You are on page 1of 4

Laiko rodykl: istorin perspektyva

Leonas Vai ekus Lenokas a. k. a. Leo Lenox h p://leolenox.wordpress.com leolenox@gmail.com 2012 m. kovo 14 d.

Arturas Stenlis Eddingtonas 1928 metais pasil nubr rodykl. Jei sekdami ja matome, kad netvarkos pasaulyje daugja, reikia, rodykl rodo atei . Jei pasaulis tampa tvarkingesnis rodykl rodo praei . Tai yra taip puikiai mogaus smons pastama laiko kryp s. Mes k labai vargiai galime sivaizduo , kaip atrodyt pasaulis, jei laikas slinkt atgal. Todl taip keistai atrodo nulmuotas vaizdas, sukamas atgal. Todl nesivaizduojame sus ngusio laiko net fantas niuose literatros kriniuose labai retai pasirodan s sustojs laikas reikia, kad sustoja viskas (iskyrus pagrindin veikj, kas reikia, kad laikas nesustojo...). O gamtoje niekas nestovi vietoje. Tad, jei natraliai pavyksta k msty apie laik, einan pirmyn, perdm apie j smarkiau galvos ir nesukame. Jei paklaustumte rimto istoriko apie ms krat vidurami mogaus laiko supratim, igirstumte k nors panaaus tai: laik viduramiais mons galjo suvok keliais aspektais. Vienas gamtos laikas. Met laik kaita, pj es ir sejos metas, rytas ir vakaras pastarieji neturjo jokios kitos iraikos formos, kaip k viesos, vandens, sniego ar alumos kiekis lauke. Gamta buvo t moni laikrodio rodykls. Kol neatsirado banyios, skaiiuojanios ventj dienas ir sekmadienius. Skaiiuojanios metus nuo Kristaus gimimo arba nuo Pasaulio sukrimo. Kol ta banyia, atsidrusi kaimo erdvje, neved savaits sampratos t moni gyvenimus. Kol miestelio aiktje neikilo boktai su laikrodiais. Tuomet mogaus diena gal gale buvo sukapota daug ma gaballi. Po tokio palyginimo daugeliui js bus sunku su k su tuo, kad laiko samprata nuo to meto, t.y. per pastaruosius septynis ar atuonis imtus met, fak kai nepakito. Taip, kalendoriai tapo kslesni, laikas skaiiuojamas ksliau, mme derin laik globaliai. Taiau didioji dauguma ms vis dar skaiiuojame laik met laikais, savaitmis, dienomis ( k vadiname mandriau paromis). Vis dar gyvename nuo vents iki vents, nuo savaitgalio iki savaitgalio. Atsirado, esa, socialin darbo dienos samprata. Taiau tai k bdas apibdin t dien, kuri nra ventadienis. Ar kokia kitokia vent. Tai yra lokalusis laikas ms laikas. Sudliotas kalendoriaus lapelius, suskirstytas valandomis ir minutmis. Tai yra ms laiko komforto zona. Taiau apie laik girdime kasdien. Nuolat. Kalbama apie met ketvir . Kuris atrodo toks tolimas ir nesuprantamas, kol nepaveriame jo savaitmis tuomet jis gauna daug aikesn pavidal. Kalbama apie kit met biudet. Kalbama apie keli met kadencijas. Apie deim es met prognozes. Jei metus dar buvo galima pavers penkiasdeimt dviem savaitmis, penki imtai dvideimt savaii jau nieko nebesako. Tai yra esiog daug laiko. Kaip ir imtas dvideimt mnesi. ie kasdieniai, lengvai suprantami laiko matavimo vienetai esiog nebetenka prasms. Tad nieko nuostabaus, kad sugebame praleis pro ausis i es bukus susireikminusi intelektual arba nesigaudani poli k, o kartais ir iaip garden variety kvaieli kalbas apie prognozes keliasdeimiai met priek. Pamginkime sivaizduo kai kuriuos prognozi laikotarpius i asmenins perspekty1

vos. Pavyzdiui, per penkiasdeimt met k k gims kdikis, gali b , susilauks ank. Po keturiasdeim es met, manau, dauguma Js, mieli skaitytojai, jau galsite ar bsite ikeliav pensij. Dalies js, o gal ir manes, jau nebebus. Tie keturiasdeimt met bus skir fak kai viskam, k ke nate pasiek gyvenime. Taiau ia kalbu ios dienos aktualijomis. Galimas daiktas, kad po keturiasdeim es met medicina sugebs js gyvenim prailgin keturiasdeimia met. Galimas daiktas, kad po keturiasdeim es met gim vaikai gyvens aminai. Taiau asmenins perspektyvos gali ukabin daug nereikaling styg. Meskime jas velniop. 2001-j rugpjio 19-j 99% pasaulio gyventoj nebt n pagalvoj, kad lygiai po dviej met ir atuoni mnesi kils dar vienas karas Irake. 1987 metais Lietuvoje vargiai kas galjo pamany sulauksi laiko, kai keliaujant po Europ nereiks vizos. 1970 metais JAV vargiai kas galjo leis sau pamany , kad po dvideim es met Soviet Sjunga subyrs be branduolinio karo. 1955 metais niekas nebt pagalvojs, kad po keturiasdeim es met Kinija bus viena i potenciali pasaulio supervalstybi. 1911 metais niekas nebt pagalvojs, kad ateinantys keturi deimtmeiai visam pasauliui atne didiausius iki tol monijos istorijoje matytus iaurumus. Taiau visa tai nereikia, kad atei es perspektyva pieiama nebuvo... 1914 metais kareiviai Didiojoje Britanijoje buvo ilydimi su glmis, keliems mnesiams. Po ketveri met visi pabklai nu lo ir milijonai visuose frontuose nustebo. Kuomet Rusijos imperatorienei Aleksandrai gim antroji mergait, Tatjana, niekas net neke no pagalvo , kad po trisdeimt dviej met ji bus nudurta bajonete ir nuauta pakau dar 1914 metais buvo deramasi dl to, kad ji turt itek u Serbijos princo Aleksandro. JAV tais paiais metais dar buvo grietai laikytasi nuomons, kad ji Europoje vykstan kar nesiki. Tai k keli pavyzdiai, k keli puikiai vadovlikai pastam vyki kontekste ir k vos daugiau, nei vieno imto met ribose. J bt galima rankio ir rankio . I to, k ia pasakiau, galime dary kelias ivadas. Vis pirma, deimtmeiais matuojamus laiko atstumus mums sud nga labai aikiai suvok , tad apie juos visada verta pagalvo dukart. Toliau, mes niekada neturime visos informacijos, nebent tai bt bukas ir primityvus negyvosios gamtos pasaulis. Treia, naivu yra apsimes ne k, kad gebi planuo tokiems laiko atstumams. Kai kada nuo to apsidraudiama pasakant jei tendencijos nesikeis ar dar kaip nors kvailiau. Naivu yra many ar k s ar net spekuliuo remian s prielaida, kad per tokio ilgumo laikotarpius tendencijos nesikeis. Mano patarimas planuokite trumpam ir planuokite blogiausiam. Ir turkite omenyje, kad tai, k Js sivaizduosite esant blogiausia, bus gerokai geriau, nei gali vyk . Kai kit kart igirsite k nors sakant po keturiasdeim es met bus [situacijai opmizuota kvailyst], padarykite tam mogui paslaug. Tkkite atagaria ranka jam per veid, spirkite tarpukoj, apibg i nugaros utempkite apa ni gumyt ant aki ir 2

usiundykite pamiusiais raupsuotais koviniais pitbulterjerais. Nes niekada nevlu moky s.