Karinės Pedagogikos Įvadas

V00-081
GENEROLO JONO EMAIIO

LIETUVOS KARO AKADEMIJA
NIJOL JANULAITIEN
KARINS PEDAGOGIKOS VADAS
Pedagogikos teorijos ir istorijos pagrindai
MOKOMOJI KNYGA
Vilnius
2003
7610004000081
2
KARI NS PEDAGOGI KOS VADAS
UDK 355.2 (075.8)
Ja 431
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Humanitarini moksl
katedros doc. dr. Nijols Janulaitiens parengtoje knygoje Karins pedagogikos
vadas nagrinjami bendriausieji karinio ugdymo mokslo ir jo raidos klausimai,
su kuriais turt bti susipain visi besirpinantys Lietuvos kari rengimu.
Atsakingasis redaktorius doc. dr. Aleksejus Malovikas
Recenzavo: plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, doc. dr. Vytautas Bernotas ir
doc. dr. Bronius Puzinaviius
Generolo Jono emaiio
Lietuvos karo akademija, 2003
ISBN 9955-423-22-6 Nijol Janulaitien, 2003
3
TURI NYS
TURINYS
PRATARM ........................................................................................................ 9
I. KARINIO UGDYMO SAMPRATA........................................................... 11
1. KARINS PEDAGOGIKOS DALYKAS ...................................................... 13
1.1. Lietuvos kariuomens rengimo udaviniai ir karin edukologija ........... 14
1.2. Karins pedagogikos dalykas ir svokos ...................................................... 15
1.3. Socializacija kari bendruomenje................................................................. 24
1.4. Socializacija ir motyvacija................................................................................ 27
1.5. Karins pedagogikos sritys ............................................................................. 30
1.6. Karin edukologija nuolatinio (permanentinio) kari
ugdymo mokslas ............................................................................................... 32
2. UGDYMO MOKSLO OBJEKTAS IR SISTEMA ........................................... 36
2.1. Ugdymo mokslo itakos .................................................................................. 36
2.2. Ugdymo mokslo raidos etapai ........................................................................ 37
2.3. Ugdymo mokslo strategija XXI amiuje ....................................................... 42
2.4. Edukologijos tyrim objektas, pagrindins svokos .................................. 43
2.5. Edukologijos moksl sistema ......................................................................... 48
2.6. Edukacinis procesas ......................................................................................... 51
2.7. Edukologija mokslas ir menas ..................................................................... 55
3. UGDYMO REIKINYS: TIKSLAI, UDAVINIAI, VERTYBS ................. 57
3.1. mogaus vystymasis ir socializacija.............................................................. 57
4
3.2. Ugdymo reikinys ............................................................................................. 65
3.3. Ugdymo tikslai ir udaviniai .......................................................................... 69
3.4. Ugdymo vertybs .............................................................................................. 73
3.5. Ugdymo reikm ............................................................................................... 77
II. UGDYMO PAGRINDAI ............................................................................... 79
1. FILOSOFINIAI UGDYMO ASPEKTAI ....................................................... 81
1.1. Kosmologins ugdymo paskirties orientacijos ............................................ 82
1.2. Ontologin ugdymo prasm ........................................................................... 83
1.3. Etika ir ugdymas ............................................................................................... 85
1.4. Estetika ir ugdymas .......................................................................................... 89
1.5. Gyvenimo filosofija ir ugdymas ..................................................................... 90
2. SOCIALINIAI IR KULTRINIAI UGDYMO VEIKSNIAI ......................... 95
2.1. mogaus ugdymas bendruomenje .............................................................. 95
2.2. Kultra ir ugdymo turinys .............................................................................. 96
2.3. Religija ir ugdymas ........................................................................................... 98
3. PSICHOLOGIN UGDYMO PARADIGMA: ASMENYBS
RAIDA IR UGDYMAS ................................................................................... 102
3.1. Ikimokyklinio amiaus vaik vystymasis .................................................. 105
3.2. Vidurin vaikyst ............................................................................................ 109
3.3. Paauglyst ........................................................................................................ 112
3.4. Jauni suaugusieji ............................................................................................. 116
3.5. Viduramiai (vidutinio amiaus) suaugusieji ........................................... 119
3.6. Pagyven suaugusieji ..................................................................................... 121
3.7. Rudolfo teinerio dvasins raidos dsniai ir amiaus krizs ................. 122
3.8. Karo tarnyb atliekani jaunuoli socializacijos
pereinamosios fazs ........................................................................................ 127
III. UGDYMO PARADIGM KAITA EUROPOJE IR KITOSE
PASAULIO ALYSE ..................................................................................... 131
1. UGDYMAS PIRMYKI KULTR IR VERGOVINJE
VISUOMENSE. KARINIS RENGIMAS .................................................... 133
5
TURI NYS
1.1. Ugdymo reikinio kilm ................................................................................ 134
1.2. Pirmykts kultros tipai ir ugdymas ......................................................... 136
1.2.1. Pradin kultra: ugdymo tradicij itakos................................................. 136
1.2.2. Totemins kultros taka ugdymo nuostatoms ......................................... 138
1.2.3. Matriarchatin kultra: ugdymo ypatumai ............................................... 139
1.2.4. Nomadin kultra: ugdymo bruoai ir slygos ........................................ 141
1.3. Ryt ir Vakar kultr skirtumai vergovinje visuomenje .................. 145
1.4. Antikos mokykla ir ugdymas ....................................................................... 146
1.4.1. Mokykla Ryt alyse ...................................................................................... 146
1.4.2. Ryt ali pedagog idjos ........................................................................... 148
1.4.3. Mokykla Graikijoje. Karinis rengimas ........................................................ 149
1.4.4. Paidja pedagoginio etoso filosofija ......................................................... 156
1.4.5. Ugdymo teorijos Graikijoje ........................................................................... 157
1.4.6. Ugdymas ir mokykla Romoje ....................................................................... 163
1.4.7. Pedagogins romn pairos ..................................................................... 167
2. UGDYMAS EUROPOJE VIDURAMIAIS IR NAUJJ LAIK
PIRMOJE PUSJE. RITERI KARINIS RENGIMAS .............................. 169
2.1. Vidurami epochos istorin charakteristika ............................................ 169
2.2. Ugdymo sistema viduramiais ..................................................................... 171
2.3. Riteri karinis rengimas ................................................................................ 175
2.4. Vidurami filosofai ir pedagogai ............................................................... 177
2.5. Naujieji laikai (XVIXVIII a.): Renesanso pasauliros
charakteristika ................................................................................................. 179
2.6. Renesanso pedagogins minties raida. Karinio ugdymo elementai ...... 182
2.7. Naujieji laikai: vieiamasis amius (XVI a.pab.XVIII a.) ..................... 184
2.7.1. Janas Amosas Komenskis klasikins pedagogikos teorijos
pradininkas ...................................................................................................... 185
2.7.2. Dono Loko dentelmeno aukljimo teorija .......................................... 192
2.7.3. ano ako Ruso laisvojo aukljimo sistema .......................................... 195
3. MOKYKLOS IR UGDYMO TEORIJ RAIDA EUROPOJE
NAUJAISIAIS LAIKAIS. KARINIO UGDYMO BRUOAI ..................... 202
3.1. Mokykla ir vietimas Europoje po Didiosios Pranczijos revoliucijos .... 202
6
3.2. Johano Henriko Pestalocio elementariojo lavinimo teorija ir
karinio rengimo elementai ............................................................................ 203
3.3. Imanuelis Kantas apie pedagogik .............................................................. 208
3.4. Johano Fridricho Herbarto aukljamojo mokymo didaktika ir
mokinio valdymo sistema ............................................................................. 211
3.5. Adolfo Dystervego didaktika ir pilietinis ugdymas ................................. 217
3.6. Roberto Oveno pedagogin veikla. Karinis lavinimas ............................. 221
3.7. Karlas Marksas ir Fridrichas Engelsas apie aukljim ir
karin rengim ................................................................................................. 224
3.8. vietimo sistema XIX a. Ryt Europoje ir demokratini
pedagogini idj raida................................................................................. 225
3.8.1. Levo Tolstojaus laisvojo aukljimo teorija.................................................. 227
3.8.2. Konstantino Uinskio pilietinio ugdymo sistema ..................................... 229
4. IUOLAIKINS UGDYMO TEORIJOS. PILIETINIO UGDYMO
SISTEMOS ........................................................................................................ 233
4.1. XX a. filosofins krypties pedagogika ......................................................... 233
4.1.1. Neotomistin pedagogika ............................................................................. 233
4.1.2. Neopozityvistin pedagogika ....................................................................... 234
4.1.3. Pragmatin pedagogika ................................................................................. 234
4.1.4. Socialin pedagogika ...................................................................................... 236
4.1.5. Kultros pedagogika ...................................................................................... 238
4.1.6. Sovietin pedagogika ..................................................................................... 239
4.2. XX a. psichologins krypties pedagogika................................................... 241
4.2.1. Biopsichin pedagogika ................................................................................. 241
4.2.2. Naujosios mokyklos pedagogika ............................................................. 243
4.2.3. Pilietinio aukljimo pedagogika............................................................... 246
4.2.4. Veiksmo pedagogika ...................................................................................... 249
4.2.5. Eksperimentin pedagogika ......................................................................... 250
4.2.6. Asmenybs pedagogika ................................................................................. 251
4.2.7. Humanistin pedagogika .............................................................................. 252
4.2.8. Psichoanalitin pedagogika .......................................................................... 254
4.3. XX a. religins krypties pedagogika ............................................................ 254
7
TURI NYS
IV. MOKYKLOS IR UGDYMO IDJ KAITA LIETUVOJE ................ 259
1. UGDYMAS IKIKRIKIONIKOJE LIETUVOJE ................................... 261
1.1. Liaudies pedagogika empirin pedagogin ir etnin
liaudies patirtis ................................................................................................ 262
1.1.1. Liaudies pedagogika tradicins ugdymo patirties
apibendrinimas ................................................................................................ 262
1.1.2. Pagonybs elementai lietuvi paproiuose ir ugdymo kultroje .......... 263
1.1.3. Balt mitologija ir tautin mentalitet atitinkantis ugdymas .................. 264
1.2. Senojo balt tikjimo esminiai bruoai ....................................................... 264
1.2.1. Balt religija ir kalba kultros ir ugdymo pagrindas ............................ 264
1.2.2. Tautosakos ugdomoji galia ........................................................................... 267
1.2.3. Skaista doros altinis ................................................................................... 268
1.3. Senoji balt gyvenimo filosofija ................................................................... 271
1.3.1. Doros samprata ir kalendorins vents..................................................... 271
1.3.2. mogaus nemarumas gyvybs ir mirties rate ........................................ 273
1.4. Senoji balt kultra: virsmo dsnis ir ugdymo ypatumai ....................... 273
1.4.1. mogaus gyvenimas virsm seka ............................................................ 273
1.4.2. Prausynos ir adinimas mogaus ugdymas prasmingam
gyvenimui ......................................................................................................... 278
2. LIETUVOS MOKYKLOS IR PEDAGOGINS MINTIES RAIDA
XIVXX AMIUJE........................................................................................... 281
2.1. Lietuvos kriktas pagrindas vietimui pltoti ........................................ 281
2.2. Pirmosios mokyklos XIV a. Lietuvoje ......................................................... 283
2.3. Reformacijos idj plitimas Lietuvoje ir kontrreformacinis
judjimas (XVXVIII a.) ................................................................................ 284
2.4. Edukacin komisija ir vietimo reforma (XVIII a. pab.XIX a.) .............. 290
2.5. Carins Rusijos valdioje: vietimo bkl Lietuvoje
(XIX a. pab.XX a. pr.) .................................................................................... 293
2.6. vietimas nepriklausomoje Lietuvoje.......................................................... 398
2.7. Pedagogins minties raida Lietuvoje .......................................................... 302
3. KARINIS RENGIMAS LIETUVOS VALSTYBJE .................................... 311
3.1. Karinio rengimo raida .................................................................................... 311
3.2. Karinink rengimas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje..................... 316
8
3.3. Kariuomen nepriklausomoje Lietuvoje: kari mokymas ...................... 320
3.4. Karinink rengimas nepriklausomoje Lietuvoje:
Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla .............................................. 324
3.5. Vytauto Didiojo auktoji karo mokykla .................................................... 328
3.6. Karinis ugdymas nepriklausomos Lietuvos mokyklose.......................... 332
3.7. Karins pedagogikos idj raika ................................................................ 334
BAIGIAMASIS ODIS ................................................................................ 343
PAVARDI RODYKL ............................................................................ 344
9
PRATARM
PRATARM
Zncgcus ug!nc nc|s|cs c!u|c|cgtjc (|ci. c!uccitc s.tcitncs, ug!-
ncs, gr. |cgcs nc|s|cs) ncgrtncjc csncns ug!nc tr ug!ncst, |urts irun|c
.ts g.cntn, ||custnus. |!u|c|cgtjc cptnc pc!cgcgt| jcun zncnt nc-
|n tr cu||cjtn |cn!rcjc |c.tntnc, prc/cstncsc tr cu|sicsncsc nc|||csc, ictp
pci cn!rcgcgt|, sucugustj ug!n.
Stcjc |ngcjc gt|tncncst j |crtntc ug!nc prc!ncnts tr stsicncs, ncs |crt-
ncs pc!cgcgt|cs j.c!cs ict |cn!rcstcs pc!cgcgt|cs tr c!u|c|cgtjcs |cn!rtcust
||custn nucsc||us |urscs.
,Kcrtncs pc!cgcgt|cs j.c!cs s|trtcncs Gcncrc|c jcnc Zcnctctc Itciu-
.cs |crc c|c!cntjcs |crtuncns. jts gc|t |uit ncu!tngcs prc/cstncs icrn|cs
|crtcns, |crtcns ||cusicjcns, |c|c|curc tr ncgtsircniurcs |ct sc.crcn|ts-
|cns siu!tjcns.
Prtcs|crtc Itciu.cjc pcstrc!ztustcsc pu||t|cctjcsc |crtncs c!u|c|cgtjcs
||custnct |u.c ncgrtncjcnt gcnc tsscntct, icctcu stcn!tcn .ts !cr nciurtnc
cuicnits|c |crtcns s|tric pc!cgcgt|cs .c!c.c|tc. 1c!c| ||c ncnczc sun|u-
n ncrtni cpt|rczit |cn!rcjc tr |crtntc ug!nc sscjcs |ct s|triunus. Vcr-
icjcni Itciu.cs pc!cgcgcns jprcsics |cn!rstcs ug!nc nc|s|c s.c|cs, ictp
pci NA1O .c|si|t |crtncs c!u|c|cgtjcs icrntntj, stcjc nc|cncjcjc |n-
gcjc |cn!cnc pcit|s|tnit |crtntc ug!nc nc|s|c s.c|cs, nuzncit j .ct|t-
nc rt|cs.
,Kcrtncs pc!cgcgt|cs j.c! su!crc |ciurt s|rtct.
Ptrncjcnc tscts|tncnc |cn!rcjt ug!nc scnprcic, cpicrtcncs ug!nc
nc|s|c c|jc|ics, it|s|ct tr uz!c.tntct, pcict|tcnt |crtncs pc!cgcgt|cs tr c!u|c|c-
gtjcs s.c| cpt|rcztnct.
10
Anircjcnc s|rtujc supcztn!tncnc su grtn!ztcnctstcts nc|s|cts, /t|c-
sc/tncnts, scctc|cgtncnts tr pstcnc|cgtncnts ug!nc nucsicicnts, stc|tc-
nc tscts|tnit ug!nc, jprcsntncnctc zncgcus g.cntn, rct|sn.
1rcctcjcnc gt|tncncst j ug!nc nc|s|c tsic|cs, pc!cgcgtncs stsicncs tr
nc||| itpus |urcpcjc tr pcscu|jc, prtsicicnt zntcust pc!cgcgct tr j !cr-
|ct, |gtcgrcctct g.t|!cncnc |crtnt tnsitiuctj tr |crtncs pc!cgcgt|cs rct!c.
Kci.tricjcnc s|rtujc cpz.c|gtcnc Itciu.cs |cn!rcjc |c.tntnc tr |crtntc
ug!nc tnsitiuctj |ctic |ct pc!cgcgtnt t!cj p|circ nuc j tsic| t|t st !tcn.
Ktc|.tcnc s|rtcus pc|ctgcjc pcict|tcncs |ticrciurcs srcscs, |urts, ncnc-
nc, prc.crs |crtuncns tr ||cusicjcns sc.crcn|ts|ct siu!tjucjcni. Kngcjc ncu-
!cic |ticrciurc pczncic z.ctgz!uic (), |tit |ct!tntct rc|cncn!ucjcncjt |tic-
rciurc.
Ict!tnjc pcncu!cics nucircu|cs ts Rcspu||t|tntc pc!cgcgt|cs nuztcjcus
tr Vicuic Dt!ztcjc |crc nuztcjcus crcn..
Kcrc c|c!cntjc rcngtc spcctc|tsius, |urtc icrncus |crtncsc siru|iurcsc, !tr|s
ct.t|tncsc tnsitiuctjcsc, ic!c| ctc stu|cnc |cn!rcjt ug!nc, ict|cnc |S, NA1O
tr |ti !cnc|rcitnt sc|t |cn!rcjc |c.tntnc tr |crtncsc tnsitiuctjcsc, |rpits.
Kcn|rcctus it|s|us cr ncic!us icgu pcstrcn|c |tc|.tcncs ug!icjcs.
Uz suict|i pcrcn tr |cnsu|icctjcs rcngtcni sj |ct!tnj nucstr!ztct !c|cju
prc/. nc|t|. !r. Iccnut jc.ctsct, p||. |in. !r. Gtnicuiut Surgct|tut, !cc. !r. A|c|scjut
Mc|c.t|ut, !cc. !r. 8rcntut Puztnc.tctut, !cc. !r. Vicuiut 8crnciut, !r. ||ncniut
Mct|ut, !r. Rctncn!ut Itui|c.tctut, .r. |in. An!rtut Arcntnut.
Uz pcgc|| rcngtcni rcn|rcsij csu !c|tngc !u|rcns At!crct tr Dct.ct,
Mcrtut 8rczut, Gtc!rtut Grc!cc|ut, Vcncniut Grtctunut.
Auicrc
11
KARI NI O UGDYMO SAMPRATA
12
13
1. KARINS PEDAGOGIKOS DALYKAS
XX amiaus pabaiga Europos istorij jo kaip fundamentali ir
dinamik pokyi tarptautiniuose santykiuose metas. Strategin ap-
linka ypa pasikeit senajame emyne. Subyrjus Soviet Sjungai,
nebeliko tradicinio NATO prieo. Tarp svarbiausij pasikeitim, tu-
rini didiul reikm Europos ir pasaulio dabariai ir raidai, neabe-
jotinai buvo Vokietijos susivienijimas, teroro ipuoliai Niujorke, vykiai
Balkanuose ir Irake bei lig iol tebevykstanti Europos integracija ir NATO
transformacija.
Saugumo rib ipltimas bei demokratini vertybi tvirtinimas
vardijami kaip svarbiausios prieastys, dl kuri suintensyvjo NATO
pltra. Antroji prieastis regioninio stabilumo stiprinimas. NATO
iandien tampa pagrindine organizacija sprendiant pasaulio saugu-
mo klausimus.
Lietuvai integruojantis NATO, kaip ir kitoms Baltijos valsty-
bms, kur saugumo deficito pojtis yra akivaizdus, iandien, gavus
pakvietim tapti Aljanso nare, svarbu rodyti, kad jos naryst NATO
stabilizuos padt regione, jog Lietuva prisids prie taikos Europoje
ir pasaulyje palaikymo ir stiprinimo. Todl iandien ms valstybei
ikyla itin aktuals nacionalinio saugumo utikrinimo udaviniai:
puoselti tautin savimon, skatinti nacionalins kultros pltr, to-
lygi ekonomin ir socialin raid ir stiprinti karin pajgum ren-
giant Lietuvos kariuomen pagal NATO ali kariuomeni rengimo
standartus.
14
1.1. Lietuvos kariuomens rengimo udaviniai ir
karin edukologija
Gynyba karin saugumo dimensija. Nepriklausomos Lietuvos
atkurtai kariuomenei, kaip ir priekario metais, keliamas dvejopas
udavinys:
parengti kariuomen krato gynybai;
iauklti kar piliet, kuris, grs i kariuomens, gals tin-
kamai savo pareigas atlikti ir savo asmeniniu gyvenimu sudarys ati-
tinkamas slygas, kad kariuomen gerai funkcionuot (Mus ztn-
ncs, 1922, p. 4).
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statyme (1996
12 19, Nr. VIII-49) nurodoma, kad pagrindinis Lietuvos valstybs gyny-
bos principas .tsucitnc tr |cs|gtnc gn|c. Tai reikia, kad:
Lietuv ginklu gina valstybs gtn||ucicstcs pcjcgcs;
|tc|.tcncs pt|tcits tr icuic prtcstncst visais manomais bdais.
Lietuvos gynybos politika lemia karins gynybos organizavimo prin-
cipus, alies ginkluotj pajg gynybin pajgum ir saugumo stiprini-
mo programas.
Vienas svarbiausi karins gynybos vykdytoj kariuomen.
Pagrindiniai kariuomens udaviniai ict|cs nciu:
scugcit .c|si|cs icrticrtj, kontroliuoti ir saugoti jos erdv, teritori-
n jr ir iimtin ekonomin zon Baltijos jroje;
uzit|rtnit |c.tntc pcrcngtnc |gj ir vykdyti karines krato apsaugos
uduotis.
Kariuomens uduotis |crc nciu gtn||u gtnit Itciu.cs .c|si| (LR
krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymas, 1998
05 05, Nr. VIII-723).
Kitas gynybos politikos vykdytojas, ne maiau svarbus nei kariuo-
men, yra pilietin visuomen, kuri, aktyviai dalyvaudama socialinia-
me, politiniame, kiniame bei kultriniame alies gyvenime, smonin-
gai paklsta valstybs statymams ir juos stropiai vykdo, atidiai saugo
mogaus teises, tarp kuri dominuoja saugaus gyvenimo garantijos.
iandien Lietuvoje, engianioje Europ, isivysiusi demokra-
tini valstybi sjung, turime nuosekliai siekti dviej prioritet scugc-
15
it tr p|cicit |u|iur tr tnic|c|itnj sc|tcs pcicnctc|. Tuo besirpindami neleisi-
me sunykti pilietins visuomens dvasiniams pamatams.
Karys pilietis, vilkintis uniform. eima ir mokykla moko mylti
Tvyn, o kariuomen j ginti. Vis i institucij ugdymo tikslas
isimokslinusi, tautikai iprususi, visuomenika asmenyb, smoningas
valstybs pilietis. iuo metu kariuomenje rengiant kar orientuojamasi
platesnius udavinius: formuojama nuostata, kad karys turi bti pasi-
rengs saugoti ir ginti ne tik savo valstybs teritorij, jos mones, Nepri-
klausomyb, bet ir bendrsias monijos vertybes demokratij ir teisin-
gum. Kariuomen danai vadinama pilietikumo mokykla, o karys
pilieiu, vilkiniu uniform. Jis svarbiausias nacionalinio saugumo
garantas. Kario, kaip ir kiekvieno Lietuvos pilieio, aukiausias tikslas
ir garbingiausia pareiga ginti Tvyn.
iandien karinse mokymo staigose per socialini moksl, karins pe-
dagogikos paskaitas ir pratybas reikia pltoti kari dvasines galias, ugdyti pi-
lietin savimon, stiprinti pasiryim ginti Tvyn ir demokratij pasaulyje.
Nuo 1994 m. Lietuvos kariai aktyviai dalyvauja programoje Partneryst tai-
kos labui, todl ms alies kariuomens ginkluot ir kari kovinio parengi-
mo sistem stengiamasi priartinti prie NATO ali kariuomeni standart.
Techninis ir dvasinis kario rengimas tai karins pedagogikos sritis.
1.2. Karins pedagogikos dalykas ir svokos
Karin pedagogika viena i edukologijos disciplin. Visuomenje
vargu ar surastume srit, kuri nebt susijusi su pedagogika. Kovinis ren-
gimas ir dvasinis aukljimas ginkluotosiose pajgose taip pat yra ben-
drosios pedagogikos sritis, kuriai galioja bendrieji pedagogikos dsniai.
Ginkluotj pajg savarankikos institucijos rengia kvalifikuotus
specialistus, kad jie galt skmingai mokyti ir auklti karius, organi-
zuoti j kovin rengim. Dl to atsiranda karins pedagogikos poreikis.
Priekario Lietuvoje plk. Konstantinas ukas ir kpt. Vaclovas Birika
vieni pirmj paband apibrti karins pedagogikos ribas.
Mokslas, kuris nustato fizinio, proto, technikos ir moralinio ka-
ri lavinimo pagrindus, vadinasi karika pedagogika (ukas K., Mus
ztnncs, Nr. 29, 1926, p. 253).
16
Mokslas, kuris nurodo kelius geresniam visais atvilgiais kario
kautynms pasirengimui, kad jisai tikt karui, ir bus karin pedagogi-
ja (Birika V., Mus ztnncs, Nr. 1, 1922, p. 48).
iandien veicar karybos specialistai, pedagogai R. Steigeris ir U. Zwy-
gartas rao: Karin pedagogika mokslas apie jaunuoli karin rengim
ir vadovavim jiems karinje srityje. is mokslas apima ne tik individ,
bet ir vis moni santykius kariniame kontekste (1998, p. 8). Karin pe-
dagogika dstoma taikos metu, bet jos rezultatai akivaizdiausi myje.
Karins pedagogikos objektas tikslinga karybos specialist, peda-
gog ir instruktori, veikla siekiant suteikti kariams ini, suformuoti j
individualius ir kari grupms reikalingus gdius ir mokjimus, ugdy-
ti ir stiprinti j kovos dvasi. Karins pedagogikos dalykas tiria kari
kolektyv ir individualaus kari rengimo atlikti kario pareigas pedago-
ginius dsningumus.
Pagrindinis karins pedagogikos udavinys mokyti sprsti kovi-
nio rengimo problemas, galinias kilti myje. 1c!c| |crt ug!ncs s.cr-
|tcustc ict|cs ncic uz!ucits, u kuri atsakingi karinio rengimo specialis-
tai karininkai, serantai ir puskarininkiai. Ugdymo kokyb lemia vad
ir instruktori inios, kuriomis remiamasi mokant ir aukljant karius, ir
gebjimas jas pritaikyti praktikai (ukas K., Mus ztnncs, 1926, p. 446
464). Kariuomenje, kaip ir kiekvienoje ugdymo institucijoje, turi bti i-
laikytas ne tik pilnutinio ugdymo principas, bet ir karinio ugdymo
specializacija (alkauskis S., 1994, I kn., p. 24).
Karin pedagogika i esms nesiskiria nuo bendrosios pedagogikos,
taiau ji turi tam tikr specifini bruo, tarp kuri svarbiausieji yra ie:
Organizuojant karin rengim siekiama sukurti tokius kovinius vie-
netus, kurie galt veiksmingai panaudoti /tztn jcg vadovybs politi-
nms uduotims vykdyti.
Uduotis kariniai daliniai turi imokti vykdyti net ir pcitr!cnt !t-
!ztcust |ru.j, kuris gali bti mio lauke.
Kari rengimo tikslus lemia j pcrctgtncs /un|ctjcs, atliekamos
dalinyje.
Karinio rengimo vadovai (vadai ir instruktoriai), be pc!cgcgtnt
uz!ucct, ci|tc|c tr |tics /un|ctjcs jie yra padalini ar dalini vadai, admi-
nistracijos (tab, tarnyb) vadovai.
17
Rengiant karius reikia sukurti ir palaikyti kiekvieno kario nc-
i.cctj.
Karinis rengimas sucugustj nc|ncs. Tai karins pedagogikos
pranaumas, nes galima tiktis reikiamos mokymo proceso dalyvi bran-
dos, didesns negu bendrojo lavinimo mokykl moksleivi (Pc!cgcgtntct
|crt nc|nc prtnctpct, 2000, p. 7).
Anot S. alkauskio, karinio rengimo specialistai karini vienet vir-
ininkai, j padjjai privalo turti tinkam pedagogin pasirengim, taip
pat reikiam pedagogui dorini savybi. Tik tuomet jie gals vykdyti rei-
kalavimus, kuriuos jiems kelia karin pedagogika (1992, I kn., p. 231).
R. Steigeris, U. Zwygartas mano, kad iandien karinje pedagogiko-
je tikslinga vartoti ias pagrindines svokas:
karinis vadovavimas: humaniki ir atitinkantys uduot virinin-
k ir pavaldini veiksmai, nukreipti nurodytam ar numatytam tikslui
pasiekti;
karinis rengimas: lavinami kari paintiniai gebjimai ir prakti-
niai gdiai, kad jie karo ir krizini situacij metu galt vykdyti savo
uduot;
karinis aukljimas: plaija prasme tai smoningas ir nesmo-
ningas poveikis kario elgesiui, pairoms, nuostatoms, kad jis bt pasi-
rengs vykdyti karines uduotis.
Kalbant apie karinio rengimo, aukljimo ir vadovavimo santyk, brg.
gen. Rolfo Dubso nuomon tokia: Pedagoginiu poiriu gerai organi-
zuotas karinis rengimas nebus efektyvus, jei vadui nepavyks taip elgtis
su pavaldiniu ir j skatinti, kad jis iki galo atlikt paskirtsias uduotis ir
pareigas. Tai aukljimo tikslas, kur turi pasiekti kiekvienas vadas (Stei-
ger R., Zwygart U., 1999, p. 19).
Pateikiame ir austr pedagog H. Jungo ir H. Floriano suformuluotas
karins pedagogikos svokas, kurias jie laiko pagrindinmis (1 pav., 1994,
p. 33).
Pagrindins karins pedagogikos svokos:
Vadovavimas. Karinio vadovavimo efektyvumas daugiausia pri-
klauso nuo dviej veiksni:
vado atsakomybs u vis uduot;
valios pastang siekiant j vykdyti.
18
Vadovaujant kariniams veiksmams itin svarbu ictgtcncs pc.z!s
tai pabriama vairiose instrukcijose. Kiekvienas virininkas yra auk-
ltojas, jo priederm duoti gyv tinkamo elgesio pavyzd (Birika V.,
Mus ztnncs, 1922, Nr. 1, p. 50). Karinei pedagogikai taip pat rpi itirti
ir neigiamas apraikas, j kilm, inoti, kaip ukirsti joms keli.
Aukljimas. Ginkluot moni minia dar nra kariuomen. Tik
aukljimas i mini gali paversti kariuomene. Aukljimas yra proce-
sas, pagrstas asmeniniu vado ir kario santykiu.
Individualaus karinio aukljimo tikslas ugdyti kario kovos dvasi,
stiprinant teigiamus charakterio bruous, slopinant neigiamas charakte-
rio savybes.
Aukljimo poveikis kariniam vienetui daromas remiantis tokiomis
idjomis, kuriose sukonkretinta monijos dvasia. Kariuomenei kelia-
mi ypatingi udaviniai nuo iors grsmi ginti Tvyn, teisin valsty-
b, konstitucin santvark.
Kariuomenje aukljant siekiama:
kad vis tarnybini laipsni kariai laikytsi drausms ir norm,
kuriomis vadovaujantis organizuojama alies gynyba. ios normos yra
nustatytos statutuose ir instrukcijose;
diegti kariams dorines, patriotines vertybes.
Taikos metu imokytas drausms karys atitinkamai moks elgtis ir
kautyni lauke. Kariuomenje !rcusnc rc !.cjcpc. tscrtnc tr .t!tnc, todl
dalinyje reikia sukurti tokius karinink, serant ir puskarininki santy-
kius, kokie bna aukltoj ir geros klass aukltini, pagrstus nuoir-
dumu ir reiklumu. Demokratin karin drausm, reikalaujanti i karei-
vi susipratimo, iniciatyvos, savo garbs pajautimo, yra svarbesn negu
1 pav. Pagrindins karins pedagogikos svokos
19
grynai ivirin drausm, atremta moralin ir fizin prievart. Taiau i
kitos puss, reikia pasakyti, kad demokratins drausms taikymas ka-
riuomenje reikalauja daugiau pedagoginio pasiruoimo ir patyrimo, kaip
tradicins drausms realizavimas i viraus aklos subordinacijos ir gra-
sos priemonmis (alkauskis S., 1994, I kn., p. 232).
Anot nepriklausomos Lietuvos karinio pedagogo kpt. Balio Vosyliaus,
kuris aukljim suprato kaip tiesiogin vado tak ne tik kariui, bet ir visai
kari grupei, karinis aukljimas yra smoningas idjinis, karinis moni
proto, valios, jausm veikimas, norint iugdyti karikai patriotines verty-
bes ir parengti j dvasi krato gynimui (Mus ztnncs, 1937, Nr. 6, p.
682). Kalbdamas apie |crtnj icuics cu||cjtn, jts tss|trtc irts c|cncnius, api-
bdinanius visuomeninio aukljimo pobd bei idjin jo krypt. Tai:
|c.tngunc ug!ncs,
|cn!rcjc |crtntc sncntngunc |ct nustict|tnc ug!ncs,
pcgcr|cs |crtucncnct ug!ncs.
Kc.tngunc ug!ncs ptrncjt .tsucncntntc cu||cjtnc pc|cpc. Net fizi-
kai kari nemanoma tinkamai parengti karui nesustiprinus j dvasinio nu-
siteikimo, ryto laimti, neiugdius dorini vertybi. Dvasini savybi ir
ginklo vienyb garantuoja skm siekiant isaugoti tautos laisv. Tokiu
karinio aukljimo principu pagrstas kariuomens rengimas. Kautynse ne
ta pus nugalta, kuri daugiausia neteko kari ar kovos priemoni, bet ta,
kurios kovotoj dvasia palauta. D.cstnc |crtucncncs tsi.crnc grtn!ztcnc
pcstit|cjtnu. Karys turi pasitikti savimi, savo vadais, ginklu ir draugais.
Todl reikia dvasikai parengti karius, kad jie kautyni lauk neit kaip
neini. Jie turi gerai imanyti i srit, bti pasireng atremti visus gali-
mus pavojus, visada pasitikti savimi, nesijaudinti dl neskmi, vengti
odi ir veiksm, kurie galt sukelti abejoni, tai kelias pergal.
Dvasini jg pagrindas kryptingas pilietinis jaunimo aukljimas
eimoje ir mokykloje, kuris vliau lemia kari kovin parengt, nuo to
priklauso ir visos tautos atkaklumas bei rytas laimti.
8cn!rcjc |crtntc sncntngunc ug!ncs cnircjt .tsucncntntc cu||cjtnc pc-
|cpc. Keliant kari bendrj pilietin smoningum svarbiausia:
gerai suvokti tautos idealus,
skatinti domtis nacionalinio saugumo problemomis,
iugdyti karin drausm, atsakingum, vienyb.
20
Pcgcr|cs |crtucncnct ug!ncs ircctcjt .tsucncntntc cu||cjtnc pc|cpc.
Kariuomen saugo tautos ir valstybs nepriklausomyb, kuri itin svar-
bus veiksnys siekti tautos ideal. Kcrs gc|t pcstcu|cjcnct |c.cit, jct jcuctc,
|c! juc icuic pcstit|t. Todl kiekvien Lietuvos mog reikia pratinti do-
mti kariuomens reikalais ir kartu kelti kariuomens autoritet. Kariuo-
mens tobuljimas ir stiprjimas manomas tik jai glaudiai bendraujant,
sveikaujant su visuomene.
Mes didiausiai prasikalstame, kai umariname savyje meils ir u-
jautimo jausm, kuris privalo apgaubti tuos, kuri i ms valstyb pa-
reikalavo, ir mes savo rankomis nunem t gyv deginam auk ms
snus. Kareivius, j krauj, j gyvyb atidavm Tvynei kaip brangiau-
si atna, kokios tik begalima i mogaus pareikalauti. Taigi ujauski-
me kareivius, mylkime juos tegul jie jauia, kad u t ger visuomen
verta galvas guldyti (Zt!tns, 1935, Nr. 7, p.4).
S. alkauskis ra: Tinkamai traktuoti savo kariuomen sykiu rei-
kia dirbti savo Tvyns, savo valstybs, savo tautos naudai, tobulumui
(1992, II kn., p. 306). Pedagogo nuomone, jei nebus stiprinami visuome-
niniai, doriniai kari jausmai, jei kariai nebus aukljami tam, kad galt
suprasti tikrj savo paaukimo prasm, tai j visuomenin samprata ne-
bus iugdyta ir netaps tvirta nuostata. 1c!c| rct|tc s|citnit jcuntn ci|t|it
prt.c|cnj |crc icrn|, ncs ict pcit gcrtcustc nct|cs 1c.nct nc|||c.
Kovinis rengimas tai ginkluotj pajg funkcionalumo karo
atveju utikrinimas. Kovinio rengimo tikslas kovin parengtis, t. y.
kari piliei, vilkini uniform, parengimas alies gynybai.
Kovinio rengimo procesas apima rikiuots, ginkluots ir audybos,
kovin mokym. Apibendrinantis kovinio rengimo poymis gebjimas,
tai reikia: Sugebk kovoti, kad nereikt kovoti. I kiekvieno kario
reikalaujama, kad jis bt drausmingas, usigrdins, fizikai ir psichi-
kai pasirengs atlikti jam skirtas uduotis.
Reikalaujamam kovins parengties lygiui pasiekti reikalingos s-
lygos: moderni ginkluot (ginklai, prietaisai, transporto, asmenins ap-
saugos priemons ir kt.) ir gerai apgalvotas kario rengimo tarnybai mo-
kymo planas. Brigada ar pulkas turi bti rengiami ne tik vadovautis
komandomis, bet ir tarpusavyje bendradarbiauti. Todl auktesns ins-
titucijos jau vertinimo etapu turt tiesiogiai pavaldius vadus ir ta-
21
bus traukti darb: reikalauti parengti projektus ir juos su kariais ap-
tarti. Kovinio rengimo metu reikia stengtis bendrauti ir parodyti, kad
rpinamasi kariu.
Lietuvos kariuomenei integruojantis NATO, kovinis rengimas pri-
valo atitikti NATO gynybos politikos reikalavimus ir turi bti teigiamai
vertinamas usienio karybos specialist.
Kari ugdymas plaiausioji karins pedagogikos svoka, apiman-
ti kari mokym, lavinim ir aukljim. Ji pradta vartoti priekario ne-
priklausomoje Lietuvoje. Karinis ugdymas tai vis valstybs piliei
karinis ir moralinis rengimas krato gynybai.
Anot Balio Vosyliaus, |crtnts ug!ncs .c|si|cs ncctcnc|tntc scugu-
nc gcrcnics. Karinis ugdymas gaivina patriotin smon ir neleidia su-
stingti tautins savisaugos instinktui, kuris kartais virsta savo tautos lais-
vs nesupratimu, nebranginimu (Mus ztnncs, 1937, Nr. 6, p. 676). Ma-
ose valstybse gali bti prieinamasi kariniam ugdymui. Kai kuri pesi-
mistikai nusiteikusi asmen nuomone, maai valstybei nereikalinga
kariuomen, karinio rengimo pamokos mokyklose ir apskritai tautos io
pobdio ugdymas, nes valstyb, ikilus grsmei, vargu ar gals atsispir-
ti stipraus prieo puolimui. ias nihilistines nuotaikas paneigia ilgaam-
s lietuvi pastangos ir rytas, parodytas kovojant dl Laisvs ir Nepri-
klausomybs. Todl iandien Lietuvos valstybje, engianioje demokra-
tijos keliu, keliami tokie karinio ugdymo tikslai:
stiprinti kari ryt ir kovingum,
rengti taut visuotiniam pilietiniam pasiprieinimui.
Kartu nurodomi ie karinio ugdymo udaviniai:
nuolat karinje srityje lavinti pilieius,
adinti j patriotinius jausmus, stiprinti pilietin savimon.
Karinis ugdymas apima:
karin rengim (mokym ir lavinim) ir
pilietin patriotin aukljim.
Kcrtnts rcngtncs ict |cn|rcius iccnntnts nc|ncs tr |c.tntncs.
Mcrc|tntc rcngtnc it|s|cs ,pc.ct|it zncnt !.cst, stc|cs .cri|cs, ug-
!cni rcc|tcs nct|cs 1c.nct jcusnus (Vosylius B., Mus ztnncs, 1937, Nr.
6, p. 672). Taigi karinis aukljimas dorini, kariams reikaling patrioti-
ni vertybi ugdymas.
22
Priekario nepriklausomoje Lietuvoje buvo formuojama (o vliau vis
gyvenim stiprinama) patriotin jaunuomens nuostata, kad krato gy-
nimas ir tarnyba kariuomenje yra garbinga pareiga. Todl nemaai jau-
nuoli, mokydamiesi ar baig mokyklas, pasukdavo auli, skaut ir
kitas patriotines organizacijas. Lietuvos kariuomenje reguliariai vykda-
vo rezervo mokymai. Buvo manoma, kad jei tauta patriotikai ugdoma,
tai karo metu pasyvi moni nebus: visi stengsis dirbti ir aukotis dl
valstybs laisvs ir gerovs. Tokio ugdymo tikslas pcstc|it, |c! .tsucnc-
nc |ui crgcntzucic tr !rcusntngc tsit|us |rtzcns cr |t|us |crc pc.cjut.
iandien Lietuvos kariuomenje atsargos kari ugdymu rpinasi Mo-
bilizacijos departamentas prie Krato apsaugos ministerijos, kurio svar-
biausios funkcijos utikrinti nenutrkstam, nuosekl ir planing at-
sargos kari kovini gdi tobulinim, kartu nepamirtant ir pilietinio
patriotinio aukljimo.
Pilietinio pasiprieinimo esm iugdyti dvasines tautos jgas
pilietikum ir patriotikum. Tautos dvasini jg augimas yra istori-
nis procesas, trunkantis deimtmeius ir imtmeius. Visuomen gali bti
pasirengusi pilietiniam pasiprieinimui tik remdamasi dvasinmis tau-
tos vertybmis, kurias lemia atskir piliei nuostatos ir visos visuome-
ns kultra. Tai savanorikas individualus procesas, nuo kurio priklauso
tautos apsisprendimas nebendradarbiauti su prieu. Tokia valia susifor-
muoja demokratijos slygomis, kai kiekvienas pilietis skatinamas bti lais-
vas. Ji kyla i tautos vidins jgos atsakomybs u savo tautos ateit.
Papildomos karins pedagogikos svokos:
karinis vietimas,
karinis mokymas,
pilietinis ugdymas,
pilietinis patriotinis ugdymas.
Karinis vietimas. ali, kur nekama vokikai, kariuomense da-
nai vartojama svoka karinis vietimas. Karinis vietimas tai socia-
lins patirties karybos klausimais gausinimas. S.tcitnc s.c|c nccptnc
grjzicncjc rstc. Tai reikia, kad kariui suteikiama apsisprendimo teis:
jis gali gilintis pateikiam mediag arba tik susipainti su nauja infor-
macija, jei jos nebtina sisavinti. iuo atveju karys perima tik tas inias,
kurios j domina.
23
Lietuvoje karinio vietimo prioritetai priklauso iniasklaidai. Skelb-
dama vairias individ ar grupi nuomones ar sociologini tyrim iva-
das, ji formuoja visuomens poir krato apsaug.
Karinis mokymas. Priekario nepriklausomos Lietuvos mokyklose nuo
19301931 mokslo met, kai progimnazijose ir gimnazijose, auktesniosiose
mokyklose buvo vestas mokini karinis rengimas, buvo vartojamos svo-
kos karinis mokymas ir karinis rengimas. Mokykl 48 klasse 12
valandas per savait vykdavo karinio rengimo pamokos, kuri metu buvo
mokoma karybos dalyk rikiuots, kautyni veiksm, rengiamos lauko
pratybos, supaindinama su vidaus tarnybos ir drausms statutais ir kt.
Kcrtntc rcngtnc it|s|cs supcztn!tnit nc|tntus su |cr|cs !c||cts tr cititn-
|cnct jucs ug!it, nes tvynei ginti tauta turi bti karikai iugdyta, kiekvie-
nas pilietis turi bti geras karys. Kiekvienas mokinys turi bti aukljamas
mylti ir ginti tvyn. Mokykla ir kariuomen yra du svarbiausi karinio ruo-
imo veiksniai, atitink du pagrindinius udavinius: nusiteikti ginti tvyn
ir mokti kariauti. Mokykla nuteikia jaunim herojikai pasiaukoti tvyns
reikalams. Kariuomen imoko j karo veiksm (Maceina A., 1990, p. 288).
Pilietinis ugdymas. Pilietinis patriotinis ugdymas. Ms alyje
kai kurios bendrojo lavinimo mokyklos, susipainusios su priekario mo-
kykl patirtimi, pagal gn|tntc pt|tcitntc ugdymo profil perorganizuoja
mokymo proces. Pavyzdiui, Teli rajono Alsdi vidurinje mokyk-
loje nuo 2001 met du kartus per savait vyksta specialios karinio rengi-
mo pamokos ir kitus mokomuosius dalykus integruojamos pilietinio
patriotinio ugdymo idjos: Nacionalinio saugumo pagrind statymo, vi-
suotins ir beslygins gynybos, pilietinio pasiprieinimo strategijos met-
men nuostatos. Manome, kad svokos pilietinis ugdymas (itin danai
vartojama bendrojo lavinimo mokyklose) ir pilietinis patriotinis ugdy-
mas skmingai pakeiia sovietinje mokykloje ir kariuomenje vartot
|crtntc pcirtcitntc ug!nc svok, nusakani plaiosios tvyns, So-
viet Sjungos, pilieio ugdymo turin.
Anot Antano Maceinos, kariuomen yra patriotizmo mokykla. Mo-
kydama ir pratindama jaunim savo tvyn ginti, ji kartu moko ir prati-
na j mylti ir jai tarnauti (1990, p. 292).
2 paveikslas paaikina trij pagrindini karins pedagogikos svo-
k tarpusavio ssajas.
24
H. Jungas ir H. Florianas atskleid karins pedagogikos svok tar-
pusavio ry (2 pav., 1994, p. 33). i pedagog nuomone, ry tarp vado-
vavimo ir aukljimo galima laikyti t!cnits|unc !tncnstjc, kuri priklauso
nuo to, kaip vadas sugeba susitapatinti su savo vaidmeniu, su savja pro-
fesija. Vadovavimo ir aukljimo tak kariams lemia vado sitikinimai.
Aukljimas ir mokymas susij per c|jc|ic !tncnstj. Mokymo turinys
tada yra objektas, kai pedagoginiai veiksmai orientuoti karin uduot. Ka-
rys yra objektas, kai pedagoginio veiksmo esm aukljimas. Vadas paval-
diam kariui sukuria tiesiogines arba netiesiogines aukljamsias situacijas,
kuri metu atsiskleidia pavaldinio elgesys. Vadas privalo vertinti pavaldi-
nio elges ir aptarti su juo tinkamo ar netinkamo elgesio pasekmes.
1t|s|c !tncnstjc sieja vadovavim su koviniu rengimu. Vadovavimo
tikslas suvienyti uduot vykdanius karius, o kovinio rengimo metu
siekiama suformuoti ir tobulinti reikiamus gdius ir gebjimus, reika-
lingus tikslingai veiklai (gavus kovin uduot) atlikti. Rengiant karius
paaikja vado ar virininko dalykin ir pedagogin kompetencija.
1.3. Socializacija kari bendruomenje
Remdamiesi tuo, kad cu||cjtncs ncrc .tcnpusts prcccscs, c icrpusc.tc
s.ct|c, karybos specialistai, pedagogai, pradjo kitaip traktuoti auklja-
mj veikl ir iekoti nauj svok. F. Pgeleris (Pggeler), analizuoda-
mas aukljamj proces, prieina toki ivad:Kiekvienoje sveikoje tarp
moni smoningai ar nesmoningai, noromis ar nenoromis visus,
2 pav. Karins pedagogikos dimensijos
25
dalyvaujanius joje, pasiekia aukljamasis poveikis. Todl aukljimas
tai socializacija (1989, p. 34).
Manome, kad tokia io proceso samprata yra iek tiek per siaura.
Ianalizavus socializacijos svokos samprat Lietuvos pedagog darbuose
(r. I. 3.), galima teigti, kad termin tinka vartoti ir karins pedagogi-
kos srityje. Socializacija karyboje suprantama ne tik kaip aukljimas,
bet ir kaip kari ugdymas.
Kiekvienas individas greiiau tampa visuomeniku mogumi, kai
aktyviai sitraukia specialias ugdymo programas. Manyiau, kad Lietu-
vos kari rengimo sistemoje dirbantiems pedagogams labiau priimtina
H. Jungo ir H. Floriano pateikta individo tapsmo kari bendruomens
nariu samprata, pagal kuri socializacija tai individo prisitaikymas
prie reikalavim, keliam ginkluotosiose pajgose, j mokant ir aukl-
jant (1994, p. 22). 1ucnci gcuncncs stc|tcncs rczu|icics |crt c|gcss tnc
citit|it j |cn!rucncncs |c|tcnus rct|c|c.tnus.
Panagrinkime individo socializacijos karinje srityje schem (3 pav.,
Jung H., Florian H., 1994).
3 pav. Socializacijos karinje srityje schema
26
Ne visi kariai tokiomis pat slygomis jauiasi ir elgiasi vienodai. Kiek-
vienas individas msto ir elgiasi skirtingai. Tai priklauso nuo individua-
lios motyvacijos, emocij, ini, patirties, todl pasiekiamas skirtingas
efektas. Kai kurios svokos, kaip antai: Dcnc|rcitjc, Icts.c, 1c.ncs gnt-
ncs, reikalauja asmeninio poirio, o to imokti nemanoma. Auklji-
mas, kaip kryptingos socializacijos rezultatas, tai kario pairos ir
sitikinimai, kurie lemia karin parengt, jo kovingum.
Karinje srityje socializacija vyksta kariams bendraujant, bendradar-
biaujant, vykdant tarnybos uduotis. Vado ir jam pavaldi kari santyki
esminis poymis beslygikas pavaldinio paklusnumas. Kai auktesnis va-
das duoda sakym, ino, k ir kada gali sakyti, o pavaldinys k privalo
daryti (beslygikumo principo galima nesilaikyti, kai skelbiami sakymai,
kurie prietarauja tarptautinei teisei ar paeidia mogaus teises).
Paklusnum kariuomenje prasmina trys pagrindins humanistins
vertybs: Laisv, Demokratija, Tvyn. Karys tarnyboje vykdo visus vir-
inink sakymus remdamasis ne tik statutais, bet ir sitikinimu, kad vadas
taip pat vadovaujasi iomis vertybmis, gyvybikai svarbiomis kiekvie-
nam valstybs pilieiui. Pagrindas virininko autoritetui palaikyti teis-
tumas ir teisingumas. Kario ugdymo specifika tokia, kad ia pavaldinys
labiau priklausomas nuo virininko negu kitose ugdymo institucijose.
Kita svarbi pedagogini santyki kariuomenje dalis pc||usnuncs
ir |cjc|uncs. Lojalumas ne tik pavaldinio ar virininko pareiga, bet ir
galinga moralin jga. Paklusti tai pripainti virininko, kuris imano
karyb, gerai ino reikalavimus, keliamus jam paiam ir pavaldiems ka-
riams, autoritet. Toks vadovavimas ir sprendimai didina pasitikjim
juo kaip vadu ir mogumi ir lemia kovins parengties kokyb. Jei karys
savo vadais pasitiki, su juo galima nuveikti daugiau negu be to pasitik-
jimo, ir kas svarbiausia, tada pranyksta baim, kada jauiama, kad ten,
unugary, vado tabe, bus padaryta viskas, kad pavojus bt paalintas
(Birika V., Mus ztnncs, 1922, Nr. 1, p. 254).
Kiekvienas karys privalo inoti, kad jis kariuomens dalis ir akty-
vus gynybos politikos dalyvis, kad yra ne tik karin, bet ir psichologin,
ekonomin, socialin gynyba, kurios paskirtis ir tikslas veikti grsmes,
pavojingas nacionaliniam saugumui. Ukirsti keli grsmi pltrai gali
tik gerai organizuota gynybos sistema. Todl pilietikumo aukljimas,
27
prisiriimo prie savo krato skiepijimas, pasitikjimo savo jgomis, savo
tauta, kad ji gali igyventi nepriklausoma, stiprinimas, iaukljimas t
privalum, kuri neseniai, tik ms Nepriklausomybei susikrus, kariai
neatnea kariuomenn i pirmesnio gyvenimo, tai dvasinis gynybos
pagrindas (Birika V., Mus ztnncs, 1922, Nr. 1, p. 256).
Karinje pedagogikoje itin svarbus gruptntc !cr|c prtnctpcs (ms-
tymo, bendr sprendim paiekos procesas). iuolaikinio karo sly-
gomis pavaldinys pats gali ir privalo surasti priemoni ir bd u-
duoiai vykdyti. Ypa danai tai gali atsitikti vykstant iuolaikiniam
miui, kai vargu ar manomas glaudus kontaktas su vadu, o situacija
gali itin greitai keistis. Todl kiekvienas karys privalo sugebti pagal
uduot veikti savarankikai ir iniciatyviai. Taip veikti j reikia imoky-
ti kovinio rengimo metu. Pavaldinys privalo mokti sivaizduoti save
vado vietoje tai j mobilizuoja, skatina jo motyvacij. Kovinio rengimo
metu reikia organizuoti pasikeitimo vaidmenimis situacijas. Grupinio
darbo, kai bendrai galvojama, iekoma sprendim, principas veiksmin-
gas atliekant ir kasdienes uduotis: nuo to danai priklauso, ar skmin-
gai jos bus vykdytos.
Pavaldiniams taip pat svarbu, kokias kultros .cri|cs ir ncrncs per-
teikia virininkas. Fizinis avesys, dalykin kompetencija, rpestingumas
turi bti rodomi atvirai, kad pavaldinys pasitikt savo vadu. Kai jam
bus priimtinos tos paios vertybins orientacijos kaip ir jo vadui, karys
skmingai ras savo viet kari bendruomenje ir pasirengs vykdyti kovi-
nes uduotis.
1.4. Socializacija ir motyvacija
Socializacija dalinyje vyks skmingai, jei karys bus motyvuotas, t.y.
jei nors tarnauti kariuomenje. Motyvacija tai elgesio, veiksm ar i-
gyvenim prieastys, skatinanios veikti ir neleidianios sustoti.
Motyvacija gali bti tscrtnc ir .t!tnc.
|scrtnc motyvacija yra tada, kai kariams u atlikt veikl yra atly-
ginama.
Vt!tnc motyvacija atsiranda tuomet, kai karys junta asmenin pasi-
tenkinim teisingai atliks uduot ar imoks ko nors naujo. Kariai atlie-
28
ka uduot, nes to nori. Pirmiausia vadams reikt siekti, kad pavaldi-
niai vadovautsi vidine motyvacija, taiau mokymo pradioje jie gali da-
ryti tak per iorin motyvacij. Iorin motyvacija tai kari gyrimas ir
skatinimas, premijos, suteikiami laisvadieniai.
Vidin motyvacij stiprina noras gyti ini, tobulti ir baim nepa-
teisinti lkesi. Vadui ir dstytojui danai tenka prisitaikyti prie besi-
keiiani motyv, kai i pradi elgiamasi pagal vien, o vliau pagal
kit motyv (Kcrt ug!nc pcgrtn!ct, 2002).
veicar karybos specialistai R. Steigeris, U. Zwygartas Karinje pe-
dagogikoje (1999, p. 54) pateikia koncentruot kari motyvacijos sam-
prat ir iskiria iuos motyvacijos lygmenis:
gynybos motyvacij,
tarnybos motyvacij,
mio motyvacij.
Gynybos motyvacija iurt |uit suprcnicnc p|cctjc, scugunc pc|tit|cs,
prcsnc |ctp |tc|.tcnc pt|tcctc, pcctcs .tsucncncs pczturts j gtn||uci sc|tcs
gn|. i motyvacij lemia pagarba valstybei ir jai kylani grsmi
suvokimas. Gynybos motyvacij reikia diegti politiniame ir visuome-
niniame gyvenime, o jos skatinimas yra svarbiausia politin ir visuome-
nin uduotis (Steiger R., Zwygart U., 1999, p.54).
Lietuvos suvereniteto, teritorinio vientisumo ir konstitucins san-
tvarkos gynimo ir gynybos institucij veiklos teisinis pagrindas Lie-
tuvos Respublikos Konstitucija, atitinkami statymai ir tarptautiniai
teiss aktai.
Pagrindins Konstitucijos normos, reglamentuojanios valstybs sau-
gumo ir gynybos klausimus:
94 straipsnis pareigoja Vyriausyb saugoti ir ginti Lietuvos Res-
publikos teritorijos nelieiamyb, garantuoti valstybs saugum ir vie-
j tvark.
139 straipsnis skelbia, kad Lietuvos valstybs gynimas nuo usie-
nio ginkluoto upuolimo kiekvieno Lietuvos pilieio teis ir pareiga.
1992 m. birelio mn. 8 d. Konstitucinio akto reikalavimai nurodo
niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias buvusios SSRS pagrindu ku-
riamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi sjun-
gas ar sandraugas.
29
Nacionalinis saugumas utikrinamas ir remiantis Jungtini Taut Char-
tija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dokumentais, mo-
gaus teisi apsaugos ir kitais tarptautins teiss aktais, kuriuos Lietuvos Res-
publika yra ratifikavusi ar prie kuri yra prisijungusi, taip pat visuotinai pri-
paintais tarptautins teiss principais ir Nacionalinio saugumo pagrind sta-
tymu. Jame nurodoma, kad Lietuva siekia integruotis Vakar saugumo bei
gynybos struktras, ginanias tas paias humanistines ir socialines vertybes,
kurias ji pripasta. 1994 met pradioje Lietuva oficialiai pareik nor tapti
NATO nare ir sitrauk program Partneryst taikos labui.
Lietuva siekia pltoti bendradarbiavim karinje srityje. Konstruk-
tyvus karini struktr bendradarbiavimas ne tik padeda stiprinti Lietu-
vos kariuomens ir Vakar valstybi kariuomeni sveik, bet ir perei-
namuoju laikotarpiu yra viena i Lietuvos saugumo garantij.
Tarnybos motyvacija. Kcrc icrn|cs nci.cctjc iurt |uit suprcnicnc
|ctp |tc|.tcnc |crtc tn!c|ts sitprtncni |rcsic cpscugcs stsicn. Tarnybos mo-
tyvacija tai pirmiausia kovinio rengimo metu vis vad suvokiama va-
dybos uduotis.
Tarnybos motyvacijos skatinimas yra kiekvieno vado ar instrukto-
riaus pagrindin uduotis. Vadas atsako u du visikai skirtingus daly-
kus kovos uduot ir karinio vieneto gerov, t. y. u jam patikt kari
fizin ir dvasin bsen. Todl taikos metu vadas privalo grietai mokyti
vykdyti kovines uduotis pagal karo meto reikalavimus ir kartu apdai-
riai rpintis kiekvienu kariu. Tarp rpinimosi ir grietumo prietaravi-
mo nra, prieingai kuo grietesns slygos, tuo svarbesn uduotimi
ir daliniu besirpinanio vado globa. Tokia vado pozicija formuoja kiek-
vieno kario pagarb poir tarnyb ir kariuomen.
Mio motyvacija. Mustc nci.cctjc suprcnicnc |ctp |tc|.tcnc |crtc
pcstrcngtncs pstcnts|ct tr /tzts|ct c|sircnc|tcnts s|gcnts .|!it uz!ucij. I
esms tai psichologinis susitaikymas su mirties neivengiamybe.
Mio motyvacija stipresn, jei karys sitikins savo dalyvavimo m-
yje teistumu. Jis turi suprasti, kad jo veiksmai daugelio alies moni
yra palaikomi, kad to i jo tikimasi. Mio motyvacijai labai svarbu tiksli
ir sininga informacija ir mokjimas veikti ar sumainti savo baim.
Priemones, kuriomis galima sumainti kylani baim, galima apiben-
drinti odiu pasitikjimas. Pasitikjimo sritys:
30
pasitikjimas koviniu pasirengimu, ginklais ir prietaisais;
pasitikjimas mio draugais ir vadovybe;
pasitikjimas kolektyvu;
savisaugos instinktas ir kova u bv.
Mio metu daug kari kaunasi ne i pareigos ar meils Tvynei, o
todl, kad likt gyvi. Tenka konstatuoti negailesting ties, kad is moty-
vas danai yra pagrindinis, nes tada yra didesn tikimyb ne tik paiam
kariui igyventi, bet ir nugalti prie.
Kuo tikimesn bendra valstybs gynybos motyvacija, tuo stipresn
kiekvieno kario tarnybos motyvacija, tuo daugiau galimybi, kad nekils
konflikt ir neprireiks remtis mio motyvacija.
1.5. Karins pedagogikos sritys
Anot D. Portnerio ir D. Kiselio, karin pedagogika nagrinja:
kari ugdymo ir kovinio rengimo tikslus, udavinius, svokas,
turin;
vad ir pavaldini veikl ir santykius kari ugdymo proceso metu;
karini ugdymo institucij bendradarbiavim ir tarpusavio svei-
k vykdant kovos uduotis;
pedagoginio kari mokymo proceso organizavimo principus ir
metodus;
informacines, garso ir vaizdo bei kitas mokomsias priemones, j
efektyvaus panaudojimo slygas;
kari ugdymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos funkcionavi-
mo klausimus (Portner D., Kissel D., 1984).
i pedagog nuomone, karin pedagogika apima:
virininko ir pavaldinio santykius vykstant kariniam rengimui;
karinius vienetus (kaip mokymo institucijas);
kariuomens kadr ir kareivi rengimo ir kvalifikacijos klimo
struktras;
kari mokymo ir aukljimo tikslus;
mokymo turin, bdus ir priemones;
mokymo slygas;
mokymo kontrol (4 pav., 1984, p. 41).
31
Kari mokymo tikslas kovinis rengimas, todl austr pedagogai H.
Jungas, H. Florianas kiekvien mokymo proces dalija eias pakopas:
1. Motyvacijos pakopa: reikia suadinti susidomjim mokomja
mediaga, nes tada lengviau mokytis ir siminti.
2. Uduoi nustatymo pakopa: mokoma(si) skmingai, kai uduo-
tys nra per lengvos ar per sunkios, todl jas reikia diferencijuoti.
3. Sprendim pakopa: reikia siekti, kad bt mokomasi smonin-
gai, remiantis bandymais, tik tokiomis slygomis gyjami atitinkami
kario gdiai ir mokjimai.
4. Uduoi vykdymo pakopa: kur reikia, kariai turi bti aktyvs
(taiau vengti per didelio aktyvumo): prayti patarim, uduoti klausi-
m, mokytis i klaid.
5. ini tvirtinimo pakopa: tai, kas turi ilikti ilgam, privalu kar-
toti, netgi gerai imokus.
6. Treniravimosi pakopa: reikalingas mutras, kuris neturi virsti
buku kartojimu, prasminga mediaga imokstama daug lengviau negu
beprasm.
G. Jungas ir G. Florianas teigia, kad mokantis, ypa kai tai susij su
problem sprendimu (kovinis rengimas kaip tik toks ir yra), reikalinga
motyvacija. Formuojant kovinius gdius ir mokjimus, svarbu pagrin-
4 pav. Karins pedagogikos sritys
32
dinius dalykus daug kart pakartoti sudarius vairias situacijas. Taiau
kovinis rengimas orientuojamas ne mechanin, bet smoning moky-
msi, nes karius reikia imokyti gebti kovoti, kad nereikt kovoti
(1994, p. 20).
Mokant svarbus vadovavimo, mokymo ir aukljimo ryys. Jis gali-
mas tik tuomet, kai karininkai tinkamai parengti ir sugeba diferencijuoti
vadovavimo ir mokymo metodus ir reikalavimus.
1.6. Karin edukologija nuolatinio (permanentinio)
kari ugdymo mokslas
Manome, kad profesins tarnybos kari kvalifikacijos klimo siste-
mos organizavimas jau ne pedagogikos dalykas, nes tai nenutrkstamo
ugdymo ir ugdymosi sritis. Netikslinga, kad karin pedagogika apimt
ir nagrint rezervo kari ugdymo problemas. Tai greiiau karins edu-
kologijos sritis. Taigi karin edukologij galima bt apibrti taip: kari-
n edukologija nuolatinio, nenutrkstamo ugdymo, kuris prasideda
eimoje ir mokykloje ir tsiasi per vis karin karjer, mokslas.
Kcrtnc c!u|c|cgtjc ict sucugustj ug!nc iccrtjc tr prc|it|c. Palyginti
su vaik ir jaunuoli aukljimu, i suaugusij galima tiktis didesnio
saviauklos ir smoningo mokymosi poveikio.
Karin edukologija prapleia karinio ugdymo objekt. Ji apima ne tik
tiesiogin ugdytojo ir ugdytinio sveik, bet ir mokymo sistemas bei vady-
b. Prof. Palmyra Juceviien (1997, p. 22) iskiria iuos ugdymo lygmenis:
nt|rcc!u|cctnj (tiesiogin ugdomoji sveika),
nc|rcc!u|cctnj ( karinio rengimo sistemos, vadyba).
iuo skirstymu galima remtis ir karinje edukologijoje.
Ugdymas mikroedukaciniu lygmeniu apima kario, kaip subjekto:
biofizin sandar,
siel (psichik),
santykius,
kultr,
dvasi (Jovaia L., 2002, p. 8).
ioms subjekto struktros dalims ugdyti karin edukologija pasitel-
kia savo specialisias disciplinas:
33
|crtn !t!c|it|: ji apima kari mokymo ir mokymosi, karinio ren-
gimo klausimus;
nc!cgcit|, moksl, nagrinjant dvasios bei dvasingumo, doros, ben-
drosios ugdymo kultros ir kari aukljimo, besitsianio per vis kari-
n karjer, problemas.
Permanentinio karinio ugdymo, vykstanio vis gyvenim, strukt-
ra yra tokia:
ugdymo tikslai;
ugdymo vertybs;
kariai ugdytojai ir ugdytiniai, karins veiklos sritys;
keitimasis patirtimi sveikos metu ir motyvacija;
karinio ugdymo sveikos valdymas.
Mokymas makroedukaciniu lygmeniu apima ginkluotsias pajgas ir
pilieius kaip svarbiausius karinio rengimo sistemos subjektus. Itikus
pavojui Lietuv ginklu gint ginkluotosios pajgos, o kiekvienas pilietis
prieintsi visais manomais bdais, su kuriais jie supaindinami mokyklo-
se ir pilietinio pasiprieininmo rengimo centre. Pagrindiniai karini vienet
vadybos taikos metu udaviniai: utikrinti reikiam valstybs gynybin
parengt stiprinant kariuomens kovin parengim. Nuolat tobulinama ir
pltojama karini pajg valdymo taikos ir karo slygomis metodika.
Karin edukologija glaudiai susijusi su psichologija, etika ir fiziolo-
gija. Be i ir kit specialij karo moksl ini karius ugdyti bt tie-
siog nemanoma. Edukologijoje taikomi kai kurie j dsniai, tyrimo me-
todai, todl karin edukologija yra karo moksl aka.
Mokslo inios ir dsningumai, skmingai taikomi praktikai, tampa
menu. Kcrtncs c!u|c|cgtjcs ztnt nctsirts|cs ict|ncs rcngtcni |crtus gc|t |u-
it |ct|cncs .tcnc |cr|cs ncnc rust.
Ar karins edukologijos inios bus krybikai panaudotos gyveni-
me, priklauso nuo asmenini kiekvieno karininko savybi, jo gabum,
dvasios turtingumo. Taiau bet kuris karininkas tik tuomet bus geras pe-
dagogas, kai gerai imanys edukologijos teorij, jos metodus ir moks
visa tai taikyti praktikai.
Apvelgtieji karinio ugdymo faktai leidia daryti ias ivadas:
Karin pedagogika yra karins edukologijos pagrindas.
Karin edukologija tai nauja ir maai tirta ugdymo mokslo aka,
fundamentalusis ir kartu taikomasis mokslas.
34
Literatra
Naudota literatra paymta vaigdute (*), kiti leidiniai rekomenduojamoji
literatra.
1. Aubalis A., Kazlauskait-Markelien R. (2001). Pagrindiniai istoriniai
lietuvikos karins pedagogikos altiniai apie pilieio ugdym // iuolaikins
kultrins dvasins pltros problemos. Kaunas: Akademija, p. 133135.
2. *Birika V. (1922). Karo pedagogijos bruoai // Ms inynas, Nr. 1,
p. 4459; Nr. 2, p. 250269.
3. Janulaitien N. (1997). Mokymo ir vietimo strategijos problema Lietu-
vos kariuomenje rengiantis narystei NATO // Karybos specialist rengimo pro-
blemos. Vilnius: Leidybos centras, p. 131133.
4. Jazerskas ., Nazelskis E. (2000). Nacionalinio saugumo objekto klausi-
mu // Nacionalinis saugumas ami sandroje. Vilnius: Mokslo aidai, p. 6571.
5. *Juceviien P. (1997).Ugdymo mokslo raida. Nuo pedagogikos iki edu-
kologijos. Kaunas: Technologija, 67 p.
6. *Jung H., Florian H. (1994). Grundlagen der Militrpdagogik. Berlin:
Peter Lang, S. 191.
7. Karinio aukljimo paskaitos. I knyga (1940). Kaunas: Kariuomens ta-
bas, 266 p.
8. Kari ugdymo pagrindai. (2002). Vilnius: Senamiesio spaustuv, 303 p.
9. *Kisinas E. (2000). Kario ugdymas. Vilnius: Senamiesio spaustuv,
385 p.
10. Konferencijos Karinink rengimas ir profesinis tobulinimas mediaga /
Ats. redaktorius Dudaviius A. (2001). Vilnius: Senamiesio spaustuv, 55 p.
11. Nacionalinio saugumo strategija. Patvirtinta LR Seimo 2002 m. gegus
28 d. nutarimu Nr. IX - 907 // Krato apsauga, Nr. 13 (16), 2002 06 14.
12. *Pedagoginiai kari rengimo principai / Ats. redaktorius Jankauskas
P. (2000). Vilnius: Senamiesio spaustuv, 109 p.
13. *Pggeler F. (1989). Probleme der Ausbildung in demokratischen Ar-
meen in Militrpdagogik. Frankfurt, S. 209.
14. *Portner D., Kissel D. (1984). Militrische Ausbildungspraxis. Walhalla
u. Praetoria Verlag. S. 179.
35
15. *Royl W. (1991). Militpdagogik. Pdagogik Handbuch fr Studium
und Praxis. Mnchen, S. 243.
16. *Steiger R., Zwygart U. (1999). Karin pedagogika / Ats. redaktor Ja-
nulaitien N. Vilnius: Senamiesio spaustuv, 120 p.
17. *alkauskis S. (1992). Rinktiniai ratai. Vilnius: Leidybos centras, I kny-
ga, 439 p.; II knyga, 447 p.
18. Weniger E. (1990). Lehrerbildung, Socialpdagogik, Militrpdagogik.
Weinheim und Basel, S. 358.
19. Vinters A. (1939). Militrs pedagogijas konspekts. Riga, 107 p.
20. *Vosylius B. (1937). Karinis visuomens aukljimas // Ms inynas,
Nr. 6, p. 673682.
21. *ukas K. (1926). Karikosios pedagogikos bruoai // Ms inynas,
Nr. 29, p. 252282; Nr. 30, p. 417452; Nr. 31, p. 5984; Nr. 32, p. 250280; Nr. 33,
p. 440464.
36
2. UGDYMO MOKSLO OBJEKTAS IR SISTEMA
2.1. Ugdymo mokslo itakos
Ugdymo mokslo pradmen reikt iekoti pedagogikoje (gr. pcts,
pct!cs vaikas ir cgcgcn vesti). Senovs graikai odiu pct!cgcgcs vadi-
no verg, vediojant turting vergvaldi vaikus mokykl. Graik kal-
boje odis pct!cgcgt|c reikia vaik ugdymo men. Daugel imtmei
ugdymas buvo suprantamas kaip vaik ugdymo menas.
Pedagogikos terminas vartojamas nuo XVIII a. Imanuelis Kantas
(Kant) pedagogik laik ne tik vaik, bet apskritai mogaus ugdymo
mokslu. Itin didelis I. Kanto nuopelnas pedagogikai tas, kad jis nurod
bd, kaip pedagogika gali isivaduoti i filosofijos globos. Tas bdas
empirinis eksperimentas. Pirmiausia reikia eksperimentuoti kuriant ir pri-
taikant praktikai planus, sistemas, o po to steigti mokyklas ir remiantis
praktika kurti teorijas.
Desau miestelyje buvo kurta internatin mokykla, kurioje mokyto-
jai eksperimentuodami pasiek ger rezultat. Todl mokytojas E. H. Tra-
pas (Trapp) buvo pakviestas Hals universitet, kur 1779 m. steig pir-
mj pedagogikos katedr. Nuo tada pradtas vartoti terminas peda-
gogika. Pedagogika buvo suprantama kaip mogaus ugdymo moks-
las, nors i tikrj buvo ugdoma tik jaunuomen.
XIX a. pradioje Robertas Ovenas (Owen) organizavo vakarin mo-
kym (pokalbius, paskaitas ir t.t.) suaugusiesiems, ra straipsnius apie
suaugusij mokym. Johanas Fridrichas Herbartas (Herbart) suaugu-
sij pedagogik vadino andragogika.
37
XX a. pedagogikos terminas darosi per siauras visoms mogaus ug-
dymo sritims apimti, todl 1993 metais Lietuvoje pradedama vartoti edu-
kologijos svoka (Jovaia L., 1993). Edukologija apibriama kaip per-
manentinio (lot. pcrncncns nuolatinis, nenutrkstamas) jaunimo ir su-
augusij ugdymo mokslas.
Pedagogikos mokslo objektas liko tas pats jaunuomens mokymas,
lavinimas ir aukljimas.
iandien Lietuvos pedagogai ir visuomen plaiai vartoja pedagogikos
ir edukologijos terminus. Jei gyvuoja tarptautins svokos, ar nevertt da-
niau vartoti lietuvik termin ugdymo mokslas, apimant pedagogikos
ir edukologijos veikimo srit mogaus ugdym. Isamiau panagrinkime
ugdymo mokslo raid, tyrimo objekt ir ugdymo moksl sistem.
2.2. Ugdymo mokslo raidos etapai
Ugdymo mokslo dalyko raid galima padalyti tris etapus (Jucevi-
ien P., 1991 ).
I etapas mokytojavimo tyrimas, kuris truko nuo XIX a. pabaigos
iki XX a. pradios, Antrojo pasaulinio karo. iam etapui bdinga tai-
komojo pobdio veikla eksperimentini ini, reikaling mokyto-
jams rengti ir j kvalifikacijai tobulinti, kaupimas ir sisteminimas.
XVII a. ek vietjo Jano Amoso Komenskio (Komensky, Comenius)
veikal Didioji didaktika (gr. !t!cscc mokau) daugelis laiko teorins
pedagogikos pradia.
G. Mialereto poiriu, pedagogika tapo moksline disciplina 1910 m.,
kai buvo publikuotas Lucieno Celerero (Cellerr) darbas Pedagogikos
mokslo apybraia. Jame aikiai iskirti ugdymo mokslas (teorija) ir ug-
dymo menas (praktika). G. Mialeretas pabr, jog pedagogika ugdy-
mo praktikos teorija, pagrindines svokas pasiskolinusi i psichologijos
ir sociologijos (Mialeret G., 1985).
Kiek siekia pedagogini moksl sistema, pradta vadovautis kieky-
bini tyrim metodais, kurie taikomi tiksliuosiuose moksluose.
Ypa reikmingas institucionalizacijos faktas 1912 m. enevoje bu-
vo kurtas ano ako Ruso (Rousseau) edukacini moksl institutas. To-
dl i karto po Pirmojo pasaulinio karo buvo patvirtintos vairi lygi
38
(bakalauro, magistro, daktaro) ugdymo mokslo programos ir universite-
tuose, kur krsi atskiri fakultetai. Tuo metu ugdymo problemas tyr
vairi srii specialistai, filosofai, psichologai, istorikai, t.y. mons, ne-
turj specialaus isilavinimo.
34-ajame deimtmetyje pedagogikos tyrim objektas pleiasi: tiria-
mas ne tik ugdymo procesas, bet ir jo turinys. Todl 1944 m. Verneris
Jaegeris (Jaeger) teig, kad pedagogikos mokslas pradtas grsti Pct!cjcs
(gr. pct!ccs) graik ugdymo koncepcijos teiginiais.
Pct!cjcs koncepcija apima 3 plotmes: ugdymo proces, ugdymo turi-
n, ugdym, kaip visuotin reikin (apimant vis visuomen arba atski-
r jos veiklos srit).
Lietuvoje 1936 m. Stasys alkauskis savo darbe Bendrieji pedagogi-
kos pagrindai taip pat iskiria dvi svokas: pc!cgcgt| ug!nc iccrtj tr
pc!cgcgtj ug!nc prc|it|.
Taigi ugdymo mokslo tyrimo I etap galima pavadinti pedagogikos,
kaip eksperimentinio mokslo, tirianio ugdymo proces, atsiradimo ir
tvirtinimo laikotarpiu.
II etapas Antrojo pasaulinio karo pabaiga 9-asis deimtmetis:
ugdymo moksle vyko dideli kiekybini ir kokybini pokyi.
1965 m. liepos mn. UNESCO bstinje susirink ugdymo ekspertai,
apibendrin mokslo ir technologij paangos rezultatus, prijo ivad,
kad tokiomis slygomis reikia, jog ugdymas tstsi vis gyvenim (angl.
|t/c|cng c!uccitcn, pranc. pcrncncni). Ikilo tstinio (angl. ccnitnuc!) mo-
kymo idja. Pedagogikos mokslo terminas tapo per siauras permanenti-
niam mogaus ugdymo reikiniui (vis gyvenim trunkaniam ugdymui-
si) vardyti. Didjant ugdymo reikmei, tapo aktualu tirti ne tik ugdymo
proces, bet ir mokykl, jos ryius su visuomene. Isiskyr keletas peda-
gogini tyrim krypi: pedagogikos istorijos, pedagogikos filosofijos,
administravimo tyrimai.
Tokie sudtingi tyrimai, ikylanios problemos skatino pedagogik
integruoti vairius mokslus. Ug!nc nc|s|c rt|cs tsstp|cic, ug!nut cpt|u-
!tnit .ts !czntcu |u.c .cricjcncs icrntncs ,c!uccitcnc| sctcncc.
G. Mialeretas UNESCO usakymu atliko tuometinio ugdymo moks-
lo tyrim ir apibendrino jo rezultatus darbe vadas edukacinius moks-
lus (1985). iuo etapu ugdymo moksl jis apibdino kaip edukacinius
39
mokslus: pedagogikos moksl, ugdymo filosofij, ugdymo istorij, vie-
timo ekonomik, ugdymo sociologij, ugdymo psichologij, ugdymo fi-
ziologij (Mialeret G., 1985).
G. Mialereto poiriu, ugdymo mokslo ribos isiplt: imamasi nag-
rinti ir vietimo sistem, todl ug!nc nc|s|c j.|c !t!c|t |tc||tnt tr
|c||tnt pc|ct.
vykus kokybiniam uoliui, kilo ir naujo termino poreikis. Pc|tiusj
ug!nc nc|s|c c|jc|i cpt|u!tnc s.c|c ,c!u|cctjcs nc|s|cs (angl. c!ucc-
itcnc| sctcncc). Terminas education kildinamas i lotyn kalbos odio
,c!uccrc, kuris reikia vesti auktyn, organizuoti mogaus tobulji-
m. Stuc icrntnu c|ccniucjcncs nc ug!icjcs, c ug!itnts.
R. B. Peris atkreip kit tyrj dmes tai, kad termino edukacija
nereikt sieti su reikmmis itraukti, ivesti. Autorius pabr, jog
ugdytinis tobulinamas taikant ugdomsias priemones, o ne j vediojant
(Perry R. B., 1966).
Lietuvos mokslininkai, ugdymo specialistai, nors sovietinio reimo ir
buvo atskirti nuo pasaulins pedagogins minties, buvo susipain su Va-
kar mokslinink veikalais, taiau j idjas perm ir plaiau m taikyti
tik atkrus Nepriklausomyb. Jau 1987 metais L. Jovaia sil vartoti ter-
min edukologija (lot. c!uccrc + gr. |cgcs), kuris prigijo 1993-iaisiais.
Jis edukologij apibdino kaip sudting ir vairiomis disciplinomis i-
siakojus moksl, tiriant nuolatin mogaus ir grupi ugdym. Eduko-
logija turi orientuotis ne tik bendrojo lavinimo mokykl jaunimo rengim
darbui ir studijoms, bet ir vis suaugusio mogaus gyvenim, jo ugdym
besikeiianios tikrovs slygomis. Vakar mokslininkai buvo informuoti
apie termin edukologija P. Juceviiens publikacijose.
Taigi II etapo metu ug!nc nc|s|c c|jc|ics icnpc |cnp|c|stnts. Todl
galima teigti, kad edukologija mokslas apie mogaus ugdym ir ug-
dymsi per vis gyvenim (permanentinis ugdymas). Edukologija ap-
ima ne tik mikroedukacin lygmen (mokytojasmokinys), bet ir mak-
roedukacin vietimo sistemas, edukacin vadyb.
1996 m. B. Bitinas savo darbe Apie edukologijos mokslo objekt
modifikavo 1985 m. G. Mialereto pateikt edukologijos integruotos struk-
tros schem (5 pav.). Schemos centre pedagogika. Ji yra vis edukolo-
gijos moksl branduolys.
40
5 pav. Edukologijos integruotoji struktra (modifikuota)
III ugdymo mokslo etapas prasidjo paskutinj XX a. deimtmet,
kai ugdymas tampa visuotiniu reikiniu.
iandien sprendiant sudtingus mogaus ugdymo ir saviugdos per
vis gyvenim klausimus, reikia visa apimanios aukto koncepcinio ly-
gio teorijos. Atsivelgiant iuolaikins visuomens isivystymo lyg, be-
ne labiausiai tinkama bt ztnt .tsucncncs |cnccpctjc.
Kcs rc ztnt .tsucncnc
Spcrit iccnnc|cgtj p|circ tr g|c|c|tzcctjc stcn!tcn s|citnc Itciu.cs pcsitn-
!usirtn .tsucncn icpit ztnt .tsucncnc. Ztntcs su|urtc rtn|cs, |urtcjc |cn-
pcntjcs |cn|urucjc nc pcctcts prc!u|icts cr pcs|cugcnts, c cptc jucs pcict|tc-
ncnts ztntcnts, .cri. 1ct|!cnt ncujcs iccnnc|cgtjcs, zncncs gc|t gcuit j.ct-
rt tn/crncctj grctctcu tr ptgtcu, icpit |c|tcu tsst|c.tn. |s|t|tnc |c|tcs ztnt
.tsucncncjc |ur|tnguncs, sustjs su gc|cjtnu t!cjcs jg.cn!tnit prc|its|ct.
41
Kcs rc g|c|c|tzcctjc
G|c|c|tzcctjc ict prcccscs, cptncnits c|cncnt|, |u|iur, ncujcs iccnnc-
|cgtjcs tr .c|!n. 1ct ncrc ncujcs rcts|tns, icctcu !c|critcs s|gcnts jts jg-
jc tss|tritnt |rucz. G|c|c|tzcctjc ict prcccsct, .|sicnis .tsucitntu ncsiu,
ncpctscnis ncctcnc|tnt stcn, sujungtcnis |cn!rtjcs tr crgcntzcctjcs j ncu-
jus |ct|c tr cr!.cs !crtntus tr .t!tntcts rstcts sustcjcnis rcc|jj pcscu|j tr jc
pcitrij. G|c|c|tzcctj cpt|u!tnc irs prcccsct. ,sustircu|tcnit cr!.c, ,sustircu-
|tcnits |ct|cs, n|sicnctcs rt|cs rct!c (Guncn Dc.c|cpncni Rcpcri, 1999).
Vtcncs ts .ct|snt, spcritncnct tnicgrcctj, rc tn/crncctncs tr rst iccnnc|c-
gtjcs. 1c!c| stcn!tcn !cznct .cricjcncs icrntncs ,ztnt .tsucncnc (,tn/crnc-
ctnc .tsucncnc). G|c|c|tzcctjc .tcntcns ci.crtc !t!ztu|cs pcstrtn|tnc gc|tn-
|cs, |ti gc|tn|cs cprt|cjc, !c| jcs ||c ncuj pc.cj itc| iuritng, itc| s|urs-
icnct sc|t zncnt scugunut. (O|CD sc|sc g.cnc it| 19 prcc. .tsc pcscu|tc
g.cnicj, icctcu jcsc itcstcgtncs uzstcntc tn.csitctjcs su!crc 1 prcc. 91 prcc.
tnicrncic .cricicj ictp pci rc st sc|t g.cnicjct.)
Vtcncs ts .ct|snt, spcritncnct g|c|c|tzcctj, rc tn/crncctncs tr rst iccn-
nc|cgtjcs. 1c|u|cjcni |cnptuicrt tr |ticns rst prtcncncns (sun|u tsst.crsit
|c nc|t|tcjc ic|c/cnc, /c|sc tr |i.), p|cicjcnits j itn||ut, ,sustspcu!c cr!.c
zncncs |cn!rcujc ncpcts!cnt cisiun, pcscu|ts icnpc ,g|c|c|tu |ctnu, /cr-
nucjcst ncujc scctc|tnc |u|iurc, .ts !czntcu .c!tncnc tn/crncctnc (ztnt). 1ct
pcgrtn!tnc pc||cust prc|c tr sircicgtnts .tsucncncs tsic||tus.
Ztnt .tsucncncjc !cug zncnt ci|tc|c su tn/crncctjc sustjustus uz!c.t-
ntus. j rcn|c, scugc cr s||ct!ztc. Zncncs, !tr|cnis cu|sicsntc |gtc, .c!tnc-
ncstcsc ,unticcc||cr, srtisc, uzsttnc tn/crncctjcs (ztnt) ,gcn|c. Mc|s-
|tntn|ct tr iccnntntct !cr|ucicjct rcn|c tr pcrcngtc tn/crncctj, .c!|tntn|ct
cp!crcjc, c nc|icjct tr |cnunt|cctjcs srtct !cr|ucicjct j s||ct!ztc.
|urcpcs Sjungcs !c|uncniucsc (prc!c!cni ,It/in Ircncucr| Prcgrcn)
.ts |c|tcu c|ccniucjcnc ztnt .tsucncncs p|circ. 1crp prtcrticitnt srtct ptr-
ncujc ztnt .tsucncnc, |urtct titn c|iuc|u g.cntnc |c||c, zncnt tsic||t
.c!|c, |cn|urcnctnguncs, nuc|citnts ic|u|cjtncs. |s 14 950 n|n. jcs |tu!zcic
ztnt .tsucncncs p|circt s|citnit s|tric 3 666 n|n. cur.
Itciu.cjc ztnt .tsucncncs p|circ |ti !cstnincij iurt icpit pcgrtn!tnc nc-
ctcnc|tnc t!cjc. 1ct nc||cgct !crc su UN|SCO stu|cncts XX| c. .tsucncncs
ug!nc stc|tcts, icrp |urt pcgrtn!tntct nc|its pcztnit tr suprcsit, nc|its
.ct|it tr |urit, nc|its g.cnit |criu.
42
2.3. Ugdymo mokslo strategija XXI amiuje
XXI a. pradioje ugdymo mokslas engia III etap, kurio slygas
lm kokybiniai visuomens vystymosi pokyiai. iuo ini visuome-
ns krimo laikotarpiu susiformuoja mogaus ugdymo per vis gyve-
nim nuo gimimo iki mirties koncepcija. mogus privalo turti kryp-
tingo ugdymosi galimybi, kuri lanksti sistema j lydt vis gyveni-
m: gyjant bendrj, profesin isilavinim, tobulinant kvalifikacij
ir prireikus keiiant veiklos srit. Su mogaus ugdymo per vis gyveni-
m koncepcija glaudiai siejasi isitntc ug!nc koncepcija, kuri akcen-
tuoja podiplominio ugdymo galimybes, apimanias ne tik specialias ug-
dymo institucijas, kurios priklauso vietimo sistemai, bet ir moni, or-
ganizacij edukacinius posistemius.
Icrnucjcnits ztnt .tsucncnct, j ug!n tncnc zturcit |tictp. tsrs|cjc
nc|ncst .ts g.cntn |uitn|c. Todl vietimo, pavyzdiui, mokykl,
sistema netenka homogeninio (vienalyio) pobdio ir tampa daug pla-
tesne heterogenine (nevienalyte, sudaryta i skirting sudedamj de-
tali) institucine struktra.
vietimu rpinasi ne tik specialios edukacijos institucijos, bet ir ver-
sl pltojanios mons, ne pelno siekianios vyriausybins organizaci-
jos, kurios tampa neformaliomis ugdymo staigomis.
iandien vis sudtingesni ugdymo mokslo udaviniai: reikia sukurti
toki ini visum, kuri utikrint palankias kiekvieno mogaus ugdy-
mo ir saviugdos slygas.
Kuriantis ini visuomenei, ypating pokyi gali patirti tradicin
ugdymo situacijos samprata. Paprastai j sudaro ugdantysis ir ugdoma-
sis. Aukto lygio ini visuomens edukacins technologijos leidia ug-
domajam, pasiekusiam atitinkam inojimo lyg, savarankikai viestis
(imtis savivietos), paiam organizuoti saviugdos proces. Esant tokiai
situacijai, ugdantysis gali veikti ir vienas (inios, gaunamos per interne-
t, nuotolinis mokymasis).
Ateityje reiks ne tik gebti dirbti kompiuteriu, imanyti i srit
pedagogai, analizuodami ugdymo proces, neivengiamai turs mokti
pakankamai profesionaliai atlikti taikomojo pobdio tyrimus. Profesi-
jos ir ugdymo mokslo reikm dar labiau iaugs.
43
iandien alia edukolog konkurencines pozicijas gali uimti infor-
matikai, pleiantys nuotolinio mokymo galimybes, psichologai, besigili-
nantys mokymosi klausimus, vadybos specialistai, bandantys perimti
darbuotoj nuolatinio tobulinimo organizacijoje patirt.
Dl i pokyi iaugo ir reikalavimai ugdymo mokslui. Todl edu-
kacijos teorija bus pltojama pasinaudojant kit moksl pedagogikos,
psichologijos, antropologijos, sociologijos, istorijos, vadybos, informati-
kos ir kt. teikiamomis galimybmis.
Taigi III etapo, kuris prasidjo paskutinj io amiaus deimtme-
t, metu edukologija tampa multidisciplina (lot. nu|iun daug). Lietu-
va, sitraukdama daugiamat pasaulio raid, Europos ir pasaulio erd-
vje kartu sitraukia ir konkurencin kov.
iandien vietimas regimas kaip svarbiausias veiksnys, galintis u-
tikrinti vis piliei gerov. Todl reikia formuoti kiekvieno jaunuolio
mokymosi vis gyvenim nuostat, nes tik nuolatinis atsinaujinimas gali
padti konkuruoti ir ilikti rinkoje.
Lietuvoje dar nemaai jaunuoli, kurie, neturdami materialini ga-
limybi, negali siekti auktojo mokslo. Todl valstybei yra ikils sunkus
udavinys padti gyti auktj isilavinim visiems to siekiantiems a-
lies gyventojams.
2.4. Edukologijos tyrim objektas, pagrindins
svokos
Edukologijos tyrim objektas. Edukologijos (ir toliau vartosime ter-
min edukologija, kadangi jis apima ir pedagogik) tiesiogini tyrim
objektas ugdymo reikiniai. Ugdymo mokslo tyrim potencialas yra
kryptingas: ji vadovaujasi koncepcija, sukurta prie 24 amius. Tai Pct!c-
jc, III ugdymo mokslo raidos etape aikinanti ugdym kaip visuotin rei-
kin, apimant vis visuomen, besigilinant konkrei visuomens sri-
i edukacijos galimybes (pvz., medicina, kaip Pct!cjc, sveiko mogaus,
sveikos visuomens ugdymo aspektas; technologija, kaip Pct!cjc, vi-
suomens bendrasis technologinis ugdymas (kompiuterizacija, faksai, mo-
bilieji telefonai ir kt.).
44
Nuo seno pedagogika ir edukologija tiria mogaus ir grupi ugdy-
mo proces. Individo ir grups smoningo ugdymo ir ugdymosi per vis
gyvenim struktra yra tokia:
ugdymo tikslai;
tikslus atitinkanios ugdymo vertybs;
ugdytojo ir ugdytini veikla, jos pobdis;
saviugdos aktyvinimas;
keitimasis fizine ir psichine patirtimi vykstant ugdytojo ir ugdy-
tinio sveikai.
Anot L. Jovaios, ugdant asmenyb apimamas visas mogus: jo bio-
fizin (somatin) sandara, psichika, santykiai, dvasia, kultra. mogaus
ugdymas tai tikslinga ugdytojo ir ugdytinio sveika, vertybmis bran-
dinanti mogaus biofizin sandar, psichik, santykius, kultr ir dva-
si (Jovaia L., 2000).
Edukologija turi ir kit fundamentaliesiems mokslams bding po-
ymi:
ncujcs tn/crncctjcs cptc ug!nc it|rc. (sncntng ug!n pc!cgc-
gtn s.ct|), jc rcntcnits su|uri nc|s|tn iccrtj (pcrncncnitntc ug!nc |cn-
ccpctj),
su|cupi ztnt cptc ug!nc it|rc. stsicn,
spcct/tnt ug!nc it|rc.cs irtnc ncic!.
iandien edukologijoje, atliekant ugdymo reikini tyrimus, reikia
pasinaudoti vairi moksl teikiamomis galimybmis ir siekti suvienyti
vairi ali edukologijos specialist pastangas.
Edukologijos mokslo svokos (funkcijos). Terminas ugdymas,
anot S. alkauskio, bendriausia edukologijos svoka. Ja apibriama ug-
dytoj ir ugdytini pc!cgcgtnc s.ct|c.
Reikia paymti, kad vien ugdytoj pastangomis ger mokymo,
lavinimo ir aukljimo rezultat nepasieksime. Ugdymo prasm ska-
tinti fizin, psichin, socialin mogaus tobuljim, t.y. kurti savo as-
menyb. Tuomet vyksta sc.t|urc tr ug!nc rczu|icict prt||cusc nuc ug-
!icj .ct||cs, ug!itnt pcsicng tr gc|tn|t, nt|rc-, nczc- tr nc|rccp-
|tn|cs jic|cs.
6 paveiksle parodyta ugdymo ir visuomenini veiksni sveika (Rc-
/|cxtcn sur |c !c.c|cppcncni /uiur !c | c!u|citcn UN|SCO, 1984, Nr. 49).
45
Savikr lemia ugdymo procesas, kurio metu individas mokosi, la-
vinasi, aukljasi. Todl pradedamos vartoti bendrosios ugdymo mokslo
svokos, apibdinanios ugdymo veikl.
Pagrindiniai ugdymo veikjai ugdytojas ir ugdytinis. Svarbiausias ug-
dytojo tikslas mylti ir suprasti savo ugdytinius, juos painti ir bti huma-
nistu, skatinti velgti pasaul i humanistini pozicij (Lepekien V., 1996).
Pasirinkdami ugdymo siekiu humanizm, privalome prisiminti, kad kiek-
vienas i ms atstovaujame savo tautai. Anot Vandos Aramaviits, tau-
tos ateitis daugiausia priklauso nuo ugdymo tautikumo (1999, p. 24).
Ugdytinio tikslas gyti ini apie gamt, mones, save, pasaul, kos-
mos, jomis grst atitinkam mokjim ir jais naudojantis kurti savo
ateit, tobulinti tautos ir pasaulio gyvenim.
Ugdytoj ir ugdytini bendrosios ugdymo funkcijos: mokymas, la-
vinimas, aukljimas, savikra ir t.t. Isiaikinkime bendrsias edukologi-
jos svokas ir j reikmes (7 pav.).
6 pav. Ugdymo ir visuomenini veiksni sveika
46
7 pav. Bendrosios edukologijos svokos
8 pav. Bendrj ugdytojo veikl vardijani svok samprata
Ugdymo veikl nusakanios svokos danai painiojamos: ugdymas
su formavimu ir aukljimu, lavinimas su mokslinimu. T pat
reikin vadindami skirtingais terminais, nesusikalbame. Todl ugdymo
svokas btina teisingai suprasti (r. 8, 9 pav.).
Ugdytojo veikla Ugdytinio veikla
Ugdymas Saviugda
vietimas Savivieta
Mokymas Mokymasis
Lavinimas Lavinimasis
Aukljimas. Auginimas Saviaukla
Formavimas
Rengimas (profesinis, karinis)
Rengimas Ugdymo siekis suteikti asmeniui profesin, karin
(profesinis, karinis) pasirengim
Auginimas eimos, lopelio, mokyklos veikla, teikianti materialines ir
dvasines vertybes, reikalingas mogui brsti
vietimas mogaus socialins patirties (kultrins, politins,
ekologins ir kt.) gausinimas
Mokymas Kryptinga ir sisteminga ugdytojo ir ugdytinio sveika
Lavinimas Fizin ir psichin pltra (protas, sugebjimai, jausmai,
charakteris)
Skatinimas pageidaujama linkme formuotis mogaus
Aukljimas pairoms, elgsenai: aukljant formuojasi mogaus
santykiai su monmis, aplinka, poiris darb, save
Formavimas Ugdymo siekis suteikti asmenybs savybms bei
psichiniams procesams atitinkam kokyb
47
Remdamiesi V. Jakaviiumi, A. Juka (1996), galime pateikti toki
ugdymo svok sistem, kuri atskleidia ugdytojo ir ugdytinio tarpusa-
vio sveik ir ugdytinio kait, j veikiant socialiniams ir gamtiniams ug-
dymo veiksniams (10 pav.).
9 pav. Bendrj ugdytinio veikl vardijani svok turinys
10 pav. Bendrj ugdymo svok sistema
Saviugda Savivieta ir saviaukla
Saviaukla Smoningas poveikis sau paiam siekiant
veikti neigiamas savybes ir isiugdyti naujas
Savivieta Savarankika veikla siekiant ini ir
tobulinant gdius
Lavinimasis Savarankikas savs lavinimas
Mokymasis Savarankikas ini kaupimas, imokimas
48
2.5. Edukologijos moksl sistema
Supratus, kas yra edukologijos objektas, galima komponuoti siste-
m. L. Jovaia (2001) silo remtis ugdymo subjekto ir ugdymo vyksmo
struktromis. ioms mogaus struktros dalims ugdyti skiriamos spe-
cialios edukologijos disciplinos:
somatikai (gyvenimo bdui formuoti) !tcicit|cs nc|s|cs (tiria kno
kultros, gyvensenos ugdymo praktik ir teorij);
psichikai pstcncpc!tjc (psichini proces ir bsen pltot vyks-
tant edukaciniam susitikimui);
kultrai (mokslo, meno, technikos) !t!c|it|c (mokymo ir moky-
mosi mokslas, siekiantis suformuoti ir pltoti kultros vertybes);
dvasiai nc!cgcit|c (dvasingumo, doros, bendros vidins kultros
ugdymo ir ugdymosi mokslas).
Edukologij sudaro ios mokslo akos:
1. Pedagogika (jaunimo ugdymo mokykloje teorija ir praktika).
2. Socialin edukologija (tiria ugdymo formaliose ir neformaliose
visuomens grupse problemas).
3. Kultros edukologija (apima visuomens ugdymo meno ir religi-
nse institucijose klausimus).
4. Familistika (eimos ugdymo mokslas).
5. Subkultros edukologija (tiria nusikaltim prevencijos ir nusi-
kaltli peraukljimo problemas).
6. Andragogika (apima suaugusij ugdymo teorij ir praktik).
Edukologijos sistemai priskiriami ir specialieji ugdymo mokslai:
negalij ugdymo oligofrenopedagogika, surdopedagogika,
tiflopedagogika;
nusikalstanij ugdymo delinkventin pedagogika;
kalinamj ugdymo penitenciarin pedagogika;
beglobi ir asocialij ugdymo socialin pedagogika.
Edukologijos disciplinas L. Jovaia (2002) pateikia tokioje schemoje
(11 pav.).
49
11 pav. Edukologijos disciplin klasifikacija
50
Edukologijos sistemai priklauso vairioms ugdymo institucijoms
skirtos disciplinos:
Vaik darelio pedagogika.
Vidurins mokyklos pedagogika.
Auktosios mokyklos edukologija.
Meno mokykl edukologija.
Profesini mokykl edukologija.
Policijos mokykl edukologija.
Karo mokykl edukologija.
Edukologija glaudiai siejasi su socialiniais, humanitariniais, gam-
tos mokslais:
filosofija mokslu apie gamtos, visuomens, mogaus mstymo
raid. Ji sudaro atitinkam edukologins krypties metodologin pa-
grind;
politika valdios remiama edukologija vadovaujasi tos valdios
politiniais reikalavimais;
anatomija ir fiziologija nordami ugdyti asmenyb, turime j pa-
inti kaip biologin subjekt, kaip besivystant individ;
psichologija (gr. pscnc) mokymu apie psichikos dsnius ir mecha-
nizmus;
logika mokslu apie taisykling mstym;
sociologija mokslu apie visuomenini sistem funkcionavim ir
raid;
kibernetika mokslu apie technini rengim, organizacij valdy-
mo procesus.
Pltojasi edukologijos ir antropologijos, informatikos, vadybos
ryiai. Integruojantis glaudiai sveikaujantiems mokslams susikr ie
edukologijos mokslai:
Filosofin pedagogika.
Istorin pedagogika (pedagogikos istorija).
Psichologin pedagogika.
Socialin pedagogika.
Teologin edukologija.
Lyginamoji edukologija ir kt.
51
2.6. Edukacinis procesas
Ugdymo procesas jaunuomens ugdymo institucijose daniausiai va-
dinamas pedagoginiu procesu. Jei ugdymas vertinamas kaip trukus rei-
kinys, jam pavadinti tikt edukacinio proceso terminas, tada jo sudeda-
mosios dalys bt: 1) pedagoginis ir 2) andragoginis (suaugusij tsti-
nio ugdymo) procesai.
Anot Vytauto Jakaviiaus, ugdymo proces tinka vadinti edukaci-
niu procesu, o jo sudedamsias dalis pedagoginiu ir andragoginiu
procesais, pastarieji bendrai ir specifikai reikiasi mokymo ir aukl-
jimo proces metu (1998, p.83).
Edukacinis procesas tai veikla sistemoje su|jc|icsc|jc|ics. Moki-
niai rao rainius, augina augalus, tvarko aplink. Jie dirba drauge, ta-
iau nebendrauja.
Edukacinis procesas tai bendravimas: santykiai tarp moni ir j
palaikymas. Bendravimas vyksta sistemoje su|jc|icssu|jc|ics.
Edukacinio proceso struktr V. Jakaviius vaizduoja tokia schema
(12 pav., 1998, p. 83).
Bendravimo samprata. Bendravimas tai bties raikos poreikis.
Gyvn bendravimas (komunikacija) keitimasis informacija enklais.
moni bendravimas odinis arba neodinis keitimasis patir-
timi. Kiekvienas mogus ieko ne bet kokio, bet vertingo bendravimo,
12 pav. Edukacinio proceso schema
52
kuris patenkint geros savijautos, nauj spdi poreik. Visais am-
iaus tarpsniais bendravimas daugiausia lemia ir gyvenimo kokyb. Ben-
dravimo funkcijos: reguliuojamoji, psichoterapin, ugdomoji. moni-
jos sukauptos patirties perteikimas ir permimas taip pat vyksta ben-
draujant.
Bendravimas kontakt tarp moni umezgimas ir palaikymas,
komunikacija. Komunikacija tai pasikeitimas psichins veiklos rezulta-
tais (iniomis, mintimis, sprendimais, jausmais) ir sveika, kaip keitima-
sis veiksmais bei tarpusavio poveikiu. Toks bendravimas tai ugdymas.
Ugdymo metu bendravimas gali bti vienpusis, vienos krypties: moky-
tojas aikina, mokiniai klauso. Jis gali bti ir abipusis. Abipusis bendravi-
mas tai ugdytoj ir ugdytini bendra veikla, skirta asmenybei tobulin-
ti. Toks bendravimas ugdymas suprantamas kaip socialin konstrukci-
n sveika (Vabalas-Gudaitis J., 1987). Kit nuomone tai vyresnij ir
jaunuomens bendravimas. i poiri vairov veria aikintis komu-
nikacijos, sveikos ir santyki svokas.
Komunikacija edukacinio proceso metu tai keitimasis informa-
cija, patyrimu, mintimis, igyvenimais. Tai besisukantis funkcij ratas:
informacijaprimimas permimas (internalizavimas)grtamoji infor-
macija. Jei sutrinka viena funkcija, nustoja suktis ir visas ratas nutrks-
ta komunikacijos procesas. is keitimasis vyksta ugdytojo ir ugdytinio
veiklos, kuri organizuoja ugdytojas, siekdamas pageidaujam tiksl, me-
tu. Kiekviena pus atlieka tam tikras funkcijas: ugdymo institucijose (dar-
elyje, mokykloje, kvalifikacijos klimo kursuose ir kt.) ugdytojas kuria
ugdomsias situacijas (pamok, paskait, aidim) ir jose dalyvauja. Ug-
dytiniai perima teikiam informacij arba jos neperima; tuo pat metu ug-
dytojas siekia grtamojo ryio.
Sveika vykstant edukaciniam procesui. Sveika tai keitimasis
veiksmais bei tarpusavio poveikiu, tarpusavio suvokimu ir supratimu.
Pstcnc|cgtnc s.ct|c .|sic ic!c, |ct .critncnc tr |crcgucjcnc .ct||c tr |cn!rc-
.tncs rcntcnits grjzicnjc tn/crncctjc. Jei nra grtamojo ryio, nemano-
ma tikslinga abipus veikla.
Edukacinio proceso pagrindas ugdytojo ir ugdytinio pedagogin
sveika. Pedagogin sveika glaudi ir tikslinga veikla siekiant abi-
pusio ugdomojo poveikio. Kai kalbame apie pedagogin sveik, turi-
53
me galvoje glaudi tiksling veikl vienas kit, skirt k nors keisti
vienas kitame (Jovaia L., 2001, p. 185). Ji turi |rpij (kad ugdytinis ino-
t, mokt, galvot, vertint) ir it|s| (iugdyti doroving, veikli asme-
nyb). Pavyzdiui, kai mokytojas klausinja mokin ir j taiso, o mokinys
pasitaiso, kai po to jis dar prao papildomai paaikinti ir mokytojas vyk-
do jo praym (tuojau pat arba vliau, specialiai pasirengs), tada jie s-
veikauja, veikia vienas kit.
Sveik lemiantys veiksniai: ugdytoj ir ugdytini individualios
savybs, j socialins nuostatos ir psichins bsenos. Individualios sa-
vybs tai temperamento, charakterio, sugebjim ypatumai. Stebjimai
patvirtina, kad didiausi tak sveikai turi ugdytoj ir ugdomj tem-
peramentas ir charakteris. Ugdytojai mielai eina susitikim su grupe,
kurios atvilgiu turi teigiam socialin nuostat (is terminas vartojamas
daugiareikmikai: kaip poiris, pozicija), ir prisiversdami su jiems
nemiela grupe.
Reikmingas yra psichini bsen veiksnys. Pavargusiam ir susi-
krimtusiam ugdytojui sunkiau sekasi bendrauti su ugdytiniais. Svei-
kauti trukdo ir prasta emocin atmosfera. Ugdytoj ir ugdytini svei-
k lemia ne kiekvienas veiksnys atskirai, o veiksni sankirtos ir j pa-
sekms.
Sveikos veiksnius klasifikuojame atsivelgdami santyki kokyb
ir vertybes.
Santykiai lemia sveik. Tai priklauso nuo ugdytojo ir ugdytini ly-
ties, amiaus, psichini bsen, socialini nuostat ir individuali savy-
bi sankirt ir nuo ugdytojo mokjimo bendrauti. Jei ugdytojas nesuke-
lia ugdytiniams noro bendrauti, sveika nevyksta.
Keitimosi informacija proceso efektyvum lema ugdytojo ir ugdy-
tini iprusimas ir informacijos perteikimo bei jos permimo technolo-
gijos (metodikos). Jei emesnij klasi mokiniai informacij priima pa-
sitikdami, tai vyresni ir studentai gana kritikai. Neretai vienu ar
kitu klausimu j turima informacija pranoksta mokytojo inias. Dl tos
prieasties komunikacija yra maai arba i viso nerezultatyvi (pavyz-
diui, sovietins propagandos srauto daug moni i viso neprim,
todl sovietiniai ideologai stengsi blokuoti Vakar pateikiam infor-
macij).
54
13 pav. Ugdymo proceso iorins dalies komunikacijos funkcijos
ir vidins dalies sveikos veiksniai
Ugdymo, arba edukacinis, procesas apibriamas kaip tikslingas
ugdytoj ir ugdytini bendravimas, pasireikiantis sveika ir komu-
nikacija. Pozityvi sveika lemia skming komunikacij.
Pc!cgcgtnc s.ct|c ict .tscpusts|c pc!cgcgtnc .ct||c. Sveika yra vidi-
n ugdymo proceso dalis, taiau ji nulemia ir iorin keitimosi informaci-
ja veikl ir jos pobd.
Sveik lemiani veiksni takos hierarchinis reikmingumas pa-
vaizduotas 13 paveiksle (Jakaviius V., 1998, p. 87).
55
2.7. Edukologija mokslas ir menas
Antikos laikais jaunosios kartos mokymas ir aukljimas (edukacija) bu-
vo suprantamas kaip menas. Taip vadinti galima ir iandien, kadangi ugdy-
mo esm yra bendravimas. Bendraudamas pedagogas siekia i tiksl:
painti ugdytin;
j imokyti;
inoti, ko, kada, kaip mokyti, reikalauti, siekti;
atitinkama linkme formuoti jo elgsen.
Bendravimo skm priklauso nuo pedagogo, nuo jo takto, sugebji-
m, atitinkam asmenini savybi. Mokti taikyti edukologijos inias
praktikai menas.
Visos moni veiklos sritys grindiamos mokslinmis teorijomis, nes
be j negalima tiktis skms. Mokslo uduotis rinkti, teorikai apiben-
drinti objektyvisias inias apie tikrov, prireikus keisti tiriamus reiki-
nius, imokti juos valdyti.
Edukologija tai ugdymo teorija ir praktika, kurios raid lemia
iandienos mokslo ir technologij pasiekimai. Atliekant edukologijos ty-
rimus, reikt taikyti vairi mokslo srii tyrimo metodus.
Literatra
1. *Aramaviit V. (1999). Tautin savimon: prasm ir problema vyres-
niame amiuje // Acta paedagogica Vilnensia. T. 6. Vilnius, p. 2328.
2. Adomonien R., Daukilas S., Krikinas B., Maknien I., Palujanskien
A. (2001). Profesinio ugdymo pagrindai. Vilnius: Petro ofsetas, 376 p.
3. *Bitinas B. Apie edukologijos mokslo objekt // Socialiniai mokslai:
Edukologija. 1(5), 1996.
4. Beresneviien D. (1995). Nuolatinis mokymasis Lietuvoje: psichologi-
niai pagrindai. Vilnius: Pedagogikos institutas, 279 p.
5. Bernotas V. Mokini savarankiki darbai intelektini gebjim ugdy-
mo pagrindas // Acta paedagogica Vilnensia, T. 2, 1993, p. 154159.
6. *Edukologijos idjos Lietuvos vietimo sistemos modernizavimui.
(1998). Kaunas: Technologija, 539 p.
56
7. *Jakaviius V. (1998). mogaus ugdymas. Klaipda: Klaipdos univer-
siteto leidykla, 159 p.
8. *Jakaviius V. (2002). Edukologijos istorijos logografika studijoms. Kau-
nas: Technologija, 140 p.
9. *Jaeger W. (1944). Paideia, Die Forming des griechischen Menschen.
Vol. 2 . Berlin, S. 197.
10. *Jovaia L. (2002). Edukologijos vadas. Vilnius: Vilniaus universiteto
leidyklos spaustuv, 256 p.
11. *Juceviien P. (1997). Ugdymo mokslo raida. Nuo pedagogikos iki iuo-
laikins edukologijos. Kaunas: Technologija, 67 p.
12. *Lepekien V. (1996). Humanistinis ugdymas mokykloje. Vilnius: Vals-
tybinis leidybos centras, 119 p.
13. *Mialeret G. (1985). Introduction on the educational scienes. UNESCO,
Paris.
14. *Perry R. B. (1996). Education and the Science of Education. In J. Sheffer
(Ed), Philosophy and Education, Boston, p. 235.
15. Rajeckas V. (1999). Pedagogika mokslas ir menas. Vilnius: Vilniaus
pedagogikos universiteto leidykla, 74 p.
16. Targamadz V. (1999). Bendrojo lavinimo mokyklos mokini edukaci-
nio stimuliavimo aspektai. Kaunas: Technologija, 216 p.
17. *Vabalas-Gudaitis J.(1983). Pedagogikos ir psichologijos straipsniai. Vil-
nius: Mokslas, 247 p.
18. *elvys R. (2000). vietimo vadyba ir kaita. Vilnius: Garnelis, 290 p.
57
3. UGDYMO REIKINYS: TIKSLAI, UDAVINIAI,
VERTYBS
3.1. mogaus vystymasis ir socializacija
mogus vis gyvenim keiiasi: auga, brsta, sensta, todl kinta jo
fizin konstitucija, psichika (atmintis, dmesys, jausmai, nuostatos), po-
iris pasaul (vertybs) ir save.
mogaus kiekybinius ir kokybinius pokyius vadiname vystymusi,
kuris gali bti trejopas:
fizinis,
psichinis ir
socialinis.
Vystymasis kryptingas ir negrtamas procesas, kur nusako trys kryptys:
filogenez (gr. pn|cn gentis, ris; gcn!c kilm),
ontogenez (gr. cn btis, visas amius) ir
aktualioji genez (tam tikra individo vystymosi stadija, pvz., jau-
nyst, senatv).
mogus keiiasi veikiamas nevaldom ir valdom veiksni, pavyz-
diui, Arktikos altis ir pusiaujo kartis savaime ugdo mogaus itver-
m. Taiau i savyb galima ugdyti vis klimato juost slygomis spe-
cialiai kryptingai veikiant: grdinant, nuolat treniruojantis ir pltojant
fizines galias, stiprinant itverm.
Savaiminis mogaus vystymasis socializacijos sritis. Socializacija
tai biologinio prado tapsmas socialiniu turiniu, t.y.:
58
socializacija (lot. scctc|us visuomen) individo tapsmas visuo-
meniniu mogumi, asmenybe (1crpicuitnt zc!zt zc!ncs, 1995, p. 456);
naujagimis yra biologin btyb, bet per vis gyvenim, sveikau-
damas su aplinka, mogus tampa asmenybe, socialiniu veiksniu (Bitinas
B., 1996, p. 57);
socialinio brendimo proceso metu, veikiant mikro-, mezo-, makro-
veiksniams, formuojasi mogaus pasaulira, charakterio ypatybs (Su-
slaviius H.,1995, p. 28).
Mc|rc.ct|sntct: kosmosas, planeta, visuomen.
Mczc.ct|sntct: tautinis poymis, gyvenamoji vieta, jos tipas mies-
tas, gyvenviet, kaimas.
Mt|rc.ct|sntct: eima, bendraamiai, organizacijos.
G. Kvieskien pateikia platesn socializacijos apibrim. Individas
perima socialin patyrim, kai yra ugdomas (t. y. kai j formuoja kiti mo-
ns), ir tada, kai j veikia vairs stichiniai, danai prietaringi socialiniai
veiksniai (Kvieskien G., 2000). Jos nuomone, daugiausia io tapsmo sk-
m priklauso nuo mokymo ir aukljimo. Siaurja prasme socializacija su-
prantama kaip specifins pedagogikai orientuotos programos, kuri me-
tu ugdymo institucijos, nevyriausybins organizacijos, privats asmenys
siekia padti jaunuomenei perprasti ir perimti socialines normas ir kul-
tros vertybes.
mogus virsta visuomens nariu formuojant j kaip socialin objek-
t, bet jis taip pat yra ir aktyvusis socializacijos dmuo subjektas: mo-
gus ne tik perima socialines, kultros vertybes, bet ir jas keiia, reikda-
masis visuomenje, todl vystosi, tobulja jo asmenyb.
Kcs rc csncn|c
inoma daug asmenybs svokos apibrim: filosofai akcentuoja
socialum, o ugdymo specialistai veikl. Psichologai pabria psicho-
login aspekt: asmenyb individo savitumas, reikming pastovi jo
savybi (gimt ir gyt) sistema, nusakanti jo viet kurioje nors bendri-
joje (Pstcnc|cgtjcs zc!ncs, 1993, p. 15).
Asmenyb sistema, jungianti mogaus psichikos procesus, elgesio
bruous, motyvus, painim ir veikl unikali darni visum, kuri skiria
j i kit moni tarpo, daro vienintel ir nepakartojam (Pstcnc|cgtjc siu-
!cniut, 1996, p. 21).
59
Pedagogai vairiai apibdina asmenyb.
Asmenyb vidini mogaus veiksni visuma, lemianti jo veikl
ir elges, savarankikum ir atsakingum (Jovaia L., 1993, p. 13).
Asmenyb tai mogus, kaip visuomenin, protinga btyb, ge-
banti dirbti, turinti savitus psichikos ir socialinius bruous poir
aplink, visuomen, mones, darb, vertybes, elges (Rajeckas V., 1999,
p. 1314).
Asmenyb mogaus socialin esm, irykjanti per jo individu-
alyb (Jakaviius V., 1998, p. 40).
Ar |tc|.tcncs zncgus rc tn!t.t!uc||c
Taip. Individas (lot. tn!t.t!uun kas nedaloma, atskira btyb)
tai mogus, asmuo. Individu galima laikyti kiekvien mog, kadangi j
is terminas apibdina bendriausia biologine prasme kaip savo ries
atstov.
Asmens fizini, psichini, socialini skirtum raika individu-
alyb (Jakaviius V., 1998, p. 40). i svoka vartojama kalbant tik apie
vienam mogui bding unikali savybi derin, kuriuo jis skiriasi nuo
kit savo ries atstov. Todl mones, pasiyminius gera nuotaika, op-
timistikus, apibdiname kaip optimistus, o lidnus, danai besiskun-
dianius gyvenimu kaip pesimistus.
Kur kas sudtingesn ir platesn u individualybs samprat yra
asmenybs svoka, kuri apima fizinius ir psichinius mogaus ypatumus,
visa tai, k mogus suvokia ir igyvena kaip savj a, t. y. jo vidaus ir
iors savybes, suvokimo ir mstymo procesus, sugebjimus.
I anksiau pasakyto aikja, kad asmenyb apibdina tokie poymiai:
individas kaip mogaus biologini ir socialini savybi ansamblis;
individualyb kaip veiklos, bendravimo, santyki savitumas;
asmuo kaip savarankika btyb, smoningai atsivelgianti san-
tykius su aplinka;
subjektas kaip esyb, suformuota igyvenim ir vertinim, atsi-
randani sveikaujant su pasauliu.
Pagrindiniai asmenybs komponentai:
asmenybs tapsmo galimybs;
kryptingumas;
veikla.
60
Asncn|cs icpsnc gc|tn|cs tai asmenybs tapsmo potenciniai prad-
menys: fizin sveikata, psichiniai procesai ir psichins savybs.
Asncn| /crnucjc zncgcus scni|tct su tscrtntu pcscu|tu, i.. scni|tct
su nt|rc- tr nc|rccp|tn|c. Be tokios sveikos asmenyb negali formuotis.
Santykiai su pasauliu, dirbant, poilsiaujant, bendraujant su kolegomis,
sukuria vidin patirt, leidiani suprasti aplink, jos veikjus ir save.
Asmenybei daro poveik konkreti situacija, kuri lemia asmenybs santy-
k su aplinka, jos turin.
Pc.z!ztut, .ct|cs ncgsic spcriucit. /crnucjcst jc ictgtcncs pczturts j spcr-
i, |urts jcn rc !t!c|c .cri|c (ict iurtns). 8c c|cjc, jcn pcitn|c |cn!rccn-
ztct tr sucug zncncs, |urtc spcriucjc, ic cp|tn|c, |urtcjc jts pcstc|tc gcr rczu|-
ici (ict scni|tct su cp|tn|c). jct .ct|cs pcicn|c j !c|tn|.cnitn (ictscs pczct-
!cj, nust|c|ic|t) cp|tn|, jts gc|t pcrtnit stcs grupcs .cri|cs tr prc!cit jcjc
rct|sits. 1c!c prc!c!c /crnucits !c|tn|.cnitnc csncn|c.
Objektyvios vertybs tampa subjektyviomis, kai jos pasidaro asme-
nybs veiklos orientacijomis.
Visuomenje asmenybs vertingum lemia veiklos kokyb, santyki
su kitais monmis lygis, krybingumas, atsakingumas.
Ar |tc|.tcncs zncgus rc csncn|c
mogus asmenybe tampa tik bdamas tarp moni, t. y. sveikau-
damas su artimaisiais (mikroaplinka) ir visuomene (makroaplinka). Be
tokios sveikos asmenyb negali formuotis. Kiekvienam mogui, nesu-
gebaniam dirbti, mokytis, bendrauti su aplinka, tenkinti savo porei-
ki, mstyti, sunku tapti visaveriu visuomens nariu. Daniausiai ie
mons pasiymi fiziniais, psichikos sutrikimais, yra psichikos ligoniai.
Taiau jie taip pat pagal sugebjimus veikia toje aplinkoje. Vis dlto
mogus, nepajgiantis veikti socializacijos sunkum, negali tapti as-
menybe.
Vadinasi, asmenybe reikia laikyti mog, glaudiai susijus su pro-
duktyvia ir atsakinga veikla: dirbant, bendraujant su kitais mon-
mis, prisidedant kuriant paang.
mogaus egzistencijos pagrindas c|i.uncs, kuris formuoja asme-
nyb. Aktyvumas mogaus gimta savyb. Vos gims vaikas juda, ver-
kia, valgo jis aktyvus. Krpitng c|i.un sukelia procesai, kurie kyla
sutrikus organizmo ir aplinkos pusiausvyrai (pvz., idivus burnai, no-
61
risi vandens). Reikms ar pertekliaus pojtis sukelia nepasitenkinim,
kuris skatina individ veikti. Aktyvum taip pat gali suadinti ko nors
neinojimas (pvz., skauda rank k daryti?) ar inojimas (tarkim, gre-
sia pavojus reikia pasiruoti gintis).
Aktyvumo krypt lemia motyvai. Motyvas tai vidin paskata, le-
mianti veiksm krypt, jg, trukm (ia nekalbama apie atsitiktines pa-
skatas). Motyvas veiksmo ir jo krypties prieastis.
Motyvai skatinamai veikia mogaus elges tik tada, kai vidiniams
elgesio veiksniams emocijoms, poreikiams, valiai situacija yra aktua-
li. Motyvas ne tik kreipia veiksmus, padedanius pasiekti tiksl, pa-
trauklaus objekto link, bet ir juos reguliuoja. Tokia motyv grandin
ir yra motyvacija.
Aktyvumas kokia nors kryptimi reikiasi savitu bdu. Vaizdumo d-
lei aktyvumo krypt paymkime vertikalia strle, o bd horizontalia.
Aktyvumo bdas yra dvejopas kiekybinis ir kokybinis. T (tempe-
ramentas) ir G (gabumai) reikia kiekybin aktyvumo bd. Sveikauda-
mas su aplinka T virsta CH (charakteriu) ir gyja nauj bruo (daugiau-
sia dorovini). Sveikaudami su aplinka G virsta I (intelektu), painti-
niais mogaus sugebjimais. Aktyviai veikiant kaupiama P (patirtis). Ji
motyvo krypties altinis. Motyvacija lemia motorines, intelektines ope-
racijas (14 pav., Jovaia L., 1981).
14 pav. Asmenybs struktra
62
Pc.z!ztut, |crtc ncrcs ic|u|tnit scu!nc jgu!ztus nc it| icrn|cs nciu,
|ci tr cicsicgcujcni gc|t zc!tnit jc |rpitng c|i.un. jts sicngtcst suztncit,
|ur gc|t pcscu!it, i. . ircntrucits, |c! ,ncprcrcsi /crncs. 1c!c| susttcs|c
scu!|| c!rcsus, pcst|c||c su pczjsicncts, ncrc!cncs suztncit, |urtcs ts j
gcrtcustct jrcngics, tr jcsc cpst|cn|c. 1ucnci jts gc|t nusprsit, |ur gcrtcustct
gc|t jg.cn!tnit sc.c ncr ,gcrct pcscu!it.
Visybin pastovi motyvacin patirtis kryptingumas (pozicija).
Daugkartiniai poelgiai (siningi arba nesiningi) formuoja pozicij.
Pozicija mogaus santykis su tikrove: gamta, monmis, daiktais.
J nagrinja psichologai, pedagogai, sociologai ir kit srii moksli-
ninkai.
Asncn|cs |rpitngun nusako socialin smon. Asmenybs
kryptingumas rodo mogaus socialin esm, kuri irykja per veikl.
Vct||c asmenybs kryptingumo iraika per smoning ir tiksling
elgsen.
Asmenybs pozicijos svoka atsiskleidia per socialin tikrov, su
kuria sveikauja ugdytinis. Jo poiris mones, su kuriais jis bendrau-
ja, vadinamas dorovine pozicija, o tos pozicijos ugdymas doroviniu
aukljimu. Ugdytinio poiris veikl ir jos rezultatus dalykin po-
zicija formuojama aukljant (darbinis aukljimas) ir ugdant teigiam
poir mokymsi. Asmenybs nuostata groio atvilgiu apibriama
kaip estetin pozicija, jos ugdymas vadinamas estetiniu aukljimu. Taigi
daliniai aukljimo udaviniai yra sukonkretinti asmenybs bendro-
sios pozicijos formavimo udaviniai, sudarantys viening hierarchin
sistem.
Ar gc|tnc pcztnit csncn|?
Taip, asmenyb galima painti:
per jos scni|j su it|rc.c: tas santykis pcrct|tct, tnicrcsct, pcscu|cztu-
rc, t!cc|ct;
asmenybs santykis irykja ir pcr .ct||, kuri priklauso nuo as-
menybs pastang ir galimybi (iskyrus atvejus, kai mogus tai atlikti
veriamas);
asmenybs santyk su tikrove lemia scctc|tnc cp|tn|c.
Asmenyb yra atvira ir kartu udara sistema. Atvira todl, kad s-
veikauja su aplinka ir ima i jos visa, kas reikalinga, kad ji galt egzis-
63
tuoti, ir atiduoda tai, kas btina jos ir socialins aplinkos gerovei utik-
rinti. Asmenyb yra udara sistema, nes ji turi savo vidin gyvenim, pa-
siduodant savikontrolei ir saviugdai. Visos asmenybs struktros dalys
neatsiejamos ir funkcionuoja kaip nedalomo fizinio, psichinio ir dvasinio
prado vienyb. Asmenyb yra visybin psichini struktr organiza-
cija, pasiyminti kryptingu aktyvumu, savitais gebjimais ir vertingu
veiklos bei elgesio bdu (15 pav., Jovaia L., 2002, p. 182).
15 pav. Visybin asmenybs struktra
64
Asmenybs visybikum lemia aktyvumas. Schemoje galima iskirti
keturis c|i.unc jcgcs sc|itntus:
poreikius,
emocijas,
vali,
inojim.
Motyvacija kreipia ms poelgius ir veikl tam tikra kryptimi,
kurios mes danai nesuvokiame, neinome, kodl vienaip ar kitaip
padarome, pasakome. Galima iskirti bent keturias motyvacijos struk-
tras, iplaukianias i aktyvumo jgos altini ir lemianias c|i.u-
nc |rpij:
idealus,
nuostatas,
vertybines orientacijas,
interesus.
Motyvacijos veiksniai, ypa idealai, yra ms vertingumo iraikos
gairs.
Ne maiau sudtinga asmenybs struktra c|i.unc |u!cs. I sche-
mos aikja, kad individo anatomins-fiziologins ypatybs lemia dvejo-
p aktyvumo bd:
gebjim bd, pasireikiant gabumais ir intelektu;
veiklos bd ir elgesio stili, kuris pasireikia temperamentu, cha-
rakteriu.
Gebjimai reikiasi gabumais, kurie, gijus praktins patirties, iry-
kja sugebjimais teoriniams ar praktiniams dalykams.
Intelektas reikiasi visomis psichinmis galiomis: suvokimo tikslu-
mu, atminties tvirtumu, mstymo lankstumu, vaizduots originalumu.
Gebjimas derintis prie kintani gyvenimo slyg danai vadinamas
intelektu.
Elgesys su kitais monmis ar daiktais atskleidia charakter, tem-
perament. Karininko ir pedagogo profesijai tinka tik komunikabilios as-
menybs.
Gabumus, intelekt, temperament ir charakter lemia ne tik gen
ypatumai, bet ir socialiniame gyvenime praverianti valingo grdinimo-
si patirtis.
65
Pagal asmenybs struktros apibdinim konstruojamas visybinis
asmenybs struktros paveikslas, kuriame visos ia ivardytos asmeny-
bs struktros sudliojamos, bet ne mechanikai, nes jos turi bendr pa-
mat mogaus prigimties aktyvum. I jo kyla fizinis, psichinis, dvasi-
nis ir vertybinis veiklumas, dl kurio mogus tampa socialinio gyvenimo
subjektu, gebaniu kurti ir keisti pasaul.
Asmenybs veikla kinta veikiama ugdymo ir saviugdos. Ugdytoj
pastangos yra reikmingos, taiau svarbiausia, kad individas bt trauk-
tas veikl, kuri skatint j keistis: padt jam tapti geresniam, dores-
niam, darbtesniam. Taip didja asmenybs vertingumas.
iandien nepriklausomos Lietuvos mokyklose skatinama formuoti mo-
kini aktyvi pilietin pozicij. Todl labai svarbu asmenybs kryptin-
gumas: reikia, kad mokiniai palankiai priimt demokratins valstybs idjas
ir jomis remdamiesi aktyviai veikt kurt savo ir valstybs ateit.
3.2. Ugdymo reikinys
Specialus kontroliuojamas poveikis danai yra veiksmingesnis u ne-
valdom, todl jis itin reikmingas mogaus raidai. Specialus kryptingas
poveikis daromas eimoje, mokykloje, svarbi Banyios, iniasklaidos,
kultros (meno, literatros, paproi, tradicij) taka.
Kai kryptingai, turdami kok nors tiksl, formuojame asmenyb, mes
ugdome mog.
Ugdymas tai asmenyb kuriantis moni bendravimas, svei-
kaujant su aplinka bei monijos kultros vertybmis (Jovaia L., 1993,
p. 245).
odis ugdyti reikia kelti g. Pavyzdiui, sodininkas tria, puose-
lja augal, kad jis gerai augt. Taip ir tvai, pedagogai ioriniais tikslingais
veiksmais (paddami, paskatindami, padrsindami) sukelia vidinius aukl-
tinio veiksmus, kurie keiia mogaus fizinius ir psichinius duomenis.
Ugdyti asmenyb reikia skatinti potenciali galimybi, kryptingumo
ir veiklos pltot ugdytojo numatyta kryptimi. Ugdymo prasm padti
mogui fizikai, psichikai ir socialiai tobulti, t.y. kurti savo asmenyb.
Ugdymo procese dalyvauja ugdytojai (tvai, pedagogai ir kt.) ir ug-
dytiniai (vaikai, jaunuoliai ar suaug mons).
66
8cn!rc.tncs prcst!c!c nuc sustit|tnc, i.. nuc |cnic|ic susitikus ugdy-
mo santyki dalyviams. Pedagoginio susitikimo metu ugdytojas vado-
vauja bendravimui, j kreipia kultros vertybi link. Ugdoma bendrau-
jant. Taiau pc!cgcgtnts |cn!rc.tncs nuo paprasto skiriasi tuo, kad rc |rp-
itngcs, it|s|tngcs: ugdytojas siekia, kad ugdytinis imokt, gust, galvo-
t, vertint, elgtsi taip, kaip pageidauja ugdytojas.
Ugdymas kaip bendravimas ir santykiai. Ugdymas visada i esms
yra tarpasmeniniai ir kolektyvo santykiai. Jei susitikimo dalyviai palan-
ks vienas kitam, j bendravimas bus efektyvesnis: ugdytojo odis bus
taigesnis, o ugdytinis lengviau priims jo pamokymus, nuomon. Ir prie-
ingai, jei ugdytojas ir ugdytinis nemgsta vienas kito, j pedagoginis
bendravimas nebus sklandus. Vadinasi, ugdytojo ir ugdytinio tarpusa-
vio santykiai priklauso ir nuo bendravimo stiliaus.
Ugdymas kaip veikla. Ugdymas tai konkretus tv, mokytoj, aukl-
toj, dstytoj darbas. Jis turi tiksl, jo metu naudojamos vairios priemons,
praktiniai priemoni panaudojimo bdai (pvz., darbas kompiuteriu).
Pastaraisiais metais daugelis mokslinink pabria, kad ugdymas
yra dvipusis procesas |cn!rc nc|icj (ug!icj) tr nc|tnt (ug!itnt)
|gtcgrcit .ct||c (ncrs |tc|.tcncs ug!nc prcccsc .ct|cjcs ci|tc|c s|tritngcs /un|-
ctjcs). Pedagogins veiklos aktyvum stiprinantys veiksniai geri tarpu-
savio santykiai ir nuoirdus bendravimas, pedagogin sveika.
Pedagogin veikla skiriasi nuo kit darbo srii. Jos tikslas keisti
mog, parengti brstani kart, kad ji galt tapti kultros paveldto-
ja, imokyti kurti materialines vertybes, su kitais visuomens nariais da-
lytis dvasiniais turtais. Ugdymo objektas brstantis mogus, kuris kar-
tu yra ir subjektas savitas, turintis patirties, vertinantis ir aktyvus gyve-
nimo veikjas.
Pedagogin veikla moni bendravimas, kuriam vykstant perduo-
damos ir perimamos kultros vertybs. Zncnt |u|iur ug!cnits |cn!rc.t-
ncs ict ug!ncs, pc!cgcgtnts !cr|cs.
Ugdymas kaip sveika. io imtmeio antrojoje pusje pedagog
darbuose vis daniau vartojama filosofin sveikos kategorija (Vabalas-
Gudaitis J., 1983). J pritaikius pedagogikoje, buvo sudarytos slygos
velgti ugdymo dalyvius kaip lygiateisius subjektus.
Yra dvi sveikos rys: psichologin ir pedagogin.
67
Psichologin sveika tai vienas kito veikimas sukeliant psichines
reakcijas. Kai mokinys atsakinja, mokytojas klausosi, mintyse vertinda-
mas jo pasirengim. Jis diaugiasi arba rstauja, kai j pasiekia grtamoji
informacija apie tai, kaip mokinys imoko pamok.
Pedagogin sveika tai vienas kit nukreipta veikla, skirta kak
vienas kitame keisti, tobulinti, atlikti bendrai koordinuojam darb.
Pc.z!ztut, nc|icjcs, |cstrcngtcnits ctit j zgj su jcuncsntcts nc|tntcts,
pcst|.tcic pcgc||tntn| c|i.unu tr ts!ctgcnts gcrscjcnij pccug|j. Zgtc prc-
!ztcjc sts, cist!urs icrp jcuncsnt nc|tnt, nuc|c!ztc.c. Mc|icjut pcsic|c-
jus, |c! jcn sc|cst |urit |cuz, pcs|rc cisc|tngu uz .c|crtcn. Kct .ct|tnut
pcstsc|c ts.trit zu.tcn, .c!c.cs zgtc !c|.t c|t.ctz!cjc jj pcgrc. Zgtc nc-
iu pccug|s .tsct nc||cgct ,sust!crcjc su sc.c pcrctgcnts. Grjzs j nc|||,
pcr !cr| pcnc|cs jts tsnc|c |cn!rc||cstus rucsit cni |cuzc itn|cncs .trit srtu-
|cs. Ictpsnts|ct prc!cjc |ctsits nc|icj nucncnc cptc pccug|j, c pcsicrcjc
cptc pc!cgcgus. jts cnc gcrtcu c|gits tr nc|its.
Mokytojo veiklos tikslas imokyti mokin, atsivelgiant jo pastan-
gas ir sugebjimus. Orientuodamasis mokinio pasirengim, jis renkasi
darbo priemones ir metodus. Jei mokinys gerbia mokytoj, jam patinka ir
dalykas, kurio mokosi. Jei pedagogas nepatinka nesimoko.
Ugdymas kaip valdymas. Mokytojo ir mokinio bendravimas supran-
tamas kaip bendra atvira sistema, kur mokytojas valdanioji, o moki-
nys valdomoji sistema.
Vadovauti tai reikia:
kelti individui ir kolektyvui tikslus,
planuoti,
organizuoti darb.
Ugdymas vadovavimas ugdytini brandai. Ugdymo turin sudaro
monijos patirtis, kultros vertybs (meno, mokslo, technikos, morals),
todl vadovavimas perimant monijos patirt yra pagrindin ugdymo
funkcija, o ugdymas svarbiausias mogaus raidos veiksnys.
Ugdymo veikloje:
mokome (skaityti, rayti, skaiiuoti),
laviname (fizikai, protikai),
aukljame (formuodami Grio, Groio, Doros, Tiesos vertybes ir
skatindami j pltot). Ugdymo funkcijos parodytos 16 paveiksle.
68
16 pav. Pagrindins ugdymo funkcijos
Ugdydami skatiname mogaus pastangas tobulti. Tuomet ugdyti-
niai imoksta orientuotis pasaulyje, bendrauti ir dirbti.
Socialins ugdymo institucijos skirstomos kelet grupi: vienai j
priklauso formaliosios ugdymo staigos, kitai neformaliosios.
Formaliojo ugdymo institucijos yra eima, ikimokyklins ir papildo-
mo ugdymo staigos, mokyklos, universitetai.
Neformaliojo ugdymo institucijos iniasklaidos ir kitos organizaci-
jos, referentins grups.
Ugdymo raida: nuo tv iki socialini institucij kiekybin kaita,
nuo nesmoningo iki smoningo auginimo bei ugdymo kokybin (17 pav.).
Kiekybin ir kokybin kaita vyksta per vis mogaus gyvenim, kar-
tu ji apima ir visos monijos vystymosi istorij.
17 pav. Ugdymo reikinys
69
3.3. Ugdymo tikslai ir udaviniai
Turint galvoje bendr monijos raidos kontekst, ugdymas siejamas
su civilizacija: jis leidia monms perimti visuomens patirt, dalyvauti
dabartinje jos raidoje ir kurti ateities visuomen (McLaughlin T., 1997).
Ugdymas siejamas su monija, konkreia visuomens grupe, su indi-
vidu, atsivelgiant jo nuostatas, vertybes ir charakterio savybes (18 pav.).
Ugdymas yra kultros dalis (Lietuvos vietimo koncepcija, 1992).
Todl ugdydami turime atsivelgti visuomeninius veiksnius, lemian-
ius individo ugdymo pobd.
Studijuojant ugdymo reikin, reikia susipainti su svarbiausiomis
filosofinmis idjomis, suprasti j darom poveik moni, mokani ir
aukljani jaunuomen, mstysenai.
Pair kuriuos nors reikinius sistema vadinama koncepcija (lot ccn-
ccpitc primimas). Ugdymo koncepcijos vienareikmikai grindiamos ma-
terialinio ir dvasinio prado santykiu, kuris atsiranda ugdytinio asmenybs
raidos metu. Todl klasikins koncepcijos paremtos filosofijos teorijomis :
t!cc|tznu, ugdytinio asmenyb traktuojanio kaip absoliutaus dvasi-
nio prado siknijim;
rcc|tznu, pripastaniu dualistin, idealistin ir materialistin pa-
saulir;
nccicntznu, kuris ugdytinio dvasin substancij pripasta kaip Die-
vo krin;
ncicrtc|tznu, teigianiu, kad ugdytinio asmenyb yra visuomenini
santyki siknijimas, transformuojantis individo biologin prigimt.
18 pav. Ugdymo veiksni tarpusavio sveika
70
ios koncepcijos nuo antikos laik veikia ugdym ir ugdytin, ugdy-
mo tikslus.
Ugdymo tiksl raida. Formuojantis valstybms (visuomens orga-
nizuotoms politinms bendruomenms) ikilo ugdymo tiksl problema.
Istorija rodo, kad politins ir ekonomins, teisins institucijos, valdan-
ios valstyb, diktavo jaunosios kartos ugdymo tikslus. Pavyzdiui, ka-
ringoje Spartoje ugdymo svertai buvo valdaniosios klass rankose. Vals-
tyb siek ugdyti jaunuosius pilieius itvermingais kariais. Vidurami
Europoje sigaljus dvasininkams, kurie i esms vadovavo valstybs val-
dymui, jaunuomenei buvo diegiamas nuolankumas Dievui ir Banyiai.
Soviet laikais visose SSRS respublikose ugdymo institucijos, formuo-
damos asmenyb, turjo veikti viena valstybs nurodyta kryptimi. Kei-
iantis visuomeninms formacijoms, keitsi ir ugdymo tikslai.
Ptrn|sics .tsucncncs ug!nc it|s|cs pcrcngit jcunj |cri ts|t|it, |criu
stc|tcni, |c! jcunuc|tct icpi gcrcts gcnictntcts.
Ug!nc .crgc.tncjc scni.cr|cjc stc|tns pcrcngit gcrus |crtus (Spcric-
jc) tr tsug!it ncrncntngcs csncn|cs (Aicnucsc) jg.cn!tncni nucsici. ,S.ct-
|cnc |unc s.ct|c stc|c!
Vt!urcnztcts s.cr|tcustcs uz!c.tns |u.c tsug!it cs|ci, |t|ntngus .-
rus rticrtcts. Mcicrs t!cc|cs ,Vct|ct, .triu.c, 8cznctc (.c|. ,Ktn!cr, Ku-
cnc, Ktrcnc).
Rcncscnsc cpccncs nuncntsict cigct.tnc cnit|tn ncrncntngc zncgcus
s.ct|c |unc tr !.cstcs ug!nc t!cj.
Rtn|cs .tsucncncs ts|c|ics t!cc|cs prcgncits|cs zncgus.
Ugdymo tikslai demokratinse alyse. Specifins fizins ir dvasi-
ns mogaus pltots uuomazgos yra gimtos, todl tiesioginis ir ami-
nas ugdymo tikslas sudaryti slygas atsiskleisti mogaus gymiams.
Ndien civilizuotuose kratuose vis daniau keliami humanistiniai
ugdymo idealai: siekiama ugdyti pagarb mogui, didel reikm tei-
kiama harmoningos asmenybs, doros ugdymui ir kt.
Anot V. Jakaviiaus, svarbiausias ugdymo tikslas s|citnit zncgcus
pcsicngcs ic|u|cit, pcstic||tcni cp|tn| tr sc|tncni nctgtcn .ct|snt jic| (1998).
L. Jovaia bendrj ugdymo tiksl apibria taip: pc!cit tn!t.t!c sc.t-
rcts|ct rcc|tncnts tr t!cc|tncnts .cri|cnts ic|u|tnit prtgtnij, |c! jts gc|ci
prcitngct, |ur|tngct tr !crct .ct|it g.cntnc (1993).
71
Neatsitiktinai ugdymo apibrime vartojamas odis padti. Skir-
tingai nuo vis tebevyraujanio poirio, pagal kur ugdytojas turi vado-
vauti ugdytiniui, ia pabriamas ugdytinio aktyvumas ir veiklumas, sa-
viraikos siekiai, kuriuos realizuoti padeda ugdytojas. inoma, ugdytojui
reikia vadovauti, taiau taip, kad ugdytinis, ypa jaunas mogus, pats sau
kelt tikslus, mstyt, kaip juos pasiekti, ir imtsi praktini veiksm.
Kiti autoriai vairiai apibria ugdymo tikslus. Galima ir savaip juos
apibdinti. Svarbiausia, kad ugdymo tiksl bt siekiama ir kad jie pa-
dt kurti demokratik ir humanik mokykl, kurios dmesio centre
mogaus prigimties ypatumai ir j pltot.
Dabarties pasaulietin mokykla siekia, kad ugdymo tikslai pirmiausia
bt siejami su individo rengimu praktiniam gyvenimui. iandien ugdytojas
turi taip vadovauti ugdytiniui, kad is sismonint ugdymo tikslus, lemian-
ius ugdymosi poreik, kuris yra vertingiausias asmenybs brandos veiksnys.
Ugdymo Lietuvoje principai ir tikslai. Lietuvos Respublikos Konstitu-
cija garantuoja ugdym, pagrst mogaus laisve, asmens ir minties nelie-
iamybe, skaitant privalom mokym iki 16 met. ie tikslai sukonkretinti
Lietuvos Respublikos vietimo statyme (1991 06 25), Lietuvos vietimo kon-
cepcijoje (1992). Joje apibriami Lietuvos vietimo sistemos principai:
1. Demokratikumas: mokymasis ir gebjimas gyvenime vadovau-
tis sismonintomis demokratijos vertybmis.
2. Nacionalumas: rpinimasis tautinio identiteto, Lietuvos kultros,
praturtintos nacionalini maum patirtimi, isaugojimu.
3. Humanikumas: asmens pasirinkimo laisvs ir atsakomybs teigimas.
4. Atsinaujinimas: kritikas naujo primimas orientuojantis uni-
versalios dorovs normas ir tautikumo esm.
Koncepcijoje yra specifini pedagogini vietimo sistemos, dvasi-
ns kultros ugdymo princip nurodyta, kuo vadovautis ugdymo vei-
kjams, siekiantiems tobulinti ugdymo vyksm.
XXI a. pradioje Lietuvos pedagogams ikilo dilema, ar toliau remtis
klasikinmis ugdymo koncepcijomis, ar realizuoti naujsias ugdymo idjas.
Klasikin samprata vyrauja ir dl to, kad fundamentalij moksl atstovai
nuogstauja, jog, atsisakius kryptingo akademinio bendrojo lavinimo, susil-
pns auktos kvalifikacijos specialist rengimas. Vargu ar vyks revoliucinis
perjimas prie naujos ugdymo koncepcijos. Reiks klasikin paradigm mo-
72
difikuoti, pritaikyti kuriant naujo tipo ugdymo koncepcij, kuri isaugot
pozityviuosius, XX a. sitvirtinusius Lietuvos vietimo ypatumus. Tolesnis
ios koncepcijos tobulinimas iandienos mokslinink edukolog pareiga.
Visiems alies ugdytojams keliamas tikslas ugdyti sveik, taur
(dor, darbt, dvasing) tautiet ir Lietuvos piliet.
Siekiant galutinio ugdymo tikslo, vienu metu reikia sprsti gausyb
dalini tiksl (udavini). Pedagogai danai remiasi L. Jovaios eduko-
logine struktra, kurioje iskirti penki dalini ugdymo tiksl ruoai ir
nurodyti i ri ugdymo udaviniai:
I. Fizinis lavinimas:
Higieninis lavinimas.
Ekologinis lavinimas.
Fizkultrinis ir sportinis lavinimas.
II. Psichinis lavinimas:
Intelektinis lavinimas.
Praktinio veikimo (operacij) lavinimas.
Motyvacijos (savireguliacijos) tobulinimas.
Charakterio tobulinimas.
III. Socialinis aukljimas:
Drausminimas.
Darbinis aukljimas.
Ekonominis aukljimas.
Visuomeninis (tautinis, patriotinis, tarptautinis) aukljimas.
IV. Kultrinis lavinimas:
Mokslinis, techninis ir technologinis lavinimas.
Meninis lavinimas.
Etinis ir estetinis lavinimas.
V. Dvasinis aukljimas:
Pasaulirinis aukljimas.
Vertybinis (aksiologinis) aukljimas.
73
Dorinimas.
Estetinis aukljimas (2001, p. 19).
gyvendinant iuos ugdymo ir ugdymosi tikslus lengviau kurti hu-
manik ir demokratin pasaulietin ugdymo institucij, kurios dmesio
centre mogaus prigimties ypatumai ir j pltot, paremta bendrosio-
mis vertybmis.
3.4. Ugdymo vertybs
Ugdymo ir ugdymosi tikslus pagrindia svarbiausios vertybs, ku-
rios yra pageidaujamas ugdymo siekinys.
Kokiomis vertybmis remiasi Lietuvos ugdymo sistema?
Vertybs formavosi amius. Jas vardyti ir klasifikuoti band inomi
Lietuvos mokslininkai: Stasys alkauskis, Antanas Maceina, Bronislavas
Bitinas, Vladas Rajeckas, Leonas Jovaia, Juozas Vaitkeviius, Vytautas
Jakaviius, Meil Lukien.
Jie mano, kad reikt apibrti:
humanistines ugdymo vertybes, svarbias kiekvienam mogui, gy-
venaniam emje, ir
specifines vertybes, svarbias vienos ar kitos alies monms.
L. Jovaia vertybes skirsto idealines, realines ir psichines, apibrda-
mas jas kaip visybinio ugdymo pagrind vertybes (2001, p.17). Siedamosi su
mogaus prigimties ypatumais, jos sudaro prielaidas vidinei vertybi integ-
racijai, laiduojaniai individo dvasin pltr. Mokslininko nuomone, itin svar-
bios fundamentaliosios tautins smons ir elgesio vertybs, kurias per am-
ius puoseljo lietuviai, yra tiesa ir teisingumas, savarankikumas ir darb-
tumas, dvasingumas ir tautikumas. Vykstant ugdymo procesui jos integ-
ruojasi asmenybs vertybines orientacijas ir tampa imintimi, krybingu-
mu ir dora. i vertybi raika apibdina asmenybs brandos laipsn.
J. Jakaviius (1998, p. 19) nurodo svarbiausias siektinas ugdymo vertybes.
inojimas, mokjimas, protingumas. Mokydami (mokslindami)
mog siekiame, kad jis gyt:
ini,
atitinkam mokjim, gdi.
74
8cn!rcsts tsstnc|s|tntncs gyjamas eimoje (ugdo tvai), ikimokykli-
nio aukljimo staigose, bendrojo lavinimo mokyklose, spcctc|usts pro-
fesinse, auktesniosiose ir auktosiose mokyklose, kursuose.
gyjant nauj ini, pltojantis mokjimams, gdiams, formuojasi
slygikai pastovi praktini sugebjim sistema intelektas. Tai proto
ilavinimo rodiklis.
mogaus isimokslinimas rodo jo inias, mokjimus, gdius, inte-
lektas ilavinto proto lyg.
Kuo auktesnis visuomens isivystymo lygis, tobulesn gamyba, tuo dau-
giau reikia itin isilavinusi, intelektuali moni. Todl visuotinio privalo-
mo mokymo apimtys isivysiusiose alyse auga nuo pradinio (XVIII a.) iki
vidurinio (XX a. pab.) isimokslinimo. Lietuvoje 1925 m. buvo vestas
visuotinis pradinis, 1949 m. septynmetis, 1958 m. atuonmetis, 1972 m.
vidurinis mokymas, o dabar privaloma mokytis iki 16 met. Taiau infor-
macijos kaita veria mones nuolat atsinaujinti, mokytis vis gyvenim.
Tokia permanentinio ugdymo klausimais yra ir UNESCO pozicija.
Dorumas. Dcrc.c tn!t.t!uc|tcs sncncs /crnc, cisptn!tnit .tsucnc-
ncs ncrc|. Tai .tsunc pcztur, jstit|tntn, |urtc |cntc tn!t.t!c c|gscn.
Dorovikai aukldami siekiame, kad:
mogus gyt ini apie doroving elgsen;
smoningai susiformuot jo inias atitinkanios pairos, sitikinimai;
ugdytinis imokt elgtis vadovaudamasis pairomis, sitikinimais;
mogus dorovikai tobult: lavint charakter, jausmus, vali.
Dcrc.tngcs csncn|cs icpsnc cis|ctics ics|cs sc.tncnc. Ji savaime fik-
suoja, koks mogus yra, taip pat skverbiasi ateit kurdama vizij, koks tur-
t bti jis pats, jo gyvenimas. Tai tarsi jimas nuo esamybs link privalomy-
bs. Dl dorovins savimons mes susiduriame su nuolatiniu vidiniu prie-
taravimu tarp iandienos ir ateities tai niekad nenutrkstantis dorovinio
tobuljimo procesas, arba asmenybs tapsmas. Nesitenkinti dorovine esa-
mybe, skatinti save dorovikai tobulti tai dorovinio aukljimo esm.
Tobuljimas vyksta mogui orientuojantis aminsias ir besikeiian-
ias dorovs normas. Anztnstcs ncrncs nurc!c cscn|c, |cgt|c, rcgtncjt
8uitcs scni.cr|c. !crnc, itcsc, ictstnguncs, pcit|tnuncs.
Dcrnc mogui palaimos altinis.
1tcsc faktai, atitinkantys tikrov.
75
1ctstnguncs mogaus prigimtin teis atitinkantys teiginiai, elgesys.
Pcit|tnuncs odi, veiksm pastovumas bet kokiomis aplinkybmis.
Kiekvienos normos pagrindas yra tam tikros vertybs:
darnos nct|c, pcgc||c |ticn, zncnts|uncs,
tiesos tsntnitnguncs, ci.truncs, iruncs, icuruncs,
teisingumo sztntnguncs, pc|cniuncs, pcrctgtnguncs,
patikimumo tsit|tn|c, !rcusntnguncs, cruncs.
Dvasingumas. Nepajgsime iugdyti doro mogaus neadindami
jo dvasingumo. Dvasingumas vidin bsena, igyventa palaima dl
savo dor poelgi. Kuo tie igyvenimai bus danesni, tuo doresnis augs
mogus. Racionali dora (A taip darau, nes taip reikia) dvasingumo
neadina. Tai tik bedvas forma. Dvasingumas nra gimtas.
D.cstngunut zc!tnit rc !cug j.ctrtcust prtcncnt. teigiam emocij
kupinos vents, apeigos, tradicijos; dor poelgi auktinimas; paties ug-
dytojo dvasingumas pavyzdys ugdytiniams; dvasingum adinanios
meditacijos (dvasininkai kasdien medituoja) ir kt.
D.cstnguncs |t|nus .t!tntct zncgcus tsg.cntnct, |urtc rcts|tcst .t!t-
ntu nustict|tnu, jcusncts, c|gscnc. Dvasingumas atsiskleidia tada, kai mo-
gus liaujasi siekti naudos sau ir ima rpintis kitais. Dvasingumas papil-
do dorovin aukljim.
Tautikumas. Pagrindinis tautinio aukljimo udavinys tautos
ugdymas (alkauskis S., 1992, p. 397). Tautikumas priklausymo tautai
suvokimas.
Tautinis aukljimas remiasi tautos kultra, yra patriotinio auklji-
mo dirva ir susijs su tarptautiniu aukljimu.
1cuitnc sc.tncnc ict icuitncs tn!t.t!uc||cs su.c|tncs, nct|c icuitc-
ctcns, gtnicstcs |c||cs .cricjtncs tr pucsc|cjtncs, icuics |u|iurcs pcrcntncs tr
scugcjtncs, icuics tr .c|si|cs tsicrtjcs pcztntncs.
Patriotinis aukljimas sudedamoji tautinio aukljimo dalis. Tai
meil savo tautai. Mylime taut todl, kad ji sava, kaip vaikui sava jo
motina. Nesavanaudik meil savo aliai rodo mogaus pairos, elg-
sena. Ji danai pareikalauja fizini ir moralini auk.
Doras patriotizmas skatina ir kiekvien kit taut mylti kaip sav-
j, nes cgctsits|c nct|c sc.c icuict icuits|un ts|c|tc cu|sctcu uz !cr, ictstn-
gun tr .trsic ncctcnc|tznu.
76
Ndien tauta negali usisklsti savo tautikumo ir patriotizmo kiau-
te, nes ekonomins, kultrins integracijos procesai veria daugiau sui-
noti apie kitas tautas ir su jomis sveikauti. Todl svarbus tarptautinis
aukljimas, kaip tautinio aukljimo dalis.
Tarptautiniu aukljimu siekiama suformuoti tinkam tarptautin nu-
sistatym, t.y. dora ir teisingumu grindiam tautieio elgsen ir poir
kitatauius.
Tautinis aukljimas, apimantis tautikum, patriotizm, tarptautin auk-
ljim, yra kosmopolitizmo prieingyb (gr. |csncpc|tics pasaulio pilietis).
Pilietikumas siejamas su pilietybe. Pilietyb asmens priklauso-
myb valstybei, teisinusiai jo pareigas ir teises.
Pilietikumas smoningas pilieio sipareigojimas bti valsty-
bs pilieiu, gyvendinaniu savo teises, vykdaniu pareigas.
Groio pajauta tai siekimas velgti gro visose veiklos srityse ir j
vertinti. Groio pajautos ugdymas apima 3 etapus, kuriems keliami ie tikslai:
mokyti suprasti gro,
lavinti groio pajaut,
skatinti j kurti.
Individo gebjimas suprasti gro priklauso nuo estetinio suvokimo,
estetikos ini ir poreikio iekoti groio aplinkoje. mogus tuomet ie-
kos daikt ir reikini groio, jei kil vaizdiniai jam sukels teigiam igy-
venim teiks diaugsmo. Malonius igyvenimus visuomet siekiama pa-
tirti dar kart. Gebjimas velgti gro remiasi ne tik estetikos iniomis
reikia lavinti estetin suvokim, vaizduot, estetin skon, gebjim su-
prasti ir vertinti reikini estetines savybes.
mogus gro kuria kasdiene ir specialia veikla.
Skatindami kurti gro kasdiene veikla, siekiame, kad ugdytinis j
supani aplink estetikai veikt, t.y. estetikai pateikt daiktus, atitin-
kamai elgtsi ir kita. Tai manoma tik tuomet, jei jo pastangos, jo darbas
bus vertinami ne tik naudos, bet ir estetiniu poiriu.
Jei veikl vertiname iuo poiriu, skatiname individ estetikai api-
pavidalinti ir kitus savo veiklos komponentus. ia gldi estetinio aukl-
jimo prasm.
Estetinio aukljimo sritys: menas, mogus ir jo aplinka, moni tar-
pusavio santykiai, mogaus santykiai su gamta.
77
Mcncs svarbiausia groio pajautos sritis. Jis knija kilnius idealus:
didvyrikus poelgius, darbtum, humanizmo idjas. Menas daro mo-
gui ne tik estetin, bet ir dorovin poveik.
Estetin pasigrjim gali kelti drabuiai, eisena, buities ir !cr|c cp-
|tn|c. Grai aplinka gali mog dvasikai praturtinti, teikti diaugsmo
arba slgti.
Atsivelgiant moni gebjim vertinti gro, zncnt scni|tct gali
diuginti arba nuvilti. Jie rodo moni kultr, pavyzdiui, mandagu-
mas ne tik estetikai nuspalvina bendravim, bet ir yra dorovin vertyb,
grindiama tarpusavio pagarba.
Estetikai aukljant, natralu lavinamj objekt iekoti gamtoje, todl
toks svarbus yra gc|cjtncs jz.c|git gcnics grczj, kuris skatina j kurti ir puoselti.
Sveikata ir darbtumas. Fizikai lavindami mog siekiame, kad
jis bt sveikas, mokome sveikos gyvensenos pagrind.
Fizinis lavinimas kartu reikia ir fizin aukljim. Tai galtume api-
brti taip: mogaus noro ir pastang fizikai tobulti skatinimas yra fi-
zinis aukljimas.
Darbas mogaus egzistencijos altinis. Dirbdamas mogus keiia
aplink, taip pat ir pats save, intelektiniu poiriu ir fizikai pltojama jo
estetin, dorovin samprata. Kai mogus rengiamas darbui psichologi-
kai, pratinamas dirbti, kai formuojami atitinkami gdiai, tai vadinama
darbiniu aukljimu. Pagrindiniai tokio aukljimo udaviniai ugdyti
smoning poir darb ir darbtum.
3.5. Ugdymo reikm
Ar gali neugdomas vaikas tapti visaveriu mogumi, asmenybe, vi-
suomens nariu?
Negali. Tiesa, jis turs mogaus pavidal, bet tikriausiai nemoks
kalbti, bendrauti, neturs iugdytos smons, savimons. inoma ne-
maai dramatik atvej, kai vaikai patekdavo tarp laukini vri ir
iaugdavo drauge su jais, taiau vliau, grinti moni visuomen,
prie jos nepritapdavo.
Ugdymo procese dalyvaujantys veiksniai:
ioriniai socialin aplinka, tvai, pedagogai, ugdymo institucijos;
78
vidiniai gymiai ir paties mogaus aktyvumas, jo pastangos.
Ugdytinio asmenyb aplinkos poveikio ir ugdymo, kurio kokyb
lemia individualios mogaus savybs, rezultatas.
Ugdydami spartiname mogaus socializacijos proces, t. y. tapi-
mo visuomens nariu raid.
Literatra
1. *Aramaviit V. (1999). Ugdymo samprata // Pedagogika. T. 30, 1994,
p. 2640.
2. *Bitinas B. (1990). Bendrosios pedagogikos pagrindai. Vilnius: Moks-
las, 91 p.
3. *Jakaviius V. (1998). mogaus ugdymas. Klaipda: Klaipdos univer-
siteto leidykla, 159 p.
4. *Jovaia L. (1993). Pedagogikos terminai. Kaunas: viesa, 193 p.
5. *Jovaia L. (1998). Profesinio konsultavimo psichologija. Vilnius: Ago-
ra, 151 p.
6. *Jovaia L. (2001). Ugdymo mokslas ir praktika. Vilnius: Agora, 501p.
7. *Kvieskien G. (2000). Socializacijos pedagogika. Vilnius: Baltijos kopi-
ja, 83 p.
8. Lassahn R. (1999). Pedagogikos vadas (Ats. redaktorius Jovaia L.). Vil-
nius, 169 p.
9. *Lietuvos vietimo koncepcija (1992). Vilnius: Vilniaus 1-osios politech-
nikos mokyklos spaustuv, 51 p.
10. *Psichologijos odynas (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidyk-
la, 201 p.
11. *Psichologija studentui (1996). Kaunas: Technologija, 166 p.
12. *Rajeckas V. (1999). Mokymo organizavimas. Kaunas: viesa, 382 p.
13. *Suslaviius A. (1995). Socialin psichologija. Kaunas: viesa, 140 p.
14. iauiuknien L., Stankeviien N. (2002). Bendrosios didaktikos pa-
grindai. Kaunas: Technologija, 159 p.
15. *Tarptautini odi odynas (1985). Vilnius: Vyriausioji enciklopedi-
j leidykla, 527 p.
79
UGDYMO PAGRI NDAI
80
81
UGDYMO PAGRI NDAI
1. FILOSOFINIAI UGDYMO ASPEKTAI
Filosofija bties, mogaus egzistencijos, visuomens gyvenimo ir
kultros reikini aikinimas iekant j esmini poymi, tarpusavio ry-
i, prieasi ar padarini. Filosofija atspindi tai, kas monijos sukurta
geriausia imint.
Kiekvienam mogui naudinga studijuoti filosofij, nes filosofijos stu-
dijos moko j aikiau mstyti. Mstymas apie gyvenim ir ugdymas da-
nai buvo siejami, velgiant ugdym kaip bd prasmingiau gyventi.
Ugdant labai svarbu remtis didiosiomis pastoviomis monijos filosofi-
nmis idjomis apie bt, mogaus gyvenimo tiksl. Kiekvienam mogui
gyvenime kyla klausimai: Kodl a gyvenu? Kokia mano gyvenimo pras-
m? Kaip a privalau gyventi? juos gali atsakyti filosofija.
Ugdymo filosofija tai filosofijos idj pritaikymas ugdymo teori-
joje. Ugdymo praktika padeda igryninti ias filosofines idjas. Ugdy-
mo filosofija prasminga tik tuomet, kai ugdytojai analizuoja savo veik-
l, siekdami j vertinti individualios ir visuomens raidos kontekste:
apgalvoti, kas mes esame, k darome, kaip elgiams ir kaip savo poel-
gius pateisiname.
Ugdytoj tikslas paakinti ugdytinius nagrinti vairesnius filo-
sofinius poirius ugdym, kad jie kuo daugiau suinot apie tai,
kas iki iol ioje srityje buvo daroma ir kas vyksta dabar, kokios prog-
nozuojamos ateities ugdymo ir saviugdos galimybs. Tokia analiz su-
teikia ugdytiniams pagrind toliau tobulti, nes daugelis idj gali bti
jiems gera atspirtis imantis saviugdos. Jei jie nra gij ini apie tai, kas
monijai gerai inoma, tuomet turi i naujo irasti dvirat. ia pateikia-
82
mos pairos, grindiamos kai kuriomis L. Jovaios mintimis, kurias ga-
lima rasti knygoje Edukologijos vadas (2002).
1.1. Kosmologins ugdymo paskirties orientacijos
Kosmologija mokslas, tiriantis Visat kaip visum ir bendriau-
sias Galaktikos savybes. Astronomin kosmologija ir kosmogonija (moks-
las apie galaktik kilm ir raid) skatina mog gilintis Visatos sandar
ir pasaulio kilm. Daugeliui moni kyla vairiausi klausim: i kur at-
sirado Visata, galaktikos, mogus, kokia j ateitis? Kinta jos ar yra ami-
nos? Kosmogonija sukr nemaa teorij ir modeli, kuriais remiantis
bandoma iuos klausimus atsakyti.
Visatoje sukasi aminasis kitimo gimimo ir mirties ratas, ir mo-
gui danai kelia baim nepermaldaujami jos dsniai. ia nra nieko am-
ina, viskas kinta. mogus ieko pastovumo: gyvenimo prasms, savo
vietos jame bei Visatoje. Mokslo pasiekimai padeda jam vis geriau pain-
ti Visat, kuri ms protviai laik venta. vaigds, Mnulis ir Saul
pagoni religijoje buvo dievikosios jgos, kurias suprasti galjo tik i-
miniai. Ryt tautos sivaizdavo, kad isigelbjimas (iganymas) mano-
mas tik pasiekus moni visuomens ir Visatos dsni harmonij. Krik-
ioniui Visata Dievo namai, o materialistini pair mogui materi-
jos judjimo forma. Kuris i j teisus?
mogus yra ne tik informacijos veikiamas (ir formuojamas) objek-
tas, bet ir subjektas, kuris tobuliausiai parengia ir kuria nauj informaci-
j. Tai daryti leidia jo intelektas. Taiau visada yra tikimyb, kad mo-
gus apie Visat gaut informacij gali suvokti ir suformuluoti neadekva-
iai, j interpretuodamas padaryti klaid.
Ugdymo paskirtis artinti mog prie aikesns Visatos srangos
sampratos. Kosmogonija, tirdama gyvybs kilm, domisi ir mogaus kilme.
Yra teorij, kurios teigia, kad mogus atsirado materijai vystantis. Kitos te-
orijos bando rodyti, kad mons yra ateiviai i kit planet, o treiosios
kad Dievas sukr ir em, ir mog. mogus ino tai, k mato ir k suvo-
kia protu: jog gyva ir negyva yra saistoma negailesting tarpusavio dsni.
Gyvyb gimsta ir mirta. Galingesni nugali silpnesnius. Vieni gyvnai udo
kitus ir jais minta. Gimimas ir udymas gyvn kasdienis gyvenimas.
83
UGDYMO PAGRI NDAI
Kosmogonins pairos, bdamos skirtingos, leidia pedagogui
laisvai apsisprsti, kurios teorijos patikimos ir gali bti atramos takai
formuojant ugdytini gyvenimo idealus ir tikslus.
1. 2. Ontologin ugdymo prasm
Ontologija bties filosofija. Kai gyvenimas apmstomas ontolo-
giniu poiriu, ugdytojams ir ugdytiniams atsiveria platesnis tikrovs,
bties, vaizdas.
Analizuojant bties prieastis, isiskiria pcnictsitnts, ictsitnts tr cicts-
itnts poiriai. Ontologijoje Dievo problema labai svarbi. Pcnictsict Dtc.
suicpcitnc su gcnic, ictsict prtpczjsic Vtscics |urcj, c cictsict cincic !tc.|.
Teistai tiki, kad gyvenimo prasm gali teikti tikjimas Diev. Dievas gali
mog gelbti nuo gyvenimo beprasmybs ir padti veikti nesaugumo
gyvenant ioje emje jausm. Teistams mirtis tra emikosios bties
perengimas perjimas transcendentin bt, kur laikinumas susilieja
su aminybe. mogus savo mintimis perengia kasdienyb apmstyda-
mas auktesnes idjas. Kiekvienam mogui, turiniam savus sitikinimus,
norisi suvokti savo vidin ir bendrj bt.
Bties sampratai ugdytojai turi skirti special dmes, nes mo-
ns msto skirtingai. Reikia mokyti aukltinius suvokti materialij ir
idealij Visatos bt visa tai, kas neturi pradios ir pabaigos. J gali-
ma vadinti esamybe, Esatimi. Esatis ia suvokiama kaip buvimas, ne-
susietas su laiku ir erdve, kaip faktas, neigiantis nebt. Esatis tai am-
inasis Yrc. Esatis be galo didel , kaip Visata, ir be galo maa, kaip
atomas. Ji nra nei dangus, nei saul, nei mogus, nei gyvnas, nes visa
tai Esaties saviraika, jos kriniai. Esatis tai Dievas, moni vadina-
mas vairiais vardais.
Dievikoji kryba atsiskleidia mums per regimus vykius ir neregimos
raidos aktus. vykiai pasaulyje vyksta susiklosius tam tikroms situacijoms.
Pasaulio, kaip vykio, atsiradimo galutin situacija: kurianti Esatis Dievas.
vairs vykiai tampa vystymosi, raidos, impulsu. vykiai ir raida yra su-
sij. Todl reikia kalbti apie visuotin ry ir esamybs sveik, sudaran-
i harmonij, kurios egzistencij lemia gamtini ir idealini btybi in-
formacinis bendravimas keitimasis elementarios fizins, biologins ir
84
idealiosios informacijos turiniu. emikoji esamybs darna yra dina-
mika ir besipltojanti. J galima pavaizduoti schema: vyki darna
vyki susidrimas virsmas isilyginimas naujoji darna. Taip vyksta
kiekvienas krybos aktas. Be abejo, taip krsi ir pasaulis. Vadinasi,
Esatis yra evoliucijos reikini ir dsni kvpja. Tuo grindiama dar-
nos filosofija.
Darnos filosofijos esm: tai, kas neivengiamai btina, yra imin-
tinga. Vadinasi, imintis yra btinyb. Imintis apima visuotin (global-
j) teisingum ir dor, kurios altinis yra darna Meil. Gamtos dsniai
yra btini, kitaip viskas lugt. Todl gamtos dsniai byloja, kad Dievas
yra Imintis, Protas, Darna, Meil.
Zncgcus prcic cu|sctcustc gc|tc tsntnits. Ji tolimas Dievo iminties
atspindys. Vadinasi, ir Visatos vystymosi principas yra imintis.
Esamybje gldi materialaus ir nematerialaus prado darna. Tai rodo
mogaus btis: materija knas, ne materija dvasia, kuri reikiasi per
psichik. Kno ir dvasios prigimtis skirtinga, taiau j paskirtis bendra
leisti mogui gyventi, prasminti t gyvenim. Todl ir c|jc|i.tcjt |uits
ict ncicrtjcs tr !.cstcs s.ct|c. iandien mokslas specializuojasi tirdamas
faktus, reikinius ir egzistuojanius tarp j prieastinius ryius, o religija
moni gyvenimui teikia idealij vertybi ir kelia fundamentaliuosius
egzistencijos tikslus.
mogaus egzistencija iame pasaulyje yra prasminga monijai, nes
pratsia jos egzistencij. Apie mogaus gyvenim po mirties filosofai ir
teologai mano dvejopai: jis palaidojamas ir vl grta t pai em ar-
ba pradeda pomirtin gyvenim.
Deja, pomirtinio emikojo gyvenimo negali bti. Bet individo dva-
sios, kaip Esaties dalels, buvimas yra aminas. Mirties aktas sunaikina
gyv kn, bet ne princip, kuris mogaus kn padar judania ir ms-
tania btybe. Tas gyvybs pradas yra mogui nepainus gyvybs ele-
mentas. mogaus dvasia jga, teikianti knui gyvyb.
Tokia ontologin tikrovs analiz leidia daryti kai kurias ivadas ir
atsivelgiant tai vertinti ugdymo turin ir tikslus. Ug!nc iurtns it| ic-
!c prcsntngcs ug!itntut, jct jcn ict|tcnc ictstngc tn/crncctjc cptc Vtscics
prtgtnij tr zncgcus cgztsicnctj, jc pcs|trij. |scn|cs ju!cjtn tr |cti |cntc
Dtc.cs, |urj su.c|tcnc |ctp Dcrn tr |sntnij, todl mogaus darna su savi-
85
UGDYMO PAGRI NDAI
mi ir su Esatimi, jo imintingas gyvenimas yra aukiausias ugdymo
gris ir prasm. i darna harmoningos asmenybs pamatas.
Ontologinis ugdymo pagrindas visybin integrali asmenybs
samprata, teigianti, kad ugdymas yra bties elementas, kuris kinta ir
pltojasi, todl praktinis ugdymo tikslas padti mogui per darn
suvokti bt ir Diev. i ugdytin samprat kuria dvasines visuomens
vertybes tiriantys mokslai filosofija, teologija, aksiologija. Empirines ver-
tybes padeda suvokti mokslas, menas ir technologijos.
Informacija veikia visus esamybs objektus, j santykius ir bendra-
vim. Keitimasis informacija monms reikia bendravim, o tai ugdy-
mo pamatas. Todl ugdymas gauna ontologins prasms, jei j suvokia-
me ne tik kaip pedagog ar kit ugdytoj nor ar pageidavim, bet ir
kaip sveik su Dievu.
Tarptautiniai, nacionaliniai, ideologiniai konfliktai bei karai, ekolo-
ginio ir branduolinio susinaikinimo grsm privert monij kitaip pa-
velgti savo paskirt.
1.3. Etika ir ugdymas
Etika (gr. cincs paprotys, bdas) savarankika filosofijos discip-
lina, tirianti mogaus elges grio ir blogio aspektais. Tai vienas seniau-
si pasaulyje teorini dalyk, kurio tyrimo objektas yra moral, dorovs
teorija. Etika remiasi dorovinio, darbinio, tautinio, patriotinio ir kitomis
aukljimo teorijomis.
Dorov tai dora, moral. Manoma, kad odis dora yra kils i
bdvardio doras, o is i veiksmaodio derti (pritikti). Taigi !crc
reikia tai, kas dera, pritinka, kas gerina moni santykius ir stiprina vi-
din darn.
Svoka dorov yra vartojama vertinant individo poir morals
normas. Moral objektyvi, bendra, visuomenin, o dora subjektyvi,
individuali to paties reikinio pus. Anot L. Jovaios, dora tai reali-
zuota dorov, doras elgesys.
Grio ir blogio samprat nuo ami formuoja filosofai, teologai ir
valdanij klasi atstovai. Dauguma etikos koncepcij grindiamos tuo,
kad mogui lemta gyventi tarp moni, visuomenje. Todl kyla porei-
86
kis reguliuoti moni tarpusavio santykius. Tai daroma nustatant tai-
sykles ir normas, kurios apibria, kas yra gera, o kas bloga. Toks doro-
vs atsiradimo prieasi aikinimas yra galimas, taiau supaprastintas.
Dorovs akn reikia iekoti ir mogaus prigimtyje. Anot . . Ruso,
mogus i prigimties yra geras, tik miesto aplinka j danai sugadina. D.
Lokas teig, kad mogui gimus jo siela yra kaip ic|u|c rcsc (i |ci. vari
lenta, t.y. nepriraytas lapas). Siel keiia gris ir blogis, egzistuojantis
gyvenime. Pasak J. F. Herbarto, mogus i prigimties yra blogas padaras,
todl j reikia taisyti: valdyti, mokyti ir auklti. I. Kanto nuomone, mo-
gus gimsta nei geras, nei blogas, bet turi duomen, kurie leidia tarpti
tiek griui, tiek blogiui. Pagal judaizmo ir krikionybs teiginius mora-
ls normas nustats Dievas. Morals pagrindas 10 Dievo sakym.
Dauguma lietuvi yra katalikai, todl j gyvenimas remiasi krik-
ionikja morale. Jos pagrind sudaro Dekalogas, kuris ugdo mogaus,
kaip demokratins, humanistikai orientuotos visuomens nario, smo-
n. Banyia, mokydama gerbti tv ir motin, kartu utikrina ir tautins
kultros tstinum, pagarb kitiems monms, tramdo egoistines aistras
ir siekius. Todl kapelion vaidmuo iandienos kariuomense ypa svar-
bus: religini apeig metu, per individualius susitikimus jie stiprina ka-
ri tautin savimon, ugdo taurum, pagarb kit taut ir rasi atsto-
vams, taip prasmindami monikum ir pagarb visiems monms
Dievo kriniams.
Moral, moni elgesio normas, j kait, prieastingum nagrinja
etika, taiau ji nepajgi vertinti dorovingumo ir teisingumo kategorij.
i misij atlieka religija, kartu net ir mokslui suteikdama dorovin
orientacij.
mogus sugeba suvokti gamtos dsnius ir netiesiogin informacij:
mikrokosmoso (mogaus) ir makrokosmoso (Visatos) santykius. mo-
gaus prigimtyje gldi darnos, tiesos, teisingumo ir patikimumo pra-
dai. Todl etikos pagrind reikia iekoti paties mogaus ir bties sanda-
roje (vadinasi, etika yra ne tik mokslas, tiriantis dorov, bet ir mogaus
bties raika, gyvenimo menas).
monijos raidos istorija liudija, kad nuo ami egzistavo amino-
sios dorovs normos: Darna, Tiesa, Teisingumas, Patikimumas. Kartu eg-
zistavo ir laikinosios elgesio taisykls ar dorovs normos.
87
UGDYMO PAGRI NDAI
1. gyvendinti darnos normas gyvenime didiausioji vertyb ir
gris, o nesugebti to padaryti (nukrypti nuo darnos) blogis. Vyksta
amina grio ir blogio kova. mogaus prigimtis veriasi gr, taiau
neretai ji per silpna, kad ilaikyt grio spaudim. Tai vyksta dl to,
kad gris kai kuriems monms yra per didelis dorovinis krvis, truk-
dantis gyvendinti j prigimtin pasirinkimo laisv. Todl jis gali grei-
tai virsti blogiu.
Krikionikoji darnos samprata darna yra Meil. Meil yra vis
doroving poelgi galutinis ir dievikasis darnos motyvas, lemiamasis
kriterijus.
Dcrncs ncrncs cptnc !crc.tncs .cri|cs. zncnts|un, gcrun, gct|csitn-
gun, c|irutzn.
Pedagogins veiklos aukiausias motyvas meil mogui, atsi-
skleidianti skatinant j tobulti ir krybikai reiktis kuriant savo ir
kit laim. Ugdytiniai taip pat turt vadovautis Meils statymu, veikti
skatinami Meils, kaip dorovinio motyvo.
2. Tiesa tampa siektina vertybe, nes kai kurie mons dl vairi so-
cialini ar asmenini prieasi sako neties arba tik dal tiesos. Taip
vyksta dl to, kad silpna mogaus prigimtis danai skatina rinktis leng-
viausi veiklos bd.
Tiesa gali bti buitin, religin, mokslin, filosofin. Kad gert bui-
tis, monms reikia patikimos informacijos ir darbo. Mokykloje buitin
informacija praturtinama moksline, tuomet i buitinio lygmens engia-
ma kultrin-dvasin lygmen.
Religins tiesos pagrindas dievikasis apreikimas, prabylantis
mog prana, apatal, Dievo tarn lpomis. Dekaloge sakoma: Ne-
kalbk netiesos. Religins tiesos papildo mokslo teiginius. Filosofin tiesa
remiasi mokslo ir religijos tiesomis. Pasauliros ir dorovinio elgesio
ugdymo filosofija atskleidia giliausius bties klodus, todl be filosofijos
nemanomas pedagoginis darbas, ja grindiama ir ugdymo teorija.
iandien Banyia yra pasirengusi bendradarbiauti su Lietuvos vals-
tybe, t. y. su visuomene, kurioje gerbiama mogaus laisv ir pagrindins
jo teiss, grstos demokratija ir tiesa. Jeigu neegzistuoja transcendentin
tiesa, kuriai paklusdamas mogus gyja savo tapatyb, teigia popieius
88
Jonas Paulius II, tai negalioja ir jokie teisiniai principai, garantuojantys
teisingus moni santykius.
1tcsc, |ctp ncrnc, cptnc stcs .cri|cs. tsntnitngun, itcsun, ci.trun,
icurun.
3. Teisingumo norma saugo mog nuo savivals, kad nebt prie-
vartaujama jo prigimtis (pvz., tam skirti trys Dekalogo sakymai: Neu-
dyk, Nevok, Negeisk n vieno daikto, kuris yra tavo artimo). mo-
gus turi prigimtin teis tvyst, gyvyb, asmenin turt ir kt. Jis ins-
tinktyviai jauia, kada su juo elgiamasi teisingai, o kada neteisingai, ir
prieinasi, kai paeidiamos jo prigimtins savybs: aktyvumas, sponta-
nikumas, jautrumas ir t. t.
1ctstngunc ncrnc cptnc !crc.tncs .cri|cs. pcrctgtngun, cisc|tngun,
pc|cniun, sztntngun.
i norm laikytis itin svarbu ir Lietuvos kariuomenje, kurios svar-
biausioji funkcija gynybin. Gen. P. Plechaviius kariams ra, kad rei-
kia laikytis geleins drausms, pasitikti savo virininkais ir vyresniai-
siais, pasitikti savimi, gerbti ir mylti savo kalb ir tikyb, gerbti savo ir
svetimus dorus pilieius, niekados neskriausti dor moni, su prieais
bti neperkalbamiems, ilaikyti paslaptis, gyviems nepasiduoti nelais-
vn, bet kautis iki paskutinio kraujo lao. Tada Lietuvos emel bus
kapas prieams.
4. Patikimumo norma laiduoja moni smons ir elgesio pastovu-
m, dorum. i norma paeidiama, kai nesilaikoma paad, elgiamasi
nedrausmingai, gyvenama palaidai. Norm gina Dekalogo sakymai: Ne-
paleistuvauk, Negeisk savo artimo moters, Nesvetimoteriauk. Jei
i statym nesilaikoma, tai rodo, kad asmuo yra nepastovus, greitai
pasiduoda egoizmui, erotikai, vaikosi malonum.
jucs nus|cptnit gc|t !crc.tncs .cri|cs. tsit|tn|c, cruncs, !rcusntn-
guncs.
Tada asmenybs elgesys darosi patikimas, prognozuojamas. Todl
ugdytoj udavinys formuoti ir stiprinti ias vertybes.
iandien pastebime, jog ms eim gyvenime vis labiau nyksta do-
rovini vertybi pasaulis, nusitrina riba tarp leistino ir neleistino, tarp
89
UGDYMO PAGRI NDAI
grio ir blogio, net pati mogaus gyvyb tampa nieko neverta. Tam tur-
jo takos tiek sovietmeiu stropiai diegta ateizmo ideologija, tiek danai
neteisingai suvokiamo vakarietikumo vaikymasis, todl pavojus m-
s smonei, vykstant iam psichologiniam karui, iauga imteriopai. Ta-
iau Banyia, mokykla ir kariuomen privalo ir toliau likti taut vieni-
janiomis jgomis, kurios moko mones eiti tiesos, meils ir moniku-
mo keliu. Tokia i institucij istorin misija.
Ugdymo mokslas ir praktika turi remtis ugdytinio prigimtimi. Tik
tinkamai atliekant pedagoginius veiksmus galima teisingai ugdyti. Ug-
dytojai turi puoselti ugdytini gimt teisingumo jausm: saugoti, kad
jie nesusidurt su teisingumo paeidimais, padti suvokti, kas teisin-
ga, o kas ne.
1.4. Estetika ir ugdymas
Estetika (gr. cts incit|c) savarankika filosofijos mokslo aka, kuri
aikina groio prigimt, esm ir vertybes.
Grois kintanti svoka, kuri vairiais amiais buvo suprantama ir
apibriama skirtingai. Platonas, Augustinas (Augustinus), G. V. Hge-
lis (Hegel), A. openhaueris (Schopenhauer) teig, kad grau tai, kas pa-
tinka akiai, t. y. tobula materiali forma. R. elingas (Scheling), H. Loc
(Lotze) gro velgia giliau: vertina objekto turin, idjas, vertybes. .
Lalo, E. Diurkheimas (Durkheim) teig, kad groio standartus nustato
visuomen.
Nuo antikos laik ugdymas siejamas su groiu. Senovs Graikijoje
buvo skelbiama |c|c|cncintcs vertyb: graik nuomone, grois susijs su
dora taip, kaip siela ir knas. Todl buvo rengiamos olimpiados, kurias
graikai suvok kaip treniruoto kno ir darbtumo, tvirtos valios sintez.
Grois, gris ir tiesa graikams buvo svarbiausios siektinos ir ugdytinos
dorybs.
Sutapatinti tiesos, grio ir groio negalima, nes i vertybi skirtin-
ga prigimtis. Grois yra savarankika tikrovs apraika: jo esama visur
gamtoje, muzikini ton darnoje, vairi ri mene, netgi moni tar-
pusavio santykiuose. Jis pajuntamas rega ir klausa. Grau tai, kas emo-
cikai suvokiama kaip ideali reikm ar prasm.
90
velns moni santykiai, kilns ar altruistiki poelgiai taip pat gali
sukelti estetini jausm. Tvarkinga, vari buitis, skoningi drabuiai, gra-
us knas kelia pasigrjim ir nor paiam bti graesniam.
Grcztc ug!nc prcccsc nciu pcgrtn!tnts .ct!nuc ict|tcncs tn/crncctjct.
Pojiai atspindi objektyv vaizd. Kai vaizdas pasiekia emocij ir proto
sferas, jis vertinamas. Informacija, kuri gaunama j vertinus, yra netie-
siogin, sukelianti smagumo pojt, pasigrjim. Grcz|cs tsg.cntncs
iurt !t!c| ug!cnj gc|t, ncs cptnc zncgcus jcusnus tr prci, jit|tn!cncs jj
sc.c .cri|cnts. Pavyzdiui, kai Gedimino prospektu darnia greta ygiuoja
kariai, j tvarkinga rikiuot, vienodos uniformos kelia aplinkini pasig-
rjim, juos apima pasididiavimo savo alies kariuomene jausmas.
Ugdant visi mokomieji dalykai, ypa literatra, dail, gimnastika, yra
estetini igyvenim altinis, tik reikia gro mokti ir mokyti pastebti.
Mc|cni ug!itntus pcsic|cit grczj ncgrtncjcncs csicitncs .cri|cs.
grcztc c|jc|ics,
su|jc|i.us tsg.cntnct,
grcztc |urcjcs.
Tiriama, kokie objekto elementai tikslai, struktra ar santykiai
lemia objektyv krinio gro. Krinys tik tuomet visapusikai inagri-
njamas, kai turinys ir forma nagrinjami kartu.
Groio pajautos ugdymas gali itin veiksmingai ir spariai pltoti as-
menybs dvasines galias, skatinti iorinio ir vidinio groio ilges ir poreik.
1.5. Gyvenimo filosofija ir ugdymas
Daug edukologijos reikini aikinami remiantis gyvenimo filoso-
fija, kuri yra integralus mogaus gyvenimo pamatas. Gyvenimo filoso-
fijos pagrindas, anot L. Jovaios, yra prigimties saviraika, kuri vyksta
vis mogaus gyvenim jam sveikaujant su aplinka. Saviraika tai ma-
terialini, kultrini ir dvasini poreiki tenkinimas, bet svarbiausia
individualios dvasins esms spontanika raika materialioje ir dvasi-
nje tikrovje (Jovaia L., 2002). mogus gyvena dl to, kad yra gyvas,
kad galt diaugtis gyvenimu ir gyvendinti savo tikslus. (Tai artima
egzistencionalistiniam poiriui gyvenim, kai gilinamasi asmenybs
esm, jos bt iame pasaulyje, jos santykius su btimi ir nebtimi.)
91
UGDYMO PAGRI NDAI
mogus yra gyvas, taiau tai dar nereikia, kad jis prasmingai gyve-
na. Norint prasmingai gyventi, reikia tapti savarankikam, gebti kelti
tikslus, juos gyvendinti ir t. t. i dalyk monms tenka mokytis vis
gyvenim nuo gimimo iki mirties.
Embriono egzistencija prasideda motinos siose. Todl svarbus pre-
natalinis ugdymas, kur lemia motinos fizin ir dvasin bsena. Kai k-
dikis gimsta, jam reikia globos ir nuolatins prieiros. Nors vaikas sil-
pnas, bet jau nuo pirmj dien yra aktyvus ir spontanikas. Aktyvumas
skatina veikti silpnum, o spontanikumas veikti savaip, individua-
liai. Tobulja vaiko paintiniai ir praktiniai gebjimai, pltojasi jo vaiz-
duot, krybingumas, formuojasi charakteris. Tai pagrindiniai mogaus
prigimties veiksniai, kurie yra asmenybs raikos gyvenime pagrindas.
mogus gyvena ir brsta gamtoje, visuomenje. Tai vadinama ap-
linka. Todl gyvenimas artima ir tolima jo ir artimiausios bei tolimiau-
sios aplinkos sveika. Kai sveika nutrksta, mogus vegetuoja.
G.cntn jprcsntnc irs !c||ct. pcztntncs, .ct||c tr |cn!rc.tncs. Kad
gyvenimas bt prasmingas, mogui reikia mokytis, dirbti, kovoti, nu-
galti ir pralaimti. Taip gyjama gyvenimo patirties. Sc|ntngcs g.cnt-
ncs gcrcniucjc !.cstn pustcus.r tr g.cntnc pt|nci.. Kuriant gyvenim
tenka kurti ir gyvenimo prasm. Kas tai yra?
Gyvenimo prasm. Gyvenimo prasm integruota svoka, irei-
kianti vis mogaus gyvenimo ir veiklos aspekt, tarp j profesins, so-
cialins bei politins veiklos, eimos gyvenimo, kryptingum (Bitinas B.,
2000, p. 81). Kiekvienas mogus gyvenimo prasm suvokia savaip, pagal
tai, kaip suvokia save. Vieniems gyvenimo prasm yra turtai, kitiems
garb, malonumai, sveikata, dar kitiems siningai atliekamos pareigos,
aukojimasis kit labui. Atsakymas slypi mogaus prtgtnijc: ji veriasi brsti,
tobulti, siekti ko nors auktesnio, gyvendinti tikslus ir vl kelti naujus.
Kartais mogaus verimsi sutrikdo neskm. Jo gyvenime atsiranda ne-
darnos, kuri tenka veikti, kad vl galima bt siekti nauj tiksl.
Gyvenimo tikslas. Gyvenimo prasm yra susijusi su gyvenimo tiks-
lu. 1t|s|cs gc|t icpit t!cc|u, |urj sust|!c cncctjcs tr .ctz!ucic. Jei siekiant idealo
patiriama neskmi, mogus savo bt ima suvokti pesimistikai. Klaidos
nemenkina asmenybs, jos turt j ugrdinti. Taiau labai svarbu su-
vokti savo klaidas ir mokytis j ivengti. Toks mogaus tobuljimo kelias.
92
Tikrai vertingas gyvenimo tikslas, kai mogus dirba ne tik sau, bet ir
savo eimai, tautai, visuomenei. Tai prasminga, nes gimin gyvuoja imt-
meius, o tauta tkstantmeius. Gyventi ne tik sau, bet ir valstybei tai
pranokti save ir ukopti vieumos auktumas, kur mogus vertinamas
ir teisiamas pagal tai, kiek ir k jis padar visuomens labui. Tai atsakin-
gas sipareigojimas. Pavyzdiui, |crtc jstpcrctgcjtncs .c|si|ct tr jcs znc-
ncns pcstrztncs gtnit sc.c zcn, icui tr .c|si|. Todl kiekvieno pro-
fesins tarnybos kario gyvenimo tikslas turt bti gerai pasirengti ginti
Tvyn.
Gyvenimo vertybs gyvenimo prasms turinys. Gyvenim pras-
mina atsakomyb: kiekvienas individas atsako u save, savo artimuosius
ir visuomen. Kita vertus, kiekvien poelg tenka vertinti yra atsako-
myb sau, artimiesiems, visuomenei. G.cntnc prcsn nusc|c cu|sctcustc-
jt .cri|c, |urt zncgus pcstrcn|c tr |urtct icrncujc. Pagal gyvenimo sritis
susiformuoja ir atitinkamos mogaus vertybins orientacijos, lemianios
mogaus gyvensen, mstysen, jausen. J visum galima pavadinti
gyvenimo forma. Tai vidin struktra, skatinanti j veikti.
mogaus gyvenimo form gali lemti ios vertybs:
Prtgtnitncs veiklumas, savarankikumas, parama, gebjimas veik-
ti silpnum.
|gztsicnctncs orientacija, biologins vertybs, pusiausvyra.
||cncntncs vertinimas, numatymas, iniciatyva, nauda.
Scctc|tncs teisingumas, atjauta, pakantumas, politins vertybs.
Ku|iurtncs tiesa, grois, gris, tautikumas.
Pstcntncs inojimas, skm, tvirtumas.
D.cstncs santyki tyrumas, santrumas, darna.
mogus imamas orientuoti, rengti gyvenimui, dar vaikystje. aidi-
mas gyvenimo imitacija, nors vaikas jauiasi gyvens tikr gyvenim.
Taiau vaikyst nra tikrasis gyvenimas, nes vaikas daro tai, ko imoksta
i suaugusij. Trokimas savarankikai gyventi siiebia paauglystje, o
gauna jgos jaunystje. Jaunyst lydi painimas ir meils aistra, taiau
atsakomyb u profesin darb ir savo ateit dar menka. Madaug 20 me-
t mogus rengiasi visavertei biai.
Kaip galima padti pasirengti gyvenimui?
Ug!itntus jcu .ct|sicjc rct|tc prcitnit ruptnits sc.c s.ct|cic, itc| /tzt-
93
UGDYMO PAGRI NDAI
nc, itc| pstcntnc, |ct|its ntgtcncs, cit|cic rct|c|c.tn, /crnucit j !crc.tntus
jprcctus. Formuojant dorovinius proius labai svarbu saugoti nuo blog
pavyzdi. Blogiui itin sunkiai atsispiria neturintis patirties mogus, o
kai j demonstruoja autoritetingi suaugusieji, toks pavyzdys labai veikia,
ir jaunuolis pradeda smukti. Suaugusieji turt mokti tikinamai kriti-
kuoti blog.
jcunuc|tus rct|tc s|citnit jgit |cnpcicnctjcs. Turti aukt profesio-
nalo kvalifikacij gero gyvenimo pagrindas. Btina formuoti jaunuoli
samprat, kad nra lengvo darbo. Tik kruopiai dirbant kylama sociali-
ns karjeros laiptais. Net ir labai sunkiai siekiant vienos ar kitos veiklos
auktum kartais tenka persikvalifikuoti.
jcunucncn rct|tc prcitnit |uit sc.crcn|ts|c tr cisc|tngc. Savaranki-
kumo pamatas asmens laisv, kai galima rinktis darb ar tinginyst,
darn ar chaos, isilavinim ar nemokikum. iuo atveju ug!nc it|s-
|cs pc!cit jcunuc|tut sust|urit ictstngus circn|cs |rticrtjus.
Ar teisingai pasirinktas vienas ar kitas kelias, parodo pats gyveni-
mas. Teisingiausi sprendimai priimami paiam individui aktyviai daly-
vaujant socialiniame gyvenime, remiantis literatra, kita informacija, at-
sivelgiant kit nuomones.
Kai gerai orientuojamasi pasaulyje, atsiranda perspektyva laisvai ir
imintingai gyventi. Taiau i orientacija nelengvai gyjama. Dl per di-
delio informacijos kiekio, per ilgai mokantis, per maai turint praktikos,
gali bti sunku teisingai orientuotis. Todl |c|ct s.cr|tcs icnpc rc/|c|stjcs.
cpnsiit, |c|s |u.cu, |c|s csu, |c|s ncrcctcu |uit. Jos padeda rasti pusiau-
svyr tarp grio ir blogio, apibdina dorovin a. Taip formuojasi savi-
mon. Refleksijos leidia suvokti ryius su pasauliu ir juos keisti. iuo
poiriu kiekvienam mogui svarbu:
norai ir siekimai (kas skatina norus, kokie yra veiklos motyvai);
objektyviai vertinti fizinius ir protinius sugebjimus;
derinti prot ir jausmus, nor ir vali;
saviaukla ir kt.
Saviaukla prasideda nuo savikritikos ir neigiam savybi isiaiki-
nimo. Po to sudaroma saviauklos programa, kuri gyvendinama atkak-
liai kovojant su savo ydomis ir silpnybmis. Tenka save peikti, tikinti ir
girti. Taigi persiaukljimas yra tarsi naujos asmenybs gimimas. Pavyz-
94
diui, karinams rengiantis karininko profesijai, ugdant vado charakte-
r, tobulinant vadybinius gdius, stiprinant vali ir fizin pasirengim,
tenka imtis saviauklos. Vis tarnybos kariuomenje laik saviaukla pa-
deda iuos gdius tobulinti.
Ugdytojai turi mokti organizuoti saviaukl, kuri tobulina jaunuo-
men ir skatina j pozityviai kokybikai keistis.
Literatra
1. Anzenbacher A. (1998). Etikos vadas. Vilnius: Aidai, 291 p.
2. *Bitinas B. (2000). Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija, 247 p.
3. *Brauner Ch. J., Burns H. W. (1995). Problems in education and phylo-
sophy. London.
4. *Gutek G. L. (1988). Philosophical and ideological perspectives on edu-
cation. New Jersey, p. 323.
5. Jonuka V. (1995 ). Filosofijos pradmenys. Vilnius: Litimo leidykla,
143 p.
leidykla, 226 p.
7. Jovaia L. (1998). Apie ms bt / Jaunimui. Vilnius: Agora, 94 p.
8. Kierkegaard S. (2000). Filosofiniai trupiniai, arba Truputis filosofijos.
Vilnius: Aidai, 165 p.
9. *McLaughlin T. H. (1997). iuolaikin ugdymo filosofija: demokra-
tikumas, vertybs, vairov. Kaunas: Technologija, 279 p.
10. Noddings N. (1995). Phylosophy of Education. Oxford, p. 267.
11. *Ozmon H. A., Craver S. M. (1996). Filosofiniai ugdymo pagrindai. Vil-
nius: Leidybos centras, 467 p.
12. alkauskis S. (1992). Rinktiniai ratai. I knyga. Vilnius: Leidybos cen-
tras, 439 p.
13. mogaus dvasinis pasaulis (1996). Kaunas: Technologija, 245 p.
14. Vaivila A. (1994). Filosofin mogaus samprata ir ugdymo idealas //
Filosofija. Sociologija, Nr. 12.
95
UGDYMO PAGRI NDAI
2. SOCIALINIAI IR KULTRINIAI UGDYMO
VEIKSNIAI
2.1. mogaus ugdymas bendruomenje
Ugdyti tai rengti mog gyvenimui bendruomenje. mogaus
prasmingo gyvenimo terp |cn!rtjc, sveikaujanti su individu keiian-
tis informacija ir koordinuojant veiksmus. Ta bendrija sociumas (lot.
scctus bendrininkas, draugas, talkininkas). bendrijas mones sujungia
mokykla, eima, draugijos, religins bendruomens, partijos, tauta, vals-
tyb. Taip susikuria mikro- ir makrosociumas.
Zncncs |urtcst j |cn!rtjcs j.ctrtcts pcgrtn!cts. Vienas svarbiausij
|c||c. Kalbant perteikiama informacija, reikalinga pavieni asmen ar
grupi tarpusavio ryiams umegzti. Kalba ne tik bendravimo priemo-
n, bet ir politini, socialini, ekonomini santyki reguliavimo instru-
mentas. Ji taip pat ir dvasini vertybi, orientuojani mog transcen-
dentin tiesos, grio, groio pasaul, ugdytoja.
Maiausia bendruomen eima. Sctnc pcrcngtc .ct| s.cr|tcustcn
uz!c.tntut |uit zncgunt icrp zncnt. Ji maiausia sociumo dalis, regene-
ruojanti taut ir monij. eima susideda i daugelio eim ir gimini. J
atpainimo kriterijai kalba, paproiai, tradicijos, kultra, istorija.
Kad bet kuri bendrija skmingai gyvuot, reikalinga santarv. Tau-
tos politins, ekonomins, kultrins, religins santarvs svarbiausioji s-
lyga demokratiki santykiai.
Ugdymo tikslas rengti mog gyventi bendruomenje, todl:
96
ugdytojai turi mokyti jaunuomen gyventi demokratijos ir rinkos
ekonomikos slygomis;
ugdytiniai taip pat turi orientuotis tautines vertybes, amius kur-
tas ir tvirtintas kovojant dl tautos ir valstybs ilikimo.
Lietuvi tautos nuo seno pripastama vertyb !cr|siuncs tapo kiek-
vieno mogaus verts matu. Darbtumas amiams bgant gijo socialin pras-
m. Tinginys Lietuvoje visada buvo peikiamas. Laisv mog diugina dar-
bas, todl jis tapo ne tik egzistenciniu poreikiu, bet ir dvasine vertybe.
Ilgus imtmeius lietuvi tautos siekis buvo Icts.c. Laisv visada sie-
jama su teisingumu. 1tcsc tr ictstnguncs aminas kiekvieno doro lietu-
vio siekis. Lietuvoje amius kurta bendruomen gijo nekainojam ver-
tyb !.cstngun. Pagonio lietuvio santykiai su kosmosu, gamta, pauk-
iais ir glmis paenklintas dvasingumo, kuris stiprino icuits|un iti-
kimyb savo kalbai, paproiams, Tvynei.
2.2. Kultra ir ugdymo turinys
Kultra mogaus sukurt materialini ir dvasini grybi vi-
suma. Tai bet koks moni ar gamtos pertvarkymo pagal verting idj
rezultatas. Kultros rezultatai materialins ir dvasins grybs:
mokslas, menas, technika, paproiai. Kultra visada lemia ugdymo
turin.
iuolaikin dvasin kultra atsilieka nuo materialins kultros. Pas-
tarj imtmet monija spariai kuria sau patogesn, lengvesn gyveni-
m. i dien pragmatikas mogus dvasinius reikalus nustm al:
jais rpinamasi tik tiek, kiek tai utikrina jo komfort ir laisv. Atsiranda
poreikis saugoti jaunim ir suaugusius visuomens narius nuo dvasinio
nuosmukio. Todl dvasin mogaus pltra, kultrinimas turi tapti vienu
svarbiausi ugdymo tiksl.
Pagrindins kultros sritys: mokslas ir menas; technika; moral ir
paproiai; religija ir dvasingumas. Pedagogika ir edukologija priklauso
moksl, kuri objektas yra ugdymas, sistemai.
Ugdymo perspektyva ugdyti gimt mogaus poreik inoti, vis
gyvenim dirbti ir kurti. Tobuljimas suprantamas kaip mogaus pri-
gimtini fizini ir dvasini gali, saviraikos stiprjimas.
97
UGDYMO PAGRI NDAI
Tobulinimo iccnnc|cgtjcs ugdymo proceso aprpinimas ugdymo
priemonmis ir j taikymas praktikai. Tai perspektyvi materialins kul-
tros sritis.
1ccnnt|c puikus mogaus pagalbininkas. Ji kuriama ir tobulinama
siekiant palengvinti gyvenim ir buit. Rct|tc iccnntn pczcng pc|cn|it !.c-
stntcns pcrct|tcns icn|tnit. Jau iandien Lietuvoje ir pasaulyje aktualios
ekologijos problemos: gamtos utertumas ir nauj lig grsm. Kiekvie-
nas Lietuvos pilietis turt rpintis, kad nuolat mat pavojus aplinkai
ir mogui.
Mcicrtc|tnc |u|iurc ||csics, jctgu jct .c!c.cus |.c|t/t|ucit tr gc|us spc-
ctc|tsict. Todl btina tobulinti vietimo sistem, kad ji galt rengti
darbuotojus, kurie sugebt dirbti rinkos ekonomikos slygomis. Lie-
tuvos ugdymo institucijoms iandien ikilo nelengva problema po-
reikis tobulinti pai vietimo sistem ir taip prisidti prie alies kul-
tros pltros.
vietimo politika turi utikrinti permanentin diferencijuot jau-
nosios kartos ir suaugusij ugdym pagal j norus ir gebjimus, nuo-
lat stiprinti ugdytini jgas, didinti j savarankikum, skatinti kry-
bingum.
S.tcitncs tr pc|tit|c visada buvo glaudiai susij. Tiek Platonas, tiek J.
F. Herbartas vietim laik politikos rankiu, nes, j nuomone, kaip tik
ugdymo institucijos rengia bsimuosius valstybs pilieius, valstybs po-
litikos vykdytojus. Remiantis tokia politikos ir ugdymo samprata totali-
tarinje Soviet Sjungoje buvo ugdomi valstybins politikos tarnai, to-
dl nukentjo laisvos, aktyvios, krybingos asmenybs ugdymas. ian-
dien posovietiniuose kratuose gerai matomi tokios politikos padariniai:
vyresnioji karta lojals vykdytojai, nekrybingi ir neiniciatyvs.
Valstybs politika yra ir bus demokratika, jeigu pads bendruome-
nei tenkinti kultros (vietimo) poreikius. Efektyviai jaunim ir suau-
gusiuosius manoma ugdyti tik atlikus esmin ugdymo turinio ir me-
tod pertvark.
Reikia aprpinti vietimo institucijas moderniomis mokomosio-
mis priemonmis, pirmiausia kompiuteriais. Nors jau parengta nema-
ai vadovli, kuri turinys orientuojasi demokratini Europos ir kit
ali patirt, vis dlto dar daug pastang prireiks rengiant originalius
98
lietuvikus vadovlius. Juose pltojamos tautins ir patriotins idjos ne-
turi itirpti visuotins globalizacijos kontekste.
Ugdytinius kultrinti (prusinti) nemanoma, jei socialins aplinkos
moral bus ema. Moral visuomens dorovs rodiklis. Tik moralioje ap-
linkoje formuojasi dorovinga asmenyb. Danai dorai gyventi sunku. Elg-
tis dorovingai ugdytiniui gali padti nuolat ugdytoj stiprinamas tikji-
mas. Dorovs normos tai Dievo valia, kuri saugo monij nuo praties.
2.3. Religija ir ugdymas
Religija konservatyviausias kultros reikinys. Daugel ami
nesikeiia tikjimo tiesos. Pastarj imtmet itin spariai pltojosi ateis-
tin mintis, todl teologai, religij istorikai ir filosofai pradjo keisti kai
kuri religijos ties samprat, m kitaip jas interpretuoti, naujai aikin-
ti. Atsirado religij ir banyi vidini prietaravim. Ateizmas atmeta
religij kaip smons form, prieing mokslui ir socialinei paangai. Ta-
iau ar teisingi ie ateizmo ideolog teiginiai?
Tikiniam mogui religijos tiesos svarbesns u mokslo tiesas. Ko
nepajgia iaikinti mokslas, iaikina religija. Todl daugeliui atrodo,
kad religija ir mokslas vienas kit papildo. Religija visada buvo dvasinio
gyvenimo ir dvasins kultros elementas. Ji sudaro svarbi bendrosios
visuomens kultros dal, kuri yra dvasingum ugdanti, mobilizuojanti,
ilaisvinanti jga.
Daugiausia tikinij ipasta krikionyb. iandien pasaulyje yra
apie 1,5 milijardo krikioni, i j 800 milijon katalikai. Norint su-
prasti krikionikojo ugdymo vertybes, reikia gilintis fundamentaliuo-
sius krikionikojo ugdymo teiginius, kylanius i Evangelijoje aprayto
Jzaus Nazarieio gyvenimo, jo darb ir tikjimo.
Evangelijoje pagal Jon istorin asmenyb Jzus Nazarietis skelbia-
mas visybine, pasaul tveriania Btimi. Jis Dievas ir mogus, Dievo
Snus, kuris teikia monms vies, inias apie tai, kaip gyventi ir ne-
mirti, kuris byloja Dievo vardu. Jzus apreik DievMeil. Kad pelny-
tum Meil, reikia tik vieno dalyko mylti vienas kit. Pats Jzus yra ir
Dievas, ir mogus, dvasia ir materija, Meil ir Tiesa. Dvasia tai odis,
kurio forma garsas, o turinys mintis.
99
UGDYMO PAGRI NDAI
Jzaus Nazarieio mokymas reguliuoja moni tarpusavio, kartu ir
visos visuomens nari santykius, taip pat apima j santykius su valsty-
be. Krikionyb moni lygybs principu grindia socialinio teisin-
gumo samprat. Jei Dievui visi mons lygs, tai ir valstybei bei visuo-
menei jie taip pat turi bti lygs. Dievas yra Tiesa, todl jis reikalauja
gyvendinti teisingum. Teisingo gyvenimo pagrindas pagalba skurs-
tantiems, nelaimingiems monms. Todl moni santykiai saistomi do-
rovs norm 10 Dievo sakym, Dekalogo.
Bendriausias krikionybs moralinis principas Meil. Kristus lai-
komas meils pavyzdiu, nes jis i meils monms, kad jie bt igelb-
ti, atpirkus j nuodmes, jo mirti ant kryiaus. Todl Meil didiausia
dievikoji vertyb, tas matas, pagal kur, atjus pasaulio pabaigai, per
visuotin teism, bus vertintas kiekvienas mogus. Tik mylintieji gaus
palaiming aminj gyvenim Dangaus karalystje. Todl Jzaus misija
igelbti monij nuo blogio ir sukurti laiming gyvenim emje. Tai
pasiekti galima, jei mons tiks jo mokymu, myls vienas kit ir darys
gerus darbus. Jis skelb visuotin meil.
Kryiaus kultas tai krikioni auksmas gelbtis darant gerus dar-
bus. Kas t auksm igirsta, tampa Jzaus mokiniu. Jzus ir Banyia
ragina atsiverti Meilei, Tiesai ir viesai, kad bt igelbtas pasaulis.
Jis taip pat ragina atsiversti tuos, kurie gyvena ne pagal meils sakym.
Atgaila grimas prie Dievo meils, kuri tobulina monij.
mogus, stengdamasis mylti kitus mones, nukryiuoja savo
egoizm. Nesavanaudikos meils pavyzdys tv meil savo vaikui.
Jie pasiry paaukoti savo sveikat, siekius ir svajones, jei tik vaikui ko
nors trksta. Vaiko santykiai su tvais primena Jzaus santykius su savo
tvu, kuri pagrindas paklusnumas.
Tv ir pedagog meil i esms nesiskiria, tik pedagog meil dau-
giau dvasin, nes ji perengia buities rpesius, siliedama auktesn
dvasin kultros srit moksl, men. Todl nc|icjc csncn|c iurci ci-
st.crit nc|tntcns |ctp !.cstngc zncgcus nct|c. Kctp ic pcstc|it
Rct|tc pcztnit jcunuc|tc prtgtnij jc sitprtstcs tr st|pnstcs puscs,
pc!cit ug!itntut j.ct|it sun|unus stc|tcni !.cstncs |u|iurcs |rcn!cs,
|uit jcunc zncgcus |t|tnc .c!c.u, ncs ict |rt|sctcnts|cstcs pc!cgcgt-
|cs csnc.
100
Kai jaunuolis atsiveria Dievo meilei, nelieka vietos egoizmui, pyk-
iui, pavydui, nemonikumui. Taiau ir tikintieji neivengia nedarnos,
pykio, gin. K tai reikia? Gal meil, kaip darnos veiksnys, yra labai
silpna?
Ne, visos gyvos btybs emje gali perengti darnos ribas ir patek-
ti chaos, nes nestengia ivengti prietaravim. Joms dl to nra geriau,
todl ilgimasi harmonijos. Vadinasi, ir per konfliktus siekiama darnos.
Tai aminas monijos siekis. Nukrypimas nuo normos suprantamas kaip
blogis. Darna ir blogis yra ne prieingos, bet viena kit papildanios
kategorijos. Nukrypimus lemia aplinka, kurioje asmenyb formuojasi.
Ta aplinka eima, mokykla, referentin grup. J paprastai reguliuoja
darnos ar nedarnos procesai. Aplinka ugdo mog ir skatina apsisprsti,
laikytis fizinio ir dvasinio gyvenimo norm ar paklusti nedarnai.
Be eimos, socializacijos vyksmui didel reikm turi religija. Soviet-
meiu religijos taka visuomenei, kartu ir socializacijos procesui, majo.
Taiau suirus SSRS ir atkrus nepriklausomyb, religija ioje srityje vl
vaidina svarb vaidmen.
Kcrtc scctc|tzcctjcs |ct|cicrptu !cug !cncstc iurt |uit s|trtcnc stc|c.c!ct.
jcs /un|ctjcs.
.cri|tnts crtcnic.tncs stengiamasi suformuoti atitinkam tikji-
m, teigiam poir religijos, pilietines visuomens vertybes;
c|gcstc rcgu|tc.tncs vykstant masinms religinms apeigoms pro-
paguojamas religines ir visuomens doro elgesio normas atitinkantis
elgesys;
gct|csitngunc /un|ctjc realizuojama vairiomis gailestingumo ir
labdaringos veiklos formomis tiek paioje organizacijoje, tiek ir u jos
rib;
|cnpcnscctnc /un|ctjc harmonizuojamas tikinij pasaulis, pa-
dedama jiems suvokti savo problemas, ugdoma dvasin atspara vairiems
dvasiniams sukrtimams ir nemalonumams;
ug!cncjt /un|ctjc tai mogaus religinis ugdymas, grindiamas
humanizmo dvasia.
Reikia atminti, kad !crc.c t|gc !crc.tntc ug!icjc tr ug!itntc !tc|cgc
.ctstus. Ugdymas visada dialogas, keitimosi vertybine informacija pro-
cesas. Tik gaila, kad nei bendrojo lavinimo, nei auktosiose mokyklose
101
UGDYMO PAGRI NDAI
io susikalbjimo meno nemokoma. iandien ugdytojai daniausia apsi-
riboja draudimais.
Ugdymas grindiamas prigimties pradmen pltote. Negalima da-
ryti nieko, kas viryt mogaus jgas arba neinaudot jo galimybi. Tai
harmoningo fizinio ir dvasinio vystymosi prielaida.
Ugdymas turi stiprinti dvasi. monija per amius kr vertybes,
kuri mons turi siekti, kad sigalt darna. Tos vertybs Darna, Tie-
sa, Teisingumas, Patikimumas.
Literatra
1. *Jovaia L. ( 2002). Edukologijos vadas. Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla, 226 p.
2. *Jovaia L. (1997). Krikionio ugdymo prielaidos ir metodas // Lietu-
vos edukologija. Vilnius, p. 123129.
3. Kuinskas V., Kuinskien R. (2000). Socialinis darbas vietimo siste-
moje. Klaipda: Klaipdos universiteto leidykla, 203 p.
4. Leligien I., Banien E. (1998). Ugdymas mikroaplinkoje ir mikro-
aplinkai // Edukologijos idjos Lietuvos vietimo sistemos modernizavimui.
Kaunas: Technologija, p. 444449.
5. *Maceina A. (1976). Religijos filosofija. 1 d. Putnam.
6. Matulionis A. (2002). Sociologija. Vilnius: Homo libes, 197 p.
7. *Religijos pedagogika. T. 1, 2, 3 (1996). Kaunas: Lietuvos katechetikos
centro leidykla.
8. Retzinger J. (1991). Krikionybs vadas. Vilnius: Katalik pasaulis,
222 p.
9. *Starfeldt E., Mathiaseu Ch. R. (1999). Pedagogika ir demokratija. Vil-
nius: Aidai, 142 p.
10. *alkauskis S. (19271932). Visuomeninis aukljimas. Kaunas: Raids
spaustuv, 198 p.
11. Trimakas K. A. (1998). Tikint brsti. Kaunas: Lietuvos katechetikos cen-
tro leidykla. 370 p.
12. mogaus dvasinis pasaulis (1996). Kaunas: Technologija, 245 p.
102
3. PSICHOLOGIN UGDYMO PARADIGMA:
ASMENYBS RAIDA IR UGDYMAS
Ugdymo moksle ypatinga reikm teikiama gyvenimo psichologijai
ir psichologinei diagnostikai. Ugdant itin svarbu gerai imanyti psicho-
logijos dsnius, atsivelgti asmen amiaus ypatybes ir individuali-
sias savybes, kurias btina nuodugniai itirti. iuos dalykus dert isa-
miau aptarti.
mogaus gyvenimas keiiasi: vyksta fizinio, psichinio ir sociali-
nio brendimo procesas. Rct!c tr |ctitncsts titn rs|us .ct|sicjc, pccug-
|sicjc tr jcunsicjc. Tada ypa spariai vyksta kiekybiniai ir kokybi-
niai gimt ir gyjam savybi pokyiai. Augant ir brstant formuoja-
si asmenyb.
eima, ikimokyklins ugdymo staigos, mokykla, kariuomen tai
visuomens pagalba individui gyvendinant vystymosi udavinius. Ug-
dymas turi skatinti kiekvienos asmenybs raid, padti reiktis ir atsi-
skleisti individualybei.
Vis pripastama, kad be veiklos asmenybs raida beveik nemano-
ma. Todl ypating dmes reikia skirti ugdytini vairios veiklos ir j
gyvenimo organizavimui, visokeriopai j aktyvumo ir savarankikumo
pltrai. odio poveikis gana danai nra veiksmingas. vairi veikla pa-
deda greiiau gyti gyvenimo patirties, moko siekti asmenins laims,
derinant tai su pareiga tautai, Tvynei, monijai.
mogaus raidos mokslini tyrim itakos antikos filosof ir peda-
gog darbai. Aristotelis pirmasis pateik amiaus periodizacijos lentel.
103
UGDYMO PAGRI NDAI
Jo teorij apie asmenybs psichin raid vykstant ugdymo procesui to-
liau pltojo J. A. Komenskis, . . Ruso, vliau R. teineris (Steiner). i
problema naujausiais laikais tapo psicholog prerogatyva.
Susipainkime su bendriausia psichikos raidos periodizacija, patvir-
tinta 1965 m. psicholog simpoziume (19 pav., Guas A., 1981).
19 pav. Amiaus tarpsniai
Ilgaamyst 90 m. 90 m.
ir daugiau ir daugiau
Vyrai Moterys Trukm
10 dien1 m.
13 m.
47 m.
Antroji vaikyst 812 m. 811 m.
Paauglyst 1316 m. 1215 m.
Jaunyst 1721 m. 1620 m.
Pirmasis brandos 2235 m. 2135 m.
tarpsnis
Antrasis brandos 3660 m. 3656 m.
tarpsnis
Pagyvenusio amiaus 6174 m. 5674 m.
tarpsnis
Senatv 7590 m. 7590 m.
Tarpsnio
pavadinimas
Kdikyst
Ankstyvoji vaikyst
Pirmoji vaikyst
104
Psichologas J. ernius pateikia kitoki amiaus periodizacij:
Ikimokyklinis amius iki 6 met.
Vidurin vaikyst 612 met.
Paauglyst 1218 met.
Jauni suaugusieji 1835 met.
Viduramiai (vidutinio amiaus) suaugusieji 3565 met.
Pagyven suaugusieji daugiau nei 65 met (1992).
R. J. Havighurstas (Havighurst, 1948) nusako vystymsi kaip gyve-
nimo udavini sprendim. S. Froidas kreip dmes biologinius (Freud,
1964), o E. Eriksonas visuomeninius veiksnius (Erikson, 1963). Anot E.
Eriksono, mogaus gyvenimas yra gyvenimo krizi sprendimas. Jis vel-
gia 8 krizes, kurias reikia pozityviai isprsti, kad gyvenimas skmingai
klostytsi:
I kriz (1218 mn.) susikuriamas sitikinimas, kad pasaulyje
gera gyventi.
II kriz (1,5 3m.) autonomijos kriz.
III kriz (36 m.) iniciatyvos ir kalts kriz.
IV kriz (611 m.) Ego tapatybs kriz.
V kriz (1118 m.) paauglysts kriz.
VI kriz (1835 m.) intymumo ir izoliacijos kriz.
VII kriz (3565 m.) viduramio kriz krybingumo ir udarumo,
stagnacijos kriz.
VIII kriz (po 65 m.) integruotos darnos arba desperacijos
kriz (1963).
Tyrimai rodo, kad mons per vis savo gyvenim igyvena bent
vien psichologin kriz.
B. Blumas (Bloom, 1964) iskiria asmenybs vystymosi jautriausius
periodus, t. y. intelekto pagreitjusio vystymosi tarpsnius:
nuo gimimo iki 3 met regimojo suvokimo jautrusis periodas;
nuo 2 iki 5 met imokstama kalbos;
iki 4 met vystosi jutimai ir intensyvja protin veikla;
nuo 5 iki 7 met ypa spariai tobulja klausa;
nuo 14 iki 20 met tobulja matematiniai sugebjimai.
Intelektas skmingai ugdomas mokytinais momentais. Kai fizikai
individas tam yra subrends, visuomen reikalauja, o individas yra pasi-
105
UGDYMO PAGRI NDAI
rengs atlikti tam tikr uduot tai ir yra mokytinasis momentas. Mo-
kymosi rezultatai bus prasti, jei pradedama mokyti prie moment, ir
labai geri, jei mokoma mokytinu momentu.
Pavelkime mogaus raid (vystymsi) remdamiesi V. erniaus
amiaus periodizacija ir jo poiriu udavinius bei problemas, kylan-
ias mogaus gyvenime nurodytais amiaus tarpsniais (1992).
3.1. Ikimokyklinio amiaus vaik vystymasis
ia trumpai apibdinami ikimokyklinio amiaus vaiko vystymosi ir
ugdymo udaviniai.
Ugdymo ir ugdymosi udaviniai yra ie:
Mokytis bendrauti, vaikioti ir jaustis saugiam.
Naujagimis, dar bdamas motinos siose, girdi garsus, todl vos
gims jau po 3 dien pradeda skirti motinos bals. Jis gerai girdi. Ma-
daug po 2 mnesi pradeda skirti ir gimtosios kalbos intonacijas: jos jam
tampa mielesns u svetim kalb garsus, kuriuos girdi per radij ar te-
levizori. Kdikio patyrimas pradedamas kaupti prie kelis mnesius iki
jam gimstant, kai dauguma tv dar nesuvokia, kad jau vyksta jo pirmi-
nio mokymosi procesas, kad jis daug k reaguoja. Todl tvams dabar
kaip tik laikas juo domtis, nes tai jau yra spariai besiformuojantis vai-
kas, kurio gimimas kasdien artja. Motinos netinkamo elgesio padariniai
labiausiai irykja, kai kdikiai gimsta su alkoholizmo ar imuniteto de-
ficito (AIDS) sindromais. Tokiais atvejais normali raida sutrinka.
Iki 2 mnesi vaiko aki raumenys prastai isivyst, todl jis silpnai
mato tik bendrus kontrus 1 metro atstumu. 2 mnesi kdikiai prade-
da rykiau matyti daiktus trimatje erdvje. Nuo iol jie pradeda ir yp-
sotis. I pradi kopijuoja grimas, vliau ima smoningai ypsotis, nes
patiria, kad tuomet su jais mieliau bendraujama.
Naujagimiai daug verkia. Verkia, kai yra alkani, verkia, kai su jais
nebendraujama. Pagal verksm jau galima skirti, ko vaikui reikia.
||t 1 nci .ct|cs iurt |c|ct !cug |c tsnc|it, |c! gc|ci cistsicit cni |cj tr
prc!cit |c||cit. Kc| .ct|ct ncrc |tc|cgts|ct su|rcn!, j tsnc|it .ct|sctcit ncpc-
.|sic. 615 ncncst .ct|ct jcu pcjcgus su sucugustj pcgc||c tr jtcns s|cit-
ncni prc!cit .ct|sctcit.
106
Per pirmuosius 2 metus vaikas itin spariai vystosi fizikai (panaiai
suaktyvja vystymasis paauglysts metais), todl suaugusieji, tai inoda-
mi, turt sudaryti tam kiek galint palankesnes slygas.
Jau pirmaisiais gyvenimo metais vaikas turi veikti I kriz (1218
mn.), kai susikuriamas sitikinimas, kad pasaulyje gera gyventi.
Vaikas pradeda suvokti, kad ne visada gera iame pasaulyje. Kartais
jam alta, nes jis lapias, kartais jis nori valgyti, bet jam neduoda, kartais
jam nuobodu, kai jis vienas ir jam stinga dmesio. Todl pirmaisiais me-
tais itin svarbs motinos ir vaiko santykiai ne tiek svarbu, kiek yra t
kontakt, kiek j kokyb. Reikia ne tik kdik pamaitinti, bet ir apglbti,
svarbi motinos raminanti iluma, jos ypsena, jos kalba. Pasitikjimas lei-
dia motin ileisti i aki, nes ji yra tapusi ne tik matomu, ioriniu, bet ir
vidiniu jo ramsiu.
Prc!tnts .ct|c prtstrtstncs prtc ncitncs iurt |c|ct !t!c| rct|sn (pcc
nuc 3 t|t ncn.), ncs nuc ic prt||cusc .c|csnt rst sitpruncs. |ncctntcn
ncitncs tr .ct|c rstut ncuzstnczgus cr ncsusitprcjus pcr ptrnucstus ircjus jc
g.cntnc ncius, .c|csnc .ct|c cictits pcrc!s, |c! jts ncsugc|c uzncgzit pcsic-
.t rst tr !c|its !ztcugsnu |ct s|cusnu su |ticts. Mes matome, kad iais
laikais yra nemaai moni, kurie neturi tikr draug arba nesugeba su-
kurti tvirtos eimos, todl negalima pavirutinikai irti tv ir vaiko
santykius, besiklostanius pirmaisiais jo gyvenimo metais. Gera gyveni-
mo pradia sveiki genai ir stiprus ryys su motina ir tvu.
Imokti kalbti.
Tai reikia tarti prasmingus garsus. Atrodo, kad kdikis tam yra su-
brends dar gerokai prie tai, kai pradeda kalbti. Jau 2,5 mnesi vaikas
stengiasi atlikti judesius, panaius tuos, kurie atliekami tariant kalbos
garsus. Jie lavja kdikiui aidiant. aisti jis pradeda trei mnes. Pir-
mieji aidimai koj ir rank judesiai, ypsniai ir gars tarimas.
eeri met vaiko odyn jau sudaro 25003500 odi. Vyresni
klasi moksleiviai supranta iki 80 000 odi. Mergaits ioje srityje len-
kia berniukus.
1tn|cntcustcs |ct|cs nc|it |c||cs, |ct .ct|ut 1218 ncncst. jct jts iuc
|ct|cicrptu nctsnc|s |c||cit (ictp nuitn|c, |ct su juc nc|c||cnc), ict nctgtcnct
pc.ct|s jc .sinst. Kc||c rcts|tcnt jcusnct. jct |c||c ncci|tc|c stcs /un|ctjcs,
tn!t.t!cs ncgc|t prtstict|it.
107
UGDYMO PAGRI NDAI
Mokantis kalbos labai reikmingi socialiniai skirtumai. Vaik, augan-
i eimose, kur daug raoma, skaitoma, klausoma, platesnis odynas. ia
atsilieka eim, kur daniau dirbama su rankiais ir daiktais, vaikai.
II kriz (1,53 m.) autonomijos kriz (sugebjimas bti nepriklau-
somam nuo gdos ir abejoni).
Kdikio pasitikjimas motina ir pasauliu leidia jam tapti savaran-
kikam. Jis turi savo vali ir j bando vykdyti. Nuolat kartoti od ne
bdinga daugeliui 13 met vaik. Atsiranda poreikis visk daryti pa-
iam, o mokjim, ini, gdi dar nra. Todl vaikai prieinasi, neigia
suaugusij reikalavimus, usispiria. Taigi irykja 3-ij met kriz.
Formuojantis savimonei, vaikas pradeda suvokti savo norus, todl nei-
vengiami tv ir io amiaus vaik konfliktai, kylantys dl vairiausi
prieasi, pavyzdiui, dl valgymo, prausimosi. Vaiko negatyvizmas
daniausiai inyksta ketvirtaisiais jo gyvenimo metais.
Vaikas mato savo nepakankamas galias. Nuolatin priklausomyb
nuo kit j veria abejoti savo sugebjimu bti savarankikam. io am-
iaus vaikai, jei j pakankamai nekontroliuoja suaugusieji, per anksti i-
siugdo sins bei gdos jausm (t. y. imoksta ant savs pykti).
Vaikai, kurie neisiugdo savarankikumo dl pernelyg griet ar per
daug leidiani tv, pradeda save kontroliuoti impulsyviai. Baim pra-
rasti savikontrol slopina j saviraik, dl to jie ima savimi abejoti, sa-
vs gdytis, o tai menkina j savigarb.
Auganios ir besiformuojanios asmenybs konfliktas vaikas trykta
energija, nori ibandyti jgas ir visa tai, kas nauja, o asmenybs dalis,
kuri brsta orientuodamasi suaugusio mogaus nuostatas, nuolat egza-
minuoja, ar jo motyvacija ir veiksmai yra tinkami.
Vct|ut rct|tc pc!cit tsstug!it cisc|tngun, |ci |criu tr |ctsit !ztcugits g-
.cntnu. Jei Supcrcgc pasidaro per grietas, jei per stiprus kalts jausmas ir
vaikas pernelyg save kontroliuoja, varo, jo asmenyb nyksta. Jei io am-
iaus vaikas neisiugdo iniciatyvumo, suaugs kenia nuo psichosomati-
ni reikini. Kita vertus, vaikai gali pasidaryti itin valdingi, netoleranti-
ki, norintys ugniauti kit iniciatyv, o ne kreipti j tinkama linkme.
Imokti kontroliuoti alinimo funkcijas.
Tutinimosi nervai labai retai isivysto, kol vaikui nesukako 23,5
met, todl visika savikontrol manoma, kai jis yra beveik penkeri.
108
Tada vaikas pats sugeba tvarkytis, kad bt varus ir sausas. Per anksti
pradjus vaik to mokyti danai patiriama neskm.
Vct| rct|tc nc|it pc||usit sctncs, .tsucncncs rct|c|c.tncns. Pratini-
mas kontroliuoti ias funkcijas pirmasis moralinis aukljimas. Mano-
ma, kad is laikotarpis turi takos vaiko asmenybs raidai, formuoja jo
charakter.
Gebti suprasti realyb.
Iki 67 met vaikams atrodo, kad viskas, k jie mato ar valgo, visa,
kas juda (mons, gyvuliai, automobiliai ir kt.), yra gyvi. Pagaliau ma-
daug 12 met vaikai suvokia, kad tokie yra tik biologiniai organizmai.
Bet pasitaiko, kad kai kurie paaugliai ir suaugusieji vairius objektus (Sau-
l, kalnus ir kt.) laiko gyvais, kartais tai ireikia poezijoje.
Vaikai jauiasi es viso pasaulio centras: jiems atrodo, kad mons
sukr medius, Saul, Mnul, vaigdes, liet, t.y. visa, k jie aplink
save mato. Tik vliau, bdami 911 met, suaugusiesiems iaikinus, pra-
deda suvokti, kad ne mons yra gamtos krjai. Vaikika mstysena
atsispindi pasakose, kur vrys, paukiai ir mediai geba kalbti. Anot
senovs graik, dievai sukr ir dang, ir Saul, ir met laikus, ir kalnus,
ir medius.
Sucugustcjt iurt pc!cit .ct|cns suprcsit, |c! Vtsci su|urc nc zncncs.
Imokti skirti gera ir bloga ir isiugdyti sin.
Vaikas simena tv pagyrimus, draudimus, barim, taip pat j mei-
ls apraikas. Tai vertybi sistemos ir charakterio formavimosi
pradia.
Judr 36 met vaik gali persekioti kalts jausmas, kad jam vis-
kas domu. Jis daug juda, klausinja ir suaugusiesiems kelia nemaai
rpesi, todl ie slopina vaiko iniciatyvum ir kaltina, kad jis ne-
klauso. Prasidjus III iniciatyvos ir kalts krizei, nuolatin kritika
gali uslopinti vaiko aktyvum ir iniciatyv, jis gali prarasti pasitik-
jim savimi.
Negerai, jei maylis paveriamas dresavimo objektu. Tv pedan-
tikumas (vaik barimas, muimas, nuolatiniai priekaitai) skatina nega-
tyvizm, nepaklusnum, usispyrim, agresyvum, netgi iaurum. Sil-
pnos nerv sistemos vaikai tokiomis slygomis ima jausti savo nevertin-
gum, todl pradeda meluoti, gudrauti, auga bails prisitaikliai.
109
UGDYMO PAGRI NDAI
3.2. Vidurin vaikyst
612 met vaik raid apibdina svarbiausieji iuo laikotarpiu
kylantys udaviniai:
ijus i nam silieti savo draug grup;
tobuljanio kno galias panaudoti aidiant;
engti suaugusij svok ir emocij pasaul.
Vidurins vaikysts ugdymo tikslai:
Lavinti sugebjimus, reikalingus aidiant.
Sugebjimai, reikalingi aidiant paprastus aidimus, gyjami toliau
tobuljant nerv ir fizinei sistemai. Didieji raumenys isivysto pirmiau-
sia, o smulkieji vliau. Todl tvai neturt reikalauti, kad vaikai tiktai
mokytsi ir tuiai neleist laiko aidimams. I io amiaus berniuk lau-
kiama, kad jie, aisdami fizinius aidimus (krepin, tinklin, futbol),
bgiodami, plaukiodami ir kt., sugebs bti pranaesni u mergaites. 1c-
!c| |crntu|us rct|ci s|citnit nuc|ci ircntrucits, |c! jtc |ui .t|rus tr sitprus.
Antraip jie bus vadinami lepnliais, dl to j statusas bendraami gru-
pje gali smarkiai palyti. Be to, siekiant ger rezultat, stiprja valia ir
nelieka laiko dykinti.
Mergait gali ir nebti fizikai pajgi, gera sportinink, bet jei yra
tvarkinga ir maloniai elgiasi, draug vis tiek bus vertinama.
Mokytis velgti save kaip besivystant organizm.
io amiaus vaik raumenys greitai vystosi, susiformuoja prastin
kno laikysena (isitiess, susikprins). Susidaro varos, valgymo, mie-
go proiai. Graiems, energingiems, savimi pasitikintiems vaikams leng-
viau jie danai kit vaik ir suaugusij yra mgiami ir giriami. Sun-
kiau ne tokiems ivaizdiems, ypa mergaitms, dl to jos gali pasidaryti
lidnos ir pradti alintis bendraami.
Mc|icjct tr ic.ct iurt .ct|cns pc!cit prcitnit prtc s.crcs, i.cr|cs,
!tcnci.cr|cs, ncigt !tcics, s|citnit !ts|uiucit cptc grcztc scnprci.
Lytinis potraukis iki 910 met dar nepasireikia, bet lytikumas vai-
kus domina. Tvams ir mokytojams tai kartais kelia nerim. Pcr cncicnt-
jcs tr /tztc|cgtjcs pcnc|cs nc|cnits cptc g.un tr zncnt !cugtntnst gc|tnc
.ct|us pcrcngit pccug|sics tr jcunuc|sics ts|cn!ncns.
110
Imokti bendrauti su savo bendraamiais.
Vaikai turi turti draug, imokti bendrauti su bendraamiais. Jie
daug laiko praleidia ne eimoje, todl bendraudami su kitais vaikais
imoksta bti grups nariais. Socialinio elgesio imokstama visam gyve-
nimui. Jau devynmeio bendravimas rodo, koks jis bus 50 met. Nors
tuo metu vaikai daniausia buriasi atskiras berniuk ir mergaii gru-
pes, taiau juos domina ir prieingos lyties atstovai. Daugelis j imoksta
skmingai bendrauti su kitos lyties asmenimis.
1c.ct tr nc|icjct iurci ztncit, |c! stc cnztcus .ct|cns scctc|tnts |cn-
!rc.tncs rc titn s.cr|us. Ncrtni suprcsit nc|tntc sc|nt tr ncsc|nt prtczcs-
its, rct|tc ci|rctpit !cncsj j jc scni|tus su |cn!rccnztcts.
Imokti vyro ar moters socialin vaidmen.
Vidurins vaikysts tarpsniu imokstama bti berniuku ar mergaite.
Pirmaisiais mokykliniais metais berniukai ir mergaits fiziniu poiriu
nelabai skiriasi. Mergaits mgsta judriuosius aidimus ne maiau nei
berniukai, todl yra tokios pat stiprios ir itvermingos kaip ir jie. Taiau
jau ankstyvaisiais jaunysts metais jos pradeda nebepajgti lygintis su
berniukais aisdamos lauko aidimus. Apie vaikysts vidur, madaug
910 met, berniuk ir mergaii kn fiziniai duomenys ir cheminiai
organizme vykstantys pokyiai ima skirtis.
Berniuko ir mergaits elgesio (vaidmens) imokstama jau eimoje.
Jis tobulinamas bnant tarp draug, draugi ir vairiose visuomens ins-
titucijose. 8rsicnitcns .ct|cns s.cr|u, |c! j nc|icjct |ui tr .rct, tr nc-
icrs, |c! jcts gc|ci sc|it, nciit .rts|cs tr ncicrts|cs c|gscncs pc.z!j.
Imokti skaityti, rayti, skaiiuoti.
Iki 6 met vaiko pirt nervai dar nra taip gerai isivyst, kad gal-
t valdyti smulkiuosius rankos raumenis, todl jis nesugeba graiai ir
greitai rayti. Lygiai taip pat ir mokyti skaityti geriausia pradti ma-
daug 7 met. Tada tiek jo aki nervai, tiek raumenys yra pakankamai
isivyst, kad vaikas galt sekti puslapyje raides.
JAV atlikti tyrimai parod, kad danai vaikai per anksti (nuo 56
met) pradedami mokyti skaityti ir rayti. Tuomet tvams ir pedagogams
reikia sugaiti nemaa laiko. Daugelis vaik labai greitai imoksta skai-
tyti ir rayti, jeigu to pradedama mokyti nuo 7 met, nes j nerv ir rau-
men sistema jau bna tam pasirengusi.
111
UGDYMO PAGRI NDAI
1c.ct tr nc|icjct iurt ztncit, |c! !cugunc .ct| gcnc grctict gc|t s|ctiit
it| |u!cnt 12 nci. Taiau skaityt tekst suprasti mokomasi vis gyveni-
m. Panaiai bna su raymu ir skaiiavimu.
Imokti svok, reikaling kasdieniame gyvenime.
Kai vaikas ateina mokykl, jis jau ino ir vartoja kelis imtus svok,
nusakani jo patirt, pavyzdiui: saldumas, apvalumas, pyktis, mei-
l ir kt. Svokos tai tarsi mstymo rankiai. Vaikas mokykloje imoksta
nauj, jas siedamas su turimomis susikuria keliolika tkstani savj s-
vok. Tos svokos i dalies yra nulemtos vaiko aplinkos, jo patirties. Jos gali
bti skminga pradia, bet kartais ir stabdys, trukdantis suprasti kitos aplin-
kos, kit taut, kitos kultros moni gyvenim. Pavyzdiui, miesto vaikas
gali nesuprasti kaimo aplinkos ir jo moni, lietuvis nelietuvi.
Mc|||c iurt suict|it gc|tn| sustpcztnit su |ti nc|||, |ti icui|t,
|ti .c|si|t zncncnts. 1ct p|cctc .ct| s.c|tnj suprcitn.
Sins, dorumo ir vertybi ugdymas.
Naujagimis neturi sins, o jo vertybi skal labai siaura: jam
pagrindin vertyb yra maistas ir iluma. Kdikis auga ir palaipsniui pa-
sta vertybes, imoksta skirti gr nuo blogio.
Sztnc sust/crnucjc ic.cns tr |titcns critntcstcns !rcu!ztcni tr s|citncni.
Identifikuodamasis su tvais, vaikas gyja vidin spjant ir smerkiant
bals sin, kuri yra j visur ir visada kontroliuojanti jga. Taip tvai diegia
vaikams pagarb doros principams. Vliau, anot J. Pja (Piagot), vaikas su-
vokia, kad normos yra reikalingos bet kokiai socialinei veiklai (nesvarbu, ar tai
bt aidimas, ar valstybs valdymas) reguliuoti. J. Pja yra sitikins, kad
vidurin vaikyst (611 met) yra pats palankiausias periodas imokti doros.
iuo laikotarpiu kiekvienam individui reikia veikti IV Ego tapatybs kriz.
L. Kohlbergas, remdamasis vairiais tyrimais, teig, kad ncrc|c /cr-
nucjcst pc|cpcnts:
Ptrncjt pc|cpc icrp 49 nci cn|si.cstcs ncrc|cs |ct|cicrpts. iuo
metu svarbiausia iorin kontrol: normas nustato kiti, j vaikas laikosi
todl, kad ivengt bausmi.
Anircjt pc|cpc icrp 1013 nci. Icrnucjcst sncntngcs, prtst!crtntnc
pcrct|tc nu|cnics ncrc|uncs. Vaikas jau bna perms kai kurias aplinkos
normas. Jis nori bti geras monms, kuri nuomon jam svarbi. Jis taip
pat gali nusprsti, ar kit poelgiai geri, ar blogi.
112
1rcctcjt pc|cpc nuc 13 nci. Nuc ic!c /crnucjcst ncrc|uncs pcgc| sc.c
pcitcs prtnctpus. Kartais tai vyksta sulaukus jaunuolio amiaus, bet bna,
kad toks moralumas i viso nesusiformuoja. Individas pripasta esant
konflikt tarp dviej socialiai priimtin poelgi ir pats bando nusprsti,
kaip elgtis. mons daro tai, kas, j nuomone, yra moralu, nepaisydami,
k kiti apie tai pagalvos (Kohlberg L., 1984).
Mokykla turi takos mokinio morals raidai: ia mokoma doros, re-
guliuojamas elgesys mokytojo draudimais ir paskatinimais, remiamasi
mokytojo pavyzdiu ir vaiko patyrimu, gytu bendraujant su mokyklos
draugais. Labai svarbu, kad mokiniai bendraut su vairaus amiaus abie-
j lyi mokytojais, nes mergaii ir berniuk vertybs anksti pradeda
skirtis. Berniukai labiau vertina jg, pasiekimus, o mergaits bendra-
vim, rpinimsi kitais, draugyst. Jie turi stebti savo lyties vyresnius
mones, kaip ie elgiasi vairiais gyvenimo momentais.
3. 3. Paauglyst
iuo amiaus tarpsniu vyksta trejopi itin svarbs pokyiai:
|tc|cgtntct,
nsinc, pcrspc|i.cs tr jcusn,
sc.s tr pcscu|tc scnprcics.
Lytinis brendimas paprastai vyksta nuo 12 iki 16 met. Per t laiko-
tarp berniuk ir mergaii knai pasikeiia labiau negu per vis gyveni-
m, iskyrus pirmuosius dvejus gyvenimo metus. Per metus vaikas gali
greitai uaugti ir pradti irti tvus ir pasaul jau visai nevaikikai.
Lytinis brendimas Europoje ir iaurs Amerikoje gali prasidti turint 10
11 met ir usitsti iki 1718 met. Apskritai mergaits lytikai subrsta
dviem metais anksiau negu berniukai.
K skirtinga paaugli branda reikia jiems patiems? Dvylikamei
ar trylikamei klasje danai pasitaiko, kad viena kita mergait jau b-
na fizikai subrendusi, o bendraamiai berniukai net nepradj brsti.
Dl to kyla nemaa problem, nes paaugliams rpi, kaip keiiasi j k-
nas, jie nuolat lygina save su kitais.
Prasideda V paauglysts kriz.
Paaugliui keiiantis fizikai, keiiasi ir jo mstymas: buvs konkre-
113
UGDYMO PAGRI NDAI
tus tampa abstraktus. Tai mstymo bdas, kurio esm sugebjimas su-
sieti dvi idjas, jas turti omenyje ir tuo paiu metu lyginti.
Pc.z!ztut, |u!cncs .ct|cs, cs ztncu, |c! ncncrtu |ctgit rucsit ncn !cr-
|, ncs irc|siu tsctit j |tcn zctsit su !rcugcts. Ztncu, |c! ncnc ic.ct |tictp gc|-
.cjc. jtc ncrt, |c! |uctcu gcrcs nc|tns. 8ci cs ncsu.c|tu, | jtcns rct|si, jctgu
nc|ctcus ||cgct. As csu .ct|cs, ic!c| nsicu |cn|rcctct. ncn |c|tcustct rupt, cr
pcstsc|s ts|cgit j |cu| cr|c |ctp ncnc nu|cus, jctgu ict tscts|cs. Suprcniu, |c!
jtcns ncnc c|gcss ncpcitn|c, icctcu !cugtcu gc|.cju cptc ict, |cs ncns |cu|tc.
As !cr ncgc|tu sc.c cictitcs sustcit su j cictitnt. Kc| |cs ncstjcuctu ncsncgtct nci
tr suprcs!cncs, |c! !c| ncnc ncitn|cn pcc|gt jtc gc|t jcusits ||cgct.
1cps pccug|tu, cs |tictp prc!c!u su.c|it ic. tr |ti zncnt pcrspc|i-
.cs. Dcr!cncs ||cgc, prc!c!u jcu!tnits nc !c| ic, |c! ncnc gc|t nu|cusit, cs
ztncu, |ctp ncnc ic.ct jcusts uz||up ncnc ncitn|cnct c|gtcnits. 1ctgt prc!c!u
j sc.c z.c|git j c|tnts.
Paauglysts metais ikyla ie udaviniai:
Nepriklausomumo siekis.
C. Giliganas (Gilligan) rao, kad paauglyst tai tas metas, kai vai-
kysts up silieja visuomens jr (1982). Vaikai pradeda suvokti, kad
visuomen i j laukia kitokio, brandesnio, elgesio. Paaugliams neretai
kyla klausimas, ar gali jie beatodairikai pasitikti suaugusiaisiais, kaip
tai dar iki iol.
iuo gyvenimo laikotarpiu irykja paauglio siekis planuoti ir veik-
ti paiam, neatsivelgiant tvus ir kitus suaugusiuosius, taiau emoci-
kai jis dar ilgai bna nuo j priklausomas. Vaikystje tvai atrodo visk
in ir gal, j tiesa bna neginijama. Taiau pamau vaikai pradeda
pastebti, kad tvai taip pat kartais klysta ir kad vaikai kai k ino geriau
u suaugusiuosius. Tai suprat, jie pradeda elgtis savo nuoira. Nepri-
klausomyb vaikai pamale gyja ir tarp savo draug, ypa jei dl to
susilaukia pripainimo. Vaikai vis daugiau laiko praleidia ne namuose.
Apskritai berniukai greiiau tampa savarankiki, nes juos tvai maiau
priiri. Daniausia mergaits namuose turi daugiau pareig: jos tvams
padeda rpintis buitimi ir jaunesniais eimos nariais.
Stc|tcni jcusntntc ncprt||cuscnunc nuc ic. tr |ti sucugustj, rct|tc
tsst|cts.tnit ts .ct|ts|c prt||cuscnunc. Pccug|s iurt cnccts|ct citic|it nuc ic-
., |c! gc|ci |cn!rcuit su |cn!rccnztcts tr .c|tcu su|urit sc.c sctn.
114
Paaugliai nori greiiau suaugti, bet suaugusij gyvenime daug ne-
tikrumo, todl danai juos traukia saugus, garantuotas gyvenimas tv
namuose. Tie, kurie ir suaug lieka emocikai susij su tvais, nepajgia
laisvai jaustis suaugusij pasaulyje. Jie jauiasi kaip vaikai. Tokiems
paaugliams vliau sunku sukurti eim, nebent jie randa tv ar
motin pana partner. Bet ir tada vedybos danai bna tik i dalies
skmingos.
Daugelis paaugli ginus dl savarankikumo sprendia skmingai,
nors neretai konfliktuoja netgi su tvais. Taip jie uima deram viet tarp
suaugusij.
Imokti socialin vyro ar moters vaidmen.
Paauglysts metais tai tampa bene sunkiausia uduotimi. Kaip bti
moterimi, kaip bti vyru vis gyvenim sprendiamas udavinys.
1218 metai pats svarbiausias fizinio ir emocinio brendimo peri-
odas. iuo laikotarpiu didiausi pokyiai vyksta emocinje ir socialinje
srityse, maesni intelektinje. Berniukai ir mergaits pajunta lytin po-
trauk. Imokstama bendradarbiauti ir dirbti siekiant bendro tikslo.
Imokti bendrauti su bendraamiais.
Jei dl santyki su bendraamiais nekyla problem, tai ir visas so-
cialinis gyvenimas bus skmingas. Dl nemokjimo bendrauti prasiau
klostosi suaugusiojo gyvenimas.
Danai pavluotai imoksta bendrauti gerieji mokiniai. Tokiam jau-
nam vyrui paskui bus daug sunkiau imokti elgtis su merginomis to-
dl, kad jis tai turjo padaryti bdamas paauglys. Nors ateityje toks
pavlavimas ir pataisomas, taiau tai reikia, kad paauglyst nebuvo
laiminga.
E. Eriksonas velgia mokyklos gyvenim kaip vaiko pasiruoimo
suaugusio mogaus gyvenimui etap. Vaikas daug k bando, bet jam ne
viskas pavyksta, todl jis gali pradti jaustis ess menkas. Mc|icj tr |ti
sucugustj uz!c.tns cpscugcit .ct| nuc pcr !t!c|t rct|c|c.tn scu tr
|titcns, ncs jtc gc|t pczc!tnit ncn|unc jcusn.
Vaikystje ir paauglystje nra n vieno udavinio, kur mokykla ga-
lt ignoruoti. Atsilikimas arba skm vienoje srityje susijusi su atsiliki-
mu ir skme kitoje srityje. Mokymosi neskms gali reikti, kad mokiniui
ir kitur reikalinga pagalba.
115
UGDYMO PAGRI NDAI
Padti ugdyti savarankikum.
Mokykla gali padti ugdyti mokini savarankikum, suteikdama
galimybi jiems patiems daryti sprendimus, gyvendinti vairius umo-
jus. Mokytojai turi mokinius padrsinti, stengtis j nepeikti. Su moki-
niu apie jo neskmes geriausia kalbti kuo maiau.
Paaugliui svarbu taip pradti tvarkytis gyvenim, kad ateityje jis
nuo tv bt ekonomikai nepriklausomas. Apskritai daugelyje kul-
tr sugebjimas tapti ekonomikai nepriklausomam rodo, kad paaug-
lys suaugo.
Pccug|t i|cnis pc.cjct (Erikson E., 1950):
|scn|sitnts nustsicincs. Danai paaugliai nebemato vairi gyve-
nimo spalv, todl nutaria, kad atsakymai klausymus yra vienareik-
miai teigiami arba neigiami. Jie nepajgia suvokti sudtingo aplinkybi
konteksto.
Sucugustcjt prt.c|c nciru|!it pccug|tcns gc|.cit ictp, |ctp jtc ncrt.
Pasirink tam tikr idj, paaugliai turi turti laiko jai suvokti. Be to, jiems
reikia sudaryti slygas susipainti su daugeliu idj, kad galt nutarti,
kurios idjos jiems atrodo vertingos, o kurios ne.
Pccug|tcns pc!c!cnc cr|c iru|!cnc .siits. Paaugliams reikia pa-
dti susidaryti asmenin nuomon arba pateikti jiems visikai subran-
dintas idjas.
S|tritngcs .tsucncncs pczturts j pccug|tus |crntu|us tr ncrgctics. Dau-
gelis psicholog yra pastebj, kad paaugliai berniukai atviresni, jauiasi
es laisvesni, daniau link eksperimentuoti ir save tyrinti, jie laisviau
kalba klass akivaizdoje. Tuo tarpu mergaits udaresns, maiau negu
anksiau kalba klasje ir apskritai blogiau jauiasi. 1516-mets danai
pradeda nebepasitikti savimi, nors anksiau to nebuvo. Sumaja mer-
gaii savigarba.
Deja, visuomen save vieai ireikti labiau skatina berniukus negu
mergaites. JAV ir kitose alyse atliekami tyrimai nuolat rodo, kad peda-
gogai (vyrai ir moterys) atidiau klauso berniuk, daniau ir ilgiau jiems
leidia kalbti, daugiau remia berniukus, kai ie bando pateikti naujas
idjas.
Demokratini permain procesai keiia ir Lietuv. Todl atsiranda
nauj galimybi, ypa pedagoginiams darbuotojams, sustiprinti ryius
116
su jaunimu. Siekiant glaudiau bendradarbiauti ir stiprinant jaunimo ir
suaugusij sveik, svarbu:
gcr|it pccug|tus |ctp zncncs, .tsc!c su jcts pcgcr|tct |c||cit, rcnit jucs
|ctp tn!t.t!us, |c! jtc jcusist cs unt|c|tcs, .critngcs csncn|cs. Pccug|tct
grctict pcsic|t .ct!nctnsi,
|c! sucugustcjt rtnict ts||cusi j nucncnt, itc| ictgtcn, itc|
i, |urtcnts rcts|tcncs ncpcsticn|tntncs. 1c!c pccug|tct !czntcustct |u-
nc ci.trt tr pcsc|c, |c ncrt. Kct sucugustcjt |c||c ts sc.c pcitritcs, jcts
pcstit|tnc, c ict pccug|tcns pc!c!c g.cnit |c |ctncs (jie gerbia ir tuos
suaugusiuosius, kurie moka pripainti savo silpnybes ir kartu diaugtis
savo stiprybe);
su |crntu|cts tr ncrgcticnts !ts|uiucit cptc j scctc|tnj .ct!ncnj.
Daugelis 1314 met berniuk ir mergaii, mokydamiesi savo so-
cialinio vaidmens, eksperimentuoja. 1c!c| nc|||c icnpc scctc|tnc |c|crc-
icrtjc. I pradi tarp savo lyties nari mokomasi, kaip elgtis kaip suau-
gusiam. Vliau, sukakus1416 met, jau ima atsirasti abiej lyi grupe-
li ir por, kurios linkusios intymiau draugauti. Merginos vaikinams pa-
sidaro patrauklios, todl turi jiems daug takos. Merginoms taip pat daug
domiau mirioje kompanijoje. Ypa daug dmesio abiej lyi paaugliai
ima skirti savo ivaizdai, drabuiams.
XX a. pabaigojeXXI a. pradioje itin spariai kinta moters gyveni-
mo prasms samprata. Danai jos nesiruoia tenkintis vien motinos vaid-
meniu, bet, kaip ir vyrai, nori siekti karjeros. 1c!c| cptc stucs pc|ctus |uit-
nc |c||cits su .rcsntctstcts |crntu|cts, ncs !cugc|ts j ncsncntngct it|tst, |c!
j !rcugcs tr |ustncstcs zncncs c|gsts pcncstct |ctp j ncitncs cr |tics j
.ct|sics |ct| ncicrs.
3.4. Jauni suaugusieji
Kiekvienas suaugs jaunuolis gyvenimo pradioje daugiausia galy-
njasi su VI intymumo ir izoliacijos krize (1835 m.). Tai amius, kai
norima bendrauti, draugauti su kitais monmis. Jei is etapas baigiasi
skmingai, tie mons pamilstami. Tuo metu reikia imokti umegzti pras-
mingus santykius. Jei to padaryti nepavyksta, atsiranda pavojus, kad gy-
venimas bus dvasikai skurdus, be artim mogik ryi.
117
UGDYMO PAGRI NDAI
1ct grcstc itc| prc!c!cnctcjcn pc!cgcgut, |crtntn|ut cr g!icjut, itc|
|ci |urtcs |tics prc/cstjcs cisic.ut, jct jts .ts sc.c nct| tr |cts.c|ct|j s|trs
.tcn |crjcrct, pcntrs!cncs sc.c |cn!rccnztus. Dc| sc.c !cr|c cr icrn|cs jts
gc|t |t|it nucsc|jc, tzc|tucics, ncsu|urit sctncs, |urtcs ncrt rstct jprcsntnc
.ts zncgcus g.cntn. 1c!c| jcuncn spcctc|tsiut |uitnc !c|.cuit sc.c cn-
ztcus jcunuc|t sust|urtnucsc, rcngtntucsc, rcsit prcg sustpcztnit su j.ct-
rtcts zncncnts.
Kiekvienas mogus, anot C. Bucher (Bcher), kuri savo studijoje per-
velg imtus suaugusij gyvenim, turi 3 didiausius norus:
ncrt sc.c ncgit. .cngtc prtstntnit iucs |ct|us, |ct pcis sc.s ncncgc,
stc|tc prtstict|it prtc |ti,
ncrt |ur|tngct cugit. jcn s.cr|u ztncit, |c! rc pcjcgus, prc!u|i.us,
s.cr|u pcstit|cit sc.tnt (1972).
Jaunysts udaviniai:
Susirasti mon (vyr).
Kartais vedybos bna neskmingos. mons skiriasi ir vl tuokiasi.
Daugumai moni vedybos yra svarbios, todl nepasisekus po kurio lai-
ko vl bandoma susirasti partner (partner). Kiekvienoje eimoje kyla
klausimas, kaip ilaikyti eim, kaip pasidalyti pareigas.
Imokti gyventi su pasirinktuoju.
Tai nra lengva, nes partnerio gali bti skirtingi sitikinimai, bdas.
Lietuvoje dl finansini sunkum neretai tenka dalytis bstu su tvais ar
kitais giminaiiais. Todl danai jaunoms poroms trksta privatumo, ga-
li kilti tampa, gin.
Puoselti eim ir auginti vaikus.
Kai kurie vyrai isigsta padidjusios atsakomybs ir pokyi ei-
moje: mylimoji tampa motina ir daugiau dmesio skiria kdikiui, o ne
vyrui. 1c!c| icn|c nc|its ic.c tr ncitncs c|gscncs. Kdikiui gimus, reikia
prisitaikyti prie nauj slyg, nes mona daniausiai kur laik lieka
namie.
Siekti karjeros.
Ypa tai svarbu vyrams bsimiesiems duondaviams. Kur geriau-
sios perspektyvos engti priek? Kai vaik augina motina, sumajus
eimos pajamoms, ji neretai pradeda abejoti, ar gerai padar, atiddama
savo profesin karjer bei pasirinkdama vedybas ir motinyst.
118
Prisiimti visuomenin atsakomyb.
Labai svarbu sitraukti visuomenin gyvenim, prisidti kuriant vi-
suomens (apylinks, miesto ir pan.) gerov.
Susirasti draug grup, kurioje gerai jaustumeisi.
Vedybos reikia tam tikr ryi su buvusiais draugais nutraukim.
Vedus (itekjus) daniausiai tenka iekoti nauj draug.
Vyr ir moter skirtumai. Mcicrs !cugtcu !cntst zncnt scni|tcts
tr rstcts, kad ir kokie jie bt: vyr ir moter, moter tarpusavio, eim.
Jos daug laiko praleidia aptardamos vairiausias problemas. Ir danai
uklupus nelaimei ar tai bt mirtis, ar atleidimas i darbo, ar skyrybos
jos turi draugi, su kuriomis gali pasikalbti, kurioms gali pasiguosti.
Vyrai ne. 1c!c| jtcns !cug sun|tcu. j tnicrcsct stc|it, !cncits .ct||c, .crz-
its j prtc|j. jtc !cntst pc|tit|c, spcriu, icrpusc.jc cptc csncntntus !c||us |c|-
|cst nczct.
Neretai jaunos moterys pasigenda vyresni moter, kurios turt
profesij ir suprast pasikeitusias jaunj gyvenimo normas, draugijos,
patirties.
Abiem lytims svarbus socialinis laikrodis. mons yra susidar
nuostatas, kada madaug reikia baigti studijas, vesti, kada gimdyti pir-
muosius vaikus. Ir ios socialins nuostatos mums turi takos. Moterims
svarbiau sukurti eim, susilaukti vaik, vyrams profesin skm, tin-
kama j amiui pozicija, vidin jga.
Neveikus krizins situacijos, neisprendus asmenybs raidos uda-
vini, nepaklausius socialinio laikrodio, sunku eiti toliau. Pavyzdiui,
nevedus (neitekjus) vliau jau daug sunkiau tai padaryti, taip pat susi-
laukti vaik bei susirasti sau tinkam socialin grup.
Vcric prtstntnit.
Zncgut rct|c|tngt zncncs, ic!c| rct|tc j tcs|cit.
Ktc|.tcncs zncgus iurt sc.c ,s|cntus tr sc.c ,.trsuncs, sc.c !ztcugs-
n tr sc.c .crg.
Ktc|.tcnc |cric sust|urtc sc.c ncrncs, |urtcs s|trtcst nuc .rcsnt znc-
nt nucsici, ic!c| nc.cric nct jcuncsntucstus .crsit prttnit .rcsntj ncr-
ncs, nct .rcsntcstcns su jcuncts |c.cit.
Dcug, |cs stcn!tcn circ!c s|cu!u, ncprttnitnc, pc |urtc |ct|c pcst!crc tr
prttnitnc, tr suprcnicnc.
119
UGDYMO PAGRI NDAI
Ktc|.tcncs ts nus iurtnc it| sc.c pcirtn, sc.c tsntnij, cisc|cnc uz
sc.c. |r gc| gc|c, p|cnuc!cnt sc.c g.cntn, prttn!cnt sprcn!tnus, gc|tnc
.c!c.cuits it| sc.c pcitritnt.
Mct|c gc|t |uit sun|t |tgc, |ci nuc jcs ncntrsicnc. Ict|cs tsg!c, c pci-
rtncs |tc|c.
1crn|tncs |crjcrcs |ctpicts ||c itc zncncs, |urtc rc |titcns ncu!tngt
!c| sc.c sugc|cjtn, ztnt. jtc rc .ct||us, iurt sc.c nucncn, |ci gcr|tc tr |ti
pczturcs. jtc gcrct p|cnucjc sc.c tr |ti |ct|.
Dcr|cs tr icrn|c iurt ict|it pcsticn|tntn. Kct ncrc nc|cnunc, tnc |c-
nucit !cprcstjc, prc!c!c |cupits p|its, nuiru|sic scctc|tntct rstct. Kct pcsic-
|tnc, |c! !ztcugsnc nczcjc, rct|tc |ctsit pcrctgcs, g.cncnj .tci.
3.5. Viduramiai (vidutinio amiaus) suaugusieji
Vieni vidutinio amiaus suaugusiaisiais laiko 3055, kiti 3565
met mones. Anot Eriksono, tai amius, kai mes galynjams su VII
viduramio (krybingumo ir udarumo bei stagnacijos) krize (35
65 m.).
Eriksonas |ur|tngun suprcnic |ctp pcgc||, |urt rct|c|tngc jcuncjct
|crict jsti.tritncni .tsucncncjc. Vis pirma tai sav vaik ugdymas, taip
pat pagalba ir kitiems jauniems monms, besimokantiems, atliekantiems
tarnyb kariuomenje, dirbantiems. Tai patirties perdavimas jaunesniems,
ateities visuomens krimas. 1tc sucugustcjt, |urtc nctsstug!c .tsucncnts|c
|ur|tngunc tr pcrct|tc ruptnits |ticts (ncs ruptncst it| sc.tnt tr c|gtcst |g
|ui sc.c pcct .ct|ct), .c|tcu icnpc ncurcsicnt|cts.
Vt!uitntc cnztcus zncgcus uz!c.tntct.
Vykdyti suaugusiojo visuomenin ir socialin uduot.
Visuomens gyvenimas daugiausiai priklauso nuo vidutinio amiaus
moni. Jie turi daug energijos ir takos, danai yra vadovai. Kai kuri
vyr visa energija skiriama profesinei veiklai ir eimai aprpinti. Jie da-
nai neranda laiko kitiems dalykams: vaikams auklti, laisvalaikio pom-
giams. Kai kurioms moterims, kuri vaikai jau paaug, visuomenin veik-
la suteikia krybins raikos galimyb.
Vidutinio amiaus vyr ir moter skirtumai taip pat gana ryks.
Vcric ztncit.
120
Vrct ncrc|tncs prc||cncs sprcn!ztc pcgc| icts||cs tr prttnics ncrncs, c
ncicrtns |c|tcu rupt, |ctp ts.cngit prc||cn, ||ct!.
Vrcns s.cr|u cuicncntjc tr |cn|intc.tncs, jtc stc|tc ncprt||cuscnunc.
Vrcns ncrc|uncs cgrcstjcs sic|!ncs tr ictst gntncs.
Mcicrtns g.cntnc s.cr|tcustc |cn!rc.tncs, ic!c| jcns ncrc|uncs ict
scni|t nc|tcctcnuncs tr rst ts|ct|ncs.
Mcicr csncn|cs |rcn!c ict stc|tncs jstircu|it j !t!csn zncnt |cn-
!rtj, .tsucncncs jungtnj.
Padti vaikams tapti atsakingiems ir laimingiems.
Svarbiausia, kad tvai jiems duot ger pavyzd kaip tvai ir pilie-
iai. Jie turt suprasti vaik jausminius poreikius, pamau didjant ne-
priklausomum, dalytis su jais savo patyrimu.
Mcitncs pcc iurci .cngit |uit pcr !cug rct||tcs tr grtczics. Reikia at-
minti, kad vaikai auga kitomis slygomis, kad patarimai, tik tv jau-
nysts metais, ne visada gali bti pritaikomi dabar, tr nc|cn!it jg.cn-
!tnit pcr .ct|us sc.c nctsstpt|!ztust ircs|tn tr ncr.
Pltoti suaugusij laisvalaik.
Vaikams augant ir brstant, eimos reikalavimai maja, verlumas
profesinje srityje silpnja, todl danai abiem sutuoktiniams atsiranda
daugiau laisvo laiko. Senieji laisvalaikio usimimai (krepinis, tenisas ir
pan.) danai jau yra pasidar nepatraukls. Tenka iekoti kit malonu-
m teikiani laisvalaikio praleidimo form, veiklos.
Bendrauti su sutuoktiniu kaip su asmeniu.
Vaikams tapus savarankikiems, moteris vis daugiau dmesio ima
skirti vyrui, vl tampa labiau mona, o ne vaik motina. O vyras prade-
da jausti, kad profesinje srityje pasiek k galjo ir daugiau vargu ar
bepasieks. Jam vis daniau reikia monos dmesio, pripainimo. Abu
vienas kit ima vertinti jau ne tik kaip sutuoktin, bet ir kaip reikaling
asmen.
Suvokti vykstanius fizinius ir fiziologinius pokyius, prie j
prisitaikyti.
Moteris netenka galimybs tapti motina. Vyras pastebi savo fizin
silpnjim, igirsta i draug apie irdies atakas. Tiek moters, tiek vyro
knas keiiasi: danai papilnjama, nusilpsta regjimas ir kt. Lytinis
potraukis maja, nors abiem jis gali reiktis iki gilios senatvs. Kartais
121
UGDYMO PAGRI NDAI
vyrai pradeda domtis jaunesnmis moterimis, o moterys bando pasku-
tiniu momentu dar kart tapti motinomis arba ima itin daug dmesio
skirti aprangai, groiui. Abiem lytims tai pavojingas amius, susijs su
nauju suaktyvjimu, kova su senjimu ir depresija.
Kai kurie vidutinio amiaus vyrai, daniau negu moterys, igyve-
na vadinamj viduramio kriz (3542 m.). Tai staigus suvokimas, kad
gyvenimas i tikrj pasibaigs jau po 2030 met. Nors jaunas mogus
ino, kad kada nors mirs, taiau jam atrodo, kad tai atsitiks negreitai.
Itikus viduramio krizei, konstatuojama: kas padaryta, tas padaryta, ar-
tja gyvenimo pabaiga. mons tai skirtingai reaguoja:
vieni i gyvenimo stengiasi paimti k gali, bando gyventi taip, tar-
si bt atjusi antroji jaunyst, nors viduramiui tas jau nebetinka;
kiti skiriasi ar umezga ilgalaikius nesantuokinius ryius (meils
roman);
treti pasiduoda depresijai;
ketvirti, konstatuodami, kad laikas yra ribotas, pamst atsisako
vairi projekt, susitelkia ir imasi to, kas jiems yra svarbiausia, k jie dar
gali atlikti.
Prisitaikyti prie senstani tv.
Vidutinis amius baigiasi mogui ijus pensij. Dabar siekia-
ma veikti senatvs problemas. Vis gyvenim tvai yra artimiausi
mons, kuriuos mes galime kreiptis patarimo, kurie mus myli. Mes
juos taip pat mylime ir gerbiame. Taiau senatvje jiems reikalinga
ms parama ir prieira. U juos turime sprsti, kas jiems naudin-
ga ir pan.
Kol tvai jauni, jie kaip seneliai danai reikalingi auganiai kartai,
bet vliau jiems patiems gali prireikti visapuss paramos, globos.
3.6. Pagyven suaugusieji
is laikotarpis, VIII integruotos darnos arba desperacijos kriz,
prasideda sulaukus 65 met. Senatv, pasak E. Eriksono (1963), yra lai-
kotarpis, kai danai keliamas klausimas ar mano gyvenimas buvo pra-
smingas? Apima desperacija, nes nebra laiko j keisti. Bet nebtina, kad
gyvenimas bt tobulas.
122
Svarbu, kad, pervelgs visus slnius ir virnes, visus klystkelius ir
tiesius kelius, visus skausmus ir diaugsmus, skmes ir neskmes, su-
voktum jis buvo vertingas. Taip gimsta gyvenimo imintis. Ir taip mo-
gus, pradjs gyvenim su meile, gali j ubaigti su imintimi.
Prtntnitnc.
jcuncs .ts| sprcn!ztc ts prtnctpc, .rcsnts .c!c.cu!cncsts g.cntnc
pcirtnu, pc|cnctcu, prtstict|!cncs, su.c|!cncs g.cntnc nc|cgts|un.
S.cr|u suprcsit itc| ncicrts|j, itc| .rts|j gc|.cscn. tsnc|it jcu-
ncsntucstus j scctc|tnt .ct!ncn.
Ktc|.tcnc |cric sust|urtc sc.c pczturcs tr ncrncs. jcs s|trtcst nuc jcu-
ncsntcstcs |crics nucsici. jcuncsntcjt |cric .tsc!c |ctnt, .rcsntcjt ntrsic.
Zncncs itc| jcunt, itc| .rcsnt ncgsic pczti.tcs, gcrcs nucict|cs,
pcs|cugtcs tr iurtnctcs sc.c p|cn csncn|cs. jtc ncncgsic sustrcu|ust, it|
sc.tnt sustruptnust tn!t.t!.
G.cncnc it| .tcn |cri, icctcu, ncpctscni .ts |ng, gu!rt ts.c!ztc-
jtn, gc| gc|c icn|c pcst||tcuit .tcn sc.c prciu, sc.c pcirtnu, sc.c nucncnc,
sc.c sprcn!tncts.
Nc .tsc!c g.cn!cncs jgjt ict, |c ncrt. 1cctcu zncgus pcis sc.c |urtc.
1c!c| rct|tc ztncit g.cntnc !csntus.
Pc.tcntct |ctsus tsg.cntnct rcict |c!c |cntc tn!t.t!c g.cntn.
Nctgtcncs jic|cs iurt uzstis s|cusntngt scni|tct, nctssprsics st-
iucctjcs.
Zncncs jgjc pcitritcs, |ctp cpstprcsit su jicnpc.
Ict|ut |cgcni zncncs |ctctcst.
3.7. Rudolfo teinerio dvasins raidos dsniai
ir amiaus krizs
Vis gyvenim besitsianio ugdymo mokslo pamatas gyveni-
mo filosofija, kuri atskleidia gyvenimo reikini pagrindus ir pras-
m, reikaling ugdymo tikslams ir udaviniams ikelti. Ilg laik gy-
venimo teorija ir praktika daugiausia rmsi XVIIXIX a. pedagogi-
kos klasik veikalais, grindiamais vienokia ar kitokia etika, religija,
politika ir psichologija, kur buvo iekota gyvenimo filosofijos, taiau
rasti tik fragmentai.
123
UGDYMO PAGRI NDAI
R. teineris (Steiner R.,18611925), domdamasis mogaus es-
me, gyvenimu ir likimu, sukr nauj gyvenimo filosofijos ak
cnircpcsc/tj. Tai painimo bdas, padeds mogui smoningai tobu-
lti, pastant kosmines jgas ir dsnius, kuriuose reikiasi dievikasis
pasaulis. Antroposofija tapo jo skelbiamos humanistins pedagogikos
pagrindu.
R. teinerio (arba Valdorfo mokyklos) ugdymo turinys suderintas
su mogaus dvasins raidos dsniais, kurie padeda individui suvokti
save ir igyventi tam tikrais amiaus tarpsniais kylanias krizes. Anot R.
teinerio, mogus dievika esyb, maa visata, o jo gyvenimas ilgas
tobuljimo kelias, kur sudaro 7 metus trunkantys tarpsniai. Jie jungia-
mi didesnius laikotarpius: 1. nuo gimimo iki 21 met Mokinio eta-
pas; 2. nuo 21 iki 42 met Pameistrio etapas; 3. nuo 42 met iki mir-
ties Meistro etapas.
1. Mokinio etapas pirmasis mogaus gyvenimo tarpsnis (iki 21 m.)
Iki 7 met
Esminis io amiaus bruoas judjimas. Vaikai nepavargsta jud-
dami, jie pavargsta sddami. Tai intensyvus fizinio kno vystymosi lai-
kotarpis. Jam bdinga diaugsmas ir pasitenkinimas, kuris patiriamas
mgdiojant.
Jei bsime itin grieti, iugdysime vykdytoj, bet ne krj: jis nieko
nedarys pats, lauks nurodym, be to, gali pradti meluoti.
712 metai
Tai jausm lavinimo tarpsnis. Jei 7 met vaikui ikrito dantys, baig-
si fizinio kno formavimosi etapas. io amiaus vaikai menininkai. Jie
noriai oka, dainuoja, pieia, vaidina. Todl menas vis mokomj da-
lyk pamatas. jct ncts|c.tnst jcusn, cictijc .ct|cs nc|us ncrncntngcs, |ct-
ntngcs tr !.cstngcs. Jei ilavinti estetiniai jausmai, mogus negali daryti
bloga.
iuolaikinio gyvenimo ritmas traumuoja vaik savo tempu, iurk-
tumu, jis darosi nervingas. Vaikai per maai aidia.
1214 metai
ie metai dvasinis gimimas. Paauglio atvira, neapsaugota ir jautri
siela. Jis labai lengvai paeidiamas, staiga pajunta simpatij. J grei-
124
tai apima aistros, viskas verda viduje. Greitai rausta ir bla. Sitprcjcnit
/tztnc jcgc tcs|c tsrcts|cs, ic!c| .ct|ct siun!cst, nuscst. 1ct |itntc g.cnt-
nc |rcn!c.
Paauglys jauia vairius jausmus, bet nesugeba j valdyti, vertinti.
Mergaits geriau suvokia savo vidin gyvenim, berniukai iorin pa-
saul. Jos ieko idealo, dl kurio verta gyventi, o berniukams j pai
vidinis pasaulis didiausia paslaptis.
io amiaus vaikai tarsi bjaurieji aniukai. Tvai ir pedagogai tu-
rt stengtis aniuk irti kaip bsim gulb. Paauglys jauia
tv, mokytoj poir ir tai jam padeda auginti sparnus.
1421 metai
Atuoniolikmeiai rengiasi ateiiai. Tai sc.crcn|ts|c nsinc |ct|c-
icrpts. noras smoningai suvokti pasaul, visuomen, savo vert joje.
Anot B. Livihudo, kuo maiau asmenyb suvokia bt, tuo ji katego-
rikesn. io amiaus individui kyla klausimai:
Kas a?
Ko noriu?
K galiu?
Todl mokytojai turt suprasti jaunuolio iekojimus ir padti jam
rasti keli ateit. Mokytojas turi pieti ateities vaizdus, o ne dejuoti, kad
gyvenimas sunkus. Juk jaunuoliams ir taip neramu, nes neaiku, k jiems
ada likimas.
2. Pameistrio etapas antrasis mogaus gyvenimo laikotarpis
(2142 m.)
tarpsn R. teineris pavadino Sauls laikotarpiu, nes tada /crnuc-
jcst !.cstnc zncgcus csnc. Tie metai kupini iekojimo ir nerimo. Tik 42
met mogus laikomas i esms subrendusiu. Iki tol tai spalvinga ir
paini gyvenimo iekant savs atkarpa, kuri galima palyginti su Odisjo
kelione (ilien D.,1997).
2128 metai
Jei 14-ieji sielos aura, tai 21-ieji sielos saul. Tai verlumo,
sieki, kuriems teikia impuls jausmai, metai. Siela veriasi visk pa-
tirti, igyventi. 1ct tssu|ts pcscu|tut, cpstsprcn!tnc, cisc|cn|cs |ct-
|cicrpts.
125
UGDYMO PAGRI NDAI
Apie 28-uosius metus aukljimo mokykloje (ir kariuomenje) epo-
cha baigiasi. Jausm stichija pradeda rimti. mogus tarsi atsigria atgal
ir pamato, kad jaunyst jau prajo. Jis jauia atsidrs ant naujo gyveni-
mo slenksio.
2835 metai
1ct ncicrtc|tnt stc|t, crgcntzcctnts icrpsnts. Siel persmelkia msty-
mo galia. Formuojasi mstanioji siela. Rimsta jaunuolikos aistros, jas
ugoia nestokojantis rpesi gyvenimas:
reikia sitvirtinti profesinje srityje;
ireikti save;
rpintis eima.
Vyrai ir moterys skirtingai suvokia pasaul:
Vyrams tai isilaisvinimas i per didels jausm valdios. Jie pui-
kiai jauiasi, kuria, tampa savarankiki. sakymai bdinga trisdeimt-
meio kalba.
Moterys lidi dl praeinanios jaunysts, taiau vis labiau ima va-
dovautis protu (darbe, eimoje).
35 met mogus pradeda suvokti, nujausti, kad gyvenimas ne tik
dalykikumas, logikumas ir materialins vertybs.
3542 metai
Prcst!c!c cn|sicsntj .cri|t |rtzc, g.cntnc prcsncs tr ncu-
j .cri|t tcs|cjtnc (kuris trunka kelerius metus) cicpcs. Kas do-
mjosi menu, gamta, socialine veikla, tas beveik nepastebimai pra-
eina pro didj posk. O tas, kas atsidav karjerai, aukojosi dl ma-
terialini vertybi, kuriam teko dirbti nekrybik darb, gali pa-
tirti kriz. mogus susimsto: kokia mano misija ioje emje? Jis
turi surasti egzistencini vertybi, dl kuri verta gyventi, ir jomis
remtis.
Siela veriasi painti objektyvisias vertybes: ties, gr, pareig.
Jei jos tampa mogaus savastimi, j tarsi apvieia Aminosios Dvasios
viesa. Siela susilieja su aminybe. aminj vytjim R. teineris ir
vadina sncntngjc stc|c, mogaus sielos branduoliu.
Artja mogaus pasiekim vertinimo laikotarpis dvasinio tobu-
ljimo rezultatai rykiausi jam esant 4263 met. Taigi k passi, t ir
pjausi.
126
Gyvenimo krizes patiria visi: tiek teorikai susipainusieji su j
ypatybmis, tiek visai apie tai nenutuokiantys. Tik pirmieji daugiau
stebi save, analizuoja, o neinantys, kas tai yra, ieko atpirkimo oi.
3. Meistro etapas treiasis mogaus gyvenimo laikotarpis
(42 63 m.)
etap engs mogus gali parodyti tai, k subrandino. mo-
gaus gyvenim velgiama kaip kno, sielos ir dvasios vienov.
4248 metai
Ankstesniu tarpsniu buvo ilgimasi ir iekoma nauj vertybi. Da-
bar jau reikia vadovautis tomis vertybmis ir jas gyvendinti. Biologi-
ns jgos pradeda sekti, o dvasine prasme ie metai reikia kov su
tutuma: atrodo, praradai em po kojomis, o naujo atspirties tako
nesuradai. Todl vieni usimirti stengiasi dirbdami, kiti iekodami
nuotyki.
1ct zncgcus g.cntnc |rz|c|c, kai sprendiama:
ar mogus gyvendins savo siekius;
ar jie bus nustumti pasmon ir grmos nerimu, depresija.
io amiaus monms dvasin tikrov gali bti tokia pat prieinama
kaip ir fizin. Gebama gauti dvasinio peno. ia padeda intuicija ir imin-
tis. Pasaulis gyja nauj spalv.
4956 metai
Vt!tnc !crnc, zncgcus tr pcscu|tc ncrncntjc. Gyvenimo patirtis subran-
dino asmenyb, kuri pasiek dvasini auktum, ir padjo jai atsiskleisti.
Iaugo ir atsakomyb mogus turi vykdyti ir atskleisti tai, k kuda
vidinis balsas. Tai atliks, jis gali rasti vidin ramyb, darn.
50-ieji gyvenimo metai susikaupimo ir ramybs sala. Gyvenimas
darosi prasmingesnis: mogus vl planuoja, vadovauja, atsiranda nauj
krybini jg. Jis gali tapti imintingu vadovu. ie metai vadovams su-
teikia daug erdvs. Tokia bsena tai likimo dovana u tai, kad buvo
iekota gyvenimo prasms, gilintasi, siekta, eita pirmyn.
Vaikai iaugo. mogus dkingas likimui u tai, kad gyveno kitiems,
o dabar gali imtis to, apie k svajojo vis gyvenim. Ypa jautriai jis atlie-
ka senelio ir senels vaidmen, kuria jauki aplink ankams.
Taiau jeigu mogus buvo sustojs, nerado nauj vertybi, jo vidin
127
UGDYMO PAGRI NDAI
bsena gali bti dramatika. J gali daug kas erzinti: mona, draugai, val-
dia. Tik praeitis regisi gera, viesi. O jaunimas atrodo brutalus, abejin-
gas, negerbis vyresnij. Tokios nuostatos dramatikos dvasins b-
senos padarinys. Pasak B. Livehudo, tokio poirio bta visais laikais.
Tai liudija ir senovs egiptiei tekstai.
5663 metai
Tai sunkus laikotarpis: mogus tarsi dar kart patiria dvasines aud-
ras, kaip bdamas 40-ies. Pasirinktomis vertybmis jis neabejoja, taiau
sau paiam ir kitiems prisipasta, kad per maai jomis gyveno. Belieka
tai suvokti ir diaugtis tuo, k sukaupei per jaunysts ir brendimo pakili-
mus bei krizes. 1ct zncgcus !.cstnc |rcn!c, tsntnits.
Reikia susitaikyti su tuo, kad fizins jgos mta ir daraisi labiau
priklausomas nuo kit. Dabar gali susikaupti tylai ir ramybei, tai akty-
viai veiklai, kuri subrandina gerum. Tu gali apvelgti gyvenim ir su
juo suvesti sskaitas. Tai savotika gyvenimo inventorizacija. Nelengva
visk tarsi igyventi i naujo.
is periodas rengimosi senatvei metas. vairiai mons jos laukia.
Laimingi tie, kurie atranda krybini jg: ima pieti, rayti, lipdyti...ar-
ba tsia jaunystje pradt biografij.
3.8. Karo tarnyb atliekani jaunuoli socializacijos
pereinamosios fazs
Anot R. Steigerio ir U. Zwygarto (1999), veicarijos kariuomenje
dauguma 2025 met kari igyvena kelet socializacijos fazi:
jaunuolio tapimo vyru,
civilio kariu,
pavaldinio virininku.
Praddami karo tarnyb dauguma jaun moni igyvena pereina-
mj faz, kurios metu jaunuolis tampa vyru. Jie yra fizikai suaug, bet
psichinio vystymosi poiriu dar brsta. Jaunuoliais jie nenori bti, ta-
iau elgtis kaip suaugusieji dar nepajgia. Nemaa j yra nestabilios b-
senos, vlai psichikai subrend, todl stresini situacij metu gali nuste-
binti savo vadus psichiniu nebrandumu: jie neapgalvotai elgiasi, nere-
tam stinga atsakomybs.
128
Civilis tampa kariu. Tai nelengva jaunuolio gyvenimo situacija. Ne-
retai kai kurie vadovavimo bdai atrodo jiems kaip prievarta. Todl va-
dai ir instruktoriai turi bti pasireng padti kariams adaptuotis, isprs-
ti jiems aktualias problemas.
T jaunuoli, kuriems gerai sekasi tarnyba, laukia treioji faz. Jos
metu pavaldinys tampa virininku, eilinis karys vadu.
Kai 1920 met skyrininkui po varginanio ygio tenka pakelti gru-
p ir vl vesti pratybas, i uduotis danai bna kur kas sunkesn negu
civilinio vadovo darbas.
Jauni vadai turi:
mokti ne tik kelti klausimus: Kas? Kaip? Kodl?, bet ir juos
atsakyti;
ne tik kaip pavaldiniai sugebti vykdyti reikalavimus, bet ir reika-
lauti kaip virininkai, prisiimti atsakomyb u vadovavim ir kit mo-
ni gyvybes.
Jaunas vadas privalo jausti, kur turi bti pakankamai tolerantikas,
kartu kontroliuoti, kad tiksliai bt laikomasi instrukcij. Btina, kad va-
das gerai paint mones ir turt stipr atsakomybs jausm. Jis turi
gerai sigilinti uduoties reikalavimus, kontroliuoti, kad ji neviryt ka-
ri fizini ir psichini gali.
Be pereinamj socializacijos fazi, reikia atkreipti dmes dar vie-
n dalyk: danai kariai yra labiau uimti, negu j vadai gali sivaizduo-
ti: atsiranda tampa, kyla prietaravimas tarp saviraikos poreikio ir
btinybs save veikti.
Kovinis rengimas yra kolektyvinis mokymas, kuris maai susijs su
saviraika, nes pratinamasi save veikti. Tenka atsisakyti individuali in-
teres. Visiems jaunuoliams, ypa tiems, kurie nuo ma dien veng
rimtesni ibandym, augo lepinami, kariuomenje kyla itin daug nauj
sunkum:
baim, kad bus apribota j asmenin laisv;
virinink ir apskritai krvio, kuriam veikti reikia dideli pa-
stang, baim;
baim dl nuolat keliamo reikalavimo bti paklusniam, gebti veikti
savarankikai ir kt.
129
UGDYMO PAGRI NDAI
Vadai turi inoti, kad karius gali apimti baim ir nerimas (nuo
vos juntamo iki nepakeliamo). Tai gali paskatinti agresijos protrkius
arba sudaryti slygas depresijai pasireikti. Itin pavojingi padariniai al-
koholio, narkotini mediag vartojimas, smurtin elgsena. Toki pro-
blem gali kilti ne tik eiliniams kariams, bet ir karinse mokymo staigo-
se puskarininki, karinink mokyklose besimokantiems bsimiesiems
karininkams.
iandien kiekvienas ugdytojas, tiek civilis, tiek karininkas, turt
inoti asmenybs raidos ypatumus. Tai leidia atrasti nauj asmenybs
ugdymo galimybi, skatina kitaip velgti ugdytin, pltoti jo fizines ir
dvasines galias.
Literatra
1. Butkien G., Kepalait A. (1996). Mokymasis ir asmenybs ugdymas.
Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 298 p.
2. *ernius V. (1992). Mokytojo pagalbininkas. Kaunas: Vytauto Didiojo
universitetas, 96 p.
3. *Erikson E. H. (1963). Childhood and Society. New York: Norton, p. 177.
4. *Gilligan C. (1982). In a Different Voice: Psychological Theory and Wo-
mens. Development Cambridges, MA: Harward University Press, p. 237.
5. *Kohlberg L. (1984). Essays on Moral Development. 2 T. The Psycholo-
gy of Moral Development: The Nature and Validity of Moral Stages. Cambrid-
ges, p. 235.
6. * . (1992). (vertimas i vokiei k.).
, 179 .
7. Piknas J., Palujanskien A. (2000). Asmenybs vystymasis. Kaunas:
Pasaulio lietuvi kultros mokslo ir vietimo centras, 246 p.
8. Rajeckas V. (1995). Asmenybs raida ir ugdymas. Vilnius: Asveja, 60 p.
9. *Rogers C. R. (1985). Toward a More Human Science of the Person //
Journal of Humanistic Psychology, 25 (4), p. 257.
10. Steiger R., Zwygart U. (1999). Karin pedagogika. (Ats. redaktor Janu-
laitien N.). Vilnius: Senamiesio spaustuv, 120 p.
130
11. *teineris R. (2000). mogikosios esybs vystymasis. Vilnius: Lietuvos
Valdorfo pedagogikos centro leidykla, 277 p.
12. Trimakas K. A. (1997). Asmenybs raida gyvenime. Kaunas: Tarpdiece-
zins katechetikos komisijos leidykla, 326 p.
13. Vaitkeviius J. Asmenybs raida ir ugdymas // Pedagogika, T. 28, 1997.
14. *ilien D. (2002). teinerio pedagogika ir jo pasekjai. Vilnius: Lietu-
vos Valdorfo pedagogikos centro leidykla, 232 p.
15. ukauskien R. (1996). Raidos psichologija. Vilnius: Valstybins leidy-
bos centras, 364 p.
131
UGDYMO PARADI GM KAI TA EUROPOJ E I R KI TOSE PASAULI O ALYSE
132
133
1. UGDYMAS PIRMYKI KULTR IR
VERGOVINJE VISUOMENSE.
KARINIS RENGIMAS
Zncgts|cstcs |ui|cs it|rtcustct g.cnc pcscu|jc prtcs nt|tjcnus nci,
|ci ztntcs cptc jucs |c|ct ncn|cs. Kctp circ!c, ts A/rt|cs cist|rcusi ptrntcjt
ncntnt!ct (Hcnc crccius) pcnczu pcp|tic Zcncjc, uz.c|!!cnt .t!uitntc ||t-
ncic jucsi. |s ircctcjc icrp|c!ntntc |ct|cicrptc (150 000100 000 ncict) grtcu-
ct |tc|cn nciit, |c! zncnt, g.cnust prtcs pcs|uitnjjj |c!nncij, |ruczct
|u.c |cz!ztcnts|t, zcn!t|cu|ts gc|tngcs, su!cjtncs i.trics. Sts nus prcic-
.ts prcntnics nccn!cric|tcctu (Hcnc scptcns) pcgc| .tcic., |ur |u.c ci|t|it
rct|sntngtcust circ!tnct. jts .ct|sctcjc sicctcs, gcntnc jrcn|tus tr jucs ncu!cjc
nc!ztc!cncs. 1ct, |c! |u.c gcntncnt tr ncu!cjcnt jrcn|tct, rc!c, |c! stcs ru-
stcs zncncs gc|cjc sic|cit tr c|sirc|ctct nsiit. jtc gc|cjc |cn!rcuit icrpusc.jc
tr nc|cjc tsgcuit ugnj. Nccn!cric|tcctct g.cnc ur.ucsc nc!t!c|cnts gcnitnts.
Prtcs 40 000 nci nccn!cric|tcits tsn|c. Gc| jj tssiunc ncujcs zncgcus
itpcs, c gc|, |tnicni nccn!cric|tcctc ts.ctz!ct tr ic|u|cjcni jprcctcns, |us j.|u-
st jc |cic c.c|tuctjc, s|citncnc |tics zncnt rcscs. Stctp cr ictp, icctcu pc |cstnc-
jtn, ci|t|i Prcncuztjcs ptciucsc, Krcncnjcnc, cinc|cgct tr crcncc|cgct jrc!c,
|c! pcscu|jc cistrc!c ncujcs zncgus Hcnc scptcns scptcns nus prcic.ts.
Dcugunc prtcstsicrtnt g.cn.tcct, cpit|i |spcntjcjc, Prcncuztjcjc tr
Vc|tcitjcjc, rc!c, |c! |rcncnjcntcctct g.cnc ic|t nuc |c!n, |cusctust stcu-
rtn pcscu|tc !c|j. Krcncnjcntcctct g.cnc nc .tcn stc !tcnc, |ctp |c! cn|sics-
ncs ||cjc||t gcnis. Kurcst scs|csncs, gcrtcu crgcntzucics |cn!rucncncs. Kct
10 000 n. pr. Kr. itrp!cnt |c!nct ts|cts.tnc Stcurcs |urcp, ctc cistrc!c ptr-
ncstcs zcn!tr|t |cn!rucncncs.
134
Kct |urtcs sctncs jstgtjc zcncs tr gcn|cs prtcncnt !cugtcu ncgu |tics.
jcs iurcjc !t!csncs c|cncntncs gc|tn|cs, !cugtcu scctc|tncs jic|cs ncgu itc,
|urtc gc|cjc pcstu|it it| sc.c rcn|cs !cr|c jcg. Dc| !cr|c spcctc|tzcctjcs tr
pcst!c|tjtnc, !cugcjcni prc!u|ctjcs tr ciscrg, pcnczu rs|cjc iuritnc nc|g-
|c, ic!c| cistrcn!c s.c|c ,nucsc.|cs ictsc. 1ct zncjc ,nc!crncsntc pc-
scu|tc prc!zt.
1.1. Ugdymo reikinio kilm
iandien daugyb etnologijos fakt rodo, kad pirmyktis ugdymas
buvo tikras pedagoginis veikimas. Pirmykiai mons ugdym supra-
to kaip Aukiausiosios Btybs mogui skiriam pareig. Todl j ug-
dymo veikl, skatinam aplinkybi ir pareigos, iandien galime apib-
dinti kaip pedagogin, nes joje dalyvavo ugdytojai ir ugdytiniai.
Vaik ug!ncs .|c |ct|cnits |c|c|i.tntc nc|nc prtnctpc. jc csnc
sc.ctntngcs pcitritcs, ztnt pcrcntncs. Ms dien pedagogikos poiriu
tai buvo veiklos ir pragmatins pedagogikos derinys.
Nuo pirmj savo gyvenimo dien vaikas patekdavo vyresni mo-
ni grup, kuri j maitindavo ir ugdydavo. Lotyn kalbos odis c!uccrc pa-
raidiui reikia tsircu|it, platesne prasme cugtnit, panaiai kaip rcngit. Rus
kalbos odio aknis , jo sinonimas (senovs
rus ratijoje odiai ir yra sinonimai).
Pirmyktis mogus intuityviai suvok, kad praktiniam gyvenimui
tinka tik stiprs mons, o silpni greitai gali ti, todl savuosius vaikus
anksti pratindavo dirbti naudingus ir reikalingus darbus. Vaikai, nuolat
kartodami suaugusij veiksmus, gydavo darbo gdi. Jau 46 met
vaikams buvo duodama prog sitraukti kasdien suaugusij veikl.
eima buvo labiausiai isivysiusi bendruomens forma, tvai svar-
biausieji aukltojai. Maus vaikus priirdavo abu tvai, o nuo 68 me-
t berniukai daniausiai pereidavo tvo inion, mergaits motinos. Vct|ct
nc|cst zcts!cnt. Teorini pamok nebuvo.
Ug!itnt prc|itntc !cr|c pc|u!ts |tic pcgc| ptrn|sics |u|iurcs itpus.
Pradin kultra: jaunimas buvo pratinamas painti augalus, mo-
komas susirasti pauki ir vri gyvenamsias vietas, naudotis me-
diokls rankiais.
135
Totemin kultra: jaunuoliai dalyvaudavo kolektyvinse mediok-
lse ar i akmens gamino rankius, ginklus.
Matriarchatin kultra: vaikai pratinami pinti, austi, iesti puo-
dus, ruoti valg, tvarkyti namus.
Nomadin kultra: jaunimas moksi priirti gyvulius, tvarkyti
gyvuli ir pauki k.
Pirmyki kultr ug!nc iurtnj su!crc iccnnt|c, |c||c, !crtntct pc-
prcctct, .tsucncntntct scni|tct, rc|tgtjc.
1ccnnt|c. Visi pirmykts bendruomens nariai privaljo turti prak-
tini gdi, todl buvo mokomi saugoti ugn, naudoti ginklus, gaminti
rankius ir buities reikmenis, amat.
Mc|it |c||cit ir daiktus pavaizduoti pieiniuose reikminga pirmyk-
ts kultros ugdymo sritis. Rato n viena pirmykt tauta neturjo.
Itin didel reikm buvo teikiama !crtntcns pcprcctcns, todl moky-
ta graaus elgesio su savaisiais (vyresniaisiais, moterimis, vaikais) ir grie-
to, negailestingo su prieais.
Vtsucncntnt scni|t srityje perimami nerayti bendruomens kla-
si, atskir gimini ir eim statymai.
Rc|tgtnts aukljimas tai pasakojimai apie Aukiausij Btyb, ku-
ri valdo pasaul, apie kitus dievus, apie mogaus santykius su jais.
Bendras pirmykio ugdymo pobdis lm ir ugdymo priemones, i
kuri pagrindins buvo pc.z!s, !rcusnc, |cusncs.
Pc.z!s svarbiausioji pirminio ugdymo priemon. Vyresnij
pavyzdiu sekdami vaikai i j imokdavo visko, ko galjo prireikti to-
lesniame gyvenime. Buvo mokoma be prievartos, laisvai. Pirmykiai
mons jaut pavyzdio jg, todl vaik akivaizdoje bendraudavo la-
bai santriai, nesibar, nepadoriai nesielg, kad vaiko nepaskatint elgtis
nedorai.
Drcusnc. Pirmyktis ugdymas buvo gana velnus, nemgta vaik
bausti, nes mogaus gyvenimas ir taip buvo rstus. L. Valkas (Walk) ra-
o, kad daugumos pirmyki kultr bendruomens su pasipiktinimu
atmesdavo kiekvien kno bausm, j laik nenatralia, nedora (1934).
Jis teig, kad gyvendamas eskim eimoje nemat vaik pykstantis, ba-
rantis. L. Valkas mano, jog eskimams buvo labai svarbus tikjimas, kad
protviai siknija vaikuose, todl j nemudavo.
136
Pagrindins taikytos drausminimo priemons: jspcjtncs, pcpct|tncs,
pcgs!tntncs. U sunkesnius nusikaltimus vaikams skirdavo grietesnes
bausmes. Jie bdavo cisiuntcnt. ts.crcnt ts sctncs, prc|ct|tcnt. Tai buvo
pati didiausia bausm, kuri skirdavo vaikams.
1.2. Pirmykts kultros tipai ir ugdymas
1.2.1. Pradin kultra: ugdymo tradicij itakos
Pirmykt kultra tai pradin kultra. Taip vadinama dl to, kad
i jos yra iaugusios visos kitos kultros: totemin, matriarchatin, no-
madin (20 pav.).
Pradins kultros laikotarpiu mons gyveno nedidelmis grup-
mis, nes didelei geniai jos gyvenamoje teritorijoje bt sunku pramisti.
Vartojo tai, k jiems duodavo pati gamta: daugiausia maitinosi augalais
ir msa. Vyrai mediojo, moterys rinko augalus, ems nedirbo, gyvuli
neaugino. Ugnis buvo inoma ir naudojama, bet ne visos tautos j mok-
jo igauti.
rankiai ir ginklai buvo kins paskirties. Lankas ir strl, ietis,
muamoji buo, mtykl, sviediamasis peilis pirmiausia buvo skirti
medioklei, bet galjo bti pritaikomi ir kariaujant. Karo ygiai vyk-
davo retai, nes atskir valstybi dar nebuvo egzistavo tik eim sam-
briai, kuriems vadovaudavo vienas vadas.
Prc!tncs |u|iurcs |cn!rucncncjc titn s.cr|t |u.c .ct|, ncicr, |tgcnt
g|c|c. Silpni vaikai nebuvo udomi, seneliai globojami iki amiaus galo.
20 pav. Pradins kultros ryys su kitomis kultromis
137
Moteryst, monogamin santuoka, sudaryta pagal jaunuoli polink ir
apsisprendim, buvo stropiai saugoma, svetimoteriavimas daniausia
baudiamas mirtimi.
mons buvo monoteistai: jie garbino vien moni Tv ir vis daik-
t krj, mokjo melstis, pripaino aukas. Religija labai glaudiai siejosi
ir su pradins kultros dorove.
Pradin kultra ypatinga tuo, kad ia velgiami mogaus peda-
goginio darbo pradmenys. Ugdymo pradins kultros visuomenje es-
miniai bruoai:
ug!ncs |c grtczi |cusnt,
!crtnts cu||cjtncs.
Be to, ugdymas buvo individualus ir atsitiktinis. eimos tradicijos ir
paproiai sudar ugdymo turinio pagrind:
|tc|.tcncs .ct|cs |u.c ug!cncs cis|trct, cistz.c|gtcni j cncrc|icrtc
pci|cs,
nc|u.c p|cntngc nc|nc tr cu||cjtnc.
Vaik aukljo abu tvai motina ir tvas. Tv ir vaik santykiai
buvo ilti ir nuoirds. Rykus buvo motinos autoritetas, netgi suaugu-
siems vaikams. eimose buvo itin vertinamas klusnumas, ugdomas vel-
numu, negrieta drausme. Tvai brangino savo vaikus, todl kno baus-
mes laik neprotingomis ir nedoromis. Kai vaikai paaugdavo ir tapdavo
imintingesni, tvai daniausiai juos draugikai spdavo, ir vaikai atsi-
sakydavo to, kas jiems buvo draudiama. Iki i dien inomas posakis:
Grenlandijos gyventojas geriau suritas, nei k nors daro priverstas.
Laisvs branginimas ryki pradins kultros moni ym.
Dorinis aukljimas buvo grietas. Nuo trej iki penkeri met
vaikai neiodavo vadinamsias gdos prijuostes. Suaugusieji sau-
godavosi, kad vaikai neigirst nepadori kalb, nepamatyt gdin-
g poelgi.
Pagal kai kuri Piet Afrikos taut paproius broliai ir seserys nega-
ldavo avti tais paiais batais, valgyti su tuo paiu auktu. Berniukams
ir mergaitms buvo draudiama valgyti ms. Taip vaikus pratindavo
susilaikyti nuo smaliiavimo.
Broliai negaldavo imti maisto i sesers rank (buvo leidiama val-
gyti tik tai, k ji paddavo ant ems), mergaits maisto, kur brolis
138
parsinedavo kepurje i lauko, ir to, kur liet brolio juosta. Net ir smar-
kiam lietui lyjant brolis neturjo teiss usukti sesers palapin, jei ji
ten buvo viena. Broliams ir seserims drausta sdti taip, kad matyt
vieni kit veidus, taip pat vieni kitus vadinti tu, privaljo kreiptis
daugiskaita.
Nors dorinis aukljimas buvo labai grietas, taiau c|tcj |ct csnc-
n c!u|cctjc |u.c ic pcit. Kai reikdavo pamokyti dalyk, kurie buvo rei-
kalingi visiems, skirting lyi mokinius suvesdavo draugn. Kai aikin-
davo specifines lyi pareigas, berniukus ir mergaites atskirdavo. Mote-
rys ir vyrai buvo lygiateisiai.
1.2.2. Totemins kultros taka ugdymo nuostatoms
Totemins, arba tasmanoid, kultros pavadinimas kils i odio
totam (odibvi k. ci-cicncn gimin, protvis). Totemas tai auga-
las, gyvnas, turintis ypating reikm giminei, geniai. mogus jaut-
si artimas kakokiam gyvnui, laik j savo mitiniu protviu. Daniausia
totemas bdavo gyvulys: arklys, karv, elnias ir kt. Totemo nebuvo gali-
ma umuti ar valgyti.
Totemin kultra i esms skyrsi nuo pradins kultros.
1cicntncs |u|iurcs |cn!rucncncns |u!tngcs scs|uncs. 1ct |cnc g.cnt-
nc s|gcs. zncncns gcrtcustct pc.|!c.c cpstruptnit nctsiu it| |cn!rct nc-
!ztcjcni. Pagrindinis maistas buvo msa. Organizuotai apsirpinti mais-
tu buvo ymiai lengviau, todl atsirado daugiau laisvo laiko amatams,
prekybai, materialinei krybai. Palapines pakeit apvalios trobels, buvo
apdirbamas akmuo, gaminami peiliai, kjai.
1cicntncs .tsucncncs pcgrtn!cs gtntnc, o ne eima. Kiekviena gimi-
n turjo savo vad burtinink. Ji kr savo statymus, dorovs normas,
t.y. turjo aiki struktr ir organizacij.
Dvasin kultros raidos srityje buvo engtas didelis ingsnis atgal:
.tcntnic|ts Dtc.cs uz|ct!c .tci Scu|cs |u|iut, sc|tcrtnct ntic|cgtjct. mus gar-
binti gamtos jgas, paplito burtai, kerjimai. Atsirado pirmieji alkoholi-
niai grimai.
Totemin kultra ypatinga tuo, kad ia itin ryki .rc cncnctpcctjc.
Ypatingas dmesys kreipiamas berniuk individualybs isivystym,
139
stebimi jo polinkiai, gabumai, pavyzdiui, amatams. Labai svarbi seksu-
alinio poirio kaita. Totemins kultros mogaus dmesio centre fizi-
nis aktas. Fizinio prado iklimas padar labai daug alos moteriai: j
paemino, moteris neteko teisi ir pagarbos. Vyro santykiai su moterimi
apsiribojo formaliu mandagumu, po kuriuo slpsi instinkt lsmas. Bu-
vo gimini, kuriose n viena mergait neitekdavo nekalta. Tvas ber-
niukams smoningai diegdavo mint, kad jis vertesnis u moteris, todl
privalo jas valdyti. Todl iuo laikotarpiu poligamija tapo prastu reiki-
niu.Toks vyr poiris turjo takos ir paios moters psichologijai ji
jautsi verg, tarnait.
Nomadins kultros visuomenje daug dmesio skiriama vaikin
kariniam rengimui: berniukai mokomi audyti i lanko, mtyti iet, jo-
dinti, naudotis peiliu ir kardu.
1.2.3. Matriarchatin kultra: ugdymo ypatumai
Matriarchatin kultra (lot. ncirts motina + gr. crcn. valdia)
tai pirmykts kultros ciklas, kuriame pirmenyb turi moteris. Jis eg-
zistavo alia kit kultr. Kai kurios tautos gyveno ar dabar tebegyvena
matriarchato sanklodos slygomis. R. Thurnvaldas matriarchatu vadino
paproi ir tradicij sistem, kurios pagrindas yra kilms nustatymas
pagal motinos linij (Maceina A., 1990, p. 431).
Pirmasis matriarchat isamiai apra J. J. Bachofenas (Maceina A.,
1990, p. 432). Jo nuomone, monijos istorijos pradioje moteris greitai
gijo svarbesn vaidmen nei vyras, nes gimd ir aukljo vaikus. iandien
i etnin teorija tik i dalies palaikoma, nes matriarchatas nra buvusi
visos monijos pirmykt gyvenimo forma ir tik kai kurios tautos perjo
i raidos stadij.
Pcgrtn!tnc ncirtcrcncic scn||c!cs u|tc /crnc zcncs !cr|ct. Jei pradi-
ns kultros bendruomenje moteris augalus rinko maistui, vaistams,
tai dabar ji pati pradeda dirbti em ir juos auginti. Tai gamybinio kio
pradia.
Moteris buvo ir dirbamos ems savinink. kis priklaus ne gimi-
nei, o atskiroms eimoms. Ne vyras vesdavo moter, o vyras itekda-
vo u moters. Itikimyb ir skaistyb bendruomens buvo labai vertina-
140
ma ir saugojama. Tokia eimin kultra buvo kur kas auktesn u tote-
mins eimos kultr.
Vyraujant matriarchatui, visuomenje nebuvo luom ir klasi. Mo-
teris buvo vadov, taiau statymus leido ir teis vyrai, galioti moter.
Valstybin smon buvo menka, todl krsi slaptos vyr draugijos. Jos
galiausiai ir sunaikino matriarchatin kultr.
Itin daug dmesio buvo skiriama mergaii ugdymui. Tvo vaid-
muo buvo neymus, vaikus aukldavo motinos brolis. Aukljant berniu-
kus stigo grietumo. Todl moterims buvo bdingas racionalumas, o
vyrams nuolaidus bdas, netgi bailumas.
Seksualinis palaidumas buvo itin smerkiamas, vyrai ir moterys u
tai grietai baudiami. Nepagarba moteriai atsiranda vliau, kai matriar-
chatin kultra susidr su totemine.
Matriarchatin kultra padar takos ir buiiai, kuri taip pat turjo
sav ypatum, pavyzdiui, trobesiai buvo keturkampio formos. Jie i-
dstomi iilgai, kad sudaryt gatv. Menas gana stilizuotas. Pirmieji em-
dirbysts rankiai buvo nusmailinta lazda, kauptukas, kirvis, amatai
pynimas, puod iedimas.
Ginklai: buo, skydas, mtykl akmenims svaidyti. Jie labiau ti-
ko gintis, o ne pulti.
Technika buvo skirta ems darbams dirbti ir apsiginti.
Matriarchatins kultros religijos pagrindas Mnulio kultas. i kul-
tra animizmo ir mistikos krja, jai bdingas reinkarnacijos siekis.
Ktntjcs |c|n rcgtcnc juncnc, jsticrpustcnc icrp Vtcincnc, 8trncs tr Icc-
sc, jcu !cugtcu |ctp 2 000 nci .rcujc ncirtcrcncics. Ctc, cni Iugu czcrc
|rcnic, 50 |.c!rcitnt |t|cncir icrticrtjcjc 2 00 ncir .trs jurcs |gtc g.c-
nc cptc 20 iu|si. ncsuc. Icntcncs zc!ts prt||cusc ncicrtns. jcs i.cr|c ptntgus,
prttnc s.cr|tcustus sprcn!tnus. K|cnc gc|.c rc ncicrts, |urtcs .c|!ztcs jgc-
|tcjtnct !czntcustct pcr!uc!cnt ts |crics j |cri. Vrct tr ncicrs sug.cnc
.tsts|ct ict|tct.
Icgcn!c cptc ncsuc pcsc|cjc, |c! prtcs 2 000 nci ncsuc ncicrs nciu-
rcjc jc|t ictst. Vrct jcs pcr!uc!c.c |ctp g.u|tus tr prtc.cric tsic|tn!c.c.
Kcn|tncncs ncicrs s|cpic |cn!c cist|c.cit sc.c ictscs. jcs s|citnc .rus itn-
gtntcuit, |tn|sntnits su !rcugcts, c pcctcs, |t|ustcs .tcncs, sun|tct !tr|c |cu-
|ucsc. jcs tsnc|c .ctsit g.u|tus, !tr|it zcn. Vrcns |cstncgcujcni sc.c
141
ncrupcsitngu g.cntnu sictgc pccts|cjc, |c! jtc c|cncnts|ct prt||cuscnt nuc
ncicr, ncs uz!tr|ius ptntgus jcs pcst|t|!c.c scu. Su ptntgcts cicjc tr .c|!ztc.
ncicrs sprcn!c, cr ptr|it g.u|tus, cr siciit ncn, tr pcctcs sustrcs!c.c
.rus. 1ctp rc t|t stc|.
Su|cu|ust 13 nci ncsuc ncrgctic jcu rc pt|ncncic tr prc!c!c tcs|cit
pcrincrtc. |sstrtn|ust |cn!t!ci, jj pcst|.tcctc j ,gc|t ncn |cn|crj, |urj jcs
ncnc jrcngc spcctc|tct jcuncjct pcrct. Mct|c ncsuc rc csncntnts rct|c|cs, ic!c|
pcrcs nc.ct|sic sust|t|ustcs uz rcn|, c n|tncsts j ,gc|t ncn cictnc it|
nc|ij, |ct sctnc ntcgc. jct .ct|tncs pcstrc!c ncitn|cncs, jj ts.crc tr j ,gc|t
ncn pcst|.tcctc |ti. Kct ncsuc ncicrts ts it|rj jstn|t, jct su|c|us 118
nci, surcngtcncs irc!tctnts ,.csiu.t zgts.
Prccjus ncncstut pc ptrncjc .ct|c gtntnc ncsuc pcc !t!ztucjcst ncr-
gctic, jcunt|tc gtntncs |.tcctc j .csiu.t puci. Pc s.cnics | it| ,ts|cpics
ic.cs tsstunctcncs ncnc, pcs ncitn, jcs ncnucsc ic|tcu tr g.cnc. Mcsuc it|t,
|c! it|rcjt ncrncntjc .tcspcicujc it| icrp |rcujc gtntnctct. Nuc ic!c pcrc g-
.cnc sc.cits|cjc ,cpst|cn|n scniuc|cjc. St !c|tnc scniuc|c pc!c!c ts|ct|it
sc.cits| scni|t gct.un. Nci ncztcust ncsuicrtnct gc|t |uit tssts|rtnc prtc-
zcsits. jct pcrc sust|cri pcr nc|itnj .rc cpst|cn|n, .rcs prt.c|ci tsctit
.tscn |ct|ut.
Kct ncicrs !tr|c |cu|ucsc, iurgucsc tr su ncitnc sctncs ,!c|u- !c-
|tjcst cisc|cn|c, .rct prtzturt .ct|us, ci|tc|c |tius snu||tus !cr|us cr|c sc-
ctc|tncs uz!ucits, pc.z!ztut, ctnc ncrc pcrctgcs.
Mcsuc ncicrs .critnc sc.c .rus tr nct|tct jucs .c!tnc ,cznu tsit|tnc-
sts |cn!rczgts.
1993 ncicts Ktntjcs .rtcus|c nuitcsc |c|t j nucsc| juncnc rcgtcn, ic!
ncsuc |ctnus iurtsict gc|t grctict pcstc|it, ncs nc|crct|tc sc.cti jcit pcr |c|nus.
1.2.4. Nomadin kultra: ugdymo bruoai ir slygos
Nomadine (gr. ncncs kilm. ncnc!cs klajoklis), arba eskimoid,
kultra vadinamas pirmykts kultros ciklas, kuriam priklaus kla-
jokls tautos. J protvyn plats tyrai, besidriekiantys Vidurins Azi-
jos link.
Pagrindin nomadinio kio forma g.u|tntn|sic. ios kultros tau-
tos pradjo jaukinti gyvulius. Nomadins kultros atstovai dl savo u-
142
simimo buvo priversti tapti aminais klajokliais. Gyvuliais daugiausia
rpinosi vyrai. mons maitinosi pienu ir jo produktais, msa, daniau-
siai virta.
Vyravo didels eimos, nes .c! sunus pcst|t|!c.c su sc.c sctncnts
ic.c ncnucsc tr ic.c .c|!ztcjc, |c| jts |u!c.c g.cs. Vaikams rengiantis tuok-
tis, tv valia buvo sprendiamasis veiksnys. ios kultros vyravimo lai-
kotarpiu atsirado ikilmingi vestuvi paproiai, ceremonijos. Merginos
skaistyb buvo labai gerbiama, todl j praradusi mergina buvo laikoma
menkaverte vedyb partnere.
Nomadins kultros visuomens pasididiavimas gausi eima.
Kiekvienas vyras jaut pareig mylti mon, jeigu ji gimd snus. Tik
mergaites gimdani motin niekindavo. Dl ios prieasties vyras gal-
davo palikti mon ir iekoti kitos.
Vaikus aukldavo motinos. Jos buvo mylimos ir gerbiamos. Motinos
skriaudimas buvo laikomas sunkiausiu nusikaltimu.
Itin daug dmesio buvo skiriama pirmagimio snaus aukljimui,
nes jis pavelddavo tvo valdi, autoritet, funkcijas ir gali. Tvui
mirus, vyriausias snus perimdavo eimos vadovavim. Nomadins
kultros visuomenje cistrc!c |ucnct. nciuritngt gcnictntct prc!cjc icrncuit
iuritngtcstcns.
Atsiradus privatinei nuosavybei, pradjo irti pirmykt bendruome-
n. Viepataujanios gyventoj grups (yniai, vadai) protin veikl sten-
gsi atskirti nuo usimim, reikalaujani fizinio darbo. Mokslo inios,
susijusios su, pavyzdiui, ems matavimu, upi potvyni numatymu,
gydymo bdais, buvo viepataujanios klass kompetencija.
Nomadins kultros mons gyveno kgio pavidalo palapinse. Dra-
buius daniausia siuvo i kaili. Kelns specifinis ios kultros mo-
ni apdaras. Buvo sukurti veimai. Amatai nebuvo paplit, bet vyko mai-
n prekyba.
Nomadins kultros tautos naudojo las gyvuliams gaudyti, kar-
dus, ietis, lankus.
Jaunuolis tapdavo visateisiu visuomens nariu, kai j priimdavo su-
augusij gyvenim. 8ctgtcnucju ugdymo tarpsniu jaunuolio aukljimas
bdavo |c|c|i.tnts, p|cntngcs. Tv namuose toliau jaunuol ugdydavo
gimins vyresnieji, atstovaujantys pirmyktei bendruomenei ir veikian-
143
tys jos vardu. Tv namuose vaikas moksi aisdamas, o brandos metu
jis buvo mokomas ne tik mgdioti, bet ir parodyti daug valios, itver-
ms. Grietas kolektyvinis ugdymas tai vadas sunk pirmykts kul-
tros gyvenim.
Baigiamasis ugdymo tarpsnis baigdavosi iniciacijomis paslap-
tingomis ceremonijomis, per kurias jaunimui buvo suteikiama auk-
tesnio lygio ini, neprieinam vaikams. Tai reik, kad jaunuolis tapo
visateisiu bendruomens nariu ir kad niekas dabar jo negloboja.
Reikt aptarti pradins kultros iniciacij bdingiausius bruous.
Pradins kultros iniciacijose dalyvaudavo abiej lyi jaunuo-
liai: berniukai ir mergaits, kadangi ios apeigos buvo rengimo eimai
ir visuomenei dalis. Merginos ir vaikinai buvo mokomi atskirai tik tada,
kai suaugusieji perteikdavo specifines, kurios nors vienos lyties asme-
nims skirtas, inias.
Pasireng iniciacijoms jaunuoliai bdavo paimami i eimos ir nu-
vedami negyvenam viet, mike ar kalnuose rengt iniciacij stovyk-
l. Ten jie gyvendavo vis iniciacij laik. Tvams, giminaiiams drausta
vaikus lankyti, jie buvo visikoje iniciacij vadovo valioje. Jaunuolis, anot
L. Valko, ia imokdavo dvasin ir socialin vaidmen, gydavo teis kurti
eim. Iniciacij metu aukljant buvo orientuojamasi visuomenin tiks-
l (1934).
|ntctcctjcs .|!c.c cicpcts. iccrtnts nc|ncs, prc|itnts rcngtncs, cs|cit-
nts ug!ncs.
Teorinio etapo trukm kiekvienoje giminje buvo skirtinga. Ugn
emje jis trukdavo tiek, kiek ir pati vent, o Australijoje itisus
mnesius.
1ccrtnts mokymas apm religinius, dorinius, visuomeninius daly-
kus. Religinis mokymas buvo labai svarbus visuomens gyvenime, todl
per iniciacijas jam buvo skiriamas ypatingas dmesys. Religinio moky-
mo tikslas jaunimo smon formuoti perduodant religijos, kaip doro
gyvenimo pagrindo, tiesas.
Jaunuoliai ir prc|its|ct buvo mokomi kai kurios veiklos: susirasti mais-
to, j paruoti. jtc ictp pci iurcjc jrc!it nc| pcst!crit gtn||, nu!c|it g.u-
|j, nu!trit |ct|j cr nuztcsit puc!. Dtr|!cnt stucs !cr|us, jcunuc|tct prt.c|cjc
pcrc!it !cug .t|runc, |cn|siunc.
144
Nuc ptrnj tntctcctj !tcn jcuntncs |u.c prcitncncs cs|cits|cs c|gsc-
ncs: drausminti savo prigimt, pasninkauti, maai miegoti. Neleidiama
buvo patogiai sdti, kauti, juoktis. Jie turdavo parodyti nemaa i-
tverms ksdami kno skausmus (kai kuriose giminse iniciacijos metu
buvo imuamas dantis ar apipjaustomi vaikin lytiniai organai). I skaus-
mo suriks jaunuolis bdavo ilgus metus pajuokiamas. Amerikoje pagal
kai kuri pirmyki gimini paproius jaunuoliai privaldavo vis nakt
ibti vandenyje.
I mergaii itin grietai reikalavo, kad jos 68 dienas pasninkaut,
maai kalbt, paslaugiai patarnaut vyresniesiems.
Totemins kultros iniciacijos buvo skiriamos tik berniukams.
Mergaits nebuvo inicijuojamos. Berniuk iniciacij metu vyravo ne do-
rinis, bet seksualinis aukljimas. Smoningai buvo diegiama, kad vyri-
kojo prado atstovas yra vertesnis u moterikj, todl turi moteris val-
dyti. (Kai kuriose giminse po iniciacij jaunimui buvo leidiama turti
santyki su visomis netekjusiomis mergaitmis. Ypa po apipjaustymo
vaikinams buvo leidiama viskas: visur eiti, visk imti, neioti ilgus plau-
kus.) Iniciacij metu jaunuoliai palikdavo tv namus ir apsigyvendavo
specialiose patalpose. Tai buvo savotiki vyr klubai. Daugelyje j buvo
keliamos tikros orgijos. Kai kur ved vyrai ir itekjusios moterys taip
pat jose dalyvaudavo. Totemin kultra monikum pakeit fizine jga
vyrikumu.
Matriarchatins kultros visuomenje iniciacijos buvo rengiamos
tik mergaitms. Jos buvo inicijuojamos kiekviena atskirai, nes iniciacij
ceremonija vykdavo eimoje. Galima sakyti, kad i kultra neturi baigia-
mojo, visuomeninio, tarpsnio, nes matriarchatin visuomen eimos pro-
jekcija.
Iniciacij dmesio centre pirmosios mergaits menstruacijos. Tuo-
met ji negaldavo ieiti sauls vies, valgyti kai kuri valgi. Teorini
pamokym jai teikdavo senesns gimins moterys, kurios iaikindavo
monos ir motinos pareigas. Kelet kart imaudyta, ikvpinta kvepa-
lais, apvilkta naujais drabuiais mergait buvo ivedama vieumon. Tuo
iniciacijos ir baigdavosi.
Nomadins kultros visuomenje iniciacij nebuvo. Jaunoji karta
buvo ugdoma tiktai eimoje. Lyi skirtumai nebuvo pabriami. Po ini-
145
ciacij jaunimas sukurdavo savo eimas, kuriose atlikdavo funkcijas, ku-
ri imoko iniciacij metu.
Pirmykio mogaus .ct|sic |u.c |ct|cnc s.cr|tu pcstrcngtnc g.cnt-
nut icrpsntu. Ji baigdavosi lytikai subrendus. Nebuvo toki tarpsni kaip
paauglyst ir jaunyst. Po iniciacij jaunuolis i karto sitraukdavo gen-
ties suaugusi moni gyvenim.
1.3. Ryt ir Vakar kultr skirtumai vergovinje
visuomenje
|sicrtjcs .|sncs ptrn|si .tsucncn pc|ctic .crgc.tnc. Sust|urc ptr-
ncstcs /crncctjcs, .c|tcu tssts|rustcs j Ri tr Vc|cr |u|iurcs. 1rtnc!c-
nt, |ctp cistrc!c Ri |u|iurc, |cng.ct nusicicnc jcs rsj su |tn, jcpcn, c
Vc|cr |u|iurcs su grct|, cr|c nc|cn, tr rcncn ct.t|tzcctjcnts. Ri |u|-
iurc !cugtcu c|ccniucjc !.cstnj, cintnj prc!, c Vc|cr rcctcnc|jj, tnic|c|-
iuc|tnj.
A. 1ctn|ts, znus cng| tsicrt|cs, su!crc ct.t|tzcctj rcjcsir (1996). jts
gcnczcs pczturtu cprcsc tr sus|trsic sc.cits|cnts grupcnts 23 ct.t|tzcctjcs .
ptrntncs (|gtpic, Ktntjcs),
cnirtncs (nc|cn, tn!, str),
ircitncs (Vc|cr |rt|sctcnts|cjt, ts|cnc),
pc|!c.tncs (Mtststpcs, Rustjcs).
Ct.t|tzcctj p|cir |cnc .c|si|t rct!c, ncs .c|si|c ict nccncntzncs,
.crctcnits .tsus .tsucncncs ncrtus |ct|its scctc|tncs tr c|cncntncs i.cr|cs, c
prtrct|us gtnit j nuc tscrcs prtcs. Vc|si|t /crnc.tncst |ct|cicrptu gcnct
.c! cuicrticics tr icc|rcitnc .c|!ztc ircns/crnc.cst icpc pc|titnc, pcprcit-
ntus rct|c|c.tnus pcnczu pc|ctic ictscs ncrncs. Su||csicjc |u|iurc, /crnc.cst
/t|csc/tncs iccrtjcs. 1c|s tsicrtnts ct.t|tzcctj t!cj rct!cs |c|tcs. Ct.t|tzcctj pc-
i|cs |cntc rc|tgtnc tr |u|iurtnc irc!tctjc.
Ict|cnits /crncctntc ct.t|tzcctj ||cst/t|c.tnc prtnctpc (.crgc.tnc, /cc!c|t-
nc, |cptic|tsitnc) gc|tnc ictgit, |c! zncntjcs tsicrtjct .tscs ct.t|tzcctjcs .tcnc!ct
s.cr|tcs. Vtcncs pcstc|c !cugtcu c|cncnt|cs, |tics pc|tit|cs, ircctcs |u|iurcs
|ctncjtn. Pcr jcs zncntjc pcrcjc tr tsstsc|cjc j scstcs ct.t|tzcctjcs (pcgc| .rcu-
jcnct .tcn cr |c|tcs rc|tgtjcs). |cic|t|ts|jprcicsicnits|j, ts|cnts|j, |u-
!tsitn, sicctcit|t, |u!tsitn-ntn!utsitn tr |u!tsitn-|cn/uctcntsitn (An!rt-
146
jcus|cs A., 2001). Muns s.cr|tcu pcztnit Vc|cr |rt|sctcnts|j ct.t|tzcctj,
|urtcs cr|ticjc rc Itciu.c.
Vc|cr |rt|sctcnts|cstcs ct.t|tzcctjcs pcgrtn!cs Strtjcs tr Hc|c!cs (Grct-
|tjcs) ct.t|tzcctjcs. Strtjcs ct.t|tzcctjc cistrc!c rcni |gtpic, |gcjc tr Hciti ct.t-
|tzcctjcns, c Hc|c!cs ct.t|tzcctjc ts|t|c cni |gcjc ct.t|tzcctjcs pcnci. |s csncs
Vc|cr |rt|sctcnts|cjt ct.t|tzcctjc sust/crnc.c irtj icui !c|c. z! (ncnc-
ictsitnc rc|tgtjc), grct| (tsntnitcs nct|c /t|csc/tjc tr grcztc scnprcic csicit-
|c), rcncn (ictsci.cr|c).
j. Vcrntcnc pcict|tc .tcn ncujcust tsicrtjcs pcrtc!tzcctj (2000, p. 8).
Prtcstsicrc (4 n|n. n.|V iu|si. pr. Kr.).
Anit|c (|V iu|si. pr. Kr. 500 n.).
Vt!urtntct cnztct (5001500 n.).
Ncujtcjt |ct|ct (15001800 n.).
Stuc|ct|tnc cpccnc (1800 n. t|t nus !tcn).
|sicrtjcs pcrtc!tzcctj gc|tnc pc.ctz!ucit tr Ict|c jucsicjc (21 pc..).
21 pav. Laiko juosta
Antika Viduriniai amiai Naujieji
laikai
iuolaikin
epocha
3 2 1 1 2 3 4 5 6 7 8 9 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 10
1.4. Antikos mokykla ir ugdymas
1.4.1. Mokykla Ryt alyse
Ptrncstcs Ri .c|si|cs |gtpics, Ktntjc tr |n!tjc sust|urc icn, |ur
|u.c pc|cn|tcustcs s|gcs zncncns g.cnit. prtc upt, .cn!cn, |ur nc|unc
sc|ct, A/rt|cjc, Aztjcjc (Nt|c, 1tgrc, |u/rcic, Gcngc, Cnucncncs s|cntucsc).
Ri .crgc.tncsc .c|si|csc .tsucncnc |u.c sus|trsiic j |csics znt tr
|crt. jtc .c|!c zcnucstus .tsucncncs s|uc|sntus. ptr||tus, cncitntn|us, zcn-
!tr|tus tr .crgus. Mc|s|, s.tcitn, nc|nc iurtnj !cugtcustc |cnc sc|tcs c|c-
147
ncntnc tr pc|titnc pc!cits, c pcc t!cc|cgtjc tr rc|tgtjc. Vcrg tr !cuguncs
pcprcsi zncnt .ct|ct nc|||csc ncstnc|c. c|cncnicrt ztnt tr !cr|c |ct c|gc-
stc jgu!zt jtc jg!c.c sctncjc tr g.cn!cnt icrp sc.c |ucnc zncnt.
Jau iloje senovje, 40003000 m. pr. Kr., buvo inomos mokyklos
Maojoje Azijoje, Egipte. iose alyse buvo veriamasi drkinamja em-
dirbyste. Todl mons stebjo gamtos reikinius, moksi i anksto nu-
matyti potvynius, statyti utvankas ir visoki tip renginius. Visos ios
inios ir patyrimas buvo kaupiama viepataujani gyventoj grupi i-
laikomose mokyklose. Labai danai jos bdavo apgaubiamos mistika bei
paslaptimi. Mc|cst it| |crntu|ct.
Egipte prie ventykl buvo kuriamos prestiins yni mokyklos.
Ten priimtuosius mok vis to meto inom moksl: astronomijos, ma-
tematikos, medicinos, geografijos, sudtingo hieroglif (tai enklai, vaiz-
duojantys daiktus, gyvas btybes), kuri reikjo imokti per 700, ven-
tojo rato.
Miest mokyklos buvo steigiamos prie faraono rm. J tikslas
rengti valstybs valdininkus ir |crc .c!us. Mokyklose mok hieratinio rato
(jis buvo paprastesnis, vartojamas laikams, knygoms rayti), valdymo,
karybos meno, svetim kalb. Mokslas utrukdavo iki 12 met.
Be j, atsirado ir toki mokykl, kurios rengdavo tarnautojus valsty-
bs ir jos kio valdymo struktroms. Tai buvo ratinink mokyklos, kur
moksi emesniosios kastos (valstiei, amatinink) vaikai. Mokyklos var-
tojo demotin rat (greitrat, paplitus liaudies sluoksniuose). Ratinin-
kus mok perrayti tekstus, laikytis etiketo reikalavim.
Ind mokyklose aukljimas buvo tiktai luominis. Jau gims vaikas
priklausydavo tam tikrai kastai: brahmin (ventik), emdirbi ir parij
(sudar beteisiai, engiami mons). Ind aukljimo udavinys gerai i-
mokti savo kastos teises ir pareigas. Kad galt suprasti moksl ir men,
vaikai moksi skaityti, rayti, skaiiuoti. Mokymasis buvo pagrstas kali-
mu, daugkartiniu kartojimu, danai taikytos vairios kno bausms. J ven-
tratis skelbia, kad kas peikia savo mokytoj, nors jis ir klyst, tas po mir-
ties turs virsti asilu. Jaunuolis turjo gerbti savo mokytoj kaip pat Bud.
Kin mokyklos atsirado II tkst. pr. Kr. Vaik iki 20 met ugdymas
buvo skirstomas tris etapus:
148
vaikai iki 10 met buvo aukljami namuose, kur moksi taisyklin-
gai kalbti, skaiiuoti ir klausyti vyresnij;
nuo 10 met jo mokykl mokytis skaityti, rayti, skaiiuoti, dai-
nuoti, mandagaus elgesio taisykli;
nuo 15 met moksi tie, kurie siek auktj moksl.
Mokyklos buvo dviej tip: valstybins, skirtos aristokrat vai-
kams, ir vietins, kur moksi laisvj valstiei vaikai. Jose buvo moko-
ma ei dalyk: rato, skaiiavimo, muzikos, etiketo, valdyti vaiuokl,
audyti i lanko.
Kin vaikai moksi kin filosofijos, kuri pabr pasaulio vienov.
Anot kin filosof, pasaulio vairov sukuria pirminiai elementai: em,
vanduo, ugnis, mediai ir metalai. iuos elementus veikia prieingos j-
gos: tn pasyvi moterikoji ir jcn aktyvi vyrikoji, kurios gamtoje suke-
lia judjim.
Kin filosofijos itakos Permain knyga. Joje pateikiama imin-
ting patarim, kaip elgtis besikeiianiomis aplinkybmis. Pasak kin
imini, mogaus gyvenimo skm daniausiai priklauso nuo jo paties
ir nuo to, kaip gerai jis pasta pasaul.
Ryt ali mokytojai mok jaunuomen vis ami gerbti savo mo-
kytojus ir tvus. U nusiengimus mokiniai buvo baudiami fizikai.
Senosios Ryt civilizacijos idjos taikomos ir iandienos Ryt ali
visuomeniniame gyvenime ir mokykloje.
1.4.2. Ryt ali pedagog idjos
Seniausiuose Kinijos, Indijos, Egipto rankraiuose randama ver-
ting mini apie aukljim, mokytojui ir aukltiniui keliamus reikalavi-
mus. Drausm mokyklose buvo grieta, !cznct ict|ics |unc |cusncs. Vie-
name senovs Egipto rankratyje pasakyta: Mokinio ausys jo nugaroje.
Kin pedagogas ug (Cuge, 11291120 m. pr. Kr.) para Mao-
sios mokyklos knygas, kuriose nurod, kad aukltojas turi:
i pat maens tramdyti negerus aukltinio polinkius ir trokimus;
pastebti jo gabumus;
skirti tokias uduotis, kurias mokinys atlikt be vargo;
rodyti jam dor ir gra pavyzd.
149
Senovs kin ventratis, vadinamas idzingu (IXVI a. pr. Kr.),
skelb, kad nuo jaun dien iki senatvs zncgcus ntnis iurt |uit nu|rctp-
ics j nc|s|. Ten raoma, kad i kit moni patirties nedaug tepasimo-
koma. inios, reikalingos gyvenime, gyjamos tik patiems mokantis.
LIKi knygose, sudarytose i senovini kin rat dar prie Krist,
alies valdovui patariama: jct .c|!c.cs ncrt, |c! jc .c|!cnc icuic tsprusi, c
!crc.c ic|u|ci, prt.c|c p|cicit nc|s|.
Teorinius kin mokyklos pagrindus VI a. pr. Kr. padjo Konfucijus
(Kung Dz Konfucius, 551478 m. pr. Kr.), filosofikai pagrinds prigim-
tin moni nelygyb. Jis sukr scholastin etin ir politin mokymo
teorij, kuri Kinijoje iliko iki XX amiaus.
Analizuojant kin rat altinius pastebima, kad |tn nc|nc it|s|cs
|u.c j!tcgit jcuntnut scntct nusiciics icts||cs tr jprcitnit pcgc| jcs c|gits. Jau
senovs kinai tikino jaunim, kad nauja negali bti geriau u sena, o mo-
kinys protingesnis u mokytoj. Todl es neimintinga siekti naujo,
nes ios pastangos kenkia valstybs santvarkai. Senovs Kinijoje visas vals-
tybs gyvenimas buvo grindiamas aklu paklusnumu. Tai stabd tautos
ir valstybs raid.
ydai, siekdami iauklti dievobaimingus, vyresniesiems paklusnius
vaikus, vadovavosi Dievo sakymais, kurie buvo dorovs, tikybos, vals-
tybins tvarkos ir vaik aukljimo pagrindas. Viena i pagrindini izrae-
lit tikjimo ties gcr|| sc.c ic. tr ncitn, ic!c icu |us gcrc tr t|g cnzt
nug.cnst stcjc Zcncjc. 1c.us S.cnicsts Rcsics nc|c. jct n|t sun, ict |cus| jj
!czntcu, |c! pcs|ut gc|ciun juc !ztcugits.
1.4.3. Mokykla Graikijoje. Karinis rengimas
Iskyrus aklsias gamtos jgas, pasaulyje nra nieko, kas savo pra-
dia ir kilme nebt i graik (H. Dz. Mcncs).
Grct|tjcs |u|iurc ict |urcpcs tsicrtjcs prc!ztc. Anci A. Mccctncs, |urc-
pcs !.cstc gtnc Grct|tjcjc (Mccctnc A., 1990, p. 446455). Sc.crcn|ts|cs grct-
| tsicrtjcs |ct|cicrpts iru|c |c.ct| 00 nci (X| |V c. pr. Kr.). V||| c. pr. Kr.
prcst!cjs !t!ztcustcs pczcngcs |ct|cicrpts pc.cric Grct|tj c|cncntnc gc||c
tr |u|iurcs ccniru. Ctc |urtcncs pc|titncs tnsitiuctjcs tr |u|iurtncs irc!tctjcs
!crc jic| .tsct |urcpct.
150
Grct|ct |u.c ptrntcjt, |urtc |u|iur, ||csitnct Riucsc, |urcpcjc pcsu|c
ncujc |tn|nc. Riucsc |u|iurtnts g.cntncs ncstrcts|c csncntncnts /crncnts.
O grct| |u|iurc, prtcstngct pczcn||tnic csncns zcn||u. Grct|ct |u.c gcrsus
ncncts tr ncntntn|cts, /t|csc/tjc tr /t|csc/cts. Uzuci pcrcnust Ri, |ur nuc|cn-
|tct pc||usicnc zcnts|tcstcns .c|!c.cns, su|cr!tncctjcs irc!tctjcs, .c|si|cs
g.cntnc Grct|tjc pcsu|c !cnc|rcitjcs |tn|nc. ctc |u.c gcr|tcnc |cts.c tr prt-
pczjsicnc zncgcus .cric. Grct| .tsucncnc |u.c sust!crtust ts |cts.j pt|tc-
ct tr .crg. Vtst |cts.tcjt pt|tcctct iurcjc |gtcs ictscs !c|.cuit .c|si|cs .c|!-
nc. Kc! .c|si|tnc icrn|c |ui prtctncnc !cugc|tut, ic|tcs pcrctgcs gc|tnc
|u.c ctit it| .tcncrtus ncius. Grct| !cnc|rcitjc |cn!ncs pcgc| jsicin
gcrcniucit .ts pt|tcct |g| tr cis.crc Ri !cspcitznut. 1cctcu /tztnj !cr|
Grct|tjcj !tr|c .crgct, c rczu|icicts ncu!cjcst |cts.tcjt pt|tcctct. 8u.c s|c||tcnc,
|c! .crgtjc ,gcnics jsicincs.
Grct|ct ptrntcjt ts |urcpcs icui suprcic ug!nc rct|sn tr titn tsp|cicjc
jc prc|it| tr iccrtj. Grct|tjcjc |u.c ug!cnt it| |cts.j pt|tcct .ct|ct. jtc |u.c
nc|cnt nc pcprcsius !cr|us !tr|it, |ci rcngtcnt .c|si|cs .c|!tntn|c cr pc|tit-
|c icrn|ct, |crtcuit. Ic|tcustct .tsucncnc gcr|c |crtus, |urtc sugc|c!c.c pc-
gcrscit |crc zgtcts, c ict|cs nciu pcrcngit jcuntn |crut.
Grct|tj su!crc |c|cics nc!t!c|t .crgc.tnt .c|si|t (pc|t). jic|tngtcu-
st j |u.c Ic|cntjc (s.cr|tcustcs ntcsics Spcric) tr Ait|c (pc|titnts tr c|cnc-
ntnts ccnircs Aicnct). Ktc|.tcncnc pc|jc nustsic.cjc sc.tic ug!nc stsic-
nc. Spcrics tr Aicn.
Lakonija (Sparta) |u.c jst|urust Pc|cpcncsc pustcsc|tc ptcirctucsc. Sc|jc
.rc.c zcn!tr|sic, |urt rcncst .crg !cr|u. Nc!t!c| pustcu |cts. g.cnicj
grup !cugtcustc su!crc cncitntn|ct. 9 iu|si. .crg.c|!zt sctn .c|!c !cugtcu
|ctp 250 iu|si. .crg. Vcrgct |u.c |cictstct it| ,|c||cnis jrcn|tct. jtc Spcric-
jc |u.c titn ztcurtct tsncu!cjcnt, ic!c| ncrcict su|t|!c.c. Vtsc ict .cric spcritcctus
|ct|its g|cu!ztct sustic||us tr nuc|ci |uit |crtncs pcrcngitcs. 1c!c| Spcrics g.c-
ntnut |u.c |u!tngcs .rts|uncs, .c|si|ts|uncs, |crtnguncs (Mccctnc A., 1990).
Spartiei vaikus aukljo valstyb. Ji buvo usibrusi tiksl tscu-
gtnit gcrus pt|tcctus tr uzstgru!tnustus |crtus. Anot J. Burckhardto, itoji
tauta apskritai yra kariuomen, o jos valstyb yra kariuomens stovykla
(Maceina A., 1990, p. 482). Spartoje eimos prasm pagimdyti kuo dau-
giau sveik vaik, bsimj kari. Silpni vaikai buvo nuudomi.
151
Sulauk 7 met berniukai spartieiai, iki tol gyven namie, bdavo
atiduodami specialias valstybines aukljimo staigas, vadinamsias age-
las, kur jie buvo aukljami ir mokomi iki 18 met. Jiems vadovauti val-
dia skirdavo patikim mog pc!cncn. Ypatingas dmesys kreiptas
fizin paaugli aukljim: jie buvo grdinami, pratinami ksti alt, alk
ir trokul, skausm. Daug dmesio skirta karinms gimnastikos praty-
boms. jcuntcjt spcritcctct nc|cst |cgtcit, sc|tncit, nciit !ts| tr tcij, grunits,
tnint. Fizin aukljim papildydavo muzika, buvo mokoma dainuoti
(atliekami kovinio pobdio kriniai karo marai ir dainos), religini
oki. Spartoje daniausia buvo okamas okis su ginklais, vadinamas
prrtcnc, kuris vaizdavo kovos momentus.
Vaikus pratino atsakinti tiksliai ir trumpai (lakonikoji kalba). Jie
moksi tik tiek, kiek to btinai reikjo, o viso kito cu||cjtnc .tcntnic|ts it|s-
|cs |u.c ug!it |cs|gts| pc||usnun, tsi.crntngun tr ircs|tn nugc|cit.
Maudytis altame Europos ups vandenyje buvo vis piliei parei-
ga. Maitintasi labai kukliai. Drabuiai buvo lengvi ir paprasti, guolis
kietas. Vaikai itisus metus lakstydavo basi. Kunc |cusncs |u.c |cs!tcnts
!c||cs, nes, spartiei nuomone, jos ilaisvina protin ir dorin energij.
Bausm buvo savotika asketinio aukljimo priemon. Pavyzdiui, Spar-
toje prie deivs Artoms Orintc altori veni metu vaikus kruvinai
plakdavo. Tai buvo savotika religinkultin skausmo auka.
Ypcitngcs uz!c.tns, |c|tcncs cu||cjcni jcunuc|tus, |u.c tsug!it pcntc-
|, ncgct|csitngun .crgcns. Tuo tikslu jaunimas dalyvaudavo vadinamo-
siose |rtpitjcsc, t.y. naktinse verg gaudynse, kuri metu jaun spartie-
i brys apsupdavo kur nors miesto kvartal arba rajon u miesto ir
umudavo verg helot.
Jaunim !crc.ts|ct tr pc|tits|ct cu||cjc .c|si|cs .ct|cjct, kurie reng spe-
cialius pokalbius, auktindami proseneli, kovojusi su tvyns prieais,
itverm ir drs.
18-20 met jaunuoliai bdavo perkeliami speciali efeb grup ir
atlikdavo karo tarnyb. ia ypatingas dmesys buvo skiriamas valios ir
narsumo dorybi, kurias stiprino gtnncsit|c tr |crtnts rcngtncs, ugdymui.
Be to, itin rpintasi /tztntu tr |crtntu ncrgtn cu||cjtnu. ito reikjo to
meto slygomis: vyrai, paaukti verg sukilim malinti arba kar, palikdavo
miest, o ginkluotos moterys saugojo namus ir priversdavo klausyti vergus.
152
Lyi santykiai Spartoje buvo gana laisvi. Vykstant jaunimo ven-
tms, gimnastikos varyboms ir pratyboms, lenktynms, abiej ly-
i dalyviai bdavo visikai nuogi. Nuogos mergaits galdavo pa-
sirodyti gatvje, o moterys neiojo drabu, vadinam pcp|cs, kuris
judant leisdavo pamatyti iek tiek kno. I i fakt galime sprsti,
kad Spartos lyi santykiai primena pirmykts totemins kultros
lytin samprat.
Atnai (Atika). Spcric |u.c |crtnc .c|si|c, c Aicnct gcrscjc sc.c |u|iu-
rc. Aicn g.cntncs nc|u.c ic|s nt|ticrtzucics tr uz!crcs |ctp Spcrics, ci-
.tr|sctct |c|ct tnicns.us tr |ur|ts|cs.
V|V c. pr. Kr. Aicnucsc su||csicjc |u|iurc. gcnics nc|s|ct, tsicrtjc, nc-
ncs, |ticrciurc, nucsic|tcjt grct| crcntic|iurc tr s|u|piurc. Stcjc srtijc cicntc-
ctct pcstc|c ic|t |ctncjtn, |urtc tr stcn!tcn sic|tnc pcscu|j. jtc ruptncst !.c-
stncnts .cri|cnts. nc|s|u, ncnu, /t|csc/tjc, |urtc titn cu|si |gj pcstc|c Pcrt-
||tc |ct|cts (V c. pr. Kr.). Icts.c zncgcus ictscs Aicnucsc |u.c gcr|tcncs tr
scugcncs.
Du pcgrtn!tntct |ruczct cpt|u!tnc Aicn g.cntn. pc|tn|ts j t!cc|t-
j |u|iur tr sctntnts prt.citnts g.cntnc pc|u!ts. Vcrgct ctc |u.c prt.cit
nucsc.|c. jtc !czntcustct !tr|c it| /tztnj !cr|, ncs |u.c ,ncztcu zncncs
ncgu |cts.tcjt pt|tcctct. Ncnczct nciuritng |cts.j g.cnicj (!cncsc) .cr-
icst cncicts.
Kitaip negu Spartoje buvo organizuotas ir atniei aukljimas. Sct-
nc |u.c rct|c|tngc nc it| zncnt gtntnct prcisit, |ci tr jct cu||cit. Atnieiai
ugdymo idealu laik tiek fizikai, tiek dvasikai gra mog. Atn mo-
kykla siek |c|c|cgcitjcs, i.. sicngcst su!crtnit prcitnj, !crc.tnj, csicitnj tr
/tztnj cu||cjtn. Ugdymo tikslas buvo harmoninga asmenyb. Graikai
pirmieji suformulavo i svok. Atnieiams buvo gerai inomas posa-
kis: Sveikame kne sveika siela. J nuomone, ugdymas gali sufor-
muoti antrj mogaus prigimt.
Atnuose vaikai iki 7 met bdavo aukljami namie. I ma die-
n tvai mok vaikus, kad bt kukls, kantrs ir saikingi, be to, pratino
grakiai judti ir velniai gestikuliuoti, tyliai vaikioti, mandagiai s-
dti, kukliais drabuiais vilkti, gerbti tvus ir senus mones.
153
7 met berniukai praddavo lankyti mokykl. mokykl ir visur ki-
tur iki 18 met juos lyddavo vienas i verg, vadinamas pc!cgcgu (gr.
pcts vaikas, cgcgctn vesti). Pedagogui tvai duodavo rykt, kuria is
savo nuoira galdavo aukltin plakti. Retai kur pats pedagogas mok
savo aukltin.
I pradi berniukai (nuo 7 iki 1314 met) moksi gramatisto ir
kifaristo mokyklose (arba vienu metu abiejose, arba nuosekliai i pra-
di gramatisto, vliau kifaristo). ios nc|||cs |u.c prt.cctcs, u nc|s|
rct|c!c.c nc|cit, todl daug laisvj, bet neturjusi l piliei (vadi-
namojo demoso) vaik negaljo jose mokytis. Daniausia ia moksi verg-
valdi vaikai. Mokymui vadovavo nc|icjct !t!cs|c|cs (gr. !t!cs|c a
mokau, vliau !t!c|it|c mokymo teorija), kuriuos gramatisto mokyklo-
se vadino grcncitsicts, o kifaristo |rtntn|cts.
Gramatisto mokykloje grcncitsict (|c||tntn|ct) .ct|us nc|c s|ctiit,
rcsit tr s|ctctucit. ia skaityti buvo mokoma raidi sudjimo metodu:
mokiniai imokdavo mintinai raidi pavadinimus (c|/c, |cic, gcnc ir t.t.),
vliau i j dliodavo skiemenis, po to i skiemen odius. Skaityti
mokydavosi labai ilgai.
Rayti pratinosi vakuotose lentelse, kuriose plona lazdele (stiliu-
mi) bdavo raomos raids, skaiiuodavo pirtais, naudojo skaiiuoja-
mj lent (primena skaitytuvus), akmenukus.
Kifaristo mokykloje berniukai jg!c.c |ticrciurtnj tsst|c.tntn tr |u-
!c.c csicits|ct cu||cjcnt: moksi muzikos (nuztnts lavinimas), dainuoti,
deklamuoti (buvo skaitomos itraukos i Iliados ir Odisjos). To mo-
k |rtntn|ct (|cn||tntn|ct), kurie muzik ir poezij laik aukljimo pa-
grindu. Mokant muzikos populiariausi instrumentai buvo kankls ir flei-
ta. Paprastai mokytojas skambindavo kanklmis, o mokiniai kartodavo
t pai melodij. Mzin lavinim, inoma, papild fizinis gtnncsit|c.
Nemaai dmesio graikai skyr rcicrt|ct. Gyvo odio groiu jie sie-
k paadinti mogaus siel, j suavti. Retorika buvo tobulinama mo-
kantis mitologijos ir poezijos.
1314 met berniukai pereidavo mokymo staig, vadinam pa-
lestra (kovos mokykl). ia juos dvejus trejus metus fizikai lavindavo per
pratybas pagal sistem, kuri buvo vadinama pcnici|cnu (penkiakove). j
su!crc |cgtncs, sc|tncjtncs, tnincs, !ts|c |ct tcitcs ncitncs tr p|cu|tncs. Gim-
154
nastikos mok pc!cirt|ct. Kartu jaunimui bdavo rengiami pokalbiai apie
politik ir dorov. Pokalbiams vadovaudavo (be atlyginimo) ymiausi vals-
tybs pilieiai. Daugumai jaunimo visi mokslai tuo ir baigdavosi.
Labiausiai pasiturinti jaunimo dalis, besirengianti dalyvauti valsty-
bs valdyme, toliau mokydavosi gimnazijoje. Gimnazij pradia tam
tikros staigos, kurios buvo vadinamos gnncstcn. Tai buvo .tcntnic|cs
.c|si|tncs nc|||cs, kur, kaip ir palestroje, pagrindin lavinimo priemo-
n buvo gimnastika.
Gimnastinis lavinimas seniausias graik ugdymo elementas. Grai-
k nuomone, judesys savotikai veikia ir siel. Gimnastika formuoja charak-
ter. Drsa, atsparumas baimei, klusnumas, draugikumo dvasia buvo reik-
mingi doroviniai gimnastikos rezultatai. Gimnastik siedami su muzika (gr.
crcncsit|c) graikai buvo pasiek nuostabios kno ir judesi harmonijos.
Graik gimnastika buvo labai vairi, taiau reikt paminti ias pen-
kias svarbiausias ir labiausiai paplitusias pratim ris:
1. Zct!tnct tai sviedinio mtymas, bgiojimas. Graikai aisdavo at-
virame ore.
2. P|cu|tncs buvo visuotinis sportas, nes pati geografin padtis tam
buvo palanki (valstybs krantus skalauja jros).
3. Pcnici|cncs (gr. pcnicin|cn), arba penkiakov, buvo svarbiausioji
graik gimnastikos dalis. J sudar bgimas, disko ir ieties metimas, uo-
liai tol ir aukt, plaukimas, imtyns.
4. 8c|scs tarp graik nebuvo itin populiarus.
5. Pcn|rcitcncs (laisvosios imtyns). i sporto ris turjo imtyni ir
bokso element.
Gimnastika skatino higienos, medicinos pltr, nes treniruojantis rei-
kjo kn priirti, saugotis lig, tinkamai maitintis. Graikijoje itin ger-
biami buvo olimpini aidyni nugaltojai puoiami vainikais, lauro
akelmis arba vilnoniais dirais. Poetai apdainuodavo olimpiei gar-
b, o skulptoriai ikaldavo j skulptras.
Gimnazijose grct|ct siu!tjuc!c.c pc|tit|, |ticrciur, ncicncit|, /t|csc-
/tj. Deklamuodami ir dainuodami Homer, graikai tarsi susisiekdavo su
pirmykte helen |c|c|cgcitjcs dvasia, su Helados aknimis, i kuri jau
buvo iaugs pasaulins reikms medis. Mokant matematikos buvo sie-
kiama lavinti prot ir parengti mokinius filosofijos tiesoms suvokti. Filo-
155
sofija vainikavo vis mokymo sistem, kuri, be jos, sudar gimnastika,
mzinis lavinimas, retorika ir matematika.
Prie gimnazij plytjo parkai aikts, apsuptos trobesi, kuriuose b-
davo rengiami persirengimo kambariai, maudykls, sals susirinkimams,
aljos, papuotos diev ir didvyri skulptromis. Tokias gimnazijas steig-
davo kiekviename mieste. Tai buvo ne tik mokymo ir mokymosi, bet ir vi-
suomens susibrimo vietos, ia miesto valdia rengdavo sportinink pasi-
rodymus, tautines ventes. A|i.tct !c|.cujcni jcunucncnct tr .rcsntcns
zncncns, gtnncztjcs .tric .tcscstcnts pt|tcitntc ug!nc nc|||cnts.
Atnuose 1820 met jaunuoliai (kaip ir Spartoje) pereidavo efe-
bij, kur buvo toliau tsiamas j |crtnts tr pc|titnts |c.tntncs. Jie moksi val-
dyti karines mainas, statyti tvirtinimus, studijavo jrininkyst. Tarnau-
dami miest gulose dalyvaudavo miesto ventse ir teatro vaidinimuose.
Graikijos pilieiams buvo labai svarbu sukurti ger sunkiaisiais gin-
klais ginkluot pstinink kariuomen. j paprastai buvo aukiami tie
pilieiai, kurie igaljo apsiginkluoti. Gerai buvo inomi ncp|tict (gr. ncp|c
ginklai), labai rytingi kariai, engiantys /c|cngc (eilmis) ir ginantys ne
tik savo poli, bet ir savo klass interesus.
Graikijoje buvo steigiamos atskiros filosof mokyklos, kurios savo
veikl organizavo kaip laisvj klausytoj breliai. jas patekti buvo ne-
lengva, nes reikjo turti matematin pasirengim, o kai kuriose ilaiky-
ti specialius testus.
Ugdymo profesijos atstovai kaip savo valdios enkl neiodavosi
lazd. Tvai ir mokytojai turjo teis bausti vaikus fizikai plakti. Itzt-
ncs |cusncs Grct|tjcjc |u.c ict|cncs nc itc| !t!c|itntcts, |tc| !crtntcts it|s|cts.
Svarbiausias graik ug!nc ncic!cs s|citntncs |cn|intcuit icrpusc.jc.
Dauguma laisvj gyventoj mokytis negaljo, todl daniausia j
vaikai moksi amato. Net statyme buvo tai tvirtinta: jei tvai neimo-
kydavo vaik kokio nors amato, vaikai ateityje galjo bti atleidiami
nuo pareigos materialiai rpintis pasenusiais tvais.
Graik mergaits buvo aukljamos eimoje. Jos moksi eimininkauti.
Apskritai Atn moter gyvenimas buvo udaras ir daugiausia praeida-
vo moterikojoje namo pusje (ginekjoje).
Atn ugdymas nebuvo toks vieningas kaip Spartos, utai monikes-
nis, nes buvo vairus, tenkinantis skirtingus mogaus prigimties poreikius.
156
1.4.4. Paidja pedagoginio etoso filosofija
Graikijoje mokslas laikytas garbs ir pasididiavimo vertu dalyku,
todl buvo ipltota Paidja pedagogin filosofija, apimanti vis grai-
k gyvenim ir valstybini institucij veikl.
Graik nuomone, ugdymas suformuoja antrj mogaus prigimt.
Todl pagrindinis Pct!cjcs stc|ts |u.c tsug!it ncrncntng zncg, |c.t-
ncni s.ct|, grcz |un, cu||cjcni zncg !.csts|ct, |c! jts icpi !crcs tr
|t|nus.
Graikijoje nebuvo n vienos srities, kuriai Pct!cjc nebt turjusi ta-
kos. Anot A. Maceinos (1991), tai buvo visas idjas vienijanti centrin
filosofija, pasiyminti visuomenikumu, grindiama religija.
Paidja esmin kultros idja. Graik gyvenimo tikslingumo sam-
prata rmsi ugdymo minties visuotinumu. Pagal j, mokslas ir menas,
vents ir aidimai, bendruomens veiksmai ir kultas nra savitiksliai,
bet taikytini ir kreiptini pedagoginiam tikslui pasiekti. Visi helen staty-
mai kilo i ugdymo sieki: buvo reikalaujama, kad jaunuomen gerbt
dievus, klausyt tv, globot senesniuosius. Ug!n ts|c|tcnit ntnits grct-
| |u|iurtntcnc g.cntnc |u.c s.cr|tcustcjt t!cjc.
Graikai mog iauktino, pastat j alia diev kaip vertingiausi
btyb emje. Skirtingai nuo Ryt ali tradicij, jie grjosi nuogu k-
nu, jo groiu. Ypa graikai vertino mogaus prot, iskiriant j i kit
gamtos krini.
Paidjos visuomenikumas. Grct|ct |u.c .tsucncnts|t, .c|si|ts|t znc-
ncs. jtc g.cnc tr !tr|c ptrntcustc |cn!rucncncs, c it| pc ic sctncs |c|ut.
Kiekvienas ugdytojas jautsi atlieks visuomenin pareig ir vykds
valstybin funkcij. Pedagogin nusiteikim iliustruoja toks faktas: grct-
|ct nc|c .ct|us nc spcctc|tcsc nc|||csc, c gci.csc tr ct|sicsc. Ktc|.tcncs gc|cjc
pcnciit, |ctp !tr|cncs pc!cgcgtnts !cr|cs.
Grct| ug!nut |u!tngcs .tsucitnts pc|u!ts. Rpindamiesi iugdyti vi-
sas mogaus prigimties galias, graikai siek apimti ir visas gyvenimo sri-
tis. Graikijoje muzika ir gimnastika susiliejo crcncsit|cjc, gramatika ir po-
ezija retorikoje, valstybs valdymas, religija, kultra sudar auktesn,
prasming, gyvenimo vienyb. Pct!cjc icpc .tsucitnc, .tscs g.cntnc srtits
tr tnsitiuctjcs cptncnctc, scctc|tnc s.c|c.
157
Paidjos pagrindas religija. Graikai turjo diev ir deivi, globo-
jusi vairias gyvenimo sritis: menus, moksl, emdirbyst, meil ir kt.
Todl religija j gyvenime turjo didel reikm. Rc|tgtjc |u.c .c|si|tnts
!c||cs. itcstcg jsicincts |u.c nusicicnc j prc|it|ucit. Gausi graik mito-
logija religikai prasmindavo pedagogin darb. Rc|tgtjc Grct|tjcjc |u.c
nc ug!cncsts c|jc|ics, |ci ug!cncsts prtnctpcs.
Profesinio lavinimo graikai nemgo ir nevertino. Mc|its |c|tc ncrs cnc-
ic |cts.cjcn Grct|tjcs pt|tcctut circ!c zcntncncs !c||cs. Tai buvo tik demoso
pareiga. Graikams maiausia rpjo, kad jaunimas imokt kokio nors dar-
bo. Svarbiausia kad jis mokytsi dalyk, praturtinani vidin pasaul.
1.4.5. Ugdymo teorijos Graikijoje
500 m. pr. Kr. atsirado moni, kurie sukilo prie tradicijas ir skelb,
kad ne dievai, bet patys mons kuria kultr. Jie buvo vadinami sofistais
(iminiais). Tai buvo keliaujantys mokytojai, siek viesti mones. V-
liau jie tapo jaunimo aukltojais.
Protagoras (Prthagor, 480410 m. pr. Kr.), ymiausias senovs Grai-
kijos sofizmo atstovas, teig, kad kiekvieno mogaus pojiai skirtingi,
todl vienos nuomons negali bti: kiek yra moni, tiek ir nuomoni.
Nra nekintam ini, yra tik nuomons, kurios priklauso nuo gebjimo
rodyti savj ties. Protagoro alininkai sofistai atmet absoliui ties
ir stengsi ne tikrov painti, o tik tikinti klausytoj savja tiesa ir nu-
kreipti jo mintis i anksto numatyta kryptimi. Atsirado rcicrt|c ikalbos
mokslas, kuris perm sofist tikinimo men, skatinant viskuo abejoti,
kritikuoti, iekoti. Retorika itin pravert Atn teismuose.
Gine Gamta ar aukljimas suformuoja mogaus bd? Protago-
ras suformulavo originali nuomon: nc|cni rct|tc ug!it rcntcnits jg-
ntcts. Niekais nueina teoriniai pamokslai be praktini pratim ir niekais
eina praktika be teorinio mokslo. Jis teig, kad jcuntnc cu||cjtncs iurt |uit
pcrcnics i.tricts !crc.cs tr ictscs pcgrtn!cts.
Pitagoro (Pythgor, 500 m. pr. Kr.) mokykla. Pitagoras, garsus anti-
kos matematikas ir fizikas, sukr mokykl, vadinam Pitagoro rateliu.
Pticgcrc nc|nc stsicnc stc|c sitprtnit zncgcus csncn| itc| /tzts|ct, itc|
!.csts|ct, nc|c i.cr|cs, scniurunc, it|cit .tcn Dtc..
158
Pitagoras mokinius skirst 4 klases.
Ptrncstcs ||cscs nc|tntct |u.c .c!tncnt c|usit|cts. Jie negaljo kalbti,
vis laik turjo tik klausytis. ios pratybos reikalavo dideli valios pa-
stang, trukdavo nuo 2 iki 5 met. Jas privaljo veikti kiekvienas Pitago-
ro mokinys. J tikslas susikoncentruoti, mstyti apie auktesnius ir ven-
tesnius dalykus, kuri akivaizdoje mogus turi susikaupti ir nutilti. Pita-
goras tramd mogaus nor klausinti, kuris danai iblako ir neleidia
siekti tikrojo painimo.
Pirmosios ir auktesni klasi mokini gyvenimas buvo reglamen-
tuojamas grietos dienotvarks.
Ryte mokiniai vieni eidavo pasivaikioti nuoalias vietas prie mal-
dykl, kuriose tiesiog traukdavo nurimti ir susikaupti. Tarp savs nesi-
kalbdavo. Po to visi gimnastikuodavo. Vidurdieny bdavo piets duo-
na ir medus. Vakare vl visi vaikiodavo prie maldykl ir eidavo mau-
dytis. Vakarien praddavo nuo vyno, melsdamiesi. Msos mokiniai ne-
valgydavo. Po vakariens buvo skaitoma apie dievus ir meldiamasi.
Pitagoro mokiniai dvjo balto lino drabuius, miegodavo labai kie-
tose lovose.
Anircstcs ||cscs nc|tntct ncicncit|ct privaldavo kalbti, patys
isiaikinti jiems kilusius klausimus. Savarankikumas buvo svarbiau-
sias principas mokantis matematikos: aritmetikos, geometrijos, astro-
nomijos.
1rcctcjt ||csc /tzt|ct moksi painti daikt prigimt. Tai buvo dau-
giau negu ms dien fizika ji teik dialektikos pagrindus.
Kci.tricstcs ||cscs nc|tntct sc|csit|ct, vadinamieji Dievo garbintojai,
mokydamiesi matematikos, fizikos, painti daikt prigimt, galjo isi-
aikinti daikt atsiradimo prieast. Visi dalykai siejosi su religija.
ymiausi graik filosofai idealistai: Sokratas, Platonas, Aristote-
lis. i mstytoj vieuose pasisakymuose ir darbuose apie ugdym yra
daug verting mini.
Sokratas (Skrats, 469399 m. pr. Kr.) filosofas idealistas. Graik
ugdymo istorijoje jis reik konservatyviosios aristokratijos ideologij. Sok-
ratas man, kad pasaulio struktros, fizins daikt prigimties nemano-
ma painti, kad mons gali painti tik patys save. |gztsiucjc cnztncstcs
.tsucitncs tr nc|tnicncs !crc.tncs s.c|cs. Sztnc rc !tc.ts|csts |c|scs, pcsc-
159
|s, |cs gcrc, |cs ||cgc, |cs !crc, |cs nc-
sztntngc. J reikia ugdyti vis gyve-
nim, nes ji gali kisti, ir tai priklauso
nuo aplinkybi. Todl Sokratas kiek-
vien mog ragino: Paink save!
is Sokrato priesakas Delfuose buvo
uraytas ant ventyklos dur ir vi-
suomenje aktyviai propaguojamas.
Taigi ug!nc it|s|cs tsnc|it pcztn-
it sc.c, ic|u|tnit !crc..
Sokratas, filosofas tribnas, po-
kalbius apie dorov reng aiktse ir
kitose vieosiose vietose, klausimais
ir atsakymais skatino klausytojus pa-
tiems surasti ties, neduodavo
jiems paruot teigini, ivad. Jis
veng mokyti tiesiog didaktikai, itin
vertino metodus, kuriais gyjamos
inios. Sokratas daniausia stengsi mog traukti pokalb ir per dia-
log ireikti mintis. is pokalbio metodas buvo pavadintas sc|rcits|ucju.
Sc|rcits|jj ncic! .c|csncs ncic!t|cs tsp|cicjc ictp cistrc!c crtcniucjcnj
||custn ncic!cs.
Platonas (Platon, 427347 m. pr. Kr.), filosofas idealistas, Sokrato mo-
kinys, 387 m. pr. Kr. kr akademij, kuri daugiau kaip tkstantmet
iliko kultros centras. Jo nuomone, ug!ncs rc s.cr|tcustc ts !t!ztcust-
j zncncns suict|i gcr|t.
Platonas idj pasaul laik pirminiu, o jutimin pasaul antriniu.
Jo veikaluose Valstyb ir statymai pasaulis skirstomas idj pa-
saul ir reikini pasaul. Platono nuomone, idjos aminos ir nekinta-
mos. Daiktai jam tra idj pasaulio eliai.
Platonas, Atn aristokratijos atstovas, paskelb aristokratijos ami-
nojo viepatavimo teorij. Jis sukonstravo ideali aristokratin valstyb,
Sokratas
* Visos knygoje spausdinamos nuotraukos i Respublikinio pedagogikos muziejaus ir
Karo muziejaus archyv.
160
kurios visuomen sudaro trys grups: /t|csc/ct, |crtct, cncitntn|ct tr zcn-
!tr|tct. It|csc/ct .c|!c .c|si|, |crtct j scugc, c ircctc grupc cncitntn|ct tr
zcn!tr|tct !tr|c tr ts|ct|c !.t ptrnstcs. ioje valstybje ilieka ir vergai.
Tiek vergai, tiek amatininkai ir emdirbiai yra beteisiai. Jie turi tik emuti-
n, jutimin, siel, taiau jiems bdinga saikingumo bei klusnumo doryb.
Savo pedagoginje sistemoje Platonas siek apimti kai kuriuos Spar-
tos ir Atn ugdymo bruous. Ugdym, anot Platono, privalo organi-
zuoti pati valstyb, jis turi atitikti viepataujanij grupi filosof ir
kari interesus. Filosofas buvo visuomeninio vaik aukljimo nuo jau-
niausio amiaus alininkas.
36 nci vaikai, kuriems vadovauja valstybs paskirtos aukltojos,
zct!ztc ct|sic|csc. Itin daug dmesio Platonas skyr aidimams, kaip svar-
biai maamei vaik aukljimo priemonei. Jo nuomone, remiantis |crc
zct!tn pcncgtu, cictijc |us gc|tnc tsug!it |ustnjj |crc .c!.
12 nci vaikai lanko .c|si|tn nc|||, kur mokosi skaityti, rayti,
skaiiuoti, dainuoti, muzikos. Nuc 12 t|t 16 nci jie lavinami fizinio aukl-
jimo mokykloje pc|csircjc per prastines gimnastikos pratybas. Baig pa-
lestr jaunuoliai iki 18 met studijuoja aritmetik, geometrij ir astronomi-
j daugiausia praktiniais tikslais (tai eina |crt rcngtnc program). Nuc
18 t|t 20 nci jtc ug!cnt c/c|tjcjc, |ur .|sic |crtntsgtnncsitnts rcngtncs. Su-
|cu| 20 nci tr ncpcrc! pc|tn|tc j prcitnj !cr| jcunuc|tct icnpc |crtcts.
Jaunuoliai, pasiymintys gebjimu abstrakiai mstyti, t|t 30 nci
pcrctnc ircctj, cu|sctcustj, |c.tntncst pc|cp. siu!tjucjc /t|csc/tj, taip pat
bet jau filosofiniu (teoriniu) aspektu aritmetik, geometrij, astronomi-
j bei muzikos teorij. jtc rcngtcst uztnit .tcics .c|si|cs icrn|cjc. Nedau-
gelis, pasiymjusieji nepaprastais gabumais, gilinasi filosofin imint
dar 5 metus (iki 35-eri). 3550 nci icnpc .rtcustcts |crc .c!cts cr|c .c|-
!c .c|si|.
P|cicncs ncnc, |c! ncicrs iurt |uit cu||cjcncs pcncstct |ctp Spcricjc.
Visas aukljimas pagal Platono sistem grindiamas ypatinga pa-
nieka fiziniam darbui: bsimiems filosofams ir kariams draudiama netgi
apie tai galvoti. Verg vaikams mokytis neleidiama.
Platonas pareik nemaa svarbi mini apie nuosekli valstybin
aukljimo sistem, ikl reikalavim ugdyti vaikus teigiamu pavyzdiu.
Anot filosofo, nc|icjcs prt.c|c |uit .ts gcrtcustcs pt|tcits.
161
Aristotelis (Aristotels, 384322
m. pr. Kr.) senovs graik filosofas
idealistas ir mokslininkas, Platono mo-
kinys, Aleksandro Makedonieio auk-
ltojas. Ir iandien jis pripastamas vie-
nu reikmingiausi graik mstytoj.
Aristotelis teig, kad gcrtcustc
prtcncnc, pc!c!cnit ts|ct|it .c|si|cjc
i.cr| tr ts.cngit snst, rc ug!ncs.
Galimyb vystytis turi bet kurios r-
ies gamtos gyvoji nc!ztcgc (materi-
ja), taip pat ir mogus. Gamta mo-
gui suteikia tik gabum pradmenis,
gc|tn| .siits suict|tc cu||cjtncs.
Anot Aristotelio, ugdyti reikia vi-
sus valstybs pilieius. Tai turi bti ne
privaios iniciatyvos, o valstybs rei-
kalas. Ugdymas eimoje ir visuome-
nje turi bti susij. Ug!nc it|s|cs, jc
nucncnc, rc ic|u|tnit zncgcus cu|sctcustcs stc|cs !c|ts prcitngj tr .c|tn.
Aristotelis neskyr mogaus kno ir sielos, kurie yra neatskiriami, kaip
materija ir forma, t.y. organikai sudaro nedalom visum. Pasak jo, yra
irs stc|cs russ. cugc|tnc, kuriai priskiriama maitinimosi ir augimo funkci-
ja; g.untnc, turinti suvokimo sugebjim ir besireikianti pojiais ir no-
rais, ir prcitngcjt (nsicnctcjt) stc|c, kuri, turdama augalins ir gyvnins
siel savybi, pasiymi aukiausiu sugebjimu protu, geba mstyti ir
painti. Aistz.c|gtcni j stc|cs rusts iurt |uit crgcntzucjcncs tr ircjcpcs cu||cjt-
ncs. /tztnts, !crc.tnts tr prcitnts. Gamta glaudiai susiejo visas tris sielos r-
is, todl ir ugdydami turime sieti fizin, dorovin ir protin aukljim.
Aristotelis ptrncsts pc!cgcgtncs ntnitcs tsicrtjcjc ncgtnc su!crit cnztcus pc-
rtc!tzcctjcs sistem. Jis jauno mogaus gyvenim suskirst tris laikotarpius:
1. iki 7 met;
2. nuo 7 iki 14 met (lytinio brendimo pradia);
3. nuo lytinio brendimo pradios iki 21 met (jo manymu, i peri-
odizacija atitinka prigimt).
Aristotelis
162
Filosofas duoda kai kuri nurodym !c| cu||cjtnc sctncjc. Iki 7 met
vaikus auklja tvai. Btina vaik maitinti pagal jo ami, pratinti daryti
mankt ir grdinti organizm. Sulauk 7 met berniukai turi lankyti
valstybines mokyklas.
Prtcs prc!c!cni prcitnj |c.tntn, |crntu|ct iurt |uit cu||cjcnt /tzts|ct. To-
dl jie pirmiausia atiduodami gimnastikos mokytoj rankas. Berniukus
taip pat reikia mokyti skaityti, rayti, gramatikos, pieti ir muzikos.
Jaunuoliai mokykloje turi nuosekliai studijuoti literatr, istorij, filoso-
fij, matematik, astronomij, muzik. Muzika, kaip ir pieimas, neturi
tapti profesiniu usimimu.
Moterys, kuri prigimtis, anot Aristotelio, yra kitokia, neturi gauti
tokio pat isimokslinimo kaip vyrai.
jc nucncnc, !crc.ct ug!it |uitncs prci|cs, formuojanios dorovinio
elgesio proius ir gdius. Kiekvienam norui ir veiklai gali bti bdin-
gas trkumas, perteklius ir pusiausvyra. |r it| .tsc |c pustcus.rc rc gcrc
|ct ncu!tngc. Taigi elgesys, vengiantis kratutinum tiek pertekliaus,
tiek trkumo, yra doryb, todl reikia pratintis taip elgtis. jgntct, jgu-
!zt ug!ncs (prcitntncs, !czncs pcgct!cujcn .ct|sn |cricjtncs) tr prcics
irs !crc.tntc cu||cjtnc sc|itntct.
Demokritas (Dmokritos, 460370 m. pr. Kr.), filosofas materialis-
tas, atomistikos teorijos krjas, savo darbuose daug dmesio skiria auk-
ljimo klausimams, remiasi gamtos dsniais, tikruoju painimu, kuris
griauna prietarus ir baim.
Demokritas vienas pirmj ikl mint, kad cu||cjtncs iurt citit|it
prtgtnij. Jis pabr didiul ugdomj !cr|c .ct!ncnj. Nuolat dirbant bet
koks darbas darosi lengvesnis. It|csc/cs jspcjc scugcits ||cg pc.z!zt ir
buvo sitikins, kad |c|ct s.cr|u prcitnits !crc.tngct c|gits.
Demokritas skatino kritikai vertinti vergovinius principus, ragino
i tikrj painti gamt, aukljim sieti su darbu. Anot jo, gimnastika
naudinga ne tik dl sveikatos ji taurina ird ir prot. Jo nuomone, kno
grois tai dvasios iraika.
Apibendrinant graik ugdymo sistem reikt paymti iuos jos
svarbiausius bruous:
Mokykla Graikijoje buvo skirta visiems laisviesiems valstybs pi-
lieiams, bet ne kastoms.
163
Pedagogika buvo grindiama demokratikumu: visuotinio vieti-
mo idja, pagarba mogui, graiais mokytoj ir mokini santykiais.
Graikai pripaino svarb mogaus prigimties, gymi vaidmen
gyvenime.
Jie pirmieji monijos ugdymo istorijoje suformulavo harmoningos
asmenybs kno, proto, doros ugdymo idj.
Graikija padjo Europos vietimo sistemos pagrindus.
1.4.6. Ugdymas ir mokykla Romoje
Ani Ptci Grct|tjcs .c|si|cs grtu.cst nuc |V c. pr. Kr. cnc .tcspcicuit
Mc|c!cntjc. Mc|c!cntjcs |crc|tus A|c|scn!rcs .|!c c|spcnstj j Rius. jts uz-
|crtc.c .ts pcrs tnpcrtj t|t |n!tjcs pcstcntc, pc|n!cncs A|c|scn!rc Dt!ztc-
jc .cr!. Kcrc|tus titn .critnc |u|iurtnj Grct|tjcs pc|t|tn. Ncrc!cncs jj tsscu-
gcit, jts stc|c sucritnit Grct|tjcs tr Ri |u|iurcs, ic!c| pcstruptnc !cstni iu|s-
icnct sc.c |crt cp.cs!tnit su jcuncnts pcrscnts. Grct| |c||c tr |u|iurc p|tic
icrp |ti icui. 1c!c| Pcrstjcjc, |gtpic A|c|scn!rc Dt!ztcjc jpc!tnt |ct|cts ci-
strcn!c grct| |u|iurcs zt!tnt.
Ncrs grct| |u|iurc tsp|tic, Hc|c!c (Grct|tjc) prcrc!c pc|titn tr c|cncntn
gc|t. Ncujc gc||c rucscst icpit Rcnc. 146 n. pr. Kr. rcncnct uz|crtc.c Grct|tj.
Grct|tjcs |u|iurc pcstzncjc i|tc !t!|c tr |t|nunu, c Rcncs |u.c uit-
|ticrtnc, prc|its|c tr |cs!tcnts|c. Grct| g.cntnc t!cc|cs |u.c |t|ncus tr |cts.c
zncgcus pct|sts, c rcncn g.cntnc prcsnc !cr|cs. Rcncn g.cntncs rc-
ncst ic|tcts prtnctpcts.
g.cnit rct|tc prc|its|ct, pcicgtct tr scctct,
g.cncnc zncnt .tsucncncjc, |urtcjc .tstcns jcs ncrtcns gc|tcjc |cn-
!rt rct|c|c.tnct,
sitprtcs .c|si|cs pcgrtn!cs zncnt crgcntzuciuncs tr pcgcr|c jsic-
incns.
Rcncs tnpcrtjc |ctp titn crgcntzucic jcgc sitprcjc |urcpcjc tr pcscu|jc. Rc-
nc |crtc.c |c pc|tc.cs. jcs !t!| |cnc ict, |c! sc.c ct.t|tzcctj Rcnc .tscjc nt|-
ztnts|cjc tnpcrtjcjc s||ct!c gcr|!cnc sc.ti |tc|.tcnc |rcsic g.cnicj cncrc|icrj.
Rcncn g.cntncs tr |u|iurc pczncit sc.cits|u ircgtznc zcn||u. Rcic |urt
icuic tsg.cnc ic|j !uc|tzn |ctp rcncnct. j .crgc.tn |u|iur su!crc !u rs|us
s|uc|sntct. scncsts icuitnts tr ncujcsts nc|cntsitnts. Rcncs tnpcrtjcs p|circ .|c
164
iuc nciu, |ct ||csicjc grct| ct.t|tzcctjc. 1c!c| uz|crtcuic Grct|tjc pc.crgc Rcn
|u|iurts|ct. Grct|tjcs nc|s|cs, ncncs, |c||c, ug!nc irc!tctjcs .crzcst j Rcn.
Ku|iurcs srtijc rcncnct |u.c nccrtgtnc|us, icctcu gcrt crgcntzcicrtct. jtc
pucsc|cjc nc|cntncs |u|iurcs pc|t|tn |ctp it| !c| ic jts tr ts|t|c t|t st !tcn.
,Dt!c|c tr gc|tngc rcncn icuic nust|cn|c prtcs grct| |u|iurcs gcntj. sc.c
ncnucsc su|urc s.tcs ts s.citncs icuics zt!tntc, pcstsc.tnc jcu su|uri nc-
||| stsicn (|snctits, 1930, p. 34).
Rcncs tnpcrcicrt !cspcits|uncs, |turc|rcitjcs sc.t.c|c, /tncnstnc prtc-
spcu!c pcnczu z|ug!c tnpcrtj. Vc|cr Rcncs tnpcrtjcs pc|ctgc |ct|cnt 46
n., |ct |cr|cr |untgct|sits O!cc|rcs nu.cric pcs|uitnj Vc|cr Rcncs tnpcrc-
icrt Rcnu| Augusiu| tr jc .c|!ztcs rcgc|tjcs nustunic j 8tzcnitj.
Anit|tnc grct|-rcncn |u|iurc |c|ct pc.ct|c .ts !c|critnt |urcpcs icui
|u|iurcs rct!. ||g |ct| |cin |c||c |c||cjc tr rcsc .tst tsst|c.tn Vc|cr |urcpcs
zncncs. Icin rct!n tr stcn!tcn .cricjc !cugc|ts, icrp j tr 8c|itjcs sc|t, icui.
Kc|cn!crtus ictp pci su!crics Rcncjc. Grct|tjcs tr Rcncs rcsicj |urtntct, s|u|p-
iurc tr crcntic|iurc prciuritnc nc it| |urcpcs, |ci tr pcscu|tn |ticrciur tr ncn.
Romoje vyravo praktinis aukljimas: vaikus aukljo patys tvai, ka-
ro gudrybi jaunuoliai moksi kov laukuose, politikos stebdami se-
nato posdius. Prie senato dur stovdavo suolai, ant kuri sddavo
jaunuoliai, klausantys senatori kalb. Romai ukariavus Graikij, be-
veik vis jcuntnc ug!nc stsicn rcncnct pcsts|c|tnc ts pc.crgij, kadangi
vietimo srityje gerokai nuo j buvo atsilik.
Romn mokymas prasiddavo namuose. Ktc|.tcn .ct| ncitnc ts-
nc|!c.c ,D.|t|cs |cnic|t jsicin (rcncn ictscs pcgrtn!), ntnn tr rc-
|tgtnt gtcsnt. Turting ir kilming gyventoj snus mokyklai reng mo-
kyti vergai.
Romos valstybje pagal visuomens sluoksni turtin padt buvo
kuriamos ir mokyklos.
Elementariosios mokyklos (ludi), privaios ir daniausiai mokamos, buvo
skirtos neturtingiems ir nekilmingiems laisviesiems gyventojams (plebjams).
ia |crntu|ct tr ncrgctics nc|!c.cst s|ctiit tr s|ctctucit, |cin cr|c grct| |c|-
|cs, |u!c.c supcztn!tncnt su sc|tcs jsicincts. Mokslas trukdavo 45 metus.
ios romn mokyklos buvo prastos: jos glaudsi menkose lnelse,
prekyvietse, krygatviuose. Mokytojai, vaikus mokantys namuose, steig
165
privaias mokyklas. i mokytoj gyvenimas buvo skurdus, valstyb j
nerm, nekontroliavo ir laik amatininkais. Vis dlto elementarij mo-
kykl tinklas pltsi, todl daugelis romn mokjo skaityti ir rayti.
Turtingi romnai vaik ludi mokyklas neleisdavo, jiems samdyda-
vo nam mokytoj.
Gramatins mokyklos buvo auktesnio lygio, sukurtos pagal grai-
k gramatisto mokyklos pavyzd. jas prttn!c.c it| |crntu|us, gijusius
isilavinim namuose ar ludi mokyklose. Jos buvo privaios, mokslas
jose buvo mokamas. Ten privilegijuot tv sns nc|cst |cin tr grct|
|c||, rcicrt|cs (ikalbos meno, ia iek tiek suteikdavo ir literatros bei
istorijos ini). Mokytojus vadino grcncit|cts.
Rcncnct |u.c jurt!tntc |c.tntnc prc!tntn|ct. Garsi buvo romn teis,
kuri turjo imanyti jos pilieiai. Mokyklose daug dmesio buvo skiria-
ma teiss studijoms.
Kaip minta, daugel dalyk romnai buvo perm i graik, bet vi-
sa graik ugdymo sistema Romoje neprigijo:
romnams nuog kn rodyti atrod nepadoru, todl gimnastika
buvo ibraukta i mokymo program;
liautasi mokyti dainuoti, okti ir kankliuoti, nes ie dalykai, j siti-
kinimu, greiiau tiko vergui ir gatvs dainiui, o ne garbingam romnui;
filosofija atrod nenaudinga, o geometrijos ir aritmetikos buvo rei-
kalinga tik ta dalis, kuri mok skaiiuoti ir matuoti;
liko gramatika ir retorika, nes romnui reikjo gerai mokti kalb.
Mgstamiausiais romn mokomaisiais dalykais ilgainiui tapo rcic-
rt|c tr ictsc. Teiss mokslas jiems buvo tarsi raktas valstybs santvarkai
painti, o retorika rankis moni minioms valdyti.
Pradtos steigti prestiins retori (oratori) mokyklos, kur kilmingas
jaunimas u didel mokest |u.c nc|cncs rcicrt|cs, /t|csc/tjcs tr ictscs nc|s|,
grct| |c||cs, ncicncit|cs tr nuzt|cs. Jaunuoliai nc|cst sc|it |c||cs, !ts|uiucit,
kad vliau galt eiti aukiausias pareigas valstybs tarnyboje. Romn reto-
rika, skirtingai nuo graik, buvo taigi, praktika, nukreipta klausytoj prot.
Romnams niekas negaljo prilygti retorikos ir teatro (vaidybos) srityse.
Vliau nemaa gramatini ir retori mokykl virto valstybinmis
mokyklomis, kuri udavinys buvo rengti imperatoriaus valdiai itiki-
mus valdininkus. i mokykl mokytojus imperatoriai stengsi paversti
166
klusniais savo politikos vykdytojais, todl jiems skirdavo geras algas ir
teikdavo vairi lengvat. Visose mokyklose |u.c ncu!cjcncs r|sics.
Vis tkstantmet (V a. pr. Kr.V a. po Kr.) romn kariuomen bu-
vo galingiausia pasaulyje, todl visi jaunuoliai privaljo atlikti karo tar-
nyb. Tvai berniukus vesdavosi gladiatori turnyrus, kur jie stebda-
vo kovas ir ruosi karo tarnybai. (107 m. pr. Kr. Gajus Marijus suprato,
kad Romai reikia turti nuolatin kariuomen. Iki I a. po Kr. tarnyba truk-
davo 15 20 m., j baig veteranai gaudavo ems arba pinig.)
Romn mokymo sistema, skirtingai nuo graik, nebuvo skirta at-
miniai, protui ar jausmams lavinti. Mokyklose gytos inios buvo maai
naudingos gyvenime, taiau t laik visuomen jomis tenkinosi ir nerei-
kalavo nieko keisti. itai pastebjs, garsusis filosofas Seneka sak, kad
Romoje ne gyvenimui, bet paiai mokyklai mokomasi (Ncn .ticc, sc!
scnc|cc !tsctnus). Tokia mokymosi samprata daug ami buvo sukaus-
iusi moni protus ir trukd paangai.
lungant Romos imperijai, retori mokyklos virto antikiniais uni-
versitetais.
423 metais Konstantinopolyje buvo kurtas tradicins struktros
antikos laik universitetas. Universitet sudar 31 katedra. Dideliuose
Kapitolijaus rmuose kiekvienam profesoriui paskaitoms skaityti buvo
paskirta atskira men. Profesorius skirdavo miesto valdytojas, bet juos
tvirtindavo imperatorius. Profesoriai gaudavo nemaas algas, be to, ir
universiteto aukltiniai jiems mokdavo atitinkam mokest.
Universitete galjo mokytis tik tie, kurie pristatydavo savo srii valdinin-
k iduot dokument, nurodant, kur studentas gyvena, koks jo tv turtas.
Stiprios buvo student brolijos. Jos turjo takos skiriant ir atleidiant
profesorius. Brolijos susiformuodavo pagal mokslo srit, jas sudarydavo
kurio nors profesoriaus klausytojai. Buvo stengiamasi brolijas pritraukti
kuo daugiau naujok. Ruden, kai universitet atvykdavo nauj studen-
t, brolijos nariai, apsiginklav lazdomis, kalavijais, gaudydavo naujokus,
pirtyse juos ivanodavo, o vliau prisaikdindavo. Taip ie tapdavo brolijos
nariais. Tokios student gyvenimo tradicijos iliko iki vidurami.
Fizikai stiprs vergai buvo atiduodami gladiatori mokyklas mo-
kytis kovos meno.
Nors romn eima buvo patriarchalin, nema reikm aukljant
167
vaikus turjo ncitnc. Ji buvo nam idinio saugotoja, bet eimoje um
garbingesn viet nei graik moteris. Todl atitinkamai buvo auklja-
mos ir mergaits. eimoje jos, kaip ir berniukai, gydavo pradios moks-
lo ini, imokdavo verpti, austi, siti, dainuoti, okti, kankliuoti. Daug
Romos mergaii mok nam mokytojai, jos lank ir elementarines mo-
kyklas, o sisteigus auktosioms ir auktsias.
1.4.7. Pedagogins romn pairos
ymus Romos oratorius Markas Tulijus Ciceronas (Cicero, 10643
m. pr. Kr.) traktate Apie oratori analizavo retorikos reikm ir apra
oratoriaus ugdymo proces. Pasaulinje literatroje tai buvo pirmas to-
kio pobdio metodinis veikalas. Jame autorius suformulavo reikalavi-
mus oratoriui. Jis pabr, jog oratoriumi gali bti didels erudicijos, gra-
iai kalbti mokantis mogus. Be to, oratorius privals gerai imanyti po-
ezij, istorij, etik, teis, tradicijas ir paproius.
Cicerono darbai turjo takos jo sekjui Markui Fabijui Kvintilianui
(Quintilianus, 42118 m. po Kr.), ymiausiam Romos pedagogui, kuris apie
oratoriaus rengim para verting didaktikos veikal Oratoriaus moky-
mas (12 knyg). iame veikale Kvintilianas apibdina oratori pirmiausia
kaip dor ir iprusus mog. Oratoriaus rengimas ne atskir savybi to-
bulinimas, ne individo rengimas kokiai nors vienai specialybei, o bendrasis
mogaus ugdymas, prasidedantis eimoje ir besitsiantis vis jo gyvenim.
Ilik Kvintiliano darb fragmentai leidia sprsti apie jo pedagogi-
nes pairas.
Kvintilianas itin .critnc jgtnius .ct| gc|cjtnus. Bukaprotikumas ir
negabumas, jo nuomone, yra retas reikinys.
Daug dmesio Kvintilianas skyr vaiko kalbos ugdymui, kur reik-
t pradti nuo ma dien. Pedagogas patar samdyti puikia tartimi pa-
siyminias aukles, parinkti vaikui tinkamai iaukltus aidim drau-
gus. Muzikos ir kalbos studijos, Kvintiliano nuomone, padeda ugdyti ge-
r tart, tobulina kalbos stili, daro j iraikingesn. Ypa svarbu, kad
ini pagrindai bt tvirti, mokoma neskubotai.
Mc|icjcs iurt n|cit .ct|us, |uit tsst|c.tns, scniurus, sc|itncs pc.z!s
nc|tntcns, |c ic, |cng.ct ncsts.ctsiit pcgrtncts tr |cusncnts. Kiekvienas i
168
j privalo pereiti visas mokymo pakopas: prie mokydamas auktesnio
tipo mokykloje, turi padirbti elementarinje.
K.tnit|tcnc pcicrtnct ict nc|icjc prc|it|c |c|scs. Jo veikalus, vl i
naujo atrastus Renesanso epochoje, susidomj skait daugelis io laik-
meio pedagog.
Istorija rodo, kad Graikijos ir Romos valstybi vertybs padjo pa-
matus vidurini ami kultrai ir sudar slygas visuomenje skleistis
krikionybei bei krikionikojo ugdymo miniai.
Literatra
1. Andrijauskas A. (2001). Lyginamoji civilizacijos idj istorija. Vilnius:
Vilniaus dails akademijos leidykla, 628 p.
2. *Antikos pedagogai (1991). Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa, 261 p.
3. *Aristotelis (1990). Rinktiniai ratai. Vilnius: Mintis, 477 p.
4. Dovydaitis P. (1931). Pedagogikos istorijos paskaitos. Kaunas: aibas, 70 p.
5. *Esmaitis (1930). Pedagogikos istorija. Kaunas, 203 p.
6. *Europos istorija (2001). Vilnius: Alma littera, 415 p.
7. *Kur valdo moterys, vyrams tikras rojus // Respublika, 2001m. kovo
24 d., Nr. 69 (3308).
8. *Lord C. (1997). Aristotelis // Aristotelis. Politika. Vilnius: Pradai, p. 759.
9. *Maceina A. (1990). Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa, 764 p.
10. *Ma . (1992). Ko. M, 125 c.
11. Pedagogikos paskaitos (J. Vabalo-Gudaiio). Kaunas, 146 p.
12. *Platonas (2000). Valstyb. Vilnius, 73 p.
13. *Platonas (1935). Sokrato gyvenimas teisme. Kaunas, 35 p.
14. A. (1996). . M. -, 237 c.
15. *Ugdymo teorij raidos bruoai (1998). Kaunas: KKKI, 132 p.
16. *Vaitkeviius J. (2001). Istorin (lyginamoji) didaktika. Vilnius: Vilniaus
pedagoginis universitetas, 179 p.
17. *Walk L. (1934). Erziehung bei den Naturvlkern: Handbuch der Erzie-
hungswissenschaft, B. 1. Mnchen, S. 235.
169
2. UGDYMAS EUROPOJE VIDURAMIAIS IR
NAUJJ LAIK PIRMOJE PUSJE.
RITERI KARINIS RENGIMAS
2.1. Vidurami epochos istorin charakteristika
Viduramiai krikionikosios civilizacijos ir kultros pradia, pa-
djusi pamatus iuolaikinei krikionikajai Europai. Viduramiai truko
gana ilgai: madaug nuo IV a. pab. iki XVI a., t. y. daugiau nei 1000 met.
St cpccn gc|tnc pc!c|it |ct|cicrptcts. ankstyvieji (46/5001000),
brandieji (10001300) tr vlyvieji (13001500) .t!urcnztct. Ktc|.tcncn |ct-
|cicrptut |u!tngt s|tritngt |uitcs tr ug!nc iccrtj pciunct.
381392 n. Rcncs tnpcrcicrtus 1cc!cstjus uz!rcu!c sic|nc|!ts|cs cpct-
gcs. s.cni||cs |u.c sugrtcuics cr|c pc.crsics |cznctcnts. Rcncs .c|si|c
.tric |rt|sctcnts|c tnpcrtjc. Sic|nc|!ts|cs c|cncnics, su|urics tr tsic|u|tnics
grct|, sust!urc su Rcncs !tc.ts|ucju c|cncniu, cprct|siu pcr Krtsi.
Dcr .tcncs j.|ts iurt unt|c|t rct|sn .t!urcnzt prc!ztct. 529 n. tnpcrcic-
rtus jusitntcncs (jusitntcncs) uz!crc cnit|tncs /t|csc/tjcs nc||| Aicnucsc, icts pci
ncicts s.. 8cnc!t|ics Nurstcits Mcnic Ccsstnc .tcnuc|nc Kcnpcntjcjc (|ic|tjc) su-
|urc rcgu|, |urt .c|tcu pcrcnc !cug|c .tcnuc|n. Pcgc| j .tcnuc|nct icpc
|u|iurcs ccnircts, c .tcnuc|tct !c.c jzc!us |uit gct|csitngt .crgscns tr s||ctsit zt-
ntcs. 1cts |ct|cts .tcnuc|ncs !cznct cisic!c.c tr .tcs|uij. jc s.cct ncnucsc cpst-
sic!c.c tr nc|.c!c.c |ct gcu!c.c pcgc|| pt|tgrtnct, nc!cr|tcus ncicts ctc |u.c
nctitncnt tr s|cugcnt .crgsct. Gc|tnc ictgit, |c! s.. 8cnc!t|ics prc!cjc ncuj |u|-
iur, ncs .tcnuc|nct tr .tcnuc|t !cr|ct |u.c s|trit cictitcs |cricns.
170
Anit|cs cpccncs pc|ctg pcprcsict znt |V c. pc|. pc Kr., tr iucj pci prcst-
!c!c .t!urcnzt |ct|cicrpts. 1cctcu z.c|gtcni j tsicrtj |u|iurcs cspc|iu, ic|s
itcstcgtnts pcrcjtncs ncjncncncs. Anit|cs cpccncjc .rc.c sic|nc|!sic, c .t-
!urcnztcts |rt|sctcn|c. 1cctcu icrptntu |ct|cicrptu cgztsic.c tr .tcnc, tr |t-
ic. 8cznctcs t!cc|cgtjc, su||csicjust cn|si.ctstcts .t!urcnztcts, .c!tncnc pa-
tristika (|ci. pcicr ic.cs). Patristika, arba Krikioni banyios tv
teologija (||V||| c.), pc|cntzc.c su cnit|tnc /t|csc/tjc, |c.cjc su pcgcnts|jc
pcscu|czturc tr su/crnu|c.c pcgrtn!tncs |rt|sctcn|cs itcscs. 8cznctc rc|tgt-
ncs itcscs stc|c grjsit /t|csc/tntcts crguncnicts, ic!c| .t!urcnzt zncgcus ntn-
its |u.c |rctptcnc icc|cgtjcs |tn|. Pcirtsit|cs |urcjct. 1criu|tcncs (cptc 160
220), K|cncnscs A|c|scn!rtcits (150215), s.. Augusitncs (354430).
Vtscn .t!urcnzt zncgcus g.cntnut |u.c |u!tngcs iccccnirtzncs.
Krt|sctcn|c s|c||c t!cj, |c! zncgus su|urics pcgc| Dtc.c pc.ct|s|, ic!c|
Dtc.ut tr 8cznctct .tst zncncs |gus, nctss|trtcni nci .crg. Pcr ic|j csncns
pc|rcztn, prcpcguc!cnc nct|cs critnut t!cj, |rt|sctcn|c ci|rctpc !cncsj j
|cnctcnctucstus tr .crgsicnctucstus. Krt|sctcn|c pcrc!c zcnts|cjc g.cntnc
it|s| nuc|ci rcngits pcntritntcn g.cntnut. 1ct iurcjc jic|cs |rt|sctcnts-
|cstcs |u|iurcs, pczncics cnztnunc, itcsunc, cts|unc, i.triunc zcn||cts,
rct!ct tr p|circt.
Icc!c|tncjc .tsucncncjc .tcspcicujcnis |u.c /cc!c| tr !.cstntn|tjcs |uc-
nct. jtc .c|!c .ts zcn tr pc.c|!ztus .c|sitcctus. Sc|tc grc/ tr |untgct|sct
itiu| pc.c|!cicj cistrc!c |c|ct gc|tngc /cc!c|tnc |cznitnc .c|!ztc. 8cznctc
|u.c t!cc|cgtnc /cc!c|tncs .tsucncncs .tcspcicujcnct grupt circnc.
Apicrtcncjc |ct|cicrptc zncgus g.cnc icrp prtcs|t, |urtcs cgztsic.c
grcic. Sc|tc rc|tgtngunc tr gct|csitngunc (!.cstntn|ct sictgc |tgcntncs, s|cugc
rcupsuciucstus, ruptncst .crgscts) ||csicjc ncpcprcsics ztcuruncs. jprcsics !c-
||cs |u.c pcrsc|tcjtnct, |cn|tntnct, |tcpsncjc tn|.tztctjcs |cuzct. Prtc.crics
c|ict |u.c ic|tc !cznt, |c! prtc j nciru|us |u.c prtprcsic.
Zncg s|cgc nuc!cntngunc tr prtgtnitcs gct.c|tngunc |c|ic, ic!c| jts tcs-
|cjc grtczi cs|citnt prtcncnt tr ict|c jcs scu. Sc|tc cs|citznc cu|sicsntuc-
stucsc |ucnucsc rcts|cst tr gct.c|tngcs |unts|uncs. pc|tn|ts j gtric.tn, tsi.tr-
|c.tn. Mcicrsics s.cniuncs !cznct |u.c |c.crits, p|tic pc|tgcntjc, c rticrt
|ct|cts nct|c !cnct ncrcict .trs!c.c ,s.cctc ictsc.
Ktic prtcsprtcsc zncgcus pcgcr|c nc|s|ut tr ncrcsitnguncs. Dcugc|ts
zncnt |u.c |crcsctct, ic!c| .tsucncnc tr .tcnuc|tct rcsitntn|us titn gcr|c. j.ct-
171
rus cictitcs prcncsct, ncntpu|tuc!cnt zncnt icnsunu, pcscu|j cts|tnc |ctp
cnigcnitnj, stn|c|tnj, ntsitnj rcts|tnj. A. Mccctnc .t!urcnzt zncgcus !rc-
ncitznc prtczcsitnt |ct|c t!cc|c tr it|rc.cs nccitit|tn (1990, p. 5058).
2.2. Ugdymo sistema viduramiais
Vidurami Banyia teig, kad pagrindin priemon doroviniam
tobulumui pasiekti yra ventumas. Kartu su doroviniu turiniu keitsi
ir pedagoginis idealas. Antikos estetinis ugdymo idealas buvo pa-
keistas etiniu, teigiant, kad mogui neturt pernelyg rpti gra-
ios formos ir geros manieros, jam reikia stengtis tapti doram ir
ventam.
Vis Europos taut krikionikosios visuomeninio aukljimo siste-
mos buvo labai panaios ne tik mokomaisiais dalykais (visur tie patys),
bet ir paia mokymo staig struktra, didaktinmis priemonmis bei
mokyklins drausms nuostatais.
Anksiausiai susiformavo dviej tip vienuolyn mokyklos .t!t-
ncs tr tscrtncs. pirmsias prttn!c.c |crntu|us, kuriuos tvai atiduodavo,
|c! stc icpi .tcnuc|tcts (jie ir gyvendavo vienuolynuose). Iorinse mo-
kyklose galjo mokytis ateinantys pcscu|tcctct, daniausiai didik ar y-
mi miesteln vaikai.
ia buvo vesta labai grieta drausm. Vaikai gyveno prie vienuoly-
n (c|sicrtc) kurtuose bendrabuiuose ir paiuose vienuolynuose (tnic-
rtc). Vis laik juos priirdavo vienuoliai. iose mokyklose buvo mo-
koma irt.tunc (grcncit|cs, rcicrt|cs, !tc|c|it|cs) ir |.c!rtunc, i. . crtincit-
|cs, csircncntjcs, gccncirtjcs, nuzt|cs. 1rt.tuncs tr |.c!rt.tuncs |u.c .c!t-
ncnt ,scpintcts |cts.ctstcts ncncts (,scpicn crits |t|crc|ts).
Banyios valdymo centruose vyskupij bendrabuiai pamau i-
augo katedr mokyklas (steigiamas prie vyskupo katedros). Tokio tipo
mokyklos pradtos kurti nuo 789 m. Jose |u.c rcngtcnt !.cstntn|ct (ne
vienuoliai). Daugelyje viet katedr mokyklos taip pat bdavo skirsto-
mos .t!tncs (jose mokiniai ir gyvendavo) ir tscrtncs pasauliei vai-
kams skirtas mokyklas.
Vienuolyn ir katedr mokyklos paprastai turdavo atskiras patal-
pas. Mokymo laikas nebuvo ribojamas: kiek mokinys norjo, tiek moksi.
172
Pradti mokytis galjo jam parankiu metu. Su kiekvienu mokiniu buvo
dirbama atskirai. Mokytoj pareigas eidavo kai kuri mokymo gdi
gij kunigai. Ilgainiui kai kuriose vienuolyn ir katedr mokyklose bu-
vo galima gyti vidurin isilavinim.
Karolio Didiojo (Carle Magnus) laikais (IX a.) prie daugelio pa-
rapij banyi pradtos steigti parapins mokyklos, kuriose buvo
taip pat gana nuosekliai mokoma. Jos buvo s|trics pcscu|tcctcns. ias
mokyklas priimdavo it|ict |crntu|us. Mokslas ia buvo nemokamas.
Parapins mokyklos sikurdavo kurioje nors banytinje patalpoje ar-
ba kulto tarno, kuris imdavosi vaikus mokyti, bute. Mokiniai nc|!c-
.cst s|ctiit |cints|ct, nc|! tr gtc!cit |cznitncs gtcsncs, rcctcu rcsit.
Mokslas trukdavo penkerius ir daugiau met: kartu su vaikais moky-
davosi jaunuoliai ir netgi suaug mons, nusprend perprasti kny-
g imint.
I pradi mokytojas skaitydavo mediag mokiniams nesupranta-
ma lotyn kalba, o jie balsu kartodavo. Skaitomo teksto mokiniai daniau-
siai nesuvokdavo. Lotynikai skaityti buvo mokomasi raidi sudjimo
metodu, stengiantis mechanikai siminti, todl mokytis buvo labai sun-
ku. Skaitoma buvo i vairi religini knyg, kuri turinys mokiniams
taip pat buvo nesuprantamas. Kol nebuvo irastas knyg spausdinimo
bdas, jos buvo rankratins, paraytos vairiomis raysenomis, dl to
buvo sunkiau imokti sklandiai skaityti. Jei mokiniai mokdavo rayti,
pamok usiraindavo vakuotoje lentelje, o vliau, imok mintinai,
nutrindavo. Kiekvienas mokinys bdavo aukiamas atsakinti ir imok-
t dalyk turdavo pakartoti neusikirsdamas. Tai lavino atmint ir pro-
t. Raymo technika taip pat buvo labai sudtinga. Buvo dstoma ir te-
ologija, tuo metu vadinama moksl vainiku.
Mokantis vieno i septyni laisvj men retorikos buvo stu-
dijuojami banytini statym rinkiniai ir raomi atitinkamo pobdio
reikal ratai. Vliau buvo mokomasi rengti pamokslus. Studijuodami
dialektik mokiniai pasirengdavo ginams religinmis temomis, imok-
davo ginti religijos tiesas, mokydamiesi aritmetikos susipaindavo su
trimis, reiau su keturiais veiksmais ir isiaikindavo mistines skaii
reikmes. Astronomijos inios paddavo nustatyti Velyk dat ir pra-
naauti i vaigdi. Muzikos mokyta siejant tai su banytinmis apei-
173
gomis, pamaldomis. Buvo sukurta nemaai verting poezijos, muzikos,
meno krini, bet beveik nieko nauja neatrasta gamtos moksl srityje.
Kilming mergin isilavinimas buvo iek tiek auktesnis negu vai-
kin. Daugelis j vykdavo moter vienuolynus, kur ieidavo special
mokymo kurs. Kai kurios buvo susipainusios su lotyn autoriais ir j
kriniais.
Miestuose amatininkai ir pirkliai nebuvo patenkinti banytinmis
mokyklomis. XIIXIII a. jie pradjo steigti cech mokyklas, kur vaikai
mokydavosi skaityti ir rayti gimtja kalba, skaiiuoti ir tikybos. Amato
jie imokdavo namie tvo dirbtuvje.
Pirkliai m kurti gildij mokyklas, kuri mokymo programos bu-
vo panaios amatinink mokykl programas. Cech ir gildij mokyk-
los gerokai skyrsi nuo banytini. Palaipsniui jos virto savivaldybi
(magistrat) ilaikomomis pradinmis miest mokyklomis. Dauguma
prastuomens vaik mokytis mokyklose negaljo: juos ugd kasdienis
darbas.
Vidurami universitetai. XIXII a. kuriami pirmieji universite-
tai: Bolonijoje (Italija) teiss (seniausias Europoje)), Paryiuje (Pran-
czija) teologijos, Salerne (Italija) medicinos. Vidurio Europoje
XIV a. kurtas Prahos (ekija), kiek vliau Krokuvos (Lenkija) uni-
versitetai.
Vidurami universitetai paprastai buvo kuriami mokslinink ini-
ciatyva. Jie naudojosi autonomijos teise: patys nustatydavo vidaus gyve-
nimo tvark ir rinkdavo rektori. Taiau daugelis Europos universitet
steigti Krikioni banyiai sudarius tam galimyb. Ji, siekdama padi-
dinti savo tak, universitetams teikdavo vairi privilegij ir duodavo
l (beneficij).
Taip pat buvo steigiami ir katalikikieji universitetai. Sprendim
steigti tokio tipo mokymo institucij sankcionuodavo Banyios ar pa-
saulietin valdia (pvz., XII a. buvo steigtas katalikikas Paryiaus uni-
versitetas, taps pavyzdiu kitiems universitetams). Itin didel tak Ba-
nyia turjo Europos universitetuose ia Teologijos fakultetas buvo
pats svarbiausias.
Pcprcsict unt.crsticiucsc |u!c.c |ciurt /c|u|icict. Pcrcngtcncjcnc, /t|c-
sc/tjcs cr|c critsitntcnc, fakultete buvo studijuojami septyni laisvieji me-
174
nai. is fakultetas atstojo vienuolyn ir katedr mokyklas, kuriose buvo
galima gyti vidurin isilavinim. Mokslas trukdavo 67 metus. J baigu-
siems bdavo suteikiamas men magistro laipsnis ir sudaroma gali-
myb tsti moksl viename i trij pagrindini fakultet: icc|cgtjcs, nc!t-
ctncs tr ictscs, kur mokslas trukdavo 56 metus. J baigusiems buvo sutei-
kiamas daktaro vardas.
Pcgrtn!tnc nc|nc crgcntzc.tnc /crnc unt.crsticiucsc |u.c pcs|ctic.
profesorius skaitydavo knygos tekst ir j komentuodavo. Paskaitos bu-
vo nuolatins (ordinarins) ir atsitiktins (ekstraordinarins). Taip pat,
siekiant pagrsti paskaitose keliamas idjas, bdavo rengiami student
disputai.
Vidurami vietimo padties vienareikmikai vertinti negalima.
Pradinio pasaulietinio mokymo sistemoje vyravo autokratija ir dogmati-
ka, taiau, atsiradus universitet, prasidjo domesnio mokymosi laiko-
tarpis. vietimas tapo gyvenimikesnis.
Viduramiais cu||cjtncs, i.. zncgcus !crtntncs, uzcnc s.cr|tcustj
.tci, o lavinimas buvo antraeilis dalykas. Dvasininkai, ugdydami tikin-
ij bendruomen, inojo, kad !t!ztcust jic| ug!itntut !crc pcis ug!-
icjcs. Vincentijus i Bordeu sako, kad mokinys turi tikti savo mokytoju,
jo meistrikumu. ia pat Vincentijus duoda konkrei pavyzdi, koki
autoritet reikia laikytis: gramatikoje Prisciano, logikoje Aristotelio,
medicinoje Hipokrato (Maceina A., 1990, p. 689).
Pcgrtn!tnc ug!nc prtcncnc |u.c pcnc|ncs, cr|c zc!ts. Buvo remia-
masi religiniais tekstais (ventuoju Ratu) arba didij mstytoj (Aris-
totelio, v. Augustino) veikalais.
Scholastika. Stiprjant pasaulietins kultros elementams ir tuo pat
metu plintant erezijoms, Europoje pradedama abejoti religijos tiesomis
(kuriomis anksiau tikta). 1c!c| pcst!crc |uitnc rc|tgtj grjsit /t|csc/tjc, it|c-
it jcs itcscnts tr suprcsit, | it|tnc.
XIIXIII a. io udavinio msi scholastika, usibrusi tiksl sutai-
kyti tikjim ir prot, religij ir moksl.
Scholastika (lot. scnc|csitcc mokyklinis) .rcujcnit .t!urcnzt
/t|csc/tjcs |rpits tr ncic!cs, pltojantis formalj login mstym, sie-
kiantis atgaivinti religinfilosofin mint. Atsirado ncntnc|tznc tr
rcc|tznc teorijos. Nominalizmo alininkai tvirtino, kad bendrosios s-
175
vokos neegzistuoja jos tra pavadinimai, mogaus proto abstrakci-
jos. Antrosios krypties atstovai, prieingai, teig, kad bendrosios s-
vokos egzistuoja anksiau nei daiktai. Tarp nominalizmo ir realizmo
vyko atkakli kova, buvo rengiami disputai religinmis-filosofinmis
temomis.
Ilgainiui scholastika virto bevaisiais samprotavimais. Daugelyje Eu-
ropos valstybi mokiniai turdavo kalti apibrimus, idstytus scho-
lastine klausimatsakym forma, ir atsisakyti savarankikai mstyti.
Savo dvasia, pasaulira, idja Banyia sugebjo suvienyti vai-
ri tautybi mones. Tai yra viena Europos tauta, didelmis ir mao-
mis korporacijomis iblakyta visose Europos alyse scholastik tau-
ta. Nesudtingas vidurami mokslas (trivium et quadrivium) visur yra
vienas ir tas pat, jo kalba yra ta pati lotyn, ir visur jis gimdo tuos
paius pedagogikos dsnius ir nuostatas (Uinskis K., 1959, p. 148).
Iki iol Europos taut vietimo sistemose iliko nemaai viduram-
i vietimo enkl tai rodo ir mokyklos struktra, ir moksl klasifi-
kacija, i to laikmeio atj, ir daugelis su mokykla susijusi daikt pa-
vadinim, netgi scnc|c, kur vartoja beveik visos Europos tautos.
2.3. Riteri karinis rengimas
Nuo XII a. Europoje kuriamos riteri mokyklos. Tai buvo stambi
feodal sn fizinio lavinimo ir valios grdinimo institucijos. Tapti rite-
riais galjo tik tie jaunuoliai, kurie turjo l ginklams ir irgams sigyti.
Rengimosi riterystei metu buvo ugdoma kari drsa, rytas, atkaklumas,
kilnumas ir taurumas, stiprinamas pasiryimas pasiaukojamai ginti krik-
ionyb. ias savybes padjo formuoti ir kurtuazin literatra, riteri tur-
nyrai bei vadinamasis damos kultas.
Iki 7 met vyriausi feodal sns gyvendavo su tvais, o vliau bu-
vo atiduodami auktesnio feodalo siuzerno (pranc. stuzcrctn vy-
riausias senjoras: karalius, hercogas, kunigaiktis) pil, kur atlikdavo jo
monos pao pareigas. Nuo 14-os, kai per ikilming ceremonij jam b-
davo teikiamas kalavijas, iki 21 met jaunuolis tarnaudavo siuzerno
ginklaneiu, mokydavosi jodinti, valdyti ginkl. Jis lyddavo siuzern
ygiuose ir medioklje, dalyvaudavo riteri turnyruose. Sukaks 21 me-
176
tus, jis specialioje riteri ventinimo ceremonijoje bdavo pakeliamas
riterius dalyvaujant tvams, ordino nariams, Banyios atstovams, pri-
siekdavo vykdyti riterio pareigas: ginti Banyi, nales ir nalaiius nuo
pagoni, todl buvo paventinami ir jo ginklai.
Jaunesnieji ymi feodal sns gyvendavo namuose. Juos pilies
kapelionas mokydavo religijos, reiau skaityti ir rayti. Kai kurie i j
bdavo siuniami vyskupo dvar ir ten rengdavosi eiti auktas bany-
tines pareigas.
I pradi riteriai buvo karinga feodalins visuomens grup, ku-
rios jaunimas iekojo nuotyki upuldindamas kaimyn pilis, pl-
damas turt. Vliau riterius Banyia m kviesti kryiaus ygius.
Todl XII a. pabaigoje riteri kultra pamau lifavosi. Riteryst
jau nebuvo suvokiama kaip smurto sinonimas, ji virto etiniu ir religi-
niu idealu. Riteriai vadovavosi tokiomis vertybmis kaip drsa ir pa-
siaukojimas, itikimyb ir lojalumas, buvo pasireng bet kada atlikti
ygdarb. Taiau vidurami Banyia, panaudodama riterius savo
tikslams gyvendinti, takos sferai plsti, kartais prasilenkdavo su Kris-
taus idealais.
Riterio aukljimo turin sudar septynios riterikosios dory-
bs: jodinjimas, plaukimas, ieties, kalavijo valdymas, fechtavi-
mas, mediokl, aidimas achmatais, gebjimas kurti eiles ir jas
dainuoti. aidim achmatais buvo irima kaip priemon, ugdan-
i atkaklum ir gebjim teisingai orientuotis. Kurti ir dainuoti eiles
reikjo mokti tam, kad kilmingj visuomenje bt galima pasipui-
kuoti, garsinti karo ygius ir irdies dam. Mokti skaityti ir rayti
nebuvo btina, todl daugelis riteri luomo atstov (grafai, hercogai)
ankstyvaisiais viduramiais buvo neratingi. Religijos tiesas riteri vai-
kams paprastai perduodavo kuris nors dvasininkas, daniausiai pi-
lies kapelionas.
Jau XI a. sikr pasaulietiniai riteri ordinai: v. Marijos (Nava-
ros karalystje), Lito (Pranczijoje), Maltos (Jeruzalje). Ordinai siek
sutelkti feodalus, kad galt ilaikyti paklusnius valstieius, reng ka-
ro ygius. Kiekvienas ordinas turjo savo status, skiriamuosius narys-
ts enklus. Kai kuriose Europos valstybse riteriai kr religines or-
ganizacijas: Alkantaros, Dobryns broli, Joanit, Kalatravos.
177
Krsi ir riteri karins organizacijos ordinai: Kalavijuoi, Kry-
iuoi (Vokietijoje), Tamplieri. Ordinams vadovaudavo didieji magist-
rai, renkami iki gyvos galvos ir tvirtinami popieiaus. Ordino nariai (ri-
teriai, dvasininkai) duodavo celibato, nuolankumo, neturto adus. I do-
tacij, karo grobio ordinai greitai pralobo, tapo takingi, kiosi valstybi
politinius reikalus.
Vokietijoje, Pranczijoje XVIIXVIII a. kuriamos luomins mokyk-
los, vadinamosios riteri akademijos. Jose buvo dstoma lotyn, ispa-
n, prancz, ital kalbos, fizika, genealogija, teis, istorija, mokoma fech-
tuoti, jodinti, oki, rm etiketo. Visoje Europoje buvo inomos Kol-
bergo (kurta 1653 m.), Liuneburgo (kurta 1655 m.), Volfenbiutelio (kurta
1687 m.), Brabdenburgo (kurta 1704 m.) akademijos. XVIIIXIX a. jos
pradedamos perorganizuoti kadet korpusus.
2.4. Vidurami filosofai ir pedagogai
v. Jonas Chrizostomas (Chrysosthomus, 433407 m.) i vis patris-
tikos pedagog yra pats pedagogikiausias (Maceina A., 1990). Savo
darbuose dstydamas poir ug!n, jts prc!c!c nuc ic. pcrctg, ictg-
!cncs, |c!.
polinkis auklti yra gimtas;
ugdymo pareig apleidimas nusikaltimas Dievui, pati didiau-
sia nuodm.
v. Jonas Chrizostomas !cugtcu !cncstc |rctpc j !crtnj ug!n, c nc j
|c.tntn. Jis dav nauding patarim skirting lyi vaik aukljimo klau-
simais: kalbjo apie abiej lyi paaugli atskyrimo brendimo metu b-
tinum, apie berniuk garbs jausmo adinim, religin aukljim, skati-
nim anksti vesti ir tekti.
Pc!cgcgcs nurc!c !.t tnsitiuctjcs, |urtcs gc|t pcrcngit zncg pcntritntcn
g.cntnut ict sctnc tr .tcnuc|ncs. Tvus jis skatino nebijoti perduoti vai-
k vienuolyno globai. vertindamas dstomuosius dalykus, nepalankiai
atsiliep apie retorik: ji nereikalinga ugdant dorovingum ir ventum.
Prieingai, filosofija btina gyvenimui sutvarkyti ir sukilninti. Filosofij
v. Chrizostomas suprato kaip gyvenimo men.
178
v. Augustinas (Augustinus,
354430 m.) gim Tagastje, Numi-
dijoje, krikions ir stabmeldio ei-
moje. 391 m. buvo ventintas ku-
nigus, o 394 m. konsekruotas vysku-
pu. Jo literatrin palikim sudaro
daugiau kaip 200 rat, 200 laik,
apie 270 pamoksl.
A. Maceina v. Augustin pri-
lygina v. Tomui Akvinieiui, taiau
pastarj v. Augustinas pralenkia
savo originalumu, krybikumu ir
minties lakumu. v. Tomas Akvinie-
tis sukrikionino Aristotel, o v.
Augustinas Platon. v. Augusti-
no dka platonizmas tapo vyraujan-
ia krikionikja filosofija ir tokia
iliko net iki XIII a.
v. Augustino didaktikoje svar-
biausi mokymosi motyvai cuicrticics tr prcics. Autoriteto reikjai pir-
miausia yra tvai, paskui Banyios vadovai ir Dievas. Autoritetas ska-
tina studijuoti, ir tik vliau pats mokinys suvokia mokymosi btinum ir
naud. v. Augustinas prigimtinius motyvus sieja su antgamtiniais, skel-
biamais banytini tradicij arba dievikojo apreikimo forma. I vis
lavinimo objekt iskiria smalsum, kaip geriausi ir lengviausi moky-
mosi bd, ir pasisako prie prievart.
v. Tomas Akvinietis (Aquinus, 12251274 m.) dominikon teolo-
gas, takingiausias realistins orientacijos mstytojas. Jo veikalai scholasti-
kos ugdymo idj sintez. Jis apibendrino Aristotelio, Platono, v. Augusti-
no, Bizantijos, arab filosofin mint. Apibendrinamja, enciklopedins ms-
tysenos orientacija Akvinieio veikalai primena Aristotelio veikalus.
Kalbdamas apie proto ir tikjimo santyk, v. Tomas Akvinietis nurc!c
!u pcztntnc sc|itntus. S.cnijj Rcsi, irc!tctjcs tr prci, ts!csii Artsicic|tc /t|csc-
/tjcjc. Visur jis velgia dievikj prad. Pltodamas Aristotelio idjas, Akvi-
nietis pabria tobulumo kategorijos svarb ir intelektin painimo pobd.
v. Augustinas
179
Jo veikaluose atsispindi sisteminio mstymo nuostatos, siekiama nuosekliai
ipltoti svarbiausias savo pirmtak idjas, susieti jas vientis, racionaliai
pagrst grietos struktros sistem, kuri buvo pavadinta icntznu.
1cntzncs s.. 1cnc A|.tntcctc rc|tgtncs /t|csc/tjcs stsicnc tr jcs pcgrtn!u
sust||csctust |cic|t| /t|csc/tjcs |rpits, prtict|tust Artsicic|tc /t|csc/tj |rt|sctcnt
icc|cgtjct. Istms augustinikj platonizm, tomizmas XIV a. paplito kata-
likikuose kratuose, o XVXVIII a. tapo pagrindine scholastins filosofijos
kryptimi. XVII a. tomizmas sunyko ir tik XIX a. atgijo kaip neotomizmas.
2.5. Naujieji laikai (XVIXVIII a.):
Renesanso pasauliros charakteristika
Renesanso (pranc. rcnctsscncc atgimimas) epocha prasideda XIV a.
viduryje ir baigiasi XVII a. pradioje. Tai perjimo nuo vidurami prie
naujj laik kultros etapas.
Rcncscnscs Vc|cr tr Vt!urtc |urcpcs sc|t |u|iurcs, ncnc, /t|csc/tncs,
pc!cgcgtncs ntnitcs tr circ!tn cpccnc. Stc |ct|cicrptc |u!tngtcust |ruczct. su-
sitprcjustcs pcscu|tcitntnc icn!cnctjcs, 8cznctcs jic|cs nczcjtncs, rs|us nc|s|c
tr ncnc pc|t|tncs, cnit|tncs |u|iurcs irc!tctj gct.tntncs, pcitngcs !cncss znc-
gcus csncn|cs ic|u|cjtnut. Spcrctct p|cicjcst gcnics nc|s|ct, ncicncit|c, csi-
rcncntjc, nccncnt|c. Au!rtngct .|sicnis scctc|tntc tr c|cncntntc g.cntnc
pc|ctct zncntjcs ntnitcs rct!cs tsicrtjcjc su|c|c it|r rc.c|tuctj.
Nuc XV c. pczcngtcsc |urcpcs sc|sc ||cnit |urzucztjc stc|c rc/crnucit
/cc!c|tn scni.cr|. X|V c. pc|. iuritngucsc |urcpcs ntcsiucsc cistrc!c ptrnc-
stcs ncnu/c|iurcs. Icrnc.cst |urzucztjc, |urt ncujctp z.c|gc j pcscu|j. Icc!c-
|ct !cugtcustc pc|n!c.c ts grc|t|ts| |cr, c |urzucztjc sicngcst |cupit iurius
prc|tcu!cnc tr tsncu!c!cnc scn!cnucstus ncnu/c|iur !cr|tntn|us. jt |u.c
.ct||t tr suncnt. Pc|nc ircs|tncs .cric ptr||tus |ctsits j ic|tncs tr pc.cjtngcs
|c|tcncs. circn!cnc Ancrt|c, jur |c|tcs j |n!tj. |srcn!cncs |ng spcus!tnt-
nc |u!cs tr pc!crcnc !cug|c |ti rct|sntng nc|s|c circ!tn. Vcrs|c znc-
ncs |ct|cst icts||cs. ,Zncgus gtns nc scpnuc!cncs g.cnit, c .ct|it. 1ur-
iuc|tct ncrcjc pcitrit |tc| gc|tni !cugtcu !ztcugsnc zcnts|cjcnc, c nc pcntrit-
ntcnc g.cntnc. jtc .crzcst icrpusc.jc !c| grczcsnt run, pucsncsnt !rc-
|uzt. 1ctgt sust!crc pc|cn|tcs s|gcs |cptic|tznut cistrcsit, |urts |u.c jzcngc
j nc!crntcstcs prcncncs p|circs cpccn.
180
Augcnitcns ntcsicns .ts !cugtcu rct|cjc tsst|c.tnust zncnt. |unc|ic-
rt, ictstntn|, tnztntcrt, nc|icj, g!icj. Pcgc| iuriuc|t uzsc|nus cr-
cntic|ict sicic cr!.tus ncnus, c icpicjct tr s|u|picrtct jucs pucsc pc.ct|s|cts tr
s|u|piurcnts. 1uritng |ic|tjcs ntcsi (I|crcnctjcs, Vcncctjcs, Rcncs, Mt|cnc)
.c|!c.ct g|c|cjc !ct|tntn|us tr pccius, !csntct jtcns nc|c!c.c uz ncnc |urt-
ntus. |ic|ct Iccncr!cs !c Vtncts (!c Vtnct), Mt|c|cn!zc|cs (Mtcnc|cngc|c 8uc-
ncrciit), Rc/cc|ts (Rc//cc||c Scnit), .c|tcits A||rccnics Dturcrts (Dunrcr), ic|cn-
itngt !ct|tntn|ct tr s|u|picrtct, unt|c|tcts !cr|cts tsgcrscjc sc.c sc|sc, |urcpcjc
tr pcscu|jc.
Dt!c|t pc|ct j.|c !.cstncjc s/crcjc, j pcirc tr Kcic|t| |cznctc. 151
ncicts Mcrincs Ituicrts (Iuincr) Vc|tcitjcjc prc!cjc rc/crncctj rc|tgtnj tr
pc|titnj sju!j csntn rc/crn, |urt gc| gc|c sugrtc.c Vc|cr |rt|sctcnts|cjc
pcscu|tc .tcnc.. Ituicrts s|c||c |cznitncs .c|!ztcs prt||cuscn| nuc pcscu-
|tcitncs .c|!ztcs. Vc|tcu prtc stcs prcicsicnits|cstcs rc/crncs prtst!cjc prcncu-
zcs jcncs Kc|.tncs (Cc|.tn). Kc|.tntzncs ictp pci grctict p|tic, ncs Kc|.tntsi
|cznctc pc|ct|c g|cu!ztus rstus su .c|si|c. Kc|.tntsict, |ctntn!cnt pc|n tr
prc||, ncnczc prtst!cjc prtc |cptic|tznc su||csicjtnc.
XVI a., kad pastot keli protestantizmui, kuriami nauji katalik reli-
giniai ordinai. Katalik banyia padjo vienuoliui Ignotui Lojolai 1534 m.
steigti Jzaus brolij, kurios nariai buvo vadinami jzuitais. Jzuitai akty-
viai kovojo su reformacijos idjomis, spariai plintaniomis Europoje. S.cr-
|tcustc prtcncnc, sitprtncnctc |cic|t||, sts cr!tncs |ct|c jcuntnc cu||cjtn. jc-
zutict titn ruptncst cu|sicsntcstcnts nc|||cnts |c|cgtjcnts tr c|c!cntjcnts,
|ur |u.c !csicnc |cin |c||c tr nc|cnc pcgc| ics pcctcs prcgrcncs. Didel
jzuit taka buvo bajor ir didik vaikams, vadinamajam jaunuomens
elitui. Stengdamiesi j didinti visuomenje, jzuitai rpinosi vadovli ren-
gimu, mokytoj kvalifikacija, tuo parodydami, kad ugdymas nra atsitik-
tinis dalykas. iam ordinui skmingai darbuojantis Lenkijoje, Vokietijoje,
Pranczijoje ir kitose alyse pavyko sustabdyti protestantizmo prover.
1617 metais Romoje buvo kurtas Pijor ordinas. Skirtingai nuo j-
zuit, ptjcrct |tc|.tcncs prc.tnctjcs prc!tncns nc|||cns iurcjc su!cr cis|t-
rcs, ic |rcsic rct|c|c.tnus cititn|cnctcs prcgrcncs. Pijor globojamos pradi-
ns mokyklos buvo itin populiarios tarp neturting moni, nes jas ir
io ordino kurtas prieglaudas buvo priimami j vaikai.
181
Dominikonai, bernardinai ir kit religini ordin vienuoliai, stiprin-
dami savo tak, taip pat steig mokyklas.
Renesanso epochos filosofija humanizmas (lot. nuncnus mogus).
Humanizmo, kaip kultros sjdio, pasauliros, idjos buvo diegia-
mos ir vietimo institucijose. Skirtingai nuo vidurami filosofijos scho-
lastikos teoretik, kurie esmin pasaulio tvark aikino kaip Dievo plano
realizacij, naujosios kultros atstovus pirmiausia domino mogus, kaip
tikrovs prasms supratimo centras ir atskaitos takas, jo savarankika
mintis ir darbai. Todl jie buvo vadinami humanistais.
Humanistus trauk harmoningas mogus jo siela ir knas, mintys
ir jausmai. Humanistai siek asmenybs laisvs ir nepriklausomybs. ios
paangios idjos buvo skirtos socialinei visuomens virnei aristokratijai.
Humanizmo idj raid Europoje galima suskirstyti tris etapus. Hu-
manizmas atsirado XIVXV a. Dants tvynje iaurs Italijoje. I pradi
formavosi nauja mogaus, jo gyvenimo tikslo samprata; antrasis etapas
humanizmo idjos paplito Italijoje, Pranczijoje ir kai kuriose Europos aly-
se, o vlyvojo Renesanso laikotarpiu, kur galima vadinti treiuoju huma-
nizmo raidos etapu, jos ukariavo ir vis Europ. Humanistus itin domino
ncnc srtits. Menui jie skyr savotiko derintojo funkcij, manydami, kad jis
padeda veikti mogaus ir j supanio pasaulio disharmonij. (|s ctc |t|c s.tc-
icj pcscu|czturct |u!tngc nucsicic, jcg it| ncncs, csicitnts cu||cjtncs gc|t pc-
!cit pcri.cr|it pcscu|j, tssprsit s.cr|tcustus scctc|tntus prtcsicrc.tnus.)
Daugelyje Europos ali nuncntsict rct|c|c.c, |c! |t|ntng sctn .ct-
| ug!ncs, itc| /tztnts, itc| csicitnts, |ui .tsc.crits. Jie man, jog vaikai
iurt nc|cit |cin tr grct| |c||cs, kad galt studijuoti antikins literat-
ros krinius, !cug spcriucit, zctsit gcnicjc. Humanistai vaik irjo su
pagarba, pasisak prie scholastin mokym ir griet drausm. Jie sten-
gsi vaik sudominti, iugdyti jo poreik siekti ini. Humanist vado-
vaujamose mokyklose Banyios taka nustatant mokymo turin buvo ma-
esn, taiau religija joje vis dar um svarbi viet.
Renesanso mokyklos. Kai kurios su Katalik banyia kovojusios
sektant bendruomens anabaptistai (Vidurio Europoje), taboritai (e-
kijoje) ir kitos sektos m rpintis, kad j nari vaikai galt pradin
isimokslinim gyti gimtja kalba. Greitai tai buvo gyvendinta: .tscsc
prc!tncsc nc|||csc .ct|us prc!cic nc|it gtnijc |c||c.
182
Be pradini, buvo steigiamos auktesniosios (lotynikosios) ir vi-
durins mokyklos (kolegijos, gimnazijos), kur mokslas trukdavo 810
met. Tuo pat metu pltojosi ir miesto mokyklos, kur pradin isimoks-
linim gydavo amatinink ir pirkli vaikai. Be to, atsirado mokykl mer-
gaitms (daugiausia privai).
2.6. Renesanso pedagogins minties raida.
Karinio ugdymo elementai
Vitorinas da Feltr (Vittorino da Feltre, 13781446), ymus ital an-
tikins filosofijos inovas, humanistas, rcn!cncsts nuncntsitntcts prtnct-
pcts kr mokykl, kuri pavadino Diaugsmo namais.
Mokykla buvo kurta puikiuose rmuose gamtos prieglobstyje. Vi-
sas pastatas pagal Vitorino nurodymus buvo specialiai pertvarkytas ir
pritaikytas mokyklos reikmms. Skirtingai nuo vidurami mokykl, ia
buvo daug viesos, itin daug dmesio skiriama fiziniam mokini lavini-
mui. Pagrindiniai mokomieji dalykai buvo klasikins kalbos ir literatra.
Vaikai moksi matematikos, astronomijos, reng ivykas gamt. Labai
rpintasi aidimais, fizini ir dvasini mogaus gali ugdymu.
Fransua Rabl (Rable, 14941553), prancz raytojas, vienas y-
miausi humanistins minties atstov, savo garsiajame romane Gargan-
tiua ir Pantagriuelis atskleid scholastinio vidurami aukljimo esm,
jam priepastatydamas humanistin ugdym: vairiapus mokym, sava-
rankiko mstymo, krybingumo ir aktyvumo skatinim.
Romane Rabl pasakoja, kaip karalius savo snui Gargantiua auklti pa-
kviet mokslininkus scholastus, kurie j versdavo pamokas kalti atmintinai.
Kai kurias scholast knygas jis taip imoko, kad galjo atpasakoti ne tik nuo
pradios iki pabaigos, bet ir atvirkiai, dl to jo mstymas atbuko. Tada
tvas, ivijs mokytojus scholastus, pakviet mokytoj humanist, kuris pa-
keit ugdymo sistem. Gargantiua pradjo daug laiko skirti fizinms praty-
boms, nuoseklioms studijoms. Jis m stebti gamt, vaikiodamas po lau-
kus ir mikus rinko augalus ir sudarinjo herbariumus, o astronomij studija-
vo stebdamas vaigdes. Gargantiua moksi dalyvaudamas pokalbiuose, skai-
tydamas knygas, naudodamasis vaizdinmis priemonmis. Jis imoko groti
keliais muzikos instrumentais ir dainuoti. inios buvo gyjamos smoningai.
183
Rc||c c|i.tct prcpcgc.c nc|nc tr g.cntnc s.ct|cs t!cj, .critnc ic-
crtjcs tr prc|it|cs rsj.
Tomas Moras (More, 14781535), angl raytojas humanistas, Aukso
knygoje, tokioje pat naudingoje, kaip ir domioje, apie geriausi valstybs
santvark ir apie naujj Utopijos sal atriai kritikavo neteising socialin
Anglijos santvark, jai priepastatydamas fantastinje Utopijos saloje, ku-
rios gyventojai atsisak privaios nuosavybs, pinig ir kariauti, egzistuo-
jani ideali visuomens sutvarkymo sistem. Jo socializmas utopija. T.
Moras man, kad pakanka nuversti bajor ir kit turtuoli valdi, kad b-
t galima patenkinti vis visuomens nari reikmes. Vis dlto visus sunkius
ir nemalonius darbus Utopijoje jis ukrauna vergams, karo belaisviams
ir nusikaltliams, kuriems buvo dovanota mirties bausm.
Tomas Moras !cug !cncstc s|rc ug!nut. Jis ra, kad Utopijos salo-
je visapusikai ugdomi tiek berniukai, tiek mergaits. Mokoma gimtja
kalba. Mokyklose mokomasi ne tik skaityti ir rayti, bet ir aritmetikos,
geometrijos, astronomijos, muzikos, dialektikos, gamtos moksl. Moky-
tojai ir mokiniai noriai naudoja vaizdines priemones.
Didel reikm T. Moras teik fiziniam lavinimui. Jis laiksi Atn
ugdymo sistemos ir nuostatos: gtnncsit|c tr |crtncnts prci|cnts gc|tnc
ts|c.tnit |un, kad jis bt stiprus ir graus.
T. Moras pirmasis i Renesanso mstytoj kl idj, jog reikia ir ga-
lima pcnct|tnit prtcsicrc.tn icrp /tztntc tr prcitntc !cr|c. Jis ra, kad yra
vienas darbas, privalomas visiems salos gyventojams, zcn!tr|sic. Vai-
kai teorikai jos mokosi mokyklose, o praktikai priemiesi laukuose.
Be emdirbysts, kiekvienam mogui reikia imokti kokio nors cncic.
Moras pabr didiul darbinio aukljimo vaidmen. Fizinis darbas pri-
valomas visiems. |nic|c|itn .ct|| uicptsict |ct|c .tcnu !t!ztcust nc|cnu-
n. Labai nedaug moni usiima vien protiniu darbu. Tai mokslinin-
kai, kurie specialiai jiems skirtuose visuomeniniuose namuose dirba moks-
lin darb. Jeigu mokslininkai nepateisina vili, jie privalo grti prie
amat ir emdirbysts.
Laisvalaik salos gyventojai praleidia savarankikai lavindamiesi
bibliotekose ir muziejuose. Visiems pageidaujantiems valstyb suteikia
teis naudotis j turtais knygomis, prietaisais ir kt. Daugelis eilini pi-
liei, savarankikai gij ini, gali bti pripainti mokslininkais.
184
2. 7. Naujieji laikai: vieiamasis amius
(XVI a. pab.XVIII a. )
vieiamasis amius spartus kapitalistini santyki ir humanisti-
ni, demokratini ugdymo teorij pltros etapas.
XV|| c. !cugunc |urcpcs .c|!c. zcngc c|sc|tuitznc |c|tu. Pcr|cncnict
tr |crpcrcctjcs prt.c|cjc pc||usit .c|!c.ut. Kcrc|tcus gc|tc prt||cusc nuc jc iur-
ic. Prcncuztjcs |crc|tus Itu!.t|cs X|V |cstncst .c!c.cuit tr 8cznctct. A|sc-
|tuitzncs jstgc|cjc |ticrciurcjc tr ncnc, |urt it|s|cs |u.c s|c.tnit |crc|t. 1uc
nciu O|cn!tjcjc tr Dt!ztcjcjc 8rticntjcjc jst.rc.c pcr|cncnitnc scni.cr|c. Stcs
!.t sc|s prc||cs srtijc |u.c |!crcs, ic!c| .ct||us ntcsitcctct tr crtsic|rcict
sust|rc.c nt|ztnts|us iurius. St s.cr|t grupc .ct!tnc ncncn| .ct!ncnj tr pc|t-
itntcnc g.cntnc. jt rct|c|c.c ,|cts.t gcrcnitj, sncr|c c|sc|tuitn ncncr-
cntj tr |.tcic zncncs |urits j ,pt|tcitn .tsucncn.
Stcnc cnztujc |t|c c|i.us tnic|c|iuc|tnts sju!ts, |u.c sugrtcuic .t!u-
rcnzts|c pcscu|tc .tztjc, su|uric rct|sntng |ticrciurcs |urtnt, pc!cric nuc-
sic|t nc|s|c circ!tn. Gc|t|cjus (Gc|t|cc) c|spcrtncnitntu ncic!u jrc!c Kc-
pcrnt|c iccrtjcs tr ictgc, |c! ju!cjtncs pc||usic ncicncitntcns !csntcns, Ntu-
icncs rc!c it|s|t .tsucitncs ircu|cs !csntc /crnu|uci tr |i. Vtscjc |urcpcjc
gcrscjc icpicj Ru|cnsc, Rcn|rcnic, Vc|cs|csc (Vc|csucz), rcsicj Scr.cnic-
sc, Sc|sprc (Snc|cspccrc), Mc|jcrc (Mc|tcrc), Rcstnc (Rcctnc) |urtntct. XV||| c.
||cstctzncs, j|.cpics ||cst|tnt cnit|cs pc.z!zt, pcp|tic .tscjc |urcpcjc.
Pcsc| s.tcitnc t!cc|cgtjcs s||ct!cj nuncntsi, nc|s|cs rc gcrcsnts pc-
icrcjcs ncgu it|cjtncs. S.tcicjct |rtit|c.c scnc|csit|, prcpcgc.c .tsucncntnt
scni|t, |urtucs |urtc pcis zncncs, iccrtjcs. Pcgrtn!tnc .tsucncncs pcri.cr-
|cs prtcncnc jtc |ct|c s.tcitn, |urts ptrn |cri |urcpcs tsicrtjcjc icpc s.cr|tu
pc|tit|cs c|cncniu. 1c!c| |u.c p|cicjcnc pc!cgcgt|c, |c|tcncs csncn|cs cu|-
|cjtnc, cititn|cnctc nciurc|t jc prtgtnij, t!cjcs.
XV|| c. pc|.XV||| c. spcrctct st|pc jczuti tr |ti .tcnuc|t cr!tn gc|tc
jtcns sun|tct sc|cst prtstict|it prtc |urzucztncs .tsucncncs rct|c|c.tn. Dc|
|ct |urtcsc .c|si|csc |t|ust jczuti tr pcscu|tcitncs .c|!ztcs |cn/|t|i Rcncs
pcptcztus 13 n. jczuti cr!tn |ct|tnct (t|t 1814 n.) pc|ct!c. S.tcitnc rct|c|ct
pcrcjc pcscu|tcitncs .c|!ztcs tnsitiuctj ztntcn.
Kt|ntng |urcpcs (Ang|tjcs, Atrtjcs, Vc|tcitjcs tr |ti sc|t) sctn sunus
|ct!cst .c!tncnctstcts ,Grcn! 1cur |c|tcts. jcunuc|tus, |!tnus icrnc cr cu||c-
185
icjc, ic.ct sts!c.c |c|crtcns ncicns j uzstcnj, |c! jtc tsnc|i ncuj |c||, sust-
pcztni su pcprcctcts, c s.cr|tcustc pcztni ncn tr pcrtni gcrcs ncntcrcs.
,Grcn! 1cur |u.c pcgrtn!tnts jcun crtsic|rci ug!nc ncic!cs. 1ctgt .tscs
|urcpcs crtsic|rcitjcs |u|iurc |u.c grtn!ztcnc |cn!rcts prtnctpcts tr .cri|cnts.
XV|| c. .t!.XV||| c. pc!cgcgtncjc .tsucncncjc tsgcrscjc j. A. Kcncns|ts,
Z. Z. Rusc, Dz. Ic|cs, |urtc ztncnt |ctp nciurc|tsitncs ug!nc iccrtjcs |urcjct.
2.7.1. Janas Amosas Komenskis klasikins
pedagogikos teorijos pradininkas
Pedagogikos istorijoje Komenskis uima garbing reformatoriaus
viet (P. Maiotas).
Janas Amosas Komenskis (Komensky, lot. Comenius, 15921670)
ymus ek pedagogas, klasikins pedagogikos Europoje pradininkas,
populiari vadovli autorius, pelns lov mokslo darbais ir plaia veik-
la, skirta taikai tarp taut stiprinti. J. A. Komenskio balsas Naujj laik
prieauryje kviet Europos tautas
umirti nesantaik, tarpusavio kon-
fliktus ir sutelkti pastangas kuriant
laimingesn ateit.
j. A. Kcncns|ts gtnc Ptci Mcrc-
.tjcjc, Uncrs| 8rc!c, Kcnncs ntcsic-
|tc nc|untntn|c sctncjc (!c| ic |ci. Cc-
ncntus), |urt prt||cusc ,Cc| |rc|t
|cn!rucncnct. ,Cc| |rc|tct, sc|icn-
its|c crgcntzcctjc, |c.cjc prtcs /cc!c|tz-
n, uz cc| icuics |cts. tr ncprt||cu-
scn|. XVXV|| c. prcicsics prtcs /c-
c!c|tzn Cc|tjcjc tr |tiucsc |urcpcs
|rcsiucsc !cznct pcstrct|s!c.c |ctp rc-
|tgtnts tr |criu !cnc|rcitnts sc|icnits-
|cs ju!cjtncs.
j. A. Kcncns|ts, jgtjs .t!urtnj tr
cu|sijj tsst|c.tntn (nc|cst Hcr|crnc,
Ncscu c|c!cntjcjc, .c|tcu Hct!c||cr-
Janas Amosas Komenskis
186
gc unt.crsticic), |u.c rcn|cncs |cn!rucncncs !.cstntn|u tr .c!c.c.c |rc|tjcs
nc|||ct. Pcr 1rts!cstnitcs nci |cr jts pcstircu|c ts ic.ncs, cpstg.cnc
Icn|tjcjc, Icsnc ntcsic. 1cn pcrst|c|c |ct |urtc ,cc| |rc|tct. Kcncns|ts |u.c
tsrtn|ics |cn!rucncncs .s|upu. 1563 n. jts pcrcngc .c!c.c|j ,Ai.trcs !urs
|c||cns tr .tstcns nc|s|cns, |urtcnc ptrn|cri |cin |c||cs !csincs |u.c
!crtncncs su cp|tn|tntc pcscu|tc siu!tjc.tnu.
1632 n. jts ts|ct!c s.cr|tcust sc.c .ct|c| ,Dt!ztcjt !t!c|it|c (Dt!ccitcc
ncgnc). St |ngc |u.c ts.crsic j !cugc|j |c|| tr j. A. Kcncns|tc .cr! tsgcrst-
nc .tscnc pcscu|jc. 1633 n. jts pcrcsc t|tnc|||tntc cu||cjtnc .c!c. ,Mcit-
ncs nc|||c. A|t |ngcs ts.crsics tr j |tciu.t |c||.
j. A. Kcncns|ts pc|ct|c p|cctus icrpicuitntus rstus, !tr|c Ang|tjcjc, |ur-
!cncs pcnsc/tj (cnct||cpc!tnt ztnt cptc gcni tr .tsucncn stsicn). 1t|c-
!cncsts S.c!tjcs pcgc||cs sc.c cngtcnct ic.nct, stcjc sc|jc rcngc .c!c.c|tus
tr |c|| !csinc ncic!t|. G.cn!cncs Vcngrtjcjc !tr|c nc||| |cnsu|icniu.
1uc nciu jts pcrcsc !cug /t|csc/tjcs tr pc!cgcgt|cs !cr|, icrp j tr siu!tj ,ju-
itntnt !ct|i pcscu|ts pc.ct|s|c|tucsc, |urt ts.crsic j !cugc|j |c||.
Anci V|c!c Pupstc, j. A. Kcncns|tc t!cjcs |u.c g.cs Itciu.cs Dt!ztcjcjc
Kuntgct|sisicjc. jts pc|ct|c rstus su Itciu.cs |c|.tntsicts tr pcstsics |||tngc
(S.c!tjc) |cn!rucncncs 1644 n. ci.|c j Or|cs ntcsic|j (Pc|tcscs 8tc|s|c cp-
s|rtits). 1cn !c|.c.c |cn!rcnc Icn|tjcs tr Itciu.cs |c|.tntsi stnc!c. Or|cjc
|u.c Rc!.t| ic.cntjc, |urtcjc j. A. Kcncns|ts sustit|c su stcts |cjcrcts tr t|gus
ncius su jcts sustrcstncjc (2002).
Pcr S.c!tjcs tr Icn|tjcs |cr Icsncs |u.c su!cgtnics. j. A. Kcncns|ts
prtstg|cu!c O|cn!tjcjc, Ansicr!cnc. 1cn 160 n. ntrc. 8rti nuztcjujc Icn-
!cnc scugcnc j. A. Kcncns|tc cni|cptc uzrcsc |cptjc. ,Ncius !tc 28 Mcritt
MDXC|| Hunnc|rc!cc Mcrcu(,Gtns 1592 n. |c.c 28 !. Uncrs| 8rc!c,
Mcrc.tjcjc).
Mokykla humanikumo dirbtuv. Kcncns|ts su|urc nc|nc sts-
icn, s|tri g.cnicj !cnc|rcitntcns s|uc|sntcns, |tcu!ztct, o ne visuome-
ns virnei aristokratijai. Jis reikalavo, kad visi vaikai turtingj ir
varg, aukto luomo ir nekilmingieji, berniukai ir mergaits, miest ir
kaimo vietovi gyventojai bt mokomi gimtosios kalbos mokyklose.
J. A. Komenskis ikl visuotinio pradinio mokymo idj ir piktinosi, kad
tarp varguoli lieka nepastebti gabs vaikai.
187
J. A. Komenskis mst, kad svarbiausia mogaus paskirtis emje
tarnauti tvynei ir monijai, todl !cug !cncstc s|rc nct|cs ic.nct ug!-
nut. Ta meil turinti reiktis ne odiais, o konkreiais darbais. i peda-
gogo mintis svarbi ir ms dienomis. Jis pats vis gyvenim tarnavo sa-
vo tvynei, ekijai, ir djo daug pastang, kad ji isivaduot i svetimj
(Habsburg) jungo.
J. A. Komenskis pabrdavo: btina, kad mokyklos aplinka bt gra-
i, o ji pati demokratikai tvarkoma. Mokykl jis laik humanikumo
dirbtuve. Pedagogo nuomone, tiktai ugdomas mogus tampa mogu-
mi. Anot J. A. Komenskio, yra trys ugdymo pakopos: savs paties ir ap-
linkinio pasaulio painimas (protinis lavinimas), savs valdymas (doro-
vinis aukljimas), verimasis prie Dievo (religinis aukljimas).
Jis primindavo, kad mokyti ir auklti reikia vaikystje, kuri tam yra
pats tinkamiausias amiaus tarpsnis. Vis pedagogini J. A. Komenskio
darb, ypa svarbiausiojo Didiosios didaktikos, pagrindin mintis
ugdant reikia derintis prie gamtos. J. A. Komenskio nuomone, mogus,
kaip gamtos krinys, paklsta svarbiausiems bendriesiems jos dsniams,
veikiantiems augal bei gyvn pasaulyje.
Amiaus periodizacija ir mokymo sistema. Jaunosios kartos gyve-
nim J. A. Komenskis skirsto keturis amiaus laikotarpius. Kiekvienas
i j apima eerius metus:
Vct|sic nuo gimimo iki 6 met.
Pccug|sic nuo 6 iki 12 met.
jcunsic nuo 12 iki 18 met.
Su|rcn!tncs nuo 18 iki 24 met.
J. A. Komenskis smulkiai inagrinjo amiaus ypatumus: vaikystei
bdingas intensyvus fizinis augimas ir jutimo organ vystymasis; pa-
auglystei atminties ir vaizduots lavjimas; jaunystei auktesn ms-
tymo (supratimo ir sprendimo) raidos pakopa, o subrendimui valios
ugdymas ir sugebjimas ilaikyti harmonij.
J. A. Komenskis numat atskir mokymo ir lavinimo pakop kiek-
vienam jauno mogaus amiaus laikotarpiui:
Vaikams iki 6 met amiaus jis sil motinos mokykl, kuri, jo
nuomone, yra tinkama ikimokyklinio aukljimo vieta.
Paaugliams (t.y. vaikams nuo 6 iki 12 met) skiriama eiamet
188
gimtosios kalbos mokykla, kuri turi bti kiekvienoje bendruomenje,
kiekviename kaime, miestelyje.
Jaunuoliams (nuo 12 iki 18 met) kiekviename mieste turi bti kur-
ta lotynikoji mokykla arba gimnazija.
Subrendusiam jaunimui (nuo 18 iki 24 met) mokytis kiekvienoje
valstybje arba didelje srityje turt bti steigta akademija.
Kiekviena auktesn pakopa yra ankstesns tsinys. j. A. Kcncns|ts
ts|c|c !cnc|rcitnj .tcntngcs nc|||cs prtnctp tr pcrcngc snu|| |tc|.tcncs
pc|cpcs (tss|rus c|c!cntj) nc|nc iurtnj.
Motinos mokykla, atsivelgdama vaik iki eeri met gimtas
savybes, turi formuoti pirmuosius vaizdinius, suteikti gyv spdi apie
vaik supani gamt ir visuomens gyvenim. I gamtos moksl vaikai
turi suinoti, kas yra vanduo, em, oras, ugnis, lietus, sniegas, ledas,
akmuo, geleis, medis, ol, uvis, pauktis, jautis ir t. t., i astronomijos
k vadiname dangumi, Saule, Mnuliu, vaigdmis. Vaikai gauna taip
pat pirmsias geografijos inias (kalnas, slnis, up, kaimas, miestas ir
kt.). J. A. Komenskis pataria jau nuo maens pratinti vaikus prie nam
ruoos ir darbo. Ikimokyklinio ugdymo idjas jis pirmasis pasaulyje i-
dst ikimokyklinio aukljimo vadovlyje Motinos mokykla.
Gimtosios kalbos mokykloje, J. A. Komenskio nuomone, mokytis
reikt eerius metus (anksiau mokslas pradinje mokykloje trukdavo
dvejus trejus metus ir apsiribodavo tuo, kad vaikai mokydavosi skaityti,
rayti ir skaiiuoti). Didiulis J. A. Komenskio nuopelnas tas, kad jis ts|c|c
prc!tncs nc|||cs rct|sn, pailgindamas jos mokymo kurs ir pabrdamas,
kad tai gimtosios kalbos, o ne lotyn kalbos mokykla. Jis praplt pradi-
ns mokyklos mokymo turin gccncirtjcs, gcnics nc|s| ztntcnts, |c ic, j.c!c
!ctnc.tnc tr rcn| !cr| pcnc|cs. Dcug .tcics s|rc tr it||cs !csinut.
Lotynikojoje mokykloje (gimnazijoje) J. A. Komenskis sil mo-
kyti t pai dalyk, kuri buvo mokoma visose gimnazijose vadina-
mj ,scpint |cts.j ncn. Bet prie i moksl J. A. Komenskis prid-
jo ir nauj mokomj dalyk: /tzt| (taip tuo metu buvo vadinami gam-
tos mokslai), gccgrc/tj, tsicrtj. Jo nuomone, gimnazijoje turi bti studi-
juojamos gtnicjt, |cin, grct| tr .tcnc ts ncujj |c||.
J. A. Komenskis reikalavo, kad imok kalbos mokiniai pereit prie
realini moksl gamtos moksl (fizikos), matematikos, paskui prie
189
filosofijos moksl (etikos, dialektikos), o vis kurs ubaigt retorikos
studijomis, nes mokantis tokia tvarka kalbos grois derinsis su jos turi-
ningumu ir gilumu. eias vien paskui kit mokykl sistemoje einan-
ias gimnazijos klases J. A. Komenskis pavadino taip: gramatikos, fizi-
kos, matematikos, etikos, dialektikos ir retorikos.
Akademijoje J. A. Komenskis sil steigti teologijos, teiss ir medici-
nos fakultetus, kurie paprastai buvo visuose universitetuose.
J. A. Komenskio didaktikos aspektai. is pedagogas pirmasis su-
formulavo eis didaktikos principus, kurie buvo labai svarbs mokymo
teorijos pltrai.
Vctz!unc prtnctpcs. J. A. Komenskis paskelb didaktikos auksin
taisykl: Visa, kas tik galima, duoti suvokti pojiais: matoma regji-
mu, girdima girdjimu, kvapus uodimu, valgoma skoniu, lieiama
lytjimu. Jeigu kuriuos nors daiktus galima i karto suvokti keliais poj-
iais, tai tegu juos i karto ir pajunta tie keli pojiai (Komenskis J. A.,
1975, p. 340 ).
Jis reikalavo, kad mokyti bt pradedama ne nuo odinio daikt ir
reikini apibdinimo, aikinimo, bet nuo j stebjimo. Tai, kas priei-
nama, reikia stebti gamtoje, o jeigu negalima stebti daikt natralio-
je aplinkoje, juos reikia pakeisti paveikslais, modeliais, pieiniais. Tai,
kas ateina pro ausis, ne tok galing palieka spd sieloj, kaip tai, kas
prie ms akis atsitinka ir k irovas pats regi (Komenskis J. A.,
1975, p. 341).
Mc|nc sncntngunc prtnctp J. A. Komenskis priepastat mokymo
dogmatikumui. Jis ra, kad nereikia versti mokytis atmintinai nieko,
iskyrus tai, kas gerai suprasta intelektu.
Mc|nc stsicntnguncs. J. A. Komenskis stengsi pasiekti, kad moki-
niai suprast reikini ryius. Anot jo, mokant reikia eiti nuo fakt prie
ivad, nuo pavyzdi prie taisykli, sisteminani faktus ir pavyzdius.
Mc|nc nucsc||uncs. Visa, kas paskiriama mokiniams imokti, rei-
kia idstyti taip, kad ankstesn mediaga parengt mokinius naujai pa-
mokai suprasti.
Mc|nc prtctncnuncs. Reikia, kad mokiniai bt mokomi to, kas j
amiaus vaikams yra prieinama. Aikiai, be nereikaling detali pateik-
tos pagrindins inios vaikams yra gerai suprantamos.
190
1.trics jstntntncs. J. A. Komenskis rekomendavo mokant neskubti,
siekti, kad mokiniai gerai imokt jiems dstom mediag. Kiekviena
tema turi bti apibendrinama trumpomis, tiksliomis taisyklmis. Paro-
ds mokiniams pavyzd, kur jie galt orientuotis, mokytojas turi rei-
kalauti, kad atsakinjant tiksliai bt laikomasi formos. Vliau galima
interpretuoti laisviau.
Mokymo organizavimas. J. A. Komenskio gyvenamuoju laikmeiu
mokyklas mokiniai bdavo priimami vairiu laiku itisus metus. Todl
pedagogas suformavo reikalavimus, tobulinanius mokymo organizavi-
mo tvark, ir gyvendino juos mokyklose:
nc|tntus j nc||| prc!cjc prttnit .tcn |cri pcr ncius,
j.c!c nc|s|c nci, sus|trsii |ci.trctcts, s.c|,
j.c!c cicsicgcs,
nusicic nc|s|c !tcncs crgcntzc.tnc i.cr| (4 nc|nc .c|cn!cs gtnic-
stcs |c||cs nc|||cjc, 6 |cints|cjcjc nc|||cjc),
iccrts|ct pcgrtn!c ||cscs, pcnc|cs tr nc|cnj uzstcntn stsicn,
rct|c|c.c, |c! nc|icjcs !tr|i nc su .tcnu nc|tntu, c su .tsc ||csc.
J. A. Komenskis reikalavo, kad mokiniai stengtsi nevluoti mo-
kykl, o klasje sdt nuolatinse vietose. Jei mokiniai dl pateisinam
prieasi mokykl negalt ateiti, tvai apie tai turi praneti budin-
iam mokiniui, kuris savo ruotu pranea mokytojui. Per pamokas moki-
niai privalo atidiai klausyti mokytojo aikinimo. Ij i mokyklos, jie
taip pat turi elgtis kukliai ir bti mandags.
Pedagogas pareng pamok vedimo reikalavimus, nurod, kaip
planuoti ir vesti pamokas. Anot jo, dal pamokos reikia skirti mokini
apklausai, dal naujos mediagos aikinimui ir pratyboms. Pedago-
gas mok, kad kiekviena pamoka turi turti tem ir udavinius. Mo-
kytojas privalo atidiai stebti, kad mokiniai aktyviai dalyvaut pa-
mokoje.
Didaktikos taisykls nustat sistemingo mokini ini tikrinimo tvar-
k ir metodus: dekurionai (mokiniai pagalbininkai aut.) tikrina moki-
ni inias kiekvien dien, mokytojas per pamok, kviesdamas atsaki-
nti kelis mokinius, mokyklos rektorius kart per mnes egzaminuo-
damas. Egzaminai rengiami kiekvieno ketvirio pabaigoje. Pasibaigus
mokslo metams, vyksta keliamieji egzaminai.
191
Dorovinis aukljimas. Sekdamas Platonu ir Aristoteliu, J. A. Komens-
kis pagrindinmis dorybmis laik tsntnij, sct|tngun, !rs tr ictstngun.
Be i svarbiausij dorybi, jis patar ugdyti kuklum, klusnum, pa-
lankum kitiems monms, tvarkingum, kruoptum, mandagum, pa-
garb vyresniesiems, darbtum.
Dorovinio aukljimo priemons, anot J. A. Komenskio, tv, mo-
kytoj, draug pc.z!s, pcnc|nct, pc|c||tct, prcitntncs !crc.tngct c|gits.
Didel reikm teikiama ir ictgtcn jprcct ug!nut.
J. A. Komenskis grietai smerk vidurami mokykloje taikytas fizi-
nes bausmes ir skatino mokytojus su vaikais elgtis humanikai. Ikelda-
mas drausms reikm, J. A. Komenskis rmsi ek patarle: Mokykla
be drausms tai malnas be vandens. Pedagogas ra, kad drausm
reikia palaikyti pamokomu odiu, paraginimu, o kartais papeikimu.
Taiau [] visomis igalmis reikia stengtis, kad bt aiku, jog visa tai
daroma i tvikos meils, i noro visiems padaryti gera ir nieko nenu-
skriausti (Komenskis J. A., 1975, p. 395).
j. A. Kcncns|ts prcicsic.c prtcs |cz!cs |cusn, taiau leido fizikai baus-
ti, kai mokinys niekina Diev ir priegyniauja.
Reikalavimai mokytojui. Mc|icjc prc/cstj |ct|c gcr|tngc tr ic|tc put-
|tc, |c! jc|tc |tic pcscu|jc jct prt|git ncgc|t. Tai buvo nauja, paangi pai-
ra, nes anksiau mokytojas, ypa pradins mokyklos, nebuvo gerbiamas.
J. A. Komenskis reikalavo, kad mons gerbt mokytoj, kita vertus, no-
rjo, kad pats mokytojas suprast, kok svarb darb jis atlieka visuome-
nje, ir visada jaust savo orum. Anot J. A. Komenskio, jis turi bti do-
ras, veiklus, gyvas pavyzdys t dorybi, kurias turi ugdyti, isilavins ir
darbtus.
Komenskio idj pltra Lietuvos mokyklose maai tyrinta te-
ma. Lietuvoje Komenskis skleid demokratines pedagogines idjas ir sie-
k suvienyti liuteronus, kalvinistus ir ek brolius. J. A. Komenskis
gerai painojo Lietuvos didikus Jonu ir Boguslav Radvilas ir j aplin-
kos mones, domjosi S. B. Chilinskio Biblijos vertimu lietuvi kalb
(is darbas liko nebaigtas). Esama ini, kad Kdaini reformat gimna-
zijoje buvo naudojamasi Komenskio vadovliais (Latina linguae Janus
rezerata, Orbis pictus ir kt.). Bta bandym versti ias mokom-
sias knygas lietuvi kalb, taiau darbai liko nebaigti. Kajetonas Neza-
192
bitauskis, sudarydamas savo elementori, krybikai taik Komenskio
vaizdumo princip, buvo neblogai susipains su jo vadovliais bei kito-
mis knygomis.
Komenskio idjos ms alyje pradjo sklisti pasirodius P. Maio-
to straipsniui, kuris buvo skirtas 300-osioms jo gimimo metinms (to-
ki dat bta ir daugiau: 1927 m. 335-osios gimimo, 1970 m. 300-
osios mirties metins). Buvo ileisti J. A. Komenskio Rinktiniai peda-
goginiai ratai (1975 m.), Pedagoginiai ratai (1986 m.). Gausiausio
straipsni ir publikacij derliaus sulaukta 1992 m. ruoiantis paminti
ir veniant jo 400-sias gimimo metines. Tais metais Vilniuje ir Klaip-
doje vyko respublikins ir tarptautins konferencijos, buvo ileista i
konferencij mediaga.
iandien Klaipdos universitetas glaudiai bendradarbiauja su e-
kijos Uhersky Brod muziejumi, dalyvauja ten organizuojamuose koliok-
viumuose. Pedagogikos fakultete steigta J. A. Komenskio auditorija.
J. A. Komenskis yra ir iandien reikalingas mums, dramatiko XXI a.
monms. Todl ms edukologai ir kit srii mokslininkai pradjo pl-
toti Lietuvos ir kaimynini valstybi (Latvijos, Estijos, Vokietijos, eki-
jos ir Skandinavijos ali) bendradarbiavim, nes ir ten liko Komenskio
darb pdsak.
2.7.2. Dono Loko dentelmeno aukljimo teorija
XV|| c. .t!urjc Ang|tjcjc j.|c rc.c|tuctjc, gc|uitnct ji.tritnust Ncujj
|ct| cpccn. 8urzucztjc cnc .ct|it |criu su ncujcns t!cjcns prticrtcnctc |cjc-
rtjc. Stc ||cstntc |cnprcntsc nciu ts|t|c /t|csc/cs tr pc!cgcgcs Dzcncs Ic|cs.
Donas Lokas (Locke, 16321704), gcrsus Ang|tjcs /t|csc/cs tr pc!c-
gcgcs, gtnc prc.tnctjcs c!.c|cic sctncjc. Gc.s .t!urtnj scnc|csitnj tsst|c.t-
ntn, Dz. Ic|cs jsicjc j O|s/cr!c unt.crstici. !cncjcst gcnics nc|s|cts, siu-
!tjc.c nc!tctn. 8ctgs |u.c pc|t|ics jcnc !csiit grct| |c||cs tr |ticrciurcs.
jts cit!ztct sic|cjc sc|jc .|sicnct rc.c|tuctn |c. tr ncstnpcitzc.c ts |tcu-
!tcs |t|ustcns .c!cns. 166 ncicts Dz. Ic|cs sustpcztnc su |t|crc|tu pc|titntu
.ct|cju |cr!u Sc/is|crtu tr icpc jc ncn g!icju |ct cnu|c cu||cicju. Sc/is|c-
rts |u.c prtcs |crc|t, sicjc |urzucztjcs puscn. 1c!c jts, ictp pci tr Dz. Ic|cs,
pcic|c j ncnc|cn tr |u.c prt.crsit cntgrucit j O|cn!tj. 1688 ncicts Dz.
193
Ic|cs grjzc j Ang|tj tr sircptct !cr|c-
.cst ic ncic |urzucztncjc .tsucncnc-
jc. jts ntrc 104 ncicts.
ymiausiame filosofiniame
veikale Patyrimas apie mogaus
prot D. Lokas stengsi rodyti,
kad mogaus smonje nra gim-
t idj ir vaizdini, kad vaiko
siela panai vari lent (lot. ic-
|u|c rcsc). Stuc ictgtntu jts pc|rczc
cu||cjtnc s.cr| zncgcus csncn|cs
.sinutst.
D. Lokas tvirtino, kad vaizdi-
niai ms smon pasiekia per po-
jius, per jutimo organus. Tai ypa
svarbi pasaulio painimo priemon.
D. Lokas laiksi materialistinio sen-
sualizmo pozicij. Filosofo nuomone, etika remiasi gimt moralini idj
neigimu. Gris yra tai, kas gali suteikti arba padidinti malonum, suma-
inti kanias ir apsaugoti nuo blogio. Blogis tai, kas gali sukelti arba
padidinti kani. D. Lokas neneig Dievo vis daikt krjo ir man,
kad jo samprat suformuoti ir tikjimo tiesas vaiko sieloje reikia diegti
kuo anksiau.
Savo pedagogines pairas 1693 m. D. Lokas idst knygoje Min-
tys apie aukljim.
Dentelmeno aukljimo sistema. Aukljimas itin svarbus asme-
nyb formuojantis ugdymo veiksnys. I vis moni, su kuriais susitin-
kame ir bendraujame, devynios deimtosios, man Lokas, tik dl auklji-
mo tampa tokie, kokie yra: geri arba blogi, naudingi visuomenei arba ne.
Au||cjcni jcunjj crtsic|rcitjcs cisic., iurt |uit stc|tcnc tsug!it !zcnic|nc-
n, kuris sugebt nuovokiai ir valgiai tvarkyti reikalus. Kiekvienas
dentelmenas privalo turti verslininko savybi. Jis turi siekti savo lai-
ms, bet taip pat netrukdyti kitiems tai daryti. Be to, turi bti drausmin-
gas ir mokti suvaldyti savo aistras.
Donas Lokas
194
Dzcnic|ncn rct|tc |c.tnit /tzts|ct, ug!it jc prcitncs gc|tcs, cu||cit !crc-
.ts|ct, bet ne mokykloje. Mokykla, Loko nuomone, yra staiga, kur susi-
renka daug vairi luom berniuk, tarp j ir blogai iauklt. Dzcnic|-
ncncs iurt |uit cu||cjcncs it| ncntc. D. Lokas sil pavesti dentelmeno
ugdym gerai pasirengusiam ir patyrusiam guverneriui.
Remdamasis aristokrat eim ugdymo praktika, D. Lokas daug
dmesio skyr individo fiziniam lavinimui. Jis pagrind teigin, kad
vaiko gyvenime grietas reimas turi didel reikm. Jau ankstyvojo-
je vaikystje reikia grdinti vaiko kn, pasiekti, kad jis lengvai pa-
kelt nuovarg, nelaimes ir permainas. Fizinis aukljimas padeda ug-
dyti drs ir atkaklum, todl tsug!it cncrc|icrj, uzgru!tnit .c|t, pc-
stc|it, |c! jcunuc|ts icpi !rcusntngcs, rc s.cr|tcust cu||cjtnc uz!c.t-
ntct. Negalima vaikui pataikauti, bet nevalia ir netenkinti teist jo
pageidavim. I pradi vaiko elges turi lemti baim ir pagarba auk-
ltojui, o vliau, jam brstant, mokytojo autoritet palaikys mokinio ir
mokytojo draugyst.
Dzcnic|ncncs, jc nucncnc, iurt |uit tscu||cics ictp, |c! |tc|.tcnu ncncn-
iu |ui pcstrcngs pctnit gtn|| tr icpit |crct.tu.
Svarbiausia aukljimo priemon turi bti ne kalbos, o pc.z!s tr .ct-
|ut pc|cn|t cu||cjcncjt cp|tn|c. jprcctus ug!it reikia pradti nuo maens.
Teigiam rezultat nemanoma pasiekti iurktumu, prievarta, greiiau
maloniais odiais, ramiu tonu. Negalima ugdyti keli proi i karto.
Aukltojo udavinys i pradi iugdyti vien prot, o paskui jau per-
eiti prie kito.
Dentelmeno mokymo turinys, D. Loko nuomone, turi bti kur
kas platesnis, negu tuo metu mokyklose buvo prasta. Dzcnic|ncncs iurt
nc|its s|ctiit, rcsit, ptcsit, gtnicstcs, prcncuz, |cin |c|| (lotyn kal-
ba ne visiems: tiems, kurie vliau versis prekyba, emdirbyste, ji ne-
reikalinga), gccgrc/tjcs, crtincit|cs, gccncirtjcs, csircncntjcs, cit|cs, taip
pat jis turi gauti |cn!rj tsicrtjcs tr ictscs nc|s|, |unc|icrtjcs ztnt, ts-
nc|it jc!tncit tr sc|it.
Dentelmeno ugdymo programoje rytingai atmetamos vidurami
mokymo tradicijos. Kiekvienas D. Loko silomas mokomasis dalykas
aukltiniui turi bti naudingas ir rengti j gyvenimui. Ztntcs iurt |uit !cu-
gtcu prc|itncs.
195
D. Lokas bsimajam dentelmenui patar mokytis kokio nors ama-
to (staliaus, tekintojo, dailids), kininkauti, usiimti sodininkyste ir ar-
ba parfumerijos gamyba, imokti lakuoti ir graviruoti. Dcr|tntc cu||cjtnc
s.cr| D. Lokas aikino tuo, jog darbas gryname ore naudingas sveika-
tai, o kiekvienam sumaniam mogui, kaip monininkui, kok nors amat
mokti praverst, be to, darbas neleidia dykinti.
D. Lokas apie mokytoj. Ugdydamas vaik, mokytojas turi skatin-
ti j domtis mokslu, adinti nor daugiau suinoti apie pasaul ir mo-
nes. Neleistina mokyti nuobodiai. Mokytojas turi raginti vaikus siekti
naujo, bet kartu pratinti daryti ir tai, kas nedomu. D. Lokas nepritar
fizinms bausmms, nes man, jog .crgts|c !rcusnc ug!c .crgts| cncrc|-
icrj. Fizikai bausti jis patar tada, kai susiduriama su aukltinio usispy-
rimu ir atviru neklusnumu.
Dz. Ic|cs ictgc, |c! ||cgt pc.z!ztct .ct|tc sitprtcu ncgu gcrcs icts|-
|cs, ic!c| rct|tc cu||citnj rupcsitngct scugcit nuc ||cg !rcug, |c! jts ncts-
nc|i ncitn|cnc c|gcstc. Negalima leisti bsimajam dentelmenui ben-
drauti su paprast moni vaikais, kurie, pedagogo nuomone, tesu-
geba vikriai vagiliauti i vaismedi sod. Kiekvienoje parapijoje jis
sil steigti darbinink mokyklas. jas turt bti priimami vaikai,
kuri tvai dl paalpos kreipsi parapij. ie ugdytiniai mokykloje
iki soties gaut tiktai duonos. Vaikai turt patys usidirbti pragyve-
nimui: verpti, megzti ir kt. J dirbiniai bt parduodami, taip ugdyti-
niai atsilygint u ilaikym. Ypa svarbu, nurod D. Lokas, skatinti
vaikus lankytis banyioje. Tai itin svarbi drausminimo, dorovinio auk-
ljimo institucija.
2.7.3. ano ako Ruso laisvojo aukljimo sistema
XV||| c. .t!urjc Prcncuztjcjc spcrctct /crnc.cst |cptic|tsitntct scni|tct.
Itcu!ts |t|c j |c., stc|!cnc suircu|it scnucstus /cc!c|tntus pcnctus. Stuc |ct-
|cicrptu pcg.cjc rcsicj, nc|s|tntn| tr |ti s.tcsucncncs .ct|cj |c.c prtcs
/cc!c|tzn. |itn c|i.tct rcts|cst prcncuz s.tcicjct Dt!rc (Dt!crci), Rusc, jrc-
!tnc!cnt, |c! zncgus .tsc!c iurcjc ,prtgtnitn icts j |cts., |g|, |rc||.
S.tcicjct it|cjc gc|tngc cu||cjtnc jcgc. |u.c jstit|tn, |c! tscu||cj zncg gc|cs
pcri.cr|it tr .ts pcscu|j.
196
anas akas Ruso (Rcussccu,
11218), .tcncs |c|tcustct pcscu|-
jc ztncn prcncuz s.tcicj, gtnc Zc-
nc.cjc, |ct|rc!tntn|c sctncjc. Ncgc.s
nucsc||cus tsstnc|s|tntnc, !cug nci
||cjcjc pc Prcncuztj tr S.ctccrtj, ts-
|cn!c ncnczc prc/cstj. 8u!cncs 30
nci Z. Z. Rusc ci.cztc.c j Pcrzt,
|ur sustpcztnc su ic ncic tnic|tgcnitjc,
pu||tctsicts tr /t|csc/cts. 149 ncicts Dt-
zcnc c|c!cntjc pcs|c||c |cn|urs ic-
nc ,Ar nc|s| tr ncn pczcngc prtst-
!cjc prtc pcprcct pcgcrtntnc, cr jucs
pc||cgtnc, |urj Rusc |ctncjc tr gc.c
stcs c|c!cntjcs prcntj.
162 ncicts pcstrc!c Rusc rcnc-
ncsirc|icics ,|nt|ts, cr|c Aptc cu||c-
jtn. Sts |urtns cuicrtut pc|nc pcscu-
|tn s|c.. jcnc Z. Z. Rusc pcrc!c, |ctp
cu||cjcncs |cts.cs ncujcs |urzucztncs
.tsucncncs zncgus. ,|nt|tc pcstrc!ncs su|c|c crtsic|rci tr !.cstntn|tjcs
ncpcsticn|tntn. Kngc uz jcjc rcts|tcncs |cts.cncnts|cs ntnits |u.c su!c-
gtnic .tcncjc Pcrztcus ct|sct, c cuicrtus prt.crsics |cgit j uzstcnj. 1t| prtcs
pci ntrij, pc.crgs g.cntnc |c.csc tr scrgcnits, jts gc|cjc grjzit j ic.n. Z. Z.
Rusc ntrc 18 ncicts.
. . Ruso gyvenimo idealas sc.c !cr|u jgic nucsc.|c, todl savo
kryboje raytojas gyn smulkij savinink (amatinink, valstiei) inte-
resus. Jis ra, kad tik valdia ir turtai yra nelygybs prieastis, dl to mo-
gus neteko ir savo laisvs. Toks Ruso mokymas buvo ikis aristokratams
ir kitiems turiams jie reik nepasitenkinim filosofu ir jo knygomis.
Natralusis ir laisvasis aukljimas. Tyrindamas iorinio pasau-
lio sanklod, . . Ruso samprotavo kaip sensualistas: smonje neatsi-
ras vaizdini, jei pojiai neteiks informacijos apie aplinkos daiktus ir
reikinius. Filosofo nuomone, vaikus geriausia auklti natraliai, atsi-
anas akas Ruso
197
velgiant prigimt. Natralusis aukljimas, anot . . Ruso, yra toly-
gus laisvajam aukljimui. Tai reikia, kad cu||cit rct|tc gcnicjc tr !crtnits
prtc .ct|c prtgtnitcs, atsivelgti jo amiaus ypatumus. Aukljimas bus
rezultatyvus, kai visi trys veiksniai gamta, mons, iorins aplinky-
bs veiks ta paia kryptimi.
S.cr|tcustc prtgtnitnc zncgcus ictsc |cts.c. Ruso pasisak prie scho-
lastin mokykl, t. y. prie kalim, griet drausm, fizines bausmes,
gniudanias vaiko asmenyb. Jis reikalavo gerbti vaik, atsivelgti jo
poreikius ir interesus.
. . Ruso didelius reikalavimus kl aukltojui, bet jo vaidmen su-
prato savaip. Au||cicjcs, jc nucncnc, it| nu|rctptc cu||citnj, |ct rct|tc sprsit
.tcncs cr |tics prc||cncs, icctcu iurt .c!c.cuit jg.cn!tncni jc suncnnus,
|ci ictp, |c! .ct|cs ic ncpcsic|ci. . . Ruso smerk prievart, kaip aukl-
jimo metod, ir buvo prie vienod metod taikym aukljant ugdyti-
nius. Jis reikalavo, kad mokytojai su ugdytiniais elgtsi humanikai ir
juos mylt.
Amiaus periodizacija. Savo ugdytini gyvenim . . Ruso skirs-
t keturis laikotarpius:
Ptrncsts |ct|cicrpts nuo gimimo iki dvej met tai laikas, kai
dmesio centre turi bti fizinis vaiko lavinimas.
Anircsts |ct|cicrpts nuo dvej iki dvylikos met . . Ruso o-
diais tariant, yra proto miego metas, kai vaikas dar negali samprotau-
ti ir logikai mstyti, kai dar reikia ugdyti iorinius jutimus, kai vaiko
jgos kaupiamos, kad isiskleist jam subrendus.
1rcctcsts |ct|cicrpts nuo dvylikos iki penkiolikos met: iuo tarps-
niu vyksta intensyvus protinis lavinimas.
Kci.tricsts |ct|cicrpts nuo penkiolikos met iki pilnametysts
audr ir aistr laikotarpis, kai daugiausia dmesio skiriama dorovi-
niam ugdymui.
Knygoje Emilis, arba Apie aukljim raoma, kad cn|si.cjcjc .ct-
|sicjc (t|t !.cj nci) s.cr|tcustc rc /tztnts .ct|c |c.tntncs. Vaik, jeigu tai
manoma, turi maitinti pati motina. Daniausia vaikas suvystomas ir pa-
guldomas taip, kad galva nejudt, kojos bt itemptos, rankos priglaus-
tos prie kno. . . Ruso nuomone, tuomet i vaiko atimama laisv. ito
daryti negalima, nes tai prietarauja prigimiai.
198
. . Ruso isamiai apra Emilio fizinio lavinimo sistem. Jis dav
daug nauding patarim, kaip reikia grdinti vaik ir stiprinti jo fizines
galias.
Nuc !.cj nci prcst!c!c cnircsts cu||cjtnc |ct|cicrpts. iuo metu, . .
Ruso nuomone, btina ugdyti iorinius vaiko jutimus. Mokyti jo dar ne-
reikia. Tegu vaikas visk matuoja, sveria, skaiiuoja ir lygina. Iki dvyli-
kos met jis gali nesimokyti skaityti, taiau jeigu pasta raides ir jau mo-
ka skaityti, tegu pirmoji ir vienintel jo knyga bna Robinzonas Kru-
zas. Jos herojus, pateks negyvenam sal, savomis rankomis sukr
visa, kas reikalinga mogui gyvenant gamtoje.
Pasak . . Ruso, stc cnztcus .ct|cs !cr ncsu.c|tc !crc.tnt s.c|,
jis gali suprasti tik vien nuosavybs idj. Pavyzdiui, Emilis nori
darininkauti ir pradeda sti pupas kaip tik toje vietoje, kur, pasirodo,
sodininkas Roberas jau pasodino aguroius. Emilio susitikimas su sodi-
ninku parodo, kaip nuosavybs idja kyla i natralios teiss uvaldy-
ti darbu.
. . Ruso atmet bausmes ir taik tik ,nciurc|t pcsc|nt ncic!.
Emilis, augdamas gamtoje, be abejons, turjo suprasti, kad reikia pa-
klusti gamtos dsniams. Tokia pat logika turi bti grindiami ir santy-
kiai su monmis. Jeigu vaikas lauo visk, kas jam pakliva rankas,
nepykite, stenkits paalinti visa, k jis gali sugadinti. Jei sulau kd,
ant kurios sdjo, neskubkite duoti jam kitos. Tegul jis pajunta, kaip
nepatogu be kds. Jeigu savo kambaryje vaikas imu lang, nesta-
tykite naujo. Geriau jam susirgti sloga, negu iaugti neprotingam. Bet
jeigu vaikas ir vliau nesiliaus dauyti lang, patariama udaryti j tam-
siame kambaryje. Tai Ruso laik ne bausme, o vaiko nusiengimo na-
tralia pasekme.
Su|cu|s !.|t|cs nci, |nt|ts jcu pcrcngics jzcngit j ircctjj sc.c .s-
incst |ct|cicrpj prcitntc |c.tntnc tr !cr|tntc cu||cjtnc cicp. Jis yra fizi-
kai stiprus, savarankikas, sugeba greitai orientuotis aplinkoje ir supras-
ti, kas, susiklosius vienai ar kitai situacijai, yra svarbiausia. io am-
iaus vaikas, . . Ruso nuomone, dar nra pakankamai perprats do-
rovini svok ir negali tinkamai suprasti moni tarpusavio santyki,
todl pirmiausia jis turi itirti tai, kas slypi j supanioje gamtoje. Paren-
kant tyrinjimo objektus reikia remtis vaiko interesu. Natralu, kad
199
vaiko interesas krypsta tai, k jis mato, artimiausi aplink, todl j
domina geografija, astronomija, gamtos mokslai. Ruso ipltojo origi-
nali ini gijimo metodik, pagrst tuo, kad vaikas aplinkos daiktus
ir reikinius tiria pats, savarankikai. Z. Z. Rusc |nt|j s|citnc irtncit tr
pcctcn circsit g.cntnc tr nc|s|c itcscs.
Z. Z. Rusc !t!c|it|cs pcgrtn!cs .ct|c sc.crcn|ts|unc, pcsic|unc, nuc-
.c|unc ug!ncs. Ugdant vaiko suvokim labai svarbu vaizdumas. Vaiz-
dumas tai pati gamta ir gyvenimo vykiai, su kuriais susijs Emilis. i-
ni reikia semtis ne i knyg, o i aplinkos, i gamtos.
Fizinis darbas kiekvieno mogaus pareiga. . . Ruso nuomone,
!|tncjcnits tn!t.t!cs iuritngcs cr .crgscs, gc|tngcs cr st|pncs ict cpgc.t-
|cs. mogus turi mokti dirbti ems kio darbus, vairi amat, tada jis
pats sugebs usidirbti duon ir bti nepriklausomas. Tik tuomet galima
isaugoti savo laisv. Pirmiausia Emilis susipasta su staliaus amatu, kur
. . Ruso ypa vertino, vliau mokosi ir kit. Nuosekliai j mokydama-
sis, Emilis pradeda gerbti dirbant mog. Jis valgo paties usidirbt duo-
n, todl imoksta vertinti darb ir poils. Darbas, . . Ruso nuomone,
yra visuomenin laisvo mogaus pareiga ir aukljimo priemon.
|nt|tut su|c|us scstc|t|c nci, prcst!c!c |ci.tricsts cicpcs !crc.tntc cu|-
|cjtnc |ct|cicrpts. . . Ruso ikelia tris dorovinio aukljimo udavinius,
kuriuos iuo metu reikia sprsi: ugdyti gerus jausmus, vali, brandinti
sprendimus.
Anot autoriaus, jaunuolis neturi vengti mogaus kani, skurdo ir
sielvarto vaizd. Jis privalo imokti skirti blogus ir gerus poelgius ir dar-
bus. Geri sprendimai formuojasi susipastant su ymi moni biogra-
fijomis, studijuojant istorij. Gera valia gali bti iugdyta tik atliekant
gerus darbus.
Z. Z. Rusc ncnc, jcg stuc |ct|cicrptu rct|tc suict|it cu||citntut ztnt |it-
ntc |rcn!tnc tr |itntc cu||cjtnc ||custncts. Pirmiausia reikia paalinti visa,
kas jaudina, audrina vaizduot. Todl nereikia leisti skaityti netinkamo
turinio knyg. Jaunuolis turi aktyviai gyventi: dirbti fizin darb, bti
gryname ore. . . Ruso nuomone, suaugusiesiems reikt vengti klausi-
m apie lyi santykius, galini kilti ankstyvame amiuje. Taiau jeigu
tuo labai domimasi, tuomet geriau vaik priversti nutilti, negu jam me-
luoti. Toks aukltojo poelgis neturt aukltinio stebinti, nes ir anksiau
200
aukltojas neatsakydavo klausimus, kuri vaikas dar negali suprasti.
Kai aukltojas nusprs, kad Emilis pakankamai pasirengs, tai klausi-
mus turs atsakyti rimtai, paprastai, neleisdamas, kad jaunuolis apie ly-
tin gyvenim suinot i alies, i abejotin altini.
Z. Z. Rusc ncnc, |c! jcunuc|tut, |c| jcn ncsu|c|c scpintc|t|c csiucntc|t-
|c nci, nereikt kalbti apie religij. Filosofas pasisak prie tai, kad
religins tiesos vaikams bt primygtinai aikinamos. Taiau jis buvo
sitikins, jog Emilis palengva pats pains dievikj prad. Bdamas
testas, jis man, jog vaikas, galvodamas apie iminting pasaulio sutvar-
kym, pats supras, kad yra Visatos krjas.
Moters aukljimas. Emilio aukltojas labai atidiai svarst, koki
mon jo aukltiniui reikt isirinkti. Moters paskirtis, anot jo, yra visi-
kai kitokia negu vyro. Ji turi bti iauklta priirti namus ir eim. Pri-
sitaikyti prie kit nuomons, neturti savarankik sprendim, savos re-
ligijos tokia moters dalia. . . Ruso man, kad moters natralus b-
vis priklausomyb, todl merginos jauiasi esanios sukurtos paklusti
vyrui. Joki rimt protini usimim merginai nereikia.
Todl Emilio suadtins Sofi aukljimas yra kitoks nei suadti-
nio. Rykus Ruso pateikto vyro ir moters aukljimo turinio kontrastas
yra suprantamas Ruso eimos idealas buvo amatininko, smulkiojo bur-
ua eima.
Apibendrinus naujj laik pedagogikos mokslo pradinink idjas,
galima teigti:
J. A. Komenskis sukr originali didaktikos teorij, kuri danai
taikoma ir iandienos pedagogikoje.
D. Lokas realiosios didaktikos pradininkas, ragins mokytis re-
ali, praktik dalyk.
. . Ruso laisvojo aukljimo teorija buvo atsvara mutro peda-
gogikai.
i pedagog koncepcijos europietikoje infrastruktroje lieka nuo-
dugnesni studij objektas, taiau jos yra universalios, todl daro didel
tak XXI a. kartoms.
201
Literatra
1. Bme G., Tenorth H. E. (1990). Einfhrung in die historische Pdago-
gik. Darmstadt, S. 247.
2. *Europos istorija (2001). Vilnius: Alma littera, 415 p.
3. Gurevi. A. (1999). Individas vidurami Europoje. Vilnius: Baltos lan-
kos, 263 p.
4. *Komenskis A. J. (1975). Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa, 488 p.
5. Lazauskien M. (1981). Pedagogikos istorijos kontroliniai darbai ir me-
todiniai nurodymai. Vilnius, 18 p.
6. Lepait D. (2000). Krikionybs taka vidurami filosofinseduko-
logins minties raidai // Edukologijos studijos Lietuvos mokyklai. Kaunas: Tech-
nologija, p. 119128.
7. *Locke J. (2000). Es apie mogaus intelekt. Vilnius: Pradai, 123 p.
8. * . (1939). // .
M: , 234 .
9. *Maceina A. (1990). Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa, 764 p.
10. Pedagogikos chrestomatija (1991) /Sudar Stulpinas T. iauliai: PI,
1d., 2 d.
11. *Pupys V. J. (2000). A. Komenskis ir Lietuva. Klaipda: Klaipdos uni-
versiteto leidykla, 319 p.
12. * . . (1915). O // ,
C-, 198 .
13. ernas V. (1995). Profesin pedagogika. Vilnius: Baltic ECO, 269 p.
14. *Ugdymo teorij raidos bruoai (1998). Kaunas: LKKI, 132 p.
16. *Varnien J. (2000). Istorija: Civilizacijos. Lietuva. Pasaulis. Vilnius: Ar-
lila, 286 p.
202
3. MOKYKLOS IR UGDYMO TEORIJ RAIDA
EUROPOJE NAUJAISIAIS LAIKAIS.
KARINIO UGDYMO BRUOAI
3.1. Mokykla ir vietimas Europoje po Didiosios
Pranczijos revoliucijos
189194 ncicts nugrtcu!cjc Dt!ztcjt Prcncuztjcs rc.c|tuctjc, pcnct|t-
nust |cjcrtjcs |ct !.cstntn|tjcs prt.t|cgtjcs tr ji.tritnust |cptic|tzn. Sictgtc-
ncsts sustrtn|tncs 189 n. rugpjuctc 4 !. |c|sc.c uz scncjc /cc!c|tntc rcztnc
zuij. 192 n. rugscjc 21 !. |u.c pcs|c||ic Prcncuztjcs Rcspu||t|c.
Rc.c|tuctjcs t!cjcs pcs|citnc .ts g.cntnc srtct, ictp pci tr s.tcitnc,
pcri.cr|. Pczcngtcustus s.tcitnc prcjc|ius pcr Prcncuztjcs rc.c|tuctj su|urc
Kcn!crsc (!c Ccn!crcci) tr Icpc|cijc (Ic Pc|citcr !c Sctni-Icrgccu). jtc s|c||c,
|c! s.tcitncs ict .c|si|cs pcrctgc .tstcns |c tstnitcs pt|tcctcns. nc|ncs
.tscsc nc|||cs pc|cpcsc iurt |uit .tsucitnts tr ncnc|cncs. Prcjc|iucsc |u.c
stu|cnc, |c!, ncpctscni |ucntnt tr ic. prc/cstnt s|triun, prc!tnj tsst|c.tnt-
n jgi .tst |crntu|ct tr ncrgctics. 1c!c| Kcn.cnics 193 ncicts prtcnc !c|-
rci !c| prt.c|cnc prc!tntc nc|s|c. 1cctcu Kcn.cnics grctict sus|t|c, tr .rtcu-
s|c cncst |ci |c|t icrcrtsitnt prtcncnt, rct|c|tng rc.c|tuctjct tr Prcncuzt-
jct gc||cit nuc tscrcs tr .t!cus prtcs. jcu pc nci !c|rcics |u.c pcnct|tnics tr
s.tcitnc rc/crncs cit!cics cictctct. Vtsc nc||| stsicnc |u.c ictp pcri.cr|ic,
ic! nc|s|cs nciuritngj .ct|cns pcst!crc nc|cprtctncncs.
Prcncuztjcs rc.c|tuctjcs irc!tctjc zc!tnc |ti icui ncctcnc|tntus jcusnus,
s|citncnctus icuics .tcnits tr .c!ucits ts s.citnj jungc. |urcpcs .c|si|t
203
pc|titncjc siru|iurcjc ts|t| |t|crc|ct s|c||c ncujus !cnc|rcitjcs prtnctpus, pc-
|rcz!cnt |tcu!tcs cisic.c.tnc .rtcus|cjc |uitn|, zc!ztc, rc|tgtjcs tr spcu-
!cs |cts.. Pc|titntct ju!cjtnct, |c.cj uz ncctcnc|tnj tsst.c!c.tn, j|.cpc rc-
ncnit|us pccius, !ct|tntn|us, ncc||cstctznc cisic.us tr s.tcicjus.
X|X c. |urcpcs .c|si|csc spcrctct |urtcncs cuicnits|cs s.tcitnc stsicncs.
1crp pc!cgcg iuc nciu tsgcrscjc j. H. Pcsic|cctc, j. I. Hcr|cric, A. Dsicr.cgc,
R. O.cnc pc!cgcgtncs iccrtjcs, iurcjustcs sc.c sc|tntn| j.ctrtucsc |rcsiucsc.
3.2. Johano Henriko Pestalocio elementariojo lavinimo
teorija ir karinio rengimo elementai
H. Pestalocio darbai sudar aukljimo XIX a. pradinse mokyklose
pagrind (Esmaitis, 1930).
Johanas Henrikas Pestalocis (Pestalozzi, 17461827), ic|cnitngcs
s.ctccr pc!cgcgcs, gtnc S.ctccrtjcjc, Cturtcnc, g!icjc sctncjc. jc ic.cs
ntrc cn|sit, |crntu| cu||cjc ncitnc tr tsit|tnc icrnctic, pcprcsic .c|sitcic.
Prc|cts!cncs cicsicgcs pcs scnc|j |ctnc, Pcsic|ccts ncic sun|t .c|sitcct
!c|t tr nuc ncz !tcn juic gt|t
uzucjcui cngtcnct |tcu!ztct.
Pcsic|ccts nc|cst nuncnticrtntc
prc/t|tc cu|sicjcjc nc|||cjc. siu!tjc.c
/t|c|cgtj tr /t|csc/tj. 1crp |c|cgtjcs gc-
rtcust prc/cscrt tr siu!cni s||t!c pc-
zcngtcs !cnc|rcitncs t!cjcs, |urtcns
Pcsic|ccts prticrc. jts |u.c gcrct sust-
pcztns su prcncuz s.tcicj |urtntcts,
!cr |u!cncs scpintc|t|cs nci pcrs|ct-
ic Rusc ,|nt|j. St |ngc susitprtnc pc-
strztn icrncuit |tcu!ztct.
169 ncicts Pcsic|ccts prc!cjc ptr-
njj scctc|tnj c|spcrtncni. uz pcsts|c-
|tnius ptntgus nustptr|c nc!t!c|j !.c-
r, |urj pc.c!tnc Ncunc/u (Ncujcsts
!.crcs). jts ncrcjc ctc j|urit pcrc!cn-
j /crn, |c! tsnc|i cp|tn|tnt u|t
Johanas Henrikas Pestalocis
204
.c|sitcctus rcctcnc|tct u|tntn|cuit. 1cctcu Pcsic|ccts grctict nustg.cnc, ncs |u.c
ncprc|its|cs tr ncpcirs sctntntn|cs.
14 ncicts Ncunc/c jts jsictgc ,Vcrgs jsictg, j |urt surtn|c cptc 50
ncs|ctct tr |cncnt .ct|. Prtcg|cu!cjc Pcsic|ccts ncgtnc .ct| nc|n stcit
su !cr|u. j .ct| !cr| jts zturcjc ptrntcustc |ctp j prtcncn .ct| /tztncns
jcgcns, prcitntcns tr !crc.tntcns sugc|cjtncns ug!it. Pcsic|ccts nc|c .ct-
|us s|ctiit, rcsit, s|ctctucit, c cncitntn|ct .crpit tr cusit. Ncpc|ct|cncs
.c|!tntn|, Pcsic|ccts prtcg|cu! |cn!c ts|ct|it pcct .ct| uz!tr|icnts |csc-
nts. 1cctcu it| c|tncnu !cr|u, ug!itntcns jicnpus .tscs /tztncs jcgcs, |u.c
gc|tnc pc!cngit prtcg|cu!cs ts|ct!cs. Huncntsics Pcsic|ccts ncncrcjc tsncu!cit
sc.c cu||citnt, ic!c|, nciurc!cncs |cs sc.c c|spcrtncniut isit, |u.c prt.crs-
ics prtcg|cu! uz!crit.
Pc ic csiucntc|t|c nci Pcsic|ccts !tr|c |ticrciurtnj !cr|. jts ts|ct!c scctc|t-
nj-pc!cgcgtnj rcncn ,Inncrics tr Gcriru!c (18118), |urtcnc p|cicjc .c|s-
itcct g.cntnc pcgcrtntnc, tsnc|tus jucs u|tntn|cuit tr cu||cit .ct|us, t!cjcs.
192 ncicts S.ctccrtjcjc j.|c |urzucztnc rc.c|tuctjc tr |u.c su|uric Hc|-
.citjcs (S.ctccrtjcs) Rcspu||t|c. Kct Sicncc ntcsic |t|c |cnirrc.c|tuctnts .c|s-
itcct su|t|tncs, tsprc.c|ucics |cjcrtjcs, gci.cjc cist!urc !cug |cg|c|t .ct|.
1ucnci .rtcus|c pc.c!c Pcsic|cctut j|urit |cg|c|t .ct| cu||cjtnc jsict-
g. 8u.ustcnc .tcnuc|nc Pcsic|ccts jsictgc prtcg|cu!, j |urt |u.c prttnic 80
pcn|crt!cstnitcs nci cnztcus .ct|. Pcsic|ccts sicngcst prtcg|cu! pc.crsit
!t!c|c sctnc, |uit .ct|cns rupcsitngcs ic.cs tr gcrtcustcs !rcugcs. j ic.ts| Pcs-
ic|cctc ruptntnst prtcg|cu!cs cu||citntct cist|tcpc nucstr!ztu prtcrctsunu tr
nct|c. Prcst!cjus |crut, .rtcus|c prtcg|cu! uz!crc.
jcuirus pc!cgcgcs sun|tct tsg.cnc sj snugj. 1c!c jts nuicrc tnits |urit
.ct| prc!tntc nc|nc ncic!t|. 199 ncicts Pcsic|ccts prc!cjc c|spcrtncnit-
nj !cr| 8urg!cr/c ntcsic nc|||csc. jcn pcstsc|c jrc!it, |c! jc pcrcngic .ct-
| nc|nc s|ctiit, rcsit tr s|ctctucit ncic!t|c, pc|gtnit su irc!tctntcts nc-
|nc ncic!cts, iurt !cug prcncsun. Grctict Pcsic|ccts |u.c pcs|trics 8urg-
!cr/c tnsitiuic .c!c.u. Sj tnsitiui su!crc .t!urtnc nc|||c, tnicrncics tr nc-
|icj rcngtnc s|rtus. 1805 ncicts Pcsic|ccts pcr|c|c tnsitiui j prcncuzts|j
S.ctccrtjcs !c|j |.cr!cn (.c|ts|cs pc.c!tntncs |/cricncs) tr j|ur!tnc pt|jc.
Grctict Pcsic|cctc .c!c.cujcncs tnsitiuics prc!cjc gcrscit .tscnc pcscu|-
jc. |urcpcs, Stcurcs Ancrt|cs, 8rczt|tjcs nc|s|tntn|ct, rcsicjct, pc|tit|cs .ct-
|cjct |cn|c st jsictg. jcnc nc|cst !cug crtsic|rci, iuritng |urzuc .ct|,
205
|cstrcngtcnct sicit j unt.crsticius. 1ucnci Pcsic|ccts pcrcsc tr ts|ct!c |c|ci
|ng. ,Kctp Gcriru!c nc|c sc.c .ct|us, ,Mcitn |ngc, cr|c Vc!c.cs nc-
itncns, |ctp nc|it sc.c .ct|us sic|cit tr |c||cit.
Pcsic|ccts |u.c nust.|s, |c! jc pc!cgcgtnc .ct||c s|tric nc |tcu!ztct, |c!
pcsticrncujc gc|tngj tr iuritngj tnicrcscns. 1c!c| 1825 ncicts jts .c| grjz-
ic j Ncunc/, |ur prtcs pus cnztcus prc!cjc s.tcctcnj .ct||. Ctc, jcu |u!c-
ncs csiucntcs!cstnincits scnc|ts, 1826 ncicts pc!cgcgcs pcrcsc pcs|uitnj sc.c
|urtnj, |urts .c!tncst ,Gu||cs gtcsnc. Pcsic|ccts ntrc 182 ncicts.
Pestalocis svajojo apie liaudies atgimim ir tikjo, jog vietimas gali
pakeisti moni gyvenim. Laike draugui apie Stanco staig apie sa-
vo atsidavim jaunuomenei jis ra: Nuo ryto ligi vakaro a buvau vie-
nas tarp j. Mano ranka guljo j rankoje, mano akys velg j akis. A
verkiau drauge su jais ir ypsojausi jiems ypsantis. Jie buvo ne pasauly-
je, ne Stance, jie buvo su manimi ir a buvau su jais. J maistas buvo
mano maistas, j grimas mano grimas. A nieko neturjau: nei nam,
nei draug, nei tarno, buvo tik jie (1989, p. 40).
Elementariojo lavinimo teorija. Pestalocis pltojo mogaus vidini
jg savaiminio vystymosi idj. Kiekvienam mogaus sugebjimui b-
dinga savaimins raidos savyb isivers i sstingio bvio, jis siekia
tapti isivysiusia jga. Akis, sak Pestalocis, nori matyti, ausis
girdti, koja vaikioti ir ranka griebti. Bet taip pat ir irdis nori tikti
ir mylti. Protas nori mstyti (Pestalocis J. H., 1989, p.73). Pestalocis ma-
n, kad jeigu gamtos pastangos mogaus jgoms iugdyti neremiamos,
mons ltai atsikrato primityvi potrauki ir polinki. Tik tinkamai or-
ganizuotas aukljimas gali padti vaikams pltoti j vidines galias.
Aukljimo tikslas, pasak Pestalocio, iugdyti visas gimtas mo-
gaus galias ir gebjimus, be to, tai daryti vairiapusikai ir harmoningai.
Vtsc cu||cjtnc pcgrtn!cs rc zncgcus !crc.tngunc ug!ncs .ct||t nct|c
zncncns.
Pestalocio nuomone, vaiko aukljimas turi prasidti nuo jo gimimo
dienos. Anci pc!cgcgc, ,.ct|c gtntnc .c|cn!c rc ptrncjt jc nc|nc .c|cn-
!c (1989, p. 86). Pedagogika motinoms turi padti surasti tinkamus auk-
ljimo metodus. Prtgtnij cititn|cnits nc|ncs tr cu||cjtncs, prc!cics sctnc-
jc, .c|tcu prt.c|c |uit istcncs nc|||cjc.
206
Pestalocio pedagogins sistemos esm sudaro elementariojo lavini-
mo teorija. Remiantis ia teorija, ugdymas turi prasidti nuo pai pa-
prasiausij element ir pamau pltotis pereinant prie vis sudtinges-
ni dalyk. Elementariojo lavinimo teorij sudaro 5 dalys:
fizinis lavinimas,
darbinis,
dorovinis,
estetinis aukljimas,
protinis lavinimas.
Visos ios aukljimo grandys glaudiai siejamos tarpusavyje, kad b-
t galima utikrinti harmoning vis mogaus gali, kaip nedalomos vi-
sumos, vystymsi.
Fizinis lavinimas. Fizinio lavinimo tikslas ugdyti bei stiprinti fizi-
nes vaiko galias. Fizinio lavinimo pagrindas vaiko prigimtis, kuri skati-
na natral jo nor judti, aisti, nenustygti vietoje, visko griebtis, visuo-
met veikti. Motina, maitinanti ir priirinti vaik, turi auklti taip, kad jis
stiprt ir tobult fizikai, ir utikrinti vaiko ramyb, kuri, formuojantis
jo doroviniams pradmenims, yra gana svarbi. Vaik fizins galios plto-
jamos kasdien jiems atliekant paprasiausius judesius: vaiktant, valgant,
geriant, k nors keliant. Toki nuosekliai atliekam pratim sistema ne
tik fizikai lavina vaik, bet taip pat rengia j darbui. Reikming vaid-
men fizinio lavinimo sistemoje Pestalocis skyr rikiuots ir kitoms
karinms pratyboms, aidimams. Iferteno institute visi io karinio po-
bdio usimimai buvo glaudiai siejami su sportiniais aidimais,
turistiniais ygiais ir kelionmis po veicarij. Fizinis lavinimas, skati-
nantis vaik bti itverming, valing, buvo neatsiejamas nuo dorovinio
ir darbinio aukljimo. (. Nefas, prancz atsargos karininkas, Burgdor-
fo institute dst gimnastik ir muzik, o vliau Pestalocio idjas skleid
Pranczijoje ir Amerikoje, Filadelfijoje.)
Darbinis aukljimas. Mcgtntncs nc|n stcit su gcn|tntu !cr|u |u-
.c .tcncs ts pcgrtn!tnt Pcsic|cctc pc!cgcgtncs prc|it|cs tr iccrtjcs ictgtnt. Jis
stengsi darbe ildyti vaik irdis ir lavinti j prot. Mokykloje, anot
Pestalocio, vaikai turt itis dien dirbti prie verpimo ir audimo stak-
li, nes taip gyjama darbo gdi ir ugdoma itverm. Prie mokyklos
yra ems sklypas, kuriame kiekvienas vaikas priiri savo lysves, o tvar-
207
te gyvulius. Vaikai mokosi apdoroti linus ir viln, susipasta su ge-
riausiais kaimo kiais, taip pat namudinink dirbtuvmis. Dirbant ir lais-
vomis nuo darbo valandomis mokytojas moko vaikus rayti, skaityti, skai-
iuoti ir suteikia vairi gyvenime reikaling ini.
Pestalocis nurod, kad darbas moko niekinti odius, atitrkusius
nuo reikalo (1989, p.19), padeda iugdyti tokias savybes kaip tikslumas,
teisingumas ir susiklostyti tinkamiems vaik tarpusavio bei vaik ir su-
augusij santykiams. Tinkamai organizuotas fizinis vaik darbas pade-
da lavinti j intelektines ir dvasines galias.
Dorovinis aukljimas. Pestalocis man, kad svarbiausias auklji-
mo udavinys iugdyti harmoningai isivysiusi asmenyb, kuri at-
eityje galt bti naudinga visuomenei. Dorovs pradmenys formuojasi
jau kdikystje. Vaiko dorovingumas ugdomas nuolat pratinant j dirbti
tai, kas teikia naud jam paiam ir kitiems. Paprasiausias dorovinio auk-
ljimo elementas, Pestalocio nuomone, yra vaiko meil motinai: ji atsi-
randa, kai motina tenkina kasdienes vaiko reikmes. Vaiko meil motinai
palaipsniui apima ir kitus eimos narius. Dorovins vaiko nuostatos stip-
rinamos mokykloje, kur mokytojo santykiai su vaikais grindiami jo t-
vikais jausmais.
Mokykloje itin pltojasi vaiko socialiniai ryiai. Mokytojo udavinys
juos apgalvotai reguliuoti, remiantis mokinio veiklia meile viskam, su
kuo jis yra umezgs glaudius ryius. Vis labiau jiems pleiantis, vaikas
pasijunta ess didiosios monijos dalel, j pamilsta.
Pestalocis primygtinai tvirtino, kad dorovingas vaik elgesys formuo-
jamas ne pamokslaujant, o ugdant j !crc.tntus jcusnus ir stiprinant !crc-
.tntus pc|tn|tus. Svarbiausias dorovinio aukljimo metodas vaik prati-
nimas elgtis dorovingai.
Dcrc.tnts cu||cjtncs, cnci j. H. Pcsic|cctc, g|cu!ztct sustjs su rc|tgtntu.
Pedagogas toleravo prigimtin religij, kuri suprato kaip moni vidi-
ni tauri dorovini prad tobulinim.
Protinis lavinimas. Remdamasis harmoningo mogaus ugdymo id-
ja, protin lavinim siedamas su doroviniu aukljimu, Pestalocis pasisa-
k u aukljamj mokym.
Jis man, kad mokant turi bti remiamasi stebjimu, bandymais, v-
liau einant prie ivad bei apibendrinim. Vaikas, stebdamas gamtos
208
reikinius, daiktus ir mones, gauna regjimo, girdjimo ir kit poji,
kurie adina jo mintis bei poreik garsiai reikti jausmus.
Pestalocis su|urc c|cncnicrtcjc prcitntc |c.tntnc c|cncni stsicn. Jis
teig, kad kiekvienas dalykas turi savo pavadinim, form ir skaii. To-
dl vaikus pirmiausia reikia mokyti skaityti, rayti, skaiiuoti. Jo nuomo-
ne, egzistuoja elementars bet kurio mokslo ar daikt elementai, kuriuos
perprasdamas mogus pasta aplinkin pasaul. Stcts c|cncnicts jts |ct|c
s|ctct, /crn, zc!j. Mokantis vaikas form suvokia matuodamas, skaii
skaiiuodamas, o od lavindamas kalb.
Estetinis lavinimas. Pestalocio nuomone, menas yra pagalbin mo-
kymo priemon. Vaiko menini sugebjim pltojimas turi glaudiai sietis
su bendruoju jo lavinimu, nes niekam nereikalingas menas menui. Pes-
talocis mgino atskleisti, kaip formuojasi mokjimai ir gdiai mokant
pieti, dainuoti, groti. Anot jo, svarbiausias mokymo ir lavinimo princi-
pas vaizdumas. Jei mokymas nevaizdus, negalima susidaryti teisingos
nuomons apie ugdytin supani aplink.
Reikalavimai mokytojui. Mokytojas tai ne tik isilavins mogus,
pasirengs perduoti vaikams savo inias, jo darbas yra sudtingesnis ir
atsakingesnis. Pirmiausia nc|icjcs iurt nucstr!ztct n|cit .ct|us, jcusits
css icrst j ic.cs ir bti sitikins, kad jo pareiga yra atlikti visa, kas bti-
na, kad vaik ugdymas ir vystymasis bt skmingas.
H. Pestalocio sukurt pradinio mokymo didaktikos teorij ian-
dien galime nedvejodami pavadinti psichologine didaktika. Tai puikus
pedagogo praktinio ir teorinio darbo rezultatas.
3.3. Imanuelis Kantas apie pedagogik
XV||| c. pc|ctgcjc X|X c. prc!ztcjc Vc|tcitjc |u.c susts|c|!ztust tr pc|t-
its|ct |ct c|cncnts|ct cist|t|ust nuc ptrncujcnct ic ncic |urcpcs sc|t. D.crt-
ntn|ct ic|c.tcspcic.c, c |urzucztjc |u.c pcr st|pnc, |c! prc!ci ci.tr |c. tr
j.ct|i /cc!c|tzn.
Vc|tcct |urzucztnc tnic|tgcnitjc, |ctp tr cn|sctcu, .c!c.c.cst ||cst|tnc
t!cc|tsitnc /t|csc/tjc. 1c!c| znus ic ncic /t|csc/ct tr pc!cgcgct |. Kcnics, G.
V. Hcgc|ts, j. Hcr|crics sc.c .ct|c|ucsc ncgtnc suict|it t!cc|tzn tr ncic-
rtc|tzn.
209
Imanuelis Kantas (Kant, 17211804), ncujj |ct| /t|csc/cs tr pc!cgc-
gcs ||cst|cs, gtnc tr .ts cnzt g.cnc Kcrc|tcuctujc. jc ic.cs |u.c cncitntn-
|cs. Kcnics nc|cst Kcrc|tcuctcus |c|cgtjcjc tr unt.crsticic, siu!tjc.c ncicncit-
| tr gcni. 8ctgs jj, nc|c !.crtntn| .ct|us, .c|tcu Kcrc|tcuctcus unt.crstic-
ic !csic ncicncit|, /tzt|, /t|csc/tj. 10 ncicts |. Kcniut |u.c suict|ics |cgt-
|cs tr ncic/tzt|cs prc/cscrtcus .cr!cs, jts cpgnc tncugurcctn !tscricctj ,Aptc
juitncts tr tnic|c|iu su.c|tcnc pcscu|tc /crn tr prtnctpus. Vts |t|usj g.c-
ntn Kcnics pcs|rc su pc!cgcgt|c itcstcgtct sustjust /t|csc/tjcs, cnircpc|cgt-
jcs, cit|cs, csicit|cs, rc|tgtjcs, pstcnc|cgtjcs ||custn cnc|tzct.
I. Kantas sura pedagogikos paskait metmenis, kuriuos jo studen-
tas F. T. Rinkas ileido atskiru leidiniu, pavadins Imanuelis Kantas apie
pedagogik. Pedagogo samprotavimai apie ugdym ir ugdymo moksl
aktuals ir iandien. Jis tarsi i naujo atrandamas kaip kovotojas dl
aminosios taikos, kaip monikumo auklys, kaip ugdymo antropologi-
ni ir filosofini pamat krjas ir pedagogikos, kaip empirinio mokslo,
pagrindjas (Jovaia L., 1990, p. 6).
Anot I. Kanto, mogus gimsta labai silpnas. Jis pats vienas nepajgia
ipltoti savo prigimties duomen, todl reikia kito mogaus pagalbos.
Reikia mogaus, kuris j ugdyt, padt atskleisti jo sugebjimus. mo-
gus tampa mogumi tik j ugdant.
I. Kantas ra, |c! cu||cjtnc it|s|us |cntc /t|csc/tjc, pstcnc|cgtjc nc|c |u-
!, rc|cncn!ucjc prtcncncs it|s|cns pcstc|it, c pc!cgcgt|c ict prc|itnc .ct|-
|c, |ct!ztcnit jg.cn!tnit /t|csc/tjcs nurc!ius it|s|us.
Filosofin pedagogikos esm yra ta, kad aukljimas didel mo-
gaus tobuljimo paslaptis: aukljant galima iugdyti vis geresnes ateities
kartas. Gamta mogui teikia daug gymi, kurie atsiskleisti gali tik juos
ugdant ir pltojant.
Ug!nc gcncitnc siru|iurc rc ic|tc.
prtczturc (cugtntncs, ts|ct|ncs),
cu||cjtncs,
nc|ncs tr |c.tntncs.
I. Kantui pedagogika ugdymo mokslas. Ugdymo praktika tai me-
nas, kur gali valdyti ne kiekvienas. Taiau kiekvienas pedagogas, vado-
vaudamasis pedagogikos mokslu, gali j tobulinti.
210
mogaus ugdymo problemas I. Kantas grupuoja dvi pedagogikos
sritis, kurios apima /tztnj tr prc|itnj ug!n.
Itztnts ug!ncs tai vadovavimas individo pastangoms, jam plto-
jant savj fizin prigimt. J sudaro knas ir siela (anot I. Kanto, ji yra
fizin). emesns sielos galios: pojiai, suvokimai, atmintis, o auktes-
ns intelektas, sprendim galia, protas. Ugdant emesnes sielos galias,
reikia jas sieti su auktesnmis, sakykime, mokant remtis ne tik atminti-
mi, bet ir sprendim galia, mstymu. Mokinius reikia imokyti savaran-
kikai mstyti ir naudotis savo intelektu. Intelektas, pasak I. Kanto, ben-
drybs painimas, o protas sugebjimas velgti bendrybs ry su at-
skirybe. Taigi mokymas ir lavinimas tai fizinis ugdymas ir prigimties
pradmen pltot.
mogus vystosi ne tik gimt duomen pagrindu, bet ir prakti-
kai veikdamas. Kanto nuomone, ugdymas, susietas su individo veik-
los laisve, vadintinas praktiniu ugdymu. mogus rengiamas darbui ir
visuomeniniam gyvenimui, todl ie veiksniai veria j protingai rink-
tis veiklos bdus ir elgsen. Praktinio ugdymo tikslas mokjimo veikti
vairiose praktins veiklos srityse pltra, gyvenimo painimas ir do-
rovinis aukljimas.
Dorovikai aukljant pcitng !cncsj rct|tc s|trit pc||usnunc tr gc-
|cjtnc ncu!cits |cts.c ug!nut. I. Kanto nuomone, prievarta yra bti-
na, nes reikia pratinti ugdytinius iksti laisvs apribojimus ir tuo
pat metu vadovauti, kad jis sugebt teisingai naudotis laisve. To-
dl drausminimas pirmoji aukljimo slyga. Aukljimas turi apim-
ti laisvos asmenybs, kurios aukiausia vertyb dorov, ugdym.
Gcrc rct|tc !crit nc !c| ic, |c! ic rct|c|cujc ic.ct, nc|icjct, ncigt Dtc-
.cs, c ic!c|, |c! Gcrts pcis sc.ctnc rc .cri|c. Todl ugdymo turinio
esm ne inios, bet proto logika ir etika. Etinis mstymas moni-
jos paangos garantija.
I. Kantas sukr zncgcus ncrc|tntc ic|u|cjtnc stsicn, pcrcni cnzt-
nctstcts !crc.cs !csntcts. Tie dsniai tinka visiems laikams ir visoms tau-
toms. Dorovingumas aukiausias mogaus tikslas. mogus, ugdantis
save, privalo bti drausmingas, kad instinktai uleist viet moniku-
mui ir mogus galt bti naudingas visuomenei.
|. Kcnic nucncnc, !crc.tnts ug!ncs ict !rcusnc, stc|tcnit su-
211
ircn!it ,|cu|tnun, |urts zncgut |u!tngcs ts prtgtnitcs. Grtczic nc-
|||tnc !rcusnc, |ctp tr /tztncs |cusncs, tsug!c .c|t pc||usit tr ncrc|tct
ic|u|cit. I. Kantui drausm moralin svoka. I. Kanto nuomone, ug-
dymas negali isiversti be prievartos. Siekiant drausms, turi bti
taikomos grieiausios priemons. Iki pilnametysts vaikus auklja
suaugusieji, todl, formuojantis vaiko valiai, labai svarbus tampa va-
dovavimas. Taip vaiko valia bus palauta ir pavaldi vadovui. Kai
vaikas uaugs, jis, be abejo, neprietaraudamas vykdys valstybs sta-
tymus. Pcrctgc, cnci |. Kcnic, rc pcgrtn!tnts !crc.tnts prtnctpcs tr nc-
i.cs.
Dorinis ugdymas vyksta mokant ir pamokant, todl reikalingas cu|-
|cjcncsts nc|ncs. Toks dorinis mokymas pratina vaikus rinktis tik gerus
ir visiems monms priimtinus tikslus.
Dar vienas I. Kanto nuopelnas pedagogikai jts nurc!c |u!, |ctp pc-
!cgcgt|c gc|t tsst.c!ucit ts /t|csc/tjcs g|c|cs tr icpit sc.crcn|ts|u nc|s|u. 1cs
|u!cs cnptrtnts c|spcrtncnics.
Pirmiausia reikia eksperimentuoti sudarant:
mokymo planus,
sistemas,
po to steigti mokyklas ir kurti teorijas.
Hc|cs unt.crsticic 19 ncicts |u.c jsictgic ptrncjt pc!cgcgt|cs |cic!rc.
Nuc ic!c tnics .cricit pc!cgcgt|cs icrntncs.
I. Kantas man, kad sunkiausiai sprendiama gyvenimo problema
mogaus aukljimas, kuris padeda atsiskleisti mogaus prigimiai, ugdo
charakter ir pareigingum, suformuoja grio samprat.
3.4. Johano Fridricho Herbarto aukljamojo mokymo
didaktika ir mokinio valdymo sistema
J. F. Herbartas (Herbart,17761841) gtnc Vc|tcitjcjc, nc|cst |cints|c-
jcjc ||cst|tncjc nc|||cjc, pc ic jcncs unt.crsticic. jts sustpcztnc su .c|tcct
/t|csc/ t!cc|tsi Kcnic tr Itcnics nc|nu. 8ctgs unt.crstici, Hcr|crics icpc
.tcnc s.ctccr crtsic|rcic .ct| cu||cicju. 1800 ncicts jts cp|cn|c Pcsic|cctc
tnsitiui 8urg!cr/c, icctcu zntcjc pc!cgcgc pcztur, !cnc|rcitntc |rpitngu-
nc ncpcrcnc.
212
Nuc 1802 nci Hcr|crics !csic
Gcitngcnc (G5itngcn) tr Kcrc|tcuctcus
(K5ntgs|crg) unt.crsticiucsc. s|ctic pst-
cnc|cgtjcs tr pc!cgcgt|cs pcs|ctics tr .c-
!c.c.c nc|icj scntncrtjct. Prtc scnt-
ncrtjcs Hcr|crics jsictgc c|spcrtncnit-
n nc|||. jcjc |urc tr !csic ncicncit-
|, cicntsitnj pstcnc|cgtjcs nc|s|, |u-
rtc csn su!crc !cicrntntsitnc pstcnt-
nt rcts|tnt scnprcic.
Johanas Fridrichas Herbartas
vokiei pedagogas, ipltojs di-
daktik aukljamojo mokymo te-
orija. Jis pareng universali mo-
kymo eigos pamokoje schem, i-
aikino, kokie svarbs ugdant yra
interesas ir dmesys.
J. F. Herbarto pedagogins idjos buvo idstytos jo knygose Ben-
droji pedagogika, skirta aukljimo tikslams (1806), Psichologijos vado-
vlis (1816), Laikai apie psichologijos pritaikym pedagogikai (1831),
Pedagogikos paskait apybraia (1835).
Aukljimo esm, tikslai ir udaviniai. Herbartas nuolat pabr-
davo, |c! pc!cgcgtnts !cr|cs .|s sc|ntngtcu, jctgu prtcs prc!c!cni jj !tr|it
|us pcrprcsic pc!cgcgt|cs iccrtjc. Jis atkreip dmes, jog mokytojas turi
bti plai filosofini pair, kad kasdienis pedagoginis darbas ir ri-
botas asmeninis patyrimas nesusiaurint akiraio. Jo nuomone, moky-
tojas privalo bti giliai mstantis mokslo atstovas. Herbartas pirm
viet ikl moksl, po to mokytoj, o mokinys pagal svarb liko tre-
ias. Tai autokratiko ugdymo schema, paremta mokinio mutru ir pa-
klusnumo ugdymu.
Aukljimo meno mokytojas imoksta dirbdamas kasdien pedagogi-
n darb, ir tuo greiiau, kuo nuodugniau jis yra perprats aukljimo te-
orij. J. H. Herbartas ra, kad tik dirbant gyjami atitinkami gdiai,
formuojasi takto jausmas, pasiekiamas pedagoginis meistrikumas.
Johanas Fridrichas Herbartas
213
Studijuodamas pedagogikos teorij, aukltojas, inoma, negali rasti
recept, kaip elgtis ir veikti vairiais atvejais. Pedagogikos teorijos ima-
nymas padeda mokytojui ivengti klaid vertinant aukltinius, j elgse-
nos motyvus.
Daug dmesio J. F. Herbartas skyr cu||cjtnc it|s|cns. Au||cjtnc it|s-
|us |t|!tnc ts pc!cgcgc su|urics ncic/tztncs cit|cs iccrtjcs, |urtcs pcgrtn!cs
cnztncstcs !crc.tncs t!cjcs. .t!tncs |cts.cs t!cjc, ic|u|unc t!cjc, ictscs t!cjc,
ictstngunc t!cjc.
Vt!tncs |cts.cs t!cjc reikalauja, kad mogus elgtsi vadovaudama-
sis protu.
1c|u|unc t!cjc skatina mog siekti trokim pilnatvs.
1ctscs t!cjc reguliuoja konfliktus.
1ctstngunc t!cjc skatina u gera atsilyginti geru, u bloga blogu.
Herbartas teig, kad pagrindinis aukljimo tikslas iauklti do-
roving mog. Laikydamas tiksl aminu ir nekintamu, jis tuo pat
metu siek auklti Prsijos monarchijai paklusnius mones, sugebanius
prisitaikyti prie gyvenimo slyg ir gerbianius teistvark.
Pedagogas, pasak Herbarto, turi atkreipti aukltini dmes tuos
tikslus, kuriuos suaugs jis pats sau kels. Bsimieji tikslai gali bti skirs-
tomi gc|tnus tr |uitnus.
Gc|tnt it|s|ct tai tie tikslai, kuriuos mogus kada nors gals usi-
brti savo paties noru dirbdamas kok nors darb.
8uitnt it|s|ct yra tie, kuriuos mogus turs kelti bet kurioje savo veik-
los srityje.
Herbarto nuomone, aukljimo proces sudaro trys dalys: valdy-
mas, mokymas ir dorovinis aukljimas.
Valdymo udavinys tvarkos palaikymas aukljant. Jis turi nu-
slopinti laukin gyvum, kuris, anot Herbarto, bdingas vaikams. Pa-
laikydamas iorin tvark, t. y. valdydamas, aukltojas sudaro prielai-
das, reikalingas aukljimo procesui organizuoti. Vaik valdymo sistem
Herbartas grind prievarta, dresavimu, mutru.
Pirmoji valdymo priemon grcstntncs. Stiprs vaikai grasinim
nekreipia dmesio, o silpnos prigimties jo nesupranta ir toliau elgiasi
taip, kaip jiems diktuoja norai. Todl, be grasinimo, reikia sustiprinti prie-
ir, kuri, Herbarto nuomone, ypa veiksminga ankstyvame amiuje.
214
Taiau prieira gali neduoti reikiamos naudos, nes priirimasis da-
nai ieko galimybi, kaip ivengti prieiros. Kuo labiau prieira grie-
tja, tuo aktyviau iekoma land.
Kitos valdymo priemons pc|tcptnct tr !rcu!tnct. Jie turi bti tiks-
ls ir konkrets. Vaikus, paeidusius nustatytas taisykles, reikia rayti
mokyklos bausmi knyg. Herbartas man, kad ir namuose tvams nau-
dinga vesti toki apskait.
Viena i grieiausi valdymo priemoni |cusncs, pcc /tztncs. Her-
bartas pareng vairi bausmi sistem (ji buvo danai taikoma vokiei
ir rus gimnazijose, prancz licjuose).
Auicrtici tr nct| Herbartas laik pagalbinmis priemonmis: vaiko
dvasia nusilenkia autoritetui, kuris gimstani aukltinio vali kreipia
gr, saugo nuo blogio. Aukltojas turi dirbti savo darb ir nesirpinti,
pritars ar nepritars jo veiksmams silpnesnioji, t. y. vaiko, valia.
Valdymo pagrindas uimti vaikus, kad jie nekrst kvailysi. To-
dl, kalbdamas apie vaik valdym, Herbartas rekomenduoja taikyti
prtc.cri, !rcsc.tn tr nusir. Jis man, kad vaikas neturi smons tol, kol
sistemingai mokydamasis negyja tam tikro vaizdini komplekso.
Herbartas valdym atskyr nuo dorovinio aukljimo, drausms ve-
dim laikydamas tik aukljimo slyga. I tikrj !rcusnc rc nc it| s|gc,
|ci ictp pci cu||cjtnc prtcncnc tr rczu|icics.
Herbarto valdymo koncepcija reakcingiausia jo pedagogins siste-
mos dalis. Vokiei nacionalistai, taikydami Herbarto mokym, stengsi
palauti vaiko vali, ugd nemstanius ir nesavarankikus mones.
Mokymas asmenybs ugdymo pagrindas. Todl pedagogik
Herbartas ved cu||cjcncjc nc|nc termin. Jis sak, kad be mokymo
nra aukljimo.
Vienas i svarbiausi mokymo udavini skatinti mokinius do-
mtis mokomja mediaga. Todl mokymas turi bti grindiamas j.ct-
rtcpustcts tnicrcscts. Herbartas nurod eias savarankikas vairi tnic-
rcs rusts.
Ptrncstcs grupcs tnicrcscns jis priskiria: empirin interes, kuris tar-
si atsako klausim, kas ia yra, ir adina trokim stebti; spekuliatyvi-
n interes, atsakant klausim, kodl taip yra, ir nuteikiant mstyti; ir
estetin, leidiant reikinius vertinti menininko poiriu, interes.
215
Anircjct tnicrcs grupct priklauso: simpatinis interesas, skirtas savo
eimos nariams ir artimiausiems pastamiems, ir socialinis interesas, ap-
imantis didesn moni grup, visuomen, savo taut ir vis monij. iai
grupei Herbartas priskiria ir religin interes bendravim su Dievu.
Tokia interes sistema vientisa, bet sudtinga.
Mokymo pakopos ir eiga. vairiapusis mokymas, pasak Herbarto,
privalo bti nuoseklus, neturi formuoti lengvabdiko poirio darb.
Herbartas sukr keturi mokymo pakop teorij, igarsjusi tarp vis
ali pedagog.
Ktc|.tcn nc|nc pc|cp Hcr|crics cititn|cnct pc.c!tnc. cts|uncs, csc-
ctcctjc, stsicnc tr ncic!cs.
Pirmoji pakopa cts|uncs: tai, ko mokomasi, iskiriama i viso to, su kuo
nurodytas objektas yra susijs, ir nuodugniai inagrinjama. Kalbant apie mo-
kinio psichologij, ia btina sutelkti dmes; taikomas didaktikos metodas
mokytojas idsto nauj mediag, didel reikm teikdamas vaizdumui.
Antroji pakopa cscctcctjc: nauja mediaga siejama su mokini jau
turimais vaizdiniais, anksiau gytais per pamokas, skaitant knygas, ste-
bint gyvenim. Mokiniai dar neino, kas ieis nauj mediag susiejus su
senja, todl Herbartas man, kad, vardijant psichologijos svokomis,
tai laukimas. Kaip didaktikos metodas geriausiai tinka pokalbis, lais-
vas mokytojo panekesys su mokiniais.
Treioji pakopa stsicnc: mokytojo vadovaujami mokiniai formu-
luoja ivadas, apibrimus, dsnius. Jie remiasi naujomis iniomis, ku-
rios susijusios su senaisiais vaizdiniais. Herbarto nuomone, psichologi-
kai i pakopa atitinka iekojimo bsen.
Ketvirtoji pakopa ncic!cs: gyt ini taikymas perprantant nauj
mediag. Psichologiniu poiriu i pakopa reikalauja veiksmo, didakti-
kos tai vairi ri mokomosios pratybos, reikalaujanios i mokini
panaudoti gytas inias, mokti logikai ir krybikai mstyti.
Hcr|cric su!cric unt.crsc|t nc|nc ctgcs scncnc jc sc|tntn| !c|c .c-
|tcu icpc |cn!rjc pcnc|cs scncnc.
Teorin pedagogika kritikai vertina tok vienpus pamokos sche-
mos traktavim: pamokos eig lemia daugelis aplinkybi, pavyzdiui,
mokini amius ir iprusimas, mokomosios mediagos specifika ir kiti
veiksniai, todl pamokos schema keiiasi.
216
Dorovinio aukljimo principai prieingi valdymo principams.
Valdant vaiko valios ir smons pasireikimai slopinami, o dorovinio
aukljimo sistemos metodai, Herbarto nuomone, turi remtis tuo geru,
kur turi kiekvienas aukltinis (ia irykja Herbarto pair prieta-
ringumas).
Dorovinio aukljimo tikslas siekti nuoirdiu pritarimu pakelti auk-
ltinio akyse savj a. Pedagogas privalo rasti kiekvieno aukltinio ger
bruo. Dorovinio aukljimo sistema ypatinga tuo, kad viena kibirktis
gali tuoj pat udegti kit.
Spcctc|tcstcs !crc.tntc cu||cjtnc prtcncncs.
Rt|cit cu||citnj, t.y. leisti vaikui pabti tokiomis slygomis, kurio-
mis jis suprast, kad dl neklusnumo patiriama nemaloni igyvenim.
Nusiciit it|s|tcs c|gcstc icts||cs.
Nc!ucit pcgrtn!c cu||citntut suc|cjcit itcsc.
,jcu!tnit .ct| pcpct|tcni cr jcn prticrtcni.
Nurc!it cu||citntc ||ct!cs tr jcs ictsit.
Dorovikai aukljant tenka ir bausti, taiau bausms turi auklti (skir-
tingai nei drausmins bausms). Jos turt atrodyti kaip geranoriki auk-
ltinio spjimai ir neturi bti siejamos su atpildo idja.
Vaikai neturi stiprios valios, todl mokytojams nereikt leisti, kad
jie rodyt savo blogus polinkius. Dl to svarbu nustatyti pastov gyveni-
mo ritm, pasirpinti, kad jame bt kiek galint maiau blakani per-
main. Mokykla turi remti tvus, utikrinanius savo vaikams tinkam
gyvenimo tvark. Labai pavojinga leisti susidaryti aukltiniui nuomon,
kad jis gali elgtis savarankikai.
Herbartas apie mokyklas ir mokytoj. Herbartas buvo kartas jau
atgyvenusio klasikinio mokymo metodo alininkas. Realinje mokyklo-
je, jo nuomone, turi mokytis tie, kurie bus pramonininkai, versis preky-
ba, amatais, imsis kit ri praktins veiklos.
Anot Herbarto, mokytojo autoritetas, jo meil vaikams turi derintis
su beslygiku reiklumu. Todl pedagoginio darbo skm lemia moky-
tojas, jo pavyzdys, nuoirdus darbas ir etin samprata.
Herbarto darni didaktikos sistema, pagrsta filosofija, etika ir psi-
chologija, laikoma teorins pedagogikos pagrindu. Ji susilauk daug ali-
nink Europoje ir visame Vakar pasaulyje.
217
3.5. Adolfo Dystervego didaktika ir pilietinis ugdymas
Fridrichas Vilhelmas Adolfas Dystervegas (Diesterweg,17901866)
paangus XIX a. vidurio vokiei demokratins pedagogikos atstovas.
Dsicr.cgcs gtnc Vcsi/c|tjcjc, nc-
!t!c|tcnc prcncntntcnc Ztgcnc ntcs-
ic, ictstntn|c sctncjc. 18081811 nc-
icts siu!tjc.c 1tu|tngcnc (1u|tngcn)
unt.crsticic, |urj |ctgc jgtjs /t|csc/t-
jcs !c|icrc |ctpsnj. Siu!tj ncicts Ds-
icr.cgcs sustpcztnc su Rusc tr Pcsic-
|cctc pc!cgcgtncnts t!cjcnts. Icntc-
ncs |ct|cicrpts jc pczcngtcns pc!cgc-
gtntcns jstit|tntncns sust/crnucit |u-
.c jc !cr|c pc.z!tncjc Ircn|/uric prtc
Mctnc nc|||cjc, |ur !cr|c.cst Pcs-
ic|cctc nc|tntct, ncict (18131818).
1c!c jts pcstrzc sc.c jcgcs s|trit |tcu-
!tcs s.tcitnut tr t|g |ct| .c!c.c.c
nc|icj scntncrtjcns (ts prc!zt
Mcrsc prtc Rctnc, .c|tcu 8cr|nc), |u-
rtcs sugc|cjc pc.crsit pc.z!tncnts.
Scntncrtjcsc Dsicr.cgcs !csic pc!c-
gcgt|, ncicncit|, .c|tcct |c|| tr
iuc pci nciu nc|icjc.c c|spcrtncnitncsc prc!tncsc nc|||csc, j|uricsc prtc
scntncrtj. Pc!cgcgtn .ct|| Dsicr.cgcs sc|ntngct !crtnc su |ticrciurtntu
tr ncic!tntu !cr|u. jts ts|ct!c ,Vc!c. .c|tcct nc|icjcns |c.tnits (1835),
|urtcnc ts!csic sc.c pczcngtcs pczturcs j |cn!rucstus nc|nc uz!c.tntus tr
prtnctpus, ictp pci !cugtcu |ctp !.t!cstni ncicncit|cs, .c|tcct |c||cs, gc-
cgrc/tjcs, csircncntjcs .c!c.c|t tr .c!c., |urtc |u.c |c|ct pcpu|tcrus Vc-
|tcitjcjc tr |ticsc sc|sc.
Nuc 182 nci t|t pci ntritcs Dsicr.cgcs |ct!c ,Rctnc |cpc|tus cu||cjt-
nut tr nc|nut. Stcnc zurnc|c jts tsspcus!tnc !cugtcu |ctp |ciurts stnius
pc!cgcgt|cs ||custncns s|tri sirctpsnt. Dsicr.cgcs stc|c, |c! ts csncs |ui
pcgcrtnics prc!tnt nc||| nc|icj rcngtncs.
Fridrichas Vilhelmas
Adolfas Dystervegas
218
Prc|ctncjus 1848 nci rc.c|tuctjct, Dsicr.cgcs |u.c prt.crsics cistsici-
!tnit. 8ci sust!crcit su pczcngtu pc!cgcgu rcc|ctjc .ts !c|ic ncjsicngc. jts tr
ic|tcu .c!c.c.c .c|tcct |tcu!tcs nc|icjcns, |urtc ts prc!zt jj tsrtn|c Vc|tc-
itjcs nc|icj sjungcs ptrntntn|u, c .c|tcu sc.c cisic.u j Prustjcs !cpuici
runus. Dcr g.cs |u!cncs Dsicr.cgcs pc|nc gcr|tng ,.c|tcct nc|icj
nc|icjc .cr!.
Nuc 1851 nci Dsicr.cgcs, |c ,Rctnc |cpc|t, cnc |ctsit !cr tr ,Pc!cgc-
gtntus ncircsctus. jts !cug nu.ct|c .c|tcct nc|icj prc/cstntc sust.tcntjt-
nc |c|ut. Pc!cgcgtnj tr .tsucncntnj !cr| Dsicr.cgcs !tr|c t|t pcs|uitntj
sc.c g.cntnc !tcn. Mtrc 1866 ncicts, sustrgs cnc|crc.
Pilietinio aukljimo esm. Dystervego nuomone, mokyklos uda-
vinys iauklti humanikus mones ir smoningus pilieius, o ne tik-
rus prsus. ,Zncgus ncnc .cr!cs, .c|tcits ncnc prc.cr!c, sc|c Ds-
icr.cgcs (1988, p. 356).
Vienas svarbiausi mokyklos udavini ncctcnc|tnts cu||cjtncs. Sie-
kiama taip organizuoti aukljim, kad meils tvynei jausmas, drauge su
trokimu j gyvendinti, pats kilt jaunuomens smonje. Nacionalini
jausm kvptas siekimas privalo bti kreipiamas taip, kad bt ugdo-
mas mogaus savarankikumas ir leidiama jam laisvai vystytis. Toks
mogus yra pagarbos vertas savo nacijos atstovas.
Pedagogams taip pat turi rpti, kad jaunuolis, priklausantis kuriai
nors tautai, toleruot visos monijos idealus. Todl svarbu ugdyti ir pl-
toti jo humanistin samprat.
Huncntznc p|cicics pc|cpcs.
|tic zncgcus csncn|cs gcr|tncs,
ncctcnc|tnt tr |cn!rj .tscs zncntjcs it|s| rcntncs,
.tcntjtncsts su .tscnts pcscu|tc icuicnts stc|tcni jg.cn!tnit |cn!r Dtc-
.c s|tri zncntjcs ntstj.
Kiekvienas krikionis yra savo nacijos narys, savo valstybs pilie-
tis. Krt|sctcnts|cjc cu||cjtnc it|s|cs tsnc|it gcr|it zncnt tn!t.t!uc|un tr
ncctcnc|tnj sc.tiun, /crnucit nuncnts| pczturj j zncncs, ncpctscni j rcscs,
rc|tgtjcs, icui|cs. Nedarykite kitiems to, ko nenorite, kad jums atsitikt,
elkits su kitais taip, kaip troktate, kad su jumis elgtsi. Nekrikionika
politika siekiama vienos nacijos gerov usitikrinti kit taut sskaita.
219
Svarbi viet, lavinant vaikus, pltojant j pilietin savimon, Dyster-
vegas skyr tvyns istorijai ir geografijai, gimtajai kalbai ir literatrai.
Dystervego reikalavimai mokymui. Dsicr.cgcs pstcnc|cgtj |ct|c ug!-
nc nc|s|c pcgrtn!u. Pedagogin patirtis yra pedagogikos tobuljimo altinis.
Dystervegas reikalavo, kad aukljimas citit|i icuitncs |u|iurcs csn.
Jis teig, jog aukljant btina atsivelgti vietos ir laiko slygas, kuriomis
mogus gim ir kuriomis jam reikia gyventi (Dystervegas A., 1988).
Aukiausias aukljimo tikslas, Dystervego nuomone, yra tarnauti
tiesai, groiui ir griui. Skirtingai negu Herbartas, jis man, kad tiesa,
gris ir grois yra istorikai kintanios svokos. Tiesa, Dystervego o-
diais tariant, drauge su moni gimine aminai juda. Nieko nra pa-
stovaus, iskyrus kitim (1988, p. 320).
Dystervegas reikalavo iplsti pradini mokykl mokymo planus,
traukiant juos gamtos mokslus, fizik, praktin geometrij, geografijos
pradmenis. Jis buvo kartas realini vidurini mokykl gynjas ir kriti-
kavo klasikines gimnazijas.
Lavinamojo mokymo didaktika. Dystervegas, kaip ir Pestalocis, ma-
n, |c! s.cr|tcustcs nc|nc uz!c.tns tsug!it .ct| prcitncs gc|tcs |ct
sugc|cjtnus, s|citncni jucs tcs|cit, s.crsiit, scnprcicuit tr circsit. Tai lavi-
namojo mokymo didaktikos esm. Pedagogo nuomone, blogas mokyto-
jas ties paskelbia, o geras moko j atrasti.
Dystervegas sukr lavinamojo mokymo didaktik, kurios pagrin-
dinius reikalavimus idst suformuluodamas trisdeimt tris mokymo
dsnius ir taisykles.
Pirmiausia pedagogas reikalavo, kad bt mokoma atsivelgiant
vaiko prigimt ir jo suvokimo ypatumus. Nuc pc.z!zt rct|tc ctit prtc ict-
s||t, nuc !ct|i tr |cn|rcct .ctz!tnt prtc jucs zntnct s.c|. Vaizdin
mokym Dystervegas siejo su taisyklmis: nuo artimo prie tolimo,
nuo paprasto prie sudtingo, nuo lengvesnio prie sunkesnio, nuo
inomo prie neinomo. Tas taisykles, suformuluotas Komenskio, Dys-
tervegas ipltojo, spdamas pedagogus nesinaudoti jomis formaliai.
Anci A. Dsicr.cgc, nc|ncs .ct|c .tscpustc ug!nc tr jc !crc.tntc cu|-
|cjtnc pcgrtn!cs. Kiekviena disciplina vertinga ne tik kaip lavinimo, bet ir
kaip dorovinio aukljimo priemon. Taigi Dystervegas, palyginti su Pesta-
lociu, pltodamas mokymo ir aukljimo teorij, eng ingsn priek.
220
Didel reikm Dystervegas teik sncntngcn nc|nutst. Svarbiau-
sias imokimo rodiklis mokini sugebjimas aikiai ir tiksliai idstyti
dalyko esm.
Nagrindamas ztnt ji.tritntnc prc||cn, jis patar imokt mediag
kartoti taip danai, kad tos inios negalt idilti i atminties. Mokydamas
pagrind, neskubk, skelbia viena Dystervego taisykli (1988, 207 p.).
jictgus nc|ncs, cnci pc!cgcgc, .tsc!c rc cu||cjcncjc pc|u!ztc, t.y. for-
muoja asmenyb: vali, jausmus, elges. Mc|nc ncic!ct .ct|sntngt itc|,
|tc| pc!c!c suzc!tnit nc|tnt prcitncs gc|tcs. Bet kuris metodas yra blogas,
pareikia Dystervegas, jeigu jis pratina mokin prie pasyvumo, ir geras,
jeigu adina jo savaveiksmikum (1988, p. 209).
Mokytojui keliami reikalavimai. Anot A. Dystervego, |tc|.tcncs nc-
|icjcs prt.c|c.
ic|u|ct nc|cit !csicnjj !c||,
n|cit sc.c prc/cstj tr .ct|us,
.c!c.cuits .tsucncncs pczcngcs t!cjcnts tr iurcit pt|tcitncs !rscs jcus-
its sc.c ncctjcs ncrtu, .c|tcct jcuntnc cu||cicju.
Analizuodamas mokytojo savimons pltr, A. Dystervegas sufor-
mulavo taisykles.
Mokytojo savimon apibdina:
teigiamas poiris savo profesij;
tinkami santykiai su mokiniais ir j tvais;
pagarba savo vadovams;
gera nuomon apie savo bendradarbius;
suvokimas, kad reikia tobulinti inias ir mokjimus;
nuostata, kad svarbu aktyviai dalyvauti gyvenimo vykiuose ir
prisidti siekiant paangos;
jausena, kad jis vokiei mokytojas;
sitikinimas, kad mokytojo darbas vertas pagarbos (1988, p. 346358).
Didaktin mokytojo galia stipraus charakterio jga. Dystervegas
ra, kad nc|icjcs prt.c|c tsstug!it cncrc|icrj, ncs sitprt .c|tc iurt !t!c|
cu||cjcnj rct|sn. Reikia, kad pamokoje viepataut valumo atmosfe-
ra ir energingas dstymo stilius adint protines mokini galias, stiprin-
t j vali, formuot charakter. Tai ugdo vaik atkaklum siekti ini ir
tobulina gebjim veikti sunkumus.
221
3.6. Roberto Oveno pedagogin veikla.
Karinis lavinimas
Ang|tjcjc nuc XV||| c. prc!ztcs cu!rtngct p|cicjcst |cptic|tzncs. Vts !cu-
gtcu rcn| !cr|c ci|t|!c.c ncstncs. Dcug !cr|tntn| tr j sctn cist!urc gci-
.cjc. X|X c. prc!ztcjc /c|rt| !cr|tntn| !cr|c !tcnc iru|!c.c 1415 .c|cn!.
8c ic, /c|rt|cnict sicng!c.cst surcsit !tngsij ci|ctsit .rus, c j j .tci prttnit
ncicrts tr .ct|us. Uz !cr| |u.c nc|cnc nczct. Dt!cjcni tsncu!cjtnut, ntcsi
cncitntn|ct tr .c|sitcctct .ts |c|tcu nustg.cnc. Dcr|c zncnt g.cntncs |u.c
s|ur!us, pcgrjsics prtc.cric, nuc|ci |t|!c.c |c!c ntritcs grcsnc. Dcugc|ts j
ncstit|cjc gcrcsncs cictitcs.
Aistrc!c zncnt, |urtc, nci!cnt ic|t scctc|tn !cr|c zncnt pc!cij,
suprcic, |c! tsncu!cjtnu pcgrjsics !cr|cs |cptic|tznc s|gcnts rc ,prc|ct-
|tncs zncgut. jtc |u.c nust.| |cptic|tsitntcts scni|tcts tr cptc ict |c||cjc.
1ct |u.c scctc|tsict uicptsict Scn Stncncs (!c Rcu.rc !c Sctni Stncn), Iurjc
(Icurtcr), R. O.cncs. jtc |rtit|c.c |cptic|tsitn scni.cr| tr ts|c|c |ustncs
scctc|tsitncs scni.cr|cs, .tsucncncs tr .c|si|cs t!cc|cgtjcs, grtn!ztcncs ict-
stngunu, t!cj.
Robertas Ovenas (Ouen, 1771
1858) scctc|tsics uicptsics, /t|csc/cs tr
pc!cgcgcs. jc g.cntnc crc!c, |ctp tr
XV||| c. s.tcicj, s.tcctcni zncncs gc-
|tnc pcstc|it ncicrtc|tn tr !.cstn gc-
rc. tr pc|t|it j cu|sicsn .tsucncncs g-
.cntnc pc|cp.
R. O.cncs gtnc cncitntn|c sctnc-
jc, cn|sit prc!cjc uzst!tr|it !ucn. 8u-
!cncs gc|us, su|cu|s !.t!cstnitcs nc-
i, jts cnc .c!c.cuit sicn|tct jncnct.
O.cncs ncic |ctstcs !cr|tntn| g.c-
ntnc tr !cr|c s|gcs.
1800 ncicts O.cncs prc!cjc .c!c-
.cuit !t!c|tcn nc!.t|ncs .crptnc /c|-
rt|ut Ntu Icncr|c (S|citjcjc). Ctc !cr|c
s|gcs |u.c ic|tcs pci |ctp tr |tiucsc Robertas Ovenas
222
/c|rt|ucsc. !cr|c !tcnc iru|c 1314 .c|cn!, uznc|csits |u.c |c|ct ncn|cs,
prcsics g.cntnc s|gcs. Ic|rt|c |u.c ncu!cjcncs .ct| !cr|cs (!cug j !tr-
|c jcu nuc 6 nci).
O.cncs cncst |urit rc/crn, |urtcs gc|ci pcgcrtnit !cr|tntn| pc!cij, p|c-
nus. Dcr|c !tcn jts suirunptnc t|t 10,5 .c|cn!cs, pc!t!tnc !cr|c uznc|csij,
pcsicic !cr|tntn|cns ncnczct ncuj |usi, ruptncst, |c! j pct|sts |ui |u|iu-
rtngcsnts. O.cncs |cicgcrts|ct uz!rcu!c prttnit j /c|rt| !tr|it jcuncsntus |ctp
10 nci .ct|us.
Aukljimas ir mokymas Naujojoje harmonijoje. R. Ovenas Ni
Lenarke steig mokymo ir aukljimo staigas:
maj vaik mokykl vaikams nuo vieneri iki eeri met;
joje buvo lopelis, vaik darelis ir aidim aiktel;
pradin mokykl vaikams nuo eeri iki deimties met;
vakarin mokykl paaugliams, dirbantiems gamyboje;
suaugusiems darbininkams ir j eimoms, kurioms vakarais buvo
rengiamos paskaitos, pokalbiai ir organizuojamos kultrins pramogos.
R. Ovenas itin rpinosi maj vaik mokykla. Nuo pat maens
vaikai buvo mokomi dainuoti ir okti, daug laiko jie praleisdavo gryna-
me ore. Maiesiems auklti Ovenas i fabriko pakviet jaun darbinink
ir darbinink, kurie, nors ir neturintys pedagoginio isilavinimo, su vai-
kais elgsi atidiai ir meiliai. Oveno nuomone, nc|icjc nct|c nc|tntcns,
s.c|nus scni|tct rc s.cr|tcu uz tsst|c.tntn. Jis teig, jog baim ne adina,
o slopina proto galias, sunaikina mogaus talent.
ioje mokykloje ypatingas dmesys buvo skiriamas fiziniam aukl-
jimui, gimnastikai ir karinms pratyboms, kuriose dalyvaudavo ber-
niukai ir mergaits. Vaikams bdavo isamiai aikinama, kad jie neturi
skriausti savo draug, privalo juos gerbti ir suteikti pagalb. Mokykloje
nebuvo nuosekliai mokoma rayti ir skaityti. Ten rengdavo pokalbius apie
gamt, aplinkos daiktus ir reikinius. Daug dmesio buvo skiriama este-
tiniam aukljimui, muzikiniams ir ritminiams usimimams.
Pradins mokyklos kursas buvo daug platesnis negu vis kit An-
glijos pradini mokykl. Ovenas, atsivelgdamas vaik ami, steng-
si jiems suteikti reikaling ini, lavinti j mstym. Mokymas buvo grin-
diamas vaizdumu: mokyklos sienas deng pieiniai, kuriuose buvo pa-
223
vaizduoti gyvnai ir augalai; per pamokas naudotos vairios vaizdins
priemons.
Dcug !cncstc O.cncs s|rc !cr|tntcn .ct| cu||cjtnut. Nuo pat vai-
kysts jie mat dirbanius suaugusiuosius, mokykloje jau patys gydavo
kai kuri darbo gdi. Berniukai imokdavo paprasiausi amatinin-
ko ir sodininko darb, mergaits moksi siti drabuius, ruoti valg.
Nuo deimties met vaikai lankydavo vakarin mokykl, o die-
n dirbdavo fabrike. Vaik moksl Ovenas siejo su gamybiniu darbu
fabrike.
Suaugusiesiems jis kr darbinink klub, kuriame rengdavo kul-
tros renginius.
1816 met pradioje Robertas Ovenas Ni Lenarke steig ,Ncujjj
tnsitiui cncrc|icrtut /crnucit, kuris apm visas anksiau kurtsias ug-
dymo staigas.
Oveno veikla Ni Lenarke buvo labai populiari. Naujj institut
buvo irima kaip filantropine veikla usiimani staig. Oven lank
yms pramonininkai, aristokratai, mokslininkai, valstybs ir visuome-
ns veikjai.
R. Ovenas apie charakterio formavimsi. 1813 metais Ovenas ilei-
do veikal Nauja paira visuomen, arba charakter. Patyrimas apie
mogaus charakterio susiformavim, kur tvirtino, kad mogaus charak-
ter lemia nuo jo valios nepriklausomi aplinkos veiksniai. mogus, anot
Oveno, niekuomet nekr savo charakterio ir negali jo pakeisti.
Anglijoje Oven pradjo persekioti u atri kapitalizmo kritik ir
komunistini idj propagand. Tada jis persikl Amerik. Ten Ove-
nas kartu su savo vienminiais 1825 metais kr komunistin kolonij
Naujoji harmonija, kur ved tvark, atspindjusi jo poir socialis-
tin visuomen. Kolonijoje nuosavyb buvo paskelbta visuomenine, o dar-
bo produktai skirstomi po lygiai. Visi kolonijos nariai turjo teis gauti
vienod maist, drabuius, bst, vienodai turjo bti pasirpinta ir j
ugdymu. Kolonijoje steigtos mokyklos dirbo pagal Oveno sukurtj auk-
ljimo vizij.
Mginimas sukurti toki komunistin kolonij kapitalistinje Ame-
rikoje buvo pasmerktas lugti. Kolonistai tokiam socialiniam eksperi-
mentui nebuvo pasireng. Greitai jie m vaidytis vienas su kitu ir siek-
224
ti asmenins naudos stengsi praturtti. Netrukus jie pasidalijo visuo-
menin turt. Ovenas nusigyveno. Nuskurds dl nepavykusi sociali-
ni bandym Amerikoje, 1828 metais Ovenas gro tvyn ir tapo dar-
bininku.
Ovenas Europoje kr pirmsias ikimokyklines staigas (lopel,
vaik darel) ir pradin mokykl darbinink vaikams, kurios dirbo pa-
gal bendrojo lavinimo program. Vaikams ir paaugliams, dirbantiems
gamyboje, jis steig vakarin mokykl, kur mokym siejo su gamybiniu
darbu.
3.7. Karlas Marksas ir Fridrichas Engelsas apie
aukljim ir karin rengim
Mokymas apie asmenybs formavim ir ugdym. K. Marksas
(Marx,18181883) ir F. Engelsas (Engels, 18181883), kritikuodami auk-
ljim kapitalistinje visuomenje, sil kitaip sprsti asmenybs forma-
vimo ir ugdymo problem. Jie vadovavosi XVIII a. prancz materialis-
t teorija, kad mog formuoja aplinka, Helvecijaus materializm me-
chanikai pritaik visuomens gyvenimui.
Marksistai teig, kad gamta mog apdovanojo ne susiformavu-
siais sugebjimais arba tam tikromis proto, valios ir charakterio savy-
bmis, o tik gymiais, kurie yra t sugebjim tobuljimo prielaidos.
Nuo visuomenini slyg ir aukljimo priklauso, kad sugebjimai pra-
dt funkcionuoti visa jga. mones keiia aplinka ir protingas aukl-
jimas. Patirtis parod, kad pagal marksizmo dsnius kuriama ugdy-
mo sistema paveria ugdytinius tik beteisiais valdios nurodym vyk-
dytojais.
Politechninis mokymas. Marksist nuomone, politechninis moky-
mas socialistinje visuomenje turi didel reikm, todl j pltoti itin
svarbus udavinys. Reikia ne tik supaindinti jaunim su technini moks-
l pagrindais, bet ir sudaryti galimybes gyti gdi naudotis papras-
iausiais vis gamybos ri rankiais. Anot marksist, kapitalistams tar-
naujantys darbininkai, kurie prie stakli atlikdavo vien ar kit operaci-
j, socialistinje visuomenje turi bti pakeisti visapusikai isilavinusiais
darbuotojais. Taiau pagal marksizmo ekonomin teorij organizuojamas
225
socialistinis kis nesugebjo konkuruoti su demokratini ali kiu, tvar-
komu remiantis laisvosios rinkos ekonomikos pagrindais. Pavienio dir-
baniojo vaidmuo buvo labai menkas. mogus buvo nuvertintas kaip as-
muo, jis buvo tik kolektyvo dalis. Marksizmas teisino daugumos pro-
letariato (gamybinink) diktatr, jai turjo paklusti mauma inte-
ligentija, tarnautojai.
Dorovinis aukljimas. K. Marksas ir F. Engelsas svarbiausiu socia-
listins visuomens dorovs bruou laik kolektyvikum. Kapitalistin-
je visuomenje, anot j, egzistuoja tik tariamasis kolektyvikumas, nes i
ties laisvi yra vien valdaniosios klass atstovai. Marksistai teig, kad
tik socialistinje visuomenje galimas tikrasis kolektyvikumas ir tikroji
asmens laisv. Kolektyvikumui ugdyti reikia auktos kultros isilavi-
nimo ir doros. Taiau faktikai vadinamoji socialistin demokratija tapo
komunistins biurokratijos diktatra, pamynusia visas demokratijos ver-
tybes, asmens laisves ir teises.
Fizinis lavinimas ir karinis rengimas. Straipsnyje Ar gali Europa
nusiginkluoti? Engelsas, analizuodamas proletariato fizinio lavinimo u-
davinius, sil mokyklose daugiau dmesio skirti gimnastikai, mokyti
karins rikiuots, nes man, kad tokia veikla pads jaunuomen ugdyti
fizikai, bus karinio rengimo dalis. Praktika parod, kad komunistinis ir
vadinamj socialistini ali jaunimas buvo aukljamas taip, kad for-
muotsi netolerantikas, netgi prieikas, poiris demokratinio pasau-
lio visuomen, jos vertybes.
3.8. vietimo sistema XIX a. Ryt Europoje ir
demokratini pedagogini idj raida
18121813 nci |crcs, pcst|ctgs prcncuz crntjcs suirtus|tntnu, tsgc|-
|cjc |urcp nuc Ncpc|ccnc .tcspcic.tnc. Ncctcnc|tntc ju!cjtnc sitprcjtncs Vc-
|crucsc, pczcngtj jcg |c.c su /cc!c|tznc |tc|cncnts pczc!tnc Ri |urc-
pcs sc|ts, ictp pci tr .tcn !t!ztcustj Rustj.
Ccrcs A|c|scn!rcs | (A), jzcngs j scsi, |cn!c tsscugcit |cu-
!ztc.tncs scni.cr|cs pcncius |cts!cncs it| .c|si|tntc s.tcitnc cpcrcic /csc-
!. 1802 ncicts |u.c jsictgic Itcu!tcs s.tcitnc ntntsicrtjc, c 1804-ctstcts pc-
s|c||it Unt.crsticicns pc.c|!zt jsictg nucsicict.
226
Pcgc| stucs nucsicius Rustjc |u.c pc!c|ic j 6 nc|nc cpgcr!cs. Mcs|-
.cs, Pcicr|urgc, Kczcncs, Cncr|c.c, Vt|ntcus tr Dcrpcic. Ktc|.tcncjc cpgcr-
!cjc j|urit unt.crsticict, prtc |urt icr| |u.c su!crit nc||| |cnticict.
Prc/cscrtct prt.c|cjc ci|t|it nc it| pc!cgcg, |ci tr tnspc|icrt cr ncic!tsi (,.t-
zticicrt) /un|ctjcs. 8u.c nusiciic grtczic zcncsntj nc|nc jsictg prt-
||cuscn|cs cu|sicsntcstcns i.cr|c. pcrcptncs nc|||cs |u.c pc.c|!ztcs cp-
s|rtitcs nc|||cs prtzturcicjut, cps|rtct nc|||cs gtnncztjcs !trc|icrtut, gtn-
ncztjcs unt.crsticic rc|icrtut, unt.crsticics cpgcr!cs g|c|cjut.
Pcrcptncs nc|||cs, |urtcsc |u.c nc|cncst 1 ncius, |u.c sictgtcncs .t-
scsc ntcsi tr |ctn pcrcptjcsc. Pcnc|cs iru|!c.c 9 .c|. pcr sc.cti. Vct|ct
nc|cst s|ctiit, rcsit, crtincit|cs, it||cs.
Ktc|.tcncnc gu|crntjcs cr cps|rtitcs ntcsic |u.c j|uric .tcnc cr |c|tcs cp-
s|rtitcs nc|||cs. j it|s|cs |u.c pcrcngit nc|tntus sicit j gtnncztj, c zcncs-
ntj |ucn .ct|cns suict|it c|cncnicrt ztnt cptc pcscu|j, gcni tr zncncs.
Stcsc nc|||csc |u.c !csicnc 15 !c||. Dtr|c 2 nc|icjct, j sc.ctitnts |ru-
.ts su!crc 28 .c|. Vtcncs nc|icjcs !csic 8 !c||us.
Gtnncztjcs |u.c sictgtcncs |tc|.tcncnc gu|crntjcs ntcsic. Mc|s|cs icn
iru|!c.c 4 ncius. j it|s|cs |u.c pcrcngit jcunuc|tus siu!tjcns unt.crsticiuc-
sc. Gtnncztjcsc !tr|c 8 gtnncztjcs nc|icjct tr pc!cgcgcs, !csicnits ptcstn.
8u.c .c!cncs it||cs pcnc|cs. Mc|icj |ru.ts 1620 .c|. pcr sc.cti. Ktc|-
.tcncs nc|icjcs |u.c pcrcngics !csiit |urt ncrs !c|| ct||. /t|csc/tjcs tr
!ct|tucstus nc|s|us, /tzt|cs tr ncicncit|cs !tsctp|tncs, c|cncnt|cs nc|s|us. Gtn-
ncztjcs prcgrcnc |u.c p|cit, cnct||cpc!tnc. nc|ic |cin, .c|tcct, prcncuz
|c||. 1cctcu gtnncztsict ncstnc|c ,nuzt|ts|cs rus |c||cs. Gtnncztjcs ts|ct-
|c .c|si|c.
Unt.crsticict cu|sctcustcjt |tcu!tcs s.tcitnc stsicncs pc|cpc. jtcns .c!c-
.c.c rcn|cncs icr|cs, prc/cscrtct rtn|!c.c rc|icrt tr !c|cnus. Unt.crsticicns
|u.c |ct!ztcnc sictgit nc|s|c !rcugtjcs, iurcit spcusiu.cs, |ctsit |ct|rcsctus.
Pc 1812 nci |crc cistrc!us s|cpicns !c|c|rtsi !rcugtjcns, j nc|||cs
prc!cjc s|.cr|its pczcngtcs t!cjcs, p|citncnc uz!rcusic |ticrciurc Pus|tnc,
Grt|cjc!c.c, R|cjc.c, O!cjc.s|tc ct|cs, |urtcsc |u.c cu|sitncnt icurus pt|tcit-
ntct jcusnct, ircs|tncs icrncuit ic.nct, rcgtncnc sicit j |c. su itrcncts. Kct
|urtc nc|icjct nc|tntcns cts|tn!c.c cptc |cu!ztc.cs zc| Rustjcs c|cncnt|ct
tr scctc|tntc g.cntnc rct!ct. 1c|tc .tsucncntntc pcirtcitntc ju!cjtnc t!cjcs
jztc|c 1825 nci su|t|tn.
227
Su|t|tn ccrcs Nt|c|cjus | nunc|stnc, c nc|||csc pcrct|c|c.c j.csit |crct.t-
nt rcztn. 1828 ncicts jcsc prc!cics ict|it /tztncs |cusncs. Ccrtnc Rustjc ntc-
|ct pcstncu!cjc rcc|ctngc .c|tcct pc!cgcgc Hcr|cric nc|nu cptc |cusncs.
1861 ncicts pcnct|tnust |cu!ztc., .c| |rcn!c rc.c|tuctnc stiucctjc. 1uc-
nci pc!cgcgct !cnc|rcict, c|i.tct jstircu| j nc||| rc/crnc.tnc !cr|, ts-
|c|c ncujcjct scni.cr|ct cisic.cujcnctc, pczcngcus zncgcus t!cc|. jts iurjst |u-
it pcirtcics, pcstrcngs icrncuit |tcu!ztct. Stcs pczcngtcs !cnc|rcitncs ntnis
spcrctct p|tic Rustjcs nc|||csc tr unt.crsticiucsc, zc!tn!cncs pc!cgcgtn |u-
r|. Dcnc|rcitntc ug!nc t!cjcs p|cicjc pczcngus rus pc!cgcgct I. 1c|sic-
jus, K. Ustns|ts tr |i.
3.8.1. Levo Tolstojaus laisvojo aukljimo teorija
Mokykla Jasnaja Polianoje. Levo Tolstojaus (Too, 18281910)
pedagogin veikla prasidjo 1849 metais, jam sugrus i Krymo karo
Jasnaja Polian. Tolstojus myljo rus liaud, tikjo jos talentingumu ir
nuoirdiai stengsi jai padti. Todl 1861 metais ia kr pradin mo-
kykl, kurioje pats mok valstiei
vaikus. ,Muns rct|tc tsnc|it Mcr/ui-
| tr 1crcs| ncrs irupuij ic, | pcis
nc|cnc, teig jis (1953, p. 36).
L. Tolstojaus mokykloje Jasnaja
Polianoje pamokos vykdavo kaip lais-
vi mokytojo ir mokinio pokalbiai. Bu-
vo mokoma s|ctiit, rcsit, grcncit|cs,
crtincit|cs, ptcsit tr !ctnucit, !csicnc it-
||c, tsicrtjc, gccgrc/tjc. Nustatyto mo-
kymo plano, programos ir pastovaus
pamok tvarkaraio nebuvo. Nam
darb neuduodavo. Nors vaikams
kasdien lankyti pamokas nebuvo pri-
valoma, bet jie ateidavo ir taip jomis
domjosi, kad tekdavo priminti, jog
laikas namo. Jasnaja Polianoje vaikai
nebuvo baudiami.
Levas Tolstojus
228
L. Tolstojus rinkosi t mokymo metodik, kuria buvo patenkinti mo-
kiniai. Jo nuomone, nra universali metod. Jis vertino gyv mokytojo
od: pats puikiai mokjo metod taikyti, sudominti vaikus ir paadin-
ti j jausmus. Mokiniams jis duodavo tiek uduoi, kad ie jaut kiek-
vien pamok engi ingsn priek.
L. Tolstojaus laisvojo aukljimo teorija. Prie praddamas pe-
dagogin darb, L. Tolstojus buvo susipains su aukljimo teorija ir
praktika Rusijoje ir usienyje. Jis lanksi veicarijos, Pranczijos, Vo-
kietijos mokyklose, tyr j veikl ir naujas idjas krybikai taik savo
mokykloje.
L. Tolstojaus nc|||cs .ct||c |u.c pcgrjsic |c|ciu s.cr|t prtnctp. ctc
|u.c gcr|tcnc .ct|c csncn|c, stc|tcnc zc!tnit jc c|i.un tr |ur|tngu-
n. Raytojas pasisak prie mutr ir vaik engim, prie formalizm
ir kalim. Jis ra, kad pedagogikos kriterijus yra tik vienas laisv (1953,
p. 64). ie L. Tolstojaus odiai liudija, kad jis idealizavo vaik ir lenk-
si jo prigimiai. L. Tolstojus, kaip ir . . Ruso herojaus Emilio auklto-
jas, piktinosi iauria lazdos bausme, vaiko iniciatyvos, savarankiku-
mo ir jausm slopinimu.
1c|sicjus s|rc cu||cjtn nuc s.tcitnc. Aukljimas jam asocijavosi
su prievarta, kur vienas mogus veikia kit, stengdamasis suformuoti
tok mog, koks jam atrodo geras. vietimas jam reikia laisv mo-
ni bendravim, kurio metu pasikeiiama informacija. Todl rayto-
jas klausia: ar mes turime teis auklti mus panaius mones? Ar
mes doresni ir laimingesni u iuos vaikus? Ar mes, rank prie irdies
pridj, galime pasakyti, kad ms gyvenimas geresnis ir teisingesnis
u kit, ir ar mes galime versti kitus elgtis, dirbti tuos paius darbus
kaip mes? Tolstojus teigia, kad auklti negalima. Todl mokykla, auk-
ljimo institucija, turi tapti vietimo institucija. Mokytojo uduotis
suteikti mokiniams ini, o vaikas turi teis pats pasirinkti tai, ko jam
reikia, kas jam domu. Tokia mokykla bus laisva ir eis koja kojon su
gyvenimu.
1872 metais L. Tolstojus ileido Elementori, pareng keturias
Rusikas skaitymo knygas. ios mokomosios knygos buvo ileistos
Rusijoje daugiau kaip 30 kart.
Mintys apie mokytoj. Tolstojus ra: Jei mokytojas mgsta tik sa-
229
vo darb, jis bus geras mokytojas. Jei mokytojas tik myli mokin kaip t-
vas, motina, jis bus geresnis u t mokytoj, kuris perskait visas knygas,
bet nemgsta savo darbo ir nemyli mokini. Jei mokytojas mgsta savo
darb ir myli mokinius, jis tobulas mokytojas(1953, p. 43).
Tolstojaus mokymo ir mokyklos Jasnaja Polianoje populiarum gali-
ma paaikinti raytojo ir pedagogo meistrikumu, jo genialumu, bet i
patirtis liko neitirta. Mokykl veikla buvo nuviesta L. Tolstojaus lei-
diamame urnale Jasnaja Poliana ir kl didel inteligentijos susido-
mjim. Rusijos inteligentija i mokykl juokaudama vadino vyotuo-
ju universitetu.
3.8.2. Konstantino Uinskio pilietinio ugdymo sistema
K. Uinskis i tikrj rus pedagogas, kaip M. Lomonosovas rus
mokslininkas, A. Suvorovas rus karvedys, A. Pukinas rus poetas,
M. Glinka rus kompozitorius (L. Modzalevskis).
K. Uinskis (,
18241870) pc!cgcgcs !cnc|rcics,
pc!cgcgt|cs nc|s|c Rustjcjc pcgrtn!c-
jcs, put|t .c!c.c|t cuicrtus, Rustjcs
nc|icj nc|icjcs.
Ustns|ts gtnc 1u|cjc, .ct|si
prc|ct!c ncic|t Nc.gcrc!c-Sc.crs|c nc-
!t!c|tcnc ic. !.crc. jts |ctgc Mcs|-
.cs unt.crsticic 1ctscs /c|u|ici tr |u-
.c pcs|trics ctit prc/cscrtcus pcrctgcs
jcrcs|c.|tc ictscs |tccjujc. Vc|tcu !tr|c
tnspc|icrtunt Gcistnc ncs|ctct tr
Snc|ntc |t|ntngj ncrgtn tnsitiuiuc-
sc, |ur !rstct |ctic nc|nc p|cnus ru-
s |c||c tr gcnics nc|s|ct jucsc |u.c
cis|trt !csicntcjt !c||ct. |nsitiuic .c-
!c.|c, pcstncu!cjust pc|titntcts ncrc-
nuncts .c|si|cjc tr tnsitiuic, cp|c|-
itnc |ur|tng pc!cgcg |cts.cncn- Konstantinas Uinskis
230
|c, pc|titntu ncpcit|tnunu, tr jts |u.c t|gcn tsstsics j uzstcnj siu!tjucit nc-
icr s.tcitnc stsicncs crgcntzc.tnc. 1ct |u.c tsircntncs. Prccjus |urtcn
|ct|ut, sun|tct strg!cncs Ustns|ts grjzc j Rustj. jts ntrc 180 ncicts.
Uinskio pedagoginis palikimas. Per trump gyvenim K. Uins-
kis padar daug darb. knijo savo jaunuolik svajon, urayt dieno-
ratyje: Duoti kaip galint daugiau naudos savo Tvynei tai vienintelis
mano gyvenimo tikslas, ir jam a turiu skirti visus savo sugebjimus.
Jis pareng vadovlius Gimtasis odis ir Vaik pasaulis (gam-
tos painimas), kurie Rusijoje ir usienyje buvo ileisti net 150 kart.
K. Uinskio didaktikos svarbiausios idjos. K. Uinskis sukr ru-
sikj elementoriaus mokymo teorij, kurios esm lakonikai apibrti
galima taip: mokymasis veiklos, mstymo ir kalbos sintez, o darbas
mogaus kno, dorovinio ir protinio tobuljimo veiksnys. Jo nuomone,
pc!cgcgt|cs iccrtjc turi bti pagrsta anatomijos, fiziologijos, psichologi-
jos, filosofijos, istorijos ir kit moksl dsniais.
Anot pedagogo, nc|ncst prcccs nc|tns iurt suprcsit |ctp sun|un
nugc|cjtnc, .c|tcs ug!nc .ct||. Reikia i mokyklos paalinti nuobodul,
n akimirkos nepaliekant vaiko be darbo, traukti j tolydio sunkjan-
i veikl. Tokia veikla skatina pasitikjim savo jgomis. Protinis dar-
bas yra sunkus, ir prie i sunkum vaikus reikia pamau pratinti.
Mc|ncs rc s.cr|tcustc cu||cjtnc prtcncnc. Todl K. Uinskis reika-
lavo, kad pradinje mokykloje dirbt ne keli, o vienas mokytojas, kuris
vienai klasei dstyt visus dalykus.
V|sicni nc|nc prcccsut s.cr|t nc|nc tr cu||cjtnc .tcnc.c. Mokant
reikia giliai paliesti ne tik vaiko prot, bet ir jo ird, jausmus, vali. Ne
inios turi susiklostyti mokinio galvoje, bet idjos, kurios formuoja pla-
tesn poir pasaul ir gyvenim.
Aukljimas tai tikslingas, smoningas harmoningos asmenybs for-
mavimas. I vis aukljimo ri K. Uinskis s.cr|tcustu |ct|c !crc.tnj cu|-
|cjtn. Jis ra: []mes drsiai reikiame sitikinim, kad dorovin taka
yra svarbiausias aukljimo udavinys, daug svarbesnis negu bendrasis
protinis lavinimas, galvos, prikimtos ini (1959, p. 62). Ugdymo kai-
ta: nuo tv iki socialini institucij kiekybin, nuo nesmoningo iki
smoningo ugdymo kokybin. Ji vyksta tol, kol mogus vystosi, p|cic-
231
!cnc nuncnts|un, sztntngun, ictstngun, !cr|siun, !rcusntngun, sc-
.tgcr|, nct| ic.nct. Au||cjcni rct|tc tsug!it i.tri .ct|c cncrc|icrj, .c|t,
tsi.crn, pcrctgcs jcusn.
Aukljant siekiama mog parengti gyvenimui ir darbui. Gyveni-
mas lengvai parblokia mokykl, kuri stoja jam skersai kelio. Tikras auk-
ljimas turi bti tarpininkas tarp mokyklos ir gyvenimo (1959, p. 67).
Pilietinis ugdymas. K. Uinskio dorovins sistemos pagrindas tauti-
kumas ir patriotikumo, pasiaukojimo, veiklios meils Tvynei ugdymas.
Dcrc.tncs stsicncs csnc pt|tcits|unc ug!ncs.
Pt|tcitntc ug!nc scr!ts icuits|uncs.
Svarbiausios dorovinio aukljimo priemons: vadovliai; mokytojo
asmeninis pavyzdys pilietin pozicija ir sitikinimai; sumanus elgesys
su mokiniais; spjimai, skatinimai ir bausms.
1cuits|uncs ict |tc|.tcncs icuics sc.tiuncs, nulemtas jos istorins rai-
dos, geografini ir gamtini slyg. Straipsnyje Apie tautikum visuome-
niniame gyvenime K. Uinskis analizavo prancz, angl, vokiei ir ame-
rikiei aukljimo sistemas, itin atriai kritikavo reakcing vokiei pedago-
gik, kuri orientavosi autokratikieji Rusijos pedagogikos teoretikai.
Uinskio nuomone, |ct |urt zncnt pcirtcitntct jcusnct jst|tcpsncjc it|
prciru|tcts, |ct ic.nct grcstc pc.cjus. 1cuitnts cu||cjtncs iurt tsnc|it rct|sit
pcirtcits|un .tsucnci, |cs!tcn, pt|tcctcns ci|tc|cni sc.c .tsucncntn pcrctg.
Jis turi ugdyti vaik pareigos tvynei jausm: pratinti juos bendrus daly-
kus laikyti svarbesniais u asmeninius. ,1c.ncs nct|c sitprtcustcs znc-
gcus jcusncs, |urts, ||cgtcustcnc zncgujc zu.us .ts|cn, |cs s.cnic tr |t|nu,
zu.c pcs|uitnts (1959, p. 73). Ne maiau svarbu ugdyti vaik tautin idi-
dum (svetim ovinizmui), kuris derintsi su pagarba kitoms tautoms.
K. Uinskio nuomone, pagrindin priemon, ugdanti tautikum,
yra gimtoji kalba. Straipsnyje Apie tautikum visuomeniniame aukl-
jimepedagogas ra:
Kalboje dvasinta visa jos tauta ir visa jos Tvyn, Tvyns dangus, jos
oras, jos fiziniai reikiniai, jos klimatas, jos laukai, kalnai ir kloniai, jos mikai ir
ups, jos audros ir griausmai, ir visa tai gilus, kupinas rimties ir jausmo savo
gamtos balsas, kuris taip garsiai prabyla, mogaus meilje savo taip rsiai
tvynei. Kalba geriausias, turtingiausias, tviriausias ryys, jungiantis miru-
sias, gyvenanias ir bsimsias tautas vien didel, gyv istorin visum.
232
Gimtoji kalba geriausias liaudies mokytojas, moks liaud tada,
kai nebuvo nei knyg, nei mokykl. Mokydamasis gimtosios kalbos, vai-
kas suvokia ne tik garsus, bet ir begalin daugyb svok, pair, vaiz-
d, jausm. Kai inyksta kalba, nebelieka ir tautos (1959, p. 112).
Vykstant ugdymo procesui, mokytojo asmenyb tai aukljamoji
jga, kurios nepakeis nei vadovliai, nei moralins sentencijos, nei baus-
mi bei paskatinim sistema.
Literatra
1. Bartuka V. (1911). Filosofiniai Tolstojaus doros mokslo pamatai. Sei-
nai, 58 p.
2. Bme G., Tenorth H. E. (1990). Einfhrung in die historische Pdago-
gik. Darmstadt, S. 214.
3. *Dystervegas F. A. (1988). Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa, 404 p.
4. Geschichte der Erziehung (1959). Berlin, S. 314.
5. *Kantas I. (1990). Apie pedagogik (I vokiei kalbos vert L. Jovaia).
Kaunas: viesa, 60 p.
6. Mikinis K. (1998). Trenerio etika. Kaunas: viesa, 264 p.
7. *O . x. -, 83 c.
8. *Pestalocis J. H. (1989). Pedagoginiai ratai. Kaunas: viesa, 436 p.
9. . (1953). . Moc:
, 135 c.
10. *Ugdymo teorij raidos bruoai. (1998). Kaunas: LKKI, 132 p.
11. *Uinskis K. (1959). Rinktiniai pedagoginiai ratai. Kaunas: Valstybin
pedagogins literatros leidykla, 586 p.
12. Ueckien L. (1996). Vakar pedagogikos teorijos (XX a. pradia). iau-
liai, 71 p.
14. Voronkova L. (1978). Nepaprastas mokytojas // L. Tolstojus. Vaikams.
Vilnius: Vaga, p. 310.
233
4. IUOLAIKINS UGDYMO TEORIJOS.
PILIETINIO UGDYMO SISTEMOS
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradioje ugdymo mokslas labai isiako-
jo. Ugdymo moksl trumpai apibdinsime suskirst jo akas trimis po-
iriais: filosofiniu, psichologiniu ir religiniu. tai keletas i j.
4.1. XX a. filosofins krypties pedagogika
4.1.1. Neotomistin pedagogika
Ji grindiama XIII a. katalik teologo v. Tomo Akvinieio ir jo se-
kj filosofija ir teologija, kuri XIX a. buvo oficiali Katalik banyios
doktrina, teisinta popieiaus Leono XII enciklika. i filosofija formavo-
si v. Tomui Akvinieiui ir jo mokytojui Albertui Didiajam (Albertus
Magnus) prieinantis ir kovojant su averoizmu, kuris propagavo arab
mstytojo Ibn Rudo skelbiamas aristotelizmo idjas. Aristotelio darbai
XIII a. Europos universitetuose sudar dstomj dalyk pagrind. I-
kilo btinyb suformuoti krikionikj Aristotelio filosofijos interpre-
tacij. Tai padar v. Tomas Akvinietis, atskirdamas proto tiesas nuo
tikjimo ties.
Neotomistin ugdymo koncepcija pasaulietikj ugdymo turin sie-
ja su religiniu mokymu. Ugdymo tikslas iauklti aktyv katalik,
gebant tikjim sieti su mokslu, visuomenine veikla ir kasdieniu dar-
bu. mogus suprantamas dualistikai kaip mirtingo kno ir nemirtin-
234
gos sielos vienov. Tikjimo ir dorovs pagrindas Jzaus Kristaus mo-
kymas apie Diev, kaip Ties, vies ir Meil.
Mokymo ir aukljimo pagrindas Dekalogas ir katalikikoji etika.
Mokytojas turi bti praktikuojantis katalikas, gebantis moksl sieti su re-
ligija, mylintis savo ugdytinius. Katalikikoms mokykloms bdinga aukta
pedagogin kultra.
ymesnieji dabarties neotomistai: italai M. Kazotis (Kazotti) ir M.
Stefaninis (Stefanini), amerikieiai U. Kaningenas (Cunninghen) ir U.
Makhagenas (Makhagen), lietuvis S. alkauskis ir kt.
4.1.2. Neopozityvistin pedagogika
ios krypties pedagogika remiasi klasikiniu pozityvizmu, atme-
taniu bet kok filosofin painim, priimaniu tiktai ties, kuri skel-
bia tikslieji mokslai. Jai atstovaujantys pedagogai atsiriboja nuo filoso-
fijos ir ideologijos teorini svarstym dl ugdymo tiksl, mogaus pa-
skirties problem ir kt. jtc rcntcst it| cnptrtntu ug!nc it|rc.cs irtnu, ie-
ko objektyvi trkum, tenkinasi iorine proces analize. Jie mano dar
realistin posk pedagogikoje. Naujausieji j autoriai skelbiasi es ana-
litiniai filosofai, nes yra sitikin, kad faktus galima susieti visum. Ten-
kinamasi mokymo proceso eigos modeliavimu, vaizdini priemoni k-
rimu, naujovi taikymu.
ymesnieji neopozityvizmo pedagogai: anglai R. S. Pitersas (Piters),
R. Lochneris (Lochner), vokietis V. Klausas (Klaus), amerikietis D. Ko-
nantas (Conant).
Pozityvizmas ir neopozityvizmas dar tak eksperimentinei pedago-
gikai, kurios atstovai (E. Noimanas, A. Neiajevas, J. Vabalas-Gudaitis) ma-
n, kad vien tik eksperimentais galima sukurti ugdymo moksl. i prielai-
da nepasitvirtina, nes toks metodas negali pateikti visapusi fakt.
4.1.3. Pragmatin pedagogika
Tai praktins naudos filosofija grindiamas ugdymo mokslas. Prag-
matizmo itakos optimalaus prisitaikymo prie gyvenimo slyg filo-
sofija, atitikusi amerikiei gyvenimo bdo poreikius. ios filosofijos sro-
235
v instrumentalizmas teigia, kad teisin-
ga yra tai, kas mogui naudinga ir lemia
jo skm. Mstymas ir inios yra veiklos
instrumentai, kurie padeda mogui pasiek-
ti savuosius tikslus, todl juos naudinga to-
bulinti ugdymo proceso metu.
Pragmatins (gr. prcgnc, prcxts prak-
tika, veiksmas) pedagogikos krju laiko-
mas JAV pedagogas Donas Diuji (De-
wey, 18591952).
D. Diuji ikagoje steig pradios mo-
kykl, kurioje 18961904 metais vykd di-
daktikos ir aukljimo tyrimus. ioje mokyk-
loje itin svarbi vieta buvo skirta darbui: vai-
kai aud, verp, siuvo, vir ir tuo pat me-
tu stebjo varius daiktus, reikinius, ban-
d nustatyti t reikini prieastis ir ryius. ia mokiniai ne tik gydavo
ini, bet vieni kitiems patardavo, kaip vien ar kit darb atlikti. Atlie-
kant bendr veikl lavjo vaik krybiniai sugebjimai, pastabumas, to-
buljo j visuomenins veiklos gdiai.
D. Diuji darbo mokyklai nerpjo, kad mokiniai gyt profesij
ar imokt amato, ia buvo siekiama tik lavinti j fizines ir krybines
galias. Kritikuodamas senj pedagogik (Komensk, Herbart), D.
Diuji atmet istorins monijos patirties mokykl, reikalaudamas mo-
kyti dabarties civilizacijos dalyk, kurie leist mokiniui pritapti prie
esam slyg ir situacij, t.y. padt gyti individualios patirties, kuri
gyvenime praktikai galt praversti siekiant gerovs ir karjeros. Ug-
dytin reikia imokyti sprsti realias gyvenimo problemas, kad jis galt
pasiekti maksimali asmenin gerov. D. Diuji nuomone, mogui, sava-
rankikai sprendianiam gyvenimo keliamas problemas, reikalingi ms-
tymo udavini sprendimo gdiai.
Udavini sprendimo seka turt bti tokia:
i pradi sudaromos mstymo klitys, kad mokiniai pajust sun-
kum, neveikiam problem;
formuluojama problema;
Donas Diuji
236
keliamos hipotezs;
hipotezs logikai tiriamos;
praktikai tiriant hipotezes randamas sprendimas.
Dcncstc ccnirc scctc|tct c|i.us tn!t.t!cs. D. Diuji reikalavo, kad
bt sudarytos slygos vaiko praktinei ir teorinei veiklai, o mokytojas
bt tik pagalbininkas. Kiekvienas mokytojas privalo sismoninti, Diuji
odiais tariant, savo paaukimo kilnum: jis atlieka speciali visuome-
nin paskirt, kurios tikslas socialin paanga.
Mokykla, Diuji nuomone, yra gyvenimo modelis. Kitaip tariant, jis pa-
naikino ribas tarp mokyklos ir gyvenimo. Mokykloje, anot jo, neturt bti
grieto paskirstymo klasmis, mokymo program, pamok tvarkaraio. Pa-
brdamas, kad vaiko interesas yra pagrindinis mokymosi motyvas, Diuji
kr mokykl, kurioje nebuvo manoma sistemingai gyti ini. Diuji pats
nesukr projekt metodo, bet jo mintys buvo pritaikytos iam mokymo
metodui, kuris iandienos mokykloje gana populiarus, teorikai pagrsti.
Pragmatins mokyklos idja prigijo JAV, Kanados, Anglijos, Vokie-
tijos, Turkijos, Meksikos, Japonijos mokyklose, kur ji toliau tobulinama.
Pragmatins pedagogikos principais grindiama ir karin pedagogika.
4.1.4. Socialin pedagogika
Savo filosofinmis idjomis ji yra visikai prieinga pragmatinei pe-
dagogikai. Sociologijos krjas Augustas Komtas (Comte, 17981857)
teig, kad moni bendrija, visuomen, yra struktra, auktesn u at-
skir individ, kuris turi paklusti jos interesams.
Socialins pedagogikos krjai atkreip dmes cp|tn|cs s.cr| indi-
vido vystymuisi. Jos pradininkas pranczas Emilis Durkheimas (Durk-
heim,18581917) man, kad ugdymas yra visuomens udavinys, sprs-
tinas atsivelgiant istorin visuomens raid ir esamas slygas. Visuo-
mens gyvenim lemia trys veiksniai: religija, moral ir teis. S.cr|tcustc-
jt uz!ucits ug!it .tsucncncs ncrc|. Jis atmeta J. A. Komenskio, J. H.
Pestalocio pedagogin universalizm ir ypating reikm teikia !rcus-
ntngunc ug!nut, nes kitaip nemanoma suformuoti visuomenins mo-
rals. Kartu jis pabr altruizmo ir nesuinteresuotumo ugdymo svarb.
ia, kaip matyti, gldi mogaus nuasmeninimo pavojus.
237
Tuo paiu metu Vokietijoje socialin pedagogik pltojo Paulius Ber-
gemanas (Bergemann, 18621940). Jo nuomone, ugdymo tikslai kinta ir
tai priklauso nuo visuomens gyvenimo bdo. Kai individas ugdymo
turin ne tik perims, bet ir savarankikai stiprins fizines, protines ir doro-
vines galias, ugdymas peraugs saviugd.
Vokietijoje gerai inomas socialins pedagogikos atstovas Paulius Bar-
tas (Barth, 18551922), |ct|s .tsucncn nc |tc|cgtntu, |ci !.cstntu crgcntznu,
|urtc .tscs !c|ts stcjc .tcntngc .c|tc tr ug!nc it|s|cs, ictgc, |c! jtc tr rc znc-
gcus tr .tsucncncs /crnc.tncst pcgrtn!cs. Todl vaikas turi bti parengtas
tarnauti konkreiai visuomenei, gyvendinti jos kolektyvin vali. Vis dl-
to Bartas pripasta, kad pedagogika negali nesiremti psichologija ar etika.
Todl ugdymas turi pltoti vaiko interesus, gabumus, dorov ir vali.
E. Durkheimas ir P. Bartas remiasi daugiau empiriniu poiriu visuo-
men, o j amininkas Paulius Notarpas (Notarp,18541924) Vokietijoje k-
r teorin socialin pedagogik, kurioje neteikiamas prioritetas nei visuome-
nei, nei individui. Pasak jo, bendruomen negali egzistuoti be individo, o
individas be bendruomens, taip pat ir ugdymas nemanomas be i sub-
jekt sveikos. Bendruomen tai vidinis individ ryys. 8cn!rucncncs uz-
!ucits /crnucit zncg. Su!crit itn|cncs s|gcs nc|its, !crc.ts|ct |cn!rcuit
s.cr|us nc|||cs uz!c.tns. Sctnc, nc|||c, .tsucncnc iurt |cn!rc!cr|tcuit.
Mintieji socialins pedagogikos te-
oretikai dar didel tak Kauno univer-
siteto pedagogikos profesoriui Jonui Va-
balui-Gudaiiui (18811955). Jis sukr
socialins sveikos, konstruojanios in-
divido dvasines vertybes, teorij ir 1929
metais j apra leidinyje Konstrukcins
sveikos pedagogika. J.Vabalas-Gudai-
tis nurod sveikos ris, lygius ir poy-
mius, iaikino, kaip jie, formuodami so-
cialiai verting asmenyb, funkcionuoja
mokymo ir aukljimo proceso metu. Jo
studentas Alfonsas Guas (19071987),
inomas Lietuvos psichologas, taip pat lai-
ksi socialins pedagogikos princip.
Jonas Vabalas-Gudaitis
238
XX a. paskutiniajame deimtmetyje, Lietuvos valstyb upldus de-
linkvencijos bangai, iaugus nedarbui, kilus problem dl jaunimo ir
vyresnio amiaus moni laisvalaikio ir uimtumo, Vilniaus, Kauno ir
Klaipdos universitetuose pradti rengti socialiniai pedagogai ir dar-
buotojai. Lietuvos mokslininkai, dirbantys socialins edukologijos sri-
tyje, Leonas Jovaia, Zenonas Bajorinas, Vanda Aramaviit, Juo-
zas Vaitkeviius, Irena Leligien, Giedr Kvieskien, Pranas Dere-
keviius, Rolandas Paulauskas ir kt. gilinasi socialins pedagogikos
metodologijos problemas, tiria socialinio darbo teorij ir praktik, ne-
adaptyvaus ir suicidinio elgesio formavimosi prieastis ir numato j
alinimo bdus.
4.1.5. Kultros pedagogika
Kultros pedagogika tam tikra prasme siejasi su socialine: abi
grindiamos istorikumo principu, atmeta teiginius, kad pedagogikos
idealai ir tikslai yra universals ir nekintami. Taiau skiriasi tuo, kad
kultros pedagogai objektyvij vertybi krim ir j permim
laiko svarbiausiu procesu, turiniu didiul tak istorinei visuo-
mens raidai.
Vilhelmas Diltjus (Dilthey, 18831911), vokietis, kultros pedago-
gikos pradininkas, ptrncn| ict|tc csncn|cs .t!tntc g.cntnc, pcc jcus-
n, .c|tcs pcs|ci tr .ctz!ucics, /crnc.tnut rcntcnits |u|iurcs .cri|cnts,
kad vliau ji gebt perimti ir kurti visuomens istorijai reikmingas ver-
tybes. Intuityvs igyvenimai, supratimas ir iraika svarbiausi asme-
nybs psichinio gyvenimo reikiniai, nes prie painimo galima artti tik
intuicija.
V. Diltjaus mokinys Eduardas prangeris (Spranger, 18821963) su-
kr kultros filosofij, kaip moksl apie vertybes, ir ipltojo kultros
pedagogikos sistem.
Kultros pedagogik naujomis idjomis praturtino yms vokiei
pedagogai Teodoras Litas (Litt, 18801962), Georgas Kerenteineris
(Kerschensteiner, 18541932), Sergejus Hesenas (Hessen, 18871950), ita-
las Benedetas Kro (Croce, 18661952) ir kt.
I lietuvi pedagog reikia paminti Stas alkausk (18861991),
239
raius kultros filosofijos klausimais ir papildius pedagogikos teorij
vertybi samprata, kuria grind ugdymo turin, ir Vilhelm Starost-
Vydn (18681953), kuris mogikumo esms pagrindinmis apraiko-
mis laik moksl, men ir dorov. Jis propagavo krikionikj kultr.
Vydn galima laikyti lietuvi kultros pedagogikos pagrindju, nors jis
pats man, kad pedagogikos pagrindas gyvenimo filosofija.
4.1.6. Sovietin pedagogika
Sovietins pedagogikos pradia laikomas XX a. treiasis deimt-
metis, o pabaiga XX a. paskutinis deimtmetis. Sovietin (tuo me-
tu vadinta tarybine) pedagogika buvo grindiama komunistine
doktrina, dialektiniu materializmu ir ateizmu, teorija apie jauno-
sios kartos rengim gyventi visuotinio socializmo slygomis ir kurti
nauj komunistin gyvenim. ymiausi sovietins pedagogikos te-
oretikai buvo N. Krupskaja, P. Blonskis, S. ackis, A. Makarenka,
V. Suchomlinskis.
Nadeda Krupskaja (, 18691939) buvo laikoma pirm-
ja Soviet Sjungos pedagogikos moksl daktare. Savo darbuose ji sie-
k pagrsti komunistinio aukljimo ir komunistins morals, politech-
ninio mokymo ir kitus sovietins didaktikos principus. Anot jos, mo-
kykla, pionieri organizacija ir komjaunimas turi bendrus tikslus for-
muojant jaunosios kartos komunistin moral, pltojant kolektyviku-
m. Jos nuomone, pionieri ir komjaunimo organizacijos turjo tapti
kolektyvikumo mokykla, bendro darbo ir bendros veiklos taryb a-
lies labui mokykla. N. Krupskaja daug ra apie komunistins pai-
ros visuomenin turt ir darb ugdym. Ji smerk vadinamj burua-
zin individualizm, religinius prietarus, mokymo ir aukljimo apo-
litikum ir pabr kolektyvikumo, internacionalizmo, politinio ir id-
jinio kryptingumo principus, paremtus marksistine filosofija ir
brandaus socializmo idja.
Toks marksistinis didaktikos ir mokyklos darbo pagrindas buvo so-
vietins didaktikos ir mokyklos nuosmukio prieastis. is nuosmukis m
reiktis vairiomis formomis, kurias naujais nutarimais VKP (b) CK ban-
d likviduoti.
240
XX a. treiajame deimtmetyje pasirod pirmieji pedagogikos vado-
vliai. Piotras Blonskis (, 18841941) para Pedagogik
(1922) ir Pedagogikos pagrindus (1925), A. Pinkeviius ()
Pedagogik. ie pedagogai mgino apvelgti senj pedagogikos pali-
kim ir kitaip sprsti komunistinio aukljimo problemas.
Stanislovas ackis (, 18781934), vienas pirmj sovieti-
ns pedagogikos krj, ypating dmes skyr darbiniam vaik auklji-
mui, kur rekomendavo derinti su visuomenei naudingu darbu. Jis stei-
g pirm bandomj liaudies vietimo stot, kur sprend teorines ir
praktines sovietins pedagogikos problemas. Darbinis ir politechninis la-
vinimas liko tik odiai, deklaracija.
Antonas Makarenka (, 18881939) ypating dmes
skyr kolektyvikumo ugdymui, laikydamas, kad vienas svarbiausi
sovietins mokyklos udavini yra formuoti visuomenininko, aktyvaus
kolektyvo nario bruous. Jis Ukrainoje vadovavo Poltavos nepilnamei
nusikaltli kolonijai. Pedagogo aukltiniai buvo paaugliai ir jaunuoliai
su kriminaline patirtimi, nedrausmingi, neprat dirbti. Savj darbo pa-
tirt Makarenka apra knygose Pedagogin poema ir Vliavos bok-
tuose, kur analizavo pedagogin jaunuoli aukljimo socialistins t-
vyns pilieiais sistem. Taiau Makarenkos pedagogins sistemos pa-
grindin idja aukljimas kolektyve, kolektyvo ir kolektyvui buvo
visos jo pedagogins veiklos erdis, ji unifikavo asmenyb ir slopino jos
krybines galias.
Sovietiniais metais nemaa Soviet Sjungos komunist partijos
Centro komiteto ir Ministr Tarybos nutarim buvo skirta sovietins
mokyklos ideologijai pltoti, pedagoginiams kadrams rengti ir kvalifi-
kacijai tobulinti. Ukrainiei pedagogas Vasilijus Suchomlinskis
(, 19181970), Pavlyo vidurins kaimo mokyklos di-
rektorius, Soviet Sjungos Pedagogikos moksl akademijos (PMA) na-
rys korespondentas, mokyklos pedagog kolektyvo darb ugdant so-
vietins valstybs piliet apibendrino knygose ird atiduodu vaikams,
Imintinga kolektyvo valdia, Pilieio ugdymas, Pavlyo viduri-
n mokykla ir straipsniuose, spausdintuose pedagogams skirtuose ur-
naluose ir laikraiuose. Jo pedagogin kryba alsuoja meile vaikams.
Nuolatinis V. A. Suchomlinskio rpestis kaip ugdyti jauno mogaus
241
charakter. Pedagogo nuomone, jei vaikas tik vartoja diaugsmus, bet
nesiekia j dirbdamas, tempdamas visas jgas, jo irdis gali pasidaryti
alta, sudirusi.
Vis dlto Suchomlinskio pedagoginis palikimas pernelyg ideo-
logizuotas, daugiausia skirtas jaunosios kartos komunistini sitiki-
nim formavimo ir kolektyvo vaidmens didinimo klausimams ana-
lizuoti. Tokia mokykla neskatino mokinio vidins laisvs ir krybi-
ns raikos.
iandien sovietins mokyklos ir pedagogikos palikimas verti-
namas kritikai: unifikuoti mokymo planai ir programos buvo rei-
kalingi komunistinei asmenybei ugdyti ir komunistinei pasauli-
rai formuoti. Tokioje komunistinio aukljimo ir ipltoto kolekty-
vikumo terpje itirpo mokinio individualyb, negaljo pasireik-
ti asmenyb.
Soviet Sjungoje buvo Pedagogikos moksl akademija, nema-
ai vairaus profilio pedagogikos mokslo tyrimo ir kvalifikacijos k-
limo institut, buvo ileista daug pedagogikos leidini. 19401990
metais Soviet Sjungos sudedamja dalimi buvusios Lietuvos pe-
dagogikos mokslas taip pat buvo atitinkamai ideologizuotas ir poli-
tizuotas.
4.2. XX a. psichologins krypties pedagogika
XX a. pradioje remdamosi psichologijos mokslu pltojosi kelios
skirtingos pedagogikos kryptys. Jos perm humanistines . . Ruso,
J. H. Pestalocio veikal idjas ir taik naujausius biologijos ir psicho-
logijos tyrim atradimus. Todl psichologin pedagogika susiforma-
vo nevienalyt.
4.2.1. Biopsichin pedagogika
ios krypties pedagogika rmsi gyvybikai svarbiais mogaus
poreikiais |tc|cgtntcts tr ncicrtc|tntcts, i.. icnts rct|ncnts, |urtcns pc-
icn|tnit rct|tc nc nc|s|c ztnt, c /tztncs jcgcs tr g.cntnc tsntnitcs |ct sugc-
|cit |ct|its .tsucncncjc prttni icts||t. Ugdymo tikslas iuo atveju yra
utilitarinis.
242
Herbertas Spenceris (Spencer, 1820
1903), angl pedagogas, sukr biologin,
vadinamj natralistin, ugdymo teorij.
Spencerio teigimu, ugdymo tikslas pa-
rengti mog skmingam gyvenimui. Pc!c-
gcgt|c, pcsc| jc, iurt |uit nc|s|cs cptc |u!us, |ctp
gcrtcustc prtstict|it prtc g.cntnc, |c! |ui pc-
stc|ic csncntnc tr .tsucncntnc gcrc.c.
1861 metais pasirod H. Spencerio vei-
kalas Proto, dorovs ir kno aukljimas,
kuris buvo iverstas daug kalb. Jame tei-
giama, kad aukljimo turin sudaro:
/tztnts mogaus organizmo gyvenimas;
!cr|cs, kurio dka tas organizmas
ilaikomas, sctncs gyvenimas;
pt|tcitnts, arba visuomeninis, mogaus
gyvenimas;
csicitnts mogaus gyvenimas.
Visiems inoma, kad mogui rpinantis sveikata reikia turti higienos
ir fiziologijos ini. Matematika, fizika ir chemija yra mogaus visuomeni-
ns gerovs pagrindas. Taiau tvarkant eimos gyvenim pastarieji mokslai
nra patys reikalingiausi. Jei vaikus aukls mogus, baigs matematikos ar
filosofijos mokslus, bet neimanantis fiziologijos, psichologijos, maai inantis
apie aukljim, nedaug naudos bus i tokios motinos ar aukls.
Spcnccrts zturt j g.cntn prcgncits|ct. jc iccrtjc ictgtc, |c! zncgut rct-
|c|tngcs ztntcs, gc|tnctcs prc.crsit prc|itntcnc g.cntnc. Jis abejingas dvasi-
niams mogaus poreikiams. Auktoji dvasin kultra, pavyzdiui, me-
nas, jo nuomone, esanti tik gyvenimo priedas. Domtis menu gali tie,
kurie turi daug laisvo laiko.
Vaik ugdymo Spenceris nepataria laikyti pramoga, nes tai ess mokslas,
adinantis vaik individualum, smalsum ir pomgius. Jei kurio nors moks-
lo vaikas nekenia, tai reikia, kad jo per anksti arba netikusiai mokoma.
Spenceris pirmasis teig, kad nra idealaus ugdymo modelio, kuris
tikt visoms tautoms ir visiems laikams. Kiekvienu laikotarpiu taikomos
savitos ugdymo sistemos, glaudiai susijusios su visuomens gyvenimu.
Herbertas Spenceris
243
Nors Spencerio pedagoginiai darbai paskelbti XIX amiuje, bet j
taka Lietuv pasiek tik XX amiuje. H. Spencerio sekjas Lietuvoje bu-
vo Jonas lipas (18611944).
vedijoje Spencerio idjas skelb raytoja ir pedagog Elena Kei (Key,
18491926). Atskiruose straipsniuose Vaiko imtmetis (1901) ji ipeik
vis prievarta grindiam XIX a. aukljimo sistem, ragino visas tautas XX
a. pradti taisyti skriaudas, kurias lig iol padar vaikams, ir liautis juos
skaudinti. E. Kei reikalavo sudaryti slygas vaik fizinms ir psichinms
galioms laisvai vystytis: nebausti vaik, nebent tada, kai jie ksinasi i kito
mogaus atimti laisv. Geriau neauklti, negu auklti prievarta.
4.2.2. Naujosios mokyklos pedagogika
ios krypties pedagogikai dar tak . . Ruso, J. H. Pestalocio, G.
S. Holo, D. Diuji psichologins idjos ir pasikeitusios XIX a. pab. XX a.
pr. socialins ir ekonomins slygos bei kultriniai poreikiai.
Pirmj naujj mokykl steig Cecilija Redi (Redie) 1889 m.
prie Roesterio, Ebotsholme (Anglija). J taip ir pavadino Naujoji Ebot-
sholmo mokykla. Ten staavosi Hermanas Lycas (Lietc), vliau toki mo-
kykl krs Vokietijoje. H. Lycas mok Adolf Ferjer (Ferriere), kuris
tokio tipo mokykl kr veicarijoje.
,Ncujj nc||| |turc !trc|icrtunt tr iccrcit|u |urcpcjc icpc A. Icrjcrcs.
Anot jo, pagrindinis ios mokyklos principas vaiko spontanikas akty-
vumas ir interesas, jo savarankikas darbas, grindiamas atsakomybs
jutimu. Scncjt nc|||c, pcsc| A. Icrjcrc, ncug!c sc.t|rtits|unc tr |cn!rc!cr|tc.t-
nc nucsici, it|ict !tcgc c|| pc||usnun tr ictp sitprtnc .ct|c |c!.csj cgctzn.
Naujosios mokyklos tai praktins laboratorijos. Jose vaik prot
stengiamasi ilavinti ugdant mstymo sugebjimus. Mokiniai pratinami
stebti, kelti hipotezes, tikrinti spjimus. Ferjero nuomone, btina iekoti
individualaus prijimo prie kiekvieno mokinio. Naujoji mokykla turi
utikrinti vaiko normal individual psichin ir socialin vystymsi:
ugdyti kolektyvin iniciatyv, kritik mstym ir tikr solidarum.
Mokykla turi tapti miniatirine visuomene, autonomikai ir demokra-
tikai tvarkania savo reikalus. Tam gerai tiko internatins mokyklos, kur
vaikai moksi ir gyveno. iose mokyklose vaik grups buvo skirstomos
244
eimomis: nedidelms vaik grupms buvo
skiriamas aukltojas ar aukltoja, kurie tur-
jo atstoti tvus. Buvo pleiama mokini sa-
vivalda. Savivalda ugdo savitvard, pratina
gyventi demokratinje visuomenje.
Savotik naujj mokykl ikimo-
kyklinio amiaus vaikams 1907 m. Romoje
kr Marija Montesori (Montessori, 1870
1952), pavadinusi j vaik namais (ital. cc-
sc |cn|tnt). Studijavusi Londone, Paryiu-
je ir kitur eksperimentin psichologij, ji si-
tikino, koki didel reikm vaiko fiziniam
ir psichiniam vystymuisi turi laisvi, spon-
taniki judesiai ir pojiai, ir sukr spe-
ciali metodik jiems lavinti, iband visa
tai su sultjusio protinio vystymosi bei normalaus isivystymo vaikais
ir gavo teigiam rezultat. Vaindama po Europos, Azijos ir Amerikos
valstybes, ipopuliarino savo metod, rado daug alinink. Europoje bu-
vo pradti steigti Montesori vaik dareliai.
Mcnicscrt !crzc|tucsc cu||cicjcns rupt .ct|us rcngit g.cntnut. jtc nc-
|cst cpst.t||it, nustprcusit, .trit .c|gj, pc!cngit sic|, i.cr|it |cn|crtus. Au|-
|citntus nc|c .ts|c, |c prtrct|s sc.crcn|ts|cnc nc|||cs g.cntnc. s|ctiit,
rcsit, s|ctctucit. Darelyje nra kai kuri patogum, pavyzdiui, suol.
Juos pakeiia mayiais krsleliais, kdutmis, staliukais, prie kuri gali
dirbti 13 vaikai. iuos baldus vaikai gali neioti i vienos vietos kit,
kur patinka. Mediag darbui jie laiko emutse spintelse: kai ko reikia,
i j pasiima, o paskui vl ten tvarkingai padeda.
Ug!nc it|s|c cu||cicjcs stc|tc |c.tn!cncs cis|trus .ct| crgcnus. Lavi-
nant lytjimo organus, vaikai lieia velnias ir iurkias lenteles, vai-
raus dydio pagaliukus, sviedinius, kubus; svoriui suvokti duodamos vie-
nodo dydio, bet vairaus sunkumo lentels; klausa lavinama tam tikra
skambui, vilpyni gars darna.
Greta jutimo organ |c.tncncs tr prcics: tyrinjama aplinka, aidia-
ma su geometrinmis figromis, pieiama spalvotais pietukais, lipdo-
ma, karpoma. Visa tai baigiama darbais, kuri tikslas vesti vaikus
Marija Montesori
245
rato ir skaii pasaul, imokyti skaityti. Mokantis rato, svarbu painti
ramenis ir turti tam tikr gdi pratimais ilavintus jutimus. Ana-
liz rodo, kad vaikui sunku rayti ne dl to, kad jis nepasta raidi
tiesiog dar neilavinti jo rankos raumenys. Taigi Montesori aukltiniai
rayti pradeda mokytis parengiamaisiais pratimais pieia geometrines
figras. Paskui vaikai mgina pirtu apvedioti paraytsias raides, i-
pjaustytas i storo popieriaus. Tuo metu dirba lytjimo ir regjimo orga-
nai. Paskui i raidi vaikai dlioja odius ir juos rao. Todl mokantis
odius skaityti sugaitama nedaug laiko.
Montesori darelyje |tc|.tcncs .ct|cs ug!cncs tn!t.t!uc|tct. Nedaug or-
ganizuojama kolektyvini usimim, todl darelio grups yra nedidels.
Montesori aukljimo metod kritikavo V. ternas (Stern), . Biuler
(Bhler), E. prangeris (Spranger), S. Hesenas (Hessen), kurie nepalan-
kiai vertino jos sukurtus aislus (geometrines figras), nes jie es neugdo
dvasini gali.
M. Montesori vaik dareliai kai kuriose Europos alyse gana popu-
liars ir nuolat tobulinami. Toki dareli yra ir Lietuvoje.
Vadovaujama M. Montesori staavosi i JAV atvykusi mokytoja Ele-
na Parkherst (Parkhurst, 18871957), kuri 1919 metais Jorkyro apylin-
kje invalidams steig beklas mokykl, o 1920 m. Daltono mieste vi-
durin mokykl, kurios mokymo metodika taip pat buvo grindiama vai-
ko aktyvumu ir interesais. Vaikai pradjo mokytis pagal Daltono pla-
n, t. y. to, ko norjo, bet laiksi metins mokymo programos.
,Dc|icnc p|cncs su!crc s|gcs |cts.ct .ct|c sc.trcts|ct, gc|cjtn p|cic-
ict pcgc| spcnicnts|us tnicrcsus (pcgc| prcgrcn .ct|cs nc|cst ic, |cs jcn pc-
itn|c). Mc|||cjc |u.c j|uric ncnczct |c|crcicrtj, |ur nc|icjct .ct|cns pc-
icr!c.c, jucs |cnsu|iuc!c.c.
Greitai ir kitose alyse buvo susiavta Daltono planu, ypa dl
didesni individualaus mokymosi galimybi. Mokykl, dirbusi pagal
i sistem, buvo steigta JAV, Anglijoje, Olandijoje, Kinijoje, Japonijoje.
iek tiek modifikuotas laboratorinis metodas 19251932 metais taiky-
tas ir kai kuriose Soviet Sjungos mokyklose.
Taiau vliau Daltono planas buvo kritikuojamas, kadangi moky-
masis apribojamas mokyklos sudaryta programa, nesiekiama nuosekliai
mokyti atskir dalyk, suteikti fundamentalij ini.
246
Paveiktas naujosios mokyklos idj, Peteris Petersonas (Peterson,
18841952) Jenoje (Vokietija) steigia vadinamj bendro gyvenimo mo-
kykl, kuriai prigijo Jenos plano pavadinimas. jcs pcgrtn!cs nc|||cs
|cn!rucncnc, |urt su!crc nc|tntct tr j ic.ct, nc|icjct. jtc, icrst .tcnc sctnc,
.tst !c|.cujc nc|nc tr cu||cjtnc prcccsc.
J. A. Zikingeris (Sikinger, 18581930) Manheime (Vokietija) kr
pirmsias diferencijuoto mokymo mokyklas, kur mokymo programos bu-
vo parengtos atsivelgiant individualiuosius vaik sugebjimus.
Naujosios mokyklos idjas Lietuvoje propagavo Jonas Vabalas-
Gudaitis. Jas ir iandien itin nuodugniai tiria Vilniaus universiteto do-
cent Stas Valatkien.
Danut ilien Lietuvos mokyklose aktyviai propaguoja Valdorfo
(R. teinerio) pedagogik, konsultuoja pedagogus, praktikai taikanius
Valdorfo patirt ugdymo institucij darbe.
4.2.3. Pilietinio aukljimo pedagogika
XX. a. pradioje Vokietijoje ir kitose Europos alyse ipopuliarjo G.
Kerenteinerio pilietinio aukljimopedagogika ir vadinamosios dar-
bo mokyklos.
Tuo metu Vokietijos ekonomika spar-
iai pltojosi, todl privataus kapitalo sa-
vininkams reikjo pareiging ir gerai tech-
nikai parengt darbinink. Georgas
Kerenteineris (Kerschensteiner, 1854
1932), Miuncheno mokykl vedjas, ryo-
si sukurti pilietinio aukljimo sistem pi-
lietinio aukljimo mokykl, kurioje atitin-
kamai ugdomi mokiniai sismonint pi-
lietin pareig, kur jiems bt diegiama
meil tvynei.
Pilietinio aukljimo mokykla m-
si nelengvo udavinio imokyti jaunuo-
men beslygikai aukotis valstybei, jos
labui. Toks aukljimas turjo apimti vis Georgas Kerenteineris
247
luom jaunus mones, kad jie savo poelgiais ir darbais siekt isvajoto
politinio idealo (Kerenteineris mst apie nacionalistin aukljim, apie
tok jaun moni ugdym, kuris paverst juos klusniais darbininkais ir
kareiviais). Valstyb, anot jo, privalo rasti l, kad neturting eim vai-
kai, kaip ir turtingj, bt aukljami uoliais valstybs pilieiais, nes mo-
kyklos tvarka, mokymo procesas ir jaunimo organizacijos formuoja mo-
kini visuomenin nusiteikim ir ugdo atsakomyb, kuri jie turt jaus-
ti galvodami apie valstybs ateit.
Pltojant i Vokietijos pilietins mokyklos vizij, Kerentei-
neriui kilo darbo mokyklos idja, kuri buvo gyvendinama reformuo-
tose liaudies (pradinse) ir papildomose (skirtose suaugusiems mo-
nms) mokyklose. Darbo mokyklos tikslas buvo vesti mokin moks-
linio tyrimo, iekojimo ir darbo srit. Anot G. Kerenteinerio, darbo
mokykla remiasi iais pagrindiniais principais:
mokykloje dstomi humanitarini, socialini ir tikslij moksl
pagrindai;
isamiai nagrinjami vairs reikiniai, vykstantys mokykloje ir u
jos rib, todl stiprja ryys tarp mokyklos ir gyvenimo;
mokiniai analizuoja reikinius ir j prieastinius ryius, atlieka ben-
dras uduotis taip formuojasi savarankikas mstymas ir pasaulira,
ugdomas pilietinis nusiteikimas.
Darbo mokykla neturjo bti painiojama su amat ar profesin-
mis mokyklomis. Kerenteineris siek, kad mokiniai imokt vairiais
rankiais apdoroti mediagas. Todl prie kiekvienos mokyklos prakti-
kos darbams atlikti buvo rengiamos dirbtuvs, tam buvo skirtas ir
mokyklos sodas.
i mokykla skyrsi ne tik nuo profesins, bet ir nuo buvusios ben-
drojo lavinimo mokyklos, kuri buvo galima pavadinti knygine, arba pa-
syvija mokykla. Pasyviojoje mokykloje itin aktyvus buvo mokytojas,
kuris pasakojo, rodydavo teoremas, aikino ar pie, o mokiniai ramiai
klaussi, k mokytojas sako, ir stengsi siminti nauj mediag arba pa-
kartoti parodyt veiksm.
Darbo mokykloje mokymas organizuojamas kitaip. Klasei skiriamas
bendras darbas, kur mokiniai turi savarankikai atlikti. Kai reikia atlikti
uduot, visi dirba, papildydami vieni kitus. Tokia veikla padeda moki-
248
niams atrasti k nors nauja, nes nekartojama tai, k mokytojas jau pasako-
jo. Pedagogas padeda mokiniams suprasti painesnius dalykus. Bendroje
veikloje irykja mokini individualybs, nes kiekvienas mokinys savaip
atlieka uduot. Atsilikusieji neaplenkiami, nes vieno mokinio atsilikimas
ir kitiems trukdyt dirbti, todl mokiniai vieni kitiems padeda. Kiekvieno-
je darbo mokyklos pamokoje tobulja tiriamosios ir kuriamosios mokini
galios, todl baig mokykl jie jau gali savarankikai sprsti, kuri profesi-
j gyti ar kok susirasti darb. Darbo mokykloje jis imoksta taikyti moks-
linio tyrimo metodik, kuri ateity pads gyti vairi ini.
G. Kerenteineris pertvark ne tik liaudies, bet ir suaugusij mo-
kyklas, kur mokym glaudiai siejo su darbu, kr vadinamsias papil-
domsias mokyklas. jcs |u.c s|trtcncs sicn|tcstcs, .t!uitncs tr snu||tcstcs
prcncncs j.ctrt spcctc||t tr prc/t|t !cr|tntn|cns nuc !tr|cnct prtc ic|t-
ntnc sic||t t|t |trpcj. Dvejus trejus metus moni savininkai 810 val.
per savait turdavo ileisti savo darbininkus pamokas. Papildomosio-
se mokyklose teikiamos bendrojo lavinimo inios buvo labai skurdios,
jose mokyta skaityti, rayti, skaiiuoti ir gamtos moksl (pagal profesij).
Pavyzdiui, paaugliams, dirbantiems alaus pramonje, dstant gamtos
mokslus buvo apsiribojama rgimo bei raugo paruoimo klausimais.
Kerenteineris man, kad mokslas papildomosiose mokyklose jau-
niems darbininkams bus naudingas: ten sustiprs j pilietins nuosta-
tos, gytos profesins inios pads usitikrinti geresn gyvenim.
I esms Kerenteineris buvo dvilyps liaudies vietimo sistemos
alininkas. Savo darbo principo Kerenteineris netaik vidurinei mo-
kyklai. Pavyzdiui, realinse mokyklose, jo nuomone, galima dirbti labo-
ratorijose, o gimnazijose verta apsiriboti darbu su knyga.
Darbo mokyklos idja plaiai pasklido po Europ. Buvo kuriamos
mokykl dirbtuvs, formavosi skirtingos pairos. Pranczijoje mokyto-
jas Celestinas Fren (Freinet, gim 1896 m.) taip pat skatino vaik akty-
vum taikydamas iekomj tyrim, mok praktikai naudotis moko-
mosiomis prot lavinaniomis priemonmis. Jis mokykloje steig spaus-
tuv. Mokiniai patys ra, spausdino leidinius, platino juos kitose mo-
kyklose. Soviet Sjungoje Pavelas Blonskis (, 18841941) su-
kr politechnins darbo mokyklos teorij. Vidurin bendrojo lavinimo
mokykla virto politechnine darbo mokykla.
249
4.2.4. Veiksmo pedagogika
Veiksmo pedagogikos krjas Vilhelmas Augustas Lajus (Lay,
18621926) mokym ir aukljim grind veiksmais, tarp kuri ypa-
ting reikm teik iraikai, nes j tobulinant sudaromos prielaidos
mokinio tikrajam aktyvumui atsiskleisti ir skatinamas protinis lavji-
mas, dorovinio aukljimo procesas. Anot Lajaus, iorinis dirgiklis, pa-
veikus bet kur organizm nuo paprasiausi pirmuoni iki mo-
gaus, sukelia atsakomj judes, arba reakcij. Refleksinis aktas visa-
da vyksta pagal t pai schem: suvokimas perdirbimas iraika
(atvaizdavimas).
i mechanin schem Lajus taik aukljimui ir mokymui, kuris, jo
nuomone, susideda i poveikio mokiniams ir j reakcij. I pradi mo-
kiniai, stebdami aplink, patiria spdi, gauna suvokim, kuriuos per-
dirba smon. Smons suponuotos naujosios reakcijos ireikia tai, kas
buvo suvokta ir vairiais veiksmais perdirbta. Todl ir viso aukljimo pa-
grind turi sudaryti gimtos ir kilusios (gytosios) reakcijos. Suvokti ir
apdoroti spdiai turi bti papildomi iorine iraika. I ia kilo ir visos
jo teorijos pavadinimas veiksmo pedagogika.
Pedagoginio proceso metu iraikos priemons, Lajaus nuomone, yra
vairi ri vaizduojamoji veikla: pieimas, lipdyba, modeliavimas, brai-
yba, vaidyba, dainavimas, muzikavimas, okiai, odiu bei ratu atlie-
kami darbai ir t.t. Lajus man, kad visas dstymas turi bti grindiamas
i ri veikla, sumaniai organizuojama ir tobulinama.
Lajus pedagogik grind biologija, bet aukljimas yra socialinis rei-
kinys ir negali bti aikinamas vien tik biologiniais dsningumais. Dau-
giausia dmesio skirdamas iraikai, jis sumenkino protinio darbo reik-
m, veiksmo mokykl pavert iliustruojamja mokykla, kur mokiniai
nemaai laiko skiria pieimui, lipdybai, vaidybai. i pernelyg didel vaiz-
duojamoji veikla gerokai atitrauk vaikus nuo nuoseklaus mokymosi, dl
to susiaurjo j bendrasis isilavinimas.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais Lajus atvirai laiksi reakcini po-
zicij, savo darbuose pabrdavo didiul rass reikm aukljimui. Teig-
damas, kad pirmenyb priklausanti germanikajai rasei, jis lovino vo-
kikj nacionalizm.
250
4.2.5. Eksperimentin pedagogika
Amerikietis Edvardas Torndaikas (Torndike, 18741949), atliks i-
mokimo psichologinio proceso laboratorinius eksperimentus su gyvnais,
prijo ivad, kad juos galima pritaikyti mogaus elgesiui tirti, ir sukr
elgesio (|cnc.tcr) psichologij. Jo nuomone, mogaus elgesio psicholo-
gin struktr apibdina tokie dsningumai:
psichin reakcija iorinius poveikius;
ta pati situacija, veikianti t pat individ, sukelia tok pat atsak;
asociaciniai ryiai galvos smegenyse parengia skirting reakcij
situacijos poveikius.
Asociaciniai ryiai priklauso nuo mogaus instinkt, poreiki, nuo
ankstesns reakcij patirties arba nuo nuostat ir smons stereotip.
mons nra geri, todl, anot E. Torndaiko, reikia keisti j elges, slopi-
nant iracionaliuosius ir egoistinius pradus, stiprinant vertinguosius po-
elgius. Psicholog nuomone, pedagogams, norintiems pakeisti vaik el-
ges, taip pat reikia sudaryti tokias situacijas, kad jos sukelt laukiamus
psichologinius atsakus ir veiksmus. Taip elgesio psichologijos dsnius
pritaikius ugdymui buvo kuriama bihevioristin pedagogika, kurios
svarbiausias principas ugdymas yra vidin individo pertvarka, besi-
remianti poreiki tenkinimu.
Vokietis Ernstas Moimanas (Meumann, 19621915) ileido Ekspe-
rimentins pedagogikos vado paskaitas, kur apra vaik psichini pro-
ces bei savybi laboratorinius tyrimus ir nurod, kaip lavinti vaik psi-
chines galias. Rusijoje eksperimentins pedagogikos pradininkas buvo
Aleksandras Neiajevas (, 18701948), Lietuvoje Neiajevo stu-
dentas Jonas Vabalas-Gudaitis.
Amerikietis psichologas Granvilis Holas (Hall), kur laik studija-
vs vadovaujamas eksperimentins psichologijos pradininko Vilhelmo
Vundto (Wundt, 18321920), pareng pedologijos pagrindus. XIX a. pa-
baigoje Jungtinse Amerikos Valstijose atsirado pedologija, greitai pa-
plitusi Vakar Europos alyse. Pedologai tvirtino, kad vaik likimas
priklauss nuo lemtingo paveldimumo ir socialins aplinkos, kuri
jie irjo kaip kak nekintama.
Vaik protiniams gabumams tirti pedologai pradjo naudoti klausi-
251
m sraus ir udavinius, sudarytus taip,
kad dl savo sudtingumo danai klaidin-
davo vaik. Pedolog testai laikyti univer-
saliais, nes buvo sudaryti abstrakiam vai-
kui. Pedologai vaik atskyr nuo visuome-
nini slyg, aukljim traktavo kaip bio-
login, o ne kaip socialin reikin. Po kurio
laiko, pedologijai susilaukus rimtos kritikos,
eksperimentai su vaikais buvo nutraukti.
Biheviorizmas paveik nauj mokymo
krypt programuot mokym, o is mo-
dulin mokym. Modulinis mokymas tai
tokia mokymo kryptis, kai mokinys sava-
rankikai mokosi pagal jam pateikt indi-
vidualaus mokymo program, suskirstyt
ibaigtais mokymosi vienetais (moduliais).
i kryptis atsirado XX a. 78 deimtmetyje Jungtinse Amerikos Valstijo-
se. Jos pradininkais laikomi J. D. Ruselas, S. N. Postletvaitas.
iuo metu Lietuvoje programuotas mokymas itin plaiai taikomas
bendrojo lavinimo ir auktosiose mokyklose tikrinant inias, mokjimus
ir gdius. Modulinio mokymo tyrimus atliko ir mokymo metodik pa-
reng Kauno technologijos universiteto profesor Palmira Juceviien ir
jos mokiniai.
4.2.6. Asmenybs pedagogika
Jos kilm galima isiaikinti remiantis vairiais altiniais. Viljamas
ternas (Stern, 18711938), tyrs intelekt, sukrs intelektualumo
koeficiento termin, dav impuls pedagogikoje asmenyb apibdinti kaip
mogaus esm, lemiani jo veikl ir santykius su aplinka. Ernestas Lin-
d (Linde, 18641943), knygos Asmenybs pedagogika (1896) autorius,
teig, kad siela yra psichikos pagrindas, teikiantis jg asmenybs gyve-
nimui, o jo esm jausmai. Taigi svarbiausia veikti mogaus jausmus, o
ne prot. Vct|it jcusnus rct|tc g.cntnc .cri|cnts. 1c!c| it|rcsts csncn|cs
icpsnc sc|itnts !.cstnt .cri|t tsg.cntncs.
Granvilis Holas
252
Kitas vokiei pedagogas Hugas Gaudigas (Gaudig, 18601923) ma-
n, kad asmenyb nra kakas gimta, duota i alies: pats individas,
dirbdamas ir bdamas atkaklus, gali iugdyti visuomens gyvenimui
veiksming a savo asmenyb. Jo knygoje Mokykla asmenybs taps-
mo tarnyboje (1917) nagrinjami asmenybs ugdymo bdai.
Kartais ir naujosios mokyklos individualioji pedagogika (M. Mon-
tesori, H. Parkherst ir kt.) vadinama asmenybs pedagogika.
Iskirtin reikm asmenybs pedagogikos raidai turjo ir turi cgzts-
icnctnc /t|csc/tjc, tirianti asmenybs esm, jos buvim iame pasaulyje, san-
tykius su btimi ir nebtimi. ios filosofijos pradininkai yra dan teolo-
gas ir filosofas S. Kierkegoras (Kierkegaard, XIX a. I pus), XX a. raytojai
K. Jaspersas (Jaspers), . P. Sartras (Sartre), G. Marselis (Marselli), A. Ka-
miu (Comte).
Egzistencins pedagogikos atstovai D. Nelis (Nell, JAV) ir O. F.
Bolnovas (Bollnow, Vokietija) teig, kad ugdymo tikslas padti pain-
ti ir ugdyti save kaip laisv asmenyb.
Anot egzistencins pedagogikos atstov, asmenybei ugdyti tinka tik
humanitariniai dalykai, nes jie padeda suprasti kit mog ir save. Gam-
tos mokslai es nelabai reikmingi, todl daugiau dmesio dert skirti
aukljimui, o ne mokymui.
Nors ios pairos yra kritikuojamos, vis dlto egzistencins peda-
gogikos atstovai gina humanistin poir mog ir jo ugdym.
4.2.7. Humanistin pedagogika
ios krypties pedagogika remiasi iuolaikins humanistins psi-
chologijos nuostatomis. Jos pradininkai ir krjai JAV psichologai
Abrahamas Haroldas Maslou (Maslow, 19081970), Karlas Rodersas
(Rodgers, 19021987), D. Siuperis (Super) ir kt. Pedagogai humanistai,
kaip ir humanistins psichologijos atstovai, pabria mogaus prigim-
tin saviraikos siek ireikti save, vertis ateit. Pedagogo, kuris kar-
tu turi bti ir konsultantas, udavinys padti su vidiniais sunku-
mais (intelektiniais, emociniais, vairiais prietaravimais) susidru-
siems jauniems ar subrendusiems monms. Ugdytojas yra nusiteiks
susitikti su ugdytiniu kaip su realybe, sivaizduoti ugdytinio padt ir
253
save jo vietoje, jausti jo igyvenimus, nuoirdiai ir atvirai su juo ben-
drauti. Ugdym grindiant tokiomis nuostatomis siekiama padti ug-
dytiniams suvokti savo poreikius ir taip skatinti j asmenybs tapsm
ir raid.
Humanistin ugdymo teorija remiasi A. Maslou pasilyta mogaus
poreiki hierarchija, kurios virnje saviraikos siekis.
ios pedagogins krypties atstovai kritikuoja tradicin pedagogik,
nes, j nuomone, tradicinje mokykloje ugdytojai pernelyg rpinasi ug-
dytiniais, neskatina j atsakomybs, slopina jaunuomens aktyvum, ma-
nydami, kad tik ugdytojai visk ino. Konservatyvus ugdymo turinys
yra pedagoginio autoritarizmo prieastis. Be to, ugdytoj ir ugdytin ka-
muoja baim suklysti.
Humanistins pedagogikos atstovai silo pedagoginje veikloje pa-
naudoti iuos sveikos principus:
bendraujant su ugdytiniais, juos nuolat teigiamai vertinti ir skatin-
ti intelekto, valios, emocij pltr;
padti ugdytiniams suvokti save ir savo problemas;
padti jaunuomenei taip planuoti veikl, kad ji pajust atsakomyb;
optimizuoti ugdymo proces, grindiam ugdytini poreikiais.
Pcrincrsic, !cnc|rcits|cs sit|tus, ic|crcnctjc, stc|ts pc!cit .tcncs |ticn,
p|cctct ict|cnc nc|||cs sc.t.c|!c, scctc|tncs cisc|cn|cs prtnctpcs ict nu-
ncntsitncs nc|||cs .ct|| cpt|u!tncnis c|cncnict.
Viena svarbiausij humanistins pedagogikos idj ci.trcs nc-
|||cs scnprcic. Mokykla turi bti atvira visuomenei (tvams, bendruo-
menei), vairiems ugdytini susivienijimams (sudaryti slygas j dialo-
gui), skirtingoms ideologijoms ir sitikinimams. Atvira parenkant peda-
gogus, aptariant mokymo turin, organizuojant ugdytini laisvalaik.
Danai ji atlieka sporto klubo funkcijas, kartais teikia vaik prieiros
paslaugas.
K. Roderso vardu pavadinta tarptautin organizacija vairiose vals-
tybse rengia seminarus, kuriuose nagrinjami jo metodikos taikymo
konkreiais atvejais klausimai. Humanistine pedagogika susidomta
daugelyje pasaulio ali. iandien tai perspektyvi ugdymo kryptis
Lietuvoje.
254
4.2.8. Psichoanalitin pedagogika
Psichoanalitin pedagogika remiasi Zigmundo Froido (Freud, 1856
1939) psichoanalizs metodu, taikomu gydant psichikos ligonius, todl ji
dar vadinama froidistine pedagogika. ymiausi ios pedagogikos atsto-
vai D. Donsonas (Johnson, JAV), E. Moris (Morris, Didioji Britanija),
H. Beas (Berge, Pranczija).
Svarbiausias psichoanalitins pedagogikos bruoas sitiki-
nimas, kad pagrindinis ugdytinio vystymosi veiksnys yra pasmo-
n, kurios gelmse gldi biologiniai potraukiai: lytiniai, sukelian-
tys aktyvum, krybingum, ir griovimo (vadinamieji mirties po-
traukiai).
Natrals potraukiai (instinktai) pradedami slopinti jau eimoje.
Dl to kyla vairi konflikt, vaik elgesys tampa agresyvus, formuo-
jantis menkavertikumo pojt. Tai gali bti ir neurozi, isterijos bei
kit psichikos sutrikim prieastis. T potrauki nemanoma pakeisti:
ugdant jie tiktai kompensuojami, nukreipiant kitok aktyvum moks-
l, technin ar kitoki kryb, visuomenin veikl. is nukreipimo pro-
cesas vadinamas sublimacija. Mokymas ir aukljimas yra sublimacijos
procesas.
Pc!cgcgut |c|tcnc uz!ucits itrit pcsncn, pcircu|t cprcts|cs tr pc!cit
ug!itntut pcr sc.tcu|| c!cpiucits g.cntnc. ia svarbiausia savianaliz
(savistaba ir savityra), kurios dera mokyti, kad aukltinis galt atskleis-
ti savo igyvenimus, save suprasti ir valdyti.
4.3. XX a. religins krypties pedagogika
Religins pedagogikos turinys glaudiai susijs su atskir religij fi-
losofija, todl tiek daug yra jos krypi. ia bus kalbama apie krikio-
ni, ypa katalik, religins pedagogikos atstovus.
Frydrichas Vilhelmas Fersteris (Frster, 18691966), vokietis, keli
universitet profesorius, para daug knyg, tarp j veikalus Jaunimo
aukljimas (1904), Mokykla ir charakteris (1907), Seksualin etika ir
seksualin pedagogika (1907), Aukljimas ir saviaukla (1917), Politi-
n etika ir politin pedagogika (1918), Krikionyb ir pedagogika
255
(1920). F. V. Fersteris dorovinio aukljimo srityje tapo ymiausiu ir po-
puliariausiu pedagogu ne tik tarp krikioni, bet ir tarp kit nuo krik-
ionybs nutolusi ugdytoj. Kai kurios jo knygos iverstos daugel pa-
saulio kalb, taip pat ir lietuvi.
Kaip minta, I. V. Icrsicrtut |c|tcustct rupcjust prc||cnc !crc.tnts
cu||cjtncs. Jis btinas, nes akivaizdus materialins kultros paangos ir
mogaus dvasinio pasaulio vystymosi neatitikimas, i ia kylantis indi-
vido ir visuomens moralinis nuosmukis. Tiktai krikionyb gali pa-
dti veikti individ dvasin silpnum, nes ji yra tauriausias auklji-
mo altinis ir metodas. Nereliginis aukljimo metodas nesiremia uni-
versaliomis aminosiomis vertybmis. 1t| rc|tgtnguncs rc it|rcsts znc-
gcus !.cstngunc pcgrtn!cs, c !.cstnguncs ict|tc jcg ug!it cu|sctcust
!crc., gc|cnct prtcstnits tnsitn|icns, |cprtzcns, tr i.tri .c|t, /crnucit
gcr cncrc|icrj. Dvasingumas kvepia mog kurti tok jam reikaling
kilnesn gyvenim, i jo kyla gebjimas aukotis bendram labui, o tam
pakanka tikros meils, kurios moko krikionyb. Be to, Fersteris pata-
ria nc|its it||cs, ncs jt cu||cjtnc pcgrtn!cs. Neemiki (dievikieji)
idealai btinai reikalingi mogaus nuolankumui ir kitoms dorybms
ugdyti.
F. V. Fersteris pasisako prie laisvj aukljim, perdt optimiz-
m, avjimsi mogaus gerja prigimtimi (prie Ruso, Kanto ir pan.
idjas). Kiekvienas mogus yra paveldjs tam tikrus savo tv ir se-
noli genus, kuri jis negali pakeisti. Dl to Fersteris pataria nenusi-
minti ir nenuleisti rank: nors aukljimas danai nepajgia ugoti
blogj gymi, bet jis geba ilaisvinti doruosius, kurie gali nustelbti
nepageidaujamus pradus. Daug dmesio jis skiria mokyklos vidaus
drausmei, kurios esm klusnumas. I vairi aukljimo priemoni
srao jis imet rungtynes, nes jos skatina egoizm, o ne visuomeni-
kum. F. V. Fersteris grietai kritikavo amerikietikj pedagogin in-
dividualizm, vokikj racionalizm (dl to hitlerininkai degino jo
knygas).
Pc!cgcgcs iurt |uit it|rc zncnts|unc pc.z!s, pcis .c!c.cuits unt.cr-
sc|tcts t!cc|cts, pcztnit it|rj zncgcus prtgtnij inoti jo silpnybes ir galias,
fizines ir dvasines galimybes, derinti individo laisv ir drausm, kad ioji
peraugt savidrausm, t.y. laisvj drausm.
256
akas Maritenas (Maritain, 18821973), pranczas, profesoriaudamas
Paryiuje, gijo ymiausio filosofo neotomisto vard. Jis daug prisidjo ku-
riant katalikikosios pedagogikos pamatus. ios filosofijos pagrindas in-
tegralusis humanizmas, apimantis asmenybs ir bendrj monijos kult-
r, grindiam mogaus teismis, jo dvasiniais poreikiais ir visuomeni-
niais siekiais. Svarbiausias ugdymo tikslas vadovauti mogaus raidai,
kad jis sugebt pats save ugdyti protiniu ir doroviniu poiriais, vado-
vaudamasis drausme ir bendruomens tradicijomis.
Savo knygoje Ugdymas keli sankryoje (1947) . Maritenas tei-
giamai vertina XX a. pedagogikos poir vaiko aktyvum, traktuojam
kaip svarbiausi vystymosi veiksn, bet atmeta naujosios mokyklos id-
jas, per maai vertinanias paties mokytojo dorovin autoritet ir tiesio-
ginio vadovavimo vaikui vaidmen. Kritikuodamas iuolaikins pedago-
gikos vairov, jis nurodo septynias klaidas, kurios yra:
pernelyg didelis avjimasis testavimu, umirtant ugdymo tiks-
l, kuriam i priemon turi tarnauti;
apgaulingos idjos, ikeliamos siekiant tiksl, pavyzdiui, ekspe-
rimentais tiriamas vaiko elgesys, bet nesigilinama jo asmenybs esm;
intelektualizmas, ugdant pervertinantis mokslo, technikos
vaidmen;
voliuntarizmas, silpninantis intelekt, veriantis paklusti kito
valiai;
didiausia klaida nuostata, kad visk galima imokti;
sociologizmas, nevertinantis individo vidinio gyvenimo reikms;
vykdant uduotis pasitaikantis iorini veiksni pervertinimas.
Asmenybs aukljimas pagrindinis udavinys. S.cr|u ug!it pcn-
|ts zncgcus prtgtnitcs pc|tn|tus. gcrunc tr ictstngunc nct|, |uitcs nct|, !cr-
|c prcsncs suprcitn, pcgcr| gcrct ci|t|icn !cr|ut.
Matydamas dabarties moni dvasin nuosmuk, jis kaltina kapita-
lizm ir komunizm, faizm ir nacizm, individualizm ir kolektyviz-
m, mano, |c! .tcntnic|ts |urcpcs !.cstnts gc||cicjcs gc|t |uit it|cjtncs. 1c!c|
s.cr|u it|cit Dtc. tr jg.cn!tnit Kcic|t| |cznctcs ntstj.
XX a. pirmoje pusje lietuvi religins pedagogikos mintis rmsi
krikionikosios, ypa neotomizmo, filosofijos tradicija F. V. Fersterio,
. Mariteno darbais. Religinis aukljimas buvo siejamas ir su tautiniu,
257
visuomeniniu aukljimu, asmenybs ugdymu. Tais klausimais ra Ado-
mas Jaktas-Dambrauskas, Mykolas Krupaviius, Pranas Dovydaitis,
ypa Kazimieras Paltarokas, Senojo ir Naujojo Testament vertjas, ka-
tekizmo ir pedagogini knygeli (Visuomeninis kunigo veikimas, 1921;
Tikybinis vaik aukljimas, 1926; Seksualinis jaunuomens vietimas,
1926) autorius.
Religins pedagogikos, kaip savarankiko mokslo, pltotei reik-
mingiausi yra Stasio alkauskio darbai. Jo pilnutinio ugdymo teori-
ja nra vien religinio aukljimo mokslas. Ji apima visus religingo mo-
gaus ugdymo aspektus: fizin ir protin lavinim, dorovin ir estetin auk-
ljim, susiet su religiniu aukljimu.
1991 m. atkrus nepriklausomyb, Lietuvos |cn!rcjc |c.tntnc nc||-
|csc j.csics rc|tgtjcs nc|ncs. Mokiniai, norintys susipainti su religijos
tiesomis, gali savarankikai rinktis dalyk ar alternatyviai susipainti
su bendraisiais dorovs pagrindais. Kaune, Kretingoje, Teliuose, Vilniu-
je ir kituose miestuose buvo kurtos katalikikos pradins mokyklos ir
gimnazijos.
Literatra
1. *Bitinas B. Ugdymo filosofija (2000). Vilnius: Enciklopedija, 246 p.
2. Edukologinis Vydno palikimas (1994). Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla, 129 p.
3. *Forsteris F. W. (1928). Aukljimas ir aukljimasis. Kaunas: inija,
234 p.
4. Ferriere A. Aktingoji mokykla // Tautos mokykla, Nr. 3, 1936.
5. *Gutek G. (1988. ). Philosophical and Ideologikal Perspektives on Edu-
cation. New Jersey, p. 323.
leidyklos spaustuv, 226 p.
7. *Jovaia L. (2001). Perenin ir modernioji pedagogika // Ugdymo moks-
las ir praktika. Vilnius: Agora, p. 41527.
8. Lauikas J. Rinktiniai ratai. T.1 (1993), 479 p.; T. 2 (1997), 618 p.; T. 3
(1997), 662 p. Kaunas: viesa.
258
9. *Montesori M. (1992). Mokslins pedagogijos metodas. Kaunas: viesa,
247 p.
10. Suchomlinskis V. (1989). ird atiduodu vaikams. Kaunas: viesa,
280 p.
11. alkauskis S. Rinktiniai ratai. Pedagogins studijos. T. I (1992), 439 p.;
T. II (1992), 447 p. Vilnius: Leidybos centras.
12. *Valatkien S. (1994). Usienio Naujoji mokykla, jos idj atspindys
Lietuvoje 19201940 m. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
13. Valatkien S. D. Duji probleminio mokymo metodologijos kritin ana-
liz // Mokymo ir aukljimo klausimai. T. X, 1977.
259
MOKYKLOS I R UGDYMO I DJ KAI TA LI ETUVOJ E
260
261
1. UGDYMAS IKIKRIKIONIKOJE LIETUVOJE
| c. pc Kr. scntcustucsc rcsitntucsc sc|itntucsc cpitn|cnc ztnt cptc |tciu-
.tus. Rcncs tsicrt|cs 1cctics sc.c .ct|c|c ,Gcrncntjc (98 n.) rcsc cptc stcurc-
jc, prtc S.c| (8c|itjcs) jurcs, g.cncnctus ctsctus, !czntcustct |cst.crctcnctus
zcn!tr|sic, |titntn|sic, nc!ztc||c tr gtnicrc rtn|tnu. jtc gcr|tnc !tc. ncit-
n tr ncstcjcst gtnicrtncs scrn s|u|piurc|cs, nc.c scugcnctcs nuc prtcs. 1cct-
ics nurc!c, |c! |tciu.t g.cntnc |u!cs rc ic|s |ctp tr gcrncn, ncrs j |c|-
|cs tr s|tritngcs.
Grct| nc|s|tntn|cs K|cu!tjus Pic|cncjcs (Pic|cncus, 90168) sc.c .ct-
|c|c ,Gccgrc/tjc ntncjc Vs|cs up tr sc|tc jcs g.cncnctcs gc|tn! tr su!u.t
gcnits. jts pcict|c zcnc|cpj, |urtcnc |cricgrc/cs A. Gusictits jrc!c, |c! Pic|c-
ncjcs ntncjc |tciu.t prcic.tus.
Nuc V| c. |tciu.t gcnis prc!cjc prc|tcuit su Rcncs tnpcrtjc icn gc|cnc
gtnicr, .cs|, |ct|tus, c pcrst.cz!c.c gtn|| tr st!c|rc. 8c|ict prc|tc.c tr su
s|cn!tnc.cts. pcr!uc!c.c jtcns nc!, |ct|tus tr gtnicr, c ptr|!c.c pcpucsc|us,
|c|c.tjus, |c.cs |tr.tus tr tcits.
|X c. cng| |c|tcuicjcs Vu|/sicncs rcsc, |c! Atsitjc |c|ct !t!c|ts |rcsics, |ur
rc !cug pt|t, jcs g.cnicjct !cznct |crtcujc icrpusc.jc cr su |ctnncts. 1tc
zgtct |u.c gcrct crgcntzucit tr ||cjc cptc ic ncic |tciu.t pcitng cncrgtj.
Ptrn |cri Itciu.cs .cr!cs pcntncics 1009 n. K.c!|tn|urgc cnc|ucsc,
|ur cprcscnc ntstcntcrt zuits Prustjcjc.
Itciu.c t|t X|V c. nuc |rt|sctcnts|cstcs |urcpcs |u.c cisti.crust pcgcnts-
|cstcs |u|iurcs ,stcnc. Pcr!cn |rtits|t |u|iurcs tsicrt|ct (p.z., A|. 8rtu|ncrts),
ncrcs!cnt .c|crtcits|c ||tzgcstc, j |ct|c cist|t|ustc. 1cctcu tsicrtjc ||cjc, |c!
pcgcnts|cjt Itciu.cs |u|iurc |u.c gcnc cu|sic |gtc.
262
1.1. Liaudies pedagogika empirin pedagogin ir
etnin liaudies patirtis
1.1.1. Liaudies pedagogika tradicins ugdymo
patirties apibendrinimas
Senovs lietuvi gyvenimo patirt liudija tautosaka, paproiai, ai-
dimai, susiformavs poiris jaunosios kartos ugdym.
Lietuvi ugdymo tradicija, arba liaudies pedagogika ne moks-
las. Tai imtmeiais kauptas patyrimas, be moralizavimo ir sausos di-
daktikos. Vrc.c nucsicic, |c! zncgcus .cric prt||cusc nc itc| nuc iuri tr
gc||cs, |tc| nuc ictstngunc tr !crcs. Tai senosios lietuvi, taip pat vis
balt ir indoeuropiei, gyvenimo sampratos esm. Iki i dien isau-
gotas senasis lietuvi kultros ir tikjimo paveldas yra neisemiamas tau-
tos darnos ir gyvasties altinis. Lietuviai nebuvo veikti per daugel imt-
mei tik dl to, kad Lietuva jiems buvo ventoji em, o monikumas
svarbiausioji doryb.
Ms senoji kultra, kalba ir paproiai igyveno sunkiausius laikus
ir iliko tik eimos dka. Vienas svarbiausi eimos priesak pcgcr|c
.rcsntcstcns. Kunigaiktis Gediminas grietai laiksi paproio vyresn
mog gerbti kaip savo tv, vienmeius kaip brolius, jaunesniuosius
kaip snus. iandien, tirdami savo protvi paproius ir pasauljaut,
gerbiame ir saugome balt pirmaprad pasaul ir t kultr, kuri dauge-
lio tyrj laikoma senosios Europos taut mitologini vaizdini, religi-
jos, apeig, kulto ir ugdymo tradicij pamatu. Juoda duona, lino drob,
gimtins medis, akmuo ir visa, kas mus sieja su praeities kartomis, turt
bti suvokiama kaip ventenyb.
Nc it| ts sctncs scnc.cs |tciu.tct scncst !.cstncs sitpr|cs, |ci tr ts
|c|cn!crtnt |ct irc!tctnt cgrcrtnt pcprcct, cpctg. Tai ms tautos
kultros deimantai, kuriais avisi daugelis pasaulio mokslinink, ku-
riuos yra sukrusi lietuvi liaudis, kad dabartins ir bsimosios kar-
tos galt diaugtis ir aminai semtis jg i praeities. Taigi |ur|tn
tr pc!cgcgtn pcitrij tsscugcjc |tcu!tcs cintnits. 1cjt pcitrits pcr!uc!cnc
pcr icuicsc|.
263
Daug verting pedagogini patarim esama patarlse: Lenk med,
kol jaunas, Su kuo sutapsi, toks pats tapsi, Juokiasi puodas, kad kati-
las juodas, prieodiuose: Nesjs nepjausi, Netepsi nevaiuosi,
Ilgas plaukas trumpas protas ir t.t.
Pasakoje Egl ali karalien auktinama itikimyb eimai, Si-
gutje blogis yra stiprus, bet galop pralaimi, pasakoje Bebeniukas ir
laum u gerum atsilyginama geru. ia visada laimi teisyb ir nuoir-
dumas, vertybs, kurios ilaik ami egzamin.
Svarbus vaidmuo senovje ugdant ir skleidiant dvasin kult-
r tekdavo vaidiloms, kurie keliaudavo per krat skambindami kan-
klmis, giedodami giesmes. Jie tiek suaugusiesiems, tiek jaunimui
bylojo apie kilnius idealus apie meil savo kratui, pasiaukojim
dl jo laisvs.
1.1.2. Pagonybs elementai lietuvi paproiuose ir
ugdymo kultroje
Pirmiesiems balt emes atvykusiems misionieriams kl nuosta-
b Prsijoje, Lietuvoje ir Latvijoje paskutinse pagonybs tvirtovse Eu-
ropoje paplit tikjimai ir paproiai. Ypa stebtasi ventj mik, van-
den, gyvai, daugybs diev ir deivi garbinimu. Kryiuoi ordinas
stengsi sukrikioninti (kardu ir kitais prievartos bdais) balt tautas,
todl senasis tikjimas nyko labai pamau.
Krikioni banyia eng Lietuv 1387 m., kai Jogaila ved
karalait Jadvyg ir tapo Lenkijos karaliumi. Krikioni tikjimas pir-
miausia plito rmuose, o valstieiai vis dar laiksi pagonik papro-
i beveik iki XVII a., todl kai kurios balt dvasins tradicijos iliko
iki i dien.
Taigi krikionikosios kultros sluoksnis palyginti nesenas, todl
jis lengvai atskiriamas. Ir visai nenuostabu, kad ms paproiuose, liau-
dies mene, tautosakoje ir jaunuomens ugdymo turinyje esama pagoni-
kosios kultros element. Kai kurie balt pasauljautos elementai ilik
net i indoeuropiei prokalbs laik.
Toliau ugdymo ypatybes ikikrikionikoje Lietuvoje nagrinsime rem-
damiesi Kstuio Pukelio etnins kultros tyrimais (Pukelis K., 1995, 1998).
264
1.1.3. Balt mitologija ir tautin mentalitet
atitinkantis ugdymas
Prancz mitologas S. Diumezilis (Dumesil), padjs indoeuropiei
mitologijos pamatus, atkr ir jos visuomens santvark. Jo nuomone, indo-
europietikj visuomen sudar trys klass: 1) valdanij ir dvasinink,
2) kari, 3) piemen ir emdirbi. Pagal jas atitinkamai Diumezilis skirst ir
dievus: 1) suverens dievai, 2) karius globojantys ir 3) antraeiliai dievai. Pa-
rink pavyzdi i lietuvi ir ind mitologijos, matysime, jog pirmajai (su-
vereni diev) klasei priklauso lietuvi Dievas ir Velnias (ind Mitra ir
Varuma), antrajai Perknas ir Indra. Treij klas sudaro Aurin, Sauly-
t. Svarbiausi vyrikieji indoeuropiei dievai vaizduojami ginkluoti ir su
irgais. Deivs Laima, Ragana, Giltin, Laum ir kitos beveik iki XX a.
ilaik panaius bruous, koki prie 2500 met turjo graik indoeuropie-
tikosios deivs Atn, Hera ir Artemid. Jos susijusios su gimimu ir mirti-
mi, todl suprantamesns ir reikalingesns negu ginkluoti dievai. Dievai
(vyrai) vyrauja karingose gyvuli augintoj bendruomense, ilaikiusio-
se emdirbiui ir piemeniui kariui bdingos psichologijos bruous.
8c|i, pcc |tciu.t, |c||cs tr ntic|cgtjcs crcncts|uncs (sugc|cjtncs ts-
scugcit scntcustus j c|cncnius) cts|tncncs iuc, |c! 4000 nci nts|tngucsc
p|ciucsc .rc.c ic pcit |u|iurc. S.citncs jic|cs jcs |c.ct| ncpc|tcic.
Lietuvos filosofai, etnologai, mitologai, religijotyrininkai ir tautosa-
kininkai yra nemaai nuveik, bandydami restauruoti lietuvi pasau-
ljaut ir pasaulir. Remdamiesi j darbais galime atkurti tautin
lietuvi individualyb atitinkanios ugdymo teorijos kontrus. Palan-
kiausias iuo poiriu tyrimo objektas senasis balt tikjimas.
1.2. Senojo balt tikjimo esminiai bruoai
1.2.1. Balt religija ir kalba kultros ir ugdymo pagrindas
Romuva, arba senasis lietuvi tikjimas, tai balt ikikrikioniko-
sios kultros laikotarpis. 8c|i zncgcus |uitcs, .tsc jc pcscu|tc circnc |u.c
rcnus tr s|cptntngcs cugc|c g.cntncs. mogus, kaip ir augalas, gimsta,
265
auga, ydi, subrandina vaisius ir mirta. Senovs lietuvis, gyvendamas
apsuptas gamtos, lygindamas medio evoliucij su mogaus gyvenimu,
pastebjo daug panaum ir juos apibendrino Rdos rato filosofijoje,
pagrstoje virsmo taisykle (dogma), kurios esm yra idja, kad visas
gyvenimas yra virsm seka. Mokjimas tinkamai juos veikti svar-
biausia laimingo gyvenimo slyga.
i filosofija, kuria grindiamas senasis balt tikjimas, rodo, kad mes,
lietuviai, turjome savo religij ir kultr, vidinmis ssajomis susijusi
su krikionybe.
Tarp senojo balt tikjimo, kaip krikionybs auros, ir paios krik-
ionybs yra panaum. Kaip inoma, senasis balt tikjimas garbino al-
t, j laik ventu. Evangelijoje pagal Jon taip pat randame tokius odius:
Kaip Moz dykumoje ikl alt, taip turi bti ikeltas ir mogaus snus,
kad kiekvienas, kuris j tiki, turt aminj gyvenim (Jn 3, p. 1415).
Neteiss mokslininkai, kurie suabsoliutina krikionikosios kult-
ros reikm lietuvi tautos raidai. Puikiai inome, kad niekas i nieko
tuioje vietoje neatsiranda. Ypa kai kalbama apie kultr. jctgu |u.c
scncjt |c|i rc|tgtjc, nciurc|u, |c! |u.c tr ics rc|tgtjcs ncicrtc|t circnc |u|iu-
rc, ug!nc irc!tctjcs, ncs |c pcsicrj ncgc|tnc jc|tc |u|iurc. Tai, kad trks-
ta raytini istorijos altini apie ugdym ir vietim ikikrikionikoje
Lietuvoje, visikai nerodo, kad to nebuvo. Tautosakos tyrjas A. Kurti-
naitis, tyrs vairi mokslinink nuomon, kodl lietuvi tauta neturjo
epo, teigia: Vieni tvirtina, kad tai atsitiko dl to, kad ji neturjo rato
savo kalba, kiti, kad senasis tikjimas draud rayti. Reikia manyti, kad i
tikrj senasis tikjimas draud rayti ne tik lietuvikus odius (kaip ir
keiktis lietuvikais odiais iki ios dienos), bet ir apie tautos gyvenim
(1993, p. 9). i senoji balt tikjimo nuostata dl rato tik paaikina, kodl
neiliko raytini altini apie iki Lietuvos krikto egzistavusi ugdymo
kultr. Utat odinje lietuvi tautos kryboje nepaprastai daug fakt,
liudijani turting lietuvi tautos patyrim ir nuostabi valg jauno-
sios kartos ugdymo klausimais. odin lietuvi tautos kryba yra ufik-
suota daugelio istorik ir tautosakinink darbuose, pradedant Tacitu (Ta-
citus), Vulfstanu (Wulfstan, IX a.), A. Bremenieiu (Bremener, XI a.), O.
Scholastiku (Scholastik, XIII a.), P. Duisburgieiu (Dsburger), J. Dlugou
(Dlugosc), M. Strijkovskiu (Strijkovskij), S. M. Pretorijumi (Pretorij) ir bai-
266
giant L. Rza, Grunau (Grounau), J. Lasickiu (Lasickij), M. Mavydu, S.
Daukantu, M. Valaniumi, Vydnu, J. Basanaviiumi, V. Mickeviiumi-
Krve, P. Dunduliene, N. Vliumi, A. Greimu ir kt. Visa lietuvi tautosa-
ka dainos, pasakos, sakms, mitai, epas, vents kupina gyvenimo
iminties, patarim, nurodym bei uuomin, padedani jaunajai kar-
tai geriau pasirengti prasmingam gyvenimui.
iuose tautosakos kriniuose mes visada sutinkame mokytoj, ap-
taisyt seneliu, jovaro mog (jovaras medis, mgstantis drgm ir
daniausiai augantis alia upeli. Du palink vir upelio mediai arba
pals medis yra jovaro tiltas. O tok tilt ne kiekvienas sugeba pereiti.
iais mediais kaip tiltu bdavo galima pereiti kit krant, taiau toks
persiklimas nepatyrusiam mogui bdavo pavojingas). jc.crc zncgcus
pcs|trits pc|cng.tnit ncpcirustcns |c|tcuntn|cns pcrst|c|tnc j |ti |rcni
uz!ucij. Apstrcng it|itntn|c cr|c |untgc (Rcncs pcptcztus itiu|ucics Pcnit/cx
Mcxtnus Dt!ztucju it|i siciicju), ptrs|tc (ncrcc|gcs) cr |tic pcrscnczc !rc-
|uztcts, jtc pc!c!c.c zncncns tsg.cnit |rtitntus j g.cntnc |uztus.
Kol gyva kalba, tol gyva ir tauta. Norint geriau painti mog, reikia
j prakalbinti. Lygiai taip pat reikia elgtis ir su tauta. odis, kaip kultros
gryb, yra dvejopas elementas. Jis turi savo realj pagrind, kuris yra
itariamas, girdimas, kuris yra matomas, uraomas, ir dvasin, neregim,
jutimin turin. Todl odiai, tiksliau, j dvasin, mstomoji pus, ne tik
gin ir nesusikalbjimo prieastis ji kartu yra ir neisemiamos iminties
gelm. odiai yra tarytum kelio enklai, kuriuose ukoduota kiekvie-
nos tautos imintis. Kas j nepasta, bna skaudiai baudiamas.
Viena pagrindini mokytojo funkcij aikinti jaunajai kartai i
enkl prasm, j mstomj turin. is turinys, kelio enkl dvasia,
gldi tautosakoje pasakose, mituose, dainose, ventse, tradicijose ir
paproiuose. Painti savo tautos dvasi ir jos dvasia ugdyti jaunim
vienas reikmingiausi Lietuvos mokytoj, dstytoj, karinink (kaip
pedagog) udavini.
Tautos dvasios (atsiskleidianios tautosakoje), jos neregim enkl
turinio tyrimai iki iol buvo atliekami per daug pasikliaujant kit taut
istorik darbais, per maai pasitelkiant jos dvasi kalb, tarytum ji jau
bt mirusi. A. Kurtinaitis iuo klausimu yra tokios nuomons: Mirs
mogus nekalba, ir, norint k nors suinoti, reikia nustatyti jo asmenyb.
267
Gyv mog mes kalbiname, ir jis visk papasakoja nuo savo kdikys-
ts iki ios dienos. Taip ir gyva tauta. Kol gyva kalba, gyva tauta, nepri-
klausomai nuo to, ar ji keit tikjim, santvark ar kur kit savo gyveni-
mo parametr (Kurtinaitis A., 1993, p. 80 ).
1.2.2. Tautosakos ugdomoji galia
Prakalbinti tautosak, suvokti jos iminties gelmes, ugdomj
gali, slypini dvasinio palikimo dalyje (mituose ir pasakose, dainose
ir sakmse, tikjimo turinyje ir apeigose, tradicijose ir paproiuose, ms-
lse ir padavimuose), labai svarbus vis jaunosios kartos ugdytoj
udavinys, nes ten gldi tautos pedagogins kultros aknys. Tik mai-
tindamasis j syvais, mokytojas gals atsispirti kosmopolitiniams gaiva-
lams, ugdyti jaunj kart. Kita vertus, skyrus deram viet tautosakai,
Lietuvos pedagogikoje nesivyraus izoliacionistins tendencijos, nebus ig-
noruojamos kit taut tradicijos ir kultra.
Tautosaka yra ne tik tautos, bet ir jos krybos bei kalbos istorija. Anot
K. Pukelio, lietuvio smons ugdymo turinio erdis yra dora, arba auk-
ljimas. Taigi tarp tautosakos ir pedagogikos yra glaudiausias ryys.
Apie lietuvi tautosakos ugdomj gali Vytautas Umbrasas ra:
Btina dar kart pabrti doros kultros sinkretizm: doros, virsmo mo-
kymas buvo perduodamas ne tik per tautosak, tiltininkus, bet ir per pa-
i kalb virsmo ir doros svokos yra btinto kalbos odio sandoroje.
Virsm atitinka priebalsi inversija, virsmas aknyje (vadinamasis veid-
rodinis simetrijos dsnis, santykis dievikamogika: DtcV-cs/VctD-cs,
MctI-c/IctM-c, DcR-c/RcD-c, 1R-cs/Ri-cs, bei io santykio variantai: ia
anapus (ntr-it/rtn-it, gtn-it/ntg-it); erdvploktuma (ic|p-us/p|ci-us); ver-
tikaluhorizontalu (g|-ts/|g-ts) ir t.t. Kad turime reikalo ne su gramati-
ka, bet su sakralia esme, rodo tai, jog buitiniams odiams ie dsniai,
ypa pirmasis, negalioja (Umbrasas V., 1989, p.19).
Tautosakos, kaip ugdomojo veiksnio, poveik pastebjo ir Vydnas.
Jis ra, kad lietuvi dainos knija vairiausius meils jausmus ir patyri-
m, inom monms, kuri dvasinis gyvenimas yra turtingas. Jo nuo-
mone, kaip tik jie yra itin skaists, i j sklinda ypatingas velnumas. Tai
ir yra tikrasis lietuvio dorumo liudytojas (1992).
268
1.2.3. Skaista doros altinis
Galima drsiai teigti, kad lietuviui doros altinis skaista. Ji dor
daro gyv ir veikli. Pasak V. Umbraso, skaista yra aminas ydjimas
(1998, p. 19). odis skaistumas atspindi antgamtin, anapusin, meta-
fizin mogaus bsen jau iame pasaulyje, todl jis lietuvi pasauljau-
toje gaubiamas ventumo skraists. Skaista (ir dora, kaip jos materiali
iraika) kaip tik ir yra ta svarbiausioji ssaja, jungianti senj balt tik-
jim su krikionybe. Tik skaisti meil yra nemirtinga. Skaistumas tks-
tanius met buvo lietuvi puoselta vertyb.
Skaistumo nereikt painioti su tyrumu, arba nekaltybe (skaistu-
mas yra aminas, nes jis dvasinis fenomenas, nekaltyb laikina kate-
gorija, ji yra fizinis reikinys). S|ctsiunc j.ctz!ts |tciu.tcns rc rui .ct-
nt|c|ts, iruncs rcsc. iaurus moterikosios nedalios vjas nukreia,
nupurto ras nuo rt vainiklio tyrumas (fizin nekaltyb) praran-
dama, o skaistyb ilieka. Moteris ir toliau raginama priirti savo ru-
i !crzc|j, kad jis nuolat aliuot. Skaista, kaip dvasinis tyrumas, kaip
doros pamatas, ilaikoma iki gyvenimo pabaigos. Anot Vydno, si-
knydamas skaistumas lietuv keiia net fizikai: Lietuvi ne vien k-
no pavidalai, bet ir veidai turi gros reikms. O tvirtinama, jog kylan-
ios kultros ym es veido pasidailinimas. Menkos kultros mons
tik teturi gra kn ir negraius veidus. Vienok tautai grimztant do-
rikai, pirmiau ir veidai prapuldo graum (1992, p. 83). iandien mes
dar galime velgti, ypa stebdami kai kuri lietuvi veidus, buvusio
skaistumo gro, dabar taip pat ir jo nykimo tendencijas dl gyvenime
paminamo skaistybs principo.
Skaistumas (dorumo dvasia) visada buvo auktos kultros kriteri-
jus. Lietuvi dainose net apie meils dalykus kalbama ne tiesiogiai, bet
subtiliais simboliais, o tai bdinga tik aukta dvasine kultra pasiymin-
iai tautai. Patys slpiningiausi instinktai (aistros, geiduliai) dainose bu-
vo apvaldyti ir vilkti gra rt vainiklio, vtros, iaurinio vjelio bei
kit simboli drabu. Galime pastebti, kad senajame balt tikjime, kaip
ir krikionybje, jau formavosi v. Trejybs uuomazgos (dievaiiai Per-
knas, Patrimpas, Pikuolis), savas dievamogis Vitolis karygio Romo-
jaus (mogaus) ir deivs Mildos snus.
269
Skaistos kultros patirtimi (kitaip negu tabu doros kultra, kuri bu-
vo grsta draudimais) gali bti remiamasi stiprinant krikionikj pa-
saulir, nes joje, pasak V. Umbraso, galima velgti bsimo Kristaus
triumfo vilt (1989, p. 20). Ncictsus rc itc, |urtc |cn!c suprtcstnit scnjj |c|i
it|cjtn tr cincsit |rt|sctcn|. A. Kurtinaitis paymi: Apie tokius silyto-
jus ir atgaivintojus galime taikliai pasakyti, kad jie nepasta ne tik Dievo,
ne tik senojo ir dabartinio tikjimo, bet n tautosakos, tautos kunigo ir isto-
rijos. Pirmiausia istoriniai dokumentai, tautosaka ir tautos enklai kalba,
kad balt tautos lauk io naujo tikjimo (krikionybs) (1993, p. 23).
Scncsts |c|i it|cjtncs tr |rt|sctcn|c pcpt|!c .tcncs |ti. |c|i it|cjtncs
su!.cstnc .ts zncg supcnij pcscu|j, c |rt|sctcn|c zcngtc ic|tcu tr gt|tcu
su!.cstnc pcij zncg, icriun uz|ctg!cnc scncjc |c|i it|cjtnc prc!ci !cr|.
Juk natralu, kad mogus, garbindamas j supani gamt kaip dvasing
subjekt, neivengiamai turjo darytis dvasingas ir pats. Krikionyb
mogaus dvasingumo vyksm prasmino ir tuo kilsteljo pat mog
auktesn bties pakop.
Senasis balt tikjimas, nors ir turjo panaum, vis dlto nebuvo ta-
patus daugeliui Vakar Europos taut (german, kelt, gal, romn ir
pan.) ikikrikionikajam tikjimui. Pastarosios tautos, daugelio tyrj nuo-
mone, cisic.c.c Icgcsc |u|iurct (ia mogaus krybin energija labiau nu-
kreipiama ioriniam pasauliui painti ir uvaldyti; i taut doros kultra
yra daugiau pavirutinika, pateisinama tik dl to, kad be jos negalima
apvaldyti iorinio pasaulio, ji rmsi draudimo tabu principu). Scncsts
|c|i it|cjtncs ts csncs cisic.c.c |incsc |u|iurct (kur mogaus krybin ener-
gija daugiau nukreipta save painti, vyrauja sins kategorija). |incsc |u|-
iurcs zncgut s|ctsiuncs rct|c|tngcs icn, |c! tssprsi jc |uitcs prc||cn. is
iorinis pasaulis tra laikina stotel jo bties kelyje, o mogaus buvimas
yra aminas, tik virsmo, lio, takuose keiiantis buvimo prasm ir for-
m. Pasaulis suvokiamas per savs painim, taigi visas tikjimas labiau
antropologizuotas, mogus traktuojamas kaip viso kosmoso jungtis. A. Ma-
ceina iuo poiriu labai teisingai paymi, kad vairs kosmoso pradai,
vairios kosmins bties rys susiderina ir sukuria viening gyvenim
(1990, p. 3435). Kitaip tariant, senajame balt tikjime jau buvo tai, k
filosofai vardija kaip ntncr nun!us (lot. maasis pasaulis). Dora remiasi
skaistos kultra, t.y. paties mogaus smoningumu sine.
270
mogus vengia nusidti ne todl, kad bijo, ne todl, kad kakas gali
pamatyti ir u tai nubausti, bet dl to, kad bet kokie dievikj ties
paeidimai yra nuodm. Senajame balt tikjime, kaip ir krikionyb-
je, kiekviena nuodm yra tnc|tncitc c! ntnt|un (lot. palinkimas nebt).
Kad ir labai keista, taiau odio nuodm etimologija nurodo du o-
dius nuodas ir dm. inome, kad apie nuodm sakoma, jog ji
yra saldi kaip nuodai. Tie nuodai, nors ir salds, mogaus sieloje palieka
dm. Kuo daugiau dmi mogaus sieloje, tuo ji maiau gyvybinga, tuo
mogus ariau nebties (mirties). Balt mogus tai puikiausiai suvokia
ir btent dl tos prieasties jis pats, niekieno i alies neskatinamas ir
negsdinamas (prieingai negu tabu paremta doros kultra), nuodms
vengia smoningai. Nuc!cnc zu!c i nuc!cn !crcnijjj, c !crc scugc znc-
gcus g.csij. S|ctsic |ctp it| rc ic !.cstc, |urt pucsc|cjc tr gct.tnc !cr.
Doros kultra ir senasis balt tikjimas. Jis artimesnis krikio-
nybei negu tabu doros kultra, kuri buvo bdinga kitoms indoeuropie-
i gentims. Icgcsc tr |incsc |u|iurcs rc ic pcitcs zncgcus !.t puscs.
1cctcu icuitn tn!t.t!uc|| |cntcnis .ct|sntct (gcnic, cp|tn|c, tsicrtnts |t-
|tncs) tsrs|tnc |cn|rcctcs icuics zncgcus .tcn tr |ti pus. ias dvi puses
vaizdiai apibdino I. Kantas: Du dalykai pripildo siel vis naujo ir
vis stiprjanio susiavjimo bei giliausio pagarbumo, kuo daniau ir
ilgiau apie juos susimstome, vaigdtas dangus vir mans ir mora-
ls dsnis manyje. Nei vieno, nei antro man nereikia iekoti Pirmasis
prasideda nuo tos vietos, kuri a uimu ioriniame jutimais suvokia-
mame pasaulyje, ir ssaja, kuriai a priklausau, ipleia neapvelgia-
m tol su pasauliais vir pasauli ir sistem sistemomis Antrasis pra-
sideda nuo mano regimojo As, manosios asmenybs, ir atvaizduoja ma-
ne pasaulyje, kuris i ties begalinis, bet apiuopiamas intelektu Pir-
masis, nesuskaiiuojamos pasauli daugybs renginys, tarsi sunaikina
mano svarbum kaip gyvniko padaro, kuris vl turi planetai (tik ta-
kui Visatoje) grinti materij, i kurios jis atsirado, po to, kai iai mate-
rijai trump laik (neinia kokiu bdu) buvo suteikta gyvybin jga.
Antrasis, prieingai, be galo ikelia mano vert kaip protaujanio sub-
jekto per mano asmenyb, kurioje morals dsnis mane atitveria nuo
gyvnikumo ir netgi nuo viso jutimais suvokiamo pasaulio nepriklau-
somo gyvenimo (1980, p.53).
271
Scncjt |c|i |u|iurc ncc|cjcitnct |u.c ncrc|cs !csntc rcts|cjc. Tai klasi-
kin vidins krypties Ethoso kultra, orientuota vidin mogaus visa-
t, jos bt (ontos) ir prieinga Logoso kultrai, orientuotai iorinio pa-
saulio painim (gnosis), vaigdto dangaus begalyb. Taiau abi ios
kultros, V. Umbraso nuomone, kad ir prieing krypi, vis dlto turi
susikirtimo tak. Tai Kristus, Visatos ir istorijos prasm (1989). ie pa-
stebjimai leidia teigti, kad senoji balt kultra pasiymjo stipria ug-
domja galia ir buvo veiksminga.
1.3. Senoji balt gyvenimo filosofija
1.3.1. Doros samprata ir kalendorins vents
Senasis balt tikjimas turjo savo filosofij ir ja rmsi. Kas sudar
jos pagrind? Rdos ratas, arba virsmo dsnis. Jo erdis buvo skaista
dorumo dvasia. Indoeuropietikosios kosmins darnos samprata lietu-
vi tautinje smonje irykja per ms protvi vstas kalendori-
nes ventes, j metin cikl. Atidiai panagrinj lietuvi kalendorini
veni margumyn galime iskirti tris j sutankjimo sritis gavni,
Rasas ir Ilges (arba Vlines).
Gavnia. Pavasar augmenija atgimsta, pabunda i gilaus iemos mie-
go (ntg-it/gtn-it).
Prasideda vegetacinis tarpsnis gc.cntc. 1ct prtcs Vc||cs |uncnits
pcsntn|c tr cigct|cs |ct|cicrpts tr .t|itcs (Vc||) jst|untjtnc prc!ztcs s.cnic.
odis gavnia kildinamas i odi gaivti, gyvti, atgyti, gim-
ti. Gavnia yra riba, kuri perengus, i Maros engiama Gajos pa-
saul. Gavnios pradia Ugavns buvo veniamos pavasario ekvi-
nokcijos laiku, sausio 25 dien, kuri pagal Mnulio kalendori skelb
Naujj met pradi (Ugavns dl krikionybs takos tapo kilno-
jamja vente).
Rasos vent. Vasarop vis aukiau kylanti saul brandina augme-
nij, ir birelio pabaigoje pasiekiamas kupos (rasos) takas. Tai lio au-
galo gyvenime takas, bsena noktinykti. Augalas tiek subrsta, kad
gali auginti nauj gyvyb. Rasoja rugiai. Tai Rasos (Kupolins, arba Joni-
272
ns) vent, taip pat ir kosmins dramos kulminacija. Tuomet dienos yra
ilgiausios, o naktys trumpiausios.
Rcsc scncstcs nus |u|iurcs .tcncs ts zcn|| csntnc g.|cs cprcts|c.
Kuo didesn rasa buvo vents rytmet, tuo geresnio derliaus tiktasi.
olynai tuo metu turi daugiausia gyvybins jgos, vaistaols gydo-
mj savybi. veni ivakarse merginos eina rinkti olyn kupo-
liauti. Kupolmis vadintos ramuns, jonaols, mlynai ir geltonai y-
dintys olynai. Kupol akota kartis, kasta ventviets viduryje. Me-
dio virn triak. Tai tarsi stebuklingas augalas su trimis akomis,
kuri viena ydi kaip Saul, antra kaip Mnulis, treia kaip vaigd.
Prsijos lietuviai glmis apvainikuodavo ilg kart kupol, kuri puo-
davo kaspinais. Kupol pastatydavo kaimo gale, netoli rugi, o namus
apkaiydavo dilgli ir ermukni akelmis, nubaidaniomis raganas.
Ilgs (Vlins). Sauls spinduliai vis maiau ildys em. Prads
trumpti dienos ir ilgti naktys, kol ateis Ilgs. Augalas, davs nauj gy-
vyb, palinksta Maros pus, o ia viepatauja aminoji rimtis (rtn-it/
ntr-it). Tai mirusij pagerbimo vent, prie kurios teko prisitaikyti ir
Romos katalik banyiai.
Vlins vent, kur ne tik gyvieji yra veiklioji pus. Juk i tikrj
gyvj ir mirusij bendrijos sudaro tarsi galing dviej poli vienyb.
Vieni ia, kiti ten. Bet siejami meils ir abipusi gest. Pasak tautosa-
kos, vlms atkakus moni gyvenamsias vietas, pradeda kilti vjas.
Todl beveik visada Vlins yra vjuotos. Gamta iomis dienomis vieni-
jasi su mumis, sisdama savo linkjimus vlms, sisdama vj.
Viena i svarbiausi vents dali vais. Jose, buvo manoma, da-
lyvauja mirusieji. Maistas iuo atveju susijs su auka, su derliumi. ei-
moje, aplankius kapus, visi rinkdavosi vakariens. Kaip ir visos vents,
jos prasiddavo prausimusi. Prie baltai utiesto stalo mons ssdavo
apsireng tvarkingais drabuiais. Per Vlines valgydavo vairius valgius,
bet btinai turjo bti duonos, jukos, kruopini vdar. Vlini vaii
metu ant stalo udegdavo vakes. Vlms vais buvo paduodamos per
ugn arba pilamos ant ems. Lydos krate vaims paruodavo dvylika
patiekal. Per Vlines buvo pagerbiama vli motina deiv Veliuona.
Maros pasaulyje palieg bties eliai ilgisi buvusios sauls viesos
ir Gajos atgaivos. Tamsa vis tirtja, pasaulis smenga pragarmn, kol di-
273
dysis Rdos ratas pasiekia emiausi, visiko gamtos isekimo ir nuovar-
gio tak. Tai Kaldos, Maros triumfo metas. 8ci st |uscnc rc tr Vt|itcs
s||ct!tncst prc!ztc. Krikionybje tai Kdiklio Jzaus, pasaulio Iga-
nytojo, gimimo metas. Ki vakar vyksta didysis lis: Rdos ratas
pasisuka auktyn vies, Vilt. Vl bunda gamta, vl gavnia, vl
viskas i pradi. Aminasis gyvybs ir mirties ratas sukasi toliau.
1.3.2. mogaus nemarumas gyvybs ir mirties rate
O kas darosi su mogaus btimi sukantis iam gyvybs ir mirties
ratui? Ar mogus yra tik gamtos dalis, tik materija, o gal kakas dau-
giau? Jeigu taip, ar jis gali itrkti i aminojo rato, paklstanio nc|it
n|it dsniui, nelaisvs? Rasos take mogus akis ak susikaudavo su
blogiu ir kartais i kov laimdavo. Tuomet praysdavo papario ie-
das ir mogus, j rads, gydavo valg vien i dievikumo mat. I
ia ir baltikosios bties lidesys, taip pat ir vilties ilgesys.
Senasis balt tikjimas organikai silieja krikionyb. Todl seno-
ji balt kultra, kaip materiali senojo balt tikjimo atrama, ir ugdy-
mas, kaip tos senosios balt kultros prieastis, gali padti rutulioti
visapusio ugdymo teorij, atitinkani lietuvio tautin individualyb.
1.4. Senoji balt kultra: virsmo dsnis ir
ugdymo ypatumai
1.4.1. mogaus gyvenimas virsm seka
Rdos rato filosofijos reikm balt mogaus bties plotme atsi-
skleidia kaip gimimas (kriktynos arba gimtuvs; atitikmuo gamtoje
gavnia), vestuvs (Rasos, arba Rasties, vent) ir mirtis (laidotuvs ar-
ba Ilgs). ie trys takai, vadinamieji virsmo takai, yra patys svarbiau-
si mogaus gyvenime. Jie lemia vis mogaus bt, apima vis jos regi-
mj skal.
Pagal senj balt tikjim mogaus gyvenimas yra virsm, kuriuos
jungia ilgi ir palyginti stabils mogaus gyvenimo laikotarpiai kdikys-
274
t, seseryst (vaikyst), moteryst (branda), seka. ie stabils laikotarpiai
egzistencine ir etine (pedagogine) prasme mogui nra labai pavojingi.
1cctcu .trsnc ics|c zncgus c|ts j c|j sust!urtc su cnccsu (||cgtu). ia jis
lieka vienas, jam niekas negali padti, jis pats turi pasirinkti gr ar blog.
Kad nedarna nesivert bendruomens bt, stabiliaisiais gyvenimo
laikotarpiais buvo imamasi atitinkam pedagogini veiksm (rengiantis
virsmui) ir speciali reglamentuojamj veiksm (virsmo metu). Ypa
mogaus btis bdavo visaip reglamentuojama ir varoma virsmo zono-
je, nes net ir nuosekliai virsmui rengtas mogus, virsmo metu susidrs
akis ak su blogiu, gali jo teisingai neatlikti ir bendruomens bt neti
chaoso prad (atkritliai atindas; gegut moteris, itekjusi ne i
meils, bet dl kit paskat; vaiduoklis ir t.t.). Teisingai atlikti virsmo
akt esminis baltikosios ugdymo praktikos tikslas. Virsmo teorijos
esm imokyti tiksliai veikti virsmo takus.
Kad virsmas vykt kaip galint sklandiau, kiekvienas j buvo paly-
dimas tam tikrais ritualais. Taiau visuose virsmo takuose (gimtuvi,
vestuvi, laidotuvi paproiuose) rasime lango jimo virsmo zon,
suolo pasirengimo virsmui, tilto jungties ctccncpus vaizdius. Visi
jie apima pasirengim virsmui, kulminacij ir nuoseklaus ijimo i vir-
smo zonos etapus.
Vestuvs tai naujos gyvybs uuomazga. Vestuvs yra balt kul-
tros vainikas, vaidinimas, vykdavs viso kaimo akivaizdoje. Vestuvs
turjo didiul ugdomj gali, jose dalyvaudavo ir ugdytojai, ir ug-
dytiniai. Esminis balt vestuvi bruoas, kitaip negu Logoso taut (j
vestuvs panjo puot, veikus pilies (merginos) gynyb ar pasiekus
pergal myje), yra lidesys. Kodl? Atsakym, regis, padt rasti balt
mogaus ontologinis suvokimas, kad .csiu.cs rc |uztc ics|cs (ic|cs|rc
icrp Gcjcs tr Mcrcs), nc|itn|it dsnio kosmins dramos kulminacija. Li-
desys per vestuves yra lietuvio nenoras palikti gaivos, ydjimo al, nes
ydti tai suprasti, kad netrukus teks iedti, diti. Per balt vestuves
yra aikiai jauiamas prarasto rojaus ilgesys, artjimo mirties, tamsos ir
alio al baim.
|sic|cjus .rcsntcjct scscrtct, jcuncsntcjt sc!tncnc j ncrct suc|. 1ct jzcn-
gcs j .trsnc zcn, cr|c ncric.tn, prc!ztc. Martavimas ilgas merginos
(vaikino) gyvenimo tarpsnis, prasidedantis lalavimo apeigomis ir pasi-
275
baigiantis moteriai pagimdius kdik (vyrui tapus tvu). Lalavimo apei-
g paskirtis pagarsinti, kad mergina gijo marios status. Martavimo
paskirtis ne tik ekonomin, reglamentuojanti nauj eim krimo tradi-
cin tvark (kol vyresnioji neiteka, jaunesnioji negali turti marios sta-
tuso), bet ir grynai etin, ribojanti ir varanti potencial chaoso altin
bendruomenje. Martavimas tai kno brandos pradia, geism ug-
nies siiebimas, fizins ir etins brandos irkls, dl to ir pavojinga
bsena, reikalaujanti grietos tvarkos ir drausms siekiant sukult-
rinti siautjanius jausmus.
Pagarsinimo paklimo marias (lalavimo) apeigose rykus lango
semantinis simbolis. Laluotojus eimininkas vaiindavo pro lang.
Per gimtuves kma kdik inea ne pro duris, kur daniausia tyko
piktoji dvasia, bet, ijusi laukan, prieina prie lango, pro kur jai paduo-
damas vaikas.
Per laidotuves vanden, kuriuo buvo apiplautas mirusysis, galima
ipilti tik pro lang, jokiu bdu ne pro duris. K simbolizuoja langas?
Langas ia atlieka linkio, gyvenimo lio funkcij.
Tiek pat virsmo zonoje svarbus suolo vaidmuo. Pagrindinis kr-
vis jam tenka tarpsniu iki virsmo tada jis atlieka nokinimo arba salini-
mo (salyklas alui yra salinamas) funkcij parengia mog virsmui. Tai-
gi odis suolas tarsi bt kils i jo paskirt nusakani svok sal-
ti, apsalti, nurimti, apmirti.
Suolo, kaip ir lango, vaizdis taip pat vaidina svarb vaidmen vis
trij virsm metu. Per kriktynas kmai sda ant suolo (kriktasuolje)
pailsti prie ilg kelion (bsim kdikio gyvenim).
Suteikiant merginai marios status keliant j martavimo suo-
l, siekiama apmarinti, apvalyti bundant aistr gaisr brstaniame
kne. Pcr .csiu.cs, gcu|iu.t nciu, jcunc.c!ztct sc!tncnt cni jcunc.c!zt
suc|c|tc.
Pcr |ct!ciu.csc pcsicicncs .c|t suc|c|ts, ant kurio vls laukdavusios,
kol baltu irgu bus perkeltos anapus, dausas. Suolas ia turi salinimo,
alpinimo funkcij, btin norint pasiekti rimt, be kurios nemanoma sk-
mingai pasirengti jimui per tylos tilt anapus. Sdjimas ant suolo
fizinio bvio forma, padedanti pasiekti reikiam dvasin bsen rimt
ir skmingai atlikti virsm.
276
Rtnits pcstc|tcnc pcr .tsucitnj s|rtcu! ci|ct!tn, kai mogus atsipra-
o, susitaiko su tais, su kuriais turjo etini susidrim. Pcr .csiu.cs jcu-
ntcjt cistprcsc ic., scnc|tct, jcus!cnt cricjcnct ntrij, !crc c| tr su|.tcctc
critnucstus, cistprcsc |tc|.tcnc, sustict|c. |s|t|s pcprcis |cn|it ncujcgtntc
ncitn. Jis taip pat skirtas susitaikyti, naujam santyki etapui pradti.
Pasiekus vidin rimt atsiranda slygos besirengianiajam atlikti virsm
pasitraukti vienum.
Virsmo esm yra ta, kad jo metu mogus lieka visikai vienas blo-
gio ir grio sandroje. ia mogus turi apsisprsti, kam jis tarnaus
griui ar blogiui. Apsisprendimas visuomet vyksta visikoje vienatvje,
nepriklausant nuo nieko. St tzc|tcctj (.tcnci.) pcr |rt|sincs stn|c|tzucjc
|rt|sic ncrs|tnc|tct, pcr .csiu.cs gc|iu.cs, pcr |ct!ciu.cs |c|ic !rc|u|c.
Sc|tncs, rtnits, .tcnunc pcrcngtc zncg .trsnut.
Virsmas yra lio takas, kai mogus, jo gyvenimas gauna nauj
prasm. Vienas toki lio tak yra vestuvs, aukiausias mogaus gy-
vybingumo takas: jo gyvenimas i Gajos tako ima linkti Maros pasaulio
pusn. Lis yra negrtamas, nesustabdomas.
(Visi lietuvi kalbos odiai, kurie reikia velum, brand, turi sa-
vo dvynius prieprieas, paneigianias gyvybingumo sukpjim. Tai
odi poros: nc|itn|it, icrpititrpit, gc.citgct|it, |crncit (.cscit)|trn-
it, sipitsitpit, z!citztc!cit, .cscit.sit, zc|itzt|it ir t.t. Vienos ar dviej
raidi pakeitimas odiui suteikia visikai prieing vystymosi krypt.
Lietuvi kalba lyg raidino GajosMaros lio tak.)
Ar gali mogus itrkti i geleini Rdos rato nag?
Senasis balt tikjimas cisc|nc stu|c tcs|cit Rcsitcs ics|c, pcpcrctc ztc-
!c z!cjtnc. Rasties paslaptis yra skaista. Skaistoje prasideds ydji-
mas yra aminas. Tik skaistos aizdre praydusi meil yra nemirtinga
(dl ios prieasties kaip tik pirmoji meil daniausiai nerdija, nes
yra tik dvasin, dl to amina).
Vadinasi, skaista leidia mogui itrkti i Rdos rato nelaisvs.
Sts |cts.cs t|gcss |tciu.tc sc.tncn |ctp it| tr crtcnic.c j !crcs |u|ic |u|iur.
mogus, rads papario ied, gyja ne tik grio ir blogio valgos, bet ir
tam tikr nemirtingumo, aminumo galimyb. Nors tokiam mogui ga-
lioja fizins mirties dsnis, taiau anapusine (transcendentine) prasme
Maros (mirties) principas jau yra palautas.
277
Virsmas yra gana ilgas tarpsnis. Antai vestuvinis virsmas praside-
da pasodinus mergin (vaikin) marios suol ir baigiasi jai pagim-
dius kdik. Vis t laik mergina gyvena chaoso pavojaus akivaizdo-
je, todl jos (jo) gyvenimo bdas reglamentuojamas vairiomis apeigo-
mis ir ritualais.
Vestuvinio virsmo metu i gyvenimo reglamentavimo funkcij sa-
vo rankas perima ncris (ncrcc||c, ncrsc||c, .c|tcu icps prtcsicrtngu ptr-
s|tc pcrscnczu). (Lietuvi pasakose is personaas labai danai turi senu-
ko, itikimo tarno, ventojo pavidal). Pagrindin mario funkcija i-
varyti i jaunj visas bjaurybes. iandien i funkcij reikt suvokti
kaip pedagogin veikl, kuri buvo skirta jaunuoliams auklti, kad jie
nesuartt knikai, kol dorikai (dvasikai) tam nesubrend. 1c!c| ncr-
is ctc .ct|tc |ctp prc|u!ust jcusn tr gctsn ircn!icjcs, j |u|iurtnicjcs.
Jis turjo priklausyti garbingam tiltinink, jovaro moni, virsmo
inov, luomui, kurio uduotis buvo padti jaunuoliams atlikti virsm
nokti-nykti zonoje (Rasties take).
Kdikiui gimus, ias funkcijas atlikdavo kmai (kriktatviai), per
laidotuves lydintieji.
Virsmas tai akimirka, kai vyksta perjimas i ia anapus engiant
nulin tak. Nuliniame take btina absoliuti tyla, egzistencinio a
sins tyla. Norint pasiekti toki bsen, reikia ilgai tam ruotis visa-
pusikai izoliuotis.
Lietuvi kalboje odis tiltas, kaip ir duona, suolas, langas,
turi ne tik buitin, bet ir sakralin reikm. I ia kildinamas ir tiltinink
(jovaro moni) luomas moni, kurie virsmo zonoje padeda skmingai
pereiti per tilt i vieno kranto kit. Todl tiltininkai yra tilt per virsmo
zon, per bedugn (tarp ia ir anapus), statytojai ir vedliai per j. Virsmui
atlikti btinas rytas, nes is procesas turi bti negrtamas. Praeitis ia
traukia ir vilioja, nes ji mogui yra inoma. Ateitis baugina ir graso, nes yra
neinoma ir nepatirta. Taiau kelio atgal nra, nes senasis gyvenimas ir
visos jo formos, paklstant Rdos taisyklms, turi bti atmestos.
Kad nebt kur sugrti, paskui save reikia sunaikinti tiltus. Per krik-
tynas, kai viskas jau paruota, kmai atsisda ant suolo pailsti prie dide-
l kelion (gyvenim). Tvas pavaiina kmus alaus stikline, kuri igr
kmai sudauo grindis. Jei stiklai dta smulkius gaballius laimin-
278
gai klostysis kdikio gyvenimas, jei didesnes ukes sunkiai. Jei stiklin
nesudta blogas enklas, lemiantis kdikiui vis gyvenim vargti.
Indai dauomi ilydint mari vyro pus. Pajauniai sudauo vei-
m, kuriuo buvo atveta nuotaka, jaunikis nea nuotak per tilt, tuo sim-
bolizuodami atgalinio kelio sunaikinim. I ia ir baltik vestuvi li-
desys, nes kelio atgal tvelio sodi, sault vaikyst nebra.
Prsijos Lietuvoje per laidotuves po veimo ratais buvo metamas
puodas su velionio prausyn vandeniu. Tokia yra pagrindin posakio
uks laim nea prasm virsmo negrtamumas, senosios formos
naikinimas, atsisveikinimas su praeitimi, tilt su ja sudeginimas. Priein-
gu atveju atsiranda chaoso grsm atkritimo, grimo sena pavojus.
itaip su tiltinink km, mario, laidotuvi persona pagalba buvo
veikiama perja i vieno gyvenimo kit.
1.4.2. Prausynos ir adinimas mogaus ugdymas
prasmingam gyvenimui
Tuoj po virsmo atliekamos prausynos. Prausiasi jaunieji, prausiamas
maas kdikis, mazgojamas velionis. Prausynos, kaip palaiminimas naujai
biai, skiriamos naujai buvimo prasmei sutvirtinti, nes i btis dar tokia
trapi. Prausynoms skiriamas vanduo yra ventas, todl j merkiama er-
muknio akel, metamas sidabro pinigas, nardinamas rtis taip van-
duo priveriamas tekti, tampa gyvas. Po prausyn vanduo ikeliamas
pro lang ir pilamas ant krytakio.
Prausynas keiia adinimas tolesnis laikotarpis po virsmo, iji-
mas i transo, apmirimo, apsalimo bsenos, klimasis naujai gyvenimo
prasmei gyvendinti. Per kriktynas prie kdikio kiekvienam natraliai
kyla noras j prakalbinti, prajuokinti, t.y. vaikas adinamas naujam gyve-
nimui. Juk naujagimis yra tarsi miegantis (gtn-it/ntg-it), todl j reikia
adinti (gili tokio ugdymo prasm mogus ugdomas tam tikrai gyveni-
mo uduoiai atlikti), budinti jo jausmus, pojius, mintis, aktualj vidi-
n a sin. Lygiai tokia pat yra per vestuves marios juokinimo po
prausyn prasm.
Laidotuvi atveju adinimas transformuojasi viskuo skatinama kuo
greiiau velion uzntrsit. Negalima mirusiojo per daug gailtis, nes tai
279
gali trukdyti jam atlikti virsm: galimas vienas i atkritimo variant jis
gali pavirsti vaiduokliu. Su velioniu buvo atsisveikinama ilgai, bet nuo-
sekliai ir negrtamai.
Kdikio adinimas, marios juokinimas yra tolygs. Virsmo etapas
artja pabaig, maja chaoso pavojus. Naujoji btis eina savo ves.
Virsmo linkis pereina tiesij. Virsmo zonos pabaiga galima laikyti:
gimimo kdikio atjunkym;
vedyb kdikio gimim;
laidotuvi ketvirt arba trei savait po mirties (vadinamsias
|ci.trincs arba ircincs).
Taip baigiasi ypatinga mogaus gyvenimo atkarpa virsmas.
Virsmo fenomeno esm rodo ie gyvenimo momentai:
Baigiasi stabilus gyvenimo tarpsnis.
Artja virsmas, arba linkis (lis): vartai, langas, slenkstis.
Tylos alis, susikaupimas rytas negrti, atmetama, lauoma
senoji forma.
Kulminacija, arba tiltas, nulinis takas, bsena tarp iapus ir anapus.
Buvimas anapus prausyn vanduo atgaivina, palaimina naujai biai;
adinimas padeda atbusti, ieiti i transo bsenos.
Pasiraoma taikos sutartis su naujja aplinka dovan dalybos
per vestuves, naujagimio lankymas, atsisveikinimas su velioniu.
Rekonstruojant balt ugdymo teorij tikslinga remtis senuoju bal-
t tikjimu ir j atitinkania filosofija, pagrsta virsmo fenomenu. Ja va-
dovaudamiesi ms protviai tvark ugdymo praktik.
Literatra
1. *Balt mitologijos odynas (2001). Ukmerg: Valdo leidykla, 60 p.
2. *Brazyt-Bindokien D. (1989). Lietuvi paproiai ir tradicijos. Chica-
go: Pasaulio lietuvi bendruomen, 363 p.
3. Buraas B. (1993). Lietuvos kaimo paproiai. Vilnius: Mintis, 526 p.
4. epien I. (1995). Lietuvi etnins kultros istorija. Kaunas: viesa, 204 p.
5. Dundulien P. (1989). Pagonyb Lietuvoje: moterikosios dievybs. Vil-
nius: Mintis, 166 p.
280
6. *Dundulien P. (2002). Senieji lietuvi eimos paproiai. Kaunas: Spin-
dulys, 283 p.
7. Gimbutien M. (1985). Baltai prieistoriniais laikais: etnogenez, mate-
rialin kultra ir mitologija. Vilnius: Mokslas, 191 p.
8. Greimas A. J. (1990). Tautos atminties beiekant: apie dievus ir mones.
Vilnius: Mokslas, 525 p.
9. Gricius A. Vaik aukljimas senovje // Gimtasis kratas, Nr. 30, 1942.
10. *Kerbelyt B. (1997). Liaudies pasakos prasm. Vilnius: Presvika, 124 p.
11. *Kurtinaitis A. (1993). Baltasis odis. Alytus: Angel sarg religins ben-
druomens leidykla, 133 p.
12. *Pukelis K. (1995). Mokytoj rengimas ir tautos kultra. Kaunas: Au-
ra, 198 p.
13. *Pukelis K. (1998). Balt tikjimas ir mokytoj rengimas // Ugdymo
teorij raidos bruoai. Kaunas: LKKI, p. 3051.
14. Toporov V. (2001). Balt mitologijos ir ritualo tyrinjimai. Vilnius: Ai-
dai, 60 p.
15. *Trinknas J. (2000). Balt tikjimas. Vilnius: Diemedis, 127 p.
16. *Umbrasas V. Rdos Ratas // Ramov, I t., 1989, Rumiks.
17. Vyniauskait A. Kas yra etnin kultra // Liaudies kultra, Nr. 2, 1997.
18. arskus A. (1990). Rdos ratas: lietuvi kalendorins vents. Vilnius:
Eksperimentin technikos paminkl restauravimo mon, 22 p.
281
2. LIETUVOS MOKYKLOS IR PEDAGOGINS
MINTIES RAIDA XIVXX AMIUJE
Kam turime bti dkingi u tai, kad mums ne gda pasakyti savo
tautyb? Pirmiausia tvams ir protviams, kurie ugd mus i kartos
kart perduodami neinstitucins pedagogikos principus. Darbtumas, do-
ra, atsakomybs jausmas, gera irdis, pagarba tvams, tvirta eima, ge-
bjimas apginti ir isaugoti savo gimtj krat, mokjimas bendrauti
su svetimaisiais ios ir daugelis kit savybi bdingos ms monms.
Prie j ugdymo prisidjo ir mokykla, bet tik tada, kai iaugo tautin
(T. Bukauskien).
2. 1. Lietuvos kriktas pagrindas vietimui pltoti
Aptc X| c. Vc|cr |urcpcjc /cc!c|tzncs pcstc|c cu|sctcust p|circs sic!tj.
/cc!c|ct cnc tcs|cit iuricjtnc sc|itnt |tiur.
X|| c. pc|ctgcjc .c|tcct ptr||tct, rticrtct tr |untgct prc!cjc |cn|its 8c|it-
jcs jurcs pc|rcnicsc ncic|t Dcugu.cs. jtc sicngcst pc|rt|siit |.tus, csius tr
uztnit j zcncs. ||t 1209 nci .c|tcct rticrtct uz|crtc.c |.tus tr |cigc|tus.
122 ncicts |c|c.tjucctct, |criu su !cncts, uz.c|!c csi zcncs. Pcgc| |.t .cr-
! cr!tncs sc.c zcncs pc.c!tnc It.cntjc. 1ctp |tciu.tcns ts|t|c !.tcj It.cntjcs
cr!tnc |rztucct tr |c|c.tjucct grcsnc.
1uc nciu Itciu. .c|!c 21 |untgct|sits. Ktc|.tcncs ts j pc.tcntut gncst
nuc |rztucct. 1c!c| .rcsnsts |untgct|sits Mtn!cugcs prt.cric jcgc pc||usit
tr nust|cn|it jc .c|!ztct. jts su.tcntjc |tciu.t zcncs, ictp su|ur!cncs Itciu.cs
.c|si|. Kuntgct|sits Mtn!cugcs prtcnc |cic|t|| tr 1253 ncicts |u.c |cru-
282
nucics Itciu.cs |crc|tunt. Krt|sics rcts|c icrpicuitnj prtpcztntn, .c|si|cs
tnicgrcctj j |urcpcs pc|titn stsicn. jts pcstc|c, |c! Itciu.cs .c|si|c prt||cu-
si nuc pcptcztcus, c nc nuc Vc|tcitjcs tnpcrcicrtcus .c|tcs.
1291 ncicts |untgct|sits 8uitgct!ts prc!cjc Gc!tntnctct !tncsitj (|urt
|ctgcst 152 ncicts, ntrus Zgtncniut Augusiut, |urts nciurcjc jpc!tnt). Vc|-
!cni Gc!tntnut, prtjungus rus zcncs, tsstp|cic Itciu.cs icrticrtjc. jt prc!cic
.c!tnit Itciu.cs Dt!ztjc Kuntgct|sisic (IDK). Or!tncs !cznct pu|!tncjc Itc-
iu.. jts sc.c grc|t|ts|us it|s|us Vc|cr |urcpcs c|sc .ctz!c.c |ctp |rt|sctc-
n|cs pcgcnt |rcsiucsc s||ct!tn.
X|V c. cnircjc puscjc c|tpustct tnicrcsct s|citnc Itciu. sucricit su |ctnntnc
Icn|tjc. jcgct|ct icpus Itciu.cs !t!ztucju |untgct|sctu tr Icn|tjcs |crc|tunt, 1385
ncicts c|t .c|si|cs pcstrcsc Krc.cs untj, suicrij, |urt su!crc s|gcs Itciu.cs tr
Icn|tjcs pc|titntcn tr c|cncntntcn sucricjtnut. Untjc ts csncs pc|ctic IDK rct!.
Untjcs it|s|cs |cn!rc |c.c su |rztucctcts. Vtcnc ts |uitn untjcs s|g |cic|t-
||cs prtcntncs. 1ct gc|cjc uz|trsit |c|t |rztucct c|spcnstjct j pcgcnt |rcsius.
1c!c| 138 ncicts Icn|tjcs |crc|tus jcgct|c, |!tncs |cn| !.cstntn|, ci.|c j Itc-
iu. j.csit |rt|sctcn|cs. Krt|sics rcts|c c/tctc| Itciu.cs cists|rtn nuc pcgcn-
|cs. 1388 n. |c|cn!ztc 1 !. Itciu.cs |rt|si pci.tritnc pcptcztus Ur|cncs V|. Kc!
|rt|sctcn|c p|tsi tr i.trici, 138 ncicts jcgct|c Vt|ntcus ntcsic pcsicic S.. 1rc-
j|cs |cic!r, pc.c!tni gcrscus Krc|u.cs .s|upc s.. Sicnts|c.c .cr!u. Dt!sts
c|icrtus |u.c pcsiciics icjc .tcicjc, |ur prtcs ict !cgc cnztncjt ugnts.
Icn| /cc!c|ct, pcstncu!c!cnt suicritnt, ncrcjc |t|.t!ucit Itciu.cs su.c-
rcnun, pc.crsit j Icn|tjcs prc.tnctjc. 1cctcu Vicui |cjcrct |c|ct gcr|c, ic-
!c| jts gc|cjc jg.cn!tnit sc.c uzstcntc pc|tit|, |urt sitprtnc IDK sc.crcn|ts-
|un. 1410 ncicts Zc|gtrtc (Grtun.c|!c) nusjc jungitncs Itciu.cs tr Icn|tjcs
pcjcgcs suirtus|tnc Krztucct cr!tn. Gc!tntnctct !tncsitjc sugc|cjc cpgtnit
tr tsscugcit .c|si|. 1cctcu cr!tnc .c|!ztcjc |t|c prus tr |ct |urtcs |tics zcncs,
|urtcsc .c|tcu sust|urc Prustjcs .c|si|c.
1413 ncicts Vicuics tr jcgct|c pc|rt|sitjc tr pcs|uitntus |urcpcs pcgcnts
zcnctctus. 1421 n. spc|tc 3 !. pcptcztus Mcrincs |V |u|cjc .tsus |tciu.tus
prtpcztnc |cic|t|cts.
Itciu.cs .c|si|c su||csicjc Vicuic Dt!ztcjc .c|!nc ncicts (13921430).
Vicuics rc/crnc.c tr sunc!crntnc .c|si|cs .t!cus i.cr| tr prtcritnc j prtc
|cic|t|ts|cstcs |urcpcs sicn!cri. IDK icrticrtjc !rtc|cst nuc 8c|itjcs t|t juc-
!cstcs jurcs.
283
2.2. Pirmosios mokyklos XIV a. Lietuvoje
Vytautui atjus valdi, dauguma lietuvi buvo beraiai, nebuvo
mokykl. Vaikai buvo mokomi atidiai stebti suaugusij veikl ir kar-
toti j veiksmus. Tvai perduodavo gdius vaikams, kurie savo ruotu
praturtindavo vyresnij sukauptas inias. Nukariautuose kratuose vo-
kieiai imdavo vaikus kaitais ir mokydavo juos savo vienuolynuose. Po
to daugelis lietuvi tapdavo abejingi savo kratui ir tarnaudavo sveti-
miesiems.
XIV a. pabaigoje perjus brandiojo feodalizmo etap, taip pat susi-
formavus bajor luomui, Banyios ir valstybs valdymo struktroms,
atsirado auktesnio lygio ini, rato poreikis. Vytautas ir kiti valdovai i
Vakar Europos kvietsi amatininkus, pirklius ir mokslininkus. Lietuvo-
je pradjo pltotis amatai, prekyba, pradti rayti metraiai. Rato kul-
tros pltrai nema reikm turjo ratins. XIV a. pabaigoje kurta Itc-
iu.cs Dt!ztcstcs Kuntgct|sisics rcsitnc, |urtcjc rcsict |u.c rcscnt |cin, .c-
|tcct, |c|icrust, icicrt |c||cnts. Ratininkais dijokais dirbo feodalai ir
miestieiai, lietuviai ir baltarusiai, kuriuos io amato imok i dalyk
inovai. Dijokai, kaip teis ir valstybs reikalus imanantys tarnautojai,
buvo itin vertinami.
Pirmoji mokykla Lietuvoje. Lietuvoje stigo tikybos mokytoj, be to,
ir tie patys daniausiai buvo nemokantys lietuvi kalbos lenkai. Krik-
ionybei palengva plintant Lietuvoje, prie Vilniaus v. Trejybs katedros
1397 metais vienuoliai prancikonai kr pirmj mokykl. jt prc!cjc rcng-
it |cznctcs pcicrncuicjus, cncrtsius, zcncsntucstus !.cstntn|us. Ctc |u.c nc-
|cnc |cin tr |cn| |c||cnts.
Mokyklas netrukus pradta steigti ir kituose miestuose: Tauragje,
Jurbarke, Varniuose. To msi ne tik vienuoliai, bet ir parapij klebonai.
Parapinse mokyklose buvo mokoma tikybos, giedoti, skaiiuoti, rayti.
Mc|ic |cin |c||c. Pagrindiniai vadovliai maldaknyg ir giesmynas.
Ten, kur dirbo auktesns kvalifikacijos dvasininkai, vaikus mok retori-
kos ir dialektikos. Parapinse mokyklose |tciu.t |c||c buvo mokoma tik
ten, kur banyia turjo lietuvikai mokant dvasinink, vargoninink,
arba kai kuriose evangelik reformat mokyklose.
Po Krvos unijos Lietuv pradjo vertis lenk kalba.
284
Lietuvi studijos usienyje. Baig mokyklas mokiniai daniausiai
ikeliaudavo tsti moksl Europos miestus. Populiariausias buvo Kro-
kuvos universitetas, kur lietuviai studijavo teologij, taip pat kolegija e-
kijoje, steigta prie Prahos universiteto. Prahoje buvo nupirktas namas,
kuriame moksi 12 jaunuoli i Lietuvos: jie buvo rengiami kunigo pa-
reigoms. Lietuviai studijavo ir Italijoje.
Nam mokymas Lietuvos dvaruose. Prie ivykdami studijuoti, ba-
jorai rato imokdavo ir pagrindini ini gydavo tv namuose. Vyks-
tantys usien ypa gerai imokdavo lotyn kalb. Mokytojai prcccpic-
rtct (lot. prcccpitc painimas), emvaldio vaik aukltojai, atvykdavo
mokinio namus ir apsigyvendavo (i tradicija gyvavo per vis feodalin
laikotarp). Lietuvos dvaruose dirbo nemaai ymi lotynist, profeso-
ri: prie atvykdamas Lietuv, Simonas Sominijus (Sominius) profeso-
riavo enevos universitete, Johanas Hasleris (Hasler) Heidelberge.
2.3. Reformacijos idj plitimas Lietuvoje ir
kontrreformacinis judjimas (XVXVIII a.)
XV c. pc|ctgcjc prcst!cj nuc|citntct |crct su sitprcjcnctc Mcs|.cs Dt!zt-
jc Kuntgct|sisic !c| Itciu.cs s|c.ts|j zcnt .cric |tciu.tus gtncucsc su
Icn|tjc tcs|cit |cnprcntsc. Dt!cjcni grcsnct ts Rustjcs, IDK tr Icn|tjcs Kcrc-
|sic 1569 ncicts su!crc Itu||tnc untj. |urcpcjc sust|urc ncujc |cjcrts|cs !c-
nc|rcitjcs .c|si|c Zccpcspc|tic (A|tcj 1cui Rcspu||t|c).
Su!crtus sjung su |cn|cts, |c.ct| 225 n. |tciu.|c |u.c ntc|tncnc. |tc-
iu.tus sicngicst pc.crsit uzguti |cu!ztcuntn| icuic. Untjc su!crc pc|cn|tcs
s|gcs |cn| s|c|i c|spcnstjct, i.. .crzits j |tciu.t zcncs. Ptrntcustc jtc pc-
grctitnc |tciu.t |cjcr, stc|tcnct ic|t pci |cts.t, |c|tcs iurcjc |cn| |cjcrct,
nuicuicjtn. Icn| |c||c tr |u|iurc jstgc|cjc !.crucsc tr |cznctcsc, su|cn|cjc
nc it| !t!t|ct, |ci tr !t!ztcjt !c|ts s.tcsucncncs nc|s|c zncncs. Ncpctscni
Icn|tjcs unticrtnt stc|t, |tciu.tct ts|ct|c .c|si|tngun. iurcjc sc.c icrticrtj,
ncr|, .rtcus|, |crtucncn, tz!, .c!c.c.cst Itciu.cs Siciuiu.
Mtrus Zgtncniut Augusiut, scsi pc.c|!cjc jc scsuc Onc. jt tsic|cjc uz
Sicpcnc 8cicrc, Vcngrtjcs .ct.c!cs. jc .c|!nc ncicts A|tcj 1cui Rcspu||t-
|cjc pcc susitprcjc Kcic|t| |cznctc tr |u.c rcntcncs jczuti cr!tncs. Vc|tcu
Rcspu||t| .c|!c Vcz (S.c!tjc) !tncsitjc, M. Kcrt|uics Vtsntc.cc|ts, Sc|s
285
!tncsitjc. S. A. Pcntcic.s|ts pcs|uitnts Icn|tjcs |crc|tus tr Itciu.cs !t!sts
|untgct|sits (.c|!c 164198 ncicts).
8cjcr !cnc|rcitjc grjsicjc A|tcj 1cui Rcspu||t|cjc ncsust/crnc.c sitp-
rt .c|!ztc. Mcncrcnct jircu|c Rcspu||t| j ncrct|c|tngus, |rcsi ntc|cjcnctus
|crus su Rustjc, S.c!tjc tr |ticnts .c|si|cnts. Dc| |ctnntnt .c|si|t cgrc-
stjcs tr |cjcr sc.t.c|cs sc|tcs .t!ujc jungitnc Itciu.cs tr Icn|tjcs .c|si|c z|u-
gc. Rustjc, Ausirtjc tr Prustjc 12, 193 tr 195 ncicts pcst!c|tjc A|tcj 1cu-
i Rcspu||t|cs zcncs, c 19-ctstcts pcnct|tnc tr jcs .c|si|tngunc |t|uctus.
pt|tci|, Itciu.cs Dt!ztcstcs Kuntgct|sisics tr Icn|tjcs Kcrc|sics pc.c!tnt-
nus. ||gctntut .tscs |u.ustcs IDK zcncs citic|c Rustjcs tnpcrtjct. 1cts ncicts
tr ic|tcu .|c |cn|tntncs, |ci prtc jc !cr prtst!cjc tr rustntncs, iru|s !cugtcu
|ctp stnincij.
XIV a. pab.XV a. Lietuvos jaunuomens studijos usienyje. Lie-
tuvos didik vaikai vyko tsti moksl Vokietijos universitetus ir i ten
parsivedavo reformat idj. Lietuv reformacija eng i Europos,
daugiausia i Vokietijos. Reformat idjos buvo patrauklios, todl daug
Lietuvos bajor, kunig ir miestiei, atsisak katalik tikybos, djosi
prie reformat. Reformat vadas buvo Radvila Juodasis, kuriam itin r-
pjo Lietuvoje platinti kalvinist tikjim. Radvila Juodasis stengsi trauk-
ti ir valstieius, lengvindamas jiems baudiav. Reformacija greitai pa-
plito visoje Lietuvoje.
Pirmoji lietuvika knyga. Kunigaiktis Albrechtas I, prims liute-
ron tikjim, stengsi j plsti ne tik Prsijoje, bet ir Lietuvoje. Karaliau-
iaus universitete jis kr |cn.t|i (mokykl su bendrabuiu) 8 lietuviams,
kurie rengsi tapti kunigais arba mokytojais. Albrechto rpesiu buvo
pradtos spausdinti lietuvikos knygos. 1549 metais ileista pirmoji lie-
tuvika knyga Martyno Mavydo Katekizmas.
Kontrreformacija ir jzuit kolegijos Lietuvoje. 1570 m. Lietuvoje
buvo atidaryta pirmoji jzuit kolegija. Joje vadovautasi tokiu pat mo-
kymo planu kaip ir kitose Europos kolegijose. Jzuit programose buvo
adaptuotos humanist idjos. Kc|cgtj su!crc pcn|tcs ||cscs. tn/tnc, grcnc-
itcc, snicnsts, pccitcc, rcicrtcc. Pirmose trijose klasse mok lotynikai skai-
tyti, suprasti tekst ir susikalbti. Vliau mokiniai iurcjc tsnc|it |cts.ct
|cints|ct |c||cit. Jzuitai buvo sukr veiksming kalbos mokymo meto-
286
dik. Studijuojantieji moksi ir istorijos, geografijos, graik kalbos prad-
men. Tiems, kurie norjo tapti kunigais, buvo papildomai dstoma filo-
sofija ir teologija.
Moksleiviai gyveno bendrabuiuose, priirimi aukltoj vienuoli.
Kad bendrabuio gyvenimas per daug nekyrt, jiems buvo sugalvoja-
ma pramog ir aidim atvirame ore, danai rengiamos banytins i-
kilms, spektakliai, pavairinantys mokini kasdienyb.
Mokytojai moksleivi nemudavo, tai darydavo |crc|icrtus (lot. ccr-
rccicr pataisytojas) samdytas pasaulietis. Plakdavo tik labai nusidjus.
Daniausiai stengdavosi kitaip juos drausminti veikdami mokini am-
bicijas, todl pagirdavo, papeikdavo, sodindavo asilo suol. Su vi-
suomene jiems retai leisdavo susitikti, stebdavo, k moksleiviai kalba,
kaip elgiasi.
Greitai pando mokytis ir paprast bajor sns. kininkai taip pat
pasidav iai tendencijai, taiau j nor sustabd vesta baudiava. 1496
metais ileistas sakymas draud vienturiui kininko snui ivykti i
kaimo. Jei kininkas turjo daugiau sn, tik vienam i j buvo leidia-
ma mokytis. Tam jis turjo atneti valdios iduot liudijim (|tccnitc ci
|tiicrcc icsitncntc|cs).
jczutict, ci.| j Vt|nt .s|upc Vc|crtjcnc Prcicsc.tctcus |.tcitnu, grct-
ict jsti.tritnc Itciu.cjc. Ntc|cs ncpcjcgc su jcts |cn|urucit |c.ct| .tscs nc-
|||cs cist!urc jczuti rcn|csc. steigiamos kolegijos Kaune, Gardine,
Iluktoje, Mintaujoje. 1686 ncicts Itciu.cjc |u.c 39 |c|cgtjcs. Mokslas buvo
nemokamas, ia mok lotynikai ir lenkikai. Kc|cgtjcsc |tciu.t |c||c gc|c-
jc |uit .cricjcnc zcntcustcjc tn/tncs ||cscjc, |ur gtnijc |c||c |u.c cts|tnc-
ncs icts||cs.
1579 metais popieius Grigalius XIII patvirtino privilegij, pagal kuri
Vilniaus kolegija perorganizuojama universitet (15791781). (Oficialus
ios mokslo institucijos pavadinimas Vilniaus Jzaus draugijos akade-
mija ir universitetas (lot. A|nc ccc!cntjc ci unt.crstics Vt|ncnsts scctcicits
jczus). ia buvo Teologijos ir Filosofijos fakultetai. Ptrncsts rc|icrtus |cn-
| jczutics Pcircs S|crgc, dstytojais daugiausia dirbo Romos jzuit kole-
gijas baig anglai, airiai, italai ir lenkai.
universitet buvo priimami vis tautybi ir vis krikionik ti-
kyb jaunuoliai, kurie galjo mokytis tik Filosofijos fakultete. Nordami
287
stoti Teologijos fakultet, jie turjo priimti katalik tikjim ir katalik
dvasininko ventinimus. Pasauliei, kurie bt baig teologijos moks-
lus, tuo laiku nebuvo. Teologijos fakultet danai stodavo didik vai-
kai. Ir ne tik dl to, kad domjosi teologija, tvai jiems buvo numat
auktas ir pelningas vyskup, kapitul nari, klebon pareigas. Moki-
niai turdavo asmeninius pedagogus, baigusius Filosofijos fakultet, ku-
rie lyddavo savo globotinius paskaitas, jas uraindavo, paddavo
rengtis egzaminams.
Vyskupui ir jzuitams buvo svarbu, kad bajor jaunimas nevykt
studijuoti usienio universitetus, ypa protestantikuosius. Todl ir
stengsi Filosofijos fakulteto lyg palaikyti kaip usienio universitetuose.
Jame, be laisvj men, dstyta logika, dialektika, fizika, psichologija,
matematika, astronomija, geometrija, geografija. Scholastika tuo metu bu-
vo itisa mokymo sistema, kuri rmsi i anksto parengt klausim ir
atsakym siminimu.
Jzuitai stengsi didinti savo tak visuomenei. Neturtingiems stu-
dentams buvo steigtas bendrabutis: vyskupas V. Protaseviius nupir-
ko mieste mrin nam ir jame kurdino studentus. is bendrabutis glo-
bjo garbei buvo pavadintas Vc|crtjcnc |ursc (lot. |ursc bendra pragy-
venimo kasa).
Jzuitai kreipdavosi miestieius, ragindami padti neturtingiems
studentams. Usienio miestuose ir Vilniuje nieko nestebino studentas el-
geta. Per didisias banytines ventes studentai pavieniui ir grupmis
vykdavo sveikinti turtingj ir kilmingj. Kiemuose ir tarpuvartse jie
giedodavo giesmes, grodavo ir deklamuodavo. U tok asmens pagerbi-
m didikas daniausiai nepayktdavo atsilyginti.
Akademijos profesoriai diktuodavo paskaitas, nes bijojo, kad j ne-
apkaltint erezija. Dalykai buvo dstomi ne visi i karto, o vienas po kito.
Danai buvo rengiami disputai. Moksleiviai, jiems rengdamiesi, turda-
vo isamiai susipainti su eretik idjomis. Jie usiraydavo paskaitas ir
moksi i ura. Akademijoje buvo grieta ini kontrol. Studentai lai-
kydavo egzaminus, gindavo tezes, t. y. parodydavo, kad geba daryti moks-
lines ivadas, rodyti teiginius.
Daug reikms studentai teik ikilmms, rengiamoms per didi-
sias religines ventes. Tada jie vaidindavo, dainuodavo, deklamuodavo,
288
grodavo student kapelos ir orkestrai. ie renginiai taip pat propaguo-
davo religij.
Stojanij Teologijos fakultet sumajo 1582 metais, kai buvo
kurtos Vilniaus kunig seminarijos: viena popieiaus, vadinta alum-
natu, kita vyskupijos diecezin.
Jzuitai jaut katalikik spaudini trkum. Todl 1599 metais jie
ileido M. Daukos Postil, pirmj lietuvik knyg Lietuvos teri-
torijoje, vliau K. Sirvydo Punktus sakym, pirmj lietuvik o-
dyn, A. Vijko-Kojelaviiaus Lietuvos istorij.
jczutict titn ruptncst nc|icj |.c|t/t|cctjc. Kiekvienas jzuit naujo-
kas bent metus turjo dirbti mokytoju. Pas rektoriaus paskirt patyrus
mokytoj tris savaites lankydavosi bsimieji pedagogai ir mokydavosi
dstymo meno. Jzuitai padjo mokytoj seminarij pagrindus ir parod
visuomenei, kad ugdymas nra atsitiktinis dalykas.
Pradini mokykl pltra. Skirtingai nuo jzuit, kuriems rpjo
auktesniosios mokyklos, parapij katalik kunigai spariai steig pra-
dines parapines mokyklas. XVI a. baigiantis beveik prie vis banyi
buvo steigtos pradins mokyklos, kur dvasininkai, vargonininkai, seni
kareiviai, mistrai (pranc. ntsirc| vadovaujantis) nc|c |cints|ct skaityti,
rayti ir katekizmo.
XVII a. pirmoji pus mokykl steigimo pakilimas: atsiranda rc/cr-
nci tr sicctcit|t j|uri prc!tnt nc|||. Taiau po XVII a. maro dalis
pradini mokykl sunyko. Prc!tncs nc|||cs prc!cjc |urits prtc |ct |urt
!.cr, kur moksi ir valstiei vaikai. Kur laik jie galjo siekti auktes-
nio mokslo, taiau 1733 metais Gardino seime feodalai udraud valstie-
iams mokytis auktesnse mokyklose.
vietimas jau nebebuvo jzuit monopolis: pijor vienuoliai (ordinas
buvo kurtas 1617 metais Romoje) taip pat m steigti mokyklas pasaulie-
iams. Nuo jzuit pijorai skyrsi tuo, kad |tc|.tcncjc prc.tnctjcjc ict|c nc i
pcct, |ci tn!t.t!uc|t, ic |rcsic s|gcnts itn|cn nc|nc prcgrcn. Be to, ios
mokyklos priimdavo savo prieglaudas ir neturting eim vaikus.
Pijor pradinse mokyklose mokslas trukdavo trejus metus. Kc|cgt-
jcs su!crc scpintcs ||cscs. 1) prc/crnc tr pcr.c tn/tnc, 2) tn/tnc ncjcr, 3)
grcncit|cs,4) stnic|scs, 5) pccit|cs, 6) rcicrt|cs, ) /t|csc/tjcs. ymiausios pi-
jor mokyklos buvo Ukmergje, Panevyje, Raseiniuose.
289
Kit religij vienuoliai taip pat steig mokyklas. Dominikonai buvo
kr mokykl emaii Kalvarijoje, prancikonai, Lietuvoje vadinami
bernardinais, Kretingoje, Teliuose, Dotnuvoje, po kelet mokykl tu-
rjo bazilijonai ir benediktinai.
Vidurins mokyklos. XVI a. protestantai, staiatikiai pradjo steigti
vidurines mokyklas, kurios reng universitetinms studijoms. Tokioms
studijoms rengdavo ir privaios mokyklos. inoma privati mokykla, ku-
ri buvo kurta Bilin dvare netoli Raseini. Patekti mokytis didik Go-
taut, Radvil dvarus kiekvienas moksleivis laik garbe.
Jzuitai taip pat suskato gerinti savo mokykl mokymo turin, taip
band prisitaikyti prie nauj laiko reikalavim. Labiausiai jie pertvar-
k 1751 metais Vilniuje kurt kilmingj kolegij. ia buvo dstomos
lotyn, prancz, vokiei kalbos, filosofija, matematika, fizika, ge-
ografija, istorija. Taiau ioje kolegijoje, kaip ir kitose, gamtos ir tiks-
lieji mokslai vis negaljo isikovoti deramos vietos. Au|sicjt nc|||c
ic|c|u.c |cints|c.
Sudtingas buvo amatinink rengimas. Amatininkai, cech nariai,
vadovavosi Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts Statutu. Auktos kvali-
fikacijos amatininkas turjo imanyti ne tik savo amat, bet ir sugebti
mokinius imokyti rayti, skaiiuoti, pieti. Visko mok vienas mokyto-
jas cecho meistras.
Mokymas lietuvi kalba. XV| c. |tciu.t |c||c .tcscjcnc g.cntnc |u-
.c gcnc p|cctct .cricjcnc. Ncrs jt ictp tr ncicpc c/tctc|tc !c|uncni |c||c, |ci
|u.c .cricjcnc ictsnucsc. 8cznctcsc |tciu.ts|ct |u.c sc|cnt pcnc|s|ct. Yrc
ztnt cptc |tciu.t |c||cs nc|nst 1562156 ncicts prt.cctct pcs ntcsitcctus
Kcunc. Taiau vidurinse mokyklose ji sunkiai skynsi keli. Ten vyrauj
bajorai kalbjo lenkikai, nes lietuvi kalba jiems atrod tinkanti tik bau-
diauninkams.
XVI a. ratingo mogaus modelis mogus, mokantis Lietuvoje var-
tojamas rato kalbas. Be lotyn, rus kalb, vartojam valstybs rati-
nje, itin spariai p|tic |cn| |c||c. Po Liublino unijos ji tapo bajorijos
rato kalba.
Itciu.t |c||, |ctp nc|cnjj !c||, Itciu.cs rc/crnci nc|||csc
prc!cic !csiit XV||| c. ptrncjc puscjc. jt |u.c rct|c|tngc |ustntcstcns
!.cstntn|cns.
290
2.4. Edukacin komisija ir vietimo reforma
(XVIII a. pab.XIX a.)
1773 metais popieiaus bule Jzuit ordino veikla laikinai (iki 1814
met) buvo sustabdyta, kartu baigsi ir beveik 200 met truks jzuiti-
kasis Lietuvos mokyklos laikotarpis. Jzuitai nepaliko pedagogams skir-
tos literatros. Ugdymo turinys ir sistema iose mokyklose nesikeit, nes
mokytojai nebuvo skatinami savarankikai dirbti.
epospolitos Seimo 1773 metais steigta Lietuvos ir Lenkijos edu-
kacin komisija (Tautin vietimo komisija) pradjo kurti bendr vieti-
mo sistem. Tai buvo tarsi vietimo ministerijos prototipas. Ji perm
jzuit turt ir pradjo vietimo sistemos reform. S.tcitnc crgcntzc.tncs
tr |cnirc|c pcrcjc j .c|si|cs rcn|cs. Edukacins komisijos mokykl siste-
mos samprata buvo grindiama visuotinio vietimo idja.
Europoje vieiamajame amiuje buvo pabriama nacionalins kal-
bos svarba. Todl Edukacin komisija ikl ncctcnc|tncs nc|||cs t!cj. Mo-
kyklas reikjo reformuoti, nes konfesin mokyklos kryptis, mokymas lotyn
kalba jau buvo anachronizmas. Kcntstjc ts|c|c uz!c.tnj suncztnit ncrcsitngu-
n. XVIII a. pradioje LietuvosLenkijos valstybje buvo daug nerating
moni: apie 28 proc. turting bajor, 40 proc. vidutini, 92 proc. smulkij
bajor, 44 proc. miestiei. Tik pavieniai valstieiai buvo ratingi.
Edukacinei komisijai Lietuvoje vadovavo Vilniaus vyskupas I. Ma-
salskis. Jis skatino kunigus sictgit pcrcptncs (vliau jos buvo pavadintos
pradinmis) mokyklas. Daugeliui kunig ir valstieiams i idja patiko.
Vyskupo rpesiu 1775 metais Vilniuje buvo kurta Mokytoj semina-
rija, |urt rcngc prc!tnt nc||| nc|icjus tr .crgcntntn|us. iuos mokyto-
jus pradjo rengti ir vidurins mokyklos: ten jie gydavo ini, bet spe-
cialaus pasirengimo negaudavo.
Prc!tncsc nc|||csc |u.c pcnct|tnic |cin |c||c, nc|cnc |tciu.ts|ct.
1777 metais Lietuvoje jau buvo per 300 mokykl, kur moksi daugiau
nei 5 tkst. vaik. Mokslas prasiddavo per Mykolines (rugsjo 29 d.) ir
trukdavo iki Jurgini (balandio 23 d.). Vilniaus akademija ileido pir-
mj elementori lietuvi kalba Mokslas skaitymo lenkiko rato
dl ma vaik. Elementori leido todl, kad lietuviai prast lenki-
kai skaityti. Tokio drsaus ingsnio gimtosios kalbos link kai kurie pro-
291
lenkikos orientacijos dvasininkai Masalskiui nedovanojo, ir jis prival-
jo ieiti i Komisijos.
Reforma taip pat apm vidurines ir auktesnisias mokyklas, ku-
riose daniausiai moksi feodal, bajor vaikai. Vilniaus akademij per-
tvarkyti buvo pavesta buvusiam jzuitui M. Poobutui. Pasikvietus kon-
sultantais profesorius i Vakar Europos, Vilniaus akademija buvo re-
organizuota Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts (LDK) vyriausij
mokykl (17811803). i mokykla privaljo kontroliuoti emesnij, apy-
gardini, mokykl veikl. Apygardins mokyklos vizituodavo apskrii
mokyklas, o pastarosios parapines. Mokyklos vedj ir jo padjj rink-
davo mokytojai. 1783 metais LDK vyriausioji mokykla (1797 m. pava-
dinama Vilniaus vyriausija mokykla) pradjo rengti vidurini mo-
kykl mokytojus. Ji sudar slygas dvasininkus keisti pasaulieiais mo-
kytojais. (Iki tol vidurini mokykl mokytojus reng vienuoli ordinai.)
Palyginti plaiai Lietuvos kaime buvo paplitusios nam mokyklls.
XVIII a. pabaigoje j buvo kurta Jonikio, Kernavs, iemari, Karmla-
vos parapijose. ia mokydavo skaityti, rayti lentelse, kai kur skaiiuoti.
Vis tip mokyklose buvo taikomos |cusncs: tingini registracija, mo-
kini statymas koridoriuose kampus su uraais Tinginys, Pikiurna.
Kas nepasitaisydavo, t nuplakdavo rykte. Mokiniai buvo skirstomi ge-
resnius ir blogesnius. Geresnieji prie kepuri segdavo mlynus ir raudonus
enkliukus. Juos skirdavo dekurionais ie tikrindavo mokini pasirengi-
m pamokoms. Tokiai tvarkai esant, mokiniai nipindavo ir sksdavo drau-
gus. Lietuviams teko daug nukentti dl gimtosios kalbos vartojimo.
1783 metais mokykl reforma buvo baigta ir sukurta valstybin
vietimo sistema, kuri sudar:
Privaios mokyklos (pensionai). 8crntu|ct tr ncrgctics iurcjc nc|-
its cis|trcsc nc|||csc, kuriose buvo mokoma lenk, vokiei, prancz
kalb, aritmetikos, muzikos, oki. Mokyklas daniausiai ilaikydavo vie-
nuoliai.
Pradins mokyklos. J tikslas veikti bendrj neratingum. Su-
vokta, kad valstieiams isilavinimas taip pat btinas. Mokyta skaityti,
rayti, skaiiuoti.
Vidurins mokyklos: apygardins ir paapygardins.
Apygardins mokyklos turjo 7 met program, joje dirbo ei mo-
292
kytojai. Lietuvoje buvo keturios apygardos: Lietuvos (apygardin mo-
kykla kurta Gardine), emaii (apygardin mokykla Kraiuose), Nau-
garduko (apygardin mokykla Naugarduke) ir Poless (apygardin mo-
kykla Lietuvos Brastoje (Breste). Jos apm lietuvi ir baltarusi gyvena-
mj teritorij. Lietuvos ir emaii apygardoms priklaus akademins
(jas ilaik Edukacin komisija), pijor, dominikon mokyklos.
Paapygardins mokyklos dirbo pagal 6 met program. Buvo ds-
toma lenk, lotyn kalbos, aritmetika, fizika, istorija, teis, rpinamasi
doroviniu aukljimu.
Vidurinse mokyklose daniausia moksi dvarinink, bajor vaikai.
Nepaisydami luominio antagonizmo moksi ir valstiei vaikai.
Daugeliui bajor vaik, ypa dukterims, samdydavo guvernan-
tes, kurios mok namuose. Nors mergaii lavinimas nedaug paeng
priek, taiau pradta kelti mintis, jog btina ugdyti mergaii meils
tvynei jausm, mokyti savo krato istorijos, kad jos galt tinkamai at-
likti motinos pareigas. Vadinasi, atsirado nauja bajoraii aukljimo kryp-
tis visuomeninis ugdymas.
Auktosios mokyklos: LDK vyriausioji mokykla, mokytoj se-
minarijos. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts vyriausioje mokykloje tuo
metu buvo du fakultetai, vadinami kolegijomis: Fizikos ir Morals moks-
l. Formavosi Medicinos fakultetas. Lietuvos Didiosios Kunigaiktys-
ts vyriausij mokykl ||cusit pcs|cti cict!c.c Vt|ntujc icrncujcnis Itc-
iu.cs |crtucncncs |crtntn|ct. jtc |cn|!c.c gccncirtjcs, /tzt|cs pcs|ctics.
Vilniaus universitete dst tik jzuitai ir pijorai, todl Edukacin ko-
misija kai kuriuos i j atleido i darbo. Taiau dar daug senj dstytoj
buvo palikta. Dstytoj neuteko, todl medicinai, biologijai, mechani-
kai dstyti buvo pakviesti pasaulieiai profesoriai i usienio: filosofas J.
G. Fersteris, botanikas . E. iliberas, chirurgas J. Briot ir kt.
Pamintina grafo A. Tyzenhauzo veikla, paskatinusi vietimo plt-
r. Gardine jis kr feleri, baleto okj, muzikant, kari mokyk-
las. Jos pretendavo auktesn negu pradins mokyklos lyg. Grafas stei-
g manufaktrose dirbantiems vaikams sekmadienio mokyklas. J mo-
kymo turin buvo mginama papildyti dalykais, kurie praverst profesi-
niam vaik ugdymui, pavyzdiui, bsimosios audimo manufaktr dar-
bininks buvo mokomos pieti gles, ornamentus.
293
2.5. Carins Rusijos valdioje: vietimo bkl
Lietuvoje (XIX a. pab.XX a. pr.)
Pc ircctcjc A|tcj 1cui Rcspu||t|cs pc!c|tjtnc 195 ncicts Itciu.c citic-
|c Rustjct tr |u.c pc.c!tnic Stcurcs Vc|cr |rcsiu, c |tciu.t g.cncntcjt p|c-
ict pcrs|trit j !.t !c|ts. Su!u.cs |rcsics citic|c Prustjct (jts su!crc Augusic.c
.ct.c!tjcs !c|j), c |tics zcncs Rustjct.
Itciu.t icuic ncsustict|c su sc.c .c|si|tngunc prcrc!tnu. jcu Ncpc|cc-
nc |cr nciu ncgtnic ci|urit Itciu.cs Dt!ztj Kuntgct|sisi. 1831 tr 1863
ncicts |tciu.tct |criu su |cn|cts tr |ticnts pc.crgicns icuicnts su|t|c. Su|t|t-
nct |u.c nunc|stnit tr grtc|icst rcprcstj. Itciu.cs .c|si|c sus|trsiic gu|cr-
ntjcnts. Itciu.tct, |ctg cu|siucstus nc|s|us, nciurcjc ictscs !tr|it .c|si|cs
tnsitiuctjcsc Itciu.cjc. Rcprcstntcts icuics tr jcs !.cstncs |u|iurcs nct|tntnc
ncic!cts ccrc .c|!ztc stc|c cstnt|tucit |tciu.t icui, j surustnit. Kcic|t| |cz-
nctc |u.c pcrsc|tcjcnc.
X|X c. pc|ctgcjc Itciu.cjc |t|c icuitntc cigtntnc sju!ts, .tcntjs icui |c-
.ct su ccrtznu. j ptrnstcs |c.cicj grcics sicjc Itciu.cs icuitnc tnic|tgcnitjc.
Rusijos caras Pavlas I vylsi, kad katalikyb inaikins laisvamanyb:
ugniau antifeodalines nuotaikas ir stiprjant socialin, kultrin, na-
cionalin judjim. Todl jis pasirpino, kad Lietuvoje didt vyskup ir
kunig skaiius, o 1800 ncicts grztnc .c| istcnitcns sc.c .ct|| jczuticns
.tscs j j|urics nc|||cs, |criu tr Vt|ntcus .rtcustj nc|||. Vyriausiajai
mokyklai suteik plaius galiojimus paved kontroliuoti atuoni gu-
bernij mokyklas. Jomis rpinosi mokykl komitetas, vadovaujamas y-
maus lenk veikjo J. Sniadeckio.
Mokykl tipai. Pagal 1803 met Vilniaus vietimo apygardos nuo-
status Lietuvos mokykl tipai liko beveik tie patys:
Parapin (pradin) mokykla. io tipo mokyklos buvo dvejopos:
.tcn||cscs pcrcptncs, kur buvo mokoma skaityti, rayti, skaiiuoti, tikybos,
o mokslas trukdavo 23 iemas, ir !.t||cscs pcrcptncs mokyklos, kur mo-
kytis reikjo 45 metus. Pastarj buvo nedaug. J programos atitiko pir-
mj vidurins mokyklos klasi programas.
Atsirado rcc|tnt prc!tnt mokykl, teikiani elementarias inias ir
rengiani valstiei vaikus darbui ems kyje (pvz., Joniklio mokykla,
294
kuri globojo universitetas). Prie kai kuri pradini mokykl buvo kur-
tos klass, kur mokyta vairi amat: staliaus, altkalvio, tekintojo. Vil-
niuje steigta neturting mergaii rank darb mokykla. Visose pra-
dinse mokyklose, iskyrus dviklases, kartu su berniukais moksi ir mer-
gaits. Mokykl komitetas siek, kad kiekviename miestelyje bt para-
pin mokykla. Kai kurios mokyklos turjo savo pastatus, bet dauguma
nuomojo valstieio trobos gal, sikurdavo parapijos pitolje.
Apskrities (pavieto) mokykla ir gimnazija. jcs ci|t|c .t!urtncs nc-
|||cs /un|ctjcs. Mokykl komitetas rpinosi, kad kiekvienoje gubernijoje
bt 7-met gimnazija, kiekvienoje apskrityje 6-met triklas apskrities
mokykla. I gimnazijos ir apskrities mokyklos buvo galima stoti aukt-
j mokykl. Prie Vilniaus gimnazijos buvo kurtos ncitntn| klass.
Iki 1831 m. laikytasi Edukacins komisijos mokymo organizavimo ir
metodini nurodym. Vt!urtnt nc||| nc|icjcts !cugtcustc !tr|c snu|-
|tcjt |cjcrct, |cricts ntcsitcctct tr .c|sitcctct, |ctg nc|icj scntncrtjcs, unt-
.crsticius |ct |crc nc|||cs. Mc||| !trc|icrtcts !czntcustc icp!c.c |crtct.
Gimnazijoje fizini bausmi netaikydavo, bet buvo karceris.
Daug neturting mokini, nebaig gimnazijos, stodavo kunig ir
mokytoj seminarijas. Lietuvoje buvo trys kunig seminarijos Vilniaus,
Kauno ir Sein ir dvi pradini mokykl mokytoj seminarijos, sikru-
sios Veiveriuose ir Panevyje.
Auktoji mokykla. Auktosios mokyklos teises turjo Vilniaus
imperatorikasis universitetas (18031832), Mokytoj seminarija (ren-
gusi mokytojus vidurinms mokykloms) ir Vyriausioji dvasin semina-
rija. Vilniaus imperatorikasis universitetas, turdamas autonomij, sten-
gsi pritraukti geriausius Lietuvos ir usienio mokslininkus. Priimant
darb profesorius buvo rengiami konkursai. Lietuviai profesoriai vykda-
vo stauotis Europos mokslo centrus.
Universitetas pltsi. alia jo iaugo veterinarijos klinika, biblioteka.
Be pagrindini studij dalyk, studentai nc|cst ncu!cit gtn||, sc|it, nu-
zt|cs, icp|cs, s|u|piurcs ncnc, grct| |c||cs.
Profesins ir specialiosios mokyklos priklaus universitetui. 8u.c
j|urics akueri, veterinarijos nc|||cs. 1890 metais prc!cics sictgit e-
ms kio ir nam ruoos nc|||cs. Ten studijuojantieji gydavo elemen-
tarj ir specialj isilavinim.
295
Susirpinta auktesns kvalifikacijos specialist rengimu: kurtos
Vilniaus geleinkeli technikos, Vilniaus pieimo, muzikos mokyk-
los, muzikos mokykla Plungs dvare, kur moksi ir M. K. iurlionis.
Amiaus viduryje Unemunje steigiamos amat mokyklos, sek-
madienio mokyklos besimokaniam amato jaunimui.
Kaimo mokyklls bakalorijos (Sduvoje vadintos ,pc|cnpt
nc|||cnts). Niekas joms nesudarydavo mokymo program ir nekontroliuo-
davo j darbo. Tokios mokyklls buvo kuriamos valstiei ir smulkij bajor
iniciatyva, nam mokykl, turini senas tradicijas, paproiu. 8c|c|crtct (i lot.
|cccc|curccus laipsnis, kur gaudavo Rusijos mokytoj institut absolventai,
dvasini akademij aukltiniai), valstiei ar smulkij bajor kilms samdo-
mi mokytojai, pasimok emesnse vidurins mokyklos klasse ar dvasinje
seminarijoje, mok vienos ar keli eim vaikus. Kai kurios mokyklos, kaip
antai, Kretingos parapin mokykla, per gavni isisdavo gabesnius mokinius
savo parapijos kaimus mokyti valstiei skaityti emaitikai ir lenkikai.
yd tautybs gyventojai, kuri buvo gana gausu Lietuvoje, tur-
jo savas konfesines mokyklas.
Mergaii vietimo sistemoje bta dideli sprag. Lietuvoje, kaip
ir visoje Ryt Europoje, pradta akcentuoti, koks svarbus vaidmuo auk-
ljant jaunim tenka moteriai. Todl buvo udaromi privats pensionai
ir steigiamos vidurins mokyklos. 1860 metais Vilniuje ir Kaune jau bu-
vo vidurini mokykl. 1870 metais kuriama Auktoji Marijos mergai-
i mokykla. ios mokyklos (gimnazijos) paskutin klas buvo pedago-
gin. Neturtingos mergaits Vilniuje moksi prieglaudoje ar privaiose
amat, nam ruoos, rank darb mokyklose.
Caro Pavlo snus Aleksandras II (A) 1820 metais panaikino
jzuit galiojimus ir atm i j mokyklas. Taiau Vilniaus imperatorikasis
universitetas ir toliau vadovavo vietimui. 1823 metais rus valdia susek
universitete gyvavusias slaptas lietuvi student filaret ir filomat organi-
zacijas. J tikslas buvo gaivinti visuomenin veikl, adinti ir stiprinti tauti-
n dvasi. Prasidjus 18301831 m. sukilimui, gimnazistai ir studentai m
masikai traukti pas sukillius. Jie sudar atskir sukilli kariuomens ba-
talion. Sukilimui pralaimjus, daug student buvo apkaltinta, pasista
kariuomen, gimnazistai paalinti i mokykl. Taiau ir toliau stiprjo an-
tibaudiavins nuotaikos, plito engiam taut solidarumo idjos, todl 1832
296
metais caro Nikolajaus I dekretu Vilniaus imperatorikasis universitetas
buvo udarytas. Vietoj kai kuri jo padalini buvo steigta Vilniaus medici-
nos chirurgijos akademija ir Vilniaus dvasin akademija. Po deimties met
ji taip pat buvo udaryta. Tuo metu Lietuvoje nebeliko n vienos auktosios
mokyklos. Taigi Lietuvos kultrai buvo suduotas itin skaudus smgis.
Mokykl lenkinimas. Lietuvoje spariai stiprjo tendencija pirme-
nyb teikti lenk kalbai (tai ypa buvo bdinga bajorams). Dviklasse
pradinse ir vidurinse mokyklose dstyta tik lenkikai. Valstybinse mo-
kyklose 3 lietuvi kalbos savaitins pamokos tebuvo popieriuje. Iki 1831
met vienose parapinse mokyklose mokyta lietuvikai, kitose lygia-
greiai ir lenkikai arba vien lenkikai. Iimtis padaryta tikybai jos mo-
k lietuvikai ir lenkikai. Unemunje vietimo institucij administraci-
ja visai ignoravo lietuvi kalb: jos mokyta tik pakampi mokykllse.
Protestant parapinse mokyklose vietoj lenk kalbos mokyta vokiei.
Tautinio atgimimo sjdio pradia. Prievartinio lenkinimo ir rusi-
nimo uslopinta lietuvi tautin mintis m busti i ilgo snaudulio. X|X c.
|t|c |u|iurtnts sju!ts, |urtcnc c|i.tct !c|.c.c zcnctct |cjcrct. Lietuvos vie-
suoliai S. Daukantas, S. Staneviius ir kiti atgaivino tautines idjas, ragino
sitraukti visuomenin darb. Jie m kelti gimtj kalb, trokdami pada-
ryti j rato kalba, skatindami lietuvius jos nesigdyti. Todl buvo pareng-
ta ir ileista daugiau nei deimt lietuvik elementori. 1810 metais mo-
kykl komiteto narys V. Bauas lenk kalba ileido knygel Apie lietuvi
kalb ir jos praeit. Lenk tautai, mokslininkams jie patar kurti lietuvi
draugijas, kurios tyrint Lietuvos istorij, rinkt tautosak, leist lietu-
vikas knygas. Buvo giriama Prsijos vyriausyb, kuri jau 1548 metais pra-
djo leisti knygas lietuvi kalba, steigti lietuvikas mokyklas.
Ypcc !t!c|t Zcnctct .s|upc M. Vc|cnctcus nucpc|nct. Jo iniciatyva bu-
vo sukurtas gana platus lietuvik banytini mokykl tinklas, darb
traukti kunigai. Mokyklos, vadinamos valaninmis, rmsi sena |c-
|c|crtj ir nam mokykl tradicija. M. Valaniaus ataskaitoje valdiai nu-
rodyta, jog Kauno gubernijoje 1853 metais buvo 197 parapins mokyklos,
kuriose moksi 5 910 mokini. inant, kad ankstesniais metais gyvavo
15 valdios kurt mokykl, kuriose moksi 933 mokiniai, galima susi-
daryti vaizd, kok vaidmen atliko valanins (Alekna A., 1922). Va-
laninse, be oficialiai leist dalyk: tikybos, skaitymo lietuvikai, rus
297
kalbos pradmen, danai papildomai buvo mokoma lenk kalbos, arit-
metikos, o kai kur ir lotyn kalbos, geografijos.
M. Valanius rpinosi ir suaugusij vietimu, reikalavo su tuo su-
sijusi statistini duomen (pvz., kiek parapijose yra mokani skaityti),
ragino mokyti neratingus mones. Liaudies vietimo pltrai gerokai pa-
sitarnavo blaivybs judjimas.
Po 1831 ir 1863 met sukilim buvo udrausta lietuvika spauda,
mokyti gimtja kalba, pradta visaip varyti visuomenin ir kultrin
veikl. Vaikai privaljo lankyti rusikas mokyklas, kur jiems prievarta
buvo skiepijami staiatiki paproiai. Mok mokytojai rusai.
Tautins mokyklos sjdis. Lietuvoje valstieiai nenorjo leisti vai-
k rusikas mokyklas, todl prasidjo tautins mokyklos sjdis, kuris
buvo susijs su nacionalinio isivadavimo judjimu. Tuo metu pradjo
kurtis slaptosios daraktori mokyklos, kuriose vaikus mok vairaus am-
iaus, profesij ir isilavinimo mons. 1urcit nc|tnt |u.c .ts tnic|tgcn-
i gcr|cs rct|c|cs tr pt|tcitnc pcrctgc. Daraktoriais kur laik dirbo ir yms
raytojai P. Viinskis, J. Bilinas, G. Petkeviait-Bit ir kt.
Maojoje Lietuvoje kultrinis gyvenimas nebuvo taip varomas. Ten
jo Prsijos lietuviams skirti laikraiai, atsirado viesuoli, kurie visai
Lietuvai leido laikraius ir knygas, propaguojanias nepriklausomybs
siekius. I Tils per Lietuv nusits knygnei keliai. Knygnei ir slap-
tj mokykl daraktori dka lietuvyb stiprjo. Valdia draud ir per-
sekiojo slaptsias mokyklas. Mokytojus ir vaik tvus bausdavo pinigi-
nmis baudomis, udarydavo kaljim arba itremdavo. 1897 met duo-
menimis, rusikas mokyklas lank apie 6 proc. vaik, bet rating mo-
ni buvo apie 50 proc. Lietuvyb vent pergal.
Lietuvos vietimui nema reikm turjo 1867 metais sikrusi Ma-
rijampols gimnazija, kurioje buvo leidiama dstyti lietuvikai (kaip
Suvalk, Sein progimnazijose), nedraudiama dirbti lietuviams moky-
tojams. Gimnazij baig inomi kultros veikjai J. Jablonskis, V. Kudir-
ka, S. Matulaitis. Ten dirbo yms pedagogai P. Araminas, P. Kriaui-
nas ir kt. Gimnazij baig jaunuoliai studijavo Peterburgo, Kijevo, Char-
kovo, Kazans, Varuvos universitetuose. Jie daniausiai rinkdavosi tei-
sininko, mediko profesijas. Daug student rpinosi krato kultra, spau-
da, palaik ryius su tvikje likusiu jaunimu.
298
2.6. vietimas nepriklausomoje Lietuvoje
Ai|c||t |tciu.t |c.c !c| sc.c ictst tr |cts.t, |rsicnit rc.c|tuctjc Ru-
stjcjc .cric ccrc .c|!zt !crit nuc|ct!. 1904 n. gcguzcs !. ccrc .rtcu-
s|c pcnct|tnc |tciu.ts|cs spcu!cs !rcu!tn. V|sicni rc.c|tuctjct Rustjc-
jc, 1905 nci pc|ctgcjc |u.c suscu|ics Dt!sts Vt|ntcus Sctncs, |urts ts|c-
|c t!cj ci|urit ncprt||cuscn Itciu.cs .c|si|. 1914 n. rugpjuctc 1 !.
prcst!cjs Ptrncsts pcscu|tnts |crcs |urcpcjc pc|ctic jcg scni|j. Itciu.c,
c|upucic .c|tcct |crtucncncs, prc!cjc icrits su Vc|tcitjc !c| .c|si|tngu-
nc ci|urtnc.
Itciu.t icuic, !cugtcu |ctp 350 nci irptcnc s.citnj, .tric snu||t-
j zcn!tr|t tr |crn icuic, ic!c| |u.c tssiunic ts spcrctct |cstp|cicjcnct nc|s|c,
prcncncs tr prc||cs srtct. 8ci jt ncntrc. pc|t|c, cistitcsc tr .tscn pcscu|tut
prcncsc cptc ncprt||cuscncs .c|si|cs ci|urtn. 191 ncicts |u.c su|uric Itc-
iu.cs 1cr|c, |urt 1918 n. .cscrtc 16 !. Vt|ntujc pcs|c||c Itciu.cs Ncprt||cu-
scn|cs A|i.
1919 ncicts Itciu.cs 1cr|c A. Sncicn tsrtn|c Itciu.cs prczt!cniu. 1920
ncicts |rcsi .c|!it pcr!c.c Sictgtcncjcn sctnut, c prczt!cnic pcrctgcs Sct-
nc ptrntntn|ut A. Siu|gtns|tut. Sctncs prtcnc Kcnsitiuctj, pcs|c||ust Itciu-
.cs .c|si| !cnc|rcitnc rcspu||t|c, j.c!c ncctcnc|tn .c|tui |ti, j.|!c zc-
ncs rc/crn. Kcuncs icpc |ct|tnjc scsitnc. 1921 n. rugscjc 22 !. 1cui Sjun-
gcs .tsucitntcnc sustrtn|tnc Itciu.c |ctp |gtcictsc ncrc |u.c prttnic j pcscu-
|tc .c|si|t |cn!rtj.
1926 ncicts !cnc|rcitnt rtn|tn |u!u j .c|!zt cicjus |ctrtcstcns pcrit-
jcns, |u.c prcrcsics .t!tnts sc|tcs pc|titnts sic|t|uncs. 1uc |c|tcu ncpcicn|tn-
ics |u.c !cstntcstcs pcritjcs tr |crtntn|tjc. jtc s|c||c, |c! pcr|cncnitnc scni.cr-
|c nccititn|c Itciu.cs pc|titntc g.cntnc rct|nt. 1926 n. gruc!ztc 1 !. |u.c
j.|!ics pc|titnts pcr.crsncs. Vc|si|cs .c|!n pcrcnc A. Sncicnc, |urts
.c!c.c.c .c|si|ct t|t pci c|upcctjcs.
Itciu.c pcr !u ncprt||cuscn|cs !cstnincctus pcstc|c ncnczct |ctncjtn
c|cncnt|cs, |u|iurcs tr s.tcitnc srtisc.
1939 n. rugpjuctc 23 !. ncprt||cuscncs .c|si|cs rct!c |u.c nuircu|-
ic. ncct .c|!cnc Vc|tcitjc tr Sc.tci Sjungc s|cpiu susticrtnu (Mc|cic-
.cRt|cnircpc pc|iu) pcst!c|tjc Ri |urcp. Pcgc| Itciu.ct prtncsi 1939
n. spc|tc 10 !. su Sc.tci Sjungc su!cri suicrij Itciu.c cigc.c scsitn
299
Vt|nt tr !c|j 1920 n. jct prts|trics icrticrtjcs, |ci |u.c prt.crsic jst|ctsit
gcustcs sc.tci jgu|cs.
1940 n. |trzc|tc 15 !. Sc.tci Sjungc c|upc.c Itciu.cs Rcspu||t|, |tcpcs
21 !. .c!tncncsts Itcu!tcs sctncs prtcnc Itciu.cs pcs|c||tnc sc.tcitnc rcspu|-
|t|c tr jcs jsicjtnc j Sc.tci Sjung !c||crcctjcs. 1ctp |u.c |t|.t!ucics Itciu-
.cs .c|si|tnguncs.
1941 n. |trzc|tc 22 !. .tscjc Itciu.cjc prcst!cjc ts cn|sic prtcs sc.tci c|u-
pcnius rcngics su|t|tncs. Su|t|c|tct pcs|c||c, |c! ci|urtcnc Itciu.cs Rcspu||t-
|c, su!crc Ict|tnj .rtcus|, icctcu ct.t|tnc .c|tcct .c|!ztc rugpjuctc 13 !.
stcs .rtcus|cs .ct|| nuircu|c.
1944 ncicts Sc.tci crntjc cnir |cri c|upc.c Itciu.. 1u|sicnctct Itc-
iu.cs pcirtci, ncncrc!cnt icrncuit c|upcnicns, rzcst sicit j zui|uitn |c.
!c| Itciu.cs .c|si|cs ci|urtnc. 19441953 nci pc|crtc pcritzcn |c.cs
.tcncs ircgts|tcust tr !t!.rts|tcust Itciu.cs .c|si|cs tsicrtjcs pus|cpt. Kc-
.cicjct !c| |cts.cs .tcncs pc |tic zu.c |c.csc. 1953 ncicts sc.tci .c|!ztc, pcst-
ic||ust NKVD, crntj tr sirt|us, nunc|stnc gtn||uci icuics pcstprtcstntn.
Zu.c !cugtcu |ctp 20 iu|si. pcritzcn.
19401954 ncicts St|trc |cgcrtucsc tr ircnijc zu.c cptc 301 iu|si. Itciu-
.cs g.cnicj, |u.c nuzu!ic !cugtcu |ctp 200 iu|si. ctc g.cnust z!. Gc|-
|c!cntcst nuc prczuitcs j Vc|crus pcstircu|c cptc 440 iu|si. zncnt. Pcr Ani-
rjj pcscu|tnj |cr tr c|upcctjcs Itciu.c prcrc!c !cugtcu nct 1 n|n. g.cnicj.
Ncprt||cuscncs Itciu.cs g.cntnc tr |c. pcitrits nc|u.c prcrcsic tr
pcntrsic. Sc.tci Sjungcjc prcst!cjus ,pcrcsirct|ct (pcri.cr|ct), pcirtcits-
|ct nustict| Itciu.cs tnic|tgcnict 1988 n. sust|urc j Itciu.cs pcrsti.cr|nc
sju!j. 1990 ncicts Sju!ts |ctncjc rtn|tnus j Itciu.cs Au|sctcustj 1cr-
|. 1990 n. |c.c 11 !. Ai|urtcncsts sctncs pcstrcsc tsicrtnj Itciu.cs .c|si-
|cs isitnunc jurt!tnj c|i ,Dc| Itciu.cs ncprt||cuscncs .c|si|cs ci|urt-
nc, |urts s|c||c, |c! rc ci|urtcncs ,1940 ncicts s.citncs jcgcs pcnct|tn-
ics Itciu.cs .c|si|cs su.crcnt gc|t .|!ncs, nuc stc| Itciu.c .c| rc nc-
prt||cuscnc .c|si|c.
19181940 metais, esant labai sudtingai vidaus ir tarptautinei pa-
diai, kuriama tautin mokykla, kaip bendrosios Lietuvos kult-
ros dalis. Lietuv i Helsinkio buvo pakviestas profesorius Niemis,
kad konsultuot mokyklos krimo klausimais. Jis pareng Media-
300
g Lietuvos mokykl reformai. Darbe itin daug dmesio skirta
pradios mokyklai.
Steigiamasis seimas 1920 metais ileido Pradios mokyklos staty-
m, kuris ved privalom pradios moksl. Vadovaujantis statymu,
kaimuose daugiausia steigiamos 3 skyri, miestuose 4 ir 5 skyri, o
nuo 1936 met 6 skyri pradios mokyklos.
statymas pradios mokykloms suformulavo tikslus:
teikti jaunimui pradios mokslo inias;
ugdyti dvasios ir kno pajgas;
mokyti mylti, branginti Lietuv ir jai aukotis.
Pradios mokyklose buvo dstoma tikyba, lietuvi kalba, aritmeti-
ka, tvyns painimas, istorija, geografija, gamta, dail, rank darbai, mu-
zika (ir mokoma dainuoti), kno kultra.
Vidurin mokymo grand sudar progimnazijos (mokslo truk-
m 4 metai) ir gimnazijos (7, 8 metai). 1936 metais ileistame Viduri-
ni mokykl statyme ipltoti pradios mokykloms keliami ugdymo
tikslai.
Gimnazijose buvo dstoma 16 dalyk: tikyba, lietuvi kalba ir
visuotin literatra, pirmoji ir antroji usienio kalbos, lotyn kalba, isto-
rija, visuomens mokslas, filosofijos pradmenys, geografija, matematika,
gamtos mokslas, pieimas, kno kultra, karinis rengimas, darbeliai ir
nam ruoa, muzika, mokoma dainuoti. Humanitariniai mokslai um
dvigubai daugiau laiko negu tikslieji mokslai.
U moksl progimnazijose ir gimnazijose reikjo mokti. Dalis mo-
kini mokjo aukiausi kain 150 Lt, kiti 75 proc. bendros sumos.
Apie 15 proc. labai gerai besimokani neturting eim vaik buvo at-
leidiami nuo mokesio. Visoms klasms ileisti originals vadovliai.
Jie buvo brangs, bet mokiniai juos saugodavo.
Lietuvoje buvo ir gana vairi profili specialij auktesnij,
vidurini ir emesnij mokykl: komercini, ems kio, mikinin-
kysts, meno, muzikos, medicinos, buhalterijos, mainraio. jas bu-
vo priimami moksleiviai, baig keturias ar eias gimnazijos klases. Moks-
las trukdavo 24 metus.
Didel reikm turjo amat mokyklos. Jas daniausiai steig pri-
vaios organizacijos.
301
Buvo kurta mokykl speciali poreiki vaikams (akliesiems, kur-
tiesiems ir kt.).
1927 metais pradti steigti privats dareliai. Jais rpinosi draugi-
jos Lietuvos vaikas, Caritas ir privats asmenys. 1940 m. kovo mnes
veik 195 dareliai: 148 lietuvi, 31 yd, 4 vokiei vaikams ir 12 miri.
Lietuvos mokykl struktros virnje auktosios mokyklos.
Didiausioji Lietuvos auktoji mokykla buvo Vytauto Didiojo universi-
tetas, kurtas 1930 m. Kaune (nuo 1922 m. vasario 16 d. egzistavusi Auk-
tj kurs pagrindu). J sudar Humanitarini moksl, Teologijos ir filo-
sofijos, Teiss, Matematikos ir gamtos, Medicinos ir Technikos fakultetai.
Universitete dirbo plaios erudicijos dstytoj kolektyvas: profeso-
riai K. Bga, J. Jablonskis, A. Maceina, J. Eretas, V. Mykolaitis-Putinas, B.
Sruoga, S. alkauskis, J. Vabalas-Gudaitis ir kt.
Tuo laiku Kaune taip pat buvo nemaai auktj mokykl: Kauno
Meno mokykla (1922), Kauno Konservatorija (1933), Auktieji kno
kultros kursai (1934), Veterinarijos akademija (1936), Vytauto Didiojo
auktoji karo mokykla (1938).
Dotnuvoje buvo steigta ems kio akademija (1924), o Klaipdo-
je Prekybos institutas (1934), Pedagoginis institutas (1935). Aukto-
siose mokyklose 19391940 m. studijavo per 4200 student.
Mokymas Klaipdos ir Vilniaus krate. Klaipdos krate oficialiai
buvo teisinta dvikalbyst. Mokyklose vyravo Vokietijoje taikoma moky-
mo sistema. Lietuviai kr Klaipdos krato mokykl draugij, kuri 1938
m. ilaik 47 privaias pradines mokyklas, 3 gimnazijas. Lietuvi kalbos
tose mokyklose mokyta kiek ir visoje Lietuvoje. 1939 metais Vokietijai
ugrobus Klaipdos krat, lietuvikos mokyklos buvo udarytos.
Lenkija buvo okupavusi Vilniaus krat du kartus 19191920 m. ir
19201939 m., todl jis buvo intensyviai lenkinamas. Lenk kalba buvo
paskelbta oficialia io krato kalba. 1919 m. rugsjo 28 d. Lenkijos vyriau-
syb atkr Vilniaus universitet ir pavadino j Stepono Batoro vardu (1919
1939). Puoseljantys lietuvyb lietuviai leido vaikus privaias vietimo
draugij Rytas ir Kultra mokyklas. (1927 m. lenk statistikos duo-
menimis, ia buvo 150 lietuvik pradios mokykl ir 2 gimnazijos). Lie-
tuvi kalba buvo niekinama, lietuviai persekiojami, todl 1938 metais Vil-
niaus krate liko tik dvi lietuvikos pradins mokyklos ir viena gimnazija.
302
Taigi 19181940 m. buvo sukurta visa Lietuvos mokykl sistema,
ileista nemaai originali vadovli, parengta ger mokytoj. Visus tuos
komponentus siejo ugdymo tikslai, kurie rmsi tautos dvasia. Jais buvo
siekiama ugdyti dor ir visuomenikum. vietimui ir mokslui valstyb
skyr 15 proc. vis l.
Lietuv traukus Soviet Sjungos sudt, visa vietimo sistema funk-
cionavo gyvendindama komunistinio aukljimo udavinius. Jaunimui
buvo prievarta diegiama marksistin ir ateistin pasaulira, jis buvo
rengiamas vadinamajai komunizmo statybai.
1991 metais atkrus nepriklausomyb, susirpinta mokyklos re-
forma. Vl ikelta tautins mokyklos krimo idja. Pedagog ir moks-
linink krybins grups pareng Itciu.cs .t!urtncs |cn!rcjc |c.tntnc
nc|||cs |cnccpctj (1989), Unt.crsc|tstcs ug!nc prcgrcncs (1992). Kar-
tu pertvarkomas ir mokymo turinys, siekiant, kad jis atitikt demokra-
tinje valstybje keliamus ugdymo reikalavimus, rengiami nauji vado-
vliai, mokomosios priemons. Reforma apm ikimokyklinio auklji-
mo, papildomo ugdymo institucijas, specialisias ir auktsias mokyk-
las. Pastaruoju metu itin daug dmesio mokykloje skiriama profiliuoto
mokymo sistemai gyvendinti, praktinms pilietinio ir tautinio ugdy-
mo problemoms sprsti.
2.7. Pedagogins minties raida Lietuvoje
Pedagogins minties pltr nepriklausomoje Lietuvoje liudija peda-
gogikos ir psichologijos klausimams skirtos spaudos gausa ir vairov.
ios knygos III skyriaus 4 dalyje, supaindindami su iuolaikinmis ug-
dymo teorijomis, aptarme ir kai kuriuos Lietuvos pedagogins minties
raidos bruous. Remdamiesi Teress Burkauskiens tyrimais (1995) kla-
sifikuosime pedagogin palikim. Pagal tai galt bti skiriamos atitin-
kamos pedagogikos kryptys: prigimties ir aplinkos, eksperimentin,
naujojo aukljimo, kultros ir sociologin.
Prigimties ir aplinkos reikm akcentuojanios pedagogins krypties
atstovai skelbia, kad asmenybs raid lemia aplinka. Lietuvi literatroje
ryki neigiamo miesto ir dvaro poveikio nesugadintos prigimties kaimo
mogui tema. Toki pavyzdi apstu emaits, Lazdyn Peldos kryboje.
303
Pedagogi Marijos Pekauskaits-atrijos
Raganos, Gabriels Petkeviaits-Bits
darbai taip pat orientavosi tuo laiku pa-
plitusi vaiko prigimties reikm ikelian-
i teorij. J pedagogins etikos credo
painti vaik ir atsivelgti kiekvieno in-
dividualias ypatybes. Jei mokytojas vaik
mok ir aukljo atsivelgdamas prigimt,
tada is yra parengtas saviugdai ir toles-
niam gyvenimui. G. Petkeviaits-Bits
nuomone, vaiko prigimtis tinkamai plto-
jama ugdant j gimtja kalba.
vietjas Jonas lipas atkreip moky-
toj dmes vaikus, turinius regos, klau-
sos, nerv ir kit sistem sutrikim (pavyz-
diui, su stuburo ikrypimu), su protine ne-
gale. Jis ragino individualizuoti j mokym.
Eksperimentin pedagogika. Lietuvoje jau 1919 m. buvo mokslinin-
k, besigilinani eksperimentins pedagogikos klausimus ir dar prie
Pirmj pasaulin kar ioje srityje atlikdavusi tyrimus. Manoma, jog
eksperimentais, stebjimais ir kitais tyrimais galima painti mokin ir taip
ivengti mokymo ir aukljimo klaid. Eksperimentins pedagogikos pra-
dininkas Lietuvoje Jonas Vabalas-Gudaitis skelb, kad vienas pirmj
mokyklos ir aukljimo udavini suprasti mokinio psichik, nes mo-
kykla negali tarpti, kol mokytojai rpinasi daugiau iorinmis mokymo
priemonmis, o ne vidiniu savarankiku mokini brendimu (1983, p.
32). Norintis skmingai dirbti pedagogas turi taikyti eksperiment, todl
kiekvienam mokytojui pravartu mokti naudotis pedagoginiam tyrimui
skirtomis anketomis ir testais. Tik pastant mokin galima j sudominti ir
traukti aktyvi veikl.
Domdamasis mokini gabum, j valios bei kitomis psichologin-
mis problemomis, J. Vabalas-Gudaitis sukr eksperimentins psicholo-
gijos laboratorij, pats pareng testus mokini darbingumui tirti. Ypa
reikminga jo sukurta pedagogikos ir etikos teorija, pagrsta sveikos prin-
cipu. Jis ypating dmes skyr aukljamajam mokymo pobdiui.
Marija Pekauskait-
atrijos Ragana
304
Eksperimentins pedagogikos ir psi-
chologijos klausimais tarpukario Lietuvo-
je ra Alfonsas Guas. Jis teorinio ir
metodinio vaik darelio modelio kr-
jas. Knygoje Vaik darelio pedagogi-
ka A. Guas pateik vaik dareli ir
ikimokyklins pedagogikos apvalg, su-
paindino su ikimokyklinio ugdymo pa-
saulyje sistemomis.
Jonas Lauikas, psichologins kryp-
ties pedagogikos alininkas, didelius rei-
kalavimus kl mokyklai ir mokytojui.
Jis sak, kad mokykloje jaunas mogus
turi jaustis augs ir atsiskleidis. Mo-
kykloje gyvenama dabartimi ir rengia-
masi ateiiai.
Naujojo aukljimo kryptis peda-
gogikoje pradjo reiktis tarpukario laikotarpiu. J sudar vairios teori-
jos ir eksperimentins mokyklos Amerikoje ir Europoje, kurias vienijo
tradicins mokyklos kritika. ios krypties atstovai band organizuoti ne-
nutrkstam mokym, klasi sistem pakeisti dirbtuvmis ir mokym
derinti su vaik interesais bei per menin veikl atsiskleidianiomis in-
dividualiomis galimybmis. Tarpukario Lietuvoje daug dmesio peda-
goginje spaudoje buvo skiriama naujojo aukljimo krypties, propa-
guojamos vairiuose kratuose, analizei. Buvo raoma apie H. Parhursto
Daltono plan, P. Ptersono Jnos plan, M. Montesori, F. Fiorsterio
ir kitas teorijas.
ymus psichologas ir pedagogas J. Lauikas, orientuodamasis
i krypt, pareng knygas Mokini savivalda ir Aplinka ir mo-
gus. Palankiai naujosios mokyklos idjas vertino Esmaitis (Stasys
Matjoaitis), Meislovas Maernis, Juozas Geniuas. Jie skatino atsi-
sakyti mechaniko darbo metod ir netgi pradinje mokykloje mokyti
rayti referatus, diskutuoti, rengti literatros vakarus apylinks gy-
ventojams, etadienines pamokas mokini krybai nagrinti, dekla-
muoti ir inscenizuoti.
Jonas Lauikas
305
Meislovas Maernis pirmasis Lietu-
voje sukr didaktikos sistem pagal ak-
tyviosios mokyklos pavyzd. Jis naujai
apibr didaktikos dalyk: didaktika yra
ne tik mokymo ir lavinimo, bet ir moky-
mosi mokslas. Sekdamas moderniosios
pedagogikos pavyzdiais, jis suformula-
vo problemins pamokos IIV klasse
struktr ir nurod pamokos struktrinius
komponentus.
Juozas Geniuas nurod tris pagrin-
dinius didaktikos reikalavimus, keliamus
kiekvienam mokytojui. Mokytojas turi i-
noti ir suprasti: dstomo dalyko esm; da-
lyko dstymo tikslus; bdus, kurie daro
dstomj mediag domi ir verting.
Jis pasisak u mokini aktyvinim mo-
kymo proceso metu. Siekdamas geresni
mokymo rezultat, atkreip dmes atskir mokomj dalyk ryius.
Antanas erknas mokyklos bendruomens darbo organizavimo
sistemos pagrindjas. Jis pirmasis Lietuvoje sukr psichologin ir peda-
gogin bendruomens veiklos ir mokymo organizavimo struktr.
Kultros pedagogika gilinosi kolektyvo, grups gyvenim ir sie-
k parodyti, kaip perimamos kultros vertybs, skelb, kad i per am-
ius sukurt vertybi permimas yra asmenybs ugdymo pagrindas.
Rykus lietuvi kultros pedagogikos atstovas Vilhelmas Sta-
rosta-Vydnas, dramaturgas, filosofas ir pedagogas, teig, kad, kurda-
mas kultr, mogus tobulja. Tobuldamas jis pereina tris stadijas: mo-
gus sau, mogus tautai ir mogus pasauliui. Vydnas iekojo b-
d, kaip lietuvi tautai atsispirti nutautinimo pavojui (iuo atveju ger-
manizacijai), tobulti ir tapti reikmingesnei pasauliui. Vydnas itin
grietai pasisak prie didiausius kiekvienos asmenybs prieus al-
kohol ir lytin palaidum. Jo filosofija apm Indijos ir Vakar filosofi-
nes tradicijas, ia buvo akcentuojamas moralumas, kultr velgiama
kaip mogaus saviraik.
Esmaitis
(Stasys Matjoaitis)
306
Stas alkausk taip pat galima lai-
kyti kultros pedagogikos krjais. S.
alkauskis, inomas filosofas ir pedago-
gas, buvo Vytauto Didiojo universite-
to rektorius (19391940), vienas Lietuvos
katalik mokslo akademijos krj.
Svarbiausius ugdymo koncepcijos teigi-
nius jis idst savo knygose Visuome-
ninis aukljimas, Bendrieji pedagogi-
kos pagrindai, Lietuvi tauta ir jos ug-
dymas, Kultros filosofijos metme-
nys. Rpindamasis, kad lietuvi tauta
ikilt tarp kit pasaulio taut, jis teig:
Kiekvienas lietuvis privalo gerai sis-
moninti, kad Lietuvos padtyje tviriau-
sias nepriklausomybs ginklas yra ma-
terialin ir dvasin kultra ir intensyvus kultrinis aktyvumas (1933,
p. 331). Nedidelei lietuvi tautai tapti nacija yra tik vienas kelias
tobulinti vis lygi mokyklas.
Antanas Maceina, filosofas ir pedagogas, buvs S. alkauskio stu-
dentas, savo ypating talent panaudojo tirdamas filosofines pedago-
gikos, kultros, socialini santyki ir religijos problemas. Jis tsp|cicjc
icuitntc cu||cjtnc iccrtj, kuriai skirtas didiausias jo veikalas Tauti-
nis aukljimas. Anot A. Maceinos, tautinio aukljimo sistem sudaro
trys dalys, atskleidianios tautinio, patriotinio ir nacionalinio aukl-
jimo esm. Pirmoji atskleidia tautins individualybs samprat, ant-
roji parodo, kas lemia tautos nari tarpusavio santykius, treioji ro-
do, kad nacionalinis aukljimas pakelia taut auktesn laipsn ir
laimi jai viet monijos kultroje (1990, p. 324). Maceinos kultros
pedagogikos programa ugdyti vis taut, visus mones, neprarasti
n vieno talento.
Taigi A. Maceina sukr savit asmenybs ugdymo program,
teigusi, kad visuomens gyvenim galima pakeisti tobulinant krik-
ionikj asmenyb. Btent tokia asmenyb gali lemti krato kult-
r ir likim.
Stasys alkauskis
307
Juozo Gobio humanitarinio ugdymo
koncepcija gvildeno vairius estetikos klau-
simus (meno esm, krybos ir meno auk-
ljamoji reikm ir kt.). Jis pradjo nagri-
nti nauj tuomets pedagogikos srit me-
no ir tautikumo santykio problem.
Estetinio aukljimo esm, svarb ir u-
davinius isamiai analizavo Zigmas Kuzmic-
kis. Jo darbuose nagrinjama, kaip lavinami
estetiniai mokini jausmai, ugdomas gebji-
mas lyginti pasitelkiant kalb, literatr, te-
atr. Buvo sitikins, kad iuo poiriu itin
svarbus mokytojo bruoas krybikumas.
Sociologins krypties pedagogika.
ios krypties atstovai man, kad kultra ir
vietimo reformos socialini negerovi ne-
panaikins ir mogaus ugdymo problem neisprs. Lietuvoje, kaip ir vi-
same pasaulyje, buvo pabriamas visuomeninis mogaus prigimties ir
raidos pobdis, daug dmesio skiriama socialiniams klausimams, kurie
siejami su mokymo proceso organizavimu ir jo rezultatais, sprsti. Buvo
pedagog (Vincas Krv, Vincas Ruzgas, Pedagogikos muziejaus Kau-
ne krjas), kurie atkakliai teig, kad vietimo problemas galima isprsti
tik pakeitus socialines visuomens gyvenimo slygas. 4-ojo deimtmeio
pabaigoje i kairioji pedagogikos kryptis suaktyvjo.
Nuo 1940 met Lietuvos vietimo sistema buvo organizuojama pa-
gal Soviet Sjungoje nustatyt model. Pedagogikos mokslas, kaip ir kiti
socialiniai bei humanitariniai mokslai, buvo ideologizuotas ir politizuo-
tas. Vis dlto ir tuo metu buvo rengiami pedagogai, pltojamas mokykl
tinklas, didjo mokslo darbuotoj skaiius.
Edukologija iandien. iandien ugdymo srityje skmingai darbuo-
jasi gerai Lietuvos pedagogams inomi mokslininkai L. Jovaia, J. Vait-
keviius, V. Rajeckas, B. Bitinas ir kt. Daugelyje knyg ir publikacij jie
nagrinja mokymo ir aukljimo tobulinimo proces, ypating dmes skir-
dami filosofiniams, sociologiniams, psichologiniams io proceso aspek-
tams, ugdytojo ir ugdytinio sveikai, dorovinio ugdymo ir kt. problemoms.
Antanas Maceina
308
Prof. Leonas Jovaia, ilgametis Vil-
niaus universiteto Pedagogikos katedros
vedjas, yra parengs ir ileids per trisde-
imt knyg ir daugiau kaip tris imtus
straipsni. Atkrus nepriklausomyb, jis
tapo vienu produktyviausi autori, ku-
riani originali Lietuvos pedagogik. Per
pastarj deimtmet L. Jovaia pareng vi-
sose alies auktosiose mokyklose populia-
rius vadovlius Edukologijos pradme-
nys, Edukologijos vadas, Hodegeti-
ka. Jis vienas pirmj Lietuvoje nagrin-
jo mokymosi motyvus ir sunkumus, atsa-
kingos ir krybingos asmenybs ugdymo
per pamok, profesinio orientavimo pro-
blemas. Profesorius pirmasis alyje paren-
g psichologini tyrim vadov Psichologin diagnostika, analitini
straipsni monografij Ugdymo mokslas ir praktika. Jo iniciatyva nuo
1991 m. Lietuvoje leidiamas urnalas Acta paedagogica Vilnensia.
Prof. Juozas Vaitkeviius, dirbs tame paiame universitete kaip ir
prof. L. Jovaia ir po jo ms vadovauti katedrai, savo darbe Socialins
pedagogikos pagrindai apibendrino socialinio ugdymo teorijos princi-
pus ir taip paskatino steigti socialinio pedagogo pareigyb ir ios specia-
lizacijos pedagogus rengti Lietuvoje. Kituose savo darbuose (Mokini
ini vystymosi problemos, Mokyklos ir aplinkos taka mokiniams,
Istorin (lyginamoji) didaktika mokslininkas sutelk dmes ini sis-
teminimo problemas, mokomj dalyk ryius, mokymo metodus ir di-
daktikos raid.
Prof. Vladas Rajeckas pirmasis Lietuvoje pradjo tirti auktesnij kla-
si mokini teigiamo poirio mokymsi ugdymo problemas. vairiais as-
pektais ityrs mokini poir humanitarinius dalykus ir mokymosi mo-
tyvus, jis padar ivad, kad tam turi takos mokomj dalyk tarpusavio
ryiai, j ryys su gyvenimu, mokini patirtimi, efektyvs mokymo metodai
(Teigiamo poirio mokymsi ugdymas, Mokymo tobulinimo klausi-
mai, Pamokos efektyvinimo keliai, Mokymo organizavimas).
Leonas Jovaia
309
Prof. Bronislavas Bitinas tiria pedago-
gikos metodologijos (Ugdymo filosofija)
ir aukljimo problemas (Aukljimo teori-
jos ir metodikos klausimai, Aukljimo
procesas), socialins pedagogikos, ugdy-
mo mikroaplinkoje klausimus.
Edukologinius tyrimus atlieka ir kiti
auktj mokykl pedagogai: KTU Eduko-
logijos instituto direktor prof. Palmira Juce-
viien nagrinja edukologijos mokslo kon-
cepcij, modulinio mokymo klausimus,
mokslininkai Meil Lukien, ibartas Jack-
nas tiria Lietuvos vietimo pertvarkos ir pl-
tots problemas, Vilija Targamadz vieti-
mo vadybos teorij ir praktik, Vytautas Ber-
notas paskelb darb apie tiriamojo metodo
taikym mokymo proceso metu, Albertas Juka gilinasi mokymosi moty-
vacijos aspektus, Kazimieras Pokus epizodinio nepaangumo prieastis.
Kstut Mikin domina pedagoginio meistrikumo, Tom Stulpin nepa-
angumo veikimo, Vytaut Jakavii jaunuomens mokslinimo ir lavini-
mo problemos. Margarita Tereseviien rao mokymo aktyvinimo temomis,
Liuda iauiuknien analizuoja diferencijuoto mokymo, Virginija Bortke-
viien ugdymo ikimokyklinse staigose klausimus. Algirdas Aubalis,
Magdelena Kariauskien, Teres Bukauskien, Stas Valatkien, Ona Tij-
nelien tiria istorins pedagogikos, o Vanda Aramaviit, Stas Dzenu-
kait, Elvyra Martiauskien, Marija Barkauskait dorovinio ugdymo pro-
blemas. Vytautas ernas, Rimantas Lauackas, Rima Adamonien, Sigitas
Daukilas gilinasi profesins pedagogikos, Rimantas elvys, Birut Pocit
konceptualius vietimo organizavimo klausimus, Zenonas Bajorinas, Vik-
toras Justickis, Gintautas Valickas, Pranas Derekeviius, Rolandas Paulaus-
kas, Nijol Janulaitien tiria paaugli delinkvencijos problemas, Irena Leli-
gien, Giedr Kvieskien, Danguol Beresneviien, Nijol Vekien so-
cialinio darbo mikroaplinkos slygomis metodik, Irena Zaleckien pilieti-
nio ugdymo mokykloje, Eugenijus Nazelskis norinij stoti karo mo-
kyklas profesinio orientavimo, narkomanijos prevencijos klausimus ir kt.
Palmira Juceviien
310
iandien Lietuvos ugdymo institucijoms reikia modernaus, atitin-
kanio laiko reikalavimus edukologijos mokslo. Todl edukologams b-
tina gerai imanyti pasaulio kultros vertybi sistemas ir mokti jomis
naudotis tobulinant ugdymo teorij ir praktik taip, kad bt isaugotas
kultrinis ir etninis individualumas.
Literatra
1. Aubalis A., Kiseliovas A. (2002). Bendroji pradins matematikos di-
daktika. iauliai: iauli pedagoginis universitetas, 159 p.
2. *Bukauskien T. (1995). Lietuvos mokykla ir pedagogin mintis. Vil-
nius: Leidybos centras, 56 p.
3. *Jovaia L. (2001). Didaktins minties uuomazgos 15471940 metais //
Ugdymo mokslas ir praktika. Vilnius: Agora, p. 440455.
4. *Jovaia L. (2001). Didaktin mintis 19401990 metais // Ugdymo moks-
las ir praktika. Vilnius: Agora, p. 456476.
5. Kariauskien M. (1989). Pradinio vietimo raida Lietuvoje XIX a. ant-
roje pusje ir XX a. pradioje. Kaunas: viesa, 181 p.
6. *Kaubrys S. (2000). Lietuvos mokykla 19181939 m.: galios gimtis. Vil-
nius: Baltijos kopija, 290 p.
7. Lietuvos mokykla ir pedagogin mintis XIIIXVII a. (1994). Vilnius, T. 1.
8. Lietuvos mokykla ir pedagogin mintis 1918 1940 m. (1996). Vilnius, T.3.
9. Lietuvos mokyklai 600 met: konferencijos mediaga, 1977 m. balan-
dio 2526 d. (1997). Vilnius: Pedagogikos institutas, T. I, 310 p.;T. II, 317 p.
10. Montvilait S. (2002). Ugdymo mokslo branda Lietuvoje XX amiaus
pirmoje pusje. Daktaro disertacijos santrauka. 1997. Vilnius: Vilniaus pedago-
ginis universitetas, 31 p.
11. *Pupys V. (1995). Lietuvos mokykla: Atgimimo metai. Klaipda: Klai-
pdos universiteto leidykla, 233p.
12. Rakauskas J. (1994). vietimo reforma Lenkijoje ir Lietuvoje XVIII a.
Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 241 p.
13. Tijnelien O. (1993). Pedagoginio bendravimo ir santyki problema Lietu-
vos pedagog palikime (XX a. pradia iki 1940 m.). Vilnius: Leidybos centras, 71 p.
311
3. KARINIS RENGIMAS LIETUVOS VALSTYBJE
3.1. Karinio rengimo raida
Karyba ikivalstybiniu laikotarpiu. Kc| nc|u.c sust|urust Itciu.cs .c|s-
i|c, |tciu.tct nciurcjc tr nuc|citncs |crtucncncs. jt |u!c.c ic||tcnc pcs||t!us
ztntct cptc prtcs jst.crztn. Vtst |crtcuit itn|cnt .rct rtn|!c.cst su sc.c gtn-
||cts tr ztrgcts. Pc zgtc |crtucncnc |u!c.c pc|ct!ztcnc. Dcugc|ts tsicrtjcs i-
rcj ncnc, |c! .tsucsc 8c|itjcs |rcsiucsc iuc nciu |crtucncncs siru|iurc, sirc-
icgtjc tr ic|it|c |u.c pcncst.
8c|ict nc|cjc cpgtnit sc.c tr sunct|tnit prtcsc pt|ts. X|| c. |tciu.tct ncu!cjc
c|ncn s.ct!||cs, |c|tsics, |urtcnts ,pcsts!c.c /c|c|, ictp pci pcst|cs!c.c
pc pt|tcs stcncnts tr su|c|!c.c j grtuij. Pt|tns grtcuit ncu!cics spcctc|tcs nc-
stncs icrcnct, c Ksiuctc .c|!nc |ct|cts pcircn|cs. Pt|t scugun |cnc nc
it| ji.tritntnct, |ci tr sun|tct prtctncncs .tcics, |ur |u.c pc||cit s|cpit |c|tct
|u|grtn!cs. Itciu.tct nuc scnc gcrscjc |crc tnztncrtjcs srtisc, pcc it|i pcr
upcs tr pc||cs sici|cnts.
Itciu.tct, |ctp tr |tics icuics, g.cncnucstus |usius tr gn|tntus ji.trit-
ntnus sicic cni cu|sctcust cp|tn|cs |c|., prtc upt, czcr. Pt|ts sici!c.c
.tst cp|tn|cs g.cnicjct. Itciu.cjc |u.c gcusu nts|, ic!c| pt|s !czntcustct
|u.c sicicncs ts nc!ztc. 1t| .c|csntcts cnztcts, pcc pc!t!cjus grtcuncncjct
gtn|| gc|tct, jcs sicic ts c|ncn, p|i. (Nuc X|V c. cnircstcs puscs !cugc|ts
t|t ic| |u.ust nc!tnt pt|t Vt|ntcus, Kcunc, Mc!tntn|, I!cs, Krc.cs, 1rc-
|, Its|tc.cs tr |tics |u.c pcrsicicncs j nurtncs.)
Pt|tc|c|ntct, pt|s tr |tit gn|tntct jrcngtntct |rcsic |u.c ts!csicnt ictp,
312
|c! .tcncs |ti pcpt|!i tr su!cri |cn!r gn|cs stsicn. prtcscns uzpuc-
|us, pt|s .tcncs |tics tn/crnuc!c.c tr pcrcn!c.c. Ztnt cptc prtcsus pcr!uc!c-
.c |cuzc !unct, scu||tct.
Krato gynimo tradicija susikrus Lietuvos valstybei. Kc|ts stninc-
ctus iru| |crct su |rztucctcts pcrc!c, |c! |rcsic gn|cs crgcntzc.tnc i.cr|c
iurcjc scncs tsicrtncs sc|nts tr |u.c gcnc ic|u|c. Krztucctct |c.cst nc it| su
Itciu.cs |cjcrcts, |ci tr su gtn||ucic |tcu!tnt.
Scntcjt |tciu.t rcsitntct sc|itntct ictgtc, |c! |tc|.tcncs jcuncs |tciu.ts ptr-
ntcustc |u.c |crs. jts iurcjc |uit tsi.crntngcs, gcrct .c|!it |c.cs ztrg, sugc-
|cit ncu!cits gtn||u, nc|cit |c.cs rt|tucics. j |crc zgtus |tciu.tct !czntcustct
.|!c.c rctit tr !t!c|tcts |urtcts. j gtn||ct |u.c pcncsus j .tscjc |urcpcjc ncu-
!cjcnus gtn||us. |cr!cs, gc|cztntct scr.ct |ruitnct, ictp pci sc|ncs gc|.ct prt-
!cngit. Rctic|tct iurcjc pcnitnus, c cr||tct |u.c pucstcnt zc|.crtntcts pcpucsc-
|cts. Vr |cpucsc rcn!cnc gtn||, ts |urt nciit, |c! |tciu.tcns |u.c pczjs-
icnt .ts rust puc|tnut tr cpscugct s|trit gtn||ct, ncu!cit |ctnntntucsc |rcs-
iucsc. Sicngicst pcrtnit |tc|.tcn prtcsc pcic|u|tntn, ncujc.. Kc|s s.cr|us
|u.c ztrgcs Itciu.cs |crtc g.cntnc, nciit ts ic, jcg |crtct |u.c |ct!cjcnt |cr-
iu su j |c.cs ztrgcts. 1cs pcprcis ts|t|c nci t|t X|V c. Yrc |cp, |ur su |crtu
rcn!cnt pc|ct!cit irs cr nci csiucnt ztrgct. Pcpucsc| gcusc, ztrg s|ctctus nc
it| g.cntnc, |ci tr pc ntritcs s|rc |untgct|sij nuc |cjcrc, c pcsicrjj nuc
pcprcsic |crtc. Snu||us u|tntn|ct, ncgc|c!cnt jstgit |rcngt gtn||, tsct!c.c
|c.cit cpstgtn||c. pcprcsicnts nc!ztc |uczcnts, |tr.tcts, nc!tntcts tcsncts
gc|cztntcts snctgc|tcts.
Uzpuc|us prtcsut, .tst .rct sic!c.c j |c. gtnit sc.c sc|tcs. 1c|s scncs
.tsucitnts |rcsic gntnc pcprcis .c!tncncs .itnt.
X||| c. |c.cs rt|tuci su!crc irs |crt, prtst!cngust s|!cts, ct|cs. Ztnc-
nc sc.c nustc crgcntzc.tnc ic|it|c. cpgcu|tngcs |crtucncncs |cgtncs, zgtc
|rpitcs s|cptncs, puc|tncs ts uznugcrtc.
Zu.ustj !cgtntnc pcprcis, pcnczu cpcns |c.ct| .tscs |tciu.t gcnits,
|u.c sc.cits|c |tciu.t t!cc|cgtjc, ic||tcnit jucs prtcs |cn!r prtcs |rztucctus.
1c!c| nccistit|itnct ircjct jj |ct|c s.cr|tu |tciu.t icuics /crnc.tncst .ct|sntu.
Riteri rengimas. XIIIXVI a. lietuvi feodalai dar asmenikai ne-
vald valstiei, j kiai buvo menki. Valstyb neturjo smogiamosios
raitijos. Todl Vytautas pradjo kurti turting lietuvi, emvaldi,
313
sluoksn dalydamas jiems .c|!cnus. Veldamai (Lietuvos valstiei sluoks-
nis) atsirado, kai XIV a. pabaigoje Lietuvos didysis kunigaiktis dalies
laukinink jam duodamas duokles pradjo perleisti bajorams u karo tar-
nyb. Tokiems laukininkams ilgainiui buvo panaikinta ijimo i velda-
mo teis. Jie pateko bajor valdion ir tapo j baudiauninkais. i politi-
ka sudar slygas atsirasti lietuviui riteriui, kuris turjo didel tak smul-
kiesiems bajorams.
XV a. pradioje manyta, kad idealu feodal luomo jaunuoliui mo-
kymsi ubaigti ventinimu riterius (Vytauto dvare jauniems feoda-
lams buvo rengiamos dvikovos, po to jie bdavo ventinami riterius).
Tam reikjo nuo maens prasti prie sunki arv, mokti tramdyti gry-
naveislius irgus, fechtuotis sunkiais ginklais (ietimis, kalavijais). U-
teko bti paslaugiam damoms ir imanyti kai kuriuos prabangos da-
lykus, kad riteris pagarst geru elgesiu. XV a. pradioje feodal eli-
tas rat velg i aukto kaip tarn amat (pvz., Jogaila buvo be-
ratis). Feodal vaikai danai buvo mokomi Lietuvos didiojo kunigaik-
io ir usienio valdov rmuose (Vytauto brolnas Mykolas ygiman-
taitis moksi pas kryiuoius), o XV a. pabaigoje XVI a. pradioje ir
vietini pon dvaruose.
Dauguma feodal neturjo slyg rengti riterius. Jaunesnioji karta
kariavimo gdius praktikai perimdavo i vyresniosios (Lietuvos sta-
tutai leido 1718 m. snui karo tarnyboje pavaduoti tv). Paplitus au-
namiesiems (paraku utaisomiems) ginklams, bajorai imoko juos val-
dyti, kai kurie i j iek tiek suvok, kaip utaisomos ir nutaikomos
patrankos.
Dar keliautojas Vulfstanas ra, kad aisiai, nordami turti itver-
ming raiteli, rengdavo irg lenktynes. M. Husovianas (Hussovia-
nus) savo didaktinje poemoje apie stumbr pasakoja, kad Didiojo ku-
nigaikio Vytauto valdomos Lietuvos laukai net mirgj nuo kari: jie
ir taikos metu moksi kovos meno. Besitreniruojantys raiti kariai mok-
si audyti imetamus taikinius, paukius. Karo atvejui bdavo ruo-
iami ir irgai. Kaip ir raiteliai, jie turdavo priprasti prie karo ygi,
sudting oro slyg. Tokia buvo Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts
(LDK) lauko mokykla. Kariams grdinti Vytautas rengdavs ir me-
diokles, ypa pavojingos buvo stumbr mediokls. Bsimieji karo va-
314
dai kunigaiki sns nuo pat vaikysts lyddavo savo tvus ir
vyresniuosius brolius mediokles ir dalyvaudavo karo ygiuose, taip
gydami patirties.
Danas karys tapdavo groins literatros herojumi, o patys kri-
niai karo ygi apraymais. J. Radvano Radviliada, L. Bojerio Ka-
rolomachija tai poemos, apdainuojanios lietuvi kari drs Livo-
nijos kar metais. Tos poezijos prototipai takingi didikai, karo vadai:
Radvilos, Sapiegos, Valaviiai, Karolis Jonas Chodkeviius. Toki kri-
ni tikslas buvo adinti Lietuvos jaunimo nars rengiant j bsimiems
karo ygiams.
Lietuvos baroko poezijoje isiskiria Radviliada. ioje poemoje
paymimi Mikalojaus Radvilos Rudojo nuopelnai Lietuvos Didiajai Ku-
nigaiktystei.
Tartum aurin danguj prie t valand ryto, kai sauls rato ugni-
nio viesa akirat rykiai nuvieia, puoia virnes kaln spinduliais tarsi
krokai geltonais, ems visus plyelius padabina spindjimu savo, i-
taip lovs spinduliais Radvila apsigaub amiams (Lazutka S. Lietuvos
statutai 1529, 1566, 1588. K.,1994, p.34).
Kariuomens rengimas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje.
1529 nci ptrncjcnc Itciu.cs Siciuic nurc!ic |crtucncncs ic||tnc i.cr|c.
jc || s|rtujc ,Aptc zcncs (.c|si|cs) gntn pcrcsic. ,Ktc|.tcncs prt.c|c
ci|t|it |crc icrn|. Ktc|.tcncs |untgct|sits, pcncs cr !.crts|ts, ncs|c, ictp
pci |tc|.tcncs pt|ncncits cr ncpt|ncncits zncgus, iurjs ncju!cnjj iuri, iurt
pcrucsit tr stsit |crc icrn|cn itc| zncnt, |tc| pcgc| zcncs nuicrtn |us
pcrct|c|cuic. jct |urts nciurt nc .tcnc zncgcus, ict iurt pcis .|it (Liekis A.,
2002, p. 75).
Scu|itnt |crtucncncs |ct|cts .c|si|c pc|gtnit nczct ruptncst |crtucnc-
ncs ts|ct|nu, ncs pcis scu|itntct ci.|!c.c cpstruptn .ts|uc, |c gc|cjc prt-
rct|it |crc zgjc.
X|X c. .ts !t!csn rct|sn jgtjc nc scu|itntct, c scn!cncjt |crtucncnc
prc/cstcnc|ct. 8cjcrct uz surtn|ius nc|csctus ncrtcu scn!c |crtus ncgu pcis
.|c j |cr. 1cctcu |cjcr |crc prtc.c|c ntc|c!c nc|u.c pcnct|tnic. ts|t|us |uit-
n|ct, |u.c s|c||tcnt .tsucitntct |cjcr scu|tnct. jct |urts zcn.c|!s nc|ui
ci.|s icrncuit, gc|cjc |uit |cn/ts|ucit jc !.crct.
315
Pc 1569 nci untjcs Itciu.c ic|ciurcjc sc.c |crtucncn, sc.us .c!us, nc-
pc|tic tr jcs siru|iurc. 16 ncicts Vcrsu.cs sctnc |u.c nusiciics ic|tcs IDK
|crtucncncs Gcncrc|tntc sic|c pcrctg|cs. Gcncrc|tnj sic| su!crc. !t!sts ci-
ncncs, |cu|c cincncs, |cu|c rcsitntn|cs, crit|crtjcs gcncrc|cs, !t!sts scrg|t-
ntn|cs, |cu|c sic.||tntn|cs, gcncrc|cs |cticncnics, 2 gcncrc|ct ncjcrct, 4 cinc-
n gcncrc|tntct c!juicnict, |crtucncncs ictscjcs, |crtucncncs rcsitntn|cs, |c-
rtucncncs rcgcnict, gcncrc|tnts cu!ticrtus. Kcrtucncncs ts|ct|nc ncsic .ts |c-
|tcu s|cgc .c|si|cs tz!.
192 ncicts sujungus Itciu.cs tr Icn|tjcs |crtucncnt .c!c.|cs, Gcnc-
rc|tntcnc sic|c |u.c nusiciit ic|tc cicict. 10 gcncrc| |cticncni, 1 gcncrc|c
prtc |crc|tcus, 1 crit|crtjcs gcncrc|c ncjcrc, 22 gcncrc| ncjcr, 14 gcncrc|
|cticncni c!juicni, 24 gcncrc| ncjcr c!juicni tr ncnczct |ti zcncsnt
|ctpsnt |crtntn| cici.
Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts kareiviai sudar nevienalyt
socialin grup. Prievarta kariuomen patek neisilavin valstieiai ne-
buvo strops kareiviai. Nemaa j kariuomen stodavo ir savo noru.
Pagrindinis kareivi motyvas buvo alga. Geriausi kareiviai bdavo ski-
riami puskarininkiais.
LDK kariuomens rengimas vykdavo keliais lygiais:
individualus kario rengimas,
rengimas padalinyje,
rengimas dalinyje ir kariuomens manevr metu.
Individualus kario rengimas kiekvienos ries kariuomenje (kava-
lerijos, pstinink, artilerist, ininieri) vyko skirtingai.
Sunkiausia buvo parengti kavaleristus. Pirmiausia juos reikjo pa-
rengti kaip pstininkus, vliau mokyti laikytis balne ir joti tam tikru tem-
pu. Paskui raitelis buvo mokomas padalinyje ar dalinyje.
Pstininkams tekdavo daugiausia mutro, siekiant juos imokyti y-
giuoti, atakuoti, taikliai audyti.
Artileristams ir ininieriams reikjo daugiau teorini ini, todl buvo
steigta speciali mokykla. Ininieri korpuso karininkai mok matemati-
kos, fortifikacijos, geografijos, topografijos ir, inoma, rikiuots.
Padalinyje, t. y. kuopoje, buvo mokoma svarbiausi rikiuots ele-
ment, kad galima bt dalyvauti kariuomens manevruose.
316
Sunkiausia buvo kareivio rekrto dalia (vok. rekrut verbuoti, kom-
plektuoti). Tai buvo asmuo, paimtas Rusijos kariuomen pagal rekrt
prievol, vest 16991705 metais. Baudiauninkai, tap rekrtais, buvo
atleidiami nuo baudiavos. Tarnyba i pradi buvo iki gyvos galvos,
vliau 25 metai. 1834-1872 metais ji buvo trumpinama iki 20, 12, 10, 7
met. 1794-aisiais caras ileido pirmj sakym imti rekrtus Lietuvoje,
taiau jau tais paiais metais Lietuvos dvarininkams buvo leista rekrtus
pakeisti samdytais monmis. 1801 metais caras leido pasienio su Vokie-
tija zonos gyventojams isipirkti nuo ios prievols pinigais. Po 1820 me-
t Lietuvoje sigaljo tokia tvarka: i didesni dvar imdavo rekrtus, i
maesni ipirk pinigais. Per metus bdavo paimama 1300 rekrt, o
karo metu ir daugiau. Daugiausia i Lietuvos buvo paimta rekrt bur-
uazini revoliucij Europoje ir Krymo karo metu apie 23 tkst. vyr.
3.2. Karinink rengimas Lietuvos Didiojoje
Kunigaiktystje
Nuo XVIII a., Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laik, Abiej
Taut Respublikoje itin daug dmesio buvo skiriama karinink korpu-
sui formuoti. Karininkai turjo vykdyti generol, o ie valstybs vado-
vo vali.
Karininko pasirengimas priklaus nuo bendrojo ir karinio pasirengi-
mo ir praktikos. Kylant karjeros laiptais, bendrasis isilavinimas nebuvo
lemiamas veiksnys. Kiekvienas karininkas privaljo mokti skaityti, ra-
yti ir (pageidautina) kuri nors usienio kalb. Auktesni reikalavimai
buvo keliami artilerist ir ininieri korpusui, maesni kavaleristams.
Kaip inome, pirmj karo mokykl itak reikia iekoti XVIIXVIII a.
Vokietijos ir Pranczijos riteri akademijose (r. III. 2). Pirmoji Abiej
Taut Respublikoje ilaikoma karo mokykla Varuvos kadet kor-
pusas buvo kurta 1765 metais karaliaus S. A. Poniatovskio rpesiu.
Tredal l Varuvos kadet korpusui skyr Lietuvos idas, nes ia bu-
vo rengiami karininkai ir Lietuvai.
Kadet korpuso virininku buvo paskirtas vienas viesiausi Res-
publikos moni Adomas Kazimieras artoriskis (Czartoryski,
17341823). Jis pareng mokyklos nuostatus, dorovin kodeks ir pa-
317
rinko dstytojus. Kuriant mokslo programas vadovavo korpuse dir-
bs angl vietjas Johnanas Lindas. Jas tobulino vlesni mokyklos di-
rektoriai ir dstytojai.
Po trej Kadet korpuso veiklos met paaikjo, kad reikia labiau
asmenyb ugdanios staigos, kurioje mokytis bt pradedama anksiau,
nei ima formuotis charakteris. Todl 17681773 metais mokykla refor-
muojama ji tapo bendrojo lavinimo mokykla, kurios paskutinse klas-
se buvo mokomasi pagal karybos ar teiss specializacij. Mokykloje bu-
vo diegiami paangiausi to meto mokymo metodai ir daug dmesio ski-
riama visapusiam asmenybs ugdymui, todl daugelis kadet vliau pa-
siymjo aktyvumu ne tik kariuomens, bet ir valstybs bei visuomens
gyvenime. Kadet korpus baig 111 i Lietuvos atvykusi jaunuoli.
1789 metais Kadet korpusas buvo steigtas Vilniuje. Pradi jam
dav Radomo konfederacijos metais Karolio Stanislovo Radvilos kurta
Nesvyiaus artilerijos ir ininerijos mokykla. Ji dar buvo vadinama Vie-
tine riteri mokykla. ia moksi tik bajorai. Joje dst Prancikus Ksa-
veras Froelichas, vlesnis Gardino bataliono vadas, serantas, vliau ar-
tilerijos karininkas Jonas Au. Mokykloje moksi 14 kadet ir 3 brigadi-
ninkai, nors buvo 48 vietos. Kc!ci |crpusc |u.c !csicncs |cin, |cn|,
prcncuz, .c|tcct |c||cs, |ticrciurc, c|cncnt|cs, ncrc|cs tr ictscs pcgrtn!ct,
tsicrtjc, gccgrc/tjc, /tzt|c, crtincit|c, cnc|tit|c, ptcstncs, !ct|rcsits, nc|cnc
sc|t, gtnncsit|cs.
Varuvos ir Vilniaus kadet korpus aukltiniai gen. Tadas Kosciuka
(Kociszko), gen. Jokbas Jasinskis inomi XIX a. pabaigoje vykusi
sukilim vadai.
1774 metais dl finansini sunkum Vilniaus kadet korpusas m
nykti, o 1776-aisiais mokykla buvo udaryta. Jos likuius perm Lietu-
vos didysis idininkas Antanas Tyzenhauzas, kuris 1773 metais Gardi-
ne buvo steigs privat kadet korpus.
Gardino kadet korpusas buvo bendrojo lavinimo mokykla, kurio-
je moksi neturting Gardino ekonomijos bajor sns. Mokykloje mo-
ksi 2030 mokini (i kuri Lietuvos kariuomenje vliau tarnavo 3 ka-
rininkai). ia buvo mokoma geometrijos, algebros, aritmetikos, inineri-
jos, pieimo, vokiei, lenk kalb, geografijos, fechtavimo ir oki. V-
liau Tyzenhauzas buvo atleistas i pareig. Mokykla gyvavo iki 1789 me-
318
t. Tais metais ji buvo perkelta Vilni, taiau turim pinig buvo maa,
todl korpusas skurdo. Jame moksi 24 kadetai. Direktoriaus mjr. Liud-
viko Viarovskio vadovaujamame korpuse dirbo tik trys puskarininkiai.
Mokyklai stigo mokslinio ir finansinio potencialo, o to Lietuva XVIII a. 9-
ajame deimtmetyje utikrinti negaljo.
Kiti yms Lietuvos bajorai taip pat pradjo steigti privaias karo
mokyklas. Yra inoma, kad tokias karo mokyklas buvo kr Bostov-
skiai Pavlove, Radvilos Nesvyiuje.
1747 metais Nesvyiuje steigta mokykla buvo nedidel, joje moksi
1213 kadet. Mokyti juos buvo numatyta 67 metus. Ten mok prcncu-
z, .c|tcct, |cin, rus |c||, ncicncit|cs, crcntic|iurcs tr /crit/t|cctjcs, ict-
scs, tsicrtjcs, |cnsitiuctjcs, |crtucncncs siciui, scu!it tr |ti !c||. Reika-
lauta grietos drausms. Kadetus 5 val. ryto keldavo trimitas, po to vyk-
davo v. Miios, o nuo 8 iki 19 val. pamokos, buvo skaitomi laikraiai.
1782 metais Vilniuje steigiama speciali Karo ininerijos mokykla.
Jai vadovavo plk. Jokbas Jasinskis. Karo ininerijos mokykloje dst Lau-
rynas Stuoka-Guceviius ir kai kurie Vilniaus universiteto profesoriai.
Yra ini, kad Abiej Taut Respublikos biudeto ilaikoma Kon-
stantinopolyje veik Ryt kalb mokykla.
Karininkams keliami reikalavimai. Kai kuri altini duomenimis,
po Liublino unijos Lietuvos kariuomenje tarnavo apie 1500 karinink,
taiau kiek buvo baigusi karo mokyklas ir kiek nusipirkusi laipsnius,
sunku nustatyti. Karininkais pagal statym galjo tapti tik vietiniai bajo-
rai, o nekilmingi ir svetimaliai karinink luom patekti negaljo. (Taip
buvo atstumtas T. Kosciuka ir kt.) Svetimali kariuomenje buvo ne-
daug, kai kurie i j turjo Lietuvos ir Lenkijos pilietyb arba globjus,
kuri autoritetas saugojo nuo i apribojim. Lietuvos kariuomen buvo
veiksnys, buriantis Lietuvos karininkus ir bajor luom vienalyt sluoksn
ir padedantis formuotis tautinei savimonei.
Labiausiai buvo vertinami gij isilavinim ir turintys praktikos ka-
rininkai. Tikros karins patirties to meto Lietuvos kariuomenje turjo
nedaugelis.
17881792 metais buvo sudaromi karinink tarnybos lapai (lenk
k. conduitlista). Atestuojami karininkai buvo apibdinami vairiais po-
iriais 28 skiltyse. Pavelkime kai kurias i j.
319
1. Atestuojant bene svarbiausias rodiklis buvo tarnybos kokyb. J
apibdino kario savybs: uolumas, gebjimai, kolektyvikumas.
2. Gc|cjtnct .c!c.cuit |crtucncnct ir mutruoti daniausiai apibdi-
nami kaip vidutiniki, menki ar nedideli. Geriau buvo vertinami peda-
goginiai sugebjimai.
3. |sstnc|s|tntnc .critntn lm usienio kalb mokjimas, sugebji-
mai pieti, fortifikacijos, teiss, geografijos, geometrijos imanymas.
4. Kavalerijos karininkams buvo svarbu mokti gcrct jcit tr prtzturcit
ztrgus (iurcit cititn|cn ztnt).
5. Keletas punkt buvo skirti ||cgtcns jprcctcns nurc!it: ia minimas
girtavimas, kortavimas, prasiskolinimas. inoma, kad dl skol nemalonu-
m turdavo daugiau nei 50 proc. karinink (Rakutis V., 2002, p. 130164).
Maa ini apie csncntncs |crtntn| sc.|cs: daniausiai jie apibdi-
nami kaip pastovs, ramaus bdo, drss kariai, kartais nurodoma, kad
kai kuriems trksta nuovokos, kad yra isiblak.
Skirting dalini tarnybos lapuose nurodytos inios pakankamai kon-
trastingos, taiau dauguma karinink vertinami teigiamai, nes, matyt,
atitiko keliamus reikalavimus. Jiems rekomenduodavo suteikti auktes-
n laipsn ar pareigas. Tai ypa svarbu buvo emesniojo laipsnio karinin-
kams, kurie danai turdavo materialini sunkum.
Rengdamasis ileidimui dimisij, karininkas pats iekodavo, kam
perduoti laipsn, nes j karininkas pirkdavo. (Lietuvos kariuomenje po
Liublino unijos karinius laipsnius imta pardavinti. Pavyzdiui, bsimam
Vilniaus universiteto profesoriui J. Leleveliui, dar guliniam lopyje, t-
vai jau buvo nupirk pulkininko laipsnio paymjim.)
Karininkui, parduodaniam laipsn, reikjo sumokti dvej met at-
lyginimo dydio sum. Karininkas, negalintis nusipirkti laipsnio, galda-
vo savo teis perduoti kitam, inoma, u atlyg. Perkami buvo ir kiti kari-
niai laipsniai, pavyzdiui, gavus teigiam atestacijos vertinim. Karinis
laipsnis tapo savotiku turtu, reik tam tikr padt, kuri buvo tarsi atly-
gis u itarnaut laik ir politinius nuopelnus (karininkai turjo Senate vie-
tas ir privaljo dalyvauti Seimo darbe). Tokia laipsni klimo sistema ska-
tino protekcionizm, taip pat ir giminaii protegavim. Btent tai reikia
atsivelgti vertinant karinink korpuso pasirengimo kokyb. (Nuo 1783
met buvo ileista keletas sakym, draudiani prekiauti laipsniais.)
320
3.3. Kariuomen nepriklausomoje Lietuvoje:
kari mokymas
Lietuvos kariuomens atkrimas. 1918 n. .cscrtc 16 !. Itciu.cs 1cr|cs
pcsc!jc |u.c pcs|c||ics Itciu.cs Ncprt||cuscn|cs A|ics. jj pcstrcsc 20 Itciu.cs
1cr|cs ncrt. Ptrnucju Itciu.cs .rtcus|cs .c!c.u |u.c pcs|trics prc/. A. Vc|-
!cncrcs, |urtcn |u.c pc.csic su!crit Ict|tnj .rtcus|. Kct .c|tcctcns prc!c-
jc .ts |c|tcu ncstsc|it /rcniucsc, |tciu.tct, pcstncu!cj sust||csctustc pc!citnt, su-
sitprtnc |c. !c| rcc|tcs Itciu.cs ncprt||cuscn|cs. Spc|tc ncn. s|cpic nuc .c|tcct
Itciu.cs 1cr|c jsictgc Apscugcs |cntstj. jt |urc |crtucncncs crgcntzc.tnc p|c-
nus, |.tcic j Vt|nt Itciu.cs |crtntn|us. Itciu.cs icrticrtjc |u.c sus|trsiic j srtits,
jcsc nunciic j|urit sic|us. Srtisc jtc iurcjc su|urit cpscugcs |urtus.
Ptrntcjt 11 ct|tnt sc.cncrt j Vt|nt ci.|c 1918 n. spc|tc 16 !. jtc |u.c
cpg.cn!tnit Vc|si|cs 1cr|cs ncnucsc. Grctict |u.c surtn|ic 40 |crt. Vc-
|tcctct |ct!c /crnucit pcsitntn| pu||, it| nc|ct!c jc cpgtn||ucit. 1c!c| scuiu-
.us tr ptsic|cius |tciu.tct ptr|c s|cpic.
Anicnics .c|si|cs pcgc| suicrij jpcrctgcjc Vc|tcitj gtnit 8c|itjcs .c|si-
|cs nuc |c|sc.t|. 1cctcu |c|sc.t| spcu!ztcnc Vc|tcitjcs |crtucncnc ircu|cst.
Rct|cjc pcspcritnit Itciu.cs |crtucncncs |urtnc prcccs.
1918 n. |cp|rtctc 21 !. Vt|ntujc sustrtn| Itciu.cs |crtntn|ct surcngc sust-
it|tn su ntntsiru ptrntntn|u A. Vc|!cncru. jtc pcrct|c|c.c tnits s|u|t prtc-
ncnt |urit |crtucncn. Vrtcus|cs .c!c.cs prticrc |crtntn|cns. 1918 n.
|cp|rtctc 23 !. |u.c ts|ctsics jsc|ncs Nr. 1.
,1. Sictgtu Apscugcs icr| ts st csncn. pu||tntn|c S. Cnc|cc|tc, pc-
pu||tntn|tc S. Ncsicp|cs, !c|icrc V. Ncgc.tctcus.
2. Pu||tntn| j. Ku|t|t s|trtu Apscugcs ntntsicrtjcs sic|c .trstntn|u.
3. Pu||tntn| j. Gc|.!j-8|cus| s|trtu .c!u ptrncjc pu||c, sictgtcnc Vt|ntujc.
jcn jsc|cu iucjcu pci prc!cit pcrucstcnjj !cr| tr pcstrtn|it scu rct|c|tngus |c!rus.
jsc|n pcstrcsc cpscugcs ntntsircs prc/. A. Vc|!cncrcs tr sic|c .trstntn-
|cs p||. j. Ku|t|tus.
1918 m. lapkriio 23-ioji laikoma oficialia Lietuvos kariuomens at-
krimo diena.
Icp|rtctc 24 !. Vc|tcitjc c/tctc|tct prticrc stcn jsc|nut tr Itciu.cs |crtuc-
ncnct pczc!cjc pcrcn. 1 pcct !tcn |rcsic cpscugcs .tccntntsiru |u.c pc-
s|trics gcn. Ktprtjcncs Kcn!rcic.tctus.
321
Kcrtucncncs ci|urtnc !cr|cs pcspcricjc, |urtcnt ncujt sc.cncrt pu||ct.
Gtn||ucit jtc |u.c |c|ct nc.tcnc!ct, |crtct nciurcjc unt/crn.
Itciu.cs |crtucncnc !t!cjc, susitprcjc Ncprt||cuscn|cs |c.csc su |c|sc.t|cts,
|crncnitntn|cts tr |cn|cts. Itciu.t icuic icts |uit |cts.c tr iurcit ncprt||cuscn .c|si-
| jrc!c !cugtcu |ctp !.cjus ncius iru|ustucsc nustucsc, |urtucsc zu.c tr nuc zctz!
ntrc cptc 2611 |crtntn| tr |crct.t. 8u.c suzctsit 1153 |crtct, !cugtcu nct 200 j icpc
tn.c|t!cts. 8ctgtcnits |c.cns su |cn|cts, |crtucncncjc |u.c pcr 40 iu|si. |crt.
1920 n. pc|ctgcjc |ctgcst |c.cs !c| ncprt||cuscn|cs. St |c. nciu sust-
/crnc.c Itciu.cs |crtucncnc, susitprcjc .tscs jcs russ. pcsitntn|ct, |c.c|crtjc,
crit|crtjc, c.tcctjc.
Nuc 1921 nci prcst!cjc ncujcs |c.cs !c| ncprt||cuscn|cs ji.tritntnc
cicpcs !tp|cncitnts.
jcunct .c|si|ct rct|cjc ic|u|tnit Itciu.cs |crtucncncs crgcntzcctn siru|-
iur, 1919 n. |trzc|tc 5 !. pci.tritni Krcsic cpscugcs ntntsicrtjcs jsc|nu Nr.
85. 1uc nciu |crtucncncjc icrnc.c pcr 50 iu|si. |crt. 8u.c sugrjzic prtc irtj
cpgcr! !t.tztj crgcntzc.tnc. Apgcr!cns .c!c.c.c !t.tztj .c!ct, prtc j
|u.c su!crics cpgcr! |crc .c|!|cs. Itciu.cs |crtucncn su!crc 13 pcsit-
ntn|, 3 |c.c|crtjcs, 4 crit|crtjcs pu||ct, 3 cis|trcstcs crit|crtjcs grupcs (!t.tztc-
nct), cis|trtcjt pcsitntn| |cic|tcnct, tnztncrtjcs |cic|tcncs, cuicnc|t|t, gc|c-
ztn|c|tc, c|c|irciccnnt|cs (rst) |cic|tcnct, scr.ucct rtn|itnc, pcstcntc cpscu-
gcs !c|s, |crc c.tcctjcs !c|tns (12 |c|iu.).
Nuc 1922 n. |crtucncnc |u.c pcri.cr|cnc ict|cs s|gcnts. Vtst s.ct|t
jcunuc|tct, su|cu| 21 nci, |u.c scu|tcnt j |crtucncn ci|t|it |crc prtc.c|cs.
Pcr !.t!cstni ncprt||cuscn|cs nci Itciu.c, supcnc prtcsts| |ctnnt-
nt .c|si|t, |crtucncnct s|rc ncnczc |cs cptc |ci.tric!c|j Itciu.cs |tu-
!zcic. 1940 ncicts Itciu.cs |crtucncn su!crc 3 pcsitntn| !t.tztjcs, 3 |c.c|c-
rtjcs, 4 crit|crtjcs pu||ct, 1 rst, 2 tnztncrtjcs |cic|tcnct, cuicnc|t|t tr scr.uc-
ct rtn|itncs, prtcs|c|iu.tnc cpscugc, |crc |ct.ncs, |crc c.tcctjc. Kcrtucncnc-
jc icrnc.c 1 gcncrc|, 1800 |crtntn|, pcr 30 000 pus|crtntn|t tr |crct.t.
Kcrtucncncs scn!c|tucsc |u.c su|cupic gtn|| tr cpscugcs rczcr.cs 120 400
|crt, |urtc gc|cjc .|!it ncnuiru|sicnus |c.cs .ct|snus cptc !.t sc.ctics.
Pcr .ts ncprt||cuscn|cs |ct|cicrpj (t|t 1940 n.) Itciu.cs |crtucncnct .c!c.c-
.c. gcn. |in. Silvestras ukauskas, gcn. |in. Pranas Liatukas, gcn. jcncs Galvy-
dis-Bykauskas, p||. Konstantinas ukas, gcn. |in. juozas Krauceviius, gcn.
|in. Juozas Stanaitis, !t.. gcn. Stasys Ratikis, !t.. gcn. Vincas Vitkauskas.
322
Scst |crtntn|ct Itciu.cs |crtucncncs .c!c pcrctgcs cjc |u!cnt Gcncrc|tntc
sic|c .trstntn|cts. gcn. |in. Jurgis Kubilius, gcn. Kiprijonas Kondratavi-
ius, gcn. |in. Edvardas Adamkeviius, gcn. Povilas Plechaviius, gcn. |in.
Petras Kubilinas, gcn. |in. Jonas Jackus.
1940 n. |trzc|tc 15 !. SSRS |crtucncnc pcrcjc Itciu.cs stcn. Grctict cnc-
st !cr|c Itciu.cs |crtucncncs |t|.t!c.tnc |cntstjcs. Itciu.tct, |urtc |urc |c-
rtucncn, sc.cnts rcn|cnts j iurcjc sunct|tnit, pcr!ucit Pc|c|itjc pcitngc-
stcs |crtncs cpgcr!cs ztntcn. Prcst!cjc |crtntn| crcsict. Ptrnctstcts sc.tcit-
ncs c|upcctjcs ncicts .cs nc |cs cnircs |tciu.ts |crtntn|cs |u.c sutnics, ts-
ircnics j St|tr cr suscu!ics |c|cjtnucsc tr |cgcrtucsc. Dcugtcustc |tciu.t
|crtntn| |u.c tszu!ic Ncrt|s|c |cgcrtucsc.
Stcn!tcn nuns cpncu!u, |c! ncprt||cuscncs Itciu.cs |crtucncnc nc|t|c
j |c. su c|upcnicts. 1cctcu |crtucncncs .|!c .rtcus|t jsc|nus.
Kari vietimas ir mokymas. 1918 m. spalio mn. Apsaugos komisija
paved karininkui J. Laurinaiiui sudaryti Literatros komisij, kuri turjo r-
pintis lietuvikumo puoseljimu. Reikjo lietuvi kalba ileisti kariuomens
statutus, termin odynus ir daug kitos literatros karine tematika. steigus
Krato apsaugos ministerij, Literatros komisija buvo pavadinta Literatros
skyriumi. Skyrius reng ir leido vairi literatr karine tematika, taip pat r-
pinosi, kad daliniuose kariai bt mokomi (1926 m. apie 27 proc. naujok
nemokjo lietuvikai nei skaityti, nei rayti). Todl 1920 m. kovo 1 d. buvo
ileistas kariuomens vado sakymas, paskelbs kari vietimo program. Ji
apm crtincit|, gccncirtj, s|ctin, rcsn, |rcsic pcztntn, gcnics nc|s|us.
Visose kariuomens dalyse kiekvien dien buvo skirta valanda kariams mo-
kyti skaityti ir rayti. Mokytis buvo privaloma visiems kareiviams.
Daname dalinyje kareiviams ar karininkams buvo organizuojami
specials kursai: sprogdintoj, ryinink ir kt. Nemaai (telegrafijos, ra-
diotechnikos, topografijos, ginkl prieiros) kurs organizuodavo ir Karo
mokykla. Visa tai kl bendrj kari intelektin lyg.
1919 m. kovo 12 d. Kaune buvo kurta Karo aviacijos mokykla. 1932
m. spalio 1 d. ji vl buvo atkurta ir gyvavo iki Lietuvos okupacijos. Mo-
kyklos virininku buvo paskirtas plk. V. Reimontas. Mokykloje buvo ka-
rinink ir puskarininki skyriai. Ji reng laknus, valgus, mechanikus
ir oro aulius. Mokyta c.tcctjcs iccrtjcs, c.tcctjcs sircicgtjcs tr ic|it|cs, rc!tc-
323
iccnnt|cs, c|c|irciccnnt|cs, rst, ncicncit|cs tr /tzt|cs, nc!ztcg cispcrunc
tr iccnnc|cgtj, |rctz|cs ir daugelio kit dalyk. puskarininki skyri
priimdavo 1824 m. jaunuolius, turinius 4 gimnazijos klasi isilavini-
m. Baigus mokykl, reikjo mokomojoje eskadrilje rodyti, kad suge-
bama skraidyti ar vykdyti valgybos uduotis. Tik tuomet galima buvo
gauti piloto, oro valgo ar mechaniko diplom.
Kariuomenje buvo organizuojami kursai ir steigiamos mokyklos ka-
rininkams, norintiems kelti kvalifikacij ar gyti karin specialyb. Ininie-
ri puskarininki mokykla buvo steigta 1920 m. pradioje. Mokslas truk-
davo 7,5 mnesio. Ininieriai buvo rengiami ir vliau, bet ne konkreios
specializacijos, mat pionieriai turjo mokti atlikti vairius darbus. Nuo 1926
m. ios specialybs puskarininkiai pradti rengti mokomosiose kuopose.
Perkant ginkluot usienyje susidariusios ilaidos alino Lietuvos vals-
tyb, todl ikilo strateginis udavinys sukurti Lietuvos karo pramon.
1935 metais ininieriui plk. J. Vbrai pavedama kurti Tyrim laborato-
rij karo mokslo tyrimo darbams atlikti. Per kelerius metus buvo reng-
ta viena moderniausi Europoje laboratorij.
Laboratorija pareng kariuomenei reikaling kovos ir apsaugos prie-
moni gamybos technologij (pirmiausia Linkaii ginkl dirbtuvms),
pagamino dujokauki, raket, sprogstamj mediag, autuv ir kul-
kosvaidi vamzdi, chemini mediag.
Linkaii ginkl dirbtuvs dl gamybos specifikos taip pat buvo uni-
kalios. Jos buvo statomos atskirais mazgais, kad greiiau bt galima
pradti reikalingiausi kariuomenei ginkl, audmen gamyb ir atlikti
remonto darbus. ia nuo 1936 met buvo organizuota pstinink ir arti-
lerijos gamyba amunicijos (1941 metais Tyrim laboratorija tapo ginkluoto
sukilimo organizavimo centru, o plk. J. Vbra vienu i sukilimo vad).
Visi karininkai buvo susibr visuomenin organizacij Lietuvos
karinink ramov. Jos tikslas buvo vienyti karininkus, stiprinti j tauti-
nius patriotinius jausmus. Karo kapelionai sukr atskir kariuomens
inyb, kuri vadinosi Kcrc !.csts|tjc.
Nuo 1929 m. Itciu.cs rc!tjujc |cs!tcn prc!cit rcngit |crtucncncs pus.c-
|cn!ztct: buvo transliuojami vaidinimai apie kari gyvenim, supaindi-
nama su kariuomens istorija, jos kasdienybe. Kauno guloje kuriamas
kari teatras, Marijampolje orkestras. Meno saviveiklos breliai spar-
324
iai krsi visuose daliniuose. 19271930 m. buvo sukurtas pirmasis lie-
tuvikas filmas kariams Ms kareivis.
Prie kariuomens krsi ir .tsucncntncs crgcntzcctjcs. Didiausia pu-
siau karin organizacija Lietuvos auli sjunga kurta 1919 m. birelio
27 d. Buvo steigtas Lietuvos aeroklubas (LAK) (daug jaunuoli dalyvavo
jo veikloje: klubo tikslas buvo skatinti lietuvius pamilti aviacij ir sudaryti
karo aviacijos ir kariuomens rezerv), taip pat Lietuvos kariuomens
krj savanori sjunga, Lietuvos atsargos karinink sjunga, Kariuome-
ns pirmn sjunga, Kunigaiktiens Biruts karinink eim moter
draugija, Lietuvos karo invalid sjunga, Vytauto Didiojo universiteto
(VDU) atsargos karinink korporacija Ramov. Korporacijos nariai skait
paskaitas kariuomens istorijos ir kitais tuo metu aktualiais klausimais,
organizuodavo susitikimus su jaunuomene. J iniciatyva VDU buvo steigta
Karinio aukljimo katedra. ios organizacijos ir draugijos formavo tei-
giam tautiei poir kariuomen, ugd jai pagarb.
Nema aukljamj darb kariuomenje nuveik Kcrc nuztcjus, ku-
r 1921 m. kr gen. Vladas Nagius-Nageviius (nuo 1936 m. vadinamas
Vytauto Didiojo karo muziejumi). Jame buvo steigti penki skyriai: Isto-
rinis, Nepriklausomybs, uvusij, Kariuomens dali ir staig, au-
li sjungos. 1934 m. lapkriio 23 d. muziejaus sodelyje buvo palaidoti
Lietuvos neinomo kareivio palaikai. Prie jo kapo ir iandien danai pa-
dedama gli, kaip pagarbos enklas visiems uvusiems u Tvyn.
3.4. Karinink rengimas nepriklausomoje Lietuvoje:
Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla
Priekario Lietuvos (19181940) karo mokykla gim Nepriklausomy-
bs kov ugnyje. Fronte labai stigo karinink, todl buvo nutarta Kaune
steigti karo mokykl. 1919 m. sausio 25 d. Karo mokyklos virininku bu-
vo paskirtas gen. Jonas Galvydis-Bykauskas. Jis carinje Rusijoje vado-
vavo pulkui, turjo nemaai io darbo patirties. Jo nuomone, be ger
karinink negalima sudaryti geros kariuomens. Tik prigimties gabumai,
sujungti su sistemingu, ilgu, atkakliu, itvermingu darbu, geriems viri-
ninkams vadovaujant, gali duoti tikr rikiuots karinink. Jeigu kiekvie-
nas pilietis yra savo tautos reikal ir garbs gynjas, tai karininkui ios
325
pareigos yra vis didiausios, ypa kilus
karui, kai tautos likimas ir garb teikiama
pirmiausiai karinink rankas (Kcrs,
1929, Nr. 14, p. 20).
Oficialus mokyklos atidarymas vyko
balandio 1 d., taiau Karo mokyklos ven-
t kiekvienais metais bdavo veniama
sausio 25-j.
Kandidat atranka buvo atliekama la-
bai kruopiai: bsimuosius karinus priim-
davo be egzamin, jei jie buvo baig 4 gim-
nazijos arba jai tolygios mokyklos klases. Jie
privaljo bti sveiki ir vyresni kaip 17 met.
Kandidatai laik stojamj lietuvi kalbos
egzamin, nes laikytasi nuostatos, kad lie-
tuvikumas kertinis Karo mokyklos ak-
muo (brg. gen. Kazys Musteikis, 1939, p. 21).
Mokyklos udavinys buvo parengti karinink tautos dvasios reikj.
Pirmieji karinai savanoriai moksi 4 mnesius ir liepos mn. ivyko fron-
t. Labai pakiliai pirmj laid karininkus sutiko Lietuvos visuomen: ji
diaugsi, kad Lietuvos kariuomenje daugja karinink lietuvi. Daug
pirmj laid karinink kovsi ties irvintomis, Giedraii fronte.
Mokykla buvo sikrusi Donelaiio ir Gedimino gatvi sankryoje
esaniame pastate (Donelaiio g. 13). 1919 m. liepos 17 d. paskelbta, kad
ia bus rengiami karininkai visoms kariuomens rims. 1920 m. mo-
kykla persikl Vilni, bet, okupavus miest lenkams, vl sikr Kau-
ne. ia ji gyvavo iki 1922 m. gruodio 6 d., o 1923 m. buvo perkelta
Auktj Panemun. 1924 m. rugsjo mn. mokykloje buvo steigtas pa-
rengiamasis kursas. Jo klausytojai turjo bti baig 6 ar 8 klases.
I pradi dstytojai laiksi Rusijos armijos praporik mokyklos 4
mn. kurso programos, jaunuoliai buvo vadinami vokikai jun|crtcts.
Kcrtuncts juos imta vadinti vliau, pasilius ymiam kalbininkui Kazi-
mierui Bgai. Mokykloje buvo dstoma it||c, |tciu.t |c||c, Itciu.cs |crc
tsicrtjc, icpcgrc/tjc, |unc |u|iurc, ic|it|c, |c.cs russ, /crit/t|cctjc, supcztn!t-
ncnc su siciuicts, gtn||ucics pcgrtn!cts. 8c ic, |u.c nc|cnc !ctnucit tr sc|it.
Gen. Jonas
Galvydis-Bykauskas
326
Rimstant kovoms fronte atsirado galimyb Karo mokykloje mokytis
ilgiau: nuo 6, 10 iki 13 mnesi. Baigusiems j karinams suteikdavo sky-
rininko vard ir sisdavo atlikti trij mnesi praktikos daliniuose. Tik
po to jiems bdavo suteikiamas karininko (iki 1919 m. rugsjo 15 d.
|cruzc) laipsnis. Bdavo karin, kuriems dl nepaangumo karininko
laipsnis nebuvo suteikiamas: jie baigdavo mokykl turdami puskarinin-
kio laipsn. Stropiai tarnaujant, gavus auktesni vad rekomendacijas,
puskarininkiams taip pat buvo galima suteikti karininko laipsn. Vyks-
tant Nepriklausomybs kovoms mokykl baig trys gausios laidos (I, II ir
III), net 434 karininkai. Tai buvo puiki parama Lietuvos kariuomenei.
Gausi buvo ir IV laida, pavadinta Stepono Dariaus vardu. 1926 m. mo-
kykl baig Jonas emaitis (XI laida), bsimasis Lietuvos partizan ge-
nerolas ir vadas, Vieningosios laisvs kovos sjdio organizacijos prezi-
diumo pirmininkas.
Karinai ir dstytojai gerai inojo Karo mokyklos k: Karo mo-
kykla Tvyns meils mokykla! (1939). Todl itin kruopiai buvo
parenkami dstytojai: topografij dst ininierius ir mokslininkas, v-
liau taps krato apsaugos ministru, brg. gen. Stasys Dirmantas, taktik
mokyklos virininkas gen. Jonas Galvydis-Bykauskas. Dainavimo mok
kompozitorius Stasys imkus, lietuvi kalbos poetas Faustas Kira.
Kruopti kandidat atranka dav teigiam rezultat: trys I laidos ka-
rininkai tapo generolais: brg. gen. Jonas ernius, gen. ltn. Vladas Karvelis,
V. ilys, trys II laidos karininkai ministrais: A. Endziulaitis (vidaus reika-
l), J. Masilinas (susisiekimo), S. Putvinskis (ems kio), dar trys ios
laidos karininkai operos solistais: P. Oleka, I. Naugaris, S. Sodeika.
Mokytis teko labai intensyviai, o tai ne visi pajgdavo. Tvarka buvo
grieta, prisiminimuose daug kas j vadino geleine. U menkiausi nu-
siengim areto paras dalijo be pasigailjimo. Priekario Karo mokyk-
los karinai ir karininkai pasiymjo nepriekaitinga ivaizda, laikysena.
Aukti buvo fizinio parengimo ir kit dalyk reikalavimai, todl daug
karin nubyrdavo. Karo mokyklos moto skelb: Karininkas jau-
n moni mokytojas taikos metu ir vadas karo metu.
Taikos metu, 1921 metais, mokymo programa buvo pertvarkyta
orientuojantis 2 met, o nuo 1935 m. 3 met trukms program.
1929 m. pakeistas mokyklos pavadinimas: ji buvo pavadinta Pirmojo
327
Lietuvos Prezidento (P. L. P.) karo mokykla. Tais metais prezidentas
Antanas Smetona teik mokyklai vliav.
Mokykloje gim graios patriotins tradicijos: suteikiant karininko
laipsn, Respublikos Prezidentas palieia kardu karino pet tardamas: Be
reikalo nepakelk, be garbs nenuleisk. Priesaikos ceremonijos pradtos
rengti prie Vytauto Didiojo paminklo, atidengto 1932 m. Panemunje.
Reikjo parengti karinink rezerv karo metui, todl nuo 1926 m.
buvo steigta aspirant tarnyba, rengusi atsargos karininkus. ia gal-
jo mokytis 1829 m. vyrai, kurie prie tai turjo bti baig gimnazijas.
Mokslas trukdavo 1215 mnesi.
Atsargos karinink atrankai ir rengimui taip pat buvo keliami grieti
reikalavimai. Asptrcnict nc|cst pcsitntn|, crit|crtsi, tnztncrtjcs spcctc||t. Jie
vilkjo speciali karin uniform. Baigusiems moksl aspirantams suteikda-
vo jaunesniojo leitenanto laipsn ir ileisdavo atsarg. Kasmet aspirantr
baigdavo 4060 jaunuoli. Vliau juos kviesdavo kursus, kuriuos baigusieji
daniausiai gydavo auktesn karin laipsn, iki kapitono imtinai.
Per Karo mokyklos darbo metus pasikeit 10 virinink: gen. Jonas
Galvydis-Bykauskas (19191920; 19221926), plk. Pranas Tvaronas
(19201921), plk. Pranas Kaunas (19261928), plk. Jonas Jurgaitis (1928
1930), gen. Jonas Jackus (19301934), brg.
gen. Jonas ernius (1934), plk. A. epaus-
kas (1934), brg. gen. Kazys Musteikis
(19341939), brg. gen. Kazys Skuas (1939),
brg. gen. Jonas Juodiius (19391940).
Iki 1940 m. Karo mokykla ileido 21
kadrini karinink (crit|crtjcs, c.tcctjcs, rct-
itntn|, tnztntcrt) laid, 15 aspirant laid.
1940 m. ileista XIX laida paskutin
Karo mokyklos laida, mokiusis Kaune,
Auktojoje Panemunje. I 78 laidos kari-
nink 38 buvo pstininkai, 20 artilerist,
20 aviatori. venionli poligone prie
tradicinio lauo prezidento A. Smetonos
vardini proga birelio 13 d. vyko pasku-
tinis vakarinis patikrinimas, paskutin va- Brg. gen. Kazys Skuas
328
karin malda, paskutin kart buvo sugiedotas Tautos himnas. Liepos 15
d. vietoj kardo buvo teiktas tik karininko enklas.
Nuo 1940 m. rugsjo Karo mokykla buvo perkelta Vilni ir pava-
dinta sovietins valdios nurodymu Vilniaus pstinink karo mokykla.
ia buvo dstoma rus kalba, lietuviai dstytojai keiiami rusais.
Sunks ibandymai lauk XXII ir XXIII laid karin, kuriems teko
patirti mokyklos sovietizacij. Karin protestas buvo reikiamas irai-
kingu tyljimu, kai Vilniaus gulos daliniai per spalio ventes auk ura,
atsisakymu valgyti ventinius pusryius, pagaliau apsisprendimu toliau
nebesimokyti. Todl 1940 m. lapkriio 22 d. sakymas Nr. 64, dar raytas
lietuvi kalba, skelb, kad XXIII laidos 48 karinai ileidiami atsarg (i
tikrj ivejami), o 37 siuniami atlikti karo prievols dalinius. Lietuvi
viet um rusakalbiai kursantai. Netrukus mokyklos aukltinius ibla-
k Antrasis pasaulinis karas. Taip baigsi P. L. P. karo mokyklos istorija.
Po karo Vilniaus pstinink karo mokykla buvo atkurta ir dirbo pa-
gal reikalavimus, keliamus sovietinms karo mokykloms.
3.5. Vytauto Didiojo auktoji karo mokykla
Nevienodai pasireng buvo Lietuvos kariuomens karininkai. Vieni
buvo baig rusikas karo mokyklas, kiti sutrumpint karo mokyklos
kurs. Todl ikilo btinyb suvienodinti karinink pasirengimo lyg.
1919 m. sausio 21 d. Kauno miesto ir apskrities komendantas pulk
vadams sak organizuoti karinink teorinius mokymus. Todl 1920 m.
sausio 15 d. Kaune, Tolstojaus g. 2, steigiami laikinieji kursai, kuriuose
buvo pionieri ir rikiuots skyriai. Kursams vadovavo Lietuvos kariuome-
nje tarnavs angl karininkas plk. ltn. D. Monchas Masonas (Mason), v-
liau plk. A. Uspenskis (). 1920 m. gegu kursus baig pir-
moji karinink laida. Po mnesio prie Karo mokyklos buvo steigti 2 mn.
kursai. Kiekvienas pstinink pulkas turjo pasisti juos po 2 kuop va-
dus, atsargos batalionas 1 kuopos vad, raiteli pulkas ir artilerijos dalis
po 2 karininkus. Kai laikinieji kursai pasibaig, jie buvo iformuoti.
Pc nci, 1921 n. |c|cn!ztc 13 !., |u.c jsictgit Au|sitcjt |crtntn| |ursct.
Sictgtcncsts sctncs 1922 n. spc|tc ncn. 3 !. prtcnc Au|sij |crtntn| |urs
siciui. Kursct 1923 n. |tcpcs 15 !. Rcspu||t|cs Prczt!cnic jsc|nu gc.c ncuj
329
pc.c!tntn Au|sitcjt |crtntn| Dt!ztcjc Itc-
iu.cs |untgct|sctc Vicuic |ursct.
Stigo karinink, imanani karo tech-
nik, todl 1923 m. buvo steigti Auktieji
karo technikos karinink kursai. Jie reng
kvalifikuotus pionierius, geleinkeli, ryi,
autotransporto specialistus. Mokslas truko
22,5 met. Auktieji technikos, taip pat
Aviacijos kursai 1927 m. rugsjo 15 d. buvo
prijungti prie Auktj karinink kurs.
Pirmuoju Auktj karinink kurs
virininku buvo paskirtas gen. Maksimas
Katche. Virininkai keitsi: kursams vado-
vavo gen. Leonas Radus-Zenkaviius, plk.
Vladas Skorupskis, plk. Brunonas tencelis,
plk. Stasys Dirmantas (vliau brg. gen.).
1930 ncicts Au|sitcjt |crtntn| |ursct |u.c pc.c!tnit Vicuic Dt!ztcjc
cu|sictstcts |crtntn| |urscts. Siekiant kelti kvalifikacij, karininkai buvo
siuniami kit valstybi (ekoslovakijos, Belgijos, Pranczijos, Vokieti-
jos) karo akademijas. Taip Lietuva stengsi parengti vis to meto kariuo-
menei reikiam specialybi karinink. Taiau ios karinink studijos Lie-
tuvai brangiai kainavo, todl j buvo atsisakyta.
Sust!crtus ic|tct stiucctjct, Au|sitcjt |crtntn| |ursct 1931 ncicts gcn.
|in. Pcirc Ku|t|tunc tntctci.c |u.c pcri.cr|it j Vicuic Dt!ztcjc |crtntn|
|urs Gcncrc|tntc sic|c s|rt. Stc |ursct prt|gc cu|sicjc nc|s|c tnsitiuctjct.
Kaune, Miko gatvje, netoli Krato apsaugos ministerijos rm, kursams
buvo skirtos patalpos. Ten reng karininkus, kurie galt vadovauti di-
deliems kariniams daliniams ir tarnauti Generaliniame tabe. Kurs truk-
m 2,5 met.
1938 m. gruodio 10 d. statymo Nr. 627 26 straipsnis skelb, kad
Vytauto Didiojo karinink kursai lieka Vytauto Didiojo auktja
karo mokykla. statyme buvo nurodytas ios auktosios mokyklos tiks-
las teikti karininkams karo moksl inias, tobulinti karo moksl ir tai-
kyti j specifinmis ms krato slygomis. Mokykloje jau buvo pradtos
kurti naujos, Lietuvos slygomis tinkamos karins doktrinos.
Brg. gen. Stasys Dirmantas
330
Auktuosius karinink kursus ir Karo mokykl stoti buvo sunku.
Konkurso tvarka buvo priimami tikrosios karo tarnybos karininkai, ne
vyresni kaip 35 met. Kandidatai privaljo turti ne maesn kaip 5 met
tarnybos (i kuri 3 met daliniuose) sta. Per paskutinius dvejus me-
tus jie turjo bti gerai atestuoti. Daug dmesio buvo skiriama sveikatai.
Po stojamj egzamin ilaikiusij kandidat sraas buvo teikiamas
kariuomens vadui. Jo sakymu sudarydavo klausytoj sra.
Klausytoj grupje moksi 2030 karinink. Kiekvienoje laidoje bu-
vo skiriamas laidos vyresnysis. Tai buvo karininkas, turintis aukiausi
karin laipsn. Jo pareigos atstovauti laidai sprendiant bendrus klau-
sytoj reikalus. emiausio laipsnio karininkas be atskiro paskyrimo b-
davo laidos sekretorius-adjutantas.
Auktosios karo mokyklos darbo program ir plan (kuris prilygo
kit valstybi generalini tab akademij programoms) tvirtindavo ka-
riuomens vadas. Mokymo programose ypatingas dmesys buvo skiria-
mas |crc sircicgtjct tr ic|it|ct, |crc tsicrtjct, |crc ictsct, |crc pc!cgcgt|cs siu-
!tjcns. 8u.c !csicnt tr |tit !c||ct. 1c.ncs pcztntncs, crit|crtjc, |crc tnztnc-
rtjc, ntgtcnc, pc|tit|cs tr u|tc nc|s|ct, |crc c!ntntsircctjc, |cricgrc/tjc tr gcc!c-
ztjc, gcncrc|tntc sic|c icrn|c, uzstcntc |c||c. K|cusicjct !c|.cu!c.c prci-
|csc, .|sicnctcsc j.ctrtcsc sc|tcs .tcic.csc jrcngiucsc pc|tgcnucsc. J veiks-
mus stebdavo ir vertindavo pratyb vadovai, Generalinio tabo viri-
ninkai, kariuomens vadas. Klausytojai taip pat atlikdavo stauot vai-
riuose kariuomens daliniuose. Per t laik jie perprasdavo vairi ka-
riuomens ri taktikos pagrindus, dalyvaudavo kavalerijos ygiuose,
artilerijos audymo, aviacijos valgybos pratybose. Taip mokomi klausy-
tojai buvo rengiami tarnauti vairiose krato apsaugos struktrose. Jie
turjo sugebti dirbti operatyvin, mobilizacin, kario pedagogo ir vado
darb. Jie taip pat gydavo teis tapti batalion ir pulk vadais, tarnauti
Generalinio tabo korpuse ir segti Generalinio tabo bei Auktj kari-
nink kurs enkl.
Auktosios karo mokyklos lektoriai daniausiai buvo neetatiniai dar-
buotojai patyr, auktj moksl baig karininkai, tarnaujantys vairiuose
kariniuose daliniuose. Buvo ir civili, dstani teis, psichologij, kno
kultr. Kai kuriuos dalykus dst Vytauto Didiojo universiteto dsty-
tojai. Klausytoj inios buvo vertinamos 10 bal sistema.
331
Per septynerius metus kursams ir mo-
kyklai vadovavo trys virininkai: gen. ltn.
Petras Kubilinas, brg. gen. Vladas Karve-
lis, div. gen. Stasys Ratikis. Pastarasis itin
rpinosi mokyklos veikla ir j laik eksperi-
mentine laboratorija, nes siek kuo greiiau
tobulinti Lietuvos kariuomen.
Auktuosius karinink kursus ir Karo
mokykl baig trys Generalinio tabo ir vie-
na intendant laida. Per treiosios laidos i-
leistuves Lietuvos kariuomens vadas brg.
gen. Stasys Ratikis pasak kalb, pabr-
damas, kad Generalinio tabo karininkas tu-
ri gebti dirbti mobilizacin, operatyvin, pe-
dagogo ir vado darb. Jis turi bti draus-
mingas, savarankikas, darbtus, gebti pri-
imti aikius sprendimus, nebijoti nuovargio ir kit nepatogum, todl Ka-
ro mokykloje svarbiausia praktinis kario rengimas.
Kuriamos graios mokyklos baigimo tradicijos. Absolventai ileistu-
vi ikilmi metu paddavo vainik prie Neinomo kareivio kapo Kau-
ne, po to gulos banyioje vykdavo pamaldos ir ikilmingas aktas Kari-
nink ramovs salje. Prezidentas absolventams teikdavo diplomus.
Buvo surinkta ir ketvirtoji Generalinio tabo grup, taiau studijas
nutrauk sovietin okupacija. 1940 metais sovietiniai okupantai udar
Vytauto Didiojo auktj karo mokykl, daug jos dstytoj ir absolven-
t itrm Sibir arba nuud. Auktoji karo mokykla, kaip ir P.L.P.,
buvo pertvarkyta ir tapo sovietine Vilniaus pstinink mokykla.
Auktoji karo mokykla nauj puslap atvert Lietuvoje atkrus ne-
priklausomyb. 1991 m. sausio 27 d. 72 klausytojai pradjo mokytis
kursuose Kaune. iuos kursus buvo priimami Lietuvos pilieiai iki
30 m. amiaus, turintys sovietins kariuomens atsargos karinink
laipsnius. 4 mn. kursuose buvo rengiami karininkai kariuomens, pa-
sienio apsaugos ir kalinimo staig apsaugos daliniams. 1991 m. sau-
siovasario mn. kurs dalyviai buvo ivyk Vilni ginti Aukiau-
siosios Tarybos.
Div. gen. Stasys Ratikis
332
I viso 1991 m. karinink kursus baig
194 karininkai, 1992 m. 273 karininkai ir
140 liktini. 1993 m. kovo 19 d. karinink
kursai buvo perorganizuoti Krato apsau-
gos puskarininki mokykl. Nuo 1998 m.
vasario 2 d. ji vadinama Divizijos generolo
Stasio Ratikio puskarininki mokykla.
1992 m. rugsjo 1 d. Vilniuje pradjo
veikl Krato apsaugos mokykla. Dvej me-
t auktesniojo mokslo studijas baig 126 ka-
rinai, pasirink motorizuot auli ir pasie-
niei specialybes. 1994 metais Krato apsau-
gos mokyklos bazje buvo kurta Lietuvos ka-
ro akademija (LKA). Jos virininku buvo
paskirtas plk. Jonas Andrikeviius (vliau
gen. mjr., Lietuvos kariuomens vadas). Pir-
moji Karo akademijos laida 111 leitenant
ileista 1994 metais, absolventams buvo teikti auktojo mokslo diplomai.
Nuo 1995 met organizuojamos vadybos bakalauro studijos. 1997 metais
ioje auktojoje mokykloje steigti neakivaizdiniai klausytoj kursai.
1998 m. lapkriio 20 d. Lietuvos karo akademijai suteiktas Generolo
Jono emaiio vardas. 2000 metais pirmkart Lietuvos valstybs istorijo-
je karo mokykl buvo priimtos atuonios merginos. Tais paiais metais
studij planai buvo pertvarkyti: atsirado galimyb gyti personalo, trans-
porto vadybos ar tarptautini santyki bakalauro specialyb.
2001 metais Karo akademijoje kurtas Atrankos centras, kurio pa-
grindin uduotis atrinkti kandidatus studijuoti Akademijoje. Jis per-
m ir krybikai pritaik Lietuvos slygoms Didiosios Britanijos San-
dhursto karalikosios karo akademijos atrankos centro patirt.
3.6. Karinis ugdymas nepriklausomos Lietuvos mokyklose
Nepriklausomoje Lietuvoje prie Antrj pasaulin kar vyravo nuo-
stata: kaip krato apsaug vertins mokyklos, toks bus ir tautos poiris.
Mokiniai turi bti karikai aukljami, nes Tvynei ginti tauta turi bti
Gen. mjr. Jonas
Andrikeviius
333
karikai iauklta, kiekvienas pilietis turi bti geras karys (V. Vosy-
lius, 1937, p. 624). Mokyklos, siekdamos parengti visapusikai isilavinu-
s piliet, kartu rpinosi ir kariniu ugdymu, nes tai bendrojo pilietinio
ugdymo dalis.
Karo mokslo draugijai pasilius, 1929 m. balandio 6 d. vietimo
ministro sakymu Nr. 154 Lietuvos auktesniosiose, vidurinse ir ama-
t mokyklose bei mokytoj seminarijose buvo vestas naujas moko-
masis dalykas karinis jaunuomens parengimas.
Karinio rengimo pamokos mokyklose pradjo vykti 19301931
mokslo metais.
Vidurini mokykl 48 klasse kariniam rengimui buvo skiriama
12 val. per savait;
auktesniosiose mokyklose, pradedant 5 klase, 12 val. per savai-
t (5 kl. 1 val., 6,7 kl. 2 val., 8 kl. 1 val.);
ems kio ministerijos inioje esaniose mokyklose 12 val. per
savait.
Karinio mokini rengimo tnsiru|icrtcts (nc|icjcts) |u.c s|trtcnt it|-
rcstcs |crc icrn|cs cr ciscrgcs |crtntn|ct, kurie naudojosi visomis tos mo-
kyklos mokytoj teismis ir u savo darb gaudavo atlyginim. Karinio
rengimo kursuose dst Lietuvos kariuomens Generalinio tabo ir kiti
patyr daliniuose tarnaujantys karininkai.
Karo mokslams populiarinti, j esmei atskleisti, prie vedant kari-
nio rengimo pamokas, instruktoriai reng ir mokyklose skait pranei-
mus tokiomis temomis:
Kno kultros vaidmuo ir tautinis aukljimas.
Tautos ginklavimasis ir atsparumas, kai Tvynei gresia pavojus.
Kariuomens tikslai ir udaviniai karo ir taikos metu.
Karo tarnyba kaip pilietin pareiga.
Moter morals vert kariuomens ir auli gyvenime.
Lietuvos kariuomens kovos dl nepriklausomybs.
Karinio rengimo pamokose mokiniai buvo mokomi rikiuots, kau-
tyni veiksm, audyti, susipaindavo su pstinink ginklais, karo forti-
fikacijos ypatumais, tarnybos ir drausms statutais, dalyvaudavo lauko
pratybose. 8 klass gimnazistai ir specialij mokykl baigiamj klasi
mokiniai buvo mokomi audyti kariuomens padalini ir auli bsti-
334
ni audyklose. Mokykloje brsta jaunuomens patriotiniai jausmai, pi-
lietin atsakomyb u savj valstyb ir jos likim tai suprantama kaip
dvasinis rengimas, o kariuomenje vyksta taktinis ir techninis rengimas.
Kad mokiniai geriau suvokt Tvyns gynimo idj, buvo rengia-
mos paintins ivykos karinius dalinius, muziejus, istorines vietas, su-
sitikimai su Nepriklausomybs kov dalyviais.
Stiprinant prc!tnt ||cst mokytoj patriotines nuostatas, 1929 m. rug-
pjio mnes iems pedagogams Karo moksl draugija pirmkart suren-
g kursus. Juose buvo skaitomos paskaitos apie karin tautos ir valstybs
rengim, karo istorij, karin pedagogik, kariuomens organizacijas, civi-
lin saug. Vykdavo rikiuots, pirmosios medicinos pagalbos, sportinio
audymo pratybos. Po met buvo surengti kursai |unc |u|iurcs nc|icjcns,
siekiant, kad jie geriau suprast jaunimo karinio rengimo esm ir svarb,
kad galt mokyti jaunuomen kolektyviai veikti ir jai vadovauti. Vc|tcu
Kcrc nc|||cs pcic|pcsc |ursct nc|icjcns |u.c rcngtcnt rcgu|tcrtct. Buvo re-
komenduojama tautos karinio rengimo idjas integruoti pradini klasi,
fizinio lavinimo ir kit mokomj dalyk turin. Taip pat buvo aikinama,
kad karinio rengimo esm aukljimas, bet ne mokslinimas, kad pa-
grindinis aukljimo metodas ne odiai, o pavyzdys.
3.7. Karins pedagogikos idj raika
Lietuvi kalba kariams skirtos spaudos iki nepriklausomybs paskel-
bimo buvo labai maa. I LDK laik yra ilik tik keletas leidini. Atro-
do, M. Akelaitis 1863 m. leido lietuvik gaziet (laikrat) inia apej
Lenku wajna su Maskolejs. 1894 m. Plymute (JAV) buvo ileista Kny-
gel dl lietuviszk kareivi Lietuvoje. Manoma, kad ji buvo pirmasis
kariams skirtas spaudinys, ileistas lietuvi kalba.
Po 1917 m. Vasario revoliucijos Rusijoje lietuviai kariai, tarnav Ry-
goje, XII Rusijos armijoje, leido savaitrat Laisvas odis. Tai buvo pir-
masis lietuvikas laikratis kariams.
Literatros komisija 1919 m. gegus 22 d. Vilniuje organizavo sa-
vaitraio Kariki odis leidim. Ileidus 40 numeri, savaitratis bu-
vo pertvarkytas. Taip gim urnalas Karys. Pirmasis numeris buvo i-
spausdintas 1920 m. spalio mnes (redaktorius kpt. J. M. Steponkus).
335
1923 m. lapkriio 15 d. Kauno gulos karininkai steig Kcrc nc|s|
!rcugtj. Jos tikslas buvo skatinti karo moksl paang, skleisti karybos
inias kariuomenje ir visuomenje. Draugijos nariais galjo bti tikro-
sios tarnybos atsargos karininkai, norintys dirbti karo moksl srityje. ios
draugijos iniciatyva buvo leidiamas Ms inynas ir Kardas (Lie-
tuvos karinink urnalas, js nuo 1925 m.). Nuo 1929 m. kas mnes
pasirodydavo Karo draugijos inios. Pirmasis draugijos pirmininkas
buvo gen. Leonas Radus-Zenkaviius.
Kit karini institucij ir visuomenini organizacij iniciatyva bu-
vo leidiama nemaai leidini: Trimitas (nuo 1921 m. auli organi-
zacijos leidiamas urnalas), eliai (vliau Atspindiai, jo
19201923 m.), Sparnai (vliau Lietuvos sparnai, leido Lietuvos
aeroklubas), Lietuvos karo invalidas (jo nuo 1928 m., leidjas Lie-
tuvos karo invalid sjunga), Karinas (nuo 1932 m. leido P. L. P.
karo mokykla), Karinink metratis (19321940), metratis Karo ar-
chyvas (leidiamas nuo 1925 m.). Juose buvo spausdinama nemaai
straipsni karins pedagogikos, psichologijos, etikos, kovinio rengimo
ir aukljimo klausimais. Nepriklausomybs metais savo periodinius lei-
dinius turjo beveik visi Lietuvos kariuomens pulkai, net batalionai,
inoma, ir karinio pobdio organizacijos.
Apvelkime svarbiausij urnal
straipsnius karinio ugdymo klausimais.
Plk. Konstantinas ukas (18841962)
ir kpt. Vaclovas Birika (18861964), Karo
mokyklos ir Auktj karinink kurs
lektoriai, karins pedagogikos temomis ra-
ytuose straipsniuose, kurie buvo ispaus-
dinti Ms inyne, isamiai aptar ka-
ri mokymo ir aukljimo tikslus, formas,
metodus, psichologijos, etikos ini, vai-
ri metod taikymo aukljant karius klau-
simus. Plk. K. ukas straipsnyje Kariko-
sios pedagogikos bruoai analizavo peda-
gogikos tikslus ir udavinius, pabrda-
mas, kad kariai turi bti parengti taip, kad
Plk. Konstantinas ukas
336
galt Tvyn nuo prieo ginti smonin-
gai (Mus ztnncs, 1926, Nr. 29, 30, 31,
32, 33). Kpt. V. Birika, nagrindamas
karins pedagogikos problemas, ypatin-
g dmes skyr aukljimui, teigdamas,
kad kariuomens aukljimo svarbiau-
sias udavinys eina i to dabartinio ka-
riuomens vaidmens, kad ji yra tautos
neatskiriama dalis. I tautos ieinama
kariuomen, o po to vl sugrtama, to-
dl mokykloje ir kariuomenje svarbu
prisiriimo prie savo krato skiepiji-
mas, pasitikjimas savimi, savo tauta,
kad ji galt igyventi nepriklausoma
(Mus ztnncs, 1922, Nr. 1, p. 50). Auto-
rius teig, kad kariuomenei valstyb ikl dar vien tiksl ugdyti
nepriklausomybs jausm, jos poreik. Jis ra, kad danas lietuvis taip
yra apsiprats su priespauda, kad visuomen susidar nuostat, jog
Lietuva kitaip gyvuoti negali ir nemoka. Todl kariuomenje reikia
naudoti tas priemones, kurios padt t senj jausm itrinti ir skie-
pyt ne formal, bet gilaus sitikinimo jausm, kad esame ir bsime
nepriklausomi, neirint joki galim politikos akiraio atsimainy-
m (Mus ztnncs, 1922, Nr. 1, p. 52).
Karinio visuomens aukljimo problemos buvo aktualios karinin-
kams Vytautui Staneviiui ir Baliui Vosyliui, Trimito redaktoriaus
padjjui. V. Staneviius straipsnyje alintini trkumai tautos kari-
kame paruoime analizuoja tautos karinio rengimo institucij ei-
mos, mokyklos ir vairi organizacij funkcijas. Jis atkreipia kari-
nink dmes tai, kad eima yra mayt tautos dalel, kurioje gims-
ta, auga ir aukljami bsimieji tautos sns, jos gynjai, todl kari-
kas aukljimas turi prasidti drauge su patriotizmo ugdymu. Aptar-
damas karinio aukljimo problemas, kylanias mokykloje, jis atkrei-
pia mokykl inspektori dmes tai, kad j pilietin pareiga yra ne
tik tikrinti skaitymo, raymo, skaiiavimo gdius, bet ypating d-
mes skirti vaik patriotiniam ir kariniam aukljimui, kuris danai tau-
Kpt. Vaclovas Birika
337
tai svarbesnis negu kiti dalykai. Autoriui rpi ir tas jaunimas, kuris,
baigs pradios mokyklas, dirba ems kio ir kitus darbus. Jo nuo-
mone, nemokyklin jaunim turt rengti organizacijos. Tvyns lais-
v, jos ateitis turt rpti ne tik auliams, bet visiems lietuviams. T-
vyn ginti vis pareiga: pavasarinink, jaunalietuvi ir vis kit jau-
nuoli, nepaisant isimokslinimo ar tikyb skirtum (Mus ztnncs,
1938, Nr. 10).
B. Vosylius straipsnyje Karinis visuomens aukljimas apibr
pagrindines karinio aukljimo svokas, nurod karinio ugdymo tikslus,
udavinius, atskleid jo reikm, analizavo karinio tautos aukljimo sam-
prat. io straipsnio autoriaus mintys itin aktualios iandienos Lietuvoje,
nes visuomen dar nepajgia suvokti, kad geras kario fizinis pasirengi-
mas nra svarbiausias ugdymo tikslas, reikia ugdyti ir jo intelektines
galias, kovos dvasi, patriotines vertybes (Mus ztnncs, 1937, Nr.6).
Konceptualius maj valstybi saugumo klausimus nagrinjo Ge-
neralinio tabo mjr. Vytautas Bulviius knygoje Karinis valstybs ren-
gimas (1994), straipsniuose, spausdintuose Ms inyne. Jis ra: Ka-
ro istorija moko, kad pasitikjimas valstybs galia valstybs karin atspa-
rum keleriopai padidina, palyginus su normaliu daugelio tokio pat di-
dumo valstybi karinio atsparumo vidur-
kiu. Ir prieingai nepasitikjimas savo
valstybs kariniu saugumu, nepakankamas
rpinimasis ginkluotomis jgomis karin
valstybs atsparum gali padaryti kelerio-
pai menkesn negu normalusis vidurkis
(Mus ztnncs, 1938, Nr. 18, p.673). Auto-
riaus nuomone, dvasiniu poiriu maa
valstyb gali bti stipresn u didij, ta-
iau btina slyga planingas ir energin-
gas moralini jg ugdymas. Tokio aukl-
jimo pasekm drsa ir pasiaukojimas, ku-
rie gali karines ir dvasines galias itin padi-
dinti. Ypa pratingai maos valstybs pi-
lieius veikia nepasitikjimas savimi, kur
skatina pesimistiki straipsniai.
Mjr. Vytautas Bulviius
338
Plk. ltn. Jonas epetys Ms inyne, Karyje, Karde gvilde-
no kovotojo psichologinio pasirengimo problemas, vado ir kareivio psi-
chologij karo metu, pabr kovos su baime ir dvasini jg stiprini-
mo reikm.
Platus ltn. Broniaus Jukio (dirbusio Kariuomens tabo Spau-
dos ir vietimo skyriuje, Auktojoje karo mokykloje) nagrinjam pro-
blem spektras: jis gilinosi kareivi, pradedani tarnauti dalinyje,
painimo metodikas, rekomendavo anketas, kurias galt naudoti ka-
rininkai naujokams pradjus tarnyb (Mus ztnncs, 1939, XIX t.). Au-
torius knygoje Jaunuomens karinis rengimas svetur (1938) supa-
indina su karinio rengimo sistemomis usienyje: Suomijoje, Vokieti-
joje, Italijoje, Amerikoje, Japonijoje ir kitose alyse. Jis ra Kariui ir
Naujienoms.
Kpt. Vaclovas Kuzmickas tyr puskarininkio veikl dalinyje. Jis pa-
ymjo, kad karininkai negali pamirti, jog kautynse puskarininkis vado
padjjas. Todl rengiant puskarininkius ir keliant j kvalifikacij labai
svarbu, kad bt siekiama ne tik suteikti kuo daugiau karo moksl ir
metodikos ini, bet ir rpintis, kad lavt j pedagoginiai sugebjimai.
Puskarininkio tarnyba tai mokytojo ir aukltojo darbas. Todl jam labai
svarbu asmenikai karius painti ir su jais palaikyti gerus santykius. Pus-
karininkis turi inoti, kad jis yra karys, o ne valdininkas ir jo tarnyba yra
24 val. per par (Mus ztnncs, 1939, Nr. 11, p. 27).
Mjr. Petras Jaktas nagrinjo karins propagandos problemas. Kari-
n propagand jis suprato kaip nauj ir veiksming psichologinio ginklo
r, kuriai daug dmesio skiriama usienio valstybi (Pranczijos, An-
glijos, JAV, Vokietijos) kariuomense (Mus ztnncs, 1939, XIX t.).
Ms inyno, Kardo, Kario redakcijos kartais skelbdavo pro-
bleminius straipsnius, kvieianius skaitytojus diskutuoti kari auklji-
mo klausimais (Mus ztnncs, 1925, Nr. 22, 23). Generalinio tabo plk.
Vincas Kirinas (Mus ztnncs, 1940, Nr. 5, 6) idst savo nuomon ka-
rinink rengimo ir aukljimo klausimais, ltn. Jonas idlauskas ra apie
dalinio vad aukljamojo darbo sistemos efektyvinim ir kt.
vairiomis karinio ugdymo temomis kariams skirtoje spaudoje danai ra-
prezidentas Antanas Smetona, div. gen. Stasys Ratikis, teisininkas mjr.
Petras Maiulis, Kario redaktorius plk. ltn. Juozas Balinas, Kardo
339
redaktorius vyr. ltn. Petras Birys (inomas
Lietuvos radijuje Pup dds vardu), plk.
Petras Tarasenka.
Karinio patriotinio ugdymo idjos buvo
perteikiamos ir bendrojo lavinimo mokyklo-
se per kai kuri dalyk pamokas. Pavyzdiui,
Petras Naujokaitis matematikos udavinyne
pateik nemaai udavini karine tematika.
Lietuvos kariuomens spaudos ap-
valga rodo, kad nepriklausomybs metais
sugebta parengti ir ileisti tikrai nemaai
laikrai, urnal bei kit Lietuvos ka-
riuomenei svarbi leidini.
iandien mums svarbu inoti, kad po-
kario kov metu taip pat buvo leidiami laik-
raiai Laisvs varpas (Kstuio apygar-
da) ir Laisvs valgas (Tauro apygarda).
Sovietinio reimo Lietuvoje metais urnalus Karys, Kardas, Tri-
mitas reng ieivijos lietuviai, jie buvo spausdinami Jungtinse Ameri-
kos Valstijose, Kanadoje. Leidjai tvynainiams neleido pamirti Nepri-
klausomybs kov prasms, adino patriotizm ir laisvo gyvenimo vilt.
Atkrus nepriklausomyb, ie urnalai vl spausdami Lietuvoje. Re-
guliariai ieina Karys, Trimitas, Kardas, Krato apsaugos ministe-
rijos informacinis leidinys Krato apsauga, Karo archyvas (red. plk.
ltn. dr. G. Surgailis). Krato apsaugos savanori pajgos leidia Sava-
nor, LDK Mindaugo mechanizuotasis pstinink batalionas Min-
daugiet, Karo akademijoje atkurtas Karinas.
Atkrus Lietuvos kariuomen, rengiami leidiniai karins pedagogi-
kos ir psichologijos tematika. Lietuvos savanori pastang dka ileistas
fotografuotas Vytauto Bulviiaus darbas Karinis valstybs rengimas
(1994), taip pat Stasio Ratikio Kovos dl laisvs (1990, T. 1, 2, 3), auto-
ri kolektyvo parengti Lietuvos istorijos skaitiniai kariams (1993). Ro-
mualdas Grigas pareng knyg Tautos savigyna (1993), Baltijos insti-
tutas ileido tarptautini konferencij Neprievarta ir tolerancija kintan-
ioje Europoje (1995) ir Nacionalinis saugumas ir efektyvi sprendim
Plk. Petras Tarasenka
340
paieka (2001) mediag. Ispausdinti praneimai, skaityti Krato ap-
saugos ministerijos ir Karo akademijos surengtuose seminaruose ir kon-
ferencijose: Jaunimas ir pilietin visuomen (1997), Karybos specia-
list rengimo problemos (1997), Karinink rengimas ir profesinis to-
bulinimas (2001), Teritorin gynyba (2001), Nacionalinio saugumo
studij perspektyvos Lietuvoje (2002) ir kt.
iandien Karo akademijos virininkas plk. Algis Vaielinas, virinin-
ko pavaduotojai doc. dr. Pranas Jankauskas, plk. Arnas Dudaviius, plk.
ltn. Aleksandras Kucharevas, Mokslo centro virininkas plk. ltn. dr. Gin-
tautas Surgailis, Atrankos centro virininkas mjr. Gediminas Macijaus-
kas, Akademijos dstytojai dr. Valdas Rakutis, dr. Elmantas Meilus, dr.
Feliksas igaras, dr. Bronius Puzinaviius, doc. dr. Aleksejus Malovikas,
dim. plk. Eugenijus Kisinas yra pareng nemaai mokomj knyg ir
kit metodini leidini karybos istorijos, karinio rengimo, bendrosios ir
karo psichologijos, lyderio atrankos klausimais. Kpt. Rolanda Kazlaus-
kait-Markelien, prof. habil. dr. Algirdas Aubalis, kpt. dr. Audron Pet-
rauskait, dr. Algirdas Kanauka, lektor Aldona Mackeviien, kpt. Ar-
nas Alonderis, dim. plk. ltn. Algis Balaiis, Antanas Martinionis, Alina
ebrauskait studijuoja priekario mokslinink palikim, organizuoja ka-
ri bendruomens tyrimus ir apibendrina juos straipsniuose, kurie pasi-
rodo pedagogams ir kariams skirtoje periodinje ir mokslinje spaudoje.
Nemaai Lietuvos kariams ir karininkams nauding usienio auto-
ri vadovli ir kit leidini yra iversta lietuvi kalb, pavyzdiui:
veicar karybos specialisto, pedagogo R. Steigerio knyga Humanika-
sis vadovavimas (1998), R. Steigerio, U. Zwygarto Karin pedagogika
(1999); dan didaktika Kari ugdymo pagrindai (2002) ir kt.
Krybikai dirba Lietuvos kariuomens mokymo ir doktrin valdy-
bos vadas plk. Romas ibas, plk. Algimantas Vyniauskas, plk. ltn. Ole-
gas Naliotovas, mjr. Bronius Skreb, mjr. Vilius Danys, Divizijos genero-
lo Stasio Ratikio puskarininki mokyklos, KASP Majoro Juozo Lukos
vad mokymo centro, Generolo Adolfo Ramanausko kari profesinio to-
bulinimo centro ir kit mokymo institucij kariniai pedagogai: plk. Ro-
mas Kalinauskas, plk. Jurgis Norgla, plk. ltn. Virginijus Kirvaitis, plk.
ltn. Kstutis Kurelis, plk. ltn. Rimas Zinkeviius, plk. ltn. Romualdas
Kunigonis, mjr. Vidas Eidukas, mjr. Audrius Marcinkeviius, kpt. Rai-
341
mondas Metlovas, kpt. ltn. Vytautas Bardauskas, vyr. ltn. Gintautas
Jaktys, ltn. Raimondas Klevinskas, dr. Meislovas Bendaraviius, Vy-
tautas Mankeviius, dr. Vytautas Jasulaitis, dr. Stasys Knezys ir kiti spe-
cialistai, organizuojantys kariams metodinius mokymus ir rengiantys pe-
dagogin mokomj ir mokslin mediag.
Karin edukologija iandien glaudiai susijusi su mokslu, politika,
ekonomika, menu, dorove, religija, filosofija. Patirdama vairiapus kul-
tros dmen poveik, kariuomen, kaip tam tikra ugdymo institucija,
savo ruotu daro didel tak ir visai krato raidai.
Literatra
1. Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai / Pareng Puzinaviius B.
(1999). I d., 304 p.; (2001) II d., 503 p. Vilnius: Senamiesio spaustuv.
2. Janulaitien N., Macijauskas G. (2000). Nauja atrankos Lietuvos karo
akademij sistema // iuolaikins kultrins dvasins pltros problemos. Kau-
nas: Akademija, p. 371375.
3. Jaunimas ir pilietin visuomen (1997). Vilnius: LR krato apsaugos mi-
nisterija, 59 p.
4. Smetona A. Karybos odynas (1995). Vilnius: Karmino spaustuv, 450 p.
5. Karininkas kaip aukltojas, mokytojas, vadas (1928): Aukljimo meto-
dika. Kaunas: Kariuomens Generalinis tabas, 145 p.
6. Karybos specialist rengimo problemos (1997). Vilnius: Lietuvos karo
akademija, 133 p.
7. *Leius V. (1998). Lietuvos kariuomen 19181920. Vilnius: Leidybos
centras, 546 p.
8. *Liekis A. (2002). Lietuvi karyba ir ginkluot (iki 1940 m.). Vilnius:
Lietuvos mokslas, 1263 p.
9. *Lietuvos kariuomen (1938). Klaipda: Ryto spaustuv.
10. *Lietuvos kariuomens karininkai, 19181953 (2002). Vilnius: Lietuvos
nacionalinis muziejus, 407 p.
11. Vaielinas A. Kam bsimajam NATO karininkui magistro diplomas? //
Business exhibitions. Lithuanien economic Review. 2001 May, p. 18-19.
342
12. Malovikas A. (2001). Karini vienet kasdienins veiklos valdymo psi-
chologiniai aspektai. Vilnius: Senamiesio spaustuv, 297 p.
13. Mankeviius V., Daugirdas A. Pilietinis pasiprieinimas. Vilnius: Nau-
joji matrica, 187 p.
14. *P.L.P. karo mokykla. 19191939 (1939). Kaunas: viesos spaustuv.
15. Petrauskait A. (2000). Karininko garb: sampratos problema. // iuo-
laikins kultrins dvasins pltros problemos. Kaunas: Akademija, p. 188190.
16. Kario kalendorius 1999 m. / Pareng Alonderis A. (1999). Vilnius: Se-
namiesio spaustuv.
17. *Rakutis V. (2002). LDK kariuomen ketveri met Seimo laikotarpiu
(17881792). Vilnius: Vaga, 284 p.
18. *Statkus V. (1986). Lietuvos ginkluotosios pajgos. 19181940 m. ika-
ga: Vydno jaunimo fondas, 1040 p.
19. *Surgailis G. (1998). Lietuvos kariuomen. 19181998. Vilnius: Senamies-
io spaustuv, 146 p.
20. Tarasenka P. (1998). Kovotojo mokymas. Vilnius: Lietuvos karo akade-
mija. 209 p.
21. *VD auktoji karo mokykla (1940). Kaunas: Kariuomens generalinis tabas.
22. Vosylius B. Karinis visuomens aukljimas // Ms inynas, Nr. 17,
1937, p. 673682.
23. *igaras F. Karinink rengimas Lietuvoje 19181940 m. // Krato ap-
sauga, Nr. 12 (15), 2002 06 0706 13.
24. igaras F. (2002). Baltijos alys: saugumas ir gynyba (19902002). Vil-
nius: Senamiesio spaustuv, 345 p.
343
BAI GI AMASI S ODI S
BAIGIAMASIS ODIS
Uvertme paskutin knygos lap ir tikriausiai susimstme: kokia sena peda-
gogini idj istorija! Ugdymo pradia tai mogaus ir civilizacijos pradia. Ug-
dymo iandiena danai sen idj transformavimas ir krybikas j taikymas ug-
dymo veikloje.
monijos ugdymo patirtis aknys, kurios maitina pedagogikos ir edukologijos
med, nepriklausomoje demokratinje valstybje tiesiant akas auktyn humanisti-
nes idjas ir vertybes. iandien seno ir naujo kovoje formuojasi ir brsta karins peda-
gogikos vaisus. Jis noksta ant medio, kurio aknys giliai suleistos bendrosios peda-
gogikos ir edukologijos dirv, karins edukologijos mokslo akos. Ta dirva lietuvi
tautos ir visos monijos ugdymo patirtis, kiekvienoje epochoje atgimstanti paangio-
mis mokymo ir aukljimo idjomis, nuolat praturtinama naujais pedagog darbais.
iandien Lietuvoje kuriant ir pltojant karins pedagogikos moksl vadovauja-
masi Lietuvos valstybs nacionalinio saugumo ir gynybos koncepcijomis, kuri pa-
grindas visuotin gynyba. Lietuvos karins pedagogikos mokslas, remdamasis pi-
lietinmis patriotinmis lietuvi kari ugdymo tradicijomis, perimdamas ir prakti-
kai iradingai taikydamas NATO, ES ir kit demokratini ali kari rengimo ins-
titucij patirt, skmingai sitvirtina tarp kit socialini moksl.
Lietuvos kariai, visi Lietuvos mons ino, kad nuo 1922 m. vasario 16 d. vals-
tybini veni proga Karo muziejaus bokte buvo skambinama Laisvs varpu. Ant
jo buvo urayta:
O skambink per amius vaikams Lietuvos.
Tas Laisvs nevertas, kas negina jos.
Dl ms Tvyns, dl jos moni prie daugel ami ir dar visai neseniai
reikjo kovoti, aukotis. Ir iandien, nelaukiant paraginimo, jai reikia atiduoti visas
jgas ir i peties dirbti dl valstybs Gerovs, Laisvs ir Taikos. Todl vis ms,
lietuvi, aukiausias siekis tebus aminai laisva Lietuva!
344
ASMENVARDI RODYKL
A
Adamonien R. 309
Andrijauskas A. 146
Alonderis A 399, 342.
Akvinietis T., v. (Thomas Aquinus) 177-178, 233
Aramaviit V. 45, 55, 78. 309
Araminas P. 297
Aristotelis (Aristotels) 161, 168
Astra L. 78
Augustinas, v. (Santes Augustinus) 89, 170, 178
Aubalis A. 309, 310, 340
B
Bachofenas J. J. 139
Banien E. 101
Bajorinas Z. 238, 309
Balinas J. 338
Bartuka V. 132
Bendaraviius M 341.
Beresneviien D. 55, 309
Bernotas V. 55, 309
345
ASMENVARDI RODYKL
Beas H. (Berge) 254
Birika V. 15, 18. 26, 27, 34, 335. 336
Bitinas B. 39, 55, 58, 73, 78, 91, 94, 257, 309
Blonskis P. () 239, 240, 248
Blumas B. (Bloom) 104
Bolnovas O. F. (Bollnow) 252
Bme G. 200, 232
Brauner Ch. 94
Brazyt-Bindokien D. 279
Bukauskien T. 281, 309, 310
Bulviius V. 337
Buraas B. 279
Butkien G. 129
C
Celereras (Cellerer) 37
Chrizostomas, v. (Santes Chrysosthomus) 177
Ciceronas M. T. (Cicero) 167
Craver S. M. 98
epien I. 279
ernius J. 104, 105, 129, 325, 327
ug (Cuge) 148
D
Daukilas S. 55, 309
Demokritas (Dmokritos) 162
Derekeviius P. 238
Diltjus V. (Dilthey) 138
Diuji D. (Dewey) 236, 243
Diurkheimas E. (Durkheim) 89
346
Dystervegas A. (Diesterweg) 203-220
Dovydaitis P. 257
Dundulien P. 226, 280
Donsonas D. (Johnson) 254
E
Engelsas F. (Engels) 224 - 225
Eriksonas E. (Erikson) 104, 114, 119, 121, 129
Esmaitis (Matjoaitis S.) 164, 168, 203, 304
F
Feltr V. (Vittorino da Feltre) 182
Ferjeras A. (Ferriere) 243
Fersteris F. V. (Frster) 254, 255, 292
Florianas H. (Florian) 17, 23, 24, 25, 34
Fren C. (Freinet) 248
Freudas Z. (Freud) 104, 254
G
Gaudigas H. (Gaudig) 251
Geniuas J. 304, 305
Giliganas C. (Gilligan) 113
Gobis J. 307
Gricius A. 280
Guas A. 103, 237, 304
Gurevi A.201
Gutek G. L. 94, 257
H
Havighurstas R. J. (Havighurst) 104
Hgelis G. V. (Hegel) 89, 209
347
ASMENVARDI RODYKL
Herbartas J. F. (Herbart) 211 - 235
Hesenas S. (Hessen) 239, 245
Holas G. S. (Hall) 251
J
Jaeger W. 38, 56
Jakaviius V. 47-59, 70-78, 309
Jaktas P. 338
Jaktas-Dambrauskas A. 257
Jaktys G. 340
Jankauskas P. 34, 340
Janulaitien N. 34, 35, 130, 309, 341
Jazerskas . 209, 230, 238, 257, 308. 310
Jovaia L. 39, 44, 59, 62, 71, 82, 90, 101, 232. 257, 310
Juceviien P. 32, 37, 40, 56, 251, 309
Jungas H. (Jung) 17, 24, 31
Jukis B. 47, 309
K
Kalinauskas R. 340
Kanauka A. 340,
Kaningenas U. (Cunninghen) 234
Kantas I. (Kant) 36, 209, 210, 232, 270
Kariauskien M. 309, 310
Kaubrys S. 310
Kazlauskait-Markelien R. 34, 340
Kazotis M. (Kazotti) 234
Kepalait A. 129
Kerbelyt B. 34, 280
Kerenteineris G. (Kerschensteiner) 128, 246, 247, 248
Kierkegoras S. (Kierkegaard) 94, 252
Kiseliovas A. 310
348
Kiselis D. (Kissel) 30
Kisinas E. 34, 340
Klausas V. (Klaus) 234
Kohlbergas L. (Kohlberg) 111, 129
Komenskis J. A. (Komenski, Comenius) 185, 188, 192, 200
Komtas A. (Comte) 236
Konantas D. (Connant) 234
Konfucijus (Kun Fuczi) 149
Klevinskas R. 340
Krv V 307
Kriauinas P. 297
Krupaviius M. 257
Krupskaja N. () 239
Kuinskas V. 101
Kuinskien R 101.
Kurtinaitis A. 265, 267, 269, 280
Kurelis K. 340
Kuzmickas B. 78
Kuzmickas V. 338
Kuzmickas Z. 307
Kvieskien G. 58, 78, 238
Kvintilianas (Quintilianus) 167, 168
L
LajusV. A. (Lay) 249
Lalo . (Lalo) 89
Lamanauskas V. 78
Lassahn R. 78
Lauackas R. 309
Lauikas J. 257, 304
Lazauskien M. 201
Leligien I. 101, 238, 309
349
ASMENVARDI RODYKL
Lepait D. 201
Lepekien V.45, 56
Leius V. 341
Liekis A. 314, 341
Lycas H. (Lietc) 243
Loc H. (Lotze) 89
Lochneris R. (Lochner) 234
Lokas D. (Locke) 85, 185-193
Lukien M. 73, 309
M
Maceina A. 23, 73, 101, 139, 175, 201, 269, 306
Macijauskas G. 301, 306
Maernis M. 304, 305
Maiulis P. 338
Makarenka A. () 239, 240
Maknien I. 55
Malovikas A. 340, 341
Mankeviius V. 341, 342
Maritenas . (Maritain) 256
Marksas K. ( Marx) 224
Maslou A. (Maslow) 252, 253
Matulionis A. 101
McLaughlin T. H. 94
Meilus E. 340
Mialeretas G. (Mialeret) 37, 38, 56
Mikinis K. 232, 309
Montesori M. (Montessori) 244, 245, 259
Montvilait S. 310
Moras T. (More) 183
Moris E. (Morris) 254
350
N
Naujokaitis P. 339
Nazelskis E. 34, 309
Neiajevas A. () 234, 250
Notarpas P. (Notarp) 237
Norgla J. 340
Noddings N. 94.
O
Ovenas R. (Ouen) 36, 221, 222
Ozmon H. A. 94
P
Paltarokas K 257.
Palujanskien A. 55, 129
Parkherst E. (Parhurst) 245, 251
Paulauskas R. 309
Pekauskait M.atrijos Ragana 303
Peris R. B. (Perry) 39
Pestalocis J. H. (Pestalozzi) 203-208, 211, 232, 241
Ptersonas P. (Peterson) 304
Petkeviait-Bit G. 297, 303
Petrauskait A. 340, 342
Piae J. (Piaget) 111
Piknas J. 129
Pinkeviius A. () 240
Pitersas R. S. (Piters) 234
Pitagoras (Pythgor) 157, 158
Platonas (Platon) 89, 97, 158, 168
Portneris D. (Portner) 30, 34
Protagoras (Prthagor) 157
351
ASMENVARDI RODYKL
Pukelis K. 263, 267, 280
Pupys V. 201
Puzinaviius B. 340, 341
Petrauskait A. 340, 342
R
Rabl F. (Rable)182, 183
Rakauskas J. 310
Rajeckas V. 56, 73, 129, 307
Rakutis V. 309, 340, 342
Ratikis S. 321, 331, 338, 340
Redi C. (Redie) 243
Retzinger J. 101
Rodersas K. (Rogers)
Royl W.
Ruso . . (Rousseu)
Ruzgas V. 307
S
Sartras P. (Sartre) 252
Siuperis D. (Super) 252
Skreb B. 340
Smetona A. 298, 328, 338, 341
Sokratas (Skrates) 158, 159, 168
Spenceris H. (Spencer) 242, 243
Staneviius V. 296, 336
Starfeldt E. 101
Starosta-Vydnas V. 305
Stefaninis M. (Stefanini) 234
Steigeris R. ( Steiger) 16, 28, 35, 127. 129, 340
Suchomlinskis V. () 239, 241
352
Surgailis G. 340, 342
Suslaviius H. 58, 79
ackis S. () 239, 240

alkauskis S. 16, 20, 35, 44, 73, 101, 234, 257
elingas R. (Scheling) 89
erknas A. 305
ernas V. 309
iauiuknien L. 79, 309
lipas J. 243, 303
openhaueris A. (Schopenhauer) 89
teineris R. (Steiner) 103, 122, 130
prangeris E. (Spranger) 238, 245
ternas V. (Stern) 245, 251
T
Targamadz V. 339, 342
Tenorth H. E. 56, 309
Thurnvaldas R. (Thurnvald) 139
Tijnelien O. 309, 310
Tininis V. 340
Toinbis A. (To) 145
Tolstojus L. () 227, 229, 232, 328
Trapas E. H. (Trapp) 36
Trimakas K. 101, 130
U
Umbrasas V. 267, 280
Ueckien L 232
Uinskis K. () 175, 227-232
353
ASMENVARDI RODYKL
V
Vabalas-Gudaitis J 234, 237, 246, 301, 303
Vaitkeviius J. 73, 130, 168, 201, 232, 258
Valanius M. 266, 296
Valatkien S. 246, 258
Valkas L. (Walk) 135
Vinters A. 35
Vyniauskait A. 280
Voronkova L. 232
Vosylius B. 232, 337, 342
Vundtas V. (Wundt) 250
Weniger E. 35
Z
Zikingeris J. A. (Sikinger) 246
Zwygartas U. (Zwygart) 16, 28, 35, 127, 340
arskus A 280.
elvys R. 56, 309
ibas R. 340
igaras F. 340, 342
ilien D. 124, 246
ukas K. 15, 35
ukauskien R. 130
354
Nijol Janulaitien
KARINS PEDAGOGIKOS VADAS
Mokomoji knyga
Atsakingasis redaktorius doc. dr. Aleksejus Malovikas
Stilist Nijol Andriuien
Dailinink Inga Dambrauskien
Maketavo Graina Bakanien
2003 06 26. Tiraas 300 egz. 19,5 leidyb. apsk. l. Usakymas Nr. GP-285.
Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija,
ilo g. 5 A, LT2055 Vilnius
Maketavo ir spausdino Krato apsaugos ministerijos
Leidybos ir informacinio aprpinimo tarnyba,
Totori g. 25/3, LT2001 Vilnius

Karinės Pedagogikos Įvadas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Karinės Pedagogikos Įvadas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

V00-081

GENEROLO JONO EMAIIO

ackis S. () 239, 240

You might also like