mūsų kompiuterį. o iš serverio parsiunčiami pop3 protokolu. šis būdas yra pats patogiausias. kad vienodai gerai ir be papildomo nustatymo veikia beveik iš bet kokio kompiuterio ir nereikia jokių kitų pašto programų.. Jei laiškų yra. Aprašytas laiškų siuntimo būdas yra nelabai patogus. vėl ta pačia pašto programa prisijungiame prie jo.. išsiųsime žinutę sau (jei žinote draugo elektroninio pašto adresą. galėsite išsiųsti ir jam). interneto kavinių). kurie leidžia juose sukurti nemokamas pašto dėžutes. Netscape ar Internet Explorer). yra naujų laiškų. Kadangi laiškai išsiunčiami naudojantis smtp protokolu.takas. Antra vertus. kuriame yra mūsų pašto dėžutė. pvz. jei norite elektroninį paštą skaityti iš skirtingų kompiuterių (pvz. Jei šis puslapis kuo nors nepatiks. Antruoju atveju (Web pašto serveriai) mūsų laiškai yra visą laiką laikomi pašto serveryje. pvz. Jei pavyks.lt ar dar kokį kitą (pasinaudokite paieškos serveriais). 260 pav.delfi. visi laiškai laikomi jūsų kompiuteryje. galite mėginti kitą.google.omni. tokie pašto serveriai vadinami POP3 serveriais. POP3 pašto serverio paslaugą teikia visos interneto paslaugų kompanijos. Paprastai (būna ir išimčių). Omnitel ar Telekomas.lt.). Pamėginkite kokiame nors interneto paieškos puslapyje (pvz. Šis būdas patogus tuo. nes reikia turėti tinkamai sureguliuotą pašto programą. Norėdami patikrinti. išsiųsti naujus ar ištrinti nepatikusius galime prisijungę prie to serverio paprasčiausia interneto naršykle (pvz. www. Interneto svetainė Delfi PRIEDAS 255 . kol juos pasiims laiško gavėjas. įveskite joje Delfi svetainės adresą www.delfi. jei kasdien dirbate prie to paties kompiuterio.lt.. www.

gyvenamąją vietą. ar neatėjo naujų laiškų ir pan.Atsivertusiame Web pašto serverio (vadinamo Webmail pašto serveriu) lange rasite galimybę įvesti savo egzistuojantį pašto adresą bei slaptažodį. patikrinti. kurio dar niekas nepanaudojo. kai jau turite sėkmingai sukurtą elektroninio pašto adresą ir kol dar nepamiršote slaptažodžio.. kad jūsų pasirinktas vartotojo vardas jau panaudotas. Delfi pašto serverio registracijos langas Įėję į pašto serverį. vėliau gali praversti. Jei tokio dar neturite. registracijos metu teks pasirinkti savo pašto dėžutės adresą (vartotojo vardą) bei slaptažodį. Nesvarbu koks pašto serveris.) ir kam nors parašyti laišką. PRIEDAS 256 . kurio pabaigoje prilipdytas beprasmiškas skaičius. galite prisijungti prie pašto serverio (pvz. Paprastai gali tekti įvesti galybę nereikšmingos informacijos apie savo pomėgius.). lange dažniausiai pamatysite naujų laiškų sąrašą – kiekvieną galite perskaityti tiesiog spragteldami pasirinkto laiško pavadinimą. susijusias su paštu. Atsivers naujo laiško kūrimo langas (262 pav. spragtelėdami mygtuką Prisijungti 261 pav. Kur nors ekrane (kairėje ar viršuje) visada bus meniu. Raskite jame užrašą Rašyti laišką ir spragtelėkite vieną kartą. Jei šią informaciją išlaušite iš piršto. Kai kuriais atvejais jums bus pasiūlytas koks nors vardo variantas. Jūs tikrai galite sugalvoti sau grąžų elektroninio adreso pavadinimą.y. t. leidžiantis atlikti operacijas. tačiau neskubėkite jo priimti. tačiau papildomi klausimai gali skirtis.).. Atsakę į visus klausimus nenustebkite gavę pranešimą. profesiją ir pan. kur nors užsirašykite. pvz. Dabar. 261 pav. užsiregistruoti. sukurti naują laišką. Delfi serveryje toks meniu yra kairėje pusėje. teks sukurti. todėl spragtelėkite nuorodą Registracija (261 pav.

Turėtumėte gauti savo žinutę.). Luktelkite keletą sekundžių. kad ir jūs jau civilizuotas. žiūrint kokiame pašto serveryje esate). visur kitur tekstas nesvarbus (262 pav. Langelyje Kam įveskite visą savo elektroninio pašto adresą. Kai baigsite laišką. spragtelėkite lange esantį mygtuką Siųsti. ar jūsų pašto dėžutė tikrai veikia.262 pav. geriau parašykite laiškelį savo draugams ir pasigirkite. Galite meniu susirasti punktą Atsakyti. tačiau gal jau pakaks šnekėtis su savimi. PRIEDAS 257 . tada pašto serverio meniu pasirinkite punktą Skaityti paštą (arba Tikrinti paštą. Naujo laiško kūrimas (Delfi Web pašto serverio tinklalapio fragmentas) Iš pradžių parašykite laišką sau – patikrinkite.

LT–10322 Vilnius Spausdino KAM Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba. Šilo g. LT–2001 Vilnius . Užsakymas GL 756 Išleido Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Totorių g. 27. 5A. Tiražas 230 egz.Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Aušrius Juozapavičius DAR VIENAS INFORMATIKOS ĮVADAS Mokomoji knyga Atsakingasis redaktorius Pranas Jankauskas Redagavo Eulialija Stankevičienė 2004-11-12.