You are on page 1of 7

Siandienos socialine teoriia

Audrone ~ukauskaite

Kito alegorijos (po)moderniame diskurse
Po-modernus mqstymas, prieS tapdamas programiSkai "kita" mintimi, pirmiausia yra mintis apie Kit4. ~i mintis ateina ir pasirodo E. Husserlio ir M. Heideggerio veikaluose, E. Levino apreilkimuose, po-modernioje visuomenes ir kultiiros kritikoje. Minties apie Kitq formulavimas netiesiogiai implikuoja nepasitenkinimq Naujyjy amiiy metafizika, biitj apribojusia subjekto vidumi. Naujyjy amiiy filosofijoje biitis yra vieniio ir izoliuoto subjekto biitis, o bandymai Siq izoliacijq periengti yra paremti ekonomijos principu: subjektas palieka vidujybes kriauklq, kad, pasisavinqs paiinimo objektq, jtraukty jj su savimi ir taip "praturtinty" savqjq vidujybq. Biities sutapatinimas su izoliuoto paijstantiojo ar egzistuojantiojo - subjekto biitimi kuria, pasak Levino, pamatinj jos absurdiSkumq: kadangi subjektyvioji biitis yra apribota akimirksniu, kuris baigiasi patiu savo prasidejimo momentu, Si biitis negali testis, t.y. btiti, negali btiti biitimi. Uidaroje subjektyvybes kriaukleje btities nera. Biitis randasi tuomet, kai jq anticipuojantis patyrimas gali btiti pasidalintas, atvertas bendrabtityje. Atrodyty, jog tai gana trivialus reikalavimas, nes biitis ir yra tai, kas vienija mus su Kitais. Kaip raSo J.L. Nancy, "nebiities mes negalime patirti taip, kad galetume tuo pasidalinti su Kitais; nebiitis negali btiti dali".' Biitis, prieSingai, jau presuponuoja Kitq: ontologija uisimezga ir prasideda socialinio rySio (Levinas), Mitsein (Heideggeris) lygmenyje. Tatiau biitis, numatanti fitq, nera koks nors daiktas, kuriuo aS dalinuosi kartu su ~ i t u nera kolektyvine biities apropriacija, plagijuojanti individualius (paijs~; tantiojo) uigrobimo aktus. Biitis yra ne patiriama ir po to pasidalijama su Kitais; pirmiausia esame su Kitais, ir biitent tai daro galimq biities suvokimq. Biities suvokimas jau implikuoja, jog a5 esu su Kitais. Mano bendrabiitis su Kitais, leidiianti patirti biitj, numato vietq: Mitsein visuomet yra biitis-kame (Sein-in). Nors subjektyvumo topikai yra skirta daug demesio3, Kito vieta vis dar yra neapibreita, mintis apie Kitq yra utopiSka. Mintis apie fitq numato santykj su iSorybe - su tuo, kas yra "kitaip" ir "anapus". Tatiau Si iSorybe niekuomet negali biiti absoliuti (ab-solu), esanti anapus visko. Tatiau Kitas negali reziduoti ir Siapus - negali sutapti su subjektyviqja vidujybe. Kito alegorijos4 - bandymai nusakyti Kitq - neisvengiamai jsitraukia i vidujybes ir iSorybes konfliktq.

Svetimybis patyrimo sqlygy svarstymas 17. Husserlio KarteziiQy rneditacijq penktajame skyriuje yra inspiruotas ne tiek Mitsein riipestio, kiek galimy priekaiity del fenomenologijos solipsizmo. "Jei aS, medituojantysis AS, pasitelkqs fenomenologini epoche, redukuoju save j mano absoliuty transcendentalinj ego, tai ar tokiu btidu aS 1.etampu solus ipse..? Ar fenomenologijos, kuri norety iSsprqsti objektyvaus egzistavimo problemas ir jau iS anksto biiti filosofija, nereikety traktuoti kaip jau paienklintos transcendentalinio solipsizmo ieriklu? < ...> Kaip tada yra su kitais ego, kurie juk nera vien mano vaizdiniai ar vien mano jsivaizduoti dalykai, <...> o pagal pa8q jy prasmq yra biitent Kiti."" Svetimybes apmqstymo keblumas kyla del to, jog Kitas patiu mqstymo aktu yra pavertiamas objektu, nors yra tokioje patioje pozicijoje, kaip ir mqstantis-konstituojantis subjektas. "Patirdamas Kitus, kaip realiai egzistuojantius, aS patiriu juos <...> pirmiausia kaip pasaulyje esanzius objektus ... Kita vertus, patiriu juos ir kaip to pasaulio subjektus, patiriantius tq pati pasaulj, kuri patiriu ir aS pats..."6 IS esmes su ta patia problema susiduria M. Heideggeris, Biityje ir laike eksplikuodamas biities-pasaulyje egzistencialq kaip biiti-su. Biidamas pasaulyje, visuomet esu jame su Kitais. Tatiau faktas, jog Kiti jau randami pasaulyje, nera pakankamas pagrindas Kity objektines biities aiSkinimains. "...Biitis kitam ontologiSkai skiriasi nuo biities, orientuotos j objektiSkus daiktus. "Kitas" esinys pats turi tia-biities ~andarq."~ Tiek Husserlio, tiek Heideggerio samprotavimuose gliidi prielaida, jog Kitas yra objekto pavidalq igavusi subjektyvybe, Kitas yra subjektyviosios esaties dublis arba analogas. "Kitas savo konstituota prasme nurodo j mane, kitas yra mano paties ats,)indys, <...> jis yra mano paties analogas", -

ir konstituoja kaip egzist~ojantj. Pati svetimybes apibreiimo biitinybe sukuria pertriih.12 Prielaida. kas dabartiniame fenomeny biities kontekste galbiit atsiveria kaip jo "prieSingyben. TaCiau ontologine analitika.. jog Kity Cia-biitis negali biiti tapatinama su objektine ar . griiiva pamatinis subjektyvumo metafizikos principas . kaip jj turiu "aS pats".'". biities savyje. . privalo daryti principines iSlygas. nejgyja savarankiSko statuso. t. kad Kito egzistavimas. Cia-biitis nera skaidri pati sau.~ Kitas. jkurdindama Kitq "aS pats" Serdyje. kuris ir igalina subjektq biiti tuo. kurie nulemia Dasein saves suvokimq: "pirmiausia "a. tojame transcendentaline. galimybe. bet transcendentalineje sferoje. <. Kai subjektyvumo predikatai priskiriami tam. jog ris. Jei Kitq galiu "paaiSkinti7' per "aS".. jog Dasein "kas" yra ne "aS pats"." "nesu" kaip savasis "pats". ~ i n o m akalbedami apie Husserlj ir ankstyvaj Heideggerj. kuri naudojasi tokiais teiginiais. kaip meditatyviai atliekantis sklaidq. jog svetimybes. Kaip tik todel visiSkai teisetai.. "AS" gali biiti suprastas tik kaip nejsipareigojanti formali nuoroda j tai. kad Cia-biitis pirmiausia ir dainiausiai kaip tik ir nera ji pati? <. kuri periengia mano monadinio ego ribas jo savume (Selbsteigenheit). iSorybes ir anapusybes terminus var. Nors Heideggeris pabreiia. Cia konstituojasi ego. ~ i i t i ~ k santykis su kitu yra savos biities autoprojekcija "j kitq". lemia tai. kas man kaip ego yra specifiSkai sava (Eigene)."10 Svetimybes patyrimas realizuojamas kaip svetimybes konstitucija transcendentalines sqmones savi-patyrime. monadoje atsispindi. netgi atsiivelgiant j Husserlio ir Heideggerio daromas iSlygas. bet pasirodo jrankiy deka kaip pasauliSkoji paviene biitispasaulyje"15..konstituojasi aprezentatyviai atspindetas. o yra kaikas. kuo jis yra."ne aS" visiSkai nereiSkia tokio esinio. ply$ transcendentalines savi-mqstos vieningume. kas yra anapus subjekto vidujybes. Tatiau atidesnis ivilgsnis atskleidiia. nelieka be padariniy paCiai subjektyvumo metafizikai. momentas jau gliidi manyje patiame. kuris nera AS-pats. aS. kuri esu "aS pats". "subjektas". tiek "a5 pats" esame konstituojami toje paeioje transcendentalumo sferoje. kad kiti pirmiausia egzistuoja ne kaip palaidi subjektai Salia kity daikty. panaikina Cia-biities savi-patyrimo transparentiikumq. Siame iiskirtiniame intencialume konstituojasi nauja biities prasme. Kitas yra mano as dublikatas". Mintis apie Kitq iSardo ribq tarp vidujybes ir iSorybes. Kitas yra iSoriSkas tik "manojo aS" ativilgiu.. <. jog Kiti turi tia-biities egzistencialq taip.biitent .VisiSkai teisetai Si aprezentacija yra vadinama Svetimo suvokimu. jog Kiti negali pasirodyti niekaip kitaip. nusakancios Kitq.. Heideggerio pasaulio samprata iS esmes pakartoja huserliSkq transcendentalumo struktiirq. vadinasi. mano kaip monados konkreti biitis. Kito iSorybe yra transcendentigka manajam ego.> OntiSkai visada galima pagrjstai teigti apie Si esinj.. jog Dasein savqssuvokimas toli graiu nera akivaizdus: "gal sandara Cia-biities. jog Cia-biitis gali biiti konstituota Cia-biities. kaip manasis ego gali savo savumo viduje <. Cia-biitiai jau turi biiti biidingas kita-Cia-biities modusas.ribos principas. kad jo intencialumas transcenduoja mano savastingumq (Eigenheit). kas yra tia-biitis (Dasein) kaip "a8 pats". aprepia bet kokj (taigi ir j svetimybe nukreiptq) intencialumq.. o ne "objektyvaus pasaulio" prasme.Audront: ~ukauskaitt:.raSo ~ e i d e ~ ~ e Pirmoji."'~ transcendentai yra konstituojami ego Visi imanencijoje: "manyje (in mir) patiriu.. identiSkumq.. SimptomiSka yra tai. kaip tik biitiespasaulyje modusu: "pasaulio pasauliikumo struktiiroje gliidi tai. kas egzistuoja tik manyje patiame ir man patiam uidarame savume. tai. ji negali biiti duota sau aiSkaus ir rySkaus jiiiirejimo biidu. bet fiti. tatiau ji yra konstituojama manojo ego transcendentalumo erdveje. spontaniSkoji Kito eksplikacijy interpretacija leisty teigti.y.. kad manasis ego savyje konstituoja kitq ego.. manyje jis konstituojasi . kuri yra manoji. kas mano nuosavame AS. vadinasi. ". turi atsakyti j klausimq. pvz.> nors Sis suvokimas vyksta (abspielt) vien mano savastingumo sferoje. jei fitq galiu apibreiti kaip alter ego... iSoreje. kuriam esmingai triiksta "as" modalumo. "Tai. AiSkeja. prieS apibreidamas Kitq. Cia turimas galvoje tam tikras apibreitas paties "aS" biities biidas. o ne kaip originalas. kad tai esu "aS". kad ego. paijstu Kitq. kq randu manyje patiame"14..> Tenka klausti. taCiau tiek Kitas.. net jei jis reiSkia "egzistavimq" ne "objektyviame pasaulyje"."" Tolesne klausimo "kas" eksplikacija atskleidiia.Kito alegorijos (po)modemiame diskurse teigia ~usserlis. Kito postulavimas sugriauna tia-biities. pirmiausia yra Kiti das Man biidu". Kitas jau turi gliideti manyje. Kad galetume fitq identifikuoti kaip anapus manes esanCiq Cia-biitj. Atrodyty. Taip pat ir Heideggeris.iSskleisdamas tai. ~ i n o m a . jog Sios Kito eksplikacijos tik sustiprina transcendentalinio subjektyvizmo pozicijas. savqs prarastis. aptinku kiekvienq transcendentq per savisklaidq (Selbstausleg~ng).> konstituoti biitent svetimybe. nors ir kiek platesne prasme galima sakyti.. Pastaroji aplinkybe visiSkai nepaneigia to. negalintios vienareikSmiSkai atsakyti j klausimq "kas".

nera tematizavimas .. iudymo aktai?"18 Vietos prieveiksmis da iodyje Dasein @mi vietq. nei erdve. TaCiau klaustina. kas nesu a i pats". z. ~errida. Kitas negali biiti kalkuliuojamas kaip alter ego. Kito kitybe sustabdo visus bandymus apibendrinti: f i t o kitybe yra nenumatoma." idealiq vidujybg. Mitsein. tokiq vietq. negali atsiverti niekaip kitaip. nei grynojoje i ~ o r y b e j e .. ~ ~ Nei Kitri-biitis-man (Husserlis ir Heideggeris).. bet ir negali biiti redukuotas j jq. kuri neiisitenka nei grynojoje vidujybeje. jog subektyvaus gyvenimo. jog esiniai ir Kiti (kaip esiniai) gali biiti atrasti tik viduje pasaulio. taikoma Kitam.. "Atrodyty. biitj sudaro nuolatinis saves praradimas ir atradimas. Levinas siekia apraiyti Kitq ne kaip alter ego.ribos principq.. "tai. transcendentalinio subjektyvumo erdvg. "Dasein gliidintis da reiikia tiek baimg uiimti kieno nors vietg tiek negalimybg uiimti Kito vietq. jis negali biiti apibiidintas mqstymo.giandienos socialint teoriia jrankiqja biitimi. santykj. mano "vieta po saule". iki Siol neapmqstyta ontologijos. ar Dasein.klausia J. Kitas yra grynoji Sore. bet del to. Sis santykis nera aktas. greitiau. pagrindiianti visas kitas tapatybes. TaCiau biitent del to Sis nuotykis nera nuotykis. tai yra saves pasisavinimas. "o iis pasaulis visada ir ii anksto yra ir mano pasaulis"17. Todel santykj su Kitu Levinas siekia mqstyti ne kaip alter ego. Substitucijos principas pertraukia biities tolydumq ir tampa biities triikumu. santykis su fitu yra anarchiikas. kuri nera nei vidujybe.A. .. kuriame jie yra Kity jrankiai . nei iSorybes terminais. Nancy.'-rieiin~ai negu Husserlis. prieiingai. 1i . uisitikrinti ir tokiu biidu jgyti dvasinio biities nuotykio garantijq bei orientyrq. kuris nuolat grqiina subjektyvybg jai patiai. jog subjekto vidujybe neuisidaro iS vidaus .. pakliista ekonomijos principui. t.. bet. Si tapatybepar acellence.. "ar mano biitis-pasaulyje. kad Kzto iiorybe yra netgi ne erdvine sqvoka. bet kaip santykj su grynqja iiore.y. fitas jame yra prieipastatomas "ai" ir tik tada paskelbiamas nenumatomu ir neapskaitiuojan~u. Santykis su Kito kitybe yra realizuojamas kaip subjektyvios biities pralauia: "atrodyty.. jog Sis sutapimas yra nejmanomas. nei aS-vietoje-Kito (Levinas) negali biiti nusakyta nei vidujybes. Kiekvienas iiores apibreiimas jau numato vidujybg. nes Kito skirtumas ilugdo patiq ego tapatybes struktiirq.. Jis niekuomet nera pavojingas.. jog ego.) nera atmetimo. kad Kito kitybe. tematizavimo terminais. bet kaip tai. iS kurios galbiit yra iSstumtas kitas imogus. net jei jis yra nesqvokinis ir netematizuojantis. jtraukiantis Kitq i "a.> Atrodyty."16 Taigi Kiti yra aptinkami tik pasaulyje. vidujybeje neigvengiamai yra jraiyta Kito @me." Tai atsakomybes santykis. Kiti yra aptinkami pasaulyje biitent per darbq ir jrankiy vartojimq: "kiti nera kaip nors primqstomi prie betarpiikai tik objektiiko daikto. taigi tokia iiore. "Santykis su "iiore" yra "ankstesnis" u i tq faktq. kuriuo jis yra jvykdomas. taigi neapskaitiuojamas ir nuostolingas. visiSkq Kito u t ~ ~ i j q . paialinimo. Levino filosofija neabejotinai polemizuoja su minetais Kito ekspropriacijos bandymais. Tatiau simptomiSka. Subjektyvybe. jeigu jai iSreikiti naudojames negatyvia sqvoka. <.>."23Subjektyvumq apibreiia ne tapatybes santykis su savimi. Levinas teigia. Heideggerio ir Husserlio postuluojamas Kitas yra utopiikas ne todel. kuriq i : Siol suvokem kaip apribotq (in-dividuum). ' Tatiau tokiu biidu fitas nera jtraukiamas j ego ~ vidujybg. Levinas klausia. neprisiimtas "laisvai kontempliuojantio" subjekto ir nenumatantis atgalinio ryiio. leidiiantis vis ii naujo uivaldyti save. a5 esu-vietoje-Kito. jog subjektyvybes konstitucija. bet santykis su f i t u kaip su iiore: "ai esu "savyje" per ~ i t q " . ar (minetas egzistencialas . L. apipleiimo. gali reikiti pozityvq turinj.. ar ji biity vadinama sqmone."" Net po Svetimybes ar Kito rubrika sqmone pakartoja ir jtvirtina pati save. nurodancia baigtinumq (be-galinis)? Ar grynosios isores definicija. stokoja pati saves. kaip tik per santykj su "ai". kad ii esmes ji nusako Kito begalybg. vidujybes-iSorybes logikq. kvestionuoja pamatinj ontologijos principq . kuri niekada nebuvo vidujybeje. kas nesu a i pats. turintio sqmones formq. Jis negali atverti nieko nepaijstama. mano biitis-sau nera kit0 vietos uzurpacija <.. tatiau iie "daiktai" randami pasaulyje. Pasak J.. tiek Heideggeris Kito iiorybg konstituoja subjektyvumo imanencijoje. valdymas. Mitsein kuria unikaliq logikq. nei iSorybe. negali sutapti su savimi. biities nepakankamumu. Biidamas atsakingas u i Kitq. arche..921 Santykis su Kitu yra sqmonei nebendramatis. kaip Si begalybe gali biiti sugauta mqstymu ar kalba. Atsakomybe Kitam pertraukia sqmones susitapatinimo su savimi ciklq ir iibloSkia subjektq u i saves. Net jei santykis su f i t u nera mqstymas klasikine iio iodiio prasme. Siuo atveju pasaulis reiSkia ne "objektyvq pasaulj".. bet kokios idealybes mediavimo . jog "'~ neturi savo vietos. esu Kito jkaitas. ekstensyviai apglebiantiq esiniy ir per juos aptinkamy Kity "iiorybg". Tiek Husserlis. iivengiantis bet kokio principo. E. kuris pirmiausia ir neatiaukiamai yra imogaus pasaulis. Pasaulio egzistencialas reiSkia. kuris yra ne tik ankstesnis u i sqmones susitapatinimo su savimi aktq. Sis idealybes aplinkkelis leidiia susitapatinti su savimi.

remiantis tais subjekto esaties momentais. h i e Kiti nera koks nors konkretus Kitas. Kito poveikis diagnozuojamas kaip alergijaZ8. predikuoja ne mqstymo ypatybe. netekusi leviniikojo liturginio skambesio. pasqmong laiko tokiu signifikantu. Ji nera ji pati. nei kitas. esame jo iSoreje. kuris.. informacijos Saltiniais (laikraitiais).. paieidiianti ego sqrangq. kitaip tariant . yra ir J. Lacanas. bet visuomet yra nukreiptas i Kitus. kur nernq~tau"~~. Mes gerimes ir megaujames taip. kaip mato ir sprendiia Man. biidami Kito "viduje". bet ir ontologijos pabaigos alegorija. "aS" ne-esu. bet deformuoja pati Dasein biities biidq. apibreiiamq ne pagal tapatybes santyki su savimi. Dasein taip pat veikia Kiti. mes skaitome. yra nesugrq2inamai prarastas. Subjektyvumq. Pasqmoneje jraSyti signifikatai yra Kito pasireiSkimo vieta. kuris. Tokiame nepastebimume ir neapibreitume das Man iiskleidiia savo tikrqjq diktatiirq. aS-kaip-Kztas tampa biities triikumu. jis reiSkia ypatingq biiti-pasaulyje. bendrabiities galimybe. valdomos ir dominuojamos Kito. bet vengiame "dideles minios" irgi taip. ir ne visy suma. kq jie veikianZ9. Terminu das Man Heideggeris vadina tokiq neautentiSkumo ir nesavarankiSkumo biisenq. kolektyvinemis neurozemis (J.~~ net savo abejong laikyti t i k r ~ m uMqstymas. kad Heideggeris biities-pasaulyje egzistencialq laiko neatsiejamu nuo Mitsein. Dasein prioritetq Kzty ativilgiu. kiekvienas Kitas yra toks pat kaip Kitas. Tas "Kas" yra neutrum. kuriame ji dainiausiai ~ a i k o s i . Veiksmas. " ~ ' Kito poveikis yra totalus: jis ne tik ibtrina skirtumus. 2. (Net ir meileje. bet veikla. das an"^". visuomet lieka iSoreje. Lacanas savaip interpretuoja Freudo sqmones/pasqmones modeli. "Naudodamasis vieSomis susisiekimo priemonemis. biities deficitu. Veiksmas kaip grynoji nuoroda ne-yra. kuri yra visiikai pasisavinta "pasaulio" ir Kity su-tia-biities das Man stichijoje. kuo piktinasi Man. nors ir kita prasme. nulemia kasdienes biities b ~ d q . ir veikia taip esmingai. mintis apie Kitq imama sieti ne su Mitsein. bet randasi paCioje vidujybeje. neleidiia suabejoti ego integralumu. Tiksliau tariant. jie yra tai. igtirpsta pasaulyje. Kity savivale disponuoja kasdienes Cia-biities galimybemis. todel vidujybes. tokia kalba. prieSingai. Ne-sau-biitis funkcionuoja kaip pozityvi galimybe esinio. AS kaip Kitas: alergologijos Kai subjektyvybes kriaukle nebeuisidaro. kuriuose jis nesutampa su savimi paCiu. likdamas jos i~oreje. iinojimas neleidiia jsitikinti ego buvimu. Kito dominavimas. kiidikis. kas biity nebebiitis-pasaulyje: prieSingai.)'~ Mitsein logika. ego. jog pakeitia Dasein biities biidq: "Cia biitis. nors tai ir nera suma. "AS" ir Kito sinkretizmas. biities nepakankamumu. "grqiindamas" pasqmoneje gliidintius impulsus atgal i sqmong psichoanalitinio seanso metu. niekuomet negali tiksliai iinoti. vidaus nera: tai. kaip kasdiene biitis-vieno-su-kitu palenkta Kity valdiiai. tatiau taip. kai iSorybe plyti ne anapus ribos. Mqstymas yra vieniSo subjekto privilegija. nei kas jis yra: "a5 mqstau ten. Kito infekcija. bet iS iSores. ir Si nesatis tampa pirminiu biities biidu. vidujybes iSorybes logika kuria naujq subjektyvumo sampratq: "aS" yra apibreiiamas ne pagal vidines mqstymo galias. ~i ne-biitis turi biiti suvokta kaip pirminis iiabiities biities biidas. Jau uisimineme. nei kq jis mqsto. Biidamas kaip Kitas. kaip jos vengia Man. " ~ ~ HeidegeriSkoji das Man analitika tampa ne tik kasdienybes tironijos. pamatinis biities biidas yra ne-bfitis. kuris leido moderniam imogui . ne pats imogus ir ne kai kurie. todel subjektas. kaip megaujasi Man. Baudrillardas). PrieSingai. matome ir sprendiiame apie literatiirq ir menq taip. nes "neuitenka . "NeautentiSkumas nera kaikas.o mintis apie Kitq. nera vienintelis santykio su Kztais biidas. nei visi. kad dar labiau iSnyksta Kity skirtingybes ir iSskirtinumai. kuris nera nei kaikas apibreita. jiems gali atstovauti kiekvienas kitas.Kito alegorijos (po)moderniame diskurse i L ! I Levino iodiiais tariant. mus "piktina" tai. priegingai. Lacano psichoanalizes tema.liga. Das Man. ASkaip-Kitas reiSkiasi neautentigkumo biisenomis (Heideggeris). esmingai riipindamasis. virsta alergologija. kurios reikSme. su-biities. ne tik yra inspiruojamas Kito. neuisidaro iS vidaus. kas jie yra. tarsi jtvirtinantis sutinkami kaip tai. jos biiti yra pasisavinq Kiti. yra motinos "viduje". arba signifikatas.Audrone ~ukauskaite. Tokia biitis-vieno-su-kitais savqjq Cia-biiti visiSkai iStirpdo "Kity" biities biide. Kiti sutinkami pasaulyje per riipesti bei darbq: "pasauliikai riipimuose esiniuose kiti Taiiau riipesCio fenomenas. kq loginio iproCio deka vadiname vidumi.> Tas "Kas" nera nei Sis. <. bet pagal skirtumo santyki su Kitu. kurioje kickvienas yra Kitas ir nei vienas nera jis pats. Lacanas siekia iSsklaidyti filosofini cogzto ergo sum miraiq. individualiomis neurozemis (J. Lacanas). bet su biities triikumu.

" ~ ~ TroSkimas kaip f i t o troSkimas reiSkia ne tik "objektini valdymq" ("aS" trokStu kito. ar aS esu tas. sukelia alergijq . gliidini-iu neurotiko pasqmoneje. tarsi pamatytas "Kito akimis". vartotojas lieka paiymetas ligos simptomu. Jei Lacanas tyrineja individualius neurozes atvejus. Tatiau tik prisiimdamas Kito perspektyvq. is'radingesnis nei subjektas. tai jog Kitas trokSta per mane ir manyje. bet su tuo objektu asocijuojama simboline reikime. priklausantia visuomenei: kalboje "a$" yra pateikiamas Kity ativilgiu. tampa kito reikimiy. vartotojas trokSta to. siekiancios atskleisti. tampa vaiko siekiamybe. kurianciq objektus. Cia prioritetq igyja objektas. Kito troSkimo objekto). kaip tik jsigyti tai. RySkiausiai individo susvetimejimas sau atsiskleidiia neurozes atveju. Mano "aS" pakeitia "Kity aS". Lacano psichoanalize demonstruoja.. vaikas prisiima ir Kito perspektyvq: jis trokSta ne to."43. ~ ~ "Kas kalba. Individualioje pasqmoneje jau gliidi visuomene ir fitas. . Pasqmone yra Kito diskursas ne tik ta prasme. nes visi jau tai turi!" Tatiau tai jokiu biidu nera priegtaravimas. toks "aS". Baudrillardas apraSo visuomenq. ko nera: troSkimas yra ne-biities biisena. Kito mitu.. ko jam trokSta Kti. gliidi dar iki to momento.tokiq biisenq.Siandienos socialine teorija iinoti. ciniikesnis. bet iS iSores ir per Kitus. kai subjektas esti Kitu. Pavyzdiiui. Toks "dvigubo rySion mechanizmas yra biidingas ir antrajai pakopai. tai Baudrillardas apraSo bendrq kolektyvines neurozes. Nuolat Santaiuojamas Kito troSkimo. $is Kitas. tiek Baudrillardo vartojimo subjektas iS esmes tampa Kito troSkimo. nepaisant subjekto. Tiek Lacano neurotinis subjektas. Kito trodkimq neurotikas ima suvokti kaip savo. vaikas gali tiksliai apibreiti save. trokSta biiti tuo. kai kalba subjektas?" . Galime jsivaizduoti. jog biitent Kito ivilgsnis leidiia individui identifikuotis su savimi ir atgauti tnikstamq integralumq. jog kiekvienas individas jaueiasi unikalus biitent tada. kad Kito troikimas nustelbia netgi pagrindinius organizmo poreikius. nebiidamas savimi. Psichoanalizes. Sis troSkimas niekada negali biiti patenkintas. siekdamas objekto. daro jj neperregimq sau. biitent Sis objektas iada jam galimybq sutapti su savimi paeiu. Jis atsiranda neiinia iS kur ir yra nukreiptas j tai. ir Sis atvaizdas.38Neurozq sukelia tai. "Jis trokSta biiti tuo kitu. yra toks pats kaip ir kiekvienas kitas. Pasqmoneje jraSytas Kitas neleidiia ego sutapti su savimi. Vartojimas tampa fataliSka strategija: siekdamas reikmis objekto. nusako "dvigubas rySysn: viena vertus. pirmoji pakopa siejama su atvaizdu: nuo SeSiy menesiy vaikas ima suvokti savo atvaizdq veidrodyje. destruktyviai veikianti subjektq. kuris yra "protingesnis. prisiimdamas Kito kalbq. kas yra unikalu ir individualu. kurie sugeba jgyti simboliSkq.yra pagrindinis Lacano psichoanalizes klausimas.y. Kito manipuliacjjy objektu. troSkimy. "Reklama tuo paeiu metu siiilo: "Pirkite. ko jam reikia. jog yra nukreipta i Kitq. kai subjektas ima suvokti ir apibreiti save. kuris puoseleja troSkimq (myleti ir iavetis savimi iS iSores). kai darosi panagus j visus kitus". fenomenq. . Lacanas individualyji subjekto "aS" laiko melaginga konstrukcija. kita vertus. Kito geismo objektu. kokio trokSta Kiti. kad "aS" yra tik istoriSkai fiksuota retorine figfira. sukelia Kito troSkimas. susiformavqs anapus jo ir per atstumq. TroSkimq inspiruoja ne objekto reikme..teigia ~audrillardas. Taip vartotojas. reikia iinoti. kurio realiai nera.. bet ir ta prasme. Tai objekto > iSsipildymas. kalbu ir tokiu biidu save patvirtinu. Vartojimas virsta visiSkai iracionaliu. kokj mato ir suvokia Paradoksalu yra tai. nuo vartojimo reikmiy nepriklausomq. Kito troSkimo. turi juos iSreikSti kalba.90 procenty visuomenes nepuoseleja jokio kit0 tros'kimo. Nuo aituoniolikos menesiy vaikas. kai aS kalbun3'. Subjektyvumas kuriamas ne iS vidinio savqs suvokimo. Vartojimo subjekto identitetq. jog Kitas kalba j ~ j e .. t. kas kalba. manipuliacijy objektas. vartojimas tampa isterija. kuri kity yra laikoma t r o k ~ t a m a ) . ir: "Pirkite. Kito troSkimas uinuodija individualiq biiti. jis reiSkia ir "subjektini valdymq". Neuroze yra susjjusi su Kito vaizdiniu. jog aS. Objekto strategija ir taktika virSija subjekto supratimq. esantis. c. Todel ". siejamai su kalba.~' Kolektyvinq vartojimo isterijq. dar kitaip vadinamos vartojimu. kaip ir lakaniSkojo. kurio trokita Kitas (taip moteris trokSta tapti vyro troSkimo objektu). ko trokSta Kitin4'. jog kit0 diskursq. kurios susiformavimq atskleidiia dvejomis pakopomis. trokSta Kito troSkimy objekto (taip vyras trokSta moters. jog subjektas visy pirma yra Kito kalbos reikSmiy. "mane". funkcijq. nes tam niekas neprilygsta!".. noredamas realizuoti savo poreikius. valdantis troSkimq. pritaikyti sau asmeninius ivardiius "aS77.. "pats". fataliSku procesu. subjektas tampa Kito reikSmiy objektu ir taip praranda savo autonomijq bei individualumq.40 Kadangi troSkimq inspiruoja ir valdo Kitas.. kaip ir individualiq neurozq. taf au paradoksaliu biidu Sis unikalumas yra biitent toks. bet to.

Tiek mano bitis-vietoje-Kito. kaip biity duota. valdantis ego. Husserl E.ne j savo vietq) prasme. kur jis yra? Kito kitybes nejmanoma lokalizuoti: jis negali biiti apibiidintas nei vidujybes.126. 82. Levino kvazi-subjektas yra-vietojeKrto. " Heideggeris M. Kn. . p. p. l7 Ten pat.Audrone ~ u k a u s k a i t e . nes erdvines metaforos Siuo atveju nebeturi prasmes. 1990. p. Op. neleidiiantis fiksuoti saves kaip vietos ar prieiasties. kas mqsto. Ten pat.. Heideggeris M. kuris visy pirma yra kitas gyvenamas kiinas. Husserliui Kitas. Tiibingen. bet ir "perkeltine" (perkelta velgi .>. 81. 1972. 0 so-bitiji. Biitis ir laikas.z. . v. jog verCia uiimti Kito vietq dar iki to momento. taip pat yra utopiSka.L. Dordrecht: Martinus Nijhoff Publishers. 23 Levinas E. 91.. ' '" - < '' . 20 Levinas E. kur turety jsikurti Kitas. p.. ' Nancy J. No Identity.. neredukuojamq j mano vaizdinius ir idejas. 175.66. Husserl E. p.. kai Kitas galety biiti savimi. 121. cit. duota taip.. trokSta. p. p. 1987. Kitas yra tiek mano troSkimy objektas.. 65 . Kitas. 142. p. 1950. p. taip pat pasirodo modusu "ten". Kito sinkretizmas sunaikina ribq tarp subjekto ir objekto. Kitas pasirodo tik kaip simptomas: negaledami nustatyti Krto vietos.. Biitis irpasaulis. 125 . . Ten pat. 74. Collected Philosophical Papers. p. Alegorija = gr. 152 . p. Ethics as First Philosophy. Heideggerio. Sliogeris A. cit. In: Levinas E. Lacano. 13 Husserl E. ... allegoria .. Tai ta pati gamta <. 125. 75.. kurio iiankstiniam pagarsinimui vertimo autorius greiEiau neprieitaravo nei pritare. "usserl E. 123.y. PrieSingu atveju mintis apie Kitq yra utopiSka ne tik paiodine. Is Heideggeris M. besireiskiantis modusu "Cia". 1. nors ir sutinkamas tame paCiame pasaulyje. Sein und Zeit.. Ten pat. yra dar iki to momento. visuomet jau yra "aS". Kn. Baudrillardo alergologijose Kitas pasirodo ne kaip jis pats. Levino filosofija. Vilnius. 82. 1992. (Tekste cituojamas Tomo Sodeikos vertimo rnnkraitis.153. kai pradeda biiti savimi. kuriq ir aS galeCiau uiimti: "tas kitas AS valdo Sj kiinq "ten" ir netiesiogiai valdo jam jusliSkai pasireiSkianCiq gamtq . bet kaip tai.Kito alegorijos @o)modemiame diskurse Kas yra tas Kitas. 9 l g .. Heideggeris M. 90.: Filosofja Martina Heideggera i sovrenlennost. jei USbiic'iau ten.. " Levinas E. Moskva: Nauka. Atsakomybes pareiga yra tokia stipri. tiek Kito bitis-vietoje-manes reiSkia toki biities biidq.: Heideggeris M. In: The Levinas Reader. Krto utopija. Cartesianische Meditationen uncl Pariser Vorlrage. nei iSorybes. igalintas nenugalimo kaltes jausmo. svetimo gyvenamo kiino ~ietoje"~'. panaikina pati biities principq manyje. Vilnius: Mintis. p. 1991. 68... 75.) Ten pat. siekianti apmqstyti Kitq kaip absoliutiai Kitq.. l4 Ten pat. nei vidujybes-iSorybes terminais. l9 en pat.kitoks nusakymas (TZZ). niekuomet nera "Cia".. Kitas yra utopiSkas. alergijq turime laikyti liga be prieiasties. Taip Kito utopijos metafora iStrina pati save. Kito vietos triikumas paCiq bities galimybq pavercia utopija: biitis galima tik kaip Krto biitiskame. Vietos prieveiksmis da yra rezervuojamas subjektyviajai biiCiai nusakyti. taigi yra tokioje pozicijoje. p. p. Heidegger M. Op. c i a Kito nusakymas. " Ten pat. Kito "ten" lengvai tampa mano "Cia". Rinktinini raitai. geidiia per mane. kuriam esmingai stinga biities. cit. Biitis ir laikas. Kito utopijos: pabaiga Mintis apie Kitq pasirodo kaip baimeltroSkimas uiimti Kito vietq ir kaip negalimybe uiimti Kito vietos. Transcendentalinio subjektyvizmo konstitucijoje Kitas yra analogiSkas L< as . Butis ir laikas. p.. 16 Ten pat. 89. 3. t. prieiingai nei paties ego gyvenamas kinas. In: The Levinas Reader . p. Biitis ir laikas. p. Etinis imperatyvas neiSvengiamai yra egoistinis: ten. tiek mano troikimy subjektas. Haag: Martinus Nijhoff. Kadangi Kitas yra man ekvivalentiSkas. . Op. p. . Apimtas atsakomybes.A. Substitution. 1989. Blackwell: Oxford UK and Cambridge USA. In: Husserliana.

1988. The subversion of the subject.78. cit.152..114.. The Agency of the Letter in the Unconscious or Reason Since Freud.L.. 3"arland R... ~ c r i t sA Selection. Butis ir laikas. The Mirror Stage as Formative of the Function of the I. 1978. 26 Nancy J. 322. 44 Husserl E. Violence and Metaphysics. p... Ecrits .kitas + ergeia veikimas. 1987. 28 Alergija = gr. allos . Op. 77. 41 Baudrillard J. Selected Writings. The system of objects.. In: Lacan J. 166. Wn'tingand Difference. 37 Lacan J. 92. 34 Ten pat. 312. 43 ~audrillard Fatal strategies. 96..Siandienos socialine teorija Levinas E. 35 Ten pat.p. p.. Ten pat.. 3%can J. cit... 31 Ten pat. p. Op.. 102. 40. p. In: Derrida J.. 1977.7. 40 Lacan J.. 42 Ten pat. Tavistock: . 36 Lacan J. Superstmcturalism: The Philosophy of Stmctumlism and Post-Structuralism. Selected Writings. p. 165. 30 Ten pat. 151 . 198. In: Lacan J. p. p.. p. J. In: Baudrillard J.p.. '"eideggeris M. 113 . 77 . p.. In: Baudrillard J.. Routledge.. 312. London and New York: Methuen. p. Substitution. ~ c r i t. p. The Subversion of the Subject and the Dialectic of Desire in the Freudian Unconscious. p. The Subversion of the Subject. 27 Ten pat. p.. 1.. 11. p. In: Lacan J. California: Stanford University Press. London: Routledge. 24 25 - " " . Derrida J. s Lacan J.