You are on page 1of 6

Architektūra - projektavimo ir statybos menas, atskleidžiantis daug paslapčių apie pastatą, jo stilių, konstrukciją ir kitus dalykus.

Antikinėje epochoje, kuomet mokslai buvo dar gerokai neišsivystę, architektūra apėmė visas meno ir technikos sritis, vėliau – tik statybos meną. Architektūriniai stiliai išreiškiami funkcine ir erdvine objektų kūrimo sistema, kuomet visas grožis slypi pastatų tikslume, išraiškoje, santykyje su aplinka. Dar ankstyvaisiais viduramžiais architektūros stiliai iš Vakarų Europos pasiekė ir Lietuvą. Atsirado daug gotikinių pastatų, kurių vieną ir pasirinkau aprašyti plačiau bei paaiškinti ryškiausius to pastato bruožus, išlikusius iki šių dienų. Iš pradžių prisiminkime, kas yra gotika. Tai XII – XIII amžiuje egzistavęs laikotarpis, kurio metu buvo ypač plečiami miestai. gotikos stilius susiformavo Prancūzijoje, o iš ten atkeliavo į Vokietiją, Čekoslovakiją, Lenkiją ir Lietuvą. Lietuviškojoje architektūroje šis stilius ėmė plisti gana greitai ir buvo suskirstytas į ankstyvąjį ir brandųjį. Brandžiuoju laikotarpiu buvo statomi itin originalių formų, ypatingai grakščių proporcijų pastatai, jų vertikalumą pabrėžia kontraforsai, statūs smaili stogai bei didelės gausiai dekoruotos arkos. Kalbant apie Lietuvą, vienas originaliausių gotikinio stiliaus pastatų Kaune - vadinamieji Perkūno namai, pastatyti apie XVI a. Tai visuomeninis pastatas, įrengtas šalimais buvusio Nemuno uosto ir dabartinės Jėzuitų gimnazijos. Šis dviaukštis pastatas su stačiu dvišlaičiu stogu mena ankstyvuosius istorinius laikus, kuomet statiniai pasižymėjo unikalumu bei dvelkė paslaptimi. Dvi skersinės sienos dalija pastatą į dvi kvadratines patalpas. Perkūno namų priekis, tarsi išraiškinga siena, atriboja žiūrovą nuo pastato vidaus. Taip pat stebint iš paukščio skrydžio galime pamatyti ir siaurėjantį stogą, kuris užgožia kelią patekti į namo gelmes. Pastatas gana erdvus, stačiakampio formos, nekonfliktuojantis su greta esančiais statiniais. Sudėtingomis formomis ir tūriu pasižymintis kūrinys iki šiol tebekelia įspūdį aplinkiniams praeiviams. Tačiau neužbėkime įvykiams už akių. Vertėtų paminėti ypač originalią ir turtingą rytinio fasado kompoziciją. Prie trikampio mūro plokštumos briaunomis prišlieti penki kvadratiniai pilonai, kurių smailes puošia pumpurai. Tiesa, XIX amžiuje mūras buvo itin smarkiai sužalotas ir apleistas, tačiau dabar viskas restauruota. Tarp kraštinių pilonų – reljefiškos arkos ir miniatiūriniai erkeriai, o viduryje – stačiakampės nišos ir pusiau apvalūs arkiniai langeliai. Skaitytoją turėčiau sudominti pasakydama, jog panaudota net šešiolika skirtingų rūšių ir profilių plytų ! Šis namas ypač puošniu frontonu , kurio pagrindas – trikampė plokštuma. Šiaurinis fasadas dabar virtęs kapitaline vidine siena. Ekspresyvumo suteikia ir spalvų suderinimas – čia nerasime iššaukiančių, ryškių kontrastų ar spalvinės gamos, viskas tiesiog tobulai dera tarpusavyje. Ieškant architektūros formų ištakų,

Rūsyje namo gyventojai tikriausiai laikydavo daržoves. galėčiau teigti. Trejybės bažnyčios ir vienuolynų frontonais. o ir interjere nepagailėta puošnių detalių. Įėjimas į rūsį – iš kiemo pusės. tačiau žaismingumo ir judrumo jam suteikia prieblandoje žaidžiantys šešėliai bei gausiai dekoruotos nišos. išnyko. Kita vertus. audiniais. einant gatve.Perkūno namo fasadas dažnai lyginamas su Gdansko pranciškonų Šv. nes šiuo metu jame nėra taip būtinos buitinės įrangos. Kiekviename aukšte ir rūsyje yra po dvi sujungtas patalpas. sidabras. liudija tai. uždengtas dideliu gaubtu. pereinančiu į kaminą). Veikė arbatinė. ypatingai daug dėmesio skirta interjero atkūrimui. paliekant atviras plokštumas. Mejerio nuomone. Gretimoje patalpoje buvo sandėlis. nepaisant stiklo brangumo. sudarytas iš glazūruotų akmenų. Pirmajame aukšte buvo prekiaujama virvėmis. patogumų. Jame buvo laikomas auksas. namo interjeras labai dera su eksterjeru. Šiuo metu namo vidų apšviečia dirbtiniai šviestuvai. Grindys išklotos lentomis. medų. Jame taip pat nėra ir sanitarinių įrenginių. Jo sienos iš vidaus užglaistytos kalkių skiediniu. Juos supo neįtikėtinas namų interjeras. dar ir dabar gyvenami visų Europos senamiesčių namai yra išlikę iš dešimtmečio apie 1500 metus. kad “seniausi. Stebint iš šalies atrodytų. tačiau traukte traukiantis praeivių žvilgsnius savotišku unikalumu ir paslaptingumu. kurioje buvo vaišinami atvykėliai iš tolimų kraštų. taip būdingų XVI a. leidžiantis saulei akį tiesiog rėžia šviesų žaismas ant smailėjančių stogų. nes. antrosios pusės turtingo miestiečio namui. Remdamasi P. kuri vėlesniuose XVI a. Taip pat yra išlikę savotiški mūro suoliukai prie langų. Kad namas labai senas. Šviesa į rūsį sklinda pro 3 švieslangius. Yra išlikusių ir 500 metų senumo detalių. . į jį pirkliai nieko neįleisdavo. Taip pat lankytojų dėmesį prikausto pagrindiniame fasade esantis Saulės simbolis. Buvo sudarytas restauravimo projektas. Yra žinoma. Mejeris rašo. gintaru. optimalaus plano pirklio namas. jog jame nėra tokio buitinio įrenginio kaip virenė (ugniakuras. kad vienas pirmųjų šiame name gyveno pirklys Steponas Dulkė su šeima. jog namas tiesiog nepritaikytas gyventi šiuolaikiniam žmogui. Šveicarų meno istorikas P. Rūsys įrengtas po visu namu. statūs laiptai glaudžiasi prie rytinės rūsio sienos. Namo sienose yra daugybė nišų. čia taip pat būdavo sudaromos sutartys su jais. nepagailėta langų. Namuose turėjo būti pakankamai šviesu. Laiptų narvelio sienų apačioje kadaise buvo nišos žibintams. kas buvo statyta dar seniau. kauniečių namuose tapo būtinu virtuvės atributu. Tai byloja namo buitis ir interjeras. Stebint iš kiemo pusės. Tarybiniais metais susirūpinta šio daug išgyvenusio paminklo restauracija. namo šviesos yra išjungiamos. jog pastatas kiek niūrokas. Vakarinė rūsio patalpa tamsi. pastato struktūra rodo. eksterjere galime matyti ypač daug vaizdžių formų bei puošybos elementų. perdangos – pušinių sijų ir lentų. tačiau kuomet lankytojų laikas baigiasi. drėgmės nebijančias prekes. šilku. nes nebetiko naudoti”. Perkūno namas – kaip ir minėjau anksčiau – visuomeninis pastatas. padėtomis tiesiog ant žemės. kad tai jau visiškai išsivystęs. Tai. net savo žmonų. į kurias galima ką nors pasidėti.

Nors salėje buvo tik 100 kėdžių ir keli suolai. per vidurį atskirtas siena. Einant ratu apie pastatą.Perkūno namo planas ypač nesudėtingas. išgriovė dvi vidines sienas. jokių patogumų. o anksčiau. Pastate taip pat vyrauja šioks toks ritmiškumas. bei kuo daugiau erdvės. Dulkė apsigyveno šiame pastate su savo šeima.ojo pasaulio karo pastatas atiteko jėzuitams. o kylant į viršų. architekto Dominyko Kulakovskio. kai dar namas egzistavo naudojimo būsenoje. Šis planas sudarytas 1823 metais. Taip pat yra ryškus kontrastas tarp formų namo priekyje – apačioje ritmika vienoda. Perkūno namas – vienas originaliausių ir ilgą istoriją turėjusių pastatų. perdirbtos gotiškosios angos ir pastatytas priestatas. namas tapo „gyvu“. o vietoj jo įrengta gyvenamoji patalpa. . Čia netrūkdavo juoko ir kalbų. kartu su jomis keičiasi ir ritmas. vienoje vietoje pamatysime aukštą sieną. Vidinėje kiemo pusėje yra laiptai. Vėliau įkurtas teatras pastatą šiek tiek pakeitė. nugriautas vakarinis frontonas. Čia vaidindavo Vilniaus. Pradžioje čia buvo koplyčia. ornamentuose. Pasikartojančios detalės sukuria vientisumo įspūdį ir metrinį ritmą. joje statydavo net operas. Tačiau vėliau. kurie jį visiškai rekonstravo: iškirto dideles langų angas pietinėje sienoje. pastatui būdingas funkcinis logiškumas bei darna tarp detalių. t. Nuotraukoje pavaizduoti pirmojo ir antrojo aukštų planai. padedantys patekti į antrąjį pastato aukštą tiesiai iš lauko. apie kurią istorijos šaltiniai nutyli. kadangi dabar čia įrengtas muziejus. pagyvinančių namą.Galbūt tai galima laikyti Perkūno namų simboliu. kurios išlikusias formas galime pastebėti statinio puošyboje. Tačiau teatras buvo perkeltas. o kitoje – žemą. galima teigti. Funkcianaliausiomis pastato zonomis galima laikyti pirmąjį bei antrąjį aukštus. Gardino ir kitų miestų aktoriai. Įkuriant Perkūno namą. jos gana sudėtingos. Atsižvelgiant į plano sudėtį. pasikeitė interjeras ir pastato reikšmė. čia buvo ir gyvenamosios patalpos. Paprastas pailgas stačiakampis. kurių viena buvo likusi dar nuo pirmojo statybų etapo. Taip pat už jų paslėpta nelabai reikšminga žirgo skulptūrėlė. Po I . jog pastatas išgyveno iš tiesų daug pokyčių.y. Jau darosi aišku. Buvo sumūrytos pagrindinės sienos. pradeda atsirasti vis daugiau detalių. kuomet pirklys S. Kalbant apie proporcijas. idėja buvo pastatyti gyvenamąjį pastatą – prekinę būstinę Hanzos pirkliams. jog architektas norėjo kuo mažiau sudėtingų projektavimo formų. Tikriausiai ir patys namai daugiausia buvo prekiavimo zona.

Visais laikais žmonių gyvenime buvo reikalingi įvairūs architektūriniai statiniai. Šis namas tai seniausias išlikęs gyvenamasis pastatas Kaune. Keliaujant po Kauną. Sudarydama Perkūno namų architektūrinę analizę. liudijantys apie išlavintą viduramžių žmonių skonį. Be jų nebūtų visuomenės. . kuriame įrengta gimnazijos biblioteka. įrengtas muziejus. kadangi statinys tikrai nepaprastas. erdvus ir menantis senuosius amžius. norėjau atsižvelgti į šio pastato poveikį mūsų istorijai. gimnazistai veda pažintines suteatrintas ekskursijas visuomenei ir miesto svečiams. unikalus bei atspindintis viduramžišką dvasią. Taip pat pastatas deramai pritaikytas urbanistiškai – čia. jog jis tarsi papildo. ryšio su civilizacija ir istorija. kuriame eksponuojami senamiesčio archeologinių kasinėjimų metu rasti keraminiai dirbiniai. tačiau beveik nei vienas jų neturi tokio plataus spektro puošybos.Dabartiniame amžiuje čia yra įkurtas Kauno valstybinio muziejaus filialas. vyksta įvairūs ugdymo projektai. tačiau viduje jaukus. taip pat dalis namo priklauso jėzuitų gimnazijai. Gretinant Perkūno namą su aplinka. detalių ir formų kaip Perkūno namas – išoriškai didingas. kaip minėjau. praturtina aplink jį esančius statinius savo puošnumu. galima teigti. galime pamatyti dar daug panašaus tipo pastatų. Gimnazija eksploatuoja Perkūno namą. skaitykla.

Adomonytė „ Lietuvos dailės ir architektūros istorija “. Vilnius 8. Nuotraukos – iš asmeninio fotoalbumo. Laisvoji internetinė enciklopedija 7.d?id=13615071 2. Wikipedia.php?akcija=klatsas&tema=19&KL_KODAS=10 5. 1997m.lt/~tomablaz/azina/index. V.php?option=com_content&view=category&id=78&Itemid=171 6.ktu. http://www.us/index. Adomonis.php?view=article&catid=216%3A196102&id=3019%3Ais&o ption=com_content&Itemid=249 4.perkunonamas..php/istorija 3.kjg.lt/index. N. išskyrus plano nuotrauką. http://www.lt/naujos_formos/perkuno-namas-ir-siandien-verciaaikcioti.delfi. http://gyvenimas.Naudota literatūra: 1. http://www.lt/index. Sederevičius „ Architektūros stilių raida “. 1989m. http://proin.aidai. T. Vilniaus dailės akademijos leidykla. 9. .

2012m.Kauno Technologijų Universitetas Modulis: Architektūros stiliai ir kryptys Architektūrinė pastato analizė Referatas Darbą atliko: SS – 1/1 gr. U. Petrulis Kaunas. Aleksandravičiūtė Darbą tikrino: Doc.dr. . V. stud.